VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETAS Asta Kazlauskien, Gailius Rakinis, Airenas Vaiinas

AUTOMATINIS LIETUVI KALBOS ODI SKIEMENAVIMAS, KIRIAVIMAS, TRANSKRIBAVIMAS

Kaunas, 2010

Apsvarstyta Vytauto Didiojo universiteto Humanitarini moksl (2010 m. lapkriio 15 d. protokolo Nr. 76) ir Informatikos (2010 m. lapkriio 15 d. protokolo Nr. 201002) fakultet tarybos posdiuose.

Recenzavo:

prof. habil. dr. Antanas Pakerys, Vilniaus pedagoginis universitetas dr. Pijus Kasparaitis, Vilniaus universitetas

ISBN 978-9955-12-630-0

Turinys
1 vadins pastabos 2 Skiemenavimas 2.1 Skiemenavimo principai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.1.1 2.1.2 2.2 2.3 2.4 Skiemens centras ir jo nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Skiemens rib nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 10 10 10 11 12 13 18 21 21 22 22 23 23 23 23 23 24 25 25 25 27 27 28 31 34 36 37 39 44 44 44 45 52 53

Skiemenavimo algoritmo itekliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Priedli nustatymo algoritmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Skiemenavimo algoritmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3 Kiriavimas 3.1 3.2 Algoritmo jimo duomenys ir rezultatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Itekliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.2.1 3.2.2 3.2.3 Morfologinis analizatorius (Lemuoklis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . Skiemenuoklis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . odynai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.2.3.1 3.2.3.2 3.2.3.3 3.2.3.4 3.2.3.5 3.2.3.6 3.2.4 3.3 3.3.1 3.3.2 3.3.3 3.3.4 3.3.5 3.3.6 3.3.7 3.3.8 Daiktavardi ir bdvardi odynai . . . . . . . . . . . . . . Tarptautini daiktavardi sraas . . . . . . . . . . . . . . . Skaitvardi odynas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . vardi odynas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Veiksmaodi pagrindins formos . . . . . . . . . . . . . . . Nekaitom kalbos dali odynas . . . . . . . . . . . . . . . .

Daiktavardi, bdvardi priesag sraas . . . . . . . . . . . . . . . . Daiktavardi kiriavimo schema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Bdvardi kiriavimo schema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . vardi kiriavimo schema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Skaitvardi kiriavimo schema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kai kuri skaitvardi ir vardi kiriavimas . . . . . . . . . . . . . . Kirio enklo kamiene nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kai kuri priesagini daiktavardi ir bdvardi kiriavimas . . . . . Kiriuots . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.3.8.1 3.3.8.2 3.3.8.3 3.3.8.4 Pirmoji kiriuot . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Antroji kiriuot . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Treioji kiriuot . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ketvirtoji kiriuot . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vardaodi kiriavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.9

Auktesniojo, auktlesniojo ir aukiausiojo laipsnio form kiriavimas

3.3.10 vardiuotini form kiriavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.3.11 Bevards formos kiriavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.4 Veiksmaodi kiriavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.4.1 3.4.2 3.4.3 Pagrindin veiksmaodi kiriavimo schema . . . . . . . . . . . . . . . Bendraties, esamojo ir btojo kartinio laiko form kiriavimas . . . . . Ivestini form kiriavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.4.3.1 3.4.3.2 3.5 3.6 Formos, kiriuojamos pagal individualius algoritmus . . . . .

55 58 59 59 63 67 68 79 80 80 80 82 82 82 83 83 84 84 84 85 85 85 86 86 87 92 94 96 96 97 98 99

Formos, ilaikanios pagrindins formos kirio viet ir priegaid 67

Riboto kaitymo ir nekaitom kalbos dali kiriavimas . . . . . . . . . . . . . . Kiti algoritmai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.6.1 3.6.2 Skiemens kiriavimo algoritmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sutrumpjusi odi kiriavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4 Transkribavimas 4.1 Transkribavimo principai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4.1.1 4.1.2 Pagrindiniai fonetins transkripcijos ramenys . . . . . . . . . . . . . . Gretim gars taka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4.1.2.1 4.1.2.2 4.1.2.3 4.1.2.4 4.1.2.5 4.1.2.6 4.1.2.7 4.1.2.8 4.2 4.3 Priebalsi minktumas (palatalikumas) . . . . . . . . . . . . Priebalsi asimiliacija pagal balso styg veikl . . . . . . . . . Priebalsi asimiliacija pagal tarimo viet . . . . . . . . . . . . Geminata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Hiatas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Balsi paprieakjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . odio galo dsniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Dvibalsis ie aknies pradioje . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Transkribavimo algoritmo itekliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Transkribavimo algoritmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5 Baigiamosios pastabos Literatra Priedai A Skaitvardi iimi odynas B vardi iimi odynas C Daiktavardi, bdvardi priesag srao pavyzdys D Skiemens dali kiriavimo sraas

E Palyginamoji ramen ir kod lentel F Suskiemenuoto teksto pavyzdys G Sukiriuoto teksto pavyzdys H Transkribuoto teksto pavyzdys

100 103 104 105

Automatic syllabication, stress assignment and phonetic transcription of Lithuanian words (Summary) 106

Sutrumpinimai
Algoritmuose vartojami tokie poymi sutrumpinimai: poymis daiktavardis bdvardis skaitvardis vardis veiksmaodis prieveiksmis jaustukas itiktukas dalelyt prielinksnis jungtukas bendratis dalyvis padalyvis pusdalyvis liepiamoji nuosaka tariamoji nuosaka vardiuotinis sangrinis, sangros veikiamoji ris neveikiamoji ris reikiamybs dalyvis esamasis laikas btasis kartinis laikas btasis daninis laikas sutrumpinimas dkt. bdv. sktv. v. vksm. prv. jst. it. dll. prl. jng. bendr. dlv. pad. pusd. liep. n. tar. n. vard. sngr. veik. r. neveik. r. reik. dlv. es. l. bt. k. l. bt. d. l. poymis bsimasis laikas btasis laikas nelyginamasis laipsnis auktesnysis laipsnis aukiausiasis laipsnis moterikoji gimin vyrikoji gimin bevard gimin vienaskaita daugiskaita dviskaita vardininkas kilmininkas naudininkas galininkas nagininkas vietininkas auksmininkas pirmasis asmuo antrasis asmuo treiasis asmuo pagrindin forma morfologinis, - informacija analizatorius sutrumpinimas bs. l. bt. l. nelyg. l. aukt. l. auk. l. mot. g. vyr. g. bev. g. vns. dgs. dvisk. vard. kilm. naud. gal. nag. viet. auksm. 1 asm. 2 asm. 3 asm. pagr. f. morf. inf. anal.

vadins pastabos

Lietuvi bendrins kalbos fonetin sandara ir kiriavimo sistema jau seniai ir isamiai apraytos. Pirmiausia mintini A. Girdenio (2003), A. Pakerio (1994; 2002; 2003), B. Stundios (1995) darbai. inoma, kai kurios sritys (akustins priebalsi, intonacijos ypatybs, ritmika) dar laukia kalbinink dmesio, bet ir ia jau yra valgomj tyrim. Fundamentiniai lietuvi fonetik ir akcentolog tyrimai yra geras pagrindas taikomiesiems ios srities darbams. Vienas i svarbiausi taikomj darb yra kompiuterinis kalbos apdorojimas, ypa kalbos sintez ir atpainimas, kurie nemanomi be automatinio skiemenavimo, kiriavimo ir transkribavimo. Pastarieji darbai yra skirtingo sudtingumo. Skiemen ribos daugeliu atvej yra sutartins, svarbiausia yra tinkamas skiemens centro nustatymas. Todl automatinis skiemenavimas nesudtingas. Nesunku programuoti ir transkribavimo dsningumus, nes prastin ms rayba daugeliu atvej gana gerai atspindi tarim. Taiau gramatini form gausa, darybos vairov, laisvasis kirtis ir priegaidi opozicija lemia sudting kiriavimo sistem. Lietuvi kalbos skiemenavimo, kiriavimo ir transkribavimo algoritmus kr ne vienas programuotojas ar tyrjas vairiose Lietuvos institucijose. Pirmj mums inom kompiuterin lietuviko (vliau ir kiriuoto) teksto skiemenavimo program SKIE-MUO sukr J. Skendelis dar XX a. 10-ojo deimtmeio pradioje. Programos SKIE-MUO veikimo principai nra aprayti mokslinje literatroje, taiau inoma, kad ji naudojo odyn, kuriame pateikiamas taisyklingas problemik odi skiemenavimo sraas. Ji pritaikyta Windows terpei ir joje veikianioms leidybos programoms. Programa sudeda skiemenavimo ymas, taip sudaromos galimybs kelti skiemen kit eilut. Program vliau komercikai platino UAB Fotonija. Konsultuojamas Vilniaus universiteto fonetik pirmasis kompleksinius skiemenavimo, kiriavimo ir transkribavimo algoritmus sukr P. Kasparaitis (VU). Jis iuos darbus velg i praktins kalbos sintezs perspektyvos (Kasparaitis, 2001b), t. y. kaip pradinius ortogranio teksto pertvarkymo etapus, kurie btini, norint paversti tekst garsu. Pirmajame jo pasilytame lietuvi kalbos odi kiriavimo algoritme (Kasparaitis, 2000) susipyn kiriavimo schemos ir elementarios morfologins analizs elementai. Daiktavardi ir bdvardi kamienai buvo suskirstyti 67 kategorijas, kiriavimo dsningumai (kirtis kamiene ar galnje) 24 tipus ir pasilyta vis keturi kiriuoi kamieno kategorij ir galni kaitos tip ssaja. Veiksmaodio form kiriavimui ia skiriama maiau dmesio. Algoritmas naudojasi kamien odynu, kuriame greta konkretaus kamieno saugoma informacija apie jo kategorij, bding kiriavimo dsningum, kirio viet ir tip. Algoritmas pirmiausiai nustato, kur yra kirtis (kamiene ar galnje), o vliau pasirenka kiriuot raid ir kirio tip (enkl). Dl priedli ir priesag vairovs kamien odynas negaljo apimti vis lietuvi kalbos odi, todl vlesnje kiriavimo algoritmo versijoje (Kasparaitis, 2001a) buvo imta vartoti bendresn kamien odyno rao form, kuri leidia apibrti kamieno ir galns ablonus. itaip pavyko sumainti odyno dyd ir padidinti kalbos aprpt, atsirado galimyb kiriuoti deminutyvines odi 7

formas, bdvardi laipsnius ir kt. P. Kasparaiio ankstesni algoritmai nekiriavo homograf (autoriaus teigimu, kirio nebuvimas neesminis trkumas kalbos sintezs poiriu), iskyrus tuos atvejus, kai j santykinis danumas labai skiriasi (pvz.: vns. viet. kiem` ir vns. auksm. e kime). e Eksperimentai su 911 odi parod, kad algoritmas juos kiriuoja 8183 proc. tikslumu. Dabar T. Anbinderis ir P. Kasparaitis (2009) yra sukr nauj vienareikminimo metod, kuris, reikia tiktis, diegtas ir P. Kasparaiio automatinio kiriavimo programoje. P. Kasparaiio sukurtas transkribavimo algoritmas (Kasparaitis, 1999) remiasi 740 taisykli. Kiekviena taisykl tai nurodymas, kaip, atsivelgiant kairj ir deinj kontekst, turi bti pakeiiamas ortogranis simbolis fonetiniu. hierarchiniais jei-tai-kitaip ryiais. Taisykli taikymo tvarka apribota iame algoritme neskiriami tarptautiniuose odiuose vartojami trumpieji [o] nuo lietuvik ilgj [o.]. Sav transkribavimo algoritm turi ir Matematikos ir informatikos instituto (MII) mokslininkai (Skripkauskas ir Telksnys, 2006). Jis labai panaus jau anksiau mokslinje literatroje apraytus VU ir VDU darbus (Kasparaitis, 1999; Norkeviius ir kt., 2005). Kurti tok algoritm MII mokslininkus paskatino taip pat praktiniai poreikiai. MII mokslinink tikslas buvo sudaryti didel, reali lietuvi kalbos vartosen atspindint balsu itart odi odyn, kuris vliau bt naudojamas kalbos atpainimo, paremto statistiniais metodais, tyrimams. iame darbe, naudojantis baigtini automat teorija (angl. Finite state machine (FSM)), formalizuojamos fonetikams inomos transkribavimo taisykls. Transkribavimui reikalinga informacija apie odio (pagrindins formos) kirt yra itekli faile odyne. ia taip pat saugoma vairi sutrumpinim ir kit formaliomis taisyklmis sunkiai apraom odi transkripcija. Autori teigimu, transkribavimo algoritmas daro maiau nei 6 proc. klaid. Skiemenavimo, kiriavimo ir transkribavimo algoritmus 2002 m. pradjo kurti ir Vytauto Didiojo universiteto tyrjai bei studentai (Norkeviius ir kt., 2004, 2005; Kazlauskien ir kt., 2004). Skirtingai nei jau aptart darb autoriai, VDU tyrjai iuos algoritmus velg ir i praktins perspektyvos (kaip priemones kalbos technologij produktams kurti), ir i fundamentini kalbos tyrim perspektyvos (kaip galimyb kompiuterinio modelio forma realizuoti kalbinink suformuluotus kalbos dsningumus). Dl to, pavyzdiui, palyginti su P. Kasparaiio algoritmu, VDU tyrj kiriavimo algoritmas labiau atitinka tradicines kiriavimo taisykles. Jis remiasi morfologine informacija, bet atskiria kiriavim nuo morfologijos dsningum ir odio sandaros. VDU tyrjai siek sukurti veikiant rank, kur bt galima naudoti ne tik kalbos technologij produktuose, bet ir parengti savarankik program, automatikai kiriuojani bet kur tekst. Tai gerokai sudtingiau. Kiriavimo ar transkribavimo riktai (ar kai kuri odi nekiriavimas) kalbos sintezatoriuose ir atpaintuvuose nra tokie akivaizds, danai gali bti kompensuojami kitais dalykais. Kiriavimas ar transkribavimas ia nra pats savaime tikslas. Kuriant visiems prieinam automatinio kiriavimo program, reikia isprsti daug problem, kurias galima apeiti kalbos technologij programoms skirtuose kiriavimo algoritmuose. Kita vertus, tai gera galimyb pasitikrinti programos tikslum ir vertinti pai

algoritmo koncepcij. Gerokai perengia prastus praktinio vartojimo poreikius ir VDU skiemenavimo rankis: nebesitenkinama tik skiemens centro nustatymu. Skiemenavimo algoritmas sukurtas taip, kad bt galima nustatyti fonologinio skiemens ribas. Todl jis naudojamas fonotaktikos tyrimams. Studijoje apraomi kalbos dali kiriavimo algoritmai, aptariami struktrinio skiemenavimo, kiriavimo, transkribavimo modelio sudarymo principai, analizuojamos pagrindins problemos, kurios ikilo prastas lingvistines taisykles pritaikant algoritmams. Nagrinjama sveika su morfologins ir leksins informacijos duomen bazmis. ia apibendrinamas ne vieneri met darbas ir pateikiama mediaga gerokai skiriasi nuo jau apraytos straipsniuose. Studija skiriama ir kalbininkams, ir informatikams, dirbantiems kalbos technologij srityje. Todl kiekvieno algoritmo (skiemenavimo, kiriavimo, transkribavimo) apraas sudarytas i dviej dali: lingvistins mediagos ir algoritmo schemos. Studijoje apraomo kiriavimo algoritmo pagrindu sukurta ir visiems prieinama Kiriuokl (http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=9_1), suteikianti galimyb kiriuoti tekstus internetu arba parsisisti j ir kiriuoti MS Word dokumentus. Kiriuokl daugelio moni darbo rezultatas. Kiriavimo rank kr G. Norkeviius, A. Kazlauskien, G. Rakinis, A. Vaiinas, A. Petrovas. Morfologin odio informacija gaunama naudojant V. Zinkeviiaus sukurt lemavimo rank ir V. Daudaraviiaus parengt vienareikminimo rank. Visiems jiems studijos autoriai nuoirdiai dkoja u bendradarbiavim. Dkojame ir studij skaiiusiems, verting pastab pateikusiems recenzentams prof. habil. dr. A. Pakeriui ir dr. P. Kasparaiiui. J dka gerokai patobulinome ne tik studij, bet ir paias skiemenavimo, kiriavimo ir tanskribavimo programas.

2
2.1
2.1.1

Skiemenavimas
Skiemenavimo principai
Skiemens centras ir jo nustatymas

Skiemuo kalbjimo srauto atkarpa, kuri daugelis intuityviai jauiame, taiau sunkiai apibriame. Kalboje izoliuot gars ir skiemen nra. Natraliai pasakytame odyje danai tarp skiemen nra ryki rib. Dl to egzistuoja vairi skiemens rib nustatymo teorij. Vienos j remiasi artikuliacinmis ypatybmis (kalbos padarg raumen tampa, ikvepiamo oro kiekiu); kitos akustiniais ar audiciniais poymiais (analizuojami spektriniai ypatumai, priebalsi skambumas). Tai, kad nra patikimos metodikos, nustatanios objektyvias, fonetinmis ypatybmis paremtas skiemen ribas, rodo, jog kalbai svarbesnis skiemen skaiius, o ne tikslios ribos tarp j. Galima bt tiktis, kad to utenka ir kuriant skiemenavimo rank kalbos kompiuterinio apdorojimo reikmms. Lietuvi bendrinje kalboje skiemens pagrindas yra balsis, dvibalsis arba mirusis dvigarsis, pvz.: me-dus, sie-na, kal-nai. Prie skiemens centro i vienos ir kitos puss gali lietis priebalsi. J buvimas ar nebuvimas neturi takos skiemeniui susidaryti, nes j gali sudaryti ir vieni skiemens sudaromieji garsai (skiemens centras), pvz.: -m, uo-das, ar-ti. Taigi priebalsiai yra skiemens periferija. Prie skiemens centr esantys priebalsiai sudaro eksplozin priebalsi grup, po jo esantys implozin grup. Kadangi kiekvien skiemen sudaro bent vienas balsis ar dvibalsis (jis yra skiemens centras, btinoji skiemens dalis), tad suskaiiavus juos galima pasakyti, kiek skiemen yra odyje. Taiau atkreiptinas dmesys tai, kad prastin rayba netiksliai perteikia tarim, dl to bals (raid) ne visada ymi bals (gars). Pirmiausia mintinas vadinamasis minktumo enklas, ymimas raide i, pvz.: odiuose grio, keliu, vaiavo raidi ir gars kiekis nesutampa. I pirmo vilgsnio tai nesunkiai isprendiama problema: reikia tik gars junginius iu, i, i, io, ia, i laikyti vienu neskaidomu segmentu (kaip ir dvibalsius ie, uo, ai, au, ei, ui). Taiau kalboje vartojama nemaai tarptautini odi, kuriuose panaios samplaikos (ia, iu, io) ymi du balsius (vadinamasis hiatas), tarp j tariant terpiamas j, pvz.: akvariumas, biologija, cianas, empionas. iuo atveju parykintieji balsiai esti dviej skiemen centrai. Kita vertus, bals i ne visada ymi ir dvibalsio dmen, nors junginys grakai labai panaus dvibals, pvz.: abiturientas, audiencija, higiena, orientacija, induizmas, intuicija, jzuitai. iuose odiuose yra dviej balsi samplaika (hiatas). Tad ie balsiai priklauso skirtingiems skiemenims. Lietuvikuose odiuose tarp dviej morfem taip pat gali atsirasti dvibalsius ar balsio ir minktumo enklelio junginius (kalbinink vadinamj paprieakjusi balsi) primenani balsini samplaik, pvz.: apsiaaroti, siaminti, neilgas, paimti, paupys, suiro, suo. Toki dviej balsini samplaik pasitaiko ir tarptautini odi priedlio ar sangros dalelyts ir aknies sandroje, pvz.: neinicijuoti, pailiustruoti, persiorientuoti, suintriguoti. Tai nra 10

dvibalsiai ar paprieakj balsiai, tad jie yra atskir skiemen centrai. Dl mint atvej negalima tik aklai suskaiiuoti balsi, dvibalsi ir pasakyti skiemen kiekio. Reikia labai kruopiai irinkti tuos atvejus, kada dviej balsi (raidi) samplaika ymi: 1) neskaidytin dvibals (ai, ei, ui, au, ie, uo, eu, oi, ou), 2) paprieakjus bals (minktumo enklelis ir balsis, pvz.: i, ia, iai, iau, iu, iui, iuo, io, i, i), 3) o kada, atvirkiai, du gretimi balsiai priklauso skirtingiems skiemenims. 2.1.2 Skiemens rib nustatymas

Kaip jau buvo minta, kalbai svarbesnis yra skiemen kiekis, o ne ribos tarp j. Kuriant skiemenavimo rank automatinio kiriavimo reikmms i principo nebtina nustatyti tiksli rib tarp skiemen svarbus tik pats skiemens centras. Vadinasi, utenka jau pateikt skiemens centro ir skiemen skaiiaus nustatymo taisykli. Taiau tekstui redaguoti (t. y. odiams kelti kit eilut) nebeutenka tik skiemen kiekio. ia btina pateikti taisykles, pagal kurias raidi samplaikos gali bti skaidomos arba jokiu bdu neskaidytinos. Tokiu atveju minktumo enklelis ir balsis, dvibalsiai, mirieji dvigarsiai, dviraidiai ch, d, dz bus neskaidytini vienetai. Dabartins odi klimo taisykls gana liberalios: priebalsi samplaikos gali bti skaidomos vairiai, btina tik kit eilut perkelti paskutin priebals, pvz.: od anksti galima kelti an-ksti, ank-sti, anks-ti. Priedliniai ir sudurtiniai odiai gali bti skaidomi arba skiemenimis, arba pagal sudedamsias dalis, pvz.: ant-akis ir an-takis. kit eilut negalima perkelti ar palikti vienos priebalss (odis keliamas skiemenimis, tad atskirtojoje dalyje turi bti skiemens centras). Paprastai rekomenduojama keliamosios dalies nepradti sunkiai perskaitomu junginiu (nedert kelti an-ksti). Manoma, kad tekstas lengviau ir greiiau skaitomas, kai ankstesnje eilutje paliekama daugiau priebalsi. Norint sukurti skiemenavimo rank, kur bt galima naudoti ir taikomiesiems tikslams, ir fundamentiniams tyrimams, reikia iekoti objektyvi skiemens rib nustatymo taisykli. Kadangi iki iol nenustatyta ryki artikuliacini ir akustini skiemens rib poymi, buvo pasirinkta funkcin arba fonologin skiemens rib nustatymo teorija. Pagal i teorij naujas skiemuo pradedamas maksimaliu priebalsi junginiu, kurio modelis galimas odio pradioje. Lietuvi kalbos odiai gali prasidti balsiu, dvibalsiu (pvz.: audra, uolas, jo, ola, uosis); vienu priebalsiu ar dviej, trij priebalsi junginiu (pvz.: nea, ratas, kalnas, stalas, skyl, tai, slogus, velnus, vris, skraidyti, sprogti, strl). Jeigu odis pradedamas vienu balsiu ar priebalsiu, nra joki j isidstymo apribojim (t.y. gali bti vartojami visi balsiai ar priebalsiai). Jeigu odis pradedamas dviej ar trij priebalsi junginiu, priebalsiai ia isidsto ne bet kaip, o pagal tam tikrus dsningumus. Trinariame junginyje:

11

1) pirmasis visada esti puiamasis priebalsis: s, z, , , ymimas S simboliu1 , 2) antrasis sprogstamasis priebalsis: p, b, t, d, k, g, ymimas T simboliu; iam pogrupiui priskiriamos ir afrikatos c, , dz, d 2 (apie j interpretacij plaiau r. Girdenis, 2003, 9495), 3) treiasis sklandusis priebalsis: l, m, n, r, v, j, ymimas R simboliu. odio pradioje gali bti STR tipo trinaris priebalsi junginys, pvz.: skriauda, strigti. Dvinariame junginyje pirmasis priebalsis gali bti tik puiamasis arba sprogstamasis, o antrasis sprogstamasis arba sklandusis. Taigi ie junginiai gali bti tokio tipo: 1) ST, pvz.: stiklas, spausti; 2) SR, pvz.: slinkti, vilgsnis; 3) TR, pvz.: kratyti, protas. Jeigu odio pradioje gali bti STR, ST, SR, TR tipo priebalsi junginiai, tai tik tokio tipo junginiais gali prasidti ir naujas skiemuo. Tad odius aistra, atrus, skla, msl, akti reikia skiemenuoti ai-stra, a-trus, s-kla, m-sl, ak-ti. Jeigu iuos odius skaidytume kitaip, paeistume odi pradios priebalsi jungimosi dsnius. Tokiu bdu nustatytas skiemuo yra vadinamas fonologiniu skiemeniu. Atkreiptinas dmesys tai, kad odio su konkreiais pradios priebalsi junginiais galbt nra lietuvi kalboje, taiau ia taikytinas apibendrintas modelis, pvz.: fonologiniais skiemenimis skaidome i -vai-zda, li-dnas, nors nra odi, kurie prasidt zd, dn. Taiau yra nemaai odi, kurie prasideda kitokiomis ST ir TR tipo priebalsi kombinacijomis, pvz.: skirti, spinta, stogas ir greitis, priekis, traukti. Tarp priedlio ir aknies, dviej kamien neretai bna vadinamoji atviroji vidin sandra. i odio dali sandra semantizuota ir garsai ia gali nepaklusti bendriesiems fonetiniams odio vidaus procesams. Todl skiemen ribas reikia tapatinti su morfem ribomis, pvz.: vais-kr-mis, at-rem-ti. Kai aknis prasideda balsiu, ankstesns morfemos galinis priebalsis patenka tolesn skiemen, pvz.: an-ta-kis, pe-l-da. Atkreiptinas dmesys ir kitas raidi samplaikas tarp morfem, pvz.: afrikatomis nelaikomos tokio tipo samplaikos: juod-emis.

2.2

Skiemenavimo algoritmo itekliai

Remiantis aptartu skiemens pradios nustatymo principu, galima automatikai suskiemenuoti daugel lietuvi kalbos odi. Skiemenuojant laikomasi nuostatos, kad visos balsi samplaikos
A. Girdenis (2003, 187) ir P. Kasparaitis (2001b) puiamosios artikuliacijos priebalsius f, h, ch link priskirti T poklasiui. Ms programoje jie priskiriami puiamj pogrupiui. Tai periferiniai priebalsiai, lietuvi kalb atj su skoliniais, retai vartojami ir nustatant odio pradios priebalsi junginius juos neatsivelgiama. 2 Tradicikai lietuvi kalboje vienos afrikatos ymimos viena raide, kitos dviem. tai btina atkreipti dmes rengiant automatinio skiemenavimo rank.
1

12

priklauso tam paiam skiemeniui, jei tik jos teorikai gali sudaryti dvibals ar (ir) minktumo enklo i ir balsio samplaik. Taiau yra problemini atvej (apie juos jau kalbta ir ankstesniame skyriuje), kai formaliai ta pati gars (raidi) samplaika gali priklausyti vienam arba dviem skiemenims (pvz.: pa-u-pys ir lau-kas), ar grafema i, kuri vienuose odiuose ymi bals, kituose yra vadinamasis minktumo enklelis (pvz.: bi-o-lo-gi-ja ir ne-io-jo), turi bti atskirai nurodomi. Visa tai pateikta resurs faile, toliau vadinamame skiemenavimo ablon odynu, kuriame eilut aprao vien atvej (ablon) ir galimus jo poymius3 . ablonai yra dvejopi: vidiniai ir pradiniai. Vidinis ablonas pradedamas ir baigiamas simboliu *. Jis gali atitikti bet kuri odio atkarp: pradi, vidur ar pabaig. Pavyzdiui, ablonas *bi-ot* nurodo, kad tokie odiai, kaip biotoksinai, antibiotikai, turintys raidi sek biot, bt skiemenuojami terpiant skiemens skirtuk ablone paymtoje vietoje. Pradinis ablonas pradedamas raide ir baigiamas trejopai: a) raide, b) simboliu *, c) simboliu #. is ablonas taikomas tik tada, kai atitinka nagrinjamo odio pradi. Jei pradinis ablonas baigiasi raide, jis turi tiksliai sutapti su visu nagrinjamu odiu. Jei pradinis ablonas baigiasi simboliu *, lyginamame odyje turi bti viena ar daugiau raidi po ablon atitinkanios odio dalies. Simbolis # apima abu aptartus atvejus: po ablon atitinkanios odio dalies gali bti raidi, bet gali j ir nebti. ablon taikymo tvarka yra hierarchin. Jei nagrinjamam odiui tinka keli ablonai, pasirenkamas svarbesnis (daugeliu atvej ilgesnis) ablonas. Pavyzdiui, odiui gnaibioti gali bti taikomi du ablonai *bi-ot* ir *gnaibiot*, taiau pasirenkamas tik antrasis svarbesnis (ilgesnis) ablonas ir todl jame esanti balsi (raidi) pora io nebus iskaidyta du skiemenis. Jei od ar jo dal atitinkantys ablonai yra vienodo ilgio, svarbesnis yra tas ablonas, kurio poymi srae reikalaujama tam tikros lemos (pagrindins formos). Skiemenavimo ablon odyno ra pavyzdiai pateikiami 2.1 lent.

2.3

Priedli nustatymo algoritmas

Vienas i sudtingesni skiemenavimo udavini nustatyti skiemenuojamo odio priedlius4 ir pseudopriedlius. Priedliais iame darbe vadinamos visos morfemos, galinios eiti prie odio akn: be-, te-, ne-, ap-, api-, ati-, at-, i-, -, nu-, pa-, par-, per-, pra-, pri-, prie-, su-, u-, po-, pro-, apy-, -si-, taip pat kai kurie i morfem junginiai (nebe-, tebe-). Pseudopriedliais vadinami tarptautiniai preksai ir tarptautini (ir kai kuri lietuvik) sudurtini odi pirmieji dmenys, pvz.: anti-, avia-, hidro-, pop-, kilo- tarp-, vir - ir kiti. odio priedlius ir pseudopriedlius skiemenavimo algoritmui inoti yra svarbu dl dviej prieasi. Vis pirma, daug kur skiemen ribas reikia tapatinti su morfem ribomis. Antra, skiemenavimo ablon odynas apima tik nepriedlinius odius. Toki odi, kaip isiaikinti, nebesiaikinti,
Skiemenavimo ablon odynu naudojasi ne tik skiemenavimo algoritmas, bet ir priedli nustatymo bei transkripcijos algoritmai. 4 odio priedliai labai svarbs ir kiriavimo bei transkribavimo algoritmams. Kiriuojant kai kuriuos priedlinius bdvardius ir veiksmaodius reikia inoti kirio viet ir priegaid, jei kirtis yra priedlyje.
3

13

2.1 lentel. Skiemenavimo ablon odyno ra pavyzdiai ablonas *s-deimt* Pavyzdiai trisdeimt keturiasdeimt bibli-o* biblioteka bibliograja bi-o-ind* bioindikacija *bi-ot* antibiotikai *gnaibiot* biotoksinai negnaibioti kair* kairs ka-ir* <kairas> Kairo Taikymo rezultatas Pastabos tris-deimt keturias-deimt bibli-oteka bibli-ograja bi-o-indikacija antibi-otikai bi-otoksinai negnaibioti kairs Poymis <kairas> rodo, kad Ka-iro antrj ablon atitinka tik tie odiai, kuriems Lemuoklisa nustato pagrindin form Kairas. mikro-infarktas Poymis <nj> rodo, kad [mikroinf.rktas] a balsio i ir gretimo balsio ego-istas sandroje transkribuojant ` [egojistas] neterpiamas priebalsis j.

*o-inf* <nj> *o-ist*

mikroinf arktas egoistas

r. 3.2.1 skyri.

pasiaikinimas, taisyklingas skiemenavimas priklauso nuo tinkamo priedli nustatymo, nes skiemenavimo ablon odyne nra ablon su visomis teorikai manomomis priedli ir sangros dalelyts -si- kombinacijomis. Pripainti ar nepripainti odio pradi priedliu ar pseudopriedliu nusprendiama pagal odio (ir odio, gauto atmetus analizuojam dal) morfologins analizs rezultatus. iuos rezultatus priedli nustatymo algoritmui pateikia morfologinis analizatorius Lemuoklis (r. 3.2.1 skyri). Priedli ir pseudopriedli nustatymo algoritmai iek tiek skiriasi. Bdvardi ir veiksmaodi priedli nustatymo procedra pateikiama 2.1 pav. Procedra grina priedli sra, nes odis gali turti kelis priedlius.

14

odis paruoti tui priedli sra iekoti pirmo priedlio: eiti per visus priedlius ir tikrinti, ar odis turi priedl r. 2.2, 2.3 pav. ar rado? Taip dti rast priedla sra, atmesti priedl nuo odio Ne grinti paruot priedli sra

Kartu su sngr. dalelyte, jei ji yra (tik veiksmaodiui).

2.1 pav. Priedli nustatymo algoritmo schema

15

Bdvardis ar odio pradia sutampa su priedliu? Taip analizuoti su morf. anal. od be priedlio ar morf. inf. sutampa su pradinea ? Ne ar odio galn -is? Taip analizuoti su morf. anal. od be priedlio su galnmis -as ir -usb ar nors vienas morf. inf. variantas sutampa su pradine morf. inf.? Ne netinka analizuoti su morf. anal. od be priedlio su galnmis -a ir -ic ar nors vienas morf. inf. variantas sutampa su pradine morf. inf.? Taip Ne

netinka

Taip

Ne

ar odio galn -? Ne netinka Ne

Taip

Taip

tinka

Lyginama, ar parametrai (kalbos dalis, linksnis, skaiius ir t. t.) sutampa. Jei bent viename i lyginam odi kuris nors parametras nra nurodytas, tas parametras nenaudojamas lyginant. b Taip analizuojami bdvardiai apytikris, apytikslis, ... c Taip analizuojami bdvardiai apytikr, apytiksl, ...
a

2.2 pav. Bdvardio priedli patikrinimo algoritmo schema

16

Veiksmaodis ar odio pradia sutampa su priedliu? Taip analizuoti su morf. anal. od be priedlio ar morf. inf. sutampa su pradinea ? Ne ar sngr. dalelyt po priedlio? Taip Taip Ne

netinka

analizuoti su morf. anal. od be priedlio ir: 1) be sngr. dal. 2) be sngr. dal. ir pridjus galn -s 3) be sngr. dal. ir pridjus galn -si ar nors vienas morf. inf. variantas sutampa su pradine morf. inf.? Taip analizuoti su morf. anal. odio bendr.: 1) atmetus priedl (ir sngr. dal.) 2) atmetus priedl (ir sngr. dal.) ir pridjus -s ar morf. anal. analizuoja nors vien gaut bendr. variant?

Ne

Ne

Ne

netinka

iekoti vksm. odyne atmetus priedlb ar rado? Ne netinka Taip

Taip

tinka

Lyginama, ar parametrai (kalbos dalis, linksnis, skaiius ir t. t.) sutampa. Jei bent viename i lyginam odi kuris nors parametras nra nurodytas, tas parametras nenaudojamas lyginant. b Tam reikia veiksmaodi odyno, r. 3.2.3.5 skyri. Iekoma pagal visas tris veiksmaodio formas. Taip galima surasti priedlius tokiems odiams, kuri morfologinis analizatorius neatpasta be priedlio, pvz.: supranta.
a

2.3 pav. Veiksmaodio priedli patikrinimo algoritmo schema

17

Supaprastinta veiksmaodio priedli nustatymo schema taikoma ir daiktavardiams. ia priedliui nustatyti reikalaujama tik pradinio odio ir odio, gauto atmetus priedlius, morfologins informacijos tapatumo. Tokiu bdu pavyksta nustatyti veiksmaodini daiktavardi, pvz.: pa-si-aikinimas, i -si-aukljimas, priedlius. Lemuoklis danai negali atpainti tarptautins kilms odi, turini priedli ir ypa pseudopriedli, pvz.: poabortinis, antialkoholinis, aviaindustrija, hidroizoliacija. Tokiu atveju morfologins informacijos tapatumo principas, kuriuo grindiami anksiau aprayti algoritmai, pseudopriedliams nustatyti negali bti taikomas. nustatymo algoritmams. Dl ios prieasties pseudopriedli nustatymo algoritmui yra suteikta daugiau laisvs atskirti odio preksus nei priedli Pseudopriedli nustatymo algoritmui leidiama atskirti odio preksus pagal pateikt sra tol, kol Lemuoklis jau pradeda od be preks atpainti. i preks atskyrimo schema kai kada nustato priedlius ten, kur j i ties nra (pvz.: Popovas, antilop), bet tokie netikslumai isprendiami: papildomas skiemenavimo ablon odynas (pvz.: ablonais popov*, antilop*). Skiemenavimo (ir transkribavimo) algoritmui svarbus alutinis priedli nustatymo algoritmo rezultatas odio, gauto atskyrus priedlius, pagrindin forma, kuri vardija Lemuoklis. Pagrindin forma gali bti nurodyta kai kuri skiemenavimo ablon poymi srae ir naudojama patikslinti ablono taikymo atvejams (t. y. skiemenuojamo odio ir ablone nurodytos pagrindins formos turi sutapti). Tuo atveju, kai Lemuoklis nustato kelet galim atsakym, pasirenkamas vienas i j prioriteto majimo tvarka: veiksmaodis, bdvardis, daiktavardis ir prieveiksmis. Pavyzdiui, odiui oko bus pasilyta pagrindin forma okti, o ne okas.

2.4

Skiemenavimo algoritmas

Remiantis skiemenavimo algoritmu skiemenuojami pavieniai odiai, gretimus odius neatsivelgiama. Tarp klitiko ir savarankiko odio, jei lijimas buvo jau paymtas skiemenuojamame tekste, terpiamas skiemens ribos enklas, abu odiai skiemenuojami atskirai. Skiemenavimo algoritmo pradiniai duomenys yra: odis, kur reikia skiemenuoti; priedli, pseudopriedli ir aknies riba odyje; nepriedlinio odio pagrindin forma. Papildomai vartotojas gali pats paymti kai kuri skiemen ribas ar pateikti informacij apie skiemenuojamo odio kirio tip ir viet. Rads vartotojo terptus skiemens skirtukus, skiemenavimo algoritmas remiasi vartotojo ymomis, o ne skiemenavimo ablon odyno nuorodomis. Tai pravartu skiemenuojant ilgus tekstus ir siekiant sumainti skiemenuoklio daromas

18

tipines klaidas (daniausiai tai tarptautiniai odiai ar tikriniai daiktavardiai specializuotuose tekstuose). Bendras skiemenavimo algoritmas pateikiamas 2.4 pav.
Skiemenuoti odio priedlius ir pseudopriedlius ar vartotojas pasil dalin odio skaidym skiemenimis? Ne ar odis be priedli atitinka kur nors skiemenavimo ablon? Ne odis be priedli sudaro vien fragment Taip suskaidyti od be priedli tiek fragment, kiek silo ablonas

Taip

suskaidyti od be priedli tiek fragment, kiek silo vartotojas

atskirai skiemenuoti kiekvien odio fragment pagal STRVTRS schem, r. 2.1.2 skyri koreguoti kiekvieno skiemens ribas, r. 2.5 pav.

2.4 pav. odio skiemenavimo algoritmo schema Skiemenavimas yra tik vienas i automatinio kiriavimo etap, tad informacija apie odio kirio tip ir viet skiemenuojant paprastai dar nra inoma. Danai i informacija nra labai svarbi, taiau kai kada gali patikslinti skiemen ribas. Pavyzdiui, odis par (kai kirtis neinomas) bt skiemenuojamas pa-r, o tas pats sukiriuotas odis pa bt r skiemenuojamas pa-, nes ilaikomi abu kiriuoto miriojo dvigarsio dmenys viename r skiemenyje (r. 2.5 pav.). Galimyb skiemenuoti jau sukiriuot tekst yra svarbi, nes apraomas skiemenavimo rankis naudojamas ne tik kiriavimo programoje, bet ir kituose VDU mokslinink darbuose, pavyzdiui, fonotaktikos ar ritmikos tyrimuose. Skiemens rib korekcijos algoritmas pateiktas 2.5 pav.

19

ar skiemens sandra yra C-V tipoa ?

Taip

ar inoma, kad priebalsis C kiriuotas? pa- r visu-eigis r

Ne

perslinkti skiemens rib kair C-V -CV

Ne

Taip

i-ims i-ims at-eidavo a-teidavo

ar skiemens sandra yra V-CC tipo?

Taip

ar sandra *V-C atitinka gars junginius: i, at, u, ap, ma, prie ? Taip perslinkti skiemens rib dein: *V-CC *VC-C

Ne

Ne

i-davikas i-davikas neu-kluptas neu-kluptas ma-daug ma-daug

Tokia skiemens sandra galima tik tarp priedli arba tarp priedlio ir aknies.

2.5 pav. Skiemens rib korekcijos algoritmo schema Skiemenavimo algoritmas beveik nedaro klaid. J gali atsirasti dl homograf, kurie raomi vienodai, bet skiemenuojami skirtingai, pvz.: Di-e-gas ir die-gas, Tri-e-stas ir trie-stas ir kt. Dal homograf bt galima vienareikminti, jei skiemenavimo algoritmas skirtingai traktuot didisias ir masias raides arba gaut patikim informacij i Lemuoklio, ar skiemenuojamas odis yra bendrinis (tikrinis) daiktavardis. Suskiemenuoto teksto pavyzd r. F priede.

20

Kiriavimas

iame skyriuje apraomas lietuvi kalbos odi kiriavimo algoritmas, kuris remiasi odio morfologine analize. is algoritmas skirtas pavieniams odiams kiriuoti, kai inoma odio forma. Algoritmas suskirstytas pagal kalbos dalis, t. y. kiriuojant pirmiausia nustatoma kalbos dalis ir pagal tai pasirenkama kiriavimo procedra.

3.1

Algoritmo jimo duomenys ir rezultatas

Algoritmo jimas yra odis ir jo morfologin forma, o rezultatas sukiriuotas odis (3.1 pav.). Sukiriuoto teksto pavyzd r. G priede. jimas kas (dkt. mot. g. vns. gal., pagr. f.: kasa)

Kiriavimo operacija

Rezultatas

ks a

3.1 pav. Algoritmo jimo duomen ir rezultato pavyzdys Homoform atveju, t. y. jei odio morfologin forma gali bti kiriuojama keliais bdais, pvz.: Alma (mot. vardas) ir Alma (miestas Alm` At` ), algoritmas vis tiek grina tik vien a a kiriavimo variant. Tai priklauso nuo to, koks odis yra nurodytas kiriavimo odynuose (r. 3.2.3 skyri).

21

3.2

Itekliai

Aprayme itekliai pateikiami kaip atskiri moduliai, veikiantys juodosios ds principu. Toks pateikimo bdas leidia atsiriboti nuo t moduli realizacijos ir sutelkti dmes kiriavimo algoritm. Kiekviename poskyryje trumpai pristatysime reikalingus modulius ir j jimo bei ijimo parametrus. 3.2.1 Morfologinis analizatorius (Lemuoklis)

Tai pats svarbiausias kiriavimo resursas, nes visas kiriavimo algoritmas remiasi morfologine odio informacija (apie morfologin analizatori plaiau r. Zinkeviius, 2000). Morfologinio analizatoriaus jimas yra odis. Ijimas morfologins informacijos masyvas. Morfologin informacija kartu su pavyzdiu pateikiama 3.1 lentelje. 3.1 lentel. odio morfologin informacija Pavadinimas Pagrindin forma Kalbos dalis Veikslas Sangrinis Dalyvio ris Nuosaka Laikas Skaitvardio skyrius Laipsnis vardiuotinis Gimin Skaiius Linksnis Asmuo Antratin kalbos dalis Sutrumpjs odis, sutrumpjusi galn Bendratis Es. l. 3 forma Bt. k. l. 3 forma
a

Pavyzdys kiriuodavs kiriuoti dlv. a

Pavyzdys namuos namas dkt. vyr. g. dgs. viet. dkt. taip -e -

nesngr. veik. r. bt. d. l. nevard. vyr. g. vns. vard. vksm. ne kiriuoti kiriuoja kiriavo

Lentelje brknelis ymi nepateikt parametr.

22

3.2.2

Skiemenuoklis

Skiemenuoklis reikalingas tam, kad bt galima nustatyti, kurioje vietoje reikia rayti kirio enkl. Jis kiekvienam odiui grina skiemen masyv. jimas yra odis, ijimas skiemen masyvas. Pvz.: odio kiriuodavs skiemenys yra kir-iuo-da-vs. 3.2.3 odynai

odynuose saugoma specin odio informacija, reikalinga kiriavimui: vardaodi kiriuot, veiksmaodi trys pagrindins formos ir j kirio pozicijos. odynus sudarant remtasi Dabartins lietuvi kalbos odynu, D.Mikulniens, A.Pakerio, B.Stundios Bendrins lietuvi kalbos kiriavimo inynu (2007), V.Kavaliausko Bendrins lietuvi kalbos priesagini veiksmaodi kiriavimu (2000), Valstybins lietuvi kalbos komisijos rekomendacijomis. Nors bendrinje kalboje esama nemaai kiriavimo gretimybi, bet ia apraomas algoritmas visada kiriuoja tik pagal vien variant. Resurs faile negali bti keli odiai su tokiomis pat pagrindinmis formomis, bet skirtingais kiriavimo variantais. 3.2.3.1 Daiktavardi ir bdvardi odynai

Daiktavardi ir bdvardi odyn struktra pateikta 3.2 lentelje. Paieka odyne atliekama pagal odio pagrindin form. 3.2 lentel. Daiktavardi kiriavimo odyno struktra Pavadinimas odio pagrindin forma, kirio vieta ir priegaid Kiriuot 2 Pavyzdys Galimos reikms kitis r vns. arba dgs., jei odis daugiskaitinis, vardininkas 1, 2, 3, 3a , 3b , 34a , 34b , 35b , 36b , 4 3.2.3.2 Tarptautini daiktavardi sraas

2 kiriuots tarptautini daiktavardi kamieno balsiai e arba o yra trumpi ir kai kuriuose linksniuose kiriuojami kairiniu kirio enklu. Todl reikia turti toki odi pagrindini form sra, kad galtume parinkti tinkam kirio enkl, jei kirtis yra kamiene. Pvz.: antena (ant`nos), ikona (ik`nos). e o 3.2.3.3 Skaitvardi odynas

Skaitvardi odyno struktra pateikta 3.3 lentelje. Paieka odyne atliekama pagal odio pagrindin form ir skaitvardio skyri. Prie skaitvardio pateikta gimin ir skaiius reikalingi tuo atveju, jei morfologinis analizatorius kurio nors parametro nenurodo. ios informacijos reikia kiriuojant pagal kiriuoi algoritmus.

23

3.3 lentel. Skaitvardi odyno struktra Pavadinimas odio pagrindin forma, kirio vieta ir priegaid Skaitvardio skyrius Kiriuot Gimin Skaiius
a

Pavyzdys Galimos reikms viener` i dauginis 3

a

vns. arba dgs., jei odis daugiskaitinis, vardininkas kiekinis, dauginis, kuopinis, kelintinis 1, 2, 3, 3a , 3b , 34a , 34b , 35b , 36b , 4 vyr., mot., nesvarbu vns., dgs., nesvarbu

nesvarbua dgs.

Morfologinis analizatorius pateiks gimin.

Be pagrindinio skaitvardi odyno yra naudojamas ir iimi sraas. informacija: 1) odis (nebtinai pagrindin forma), 2) kirio vieta ir priegaid. Skaitvardi iimi sraas pateikiamas A priede. 3.2.3.4 vardi odynas

Reikalinga

io odyno struktra pateikiama 3.4 lentelje.

Paieka odyne atliekama pagal odio

pagrindin form. Prie vardio pateikta gimin ir skaiius reikalingi tuo atveju, jei morfologinis analizatorius kurio nors parametro nenurodo. i gimins ir skaiiaus informacija reikalinga kiriuojant pagal kiriuoi algoritmus. 3.4 lentel. vardi odyno struktra Pavadinimas odio pagrindin forma, kirio vieta ir priegaid Kiriuot Gimin Skaiius
a

Pavyzdys Galimos reikms k` itas 4 nesvarbua nesvarbu vns. arba dgs., jei odis daugiskaitinis, vardininkas 1, 2, 3, 3a , 3b , 34a , 34b , 35b , 36b , 4 vyr., mot., nesvarbu vns., dgs., nesvarbu

Morfologinis analizatorius pateiks gimin ir skaii.

Taip pat, kaip ir skaitvardiams, naudojamas vardi iimi sraas. Jis pateikiamas B priede.

24

3.2.3.5

Veiksmaodi pagrindins formos

Veiksmaodi srauose pateikiamos sukiriuotos visos trys formos. Lietuvi kalboje beveik kiekvienas veiksmaodis gali bti priedlinis. Danai veiksmaodio kiriavimui priedlis takos neturi. Taiau kai kurie pirminiai ir mirieji veiksmaodiai, gav priedl, nukelia kirt j. Srauose alia odio pateikiama atitinkama payma, ar veiksmaodis nukelia kirt5 . 3.5 lentelje pateikiama veiksmaodi resurs failo struktra. 3.5 lentel. Veiksmaodi resurs failo struktra Pavadinimas Veiksmaodio tipas Bendratisa , kirtis, priegaid Es. l. 3 asm., kirtis, priegaid Ar nukelia kirt es. l. priedl? Bt. k. l. 3 asm., kirtis, priegaid Pavyzdys pirminis br` isti breda n taip br` ido taip, ne taip, ne Galimos reikms priesaginis, mirusis, pirminis

Ar nukelia kirt bt. k. l. priedl? ne

a

Bendratis iame aprayme vadinama pirmja forma, esamojo laiko treiasis asmuo antrja forma, btojo kartinio laiko treiasis asmuo treija forma.

Veiksmaodio form paieka resurs faile vykdoma pagal visas tris formas. Jei nepavyksta rasti odio, tada bandoma iekoti tik pagal pirmj form. 3.2.3.6 Nekaitom kalbos dali odynas

Nekaitomos kalbos dalys kiriuojamos tik pagal odyn, kurio pavyzdys pateikiamas 3.6 lentelje. Paieka odyne vykdoma pagal od ir kalbos dal. 3.6 lentel. Nekaitom kalbos dali odi odyno struktra Pavadinimas odis, kirtis, priegaid Kalbos dalis 3.2.4 Pavyzdys vali jst.

Daiktavardi, bdvardi priesag sraas

Kai kuri priesag vediniai kiriuojami pagal t pat model. Todl nebtina saugoti viso priesagini vedini srao pagrindiniuose daiktavardi ir bdvardi odynuose. Utenka
5

Tai galima programuoti, bet iuo atveju pasirinktas kitas variantas.

25

turti priesag sra ir pagal j nustatyti kiriuot. informacija: 1) priesaga, 2) kirio vieta ir priegaid, 3) kiriuot, 4) kalbos dalis. Priesag srao pavyzdys pateikiamas C priede.

Priesag srae pateikiama tokia

Dalis priesagini vardaodi turi kiriavimo iimi. Tokie vardaodiai kiriuojami pagal atskirus priesag algoritmus (r. 3.3.7 skyri) arba yra traukti pagrindinius atitinkamos kalbos dalies odynus. Nustatant toki odi kiriuotes is priesag sraas nenaudojamas.

26

3.3

Vardaodi kiriavimas
T lemia pati kiriavimo sistema:

Automatizuotas vardaodi kiriavimas nesudtingas.

linksniuojamieji vardaodiai pagal kiriavimo panaum kalbinink skirstomi keturias grupes, t. y. kiriuotes (jeigu skaiiuotume 3 kiriuots 3a , 3b , 34a , 34b ir retesnius variantus, j bt daugiau). Kiriuots tai linksniuojamj odi kiriavimo tipai, nustatomi pagal daugiskaitos naudininko ir daugiskaitos galininko kirio viet (jei daugiskaitos nra, tada danai galima remtis vienaskaitos nagininku ir vietininku). odynuose jos ymimos skaitmenimis: 1, 2, 3, 3a , 3b , 34a , 34b , 4. Kuriant automatinio kiriavimo program reikia turti vardaodi sraus su kiriuots nuoroda (jie aprayti 3.2.3 skyriuje). Vardaodi skirstymo kiriavimo paradigmas danai utenka mogui, bet jo nepakanka kompiuteriui. Taip yra todl, kad kiekviena kiriuot turi po kelis skirtingo linksniavimo tipo pavyzdius. Vadinasi, kiekvienas kiriuots linksnis gali turti po kelias skirtingas galnes. Jeigu kiriuojama galn, tada kompiuteris turi turti tos galns kiriavimo model. Vardaodi kiriavimo algoritmas pristatomas iskaidytas pagal kalbos dalis. r. 3.3.1 3.3.4 skyrius. Pagal vardaodi algoritmus kiriuojami daiktavardiai, bdvardiai, skaitvardiai, vardiai. 3.3.1 Daiktavardi kiriavimo schema

Daiktavardi kiriavimo schema pateikiama 3.2 pav.

Daiktavardis Surasti daiktavard resurs faile, r. 3.3 pav. ar radome? Taip Nustatyti kamieno kirt r. 3.10 pav. Kiriuoti pagal atitinkam kiriuot r. 3.3.8 skyri Ne bandyti kiriuoti priesagas 3.3.7 sk.

3.2 pav. Daiktavardi kiriavimo algoritmo schema

27

Daiktavardio pagr. forma iekoti odyne ar rado? Ne iekoti odyne, pakeitus galna ar rado? Ne iekoti ar pagr. forma turi priesag r. 3.2.4 sr. ar rado? Ne grinti, kad neradome Taip grinti rast rezultat Taip Taip

Daiktavardi odyne kai kurie veikj pavadinimai yra pateikiami tik vyrikosios arba tik moterikosios gimins. i procedra suteikia galimyb kiriuoti ir atitinkamus kitos gimins daiktavardius, pvz.: daytojas daytoja, studentas student, direktorius direktor, naujakurys naujakur, ligonis ligon. Atliekami tokie galni pakeitimai: 1) jei galn -as, -us, -is arba -ys, iekoti su galne -; 2) jei galn -, iekoti, ar yra odis su galne -as, -us, -ias, -ius, -is arba -ys; 3) jei galn -ia -ias, -ius; 4) jei galn -a -as.
a

3.3 pav. Daiktavardi paiekos resurs faile algoritmo schema 3.3.2 Bdvardi kiriavimo schema

Bdvardi kiriavimo schema pateikiama 3.4 pav.

28

Bdvardis Surasti priedlius r. 2.1 pav. ar yra priedlis apy-, poarba prie-? Ne ar auk. l.? Ne Surasti bdvard resurs faile r. 3.5 pav. ar radome? Taip Nustatyti kamieno kirt r. 3.10 pav. ar vard.? Taip ar bdv. vard. forma kiriuojama pastoviaia ? Taip ar nelyg. l.? Ne Ne kiriuoti pagal aukt. l. 3.22 lent. Ne kiriuoti pagal kiln. kirio vard. bdv. alg. (3.21 pav.) Taip kiriuoti pagal atitinkam kiriuot, r. 3.3.8 skyri Ne Ne bandyti kiriuoti priesagas r. 3.3.7 skyri Taip Taip

kiriuoti priedl ap-, p- arba prey i

kiriuoti priesag -iusa

ar aukt. l.? Taip kiriuoti pagal kiln. kirio vard. bdv. alg. (3.21 pav.), kirtis kamiene: priesagoje -`sne

Bdvardis yra 1 kir. ir bdv. pagr. forma nra geltonas, mlynas, raudonas, ankstyvas arba vlyvas.

3.4 pav. Bdvardi kiriavimo algoritmo schema

29

Bdvardio pagr. forma iekoti odyne ar rado? Ne ar yra priedliai? Taip Taip

iekoti odyne be priedli Taip

ar rado? Ne Ne

grinti rast rezultat

iekoti odyne be priedli, pakeitus galna iekoti ar pagr. f. turi priesag r. 3.2.4 sr. ar rado? Ne grinti, kad neradome Taip ar rado? Taip grinti rast rezultat

Ne

a i procedra leidia surasti kiriavimo informacij resurs faile tokiems bdvardiams: apytikris, apytikslis, apytikr, .... Atliekami tokie galni pakeitimai: 1) jei galn -is, iekoti su galne -as, -us; 2) jei galn - -a, -i.

3.5 pav. Bdvardi paiekos resurs faile algoritmo schema

30

3.3.3

vardi kiriavimo schema

vardi kiriavimo schema pateikiama 3.6 pav. Dviskaitini vardi kiriavimas pateikiamas atskirai 3.7 pav. vardi iekoma odyne (3.2.3.4) pagal pagrindin form, taip pat bandoma surasti vardius atskiriant priedlius: ne- arba nebe- (r. 3.8 pav.).

31

vardis Taip

ar odis tai ir bev. g.? Ne ar odis yra jisai, jinai, tasai, isai, anasai? Ne ar vard. ir pagr. f. lygi jis, ji, tas, ta is, i, anas arba ana? Ne ar dvisk.? Ne iekoti odio vardi iimi odyne, r. 3.8 pav. ar radome? Ne iekoti pagr. f. vardi odyne r. 3.8 pav. ar radome? Taip ar vard.? Ne kiriuoti pagal atitinkam kiriuot, r. 3.3.8 sk. Ne

kiriuoti ta i

Taip

kiriuoti paskutin raid riestiniu

Taip

kiriuoti pagal kiln. kirio vard. bdv. alg. (3.21 pav.)a

Taip

kiriuoti dvisk. vardius, r. 3.7 pav.

Taip

kiriuoti kaip odyne

grinti klaid, kad odio nra vardi odyne kiriuoti pagal kiln. kirio vard. bdv. alg. (3.21 pav.)b

Taip

Tuo atveju, jei 3.21 algoritmas reikalauja kiriuoti kamiene, tai riestiniu kirio enklu kiriuojamas pirmas skiemuo. b Tuo atveju, jei 3.21 algoritmas reikalauja kiriuoti kamiene, tai kirtis kamiene pagal odyn.
a

3.6 pav. vardi kiriavimo algoritmo schema

32

Dviskaitinis vardis Taip

ar pagr. f. lygi a arba tu? Ne ar pagr. f. lygi jis, ji, tas, ta, is, i? Taip

kiriuoti antr raid kairiniua

ar naud.? Taip

Ne

kiriuoti pirm skiemen riestiniu

Ne

kiriuoti pirm skiemen deininiu

ar pagr. f. lygi anas, ana, itas, ita, katras, katra, kuris, kuri?

Taip

ar naud.? Taip

Ne

kiriuoti antr skiemen riestiniu

Ne grinti klaid, kad neinomas dviskaitinis vardis

kiriuoti antr skiemen deininiu

m`du ... u

3.7 pav. Dviskaitini vardi kiriavimo algoritmo schema

33

odis iekoti odyne ar rado? Ne Ne ar odis prasideda nearba nebe-? Taip iekoti odyne be ne- arba nebear rado? Ne grinti, kad neradome Taip grinti rast rezultat Taip

3.8 pav. vardio paiekos odyne algoritmo schema 3.3.4 Skaitvardi kiriavimo schema

Skaitvardi kiriavimo schema pateikiama 3.9 pav.

34

Skaitvardis ar pagr. f. yra abu ir dvisk.? Ne ar odis yra dviem? Ne iekoti odio sktv. iimi odyne r. 3.2.3.3 od. ar radome? Ne iekoti pagr. f. sktv. odyne r. 3.2.3.3 od. ar radome? Taip ar auk. l.? Ne ar pagr. f. baigiasi -liktas? Ne ar pagr. f. yra tkstantis? Ne ar vard.? Ne ar aukt. l.? Taip kiriuoti pagal aukt. l. 3.22 lent. Ne kiriuoti pagal atitinkam kiriuot, r. 3.3.8 sk., kirtis kamiene: kaip odyne Taip Taip kirtis kaip odyne Taip Taip kiriuoti priesag -iusa Ne grinti klaid, kad odio nra sktv. odyne Taip kiriuoti kaip odyne Taip Taip kiriuoti trei raid kairiniu Taip

ar naud.? Ne kiriuoti dvim e

kiriuoti dvem i

kiriuoti pagal kiln. kirio vard. bdv. alg. (3.21 pav.), kirtis kamiene: kaip odyne

3.9 pav. Skaitvardi kiriavimo algoritmo schema

35

3.3.5

Kai kuri skaitvardi ir vardi kiriavimas

Kai kurie skaitvardiai (du, dvi, trys) ir vardiai (an`s, -`, katr`s, -`, kur` -` kak`s, kakur` a a a a is, i, a is, -` j` j` ` ` t`s, t`, k`s) kiriuojami visada gale pagal parengt sra. Gale kiriuojama i, is, i, is, i, a a a ir daugelis vardi `, t`, savs, ms, js linksni. a u e 3.7 lentel. Galninio kiriavimo skaitvardiai V. K. N. G. n. d` u dviej dv iem d` u dvim e dv` i dviej dv iem dv` i dvim e trs y trij tr` ims tr` is trim` is

Vt. dviejuos` dviejos` trijuos`, trijos` e e e e

3.8 lentel. Galninio kiriavimo vardi pavyzdiai Vns. V. K. N. G. n. Dgs. V. K. N. G. n. an`s a an anm a an anu ani e an an iems anus ana is an` a ans ani a an an` a anoj` e ans an anms an`s a anom` is anos` e kur` is kuri kurim a kur kuriu kuriam` e kuri e kuri kur iems kurius kuria is kur` i kuris kurii a kuri kuri` a kurioj` e kuris kuri kurims kuri`s a kuriom` is j` is j jm a j ju jam` e ji e j j iems jus ja is juos` e j` i js ji a j j` a joj` e js j jms j`s a jom` is jos` e t`s a t tm a t tu tam` e ti e t t iems tus ta is tuos` e t` a ts ti a t t` a toj` e ts t tms t`s a tom` is tos` e

Vt. anam` e

Vt. anuos` e

kuriuos` kurios` e e

3.9 lentel. Savitai kiriuojami vardiai V. K. N. G. n. ` a mans mn a man` e t` u tavs tu a tav` e tavyj` e savs su a sav` e savyj` e ms e ms m`ms u m`s u js js j`ms u j`s u jum` is

manim` tavim` savim` mum` i i i is

Vt. manyj` e

mumys` jumys` e e

vardiai m`no, t`vo, s`vo, kien, kakien, nikieno kiriuojami pagal parengt sra. a a a e 36

Samplaikini vardi paprastai kiriuojamas antrasis odis, pvz.: bet k`s, kai k`s, kain a a kur` (bet dag kas). Samplaikose su dalelyte ne abu vardiai kiriuojami, pvz.: k`s ne is u a k`s, kur` ne kur` Taiau tam reikia nustatyti, kad tai samplaikinis vardis. ia apraomas a i i. algoritmas skirtas pavieniams odiams kiriuoti, todl i problema nenagrinjama. 3.3.6 Kirio enklo kamiene nustatymas

Jei 2, 3, 4 kiriuots vienaskaitos vardininkas kiriuojamas galnje, reikia nustatyti kamieno kirio enkl. ia pateikiamas algoritmas (3.10 pav.), kuris nustato bdvardi ir daiktavardi kamieno kirt.

37

odio pagr. forma ar 1 kir.? Ne nustatomas kiriuotas skiemuo, r. 3.11 pav. Taip

ar kir. paskutinis skiemuo? Taip ar bdv. ir kirtis priedlyje? Ne ar 3, 3a , 34a kir.?

Ne

kamiene kirtis sutampa su nurodytu odyne

Taip

kiriuoti pagal priedl

Taip

ar kir. sk. yra i, u, o ir po j l, m, n, r? Ne kiriuoti deininiu ant dvibalsio, mir. dvigarsio pirmojo dmens arba ant vienbalsio

Taip

kiriuoti kairiniu ant pirmojo dmens

Ne

ar kir. sk. dvibalsis arba mir. dvigarsis? Ne ar kir. sk. yra u, i? Ne ar kir. sk. yra trumpas iame odyjea ? Ne kiriuoti riestiniu ant paskutinio to skiemens balsio

Taip

kiriuoti riestiniu ant dvibalsio ar dvigarsio antrojo dmens

Taip

kiriuoti kairiniu ant u, i

Taip

kiriuoti kairiniu ant paskutinio to skiemens balsio

Patikrinama, ar odio pagrindin forma yra tarptautini daiktavardi srae (r. 3.2.3.2).

3.10 pav. Kirio enklo kamiene nustatymo algoritmo schema

38

odio pagr. forma Taip

ar 2, 3 arba 4 kir.? Ne ar 3a arba 3b kir.? Ne ar 34a arba 34b kir.? Ne ar 3

5b

kiriuotas priepaskutinis skiemuo

Taip

kiriuotas treiasa nuo galo skiemuo

Taip

kiriuotas ketvirtas nuo galo skiemuo

kir.? Ne

Taip

kiriuotas penktas nuo galo skiemuo kiriuotas etas nuo galo skiemuo

ar 36b kir.? Taip grinti klaid, kad neinoma kiriuot

Taip

Skaiiuojami pagrindins formos skiemenys.

3.11 pav. Kiriuoto skiemens, jei kirtis kamiene, nustatymo algoritmo schema 3.3.7 Kai kuri priesagini daiktavardi ir bdvardi kiriavimas

Kai kuriuos priesaginius vedinius galima kiriuoti pagal suprogramuotas taisykles. Taip galima sumainti naudojamo srao apimt. Todl kiriuojant daiktavardius arba bdvardius (r. 3.2 ir 3.4 pav.) taikoma tokia schema: kiriavimo informacijos iekoma odynuose; jei odyne nerandama, tada pasitelkiamas priesag sraas (r. 3.2.4 skyri). Tai

priesagos, kuri vediniai daniausiai yra tos paios kiriuots. Utenka saugoti priesag sra su kiriuots nuoroda ir iekant odio kiriuots papildomai patikrinti srae (r. 3.3, 3.5 pav.); jei nepavyksta nustatyti kiriuots pagal pirmus du punktus, tai odis bandomas kiriuoti taikant iame skyriuje apraytus priesag kiriavimo algoritmus. i priesag kiriuots vienareikmikai nustatyti negalima, bet daugelio j kiriavim vis tiek galima suprogramuoti. Patikrinama, ar odis turi toliau nurodytas priesagas (t. y. ar odio pabaiga sutampa su priesaga) ir jei nustatoma priesaga, tada kiriuojama pagal atitinkamos priesagos algoritm (3.123.16 pav.). 39

Reikia pabrti, kad dalis priesagini vedini kiriuojami su tam tikromis iimtimis, todl tokie variantai traukti bdvardi ir daiktavardi odynus ir jiems iame skyriuje aprayti algoritmai netaikomi. Sudaryti kiriavimo algoritmai tokiems priesag vediniams: 1. Pirmiausia atkreiptinas dmesys veiksmaodinius abstraktus su priesagomis -imas, -ymas. Toki vedini dabartinje kalboje yra apie 17 tkst. i vedini kiriavimas nesudtingas ir j galima suprogramuoti taip (r. 3.12 pav.): (a) pastoviai arba pirmja kiriuote kiriuojami tie vediniai, kurie padaryti i daugiaskiemeni btojo kartinio laiko veiksmaodi, t. y. ie odiai ilaiko daugiaskiemeni mirij veiksmaodi srao 3 formos kirio viet ir priegaid arba pati programa nustato priesagini veiksmaodi btojo kartinio laiko form ir kirio viet bei enkl; (b) pagal antrj kiriuot kiriuojami tie vediniai, kurie padaryti i dviskiemeni btojo kartinio laiko veiksmaodi. Kiriuojant mintus vedinius ne pagal odyn, o pagal suprogramuotas taisykles, ne tik beveik tredaliu sutrumpinamas programos naudojamas sraas, bet ir bus galima kiriuoti naujus vedinius. Tai labai svarbu, nes is darybos tipas produktyvus: tokius vedinius galima padaryti i bet kurio veiksmaodio, dabar j pasidaroma ir i vairi tarptautini odi. i vedini tekste, ypa moksliniame, tikrai nemaai pasitaiko.

40

odis

ar galima padaryti vksm. bt. k. l. 3 asm.a ?

Taip

ar naujai sudaryto vksm. 2 skiemenysb ? Taip ar yra priedlis per-? Ne

Ne

kiriuoti kaip naujai sudaryto vksm. bt. k. l. 3 asm.

Taip

kiriuoti priedl pr-

Ne

ar priesaga -imas? Taip kiriuoti pagal 2 kir., kamieno kirtis priesagoje -`mas i

Ne

kiriuoti kaip naujai sudaryto vksm. bt. k. l. 3 asm.

grinti klaid, kad negalime sukiriuoti priesagos

a b

Analogikai kaip 3.15 pav. Atmetus priedlius ir sangros rodikl -si-.

3.12 pav. odio su priesaga -imas arba -ymas (ir sngr. f.) kiriavimo algoritmo schema 2. Veikj pavadinimai su -tojas ilaiko bendraties priesagos kirt (r. 3.13 pav.), veikjus ymintys -jas vediniai visada kiriuojami tvirtapradikai priesagoje (1 kiriuot). Toki veikj pavadinim dabar yra apie 900 (ir vis nauj dar sudaroma). Iimtys yra vediniai su priedliu per-, pvz.: prmjas, -a.

41

odis ar galima padaryti vksm. bendr.a ? Ne grinti klaid, kad negalime sukiriuoti priesagos Taip kiriuoti kaip naujai sudaryta vksm. bendr.

Atmetama priesaga ir tikrinama, ar morfologinis analizatorius analizuoja od su baigmeniu -ti.

3.13 pav. odio su priesaga -tojas arba -toja kiriavimo algoritmo schema 3. Sudaryti algoritmai priesag -ikas, -ika (3.14 pav.), -lis, -l (3.15 pav.), -ininkas, -inink (3.16 pav.) vediniams kiriuoti.

odis

ar galima padaryti dkt. vns. gal.a ? Ne grinti klaid, kad negalime sukiriuoti priesagos

Taip

kirtis kaip naujai sudaryto dkt. vns. gal.

a Atmetama priesaga ir tikrinama, ar morfologinis analizatorius analizuoja od su bent vienu i toki baigmen: -, -, -, -, -i, -i, -ij, -ik.

3.14 pav. odio su priesaga -ikas arba -ika kiriavimo algoritmo schema

42

odis

ar galima padaryti dkt. vard.a ? Ne ar galima padaryti vksm. bt. k. l. 3 asm.b ? Ne grinti klaid, kad negalime sukiriuoti priesagos

Taip

kiriuoti priesag -l(is,-)

Taip

kiriuoti kaip naujai sudaryto vksm. bt. k. l. 3 asm.

Atmetama priesaga ir tikrinama, ar morfologinis analizatorius analizuoja od su bent vienu i toki baigmen: -as, -ias, -is, -ys, -us, -ius, -, -a, -ia, -ai, -iai, -os, -ios, -s, -s, -ija, -ika. b Atmetama priesaga ir tikrinama, ar morfologinis analizatorius analizuoja od su bent vienu i toki baigmen: -, -o, -jo, -ojo, -osi, -si.
a

3.15 pav. odio su priesaga -lis arba -l kiriavimo algoritmo schema

odis

ar galima padaryti dkt. vns. gal.a ?

Taip

ar naujai sudarytas dkt. yra 1, 2, kir.?

Taip

kiriuoti kaip naujai sudaryto dkt. vns. gal.

Ne

Ne kiriuoti pagal 2 kir., kamieno kirtis priesagoje -inik(as,-) n

grinti klaid, kad negalime sukiriuoti priesagos

Analogikai kaip 3.14 pav.

3.16 pav. odio su priesaga -ininkas arba -inink kiriavimo algoritmo schema

43

3.3.8 3.3.8.1

Kiriuots Pirmoji kiriuot

Pirmosios kiriuots odiai yra pastovaus kirio, jie visuose linksniuose ilaiko t pai kirio viet ir priegaid. Jeigu tai priepaskutinis skiemuo, jo priegaid visada tik tvirtaprad, tolesniame skiemenyje gali bti bet kuri priegaid ar trumpasis kiriuotas skiemuo. Taigi pirmosios kiriuots odiai visada kiriuojami taip, kaip nurodyta parengtame odyne. Atkreiptinas dmesys pirmosios kiriuots vardius: anks, -ia, kitks, -ia, vienks, -ia, visks, -ia (j vyrikosios gimins vienaskaitos vardininkas kiriuojamas paskutiniame skiemenyje, kiti linksniai ilaiko t pai kirio viet ir priegaid, bet kiriuojami jau nebe paskutiniame skiemenyje), k` itkas, v` iskas, ` itas, -a, ` itoks, -ia turi pastov kirt, pvz.: v` iskas, v` isko, v` iskam, v` isk, v` iskuo, v` iskame. Pirmosios kiriuots schema pateikta 3.10 lentelje. ioje ir kitose kiriuoi schemose tvirtagal priegaid ymima riestiniu kirio enklu, tvirtaprad tik deininiu, o kairinis kirio enklas ymi trumpj skiemen. Brkneliais ymimi skiemenys. nagininke ir vietininke odiai gali turti dviskiemenes galnes, todl lentelje ten priraytas dar vienas brknelis skliausteliuose. 3.10 lentel. Pirmosios kiriuots schema Linksniai Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas nagininkas Vietininkas auksmininkas 3.3.8.2 Antroji kiriuot Vienaskaita ` ` ` ` ` ` ` ( ) ( ) Daugiskaita ` ` ` ` ` ` ` ( ) ( )

Antrosios kiriuots odiai kirt gali turti tik paskutiniame arba priepaskutiniame skiemenyje (neskaiiuojant dviskiemeni galni). Galnje kiriuojami tik vienaskaitos vardininkas su galne -a, vienaskaitos nagininkas su vienskiemene galne -(i)a, -e, -(i)u, vienaskaitos vietininkas su vienskiemene galne -e ir daugiskaitos galininkas. ios kiriuots odi priepaskutinis skiemuo gali bti trumpasis arba tvirtagalis. r. 3.11 lent.

44

3.11 lentel. Antrosios kiriuots schema Linksniai Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas nagininkas Vietininkas auksmininkas
a b

Vienaskaita ` ` ` ` ` `( ) ` `( ) ` `
b c a

Daugiskaita ` ` ` ` ` ` ` ( ) ( )

gale kiriuojama, jei galn -(i)a gale kiriuojama, jei galn -(i)a , -e, -(i)u c gale kiriuojama, jei vienskiemen galn -e

3.12 lentel. Antrosios kiriuots daiktavardi pavyzdiai Vns. V. K. N. G. n. . Dgs. V. K. N. G. n. . sdas sdo sdui sd sod` u sde sdai sd sdams sod`s u sdais sdai dis dio diui d odi` u dyje di diai di diams odi`s u diais diai mergin` a merg` inos merg` inai merg` in mergin` a merg` inoje merg` ina merg` inos merg` in merg` inoms mergin`s a merg` inomis merg` inose merg` inos vk a vks a vkei a vk a vak` e vkje a vke a vks a vki a vkms a vak`s e vkmis a vkse a vks a s`kius u s`kiaus u s`kiui u s`ki u s`kiumi u s`kiuje u s`kiau u s`kiai u s`ki u s`kiams u suki`s u s`kiais u s`kiuose u s`kiai u

Vt. sod` e

Vt. sduose diuose

Antrosios kiriuots algoritmas pateikiamas 3.17 pav. 3.3.8.3 Treioji kiriuot

Treiosios kiriuots odi gali bti kiriuota galn arba kuris nors negalinis, bet visada tas pats kamieno skiemuo. Jei kiriuojama galn ir priepaskutinis skiemuo, odynuose ymima 3. mnas. 45 Priepaskutiniame skiemenyje visada esti tik tvirtaprad priegaid, nes ios kiriuots odiai nepaklsta priepaskutinio skiemens priegaids taisyklei, pvz.: drbus, a

odis

ar dgs. gal.? Ne ar vns. nag. ir galn nra -umi? Ne ar vns. vard. ir galn -a? Ne ar vns. viet.? Taip ar galn yra -yje, -je, -uje, -oje arba -iame? Ne kiriuoti paskutin bals kairiniu Taip

Taip

Taip

kiriuoti paskutin bals kairiniu

Ne

Taip

kiriuoti kamiene

3.17 pav. Antrosios kiriuots algoritmo schema Jei kirtis persikelia treij nuo galo skiemen, odynuose ymima 3a arba 3b , pvz.: krvinius 3a ; samdinius 3b . Treiosios kiriuots indeksas a rodo tvirtaprad kiriuoto negalinio skiemens priegaid, b tvirtagal priegaid arba trumpj kiriuot skiemen. Jei kiriuojamas ketvirtasis skiemuo, odynuose ymima 34a (nuoboduls, nobodul) arba y u 34b (udarum`, udarum). a ` Tolesni skiemenys kiriuojami retai, paprastai visur pateikiami tie patys pavyzdiai: paatogrs 35b , pakomisijs 35b , pageleinkel 36b . y y

46

3.13 lentel. Treiosios kiriuots schema Vienaskaita Linksniai Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas nagininkas Vietininkas auksmininkas
a b

Daugiskaita 34a/4b 3a/b ` 3 b ` ` (` )

e f

34a/4b ` ` ` ` ` `

3a/b ` ` ` ` ` `

3 ` (` ) g a ` c d

(` ) ` (` ) b `
f f

kamiene kiriuojama, jei galn -as daiktavardiai su galn -ai, kiti vardaodiai su -i kiriuojami gale c kamiene kiriuojama, jei galn -o d gale kiriuojama, jei galn -(i)am e gale kiriuojama, jei galn -umi, -imi f ir vienskiemen, ir dviskiemen galn turinio odio kiriuojamas visada paskutinis skiemuo g kamiene kiriuojama, jei daiktavardio galn -a, -e, bdvardi ir skaitvardi galn -as

3.14 lentel. 3 kiriuots daiktavardi pavyzdiai Vns. V. K. N. G. n. . Dgs. V. K. N. G. n. drbas a drbo a drbui a drb a drbu a drbe a darba i darb darbms a drbus a darba is nykts y nkio y nkiui y nkt y nkiu y nyktyj` e nykt y nykia i nyki nykims a nkius y nykia is ok` a oks kai k ka okoj` e ka kos ok okms kas okom` is gerkl gerkls grklei grkl grkle gerklj` e grkle grkls gerkli gerklms grkles gerklm` is gerkls` e grkls sn`s u snas u snui sn snum` i snuj` e sna u sns sn sn`ms u snus snuos` e sns rungt` is rungtis e r`ngiai u r`ngt u rungtim` i rungtyj` e rungt y r`ngtys u rungi rungt` ims r`ngtis u rungtys` e r`ngtys u vr` is vris e vriui vr vrim` i vryj` e vri e vrys vri vr` ims vris vrys` e vrys

Vt. darb` e

snum` rungtim` vrim` is is is

Vt. darbuos` nykiuos` okos` e e e . darba i nykia i kos

47

3.15 lentel. 3a kiriuots daiktavardi pavyzdiai Vns. V. K. N. G. n. . Dgs. V. K. N. G. n. itvaras a itvaro a itvarui a itvar a itvaru a itvare a aitvara i aitvar aitvarms a itvarus a aitvara is obuols y buolio buoliui buol buoliu obuolyj` e obuol y obuolia i obuoli obuolims a buolius obuolia is auktum` a auktums uktumai a uktum a uktuma a auktumoj` e uktuma a uktumos a auktum auktumms uktumas a auktumom` is rietuv rietuvs r ietuvei r ietuv r ietuve rietuvj` e r ietuve r ietuvs rietuvi rietuvms r ietuves rietuvm` is rietuvs` e r ietuvs prieast` is prieastis e pr ieasiai pr ieast prieastim` i prieastyj` e prieasti e pr ieastys prieasi prieast` ims pr ieastis prieastim` is prieastys` e pr ieastys vandu vandes n vndeniui a vnden a vndeniu a vandenyj` e vandeni e vndenys a vanden vanden` ims vndenis a vandenim` is vandenys` e vndenys a

Vt. aitvar` e

Vt. aitvaruos` obuoliuos` auktumos` e e e . aitvara i obuolia i uktumos a

3.16 lentel. 3b kiriuots daiktavardi pavyzdiai Vns. V. K. N. G. n. tvaizdas a tvaizdo a tvaizdui a tvaizd a tvaizdu a paaugls y pauglio a paugliui a paugl a paugliu a paauglyj` e paaugl y paauglia i paaugli paauglims a pauglius a paauglia is atram` a atrams tramai a tram a trama a atramoj` e trama a tramos a atram atramms tramas a atramom` is kirml kirmls kimlei r kiml r kimle r kirmlj` e kimle r kimls r kirmli kirmlms kimles r kirmlm` is kirmls` e kimls r iimt` is iimtis e ` iimiai ` iimt iimtim` i iimtyj` e iimti e ` iimtys iimi iimt` ims ` iimtis iimtim` is iimtys` e ` iimtys sesu seses r sseriai e sser e seserim` i, sseria e Vt. atvaizd` e . Dgs. V. K. N. G. n. tvaizde a atvaizda i atvaizd atvaizdms a tvaizdus a atvaizda is seseryj` e seseri e sserys e seser seser` ims sseris e seserim` is seserys` e sserys e

Vt. atvaizduos` paaugliuos` atramos` e e e . atvaizda i paauglia i tramos a

Treiosios kiriuots bdvardi kiriavimas nedaug skiriasi nuo daiktavardi. Tik j vyrikosios gimins vienaskaitos naudininkas kiriuojamas gale. Atkreiptinas dmesys ir tokius treiosios kiriuots bdvardius: ikus, -i, lgus, -i, sm`lkus, -i, sdrus, -i, stus, a y u -i, tnkus, -i (jis pateikiamas parengtuose odynuose). J vyrikosios gimins vienaskaitos a 48

vardininkas kiriuojamas aknyje, kiti linksniai kiriuojami kaip ir visi treiosios kiriuots bdvardiai. 3.17 lentel. 3 kiriuots bdvardi pavyzdiai Vns. V., . jodas u K. N. G. n. Vt. Dgs. K. N. G. n. Vt. jodo u juodm a jod u jodu u juodam` e juod juod iems jodus u juoda is juoduos` e juod` a juods jodai u jod u joda u juodoj` e jodos u juod juodms jodas u juodom` is juodos` e brang`s u brangas u brangim a brng a brngiu a brangiam` e brngs a brangi brang iems brngius a brangia is m` i mis miai mi mia mioj` e mios mi mims mias miom` is

V., . juod` i

brangiuos` mios` e e

Treiosios kiriuots yra vardiai: jks, -i`, kks, -i`, iks, -i`, tks, -i`, kakks, -i`. a a a a a J vyrikosios gimins vardininkas kiriuojamas gale tvirtapradikai, kiti linksniai pagal treiosios kiriuots model. 3.18 lentel. 3 kiriuots vardi pavyzdiai Vns. V. K. N. G. n. Dgs. V. K. N. G. n. tks tkio tokim a tk tkiu toki e toki tok iems tkius tokia is toki` a tokis tkiai tki tkia tokioj` e tkios toki tokims tkias tokiom` is

Vt. tokiam` e

Vt. tokiuos` tokios` e e Treiosios kiriuots algoritmas pateikiamas 3.18 pav.

49

odis ar vns. kilm. ir galn nra -o? Ne ar vns. naud. ir galn -am? Ne ar vns. nag. ir galn yra -umi arba -imi? Ne ar vns. ar dgs. viet.? Ne ar dgs. kilm.? Ne ar dgs. naud.? Taip ar galn -ams, -oms, -ms arba -iems? Ne kiriuoti paskutin bals kairiniu Taip ar galn -ais? Ne kiriuoti paskutin bals kairiniu Taip Taip kiriuoti paskutin raid riestiniu Taip kiriuoti -as i Taip kiriuoti paskutin skiemen deininiu Taip kiriuoti paskutin bals kairiniu Taip Taip kiriuoti galn -m a Taip kiriuoti paskutin bals riestiniu

Taip

kiriuoti paskutin bals riestiniu

Ne

ar dgs. nag.?

Ne ar ein. vid. viet.?

ar vns.? Ne

Ne r. 3.19 pav.

kiriuoti priepaskutin skiemen deininiu

3.18 pav. Kiriavimas pagal treij kiriuot. 1 dalis

50

Tsinys 3.18 pav. ar vard. arba auksm.? Taip ar vns.? Ne

kiriuoti kamiene Taip

Taip

ar galn -a? Ne ar galn -is ir ne bdv.? Ne ar galn -us arba -i ir ne bdv. iimtysa ?

Taip

Taip

kiriuoti paskutin bals kairiniu

Ne

Ne ar galn -y, -au, -ie -ys arba -uo? Ne ar galn - ir ne bdv.? Ne kiriuoti kamiene Taip Taip

kiriuoti paskutin bals riestiniu

ar galn -ie? Ne ar galn -ai ir dkt.? Ne ar galn -i ir ne dkt.? Ne kiriuoti kamiene Taip

Taip

kiriuoti paskutin bals riestiniu kiriuoti paskutin bals kairiniu

Taip

lygus, -i, tankus, -i, aikus, -i, sodrus, -i, sdrus, -i, sprus, -i, vankus, -i, tolygus, -i, vaiskus, -i, veikus, -i, raikus, -i, smulkus, -i, sotus, -i.

3.19 pav. Kiriavimas pagal treij kiriuot. 2 dalis

51

3.3.8.4

Ketvirtoji kiriuot

Ketvirtosios kiriuots odiai gali bti kiriuojami tik paskutiniame arba priepaskutiniame skiemenyje (neskaiiuojant dviskiemeni galni), priepaskutinio skiemens priegaid visada tik tvirtagal arba trumpasis kiriuotas skiemuo. r. 3.19 lentel. Pavyzdiai pateikti 3.20 lentelje. 3.19 lentel. Ketvirtosios kiriuots schema Linksniai Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas nagininkas Vietininkas auksmininkas
a b

Vienaskaita a ` ` c ` ` ` ` (` ) ` (` ) g `
e f d

Daugiskaita b ` ` ` (` ) ` (` ) b ` `
f f

kamiene kiriuojama, jei galn -as daiktavardiai su galn -ai, kiti vardaodiai su -i kiriuojami gale c kamiene kiriuojama, jei galn -o d gale kiriuojama, jei galn -(i)am e gale kiriuojama, jei galn -umi -imi f ir vienskiemen, ir dviskiemen galn turinio odio kiriuojamas visada paskutinis skiemuo g kamiene kiriuojama, jei daiktavardio galn -a, -e, bdvardi ir skaitvardi galn -as

3.20 lentel. Ketvirtosios kiriuots daiktavardi pavyzdiai Vns. V. K. N. G. n. . Dgs. V. K. N. G. n. klias e klio e kliui e kli e keli` u kel y kelia i keli kelims a keli`s u kelia is glbs y glbio glbiui glb glbi` u glbyj` e glb y glbia i glbi glbims a glbi`s u glbia is klaid` a klaids kla idai kla id klaid` a klaidoj` e kla ida kla idos klaid klaidms klaid`s a klaidom` is ll lls llei ll ll` e llj` e lle lls lli llms ll`s e llm` is lls` e lls nakt` is naktis e nkiai a nkt a naktim` i naktyj` e nakti e nktys a nakt nakt` ims nakt` is naktim` is naktys` e nktys a dant` is dantis e daiui n dat n dantim` i dantyj` e danti e datys n dant dant` ims dant` is dantim` is dantys` e datys n

Vt. kelyj` e

Vt. keliuos` glbiuos` klaidos` e e e . kelia i glbia i kla idos 52

Ketvirtosios kiriuots bdvardi kiriavimas nedaug skiriasi nuo daiktavardi. Tik j vyrikosios gimins vienaskaitos naudininkas kiriuojamas gale (r. 3.21 lentel). 3.21 lentel. Ketvirtosios kiriuots bdvardi pavyzdiai Vns. V., . mekas n K. N. G. n. Vt. Dgs. K. N. G. n. Vt. meko n menkm a mek n menk` u menkam` e menk menk iems menk`s u menka is menkuos` e menk` a menks mekai n mek n menk` a menkoj` e mekos n menk menkms menk`s a menkom` is menkos` e kiln`s u kilnas u kilnim a ki ln kilni` u kilniam` e ki lns kilni kiln iems kilni`s u kilnia is kiln` i kilnis ki lniai ki lni kilni` a kilnioj` e ki lnios kilni kilnims kilni`s a kilniom` is pana`s u panaas u panaim a pan a panai` u panaiam` e pans a panai pana iems panai`s u panaia is pana` i panais paniai a pani a panai` a panaioj` e panios a panai panaims panai`s a panaiom` is

V., . menk` i

kilniuos` kilnios` e e

panaiuos` panaios` e e

Ketvirtosios kiriuots algoritmas pateikiamas 3.20 pav. 3.3.9 Auktesniojo, auktlesniojo ir aukiausiojo laipsnio form kiriavimas

Auktesniojo ir auktlesniojo laipsnio bdvardiai kiriuojami pagal 4 kiriuot (3.23 lent.). Taiau juos geriau programuoti atskirai, nes kai kuri linksni galns kitokios nei nelyginamojo laipsnio bdvardi. Auktesniojo, auktlesniojo laipsnio kiriavimas pateikiamas 3.22 lentelje. 3.22 lentel. Auktesniojo laipsnio kiriavimas Linksniai Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas nagininkas Vietininkas auksmininkas ` ` ` ` ` ` ` Vyrikoji gimin Vienaskaita Daugiskaita ` ` ` ` ` ` ` ` ` ` Moterikoji gimin Vienaskaita Daugiskaita ` ` ` `

53

odis ar vns. nag. arba dgs. gal? Ne ar dgs. naud.? Taip ar galn -ams, -oms, -ms arba -iems? Ne ar galn -ums -ims? Ne Ne kiriuoti kamiene Taip kiriuoti paskutin skiemen deininiu Taip Taip kiriuoti paskutin bals kairiniu

ar vns. vard.?

Taip

ar galn -a, -is, -us arba -is? Ne ar galn -ys arba -?

Taip

kiriuoti paskutin bals kairiniu

Taip

Ne

Ne kiriuoti kamiene

ar vns. auksm.?

Taip

ar galn -y, -ie arba -au? Ne kiriuoti kamiene

Taip

Ne Taip

ar dgs. vard. arba auksm.?

ar galn -ai ir dkt.? Ne ar galn -i ir galn ne -ai ir ne dkt.? Ne kiriuoti kamiene

Taip

kiriuoti paskutin bals riestiniu

Taip

kiriuoti paskutin bals kairiniu

Ne

r. 3.18 pav., t. y. kiti linksniai kaip 3 kiriuots

3.20 pav. Ketvirtosios kiriuots algoritmo schema

54

3.23 lentel. Auktesniojo laipsnio form kiriavimo pavyzdiai Linksniai V. K. N. G. n. Vt. . Vyrikoji gimin Vienaskaita gra`snis e gra`snio e graesnim a gra`sn e graesni` u graesniam` e gra`sni e Daugiskaita graesn` i graesni graesn iems graesni`s u graesnia is graesniuos` e graesn` i Moterikoji gimin Vienaskaita gra`sn e graesns gra`snei e gra`sn e graesn` e graesnj` e gra`sne e Daugiskaita gra`sns e graesni graesnms graesn`s e graesnm` is graesns` e gra`sns e Kirtis yra priesagose

Aukiausiojo laipsnio bdvardiai kiriuojami visada pastoviai. -iusias, -iusia, pvz.: graiusias, graiusia. a a a a 3.3.10 vardiuotini form kiriavimas

Vardaodi (bdvardi, skaitvardi, vardi) vardiuotins formos kiriuojamos dvejopai: 1. Pastoviai (t.y. ilaiko paprastosios formos kirio viet ir priegaid) kiriuojamos i pirmosios kiriuots bdvardi padarytos formos (pvz.: imint` ingasis, danttasis), y skaitvardiai vienoliktasis, -oji; dvliktasis, -oji; trliktasis, -oji ... devyniliktasis, -oji; u y y tkstantasis, -oji. Iimtys: gelton`sis, -ji; mlyn`sis, -ji; raudon`sis, -ji; ankstyv`sis, a a a a -ji; vlyv`sis, -ji (j paprastosios formos bendrinje kalboje gali bti kiriuojamos ir a nepastoviai, programoje kiriuojamos pastoviai). 2. Kitos vardiuotins formos turi kilnojamj kirt, pvz.: gra`sis, ketvirt`sis, man`sis. J u a a kirtis okinja i priepaskutinio skiemens treij nuo galo. Treiasis nuo galo skiemuo ilaiko paprastosios bdvardio formos priegaid. vardiuotins formos, turinios kilnojamj kirt, kiriuojamos savitai, ne pagal kurios nors kiriuots model. Todl j kiriavimas turi bti atskirai programuojamas. r. 3.21 pav., 3.24 lentel. Auktesniojo laipsnio vardiuotins formos taip pat kiriuojamos pagal 3.21 pav. Jei kirtis yra kamiene, tai kiriuojama priesaga -`sn-. e vardiuotines vardi jis, ji, tas, is, anas vienaskaitos vardininko formas reikia kiriuoti savitai (ne pagal bendr kilnojamojo kirio model): jisa jina tasa isa anasa Kiti i, i, i, i, i. linksniai kiriuojami kaip ir kilnojamojo kirio vardiuotiniai bdvardiai. r. 3.6 pav.

55

3.24 lentel. Kilnojamojo kirio vardiuotini form kiriavimo pavyzdiai Vyrikoji gimin Vns. V. K. N. G. n. . Dgs. V. K. N. G. n. aukt`sis a uktojo a auktjam a uktj a auktoju u aukt`sis a aukt ieji auktj aukt iesiems auktosius u aukta isiais sunk`sis u sukiojo n sunkijam a sukj n sunkioju u sunkijame a sunk`sis u sunk ieji sunkij sunk iesiems sunkiosius u sunkia isiais auktesnsis y aukt`sniojo e auktesnijam a aukt`snj e auktesnioju u auktesnijame a auktesnsis y auktesn ieji auktesnij auktesn iesiems auktesniosius u auktesnia isiais

Vt. auktjame a

Vt. auktusiuose sunkiusiuose auktesniusiuose . aukt ieji sunk ieji auktesn ieji Moterikoji gimin Vns. V. K. N. G. n. . Dgs. V. K. N. G. n. . auktji auktsios uktajai a uktj a auktja auktji uktosios a auktj auktsioms auktsias auktsiomis uktosios a sunkiji sunkisios sukiajai n sukij n sunkija sunkijoje sunkiji sukiosios n sunkij sunkisioms sunkisias sunkisiomis sunkisiose sukiosios n auktesniji auktesnisios aukt`sniajai e aukt`snij e auktesnija auktesnijoje auktesniji aukt`sniosios e auktesnij auktesnisioms auktesnisias auktesnisiomis auktesnisiose aukt`sniosios e

Vt. auktjoje

Vt. auktsiose

56

vardiuotinis odis

ar vyr. g. vns. vard. arba auksm.?

Taip

ar gal. -asis arba -usis? Ne kiriuoti antr nuo galo skiemen riestiniu

Taip

kiriuoti antr nuo galo skiemen kairiniu

Ne

ar mot. g. kilm.? Ne ar dgs. kilm.? Ne ar vyr. g. dgs. nag.? Ne ar mot. g. dgs. nag.? Ne ar viet.? Ne ar mot. g. vns. vard. arba auksm.? Ne ar vyr. g. dgs. vard. arba auksm.? Ne ar vyr. g. naud.? Ne ar mot. g. dgs. naud.? Ne ar dgs. gal.? Ne ar vns. nag.? Ne kiriuoti kamiene Taip Taip

Taip

Taip

kiriuoti antr nuo galo skiemen riestiniu kiriuoti trei nuo galo skiemen riestiniu kiriuoti trei nuo galo skiemen riestiniu Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

Taip

kiriuoti antr nuo galo skiemen deininiu

3.21 pav. Kilnojamojo kirio vardiuotini form kiriavimo algoritmo schema

57

3.3.11

Bevards formos kiriavimas

Bdvardi, skaitvardi ir vardi bevard forma ilaiko vyrikosios gimins vienaskaitos vardininko kirio viet ir priegaid, pvz.: blta (plg. bltas), pig` (plg. pig`s), dom` (plg. a a u u u dom`s), k` (plg. k` u ita itas), p` irma (plg. p` irmas). Kitaip kiriuojamas tik ta Taigi ios formos i. kiriuojamos pagal parengt odyn. Kirio viet ilaiko ir auktesniojo, auktlesniojo, aukiausiojo laipsnio formos, tik auktesniojo ir auktlesniojo laipsnio bevards gimins formos paklsta odio galo taisyklei, t. y. kiriuojamos tvirtagalikai gale, pvz.: balia (plg. u baliusias), baltlia (plg. a u baltliusias), baliusia (plg. baliusias). a a a

58

3.4

Veiksmaodi kiriavimas

Lingvistiniu poiriu veiksmaodio ir jo form kiriavimas nesudtingas. Taiau didel pai ivestini form ir j kaitybos paradigm vairov lemia labai sudting algoritm. Ivestins formos paprastai ilaiko pagrindini form, i kuri padarytos, kirio viet ir priegaid. Pagrindins formos yra bendratis, esamojo laiko ir btojo kartinio laiko treiasis asmuo. Kuriant automatinio kiriavimo program btina turti sukiriuotus i form sraus. Isami ivestini form kiriavimo analiz parod, kad parankiausia visus veiksmaodius suskirstyti tris grupes: priesaginius, miriuosius ir pirminius (r. 3.2.3.5). Taip veiksmaodiai darybos aspektu skirstomi ir kalbinink. Pagal iame skyriuje pateiktus veiksmaodi algoritmus kiriuojami veiksmaodiai, dalyviai, pusdalyviai, padalyviai, bdiniai. 3.4.1 Pagrindin veiksmaodi kiriavimo schema

Visas veiksmaodi kiriavimo algoritmas iame aprayme yra pateikiamas dalimis. 3.22 pav. pavaizduota pagrindin veiksmaodi kiriavimo schema. ios schemos dalys detaliau nagrinjamos tolesniuose poskyriuose. Jei odis kiriuojamas priedlyje ir turi kelis priedlius, kirtis visada bna paskutiniame priedlyje arba sangros dalelytje -si-. Iimtis yra priedlis per-, kuris visada bna kiriuotas. Priedlio kirtis nustatomas pagal priedli sra (2.3).

59

odis Surasti priedlius r. 2.1 pav. ar yra priedlis per-? Ne Surasti vksm. formas resurs faile r. 3.25 pav. Ne grinti klaid, kad neradome vksm. resurs faile kiriuoti pagal 1 form Taip

kiriuoti priedl pr-

ar radome? Taip ar bendr.? Ne ar es. l. vksm.? Ne ar bt. k. l. vksm.? Ne ar bt. d. l. vksm.? Ne ar tar. n. vksm.? Ne ar veik. r. bt. d. l. dlv.? Ne ar veik. r. bs. l. dlv.? Ne r. 3.23 pav. Taip

Taip

kiriuoti pagal es. l. algoritm (3.26 pav.)

Taip

kiriuoti pagal bt. k. l. algoritm (3.27 pav.)

Taip

Taip

Taip

Taip

kiriuoti pagal 1 form

3.22 pav. Veiksmaodi kiriavimo algoritmo schema. 1 dalis

60

Tsinys 3.22 pav. Taip

ar bt. d. l. pad.? Ne ar bs. l. pad.? Ne ar liep. n.a vksm.? Ne ar es. l. pad.? Ne ar bt. k. l. pad.? Ne ar veik. r. bt. k. l. dlv.? Ne ar bs. l vksm. formos? Ne ar bdinys? Ne ar pusd.? Ne ar neveik. bs. l. ir reik. dlv.? Ne r. 3.24 pav. Taip Taip Taip Taip Taip

Taip

kiriuoti pagal 1 form

kiriuoti pagal es. l. pad. algoritm (3.28 pav.)

Taip

Taip

kiriuoti pagal 3 form

kiriuoti pagal bs. l. form. algoritm (3.29 pav.)

kiriuoti pagal bdini algoritm (3.30 pav.)

kiriuoti pagal pusd. algoritm (3.31 pav.)

Taip

kiriuoti pagal neveik. bs. l. ir reik. dlv. algoritm (3.32 pav.)

iskyrus liep. n. 3 asm.

3.23 pav. Veiksmaodi kiriavimo algoritmo schema. 2 dalis

61

Tsinys 3.23 pav. Taip

ar neveik. r. bt. l. dlv.? Ne ar veik. r. es. l. dlv.? Ne ar neveik. r. es. l. dlv.? Ne ar liep. n. 3 asm.? Ne grinti klaid, kad neinoma forma

kiriuoti pagal neveik. r. bt. l. dlv. algoritm (3.33 pav.)

Taip

kiriuoti pagal veik. r. es. l. dlv. algoritm (3.35 pav.)

Taip

kiriuoti pagal neveik. r. es. l. dlv. algoritm (3.36 pav.)

Taip

kiriuoti pagal liep. n. 3 asm. algoritm (3.38 pav.)

3.24 pav. Veiksmaodi kiriavimo algoritmo schema. 3 dalis

62

odis numesti priedlius, sudaryti priedli sraa iekoti odyneb ar rado? Ne ar yra priedlis srae? Taip iimti paskutin priedl i srao ir pridti prie odio pradios Ne grinti, kad neradome Taip grinti rast rezultat

Ne

ar buvo pridta sngr. dalelyt? Taip iimti paskutin priedl i srao ir pridti prie odio pradios

a b

Sngr. dalelyt traktuojama kaip priedlis. Paieka pagal visas tris formas. Jei nerado, tai dar iekoma tik pagal bendrat.

3.25 pav. Veiksmaodio form paiekos algoritmo schema 3.4.2 Bendraties, esamojo ir btojo kartinio laiko form kiriavimas

Bendratis kiriuojama pagal turimus sraus (t. y. pirmj j form), iskyrus veiksmaodius su priedliu per-, kuris visada atitraukia kirt (e deininis kirio enklas). Esamojo laiko veiksmaodiai gali turti pastov ir nepastov kirt. Tai priklauso nuo treiojo asmens (antrosios formos) kirio vietos ir priegaids. Pastov kirt turs tie veiksmaodiai, kuri mintas asmuo kiriuojamas: a) priepaskutiniame skiemenyje tvirtapradikai, b) tolesniame skiemenyje (jo priegaid nesvarbi), pvz.: jju, jji, jja, jjame, jjate, jja; plduriuoju, plduriuoji, plduriuoja, plduriuojame, plduriuojate, plduriuoja. Nepastov kirt turi tie veiksmaodiai, kurie kiriuojami priepaskutiniame skiemenyje tvirtagalikai arba turi trumpj kiriuot skiemen, pvz.: grt`, grt` gr u i, ta, gr tame, gr tate, gr ta. i veiksmaodi vienaskaitos pirmasis ir antrasis asmenys kiriuojami gale (kairiniu kirio enklu, jei trumpoji galn; riestiniu ant antrojo dvibalsio dmens, jei galn -au, -ai). Kiti asmenys ilaiko treiojo asmens kirio viet ir priegaid. Gav priedl kai kurie veiksmaodiai esamajame laike nukelia kirt j. Tai (i)a ir i 63

asmenuots nepriesaginiai veiksmaodiai, kuri aknyje yra: a) trumpieji ir padtinio ilgumo balsiai, pvz.: s`veda, iimtys: ne-, nebe-, tebe- su veiksmaodiais gali, turi, pvz.: net`ri, negli; u u a b) tvirtagaliai el, em, en, er kaitaliojasi su il, im, in, ir, taip pat en : i, pvz.: atvelka (vi ` lkti, ve vi lka, lko), ` ibrenda (br` isti, breda, br` n ido); c) tvirtagaliai al, am, an, ar (j bendratis -ti), pvz.: s`kalba. Veiksmaodi priedliai kiriuojami: `p-, ap` `t-, at` ` n`-, neb`-, n`-, u a i-, a i-, -, i-, e e u p`-, pa-, pr`-, pr` s`-, t`-, teb`-, u-. a r a i-, u e e ` Atkreiptinas dmesys sangrini veiksmaodi kiriavim. J nepastovaus kirio vienaskaitos pirmojo ir antrojo asmens formos ilaik sen tvirtaprad priegaid, pvz.: diaugiosi, diaug u iesi, diagiasi, diagiams, diagiats, diagiasi. Taigi sangriniai u u u u veiksmaodiai, esamojo laiko treiajame asmenyje turintys tvirtagal priegaid arba trumpj kiriuot bals, vienaskaitos pirmajame ir antrajame asmenyje kiriuojami deininiu kiriu ant priepaskutinio skiemens pirmojo dvibalsio -uo-, -ie- dmens. Kiti sangriniai veiksmaodiai kiriuojami kaip paprastieji, pvz.: darasi, dara drosi, droms, drots, drosi arba u isi, a a a a stngiuosi, stngiesi, stngiasi, stngiams, stngiats, stngiasi. Priedliniai sangriniai veiksmaodiai kiriuojami kaip atitinkami nesangriniai veiksmaodiai. Jei nesangrinis priedlinis veiksmaodis kiriuojamas priedlyje, tai sangrin forma kirt turs sangros dalelytje (iskyrus per-), pvz.: sus` iveda (plg. s`veda). r. 3.26 pav. u Btojo kartinio laiko veiksmaodiai taip pat gali turti pastov ir nepastov kirt. Tai priklauso nuo treiojo asmens (treiosios formos) kirio vietos ir priegaids. Pastov kirt turs tie veiksmaodiai, kuri treiasis asmuo kiriuojamas: a) priepaskutiniame skiemenyje tvirtapradikai, b) tolesniame skiemenyje (jo priegaid nesvarbi), pvz.: jjau, jjai, jjo, jjome, jjote, jjo; plduriavau, plduriavai, plduriavo, plduriavome, plduriavote, Nepastov kirt turi tie veiksmaodiai, kurie kiriuojami priepaskutiniame skiemenyje tvirtagalikai arba turi trumpj kiriuot skiemen, pvz.: gra, gra gr u i, o, gr ome, gr ote, gr o. Gav priedl kai kurie veiksmaodiai btajame kartiniame laike nukelia kirt j. Kirtis priedl nukeliamas tuose a ir i asmenuots btojo kartinio laiko veiksmaodiuose, kuri aknies priegaid tvirtagal ar kiriuotas trumpasis balsis, o treiojo asmens galn -, pvz.: n`plauk, p`auk. Kai kuriuos priedlinius veiksmaodius programa ras odyne. Jeigu e a reikiamo priedlinio veiksmaodio nra odyne, tada naudosis payma, ar atitraukiamas kirtis priedl. Sangriniai veiksmaodiai kiriuojami kaip ir nesangriniai, pvz.: dariasi, dare u isi, drsi, drms, drts. Priedliniai sangriniai veiksmaodiai kiriuojami kaip atitina a a kami nesangriniai veiksmaodiai. Jei nesangrinis priedlinis veiksmaodis kiriuojamas priedlyje, tai sangrin forma kirt turs sangros dalelytje (iskyrus per-), pvz.: sus` ived (plg. s`ved). r. 3.27 pav. u plduriavo.

64

Es. l. veiksmaodis Ne ar priesaginis? Taip ar kiriuotas priepaskutinis skiemuo 2 formojea ? Taip ar 2 formoje deininis? Ne ar 2 formoje kiriuotame skiemenyje u, i kairiniai ir po j l, m, n, r ? Ne ar vns. 1 ar 2 asm.? Taip ar yra sngr. dalelyt gale? Taip Ne Taip Taip Ne kiriuoti kaip 2 form

kiriuoti kaip 2 form Ne ar galn -ausi, -aisi, -uosi, -iesi? Taip kiriuoti atitinkamai -asi, u -asi, -osi, -esi i u i

Ne Ne

ar galn -au, -ai? Taip kiriuoti paskutin bals riestiniu ar priedlinis? Taip ar atitraukia kirt priedl es. l.? Taip ar sngr.? Taip kiriuoti kairiniu enklu sngr. dalelyt Ne

kiriuoti paskutin bals kairiniu

Ne

Ne

kiriuoti priedl pagal priedli sra

Sngr. dalelyts neskaiiuoti.

3.26 pav. Esamojo laiko kiriavimo algoritmo schema 65

Bt. k. l veiksmaodis Ne

ar priesaginis? Taip ar kiriuotas priepaskutinis skiemuo 3 formojea ? Taip Taip Ne kiriuoti kaip 3 form

ar 3 formoje deininis? Ne ar 3 formoje kiriuotame skiemenyje u, i kairiniai ir po j l, m, n, r ? Ne ar vns. 1 ar 2 asm.? Taip ar yra sngr. dalelyt gale? Taip kiriuoti paskutin bals prie -si arba -s riestiniu ar priedlinis? Taip ar atitraukia kirt priedl bt. k. l.? Taip ar sngr.? Taip kiriuoti kairiniu enklu sngr. dalelyt Ne Ne

Taip

Ne

kiriuoti kaip 3 form

kiriuoti paskutin bals riestiniu

Ne

Ne

kiriuoti priedl pagal priedli sra

Sngr. dalelyts neskaiiuoti.

3.27 pav. Btojo kartinio laiko kiriavimo algoritmo schema

66

3.4.3

Ivestini form kiriavimas

Veiksmaodio ivestins formos automatinio kiriavimo poiriu skirstytinos dvi grupes: a) formos, ilaikanios pagrindins formos kirio viet ir priegaid; b) formos, kiriuojamos pagal individualius algoritmus. 3.4.3.1 Formos, ilaikanios pagrindins formos kirio viet ir priegaid

Btasis daninis laikas, tariamoji nuosaka, liepiamoji nuosaka (iskyrus liepiamosios nuosakos treij asmen, kur kiriavimo programoje naudojamas morfologinis analizatorius pateikia kaip geidiamj nuosak), veikiamosios ries btojo daninio laiko dalyvis, veikiamosios ries bsimojo laiko dalyvis, btojo daininio laiko padalyvis, bsimojo laiko padalyvis padaromi i bendraties ir ilaiko jos (pirmosios formos) kirio viet ir priegaid, pvz.: gr gr ti davo, gr t, gr gr k, davs, gr is, gr davus, gr iant. Esamojo laiko padalyviai ilaiko esamojo laiko kirio viet ir priegaid, pvz.: sklbia sklbiant, nesklbia nesklbiant, `tnea `tneant, prrao prraant, sklbiasi sklbiantis. a a Tik iuo atveju btina patikrinti, ar esamojo laiko veiksmaodis, gavs priedl, atitraukia kirt priedl. r. 3.28 pav.
Es. l. padalyvis ar priedlinis? Taip ar atitraukia kirt priedl es. l.? Taip ar sngr.? Taip kiriuoti kairiniu enklu sngr. dalelyt Ne kiriuoti priedl pagal priedli sra Ne kiriuoti pagal 2 form Ne

3.28 pav. Esamojo laiko padalyvi kiriavimo algoritmo schema Btojo kartinio laiko padalyvis, veikiamosios ries btojo kartinio laiko dalyvis ilaiko veiksmaodi btojo kartinio laiko (treiosios formos) kirio viet ir priegaid, pvz.: dr drius, drs, -iusi. a a a Atkreiptinas dmesys, kad tos formos, kurios padarytos i priedlini veiksmaodi, btajame kartiniame laike nukeliani kirt priedl, kiriuojamos aknyje (iskyrus priedl per-), pvz.: n`plauk neplakus, neplaks, -usi. vardiuotins e u u 67

veikiamosios ries btojo kartinio laiko dalyvio formos taip pat turi pastov kirt, pvz.: riusysis, -ioji. a 3.4.3.2 Formos, kiriuojamos pagal individualius algoritmus

Tiesiogins nuosakos bsimojo laiko formos, veikiamosios ries esamojo laiko, btojo kartinio laiko, bsimojo laiko dalyviai, neveikiamosios ries esamojo laiko, btojo laiko dalyviai, reikiamybs dalyviai, pusdalyviai, bdiniai ir liepiamosios nuosakos treiasis asmuo (geidiamoji nuosaka) kiriuojama pagal individualius algoritmus, kai kurie i j gana nesudtingi (jie turi po vien kit atak, pvz.: bsimojo laiko formos, bdiniai), kiti sudtingesni. Bsimojo laiko formos padaromos i bendraties (sra pirmosios formos) kamieno ir ilaiko jo kirio viet ir priegaid, iskyrus bsimojo laiko treij asmen, pvz.: gr iu, gr gr gr i, , ime, gr ite, gr (plg. gr ti). Jeigu bendratis kiriuojama priepaskutiniame skiemenyje tvirtapradikai, tai bsimojo laiko treiajame asmenyje vyksta priegaidi kaita tvirtaprad virsta tvirtagale, kiti asmenys ilaiko bendraties priegaid, pvz.: klusiu, klusi, a a klas, klusime, klusite, klas (plg. klusti). u a a u a Dviskiemens bendraties ilgasis balsis y, , einantis tiesiogiai prie bendraties formant -ti, bsimojo laiko treiajame asmenyje sutrumpja, pvz.: bsiu, bsi, b`s, bsime, bsite, b`s (plg. u u y bti); gsiu, gsi, g` gsime, gsite, g` (plg. gti). Iimtys: sis, vs (plg. vti). y y is, y y is y y Sangriniai ir priedliniai veiksmaodiai taip pat ilaiko bendraties, kuri paprastai kirio priedl neatitraukia (iskyrus per-), kirio viet ir priegaid, pvz.: skaiiosiuosi, u skaiiosiesi, skaiiusis, susiskaiiosiu, susiskaiiosi, susiskaiius. r. 3.29 pav. u u u

68

Bs. l. veiksmaodis ar 3 asm.? Taip ar kiriuotas 1 formos priepaskutinis skiemuo? Taip ar paskutiniame odio skiemenyje yra dvibalsis arba dvigarsis? Ne ar paskutiniame odio skiemenyje yra i, a, e, u arba ia, iu? Taip kiriuoti kairiniu paskutin bals Ne kiriuoti riestiniu paskutin skiemen Taip Ne kiriuoti pagal 1 form Ne

3.29 pav. Bsimojo laiko kiriavimo algoritmo schema Bdiniai kiriuojami dvejopai: padaryti i priesagins bendraties, ilaiko bendraties kirio viet ir priegaid, pvz.: rati rate, ratinai; irti irte, irtinai; padaryti i y y y pirminio veiksmaodio, kiriuojami gale, pvz.: sklbti skelbt`, skelbtina n`ti net`, e i; e e netina r. 3.30 pav. i.

Bdinys

ar priesaginis arba mirusis? Ne ar baigiasi -e? Ne kiriuoti -tinai (gale riestiniu ant -i)

Taip

kiriuoti pagal 1 form

Taip

kiriuoti gale -e kairiniu

3.30 pav. Bdini kiriavimo algoritmo schema

69

Pusdalyviai kiriuojami dvejopai: a) padaryti i priesagins bendraties, ilaiko bendraties kirio viet ir priegaid, pvz.: rati radamas, radama, radami, radamos; nurati y y y y y y nuradamas, nuradama, nuradami, nuradamos; rati radamasis, radamasi, y y y y y y y radamiesi, radamosi; b) padaryti i pirminio veiksmaodio, turi kilnojamj kirt, pvz.: y y sklbti sklbdamas, skelbdam`, skelbdam` sklbdamos; pasklbti pasklbdamas, paskelbdam`, a i, a paskelbdam` pasklbdamos. Iskyrus sangrinius nepriedlinius pusdalyvius, kurie visada i, turi pastov kirt, pvz.: sklbtis sklbdamasis, sklbdamasi, sklbdamiesi, sklbdamosi. Taip pat padaryti i veiksmaodi, turini priedl per-, visada kiriuojami priedlyje, pvz.: prirti prirdamas, prirdama, prirdami, prirdamos. r. 3.31 pav.

Pusdalyvis

ar sngr. ir sngr. dalelyt gale? Ne ar priesaginis arba mirusis? Ne ar vyr. g. vns. arba mot. g. dgs.? Ne kiriuoti paskutin bals kairiniu

Taip

Taip

Taip

kiriuoti pagal 1 form

3.31 pav. Pusdalyvi kiriavimo algoritmo schema Neveikiamieji bsimojo laiko ir reikiamybs dalyviai kiriuojami dvejopai: a) pagal pirmj kiriuot kiriuojami dalyviai, padaryti i priesagini bendrai, pvz.: matti y matsimas, -a, mattinas, -a; pamatti pamatsimas, -a, pamattinas, -a; b) i pirmini y y y y y bendrai padaryti dalyviai kiriuojami treija kiriuote, pvz.: sklbti sklbsimas, -` (3a ), a sklbtinas, ` (3a ); pasklbti pasklbsimas, -` (3a ), pasklbtinas, -` (3a ). a a a Tik priedlis per- visada atitraukia kirt, pvz.: prskaiiuoti prskaiiuosimas, -a (1). vardiuotiniai bsimojo laiko neveikiamieji dalyviai kiriuojami dvejopai: a) padaryti i pastov kirt turini paprastj dalyvi, ilaiko j kirio viet ir priegaid, pvz.: matsimas, -a (1) matsimasis, y y -oji; mattinasis, -oji; b) padaryti i nepastov kirt turini dalyvi, kiriuojami kaip y kilnojamojo kirio vardiuotiniai bdvardiai, pvz.: sklbsimas, -` (3a ) skelbsim`sis, -ji, a a skelbtin`sis, -ji. r. 3.32 pav. a

70

Neveikiamieji bsimojo laiko arba reikiamybs dalyviai

ar priesaginis arba mirusis? Ne ar vard.? Ne ar 1 formoje deininis? Ne ar 1 formoje priepask. skiemenyje u, i kairiniai ir po j l, m, n, r? Ne kiriuoti pagal 3b kiriuot, kamieno kirtis kaip 1 formoje

Taip

kiriuoti kaip 1 form

Taip

kiriuoti pagal kiln. kirio vard. form alg. (3.21 pav.), kamieno kirtis kaip 1 formoje Taip

Taip

kiriuoti pagal 3a kiriuot, kamieno kirtis kaip 1 formoje

3.32 pav. Neveikiamj bsimojo laiko ir reikiamybs dalyvi kiriavimo algoritmo schema Neveikiamieji btojo laiko dalyviai kiriuojami dvejopai: a) pagal pirmj kiriuot kiriuojami dalyviai, padaryti i priesagini bendrai, pvz.: matti mattas, -a, y y b) nepastoviai kiriuojami dalyviai, padaryti i pirmini veiksmaodi bendraties. ie dalyviai gali bti treiosios (jei bendratis tvirtaprad) arba ketvirtosios (jei bendratis tvirtagal arba trumpoji) kiriuots, pvz.: sklbti sklbtas, -` (3), sk`sti sk`stas, -` (4), piti pitas, a u u a e e -` (4). Bendraties trumpieji a, e btojo laiko dalyvyje pailgja ir tariami tvirtagalikai, pvz.: a m`gzti mgztas, -` (4). e e a Priedliniai dalyviai kiriuojami taip pat dvejopai: a) pagal pirmj kiriuot kiriuojami dalyviai, padaryti i priesagini bendrai, pvz.: nematti y nemattas, -a; b) pagal y 3 kiriuots (jei bendratis tvirtaprad) arba 3b (jei bendraties aknis tvirtagal arba trumpoji). 3 kiriuots dalyviai kirio priedl nenukelia, o 3b kiriuojami galnje arba priedlyje, pvz.: nelukti neluktas, -` (3), nupiti n`pietas, -` (3b ). r. 3.33 pav. a a a e u a

71

Neveik. r. bt. l. dalyvis

ar priesaginis arba mirusis? Ne ar vard.? Ne ar 1 formoje deininis? Ne ar 1 formoje priepask. skiemenyje u, i kairiniai ir po j l, m, n, r? Ne ar priedlinis ir sngr.? Ne ar priedlinis? Ne ar 1 formoje riestinis? Ne ar 1 formoje a, e kairinis? Ne kiriuoti pagal 4 kiriuot, kamiene kirtis kaip 1 formos

Taip

kiriuoti kaip 1 form

Taip

kiriuoti pagal kiln. kirio vard. bdv. alg. (3.21 pav.), kamiene kirtis pagal 3.34 pav. Taip

Taip

kiriuoti pagal 3 kiriuot, kamiene kirtis kaip 1 formos

Taip

kiriuoti pagal 3b kiriuot, kamiene kirtis sngr. dalelytje kairiniu kiriuoti pagal 3b kiriuot, kamiene kirtis priedlyje kiriuoti pagal 4 kiriuot, kamiene kirtis kaip 1 formos kiriuoti pagal 4 kiriuot, kamiene kirtis riestinis, kirio vieta kaip 1 formoje

Taip

Taip

Taip

3.33 pav. Neveikiamosios ries btojo laiko dalyvi kiriavimo algoritmo schema Dvejopai kiriuojami ir vardiuotiniai dalyviai: a) dalyviai, padaryti i pastov kirt turini paprastj dalyvi, ilaiko j kirio viet ir priegaid, pvz.: mattas, -a (1) y mattasis, -oji; b) dalyviai, padaryti i nepastov kirt turini dalyvi, turi kilnojamojo kirio y vardiuotines formas, pvz.: sklbtas, -` (3) skelbt`sis, -ji. r. 3.34 pav. a a

72

Neveik. r. bt. l. vard. dalyvis Taip

ar 1 formoje deininis? Ne ar 1 formoje priepask. skiemenyje u, i kairiniai ir po j l, m, n, r? Ne ar priedlinis ir sngr.? Ne ar priedlinis? Ne ar 1 formoje riestinis? Ne ar 1 formoje a, e kairinis? Ne kamiene kirtis kaip 1 formoje Taip Taip

Taip

kamiene kirtis kaip 1 formoje

kairinis kirtis sngr. dalelytje

Taip

kirtis pagal priedli sra

Taip

riestinis kirtis (ant vienbalsi arba dvigarsio antrojo dmens)

3.34 pav. Neveikiamosios ries btojo laiko vardiuotini dalyvi kamieno kirio nustatymo algoritmo schema Veikiamieji esamojo laiko dalyviai padaromi i esamojo laiko, ilaiko jo kirio viet ir priegaid ir kiriuojami pastoviai (pagal 1 kiriuot), iskyrus vyrikosios gimins vardininkus su trumposiomis galnmis -s, -s ir -, -, pvz.: sklbia sklbiantis, -i, n`nea n`neantis, e e -i. Vyrikosios gimins vienaskaitos ir daugiskaitos vardinink trumpj form dalyviai, padaryti i veiksmaodi, esamajame laike atitraukiani kirt priedl, kiriuojami galnje, pvz.: n`kalba kalbs, kalb, nekalbs, nekalb ; n`tiki tik tik netik netik Dalyviai, e e s, , s, . padaryti i kirio neatitraukiani veiksmaodi, ilaiko veiksmaodio pagrindins formos (esamojo laiko) kirio viet ir priegaid, pvz.: nesklbia sklbis, sklbi, nesklbis, nesklbi; netli tls, tl, netls, netl. y y y y y Sangriniai nepriedliniai dalyviai ilaiko esamojo laiko kirio viet ir priegaid, pvz.: ka lbsis, ka lbsi. Sangriniai priedliniai dalyviai, esamajame laike turintys kiriuot

73

priedl, kirt nukelia sangros dalelyt, pvz.: n`kalba nes` e ikalbantis, -i. Kiti dalyviai kiriuojami kaip ir esamojo laiko veiksmaodiai, pvz.: nesisklbia nesisklbiantis, -i. r. 3.35 pav.

Veikiamosios ries es. l. dalyvis Taip

ar priesaginis? Ne ar vard.? Ne ar atitraukia kirt es. l.? Taip ar vyr. g. vard. su galne -s, -s, -, -? Ne ar vyr. g. vard. su galne-sis, -sis, -si, -si? Ne ar priedlinis? Taip ar sngr.? Taip kiriuoti kairiniu enklu sngr. dalelyt Ne Ne Taip Taip Ne

Taip

kiriuoti kaip 2 form

kiriuoti paskutin bals riestiniu

kiriuoti priepaskutin bals riestiniu

kiriuoti kaip 2 form

kiriuoti priedl pagal priedli sra

3.35 pav. Veikiamosios ries esamojo laiko dalyvi kiriavimo algoritmo schema vardiuotins formos turi pastov kirt, pvz.: rantysis, -ioji. Iimtis dalyviai, turintys a kiriuot -s, - J vyrikosios gimins vienaskaitos vardininkas kiriuojamas gale, pvz.: a is. kalbantsis, tikintsis. y y Neveikiamieji esamojo laiko dalyviai kiriuojami dvejopai. 1. Pastoviai (t. y. pagal pirmj kiriuot) kiriuojami dalyviai, padaryti i priesagini ir o asmenuots esamojo laiko veiksmaodi (j esamojo laiko treiasis asmuo turi galn -o), pvz.: gyvna gyvnamas, -a, ska ska e e ito itomas, -a. 2. Pagal treij kiriuot (3a arba 3b ) kiriuojami tie dalyviai, kurie padaryti i a 74

ir i asmenuots esamojo laiko veiksmaodi (j esamojo laiko treiasis asmuo turi galn -(i)a arba -i), pvz.: ka lba ka lbamas, -` (3b ), sklbia sklbiamas, -` (3a ). a a I tvirtapradi veiksmaodi padaryti dalyviai bus 3a kiriuots, i tvirtagali ir trumposios aknies 3b . Priedliniai dalyviai kiriuojami taip pat dvejopai. 1. Dalyviai, padaryti i kirio nenukeliani esamojo laiko veiksmaodi, kiriuojami kaip ir atitinkami nepriedliniai veiksmaodiai, pvz.: negyvna negyvnamas, -a (1), e e a neska neska ito itomas, -a (1), nemli nemlimas, -` (3 ). y y a 2. Dalyviai, padaryti i kirt esamajame laike nukeliani veiksmaodi, yra 34b kiriuots, pvz.: n`veda n`vedamas, -` (34b ). e e a Dvejopai kiriuojami ir vardiuotiniai dalyviai. 1. Dalyviai, padaryti i pastov kirt turini paprastj dalyvi, ilaiko j kirio viet ir priegaid, pvz.: gyvnamas, -a (1) gyvnamasis, -oji, ska e e itomas, -a (1) ska itomasis, -oji. 2. Dalyviai, padaryti i nepastov kirt turini dalyvi, kiriuojami kaip kilnojamojo kirio vardiuotiniai bdvardiai, pvz.: ka lbamas, -` (3b ) kalbam`sis, -ji. a a r. 3.36 pav.

75

Neveik. r. es. l. dalyvis Taip

ar priesaginis? Ne ar 2 formos galn -o? Ne ar vard.? Ne Ne ar priedlinis? Taip ar es. l. atitraukia kirt? Taip ar sngr.? Ne kiriuoti pagal 34b kiriuot kamiene kirtis priedlyje ar 2 formoje riestinis? Ne ar 2 formoje deininis? Ne ar 2 formoje kiriuotame skiemenyje u, i kairiniai ir po j l, m, n, r? Ne kiriuoti pagal 3b kiriuot kamiene kirtis kaip 2 formos Taip Taip Taip Taip

kiriuoti kaip 2 form

Taip

kiriuoti pagal kiln. kirio vard. bdv. alg. (3.21 pav.), kamiene kirtis pagal 3.37 pav.

Ne

kiriuoti pagal 34b kiriuot kamiene kirtis sngr. dalelytje kairiniu

kiriuoti pagal 3b kiriuot kamiene kirtis kaip 2 formos Taip

kiriuoti pagal 3a kiriuot kamiene kirtis kaip 2 formos

3.36 pav. Neveikiamosios ries esamojo laiko dalyvi kiriavimo algoritmo schema

76

Neveik. r. es. l. vard. dalyvis

ar priedlinis? Taip ar es. l. atitraukia kirt? Taip ar sngr.? Ne kirtis pagal priedli sra Taip

Ne

Ne

kamiene kirtis kaip 2 formos

kirtis sngr. dalelytje kairiniu

3.37 pav. Neveikiamosios ries esamojo laiko vardiuotini dalyvi kamieno kirio nustatymo algoritmo schema Liepiamosios nuosakos treiasis asmuo (arba geidiamoji nuosaka) kiriuojamas trejopai: 1. Jei prie esamojo laiko formos pridtas te-, tai tokios formos kiriuojamos kaip ir kiti priedliniai veiksmaodiai, t. y. kirtis te- nukeliamas t (i)a ir i asmenuots veiksmaodi, kuri aknyse yra a) trumpieji ar padtinio ilgumo balsiai, pvz.: t`veda, e iimtys: te-, tebe- + turi, gali, pvz.: tet`ri, tegli; b) tvirtagaliai el, em, en, er kaitaliojasi u a su il, im, in (i), ir, taip pat en : i, pvz.: t`velka, t`kerpa; c) tvirtagaliai al, am, e e an, ar (j bendratis -ti), pvz.: t`kalba. Vis i veiksmaodi sangrins formos e bus kiriuojamas sangros dalelytje (iskyrus per-), pvz.: tes` iveda, tes` iskuta, tes` ikasa, tes` ivelka, tes` ikerpa, prsiveda, prsiskuta, prsikasa, prsivelka, prsikerpa. Kiti veiksmaodiai kirio liepiamosios nuosakos dalelyt nenukels: teka, teskaiioja. u 2. Jei prie esamojo laiko formos pridedamas priedlis te- ir formantas -ie, tai tokios formos kiriuojamos dvejopai: a) i pirmini ir mirij veiksmaodi padarytos formos kiriuojamos gale, pvz.: teeini; b) i priesagini veiksmaodi padarytos formos ilaiko e esamojo laiko (2 formos) kamieno kirio viet ir priegaid, pvz.: tegalvjie (plg. galvja). 3. Formos su formatu -ai ilaiko esamojo laiko kirio viet, pvz.: temtai (plg. mto). a a r. 3.38 pav.

77

Liep. n. 3 asm. ar priesaginis? Ne ar galn -ai? Ne ar galn -ie? Ne ar priedlinis? Taip ar atitraukia kirt es. l.? Taip ar sngr.? Taip kiriuoti kairiniu enklu sngr. dalelyt Ne kiriuoti priedl pagal priedli sra Ne kiriuoti kaip 2 form Taip kiriuoti gale -e riestiniu Taip kiriuoti kaip 2 form Taip kiriuoti kaip 2 form

Ne

3.38 pav. Liepiamosios nuosakos 3 asmens kiriavimo algoritmo schema

78

3.5

Riboto kaitymo ir nekaitom kalbos dali kiriavimas

Nekaitomosios ir riboto kaitymo kalbos dalys kiriuojamos pagal parengtus sraus, pvz.: iek, staig`, at, api, artn, bet, i, lik, n, nebet, auktn, visu, kita te, tl, vl, t y r ip, n a n e y n r n n pe, ant, bevik, dr, gl, ji. r. 3.2.3.6 skyri. r a a Samplaikini prieveiksmi gali bti kiriuojami ne visi dmenys, pvz.: dag kur, ia sau, u ip be glo, i tikrj, vis t vs ne vs, ku ne ku, kad` ne kad`. Taiau kol kas programa a iek, r r a a kiriuoja visus odius, nes morfologinis analizatorius toki samplaik neatpasta. Auktesniojo ir auktlesniojo laipsnio prieveiksmiai kiriuojami gale, pvz.: geria, gerlia, u u aikia, aiklia. u u Aukiausiojo laipsnio prieveiksmiai visada kiriuojami tvirtapradikai priesagoje, pvz.: geriusiai, aikiusiai. Prieveiksmi kiriavimo schema pateikta 3.39 pav. a a

Prieveiksmis ar galn -yn? Ne ar auk. l.? Ne ar aukt. l.? Ne iekoti 3.2.3.6 odyne ar rado? Ne ar odis prasideda ne-? Taip atmesti priedl neNe grinti klaid, kad nerado odyne Taip kiriuoti kaip odyne Taip kiriuoti paskutin raid riestiniu Taip kiriuoti priesag -iusa Taip kiriuoti -n y

3.39 pav. Prieveiksmi kiriavimo algoritmo schema

79

3.6
3.6.1

Kiti algoritmai
Skiemens kiriavimo algoritmas

Galimyb sukiriuoti skiemen pasirinktu kirio enklu kai kuriais atvejais leidia lengviau urayti kiriavimo algoritm. Pvz.: algoritmo, pateikto 3.7 pav., operacija: kiriuoti pirm skiemen riestiniu. Tam naudojamas galim kiriuoti skiemens dali sraas (r. D pried) su nurodytomis kirio pozicijomis kiekvienam kirio enklui. Pats algoritmas labai paprastas, r. 3.40 pav.

Skiemuo, kirio enklas surasti ilgiausi skiemens dal, tinkani kiriuojamam skiemeniuia , r. D pried ar rado? Taip ar rasta dalis turi nurodyt kirio pozicij pageidaujamam kirio enklui? Taip kiriuoti pozicij, kuri nurodyta rastoje skiemens dalyje Ne

Ne

grinti, kad negalime sukiriuoti skiemens pageidaujamu kirio enklu

Jei skiemeniui tinka kelios tokio pat ilgumo skiemens dalys i srao, tai pirmenyb teikiama dvibalsiui. Pvz.: skiemeniui -vien-, i skiemens dali -ie- ir -en- parenkama -ie-. Jei i taisykl nepadeda nustatyti skiemens dalies, tai imama ta, kuri ariausiai skiemens pabaigos. Pvz.: skiemeniui -kia-, i skiemens dali -iir -a- parenkama -a-.
a

3.40 pav. Skiemens kiriavimo algoritmo schema 3.6.2 Sutrumpjusi odi kiriavimas Tai veiksmaodi daugiskaitos 1 ir 2

Gana danai vartojamos sutrumpjusios formos. ir vietininkas, daugiskaitos naudininkas. Veiksmaodio sutrumpjusios formos:

asmenys, bendratis, sangrins formos, vardaodi vienaskaitos ir daugiskaitos nagininkas

1. Sangrins formos trumpinamos numetant sangros dalelyts bals (t. y. paskutin bals i, jis paraytas skliausteliuose). Kiriavimas ilieka tas pats, kaip ir atitinkamos pilnos formos, pvz.: trukiuos(i), trukies(i), trukias(i), trukiaus(i). a a a a

80

2. Daugiskaitos 1 ir 2 asmenys trumpinami numetant bals e. Kiriavimas nepasikeiia, pvz.: trukiam(e), trukiat(e), trukm(e). a a a 3. Sutrumpjusios bendraties kiriavimas taip pat nesikeiia, pvz.: trukt(i). a Sutrumpjs daugiskaitos naudininkas ilaiko t pai tvirtaprad (deininis arba kairinis) priegaid, pvz.: laukms laukm, ird` a a ims ird` im. Sutrumpj nagininkai ir vietininkai kiriuojami tvirtagalikai, pvz.: irdim` irdim, galvom` galvm, akoj` akj, geram` i is e e geram, laukuos` laukus. Riestinis kirio enklas raomas ant dvibalsio ar miriojo dvigarsio e antrojo dmens arba ant vienbalsio. r. 3.41 pav.

odis kiriuoti piln odio form ar vksm.? Ne ar dgs. naud.? Ne ar gauta kirio pozicija maesn u odio ilg? Ne ar galn -im, -um, -am, -y arba -uj? Ne kiriuoti priepaskutin raid riestiniu Taip kiriuoti paskutin raid riestiniu Taip Taip Taip

kiriuoti kaip piln od

3.41 pav. Sutrumpjusi odi kiriavimo algoritmo schema

81

4
4.1

Transkribavimas
Transkribavimo principai

prastin rayba ir skyryba tarimo tiksliai neperteikia. Danai ta pati fonema (maiausias kalbos vienetas, skiriantis odius) ymima skirtingomis raidmis, pvz.: ir odiuose sksti ir sris. ia takos turi tai, kad rayboje remiamasi keliais principais: 1) fonetiniu (arba fonologiniu): raoma taip, kaip tariama; skirtingai tariami odiai skirtingai ir ymimi, pvz.: lis (lyti) ir ls (lsti), geras ir gris; 2) morfologiniu (arba morfeminiu): tas paias morfemas (maiausias reikmines odio dalis) stengiamasi urayti vienodai, nors jos gali bti skirtingai tariamos, pvz.: bgti ir bga, turime t pai akn bg-, ir rayboje tai norima parodyti, nors pirmajame odyje tariamas priebalsis k; is principas paprastai taikomas tik dabartinei kaitai; 3) tradiciniu: kai kuri ramen vartojimas ar nevartojimas paaikinamas tik tradicija, prasta taip rayti, pvz.: j neraomas odiuose iekoti, stadionas, nors tariamas. Neatspindi tarimo (intonacijos, frazavimo) ir skyryba, pvz.: sakinyje Kiekvienas susitikimas su kitu mogumi mums uduoda klausim ir apnuogina ms santyk su odiais nra nei vieno skyrybos enklo, bet skaitydami j stabtelime bent du kartus (Kiekvienas susitikimas su kitu mogumi / mums uduoda klausim / ir apnuogina ms santyk su odiais). Gars fonetiniai poymiai esti dvejopi: pagrindiniai (savaiminiai, be kuri neatpaintume garso) ir papildomieji, nulemti konkretaus konteksto. Riliame kalbos sraute garsai derinami vienas prie kito, jiems takos turi ir prozodiniai elementai (kirtis, priegaid, intonacija), padtis odyje, frazje. Gars derinimo ypatumai priklauso nuo konkreios kalbos. 4.1.1 Pagrindiniai fonetins transkripcijos ramenys

Transkribuojamame tekste nevartojamos didiosios raids ir prasti skyrybos enklai, iskyrus ! ?. Frazi ribos ymimos //, sintagm /. ia apraoma programa to nedaro, nes tekstui frazuoti nra parengta tinkam priemoni. Savaime suprantama, galima bt paymti bent jau sakinio ribas. Transkribuojant btinas kirio enklas. Tad automatikai transkribuojamas tekstas turi bti sukiriuotas. Atkreiptinas dmesys tai, kad tvirtapradio dvibalsio ui ir dvigarsi su trumpuoju pirmuoju dmeniu (i, u ir tarptautiniai dvigarsiai su o, e) priegaid, skirtingai nei tik kiriuotame tekste, transkripcijoje ymima deininiu enklu, pvz.: p` [p ilti ilti]. Vienskiemeniai (kai kada ir daugiaskiemeniai) nekiriuoti odiai sakytinje kalboje neturi kirio ir prisilieja prie kiriuot odi, lijimas ymimas <, pvz.: i nam [i nam.]. s< u Apraoma programa to automatikai nedaro. lijim galima paymti jau automatikai sukiriavus vis tekst. 82

Balsi ilgumas ymimas ., pvz.: [a.], pusilgumas ., pvz.: [a.]. Ilgieji balsiai prasta rayba ymimi , , , , y, , . ie ramenys transkripcijoje nevartojami. Ilgieji yra ir padtiniai emutiniai balsiai a, e, pailgj dl kirio, jie prasta rayba ymimi kaip ir trumpieji, pvz.: ratas [r.tas], retas [r.tas]. Ypa problemika nustatyti, kokios trukms yra balsis o. a e Lietuvikuose odiuose ir senuose skoliniuose ie balsiai yra ilgieji, tarptautiniuose odiuose, iskyrus j galnes, vartojami trumpieji [o]6 . Todl automatinio transkribavimo programoje reikia turti tarptautini odi sra. Trumpieji balsiai atskiro diakritiko neturi, t. y. jeigu greta balsio nra ilgumo ar pusilgumo enklo, tai yra trumpasis balsis. Kai kurie garsai transkripcijoje ymimi kitokiais ramenimis: balsis ymimas [e.], dviraidis ch [x], ilgasis e [e.]. 4.1.2 4.1.2.1 Gretim gars taka Priebalsi minktumas (palatalikumas)

Lietuvi kalboje visi priebalsiai, iskyrus j, gali bti ir kietieji, ir minktieji. j visada yra minktasis. Artikuliaciniu poiriu minktieji priebalsiai nuo kietj skiriasi tuo, kad juos tariant papildomai pakyla lieuvio vidurin dalis. Tai turi takos ir akustinms priebalsi ypatybms: jie esti iek tiek auktesnio tembro. Priebalsi palatalikum lemia tolesnis garsas. Prie prieakins eils balsius (i, y, , e, , , ie ir kitus dvigarsius, kuri pirmasis dmuo yra i, e balsis) tariami minktieji priebalsiai, transkripcijoje ymimi simboliu , pvz.: geri [ger` Prisiliejusio nesavarankiko odio galinis priebalsis, iskyrus l, prie i]. savarankiko odio prieakin bals irgi minktinamas, pvz.: u eils [u<eil.s], bet z e .l eil.s]. dl eils [de < e Bendrinje lietuvi kalboje prie tolesn minktj priebals tariami minktieji priebalsiai, pvz.: altis [a s l.tis]. Priebalsi samplaikoje tik k, g ilieka kietieji, pvz.: megzti [m`ksti]. e Drini priebalsiai gali bti tariami dvejopai: a) pagal bendruosius palatalizacijos dsnius, pvz.: molemis [m.lemis], b) arba ilaikant atvirj vidin o z sandr, t. y. tariant garsus odio viduje taip, tarsi jie bt ne greta, pvz.: [m.lemis]. o z

ia apraomoje programoje pasirinktas pirmasis variantas. Minktieji priebalsiai vartojami ir savarankiko bei nesavarankiko odio sandroje prie kito odio pirmj minktj priebals, iskyrus l, pvz.: per liet [per<l .], dl emo ietu .l .mo.]. [de <z e
Kai kurie lietuvi kalbininkai (Girdenis, 2003) tarptautiniuose odiuose vartojamus o ymi [O]. Paprastumo dlei iame darbe jie transkribuojami [o]. Dl tos paios prieasties emutiniai prieakins eils balsiai visada ymimi [e].
6

83

 Minktasis priebalsis vartojamas ir prie paprieakjus upakalins eils bals (ten prasta ` rayba raomas minktumo enklas i), pvz.: puikius [puikus], lapio [lpo.]. sa 4.1.2.2 Priebalsi asimiliacija pagal balso styg veikl

Pagal balso styg dalyvavim priebalsiai skirstomi skardiuosius (balso stygos temptos, virpa: b, d, g, z, , h, dz, d ) ir dusliuosius (balso stygos nedalyvauja: p, t, k, s, , f, ch, c, ). Pagal poym priebalsiai sudaro poras: p b, t d, k g, s z, , c dz, d, ch h. Priebalsi samplaikoje priebalsiai derinami, t. y. tariami visi skardieji arba duslieji, pvz.: atgal [adga igirdo [igi.do.], droti [dr.ti]. Sklandieji priebalsiai (l, m, n, l.], z r os r, v, j) visada yra skards, jie neturi takos gretim duslij priebalsi tarimui, pvz.: atneti [atn`ti]. Pagal balso styg veikl priebalsiai derinami ir liejant nesavarankikus odius es prie savarankik, pvz.: i draugo [i<dra.go.], u kalno [u k.lno.]. z u s< a 4.1.2.3 Priebalsi asimiliacija pagal tarimo viet

Priebalsi asimiliacija pagal tarimo viet gali bti trejopa. Dantiniai priebalsiai s, z ir afrikatos c, dz greta alveolini priebalsi , ir afrikat , d pakeiia savo tarimo viet: virsta alveoliniais ir (reiau) atvirkiai, pvz.: rpesio [r.peo.], icukravo [iscukr.vo.]. is procesas vyksta ir nesavarankiko bei u sc a savarankiko odio sandroje, pvz.: i cukraus [is<c`kraus]. u Lieuvio prieakinis dantinis n prie k, g virsta gomuriniu [N], pvz.: lankas [la.kas]. N Gomurinis [N] tariamas ir prie [x], pvz.: bronchai [brNxai]. o Lieuvio prieakinis dantinis n prie abilpinius p, b danai virsta abilpiniu [m], pvz.: senbernis [s.mbernis]. e 4.1.2.4 Geminata

Dviej vienod priebalsi sandra vadinama geminata. Vienodi priebalsiai greta lietuvi kalboje bna tik morfem (tarp priedlio ir aknies, driniuose tarp dviej akn) ir odi sandroje. Tariant pirmasis priebalsis praleidiamas. Vadinasi, sakytinje lietuvi kalboje geminat nra. Taigi lietuvi kalboje tariama: pusseser [p`sesere.], varratis u so a [v.ratis], ul [u.le.], i ono [i<.no.], ant tvarto [an<tv.rto.], pas sn s a s ze [pa<s.nu.]. Toks geminat naikinimas vadinamas degeminacija, kuri danai lydi kitus, u z e jau aptartus, fonetinius procesus, pvz.: i ols [i<o.l.s] (suskardjimas) [i<o.l.s], z z e usienis [`sienis] (sudusljimas) [`ssienis] (derinimas pagal tarimo viet) [`sienis]. us u u

84

4.1.2.5

Hiatas

Dviej balsi sandra vadinama hiatu. Hiatas (kaip ir geminata) galimas tik morfem ir odi sandroje, pvz.: priima [pr` iima], ilgaausis [ilgaa.sis], lank [i.<.laNka.]. u i Hiatas lietuvi bendrinje kalboje nenaikinamas. Tarptautiniuose odiuose hiatas labai danas. Kai susiduria i ir kitas balsis (ne dvigarsiuose), tarptautiniuose odiuose hiatas naikinamas terpiant j, pvz.: akvariumas [akv.rijumas]. Kai balsis i eina po kito balsio, j a gali bti ir netariamas, bet hiatas turi bti ilaikomas. Apraomoje programoje tokiais atvejais j terpiamas. 4.1.2.6 Balsi paprieakjimas

Po minktj priebalsi einantys upakalins eils balsiai u, o (ir jais prasidedantys dvigarsiai) paprieakja, a visai suprieakja ir virsta prieakins eils balsiu e. Ten prasta ` rayba raomas minktumo enklas i, pvz.: puikius [puikus], lapio [l.po.], galia [gal`]. sa e 4.1.2.7 odio galo dsniai

Lietuvi bendrinje kalboje yra keturi svarbesni odio galo dsningumai. odio gale vartojami duslieji priebalsiai. Skardieji priebalsiai virsta dusliaisiais ir odiui sutrumpjus, pvz.: kada kad [k`t], lygiai lyg [l.k], maa bema [bem`]. a i as Duslieji ia ilieka ir tada, kai odis prisilieja prie kito, kuris prasideda balsiu ar sklandiuoju priebalsiu, pvz.: daug vargo [dauk<va.go.], daug aar [dauk<.aru.], r as bet prie skardiuosius priebalsius ia tariami skardieji, pvz.: daug dien [daug<dien.]. u Tik prielinksnis u prie balsius ir sklandiuosius priebalsius neduslja (prie pauz ir duslj priebals duslja), pvz.: u namo [u<n.mo.] ir u kelio [u<k.lo.]. z a s e Tad rengiant automatinio kiriavimo program reikia atkreipti dmes sutrumpjusius odius, kuri priebalsi ypatybi prasta rayba neatspindi, to nerodo ir gretimi balsiai ar sklandieji priebalsiai: kad [k`t], niekad [nikat], visad [vis`t], tad [t`t], lyg a e a a [l.k], tiesiog [tieso.k], daug [da.k], bema [bem`], dieva [diev`]. i u as as odio gale bendrinje kalboje vartojami kietieji priebalsiai, pvz.: mergytes [merg.tes]. Kietieji priebalsiai vartojami ir sutrumpjusi odi gale, pvz.: daugelis i [da.gelis] daugel [da.gel], darome [d.ro.me] darom [d.ro.m]. Greiiau u u a a kalbant (arba nekamojoje kalboje) galiniai priebalsiai, iskyrus l, prie gretimo odio prieakinius balsius ir minktuosius priebalsius gali suminktti. odio gale priebalsis j virsta balsiu i, pvz.: rytoj [ri.t.i], danguj [daNgu rankoj o i.], [ra.ko.i]. Priebalsis v virsta tribalsio dmeniu u odyje sudiev [sudiu]. N e 85

 Sprogstamieji priebalsiai p, t, k prie pauz aspiruojami (rykus sprogimas su papildomu oro iptimu), pvz.: eik [e i.k#]. 4.1.2.8 Dvibalsis ie aknies pradioje

aknies pradioje prie dvibals ie tariamas j, pvz.: iekoti [jiek.ti], paieka [pajiek`]. s o s a

4.2

Transkribavimo algoritmo itekliai

Remiantis suformuluotais fonetins transkripcijos principais, manoma automatikai transkribuoti daugel lietuvi kalbos odi. Taiau ortogran odi rayba nesuteikia informacijos apie garso [o] trukm ([o.] ar [o]) ir hiato transkripcijos bd, t. y. nenurodo, kuriose skiemen sandrose tarp balsi reikia terpti [j], o kur to daryti nereikia. Informacija, kaip transkribuoti hiat, yra saugoma skiemenavimo ablon odyne (r. 2.2). Tarptautins kilms odiai su trumpaisiais [o] ir [e] garsais yra saugomi resurs failuose, vadinamuose atitinkamai tarptautini o ir e ablon odynais. Tarptautinio o ir e ablon odynai yra sudaryti i eilui, kur viena eilut aprao vien ablon ir galimus jo poymius. Kaip ir skiemenavimo ablonai, tarptautinio o ir e ablonai yra dvejopi: vidiniai ir pradiniai. Vidinis ablonas pradedamas ir baigiamas * simboliu. Jis gali atitikti bet kuri odio atkarp: pradi, vidur ar pabaig. Pavyzdiui, ablonas *zOd* nurodo, kad tokie odiai, kaip zodiakas, epizodikai ir kiti, turintys raidi sek zod, turi bti transkribuojami naudojant trumpojo [o] enkl pozicijoje, kurioje ablone paymtas O simbolis. Pradinis ablonas pradedamas viena i abcls raidi ir baigiamas abcls raide arba kuriuo nors i simbolii * ar #. Pradinis ablonas taikytinas tik tada, kai atitinka nagrinjamo odio aknies pradi. Jei pradinis ablonas baigiasi raide, jis turi tiksliai sutapti su visu nagrinjamu odiu. Jei pradinis ablonas baigiasi simboliu *, odyje dar turi bti viena ar daugiau raidi po ablon atitinkanios dalies. Simbolis # apima abu ankstesnius atvejus: odyje gali bti raidi po ablon atitinkanios dalies, bet gali j ir nebti. ablon taikymo tvarka yra hierarchin, taiau iek tiek skiriasi nuo skiemenavimo odyno ablon tvarkos. I pradi odiui taikomi visi galimi vidiniai ablonai. Jie gali persidengti, bet kiekvienas ablonas turi apimti bent vien nauj raid. Vliau odiui taikomas pats svarbiausias pradinis ablonas, jei toks yra. Tokiu bdu pradinis ablonas gali apimti ir anuliuoti anksiau taikyt dalies ar vis vidini ablon rekomendacijas. Pavyzdiui, odis raudonskruost, kuriam tinka du ablonai *Onsk* ir *onskruos*, bus transkribuojamas su ilgu [o.], nes antrasis ablonas yra svarbesnis (ilgesnis) ir apima pirmj ablon. Kita vertus, asmenvard Donskis atitiks vien tik pirmasis ablonas, todl jis bus transkribuojamas su trumpoju [o]. ia, kaip ir skiemenavimo ablonuose, kai ablonai vienodo ilgio, svarbesniu laikomas tas, kurio poymi srae reikalaujama tam tikros lemos (pagrindins formos). r. 86

4.1 lentel. 4.1 lentel. Tarptautinio [o] ablon odyno pavyzdiai ablonas panO dO# *zOd* *keverzodam* *berg* <ucl> Pavyzdiai pano panorti Do dokeris zodiako epizodikai keverzodama Bergenas Rombergas tombergas Taikymo rezultatas [pan`] o [pano.r.ti] e [d`] zo [d`keris] zo [zodij.ko.] e [epiz`dikai] o s [keverz.dama] o [ b`rgenas] e [r`mbergas] o [t`mbergas] so [jes`nas] o [jes.ni.s] o Pastabos

jasOn* <jasonas> Jasonas Jasonys

*pilqt*

pilotas Piltas pil`tas o

[pilo.tas] [pil.tas] o [pil`tas] o

palemQn*

Palemonas Palem`nas o Palemnas

[palemonas] [palem`nas] o [palem.nas] o

Poymis <ucl> reikia, kad visus balsius o, esanius kair nuo ablono, reikia transkribuoti [o]. Poymis <jasonas> nurodo, kad trumpuoju [o] bus transkribuojamos tik asmenvardio Jasonas formos. odi Jasonys, Jasonis, Jasonyt ir kt. formos, nors ir atitikt ablon jasOn*, bus transkribuojamos ilguoju [o.]. enklas q transkribuojamas [o.], jei neturime kirio informacijos arba i informacija neleidia manyti kitaip. enklas Q transkribuojamas [o], jei neturime kirio informacijos arba i informacija neleidia manyti kitaip.

4.3

Transkribavimo algoritmas

Transkribavimo algoritmas transkribuoja pavienius odius, gretimus odius neatsivelgiama, iskyrus tuos atvejus, kai paymtas lijimas. io algoritmo pradiniai duomenys yra: odis, kur reikia transkribuoti; odio priedli, pseudopriedli ir aknies ribos; nepriedlinio odio pagrindin forma; odio skiemen skaiius ir j ribos.

87

Vartotojas gali pats paymti tarptautinius [o] ir (ar) [e], pateikti informacij apie transkribuojamo odio kirio tip ir viet. Nustatyti priedlius ir pseudopriedlius labai svarbu, nes odi, turini tarptautinius trumpuosius [o] ar [e], ablon odynas apima tik aknis. Pavyzdiui, pradios ablonai nOminac*, abOrt* ir kOnstituc* gali padti taisyklingai transkribuoti odius popnominacija, poabortinis, antikonstitucinis tik tuomet, jei pavyks nustatyti, kad po- yra priedlis, o pop- ir anti- vadinamieji pseudopriedliai. Informacija apie odio skiemen skaii ir kiekvieno skiemens pradi padeda transkripcijos algoritmui atskirti to paties skiemens balsi samplaikas (dvibalsius, paprieakjusius upakalins eils balsius) nuo balsi samplaik, kuri dmenys priklauso skirtingiems skiemenims, bei sugrupuoti odio raides klasterius taip, kad vienas klasteris atitikt vien gars. Vartotojas turi galimyb pats paymti tarptautini [o] ir (ar) [e] vietas. Rads bent vien vartotojo ym [o], transkribavimo algoritmas remiasi vartotojo yma, o ne tarptautinio [o] ablon odynu, laikydamasis prielaidos, kad vartotojas nagrinjamame odyje paymjo visus [o]. Vartotojo ymos naudingos transkribuojant ilgus tekstus ir siekiant ivengti algoritmo tipini klaid, pavyzdiui, algoritmas, neturdamas odio konteksto, neatpains homograf oko (okti) ir oko (dkt. okas). Transkribavimo algoritmas pagal nutyljim laikosi nuostatos, kad visos nagrinjamo odio o raids transkribuotinos [o.], nebent tarptautini [o] ar [e] ablon odyne bt nurodyta kitaip. Bendras transkribavimo algoritmas pateikiamas 4.1 pav.

88

ar vartotojas paymjo tarptautini [o] ir/ar [e] vietas?

Taip

Paymti tarptautini [o] ir/ar [e] vietas priedliuose ir pseudopriedliuose (iskyrus pro-)

Ne Ne

ar odio dalis be priedli ir pag. forma atitinka kur nors [o]/[e] odyno ablon? Taip odio dalyje be priedli paymti tarptautini [o] ir/ar [e] vietas ar yra priedlis pro-? Taip transkribuoti priedl pror. 4.2 pav. Taip

Ne pritaikyti odio galo dsnius r. 4.1.2.7 ar skiemen sandra, kurioje yra (kair. arba de.) i?

Ne

Ne

ar odis atitinka kur nors skiemenavimo ablon su hiato poymiu? Taip skiemen sandroje terpti j

ar skiemuo prasideda ie? Ne ar raids j deinje yra upakalins eils balsis {aou}? Ne rasti foneminius raidi klasterius odyje (dz, d, ch, dvibalsius, paprieak. balsius) transkribuoti raidi klasterius nuo odio pabaigos pradi r. 4.3 pav. sujungti geminatas

Taip

prie ie terpti j

Taip

tarp j ir balsio terpti raid i

4.1 pav. odio transkribavimo algoritmo schema 89

ar odio dalyje be priedli yra raidi, paymt tarptautiniais [o]/[e]? Ne ar pro- + odio dalis be priedli atitinka kur nors [o]/[e] odyno ablon? Taip Ne ar ablonas silo transkribuoti trumpuoju [o]? [pr.dukraite.] o Ne priedl transkribuoti [pro.]

Taip

[pro-frma] o [pro-knsulas] o

o [pr.senis]

Taip [pro-t`stas] e [pro-gr.minis] a

odio dal transkribuoti [pro]

4.2 pav. Priedlio pro- transkribavimo algoritmo schema Kuriant transkribavimo rank pastebta, kad problemika yra odio pradia

pro-. Priedli nustatymo algoritmas ir odyje protestas randa priedl pro-. Jei nebus itaisyta i klaida, tarptautinio [o] ablon odyne esantis ablonas prOtest* bus neveiksmingas. Todl transkribavimo algoritmas turi iekoti ne tik akniai (testas), bet ir formai pro+aknis (protestas) tinkani ablon. Kita vertus, tokia papildoma formos pro+aknis paieka tarptautinio [o] ablon odyne netinkamai interpretuoja od produkrait, kurio priedlis nustatomas teisingai. iam odiui tuomet gali bti pritaikytas ablonas prOduk* (skirtas odio produktas formoms). Problem manoma isprsti tarptautinio [o] ablon odyn traukus papildom ablon produkr*. Naujajame ablone nra tarptautinio [o] ym ir jis tinkamesnis odiui produkrait (t. y. specikesnis, ilgesnis).

90

ar raidi klaster sudaro priebalsiai? Ne ar transkribuojamas vienas i gars {eiyj}? Taip pasiruoti minktinimui Ne

Taip

ar transkribuojamas j garsas? Ne ar pasiruota minktinimui ir (garso deinje yra {eiyj} arba garsas yra ne {gk})? Taip pridti minktumo enkl

Taip

Pasiruoti minktinimui

Ne

jei garsas kiriuotas, pridti kirio enkl

priebalsi asimiliacija pagal balso styg veikl (suskardjimas, sudusljimas), r. 4.1.2.2 Priebalsi asimiliacija pagal tarimo viet [z]+{[], [d]} [] z z z [s]+{[], []} [] s c s []+{[z], [dz]} [z] z []+{[s], [c]} [s] s [n]+{[g], [k], [x], [h]} [N] [n]+{[b], [p]} [m]

jei garsas ilgasis, pridti ilgumo enkl [.]

4.3 pav. Vieno balsi ir priebalsi klasterio transkribavimo algoritmo schema Transkribuodamas ril tekst, algoritmas klaid beveik nedaro. Klaid gali atsirasti dl homograf, kurie raomi vienodai, bet transkribuojami skirtingai, pvz.: keltas (vienos indoeuropiei grups mogus ir taisas keltis per up ar jr), oko (dkt. okas kilm. ir vksm. okti bt. k. l.), jonas (jonizuota molekul ir asmenvardis). Jei ie odiai pateikiami taisyklingai sukiriuoti, jie taisyklingai ir transkribuojami. Transkribuotas tekstas gali bti uraomas prastais kalbininkams fonetins transkripcijos simboliais arba sutartiniais kitokiais enklais (r. E pried). Transkribuoto teksto pavyzd r. H priede.

91

Baigiamosios pastabos

Studijoje apraom algoritm krimas, j analiz ir testavimas parod, kad problemikiausias yra ne paties algoritm medio krimas, lingvistini taisykli formalizavimas, bet pradini duomen apie od tikslumas ir patikimumas. Viena vertus, tai susij su odio ir jo Tai problema, form daugiareikmikumu ir informacija apie jo gramatinius poymius.

kurios sprendimas gerokai sudtingesnis nei automatinis kiriavimas. Galimyb pasinaudoti morfologiniu analizatoriumi ir lm ms kiriavimo algoritmo koncepcij, o vienareikminimo rankis leidia kiriuoti ril tekst. Kita vertus, visi aprayti algoritmai naudojasi tam tikrais itekliais (odynais, sraais), kuriems rengti, pildyti, tikslinti reikjo ne vieneri met. Morfologiniai rankiai, gerokai atnaujinti, papildyti pradiniai itekliai ir patobulinti patys algoritmai padidino program veikimo tikslum. apibendrina tokie atlikti skaiiavimai: I 100 tkst. skirting odi kiriavimo programa sukiriavo taisyklingai 91 proc., suklydo 3 proc., nesukiriavo 6 proc. odi (4,5 proc. dl Lemuoklio7 , 1,5 proc. dl kiriavimo odyn arba programos klaid). Kiriuojam odi sraas sudarytas i neltruot rili lietuvik tekst, t. y. neatmesti Lemuoklio neatpastami odiai (retesni tikriniai daiktavardiai, tarptautiniai odiai). I 50 tkst. visas manomas morfologines kategorijas atspindini lietuvi kalbos odi programa sukiriavo taisyklingai 99 proc., netaisyklingai 0,6 proc., nesukiriavo 0,4 proc. odi. Kiriuojam odi sraas sudarytas i daninio lietuvi kalbos odi srao, atmesti Lemuoklio neatpainti odiai ir parinkta ne daugiau kaip po 100 daniausi kiekvieno morfologinio poymio odi. Reikia pripainti, kad studijoje apraomi algoritmai i principo veikia odio ribose. To nepaneigia nei kiriavimo algoritme naudojamas vienareikminimo rankis, kuris remiasi kontekstu, bet pateikia informacij tik apie vien konkret od. Viena i svarbesni problem, susijusi su pirminiu automatiniu teksto apdorojimu, yra akcentinis odi lijimas ir apskritai ritmika, kuriai turi takos laisva odi tvarka. Kol kas studijoje apraomi algoritmai kiriuoja ir transkribuoja kiekvien od atskirai, bet reaguoja rankiniu bdu paymtus lijimo atvejus. proces i dalies galima bt automatizuoti (t rodo ir kit mokslinink patirtis, plaiau r. T. Anbinderis ir P. Kasparaitis (2007). Taiau tai susij su platesniais lietuvi kalbos ritmikos tyrimais, kuriuos VDU mokslininkai kol kas tik epizodikai tepaliet, bet mediaga jiems jau paruota. P. Kasparaiio, Matematikos ir informatikos instituto mokslinink algoritmai iki iol veikia tik j kuriamuose kalbos technologij produktuose. Jais negali pasinaudoti nei kiti kalbos technologij srityje dirbantys mokslininkai, nei kalbos vartotojai, norintys pasimokyti
7

Pasiekt kiriavimo algoritmo tikslum

Lemuoklis nenustat formos.

92

taisyklingo kiriavimo ar pasitikrinti savo inias.

VDU sukurta automatinio kiriavimo

programa prieinama visiems interneto vartotojams. Ja, kaip pagalbine priemone, gali naudotis radijo ir televizijos laid vedjai, diktoriai, aktoriai, mokiniai ir studentai, besimokantys kiriavimo ir taisyklingos lietuvi bendrins kalbos. Galbt ateityje, jeigu atsiras poreikis, bus laisvai prieinamos ir automatinio skiemenavimo, transkribavimo programos. Savaime suprantama, suteikdami galimyb laisvai naudotis skiemenavimo, kiriavimo, transkribavimo programomis (ir ioje studijoje pateiktais apraais), suteikiame ir galimyb vertinti ms darb.

93

Literatra
Anbinderis T. ir P. Kasparaitis. Klitik paiekos lietuvikame tekste algoritmai. Kalb studijos, 2007, 10, p. 3037. Anbinderis T. ir P. Kasparaitis. Lietuv kalbos homograf vienareikminimas remiantis

leksem ir morfologini paym vartosenos daniais. Kalb studijos, 2009, 14, p. 2531. Dabartins lietuvi kalbos odynas (el. versija). http://www.lki.lt/dlkz/. Girdenis A. Teoriniai lietuvi fonologijos pagrindai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. 2003. 388 p. ISBN 5-420-01501-3. Kasparaitis P. Transcribing of the Lithuanian Text Using Formal Rules. Informatica, 1999, 10 (4), p. 367376. Kasparaitis P. Automatic Stressing of the Lithuanian Text on the Basis of a Dictionary. Informatica, 2000, 11 (1), p. 1940. Kasparaitis P. Automatic Stressing of the Lithuanian Nouns and Adjectives on the Basis of Rules. Informatica, 2001a, 12 (2), p. 315336. Kasparaitis P. Lietuvi kalbos kompiuterinis sintezatorius Aistis. Garso korta, 2001b. Kavaliauskas V. Bendrins lietuvi kalbos priesagini veiksmaodi kiriavimas. Vilnius: Algarv. 2000. 232 p. ISBN 9986-856-63-9. Kazlauskien A., G. Norkeviius ir G. Rakinis. Automatizuotas lietuvi kalbos veiksmaodi kiriavimas: problemos ir j sprendimas. Balt ir kit kalb fonetikos ir akcentologijos problemos, 2004, p. 166173. Mikulnien D., A. Pakerys ir B. Stundia. Bendrins lietuvi kalbos kiriavimo inynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 2007. 302 p. ISBN 978-9955-20-211-0. Norkeviius G., A. Kazlauskien ir G. Rakinis. Bendrins lietuvi kalbos daiktavardi ir bdvardi kiriavimo struktrinis modelis, algoritmas ir realizacija. Kalb studijos, 2004, 6, p. 7276. Norkeviius G., A. Kazlauskien ir G. Rakinis. Knowledge-based Grapheme-to-Phoneme Conversion of Lithuanian Words. SPECOM 2005, 10th International Conference Speech and Computer, 2005, p. 235238. Pakerys A. Akcentologija I. Kaunas: viesa. 1994. 423 p. ISBN 5-430-01323-4. Vyr. redaktorius S. Keinys.

94

Pakerys A. Akcentologija II. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. 2002. 630 p. ISBN 5-420-01500-5. Pakerys A. Lietuvi bendrins kalbos fonetika. Vilnius: Enciklopedija. 2003. 244 p. ISBN 9986-433-32-0. Rakinis A., G. Rakinis ir A. Kazlauskien. SAMPA (Speech Assessment Methods Phonetic Alphabet) for Encoding Transcriptions of Lithuanian Speech Corpora. Information technology and control, 2003, 4 (29), p. 5255. Skripkauskas M. ir L. Telksnys. Automatic Transcription of Lithuanian Text Using Dictionary. Informatica, 2006, 17 (4), p. 114. Stundia B. Lietuvi bendrins kalbos kiriavimo sistema. Vilnius: Petro ofsetas. 1995. 214 p. ISBN 9986-9064-1-5. Zinkeviius V. Lemuoklis morfologinei analizei. Darbai ir Dienos, 2000, 24, p. 245274.

95

Priedai A Skaitvardi iimi odynas

Numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
a

Skaitvardis d` u dv` i dviej dvem a i dvim a e dviejuos` e dviejos` e trs y trij tr`ms i tr`s i

Numeris 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22

Skaitvardis trim`s i trijuos` e trijos` e ab` u ab` i abiej abems i abim e abiejuos` e abiejos` e

Specialus atvejis 3.9 pav.

96

vardi iimi odynas

Numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 vardis ` a mans mn a man` e manim` i manyj` e t` u tavs tu a tav` e tavim` i tavyj` e savs su a sav` e savim` i savyj` e ms e ms m`ms u m`s u mum`s i mumys` e js js j`ms u j`s u jum`s i jumys` e an`s a an anm a an anu anam` e ani e an anems i anus anas i anuos` e an` a ans ani a anoj` e anms an`s a anom`s i anos` e Numeris 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 vardis katr`s a katr katrm a katr katru katram` e katri e katr katrems i katrus katras i katruos` e katr` a katrs katri a katroj` e katrms katr`s a katrom`s i katros` e kak`s a kak kakm a kak kaku kakam` e t`s a t tm a t tu tam` e ti e t tems i tus tas i tuos` e t` a ts ti a toj` e tms tom`s i tos` e k`s a k km a k Numeris 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 vardis ku kam` e `s kuri kuri kurim a kur kuriu kuriam` e kuri e kuri kurems i kurius kurias i kuriuos` e kur` i kuris kurii a kuri kuri` a kurioj` e kurims kuri`s a kuriom`s i kurios` e kakur`s i kakuri kakurim a kakur kakuriu kakuriam` e kakuri e kakuri kakurems i kakurius kakurias i kakuriuos` e ` kakuri kakuris kakurii a kakuri kakuri` a kakurioj` e kakurims kakuri`s a kakuriom`s i kakurios` e j`s i j jm a Numeris 148 149 150 151 152 153 154 155 156 157 158 159 160 161 162 163 164 165 166 167 168 169 170 171 172 173 174 175 176 177 178 179 180 181 182 183 184 185 186 187 188 189 190 191 192 193 194 195 vardis j ju jam` e ji e j jems i jus jas i juos` e j` i js ji a j j` a joj` e js jms j`s a jom`s i jos` e `s i i im a iu iam` e i e i ems i ius ias i iuos` e ` i is ii a i i` a ioj` e ims i`s a iom`s i ios` e nikuo e itasa i ptys a pt a abej` i bejos a

97

Daiktavardi, bdvardi priesag srao pavyzdys

Numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47

Priesaga ukas ` uk ` utis ` ut ` lis l ulis ` ul ` tis y t y itis a it a `ngas i `nga i uotas uotas kas kas ukas ` uk ` utis ` ut ` uis ` u ` ktis kt lis e l e jas ja itis e it e uotojas uotoja vimas a umas ` `zmas i `kis i `k i irius e ir e uskas a uskien a viius e viien e viius a viien a

Kiriuot 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 1 1 2 2 2 2 2 2 2 1 1 2 2 1 1 2 2 1 1 1 2 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1

Kalbos dalis bdv. bdv. bdv. bdv. bdv. bdv. dkt. arba bdv. dkt. arba bdv. dkt. arba bdv. dkt. arba bdv. dkt. arba bdv. dkt. arba bdv. bdv. bdv. bdv. bdv. bdv. dkt dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt.

Numeris 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93

Priesaga t nas nien nait nas nien nait st y b y `bija o cija a `cija e `cija i kcija a `kcija e ukcija ` ncija a ecija n ucija ` ja a `gija o lija a mija a `mija e `mija o nija a `nija o pija a `pija o `rija e `rija o trija a `trija e `sija e `trija e tija a zija a `zija e uzija ` `z e `z o grfas a `zmas i `tras e `stas i vas y

Kiriuot 1 1 1 1 1 1 1 2 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 2 2 2 2 2 2 2

Kalbos dalis dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt. dkt.

98

Skiemens dali kiriavimo sraas

Numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Skiemens dalis a e i y o u ai au ei eu oi ou ui uo Kairinis ` a ` e ` i ` o u ` `u e `i o `u o ui ` Kirio pozicijaa Deininis y i a u a i uo Riestinis a e y a i a u e i e u u i u 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 Numeris Skiemens dalis ie al am an ar el em en er ul um un ur il im in ir Kairinis `l e `r e ul ` um ` un ` ur ` `l i `m i `n i `r i Kirio pozicija Deininis e i l a m a n a r a l m n r Riestinis i e a l am a n a r e l em e n e r u l um u n u r il im i n i r

Brknys ymi, kad tokios skiemens dalies nurodytu kirio enklu kiriuoti negalima.

99

Palyginamoji ramen ir kod lentel

Gars analizs ir kitose programose fonetikams prasti diakritikai (o kai kada ir lietuvikos abcls raids) nevartojamos. Tam reikia parengti ASCII kod sistem. Daugelis Europos mokslinink iems tikslams naudojasi SAMPA (Speech Assessment Methods Phonetic Alphabet http://www.phon.ucl.ac.uk/home/sampa/home.htm) kodavimo sistema. parengt kodavimo sistem skaityti: Rakinis ir kt. (2003).
prasta lietuvi rayba (su kirio enklais) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 p p p b b t t t d d k k k g g c c dz dz d d f f s s z z ch ch h h j j v v m p p p# b b t t t# d d k k k# g g ts arba c ts arba c t arba s c t arba s c dz arba Z dz arba Z d arba z Z d arba z Z f f s s s s z z z z x x h h j i. v v m p p p_h b b t t t_h d d k k k_h g g ts ts tS tS dz dz dZ dZ f f s s S S z z Z Z x x G G j j v v m v v m Tsinys kitame puslapyje g g ts ts tS tS dz dz dZ dZ f f s s S S z z Z Z x x h h j d d k k b b t t Transkribuota Palemono riftu VDU (SAMPA-LT) kodavimo sistema A. Girdenio ir P. Kasparaiio kodavimo sistema p p

Apie VDU

100

prasta lietuvi rayba (su kirio enklais) 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 m n n n n l l r r a e, ia, a (po j) i u iu, u (po j) o io, o (po j) a ` e a ` `, i`, a (po j) ` i u ` i`, u (po j) u ` o ` i`, ` (po j) o o a , , i, (po j) , i, (po j) e a , ; i, i; a, (abu po j) y, y, y, o io, o (po j) i, (po j) i, (po j) , i, i; , (abu po j) , i, i; , (abu po j) , i, i; , (abu po j) ai a i a i au a u

Transkribuota Palemono riftu m n n N N l l r r a e i u u o o a ` ` e ` i u ` ` u o ` ` o . a a . . a . e . e . e e. . e . e . i . i . i . o . o . o . o . o o. u u . .

VDU (SAMPA-LT) kodavimo sistema m n n N N l l r r a e i u iu o io "a "e "i "u "iu "o "io a: "a: a: e: "e: e: E: "E: E: i: "i: i: o: io: "o: "io: o: io: u: iu: "u: "iu: u: iu: ai "ai ai au "au

A. Girdenio ir P. Kasparaiio kodavimo sistema m n n

l l r r a e i u o A E I U O aa Aa aA ea Ea eA ee Ee eE ii Ii iI oo Oo oO uu Uu uU aj Aaj AJ aw Aaw Tsinys kitame puslapyje

. u . u u. . u ai a .i a i. au a .u

101

prasta lietuvi rayba (su kirio enklais) 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 a u eu, iau, au (po j) e `u oi o `i ou o `u iu, u (po j) a a ia, e, a (po j) u u u ui iui, ui (po j) ui ` i`i, ui (po j) u ` u i iu u (po j) i, i ei, iai, ai (po j) i e ia a (po j) i, i, i ie ie i e uo iuo, uo (po j) uo io, uo (po j) u u iu, u (po j) nekiriuoti mirieji dvigarsiai, pvz.: al, el, il, ul (ir po minktojo priebalsio) 123 tvirtapradiai mirieji dvigarsiai, pvz.: l, l, `l, ul (ir a i ` po minktojo priebalsio) 124 tvirtagaliai mirieji dvigarsiai, pvz.: a l, e i u (ir po l, l, l minktojo priebalsio)

Transkribuota Palemono riftu a . u eu u e oi o i ou o u .u e e . u ui ui ui ui u i. u i. ei .i e e i. ie ie i e uo uo uo uo u o u o al, el, il, ul al, el, il, ul ul, ul (po minktojo priebalsio) a e il, .l, .l, ul a .l, .l, ul e il, ul, ul (po minktojo priebalsio) a e i u l., l., l., l. a e i u l., l., l., l. u u (po l, l minktojo priebalsio)

VDU (SAMPA-LT) kodavimo sistema au eu "Eu oi "Oi ou "Ou "eu eu ui iui "ui "iui ui iui ei "ei ei ie "ie ie uo iuo "uo "iuo uo iuo a l., e l., i l., u l. a l., e l., i l., u l. iu l. (po minktojo priebalsio) "a: l., "e: l., "i l., "u l. "a: l., "e: l., "i l., "u l. "iu l., "iu l. (po minktojo priebalsio) a: l., e: l., i l., u l. a: l., e: l., i l., u l. iu l., iu l. (po minktojo priebalsio)

A. Girdenio ir P. Kasparaiio kodavimo sistema AW ew

Oj Ow Eaw EW uj Uj UJ ej Eaj EJ ie Ie iE uo Uo uO al, el, il, ul al, el, il, ul

Aal, Eel, Il, Ul Aal, Eel, Il, Ul

AL, EL, IL, UL AL, EL, IL, UL

102

Suskiemenuoto teksto pavyzdys

Mes dar pri-si-me-na-me lai-kus, kai plau-kio-jo-me mi-k ap-sup-tais e-e-rais. Ap-lin-kui ne-kru-stel-da-mi sto-v-jo me-diai, mi-kin-gi kran-t kal-nai m-t sa-vo e--lius ant veid-ro-di-nio van-dens. Be-veik ne-lie-sda-mos van-dens pa-vir-iaus, slydo-me per bal-t de-be-s a-py-brai-as, ir tik ma-os ban-ge-ls skam-b-jo, at-si-tren-ku-sios tra-pius vaig-di kon-t-rus. Vi-sur mes sten-g-ms pri-ar-t-ti kuo ty-liau, kuo vel-niau, kuo ne-pa-ste-bi-miau. Rau-do-nos va-ka-r a-ros nu-da-y-tas van-duo ap-ta-ky-da-vo m-s bal-tas kaip snie-gas plunk-snas. O kai vir van-de-n plo-t nu-si-lei-sda-vo nak-tis ir pa-te-kda-vo m-nuo, i-vy-ds mus, jis il-gam su-sting-da-vo i nuo-sta-bos. M-ne-s-ti mi-kai, be-ri-bs e-e-ro gel-ms ir dan-gus go-diai sau-go-jo m-s pa-slap-t. Ne-pa-pra-sta ty-la to-kio-mis nak-ti-mis -si-vie-pa-tau-da-vo vir-um van-dens plo-t, nekru-stel-da-mos i-r-da-vo sa-vo tra-pi at-spin-di brk-nius ant van-dens nen-drs ir klau-sy-da-vo-si, kaip skam-ba m-s pa-rie-st ko-j skro-dia-mas van-duo. Vi-sa tai truk-da-vo, kol mi-kais nu-ei-da-vo ty-lus kaip a-to-d-sis gar-sas. Ir tik ta-da pa-ju-d-da-vo van-duo, i-kri-sda-vo ant la-p ra-sa, nen-dry-nuo-se klyk-tel-da-vo an-tis, dr-gni ir sun-ks pra-skren-dan-io pauk-io spar-nai su-niok-da-vo vir m-s gal-v. Au-da-vo... Skro-sda-mos gai-v ry-to o-r, gr-da-vo-me tan-kius nendri br-zgy-nus, kur lauk-da-vo il-ti na-mai. Mie-gui-stas vai-k kle-ge-sys svei-kin-da-vo jau i to-lo. I-ki ki-to po-pie-io, i-ki ki-tos gie-dros gy-ven-da-vo-me j ma-ais diaug-smais ir ne-lai-m-mis. Pa-skui vl m-s grak-ts e--liai su-vir-p-da-vo ant ban-g. Ten, kur mus kvie-t skai-dri kaip vie-sa me-lo-di-ja, kar-t ir pa-si-ro-d mo-gus. Ne-gir-di-mas, bet -sa-kmus ir ne-nu-ga-li-mas auk-smas su-kvie-t mus prie kran-to, jau ma-t-me, kaip b-ga prie pa-ru-da-vu-sios kran-to o-ls baug-ios ban-ge-ls, jau su-glu-mu-siom a-kim val-g-ms vie-na ki-t, jau bu-vo-me pa-si-ruo-u-sios ner-ti to-li-miau-sius van-dens plo-tus, ty-liau-sius nen-dry-nus ir pel-kes, pa-si-ruo-u-sios ner-ti kur kas, m-s ko-j pl-ve-l jau bu-vo -temp-ta, jau no-r-jo-me at-si-spir-ti ir spruk-ti o-nus, kai stai-ga kran-te ka-kas su-na-r-jo, pra-si-sklei-d me-di la-pai. mus ne-ir-da-mas, sun-kiais pa-var-gu-siais ing-sniais prie kran-to pri--jo mo-gus, pa-sta-t au-tu-v, bet, prie pa-si-rem-da-mas ant jo, aik-te-l-jo: "Gul-bs!" Su-pran-ta-ma, n-r-me a-l, bet jau ne kiek-vie-na at-ski-rai, o pul-ke-liu. Kai kran-tas bu-vo to-li, at-si-gr--me. mo-gus te-be-sto-v-jo. Ne-ry-tin-gai, dve-jo-da-mos, ne-nu-lei-sda-mos nuo jo a-ki, krp-tel-da-mos nuo ma-iau-sio jo kru-ste-l-ji-mo, pa-si-ruo-u-sios spruk-ti, pul-ke-liu ar-t-jo-me prie to kran-to. Ma-tyt, jis ne-sun-kiai su-pra-to m-s bg-ta-vi-mus, sto-v-jo ne-kru-stel-da-mas ir tik a-ki-mis kvie-t pri-plauk-ti. Pa-ma-u mus ski-ris at-stu-mas ma--jo, o po ku-rio lai-ko jau nar-d-me jo a-ki-vai-zdo-je. I mo-gaus vei-do ne-sun-ku bu-vo su-pra-sti, kad jam pa-tin-kam. Vie-na -si-dr-si-no net taip, kad stai-ga smar-kiai at-si-spy-r ir, i-di-diai pa-k-lu-si gal-v, nu-iuo- van-dens pa-vir-iu-mi prie pat jo ko-j. Jai ne-sp-jus n at-si-pei-k-ti, mo-gus pa-si-len-k, pa-glo-st i-di-d ka-kl, ma-a gal-vu-t vel-niai at-si-gu-l ant jo di-de-lio del-no. Pa-skui jis nu-sky-n ke-le-t o-ls stie-b, ir ji pa--m juos. (B. Ra-dze-vi-ius)

103

Sukiriuoto teksto pavyzdys

#Ms/m`s8 dr pris`mename laik`s, ka plukiojome mik apsuptas eeras. Aplikui nekr`steldami stovjo mdiai, mik`ngi e e a i u i a i i n u e i krant kalna mt s`vo elius at veidrod`nio vandes. Bevik nelisdamos vandes paviiaus, sldome pe #blt/balt debes i a n i n e n r y r a apbraias, i t`k #mos/mas bangls skambjo, atsitrekusios trapi`s vaigdi k`ntrus. Visu #ms/m`s stngms y r i a e n u o r e e priartti ku tylia, ku velnia, ku nepastebimia. Raudnos vakar #ros/ars nudatas vandu aptakdavo ms u u u a y y bltas kap snigas pl`nksnas. ka vi vanden #plt/plot nusilisdavo nakt`s i patekdavo mnuo, ivds m`s, j`s a i e u i r i r y u i r #`lgam9 /ilgm/ilgam sust`ngdavo ` nostabos. Mnesti mika, #ber`bs/beribs10 ero #ge i a i i u i i e lms/gelms i dang`s gdiai u sugojo ms pslapt. a a #Nep`prasta/nepaprast` #tla/tyl` tokiom`s naktim`s siviepatudavo #vir`m11 /virum vandes a a y a i i a u n

#plt/plot, nekr`steldamos irdavo s`vo trapi atspindi brkni`s at vandes nndrs i klausdavosi, kap skamba u a u n n r y i ms #parist/pariest kj skrdiamas vandu. #V`sa/vis` #ti/ta tr`kdavo, kl mikas nuedavo tyl`s kap atdsis e i a a i u i i u i gasas. r I t`k tad` pajuddavo vandu, ikr`sdavo at lp #rsa/ras`, nendrnuose klkteldavo ntis, #drgni12 /drgn` r i a i n a a a y y a i Adavo... u Skrsdamos #gav/gaiv rto r, i y

i suks pr`skrendanio pakio sparna sunikdavo vi ms galv. r n a u i r

grdavome #tnkius/tanki`s13 nndri brzgnus, ku lukdavo #`lti/i 14 /ilt` nama. Mieg`istas vaik klegess svikindavo a u y r a i lti i i u y ja ` #tlo/tlo. u i Ik` k`to ppieio, ik` #k`tos/kits #gidros/giedrs gyvndavome j maas diaugsmas i nelimmis. i i i i e i i r a

Pasku vl ms grkts eliai suvirpdavo at #bag/bang. Te, ku m`s kvit skaidr` kap #visa/vies` mel`dija, i a n n n r u e i i e a o #krt/kat i pasird mog`s. #Negidimas/negird`mas, b`t sakm`s i #nen`galimas/nenugal`mas aksmas s`kviet m`s a r r u r i e u r u i u u u pri krato, ja mtme, kap #bga/bga/bg`15 pri parudvusios krato #ls/ols #bagios/baugis bangls, ja e n u a i a e a n u e u sugl`musiom #`kim/ak`m/akim va u a i lgms #vena/vien` k`t, ja b`vome pasiruusios #nrti/nert` tolimiusius vandes i a i u u i a n pltus, tyliusius nendrnus i plkes, pasiruusios #nrti/nert` ku k`s, ms kj plvl ja b`vo #tempta/tempt`, ja a y r i r a e u u a u norjome #atsisp`rti/atsispirt` i spr`kti nus, ka staig` #krate/krant` kak`s sunarjo, pras`skleid mdi lpai. m`s i i r u i a n e a i e a u neirdamas, #sukiais16 /sunkias pavagusiais igsniais pri krato prijo mog`s, pastt utuv, b`t, pri pasiremdamas n i r n e n u a a e e at j, ikteljo: "Gu n a lbs!" #Supratama/suprantam`, nrme l, b`t ja n` #kiekvena/kiekvien` #tskirai/atskira, n a a e u e i a a i pulkeli`. Ka kratas b`vo #tli17 /tol`, ats`grme. mog`s tebestovjo. Neryt`ngai, dvejdamos, nenulisdamos nu j aki, u i n u i i u i krpteldamos nu maiusio j kr`steljimo, pasiruusios spr`kti, pulkeli` artjome pri t krato. Matt, j`s nesukiai suprto a u u u e n y i n a ms bgtavimus, stovjo nekr`steldamas i t`k akim`s kvit #priplakti/priplaukt`. Pama` m`s skiris atst`mas majo, u r i i e u i u u u p kuri lako ja nrdme j ak`vaizdoje. ` mogas vido nesunk` b`vo #supr`sti/suprast`, k`d jm patikam. #Vena/vien` i u a i I u u u a i a a n i a sidrsino n`t tap, k`d staig` smakiai atsispr i, #id`diai/ididia paklusi glv, n`iuo vandes paviiumi pri p`t j e i a a r y r i i a u n r e a kj. Ji nespjus n atsipikti, mog`s pas`lenk, paglst id`d kkl, #ma/ma` galv`t ve a u i i a a a u lniai ats`gul at j d`delio i n i dlno. Pasku j`s nuskn klet #ls/ols stieb, i j` p`m jus. (B. Radzviius) i i y e r i a e

ia pateikiami visi skirtingi kiriavimo variantai, kuriuos grino kiriavimo algoritmas. Ilgai (dkt. vyr. gim. dgs. naud., sutrumpjs). 10 beribti (vksm. bs. l. 3 asm. vns.). 11 virus (dkt. vyr. gim. dgs. naud., sutrumpjs). 12 drgnis (dkt. vyr. gim. vnsk. auksm.). 13 tankis (dkt. vyr. gim. dgs. gal.). 14 iltis (dkt. vyr. gim. vns. auksm.). 15 bga (dkt. mot. gim. vns. vard.). 16 sunkis (dkt. vyr. gim. dgs. nag.). 17 tolis (dkt. vyr. gim. vns. auksm.).
8 9

104

Transkribuoto teksto pavyzdys18

. . . . . . . m s d.r pris` e a imename laik` s / ka pl.uko jo me mik apsupta eera // apli.kui nekr`steldami sto v jo u i. a s u i.s z i.s N u e . . . . . . . ` . . m dei / mik e z s iNgi krant kalna m te s`vo e lus a .t veidro dino vande .s // bev.ik nelizdamo s vande .s u i. e a s se n n e e n . . . . . . . . . . . . . N i e pavi.eus / sl do me pe. balt debes ap braias / i. t` m o s baNg le s skamb jo / atsitre.kuso s r s i r u u i z r ik a z e . . . . . . . ` z o u os u o u e trapus vaigdu kntu rus // visu. m s st.Nge me s priart ti ku ti le . / ku velne . / ku nepastebime . z z o r e e . no. s vakar. ar. s nuda. tas vandu aptak. davo. m. su. b.ltas ka snigas pl Nksnas // . ka vi. vanden. // raud o u z o zi o s i u a i.p e u o i. rs u . . . . . . . . . . . . e s i u is a iNgdavo `s n ostabo s // me nes ti i u e pl tu nusil.izdavo nakt` i. patek davo m nuo / iv de s m` s / j` ilg.m sust o e is r e . . . . . . . . . . . . . . r u o z a u a a a is is ez l.me s i. daNg`s g dei s.ugo jo m su p slapti // nepaprast` ti l` to ko m` naktim` mika / ber` s i. ibe s ero ge . . . . . . . . . . . . . a z s ` n i siviepat.udavo virum. vande .s pl tu / nekr` steldamo s u r davo i s`vo trapu atspindu bru knus a .t s a s n o u z e . . . . . . . . . . r i i.p u u o o z o isa i. u vande .s n.ndre s i. klaus davo si / ka skam.ba m su pariest k ju skr demas vandu // v` ta tr` gdavo n e o s izdavo. a .t l. pu. ras` n a a / k.l mika nue o s i.s i.davo. ti. l` s ka at. du. sis ga.sas // i. t` tad` pajud. davo. vandu / ikr` u i.p o r r ik a e . ` . . . . . . . . r N a c u sc i. s z rs / nendr nuose kl kteldavo .ntis / dre gni i. su.ku s pr`skrendano pa.ko sparna suno gdavo vi. i i a . . . . . . . . . . . . . . . . . m su galv // a .davo ... // skr zdamo s ga u u uz o i.vu r to ra / gr davo me t.Nkus n.ndru bru zg nus / ku. i o iz i a e i r l.ugdavo. ilt` nama // mieg istas vaik . kleges. s sv.ikindavo. je. `s t. lo. // ik` k` . p. pieo. / ik` kit. s a s i i. u u i e u i o i ito o c i o . . . . . . . . . . . . . e u a s s se i. e giedr s gi v.ndavo me ju maa deuksma i. nel.ime mis // pasku v l m su gr ktu s e lei suvirp davo o e z i.s z i.s r a . . . . . . z u r e i i.p s a o r r o a .t baNg // te . / ku. m` s kvite skaidr` ka vies` mel`dije / ka.ta i. pasir de mo g` s // negi.dimas / b`t n u n r u e . . . . . . . . . e a n i.p e u e n u a i sakm` s i. nen`galimas a .ksmas s` kviete m` s pri kra.to / je. m te me / ka b ga pri parud vuso s kra .to u r u s u u . . . . . . . . . . . ai ita / je. b`vo me pasiruuso s n.rti u u os e u u z l.ge me s vien` k` u sc e o l s ba .ko s baNg le s / je . sugl`muso.m akim. va z e . to. lim.usus vande .s pl. tus / . ti. l.usus nendr. nus i. p.lkes / pasiruuso. s n.rti ku. k`s / m. su. k. ju. i e n o i e i r e os e r a u o . . . . . . . . . . . . irti i. spr`kti nus / ka staig` krant` kak`s sunar jo / r u i so i. a e s a s e u u a u e e ple v le je . b`vo i tempt` / je . no r jo me atsisp . . . . . . . . . . . u i.s r z N e n e z e z a i u z e pras` iskleide m du l pai // m` s neu r damas / suNke pava.guseis i.ksneis pri kra.to pri jo mo g`s . s!" // supra .tama / n. re. me . . li. . te. .utuva. / b`t / pri pasirem.damas a .t jo. / .iktele. jo. : "gu i sa n e l.be sa e es n a / past a . . . . . . . . . ` z u e / b`t je. n` kiekvien` atskira / pulkelu // ka kra.tas b`vo to l` / ats` e u e a i. o i. n u i igre e me // mo g`s tebesto v jo z . . . . . . . . . . . . // neri t s iNgai / dvejo damo s / nenul.izdamo s nu jo aku / kr pteldamo s nu ma.uso jo kr`stele jimo / e o u o ze u . . . . . . . . . . . ` e o n i is N a u u s pasiruuso s spr`kti / pulkelu art jo me pri t kra.to // mat t / j` nesu.kei supr to m su b ktavimus / os u e . . . . . . . . . . i.ko. o o u z` u e u ze u r ik is e sto v jo nekr`steldamas i. t` akim` kvite pripla .kti // pamau m` s skir s atst` mas ma jo / p kuro la e je . n.rde. me jo. ak` u a ivaizdo. je // `s mo. ga .s v.ido. nesuNk` b`vo. supr`sti / k`t j.m pati.kam // vien` i. sidr. sino. i z u e u u a a e N a a . . . . . n r s e a a uc z r z z i. e n`t ta / k`t staig` sma.kei atsisp re i. / idide pak lusi g.lva / n`uoe vande .s pavi.umi pri p`t e i.p a a r i . . . . . . . . . . . . . . o s l.nei z idu k kla / ma` galv` te ve a za u o z u ileNke / pagl ste id` e e jo k ju // j.i nesp jus n atsip.ike ti / mo g`s pas` e e ats` igule. a .t jo. d` n idelo. d.lno. // pasku j` nusk. ne. k. leta. o. l. s stieb . / i. j` p`e. me. jus // (radz. vius) e i. is i e z e u r i a o e c

Frazi ir sintagm ribos suymtos automatikai. Todl jos gali nesutapti su natraliu kalbos frazavimu. Taisyklingi kiriavimo variantai tekste parinkti autori.
18

105

Automatic syllabication, stress assignment and phonetic transcription of Lithuanian words (Summary)
This report presents a detailed description of algorithms performing automatic syllable boundary detection, stress assignment, and phonetic transcription. These algorithms were developed by a group of researchers and students at Vytautas Magnus University during 20022009. It is dicult to perceive syllable boundaries in a naturally uttered word. The number of syllables and not their exact boundaries is the primary factor aecting speech perception. However the detection of exact syllable boundaries is important to carry out fundamental investigations about the syllable structure. An automatic syllabication tool has been developed for this purpose. Syllable boundaries were dened according to the functional theory of a syllable: the syllable should begin with the maximum cluster of consonants given that such cluster (its model) is found at the beginning of other words. This report describes some problematic cases where phonological model of a syllable (STRVRTS) cannot be directly applied. The solutions are proposed for disambiguating the juncture of a pair of consonants (diphthong, hiatus, frontalised vowel), accurately detecting word prexes, for syllabifying composite (two-root) words. The syllabication algorithm is very accurate. A few errors occur because of homographs that are spelled identically but pronounced and syllabied dierently. The syllabication algorithm is being used as a component to other language processing tools created at VMU: within algorithms for automatic stress assignment and automatic phonetic transcription, and within computer tools for investigating word phonotactics and text rhythmics. Automatic word stress assignment is the most challenging task because the stress of Lithuanian is not attached to any particular syllable. Word stress can move from one syllable to another within the same accentuation paradigm and often depends on word intonation. The rules for stress assignment, given by traditional Lithuanian grammars, cannot be directly translated into computer programs performing the same task. Computer programs need an additional knowledge substituting for the "language sense" proper to humans as well as some kind of preferential meta-rules to disambiguate the order of application of rules found in Lithuanian grammars. This report presents a detailed description of the solution to the problem of automatic word stress assignment. The proposed solution follows a general rule-based (or knowledge based) approach. It combines a few dierent lexicons and accentuation thesaurus with accentuation rules that are stated as decision trees and are specically designed for every morphological category. The algorithm relies on the procedures of morphological analysis and syllabication. The algorithm of stress assignment was evaluated on two lists of words. The rst list consisted of 100 thousand word types extracted from regular texts, and the second list consisted of 50 thousand word types that were obtained by selecting 100 most frequent 106

word types per every morphological category. The proposed algorithm achieved 91% and 99% accuracy of word stress assignment on these word lists respectively. This report also presents a detailed description of the algorithm which performs the automatic phonetic transcription of already syllabied and stressed words. This algorithm consists of four processing steps: character replacement at a word level, partitioning of a word into a sequence of graphemes, transformation of graphemes and deduction of their properties (duration, palatalization, etc.), and nally grapheme to phoneme mapping on the basis of grapheme properties. All four processing steps are realized through simple rule-based algorithms. Lexicons are used to disambiguate the transcription of the orthographical symbol "o" which may be pronounced as a long or a short vowel in Lithuanian. Phonetic symbols are taken from the alphabet consisting of more than 150 SAMPA-LT codes. This alphabet distinguishes among many allophonic variants of the same phoneme. Distinct symbols are used for long/short, accented/unaccented vowels, plain/palatalized consonants, geminates and consonant constituents of semi-diphthongs. The algorithm of phonetic transcription is very accurate. A dozen of errors occur because of homographs that are spelled identically but pronounced dierently.

107