1 Tema - Reguliavimas.aktualus

Administracin teis Specialioji dalis
Lekt. Edmundas Sakalauskas
1 tema. Valstybinio reguliavimo teorijos ir praktikos

pagrindiniai bruoai Lietuvos Respublikoje
Valstybinio
reguliavimo svoka ir jo aplinka. Reguliavimo priemons. Administracinis teisinis reguliavimas ir jo rys. statym, postatymini akt, sutari, vidaus administravimo akt lygmenys.
Valstybinis reguliavimas ir vieasis administravimas, svok santykis ir apimtis.

Valstybiniam reguliavimui veikti reikalingos priemons: veiklos pagrind norminis reguliavimas, oficialus pripainimas, speciali teisi suteikimas (registracija, standartizacija, kvot nustatymas, licencij, leidim suteikimas, biudetini asignavim iskyrimas, tarif apskaiiavimas, kain politika ir kt.), kins ar kt. veiklos pltojimo tvarkos nustatymas, vairi ri veiklos ir jos kokybs normini reikalavim nustatymas, paramos organizacijos valdymo objektams akoms, monms ir pan., vairi draudim ir sankcij dl j paeidimo nustatymas.
Administraciniai
teisiniai reimai, kaip valstybinio stabilumo garantas. Administracini teisini reimo prigimtis, samprata ir poymiai. Administracini teisini reim speciali priemoni sistema. Administracini teisini reim klasifikavimas.
Europos Sjungos teiss taka administracinei teisei, kaip savarankikai teiss akai
Edmundas Sakalauskas 4
ir valstybiniam reguliavimui. ES teiss reikalavimai administracinms priemonms, formoms, metodams, reimams. Europos Sjungos reikal koordinavimas.
STUDIJ DALYKO STRUKTRA (1)
I SKYRIUS. VALSTYBINIO ATSKIR ADMINISTRACINS VEIKOS SRII REGULIAVIMO PAGRINDAI 1 tema. Valstybinio reguliavimo teorijos ir praktikos pagrindiniai bruoai Lietuvos Respublikoje 2 tema. Vieojo administravimo sistema 3. tema. Vieojo administravimo institucij diskrecija
II SKYRIUS. ADMINISTRACINS POLITINS VEIKLOS VALDYMAS 4 tema. Krato apsaugos ir valstybs saugumo valdymas 5 tema. Vidaus reikal valdymas 6 tema. Teisingumo ir usienio reikal valdymas
STUDIJ DALYKO STRUKTRA (2)
III SKYRIUS. KIO VALDYMAS 7 tema. Transporto ir keli bei Ryi ir informatikos kio valdymas 8 tema. Statybos, komunalinio kio ir teritorij planavimo valdymas 9 tema. Energetikos valdymas 10 tema. ems kio valdymas 11 tema. Aplinkos, jos materialini itekli ir mik naudojimo valdymas 12 tema. Pramons ir prekybos valdymas 13 tema. Valstybinis tarpakini srii valdymas
IV SKYRIUS. SOCIALINS-KULTRINS VEIKLOS VALDYMAS 14 tema. Socialins apsaugos valdymas 15 tema. Sveikatos apsaugos valdymas 16 tema. vietimo, mokslo, kultros, kno kultros ir sporto valdymas
Pagrindiniai udaviniai:
Motyvuoti studentus suvokti, kad administracins teiss imanym lemia
sisteminis, tstinis, nuoseklus humanitarini, socialini ir teisini ini sisavinimas, krybingas kit moksl informacijos pritaikymas administracins teiss tikslams gyvendinti. Kelti student supratimo lygmen, kad administracins teiss specialiosios dalies problemas nagrinjanios teiss normos ir administracin teiss doktrina, gina tas paias socialines teisines mogaus, visuomens, valstybs vertybes, suderintai papildydamos, kompensuodamos arba neutralizuodamos kit teiss ak poveikius. Ypatingas dmesys turi bti skiriamas Europos Sjungos teiss ir administracins teiss specialiosios dalies nuostat santykiui, kadangi Europos Sjungos teis labai daro didel tak administracins teiss specialiosios dalies teiss doktrinos ir norminimo lygmenims. Ugdyti student gebjimus nustatyti tarpusavio priklausomybs ryius tarp administracins teiss bendrosios ir specialiosios dali, taip pat tarp kit teiss ak ir poaki, socialini moksl dalyk: vadybos, vieojo administravimo, sociologijos ir pan. Orientuoti studentus, kad jie gebt sisavinti administracins teiss specialiosios dalies nagrinjam problem ir j priimam sprendimo bd vertinimus, panaudojant vairius socialinio painimo metodus. Ugdyti student gebjimus suvokti, kad administracins teiss ar kitos teiss reguliacinis veiksmingumas priklauso nuo kit socialini, ekonomini, vadybini ir kitoki veiksni konsoliduoto poveikio. Ugdyti student gebjimus teiss ir teiss norm pagrindu vertinti administracin teisin praktik.
Administracins teiss sistemos bendroji dalis

Normos, tvirtinanios valstybinio valdymo principus (pvz.
Teistumas, vieumas); Normos, reglamentuojanios administracins teiss subjekt teisin padt (pvz. Muitins kodeksas); Normos, reguliuojanios valdymo organ formavimo tvark bei valstybs tarnyb; Normos, reglamentuojanios valstybinio valdymo veiklos formas; Normos, reguliuojanios valstybinio valdymo metodus; Normos, nustatanios administracins procesins veiklos pagrindus (procesins normos); Normos, tvirtinanios teistumo valstybinio valdymo sferoje utikrinimo bdus ir tvark.
Administracins teiss sistemos ypatingoji dalis

Normos reguliuojanios valstybin valdym kio (ekonomikos) sferoje. Tai pramons, paslaug, ems ir vandens kio, prekybos,
statybos, ryi, informatikos, telekomunikacijos, komunalinio kio, gamybos, Normos reguliuojanios valstybin valdym socialinje kultrinje sferoje. Tai kultros, mokslo, vietimo, sveikatos apsaugos, socialins apsaugos, sporto ir fizins kultros ir pan. Normos reguliuojanios valstybin valdym administracinje politinje sferoje. Tai krato apsauga, vidaus ir usienio reikalai, nacionalinis saugumas, teisingumo vykdymas ir utikrinimas ir pan.
Akivaizdu, jog geriausioje santvarkoje privalo bti tokia tvarka, kad kiekvienas galt geriausiai elgtis ir laimingai gyventi. Nemanoma gerai gyventi nedarant ger darb, o joks geras darbas, nei mogaus, nei valstybs, nemanomas be dorybs ir supratimo.
Aristotelis
(384322 m. pr. Kr.)
Apie valstyb ir jai tarnaujanius mones buvo raoma dar tais laikais, kai gyveno ir mok didieji filosofai: Sokratas, Aristotelis, Platonas, Seneka, I. Kantas. Jau tada buvo aktuals valstybs valdymo, moni gerovs, teisingumo valdant klausimai. Pasak Platono, valstyb - politin ir dorovin organizacija ir jos tikslas - aprpinti pilieius viskuo, kas btina j gyvenimui.
Edmundas Sakalauskas
11
Visuomen be valdymo egzistuoti negali. Jo btinum lemia moni veikla bei bendri gyvenimo poreikiai. Valdymas (reguliavimas) yra vairiapusis ir sudtingas reikinys, kurio tikslas umegzti ryius tarp atskir sistemos dali bei sutelkti juos visum.
Valdymo prigimtis yra organizacinio, tvarkomojo pobdio, kurio efektyvumas priklauso nuo to, kiek yra apibrti konkrets tikslai.
Bendroji valdymo svoka

Valdymu daromas poveikis mogaus arba moni grups valiai. Jis skatina motyvuoti savo apsisprendim elgtis pagal oficial paliepim. Valdymo santykiai i vis moni arba j grupi santyki iskiriami remiantis taisyklmis, pagal kurias skirstomos subjekt teiss ir pareigos.
Bendrja prasme valdymas yra valdaniojo poveikis valdomajam siekiant usibrto bendros valdymo sistemos tikslo. Kartu valdymas gali bti suprantamas ir ne tik kaip valdiniai santykiai, bet ir kaip procesas arba valdini santyki gyvendinimas.
Valdantysis
Valdomasis = valdia,
valdymas, vadovavimas, pavaldumas.

Valstybs valdymo svoka

Kalbdamas apie valstybs reikal tvarkym prof. M. Romeris vartojo termin valdymas. Nagrindamas valdi padalijim, jis daugiau dmesio skyr iuolaikinse valstybse paplitusiam trilypiam valdi padalijimui. iame kontekste vykdomosios valstybs valdios funkcij (be statym leidiamosios ir teismines) jis vadino valdymu arba administravimu. Vykdomosios valdios funkcijas gyvendinanias valstybs institucijas valdymo arba administravimo organais vadino ir prof. P. Leonas, pabrdamas, kad atitikdami trims didiosioms valstybs valdios vykdymo rims statym leidimui, teismui ir valdymui, - ir valstybs organai yra skirstomi tris ris: statymo leidimo, teismo ir valdymo (administracijos) Edmundas Sakalauskas organus.
15
VALDYMO svoka turi daug prasmi,

tiek ekonomin,
tiek teisin, tiek sociologin, tiek biologin,

ir kt. VALDYMAS - tai tikslingas, kryptingas, nuolatinis valdymo subjekto poveikis valdymo objektui.
Tai svoka apima procesus, kurie vyksta visuomenje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje.
Valdymo procesas visuomet vyksta organizuotoje aplinkoje SISTEMOJE. SISTEMA tai organizuota, tarpusavyje susijusi ir atliekani tam tikras funkcijas struktrini element visuma. iai sistemai yra bdinga jos element Sakalauskas Edmundas vienyb, darnumas. 16
VALDANIOJI SISTEMA
VALDYMO SUBJEKTAS
APLINKA
APLINKA
VALDOMOJI SISTEMA
VALDYMO OBJEKTAS
17
VALDYMAS - tai sistemoje pasireikiantis tikslingai kryptingas poveikis, kuris gyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui , siekiant ilaikyti sistem tam tikroje organizacijos bsenoje bei pasiekti kitus sistemos tikslus ir isprsti jos udavinius.
Valdymo sistem apibdinantys poymiai

Jos tikslai ir udaviniai;
valdymo subjektai ir objektai; funkcijos; organizacin struktra; nepriklausomyb ir sistemos element
bendradarbiavimas; apibrtos veiklos formos ir metodai.

VALDYMO struktra:
I. VALDYMO SUBJEKTO; II. VALDYMO OBJEKTO. I.
VALDYMUI bdingi poymiai:

HIERARCHIJA; PAVALDUMAS. VALDYMO SUBJEKTAS YRA AUKTESNJE HIERARCHIJOS PAKOPOJE NEGU VALDYMO OBJEKTAS;
II.
VALDYMO OBJEKTAS PRIVALO VYKDYTI VALDYMO SUBJEKTO NURODYTUS SPRENDIMUS.

Valdymas, kaip vadybin svoka

Kuri susijusi su laiko ir moni tarpusavio santykiais.
Pagal J. A. F. Stoner galima iskirti tokius valdymo ypatumus laiko bei moni tarpusavio santyki aspektu: Valdymas - tai pastangos sukurti troktam ateit, atsivelgiant praeit bei dabart; Valdymas atitinka ir atspindi tam tikr istorin laikotarp Valdymas - tai praktika, kurios pasekms bei poveikis pasireikia po tam tikro laiko;
Valdymas
pagal J. A. F. Stoner
Tai yra pastangos planuoti, organizuoti, vadovauti ir kontroliuoti, bei vis kit itekli panaudojimas siekiant usibrt tiksl. Visus keturis komponentus: planavim; organizavim; vadovavim; ir kontrol apima valdymo procesas
Planavimas - tai yra tiksl formulavimo bei j gyvendinimui

tinkamos veiksm eigos nustatymo procesas.
Organizavimas - tai toks darbo, valdios ir itekli

paskirstymo ir suderinimo procesas, kuris leidia jiems pasiekti tikslus. Skirtingi tikslai reikalauja skirting struktr.
Vadovavimas - tai grups ar visos organizacijos nari veiklos

nukreipimas, takos darymas, siekiant atlikti btinas Vadovavimui svarbiausia - moni santykiai ir laikas. uduotis.
Kontrol - tai yra toks procesas, kuris utikrina, kad reali veikla
atitikt planuojam. Kontrol susideda i i pagrindini element: a) atliekamo darbo standart nustatymo; b) darbo vertinimas; c) jo palyginimas su nustatytais standartais; d) kai yra nukrypim nuo standart, pasirinkt veiksm Edmundas Sakalauskas 23 keitimas.
Valdymo svoka vartojama vairiose srityse,

taiau siekiant giliau painti valdymo procesus bei
j ypatumus, valdymas klasifikuojamas:
a) Mechaninis valdymas
b) biologinis valdymas
c) socialinis valdymas
24
VALDYMO RYS
BIOLOGINIS
organizmuose);
(procesas
vyksta vyksta
gyvuose
MECHANINIS (procesas
aplinkoje);
mechaninje
SOCIALINIS (procesas
visuomenini valdymas). santyki ,
vyksta tarp moni, t.y. moni ir organizacij
25
SOCIALINIS VALDYMAS
Tai poveikis vairioms visuomens struktroms, siekiant sudaryti tam tikras slygas j funkcionavimui ir padidinti j veiklos efektyvum.
J. Lekaviius
SOCIALINIS VALDYMAS visos visuomens ar atskir jos grupi bendro gyvenimo ir veiklos organizavimas, reguliavimas bei koordinavimas sutinkamai su tos grups nustatytais tikslais ir interesais
SOCIALINIAM VALDYMUI keliami reikalavimai:

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
Valdymo subjektas turi bti autoritetas; Valdymas vyksta tik moni grupje; Valdymo veiksmams reikalingas planas; Btinas pareig, veiksm paskirstymas dalyviams; Btina informacija; Kontrols funkcija; Atskir individ veiksm vienijimas / derinimas; Pastebt trkum alinimas.
Socialin valdym gyvendina mons
bei j organizuoti kolektyvai. Tokioje grupje reikalingas bendras darbas, bendra veikla, todl reikalinga, kad ta veikla bt tikslinga, smoninga, t.y. ie moni veiksmai turi bti valdomi, koordinuojami, derinami, vienijami.
SOCIALINIO VALDYMO RYS
VISUOMENINIS VALDYMAS
VALSTYBINIS VALDYMAS
29
VISUOMENINIS VALDYMAS
Tai savanorikumo principu susibrusi visuomenini organizacij veikla; Pagrindiniai poymiai: - visuomenin valdym vykdo ne valstybs institucijos, o vairs moni junginiai ar j susivienijimai; - visuomeninis valdymas vykdomas savaveiksmikumo pagrindu; valdymo funkcijas vykdo atitinkam nevyriausybini organizacij galioti atstovai. - valdymas procese pasireikia autoriteto galia, nevyriausybini organizacij nari savanoriku paklusimu valdymo valiai.
VALSTYBINIO VALDYMO
SAMPRATA
Teisine prasme:
Terminas Valdymas apibdinamas, kaip subjekto institucijos, organizacijos, valdios atstovo, pareigno ir t.t.) galimyb palenkti kitus savo valiai, takoti kit veiksmus ir sprendimus, nustatyti valdanij ir valdomj status.
Subjektas reikalui esant gali veikti prievarta

iais abipusiais santykiais realizuojama valstybin valdia, kitaip tariant - ADMINISTRAVIMAS Administravimas - lot. valdymas
Valstybinis valdymas
pasireikia elgesio norm nustatymu visuomenini santyki dalyviams ir t norm korekcijomis, atsivelgiant besikeiiani situacij.
Valstybiniam valdymui bdingi bruoai:

Viena valstybin valdym vykdanti alis btinai turi
bti valstybin institucija arba valstybs vardu veikiantis atstovas;
Postatymin
veikla, nes statym nustatytos valstybinio valdymo pagrindins kryptys yra gyvendinamos postatyminiais aktais.
subordinacijos santykiai.
Tvarkomasis pobdis, kuriam bdingi pavaldumo ir
33
Valstyb reguliuoja ne visus moni santykius, o tik reikmingiausius, nes galioja principas: De minimus non curant lex et pretor (smulkmenomis statymas ir teisjas neusiima)
Valstybinis reguliavimas yra viena i valstybinio valdymo funkcij, jis apibdinamas valstybs nustatomomis ir utikrinamomis bendrosiomis taisyklmis, kuri turi laikytis visuomeniniuose santykiuose dalyvaujantys subjektai ir atsivelgiant kintanias slygas, utikrinti i taisykli koregavim. i valstybs reguliavimo funkcij papildo teisini reikalavim vykdymo visapusika kontrol; santykiaujani ali veiklos bendros krypties nustatymas ir koordinavimas; j teist interes ir teisi apsauga; prioritet nustatymas ir j reglamentavimas norminiais aktais; registracijos tvarkos nustatymas; licencijavimas ir kt. Vadovaujantis usienio ali patirtimi, reguliavimas pagal tikslus skirstomas socialin ir ekonomin, o pagal valstybinio reguliavimo form - politin ir statymin administracin
Apskritai valstybs reguliavimo tikslas reguliuoti moni santykius tam, kad jie pasiymt teisingumu, but apsaugotos teiss ir t kurie rinkos ekonomikos slygomis nesugeba apsaugoti savo teisi bent minimaliu lygiu, tam kad tam tikros socialins grupes, rinkos ekonomikos slygomis gijusios ekonomins ir politins galios, io savo pranaumo nepaverst viepatavimu visai visuomenei.
36
VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
Pagal tikslus skirstomas taip:
37
VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
Pagal valstybinio reguliavimo form
38
Valstybinis reguliavimas daniausiai analizuojamas teiss moksle - valstybs ir teiss teorijoje, administracinje teisje. Taiau, analizuojant santyk tarp valstybinio valdymo ir savireguliacijos ekonomikoje, atsiranda prietaravim dl valstybinio valdymo prapltimo ioje srityje, nes didja valstybinis aparatas ir administracinis teisinis poveikis valdymo objektams.
Teisinis reguliavimas tai

tokia socialinio reguliavimo ris, arba forma, kai poveikis moni elgesiui yra daromas teiss normomis ir teiss principais.
40
Teisinio reguliavimo mechanizmas

Teisinio reguliavimo mechanizmo kategorija paymi teiss judrum, irykina jos funkcionavimo dsningumus, padeda tobulinti teisinio reguliavimo efektyvum.
Teisinio reguliavimo mechanizmas

teisini priemoni, o taip pat proces ir bkli visumos sistema, kurios pagalba teis veikia visuomeninius santykius valstybiniame valdyme.
Administracinis teisinis reguliavimas, kaip tam tikra sritis, yra imperatyvus normatyvinis mechanizmas, tvarkantis subjekt ir objekt veikl, taip pat formuojantis stabil j funkcionavimo teisin pagrind. Be to, jis, kaip ir pats administracinis valdymas, apima daugel valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srii. Valstybinis reguliavimas, yra vienas i administracinio - teisinio poveikio element ir visada nukreiptas teisin form.
Administracinio teisinio reguliavimo objektas

visuomeniniai santykiai valstybiniame valdyme
43
Administracinio teisinio reguliavimo objekto sudtins dalys

Santykiai, susiklostantys formuojant vieosios administracijos struktr, kontrols santykiai;
Vieojo administravimo funkcij gyvendinimo santykiai; Administracinis reagavimas ir asmen teisi gynimas vieojo valdymo srityje.
44
Pagrindiniai administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo elementai
Administracins teiss normos
Administracins teiss principai Administraciniai teisiniai santykiai Administracins teiss norm taikymo aktai
Administracins teiss norm aikinimo aktai
(kain dyd, vairius atstumus, normas ir pan.).
Administracinis teisinis reguliavimas naudoja: normas definicijas, kompetencines normas, normatyvus (standartus, kvotas ir pan.), techninius parametrus kaip juridines normas -
Reguliavimas taip pat susijs su bendrosiomis piliei normomis, mokesi statymais, kuriuos jis tarsi apiformina ir veda reguliuojam objekt veikl, priklausomai nuo situacijos tam tikruose veiklos cikluose.
Administracinio teisinio reguliavimo etapai

1-asis etapas. Administracinio t.reguliavimo mechanizmas pradedamas teiss normini akt leidyba 2-asis etapas apima teiss normini akt publikavim, informacijos priemoni panaudojim, todl vadinamas
informacine komunikacija
3-iasis etapas vadinamas ideologine komunikacija. iame etape diegiami visuomenini santyki subjekt tam tikri moraliniai tikinimai aukljant juos taip, jog teisines nuostatas btina vykdyti savanorikai. etapas vadinamas stimuliuojamja komunikacija, arba skatinamuoju bendravimu. Valstyb moraliai ir materialiai skatina aktyviai ir iniciatyviai vykdyti teisinius reikalavimus. 4-asis 5-asis etapas prasideda paeidus teiss norm reikalavimus, nes valstyb panaudoja teisins atsakomybs institut. is etapas Edmundas Sakalauskas 47 vadinamas prevencinio bendravimo etapu.
Teisinio reguliavimo bdai

Elkits tik itaip (pareigojimas) itaip nesielkite
(draudimas)
Elkits taip, kaip manote esant
reikalinga (leidimas) (pvz. administracin diskrecija)
Kai kur dar kaip atskiri bdai
iskiriami pagyrimas, lengvata ir rekomendacija
48
Klasifikacijos kriterijumi gali bti administracinioteisinio reguliavimo gyvendinimo form skirstymas pagal apimt ir metodus. Tai: 1. valstybinio rmimo formos; 2. imperatyvs kiekybiniai ir kokybiniai normatyvai; 3. legalizuojamosios priemons (pavyzdiui, licencijavimas, fizini ir juridini asmen registracija); 4. administraciniai reimai, susij su ypatinga valstybs padtimi; 5. administraciniai funkciniai reimai; 6. valstybs monopolijos vedimas.
Teisinio poveikio bd tarpusavio derinimas sudaro teisinio reguliavimo metod.

Pirminiai administracini teisini santyki poveikio metodai:
Subordinacijos
Koordinavimo
50
Administracinje teisje akivaizds imperatyvaus pobdio
santykiai.
Dispozityvus metodas yra, taiau jis tarsi kyla i imperatyvaus metodo.
administracinis teisinis reguliavimas yra nesuderintas su fundamentali mogaus teisi apsauga arba netgi tiesiogiai siekia apriboti mogaus teises ir laisves, neivengiamai kyla konfliktai tarp piliei ir valstybs.
Tais atvejais, kuomet
52
Jeigu vieasis interesas fetiizuojamas, nesigilinama jo esm, ginamas menamas vieasis interesas ir nesiekiama kiekvienu konkreiu atveju racionaliai pagrsti moni elgesio vienoje ar kitoje veiklos srityje administracinio teisinio reguliavimo, nuolatos kyla teisiniai konfliktai.
53
Netinkamas administracinis teisinis reguliavimas
kelia rimt grsm mogaus teisi ir laisvi realizavimui ir apsaugai.
54
Kita vertus, dl administracinio teisinio reguliavimo sprag taip pat susidaro prielaidos, jog bus paeistos mogaus teiss. Lietuvoje itin dani atvejai, kuomet statymai, galintys apsaugoti vienokias ar kitokias piliei teises, neveikia, nes Vyriausyb ar kitos galiotos institucijos nesukuria statymo gyvendinimo mechanizmo.
55
STATYM, POSTATYMINI AKT, SUTARI, VIDAUS ADMINISTRAVIMO AKT LYGMENYS.
56
Konstitucija Konstituciniai statymai Konstitucijos pataisos Ratifikuotos tarptautins sutartys statymai statym gali turintys aktai Konstitucinio teismo nutarimai Teism sprendimai Seimo nutarimai ir sprendimai Prezidento dekretai ir potvarkiai Vyriausybs nutarimai ir potvarkiai MP potvarkiai, rezoliucijos, sakymai Ministerij, staig prie ministerij leidiamos instrukcijos, sakymai Savivaldybi taryb sprendimai
Valstybiniam teisiniam reguliavimui veikti reikalingos priemons
58
Valstybiniam teisiniam reguliavimui veikti reikalingos priemons: veiklos pagrind norminis reguliavimas, oficialus pripainimas, paymjimas, suteikiantis subjektui status ir teis veikti jo pasirinktoje veiklos (kio) akoje (registracija, standartizacija, kvot nustatymas, licencij, leidim suteikimas, biudetini asignavim iskyrimas, tarif apskaiiavimas, kain politika ir kt.), kins ar kt. veiklos pltojimo tvarkos nustatymas, vairi ri veiklos ir jos kokybs normini reikalavim nustatymas, paramos organizacijos valdymo objektams akoms, monms ir pan., vairi draudim ir sankcij dl j paeidimo nustatymas.
Kad bt palaikoma tvarka politinje, socialinje ir kinje valstybs valdymo srityse, valstybiniam teisiniam reguliavimui veikti reikalingos priemons. Teis i teisini priemoni, proces ir bkli visumos sistema veikia visuomeninius santykius valstybiniame valdyme.
LR
vieojo
administravimo
statymas
administracin
reglamentavim apibria kaip taisykli, nuostat, reglament ir kit teiss akt primim statymams gyvendinti (3str.2d.).
Tai Vyriausybs nutarimais tvirtinami ministerij ir

Vyriausybs staig nuostatai, ministr sakymais tvirtinamos vairios taisykls, nuostatai. Savivaldybi taryb sprendimai dl joms priskirt klausim irgi gyvendinami priimant atitinkamas taisykles,
nuostatus ir kitokius vieojo valdymo teisinius aktus.

Sprsdami ministerijos reguliavimo sriiai priskirtus klausimus, ministrai bendrai privalomas elgesio taisykles teiss normas nustato ne tik sakymais, bet ir raytiniais dokumentais.
Vieasis administravimas atliekamas ir individualaus pobdio teiss aktais. Individualiais sakymais atliekamas institucij ir staig vidaus administravimas valdomas personalas, tvarkoma staigos vidaus struktra ir kt.
Tarpusavyje derinant, priklausomai nuo besikeiiani

socialini, ekonomini ir kitoki slyg ir situacij, panaudojama didel reguliavimo priemoni vairov:
Normavimas;
Licencijavimas; Draudimai;
Kontrol
(patikrinimai,
revizijos,
auditas,
pavedim
vykdymo kontrol, administracins prieiros bei prevencijos veiksm kontrol)
Fizini ir juridini asmen registracija;

Kita...
Licencijavimas
Viena i valstybinio teisinio reguliavimo kad CK 2.78 strp. nurodo, priemoni licencijavimas ir leidimai. statym nustatytais atvejais
juridiniai asmenys gali imtis tam Licencija yra oficialus dokumentas, kuriuo monms, staigoms, tikros ries veiklos tik gav organizacijoms, privatiems asmenims suteikiama teis verstis statym nustatyta tvarka iduot tam tikros ries veikla. licencij. Licencija atskirais atvejais yra btina juridini asmen veiksnumo slyga.
Kiekvienai statym nustatytai licencijuojamos veiklos riai Vyriausyb tvirtina licencijavimo taisykles.
Jose nurodoma licencijuojamoji veikla, licencij iduodanti institucija ir jos galiojimai, licencijai gauti reikalingi dokumentai, pateikt dokument nagrinjimo tvarka ir terminai, licencij rys ir j idavimo slygos, skaitant licencij turtoj teises ir pareigas, licencijos slyg laikymosi prieiros tvarka, licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka.
Leidimai
Be licencijavimo, administracin veikla atliekama ir iduodant kitokius leidimus pvz.: leidim sistema taikoma pasienyje, o policijos ir valstybs sien apsaugos pareignams suteikta teis tikrinti, kaip asmenys laikosi taisykli. Leidimais nustatomas ir usienio ali piliei, taip pat asmen be pilietybs teisinis statusas jiems bnant Lietuvoje. ie asmenys nustatyta tvarka privalo gauti leidimus laikinai apsigyventi ar nuolat gyventi, taip pat dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutart.
ios srities valdymo santyki Sertifikavimas nustato Lietuvos pagrindus Respublikos atitikties statymas.
iuo metu sertifikavimo funkcij Sertifikavimas yra procedra, kuria sertifikavimo staiga reglamentuoja apie 50 teiss akt. patvirtina, kad produktas, procesas, paslauga ar fizinio asmens Tam tikrose valdymo kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus.srityse sertifikavimo funkcij atlieka centrins inybos ar j sistemai priskirtos staigos.
67
tikrumo, verts nustatymo paymjimas, galioja tik nurodytai sertifikavimo sriiai, o galiojimas sustabdomas arba anuliuojamas, jei paeistos sertifikavimo idavimo slygos t.y. darbai turi bti atliekami pagal kokybs utikrinimo plan, informuoja apie pasikeitimus savo monje ir kokybs utikrinimo sistemoje, paalinti audito ataskaitoje nurodyti neatitikmenys.
Sertifikatas
Sertifikatas pvz.: suteikia teis statyti gyvenamuosius, vieojo naudojimo, pramons ir kitos kins veiklos pastatus (iduoda LR Aplinkos ministerija).
Juridini asmen registras

LR CK 2.62 str. nurodyta, kad juridinis asmuo turi bti
registruotas juridini asmen registre.
Juridini asmen registras yra pagrindinis valstybs

registras. J tvarko statym nustatyta valstybs institucija registro tvarkytojas.
69
Civilinis kodeksas nurodo:

kokie dokumentai turi bti pateikiami juridiniam asmeniui
registruoti;
atsisakymo registruoti pagrindus ir apskundim; juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva pagrindus; tvirtina juridini asmen registro vieumo princip, registro
duomen paskelbimo bdus ir tvark;

atsakomybs taikym neteistai atsisakius registruoti juridin asmen ar padarius klaid registre.
Kiti registrai: Valstybs bei mokslo ir studij institucij valstybinis vietimo staigregistras tai teisini, organizacini, registras; technologini priemoni visuma, skirta nustatyta Valstybs tarnautoj registras; tvarka registruoti statymais nustatytus objektus, Usieniei registras; rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti Transporto priemoniasmenims registruojam objekt suinteresuotiems registracij atlieka valstybs mon ,,Regitra,,. juridinius, kiekybinius, geografinius ir kitus duomenis ir dokumentus.
71
Standartizacija
Standartas standartizacijos dokumentas, nustatantis normas, taisykles ir reikalavimus produkcijai. Lietuvos standartus tvarko Lietuvos Standart rys: standartizacijos departamentas prie LR tarptautiniai tarptautins standartizacijos organizacijos priimti Aplinkos ir visuomenei skirti; ministerijos. Atskir ak regioniniaistandartus priima technikos komitetai. regionins standartizacijos organizacijos priimti ir visuomenei skirti; nacionaliniai nacionalins standartizacijos institucijos priimti ir visuomenei skirti; mons ruoiami konkreioje monje ir tvirtinami jos vadovo, skirti mons veiklai, produktams ar j gamybai standartizuoti.
Vyriausyb vykdo valstybin kainLR Vyriausyb, Tarif reguliavimo tvark nustato reguliavim nustatydama kai kuri preki ar paslaug aukiausi ir tvirtina valstybins reikms paslaug tarifus: emiausi kain lyg ar dyd, deklaruodama preki ir valstybins ems ir valstybinio fondo vandens paslaug,nuomos mokesioVyriausybs parengt sra, telkini traukt atskir tarifus, ilumins energijos, kainas. gaminamos Energetikos ministerijos reguliavimo
srities monse, elektros energijos tarifai, nam ildymo ir karto vandens prieiros tarifai, kurie Vietos savivaldos organai statymo nustatyta sistem apskaiiuojami priklausomai nuo namo ploto, tvarka amiaus. reguliuoja savivaldybs vietinio kinio moni Kiti tarifai: pajam mokesio, ir teikiam paslaug gaminamos produkcijos kainas vidaus greitojo pato paslaug, pokalbi ir kt. tarifus.
73
Biudete nustatyta biudetini staig ir kit biudeto las gaunani subjekt, atliekani vieojo administravimo funkcijas ilaidoms ir ilgalaikiam materialiajam turtui bei strateginms atsargoms sigyti skirta l suma
asignavimai, kuri asignavim valdytojas turi teis

biudetiniais metais gauti i biudete sukaupt l, pateiks paraik Valstybs id tvarkaniai institucijai arba savivaldybi administracijai, patvirtintoms programoms valdyti.
kins ar kitos veiklos pltojimo tvarka nustatoma strateginiu veiklos planu, nustatomi tikslai, udaviniai, veiklos kryptys, atsivelgiant valstybs ilgalaiks raidos strategijos nuostatas. Plsti veiklos objektus leidiama tik turint atitinkam dokumentacij, kuri suderinama su vietos savivaldos institucijomis atitinkama ministerija pvz.: aplinkos apsaugos teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.
statymais ir kitais teiss aktais yra apibriami valstybini institucij galiojimai nustatyti taisykles ir slygas kinei ir komercinei veiklai. Vyriausybs galiotos institucijos priiri, kaip laikomasi nustatyt veiklos slyg ir taisykli, renka informacij, skiria baudas bei kitas sankcijas taisykli paeidjams.
Sankcijas taiko Teismai Policija pareignai
Mokesi ir kitos inspekcijos
(spjimas, administracin nuobauda, administracinio teiss paeidimo priemoni konfiskavimas (pvz.: neteistos vejybos priemoni konfiskavimas), nualinimas nuo pareig, administracinis aretas)
ES parama sudaro dideles galimybes pltoti keli, Parama organizacijos valdymo objektams teikiama, kai geleinkeli ir oro transporto infrastruktr, investuoja, valstybins institucijos vykdo vieuosius pirkimus,viebui skolinasi, privatizuoja, dereguliuoja verslo aplink ir ukerta ir paslaug sistem, sprsti gamtos apsaugos bei keli naujiems mokesiams ir reguliavimo mechanizmams. gyvenamosios aplinkos gerinimo udavinius taip pat Tokia ES struktrini verslo slygas ir tobulina konkurencin politika gerina fond parama energijos teikimo aplink. satbilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo utikrinimo ir kt. Konkrets valdios veiksmai, kuriais siekiama padti tam tikram verslui ar kio akai, daniausiai vykdomi biudeto lomis.
ADMINISTRACINIAI TEISINIAI REIMAI
78
79
Teis, o ypa administracins teiss aka, labai glaudiai susijusi su visuomeniniais procesais ir j pokyiais. Civilizuotoje valstybje jie negali bti stichiki, bet turi bti reguliuojami.
Sunkiau kontroliuojamose situacijose, kurios destabilizuoja visuomenin gyvenim, valstybs valdia privalo taikyti ypatingas poveikio priemones, kuri visuma ir yra administracinis teisinis reimas.
Teisin literatra reimo svok aikina skirtingai. Tarptautini odi odynas, reim (pranc. regime), vienoje i reikmi apibria kaip
tiksliai nustatyt tvark.

Kas gi yra teisinis reimas?

ireikta kompleksu teisini priemoni, parodani iskirtin tarpusavyje sveikaujani leidim, draudim, pozityvi pareigojim derinim ir sudarani reguliavimo kryptingum.
Teisinis reimas reguliavimo tvarka,
82
Teiss teorija teisin reim apibria kaip reguliavimo tvark, ireikt kompleksu teisini priemoni, parodani iskirtin tarpusavyje sveikaujani leidim, draudim, pozityvi pareigojim derinim ir sudarani reguliavimo kryptingum.
Vanceviius S. Valstybs ir teiss teorija: mokomoji priemon. V.: Justitia, 2000. P.202.
83
Usienio literatroje
ali administracins teiss pateikiamas administracini teisini reim apibrimas, kuriuo akcentuojamas teisinio reguliavimo gyvendinimo metod specifikumas (draudim, leidim, pozityvi pareigojim derinimas) bei iuos metodus atitinkani teiss subjekt elgesio sekimas. Taigi teisinis reimas apibriamas kaip ypatinga teisinio reguliavimo tvarka, ireikta atitinkamomis teisinmis priemonmis, sukurianti norim socialin padt ir palanki arba nepalanki aplink teiss subjekt poreiki patenkinimui.
Teisinio reimo negalima tapatinti nei su bendruoju teisiniu reguliavimu, nei su teiss gyvendinimo procesu.
Reimui bdingas iskirtinis reguliavimo bdas, kuriuo kuriamas ir naudojamas specifinis juridini, organizacini bei kit priemoni derinys ir taip garantuojama stabili valstybs padtis.
Tvarkos utikrinimas administracinmis teisinmis priemonmis turt bti laikomas administraciniu teisiniu reimu.
Administracini teisini reim sritis negali bti apribota vien tik nepaprastj situacij (nepaprastoji ir karo padtis).
87
Administracin teisin reim

galima apibrti ir kaip statymais nustatyt taisykli visum, kuri savo veikloje turi laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys.
Kokia yra administracini teisini reim specifika? Ji pasireikia imperatyviais valdymo metodais, pavaldumo santyki sukrimu ir palaikymu.
89
Analizuojant administracinius teisinius reimus, iskiriama ir administracini teisini reim paskirtis tai tam tikr valstybs srii, situacij reguliavimas, su speciali priemoni sistema. Tokioms priemonms priskiriama:
1) Teisiniai aktai ir normos, nustatantys ypating veiklos tvark tam tikrose
sferose; 2) galiotos valstybins institucijos, kurios sukurtos specialiai arba gav galiojimus formuoti ir palaikyti atitinkam reim; 3) Specialios teisins priemons, skirtos reimo tvarkai palaikyti (registracija, licencijavimas); 4) Detali teiss subjekt veikimo reglamentacija ir j tarpusavio santykiai; 5) Grieta kontrols ir atsakomybs sistema administracinio-teisinio reimo veikloje (reimo taisykli vykdymo patikrinimas, operatyvins paiekos priemoni pritaikymas ir pan.); 6) Platesnis ribotai leidiamj ir draudiamj metod naudojimas derinamas btinais atvejais su teiss subjekt stimuliavimu (teisi ir laisvi realizavimas leidiamas tik pateikus asmeniui praym, kuriuo suteikiama tokia galimyb).; 7) Speciali organizacini, technini, materialini ir finansini priemoni 90 egzistavimas (pavyzdiui specialiosEdmundas Sakalauskas apirai panaudojimas). rangos vietos
Administraciniams teisiniams reimams bdingi poymiai:

Fizini ir juridini asmen ir pareign
elgesys nustatomas specialiomis teiss normomis; Visuomenini organizacij ir valdios institucij veiklos isami reglamentacija; Papildom taisykli arba visiems privalom teiss norm iimi taikymas; Ypatingo reimo, specialios teistvarkos kontrols ir tam tikr apribojani priemoni taikymas.
Administraciniai teisiniai reimai keiia administracins teiss subjekt teisin padt.

iais atvejais administracinio teisinio reguliavimo sritis isipleia.
Reimas gyvendinamas statymais ir postatyminiais teiss aktais ir nukreiptas j grietai tikslin ir funkcin veikl tose srityse, kur reikalingos papildomos priemons tinkamai valstybs bklei palaikyti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinami pagrindiniai administracini teisini reim funkcionavimo principai ir nuostatos.
Pagrindini teisi ir laisvi nelieiamumo principas, teisi ir laisvi ribojimo pagrindai, oficialaus reimo vedimo principas.
Paymtina, kad btent Konstitucija tvirtina nepaprastosios ir karins padties, valstybs sienos apsaugos, teritorins jros, iskirtins ekonomins zonos administracinius teisinius reimus.
statymais nustatoma teisinio reimo ris, vedimo pagrindai, subjektai, vykdantys reimo valdym, veiklos taisykls ir priemons. Teiss aktus konkretina pagal savo kompetencij Vyriausyb, ministerijos, departamentai, vietos valdymo institucijos.
Kaip matome..
administracinis teisinis reimas
- tai specifin teiss subjekt veiklos tvarka, taikoma vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Jis gyvendinamas statymais ir postatyminiais aktais ir nukreiptas j grietai tikslin ir funkcin veikl tose srityse, kur reikalingos papildomos priemons stabiliai valstybs bklei palaikyti.
Administracini teisini reim klasifikacija
97
Pasirenkant kriterijumi reimo objekt, specials administraciniai teisiniai reimai grupuojami

1. teritorinius reimus (iskirtin ekonomin zona, karantinas, karin padtis, udaro administracinio teritorinio vieneto reimas); 2. objektinius reimus (atomins energetikos objekto reimas, vandens telkinio reimas); 3. daikt, mediag keliani padidint pavoj arba turini svarbi valstybin reikm reimus (ginkl, nuod, narkotini mediag, dokument su valstybs paslaptimi); 4. veiklos arba funkcinius reimus (priegaisrinis reimas, evakuacijos, muitins reimas).
98
Taip pat iskiriami reimai pabriant reguliavimo dalyk. ie specials administraciniai teisiniai reimai skirstomi gamtos apsaugos reimus (draustiniai, nacionaliniai parkai, kurortai), vieosios tvarkos apsaugos reimus (nepaprastoji padtis), valstybs saugumo reimus (valstybs sienos, valstybs paslapties apsaugos reimai)
Taip pat veikia reimai klasifikuojami pagal laik, tai pastoviai veikiantys reimai (valstybs sienos reimas) ir situacinio pobdio reimai (nepaprastoji, karo padtis)
100
Nuoseklesnei analizei tinkamiausia administracini teisini reim klasifikacija pagal reim tiksl. Pirmoji grup apima administracinio -
teisinio reguliavimo reimus esant ypatingai valstybinei padiai
(nepaprastosios, karo padties atvejai, valstybini sien apsauga, muitini apsauga.).
101
Antroje grupje funkciniai reimai. J paskirtis aprpinti valstybs valdymo funkcijas ir veiklos sferas (mokesi, sanitarin, ekologin ir kt.
102
Treiai grupei priklauso administraciniai teisiniai legitiminiai reimai. i reim veikimo sferoje yra du reimai tai: a) Leidiamieji reimai, kai fiziniai ir juridiniai asmenys turi teis paduoti pareikimus dl leidimo vykdyti vien ar daugiau tam tikr veiksm, tuo tarpu atitinkam pareign arba institucij sprendimas suteikti leidim arba ne. b) Legalizuojamieji reimai, kurie susij su oficialia juridini ir fizini asmen registracija, taip pat normatyvini reikalavim reglamentacija vairi ri veiklai
Administracini teisini reim klasifikacija
Administraciniai teisiniai reimai ypatingoms valstybs padtims

Nepaprastosios padties
Funkciniai administraciniai teisiniai reimai-aprpinti valstybs valdymo funkcijas ir veiklos sferas
Administraciniai teisiniai legitiminiai reimai
Valstybini sien apsauga

ir kt.
Paprastieji
Specials
Karo padties
Telefono ryio; Komunalini paslaug; Viebui ir kt..
Vartotoj teisi apsaugos; Lietuvos banko veiklos; Ekologiniai.
Legalizuojamieji administraciniai teisiniai reimaileidia oficiali juridini ir fizini asmen registracij vairi ri veiklai
Leidim
administraciniai teisiniai reimai taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie turi teis paduoti pareikimus dl leidimo vykdyti vien ar daugiau tam tikr veiksm.
Sprendim dl pilietybs klausim procedros.
104
Fizini ir juridini asmen registras; Nekilnojamojo turto registras; Licencijavimas; Sertifikavimas, Metrologija ir kt.
1. Administraciniai teisiniai reimai esant ypatingajai valstybs padiai

Nepaprastosios Valstybs sien
padties
Karo padties
apsaugos
Kiti
(muitini apsaugos; protekcionizmas)
105
Nepaprastosios padties reimas

Jis geriausiai atspindi i grup ir atitinka pagrindinius jos poymius:
Valstybins institucijos, staigos ir organizacijos veikia ypatingos teisinio reimo slygoms 2. Galima apriboti fizini bei juridini asmen teises ir pridti pareig 3. Laikina priemon 4. Visi ribojimai nustatomi statymu
1.
Nepaprastoji padtis ypatingas teisinis reimas valstybje ar jos dalyje, leidiantis taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Nepaprastosios padties statyme nustatytus laikinus naudojimosi fizini asmen teismis ir laisvmis apribojimus ir laikinus juridini asmen veiklos apribojimus.
107
Teiss aktai nurodo

Konstitucijos 144 str. 3 dalis teigia, kad nepaprastj padt reguliuoja statymas iuo konstitucijos straipsniu ir
nepaprastosios
nustatyta, kad:
padties
statymu
1. Nepaprastj padt gali vesti Seimas, tarp Seimo sesij Prezidentas, bet jo sprendim vis tiek tvirtina Seimas. 2. Seimas gali nustatyti reimo taikymo teritorij, mst, trukm...
Ypatingasis reimas
1. Tam tikr priemoni taikymas valstybin sien 2. Klimosi laisvs apribojimas 3. Vieosios tvarkos ir ypatingj sustiprinta apsauga 4. Vie akcij udraudimas 5. iniasklaidos laisvs ribojimas 6. Dokument tikrinimas
kertant
objekt
109
Karo padties administraciniai teisiniai reimai

vedus karo padt taikoma Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo statyme numatyta tvarka.
Lietuvoje veikia Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas.
Karo reimas
Analogikas nepaprastosios padties reimui. Reguliuojamas mobilizacijos ir mobilizacinio reimo statymais. Pagrindiniai principai:
1. 2. 3. 4. 5.
Centralizuotas valdymas Termin laikymasis Planavimas Kontrol kompleksikumas
Karo padties vedim numato:

LR Konstitucijos 142 str.:
Seimas veda karo padt, skelbia mobilizacij ar demobilizacij, priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus.
Karo padties vedim numato: LR Konstitucijos 142 str.:

Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt visoje Valstybje ar jos dalyje, skelbia mobilizacij ir teikia iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui, o tarp Seimo sesij - nedelsdamas aukia neeilin Seimo sesij. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim.
Nauja Karo padties statymo redakcija

priimta 2000 m. birelio8 d.
statymo skirsniai:
Bendrosios nuostatos
Karo padties vedimas ir ataukimas Teisi ir laisvi apribojimas esant karo padiai moni, staig ir organizacij veiklos ypatumai Valstybs valdymo pertvarkymas Karins ir bendros priemons
Ginkluotosios pajgos Lietuvos kariuomen ir karo padties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajgos: Valstybs sienos apsaugos tarnyba, specializuoti policijos daliniai, Lietuvos auli sjungos koviniai briai bei kiti koviniai piliei ir j organizacij ginkluoto pasiprieinimo (partizan) vienetai, pavalds ginkluotj pajg vadui. Gyventoj evakavimas - organizuotas gyventoj ikeldinimas i teritorij, kuriose pavojinga gyventi, suteikiant jiems stacionarias arba laikinas gyvenamsias patalpas. Karas - paskelbtas karas ar bet kuris kitas tarptautinis ginkluotas konfliktas, kurio dalyv yra Lietuvos Respublika. Karins teissaugos institucijos karo policija, karins ikiteisminio tyrimo staigos bei j kontrol atliekanios institucijos, karo lauko teismai. Kariniai pareignai - valstybs ginkluotj pajg pareignai, turintys vad ar karinius administracinius galiojimus, bei karins teissaugos institucij pareignai. Komendanto valanda - paros laikas, kada draudiama bti vieosiose vietose be karo komendanto iduoto leidimo. Udara teritorija - teritorija, kuri patekti ir i kurios ivykti galima tik turint karo komendanto iduot leidim.
Karo padtis - Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir io statymo nustatyta ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus ginti Tvyn ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritoriniam vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus siekiant utikrinti valstybs gynyb ir kitas svarbiausias valstybs funkcijas karo metu.
116
Karo padties vedimas:
Karo padt veda Seimas

Prezidentas priima sprendim vesti karo padt ir
teikia sprendim priimti Seimui jos dalyje
Karo padtis gali bti vesta visoje valstybje arba
Lietuvos
Respublikos Seimo nutarimas ar Respublikos Prezidento dekretas dl karo padties ataukimo paskelbiamas per visuomens informavimo priemones ir sigalioja Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
Apie karo padties vedim nedelsiant informuojamos
Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs ir konsulins staigos usienyje, taip pat usienio valstybi diplomatins atstovybs ir konsulins staigos Lietuvos Respublikoje.
Apie karo padties vedim ir jos metu nustatytus
mogaus teisi ir laisvi ribojimus bei j prieastis nedelsiant informuojamas Europos Tarybos Generalinis Sekretorius ir Jungtini Taut Organizacijos Generalinis Sekretorius.
Apie karo padties vedim ir jos metu nustatytus
mogaus teisi ir laisvi ribojimus bei j prieastis nedelsiant informuojamos ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari alys, jei tai numatyta tose sutartyse.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEI IR USIENIEI TEISI IR LAISVI APRIBOJIMAS BEI PAREIG NUSTATYMAS
Apribojim klasifikavimas:
mogaus
teiss naudotis privataus gyvenimo nelieiamumu apribojimas mogaus teiss naudotis nelieiamumu apribojimas bsto
mogaus teiss reikti sitikinimus, iekoti informacijos ir j gauti ar skleisti apribojimas
Laisvs kilnotis apribojimas

Teiss vienytis politines partijas, politines, visuomenines organizacijas apribojimas
Teiss rinktis susirinkimus apribojimas
Karo padties metu asmen telefonini pokalbi pasiklausymas, susirainjimo, pato siunt ar kitokio susiinojimo tikrinimas gali bti atliekamas be teismo sprendimo Karins btinybs atveju kariai turi teis bet kuriuo paros laiku eiti asmens bst be gyventojo sutikimo.
Karini vienet vadai, karo komendantai turi teis panaudoti bst kariams, asmenims, pasitraukusiems i savo gyvenamj viet, apgyvendinti ir karins paskirties objektams rengti Draudiama iekoti, gauti, skleisti informacij apie bet kokius valstybs institucij ir pareign, kariuomens veiksmus, karin bei ekonomin valstybs bkl, karo veiksm eig Asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, vedus karo padt, neturi teiss be specialaus karo komendanto leidimo pakeisti savo nuolatin gyvenamj viet vedus karo padt, sustabdomos Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt nuostatos, leidianios atvykti Lietuvos Respublik be viz. Karo padties metu susirinkimai, iskyrus valstybs institucij ar Edmundas Sakalauskas 120 pareign ir pasiprieinimo karinei agresijai organizacij organizuojamus, vieosiose vietose draudiami.
Karo padties metu asmenys su savimi visada privalo turti asmens tapatyb patvirtinanius dokumentus. Asmenys, neturintys su savimi asmens tapatyb patvirtinani dokument, turi bti sulaikomi, kol bus nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms.
121
MONI, STAIG IR ORGANIZACIJ VEIKLOS YPATUMAI

Vyriausyb karo padties metu gali nustatyti vis nuosavybs form monms, staigoms ir organizacijoms privalomuosius darbus ar uduotis, reikalingus karo padties reikmms tenkinti. U toki darb ir uduoi atlikim atlyginama statym nustatyta tvarka.
Vyriausyb gali paskirti vis nuosavybs form mones, staigas ir organizacijas savo atstovus nustatyt darb ar uduoi atlikimui utikrinti. Paskirt atstov nurodymai moni, staig ar organizacij vadovams bei darbuotojams yra privalomi
Vyriausyb karo padties metu turi teis nustatyti ir kontroliuoti ginkl, audmen, karins technikos ir kitos ginkluots, maisto preki ir kit preki, reikaling karo padties reikmms, gamyb bei prekyb jomis, pareigodama kio subjektus gaminti ar prekiauti iomis prekmis arba udrausdama paskiriems kio subjektams verstis i preki gamyba ar prekyba jomis, pati sigydama, skatindama kio subjektus ar pavesdama jiems sigyti i preki i usienio valstybi.
Vyriausyb karo padties metu turi teis riboti ar udrausti vairi kit preki gamyb ar prekyb jomis
123
VALSTYBS VALDYMO PERTVARKYMAS
PERTVARKYMAS APIMA:
Valstybs institucij veiklos pertvarkym
Savivaldos institucij veiklos ribojimas Apskrii virinink ir j administracij funkcij permimas Karo komendantai skyrim Ikiteisminio tyrimo staig pertvarkym Teism sistemos pertvarkym Karo lauko teism steigim
GYVENTOJ EVAKAVIMAS
Siekdama utikrinti Lietuvos Respublikos gyventoj saugum karo metu, Vyriausyb skelbia j evakavim.
Evakuojant gyventojus, jiems btinai suteikiamos laikinos stacionarios gyvenamosios patalpos, o kelions metu jie aprpinami maistu ir medikamentais.
Gyventoj evakavimui utikrinti gali bti laikinai paimtos juridiniams ir fiziniams asmenims priklausanios transporto priemons, nenaudojamos i asmen savarankikai evakuotis. Asmenys, vykstantys i evakavimo vietos savo transporto priemonmis, privalo padti ivykti kitiems asmenims. Savivaldybs, kuri teritorij evakuojami gyventojai, privalo pasirengti priimti tok evakuojam asmen skaii, kuris yra ne maesnis kaip 10 procent atitinkamos savivaldybs teritorijos gyventoj skaiiaus.
KARINS IR KITOS PRIEMONS

vedus
karo padt, Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo statymo nustatyta tvarka skelbiama ir vykdoma mobilizacija. Svarbiausius valstybs gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybs gynimo taryba.
vedus
karo padt, vadovaujantis statymais ir kitais teiss aktais, gyventojai aprpinami maistu, medikamentais, kitomis medicinos pagalbos priemonmis, taip pat vykdomos gelbjimo, evakavimo ir kitos civilins saugos priemons.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBS GYNIMO TARYBOS STATYMAS

1997 m. balandio 30 d. Nr. VIII-209 Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. statymo paskirtis is statymas nustato Lietuvos Respublikos valstybs gynimo tarybos sudarym, veiklos tvark ir galiojimus.
2 straipsnis. Valstybs gynimo taryba
1. Lietuvos Respublikos valstybs gynimo taryba yra valstybs institucija, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs gynybos reikalus, skaitant valstybs institucij veikl svarbiausiais valstybs saugumo utikrinimo ir gynimo klausimais. 2. Valstybs gynimo taryb eina Respublikos Prezidentas - vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas.
3. Valstybs gynimo Respublikos Prezidentas.

tarybai
vadovauja
128
4 straipsnis.
Valstybs gynimo tarybos funkcijos
1. Valstybs gynimo taryba: 1) svarsto usienio ir vidaus politikos nuostatas, garantuojanias Lietuvos Respublikos nacionalin saugum bei teritorijos vientisum; 2) svarsto pagrindinius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos ir gynybos principus bei kryptis; 3) svarsto ir teikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei rekomendacijas dl tarptautini sutari bei susitarim gynybos ir kitais kariniais klausimais sudarymo, pasiraymo ir ratifikavimo; 4) koordinuoja valstybs valdymo institucij, susijusi su nacionalinio saugumo utikrinimu, veikl; 5) svarsto pagrindines valstybs parengimo mobilizacijai nuostatas; 6) svarsto rekomendacijas dl kariuomens dalini nuolatinio dislokavimo viet ir teritorini manevravimo rib, ginkluotj Edmundas Sakalauskas 129 pajg padalini perklimo kitas dislokavimo vietas taikos metu;
4 straipsnis.
Valstybs gynimo tarybos funkcijos
7) svarsto Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grups pateikiamas ivadas ir rekomendacijas; 8) nustato strategines krizi valdymo gaires; 9) svarsto kitus valstybs gynimo klausimus; 10) svarsto ir teikia pasilymus dl krato apsaugos sistemos finansavimo. 2. Kai kyla grsm valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, taip pat ginkluoto upuolimo atveju Valstybs gynimo taryba svarsto ir teikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei rekomendacijas: 1) dl gynybos nuo ginkluotos agresijos organizavimo; 2) dl karo padties; Edmundas Sakalauskas 130 3) dl mobilizacijos.
131
Valstybs sien apsauga

Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas, postatyminiai aktai, tarptautiniai susitarimai, kuriuose tiksliai reguliuojamas valstybins sienos reimas. Pagrindiniai reimo elementai: valstybs sienos teisinis reimas; pasienio teisinis reimas; pasienio kontrols punkt teisinis reimas.
VALSTYBS SIENOS JUOSTA. STRUKTRA
Valst. sienos charakteristika
VSJ tvora VSJ tipai Pdsak juosta, tvora
LR - BR VS komplektas LR ir BR stulpai PRR VSAZR, PRR
13 m
2,5 m
2,5 m
5m
3m
133
Padaliniai
ATP
VSJ
PKP
Ukardos
Boktai
ZR ir PRR
Kita
Statistika
134
statymai
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas

1996 m. gruodio 19 d. Nr. VIII-49
Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas

2000 m. gegus 9 d. Nr. VIII-1666
Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaugos tarnybos statymas

2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1996
Lietuvos Respublikos statymas dl usieniei teisins padties

2004 m. balandio 29 d. Nr. IX-2206
135
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai

1. Dl pasienio kontrols punkt pltros strategijos patvirtinimo 2001 m. spalio 1 d. Nr. 1176 2. Dl Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos reorganizavimo ir Valstybs sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo 2001 m. vasario 22 d. Nr. 194 3. Dl pasienio kontrols punkt veiklos taisykli patvirtinimo 2001 m. vasario 2 d. Nr. 126 4. Dl pasienio teisinio reimo taisykli patvirtinimo 2002 m. balandio 30 d. Nr. 598 5. Dl valstybs sienos apsaugos sistemos pltots programos gyvendinimo priemoni patvirtinimo 2002 m. spalio 3 d. Nr. 1562 6. Dl vaiko laikino ivykimo usienio valstybes tvarkos patvirtinimo 2002 m. vasario 28 d. Nr. 302 7. Dl viz reimo panaikinimo Europos Sjungos leidimus turintiems asmenims 2003 m. gruodio 18 d. Nr. 1636 8. Dl Lietuvos Respublikos viz idavimo nuostat patvirtinimo 1997 m. birelio 26 d. Nr. 685 9. Dl viz reimo panaikinimo Jungtini Taut Organizacijos leidimus turintiems asmenims 1995 m. kovo 9 d. Nr. 347 10. Dl pasienio ruoo rib ir valstybs sienos apsaugos zonos rib bei Lietuvos Respublikos gyvenamj vietovi, priskirt pasienio ruoui, srao patvirtinimo 2001 m. sausio 22 d. Nr. 72 11. Dl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybs sienos apsaugai skirt ems plot ir j rib patvirtinimo 2001 m. gegus 8 d. Nr. 523 12. Dl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybs sienos apsaugai skirt ems plot ir j rib patvirtinimo 2001 m. sausio 26 d. Nr. 96 13. Dl Lietuvos Respublikos ir Latvijos respublikos valstybs sienos apsaugai skirt ems plot ir j rib patvirtinimo 2000 m. sausio 12 d. Nr. 31 14. Dl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybs sienos apsaugai skirt ems plot ir j rib patvirtinimo 1999 m. gruodio 13 d. Nr. 1387 15. Dl komisijos Lietuvos Respublikos valstybs sienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai Baltijos jroje nustatyti sudarymo 1993 m. kovo 25 d. Nr. 198 16. Dl operatyvins veiklos subjekt srao patvirtinimo ir j operatyvins veiklos masto nustatymo 2002 m. spalio 3 d. Nr. 1559 Edmundas Sakalauskas 136 17. Dl usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos gelbjimo pajg ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybs sien taisykli patvirtinimo
137
VSAT udaviniai
Utikrinti valstybs sienos nelieiamum ir gyvendinti valstybs sienos apsaugos politik Pagal savo kompetencij utikrinti Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, statym ir kit teiss akt valstybs sienos teisinio reimo klausimais vykdym Pagal savo kompetencij utikrinti nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencij, atskleidim ir tyrim, mogaus teisi ir laisvi apsaug, viej tvark ir visuomens saugum
1. Saugo valstybs sien sausumoje, jroje, Kuri mariose ir pasienio vidaus vandenyse; 2. Atlieka asmen ir transporto priemoni, kertani valstybs sien, kontrol; 3. Utikrina pasienio teisin reim ir pagal kompetencij pasienio kontrols punkt reim; 4. Utikrina aplinkos apsaugos reim valstybs sienos apsaugos objektuose ir kontroliuoja gamtos itekli naudojimo priemoni vykdym pasienio ruoe; 5. Pagal savo kompetencij dalyvauja utikrinant valstybs muit reim 6. Dalyvauja gyvendinant valstybin migracijos kontrol; 7. Dalyvauja vykdant paiekos ir gelbjimo darbus jroje, Kuri mariose ir pasienio vidaus vandenyse; 8. Dalyvauja utikrinant viej tvark bei vykdo kitas statym numatytas teistvarkos funkcijas pasienio ruoe; 9. Ginkluotj pajg sudtyje gina valstyb karo metu; 10.Vykdo kitas statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas;
VSAT funkcijos
140
3. Legitims administraciniai teisiniai reimai

Legalizuojamieji
administraciniai teisiniai reimai leidia oficiali fizini ir juridini asmen vairi ri veiklos registracij
Leidim
administraciniai teisiniai reimai taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie turi teis paduoti pareikimus dl leidimo vykdyti tam tikrus veiksmus
141
Legalizuojam reim grupei valstybje reikmingi trys procesai

1. Standartizacija 2. Sertifikavimas 3. Metrologija
142
Legalizuojamasis reimas
Fizini ir juridini asmen registras Valstybs registras Gyventoj registras Nekilnojamojo turto registras Licencijavimas Standartizacija veikla, skirta tam tikroje srityje vesti optimali tvark nustatant bendrsias nuostatas, kurios gali bti visuotinai panaudotos esamiems ir galimiems udaviniams sprsti. Reikalinga sveikatai, gyvybei apsaugoti ir pan. Vyko Lt. Standartizacijos dep. Sertifikavimas veikla, nustatanti, ar produktas, procesas, paslauga, fizinio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Metrologija valstybs politika norminant matavimus, j metodus, priemones matavim vienovei ir reikiamam matavim tikslumui pasiekti. Tikrina, ar atitinka matavimo priemons, matai etalonus.
Leidim reimas
iam reimui priklauso sprendim dl pilietybs klausim procedros.
LR pilietybs statymas isamiai reguliuoja teiss pilietyb turin, pagrindus, jos gijimo, nutraukimo tvark bei pilietybs klausimus nagrinjani valstybs institucij galiojimus. ios institucijos: Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Pilietybs reikal komisija, Vidaus reikal ministerija, Lietuvos migracijos tarnybos prie savivaldybi. Lietuvos usieniei teisin padt reglamentuoja statymas dl usieniei teisins padties. Valstyb jiems taiko teisinius privilegij reimus: palankumo; abipusikumo; Edmundas Sakalauskas 144 nacionalin.
ID kortel
145
2. Funkciniai administraciniai teisiniai reimai

Paprastieji
Juos nustato veiklos taisykls tam tikros ries aptarnavimo ir funkcionavimo standartai.
Pvz.:telefono ryio, veterinarijos, komunalini, viebui paslaug teikimo taisykls
Specials
-utikrina t.t svarbias valst. valdymo f.c. diegiami siekiant specializuoti veiksm sek ir normalizuoti vairias veiklos sritis.
Pvz.: vartotoj teisi apsaugos; Lietuvos banko veiklos; ekologiniai
146
Administracini teisini reim paskirtis tai tam tikr valstybs srii, padi reguliavimas, su speciali priemoni sistema, kuri susideda i atskir element: svarbiausia yra saugumo utikrinimas teisiniais aktais ir normomis, kurie nustato ypating veiklos tvark tam tikrose sferose. Saugumui utikrinti galiojamos valstybins institucijos, kurios specialiai sukurtos arba gav galiojimus formuoti ir palaikyti atitinkam reim. Teiss subjektams nustatoma detali veikimo reglamentacija ir j tarpusavio santykiai. Pradeda egzistuoti grieta kontrols ir atsakomybs sistema, specialios organizacins, technins, materialins ir finansins priemons duotojo administracinio-teisinio reimo veikloje. Tokiu bdu sudaromos palankios slygos vykdomosios valdios institucij, j galiojim rezultatyviam gyvendinimui;
Administracins teiss akos specifikumas administracini teisini reim gyvendinime pasireikia imperatyviais valdymo metodais, pavaldumo santyki sukrimu ir palaikymu.
148
Administraciniai teisiniai reimai tai statymais apibrt taisykli visuma, kuri savo veikloje turi laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys, o taip pat specifin teiss subjekt veiklos tvarka, vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Pagrindin administracini teisini reim funkcija yra apsaugoti piliet, visuomen ir pai valstyb.
150
Vieojo administravimo teisiniai pagrindai
Administracin teis: bendrieji teorijos klausimai, valdymo akt institutas, gino santyki jurisprudenciniai aspektai Edmundas Sakalauskas
151
savarankikai 192 - 218 psl.
savarankikai I, II skyriai
DKOJU U DMES
EDMUNDAS SAKALAUSKAS
153

1 Tema - Reguliavimas.aktualus

Diunggah oleh

Informasi Dokumen

Judul Asli

Hak Cipta

Format Tersedia

Bagikan dokumen Ini

Bagikan atau Tanam Dokumen

Opsi Berbagi

Apakah menurut Anda dokumen ini bermanfaat?

Apakah konten ini tidak pantas?

Hak Cipta:

Format Tersedia

1 Tema - Reguliavimas.aktualus

Diunggah oleh

Hak Cipta:

Format Tersedia

Administracin teis Specialioji dalis

Lekt. Edmundas Sakalauskas

1 tema. Valstybinio reguliavimo teorijos ir praktikos

Valstybinis reguliavimas ir vieasis administravimas, svok santykis ir apimtis.

STUDIJ DALYKO STRUKTRA (1)

STUDIJ DALYKO STRUKTRA (2)

Administracins teiss sistemos bendroji dalis

Administracins teiss sistemos ypatingoji dalis

Bendroji valdymo svoka

valdymas, vadovavimas, pavaldumas.

Valstybs valdymo svoka

VALDYMO svoka turi daug prasmi,

tiek teisin, tiek sociologin, tiek biologin,

Valdymo sistem apibdinantys poymiai

bendradarbiavimas; apibrtos veiklos formos ir metodai.

VALDYMUI bdingi poymiai:

VALDYMO OBJEKTAS PRIVALO VYKDYTI VALDYMO SUBJEKTO NURODYTUS SPRENDIMUS.

Valdymas, kaip vadybin svoka

Planavimas - tai yra tiksl formulavimo bei j gyvendinimui

Organizavimas - tai toks darbo, valdios ir itekli

Vadovavimas - tai grups ar visos organizacijos nari veiklos

Valdymo svoka vartojama vairiose srityse,

vyksta tarp moni, t.y. moni ir organizacij

SOCIALINIAM VALDYMUI keliami reikalavimai:

Socialin valdym gyvendina mons

SOCIALINIO VALDYMO RYS

Subjektas reikalui esant gali veikti prievarta

Valstybiniam valdymui bdingi bruoai:

Tvarkomasis pobdis, kuriam bdingi pavaldumo ir

Teisinis reguliavimas tai

Teisinio reguliavimo mechanizmas

Teisinio reguliavimo mechanizmas

Administracinio teisinio reguliavimo objektas

Administracinio teisinio reguliavimo objekto sudtins dalys

Pagrindiniai administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo elementai

Administracins teiss normos

Administracins teiss norm aikinimo aktai

(kain dyd, vairius atstumus, normas ir pan.).

Administracinio teisinio reguliavimo etapai

Teisinio reguliavimo bdai

reikalinga (leidimas) (pvz. administracin diskrecija)

Kai kur dar kaip atskiri bdai

iskiriami pagyrimas, lengvata ir rekomendacija

Teisinio poveikio bd tarpusavio derinimas sudaro teisinio reguliavimo metod.

Administracinje teisje akivaizds imperatyvaus pobdio

Netinkamas administracinis teisinis reguliavimas

kelia rimt grsm mogaus teisi ir laisvi realizavimui ir apsaugai.

STATYM, POSTATYMINI AKT, SUTARI, VIDAUS ADMINISTRAVIMO AKT LYGMENYS.

Valstybiniam teisiniam reguliavimui veikti reikalingos priemons

Tai Vyriausybs nutarimais tvirtinami ministerij ir

nuostatus ir kitokius vieojo valdymo teisinius aktus.

Tarpusavyje derinant, priklausomai nuo besikeiiani

vykdymo kontrol, administracins prieiros bei prevencijos veiksm kontrol)

Fizini ir juridini asmen registracija;

Juridini asmen registras

Juridini asmen registras yra pagrindinis valstybs

Civilinis kodeksas nurodo:

duomen paskelbimo bdus ir tvark;

asignavimai, kuri asignavim valdytojas turi teis

ADMINISTRACINIAI TEISINIAI REIMAI

tiksliai nustatyt tvark.

Kas gi yra teisinis reimas?

Teisinis reimas reguliavimo tvarka,