Anda di halaman 1dari 2

5 tema. Europos Sjungos regionins politikos finansiniai instrumentai Europos Sjungos struktrini fond valdymo (administravimo) sistema.

Europos Sjungos regionins pltros fondas: tikslai, udaviniai, l administravimas. Europos socialinis fondas. Europos ems kio garantij ir orientavimo fondo Orientavimo skyrius. uvininkysts orientavimo finansinis instrumentas. Europos Sjungos struktrini fond kontrols sistema. Sanglaudos fondas. Europos Sjungos biudetas, jo sandara, pajam ir ilaid struktra. Vietoj angos, paminsiu svarbius terminus ir j paaikinimus, kad bt aiku kas yra kas. Taigi... Pradkime nuo to kas yra Bendrijos teis- Europos Bendrij steigimo sutari sukurta teisin santvarka, kuri veikia ne tik tarp valstybiu, bet kaip valstybiu vidaus teis. |Bendrijos teis formaliai vadinama Europos teise.( ne ES teise?) Svarbs jos ypatumai yra: virenyb nacionalins teiss atvilgiu; tiesioginis galiojimas visose valstybse narse. Bendrijos teiss krim, gyvendinim, aikinim ir gin sprendim utikrina ES institucin sistema. Vienas i skirtum skiriantis nuo tarptautins organizacijos yra Bendrijos teiss norm priimimo vadovaujintis daugumos principu, ne vis sutikimo ( daugumos principas r. Lape pas save) Bendrijos teiss altiniai yra steigimo sutartys, ES institucij teiss aktai, teiss aikinimas,tarptautins sutartys ir bendrieji Bendrijos teiss principai. Bendrijos teis paprastai skirstoma : pirmin ir antrin. Pirmin sudaro Europos Bendrij steigimo sutartys ir sutartys, kurios vliau jas papild, ar keit, taip pat stojimo sutartys. Jie yra konstitucinio rango, beje, jose numatyti ne tik ES tikslai, bet tam tikros veiklos programos. ( tarkime vienos i bendrj ES politikos dali - regionins politikos - tikslas. ES regionin politik galima laikyti struktrins politikos sudedamja dalimi, kuri gyvendinama pasitelkus ES Struktrinius fondus ir Sanglaudos fond) Antrin teis sudaro ES institucij teiss aktai, priimami remiantis pirmine ir siekiant j gyvendinti. (pvz.: Tarybos ir Komisijos priimami reglamentai, direktyvos, sprendimai) Bendrijos formavimuisi daro taka bendrijos teiss aikinimo aktai, kuria usiema Teisingumo Teismas.

Kas yra Regionin politika?. Tai ES vykdoma politika, kurios tikslas- finansinmis priemonmis( kokios konkreiai?) ir koordinuojant( kuo koordinuojant ?. tom finansinm priemonm?.norminiu pagrindu?.)valstybi regionin poltik mainant ES valstybi nari socialinio ir ekonominio isivystymo skirtumus. Kaip suprantama LT regionin politika? Lietuvos regionin politika Nacionalin regionin politika valstybs institucij ir kit subjekt ( koki?)tikslin veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybs region socialinei ir ekonominei pltrai siekiant mainti region socialinius ir ekonominius skirtumus bei isivystymo netolygumus paiuose regionuose (regionas, kaip apibrimas?) skatinti visoje valstybs teritorijoje tolygi ir tvari pltr. Lietuvos regionins politikos ilgalaikis tikslas utikrinti aukt gyvenimo kokyb visos alies teritorijos gyventojams.

Lietuvos regionins politikos prioritetin iki 2013 m. kryptis yra tolygi Lietuvos teritorin ekonomin pltra, t.y. kryptingas ir koordinuotas ilgalaiks ekonomins pltros skatinimas ir konkurencingumo didinimas emo gyvenimo lygio teritorij apsuptuose regioniniuose centruose, kurie turdami ekonomin potencial ir infrastruktr, gali atlikti regionini augimo centr funkcijas ir j pltra gali utikrinti didesn teritorin sanglaud regione, o kartu ir Lietuvoje. Nacionalin regionin politika gyvendinama ir regionins pltros planavimas atliekamas apskrityse.(?) Nacionalin regionin politika Lietuvoje vykdoma dviem kryptimis: Skatinama ekonomin pltra ir didinamas konkurencingumas regioniniuose centruose (ilgalaiks pltros kryptis) ( konkrei pv pateikti?) Gerinama gyvenimo kokyb probleminse savivaldybse (trumpalaiks pltros kryptis). (t.p.pvz.?) ES- Europos valstybi asociacija(tarp.d.rkm - organizacij ar asmen susivienijimas bendrai kinei, politinei, kultrinei ar kt.veiklai), siekiant gilesns ir platesns ekonomins bei politins joje dalyvaujani valstybi integracijos. ES struktr sudaro trys vadinamieji ramsiai: Europos Bendrijos Bendra usienio ir saugumo politika Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikal srityse Antrasis ir treiasis ramstis priskiriamas tarpvalstyvinio bendradarbiavimo ir reguliavimo sriiai, taigi pagal (lisabonos sutartis absoliuti dauguma)autori ie klausimai reikalauja sprendim priimt vis valstybi nari. Ipltota struktr turi tik pirmasis ramstis, bendra institucija yra Europos Vadov Taryba. Trij ramsi struktra tvirtinta ES ir Mastrichto sutartimis(nors pirmasis ramstis jau prie tai buvo mintas Paryiaus. Terminas Europos Sjunga pradtas vartoti nuo 1993m. lapkricio 1d. Teisiniu poiriu ES terminas turi bti vartojimas kai kalbama apie visus tris ramsius. ES yra platesnio pobdio junginys, kurio labai svarbi sudedamoji dalis yra Europos Bendrijos. Europos Bendrijos terminas vartojamas kalbant apie visas tris Europos Bendrijas kartu: Europos angli ir plieno bendrij, Europos ekonomin bendrij ir Europos atomins energetikos bendrij( dalis pirmosios bendrijos institucij perjo sekaniom bendrijom( bendra parlamentin Asamblja ir Teisingumo teismas, nors visos turjo atskirus vykdomsias institucijas.) taiau po sujungimo sutarties 1967m. buvo steigtos bendros institucijos: Komisija, Taryba ir Asamblja, vliau tapusi Parlamentu, ir Teisingumo Teismas. Svarbiausia Bendrija yra ekonomin bendrija, kuri integruoja kitas, todl terminas vns . Bendrija yra plaiai paplits ir tvirtintas Masrichto sutartyje, taiau skirtumas toks, kad vns. Neoficialus pavadinimas vis bendrij, o oficialus dgs. Struktrinia fondai- pagrindins finansins ES regionins politikos vykdymo priemons. I viso ES biudeto los egioninei politikai skirstomos per keturius struktrinius fondus: Europos regionins pltros fondas 1975m., Europos socialinis fondas, Bendrojoje ES ems kio fondo Kaimo pltros skyrius,Finansin param vej bendruomenms. ES regionin politika gyvendinama per strk. Fondus ir Sanglaudos fonad