1 tema. Baudiamosios teiss specialioji dalis ir jos sistema 1. Baudiamosios teiss specialiosios dalies samprata.

Baudiamosios teiss bendrosios ir specialiosios dali vienyb. BT specialioji dalis yra baudiamojo statymo nustatytos normos, nustatanios veik, pripaint nusikalstamomis, sistem ir poymius ir pagal BT bendrosios dalies principus ir teiginius nustatani atsakomyb ir bausm t veik vykdiusias asmeniui. Baudiamosios teiss specialiosios dalies normos apibria baudiamj statym tikslus, j galiojimo ribas, baudiamosios atsakomybs pagrindus, nusikaltimo padarymo formas, nustato bausmi sistem bei bausmi skyrimo tvark ir sprendia kitus bendruosius klausimus, susijusius su asmens patraukimu baudiamojon atsakomybn ir nubaudimu. BT specialiosios dalies normos nustato konkrei nusikaltim rinius poymius, apibdinanius atitinkam nusikaltimo sudt, bei apibria sankcij, kuri gali bti pritaikyta u realiai padaryt nusikaltim. Baudiamosios teiss specialiosios dalies normos, palyginus. su bendrosios , turi tam tikr savitum: 1. jos paprastai, pateikia baigtin sra veik, priskirt prie nusikaltim (nullum crimen sine lege); todl ar veika yra nusikaltimas galima tik jai pritaikius specialiosios dalie s normas. 2. Jos taip pat duoda atsakym, kokio susikaltimo sudt ta veika atitinka. 2. Baudiamosios teiss specialiosios dalies sistema ir jos sudarymo principai. Naujo Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso specialiosios dalies sistema. BT specialiosios dalies sistema yra mokslikai pagrstas norm, kuriose numatoma atsakomyb u vienus. ar kitus nusikaltimus priklausomai nuo j charakterio ir visuomeninio pavojingumo laipsnio, idstymas tam tikromis grupmis priklausomai nuo j bendrumo riniam objektui, o taip pat logikai pagrstas norm idstymas viena kitos atvilgiu grups (skyriaus) viduje. Paprastai iuolaikinai baudiamieji statymai numato gana plat draudiam veik rat. Todl jau vien j paktinio pritaikymo sumetimais reikia tam tikros j idstymo ir grupavimo tvarkos. iam idstymui gali bti parinkti vairs kriterijai; alos dydis, bausms grietumas, visuomens nuomon ir kt. statym leidjas privalo inagrinti bent tris klausimus: 1) kaip tam tikras grupes suskirstyti vis norm visum; 2) kokiu eilikumu idstyti sudarytas grupes; 3) kokiu eilikumu normas idstyti paioje grupje. Normos turi bti idstytos taip, kad: 1) bt lengva atrasti reikaling norm; 2) idstymas paalint vidinius norm prietaravimus; 3) leist ivengti statym sprag. iuolaikiniuose raytiniuose BT altiniuose normos paprastai grupuojamos pagal ginamuosius grius, t.y. atsivelgiant rin nusikaltimo objekt. Taiau gali bti, kad tam tikra norm grup norm bus sujungta vien skirsn ne pagal vien, o pagal kelis rinius objektus. Skirsni idstymo nuoseklumas tradicikai yra sudaromas nuo pavojingesni nusikaltim einant prie maiau pavojing. Taiau sprendiant iuos klausimus ikart kyla aksiologin problema kuriuos baudiamj statym ginamus grius laikyti vertingiausiais, o kuriuos ne tokiais vertingais.Naujajame LR BK priimta tokia specialiosios dalies skyri idstymo tvarka: Specialioji dalis 15 skyrius Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai 16 skyrius Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai 17 skyrius Nusikaltimai m.ogaus gyvybei 18 skyrius Nusikaltimai m.ogaus sveikatai 19 skyrius Nusikaltimai, pavojingi m.ogaus sveikatai ir gyvybei 20 skyrius Nusikaltimai m.ogaus laisvei XXI skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai m.ogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui 22 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens garbei ir orumui 23 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vaikui ir eimai

24 skyrius Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo nelieiamumui 25 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens lygiateisikumui ir sins laisvei 26 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai piliei rinkim teisms ir Lietuvos respublikos prezidento, seimo bei savivaldybi taryb rinkim ar referendum tvarkai 27 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens socialinms teisms 28 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams 29 skyrius Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei 30 skyrius Nusikaltimai informatikai 31 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai ekonomikai ir verslo tvarkai 32 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai finans sistemai 33 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams 34 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai teisingumui 35 skyrius Nusikaltimai visuomens saugumui 36 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu ginklais, audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis mediagomis 37 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingosiomis ar stipriai veikianiomis mediagomis 38 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai aplinkai ir moni sveikatai 39 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui 40 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai vieajai tvarkai 41 skyrius Nusikaltimai valstybs tarnautojo ar vieojo administravimo funkcijas atliekanio asmens veiklai 42 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai 43 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valdymo tvarkai, susij su dokument ar matavimo priemoni klastojimu 44 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai dorovei 45 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mirusiojo atminimui 46 skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai krato apsaugos tarnybai PASTABA: BK (naujajame) skyri numeravimui panaudoti lotyniki skaitmenys, bet, kad bt patogiau skaityti, numeruojame arabikais skaitmenimis, iskyrus 21 skyri apie seks, kur panaudotas ymjimas (XXI) nieko bendro neturi su lotyniku numeravimu, o panaudotas internetinis ymjimas sekso ir pornografijos saitams. 2 tema. Nusikaltim kvalifikavimo pagrindai 1. Nusikaltim kvalifikavimo samprata. Kvalifikavimas (gr. Qualitas kokyb ir facere nustatyti) baudiamosios teiss moksle yra apibriamas kaip tapatumo tarp padarytos juridikai reikmingos veikos (danai vadinamos faktins sudties) ir nusikaltimo sudties, aprayto BK spec. dalies straipsnio normoje, nustatymas bei tvirtinimas teiss normos taikymo akte. Teiss aktai, kuriais tvirtinamas faktins statyme apraytos nusikaltimo sudties tapatumas, gali bti: - nutarimas patraukti asmen kaltinamuoju; - teismo ar teisjo sprendimas atiduoti kaltinamj teismui ir paskirti byl nagrinti teisme;

- pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kt. Nusikaltimo kvalifikavimas kaip tapatumo nustatymas,gali bti apibdinamas dviem aspektais: a) kaip tam tikras procesas; b) kaip atitinkamas rezultatas. Tapatumo nustatymo procesas tai vis pirma veikos faktins sudties tikslaus iaikinimo eiga ir BK normoje apraytos nusikaltimo sudties parinkimas. is procesas gali bti suskirstytas tam tikrus etapus ir kiekviename j pasiekus tam tikr rezultat tvirtinamas teiss normos taikymo akte. Nusikaltim kvalifikavimas tai tik dalis klausim, kuriuos sprendia tardytojas, prokuroras ir teismas. Danai yra manoma, kad nusikaltim kvalifikavimas yra BT bendrosios dalies dalykas. Taiau reikia sidmti, kad BK bendroji dalis reglamentuoja nusikaltimo samprat, jo padarymo formas, aptaria bendruosius bausms skyrimo pradmenis. Joje reglamentuojami institutai i dalies yra panaudojami nusikaltim kvalifikavimui. Taiau norm, kurios tiesiogiai nustatyt,, koki nors nusikaltimo kvalifikavimo tvark ar procesus nra. iuo metu nusikaltim kvalifikavimas paliktas nusikaltim kvalifikavimo teorijai, kuri yra baudiamosios teiss mokslo sudedamoji dalis. Kartu nemaai klausim , kurie yra svarbs nusikaltim kvalifikavimui, sprendia greta baudiamosios teiss bendrosios dalies, baudiamojo proceso teis, teiss teorijos dogmatika ir pan. Kaip inoma, baudiamojoje byloje tiesa nustatoma dviem aspektais: a) nustatyti, ar buvo padarytas nusikaltimas, t.y. tiksliai iaikinti visas nusikaltimo aplinkybes, nustatyti veik padariusio asmens kaltum`bei kitas aplinkybes, kurios turi reikms teisingam bylos isprendimui; b) pagal objektyviai ir kruopiai itirtas aplinkybes parinkti jas tiksliai atitinkanias baudiamojo statymo normas. Btent remiantis iomis prielaidomis formuojamas ir visas nusikaltimo kvalifikavimo procesas. Galime padaryti ivad, kad objektyvi tiesa kvalifikavimo procese vis pirma reikia fakt, kuriasi remiantis galima vienareikmikai tvirtinti apie nusikalstamos veikos ir kalto asmens, j padariusio, buvim, ir antra, t fakt tiksl juridin vertinim pagal galiojanius baudiamuosius statymus. (21 p.) Pagal LR BK 8 str. nusikaltimu yra laikoma baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika (veiksmas ar neveikimas), kuria ksinamasi LR visuomenin santvark, jos politin ir ekonomin sistem, nuosavyb, piliei asmenyb, politines, darbines, turtines ir kitas j teises bei laisves, taip kitoki baudiamojo statymo numatyt veik, kuria ksinamasi L nustatyt teistvark. is apibrimas leidia daryti prielaid, kad pagrindiniai nusikaltimo poymiai yra veikos baudiamumas ir pavojingumas. Tai ir reikia rodyti kvalifikuojant veik. statyme numatytos nusikaltimo sudties poymi atitikimas faktinms aplinkybes nulemia vienos ar kitos veikos pripainim nusikaltimu. Vadinasi, tik tuomet, kai padaryta veika (faktin sudtis) visikai atitinka statymo apraytj nusikaltimo sudt (model), yra pagrindas padaryt veik vadinti nusikaltimu. Aiku, kad netikslumas nustatant bet kurio BK specialiosios dalies straipsnyje apraytos nusikaltimo sudties poymius, nulemia ir kvalifikavimo klaidas. I BK straipsnio analizs visuomet btina nustatyti, kas laikytina poymiu, bdingu nusikaltimo sudiai. BT doktrina nurodo, kada nusikaltimo poymiai turi atitiki tokius reikalavimus: a) turi bti tiesiogiai nustatyti statyme arba vienareikmiai iplaukti i jo; b) negali bti ivestiniai i kit poymi; c) turi bti bdingi visiems tos ries nusikaltimams; d) vienas poymis ar kartu su kitais leidia atskirti nusikaltim nuo kit; e) bent vieno nusikaltimo sudties poymio, aprayto baudiamajame statyme,veikoje nebuvimas leidia tvirtinti, kad nusikaltimo nepadaryta. 2. Baudiamosios teiss bendrosios ir specialiosios dali normos, naudojamos kvalifikuojant nusikaltimus. Baudiamojo ir baudiamojo proceso kodeksai , sprsdami baudiamosios atsakomybs klausimus, visuomet pabria btinum pritaikyti atitinkam BK straipsn. Antai BK 3 str. 1 d. Nustato, kad asmuo gali bti baudiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikos baudiamumas buvo numatytas statymo, sigaliojusio iki jo padarymo. Bk 4 STR. 12 D. NUS.TAO, KAD Visi asmenys, padar nusikaltimus Lietuvos teritorijoje atsako pagal Lietuvos baudiamuosius statymus. Tokia nuoroda baudiamuosius statymus yra ir kituose BK straipsniuose. Baudiamojo proceso normos, reglamentuodamos atskirus procesinius veiksmus, reikalauja nuorodos ir Baudiamj statym. Antai nutarime patraukti asmen kaltinamuoju, be kit duomen turi bti nurodytas baudiamasis statymas, kuris numato inkriminuojam nusikaltim (BPK 162 str.), apkaltinamojo nuosprendio rezoliucinje dalyje, be kit duomen turi bti nurodytas ir baudiamasis statymas, pagal kur teisiamasis yra pripaintas kaltu (BPK 347 str.). Taigi baudiamieji ir baudiamojo proceso statymai baudiamosios atsakomybs klausim sieja su atitinkamo BK straipsnio taikymu. Vadinasi, tik tie poymiai, kurie nurodyti BK straipsnyje, numataniame atsakomyb u padaryt nusikaltim, turi reikms kvalifikuojant padaryt veik. N vienu atveju statymo nenumatyt poymi negalima imti pagrindu veik pripastant nusikaltimu. Analizuojant nusikaltimo sudi apraymus pastebime, kad jis yra nevienodas atskiroms sudtims. Pvz., BK 104 str. nustato: Tyinis nuudymas -baudiamas. Baudiamajame statyme nra atsakymo, kas laikytina gyvybs pradia ir kas jos pabaiga (mirtimi). Tokiu bdu priklausomai ne tik nuo teiss, bet ir kit mokslo ak (uo atveju medicinos), sprendiamas veikos pripainimo nusikalstama klausimas. Specifins

4. Baudiamosios teiss specialiosios dalies norm konkurencija. Norm konkurencijos rys. Kvalifikuojant nusikaltimus, susiduriama su norm sutaptimi, pakartotinumu, nusikaltim recidyvu, t.p. su norm konkurencija. Kai asmuo padaro 2 ir daugiau nusikaltim ir n u vien i j nra teistas, ir tie Nusikaltimai numatyti skirtinguose BK straipsniuose ar straipsnio dalyse, jo veik kvalifikuojame kaip norm sutapt, pvz., iaginimas + plimas realioji dviej nusikaltim sutaptis. Idealioji sutaptis kai viena veika padaromi 2 Nusikaltimai, pvz., padega nam sudega ir m.ogus m.ogaus nuudymas + tyinis turto sugadinimas idealioji sutaptis. Kai asmuo padaro 2 vienarius nusikaltimus (pvz. 2 vagysts) t.y. nusikaltim pakartotinumas abi veikos kvalifikuojamos pagal 271str. 2 epizodai. Dabar galiojantis BK danai pakartotinumas nurodomas kaip nusikaltim kvalifikuojantis poymis, perimtas i tarybins teiss. Vakar Europoje tai nepriimtina pakartotinumas nerodo didesnio asmens pavojingumo. Naujajame BK atsisakyta pakartotinumo kaip kvalifikuojanio poymio pakartotinum atsivelgs teismas, kaip sunkinani aplinkyb. Recidyvas yra tais atvejais, kai asmuo, padars nusikaltim ir u j nubaustas vl padaro kit nusikaltim, jei iki to laiko neinyko teistumas ar teistumas nebuvo panaikintas. Recidyvas pagal galiojant BK daugeliu atvej yra veik kvalifikuojantis poymis. NBK to atsisakyta. Recidyvas (ir itin pavojingas recidyvistas) nelaikomas nusikaltim kvalifikuojaniu poymiu. Norm konkurencija kai asmuo padaro vien nusikaltim (skirtingai nuo sutapties, recidyvo, pakartotinumo) taiau tas nusikaltimas turi poymi, numatyt ne vienoje, o dvejose ar net keliose BK specialiosios dalies normose. Kuri norm inkriminuoti? Tarp konkuruojani norm yra ryys konkuruojanioms normoms bendra tai, kad jos numato tuos paius nusikaltimo poymius ir tuo jos sutampa, taiau tik i dalis jos sutampa. Skiriasi konkurencini norm apimtis, reiau skiriasi turinys. Pagal tai skiriamos 2 norm konkurencijos rys: 1. Norm apimties konkurencija; 2. Norm turinio konkurencija. Norm apimties konkurencija kai viena j numato plat veik rat, o antroji numato siauresn veik rat. Pvz., 285str. Atsakomyb u piktnaudiavim tarnyba: Kyio primimo norma; galiojim virijimo norma; Pareig neatliko norma; Tarnybinio suklastojimo norma. ios normos konkuruoja pagal apimtis normos numatytos skirtinguose straipsniuose. Norm konkurencija g.b. ir vieno straipsnio ribose, pvz., iaginimas (118str. 1d.) atsakomyb u iaginim bendrai, 3d. BA u iaginim nepilnamets, 4d. BA u iaginim maamets. Norm konkurencijos pagal apimt atveju turime bendrosios ir specialiosios dalies norm konkurencij: Piktnaudiavimas tarnyba bendra norma, kyio pamimas speciali norma. 118str. 1d. bendra norma, 118str. 3d. speciali norma 1d. atvilgiu, 118str. 4d. speciali norma 3d. atvilgiu. Konkuruojant bendrai ir specialiai normai, inkriminuojant taikoma speciali norma. Norm turinio konkurencija (reiau sutinkama) tarp i norm logiko pavaldumo nra. ios normos numato skirtingus nusikaltimus: 118str. - iaginimas, 111str. sunkus kno sualojimas; 271str. plimas, 111str. sunkus kno sualojimas. BK yra norm, kurios numato BA ir u iaginim, ir u sunk kno sualojim, ir u plim, ir u sunk kno sualojim. Tais atvejais, kai sualojama iaginant, t.p. ir kai sualojama pliant nors faktikai yra du Nusikaltimai taikoma viena norma: pvz., iaginimas, sukls sunkias pasekmes (118str. 4d.). statym leidjas smoningai numato specialias normas, siekdamas pabrti veikos pavojingum tik apibendrinimo prasme (reiau). Tai nra labai gerai, nes nea netikslum kriminalin statistik Nusikaltim struktra jie fiksuojami pvz., tik kaip plimai, neatsispindi sunks kno sualojimai. 3 tema. Nusikaltimas monijai ir monikumui. 3.1. Genocido samprata ir poymiai. Pavadinimas genocidas yra kils i lotyn liaudies kalbos odio genus tauta, grup, caedere udyti. 1948 12 09 JT Konvencijos Dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j (klaikus stilius) 2str. nustatyta, kad Genocidu laikomi veiksmai, kuriais ketinama visikai ar i dalies sunaikinti koki nors nacionalin, etnin, rasin ar religin grup, btent: a) tokios grups nari udymas; b) rimt fizini ar psichikos sualojim padarymas tokios grups nariams; c) kokiai nors grupei tyinis sudarymas toki gyvenimo slyg. Kuriomis siekiam j visikai ar i dalies fizikai sunaikinti; d) priemoni, kuriomis siekiama riboti gimstamum grupje, panaudojimas; e) prievartinis vienos grups vaik perdavimas kitai. Sraas BAIGTINIS! Genocidas apibrtas kaip moni naikinimas u j priklausomum tam tikrai grupei. Lietuvai aktualiausias Sovietins okupacijos bei Vokiei okupacijos metu vykdytas genocidas prie ydus.

Genocidas ypatingas nusikaltimas tuo, kad statymas, numatantis atsakomyb u genocid turi atgalin gali ir neturi senaties. Sekant tarptautinmis konvencijomis, 1992 metais Lietuvos Aukiausioji Taryba prim statym dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid. is statymas ilg laikas buvo savarankikas ir neinkorporuotas BK. 1998 m. ios statymo nuostatos inkorporuotos BK 71 str. tarp itin pavojing nusikaltim valstybei. ios normos vieta nereikia, kad tai nusikaltimas valstybei tai nusikaltimas monijai. io straipsnio vieta neapsprendia jo pobdio. Genocidas toks nusikaltimas, kuris daromas paios valstybs, t.y. politika. Kadangi valstyb savo politikos nelinkusi pripainti nusikaltimu ir tokios normos baudiamieji kodeksai nereglamentuoja. Btent todl, formuluojant atsakomyb u genocid, nustatyta iimtis i norma galioja atgal. Btent remiantis tuo ir traukiami baudiamojon atsakomybn asmenys, prisidj prie yd genocido ir prie Lietuvos moni genocido, vykdyto sovietins aneksijos metu. BK 71 str. idstytos veikos, pripastamos genocidu: Genocidas veiksmai, kuriais siekiama fizikai sunaikinti visus ar dal gyventoj, priklausani kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, pasireik i grupi nari iauriu kankinimu, sunkiu kno sualojimu, protinio vystymosi sutrikdymu, tyiniu sudarymu toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama sunaikinti vis ar dal tokios moni grups; prievartiniu vaik perdavimu i i grupi kitas ar priemoni, kuriomis siekiama prievarta apriboti gimstamum, panaudojimu. Genocido samprata suformuluota tarptautiniuose dokumentuose, o nacionaliniai statymais (taip pat ir LR) perm t samprat su tam tikrais papildymais. Papildymas LR nacionaliniuose statymuose: alia visuotinai pripaint grupi, LR statyme nurodoma socialin ir politin grup. OBJEKTAS. OBJEKTYVIOJI PUS. Genocido OBJEKTAS - monija ir mogikumas. Ksinantis moni (gyventoj) grup dl j priklausomumo tautai, rasei., religinei ara socialinei politinei grupei, daroma ala visai monijai, nes arba sunaikinama fizikai araba sudaromos slygos tai monijos daliai inykti. monija pagrindinis genocido objektas. mogikumas PAPILDOMAS GENOCIDO OBJEKTAS. mogaus gyvyb, sveikata, kiti gyvybiki interesai, skaitant grups tstinumo interes. Objektyviai genocidas gali pasireikti vairiais veiksmais, kurie sudaro pavoj objektui. Tai gali bti tiesioginis naikinimas udymas, taip pat gali bti slyg sudarymas tai monijos grupei inykti. Genocido atveju mons naikinami dl j: 1. priklausomybs atitinkamai grupei; 2. priklausomybs atitinkamai nacijai; 3. priklausomybs moni bendrijai, susidariusiai istorijos, kultros, kalbos, gyvenamosios teritorijos, bendrumo pagrindu; 4. priklausomybs etninei grupei (tautai) monms, turintiems ssaj su konkreia tauta; 5. priklausomybs tam tikrai rasei moni grupei, isiskirianiai savo plauk, odos spalva, galvos, aki formos ypatumais; 6. priklausomybs religinei grupei moni, susibrusi grup pagal tikjim; 7. priklausomybs socialinei grupei. Naikinimas gali pasireikti statyme ivardintais bdais: - iaurus kankinimas; - sunkus kno sualojimas; - protinio vystymosi sutrikdymas - tyinis sudarymas toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama sunaikinti vis ar dal tokios moni grups; - prievartinis vaik perdavimas i i grupi kitas; - priemoni, kuriomis siekiama prievarta apriboti gimstamum, panaudojimas. SUBJEKTAS. SUBJEKTYVIOJI PUS. Genocidas tyinis nusikaltimas. Tai seka i dipozicijos veiksmai, kuriais siekiama. Tiesiogin tyia akivaizdi genocido politikos sumanytoj, gyvendintoj, organizatori moni naikinimo veiksmuose. Atsakomyb pirmiausia kvpjams. Be to, u genocid atsakomyb kyla ir tiems asmenims, kurie tiesiogaia kaknkino, ud, alojo, trm mones. i vykdytoj veikoje motyvacija kitokia. mogus vykdytojas veikia turdamas sav motyv (tiksl), kurie nebtinai susuij su mogaus noru sunaikinti grup moni. mogus gali tai padaryti siekdamas pats isigelbti. Toki amsne veikas linkstama laikyti genocidu, nes jie suvokia, kokioje akcijoje dalyvauja ir nors subjektyviaia tokio siekio neturi, bet smoningai ddalyvauja tuo sumanymus vykdant. Kokiu tikslu vykdyta anksiau minta veika (pvz. udymas), baudiamajai atsakomybei reikms neturi. Jokie aptariam veiksm motyvia, tikslai, kuri kalstininkas dalyvavo genocido vykdyme, nealina atsakomybs u tai. 1992 m. statymas Dl Lietuvos gyventoj genocido sakmiai nurod, kad Lietuvos gyventoj udymas, kankinimas, deportavimas, padaryti Komunistins Soviet okupacijos ir aneksijos metais (1940-1990), o t.p. nacistins Vokietijos okupacijos metais, atitinka tarptautins teiss normose, o dabar ir B nustatyt genocido

nusikaltimo poym. U LR gyventoj genocid privalo atsakyti visi tiek Vokietijos, tiek Sovietini okupant, represini institucij darbuotojai ir asmenys, bendradarbiav, kolaborav su okupacinmis represinmis struktromis, smoningai prisidj, padj ioms represinms struktroms vykdyti anti mogikj politik. is statymas turi atgalin gali, galioja ir 1940 m. atlikt veik atvilgiu, nors priimtas tik 1992 m. Kadangi genocidas kaip nusikaltimas neturi senaties, LR teissaugos institucijos pareigotos tirti ir prie 50 m. padarytus nusikaltimus Lietuvoje prie Lietuvos gyventojus, o nustaius tokius faktus, kaltuosius traukti atsakomybn. Dl objektyvi prieasi praktikai tai sunku gyvendinti, nes daugelis genocido vykdytoj, organizatori, liudinink jau mir. BK papildymas 18 skirsniu palengvina nubausti asmenis, vykdiusius genocid, baudiant juos u karo nusikaltimus. 3.2. Rin karo nusikaltim sudtis. Karo nusikaltimai siejasi su genocidu, nes juose numatyta atsakomyb u tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udym. LR BK papildytas 18 skirsniu, kai Lietuva 1993 metais prisijung prie 4-ri 1949 m. enevos konvencij. Pirmoji i j - 1864 m. enevos konvencija dl sueistj, reglamentavo kariaujanij pusi elges su sueistaisiais (kariais ir civiliais). Naujos konvencijos buvo priimamos nuolat. Naujausia 1997 m. Oktavos konvencija dl priepstini min udraudimo bei sunaikinimo. Priimant ias konvencijas ir alims sipareigojant jas vykdyti, tos tarptautins normos perkeliamos nacionalinius statymus. Todl 1998 m. BK ir papildytas Karo nusikaltim skirsniu. io skirsnio vieta parinkta netinkamai, nes tai turt bti reglamentuota pirmuosiuose BK specialiosios dalies skirsniuose prie nusikaltim monijai. Tai padaryta NBK. I-ame skyriuje Nusikaltimai monijai ir karo nusikaltimai reglamentuotas genocidas ir karo nusikaltimai. Numatyta 12 karo nusikaltimo sudi. Bendra karo nusikaltimams yra tai, kad ios normos galioja tam tikru metu: karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ir aneksijos metu. Karo nusikaltimui btinas laiko poymis. Pirmosios 5 sudtys turi atgalin gali ir neturi senaties. Tai: 1. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymas; 2. Okupuotos valstybs civili asmen trmimas; 3. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimas, kankinimas ar kt. Nemonikas elgesys su jais; 4. Tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j teisi apsaugos karo metu paeidimas. 3.3. Tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymas. BK 333 str. Tarptautins humanitarins teiss norm paeidimas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar okupacijos metu sakant udyti ar udant: asmenis, kurie kapituliavo suddami ginklus ar neturdami kuo prieintis; sueistuosius, ligonius ar vanio karo laivo jreivius; karo belaisvius; okupuotoje, aneksuotoje, ugrobtoje ar karo veiksm teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautin apsauga. 3.4. Okupuotos valstybs civili trmimas 334 str. Karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos slygomis civili trmimas (deportavimas) i okupuotos ar aneksuotos teritorijos okupavusios ar aneksavusios arba treiosios alies teritorij. Nukentjusieji - tarptautins humanitarins teiss saugomi asmenys: - karo belaisviai; - sueistieji - ligoniai - civiliai asmenys (ne karikiai). Atsako(subjektai): kombatantai (karikiai). Kombatantais pripastami asmenys, tarnaujantys kariuomenje, policijoje, kitose represinse institucijose, kurie turi savo uniformas ir yra ginkluoti. Lietuvoje kombatantais pripastami visi tarnav sovietinse represinse struktrose (KGB, NKVD, stribai ir kt.) 3.5. Karo nusikaltim ir genocido panaumai ir skirtumai. Karo nusikaltimai su genocidu ir panas tuo, jog galioja atgal ir neturi senaties. Nuo genocido ios veikos skiriasi tuo, kad nereikalaujama siekio sunaikinti visus ar dal moni nuo j priklausomumo atitinkamai nacionalinei, etninei ar kitai grupei. Nukentjusieji karo nusikaltim atveju yra tarptautins humanitarins teiss saugomi asmenys (karo belaisviai, sueistieji, ligoniai, civiliai asmenys). Skirtingai nuo genocido, u karo nusikaltimus atsako tie kombatantai, kurie sak tremti udyti, nors patys ir nevykd i veiksm bei tie kurie vykd sakymus udyti, kankinti, tremti mones bei tie, kurie savo iniciatyva, be sakymo tai dar. Eiliniam genocido vykdytojui lengviau inkriminuoti karo nusikaltim, nes nereikia rodinti siekio ar tikslo nuudyti grup moni pagal priklausomyb. 3.6. Marodieriavimas (BK 341str.) Tai sakymas grobti arba pagrobimas kautyni lauke daikt i nukentjusij ar sueistj. Marodieriavimo OBJEKTAS tai visuotinai pripainta elgesio su nukautaisiais bei sueistaisiais tvarka. Papildomas OBJEKTAS tai turtas, esantis pas nukautuosius arba sueistuosius.

Nusikaltimo DALYKU gali bti bet koks turtas drabuiai, avalyn, pinigai ir pan. Nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi nei daikt vert, nei kaina ar teisin priklausomyb ir pan. OBJEKTYVIOJI nusikaltimo pus pasireikia dvejopo pobdio veika: 1) sakymu grobti kautyni lauke daiktus i nukautj ar sueistj; 2) Pagrobimu kautyni lauke daikt i nukautj ar sueistj. sakymas grobti tai vado (karinio virininko) ratikas arba odinis nurodymas pavaldiems kariams grobti kautyni lauke daiktus i nukautj ir sueistj. Pagrobimas tai slaptas ar atviras pas nukautuosius ar sueistuosius (priklausanius tiek savo, tiek prieo ginkluotosioms pajgoms) esani daikt pamimas savanaudikais tikslais. Kautyni lauku laikoma vandens ar sausumo teritorija, kurioje vyksta arba k tik vyko ginkluotas susirmimas su prieu. Kautyni lauku g.b. ir unugario rajonas, jeigu jame vyksta ar vyko ginkluotas susirmimas. Marodieriavimu pripastami ir tokie veiksmai, kai pagrobiami daiktai i sueistj, veam ar neam i kautyni lauko medicinos staigas. Smurtas prie sueistj marodieriavimo atveju sudarys dviej nusikaltim (marodieriavimo ir nusikaltimo mogui) sutapt. Marodieriavimas laikomas baigtu sakius grobti (formalioji sudtis) arba uvaldius daiktus, buvusius pas nukautuosius ar sueistuosius (materialioji sudtis). io nusikaltimo SUBJEKTYVIAJAI PUSEI bdinga tik tiesiogin tyia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis sako grobti arba grobia daiktus, esanius pas nukautuosius ar sueistuosius, ir siekia juos pagrobti savanaudikais tikslais. Marodieriavimo SUBJEKTU g.b. vadas (karinis virininkas) sakymo pagrobti atveju arba bet kuris karys pagrobimo atveju. Marodieriavimas nuo turtini ir panai nusikaltim atribojamas pagal nusikaltimo dalyk, nusikaltimo padarymo viet ir bd bei nusikaltimo subjekt. Baudiamas laisvs atmimu iki 5m. 4 tema. Itin pavojingi Nusikaltimai Lietuvos valstybei 1. Nusikaltim valstybei samprata ir klasifikavimas Nus.-mais v-bei vad. Veikos, numatytos B, kuriomis ksinamasi L v-b. K 1 ir 2 str. skelbia, kad L v-b kuria Tauta, kad L yra nepr. dem. Respublika ir kad suverenitetas priklauso Tautai. K 3 str. Nustato, kad niekas negali varyti ar riboti suvereniteto. Vad. K 3 str., LR BK yra nustatyta A u veikas, kuriomis ksinamasi v-bs suverenitet jos neprikl., teritorijos vientisum, K-n santvark. BK pagrindas, nors ir nemaai padaryta pakeitim, - LSSR BK. Nus. V-bei yra reglamentuoti BK SD I skirsnyje ir vad. v-niais nus. I dalyje Itin pavojingi v-niai nus. reglamentuoti btent nus. v-bei kuriais ksinamasi LR suverenitet nepr., ter. vientisum, K-n santvark bei v-bs saugum. Genocidas (71 str.), nors ir numatytas tarp i nus., nra nus. v-bei, nes iuo nus. ksinamasi kitus grius monij ir monikum. II d. Kiti v-niai nus. dauguma reglamentuot nus. nra nus. v-bei, nes jais ksinamasi kitus grius ir interesus, ne suv. ar saugum. Tik v-bs paslapties atskleidim, neteist disponavim v-bs paslaptimi, v-bs paslapties praradim, sunaikinim ar sugadinim bei piktnaudiavim oficialiais galiojimais galima laikyti nus. vbei. NBK skyrius Nus. L v-bei. Numatytos ios sudtys (12): v-bs perversmas; ksinimasis auk. LR pareign gyvyb; ksinimasis kitos v-bs atstovo gyvyb; v-bs idavimas; padjimas kitai v-bei vykdyti veikl, prieik LR; kolaboravimas; antiv-ns org-jos ar ginkluotos grups krimas ir dalyvavimas jos veikloje; viei raginimai smurtu paeisti LR suver.; piktnaudiavimas oficialiais galiojimais; v-bs paslapties pagrobimas ar kitoks neteistas jos gijimas, suinojimas; v-bs paslapties atskleidimas; v-bs paslapties praradimas; v-bs simboli iniekinimas. Rinis objektas v-bs suverenitetas. Objektyviai ie nus. padaromi veika, kuria siekiama padaryti al vbs suver. arba jos saugumui. Daugelis i nus. manomi aktyviais veiksmais, iimtis kenkimas. Dauguma sudi formalios (nus. baigtas pradjus atitinkamai veikti, padariniai neturi reikms veikos kvalifikavimui). Nus. subjektu g b tiek L pilieiai, tiek usienieiai. U k.k. nus. A ikyla tik L pilieiams v-bs idavimas ir kolaboravimas. Itin pavojingi v-niai Nusikaltimai Rys: v-bs idavimas kolaboravimas antiv ni org. krimas viei raginimai smurtu paeisti L suver ksinimasis S skiriam pareign gyvyb ksinimasis us. V-bs atstovo gyvyb nipinjimas diversija kenkimas karo kurstymas.

1. V-bs idavimas (62 str.). Tai tyinis LR pilieio dalyvavimas kitos v-bs ar us. org-jos veikloje, kuria siekiama paeisti LR suverenitet, jos ter. nelieiamyb, gynybos gali ar jga nuversti LR K-ja paremt v-bs valdi, baudiamas l.a.10-15 m. (1d.). Nuo BA atleidiamas LR pilietis, us.ienio organ ar org-j uverbuotas vykdyti LR atvilgiu prieik veikl, jeigu jis gautai nusikalstamai uduoiai vykdyti nepadar joki veiksm ir savo noru LR valdios organams pareik apie savo ry su us. organais ar org-mis (2 d.). OBJEKTAS. Iduodant v-b ksinamasi jos suverenitet ter.. nelieiamyb, gynybos gali, K grindiam v-bs valdi. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Btinas poymis kaltininko dalyvavimas kitos, ne L, v-bs ar us. org. veikloje, kuri yra nukreipta prie LR, t.y. turi tiksl paeisti jos neprikl ar ter. nelieiamumas, gynybos gali arba K grindiam v-bs valdi. Dalyvavimas us. v-bs veikloje g.b. ireiktas v. formomis ir bdais. Svarbus kaltininko dalyvavimo poymis yra asmens veikos ir us. v-bs ar org-jos ryys, kuris btent ir nulemia t asmens veik. Tas ryys, susitarimas g.b. tiesioginis arba per tarpinink kitos v-bs ar org-jos atstov nustatytas, umegztas sipareigojant veikti jos interesams. sipareigota g.b. neapibrtai arba konkreiai veiklai. Asmens, nedalyvaujanio tokioje veikloje, nus. v-bs idavimu negali bti kvalifikuojamas. Taiau tais atvejais, kai kaltininkas taip veikia turdamas tiksl nustatyti ry su prieika v-be arba dar nieko nepadars stengiasi nustatyti tok ry, usiverbuoti tokiai veiklai, jo veikla traktuotina kaip rengimasis iduoti v-b. Rengimosi iduoti v-b forma yra ir sutikimas, duotas kitai v-bei dalyvauti prieikoje L veikloje. Pavedim pobdis ir turinys reikms veikos kvalifikavimui neturi. Tai g.b. sipareigojimas rengti ar daryti itin pavojing v-n ar kit nus., pvz. nipinti, vieai raginti smurtu paeisti L suv. ir pan. Bet tai g.b. ir susitarimas atlikti legalius, akivaizdi kito nus. poymi neturinius veiksmus, jeigu jais sudaromos slygos kitai v-bei toliau rengti ar daryti nus., ksintis LR suver. Pvz. susitarimas, uduotis apsigyventi nurodytoje vietovje, sidarbinti konkreioje st., usiimti t.t. verslu,susipainti su nurodytos kategorijos monmis ir t.t. V-bs idavimas baigtu nus. laikytinas nuo to momento, kai uverbuotas asmuo pradeda dalyvauti kitos vbs ar us. org-jos veikloje, kuria siekiama paeisti LR suver., t.y. nuo tada, kai jis pradeda vykdyti bent 1 jos uduot, pavedim, veikti jos nurodymu. Pavedim pobdis reikms neturi. Kiti nus., padaryti asmens, dalyvaujanio tokioje veikloje, kvalifikuotini savarankikai, sudaro idealij sutapt su v-bs idavimu. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. V-bs idavimas yra tyinis nus., padaromas ties tyia. Asmuo supranta, kad jis sutinka, sipareigoja dalyvauti kitos v-bs ar us. org-jos veikloje, arba kad jau vykdo jos pavedim, ir suvokia, kad ta v-b ar us. org-ja siekia paeisti LR suver ir j panaudoja tiems tikslams siekti. Motyvai reikms neturi. Tau g.b. padaroma dl idjos, sitikinim, prieik L suver., dl savanaudik paskat u atlyginim, dl karjeros, kitokio suinteresuotumo ar i baims dl grasinim, antao. V-bs idavimo SUBJEKTU, nus. vykdytoju g.b. tik LR pilietis: tiek karikis, tiek civilis asmuo, pakaltinamas, nejaunesnis nei 16 m. Usienieiai, asmenys be pil., skaitant ir LR gyventojus, u v idavim gali atsakyti tik kaip io nus. bendrininkai organizatoriai, kurstytojai ir padjjai. Atleidiamas nuo BA asmuo, LR pilietis, usiverbavs ar uverbuotas, t.y. sutiks, susitars dalyvauti kitos v-bs ar us. org-jos veikloje, esant 2 statyme nurodytoms slygoms: 1. gautai nusikalstamai uduoiai vykdyti nepadar joki veiksm (iimtis- asmens veiksmai, nesukl aling pasekmi, jeigu jie atlikti siekiant vykdyti 2 atleidimo nuo BA slyg); 2. savo noru praneti LR valdios institucijoms apie savo tokio pobdio ry su kita v-be. Praneimas laikytinas savanoriku, jei padaromas iki patraukiant asmen BA u rengimsi iduoti v-b. Praneama VSD arba kitoms teissaugos inst-joms. i norma yra prevencin, suteikianti galimyb asmeniui, patekusiam prieikos L v-bei valgybos voratinkl, atsisakyti savo sipareigojim ir ivengti A. NBK v idavimas traktuojamas kur kas siauriau. Idavimu pripastamas perjimas prieo pus bei padjimas prieui tik karo metu ar esant akivaizdiai karo grsmei. Kiti v-bs idavimo pgl. dabar galiojant BK atvejai laikomi lengvesniu nus.-mu padjimu kitai v-bei vykdyti veikl, prieik LR. 2. Kolaboravimas (621). LR pilieio padjimas prieikai v-bei vykdyti veikl, nukreipt prie LR, karo, karinio konflikto, okupacijos arba aneksijos metu baudiamas l.a.5-10 m. ia norma BK papildytas 98 07 21 st. Kolaborantas (lot. Collaboro bendradarbiauju) reikia v-bs, tvyns idavik, asmen, bendradarbiaujant su okupantu. i svoka pradta vartoti Pranc II PK metu ir tapo tarpt. OBJEKTAS. Kol. yra v-bs idavimo ris, o is str. specialioji norma, kurioje suformuluota privilegijuota v-bs idavimo sudtis. Bendradarbiaujant su okupavusios ar aneksavusios L ar jos dal v-bs valdios inst-mis, padedama tvirtinti okupacin valdi L ter.., t.y. veikiama prie L v-b, jos suverenitet. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Kol. yra veika, i esms analogika v-bs idavimui, nes L pilietis dalyvauja kitos v-bs veikloje, kuri yra prieika L interesams, jos suver, padeda tvirtinti okupacij. Padjimu laikytini pvz., tarnavimas okupacins valdios inst-jose, okupant ideologijos skleidimas, dalyvavimas L gyv. represijose, trmimuose ir pan. Btinas objektyvus poymis su prieu bendraujama, jam padedama okupacijos arba aneksijos slygomis. Dl to i veika yra lengvesnis nus. Kol. sudtis yra formalioji. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Kol. yra tyinis nus., kolaboruojama tiesiogine tyia. L pilietis suvokia, kad jis padeda okupantui, maina galimyb atkurti savo v-bs suver. Motyvai ir tikslai nus. kvalifikavimui neturi. tai, ar savo iniciatyva jis taip veik, ar buvo veriamas tai daryti grasinimais, antau, atsivelgiama individualizuojant bausm. SUBJEKTU g.b tik LR pilietis, veiks okupacijos ar aneksijos slygomis. Ne pilietis (nors ir L gyv.) neatsako.

NBK kolaboravimu laikomas padjimas prieui tik okupacijos ir aneksijos slygomis. 3. Antivalstybini organizacij (AO)krimas ir aktyvus dalyvavimas j veikloje (70str.). Organizacij, siekiani sutrikdyti LR K paremt v-n ar visuomenin tvark, apriboti suverenias L v-bs teises (galias), jga atskirti LR ter. dal, krimas ar aktyvus dalyvavimas j veikloje baudiamas l.a. 4-12 m. iuo nus. ksinamasi K-n santvark, neprkl. Arba ter.. vientisum. OBJEKTAS LR suverenitetas. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. AO yra nusikalstama bendrija, t.t. nuolatinis 3 ar > asmen susivienijimas, kurio paskirtis siekti v priemonmis paeisti L suver. AO krimas tai organizatoriaus (-i) veiksmai, kuriais siekiama sukurti AO ir sudaryti slygas daryti al v-bs suver. Krimas gali pasireikti l vairiai: susitarimas kurti toki org., nari jai verbavimas, kurstymas, lenkimas, vertimas dalyvauti jos veikloje, AO veiklos plan sudarymas, nus. rengimas, finansavimo aprpinimas ir pan. Sudtis formalioji pakanka organizatoriaus pastang sukurti AO. Taiau jei asmuo 1 rengiasi padaryti v-n nus., nors ir turi bendrinink, taiau nesiekia sukurti AO, 70 str. Jam negali bti inkriminuotas. Aktyvus dalyvavimas AO yra: vadovavimas jau sukurtai organizacijai, o jos organizatoriumi galjo bti ir kitas asmuo; buvimas AO nariu, kuris ne tik ino antiv-nius tikslus, bet ir aktyviai veik jos interesams; dalyvavimas rengiant nus., akcijas, vykdant v. AO pavedimus. Nra dalyvavimas 1-kartinis ar epizodikas padjimas (suteikiant patalpas ir pan.), jeigu asmuo nra AO narys. Tokie veiksmai traktuojami kaip bendrininkavimas darant 70 str. numatyt nus. formalus dalyvavimas AO veikloje, jeigu asmuo neturjo ir neatliko jam pavest f-j, nra pagrindas inkriminuoti str. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. AO kuriama ir aktyviai dalyvaujama jos veikloje tik tiesiogine tyia, t.y. suvokiant O pobd ir turint tiksl bet kuriuo bdu paeisti v-bs suver. Organizatorius supranta, kad telkia, kuria btent AO ir nori j sukurti. Dalyvis ino, kad yra AO narys, suvokia jos tikslus ir aktyviai dalyvauja jos nelegalioje veikloje. Aktyvus dalyvis yra ir tas, kuris veikia ne tik savo iniciatyva, bet ir baugintas grasinimais, antau ar papirktas. AO rengiami ar padaryti savarankiki itin pavojingi v-niai ir kiti Nusikaltimai inkriminuojami tik tiems O nariams, kurie faktikai dalyvavo juos rengiant ir vykdant. io nusikaltimo SUBJEKTU g.b. kiekvienas pakaltinamas 16 m. asmuo nepriklausomai nuo jo pilietybs. Kai LR pilietis organizuoja ar aktyviai dalyvauja AO vykdydamas kitos v-bs, us. org-jos ar j atstovo uduot arba suvokdamas, kad ta AO yra kontroliuojamas i usienio, jo veika sudaro BK 62 ir 70 str. numatyt nusikaltim sutapt. NBK AO pripastama ginkluota grup, turinti analogik tiksl. 4. Viei raginimai smurtu paeisti LR suverenitet (68 str.). Viei raginimai smurtu paeisti LR suverenitet, ter. vientisum, nuversti v-n valdi arba viei raginimai iais tikslais padaryti sunki nusikaltim baudiami l.a.iki 3 m. (1 d.). Tie patys veiksmai, padaryti organizuotos grups, baudiamas l.a.iki 6 m. (2d). Veiksmai, numatyti io str. 1 ir 2 dalyse, padaryti vykdant kitos v-bs, us. org-jos ar j atstovo uduot, baudiami l.a.iki 10 m. (3d). Nus. OBJEKTAS yra LR suverenitetas, veika ksinamasi v-bs neprikl., ter. vientisum, teist valdi. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Nus. padaromas odiu ar ratu raginant, kurstant mones smurtauti, prievarta nuversti teist valdi visoje L ar jos dalyje, arba daryti sunkius, t.y. ivardytus 8 str., nus. ir taip paeisti LR suverenitet. Raginimas tai moni apskritai ar j grups skatinimas, lenkimas, kurstymas atitinkamai veikti. Raginimai g.b. adresuoti us. v-bei, jos org-joms ar pilieiams, L gyventojams ar j daliai, atskiroms kategorijoms (pgl. tautyb, profesij), soc grupei ar pan. Raginimai.(r. pav.) t.b. viei. G.b. odiu mitinge, susirinkime, per radij, TV ar ratu platinamuose atsiaukimuose, rezoliucijose, spaudoje arba platinant atitinkam. turinio garso, vaizdo raus, literatr, kt. krinius. Privatus nevieas konkretaus asmens ar asmen raginimas. nesudaro io nus. sudties. tokie raginimai traktuotini kaip kurstymas daryti atitinkam. nus., t.y. kaip konkretaus nus. rengimas. Viei raginimai . yra baigtas nus. paskelbus, paskleidus, pateikus adresatui raginimus nepriklausomai nuo padarini. Tokio turinio ir paskirties pasisakym ir pan. Dalyk krimas, gaminimas ar laikymas, turint tiksl juos platinti, skelbti, t.y. vieai raginti., yra rengimasis padaryti nus. SUBJEKTYVIOS PUSS poymiai. Nus. yra tyinis, padaromas tik tiesiogine tyia. Kaltininkas supranta, kad vieai ragina smurtauti, daryti sunkius nus. ir siekia, turi tiksl taip veikdamas paeisti L suver. Nus. SUBJEKTU g.b. pakaltinamas 16 m. LR pilietis, usienietis arba asmuo be pilietybs. Kvalifikuojamieji poymiai. Kai nus. padaro organizuota grup (daro ne 1, o 2 ar > asmen bendrai veikdami), veika kvalifikuojama pgl. 68str. 2 dal. Organizuota yra tokia grup, kuri turi veiklos plan, yra numaiusi jo gyvendinimo bdus, pasiskirsiusi, kas k turi daryti, ir yra pastovesn u i anksto susitarusi asmen grup. Kai asmuo ar asmenys tai padaro vykdydami kitos v-bs, us. org-jos ar j atstovo uduot, veika kvalifikuojama pgl. BK 68 str. 3d. i aplinkyb inkriminuotina tik tiems nus. bendrininkas, kurie inojo, kad nus. daromas pgl. usakym. 5. Ksinimasis LR prezidento, S nario, MP, ministro arba kito pareigno gyvyb (64 str.). Ksinimasis LRP, S nario, MP, ministro arba S skiriamo pareigno gyvyb ryium su j v-ne ar visuomenine veikla baudiamas l.a.nuo 10 15 m.

OBJEKTAS. Ksinantis anksiau ivardyta, ksinamasi L v-bs saugum (pagr. objektas) ir m.ogaus gyvyb. Gyvyb iuo atveju yra papildomas objektas. Nukentjusiuoju g.b. tik statyme nurodyta LR pareignas. Ksinimasis kit pareign, ne S skiriam, gyvyb, nra nus. v-bei. OBJEKTYVIOSIO PUSS poymiai atitinka tyinio nuudymo sunkinaniomis aplinkybmis, num. BK 105str. 6 ir 10 punktuose, poymius. Taiau is nus. laikomas baigtu nuo ksinimosi atimti gyvyb pradios nepriklausomai nuo veikos padarini. Ir rengimasis padaryti nus., numatyt 64 str., kuriame nurodyta A u ksinimsi, yra baigtas nus. ir kvalifikuotinas be nuorodos 16 str. Tik grasinimas nuudyti 1 i i asmen ryium su j v-ne veikla, nesant rengimosi realizuoti tok grasinim poymi, negali bti kvalifikuotas pgl. 64 str. Grasinimas nuudyti yra nus. valdymo tvarkai. Ksinimas mint pareign sveikat, laisv, orum, nesiekiant atimti gyvybs, negali bti kvalifikuojamas pgl. str. Jeigu tokia veika nesudaro kurio nors kito nus. v-bei sudties, ji traktuotina kaip nus. mogui. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Ksintis manoma tik tyia, todl ir is nus. g.b. padaryta tik tyia. Kaltininkas, rengdamasis arba pasiksindamas atimti gyvyb tokiam asmeniui, veikia tiesiogine tyia. Baigto nuudymo atveju g.b. ir netiesiogin tyia padarini atvilgiu. Ksinimasis mint asmen gyvyb yra nus. v-bei tik tuo atveju, kai tai daroma ryium su t asmen v-ne ar vis. Veikla. Tai reikia, kad kaltininko nusiteikim ksintis atimti m. gyvyb lm nukentjusiojo uimama postas v-bje, jo veikla vykdant savo pareigas ir galiojimus. Ksinimasis, nesusijs su jo, kaip pareigno, v-ne ar vis veikla, kvalifikuotinas tik kaip nus. m. gyvybei. Veikos motyvai ir tikslai g.b. vairs, taiau jie t.b. susij su nukentjusiojo pareigno v-ne ar vis-ne veikla. Tai g.b. padaryta, pvz., kerijant u toki veikl, siekiant toki veikl nutraukti, reikalaujant atitinkam. veiklos ateityje. Ryium su veikla reikia, kad kaltinimui nukent., kai pareigno, elgesys yra nepriimtinas. SUBJEKTU g.b. pakaltinamas, 16 m. asmuo, tiek LR pilietis, tiek ir ne. Jeigu LR pilietis padaro nusikaltim dalyvaudamas kitos v-bs org-jos prieikoje veikloje, t.y. esant v-bs idavimo poymiams veika kvalifikuojama ir pgl. 62 str. Turint galvoje, kad is nus. turi ir tyinio nuudymo sunk aplinkybmis poymi, numatyt 105 str., ir kad 105 S nustatytos grietesns bausms l.a.10 20 m. arba iki gyvos galvos, akivaizdu, kad 64 str. 105 neapima. Todl visais 64 str. inkriminavimo atvejais veika kvalifikuotina ir pgl. 105 str. 6 ir 10 punktus. T.y. idealioji i nus. sutaptis. NBK smarkiai susiaurintas nukentjusij ratas jais pripastant tik aukiausius v-bs pareignus. LRP, SP ir MP. 6. Ksinimasis usienio v-bs atstovo gyvyb (65 str.). Ksinimasis us. v-bs ar Vyr. vadovo ar kito us. v-bs atstovo, oficialiai esanio LR, gyvyb, baudiamas l.a.10 15 m. Us. v-bs atstovo nuudymas, pasiksinimas arba rengimasis tai padaryti gali sukelti tarpt konflikt, sudaryti pavoj v-bs, kurioje tai daroma, saugumui. Ksinantis atimti gyvyb us. v-bs atstovui, ksinamasi 2 OBJEKTUS L v-bs saugum (pagrindinis) ir us. v-bs atstovo, t.y. m.ogaus gyvyb (papildomas). Nukentjusiuoju, kurio gyvyb ksinamasi, g.b. bet kurios us. v-bs atstovas, oficialiai esantis L teritorijoje. Tai us. v-bs ar Vyr. vadovas, us. alies delegacijos vadovas ar narys, diplomatas, akredituotas LR ar atvyks su specialia misija, kitas v-bs veikjas, atstovaujantis us. v-bei ar tarpt us. v-bi org-jai. Ksinimasis us. alies piliet, esant L privaiai, turist arba verslinink, mokslinink arba urnalist, kad ir atstovaujant savo firmai, monei, org-jai, bet ne v-bei, nra aptariamasis nus. OBJEKTYVIOSIO PUSS poymiai yra analogiki nus., numatyto 64 str., poymiams. Ksinimasis 65 str. numatyt asmen sveikat, laisv, orum, bet nesiksinant gyvyb, negali bti kvalifikuojamas pgl. str. Jeigu tokia veika nesudaro kurio nors kito nus. v-bei (v-bs idavimo sudties), ji kvalifikuojama kaip nus. mogui. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Tai nus., padaromas tyia. Kaltininkas, ksindamasis atimti gyvyb tokiam asmeniui, suvokia, kad nukent atstovauja us. v-bei ar tarpt v-bi org-jai ir siekia j nuudyti, t.y. veikia ties. tyia. Baigto nuudymo atveju nukentjusiojo mirties atvilgiu g.b. ir netiesiogine tyia. Ksinimasis 65 str. nurodyt asmen gyvyb yra nus. v-bei nepriklausomai nuo to, ar tai daroma ryium su j, kaip us. v-bs atstov, veikla ar dl kit prieasi. Motyvai ir tikslai g.b. nesusij su nukentjusiojo, kaip us. v-bs atstovo, statusu ar veikla. Pakanka, kad suvokia, jog nukent atstovauja us. v-bei. Tokio asmens nuudymas, pasiksinimas ar rengimasis tai padaryti, pvz., dl chuliganik, savanaudik ar kit asmenik paskat, vis tiek yra nus. v-bei. Vien grasinimas nuudyti us. v-bs atstov, nesant rengimosi gyvendinti grasinim poymi, nesudaro io nus. sudties. SUBJEKTU g.b. LR pilietis, usienietis, 16 m. ir pakaltinamas asmuo. Jeigu LR pilietis padaro nus. dalyvaudamas us. v-bs ar org-jos prieikoje L veikloje, t.y. esant v-bs idavimo poymi, veika kvalifikuojama ir pgl. 62 str. Ksinimasis us. atstovo gyvyb visada sudaro io nus. ir tyinio nuudymo, darant kit sunk nus., t.y. 65 ir 105 6 p idealij sutapt. 7. nipinjimas (63str.). ini, kurios yra LR v-bs paslaptis, perdavimas, t.p. j pagrobimas arba rinkimas, turint tiksl perduoti us. v-bei, us. org-jai arba j agentrai, baudiami l.a.7 15 m. (1d.). perdavimas arba pgl. us. valgybos uduot rinkimas kitoki ini baudiami l.a.3 10 m. (2d.). nuo BA atleidiamas asmuo, pradjs daryti iame str. numatytus nus., taiau savanorikai nutrauks toki nusikalstam veikl ir apie padarytus veiksmus pranes valdios institucijai, jeigu prisipainimas ir jo pagrindu priimtos priemons ukirto keli alos

LR atsiradimui (3d.). dmesio! Nuo 2000 m. galiojantis V-bs ir tarnybos paslapi st. V-bs ir tarnybos paslaptis vardija ne iniomis, o informacija. OBJEKTAS yra L v-bs saugumas. Renkant, perduodant kitai v-bei informacij, kuri yra v-bs paslaptis arba kad ir ne paslaptis, bet kuri inoti suinteresuota kita v-b, t.y. nipinjant, sudaromas pavojus v-bs, apie kuri informacija renkama, saugumui, nes ji g.b. panaudota prie v-bs interesus. dalykas yra t.t. informacija ir, inoma, materials dalykai, toki inf. suteikiantys. dalyku g.b. dvejopo pobdio inf.: 1) inf., esanti LR v-bs paslaptimi; 2) inf., nesanti v-bs paslaptimi. Dalyko ris, t.y. inf., kuri renkama ar perduodama us. v-bei, pobdis lemia nus. pavojingumo laipsn, skirting kvalifikacij pgl. 1 ar 2 63 str. dal. LR v-bs paslaptimi g.b. pripainti svarbs ekonomikos, mokslo, gynybos, teistvarkos ir kt. duomenys, kuri sraas yra nustatytas Valst. paslapi st. V-bs paslapt sudaranios inf. ar dalyk rinkimas turint tiksl perduoti ar perdavimas us. v-bei, org-jai ar j agentrai visada yra nepriklausomai nuo to, ar tai yra daroma vykdant us. valgybos uduot, usakym, pavedim, ar savo iniciatyva, dar nenustaius ryio su adresatu. Kitokia inf., kaip dalykas tai bet kurie duomenys ar materials dalykai, teikiantys inf. Ji nra v-bs paslaptis ir nra nurodyta mintame statyme. Tai g.b. tarnybos ar komercin paslaptis, inf. apie administravim, soc. reikinius ir pan. Tiek konfidenciali, tiek ir visikai neslapta. Kitokios inf. rinkimas, turint tiksl j perduoti us. valgybai, ir j perdavimas nus., t.y. pripastamas tik tuo atveju, kai tai daroma vykdant us. valgybos uduot, t.y. usakym, pavedim. st. leidjas preziumuoja, kad inf., nors ir neslapta, jeigu ji us. valgybos us.akyta, g.b. panaudota prie LR interesus ir padaryta ala v-bs saugumui. Tokios inf. rinkimas savo iniciatyva, ne pgl. usakym i us., nors ir turint tiksl j perduoti us. valgybai, t.p. tokio inf. perdavimas jai, sudties nesudaro. Taiau tai galima vertinti kaip rengimosi nipinti form, jeigu kaltininkas tokiais veiksmais siekia gauti us. nipinti. OBJEKTYVIOSIO PUSS poymiai. poymiai yra inf. rinkimas, pagrobimas arba perdavimas us. vbei, us. org-jai arba j agentrai. Rinkimas gali pasireikti l vairiais veiksmais. Tai bet kuriuo bdu inf. ar dalyk, teikiani inf., kuri yra v-bs paslaptis, arba neslaptos inf., kuri yra us. agentros us.akyta, gavimas, pvz., stebint objektus, reikinius, juos fiksuojant, pasiklausant ar raant pokalbius, paimant atitinkam.inkam. daiktus, juos perkant ar pagrobiant. Inf. ar j teikiani dalyk pagrobimas yra j rinkimo forma. Tai g.b. slaptas ar atviras j pavogimas, pasisavinimas sukiaujant, naudojant smurt, grasinimus ar antauojant. Inf. perdavimas us. agentrai tai atitinkam. duomen praneimas odiu, ratu, pateikiant susipainti ir pan., t.p. t.t.dalyk, daikt perdavimas, persiuntimas, parodymas ir pan. usakovas ir adresatas g.b. us. v-b ar org-ja arba j agentra, t.y. agentai, esantys tiek usienyje, teik L. yra baigtas nus., kai kaltininkas pradeda rinkti atitinkam. inf. ir bent dal jos jau gyja, inoma, turdamas tiksl perduoti j adresatui. Tais atvejais, kai kaltininkas toki inf. turi legaliai, laikomas baigtu nus. j perdavus adresatui nepriklausomai nuo to, ar adresatas susipaino su jos turiniu, ar ne, perdav j us. ar ne. sudtis yra formalioji ir aling padarini L saugumui gali ir nesukelti. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Tyinis nus., padaromas ties tyia. Kaltininkas suvokia, kad atlieka veiksmus, nurodytus str. dispozicijoje, t.y. renka, pagrobia, turdamas tiksl perduoti atitinkam. adresatui atitinkam. pobdio inf. arba j perduoda, ir nori tai daryti. Motyvai g.b. vairs: savanaudikumas, ideologiniai motyvai, noras pakenkti L arba baim, kai tai daroma psichins prievartos poveikyje. SUBJEKTU g.b. tiek us. v-bs ar org-jos agentas,uverbuotas nipinti, tiek asmuo, veikiantis savo iniciatyva. Juo g.b. us. pilietis, asmuo be pilietybs arba pilietis, pakaltinamas, 16 m. Tais atvejais, kai nipinja LR pilietis, kaltininkas atsako ir pgl. 62 str., t.y. u v-bs idavim. Kai pilietis nipinja savo iniciatyva, turdamas tiksl dalyvauti kitos v-bs prieikoje L veikloje, t.y. ir rengimasis iduoti v-b. Nuo BA atleidiama esant 3 nurodytoms slygoms: 1) asmuo savo noru nutraukia toki nus. veikl: tokios inf. neberenka ir neperduoda adresatui. Jeigu jau yra perdavs imasi aktyvi veiksm, kad jo veikla nesukelt alos LR interesams. 2) apie padarytus nus. veiksmus prane LR valdios inst-jai VSD ar kitai teissaugos staigai. Tai t.b. padaryta iki pateikiant jam kaltinim nipinjimu. Tais atvejais, kai asmuo tik rinko inf., bet jos neperdav, atleisti nuo BA pakanka 2 pirm slyg. 3) jeigu asmens prisipainimas lm tai, kad ivengta ar buvo ukirstas kelias alingiems padariniams atsirasti, ivengta alos LR interesams. st. nepareigoja, kad kaltininkas pats ukirst keli tai alai atsirasti. Pakanka, kad jam prisipainus. tai pavykt padaryti valdios inst-jos. Tais atvejais, kai kaltininkas yra LR pilietis ir nipinja us. valgybos pavedimu, ir jeigu dalyvauja kitos v-bs veikloje, prieingoje LR interesams, asmens veika sudaro ir , ir v-bs idavimo nus. sutapt. Esant slygoms, num.. 63 str. 3 d., asmuo atleidiamas nuo BA u , taiau u v-bs idavim jis privalo atsakyti. NBK reglamentuotas kaip padjimas kitai v-bei vykdyti veikl, prieik LR. 8. Diversija (65 str.). Sprogdinimai, padegimai arba kitokie veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti mones, padaryti kno sualojim ar kitaip pakenkti sveikatai, sunaikinti mones, susisiekimo kelius bei priemones, naftos, duj, elektros energijos tiekimo linijas, ryi priemones arba kit v-n ar vis-n turt, turint tiksl susilpninti L v-b, t.p. veiksmai, kuriais siekiama sukelti masinius apsinuodijimus, skleisti epidemijas ar epizootijas, turint t pat tiksl, baudiami l.a.8-15 m. D us. ar vidaus prieo ardomieji veiksmai, kuriais siekiama susilpninti v-b. Pagr. D OBJEKTAS yra L v-bs saugumas. Papildomas g.b. moni gyvyb, sveikata, nuosavyb. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. D padaroma pasiksinant sunaikinti ar sugadinti nus. dalyk ar pakenkti monms bet kuriuo visuotinai pavojingu bdu sprogdinimu, padegimu, utvindymu, katastrofos, grities

suklimu ir pan. arba bandymu apnuodyti daug moni, paskleisti epidemij ar epizootij. Veiksmai g.b. vairs ir kvalifikavimui reikms neturi, svarbu, kad taip sudaromos slygos kilti epidemijai. D yra baigtas nus. suklus sprogim, atlikus padegim ar kitus veiksmus, kuriais siekiama sukelti st. nurodytus alingus padarinius net ir tuo atveju, jeigu t padarini neatsirado, t.y. jau pasiksinimo stadijoje. Padariniai ir ar buvo pakenkta L reikms neturi. SUBJEKTYVIOSIO PUSS poymiai. Tiesiogin tyia, t.y. siekiama aling padarini. Btinas io nus. poymis yra specialus tikslas susilpninti L v-b, t.y. padaryti al jos ekonomikai, pakenkti saugumui. Nesant ar nerodius io tikslo, veika negali bti pripainta D. Tai g.b. teroro aktas (127 3). SUBJEKTU g.b. bet kuris pakaltinamas 16 m. asmuo, L pilietis ar ne. 14 16 m. baudiami kaip u nus. mogui, nuosavybei, vis. saugumui. Pilietis , kaltas D aktu, jeigu jis tai padar dalyvaudamas kitos v-bs ar us. orgjos veikloje, kuria siekiama paeisti L interesus, atsako ne tik pgl. 66 str., bet ir pgl. 62, t.y. u v-bs idavim. T.y. idealioji sutaptis, o jeigu D padarinys buvo bent 1 m.ogaus tis, kaltininkams inkriminuotinas ir 105 str. tyinis nuudymas darant kit sunk nus. NBK D sudties nra. Tokie veiksmai bus kvalifikuojami kaip padjimas kitai v-bei vykdyti veikl, prieik LR, ir teroro aktas. 9. Kenkimas (67 str.) veikimas arba neveikimas, kuriuo siekiama pakirsti pramon, energetik, transport, , pinig sistem, prekyb ar kitas kio akas, t.p. v-bs inst-j veikl, turint tiksl susilpninti L v-b, jeigu i veika padaryta panaudojant v-nes ar kitas mones ar staigas arba kliudant joms normaliai dirbti, baudiami laisvs atmimu iki 10 met. OBJEKTAS - iuo nusikaltimu ksinamasi L valstybs saugum, jis yra pagrindinis kenkimo objektas. Valstybs institucij ir kio ak interesai, kuriems padaroma ar gali bti padaryta ala, yra papildomas objektas. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Kenkimas gali pasireikti valstybs ar kit institucij panaudojimu antivalstybiniams tikslams arba kliudymu j normaliai veiklai. Tai gali bti daroma tiek aktyviai veikiant, tiek neveikimu, t y. turim pareig n e v y k d y m u . Ku r i o j e k i o s r i t y j e a r v a l s t y b s i n s t i t u c i j s f e r o j e k e n k i a m a , n e t u r i r e i k m s . Va l s t y b s i r k i t m o n i , a r s t a i g p a n a u d o j i m a s r e i k i a , k a d k a l t i n i n k a s p i k t n a u d i a u j a s a v o t a r n y b o s v a l s t y b i n j e a r n e v a l s t y b i n j e i n s t i t u c i j o j e padtim v daro nusikaltim ar nusikaltimus valstybs tarnybai, kininkavimo tvarkai, finansams siekdamas susilpninti L valstyb. Pvz., teissaugos inst. pareignas nepagrst.ai sulaiko banko vadovus, siekdamas sukelti indlini pik, banko lugim, bank veiklos kriz ir tuo susilpninti pai v. Kliudymas v-ni ar nevalstybini inst-j normaliam darbui reikia, kad kaltininkas sudaro ar bent siekia sudaryti toki situacij, kuriai esant kuri nors institucija negalt atlikti savo funkcij. Pvz., bandymas apyvarton paleisti labai didel kiek netikr pinig, kad pakirst valstybs pinig sistem ir susilpnint pai valstyb. Kenkimo nusikaltimo sudtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu jau pradjus atitinkamai veikti arba neatliekant savo pareig, jais siekiama BK 67 str. nurodyt tiksl. Ar ta veika statyme nurodytoms akoms ar valstybs institucij veiklai buvo padaryta realios alos, ar susilpnjo L valstyb, ar ne, veikai kvalifikuoti reikms neturi. Siekiant gyvendinti BK 67 str. nurodytus tikslus, gali bti padaroma keletas nusikaitim, pvz., piktnaudiaujama oficialiais galiojimais (BK 742 piktnaudiaujama tarnyba (BK 285 str.), neatliekamos tarnybos pareigos 288 str.), pagaminami, laikomi arba paleidiami apyvarton netikri pi vertybiniai popieriai (BK 327 str.) ir t.t. Kai ie nusikaltimai yra kenkimo? bdas, kenkimo sudtis juos apima, papildomai veikos kvalifikuoti atitinkamais BK straipsniais nereikia. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Kenkimas yra tyinis n-mas, padaromas tiesiogine tyia, siekiant pakirsti kuri nors kio ak, v-bs staigos veikl ir susilpninti L valstyb. Veikos motyvacija paprastai yra antivalstybin. Taiau BK 67 str. inkriminuotinas ir tais atvejais, kai kaltininkas smoningai siekia i tiksl ne dl antivalstybini, o turdamas kit motyv, pvz., dl savanaudik paskat atitinkamai veikia u atlyginim, i baims, dl antao ir pan. Kai asmens veika, skaitant v-nius nusikaltimus, pakerta kio akos ar v-bs institucijos veiki ir v-bei padaro net labai didels alos, ji negali bti traktuojama kaip kenkimas, jeigu buvo veikta neturint specialaus tikslo susilpninti Lietuvos v-be, arba toks tikslas lieka nerodytas. Kenkimo SUBJEKTU gali bti pakaltinamas 16 m. L pilietis, usienietis, tiek pareignas, tarnautojas, tiek ir kitas asmuo. Kai LR pilietis, kaltas kenkimu, nusikaltim padaro dalyvaudamas kitos valstybs ar usienio orgcijos veikloje, kuria siekiama paeisti L valstybes interesus, yra idealioji kenkimo ir valstybs idavimo sudtis ir veika kvalifikuotina pagal BK 67 ir 62 str. NBK kenkimo sudtis nenumatyta. Tokios veikos bus traktuojamos kaip padjimas kitai v-bei vykdyti veikl, prieik LR. 10. Karo kurstymas 969 str. Kk yra viei raginimai sukelti kar. Baudiama iki 5 m. Kurstant, kad kuri nors v-b pradt kar, sudaroma grsm ir L v-bei, todl Kk OBJEKTAS yra L v-bs saugumas. OBJEKTYVIOS PUSS poymiai. Viei raginimai sukelti kar yra agresyvi militaristini idj, skatinani, lenkiani bet kuri konkrei v-b ar apskritai v-bes sprsti santykius su kita valstybe ginkluotu konfliktu, karo veiksmais, propagavimas. Kk t b ireiktas vieais raginimais pradti kar, t.y. tokios idjos t b skleidiamos vieai daugeliui moni. Privatus konkretaus asmens kurstymas negali bti kvalifikuojamas kaip Kk. Sudtis formalioji. SUBJEKTYVIOS PUSS poymiai. Tyinis n-mas, tik ties tyia. Motyvai veikos kvalifikavimui takos neturi.

SUBJEKTU g.b. pakaltinamas 16 m. LR pilietis arba asmuo be pilietybs. Usienio pilietis u karo kurstym atsako tik tuo atveju, jeigu jis tai daro L teritorijoje ir neturi diplomatinio nelieiamumo. Kai LR pilietis vieai ragina sukelti kar vykdydamas usienio v-bs ar org-jos uduot, jo veika sudaro v-bs idavimo ir karo kurstymo n-m sutapt. NBK Kk yra n-mas monijai. 5 tema. KITI NUSIKALTIMAI VALSTYBEI. BK spec. d. I skirsnio 2 dalis vardyta Kiti valstybiniai nusikaltimai. ia sudti N, kurie nepriskiriami prie itin pavojing valstybini N. 2. Banditizmas (75 str.) ginkluotos gaujos organizavimas turint tiksl upulti valstybines ar kt. mones, staigas, or-cijas ar atskirus asmenis, taip pat dalyvavimas tokioje gaujoje arba jos daromuose N. Baudiama LA 3 15 m. arba LA iki gyvos galvos. Pagrindinis banditizmo OBJEKTAS yra visuomens saugumas. Papildomu objektu gali bti nuosavyb bei m.ogaus laisv, sveikata, gyvyb. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Banditizm sudaro kiekviena i trij dispozicijoje nurodyt veik: bandit gaujos organizavimas; dalyvavimas bandit gaujoje; dalyvavimas bandit gaujos daromame N. Bandit gauja yra ginkluotas pastovus keleto asmen nusikalstamas susivienijimas daryti upuolimus. Tikslas yra upulti bet kurias staigas, m., or-cijas ar asmenis, t.y. upuolant daryti bet kuriuos N. Ginkluotumo poymis reikia, kad bent 1 gaujos narys turi ginkl, o kiti ino, kad ginklas gali bti panaudotas upuolimui. Ginklu laikomi aunamieji, sprogstamieji ir neaunamieji ginklai (suomikas peilis, durklas, kastetas,). Buitins paskirties daikt (kirvi, lautuv,) turjimas ar panaudojimas nra ginkluotumo poymis. Gauja pripastama ginkluota nepriklausomai nuo to, ar ginklas buvo panaudotas, ar ne. nuo nusikalstamo susivienijimo (BK 227 1 str.) bandit gauja skiriasi tuo, kad btinas jos poymis yra ginkluotumas. Gaujos organizavimas yra aktyvs veiksmai siekiant sutelkti ginkluot trij ar daugiau asmen nusikalstam susivienijim upuolimams ar upuolimui daryti. Gauja gali bti dar nesuburta, nepadariusi n vieno upuolimo, vien pastangos suorganizuoti toki gauj yra banditizmas. Dalyvavimas gaujoje yra konkrets veiksmai parengiamojoje jos subrimo stadijoje, taip pat rengiant ir vykdant konkret upuolim. Dalyvavimu gaujoje pripastamas ir i anksto paadtas gaujos nari, jos padarom N, turto, gyto tais N, slpimas.jeigu asmuo, sutiks dalyvauti gaujos veikloje, dar nra padars joki veiksm, kad padt gyvendinti jos tikslus, jis nelaikomas gaujos dalyviu. Dalyvavimas upuolime yra tais atvejais, kai asmuo, nesantis gaujos nariu, savo veiksmais prisijungia prie gaujos vykdomo upuolimo, tampa upuolimo bendravykdytoju, t.y. suvokdamas, kad bandit gauja vykdo upuolim, pats smurtauja, grobia, naikina turt ar padaro kit N, kuris tampa gaujos upuolimo epizodu. Banditizmas apima visus N, kurie padaromi upuolimo metu, skaitant ir tyin nuudym sunkinaniomis aplinkybmis. Atskiriant banditizm (75 str.) nuo nusikalstamo susivienijimo (227 1 str.), vadovautasi tuo, kad 2271 str. yra bendroji norma, o 75 str. specialioji. Nusikalstamas susivienijimas, turintis banditizmo poymi (manau kalba eina apie ginkluotum), kvalifikuotinas pagal 75 str. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Banditizmas yra tyinis N, padaromas tiesiogine tyia. Konkretaus upuolimo ir konkretaus jo dalyvio motyvai ir tikslai gali bti skirtingi. SUBJEKTAS pakaltinamas 16 m. asmuo. NBK banditizmo sudtis nenumatyta. 3. Neteistas valstybs sienos perjimas (82 str.). U tyin neteista LR valstybs sienos perjim baudiama LA iki 3m. arba bauda. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba grups i anksto susitarusi asmen, baudiama LA iki 5m. arba bauda. is str. neapima t atvej, kai usienio pilietis neteistai atvyksta LR, nordamas pasinaudoti prieglobsio teise arba siekdamas i LR teritorijos neteistai patekti treij al. LR valstybs siena yra linija ir ja einanti vertikal, apibrianti valstybs teritorijos sausumos, vanden, ems gelmi bei oro erdvs ribas. LR valstybs sienos reim reglamentuoja Valstybs sienos ir jos apsaugos st. bei st. dl usieniei teisins padties. Neteistai pereinant valst. sien ksinamasi valdymo tvark, tiesioginis OBJEKTAS valst. sienos nelieiamumas. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Valst. sienos perjimas yra sienos kirtimas bet kuriomis priemonmis ir bdais. Perjimas yra neteistas, ka tai daroma neturint paso kito dokumento, arba ir turint dokumentus, taiau pereinant sien ne nustatytoje vietoje. N laikomas baigtu neteistai perjus sien. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. N padaromas tiesiogine tyia. Dl neatsargumo ar btinojo reikalingumo atveju nra N. Motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikms neturi, iskyrus numatytas iimtis (prayti prieglobsio, pereiti trei al). SUBJEKTU gali bti LR pilietis ir usienietis, turintis 16 m. Pakartotiniu N pripastamas, kai asmuo 2 ar daugiau kart neteistai pereina sien, nepriklausomai nuo teistumo u ankstesnj. Grup i anksto susitarusi asmen reikia 2 ar daugiau asmen susitarim padaryti N iki jo pradios. Netrauktinas BA usienietis, jeigu jis neteistai perjs sien siek pasinaudoti prieglobsio teise. Usienieiu laikomas asmuo, kuris nra LR pilietis. 82 str. 4 d. numato galimyb atleisti nuo BA vadinamuosius

nelegalius migrantus, t.y. usienieius, neteistai perjusius sien, kai jie tai padaro siekdami dar kart neteistai pereiti sien ir patekti treij al. Neteistas usieniei gabenimas per LR valstybs sien arba neteistai valstybs sien perjusi usieniei slpimas ar gabenimas (821 str.). Neteistai valstybs sien perjusi usieniei slpimas LR teritorijoje baudiamas LA iki 5 m. arba bauda (1 d.). neteistas usieniei gabenimas per LR valstybs sien arba neteistai valstybs sien perjusi usieniei gabenimas LR teritorijoje baudiamas LA 5 10 m. su bauda (2 d.). 2 d. numatyt veik organizavimas baudiamas LA 10 15 m. su bauda. N ksinamasi valdymo tvark ir valstybs sienos nelieiamum. Tiesioginis OBJEKTAS valstyb sienos nelieiamumas. Dalykas mons, usienieiai, nelegaliai gabenami per LR valstybs sien ar jos teritorij. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Nelegali migrant slpimas yra prieglaudos jiems suteikimas (bstas, maistas, padjimas ivengti demaskavimo); gabenimas asmen, siekiani neteistai pereiti sien perveimas, pervedimas, perskraidinimas, perplukdymas per j, taip pat veimas, vedimas ir pan, Lietuvos teritorija. Organizavimas plan tai daryti sudarymas, norini nelegaliai pereiti valstybs sien paieka, slyg tai padaryti sudarymas, vedli, slpj verbavimas bei vadovavimas vykdant numatytus veiksmus. SUBJEKTYVIOSIO PUSS poymiai. N padaromas tik tiesiogine tyia. Nra N, jeigu asmuo gabena mones, suteikia bst ar kitaip padeda neinodamas, kad jie yra neteistai perj valstybs sien. Veantis, apnakvindinantis ar kitaip padedantis m.ogus ne tik neprivalo, bet ir neturi teiss reikalauti i jo veam asmen dokument, rodani j teist buvim Lietuvoje. SUBJEKTU gali bti ir LR pilietis ir usienietis (greiiausiai 16 m.?). Diskriminavimas dl lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, tikjimo ar kitos grupins priklausomybs. itas str. BK atsirado tik nuo 2000 09 01, o vadovlis iki 2000 07 01, tad apie tai n odio nra. 4. Valstybs paslapties atskleidimas (73 str.). informacijos, kuri yra LR valstybs paslaptis, atskleidimas,jeigu tai padar asmuo, kuriam ta informacija buvo patikta arba kuris j suinojo ryium su tarnyba arba su darbu baudiamas LA iki 5 m. arba bauda su atmimu teiss iki 5 m. (1 d.). Ta pati veika suklusi sunki padarini LA iki 8 m. (2 d.). OBJEKTAS valstybs saugumas. OBJEKTYVIOSIO PUSS poymiai. Valstybs paslaptis laikoma atskleista, kai j suino bent vienas paalinis asmuo. Paaliniais laikomi visi asmenys, neturintys leidimo dirbti arba susipainti su ta paslaptimi. Tai gali bti padaryta ir veikimu ir neveikimu. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Valstybs paslaptis gali bti atskleista tiek tyia, tiek dl neatsargumo. Tyia gali bti tiesiogin ir netiesiogin. Jeigu kaltininkas, tyia atskleisdamas paslapt paaliniams, suvokia, kad dl to paslaptis taps inoma usienio valstybei, veika sudaro itin pavojing N valstybei nipinjim, valstybs idavim. SUBJEKTAS yra 16 m. asmuo, kuriam ta informacija buvo patikta, jis j inojo legaliai, t.y. turjo leidim dirbti ar susipainti su ja arba kuris j suinojo ryium su tarnyba arba su darbu. Neteistas disponavimas valstybs paslaptimi (731 str.). Informacijos, kuri yra LR valstybs paslaptimi, pagrobimas, neteistas rinkimas, pirkimas, laikymas, pardavimas ar kitoks platinimas, nesant nipinjimo ir valstybs paslapties atskleidimo poymi, baudiamas LA iki 5 m. arba bauda su atmimu teiss iki 5 m., arba bauda. OBJEKTAS valstybs saugumas. Dalykas informacija, kuri yra LR valstybs paslaptis. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Neteistas disponavimas valstybs paslaptimi gali pasireikti bet kuria str. numatyta veika. Pagrobimas tai, pvz., dokumento, rao vagyst; neteistas rinkimas fotografavimas, pasiklausymas, raymas, informacijos pirkimas, gijimas mainais ir kt.; neteistas laikymas informacijos, kuri yra valstybs paslaptis, turjimas; platinimas informacijos pardavimas, perdavimas, praneimas asmeniui, neturiniam teiss ja disponuoti; paskelbimas informacijos pavieinimas bet kokia forma. Disponavimas yra neteistas visais atvejais, kai asmuo neturi legalaus, nustatyta tvarka iduoto jam leidimo dirbti ar susipainti su ta valstybs paslaptimi, kuria disponuoja, o laikymo atveju ji nra jam patikta saugoti. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. N padaromas tyia disponuojama, suvokiant, kad tai yra valstybs paslaptis, taiau neturint tikslo informacij perduoti usienio valstybei. Esant tokiam tikslui, veika yra nipinjimas. SUBJEKTAS yra 16 m. pakaltinamas asmuo, neturintis leidimo dirbti ar susipainti su disponuojama informacija, kuri yra valstybs paslaptis. 5. Vengimas eilinio aukimo btinj krato apsaugos tarnyb (79 str.) arba jai alternatyvi (darbo) tarnyb baudiamas LA iki 2 m. arba bauda (1d.); ta pati veika, padaryta susialojant kn arba simuliuojant lig, suklastojant dokumentus arba kitokios apgauls bdu LA iki 5 m. (2 d.). Ksinamasi valdymo tvark, o tiesioginis OBJEKTAS Lietuvos kariuomens komplektavimo interesai. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Vengimas aukiamojo, kuriam sukako 19 m., be pateisinamos prieasties per 15 d. neatvykimas vietin teritorin karin staig. Pateisinamos neatvykimo prieastys liga, artimo giminaiio mirtis, stichin nelaim, nelaimingas atsitikimas. Vengimas yra ir tais atvejais, kai auktinis, atvyks naujok aukimo komisij ir pripaintas tinkamu btinajai karo tarnybai, be pateisinamos prieasties neatvyksta paskirt dalin. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. N padaromas tyia. SUBJEKTAS auktinis, t.y. LR pilietis karo prievolininkas nuo 19 iki 27 m., neatliks btinosios karo tarnybos ir nuo jos neatleistas dl karo prievols st. numatyt prieasi, taip pat buvs atleistas inykus atleidimo prieastims. Kvalifikuojantis atsakomyb poymis aukimo vengimas apgauls bdu. Apgauls bdai gali bti vairs. NBK nusikaltimu pripastamas vengimas tik panaudojant apgaul.

6 tema. Nusikaltimai mogui 6.1. Nusikaltim mogui samprata ir klasifikacija Vienas i pagrindini baudiamosios teiss udavini yra m.ogaus, esmini jo vertybi apsauga nuo nusikalstam ksl. LR Konstitucija skelbia, kad m.ogaus gyvyb saugo statymas, m.ogaus laisv nelieiama, m.ogaus asmuo yra nelieiamas, m.ogaus orum gina statymas. ios nuostatos realizuojamos tiek dabar galiojaniame, tiek naujame BK. Objektyviai kiekvienas nusikaltimas paeidia m.ogaus interesus, taiau nusikaltimais mogui (asmeniui) vadinama tik ta grup nusikaltim, kuri rinis ir tiesioginis, be to, pagrindinis objektas (ne papildomas) yra btent m.ogus kaip gamtos krinys, jo pagrindins, gimtos savybs. Daugumos ali BK nusikaltimams mogui teikia prioritet, tuo tarpu sovietinje BT prioritetas buvo socialistins nuosavybs apsauga. Rinis nusikaltim mogui objektas yra pats m.ogus, t.y. biologin btyb, individas. Tiesioginis i nusikaltim objektas gali bti m.ogaus gyvyb, sveikata, laisv, orumas. Nusikaltimai mogui yra klasifikuojami pagal tiesiogin objekt ir vadinami: 1) nusikaltimai asmens gyvybei (tyinis nuudymas, prived.prie saviudybs); 2) nusikaltimai asmens sveikatai(v. kno sualojimai, neteis.aborto padarymas, palikimas pavojingoje gyvybei padtyje); 3) nusikaltimai asmens laisvei (pagrobimas arba sukeitimas vaiko, neteistas laisvs atmimas, kait pamimas); 4) lytiniai nusikaltimai (iaginimas, prispyrimas moters lytikai santykiauti tvirkinamieji veiksmai); 5) nusikaltimai asmens garbei ir orumui (meiimas, eidimas). Naujame BK klasifikavimo kriterijus tas pats. Taiau nusikaltim vardijimas tikslesnis. Terminas asmuo keiiamas terminu m.ogus. Nusikaltimai klasifikuojami: nusikaltimai m.ogaus gyvybei; sveikatai; laisvei; seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui; garbei ir orumui. Ne visada veikos, turinios visus poymius, numatytus normoje, reglamentuojanioje atsakomyb u nusikaltim mogui, traktuojamas kaip toks nusikaltimas. Kai tokia veika padaroma darant kit, sunkesn, grieiau baudiam nusikaltim, ji yra to kito, sunkesnio nusikaltimo poymis ir savarankikai nekvalifikuojama. 2. Nusikaltimai gyvybei Nusikaltimai m.ogaus gyvybei galiojaniame BK vadinami nuudymais, iskyrus vien privedim prie saviudybs. 2.1. Nuudymo svoka ir rys galiojaniame ir naujajame LR BK. Nuudym BT pagal galiojant statym apibria kaip neteist gyvybs atmim kitam mogui tyia arba dl neatsargumo. Nurodymas neteistum reikia, kad gali bti ir teistas gyvybs atmimas (mirties bausms vykdymas; btinosios ginties situacijoje; karo myje). Nuudymas gali bti padarytas tiek aktyviais veiksmai, tiek neveikimu turint pareig ir galimyb atitinkamai veikti. Nuoroda kito m.ogaus gyvyb reikia, kad sava gyvyb nra nuudymo objektas. Nusikaltimo OBJEKTAS kito m.ogaus gyvyb. nBK nuudymas laikomas neteistu gyvybs atmimu kitam mogui tik tyia. Baudiamieji statymai saugo kiekvieno m.ogaus gyvyb nepriklausomai nuo amiaus, sveikatos bkls, socialins padties, pilietybs ir pan. Nuudymo objektas yra tiek k tik gimusio, tiek mirtanio m.ogaus gyvyb. Gyvybs pradios samprata laikoma gimdymo pradia. Iki gimdymo pradios abortas. Mirtis laikoma biologin mirtis negrtamai nutrkus m.ogaus kraujotakai ir kvpavimui arba nustaius m.ogaus smegen mirt. Nuudymo bdas esmins reikms kvalifikavimui neturi. Nusikaltimas laikomas baigtu tik atsiradus padariniams, turi bti juridikai reikmingas prieastinis ryys. Jeigu veika siekiama sukleti mirt, t.y. veikiama tiesiogine tyia, taiau rezultato nepasiekiama pasiksinimas nuudyti. Jei veika siekiama nuudyti, taiau nukentjusysis mir dl kit prieasi pasiksinimas nuudyti. Nukentjusiojo sutikimas, net praymas atimti jam gyvyb baudiamosios atsakomybs nealina. Nusikaltimo SUBJEKTU pripastamas fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 met. Atsakomyb anksiau, nes tokios veikos pavojingumas akivaizdus kiekvienam paaugliui. Atsakomyb tiek u baigt nusikaltim, tiek u pasiksinim ar rengimsi. Nuudymas gali bti padaromas tiek tiesiogine tyia, tiek netiesiogine. Nuudymo kvalifikavimui ir bausms individualizavimui didel reikm turi nusikaltimo motyvas, t.y. vidin prieastis, kodl tas asmuo ryosi tai padaryti. Bet kalbant apie motyv reikia turti omenyje, kad motyvas bna ne vienas, todl reikia kalbti apie motyvacij motyv ir tiksl kompleks. Tarp keli motyv btina nustatyti pagrindin ir tai takoja veikos kvalifikavim. Pats savaime motyvas nra nei geras nei blogas, svarbu kaip jis yra ireiktas. Pagal BK skiriamos nusikaltim rys: Pagal kalts form skiriami tyiniai ir neatsargs nuudymai. Tyiniai nusikaltimai pagal sunkumo laipsn klasifikuojami : 1) paprastas nuudymas nuudymas be kvalifikuojani ir privilegijuojani poymi (BK 104 str.). Pagal veikos motyv jie skirstomi nuudymus dl: a) em, blog paskat (kertas, pavydas),

b) neutrali paskat (darant moksl.eksperiment), c) altruistini paskat (i pasigailjimo, nukentjusiojo praymu); 2) kvalifikuotas nuudymas (BK 105 str.). Nuudym kvalifikuojantys poymiai klasifikuojami pagal tai, kur nusikaltimo sudties element jie apibdina objekt, objektyviosios, subjektyviosios puss poymius ar subjekt. nBK kvalifikuojani subjekt poymi nebra numatyta; 3) privilegijuotas nuudymas (BK 106 ir 107 str.): a) staiga labai susijaudinus., b) naujagimio nuudymas, kai tai padaro motina. nBK skirstymo pagal kalts form nebra. 2.2. Nuudym atskyrimas nuo kit nusikaltim, susijusi su gyvybs atmimu nukentjusiajam. Pagrindinis atskyrimo kriterijus yra kalts forma. Tik esant tyiai tursime nuudym. Tuo tarpu neatsargus gyvybs atmimas galiojaniame BK suprantamas dvejopai. Dalis gyvybs atmimo dl neatsargumo pripastama nuudymu. Didioji dalis, pvz., paeidus keli eismo taisykles ir pan. vadinama taisykli paeidimu suklusiu mirt. Tik buityje turime neatsarg nuudym. Tyinio ir neatsargaus nuudymo labai skirtingas pavojingumo laipsnis , todl nBK neatsargus gyvybs atmimas nevadinamas nuudymu. 2.3 Paprastas nuudymas Paprastas nuudymas tai bendroji nuudym norma, inkriminuojama u neteist kito m.ogaus gyvybs atmim tyia, kai nra nei vieno i BK nurodyt kvalifikuojani ar privilegijuojani poymi. Teism praktikoje paprastu nuudymu pripastami tyiniai nuudymai eimynini, kit buitini kivir metu, abipusi mutyni metu, nuudymai i kerto, pavyduliavimo, pavydo ir pan. Paprasti nuudymai pagal veikos motyv klasifikuojami nuudymus dl: a) em, blog paskat. Tai sunkiausieji i paprast nuudym. Tokios paskatos yra kertas, kai nuudoma u tikr ar tariam nuoskaud; pavyduliavimas, kai nuudoma dl intymios neitikimybs; pavydas dl to, kad jaunas, graus ir pan. b) neutrali paskat darant moksl.eksperiment, paeidiant aunamojo ginklo naudojimo taisykles. c) altruistini paskat i pasigailjimo, nukentjusiojo praymu. Paprasto nuudymo OBJEKTAS kito m.ogaus gyvyb. Neturi reikms, ar m.ogus jaunas, sveikas, protingas ir stiprus, ar vos gims, senas, ligotas, bejgis, mirtantis. Nuudymo dalykas pats m.ogus, jo knas. udomas m.ogus turi bti gyvas, fiziologikai funkcionuojantis. Jis turi bti gims ir dar nemirs. OBJEKTYVIOJI PUS. Nuudoma daniausiai aktyviais veiksmais fiziniu, mechaniniu, cheminiu, psichiniu poveikiu. Nuudymas gali bti padarytas ir neveikimu, turint pareig ir galimyb atitinkamai veikti. Nusikaltimas laikomas baigtu tik atsiradus padariniams kito m.ogaus miriai, turi bti juridikai reikmingas prieastinis ryys. Nukentjusiojo sutikimas, net praymas atimti jam gyvyb baudiamosios atsakomybs nealina. Kitos objektyvios aplinkybs nusikaltimo priemons, laikas, vieta veikos kvalifikavimui reikms neturi. SUBJEKTYVIOJI PUS. Tyinis nuudymas gali bti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyia. Tiesiogin tyia yra tada, kai kaltininkas suvokia, jog dl jo veikos kitas m.ogus mirs, numato nukentjusiojo mirt kaip reali galimyb, ir jos siekia. Netiesiogin tyia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad taip veikdamas, pvz., mudamas, gali sukalti kito m.ogaus mirt, bet nenori ir nesiekia toki padarini. Jo tikslas nra atimti gyvyb, tuo metu jam nesvarbu, koks bus rezultatas, vadinasi, tokiems padariniams jis leidia kilti smoningai. Nuudymo kvalifikavimui ir bausms individualizavimui didel reikm turi nusikaltimo motyvacija. Tarp keli motyv btina nustatyti pagrindin lemiam motyv, kuris svarbiausias teisikai vertinant nusikaltim. Daniausiai nuudoma i kerto apie 50 procent. NUSIKALTIMO SUBJEKTU pripastamas fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 met. Paprastas nuudymas apima gan vairaus pavojingumo laipsnio nuudymus, todl sankcijoje numatytos bausms laisvs atmimo ribos plaios (7 m.). Taip teismui sudaroma galimyb individualizuoti bausm. Didiausi reikm individualizuojant bausm u paprast nuudym turi veikos motyvacija ji negatyvi ar pozityvi, bei kitos sunkinanios ir lengvinanios aplinkybs. 2.4 Privilegijuoti nuudymai. Galiojantis BK numato dvi privilegijuot nuudym ris: naujagimio nuudym (motinos tyinis nuudymas savo naujagimio) ir nuudym afekto bklje, t.y. staiga labai susijaudinus. (tyinis nuudymas didiai susijaudinus.). Motinos tyinis nuudymas savo naujagimio. Tiksliau i nusikaltim bt vardinti naujagimio nuudymu. Gali bti taikomas tik gimdyvei u savo naujagimio tyin nuudym, jei tai ji padaro gimdymo metu ar tuoj po gimdymo. Faktikai nusikaltim privilegijuoja tai, kad moteris gimdymo metu ir tuoj po jo yra stresinje bsenoje, kaip taisykl ribotai pakaltinama. Toki bsen sukelia gimdymas, ypa jei ntumas nepageidaujamas, taiau gimdymas tokios bsenos gali ir nesukelti. statymas nusikaltim sieja ne su faktine bkle, o su laiku. nBK bus siejama su faktine bkle. Paliekama teis sprsti teismui. OBJEKTAS gimstanio ar jau gimusio m.ogaus gyvyb. OBJEKTYVIOJI PUS. nusikaltim sudaro gimdyvs veika, nuo kurios naujagimis mirta. Tai gali bti aktyvs veiksmai (pasmaugiant, udusinant, ukasant ir pan.) arba neveikimu, kai naujagimiu nesirpino, nors

galjo tai padaryti (nemaitinant, paliekant be prieiros). Tuoj po gimdymo suprantamas laikotarpis, kai naujagimis atsiskyr nuo motinos ir juo dar nepradta rpintis jis nenupraustas, nepamaitintas. Jeigu gimdyv to negaljo padaryti dl bejgikos bsenos, iki naujagimio mirties gali praeiti ilgesnis laiko tarpas. Taiau jei gimdyv pradjo rpintis naujagimiu ir tik po to j nuud tai padaryta ne tuoj po gimdymo. 106 str. motinai inkriminuojamas ir tuomet, kai ji sukursto ar sutinka, kad tuoj po gimdymo naujagim numarint kitas asmuo, t.y. bendrininkauja padarant nusikaltim. Tokiu atveju vykdytojas atsako ne pagal 106 str. SUBJEKTYVIOJI PUS. Nusikaltimas padaromas tik tyia. Tyia gali bti ir tiesiogin, ir netiesiogin. Tyia gali bti kilusi staiga arba i anksto apgalvota. SUBJEKTAS specialusis. Juo gali bti tik gimdyv, nukentjusiojo motina, jei ji yra pakaltinama ir turi 14 met. Jos bendrininkams inkriminuojamas (105 str. 13 p.) nuudymas maameio asmens ar bejgikos bkls asmens. Tyinis nuudymas didiai susijaudinus. (107 str.). Medicinos mokslas skiria dvi afekto bsenas fiziologin ir patologin. Nuudymas esant patologinio afekto bsenoje nra nusikaltimas, nes asmuo yra nepakaltinamas dl staigaus trumpalaikio psichikos sutrikimo.Fiziologinio afekto atveju (107 str.) m.ogaus sugebjimas suprasti savo veiksm prasm ir valdytis yra sumajs, taiau jis vis tik suvokia k daro ir turi galimyb susivaldyti. m.ogus yra ribotai pakaltinamas ir todl jo nusikaltimas gali bti pripaintas privilegijuotu, lengvesniu. Ar buvo m.ogus afekto bklje ir jo r, sprsti turi medikai psichologai. Kilus abejonei ar nebuvo asmuo afekto bklje turt bti skiriama psichologin ekspertiz (praktikoje neskiriamas). Fiziologinio afekto bkl velnina atsakomyb, bet ne visais atvejai, o tik esant statyme nurodytoms slygoms: 1) kaltininko didel susijaudinim turi sukleti nukentjusysis ir ne bet kaip, o tik neteistais veiksmais. Kai kaltininkas nors ir labai susijaudina dl teist veiksm, pvz., dl sulaikymo, nra lengvinanti slyga. 2) Afekt gali sukelti eidimas ir tik sunkus. Kuris sunkus, kuris ne sprendia teismas. Vertinant eidimo sunkum reikia vadovautis subjektyviuoju kriterijumi, btent kaip tas eidimas paveik konkret asmen. eidimas turi bti padaromas tiesiogine veika. Akivaizdi neitikimyb bus sunkus eidimas, tik kai tai daroma specialiai tai pademonstruoti. Jei paaikja atsitiktinai nra eidimas. Pats nukentjusysis savo veiksmais iprovokuoja nusikaltim ir nuudymas yra reakcija neteistus veiksmus. Veiksmai gali bti nukreipti tiek kaltinink, tiek kitus asmenis. Veiksmai, be eidimo, gali bti smurtas (fizinis, psichinis) bei grasinimas tuoj pat j panaudoti, taip pat dl neatsargumo padaryta didel ala. Kita slyga tyia turi kilti staiga ir turi bti realizuota tuoj pat. Jeigu sumanymas kilo anksiau ir nusikaltimas buvo numatytas arba jeigu staiga kilusi tyia nebuvo realizuota tuoj, tiesiogiai reaguodamas neteistus veiksmus, o vliau, atsipeikjs, yra ne privilegijuotas, o paprastas arba kvalifikuotas nuudymas. Nuudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyia. Motyvacija yra kertas. Nors jis pripastamas ema paskata, iuo atveju yra i dalies pateisinamas tiek moraliai, tiek fiziologijos poiriu. Jei toks nuudymas turi ir kvalifikuojani nuudym poymi, veikia vis tiek traktuojama, kaip privilegijuotas nuudymas. Jeigu tokioje situacijoje gyvyb atimama dl neatsargumo, tai nra nusikaltimas. io nusikaltimo SUBJEKTAS asmuo pakaltinamas, turintis 14 met. 2.5 Atsisakymo nuo nuudymo perengiant btinosios ginties ribas argumentai Iki 1995 m. BK 108 str. numat nuudym, perengus btinosios ginties ribas. Sovietini teism praktikoje is straipsnis buvo taikomas ne tik tais atvejais, kai besiginantis objektyviai be reikalo atimdavo gyvyb upuolikui dl didelio susijaudinimo neteisingai vertins upuolimo pavojingum ar nesuvoks, kad upuolimas jau baigsi, bet ir tada, kai ginties ribos apskritai nebuvo perengtos. Nuostata, kad gyvybs atmim perengiant btinosios ginties ribas, pripainti nors ir privilegijuotu, bet nuudymu, labai daug prisidjo prie to, kad teis gynyb, deklaruojama statyme, teism praktikoje buvo ignoruojama. Dabar veikos, kai gyvyb besiksinaniajam atimama perengiant btinosios ginties ribas, esant 141 str. nurodytoms aplinkybms (neutraukia b.a. toks veikimas, kai btinosios ginties ribos buvo perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl ksinimasis, arba ginantis nuo sibrovimo bst), vertinamos kaip btinoji gintis, o j nesant kaip tyinis nuudymas. Kitaip ir bti negali, nes, nors ir esant ksinimuisi, jeigu jis atremiamas aikiai neadekvaiai, smoningai be reikalo atimant gyvyb, tai yra tyinis nuudymas. Pvz., jeigu asmuo, utiks vag neginkluot paaugl, j be reikalo nuauna, akivaizdu, kad tai nra btinoji gintis, o tyinis nuudymas, nors formaliai perengiant ginties ribas. Tai yra europietika gyvybs atmimo perengiant btinosios ginties ribas traktuot, kuri neabejotinai sudaro slygas monms realiai naudotis savo teise gynyb. 2.6 Kvalifikuotas nuudymas Tai sunkiausias nusikaltimas mogui ir apskritai vienas sunkiausi, nes tik u j ilg laik buvo numatyta mirties bausm. Dabar iskirtinumo neliko. Galiojaniame BK straipsnio Tyinis nuudymas sunkinaniomis aplinkybmis yra netikslus, nes jame ivardyt aplinkybi esm yra ne tai, kad jos sunkina atsakomyb u nuudym, o tai, kad jos yra alternatyviai btini nuudym kvalifikuojantys poymiai. O sunkinaniomis iuo, kaip ir visais atvejais, yra tos aplinkybs, kurios nurodytos BK 41 str. Esant bent vienam i 105 str. nurodyt veikos poymi (ir nesant privilegijuojam poymi) nuudymas laikomas labai sunkiu. 105 str. dispozicijoje ivardint nusikaltim kvalifikuojani poymi sraas isamus ir teismas neturi galimybs jo aikinti pleiamai. Kvalifikuotas nuudymas: 1) savo motinos arba

tvo; 2) dviej ar daugiau asmen; 3) nios moters; 4)pavojingu daugelio moni gyvybei bdu; 5) itin iauriai; 6) darant kit sunk nusikaltim; 7) turint tiksl paslpti kit sunk nusikaltim; 8) dl savanaudik paskat; 9) dl chuliganik paskat; 10) ryium su nukentjusiojo vykdymu savo valstybins ar pilietins pareigos; 11) jeigu tai (iskyrus privilegijuotus nuudymus) padar itin pavojingas recidyvistas; 12) jeigu tai padar asmuo, anksiau nusikalts tyiniu nuudymu, numatytu BK 104 ir 105 str.; 13) maameio asmens ar bejgikos bkls asmens. 2.7 Nuudym kvalifikuojantys poymiai Nuudym kvalifikuojantys poymiai klasifikuojami pagal tai, kur nusikaltimo sudties element jie apibdina objekt, objektyviosios, subjektyviosios puss poymius ar subjekt. Kvalifikuojantys objekt, tiksliau nukentjusj 105 str. 1, 2, 3, 13 p. Savo motinos ar tvo nuudymas. Savo motinos (ypa) tvo nuudymas yra akivaizdiai priegamtika veika. Tokie nusikaltimai drastikiausiai paeidia krikionikj ir apskritai mogikj moral. Poymis savo motinos ar tvo reikia, kad kaltininkas yra kraujo ryiu susijs su nukentjusiuoju ir tai inojo. Pamots, patvio, vaikintoj nuudymas nesudaro io poymio. Dviej ar daugiau asmen nuudymas. Inkriminuojamas tada, kai kaltininkas siekia nuudyti 2 ar daugiau moni ir tai padaro, kaip taisykl, vienu metu. Tai ne atskiri nusikaltimai, ne realioji nusikaltim sutaptis, o vienas nusikaltimas su 2 ar daugiau asmen mirtimi. Kaltininko veiksmus apsprendia nusikalstamo sumanymo vieningumas. Laikas gali nesutapti, kai kaltininkas turdamas sumanym nuudyti kelis mones dl to paties motyvo, nuudo vien, paskui kit, nebtinai tuo paiu metu ir toje paioje vietoje, pvz., vyras mon pakloja namie, o paskui suranda (nebtinai pasislpus spintoje) jos meilu ir jam taip pat nusuka sprand. Vieno m.ogaus nuudymas ir pasiksinimas nuudyti kit nekvalifikuojamas pagal punkt. Kai toje paioje vietoje ne tais paiais veiksmais gyvyb atimama 2 monms, taiau vienam tyia, o kitam dl neatsargumo, kvalifikuojama kaip 2 nusikaltim sutaptis. Nios moters nuudymas. Nia moteris yra ypatingoje padtyje psichologiniu, fiziologiniu, moraliniu, socialiniu poiriu. Jos apsauga sustiprinama. Atimant gyvyb niai moteriai, sunaikinamas ir vaisius. Todl tai labai sunkus nusikaltimas. Inkriminuojant i aplinkyb reikia nustatyti ne tik tai, kad nukentjusioji buvo nia, bet ir tai, kad kaltininkas apie tai inojo, tai numat ar bent turjo ir galjo numatyti. Ntumo stadija bei tai, kad nuudymo motyvai nesusij su ntumo faktu, nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi. Maameio asmens ar bejgikos bkls asmens. Maameiu asmeniu pripastamas vaikas nuo gimimo iki 14 met. Bejgikos bkls pripaintinas m.ogus dl savo amiaus, fiziologini ar kit prieasi negalintis veiksmingai pasiprieinti udikui. is punktas inkriminuotinas ir u kaito, m.ogaus, kuriam atimta laisv, nuudym, u mieganio, apalpusio, be smons dl ligos ar apsvaigimo esanio, sunkiai serganio ar nusenusio nuudym. Be to, reikia nustatyti, kad kaltininkas suvok nukentjusj esant tokios bkls ir pasinaudojo tuo bejgikumu. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai 4, 5, 6 p. Nuudymas pavojingu daugelio moni gyvybei bdu. Pavojingas daugelio moni gyvybei bdas yra, kai kaltininkas, siekdamas atimti gyvyb konkreiam mogui, veikdamas tiesiogine tyia, smoningai panaudoja priemones ar bdus, dl kuri gali ti ir kiti mons, pvz., audo minioje, apnuodija vandens rezervuar. Analogiki veiksmai veikiant nekonkretizuota, neapibrta tyia, net jei jie nesukl m.ogaus mirties, taip pat sudaro poym, t.y. pasekms nebtinos, utenka grsms. Slygos: pavojus neapibrtam asmen ratui; kaltininkas turjo suvokti, kad veikia pavojingu daugeliui moni bdu. Jeigu taip veikiant sualojami kiti mons, inkriminuojamas ir sualojimas. Nuudymas itin iauriai. Nuudymas laikomas itin iauriu, kai nukentjusiajam sukeliamos didels fizins kanios jis kankinamas, sudeginamas, numarinamas badu ir pan. Tokiais laikytini ir tie atvejai,kai prie mirt tyiojamasi i nukentjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliama dideli dvasini kani, pvz., vaiko nuudymas motinos akivaizdoje. Tais atvejais kai i nukentjusiojo lavono pasityiojama: jis pjaustomas, badomas ir pan., tai liudija kaltininko iaurum, bet io poymio nesudaro. Teism praktika traktuoja taip: kai siekiama paslpti nusikaltim nra kvalifikuojantis poymis, o jei tai daro savo malonum.ui kvalifikuojantis. Veika turi bti tyin. Veikti galima tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyia. SUBJEKTO YPATUMAI. Poymiai nepagrst.i, nes subjekto ypatumai neturi lemti veikos kvalifikacijos, tai gali turti takos individualizuojant bausm sankcijos ribose. (nBK j nebra) Pakartotinumas. Jeigu tai padar asmuo, anksiau nusikalts tyiniu nuudymu, numatytu BK 104 ir 105 str. Nuudymas laikomas pakartotinu, kai asmuo, anksiau padars tyin paprast ar kvalifikuot nuudym , vl tyia nuudo, nepriklausomai nuo teistumo u ankstesn nuudym. Nra pakartotinumo, jei u ankstesn nusikaltim baigsi baudiamojo persekiojimo senaties terminas arba inyko ar buvo panaikintas teistumas u j. Itin pavojingas recidyvistas. Jeigu tai (iskyrus privilegijuotus nuudymus) padar itin pavojingas recidyvistas. Nuudymas, jeigu tai padar itin pavojingas recidyvistas, t.y. asmuo iki io nuudymo pripaintas tokiu, kvalifikuojamas pagal punkt nepriklausomai nuo to, u koki nusikaltim padarym jis buvo pripaintas itin pavojingu recidyvistu. Neinkriminuojamas kai padaro privilegijuot nuudym.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Nuudymas dl savanaudik paskat. Nuudymas yra savanaudikas, kai iuo nusikaltimu siekiama gauti materialins naudos pinig, daikt ar sigyti turtin teis, arba ivengti materialini ilaid: grinti skol, daikt, vykdyti turtin sipareigojim. Klasikinis savanaudiko nusikaltimo pavyzdys u atlyginim, pagal usakym. inoma, jeigu usakymas priimamas ir vykdomas dl kit paskat, ne dl atlyginimo io poymio nra. Savanaudikumo negalima apriboti materialins naudos siekimu sau. Savanaudiku pripaintinas nuudymas ir siekiant sudaryti materialin naud kitam asmeniui, kuriuo kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio materialiniais interesais nusikaltimas padarytas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudojo ar net atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui takos neturi. Jei nuudyta dl kit paskat, o tik po to buvo pasinaudota situacija, inkriminuoti savanaudik paskat negalima. Jeigu nuudoma siekiant ilaikyti savo turt nuo nusikalstam ksl, t.p. norint atgauti skol nra savanaudikumo. Nuudymas gino metu dl turto nra savanaudikas. Nuudymas dl chuliganik paskat. Chuliganikomis paskatomis laikome tuos atvejus, kai nusikaltimas padaromas i alies irint be prieasties. Nra paaikinimo tokiam veiksmui, o taip pat kai nuudoma esant tik pretekstui, pvz., nuud nes nedav urkyti. Taip pat kai yra pretekstas, bet veiksmai neadekvats: u eidim nuudoma. Subjektui sudaro malonum pati nusikalstama veika. is nuudymas gali bti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyia. Daniausiai kaltininkas veikia neapibrta, nekonkretizuota tyia padarini atvilgiu. Kai nuudym slygoja tarpusavio santykiai: kertas, pavydas, nors nusikaltimas padaromas ir vieoje vietoje (gatvje, restorane) ir iukiai paeidiant viej tvark, nelaikoma nuudymu dl chuliganik paskat. Nuudymas ryium su nukentjusiojo vykdymu savo valstybins ar pilietins pareigos. Tai atvejai, kai kaltininko sumanym nuudyti sukl nukentjusiojo valstybei, visuomenei naudinga veikla, vykdant savo, kaip pareigno, tarnautojo, pilieio, gyventojo pareigas. Nukentjusiuoju gali bti pareignas, valdios atstovas, tarnautojas, visuomens atstovas ar eilinis m.ogus, jeigu jis nuudomas todl, kad vykdo savo tiesiogines ar bendras pilietines pareigas: teisjas nuteisia nusikaltl, asmuo sulaiko nusikaltl, pranea apie paeidim, urnalistas paskelbia demaskuojani informacij (Dekanidzs byla) ir pan. i aplinkyb yra kai: 1) kai kertaujama u veikl praeityje; 2) kai tuo siekiama nutraukti toki veikl; 3) siekiant ukirsti keli tokiai veiklai ateityje. Kaltininko klaida, neteisingas nukentjusiojo veiklos vertinimas, kai pastarasis nedar ar nesireng daryti to, dl ko j nuud, kvalifikavimui reikms neturi. Kai nuudoma dl aikiai neteist nukentjusiojo veiksm: u tarnybos galiojim virijim, piktnaudiavim tarnyba, melagingus parodymus, meiim inkriminuoti poym pagrindo nra. Nuudymas turint tiksl paslpti kit sunk nusikaltim. Sunks nusikaltimai, kuriuos siekiama nus.lpti, ivardyti BK 8 1 str.Slepiamas nusikaltimas gali bti padarytas anksiau, tuo metu daromas ar parengiamas daryti ateityje tiek paties kaltininko, tiek kito asmens. Slpimu suprantamas siekis nuudant nus.lpti pat nusikaltimo fakt arba nus.lpti savo ar kito asmens, j padariusio ar daranio, dalyvavim. Pavyko ar ne pasiekti tiksl, reikms neturi. Nuudymas darant kit sunk nusikaltim. (papildyta, kai mirties bausm buvo palikta u itin pavojing nuudym). Inkriminuojamas kai nuudyta darant kit sunk (BK 8 1 str.) nusikaltim. Tokiais atvejais veika kvalifikuojama kaip nusikaltim sutaptis, iskyrus banditizm ir teroro akt, kuri sudtys, j sankcijas papildius laisvs atmimo iki gyvos galvos bausme, apima ir tyin nuudym sunkinaniomis aplinkybmis. Nusikaltim sutaptis yra tiek tais atvejais, kai, pvz., diversija sukl m.ogaus t, tiek tais atvejais, kai nuudomas m.ogus, kuris buvo pagrobtas kaitu arba kai panaudojus fizin smurt, kaip turto prievartavimo priemon, nukentjusysis mirta. io nuudymo nBK nebra. 2.8 Privedimas prie saviudybs (BK 110 str.) Nusikaltimu pripastamas privedimas prie saviudybs, o taip pat privedimas prie pasiksinimo nusiudyti., jeigu tai padaro m.ogus iauriai ar panaiai elgdamasis ir tai padaro m.ogus, nuo kurio nukentjusysis yra priklausomas. Paprastai m.og nusiudyti paskatina kit konkrei asmen elgesys su juo. Taiau tai nereikia, kad kiekvienu atveju yra minto nusikaltimo poymi. Nors privedimo prie saviudybs ar pasiksinimo nusiudyti atvej, statyme traktuojam nusikaltimu, yra nemaai, taiau 110 str. pritaikomas iimtinai retai. Pagrindin prieastis ta, kad ypa sunku, danai net nemanoma nustatyti, tuo labiau rodyti, kad m.ogus nusiud btent dl konkretaus kaltininko veiksm, o ne dl kit prieasi, o taip pat teissaugos institucij pareignai ignoruoja statym ir arba visikai netiria toki atvej, arba atlieka tai formaliai.

OBJEKTAS kito m.ogaus gyvyb. OBJEKTYVIOJI PUS. Privedimas prie saviudybs yra asmens veiksmai, dl kuri kitas m.ogus pats nusiudo arba pasiksina nusiudyti.110 str. galima inkriminuoti tik esant visoms jo dispozicijoje nurodytoms slygoms: 1) iaurus ar kitoks panaus kaltininko elgesys; 2) nukentjusiojo saviudyb ar pasiksinimas nusiudyti; 3) prieastinis ryys tarp kaltininko elgesio ir atsiradusi padarini; 4) materiali ar kitokia nukentjusiojo priklausomyb nuo kaltininko. Objektyviai iaurus elgesys muimas, kankinimas, alojimas, fizini kani suklimas, tyiojimasis, orumo eidimas, kitoks skriaudimas. Vienkartinis sumuimas, eidimas ar kitokia skriauda negali bti laikomi iauriu ar kitokiu panaiu elgesiu. Turi bti toki poelgi sistema. iauriu elgesiu nelaikomas santuokos, draugysts nutraukimas, atsisakymas vesti, girtavimas, kritika ir pan., jeigu tai nebuvo susij su iauriu elgesiu nukentjusiojo atvilgiu.Kaltininko elgesys turi bti arba neteistas, arba akivaizdiai nederamas, eidiamas. Nukentjusiojo pasiryim nusiudyti turi sukelti btent kaltininko iaurus ar kitoks panaus elgesys, ir is pasiryimas turi bti gyvendintas arba pasiksinta j gyvendinti. Nesant i padarini, asmuo atsako u savo neteistus veiksmus, jeigu jie sudaro kito nusikaltimo sudt muim, kankinim, tvirkinim ir pan. Jeigu jis tuo siek, kad priklausomas asmuo nusiudyt, inkriminuotinas ir pasiksinimas privesti prie saviudybs. Nukentjusiojo saviudyb turi bti tyin, pasiksinimas nusiudyti - realus (ne imituotas). Btinas juridikai reikmingas prieastinis ryys. Reikia rodyti, kad nukentjusysis tai padar dl konkretaus m.ogaus iauraus elgesio. To nenustaius inkriminuoti 110 str. nra pagrindo. io straipsnio inkriminavimo galimybes gerokai sumaina tai, kad ios sudties btinas poymis yra nukentjusiojo priklausomumas nuo kaltininko. Priklausomumas gali bti materialus ir kitoks. Materialus kai nukentjusysis buvo kaltininko ilaikomas ar gavo i jo privalom teikti materialin pagalb (sutuoktiniai, tvai ir vaikai). Kitoks priklausomumas gali bti tarnybinis pavaldinio ir virininko, mokinio ir mokytojo, pilieio ir pareigno ir pan. Priklausomumas nustatomas pagal juridinius t asmen santykius. SUBJEKTYVIOJI PUS. Privedimas prie saviudybs yra tyinis nusikaltimas. Tiek iauraus ar kito panaaus elgesio atvilgiu, tiek padarini turi bti tyin kalt. Esant tiesioginei tyiai padarini atvilgiu, veika gali sudaryti nuudymo sudt tik tuo atveju, kai taip veikiamas nepakaltinamas asmuo maametis, psichikos ligonis. Tada yra nuudymas nukentjusiojo rankomis, nes pastmtas nusiudyti, jis veikia ne visai smoningai. SUBJEKTAS pakaltinamas 16 met asmuo, nuo kurio nukentjusysis yra materialiai arba kitaip priklausomas. NBK nusikaltimu pripastamas tik privedimas prie saviudybs, be to kriminalizuojamas sukurstymas nusiudyti. Atsisakoma dabar btino nukentjusiojo priklausomumo nuo kaltininko poymio. iauraus ar kitokio panaaus elgesio poymis formuluojamas iauriu ar klastingu elgesiu. i formuluot poymio esms nekeiia, taiau aikiau ireikia tuos privedimo prie saviudybs atvejus, kai m.ogus klastingai elgdamasis, apgauls bdu suklaidina nukentjusj, pastumia j beviltik padt, dl ko is nusiudo. 2.9 Gyvybs atmimas dl neatsargumo (109 str.) Neatsargaus gyvybs atmimo atveju ir veika, ir jos motyvacija labai skiriasi nuo tyinio, tik padariniai sutampa. Neatsargiu nuudymu kvalifikuojami m.ogaus ties atvejai, ai tai atsitinka kaltininkui dl neapdairumo, neatidumo ar nepagrst.o pasitikjimo, paeidus bendrsias atsargumo buityje, gamyboje taisykles ir kai ta veika neturi poymi n vienos specialiosios normos, kuri padarin laiko nusikaltim kvalifikuojaniu poymiu. OBJEKTYVIOJI PUS. Nusikaltimas gali bti padarytas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, t.y. nevykdant pareigos, kai yra galimyb atitinkamai veikti ir ivengti kito m.ogaus mirties. Tai gali bti padaryta ir nusikalstamais, ir nenusikalstamais veiksmais, kurie gali bti draudiami specialiomis taisyklmis (aunamojo ginklo panaudojimo) arba neatitinkantys prast atsargumo reikalavim. Btina nustatyti teisikai reikming prieastin ry. SUBJEKTYVIOJI PUS. Kalt neatsargi. Veikos atvilgiu gali bti ir neatsargumas, ir tyia, taiau padarini tik neatsargumas, t.y. 1) nusikalstamas pasitikjimas arba 2) nusikalstamas nerpestingumas. Pirmu atveju kaltininkas suvokia, kad jo veika, daniausiai nenusikalstama, gali padaryti al kitam mogui, bet yra sitikins, kad iuo konkreiu atveju tai neatsitiks ir tas sitikinimas paremtas savo sugebjimais, patirtimi, valgumu, kit veiksmais. Taiau pasirodo, kad jis klydo. Kai kaltininkas numato ne abstraki toki padarini galimyb analogikomis aplinkybmis, o j tikimyb iuo konkreiu atveju, arba kai tikisi ivengti nepageidaujam padarini remdamasis ne realiomis aplinkybmis, o tik skme, laime, jis atsako u tyin nuudym. Antru atveju kaltininkas nenumato, kad dl veikos, kaip taisykl nenusikalstamos, gali kas blogo nutikti, taiau m.ogus uvo. Nenumat, taiau i vis aplinkybi privaljo ir galjo numatyti, jei bt buvs atidesnis, rpestingesnis, apdairesnis. Kvalifikuoja atsakomyb, kai tai padaroma smoningai nesilaikant atsargumo taisykli, t.y. kai veikta tyia, tokie veiksmai yra udrausti statymu, specialiomis taisyklmis arba jie paeidia elementarias, visiems inomas, nors ir neraytas, atsargumo taisykles. Dviej ar daugiau asmen nuudymas yra, kai dl kaltininko veikos va ne vienas, o keli mons, ir tai yra vieno, o ne keli neatsargi nusikaltim padarinys. NBK is nusikaltimas netraktuojamas nuudymo rimi ir vardijamas ne nuudymu, o neatsargiu gyvybs atmimu. 2.10 Nusikaltimai gyvybei naujame LR BK.

Nusikaltimai gyvybei naujame BK yra iskirti atskir skyri (XVII). Galima iskirti tris nusikaltim grupes: nuudymas, neatsargus gyvybs atmimas ir padjimas, sukurstymas nusiudyti ar privedimas prie saviudybs. Nuudymas laikomas neteistu gyvybs atmimu kitam mogui tik tyia. Nuudym kvalifikuojantys poymiai reglamentuoti ne atskirame straipsnyje, o straipsnio, nustatanio atsakomyb u paprast nuudym, antrojoje dalyje. Poymiai, apibdinantys subjekt nelaikomi kvalifikuojaniais. Naujas kvalifikuojamasis poymis tikslas gyti nukentjusiojo organ ar audin transplantavimui. Privilegijuoti nuudymai ilieka, taiau esminis pakeitimas yra tai, kad motinai nuudiusiai savo naujagim, naujagimio nuudymo inkriminavimas siejamas su faktiku gimdymo poveikiu gimdyvs psichofizinei bsenai. Taigi inkriminuoti ar ne naujagimio nuudym teis sprsti paliekama teismui. Neatsargus gyvybs atmimas nebevadinamas nuudymu, o kaip ir daugelyje valstybi vardijamas Neatsargiu gyvybs atmimu. Nusikaltimu pripastamas tik privedimas prie saviudybs, be to kriminalizuojamas sukurstymas nusiudyti. Atsisakoma dabar btino nukentjusiojo priklausomumo nuo kaltininko poymio. iauraus ar kitokio panaaus elgesio poymis formuluojamas iauriu ar klastingu elgesiu. i formuluot poymio esms nekeiia, taiau aikiau ireikia tuos privedimo prie saviudybs atvejus, kai m.ogus klastingai elgdamasis, apgauls bdu suklaidina nukentjusj, pastumia j beviltik padt, dl ko is nusiudo. Taip pat kriminalizuojamas padjimas beviltikai serganiam mogui jo praymu nusiudyti. 3. Nusikaltimai m.ogaus sveikatai ir keliantys pavoj sveikatai arba gyvybei. Nusikaltim sveikatai samprata ir rys galiojaniuose statymuose ir naujame LR BK. Sveikatos sutrikdymas kodekse vardijamas kno sualojimu, ukrtimu liga ar kitokiu susargdinimu. Tai yra neteistas be tyios atimti gyvyb, alos padarymas kito m.ogaus sveikatai, bet kuriuo bdu tyia ar dl neatsargumo paeidiant m.ogaus kno audinius, organus. ar j funkcijas. i nusikaltim OBJEKTAS yra kito m.ogaus sveikata. Ksinimasis savo sveikat nra nusikaltimas, iskyrus atvejus, kai tokia veika sudaro kito nusikaltimo sudt. m.ogaus sutikimas padaryti al jo sveikatai, bent formaliai pagal galiojanius statymus, iskyrus lengv kno sualojim ar susargdinim bei sumuim, nealina baudiamosios atsakomybs, kaip ir atmus gyvyb, taiau taip yra tik formaliai. Faktikai be nukentjusiojo skundo byla nekeliama nei dl apysunkio, nei dl sunkaus sualojimo ar susargdinimo. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai: Sveikata gali bti sutrikdyta veika, veiksmais arba neveikimu. Btinas i nusikaltim objektyviosios puss poymis yra j padarinys ala sveikatai, bei prieastinis kaltininko veikos ir atsiradusi padarini ryys. Sveikatos sutrikdymas yra materialioji sudtis, o padariniai sveikatai reikia, kad paeista m.ogaus kno audini, organ anatomin sandara arba fiziologins funkcijos. alos dydis ir sveikatos sutrikimo laipsnis gali bti labai vairs, ir tai lemia nusikaltimo sunkum. Jeigu padarinius lm aiki individo patologija, o kaltininkas jos nenumat, u tokius padarinius atsakomybs negali bti, nes nra kalts. Susargdinimas nuo sualojim gali skirtis objektyviaisiais poymiais, nes iuo atveju gali bti ir nesmurtinis poveikis mogui. Ukrsti manoma tik infekcine liga: tiek paiam ja sergant, tiek nesergant. Pagal objektyvj kriterij faktikai sukelt padarini sveikatai sunkum ir laipsn statymas skiria sunk, apysunk ir lengv sveikatos sutrikdym (sualojim, ukrtim liga, kitok susargdinim). Nustatant sveikatos sutrikdymo laipsn, kriterijai yra sualojimo, susargdinimo pavojingumas gyvybei, realus arba siektas alos sveikatai dydis ir tos alos pastovumas. Tam reikalui dabar galioja Kno sualojimo sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinosios taisykls. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Sveikatos sutrikdymas gali bti padarytas ir tyia ir dl neatsargumo (iskyrus lengv, kuris gali bti tik tyinis). Atsakomyb u sualojim, susargdinim diferencijuojama ir pagal kalts form. Tyia gali bti tiesiogin kai siekiama padaryti apibrto sunkumo al sveikatai. Taip bna retai. Tyia m.ogus sualojamas daniausiai smurtaujant, nusikaltimai sveikatai padaromi netiesiogine, neapibrta, nekonkretizuota tyia padarini atvilgiu. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal faktikai padaryt al sveikatai kaip lengvas, apysunkis ar sunkus sualojimas, susargdinimas. Jeigu taip veikiant nukentjusiajam atimama gyvyb, yra nuudymas. Tyinio sunkaus ir apysunkio, taip pat lengvo sualojimo, suklusio sveikatos sutrikim (BK 111, 112 str. bei 110 str. 2 d.), SUBJEKTU pripastamas asmuo, sulauks 14 met, o neatsargaus ar tyinio, nesuklusio sveikatos sutrikimo, - nuo 16 met. 111 straipsnis. Tyinis sunkus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas. Tyinis m.ogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas, pavojingas gyvybei arba sukls regjimo, girdjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcij netekim, psichin lig, ntumo nutrkim, ukrtim m.ogaus imunodeficito virusu (IV), taip pat kitok sveikatos sutrikim, susijus su pastoviu ne maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisom veido subjaurinim, baudiamas laisvs atmimu nuo 2 iki 7 met. Ta pati veika, padaryta itin pavojingo recidyvisto ar iauriai kankinant, taip pat sunkus kno sualojimas ryium su nukentjusiojo vykdymu tarnybins ar visuomenins pareigos bei sunkaus kno sualojimo padarymas maameiam asmeniui ar bejgikos bkls asmeniui nuo 5 iki 10 met.

Sualojimas ir kitoks susargdinimas pripastamas sunkiu esant bent vienam i poymi vardint straipsnio dispozicijoje. Kadangi statyme nurodyti sunkaus sualojimo, susargdinimo poymiai yra medicininio pobdio, todl kiekvienu sualojimo ar susargdinimo atveju, ar bent vienas j yra padarytas, nustato medikai ekspertai ir tik po to vertina teisininkai. Taisyklse teigiama, kad pavojingi gyvybei sunks kno sualojimai yra tokie, kurie sukelia pavoj nukentjusiojo gyvybei, ir tie, kurie, nesuteikus medicinos pagalbos, baigtsi mirtimi. Sraas pateiktas nepilnas. m.ogaus organo ar funkcij netekimas yra sunkaus kno sualojimo, ukrtimo liga ar kitokio susargdinimo poymis. Organu laikoma m.ogaus kno dalis, atliekanti savarankik funkcij. Funkcija organo paskirtis. Regos netekimas yra pastovus visikas aklumas abiem akimis, taip pat pastovus regjimo stiprumo sumajimas iki 0,04 ir maiau, t.y. kai dviej metr atstumu m.ogus nemato dviej pirt. Vienos akie netekimas taip pat yra sunkus kno sualojimas, taiau pagal kit poym pastovaus darbingumo netekimas daugiau kaip vienu tredaliu. Nereginios akies sueidimas, dl kurios j reikjo paalinti, turt bti vertinamas kaip nepataisomas veido subjaurojimas. Klausos netekimas yra nepraeinantis visikas kurtumas arba tokia bkl, kai m.ogus negirdi normalios nekamosios kalbos u 3-5 cm nuo ausies kauelio. Dl kurtumo viena ausimi m.ogus netenka maiau kaip tredal darbingumo, todl toks sualojimas laikomas apysunkiu (BK 112 str.). Kurio nors kito organo ar jo funkcijos netekimas. Netekus lieuvio, netenkama kalbos funkcijos. Rankos netekimas yra, kai jos netenkama ne emiau alkns snario, o kojos ne emiau kelio snario. Arba j funkcij netekimas (paralyius ar kitoks funkcij praradimas). Kiti i organ netekimo atvejai laikomi galns dalies netekimu ir vertinami pagal pastovaus darbingumo netekimo poym. Psichikos lig diagnozuoja ir jos ry su trauma, susargdinimu ar kitokiu poveikiu nustato teismo psichiatrijos ekspertiz. iuo nusikaltimo poymiu pripastama bet kuri psichiatrijai inoma psichikos liga, skaitant laikinus. psichikos sutrikimus. Ntumo nutrkimas turi bti kno sualojimo ar kitokios poveikio niai moteriai, ligos jai suklimo padarinys. is padarinys neturi priklausyti nuo individuali nukentjusiosios organizmo savybi, anomalij, kuri kaltininkas neinojo ir tuo nepasinaudojo. Ntumo stadija reikms neturi. Ukrtimas m.ogaus imunodeficito virusu (IV) kelia reali grsm susirgti AIDS. Objektyviai ukrtimas IV yra lytinio santykiavimo su infekuotu asmeniu padarinys. Daniausiai IV usikreiama per krauj, reiau kitu bdu perduodant virus kito m.ogaus organizm. Kalt tik tyin. Jeigu kaltininkas yra infekuotas IV arba serga AIDS ir tai ino, ir lytikai santykiaudamas nesiima atsargumo priemoni, jis veikia arba tiesiogine, arba netiesiogine tyia ir padarini atvilgiu. Nepataisomas veido subjaurojimas. Veido subjaurojimas reikia, kad dl sualojimo ar susargdinimo nukentjusysis pasidar nemalonios ivaizdos, atstumiantis. Tai nustato teisingumo institucijos, vadovaudamosi estetiniais kriterijais. Subjaurojimo nepataisomum konstatuoja teismo medicinos ekspertai. Nepataisomu pripastamas toks subjaurojimas, kuris neinyks natraliai, arba kurio negalima paalinti terapijos priemonmis, o tik plastine operacija ar apskritai to padaryti nemanoma. Kitoks sveikatos sutrikimas, susijs su pastoviu, ne maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekimu, reikia bet kok susirgim, organizmo funkcij sutrikim, dl ko prarandamas darbingumas. Darbingumo netekimo laipsn nustato medikai. Profesinio darbingumo netekimas nesudaro aptariamojo poymio. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Tyinis sunkus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas gali bti padarytas tiesiogine tyia arba tik suvokiant toki padarini galimyb iuo konkreiu atveju ir j nesiekiant, bet numatant galimyb jiems kilti. Daniausiai padaromas neapibrta, nekonkretizuota tyia atsakomyb ikyla pagal faktikai sukeltus padarinius. Tyinio sualojimo ar kitokio susargdinimo kvalifikuojamieji poymiai nurodyti BK 111 str. 2 dalyje. Tyinis sunkus kno sualojimas ar kitoks susargdinimas, padarytas darant kit nusikaltim, kurio kvalifikuojamuoju poymiu nurodytas tyinis sunkus sualojimas ar susargdinimas (iaginimo, plimo) papildomai pagal BK 111 str. nekvalifikuojamas. 112 straipsnis. Tyinis apysunkis kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas Tyinis m.ogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas, nepavojingas gyvybei ir nesukls io kodekso 111 straipsnyje numatyt pasekmi, bet sukls ilgalaik kurio nors organo funkcij sutrikim ar kitok ilgalaik sveikatos sutrikim arba ym pastov maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekim, baudiamas laisvs atmimu iki 4 met arba pataisos darbais iki 2 met. Ta pati veika, padaryta ryium su nukentjusiojo vykdymu tarnybins ar visuomenins pareigos arba itin pavojingo recidyvisto ar iauriai kankinant, taip pat apysunkio kno sualojimo padarymas maameiam asmeniui ar bejgikos bkls asmeniui baudiamas laisvs atmimu iki 5 met. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Nra pavojingas nukentjusiojo gyvybei ir nesukelia 111 str. 1 d. nurodyt padarini. Pozityvs apysunkio sualojimo ar kitokio susargdinimo poymiai, atskiriantys j nuo lengvo sualojimo ar kitokio lengvo sveikatos sutrikdymo, yra:

ilgalaikis kurio nors organo funkcij sutrikimas; kitoks ilgalaikis sveikatos sutrikimas (liga), kai sergama daugiau negu 21 dien; ymus pastovus maiau kaip tredalio bendrojo darbingumo netekimas ( kai netenkama nuo 10% iki 33% bendrojo darbingumo). Tai yra alternatyvs poymiai ir pakanka bent vieno i j, kad sualojimas ar susargdinimas bt pripaintas apysunkiu. Pvz.: nedideli kaul skilimai, snari inirimai, kurtumas viena ausimi, pirto netekimas ir pan. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Gali bti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyia. Praktikai beveik be iimi tyia bna neapibrta, nekonkretizuota. Kaltininkas smurtauja ir smoningai elgiasi nepaisydamas atsargumo, numatydamas, kad dl toko elgesio gali bti padaryta ala kito m.ogaus sveikatai, ir daro prielaid, jog ala gali kilti. Taigi BK 112 str. inkriminavim ar neinkriminavim lemia tai, kokio dydio ala buvo faktikai padaryta. Jeigu nukentjusysis sirgo 21 dien sualojimas lengvas, jeigu 22 apysunkis. Nors formaliai tai vieojo kaltinimo deliktas, faktikai bylos keliamos tik esant nukentjusiojo skundui. 112 str. 2 dalyje nurodytos kvalifikuojanios aplinkybi turinys atitinka analogik aplinkybi, kvalifikuojani tyin sunk kno sualojim, turin. Aplinkybs, kvalifikuojanios tyin apysunk sveikatos sutrikdym, yra identikos tyin sunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojaniomis aplinkybmis. ios veikos skiriasi tik pagal alos m.ogaus sveikatai padarymo laipsn, sunkum. 113 straipsnis. Tyinis sunkus ar apysunkis m.ogaus kno sualojimas didiai susijaudinus. Tyinis sunkus ar apysunkis m.ogaus kno sualojimas, staiga didiai susijaudinus. dl nukentjusiojo pavartoto prieingo statymams smurto ar sunkaus eidimo, Baudiamas laisvs atmimu iki 2 met arba pataisos darbais tam paiam laikui. Tai privilegijuotas nusikaltimas m.ogaus sveikatai. BK 113 str. yra speciali norma BK 111 ir 112 straipsni atvilgiu. Tai kad atsakomyb u sunk ir apysunk m.ogaus sualojim reglamentuota viename straipsnyje, rodo, jog tarp sunkaus ir apysunkio sualojimo nra esminio skirtumo. Tai, kad tyinis sunkus ar apysunkis m.ogaus sualojimas BK 113 str. traktuojamas kaip lengvesnis nusikaltimas, lemia iskirtin kaltininko emocin, psichikos bsena, sukelta paties nukentjusiojo neteistais veiksmais, ir mainanti subjekto galimyb suvokti savo veiksmus ir tvardytis. Btina nustatyti, kad kaltininkas labai susijaudino, susijaudino staiga, susijaudino dl nukentjusiojo neteist veiksm smurto ar sunkaus eidimo ir tuoj, bdamas labai susijaudins, padar veiksmus, numatytus BK 113 straipsnyje. Aptariamasis nusikaltimas gali bti padarytas tik sualojant m.ogaus kn. Tyia gali bti tiesiogin ir netiesiogin, bet tik staigioji. Kaltininkas gali siekti btent toki padarini sunkiai ar apysunkiai sualoti, arba, kaip daniausiai bna, veikti neapibrta, nekonkretizuota tyia. 115 straipsnis. Sunkus ar apysunkis m.ogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas dl neatsargumo Sunkus ar apysunkis m.ogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas dl neatsargumo Baudiamas laisvs atmimu iki 2 met arba pataisos darbais tam paiam laikui. Ir ioje normoje sunkus ir apysunkis m.ogaus sveikatos sutrikdymas traktuojami vienodai. Kokio laipsnio padarini sualojimas, susargdinimas sukl, turi takos tik individualizuojant bausm. Neatsargus sunkus ar apysunkis sualojimas, susargdinimas gali bti padarytas: kaltininkui atliekant veiksmus ar susilaikant nuo veiksm tyia, numatant abstraki galimyb, kad dl to kito m.ogaus sveikatai gali bti padaryta ala, ir lengvabdikai tikintis, jog pavyks tos alos ivengti, arba nenumatant tokios alos galimybs, nors kaltininkas privaljo ir galjo j numatyti; kaltininkui veikiant neatsargiai ir nenumatant aling padarini, kai juos privaljo ir galjo numatyti. Jeigu sunkiai ar apysunkiai m.ogus sualojamas paeidus transporto eismo saugumo taisykles, atsakomyb kyla ne pagal BK 115 str., o pagal BK 246 str., nes tai yra speciali norma 115 str. atvilgiu. 116 straipsnis. Tyinis lengvas kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas Tyinis lengvas kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas nesukls sveikatos sutrikimo, baudiamas laisvs atmimu iki ei mnesi, arba pataisos darbais iki vieneri met, arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym. Ta pati veika, suklusi trumpalaik sveikatos sutrikim, arba neym pastov darbingumo netekim, Baudiama laisvs atmimu iki 1 met arba pataisos darbais tam paiam laikui. Sistemingas tyini lengv kno sualojim padarymas baudiamas laisvs atmimu iki 3 met. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Lengvu kno sualojimu ar susargdinimu, nesuklusiu sveikatos sutrikimo, objektyviai laikoma veika, kuria kitam mogui padaromas toks kno sualojimas, dl kurio sveikata visai nesutrinka arba sutrinka, bet ne ilgiau kaip eias dienas. Tai gali bti negilios aizdos, kraujosruvos, sutrenkimai ir panas sualojimai, paliekantys trumpalaikes ymes, taiau m.ogus dl to nesuserga, nesumaja jo darbingumas. Laikoma, kad sualojimas nesukl sveikatos sutrikimo, jeigu dl sualojimo nukentjusysis vien ar eias dienas sirgo, buvo nedarbingas. Analogika veika, t.y. m.ogaus kno sualojimas ar kitoks susargdinimas, sukls trumpalaik sveikatos sutrikim ar neym pastov darbingumo netekim taip pat laikomas lengvu sveikatos sutrikdymu, taiau grieiau baudiamu, t.y. kvalifikuotu. Veik kvalifikuoja sunkesni nei pirmoje dalyje nurodyti padariniai ilgiau trukusi liga

arba pastovus nedidels nedarbingumo dalies netekimas. Taisyklse nustatyta, kad trumpalaikiu sveikatos sutrikdymu pripastama liga, laikinas nedarbingumas, jeigu tai truko ilgiau kaip 6 dienas, bet ne ilgiau kaip 21 dien. Alternatyvus poymis kai dl sualojimo, ligos nukentjusysis neteko maiau kaip 10% pastovaus bendrojo darbingumo. Vertinant kno sualojim ir jo padarinius, taigi ir kitas ligas, negali turti takos ankstesni lig pamjimai ir medicinos pagalbos teikimo trkumai. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Gali bti padarytas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyia, be to, daniausiai padaromas neapibrta, nekonkretizuota tyia, ir veikos kvalifikacij lemia faktikai padarytos alos sveikatai dydis. BK 116 str. 3 d. nurodytas sistemingas tyini lengv kno sualojim darymas apima btent tik kno sualojimus, bet neapima kit susargdinim ir reikia, kad kaltininkas t pat asmen tyia lengvai sualojo ne maiau kaip tris kartus. Sistemingumo poymiui neturi reikms, kokie lengvi kno sualojimai buvo padaryti sutrikd ar nesutrikd sveikat. Smurtas, sukls lengv sualojim, padarytas ne dl asmenini kaltininko ir nukentjusiojo santyki, kol galioja BK 225 str., traktuojamas ne kaip nusikaltimas m.ogaus sveikatai, o kaip chuliganizmas. SUBJEKTU pripastamas pakaltinamas 16 met asmuo, o suklusio sveikatos sutrikim nuo 14 met. Tyinis lengvas kno sualojimas, susargdinimas, tiek nesukls sveikatos sutrikimo, tiek sukls, yra privataus kaltinimo deliktas; baudiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo skundui ir gali bti nutrauktas jam susitaikius su kaltininku (iki siteisjant nuosprendiui). Lengvas m.ogaus kno sualojimas, ukrtimas liga ar kitoks susargdinimas dl neatsargumo, tiek sukls sveikatos sutrikim, tiek ir nesukls, nelaikomas nusikaltimu, nes tokia veika baudiamajame statyme nenumatyta. Kaip ir visais nusikaltim m.ogaus sveikatai atvejais, jeigu lengvas sualojimas, susargdinimas padarytas siekiant didesns alos m.ogaus sveikatai, veika sudaro pasiksinimo sunkesn nusikaltim sudt, o jeigu ksinamasi gyvyb, - nuudymo. 117 straipsnis.Smgi sudavimas ir iaurus kankinimas Tyinis smgio sudavimas arba kitoks smurto veiksmas, sukls fizin skausm, baudiamas pataisos darbais iki 1 met, arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym. Sistemingas smgi sudavimas arba kitokie iaurs kankinimo pobdio smurto veiksmai baudiami laisvs atmimu iki 1 met. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Smgio sudavimas ar kitoks smurto veiksmas reikia m.ogaus muim ar kitok poveik m.ogaus knui, siekiant sukelti jam fizin skausm, taiau jo nesualojant, nesusargdinant. BK 117 str. 1 d. apima tik tuos atvejus, kai toks muimas ar kiti smurto veiksmai nesukl kno sualojimo, susargdinimo, bei padarini, numatyt BK 111, 112 ar 116 straipsniuose, ir nebuvo padaryti siekiant toki padarini. Muimu suprantame smurtavim, nukentjusiajam suklus fizin skausm, bet nepalikus ant jo kno pdsak, kuriuos galt ufiksuoti medikai audini anatomini paeidim ar organ funkcij sutrikim. Taiau sveikata dl to galjo bti trumpam ir sutrikusi, bet ne ilgiau kaip 6 dienas. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyia. Kvalifikuojamieji poymiai. Sistemingas smgi sudavimas yra, kai kaltininkas t pat asmen tyia sumua tris ar daugiau kart. Ne tris smgius suduoda vienu kartu, bet tris kartus mua (analogikai sistemingam tyini lengv kno sualojim padarymui). iauraus kankinimo pobdio smurto veiksmai reikia, kad nukentjusysis muant, kitaip smurtaujant tyia kankinamas, jam sukeliamos didels fizins kanios, smurtaujama ilgai. Tai gali bti ilgai tsiamas muimas, suduodant daug kart, kankinimas ilgai laikant kartyje, altyje ar kitaip fizikai veikiant nukentjusiojo kn. Kankinimu 117 str. 2 d. poiriu negali bti pripaintas moralini kani suklimas, psichologinis kankinimas tyiojantis i m.ogaus, eminant jo orum grasinimais, odiais, bet ne fiziniu poveikiu. Tokie veiksmai traktuojami kaip eidimas, grasinimas sualoti, nuudyti. Tiek muimas, tiek kankinimas, numatyti BK 117 str., danai yra kito, sunkesnio nusikaltimo, pvz., neteisto laisvs atmimo, chuliganizmo ir kit poymis. Tada veika pagal straipsn nekvalifikuojama. Tai privataus kaltinimo deliktas. 124 straipsnis. Neteistas aborto padarymas Gydytojo neteistas padarymas aborto baudiamas pataisos darbais iki dvej met arba bauda. Aborto padarymas antisanitarinmis slygomis arba neturint auktojo medicinos mokslo baudiamas laisvs atmimu iki 3 met. Neteistas aborto padarymas pakartotinai arba sukls nukentjusiajai ilgalaik sveikatos sutrikim ar mirt baudiamas laisvs atmimu nuo 2 iki 7 met. Abortu vadinamas dirbtinis moters ntumo nutraukimas, t.y. m.ogaus gemalo, vaisiaus sunaikinimas. Tai gali bti chirurgin operacija ar kitoks poveikis moters organizmui ar gemalui, kurio padarinys ntumo nutrkimas. Aborto operacijas leidiama daryti tik gydytojui akueriui ginekologui, tik gydymo staigoje ir laikantis kit nustatyt slyg. Abortas, padarytas paeidiant nustatytus reikalavimus, iskyrus btinojo reikalingumo atvejus, pripastamas neteistu, t.y. nusikaltimu. Abortas laikomas nusikaltimu m.ogaus sveikatai, nes sukelia pavoj moters sveikatai ar net gyvybei, nors tiesiogiai gyvyb ar sveikat nesiksinama. Abortas yra nusikaltimas, kai ntumas nutraukiamas neteistai, tyia,

taiau niajai praant, jai sutinkant. Ntumo nutraukimas prie nukentjusiosios vali, be jos sutikimo vertinamas ne kaip abortas, o kaip sualojimas. Tai gali bti tyinis arba neatsargus kno sualojimas, susargdinimas (BK 111, 115 str.). Jeigu nioji pati pasidaro abort, dirbtinai nutraukia ntum nelaikoma nusikaltimu. Ir moters kurstymas darytis abort, padjimas j pasidaryti ar kurstymas, kad kitas asmuo tai padaryt, nra nusikaltimas. Tai pripaintina baudiamj statym spraga. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Abortas laikomas neteistu, kai yra bent viena i i aplinkybi: abort padaro asmuo, neturintis teiss daryti ios operacijos; abortas padaromas ne gydymo staigoje; abortas neleistinas medicinos poiriu. Aborto sudtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu nutraukus ntum. Nepavykusios pastangos tai padaryti pasiksinimas. Jeigu tokie veiksmai sukelia prielaikin gimdym ir kdikis gimsta gyvas, abortas taip pat laikomas pabaigtu, nes ntumas buvo nutrauktas. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Tai tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais dirbtinai nutraukia moters ntum, be to, jos sutikimu, ir siekia tai padaryti. Kaltininkas suvokia, kad jis neturi teiss daryti abort, arba kad daro operacij ne medicinos staigoje, arba nesitikins, kad ntumas nra didesnis nei 12 savaii ir nra kontraindikacijos ntumui nutraukti. Jeigu toks gydytojas yra sitikins, kad veikia veriamas btinojo reikalingumo veika nra nusikaltimas. Motyvai takos veikai kvalifikuoti neturi, juos atsivelgtina tik individualizuojant bausm. SUBJEKTU gali bti pakaltinamas 16 met asmuo. Nioji gali bti tik nukentjusia. Padjimas neteist abort daraniam asmeniui, tiek fizinis, tiek verbuojant klientes, yra bendrininkavimas. Bet kurios specializacijos gydytojas, turintis auktojo mokslo diplom, u neteisto aborto padarym atsako pagal BK 124 str. 1, o ne 2 dal ( iskyrus atvejus, kaip abortas padaromas antisanitarinmis slygomis). Gydymo staiga pripastami tik stacionaro ginekologijos skyriai, atliekant mikroabortus moter konsultacijos, kuriose rengtos operacins ir ias slygas atitinkantys privai gydytoj akueri ginekolog kabinetai. Abortas leidiamas esant iki 12 savaii ntumui, jei nra kontraindikacij. Kontraindikacijos ntumui nutraukti yra: miniai ir pominiai genitalij udegimai; miniai ir pominiai kitos lokalizacijos udegimai; mins infekcins ligos. Ntumo terminas ir tai, ar nra kontraindikacij, visada turi bti nustatoma prie operacij; to neatlikus, abortas pripaintinas neteistu. Ne gydytojo, t.y. neturinio auktojo medicinos mokslo padarytas abortas visada yra neteistas ir kvalifikuojamas pagal BK 124 str. 2 dal. Asmuo, neturintis gydytojo diplomo, pripastamas neturiniu auktojo medicinos mokslo. BK 124 str. 3 d. inkriminuotina tiek gydytojui, tiek ne gydytojui, kuris neteist abort padaro pakartotinai, t.y. ne pirm kart, ir kai neteistas abortas sukelia nukentjusiajai ilgalaik sveikatos sutrikim arba mirt. i padarini atvilgiu turi bti kalt, taiau tik neatsargi nusikalstamas nerpestingumas arba pasitikjimas. Jeigu ie padariniai atsiranda dl teisto aborto, BK 124 straipsnis negali bti inkriminuotas. 128 straipsnis Palikimas pavojingoje gyvybei padtyje Nesuteikimas btinos ir aikiai neatidliotinos pagalbos asmeniui, esaniam pavojingoje gyvybei padtyje, jeigu kaltininkas inomai galjo j suteikti be rimto pavojaus sau ar kitiems asmenims, taip pat nepraneimas atitinkamoms staigoms ar asmenims apie btinum suteikti toki pagalb baudiami pataisos darbais iki 6 mnesi arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym. inotinis palikimas be pagalbos asmens, esanio pavojingoje gyvybei padtyje ir negalinio imtis savisaugos priemoni, jeigu kaltininkas privaljo nukentjusiuoju rpintis ir galjo suteikti jam pagalb arba pats sudar pavojing jo gyvybei padt, baudiamas laisvs atmimu iki 2 met arba pataisos darbais tam paiam laikui. Palikimas pavojingoje gyvybei padtyje yra bendroji pagalbos nesuteikimo norma. iame straipsnyje numatytos dviej labai panai nusikaltim sudtys: nesuteikimas mogui pagalbos, esaniam pavojingoje gyvybei padtyje, kai kaltininkas yra paalinis vykiui asmuo, neturjs specialiosios pareigos juo rpintis (1 d.), ir palikimas be pagalbos m.ogaus, esanio pavojingoje gyvybei padtyje, kai kaltininkas privaljo juo pasirpinti. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Abiem atvejais yra pavojinga m.ogaus gyvybei padtis. Tai tokia kritin situacija, kai mogui gresia realus mirties pavojus dl stichins nelaims, nelaimingo atsitikimo, nusikaltimo, ligos ir pan. Ir yra akivaizdu, kad jam reikia neatidliotinos pagalbos, t.y. kai pavojus gresia ne ateityje, o dabar, ir manytina, kad m.ogus negals to pavojaus paalinti pats. Pagalbos nesuteikimas arba palikimas be pagalbos tai pasyvus elgesys, neveikimas, pagalbos nesuteikimas galint j suteikti. Palikimas be pagalbos gali pasireikti ir pasialinimu i tos vietos nesuteikus pagalbos. Nusikaltimas laikomas baigtu nesuteikus pagalbos galint j suteikti, neatsivelgiant, sukl tai koki nors padarini nukentjusiajam ar nesukl. ios sudtys yra formaliosios. Pagalba tai veiksmai, kuriais paalinama ar kurie gali padti paalinti pavoj. Tai gali bti ir praneimas atitinkamoms staigoms ar asmenims apie reikal suteikti pagalb. Jeigu asmuo pats negaljo suteikti pakankamai efektyvios pagalbos, praneimas alina atsakomyb. Taigi nepraneimas tokiais atvejais gali reikti pagalbos nesuteikim.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai ie nusikaltimai padaromi tyia. Kaltininkas suvokia kit m.og esant tokios bkls, kad pagalba jam reikalinga neatidliojant ir jis gali j suteikti ar bent pamginti suteikti, taiau nesuteikia. SUBJEKTAS yra pakaltinamas 16 met asmuo. Pagal kuri BK 128 straipsnio dal kaltininkas atsako, lemia jo santykis su nukentjusiuoju ir vykiu. Pagalbos nesuteikimas nra nusikaltimas, jeigu j suteikti nebuvo manoma arba asmuo negaljo jos suteikti be didelio pavojaus sau ir kitiems. Dideliu pavoju laikomas pavojus svarbiems interesams gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Nedidel rizika nealina atsakomybs. Kit asmen teisi paeidimas suteikiant pagalb turi turti btinojo reikalingumo poymi. Atsakomyb atsiranda pagal io straipsnio antrj dal, jeigu tai padaro (nesuteikia pagalbos) asmuo, turjs ne tik galimyb, bet ir speciali pareig rpintis nukentjusiuoju, arba pats sudars pavojing kito m.ogaus gyvybei situacij. Tokiais atvejais didelio pavojaus grsm teikiant pagalb nealina asmens baudiamosios atsakomybs u jos nesuteikim, jis privalo rizikuoti. Speciali pareig rpintis nukentjusiuoju gali lemti statymas (tvai privalo rpintis nepilnameiais vaikais), asmens profesija, darbas (aukl, slaug turi rpintis savo priirimuoju), pareigojantys veiksmai (asmuo, pasikviets paaugl ar invalid ikylauti, maudytis, privalo juo rpintis, prireikus gelbti). U palikim pavojingoje gyvybei padtyje atsako motina, kuri siekdama atsikratyti naujagimio, palieka j be prieiros. Taip pat u palikim be pagalbos atsako autotransporto priemons vairuotojas, dalyvavs autoavarijoje ar autovykyje, kurio metu nukentjo ar galjo nukentti m.ogus, ir paliks nukentjusj be pagalbos, nuvaiavs ar kitaip pasialins i vykio vietos. Tai, kad pagalb nukentjusiajam suteik ar galjo suteikti kiti, baudiamosios atsakomybs nealina. Dl autoavarijos kaltas vairuotojas pasialins nesuteiks pagalbos atsako ir u nusikaltim transporto eismo saugumui (BK 128 str. 2 d. ir 246 str. sutaptis). Padariniai, ala, kuri patyr nukentjusysis, paliktas pavojingoje gyvybei padtyje, yra u aptariamojo nusikaltimo sudties rib. 129 straipsnis. Nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos Be svarbios prieasties nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos, jeigu tai padar asmuo, kuris pagal statym ar speciali taisykl privalo j suteikti baudiamas pataisos darbais iki vieneri met arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveiki priemoni taikym. Ta pati veika, jeigu ji sukl ar inomai galjo sukelti ligonio mirt ar kitokias sunkias jam pasekmes, baudiama laisvs atmimu iki dvej met su atmimu teiss dirbti profesin darb iki trej met. Tai yra specialioji norma BK 128 str. 2 d. atvilgiu pagalbos nesuteikimo ris pagal subjekt. Atsakomyb pagal straipsn kyla, kai ligoniui be pateisinamos prieasties nesuteikia medicinos asmuo, privalantis j suteikti pagal statym ar speciali taisykl, t.y. medikas, medicinos darbuotojas. inoma, i mediko reikalaujama suteikti pagalb pagal savo kompetencij. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Pagalbos nesuteikimas tai neveikimas, pasyvus elgesys, be svarbios pateisinamos prieasties neatlikimas btin konkreiu atveju veiksm ligoniui gelbti, jo kanioms mainti. Ar konkreios prieastys, dl kuri nebuvo suteikta medicinos pagalba, yra svarbios ir pateisinamos, sprendiama atsivelgiant visas vykio aplinkybes. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Tai tyinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad ligoniui reikia neatidliotinos pagalbos, supranta, jog jis tai privalo ir gali padaryti, taiau dl nepateisinam prieasi to nedaro. Nusikaltimo subjektu gali bti medikai praktikai gydytojai, feleriai, medicinos seserys, akueriai, farmacininkai. Asmuo, turintis auktj ar vidurin medicinin isilavinim, taiau nedirbantis mediku, nra io nusikaltimo subjektas. Jeigu medicinos pagalbos nesuteikia medicinos staigos tarnautojas eidamas savo pareigas, veika kvalifikuotina kaip dviej nusikaltim nesuteikimo ligoniui medicinos pagalbos ir tarnybos neatlikimo (BK 288 str.) idealioji sutaptis. BK 139 str. 1 d. inkriminuotina, kai nra poymi, nurodyt io straipsnio antrojoje dalyje, - jeigu veika, t.y. medicinos pagalbos nesuteikimas nesukl ir inomai negaljo sukelti ligonio mirties ar kitoki sunki padarini. BK 129 str. 2 d. inkriminuotina, jeigu remiantis konkreiomis vykio aplinkybmis nustatoma, kad, nesuteikus medicinos pagalbos, ligonis galjo mirti arba jam galjo atsirasti sunki padarini, numatyt BK 111 str., ar kit sunki padarini sveikatai, ir kaltininkas toki galimyb numat, nors t padarini ir neatsirado. Jeigu toki padarini atsiranda, nustaius prieastin j ir pagalbos nesuteikimo ry, ir j atvilgiu esant kaltininko neatsargumui ar net netiesioginei tyiai, pagal statymo raid inkriminuotina BK 129 str. 2 d. Taiau tai nelogika, nes pirmuoju atveju yra nesuteikimo ligoniui medicinos pagalbos ir neatsargaus nuudymo sutaptis, o antruoju tyinis nuudymas. 130 straipsnis. Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos nelaims itiktiems monms Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos vandens kelyje nelaims itiktiems monms, jeigu i pagalba galjo bti suteikta be rimto pavojaus savo laivui, jo gulai ir keleiviams, baudiama laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui. iame straipsnyje numatyta veika laivo kapitono neveikimas sudaro pavoj vandens keliuose stani moni gyvybei. Nukentjusiaisiais gali bti tarptautiniuose vandenyse nelaims itikti mons nepriklausomai nuo to, kokios valstybs laivas patiria avarij ar kyla avarijos grsm, kokios valstybs m.nes itinka nelaim. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Nusikaltimas yra neveikimas, neatlikimas t veiksm, kuriuos, vadovaujantis jr ir upi laivynuose galiojaniomis taisyklmis, laivo kapitonas privalo atlikti konkreioje situacijoje, suinojs, kad vandens kelyje, jo laivui pasiekiamoje vietoje, mones itiko nelaim. Kapitono pareiga yra gelbti vandens kelyje nelaims itiktus

tiek savo, tiek bet kurio kito laivo mones. Kapitonas neprivalo teikti pagalbos tik tais atvejais, kai jos teikimas labai rizikingas, kelia didel pavoj jo laivui, jo gulai, keleiviams. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai laivo kapitonas, galdamas be didelio pavojaus suteikti pagalb nelaims itiktiems monms, jos nesuteikia nepriklausomai, kas itiko nelaimn patekusius mones. Padariniai gali turti takos tik skiriant bausm. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai Tai yra tyinis nusikaltimas. Laivo kapitonas ino, kad jo laivui pasiekiamoje vietoje dreifuoja, dega, sksta laivas, jo monms gresia tis, o kapitonas supranta, jog jis ir jo komanda be didelio pavojaus savo laivui, jo monms gali suteikti pagalb, bent pabandyti gelbti, taiau to nedaro. Prieastys nereikmingos. SUBJEKTU gali bti bet kurio laivo karo, vejybos, prekybos ir panaiai kapitonas arba kapitono pareigas einantis asmuo, nes laive kapitono sakymai yra privalomi visiems. 4. Nusikaltimai m.ogaus laivei. Objektas laisv plaija prasme, laisv pasirinkti kaip elgtis, skaitant laisv pasirinkti buvimo viet. Laisvs pasirinkti buvimo viet suvarymas: 1) neteistas laisvs atmimas 131 str. 2) kait pamimas 131-1 str. 3) neteistas atidavimas psichiatrijos ligonin 131-2 str. 4) vaiko pagrobimas ar sukeitimas 127 str. laisvs pasirinkti kaip elgtis suvarymas: 1) asmens antaas 131-1 str. 2) prekyba monmis 131-3 str. Nukentjusysis bet kuris m.ogus. Taip pat vaikas, nepakaltinamas asmuo tokia veika ksinamasi tv, globj teis nulemti j poelgius, buvimo viet. Subjektas bet kuris pakaltinamas 16 met asmuo. Kai laisv apriboja pareignas, pasinaudodamas tarnybine padtimi tai nusikaltimas tarnybai - piktnaudiavimas tarnyba, galiojim virijimas, tarnybos pareig neatlikimas (285, 287, 288 str.) (Jei m.og neteistai suima, meta dabokl nusikaltimas tarnybai. Jei policininkas tai padaro nepasinaudodamas galiojimais nusikaltimas m.ogaus laisvei). Padaromi aktyviais veiksmais tiesiogine tyia. 1321 str. Asmens antaas. (nuo 1998 m. vasario 19 d.) Reikalavimas atlikti neteistus veiksmus ar susilaikyti nuo teist veiksm atlikimo ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodym, tiesiogiai arba uuominomis grasinant asmeniui ar jo artimiesiems smurtu, turto sunaikinimu ar sualojimu arba kompromituojani ini pagarsinimu, - baudiamas laisvs atmimu iki trej met. ios sudties vieta nelogika terpta tarp meiimo ir eidimo, o turt bti alia nusikaltim m.ogaus laisvei. Neatspindi straipsnio turinio. antaas reikalavimas grasinant paskelbti kompromituojanias inias. Nusikaltimas bus ir tuo atveju, kai reikalaujama atitinkamai elgtis, grasinant panaudoti fizin smurt, sunaikinti turt, atleisti i darbo ir pan. OBJEKTAS m.ogaus laisv pasirinkti savo elges veiksmus. SUBJEKTAS bet kuris asmuo pakaltinamas 16 m., taiau jei valstybs tarnautojas nusikaltimas valstybs tarnybai (sunkesnis n-mas). Sudtis formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo reikalavimo, grindiamo grasinimu, pateikimo momento, nukentjusiajam suvokus, kad jis veriamas veikti prie savo vali. Nusikaltimo esm psichin prievarta poveikis m.og (psichinis) siekiant paveikti m.og elgtis ne taip, kaip jis nori, o kaip kaltininkas nori. OBJEKTYVIAI gali pasireikti vairiai. Btini poymiai: 1) reikalavimas elgtis kaltininko nurodymu, 2) grasinimas padaryti k nors nepageidaujama, al. Reikalavimas elgtis. Reikalavimo iraikos forma vairi: ratu, odiu, konkliudentiniais veiksmais, tiesiogiai ir per tarpininkus. statymas reikalauja: 1) atlikti neteistus veiksmus, 2) susilaikyti nuo teist veiksm atlikimo, 3) kitaip elgtis pagal kaltininko nurodym. Elgtis kaltininko nurodymu reikia kaltininko reikalavimas elgtis prie m.ogaus vali grasinant. Grasinimas padaryti k nors nepageidaujama. Grasinimas gali bti ireiktas: ratu, odiu, konkliudentiniais veiksmais atvirai, umaskuotai. Grasinimo turinys jei nevykdo reikalavimo, bus nemalonumai: 1) smurto panaudojimas prie nukentjus ar jo artimuosius, 2) turto sunaikinimas ar sugadinimas, 3) kompromituojani ini paskelbimas. Grasinim gyvendinimas, alos sveikatai, nuosavybei padarymas nra kvalifikuojamuoju io nusikaltimo poymiu. Grasinim realizavimo atvejais yra io ir kit nusikaltim mogui ar nuosavybei realioji sutaptis. Tiesiogin tyia tik. Specialios normos: 1) turto prievartavimas 273 str., 2) vertimas lytikai santykiauti 119 str. Konkuruojant spec. normai ir bendrajai taikoma spec. norma.

131 str. Neteistas laisvs atmimas. (nuo 1998 m. liepos 29 d.) Neteistas laisvs atmimas mogui - baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnameio atvilgiu, arba grups i anksto susitarusi asmen, arba itin pavojingo recidyvisto, - baudiama laisvs atmimu nuo ketveri iki atuoneri met. Bendroji norma m.ogaus laisvei pasirinkti savo buvimo viet. m.ogaus laisvs atmimas yra teistas iais atvejais: 1) btinosios ginties, 2) btinojo reikalingumo, 3) profesins pareigos statymo vykdymo, 4) nusikaltlio sulaikymo ir kt. statymo nustatytais. OBJEKTAS - m.ogaus laisv pasirinkti savo buvimo viet. Nukentjusysis asmuo turintis 14 m. (analogika veika jaunesnio atvilgiu vaiko grobimas 127 str.). Nusikaltimas baigtas, kai asmuo suvokia, kad jo laisv apribota. Kai laisv atimama vaikui, psichikos ligoniui jis gali to nesuprasti, taiau tai ksinimasis tv, globj teises. Vadovlis: kai nukentjusiajam sudaroma tokia padtis, kai jis ar u j atsakingas asmuo negali lemti jo buvimo vietos. Neteistas LA bus, kai: 1) daroma prie m.ogaus vali, 2) net ir tada, kai daroma nukentjusiojo naudai, iskyrus btinj reikalingum, 1) sulaikymas tam tikroje vietoje, 2) patalpinimas tam tikroje vietoje. Tai gali bti daroma: 1) apgauls bdu, 2) grasinant. ala padaryta jo sveikatai, atimant jam laisv, sudaro nusikaltim sutapt. Kai laisvs atmimas yra kito sunkesnio nusikaltimo (pvz. Turto prievartavimo) poymis, tada jis savarankikai nekvalifikuojamas. Tiesiogine tyia tik, dl neatsargumo nebus nusikaltimo. Subjektas asmuo turintis 16 m., pareignas veiks kaip privatus asmuo, kitu atveju nusikaltimas tarnybai Speciali norma 127 str. pagrobimas arba sukeitimas vaiko. 131 str. 2d kvalifikuojantys poymiai: 1) pakartotinumas (asmuo nusikaltim padaro ne pirm kart), 2) grupikumas (du ar daugiau i anksto susitar asmenys), 3) padaro asmuo iki tol pripaintas itin pavojingu recidyvistu, 4) nukentjusiojo nepilnametyst (neturi 18 m.) ir kaltininkas tai inojo ar turjo ir galjo numatyti. Nesuderintos 131 str. 2 dalies (neteistas nepilnameio (iki 16m.) LA 4-8 metai LA) ir 127 str. (vaiko (iki 14m.) pagrobimas iki 6 met LA) sankcijos gaunasi vaiko iki 14 m. grobimas lengvesnis nusikaltimas, nei nepilnameio (iki16 m.). Tai daro 127 str. niekiniu. (taip mano Nocius). 127 str. Pagrobimas arba sukeitimas vaiko Pagrobimas svetimo vaiko arba sukeitimas vaiko savanaudiku tikslu ar dl kitoki em paskat baudiamas laisvs atmimu iki eeri met. Speciali norma. Paeidiamos tv ir globj teiss. Nukentjusieji vaikai iki 14 met. Vaiko sukeitimas tik naujagimio. Tik tyinis nusikaltimas. Nesuderintos 131 str. 2 dalies (neteistas nepilnameio (iki 16m.) LA 4-8 metai LA) ir 127 str. (vaiko (iki 14m.) pagrobimas iki 6 met LA) sankcijos gaunasi vaiko iki 14 m. grobimas lengvesnis nusikaltimas, nei nepilnameio (iki16 m.). Tai daro 127 str. niekiniu. (taip mano Nocius). 131-1 str. kait pamimas (nuo 1998 m. birelio 3 d.) Asmens kaip kaito pamimas ar laikymas, susijs su grasinimu nuudyti, padaryti kno sualojim arba tolesnio io asmens laikymu, turint tiksl priversti valstyb, tarptautin organizacij, fizin arba juridin asmen ar grup asmen atlikti kok nors veiksm arba atsisakyti nuo jo kaip kaito atleidimo slyg, - baudiamas laisvs atmimu iki deimties met. Tie patys veiksmai, jeigu jie sukl sunkias pasekmes, - baudiami laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met. Spec. norma, taiau tik i dalies. OBJEKTAS pagrindinis visuomens saugumas, papildomas m.ogaus laiv. Nukentjusysis bet kuris asmuo, skaitant vaik. Btinas objektyvus poymis 3-tiems asmenims skirti grasinimai kait nuudyti, sualoti ar toliau laikyti nelaisvje. Grasinimai g.b. adresuoti 1) valstybei, 2) tarptautinei organizacijai, 3) j pareignams, 4) juridiniam, 5) fiziniam asmeniui.

G.b. ireikti ratu arba odiu. Jais siekiama priversti adresat elgtis taip, kaip reikalauja kaito pagrobjas ar laikytojas. Reikalavimai g.b. ir teisti. kaito paleidimo slygos atlikti kok nors veiksm ar susilaikyti nuo veiksm l. vairios. Formalioji sudtis. Tiesiogin tyia, siekiant tam tikr rezultat. Motyvai, reikalavim pagrstumas veikos kvalifikavimui reikms neturi. Kvalifikuojantis poymis (131-1 str. 2 d.) sunks padariniai, pvz.: sukelia tarptautini komplikacij, ala kaito, kit m. interesams. kaito nuudymas ar sualojimas savarankikas n-mas, t.y. nusikaltim sutaptis. Kai tikslas pakenkti LR interesams - g.b. n-mas valstybei. 131-2 str. Neteistas atidavimas psichiatrijos ligonin (nuo 1995 m. sausio 1 d.) Atidavimas psichiatrin ligonin inomai psichikai sveiko asmens - baudiamas laisvs atmimu iki dvej met arba pataisos darbais tam paiam laikui su atmimu teiss eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla nuo vieneri iki trej met arba be atmimo ios teiss. Speciali LA norma. OBJEKTAS m.ogaus, neserganio psichikos liga, arba serganio, bet kai liga nereikalauja laisvs apribojimo, laisv. Nukentjusiajam objektyviai nereikia gydytis psichiatrinje ligoninje. Hospitalizacijos pagrindus ir tvark nustato Psichikos sveikatos prieiros statymas. m., serganio psichikos liga negalima laikyti psichiatrijos ligoninje be jo ar jo atstov, globj sutikimo, iskyrus statymo nustatytus atvejus, kai asmuo pavijingas sau ir aplinkiniams. Laikomas baigtu neteistai hospitalizavus, ir tsiasi, kol m. laikomas ligoninje. Tiesiogin tyia. Jeigu padaroma per klaid dl neteisingos diagnozs, ar sitikinus., kad veikiama teistai 131-2 str. nusikaltimo nra Motyvai reikms kvalifikavimui neturi. SUBJEKTAS pakaltinamas 16 m. asmuo privatus asmuo, nukentjusiojo giminaiiai, globjai, gydytojai psichiatrai, kiti asmenys, inicijav, dalyvav ar neteistai udar toki staig. Kai tai padaro valstybins gydymo staigos pareignas ar bet kuris tarnautojas, pasinaudojs savo tarnybos padtimi, veika n-mas valstybs tarnybai. 131-3 str. Prekyba monmis (nuo 1998 m. liepos 29 d.) Asmens pardavimas ar kitoks perleidimas arba asmens gijimas turint tiksl j seksualiai inaudoti, priversti usiimti prostitucija arba gauti materialin ar kitoki asmenin naud, taip pat asmens gabenimas prostitucijai Lietuv arba u Lietuvos rib - baudiamas laisvs atmimu nuo ketveri iki atuoneri met. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnameio atvilgiu, arba grups i anksto susitarusi asmen, arba itin pavojingo recidyvisto, - baudiama laisvs atmimu nuo eeri iki dvylikos met. Disponavimas mogumi kaip daiktu, preke j parduoti, kitaip perleisti, gyti, gabenti, elgtis su mogumi kaip su daiktu, preke, manoma jam esant priklausomam, pagrobtam ar kitaip suvarius jo laisv. Nusikaltimo specifika disponavimas kitu mogumi siejamas su jo seksualiniu inaudojimu, tiesiogiai tenkinant savo ar kit poreikius arba siekiant materialins naudos ir be seksualinio inaudojimo. OBJEKTAS m.ogaus laisv. Nukentjusysis bet kuris m.ogus, kurio laisv yra suvaryta ar kuris jos neturi (yra priklausomas). Prekyba m. gali pasireikti 1) m. pardavimu ar kitokiu neteistu perleidimu. BA u m. pardavim ar perleidim neribojama jokiomis slygomis. 2) neteistu m. gijimu. Net ir formaliai teistas m.ogaus gijimas, jeigu faktikai gijimo tikslas yra tas, kuris nurodytas 131-3 str. dispozicijoje, yra nusikaltimas. U gijim atsakomyb ribojama statyme nurodytais tikslais. 3) m. gabenimu prostitucijai LR ar i LR. Nepriklauso nuo to, nelegaliai ar legaliai m. gabenamas per sien, prie gabenamo vali ar apgauls bdu (gabenimo tikslo prostitucijos atvilgiu), su m. sutikimu ar jam praant, siekiant verstis prostitucija. Jei asmuo per sien gabenamas tokiais tikslais nelegaliai jam su tuo sutinkant BA gabentojui ikyla ir pagal 82-1 str. gabenimu traktuojamas ir gabenimo organizavimas ir padjimas tai padaryti. Nusikaltim sutaptis - kai m. pagrobiamas ar antauojamas ir parduodamas ar perleidiamas. Tiesiogin tyia. Tikslas. Pardavimui perleidimui reikms neturi. gijimui ir gabenimui turi, kitaip nebus BA. gijimo tikslas: 1) seksualiai inaudoti 2) priversti usiimti prostitucija 3) gauti materialins naudos 4) gauti kitokios naudos. Seksualiai inaudoti reikia kaltininko ar kit asm. lytin santykiavim ar kitok lytins aistros tenkinim su nukentjusiuoju. Gabenimo per LR sien tikslas: kad m. usiimt prostitucija. Kvalifikuojantys poymiai (131-3 str. 2 d.): 1) pakartotinumas, 2) grupikumas, 3) itin pavojingas recidyvistas, 4) nukentjusiojo nepilnametyst (neturi 18 m.).

5. NUSIKALTIMAI M.OGAUS GARBEI IR ORUMUI. Konstitucijos 21 str. m.ogaus orum gina statymai. BK numato dvi nusikaltim m.ogaus orumui ris: meiim (132 str.), eidim (133 str.). ios normos yra bendrosios, visaapimanios. m.ogaus garb, orumas paeidiamas darant daugel nusikaltim (ypa smurtiniai nusikaltimai), taiau tada garbs ir orumo paeminimas yra kito, sunkesnio nusikaltimo poymis ir savarankikai, papildomai pagal BK 132 ir 133 str. nekvalifikuojamas. Garb ir orumas glaudiai susijusios vertybs paeidiamos tiek meiimu, tiek eidimu. Garb ir orumas dorovins vertybs, kurios parodo tiek kit poir individ ir vertinim, tiek paties m.ogaus poir save, tiek savs vertinim meiimas (132 str.) skleidimas inomai melaging prasimanym, eminani kito m.ogaus garb (1 d.). Ta pati veika, padaryta spaudinyje ar kitokiu bdu paskleistame krinyje, anoniminiame laike ar asmens turinio teistum u meiim (2 d.). meiimas susijs su kaltinimu sunkaus nusikaltimo padarymu (3 d.). OBJEKTAS. Kito m.ogaus garb ir orumas. Garb, nes siejama su tuo kaip aplinkiniai mons vertina t konkret individ (jo padt visuomenje, gabumus, dorovingum ir t.t.), meiiant nukentjusysis eminamas kit akyse. Orumas, nes siejama su tuo kaip pats m.ogus save vertina, jo paties poiriu save. Nukentjusiuoju gali bti bet koks m.ogus: ir nesuvokiantis garbs paeidimo fakto, neveiksnus., nepakaltinamas, mirs ir t.t., tada byla keliama jo artimj iniciatyva, nes jie suvokia garbs ir orumo paeidim suvokia. OBJEKTYVIOJI PUS. meiimas tai melaging prasimanym, eminani kito asmens garb, skleidimas, t.y. perdavimas, praneimas (odiu, ratu) bent vienam treiajam asmeniui. meiimo nebus, jei bus praneta jam paiam (tada bus eidimas). inios turi bti melagingos, prasimanytos ir eminanios. Jos turi neatitikti tikrovs. meiimo nebus, jei skleis teisingas nors ir eminanias inias. meiimas gali bti ir nenurodant konkrei fakt, bet sudarant spd, kad jie turimi omenyje. Nusikaltimas baigtas inias paskelbus, perdavus bent vienam asmeniui. Patikjo iniomis ar ne nesvarbu. Svarbu, kad inios buvo paskleistos ir nukentjusysis pasijaut apmeitas. SUBJEKTYVIOJI PUS. Tai tyinis nusikaltimas, nes skleidiami inomai melagingi prasimanymai. Kaltininkas inias gali bti sugalvojs pats, gali bti igirds i kit, bet supranta, kad jos yra melagingos. Literatroje nurodoma, kad tai gali bti tik tiesiogin tyia, t.y. asmeniui siningai suklydus dl ini melagingumo ir jas perdavus ne kaip savo nuomon meiimo nebus, nes nra kalts. meiim kvalifikuojanios aplinkybs 2 ir 3 d. eidimas (133 str.). tyinis asmens garbs ar orumo eminimas odiu, ratu ar veiksmu (1 d.). eidimas spaudinyje ar kitokiu bdu paskleistame krinyje, taip pat eidimas, jei j padar asmuo, turintis teistum u eidim (2 d.). Tai neigiamas kito m.ogaus vertinimas tokia forma, kuri prietarauja visuomenje vyraujanioms elgesio taisyklms. OBJEKTAS. eidimu ksinamasi m.ogaus garb ir orum. Nukentjusiuoju gali bti kiekvienas m.ogus, apie kur neigiamai, nepadoriai atsiliepiama ar kuris paeminamas veiksmu. OBJEKTYVIOJI PUS. eidimas tai neigiamas, nepadorus m.ogaus vertinimas, ugaulus veiksmas eminantis m.og jo paties ar kit akyse. eidimas bus ir kai paeminamas kitas asmuo (tvas, mama, mirs artimas) jei asmuo tai suvokia kaip savo paties paeminim. Ar vertinimas, veiksmai yra eidiantys vertina pats nukentjusysis. eidimo atveju neturi reikms ar vertinimas atitinka tikrov ar ne, yra pagrsti ar ne. Nuo meiimo skiriasi tuo, kad ia nenurodomi konkrets faktai, aplinkybs, vykiai, o neigiamai, nepadoriai atsiliepiama apie m.og, jo savybes, bd. eidimas veiksmus visada padaromas ugaulia forma (antausis, nepadors gestai, spjvis), bet skirtingai nuo sualojimo, muimo, eidimu nesiekiama fizinio skausmo, o moralikai skaudinti m.og. Kai tai padaroma ne dl asmenini paskat, tai traktuojama kaip chuliganizmas. eidimas gali bti vieas (kit akivaizdoje), nevieas (tik nukentjusiojo akivaizdoje, taip pat ir jo nesant, bet suvokiant, kad apie tai nukentjusysis suinos). Nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami veiksmai ir nekentjusysis tai vertina kaip eidim. eidimo nebus kritika (neigiam savybi bruo), jei tai padaroma tinkama, neugaulia forma. SUBJEKTYVIOJI PUS. Tai tyinis nusikaltimas. Padaromas tiesiogine tyia (eminantis, ugaulus savo veikos pobdis yra suvokiamas). Yra kelios spec. sudtys: valdios ar visuomens atstovo, policijos rmjo, policininko eidimas ryium su jo tarnybini pareig jimu, laikomas nusikaltimu ne m.ogaus garbei ir orumui, o valdymo tvarkai. eidimas tarp pavaldi kari laikomas nusikaltimu krato apsaugai. NAUJAS BK. Liko ir meiimas (154 str.) ir eidimas (155 str.). Jie sudaro atskir skyri. Abiej iek tiek susiaurintos svokos. 154 str.: tas, kas paskleid apie kit m.og tikrovs neatitinkani informacij, galini paniekinti ar paeminti kit asmen ar pakirsti pasitikjim juo. 155 str.: tas, kas vieai veiksmu, odiu ar ratu ugauliai paemino m.og. 6. Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamybei. Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamybei trumpai vadinami lytiniais nusikaltimais. 6.1. Lytini nusikaltim svoka ir rys galiojaniuose statymuose. i statym spragos. Lytini nusikaltim traktuot teism praktikoje. Lytiniai nusikaltimai tai objektyviai seksuals veiksmai, kurie daro fizin ir moralin al konkreiam mogui ir paeidia visuomenje susiformavusi lytini santyki sanklod. ie nusikaltimai paeidia K pripaintas m.ogaus teises laisv, nelieiamum, garb ir orum. Seksualinis, lytinis gyvenimas tai fizini, psichini,

psichologini, somatini ir socialini proces bei santyki, kurie biologikai nulemti ir jais siekiama patenkinti seksualin ir gimins pratsimo instinkt, visuma. Seksualiniam elgesiui didel tak turi socialin ir kultrin aplinka, visuomenje susiformavusios seksualins morals normos, kurios koreguoja lyi tarpusavio santykius. Jau seniausios civilizacijos vienas seksualines gyvenimo formas skatino, kitas smerk. Nepakantus poiris seksualin gyvenim, net teorinis i tem aptarimas vertinamas kaip ksinimasis visuomens moral, todl lytinis aukljimas, seksualinis vietimas buvo ignoruojami ir taip padaryta didel ala moni intymiam gyvenimui. Rys. LR BK numatyti ie lytiniai nusikaltimai: 1. Iaginimas (118 str.); 2. Prispyrimas moters lytikai santykiauti (119 str.); 3. Lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu (120 str.); 4. Tvirkinamieji veiksmai (121 str.); 5. Vyro lytinis santykiavimas su vyru (122 str.). Visos ios nusikaltim sudtys yra perimtos i sovietini baudiamj statym ir nenumato, neapima, nereglamentuoja atsakomybs u daugel akivaizdiai pavojing objektyviai seksuali veik. Tai: 1) Prievartinis lytins aistros tenkinimas oraliniu ir analiniu bdu; 2) Prievartinis lytins aistros tenkinimas kitais bdais fizikai kontaktuojant, bet nesiskverbiant (inter. femora); 3) Prievartinis lytinis aistros tenkinimas bet kuriuo bdu, kai tai daro moteris; 4) Lytins aistros tenkinimas panaudojant grasinimus, kurie nesudaro iaginimo sudties grasinimo poymio; 5) Vertimas lytikai santykiauti ar tenkinti lytin aistr kitais bdais, panaudojant anta; 6) Seksualinis persekiojimas ir priekabiavimas; 7) Kraujomaia lytinis santykiavimas su artimais giminaiiais (tvais, vaikais, broliais, seserimis). Lytiniais nusikaltimais seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui nelaikomi ir negali bti laikomi prostitucija, svadavimas, suteneriavimas, kitoks pelnymasis i prostitucijos, nepilnameio traukimas prostitucij, itvirkavimo landyni laikymas, nes iomis veikomis ksinamasi kitus objektus, o lytinis santykiavimas, lytins aistros tenkinimas tra j padarinys. statym spragos. Lytini nusikaltim traktuot teism praktikoje. Sovietiniai statymai, reglamentav atsakomyb u lytinius nusikaltimus, buvo neisams, teorikai nebuvo analizuojami, tobulinami, faktikai nebuvo j raidos. Suformuluoti RTFSR BK, vliau jie, be jokio vertinimo ir aptarimo, automatikai buvo perrayti kit respublik baudiamuosius kodeksus. Negausi teiss literatra iais klausimais buvo skirta tik tarnybiniam naudojimui, t.y. slapta. Todl ie statymai, be korektyv perkelti LR BK, yra netiksls, palieka daug sprag, t.y. nenumato atsakomybs u daugel akivaizdiai pavojing objektyviai seksuali veik. Todl taikant iuos statymus i inercijos, kaip sovietiniais laikais, jie aikinami plaiai, nesilaikant principins teiss nuostatos, kad veika, nenumatyta baudiamajame statyme, negali bti pripainta nusikaltimu. Vienintelis esminis pakeitimas savanoriko lytins aistros tenkinimo vyro su svyru (BK 122 str. buvusi 1d.) dekriminalizavimas 1993m. LSSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1968 07 30 nutarime, atsivelgiant tai, kad BK nenumatyta atsakomyb u prievartin vyro lytins aistros tenkinim su moterimis kitomis formomis (analiniu, oraliniu bdu, t.p. inter. femora (tarp laun, krt, rank ir pan.), uuot papildius BK atitinkamomis normomis, buvo iaikinta, kad lytiniu santykiavimu BK 118 str. poiriu reikia laikyti ir lytins aistros tenkinim kitomis formomis. Nutarime kitos formos vardintos ikreiptomis. Tai nra teisinga, nes, iskyrus seksualines perversijas ir deviacijas, oralinis, analinis, ar kitoks seksualinio pasitenkinimo bdas yra normalus, nes m.ogaus seksualumo ypatyb yra ta, kad jo igyvenimai, susij su lytinio potraukio patenkinimu, yra atitinkam.rk nuo pirminio biologinio tikslo gimins tsimo. Teism praktika iki iol vadovaujasi iuo nutarimu, taiau nuo pat pradi aikina j siauriau, t.y. lytiniu santykiavimu pripasta ne visas kitas lytins aistros tenkinimo formas, o tik dvi i j oralin ir analin. Taigi, nors praktikai lytins aistros tenkinimas oraliniu bei analiniu bdu ir prilyginamas lytiniam santykiavimui, galima teigti, kad baudiamoji atsakomyb u prievartin lytins aistros tenkinim su moterimi iomis formomis nenustatyta ir tai yra statym spraga. Lytins aistros tenkinimas kitomis formomis seksualiniai veiksmai inter. femora lytiniu santykiavimu nepripastami ir, nors tai padaroma panaudojant smurt ar pasinaudojant bejgika nukentjusiosios bkle, iaginimu nelaikomi. Kai nukentjusioji neturi 16m., veika kvalifikuojama kaip tvirkinamieji veiksmai, o kai vyresn nebent 225 str., nes chuliganizmas, kaip traktuoja sovietiniai statymai, yra universali norma visoms esamoms ir nesamoms baudiamj statym spragoms ukamyti. iuo atveju yra akivaizdi statym spraga. Tokiais atvejais paeidiama m.ogaus seksualinio apsisprendimo laisv bei kno nelieiamumas ir tai t.b. traktuojama kaip nusikaltimas seksualinio apsisprendimo laisvei. Nukentjusiuoju iaginimo atveju statymas nurodo tik moter. Prievartinis vyro lytins aistros tenkinimas su vyru sudaro kit nusikaltim (speciali norma 122 str.). Kai su nukentjusija prievarta lytin aistr tenkina kita moteris arba moteris prievarta tenkina lytin aistr su vyru nelaikoma nusikaltimu seksualinio apsisprendimo laisvei, nes BK tokios normos nra. Tai akivaizdios baudiamojo statymo spragos. 6.2. Iaginimas. Lytinio santykiavimo samprata. Iaginim kvalifikuojantys poymiai. Iaginimas (BK 118 str.) lytinis santykiavimas, pavartojant fizin smurt ar grasinimus arba pasinaudojant bejgika nukentjusiosios bkle, baudiamas laisvs atmimu nuo 3 iki 7m. (1d.). Ta pati veika, padaryta asmens, pirmiau padariusio t.p. nusikaltim, baudiama laisvs atmimu nuo 5 iki 10m. (2d.). Iaginimas,

jeigu tai padar grup asmen, arba iaginimas nepilnamets baudiamas laisvs atmimu nuo 5 iki 15m. (3d.), jeigu tai padar itin pavojingas recidyvistas arba tai sukl itin sunki padarini, t.p. iaginimas nepilnamets 8 15m. (4d.). Iaginimas vienas sunkiausi ir daniausiai padaromas lytinis nusikaltimas. Labai latentikas nusikaltimas. Iaginimo OBJEKTAS yra moters seksualinio apsisprendimo laisv (kai nukentjusioji lytikai subrendus) ir seksualinis nelieiamumas (kai nukentjusioji lytikai nesubrendusi). Tai pagrindiniai io nusikaltimo objektai. Papildomas OBJEKTAS garb ir orumas, t.p. fizin laisv, sveikata. iuo nusikaltimu padaroma fizin ala, pvz., defloracija, paeidiamas kno nelieiamumas, padaroma sualojim, sukeliamos psichikos traumos vaginizmas, vairios fobijos. Nukentjusiuoju iaginimo atveju statymas nurodo tik moter. Prievartinis vyro lytins aistros tenkinimas su vyru sudaro kit nusikaltim (speciali norma 122 str.). Kai su nukentjusija prievarta lytin aistr tenkina kita moteris arba moteris prievarta tenkina lytin aistr su vyru nelaikoma nusikaltimu seksualinio apsisprendimo laisvei, nes BK tokios normos nra. Tai akivaizdios baudiamojo statymo spragos. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Iaginimas yra vyro lytinis santykiavimas su moterimi prie jos vali, be jos sutikimo, esant nors vienam i trij alternatyvi poymi: 1)panaudojant fizin smurt, 2) panaudojant grasinimus (psichin smurt) arba 3) pasinaudojant bejgika nukentjusiosios bkle. Lytinis santykiavimas reikia natral lytin akt, kurio metu vyro varpa kiama moters lytinius organus., vagin. Lytiniu santykiavimu medicinos poiriu nra, ir BK 118 str. poiriu neturt bti laikomas aistros tenkinimas analiniu bdu, oraliniu bdu t.p. inter.femora. ie seksualinio pasitenkinimo bdai neturt bti prilyginti lytiniam santykiavimui jau vien todl, kad jie negali sukelti ir praktikai nesukelia toki sunki padarini, kaip natralus lytinis aktas defloracijos, ntumo, ukrtimo IV, venerine liga, ilgalaikio psichikos sutrikimo, dl ko iaginimas ir laikomas labai sunku nusikaltimu ir taip grietai baudiamas. Taiau, buvo iaikinta, kad lytiniu santykiavimu BK 118 str. poiriu reikia laikyti ir lytins aistros tenkinim kitomis formomis. Teism praktika lytiniu santykiavimu pripasta ne visas lytins aistros tenkinimo formas, o tik dvi i j oralin ir analin. Lytins aistros tenkinimas kitomis formomis seksualiniai veiksmai inter. femora lytiniu santykiavimu nepripastami ir, nors tai padaroma panaudojant smurt ar pasinaudojant bejgika nukentjusiosios bkle, iaginimu nelaikomi. Kai nukentjusioji neturi 16m., veika kvalifikuojama kaip tvirkinamieji veiksmai, o kai vyresn nebent 225 str., nes chuliganizmas, kaip traktuoja sovietiniai statymai, yra universali norma visoms esamoms ir nesamoms baudiamj statym spragoms ukamyti. Iaginimas panaudojant smurt tiek fizin, tiek psichin (grasinimas), objektyviai susideda i 2-j stadij: 1) fizinis ar psichinis smurtas; 2) lytinis santykiavimas ar lytins aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu bdu, kaip smurto padarinys. Fizinis smurtas iaginimo sudtyje tai muimas, smgi sudavimas, smaugimas, suriimas ir panas veiksmai nukentjusiajai, siekiant nuslopinti, palauti jos pasiprieinim arba ivengti pasiprieinimo ir lytikai santykiauti, tenkinti lytin aistr nurodytais bdais prie jos vali. Nustaius, kad moters elgesys iki panaudojant prie j smurt liudijo jos nenor santykiauti su tuo asmeniu tuo metu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti iaginim. Smurtas yra priemon, kuria palauiamas nenoras, rodomas ar tiktinas pasiprieinimas. Smurtas turint tiksl lytikai santykiauti jau yra pasiksinimas iaginti. Jeigu smurtaujama siekiant patenkinti aistr kitais bdais inter. femora, iaginimo nra, atsakomyb ikyla u faktikai padarytus veiksmus, sukelt al. Smurto padarinius fizin skausm, lengv ar apysunk kno sualojim iaginimo sudtis apima, o sunkus sualojimas ar susargdinimas yra kvalifikuojantis poymis. Alternatyvus poymis grasinimai, t.y. psichinis smurtas. statyme turinys nenurodytas. Nepamatuota statyme esanti daugiskaitos forma, nes pakanka ir vieno grasinimo. Tai statymo netikslumas. Grasinimas t.b. kryptingas, kaip ir fizinio smurto atveju, tai t.b. priemon tikslui pasiekti santykiauti, pasitenkinti prie moters vali ir gali pasireikti jos bauginimu tokiais odiais, gestais ir veiksmais (demonstravimu dujinio pistoleto, peilio, flakono su sieros rgtimi ir pan.), kurie aikiai ir nedviprasmikai ireikia ketinim panaudoti fizin smurt prie j ar artimus jos giminaiius (vaikus, tvus). Grasinimas panaudoti fizin smurt ateityje arba paskleisti garb eminanias, kompromituojanias inias, arba sunaikinti ar sugadinti turt, nepaisant tuojau ar ateityje, nepripastamas iaginimo poymiu. (Taip dar 1964m. iaikino SSRS AT plenumas. Toks iaikinimas yra siauras, keiia statym. Ms teism praktika iki iol laikosi io iaikinimo, nors tai nra privaloma). Tokie grasinimai, tiek kaltininkui pasiekus tiksl, tiek jo nepasiekus, yra akivaizdiai pavojingi ir turt bti baudiami. Kita vertus, laikyti visus grasinimus iaginimo poymiu vargu ar priimtina. Grasinimas odiu tai grasinimas sumuti, sualoti ar nuudyti. Grasinimas veiksmais tai atitinkamos situacijos sudarymas ar gestai, kai be odi yra aiku, kad bus blogai, jeigu prieinsis. Daniausiai iaginama ir smurtaujant, ir grasinant sunkesniu smurtu. Smurtavimas ar grasinimas smurtauti, siekiant lytikai santykiauti, jeigu rezultatas nebuvo pasiektas dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios, sudaro pasiksinim iaginti. Jei atsisakyta buvo savanorikai atsako u smurt. Pasinaudojimas bejgika nukentjusiosios bkle alternatyvus iaginimo poymis yra tada, kai lytikai santykiaujama su moterimi, kuri dl psichins ar fizins bkls arba nesupranta, nesuvokia su ja atliekam

veiksm prasms, reikms, arba, nors ir supranta, taiau dl fiziologini prieasi negali prieintis ar net ireikti savo nuomons: nei sutikimo, nei nesutikimo. Psichin bejgikum gali lemti ltin psichikos liga, silpnaprotyst, laikinas psichikos sutrikimas, kitos liguistos bsenos, t.p. maametyst, nesmoninga bkl dl hipnozs, girtumo, apsvaigimo nuo narkotik, toksini mediag ir pan. Inkriminuoti pasinaudojim bejgika nukentjusiosios bkle galima tik tais atvejais, kai kaltininkas inojo arba privaljo ir galjo numatyti, kad moteris yra tokios bkls. Praktikai labai sudtinga vertinti atvejus, kai santykiaujama su psichikos ligone, nuo alkoholio ar narkotik apsvaigusia, su 14 neturinia paaugle. Psichikos ligons danai turi padidjus seksualin poreik ir yra iniciators. Jeigu vyras tai inodamas tuo pasinaudoja yra iaginimas. Lengvas, vidutinis girtumas, apsvaigimas nuo narkotik nesudaro bejgikos bkls. Stiprus apsvaigimas, tuo labiau, kai moteris praradusi smon yra bejgika bkl. Lytinis santykiavimas su maamete, neturinia 14m., nors ir jai sutinkant, laikomas iaginimu pasinaudojant bejgika bkle. Taiau kai yra akivaizdu, kad nors ir neturinti 14m., paaugl suvokia akto reikm, ypa jeigu pati yra iniciator, turi patyrimo ioje srityje, o partneris jaunas, nors ir turintis 14m., iaginimo gali ir nebti, nes ji nebuvo bejgikos bkls. Lytinis santykiavimas, kai tai pasiekiama apgauls bdu, piktnaudiaujant pasitikjimu, pvz., melagingai adant vesti, aminai mylti, nra nusikaltimas, nes moteris nra bejgikos bkls. Patiklumas, kvailumas nra patologija. Taiau apgaule suklus bejgik moters bkl, pvz., apnuodijus, apsvaiginus. ir tuo pasinaudojant santykiavus yra iaginimas. Savanorikai atsisakyti pabaigti nusikaltim, bent teorikai manoma tik pirmojoje stadijoje smurtaujant, grasinant, rengiantis pasinaudoti bejgika bkle. Taiau labai sudtinga atskirti, kada tai padaryta savo noru, kada ne. Iaginimas laikomas baigtu nusikaltimu pradjus natral lytin akt arba tenkinti lytin aistr oraliniu ar analiniu bdu. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Iaginimas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad lytinio akto jis siekia ir atlieka prie moters vali arba be jos sutikimo ir tai daro panaudodamas fizin smurt, grasindamas tuoj smurtauti arba pasinaudodamas moters bejgika bkle. Jeigu vyras siningai klysta dl moters nusiteikimo, nenoro lytikai santykiauti arba jos bejgikumo, nusikaltimo nra. Iaginimo SUBJEKTU g.b. tik vyrikos lyties asmuo, pakaltinamas, sulauks 14m. amiaus. Moteris g.b. tik aginimo bendrininke, organizatore, kurstytoja, padjja. Ir tais atvejai, kai ji smurtauja, grasina, siekdama padti vykdytojui, bendravykdytoja ji nepripaintina. Moters veiksmai, analogiki iaginimui, t.y. siekiant lytikai santykiauti, prie vyr, t.p. prie moter, siekiant tenkinti lytin aistr, iaginimo sudties nesudaro. Kad tokios veikos netraktuojamos kaip lytiniai nusikaltimai (iskyrus prie paaugl ar paaugl ir sudaro lytinio santykiavimo su lytikai nesubrendusiu asmeniu arba tvirkinamj veiksm sudt) yra baudiamj statym spraga. Baudiamoji byla pagal 118str. 1d. turt bti keliama tik esant nukentjusiosios skundui. Teorikai ji neturt bti nutraukiama nukentjusiajai susitaikius su kaltininku, atsimus pareikim dl iaginimo. Taiau faktikai ios nuostatos nesilaikoma. L. retai moteris patraukiama BA u melaging praneim apie nusikaltim ar melaging asmens skundim. i byl kategorija ypatinga ir tuo, kad yra galimyb nepagrst.ai apkaltinti m.og iaginimu, siekiant savo tiksl kertaujant, dl savanaudik paskat. Buvo ar nebuvo nusikaltimas iaginimas, niekas kitas iki ikeliant byl negali sprsti, nes tai lemia tik moters apsisprendimas. Iaginimas sunkus nusikaltimas, net nesant kvalifikuojani poymi, numatyt BK 118 str. 2, 3, 4 dalyse, ir baudiamas labai grietai sankcijoje numatytas tik laisvs atmimas nuo 3 iki 7m. Iaginim kvalifikuojantys poymiai yra vairaus laipsnio. Pakartotinumas (118 str. 2d.) yra tada, kai iagina asmuo, pirmiau padars t.p. nusikaltim. Tokiu laikomas asmuo, tiek nuteistas u anksiau padaryta iaginim (jei teistumas neinyko ar nebuvo panaikintas), tiek nenuteistas (jei buvo ikelta ar gali bti keliama byla ir nra sujs patraukimo BA senaties terminas). Anksiau padarytas nusikaltimas g.b. baigtas iaginimas, pasiksinimas iaginti ir bendrininkavimas iaginant. Pakartotinumo nra, kai aginimas ar pasiksinimas iaginti yra tstinis, t.y. nukentjusioji aginama kelis kartus i eils ir tai sudaro vieno nusikaltimo sumanymo epizodus. Anksiau faktikai padarytas iaginimas, jei dl to nukentjusioji nesiskund, pakartotinumo poymio nesudaro. Taiau jei ji pasiskund po to, kai kaltininkas vl nusikalto, rodius buvus pirmj nusikaltim, antras pripastamas pakartotinu. Grupikumas (118 str. 3d.) yra tada, kai agina grup asmen. Tai reikia, kad nusikaltim padar ne vienas, o du ar daugiau asmen, turdami tiksl iaginti. Bendravykdytojai ne tik lytikai santykiav ir tenkin lytin aistr su nukentjusija oraliniu ar analiniu bdu, bet ir smurtav, grasin, kitaip padj gyvendinti nusikalstam sumanym, kai lytikai santykiauja tik vienas. Grupikumas inkriminuojamas ir tiems asmenims, kurie patys nesmurtavo, bet pasinaudodami tuo, kad moters pasiprieinimas buvo palautas kito ar kit asmen, jiems nesant i anksto susitarus, pasinaudojo tokia bejgika bkle. Grupikumas yra ir tada, kai kaltininkai, bendrai veikdami, smurtauja keli nukentjusij atvilgiu, o lytikai santykiauja kiekvienas su viena i j. Asmuo, organizavs ar dalyvavs iaginant, kai kiti grups dalyviai negali bti patraukti BA, t.y. pripastami nepakaltinamais, neturi 14m arba nepajgs lytikai santykiauti BK 118 str. poiriu yra impotentai arba moterys, tai atsako u grupin iaginim. Kvalifikuojant asmen, nepajgi lytikai santykiauti BK 118 str. poiriu, dalyvavusi grupiniame iaginime, veik nurodytinas BK 18 str. Kurstymas, intelektualus padjimas iaginti grupikumo nesudaro.

Alternatyvus grupikumui iaginim kvalifikuojantis poymis yra nukentjusiosios nepilnametyst (118 str. 3d.). Nepilnamets iaginimas yra tais atvejais, kai nukentjusioji neturi 18m. (bet yra 14m. ir vyresn) ir kaltininkas t aplinkyb inojo, numat arba, sprendiant i vykio aplinkybi, turjo ir galjo numatyti. io poymio atvilgiu turi bti bent neatsargi kalt. Jei kaltininkas siningai klydo dl nukentjusiosios amiaus, ne tik nenumat, bet ir neturjo ar negaljo numatyti, i aplinkyb jam negali bti inkriminuojama, bent teorikai. Ypa sunkus nusikaltimas maamets iaginimas (118 str. 4d.). Maamete pripastama mergait, neturinti 14m. io nusikaltimo ypatumas tas, kad lytinis santykiavimas ar lytins aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu bdu su maamete ir nenaudojant fizinio smurto ar grasinim, t.y. jai sutinkant, pripastamas iaginimu, nes maametyst prilyginama bejgikai bklei. Taiau ir neturinti 14m. paaugl g.b. nepripainta buvusi bejgika. Lytins aistros tenkinimas su maamete kitais bdais, inter. femora traktuojamas kaip tvirkinamieji veiksmai. Taiau kai paaugl 12 13m., manoma ir sininga klaida vertinant ami maamet ar tik nepilnamet. Kai mergait akivaizdiai vaikas neaikum nekyla. Kaip ir nepilnamets iaginimo atveju aplinkyb, kad partner maamet, subjektas suvokia arba bent privaljo ir galjo numatyti. Alternatyvus maametystei nusikaltim kvalifikuojantis poymis itin sunks iaginimo padariniai. Iaginimas gali sukelti labai vairi padarini. Kurie i j itin sunks, statyme nenurodyta. Teism praktika itin sunkiais padariniais (vadovaujantis tuo paiu LSSR AT plenumo nutarimu) pripasta iaginant padaryt sunk sualojim, susargdinim (tiek tyia, tiek dl neatsargumo padaryt), pvz., psichikos sutrikim, ukrtim sifiliu, sualojim bandant ivengti iaginimo ir nukentjusiosios mirt bei sunk sualojim ar susargdinim. Kvalifikuojantis poymis yra tiek tyinis, tiek neatsargus gyvybs atmimas nukentjusiajai, tiek jos saviudyb. Kai gyvyb atimam tyia iaginimo metu, yra iaginimo ir tyinio nuudymo sutaptis, kai dl neatsargumo inkriminuojama tik 118 str. 4d. Saviudyb laikoma iaginim kvalifikuojaniu poymiu, kai moteris nusiudo siekdama ivengti iaginimo, tuoj po iaginimo ar vliau, jei tai padaro dl iaginimo. Nusikaltim kvalifikuoja iaginant nukentjusiajai padarytas sunkus kno sualojimas ar susargdinimas, tiek tyia, tiek dl neatsargumo, pvz., psichikos sutrikimas, ukrtimas sifiliu ir nukentjusiosios susialojimas bandant ivengti iaginimo arba dl iaginimo. Defloracija (mergysts plvs paeidimas), t.p. ntumas teism praktikoje nepripastami itin sunkiais iaginimo padariniais. Itin sunkiais padariniais laikytini tik realiai atsirad, o ne grs padariniai, pvz., tai, kad iaginimo metu nukentjusiajai buvo padarytas kno sualojimas, pavojingas gyvybei, taiau realiai nesukls sunki padarini, negali bti pagrindas inkriminuoti 118 str. 4d. Iaginim kvalifikuoja ir tai, kad nusikaltim padaro itin pavojingas recidyvistas, t.y. asmuo, kuris iki iaginimo buvo pripaintas tokiu u koki nors nusikaltim padarym. i aplinkyb, kaip kvalifikuojanti nusikaltim, teorikai nra pagrst.a, nes nusikaltimo sunkum lemia ne tai, kas j padaro, o k ir kaip padaro. NBK subjekto ypatumai nepripastami kvalifikuojaniu poymiu. Sankcijos u kvalifikuot iaginim yra labai grietos. BK 118 str. 3 ir 4d. numatytas max. bausm laisvs atmimas iki 15m. (Iki 1991m. ir mirties bausm). Mirties bausm u nusikaltim nepriimtina jau vien todl, kad veikos nusikalstamum lemia moters nenoras, jos nesutikimas tuo metu tai daryti, o objektyviai nustatyti, ar buvo nusikaltimas, danai praktikai nemanoma. Visada nemaa teismo klaid galimyb. 6.3. Vertimas (prispyrimas moteries) lytikai santykiauti BK 118 str. Moters prispyrimas lytikai santykiauti arba kitokia forma tenkinti lytin aistr, jeigu tai padar asmuo, nuo kurio moteris yra materialiai ar tarnybikai priklausoma, baudiamas laisvs atmimu iki 3m. OBJEKTAS. Prispiriant, priveriant moter lytikai santykiauti ar kt. tenkinti lytin aistr, kaip ir iaginimo atveju, ksinamasi moters seksualinio apsisprendimo laisv, nes moteris veriama tai daryti prie savo vali, to nenorint. Skirtingai nuo iaginimo tai padaroma nenaudojant smurto, grasinim, nesinaudojant bejgika bkle, o pasinaudojant moters priklausomumu nuo kaltininko. Nukentjusioji tik lytikai subrendusi moteris, materialiai ar tarnybikai priklausoma nuo kaltininko visikai ar i dalies jo ilaikoma, jam pavaldi ar priklausoma nuo kaltininko tarnybins padties. BK 119 str. suformuluotas taip, kad apima l. siaur veik rat, neapimant seksualinio priekabiavimo, t.p. atvej, kai lytikai santykiauti priveriama moteris, formaliai nepriklausoma nuo kaltininko. Tai vlgi akivaizdios B spragos. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Prispyrimas yra moters privertimas lytikai santykiauti pasinaudojant jo priklausomumu. Prispyrimas yra lytinis santykiavimas ar lytins aistros tenkinimas kitomis formomis su priklausoma moterimis prie jos vali, naudojant grasinimus padaryti al ar faktikai darant al jos ir jos artimj interesams arba prispyrimas tai daryti su kitu, kaltininko nurodytu asmeniu. Grasinimo pobdis skiriasi nuo grasinimo iaginimo atveju, nes tai nra psichinis smurtas. Nusikaltimas laikytinas baigtu nukentjusiajai sutikus. Pastangos prispirti, priversti priklausom moter tai daryti vertintinos kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim. Tai poveikis priklausomos moters psichikai, kad ji, nors ir nenordama, lytikai santykiaut su kaltininku ar kitu jo nurodytu asmeniu ar kitaip (oraliniu, analiniu bdu arba inter. femora) tenkint lytin aistr. Tas poveikis g.b. faktikas alos darymas moters ar jos artimj interesams, leidiant suprasti, kad nusileidus to nebus, arba grasinimas padaryti al, antaas siekiant sutikimo. Privilegij teikimas, paadai padaryti k nors gera, yra siteikimas, ne spyrimas, vertimas. Prispyrimas yra nusikaltimas, kai tai daroma pasinaudojant moters priklausomumu. Pasilymas, kad ir priklausomai moteriai, nra spyrimas. Seksualinis priekabiavimas BK nenumatytas.

SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia kaltininkas supranta, kad priklausoma moteris to nenori, ir pasinaudodamas priklausomumu priveria tai daryti. SUBJEKTU gali bti tiek vyras, tiek moteris, nuo kuri nukentjusioji yra materialiai ar tarnybikai priklausoma. Tai vienintelis atvejis, kai lesbietikas lytins aistros tenkinimas prie nukentjusiosios vali pripastamas nusikaltimu. 6.4. Prievartinis homoseksualizmas (Vyro lytinis santykiavimas su vyru) BK 122 str. Vyro lytinis santykiavimas su vyru, panaudojant fizin smurt ar grasinimus arba pasinaudojant nukentjusiojo priklausoma padtimis ar bejgikumu, t.p. padarytas nepilnameio atvilgiu (nors jam ir sutinkant), baudiamas laisvs atmimu nuo 3 iki 8m. Tai nusikaltimas vyro seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui. Straipsnio pavadinimas vyro lytinis santykiavimas su vyru ne visai logikas, lytiniu santykiavimu laikytinas tik natralus lytinis aktas. iame str. numatyta atsakomyb u vyro lytins aistros tenkinim su vyru. Toks aktas pats savaime yra nenatralus, prietarauja absoliuios daugumo moni prigimiai. Vyr lytins aistros tenkinimas yra lytin deniacija, kuri g.b. tiek gimta, tiek ir gyta. Priverstinio lytins aistros tenkinimo vyro su vyru nusikaltimo sudties poymiai yra labai panas iaginimo sudties poymius. OBJEKTAS seksualinis vyro apsisprendimas, o nepilnameio ir lytikai nesubrendusio nelieiamumas. Nukentjusysis vyrikos lyties asmuo. statymo nuoroda tokius veiksmus nepilnameio atvilgiu reikia, kad nusikaltimu laikomi ne tik pederastijos atvejai, bet ir lytins aistros tenkinimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu (nuo 14 iki 16m.) ir su lytikai subrendusiu, bet nepilnameiu, t.y. neturiniu 18m. Ir jam sutinkant. Pripaindamas nusikaltimu vyro lytins aistros tenkinim su vyru, lytikai subrendusiu, nors ir nepilnameiu, iam sutinkant, statymas yra nenuoseklus, nes tokiais atvejais nepaeidiamas nei vyro seksualinis apsisprendimas, nei nelieiamumas. Varomas lytikai subrendusi asmen seksualinis apsisprendimas. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Kaip ir iaginimo atveju, BA atsiranda u prievartin lytins aistros tenkinim vyro su vyru analiniu ar oraliniu bdu. U kitus prievartinius seksualinius veiksmus inter. femora tarp vyr atsakomyb pagal BK neikyla, tai nepripastama lytiniu nusikaltimu ir yra baudiamojo statymo spraga. Poymiai, apibdinantys priemones, kuriomis siekiama ivengti ar palauti nukentjusiojo pasiprieinim pavartojant fizin smurt, grasinimus ar pasinaudojant bejgika nukentjusiojo padtimi yra analogiki iaginimo poymiams, o pasinaudojant nukentjusiojo padtimi panaiai, kaip moters prispyrimo lytikai santykiauti, tik neapribojant materialiniu ar tarnybiniu nukentjusiojo priklausomumu. (Akivaizdus statym nenuoseklumas, nes 119str. nurodytas priklausomybs apribojimas, o 118str. pasinaudojimo priklausoma nukentjusiojo bkle poymis tenkinant lytin aistr prie moters vali oraliniu ar analiniu bdu visai nenurodytas). SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyia. Atsakomyb u homoseksual lytins aistros tenkinim su nepilnameiu pastarajam sutinkant ir pasinaudojant jo priklausomumu ikyla tik tais atvejais, kai kaltininkas ino apie jo ami arba turjo ir galjo numatyti, kad partneris nepilnametis. SUBJEKTAS vyrikos lyties asmuo, turintis 16m. U savanorik homoseksual akt tarp asmen nuo 16 iki 18m. pagal BK 122 str. atsako abu dalyviai. 6.5. Lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu BK 120 str. Baudiamas laisvs atmimo iki 5m. Tai nusikaltimas lytikai nesubrendusi asmen seksualiniam nelieiamumui. OBJEKTAS lytikai nesubrendusi asmen seksualinis nelieiamumas, veika paeidia arba gali paeisti paaugli normal seksualin, moralin, psichin vystymsi. Nukentjusiuoju g.b. ir berniukas (nuo gimimo iki 16m.), ir mergait (nuo 14 iki 16m.) arba mergaits ir berniukai iki 18m., jeigu jie nra lytikai subrend. is nusikaltimas yra nesant atitinkamo iaginimo ir vyro lytinio santykiavimo su vyru numatyt poymi. OBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Lytiniu santykiavimu laikomas ne tik natralus lytinis aktas, bet ir lytins aistros tenkinimas analiniu ar oraliniu bdu (kaip ir iaginimo atveju). Lytins aistros tenkinimas iomis formomis galimas tik tarp skirtingos lyties asmen, nes vyrikojo homoseksualizmo atvejais inkriminuojamas 122 str., o moterikojo homoseksualizmo atvejai apskritai nebaudiami. Be to, lytinis santykiavimas su mergaite, neturinia 14m., yra iaginimas (118str.). BK 120str. apima: 1. Neprievartin, savanorik lytin santykiavim su paaugle, turinia 14m., bet lytikai nesubrendusia; 2. Lytin santykiavim su tokia mergaite naudojant grasinimus, nesudaranius iaginimo poymio grasinant panaudoti smurt ateityje, sunaikinti, sugadinti turt, paskleisti eminanias inias, t.y. antauojant; 3. Tiek neprievartin, tiek prievartin lytin santykiavim su nesubrendusiu berniuku.

Smurtas ir jo padariniai sveikatai iuo atveju, skirtingai nuo iaginimo, nra nusikaltimo poymis ir kvalifikuojamas savarankikai, kaip nusikaltim sutaptis. Nusikaltimas laikomas baigtu pradjus lytin akt arba pradjus tenkinti lytin aistr oraliniu ar analiniu bdu. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Veikos neteistum lemia ne pati veika, o nukentjusiojo asmens nesubrendimas. Lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu yra nusikaltimas tik tuo atveju, jei kaltininkas inojo, kad partneris yra lytikai nesubrends, arba, vertinant pagal vykio aplinkybes ir santykius su nukentjusiuoju, numat ar turjo ir galjo tai numatyti. Jeigu siningai dl ios aplinkybs klydo nusikaltimo nra. SUBJEKTAS abiej lyi, 16m. pakaltinamas asmuo. Kai santykiauja paaugliai, neturintys 16m., nusikaltimo nra. Kai tai daro 16-meiai, pripainus. vien i j lytikai nesubrendusiu, partneris baustinas, o abu pripainus nesubrendusiais, baustini abu. 6.6. Tvirkinamj veiksm samprata BK 121str. Tvirkinamieji veiksmai jaunesnio kaip 16m. asmens atvilgiu baudiami laisvs atmimu iki 3m. Nusikaltimu pripastamas fizinis ir moralinis j tvirkinimas. Tvirkinamj veiksm OBJEKTAS vaik ir paaugli, nesulaukusi 16m. seksualinis nelieiamumas, normalus j vystymasis. Nukentjusiaisiais g.b. mergaits ir berniukai iki 16m. Btinasis nukentjusiojo poymis lytinis nesubrendimas. OBJETYVIOSIOS PUSS poymiai. Tvirkinamieji veiksmai tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui, paaugliui lytin susijaudinim, per ankstyv domjimsi lytinmis funkcijomis, seksu, nesveik, negatyv lyi santyki sivaizdavim. Pagal 121str. kaip tvirkinamieji veiksmai dabar kvalifikuojami: 1. Kaltininko seksualiniai veiksmai, galavimas vaiko, paauglio atvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinim, bet ir patenkinti savo lytin aistr, dirginant savo lytinius organus. ar kitas kno dalis inter. femora (ne analiniu ar oraliniu bdu), skaitant moterikj homoseksualumo patenkinim; 2. Vaiko, paauglio vertimas ir privertimas atlikti seksualinius veiksmus (iskyrus lytin santykiavim, lytins aistros tenkinim oraliniu, analiniu bdu) su kaltininku ar kitu jo nurodytu asmeniu. 3. Seksualini veiksm atlikimo vaiko, paauglio akivaizdoje (lytinis santykiavimas, masturbacija); 4. Vaik, paaugli lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savs; 5. Pornografijos demonstravimas vaikams, paaugliams, skaitant amoralius pasakojimus apie seksualini poreiki tenkinim, ar kitoks intelektualinis tvirkinimas. Tvirkinimo sudtis yra formalioji, pakanka pai veiksm atlikimo. Tai, kad vaikui, paaugliui tvirkinimas nepadar spdio arba jis jau yra patyrs ioje srityje ar net itvirks, neturi reikms. Tvirkinamieji veiksmai nuo kit lytini nusikaltim atskiriami pagal tai, kad iuo atveju nra lytikai santykiaujama su paaugliu, t.y. nra nei natralaus lytinio, nei oralinio ar analinio lytins aistros tenkinimo. SUBJEKTYVIOSIOS PUSS poymiai. Tvirkinamieji veiksmai yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyia. Be to, i sudtis yra ir tais atvejais, kai j adresatas arba atsitiktinis stebtojas yra vaikas arba paauglys, neturintis 16m., ir kaltininkas tai inojo, numat arba turjo ir galjo numatyti. SUBJEKTAS. U vaik ir paaugli tvirkinim atsako abiej lyi asmenys, sulauk 16m. 6.7. Pakeitimai, reglamentuojantys iuos nusikaltimus, naujajame BK. NBK, reglamentuojant nusikaltimus mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui, yra upildomos spragos, esanios galiojaniame BK, eliminuojamas platus i statym aikinimas praktikoje. Iaginimo, daniausiai padaromo lytinio nusikaltimo, traktuot iek tiek keiiasi. Nukentjusiuoju g.b. ir vyras, o subjektu ir moteris. Lytiniu santykiavimu pripastamas tik natralus, vaginalinis lytinis aktas, o lytins aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu bdu, jeigu tai daroma prie nukentjusiojo vali, sudaro kit, truput lengvesn nusikaltim. Tai nauja nusikaltimo sudtis seksualin prievarta. i norma apima prievartinio lytinio santykiavimo, nesudaranio iaginimo sudties, atvejus bei visus prievartinio lytins aistros tenkinimo atvejus, skaitant vyro lytins aistros tenkinim su vyru, bei upildo daugum galiojanio statymo sprag, skaitant prievartin moters lytin santykiavim bei lytins aistros tenkinim su vyru bei prievartin lytins aistros tenkinim su moterimi. Dal lytini nusikaltim sprag upildo norma, nustatanti atsakomyb u seksualin inaudojim. Ji apima visus privertimo lytikai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin aistr atvejus, nepriklausomai nuo kaltininko ir nukentjusiojo asmens lyties. NBK upildius esamas io pobdio spragas, gerokai sumas veik, kvalifikuotin tvirkinamaisiais veiksmais, nes prievartinis lytins aistros tenkinimas su paaugliais bus traktuojamas kaip sunkesnis nusikaltimas.