Arnas Streikus

Soviet
valdios antibanytin politika Lietuvoje
(1944-1990)

LIETUVOS G E N O C I D O T Y R I M O

G Y V E N T O J IR R E Z I S T E N C I J O S

CENTRAS

V I L N I U S

2002

UDK 947.45.08

St11

Recenzentai: prof. habil. dr. Vygintas Pibilskis dr. Regina Laukaityt Dailininkas Alfonsas vilius

ISBN

9986-757-53-3

Arnas Lietuvos

Streikus, gyventoj

2002 vilius, genocido centras, 2002 ir 2002

Dailininkas rezistencijos

Alfonsas tyrimo

Pratarm

i knyga - tai darbo, pradto dar 1995 m. pabaigoje, zultatas. Lietuvos kiojimo Atgimimo Per penkerius katalik metus po Nepriklausomybs t pasitikjimo valdios banyia inaudojo

re

atkrimo avans, kontrolei. centr, kad ne Ba No

kur buvo usitarnavusi dl soviet reimo metais patirto perse ir pastang metais nepasiduoti vienu totalinei tapusi i svarbiausi traukos

kaip tik anuomet Banyia visuomens gyvenimo pakrat. je. Penkiasdeimt met

bene labiausiai buvo

nustumta

Galima daryti prielaid,

viena i tokio reikinio prieasi gldi nesenoje ms istorijo vykdytas visuomens ateizavimas, nepalikti pdsak. dabartinei nyios veiklos ribojimas ir kiimasis jos vidaus gyvenim sie kiant kuo ras labiau jai pakenkti negaljo istorins patirties tyrim. tematika skaitytojai ir turt paste auto Lie gy knygoje rasti minim fakt straipsniuose, tyrimo viet idstyt Lietuvos tak isiaikinti Banyios

bklei ir buvo didiausia paskata pradti soviet banytins politikos Labiau bti, riaus tuvi nocidas kad nemaai mini katalik ir galima mokslo besidomintys ia

valdios anti-

publikuotuose centro

akademijos vien

metratyje",

ventoj genocido straipsnius duomenimis kuri parengta tacijos taikyt veiklos

ir rezistencijos

leidinyje Ge atskirus naujais knygoje, diser Banyi tai pavyko, ir

rezistencija". ir dar Vilniaus bd

surinkus po formuluotes, m. prie Kaip

isibarsiusius fragmentus, kart

papildius juos apgintos

apmsius pateikti raidos

universitete 2001 ir j kuri lauksiu. atsiradusi vaizd.

pagrindu,

bandyta

vientis

tesprendia vertinim i

skaitytojai, nekantriai nebt

kritini pastab,

komentar

knyga

be daugelio moni paramos. kuris bu-

Labiausiai esu
5 Pratarm

dkingas dr.

Algirdui Jakubioniui,

vo ne tik io, vas. bo rankraio Kaip

bet ir pirmj mano mokslini darb tobulinimo, nes jam man, teko be

vado

Dr. A. Jakubionis daugiausia prisidjo ir prie io dar skaityti pirmj jo abejo, padar di tyrintojui jis

varianta.

diausi tak. Labai padjo riuos pareik dr. habil.

U visokeriop pagalb

ir skatinim domtis ku habil.

ia tema noriau padkoti ir dr. moksliniai ios

vyskupui Jonui Borutai SJ. recenzentai prof.

ir vertingi patarimai bei kritins pastabos, knygos dr. Regina Laukaityt, dr.

Vygintas Pibilskis ir dr. dr. Antanas

doktorant Truska.

ros komiteto nariai prof. habil.

Meislovas Juas, prof. Liudas

Tyla ir prof. habil.

Taip pat dkoju i knyg ileidusiam Lietuvos gyventoj ge nocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Arnas Streikus

vadas

Soviet okupacija Lietuvoje, su nedidele pertrauka tru kusi pus amiaus, paliko ryk pdsak ms alies is torijoje, ir isiaikinti jos padarinius svarbu ne tik istori kams - tai labai reikalinga ir ms visuomens istorins atminties bei savimons nuskaidrinimui. Totalitarinis soviet reimas, marksistin istoriosofij paskelbs vie nintele moksline pasaulira, siek pagal j visikai pa keisti mogaus ir visuomens bt, pajungti juos visa ap imaniai valstybs kontrolei. Religija yra tam tikros kul tros pamatas, kodas, ji egzistuoja ir institucionalizuota forma, o tai reikia, kad ji veikia kaip atskiras visuome ns gyvenimo dalyvis, galintis bti tarpininku tarp indi vido ir visagals valdios struktr. Dl i prieasi vieni i svarbiausi sovietizavimo proceso tiksl buvo
7 vadas

vykdyti prievartin visuomens ateizacij, varyti religi ni institucij veikl ir jas naikinti. Religijos veiksnys turjo ypating reikm sovietizavimo eigai Lietuvoje, kurios visuomen prie susidurda ma su soviet reimu buvo maai sekuliarizuota ir kon fesiniu atvilgiu buvo beveik homogenika. Katalik banyia (toliau - KB), turjusi tank religini ir pa saulietini organizacij tinkl, sudar veiksming, auto nomik socialins komunikacijos sistem. Be to, religi ja Lietuvoje, ne taip, kaip tuo pat metu okupuotose ki tose Baltijos valstybse, buvo svarbi tautinio identiteto dalis. Visa tai dar Banyi potencialiai galinga reimo oponente, kurios takos mainimui reimas buvo pri verstas skirti daug dmesio. Taigi soviet valdios ir KB santykiai yra svarbi XX a. antrosios puss Lietuvos istorijos dalis, j nuodugniai neinagrinjus io laikotar pio samprata bt nevisavert. Posovietin istoriografija dmes sutelk labiausiai matomus ir skaudiausius soviet reimo patirties as pektus. Daugiausia tiriama represijos, tautos pasipriei nimo slopinimas, ekonominio ir politinio gyvenimo sovietizavimas. Mokslini darb apie soviet valdios Lie tuvoje vykdyt antireligin politik, kaip ir apskritai so vietins sociokultrins, pasaulirins politikos pro blemoms skirt tyrim, vis dar yra labai nedaug. Atk rus Nepriklausomyb buvo paskelbti tik keli moksliniai straipsniai, analizuojantys atskirus antibanytins poli tikos tarpsnius arba problemas, tuo tarpu apibendri nanio ir vis soviet valdymo laikotarp apimanio, ar chyviniais dokumentais pagrsto, isamaus KB padties sovietmeiu tyrimo iki iol nebuvo atlikta. Pastangas aprayti ir nagrinti soviet valdios Lie tuvoje vykdyt antibanytin politik galima sugrupuoti
8

tik pagal j atsiradimo viet ir laik, nes rykesnius in terpretacij skirtumus, be sovietini vertinim, velgti sunku. Iskirtinos trys darb grups: 1) ieivijos ir u sienio autori darbai; 2) darbai, ileisti sovietinje Lie tuvoje; 3) posovietiniai darbai. Tik apie paskutins gru ps darbus galima kalbti kaip apie istorinius tyrimus tikrja io termino prasme, nes tik juose analizs objek tas vertinamas kaip praeities reikinys, tuo tarpu pir mj dviej grupi autoriai soviet reimo politik, vykdyt Banyios atvilgiu, neretai velg kaip aktua li raymo momentu realij. Be to, sovietin istoriogra fija paprastai pateikdavo oficialj valdios poir ir bu vo vienas i antibanytins veiklos ranki, todl j gali ma vertinti ir kaip vien i nagrinjam tem atskleisti padedani altini. Pirmosios grups darbams, be jau minto istorins perspektyvos trkumo, bdinga ir tai, kad juose ribotai panaudoti pirminiai istorijos altiniai, kurie j auto riams buvo neprieinami. Sovietins spaudos ir tenden cingai atrinkt altini publikacijos, vairiais bdais pro gelein udang prasiskverbusios informacijos nuotru pos, kuriomis tegaljo naudotis Vakaruose gyven auto riai, danai apribodavo galimybes pateikti nuodugnesn analiz. Pirmasis Vakarus pasiekusi informacij apie Banyios padt soviet okupuotoje Lietuvoje susiste minti ir vertinti septintojo deimtmeio pradioje pa band Juozas Vainora MIC, pasiras literatriniu J. Savojo slapyvardiu1. Jis daugiausia dmesio skyr postalininio laikotarpio soviet reimo politikai, vykdy tai religijos atvilgiu, ir tik prabgomis usimin apie
1 J. Savasis, Kova prie Diev Lietuvoje, Putnam, 1966. 9 vadas

religijos persekiojimus ankstesniais metais. J. Vainoros pateikti faktiniai duomenys buvo labai apytikriai arba visai netiksls. Apibendrindamas pateikt informacij, jis prijo ivad, kad soviet reimas iki septintojo de imtmeio vidurio Lietuvoje nepadar didesni nuosto li KB. Po keleri met pasirod Mato Raiupio pa rengta apybraia2, kurioje tikjimo persekiojimas sovie tinje Lietuvoje atskleidiamas daugiau per atskir ka talik dvasinink likimo prizm. Su paskutinio, dar nuo nepriklausomos Lietuvos laik savo pareigas jusio vys kupo Kazimiero Paltaroko mirtimi autorius siejo atski ros Lietuvos KB istorijos epochos pabaig, nors ir nenu rod esmini jos poymi. M. Raiupis jau naudojosi so vietinje Lietuvoje nuo septintojo deimtmeio pradios leistomis altini publikacijomis, kurios turjo demas kuoti" reimui prieik katalik dvasinink veikl ir j ryius su ginkluotu pogrindiu. Btent ios publikacijos, taip pat dl atuntajame deimtmetyje pralaidesne pasidariusios geleins u dangos ir Lietuvos Katalik Banyios kronikos" (to liau - Kronika") leidybos pagausjusi informacija apie Banyios padt soviet okupuotoje Lietuvoje paskati no Vakaruose vl imtis nagrinti soviet reimo ir Ba nyios santykius. Atuntojo deimtmeio pabaigoje ijo Vytauto Vardio monografija3 apie Banyios ir religijos viet sovietins Lietuvos politiniuose procesuose, kuri panaudot altini gausa ir teorins analizs lygiu isi skiria i kit Vakaruose pasirodiusi darb ia tema. Svarbiausias autoriaus tyrimo objektas buvo nacionaliz2 M. Raiupis, Dabarties kankiniai, Chicago, 1972. 3 V. Vardys, The Catholic Church, dissent and nationality in soviet Lithuania, New York, 1978.

10

mo ir katalikikumo konvergencija atuntojo deimtme io disidentiniame sjdyje, taiau daug dmesio jis sky r ir Banyios padties evoliucijai soviet reimo sly gomis ankstesniais metais, nes be to nebuvo galima pa aikinti ir atuntojo deimtmeio proces. Religins po litikos suvelnjim po Josifo Stalino mirties autorius aikino reimo siekiu integruoti sovietin visuomen tikiniuosius, kurie iki tol laikyti jos prieais. Lietuvoje KB tai suteik vilt, isilaikiusi iki septintojo deimt meio pradios ir kuriam laikui atitolinusi katalikiko jo pasiprieinimo judjimo kristalizacij, kad jos gyveni mo slygos pamau normals. V Vardys, kaip ir daugu ma Vakar bei ieivijos autori, disidentinio sjdio stiprum Lietuvoje siejo su KB veikla. Vienas i Bany iai skaudiausi soviet antibanytins politikos pada rini, jo nuomone, buvo kunig parengimo kontrol. Beveik tuo paiu metu pasirod ir Kestono koledo Religijos ir komunizmo studij centro (Didioji Brita nija) vadovo Michaelio Bourdeaux darbas4, analizuo jantis Banyios padt soviet okupuotoje Lietuvoje. Tiesa, didesn jo dalis - tai dokument publikacijos. M. Bourdeaux paymjo, kad Lietuvoje veikusi KB parapij tinklas visuomet buvo tankesnis nei atitinka mai kit konfesij kituose Soviet Sjungos regionuo se. Taip buv dl smarkaus pasiprieinimo okupaci niam reimui, kuris, pasak autoriaus, nulm tai, kad Lietuvoje Banyia nukentjo maiau negu bt nu kentjusi, jei pasiprieinimo nebt buv. Kai kurias KB egzistavimo soviet reimo slygomis problemas monografijoje apie opozicij reimui aptar ir
4 M. Bourdeaux, Land of crosses: 1939-1978, Devon, The struggle for religious freedom in Lithuania 1979.

11

vadas

Tomas Remeikis6. Jis neigiamai vertino septintajame ir atuntajame deimtmetyje ventojo Sosto komunistini reim atvilgiu vykdyt politik, ne pagerinusi Ba nyios padt Lietuvoje, o tik sutvirtinusi soviet rei mui palanki Banyios hierarch padt. T. Remeikis taip pat band svarstyti, ar Lietuvos visuomens seku liarizacij labiausiai skatino soviet reimo vykdyta antibanytin politika, ar svarbesni buvo kiti veiksniai. Polemizuodamas su V Vardiu, T. Remeikis, nors ir ne neig soviet reimo politikos poveikio, vis dlto nema n j buvus svarbiausiu veiksniu6. Katalikybs ir nacionalizmo santyk sovietinje Lietu voje nagrinjo Kstutis Girnius7, kuris band paneigti lietuvio kataliko" teorij ir rodyti, kad katalikybs ir lietuvikojo nacionalizmo suartjimas labiausiai pasirei k btent sovietmeiu ir j slygojo interes sutapimas, o ne objektyvi lietuvikumo ir katalikybs giminyst. Prie pirmosios grups darb reikt priskirti ir jau gerokai po sovietins sistemos lugimo pasirodiusi sintetin stu dij Krikionyb Lietuvoje"8, kurios skyrius apie XX a. antrosios puss Banyios istorij pareng V Vardys ir K. Girnius. Pirmieji sovietins istoriografijos darbai apie KB padt sovietinje sistemoje pasirod XX a. atuntojo deimtmeio pradioje. Tai nebuvo objektyvs moksli5 T. Remeikis, Oposition to soviet rule in Lithuania 1945-1980, Chicago, 1980. 6 Ibid., p. 126-127. 7 K. Girnius, Nationalism and the Catholic Church in Lithuania", Religion and nationalism in Soviet and East European politics, ed. by P. Ramet, Durham, 1984, p. 82-103. 8 Krikionyb Lietuvoje, Chicago, 12 1997.

niai tyrimai: juose tendencingai atrinktais ir pateik tais istorijos faktais siekta pagrsti ateistins propa gandos teiginius. Sovietin istoriografija pabr poli tin soviet valdios ir Banyios konflikto pobd, stengsi rodyti, kad svarbiausia pastoracins veiklos suvarym ir represij prie dvasininkus prieastis buvo Banyios prieinimasis naujajai socialinei san tvarkai 9 . Sovietin istoriografija taip pat tvirtino, kad etajame ir septintajame deimtmetyje dauguma kata lik dvasinink, neva matydami, jog dl j prieiku mo soviet valdiai Banyia gali bti izoliuota nuo visuomens, tapo politikai lojals, kartu jie siek pri sitaikyti prie nauj slyg ir taip sustiprinti religijos tak10. Kiek kitaip Banyios padtis buvo traktuoja ma usieniui skirtose propagandinse sovietini auto ri broirose. Kaip pavyzd galima paminti J. Rimaiio knyg11, kurioje KB gyvenimas rodomas pagrain tai, joje sovietins sistemos ir religijos nesuderinamu mas nepabriamas. Soviet okupuotoje Lietuvoje bta ir reimo nekon troliuojam mginim aprayti bei analizuoti antireli gin politik. Atuntajame deimtmetyje aktyvus disi dentinio sjdio dalyvis Vytautas Skuodis pogrindio slygomis sugebjo parengti isami studij, kurioje ap velg ateistin literatr, pasirodiusi Lietuvoje iki
9 J. Anias, Socialinis politinis katalik 1952 m., Vilnius, 1971; idem, 1940-1944 m., Vilnius, 1972. 10 J. Anias, J. Maiulis, Katalikybs evoliucija socializmo slygomis, Vil nius, 1979; Vatikano antrasis ir po jo, straipsni rinkinys, Vilnius, 1971. 11 J. Rimaitis, Religion in Lithuania, Vilnius, 1971. banyios vaidmuo Lietuvoje klerikalizmas 1945-

Katalikikasis

Lietuvoje

13

vadas

1976 m. Tai labiau bibliografinio pobdio darbas, pa teikiantis tyrjams daug kiekybini duomen apie ate istins literatros leidimo mast tam tikrais laiko tarpsniais ir jos temas. i studija buvo ileista tik Lie tuvai atkrus nepriklausomyb12. lugus soviet reimui, susidar gerokai palankesns slygos laisvai nagrinti nesen praeit, nes: 1) nebeliko iorins politins cenzros; 2) tapo prieinami slapti so viet valdios institucij archyviniai dokumentai; 3) at sirado poreikis istorikai vertinti prajusi epoch. So viet reimo vykdytas Banyios persekiojimas taip pat tapo viena i populiariausi tem. Periodiniuose leidi niuose pasipyl srautas straipsni apie represijas prie dvasininkus, banyi udarinjim, tikinij pasiprie inim13, domiausi altini publikacij ar pagal juos parengt populiariai parayt knyg14. Mokslini sovie12 V. Skuodis, Dvasinis genocidas Lietuvoje, Vilnius, 1996. 13 A. Petrulis, Kristaus kraujas ideolog taurje (Apie Vilniaus kalvarij isprogdinim 1963 m.)", Gimtasis kratas, 1989 m. rugsjo 13 d.; Taikos Karaliens kania ir diaugsmas", Vakarai, 1991, Nr. 1, p. 12-22; B. Kaelionis, K baugino banyios", Apvalga, 1992 m. gruodio 10 d.; N. Gakait, Tebnie Dievo valia", Nauja sis dienovidis, 1994 m. sausio 21 d.; A. Kata, Dvasininkijos aukos pokario metais", XX/ amius, 1994 m. lapkriio 16 d.; I. Bogomolovait, D. Stancikas, Vysk. V. Boriseviiaus tardymas ir tis", XX/ amius, 1994 m. spalio 21 d.; V. Ardinas, Nevarios paslapties nata (Apie kandidat j seminarij soviet laikais verbavim)", Lie tuvos aidas, 1995 m. vasario 7 d. 14 D. Stancikas, N K V D kovos prie Banyi metodai 1940-1941 m.", Laisvs kov archyvas, 1996, Nr. 16, p. 176-183; J. Andrinas, Pasku tin informacija LKP CK, Vakarins naujienos, 1996 m. gruodio 12 d.; B. Puzinaviius, Ketinimai steigti autokefalin katalik" banyi", Tautos atmintis, 1997, Nr. 2, p. 51-54; V. Spengla, Aki pla": KGB kova prie Banyi, Vilnius, 1996; V. Spengla, Atlik pa reig: Vyskupai KGB (NKGB, MGB) kaljimuose, Vilnius, 1997.

14

t valdios antireligins politikos tyrim daugiau pasi rod tik XX a. paskutinio deimtmeio antrojoje pus je 15 . Juose panaudota daug soviet valdios institucij archyvini dokument, atskleisti Banyios praradimai dl soviet valdios vykdytos politikos. Reikia paminti ir kelet jau lugus soviet reimui pasirodiusi usie nio autori darb, kuriuose nagrinjama soviet val dios politika Rusijos staiatiki banyios (toliau RSB) atvilgiu16 arba bendri Soviet Sjungoje vykdytos antireligins politikos principai17. iame darbe panaudotus altinius galima suskirstyti dvi pagrindines grupes: 1) soviet valdios institucij, planavusi ir vykdiusi antibanytin politik, archy viniai dokumentai; 2) Banyios aplinkoje atsirad liu dijimai. Jau septintajame deimtmetyje serijoje Faktai kaltina" buvo ispausdinti soviet ateistins propagan dos ir istoriografijos tezms pagrsti reikaling archyvi ni dokument rinkiniai, kuri didij dal sudar
15 V. Pibilskis, Byla dl Vilniaus arkikatedros 1949-1956 m.", Kultros barai, 1995, Nr. 5, p. 6 7 - 7 1 ; A. Streikus, Soviet v a l d i o s antiba nytin politika tuvos Banyi Lietuvi Lietuvoje 1953-1967 m.", m.", Lietuvos akademijos Genocidas istorijos ir rezistencija, 1997, 1.12, 1997, Nr. 1, p. 123-159; R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lie 1944-1949 katalik metratis, 1998, p. 178-197; K. Misius, Banyi udarinjimas Lietuvoje pokario metais", mokslo metratis, p. 84; A. Streikus, SSRS-Vatikano santykiai ir s o v i e t v a l d i o s poli tika Banyios atvilgiu Lietuvoje 1945-1978 m., Genocidas ir rezis tencija, 1999, Nr. 2, p. 66-80. 16 . , 17 J. , , 1999; . state , and politics in , the Soviet Union and

, . 1941-1961 ., , 1999. Anderson, successor Religion, states, Cambridge, 1994.

15

vadas

dvasinink tardymo protokol itraukos 18 . Be konteks to pateikti ir daniausiai prievarta igauti kunig liudi jimai turjo parodyti Banyios politin angauotum ir j vaidmen pogrindio veikloje. Kai lugus sovietinei sistemai tyrjams pasidar prieinami ilik soviet val dios institucij archyvai, ie tendencingai atrinkt do kument rinkiniai prarado vert. Tiriant soviet valdios antibanytin politik itin svarbs yra vadovaujani komunist partijos instituci j, kurios nustatydavo pagrindines antireliginio darbo kryptis ir sprend svarbiausius su tuo susijusius klau simus, dokumentai. Darbe panaudoti Lietuvos ypatin gojo archyvo Lietuvos komunist partijos (toliau LKP) dokument skyriuje saugomi LKP Centro komi teto (toliau - CK) biuro posdi protokolai ir nutari mai, LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus pa rengtos paymos, taip pat vadinamajame ypatingajame aplanke sukaupti ypa slapti LKP CK biuro nutarimai ir su j svarstymu susijusi mediaga19. Nagrinjamu laikotarpiu Soviet Sjungoje kontroliuoti religines or ganizacijas, iskyrus RSB, ir konkreiai vykdyti komu nist partijos vadovybs numatytus bendrus antireligi nio darbo udavinius buvo patikta Religini kult rei kal tarybai prie SSRS Ministr Tarybos (toliau RKRT)*, kuri kiekvienoje srityje bei sjunginje res18 udikai banyios prieglobstyje, sud. B. Baranauskas ir G. Erslavait, Vilnius, 1960 (1-asis leidimas), 1962 (2-asis leidimas). 19 Lietuvos ypatingasis archyvas, LKP dokument skyrius (toliau LYA LKP DS), f. 1771. * Iki 1965 m. dar veik ir Rusijos staiatiki banyios reikal taryba (RSBRT), vliau jos abi b u v o sujungtos j vien Religijos reikal ta ryb (RRT).

16

publikoje turjo savo galiotinius, ir soviet saugumo policijos (Valstybs saugumo liaudies komisariato (to liau - NKGB), Valstybs saugumo ministerijos (toliau MGB), Valstybs saugumo komiteto (toliau - KGB)) staigoms. i institucij archyviniai dokumentai yra pagrindinis altinis temai atskleisti. Naudojantis RKRT ataskaitomis ir praneimais SSRS Ministr Tarybai (to liau - MT) ir Soviet Sjungos komunist partijos (to liau - SSKP) CK, posdi protokolais, pokalbi su valdios pareignais ir religini organizacij atstovais stenogramomis, saugomomis Rusijos Federacijos valsty biniame archyve20, buvo galima analizuoti antibanytins politikos sprendim primimo mechanizm, paro dyti centrini ir vietos valdios institucij nesutarimus dl ios politikos taktikos. RKRT galiotinio Lietuvoje archyvinis fondas, kurio didij dal sudaro susirain jimo su RKRT, LKP CK, LSSR MT ir kitomis soviet valdios institucijomis dokumentai, vairios informaci ns galiotinio paymos ir ataskaitos21, suteik daug in formacijos apie konkreius antibanytins veiklos b dus ir jos rezultatus. Buvusio KGB padalinio Lietuvoje archyviniai dokumentai padjo atskleisti specifinius ios institucijos darbo metodus, taikytus griaunant Banyi i vidaus, utikrinant visik jos veiklos kon trol. Svarbiausi nagrinjamai temai buvo skyri, kurie tiesiogiai kontroliavo Banyios veikl ir stengsi daryti jai tak, informaciniai praneimai, sekt dvasinink

20 Rusijos Federacijos valstybinis archyvas (toliau - RFVA), f. 6991, ap. 3. 21 Lietuvos centrinis valstybs archyvas (toliau - LCVA), f. R-181; LYA LKP DS, f. 1771.
vadas

17

operatyvins skaitos bylos ir nuteistj tardymo by los22. KGB ir vis kit soviet valdios institucij do kumentus btina vertinti itin kritikai, nes net slap iausi i j paymti melo ir demagogijos, kuriais buvo pagrsta visa sovietin sistema, enklu. Be to, nemaai konkrei antireligins politikos veiksm buvo atlikta tik pagal odines instrukcijas. Todl, kiek buvo mano ma, stengtasi iuose dokumentuose esani informacij lyginti su kit altini duomenimis. Informatyviausias antrosios grups altinis, naudo tas iame darbe, yra 1972-1989 m. pogrindyje ileistas 81 Kronikos" numeris 23 . ia galima rasti gausyb so viet valdios vykdyto tikinij diskriminavimo, j pa siprieinimo fakt, soviet valdios ir Banyios santy ki vertinim. Vertingas informacijos apie Banyios re agavim valdios veiksmus altinis yra Kauno arkivys kupijos kurijos archyve saugomi dokumentai - kunig ratai kurijai, vyskupij valdytoj tarpusavio susirain jimas, urayti pokalbiai su valdios pareignais. iai grupei taip pat priskirtini dvasinink, nagrinjam vy ki tiesiogini liudinink, atsiminimai24, kurie suteik galimyb ne tik suvokti konkrei dramatik vyki patirt, bet ir pateikti alternatyv ideologizuotiems, da nai neatspindintiems tikrovs soviet valdios doku22 Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau - LYA), f. K-l. 23 Lietuvos Katalik 1997, t. 1-10. 24 J. Stankeviius, Mano gyveninio krykels, mainratis, kopija asmeni niame A. Streikaus archyve; J. Juodaitis, Praeities eliai, rankra tis, Vilniaus universiteto (toliau - VU) Istorijos fakulteto Banyios istorijos kabinetas; L. Tulaba, Nuo Dusios iki Tiberio, Roma, 1993, t. 1-3; S. Kikis, A padarysiu jus moni vejais, Kaiiadorys, 1994. Banyios kronika: Pogrindio leidinys, Chicago, 1974-

18

mentams. Itin reikmingi iuo poiriu yra kan. Juoza po Stankeviiaus, 1947-1965 m. buvusio paiame Ba nyios gyvenimo vyki centre, atsiminimai, parayti dienoraio forma. Nors ir labai subjektyvs, jie leido visikai kitaip interpretuoti faktus, atsispindinius ofi cialiuose archyviniuose dokumentuose. Pakankamai daug ilikusi archyvini dokument ir asmenini liudijim sukuria palankias slygas analizuo ti soviet valdios politikos, vykdytos KB atvilgiu, rai d Lietuvoje. io darbo tikslai: 1) aptarti soviet reimo antibanytins politikos ge nez; 2) inagrinti 1944-1990 m. Lietuvoje prie KB tai kytas veiklos formas: kiimsi Banyios valdym, pa storacins veiklos varym ir kontrol, izoliavim nuo visuomens, trukdymus rengti dvasininkus, ekonomin spaudim, represijas prie dvasininkus; 3) irykinti antibanytins politikos pokyius, at skleisti j prieastis ir kiekvieno laikotarpio ypatumus; 4) apibdinti KB reakcij religinio gyvenimo suvar ymus ir nustatyti, koki tak ji dar soviet valdios veiksmams; 5) atskleisti soviet valdios institucij poiri an tireligins veiklos bdus skirtumus. Kit konfesij padtis nagrinta tik tiek, kiek tai sietina su soviet valdios veiksmais prie Lietuvos KB. Isami j sovietmeio patirties analiz turt bti atski ros studijos objektu. Darbe taikyti politins istorijos ty rimams bdingiausi apraomasis, lyginamasis ir proble mins analizs metodai. Apraymui daug vietos skirta todl, kad iki iol istoriografijoje daug soviet valdios
19 vadas

vykdytos antibanytins politikos aspekt nebuvo deta liai nagrinta. Lietuvoje vykdytos antibanytins politi kos lyginimas su antireliginio darbo kituose Soviet Sjungos regionuose ir satelitinse valstybse praktika padjo irykinti vietinius jos ypatumus. Atskir pro blem analiz stengtasi suderinti su nuosekliu, chrono loginiu principu pagrstu pasakojimu apie Banyios ir soviet reimo santyki raid. Chronologikai is dar bas apima nenutrkstam soviet valdymo laikotarp (1944-1990 m.). Nuo 1940-1941 m. j skyr naci oku pacijos trimetis, per kur smarkiai pasikeit soviet re imo religins politikos tikslai, Lietuvos visuomens ir Banyios bkl, todl is laikotarpis Lietuvos istorijos periodizacijoje paprastai atskiriamas nuo pirmojo so vietmeio. Darb sudaro vadas, keturios dalys, ivados ir prie dai. Pirmojoje dalyje Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos" aptartos soviet reimo antibany tins politikos prielaidos: sovietins ideologijos bendros nuostatos religijos atvilgiu, reimo antireligin veikla 1918-1939 m., jos pokyiai karo su Vokietija metais, re imo susidrimas su Lietuvos KB 1940-1941 m., Bany ios padtis Lietuvos visuomenje ir jos poiris ko munizm bei soviet reim, laikysena vokiei okupa cijos metais. Antrojoje dalyje Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1944-1949 m." nagrinjama soviet valdios politika Banyios atvilgiu, vykdyta 1944-1949 m. 1944 m. vasar sovietin kariuomen reokupavo didij Lietuvos teritorijos dal, o penktojo ir etojo deimtmei sandroje Lietuvos sovietizacija i esms buvo baigta, didioji visuomens dalis prisitaik prie nauj gyvenimo slyg. ioje dalyje atskleidiama,
20

kokiais bdais reimas band riboti Banyios tak, kaip sovietizacija pakeit Banyios padt. Treiojoje dalyje Netvirta koegzistencija 1950-1964 m." analizuo jamas laikotarpis, truks nuo etojo deimtmeio pra dios iki septintojo deimtmeio vidurio, pasiymjo pa lyginti stabiliais reimo ir Banyios santykiais, nors 1958-1964 m. visoje Soviet Sjungoje buvo vykdoma agresyvi antireligin kampanija. Paskutinio, ilgiausiai trukusio (1965-1990 m.) laikotarpio iskirtinumas - pa sikeitusi Banyios laikysena. Iki tol vyravusi gynybi n, vliau - sugyvenimo laikysen pakeit ikio rei mui pozicija, pasireikusi tikinij teisi gynimo sj diu. Ketvirtojoje dalyje Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1965-1990 m." ir analizuojama, kodl b tent Banyia tapo aktyviausia pasiprieinimo reimui jga, apraoma, kokiais bdais soviet valdia band neutralizuoti tikinij teisi sjd. is darbas - tai pirmas nuodugnus soviet valdios pastang sugriauti Lietuvoje Banyi tyrimas, apiman tis vis sovietins okupacijos laikotarp. Jo empirin pa grind sudaro archyviniai dokumentai, kuri daugumos iki iol nebuvo mokslinje apyvartoje. Darbe siekta i vengti posovietiniams naujosios Lietuvos istorijos tyri mams bdingo kontekstualumo trkumo, kai atskiros io laikotarpio problemos ar reimo politikos aspektai nesiejami su bendra sovietins sistemos analize, kitais, vienalaikiais Lietuvos istorijos vykiais, nra lyginama su kit panaaus istorinio likimo krat patirtimi. To dl knygoje tiek daug vietos skirta soviet valdios ir Banyios konflikto prieistorei. Nagrinjant konkrei antibanytins veiklos praktik apraomi vykiai taip pat siejami su bendra Soviet Sjungos vidaus bei u21 vadas

sienio politikos raida, socialiniais pokyiais, iekota kit veiksni, galjusi daryti tak soviet valdios antibanytinei politikai. Darbe naudojamas toks periodizacijos modelis, kai lins datos nustatomos ne pagal reimo vadov, bet pagal kokybinius politikos pasikeitimus, ne maiau priklausiusius ir nuo Banyios laikysenos. Iki iol Lietuvoje nra sintetins sovietmeio istori jos studijos, nors nuo reimo lugimo prajo jau deimt met. Norint toki sintez atlikti, pirmiausia reikia mo nografij, skirt atskiriems to meto reikiniams. Bany ios ir soviet valdios santyki istorija, nuviesta ia me darbe, galt tapti vienu i atspirties tak tokiai bendresnio pobdio studijai.

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

Antireligin veikla Soviet Sjungoje 1917-1939 m.

Soviet reimo architekts - bolevik partijos - ideolo gijos pagrind, be abejo, sudar Karlo Marxo filosofija, kurios svarbiausia login ais - istorinis materializmas, t. y. tvirtinimas, kad materija ir socialiniai santykiai nu lemia smon, o ne atvirkiai. Todl, pasak K. Marxo, ir religija, kaip viena i smons form, yra tam tikr socialini santyki atspindys. Ji es teisina socialin nelygyb ir kartu yra opijus", kuriuo svaiginasi nu skriaustieji, vildamiesi Danguje gauti atpild u emje patirtas kanias. Pagal istorinio materializmo logik,
23 Soviet antibanytins politikos prielaidos Lietuvoje

vykstant socialini-ekonomini santyki raidai turt keistis ir moni smon. Panaikinus socialin nelygy b, turt nebelikti objektyvi prieasi religijai egzis tuoti. Taiau tas pats K. Marxas vieno i svarbiausi savo veikal, Hgelio teiss filosofijos kritikos", vade skelb: Religijos kritika - bet kokios kitos kritikos prielaida [...], religijos kritika ilaisvina mog i iliu zij, kad jis galt mstyti, veikti, kurti savo tikrov kaip isilaisvins i iliuzij, protingas mogus"1. Taigi ir jis pripaino, kad masi smon dl materialini slyg evoliucijos automatikai nepasikeis. Svarbiausias bolevizmo ideologijos krjas Vladimi ras Uljanovas-Leninas marksistin teorij aikino atsi velgdamas tai, kad atsilikusioje Rusijoje prielaid kil ti K. Marxo ipranaautai socialistinei revoliucijai nebu vo. Jis tvirtino, kad revoliucij galima vykdyti i vir aus, nelaukiant, kol socialini-ekonomini santyki raida sudarys prielaidas pasikeisti moni smonei. Jo teorijos teigimu, susidarius palankioms aplinkybms, galima konstruoti toki socialin tikrov, kuri turt pakeisti ir moni smon. Senosios smons reliktas, religija, pasak jo, taip pat turt inykti pakeitus socia lin sanklod ir sunaikinus religines institucijas. V Le ninas ir kiti bolevik lyderiai savaip interpretavo ir K. Marxo lakj posak Religija - liaudies opijus". J manymu, valdaniosios klass smoningai naudoja reli gij kaip priemon apkvailinti darbo liaudiai, religija sudaro j ideologijos dal. Todl suprantama, kodl vykstant klasi kovai prievarta ribojamos galimybs skleisti prieik socialini sluoksni ideologij. Vis dl to 1905 m. raytame straipsnyje Socializmas ir religi ja" V Leninas dar teig, kad panaikinus ekonomin i24

naudojim religijos problema isisprs savaime2, todl daugiau dmesio jai bolevizmo kriktatvis neskyr. Tyrj nuomone, iskirtin bolevik prieikum religi jai pakurst ir tai, kad RSB buvo glaudiai susijusi su nekeniama caro valdia, netekusi autoriteto ne tik tarp radikali inteligent, bet ir tarp daugumos paprast moni. Teigiama, kad dl RSB sstingio atsirads dvasinis vakuumas" buvo viena i bolevik ideologijos populiarumo Rusijoje prieasi3. Ugrob valstybs valdymo aparat, bolevikai m gyvendinti visuomens pertvarkymo planus. Pirmajam j religins politikos etapui bdingas siekis statym galios aktais istumti religij valstybs ir visuomens gyvenimo urib. Jau pirmajame naujojo reimo dekre te dl ems buvo paskelbta, kad nacionalizuojama vi sa religinms bendruomenms priklausanti em, o 1918 m. sausio 23 d. buvo priimtas dekretas Dl cerkvs atskyrimo nuo valstybs ir mokyklos atskyri mo nuo cerkvs"4. Formaliai is dekretas tik gyvendi no valstybs ir mokyklos sekuliarizacij, taiau bolevi kins valstybs teorijos kontekste tai reik religijos pasmerkim inykti. Knygoje Valstyb ir revoliucija" aikindamas, kas yra socialistin valstyb, V Leninas teig, kad porevoliucinje naujojoje visuomenje inyks valstybs ir visuomens dualizmas, o kartu ir skirtu1 . , . ", , , 1981, . 9. 2 V. Leninas, Socializmas ir religija", Pilnas rati rinkinys, Vilnius, 1979, p. 133-137. 3 A. Luukkanen, The party of unbelief, Helsinki, 1994, p. 39-40. 4 , .. 114-116. Terminas cerkv" sovietiniame leksi kone danai b u v o vartojamas visoms religinms organizacijoms apibdinti. Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

25

mas tarp privatumo ir vieumos5. Taigi religijos atsky rimas nuo valstybs reik ir jos izoliavim nuo visuo mens. Taip bolevik partijos antireligins nuostatos buvo suvalstybintos. Paymtinas ir dar vienas labai svarbus bolevik poirio religij principas, tvirtintas mintu dekretu. Religinms organizacijoms nebuvo pripaintos nuosavy bs ir juridinio asmens teiss, o tai reik, kad ignoruo jamos institucins religijos formos ir pripastami tik individuals religiniai sitikinimai. 1922 m. gegus 8 d. Maskvos revoliucinis tribunolas vis RSB hierarchin struktr paskelb neteista organizacija, motyvuoda mas tuo, kad pagal sovietinius statymus n viena reli gin organizacija neturi jokios teiss primesti savo val di kitai religinei organizacijai"6. 1918 m. vasar bole vik paskelbta konstitucija visas teises garantavo tik darbininkams, o prieik klasi atstovai (taip pat ir dvasininkai) buvo priskirti vadinamj lienc" kate gorijai ir neturjo pagrindini teisi. Kadangi pagal so vietin ideologij proletariatas = partija = valstyb, vi sikai pagrstas atrodo suomi istoriko Arto Luukkaneno teiginys, jog ioje konstitucijoje deklaruota teis vykdyti ir ateistin, ir religin propagand reik dau 7 giau bolevikin demagogij nei reali religin laisv" . 1929 m. priimtos konstitucijos pataisos, kuri rengjai ibrauk odius apie religins propagandos laisv, pali k tik laisv atlikti religin kult, tebuvo faktins pad ties tvirtinimas. Taigi galima teigti, kad pirmieji bole vik teiss aktai tvirtino j ideologijos nuostatas religi jos atvilgiu. Bolevik vadai greitai sitikino, kad prievartinis so cialini santyki pakeitimas, nuosavybs ir juridini tei si atmimas i religini institucij didels moni da26

lies religini sitikinim niekaip nepaveik. Agresyvus ir beatodairikas religijos puolimas kl reali naujos val dios lugimo grsm, todl bolevikai buvo priversti ie koti bd ateizuoti visuomen kuo maiau paeidiant reimo stabilum. Tai paskatino tarp bolevik partijos lyderi rastis skirtingas nuomones apie tolesn antireli gins politikos taktik, o tai lm jos nepastovum. ino mas soviet antireligins-antibanytins politikos tyrjas Bohdanas Bociurkivas iskyr fundamentalistin ir prag matin ios politikos variantus. Pasak jo, pragmatikai, bdami maesni optimistai dl antireligins propagan dos poveikio, siek sovietizuoti" religines organizacijas ir jas panaudoti reimui teisinti bei jo vidaus saugumui sustiprinti" 8 , o fundamentalistai tikjo, kad represijomis ir propaganda galima greitai isprsti visuomens ateizavimo problem. Atidiau pavelgus soviet reimo anti religinio veikimo praktik XX a. treiajame ir ketvirtaja me deimtmetyje galima iskirti ir daugiau jos variant, vyravusi tam tikru metu. Iki 1923 m. pavasario antireligins politikos idj iniciatyva bolevik partijoje priklaus Levui Bronteinui-Trockiui. Svarbiausias jo sumanym tikslas - su griauti RSB ir kit tradicini konfesij autoritet. Tuo tikslu 1922 m. jis suplanavo dvi reikmingas, tarpusavy5 V. Leninas, 1986, p. 7. 6 Maskvos revoliucino tribunolo 1922 m. gegus 8 d. nuosprendis Maskvos . 212. 7 A. Luukkanen, o p . cit., p. 78. 8 B. Bociurkivv, The Shaping of Soviet religious policy", Problems of Communism, 1973, No 3, p. 41. dvasinink ir tikinij 1922-1925 ., byloje, , 1997, -, Valstyb ir revoliucija", Pilnas rat rinkinys, Vilnius,

27

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

je susijusias akcijas. 1921-1922 m. Rusijoje kilusio bado likvidavimo pretekstu L. Trockis pasil banytini ver tybi nusavinimo plan, kur laik galimybe suduoti stipr smg tradicini konfesij autoritetui, nes buvo galima lengvai numatyti, kad dvasininkai ir banyi vadovai prieinsis vandalikam maldos nam apipli mui. iai akcijai, kaip ir apskritai L. Trockio antireligi ns veiklos metodams, kartai pritar V Leninas, kuris savo 1922 m. kovo 19 d. laike Rusijos komunist parti jos (bolevik) (toliau - RKP(b)) Politiniam biurui ra: Kuo daugiau reakcingos dvasininkijos ir buruazijos atstov iuo pretekstu mums pavyks suaudyti, tuo ge riau. Reikia btent dabar pamokyti i publik taip, kad jie kelet deimtmei nedrst net pagalvoti apie kok nors pasiprieinim"9. Tuo metu, aktyviai dalyvaujant Jungtinei valstybinei politinei valdybai (toliau - OGPU), taip pat buvo orga nizuojamas RSB skilimas. L. Trockis visokeriopai rm lojalius reimui, skelbusius staiatikybs reformavimo idjas Gyvosios cerkvs" alininkus, dar vadintus obnovlencais", kurie jo sumanymu turjo padti susidoroti su 1918 m. RSB susirinkime irinktam patriarchui bu vusiais paklusniais dvasininkais, o po to taip pat bti likviduoti10. 1922 m. kovo mn. buvo suimtas RSB pa triarchas Tichonas, o lygiai po met - aukiausias KB hierarchas Soviet Sjungos teritorijoje Mogiliovo arki vyskupas Janas Ceplakas. 1923 m. pavasar buvo patvir tintas planas, pagal kur tais metais turjo vykti du pa rodomieji teismo procesai: viename i j, Petrograde, turjo bti demaskuota kontrrevoliucin katalik hie rarchijos veikla, o kitame, Maskvoje, - staiatiki. Taip pat buvo numatyta, kad pirmajame svarbiausias kalti28

namasis bus arkivysk. J. Ceplakas, o antrajame - pa triarchas Tichonas. Su L. Trockio metodika derinosi ir tuo metu buvu sios populiarios ventj palaik vieo demonstravimo akcijos. itaip norta demaskuoti" RSB teigin, es ventj palaikai ilieka nepakit. Tokia antireligins politikos taktika padar tam tikr poveik RSB autori tetui, taiau bolevik vad viltys iomis akcijomis vi sikai demoralizuoti pagrindin Rusijos konfesij nepa siteisino. Atvirkiai, RSB dl to, kad didel jos turt dalis buvo konfiskuota, tikintiesiems netgi tapo pa trauklesn, o obnovlencai" nebuvo populiars, vis pirma dl propaguot religini reform11. 1923 m. va sar L. Trockis laikratyje Pravda" paskelb kelet straipsni, kuriuose sil naujus visuomens ateizavimo metodus. Viename i j, pavadintame Vodka, cerkv ir kinematografas", jis teig, kad Rusijos mons netur nuoirdaus tikjimo, cerkv pirmiausia patenkindavusi rengini poreik, todl vien antireligin propaganda esanti nepajgi sumainti maldos nam lankomum. Jo silyta alternatyva - pasaulietini pramog, pavyzdiui, kino, ir nauj ritual, krimas 12 . Tam tikras antireligins politikos akcent pasikeiti mas daugelio tyrj siejamas su RKP(b) XII suvaiavi9 V. Lenino 1922 m. kovo 19 d. laikas RKP (b) CK Politinio biuro na

riams apie vykius Sujos mieste ir politik banyios atvilgiu,

, 1922-1925 ., . 143. 10 L. Trockio 1922 m. k o v o 30 d. laikas RKP (b) CK Politiniam biurui, ibid., c. 161-163. 11 G. Freeze, Counter-reformation in Russian Ortodoxy: popular response to religiuos innovation, 1922-1925", Slavic Review, 1995, Summer, p. 305. 12 A. Luukkanen, o p . cit., p. 151.

29

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

mu, vykusiu 1923 m. balandio mn. Kai kurie jame kal bj partijos lyderiai kritikavo pernelyg iurkius anti religins veiklos metodus, kenkusius valdios santy kiams su religinga kaimo gyventoj dauguma. Po io su vaiavimo pagrindine antireligins veiklos priemone tapo ateistin propaganda ir vietimas. Toki taktik sil grup taking bolevik administracijos pareign, ku riuos JAV istorikas Danielis Peris pavadino kultrinin kais" 13 . Prieingai savo oponent intervencinink" an tireligins politikos koncepcijai, jie teig, kad religijos ne galima sunaikinti, kol jos moni smonje nepakeis al ternatyvi universali pasaulira. Tai, pasak j, galima padaryti tik propaganda ir vietimu. J argument prie laida buvo sitikinimas, kad svarbiausia religijos gyvybin gumo prieastis yra neinojimas, neiprusimas. Kultri nink" argument arsenalui priklaus ir teiginys, kad tik socialinis perversmas gali utikrinti savaimin religi jos inykim, prievarta to nepasieksi. D. Peris kaip y miausius kultrininkus" nurod pirmj bolevik vie timo liaudies komisar Anatolij Lunaiarsk ir 1922 m. pabaigoje kurtos Antireligins propagandos komisijos prie RKP(b) CK (toliau - APK) pirminink bei 1925 m. susikrusios Kovingj bedievi sjungos (toliau - KBS) lyder Minj Gubelman-Jaroslavsk. Taiau pastarj vargu ar galima laikyti sitikinusiu kultrininku". Kaip rodo ankstesn ir vlesn jo veikla bei viei pareikimai, jis skmingai prisitaikydavo prie vairi partijos antireli gins politikos vingi. Treiajame deimtmetyje A. Lunaiarskis ir J. Jaroslavskis i tikrj dar didel tak ide ologins politikos formavimui ir gyvendinimui. KBS su sikrimas, daugybs antireligini periodini leidini (Bezbonik", Bezbonik u stanka", Derevenskij bezbonik", Antireligioznik" ir kt.) atsiradimas bei kitoki 30

ateistins propagandos form suklestjimas - tai kult rinink" programos gyvendinimo poymiai. Propagandiniai antireligins veiklos metodai buvo derinami su bandymais umegzti pragmatinius" santy kius su kanonika RSB hierarchija, kuri dar visai nese niai buvo paskelbta esanti u statymo rib. Ikart po RKP(b) XII suvaiavimo suplanuotas teismo procesas prie patriarch Tichon taip ir nevyko, nes is po ilg deryb su valdios atstovais 1923 m. birelio 27 d. so viet spaudoje paskelb pareikim, kuriame pripaino savo kalt ir pareik ess lojalus naujajam reimui. Po io pareikimo jis buvo paleistas ir pradjo kov su obnovlencais". Tok soviet valdios ingsn galima aikin ti vairiai, taiau svarbiausia, kad buvo atsisakyta RSB skaldymo taktikos, kuri 1922 m. inicijavo L. Trockis. Kita vertus, tikslas jau buvo pasiektas. RSB schizma padjo igauti patriarchato lojalumo deklaracij ir gero kai sustiprino reimo padt. Galutinai soviet valdios nuostata turti reikal tik su kanonine RSB hierarchija irykjo 1927 m., kai buvo paskelbta Vidaus reikal liaudies komisariato (toliau - NKVD) suredaguota met ropolito Sergijaus, tuo metu faktikai vadovavusio RSB, deklaracija, kurioje ne tik buvo utikrintas Banyios lojalumas valdiai, bet ir paadta parama jos vykdomai politikai. Nors arkivysk. J. Ceplako ir dar 11 katalik kunig teismo procesas vyko, 1923 m. pabaigoje taip pat prasi djo neoficialios soviet ir Vatikano atstov derybos dl katalik padties Soviet Sjungoje. 1924 m. gruodio 11 d. RKP(b) CK i esms pripaino ir KB hierarchin
13 D. Peris, The 1929 Congress of the Godless", Soviet Studies, 1991, N o 4, p. 713.

31

Soviet antibanytins politikos prielaidos Lietuvoje

struktr. T dien Politinis biuras pritar APK pa rengtam Pagrindini katalik padties TSRS nuostat projektui", kurio pirmasis punktas skelb: Atsivel giant tai, kad dauguma tikinij katalik dl savo re ligins organizacijos, kurios centriniai organai yra u Sjungos rib, ypatum savo banytin hierarchij fak tikai sudaro ne rinkim bdu, jie gali turti kulto tar nautojus, paskirtus i Vatikano, taiau visuomet tik pri tarus tarybinei Vyriausybei"14. Soviet valdia, tikdamasi Vatikano pripainimo, kelerius metus toleravo popieiaus pasiuntinio vysk. Michelio D'Herbigny 1926 m. slapta atkurt KB admi nistracin struktr ir jo paventintus vyskupus. Vie nam i j, vysk. Antonijui Maleckiui, 1926 m. pabaigoje OGPU sil pana po keli mnesi su RSB hierarchais sudaryt sandr: sukviesti slapta paventint vyskup - apatalini administratori pasitarim, kuris deklaruot lojalum soviet valdiai ir paneigt KB persekiojimo faktus15. Tik 1927 m. vasar galutinai lu gus pastangoms pasiekti kompromis su Vatikanu buvo imtasi represij prie Soviet Sjungoje slapta paskirtus KB hierarchus. Pirmja auka tapo latvi kilms vysku pas Boleslovas Sloskanas, Mogiliovo ir Minsko apatali nis administratorius. Iki ketvirtojo deimtmeio vidurio KB hierarchin struktra buvo visikai suardyta. Treiojo deimtmeio pabaigoje vl pasikeit bendras soviet reimo religins politikos kursas. Tai siejama su pradtu gyvendinti socialinio perversmo projektu, kurio svarbiausi elementai buvo forsuota industrializacija, i buoinimas" ir prievartin kolektyvizacija. Konstruojant nauj socialin struktr, kaip nereikalinga jos detal turjo bti sunaikintos ir institucins religijos formos. Vis daniau griebtasi intervencinink" argumento, kad
32

religins organizacijos, vis pirma dvasininkai, yra svar biausia klitis, trukdanti skmingai ateizuoti visuome n. Jie es smoningai, prisidengdami religija, vykdo politin ardomj veikl, kuri neleidia visuomenei su vokti, kas jai i tikrj geriausia. Sunaikinus senas so cialines struktras, neliks ir jas atitinkanio mstymo form. Sunaikinus dvasininkus ir religines institucijas, neliks ir religijos. Sis argumentas buvo grindiamas V Lenino teiginiu, kad religija tra tam tikros klass ideologinis ginklas. Tai nebuvo jokia naujiena sovieti niame diskurse, taiau naujosios ekonomins politikos (NEP) laikotarpiu tai nebuvo pabriama. Visuomenei buvo aikinama, kad represijos prie dvasininkus - tai atlygis u j politinius nusikaltimus. Represij masikumas turjo rodyti, kad absoliuti dvasi nink dauguma yra prieika socialistinei santvarkai. Religins organizacijos ir dvasininkai buvo paskelbti buoi-nepman agentra, mobilizuojania reakcingus ir ne visai smoningus alies elementus kontrpuolimui prie taryb valdios ir partijos priemones"16. 1929 m. pabaigoje vieno i Maskvos laikrai korespondentas ra: Kiekvienas dvasininkas yra antirevoliucionierius, kiekvienas religinis aktas yra antitarybinis, kiekvienas, 17 einantis cerkv, iduoda revoliucij ir jos principus" .
14 Ne vliau kaip 1924 m. gruodio 9 d. APK parengtas Pagrindim

katalik padties TSRS nuostat projektas", r.: , 1922-1925 ., . 460 15 R. Dzwonkowski, Losy duchovienstzva katolickiego w ZSSR, 1917-1939, Lublin, 1998, s. 81. 16 . , (- ), 1939-1954 ", N0 5, . 9. 17 Cit. i: R. Dzwonkowski, o p . cit, s. 63. 33 Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos , 1990,

Naujos antireligins politikos pradi tvirtino ir Vi sos Rusijos centrinio vykdomojo komiteto (toliau VRCVK) 1929 m. balandio 8 d. priimtas religini susi vienijim statymas. Leistina religini institucij veikla buvo apribota liturgine praktika, sovietins frazeologijos odiais tariant, religinio kulto atlikimu". Udrausta religijos propaganda, visos tikinij organizuoto ben dravimo formos, vesta privaloma dvasinink ir tikin ij bendruomeni registracija. Tokie suvarymai buvo nustatyti vien tam, kad bt galima rasti pretekst u daryti maldos namus ir represuoti dvasininkus. Antire ligins politikos koordinavim nuo 1929 m. i APK prie Visasjungins komunist partijos (bolevik) (toliau VKP(b)) CK perm Nuolatin religini reikal komisi ja prie VRCVK. Tai taip pat galjo liudyti, kad pirmeny b teikiama ne kultriniams-ideologiniams, o administraciniams-represiniams kovos su religija metodams. Sunaikinti religij buvo tiktasi labai greitai. Viena me i radikaliausi ateistini leidini, Bezbonik u stanka", buvo skelbta: 1930 m. mes turime paversti ms raudonj sostin bedievika Maskva, ms kai mus - bedievikais kolkiais [...]. Naujajam kaimui 18 cerkv nereikalinga" . KBS paskelb, kad antrasis penkmetis (1933-1937) turi bti galutinio religijos su naikinimo laikotarpis. Praktikai tai ir buvo padaryta. 1939 m. Soviet Sjungoje tik labai retai kur buvo gali ma rasti legaliai veikianius maldos namus ar laisvje esant dvasinink. 1928 m. RSFSR teritorijoje dar veik 28 560 staiatiki cerkvi ir 128 katalik banyios, o 1939 m. - jau tik apie 100 cerkvi ir 2 banyios19. Taiau 1937 m. gyventoj suraymo, per kur 57 proc. vyresni nei 16 met SSRS gyventoj pareik es tikin34

tys, duomenys parod, kad pavyko sunaikinti tik institu cines religijos formas, o ne pat tikjim. Tai reimo vadus paskatino imtis dar drastikesni priemoni. 1937 m. viduryje VKP(b) CK sekretorius Georgijus Malenkovas pasil J. Stalinui i viso panaikinti statymus dl religini kult ir institucijas, kontroliavusias j vyk dym, nes, pasak jo, statymai religinms organizacijoms suteik, nors ir labai minimali, terp legaliai egzistuo ti 20 . Tai bt reik ir formal religijos paskelbim nusi kalstama veikla. J. Stalinas suprato, kad tai bt labai pakenk demokratikiausios" pasaulio alies vaizdiui, ir 1938 m. balandio mn. buvo panaikinta tik Nuolatin religini reikal komisija, o statymai, reguliav religin gyvenim, liko galioti. Soviet reimo antireligins politikos pobdis pri klaus ir nuo vietos slyg bei konfesijos, prie kuri ji buvo nukreipta. Tai patvirtina KB Soviet Sjungoje 1917-1939 m. istorija. Treiojo deimtmeio pradioje (t. y. po 1921 m. Rygoje pasiraytos sutarties nusisto vjus vakarinei ribai) bolevik kontroliuotoje teritori joje gyveno apie 1,6 mln. katalik21. J daugum suda r ne rus tautybs gyventojai: lenkai, vokieiai, lietu viai, baltarusiai, ukrainieiai. Geografiniu poiriu daugiausia katalik gyveno Ukrainoje, Baltarusijoje, Pavolgyje ir Leningrade. Soviet antireligins veiklos tyrjai nurodo kelet veiksni, labiausiai paveikusi bolevik poir katalikyb: 1) KB eksteritorialumas ir hierarchin priklausomyb nuo Vatikano; 2) katali18 . , XX ., , 1995, . 167. 19 . , op.cit, . 10. 20 Ibid., No 7, c. 57. 21 R. Dzvvonkovvski, o p . c i t . , s. 43.

35

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

kyb Soviet Sjungoje buvo tautini maum, kurios turjo savo atskiras valstybes (vis pirma lenkai ir vo kieiai), religija. Be to, katalikyb ir Vatikanas rusiko mentaliteto emlapyje simbolizavo Vakar (arba loty nikj) pasaul, prieik graik staiatiki tradicijai. Tai dar tam tikr tak ir bolevik ideologijai, kuri Vakarus i esms tapatino su kapitalizmo tvirtove, lai k nuolatins grsms pirmajai socialistinei valstybei altiniu, todl nuo Soviet Sjungos santyki su Vaka r valstybmis pobdio labai priklaus ir poiris Vatikan bei katalikyb. Soviet Sjungoje gyvenusi katalik padiai daug takos turjo ios valstybs santykiai su Lenkija ir Vo kietija, kurie taip pat klostsi nevienodai. Bolevikai perm ir dar labiau suabsoliutino polink katalikyb Rusijoje tapatinti su lenkikumu. 1919-1921 m. vyks karas su Lenkija ir tempti santykiai vlesniais metais soviet nuomone, Lenkija buvo svarbiausia antisovietinio kordono grandis, - labai neigiamai paveik soviet valdios poir visus katalikus. Masikai fabrikuoda ma bylas prie lenk tautybs dvasininkus, OGPU tur jo du tikslus: rodyti, kad katalik dvasininkija yra Len kijos agentra", ir kartu pateisinti teror prie KB So viet Sjungoje. Pavyzdiu tokiems susidorojimams tapo jau mintas 1923 m. kovo 21-25 d. Maskvoje vyks at viras arkivysk. J. Ceplako ir dar 11 Petrogrado kunig* teismo procesas. Skelbdami, kad vis Soviet Sjungoje gyvenani katalik nelaims kyla dl Lenkijos pastan g panaudoti KB savo tikslams, bolevikai siek suprie inti katalikus tautiniu pagrindu. Reaguodamas tai, ventasis Sostas dl soviet valdios represij retjan i Banyios hierarchij band atnaujinti taip, kad so vietams bt kuo maiau galimybi spekuliuoti ia te36

ma, todl tarp keturi 1926 m. vysk. M. D'Herbigny slapta paventint vyskup tik vienas buvo lenkas, o Mogiliovo arkivyskupijos apataliniu administratoriumi Maskvoje buvo paskirtas nuo amiaus pradios Rusijoje dirbs pranczas Pi-Eugenas Neveu. Taiau tai neigel bjo slapta nominuot hierarch nuo skaudaus likimo: dauguma j po keleri met atsidr lageriuose. Tik Rapalo sutartis ir bendradarbiavimas su Vokieti ja galjo iek tiek kompensuoti labai negatyvi bolevi k vad nuostat katalikybs atvilgiu. Vokietija treia jame deimtmetyje i tikrj stengsi tarpininkauti Va tikano ir Soviet Sjungos deryboms. 1922-1927 m. ge rai veik ryio tarp Romos ir Maskvos grandin, kuri sudar ventojo Sosto nuncijus Berlyne Eugenijus Pacelli (vliau, 1939-1958 m., - popieius Pijus XII), Vo kietijos vyriausyb ir Vokietijos pasiuntinyb Maskvoje. Taiau ie ryiai ir derybos i esms nepakeit sunkios katalik padties Soviet Sjungoje. KB, kaip ir visoms kitoms konfesijoms Soviet S jungoje, labai tragiki buvo 1929-1931 m. Forsuoto so cializmo krimo metais buvo suimti 142 katalik dvasi 22 ninkai , masikai udarintos banyios. Katalik pad t dar labiau komplikavo 1930 m. labai pablogj Mask vos santykiai su Vatikanu. 1930 m. vasario 9 d. L'osservatore Romano" ispausdino popieiaus Pijaus XI laik, kuriame buvo smerkiamas Soviet Sjungoje prasidjs masinis teroras prie religines organizacijas ir kvieiama melstis u persekiojamuosius. is doku mentas sukl nepalanki soviet reimui pasaulio vie osios nuomons reakcij, o Soviet Sjungoje kilo atsa* Tarp j b u v o ir du lietuviai: vliau vyskupu paventintas Teofilis Ma tulionis ir A. Pronckietis. 22 R. Dzwonkowski, o p . cit., s. 214.

37

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

komoji antipopieika isterija. 1930 m. lapkriio mn. ekoslovakijoje, Teino mieste, kurtas komunist vado vaujamas Laisvamani internacionalas soviet iniciaty va savo svarbiausiu prieu paskelb Vatikan. Daugumos tyrj manymu, btent popieiaus protes tas buvo viena i svarbi prieasi, dl kurios J. Stali nas sultino religijos persekiojimo temp. 1930 m. kovo 2 d., t. y. neprajus n mnesiui po popieiaus kreipimo si, laikratyje Pravda" pasirod J. Stalino straipsnis Skms svaigulys", kur, be kita ko, buvo paiepiamai apibdinti entuziastai, kurti kolk pradedantys nuo cerkvs udarymo ir varp nukabinimo. Dar po dviej savaii VKP(b) CK prim rezoliucij, kurioje kaip vie nas i partijos direktyv dl kolki krimo ikraipym vertintas masinis maldos nam udarinjimas, es vyk dytas gyventoj daugumos valia23. Taiau, atrodo, taip te buvo siekiama nuraminti susijaudinusius Vakarus, nes i tikrj antireligin politika beveik nesuvelnjo. Popieiaus protesto sukeltas rezonansas soviet rei mo vadovams aikiai parod, kok pavoj katalikyb gali kelti tarptautiniam reimo vaizdiui. Pijaus XI deklara cija buvo parengta pagal nepriklausomus praneimus apie tikrj tikinij padt, kuri soviet saugumas nesugebjo sulaikyti. Tokios informacijos altinis da niausiai bdavo katalik dvasininkai, dirb Soviet S jungoje ir iekoj bd susisiekti su visuotine Banyia. Tai buvo dar vienas motyvas visikai ir kuo greiiau su naikinti KB. Dar svarbesn itin grieto KB persekiojimo prieastis buvo daug atkaklesnis jos pasiprieinimas val dios nustatytiems religinio gyvenimo suvarymams, dvasinink nenoras remti reim ir aktyvesn pastoraci n veikla. Kaip minta, OGPU neskmingai band pri versti katalik vyskupus RSB hierarch pavyzdiu de klaruoti lojalum reimui ir paneigti informacij apie re38

ligijos persekiojim. 1930 m. jiems pavyko palauti Mins ko vyskupijos generalin vikar kun. Petr Augl. 1930 m. kovo 20 d. laikratyje Pravda" ispausdintame interviu jis tvirtino, kad religija Soviet Sjungoje neper sekiojama ir banyios prievarta neudarinjamos. Ta iau vliau kun. P Auglys su kaupu ipirko savo klaid. Dar tais paiais metais jis para laik Lenkijos kardi nolui A. Kakowskiui, kuriame apibdino tikrj KB pa dt Soviet Sjungoje. Pateks enkavedist rankas, is laikas tapo svarbiausiu 1937 m. ikeltos baudiamosios bylos, kurioje kunigas buvo nuteistas mirties bausme, kaliu. Didesn katalik atsparum ir pastangas veikti net sunkiausiomis aplinkybmis liudijo keli bandymai nelegaliai rengti kunigus, gerai organizuota slapta jauni mo katechizacija ir religini brolij veikimas. Soviet Sjunga gana noriai sutikdavo ikeisti savo kaljimuose ir lageriuose kalintus katalik dvasininkus kaimyninse valstybse represuotus komunist pogrin dininkus. Lietuvos vyriausybei 1933 m. pradioje taip pat pavyko susitarti dl tokio pobdio main. T met sausio mn. Lietuv gro 9 dvasininkai, tarp kuri bu vo ir vysk. T. Matulionis. Kaip parod vlesni vykiai, taip jie buvo igelbti nuo neivengiamos mirties. J. Sta lino susierzinim dl 1937 m. gyventoj suraymo rezul tat ir plan visikai sunaikinti legalias religines struk tras realum KB pajuto itin skaudiai. Neisamiais duomenimis, 1937-1938 m. buvo nuteisti mirties baus me ir suaudyti 62 katalik kunigai24. Mirties nuospren23 A. Luukkanen, The religiuos policy of the Stalinist state, Helsinki, 1997, p . 94. 24 R. Dzwonkowski, o p . cit., s. 236. Be jau minto kun. P. Auglio, 1937 m. Brianske b u v o suaudytas dar vienas lietuvi kilms kuni gas - M. iaudinis. 39 Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

dis buvo vykdytas ir tuo metu vieninteliam Soviet S jungoje likusiam katalik vyskupui Aleksandrui Frisonui. Udarytos iki tol tebeveikusios katalik banyios, o nemaai jau udaryt - susprogdintos. 1939 m. vidury je visoje Soviet Sjungoje buvo likusios tik dvi katalik banyios, oficialiai turjusios aptarnauti usienio vals tybi pilieius: v. Liudviko Maskvoje (aptarnavo kun. Leopoldas Braunas) ir Dievo Motinos Leningrade (kun. M. Florentas). Tokius drastikus soviet valdios veiksmus prie KB galjo paskatinti ir 1937 m. kovo 19 d. paskelbta popieiaus enciklika Divini Redemptoris", kurioje aikiai buvo pasmerkta ne tik komunizmo ideologija, bet ir pats soviet reimas. Taigi XX a. ketvirtojo deimtmeio pabaigoje soviet reimas buvo labai arti vieno i svarbiausi savo tiksl sukurti visuomen be religijos. Prasidjus Soviet Sjun gos ekspansijai vakar kryptimi, per du deimtmeius i bandyti antireligins veiklos modeliai ir metodai turjo bti pritaikyti naujomis slygomis. 1939-1940 m. oku puotoje teritorijoje soviet reimas susidr su stipria KB, kurios nenorinti pasiduoti valdios kontrolei hierar chin organizacija, didel taka visuomenje ir antikomu nistins nuostatos buvo sunkiai veikiamos klitys rei mui, siekusiam sitvirtinti iame regione.

Katalik banyios padtis tarpukario Lietuvoje ir pirmasis susidrimas su soviet reimu 1940-1941 m.
1939-1940 m. Soviet Sjungos okupuotoje teritorijoje Lietuva isiskyr kaip labiausiai katalikikas kratas. 1923 m. gyventoj suraymo duomenimis, prie katalik
40

save priskyr 85 proc. tuometins Lietuvos teritorijos (be Vilniaus ir Klaipdos krat) gyventoj, 7 proc. buvo ju daizmo ipainjai, 3 proc. - evangelikai liuteronai, 1,6 proc. - sentikiai, 1,1 proc. - staiatikiai25. Lietuvai prisijungus Klaipdos krat, keliais procentais padidjo evangelik liuteron dalis. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos valstybs visuomen buvo ne tik homogenika konfesiniu atvilgiu, bet ir maai paveikta sekuliarizaci jos. Vienas i akivaizdiausi to meto visuomens reli gingumo rodikli - ituok statistika. Tarpukario Lietu voje civilins metrikacijos nebuvo, todl uregistruot i tuok ir negaljo bti. Taiau dar ir 1950 m. Lietuvoje tkstaniui gyventoj oficialiai buvo registruota tik 0,2 ituokos26. Didel dominavusios krate KB tak patvirtina ir pasaulietini katalikikos veiklos form vairov, organizacij gausa, katalikikos spaudos popu liarumas. Nari gausa pasiymjusi katalikik organizacij tinklas apm visas visuomens grupes. Vaikai buvo su burti Angelo Sargo vaik draugij, kuri 1932 m. turjo apie 60 tkst. nari27. Tarp besimokanio jaunimo po puliariausia buvo katalikika Ateitinink federacija. Kai kuri altini duomenimis, vienam i svarbiausi ios federacijos padalini, Moksleivi ateitinink sjungai, kuri Antano Smetonos valdymo metais veik nelegaliai, 1940 m. priklaus apie 11 tkst. nari28, o tai bt su dar tris ketvirtadalius gimnazij bei progimnazij mo kini. Ateitininkai vyravo ir Vytauto Didiojo universi25 Lietuvos gyventojai. Pirmojo 1923 m. rugsjo 17 d. visuotinio gyventoj

suraymo duomenys, Kaunas, 1924, p. 27-30. 26 V. Vardys, o p . cit., p. 33. 27 S. Girnius, Katalik Banyios vaidmuo nepriklausomos Lietuvos visuomenje", Krikionyb Lietuvoje, Chicago, 1997, p. 285. 28 Ibid., p. 283. 41 Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

tete (toliau - VDU). Nesimokanio kaimo jaunimo kata likika organizacija Pavasaris" 1940 m. vienijo apie 100 tkst. jaunuoli29, tuo tarpu Tautinink partijos jaunimo organizacija Jaunoji Lietuva" kartu su kandi datais ir rmjais turjo tik apie 40 tkst. nari30. im tatkstantiniu nari briu taip pat galjo pasigirti am iaus pradioje kurta Lietuvos kataliki moter draugi ja. Katalikai skmingai konkuravo su socialdemokratais bei komunistais ir vienydami profesines sjungas dar bininkus. 1940 m. gegus mn. vykusiame Lietuvos krikioni darbinink sjungos (buv. Darbo federacija) suvaiavime paskelbtais duomenimis, i sjunga turjo 60 skyri ir 8 tkst. nari. Be to, dar veik v. Juozapo darbinink federacija. Socialine rpyba tarpukario Lie tuvoje taip pat daugiausia rpinosi religins organizaci jos. Bene ymiausia buvo v. Vincento a Paulio draugi ja, ilaikiusi ar administravusi daugum seneli ir vai k prieglaud. Vis nepolitini katalikik organizacij veikl koordinavo Katalik veikimo centras (toliau KVC), kuriam 1938 m. priklaus 23 draugijos. Katalikikos pakraipos spauda taip pat aikiai pir mavo pagal leidini kiek ir skaitytoj skaii. Ketvir tojo deimtmeio viduryje buvo leidiami net 29 pavadi nim katalikiki periodiniai leidiniai, kuri bendras ti raas sudar apie 7 mln. egzempliori, t. y. beveik po 4 egzempliorius kiekvienam statistiniam katalikui 31 . Populiariausias i j buvo kaimui skirtas KVC leistas savaitratis Ms laikratis", kurio tiraas ketvirtojo deimtmeio pabaigoje siek 87 tkst. egzempliori32. 1936 m. vietoj tautinink valdios udrausto leisti Ry to" pradjs eiti kur kas maiau politikai angauotas XX amius" taip pat greitai tapo vienu i labiausiai skaitom dienrai. Pakankamai gerai inomus savo
42

laikraius leido ir kai kurios vyskupijos bei vienuolijos. takingiausias mokslinio publicistinio pobdio leidinys tarpukario Lietuvoje buvo katalikikos pasauliros kultros mnratis idinys", kurio prenumeratori skaiius svyravo tarp 2,5 ir 3 tkst. 33 Skmingai dirbti pastoracin darb leido gerai su tvarkyta KB institucin struktra. Popieiaus Pijaus XI bule Lithuanorum Gente" 1926 m. buvo kurta atskira Lietuvos banytin provincija, kuri sudar Kauno arki vyskupija ir Teli (jai buvo priskirtas ir anksiau Var mijos vyskupijai priklauss Klaipdos kratas), Panev io, Kaiiadori bei Vilkavikio sufraganins vyskupijos. iose vyskupijose ketvirtojo deimtmeio pabaigoje dir bo apie 1300 katalik dvasinink, veik 756 banyios ir koplyios, trijose kunig seminarijose moksi per 300 klierik34. 1940 m. pradioje teritorijoje su atgautu Vil niaus kratu buvo 832 banyios35 ir 1451 kunigas36. Pa kankamai tankus buvo ir vienuolyn tinklas: 1940 m. Lietuvoje (be Vilniaus krato) veik 23 vyr ir 73 mote r vienuolynai, kuriuose gyveno 401 vienuolis ir 639 vienuols37. Ypa gausios buvo vienuolij globojamos re29 Lietuvi enciklopedija (toliau - L E ) , Boston, t. 22, p. 199. 30 LE, t. 9, p. 349. 31 J. Vainora, Katalikikoji kultra ir veikla", LE, t. 15, Vilnius, 1991, 2-asis leidimas, p. 163. 32 urnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997, p. 344. 33 S. Girnius, Katalik Banyios vaidmuo nepriklausomos Lietuvos visuomenje", p. 290. 34 Elenchus omnium ecclesiarum et tuanac pro anno Domini 1940. 35 V. Tininis, Sovietin Lietuva ir jos veikjai, Vilnius, 1994, p. 73. 36 V. Vardys, o p . cit., p. 31. 37 R. Laukaityt, Lietuvos vienuolijos: XX a. istorijos bruoai, Vilnius, 1997, p. 89. 43 Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos universi deri provinciae ecclesiasticae Li-

ligins pasauliei draugijos ir brolijos. Populiariausios i j - prancikon vadovaujamos v. Antano maldos draugija (per 200 tkst. nari) ir Treiojo v. Pranci kaus ordino (tretinink) brolija, kuriai priklaus apie 50 tkst. nari38. Visose tarpukario Lietuvos konstitucijose buvo de klaruota religijos ir Banyios svarba valstybs gyveni me, patvirtinta vis konfesij teis laisvai skelbti savo mokym, vestas privalomas tikybos dstymas bendrojo lavinimo mokyklose, religinms organizacijoms patikta tvarkyti metrikacijos reikalus. Religinms organizaci joms taip pat buvo teikiama finansin valstybs para ma. Vyriausyb kasmet tam skirdavo apie 1,5 mln. lit, kurie buvo skirstomi proporcingai pagal tikinij skai i. Didioji i pinig dalis teko dvasinink atlygini mams. Be to, i valstybs biudeto buvo teikiamos sub sidijos seminarij ilaikymui, maldos nam ir vienuoly n statybai. 1926-1936 m. trims katalik kunig semi narijoms valstyb skyr 3,2 mln. lit, banyi ir vie nuolyn remontui ir statybai - 821 tkst. lit subsidij ir nemokamai skyr miko mediagos u 102 tkst. 39 lit . Nepaisant to, didiausios alies konfesijos, KB, ir valstybs santykiai ketvirtajame deimtmetyje buvo ga na sudtingi. Tautinink valdia, siekdama suvaryti politin krikdem veikl, danai sutapatindavo j su ka talikik organizacij ar netgi paios Banyios veikla ir band j riboti. Daugiausia dl ios prieasties vyriausy b vis pirma siek sumainti Banyios tak vietimo sistemoje. Banyios ir tautinink valdios santykiai ypa pablogjo ketvirtojo deimtmeio pradioje, kai gimnazijose buvo udrausta veikti ateitininkams, buvo smarkiai apkarpytas VDU Teologijos-filosofijos fakulteto
44

biudetas, pradtos valstybinti katalikikoms iburio" ir Sauls" draugijoms priklausiusios vidurins mokyk los. Tai sukl smarkius dvasinink protestus, netgi im ta kalbti apie Banyios persekiojim. 1930-1932 m. politin policija uregistravo apie tks tant kunig agitacini" pamoksl, u antivyriausybin veikl kunigams ikeltos net 262 bylos, nubausta 60 ku nig40. Nors daniausiai buvo skiriamos pinigins bau dos, pasitaikydavo ir kalinimo atvej. Tautinink val dios usakymu dideliais tiraais buvo spausdinamos broiros, kuriose rodinta, kad Banyia panaudojama politinei agitacijai prie valdi. Dvasininkai, atsakydami tai, pagonikomis ivadino tautinink jaunimo organi zacijas ir neleisdavo j vliav neti banyias. 1931 m. spalio mn. Lietuvos vyskupij ordinarai taip pat paren g ganytojik laik, kuriame buvo smerkiamas A. Sme tonos reimas, taiau, nepritarus Kauno arkivyskupui metropolitui Juozapui Skvireckui, jis nebuvo vieai pa skelbtas. Arkivysk. J. Skvireckas ramiau reagavo tauti nink reimo daromus apribojimus ir dl to konfliktavo su aktyvios kovos alininkais, ypa su Panevio vyskupu K. Paltaroku, kuris buvo aktyvaus KB veikimo pasaulie tinje srityje alininkas. Galima teigti, kad netiesioginis KB ir soviet reimo konfliktas taip pat prasidjo dar tarpukario metais. Po pieiaus reakcija represij prie tikiniuosius pasmarkjim Soviet Sjungoje paskatino ir Lietuvos ordina rus garsiau prabilti apie religijos laisvs suvarymus io38 Ibid., p. 118-119. 39 Eltos 1936 m. birelio mn. praneimas, Lietuvos TSR istorijos alti niai, Vilnius, 1961, t. 4, p. 623. 40 L. Truska, Antanas Smetona ir jo laikai, Vilnius, 1996, p. 242.

45

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

je valstybje. 1930 m. kovo 10 d. arkivysk. J. Skvireckas paskelb special aplinkrat dl tikjimo persekiojimo Rusijoje, kuriame Lietuvos tikintieji buvo paraginti melstis u Soviet Sjungoje gyvenanius katalikus, o kunigams nurodyta pamoksluose daugiau dmesio skirti Banyios persekiojimui. 1931-1932 m. Rytas" spausdi no vysk. Justino Staugaiio straipsn apie KBS veikl. 1937 m. pabaigoje net buvo ketinta surengti procesijas su vakmis, skirtas Soviet Sjungos tikjimo kanki niams, taiau vyriausyb neleido to daryti. Tarpukario Lietuvoje nelegaliai veikusi komunist partija kovai su KB band panaudoti dar treiajame de imtmetyje ateistini pair inteligent kurtas lega lias draugijas. I j isiskyr 1923 m. dr. Jono lipo iniciatyva kurta Laisvamani etins kultros draugija, kuri, Saugumo departamento iniomis, ketvirtojo de imtmeio pabaigoje turjo 123 skyrius ir daugiau nei 2 tkst. nari41. Nuo 1933 m. i organizacija leido laik rat Laisvoji mintis", platino antireligines broiras. Laisvamanikos orientacijos buvo ir 1920 m. iauli in teligent kurta Kultros" bendrov, leidusi urnal tokiu pat pavadinimu. Laisvamani etins kultros draugija pagrindiniu antireligins propagandos bastionu iliko ir pirmaisiais soviet valdymo mnesiais. Neatskiriama 1939-1940 m. naujai aneksuot terito rij sovietizavimo proceso dalis buvo ir prievartinis j visuomeni ateizavimas. Jau pirmosiomis okupacijos dienomis Lietuvoje apriboti KB Kremliui buvo ne ma iau svarbu nei imti kontroliuoti valdymo aparat ir ginkluotsias pajgas42. is darbas buvo pradtas dar iki formalaus aneksijos tvirtinimo, panaudojant tam vadi namj Liaudies vyriausyb, kuri, kontroliuojama ir pa46

tariama Vladimiro Dekanozovo ir Nikolajaus Pozdniakovo, turjo atlikti pirmuosius senosios visuomens tvar kos ardymo darbus. Jau 1940 m. birelio 29 d. vos prie kelias dienas legalizuota LKP pareikalavo atskirti Ba nyi nuo valstybs43. Civilizuotame pasaulyje Banyios atskyrimo nuo valstybs principas reik, kad religins institucijos netenka bet kokios valstybs paramos savo pastoracinei veiklai. Sovietin io principo interpretaci ja, kaip minta, buvo i esms kitokia. Keli bsimajai soviet reimo savivalei atvr teisi nio religini bendruomeni apsaugos mechanizmo suar dymas. 1940 m. birelio 26 d. Liaudies vyriausyb nuta r vienaalikai nutraukti 1927 m. tarp Lietuvos Res publikos ir Vatikano pasirayt konkordat, kuris ne tik garantavo valstybs param Banyiai, bet ir saugojo nuo nepagrsto pasaulietins valdios kiimosi Bany ios vidaus gyvenim. 1940 m. vasar Banyia buvo be veik visikai istumta i vieojo gyvenimo, ji neteko ga limybi skleisti tikjimo tiesas: panaikintas tikybos ds tymas mokyklose, udarytas VDU Teologijos-filosofijos fakultetas, kariuomenje, mokyklose ir kaljimuose at leisti kapelionai, udrausta religini organizacij veikla, nacionalizuotos tiesiogiai Banyiai arba tikinij pa sauliei organizacijoms priklausiusios spaustuvs,nu stojo eiti visi religins pasauliros periodiniai leidi niai. 1940 m. rugpjio 15 d. paskelbtas privalomos civi lins metrikacijos statymas i pirmo vilgsnio tik at41 A. Gaigalait, Klerikalizmas Lietuvoje 1917-1940, Vilnius, 1970, p. 266. 42 V. Vardys, o p . cit, p. 46. 43 Draugs Mekauskiens kalba, pasakyta LKP vardu per miting sporto halje birelio 29 d., Tiesa, 1940 m. liepos 1 d. 47 Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

m religinms bendruomenms iki tol pagal tradicij priklausiusi formali teis iduoti gimim, santuok ir mirties metrikus, nepaneigdamas galimybs teikti reli ginius sakramentus. Taiau privalomos civilins regist racijos principu buvo dirbtinai sudvejintas svarbiausi gyvenimo vyki forminimas ir sudarytos slygos vliau versti atsisakyti religins jo dalies. Siekiant apriboti religini organizacij veikl, dar Liaudies vyriausybs veiklos laikotarpiu buvo imta ma inti j materialinius iteklius. 1940 m. vasar buvo nu trauktas atlyginim mokjimas dvasininkams ir visos kitos valstybs finansins subsidijos religinms ben druomenms. Liepos 22 d. Liaudies seimui nutarus na cionalizuoti vis ems nuosavyb, buvo palikta po 3 ha tik prie parapini banyi, be to, iuos hektarus jo ir banyios pastato bei ventoriaus uimamas plotas. Visa vienuolyn ir kita religini organizacij em buvo nusavinta. I viso KB 1940 m. Lietuvoje neteko apie 19 tkst. ha ems, t. y. 90 proc. turtos ems nuosavy bs44. Dar iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos staty m primimo buvo uimami ne tik nustojusi veikti re ligini organizacij, bet ir didesni kunig seminarijoms bei vienuolynams priklaus pastatai. Antai 1940 m. lie pos 2 d. Lietuvos aidas" djo inut, kad Kretingoje apsilanks sveikatos ministras Leonas Koganas pritar vietos gydytoj iniciatyvai miesto ligonin i pasibais tinos lnos" perkelti prancikon vienuolyn45. Teli ir Vilkavikio seminarij patalpose tuo pat metu buvo apgyvendinti sovietins kariuomens daliniai. Nors sovietin konstitucija formaliai garantavo si ns laisv, taiau laisvai propaguoti buvo galima tik vie n pasaulir - vadinamj marksizm-leninizm. 1940 m. rugpjio 25 d. Liaudies seimo priimta LSSR
48

konstitucija pripaino tik religinio kulto atlikimo laisv. forminus Lietuvos aneksij, religija buvo galutinai i stumta i vieojo gyvenimo, dar labiau suvarytos gali mybs Banyiai veikti. Panaikintos visos religins vents, udrausta religins literatros leidyba, konfis kuotos nacionalizuotose leidyklose likusios religins knygos, u kurias jau buvo sumokta, valant" knygy nus ir bibliotekas buvo iimta i apyvartos dauguma re liginio turinio knyg. 1940 m. spalio 31 d. priimtu sta tymu buvo nacionalizuoti beveik visi religinms organi zacijoms priklaus gyvenamieji pastatai. Gyvenamojo ploto pertekliaus sekvestravimo pretekstu i klebonij imta masikai ikeldinti kunigus, i kurij - vyskupus ir personal, buvo atimti tikinij lomis pastatyti pa rapij namai ir kitas religinms bendruomenms pri klauss nekilnojamasis turtas. Oficialiai buvo nacionali zuota tik vienuolijoms priklausiusi em, taiau i tik rj buvo atimtas beveik visas j nekilnojamasis ir kil nojamasis turtas, vienuoliai ivaryti i vienuolyn, jie neteko galimybs dirbti aukljimo ir socialins rpybos staigose. Religini organizacij padt labai pablogino ir tai, kad nuo 1940 m. gruodio 1 d. Lietuvoje sigaliojo RSFSR civilinis bei baudiamasis kodeksai, kuriuose joms nebuvo pripastamos juridinio asmens teiss. Soviet valdios teigimu, visi dvasininkai a priori bu vo pavojingi politiniai prieai, darantys neigiam tak tikintiesiems, todl ji siek suardyti vidinius religini organizacij hierarchinius ryius, sukurti visikai auto nomik lokali tikinij bendruomeni struktr,
44 M. Gregorauskas, Taryb Lietuvos ems kis, Vilnius, 1960, p. 78. 45 Kretingos ligonin turs tinkamas patalpas", Lietuvos aidas, 1940 m. liepos 2 d. 49 Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

griauti dvasinink autoritet bei maksimaliai sumainti j gretas. 1940 m. spalio 2 d. LSSR vidaus reikal liau dies komisaro pavaduotojas Piotras Gladkovas pasira sakym apskrii skyri virininkams surinkti duome nis apie apskrityje gyvenanius visus vairi konfesij dvasininkus ir akylai kontroliuoti j veikl46. To paties mnesio pabaigoje LSSR NKVD isiunt Lavrentijui Be rijai isami 18 lap paym apie katalik kunig laiky sen soviet valdios atvilgiu, kurioje buvo konstatuo ta, kad katalik dvasininkija - kunigai, buvusi katali kik partij bei organizacij vadovai ir nariai [sic!], msi plaios kontrrevoliucins veiklos tarp gyventoj. [...] siekia tikiniuosius nuteikti prie Taryb valdi ir orientuojasi vokiei kareivas. Taryb valdios vykdo m politik kunigai savo pamoksluose ikraipo ir patei kia j antitarybine dvasia"47. I tikrj neretas kritikas kunig kalbas apie komunizm ir valdios politik NKVD naudojo pagrsti soviet propagandos teiginiui, kad dvasininkai yra inaudotoj sbrai ir darbo moni prieai". Tuo tarpu KB vadovyb ir kai kurie dvasininkai band iekoti kompromiso su okupaciniu reimu, tik damiesi ilaikyti nors minimalias galimybes veikti Ba nyiai ir dirbti sielovados darb. 1940 m. spalio 7 d. bu vs Lietuvos krikioni demokrat partijos pirminin kas kun. Mykolas Krupaviius pareng memorandum Katalik su komunistais bendradarbiavimo reikalu", adresuot LSSR Aukiausiosios Tarybos prezidiumo (toliau - ATP), Liaudies Komisar Tarybos (toliau LKT) ir KP CK nariams. Nors io dokumento tekste teigiama, kad ia idstyta asmenin autoriaus pozicija, kiti altiniai tvirtina, kad kun. M. Krupaviius memo randum pareng per vysk. Vincento Padolskio konsek50

ravimo ikilmes Vilkavikyje pasitars su Lietuvos vys kupais ir popieiaus nuncijumi48. Taigi labiau tiktina, kad memorandumas nebuvo vien kun. M. Krupaviiaus asmenins iniciatyvos iraika. Pripainus, kad komu nist ir tikinij poiris religij skiriasi, iame do kumente bandyta rodyti, jog bendradarbiavimas tarp Banyios ir soviet reimo ess manomas, nes jie tur vien bendr tiksl - socialin teisingum. Kova tarp re ligijos ir komunizmo turinti vykti tik idjine plotme, oponentams turint lygias galimybes, todl memorandu me kaip galimo bendradarbiavimo slygos reikalauta pa naikinti jau padarytus Banyios veiklos apribojimus. Kun. M. Krupaviius ireik vilt, kad komunistai ne nors dl savo antireligins veiklos nustatyti prie save vis katalikikj visuomen"49. Nepaisant kai kur per dto pataikavimo soviet reimui, galima tvirtinti, kad n viena io dokumento mintis neprietaravo Banyios doktrinai ir nereik beslygiko pritarimo reimui, to dl negalima jo vertinti kaip Banyios pasirengimo ko laboruoti su soviet reimu. Tai patvirtina ir soviet valdios reakcija kun. M. Krupaviiaus pasilymus. Prajus dviems mnesiams po minto memorandumo teikimo, 1940 m. gruodio mn. pradioje kun. M. Kru46 Lietuvi archyvas, t. 1, Kaunas, 1942, p. 29-31. 47 LSSR N K V D 1940 m. spalio 28 d. payma A p i e kontrrevoliucin katalik dvasininkijos veikl Lietuvos TSR", LYA, f. K-l, ap. 3, b. 200, 1. 22-39. 48 P. Maldeikis, Mykolas Krupaviius, Chicago, 1975, p. 237; LSSR N K V D 1941 m. pradioje parengta payma apie kun. M. Krupavi i, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 3, 1. 76. 49 Memorandumo Katalik su komunistais bendradarbiavimo reika lu" kopija, Lietuvos valstybinis istorijos archyvas, f. 1671, ap. 5, b. 60, 1. 12. 51 Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

pavii, kuris tuo metu buvo Kalvarijos klebonas, ap lank du vyrikiai, prisistat urnalistais i Maskvos. I tikrj tai buvo aukti NKVD pareignai: i Maskvos komandiruotas enkavedistas, pasivadins urnalistu Dolskiu, ir LSSR NKVD saugumo valdybos 2-ojo sky riaus 2-ojo poskyrio virininko pavaduotojas Leonidas Kliuiarevas. Per labai draugik", kaip j apibdino Oskaro slapyvardiu susitikimo ataskait paras NKVD darbuotojas, pokalb kun. M. Krupaviius adjo, kad jeigu pavyks susitarti, dvasininkai vieai pritars bendradarbiavimui su soviet valdia: Bet kokiu atveju geriau bolevikai negu vokieiai, tai a pareikiu tvirtai. Jeigu mums leist surengti suvaiavim ar konferenci j, mes vieai paskelbtume princip ir pasisakytume prie t atsilikusi dvasininkijos dal, kuri ragina kovoti su sovietais"50. Dar po mnesio susitiks su Oskaru kun. M. Krupaviius vl pakartojo slygas, kuriomis netgi bt galimas Lietuvos KB hierarch kreipimasis pasaulio katalikus, raginantis bendradarbiauti su so viet valdia. Taiau soviet saugumo nepasitikjim kun. M. Krupaviiaus paadais sukl tai, kad jis pri mygtinai sil vesti derybas su vysk. Vincentu Brizgiu, apibdindamas j kaip paang Banyios veikj"51. Parankesniu asmeniu deryboms jiems atrod bsis arkivysk. J. Skvireckas. Toki ivad padar su juo 1941 m. sausio 9 d. pasikalbjs LSSR vidaus reikal liaudies komisaras Aleksandras Guzeviius: Skvireckas nedviprasmikai parod ess pasirengs susitarti, pada ryti nuolaid be joki slapt mini pridengti kontrre voliucin dvasininkij. [...] tai, kad Krupaviius labai neigiamai kalba apie Skvireck, veria daryti prielaid, kad aktyvieji katalik dvasininkai jauia, jog Skvireckas gali padaryti tas paias nuolaidas, u kurias Krupavi52

ius nori isiderti i valdios taryb valdios politikos katalik banyios atvilgiu suvelninim"52. Po dviej savaii jau mintas L. Kliuiarevas, to paties poskyrio operatyvinis galiotinis Leonardas Martaviius ir SSRS NKVD saugumo valdybos atsistas konsultantas Rudakovas pateik pasilymus, kaip Lietuvoje sugriauti KB. Vis pirma jie rekomendavo toliau didinti spaudim Banyiai. Tuo tikslu LSSR Aukiausiajai Tarybai (to liau - AT) turjo bti pasilyta priimti religini susivie nijim statym, kuris paskelbt, kad maldos namai na cionalizuojami, jais laikinai naudotis leidiama tik vie tos valdios institucij registruotiems parapij komite tams, udaromi vienuolynai, leidiama veikti tik vienai kunig seminarijai, kuri turt bti perkelta provinci j. Taiau didiausia io dokumento dalis skirta prie monms, kuriomis bt galima, pasinaudojus prieta ravimais tarp nuosaikiosios banyios dalies, vadovau jamos metropolito arkivysk. J. Skvirecko, ir antitarybi ns srovs, vadovaujamos jo padjjo vysk. V Brizgio, Kauno arkidiecezijoje organizuoti skilim"53. Projekte taip pat numatyta iekoti kit silpn Banyios viet ir, pasinaudojant jomis, skatinti nesutarimus: tarp len k ir lietuvi - dl Vilniaus arkivyskupijos prijungimo prie Lietuvos banytins provincijos, tarp dvasinink 50 Oskaro raportas apie 1940 m. gruodio 10 d. vykus pokalb su kun. M. Krupaviiumi, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 3, 1. 78. 51 Oskaro raportas apie 1941 m. sausio 10 d. vykus pokalb su kun. M. Krupaviiumi, ibid., 1. 82. 52 A. Guzeviiaus praneimas apie 1941 m. sausio 9 d. vykus pokalb su arkivysk. J. Skvirecku, ibid., 1. 85-86. 53 1941 m. sausio 26 d. parengtas LSSR NKVD dokumento projektas Pasilymai dl agentrini-operatyvini priemoni suardyti Lie tuvos katalik banyiai", LYA, f. K-l, ap. 3, b. 200, 1. 98. Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

53

panaudojant karjeros motyv, tarp atsinaujintoj ir konservatori. Aikiai matyti, kad kai kurie i sily m" paremti nepagrstomis prielaidomis, ir net neaiku, ar jie buvo bandyti gyvendinti. Vis dlto tai yra unika lus dokumentas, atskleidiantis soviet valdios tikslus ir enkavedist darbo metodus. Jis iliustruoja vien i soviet valdios taikyt antibanytins politikos takti kos ri - laikin susitarim ir sudtingas manipulia cijas paiais dvasininkais. Vertindamas Vatikan kaip vien i svarbiausi antisovietins akcijos centr, soviet reimas stengsi kon troliuoti neoficialius Lietuvos KB ryius su ioriniu pa sauliu. Numatydamas tai, popieius dar 1939 m. lapkri io 30 d. slaptu ratu suteik ypatingus galiojimus (facultati specialis) bolevik okupuotos teritorijos vysku pams ir kunigams54. Vyskupams buvo suteikta teis sa vo nuoira numatyti du patikimus dvasininkus, kurie, jei jam paiam bt sukliudyta eiti pareigas, paveldt jurisdikcij administruoti vyskupij. Nuncijui Luigi'ui Centozai 1940 m. rugpjio 24 d. ivykus i Lietuvos, ryiai su ventuoju Sostu toliau buvo palaikomi per Va tikano nunciatr Berlyne55. Mintame pasilym, kaip sugriauti KB, plane taip pat buvo numatyta uverbuoti kvalifikuotus agentus, kurie sugebt perimti Lietuvos katalik akcijos vadov ryius su Vatikanu"56. Soviet reimas 1941 m. pradioje ir tiesiogiai band atnaujinti ryius su ventuoju Sostu. Naujuoju SSRS ambasado riumi Vokietijoje paskirtas Lietuvos aneksijos reisie rius V Dekanozovas netiktai panoro pats susitikti su diplomat korpuso vadovu, popieiaus nuncijumi Berly ne arkivysk. Orsenigo57. V Dekanozovas per pokalb, be kita ko, stengsi isklaidyti arkivyskupo susirpinim dl katalik padties neseniai prie Soviet Sjungos pri54

jungtose Baltijos valstybse, tvirtindamas, kad KB vei kimo slygos iuose kratuose nepasikeit. Sovietai no rjo usitikrinti palanki ar bent jau neutrali Vatikano pozicij karinio konflikto akivaizdoje. Taigi jau 19401941 m. irykjo soviet reimo siekis kontroliuoti in formacij, kuri pasiekdavo Rom i Soviet Sjungos, ir manipuliuoti ja savo usienio politikos tikslais. Rengdamasis gyvendinti KB suskaldymo planus, NKVD Lietuvoje naudojosi gerai ibandytu represij prie dvasininkus mechanizmu. Dvasinink persekioji mas buvo ne tik prevencin priemon prie nepageidau jam j tak visuomenei. Represijos, pasak soviet sau gumo pareign, turjo dvasininkus bauginti ir padary ti juos paklusnesnius. LSSR NKGB Slaptojo politinio skyriaus 3-iojo poskyrio virininkas L. Kliuiarevas 1941 m. balandio mn. pradioje taip motyvavo repre sijas prie dvasininkus: Sustiprintas represinis reak cing dvasinink spaudimas turt paskatinti svyruo janiuosius pasidaryti nuosaikesnius"58. Tai buvo bando ma padaryti ir paprasiausiu terorizavimu: labai danai kunigai buvo sulaikomi tiesiog gatvje ir veami tardyti
54 Vatikano valstybs sekretoriaus kardinolo L. Maglione's 1939 m. lap kriio 30 d. ratas, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas (toliau KAKA), kun. P. Veblaiio rat ir dokument byla. 55 V. Pavalkis, Banyia Lietuvoje ir Vatikanas 1973, Nr. 6, p. 245-249. 56 1941 m. sausio 26 d. parengtas LSSR N K V D dokumento projektas Pasilymai dl agentrini-operatyvini priemoni suardyti Lie tuvos katalik banyiai", LYA, f. K-l, ap. 3, b. 200, 1. 105. 57 H. Stehle, Tajna dyplomacja Watykanu: Papiestivo ivobec komunizmu (1917-1991), VVarszavva, 1993, s. 168. 58 LSSR NKGB Slaptojo politinio skyriaus 3-iojo skyriaus virininko L. Kliuiarevo 1941 m. balandio mn. payma apie aretus, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 200, 1. 88. 1940-1945", Aidai,

55

Soviet
antibanytins

politikos prielaidos

Lietuvoje

arba udaromi kaljim, neretai nepateikiant jiems jo ki oficiali kaltinim. Pavyzdiui, ymus misionierius tvas Jonas Bruikas SJ, suimtas 1940 m. rugsjo 19 d. ir udarytas Marijampols kaljim, oficialiai buvo tardytas tik du kartus: sumimo dien ir 1941 m. bir elio 21 d.59 Naudojant vis NKVD tardymo priemoni arsenal stengtasi surinkti rodymus, kad suimtieji padar sunkius politinius nusikaltimus - nipinjo gestapui ar ba kr kontrrevoliucines organizacijas. Pavyzdiui, 1941 m. balandio mn. buvo sudaryta bendra byla net penkiems kunigams: Kauno v. Trejybs parapijos kle bonui kun. Pranui Petraiiui, jo broliui Ervilko klebo nui Antanui Petraiiui, Ervilko vikarui Severinui Buteikiui, kunigams Adolfui Suinskui ir Juozapui ep nui. Bandyta rodyti", kad jie sudar kontrrevoliucin organizacij", organizavo antitarybikai nusiteikusi asmen" nelegal sienos perjim, dalyvavo antisovietinio pogrindio veikloje60. Negalutiniais duomenimis, 47 dvasininkai ir vienuoliai iki 1941 m. birelio 6 d. bu vo ilgesniam ar trumpesniam laikui kalinti, 35 - i 61 tremti ar iveti lagerius 1941 m. birelio 14-18 d. Dvasinink gretas turjo iretinti ne tik represijos, bet ir nuo pat pirmj okupacijos dien darytos klitys nauj kunig rengimui. Ketvirtojo deimtmeio pabai goje Soviet Sjungoje nebuvo n vienos dvasinink rengimo mokyklos, todl ir 1939-1940 m. aneksuotose teritorijose, kur veik kelios deimtys staiatiki ir ka talik dvasini seminarij, per trump laik jos turjo bti udarytos. 1940 m. ruden LSSR LKT pirmininkas Meislovas Gedvilas prane, kad Lietuvoje toliau veik ti gals tik Kauno kunig seminarija. Po 1941 m. sau sio 12 d. vykusi SSRS AT rinkim sovietins kariuo56

mens daliniai um ir Kauno tarpdiecezins semina rijos patalpas. Oficialiai buvo aikinama, kad tai val dios atsakas antisovietin dvasinink agitacij prie rinkimus. Tuo tarpu SSRS LKT ir VKP(b) CK galioti nis Lietuvoje N. Pozdniakovas pas j iuo reikalu atvy kusiems vyskupams Vincentui Boriseviiui ir V Brizgiui pareik, kad kas Rusijoje buvo padaryta per 20 met, Lietuvoje bus gyvendinta per du ar tris" 6 2 , todl beprasmika rengti naujus kunigus, kuriems grei tai nebsi darbo. Nors ir netekusios daugumos turt patalp, Kauno ir Vilniaus kunig seminarijos 19401941 m. sugebjo tsti darb, bet 1941 m. gegus 21 d. LKP(b) CK biuras prim nutarim udaryti vis konfesij oficialiai ir neoficialiai veikianias dvasines seminarijas63. is sprendimas buvo 1941 m. pavasar organizuoto bendro religijos puolimo dalis. Buvo pradtas varyti neoficialus religinis jaunimo aukljimas, kuris, panaiki nus tikybos dstym mokyklose, toliau vyko u j sien ir valdios buvo toleruojamas. 1941 m. balandio mn. vietos valdios institucijos gavo instrukcijas, kuriose bu vo nurodyta visus toje vietovje dirbusius kunigus pri versti pasirayti pasiadjimus nemokyti vaik tikybos. 1941 m. vasario 15 d. Laisvoji mintis" vedamajame
59 J. Bruiko baudiamoji byla, LYA, f. K-l, ap. 58, b. P-10521. 60 Kun. P. Petraiio 1941 m. gegus 26 d. tardymo protokolas, ibid., b. 9460/3, 1. 114-120. 61 Lietuvos gyventoj genocidas (1939-1941), t. 1, 2-asis leidimas, Vilnius, 1999, p. 64. 62 V. Brizgys, Katalik Banyia Lietuvoje 1940-1944 metais, Chicago, 1977, p. 94. 63 LKP(b) CK biuro 1941 m. gegus 21 d. posdio protokolas, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 2, b. 117, 1. 12. 57 Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

straipsnyje ragino imtis iniciatyvos ikovoti darbo mo nms patalpas kultrinms staigoms, panaudojant tam tikslui banyi, sinagog, cerkvi ir kitoki maldos na m pastatus" 64 . inant, koks buvo Soviet Sjungoje treiajame ir ketvirtajame deimtmetyje naudotas mal dos nam udarymo mechanizmas, galima spti, kad po toki visuomens reikalavim bt buv imta udarin ti iki tol neliestas banyias. Oficialiai buvo skelbiama, kad soviet valdios vyk dyta antireligine politika tebuvo tenkinti didiosios vi suomens dalies, es netikiniosios, pageidavimai, todl ir Lietuvoje buvo prabilta apie masinio ateistinio darbo reorganizavim. LKP CK propagandos ir agitacijos sek retorius Kazys Preikas reikalavo pertvarkyti Laisvama ni etins kultros draugij masin darbo moni or ganizacij - kovingj bedievi sjung"65. iems pla nams 1941 m. gegus 7 d. pritar ir LKP(b) CK biu ras, taiau prasidjus karui j nebespta gyvendinti. 1941 m. pavasar pasitaik barbariko soviet valdios atstov bei rmj elgesio su religinio kulto objektais atvej. Vokieiams repatrijavus, Vilniuje ir Kdainiuose nustojusios veikti liuteron banyios buvo nusiaubtos, jose suniokoti religinio meno paminklai. Sovietins ka riuomens kariai ir komjaunuoliai m masikai naikin ti kryius ir koplytles. Tai, kad buvo udaromos seminarijos, prie dvasinin kus griebtasi vis smarkesni represij, bandyta izoliuoti kunigus nuo jaunimo aukljimo, kurti masinio ateis tinio sjdio organizavimo planai, rodo, jog 1941 m. pavasar soviet reimas Lietuvoje rengsi radikaliai antireliginei kampanijai. Tai buvo svarbi iki karo su Vo kietija numatyto 1940 m. aneksuot teritorij nu kenksminimo" plano dalis. Soviet reimo lyderi dide58

lis nepasitikjimas KB vert kuo skubiau apriboti jos veikl, nes norta turti ramesn unugar. Kita vertus, baim iprovokuoti pasiprieinim pakankamai netvir tinus reimo vert susilaikyti nuo kai kuri pernelyg drastik antireliginio veikimo bd. 1940-1941 m. dar nebuvo rytasi udarinti maldos nam, nes tai - visuo menei labiausiai matomas religinio gyvenimo suvary mo rodymas, paprastai sukeldavs didel nepasitenkini m. 1941 m. gegus 21 d. (t pai dien, kai buvo pri imtas nutarimas udaryti vis konfesij seminarijas) LKP(b) CK biuras prim nutarim, kuriuo apskrii ir miest vykdomiesiems komitetams buvo udrausta pa tiems sprsti su religinmis bendruomenmis ir j turto nacionalizavimu susijusius klausimus, o komunist par tijos komitetai buvo pareigoti priirti, kad spren diant iuos klausimus nebt savivals66. Taigi, grie tindamas antireligin politik, centras kartu norjo tvir tai kontroliuoti jos gyvendinim. 1940-1941 m. soviet reimas Lietuvoje taip pat dar nevykd smulkmenikos ir kyrios religini institucij vidaus gyvenimo kontro ls. Nespta sukurti mechanizm, kurie valdios insti tucijoms bt leid kitis vyskupij valdymo, dvasinin k paskirstymo reikalus. Nors tikiniuosius jau ir ta su nepasitikjimu, j atviro diskriminavimo fakt pa sitaikydavo retai. Nuo artjusios persekiojim bangos Lietuvos tikin iuosius igelbjo prasidjs Vokietijos kariuomens
64 O p u s ir neatidliotinas reikalas", Laisvoji mintis, 1941 m. vasario 15 d. 65 J. Anias, Katalikikasis klerikalizmas Lietuvoje 1940-1944 m., p. 93. 66 LKP(b) CK biuro 1941 m. gegus 21 d. posdio protokolas, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 2, b . 117, 1. 15.

59

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

puolimas. Tuomet irykjo ir tikrasis soviet reimo neapykantos Banyiai mastas. Besitraukiantys ginkluo ti soviet aktyvistai iauriai nuud net 17 kunig.

SSRS ir Vokietijos karo patirtis ir jos taka vlesnei soviet reimo antibanytinei politikai Lietuvoje
Didel reikm atskir asmen, socialini, etnini ar konfesini grupi likimui soviet 1944-1945 m. reokupuotoje Lietuvoje turjo j laikysena naci okupacijos metais, nes Lietuv Kremlius jau laik integralia Sovie t Sjungos dalimi, o bendradarbiavim su naciais ver tino kaip tvyns idavim. Kai po karo nacizmas buvo pasmerktas tarptautiniu lygiu, kolaboravimo su naciais korta soviet reimui tapo veiksmingu susidorojimo su neparankiais asmenimis ir grupmis rankiu. Neretai, kaip matysime toliau, jis buvo naudojamas ir prie Lie tuvos KB. mus pulti Vokietijos kariuomenei, Lietuvoje t pa i dien prasidjo ginkluotas sukilimas prie besitrau kiani soviet valdi, kur sitrauk ir kunigai - ne retai jie dalyvavo vietos savivaldos institucij ar net partizan bri veikloje. Pavyzdiui, Dubingi klebonas kun. Jonas vinys vadovavo i aplinkini apylinki su sirinkusi vyr briui, kuris 1941 m. liepos 1 d. Mol tuose, kai i ia pasitrauk soviet institucijos, atkr savivald67. Nors kunigai danai sulaikydavo sukillius nuo pernelyg radikali veiksm prie buvusius kolabo rantus, vliau tokie faktai buvo panaudoti kaip rody mas, kad katalik dvasininkai buvo aktyvs sukilimo dalyviai ir vos ne pagrindiniai jo organizatoriai. Vliau
60

sudarytose bylose kunigams neretai kaip antisovietin veikla buvo inkriminuojamas ir j dalyvavimas ikilmin gai laidojant paskutini soviet reimo dien aukas. Soviet reimo baisumus 1940-1941 m. patyrusios Baltijos tautos bei vakarini Baltarusijos ir Ukrainos teritorij gyventojai nacius laik ivaduotojais i bole vik nelaisvs ar bent jau maesniu blogiu nei soviet reimas. Panaiai Vokietijos kariuomens misij tuo me tu sivaizdavo ir Lietuvos KB vadovai. Kauno arkivys kupijos vyresnyb neveng vieai reikti simpatij Vo kietijos kariuomenei, ivadavusiai krat nuo soviet te roro. Liepos 4 d. Kauno dienratis laisv" paskelb arkivysk. J. Skvirecko, vysk. V Brizgio ir prel. Kazimie ro Saulio pasirayt pareikim Brangs tautieiai". Jame buvo pasmerkti bolevizmo nusikaltimai Lietuvo je, padkota Vokietijos kariuomenei u Lietuvos ivada vim, pareikta viltis, kad tikjimo laisv bus gerbiama, o Lietuvos gyventojai paraginti susitelkti ir atstatyti bolevik sugriaut krat. Kit dien Kauno katedroje buvo aukojamos gedulingos v. Miios u pirmosiomis karo dienomis Lietuvoje uvusius vokiei karius ir lie tuvi sukillius68. Vykstant karui, naciai stengsi tokio mis io regiono visuomens ir Banyios nuotaikomis pasinaudoti savo propagandos tikslams, nors naci rei mo ideologija taip pat buvo antikrikionika ir ypa antikatalikika. Karin administracij pakeitusi vokiei civilin val dia nesireng atkurti Lietuvos nepriklausomybs, taip pat ir iki 1940 m. vasaros buvusios Banyios padties.
67 J. vinys, Mano gyvenimo uraai, Vilnius, 1993, p. 98-111. 68 A. Bubnys, Vokiei politika Lietuvoje Banyios ir religijos atvil giu", Lietuvi katalik mokslo akademijos metratis, t. 14, 1999, p. 211.

61

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

Tiesa, i pradi buvo leista atnaujinti vis seminarij veikl, VDU atgaivinti Teologijos-filosofijos fakultet, grinti tikybos dstym bendrojo lavinimo mokyklas, atkurti kapelion institucij kaljimuose ir ligoninse, vienuoliai galjo grti i j atimtus pastatus. Taiau Banyiai nebuvo grinta ems ir nekilnojamojo turto nuosavyb, neleista atnaujinti religins spaudos leidy bos ir veikti kai kurioms religinms organizacijoms. Di dija bolevik nacionalizuoto turto dalimi Banyia galjo disponuoti, taiau vokieiai ne tik negrino nuo savybs j teisi, bet ir patys reikalui esant juo naudo davosi. Greitai ikilo grsm Kauno kunig seminarijai ir Teologijos-filosofijos fakultetui. Vokiei okupacin valdia nepalankiai reagavo ir Banyios iniciatyv suaktyvinti misij darb Baltarusi joje bei kitose vokiei uimtose SSRS teritorijose. Ak tyviausiai tuo rpinosi Leningrado apatalinis administ ratorius vysk. T. Matulionis ir jurisdikcij Minsko diece zijoje 1941 m. ruden i Romos isirpins Vilniaus ar kivyskupas Romualdas Jalbykovskis. is band, neatsi klauss naci valdios leidimo, sisti kunigus rytus, taiau jie buvo arba suimti ir nuudyti (kun. Henrikas Hleboviius), arba grinti Vilni. Vokieiai leido Baltarusij vykti tik lietuvi policijos batalion kapelio nams. 1941 m. gruodio mn. 12-j policijos batalion, vykdius operacijas Baltarusijoje, kaip kapelionas atvy ko ir kun. Zenonas Ignataviiaus. Po keli deimtmei soviet propaganda gana skmingai panaudojo fakt kaip svarb KB bendradarbiavimo su naciais rodym. Taiau kalbant apie kun. Z. Ignatavii reikia atkreipti dmes bent du dalykus, kurie leist suabejoti jam pa teikt kaltinim svarumu. Pirma, jam atvykus, batalio62

no kariai nebeaud yd ir daugiausia kovojo su sovie t partizanais. Antra, kun. Z. Ignataviius daugiausia dmesio skyr apatalavimui tarp vietos civili gyven toj, o karo kapeliono pareigos tam buvo patogi prie danga69. Tokia vokiei civilins valdios politika komplikavo jos santykius su Banyia. 1942 m. spalio 6-8 d. Kaune susirink metin konferencij, Lietuvos vyskupai nu tar parengti memorandum generaliniam komisarui. Memorandume buvo reikalaujama atkurti Banyios nuosavybs teises, grinti bolevik atimtus archyvus ir metrik knygas, sudaryti slygas teikti dvasinius pa tarnavimus lietuviams, ivetiems darbus Vokietijoje, netrukdyti VDU Teologijos-filosofijos fakulteto veiklai, leisti bent po vien katalikik savaitrat ir mnrat, grinti katalikikas spaustuves, leisti veikti kataliki koms organizacijoms, be to, buvo nepritariama lenk kinink ikeldinimui, jaunuoli siuntimui atlikti darbo prievols Vokietij, draudimui mokyklose veikti religi niams breliams70. 1942 m. spalio 11 d. Kauno gulos banyioje vysk. V Brizgys pasak pamoksl, kuriame dl vis i dalyk kritikavo okupacin reim. Nepavyko okupacins valdios pareignams gauti Banyios paramos ir 1943 m. pradioje paskelbtai mo bilizacijai vokiei karinius dalinius. Vasario 20 d. Kauno arkivyskupijos kurij atvykusiems vokiei sau gumo policijos ir SD vadui Lietuvoje Karlui Jageriui ir KB reikalus ioje staigoje kuravusiam unterturmfiure69 Z. Ignonis, Praeitis kalba. Dienoratiniai uraai: Gudija, 1941-1944,

N e w York, 1980. 70 A. Bubnys, o p . cit., p. 215.

63

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

riui Pauliui Mlleriui arkivysk. J. Skvireckas, pasak j pokalbio liudininko vysk. V Brizgio, pasaks: Reikalau ti i dvasikijos pagalbos mobilizacijai yra pai kari paeminimas. Mobilizacija nra Banyios reikalas. Yra bolevik armija ir yra bolevizmo dvasia. Js reikalas yra sumuti bolevik armij, o ms reikalas - sumu ti bolevizmo dvasi. Tai mes stengms ir stengsims daryti, tik pasaulin valdia tegul mums to nekliudo. Ne ms reikalas lieti patrankas, ne ms reikalas ir vyrus aukti kariuomen" 71 . Panaiai atsisakym duoti nurodym kunigams ba nyiose raginti tikiniuosius neboikotuoti mobilizacijos vokiei karinius dalinius motyvavo ir arkivysk. Meis lovas Reinys. Jis pareik negals sakyti kunigams kal bti apie pasaulietinius dalykus, be to, primin, kad ir vokiei okupacin valdia var Banyios veikl. Arki vyskupas teig, kad jis pats dedas daug pastang spau doje ir pamoksluose prie pikt, kur skleidia bedievi kas komunizmas" 72 . Arkivyskupas i tikrj neveng vieai reikti antikomunistini mini. Vokiei okupa cijos metais laikraiuose Naujoji Lietuva" ir Karys" buvo ispausdinta daugiau nei deimt jo straipsni, ku ri dauguma tiesiogiai buvo skirti bolevizmo kritikai 73 . Arkivysk. M. Reinio antikomunistiniai straipsniai buvo aukto teorinio lygio ir kartu paremti gyvenimo patirti mi. Komunizmas jam buvo didiausias blogis, todl kova su juo, arkivyskupo nuomone, - svarbiausias viso civili zuoto pasaulio udavinys ir pareiga. Vliau i publicisti n veikla tapo vienu i pagrindini kaltinim, kuriuos sovietai pateik arkivyskupui sudarydami baudiamj byl. Ir kit Banyios hierarch vie pareikim spi ritus movens daniausiai bdavo komunizmo, vis pir64

ma jo antireligini nuostat, kritika. Pirmasis vysk. V Boriseviiaus ganytojikas laikas Teli vyskupijos tikintiesiems, paskelbtas 1943 m. rugpjio 8 d., buvo skirtas vien iai temai 74 . 1943 m. tamp tarp Banyios ir vokiei okupaci ns valdios padidino bandymas Lietuvoje tvirtinti civi lin metrikacij. Arkivysk. J. Skvireckas 1943 m. liepos 12 d. generaliniam komisarui ra, kad civilin metrika cija negali bti laikoma pozityviu nau kovoje prie bolevizm, bet kaip tik smoningai ar nesmoningai palaiko bolevikins santvarkos likuius"75. Sis klausi mas buvo svarstomas ir metinje Lietuvos vyskup kon ferencijoje, vykusioje 1943 m. spalio 5-6 d. Joje buvo nutarta nusisti protesto rat generaliniam komisarui. Rate vyskupai pabr, kad esamos tvarkos dl santuo k jie nelaiko teista, ir reikalavo atkurti iki soviet okupacijos Lietuvoje buvusi tvark. ioje vyskup konferencijoje taip pat buvo numatyta 1944 m. vasar suaukti II Lietuvos eucharistin kon gres, turjus Lietuvoje atgaivinti okupacij prislgt dvasin gyvenim. Tam buvo sudarytas pasirengimo ko mitetas, paskelbtas vis Lietuvos vyskup pasiraytas ganytojikas laikas kongreso proga, parengtas Lietu71 V. Brizgys, o p . cit., p. 151. 72 Arkivysk. M. Reinio 1943 m. balandio 24 d. rato gen. P. Kubilinui kopija, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 71, 1. 113. 73 Arkivysk. M. Reinio 1947 m. birelio 15 d. tardymo protokolas, Lie tuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme, sud. A. Streikus, Vilnius, 2000, p. 613. 74 Vysk. V. Boriseviiaus 1943 m. rugpjio 8 d. ganytojiko laiko fak simil, ibid., p. 763-769. 75 J. Anias, Katalikikasis klerikalizmas Lietuvoje 1940-1944 m., p. 188.

65

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

vos katalik sveikinimo popieiui Pijui XII projektas. Deja, fronto linija artjo greiiau negu buvo tiktasi, ir 1944 m. liepos mn. sovietin kariuomen jau buvo okupavusi dal Lietuvos teritorijos, todl knyti io su manymo nepavyko. Nepaisant to, po karo soviet rei mas pasirengim iam eucharistiniam kongresui vertino kaip dar vienos didels politins akcijos organizavim, kurios tikslas - paraginti lietuvi taut kovoti su bol evizmu ir taryb valdia"76. Vis nuteist vyskup tar dymo bylose kongreso organizavimas buvo vienas i svarbiausi j tariam kalt rodani fakt. Pateikti faktai rodo, kad vienintelis KB ir okupacinio naci reimo Lietuvoje slyio takas buvo j prieiku mas bolevizmui. Banyia, kaip ir didioji Lietuvos vi suomens dalis, vertino tik naci teikt galimyb apsi saugoti nuo soviet reimo grimo ir neturjo joki ki t slyio su nacizmo ideologija ir praktika tak. Karo metu ir Kremlius kiek kitaip mat ar norjo matyti KB vaidmen Lietuvoje. Lietuvos teritorijoje buvo numatyta platinti 2-4 lap broiras, kuriose bt pabriamas katalikybs ir hitlerizmo konfliktikumas. Be kita ko, duotas ir toks nurodymas: Raant apie Lietuvos bany ios vadovo metropolito Skvirecko pozicij reikt teig ti, kad jo elgesys yra priverstinis, primestas vokiei okupant. Savo tikrj nuomon apie hitlerizm katali 77 kai gali pareikti tik i pogrindio" . Karo su Vokietija patirtis paskatino soviet reimo vadovyb atsisakyti plan artimiausioje ateityje sunai kinti religines institucijas. Vis pirma kasdieniai susi drimai su mirtimi labai padidino religijos reikm so vietinje visuomenje. Materialistine pasaulira pa grsta bolevik ideologija teik maai vilties kasdienio
66

mirties pavojaus ir didiuli nepritekli akivaizdoje78. Karo metais taip pat paaikjo, kad du deimtmeius trukusi bolevik antireligin veikla nesumaino sociali nio RSB autoriteto. Be abejo, RSB hierarch bei paprast dvasinink patriotin veikla ir tikinij paaukoti 150 mln. rubli padjo reimui isigelbti. Taiau soviet valdios poli tika RSB atvilgiu radikaliai pasikeit tik 1943 m. ru den, po rugsjo 4 d. vykusio J. Stalino susitikimo su RSB hierarchais, kai Vokietijos pralaimjimas buvo aki vaizdus ir tiesioginis pavojus reimui nebegrs, todl ir RSB pagalba nebebuvo reikalinga. Rus istorikai skirtingai band aikinti valdios religins politikos pokyt. Valerijaus Aleksejevo nuomone, J. Stalinas san tykius su RSB normalizavo usienio politikos tikslais, t. y. nordamas Vakar sjungininkams parodyti, kad Soviet Sjunga pasikeit ir gerbia sins laisv79. To k savo teigin jis grindia faktu, kad J. Stalino susitiki mas su RSB hierarchais vyko prie pat Teherano kon ferencij. 1943-1945 m. sovietai i tikrj siek, danai skmingai, nuslopinti JAV ir Anglijos politini lyderi budrum, kad jie nesiprieint Soviet Sjungos sitvir tinimui Vidurio ir Ryt Europoje. Taiau suabejoti V Aleksejevo teiginiu veria tai, kad soviet valdios malon teko tik RSB, o kit konfesij padtis liko ne76 Kaltinamoji ivada vysk. T. Matulionio tardymo byloje, Lietuvos vys kupai kankiniai sovietiniame teisme, p. 531. 77 Apie 1943 m. parengtas Antivokik katalikik leidini lietuvi kalba platinti Lietuvoje projektas", LYA, f. K-l, ap. 3, b. 201, 1. 96. 78 K. Mehnert, Der S. 79 . , 273. , , 1991, . 336-337. Sowjetmensch: Versuch eines Portrats, Ullstein, 1981,

67

Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

pakitusi. Be to, pagal jo argumentacijos logik ieit, kad prasidjus altajam karui religin politika vl tur jo grti sensias ves, taiau taip neatsitiko. Kito RSB naujausios istorijos specialisto Dmitrijaus Pospelovskio teigimu, pagrindin suteikt maloni RSB prie astis buvo soviet valdios susirpinimas Ryt Euro pos ir reokupuot teritorij tikinij integravimu80. Taiau vlgi tokiu atveju turjo bti paskelbta religin tolerancija ir katalikams bei protestantams, kuri iame regione buvo daugiau nei staiatiki. 1939-1940 m. okupuot teritorij sovietizavimo pa tirtis patvirtino, kad palauti didel tak iame regione turjusi KB bus nelengva. Vykdant intervencin religi n politik galjo labai padidti nepageidaujamas i krat gyventoj prieikumas ir itin pasunkti j inkor poravimas. 1942 m. skaitydamas paskait auktojoje SSRS NKVD mokykloje, A. Guzeviius pabr, kad KB yra rimtas prieas, kurio lengvai nenugalsi, todl j rei kia gerai painti ir apgalvoti veikimo prie j bdus 81 . Tradicikai Maskva iame regione stengsi stiprinti RSB tak kaip atsvar KB. Naujuosiuose imperiniuose SSRS vadov planuose taip pat buvo numatyta, kad RSB taps svarbiu j politikos rankiu. RSB reimui buvo paranki dar ir dl to, kad jos oficiali struktra jau buvo visikai kontroliuojama, o RSB hierarchai itikimai lovino rei mo politik. Karo metais rodiusi savo gyvybingum RSB buvo numatyta integruoti reim stabilizuojani veiksni arsenal, todl i pradi jai reikjo leisti atkurti ket virtajame deimtmetyje beveik visikai sugriaut insti tucin struktr. Jau 1943 m. rugsjo 8 d. vyko RSB vyskup susirinkimas, kuriame metropolitas Sergijus buvo irinktas patriarchu. ei vyskupai susirinki m buvo atveti tiesiai i kalinimo viet. De facto buvo
68

pripaintas ne tik patriarchatas, bet ir vyskupij kurijos bei j teis vadovauti Banyios vidaus gyvenimui, vis pirma skirti ar atleisti parapij administratorius. RSB taip pat buvo sudaryta galimyb steigti dvasines semi narijas bei akademijas, leisti urnal, jai perduota KBS* spaustuv, patriarchijos bstin sikr buvusioje Vokie tijos pasiuntinio Schulenburgo rezidencijoje, imta atida rinti cerkves, i kalinimo viet paleista dauguma ili kusi gyv dvasinink. Tai nereik, kad RSB buvo su teikta visika veikimo laisv. Nors ir proteguojama kit konfesij atvilgiu, ji buvo toliau grietai kontroliuoja ma, infiltruojama ir taip pamau griaunama i vidaus. Be to, soviet valdia veng teisikai tvirtinti religins politikos pokyius - SSRS MT n nenagrinjo 1944 m. pradioje parengto naujo religini kult statymo pro jekto, o tai rod j laikinum. SSRS ir Vokietijos karo pabaigoje buvo kurtos ir nau jos religinio gyvenimo kontrols institucijos. 1943 m. rugsjo 4 d. buvo steigta RSB reikal taryba prie SSRS LKT (toliau - RSBRT), kurios vadovui saugumo pulki ninkui Georgijui Karpovui** J. Stalinas paved bti tar pininku tarp vyriausybs ir RSB. Taiau i tikrj ios
80 . , o p . cit., c. 193.

81 A. Guzeviiaus paskaitos, skaitytos 1942 m. SSRS NKVD auktojoje mokykloje, konspektas, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 201, 1. 6-7. * i organizacija realiai nebeveik nuo SSRS ir Vokietijos karo pradios. Tuo pat metu b u v o sustabdyta beveik vis antireligini periodini leidini leidyba. ** G. Karpovas saugumo sistemoje dirbo jau nuo 1922 m. 1941 m. jis b u v o paskirtas SSRS NKVD Slaptosios politins valdybos 4-ojo skyriaus, kurio vienas i poskyri turjo kovoti su banytinink ir sektant kontrrevoliucija", virininku. Paskirtas RBSRT pirmininku, jis neprarado pareig ir NKVD. 69 Soviet antibanytins politikos Lietuvoje prielaidos

institucijos vadovo funkcijos buvo labai panaios caro administracinio aparato oberprokuroro. RSBRT pirmi ninkas, kaip anksiau oberprokuroras, i tikrj vadova vo RSB dvasinei vadovybei. Kit Soviet Sjungos terito rijoje veikusi konfesij veiklai panaiai turjo diriguo ti" 1944 m. gegus mn. kurta RKRT, kurios pirminin ku tapo G. Karpovo pavaduotojas saugumo staigose Igo ris Polianskis. i institucij atsiradimas patvirtino du svarbius, tarpusavyje susijusius soviet reimo religins politikos pokyius: 1) pragmatik siek religines institu cijas panaudoti kaip reimo stiprinimo priemon; 2) i skirtins RSB padties tarp kit religini kult" atsira dim. Oficialiai nebuvo atsisakyta ir ideologini antireli gini nuostat, taiau jos nebebuvo pagrindiniu reimo veiksmus religijos atvilgiu motyvuojaniu veiksniu.

Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1944-1949 m.

Carins religins politikos reminiscencijos ir tautins Banyios idja

Kol vyko karas, soviet reimas nenorjo bloginti santy ki su Vakar sjungininkais ir Vatikanu, todl i pra di stengsi KB atvilgiu demonstruoti geranoriku m. 1944 m. balandio 28 d. J. Stalinas susitiko su ka talik kunigu i JAV Stanislawu Orlemanskiu. T pai dien duodamas interviu Maskvos radijui kun. S. Orlemanskis pareik per pokalb susidars spd, kad J. Stalinas yra KB draugas. Vliau, jau JAV surengtoje spaudos konferencijoje, kunigas teig, kad J. Stalinas netgi sutiks bendradarbiauti su popieiumi kovoje su
71 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

KB persekiojimu1. itaip kun. S. Orlemanskis vykd per susitikim J. Stalinui duot paad padaryti visk, kas manoma, kad bt neutralizuotas takingos JAV lenk bendruomens negatyvus poiris Soviet S jung2. Tai buvo propagandinio aidimo su Vakar s jungininkais, kuriuo siekta nuslopinti j budrum SSRS ekspansijos akivaizdoje, dalis. Iki Jaltos konferencijos ir soviet valdios santykiai su unitais reokupuotoje Galicijoje buvo gana draugiki. 1944 m. spalio 27 d. I. Polianskis SSRS LKT pirmininko pavaduotojui Viaeslavui Molotovui ra: Atsivelgiant didel eptickio3 tak tarp katalik ir unit vakarin se UTSR srityse, informacij, kad jis savo provokik orientacij pakeit prosovietin, bei galimyb panaudo ti jo tak ardant antisovietines nacionalistines organi zacijas, tarybos nuomone, siekiant tvirtinti dabartin eptickio orientacij, tikslinga patenkinti esminius uni t banyios poreikius: netrukdyti atidaryti nauj para pini banyi, neliesti veikiani vienuolyn, teologi ns akademijos ir dvasins seminarijos ir leisti spaus dinti religin urnal"4. 1944 m. gruodio 12 d. V Molo tovas pritar iems pasilymams, o gruodio 22 d. Maskv atvyko oficiali unit Lvovo metropolijos delega cija, kuriai I. Polianskis paadjo, kad unitai bus tole ruojami tokiomis pat slygomis kaip ir kitos konfesijos. Taiau neoficialiu lygmeniu soviet reimo poir katalikyb tebelm seni stereotipai. 1944 m. spalio 31 d. SSRS NKGB 2-osios valdybos pateiktoje apvalgo je Apie antitarybin Vatikano ir Romos katalik dvasi nink veikl TSRS" tvirtinta, kad Pabaltijyje ir vakari nse Ukrainos ir Baltarusijos srityse veikia daug katali k vienuolyn bei seminarij. [...] juose aukljami ir rengiami kadrai, kurie galt vykdyti Vatikano uduotis
72

platinti katolicizm ir dirbti nipinjimo bei ardomj darb TSRS teritorijoje"5. Ikart po 1945 m. vasario mn. Jaltoje vykusios sjunginink konferencijos, ku rioje buvo priimti nutarimai, enkliai sustiprin Soviet Sjungos pozicijas Vidurio ir Ryt Europoje, pakito ir vieas soviet valdios tonas Vatikano ir KB atvilgiu. Karo pabaigoje Vatikanas neslp savo susirpinimo dl komunizmo plitimo, todl, kad sitvirtint Vidurio ir Ryt Europoje, sovietams reikjo sumainti jo tak ia me regione. Antikatalikik J. Stalino nuostat stiprji m lm ne tik antikomunistin KB centro pozicija, bet ir vidaus antireligins politikos tikslai. Buvo matyti, kad dl centralizuotos KB, kurios vyriausioji dvasin ir administracin vadovyb Maskvai nepasiekiama, struk tros jai bus daug sunkiau nei RSB ar kitoms konfesi joms visikai primesti reimo vali. 1945 m. kovo 15 d. RSBRT pirmininkas G. Karpovas pareng paym J. Stalinui, kurioje ra: Politin s junga su faizmu sustiprino profaistin Vatikano veik l, kuri ypa irykjo karo dienomis. Romos katali k banyia, nordama viepatauti pasaulyje, sistemin gai siekia, kad katolicizmas istumt staiatikyb. [...]
1 H. Stehle, Tajna s. dyplomacja Watykanu: Papiestivo ivobec komunizmu

(1917-1991),

191.

2 1 9 4 4 m. balandio 27 d. vykusio kun. S. Orlemanskio pokalbio su

J. Stalinu stenograma, 1944-1953 z., MOCKB3, 1 9 9 9 , c. 3 6 ^ 3 Unit banyios L v o v o metropolitas arkivyskupas Andrejus Septickis (1865-1944). 4 . , ", , 1994, 3, . 60. 5 ", - ,
1995,

Ns

5,

c.

29.

73

Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

Rusijos staiatiki banyia iuo metu gali ir priva lo suvaidinti reikming vaidmen kovojant su Ro

mos katalik banyia ir unitais [iskirta A. S.]" .

Toliau paymoje buvo idstyti pasilymai, kaip su stiprinti RSB Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lie tuvoje. Kovo 17 d. J. Stalinas iems pasilymams prita r. Kaip matyti, dokumente aikiai idstytas pagrindi nis RSB rmimo motyvas: silpninti KB tak iame re gione. Papildomus argumentus, turjusius pateisinti nauj soviet valdios politik RSB atvilgiu, galima rasti vienoje vlesnje RKRT paymoje: 1) [...] kiti re liginiai kultai skleidia usienio tak, o staiatikiai, at virkiai, turi didel tak usienyje, ypa Ryt Europos alyse"; 2) [...] Rusijos staiatiki banyios stiprumas labai priklauso nuo jos santyki su valstybe sklandumo ir ios paramos, o kiti religiniai kultai sugeba lengviau prisitaikyti prie sudting slyg"7. Naujoji reimo religins politikos taktika pirmiausia buvo ibandyta Ukrainoje. Nors arkivysk. A. Septickis ir jo pdinis arkivysk. Josifas Slipas parod lojalum ir surinko auk sueistiems sovietins kariuomens ka riams (apie 100 tkst. rubli), soviet valdia nuspren d padti RSB prisijungti Ukrainos unit banyi. Si akcija pradta gyvendinti jau 1945 m. kovo mn. Pagal J. Stalino patvirtint plan naujai sukurtos staiatiki Lvovo vyskupijos dvasininkams buvo netgi suteikta tei s vykdyti misionierik veikl, kas akivaizdiai prie taravo sovietiniams statymams ir religins politikos praktikai. Tam, kad bt sustiprinta staiatikyb, ioje vyskupijoje taip pat buvo leista kurti staiatiki broli jas. Labiausiai unitus paveik soviet reimo represi ns priemons. 1945 m. balandio 11 d. buvo suimtas 74

arkivysk. J. Slipas ir dar penki vyskupai, kurie vliau, 1946 m. kovo mn., buvo nuteisti kalti iki gyvos galvos u aktyvi idavikik veikl ir talkininkavim vokie i okupantams", nors pirmin j sumimo prieastis buvo noras paspartinti unit prisijungim prie RSB. Greitai po to pradta masikai suiminti ir paprastus unit dvasininkus, nesutinkanius savanorikai pereiti staiatikyb. Po tokio parengiamojo darbo Ukrainos unit banyios sinodas 1946 m. kovo mn. paskelb nutraukis unij su popieiumi. Galutinai unit bany ia Ukrainoje ir Ukarpatje buvo likviduota 1949 m. ruden, o RSBRT pirmininkas galjo raportuoti, kad vyriausybs nurodymas likviduoti banytin unij vykdytas"8. 1944 m. pabaigoje-1945 m. pradioje Lietuvos SSR, kaip ir kitose sovietinse respublikose bei srityse, buvo paskirti RSBRT ir RKRT galiotiniai, kurie turjo vietoje koordinuoti soviet valdios politik religini organizaci j atvilgiu. Pagal SSRS LKT pirmininko pavaduotojo V Molotovo rekomendacij ios pareigos buvo patiktos ekistinio darbo patirt turjusiems pareignams Alfon sui Gaileviiui (RKRT) ir Andrejui Linevui (RSBRT). RSBRT ir RKRT galiotiniai respublikose formaliai buvo pavalds vietos LKT (nuo 1946 m. - MT) pirmininkams arba j pavaduotojams, taiau jie savo veiksmus pirmiau sia derino su RKRT ir RSBRT vadovybe ir jai atsiskaity davo. galiotinius atleisti buvo galima tik RKRT ir
6 ", , 1994, apie N2 RKRT 3, nuo c. 93. iki 1947 m. liepos 1 d.,

7 Payma

darb

sikrimo

RFVA, f. 6991, a p . 3, b. 47, 1. 205. 8 Cit. i: T. . , o p . cit., c. 55.

75

Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

RSBRT sutikimu, taiau jos neturjo lemiamos takos skiriant galiotinius, tai priklaus respublikos valdios kompetencijai. Taigi galiotini pavaldumas buvo dvigu bas, dl to neretai kildavo interes konfliktas. Be to, iki 1953 m. sprendiant religins politikos klausimus ne ma iau svarbus, o kai kada ir lemiamas, tebebuvo soviet saugumo tarnyb balsas9. Vykdydamas 1945 m. kovo 17 d. J. Stalino patvirtint RSB stiprinimo Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje plan, RKRT pirmininkas I. Polianskis 1945 m. gegus 8 d. atsiunt A. Gaileviiui direktyv, kurioje ra gino remti staiatiki misionierin veikl tarp katalik ir steigti Lietuvoje staiatiki brolijas. A. Gaileviius suvo k, kad Lietuvoje, kur staiatikiai buvo vien rusai, tokia taktika neturi joki perspektyv10. jo samprotavimus i dalies buvo atsivelgta, nes RSB protegavimas KB atvil giu Lietuvoje nebuvo toks radikalus, kaip planuota, nors RSB padtis Lietuvoje, bent jau pirmj okupacijos de imtmet, buvo kur kas geresn nei KB. 1946 m. gegus 29 d. SSRS MT prim nutarim Dl staiatiki vienuolyn", kuriuo buvo udrausta juos udaryti bei mainti juose gyvenusi vienuoli skaii, jiems turjo bti palikti ems sklypai. Dar anksiau staiatiki vienuolynai buvo atleisti nuo pasta t ir ems rentos mokesi, juose gyven vienuoliai 11 nuo viengungio mokesio . 1949 m. SSRS MT net ne svarst RSBRT pasilyt io nutarimo patais, kurios bt apribojusios staiatiki vienuolyn veikl12, todl kai 1949 m. visi katalik vienuolynai Lietuvoje buvo u daryti, Vilniuje toliau veik vienas vyr ir vienas mote r staiatiki vienuolynai. Nors Vilniuje staiatiki buvo keliskart maiau nei katalik, nuo 1949 m. ia veik 10 staiatiki cerkvi ir
76

tik 9 banyios. Staiatiki ir katalik padt bandyta sulyginti" ir kituose miestuose. LSSR MGB Kauno miesto skyrius ragino staiatikius reikalauti, kad jiems bt grintas katalik ugrobtas" soboras (gulos banyia). Kaip teigta soviet saugumo informacijoje, i akcija sulugo dl staiatiki pasyvumo13. Pagyvinti RSB veikl Lietuvoje turjo ir 1946 m. iimties tvar ka" Vilniaus v. Dvasios staiatiki vienuolyn sugr intos trij ventj kankini Jono, Antano ir Eusta chijaus relikvijos*, kurios vienuolyn padar ne tik visos Lietuvos, bet ir kit Soviet Sjungos region maldinink traukos centru. Soviet reimas ragino ir paius staiatiki dvasinin kus aktyviau kovoti su katalikybe. Valdios reikalavimu Vilniaus ir visos Lietuvos staiatiki arkivyskupas Kornilijus 1946 m. buvo davs nurodym dvasininkams pa moksluose kritikuoti popiei ir katalik dvasininkus. J pakeits arkivyskupas Fotijus tik 1949 m. pradioje atauk nurodym, nors ir anksiau MGB buvo pri versta konstatuoti, kad dauguma staiatiki dvasinink 14 vengia kurstyti tikinij neapykant KB .
9 Daugiau apie religinio gyvenimo kontrols mechanizm Lietuvoje r. 1 ir 2 priedus. 10 R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 19441949 m.", p. 180. 11. . , op. cit., c. 335. 12 RSBRT pirmininko G. Karpovo 1949 m. gruodio 9 d. ratas LSSR MT pirmininkui M. Gedvilui, LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 226, 1. 175. 13 LSSR MGB Kauno miesto skyriaus darbo tarp dvasinink 1949 m. vasario mn. ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 14, b. 81, 1. 23. * 1915 m. jos b u v o ivetos Maskv, kur nuo 1918 m. saugotos Ko munalinio kio muziejuje. 14 LSSR MGB Kauno miesto skyriaus darbo tarp dvasinink 1946 m. lapkriio mn. ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 14, b. 56, 1. 57. Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

77

RSB stiprinimas Lietuvoje - iniciatyva akivaizdiai priklaus Maskvai - ne visuomet patiko vietiniams ko laborantams, nes tai nesiderino su bendrais kovos su religiniais prietarais" principais ir diskreditavo vietos valdios pastangas pasirodyti lietuvi tautos interes gynja, todl neretai tendencijai proteguoti RSB buvo prieinamasi. Ypa atkakli priepriea buvo kilusi dl staiatiki seminarijos. Nuo 1943 m. Vilniuje veik sta iatiki dvasinink rengimo kursai. 1945 m. pavasar LSSR LKT prim nutarim juos nutraukti, taiau 1945 m. rugpjio mn. SSRS LKT pritar RSBRT pa silymui leisti Vilniuje atkurti dvasinius staiatiki kursus, o LSSR LKT buvo pareigota paskirti patalpas ir padti aprpinti juos inventoriumi. 1946-1947 moks lo metais iuose kursuose moksi 23 klierikai15, bet LSSR MT, nepaisydama RSBRT pasiprieinimo, 1947 m. vasar j veikl sustabd. RSBRT pirmininko G. Kar povo reikalavim pakeisti tok sprendim LSSR valdia nereagavo. Staiatiki seminarijos veikla vliau taip ir nebuvo atnaujinta, jos aukltiniai persikl Luck. Ki t Staiatiki banyios privilegij LSSR valdiai nepa vyko sumenkinti: nebuvo padidinti mokesiai vienuoly nams, didiuosiuose miestuose neudaryta n viena cerkv. Neteks vili pasiprieinti staiatiki protega vimui, vlesnis RKRT galiotinis Lietuvoje Bronius Pu inis 1949 m. Antanui Sniekui ra: Teiss katalikai, sakantys, kad bolevikai valstybs ir darbinink klass sskaita remia staiatiki banyi"16. Kaip atsvar Vatikanui J. Stalinas netgi kr planus Maskvoje steigti pasaulin staiatikybs centr, savoti k staiatikybs Vatikan17. 1947 m. spalio mn. Mask voje buvo sumanyta surengti visuotin susirinkim, ku riame turjo dalyvauti vis staiatiki autokefalini
78

banyi atstovai, taiau pasiprieinus Konstantinopolio patriarchui, kuriam priklaus teis kviesti visuotinius susirinkimus, is grandiozinis sumanymas lugo. Buvo pasitenkinta RSB autokefalijos 500 met minjimu, vy kusiu 1948 m. spalio 17-18 d. rengin atvyk keli staiatiki autokefalini banyi atstovai prim rezo liucij Vatikanas ir staiatiki banyia", kurioje buvo pasmerkta politin Vatikano orientacija. Si rezoliucija buvo skaitoma ir Lietuvos staiatiki cerkvse, taiau didesnio atgarsio nesulauk. Nesutapo Maskvos ir Vilniaus nuomons ir dl to, kaip elgtis su Lietuvos sentikiais. 1946 m. pradioje RKRT atkreip A. Gaileviiaus dmes tai, kad sen tikiai, jeigu su jais bus elgiamasi dmesingai ir teisin gai, atrodo, gali suvaidinti svarb vaidmen pagerinant politin situacij respublikoje"18. Pagrindin palankaus poirio sentikius prieastis buvo j aikiai deklaruo jama parama soviet reimo politikai. 1948 m. gegus 5 d. sentiki dvasinis tribunolas, posdiavs Vilniuje, paskelb, kad sentikiai pripaino ir toliau pripasta soviet valdios dievikj kilm19. Be to, jie klusniai vykd visus soviet valdios reikalavimus, susijusius su religinio gyvenimo kontrole. Dl to RKRT pritar tam, kad Vilniuje veikusiai Sentiki aukiausiajai ta rybai (toliau - SAT) bt leista spausdinti kalendorius,
15 . , , o p . cit., c. 82. 16 B. Puinio 1949 m. liepos 29 d. ratas LKP CK sekretoriui A. Snie kui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 21, 1. 3. 17 M. , , o p . cit., c. 301. 18 RKRT pastabos dl RKRT galiotinio prie LSSR MT 1945 m. pirmojo ketvirio darbo ataskaitos, LCVA, ap. 3, b. 7, 1. 1. 19 G. Potaenko, Sentiki banyia Lietuvoje XX a.", Lietuvos istorijos studijos, 1997, Nr. 5, p. 105. Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

79

nurod galiotiniui registruoti visas Lietuvos sentiki bendruomenes. Parama sentikiams taip pat nepatiko vietos valdiai. Pasak B. Puinio, sentiki banyia, nors ir remia soviet valdios politik, taiau yra konservatyviausia ir fanatikiausia" konfesija20. B. Pu inis tvirtino, kad ir M. Gedvilas yra panaios nuomo ns. LSSR valdia nepritar ir tam, kad SAT tapt vi sos Soviet Sjungos sentikius vienijaniu centru, taip pat pasiek, kad 1949 m. bt konfiskuotas sentiki banytinio kalendoriaus tiraas. Vis dlto sentikiai ir toliau galjo jaustis pakankamai saugiai. Soviet valdia Lietuvoje stengsi ne tik padidinti tradicin vairi konfesij prieikum, bet ir pasinau doti Vilniaus arkivyskupijoje buvusia tampa tarp lenk ir lietuvi. Soviet valdia i pradi nekliud atkurti lenk takos ioje diecezijoje. 1944 m. rugpjio 5 d. Vilni gro 1942 m. Marijampols marijon vienuolyne buvs vokiei internuotas arkivysk. R. Jalbykovskis. Sakydamas pamoksl arkikatedroje jis nepamiro u i laisvinim padkoti Raudonajai armijai, kas, pasak en kavedist, padar teigiam spd" pasveikinti gru sio ganytojo gausiai susirinkusiems tikintiesiems21. Leista atnaujinti ir 1942 m. vokiei udarytos Vil niaus kunig seminarijos veikl*. Valdios dokumen tuose 1944 m. pirmaisiais mnesiais po Vilniaus umi mo ikeliamos lenk dvasinink kanios, patirtos vo kiei okupacijos metais. Taiau jau 1944 m. gruodio mn. soviet reimo po iris lenk dvasininkus Vilniaus arkivyskupijoje pasi keit. SSRS NKGB galiotinis Lietuvoje gen. Ivanas Tkaenka 1944 m. gruodio 24 d. informavo VKP(b) CK Lietuvos biuro pirminink Michail Suslov apie NKGB planus pasinaudoti tarp lenk ir lietuvi dvasinink
80

vykstania kova dl banytins valdios"22. Tuo tikslu buvo numatyta suimti arkivysk. R. Jalbykovsk bei ke let aktyvesni kunig lenk, udaryti Vilniaus kunig seminarij ir atitinkamai paveikti lietuvi dvasininkus, vis pirma R. Jalbykovskio padjj arkivysk. M. Rei n. 1944 m. gruodio 25 d. special memorandum apie Vilniaus kunig seminarij, adresuot A. Sniekui, M. Gedvilui ir A. Guzeviiui, pareng ir A. Gaileviius. iame dokumente jis teig, kad dar prie kar Vilniaus seminarija vaidino svarb vaidmen rengiant kadrus lenkikajam nacionalizmui. Identik politik Vilniaus arkivyskupijos hierarchija vykdo ir iandien. Nepaisant to, kad Vilnius yra Lietuvos TSR sostin, ir iais metais seminarijos kontingentas buvo parinktas i lenk. Usi mimai seminarijoje vyksta lenk kalba. Visi dstytojai lenk tautybs" 23 . Dl to galiotinis sil Vilniaus kuni g seminarij, kaip reakcingos nacionalistins lenk politikos lizd", udaryti ir palikti Lietuvos teritorijoje tik Kauno tarpdiecezin kunig seminarij24.
20 RKRT galiotinio 1949 m. pirmojo ketvirio darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 22, 1. 16. 21 LSSR NKGB 2-ojo skyriaus virininko pavaduotojo Jerovo 1944 m. rugpjio 6 d. payma, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 77, 1. 106. * Po vokiei vykdyt lenk dstytoj ir klierik sumimo akcij nuo 1942 m. rudens iki 1943 m. pavasario Vilniaus kunig seminarija veik vadovaujama lietuvi. Rektoriumi arkivysk. M. Reinys b u v o paskyrs Lad Tulab, joje moksi 44 klierikai, daugiausia lietuviai. Taiau 1944 m. atkurt seminarij arkivysk. R. Jalbykovskis ne leido priimti 1942-1943 m. besimokiusi klierik, dstytoj ir klie rik daugum vl sudar lenkai. 22 I. Tkaenkos 1944 m. gruodio 24 d. praneimas VKP(b) CK Lietu vos biuro pirmininkui M. Suslovui, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 12, 1. 18. 23 LYA LKP DS, f. 1771, ap. 8, b. 169, 1. 150. 24 Ibid. 81 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

ios rekomendacijos greitai tapo realybe. Pagal SSRS valstybs saugumo liaudies komisaro Vsevolodo Merkulovo patvirtint plan LSSR NKGB vadovyb 1945 m. sausio-vasario mn. vykd operacij, kurios metu buvo atliktos kratos Vilniaus arkivyskupijos kurijoje, ketu riuose Vilniaus vienuolynuose, suimti 6 lenk tautybs dvasininkai25. Tarp suimtj buvo ir arkivysk. R. Jalbykovskis bei kurijos kancleris kun. Adamas Savickis. 1945 m. vasario 9 d. LSSR MT prim nutarim, pagal kur oficialiai veikti leista tik Kauno kunig seminari jai, todl visos kitos dvasins seminarijos turjo bti u darytos. is nutarimas pirmiausia buvo panaudotas prie Vilniaus kunig seminarij. Jau 1945 m. vasario 20 d. Vilniaus seminarijos rektorius kun. Janas Uylo gavo NKVD nurodym nutraukti seminarijos veikl ir perduoti uimam pastat. Ne taip, kaip Teli kunig seminarijoje, Vilniuje nebuvo leista pabaigti mokslo me t. Klierikai ir profesoriai persikl Balstog, kur dar 1945 m. pavasar buvo atnaujintas seminarijos darbas. Arkivysk. M. Reiniui tomis dienomis darytas itin di delis spaudimas, kad jis aktyviau kovot su lenk taka Vilniaus arkivyskupijoje. NKGB band igauti jo parody mus prie arkivysk. R. Jalbykovsk, sil Vilni skirti daugiau kunig lietuvi. Taiau arkivysk. M. Reinys ne pasinaudojo NKGB suteikta proga suvesti sskaitas su lenk kunigais. Prasidjus lenk repatriacijai i Lietuvos jis netgi band kalbti kai kuriuos klebonus nepalikti sa 26 vo parapij ir nevykti Lenkij . Kita vertus, kai arki vysk. M. Reinys, apeliuodamas LSSR vyriausybs ir lie tuvi tautos aspiracijas Vilniaus krate, pasil atkurti lietuvik kunig seminarij Vilniuje27, jis jokio atsaky mo nesulauk. Tuo tarpu arkivysk. R. Jalbykovskis 1945 m. vasario 20 d. buvo paleistas laisv, bet LSSR
82

NKGB vadovyb stengsi kuo greiiau jo atsikratyti, nes jo buvimas Vilniuje trukd jai gyvendinti kakokius savo planus 28 . SSRS NKVD ypatingojo pasitarimo sprendimu 1945 m. birelio mn. arkivysk. R. Jalbykovskiui buvo atimta SSRS pilietyb, ir jis turjo ivykti Lenkij. Suvokdama, kad Lietuvoje RSB turi ribotas galimybes konkuruoti su KB, RKRT turjo iekoti kit bd ma inti Vatikano tak Lietuvoje. I pradi RKRT vadovai rimtai svarst idj atgaivinti senkataliki* sjd29, nors Lietuvoje buvo tik trys negausios senkataliki mari javit bendruomens. LSSR vadovai sil veriau paioje KB iekoti opozicini Vatikanui jg, kurios galt su kurti tautin Banyi30. Nors staiatiki protegavimo Lietuvoje taktikos ir toliau nebuvo atsisakyta, is pasi lymas akivaizdiai sudomino Maskv. 1945 m. gruodio 7 d. RKRT pirmininkas I. Polianskis, informuodamas
25 LSSR valstybs saugumo liaudies komisaro A. Guzeviiaus 1945 m. vasario 28 d. ratas VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui M. Suslovui, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 12, 1. 68. 26 Arkivysk. M. Reinio 1947 m. rugpjio 13 d. tardymo protokolas, Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme, p. 673. Arkivyskupas io tardymo metu taip pat teig, kad iki jo sumimo dienos i Vil niaus arkivyskupijos Lenkij ivyko apie 110 kunig. 27 Vilniaus arkivyskupijos kurijos 1945 m. rugpjio 6 d. ratas A. Gaileviiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 4, 1. 25-26. 28 LSSR valstybs saugumo liaudies komisaro A. Guzeviiaus 1945 m. gegus 26 d. ratas SSRS NKGB 2-osios valdybos 5-ojo skyriaus virininkui Karpovui, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 77, 1. 185. * Atsirado 1870 m. teolog, nesutikusi pripainti I Vatikano Susirinki mo paskelbtos popieiaus neklystamumo d o g m o s , iniciatyva. 29 RKRT 1945 m. k o v o mn. parengtos paymos A p i e Vatikan, sta iatikyb ir senkatalikius" projektas, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 15, 1. 248. 30 A. Gaileviiaus 1945 m. birelio mn. ratas I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 4, 1. 23-24.

83

Antibanytins

politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

V Molotov apie religini organizacij veikl, paymjo, kad analizuojama galimyb i aukt katalik dvasinin k suburti grup, kuri galt ne tik deklaratyviai reikti savo prielankum taryb valdiai, bet ir nutraukt san tykius su Vatikanu bei sukurt autokefalin katalik Banyi"31. Po kiek laiko autokefalini katalik Bany i krimo taktika buvo pagrsta" ir teorikai. 1947 m. pradioje RSBRT ir RKRT vadovai VKP(b) CK sekreto riui Aleksejui Kuznecovui rodinjo: [...] bandymas ka talikybei, kaip tikjimo dogm ir apeig sistemai, prie prieinti kitus religinius kultus neduoda joki rezultat [...]. Kova su prastu, nusistovjusiu ritualu ir tradicijo mis, nepagrsta logikai ir politikai, sukelia masi su sierzinim ir pasiprieinim [...]. Jeigu i katalik bany ios bus ivalyti elementai, skatinantys j kitis politin kov ir darantys j teokratin, ilaisvint nuo centraliz mo ir padalyt tautines (autokefalines") banyias (pa gal tok princip veikia staiatiki, protestant ir kitos banyios), ji gali bti toleruojama taip, kaip ir kiti tik jimai" 32 . Nepaisant vairi soviet valdios struktr bendro sutarimo dl tautini katalik Banyi krimo takti kos, Lietuvoje is darbas vyko gana vangiai. LSSR MGB nesisek rasti pakankamai autoriteting dvasinink, ku rie idrst pareikti nepaklusnum popieiui, todl tau tins Banyios iniciatori iekota tarp buvusi aktyvi katalik pasauliei. 1946 m. LSSR MGB Kauno miesto skyrius tam band panaudoti buvus ilgamet Darbo fe deracijos vadov dr. Kaz Ambrozait. Tarpininkaujant LSSR NKGB operatyvins grups nariui Petrui Rasla nui, kurio manymu, Ambrozaitis rimtai perirjo savo ideologines pozicijas ir apsisprend bendradarbiauti su Taryb valdia", 1944 m. vasario mn. jis buvo paleistas
84

i lagerio operatyviniams tikslams33. Vlesniuose soviet saugumo dokumentuose jis jau vardytas kaip agentas imkus, kuriam 1946 m. ruden buvo pavesta parayti mokslin" broir, kaltinani Vatikan veikimu prie lietuvi tautos interesus. Broira buvo parengta ir tur jo bti iplatinta kaip pogrindio leidinys34, taiau, ka dangi imkui nepavyko rasti daugiau potenciali tauti ns Banyios idjos alinink, ji taip ir nebuvo ileista. 1948 m. pabaigoje LSSR MGB Kauno miesto skyrius band pakartoti panaaus pobdio agentrin kombi nacij. kart prie popiei ir i dalies net prie kata likyb nukreiptos broiros Lietuvi tauta ir banyia" leidju turjo tapti prancikon ordino Lietuvos provin cija, kuriai tuo metu faktikai vadovavo soviet saugu mo panaiomis aplinkybmis, kaip ir K. Ambrozaitis, u verbuotas kun. Liucijus Martuis. Taiau 1948 m. gruo dio mn. kun. L. Martuis nusiov (ar buvo nuautas), todl planas ileisti broir vl sulugo. Be to, ios bro iros turinys vertintojams i RKRT pasirod silpno kas 35 . Nesukl atgarsio ir 1948 m. rugsjo mn. aki
31 RKRT pirmininko 1945 m. gruodio 7 d. informacija SSRS MT apie religini organizacij veikl ir numatomas RKRT priemones, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 10, 1. 130. 32 Cit. i: M. , 1943-1964 .: " , . , 1995, c. 121. 33 1944 m. vasario 17 d. nutartis K. Ambrazaiio byloje, LYA, f. K-l, ap. 58, b. P-12691, 1. 24. 34 R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 19441949 m.", p . 181. 35 RKRT skyriaus vedjo I. Karpovo 1949 m. balandio 8 d. atsiliepi mas apie rankrat Lietuvi tauta ir banyia", RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 494, 1. 53. 85 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

rajono laikratyje ispausdintas atviras Sudargo klebono Juozo Pilypaiio laikas, kuris pagal soviet valdios planus turjo bti dar vieno tautins Banyios krimo scenarijaus centrin ais36. Nordami pateisinti LSSR valdios neveiklum kuriant tautin Banyi Lietuvoje, A. Sniekus ir M. Gedvilas 1949 m. gegus mn. Lietu voje viejusiam vienam i RKRT vadov I. Karpovui aikino, kad Lietuvoje KB suskaldymo ir tautins Ba nyios sukrimo problema nebra aktuali, nes KB hierarch pasiprieinimas valdiai i esms palautas. Be to, jie nuogstavo, kad vietoj skilimo neieit religinio gyvenimo pagyvjimas, neivengiamas vykstant diskusi joms, kieno religija ar dievas yra geresnis"37. Nepaisydamas tokios savo tiesiogini virinink nuo statos, naujasis RKRT galiotinis B. Puinis 1949 m. ru den dar kart paband praktikai gyvendinti tautins Banyios idj. 1949 m. liepos 13 d. popieius Pijus XII paskelb dekret, smerkus katalik bendradarbiavim su komunistais. Sis dokumentas sukl soviet propa gandos prie Vatikan nukreipt isterij, o B. Puinis su man panaudoti tai kaip pretekst kurti tautin Bany i. Buvo parengtas protesto prie dekret pareikimas Mes rytingai smerkiame ir protestuojame", kur turjo pasirayti kuo daugiau Lietuvos kunig. Paraus rinkti buvo pavesta apskrii vykdomiesiems komitetams, ku riems 1949 m. rugsjo 11 d. B. Puinis sil i keli re akcingiausi" ir nesutinkani pasirayti protest ap 38 skrities kunig atimti kulto tarnautojo" paymjimus . Tai turjo paskatinti kitus nedelsiant pasirayti, taiau net ir naudojant tokias spaudimo priemones protest pa sira ne daugiau kaip 108 i 933 tuo metu Lietuvoje bu 39 vusi kunig , tarp pasiraiusij nebuvo n vieno vys kupij valdytojo. Nespdingi ios kampanijos rezultatai
86

ir para rinkimo bdai dar labiau padidino jau iki tol i rykjusi RKRT vadovybs nepasitenkinim B. Puinio antireligins veiklos metodais. VKP(b) CK Propagandos ir agitacijos skyriaus papra ytas pareikti savo nuomon dl galimybi vieai pa skelbti pareikim Mes rytingai smerkiame ir protes tuojame", RKRT pirmininkas I. Polianskis idst to kius argumentus: 1) [...] toks pareikimas bt efekty vus ir politiniu-taktiniu poiriu pateisinamas, jeigu tai bt ne izoliuotas reikinys, o priemoni, skirt Lietu vos katalik banyiai atriboti nuo Vatikano, komplekso dalis. Taiau, kaip inoma, tokia uduotis dabar neke liama nei Lietuvos TSR vadovaujantiems organams, nei RKRT"; 2) [...] para rinkimo akcija kai kuriais atve jais buvo nepriimtina nei formos, nei tuo labiau esms poiriu. Pareikimo paskelbimas tokiomis aplinkyb mis neduoda jokios garantijos, kad apie para rinkimo bd nebus informuotas Vatikanas, kuris tokiu atveju, be abejo, nepraleis galimybs apmeiti TSRS" 40 . Tokiai I. Polianskio nuomonei niekas neprietaravo - tautins KB krimas laikinai buvo atidtas. Kaip matysime to liau, tai buvo susij su bendru religins politikos takti kos pasikeitimu Lietuvoje.
36 R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 1944-1949 m.", p. 183. 37 RKRT skyriaus v a d o v o I. Karpovo ataskaita apie komandiruot Lietuvos SSR, RFVA,. f. 6991, ap. 3, b. 495, 1. 81. 38 R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 19441949 m.", p. 183. 39 Ibid., p. 184. 40 I. Polianskio ratas VKP(b) CK Propagandos ir agitacijos skyriui, Ru sijos valstybinis socialins-politins istorijos archyvas, f. 17, ap. 125, b. 285, 1. 5-6. 87 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

Nors soviet reimui nepavyko sukurti tautins Ba nyios, Lietuvos dvasininkai praktikai buvo izoliuoti nuo visuotins Banyios. 1945 m. kovo mn. pabaigoje Kauno arkivyskupijos valdytojui prel. S. Jokbauskiui nebuvo leista isisti laiko popieiui, kuriame buvo in formacija apie padt Lietuvos banytinje provincijoje. Visi bandymai be valdios inios susisiekti su ventuoju Sostu buvo vertinami kaip nipinjimas Vatikano nau dai", o ryininkai negailestingai baudiami. Kun. Pranas Rainas u tai, kad 1947 m. pavasar Maskvoje susitiko su JAV atstovybs kapelionu ir vienintels tuo metu Maskvoje veikusios katalik banyios klebonu Antoniju mi Laber*, kuriam papasakojo apie Banyios patiria mus sunkumus soviet okupuotoje Lietuvoje ir kur pa pra tarpininkauti gaunant popieiaus leidim konsek ruoti Lietuvai naujus vyskupus, kaip Vatikano agentas" buvo nuteistas ir 25 metams isistas Sibiro lagerius41. Taigi 1944-1949 m. soviet valdios puoselti RSB protegavimo ir tautins Banyios krimo Lietuvoje pla nai nepasiteisino. Reimas turjo iekoti kitoki bd susilpninti Lietuvos KB. Svarbiausiais antireliginio dar bo udaviniais tapo: 1) pastoracini galimybi apriboji mas; 2) Banyios veiklos kontrols stiprinimas; 3) Ba nyios panaudojimas reimo tvirtinimui.

Valdios prievarta ir Banyios pastangos apginti tradicines veiklos formas

Lietuvos teritorij umus sovietins kariuomens dali niams, Kremliaus nuomone, ji vl tapo integralia Sovie t Sjungos dalimi, todl Lietuvos vidaus gyvenimo tvarka anksiau ar vliau turjo bti suvienodinta su

sovietins visuomens modeliu. Iki 1947 m. soviet re imas neforsavo sovietizacijos proceso sovietins kariuo mens kontroliuojamoje zonoje. Tam trukd ne tik s junginink kontrols komisijos buvusiose naci Vokieti jos satelitse, bet ir J. Stalino viltys iplsti komunizmo takos sfer u sjunginink armijas skyrusios demar kacijos linijos. Sovietizavim reokupuotose Baltijos aly se ir Vakar Ukrainoje stabd ir gerokai stipresnis nei 1940-1941 m. visuomens pasiprieinimas. Dl i prie asi Lietuvoje iki 1948 m. nebuvo vykdoma ems kio kolektyvizacija, didel gyventoj dalis, nors forma liai ir nebebuvo privaios nuosavybs savininkai, dar galjo disponuoti savo kiais, o tai teik tam tikr eko nomin nepriklausomyb. Viename i pirmj savo rat, isist RKRT, A. Gaileviius atkreip dmes tai, kad Lietuvoje KB gerai organizuota ir turi didel tak: 80 procent Lie tuvos gyventoj yra katalikai, kuri didioji dauguma nuoirdiai tikintys valstieiai"42. Vyskupij valdytoj pateiktais duomenimis, 1945 m. Lietuvos SSR teritorijo je buvo 711 veikiani banyi ir 1232 kunigai43. Rei mas negaljo isyk priversti KB paklusti sovietinms re ligini organizacij veiklos normoms. Banyios veiki mo apribojimui bt tek skirti nemaai vietos valdios dmesio ir energijos, kuri reikjo reimui tvirtinti. Ki* Prancz kilms kunigas A. Laber Maskv atvyko 1945 m. spalio mn. Apkaltinus nipinjimu Vatikanui ir JAV valgybai, 1949 m. sausio mn. buvo isistas i SSRS. 41 Kun. P. Raino baudiamoji byla, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 42424/3. 42 A. Gaileviiaus 1944 m. gruodio 27 d. ratas RKRT pirmininkui I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 1, 1. 1. 43 A. Gaileviiaus ratas A. Sniekui ir M. Gedvilui, be datos, ibid., b. 2, 1. 3. 89 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

ta vertus, soviet valdia tikjosi panaudoti Banyios autoritet ginkluotam pasiprieinimui slopinti. Pernelyg skubotai suvarius religin gyvenim dvasininkai neb t buv skatinami bendradarbiauti. 1944 m. rugsjo 4 d. LSSR valstybs saugumo liau dies komisaras A. Guzeviius pasira direktyv NKGB miest ir apskrii skyri virininkams, kurioje buvo aikiai apibrti svarbiausi j darbo su katalik dvasi ninkais udaviniai ir principai. Duoti nurodymai sukur ti totalin sekimo sistem, kuri apimt kiekvien ba nyi ir vienuolyn, stengtis taip paveikti Banyios hierarchus, kad jie imt bendradarbiauti su saugumo staigomis. Taiau kartu vietos saugumo staigos sptos dvasinink atvilgiu elgtis itin atsargiai, kad prieiki elementai neturt progos atskirus neskmingus ms ingsnius panaudoti tikinij nepasitenkinimui sukel ti" 4 4 (r. 6 pried). LSSR valdia baiminosi, kad perse kiodama Banyi ji gali dar labiau nuteikti prie save ir taip ne itin draugik jai visuomen. Pagal sovietinius statymus religins bendruomens (parapijos) galjo funkcionuoti tik tuomet, kai vietos valdia registruodavo ne maiau kaip 20 moni ben druomens komitet ir sudarydavo su juo sutart, pagal kuri komitetas perimdavo naudojimuisi nacionalizuot kulto pastat, sipareigodavo mokti mokesius, rpintis remonto darbais. Visi dvasininkai galjo dirbti tik gav i RKRT galiotinio registracijos tam tikroje parapijoje paymjim. Tokiu bdu soviet valdia galjo veiks mingai kontroliuoti parapij tinklo tankum ir kunig paskirstym. Ne vienoje RKRT instrukcijoje galiotiniui buvo pabriama katalik ir kit konfesij parapij re gistravimo politin reikm. Dar 1945 m. vasario 16 d. RKRT pareigojo savo galiotin LSSR kuo greiiau at90

likti KB parapij ir dvasinink registracij, taiau vys kupij valdytojai, motyvuodami tuo, kad jiems neaiki registracijos procedra ir kad pati registracija prieta rauja Banyios kanonams, atsisak duoti nurodym kunigams registruotis. Soviet valdia nesiryo imtis grietesni priemoni. Artjant LSSR AT rinkimams, 1945 m. pabaigoje RKRT A. Gaileviiui nurod kol kas atidti religini bendruomeni registracij. Btinyb registruoti dvasininkus ir parapijas vl bu vo suaktualinta 1947 m. Matydama neskmingus savo galiotinio bandymus susitarti su Banyios hierarchais, 1947 m. pradioje RKRT vadovyb A. Gaileviiui pasil keisti taktik: jeigu dvasininkai toliau ignoruos valdios reikalavim registruotis, isikviesti tikinij atstovus ir jiems pareikti, kad j parapijos bus panaikintos, nes kunigai nevykdo tarybini statym45. Toks poiris ro d, kad RKRT biurokratai nelabai iman KB vidaus gyvenimo tvarkos principus. Tai daug geriau inojo vie tos valdia, suvokusi, kad tik dvasin Banyios vadovy b gali priimti tokius sprendimus. Tam pritar ir An drejus danovas, kuris M. Gedvilui pareik, kad ne kakokie komitetai turi veikti kulto tarnautojus - bti na kulto tarnautojus priversti, kad jie veikt tikiniuo sius, kaip to reikalauja taryb valdia"46. 1947 m. ba landio mn. A. Gaileviius turjo atnaujinti derybas su vyskupij valdytojais. Jam pagalb i Maskvos atvyko K. Pugo, RKRT kuravs KB reikalus. Po pokalbi su vi44 LYA, f. K-l, ap. 10, b. 9, 1. 12. 45 RKRT pirmininko pavaduotojo J. Sadovskio 1947 m. sausio 20 d. di rektyvinis ratas A. Gaileviiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 10, 1. 8-10. 46 A. Gaileviiaus 1947 m. kovo 11 d. ratas RKRT pirmininko pava duotojui J. Sadovskiui, ibid., 1. 30. 91 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

sais vyskupij valdytojais galiotinis padar ivad, kad labiausiai registracijai prieinasi arkivysk. M. Reinys. Per susitikim jis pareikalavo nurodyti konkret staty m, kuris reikalaut religini bendruomeni registraci jos, taip pat statym, kuriame bt aikiai reglamen tuotos parapij komitet funkcijos, kad vyskupij valdy tojai galt isiaikinti, ar tai neprietarauja Banyios kanonams 47 . A. Gaileviius taip pat man, kad Kauno arkivyskupijos valdytojas kun. J. Stankeviius ir Teli vyskupijos valdytojas kan. Justinas Juodaitis bt suti k vykdyti soviet valdios reikalavimus, taiau bijojo susikompromituoti, kol kiti Banyios autoritetai priei nasi; tuo tarpu vysk. K. Paltarokas apibdintas kaip vi suomet kompromiso siekiantis ordinaras. Tai buvo dar viena prieastis kuo greiiau paalinti arkivysk. M. Rei n, kuris, turdamas didiausi autoritet, dar neigia m" tak nuolaidesniems hierarchams. Kol RKRT galiotinis iekojo bd pakeisti vyskupij valdytoj nuostat, soviet saugumas jau rengsi kitam registracijos kampanijos etapui. 1947 m. kovo 14 d. LSSR MGB apskrii skyriams isiuntinjo speciali di rektyv, kurioje buvo nurodyta aktyviai infiltruoti agen 48 tus parapij komitetus . Tai patvirtina, kad i pasau liei sudarytus parapij komitetus buvo ketinama pa naudoti valdios kiimuisi parapij vidaus gyvenim. Taiau ir kart Lietuvos KB pavyko apginti savo po zicijas. 1947 m. buvo registruotos tik dvi katalik para pijos: Obeli (Rokikio apskr.), kurioje dirbo suspen duotas kun. Jeronimas Matulis, ir kun. J. Bielskaus sa vavalikai sukurta Blindiakupsio. Lietuvos SSR valdia neskubjo imtis priemoni ir prie visuotinai paplitus tikybos mokym banyiose bei zakristijose, kur buv mokykl kapelionai ar para92

pij klebonai gimnazij moksleiviams po pamok ds tydavo mokyklin tikybos kurs arba rengdavo religi nes konferencijas. 1944 m. pabaigoje A. Gaileviius I. Poliansk informavo, kad respublikos valdia yra tos nuomons, jog, atsivelgiant vietos slygas, reikia su silaikyti nuo administracini priemoni prie organi zuot tikybos dstym49. Tik 1947 m. vasario 20 d. LSSR MT pirmininkas M. Gedvilas pasira direktyv miest ir apskrii vykdomj komitet pirmininkams dl mokini religinio aukljimo udraudimo. Taiau 1947 m. rugsjo 16 d. LSSR valstybs saugumo minist ras, nordamas paskatinti Banyi aktyviau stoti prie ginkluot pasiprieinim, vyskupui K. Paltarokui ir kun. J. Stankeviiui tvirtino, kad visi draudimai mo kyti vaikus religijos ne mokyklose yra neteisti50. Tiesa, vliau vyskupui buvo patikslinta, kad ministras kalbjo tik apie parengim Pirmajai Komunijai51, i tikrj to leruot iki 1948 m. rudens. Ne i karto prie sovietini standart buvo priderinta ir ekonomin Banyios bkl. Vis pirma iki 1948 m. ne visur buvo atimtas Banyiai priklauss nekilnojamasis turtas. Formaliai klebonija negaljo bti nusavinta, jeigu
47 RKRT galiotinio 1947 m. pirmojo ketvirio darbo ataskaita, ibid., b. 12, 1. 8. 48 LSSR MGB Lazdij apskrities skyriaus agentros infiltravimo ba nyios komitetus planas, LYA, f. K-l, ap. 15, b. 1578, 1. 35. 49 A. Gaileviiaus 1944 m. gruodio 30 d. ratas RKRT pirmininkui I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 2, 1. 1. 50 Panevio vyskupijos komunikato vertimas rus kalb, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 1272, 1. 83-84. 51 LSSR MGB O skyriaus virininko pplk. P. liapnikovo payma apie 1948 m. vasario 26 d. vykus pokalb su vysk. K. Paltaroku, ibid., 1. 89. 93 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

nevirijo nustatytos ploto normos, bet praktikai viskas priklaus nuo vietos valdios valios, todl vienur buvo at imtos ir maesns nei nustatytos normos klebonijos, o kitur parapijos ilaik gerokai didesnius namus. Labiau siai nukentjo vyskupij kurijos. Vilkavikio vyskupijos kurijos pastate 1944 m. spalio mn. sikr sovietins ka riuomens dalinys, vliau j um soviet valdios stai gos. Senyvo amiaus vysk. Antanas Karosas su kancelia rija buvo priverstas i Vilkavikio persikelti Marijampo l. Kaiiadori vyskupijos kurija 1946 m. i pradi nete ko didesns 5 ha sodybos dalies, o kiek vliau - ir 1933 m. u tikinij aukas prie pat katedros pastatyto dviej aukt mrinio vyskupijos namo. Vyskupui su ku rija buvo pasilyta kraustytis toli nuo katedros esant ma medin nam. Kauno arkivyskupijos kurija, galima sakyti, buvo kun. J. Stankeviiaus bute, Teliuose, Pane vyje ir Vilniuje kurijoms buvo palikta tik po kelis nedi delius kambarlius senosiose patalpose. 1944-1946 m. soviet valdia dar leido spausdinti kunigams skirtus liturginius kalendorius. Paskutinis, skirtas visai Lietuvos banytinei provincijai, ijo net 2 tkst. egzempliori tirau. Partizaninio karo apimtoje Lietuvoje ateistins propagandos mechanizmo taip pat neskubta paleisti. 1945-1946 m. LSSR periodinje spaudoje buvo ispausdinti tik 4 straipsniai antireligine 52 tematika , nebuvo ileista n vienos antireliginio turi nio knygos. Pirmas rimtesnis spjimo signalas Bany iai spaudoje buvo duotas 1947 m. rugsjo mn., kai Taryb Lietuvoje" ispausdint L. Rtno straipsn Antiliaudika Lietuvos reakcins dvasininkijos veik la" 53 perspausdino apskrii laikraiai. 1945-1947 m. svarbiausia soviet valdios ir Bany ios santyki problema buvo Banyios pozicija ginkluo94

to pasiprieinimo sjdio atvilgiu. Daugumos istorik darbuose, kuriuose apie tai usimenama, daroma prie laida, kad Banyia beslygikai rm ginkluot pogrin d, tik V Vardys atsargiau vertino katalik dvasinink laikysen partizan atvilgiu: Su nedidelmis iimtimis daugum kunig galima apibdinti kaip simpatizuojan ius rmjus, kurie paprayti teikdavo partizanams reli ginius patarnavimus, nors jokiu bdu nebuvo tikri nei tuo, kad ginkluotas pasiprieinimas turi galimybi lai mti, nei tuo, kad tai buvo tinkamiausias bdas pasiekti jo tikslams" 54 . Banyiai norint ilikti legaliai veikiania struktra, jos hierarchai negaljo vieai pritarti partizan kovai. Soviet reimo propagandininkai teig, kad KB yra gin kluoto pasiprieinimo kvpja ir rmja, todl net ir ne oficialiai pareiktas pritarimas, jeigu apie tai bt sui nojusios atitinkamos soviet valdios institucijos, bt suteiks svar argument dar labiau persekioti Bany i. Kai kurie vyskupai, be to, atsargiau vertino tarptau tin padt ir, abejodami pasiprieinimo perspektyvumu, nenorjo iprovokuoti dar didesnio ginkluoto pasipriei nimo, kartu ir daugiau auk. Arkivysk. M. Reinys, prie kar vienu metu buvs usienio reikal ministru ir gerai imans tarptautini santyki logik, 1946 m. pavasar taip vertino tarptautin situacij: Kai kas, trokdami politini permain ms alyje, laukia greitos naujo ka 55 ro pradios. Tokius a laikau labai naiviais monmis" .
52 V. Skuodis, o p . cit., p. 22. 53 L. Rtnas, Antiliaudika Lietuvos reakcins dvasininkijos veikla", Taryb Lietuva, 1947 m. rugsjo 6 d. 54 V. Vardys, o p . cit., p. 71. 55 Agento Jakubo 1946 m. balandio 12 d. praneimas, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 71, 1. 71.

95

Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

Jau 1944 m. lapkriio 14 d. Kauno arkivyskupijos valdytojas prel. S. Jokbauskis kreipsi arkivyskupijos kunigus, ragindamas juos nepritarti udynms, kurios gali utraukti ant ms tautos sunkiai bepataisom nelaim". Taip pat jis ragino kunigus pozityviai skelbti Kristaus moksl, vengti pamoksluose ugaunanius, aistras adinanios kritikos ir taip svetimos Dievo o diui politikos"56. Taiau soviet reimo netenkino neutrali laikysena, jis siek pasinaudoti Banyios auto ritetu ginkluotam pasiprieinimui slopinti. 1945 m. bir elio 3 d. pakartojus valdios raginim besislapstantiesiems legalizuotis, o liepos 7 d. SSRS ATP ileidus sak dl Raudonosios armijos dezertyr ir besislapstanij nuo mobilizacijos amnestijos, taip pat buvo pareikalau ta, kad Banyios hierarchai vieai paskatint pasinau doti galimybe legalizuotis ir pasmerkt tsianiuosius ginkluot kov. Tokio turinio ganytojik laik, pada rius nema poveik Latvijos partizanams, 1945 m. ko vo 20 d. paskelb Rygos metropolitas arkivysk. Antoni jus Springoviius, todl tiktasi, kad panaiai pavyks panaudoti ir Lietuvos vyskup moralin autoritet. LSSR LKT pirmininkui M. Gedvilui, kuris iuo rei kalu kalbjosi su kiekvienos vyskupijos administratoriu mi atskirai, pavyko tikinti tik Kauno arkivyskupijos valdytoj prel. S. Jokbausk. 1945 m. liepos 7 d. jis pa skelb kreipimsi savo vyskupijos kunigus ir tikiniuo sius, kuriame besislapstantieji mikuose vertinti taip: Jie ne tiktai patys nedirba krato atstatomojo darbo, bet kertingais kruvinais ygiais trukdo kitiems darb ir puola valdios pareignus, udo nekaltus mones, platina visokius meitus ir melus prie Taryb valdi, odiu, sja nerim ms krate, statydami pavoj 57 daugyb sau artimiausi moni" . is kreipimasis bu96

vo ispausdintas visuose respublikiniuose ir apskrii laikraiuose, be to, 50 tkst. jo egzempliori iplatinta labiausiai partizaninio judjimo apimtose apskrityse. Tiesa, kai kuri altini duomenimis, galutinis io krei pimosi tekstas buvo suredaguotas be prelato inios58. 1945 m. rugpjio 9 d. ganytojik laik, kvieiant at sisakyti neapykantos ir pradti pozityv kuriamj dar b, paskelb ir arkivysk. M. Reinys. Jo laiko turinys buvo politikai neutralesnis, be to, Vilniaus arkivysku pijoje situacija buvo daug sudtingesn, nes lenk gin kluotas pogrindis ne tik kovojo su soviet reimu, bet ir danai terorizavo iame regione gyvenusius lietuvius. ganytojik laik soviet valdia padaugino net 110 tkst. egzempliori tirau 59 . Tai buvo viskas, k soviet valdiai pavyko ireika lauti i KB hierarch Lietuvoje. Kiti ordinarai arba i vis tyljo, arba, neparodydami savo politins pozicijos, kalbjo apie bendras visiems religines tiesas. Tokia dva sia 1946 m. pradioje buvo paraytas ir bendras vis Lietuvos vyskup ganytojiko laiko projektas60 (jo au torius taip pat buvo arkivysk. M. Reinys). Likus maiau
56 Prel. S. Jokbauskio 1944 m. lapkriio 14 d. aplinkratis kunigams, KAKA, b. 218, 1. 97. 57 Einanio Kauno arkivyskupo pareigas praloto S. Jokbauskio kreipi masis kunigus ir tikiniuosius. Proklamacija, Spindulio" spaustu v, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 1272, 1. 221. 58 Kun. P. Raino MIC surinkta mediaga apie Banyios persekioji mus sovietiniais metais, Vilniaus universiteto bibliotekos (toliau VUB) Rankrai skyrius, f. 187, b. 727. 59 A. Gaileviiaus payma apie visuomens reakcij vyskupij valdy toj vieus kreipimusis, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 3, 1. 12. 60 Dokumentas publikuotas: A. Baltinis, Vyskupo Vincento Boriseviiaus gyvenimas ir darbai, Roma, 1975, p. 144-148.

97

Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

nei savaitei iki SSRS AT rinkim, 1946 m. vasario 5 d., ordinarai buvo sukviesti susitikim su auktais sovie t valdios pareignais (LSSR valstybs saugumo liau dies komisaru Dmitrijumi Jefimovu, RKRT pirmininku I. Polianskiu ir kt.), kur i j buvo dar kart pareika lauta aikiai pareikti nepritarim ginkluotam pogrin diui. Per susitikim vysk. K. Paltarokas band sovie t valdios atstovus tikinti, kad bendro turinio ganyto jiki laikai tikintiesiems daro didesn tak negu tokie, kok paskelb prel. S. Jokbauskis, taiau M. Gedvilas, susipains su vyskup laiko projektu, apibdino j kaip smoningai antitarybin61. D. Jefimovui laikas taip pat atrod grynai religinio propagandinio pobdio"62. Ordinar sukalbamesni" nepadar ir Teli vysku po V Boriseviiaus sumimas prie pat mint susitiki m. 1945 m. balandio mn. NKVD likvidavo Lietuvos laisvs armijos (toliau - LLA) emaii legiono tab ir nevisikai aikiomis aplinkybmis sum jo vad Adolf Kubili, kuris tardomas isamiai papasakojo ne tik apie savo pogrindin veikl, bet ir apie ryius su Teli vys 63 kupu V Boriseviiumi . Lyginant jo parodymus su v lesniais tiek paties vysk. V Boriseviiaus, tiek kit liudi nink parodymais aikiai matyti, kad A. Kubilius pri kalbjo daug nebt dalyk. Dar 1945 m. gruodio 18 d. vysk. V Boriseviius buvo suimtas ir antauojamas A. Kubiliaus parodymais, veriamas tapti soviet saugu mo bendradarbiu. Kai paadjo parayti charakteristi kas apie kitus vyskupus, vysk. V Boriseviius gruodio 23 d. buvo paleistas, taiau, pasitars su arkivysk. M. Reiniu ir pats apmsts savo padt, 1946 m. sausio 3 d. jis para laik LSSR NKGB vadovybei, kuriame atsisak pasilyto sandrio, taip pasiraydamas sau
98

nuosprend. Kaip ir kit vyskupij ordinarai, ikviestas susitikim su valdios atstovais, jis buvo nugabentas NKGB kaljim. Vysk. V Borisevii apie gresiant sumim band spti LSSR NKGB 2-ojo skyriaus 2-ajame poskyryje, t. y. padalinyje, tiesiogiai vykdiusiame Banyios perse kiojim (r. 2 pried), dirbs Antanas ilius. Dirbti so viet saugum is jaunuolis atjo vengdamas mobilizaci jos sovietin kariuomen. Per trump tarnybos laiko tarp (1946 m. sausio-vasario mn.) jis sugebjo ne vie n kunig spti apie gresianias represijas, taip pat i dav kelet agent. Jausdamas, kad jo veikla gali bti atskleista, ir naiviai tikdamasis sugriauti soviet sau gumo darb prie Banyi, 1946 m. kovo 5 d. A. ilius nuud savo virinink Juoz Petkevii. T pai die n jis buvo suimtas ir vliau nuteistas suaudyti64. Svarbiausius vyskup atsisakymo pasmerkti ginkluo t pasiprieinim motyvus 1945 m. birelio mn. idst vysk. T. Matulionis: 1) daug moni ginkluotuose b riuose atsidr gelbdami savo gyvyb ar laisv; 2) pasi prieinim paskatino politins prieastys, o Banyia, nesiveldama politik, gali tik spti dl religins mora ls pareigojim (ie spjimai turjo galioti ir prieingai pusei); 3) netolima praeitis ir iurpi dabartis neleidia pasitikti valdios paadais nebausti sudjusi ginklus
61 Vyskup ir valdios atstov posdio stenograma, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 1272, 1. 239. 62 LSSR valstybs saugumo liaudies komisaro D. Jefimovo 1946 m. ko vo 5 d. specialusis praneimas SSRS NKGB 2-osios valdybos viri ninkui gen. Fedotovui, ibid., b. 71, 1. 92. 63 A. Kubiliaus 1945 m. birelio 23 d. tardymo protokolas, Lietuvos vys kupai kankiniai sovietiniame teisme, p. 399-407. 64 Pagal A. iliaus tardymo byl, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 41227/3. 99 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

partizan 65 . 1947 m. liepos 30 d. Vilkavikio vyskupijos valdytojas kan. Vincas Vizgirda, kreipdamasis savo vyskupijos tikiniuosius, aikiai pabr, kad gindamas nekaltai upultus save ir kitus mogus turi teis net udyti66. Minti motyvai ne tik skatino susilaikyti nuo negatyvaus ginkluotos kovos vertinimo, bet ir buvo pa grindin prieastis, dl kurios kunigai teik mike atsidrusiesiems materialin ir dvasin pagalb, nors tik nedaugelis kunig tiesiogiai dalyvavo partizan veikloje. Aktyvesni buvo Suvalkijos kunigai. Kun. Antanas Ylius buvo vienas i partizan Tauro apygardos krj ir bene pirmasis (1945 m. ruden) pasiprieinimo sj dio centralizacijos visos Lietuvos mastu iniciatorius. Kun. Juozas Stanknas buvo 1947 m. pradioje Tauro apygardos vado Antano Baltsio suformuoto BDPS Pre zidiumo narys ir para du labai svarbius laikus: Lie tuvos katalik kreipimsi popiei Pij XII, Juozo Lukos 1947 m. pavasar nugabent Vakarus, ir atvir laik Lietuvos katalik dvasininkijai, kuriame ragino kunigus aktyviau prieintis soviet reimui67. Vieninte lis partizaninio karo metu uvs kunigas buvo Tauro apygardos kapelionas Justinas Leleius. Dauguma kit kunig apsiribodavo tik materialins pagalbos arba reli gini patarnavim teikimu partizanams. Vyskupai taip pat stengsi kunigus spti, kad jie vengt ryi su antisovietiniu pogrindiu, nes tai su teikdavo pagrind valdiai apkaltinti vis Banyi nelo jalumu ir stiprinti represijas prie j. Pavyzdiui, vysk. T. Matulionis, suinojs, kad kai kurie jo vyskupijos ku nigai bendrauja su partizanais, isikviet juos kurij ir pareikalavo nutraukti ryius su pogrindiu68. Kiti vys kupij valdytojai (Panevio vyskupas K. Paltarokas 1946 m. sausio 21 d., arkivysk. M. Reinys kovo 12 d., 100

prel. S. Jokbauskis rugsjo 10 d.) isiuntinjo kuni gams aplinkraius, kuriuose nurod jiems pirmiausia rpintis Dievo garbe bei siel iganymu ir vengti politi kos, banyiose ir klebonijose nelaikyti Dievo namams netinkam daikt (t. y. ginkl ar kitos pogrindiui rei kalingos amunicijos). Paskutin kart pakeisti vyskup nusistatym mgi no 1946 m. gruodio mn. Lietuv atvyks SSRS MGB O skyriaus 4-ojo poskyrio (kontroliavo KB veikl visoje SSRS teritorijoje) virininkas mjr. Ochrimenka. Konfi dencialiuose pokalbiuose su vyskupais K. Paltaroku, Prancikumi Ramanausku ir arkivysk. M. Reiniu jis da v aikiai suprasti, kad kol dvasininkija ir episkopatas nepakeis savo prieikos politikos [t. y. netaps valdios rankiu. - A. S.], taryb valdia laikys banyi savo slaptu ir aikiu prieu" 69 . Vysk. E Ramanauskas grietai atmet pasilyt ben dradarbiavimo model motyvuodamas tuo, kad Banyia negali palaikyti religij persekiojanios valdios politi kos70. Arkivysk. M. Reinys taip pat atsisak pasirayti
65 Vysk. T. Matulionio memorandumas LKT, P. Gaida, Nemarus mirtin gasis arkivyskupas Teofilis Matulionis, Roma, 1981, p. 108-109. 66 KAKA, b. 218, 1. 213-215. 67 Kaltinamoji ivada V. Selioko, E. Akelio ir kun. J. Stankno byloje, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 39086/3, prieiros byla, t. 3, 1. 14. 68 Vysk. T. Matulionio 1947 m. balandio 3 d. tardymo protokolas, Lie tuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme, p. 399-407. 69 SSSR MGB O skyriaus 4-ojo poskyrio virininko Ochrimenkos rapor tas apie 1946 m. gruodio 14 d. vykus pokalb su arkivysk. M. Reiniu, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 71, 1. 251. 70 SSSR MGB O skyriaus 4-ojo poskyrio virininko Ochrimenkos rapor tas apie 1946 m. gruodio 4 d. vykus pokalb su vysk. P. Rama nausku, ibid., b. 159, 1. 197-198. 101 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

sipareigojim valdiai rat, nes, pasak jo, tai reikt atviriausi valstybs kiimsi Banyios reikalus" 71 . Tik vysk. K. Paltarokas, motyvuodamas btinybe gelbti Banyi nuo sunaikinimo, sutiko vykdyti tokius sovie t valdios reikalavimus: ,,a) savo, kaip vyskupijos valdytojo, padtimi pasi naudoti kreipiant dvasininkijos veikl lojalia taryb val diai linkme bei tokia pat dvasia auklti paprastus ti kiniuosius; b) kategorikai udrausti kunigams naudoti sakykl antitarybinei propagandai, taip pat ir propagandai prie jaunimo stojim komjaunimo ir pionieri orga nizacijas; c) imtis ryting priemoni, kad ne tik n vienas ku nigas nedalyvaut partizan formuotse arba jas kokiu nors bdu palaikyt, bet ir aikint tikintiesiems parti zan veiklos al tautai ir banyiai"72. Soviet valdios institucijos griebsi prievartos prie nesukalbamus" Banyios hierarchus: 1946 m. lapkriio 18 d. buvo vykdytas mirties nuosprendis vysk. V Boriseviiui, gruodio 16 d. suimti vyskupai T. Matulionis ir P Ramanauskas. Tiktasi, kad j vietas uims nuolaidesni dvasininkai. 1947 m. pradioje neaikiomis aplinkyb mis 73 mirus prel. S. Jokbauskiui, laikinu Kauno arki vyskupijos valdytoju* buvo irinktas dar 1946 m. liepos mn. uverbuotas kun J. Stankeviius (slapyvardis Ne 74 ris) . Ikart po rinkim jis m propaguoti sugyvenimo su valdia nuostat, grindiam motyvu, kad tik reveran sai reimui gali apsaugoti Banyios organizacin struk tr nuo visiko sunaikinimo, o tai sudaryt galimyb palaikyti tikjim. Kun. J. Stankeviiaus taktikai i es ms pritar ir vysk. K. Paltarokas. 102

Jau 1947 m. liepos 10 d. kun. J. Stankeviius kitiems vyskupij valdytojams pristat savo kovos su banditiz mu" program, pagal kuri po jo kreipimosi arkivys kupijos kunigus banyiose turjo bti pasakyta keletas kurijos parengt pamoksl ia tema. Taip pat jis numa t organizuoti susitikimus su kunigais ir jiems tiesiogiai aikinti savo veiklos naud Banyiai. Tokiai kun. J. Stankeviiaus veiklai pritar dauguma vyskupij val dytoj, iskyrus Vilkavikio vyskupijos valdytoj kanau nink V. Vizgird**, kuris taip vertino kun. J. Stankevi iaus kreipimosi projekt: Bet koks bolevikas nepara yt geriau, gda, kad kunigai ivis rao tokius kreipimusis. Kas yra bolevikai Lietuvoje? Argi tai teista val dia? Jie yra okupantai, uzurpatoriai ir daugiau nieko. Jie eina savo keliu, o Banyia savo. Juk Banyia at skirta nuo valstybs, tai ko jie nori i Banyios"75. Vis kit valdytoj nuostat glaustai ireik Teli vyskupi71 LSSR MGB O skyriaus 1-ojo poskyrio virininko kpt. L. eiurovo 1947 m. sausio 11 d. raportas apie pokalb su arkivysk. M. Reiniu, ibid., b. 71, 1. 257. 72 SSSR MGB O skyriaus 4-ojo poskyrio virininko Ochrimenkos rapor tas apie 1946 m. gruodio 28 d. vykus pokalb su vysk. K. Palta roku, ibid., b. 1272, 1. 68. 73 Kol kas nepavyko rasti tiesiogini rodym, patvirtinani jo nunuodijimo versij. r.: K. Jukneviius, Mirusio valdytojo... nesum", XXI amius, 1997, Nr. 36. * Pagal Banyios kanonus arkivyskupijos ordinaras tebebuvo tuo me tu Austrijoje gyvens arkivysk. J. Skvireckas. 74 LSSR MGB Kauno miesto skyriaus darbo tarp dvasinink 1946 m. rugsjo mn. ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 14, b. 56, 1. 29. ** Vyskupijos valdytoju jis tapo po to, kai 1947 m. mir vysk. A. Karo sas. 75 LSSR MGB Kauno miesto skyriaus darbo tarp dvasinink 1947 m. rugpjio mn. ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 14, b. 64, 1. 101. 103 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

jos valdytojas kan. J. Juodaitis: Dabar taip reikia, ki taip mes sime"76. Dauguma vyskupij valdytoj 1947 m. vasar ileido daugiau ar maiau soviet val dios pageidavimus atitinkanius pareikimus dl parti zan, taiau, atrodo, tik vienas kun. J. Stankeviius nuoirdiai stengsi kovoti su ginkluotu pogrindiu. Sa vo atsiminimuose, raytuose jau po 1965 m. vykusio konflikto su soviet valdia, jis vis dar negatyviai verti no partizan kov ir vadino j banditizmu 77 . Viei vyskupij valdytoj pareikimai neturjo dides ns reikms ginkluoto pasiprieinimo slopinimui. Par tizanai ir paprasti gyventojai juos vertino atsargiai, i nodami, kad dauguma j parayti valdios spaudimu. Tai patvirtina ir partizan, kuri dauguma buvo reli gingi mons, priemons prie tokius pareikimus. prel. S. Jokbauskio 1945 m. liepos mn. kreipimsi partizanai reagavo platindami atsiaukimus, raginan ius netikti juo78, o kun. J. Stankeviiui partizanai ne kart grasino netgi fizikai su juo susidoroti. 1947 m. galutinai pasikeit Soviet Sjungos tarptau tini santyki raidos Europoje vizija ir su tuo susijusi usienio politika. Reaguodama JAV prezidento Harrio Trumano 1947 m. kovo 12 d. paskelbt komunizmo su laikymo doktrin, Soviet Sjungos vadovyb paragino 1947 m. rugsjo mn. Skliarska-Paremboje (Lenkija) su sirinkusius Europos komunist partij vadovus atsisaky ti bendradarbiavimo su kitomis kairiosiomis partijomis taktikos ir, kur galima, rytingai imti valdi. Po io susi tikimo, kuriame, be kita ko, Kominformo pavadinimu buvo atgaivintas Kominternas, gerokai paspartjo komu nist vienvaldysts tvirtinimo Vidurio ir Ryt Europos valstybse procesas. Tuo metu taip pat buvo nusprsta rytingai baigti 1939-1940 m. okupuot teritorij sovie104

tizavim. Btent 1948 m. pavasar ir Lietuvoje buvo im tasi radikali sovietizacijos veiksm: pradta prievartin kolektyvizacija, vyko masiniai trmimai. Su iais vykiais akivaizdiai susijs ir soviet valdios antibanytins po litikos pasikeitimas Lietuvoje. 1948 m. liepos 9 d. LKP CK biuras prim special nutarim Dl partins organizacijos udavini demas kuojant prieik reakcins katalik dvasininkijos veik l", pareigojus atitinkamas valdios grandis utikrinti religini bendruomeni ir dvasinink registracij, su stabdyti organizuot vaik katechizavim, sustiprinti ideologin propagand, ukirsti keli antisovietinei ku nig veiklai. Sis nutarimas aikiai susiejo KB veikl su opozicija reimui: Partins organizacijos nevertina to vaidmens, kuris priklauso katalik dvasininkijai vyks tanioje klasi kovoje, neretai antiliaudin dvasininki jos veikl vertina atsietai nuo buruazinio-nacionalistinio pogrindio veiklos"79. Slapto partijos nutarimo pa grindines mintis pavieino po dviej savaii Tiesoje" ispausdintas vedamasis Reakcin katalik dvasininki ja - buruazini nacionalist tarnyboje", po kurio nebe liko joki abejoni, kad Banyiai netrukus prasids sunks laikai. Greit antireligins politikos pasikeitim pranaavo ir naujo RKRT galiotinio Lietuvai paskyri mas: Banyios panaudojimo ginkluotam pasiprieini mui slopinti alinink saugumiet A. Gailevii iame
76 Ibid., 1. 102. 77 J. Stankeviius, o p . cit., p. 277. 78 LSSR MGB 1945 m. rugpjio 4 d. payma apie reagavim prel. S. Jokbauskio kreipimsi, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 22, 1. 173. 79 LKP CK biuro 1948 m. liepos 9 d. posdio protokolas, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 11, b. 111, 1. 9-13. Taip pat r. 7 pried. 105 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

poste 1948 m. pakeit radikali pair ideologas ir se nas komunistas B. Puinis. Ikart po 1948 m. liepos 9 d. nutarimo drastikais veiksmais buvo palautas vyskupij kurij ir dvasinin k pasiprieinimas registracijai. Siekiant paskatinti ka talik dvasininkus registruotis, 1948 m. vasar buvo i jungta elektra visose Kauno banyiose, kunig semina rijoje bei kurijoje, LSSR MT prim nutarim udaryti keturias didiausias Vilniaus banyias (motyvas - j parapijos nebuvo padavusios pareikim registracijai), i uimam patalp ikeldinta Vilniaus kurija, neturin tiems registracijos paymjim kunigams daugelyje vie t buvo panaikinta ir civilin registracija, dl to jie taip pat neteko teiss gyvenamj plot. 1948 m. vasar bu vo panaikinta ir formali klitis registracijai: 1948 m. birelio 19 d. LSSR ATP prim slapt sak Dl mal dos nam ir vienuolyn pastat, o taip pat dl religini bendruomeni gyvenamj nam nacionalizavimo"80. Tai privert Banyios hierarchij paklusti soviet val dios reikalavimams ir paraginti kunigus nebeboikotuoti registracijos. Iki 1948 m. gruodio 31 d. buvo registruotos 677 ba 81 nyios,' oficialiai udarytos 34 . Dauguma iki 1949 m. udaryt banyi buvo didiuosiuose miestuose ir pri klaus vienuolijoms: Vilniuje - 21, Kaune - 1082. Po io banyi udarinjimo vajaus Vilniuje liko 9, o Kaune 10 veikiani katalik banyi. B. Puiniui ir to buvo per daug, todl 1949 m. kovo mn. jis Maskv nusiunt 83 plan, pagal kur Vilniuje turjo likti tik 5 banyios . Tarp j buvo paymta ir arkikatedra, apie kuri vos po keli mnesi, nordamas RKRT tikinti pritarti jos u darymui, B. Puinis melagingai teig, kad ten meldiasi tik 10-20 sen moterli, todl nestengiama sumokti 106

mokesi . Udars apie du tredalius iki tol Vilniuje ir Kaune veikusi banyi, RKRT galiotinis ketino pana iai sumainti ir ia gyvenusi bei dirbusi kunig85. 1949 m. vasario mn. Vilniaus ir Kauno miest vykdo miesiems komitetams jis nusiunt su MGB suderintus sraus kunig (pirmajame buvo 21, antrajame - 19 ku nig pavardi), kurie iki kovo 1 d. turjo bti iregist ruoti i i miest86. Valymai Kaune ir Vilniuje vyko ir toliau. 1949 m. gegus 9 d. Vilniaus miesto vykdomajam komitetui buvo atsistas papildomas penki iregistruotin kunig sraas, tarp kuri buvo ir trys marijon or dinui priklaus kunigai: Stasys Maeika, Vaclovas Aliulis ir Gergelis87. J isiuntim B. Puinis motyvavo tuo, kad jie es nelegaliai daugino ir platino religin literatr. Tai tik patvirtina, kad stengtasi i Kauno ir Vilniaus pa alinti aktyviausius ir nesutikusius bendradarbiauti su valdia, o j vietas atkelti naujo tipo" kunigus.
80 Dokumento orginalas, LCVA, f. R-758, ap. 2, b. 27, 1. 157. 81 R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 19441949 m.", p. 188. 82 RKRT galiotinio 1952 m. sudarytas Lietuvos SSR udaryt maldos nam sraas, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 32, 1. 76-78. 83 1949 m. k o v o mn. B. Puinio parengta galimos banyi dislokaci jos Vilniuje vaizdin schema, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 494, 1. 76. 84 B. Puinio 1949 m. spalio 18 d. ratas I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 31, 1. 65. 85 B. Puinio duomenimis, 1948 m. pabaigoje Vilniuje gyveno 45, o Kaune - 49 kunigai. r.: RKRT galiotinio 1948 m. ketvirtojo ketvir io darbo ataskaita, ibid., b. 17, 1. 23. 86 B. Puinio 1949 m. vasario 10 d. ratai Kauno miesto vykdomojo ko miteto pirmininkui J. Maniuiui ir Vilniaus miesto vykdomojo ko miteto pirmininko pavaduotojui Naumovui, ibid., b. 20, 1. 87-90. 87 Ibid., 1. 94. Taip pat ivykti turjusio kun. Jelenskio but B. Puinis pra skirti inspektore RKRT galiotinio staigoje dirbusiai Petkelytei.
107 Antibanytins

84

politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

1949 m. pavasar imtasi retinti banyi tinkl ir provincijoje. 1949 m. vasario mn. pabaigoje i vyskupi j valdytoj pareikalauta ataukti nuolatinius kunigus i neparapini banyi. T met ruden jau buvo svarstomi planai veikianias banyias palikti tik ap skrii ir valsi centruose88. Daugelyje apskrii buvo sudaryti banyi, kurios turjo likti be kunig, sraai, o i ten dirbusi kunig vykdomieji komitetai pareigoti atimti registracijos paymjimus ir pasilyti jiems i vykti i apskrities. Formaliai ios banyios nebuvo u darytos laukiant, kol parapijos komitetas, nenordamas mokti mokesi, pats paprays nutraukti sutart dl banyios panaudos89. Toki be kunig palikt banyi buvo net 12990, taigi normaliai veik tik apie 550 bany i. Be darbo likusiems kunigams B. Puinis planavo sukurti special darbo lager iluts apskrityje91. Nuo 1950 m. B. Puinio sudarytose veikiani mal dos nam ir dvasinink statistikos suvestinse buvo nu rodoma, kad registruot katalik banyi yra 67092, o tai reikt, kad oficialiai buvo udaryta tik apie 40 ba nyi. Tai patvirtina ir jo 1952 m. sudarytas sraas, kur raytos tik 40 i 1948-1950 m. udaryt bany 93 i (r. 8 pried). Taiau sra kakodl neray tos net 5 Vilniuje, 3 Kaune, 2 iauliuose ir 29 kitose vietovse 1948-1950 m. nustojusios veikti banyios bei koplyios94. Vlesniuose soviet valdios dokumentuose taip pat minimas kur kas didesnis skaiius, t. y. 19451955 m. buvo udarytos 129 iki tol veikusios bany ios95. Taigi inant, jog 1945-1947 ir 1953-1955 m. buvo udaryta vos po kelias banyias, galima teigti, kad 1948-1950 m. nustojo veikti nuo 80 iki 120 banyi bei koplyi. 108

Kunig pertekli, kuris susidar dal j paalinus i didij miest ir udarius apie 100 banyi96, greitai prarijo stalinin represij maina, 1948-1949 m. veikusi didiausiu pajgumu, k patvirtina 1 lentelje pateikti duomenys.
1 lentel. 1944-1953 m. nuteisti kunigai Metai Nuteista kunig 5 58 57 41 22 91 60 17 6 7 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953

Lentel sudaryta remiantis: LSSR M V D 1953 m. gegus mn. pa rengta payma Apie antitarybin LTSR katalik dvasininkijos veik l", LYA, f. K-l, ap. 10, b . 151, 1. 198.

Didel skirtum tarp nuteistj skaiiaus 1948 ir 1949 m. galima paaikinti tuo, kad nemaa dalis nuteis tj 1949 m. buvo suimti dar 1948 m., atitinkamai dalis suimtj 1949 m. nuteisti tik 1950 m. Taigi aikiai i88 K. Misius, o p . cit., p. 83. 89 B. Puinio 1949 m. liepos 6 d. ratas Teli apskrities vykdomajam komitetui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 21, 1. 1. 90 R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 19441949 m.", p. 188. 91 LSSR valstybs saugumo ministro P. Kapralovo 1949 m. rugsjo 12 d. specialusis praneimas SSRS valstybs saugumo ministrui V. Abakumovui ir A. Sniekui, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 72, 1. 241. 92 RKRT galiotinio 1950 m. darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b . 25, 1. 134. 93 RKRT galiotinio 1952 m. sudarytas Lietuvos SSR udaryt maldos nam sraas, ibid., b. 32, 1. 76-78. 94 r. K. Misiaus sudaryt 1945-1963 m. udaryt banyi ir koplyi sra, o p . cit., p. 95-101. 95 A. Sniekaus 1960 m. gruodio 3 d. laikas SSKP CK, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 190, b. 12, 1. 102. 96 Apie kunig skaiiaus kitim Lietuvoje 1944-1990 m. r. 5 pried. Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

109

siskiria dvi represij prie kunigus bangos: 1) 1944 m. pabaiga-1946 m. pradia (118 1944-1946 m. nuteist j); 2) 1948 m. vidurys-1949 m. (173 1948-1950 m. nu teistieji). Ypa radikals buvo vietos valdios atstovai, sil visus kunigus rayti buoi sraus ir juos i tremti 97 . To nebuvo padaryta, taiau tremiamj sra us neretai paklidavo seminarijos klierikai, kuri ei mos buvo deportuojamos. Pavyzdiui, vykdant vien i didij trmim akcij Vesna", 1948 m. gegus 22 d. buvo suimta ir itremta 12 Kauno kunig seminarijos aukltini98. Dauguma baudiamj byl dvasininkams buvo i kelta siekiant susilpninti ir kompromituoti Banyi, o ne dl to, kad jie i tikrj buvo sitrauk pogrin dio kov99. Kaip minta, soviet propaganda kr ku nigo - banditizmo" rmjo vaizd. 1948 m. liepos 9 d. LKP CK biuro nutarimo autoriai taip sivaizdavo veiksmingiausi bd sumainti Banyios autoritet: Visuomenei btina parodyti klasin, antiliaudin ka talikikosios reakcijos politik Lietuvos praeityje (ka talik dvasinink ryius su caro valdia, dalyvavim slopinant revoliucin lietuvi tautos judjim, 1926 m. faistiniame perversme, idavikikus dvasinink ryius su lenk imperialistais ir t . t . ) , atskleisti reakcins katalik dvasininkijos bendradarbiavim su vokikaisiais-faistiniais grobikais vokiei okupacijos metais, parodyti j kaip buruazinio-nacionalistinio, banditinio pogrindio kvpj, tarptautins reakcijos agent iuo 100 metu" . Represins struktros turjo pagrsti i tez kon kreiais faktais. Tuo tikslu LKP CK band organizuoti net parodomuosius kunig teismo procesus. Tam buvo 110

parinkti i tikrj aktyviai ginkluoto pogrindio veikloje dalyvav kunigai A. Ylius ir Steponas Rudionis. Pirmo jo bylos vieas" teisminis nagrinjimas vyko 1946 m. liepos 13 d. Kaune, Forumo" kino teatre, o antrojo liepos 3 d. Vilniuje, Valstybiniame dramos teatre. Sovie t saugumo duomenimis, abu procesus stebjo po 700 moni (absoliui daugum, inoma, sudar kviestiniai asmenys), abu teisiamieji pripaino savo kalt 101 . Kun. A. Ylius ir vlesniais deimtmeiais buvo vienas i da niausiai antireliginje propagandoje mint persona: apie j pasakojo bjauriai suklastotas dokumentinis fil mas Kryiaus elyje", jam atskiras stendas buvo skirtas septintajame deimtmetyje kurtame LSSR ate izmo muziejuje. I tikrj dauguma represuot kunig buvo tie, ku rie nenorjo susitaikyti su reimo nustatytais Banyios veiklos ribojimais arba atsisak dirbti soviet saugumui. Represijos ir agent verbavimas buvo neatsiejamai susi jusios NKGB-MGB veiklos sritys. I pradi, daugiau sia per agentus, bdavo renkama kompromituojanti" mediaga, kuri vliau bdavo panaudojama antauoti dvasininkams. Isigandusieji galim represij daniau97 B. Puinio 1951 m. lapkriio 27 d. ratas RKRT pirmininkui I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 27, 1. 61. 98 LSSR MGB Kauno miesto skyriaus darbo tarp dvasinink 1948 m. gegus mn. ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 14, b. 73, 1. 61. 99 R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 19441949 m.", p. 196. 100 LKP CK biuro 1948 m. liepos 9 d. posdio protokolas, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 11, b . 111, 1. 10. 101 Kun. S. Rudionio teismo posdio protokolas, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 7865/3; kun. A. Yliaus teismo posdio protokolas, ibid., b. P-16433. 111 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

siai buvo uverbuojami sekti konfratrus, o nepalusieji atsidurdavo lageryje. Soviet saugumo vadovyb ne kar t ragino aktyviau verbuoti agentus tarp dvasinink. 1945 m. vasar speciali direktyv iuo klausimu pasi ra ir SSRS valstybs saugumo liaudies komisaras Bogdanas Kobulovas, kuris nurod ne tik verbuoti au toritetingus dvasininkus, bet ir pradti agent infiltravim seminarijas, vienuolynus, parapij aktyv102. 1948 m. sausio mn. LSSR MGB O skyrius, kontrolia vs religini organizacij veikl, katalik dvasininkams sekti turjo 142 agentus (i j 57 kunigus) ir 630 infor matori 103 . Represijos prie aktyviausius kunigus buvo deri namos su nauj dvasinink parengimo ribojimu. Jau 1946 m. rugsjo mn. naujuosius mokslo metus Kauno kunig seminarijoje buvo leista pradti ne daugiau kaip 150 klierik. 1948 m. vasar B. Puinis vl sil suma inti seminarijos kontingent, tai motyvuodamas Lietu voje susidariusiu kunig pertekliumi, taiau RKRT re akcija pasilym buvo netikta: Tai, kad yra kuni g bedarbi, dar nra argumentas u tok sprendim, nes iuo metu TSRS yra 1436 veikianios katalik ba nyios ir tik 1247 kunigai, todl skmingo Jums ino mos specialios priemons vykdymo atveju kunigai, lik be darbo Lietuvoje, gals dirbti ir kitose vietovse, jei gu, inoma, jie tam tiks" 104 . Paymtina, kad tai radi kaliai skyrsi nuo prie kelerius metus RKRT ireikto poirio i problem. 1944 m. lapkriio 28 d. vysk. T. Matulionis kreipsi RKRT galiotin Lietuvoje, pray damas padti nusisti Leningrad kelet kunig i Lietuvos, kurie galt aptarnauti ten gyvenanius kata likus. Nors LSSR NKGB buvo links pasinaudoti ia 112

galimybe, kad galt nusiusti savo agent ir per j kon troliuoti vysk. T. Matulionio ryius su io miesto katali k bendruomene, nusvr RKRT pirmininko I. Polians kio poiris, kad Leningrade i viso nes jokios katali k bendruomens 105 . 1949 m. pavasar LSSR vadovai buvo rytingai nusi teik visikai udaryti kunig seminarij. J entuziaz m vl atald RKRT, pasiliusi tai daryti ne ikart, o keliais etapais. Buvo susitarta i pradi per pus su mainti klierik skaii, t. y. palikti tik 75 auklti nius 106 . 1949 m. liepos mn. B. Puinis sudar sra 75 klierik, kuriems rekomendavo pratsti registracij Kauno mieste, o visiems kitiems pasilyti ivykti i miesto107. Tais metais taip pat nebuvo leista priimti nauj klierik. Sumajus klierik skaiiui, buvo gali ma pateisinti ir didesns dalies seminarijos patalp at mim, kuriam LSSR MT buvo pritarusi dar 1949 m. pradioje. Seminarijos dstytoj kontingent B. Puinis taip pat planavo sumainti per pus.
102 SSRS valstybs saugumo liaudies komisaro pavaduotojo B. Kobulovo 1945 m. birelio 10 d. direktyva LSSR NKGB operatyvini sek tori ir miest bei apskrii skyri virininkams, Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 metais: Dokument rinkinys, Vilnius, 1996, p. 144-145. 103 LSSR MGB O skyriaus 1948 m. sausio mn. darbo ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 50, 1. 279. 104 RKRT pastabos dl B. Puinio 1948 m. treiojo ketvirio darbo ata skaitos, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 14, 1.100. 105 RKRT pirmininko I. Polianskio 1945 m. vasario 22 d. ratas RKRT galiotiniui Lietuvoje A. Gaileviiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 4, 1. 6. 106 RKRT skyriaus vedjo I. Karpovo komandiruots Lietuvos SSR 1949 m. gegus mn. ataskaita, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 495, 1. 75. 107 B. Puinio 1949 m. liepos 18 d. sudarytas kunig seminarijos klieri k sraas, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 21, 1.10-11.

113

Antibanytins

politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

Minto LKP CK biuro 1948 m. liepos 9 d. nutarimo pirminiame projekte, parengtame jau 1948 m. sausio mn., buvo numatyta kovoje su reakcingai-nacionalistikai nusiteikusiais dvasininkais" visokeriopai remti lo jali dvasinink dal, MGB ir kitos soviet reimo insti tucijos paragintos drsiau ir energingiau dirbti skal dant katalik dvasinink gretas" 108 . Galutiniame nuta rimo variante is punktas, matyt, atsidr ypatingajame aplanke, kaip buvo numatyta projekte. Kad tokia direk tyva egzistavo, patvirtina MGB Kauno miesto skyriaus pastangos sukurti iniciatyvin paangi kunig grup, kuri reikalaut pakeisti santykius tarp katalik bany ios ir valstybs, pasmerkti atskir reakcing banyios veikj elges, ir kad banyios vadovai uimt labiau lojalias pozicijas taryb valdios atvilgiu"109. Tuo tikslu io skyriaus darbuotojai kalbjosi su kun. Sekliucku ir agentu Ruta (taip pat kunigas), kurie sutiko parengti straipsn, smerkiant neteising" kai kuri kunig ir Banyios hierarch poir santykius su soviet val dia. 1949 m. birelio mn. pabaigoje B. Puinis taip pat informavo G. Malenkov apie naujas sroves tarp ku nig: kunigai Rasimas ir Pupaleigis i Teli vyskupijos kalb apie katalikybs ir komunizmo suderinamum, keletas kunig pasira straipsn Vatikanas prie taik 110 ir monij" . Dar po keli mnesi B. Puinis jau pra pritarimo savo sumanymui sudaryti paangi" kata lik kunig organizacin komitet, surengti paangi" kunig kongres, duoti leidim urnalui, kuriame pa 111 angs" kunigai kovot su reakcionieriais" . B. Puinis visuomet skubdavo pagalb vadina miesiems zabuldygoms", t. y. kunigams, kurie neklau s dvasins vadovybs nurodym. 1948-1949 m. tuo itin igarsjo" Kauno arkivyskupijos Kraki klebonas 114

V. Semaka, atsisaks paklusti valdytojo nurodymui persikelti kit parapij, ir Vilkavikio vyskupijos kun. J. Bielskus, kuris, kaip minta, 1947 m. savavalikai sukr ir registravo sau parapij Blindiakupstyje. Abu juos msi globoti ir ginti B. Puinis. galiotinis taip pat stengsi vyskupij valdytojus priversti ne drausmingus ar apsileidusius kunigus perkelti dides nes parapijas. Pavyzdiui, 1949 m. vasar B. Puinis pareikalavo, kad J. Stankeviius nuo alkoholio priklau som kun. K. Banion i maos Marginink parapijos perkelt Prienus, o atvirai abejojant kai kuriomis ti kjimo tiesomis kun. J. Luck - Alyt112. Registruojant religines bendruomenes dauguma Lie tuvoje veikusi katalik vienuolyn negavo registracijos dokument. Pagal Soviet Sjungoje galiojusius religi ni susivienijim statymus vienuolynai formaliai nega ljo egzistuoti, nes j veikla tiesiogiai nebuvo susijusi su religinio kulto atlikimu. Soviet propagandos teigi mu, tai buvo parazitiniai reakcins pasauliros plati nimo idiniai", kunigai vienuoliai, komunist nuomone, buvo didesni religiniai fanatikai" negu paprasti kuni gai, todl reimui pavojingesni. Dar 1947 m. pradioje
108 LKP CK biuro nutarimo Dl partins organizacijos udavini de maskuojant prieik reakcins katalik dvasininkijos veikl" pro jektas, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 11, b. 113, 1. 96. 109 LSSR MGB Kauno miesto skyriaus darbo tarp dvasinink 1949 m. vasario mn. ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 14, b. 90, 1. 27. 110 B. Puinio 1949 m. birelio 27 d. ratas SSKP CK sekretoriui G. Malenkovui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 18, 1. 31. m R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 19441949 m.", p . 185. 112 Kun. J. Stankeviiaus 1949 m. rugpjio 23 d. ratas RKRT galioti niui, KAKA, b. 221. Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

115

lankydamasis RKRT Maskvoje M. Gedvilas sil papras iausiai ivaikyti vienuolius, o vienuolynus udaryti, ta iau RKRT vadovai baiminosi, ar tokiu bdu pavojin gas ukratas tik dar labiau neiplis". I. Polianskiui atro d, kad geriausia bt juos visus itremti i Lietuvos, taiau kartu paymjo, kad tam kol kas nra galimy bi113. Matyt, daugiausia dl ios prieasties RKRT ne pritar ir B. Puinio 1948 m. kovo mn. parengtam LSSR MT nutarimo projektui Dl vienuolyn likvida vimo Lietuvos TSR". RKRT sil alternatyv - sutelkti vienuolius dides niuose centruose ir juos visikai izoliuoti nuo visuome ns. Pagal pana model vienuolyn klausimas 1950 m. pavasar buvo isprstas ekoslovakijoje, kur visi vienuo liai jga buvo perkelti kelet atokesni vienuolyn, pa verst koncentracijos stovyklomis. Lietuvoje i pradi taip pat buvo registruoti keli didiausi vyr vienuolij centriniai namai ir vienas moter vienuolynas, bet vliau ir i vienuolyn gyventojai vairiais pretekstais buvo priversti isikeldinti. Vienuoliams kunigams nebuvo leis ta dirbti parapij banyiose, dstyti seminarijoje, todl dauguma para pareikimus istoti i vienuoli. Be to, i vienuolyn buvo pradta reikalauti didiuli gyvena mj patalp mokesi, i j atimti visi pragyvenimo al tiniai. Taip 1949 m. Lietuvoje neliko legaliai veikiani vienuolyn, taiau RKRT nebuvo tuo patenkinta. Pasak jos vadov, apie 600 patyrusi moni siel vej isi 114 sklaid po vis Lietuv" . Vienuolyn likvidavim oficialiai bandyta pateisinti ir tuo, kad pokario metais jie tap patogiu prieglobsiu partizanams ar iaip nuo valdios besislapstantiems as menims, o vienuoliai aktyviai rm ginkluot pasipriei nim. iuo pretekstu LSSR NKGB didiausiuose Lietu116

vos vienuolynuose periodikai reng patikrinimus. Pir miausia dmesys buvo atkreiptas prancikon vienuo lynus. 1946 m. rugsjo 27 d. LSSR saugumo ministro pavaduotojas Sergejus Litkensas sil VKP(b) CK Lie tuvos biuro pirmininkui Vladimirui erbakovui udary ti Kretingos, Kauno ir Nemunaiio prancikon vienuo lynus, nes patikrinim metu es nustatyta, kad juose slepiami prieiki elementai" 115 . 1947 m. suimtas pran cikon Kretingos vienuolyno vyresnysis tvas Anta nas Puodinas buvo apkaltintas tuo, kad 1945 m. vasa r vienuolyne suorganizavo LLA nari susirinkim, pa laik ryius ir su LLA emaii legiono vadu Jonu Se maka bei tabo nariu Fortnatu Aokliu, rm juos materialiai, leido jiems naudotis raomja mainle116. Taiau net i baudiamosios bylos dokument aikiai matyti, kad A. Puodinas viso labo tebuvo kelet kart susitiks su J. Semaka ir F. Aokliu, kuriems padjo kaip besislapstantiems, o ne kaip pogrindio dalyviams. Prancikon Lietuvos provincijos vyresnysis tvas Kazi mieras epulis, vengdamas sumimo, buvo priverstas iki pat gyvenimo pabaigos slapstytis*. 1946 m. rugpjio mn. buvo atlikti patikrinimai ir saleziei namuose Kaune bei Vytnuose, po kuri buvo suimti ios vienuolijos nariai kunigai Bronius Pauktys
113 1947 m. sausio 10 d. vykusio M. Gedvilo pokalbio su RKRT pirmi ninku I. Polianskiu stenograma, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 8, 1. 111. 114 RKRT pirmininko pavaduotojo J. Sadovskio komandiruots Lietu vos SSR 1949 m. spalio mn. ataskaita, ibid., b. 495, 1. 89. 115 1946 m. rugsjo 27 d. LSSR valstybs saugumo ministro pavaduoto jo S. Litkenso ratas VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui V. erbakovui, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 38, 1. 82. 116 A. Puodino tardymo byla, ibid., ap. 58, b. 42596/3. * Jis mir 1962 m. Panevyje. 117 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

ir Juozapas Gustas. Jie buvo apkaltinti tuo, kad padjo slapstytis buvusiam Alytaus policijos virininkui A. Nyktaiiui, palaik ryius su partizan Tauro apy gardos vadovybe117. Kunigui B. Paukiui ivengti lage rio nepadjo ir jo nuopelnai vokiei okupacijos metu gelbstint ydus. Saleziei provinciolui kun. Antanui Skeliui pavyko pasislpti ir sulaukti J. Stalino mirties. Panaios operacijos 1947 m. buvo atliktos Kauno mari jon ir jzuit namuose. Nors per 1947 m. rugsjo mn. Kauno jzuit namuose atlikt krat nebuvo rasta rim t kali, ataskaitoje konstatuota, kad dauguma jzui t kunig vykd ir tebevykdo aktyvi antisovietin veikl. Taiau svarbiausia io vienuolyno udarymo prieastis, matyt, buvo ir ioje ataskaitoje paminta j zuit taka buvusios jzuit gimnazijos, kurios patalpos tiesiogiai jungsi su vienuolynu, mokiniams118. Jau 1948 m. B. Puinis ksinosi ir gausiai tikini j lankomas kalvarijas Vilniuje bei emaii Kalvarijo je, motyvuodamas tuo, kad Kristaus kani stotis y minios koplyios pastatytos nacionalizuotoje emje. Taiau RKRT laiku sustabd nekantr savo galiotin, pasiliusi sprsti ia problem ne formaliai, o atsivel gus politin tikslingum, nes kalvarij isaugojimu suinteresuoti ne tik katalik dvasininkai, bet ir didel mas tikinij, kuri religiniam jausmui kalvarij u 119 darymas suduot didel smg" . Priversti kalvarijas laikinai palikti ramybje B. Puinis ir vietos valdios pareignai 1949 m. msi kit religini objekt, buvu si u veikusi banyi ventori: pradti naikinti kryiai, Dievo Motinos ir Kristaus skulptros, Plungje buvo sunaikintas plaiai inomas liurdas. Rengiantis soviet valdios Lietuvoje deimtmeio minjimui, ku118

ris kartu turjo demonstruoti galutin reimo sitvirti nim, Vilniuje gerokai sumajo religini paminkl: nuo arkikatedros buvo nugriautos skulptros, susprog dinti Trys kryiai, nukeltos skulptros nuo kai kuri statini fasad. Religini bendruomeni bei dvasinink registracija praktikai reik ir tai, kad jie sipareigojo paklusti so viet valdios nustatytiems pastoracins veiklos suvar ymams. Iki tol nebuvo grietai reglamentuota, kur dvasininkai gali atlikti religines apeigas, taip pat dau giau ar maiau toleruota, kad jie katechizuoja vaikus. 1948 m. pasiraydami sutartis dl naudojimosi maldos namais parapij komitetai sipareigojo neleisti atlikti religini apeig savo banyioje toje parapijoje nere gistruotam dvasininkui, priirti, kad kunigas nepa eist tuometini religinio kulto statym, kurie, be ki ta ko, draud kunigams mokyti vaikus religijos. Ir patys dvasininkai, gaudami registracijos paymjim, siparei gojo laikytis nustatyt taisykli. LSSR MT 1948 m. rugsjo 13 d. taip pat prim nutarim, kuris pareigojo miest ir apskrii vykdomuosius komitetus neleisti religinio kulto tarnams rengti speciali pamald, susi rinkim ar breli vaikams ir jaunimui, taip pat orga nizuoti vaik grupes mokyti tikybos ar katechizuoti prie Pirmj Komunij120. Panaaus turinio LSSR MT
117 B. Paukio ir J. Gusto tardymo byla, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 46373/3. 118 LSSR MGB Kauno miesto skyriaus darbo tarp dvasinink 1947 m. spalio mn. ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 14, b. 59, 1. 145. 119 RKRT 1948 m. spalio 20 d. ratas B. Puiniui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 14, 1. 78. 120 LSSR MT 1948 m. rugsjo 13 d. nutarimas Dl religini bendruo meni registracijos ir draudimo grupmis mokyti vaikus religijos", ibid., b. 33, 1. 25-26. 119 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

pirmininko M. Gedvilo direktyva vietos valdios institu cijoms buvo isiuntinta jau 1947 m. vasario 20 d., ta iau i tikrj ji nebuvo vykdoma - t patvirtina pats jos pakartojimo faktas. 1948 m. ruden padtis pasikeit daugiausia dl to, kad vykdomiesiems komitetams akty viai m talkinti soviet saugumo staigos. MGB 1949-1950 m. aikiai parod, kad bet kokius ku nig ryius su jaunimu soviet valdia vertins kaip antisovietin veikl, u kuri jie bus grietai baudiami. Antai 1949 m. birelio mn. buvo suimtas kun. Antanas ekeviius SJ, apkaltintas tuo, kad 1944-1948 m., kuni gaudamas iauli v. Ignoto banyioje, subr neva klerikalin-nacionalistin" jaunimo organizacij J zaus irdies garbs sargyba". Pasak saugumiei, i or ganizacija siek atitraukti besimokant ir dirbant jauni m nuo komunistinio aukljimo, neleisti jam stoti kom jaunim, auklti antitarybine-nacionalistine dvasia"121. Tuo tarpu kun. A. ekeviius tardomas teig, kad min ta organizacija buvo tik religin brolija, neklusi kitoki tiksl, iskyrus geresn Dievo painim ir Jo garbinim, o jaunimo susibrimai pas j - religinio pobdio konfe rencijos, iaugusios i tikybos dstymo besimokaniam 122 jaunimui . Nepaisant to, kun. A. ekeviius buvo nu teistas 25 metams pataisos darb lagerio, o dar penki t sambri dalyviai - maesnmis bausmmis. 1949 m. pabaigoje-1950 m. pradioje buvo suimti ir nuteisti 22 mons, MGB teigimu, taip pat priklaus po grindinei antisovietinei organizacijai Auros vart 123 v. M. Marijos vaikai" . Soviet valdios dokumentuo se ji nurodoma kaip rykiausias kunig ardomosios" veiklos tarp jaunimo pavyzdys, o jos likvidavimas - kaip 124 vienas didiausi MGB laimjim . I tikrj tai buvo religins savivietos brelis, kuriam daugiausia priklau120

s Vilniaus auktj mokykl studentai. io sambrio siela buvo aktyvus pokario ateitinink veikjas Algis Ka valiauskas, o dvasios tvas - v. Jzaus irdies banyios klebonas Kazimieras Vaiionis. 1948 m. spalio 31 d. akty viausi jo nariai sura Auros vart kolegijos steigimo akt, kuriame buvo idstytas sumanymas kurti pogrin din katalikik universitet su penkiais fakultetais: te ologijos-filosofijos, humanitarini moksl, juridiniu, technikos, medicinos ir gamtos moksl. Nors tame akte idstyti didiuliai planai, i tikrj kolegija negaljo tap ti ir netapo alternatyvia mokymo staiga: pasitenkinta religine savivieta, bendrais filosof ir teolog darb svarstymais, rekolekcijomis. Be to, buvo sukaupta nema a dvasins literatros biblioteka, kuri buvo rengta san dliuke prie Vilniaus universiteto bibliotekos Profesori skaityklos ir priirima buvusio seminarijos klieriko, Vil niaus pedagoginio instituto studento L. Guobuo. Nuo 1948 m. vasaros gerokai padidjo ir ekonominis spaudimas Banyiai. Buvo nusavintos iki tol dar nena cionalizuotos klebonijos, pitols ir kiti gyvenamieji na mai. Kunigai buvo ivaryti i buvusi klebonij arba tu rjo mokti gerokai didesnius gyvenamj patalp nuo mos mokesius: u patalpas iki 9 kv. m - po 3 rublius u
121 LSSR MGB 1949 m. birelio 27 d. specialusis praneimas SSRS vals tybs saugumo ministrui V. Abakumovui, LYA, f. K-l, ap. 10, b . 69, 1. 309. 122 Kun. A. ekeviiaus 1949 m. birelio 17 d. tardymo protokmas, ibid., ap. 58, b. P-13229, 1. 35-39. 123 A. Kavaliausko ir kit tardymo byla, ibid., b. 43287/3, t. 1-10. 124 LKP(b) CK ataskaita LKP(b) VII suvaiavimui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 131, b. 1, 1. 228; LSSR M V D 1953 m. gegus mn. pa yma A p i e antitarybin LTSR katalik dvasininkijos veikl", LYA, f. K-l, ap. 10, b. 151, 1. 197. 121 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

vien kv. m, o kas daugiau - po 6 rublius u vien kv. m, tuo tarpu visi kiti mokjo tik po 35 kapeikas. Be to, kuni gai turjo mokti progresyvin pajam mokest u atlik tas religines apeigas. Apskrii mokesi skyriai, nepasi tikdami kunig pajam, gaut u atliktas religines apei gas, deklaracijomis, daniausiai patys nustatydavo nepa grstai didelius mokesius. Nors oficialiai u elektros energij, naudojam maldos nam reikmms, buvo nu statytas kelis kartus didesnis mokjimo tarifas (1,65 rub lio u kilovatvaland), kai kur buvo reikalaujama dar daugiau (po 8-12 rubli). 1948 m. taip pat buvo atimti 1940 m. kai kur parapijoms palikti ems sklypai iki 3 ha, paliekant teis gauti tik 15 ar. 1948-1949 m. soviet valdios Lietuvoje vykdyt antibanytin akcij lydjo labai suintensyvjusi masin ate istin propaganda. Per iuos dvejus metus Lietuvos SSR buvo ispausdinti 322 ateistiniai straipsniai ir 8 kny gos126. Visi jie buvo nukreipti prie katalikyb, daugiausia prie atskirus dvasininkus (62 proc. 1948-1949 m. i spausdint antireligini straipsni). Pagrindin to prie astis buvo gerokai stipresnis KB prieinimasis religinio gyvenimo suvarymams ir bandymams kontroliuoti jos vidaus gyvenim. Dvasininkai daniausiai kaltinti politi niu nelojalumu naujajai santvarkai. Antr viet pagal ateistini straipsni tematik 1948-1949 m. um pub likacijos, kritikuojanios popiei ar Vatikan. Tai galima paaikinti temptais SSRS ir Vatikano santykiais. Steng tasi parodyti, kad nuo pat lietuvi tautos susidrimo su krikionybe KB veikla buvo prieika tautos interesams. Rykiausias tokios propagandos pavyzdys - 1948 m. i leista Juozo iugdos knyga Reakcin katalik dvasiki126 ja - aminas lietuvi tautos prieas" . Tuo tarpu nuo 1947 iki 1953 m. joks religinis leidinys oficialiai neijo. 122

Be partijos ir komjaunimo organizacij, ateistine propaganda buvo pareigota rpintis Politini ir moksli ni ini skleidimo draugija, kuriai buvo perduotos 1947 m. formaliai nustojusios veikti KBS funkcijos. Pa grindin jos veiklos forma - paskait skaitymo organi zavimas. 1948 m. pradta naudoti ir specifin ateistinio poveikio priemon - viea ekskunig religijos kritika. Paiomis pirmomis mokslo met kunig seminarijoje dienomis, rugsjo 19 d., dienratis Taryb Lietuva" i spausdino seminarijos dstytojo kun. Jono Ragausko pa reikim apie pasitraukim i kunig luomo. Savo apsi sprendim kunigas motyvavo scholastins filosofijos nepriimtinumu jam, socialinio Banyios mokymo nenuo irdumu ir celibato reikalavimo kunigams neracionalu mu 127 . i akcij kruopiai suplanavo soviet saugumo staigos. Kun. J. Ragauskas buvo uverbuotas dar 1947 m., taiau dl udaro bdo negaljo teikti vertin gos informacijos, todl kai jis sutiko paskelbti vie pa reikim apie prieastis, dl kuri nutar mesti kuni gyst, MGB ne tik pritar tokiam apsisprendimui, bet ir paadjo padti susirasti darb bei pasirpinti jo saugu 128 mu . Kun. J. Ragausko vieas pareikimas i tikrj
125 V. Skuodis, o p . cit., p. 22, 210. 126 J. iugda, Reakcin katalik dvasikija - aminas lietuvi as, Vilnius, 1948. 127 J. Ragauskas, K o d l a meiau kunigyst", Taryb Lietuva, 1948 m. rugsjo 19 d. 128 LSSR valstybs saugumo ministro pavaduotojo L. Martaviiaus 1948 m. spalio 16 d. specialusis praneimas SSRS valstybs saugu mo ministro pavaduotojui Blinovui, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 57, 1. 172-173. Baiminantis dl pavojaus kun. J. Ragausko gyvybei, jam b u v o iduotas asmeninis ginklas, j ir jo tvus taip pat saugojo pa tys saugumieiai. tautos prie

123

Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

padar sprogusios bombos efekt. Be to, jis greitai buvo pasitelktas ateizmo propagandai ir vainjo skaitydamas paskaitas po vis Lietuv, ra straipsnius periodinei spaudai. Kun. J. Ragausko taka pirmajai sovietins Lie tuvos inteligent kartai buvo nemaa, kadangi jo rai niai ir kalbos buvo daug auktesnio lygio nei danai pri mityvs pirmj sovietins Lietuvos ateizmo propagan dinink ipuoliai prie religij ir dvasininkus. Iki 1947 m. vidurio dauguma Banyios hierarch, iskyrus retus atvejus, veng vieai pritarti reimo poli tikai. Vliau, baimindamiesi represij, jie vis daniau rod palankum reimui. Kun. J. Stankeviius pasiren gim dalyvauti 1950 m. lapkriio 16-18 d. Maskvoje vy kusioje sjunginje taikos alinink konferencijoje mo tyvavo taip: Tarptautinei padiai esant nepaprastai temptai, gyventi Taryb Sjungoje ir bti tos Sjungos prieu reikalas labai pavojingas. Padt reikia kaip nors velninti. Taigi a vaiuoju Maskv su viltimi, kad i kelion bus nors kiek naudinga Lietuvos katalikams, kaip buvo naudinga ir prajusi met mano kelion Maskv"129. Pirmaisiais pokario metais vyskupij administrato riai atkakliai stengsi ilaikyti ir tradicin Banyios vidaus gyvenimo tvark. Dar tebevykstant miams Lietuvos teritorijoje, 1944 m. rugsjo 5 d. Ukmergje jie susirinko pasitarim, kuriame aptar naujj pad t. iame neoficialiame susitikime dalyvavo arkivysk. M. Reinys, vyskupai K. Paltarokas bei T. Matulionis ir Kauno kunig seminarijos rektorius Stasys Gruodis SJ. Be kit svarstyt problem, buvo nutarta oficialiai kreiptis atitinkamas soviet valdios staigas dl toles nio tikybos dstymo mokyklose ir kapelion institucijos ilaikymo lietuvikuose sovietins kariuomens dali124

niuose 130 . Negav jokio atsakymo, vyskupai 1945 m. ru den isiuntinjo klebonams aplinkraius, kuriuose da v nurodymus gerinti moksleivi religin aukljim u mokyklos sien. Kai kurie tuometiniai Banyios hierarchai ir toliau rpinosi tuo, kas dedasi bendrojo lavinimo mokyklose. Vysk. T. Matulionis 1945 m. balandio 7 d. para sovie t valdios susierzinim suklus laik LSSR vietimo liaudies komisarui, kuriame protestavo prie prievartin mokini raym ateistines pionieri ir komjaunimo organizacijas. Be to, jis neprietaravo, kad jo vyskupijos kunigai banyiose reikt neigiam Banyios poir ias organizacijas. inant, kokia buvo Banyios taka maai sekuliarizuotoje to meto Lietuvos visuomenje, nesunku sivaizduoti toki pareikim poveik i orga nizacij augimui. Ne veltui Kaiiadori vyskupijos kanc leris Stanislovas Kikis, Kaiiadori katedroje vieai pa reiks, kad tikini tv vaikai negali priklausyti orga nizacijoms, kuri nariams privaloma kovoti su religija, tapo viena pirmj soviet valdios auk tarp kunig. RKRT su nepasitenkinimu buvo priversta konstatuoti, kad katalik banyios episkopatas, Lietuvoje prie prieindamas tarybiniams statymams banyios taisyk les, o taryb valdiai - Romos popiei, prieinasi vaik komunistiniam aukljimui"131. Panaaus pobdio rat soviet valdios instituci joms vysk. T. Matulionis para ne vien. 1945 m. vasa129 J. Stankeviius, o p . cit., p. 271. 130 1944 m. rugsjo 5-6 d. vykusios vyskup konferencijos protokolas, KAKA, b. 218, 1. 83-84. 131 RKRT 1946 m. balandio 5 d. payma Tarybos darbas ir religini kult bkl", RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 34, 1. 52. 125 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

rio 10 d. jis kreipsi RKRT galiotin, reikalaudamas isiaikinti jam inomus iurkios prievartos prie ku nigus atvejus, 1945 m. kovo 7 d. protestavo prie sovie t valdios pareign kiimsi krikto, vedyb ir lai dotuvi registravimo tvark. Reikalaudamas i sovieti ni pareign gerbti Banyios teises, vyskupas laisvai rmsi sovietiniais statymais, grindianiais jo pozicijos teisingum net sovietinje sistemoje. Netyljo ir kiti vyskupij valdytojai. Vysk. V Boriseviius 1945 m. sau sio 19 d. protestavo prie neteistus soviet valdios pa reign veiksmus, apeliuodamas konstitucijoje garan tuot religinio kulto laisv132. Prel. S. Jokbauskis 1945 m. vasario 10 d. isiunt rat RKRT galiotiniui, kuriame reik susirpinim dl didjanio spaudimo religinms institucijoms, ypa vienuolynams133. Kai 1946 m. rugsjo pradioje buvo suinota apie valdios planus Kauno kunig seminarijoje sumainti klierik skaii, arkivysk. M. Reinys kreipsi LSSR ATP pir minink Just Paleck ir, motyvuodamas teisiniais argu mentais bei Banyios poreikiais, pra ataukti tok sprendim134. Kaip minta, vyskupij valdytojai ilgai nevykd val dios reikalavimo registruoti parapijas, motyvuodami tuo, kad registracija prietarauja Banyios kanon tei sei, nra aiku, pagal kok statym reikalaujama regist ruotis. Ypa atkakliai registracijai prietaravo didiausi autoritet tarp laisvje likusi vyskup turjs arki vysk. M. Reinys. 1947 m. pavasar atsakydamas RKRT galiotinio A. Gaileviiaus priekait, kad, prieindamie si registracijai, KB hierarchai ignoruoja tarybinius sta tymus, jis suabejojo t statym tobulumu, nes jie ne atitiko SSRS prisiimt tarptautini sipareigojim gerb
126

ti religijos laisv135. Taiau po to, kai 1947 m. liepos mn. buvo suimtas arkivysk. M. Reinys, ir vis labiau aikjant, jog ivengti registracijos vis tiek nepavyks, li k laisvje vyskupij valdytojai pradjo galvoti apie kompromis su valdia, kad registracija kuo maiau pa kenkt Banyios interesams. 1948 m. vasario 26 d. Panevio vyskupijos kurijoje susirink vysk. K. Paltarokas, valdytojai J. Stankeviius ir J. Juodaitis nusprend tartis su galiotiniu dl regist racijos slyg ir ruotis blogiausiam variantui: duoti nu rodym klebonams parapij komitetus parinkti patiki mus mones, paimti i j priesaik, kad jie gins Bany ios interesus 136 . 1948 m. gegus 18 d. vysk. K. Palta rokas susitar su B. Puiniu, kad vyskupij valdytojai patys parengs registracijos tvarkos statuto projekt. Vysk. K. Paltaroko pavedimu kun. J. Stankeviius pa reng su Banyios kanonais suderint statut, pagal kur parapij komitetai turjo tapti dvasins valdios patvirtintais klebon pagalbininkais administruojant parapij. Nors valdia atmet projekt ir privert re gistruotis pagal jos nurodytas slygas, Banyiai pavyko ivengti galim blogiausi ios akcijos padarini, nes dvasin vyresnyb i esms kontroliavo proces. Kaip
132 Vysk. V. Boriseviiaus 1945 m. sausio 19 d. ratas RKRT galiotiniui, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 5, 1. 46-47. 133 Prel. S. Jokbauskio 1945 m. vasario 10 d. ratas RKRT galiotiniui, ibid., 1. 1. 134 Arkivysk. M. Reinio 1946 m. rugsjo 23 d. laiko LSSR ATP pirmi ninkui J. Paleckiui nuoraas, KAKA, b. 218, 1. 185. 135 RKRT galiotinio LSSR 1947 m. pirmojo ketvirio darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 12, 1. 9. 136 Kan. J. Juodaiio 1950 m. vasario 9 d. tardymo protokolas, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 34382/3. 127 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

paymjo pats LSSR valstybs saugumo ministro pava duotojas L. Martaviius, banytini komitet (dvide imtuk") nariais tapo buv vienuoliai, religini brolij nariai ir fanatikai, aklai vykdantys kunig nurody mus" 1 3 7 . Todl jie netapo veiksminga parapijos vidaus gyvenimo kontrols priemone. Prieingai, jie i dalies prisidjo prie Banyios modernizavimo, skatino pasau lieius aktyviau sitraukti Banyios gyvenim. Skaudiausiai Banyiai atsiliep jos pastoracini ga limybi ribojimas. 1948 m. soviet valdia udraud ku nigams katechizuoti vaikus ir u mokyklos sien. Jau mintame pasitarime Panevio kurijoje katechizacijos klausimas taip pat buvo svarstytas. Nutarta nesipriein ti iam draudimui, taiau pareigoti klebonus kontro liuoti, kaip tvai arba specialiai tam pasireng mons individualiai supaindina vaikus su tikjimo tiesomis. Ikilusi tv ir katechet aprpinimo katekizmais pro blem paadjo padti isprsti J. Stankeviius138. Ne be jo inios seminarijos profesorius Juozas Grubliauskas 1948 m. Kauno valstybinje viesos" leidykloje organi zavo nelegali religins literatros leidyb: buvo i spausdintas vysk. K. Paltaroko parengtas priekarinis katekizmas, religini giesmi rinkinys ir religiniai pa veikslliai. 1948 m. vasaros pabaigoje kun. J. Grubliaus kas 10 tkst. nelegaliai ispausdint katekizm atve Teli kurij139. Nuo jaunimo katechizavimo visikai nenusialino ir kunigai. Vienoje i ataskait, rayt 1950 m. viduryje, RKRT galiotinis nurod 11 vietovi, kur, jo duomenimis, kunigai dirba" su besimokanio 140 jaunimo grupmis . Taigi 1948 m. kai kurie Banyios hierarchai pra djo iekoti, kaip, atvirai neerzinant soviet valdios, 128

krybikai prisitaikyti prie jos padiktuot veikimo s lyg. Labiausiai soviet valdia ir vis pirma saugumo staigos pasitikjo kun. J. Stankeviiumi, kuris pagal j plan ateityje turjo vienas administruoti visas Lie tuvos SSR teritorijoje buvusias vyskupijas141. Pirmiau sia prie J. Stankeviiaus valdytos Kauno arkivyskupi jos buvo prijungta Vilkavikio vyskupija, kurios valdy tojas kan. V Vizgirda kl daugiausia rpesi soviet reimui. Jis ne tik ilgiausiai vilkino parapij registra cij, bet ir atsisak vieai pasmerkti ginkluot pogrin d, kuris Vilkavikio vyskupijoje buvo itin aktyvus. 1949 m. gegus 3 d. kan. V Vizgirda buvo suimtas, o vyskupijos kapitula priversta valdytoju irinkti kun. J. Stankevii. Pagal banytin teis ie rinkimai, kaip ir dauguma vliau sovietmeiu vykusi vyskupij val dytoj rinkim, buvo neteisti, nes kapitulos posdyje dalyvavo pats galiotinis, dars atvir spaudim jos na riams. 166 kanonas skelb, kad rinkimai, kuri laisv kokiu nors bdu buvo suvaryta, teisikai yra negalio jantys 142 .
137 LSSR valstybs saugumo ministro pavaduotojo L. Martaviiaus

1948 m. spalio 23 d. payma SSRS MGB O skyriaus virininkui pik. Dubrovinui apie banyi registracij Lietuvoje, ibid., ap. 10, b . 58, 1. 10. 138 Kan. J. Juodaiio 1950 m. vasario 9 d. tardymo protokolas, ibid., f. K-l, ap. 58, b. 34382/3. 139 Kan. J. Juodaiio 1950 m. vasario 15 d. tardymo protokolas, ibid. 140 RKRT galiotinio 1950 m. treiojo ketvirio darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 25, 1. 37. 141 LSSR valstybs saugumo ministro pavaduotojo L. Martaviiaus 1949 m. rugsjo 20 d. payma SSRS MGB O skyriaus virininkui pik. Dubrovinui, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 72, 1. 279. 142 Codex luris Canonici, Roma, p. 39. 129 Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

Baimindamiesi, kad pernelyg spariai vykdant Lietu vos banytins provincijos valdymo centralizacijos plan gali bti pakenkta kun. J. Stankeviiaus autoritetui, emgbistai nutar laikinai Lietuvos SSR teritorijoje bu vusi Vilniaus arkivyskupijos dal perduoti administruo ti vysk. K. Paltarokui 143 . Soviet saugumieiams sumus arkivysk. M. Rein, liks vieninteliu vyskupu Lietuvoje K. Paltarokas turjo pagrind nuogstauti, kad ir j gali itikti panaus likimas, o dl to bt labai pasunkjusi legali Banyios egzistencija. Tai tapo vienu i svarbiau si motyv iekoti kompromiso su soviet reimu, susi taikyti su jo nustatytais Banyios veiklos apribojimais. Matydama, kad vysk. K. Paltarokas ketina prisitaikyti prie nauj slyg, soviet valdia nusprend palikti j laisvje. Tai buvo patogu ne tik propagandiniu poiriu. Nelikus n vieno vyskupo, valdia galjo netekti galimy bi kontroliuoti kai kuri iimtinai vyskupo jurisdikci jai priklausani banytinio gyvenimo srii. Vilniaus arkivyskupijos lietuvikj dal arkivysk. M. Reinys prie sumim buvo galiojs valdyti kan. Ed mund Bas. 1949 m. liepos mn. RKRT galiotinis nu rod Vilniaus miesto vykdomajam komitetui atimti i jo registracijos paymjim ir liepti ivaiuoti i miesto144, o arkivyskupijos kapitulai pareik, kad soviet valdia Vilniaus arkivyskupijos valdytojo poste toleruos tik vysk. K. Paltarok. Arkivyskupijos kapitula, bijodama skaudi konflikto su valdia padarini, nutar nesi prieinti galiotinio valiai ir pakviesti vysk. K. Paltarok Vilni. Vysk. K. Paltarokui esant Vilniuje LSSR MGB galjo labiau kontroliuoti jo veikl. 1950 m. sausio 5 d. patvir tintame agentrini-operatyvini priemoni plane vysk. 130

K. Paltarokui (Skorpionui) sekti buvo numatyta nuolat naudoti 10 agent, kurijos patalpose ir vyskupo bute rengti pasiklausymo aparatr (tai kiek vliau ir buvo padaryta) 145 . Soviet saugumas ne tik sek vos ne kiek vien vyskupo ingsn Vilniuje, bet ir kurst konfliktus su Vilniaus arkivyskupijos kunigais, stengsi griauti jo autoritet. Apartamentai vyskupui buvo paskirti bute, i kurio turjo isikraustyti iki tol ten gyvenusios ino mo Vilniaus kunigo V Takno seserys - taip buvo duo das postmis gana smarkiam tarpusavio konfliktui. Ma tyt, ne be soviet saugumo inios ir kun. Nikodemas Svoglys-Milinas suredagavo kand laik, kuriame ra , kad vilnieiai nort turti neturting vyskup, ku ris su lazdele pasiramsiuodamas kasdien eit Auros vartus, o ne maina vaint" 146 . Vyskupui kompromi tuoti, be abejo, buvo panaudotas ir su jo persiklimu Vilni sutaps arkikatedros udarymas. Kita saugumo staig auka tapo Kaiiadori vysku pija, kurios valdytojas prel. Bernardas Suiedlis skep tikai vertino sugyvenimo su valdia taktik: [...] bolevikai stiprins savo ardomj veikl tol, kol visikai nesunaikins Banyios. Vadinasi, nesvarbu, ar su bole vikais gyvensi geruoju, ar bloguoju, rezultatai bus tokie
143 LSSR valstybs saugumo ministro pavaduotojo L. Martaviiaus

1949 m. rugsjo 20 d. payma SSRS MGB O skyriaus virininkui pik. Dubrovinui, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 72, 1. 280. 144 R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 19441949 m.", p. 190. 145 Agentrini-operatyvini priemoni planas Skorpiono veiklos tyri mui suaktyvinti, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 1272, 1. 17-19. 146 Vyskupas Kazimieras Paltarokas: bibliografija, aminink atsiminimai, sud. R. Mazurien, Panevys, 1998, p. 150.

131

Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

pat" 1 4 7 . Nepakluss B. Puinio reikalavimui savanorikai ivykti i Kaiiadori, 1949 m. rugsjo 9 d. prelatas bu vo suimtas, o kapitula priversta rinkti valdytoju J. Stan kevii. Panaus likimas i pradi buvo numatytas ir Teli vyskupijai. 1949 m. rugsjo 12 d. LSSR valstybs saugumo ministras Piotras Kapralovas sil suimti ios vyskupijos valdytoj kan. J. Juodait, kuris, saugumo duomenimis, nenuoirdiai bendradarbiavo su valdia, o Teli vyskupij prijungti prie Kauno arkivyskupijos148. Taiau io sumanymo gyvendinimas kuriam laikui buvo atidtas. Dar 1949 m. pavasar soviet saugumui kilo abejo ni dl kun. J. Stankeviiaus patikimumo. 1949 m. kovo mn. jo darbo kabineto telefono aparat montuotu slapto pasiklausymo prietaisu buvo ufiksuota, kad

Kun. J. Stankeviiaus vizitacija 1953 m. rugpjio 9 d. agarje (LNM)

132

J. Stankeviius dviems asmenims pasakoja apie susiti kimus su MGB darbuotojais, danai reikia antisovietinio pobdio mintis 149 , todl jau kit mnes buvo pra dta operatyvinio jo sekimo byla. Siekiant sutvirtinti J. Stankeviiaus ry su soviet saugumo staigomis bu vo sumanyta irpinti jam siuntim gydytis So. Ten bdamas jis taip pat turjo padti sekti Gruzijoje dir busius katalik dvasininkus. Garsiausiame Soviet S jungos kurorte J. Stankeviius ilsjosi" 1949 m. spa lio-lapkriio mn. Grdamas i Soio, Maskvoje jis su sitiko su RKRT pirmininku I. Polianskiu ir vieno i skyriaus virininku I. Karpovu. Isiaikins, kad RKRT nepritaria kai kuriems B. Puinio veiksmams, J. Stan keviius m drsiau ginti Banyios interesus. Todl kai 1949 m. gruodio 20 d. buvo suimtas kan. J. Juo daitis, LSSR MGB nusprend neprietarauti, kad Tel i vyskupijos valdytoju bt irinktas kan. Petras Ma elis, kuris taip pat buvo slaptas soviet saugumo ben dradarbis ir turjo Petraiio (vliau Kalnno) slapyvar d150. J. Stankeviius ir R Maelis turjo sekti vienas kit ir kartu informuoti apie vysk. K. Paltarok, o toks trikampis sudar palankias slygas soviet saugu147 Agentrins informacijos apie Kaiiadori vyskupijos valdytoj

B. Suiedl suvestin, LYA, f. K-l, ap. 58, b. P-12195. 14S LSSR valstybs saugumo ministro P. Kapralovo 1949 m. rugsjo 12 d. ratas SSRS valstybs saugumo ministrui, ibid., ap. 10, b. 72, 1. 249. 149 LSSR MGB Kauno miesto skyriaus darbo tarp dvasinink 1949 m. k o v o mn. ataskaita, ibid., ap. 14, b. 81, 1. 44-45. 150 LSSR valstybs saugumo ministro pavaduotojo L. Martaviiaus pa yma prie agento Neries 1949 m. gruodio 21 d. praneimo, ibid., ap. 45, b. 1272, 1. 207.

133

Antibanytins politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m.

mui manipuliuoti Banyios hierarchija savo interesais. B. Puinis buvo priverstas nusileisti MGB valiai, nors kan. R Maelis, jo manymu, buvo vysk. V Boriseviiaus statytinis 161 . Taigi iki XX a. penktojo deimtmeio pabaigos sovie tizacijos procesas pakeit Banyios padt Lietuvoje: buvo sukurtas jos vidaus gyvenimo kontrols mechaniz mas, suvaryta dvasinink pastoracin veikla, represuo ti dvasininkai, nenorj paklusti soviet reimo nusta tytoms religinio gyvenimo taisyklms.

151 RKRT

galiotinio

1949

m.

ketvirtojo

ketvirio

darbo

ataskaita,

LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 22, 1. 64.

134

Netvirta koegzistencija 1950-1964 m.

Pastangos paversti Katalik banyi soviet reimo usienio politikos rmja

Daugelis soviet antireligins politikos tyrj yra pay mj, kad vietins soviet valdios institucijos labiau mgo intervencinius" kovos su religija metodus. I e mutini valdios grandi buvo laukiama duomen, kad moni religingumas maja. Nordami tikti savo auktesniems virininkams ir parodyti, kad taip ir yra, vietos soviet valdios pareignai pasirinkdavo papras iausi ir i pirmo vilgsnio veiksmingiausi bd - nai kindavo institucines religijos formas. i taisykl 19481949 m. pasitvirtino ir Lietuvoje.
135 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

Ypa tiesmuka buvo soviet valdios apskrii ir valsi pareign bei komunist partijos aktyvo antire ligin veikla, kuri nekl susiavjimo net radikalumu garsjusiam B. Puiniui: neretai prie pat banyi sta tyti mikrofonai, per kuriuos v. Mii metu transliuota tranki muzika; reikalauta nereali maldos nam drau dimo ir pastat mokesi; kunigams neleista laikyti v. Mii1. Dl to nepalankus Banyiai buvo valdios po tvarkis, pagal kur nuo 1949 m. balandio 1 d. teis i duoti leidimus parapij komitetams rengti procesijas ventoriuje, pasikviesti gretim parapij kunigus atlai dus buvo perduota vietos valdios institucijoms. ios daniausiai ne tik neduodavo toki leidim, bet ir inter pretuodavo mint potvark kaip suteikim joms visi kos teiss reguliuoti religini bendruomeni veikl, pvz., leisti ar neleisti skambinti banyiose varpais, ku nigui kaldoti, kurti banyi chorus, o partijos Bir apskrities komiteto sekretorius Eidukas netgi svarst, ar nevertt nustatyti, nuo kurios iki kurios valandos banyios gali bti atidarytos2. RKRT vadovyb taip pat stengsi reguliuoti perne lyg radikalius savo galiotinio antibanytinius veiks mus. Jau 1948 m. spalio 16 d. RKRT pirmininkas I. Po lianskis B. Puin spjo: Tarybos nuomone, Js per dm avits banyi udarymo klausimais ir visikai nepagrstai priekaitaujate respublikos vadovaujaniam organui [LSSR MT. - A. S.] dl jo atsargaus santru mo. Js udavinys visai ne tas, kad kuo greiiau ir kuo daugiau bt udaryta banyi, o valdyti pa dt ir pasiekti, kad katalik dvasininkija nesiprie int ir netrukdyt valstybinms priemonms [i 3 skirta A. S.]" .
136

galiotinio neklusnum" galbt galima paaikinti ne aikiu jg isidstymu soviet reimo virnje. Jau nuo 1947 m. pavasario tarp VKP(b) CK Propagandos ir agitacijos skyriaus, kur palaik i Lietuvos neseniai gr s ir po A. Zdanovo mirties VKP(b) CK ideologijos sek retoriumi paskirtas M. Suslovas, ir RSBRT bei RKRT va dov vyko kova dl tolesnio religins politikos kurso4. Kiekviena pus stengsi gauti J. Stalino ir takingiausi Politinio biuro nari param. 1948 m. ruden buvo pa rengtas nutarimo Dl priemoni, kaip sustiprinti mokslini-ateistini ini propagand" projektas, kuriame, be kita ko, buvo smarkiai kritikuojamas RSBRT ir RKRT darbas, ios institucijos apkaltintos tuo, kad teik para m banytinms organizacijoms ir taip prisidjo prie reli gingumo padidjimo5. I esms tai buvo pragmatini" ir intervencini" religins politikos metod kolizijos i raika. 1949 m. gegus 13 d. tapo aiku, kad kart nu galjo pragmatikai", nes t dien J. Stalinas vetavo jam pateikt nutarimo projekt. Kiek vliau pilkuoju kardi nolu" pramint M. Suslov taut tvas" pamok: Rei kia vengti vieais pareikimais ir iurkiais veiksmais kelti tikinij nepasitenkinim, religines institucijas ge riau griauti i vidaus, umaskuotais bdais" 6 .
1 1948 m. lapkriio mn. parengtas LSSR MT laiko miest ir apskrii vykdomj komitet pirmininkams projektas, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 14, 1. 94-96. 2 LKP(b) Bir apskrities komiteto sekretoriaus Eiduko 1949 m. gruo dio 30 d. ratas B. Pusiniui, ibid., ap. 1, b. 42, 1. 4. 3 RKRT pirmininko I. Polianskio 1948 m. spalio 16 d. ratas B. Pusiniui, ibid., ap. 3, b. 14, 1. 80-81. 4 . , . ., . 108. 5 Ibid., c. 117. . , 1943-1964 ., . 109.

137

Netvirta
koegzistencija 1950-1964 m.

B. Puinio atvirai deklaruotas ir vykdomas planas per kelerius metus sunaikinti Lietuvos KB akivaizdiai prietaravo iems J. Stalino priesakams, todl 1949 m. antrojoje pusje vir jo galvos m telktis audros debe sys. 1949 m. spalio 10 d. Vilni atvyko RKRT pirmi ninko pavaduotojas Jurijus Sadovskis, turjs uduot su vietos valdia aptarti B. Puinio nualinimo nuo pa reig klausim. RKRT priekaitavo B. Puiniui dl to, kad is tiesiogiai ir iurkiai kiosi religini organiza cij vidaus reikalus, taik administracinius darbo meto dus, pats organizavo grup kunig, pasirengusi nu traukti ryius su popieiumi7. J. Sadovskiui nepriimti nos atrod ir B. Puinio pastangos ardyti Banyios hie rarchin struktr bei dirbtinai mainti veikiani mal dos nam tinkl, kas, pasak jo, ne tik nemaina gyven toj religingumo, bet ir skatina atsirasti nekontroliuoja m, todl daug pavojingesni form religin gyvenim. Kita vertus, RKRT atstovas sutiko, kad dvasinink spaudimo mainti negalima, nes tai bus vertinta kaip valdios silpnumo poymis8. Jis pasil tolesn antiba nytins politikos Lietuvoje veiksm plan, kurio svar biausi principai turjo bti tokie: I pradi, be antivatikanini deklaracij, apie atitinkamus hierarchijos at stovus reikia telkti parengtus dvasininkus. Tuo paiu metu neturi bti sumaintas spaudimas reakcing dva sinink atvilgiu. Tik btina pakeisti spaudimo meto dus, atsisakyti administravimo, kampanikumo ir, svar biausia, tiesioginio valstybs atstov kiimosi bany ios vidaus reikalus" 9 . Taigi J. Sadovskis nereikalavo at sisakyti strateginio tikslo sukurti tautin banyi Lie tuvoje, bet sil i esms keisti taktik. Tautins bany ios sukrim turjo deklaruoti ne atskira paangi
138

kunig" grup paioje KB, o Banyios hierarchija, to dl pirmiausia reikjo pasirengusius bendradarbiauti su valdia dvasininkus ikelti svarbiausias banytins hierarchijos grandis. Nepasitenkinim galiotinio veiksmais reik ne tik RKRT. 1949 m. rugsjo 12 d. LSSR valstybs saugumo ministras E Kapralovas SSRS MGB vadov Viktor Abakumov ir A. Sniek informavo, kad B. Puinis savavalikai udarinja banyias ir neleidia kuni gams atlikti religini apeig, taip sukeldamas gyventoj nepasitenkinim"10. LSSR MGB nepritar ir RKRT ga liotinio iniciatyvai surengti paangi" kunig suvaia vim11. LSSR valstybs saugumo ministro pavaduotojas L. Martaviius, prietaraudamas B. Puinio planui su skaldyti Lietuvos KB, neva pareiks, kad dl to kuni gai geresni nebus" 12 . LSSR saugumas, kaip minta ankstesniame skyriuje, 1949 m. pabaigoje jau galjo pa kankamai veiksmingai kontroliuoti KB hierarch veiks mus. Tiktasi per juos religinio gyvenimo erdv riboti daug veiksmingiau negu tiesiogiai vartojant valdios prievart.
7 J. Sadovskio komandiruots Lietuvos SSR 1949 m. spalio 10-12 d. ataskaita, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 495, 1. 84. 8 Ibid., 1. 84-90. 9 J. Sadovskio parengti pasilymai dl tolesnio darbo prie katalikyb Lietuvos SSR metod, ibid., 1. 93. 10 LSSR valstybs saugumo ministro P. Kapralovo 1949 m. rugsjo 12 d. specialusis praneimas V. Abakumovui ir A. Sniekui, LYA, f. K-l, ap. 10, b . 72, 1. 241. 11 LSSR valstybs saugumo ministro P. Kapralovo 1949 m. spalio 17 d. ratas V. Abakumovui, ibid., b. 73, 1. 231. 12 B. Puinio 1949 m. rugsjo 2 d. ratas I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 19, 1. 6.

139

Netvirta
koegzistencija

1950-1964

m.

Kad tokia dilema soviet religins politikos planuo tojams egzistavo, patvirtina RKRT pirmininko I. Po lianskio 1952 m. lapkriio 29 d. tarnybinis ratas SSKP CK sekretoriui G. Malenkovui, kuris tuometinje auto ritarinio J. Stalino reimo hierarchijoje um aukiau si viet po paties diktatoriaus. Rate buvo praoma i sprsti RKRT egzistuojant latentin gin dl taktikos religini jungini" atvilgiu: kryptingai siaurinti ba nytins hierarchijos veikl ir j gal gale likviduoti ar j panaudoti kaip tikinij kontrols ir soviet propagan dos kampanij priemon13. Panai Banyios skaldymo, tautini banyi krimo taktika, 1949-1952 m. taikyta ir kitose komunist valdytose Vidurio ir Ryt Europos alyse, taip pat nepasiteisino. ekoslovakijos, kur pa angi kunig" sjdis buvo ypa stiprus, komunist partijos vadovas A. Novotnas 1952 m. taip vertino i kampanij: Dvasininkai patriotai, iorikai palaikydami liaudies demokratin reim, veik pagal Vatikano nuro dymus. Partijos ir vyriausybs politikos palaikymas su dar patriotams galimyb vykdyti rafinuotesni griauna mj darb prie liaudies demokratin reim pagal Vati kano parengt plan"14. RKRT vadovyb ir MGB B. Pusiniui taip pat prie kaitavo, kad jis dvasininkams per daug atvirai kalba apie tikruosius soviet valdios ketinimus. 1949 m. ge gus mn. Vilniuje viejs I. Karpovas liep nukabinti B. Puinio kabinete kabojus LSSR emlap, kuriame rykiai raudona spalva buvo paymtos udarytos ba nyios, mlynai - numatytos udaryti, o geltonai - dar veikianios. J. Sadovskis taip pat paymjo, kad RKRT galiotinis turt ne tiesiogiai diktuoti dvasininkams, o laukti j pai iniciatyv, kurias sufleruoti" kartais turt MGB. Informacija i RKRT galiotinio staigos
140

nutekdavo" ne tik dl B. Puinio bendravimo su dva sininkais manieros. 1950 m. rugsjo mn. buvo suimtas 1949-1950 m. vyr. inspektoriumi ioje institucijoje dir bs Liudvikas Jankauskas, kuris buvo apkaltintas tuo, kad Kauno ir Teli kurijoms perduodavo slapt infor macij apie galiotinio staigos darb15. Ypatingasis pasi tarimas u tai j nuteis 5 metams pataisos darb lage rio. I L. Jankausko bylos mediagos matyti, kad ir anksiau vyr. inspektoriumi dirbs V Merkys, ir L. Jan kausk pakeits J. egys taip pat m i kunig kyius, u kuriuos informuodavo apie galiotinio planus 16 . A. Sniekus, su kuriuo minto vizito metu susitiko J. Sadovskis, band apginti B. Puin ir RKRT priekai tavo, kad ji duodavo nepakankamai aikias instrukcijas. Per pokalbius irykjo skirtingi RKRT ir vietos valdios poiriai galiotinio darbo principus. Vietiniai Lietuvos SSR vadovai, kuri dauguma kaip komunist veikjai subrendo reflektuodami ikikarin soviet reimo antire ligin praktik, ne visada suprato ar norjo sutikti su pokariniam stalinizmui bdinga rafinuotesne religins politikos taktika, kuri akcentavo slapt ardomj darb i vidaus, o ne atvir ir pernelyg skubot institucini re liginio gyvenimo form naikinim. Paadjs apsvarstyti RKRT galiotinio darb specialiame LKP CK biuro pos13 RKRT pirmininko I. 1. 241-243. 14 1944-1953 ., , 1997, . 2, . 159. rugsjo 15 LSSR valstybs saugumo ministro P. Kapralovo 1950 m. kovui, LYA, f. K-l, ap. 10, b. 98, 1. 255-257. 16 L. Jankausko tardymo byla, ibid., ap. 58, b. 34829/3. Polianskio 1952 m. lapkriio 29 d. ratas

SSKP CK sekretoriui G. Malenkovui, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 85,

29 d. ratas V. Abakumovui ir 5-osios valdybos virininkui A. Vol

141

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

dyje, A. Sniekus pasiek, kad B. Puinis likt savo pos te 1 7 . J. Sadovskio samprotavimams dl B. Puinio darbo ir tolesns antibanytins politikos taktikos buvo i es ms pritarta 1949 m. lapkriio 25 d. vykusiame specia liame LKP CK biuro pasitarime, kuriame dauguma jo dalyvi smarkiai kritikavo RKRT galiotin. Niekas ne norjo girdti B. Puinio bandym pasiteisinti, kad dau gelis jo veiksm, dl kuri jis kritikuotas, buvo suderinti su atitinkamomis vietos valdios struktromis. RKRT galiotinio kritika ities tebuvo vienas i sovietinei val dymo sistemai bding atvej, kai atsakomyb u veiks mus, suklusius visuomens nepasitenkinim, bdavo suveriama tiesioginiams vykdytojams, es ikraipiu siems tikrj soviet valdios politik. Kita vertus, B. Puiniui i tikrj priimtinesn atrod komunist partijos aparate, ypa Agitacijos ir propagandos skyriuje, vyrav intervenciniai" kovos su religija metodai. 1949 m. lapkriio 25 d. jokio nutarimo nebuvo pri imta, nes A. Sniekus pirma norjo iklausyti VKP(b) CK nuomon iuo klausimu18. Po konsultacij 1950 m. kovo 22 d. buvo priimtas LKP CK biuro nutarimas, ku riame galiotinio darbas kritikuotas tik kaip vienas i antireliginio darbo respublikoje trkum: mokymo staig komjaunimo organizacijos nekreipia dmesio tai, kad moksleiviai lanko banyias; Raytoj sjungos valdyba nesugeba i autori ireikalauti antiklerikalini krini; RKRT galiotinis band vykdyti kelet priemoni, nesuderint su direktyvinmis organizacijo mis, savavalikais veiksmais katalik banyios atvil giu sukl tikinij nepasitenkinim" 19 . LKP CK biu ras taip pat pabr, kad tolesni veiksmai Banyios ir dvasinink atvilgiu turi bti vykdomi tik atlikus ati142

tinkam aikinamj darb tarp tikinij, pasinaudo jant pai gyventoj iniciatyva. Tai, kad, nepaisant smarkios kritikos, B. Puinis sugebjo ilikti RKRT ga liotinio poste, tik dar kart patvirtina, jog skirtumai tarp intervencinink" ir pragmatik" nebuvo esmi niai ir nesuderinami. 1949-1950 m. padidjus altojo karo tampai, Soviet Sjunga sustiprino propagandin taikos kampanij, ku rios esm sudar tvirtinimas, kad kar kursto imperia listins valstybs, o SSRS tik kovoja dl taikos. Lietuvo je kalbomis apie taik turjo bti demoralizuojami ir mikuose lik partizanai. Svarbus vaidmuo ioje kampa nijoje buvo numatytas ir religinms organizacijoms, vei kusioms Soviet Sjungos teritorijoje. Visuomens ateizavimo plan vykdymas turjo bti atidtas, kol bus pa siekta galutin komunizmo pergal. 1950 m. ruden kal bdamas VII Vilniaus miesto partinje konferencijoje B. Puinis pabr, kad nepagrstas tikinij ir Bany ios diskriminavimas tarnauja karo kurstytoj siekiui suprieinti taikos alinink stovyklos jgas religiniu principu" 20 . Tiesiogin tarptautini santyki raidos ir naujos religins politikos taktikos ry Lietuvoje patvir tina B. Puinio paaikinimas iauli miesto vykdomojo komiteto pirmininkui, kodl nebegalima udarinti ba nyi: Dl esamos tarptautins padties negalima be
17 J. Sadovskio komandiruots Lietuvos SSR 1949 m. spalio 10-12 d. ataskaita, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 495, 1. 90. 18 1949 m. lapkriio 25 d. vykusio LKP CK biuro posdio dokumentai, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 51, b. 448, 1. 6. 19 1950 m. k o v o 22 d. LKP CK biuro nutarimas Apie LKP CK biuro 1948 m. liepos 9 d. nutarimo vykdym", ibid., ap. 190, b. 7, 1. 83. 20 RKRT galiotinio 1950 m. ketvirtojo ketvirio darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 25, 1. 64. 143 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

Vis konfesij dvasinink taikos konferencija, vykusi 1952 m. gegues 9-12 d. Zagorske. Praneim skaito vysk. K. Paltarokas (LNM)

atodairos spausti katalik banyios, kad nesukeltume tikinij nepasitenkinimo ia ir svetur" 21 . Tikdamiesi suvelninti valdios spaudim Banyiai, vyskupij valdytojai gan aktyviai sitrauk vadinamj taikos alinink sjd. Jau 1950 m. kun. J. Stankeviius sak kalb Maskvoje vykusioje antrojoje sjunginje tai kos alinink konferencijoje, visi Lietuvos kunigai pasi ra Pasaulinio taikos alinink kongreso Stokholmo
144

konferencijos kreipimsi dl taikos. Tiesa, bta ir kon fliktini situacij. Vysk. K. Paltarokas, stengdamasis remtis tik esminiais krikionikojo mokymo principais, 1950 m. atsisak savo pirmoje kalboje sovietiniam radijui konkreiai vardyti anglus ir amerikieius kaip karo kurstytojus. Jo nuomone, tai bt neleistinas Banyios kiimasis politik: Jis ess prie visus karo kurstyto jus, ar tai bt kinai, eng Tibet, ar Siaurs Korjos gyventojai, pradj P Korjos puolim"22. Taiau net ir tokia vyskupo nuostata neatald soviet valdios noro pasinaudoti jo autoritetu propagandinse kampanijose. Vysk. K. Paltarokas dalyvavo 1951 m. rugsjo mn. vyku sioje respublikinje taikos alinink konferencijoje, o t pai met gruodio mn. atstovavo" Lietuvos KB tre iojoje sjunginje taikos alinink konferencijoje, nors nei vienur, nei kitur kalbti jam ir nebuvo leista. 1952 m. gegus mn. vysk. K. Paltarokas, kun. J. Stankeviius ir kan. P Maelis Zagorske dalyvavo RSB patriarcho suor ganizuotoje vis SSRS teritorijoje veikusi konfesij tai kos konferencijoje. Be to, kunigai danai sakydavo pa mokslus taikos tema, kalbdavo per radij, j straipsniai spausdinti laikraiuose. Valdios pageidavimu 1951 m. pabaigoje vykusi Kauno, Kaiiadori ir Vilkavikio vys kupij dekan konferencija netgi nusprend pakoreguoti suplikacij tekst: vietoj visai krikionijai taik ir vie nyb duoti teikis" - visai monijai [...]"23.
21 B. Puinio 1950 m. rugsjo 20 d. ratas iauli vykdomojo komiteto pirmininkui, ibid., b. 24, 1. 64. 22 RKRT galiotinio 1950 m. ketvirtojo ketvirio darbo ataskaita, ibid., b . 25, 1. 72. 23 Kauno arkivyskupijos kurijos 1952 m. sausio 4 d. informacija klebo nams, ibid., ap. 1, b. 61, 1. 35. Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

145

1949-1950 m. soviet reimas Lietuvoje sitvirtino. Gyventoj dauguma prisitaik prie naujos tvarkos, kai mo ekonomin nepriklausomyb buvo likviduota, vyrai nustojo slptis nuo tarnybos sovietinje kariuomenje, ginkluotas pogrindis, nepaisant skmingo centralizacijos proceso, i esms jau buvo palautas. Reimas jau tuo metu jautsi pakankamai saugiai, kad galt nesibai minti potencialiai jam pavojingos Banyios takos. Ba nyia taip pat taiksi su esama padtimi. Didel dvasi nink dalis ne tik vieai nekvestionavo politinio reimo legitimumo, bet nedrso prieintis ir religinio gyvenimo suvarymams. Banyios hierarchai, antrindami soviet propagandos tvirtinimams, es Soviet Sjungoje religi ja nra persekiojama, vieai kalbjo, kad Lietuvoje KB turi visikai normalias slygas veikti24. Todl tolesnis agresyvus spaudimas Banyiai, sukeliantis tikinij nepasitenkinim, reimui nebebuvo naudingas. Po 1948-1949 m. patirto sukrtimo etojo deimt meio pradia Lietuvos KB buvo palyginti rami. Antire liginio soviet valdios entuziazmo iblsim rod ir masins antireligins propagandos srauto sumajimas: 1950 m. ateistini publikacij Lietuvos SSR periodinje spaudoje ispausdinta dukart maiau nei 1949 m.25 e tojo deimtmeio pradioje buvo netgi atitaisyti kai ku rie ankstesni met kovos su religija perlenkimai". Vi s pirma buvo atsisakyta plan visikai udaryti semi narij. Seminarijos klierik padaugjo nuo 48 1949 m. 26 iki 75 1951 m. , t. y. iki tos maksimalios ribos, kuri 1949 m. buvo nustatyta odiniu A. Sniekaus ir RKRT skyriaus virininko I. Karpovo susitarimu. Nors klieri kai ir dstytojai 1950 m. vl buvo priversti kraustytis anktesnes patalpas buvusiame saleziei vienuolyne, tai, kad is persiklimas buvo formintas atskiru LSSR
146

MT nutarimu, adjo didesn pastovum. 1950 m. RKRT taip pat atsisak sumanymo priversti Banyios hierarchus atsisakyti kai kuri religini veni arba perkelti jas sekmadienius. 1951 m. pagaliau buvo isprsta ir t parapij, ku rias 1949 m. B. Puinis paliko be kunig, problema: 70 j buvo leista paskirti kunigus, o visos kitos tapo gretim parapij filijomis27. 1951-1953 m. Lietuvoje bu vo udarytos tik dvi katalik banyios. Susirpinta ir udaryt banyi panaudojimo pobdiu. Dar 1948 m. ruden RKRT B. Puin spjo, kad pagal auktesni instancij nurodymus neveikiantys maldos namai gali bti panaudoti tik tokioms kultros-vietimo staigoms, kaip muziejai, mokyklos, bibliotekos, knyg fondai, lek toriumai, archyvai"28. Tuo tarpu Lietuvoje, 1952 m. duomenimis, udarytos banyios buvo naudojamos taip: 11-oje buvo rengti sandliai, 6-iose - vairs klu bai, kino teatrai, 6-iose - knyg fondai arba archyvai, 5-iose - muziejai, 3-ose - ligonins, 8 kol kas buvo tu ios29. Respublikos valdia paprastai neskubdavo rea guoti RKRT ir jos galiotinio raginimus udrausti ne tinkamai panaudoti arba paprasiausiai niokoti bany ias. Pavyzdiui, didel tikinij pasipiktinim sukls
24 J. Stankeviiaus kalbos, 1949 m. kovo 7 d. pasakytos per radij, teks tas Katalik banyia Lietuvos TSR", ibid., b. 38, 1. 1-4. 25 V. Skuodis, o p . cit, p. 22. 26 B. Puinio 1951 m. lapkriio 12 d. ratas I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 27, 1. 62. 27 R. Laukaityt, Mginimai sovietizuoti Lietuvos Banyi 19441949 m.", p . 188. 28 RKRT 1948 m. rugsjo 7 d. ratas B. Pusiniui, LCVA, f. R-181, ap. 1, b . 22, 1. 53. 29 RKRT galiotinio 1952 m. sudarytas Lietuvos TSR udaryt maldos nam sraas, ibid., ap. 3, b. 32, 1. 76-78. 147 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

udarytoje Vilniaus v. Kazimiero banyioje rengtas grd sandlis i ten buvo ikeldintas prajus keleriems metams po atitinkamo LSSR MT potvarkio. Tik rytin gi tikinij protestai LSSR MT taip pat paskatino 1952 m. duoti nurodym vietos valdios institucijoms nenukabinti varp udarytose banyiose. Nuo 1950 m. pradjo gerti dvasinink materialinio gyvenimo slygos. Uverstas kunig skundais dl netei singo pajam mokesio nustatymo ir nuolat raginamas RKRT, B. Puinis m tarpininkauti, kad LSSR finans ministerija sutramdyt pernelyg energingus savo tar nautojus. Taiau kai 1951 m. kun. J. Stankeviius pa sil, kad kunigams i parapijos kasos bt mokami fik suoti atlyginimai ir j pajam mokestis bt apskai iuojamas kaip ir vis tarnautoj30, RKRT apsimet ne supratusi io pasilymo esms, nors taip tik bt buv priartta prie soviet valdios idealo, kad dvasininkas yra parapijos komiteto samdomas tarnautojas. Su pana aus pobdio prietaravimais siejosi ir kitos prievols, kuri i Banyios reikalavo soviet valdia. Nors ba nyios parapijoms buvo perduotos nemokamai naudotis, reikjo mokti nemaus pastat, ems, kurioje stovjo pastatas, nuomos ir draudimo mokesius. Taiau kai 1952 m. gaisras apgadino Pavitinio (Pakruojo r.) bany i, LSSR valstybinio draudimo valdyba atsisak kom pensuoti parapijos komitetui al, motyvuodama tuo, kad draudimo atlyginimas u gaivalini nelaimi sunai kint turt visais atvejais priklauso turto savininkui, iuo atveju - rajono vykdomajam komitetui. Draudimas bt imoktas tik tuo atveju, jeigu rajono valdia nu sprst atstatinti banyi31. 1948 m. buvo nacionalizuotas visas religinms ben druomenms priklauss nekilnojamasis turtas, taiau
148

vliau paaikjo, kad pagal sjunginius statymus regist ruotam parapijos komitetui nemokamam naudojimui tu rjo bti palikti ne tik maldos namai, bet ir patarnauto jams skirtas nedidelis gyvenamasis pastatas*. Dl j 1950 m. prasidjo iki etojo deimtmeio vidurio truks karas tarp parapij ir vietos valdios institucij, kurios vairiausiais pretekstais veng atiduoti Banyiai net ir maiausius pastatus. etojo deimtmeio pradioje li kusiems Banyios administraciniams centrams (Vilniu je, Kaune ir Teliuose) soviet valdia taip pat sudar bent minimalias slygas vykdyti savo funkcijas. 1950 m. vysk. K. Paltarokas ir kurija pagaliau gavo tris kamba rius Liudo Giros gatvje, kurijai buvo leista sigyti auto mobil. O kai 1952 m. pavasar lankydamasis Vilniuje I. Polianskis pamat, kokiomis slygomis gyvena ir dir ba vysk. K. Paltarokas, kaipmat buvo atlaisvinti ir dar du kambariai, priklaus tam paiam butui. 1951 m., kaip minta (r. 1 lentel), atslgo ir di diausia Lietuvoje represij prie dvasininkus banga. Dl kunig skaiiaus majimo etojo deimtmeio pra dioje susirpino ir B. Puinis, tvirtins, kad tai anaip tol neprisideda prie religingumo sumajimo, tik kelia nereikalingus konfliktus su tikiniaisiais32. Tuo pavyko
30 Kan. J. Stankeviiaus 1951 m. lapkriio 20 d. ratas B. Pusiniui, ibid., ap. 1, b . 61, 1. 54. 31 LSSR valstybinio draudimo valdybos 1952 m. balandio 3 d. ratas B. Pusiniui, ibid., b. 65, 1. 32-33. * Rus kalba raytuose soviet valdios dokumentuose jis vadinamas storoka" ir turjo bti ne didesnis nei 70 kv. m gyvenamojo plo to. Lietuvi kalba raytuose dokumentuose jis dar vadinamas ir pitole, nors io termino prasm nra adekvati rusikam variantui. 32 B. Puinio 1951 m. vasario 10 d. ratas I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 27, 1.
5 - 6 .

149

Netvirta
koegzistencija

1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

tikinti ir 1951 m. kovo mn. RKRT apsilankius A. Sniek. LSSR MGB ir galiotinis gavo nauj uduo t: utikrinti, kad bsimieji kunigai nekelt valdiai problem. Daugiau dmesio imta skirti seminarijos veiklos kontrolei. 1950 m. sausio 31 d. LSSR MGB va dovyb srii valdyboms isiuntinjo direktyv, kurioje nurod imtis aktyvesni veiksm kunig seminarij infiltruojant patikimus agentus. Panai direktyva buvo pakartota 1951 m. kovo 31 d. Apie kandidat semina rij atrankos btinyb 1951 m. praneko ir B. Puinis, kartu paymjs, jog tam btinas planingas veikimas, atsisakius visoki isiokim ir triuk, kaip buvo Kra kse [kalbama apie kun. V Semakos atvej. - A. S.]" 33 . Pirmiausia pasistengta pertvarkyti seminarijos dstyto j sudt. 1950-1953 m. buvo represuoti seminarijos profesoriai, kurie reng klierikus bti tvirtais Banyios ramsiais ir idrsdavo kritikuoti soviet valdios vykdo m antibanytin politik: seminarijos rektorius Augus tinas Vaitiekaitis (ias pareigas jo nuo 1947 m.), profe soriai J. Grubliauskas, Antanas Krua. Paskutine stali ninio teroro auka seminarijoje tapo ymus tarpukario Lietuvos katalik filosofas ir ateitinink organizatorius prel. Pranas Kuraitis. Jis buvo suimtas 1953 m. vasario 20 d. ir po trij mnesi nuteistas 25 metams pataisos darb lagerio. etojo deimtmeio pradioje valdios reikalavimu i seminarijos taip pat buvo atleisti profeso riai Aleksandras ir Juozapas Grigaiiai. 1948-1949 m. B. Puinis skirst dvasininkus gerus ir blogus, patriotus"* ir antipatriotus". Antai 1949 m. sausio mn. Alytaus apskrities vykdomojo komiteto pir mininkui Liepai jis ra: Esamomis pas mus iniomis, Simno klebonas yra antipatriotas. Jei tai tiesa, praome
150

parayti mums faktus, rodanius jo antipatriotin nusi statym. Kunigas ne patriotas negali bti klebonu" 34 . Visikai kitokia retorika galiotinio ratuose - tiesa, ne visada adekvati jo sitikinimams, - pasirodo nuo 1950 m. Soviet valdios pareignai turjo prog siti kinti, kad ir kunigai patriotai" gali bti religiniai fa natikai". Vienas i bding tokios patirties pavyzdi Visasjungins Lenino komunistins jaunimo sjungos (toliau - VLKJS) CK sekretoriaus J. Smilgeviiaus spdiai apie Onukio klebon, raytoj ir poet kun. N. vogl-Milin. Pokario metais jis gana noriai ben dradarbiavo su soviet valdia, taiau komjaunuoli va dui ukliuvo tai, kad N. voglys, naudodamasis didiu liu savo autoritetu, stiprina vietos gyventoj religinius prietarus: rao laikus tikintiesiems, vadovauja jaunimo dramos rateliui 35 . Esminiu pasikeitusios retorikos argu mentu tapo teiginys, kad ger kunig nebna, todl svarbiausia uduotis, soviet valdios nuomone, turjo bti dvasinink izoliavimas nuo visuomens. Ir B. Pui nis pagaliau suprato, kad vien udarius visas banyias ir iveus kunigus moni tikjimas neinyks. Jau e tojo deimtmeio pradioje jis tarpininkavo sutvarkant kunig pajam apmokestinimo reikalus, nes Jei is rei kalas bus paliktas savieigai, greit visi dvasininkai bus
33 RKRT galiotinio 1951 m. treiojo ketvirio darbo ataskaita, ibid., b. 32, 1. 114. * ia svoka b u v o apibdinamas pozityvus santykis su sovietine sis tema. 34 B. Puinio 1949 m. sausio 21 d. ratas Alytaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininkui, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 34, 1. 48. 35 VLKJS CK sekretoriaus J. Smilgeviiaus 1952 m. (tikslesn data ne nurodyta) ratas A. Sniekui, LYA LKP DS, f. 16895, ap. 2, b. 312, 1. 5. 151 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

likviduoti kaip piktybikai nemokantys mokesi, taiau tai nereikia, kad taip bus likviduoti ir tikintieji"36. etojo deimtmeio pradioje atsisakyta plan su griauti Banyi i viraus", susilpninant jos hierarchi n struktr. 1948-1949 m. skatins paprast kunig mait prie Banyios hierarchij, 1951 m. B. Puinis jau kalbjosi su vysk. K. Paltaroku dl naujo vyskupo paventinimo. Kun. J. Stankeviiui RKRT galiotinis i dst tokius ios metamorfozs motyvus: Lietuva ir be vyskup apsieit, bet usienio reklama reikalauja, kad Lietuva turt vyskup, kad jis kalbt Lietuvos katali k vardu" 37 . Be propagandini tiksl, ne maiau svarbu buvo pasinaudojant vyskupo titulu savotikai legalizuoti bendradarbiauti su valdia jos pasilytomis slygomis pasirengusius dvasininkus. Dar 1947 m. LSSR MGB bu vo pradjusi kurti planus, kaip kun. J. Stankeviiui gau ti vyskupo ir primo titul38. Manyta pasinaudoti tuo pa iu kanalu, kuriuo Rygos arkivysk. A. Springoviius 1947 m. buvo informuotas apie Vatikano leidim pa ventinti vyskupais Kazimier Dulbinsk ir Peter Strod. Arkivysk. A. Springoviius iuo reikalu neoficialiai susirainjo, aprobavus RKRT, per buvus Kauno kuni g seminarijos rektori S. Gruod SJ ir Jon Kipp SJ*, ry tarp kuri per savo agent Sedmoj kontroliavo 39 LSSR MGB . 1951 m. soviet saugumas vl reng pla nus, kaip, panaudojant vysk. K. Paltarok, per pogrind umegzti ry su Vatikanu ir j kontroliuoti40. 1951 m. pradioje B. Puinis taip pat gavo netikt RKRT nurodym Vilniuje ir Kaune registruoti tuos ku nigus, kuriuos paskirs vyskupij valdytojai. Nuo etojo deimtmeio pradios dekanams vl leista laisvai vizi tuoti dekanato banyias, vyskupij valdytojai galjo
152

daniau ivykti teikti Sutvirtinimo sakramento. Suda riusi savotikas paliaubas su hierarchais, soviet val dia daugiau dmesio skyr Banyios griovimui i apaios". 1952 m. pavasar B. Puinis pradjo kov su daugumoje parapij toliau veikusiomis religinmis Gy vojo roaniaus ir tretinink brolijomis. Bdinga tai, kad prie trejus metus RKRT direktyv daugiau dme sio skirti banyi aktyvui galiotinis ignoravo, nes tai, jo manymu, buvo antraeilis reikalas41. 1950 m. kovo 22 d. LKP CK biuro nutarimas taip pat pareigojo ga liotin daugiau dmesio skirti parapij komitet sud iai, neleisti, kad kunigai panaudot i komitet na rius savo prieikos veiklos tikslams" 42 . 1952 m. pabai goje RKRT galiotiniui dar kart primin, kad reikia pa tikrinti parapij komitet sudt ir paalinti i j socia36 B. Puinio 1952 m. k o v o 18 d. ratas RKRT pirmininkui I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 30, 1. 26. 37 Trumpas kun. J. Stankeviiaus pokalbio su B. Puiniu, vykusio 1951 m. k o v o 16 d., apraymas, KAKA, b. 220. 38 LSSR MGB Kauno miesto skyriaus darbo tarp dvasinink 1947 m. gegus mn. ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 14, b. 59, 1. 58, 63. * Vokiei jzuitas, 1923-1940 m. dirbs Lietuvoje. Padjo atkurti Lie tuvos jzuit provincij, Kaune steig jzuit gimnazij ir buvo jos direktoriumi. 1941 m. pasitrauk Vokietij. Mir 1958 m. 39 SSRS MGB PGU virininko pavaduotojo Ovakimiano 1947 m. k o v o 11 d. ratas LSSR valstybs saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 257, 1. 90. 40 1951 m. vasario 26 d. patvirtintas agentrini-operatyvini priemo ni planas Skorpiono veiklai tirti, ibid., b. 1273, 1. 3. 41 RKRT 1949 m. balandio 30 d. ratas B. Pusiniui ir jo atsakymas rat, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 18, 1. 18-19. 42 LKP CK biuro 1950 m. k o v o 22 d. nutarimas Apie LKP CK biuro 1948 m. liepos 9 d. nutarimo vykdym", LYA LKP DS, f. 1771, ap. 190, b. 7, 1. 83.
153 Netvirta
koegzistencija

1950-1964

m.

liniu ir politiniu poiriu nepatikimus asmenis43. Taip siekta sunaikinti parapij aktyv, o kartu ir paskutines jungtis tarp dvasinink ir tikinij bendruomens, izo liuoti juos vienus nuo kit ar netgi suprieinti. Sunku vienareikmikai atsakyti klausim, kaip valdios veiksmus religini organizacij atvilgiu pavei k nuo 1950 m. vidurio pakeistas Lietuvos teritorijos administracinis suskirstymas keturias sritis ir su tuo susijs nauj valdios struktr atsiradimas. Prie vis srii vykdomj komitet turjo bti paskirti ir at skiri RKRT galiotiniai. Nors ilgainiui dl to, be abejo, galjo bti sustiprinta religinio gyvenimo kontrol, ta iau ias pareigas paskirtiems pareignams reikjo nemaai laiko susipainti su naujos veiklos specifika, be to, dl papildom grandi atsirado tam tikras cha osas besitvirtinaniame sprendim primimo mecha nizme. Jau spjs priprasti prie Lietuvos religinio gy venimo vyriausiojo policininko vaidmens B. Puinis la bai neigiamai reagavo netiktai atsiradusius kolegas, kurie, perm daugum jo funkcij, galjo apriboti jo galias. etojo deimtmeio pradioje susilpnjs spaudimas Lietuvos KB gana greitai sukl kai kuri vietos val dios atstov susirpinim. B. Puinis RKRT ne kart skundsi, kad respublikos vadovai kaltina j nuolaidia vimu dvasininkams, informavo apie j nepritarim nau jai religins politikos taktikai 44 . Tai tik dar kart patvir tina, kad 1948-1949 m. B. Puinis ne savavaliavo, o vykd toki politik, kuri LSSR partinio ir valstybinio aparato virnei atrod daug priimtinesn nei etojo deimtmeio pradios RKRT pastangos padaryti KB taikos gynja".
154

Lietuvos katalik banyia naujomis soviet reimo slygomis

Po J. Stalino mirties tolesn soviet reimo vidaus ir usienio politikos kryptis ilg laik buvo neaiki ir sunkiai nuspjama. Diktatoriaus pdiniai grmsi dl to, kuris taps vienvaldiu alies vadovu, todl svar biausi reimo institucij priimami nutarimai daniau siai bdavo neilgalaikiai ir prietaringi. 1953 m. kovobirelio mn. soviet valdios olimpe band sigalti L. Berija, pasils gana radikali reimo reform pro gram, kurios pagrindinis tikslas - sutvirtinti reim 1939-1940 m. okupuotose teritorijose ir satelitinse Vi durio ir Ryt Europos valstybse. L. Berijos naujj po litin kurs, kur inoma sovietolog Fransua Thom va dina pirmuoju perestroikos" bandymu45, tiesiogiai pa juto ir Lietuva. 1953 m. gegus 26 d. SSKP CK prezi diumas pagal L. Berijos parengt paym apie padt respublikoje prim nutarim Lietuvos TSR klausi mai" 46 , kuriame buvo teigiama, kad soviet valdia Lie tuvoje yra labai silpna. Pagrindin to prieastis, doku mento autori nuomone, buvusi neteisinga kadr poli tika - nelietuvi vyravimas partijos ir valstybs apara te. Tarp kit reimo silpnumo Lietuvoje prieasi trumpai pamintas ir netinkamas veikimo prie KB b das: Respublikos partin organizacija nevertino dide43 RKRT 1952 m. lapkriio 19 d. instrukcija B. Puiniui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 30, 1. 127-128. 44 B. Puinio 1951 m. liepos 5 d. ratas I. Polianskiui, ibid., b. 27, 1. 4041; B. Puinio 1951 m. rugpjio 17 d. ratas A. Sniekui, ibid., b. 28, 1. 69-71. 45 F. Thom, Tstinumas", Lietuvos aidas, 1992 m. rugsjo 12 d. 46 . 1953. , , 1999, . 48-55.

155

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

ls takos, kuri tarp gyventoj turi prieikai taryb valdios atvilgiu nusiteikusi katalik dvasininkija. Uuot pltojus antireligin propagand ir plaiai ma sms aikinus katalik banyios, vadovaujamos reak cingo Vatikano, al, pagrindinis dmesys buvo sutelk tas represijas prie katalik dvasininkus, kas tik dar labiau padidino visuomens nepasitenkinim taryb valdios politika"47. Rengiant nutarim, matyt, buvo panaudota ir L. Berijos nurodymu LSSR MVD 1953 m. gegus mn. parengta payma Apie antitarybin LTSR katalik dvasinink veikl"48. Paymos autoriai represini struk tr 1944-1952 m. Lietuvoje vykdyt antibanytin po litik taip pat vertino neigiamai: represins priemons privert dvasininkus maskuoti savo prieik veikl, o gyventojai kunig aretus vertino kaip religijos perse kiojim49. Naujoji SSRS MVD vadovyb savo nuostat atsargiau taikyti represinius antireligins politikos me todus pademonstravo jau 1953 m. balandio mn., kai atsisak sankcionuoti LSSR direktyvini organ" su manym suimti ir teisti paskutin Lietuvoje likus vys 50 kup K. Paltarok . Prie naujosios konjunktros skubjo prisiderinti ir RKRT galiotinis, vardydamas neteisingus kovos su reli gingumu bdus, kuriems dar visai neseniai pats pritar: 1) finansinis dvasinink spaudimas; 2) sigaljs papro tys kunigus teisti u udar dur; 3) iurkts sovieti ni pareign ir spaudos ipuoliai prie kunigus ir ti kiniuosius; 4) neleidimas grti represuotiems vysku pams; 5) nepagrstas banyi udarymas51. SSKP CK 1953 m. gegus 26 d. nutarimas Lietuvos TSR klausi mai" buvo apsvarstytas 1953 m. birelio 11-13 d. vyku siame LKP CK plenume. Jame kalbjs B. Puinis tvir156

tino, kad prievartiniai kovos su religija metodai buvo taikomi tik 1948-1949 m., siekiant dvasininkus privers ti paklusti sovietiniams statymams, o vliau tokiu bdu su religija neva kovoj tik kai kurie nesuprantantys partijos politikos valdios pareignai52. Plenumo patvir tintame nutarime kalbant apie antireliginio veikimo b dus akcentuota btinyb stiprinti bei sistemingai vyk dyti ateistin propagand. Taiau sumus L. Berij LSSR valdia skmingai atsiribojo nuo jo politini ini ciatyv53. Formaliai naujuoju reimo lyderiu tapo SSRS MT pirmininkas G. Malenkovas, nors realiai ne maesn tak sprendim primimui turjo ir Nikitos Chruiovo vadovaujamas partijos aparatas, kuriame didel tak dar vadinamieji ideologai". i grup, kuri, kaip min ta, jau 1949 m. neskmingai band pakeisti vlyvajam stalinizmui bding pragmatin religins politikos tak tik, po diktatoriaus mirties dar kart gavo palanki prog valstybs mastu tvirtinti savo poir. 1954 m.
47 SSKP CK prezidiumo 1953 m. gegus 26 d. nutarimas Lietuvos TSR klausimai", ibid., c. 51. 48 LSSR M V D 1953 m. gegus mn. (tiksli data nenurodyta) payma A p i e antitarybin LTSR katalik dvasinink veikl", LYA, f. K-l, ap. 10, b. 151, 1. 196-203. 49 Ibid., 1. 199. 50 LSSR vidaus reikal ministro P. Kondakovo 1953 m. k o v o 25 d. ra tas SSRS M V D 4-ajai valdybai ir jos 1953 m. balandio 11 d. atsa kymas, ibid., ap. 45, b. 1274, 1. 4 1 2 ^ 1 3 . 51 B. Puinio 1953 m. gegus 16 d. ratas RKRT pirmininkui I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 34, 1. 76. 52 B. Puinio kalba 1953 m. birelio 11-13 d. vykusiame LKP CK plenu me, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 131, b. 181, 1. 35. 53 Daugiau apie tai r.: A. Streikus, Politins ir ekonomins raidos bruoai Lietuvoje 1953-1955 m.", Darbai, 1996, Nr. 2, p. 68-84.

157

Netvirta
koegzistencija

1950-1964

m.

liepos 7 d. SSKP CK patvirtino Propagandos ir agitaci jos skyriaus parengt nutarim Dl dideli mokslinsateistins propagandos trkum ir bd juos paalinti", kurio retorika labai primin agresyvi ketvirtojo de imtmeio antireligin propagand. Religija apibdina ma kaip absoliuiai alingas dalykas ir reakcinga pasau lira, su kuria reikia visais manomais bdais kovo ti 54 . Nuo 1941 m. tai buvo pirmas nutarimas antireligi ns politikos klausimu. Vieai j paskelbus, visuomens informavimo priemons vl atnaujino antireligin pro pagand, kuri penktajame deimtmetyje buvo gerokai prislopinta. Centriniuose Soviet Sjungos laikraiuose ios kampanijos metu buvo ypa pabriamas tikinij ir dvasinink polinkis girtavim. Rusijos istoriks Tat janos iumaenko manymu, tai galima paaikinti teori ne sovietins ideologijos prielaida, kad socialistinje tik rovje religingumui nra objektyvi prielaid, todl jis, kaip ir girtavimas ar chuliganizmas, ess atskiriems monms bdinga buruazins morals atgyvena55. Prajus vos keturiems mnesiams, 1954 m. lapkriio 11 d. buvo paskelbtas dar vienas SSKP CK nutarimas religins politikos klausimu - Dl mokslins-ateistins propagandos tarp gyventoj klaid", kuriame atsirado keletas nauj, vieai soviet retorikai iki tol nebuvusi bding teigini: 1) religini organizacij padtis so cialistinje visuomenje kokybikai skiriasi nuo j pa dties kapitalistinje sistemoje; 2) kadangi Soviet S jungoje jau sukurta socialistin visuomen ir dauguma dvasinink yra lojals pilieiai, neteisinga tikiniuosius ir didij dal dvasinink laikyti politikai nepatiki mais; 3) administracinis kiimasis Banyios ir religi ni bendruomeni vidaus reikalus neleistinas; 4) ateis tin propaganda turi bti mokslin, o ne primityviai
158

politizuota56. Nors iuos soviet valdios aktus skyr labai trumpas laiko tarpas, jie i esms prietaravo vie nas kitam savo argument logika. Paradoksalu, taiau btent antrasis visuomens smonje tapo liberalesns reimo religins politikos simboliu, nors jo atsiradimas reik, kad N. Chruiovo komanda" tuo metu dar ne turjo pakankamai takos, kad priimt politinius spren dimus, atitinkanius jos ideologines pairas ir asmeni nius interesus. 1954 m. lapkriio 11d. nutarimas sovie t ideologijos argumentais pagrind J. Stalino vlyvojo valdymo laikotarpiu vykdyt religin politik. Reik mingesnes permainas is nutarimas adjo J. Stalino valdymo metais labiau diskriminuotoms konfesijoms, vis pirma KB. Kaip vienas i svarbiausi KB padties Lietuvoje pa gerjimo po J. Stalino mirties enkl paprastai nurodo mas dviej nauj vyskup paventinimas. Jau minta, kad dar 1951 m. B. Puinis aikinosi vysk. K. Paltaroko nuomon dl nauj vyskup paventinimo, taiau t kart vyskupas tokia idja per daug nesusiavjo. T pa i met gruodio mn. nuvyks Maskv dalyvauti s junginje taikos alinink konferencijoje, jis pra RKRT pirminink I. Poliansk tarpininkauti, kad nu 57 teisti Lietuvos vyskupai bt paleisti laisv . 1954 m. vasar B. Puinis vl m vysk. K. Paltarokui primygti 54 SSKP CK 1954 m . l i e p o s 7 d. n u t a r i m a s D l d i d e l i m o k s l i n s - a t e i s t i n s p r o p a g a n d o s t r k u m i r b d j u o s p a a l i n t i " , , c . 69-75. 55 T. , o p . c i t . , c. 155. 56 SSKP CK 1954 m. l a p k r i i o 11 d. n u t a r i m a s D l m o k s l i n s - a t e i s t i n s p r o p a g a n d o s t a r p g y v e n t o j k l a i d " , , 1 1 1954 r . 57 Vyskupas p. 150. Kazimieras Paltarokas: bibliografija, aminink atsiminimai,

159

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

nai silyti, kad is rpintsi gauti popieiaus leidim paventinti Lietuvai nauj vyskup. RKRT manymu, Lietuva negaljo likti be vyskupo, nes kai kuriuos sak ramentus teikti ir paventinti kunigus gali tik vysku pas, o Lietuvos katalik prijungimas prie Latvijos, kur iuo metu yra vyskupas, nepageidautinas. Jei respubli koje nebus vyskupo, komplikuosis religinio kulto atliki mas ir kils tikinij nepasitenkinimas" 58 . Taiau sovie t valdiai, inoma, labiausiai rpjo ne Lietuvos katali k poreikiai. Daug svarbiau buvo propagandos udaviniai ir taka Banyios valdymui: tiktasi, kad, kun. J. Stankeviiui arba kan. P Maeliui pavykus gauti vyskupo titul, bus galima labiau centralizuoti Lietuvos banytins provin cijos valdym59. Tuo tiesiogiai rpinosi ir KGB, vykds operacij Apostoly", kurios tikslas - padti J. Stankevi iui ir P Maeliui tapti vyskupais. vysk. K. Paltaroko abejones, ar pavyks gauti popieiaus leidim ventinti naujus vyskupus, nes Vatikanas pripasta ir negalin ius atlikti savo pareig ordinarus, t. y. tuos, kurie pasi trauk Vakarus arba tuo metu buvo soviet kaljimuo se, B. Puinis bdingu jam stiliumi atr: Vadinasi, Vatikanas veikia prie LTSR tikinij katalik norus. Ne paslaptis, kad jie nori turti vyskup ne u jr ma ri, o savo vyskupijoje"60. Neprietaraudama nauj vyskup paventinimui, so viet valdia tuo pat metu visaip band sutrukdyti gr ti Lietuv atlikusiems bausm vyskupams. 1953 m. gruodio 16 d. turjo baigtis bausms terminas Vladimi ro kaljime kaljusiam vysk. T. Matulioniui, taiau t pai met rugsjo 26 d. LSSR MVD kreipsi A. Sniek, praydama pritarti tam, kad vyskupui neb
160

t leista grti Lietuv. Kaip raoma vlesniame doku mente, buvo imtasi priemoni, kad vysk. T. Matulionis, atliks bausm, i Vladimiro kaljimo bt perkeltas Zubovo Polianos invalid namus (Mordovija)61. Kokios buvo tos priemons, galima tik splioti. Vliau vyskupas pasakojo, kad po to, kai j perkl i antro aukto tre i, t. y. prie 1953 m. lapkriio 1 d., labai staigiai jo sveikata pablogjo taip, kad jis nebegaljo vaikioti62. Beveik tuo pat metu, 1953 m. lapkriio 8 d., Vladimiro kaljime mir ir arkivysk. M. Reinys. Gal prie arkivys kup taip pat buvo panaudotos panaios priemons, ku ri neatlaik jo sveikata? 1954 m. pabaigoje, suinojusi, kad vysk. P Ramanauskas dl sveikatos bkls anksiau laiko gali bti paleistas i kalinimo vietos, respublikos valdia taip pat pra neleisti jam grti Lietuv ir nu sisti j invalid namus 63 . praym buvo atsivelg ta, ir vyskupas dar dvejus metus kaljo Abezs invalid lageryje. Tiesa, vysk. P Ramanauskas galjo grti anks iau ir valdyti vyskupij, jeigu bt sutiks bendradar biauti su KGB, taiau vyskupas kategorikai atsisak. Paaikjus, kad represuotiems vyskupams artimiau siu metu nebus leista grti Lietuv, po ilg deryb
58 I. Polianskio 1954 m. sausio 25 d. ratas LSSR MT pirmininkui M. Gedvilui, LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 469, 1. 7. 59 B. Puinio 1954 m. rugsjo 15 d. ratas RKRT pirmininkui I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 38, 1. 113. 60 1954 m. birelio 30 d. vykusio B. Puinio pokalbio su vysk. K. Palta roku stenograma, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 192, b. 21, 1. 155. 61 LSSR KGB pirmininko K. Liaudio 1955 m. gruodio 10 d. ratas A. Sniekui, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 97, 1. 459. 62 P. Gaida, Nemarus mirtingasis arkivyskupas Teofilis Matulionis, p. LYA, f. K-l, ap. 45, b. 159, 1. 37. 130. 63 LSSR KGB 1958 m. k o v o 13 d. payma apie vysk. P. Ramanausk,

161

Netvirta koegzistencija 1950-1964 m.

P. Maelio (deinje) ir J. Steponaviiaus (kairje) paventinimo vyskupais ikilms Panevyje, 1955 m. Viduryje - vysk. K. Paltarokas (LNM)

vysk. K. Paltarokas 1955 m. sausio mn. pabaigoje vis dlto isiunt popieiui Pijui XII laik, kuriame nurod tris galimus kandidatus vyskupus: Adutikio klebon ir venioni dekan Julijon Steponavii, P Mael ir J. Stankevii. domu, kad LSSR KGB buvo parengtas specialus planas, kaip perimti atsakomj laik ir ne leisti su juo susipainti vysk. K. Paltarokui, jeigu atsa162

64

kymas bt valdiai nepriimtinas 65 . Atsakydamas vysk. K. Paltaroko praym, Vatikanas vyskupais nomi navo J. Steponavii ir P Mael. Nors soviet valdiai priimtiniausias kandidatas buvo kun. J. Stankeviius, ji nesiprieino popieiaus valiai, tikdamasi, kad vysk. K. Paltaroko pdiniu pavyks padaryti P Mael. Nors, soviet valdios manymu, operacija nebuvo vi sikai skminga, 1956 m. vasario 8 d. vykusiame LKP CK biuro posdyje neprietarauta galimam dar trij vyskup ir vieno arkivyskupo paventinimui 66 . Dar 1956 m. sausio mn. pradioje B. Puinis per KGB agent Gedimin perdav vysk. K. Paltarokui silym inicijuoti nauj vyskup paventinim Kauno, Vilkavi kio ir Kaiiadori vyskupijoms67. 1956 m. gegus 28 d. KGB agentas Popovas gavo vysk. V Padolskio laik, kuriame taip pat buvo pageidauta, kad vysk. K. Paltaro kas pasilyt naujus kandidatus vyskupo ventimams gauti. Taiau kart KGB jau visikai kontroliavo situ acij. Prie agento praneimo pridtoje paymoje teigia ma: inoma, kad pagal nustatyt tvark vyskupo pa ventinimui Vatikanui turi bti pateikta ne maiau kaip 3 kandidatros, todl planuoti, kad bus paventinti tik ms agentai, negalima, o leisti pateikti kitas kandida tras dl operatyvini sumetim nepageidautina. Be to,
64 is klausimas buvo derinamas net su SSKP CK, kuris leidim sisti laik dav 1955 m. sausio 28 d. 65 Pastaba prie agento Gedimino 1955 m. vasario 28 d. praneimo, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 1274, 1. 207. 66 B. Puinio 1956 m. vasario 10 d. praneimas RKRT apie LKP CK biu ro 1956 m. vasario 8 d. posd, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 190, b. 12, 1. 132. 67 Agento Gedimino 1956 m. sausio 30 d. praneimas, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 1274, 1. 248-250.

163

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

turint omenyje, kad tsiama operacija Apostoly", kuria siekiama, kad vyskupu bt paventintas agentas Liepa [kun. J. Stankeviius. - A. S.], pateikti kit kandidat r Vatikanui negalima, nes tai sutrukdyt iai operaci jai" 68 . Tik 1956 m. vasaros pabaigoje, kai galutinai lu go viltis, kad kun. J. Stankeviius gali gauti vyskupo ventimus, aidimai dl nauj vyskup buvo sustabdyti. B. Puinis RKRT informavo, kad respublikos vadovyb yra tos nuomons, jog, Vatikanui nesutikus su Stanke viiaus kandidatra, nauj kandidat nebesilyti"69. Kaip soviet valdios nuolaida Banyiai atrod ir tai, kad 1956 m. prie Kauno kunig seminarijos buvo leista atkurti licenciato studijas. RKRT galiotinis B. Pu inis i pradi dl to abejojusiam A. Sniekui tvirtino, kad tai leis parengti politikai tinkamus tarybinei san tvarkai profesorius kunig seminarijai"70. Tikrasis licen ciato studij atgaivinimo iniciatorius - Valstybs saugu mo komitetas taip pat tikjosi, kad tai bus savotikas tramplinas jo infiltruot agent specializuotoms studi joms popieiaus universitetuose. Siekdamas savo tiksl, LSSR KGB netgi sil leisti, kad seminarij bt pa 71 kviesta dstyti daugiau autoriteting dvasinink . 19561957 m. seminarij i tikrj atjo keli nauji dstytojai: Mykolas Gilys, Juozas Preikas, P iukelis, Juozapas Matulaitis-Labukas. Soviet saugumo paragintas kun. J. Stankeviius pradjo susirainti su v. Kazimiero lietuvi kolegijos Romoje rektoriumi L. Tulaba dl Lietuvos kunig studi j popieiaus universitetuose. Po kelerius metus truku sio susirainjimo su Roma ir patikim" kandidat studijoms atrankos 1959 m. ivyko kunigai Viktoras Butkus ir Romualdas Krikinas, kurie KGB doku mentuose vardyti kaip jo agentai Puis ir Saul. Apie
164

KGB tikslus galima sprsti i tokio pasao: Nra pa grindo manyti, kad Saul" pabaigs mokslus taps tary bins santvarkos prieu ir kaip juristas profesionalas ims ginti katalik banyios interesus. Prieingai, jis jau dabar bet kuriuo metu yra pasirengs palikti savo luom ir paskelbti pareikim prie Vatikan, taiau tai kol kas nenaudinga, nes mes numatome j panaudoti Lietuvos katalik banyios griovimui i vidaus" 72 . Tai primena J. Stalino pamokymus M. Suslovui ir J. Sadov skio mintis dl darbo prie KB, idstytas 1949 m. Kunig V Butkaus ir R. Krikino isiuntimas Rom buvo tik viena i KGB plano, turjusio utikrinti efektyvesn Banyios kontrol ir suteikti daugiau gali mybi ja manipuliuoti i vidaus, dali. Pagrindinis sau gumo staig udavinys pagal plan - toliau tsti ms agentros ir paangi dvasinink infiltravim vadovaujanius postus katalik banyioje, sukurti jiems autoritet ir slygas propaguoti koegzistavimo su taryb valdia nuostat" 73 . 1955 m. pirmojoje pusje so vietinje Lietuvoje pirm kart buvo ileistas maldynas
68 Agento P o p o v o 1956 m. birelio 5 d. praneimas, ibid., 1. 261. 69 B. Puinio 1956 m. rugsjo 7 d. ratas RKRT, LCVA, f. R-181, ap. 3, b . 44, 1. 71. 70 B. Puinio 1956 m. lapkriio 1 d. ratas A. Sniekui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 193, b . 10, 1. 91. 71 LSSR KGB 4-osios valdybos 3-iojo skyriaus parengtas parengiamj priemoni pagal specialij byl Studentai" planas, LYA, f. K-l, ap. 3, b . 615, 1. 8-12. 72 LSSR KGB pirmininko A. Randakeviiaus 1961 m. spalio 6 d. ratas SSRS KGB 1-osios vyriausiosios valdybos 9-ojo skyriaus virininkui G. Ienkai, ibid., b. 617, 1. 83. 73 LSSR KGB 1956-1957 m. balandio 1 d. ataskaita, pateikta LKP CK, ibid., ap. 10, b. 232, 1. 14.

165

Netvirta
koegzistencija

1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

ir katalik kalendorius. Be propagandins prasms, is vykis, matyt, turjo ir kit prasm. Abu iuos leidinius pareng kun. J. Stankeviius. Yra pagrindo manyti, kad tai buvo viena i KGB vykdytos operacijos Apostoly" dali, tikintis, jog popieius tai atsivelgs svarstyda mas vysk. K. Paltaroko pasilytas kandidatras vysku po ventimams gauti. Kun. J. Stankeviius pareng ir kitus 1956-1958 m. ispausdintus religinius leidinius: dar tris maldyno leidimus, evangelij tekstus sekmadie niams ir ventadieniams, katalik kalendorius. Tuo tar pu vysk. K. Paltaroko parengt liturginio 1957 m. ka lendoriaus projekt kartu su praymu ileisti j 2 tkst. egzempliori tirau B. Puinis atmet. Keturios maldyno laidos, kuri bendras tiraas buvo 75 tkst. egzempliori, bent i dalies patenkino didel j paklaus. Dar didesn katechetins ir dvasins religi ns literatros poreik reimas smoningai ignoravo. LSSR vadovyb kategorikai atmet 1955 m. gruodio 22 d. vyskupij valdytoj LSSR MT pirmininkui per duot praym leisti katekizm ir urnal tikintiesiems. Tokia valdios reakcija, kaip ir 2 lentels duomenys, ro do jos siek ir toliau KB bei kit konfesij veikim apri boti liturgine praktika.
2 lentel. 1955-1960 m. LSSR ileista katalikika religin literatra Metai 1955 Maldynas Kalendoriai Evangelijos 1956 1957 1958 1959 5 000 1960 I viso

Spaudos ris

5 000 55 000 5 000 6 000 1 000

5 000 10 000 1 500 7 500

_ 75 000 5 000 30 000 1 000

Lentel sudaryta remiantis: V Aliulis, Lietuvos katalik spaudos lei diniai", Katalik kalendorius-inynas, 1988, p. 271; RKRT galiotinio 1956-1960 m. darbo ataskaitos.

166

Tiesa, 1956 m. LKP CK biuras dav sankcij 2 tkst. egzempliori tirau leisti urnal kunigams, kur RKRT galiotinis tikjosi panaudoti nukreipti kunig veiklai dl kovos u taik"74. Be to, B. Puinis pas j apsilankiu siems vyskupij valdytojams aikiai leido suprasti, jog urnalas turi bti be priekait, kad nebt pagrindo padaryti ivad, jog Lietuvoje visikai bloga padtis" 75 . Taigi urnale negaljo bti atspindta tikroji padtis - ja me turjo bti rodoma soviet valdios propagandai labai reikalinga pagrainta Banyios padtis ir spausdinami prosovietiniai straipsniai. Vis dlto tuometiniai Bany ios hierarchai nusprend, kad maesnis blogis bt leis ti bent jau tok urnal negu visai jokio, ir 1956 m. pava sar susitar leisti urnal vis vyskupij vardu, redak cin kolegij delegav po vien atstov. Taiau dar t pa i met gruodio mn. vysk. K. Paltarokas atauk savo atstovus i redakcins kolegijos ir atsisak kartu leisti urnal. Tai buvo padaryta po to, kai numatyto leisti urnalo vyr. redaktorius kun. J. Stankeviius neleido re dakcinei kolegijai susipainti su pirmajam numeriui pa rengta mediaga, o Tiesoje" buvo ispausdintas jo straipsnis, smerkiantis Vengrijos vykius. B. Puinis ma n, kad urnal galima leisti ir be vis vyskupij sutiki mo, taiau KGB, matyt, bijodamas, kad tokiu atveju ur nalo neboikotuot kunigai ir kad tai nekompromituot 76 kun. J. Stankeviiaus, tam nepritar . Taip pirm kart sulugo bandymas leisti ir oficial katalik periodin lei74 RKRT galiotinio 1955 m. antrojo pusmeio darbo ataskaita, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 192, b. 10, 1. 176. 75 Agento Petraiio 1956 m. k o v o 23 d. praneimas, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 1274, 1. 257. 76 B. Puinio 1957 m. sausio 10 d. ratas A. Sniekui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 193, b . 26, 1. 24. 167 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

din. Valdios ir Banyios atstovai dar pernelyg skirtin gai sivaizdavo jo turin ir paskirt, todl pasiekti kom promis buvo nemanoma. Nors maldynas buvo ileistas gana dideliu tirau, toli grau ne visi jo egzemplioriai atiteko Lietuvos tikintie siems. Nemaa j dalis buvo skirta reprezentaciniams tikslams: isisti usien arba idalyti po J. Stalino mir ties daniau Lietuv oficialiai atvykdavusiems usienio sveiams, kurie domjosi ir Banyios gyvenimu. Pasku tinius maldyno antrosios laidos egzempliorius J. Stanke viius idalijo 1956 m. lapkriio mn. j aplankiusiems Urugvajaus lietuvi delegacijos nariams 77 . Kauno arki vyskupijos valdytojas savo sveius turjo priiminti labai kukliuose apartamentuose - jo butas ir kurijos ratin glaudsi keliuose kambariuose Vilniaus gatvs antruoju numeriu paymtame name. Propagandiniu poiriu tai nebuvo labai naudinga, todl po kiek laiko kurijai buvo atiduotas ir antras to paties namo auktas. Galima spti, kad ia, kaip ir panaiu laiku Vilniaus arkivyskupijos ku rijai perduotose naujose patalpose, buvo taisyta pasi klausymo aparatra 78 . Soviet valdios poiris KB, kaip matyti, priklaus ir nuo usienio politikos tiksl. Nuo etojo deimtmeio vidurio sovietins ekspansijos strategija pasikeit - ji to liau turjo vykti taikiu bdu, nepastebimai pleiant ko munist tak pasaulyje, ypa treiojo pasaulio alyse. Santyki su Vakar valstybmis pagerinimui svarbi reikm turjo Vatikano laikysena, nes KB turjo didel tak Vakar pasaulyje, ypa Vakar Vokietijoje, kuri etojo deimtmeio antrojoje pusje tapo didiausia Ry t ir Vakar santyki problema. Soviet reimo suinte resuotum pagerinti savo vaizd Vatikane iduoda tai, kad 1955-1956 m. i LSSR periodins spaudos puslapi
168

inyko popiei kritikuojanios publikacijos79. Siekdama parodyti, kad KB, prieingai Vakar pasaulio nuomonei, Soviet Sjungoje nra persekiojama, soviet valdia pa sisteng, kad pirmasis VFR kanclerio Konrado Adenaue rio vizitas Maskv, prasidjs 1955 m. rugsjo 9 d. ir truks iki 13 d., sutapt su dviej nauj vyskup kon sekravimo ikilmmis, kurios rugsjo 11d. vyko Panev yje. Kad Soviet Sjungoje KB veikia normaliomis sly gomis, ypa stengtasi parodyti Graco universiteto profe soriui Maxui Redingui SJ, kuris 1955 m. gruodio mn. atvyko Soviet Sjung susipainti su katalik gyveni mu. Sveias I. Polianskiui tvirtino, kad jo vizitui pritar popieius, nors joki oficiali galiojim ir nesuteik. Turbt neatsitiktinai jam kartu su RKRT pirmininku I. Polianskiu per Kaldas lankantis Vilniuje vyko vysku pij valdytoj susitikimas su respublikos valdios atsto vais, kuriame buvo iklausyti Banyios atstov pageida vimai. Prof. M. Redingas susitiko ir su SSRS MT pirmi ninko pavaduotoju Anastazu Mikojanu, kuris klausim, ar Maskva suinteresuota umegzti ryius su Vatikanu, atsak: Tarybin vyriausyb su visomis organizacijomis, taip pat ir religinmis, kurios kovoja dl taikos, umezga ryius. Jeigu Vatikanas pasisakys u taik, tai ir su juo bus galima umegzti ryius" 80 .
77 B. Puinio 1956 m. lapkriio 15 d. ratas A. Sniekui, ibid., b. 10, 1. 41. 78 LSSR KGB pirmininko pavaduotojo L. Martaviiaus 1958 m. gruo dio 24 d. ratas SSRS KGB pirmininko pavaduotojui K. Lunevui, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 501, 1. 78. 79 V. Skuodis, o p . cit., p. 26. 80 RKRT pirmininko I. Polianskio 1956 m. sausio 3 d. praneimas SSRS usienio reikal ministrui V. Molotovui, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 129, 1. 5. 169 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

Matyt, galvodamas, kaip paskatinti Vatikan pasi sakyti u taik", A. Mikojanas papra RKRT pirminin k I. Poliansk pateikti daugiau informacijos apie KB padt Soviet Sjungoje. Vykdydamas pavedim, I. Po lianskis 1956 m. vasario 27 d. pateik isami paym. Jis teig, kad nors didioji dauguma katalik dvasinin k lojals valdiai, nepasitikjimas KB nesumajo ir jos padtis dar nra tokia pat kaip staiatiki, musul mon, budist ar armn (ios konfesijos J. Stalino lai kais buvo favorizuojamos). RKRT sil patenkinti visus Latvijos ir Lietuvos KB atstov praymus, pareiktus 1955 m. pabaigoje vykusiuose susitikimuose su valdios atstovais. Svarstyta galimyb atidaryti ir kelet vienuo lyn, jeigu toki praym bt. Payma baigiama o diais, kad dabartinmis slygomis taikos stovyklos j g padidinimo labui tikslinga pakeisti ir tarybins vy riausybs poir Vatikan. Tai galt bti ireikta susitarimo su Vatikanu forma"81. Kad RKRT palanku mas KB buvo glaudiai susijs su SSRS usienio politi kos prioritet pasikeitimu, patvirtina ir 1956 m. pabai goje irykj nesutarimai RSBRT dl tolesns religins politikos krypties. RSBRT inspekcijos skyriaus virinin kas I. Ivanovas 1956 m. gruodio 15 d. SSKP CK prezi diumui pateiktoje paymoje kritikavo RSB panaudojimo usienio politikos tikslams taktik ir sil apriboti jos veikl. Jo nuomone, SSRS usienio politikos tikslus la biau atitikt ryi su islamu ir ne staiatiki banyio mis kapitalistinse alyse stiprinimas82. RKRT planus pagerinti KB padt daug atsargiau ver tino LSSR vietos valdia. Maldaknygi ir kalendori lei dybos reikalai pajudjo i mirties tako tik po to, kai kun. J. Stankeviius tiesiogiai kreipsi G. Malenkov ir is paragino respublikos valdi patenkinti Banyios atsto170

v praym83. Ne taip, kaip RKRT, LSSR valdia nesiren g tenkinti ir vis 1955 m. gruodio 22 d. Banyios at stov pareikt pageidavim. 1956 m. vasario 8 d. ap svarsts iuos pageidavimus, LKP CK biuras nutar pri tarti, kad bt leidiami urnalas kunigams, maldynas, liturginis kalendorius ir evangelij tekstai, sunormintas kunig pajam mokesio apskaiiavimas, neprietarauti nauj vyskup paventinimui, taiau atmet pasilymus ileisti katekizm ir urnal tikintiesiems, grinti Vil niaus arkikatedr, statyti nauj banyi Klaipdoje84. Nepaisydama toki LSSR vadov nuostat, 1956 m. ba landio mn. pradioje RKRT sil SSKP CK ne tik pa tenkinti visus Banyios atstov praymus, bet ir panai kinti draudim kunigams katechizuoti vaikus ir tikintie siems burtis religines brolijas85. 1956 m. balandio 26 d. RKRT taip pat pra SSKP CK duoti nurodym Lietuvos valdios institucijoms sustabdyti Vilniaus katedros per statym paveiksl galerij ir greiiau sprsti jos gri nimo tikintiesiems klausim86. Taiau kitaip vertinusi KB padt Lietuvoje vietos valdia nesireng lengvai pa siduoti RKRT spaudimui.
81 1956 m. vasario 27 d. RKRT payma SSRS", ibid., 1. 41-45. 82 . , . c. 57. 1943-1964 Apie katalikybs padt

83 J. Stankeviiaus 1954 m. gegus 28 d. laikas G. Malenkovui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 192, b. 21, 1. 1-4; B. Puinio 1954 m. gruodio 16 d. ratas I. Polianskiui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 38, 1. 178. 84 RKRT galiotinio 1956 m. vasario 10 d. ratas RKRT pirmininko pa vaduotojui V. Gostevui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 190, b. 12, 1. 132. 85 RKRT 1956 m. balandio 4 d. payma SSKP CK, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 129, 1. 87-91. 86 RKRT 1956 m. balandio 26 d. payma SSKP CK, ibid., 1. 104-105. 171 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

LSSR vadovai itin prietaravo RKRT silymui ati duoti Vilniaus arkikatedr. 1956 m. birelio 6 d. A. Sniekus isiunt speciali paym SSKP CK, kurioje tvirtino: Dabar, kai visikai likviduoti pogrindiniai na cionalistiniai centrai, katalik banyia respublikoje li ko vienintele atrama visiems antitarybiniams, priei kiems nacionalistiniams elementams. [...] Arkikatedros grinimas tik dar labiau paskatint reakcingus dvasi ninkus ir aktyvizuot klerikalinius-nacionalistinius ele mentus" 8 7 . Tokius pat argumentus prie arkikatedros grinim vartojo ir LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedjas Vladas Niunka, kuris savaite anksiau dl ios problemos buvo ikviestas SSKP CK Propa gandos ir agitacijos skyri. LSSR partins vadovybs nuomon buvo atsivelgta, nes po io pokalbio Propa gandos ir agitacijos skyriaus instruktorius P. eredniakas paskambino RKRT sekretoriat ir prane, kad CK nepritaria arkikatedros grinimui tikintiesiems88. Vietos valdia, spaudiama RKRT, vliau pakeit savo nuomon tik dl naujos banyios Klaipdoje statybos. Vietos valdi labiau pasiprieinti RKRT planams galjo paskatinti ir 1955 m. vasario 17 d. priimtas SSRS MT nutarimas, pagal kur prerogatyva priimti galutin sprendim dl nauj maldos nam atidarymo buvo su teikta respublik ministr taryboms89. Vliau B. Puinis tvirtino, kad RKRT, vykdydama nuolaid KB politik, band prijaukinti kulto tarnau tojus, kuri nuotaikos dar didel tak TSRS santy 90 kiams su usieniu" . Tokios taktikos prielaida buvo sitikinimas, kad, stalininio teroro metais izoliavus ak tyviausius reimo prieininkus tarp dvasinink, tam pa tarp valdios ir Banyios iliko tik dl to, kad ne buvo minimali slyg net tikinij liturginiam gyve172

nimui. i nuomon turjo tam tikr pagrind. Tarp dvasinink tuo metu vyravo sugyvenimo su valdia laikysena. Matant, kad soviet reimas Lietuvoje si tvirtino ilgam, taip pat suvelnjus valdios politikai Banyios atvilgiu, m vis tviriau sigalti nuostata, kad minimalias veikimo slygas bus galima ilaikyti tik neerzinant valdios. 1955 m. vasario mn. kan. E Maelis savo aplinkra tyje Teli vyskupijos kunigus ragino atsiliepti SSKP CK 1954 m. lapkriio 11 d. nutarim parodant dar di desn lojalum soviet valdiai, pamoksluose teigiamai vertinti jos kov dl taikos, raginti tikiniuosius bti ne tik gerais Dangaus kandidatais, bet ir gerais tarybi niais pilieiais"91. 1955 ir 1957 m. vyskupij valdytojai, vykdydami soviet propagandos usakym, paskelb vieus pareikimus taikos reikalu, kurie buvo ispaus dinti respublikiniuose ir rajon laikraiuose. Taiau LKP virn nepasitikjo net ir lojaliais dvasininkais, kurie, pasak jos, vis tiek liko idjiniais prieais, inau doja kiekvien legali galimyb rafinuotesnmis priemo nmis stiprinti religijos ir banyios tak"92. Vietos val dia aikiau nei tuometin RKRT vadovyb suprato,
87 Cit. i: V. Pibilskis, Byla dl Vilniaus arkikatedros 1949-1956 m.", p. 71. 88 |raas ant RKRT 1956 m. balandio 26 d. paymos SSKP CK, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 129, 1. 104-105. 89 T. , o p . cit., c. 162. 90 B. Puinio 1960 m. lapkriio 9 d. rayti paaikinimai LKP CK sekre toriui V. Niunkai, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 190, b. 12, 1. 145. 91 Teli vyskupijos valdytojo 1955 m. vasario 7 d. aplinkratis kuni gams, ibid., ap. 192, b. 50, 1. 121. 92 A. Sniekaus 1960 m. gruodio 7 d. laikas SSKP CK, ibid., ap. 190, b. 12, 1 . 103.

173

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

kad ir prisitaikiusi prie esamos padties Banyia yra potencialus grsms reimui altinis. Jos baim didino nauji religinio gyvenimo enklai. RKRT galiotinis jau 1955 m. fiksavo akivaizd bany i lankomumo padidjim Lietuvoje. reikin jis aiki no tuo, kad po SSKP CK 1954 m. lapkriio 10 d. nutari mo banyi m vaikioti ir tie, kurie iki tol slp sa vo religingum, bijodami prarasti tarnyb93. Neaiku, ar i tikrj daugiau moni m lankytis banyiose, nes iki tol galiotinis aikiai stengsi parodyti, kad lietuvi pamaldumas ess sumajs, todl jo pastabas reikia vertinti atsargiai. Vis dlto religinis gyvenimas 19551957 m. Lietuvoje akivaizdiai pasidar dinamikesnis. Nestabili jg pusiausvyra soviet reimo virnje ir prietaringos veiklos instrukcijos praktikai paralyiavo atsaking u antireligin politik valdios pareign va li, dl to vis pirma gerokai susilpnjo religinio gyveni mo kontrol. Isisukindama nuo tiesaus atsakymo vie n i B. Puinio praym patarti, koki priemoni imtis prie suaktyvjusius kunigus, ir vengdama atsakomybs, RKRT apeliavo tai, kad LSSR nra priimta panaaus 1929 m. balandio 8 d. priimtj religini susivienijim statymo, todl jai sunku duoti kokius nors direktyvinius nurodymus 94 . Soviet valdios virnse vyraujant netik rumui dl tolesnio politikos kurso, Lietuvos KB de facto pavyko iplsti savo veiklos ribas. Jau 1956 m. liepos 11d. RKRT galiotinis skundsi, kad kunigai, nepaisyda mi sovietini statym, atvirai grupmis katechizuoja vaikus, radiofikuoja ventorius, renkasi atlaidus, vysku pij valdytojai, neinformuodami galiotinio, vainja po vyskupij ir teikia Sutvirtinimo sakrament95. Kunigai pradjo drsiau katechizuoti vaikus po to, kai 1954 m. balandio 20 d. vykusiame pokalbyje su
174

vyskupij valdytojais pats galiotinis sutiko, kad per i ni patikrinim kunigai galt paaikinti vaikams kai kuriuos tikjimo dalykus, o tvai - samdyti savo vai kams tikybos mokytojus, kuri pasiklausyti galt ateiti ir kaimyn vaikai. io pokalbio turin ir atitinkamus nurodymus vysk. K. Paltarokas ir kun. J. Stankeviius nedelsdami perdav jiems pavaldi diecezij kunigams. KGB neskmingai band atkreipti A. Sniekaus dmes, kad kai kurios io aplinkraio nuostatos yra nepagei dautinos ir neabejotinai suaktyvins katalik kunig veikl96. Ataukti 1954 m. vyskupij valdytoj paskelb tus nurodymus dl vaik katechizacijos buvo pareika lauta tik 1958 m. Susilpnjus valdios vykdytai religinio gyvenimo kon trolei, bdingu io laikotarpio reikiniu tapo gauss mo ni susibrimai per didiuosius atlaidus ir Sutvirtinimo sakramento teikimo proga. Vyskupij valdytojai jau nuo 1950 m. galjo lengviau ivykti parapijas teikti Sutvirti nimo sakramento, taiau toki ivyk labai padaugjo 1954-1957 m. Paprastai Sutvirtinimo ikilmes susirink davo didiuls moni minios. galiotinio staigos inspek toriai savo ataskaitose daniausiai mini po keliolika tkstani dalyvi ir kelis tkstanius primusij sak rament. Pavyzdiui, 1954 m. rugpjio 14-16 d. Su tvirtinimo ikilmes Utenoje atvyko net 20-25 tkst. mo93 RKRT galiotinio 1955 m. antrojo pusmeio darbo ataskaita, ibid., ap. 192, b. 50, 1. 66. 94 RKRT pirmininko pavaduotojo V. Gostevo ratas B. Puiniui, LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 572, 1. 191. 95 B. Puinio 1956 m. liepos 11 d. ratas LKP CK, RYA RKP DS, f. 1771, ap. 193, b . 10, 1. 133. 96 LSSR KGB pirmininko K. Liaudio 1954 m. lapkriio 15 d. ratas A. Sniekui, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 1274. 1. 28-29.

175

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

ni, i kuri apie 10 tkst. buvo sutvirtinti 97 . RKRT ga liotinio duomenimis, 1955-1957 m. Sutvirtinimo sakra mentas buvo suteiktas apie 160 tkst. jaunuoli98. Gero kai padaugjo maldinink ir per didiuosius atlaidus i luvoje bei emaii Kalvarijoje - svarbiausiuose krikio nikosios Lietuvos sakralinse vietose. Lietuvos tikinij viltis ir entuziazm kurst ir kai kurie ioriniai Banyios gyvenimo pokyiai. 19531958 m. Lietuvoje nebuvo udaryta n viena banyia, be to, tikintieji gavo soviet reimo slygomis unikali galimyb statyti naujas arba atstatyti per kar sugriau tas banyias. 1954-1956 m. tikintieji savavalikai at stat banyias Liubave, Pajevonyje, Rieje ir Moltuo se. I pradi audringai tai reagavusi soviet valdia neliep j udaryti. 1957 m. kovo 30 d. LSSR MT nuta r leisti atstatyti Kruopi banytl, o 1957 m. balan dio 27 d. - baigti dar prie kar pradt statyti mrin banyi venionliuose. 1956 m. taip pat buvo nutar ta ne nugriauti, bet perkelti kit viet medines Rum iki ir Kampiki banyias, kurias, pastaius Kauno hidroelektrin, turjo ulieti Nemuno vanduo. Didiausias viltis Lietuvos katalikai siejo su naujos banyios Klaipdoje statyba. Nors po karo io miesto demografin struktra radikaliai pasikeit ir tikini gyventoj daugum sudar katalikai, ia buvo regist ruota tik viena parapija, kuri naudojosi maa, prie kar metodistams priklausiusia banytle. Klaipdos ti kintieji ir Teli vyskupijos kurija rpinosi, kad val dia leist statytis nauj banyi. Leidimas gautas tik 1956 m. Didiul, modernios architektros banyia buvo pastatyta per rekordikai trump laik: kertin akmen vysk. P Maelis paventino 1957 m. birelio 30 d., o jau 1960 m. rugpjio mn. ji turjo bti pa176

Vysk.

P.

Maelis

(viduryje) paventina

Klaipdos

banyios

kertin plyta,

1957 m. (LNM)

ventinta. Statybai buvo ileista apie 3 mln. rubli, kuriuos suaukojo visos Lietuvos tikintieji ir ieivijoje gyven Teli vyskupijos kunigai". Naujos banyios galjo bti statomos daug intensy viau, jeigu LSSR vadovai nebt pasipriein RKRT planams, pagal kuriuos buvo numatyta Lietuvoje ir Lat vijoje pastatyti 10 nauj ir atstatyti 15 per kar su97 B. Puinio 1954 m. rugpjio 20 d. informacija apie vysk. K. Paltaro ko apsilankym Utenoje, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 192, b. 22, 1. 27. 98 RKRT galiotinio statistiniai duomenys apie 1957 m. atliktas religines apeigas Lietuvos SSR, LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 621, 1. 31. 99 Taikos Karaliens kania ir diaugsmas", p. 12-22. Vakarai, 1991, Nr. 1,

177

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

griaut katalik banyi100. Nuo 1956 iki 1961 m. be veik nebereikjo valdios leidim remontui, pagal pa raikas be didesni problem buvo galima i valstybini fond gauti statybini mediag, todl Lietuvoje prasi djo savotikas banyi atnaujinimo bumas. Banyia maldos nam remontui kasmet ileisdavo vis didesnes pinig sumas: 1957 m. - 3,6 mln. rubli101, o 1959 m. jau 6,4 mln. rubli102. Be to, valstyb m skirti gerokai daugiau l udaryt, taiau traukt architektros paminkl sra banyi remontui: 1955-1957 m. tam buvo skirta 2,4 mln. rubli103.
3 lentel. Duomenys apie statybines mediagas, 1957-1960 m. i vals tybini fond skirtas banyi remontui Mediagos ris 1957 Cementas (tonomis) erps (vienetais) Mediena (kub. m) Plytos (vienetais) 60 8 000 Metai 1958 600 20 000 4 750 1 000 000 1959 450 20 000 4650 600 000 1960 m. 1960 400 20 000 5 000 200 000 payma,

Lentel sudaryta remiantis: RKRT galiotinio LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 95, 1. 37-38.

Viltis, kad tikjimas nebus persekiojamas, o kartu drsiau reikti savo religinius sitikinimus skatino ir aki vaizdus ateistins propagandos atoslgis. 1955-1957 m., palyginti su ankstesniais metais, vl dukart sumajo an tireliginio turinio publikacij periodinje spaudoje ir knyg leidyba. 1956 m. pabaigoje periodinje spaudoje netgi pasirod keletas straipsni, kuriuose buvo neutra liai kalbama apie religij ir neigiamai vertinami nepa grsti tikinij usipuolimai. Pavyzdiui, 1956 m. gruo dio 11 d. Tiesa" idrso ispausdinti toki Vilniaus uni versiteto aspiranto L. Drotvino nuomon: iandienin religija tiek sumodernjusi, tiek daro vairi nuolaid, 178

kad negalima sakyti, jog ji galt bti stabdis vystant moksl, technik, men" 104 . Bding to meto antireligi ns propagandos provincijoje vaizd atspindi Kdaini atvejis - ten vietoj ireklamuotos ateistins paskaitos daniausiai vykdavo okiai105. Gyvybingumo impuls Banyios gyvenimui sutei k ir soviet lageriuose ugrdinti dvasininkai. 19531957 m. Lietuv i kalinimo viet gro 238 kuni gai106. Kai kurie j buvo palauti fizikai ir moralikai, taiau netrko ir toki, kurie nesireng taikstytis su reimo nustatytais apribojimais. Ne be pagrindo RKRT galiotinis stengsi, kad jie nebt skiriami didesnes parapijas, o KGB toliau budriai sek j veiksmus. Tai buvo viena i prieasi, dl kurios KGB sekam kata lik dvasinink ne k tesumajo, palyginti su pokario metais, nors 1954 m. liepos 20 d. ijo SSRS KGB sa kymas perirti operatyvins skaitos bylas ir nu traukti nesvarbi byl tyrim. 1958 m. sausio 1 d. LSSR KGB aktyviai sek 274 kunigus 107 . Septintojo de100 RKRT 1956 m. vasario 27 d. payma Apie katalikybs padt SSRS", RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 129, 1. 45. 101 RKRT galiotinio 1957 m. antrojo pusmeio darbo ataskaita, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 194, b. 9, 1. 14. 102 RKRT galiotinio 1959 m. darbo ataskaita, ibid., ap. 205, b. 40, 1. 19. 103 RKRT galiotinio 1957 m. antrojo pusmeio darbo ataskaita, ibid., ap. 194, b. 9, 1. 15. 104 L. Drotvinas, Religijos klausimu", Tiesa, 1956 m. gruodio 11 d. 105 RKRT galiotinio staigos vyriausiosios inspektors A. akaliens 1956 m. sausio 25 d. payma, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 193, b. 10, 1. 53. 106 RKRT galiotinio 1958 m. pirmojo pusmeio darbo ataskaita, ibid., ap. 194, b . 9, 1. 31. 107 LSSR KGB 4-osios valdybos 3-iojo skyriaus 1957 m. darbo ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 500, 1. 209.

179

Netvirta
koegzistencija

1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

imtmeio pradioje RKRT galiotinis sil visus anks iau teistus kunigus vl itremti i Lietuvos, nes jie dar neigiam tak tikintiesiems ir kitiems kuni gams108. Aktyviau pradjo veikti ir 1949 m. iblakytos vienuolijos. Suvalkijoje susitelk marijon ordinui pri klaus kunigai organizavo religins literatros leidyb ir platinim, pagalb itremtiems kunigams ir tikintie siems, palaik ryius su usienyje gyvenusiais marijo nais. Soviet saugumas j veikla domjosi jau nuo 1953 m. - tada grupei marijon kunig buvo pradta agentrinio tyrimo byla Vatikano akalai"109. Aktyviau ginti Banyios teises band ir kai kurie hierarchai. Ypa daug rpesi vietos valdiai kl 1956 m. gegus mn. Lietuv grs vysk. T. Matu lionis ir 1955 m. ruden vyskupu paventintas J. Ste ponaviius. Kadangi valdia vysk. T. Matulioniui nelei do apsigyventi Kaiiadoryse, jis laikinai apsistojo Bir tone pas kun. Jon Jon. Kiek pailsjs ir sustiprjs, jis m aktyviai domtis Kaiiadori vyskupijos reika lais. Jau per 1956 m. Kaldas daugelyje vyskupijos banyi buvo skaitomas jo ganytojikas laikas, o prie 1957 m. Velykas jis aplank daugum savo diece zijos parapij. Visa tai, aiku, labai nepatiko valdiai, bijojusiai prarasti kontrol Kaiiadori vyskupijoje. 1957 m. rugsjo 6 d. be valdios inios surengtame vyskupij valdytoj pasitarime Vilniuje posdiui pir mininkavs vysk. T. Matulionis ragino nekreipti d mesio, jeigu ko nors reikalauja Rugienis ar kitokie val dininkai. Labai negerai, kada kunigai ir valdytojai nuo laidiauja ir talkininkauja" 110 . Svarbiausias io pasitari mo tikslas buvo nustatyti vienod valdytoj laikysen soviet valdios atvilgiu ir mginti apsaugoti kunig 180

seminarij nuo per didelio valdios kiimosi, vykdomo per kun. J. Stankevii. Dar 1953 m. vysk. K. Paltarokas kun. J. Stankeviiui priekaitavo, kad is pernelyg nuolaidiauja valdiai ir vienas uzurpavo kunig seminarijos valdym, nors pa gal jos statut seminarijos globju ir didiuoju kancleriu galjo bti tik vyskupas. 1953 m. vasar vysk. K. Palta rokas nepritar kun. J. Stankeviiaus silymui (sude rintam su soviet saugumu), kad seminarijos rektoriu mi vietoj atsistatydinusio kun. Kazimiero Sirno bt paskirtas Vilniaus v. Petro ir Povilo banyios klebonas kun. Mykolas Tarvydis, pagarsjs savo reveransais val diai. Po tempt deryb buvo pasirinktas kan. Kazi mieras itkus, kuris, nors dar 1947 m. taip pat buvo so viet saugumo uverbuotas, eidamas seminarijos rekto riaus pareigas nesidav jo manipuliuojamas ir stengsi atkurti deram bsim kunig aukljimui atmosfer111. Nepasitenkinimas kun. J. Stankeviiaus veikla dar la biau padidjo 1956-1957 m., kai jis, nepasitars su ki tais valdytojais ir vyskupais, atleido i seminarijos kele t dstytoj, sutiko, kad SSRS konstitucijos ir istorijos kursus seminarijoje dstyt pasaulietis. Nors kun. J. Stankeviius ir nepasira 1957 m. rug sjo 6 d. vykusio pasitarimo protokolo, kuriame buvo ai kiau apibrtos vyskupij valdytoj teiss ir bendra atsa108 J. Rugienio 1960 m. k o v o 10 d. ratas LKP CK sekretoriui V. Niun kai, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 205, b. 40, 1. 30-31. 109 1954 m. vasario 9 d. payma apie LSSR M V D Kauno miesto sky riaus darbo patikrinim, LYA, f. K-l, ap. 14, b. 116, 1. 87. 110 Agento Liepos 1957 m. rugsjo 13 d. praneimas, ibid., ap. 45, b. 98, 1. 55. 111 A. Streikus, Lietuvos dvasininkai raudonajame voratinklyje", Nau jasis idinys-Aidai, 2001, Nr. 4, p. 155-160. 181 Netvirta koegzistencija 1950-1964 m.

komyb u seminarijos reikalus, Vilniaus ir i kalinimo viet grusi vyskup pastangos priversti J. Stankevi i atsivelgti j nuomon ir maiau pataikauti val diai iai aikiai kl nerim. Naujas RKRT galiotinis Justas Rugienis, suinojs apie 1957 m. rugsjo 6 d. vy kus pasitarim, sil imtis ryting veiksm, kad dvasi ninkams nepavykt rasti bendros kalbos dl kovos su soviet valdia, ir neleisti, kad seminarija islyst i tie siogins J. Stankeviiaus globos112. Kun. J. Stankeviiaus taka dar labiau sumajo, kai 1957 m. lapkriio 14 d. vysk. T. Matulionis j atleido i Kaiiadori vyskupijos generalinio vikaro pareig ir paskelb savarankikai val dysis vyskupij. Tai paskatino ir LSSR KGB prabilti apie pavojingas tendencijas KB viduje. Prajus vos ke lioms dienoms po io vykio, LSSR vadovybei buvo i sista isami payma, kurioje buvo pateikti faktai, pasak jos autori, akivaizdiai liudijantys, kad pastaruoju me tu visose vyskupijose, iskyrus Kauno, gr i kalinimo viet katalik autoritetai ir respublikoje lik antitarybikai nusiteik kunigai blokuojasi tarpusavyje, bando paveikti paangiai nusiteikusius dvasininkus ir vieningu frontu stoti prie taryb valdios politik banyios at vilgiu"113. Nors vysk. J. Steponaviius Vilniuje rezidavo kaip vysk. K. Paltaroko pagalbininkas, jo perspektyvos likti vysk. K. Paltaroko pdiniu neatrod didels. KGB jau nuo 1953 m. rudens band uverbuoti bsimj vysku p, taiau j pastangos buvo bergdios114. B. Puinio pirmieji atsiliepimai apie naujj vyskup taip pat buvo labai nepalanks: Jzuitas fanatikas, emos kultros mogus ir politikai nepatikimas" 115 ; neleidia kunigams dalyvauti sovietins propagandos kampanijose, pats jose atsisako dalyvauti; ragina tikiniuosius rayti skundus 182

Maskv; inspiravo tikinij praym grinti v. Jok bo ir Pilypo banyi116. RKRT galiotinis sil kuo grei iau Vilni perkelti P. Mael, o J. Steponavii itrem ti Paggius. Taiau visus soviet valdios planus su griov 1957 m. gruodio 17 d. Vilniaus kurij neoficia liu keliu atjs laikas i Romos. Atsakydamas vysk. T. Matulionio slapt laik, ventasis Sostas leido jam pdinio teismis konsekruoti vyskupu Vincent Sladke vii arba S. Kik, o vysk. J. Steponavii paskyr Pa nevio vyskupijos ir Vilniaus arkivyskupijos apatali niu administratoriumi 117 . Soviet valdia net nesileido kalbas dl V. Sladkeviiaus (tai nesutrukd vysk. T. Ma tulioniui 1957 m. gruodio 24 d. slaptai paventinti V. Sladkevii), taiau su popieiaus valia dl Panevio ir Vilniaus arkivyskupijos turjo skaitytis, nes man: Maelis nesiprieins popieiaus valiai, o Stankeviiaus paskyrimui pasiprieint kunigai. Be to, sprendiant klausim teks atsivelgti ne tik vidinius ms respub likos, bet ir [] platesnius interesus" 118 .
112 J. Rugienio payma apie 1957 m. rugsjo 6 d. vykusi nelegali vyskup konferencij, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 192, b. 26, 1. 69. 113 LSSR KGB 1957 m. lapkriio 13 d. payma LSSR MT pirmininkui M. umauskui Apie prieik katalik dvasininkijos autoritet veikl Lietuvoje", LYA, f. K-l, ap. 45, b. 97, 1. 28-29. 114 Pastaba prie agento Petraiio 1955 m. spalio 21 d. praneimo, ibid., b. 1274, 1. 227. 115 B. Puinio 1956 m. spalio 22 d. ratas A. Sniekui ir M. umauskui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 193, b. 10, 1. 39. 116 B. Puinio 1956 m. gegus 16 d. ratas A. Sniekui ir K. Liaudiui, ibid., 1. 32-33. 117 Vatikano valstybs sekretoriaus D. Tardini'o 1957 m. gruodio 2 d. ratas vysk. T. Matulioniui, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 97, 1. 399-400. 118 J. Rugienio 1957 m. gruodio 23 d. ratas A. Sniekui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 193, b . 26, 1. 50.

183

Netvirta
koegzistencija

1950-1964

m.

Taigi vysk. T. Matulionis sutrukd soviet valdiai pasiekti strategin antibanytins politikos tiksl - KB valdym Lietuvoje sutelkti vieno valdiai parankaus dvasininko rankose. Vysk. T. Matulionis band teisin ti" ir savo pdinio padt, t. y. gauti soviet valdios leidim jam eiti naujas pareigas. 1958 m. laike LSSR MT jis, kaip ir vliau atuntojo deimtmeio kataliki kojo mogaus teisi sjdio veikjai, rmsi SSRS kon stitucija, kuri, pasak jo, garantuodama pilieiams si ns laisv, respektuoja ne tik j religinius sitikinimus, bet ir tas formas, kuriomis j religinis gyvenimas tvar kosi" 119 . Taigi vysk. T. Matulionis siek Banyios teisi oficialaus pripainimo, o ne kurti pogrindin Banyios struktr kaip pasiprieinimo antibanytinei politikai model.

Buldozerinis ateizmas Lietuvoje

1957 m. birelio mn. vykusiame SSKP CK plenume N. Chruiovui pavyko atsikratyti taking, senajai J. Stalino gvardijai priklausiusi bendraygi, neva su dariusi antipartin grup" (tai buvo V Molotovas, G. Malenkovas, Klimentas Voroilovas, Lazaris Kaganoviius ir kt.). Soviet Sjungoje didel tak valdios sprendim primimui gijo vadinamieji ideologai" (M. Suslovas, Jekaterina Furceva, Leonidas Iljievas) ir komjaunimo vadai Aleksandras elepinas bei Vladimi ras Semiiastnas (vliau paeiliui vadovav KGB). J po zicijoms sustiprjus, visas vidaus gyvenimo sritis vl im ta labiau ideologizuoti, o valdia nusiteik aktyviau nai kinti religijos liekanas". Buvo imta kalbti apie socia
184

listins visuomens sukrim ir planus per du deimt meius sukurti komunistin visuomen. Religinio gyve nimo atgijimas, kur 1953-1957 m. patyr ne tik KB, bet ir kitos Soviet Sjungoje veikusios krikioniko sios konfesijos, niekaip nesiderino su socialistins visuo mens kiu. Vyriausieji reimo ideologai, aikindami i prieta r, vis atsakomyb dl religijos ilikimo ir sustiprjimo vert pragmatinei religinei politikai, kuri pastarj de imtmet vykd RSBRT ir RKRT. 1958 m. spalio 4 d. pa gal SSKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus, kurio vadovu buvo paskirtas grieto kurso religijos atvilgiu alininkas L. Iljievas, parengt paym SSKP CK pre zidiumo priimtas slaptas nutarimas Apie mokslinsateistins propagandos trkumus" iki tol vykdyt politi k religini organizacij atvilgiu apibdino kaip stali nizmo apraik. Ji es leido sudaryti slygas skleisti reakcingos" ideologijos propagand, sustiprti religi nms organizacijoms ir vl padidti gyventoj religingu mui. Labiausiai iame nutarime kliuvo RSBRT ir RKRT, kurios es prastai vykdo savo funkcijas, kartais nepa grstai tenkina dvasinink norus bei palaiko j reikala vimus, laiku neinformuoja partini ir tarybini organ apie kulto tarnautoj, religini sekt ir bendruomeni veikl"120. Be tradicini raginim sustiprinti ateistin propagand, dokumento autoriai pabr ir btinyb administracinmis priemonmis riboti religini organi zacij veikl.
119 Vysk. T. Matulionio 1958 m. sausio 3 d. laikas LSSR MT, LYA, f. K -l, ap. 45, b . 97, 1. 389. 120 . , "", ,, 1994, No 5, c. 28.

185

Netvirta koegzistencija 1950-1964 m.

Soviet reimo religins politikos posk adjo ir kadr kaita. Dar 1957 m. vasario mn. i RKRT galioti nio Lietuvos SSR pareig buvo atleistas B. Puinis. 1955-1956 m. jis, taikydamasis prie naujos konjunkt ros ir siekdamas tikti savo vadovams Maskvoje, vietos valdios nuomone, persisteng ir pasidar pernelyg libe ralus Banyios atvilgiu. Labiausiai juos, matyt, suerzi no tai, kad B. Puinis, vykdydamas RKRT nurodymus, pats ragino Vilniaus vyskupus reikalauti grinti arki katedr. Nauju RKRT galiotiniu buvo paskirtas ne ma iau prieikas KB, tik daug pastovesnio ir grietesnio bdo J. Rugienis, turjs nema darbo represinse struktrose patirt. RKRT pirmininku 1957 m. birelio mn. vietoj beveik prie metus mirusio I. Polianskio buvo paskirtas didel ideologinio darbo patirt turjs A. Puzinas. 1958 m. lapkriio 26-27 d. vykusiame vi sos Soviet Sjungos RKRT galiotini pasitarime, ku riame buvo svarstomas mintas slaptas SSKP CK pre zidiumo 1958 m. spalio 4 d. nutarimas, pagrindin pra neim skaits A. Puzinas buvusi tarybos vadovyb kritikavo u per dideles nuolaidas dvasininkams ir nu rod, kad ateityje reiks riboti jos veikl: mainti mal dos nam ir dvasinink skaii, grietai reaguoti sta 121 tym paeidimus . Lietuvoje parengiamasis naujos antireligins kampa nijos darbas prasidjo anksiau negu buvo duotas kon kretus signalas i Maskvos, t. y. iki SSKP CK 1958 m. spalio 4 d. nutarimo. Jau 1957 m. rugpjio 12 d. LKP CK biuras apsvarst ir prim nutarim Apie moksli ns-ateistins propagandos padt respublikoje ir jos pa gerinimo priemones". Kaip teigta iame nutarime, dl antireliginio darbo susilpnjimo ir aktyvi imperialisti ns reakcijos" pastang panaudoti katalik dvasininkus
186

kovai su komunistine pasaulira KB Lietuvoje suak tyvino savo veikl. Vl ypa pabrta, kad kunigai kursto nacionalistines aistras". Nors kaip pagrindin atsakomoji priemon buvo numatyta pagerinti mokslin ateistin propagand, partijos ir valstybs institucijoms taip pat buvo duotas grietas nurodymas neleisti, kad dvasininkai perengt sovietini statym nubrtus re ligins veiklos rmus 122 . 1953-1957 m. de facto leistas ribas perengusi dva sinink pastoracins veiklos kontrols atkrimas tapo vienu i svarbiausi valdios rpesi. Soviet saugu mas jau 1957 m. antrojoje pusje vl griebsi represij prie aktyvesnius dvasininkus. bausms atlikimo vie tas, motyvuojant tuo, kad jiems buvo neteisingai taikyta amnestija, buvo grinti kunigai J. Balinas, Stanislo vas Dobrovolskis, Kazimieras Vasiliauskas, antr kart nuteisti kunigai Jonas Buliauskas, S. Kikis, Aleksan dras Markaitis SJ, Algimantas Moius, Petras Rauda, Alfonsas Svarinskas. 1957-1958 m. taip pat buvo repre suoti kunigai A. Bunkus, J. Jonys, Antanas Jurgaitis, kan. Kazimieras Dulksnys. Formalus pagrindas nuteisti kunig iuo laikotarpiu daniausiai bdavo antisovietins literatros laikymas arba antisovietin propaganda: i trylikos 1957-1958 m. nuteist kunig u tokias nuodmes" nukentjo devyni. Akivaizdiai matyti, kad taip buvo susidorota su aktyviausiais kunigais: penke riems metams nuteistas kun. A. Jurgaitis danai lank savo parapijos tikiniuosius, kalbdavosi su komjaunuo121 J. Rugienio informacija LKP CK apie sjungin RKRT galiotini pa sitarim, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 205, b. 13, 1. 35-36. 122 LKP CK biuro 1957 m. rugpjio 12 d. posdio protokolas, ibid., ap. 191, b. 348, 1. 18-25.

187

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

liais, buvo paras savo parapijos tikintiesiems katekiz m123; deimiai met nuteistas kun. A. Mocius buvo subrs v. Jzaus irdies brolij, rpinosi savo parapi jiei morale, pats gyveno asketikai124; kunigai S. Ki kis ir A. Svarinskas aktyviai apatalavo kituose SSRS regionuose; kun. A. Markaitis nuteistas u nelegalios religins literatros raym; kan. K. Dulksnys suimtas po to, kai vysk. K. Paltaroko galiotas pareik protest prie pasauliei dstytoj sileidim seminarij125; kun. J. Jonys represuotas siekiant apriboti vysk. T. Ma tulionio galimybes veikti. Soviet valdia msi grietesni veiksm ir prie neklusnius Banyios hierarchus. 1957 m. lapkriio 26 d. LSSR KGB ikl baudiamj byl dl 1957 m. rugsjo 6 d. vykusio vyskupij valdytoj susirinkimo, atliko kratas vysk. T. Matulionio ir prel. B. Suiedlio namuose, apklaus kitus pasitarimo dalyvius, taiau, nepavykus nustatyti, kad pasitarimo metu bta antisovietini pareikim, 1958 m. sausio 11 d. bylos tyrim turjo nutraukti 1 2 6 . RKRT galiotinis ir LSSR KGB sil daugiausia rpesi klus vysk. T. Matulion itremti u Lietuvos rib pritaikius LSSR ATP 1957 m. sausio 21 d. sak, draudus Lietuv grti buvusiems vyriau sybs nariams, politini partij vadovams ir aktyviems nacionalistinio pogrindio dalyviams"127. Vis dlto atsi velgus tai, kad Lietuvos tikinij akyse vysk. T. Ma tulionis jau buvo taps tikjimo kankiniu ir jo ketvirtas kalinimas galjo smarkiai kompromituoti soviet val di, buvo pasirinktas maiau skausmingas variantas: 1958 m. spalio mn. vyskupas buvo prievarta ikeldin tas eduv, kur budriai KGB priirimas praleido pas kutinius savo gyvenimo metus. 188

 Latvijos pasienyje esant Nemunlio Radvilik 1959 m. valdia privert kraustytis ir Kaiiadori vys kupijos augziliar vysk. V. Sladkevii. Nors i pradi buvo numatyta spausti Kaiiadori vyskupijos kapitul, kad ji valdytoju vl irinkt kan. J. Stankevii, taiau kapitulos pirmininkui J. Matulaiiui-Labukui pavyko ti kinti valdios atstovus atsisakyti tokios minties. Po ilg deryb buvo rastas kompromisinis variantas: kapituli niu vikaru irinktas kan. Juozas Meidus, kuris prie tai KGB buvo uverbuotas kaip agentas Jurginis. Taps valdytoju, jis neteik soviet saugumui reikalingos in formacijos, derino savo veiksmus su vysk. T. Matulio niu, palaik ryius su jzuitais, dirbusiais kitose Soviet Sjungos respublikose, A. ekeviiumi ir P Lygnugariu 128 . Todl 1962 m. vasar, spaudiamas valdios at stov, kan. J. Meidus turjo pasitraukti i Kaiiadori vyskupijos valdytojo pareig, o kapitula nauju valdytoju irinko vienintel valdiai priimtin kandidat kan. Po vil Bak. 1959-1960 m. vl labai palijo ir vysk. J. Steponavi iaus santykiai su soviet valdia. 1959 m. jis band protestuoti prie tai, kad galiotinio nurodymu buvo pa123 Pagal kun. A. Jurgaiio archyvin tardymo byl, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 44381/3. 124 Pagal kun. A. Mociaus archyvin tardymo byl, ibid., b. 44166/3. 125 Vyskupas p. 92. 126 Baudiamoji byla dl nelegalios konferencijos, jvykusios 1957 m. rugsjo 6 d. Vilniaus arkivyskupijos kurijos patalpose, LYA, f. K-l, ap. 43, b. 58, 1. 1-83. 127 LSSR KGB pirmininko K. Liaudio 1958 m. k o v o 26 d. ratas A. Sniekui, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 98, 1. 9. 128 J. Rugienio 1962 m. balandio 17 d. payma apie Kaiiadori vys kupijos valdytoj J. Meid, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 64, 1. 72-73. Kazimieras Paltarokas: bibliografija, aminink atsiminimai,

189

Netvirta
koegzistencija

1950-1964

m.

keisti seminarijos rektorius ir kai kurie dstytojai, o kai kurie klierikai buvo paalinti i seminarijos. 1960 m. vasario 12 d., nesuderins su galiotiniu, jis isiuntinjo dekanams aplinkrat, kuriame nurod prie Velykas btinai surengti rekolekcijas kunigams ir tikintiesiems, paraginti kunigus patobulinti pamokslus: aikinti tikin tiesiems ne tik quid agendum est", bet ir quid credentum est", pamokslus sakyti, o ne skaityti. Be to, 1960 m. pavasar vysk. J. Steponaviius atsisak suteik ti kunigysts sakrament trims baigusiems seminarij klierikams, tardamas, kad jie - KGB agentai. 1960 m. rugpjio 26 d. LSSR KGB pirmininkas Alfonsas Ran dakeviius pasil LKP CK sekretoriui Borisui arkovui itremti vysk. J. Steponavii Veisiejus. Apsvarsts pasilym, LKP CK biuras nutar geriau perkelti j kur nors iaurs rytus, nes Veisiejai buvo per arti Lenkijos sienos129. 1961 m. sausio mn. vyskupas buvo jga ikeldintas agar, o Vilniaus arkivyskupijos kapi tula, galiotinio spaudiama, kapituliniu vikaru irin ko" kan. eslov Krivait. Taigi septintojo deimtmeio pradioje kanonikai vyskupij vald tik vysk. P Mae lis, 1959 m. Teli vyskupijos administratoriumi paskir tas po to, kai Vatikan pasiek patikima informacija apie tragik vysk. V Boriseviiaus likim. Didiausi nerim vietos valdiai kl Banyios ta ka jaunajai kartai. 1958 m. vasar surengs reid - ap lanks kelias Panevio vyskupijos banyias, J. Rugie nis dar kart sitikino, kad beveik visur kunigai atvirai rengia dideles vaik grupes Pirmajai Komunijai130. ga liotinis ir anksiau ne kart dl to buvo spjs LSSR vadovus, taiau tik dabar jie pritar grietesnms prie monms prie aktyviausiai vaikus katechizuojanius ku nigus. Minto reido metu demaskuoti" kunigai neteko
190

registracijos paymjim. 1959 m. u vaik katechizavim vienus metus kalti buvo nuteisti kunigai M. Gilys ir I. Pakalnikis. 1959-1961 m. buvo priimta net keletas vairi lygi soviet valdios institucij nutarim, kurie turjo smar kiai sugrietinti religinio gyvenimo kontrol. 1959 m. balandio 20 d. LKP CK biuras prim dar vien nuta rim, kuriame nurod RKRT galiotiniui ir vietos val dios institucijoms neleisti, kad kunigai paeist sovie t valdios jiems nustatytus veiklos apribojimus (katechizuoti vaikus, lankyti ligonius ligoninse, kaldoti)131. Ir kart LKP CK aplenk Maskv, nes analogikas SSKP CK nutarimas buvo priimtas tik 1960 m. pra dioje132. 1961 m. kovo 16 d. SSRS MT patvirtino RKRT parengt instrukcij Dl religini kult staty m taikymo" 133 . Atkurti susilpnjusi religinio gyveni mo kontrol turjo padti 1961 m. atlikta nauja regist ruot ir neregistruot, bet faktikai veikusi religini bendruomeni, maldos nam ir j turto apskaita. Kaip teig J. Rugienis, po inventorizacijos ir i naujo nusta ius banyi pastat vert, draudimo ir ems rentos
129 LSSR KGB susirainjimas su LKP CK dl vysk. J. Steponaviiaus i keldinimo i Vilniaus, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 190, b. 12, 1. 86-87. 130 J. Rugienio 1958 m. liepos 8 d. ratas A. Sniekui, ibid., ap. 194, b . 9, 1. 84. 131 LKP CK biuro 1959 m. balandio 20 d. nutarimas Dl fakt, kai kunigai paeidia tarybinius kult statymus", ibid., ap. 196, b. 98, 1. 38-39. 132 SSKP CK 1960 m. sausio 13 d. prim nutarim Dl priemoni dvasinink vykdomiems tarybini kult statym paeidimams lik viduoti". 133 RKRT instrukcija Dl religini kult statym taikymo", LYA LKP DS, f. 1771, ap. 208, b. 16, 1. 52-59.

191

Netvirta
koegzistencija

1950-1964

m.

mokesi 1961 m. buvo surinkta keturis kartus dau giau. Sugrietinus kunig pajam kontrol, j mokam mokesi absoliuti iraika taip pat dvigubai padidjo134. 1960 m. i Maskvos pasigirdo priekait LSSR vado vybei dl pernelyg liberalaus jos poirio banyi re monto bei statybos darbus. Vis pirma ukliuvo Klaip doje ikilusi nauja banyia, kurios statybai vietos val dia pritar tik spaudiama RKRT. Nuvyks Maskv konsultuotis, ar leisti atidaryti jau pastatyt banyi, LKP CK ideologijos sekretorius V Niunka daugiausia priekait igirdo ne vien dl paties leidimo statyti ba nyi, bet ir dl to, kad banyia buvo pastatyta tokia didel, kad jos statybai netrko statybini mediag135. Dievagojsis, jog leisti statyti banyi privert tuome tiniai RKRT vadovai, A. Sniekus sutiko, kad vietos valdia per maai kontroliavo pai statybos eig. Pa sak jo, davus leidim, reikjo visaip vilkinti ir trukdy ti 1 3 6 . io pastato tolesn likim 1960 m. gruodio 3 d. specialiame LKP CK biuro posdyje svarst jo dalyviai pritar SSKP CK adresuoto laiko projektui, kuriame vis tiek sil leisti atidaryti jau pastatyt banyi, mo tyvuodami tuo, kad prieingu atveju kilt didelis tikin ij nepasitenkinimas ir bt pakenkta propagandai137. Taiau 1961 m. sausio 10 d. vykusiame SSKP CK sekre toriato posdyje dalyvavs A. Sniekus gavo nurodym iekoti bd isprsti i problem neleidiant atidaryti 138 banyios . Banyios pastatas buvo konfiskuotas jos statytojus apkaltinus finansinmis aferomis. Laimingai ivengusi didesni nemalonum dl Klai pdos, LSSR valdia labai sugrietino leidim remon tuoti banyias idavimo tvark, beveik visikai nutrau k statybini mediag skyrim i valstybini fond.
192

Dl to 1961 m. banyi remonto darb buvo atlikta u deimteriopai maesn nei 1959 m. sum - 61 tkst. rubli139. 1959 m. J. Rugienis pasil perirti ir ar chitektros paminkl sra, kur, jo manymu, traukta per daug maldos nam. Pasak jo, reikia atsi velgti ne tik architektr, bet ir politinius momen tus 1 4 0 . Nepaisant to, po keleri met Maskva vl kalti no respublikos valdi dl per didelio dmesio banyi restauravimui. 1962 m. liepos 7 d. laikratyje Izvestija" pasirod straipsnis, kuriame teigta, kad Lietuvoje daug l vaistoma seniems architektros paminklams ir banyioms restauruoti (pamintas v. Kazimiero banyios ir v. Onos banyios varpins remontas), o Vilniaus Spalio rajono poliklinika merdi 141 . Taip mgin ta pakurstyti dar 1960 m. pabaigoje kilus konflikt dl pili restauravimo. Kaltinimai dl v. Kazimiero bany ios remonto buvo visikai nepagrsti, nes, iklus vyno sandl, ia turjo bti rengtas Ateizmo muziejus. Potencialiu religinio gyvenimo kontrols rankiu tapo ir 1961 m. birelio 26 d. LSSR AT patvirtinto LSSR baudiamojo kodekso (toliau - BK) 143-145 straipsniai,
134 RKRT galiotinio 1961 m. darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 61, 1. 26. 135 LKP CK biuro 1960 m. gruodio 3 d. posdio stenograma, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 190, b. 12, 1 . 113. 136 Ibid., 1. 116. 137 A. Sniekaus 1960 m. gruodio 7 d. laikas SSKP CK, ibid., 1. 109. 138 J. Anderson, o p . cit., p. 25. 139 RKRT galiotinio 1961 m. darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 62, 1 . 25. 140 J. Rugienio 1959 m. liepos 30 d. ratas A. Sniekui ir M. umauskui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 205, b. 13, 1. 55. 141 . , ", , 7 1962 .

193

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

numat laisvs atmimo nuo 6 mnesi iki 5 met bausmes u religinio kulto statym paeidimus. Ypa plaiai buvo galima interpretuoti 144 straipsn, skelbu s, kad u vadovavim arba dalyvavim grupje, kurioje, prisidengiant religini idj propagavimu, ksinamasi moni sveikat, asmenyb arba j teises ir raginama atsisakyti visuomenins veiklos, numatyta laisvs at mimo nuo 3 iki 5 met bausm 142 . Taiau Lietuvoje, skirtingai negu kituose Soviet Sjungos regionuose, ios sovietins teiss normos beveik nebuvo naudojamos kaip antireligins kovos ginklas. U antisovietin veik l, kuo anksiau daniausiai bdavo prisidengiama no rint susidoroti su pernelyg aktyviais dvasininkais, teist kunig iuo laikotarpiu taip pat nebuvo. 1959-1964 m. laisvs atmimo bausms i viso buvo skirtos 8 kuni gams: trys i j nuteisti u sufabrikuotus kriminalinius nusikaltimus, keturi - u vaik katechizavim, vienas u auk rinkim neteistu bdu. Kur kas daniau kuni gai buvo drausminami laikinai atimant registracijos pa ymjim: 1961-1964 m. ilgesniam ar trumpesniam lai 143 kui jo buvo netek 33 kunigai . Viena i svarbiausi soviet reimui ikilusi religi ns politikos dilem buvo susijusi su jo nuostata religi ni organizacij institucins hierarchijos atvilgiu. Sie kiant likviduoti religines organizacijas, buvo btina sil pninti hierarchinius ryius j viduje. Kita vertus, veiks mingesn religinio gyvenimo kontrol galjo bti utik rinta tik ilaikius tradicin hierarchin struktr. 1943-1957 m. Soviet Sjungoje aikiai dominavo ant rasis pasirinkimo variantas. Su tam tikromis ilygomis pagal tok princip antibanytin politika buvo vykdoma ir Lietuvoje. N. Chruiovo ir jo komandos inicijuotas
194

tariam stalinizmo apna valymas i bolevizmo teori jos ir paskelbtas komunizmo sukrimo kis atgaivino ankstyvajam bolevizmui bding poir banytin hierarchij. 1960 m. J. Rugienis ra: Bet koks religi nis centras, kad ir kokiai konfesijai jis priklausyt, at lieka labai svarb vaidmen platinant religinius prieta rus tarp gyventoj [...]. Religini centr savival dvasi ninkijos atvilgiu ir dvasininkijos savival tikinij at vilgiu bus galima panaikinti tik likvidavus religinius centrus. inoma, tai labai sudtingas klausimas, taiau, nordami pakirsti dvasininkijos tak liaudiai, privalo me eiti ta kryptimi. Katalik atvilgiu ms pirmuiau sia pareiga - imtis priemoni, kad nebt leista paven tinti nauj vyskup"144. ias mintis buvo bandyta gy vendinti ir praktikai. 1961 m. pradioje sudtinga situacija susiklost Pa nevio vyskupijoje, kurios kapitula po vysk. J. Stepo naviiaus nualinimo atsisak valdytoju rinkti kan. C. Krivait, o galiotinis ignoravo Vatikano potvark laikinu vyskupijos apataliniu administratoriumi skirti prel. Povil idlausk. Valdia ryosi radikaliam eks perimentui - palikti i vyskupij be valdytojo, bet po poros met irykjo daugiau tokio sprendimo neigia mybi negu teigiamybi. Bdinga tai, kad io eksperi mento rezultatus apibendrino soviet saugumas, kuris tiesiogiai rpinosi reimo stabilumu. LSSR KGB pirmi ninko A. Randakeviiaus pasirayt paym A. Snie142 Lietuvos TSR baudiamasis kodeksas, Vilnius, 1961, p. 78. 143 J. Rugienio 1965 m. lapkriio 28 d. ratas RKRT pirmininko pava duotojui V. Riazanovui, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 148, 1. 19. 144 J. Rugienio 1960 m. k o v o 1 d. ratas RKRT pirmininkui A. Puzinui, ibid., ap. 3, b. 56, 1. 20. Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

195

kui parengusio kpt. Juozo Gudaviiaus teigimu, i priemon, nors ir apribojo kenksming reakcing Pa nevio vyskupijos dvasinink tak", sukl ne ma iau problem: 1) tapo sunkiau kontroliuoti pavieni kunig veiksmus; 2) kadangi kunigai ignoravo RKRT galiotinio bandymus paiam skirti ir perklinti kuni gus i vienos parapijos kit, atsirado laisv parapij, o tai sukl tikinij nepasitenkinim. Paymos auto rius sil eksperiment baigti, nes, pasak jo, reikia mos tam aplinkybs dar nepribrendo" 145 (r. 9 pried). Valdia io eksperimento metu buvo gana atsargi, paly ginti su veiksmais prie RSB kituose SSRS regionuose, kur daugelyje parapij dvasininkai neregistruoti specia liai, kad vliau bt galima jas panaikinti. Tuo tarpu Lietuvoje nebuvo pasinaudota netgi natraliu" kunigo nebuvimu parapijoje. Vietos valdia taip pat neskubjo toliau retinti vei kusi maldos nam tinklo. RKRT galiotinio duomeni mis, 1958-1963 m. Lietuvoje buvo udarytos 33 katali k banyios ir 15 kit konfesij (iskyrus staiatikius) 146 maldos nam . Taiau i tikrj tuo metu buvo uda ryta tik 15 katalik banyi, visos kitos neveik jau nuo 1949 m., 1958-1963 m. j udarymas tik oficialiai formintas. I 15 udaryt kit konfesij maldos nam didioji dauguma priklaus baptistams ir adventistams, kuri religins bendruomens buvo labai maos. 19581963 m. antireligin kampanija pirmiausia buvo nu kreipta prie didiausi Soviet Sjungos religin kon fesij - RSB. Ji ypa nukentjo Ukrainoje, Baltarusijoje ir Moldovoje: Ukrainoje 1958-1964 m. buvo udaryta 48 proc. iki tol veikusi cerkvi, Baltarusijoje 147 56 proc, o Moldovoje - net 59 proc.
196

4 lentel. RSB ir Lietuvos KB priklausiusi maldos nam, dvasinin k, vienuolyn ir dvasini seminarij kiekybins raidos 1958-1964 m. RSB 1958 m. 1965 m. KB Nuo 1958 m. 1965 m. stoliai (proc.) Maldos namai jose klausytoj Dvasininkai Vienuolynai Lentel sudaryta remiantis: 13 324 10 1700 12 169 56 . 7551 5 745 7410 19 56 40 65 45 662 1 75 945 0 628 1 60 869 0 Nuo stoliai (proc.) 5 20 5 0 dinamika

Dvasins mokyklos

83, 85, ataskaita,

109; RKRT g a l i o t i n i o 1958 m .

1943-1964 ., .. pirmojo pusmeio darbo

LCVA, f. R-181, ap. 3, b . 52, 1. 26; RKRT g a l i o t i n i o 1964 m. d a r b o ataskaita, i b i d . , b . 67, 1. 38.

Nebe tokie saugs pasijuto ir Lietuvos staiatikiai. Pirmiausia ikilo grsm Vilniuje vis dar veikusiems staiatiki vienuolynams. 1958 m. pradioje Vasilij Guin pakeits naujas RSBRT galiotinis Lietuvos SSR Aleksandras Jefremovas sil udaryti abu staia tiki vienuolynus148. 1960 m. buvo udarytas atskiras moter vienuolynas. Vienuols persikraust v. Dva sios vyr vienuolyn, kuriam, nepaisant respublikos valdios daugkartini raginim j udaryti, pavyko igy venti ir i audr. 1961-1963 m. buvo udarytos 8 sta iatiki cerkvs, 3 i j - Vilniuje.
145 LSSR KGB 1963 m. vasario 4 d. payma A. Sniekui apie padt Pa nevio vyskupijoje, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 627, 1. 112-114. 146 RKRT galiotinio 1963 m. darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b . 65, 1. 29. 147 J. Anderson, o p . cit., p. 56. 148 RSBRT galiotinio LSSR pateikta 1958 m. vienuolyn veiklos ata skaita, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 205, b. 13, 1. 101. Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

197

Senoji Sintaut banyia, sugriauta per Antrj pasaulin kar (LNM)

Kad procesas tapt negrtamas, udaryti maldos na mai kituose Soviet Sjungos regionuose neretai bda vo sunaikinami. LSSR MT pirmininko pavaduotoja Leo kadija Dirinskait-Piliuenko 1962 m. taip pat sil nugriauti 43 udarytus ir nenaudojamus maldos na 149 mus , taiau toki radikali antireligins kovos plan Lietuvoje nebuvo spta gyvendinti. 1959 m. rugpjio mn. Truskavoje (buv. Ramygalos r.) buldozeriu buvo
198

sulyginta su eme 11 koplytli, likusi per kar sude gusios banyios ventoriuje. Vilniuje v. Jzaus ir dies banyia buvo perstatyta Statybinink namus, o 1957-1960 m. Klaipdoje pastatyta Taikos Karaliens banyia tapo miesto filharmonija. Daug agresyviau Lietuvoje buvo naikinamos vadina mosios ventosios vietos, sutraukdavusios minias tikin ij. J netrukdomas egzistavimas ypa akivaizdiai nesiderino su N. Chruiovo deklaruotu mitu, es So viet Sjungoje egzistuoja socialistin visuomen. B tent prie iuos objektus ir buvo usimota pirmiausia. 1958 m. lapkriio 28 d. priimtas specialus SSKP CK prezidiumo nutarimas pareigojo partines organizacijas per trump laik plaiu politiniu masiniu darbu ir moksline-ateistine propaganda pasiekti, kad ventj viet lankymas pasibaigt ir jos bt udarytos" 150 . Taip pat buvo nurodyta, kad ventosios vietos turi bti likviduojamos vietos gyventoj pritarimu. Dl valdios trukdym sumajs maldinink aktyvumas buvo trak tuojamas kaip pritarimas. Reaguodamas centro direktyv, 1959 m. balandio 20 d. LKP CK biuras taip pat prim nutarim, kuria me buvo numatyta, kaip per didiuosius atlaidus suma inti tikinij antpld iluv, emaii Kalvarij, Vilniaus ir Vepri (Ukmergs r.) kalvarijas. Buvo nuro dyta per visuomens informavimo priemones demas kuoti" i viet ventum, atlaid metu organizuoti
149 L. Dirinskaits payma SSKP CK Propagandos ir agitacijos skyriui (be datos), LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 806, 1. 10. 150 SSKP CK prezidiumo 1958 m. lapkriio 28 d. nutarimas Dl prie moni masiniam ventj viet lankymui nutraukti", , 1997, No 4, c. 127-128.

199

Netvirta koegzistencija 1950-1964 m.

masinius pasaulietinius renginius, imtis priemoni, kad atlaidus atvykt kuo maiau kunig, valstybini transporto priemoni valdytojams udrausta naudoti jas maldininkams veti151. Jeigu tiktume J. Rugienio infor macija, ios priemons buvo labai veiksmingos: per tre jus metus maldinink skaiius iki tol labiausiai juos traukusiose sakralinse vietose sumajo daugiau nei deimt kart. Taiau, atrodo, i statistika atspindi ne realyb, o tam tikrus galiotinio tikslus: 1) parodyti sa vo darbo veiksmingum; 2) pagrsti galimyb sunaikinti kai kurias ventsias vietas.
5 lentel. ventj viet lankymas 1958-1961 m., tkst. Vietov 1958 iluva emaii Kalvarija Vepriai 40 000 30 000 10 000 1959 20 000 10 000 2 500 Metai 1960 12 500 6 000 2 000 1961 3 000 1 500 1 500

Lentel sudaryta remiantis: J. Rugienio 1961 m. spalio 20 d. payma, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 208, b . 16, 1. 78.

Atsivelgdamas galiotinio statistik, 1961 m. vasa rio mn. LKP CK biuras pritar jo pasilytam ventj viet likvidavimo planui, pagal kur jau 1961 m. turjo bti sutvarkytas" Kryi kalnas netoli iauli, pradta statyti 240 viet pionieri stovykla Vepri kalvarij te ritorijoje, profilaktoriumas Vilniaus kalvarij Golgotos kalne, kunigams udrausta per religines ventes vykti 152 ventsias vietas . Bta keleto paskat pradti nuo ta da buvusio dar ne tokio reikmingo Kryi kalno. Pir ma, ia nebuvo reguliari didesni moni sambri, todl buvo nepatogu imtis atsakomj priemoni - sta tyti milicijos ukardas ar organizuoti festivalius. Antra, 200

Kryi kalnas, 1966 m. (LCVA VGDS)

kryi statymas Kryi kalne, soviet valdios nuomo ne, ne tik turjo religin prasm, bet ir aikiai buvo su sijs su tautinio isivadavimo viltimis. Pagaliau norta suinoti, kokios galima laukti tikinij reakcijos. Nors 1961 m. balandio 5 d. vykdyta kryi likvidavimo ope 153 racija, per kuri buvo sunaikinti 2179 kryiai , sukrt aplinkini rajon gyventojus ir visos Lietuvos tikiniuo151 LKP CK biuro 1959 m. balandio 20 d. posdio mediaga, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 196, b. 98, 1. 23-26. 152 J. Rugienio 1961 m. vasario 22 d. praneimas RKRT pirmininkui A. Puzinui, ibid., ap. 208, b. 16, 1. 29-30. 153 LSSR KGB iauli miesto skyriaus praneimas Apie gyventoj re akcij kryi nugriovim iauli rajono Jurgaii kalne", LYA, f. K-l, ap. 14, b . 482, 1. 85.

201

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

sius, j reakcija nebuvo tokia, kad sustabdyt vietos valdi nuo tolesni veiksm. 1962 m. buvo nugriauta dalis Vepri kalvarij koplyi, 1963 m. nuniokotos Vil niaus kalvarijos, igriautos Kryiaus kelio stotys Bero re (Plungs r.). Nordamas visikai sunaikinti Vilniaus paonje bu vusias kalvarijas, J. Rugienis ir LSSR KGB sil uda ryti v. Kryiaus banyi, kurios ventoriuje dar buvo likusios kelios koplyios. Pasak LSSR KGB pirmininko A. Randakeviiaus, is Kryiaus kelias tapo papildomu dvasiniu ir materialiniu altiniu kitoms Vilniaus bany ioms ir stabdo didjant moni atitrkim nuo religi jos" 154 . Dl neaiki prieasi tokiam pasilymui pri tarta nebuvo, kaip nebuvo vykdytas ir J. Rugienio pla nas nugriauti koplyias emaii Kalvarijoje. Soviet valdios priemons, kuri ji msi prie ventsias vie tas, buvo veiksmingos tik laikinai. T patvirtino vykiai Skiemonyse (Anyki r.): 1963 m. viet, kurioje prie metus merginai es pasirodiusi Dievo Motina, susirin ko keli tkstaniai maldinink. Dar po met milicija jau turjo griebtis prievartos, kad sulaikyt apsireikimo viet trokusius patekti apie penkis tkstanius maldi nink. Kai septintojo deimtmeio pabaigoje susilpnjo valdios kontrol, tikintieji vl plsteljo emaii Kalvarij, iluv ir Veprius. Antireligins kampanijos metu SSRS ne tik buvo u daryta beveik pus staiatiki cerkvi, bet ir dvigubai sumajo parengiam dvasinink. Lietuva taip pat tur jo neatsilikti. Jau viename i pirmj savo tarnybini rat naujajam galiotiniui A. Puzinas reikalavo dau giau dmesio skirti kunig seminarijos komplektavimui ir pasiekti, kad be galiotinio rekomendacijos niekas
202

nebt priimtas seminarij155. 1958 m. ruden RKRT svarstant konkreias priemones, turjusias apriboti KB veikl Lietuvoje, buvo siloma ivis udaryti Kauno ku nig seminarij, taiau, uuot primus tok radikal sprendim, buvo sutarta, kad i pradi uteks suma inti klierik skaii. RKRT nariai baiminosi, kad sta iatiki dvasini akademij egzistavimas gali pakursty ti nacionalistines katalik aistras" 156 . 1959 m. vasar J. Rugienio nurodymu Kauno kunig seminarijos pir m kurs buvo priimta maiau klierik, dar 6 liepta pa alinti i vyresnij kurs, todl naujus mokslo metus pradjo ne 75 aukltiniai, kaip buvo iki tol, o tik 60 j. Radikaliai buvo atnaujinta ir seminarijos profesra: bu vo priversti atsistatydinti seminarijos rektorius K. it kus, keturi dstytojai (M. Gilys, Vladislovas Micheleviius, P iukelis ir K. Statkeviius) ir prokuratorius kun. Juozapas Andrikonis. Kiek anksiau buvo atleistas ir vysk. V Sladkeviius. Taip 1958-1959 m. pasikeit dau giau nei pus seminarijos dstytoj. Kitais metais pla nuota i viso neleisti priimti seminarij nauj auklti ni, taiau J. Rugienis, motyvuodamas tuo, kad ir toliau nemainant klierik skaiiaus kunig Lietuvoje vis ma 157 s, sil kol kas atsisakyti tokio sumanymo .
154 LSSR KGB 1962 m. balandio 10 d. payma apie Vilniaus bany ias, ibid., ap. 3, b. 39, 1. 32. 155 A. Puzino pastabos dl RKRT galiotinio 1957 m. pirmojo pusmeio darbo ataskaitos, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 47, 1. 68. 156 1958 m. lapkriio 27 d. vykusio RKRT Katalik, liuteron ir refor mat banyi sekcijos posdio stenograma, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 165, 1. 175. 157 J. Rugienio 1959 m. gruodio 10 d. payma apie kunig seminarij, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 205, b. 13. 1. 60-87.

203

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

Septintojo deimtmeio pradioje sustiprjo ekonomi nis spaudimas religinms organizacijoms. Buvo labai su grietinta banyi pastat draudimo ir ems rentos mokesi bei kunig pajam mokesi apskaiiavimo kontrol. Didel pajam mokest nuo septintojo deimt meio pradios turjo mokti vargonininkai ir zakristi jonai, kurie, be to, pagal 1956 m. priimt pensij staty m negaljo tiktis gauti senatvs pensij, net jeigu dir bo ir valdik darb. J. Rugienis dar kart atmet (toks sumanymas buvo kils jau 1953 m.) tvirt atlyginim, kuriuos kunigams mokt religins bendruomens, id j, nes tai, pasak jo, nepaalins kunig kiimosi ben druomeni finansinius reikalus, be to, tokiu bdu bus sustiprinta banyios materialin baz, sumas pajam mokesiai, o tikintieji vis tiek papildomai atsilygins ku nigams" 158 . Taip soviet valdia netiesiogiai prisipaino esanti bejg primesti KB religinio kulto model, pagal kur dvasininkas turjo bti ne parapijos eimininkas, o samdomas kulto tarnautojas. Vis dlto Lietuvoje nebuvo antro religini bendruomeni apiplimo. Kituose SSRS regionuose i RSB parapij ir vyskupij centr buvo at imta daug automobili, gyvenamj nam ir kini pa stat. Lietuvoje toki atvej buvo palyginti nedaug. 1961 m. inventorizavus religini bendruomeni turt paaikjo, kad katalik parapijoms priklaus 302 pito 159 ls . Taigi beveik kas antra parapija turjo pastat, u kur nereikjo mokti nuomos mokesi. Septintojo deimtmeio pradioje kunig pastoraci ns veiklos galimybs buvo dar labiau sumaintos. Iki tol jie, nepaisant pavieni pernelyg energing vietos valdios atstov trukdym, po Kald tradicikai aplan kydavo daugum (ypa kaime) parapijiei. 1958 m. rugpjio mn. i RKRT buvo gautas nurodymas suvar204

yti kaldojim (udrausti i anksto skelbti apie kaldo jimo laik, leisti lankyti tik tuos, kurie patys kunig pa kvieia)160, o 1962 m. i Banyiai labai svarbi tradicija buvo visikai udrausta. Pasak J. Rugienio, jeigu to ne bt padaryta, Banyia ir toliau likt stipri, o kunig bendravimas su tikiniaisiais tik banyioje, kiekvienais metais majant jos lankomumui, banyiai padarys ga l"161. Tuo metu kunigams taip pat buvo udrausta pa sitelkti nepilnameius patarnauti per v. Miias, giedoti banyi choruose. RKRT 1961 m. kovo 16 d. instrukcija reikalavo paa linti dvasininkus i parapij komitet, kad jie negalt bti vienvaldiai j eimininkai162, taiau dl didelio ku nigo autoriteto Lietuvoje i reorganizacija neturjo di desns reikms. Minta instrukcija taip pat skatino galiotinius prireikus ir pritariant vietos gyventojams labiau riboti skambinim varpais. Vykdydamas in strukcijos punkt, J. Rugienis sil nuo 1963 m. Vil niaus banyiose leisti skambinti varpais tik per didi sias religines ventes: Velykas, Sekmines ir Kaldas163. Vyskupij valdytoj bendravimas su tikiniaisiais taip pat buvo labai apribotas. 1961-1964 m. jiems visikai
158 J. Rugienio 1962 m. balandio 9 d. ratas RKRT pirmininkui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 64, 1. 91. 159 RKRT galiotinio 1961 m. darbo ataskaita, ibid., b. 61, 1. 8. 160 J. Rugienio 1958 m. spalio 27 d. ratas A. Sniekui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 194, b. 9, 1. 88-89. 161 RKRT galiotinio 1961 m. darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 61, 1. 20. 162 RKRT 1961 m. k o v o 16 d. instrukcija Dl religini kult statym taikymo", LYA LKP DS, f. 1771, ap. 208, b. 16, 1. 52-59. 163 J. Rugienio 1963 m. balandio 19 d. ratas L. Dirinskaitei, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 144, 1. 57-58. 205 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

neleista vizituoti parapij. Dl to smarkiai sumajo Su tvirtinimo sakramento teikimas: 1959 m. buvo sutvir tinta 39 790, o 1962 m. - jau tik 9390 moni164. 19611965 m. oficialiai nebuvo leista spausdinti net malda knygi ir kalendori, o k jau kalbti apie kitokio pob dio religin literatr. Maksimaliai suvarius religini idj sklaidos gali mybes, vl visu pajgumu buvo paleistas masins ateis tins propagandos mechanizmas. 1959 m. respublikos centriniai laikraiai ispausdino net keturis vedamuo sius, kuriuose raginta suaktyvinti mokslin ateistin propagand". 1959-1964 m. LSSR periodinje spaudoje pasirod apie tris tkstanius antireliginio turinio publi kacij ir apie du imtus knyg, broir bei kit neperio dini leidini165. Tiesa, LSSR nebuvo periodinio leidinio, skirto vien ateistinei propagandai, panaaus 1959 m. pradt leisti sjungin mnrat Nauka i religija". 1958-1964 m. ateistini publikacij tematikos struktra i esms nepasikeit. Palyginti su 1953-1957 m., periodi nje spaudoje vl padaugjo straipsni, puolani kuni gus (atitinkamai 8 proc. ir 22 proc. vis straipsni), ta 166 iau 1947-1952 m. lygis (40 proc.) nebuvo pasiektas. 1947-1952 m. kunigai daniau kaltinti politiniu nelojalu mu naujajam reimui, o 1958-1964 m. populiaresns bu vo dvasinink kolaboravimo su naciais, tariamos dvasi nink meils pinigams ir moralinio dviveidikumo te mos. Apibendrinimai buvo daromi pagal pavienius, be to, nevisikai tikinamus faktus. Moraliniam kunig sugedi mui parodyti septintojo deimtmeio pradioje buvo pri siminta ir perdtai ipsta prel. Konstantino Olausko istorija: 1929 m. jis buvo nuteistas u savo buvusios mei lus nuudym, nors jo kalt nebuvo neginijamai ro206

dyta. 1961 m. pasirod Jono Kauneckio parengta broi ra Prelatas Olauskas: dokumentin apybraia". Po me t ji buvo ileista pakartotinai, be to, pagal j buvo su kurtas kino filmas Devyni nuopolio ratai". iam laikotarpiui ypa bdingos sensacingos" sovie tins Lietuvos spaudos publikacijos, tariamai demaska vusios Vakaruose gyvenusi taking dvasinink ben dradarbiavim su okupaciniu naci reimu. 19631964 m. pasirod pirmieji straipsniai apie vysk. V Brizg167, v. Kazimiero kolegijos vicerektori kun. Z. Igna tavii168, vyturys" ispausdino arkivysk. J. Skvirecko dienoraio fragmentus169. Mediag tokioms publikaci joms, kaip ir anksiau, daniausiai parpindavo KGB. Jos ne tik formavo atitinkam Lietuvos visuomens nuomon, bet ir turjo tiksl apriboti aktyvi ieivijos dvasinink veikl. Mediag apie kun. Z. Ignatavii KGB, savo agent padedamas, piro ir vienam i Itali jos urnal, kuris ispausdino straipsn ypa rksmingu pavadinimu Nacistas - kamerheras Vatikane". LSSR KGB 1-ojo skyriaus teigimu, straipsnio pasirodymas daugeliui buvo didelis netiktumas, katalik veikjai usienyje tai reagavo labai skausmingai, k jau kalbti apie pat Ignatavii, kuris buvo labai sukrstas ir il gam pasitrauk i aktyvios antisovietins veiklos. Igna taviiaus ir, inoma, visos lietuvi v. Kazimiero kolegi164 J. Rugienio payma apie konfirmacijos tvark LSSR, ibid., ap. 3, b. 66, 1. 87. 165 V. Skuodis, o p . cit., p. 23, 210. 166 Ibid. 167 Vyskupas buiuoja svastik", Tiesa, 1963 m. gruodio 21 d. 168 K o neinojo popieius Jonas XXIII", vyturys, 1963, Nr. 21. 169 vyturys, 207 1964, Nr. 5-7.

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

jos Romoje autoritetui buvo suduotas skaudus sm gis"170. Kun. Z. Ignataviius po i publikacij pasirody mo ivyko dirbti Brazilij. Ateistinei propagandai buvo panaudotas ir dvasinin k tariam finansini afer teisminis nagrinjimas. 1962 m. sausio mn. Vilniuje vyko Klaipdos banyios statybai vadovavusi kunig Liudo Povilonio ir Bro niaus Burneikio teismo procesas. Jie buvo pripainti kaltais dl spekuliacijos statybinmis mediagomis ir valiutini operacij paeidim. 1962 m. vasar buvo su imtas kun. A. ekeviius SJ, apkaltintas spekuliavimu religinio kulto reikmenimis171. Kaip ir anksiau minto je byloje, kaltinimai buvo aikiai suklastoti. Kirgizijoje pastoracin darb dirbs kun. A. ekeviius SJ mii stipendijas ir pinigus religinei literatrai bei devocianalijoms pirkti sisdavo jzuit provinciolui kun. Jonui Danylai, per kur jzuitai misionieriai, dirb Vidurinje Azijoje ir Sibire, palaik ryius su Lietuva. Tai ir tapo kaltinimo spekuliavimu pagrindu, nors jokio pelno i to nei kun. A. ekeviius, nei kiti su tuo susij asmenys neturjo. I pradi baudiamoji byla buvo ikelta ir kun. J. Danylai, taiau netgi KGB neuteko duomen j apkaltinti spekuliavimu, ir byla buvo nutraukta, o kun. A. ekeviius 1963 m. pavasar buvo nuteistas 7 me tams kaljimo. Ateistinius straipsnius ir paskaitas, kaip ir anksiau, daugiausia parengdavo profesionals propagandininkai, dirb inijos" draugijos arba LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus sudarytose lektori grupse. etojo deimtmeio pabaigoje rajonuose imta steigti ateist mokyklas, kurios turjo parengti provincijai daugiau ne etatini ateizmo propaguotoj. 1958-1964 m. antireligi nei propagandai daniau pasitelkti medikai, kurie aiki208

no, kad kai kurios religins apeigos (vsto vandens vartojimas, kryiaus buiavimas) gali kelti pavoj svei katai. Vl padaugjo ir ekskunig vie ipaini": 1958-1964 m. net 14 vairioms konfesijoms anksiau priklausiusi dvasinink vieai aikino, kodl jie met kunigyst. 1962-1967 m. kunigysts isiadjo net 11 katalik kunig, t. y. beveik dukart daugiau nei iki 1962 m. Tok atsimetim protrk galima paaikinti tuo, kad RKRT galiotinis m labiau rpintis, ar ekskunigai gauna tinkam pasaulietin darb, nes iki tol daugelio staig vadovai nenoriai juos priimdavo. Dvasi nink skatinimas atsimesti septintajame deimtmetyje tapo viena i prioritetini ateistinio darbo krypi Lie tuvoje, nes LKP ideologai greitai pamat, kad tai daro didel tak tikintiesiems172. Dauguma buvusi dvasi nink toliau aktyviai dalyvavo antireliginje propagan doje, nors J. Rugienis, nordamas paskatinti daugiau kunig pasitraukti i luomo, sil nebereikalauti i pareikusij nor mesti kunigyst skelbti vieus parei kimus ir btinai dalyvauti ateistiniame darbe 173 . Nuo septintojo deimtmeio pradios daugiau dme sio imta skirti besimokaniojo jaunimo ateistiniam auk ljimui. 1959 m. visose Soviet Sjungos auktosiose mokyklose buvo vestas i pradi buvs fakultatyvus, o
170 LSSR KGB payma apie 1-ojo skyriaus veikl 1945-1965 m., LYA, f. K-l, ap. 49, b . 844, 1. 196. 171 Kuri. A. ekeviiaus ir kit baudiamosios bylos kaltinamoji iva da, ibid., ap. 58, b. 47441/3, t. 7, 1. 532. 172 LKP CK sekretoriaus A. Barkausko kalba 1963 m. vasario 12-13 d. vykusiame LKP CK plenume, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 228, b. 277, 1. 61. 173 J. Rugienio 1962 m. liepos 23 d. ratas A. Puzinui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 64, 1. 41. 209 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

vliau taps privalomas mokslinio ateizmo pagrind kursas. Septintojo deimtmeio viduryje auktosiose mokyklose imta steigti atskiras mokslinio ateizmo ka tedras. Tuo laikotarpiu imta iekoti ir nauj ateistini idj pateikimo bd. 1961 m. udarytoje v. Kazimiero banyioje buvo nutarta steigti centrin LSSR ateizmo muziej*, kurio pirmuoju direktoriumi paskirtas dar 1937 m. kunigyst mets ir iki tol nemaai nuveiks propaguodamas ateizm Stasys Markonis. Muziejaus ekspozicija buvo skirta ateizmo ir religijos istorijai. Mu ziejus taip pat turjo organizuoti konferencijas ir meto dinius seminarus, leisti informacin ir vaizdin literat r. Septintojo deimtmeio pradioje Lietuvoje pasirod ir pirmieji antireliginio siueto dokumentiniai kino fil mai: Kryiaus elyje" (apie tariam Banyios kola boravim su naci okupaciniu reimu), Juodoji proce sija" ir kt. Per radij imta transliuoti reguliari laida Ateist klubas". Remiantis dar L. Trockio ikelta prielaida, kad iny kus socialinms religijos prieastims jos gyvybingum labiausiai palaiko religins apeigos, kurios patenkina re ginio poreik, buvo atkreipta daugiau dmesio sekuliari kultrini rengini vadyb. Jau minta, kad sie kiant sumainti atlaid populiarum sinchronikai jiems imta organizuoti masinius pasaulietinio pobdio renginius. LKP CK biuras 1959 m. balandio 20 d. nu tarime Apie faktus, kai dvasininkai paeidia tarybi nius religini kult statymus", be kit priemoni prie vaik katechizavim, ikl udavin pagerinti kultrin aukljamj darb su vaikais per vasaros atostogas, 174 steigti daugiau vairaus lygio pionieri stovykl . 1959-1962 m. Lietuvoje buvo pastatyta 13 nauj kult 175 ros nam ir 33 kino teatrai , vietos valdios instituci210

jos pareigotos pasirpinti, kad kiekvienoje gyvenvietje bt sudarytos slygos dirbti kultmasin" darb. Jeigu tiktume RKRT galiotinio statistika, 1959 m. Lietuvoje buvo pakriktyta 82 proc. registruot nauja gimi, sakramentu sutvirtinti savo santuok panoro 66 proc. susituokusi por 176 (r. 3 pried), t. y. beveik dukart daugiau nei kituose Soviet Sjungos regionuo se. Tikintis pataisyti toki antireliginio darbo neveiks mingum akivaizdiai liudijani statistik buvo duotas nurodymas pagerinti civilins metrikacijos biur darb, aprpinti juos geresnmis patalpomis. Taip pat daug pastang dta kuriant naujas pasaulietines apeigas, tu rjusias pakeisti religin krikto ir santuokos turin. 1963 m. buvo kurta Respublikin civilins metrikacijos reikal taryba, vadovaujama kultros ministro, turjusi sprsti nauj pasaulietini apeig diegimo problemas. Paymjs, kad dar labai daug moni, laikydamiesi religini apeig, kriktija vaikus, tuokiasi, laidoja miru siuosius, 1961 m. J. Rugienis pareik, kad tokiems monms turt daugiau dmesio skirti visuomen ir spauda. Kalbant sovietiniu ideologiniu argonu tai rei k, kad mons, praktikuojantys tikjim, turjo bti nuolat persekiojami darbovietse ir negaljo daryti kar jeros. Jei vlgi tiktume ta paia RKRT galiotinio sta* Jis b u v o atidarytas tik 1966 m. RSBRT galiotinis LSSR A. Jefremovas i pradi sil Ateizmo muziej kurti Piatnickajos cerkvje, kuri b u v o numatyta udaryti. 174 LKP CK biuro 1959 m. balandio 20 d. posdio mediaga, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 196, b. 98, 1. 38-39. 175 L. Dirinskaits payma SSKP CK Propagandos ir agitacijos skyriui, LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 806, 1. 8. 176 RKRT galiotinio 1959 m. darbo ataskaita, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 205, b. 40, 1. 16. 211 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

tistika, mintos soviet valdios priemons buvo labai veiksmingos: 1965 m. jau pakriktyta tik 59 proc. tais metais gimusi kdiki, banyiose susituok 36 proc. por177 (r. 3 pried). Tai buvo artimi bendram visos So viet Sjungos vidurkiui duomenys, taiau jie abejotini dl dviej prieasi. Pirma, tuo metu konkrets anti religinio darbo veiksmingumo rodikliai buvo vienas i vietos valdios darbo vertinimo kriterij, todl labai jau didel buvo pagunda skaiius priderinti prie centro no r. Antra, 1962 m. i kunig pradta reikalauti, kad jie turt suteikiam sakrament registracijos knygas, ku riose bt nurodyti primusij sakramentus (krikto atveju - tv) paso duomenys ir adresai. Dl supranta m prieasi dauguma buvo link susitarti su kunigu, kad jis to nedaryt, ir tokie atvejai nepatekdavo ben dr statistik. Pagaliau ir kai kurie dvasininkai dl ventos ramybs valdios staigoms pranedavo tokius duomenis, koki valdia tikdavosi, t. y. liudijanius majant parapijos gyventoj religingum, nes priein gu atveju grs perklimas maesn parapij. Vis dl to ir oficiali statistika rodo, kad padtis Lietuvoje buvo kur kas geresn nei tose sovietinse respublikose, ku riose dominavo kitos konfesijos. Pavyzdiui, Estijoje kriktijam vaik nuo 56 proc. 1955 m. sumajo iki 12 proc. 1968 m., banytini santuok atitinkamai nuo 30 proc. iki 3 proc. 178 Tiksl spariau sekuliarizuoti visuomen rodo ir sep tintojo deimtmeio pradioje soviet valdios padaryti tradicinio kalendoriaus bei geografini pavadinim pa keitimai. Lietuvoje valdia daug nuveik, kad panaudo t savo tikslams kai kurias tradicines lietuvikas ven tes, prie tai ivaliusi" i j krikioniko turinio ele mentus. Panaiai buvo dechristianizuotas ne tik laikas,
212

bet ir erdv: emaii Kalvarija pervardyta Varduva, i griauti paskutiniai lik religinio turinio paminklai. Nepaisant LKP pastang suaktyvinti ateistin pro pagand, 1962 m. vasar ateistinio darbo bkl LSSR tyrusi SSKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus bri gada rado daug trkum ir sil imtis papildom prie moni. 1963 m. vasario mn. ateistins propagandos pa dt ir jos gerinimo bdus svarst LKP CK plenumas. iame plenume kalbjs vieno i SSKP CK Ideologijos skyriaus sektori vedjas Morozovas pabr, kad ateis tinis aukljimas Lietuvoje turi ypating reikm. Pavo jingiausia jam atrod tai, kad, dvasininkams prisitaikius prie pakitusi socialini slyg, daugumai ateist ir partijos darbuotoj KB nebra rimta prieinink, jie ne bemato religijos alos ir jos atvilgiu pasidar geranori ki 179 . SSKP CK atstovo ivadoms ir pareiktai ateistinio darbo kritikai be ilyg pritar ir A. Sniekus, tvirtins, kad KB yra pagrindinis reakcijos ramstis Lietuvoje", kovoje prie marksistin ideologij ji kursto nacionalis tines nuotaikas" 180 . Plenumas patvirtino nutarim Ate istinis dirbanij aukljimas - visos partijos ideologin 181 uduotis" . Nors ir is nutarimas, ir dauguma plenu me kalbjusij itin iskyr ateistin propagand, pa177 RKRT galiotinio 1970 m. darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b . 81, 1. 2. 178 R. Misinas, R. Taagepera, Baltijos valstybs: priklausomybs metai, 1940-1980 m., Vilnius, 1992, p. 206. 179 1963 m. vasario 12-13 d. vykusio LKP CK plenumo stenograma, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 228, b. 277, 1.172. 180 A. Sniekaus kalba 1963 m. vasario 12-13 d. vykusiame LKP CK plenume, ibid., b. 284, 1. 20. 181 1963 m. vasario 12-13 d. vykusio LKP CK plenumo protokolas, ibid., b. 275, 1. 20-35.

213

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

grindin praneim skaits LKP CK Ideologijos sky riaus vedjas Antanas Barkauskas usimin, kad svarbi ateistinio darbo uduotis - toliau mainti veikiani maldos nam tinkl182. Teorikai buvo aikinama, kad tai daryti leidia dl ateistins propagandos majantis visuomens religingumas, nors realiai daniausiai b davo atvirkiai - banyi udarinjimas tapdavo ateizacijos priemone. Taiau slygikai maiau sekuliari zuotoje Lietuvos visuomenje soviet reimas nedrso taikyti tokios praktikos - t patvirtina ir jau pateikti lyginamieji duomenys, kiek maldos nam Lietuvoje ir kituose Soviet Sjungos regionuose buvo udaryta 1958-1964 m. (r. 4 lentel). Tuo tarpu ateistins pro pagandos stiprinimui teikta ne maiau, o gal net dau giau, reikms nei kitur. 1964 m. gegus 11d. LKP CK biuras patvirtino nuo 1957 m. jau trei konkrei prie moni, kaip pagerinti ateistin visuomens aukljim, plan. Tai rodo, kad, nepaisant valdios pastang, reli gingumas majo labai ltai. Viena i prieasi, kodl soviet reimas 19581964 m. Lietuvoje vykd slygikai atsargi antibanytin politik, buvo ta, kad jau nuo etojo deimtmeio vidurio irykjo Maskvos rpestis savo vaizdio geri nimu ir noras umegzti glaudesnius santykius su Vati kanu. ios pastangos nepadar didelio spdio tvirtus antikomunistinius sitikinimus turjusiems popieiui Pi jui XII ir jo aplinkai, taiau, nujausdami artjant jo pontifikato pabaig, sovietai nenuleido rank. 1957 m. lapkriio 2 d. SSKP CK pareigojo RKRT parengti ivy kai Italij Lietuvos katalik grup, kuri turjo u megzti ryius su Italijos katalikais, kad per juos bt galima daryti reikiam tak Vatikano staigoms. Many ta, kad grupei pavyks gauti audiencij ir pas popiei183.
214

Nors popieius ir neprim 1958 m. sausio 21-vasario 5 d. Italijoje viejusios septyni moni grups nari, jiems pavyko susitikti, kaip vliau paaikjo, su bsi muoju popieiumi, tuometiniu Venecijos patriarchu kardinolu Angelo Roncalli'u. susitikim padjo su rengti suartjimo su Rytais alininkas Florencijos meras La Pira. Kun. L. Tulabos liudijimu, Jono XXIII vaini kavimo ikilmes atvyks kun. Pijus iauskas jam pasa kojs, jog Maskva tikjosi ir buvo labai patenkinta, kad popieiumi irinktas btent Venecijos patriarchas 184 . Taigi visikai manoma, kad lietuvi grups susitikimas su juo nebuvo atsitiktinis. ios grups vienag papild dar 1956 m. soviet saugumo aktyviai imtas vykdyti specialias kontrvalgy bos operacijas prie Vatikan ir ieivijos dvasininkus. Be jau mintos operacijos Studentai", LSSR KGB 1956 m. vykd operacij Volna", kurios tikslas - kaip Lietuvos dvasinink atstov Vatikanui pakiti" patikrint agen t185. Nuo 1957 m. su takingiausiais ieivijos dvasinin kais daugiausia susirainjo kun. J. Stankeviius. Be ki t dalyk, savo laikuose jis ragino po karo i Lietuvos pasitraukusius dvasininkus grti tvyn. Toks pasi lymas negaljo atsirasti be soviet saugumo, su kuriuo J. Stankeviius derino visus savo laikus, inios, o gal net paskatinimo. 1958 m. lapkriio mn. vykusiame
182 LKP CK sekretoriaus A. Barkausko kalba 1963 m. vasario 12-13 d. vykusiame LKP CK plenume, ibid., 1. 61. 183 RKRT pirmininko A. Puzino 1958 m. vasario 28 d. payma SSKP CK, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 166, 1. 23. 184 L. Tulaba, Romos popieikoji v. 1998, p. 102. 185 1956 m. lapkriio 5 d. payma apie LSSR KGB 4-osios valdybos dar bo patikrinim, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 471, 1. 2. 215 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m. Kazimiero lietuvi kolegija, Vilnius,

RKRT galiotini pasitarime J. Rugienis taip pat sil pagalvoti, ar bt naudinga, jei Lietuv grt v. Ka zimiero lietuvi kolegijos rektorius prel. L. Tulaba, kiti po karo pasitrauk dvasininkai. J sugrimas bt tu rjs didiul propagandin poveik, taiau niekas taip ir nesusigund soviet valdios paadais. Tiesa, 1958 m. liepos mn. kan. J. Stankeviius gavo vysk. V Brizgio laik, kuriame is pra isiaikinti valdios nuomon, ar negalt isipildyti arkivysk. J. Skvirecko noras savo gyvenim baigti Lietuvoje. Apsvarsts klausim, LKP CK biuras 1958 m. rugpjio 8 d. nutar pareigoti V Niunk pirmiau isiaikinti SSKP CK nuomon 186 . RKRT, kuri nepritar galimam ieivi grimui, atkalb jo aukiausi soviet valdios institucij nuo palankaus io klausimo sprendimo. Ne be KGB sutikimo 1957 m. pavasar raytame lai ke arkivysk. J. Skvireckui J. Stankeviius ikl ir Kau no arkivyskupijos kapitulos papildymo problem, nes po kan. S. sorio mirties 1955 m. Lietuvoje neliko n vie no jos nario. Matyt, tiktasi, kad taip bus padidintas kan. J. Stankeviiaus autoritetas, be to, kad naujais ka pitulos nariais pavyks padaryti uverbuotus dvasinin kus. ios viltys nebuvo be pagrindo, nes tarp 1958 m. gegus 1 d. arkivysk. J. Skvirecko paskirt keturi nauj Kauno arkivyskupijos kanaunink net trys buvo KGB bendradarbiai 187 . Kai 1959 m. pradioje k tik irinktas popieiumi Jo nas XXIII paskelb ketins surengti visuotin Banyios susirinkim, niekas nenujaut, kad tas Susirinkimas taps reikmingu Banyios istorijos poskiu. Soviet re imas, bijodamas, kad Susirinkimas neatgaivint anti komunistinio sjdio, i pradi labai prieikai reaga vo fakt. Naujoji RKRT vadovyb Banyios gyveni216

mo pagyvjim Lietuvoje ir kitose Soviet Sjungos res publikose taip pat siejo su Vatikano takos stiprjimu. etojo deimtmeio pabaigoje ji netgi vl band atgai vinti tautins KB idj. RKRT narys M. Vozikovas*, atsakydamas J. Rugienio teigin, kad Vatikano politika Lietuvoje nepatenkintas tik kan. J. Stankeviius, pa reik: Vatikanas nuskriaud Stankevii, o Vatikano statytiniai, kad ir tas pats Matulionis, nuskriaud de imtis kunig. O kiek yra sen kunig, kurie i Vatika no negavo jokio paskatinimo, nors man es verti net vyskupo titulo? Nepatenkint reikia iekoti, jei tai b tina reikalui" 188 . M. Vozikovas kritikavo buvusi Tarybos vadovyb, kad ji leido vyskupams susirainti su Vatikanu, vertin dama tai kaip privai asmen, vienas i kuri yra u sienyje, susirainjim. 1959 m. kovo 13 d. RKRT pa reng SSKP CK adresuot paym Apie priemones, kurios sumaint reakcing katalik dvasinink ir Vati kano tak tikintiesiems". io dokumento autoriai pa br, kad Vatikano politikos udaviniai i esms nepa sikeit ir irinkus nauj popiei: toliau siekiama stip rinti KB pozicijas Soviet Sjungoje, skatinami reakcin gi dvasininkai. Todl silyta: 1) neleisti, kad KB Sovie186 LKP CK biuro 1958 m. rugpjio 8 d. posdio protokolas, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 190, b. 11, 1. 145. 187 LSSR KGB pirmininko pavaduotojo L. Martaviiaus 1958 m. gruo dio 24 d. ratas SSRS KGB pirmininko pavaduotojui K. Lunevui, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 501, 1. 77. * 1957 m. buvo ileista M. Vozikovo knyga , ". 188 1 958 m. lapkriio 27 d. vykusio RKRT Katalik, liuteron ir refor mat banyi sekcijos posdio stenograma, RFVA, f. 6991, ap. 3, b. 165, 1. 165.

217

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

t Sjungoje vadovaut prieikai valdios atvilgiu nu siteik dvasininkai; 2) siekti, kad visi kunig paskyri mai bt suderinti su valdios staigomis; 3) suaktyvin ti masin propagand prie Vatikan189. SSKP CK prita r iems silymams. Dar daugiau Vatikano fobijos buvo A. Puzino praneime, kur 1960 m. balandio 18 d. jis perskait sjunginiame galiotini pasitarime. RKRT pirmininkas susirinkusiuosius gsdino, kad Vatikanas rengiasi kurti slaptus pasaulietinius vienuolynus, veik sianius mason loi principu190. Danesnis kai kuri Lietuvos dvasinink bendravi mas su Vatikano staigomis ir v. Kazimiero kolegija k l nerim ir RKRT galiotiniui Lietuvoje. Suinojs, kad apie arkivysk. J. Skvirecko mirt Vatikanas informavo ne Kauno arkivyskupijos valdytoj kan. J. Stankevii, o vysk. T. Matulion, ir bijodamas, kad per j nebt pa ventinti nauji vyskupai Kauno ir Vilkavikio diecezi joms, J. Rugienis kreipsi A. Sniek, silydamas ne leisti Vatikanui toliau netrukdomai susirainti su savo agentra Lietuvoje ir statyti mus prie vykus fakt"191. A. Sniekus sureagavo pavojaus signal ir dav ati tinkamus nurodymus KGB, kuris kaip tik tuo metu su gebjo perimti ir sulaikyti 1959 m. gruodio 8 d. pasira yt popieiaus laik Lietuvos vyskupams. is laikas buvo skirtas didiojo emaii vyskupo Merkelio Gied raiio mirties 350 met sukakiai ir kviet tuometinius Lietuvos vyskupus sekti jo pavyzdiu. Matyt, labiausiai soviet valdios pareignams ukliuvo tos rato vietos, kuriose be pagrainim apibdintos sunkios KB veiklos 192 Lietuvoje slygos . Tradicin prieikum Susirinkimui pareik ir RSB, taiau keletas veiksni per dvejus metus pakeit ir so viet valdios, ir RSB pozicij. Po to, kai 1960 m. rude218

n JAV prezidentu buvo irinktas katalikas Johnas Kennedy, o 1961 m. rugsjo mn. popieius Jonas XXIII paskelb pareikim, kuriame ragino valstybi vadovus, jauiant atsakomyb Dievui ir istorijai, stengtis stiprinti taik, politin soviet vadovyb vl susidomjo santyki su KB centru pltote. N. Chruiovas, duodamas inter viu laikraiui Pravda", netiktai popieiaus kvieti m vertino labai palankiai. 1961 m. lapkriio 25 d. pa sveikins popiei 80-ojo gimtadienio proga, N. Chru iovas aikiai parod nors toliau gerinti santykius su ventuoju Sostu. Pakeisti poir santykius su Vatikanu paskatino ir vis akivaizdesn RSB izoliacija tarptautiniu mastu, ku ri j stm antivakarietika laikysena, atitikusi J. Sta lino vykdytos usienio politikos poreikius. Daugumos tyrj nuomone, tai buvo papildomas akstinas pradti nauj religijos puolim, dl kurio labiausiai nukentjo RSB I9i . 1960 m. valdios reikalavimu i Maskvos pa triarchato usienio ryi skyriaus vadovo pareig atsi statydino metropolitas Nikolajus. J pakeits vyskupas
189 Ibid, b. 188, 1. 47-52. 190 A. Puzino praneimas 1960 m. balandio 18 d. vykusiame sjungi niame galiotini pasitarime, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 56, 1. 97. 191 J. Rugienio 1960 m. sausio 13 d. ratas A. Sniekui, M. umauskui ir A. Puzinui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 205, b. 40, 1. 1-2. 192 Laiko tekstas skelbtas: Aidai, 1960, Nr. 2, p. 49-50. 193 M. 1964 .", , 1999, No 2, c. 43; A. 1958Russian , Roccucci,

observers at Vatican II. The Council for Russian Ortodox Church Affairs and the M o s c o w Patriarchate betvveen Anti-religious Policy and International Strategies", Vatican II in Moscow (1959-1965): Acts of the Collouium on the History of Vatikan II, Moscow, March 30April 2 , 1995, ed. by A. Melloni, Leuven: Bibliothek van de Faculteit Godgeleerdheid, 1997, p. 55.

219

Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

Nikodemas pareng nauj Maskvos patriarchato tarp tautini ryi strategij, pagal kuri, nordama pra lauti vis didjani izoliacij, atgauti presti ir taip apsisaugoti nuo stiprjani reimo represij, RSB tur jo pradti dialog su kitomis konfesijomis, vis pirma su KB194. Nikodemui pavyko valdios atstovus tikinti, kad RSB atstov dalyvavimas Vatikano II Susirinkime bt naudingas ir bendr Soviet Sjungos interes at vilgiu. SSKP CK Politinio biuro nutarimas leisti patriarcha tui sisti savo stebtojus Vatikano II Susirinkim bu vo priimtas tik 1962 m. spalio 10 d., t. y. likus vos die nai iki ikilmingo jo atidarymo. Daug anksiau soviet valdia apsisprend dl KB atstov i SSRS dalyvavimo Susirinkime, nes jau 1962 m. rugpjio mn. pabaigoje Kauno arkivyskupijos valdytojas kan. J. Stankeviius tvarksi dokumentus usienio pasui gauti 195 . KB atstov i socialistinio lagerio ali dalyvavimui Susirinkime pritar ir 1962 m. balandio mn. Budapet suvaia v Vidurio ir Ryt Europos valstybi institucij, atsa king u religin politik, vadovai. Svarbiausi argumen tai: 1) Susirinkimo dalyviai bus priversti susilaikyti nuo ipuoli prie komunizm; 2) bus paneigtas KB perse kiojimo mitas; 3) suaktyvs katalik paangij veikj veikla kovojant dl taikos; 4) bus sukelta teigiama Itali 196 jos ir Lotyn Amerikos ali reakcija . Be kan. J. Stankeviiaus, pirmj Susirinkimo sesi j ketino vykti ir kan. C. Krivaitis bei P Bakys, nors n vienas i j oficialiai nebuvo pakviestas. 1962 m. rugpjio mn. kvietimus dalyvauti Susirinkime gavo Lietuvos vyskupai T. Matulionis, P Maelis, V Sladkevi ius ir J. Steponaviius, taiau soviet valdia jau anks iau neoficialiais diplomatiniais kanalais buvo perdavusi
220

ventajam Sostui savo nuostat ileisti tik savo pripa stamus vyskupij valdytojus. Vysk. E Maelis pats at sisak vykti Rom, motyvuodamas prasta sveikata. Kad vyskupij valdytoj ivyka bt kuo sklandesn, soviet saugumas atliko atitinkamus parengiamuosius darbus. Vis pirma jo pastangomis Kaiiadori vyskupi jos valdytoju vietoj nepatikimo kan. J. Meidaus buvo i rinktas visikai kontroliuojamas kan. E Bakys. Vykdyti soviet valdios planus labai trukd ir eduv itrem to vysk. T. Matulionio, kuriam popieius 1962 m. vasa rio 9 d. suteik arkivyskupo ad personam titul, veiks mai. 1961 m. jis i kan. C. Krivaiio atm Kaiiadori vyskupijos garbs kanauninko titul, taip pat sulugd jo paskyrim apataliniu administratoriumi, laike prel. L. Tulabai pareiks neigiam nuomon iuo klausimu. Ne kokios nuomons T. Matulionis buvo ir apie kan. P Bak197. KGB ne be pagrindo baiminosi, kad vysku pas slaptais ryio su Roma kanalais gali sugriauti sovie t valdios planus, susijusius su Lietuvos dvasinink dalyvavimu Vatikano II Susirinkime. 1962 m. rugpjio 17 d. vyskupo but eduvoje atvyko du KGB darbuoto jai (tai inoma i KGB pasiklausymo stenogram)198,

194 A. Roccucci, o p . cit., p. 56-57. 195 J. Stankeviius, o p . cit., p. 478. 196 A. Puzino ir V. d. Kurojedovo ataskaita vykus pasitarim, apie 1962 m. balandio f. 6991, ap. 3, 25-28 Budapete RFVA,

b. 1389, 1. 89. 197 Daugiau apie tai r.: A. Streikus, Arkivyskupo Teofiliaus Matulio nio santykiai su sovietine valdia 1956-1962 m.", Lietuvi katalik mokslo akademijos metratis, 1998, t. 12, p. 136. 198 Vysk. T. Matulionio buto pasiklausymo 1962 m. rugpjio 17 d. duomenys, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 99, 1. 419.

221

Netvirta koegzistencija 1950-1964 m.

Namas eduvoje, kuriame prie mirt gyveno vysk. T. Matulionis (LNM)

kurie ne tik padar neoficiali krat, bet ir, atrodo, ver t vyskup pasirayti rat, kuriuo C. Krivaiiui bt grintas garbs kanauninko titulas. Ar rat vysk. T. Matulionis pasira, nra aiku, taiau po io apsilan kymo staigiai pablogjo vyskupo savijauta, ir jis po dvie j dien mir. Artjant Susirinkimui KGB visais manomais bdais stengsi apriboti reimo interesams pavojing lietuvi ieivi dvasinink veikl. Daugiausia dmesio skirta ne legali ryio su Lietuva kanal permimui ir agent verbavimui. 1962 m. rugsjo mn. LSSR KGB pareng pasilymus, kaip uverbuoti prel. L. Tulab ir Vatikano Ryt Banyi kongregacijos archyvar kun. dr. S. i l199. Pagal LSSR KGB parengt plan, kuriam pritar ir
222

A. Sniekus, ardomoji veikla tarp emigrant buvo vie nas svarbiausi KB atstov dalyvavimo Vatikano II Su sirinkime tiksl. Jie turjo sukompromituoti lietuvi klerikalins emigracijos veikjus, siekianius atstovauti Lietuvos katalik banyiai, parodyti, kad j teiginiai apie banyios persekiojim Lietuvoje yra nepagrsti" 200 . LSSR KGB teigiamai vertino Lietuvos atstov dalyva vim pirmojoje Susirinkimo sesijoje. Pasak A. Randake viiaus, buvo ne tik inaudota galimyb pateikti teisin g" informacij apie Banyios padt Lietuvoje ir su mainti emigrant tak. Atvyk Susirinkim vyskupi j valdytojai gavo oficial ventojo Sosto pripainim, o tai labai padidino j autoritet Lietuvoje ir sudar pui kias slygas gyvendinti partijos politik religijos klausi mu" 2 0 1 . LSSR KGB pirmininkas sil ir kitose Susirin kimo sesijose leisti dalyvauti Banyios atstovams i Lietuvos. Tuo tarpu pirmieji bendro pobdio Vatikano politi kos ir visuotinio Banyios Susirinkimo vertinimai buvo gana prietaringi. Informacijos altiniai, skirti plaiajai visuomenei, abejojo Banyios pastang atsinaujinti skme ir niekinamai kalbjo apie Susirinkim. Komsomolskaja pravda" Susirinkimo atidarymo dien ispaus dino straipsn, kuriame teig: Vatikanas primena gyv lavon. Kad ir kokiais drabuiais j aprengtum, kad ir kokius ukeikimus kalbtum, niekas jo nebeatgai199 LSSR KGB pasilymai, kaip toliau panaudoti agent Saul ir i jo gaut informacij, ibid., ap. 3, b. 32, 1. 94-99. 200 LSSR KGB pirmininko A. Randakeviiaus payma A. Sniekui apie Lietuvos katalik dvasininkijos delegacijos dalyvavim pirmojoje Vatikano II Susirinkimo sesijoje, ibid., b. 39, 1. 140. 201 Ibid., 1. 153. 223 Netvirta koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

vins" 202 . RKRT pirmininkas A. Puzinas, 1962 m. rugpj io 19 d. kalbdamas sjunginiame galiotini pasitari me, demaskavo reakcing" KB sluoksni radikal an tikomunizm ir nuosaikesnij puoseljamus ideologi ns diversijos" tikslus. Jis taip pat pabr, kad nerei kia turti iliuzij dl TSRS katalik dvasinink politi ni pair" 203 . Taiau po keli mnesi, vertindamas k tik pasibaigusi pirmj Susirinkimo sesij, A. Puzi nas jau iskyr dvi tendencijas: 1) siek reformuoti ir taip sustiprinti Banyi, jam klus tam tikr nerim; 2) nauj, Soviet Sjungai parank popieiaus Jono XXIII ir paangi" Susirinkimo dalyvi poir tarp tautin padt. Usienio politikos tikslus kart jis i kl pirm viet ir sil paremti paangij" pozici jas Susirinkime: [...] atsivelgiant tai, atrodo, tikslin ga alia klausim, susijusi su TSRS ir Vatikano santy kiais valstybine linija, apgalvoti kai kurias priemones banytinje plotmje"204. Parodyti geros valios enkl KB atvilgiu N. Chru iov ragino ir ikart po pirmosios Susirinkimo sesijos Maskvoje apsilanks neoficialus Vatikano ir SSRS tarpi ninkas, spaudos leidjas i JAV Normanas Cousinsas. Taiau vykstant agresyviai antireliginei kampanijai bu vo sunku tiktis iskirtinio valdios palankumo KB, to dl Maskvos atsakas buvo labai kuklus: su slyga, kad ivyks i alies, 1963 m. vasario mn. i lagerio buvo paleistas Lvovo metropolitas J. Slipas. Tuo tarpu Lietu vos KB 1963 m. nepajuto pastebim palengvjimo en kl: buvo udarytos dar devynios banyios, kunigams udrausta kaldoti. Tuo tarpu Rom viena po kitos vy ko Lietuvos kunig ir tikinij delegacijos, turjusios paneigti klerikalins emigracijos prasimanymus, es
224

Lietuvoje persekiojama katalik banyia". 1963 m. ba landio 28 d. Romoje viejo kun. Jono emaiio SDB vadovaujama ir dviej etatini KGB darbuotoj lydima (i viso deimties moni) grup, o lapkriio 21 d., vyks tant antrajai Susirinkimo sesijai, palaikyti" vyskupij valdytoj atvyko septyni kunigai ir trys pasaulieiai. Atsiradus Banyios atsinaujinimo ir naujos Vatika no tarptautins politikos enkl, sena soviet valdios vidaus ir usienio politikos tiksl kolizijos problema ta po dar opesn. Religinis atgimimas skatino toliau riboti religini organizacij veikl, o tai neretai kenk usie nio politikos tikslams. Vykstant antrajai Susirinkimo sesijai (1963 m. rugsjo 29-gruodio 4 d.), buvo sureng tas ir iplstinis SSKP CK Ideologijos komisijos posdis, kuriame SSKP CK sekretorius L. Iljievas aikiai irei k susirpinim dl to, kad religijos taka nemaja, o religins organizacijos stengiasi atsinaujinti205. Remda masis po io posdio komisijos parengtais pasilymais, SSKP CK 1964 m. sausio 2 d. prim nutarim, kuria me reikalavo dar labiau sustiprinti ateistin visuomens aukljim ir iki 1980 m. visikai ilaisvinti moni s 206 mon i religini prietar nelaisvs" . Po io nutarimo

202 . , "?", 203 A. P u z i n a s , V a t i k a n o p o l i t i k a , a n t r o j o V a t i k a n o S u s i r i n k i m o tikslai, LCVA, f. R-754, a p . 13, b. 805, 1.109. 204 A. Puzino payma apie pirmj Vatikano II Susirinkimo sesij, ibid., i. R-181, a p . 3, b. 64, 1. 167. 205 . , ", , 1964, N0 1, . 2316. 206 . , 1958-1964 .", . 55.

225

Netvirta
koegzistencija 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m.

Soviet Sjung apm tikra antireligin isterija, kuri tssi iki 1964 m. rudens, kai nuo valdios buvo nua lintas N. Chruiovas. Agresyvios antireligins politikos, kuri kl nereika ling tikinij nepasitenkinim ir neleido panaudoti nauj religini organizacij galimybi usienio politikos tikslams, kritika buvo vienas i brendusios opozicijos N. Chruiovui ir jo komandai koziri207. 1964 m. pra dioje RSBRT ir RKRT per savo galiotinius pradjo rinkti informacij apie dvasinink ir tikinij reakcij L. Iljievo pareikimus ir SSKP CK sausio 2 d. nutari m. Surinktos bdingiausios nuomons buvo pateiktos specialioje paymoje, skirtoje SSKP CK. Nuvertus N. Chruiov, vienas i svarbiausi jo ideolog L. Iljievas turjo SSKP CK sekretoriaus pareigas ikeisti daug kuklesn usienio reikal ministro pavaduotojo post. O naujiesiems reimo lyderiams galutin pergal prie religij nebeatrod taip greitai pasiekiama.

207 Ibid., c. 55-56.

226

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1965-1990 m.

Tikinij teisi sjdio genez

Su Paulius VI pontifikato (1963-1978) pradia siejamas naujas Vatikano santyki su Vidurio ir Ryt Europos komunistiniais reimais etapas. Nors ir aikiau nei jo pirmtakas pabrs krikionybs bei komunizmo nesu derinamum, Paulius VI, vengdamas vieos ideologins polemikos, toliau iekojo praktinio kompromiso. Svar biausia tokios nuostatos prielaida buvo sitikinimas, jog komunistinis reimas Vidurio ir Ryt Europoje sitvirti no ilgam, todl reikia iekoti vienokio ar kitokio modus vivendi su juo, kad Banyia artimiausiu metu galt
227 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

ilikti. 1965 m. ruden popieius blokavo pasilymus Va tikano II Susirinkimo konstitucijoje Banyia iuolaiki niame pasaulyje" pasmerkti komunizm1, Jungtini Taut Generalins Asambljos sesijoje Niujorke kalbjo apie taikos stiprinim. Septintojo deimtmeio viduryje taip pat prasidjo intensyvios Vatikano derybos su be veik visomis Europos socialistinio lagerio alimis dl KB padties jose normalizavimo, pasibaigusios keliais oficia liais susitarimais. 1964 m. rugsjo 15 d. Vatikano vie j reikal tarybos sekretorius, naujosios Ryt politikos architektas kardinolas Agostino Casaroli su Vengrijos vyriausybe pasira akt dl KB padties, o 1966 m. pa naus dokumentas buvo pasiraytas ir su Jugoslavijos valdia. Vatikano santyki su Europos komunistiniais rei mais atilimui negaljo neturti takos Maskvos pozici ja. N. Chruiovo komand pakeitusio naujojo politinio elito poiris religij nebuvo toks ideologizuotas, pir mieji ingsniai rod, kad bandoma atitaisyti tam tikrus N. Chruiovo laik perlenkimus", dl kuri ne tik ne sumajo tikinij, bet ir bta daug neigiam padari ni: jie kl visuomens pasipiktinim, leido atsirasti tokioms pogrindinms religini organizacij veiklos for moms, kurias buvo gerokai sunkiau kontroliuoti, kom plikavo propagandin darb usienyje. altojo karo tam pos atoslgis, Soviet Sjungos siekiai stabilizuoti pad t savo takos zonoje ir tvirtinti status uo Europoje skatino ios alies lyderius ir toliau demonstruoti iori kai gerus santykius su Vatikanu. Tok spd turjo su daryti pirmieji oficials ryiai tarp ventojo Sosto ir Maskvos: 1966 m. su popieiumi susitiko Soviet Sjun gos usienio reikal ministras Andrejus Gromyka, o 1967 m. sausio 30 d. Vatikano rmus pirm kart
228

eng oficialus Soviet Sjungos vadovas ATP pirmi ninkas Nikolajus Podgornas. Taiau kai paskatintas i susitikim A. Casaroli 1967 m. kovo mn. pareng not SSRS pasiuntinybei Romoje, kurioje paragino Soviet Sjungoje sprsti kon kreias katalik problemas, Maskvos atsakymas buvo altas. A. Casaroli sil iplsti banyi tinkl ir pa skirti vyskupus Baltarusijoje bei Ukrainoje, leisti valdy ti vyskupijas suvarytiems vyskupams, sileisti Vatikano atstov, kuris drauge su soviet valdios institucijomis sprst ikylanius klausimus, susijusius su KB veikla. RRT pirmininkas Vladimiras Kurojedovas atmet ias Vatikano pretenzijas", motyvuodamas tuo, kad tikin ij katalik poreikiai SSRS visikai patenkinami" 2 . RRT naujj Vatikano Ryt politik vertino kaip siek stiprinti vakarietikos ideologijos pozicijas socialistinse alyse. Ji nepritar kalboms apie paang Vatikano vaidmen: inoma, Vatikanas, spaudiamas tikinij masi, yra priverstas persitvarkyti - t liudija ir Vatika no II Susirinkimo nutarimai, jis kai kada vykdo ir anti karines akcijas, taiau Vatikanas ir toliau lieka priei kas komunizmui"3. Akivaizdiai buvo matyti, kad ir kit socialistinio la gerio ali atstovai derybose su ventuoju Sostu vengia aptarinti KB veikimo slyg pagerinim. Vienintelis dalykas, apie kur jie noriai kalbjosi, buvo susijs su
1 H. Stehle, Tajna p. dyplomacja 255. Watykanu: Papiestivo wobec komunizmu

(1917-1991),

2 RRT atsakymas 1967 m. A. Casaroli'o not SSRS pasiuntinybei Ro moje, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 75, 1. 89-95. 3 RRT pirmininko V. Kurojedovo praneimas sjunginiame galiotini pasitarime, ibid., b. 80, 1. 14. 229 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

episkopato atnaujinimu. Pasinaudodamas Vatikano sie kiu ilaikyti Banyios institucin struktr ir vienyb, komunistinis reimas tikjosi sutvirtinti dvasinink, kuriais man galsis manipuliuoti, padt. Iki atunto jo deimtmeio pradios beveik visose Europos socialis tinio lagerio alyse buvo paventinti nauji vyskupai. So viet valdia po neskmingos 1958-1964 m. antireligi ns kampanijos taip pat suprato, kad nemanoma per kelerius metus sunaikinti religijos, todl netikslinga prieintis religini institucij egzistavimui, taigi ir vys kup skyrimui, jei tik jie lojals reimui. Per treij Susirinkimo sesij nauj ganytoj gavo Latvijos katali kai. 1964 m. lapkriio 18 d. Romoje vyskupu buvo pa ventintas Rygos arkivyskupijos valdytojas Julijanas Vaivodas*. Vatikano valstybs sekretoriaus pavaduotojas arkivysk. A. Samore ios sesijos metu Lietuvos atsto vams taip pat perdav ventojo Sosto pageidavim, kad visas vyskupijas Lietuvoje valdyt vyskupai, vis pirma kad eiti pareig bt grinti itremtieji J. Steponavi ius ir V Sladkeviius. Nors soviet valdia dl i ga nytoj nesileido jokias kalbas, savo tikslais pasinaudo ti tokiu ventojo Sosto trokimu ji neveng. Paaikjus, kad kan. J. Stankeviiui tapti vyskupu nebra galimybs, reimui reikjo naujo mogaus, kuris bt pasirengs bendradarbiauti ir kartu turt didesn autoritet Banyioje. iam vaidmeniui buvo pasirink tas Kaiiadori vyskupijos prelatas ir buvs ilgametis jos generalvikaras J. Matulaitis-Labukas. J. Stalino lai kais jis 10 met praleido Sibiro lageriuose, buvo geras administratorius ir dl morals neturjo priekait. Be to, dar 1959 m. pavasar jis KGB pareignams buvo pa adjs reguliariai palaikyti ry, kad bt galima ben drai aptarti problemas, susijusias su dvasinink ir val230

dios santyki gerinimu4. Septintojo deimtmeio vidu ryje is ryys jau buvo formintas, vysk. J. Labukui su teiktas Daktaro slapyvardis. 1965 m. gegus mn. jis buvo irinktas Kauno arkivyskupijos ir Vilkavikio vys kupijos kapituliniu vikaru vietoj valdios nemalonn pa tekusio kan. J. Stankeviiaus, o t pai met gruodio mn., per ketvirtj Susirinkimo sesij, Romoje paven tintas vyskupu ir paskirtas mint vyskupij apatali niu administratoriumi**. Po keli mnesi mirus vysk. P Maeliui, J. Labukas tapo ir neseniai kurtos Lietuvos ordinar kolegijos pirmininku. Ne taip, kaip kan. J. Stankeviiaus, jo santykiai su Vatikano kurija ir kata likikosios ieivijos atstovais nebuvo tokie alti, o tai atitiko soviet valdios interesus. Reimas tikjosi tai panaudoti tolesniam agentriniam skverbimuisi" Va tikan, o vysk. J. Labukas - ikovoti palankesnes sly gas veikti Lietuvos KB. Soviet valdios pritarimu Lietuvoje vyskup toliau daugjo, taiau j kvalifikacija nebuvo nepriekaitinga t patvirtino netolima ateitis. 1967 m. spalio mn. vys kup sinodo posdius atvyks vysk. J. Labukas pasil nominuoti vyskupu Teli vyskupijos kapitulin vikar kun. Juoz Pletk, kuris ioms pareigoms buvo irink tas po vysk. P Maelio mirties. Bdingi kriterijai, pagal
* 1960 m. mir arkivysk. A. Springoviius, o jo augziliarui vysk. K. Dulbinskiui soviet valdia ne tik neleido vykdyti ganytojik pareig, bet ir udraud gyventi Latvijoje bei dirbti pastoracin darb. Vysk. J. Vaivodas vliau artimai bendravo su Maskvos pa triarchatu, kuris j apdovanojo keliais ordinais. 4 Payma apie 1959 m. gegus 15 d. vykus LSSR KGB pareign su sitikim su prel. J. Labuku, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 99, 1. 55. ** J. Labukas kandidatu vyskupus b u v o pristatytas jau 1943 m., taiau tkart jis nebuvo nominuotas. 231 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

Vysk. J. Pletkaus konsekracija Teli katedroje (LNM)

kuriuos J. Rugienis atsirinko valdytoj, prie tai atme ts net eis Teli vyskupijos kapitulos pasilytus kan didatus, buvo tokie: lojalus valdiai, ne religinis fanati kas, nesibodintis pasaulietik pramog, taiau turintis autoritet tarp kunig5. Vatikano kurija taip pat ne velg klii jam tapti vyskupu, todl 1968 m. vasario 25 d. gausiai Teli katedr susirink tikintieji turjo prog pirm kart ivysti reformuotas vyskupo konsek ravimo apeigas. Jau kitais metais vysk. J. Labukas Rom nuvyko su nauja misija. kart jis sil nominuoti vyskupais
232

studijas Romoje neseniai baigus kanon teiss dakta r R. Krikin ir Klaipdos banyios statytoj kun. L. Povilon MIC. Kun. R. Krikinas tuo metu jau buvo Kauno arkivyskupijos generalvikaras ir soviet valdios numatymu ateityje turjo pakeisti vysk. J. Labuk. Kun. L. Povilonis 1962 m. buvo nuteistas 8 metus kalti, taiau jau 1964 m. buvo paleistas ir paskirtas Vilniaus v. Mergels Marijos Nekalto Pra sidjimo banyios administratoriumi. Jau vien is faktas rodo, kad soviet valdia ne tik dovanojo jam u praeities nuodmes, bet ir visikai juo pasitikjo. Be to, i KGB dokument matyti, jog dar prie sumi m jis galjo bti sipainiojs ios institucijos aban gas6, todl neatmestina prielaida, kad laisv jis buvo paleistas mainais u atitinkamus sipareigojimus. Vati kanas sil alternatyvias kandidatras, taiau vysk. J. Labukui pareikus, kad tokiu atveju soviet valdia neleist jiems dirbti ganytojiko darbo, buvo duotas sutikimas konsekruoti R. Krikin ir L. Povilon. Nors oficialus patvirtinimas buvo gautas 1969 m. lap kriio mn. pradioje, vieai apie tai buvo praneta tik likus kelioms dienoms iki konsekravimo ikilmi, bai minantis, kad prietaravusieji iai nominacijai nespt sukliudyti. kart, ne taip, kaip ankstesniais atve5 J. Rugienio 1966 m. liepos 4 d. payma V. Kurojedovui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 73, 1. 30. 6 LSSR KGB Klaipdos miesto skyriaus 1958 m. darbo ataskaitoje tei giama, kad Klaipdos klebonas yra agentas 2345 (LYA, f. K-l, ap. 3, b. 511, 1. 100). Agentas tokiu pat slapyvardiu 1947 m. pra ne apie kun. P. Raino MIC susitikim Maskvoje su kun. A. Laber. Kun. L. Povilonis apie tai galjo inoti, nes tuo metu jis, kaip ir kun. P. Rainas, gyveno marijon vienuolyne Panevyje. 233 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

jais, nebuvo atsiklausta ir v. Kazimiero kolegijos nuomons apie kandidatus 7 . Gana gausi ir takinga dvasinink, ieivi i komu nist valdom Vidurio ir Ryt Europos valstybi, dias pora Romoje, netikjusi komunistinio reimo gerais ke tinimais, nepritar naujajai Vatikano Ryt politikai. Ne iimtis buvo ir lietuvi dvasininkai, telksi apie v. Ka zimiero kolegij. Maskv erzino ir tai, kad per kolegij Vatikan pasiekdavo informacija apie Banyios padt Lietuvoje, gauta i nepriklausom altini. Per Vatika no radijo lietuvikosios programos laidas i informacija grdavo ir Lietuv. Soviet valdi ypa suerzino 1969 m. vasar ir ruden transliuotos kelios laidos, ku riose buvo kalbama apie religijos laisvs suvarymus Lietuvoje8. Pasinaudodama Vatikano susirpinimu dl Banyios padties Soviet Sjungoje, Maskva stengsi apriboti ieivi tak. Jau nuo pirmosios Vatikano II Susirinkimo sesijos delegatai i Lietuvos vykd KGB uduot kurstyti nesu tarimus tarp reakcingj" dvasinink (vysk. V Brizgys, prel. L. Tulaba) ir realiai vertinani esani padt, veikiani pozityviai ir besidomini gyvenimu Lietuvos 9 TSR" . Nesantaika tarp katalikikosios emigracijos at stov ypa sustiprjo kaip tik septintojo deimtmeio vi duryje. 1963 m. pabaigoje, kai vysk. V Brizgys popieiui pristat kandidatus vyskupo, turjusio Europoje koordi nuoti lietuvi ieivi sielovad, nominacijai, nemaai i eivi kunig ir pasauliei m rayti laikus, kuriuose abejojo pirmuoju vyskupo srae rayto prel. L. Tulabos tinkamumu vyskupo pareigoms. Neaiku, ar tai turjo takos, bet vyskupu buvo nominuotas P Brazys MIC, ku ris greitai m konfliktuoti su vysk. V Brizgio koman234

da" dl liturgins reformos vykdymo ieivijoje princip ir kitais klausimais. Nesutarim tarp vysk. V Brizgio ali nink (daugiausia pasitraukusi i Lietuvos po SSRS ir Vokietijos karo) ir j oponent aistras pakurst KGB pa rengtos sovietins spaudos publikacijos apie kai kuri dvasinink bendradarbiavim su vokiei okupacine val dia (apie tai jau kalbta ankstesniame skyriuje). Suma inti emigravusi dvasinink autoritet turjo ir KGB usakymu parayti Lietuvos kunig straipsniai, kuriuose negatyviai vertinta emigrant veikla. Soviet reimas vairiais bdais stengsi Vatikan tikinti, kad ignoruojant emigrantus Lietuvoje bt lengviau sprsti KB problemas. Prie pat J. Labuko kon sekracij SSRS ambasadorius Italijoje, akivaizdiai tik damasis, kad jo odiai pasieks popiei, bsimajam vyskupui pareik, jog Maskva palankiau irt Ba nyi Lietuvoje, jeigu Vatikanas udaryt Lietuvos at stovyb prie ventojo Sosto, neleist Vatikano radijo lie tuvi redakcijai transliuoti antisovietini laid, perduo t v. Kazimiero kolegijos administravim Lietuvos hie10 rarchams . Panaios sugestijos buvo kartojamos gana reguliariai ir turjo kai kuri praktini padarini. Maskvos paadai netrukdyti Vatikano radijo laidoms, jei bus perduodama tik religinio turinio informacija, paska7 L. Tulaba, Romos popieikoji v. Kazimiero lietuvi kolegija, p. 224. 8 J. Rugienio 1969 m. lapkriio 24 d. payma LKP CK sekretoriui A. Barkauskui ir L. Dirinskaitei Apie nelojali katalik dvasinin k prieikos veiklos suaktyvjim", LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 1089, 1. 100. 9 LSSR KGB pirmininko A. Randakeviiaus payma A. Sniekui apie Lietuvos katalik dvasininkijos delegacijos dalyvavim pirmojoje Vatikano II Susirinkimo sesijoje, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 39, 1. 153. 10 L. Tulaba, Romos popieikoji v. Kazimiero lietuvi kolegija, p. 186.

235

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

tino Vatikano radijo vadovyb 1970 m. pradti grietai kontroliuoti lietuvikas laidas, kad jose nebt politi ns propagandos. Maiau paisyta ir v. Kazimiero kolegijos nuomons sprendiant klausimus, susijusius su KB veikla. Jos va dovyb net nebuvo informuota, kad i Lietuvos atvyks dar du kunigai studijuoti popieiaus universitetuose. 1968 m. pradioje Rom atvyk kunigai Juozas Pranka ir Prancikus Vaiekonis apsigyveno ne lietuvi, o austr v. Mergels Marijos Dvasios kolegijoje. v. Ka zimiero kolegijos vadovyb jau anksiau buvo ventj Sost informavusi, kad ji nebepriims student" i Lie tuvos, nes jie tarnauja soviet valgybai ir vliau yra panaudojami Banyiai griauti i vidaus11. Kaip vliau paaikjo, ie nuogstavimai nebuvo visikai be pagrin do: kunigus J. Prank ir P Vaiekon studijoms Romoje KGB reng jau nuo 1965 m. 12 Naujj Vatikano Ryt politik kritikavo ne tik radi kalesni ieivijos dvasininkai - jos nesuprato ir dauguma nesusitaikiusi su soviet reimo primestais religinio gyvenimo apribojimais Lietuvos kunig. Kai buvo sui nota, kad vyskupais bus paventinti R. Krikinas ir L. Povilonis, nemaai kunig band protestuoti; kai tai negelbjo, jie jautsi labai prislgti13. A. Casaroli'o nuo mone, kad ir maai vaisingas, dialogas su komunistine valdia buvo btinas siekiant ivengti visiko Banyios izoliavimo, o vyskupai, nors ir maai galintys, utikrino Banyios vienyb14. Taiau, atrodo, Vatikano diplomati n tarnyba truput pervertino komunist gali. Kaip pa rod vlesni vykiai, soviet valdia nebeturjo pakan kamai politins valios ugniauti tikinij teisi sj d. Tuo tarpu valdiai priimtin dvasinink skyrimas vyskupais i ties buvo Banyi vienijantis, taiau jos
236

pasiprieinim slopinantis veiksnys. Valdios reikalavi mams nuolaids vyskupij valdytojai, neturdami vys kupo mitros, stiprjant opozicinms nuotaikoms ilgai niui bt visikai prarad autoritet, ir bt sumajs paprast kunig paklusnumas. ventinus vyskupus, padidjo j autoritetas, taiau i dalies buvo demorali zuoti tie, kurie prieinosi reimo antireliginei politikai. Maskvos flirtas" su Vatikanu tuo pat metu buvo vie nas i veiksni, skatinusi ikelti tikinij teisi pa eidimus, - mat aktyvesni dvasininkai ir tikintieji bai minosi, kad reimui pavyks suformuoti sau nauding Vatikano ir laisvojo pasaulio nuomon apie Banyios padt Lietuvoje. Nepaisant deformuojamosios soviet reimo veiklos, po karo pirm kart atkurti tiesioginiai ryiai su visuo tine Banyia turjo didel reikm Lietuvos katali kams. Vis pirma dl to, kad atsirado galimyb grti prie visuotins Banyios gyvenimo ritmo. Soviet val dios pareignai netgi tvirtino, kad lietuvikos Vatikano radijo laidos, padanj usienio turist apsilankymai bei oficials Banyios hierarch ryiai su ventuoju Sostu buvo svarbiausia prieastis, dl kurios Lietuvoje atsirado Banyios ir tikinij teisi sjdis15. I Ro mos gr vyskupij valdytojai stengsi supaindinti ku11 Ibid., p. 206-207. 12 LSSR KGB 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus 1965 m. darbo planas, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 53, 1. 67. 13 P. Rauda, Neinomi mums, Viepatie, tavo keliai, Vilnius, 2000, p. 408. 14 Apie Ryt politik ir vyskup skyrimus" (1. Vaivilaits 1996 m. in terviu su A. Casaroli'u), Naujasis idinys, 1998, Nr. 5/6, p. 287-290. 15 J. Rugienio 1972 m. payma Apie kurstytojik Vatikano propagan d siekiant suaktyvinti katalik banyios veikl Lietuvoje", LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 86, 1. 30-38.

237

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

nigus ir tikiniuosius su Susirinkimo nutarimais, pagal j reikalavimus pertvarkyti kunig darb, atsiliepti Susirinkimo kvietim sitraukti ekumenin bendravi m. Dar 1962 m. pabaigoje, grs i pirmosios Susirin kimo sesijos, kan. C. Krivaitis ileido aplinkrat kuni gams, kuriame jiems nurod aikinti tikintiesiems Susi rinkimo reikm, raginti melstis u jo skm. Pasak J. Rugienio, tai sukl nereikaling susidomjim Susi rinkimo darbu 16 . Pasibaigus Susirinkimui, 1966 m. sau sio 25 d. vyskupij valdytojai taip pat paskelb bendr kreipimsi tikiniuosius, kuriame pabr, kad liks jubiliejini met laikas (iki Velyk) turi bti skirtas dkojimui Dievui u skming Susirinkimo darb ir su sipainimui su jo nutarimais. Matydamas, jog kunigai ir tikintieji yra pakankamai informuoti apie Susirinki mo darb, J. Rugienis neprietaravo, kad Susirinkimo nutarim rinkinys bt ileistas oficialiai, nes tai, jo teigimu, leist demaskuoti prieik propagand ir ap rpinti jais propagandininkus. Atitinkamai buvo numa tyta paskirstyti planuot 2,3 tkst. egzempliori tira: 1000 isisti usien, 200 palikti galiotiniui, 200 skir ti valstybinms organizacijoms, o likusius 900 idalyti 17 kunigams . Vykdydami Susirinkimo patvirtint konstitucij Apie kunig tarnyst ir gyvenim", vyskupij valdyto jai pirmiausia isiuntinjo klebonams anketas, turju sias atstoti parapij pastoracin vizitacij, kurios atlikti soviet reimo slygomis buvo nemanoma. RKRT ga liotinis jau 1966 m. paymjo kurij pastangas patikrin ti ir kelti kunig teologinio iprusimo lyg, gerinti drausm, didinti dekan atsakomyb, rpintis, kad ku nig kasdieniame ganytojikame darbe bt kuo ma iau formalumo. Kunig pastoracinio darbo atgaivinimo
238

pastangas liudijo ir rekordinis kunig dispozicij skai ius pirmaisias po Susirinkimo metais: net 178 kunigai pakeit savo tarnybos viet, i j tik 13 buvo perkelti galiotinio iniciatyva18. Vatikano II Susirinkimas imu soviet reimui i rank jo iki tol neretai naudot antireligins veiklos ginkl - galimyb pasinaudoti nesutarimais tarp krik ionikj konfesij. Naujas KB poiris atsiskyrusius tikjimo brolius atvr galimybes glaudiau bendrauti. Nuo septintojo deimtmeio vidurio ir Lietuvoje pastebi ma daugiau ekumeninio suartjimo enkl: 1965 m. pa baigoje ilutje pirm kart surengtos ekumenins pa maldos, populiars pasidar aukt Banyios hierarch mandagumo vizitai vairi sukaki proga. Taiau jie dar maai reiksi tarp paprast tikinij ir dvasinin k. Daug svarbiau buvo tai, kad 1968 m. pasirodiusia me atnaujintame Liturginiame maldyne" nebebuvo mald, kuriose bt eminani ar eidiani kit krikionikj konfesij tikiniuosius odi. Oficialiai ileistas Liturginis maldynas" (6,5 tkst. egzempliori tirau) tapo pagrindiniu altiniu, i kurio pirm kart susipainti su Vatikano II Susirinkimo pa darytais liturgikos pakeitimais galjo ne tik kunigai, bet ir tikintieji. Liturgin reforma bene labiausiai pakeit Lietuvos katalik gyvenim po Susirinkimo. Pagrindinis jos tikslas - padaryti apeigas labiau suprantamas tikin tiesiems, todl ji pirmiausia numat plsti nacionalini kalb vartojim vietoj anksiau dominavusios lotyn
16 RKRT galiotinio 1962 m. darbo ataskaita, ibid., b. 63, 1. 8. 17 J. Rugienio 1967 m. balandio 12 d. ratas LKP CK sekretoriui A. Barkauskui, ibid., b. 75, 1. 39. 18 RKRT galiotinio 1966 m. darbo ataskaita, ibid., b. 72, 1.24. Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

239

kalbos. Reformai Lietuvoje parengti 1965 m. vasario mn. buvo steigta Liturgin komisija, kuriai vadovauti msi kan. C. Krivaitis. Jos branduol sudar prel. Leo poldas Pratkelis, kunigai V Aliulis, Jonas Mintaukis ir Jonas Paliukas. Be jau mint Liturginio maldyno" ir Susirinkimo nutarim rinkinio, i komisija pareng dviej dali Apeigyn" su priedais, kuris 1966 m. buvo taip pat oficialiai ileistas 3000 egzempliori tirau. Apeig pakeitimai Lietuvoje pradjo galioti nuo 1967 m. gegus mn., taiau lietuvi kalba per v. Miias imta vartoti tik nuo 1970 m. lapkriio 1 d. Soviet valdia, leidusi Lietuvoje vykdyti liturgin reform, pirma, siek ivengti nepalankaus vertinimo dl religijos persekiojimo Soviet Sjungoje, o antra, ti kjosi, kad tai nesuaktyvins religins veiklos respubli koje", nes, KGB teigimu, dauguma kunig liturgijos reformavim vertina skeptikai" 19 . Dauguma kunig Lietuvoje, dl savo pai konservatyvumo ar bijodami vyresniosios kartos tikinij, prisiriusi prie sen apeig, atalimo, i tikrj atsargiai vertino liturgijos pakeitimus. Skeptikai liturgin reform vertino ir dva sininkai, suvok, kad ji gali bti skminga tik bdama neatsiejama bendro Banyios atsinaujinimo dalimi. Pa vyzdiui, Maskvos v. Liudviko banyios klebonas S. Maeika MIC vysk. L. Poviloniui ra, kad liturgijos reforma turi eiti ivien su kunigo gyvenimo refor 20 ma" . Vatikano II Susirinkimo apibrta Banyios samprata neivengiamai turjo susidurti su soviet rei mo vestais religinio gyvenimo apribojimais. Visikai gyvendinti Banyios atsinaujinimo program buvo ga lima tik ignoruojant iuos apribojimus. Kartu buvo su vokta, kad tik atsinaujinimas gali garantuoti Banyios ilikim soviet reimo slygomis. Teisinga ivada, kad
240

viena i pagrindini katalikikojo pasiprieinimo sj dio atsiradimo Lietuvoje prieasi - Vatikano II Susi rinkimo nutarimai 21 . Galima daryti prielaid, jog, be ki t prieasi, gerokai maesn tikinij teisi sjdio reikm Latvijoje ir Estijoje, kur vyravo liuteronyb, l m ir tai, kad Liuteron banyioje tokio radikalaus at sinaujinimo impulso nebuvo. Nualinus N. Chruiov, antireligin soviet val dios politika neteko ankstesnio radikalumo, taiau es minio pokyio taip pat nebuvo. Dauguma septintojo de imtmeio pradioje parengt visuomens ateizavimo program buvo vykdomos toliau, atsisakyta tik iurk iausi religinio gyvenimo varymo bd: nustota ma sikai udarinti maldos namus ir represuoti dvasinin kus bei aktyvesnius tikiniuosius. 1965 m. sausio 27 d. SSRS ATP prim nutarim Dl kai kuri socialistinio paeidimo fakt, nukreipt prie tikiniuosius". Be kita ko, pagal j turjo bti perirtos vis nuteist ir atlie kani bausm bei itremt dvasinink bylos22. 1965 m. buvo panaikinti nuosprendiai u vaik katechizavim nuteistiems kunigams Juozui Zdebskiui bei V ikniui,
19 LSSR KGB pirmininko A. Randakeviiaus payma A. Sniekui apie Lietuvos ymos katalik dvasininkijos pat delegacijos dalyvavim archyvai, treiojoje 1999/13, Vatikano II Susirinkimo sesijoje, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 51, 1. 12. Pa tekstas taip publikuotas: Lietuvos p. 88-93. 20 Cit. i: E. Jaselinas, Vatikano II Susirinkimo nutarim taka katalikikojo pasiprieinimo formavhnuisi Lietuvoje, A. Streikaus asmeninis archy vas, mainratis, 1. 3. 21 Ibid., 1. 22. 22 J. Rugienio 1965 m. liepos 7 d. ataskaita apie SSRS AT prezidiu m o nutarimo Dl kai kuri socialistinio paeidimo fakt, nu kreipt prie tikiniuosius" vykdym, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 148, 1. 38-39. Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

241

i kalinimo ir tremties viet Lietuv gro devyni ku nigai23, tarp j - ir 16 met lageryje praleids kun. E Rainas. Banyios padtis Lietuvoje ir toliau i esms liko nepakitusi. 1966 m. LSSR ATP detalizavo religini kul t tvarkos paeidimus, u kuriuos grs baudiamoji ir administracin atsakomyb24. Buvo numatytas laisvs atmimas vieneriems metams u priverstines" rinklia vas, nepilnamei religinio mokymo organizavim ir sis teming vykdym, religini susirinkim ir kit apeig, paeidiani viej tvark, vykdym, taip pat u ap gauls veiksmus, kuri tikslas - kurstyti gyventoj ma sse religinius prietarus". BK 143 straipsnis buvo papil dytas nuostata, kad u t pai veik, padaryt asmens, anksiau jau teisto u statym dl banyios atskyrimo nuo valstybs ir mokyklos - nuo banyios paeidim, baudiama laisvs atmimu iki trej met. Tiesa, tokia pat atsakomyb buvo numatyta u piliei teisi apri bojim, darom priklausomai nuo j pairos religi j"25, kas galjo bti viena i paskat tikintiesiems ak tyviau ginti savo teises. U maesnius nusiengimus buvo numatyta administracin 50 rubli bauda, kuri galjo skirti administracins komisijos prie rajon ir miest vykdomj komitet. Tais paiais metais prie vi s i vykdomj komitet buvo sudarytos religini kult statym laikymosi prieiros komisijos, kurios turjo sustiprinti religinio gyvenimo kontrol. Sustip rintas buvo ir RRT galiotinio aparatas. 1969 m. vyriau siuoju referentu ioje staigoje pradjo dirbti KGB majo ras, 1941 m. pasiymjs" per Raini udynes, R Ras lanas, kuris turjo nema darbo su religinmis ben druomenmis patirt: 1946-1949 m. jis buvo LSSR
242

MGB O skyriaus virininko pavaduotojas, po J. Stalino mirties kur laik vadovavo LSSR MVD IV valdybai. 1966-1969 m. represins priemons kunigams draus minti nebuvo naudojamos. Tai, pasak J. Rugienio, buvo viena i prieasi, dl kurios kunigai m drsiau ginti Banyios teises ir aktyvinti pastoracin veikl, todl jis reikalavo imtis grietesni priemoni, kad bt atkurta religinio gyvenimo kontrol26. Pirmasis nukentjo jau du kartus iki tol teistas kun. A. ekeviius SJ. Grs i kalinimo vietos, prajus vos keliems mnesiams jis vl buvo apkaltintas, kad katechizavo vaikus, ir nuteis tas 1 metus kalti grietojo reimo kaljime. Tuo paiu metu pradta skirti administracines baudas kunigams, kurie leisdavo nepilnameiams patarnauti per v. Miiams, giedoti banyios chore ar eiti procesijose. 19691972 m. administracinmis 50 rubli baudomis u tai buvo nubausti ei kunigai. Be to, 1971 m. dar du kuni gai, J. Zdebskis ir Prosperas Bubnys, buvo nuteisti kal ti u vaik katechizavim. Ateistin propaganda susilpnjo taip pat tik slygi kai, dauguma deimtmeio pradioje sumanyt ar pra dt ateistins propagandos ir vietimo program buvo vykdomos toliau. 1966 m. duris atvr prie penkerius metus kurtas LSSR ateizmo muziejus, Vilniaus univer sitete buvo steigta Filosofijos istorijos ir ateizmo kated ra. Atsiliepiant komunist partijos raginim pagrsti
23 RRT galiotinio 1965 m. darbo ataskaita, ibid., ap. 3, b. 70, 1. 35. 24 LSSR AT prezidiumo 1966 m. gegus 12 d. nutarimas Dl Lietuvos TSR baudiamojo kodekso 143 straipsnio taikymo", Lietuvos TSR Aukiausiosios 25 Ibid. 26 J. Rugienio 1969 m. lapkriio 24 d. payma A. Barkauskui ir L. Dirinskaitei, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 82, 1.51-162. Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m. Tarybos ir Vyriausybs inios, 1966, p. 183-184.

243

Kauno kunig seminarijos aukltiniai eina paskaitas, 1964 m. (LCVA VGDS)

ateistin propagand mokslo argumentais, Maskvoje bu vo steigtas Mokslinio ateizmo institutas (1982 m. Vil niuje buvo kurtas tarprespublikinis io instituto filia las), o 1966 m. pradjo eiti urnalas Voprosy naunogo ateizm". Ypa daug dmesio buvo skirta religijos socio logijai, kuri turjo parodyti religingumo majim brandaus socializmo" visuomenje. Vatikano aprobuoti nauji Banyios hierarchai nedr so prieintis soviet valdios reikalavimams ir padjo teisinti pastoracins veiklos suvarymus. Vysk. J. Labu kas atuntojo deimtmeio pradioje udraud Kauno arkivyskupijoje bei Vilkavikio vyskupijoje sakyti pa mokslus ir klausyti ipaini i kit diecezij atvyku siems kunigams. RRT galiotinio spaudiamas, jis taip
244

pat isirpino Vatikano sutikim, kad skiriant kunigus nebt grietai laikomasi kanon reikalavim. Kaiia dori ir Panevio vyskupij valdytojas kan. P Bakys 1970 m. udraud kunigams kviestis pagalb kit pa rapij tikiniuosius. Sis draudimas buvo nukreiptas prie chor, kuriuos tuo metu turjo tik ketvirtadalis vis banyi, vainjimus i vienos parapijos kit. Taip Banyios vidaus gyvenimas buvo visikai priderin tas prie valdios nustatyt suvarym. Aktyvesniems dvasininkams nerim ypa kl kuni g seminarijos bkl. Nuo septintojo deimtmeio pra dios j kasmet buvo galima priimti ne daugiau kaip 5 RRT galiotinio ir KGB atrankos klitis veikusius kan didatus. Nors katalikika teologin mintis, atsiliepdama spariai besikeiianio pasaulio ikius, per kelis po kario deimtmeius taip pat enkliai atsinaujino, Kauno kunig seminarijos klierik galimybs susipainti su jos pasiekimais buvo labai ribotos. Teologinis bsimj ku nig rengimas ypa susilpnjo seminarijos rektoriumi tapus kun. V Butkui, kuris daugiau dmesio skyr ad ministracini gebjim ugdymui, kas visikai atitiko so viet valdios interesus. Vysk. J. Steponaviius, matyda mas toki padt, 1970 m. netgi sil vysk. J. Labukui pagalvoti, ar nevertt ivis udaryti seminarij, jeigu ordinarams nra galimybi j savarankikai tvarkyti27. Tuo metu soviet valdia vis intensyviau skleid dezinformacij apie Banyios padt Lietuvoje. Visuo mens informavimo priemonse nuo septintojo deimt meio vidurio labai padaugjo straipsni ir vairi inter viu, kuriuose buvo rodinjama, kad Soviet Sjungos
27 Vysk. J. Steponaviiaus laikas vysk. J. Labukui (vertimas rus k.), ibid., b. 82, 1. 165. Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

245

Vysk. J. Labukas pas popiei Pauli VI, 1971 m. (LNM)

statymai es garantuoja visik sins laisv. Ypa stengtasi paveikti Vakar viej nuomon ir Vatikan. 1971 m. angl ir prancz kalbomis ijo gausiai iliust ruota, J. Rimaiio slapyvardiu pasirayta, RRT galioti nio J. Rugienio parengta broira Religija Lietuvoje", kurioje KB padtis pavaizduota pagraintai, nutylint nepageidaujamus dalykus. Nema pavoj Banyiai k l tai, kad reimui reikalinga informacija buvo sklei diama pai dvasinink lpomis. Vyskupai J. Labukas, R. Krikinas, kan. C. Krivaitis, seminarijos rektorius, duodami interviu usienio skaitytojams skirtiems leidi niams, ne kart kalbjo apie visikai normali Bany ios padt Lietuvoje. Tam paiam tikslui buvo panaudo jami ir tiesioginiai Lietuvos vyskup ryiai su Vatikanu. 1971 m. gegus mn. vyskupai J. Labukas, L. Povilonis
246

ir R. Krikinas, lydimi etatinio palydovo - Rumiki klebono J. emaiio ir Akmens klebono Antano Vai iaus*, pirm kart nuo soviet okupacijos pradios at vyko su vizitu ad limina. Svarbiausia prieastis, dl ku rios J. Rugienis sil neprietarauti iai ivykai, buvo galimyb isklaidyti mit apie religijos persekiojim Lietuvoje"28. 1982 m. velgdami atgal, Kronikos" autoriai Ba nyios atgimimo pradi mat septintojo deimtmeio viduryje: Kunigai pamau sidrsino ir pradjo tai vie nur, tai kitur grupmis katechizuoti vaikus. Pamoks luose vis daniau suskambdavo drsus odis, raginan tis pabusti i miego, baims ir sustingimo. Religij rei kal tarybos galiotinio pastangos terorizuoti kunigus vis maiau pasisekdavo"29. Tai ufiksavo ir RRT galio tinis. Nuo 1965 m. savo metinse ataskaitose jis vis daugiau dmesio skyr kunig pamokslams, kuriuose ikraipoma taryb valdios politika religijos atvilgiu", t. y. kalbama apie vairius religinio gyvenimo suvary mus, tikinij diskriminavim. Ypa jam uklidavo Auktaitijos kunigai J. Baltuis, Karolis Garuckas, Al gimantas Keina, Bronius Laurinaviius, A. Taloka30. Apie 1966 m. uolesni kunigai m rinktis slaptus su sirinkimus, kuriuose svarstydavo pastoracijos, represij
* I pradi b u v o numatyta, kad vyks tuometinis seminarijos vicerektorius ir Liturgins komisijos sekretorius V. Aliulis, taiau valdia jo neileido. 28 J. Rugienio 1971 m. k o v o 12 d. ratas V. Kurojedovui, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 182, 1. 161-162. 29 Lietuvos Katalik Banyios dvasinis atgimimas", Lietuvos Katalik Banyios kronika, Chicago, 1984, t. 7, p. 100. 30 RRT galiotinio 1965 m. darbo ataskaita, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 70, 1. 20. 247 Antibanytin -politika i k i o akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

prie Banyi ir pasiprieinimo joms klausimus 31 . 1967 m. LSSR KGB jau akylai stebjo 11 kunig (Kon stantin Ambras, Albin Dumbliausk, P Rain ir kt.), kuriuos tar nelegaliai perduodavus Vatikanui in formacij apie Banyios suvarymus Lietuvoje32. Taigi, nors katalikikojo opozicinio sjdio pradia istoriogra fijoje paprastai datuojama 1968 m., matyt, tiesiogin jo genez prasidjo keliais metais anksiau, apie 1965 1966 m. 1968 m. balandio 12 d. SSRS AT priimtas nutari mas Dl piliei skund, pareikim ir pasilym nag rinjimo tvarkos" 33 , reikalavs, kad vietos valdios insti tucijos atidiau reaguot piliei pareikimus, paskati no ibandyti toki form ir Banyios bei tikinij tei sms ginti. 1968 m. rugpjio 7 d. Teli vyskupijos ku nigas Vytautas levas para pirm atvir peticij SSRS MT pirmininkui A. Kosyginui, kurioje reikalavo padi dinti klierik skaii kunig seminarijoje, sumainti diskriminacin mokest u elektr banyioms (25 ka peik, kai bendras tarifas buvo 4 kapeikos) ir leisti i spausdinti nauj maldyn. 1968 m. pabaigoje buvo pa rengta ir pirma kolektyvin peticija: 63 Vilkavikio vys kupijos kunigai ragino vysk. J. Labuk pasiprieinti val dios kiimuisi kunig seminarijos reikalus. 19681971 m. i viso buvo parengta 10 kolektyvini peticij, kurias bent po vien kart pasira apie 350 kunig, t. y. beveik pus tuo metu dirbusij Lietuvoje. Akty viausi buvo Vilkavikio vyskupijos kunigai, pareng ke turias kolektyvines peticijas, ir Vilniaus arkivyskupijos kunigai, pareng tris peticijas. Tarp pirmj pareikim autori kelt problem aikiai dominavo kunig semi narijos reikalai. Net ei i deimties kolektyvini rat
248

pirmiausia pabr valdios trukdymus laisvai rengti naujus kunigus. Be to, apie padt seminarijoje buvo kalbama keliuose pavieniuose atviruose laikuose. Pradiniam pasiprieinimo etapui taip pat bdinga viltis paveikti vyskup bei valdytoj laikysen ir paska tinti juos aktyviau ginti Banyios teises. Taiau tuome tiniai Banyios hierarchai tai reagavo labai skausmin gai. Pasira peticijas kunigai buvo apkaltinti Banyios vienybs skaldymu ir vyskup meiimu. 1970 m. rug sjo mn. gavs dar vien 59 Vilkavikio vyskupijos ku nig pasirayt laik, vysk. J. Labukas dekanams nu rod udrausti kunigams pasirainti tokius pareiki mus, o j organizatorius perkl maesnes parapijas34. 1969 m. gruodio 19 d. kun. J. Zdebskio atnet laik, kuriame buvo idstyti kai kuri kunig motyvai, kodl R. Krikinas negali bti paventintas vyskupu, vysk. J. Labukas supl n neskaits35. Pirmosios peticijos ir atviri laikai dar beveik neiei davo platesn vieum, todl soviet valdia ypating priemoni dl to nesim. J. Rugienis sil skatinti, kad su nelojaliais kunigais labiau kovot paangiai" nusi teik dvasininkai, taiau tik proteguojant juos asmeni31 V. Spengla, Lietuvos Katalik Banyios kronika, t. 11, Kaunas, 1997, p. 29. 32 LSSR KGB 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus 1967 m. antrojo ketvirio darbo planas, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 63, 1.14. 33 SSRS AT 1968 m. balandio 12 d. nutarimas Dl piliei skund, pareikim ir pasilym nagrinjimo tvarkos", , 1968, No 17, c. 243-248. 34 J. Rugienio 1970 m. spalio 12 d. ratas V. Kurojedovui, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 176, 1. 60. 35 Agento Daktaro 1970 m. sausio 27 d. praneimas, LYA, f. ap. 45, b. 500, 1. 69. K-l,

249

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

kai, o ne stiprinant ir pleiant j pozicijas tikinij tarpe" 3 6 . Kaip vien i tokio protegavimo pavyzdi gali ma paminti su valdios pagalba ant Neries kranto pa statyt kan. C. Krivaiio vil, kurios ikilmingas atida rymas vyko 1972 m. spalio mn. Kita vertus, LKP CK virn 1971 m. atmet vysk. J. Labuko praym leisti katalikik periodin leidin, nors tam jau buvo pritars LKP CK Propagandos ir agitacijos skyrius37. Aktyviausius kunigus i pradi bandyta sutramdyti ir kitomis tradicinmis priemonmis. 1969 m. i kunig J. Zdebskio ir Sigito Tamkeviiaus buvo atimti registra cijos paymjimai, juos atimti ketinta ir i Liongino Ku neviiaus bei Antano Jokbausko, taiau ie atsisak paklusti galiotinio reikalavimui. Tuomet L. Kuneviius buvo paimtas karinius mokymus, o aktyviam para rinkjui kun. A. Jokbauskui, grasindamas suspensa, vysk. J. Labukas udraud ivykti u Kdaini parapi jos, kurios vikaras jis buvo, rib. Kiti aktyvesni kunigai buvo spti arba perkelti atkampias parapijas.

Seni ir nauji antibanytins politikos metodai

Iki 1971 m. SSRS aukiausioji vadovyb ne itin dom josi religijos problemomis, jas sprsti ji buvo patikjusi emesnms vykdomosios valdios grandims 38 . Tik po to, kai Leonidas Brenevas 1971 m. kovo mn. vykusiame SSKP XXIV suvaiavime primin ideologinio darbo svarb, liepos 16 d., t. y. po daugiau nei septyneri me t pertraukos, buvo priimtas SSKP CK nutarimas, skir tas ateistins veiklos problemoms. Jame buvo paym ta, kad partins ir ideologins organizacijos susilpnino
250

dmes ateistiniam gyventoj aukljimui, danai pasy viai stebi religini pair plitim"39. Didiausi nerim Maskvai kl vis garsesni tikinij teisi reikalavimai Lietuvoje. LKP CK biuras, pakartodamas pagrindinius SSKP CK nutarimo teiginius, 1972 m. gegus 12 d. konstatavo, kad apleidus ateistin darb bei sustiprjus imperialistinei" propagandai atgijo reakcingoji dvasi ninkija, siekianti padidinti Banyios tak"40. Nuo atuntojo deimtmeio pradios Banyios tei si sjd vis aktyviau sitrauk pasaulieiai, atsirado naujos jo formos. Tikinij protestus sukl 19701971 m. vyk kunig teismai u vaik katechizavim. 1972 m. pradioje parengt peticij SSKP CK generali niam sekretoriui L. Brenevui ir Jungtini Taut gene raliniam sekretoriui Kurtui "Waldheimui, kurioje buvo trumpai idstyti neteisti KB veiklos suvarymai, pasi ra apie 17 tkst. Lietuvos gyventoj, be t lap su paraais, kuriuos pavyko konfiskuoti KGB. Poreikis kuo plaiau vieinti religijos persekiojimo faktus ir peticij taktikos ribotumas, siekis demaskuoti valdios nurody mus vykdanius kunigus paskatino atsirasti katalikik pogrindin periodin spaud. 1972 m. kovo mn. pasirod pirmasis Kronikos" numeris. is leidinys, kurio koncepcijos pagrindinis principas - informuoti apie tikinij teisi paeidimus
36 J. Rugienio 1969 m. lapkriio 20 d. payma LKP CK, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 82, 1. 162. 37 J. Rugienio 1971 m. kovo 12 d. ratas V. Kurojedovui, ibid., ap. 1, b. 182, 1. 163. 38 J. Anderson, o p . c i t , p. 102. 39 Ibid., p. 109. 40 LKP CK biuro 1972 m. gegus 12 d. posdio protokolas, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 247, b. 44, 1. 10.

251

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

ir tikinij teisi sjdio raikos faktus, tapo svar biausia kovotoj dl tikinij teisi bendravimo ir ko vos priemone. Kronika" skmingai griov informacijos monopol, kur ilaikydamas soviet reimas jautsi stiprus. Po keleri met atsirado ir keletas nauj ka talikikos krypties pogrindini periodini leidini: Aura", Dievas ir Tvyn", Rpintojlis", Ateitis", Tiesos kelias". Skirtingai nei Kronikai", jiems svar biausia buvo ne skleisti aktuali informacij, nors to taip pat visikai neignoravo, bet propaguoti krikio nikj pasaulir. Taip buvo tsiamos pasiprieinimo religins literat ros draudimui tradicijos. Bandym nelegaliai ileisti re ligin literatr bta jau penktajame deimtmetyje, o nuo etojo deimtmeio vidurio religin savilaida tapo nenutrkstamu ir neblogai organizuotu procesu41. A tuntajame deimtmetyje, perimant naujas technologijas, krsi pogrindins spaudos leidybos centrai (spaudos takai") ir gerokai padaugjo savilaidos bdu ileidia mos religins literatros. Per 1973 m. lapkriio mn. at liktas kratas saugumieiai pam 2 dauginimo aparatus Era", 4 spausdinimo stakles, 15 raomj mainli, apie 600 kg linotipinio rifto, 140 kg ispausdint religi 42 ns literatros lap . Vienas ymiausi nelegalios reli gins literatros leidj, Povilas Petronis, skirtingose vietose buvo rengs net 5 namudinio darbo spausdini mo stakles ir 2 kopijavimo aparatus, kuriais buvo spausdinamos ir dauginamos maldaknygs (padauginta apie 20 tkst. egzempliori) bei kitos religinio turinio broiros. I viso tuo metu Lietuvoje buvo keliolika 43 spausdinimo stakli ir knyg riimo punkt . Tobul jant techninms priemonms, be savilaidos bdu ileis t maldaknygi, verstini ir vietos kunig parayt te252

ologini darb, imta spausdinti ir periodinius kataliki kosios pasauliros leidinius. Religins literatros savilaida buvo viena i svar biausi pogrindinio Banyios veikimo srii. Aktyvesni kunigai, ignoruodami soviet valdios draudimus, ne tik katechizavo vaikus, bet ir dieg kitas apatalavimo vi suomenje formas, kuriomis siek atgaivinti Banyi. 1969 m. Eucharistinio Jzaus kongregacijos sesuo Jad vyga Stanelyt ir kun. Prancikus Masilionis SJ itrem t vyskup V. Sladkeviiaus ir J. Steponaviiaus leidimu kr Eucharistijos biiuli sjd, kur vairiose Lie tuvos vietose brsi tikintieji. Susirink slaptus susi jimus, jie studijavo krikionikj doktrin, Lietuvos ir Banyios istorij, svarst aktualius tikjimo klausimus, reng religinio-patriotinio pobdio vaidinimus. Eucha ristijos biiuli sjdio nariai neveng vieai demonst ruoti savo tikjimo, dl to neretai kildavo konfliktai su valdia. Populiariausios toki vie demonstracij for mos buvo kryi statymas ir apie atuntojo deimtme io vidur pradtos rengti maldingos atgailos eisenos. Tuo metu iplito ir inteligent sambriai didesniuose miestuose, kur, dalyvaujant kunigams, taip pat buvo svarstomi tikjimo, moraliniai klausimai. Siekiant pasiprieinti soviet valdios vykdytai sto janij kunig seminarij kontrolei, dl kurios j i esms negaljo patekti tikrai Dievo paaukim jauian41 Daugiau apie tai r.: A. Streikus, Religin spauda sovietinio totali tarinio reimo slygomis 1953-1967 m.", Lietuvi katalik mokslo akademijos metratis, t. 12, p. 149-156. 42 V. Spengla, Lietuvos Katalik Banyios kronika, t. 11, p. 196. 43 P. Petronis, Slaptosios spaustuvs sovietmeiu Lietuvoje", XXI am ius, 1995, Nr. 37-38. 253 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

tys ir gabs jaunuoliai, atsirado pogrindin seminarija, kurioje buvo studijuojama individualiai, o kunigus slapta ventindavo suvarytieji vyskupai. Ir iki atunto jo deimtmeio pasitaik atvej, kai slapta kunigais bu vo pavent prie tai Kauno kunig seminarijoje studija v, taiau soviet valdios reikalavimu i jos paalinti asmenys. Sistemingai slapta rengti kunigystei prie tai oficialioje seminarijoje nestudijavusius asmenis pradta tik apie 1970 m. Turimais duomenimis, 1970-1988 m. pogrindinje seminarijoje moksi apie 50 klierik, i ku ri 27 kunigysts sakrament gavo slapta44. Tokiu bdu tap kunigais, jie, inoma, negaljo gauti registracijos paymjim ir oficialiai atlikti religini apeig, taiau, nepaisydami soviet valdios persekiojim, usiimdavo kita pastoracine, pogrindine veikla arba ivykdavo dirbti ganytojiko darbo kitus Soviet Sjungos rajonus. Pogrindins Banyios sudedamoji dalis buvo ir nele gali vienuolij veikla, nors gijusi naujas formas, taiau nenutrkus per vis soviet valdymo laikotarp. Vis atuntajame deimtmetyje leist katalikik periodini pogrindio leidini iniciatoriai ir pagrindiniai leidjai priklaus kuriai nors nelegaliai veikusiai vienuolijai45. Vienuols moterys buvo pagrindins religins savilaidos technins darbuotojos: daniausiai jos spausdino, ria vo, riinjo savilaidos bdu ileistas knygas, padjo re daguoti periodinius leidinius ir juos platinti. Pasak nele galiai veikusias moter vienuolijas globojusio kun. P Raino, per vis sovietmet jos pareng daugiau kaip 2 tkst. pavadinim verst i kit kalb ar originaliai 46 parayt knyg . Kun. S. Tamkeviiui redaguoti Kro nik" padjo seserys Bernadeta Malikait, Nijol Sadnait, Elena uliauskait. Rpintojl" leido ir redaga vo seserys Al Poiulpait ir Ada Urbonait. Sesuo Bi254

rut Brilit leido jaunimui skirt pogrindio leidin Ateitis". Be to, vienuols i kunig perm vaik katechizavim, aktyviai dalyvavo misij darbe. Dvasiniu pogrindins Banyios centru tapo valdios suvarytieji vyskupai J. Steponaviius ir V Sladkeviius, su kuriais buvo suderinti visi svarbesni tikinij teisi gynimo aktai ir pogrindins Banyios veiklos formos. Be j pritarimo neijo n vienas Kronikos" numeris, jie ventino baigusiuosius pogrindin kunig seminarij, globojo moter vienuolijas, laimino Eucharistijos biiu li sjd. Aktyvieji kunigai i j smsi dvasios stipry bs, praydavo j patarimo, kaip elgtis tam tikru atve ju. Kita vertus, reikalavimas grinti juos pareigas ta po vienu i svarbiausi klausim, kelt katalikikojo opozicinio sjdio. Pasibaigus partizaniniam karui, nacionalizmo* vieas manifestavimas tarsi apmir, nors visikai ir neinyko. Postalininiu laikotarpiu tautinio isivadavimo idjos dau giausia reiksi nelegali jaunimo organizacij veikloje, kurios bdingiausios formos buvo ios: atsiaukim pla tinimas, sovietins Lietuvos vliav niekinimas arba Tri spalvs ikabinimas, antisovietiniai uraai ant pastat ir pan. Toki negausi slapt jaunimo grupi buvo gana
44 Vysk. J. Boruta, A. Katilius, Pogrindin kunig seminarija", Lietuvi katalik mokslo akademijos metratis, t. 12, p. 217. 45 E. Jaselinas, Lietuvos katalikika periodin spauda XX a. 8-ajame deimtmetyje", ibid., t. 15, p. 222. 46 E. Jaselinas, Vatikano II Susirinkimo nutarim taka katalikikojo pasi prieinimo formavimuisi Lietuvoje, rankratis, A. Streikaus asmeninis archyvas, 1. 12. * Nacionalizmo terminas vartojamas apibdinti ideologijai, pagal kuri tautinis identitetas ir j apibriantys elementai (kalba, tautin kul tra, istorija, valstybingumas) socialini vertybi skalje yra auk iausiai.

255

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

daug, taiau i esms tai buvo marginalinis reikinys, in teligentijos dauguma veng angauotis tautins krypties pogrindiui. Esant tokiai padiai pasaulietinje srityje, svarbiu tautini ideal gyvybs altiniu tapo KB. Prielai das tam sudar Banyios ilaikyta minimali nepriklau somyb, galimyb veikti legaliai, dl soviet reimo vyk dytos diskriminavimo politikos labai padidjs Banyios socialinis autoritetas. Banyia taip pat buvo suintere suota gaivinti bei stiprinti tautin savimon, kurios neat skiriama dalis buvo krikionikoji tradicija. Labiau in tuityviai buvo suvokiama, kad susilpnjus tautinei savi monei mas moni atsparumas ir ateistinei propagan dai. Nenusigrti nuo tautos reikal ragino ir Vatikano II Susirinkimas, patvirtins nuostat, kad krikioni bendruomen turi bti suaugusi su tauta 4 7 . Po io Susi rinkimo prasidjs Banyios atsinaujinimas, pasireiks visuomens reevangelizavimo siekiais, kaip parod vy kiai kaimyninje Lenkijoje, galjo tapti potencialiu ben dro opozicinio sjdio katalizatoriumi48. Galima teigti, kad nuo septintojo deimtmeio pabai gos Banyia Lietuvoje tapo tautinio isivadavimo sj dio lydere. iuo laikotarpiu RKRT galiotinis, vardyda mas ltai majanio Lietuvos gyventoj religingumo prieastis, daniausiai praddavo nuo to, kad kunigai stengiasi pasirodyti es vieninteliai tautini interes ir tautins kultros gynjai. Komunistus ypa erzino tai, kad kai kurie kunigai ir aktyvesni katalikai propagavo lietuvio kataliko" teorij, t. y. tvirtino, jog tikru patrio tu gali bti tik katalikas, inykus katalikybei, neliks ir lietuvi49. Nors tokios teorijos racionalus ir faktinis pa grstumas buvo labai abejotinas, ji padjo Banyiai a tuntajame ir devintajame deimtmetyje tapti opozicin sjd vienijaniu centru.
256

Katalikikojo opozicinio ir nacionalinio sjdio su artjimas i tikrj yra rykus io laikotarpio savitu mas. Taiau tai vyko ne dl kokio nors vidinio kataliky bs ir lietuvikojo nacionalizmo ryio, o paprasiausiai dl to, kad, be Banyiai artim moni, beveik nebuvo kam angauotis tautinio isivadavimo reikalui. Panai situacija buvo ir XIX a., kai svarbiausiu tautinio atgimi mo katalizatoriumi buvo Banyia, nes pasaulietins in teligentijos labai trko. Atuntajame ir devintajame de imtmetyje opozicinio sjdio Lietuvoje dalyvi daugu m taip pat sudar aktyvs katalikai. K. Girnius nurodo dvi galimas io reikinio prieastis. Pirma, tikintieji nuo pat maens tiesiogiai susidr su reimo vykdoma dis kriminacine politika ir neteisybe, todl skeptikai verti no partijos kius apie vis piliei lygyb. Be to, dl savo sitikinim jie neretai negaljo kopti profesins karjeros laiptais, todl, neturdami ko prarasti, leng viau pasirydavo disidentinei veiklai50. Taiau katalikybs ir nacionalizmo ryys atuntajame ir devintajame deimtmetyje nebuvo toks tvirtas, kaip gali atrodyti i alies. Viena vertus, kai kurie radikalesni nacionalistai, susibr Lietuvos laisvs lygoje (toliau LLL), kritikavo tikinij teisi sjdio veikjus ir Kronikos" leidjus, kad jie per maai dmesio skiria tautinio isivadavimo reikalams. LLL leistame pogrin dio leidinyje Vytis" buvo netgi pareikta, kad lietuvi
47 Ibid., l. 9. 48 G. Weigel, The Finai Revoliution: The Resistance Chnrch and the Collapse of Communism, N e w York, 1992, p. 119-122. 49 J. Anias, Klerikalinis antikomunizmas ir lietuvio kataliko" kon cepcija", Literatra ir menas, 1982 m. gegus 1 d. 50 K. Girnius, Nationalism and the Catholic Church in Lithuania", p. 102.

257

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

tautos simboliu turi tapti ne Smtkelis, o Vytis51. Kita vertus, atuntajame deimtmetyje atsirado gana stipri, pusiau legali etnografinio nacionalizmo srov, pasirei kusi kratotyriniu sjdiu, etnografini ansambli su klestjimu. Jai buvo bdinga domjimasis Lietuvos kai mo tradicine kultra, istorijos (daugiausia ikiunijins) paminklais. Nemaai daliai jo dalyvi krikionyb ir KB tradicija jau buvo svetima, domesn jiems buvo pagoni koji Lietuvos kultros dalis. Vieno i ymiausi kratoty ros klub, Ramuvos", ideologijai didel tak turjo i Indijos biiuli draugijos atj Vacys Bagdonaviius ir Jo nas Trinknas. Pasak J. Trinkno, lietuvi senojoje [pagonikojoje. - A. S.] kultroje yra ne maiau sakralumo, kuriuo viliojo Ryt mitologijos ir religijos"52. Susidomjimas senja balt religija labai padidjo po to, kai 1968 m. Vilniaus universitete paskaitas skait archeolog Marija Gimbutien. Galima sakyti, kad dau gumai kratotyrinio sjdio dalyvi domesnis ir aktu alesnis buvo pagonikasis tradicini veni (ypa su reikminta Rasos vent) turinys. Soviet valdia iki tam tikros ribos taip pat toleravo kai kuri tautini tradicij puoseljim, nes tai galjo nors kiek pakelti la bai menk jos autoritet. Kartu ji stengsi aikiai atri boti sterilizuot tautikum nuo krikionikosios tradi cijos ar net suprieinti juos. Egzistavus pasaulirinio pobdio trint liudija vienas i kratotyrinio sjdio dalyvi Algirdas Patackas. Jo teigimu, kai kurie Ramu vos" nariai ekspedicij metu net band vykdyti ateis tins propagandos udavinius53. Kronikos" autoriai taip pat paymjo, kad 1973 m. pradioje kino teatruose pradtas rodyti naujas kino filmas Herkus Mantas", nepaisant didels duokls ateistinei propagandai, iro 54 vams kl tautines nuotaikas .
258

Toliau aktyvjant tikintiesiems ir dl Romo Kalantos susideginimo politinei padiai respublikoje tapus temptai, antireligin darb prireik sutelkti vis val dios aparat. 1973 m. liepos mn. RRT Lietuv at siunt savo atstovus J. Tarasov ir N. Sobolevsk, kurie turjo susipainti su padtimi ir pasilyti, kaip j page rinti. J nuomone, svarbiausia prieastis, dl kurios respublikoje susiklost tokia sudtinga padtis, buvo tai, kad RRT galiotinis per maai dmesio skyr Bany ios veiklos kontrolei ir darbui su dvasininkais55. Pra jus kiek daugiau nei mnesiui po io vizito, LKP CK biuras dar kart pareikalavo suaktyvinti ateistin pro pagand ir kov su reakcing katalik dvasininkijos ir klerikalini element veikla respublikoje". LKP vadovy b reikalavimus gerbti tikinij teises vertino kaip priedang, kuri reakcingi dvasininkai" naudoja savo antitarybinei veiklai umaskuoti56. 1973 m. rugsjo mn. LSSR MT pirmininko pavaduotoja L. Dirinskait sukviet rajon ir miest vykdomj komitet bei ati tinkam respublikos inyb atstovus pasitarim, ku
51 A. Terleckas, Didysis smokslas prie Lietuv, Kaunas, 1996, p. 50. 52 J. Trinknas, Autentikos liaudies kultros paiekos septintajameatuntajame vi deimtmetyje", Priklausomybs met (1940-1990) lietu visuomen: pasiprieinimas ir/ar prisitaikymas, Vilnius, 1996, p. 64.

53 A p i e Ramuv", tvynikum ir neperengiamas ribas. P. Subaius kalbina A. Patack", Naujasis idinys, 1994, Nr. 1, p. 43-44. 54 Herkus Mantas" suateistintas", Lietuvos Katalik Banyios kronika, Chicago, 1974, t. 1, p. 265. 55 RRT nari J. Tarasovo ir N. Sobolevskio ataskaita apie komandiruot Lietuvos SSR 1973 m. liepos 11-19 d., LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 89, 1. 150-156. 56 LKP CK biuro 1973 m. rugpjio 28 d. posdio protokolas, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 248, b . 57, 1. 10.

259

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

riame buvo apsvarstytos ateistinio aukljimo ir religini kult statym laikymosi kontrols problemos. LKP CK sekretorius A. Barkauskas ragino pasitarimo dalyvius nekurti konfliktini situacij, taiau ir nenuolaidiauti dvasininkams57. Vietos valdios atstovams buvo duotas tiesioginis signalas skirti daugiau dmesio religinio gy venimo kontrols klausimams. Valdios atstovams atro d, kad btent dl tokio dmesio stokos ankstesniais metais labiausiai ir suaktyvjo Banyia. Taiau raginantys sugrietinti religinio gyvenimo kontrol pareignai tuo pat metu neleido naudoti tradi cinio tokios kontrols rankio. Inykus informacijos monopoliui ir visuotinei gniudaniai baimei, soviet reimo iki tol veiksmingai naudotas ginklas - laisvs atmimas neretai atsisukdavo prie pat reim. Teisia mi aktyvesni sjdio dalyviai paprastai gydavo hero jaus aureol, teismai provokavo naujas nepasitenkini mo reimu manifestacijas. Be to, tai kenk tarptauti niam SSRS prestiui. Todl RRT pirmininkas V Kurojedovas 1973 m. gegus 15 d. vykusiame iplstiniame tarybos posdyje spjo, kad religini kult statym pa eidjus tik iimtiniais atvejais galima traukti baudia mojon atsakomybn58. Reikjo iekoti lankstesni bd ramdyti tikinij teisi sjd. Soviet reimas tikjo si, kad i problem pads isprsti artimesni ir taktikesni santykiai su lojaliais dvasininkais. Skirti daugiau dmesio darbui su dvasininkais, kaip minta, rekomen davo ir RRT atstovai. LKP CK biuro 1973 m. rugpjio 28 d. nutarimas pareigojo RRT galiotin sistemingai dirbti su vyskupij valdytojais, jiems aikinti, kad pa kantumas reakcing" kunig veiklai kenkia norma liems valdios ir Banyios santykiams.
260

iam udaviniui nelabai tiko ankstesniais metais ag resyvia religine politika ir iurkiu elgesiu su dvasi ninkais pasiymjs J. Rugienis, todl dar 1973 m. va sario mn. RRT galiotinio post jis buvo priverstas u leisti nuosaikesniam ir labiau isilavinusiam istorijos moksl kandidatui Kazimierui Tumnui, iki tol dirbu siam LKP CK lektori grups vadovu. 1973 m. gegus 8 d. pirm kart susitiks su vyskupij valdytojais nau jasis RRT galiotinis buvo labai mandagus, adjo visur padti, netgi irpinti leidim spausdinti katekizm59. Naujojo galiotinio bendravimo su dvasininkais stilius rykiai skyrsi nuo jo pirmtak. Jis stengsi demonst ruoti nuoird nor padti isprsti kai kurias Bany ios gyvenimo problemas, pats palyddavo vyskupus svarbesnes keliones. Be to, jis neretai atvykdavo di desnes religines ventes: 1976 m. dalyvavo atlaiduose emaii Kalvarijoje, 1977 m. su eima dalyvavo Prisi klimo pamaldose Kauno katedroje60. Taip turjo bti sukurta valdios pakantumo religijai regimyb ir dez orientuoti tikintieji. Didjant nepasitenkinim religinio gyvenimo suvar ymais tiktasi sumainti ir ribotomis nuolaidomis Banyiai. 1976 m. sausio 29 d. RRT patvirtino reko mendacijas, kaip pagerinti Banyios veiklos kontrol
57 A. Barkausko kalba pasitarimo dalyviams, LCVA, f. R-754, ap. 13, b . 1213, 1. 148. 58 V. Kurojedovo 1973 m. gegus 17 d. kalba iplstiniame RRT pos dyje, ibid., f. R-181, ap. 3, b. 89, 1. 60. 59 inios i vyskupij: Vilniaus arkivyskupija", Lietuvos Katalik nyios kronika, t. 1, p. 298. 60 inios i vyskupij: emaii Kalvarija", ibid., Chicago, 1974, t. 4, p. 185; Socializmas garantuoja" sins laisv", ibid., 1974, t. 5, p . 21. Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m. Ba

261

Lietuvoje (r. 10 pried). Be tradicini raginim grie tinti religinio gyvenimo kontrol, buvo pasilyta lojaliai dvasinink daliai leisti religin urnal, sprsti vyskup J. Steponaviiaus ir V Sladkeviiaus grinimo atitin kanias j titul banytines pareigas" klausim, padi dinti priimam seminarij klierik skaii ir sudaryti jiems geresnes slygas mokytis, parengti usieniui nuo trauk album ir dokumentin film apie KB padt Lietuvoje61. Mirus A. Sniekui, kuris buvo itin priei kas Banyiai, naujoji LSSR valdia taip pat maiau prietaravo ribot nuolaid taktikai. Pagal RKRT reko mendacijas parengt konkrei veiksm plan LSSR MT patvirtino 1976 m. birelio 11 d.62 Vos prie kelias dienas, birelio 7 d., LSSR MT slaptu nutarimu buvo nustaiusi, kad kunig seminarij kas met gali bti priimta iki 20 moni. Didinti besimokan ij seminarijoje skaii valdi vis pirma skatino ne legalus kunig rengimas. 1977 m. kovo 29 d. kalbda mas galiotini pasitarime RRT pirmininkas V Krojedovas paymjo, kad geriau parengti dvasinse mokyk lose patriotikai nusiteikusius kulto tarnautojus, nei tu rti neratingus fanatikus ir ekstremistus, vykdanius 63 dvasinink funkcijas" . Taip pat buvo leista suremon tuoti seminarijos patalpas ir statyti nauj 25 viet gyve namj korpus, kuris buvo baigtas 1978 m. Kita vertus, soviet valdia toliau akylai kontroliavo seminarijos aukltini ir dstytoj atrank. 1974 m. valdios reika lavimu i seminarijos buvo atleistas vienas i labiausiai kvalifikuot jos dstytoj vicerektorius kun. V Aliulis, o 1976-1978 m. dl negatyvios" takos bendramoksliams ir nelegali leidini dauginimo buvo paalinti keturi klierikai.
262

1972-1973 m. pirm kart soviet okupacijos metais pasirod oficialiai leistas Naujasis Testamentas (tiraas 11,5 tkst. egzempliori), kur i naujo vert kun. eslo vas Kavaliauskas. Taiau paprastus tikiniuosius pasiek tik maa io leidimo dalis: kiekviena parapija gavo po 1020 egzempliori, o likusi dalis propagandos tikslais buvo isiuntinta usien arba pateko valstybs institucijas. Naujasis RRT galiotinis neprietaravo reikalingiausi ti kintiesiems religini tekst leidybai. Jis pritar, kad b t patenkintas vysk. J. Labuko praymas pakartotinai i leisti maldyn, motyvuodamas tuo, kad nelegaliai spaus dinami yra ideologikai kenksmingi, su aikiai ireikto mis nacionalistinmis tendencijomis"64. Tiesa, vietoj pra yt 200 tkst. 1977 m. buvo ileista tik 70 tkst. egzem pliori. LSSR valdia, atsivelgdama RRT rekomendaci jas, 1976 m. taip pat sutiko, kad Banyia turt periodi n leidin, kur vysk. J. Labukas sil pavadinti Tikji mo viesa" ir leisti po 6 numerius per metus 65 . Atuntajame deimtmetyje vl buvo liberalizuota maldos nam remonto tvarka. Paggiuose 1970 m. leis ta padidinti kapini koplyi, kurioje tikintieji meldsi po to, kai valdia nusavino, o vliau ir nugriov bany61 1976 m. sausio 29 d. RRT patvirtintos rekomendacijos, kaip pagerinti religini kult statym v y k d y m o kontrol Lietuvos SSR, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 95, 1. 30-34. 62 Ibid., 1. 58-61. 63 RRT pirmininko V. Kurojedovo praneimas sjunginiame galiotini pasitarime, vykusiame 1977 m. k o v o 29 d., ibid., b. 98, 1. 7. 64 K. Tumno 1975 m. rugpjio 12 d. ratas V. Kurojedovui, ibid., ap. 1, b. 205, 1. 107. 65 Vysk. J. Labuko 1976 m. lapkriio 24 d. praymas ir K. Tumno 1976 m. gruodio 28 d. ratas V. Kurojedovui, ibid., ap. 3, b. 95, 1. 105-106. 263 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

ios pastat. 1977 m. pagaliau buvo atstatyti per kar nugriauti Molt banyios boktai, baigta prie kar pradta Polekls kaimo banytls statyba (Radvili kio r.). Nemaai banyi, ypa Vilniuje ir Kaune, per deimtmet buvo restauruotos, sutvarkyta j aplinka, daug kur rengti garsiakalbiai. Oficialiais duomenimis, pastat remontui 1972-1977 m. buvo ileista apie du tredaliai Banyios pajam, 1972 m. - beveik milijonas rubli66. Taiau ir toliau neatiduotas naujas Klaipdos banyios pastatas, nors 1979 m. net 148 149 tikintieji pasira praym grinti j lomis pastatyt banyi. Tikintieji neatgavo ir po karo i j atimtos Ignalinos banyios, neleista baigti statyti banyios Kuinuose (Lazdij r.), atstatyti Gaurje, Batakiuose (Taurags r.) ir Sangrdoje (tuo metu - Kapsuko r.) 1970-1971 m. sudegusi banyi. Tiesa, atuntojo deimtmeio pa baigoje Kaune buvo atiduota 1963 m. udaryta Sv. Tre jybs banyia, taiau ji turjo bti skirta tik seminari jos reikmms. Ribotomis nuolaidomis siekta ne tik neutralizuoti nepasitenkinim Banyios veiklos suvarymais, panau doti jas propagandai, bet ir iprovokuoti nesutarimus tarp nuosaiki dvasinink ir aktyvi Banyios teisi gynj. Dar 1972 m. balandio 11 d. valdios veriami Lietuvos vyskupij administratoriai paskelb bendr ga nytojik laik, kuriame peticij valdios institucijoms organizatoriai buvo apkaltinti dl neatsaking veiksm, kurie es sukelia nesusipratimus tarp valdios ir Bany 67 ios, komplikuoja Banyios padt . Pasak RRT galio tinio, laik perskait apie 80 proc. parapij klebon, tik Vilniaus arkivyskupijoje neskait 24, visose kitose 68 vyskupijose - po 10-11 . Taiau vien Jurbarko rajone, kur buvo 15 parapij, laiko i viso neskait 8 kunigai,
264

2 j komentavo ir tik 5 perskait vis tekst69. Todl ga lima daryti prielaid, kad J. Rugienis gerokai padidino paklusni kunig br. Ne maiau kaip pus klebon ignoravo bendr vyskup ganytojik laik, kuris i es ms smerk Banyios teisi gynim. Atuntajame ir devintajame deimtmetyje reguliariai rengtuose susitikimuose su vyskupij vadovais, deka nais, atskir dekanat kunigais, parapij dvideimtuk nariais RRT galiotinis aikino, kad soviet valdia ne varo tikjimo laisvs, kad gerti Banyios ir valdios santykiams trukdo tik kunigai ekstremistai", kurie kelia nepagrstus reikalavimus ir meiia tarybin santvark". Siekdamas izoliuoti aktyviuosius kunigus, 1979 m. RRT galiotinis net inspiravo bendr vyskupij valdytoj praym, kuriame buvo ikelti kai kurie val diai priimtini reikalavimai dl miiolo patvirtinimo Ro moje, katekizmo leidimo, kunig seminarijos, banyi rekonstrukcijos70. Kaip palankumo enkl valdia stengsi pateikti ir savo suinteresuotum sprsti Banyios valdymo pro56 RRT galiotinio payma apie KB 1972 m. pajamas ir ilaidas, ibid., b. 99, 1. 18. Tokios didels sumos maldos nam remontui b u v o ski riamos todl, kad Banyios galimybs dalyvauti kitose veikimo srityse (labdara, religin spauda, vietimas), kurioms reikalingi fi nansiniai itekliai, b u v o labai ribotos. 67 1972 m. balandio 11 d. bendras Lietuvos vyskup ganytojikas lai kas kunigams ir tikintiesiems, Krikionyb Lietuvoje, p. 428-430. 68 J. Rugienio 1972 m. gegus 25 d. ratas V. Kurojedovui, A. Barkaus kui ir L. Dirinskaitei, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 86, 1. 69-70. 69 Jurbarko
I. 6 4 .

rajono

vykdomojo

komiteto

pirmininko

pavaduotojos

H. Tamoiniens 1972 m. gegus 6 d. ratas J. Rugieniui, ibid., 70 P. Anilionio 1979 m. birelio 19 d. ratas V. Kurojedovui, ibid., b. 103, 1. 181-183.

265

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

blemas. Soviet valdia visuomet rpinosi, kad jos kon troliuojami vyskupij administratoriai kartu turt pa kankam autoritet tarp kunig ir tikinij. i proble ma pasidar ypa aktuali irykjus skirtingiems daugu mos kunig ir kurijos poiriams santyki su valdia pobd. Pavyzdiui, atuntojo deimtmeio pradioje kai kurie aktyvesni Vilniaus arkivyskupijos kunigai (K. Garuckas, B. Laurinaviius, Kazimieras Puknas) galioti nio reikalavimu turjo bti ikelti kitas parapijas, ta iau jie nepakluso arkivyskupijos valdytojo kan. C. Kri vaiio valiai ir atsisak vykti nauj paskyrimo viet. Todl 1977 m. K. Tumnui jau atrod tikslinga, kad vyskupijas, kaip ir priimta katalik banyioje, valdyt vyskupai, nes neturintys vyskupo titulo negali paveikti kunig mums reikiama linkme" 71 . Kapitul irinkti vys kupij valdytojai pagal Banyios kanonus galjo tik lai kinai pavaduoti vyskup ir neturjo dideli teisi val dant vyskupij. Oficialiame ventojo Sosto banytini pareig inyne jie net nebuvo minimi kaip vyskupij administratoriai. Pavyzdiui, informacijoje apie Vilniaus arkivyskupijos dal, buvusi Lietuvos SSR teritorijoje, pateikiama tik vysk. J. Steponaviiaus, kuriam, nepai sant valdios trukdymo atlikti pareigas, toliau buvo pri pastamos ios diecezijos apatalinio administratoriaus teiss, pavard72. Soviet valdia i esms sutiko, kad V Sladkeviius ir J. Steponaviius vl galt eiti savo ganytojikas pareigas (tiesa, tik kaip vyskup pagalbi ninkai), jeigu Vatikanas suteikt vyskupo ventimus ke letui lojali dvasinink. galiotinis sil net keturis ga limus variantus, kurie patenkint valdi. Dl stipraus tikinij teisi sjdio nedrsdama to liau varyti religini organizacij veiklos ir priversta pa mau daryti nuolaidas, soviet valdia reikalavo daugiau
266

dmesio skirti visuomens ateistins propagandos prie moni tobulinimui. Matant, kad ateistin propaganda yra maai paveiki, labiau susirpinta ne jos kiekybini, bet kokybini rodikli, pirmiausia kadr rengimo, geri nimu. Imta daniau rengti mokslines konferencijas ir se minarus, skirtus ateizmo propagandininkams. Pavyz diui, 1975 m. gruodio 11-12 d. Vilniuje vyko mokslin konferencija Katalikyb ir iuolaikin ideologin kova", kurioje praneimus skait ne tik ymiausi Lietuvos ideo logai, bet ir atvykusieji i kit Soviet Sjungos miest. Atuntojo deimtmeio viduryje vyko ir savotika neakivaizdi diskusija apie bendrus ateistins propagandos principus. Buvs LKP CK ideologijos sekretorius ir ur nalo Komunistas" redaktorius akademikas V Niunka, 1974 m. grs i kelions po Lenkij, savo spdius ir mintis apie ateistins propagandos bkl ratu idst LKP CK pirmajam sekretoriui Petrui Grikeviiui. Pasak V Niunkos, KB veikla Lenkijoje aikiai rodo, kad religi ns organizacijos, politikai prisitaikiusios prie socialisti ns valstybs slyg, daugiausia dmesio sutelk ideolo gin puolim. Ateistai nespja persiorientuoti ir toliau naudoja pasenusius argumentus. Jo nuomone, panai pa dtis buvo ir Lietuvoje: Neretai pasitaiko, kad ateistinis darbas dirbamas gana siaura vaga: pasitenkinama lietu vikj klerikal antiliaudins veiklos bei ekstremistini dvasininkijos element demaskavimu. [...] per maai vie tos skiriama argumentuotai katalikik ideologini, filo 73 sofini, etini bei socialini koncepcij kritikai" .

71 K. Tumno 1977 m. vasario 3 d. ratas LKP CK, ibid., b. 97, 1. 20. 72 Annuario Pontificio per Varmo 1979, Citta del Vaticano, 1979, p. 608. 73 V. Niunkos 1974 m. rugpjio 26 d. payma P. Grikeviiui, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 249, b. 249, 1. 60. 267 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

Su tuo ne visai norjo sutikti i V Niunkos LKP CK ideologijos sekretoriaus pareigas perms A. Barkaus kas. 1973 m. rugsjo mn. vykusiame pasitarime, kuria me buvo svarstomos ateistinio aukljimo ir religini kult statymo laikymosi kontrols problemos, jis res publikos ateistams priekaitavo, kad pastaruoju metu ateistin propaganda tapo per daug intelektuali ir be vard74. Visuomens informavimo priemoni teikiam galimybi panaudojimas turjo tapti vienu i pagrindi ni ginkl prie tikinij teisi sjdio aktyvistus. Pagal Kronikos" platintoj (P Petronio, Petro Plumpos ir kt.) teism mediag atuntojo deimtmeio viduryje buvo parengta kino apybraia Tas pats ir per am ius...", kuri danai rodyta per televizij. Periodinje spaudoje tikinij teisi gynjai daniausiai buvo vaiz duojami kaip garbtrokos arba imperializmo agentai". Su religinio ekstremizmo" kritika buvo susijs ir publi kacij apie ieivijos veikl padaugjimas atuntajame ir devintajame deimtmetyje. Taikyti tokius kovos su tikinij teisi sjdiu b dus vert ir tai, kad soviet reimo represins strukt ros nesugebjo sustabdyti jo pltros. Nors u Kroni kos" dauginim bei platinim 1974-1977 m. Lietuvoje buvo nuteista 10 asmen (visi pasaulieiai), tai nepada r didesns takos jos leidybai ir platinimui. Nepaisant milinik sekimo snaud, KGB atuntajame deimt metyje taip ir nepavyko atskleisti Kronikos" redakci jos. LSSR KGB Kauno miesto skyrius atuntojo deimt meio antrojoje pusje pripaino, kad jie kol kas tik fiksuoja jau vykusius reakcing katalik dvasinink ir buruazini nacionalist veiklos faktus, neturdami ga limybs i anksto isiaikinti j sumanymus, planus, antitarybins literatros persiuntimo usien kana268

lus" 75 . Pasak paymos autori, taip yra dl to, kad ver tingi agentai i dvasinink, kurie anksiau padjo siekti soviet valdios religins ir usienio politikos tiksl, reakcingai dvasininkijos daliai suaktyvinus veikl ne begali padti isprsti mums ikilusi udavini, nes prarado reakcionieri pasitikjim"76. Kitaip sakant, se nieji agentai prarado savo vert kaip informatoriai, to dl buvo numatyta aktyviai verbuoti naujus agentus i reakcing katalik dvasinink" ir vienuoli, kurie ga lt padti daugiau suinoti apie pogrindin Banyios veikl. Nordami veiksmingiau panaudoti agentrines galimybes, saugumieiai netgi kr planus, kaip kai ku riuos anksiau uverbuotus dvasininkus infiltruoti ti kinij teisi sjd77. Nedrsdamos sodinti kaljimus aktyviausi kunig, kurie atvirai ignoravo pastoracin veikl variusius so vietinius statymus, valdios institucijos neskmingai band su tuo kovoti administracinmis baudomis. 19741978 m. u religini kult statym paeidimus admi nistracins komisijos prie rajon ir miest vykdomj komitet paskyr 18 baud (daniausiai 50 rubli) ku nigams ir keturiems pasaulieiams. Daugiausia baud 12 - buvo skirta u bandymus katechizuoti vaikus. KGB turjo iekoti kitoki bd nutildyti ar bent jau prislopinti protesto balsus. Atuntajame deimtmetyje
74 1973 m. rugsjo 25-26 d. vykusio LSSR MT pasitarimo mediaga, LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 1213, 1.144. 75 LSSR KGB Kauno miesto skyriaus payma (be datos, taiau pagal tekste minimus vykius galima spti, kad ji parengta apie 1977 m.), LYA, f. K-l, ap. 14, b. 177, 1. 79. 76 Ibid., 1. 81. 77 1978 m. rugsjo mn. parengtas agentrins-operatyvins bylos V o ratinklis" tyrimo planas, ibid., ap. 45, b. 503, 1. 505. Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

269

svarbiausiu ios institucijos kovos su aktyviausiais Ba nyios teisi gynjais ginklu tapo j autoriteto griovi mas. 1974 m. rugpjio 14 d. LSSR KGB pirmininkas J. Petkeviius patvirtino priemoni, kaip sukompromi tuoti su Kronikos" leidyba susijusius reakcingus" ku nigus, plan, pagal kur buvo numatyta ypating dmes skirti rinkimui duomen apie kunigus P Rain, A. Svarinsk, S. Tamkevii ir J. Zdebsk, kuriuos v liau bt galima panaudoti j kompromitavimui tikin ij ir kunig akyse. Be to, io plano autoriai numat grups kunig" vardu parengti laikus, kuriuose j veikla bt pasmerkta kaip kenkianti Banyiai78. Neat sitiktinai gerai inomas anoniminis grups Vilkavikio vyskupijos kunig laikas, kuriame vysk. J. Labukas ra gintas pasmerkti nesuprantanius laiko dvasios ir nesu gebanius prisitaikyti prie nauj slyg reakcinguo sius" (t. y. aktyviuosius) kunigus, pasirod prajus vos mnesiui po io dokumento patvirtinimo. Siekdamas su mainti aktyvij kunig tak, KGB taip pat organi zuodavo tikinij skundus vyskupams, reikalaudavo, kad uverbuoti dvasininkai stengtsi nuteikti prie juos Vatikano staigas ir lietuvikj emigracij. Tikinij teisi paeidimo pavieinimas valdios ofi cialiai buvo vadinamas tarybins tikrovs meiimu". Tokiai tezei pagrsti KGB organizuodavo Kronikos" ar ba kit pogrindio leidini paskelbt fakt paneigim. Ypa buvo stengiamasi paneigti" per Vakar radijo sto tis perduot tokio pobdio informacij. KGB atlikti ty rimai visada rodydavo", kad tikinij teiss nebuvo paeistos, o Kronika" dezinformavo savo skaitytojus. KGB taip pat stengsi tikinij teisi gynjams pirti dokumentus su pramanytais faktais, siuntinjo anks iau u kriminalinius nusikaltimus teistus ar amoralaus
270

elgesio asmenis, kurie prisistatydavo kaip nukentj dl savo sitikinim ir praydavo juos apginti. Soviet Sjungoje neva egzistuojanios religijos lais vs propagandai soviet valdia tikjosi panaudoti ir be sipleianius Lietuvos KB ryius su ioriniu pasauliu. Ju biliejiniais 1975 m. Rom buvo leista ivykti 15 kunig delegacijai, vadovaujamai vysk. R. Krikino. 1976 m. vasar vyskupai L. Povilonis, R. Krikinas ir dar devy ni kunigai dalyvavo Filadelfijoje vykusiame 41-ajame tarptautiniame Eucharistiniame kongrese. Tarp delega cijos nari buvo ir 16 met Sibiro lageriuose praleids kun. P Rainas MIC, kurio motina gyveno JAV I pra di buvo numatyta delegacij traukti ir vyskup trem tin V Sladkevii79, taiau is, matyt, suprats, kad tai bt labiau naudinga soviet propagandai nei paiai Ba nyiai, tokio pasilymo atsisak. Atuntajame deimtmetyje labai padanjo ir dvasi nink i usienio vizitai Lietuv. Ypa danai lanky davosi kunigai i kaimynins Lenkijos: 1971 m. Auros vart koplyios svei knygoje pasira 80, o per 1972 m. pirmj pusmet - 45 lenk kunigai80. 1975 m. Lietuv buvo atvyks Berlyno arkivyskupas kardinolas Alfredas Bengschas, o 1977 m. jau viejo daug didesn aukt VDR katalik dvasinink delegacija. I komunis tins Vokietijos atvykusiems vyskupams net buvo suda ryta galimyb Kauno katedroje teikti Sutvirtinimo sak rament. 1979 m. Lietuvoje lanksi Vengrijos primas
78 Ibid., b. 501, 1. 273. 79 K. Tumno 1976 m. gegus 12 d. ratas V. Kurojedovui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 205, 1. 211. 80 J. Rugienio 1972 m. rugpjio mn. payma Apie kurstytojik Va tikano veikl [ . . . ] " , ibid., b. 86, 1. 37. 271 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

Berlyno arkivyskupas kardinolas A Bengschas Lietuvoje 1975 m. rugpjio mn. Prie altoriaus i kaires: Kauno kunig seminarijos rektorius V. Butkus, vysk. J. Labukas, kardinolas A Bengschas, vysk. L. Povilonis (LNM)

Laszko Lekai. Vertindamas io dvasininko vizit, RRT galiotinis paymjo, kad jis buvo naudingas propagan diniu poiriu ir sustiprino vyskupij valdytoj padt (kardinolas ragino nekonfliktuoti su valdia), taiau kartu labai padidino kunig bei tikinij aktyvum: pavyzdiui, v. Miiose, kurias Kauno katedroje laik kardinolas, dalyvavo apie 8 tkst. moni81. RRT galiotiniui nerim kl ne tik, jo nuomone, nei giami stiprjani Lietuvos KB ryi su ioriniu pasau liu padariniai, bet ir danjantys ekumeniniai kontak tai, kuriuos jis vertino kaip konfesij bandym susivie nyti siekiant isilaikyti sovietins sistemos slygomis. Po Vatikano II Susirinkimo spariai gerjusius Vatikano
272

ir Maskvos patriarchijos santykius nevienareikmikai vertino ir Soviet Sjungos vadovyb. Viena vertus, so viet reimas buvo suinteresuotas RSB suartjimu su Vatikanu ir j skatino, nes tai atitiko jo usienio politi kos tikslus artjant Helsinkyje turjusiai vykti Euro pos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai, kurios baigiamojo akto pasiraymas be Vatikano tarpininkavi mo bt buvs daug sunkiau pasiektas. Taiau RSB ir KB suartjimas, tvirtjantys Soviet Sjungos katalik ryiai su ioriniu pasauliu, kai kuri soviet politinio elito atstov manymu, leido Vatikanui iplsti savo ta k ir sustiprinti KB padt Soviet Sjungoje. Tokius nuogstavimus 1974 m. paymoje SSKP CK idst SSRS KGB pirmininkas Jurijus Andropovas82. Tuo me tu J. Andropovas neturjo pakankamai galios pakeisti politin reimo kurs. SSRS usienio reikal ministras A. Gromyka 1974-1975 m. dar du kartus susitiko su po pieiumi ir paadjo perduoti alies vadovybei jo pagei davimus dl katalik padties. 1975 m. liepos mn. su popieiumi susitiko RSB tarptautini ryi skyriaus va dovas metropolitas Nikodemas, o 1976-1977 m. Mask vos patriarchijos sveiais buvo Vatikano krikioni vie nybs sekretoriato pirmininkas kardinolas Willebrandsas, jzuit ordino generolas Pedro Arrupe ir to paties ordino atstovas Johnas Longas. Atuntajame deimtmetyje valdios padaryt nuolai d ribotumas tapo akivaizdus, kai 1976 m. liepos 28 d. LSSR ATP patvirtino Religini susivienijim nuosta tus 83 . I esms juose nebuvo nieko radikaliai naujo, t
81i P. Anilionio 1979 m. spalio 17 d. ratas RRT, ibid., b. 103, 1. 234-236. 82 J. Anderson, o p . cit., p. 107. 83 Religini susivienijim nuostatai, Lietuvos TSR Aukiausiosios bos ir Vyriausybs inios, 1976, Nr. 22, p. 491-499. 273 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m. Tary

iau bent jau Lietuvoje tai buvo pirmas kartas, kai iki tol daugiausia bdavusios slaptos religin gyvenim re guliavusios taisykls buvo paskelbtos vieai. Kai kurie nuostat punktai iki tol praktikai nebuvo vykdomi (pvz., vietos valdios teis netvirtinti jiems nepatikusio religins bendruomens vykdomojo komiteto nario, da lyvauti paiuose j rinkimuose ir daryti spaudim tikin tiesiems). Be to, pagal iuos nuostatus religins ben druomens turjo pasirayti naujas, vienaalikai val dios primestas banytinio turto naudojimo sutartis, kurios suteik teis valdios atstovams bet kada patik rinti, kaip jis naudojamas, arba paprasiausiai j nusa vinti. Dl i prieasi Religini susivienijim nuosta tai padar sprogusios bombos spd ir iprovokavo nau jus tikinij teisi gynj protestus. 1977 m. priimtoje naujoje SSRS konstitucijoje taip pat iliko religin dis kriminacij tvirtinantis principas, kad Soviet Sjun goje garantuojama tik ateistins (tiesa, anksiau buvo raoma antireligins") propagandos laisv, o religin propaganda draudiama. Todl visai suprantama, kad Banyios ir tikinij teisi sjdis ne silpnjo, bet to lydio pltsi, ijudindamas ir kitas opozicines Lietuvos jgas.

Paskutinis altojo karo etapas ir antibanytin politika Lietuvoje

Atuntojo deimtmeio pabaigoje vl labai padidjo al tojo karo tampa. Vakar pasaulis nusivyl dialogo su Soviet Sjunga rezultatais, takingiausiose NATO vals tybse valdi gro deiniosios politins jgos (Jimmy Carterio administracija, Vakar Vokietijos krikioni
274

demokrat partijos skm per 1976 m. rinkimus, Di diosios Britanijos konservatori pergal per 1979 m. rinkimus), kurios laiksi grietesns pozicijos mogaus teisi komunistiniame pasaulyje atvilgiu. Soviet rei mo vadovyb tai vertino kaip nauj pasaulin smoksl prie komunistin sistem. Smokslo teorijos stereotip ypa paveikta buvo tuometin SSRS KGB vadovyb su J. Andropovu prieakyje84, kuris atuntojo deimtmeio pabaigoje labai sustiprino savo pozicijas. Su jo takos didjimu sietinas represij prie disidentin sjd pro trkis, pasireiks deimtmei sandroje. Rusijoje skaudus smgis buvo suduotas ir negausiam tikinij teisi gynj ir religinio atgimimo iniciatori briui. 1979 m. buvo suimtas Glbas Jakuninas ir jo bendray giai Levas Regelsonas bei Viktoras Kapitaniukas, o pa ioje 1980 m. pradioje - aktyvia pastoracine veikla tarp Maskvos gyventoj garsjs tvas Dmitrijus Dudko*. 1979-1980 m. taip pat buvo susidorota su Maskvo je nuo 1974 m. veikusio religinio-filosofinio seminaro dalyviais. J. Andropovas, kaip minta, neigiamai vertino santy ki su Vatikanu gerinim ir nemaai prisidjo prie nau jos antivatikanins isterijos eskalavimo. Atuntajame ir devintajame deimtmetyje viena i populiariausi oficia lios soviet retorikos tezi buvo tvirtinimas, kad pa saulinis imperializmas", vykdydamas plataus masto ideologin diversij" prie komunistin pasaul, vis pirma stengiasi inaudoti religin veiksn. Krokuvos ar84 X. , . , : , , 1999, c. 586. * V l i a u s a u g u m u i p a v y k o j p a l a u t i ir p r i v e r s t i vieai a p g a i l e s t a u t i d l s a v o a n k s t e s n s veiklos. 275 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

kivyskupo Karolio Wojtylos irinkim popieiumi s mokslo teorijos alininkai aikino kaip akivaizd savo teisumo rodym. Ianalizavusi pirmuosius Jono Pau liaus II veiksmus, KGB padar ivad, kad Vatikanas, toliau pritardamas tarptautini santyki tampos mai nimui, kartu rengiasi suaktyvinti kov su komunizmu85 (r. 11 pried). Vatikano sprendimai, kuriais siekta at gaivinti katalik tikjim komunist valdomuose kra tuose, pavyzdiui, 1979 m. lietuvikose Vatikano radijo laidose atsiradusios specialios laidos jaunimui, buvo lai komi ideologins diversijos" dalimi. Kremliaus orienty r pasikeitim liudijo ir tai, kad 1979-1980 m. nustota vykdyti pasikeitimo teologijos studentais tarp RSB ir KB program, pagal kuri atuntajame deimtmetyje Vatikano universitetuose moksi nemaai staiatiki dvasinink i Soviet Sjungos. Tikinij teisi sjdis Lietuvoje, nepaisant tolerantikesnio reimo poirio religij, toliau stiprjo ir atuntojo deimtmeio pabaigoje pasiek kulminacij. 1979 m. pradioje net 550 Lietuvos kunig ir du vysku pai pasira protestus prie 1976 m. patvirtintus Religi ni susivienijim nuostatus, pareikdami, kad jie prie tarauja sins laisvei, todl yra neteisti. Taigi apie 70 proc. kunig stojo atvir konflikt su valdia. RRT galiotiniui darsi vis sunkiau priversti kunigus paklusti valdios reikalavimams. Nemaai parapij ilgai veng pasirayti naujas sutartis dl naudojimosi kulto pasta tais. Nors galiotinis planavo tai padaryti 1977 m., tais metais sutartis atnaujino tik 58 proc. parapij86, o ke lios deimtys parapij nauj sutari nepasira iki 1981 m. Kai kurie parapij klebonai nuo atuntojo de imtmeio pabaigos taip pat nebeteik valdios stai goms duomen apie atliktas religines apeigas. Pavyz276

diui, 1979 m. toki duomen nepateik net 60 parapij administratori87. Tuo metu tikinij teisi sjdis Lietuvoje gijo ir tam tikr institucin form. 1978 m. lapkriio 13 d. Maskvoje vykusioje neoficialioje spaudos konferencijoje buvo paskelbta apie Tikinij teisms ginti katalik ko miteto (toliau TTGKK) steigim Lietuvoje. Jo steigjai kunigai Jonas Kauneckas, A. Svarinskas, S. Tamkeviius, Vincentas Vlaviius ir J. Zdebskis deklaravo, kad tai - viea institucija, turinti tiksl ginti tikinij teises, siekti, kad sovietiniai statymai dl tikinij padties atitikt SSRS tarptautinius sipareigojimus, skelbti ti kinij diskriminavimo faktus. steigti TTGKK nebuvo originalus sumanymas: 1976 m. Maskvoje inomi mo gaus teisi gynjai staiatiki dvasininkas G. Jakuninas ir V Kapitaniukas buvo kr Krikioni komitet ti kinij teisms ginti, kurio tikslai buvo tokie pat kaip ir TTGKK. G. Jakuninas ir V Kapitaniukas buvo atvyk Lietuv ir kun. S. Tamkeviiui sil j komitet dele guoti KB atstov, taiau buvo nutarta steigti atskir ko mitet. 1980 m. TTGKK gretas papild kunigai Leonas Kalinauskas, A. Keina, Vaclovas Staknas, Kazimieras ilys bei pasaulietis Vytautas Skuodis. Banyios pasiprieinimas stiprjo bendrame jos at gimimo kontekste. Nors ir labai stengsi, valdia nepa jg atitolinti nuo Banyios jaun moni. Vis akty85 SSRS KGB PGU 12-ojo skyriaus virininko gen. A. Kirejevo 1979 m. gegus 22 d. ratas LSSR KGB pirmininkui J. Petkeviiui, LYA, f. K-l, ap. 49, b . 232, 1. 9. 86 RRT galiotinio 1977 m. darbo ataskaita, LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 1307, 1. 10. 87 RRT galiotinio 1979 m. darbo ataskaita, ibid., b. 1365, 1. 16. 277 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

Kun. A. Mocius nea kryi Kryi kaln. 1979 m. liepos 22 d.

viau reiksi Eucharistijos biiuli sjdis. 1979 m. lie pos 22 d. didel medin kryi Kryi kaln neant kunig A. Moci lydjo keli imtai eucharistiei, o t pai met rugsjo mn. tradicinje eisenoje iluv dalyvavo per tkstant maldinink. Viena i ios eise nos organizatori ir Eucharistijos biiuli sjdio k rj sesuo J. Stanelyt 1980 m. u tai buvo nuteista trejus metus kalti lageryje. Pasak RRT galiotinio, jau nimas sudar apie 35 proc. 1980 m. dalyvavusij Pri 88 siklimo pamaldose . 1974-1984 m. Sutvirtinimo sak ramentas kasmet buvo suteikiamas 20-25 tkst. jaun moni. Nemajo ir norinij studijuoti kunig semi narijoje: 1981 m. buvo gauti 33 praymai, 1982 m. 38 89 , o 1985 m. - net 45 90 . Apeidami valdios klitis (vi suomeninio transporto apribojimai, autoinspekcijos te278

rorizavimas), devintojo deimtmeio pradioje vis dau giau maldinink atvykdavo emaii Kalvarij ir ilu v. Net pagal soviet valdios statistik didij atlai d metu ia apsilankiusij skaiius per ketverius me tus padidjo daugiau nei dvigubai: 1980 m. emaii Kalvarijoje buvo suskaiiuota 8-9 tkst., iluvoje apie 20 tkst. moni91, o 1983 m. atitinkamai 30 ir 37 tkst. 92 Jausdami, kad soviet valdia nebedrs pasielgti pa naiai kaip su vysk. J. Steponaviiumi, taip pat nenor dami visikai prarasti autoriteto, ir vyskupij administ ratoriai vis maiau davsi valdios manipuliuojami. 1977 m. rugsjo mn. jie pareik savo nuomon dl naujos SSRS konstitucijos projekto, reikalaudami pripa inti laisv propaguoti religinius sitikinimus, teis mo kyti ir mokytis religijos. RRT galiotinio raginim vi siems vyskupij valdytojams parayti popieiui laik, smerkiant TTGKK, kan. C. Krivaitis atsak, kad tai bt manoma tik tuo atveju, jeigu valdia leist spaus dinti katekizm, panaikint draudim katechizuoti vai kus ir leist urnal tikintiesiems93. Kad ir koks buvo
88 P. Anilionio 1980 m. gegus 7 d. informacija apie Velyk ventes, ibid., b. 1365, 1. 98. 89 RRT galiotinio 1982 m. lapkriio 2 d. payma apie seminarij, ibid., f. R-181, ap. 3, b. 110, 1. 232. 90 RRT galiotinio 1985 m. rugsjo 12 d. payma LKP CK ir LSSR MT, ibid., b. 117, 1. 24. 91 RRT galiotinio 1980 m. darbo ataskaita, ibid., f. R-754, ap. 13, b. 1394, 1. 17. 92 RRT galiotinio 1983 m. darbo ataskaita, ibid., f. R-181, ap. 3, b. 111, 1. 8. 93 RRT galiotinio 1978 m. darbo ataskaita, ibid., f. R-754, ap. 13, b . 1335, 1. 26.

279

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

spaudimas, vyskupij valdytojai vieai neatsiribojo nuo Kronikos". Jie taip pat neskubjo pasinaudoti valdios leidimu spausdinti oficial periodin leidin. Vienas i aktyviau si katalikiko urnalo leidybos idjos rmj buvo Li turgins komisijos sekretorius kun. V Aliulis. 1979 m. pradioje jis isiunt RRT galiotiniui katalikik peri odini leidini projekt, kuriame sil maiausiai 20 tkst. egzempliori tirau leisti madaug 80 pusla pi apimties mnrat94. Kaip viena i svarbiausi jo pa sirodymo slyg nurodyta tai, kad iame leidinyje nega ls bti spausdinami straipsniai, eminantys Banyi, jos tarnus bei pat tikjim, lygiai kaip ir straipsniai, kritiki egzistuojanios santvarkos atvilgiu"95. Taiau inojimas, kad urnalas reikalingas soviet propagan dai, baim iprovokuoti aktyvij kunig priekaitus vert Banyios hierarchus, atsakingus u urnalo lei dyb, bti atsargius. Lietuvos vyskup konferencijos pirmininkas vysk. L. Povilonis kun. V Aliuliui idst tokias savo abejones iuo klausimu: Tok ileisti, kad bt panaus Demokratins Vokietijos religinius laik raius, mes nepajgsime. Tursime dal vietos skirti taikai, ne su Kristumi suritai, bet tokiai, kuri naudin ga kam kitam. Prasids Kronikos replikos. [...] Kunigai priekaitaus - leidia urnal, o neileidia katekizmo, draudia katechizacij. Pirmiausia reikia masiniu tirau ileisti katekizm"96. Vysk. L. Povilonio abejons labiausiai paveik bendr vyskupij valdytoj sprendim atsisakyti valdios pera mo oficialaus religinio leidinio. Petras Anilionis, infor muodamas apie tai RRT, paymjo, kad, spaudiami ekstremist", vyskupij valdytojai atsisak leisti iliust ruot urnal, o vysk. L. Povilonis jam pareiks, jog KB
280

nereikia tokio leidinio, kok turi RSB97. Tai nebuvo vie nintelis nepageidautino" vysk. L. Povilonio elgesio atve jis. Aktyviuosius kunigus vysk. L. Povilonis gyn ben draudamas su RRT pirmininko pavaduotoju M. Rachmankulovu, kuris 1979 m. balandio mn. viejo Lietu voje98. Po vysk. J. Labuko mirties taps Kauno arkivys kupijos ir Vilkavikio vyskupijos apataliniu administra toriumi bei vyskup konferencijos pirmininku, jis dar la biau sidrsino: 1982 m. atsisak tikiniuosius paraginti sutikti su valdios silymu Klaipdoje rekonstruoti sen banyi ir nebereikalauti grinti 1960 m. pastatyto sios. Vysk. L. Povilonis pareik ess sitikins, kad val dios atimtas banyios pastatas anksiau ar vliau vis tiek bus grintas. Jis taip pat nesutiko, kad Lietuvos vyskup konferencija bt spalvoto nuotrauk albumo usakove, jeigu j nebus dtos Vilniaus arkikatedros, v. Kazimiero ir Klaipdos Taikos Karaliens banyi nuotraukos 99 . Matydamas, kad stiprja Banyios pasiprieinimas, LKP CK biuras 1978 m. liepos mn. vl buvo priverstas svarstyti ateistins propagandos pagerinimo ir religini kult statym vykdymo kontrols klausimus. Prajus
94 Ibid., f. R-181, ap. 1, b. 246, 1. 21-24. 95 Ibid., 1. 24. 96 Vysk. L. Povilionio 1979 m. vasario 18 d. laikas kun. V. Aliuliui, VUB Rankrai skyrius, f. 187, b. 335. 97 P. Anilionio 1979 m. gruodio 11 d. ratas V. Kurojedovui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 103, 1. 263. 98 RRT pirmininko pavaduotojo M. Rachmankulovo ir skyriaus viri ninko J. Tarasovo ataskaita apie komandiruot j Lietuvos SSR, ibid., 1. 32. 99 P. Anilionio 1983 m. lapkriio 1 d. ratas LKP CK sekretoriui L. e peiui, ibid., b. 112, 1. 215. 281 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

dviems mnesiams po io posdio i RRT galiotinio pareig buvo atleistas K. Tumnas, kur pakeit iki tol 15 met LKP Kupikio rajono komitetui vadovavs R Anilionis. K. Tumnas tapo patogiu atpirkimo oiu, kuriam buvo galima suversti didij dal atsakomybs u tikinij teisi sjdio stiprjim. Siekdama su stiprinti RRT galiotinio institucij kvalifikuotais kad rais, kurie sugebt analizuoti KB veikl, LSSR MT 1979 m. pradioje taip pat patvirtino papildom jo pava duotojo etat. galiotinio pavaduotoju katalik reika lams buvo paskirtas gerai ital kalb mokjs urnalis tas E. Juoznas. Naujasis RRT galiotinis adjo per trump laik atstatyti tai, k sugriov Tumnas" 100 . Rytingais veiksmais P Anilionis tikjosi atkurti septin tajame deimtmetyje buvusi padt. Jau pirmosiomis darbo dienomis jis msi iniciatyvos sutramdyti kuni gus, kurie, paeisdami Religini susivienijim nuosta tus, organizavo tikinij procesijas i banyios kapi nes Mirusij pagerbimo dien101. Motyvuodamas tuo, kad vaik patarnavimas per v. Miias turi tendencij tapti masiniu reikiniu" 102 , jis pareng 1966 m. priimt LSSR ATP nutarim papildymo projekt, kuriame buvo aikiai apibrta, kad dvasininkai negali naudoti nepil namei per religines apeigas. 1978 m. lapkriio 25 d. pasikviets savo staig vyskupij valdytojus, P Anilio nis juos informavo, kad nuo 1979 m. bus grietai reika laujama laikytis Religini susivienijim nuostat. Padtis Lietuvoje kl nerim ir Maskvai. Po M. Rachmankulovo vizito RRT 1979 m. balandio 16 d. patvirtino KB kontrols sustiprinimo ir kovos su religiniu ekstre mizmu" priemoni plan103. Grsmingi KGB signalai apie Jono Pauliaus II politik ir jo pirmojo vizito Lenkijo je poveikis paskatino SSKP CK sekretoriat 1979 m. spa282

lio mn. sudaryti speciali komisij, kuri buvo traukti RRT pirmininkas V Kurojedovas ir KGB pirmininko pa vaduotojas Viktoras ebrikovas. Ji pareng nutarimo Dl kontrpriemoni prie Vatikano politik socialistini ali atvilgiu" projekt, kuriam SSKP CK sekretoriatas pritar 1979 m. lapkriio 13 d.104 Padidjus dmes KB reikalams liudijo ir 1980 m. RRT struktroje atsirads atskiras katalik reikal skyrius, kuriam vadovauti buvo paskirtas E. Galustianas. Maskvai davus signal, kov su religiniu ekstre mizmu" Lietuvoje vl buvo mobilizuotos visos valdios aparato grandys. klausim svarst 1979 m. gegus 8-9 d. Vilniuje surengtos mokslins praktins konferen cijos dalyviai, 1979 m. gruodio 10 d. pasitarim buvo sukviesti LKP rajon komitet ideologijos sekretoriai, vykdomj komitet pirminink pavaduotojai, vadovau jantys prokuratros ir ideologini staig darbuotojai. E Anilionis RRT nurodymu pareng SSKP CK 1979 m. lapkriio 13 d. nutarimo gyvendinimo priemoni plan. Vietos valdios institucijoms 1980 m. pradioje buvo i siuntinta RRT galiotinio parengta payma Apie K. Voitylos irinkim popieiumi", kuri informavo apie pasikeitusias antibanytins veiklos slygas105.
100 Autoriaus pokalbis su buvusiu RRT galiotiniu Lietuvoje K. Tumnu. 101 P. Anilionio 1978 m. lapkriio 10 d. ratas LKP CK sekretoriui L. e peiui ir LSSR MT pirmininko pavaduotojui A. esnaviiui, LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 1307, 1. 76-77. 102 P. Anilionio 1978 m. gruodio 29 d. ratas V. Kurojedovui, ibid., f. R-181, ap. 3, b. 101, 1. 148. 103 1979 m. balandio 16 d. RRT patvirtintas priemoni planas Kovai su religiniu ekstremizmu Lietuvos TSR sustiprinti", ibid., b. 103, 1. 47-52. 104 J. Anderson, o p . cit., p. 105. 105 LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 105, 1. 141-143. Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

283

Soviet reimo vykdyta propagandin kampanija prie Vatikan kit pagreit gijo 1984 m. ruden. Tai buvo ne tik reakcija popieiaus ne kart pareikt pa ram dl savo teisi kovojantiems socialistinio lagerio ali katalikams, bet ir jo spjim dl vadinamosios i laisvinimo teologijos", galjus labai pakenkti Soviet Sjungos interesams treiojo pasaulio alyse, vis pirma Lotyn Amerikoje. Atsakydamas 1984 m. rugpjio 6 d. paskelbt Vatikano dekret Dl kai kuri ilaisvi nimo teologijos aspekt", SSKP CK nurod sustiprinti prie Vatikan nukreipt propagand, LKP CK taip pat patvirtino atitinkamus nutarimus 106 . LSSR valdiai dau giausia nerimo kl didjanti usienio radijo religini laid, tarp kuri neabejotinai pirmavo Vatikano radijas, auditorija. 1985 m. atlikus apklaus Anyki rajone paaikjo, kad net 37 proc. apklaustj klauso religini radijo laid, Vatikano radijo laid - 27 proc. 107 Be to, reikia atsivelgti tai, kad nemaa dalis apklaustj, nors apklausa buvo anonimin, galjo atsakyti nenuo irdiai. Soviet valdia sureagavo ir 1985 m. paskelb t popieiaus enciklik Slavorum apostoli", kuri buvo skirta vieno i didij slav kriktytoj Metodijaus 1100-osioms mirties metinms. 1985 m. rugpjio mn. pabaigoje RRT paragino P Anilion imtis papildom priemoni, kurios neutralizuot Vatikano pastangas at gaivinti KB gyvenim, suaktyvinti jos misijin veikl ki tuose Soviet Sjungos regionuose, internacionalizuoti 108 vietines religines ventes . Dvasininkai i Lietuvos, tarp kuri vyravo jzuit vienuolijos nariai, jau nuo etojo deimtmeio vidurio aktyviai apatalavo Vidurinje Azijoje tarp ia gyvenu si vokiei (R Lygnugaris, Jonas Smilgeviius, A. e keviius). Atuntajame ir devintajame deimtmetyje sa284

vo misijine veikla labiausiai garsjo kun. A. Dum bliauskas SJ. Viename i didiausi Kazachijos miest, Karagandoje, jis sugebjo irpinti vietos valdios lei dim ne tik registruoti religin bendruomen, bet ir statyti nauj banyi, kuri buvo konsekruota 1980 m. Kun. A. Dumbliauskas taip pat buvo steigs jzuit noviciat, i kurio net 6 vokiei tautybs jaunuoliai vliau stojo Rygos kunig seminarij. I pradi trukds jam dirbti Lietuvoje, vliau soviet reimas su prato padars klaid. KGB veriamas, jo vyskupas pa reikalavo grti, addamas ger parapij, o nepaklus numo atveju - suspens, taiau tai neigsdino usi grdinusio Vidurins Azijos misionieriaus 109 . Po keli incident su valdios institucijomis 1978 m. dirbti pa storacinio darbo Ukrain, Podols Kamenec, ivyko kun. Jonas Zubrus S J. Ukrainoje dirbo ir vienas i pir mj slapta paventint kunig - Vytautas Merkys SJ, Baltarusijoje - K. ilys SJ. Nuo atuntojo deimtmeio vidurio misij darb aktyviai sitrauk ir vienuols moterys, kurios ne tik rengdavo sakramentams, pad106 LKP CK biuro 1984 m. spalio 29 d. nutarimas Dl papildom prie moni ateistiniam aukljimui gerinti ir veiklai prie usienio katali k antitarybin propagand sustiprinti", LYA LKP DS, f. 1771, ap. 265, b. 70, 1. 10-13; LKP CK biuro 1984 m. gruodio 3 d. patvir tintas priemoni planas, kaip vykdyti SSKP CK nutarim Dl kontrpriemoni prie Vatikano antikomunistines akcijas, griauna mj darb prie socialistines alis, nacionalinio isivadavimo ir an tikarinius judjimus", ibid., 1. 34-37. 107 RRT galiotinio 1985 m. darbo ataskaita, LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 1581, 1. 6. 108 RRT 1985 m. rugpjio 28 d. instrukcija P. Anilioniui, ibid., f. R-181, ap. 3, b. 117, 1. 38-39. 109 B. Babrauskas, Vidurins Azijos misionierius", Katalik kalendoriusinynas, 1993, p. 122.

285

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

davo kunigams, bet ir vert rus kalb bei daugino religin literatr. Visuose aukiau mintuose dokumentuose - nuo SSKP CK nutarim iki RRT galiotinio parengt plan buvo numatyta toliau sprsti kai kurias KB problemas, taip tikintis bent i dalies suvelninti tamp. P Anilionis sil atimti ekstremistams galimyb spekuliuoti kai ku riais nepatenkintais praymais", t. y: palaipsniui didinti primim kunig seminarij, kol baigusieji gals kom pensuoti kasmetin natral kunig majim; leisti pa ventinti 2-3 naujus vyskupus ir j padjjais darbinti" vyskupus V Sladkevii ir J. Steponavii; suvienodinti mokesius u elektr ir gyvenamsias patalpas. Kita ver tus, RRT galiotinis reikalavo patraukti baudiamojon at sakomybn TTGKK narius ir kitus aktyviausius kuni gus, taip pat per Lietuvos KB hierarchus spti ventj Sost, kad Jo ir jo palaikom ekstremist antitarybins akcijos gali sugrietinti taryb valdios politik katalik banyios atvilgiu"110. Dvilyp vzdo ir meduolio taktik numat ir 1981 m. rugpjio 12 d. patvirtintas dar vienas RRT nutarimas Dl kovos su religiniu ekstremizmu Lietuvos TSR sustiprinimo". galiotiniui nurodyta parei kalauti, kad administraciniai organai utikrint baus ms u religini kult statym paeidimus neivengia mum" 111 , bet taip pat silyta pagerinti kunig seminari jos mokomj materialin baz, rasti galimyb rekonst ruoti kai kuriuos katalik maldos namus, leisti urnal lojaliems kunigams, kontroliuoti, kad ir vietos valdios institucijos nepaeidint religini kult statym bei dmesingai nagrint tikinij praymus. LSSR valdia vis dar atsargiai vertino RRT pasily mus atsisakyti kai kuri anksiau vykdytos antireligins
286

politikos laimjim", motyvuodama tuo, kad per dide ls nuolaidos gali paskatinti kelti naujus reikalavimus. LKP CK ir P. Anilionis buvo labiau link pasikliauti reli ginio gyvenimo kontrols mechanizmo tobulinimu ir valstybs visikai kontroliuojam visuomens informa vimo priemoni teikiamomis galimybmis. 1981 m. ba landio mn. LKP CK iniciatyva P. Anilionis pareng LSSR ATP sako Dl religini kult statym papildy mo" projekt112, kuriame dar kart band tvirtinti prin cip, kad nepilnameiai negali patarnauti kunigui atlie kant religines apeigas. is klausimas pasidar itin aktua lus po to, kai 1971 m. LSSR Aukiausiasis Teismas u protestavo Varnos vykdomojo komiteto administracins komisijos sprendim skirti kun. A. Keinai 50 rubli bau d u nepilnamei panaudojim per religines apeigas. Tarp valdios institucij net buvo kils formalus teisinis ginas, ar u tai kunigus galima bausti, nes statymuose toks atvejis nebuvo konkreiai nurodytas. Bausms ali ninkai tvirtino, kad tai yra bendro draudimo dvasinin kams mokyti vaikus paeidimas, taiau teismai ne visada sutikdavo vadovautis tokiu plaiu Banyios atskyrimo nuo mokyklos statymo iaikinimu. Be to, minto LSSR ATP sako projektas tiksliau apibr dvasininko svok, suteikdamas formal pagrind neregistruoti pogrindin seminarij baigusi kunig, dvasininkus, raginusius mo kinius nestoti pionieri bei komjaunimo organizacijas,
110 RRT galiotinio 1979 m. gruodio 26 d. parengtas priemoni SSKP CK Sekretoriato nutarimui Dl kontrpriemoni prie Vatikano po litik socialistini ali atvilgiu vykdyti planas", LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 105, 1.16. 111 Ibid., b. 108, 1. 95. 112 LSSR ATP sako projektas ir P. 1. 178-181. 287 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m. Anilionio paaikinimai, ibid.,

ignoruoti ateistin aukljim mokyklose, sil bausti pa gal LSSR BK 143 straipsn. Nesutiko R Anilionis ir su daugeliu naujojo sjungi nio religini organizacij statymo, kurio projektas buvo pradtas svarstyti 1984 m., nuostat. Vis pirma jis si l atsisakyti formuluots, kad banyi vidaus gyveni mas tvarkomas pagal atitinkamas kanon taisykles, mo tyvuodamas tuo, kad kai kurie KB kanonai prietarauja sovietiniams statymams. RRT galiotinis nesutiko, kad tikinij bendruomenms ir religiniams centrams bt suteiktas juridinio asmens statusas, nes, pasak jo, TSRS konstitucija suteikia teis burtis organizacijas tik ko munizmo krimo tikslais113. Nors raginimai represijomis nutildyti tikinij tei si sjd nuo 1979 m. girdjosi vis daniau, soviet valdia ne ikart ryosi j griebtis prie aktyviausius Lietuvos kunigus. LSSR prokuratra 1979 m. rugsjo 2 d. tik oficialiai spjo kunigus A. Svarinsk ir S. Tamkevii dl jiems gresianios atsakomybs pagal LSSR BK 68 straipsn. spjimai ir pinigins baudos iki 1983 m. buvo pagrindiniai valdios ginklai, kuriais ji ti kjosi sutramdyti kunigus, nepaisanius religins veik los suvarym. 1980-1982 m. buvo paskirtos 22 admi nistracins baudos, RRT galiotinis ir prokuratra pa reik apie 80 spjim. Gerokai daniau laisvs atmi mo bausmmis bausti aktyviai pogrindinje Banyios veikloje dalyvav pasaulieiai ir vienuols. 19801981 m. buvo nuteistos seserys Genovait Navickait, J. Stanelyt, Ona Vitkauskait, jzuit ordino brolis Anastazas Janulis, pasaulieiai Povilas Buzas, Meislo vas Jureviius ir Vytautas Vaiinas. Tai buvo viena i didiausi KGB organizuot represini akcij prie ti kinij teisi sjd.
288

Vengdamas kunig nusikaltimus" nagrinti teis muose, LSSR KGB griebsi slapt susidorojimo bd. 1979 m. vasario 14 d. parengto TTGKK kompromitavi mo plano autoriai, be kit kompromitavimo bd, nu mat: [...] kad bt suvaryta Tomovo" [kun. S. Tamkeviiaus. - A. S.] aktyvi prieika veikla ir jis sukom promituotas, gyvendinti TSRS KGB sankcionuot prie mon" 1 1 4 . Dl kakoki prieasi is punktas taip ir li ko negyvendintas. Speciali priemon buvo ibandyta prie kit tikinij teisi aktyvist, kun. J. Zdebsk, ku ris 1980 m. spalio 3 d. buvo nudegintas cheminmis me diagomis, ir buvo paskleistas gandas, kad jis sergs ve nerine liga. Dl to kun. J. Zdebskis buvo priverstas pasi traukti i TTGKK. KGB dalyvavim ioje akcijoje pa tvirtina archyviniai dokumentai 115 . Daug sudtingiau rodyti, kad i institucija buvo vienaip ar kitaip susijusi su daugeliu kit greitai po io vykio prie kunigus vyk dyt prievartos akt. Prajus vos savaitei po kun. J. Zdebskio nudeginimo, 1980 m. spalio 11 d. buvo iauriai nuudytas Luoks klebonas Leonas apoka. Sovietin teissauga gana greitai surado udikus, nustat, kad kunigas buvo kan kinamas ir nuudytas siekiant suinoti, kur jis slepia pinigus, nusikaltliai buvo grietai nubausti. Taiau kai kurios su iuo nusikaltimu ir kun. L. apokos asmeniu susijusios aplinkybs kl ir tebekelia abejoni, ar buvo nustatytos tikrosios io nusikaltimo prieastys. Ikart po io vykio pogrindio leidinys Dievas ir Tvyn" pa113 RRT galiotinio 1984 m. rugpjio 27 d. ratas RRT Juridinio sky riaus virininkui, ibid., ap. 1, b. 268, 1. 40. 114 Cit. i: V. Spengla, Lietuvos Katalik Banyios kronika, t. 11, p. 93. lis V. Spengla, Akipla": KGB kova prie Banyi, p. 119-120.

289

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

skelb laik TTGKK, i kurio paaikjo, kad kun. L. apoka buvo vienas i io leidinio leidj, taip pat keliuose jo numeriuose publikuotos autobiografins apybraios Naktis" autorius, pasiras slapyvardiu Kunigas Petras. Mintoje apybraioje buvo aprayta, kaip jis tapo KGB bendradarbiu ir vliau apsisprend nutraukti ryius su juo. Dievo ir Tvyns" redakcija spjo, kad nuudymas taip pat galjo bti susijs su kun. L. apokos ketinimu paskelbti rain Paskutiniai odiai vyskupui", kuriame bt pateikta informacija apie vysk. L. Povilonio bendradarbiavim su saugu mu 116 . iame laike taip pat nurodytos nusikaltimo ir jo tyrimo detals, galjusios sukelti abejoni, kad kunigas buvo upultas turint tiksl j apiplti. Laiko autoriai atkreip dmes ir tai, kad 1980 m. pradioje Tiesoje" buvo ispausdintas straipsnis, kuriame apraomas kun. L. apokos bylinjimasis su buvusiu zakristijonu dl ne grintos skolos. Straipsnio autor akivaizdiai siek parodyti kunigo godum pinigams, taip tarsi netyia (sic!) skatindama upuolim ir kartu nurodydama bsi 117 mojo nusikaltimo prieast . 1981 m. rugpjio 8 d. panaiomis aplinkybmis bu vo nuudytas Pamio klebonas Leonas Maeika. Pasak Kronikos", is nusikaltimas taip pat galjo bti susijs su nuudytojo bandymu itrkti i KGB voratinklio, kur jis, kaip ir kun. L. apoka, kadaise buvo pakliu 118 vs . 1981 m. lapkriio 24 d. per autoavarij Vilniuje taip pat neaikiomis aplinkybmis uvo aktyvus kovoto jas dl mogaus teisi, Lietuvos Helsinkio grups narys kun. B. Laurinaviius. Kronika" pateik liudytoj, ku rie teig mat, kad kun. B. Laurinaviius keli jaunuo li buvo tyia pastumtas po sunkveimio ratais, parody290

mus, taiau nei 1982 m. atliktas tyrimas (kas visai su prantama), nei po deimties met pakartotas bandymas nustatyti ties to nepatvirtino 119 . Tai, kad dingo KGB vesta kun. B. Laurinaviiaus operatyvinio sekimo byla, kurioje, kaip manoma, galjo bti uuomin apie prie j panaudot specialij priemon, taip pat nra svarus argumentas, patvirtinantis slaptj tarnyb prisidjim prie io tragiko vykio. Dingo beveik vis buvusi ak tyvi tikinij teisi gynj kunig operatyvinio seki mo bylos, o vienintelje ilikusioje kun. J. Zdebskio, ku ris 1986 m. taip pat uvo per autoavarij, nra tiesiogi ni rodym, kad tai - soviet saugumo darbas. Jeigu tokia akcija buvo planuota, popieriuje tai tikrai neu fiksuota. Kur kas daugiau abejoni dl kun. B. Lauri naviiaus ties aplinkybi kelia kai kurie ankstesni vykiai. Pirma, panaiai kaip kun. L. apokos atveju, 1981 m. lapkriio 21 d. Tiesa" ispausdino straipsn, kurio autor band sukompromituoti kun. B. Laurina vii. Antra, pats kun. B. Laurinaviius jaut, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes pasirpino surayti testa ment. Pagaliau soviet valdiai, tuo metu vengusiai negatyvi padarini, kuriuos sukeldavo kunig teis mai, toks susidorojimo bdas galjo atrodyti labai pri imtinas.
116 Kun. Petras, Naktis: Kunigas saugumo pinklse, Chicago, 1986, p. 305307. 117 D. Repien, Rietenos po ventumo skraiste", Tiesa, 1980 m. sausio 19 d. 118s Teroras prie kunigus", Lietuvos Katalik Banyios kronika, Chica g o , 1983, t. 6, p. 586. 119 S. Lengvinien, Kunigo Broniaus Laurinaviiaus veikla ginant ti kinij ir apskritai mogaus teises sovietmeiu", Lietuvi katalik mokslo akademijos metratis, 2000, t. 17, p. 110. Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

291

Po L. Brenevo mirties 1982 m. ruden SSKP CK ge neralinio sekretoriaus post um J. Andropovas, tik js, kad policinmis priemonmis galima sustabdyti so viet reimo erozij. Ilgiau nebeatidliotos ir seniai pla nuotos represijos prie aktyviausius tikinij teisi sjdio Lietuvoje dalyvius. 1983 m. sausio 20 d. agent rini-operatyvini ir tardymini priemoni prie opera tyvins bylos Voratinklis"* objektus plano autoriai konstatavo: Prieikos kunig ekstremist veiklos ne baudiamumas daro didel politin al ms valstybei, o taip pat skatina kitus klerikalus ekstremistiniams veiksmams" 120 . Pagal plan buvo numatyta vienu me tu suimti aktyviausius TTGKK narius kunigus S. Tamkevii, A. Svarinsk ir J. Kauneck. Neaiku, dl koki prieasi, taiau buvo suimti tik du pirmieji. S. Tamkevii LSSR Aukiausiasis Teismas pagal LSSR BK 68 straipsnio 1 dal (antitarybin veikla) nuteis 6 me tams grietojo reimo lagerio ir 4 metams tremties, o A. Svarinsk - 7 metams grietojo reimo lagerio ir 3 metams tremties. Tardomi buvo ir kiti TTGKK nariai, jie versti vieai atsistatydinti. 1983 m. u aktyv tikin ij teisi gynim pagal LSSR BK 68 straipsn 4 me tams kaljimo buvo nuteista ir Jadvyga Bieliauskien, o Rokikio rajono gyventojams A. Butnaitei ir J. Mar giui neva u grasinimus ateistams buvo pritaikyta BK 203 straipsnio 1 dalis. Tais paiais metais RRT galiotinis 20 kunig ratu spjo dl gresianios atsakomybs u sisteming religini kult statym paeidinjim, dar 118 kunig ir 44 aktyvi pasauliei spjo vietos val 121 dios atstovai, vyko net 597 profilaktiniai pokalbiai . Atsakydama padidjus religini organizacij akty vum, soviet valdia toliau desperatikai plt ateis tin propagand. 1979 m. LSSR jau buvo 1470 ateizmo
292

lektori, kurie kasmet perskaitydavo daugiau nei 13 tkst. paskait mokslinio ateizmo" tematika 122 . Prie Mokslins-ateistins propagandos koordinavimo tarybos 1979 m. buvo sudaryta geriausi lektori grup, jie tu rjo skaityti paskaitas tose vietovse, kur aktyviausiai veik religiniai ekstremistai". 1981 m. rugsjo 22 d. SSKP CK prim nutarim Dl ateistinio aukljimo sustiprinimo", o 1982 m. sausio 11 d. j, kaip prasta, dubliavo LKP CK biuras 123 . Kaip ir prie deimtmet, ie valdios dokumentai pabr socialines religijos gy vybingumo prieastis, todl reikalavo dar labiau suak tyvinti sociologinius tyrimus. LKP CK biuro nutarimas ragino valdios pareignus [...] reaguoti kasdienius piliei poreikius, rpintis nesitvirtinusiais gyvenime, todl linkusiais religij monmis" 124 . Kaip soviet valdia suprato nemajanio religingumo prieastis, i kalbingai liudija RRT galiotinio silymas pagerinti Vi dukls, kur 1976-1982 m. klebonavo A. Svarinskas, so cialin infrastruktr, - taip jis tikjosi sumainti ak tyvaus kunigo tak vietos gyventojams125. Vietos val* i byla b u v o pradta 1977 m. Pagal j b u v o tiriama kunig S. Tamkeviiaus (Tomov), A. Svarinsko (Neispravimyj), J. Zdebskio (Naglec) ir J. Kaunecko (Restavrator) veikla. 120 LYA, f. K-l, ap. 8, b . 216, 1. 146. 121 RRT galiotinio informacija partijos miest ir rajon komitetams apie banyi padt 1983 m., LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 114, 1. 79-80. 122 LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus 1979 m. rugpjio 22 d. payma, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 256, b. 59, 1. 10. 123 LKP CK biuro 1982 m. sausio 11 d. posdio protokolas, ibid., ap. 260, b . 9, 1. 2-7. 124 Ibid., 1. 4. 125 P. Anilionio 1979 m. sausio 25 d. ratas RRT skyriaus vedjui J. Tarasovui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 103, 1.105. 293 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

dios pareignai, vietimo staig administracija, i ku ri buvo reikalaujama konkrei ateistinio darbo rodik li, neretai labiau pasikliaudavo paprastu tikinij diskriminavimu. Atuntajame ir devintajame deimtmetyje Lietuvoje labai padaugjo banyi apiplimo ir iniekinimo atve j. Soviet valdios duomenimis, 1977-1978 m. vairi konfesij maldos namus buvo silauta 31 kart126, 1980-1981 m. - 36 kartus 127 . I tikrj toki atvej bu vo gerokai daugiau, nes ne apie visus juos buvo prane ama milicijai. 1980 m. lapkriio 30 d. raytame skunde SSRS generaliniam prokurorui Teli kunig taryba i vardijo net 24 atvejus, kai vien Teli vyskupijoje 19771980 m. buvo silauta banyias128. Banyios da niausiai buvo ne apipliamos, o tik nuniokojamos: i niekinamas v. Sakramentas, sugadinami paveikslai. Neatmestina prielaida, kad sibrovliai kartais vykdyda vo neoficial usakym. Valdia iuos vandalizmo aktus labiau skatino netiesiogiai. Vis pirma milicija vangiai tyr tokius nusikaltimus, todl, galima sakyti, u juos negrs jokia atsakomyb. Antra, kaip minta, savo vai sius dav intensyvi ateistin propaganda. Treia, kaip spjo Kronikos" autoriai, plim pagausjim galjo paskatinti ir tai, kad LSSR ateizmo muziejus paskelb superks vairius liturginius reikmenis ir religines kny 129 gas . Kartais ypa fanatiki valdios pareignai ir tie siogiai dalyvaudavo vandalikose akcijose: griaudavo dar ilikusius kryius, koplytles ir kitus religinio turinio paminklus. Tokie veiksmai atspindjo j frustracij ma tant ne majant, bet vis labiau atgimstant religin vi suomens aktyvum. Viena i garsesni tokio pobdio akcij buvo vykdyta 1982 m. balandio mn. Teli ra jone, kur buvo nusiaubtas Alkakalnio (Pan) kalnas:
294

nugriauta koplyia, ten stovj kryiai, v. Mergels Marijos statula mesta tvenkin. Nepaisant vietos valdios konservatyvumo, represij prie tikinij teisi gynjus ir ateistins propagandos srauto stiprjimo, KB veikimo slygos Lietuvoje toliau pamau gerjo. Kauno kunig seminarijai buvo grinta dalis jai anksiau priklausiusi patalp, valstybs lo mis atliktas vis seminarijos uimam pastat kapitali nis remontas, leista priimti vis daugiau klierik. Taiau valdia ir toliau atlikdavo griet stojanij seminari j atrank. Pavyzdiui, 1982 m. praym buvo pateikta 38, priimta 23 130 ; 1985 m. i 45 norinij buvo priimti 29, nes likusieji [...] patys arba j tvai buvo sivl antivisuomenin veikl"131. Palyginimui galima pasaky ti, kad 1958 m. i 49 pateikt praym RKRT galiotinis atmet tik 4, seminarijos vadovyb - 13132. 1980 m. va sario 18 d. LSSR KGB vadovyb taip pat dav nurody m rajon ir miest poskyriams sustiprinti agentrinoperatyvin darb tarp asmen, ketinusi stoti kunig seminarij133. Apie juos turjo bti surinkta kuo dau126 RRT galiotinio 1978 m. darbo ataskaita, ibid., f. R-754, ap. 13, b. 1335, 1. 97. 127 RRT galiotinio 1981 m. darbo ataskaita, ibid., b. 1426, 1. 82. 128 Lietuvos Katalik Banyios kronika, t. 6, p. 424-^29. 129 Ateizmo muziejuje", ibid., t. 2, p. 244. 130 RRT galiotinio 1982 m. lapkriio 2 d. payma apie seminarij, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 110, 1. 232. 131 RRT galiotinio payma apie seminarijos veikl b. 117, 1. 24. 132 RKRT galiotinio 1958 m. spalio 10 d. payma apie seminarij, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 194, b. 9, 1. 72. 133 LSSR KGB venioni rajono poskyrio 1981 m. gegus 27 d. ratas LSSR KGB 5-osios tarnybos virininkui apie darb iaikinant kan didatus kunig seminarij, LYA, f. K-l, ap. 15, V 4380, 1. 12-13. 295 politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m. Antibanyt ine 1985 m., ibid.,

giau informacijos, kad galiotinis, atrinkdamas kandida tus, neapsirikt ir neleist priimti netinkam". RRT galiotinio staigos darbuotojai devintajame de imtmetyje toliau aukljo" bsimuosius kunigus, ai kindami jiems sovietinius religini kult statymus ir religinio ekstremizmo" al Banyiai. 1983 m. penkto kurso klierikams buvo vestas papildomas 7 akademini valand kursas, turjs detaliai juos supaindinti su valdios nustatytais dvasinink veiklos apribojimais. So viet valdia devintajame deimtmetyje leido atnaujinti dstytoj pajgas. Buvo priimtas dar vienas dstytojas, lotyn kalb dsts V Micheleviius metus tobulinosi Romoje, 1983 m. i dstytojo pareig u aplaidum bu vo atleistas kun. dr. J. Pranka. Savarankik studij ga limybs buvo ribotos: seminarijos biblioteka prenumera vo daugiau nei 30 pavadinim pasaulietini periodini leidini, bet tik vien katalikik savaitrat Begegnung", leist VDR. Naujausia teologin literatra taip pat labai sunkiai patekdavo seminarijos bibliotek. V Vardys prognozavo, kad soviet valdia, nordama susilpninti Lietuvos KB ssaj su tautine tradicija, gali bandyti visos Sjungos mastu normalizuoti santykius su KB, t. y. leisti sukurti bendr hierarchij su centru Maskvoje, vien bendr seminarij, kur mokytsi vai ri tautybi klierikai, o dstoma bt rus kalba134. Plan katalik kunig seminarijose sustiprinti inter nacionalin" aukljim i tikrj bta. 1983 m. vasario 10 d. RRT Katalik skyriaus virininko pavaduotojas D. Sibirievas pareng paym apie padt katalik ku nig seminarijose, kurioje teig, kad Kauno kunig se minarijoje buvo planuota rengti kunigus Ukrainai ir Baltarusijai, taiau, bijantis ekstremist" reakcijos, to nebuvo daroma. Paymos autorius sil priimti Kauno
296

kunig seminarij bent jau kit tautybi Lietuvos gy ventojus, dstyti usienio kalb135. Palankiau jis vertino Rygos kunig seminarij, rengusi kunigus ne tik Lat vijai, bet ir kitoms sovietinms respublikoms. Toliau plsti oficialiai veikusios kunig seminarijos galimybes vert sitvirtinanti nelegalaus kunig rengi mo sistema. 1979-1983 m. kunigysts ventimus gavo 11 pogrindyje pasirengusi kandidat136. Valdios nepri pastami, jie galjo kur kas laisviau dirbti pastoracin darb, dauguma j sitrauk kov dl tikinij teisi. Nordamas nuosaikesniuosius perauklti ir kontroliuo ti, R Anilionis pasil kai kuriuos i j legalizuoti"137. Jo iniciatyva prie kelerius metus slapta kunigu paven tintas J. eberskis OFM 1983 m. buvo priimtas Kauno kunig seminarij, kad baigt sutrumpint jos kurs ir galt oficialiai dirbti. Didjo ir oficialiai leidiamos religins literatros vairov bei jos tiraai. 1980 m. pagaliau buvo leista oficialiai spausdinti maj katekizm (60 tkst. eg zempliori), kuriame atsispindjo po Vatikano II Susi rinkimo prasidjs Banyios atsinaujinimo procesas. 1980 m. taip pat ileistas maldynlis Visada su Dievu" (80 tkst. egzempliori). Tais paiais 1982 m. ijo du pirmieji naujo lietuviko miiolo tomai, o 1984 m. pasi rod antrasis papildytas liturginio maldyno leidimas, kurio tiraas (160 tkst. egzempliori) buvo didiausias
134 V. Vardys, op. cit., p. 224. 135 LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 112, 1. 53. 136 Vysk. J. Boruta, A. Katilius, Pogrindin kunig seminarija", Lietu vi katalik mokslo akademijos metratis, 1998, t. 12, p. 217-218. 137 P. Anilionio 1984 m. gegus 18 d. ratas RRT katalik skyriaus ve djui E. Galustianui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 114, 1. 124-125. 297 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

i vis sovietiniais metais oficialiai ileist religini lei dini. Buvo leista ispausdinti ir 20 tkst. progini v. Kazimiero jubiliejui skirt buklet. Lietuvos krikto 600 met jubiliejaus proga buvo pakartoti Naujojo Tes tamento (10,5 tkst. egzempliori), maojo katekizmo (50 tkst. egzempliori) leidimai, ileistas spalvotas ka lendorius ir jubiliejui skirtas paveiksllis. Taiau valdia nepritar Vyskup konferencijos sumanymui jubiliejaus proga ileisti kun. E Raino parengt biografin rinkin Lietuvos Banyios vyturiai" 138 . Devintojo deimtmeio pradioje pagaliau buvo pa siektas tam tikras kompromisas dl katalikiko peri odinio leidinio. 1979-1981 m. leist liturgin kalendo ri 1982 m. pakeit daug platesns apimties informaci nio pobdio metratis Katalik kalendorius-inynas". Jame, be liturginio kalendoriaus, buvo pateikia mos svarbiausios inios apie Banyi Lietuvoje: duo menys apie dvasininkus, mirusi kunig nekrologai, svarbesni vyskupij valdytoj ratai. Vliau vis daugiau pasirodydavo ir originali straipsni, vairesn darsi informacija. Atitinkamai didjo ir leidinio apimtis bei tiraas: 1982 m. jis turjo 145 puslapius (3 tkst. eg zempliori), o 1987 m. - jau 350 (7,5 tkst. egzemplio ri). Dl to ir Kronikos" aplinkoje i pradi reiktas skeptikumas Katalik kalendoriaus-inyno" atvilgiu ilgainiui inyko, jo nauda Banyiai, atrodo, buvo di 139 desn negu soviet reimo dividendai . Devintajame deimtmetyje soviet valdia kur kas maiau trukd remontuoti ar rekonstruoti banyias. 1982 m. sudegus medinei Buivydi banyiai, valdia neprietaravo, kad vietoj jos bt pastatyta mrin, ir netgi nemokamai skyr dal statybini mediag. Kre tingoje 1982 m. Klaipdos Taikos Karaliens banyios
298

statytojas kun. B. Burneikis atstat per kar sugriaut banyios bokt, kur kl tris naujus varpus. 1986 m. buvo gerokai padidinta alinink kapini kop lyia. 1985 m. LSSR MT pagaliau panaikino diskrimina cin mokest u elektr, naudojam kulto pastat reik mms. Kita vertus, nepaisydama keli deimi tikin ij praym, valdia toliau atkakliai nenorjo grinti banyi pastat Klaipdoje ir Ignalinoje, nes suprato, kad tai bt vertinta kaip jos silpnumo poymis. 1983 m. spalio 17 d. pas LKP CK sekretori Liongin epet susirink aukti pareignai nutar nenusileisti ir silyti tikintiesiems rekonstruoti senj banyi140. iek tiek gerjo ir kai kuri vyskupij kurij darbo slygos. 1978 m. valdia leido i Vievio vyskupijos cen tr grinti Kaiiadori vyskupijos kurij. N vienas anksiau jai priklauss pastatas nebuvo grintas, todl ji turjo sikurti tuometiniam valdytojui kan. J. Andrikoniui priklausiusiame name. Sunkiai bent vien val dios atimt patalp seksi atgauti ir Teli vyskupijos kurijai, kuri glaudsi avarins bkls mediniame name. 1982 m. P Anilionis sil grinti Teli kurijai nors vien anksiau jai priklausius pastat, nes prieingu at veju, pasak jo, ekstremistai" sukompromituos vysk. 141 A. Vaii, kas valdiai bt nenaudinga . Taiau vietos
138 P. Anilionio 1985 m. spalio 8 d. payma Apie kontrpriemones prie religin propagand ryium su Lietuvos krikto jubiliejum", ibid., ap. 1, b. 275, 1. 65. 139 N. epetys, Katalik kalendorius-inynas sovietmeiu", Naujasis i dinys, 1998, Nr. 11-12, p. 459. 140 P. Anilionio 1984 m. vasario 15 d. ratas RRT, LCVA, f. R-181, ap. 3, b . 114, 1. 59. 141 P. Anilionio 1982 m. vasario 16 d. ratas LKP CK ir LTSR MT, ibid., b. 110, 1. 94-95. 299 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

valdia dels atlaisvinti buvusias kurijos patalpas, vienu metu net sil kurijai statytis nauj nam. 19831984 m. Kauno arkivyskupijos ir Panevio vyskupijos kurijos gavo paskyras pirktis naujus lengvuosius auto mobilius Volga". Devintajame deimtmetyje soviet valdia labiau r pinosi ne tik Banyios administratori materialinio gyvenimo slygomis, bet ir j autoriteto didinimu, ma tydama, kad prieingu atveju ji gali prarasti vien i parankiausi religinio gyvenimo kontrols svert. ga liotiniui didel nerim kl 1979 m. antrojoje pusje su sikrusios pirmosios kunig tarybos, kurios buvo nu matytos Vatikano II Susirinkimo nutarimuose. Nepa jgdama kontroliuoti rinkim jas proceso tose vysku pijose, kurias vald kapituliniai vikarai, valdia msi aktyvi prieini priemoni. 1980 m. balandio mn. Rom nuvyks vysk. L. Povilonis pristat Vatikano vals tybs sekretoriatui su valdia suderint plan, kaip su tvarkyti KB vyskupij Lietuvoje administravim. Pagal plan vyskupais turjo bti paventinti Teli vysku pijos kapitulinis vikaras kun. A. Vaiius, 1979 m. atsi statydinus kan. . Krivait Vilniaus arkivyskupijoje pa keits Algirdas Gutauskas ir Kauno arkivyskupijos ge neralvikaras Liudvikas Maonaviius, turjs tapti Kau no arkivyskupo koadjutoriumi. Jeigu popieius bt pri tars tokiam projektui, vysk. V Sladkeviius bt gal js padti valdyti Teli vyskupij, o vysk. J. Steponavi ius bt buvs paskirtas Kaiiadori vyskupijos admi nistratoriumi 142 . Taip soviet valdia tikjosi ir isprsti jos vaizd gadinusi vyskup tremtini darbinimo" problem, ir nebijoti, kad susilpns Banyios valdymo kontrol. Vis deryb metu siekta, kad ekstremisti kai" nusiteikusi hierarch valdioje atsidurt ne dau300

giau kaip 50 proc. parapij143. plan i esms sugrio v vysk. J. Steponaviius, nesutiks bti vienu i kai t, kuriuos v. Tvas turi ipirkti, paventindamas vyskupais tarybins vyriausybs parinktus kandida tus" 1 4 4 . Galim paskyrim Kaiiadori vyskupijos apa taliniu administratoriumi jis vertino kaip paeminim ir pra, kad Vatikanas nurodyt tokio savo sprendimo prieastis. Kadangi jokio Vatikano atsakymo nebuvo, vysk. J. Steponaviiaus formaliai administruotos Vil niaus arkivyskupijos problema taip ir liko neisprsta iki 1989 m. 1982 m. buvo pasiektas tik dalinis kompromisas>^kun. A. Vaiius paventintas vyskupu, o vysk. V.Sladkeviius pagaliau pripaintas Kaiiadori vysku pijos valdytoju. Vysk. R. Krikinas Vatikano reikala vimu 1983 m. Panevio vyskupijos valdym perdav prel. K. Dulksniui, o pats persikl gyventi Kaun ir kunig seminarijoje pakeit kun. J. Preik, kuris 1984 m. buvo paventintas vyskupu ir paskirtas Kauno arkivyskupo pagalbininku. Lengviau sprsti Lietuvos banytinei provincijai pri klausiusi vyskupij valdymo ir kitas Banyios gyveni mo problemas pasidar vyskupams mus reguliariai lan kytis Romoje. 1983 m. visi jie, iskyrus vysk. J. Stepona vii, vl buvo nuvyk ad limina. Pirm kart tarp j bu vo ir dar visai neseniai vienu i religinio ekstremizmo" kvpj vadintas vysk. V Sladkeviius. Jis, kaip ir visi
142 P. Anilionio 1980 m. kovo 23 d. ratas V. Kurojedovui, ibid., b. 105, 1. 194-195. 143 P. Anilionio 1981 m. gegus 29 d. ratas V. Kurojedovui, ibid., b. 108, 1. 227. 144 Vysk. J. Steponaviiaus 1981 m. rugsjo 3 d. laiko vysk. L. Poviloniui nuoraas, LYA, f. K-l, ap. 46, b. 1644, 1. 7. Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

301

kiti vyskupai, io vizito metu buvo budriai sekamas. Net vysk. V Sladkeviiaus slapt pokalb tet a tet galiotinis atpasakojo gana tiksliai145. Daniau usienio alis ivyk davo ne tik Banyios hierarchai, bet ir paprasti dvasi ninkai: 1980-1986 m. valdia dav leidim net 109 Lietu vos dvasinink ivykoms146. Intensyvesnius Lietuvos dvasinink ryius su visuotins Banyios centru soviet saugumas toliau stengsi panaudoti aktyvioms priemo nms" vykdyti. Pavyzdiui, siekdamas, kad popieius Lietuvos krikto 600 met jubiliejaus ikilmi pradi perkelt i birelio 14 d. vlesn dien, LSSR KGB 1-asis skyrius (valgyba usienio alyse) siunt agentus Jurg, Germant, Gintaut, Petr ir kitus, kurie turjo tiesiogiai arba per treiuosius asmenis popieiui perduo ti, kad religini ikilmi susiejimas su politiniais vykiais neigiamai atsilieps KB padiai Lietuvoje147. Soviet reimo politikos udaviniams sprsti buvo panaudojami ne tik usien ileidiami dvasininkai. KGB aikiai buvo suinteresuotas, rengiantis Lietuvos krikto jubiliejaus minjimui, paremti kai kuri ieivi jos sluoksni pradt akcij, kad popieiaus bt pra oma Vilniaus arkivyskupij priskirti prie Lietuvos ba nytins provincijos. 1987 m. pradioje LSSR KGB 1-asis skyrius teig turs galimyb ispausdinti Akira iuose" straipsn, kuris turt pastmti popiei Jo n Pauli II prijungti Vilniaus arkivyskupij prie Lietu vos banytins provincijos, kas reikt, kad Vatikanas pripasta tarybin Pabaltij, taip pat Vakar kataliki kajai vieuomenei bt pateikti nauji faktai, liudijantys, kad KB galva toliau lieka tik lenk klero interes gyn 148 ju" . KGB usakyto straipsnio Ko trksta Suvalk trikampio lietuviams?" anoniminis autorius skundsi
302

neva per Banyi vykdoma iame krate gyvenani lietuvi polonizacija. Lenkijos interes gynimu netiesio giai kaltintas ir popieius, delss Vilniaus arkivyskupi jos dal, priklausiusi LSSR, priskirti prie Lietuvos ba nytins provincijos149. 1985 m. pavasar naujojo SSKP CK generalinio sek retoriaus Michailo Gorbaiovo paskelbta perestroikos" programa nepadar didesns takos soviet reimo an tireliginei politikai. I 1986 m. vasario mn. vykusio SSKP XXVII suvaiavimo tribnos M. Gorbaiovas kri tikavo vairiuose leidiniuose pasitaikiusius palankaus religijos vertinimo atvejus. Po suvaiavimo svarbiausi Soviet Sjungos dienrai pirmuosiuose puslapiuose pasirod straipsniai, kuriuose buvo kritikuojamas ko ketavimas su dievuliu", spekuliavimas moraline religi jos verte bei raginama sustiprinti kov su religiniais prietarais". Tai buvo paskutinis valdios bandymas pra dti dar vien antireligin kampanij150. Beprasidedan io naujo puolimo prie religij apraik bta ir LSSR periodinje spaudoje, kur 1986 m. taip pat pasirod ke letas straipsni, iurkiai ugavusi tikinij jaus145 L. Tulaba, o p . cit., p. 333. 146 P. Anilionio 1986 m. gruodio 30 d. payma RRT, LCVA, f. R-181, ap. 3, b . 123, 1. 159. 147 LSSR KGB 1-ojo skyriaus virininko V. Karinausko 1987 m. sausio 5 d. ratas SSRS KGB PGU A tarnybos virininko pavaduotojui M. Sockovui, LYA, f. K-l, ap. 49, b. 232, 1. 109-110. 148 LTSR KGB 1-ojo skyriaus virininko V. Karinausko 1987 m. vasario 18 d. ratas SSRS KGB PGU A tarnybos virininko pavaduotojui M. Sockovui, ibid., 1. 118. 149 Lenkijos lietuvis. K o trksta Suvalk trikampio lietuviams?", Aki raiai, 1987, Nr. 7, p. 14-15. 150 . , o p . cit., c. 385.

303

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

mus. Rykiausias pavyzdys - Vlado Balkeviiaus straipsnis ventoji eimyna"151, kuriame, naudojant pasenusius argumentus ir ikraipant faktus, neva pa neigtas nekaltas Marijos prasidjimas. Pasipiktinim iuo straipsniu vieai pareik ne tik tikinij teisi gynjai, bet ir vyskupij valdytojai, susirink prastin susitikim su RRT galiotiniu. Tokie ipuoliai prie re ligij kl pavoj valdios vykdytai antibanytins poli tikos taktikai, kuria siekta suprieinti nuosaikij ir aktyvij Banyios dal. Tikinij teisi sjdis, nepaisant 1983 m. patirt smgi, ir devintojo deimtmeio viduryje tebebuvo LSSR valdios dmesio centre. sitikinus pinigini bau d ir spjim neveiksmingumu, i poveikio priemon naudota vis reiau: 1985-1987 m. u religini kult statym paeidimus administracinmis baudomis nu bausti 5 kunigai, 29 spti ratu. Taiau atvira ir slapta kova su aktyvesniais sjdio veikjais tssi toliau. U tikinij eisenos i banyios kapines organizavim 1985 m. pradioje trejiems metams kaljimo buvo nu teistas pogrindin seminarij baigs aktyvus Kroni kos" bendradarbis kun. Jonas Kastytis Matulionis. 1985 m. vasar buvo iviliotas i nam ir stipriai su mutas buvs TTGKK narys kun. V Staknas. 1986 m. pradioje neaikiomis aplinkybmis per autoavarij u vo kun. J. Zdebskis, LSSR prokuratra ir KGB toliau kurp baudiamsias bylas meitiko" turinio Kroni 152 kos" daugintojams ir platintojams . Soviet reimas, suvokdamas, kad svarbi krikio nybs Lietuvoje istorijai sukaki - v. Kazimiero mir ties 500-j metini ir Lietuvos krikto 600-j met paminjimai gali dar labiau suaktyvinti KB veikl, stengsi kiek manoma sumainti galim j poveik.
304

Itin daug dmesio buvo skirta krikto jubiliejaus pami njimo kontrolei. Dar 1985 m. buvo nutarta sustiprin ti propagand apie reakcing katalikybs vaidmen Lie tuvoje"153. 1986 m. gegus 16 d. susirink pas LKP CK sekretori L. epet, LSSR KGB pirmininko pava duotojas Henrikas Vaigauskas, P Anilionis ir LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedjas Juozas Kuo lelis svarst, kaip konkreiai riboti jubiliejaus paminji m. Jie nutar neleisti Lietuvos kunig delegacijai vyk ti Rom dalyvauti jubiliejaus minjimo pradios ikil mse*, atsisisdinti iverst lietuvi kalb popieiaus enciklik Slavorum apostoli"154. Be to, R Anilionis grietai kontroliavo jubiliejaus komisijos veikl: liep ibraukti kai kurias vietas i specialiai iai progai pa rengto pamoksl rinkinio, nekviesti usienio svei155. Galimyb popieiai atvykti net nebuvo svarstoma, tikr j prieast - baim, kad popieiaus vizitas nesukelt pasekmi, toki kaip Lenkijoje**, dangstant formaliu motyvu, jog Vatikanas nepripasta vakarini Soviet Sjungos sien. Jubiliejaus pradiai skirtose v. Miiose, kurios 1987 m. birelio 28 d. buvo koncelebruojamos
151 V. Balkeviius, ventoji eimyna", Tarybin moteris, 1986, Nr. 2-3. 152 V. Spengla, Lietuvos Katalik Banyios kronika, t. 11, p. 330. 153 RRT galiotinio 1985 m. spalio 8 d. payma A p i e numatomas kontrpriemones prie religin propagand Lietuvos krikto jubliejaus metu", LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 275, 1. 63. * Vliau, matyt, spaudiama Maskvos, respublikos valdia pakeit sa vo nuomon iuo klausimu. 154 P. Anilionio 1986 m. gegus 23 d. ratas RRT pirmininkui, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 123, 1. 26-27. 155 P. Anilionio 1986 m. rugsjo 15 d. ratas RRT pirmininkui, ibid., 1. 111-113. ** 1987 m. birelio mn. popieius kaip tik trei kart atvyko Lenkij. 305 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

Vilniaus v. Petro ir Povilo banyioje, dalyvavo ne po pieius, o RRT pirmininkas Konstantinas Charevas. Nepaisant valdios trukdym, krikto jubiliejaus pa minjimas tapo svarbiu vykiu Lietuvos KB gyvenime. Reimo viltys, kad susidorojus su aktyviausiais tikinij teisi sjdio veikjais bus galima isprsti religinio ekstremizmo" problem, taip pat neisipild. 1987 m. va sar netiesiogin param kovojaniai Lietuvos KB aikiai parod ir Vatikanas. 1987 m. gegus mn. posdiavusi kardinol kolegija, be kit klausim, nagrinjo ir vysk. J. Steponaviiaus praym atleisti j i Vilniaus arkivys kupijos apatalinio administratoriaus pareig, kur jis pateik, kaip to reikalauja Banyios kanonai, sulauks 75 met amiaus. vertindami vyskupo nuopelnus priei nantis komunistiniam ateizmui, kardinolai nusprend silyti popieiui suteikti jam jurisdikcij Vilniaus arki vyskupijoje iki gyvos galvos156. Vatikano Viej reikal taryba 1987 m. liepos 3 d. laiku, kurio vertimas jau po keli dien guljo ant LSSR KGB pirmininko stalo, vysk. J. Steponaviiui patvirtino, kad jo atsistatydinimo pray mas gautas, taiau apie tai paskelbti nusprsta tik tuo 157 met, kai bus paskirtas jo pdinis . Nesulauks vysk. J. Steponaviiaus atstatydinimo, RRT galiotinis paband dar kart sukompromituoti vyskup visuomens akyse, tendencingai aikindamas 25 metus usitsusios jo trem ties prieastis 158 . Pirmieji rykesni soviet reimo religins politikos pasikeitimo enklai kaip tik sutapo su Lietuvos krikto jubiliejaus minjimu. Normalizuodamas santykius su re liginmis bendruomenmis, M. Gorbaiovas tikjosi sta bilizuoti reimo padt. 1987 m. rugpjio mn. pabaigo je apie naujo tipo koegzistavim" su religinmis ben druomenmis pirm kart prabilo ir RRT pirmininkas
306

K. Charevas159. LSSR valdia taip pat buvo priversta pamau keisti santyki su religinmis organizacijomis pobd. Pasibaigus svarbiausiems jubiliejaus rengi niams, SSKP CK prim nutarim Apie Lietuvos TSR partini organizacij darb vykdant TSKP CK nutari mus dl ateistinio visuomens aukljimo", o 1987 m. rugpjio 17 d. LKP CK biuras patvirtino priemoni plan, kaip vykdyti nutarim 160 . ie dokumentai teig, kad btina toliau plsti ateistin aukljim ir tobulinti jo formas, sustabdyti katalikik pogrindio leidini lei dyb, taiau j tonas ir pati struktra gerokai skyrsi nuo ankstesni partijos nutarim dl antireligins poli tikos. Iki tol buvo aikinama, kad tikinij teisi sj dis yra prieik iors jg inspiruota ir reakcing dvasinink" vykdoma akcija ir kad tai yra pagrindin ir kone vienintel jo egzistavimo prieastis. 1987 m. nuta rimuose i dalies pripastama, kad egzistuoja ir realios valdios santyki su religinmis organizacijomis proble mos, kuriomis prieika usienio propaganda tik pasi naudoja. Vienas i svarbesni LKP CK biuro patvirtinto priemoni plano punkt pareigojo LSSR MT ir rajon bei miest vykdomuosius komitetus operatyviai sprsti kylanias problemas, susijusias su tikinij religini poreiki patenkinimu, nesudaryti galimybi usienio prieik centr ir organizacij insinuacijoms, tikini156 Kardinolo A. J. Bakio pateikti duomenys. 157 Vatikano Viej reikal tarybos 1987 m. liepos 3 d. laiko vertimas rus k., LYA, f. K-l, ap. 46, b. 1644, 1. 15-16. 158 P. Anilionis, K o d l vyskupas gyvena agarje?", Tiesa, 1987 m. rugpjio 6 d. 159 H. Stehle, o p . cit., s. 321. 160 LKP CK biuro 1987 m. rugpjio 17 d. posdio protokolas, LYA LKP DS, f. 1771, ap. 270, b. 52, 1. 18-23.

307

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

j ir dvasinink ekstremistinms nuotaikoms atsiras ti" 1 6 1 . Pirmas ingsnis siekiant normalizuoti santykius su Banyia buvo numatytas jau iame plane: LSSR MT buvo pareigota iki 1989 m. grinti tikintiesiems j l omis 1960 m. Klaipdoje pastatyt banyi. RRT ga liotinis tok valdios sprendim motyvavo tuo, kad ti kinij pretenzijos dl atimto banyios pastato gijo politin atspalv, yra nuolat ipuiamos Vakar radijo stoi162. Po mnesio LSSR ATP vykusiame vyskupij valdytoj ir dekan susitikime su respublikos valdios pareignais LKP CK sekretorius L. epetys taip pat pripaino, kad prie religinio ekstremizmo" gyvybingu mo nemaai prisideda ir neteisti valdios pareign veiksmai, todl ateityje daugiau dmesio bus skiriama kontrolei, kaip valdios institucijos vykdo religini kul t statymus 163 , taip pat adjo, kad bus perirti Reli gini susivienijim nuostatai, lengviau sprendiami kiti Banyiai aktuals klausimai. 1988 m. pradioje, t. y. prajus lygiai keturiems de imtmeiams nuo organizuoto religinio mokymo udrau dimo, P Anilionis i esms pripaino valdios nesugebji m visikai izoliuoti jaunj kart nuo Banyios. Sily m panaikinti katechizacijos draudim jis motyvavo tuo, kad: 1) is draudimas sukl konflikt su tikiniaisiais; 2) jis kenkia valdios prestiui usienyje; 3) nubaustieji u draudimo nepaisym tampa savotikais tikjimo kan kiniais, o tai tik didina tamp; 4) tikini tv vaikai vis tiek nelieka neparengti pirmajai ipainiai ir Pirmajai Komunijai164. Panaias mintis 1988 m. kovo mn. Mask vos auktosios partins mokyklos klausytojams dst ir pats RRT pirmininkas, tvirtins, kad legalizavus religin mokym bus prisidta prie dvasinio visuomens atgimi mo ir reimo stabilizavimo. Jo kalboje nuskambjo ir jau
308

seniai girdti teiginiai, kad valdia turt labiau padti RSB, nes kitos religins bendruomens lengviau prisitai ko prie sunki veikimo slyg165. Soviet valdios noras pelnyti tikinij simpatijas naujajam politikos kursui ypa irykjo 1988 m. bire lio mn. paymint Rusijos krikto 1000-j met jubi liej. Jubiliejaus ikilmse dalyvavo ir i aukt Vatika no hierarch sudaryta delegacija, kuriai vadovavo A. Casaroli. io vizito metu pirm kart Soviet Sjun gos istorijoje SSKP generalinis sekretorius susitiko su Vatikano valstybs sekretoriumi, kuris perdav M. Gor baiovui adresuot popieiaus laik. Nors grs Ro m A. Casaroli savo susitikim su M. Gorbaiovu pava dino istoriniu, ideologinis barjeras ir smokslo teorijos gniautai trukd soviet reimo vadovybei atkurti nor malius santykius su KB. Dar vlyv 1988 m. ruden SSRS KGB usienio valgybos padalinys savo veikl Va tikano atvilgiu grind prielaida, kad jis tebra stiprus ir gerai organizuotas idjinis-politinis prieininkas". KGB sil, nenusileidiant Vatikano spaudimui, privers ti j sprsti svarbias problemas, trukdanias palaikyti normalius santykius: SSRS vakarini sien, paramos emigrantams, unit ir kt. 166
161 Ibid., L 19. 162 P. Anilionio 1987 m. liepos 23 d. ratas RRT, LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 130, 1. 45. 163 RRT galiotinio informacija RRT apie 1987 m. rugsjo 17 d. LSSR ATP vykus valdios ir Banyios atstov susitikim, ibid., ap. 1, b. 289, 1. 38-40. 164 P. Anilionio 1988 m. vasario 8 d. ratas RRT pirmininko pavaduoto jui K. Moldobajevui, ibid., ap. 3, b. 136, 1. 5. 165 . , o p . cit., c. 392-393. 166 SSRS KGB PGU 1988 m. lapkriio 2 d. nurodymai dl darbo Vatika no atvilgiu, LYA, f. K-l, ap. 49, b. 233, 1. 35.

309

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

Nors KGB dokumentuose tebevyravo altojo karo laik retorika, 1988 m. vasar ir ruden soviet valdia Lietuvoje prarado beveik visus KB veiklos kontrols svertus. Vis pirma dar 1988 m. balandio mn. Lietu vos vyskup vizito ad limina metu i anksto nesuderi nus su valdia buvo radikaliai pertvarkytas Banyios valdymas. Vietoj atsistatydinusio arkivysk. L. Povilonio Lietuvos vyskup konferencijos pirmininku buvo irink tas vysk. V Sladkeviius. I pradi reagav gana aud ringai, RRT ir E Anilionis buvo priversti susitaikyti su tuo faktu. Prajus vos kelioms savaitms vysk. V Slad keviiaus vadovaujama vyskup konferencija vl be RRT galiotinio sutikimo pertvark kunig seminarijos vadovyb. Galima tvirtinti, kad 1988 m. gegus 29 d. paskelbtas popieiaus sprendimas suteikti kardinolo ti tul vysk. V Sladkeviiui buvo vienas i svarbiausi l ini moment Banyios ir visuomens isilaisvinimo procese. Pasinaudodamas nepaprastai iaugusiu autori tetu, kur suteik kardinolo titulas, V Sladkeviius per du mnesius rytingai nutrauk grandines, iki tol kaus iusias Banyios veikl Lietuvoje. 1988 m. rugpjio 2 d. kunig seminarijoje vykusiame kunig simpoziu me, dalyvaujant beveik pusei Lietuvos kunig, jis ragi no konfratrus nebebijoti, drsiai katechizuoti jaunim, vykdyti karitatyvin veikl, reikalauti religins spaudos laisvs. Taip pat jis pareik, kad vyskupij valdytojai ateityje skirstys kunigus ir seminarij priims neklaus dami galiotinio sutikimo dl vieno ar kito kandidato 167 . Nepaisydamas P. Anilionio gsdinim, kad Banyios svaidomi akmenys valdios langus gali atokti ir skau diai ugauti 168 , kardinolas tesjo savo paad. Nors ga liotinis band sumainti seminarijos pirm kurs, vys kup konferencija nutar priimti visus 46 kandidatus.
310

V Sladkeviius neklaus E Anilionio nuomons ir 1988 m. rugsjo mn. perskirstydamas kunigus Kaiia dori vyskupijoje. Labiausiai galiotin papiktino tai, kad Kaiiadori vikaru buvo paskirtas kun. J. K. Matu lionis, baigs pogrindin seminarij169. Visuomens simpatijas 1988 m. vasar aikiai parod kun. A. Svarinsko, kuris i lagerio buvo paleistas anks iau laiko, iklus slyg, kad jis ivyks usien, sutiki mas ir ilydtuvs. Matydama spariai didjant visuo mens radikalum, kurio negaljo sustabdyti visikai autoritet praradusi, konservatyvi LKP CK vadovyb, Maskva neprietaravo, kad 1988 m. spalio 21 d. vyku siame LKP CK plenume pirmuoju sekretoriumi bt i rinktas Lietuvos Persitvarkymo Sjdiui priimtinas Al girdas Brazauskas. Didiulis Banyios moralinis auto ritetas paskatino naujj partijos vadovyb jau kit die n po plenumo prasidjusiame Sjdio suvaiavime engti simbolin ingsn, kuris turjo parodyti visikai kitok jos poir santykius su religinmis bendruome nmis. Sunku deramai vertinti politin kapital, kur A. Brazauskas gavo i Sjdio suvaiavimo tribnos paskelbdamas, kad valdia nusprend tikintiesiems gr inti Vilniaus arkikatedr. vykus LKP pokyiams, ir po Sjdio suvaiavimo faktinis soviet valdios antireligins politikos palikimo demontavimas" vyko labai spariai. Dar iki met pa baigos i tremties gro kun. S. Tamkeviius, pagaliau
167 Dl Banyios padties ir udavini iandienini permain akivaiz doje, Katalik kalendorius-inynas, 1989, p. 87-90. 168 Lietuvos Katalik Banyios kronika, Chicago, 1992, t. 10, p. 248. 169 P. Anilionio 1988 m. rugsjo 26 d. ratas RRT, LCVA, f. R-181, ap. 1, b. 295, 1. 83. 311 Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

Archeologini kasinjim metu atkasamas 1950 m. gegus mn. susprogdintas Trij kryi paminklas, 1988 m. (LCVA VGDS)

tikintiesiems buvo perduota Klaipdos Taikos Karalie ns banyia, leista statyti naujas banyias Vilniuje ir Naujojoje Akmenje, oficialiai darbinti" dauguma po grindin seminarij baigusi kunig. 1989 m. pradioje Vilni gro vysk. J. Steponaviius, atventint arki katedr buvo grintos v. Kazimiero relikvijos, reabili tuotas arkivysk. M. Reinys, pamau imta grinti ir re liginms organizacijoms priklaus kulto pastatai bei ki tas nekilnojamasis turtas. vykusi pokyi tikrum ro d ir tai, kad 1989 m. pavasar ijo paskutinis Kroni kos" numeris. J pakeit oficialiai pradtas leisti katali kikas urnalas tikintiesiems Katalik pasaulis". I es ms Kronika" jau nuo 1988 m. vasaros nebebuvo po grindio leidinys, nes t met birelio 29 d. LSSR pro312

kuroro padjjas J. Bakuionis nutrauk paskutin bau diamj byl prie jos leidjus ir platintojus, motyvuo damas tuo, kad dl aplinkybi pasikeitimo is leidinys neteko visuomenei pavojingos veiklos pobdio"170. Po 1988 m. spalio mn. vykusio LKP perversmo i RRT galiotinio posto pasitrauk ir senajai LKP CK gvardijai priklauss P Anilionis. 1989 m. pradioje j pakeit Ba nyiai palankus Kazimieras Valanius. Tuo pat metu KGB dar band Banyios padties permainas panaudoti tam, kad j atitolint nuo tautinio isivadavimo sjdio ir, komunist manymu, pernelyg radikali politini program. 1989 m. kovo 27 d. vakare LSSR KGB i Maskvos gavo skub nurodym pasinau dojant patikimomis operatyvinmis galimybmis per duoti Vatikano vadovams tokio turinio informacij: Lietuvos katalik banyios atstov parama ekstremis tiniam sjdio sparnui, kunig dalyvavimas ioje orga nizacijoje, bandymai atkurti krikioni demokrat par tij [...], Maskvos nuomone, yra tiesiogiai inspiruojami i Vatikano. Esant tokiai padiai, negali bti ir kalbos apie santyki tarp Taryb Sjungos ir Vatikano suregu liavim abipusiai naudingu ginytin klausim sprendi mo pagrindu, netenka prasms kalbos apie popieiaus vizit TSRS, gali komplikuotis banyios santykiai su vietos valdios institucijomis"171. Tokio antao galimybi buvo ir dl to, kad soviet valdia neskubjo teisikai tvirtinti faktini Banyios padties pokyi. Tik 1989 m. pabaigoje buvo pakeis
170 Cit. i: V. Spengla, Lietuvos Katalik Banyios kronika, t. 11, p. 344. 171 SSRS KGB PGU A tarnybos virininko gen. Ivanovo 1989 m. k o v o 27 d. ifruota telegrama LSSR KGB skyriaus virininkui V. Karinauskui, LYA, f. K-l, ap. 49, b. 233, 1. 134.

313

Antibanytin politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m.

tas LSSR konstitucijos 50 straipsnis, pagal kurio nau jj redakcij visoms religinms organizacijoms buvo pripaintos juridinio asmens teiss. Religins organiza cijos ir toliau daug svarbi klausim (ryi su usienio alimis, nekilnojamojo turto valdymo ir kt.) turjo de rinti su RRT galiotiniu. 1989 m. spalio 4 d. RRT ga liotinio institucija buvo pertvarkyta RRT prie LSSR MT, o visikai panaikinta tik atkrus Lietuvos nepri klausomyb. Taigi formals religinio gyvenimo suvar ymai iliko iki pat paskutini sovietins sistemos eg zistavimo dien, nors praktinio Banyios laisvjimo reimas nesteng sustabdyti jau nuo atuntojo deimt meio pradios.

Ivados

Soviet reimo antireligins politikos sprendimus lm du svarbiausi veiksniai: 1) jo ideologijos, pagrstos ma terialistine pasaulira, nuostata, kad religija yra tik socialins kontrols rankis ir, likvidavus kapitalistin santvark, ji turi savaime inykti; 2) interesas stiprinti valdi. Soviet valdios veiksmai prie religines organi zacijas priklaus nuo bendr vidaus ir usienio politikos udavini, taip pat nuo konkreios konfesijos ypatum. Antireligins veiklos modelis, kur bandyta taikyti 1939-1940 m. aneksuotose teritorijose, taip pat ir Lie tuvoje, buvo sukurtas per pirmuosius du soviet reimo egzistavimo deimtmeius. 1940-1941 m. soviet okupuotoje Lietuvoje visuome ns ateizavim ketinta vykdyti paspartintai. Pirmaisiais
315 Ivados

mnesiais istmusi KB i vieojo gyvenimo, 1941 m. pavasar soviet valdia jau rengsi plataus masto antibanytinei kampanijai, kurios metu turjo bti radika liai apribotos religini institucij veiklos galimybs. Tik dl prasidjusio SSRS ir Vokietijos karo Lietuvoje ne spta gyvendinti io plano. Nors naci okupacij Lietuvos KB hierarchai vertino kaip maesn blog negu prie tai igyvent bolevik valdym, KB santykiai su naci okupacine valdia Lie tuvoje nebuvo sklandus. Vienintelis KB ir okupacinio naci reimo Lietuvoje slyio takas buvo j prieiku mas komunizmui. Vokiei okupacijos metu irykju sios antikomunistins dvasinink nuostatos buvo vienas i svarbi veiksni, suformavusi itin neigiam soviet reimo poir Lietuvos KB. Karo su Vokietija patirtis paskatino tuometin soviet reimo vadovyb dar la biau atsiremti didiavalstybin tradicij. Svarbia jos sudedamja dalimi buvo ypatingi valdios santykiai su RSB, kuri J. Stalinas taip pat tikjosi panaudoti rei mui tvirtinti 1944-1945 m. reokupuotoje teritorijoje. Carins religins politikos reminiscencijos enkl bta ir Lietuvoje. Suvokus, kad RSB protegavimas Lie tuvoje, kur staiatikyb buvo tik negausios rus mau mos religija, neturi perspektyv, jo buvo gana greitai atsisakyta, bet staiatiki padtis Lietuvoje, bent jau pirmj okupacijos deimtmet, buvo kur kas geresn nei katalik. Daug pastang soviet valdia djo, kad Lietuvos KB bt izoliuota nuo Vatikano, kad bt su kurta vadinamoji tautin Banyia. Neradusi pakanka mai autoriteting dvasinink, kurie savanorikai idrs t vieai deklaruoti nepaklusnum popieiui, soviet valdia turjo pasitenkinti tuo, kad Lietuvos KB realiai
316

prarado bet kok ry su savo dvasiniu ir administraci niu centru. Atsisakyti sumanymo Lietuvoje sukurti tautin ba nyi paskatino ir tai, kad iki 1949 m. pabaigos buvo sukurti pagrindiniai mechanizmai, leid soviet valdiai bent i dalies kontroliuoti KB veikl. Itin svarbi buvo parapij ir dvasinink registravimo tvarka, sudariusi slygas kontroliuoti parapij tinklo tankum ir dvasi nink paskirstym pagal valdios interesus. Iki 1949 m. pabaigos dauguma nesutikusi bendradarbiauti su rei mu ir aktyviai besiprieinusi religinio gyvenimo suvar ymams dvasinink buvo represuota sudarius jiems po litines bylas. Vietiniai Lietuvos SSR vadovai, kuri dauguma kaip komunist veikjai subrendo reflektuodami ikikarin soviet reimo antireligin praktik, ne visada suprato ar norjo remti pokariniam stalinizmui bding rafi nuotesn religins politikos taktik, kuri pabr slapt ardomj darb i vidaus, o ne atvir ir pernelyg skubo t institucini religinio gyvenimo form naikinim. ie poiri skirtumai buvo pagrindin akivaizdaus RKRT nepasitenkinimo savo galiotinio darbu Lietuvoje prie astis. Tai, kad, nepaisant smarkios kritikos, B. Puinis steng ilikti RKRT galiotinio poste, tik patvirtina, jog skirtumai nebuvo esminiai ir nesuderinami. Nauj KB ir soviet valdios santyki etap galima iskirti jau nuo etojo deimtmeio pradios. Banyiai primetus pagrindines religin gyvenim Soviet Sjun goje reguliavusios taisykles, RKRT iniciatyva tolesnis KB institucins struktros griovimas Lietuvoje buvo su stabdytas, pereita prie pragmatins religins politikos modelio. Valdia daugiau dmesio m skirti aktyviai
317 Ivados

Banyios gyvenime dalyvavusi pasauliei izoliavimui ir nauj kunig rengimo kontrols didinimui. etojo deimtmeio viduryje RKRT, tikdamasi pa didinti KB lojalum sistemai ir pakeisti prieik Vati kano poir soviet reim, pasil dar radikalesn KB padties gerinimo program, turjusi panaikinti iki tol vykdyt katalik diskriminacij kit konfesij, vis pirma RSB, atvilgiu. Tokiam santyki su KB pa keitimui i esms nepritar ir prieinosi LSSR valdia, maniusi, kad pats Banyios egzistavimas kelia didiul pavoj reimui. A. Sniekui ir artimiausiems jo bendra ygiams Banyia visuomet buvo legali opozicijos for ma, todl tik Maskvos spaudiami jie buvo priversti pri imti kelet i pairos Banyiai palanki sprendim. 1956-1957 m. valdios padarytos nuolaidos KB buvo la bai ribotos, kartu jas stengtasi maksimaliai panaudoti reimo interesams. Aktyvesn dvasinink veikla ir ben dro vidaus politins atmosferos atilimo" suadintos viltys paskatino Lietuvoje atgimti religin gyvenim, dl to kritikavusij kompromiso su religinmis institucijo mis politik argumentai tapo kur kas tvirtesni. Viena i antrojo destalinizacijos etapo idav buvo septintojo deimtmeio pradioje prasidjusi antireligi n kampanija. Lietuvoje i kampanija buvo ne tokia ag resyvi kaip kituose Soviet Sjungos regionuose: nebu vo nei toki smarki represij prie dvasininkus, nei masiko maldos nam udarinjimo. Visos reimo pa stangos Lietuvoje buvo sutelktos religinio gyvenimo kontrols atkrim, tolesn pastoracins veiklos vary m ir ateistins propagandos stiprinim. Septintojo de imtmeio pirmojoje pusje Lietuvos KB buvo galutinai stumta siaurus religinio kulto rmus. iuo laikotar318

piu ateistin propaganda maksimaliai sustiprjo, sukur tos visuomens ateizavimo formos ir programos vliau tik tobulintos. Viena i antireligins kampanijos nuosaikumo Lietu voje prieasi buvo ta, kad septintojo deimtmeio pra dioje soviet valdia vl buvo suinteresuota umegzti glaudesnius santykius su Vatikanu, kuriuos tiktasi pa naudoti usienio politikos tikslams. Nauja Vatikano Ry t politika taip pat sudar geresnes galimybes soviet reimui parankiu bdu sutvarkyti vyskupij administ ravim ir sumainti ieivijos tak popieiaus sprendi m primimui. Siekiant i tiksl, Banyios atstovams i komunist valdom Vidurio ir Ryt valstybi buvo leista ne tik dalyvauti Vatikano II Susirinkime, bet ir toliau stiprinti tiesioginius ryius su Vatikanu. Pasiprieinimas religinio gyvenimo suvarymams (re ligin savilaida, nelegali vienuolij veikla, kai kuri vys kupij valdytoj bandymai apginti Banyios teises) vy ko nuo pat aneksijos pradios, taiau septintojo deimt meio viduryje jis gijo naujas formas ir gerokai sustip rjo. Vienu i svarbiausi impuls tikinij teisi sj diui Lietuvoje atsirasti tapo Vatikano II Susirinkimas. J taip pat paskatino septintajame deimtmetyje galuti nai sulugusios viltys rasti abiems pusms priimtin Banyios sugyvenimo su valdia bd. io deimtmeio pradioje vykdyta antireligin kampanija parod, kad ir pasyvi Banyios laikysena gali iprovokuoti reimo ag resij. N. Chruiov nualinus nuo valdios ir atslgus antireliginei kampanijai, religini organizacij veikimo slygos i esms nepasikeit. Religinio gyvenimo suvar ymai buvo tvirtinti atitinkamomis baudiamosios ir administracins teiss normomis, o band j nepaisyti kunigai atsidr kaljimuose.
319 Ivados

Atsiradus tikinij teisi sjdiui, smarkiai pasi keit soviet valdios antibanytins politikos pobdis. Nuo septintojo deimtmeio vidurio iniciatyva jau pri klaus ne reimui, o Banyiai. Soviet valdia tikjosi, kad, pamau gerinant KB veiklos slygas, pavyks neut ralizuoti aktyvij tikinij ir dvasinink dal, o gal net suprieinti juos su nuosaikiaisiais. N vieno i i tiksl reimui nepavyko pasiekti, nes nuolaidos ir toliau buvo susijusios tik su liturgine Banyios veikla, jos kompensuotos vis didinant Banyios kontrol. Popieiumi irinkus K. Wojtyl ir jam musis akty vios apatalins veiklos, apskritai pablogjus Soviet Sjungos tarptautinei padiai, dar labiau padidjo rei mo baim, kuri jam kl KB veikla. Lietuvos tikini j teisi sjdis, kaip svarbiausias neva Vatikano vyk dytos ideologins diversijos" vykdytojas, devintajame deimtmetyje tapo sjungins reikms problema. Nors represijos prie aktyviausius tikinij teisi sjdio dalyvius Lietuvoje sustiprjo, neatsisakyta ir ribot nuolaid taktikos. Devintojo deimtmeio viduryje pradta vykdyti so vietins sistemos perestroikos" programa i pradi neturjo jokios takos soviet valdios religinei politi kai. Soviet valdia neleido laisvai paminti Lietuvos krikto jubiliejaus, nes baiminosi, kad tai gali paadinti nuslopint ir deformuot kolektyvin atmint. Nors 1987 m. antrojoje pusje buvo svarstomi radikalesni nuolaid religinms organizacijoms planai, kokybini valdios politikos pokyi juose nebuvo numatyta. Lie tuvos KB i sovietins sistemos gniaut isivadavo re imui pasyviai stebint proces. Beveik pus amiaus trukus konflikt su soviet re imu Banyia laimjo, taiau bta tam tikr pasekmi.
320

Trukdymai rengti kunigus, ryi su ioriniu pasauliu kontrol sultino Banyios atsinaujinimo proces. Dl to ir dl valstybs mastu vykdytos ateistins propagan dos, Banyios izoliavimo nuo visuomens nebuvo pa lanki slyg gyvam bei smoningam tikjimui. Tradici n itikimyb persekiotam tikjimui, kaip ir lietuvi kalbai, buvo svarbiausi tautinio identiteto atsparos ta kai, todl formaliai katalik tarp Lietuvos gyventoj la bai nesumajo, taiau dauguma j turjo i naujo ie koti keli tikrj tikjim.

Priedai

1 priedas. Religinio gyvenimo kontrols sovietinje Lietuvoje mechanizmas

SSKP CK

SSRS KGB

LKP CK

RKRT

LSSR KGB

LKP RK

RKRT galiotinis

LSSR KGB rajon ir miest poskyriai

Rajon ir miest vykdomieji komitetai

2 priedas. LSSR NKGB-MGB-KGB padaliniai, 1944-1989 m. kontroliav Katalik banyios ir kit konfesij veikl
Iki 1946 m. rugpjio mn. - 2-ojo skyriaus 2-asis poskyris. Nuo 1946 m. rugpjio mn. iki 1950 m. sausio mn. - O skyrius. 1-asis poskyris kontroliavo KB, 2-asis poskyris - kitas konfesijas. Nuo 1950 m. sausio mn. iki 1953 m. balandio mn. - 5-ojo sky riaus 2-asis poskyris.
322

Nuo 1953 m. balandio mn. iki 1960 m. kovo mn. - 4-osios val dybos 3-iojo skyriaus 1-asis poskyris. Nuo 1960 m. kovo mn. iki 1967 m. rugsjo mn. - 2-osios valdy bos 2-asis skyrius. Nuo 1967 m. rugsjo mn. iki 1979 m. - 5-asis skyrius. 1979-1989 m. - 5-osios tarnybos 3-iasis skyrius.

3 priedas. Civilins metrikacijos akt ir religini apeig santykis 1957-1985 m. pagal oficiali statistik, proc.
Metai 1957 1961 1965 1970 1975 1980 1985 Kriktas 81,9 68,5 59,2 44,6 46,9 42,5 34,0 Santuoka 60,7 50,0 35,6 29,9 26,9 23,7 20,0 Laidotuvs 78,0 69,0 59,4 51,3 45,5 36,7 33,0

Lentel sudaryta remiantis: 1957 m. - R K R T galiotinio 1958 m. p i r m o j o p u s m e i o d a r b o ataskaita, L C V A , f. R-181, ap. 3, b. 52, 1. 103; 1961 m. - R K R T vyriausiojo inspektoriaus S o l o v j o v o p a y ma a p i e religini jungini veikl Lietuvos TSR, R F V A , f. 6991, ap. 3, b. 1389, 1. 99; 1965 m., 1970 m. - RRT galiotinio p a y m a apie darb 1970 m., L C V A , f. R-181, a p . 3, b. 81, 1. 2; 1975 m. R R T galiotinio p a y m a apie darb 1975 m., ibid., b. 92, 1. 3; 1980 m. R R T galiotinio p a y m a apie darb 1980 m., ibid., b. 104, 1. 2; 1985 m. - R R T galiotinio p a y m a apie darb 1985 m., ibid., b. 116, 1. 13.

323

Priedai

4 priedas. Kunig skaiiaus kaita Lietuvoje 1945-1989 m.

5 priedas. Vyskupij valdymas 1944-1990 m.

KAUNO ARKIVYSKUPIJA: Iki 1959 m. - arkivysk. J. Skvireckas (ordinaras, impedito) Iki 1989 m. - vysk. V. Brizgys (augziliaras, impedito) 1944-1946 m. - prel. S. Jokbauskis (ordinaro galiotas) 1947-1965 m. - kan. J. Stankeviius (kapitulinis vikaras) 1965-1979 m. - vysk. J. Labukas (apatalinis administratorius) 1980-1988 m. - vysk. L. Povilonis (apatalinis administratorius) N u o 1989 m. - kardinolas V. Sladkeviius (arkivyskupas ordinaras) TELI VYSKUPIJA IR KLAIPDOS PRELATRA: Iki 1959 m. - vysk. V. Boriseviius (ordinaras, impedito)* Iki 1958 m. - vysk. P. Ramanauskas (augziliaras, impedito) 1947-1949 m. - kan. J. Juodaitis ( o r d i n a r o galiotas)

* Tik 1959 m. ventj Sost pasiek patikima informacija apie jo mirt.

324

1950-1966 m. - kan., o n u o 1955 m. - vysk. P. M a e l i s ( 1 9 5 0 1959 m. - kapitulinis vikaras, 1959-1966 m. - apatalinis a d m i nistratorius) 1967-1974 m. - vysk. J. Pletkus (apatalinis administratorius) N u o 1975 m. - kun., o n u o 1982 m. - vysk. A. Vaiius (19751981 m. - kapitulinis vikaras, 1982-1988 m. apatalinis administra torius) P A N E V I O VYSKUPIJA: Iki 1958 m. - vysk. K. Paltarokas (ordinaras) 1958-1969 m. - vysk. J. Steponaviius (apatalinis administratorius, nuo 1961 m. - impedito) 1962-1969 m. - kan. P. Bakys (kapitulinis vikaras) 1969-1982 m. - vysk. R. Krikinas (apatalinis administratorius) 1983-1988 m. - kan. K. Dulksnys (kapitulinis vikaras) N u o 1989 m. - vysk. J. Preikas (apatalinis administratorius) K A I I A D O R I VYSKUPIJA: Iki 1962 m. - vysk. T. Matulionis (ordinaras, n u o 1946 m. - impedito) 1947-1949 m. - prel. B. Suiedlis (ordinaro galiotas) 1949-1956 m. - kan. J. Stankeviius (kapitulinis vikaras) 1959-1962 m. - kan. J. M e i d u s (kapitulinis vikaras) 1962-1974 m. - kan. P. Bakys (kapitulinis vikaras) 1974-1981 m. - kun. J. A n d r i k o n i s (kapitulinis vikaras) 1962-1988 m. - vysk. V. Sladkeviius (augziliaras, iki 1982 m. impedito) VILKAVIKIO VYSKUPIJA: Iki 1947 m. - vysk. A. Karosas (ordinaras) Iki 1960 m. - vysk. V. Padolskis (augziliaras, impedito) 1947-1949 m. - kan. V. Vizgirda (kapitulinis vikaras) 1949-1965 m. - kan. J. Stankeviius (kapitulinis vikaras) 1966-1979 m. - vysk. J. Labukas (apatalinis administratorius) 1980-1988 m. - vysk. L. Povilonis (apatalinis administratorius) V I L N I A U S ARKIVYSKUPIJA: Iki 1955 m. - arkivysk. R. Jalbykovskis (ordinaras, impedito) Iki 1953 m. - arkivysk. M. Reinys (augziliaras, n u o 1947 m. - im pedito)
325 Priedai

1947-1949 m. - kan. E. Basys (kapitulinis vikaras) 1949-1957 m. - vysk. K. Paltarokas (kapitulinis vikaras) 1958-1990 m. - vysk. J. Steponaviius (iki 1989 m. - apatalinis ad ministratorius, n u o 1961 m. - impedito, n u o 1989 m. - ordinaras) 1961-1978 m. - kan. . Krivaitis (kapitulinis vikaras) 1979-1988 m. - kun. A. Gutauskas (kapitulinis vikaras)

6 priedas. LSSR valstybs saugumo liaudies komisaro A. Guzeviiaus 1944 m. rugsjo 4 d. sakymas NKGB miest ir apskrii skyriams dl agentriniooperatyvinio darbo tarp katalik dvasinink
Visikai slaptai Lietuvos TSR NKGB miest ir apskrii skyri virininkams Lietuvos TSR NKGB turi duomen, kurie liudija, kad reakcingi katalik elementai Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbo ir tebe dirba prieik darb. 1940-1941 m. dalis kunig priklaus nacionalistinio sukiliminio pogrindio vadovaujaniam branduoliui. Tvyns karo prie vokikj faizm metu dalis kunig ir vienuoli priklaus gau joms, dalyvavo ginkluotoje kovoje su Raudonja Armija. Kai vo kieiai buvo okupav Lietuv, katalik banyios vadovai akty viai bendradarbiavo su faistais ir vykd antitarybin propagan d, per radij ir laikraiuose buvo skelbiami j meiikiki straipsniai, tuo pat metu kontrrevoliuciniams tikslams panaudojo banyi tribn, o kai kurie kunigai ir vienuoliai buvo vokiei valgybos agentai. Lietuvos TSR NKGB turi duomen, kad usienio valgybos tar nybos per usienio katalik sluoksnius bando vykdyti prieik veikl Lietuvos TSR teritorijoje. Kad bt organizuotas agentrinis-operatyvinis darbas iaiki nant ir likviduojant prieik katalik dvasinink veikl, s a k a u :
326

1. Nedelsiant nustatyti apskrities teritorijoje veikianias bany ias ir vienuolynus, sudaryti kunig, vienuoli ir katalikik or ganizacij vadov sraus. Patikimi agentai i dvasinink arba banyi aktyvo nari turi bti prie kiekvienos banyios ir vie nuolyno. 2. Pradti verbuoti naujus agentus, kurie galt padti iaikin ti ir tirti kontrrevoliucini jungini veikl. Tuo pat metu patikrinti sraus agent, kurie anksiau dirbo su katalik dvasininkais, ir, kruopiai ityrus j veikl vokiei okupacijos metais, atnaujinti ryius su ilikusiaisiais. 3. Kauno, Vilniaus, Teli, Vilkavikio, Panevio, Kaiiadori vyskupij vadovams pradti bylas-formuliarus, kuriose turi bti sukaupta visa turima mediaga apie j buvusi ir dabartin prie ik veikl. Pagal turimus duomenis parengti paymas ir kiekvie nam atskirai sudaryti agentrini-operatyvini priemoni planus, kuriuos pateikti tvirtinti Lietuves TSR NKGB 2-ajam skyriui ne v liau kaip iki 1944 met rugsjo 10 dienos. 4. Vykdant agentrines-operatyvines priemones daugiausia d mesio skirti pagrindini katalik banyios vadov apdorojimui siekiant juos pajungti ms takai. 5. Kadangi dalis katalik dvasinink (vyskupas Brizgys ir kt.) priklaus nacionalistinei organizacijai Lietuvos tautinis frontas"*, reikia per agentus ir tardant nustatyti katalik dvasinink, priklau sani nacionalistinms organizacijoms, personalin sudt. 6. Tiriant katalik dvasinink veikl, atkreipti ypating dmes vokiei ir kit usienio valgyb agent iaikinim tarp j. 7. Agentrines-profilaktines priemones, kuri tikslas - demora lizuoti ir atitraukti paprastus dvasininkus nuo prieik element takos, suderinti su Lietuvos TSR NKGB 2-uoju skyriumi. 8. Per mnes Lietuvos TSR NKGB 2-ajam skyriui pateikti pay mas apie katalik dvasininkams pradtas tyrimo bylas, pridedant trumpas agent charakteristikas ir agentrini-operatyvini prie moni planus. 9. Vykdant visas agentrines-operatyvines priemones dvasi nink atvilgiu, bti maksimaliai atsargiems, kad prieiki ele-

* Matyt, kalbama apie Lietuvos aktyvist front, kuriam vysk. V. Briz gys niekada nepriklaus.
327 Priedai

mentai neturt galimybi atskirus neskmingus ms darbuoto j ingsnius panaudoti tikinij nepasitenkinimui kurstyti ir provokacijoms. Lietuvos TSR valstybs saugumo liaudies komisaras
(GUZEVIIUS) 44 m. rugsjo 4 d. Nr. 2/145 Vilnius LYA, f. K-l, ap. 10, b. 9, 1. 12-13, d o k u m e n t a s rus kalba, nuoraas, mainratis.

7 priedas. Itrauka i LKP CK biuro 1948 m. liepos 9 d. posdio protokolo - nutarimas Partins organizacijos udaviniai demaskuojant prieik reakcins katalik dvasininkijos veikl"
(Svarstant dalyvavo Pivorinas, Preikas, Trofimovas, Sniekus) Lietuvos KP(b) CK biuras paymi, kad vis labiau irykja re akcing katalik dvasinink, kaip nuverst eksploatatori klasi ir buoi, pasiprieinimo socialistinei statybai kvpj, o neretai ir organizatori, prieikas vaidmuo. Buruaziniai nacionalistai vis plaiau panaudoja katalik ba nyi antitarybinei veiklai, maskuodami savo planus restauruoti kapitalistin tvark Lietuvoje, reakcingi katalik dvasininkai vykdo prieik, antitarybin agitacij, dirbaniuosius gsdina nauju karu, ragina juos nevykdyti tarybins vyriausybs sprendim, meiia taryb valdi, katalik banyi melagingai bandydami parodyti kaip patriotini idj skleidj. Kartu usienio valgybos tarnybos neretai panaudoja reakcin gus katalik dvasininkus nipinti tarptautins reakcijos naudai. Katalik dvasininkai ignoruoja taryb valdios statymus dl mokyklos atskyrimo nuo banyios ir iki iol klerikalizmu nuodija
328

ms besimokanio jaunimo smon breliuose dievo statymui" painti, banyi choruose, grupmis katechizuoja vaikus. Reak cingi katalik dvasininkai i auktj mokymo staig student ir gimnazij moksleivi bando sukurti klerikalines, buruazines-nacionalistines organizacijas. Lietuvos KP(b) CK biuras paymi, kad partins organizacijos nepakankamai vertina t vaidmen, kuris katalik dvasininkams priklauso vykstanioje klasi kovoje, neretai antiliaudin dvasinin k veikl vertina atskirai nuo prieikos buruazinio-nacionalistinio pogrindio veiklos. Partins organizacijos iki iol nesim reikiam priemoni prie ardomj reakcing katalik dvasinink veikl, nedemaskuo ja i pikiausi darbinink prie, nenuvainikavo j netikro pa triotizmo buruazins-nacionalistins esms. Partins organizacijos nepakankamai skatina karing, puolam j antireligin propagand tarp gyventoj, kov su religiniais prie tarais, dirbanij aukljim materialistins pasauliros dvasia. Komjaunimo, profesini sjung, kultros-vietimo ir mokslo organizacijos taip pat silpnai demaskuoja reakcing katalik dvasi nink veikl ir vykdo mokslin-vieiamj propagand. Lietuvos KP(b) CK biuras nutar: 1. Partins ir tarybins respublikos organizacijos turi btinai sustiprinti veikl, kurios tikslas - rytingai demaskuoti antiliaudin reakcing katalik dvasinink veikl. Btina gyventojams plaiai parodyti klasin, antiliaudin katali kikos reakcijos politik Lietuvos praeityje (katalik dvasinink ry ius su carizmu, dalyvavim slopinant revoliucin lietuvi tautos judjim, dalyvavim faistiniame 1926 m. perversme, idavikikus ryius su lenk imperialistais ir t. t), reakcing katalik dvasinin k, kaip vokikj-faistini grobik talkinink, buruazinio-nacionalistinio, bandit pogrindio kvpj ir organizatori, tarptau tins reakcijos agent dabartiniu metu, veid. Kasdien, kruopti antireligin ir gamtos mokslais pagrsta pro paganda turi visomis priemonmis padti atitraukti dirbaniuosius nuo dvasinink takos, auklti juos materialistins pasauliros dvasia, taiau neugauti tikinij religini jausm. 2. pareigoti Religini kult reikal tarybos galiotin prie LTSR Ministr Tarybos drg. Puin ir vietines darbinink deputat tarybas atlikti veikiani banyi ir pai kulto tarnautoj registracij. 329 Priedai

Udrausti kunigams, kurie prieinasi katalik bendruomeni registracijai ir vengia patys registruotis, atlikti religines apeigas banyiose ir tikinij namuose, o piktavaliko registracijos igno ravimo ir jos vengimo atvejais nubausti kaltininkus ir uantspau duoti neregistruotas banyias, neleidiant j atidaryti tol, kol jas aptarnaujantys kunigai nepateiks vietinms tarybinms instituci joms kult reikal tarybos galiotinio iduotos paymos apie religi ns bendruomens ir kulto tarnautojo registracij. Banyias uda rinti galima tik su LTSR Ministr Tarybos sankcija. ias priemones turi lydti platus aikinamasis darbas, kuris u tikrint dirbanij param. 3. Parapijoms priklausanius namus ir kinius pastatus per duoti vietos komunalini staig iniai, religinms bendruome nms iskiriant reikaling plot pagal bendras nuomos taisykles. Sprendiant klausim btina atsivelgti kiekvieno kulto tarnau tojo lojalumo taryb valdiai laipsn. Religinms bendruomenms prisimus atitinkamus sipareigoji mus, perduoti joms neribotam ir nemokamam naudojimui bany ias ir kulto inventori, kurie yra valstybs nuosavyb. 4. pareigoti miest ir apskrii Lietuvos KP(b) komitetus, vyk domuosius komitetus, Lietuvos TSR vietimo ministerij, kad jie u tikrint tarybini statym dl mokyklos atskyrimo nuo banyios vykdym. Rytingai nutraukti kunig bandymus traukti mokslei vius grupes dievo statymui" mokytis, banyi chorus ir pan. Kult reikal galiotinis prie Lietuvos TSR Ministr Tarybos tu ri kulto tarnautojus spti, kad u panaius tarybins valstybs sta tym paeidimus gresia baudiamoji atsakomyb pagal Baudia mojo kodekso 122 straipsn*. 5. pareigoti Valstybs saugumo ministerij ir Lietuvos TSR prokuratr sustiprinti kov su ardomja reakcing katalik dvasi nink veikla, imtis ryting priemoni, kad bt iaikintos ir lik viduotos visokios religins-nacionalistins pogrindio organizaci jos, ypa auktosiose ir vidurinse respublikos mokyklose. 6. pareigoti Lietuvos TSR vietimo ministerij (drg. Niunka), Lietuvos KP(b) miest ir apskrii komitetus sustiprinti idjin mo kytoj aukljim, utikrinti, kad visos mokymo disciplinos bt * RSFSR BK, iki 1961 m. galiojusio ir Lietuvos SSR, 122 straipsnis nu mat pataisos darbus iki vieneri met. 330

dstomos materialistins pasauliros dvasia, rytingai demas kuoti mokytojus, kurie skleidia antimokslines pairas, i moky mo staig ivalyti mokytojus, kurie vykdo religin ir nacionalisti n propagand. mokytoj seminar ir kurs mokymo planus traukti temas, susijusias su materialistins pasauliros ir mokslo ini propa gandos problemomis. 7. Lietuvos KP(b) CK Propagandos ir agitacijos skyri pareigo ti kasdien kontroliuoti ir koordinuoti antireligin ir gamtos mokslu pagrst propagand, taip pat darb demaskuojant reakcing kata lik dvasinink veikl, parengti ir isiuntinti vietos partinms or ganizacijoms antireligins ir mokslo ini propagandos tem sra , parengti speciali program atitinkamiems agitatori, propa gandinink ir lektori seminarams. pareigoti skyri perirti papildom Lietuvos TSR moksl akademijos mokslini darb sra, taip pat auktj mokymo staig mokslini darb, skirt reakcingo Vatikano ir katalikybs vaidmens lietuvi tautos istorijoje demaskavimui, tematik. Pagerinti auktj mokykl mokslo taryb ir marksizmo-leni nizmo pagrind katedr veikl stiprinant ideologin darb su ds tytojais, gerinant dstymo kokyb. Visos katedros mokomj-aukljamj darb su studentais privalo orientuoti taip, kad studentai bt aukljami materialistins pasauliros dvasia, atskleidiama reakcin, antimokslin religijos ir idealistini teorij prigimtis. 8. Respublikos partinje mokykloje, tarybini darbuotoj kur suose, apskrii partinse ir politinse mokyklose vesti paskait ir pokalbi cikl, skirt antireliginms ir reakcingos katalik dvasi nink veikios demaskavimo temoms. 9. Lietuvos LKJS CK pareigoti, kad jis utikrint aktyv kom jaunimo organizacij dalyvavim demaskuojant antiliaudin reak cing dvasinink veikl, vykdyt kultrin-vieiamj darb auk tosiose bei vidurinse mokyklose, klubuose, kultros namuose ir t. t. Siekiant, kad jaunimas nustot lankyti banyias, rengti meni ns saviveiklos rateli pasirodymus, koncertus, fizins kultros varybas, populiarius pokalbius gamtos moksl temomis, teorines konferencijas, literatrinius renginius ir t. t. 10. Politini ir mokslo ini platinimo draugijos svarbiausia uduotis turi bti veiklos, skirtos mokslo ini propagandai ir re331 Priedai

akcins katalikybs esms demaskavimui, sustiprinimas, aktyvus Draugijos nari dalyvavimas antireliginje propagandoje. Draugija privalo atkreipti ypating dmes paskait skaitym kaimo gyventojams. 11. Poligrafijos ir leidykl valdyb prie Lietuvos TSR Ministr Tarybos pareigoti, kad ji iplst orginalios ir verstins literatros, demaskuojanios klasin religijos prigimt, leidyb, masiniu tirau ileist populiari knyg ir broir serij gamtos moksl ir antiklerikalinmis temomis. darb labiau traukti vietinius autorius. 12. Kultros, vietimo ir visuomenini organizacij svarbi u duotis - visokeriopai stiprinti mokslo ini propagand, j glau diai siejant su reakcingos katalik dvasinink prigimties ir j veiklos demaskavimu, todl pareigoti: a) Kultros ir vietimo reikal komitet prie Lietuvos TSR Mi nistr Tarybos (drg. Naas), kad jis ia linkme pagerint Komiteto vietos skyri ir vis kultros ir vietimo staig darb, sustiprint vadovavim mokslo ini propagavimui, atitinkamai pertvarkyt savo paskait biuro darb, iplst lektori grupi veikl periferijo je, kaimo vietoves sist mobilias bibliotekas su specialiai parinkta literatra, steigt antireliginius skyrius muziejuose; b) Tarybini raytoj sjungos valdyb (drg. imkus), kad ray toj kryba bt orientuota antiklerikalinius krinius, artimiausiu metu bt parengtas spaudai atitinkamas rinkinys. Kartu su Meno reikal valdyba prie Lietuvos TSR Ministr Tarybos surengti kon kurs geriausiai pjesei, komedijai arba kitokiam teatro meno anrui aukiau nurodytomis temomis; c) Respublikin radijo komitet (drg. Bordonait), kad padidin t laid, kuriose bt demaskuojama prieika reakcing dvasinin k veikla, skaii, taip pat daugiau rengt pokalbi gamtos moks l temomis, pasitelkiant tam mokslines respublikos pajgas, litera tros ir meno veikjus. 13. pareigoti respublikini, miest ir apskrii laikrai bei urnal redakcijas, kad jos aktyviai prisidt prie prieikos reak cing dvasinink veiklos demaskavimo ir mokslins-vieiamosios propagandos. Spaudoje plaiai nuviesti mokslo, vietimo, visuo menini ir kit respublikos organizacij darb nurodyta kryptimi. LYA LKP DS, f. 1771, ap. 11, b. 111, 1. 9-13, dokumentas rus kalba, mainratis, originalas. 332

8 priedas. RKRT galiotinio 1952 m. parengtas Lietuvos SSR 1944-1953 m. oficialiai udaryt maldos nam sraas
Kada duotas Tarybos sutikimas panaudoti pastat 1. Banyia Kaune, 1945 m. Juozapaviiaus g. 2. Banyia prie buvusio moter vienuolyno Vilniuje, Nemenins plente 3. Buvusi semina rijos banyia Vilniuje, ernia chovskio aiktje 4. v. Jon banyia Vilniuje, Didiojoje g. 1948 m. Vaik tuber kuliozs sanatorija Kokia buvo numatyta pastato paskirtis Kam naudojamas dabar, ar rekonstruotas Grd paruo sandlis Vaik tuber kuliozs sanatorija

1948 m.

Biblioteka

Knyg rmai

1948 m.

Universiteto archyvas

Popieriaus sandlis

1948 m. 5. v. Kotrynos banyia Vilniuje, L. Giros g. 1948 m. 6. Banyia prie buvusio saleziei vienuolyno Vytnuose
333 Priedai

VRM archyvas

Tuia

Archyvas

Ligonin

Kada duotas Tarybos sutikimas panaudoti pastat 7. Koplyia Kaune, A. Fredoje 8. Vizitiei vie nuolyno ba nyia Vilniuje 9. v. Mykolo banyia Vilniuje, Bilino g. 10. Banyia Rokikyje, Vytauto g. 11. Misionieri banyia Vilniuje, Subaiaus g. 12. v. Kryiaus banyia Vilniuje, Kutuzovo a. 13. v. Juozapo banyia Vilniuje, L. Giros g.* 1948 m.

Kokia buvo numatyta pastato paskirtis Botanikos sodo muziejus

Kam naudojamas dabar, ar rekonstruotas Botanikos sodo sandlis Archyvas

1948 m.

1948 m.

Muziejus

Architektros muziejus

1948 m.

Muziejus

Muziejus

1948 m.

Sveikatos apsaugos ministerijos sandlis Universiteto auditorija Kratotyros muziejus

1948 m.

1948 m.

Seneli prieglauda

Archyvas

* Buvusi seneli prieglaudos koplyia. 334

Kada duotas Tarybos sutikimas panaudoti pastat 14. Banyia Vilniuje, Trinapolyje 1948 m.

Kokia buvo numatyta pastato paskirtis Tuberku liozs ligonin Biblioteka

Kam naudojamas dabar, ar rekonstruotas Tuberku liozs ligonin Dekoracij sandlis

1948 m. 15. Vienuolyno banyia Vilniuje, Gerosios Vilties g 16. Vis ventj 1948 m. banyia Vilniuje, Rdinink g. 17. Nukryiuotojo Jzaus banyia Vilniuje, Paneriuose 18. Prancikon banyia Vil niuje, Trak g. 1948 m.

Biblioteka

Popieriaus

Tuia

1948 m.

Archyvas

VRM archyvas

1948 m. 19. v. Trejybs banyia Vilniu je, Dominikon g 20. Viepaties J zaus banyia Vilniuje 1948 m. Aviacijos sandlis

Sporto draugija Spartakas" Popieriaus sandlis Tuia

21. v. Andrejaus 1948 m. banyia Vilniuje, Bokto-Saviiaus g.*

* Augustin banyia. Carins okupacijos metais ji buvo paversta v. Andrejaus cerkve, tarpukariu priklaus unitams. 335 Priedai

Kada duotas Tarybos sutikimas panaudoti pastat 22. v. Ignoto ba nyia Vilniuje, Giedrio g. 1948 m.

Kokia buvo numatyta pastato paskirtis Sandlis

Kam naudojamas dabar, ar rekonstruotas Popieriaus sandlis

23. v. Baltramie 1948 m. jaus banyia Vilniuje, Uupio g. 24. v. Kazimiero 1948 m. banyia Vilniuje, Didiojoje g. 25. Bernardin banyia Vilniuje 1948 m.

Kino teatras

Tarybini dailinink sal Tuia

Istorijos muziejus

Architektros muziejus

26. Koplyia Kauno 1948 m. priemiestyje Lampdiuose 27. Koplyia Kaune, A. aniuose* 1948 m.

Bibliotekaskaitykla

Kurorto klubas

Biblioteka

Cukraus sandlis

28. v. Sakramento 1948 m. banyia Kaune, Vilniaus g. 29. Marijon 1948 m. banyia Kaune, Stalino pr.

Archyvas

Literatros baz

Pedagogikos muziejus

Produkt sandlis

* Auros vart v. Dievo Motinos banyia, vliau nugriauta. 336

Kada duotas Tarybos sutikimas panaudoti pastat 30. Kryiaus 1948 m. iauktinimo koplyia Kaune* 1948 m. 31. v. Mikalojaus banyia Kaune, Pukino g. 32. v. Prancikaus 1948 m. Ksavero banyia Kaune 33. Bernardini, dominikoni ir vizitiei vienuolynas 34. Kirch Paggiuose 35. Kirch Kretingoje 36. Kirch ilutje 37. Reformat maldos namai Vilniuje 38. Banyia Biruose 1948 m.

Kokia buvo numatyta pastato paskirtis

Kam naudojamas dabar, ar rekonstruotas Popieriaus sandlis

Biblioteka

Biblioteka

Muziejus

Tuia

Bendrabutis

1948 m.

Kino teatras

Kino teatras

1948 m.

Sandlis

Sandlis

1948 m. 1948 m.

Sandlis Lektoriumas

Sandlis Architektros muziejus

1949 m.

Kino teatras

Kino teatras

* aniuose, vliau nugriauta. 337 Priedai

Kada duotas Tarybos surikimas panaudoti pastat 39. Banyia Vil niuje, Pilies a.* 40. Banyia Panevyje 41. v. Trejybs banyia Panevyje 42. Banyia Paaislyje 1949 m. 1949 m. 1949 m.

Kokia buvo numatyta pastato paskirtis Muziejus Kino teatras Muziejus

Kam naudojamas dabar, ar rekonstruotas Tuia Kino teatras Muziejus

1950 m.

Perduota Vyr. Kauno architekto valdybai Kultros namai Nugriauta Psichiatrijos ligonins bendrabutis Klubas Tuberkulio zs ligonin

Tuia

43. Banyia Auktadvaryje

1950 m.

Kultros namai Nugriauta Tuia

44. Katedros bany 1950 m. ia Vilkavikyje 45. Koplyia Katrenuose 46. Banyia Patainje 47. Koplyia Baltupiuose 1951 m.

1952 m. 1952 m.

Tuia Tuia

LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 32, 1. 76-78, dokumentas rus kalba, mainratis, nuoraas. * Arkikatedra. 338

9 priedas. LSSR KGB 1963 m. vasario 4 d. ratas A. Sniekui apie padt Panevio vyskupijoje
Slaptai Egz. Nr. 2 LKP CK sekretoriui drg. A. Sniekui Payma (apie padt Panevio vyskupijoje) Iki 1949 m. Panevio vyskupija buvo valdoma i atskiro cen tro - kurijos, kuri buvo Panevyje. Tais paiais metais, mainant savarankik vyskupij centr skaii ir nualinus nuo Vilniaus arkivyskupijos valdymo reakcingus kunigus, ios arkivyskupijos kapitulai per Religini kult reikal tarybos galiotin buvo pasi lyta valdytoju irinkti Panevio vyskup Paltarok, k kapitula ir padar. Panevio kurijos centras buvo likviduotas, o Vilniuje su daryta bendra abiem vyskupijoms kurija, kuri veik iki 1961 m. pradios. is sujungimas buvo pripaintas Vatikano, kuris Paltaro k, o po to - vyskup Steponavii paskyr abiej vyskupij apa taliniu administratoriumi. 1961 m. vyskupas Steponaviius u reakcing veikl buvo nu alintas nuo vyskupij valdymo. Vilniaus arkivyskupijos kapitula savo valdytoju irinko kanaunink Krivait. Panevio vyskupijos kapitula, susidedanti tik i reakcing kunig, nedav sutikimo i rinkti Krivait savo valdytoju ir band sudaryti atskir centr arba prisijungti prie Kauno ar Teli kurij. Reakcingoji Panevio vys kupijos kunig dalis pradjo prie Krivait meito kampanij ir paskatino vyskup Matulion atimti i Krivaiio kanauninko titul. Tuo paiu metu reakcing kunig grup vyskupijos valdytojo post sil prieikai taryb valdiai nusiteikusius kunigus ir ban d gauti sutikim juos irinkti. J ketinimai ir bandymai buvo su lugdyti, kartu, suderinus su LKP CK, buvo priimtas sprendimas Panevio vyskupij laikinai palikti be centralizuoto valdymo. 1961 m. lapkriio mn. Vatikanas Panevio vyskupijos apata liniu administratoriumi paskyr kanaunink idlausk, anksiau teist u valstybinius nusikaltimus. Kadangi administracinis Vati kano kiimasis Lietuvos katalik banyios reikalus taryb val dios nepripastamas, jam nebuvo leista valdyti Panevio vysku339 Priedai

pij. Taiau 1962 m. pradioje suinota, kad idlauskas bando nele galiai valdyti vyskupij. Dl to i Panevio vyskupijos jis buvo i tremtas Kaiiadori vyskupij, Merkins parapij. Taigi Panevio vyskupija jau 2 metai neturi valdytojo. i priemon dav kai kuriuos teigiamus rezultatus apribojant kenksming reakcingos Panevio vyskupijos dvasininkijos veikl, kadangi nebuvo vieningo j sutelkianio ir sudrausminanio cen tro, nukreipianio jos religin veikl. Kartu dl to, kad Panevio vyskupijoje nebuvo valdytojo, kilo ir sunkum. Kai kurie kunigai pastaruoju metu m paeidinti kult statymus. Kai kurios parapijos liko be kunig dl kunigo mirties ar ligos. galiotinio bandymas paiam laisvas vietas skirti kitus kunigus arba perkelti juos i vienos parapijos kit nebuvo skmingas, nes pagal banytinius kanonus kunigas kitoje parapijoje atlikti savo pareigas gali tik gavs vyskupo paskyrim. ios nuo statos kunigai tvirtai laikosi. Nors ir taikoma administracin prie mon - registracijos paymjimo atmimas, taiau kai kada tai su kelia neigiam tikinij reakcij. Toki pat reakcij sukelia ir tai, kad parapijoje ilgai nra kunigo. Pastaruoju metu padaugjo atvej, kai tikintieji siunia kolekty vinius skundus ir delegacijas vyriausybines institucijas. Tikintieji reikia nepasitenkinim tuo, kad Panevio vyskupijoje nra valdy tojo, ir dl to kaltinama tarybin vyriausyb, o kai kuriais atvejais ta ryb valdios atstovams tenka atvirai konfliktuoti su tikiniaisias. Atsivelgiant tai, kas idstyta, reikia manyti, kad Panevio vys kupij palikus be valdytojo ir toliau nebus gauta norimo rezultato, kadangi reikiamos aplinkybs tam dar nepribrendo. Todl Saugumo komitetas palaiko religij galiotinio drg. Rugienio pasilym leisti Panevio vyskupijos kapitulai isirinkti savo valdytoju Vilniaus ar ba Kaiiadori vyskupij valdytoj nesukuriant naujo savarankiko vyskupijos centro. Turimais duomenimis, tok klausimo sprendim iuo metu palaikys Panevio vyskupijos dvasininkija ir tikintieji. Pasirao LSSR KGB 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyr. operatyvinis galiotinis kpt. Gudaviius 1963 m. vasario 4 d. Vilnius LYA, f. K-l, ap. 3, b. 39, 1. 112-114, dokumentas rus kalba, mainratis, originalas. 340

10 priedas. 1976 m. sausio 29 d. RRT patvirtintos rekomendacijos, kaip pagerinti religini kult statym vykdymo kontrol Lietuvos SSR
Slaptai egz. nr. 9 1. Pagreitinti respublikinio kult statymo parengim ir primi m bei iaikinti j atitinkamiems atsakingiems miest ir rajon pa reignams, taip pat apylinki taryboms bei paramos komisij na riams, surengiant seminarus, specialius usimimus ir t. t. Numatyti ir gyvendinti priemones, kaip kult statymus iai kinti dvasininkams, religini bendruomeni vykdomiesiems orga nams, reikalaujant, kad jie bt vykdomi. 2. Labiau analizuoti dvasinink kadrus, j nuotaikas ir pai ras. Organizuoti sisteming darb, kurio tikslas bt auklti juos politinio lojalumo ir patriotizmo, pagarbos religini kult statym reikalavimams dvasia; aikinti jiems Taryb valstybs vidaus ir u sienio politik, atskleisti respublikos ir alies kultrins ir kins statybos pasiekimus. Tuo tikslu praktikuoti invidualius bei grupi nius pokalbius, ir, sekant Estijos TSR pavyzdiu, specialius susitiki mus su rajono dvasininkais, taip pat inaudoti rekolekcijas, kurias veda vyskupij valdytojai. 3. Nuosekliai ir atkakliai demaskuoti statymams prietaraujan i Romos katalik banyios ekstremistini element antivisuo menin veikl. kov su ekstremizmu banyioje iradingai trauk ti lojalius kulto tarnautojus, teikiant jiems btin tam pagalb. Tikslinga sutikti, kad katalik centrai Lietuvoje leist urnal (dalis tirao turt bti platinama usienyje), kuriame kaip atsvara meiikikiems nelegaliems leidiniams bt nuvieiama tikroji banyios padtis respublikoje. Apgalvoti priemones, kurios padt neutralizuoti statymams prietaraujani anksiau nualint vyskup Steponaviiaus ir Sladkeviiaus veikl, konkreiai - apsvarstyti i asmen darbini mo j padt atitinkaniame banytiniame darbe klausim. 4. gyvendinti priemones, kurios utikrint, kad Kauno tarpdiecezinje katalik seminarijoje bt parengiami politikai lojals kulto tarnautojai. Tuo tikslu:
341 Priedai

a) atkreipti dmes stojanij seminarij atrank, neleidiant fanatik ir ekstremist; b) teigiamai isprsti besimokanij seminarijoje kontingento padidinimo klausim; c) pagerinti politin besimokanij aukljim, surengiant cikl paskait, skirt svarbiausioms visuomeninms-politinms ir tarp tautinms problemoms; d) mokymo programoje numatyti TSRS istorijos, TSRS Konsti tucijos ir religini kult statym kursus; e) naujus seminarijos dstytojus parinkti i lojali religini vei kj, teisingai suprantani ms valstybs politik religijos ir ba nyios atvilgiu; f) sudaryti seminarijai normalias slygas (atiduoti banyios pastat mokymo tikslams, suremontuoti seminarijos patalpas). 5. Suaktyvinti vietos tarybini institucij darb kontroliuojant, kaip Romos katalik banyia vykdo kult statymus; sustiprinti paramos komisij sudt, pagerinti organizacin darb su jomis (svarstyti ataskaitas vykdomuosiuose komitetuose, rengti semina rus, kuriuose bt dalijamasi patirtimi, ir kt). Daugiau dmesio skirti religins propagandos, pamoksl tematikos ir turinio, j ide ologinio kryptingumo, takos tikintiesiems darymo metod ir po bdio analizei. 6. Pagerinti darb su banyios aktyvu, domtis religini susi vienijim steigj ir j vykdomj institucij veikla, j sudt traukiant pilietikai lojalius tikiniuosius. 7. Atsivelgiant tai, kad respublikoje nra organizuotos kulto reikmen gamybos, kuo naudojasi vairaus plauko spekuliantai ir sukiai, prie banyi pardavinjantys vakes, ikonas, kryelius ir kitus daiktus, manytume, kad bt tikslinga leisti katalik bany iai tam tikslui kurti speciali dirbtuv. 8. Siekiant demaskuoti prieik usienio propagand, platini mui usienyje pageidautina parengti broir, fotoalbum ir trumpametra dokumentin film apie katalik banyios gyvenim Lietuvos TSR. RRT pirmininko V. Kurojedovo paraas LCVA, f. R-181, ap. 3, b. 95, 1. 30-31, dokumentas rus kalba, mainratis, nuoraas.

342

11 priedas. SSRS KGB PGU 12-ojo skyriaus 1979 m. gegus 22 d. ratas Ukrainos SSR ir Lietuvos SSR KGB apie i padalini galimybi panaudojim vykdant aktyvias priemones prie Vatikan
Visikai slaptai egz. nr. 2 TSRS valstybs saugumo komitetas PGU 12 skyrius 79. 05. 22 Nr. 167/3396 Maskva Ukrainos TSR valstybs saugumo komiteto pirmininko pavaduotojui generolui majorui V J. Makukai Kijevas Lietuvos valstybs saugumo komiteto pirmininkui generolui majorui J. J. Petkeviiui Vilnius Dl Ukrainos ir Lietuvos TSR KGB galimybi panaudojimo vykdant aktyvias priemones prie Vatikan Kratutini antikomunistini ir nacionalistini pair lenk kardinolo Voitylos irinkimas popieiaus sost reikalauja atitin kamai koreguoti aktyvi priemoni prie Vatikan vykdym. Pirmj Voitylos kaip popieiaus, t. y. Vatikano valstybs ir kartu Romos katalik banyios vadovo, ingsni ir pareikim analiz leidia pagrstai manyti, kad Vatikano politikoje irykjo konservatyvus poskis. Naujasis popieius, atsivelgdamas milijon katalik visose pasaulio alyse nuotaikas ir stengdamasis ne tik ilaikyti, bet ir iplsti katalik banyios tak, be abejo, kaip ir jo pirmtakai, pasisakys u tampos mainimo ir nusiginklavimo politik, u vi343 Priedai

s gin sprendim taikiu bdu, taip pat u kolonializmo liekan likvidavim. Neatsitiktinai jis jau ne kart pabr, kad taika yra pagrindin tikrosios monijos paangos slyga. Jis toliau sieks pa laikyti tarpvalstybinius santykius su visomis alimis, taip pat ir socialistinmis. Taiau naujasis popieius ketina labiau kelti kovos su komu nizmu klausim, turdamas omenyje tarptautin komunistin ju djim ir ypa socialistin santvark socialistinse alyse. Ryium su tuo svarbiausi vaidmen jis skiria katalik banyioms Lenki joje, Vengrijoje ir ekoslovakijoje. Popieius skiria didel reikm i met birelio mn. vyksianiam vizitui LLR, kuris, jo ap skaiiavimais, turt suaktyvinti katalik banyios veikl ne tik LLR, bet ir kaimyninse alyse. Popieiaus manymu, reikia pasirengti ilgai ir atkakliai kovai dl socialistins santvarkos sugriovimo socialistinse alyse, kon kreiai skatinant jaunim ir inteligentij pasisakyti u teis sa viraik, nepriklausom mstym ir dvasin laisv". Banyia, Jo no Pauliaus II manymu, taip pat turi prisidti prie visoki visuo mens nepasitenkinimo form ir nacionalistini tendencij stip rjimo. Popieiaus nurodymu jau vyksta viso Vatikano propagandinio aparato pertvarkymas. Vatikano radijo stotis gerokai iplt tran sliacijas socialistines alis. Labai padidjo religins literatros, kuri skirta platinimui iose alyse, leidyba, iekoma nauj propa gandinio darbo form ir metod. Propagandiniame darbe akcen tuojama kova su pasauliniu komunizmu pasinaudojant mogaus teisi gynimo kiu. Popieiaus Jono Pauliaus II manymu, socialistins visuomens griovimo TSRS darbas turi vykti iomis kryptimis: 1. Ryi su katalik banyia Pabaltijo respublikose stiprini mas turint tiksl j efektyviau panaudoti ardomjai ideologinei veiklai TSRS teritorijoje. 2. Katalik banyios pozicij stiprinimas TSRS vakarinse srityse, kur dar iliko katalikybs taka, vis pirma turint omenyje unit banyios alininkus (katalik vyskupijos atkrimas Lvove). 3. Dialogo ir artimesni ryi umezgimas su TSRS maj taut" staiatiki ir kitomis krikionikomis banyiomis, vis pirma su gruzin ir armn, kad bt susilpninti j ryiai su Rusi jos staiatiki banyia ir sustiprinta Vatikano taka TSRS pietuose. 344

4. Ryi su Rusijos staiatiki banyia, kuri, pasak popie iaus, per daug lojali socialistinei valstybei, perirjimas. Atsivelgdami tai, kas idstyta, manome, kad bt tikslinga aktyvi priemoni prie Vatikan vykdym sukoncentruoti dviem kryptimis: I. Vatikano vadovyb ir vis pirma pat popiei skatinti neat sisakyti pastaraisiais metais Vatikano usienio politikoje iryk jusi teigiam moment: pasisakym u tampos mainim, nusi ginklavim, taik vis ginytin klausim sprendim ir t. t. Tam bt galima inaudoti Vatikano ir asmenikai popieiaus suinte resuotum stiprinti savo tarptautin autoritet, toliau didinti ka talik banyios tak ir pltoti ryius su kitomis krikioniko mis banyiomis. II. Vatikano aktyvumo ideologinje kovoje su socialistinmis alimis sumainimas ir pasiprieinimas jai: - Vatikano bandym kitis j valstybinius reikalus socialistin se alyse demaskavimas; - Vatikano ideologini diversij, kuri tikslas - griauti socia listin visuomen ir socialistins sandraugos vienyb ir kurios ga li bti vykdomos per Vatikano radij, platinant atitinkam litera tr, vykdant atvir ardomj propagand socialistini ali teri torijoje ir t. t., demaskavimas; - Vatikano plan, kuriais siekiama paskatinti katalik ir kitas krikioniksias banyias socialistinse alyse uimti antisocialistin pozicij, demaskavimas; - amerikiei plan panaudoti popieiaus antikomunistines pairas savo politikos interesams demaskavimas; - vadovaujaniuose Vatikano sluoksniuose egzistuojani prietaravim panaudojimas ir j stiprjimo skatinimas turint tiksl sumainti naujojo popieiaus aktyvum ideologinje kovoje su socialistinmis alimis; - labiausiai reakcing Vatikano ir Romos kurijos veikj de maskavimas ir kompromitavimas. PGU pradeda rengti kompleksin aktyvi priemoni prie Va tikan plan, kuris bus pateiktas KGB vadovybei apsvarstyti ir patvirtinti. Siame plane numatytas priemones planuojama gy vendinti panaudojant kai kuri rezidentr, PGU ir TSRS KGB padalini, taip pat draug galimybes.
345 Priedai

Todl PGU suinteresuota panaudoti Ukrainos ir Lietuvos TSR KGB galimybes gauti mums btinus duomenis apie Vatika n, kurie bus reikalingi rengiant ir vykdant aktyvias priemones: turs takos pokalbiams, mums naudingos mediagos publikaci joms usienio spaudoje, informacijos vadovaujantiems Vatikano, katalik ir kit krikionikj banyi veikjams, taip pat ta kingiems Vakar politiniams sluoksniams pateikimui. Praome informuoti, ar Ukrainos ir Lietuvos TSR KGB gali mums padti ir kokia konkreia forma. TSRS valstybs saugumo komiteto PGU 12-ojo skyriaus virininkas generolas majoras A. T. Kirejevas (paraas) LYA, f. K-l, ap. 49, b. 232, 1. 9-12, dokumentas rus kalba, mainratis, originalas.

Zusammenfassung

Die gegen die Kirche gerichteten Aktivitten der Sowjetregierung in Litauen von 1944 bis 1990

Nach der Okkupation Litauens mute das sowjetische Regime das Problem der Beziehungen zur katholischen Kirche lsen. Die marxistische Lehre erklrte Religion als eine I d e o l o g i e der jeweils herrschenden Klassen, welche in der kommunistischen Gesellschaft b e r w u n d e n sein sollte. A b e r n o c h mehr als Vertreter der Ideologie w u r d e die katholische Kirche v o n der Okkupationsmacht als ein groes Hindernis b e i m Sowjetisierungsproze des okkupierten Landes verstanden. Daher ist der Konflikt z w i s c h e n Kirche und Sowjetmacht ein wichtiger Aspekt der neuesten Geschichte Litauens. In d e n Jahren u n d Jahrzehnten der Okkupation war die Gesellschaft Litauens zur Mehrheit katholisch und w e n i g skularisiert, die Kirche hatte eine ausgezeichnete Organisationsstruktur. Im sowjetischen System konnten religise Institutionen nur unter der strengen Kontrolle staatlicher Behrden und meistens als Hilfsinstrumente der Macht berleben. Die Schwerpunkte der Forschung waren: die Aktivitten s o w jetischer M a c h t o r g a n e , der Kirche das obengenannte M o d e l l aufz u z w i n g e n , die wichtigsten Formen der antikirchlichen Ttigkeit, die Modifizierungen der antikirchlichen Politik der Sowjetiegierung und deren Ursachen, die Handlungsweise der Kirche angesichts repressiver Gewalt. Eines der wichtigsten Probleme war die Motivation antikirchlicher Politik: In w e l c h e m Grad war sie b e w e g t v o n der Feindseligkeit gegen Religion berhaupt, inwiefern sah man hier eine Bedrohung fr die Stabilitt des Regimes. In der Forschung fand die fr die Geschichtsschreibung bliche M e t h o d e der Beschreibung, des Vergleichs und der Analyse V e r w e n d u n g . Es fehlt in Litauen an wissenschaftlichen Arbeiten, w e l c h e die Kirchengeschichte in der Zeit der Okkupation thematisieren. Deshalb m u v o r allem auf archivalisches Material zurckgegriffen w e r d e n . Es lassen sich z w e i G r u p p e n v o n Quellen nennen, die in
347 Zusammenfassung

der Forschung V e r w e n d u n g fanden. Erstens: Dokumente der mter, die damals Kontrolle ber die Kirche ausbten und M a n a h m e n antikirchlicher Ttigkeit planten. D a z u zhlten der Rat fr die A n g e l e g e n h e i t e n religiser Kulte (weiter im Text - R A R K ) in M o s k a u , der Bevollmchtigte dieses Rates in Litauen, schlielich der KGB. Besonders wertvoll und informativ w a r e n Archivakten des Bevollmchtigten jenes Rates, bestehend aus dessen Schriftwechsel mit d e m R A R K , d e m Zentralkomitee der Kommunistischen Partei Litauens (weiter im Text - LKP) und anderer mter. Dokumente des KGB bilden den zweiten, umfangreichen Teil dieser G r u p p e . A m wichtigsten waren Dokumente der Abteilungen, welche die Ttigkeit der Kirche unmittelbar kontrollierten, aber sie sind nicht komplett erhalten geblieben. Die entstandene Lcke fllen Akten der operativen Verfolgung v o n Bischfen und Priestern. Eine informative Q u e l l e sind auch die Untersuchungsakten der Repressalien ausgesetzten Geistlichen. Eine andere G r u p p e v o n Quellen bilden die Zeugnisse der Kirche ber Ereignisse aus der Sowjetzeit, Dokumente der d i o z s i s c h e n Kurien, M e m o i r e n der Geistlichen, die aktiv am kirchlichen Leben beteiligt waren. Der Forschungsbericht setzt sich aus vier Teilen z u s a m m e n , d e n e n eine Einfhrung vorangestellt ist. Am Ende w e r d e n die Schlufolgerungen g e z o g e n , es folgt ein Anlagenteil. Der erste Teil untersucht die Genese des Zusammenstoes zwischen der katholischen Kirche und d e m Sowjetstaat in Litauen, w o b e i die allgemeinen Prmissen der sowjetischen Ideologie, die antireligise Ttigkeit in Sowjetruland 1918-1939, die Rolle der katholischen Kirche whrend der Unabhngigkeitsperiode, der Zusammensto der Kirche mit d e m sowjetischen Regime 1940-1941, die Haltung der Kirche der nazistischen Okkupationsmacht gegenber analysiert werden. Ein solcher Kontext bietet die Mglichkeit, die Ausgangspositionen zu erfassen, die v o n groer Bedeutung fr d e n Verlauf u n d den A u s g a n g des Konfliktes waren. Die Entwicklung der Beziehungen zwischen der Kirche u n d der Sowjetregierung v o n 1944 an kann m a n in drei Perioden verschiedener Dauer einteilen. Die erste Etappe, die bis Ende der vierziger Jahre andauerte, bildet das Untersuchungsobjekt des zweiten Teils des Forschungsberichts. Repressive Manahmen waren die dominante Form der Ttigkeit g e g e n die Kirche in den Jahren 1944-1949. A b e r diese Repressalien waren v o n unterschiedlicher Intensitt. Ihren Gipfel erreichten sie

348

1948 und 49. Bis dahin bestand eine uerst komplizierte Situation im Land, es existierte eine bewaffnete Untergrundbewegung, dazu die Bestrebungen sowjetischer Machtorgane, die Kirche zu einem Instrument der Stilliegung des Widerstandes und der Sowjetisierung des Landes zu machen und entsprechend Druck auszuben. A b e r die Bischfe Litauens weigerten sich, zu Helfershelfern zu w e r d e n , u n d viele Prieser sympathisierten mit der W i d e r s t a n d s b e w e g u n g . Repressive M a n a h m e n w u r d e n auch als das geeignete Instrument betrachtet, der Kirche das sowjetische M o d e l l fr religise Verbind u n g e n aufzuzwingen. Die D o k u m e n t e der zentralen sowjetischen Behrde zeigen, dass die negative Haltung z u m Vatikan in M o s k a u , durchsetzt w i e d e r u m mit der traditionellen russischen Feindschaft gegenber d e m Katholozismus, nicht die letzte Ursache der schweren Lage der Kirche in Litauen war. In der stalinistischen Rhetorik galt der Heilige Stuhl als der geistliche Fhrer antikommunistisch Imperialisten", Es ist deswegen geriet dass die die ausgerichteter diskriminierter westlicher

katholische Kirche auf den ersten Platz der Liste in der Sowjetunion Konfessionen. bemerkenswert, B e m h u n g e n der Okkupationsmacht, eine so genannte Volkskirche in Litauen zu etablieren, im Unterschied zu vielen osteuropischen Lndern des Kommunistischen Blocks gar keinen Erfolg hatte. M a n kann die d o m i n i e r e n d e Haltung der Kirche in dieser Etappe als eine Strategie des berlebens bezeichnen. Kennzeichnend dafr ist die Bestrebung, den Forderungen der Macht nicht nachzugeben und mit ihr nicht zusammenzuarbeiten. Der dritte Teil behandelt den Zeitraum v o n Beginn der Fnfziger bis Mitte der Sechziger Jahr. Die Stellung der Kirche nderte sich Ende der Vierziger Jahre, als i m m e r klarer w u r d e , dass sich die politische Situation in der nchsten Zukunft nicht verndern wird, die bewaffnete W i d e r s t a n d s b e w e g u n g nachlie und der Druck der Macht abnahm. Eine Haltung des notgedrungenen Zusammenlebens verstrkte sich, es gab Chancen fr eine gewisse Verbesserung der Lage der Kirche zu Beginn der Fnfziger. Eine Initiative, die Diskriminierung der Katholischen Kirche zu stoppen u n d deren Lage zu verbessern, kam unmittelbar aus M o s k a u . Eine Voraussetzung dafr w a r der W e c h s e l der sowjetischen auenpolitischen K o n zeption: Mitte der Fnfziger w u r d e v o n den sowjetischen Fhrern die Idee der friedlichen Koexistenz" proklamiert. Die Vertreter der Sowjetmacht in Vilnius begegneten diesen Tendenzen der Milderung
349 Zusammenfassung

der antikirchlichen Politik ohne Begeisterung. Die rtliche Verwaltung w a r d e r Festigkeit des R e g i m e s in Litauen nicht g e w i . Zweifellos hing viel v o n den konkreten Personen ab. Der langjhrige erste Sekrett der LKP, A. Snieckus u n d seine engsten Mitarbeiter waren typische Kommunisten der stalinistischen Epoche. Deshalb nahmen die Machthaber der Republik mit viel grerer Gewogenheit die neue W e n d u n g der Religionspolitik M o s k a u s an. Ende der fnfziger Jahre gab es wieder die Tendenz, die Ttigkeit religiser Vereine u n d Organisationen zu beschrnken. Sie berhrte viel strker die russisch-orthodoxe Kirche, die im Rahmen der ganzen Sowjetunion die zahlenmig strkste religise Konfession w a r u n d in den letzten Jahren der Stalinra offensichtlich bessere Bedingungen als andere Kirchen hatte. In paradoxer Weise erfuhr die katholische Kirche in Litauen die geringsten Einbuen dieser groangelegten antireligisen Kampagne. Hier hatte die Ttigkeit v o n Papst Johannes XXIII. Einflu, der einen neuen Kurs vatikanischer Ostpolitik einleitete. D i e sowjetische Regierung versuchte dies auszunutzen, um die Beziehungen z u m Vatikan zu verbessern. T r o t z d e m begann die Kirche in Litauen, die Aussichtslosigkeit der Haltung des geregelten Zusammenlebens zu erfassen. Letztere w a r auf d i e U b e r z e u g u n g gegrndet, dass die G e h o r s a m s v e r w e i g e r u n g gegenber der Macht die Umstnde fr die Existenz der Kirche nur verschlechterte. Die antireligise K a m p a g n e hat klar gezeigt, da die passive Haltung auch die Agresivitt des Regimes hervorrufen kann. A u e r d e m blieb nach d e m Ende der antireligisen Kampagne der Raum fr religise Aktivitt sehr beschrnkt. U n d die Anstrengungen des kommunistischen Staates, die Gesellschaff z u m Atheismus zu erziehen, verringerten sich nicht, sie b e k a m nur eine andere Richtung. Statt die Kirche von oben, also von ihrer Organisationsstruktur her zu zerstren, begann m a n sie v o n unten" zu attackieren, i n d e m die atheistische Propaganda verstrkt w u r d e . A u c h versuchte man, quasireligise skulare Riten fr Taufe, V e r m h l u n g u n d Beerdigung einzufhren. Das w e c k t e die Sorge, dass das Regime im Laufe der Zeit, sollte die Kirche passiv bleiben, seine Ziele erreichen knnte. Die Beschlsse des zweiten Vatikanischen Konzils hatten Anteil an der nderung der Haltung der Kirche zur Sowjetmacht. Die Protestbriefe, die verfat w u r d e n , um die Rechte der Glubigen zu respektieren, waren Ende der Sechziger Jahre die ersten 350

Zeichen einer neuen Haltung, die forderte. Spter w u r d e daraus eine mchtige B e w e g u n g fr die Rechte der Glubigen und der Kirche, d i e sich als strkste Kraft der allgemeinen menschenrechtlichen B e w e g u n g in Litauen erwies. Ihr Hauptaugenmerk richtete sie auf Bemhungen, das M o n o p o l der Informationskontrolle aufzubrechen. Im vierten Teil des Forschungsberichts w i r d beschrieben, mit w e l c h e n M e t h o d e n die Sowjetregierung die B e w e g u n g fr die Glubigenrechte z u m Stillstand zu bringen versuchte. M a n w a g t e nicht, der B e w e g u n g allein mit Repressalien zu b e g e g n e n . D i e Verfolgung v o n Aktivisten w u r d e mit begrenzten Zugestndnissen g e g e n b e r der Kirche der Kirche in Konflikt. Diesen Konflikt hat die Kirche letzendlich g e w o n n e n , w e n n auch nicht o h n e s c h w e r w i e g e n d e Folgen. Die Behinderung des Bildungsprozesses von Priestern, die Beschrnkung der Kontakte zur universalen Kirche behinderten lange Zeit die n o t w e n d i g e Erneuerung. Die stndige u n d massive atheistische Propaganda u n d der Isolation der Kirche v o n der Gesellschaft schrnkte die M g l i c h keiten eines l e b e n d i g e n u n d b e w u t e n Glaubens ein. M a n kann behaupten, dass w h r e n d der sowjetischen O k k u p a t i o n sich eine Generation o h n e Gott etablierte. D i e traditionelle Treue, die d e m verfolgten Glauben entgegengebracht w u r d e , war, hnlich w i e die litauische Sprache, ein Fixpunkt nationaler Identittsfindung, daher blieben die Mehrheit der Litauer Katholiken. A b e r viele v o n ihnen verbunden. Fazit: Das Regime begann allmhlich Boden zu verlieren, aber es stand bis zu seinem Ende mit

altiniai ir literatra Archyviniai dokumentai

Lietuvos centrinis valstybs ar chyvas ( L C V A ) : F. R-181 - RKRT prie SSRS MT galiotinis Lietuvos SSR (1944-1990); F. R-754 - LSSR MT. Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA): F. K-l - LSSR N K G B - M G B KGB; F. 1771 - LKP CK Rusijos Federacijos valstybinis archyvas (RFVA): F. 6991 - RKRT prie SSRS MT (1944-1965). Rusijos valstybinis socialins-politins istorijos archyvas (RVSPIA): F. 17, ap. 125 - SSKP CK Pro pagandos ir agitacijos sky rius (1948-1953). K a u n o arkivyskupijos kurijos archyvas. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankrai skyrius: F. 187 - kun. P. Raino as meninis archyvas.

Kan. J. Juodaitis, Praeities e liai, rankratis, Vilniaus uni versiteto Istorijos fakulteto Banyios istorijos kabinetas.

Dokument publikacijos
Lietuvos tiniame vyskupai teisme, kankiniai sud. sovie

A. Streikus, Vilnius: Lietuvi katalik m o k s l o akademija, 2000, 782 p. udikai banyios prieglobstyje, sud. B. Baranauskas ir G. Erslavait, 1-asis leidimas, Vil nius, 1960, 146 p., 2-asis leidi mas, Vilnius, 1963, 255 p. . 1922-1925 ., . . , . , : , : , 1997, 597 . 19441953 ., , 1997-1998, 2 . : -, , : , 1981, 176 . , . 17, , , Archiv Samizdata. M n c h e n : R a d i o Free Europe.

Nepublikuoti atsiminimai
J. Stankeviius, krykeles ratis, 1965. 352 Mano gyvenimo main (dienoratis),

Periodin spauda
Lietuvos nika: Katalik pogrindio Banyios leidinys, kro

in the U.S.S.R., Oxford: M o w b r a y s , 1967, 247 p. M. Bourdeaux, Patriarch and persecution Ortodox of the Ox church, prophets: Russian

Chicago, 1974-1992, t. 1-10. Katalik kalendorius-inynas, 1982-1989.

ford: M o w b r a y s , 1975, 360 p. V. Brizgys, II Vatikano mintys ir lietuviai susirinkime, Putnam: Krikionis g y v e n i m e , 1982, 262 p .

Knygos
G. Adriany, Osteuropas 207 S. J. Anderson, politics successor J. Anias, mas J. in Religion, state and the Soviet states, Union and J. Cambridge klerikaliz m., kata Geschichte der Kirche im 20. Jahrhundert, V.

Brizgys,

Gyvenimo keliai: atsi

minimai, Vilnius: Lietuvos ra ytoj sjungos leidykla, 1993, 354 p . V. Brizgys, Katalik Banyia Lie tuvoje 1940-1944 metais, Chi c a g o : Draugas, 1977, 191 p. Broun, Conscience and Captivity: Religion in Eastern Europe, Washington: Ethics and Public Policy Center, 1988, 376 p . O. Chadwick, The Christian Church in the cold war, Lon d o n , 1993, 240 p. J. Curtiss, Die Kirche in der Sowjetunion B. z Cywinski, dziejw katolickiego Wschodnej, 2 t. D. J. Dunn, Dtente and papalrelations, 1962-1978, communist XI, 213 p. R. Dzwonkowski, katolicki w ZSSR, Ksciol 1917-1939: w 1917-1956, Ogniem najnowszych Europe Warszawa: probowanie: Ksciola SrdkowoWyd. M n c h e n : Isar, 1957, 360 S.

Paderborn: Schningh, 1992,

University Press, 1996, 235 p. Katalikikasis Lietuvoje 1940-1944 politinis

Vilnius: Mintis, 1972, 255 p. Anias, lik Socialinis banyios vaidmuo Lietuvo

je 1945-1952 m., Vilnius: Min tis, 1971, 212 p. J. Anias, J. Maiulis, Katalikybs evoliucija A. Baltinis, riseviiaus socializmo Vyskupo gyvenimas slygomis, Vincento Boir darbai, Vilnius: Mintis, 1979, 240 p.

R o m a : Lietuvi katalik m o k s lo akademija, 1975, XI, 178 p. M. Bourdeaux, in Land of Crosses: religious free 1939-1978, The dom Struggle for Lithuania,

Szkolne i P e d a g o g i c z n e , 1994,

D e v o n : Augustine Publishing C o m p a n y , 1979, XVIII, 339 p. M. Bourdeaux, Opium of the people: The Christian religion

Boulder: W e s t v i e w Press,1979,

353
ir

altiniai
literatra

zarys histor, Lublin: T-wo

N a u k o w e KUL, 1997, 477 s. R. D z w o n k o w s k i , Losy duchowienstwa 1917-1939, 1998, 664 s. P. Gaida, kivyskupas ganytojas, laimtojas, Nemarus Teofilis kalinys, Roma: Matulionis: kankinys Lietuvi ir ka B. katolickiego w ZSSR, Martyrologium,

Anpassung 540 S. Krikionyb

und

Widcrstaiui,

Freiburg: Herder, 1963, X, Lietuvoje, red.

V. Vardys, C h i c a g o : Lietuvos krikionybs jubiliejaus ko mitetas, 1997, 572 p. Petras, Naktis: kunigas sau

Lubn, T - w o N a u k o w e KUL,

mirtingasis ar Kun. gumo

pinklse,

Chicago:

Pasau

lio lietuvi b e n d r u o m e n , 1986, 319 p. Kviklys, Lietuvos banyios, C h i c a g o : A m e r i k o s lietuvi

talik m o k s l o akademija, 1981, 369 p . History of the Church, ed. H. Jedin, K. Repgen, J. Dolan, N e w York, 1989, t. 10. F. Jaraminas, temose: pijos 94 p . M. Jungraithmayr, dem Der Staat in und die katholische nach Weltkriegs, 2000, 36 S. T. Kaiukait, prieams, 139 p . S. Kikis, Matulionis, Arkivyskupas 1873-1962, Teofilis Kaiia Atleiskim savo 1992, Kirche Litauen klebono Sovietinio 1945-1946 teroro m. su die unikalus Daujn para

bibliotekos leidykla, 19801987, t. R. 1-6. Lietuvos vienuoli istorijos bruoai, Vil Laukaityt, jos: XX a.

nius: Lietuvos istorijos institu tas, 1997, 301 p . Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998), sud. E. Ig nataviius, Vilnius: Vaga, 1999, 701 p. A. Luukkanen, belief: The Bolshevik A. The party of un 1917-1929, religious poli The 1929Commission religious policy of the Party, The

noratis, Vilnius: Kardas, 1994,

Ende des zweiten Lampertheim:

Litauisches Kulturinstitut,

Helsinki: SHS, 1994, 274 p. Luukkanen, Central on Mintis, cy of the Stalinist state: Standing Religious Questions,

Vilnius:

1938, Helsinki: SHS, 1997, 214 p . J. M a c k i e w i c z , Vatikan pod cieniem D. A E. czerwonej gwiazdy, Propa L o n d y n : Kontra, 1986, 311 s. Powell, Antireligious in the Soviet of Mass Union: Persuasion, ganda

d o r y s : Kaiiadori vyskupijos kurijos leidykla, 1996, 235 p. S. Kikis, A padarysiu jus ni vejais, Kaiiadorys: mo Kai

iadori vyskupijos kurijos leidykla, 1994, 142 p. W. Kolarz, Die Religionen in der Sowjetunion: Uberleben in

Study

C a m b r i d g e , 1975.

354

M.

Raiupis,

Dabarties pirmoje

kankiniai: ir ir ti H. antroje

kos komisijos leidykla, 1997, 458 p. Stehle, Watykanu: komunizmu 377 s. Tajna dyplomacja voobec Papiestivo

Lietuvos kinij soviet P.

vyskup, kelias okupacijoje, Cross

kunig

Chicago: Commissar: in the USSR, H.

Draugas, 1972, 436 p. Ramet, the politics Eastern and of religion

(1917-1991),

Warszawa: Real Press, 1993, Strods, Latvijas zas vesture, 1996, 387 p . N. Struve, Die Christen in der UdSSR, 546 p . Mainz: MatthiasG r n e w a l d Verlag, 1965, S. Suiedlis, The Sword and the Cross: in A History of the Church Our Lithuania, Huntington: Katolu BazniRiga,

Europe and

Bloomington: Religion and and East

Indiana Uni in Soviet ed.

1075-1995,

versity Press, 1987, X, 244 p. nationalism European politics,

by P. Ramet, Durham: Duke, 1984, 282 p. Religion und Kirchen in ed. Ost by (Mittel) Litauen, Europa: Slowenien, Ungarn,

T o m k a M. Ostfildern: Schwabach, 1999, 366 p. T. Remeikis, rule in Opposition to Soviet Lithuania, 1945-1980,

Sunday Visitor, 1988, 264 p. J. Talonen, Church under the pressure activities Evagelical of Stalinism: of the Church of the Soviet the and 1944Latvian development status during

C h i c a g o : Inst, of Lithuanian studies, 1980, 680 p. J. Savasis, Kova prie 93 p . V. Skuodis, 1996, 343 p. V. Spengla, kova V. prie Akipla": Banyi, KGB Vilnius: Vys Dvasinis genocidas Lietuvoje, Vilnius: Mintis, Diev Lietu voje, Putnam: M. Juras, 1966,

1950, Jyvskyl: G u m m e r u s Kirjapaino O y , 1997, 376 p. V. Tininis, Sovietin Lietuva veikjai, Vilnius: 1994, 335 p. L. Tulaba, Nuo Dusios iki Tiberio: atsiminimai, 3 t. L. Tulaba, Sv. Romos popieikoji lietuvi Vilnius: kolegija Lietuvi Kazimiero Roma, 1993-1995, ir jos Enciklopedija,

Lumen, 1996, 183 p. Spengla, kupai KGB Atlik pareig: (NKGB, MGB) kal

(1948-1998), 1998, 407 p.

jimuose, Vilnius: Katalik pa saulis, 1997, 205 p. V. Spengla, Lietuvos Katalik 11, Kau V. Banyios kronika, t.

katalik m o k s l o akademija, Vardys, dissent and The Catholic Church, in Soviet

nationality

nas: Tarpdiecezins katecheti

355 ir altiniai literatra

Lithuania, N e w York: East

European Quarterly, 1978, 336 p. Vatican 1965): on the 11 in Moscow of the (1959Colloquium II, Acts

. , , : , 1999. . , , , 1941-1961 ., , 1999, 243 .

History of Vatikan

M o s c o w , March 30-April 2, 1995, ed. by A. Melloni, Leuven: Bibliothek van de Faculteit G o d g e l e e r d h e i d , 1997, 345 p . Vatikano antrasis ir po jo, Vil nius: Mintis, 1971, 158 p. R. Weigel, The finai Revoliution: The resistance Church and Oxford collapse Vyskupas of communism, Kazimieras

Straipsniai
E. Aleksandraviius, V l y v o j o sovietmeio istoriografins p r o b l e m o s ir L i e t u v o s Kata lik Banyios K r o n i k a " " , Lie tuvi katalik mokslo akademijos metratis, 1998, t. 12, p. 67-73.

Univ. Press, 1992, XVI, 255 p. Paltarokas: atsimini bibliografija, aminink

mai, sud. R. Mazurien, Pane V. Aliulis, L i e t u v o s katalik v y s : P a n e v i o m. savival s p a u d o s leidiniai", Katalik dybs kalendorius-inynas, 1988, J. p. 270-275. uraai, V. Aliulis, Rezistentai, kolabo V i l n i u s : M i n t i s , 1993, 355 p . rantai ir kas dar", Naujasis i . , , dinys-Aidai, 2001, Nr. 4, p. vinys, Mano gyvenimo , 1991. . , 19171968, , 1977. . , XX ., : , 1995, 509 . . , 19431964 .: " , . : +, 1995, 216 . 161-166. J. Andrinas, Paskutin infor macija LKP C K " , Vakarins naujienos, 1996 m. g r u o d i o 11, 12 d. V. Ardinas, N e v a r i o s pa slapties nata", Lietuvos aidas, 1995 m. vasario 7 d. B. Babrauskas, V i d u r i n s Azijos misionierius", Katalik kalendo rius-inynas, 1993, p. 120-123. V. Balinas, S a c e r d o s M a g n u s vysk. K. Paltarokas", Aidai, 1958, Nr. 4, p. 145-156. vieoji biblioteka, 1998, 278 p.

356

B. Bociurkiw, T h e shaping of Soviet religious policy, Problems o f C o m m u n i s m " , 1973, Nr. 3, p. 37-51. I. B o g o m o l o v a i t , D. Stancikas, V y s k . V. Boriseviiaus tardy mas ir tis", XX7 amius, 1994 m. spalio 21 d. J. Boruta, A. Katilius, Pogrin din kunig seminarija", Lietuvi katalik mokslo 1998, t. akade 12, mijos metratis, p. 199-220. J. Buceviit, Banyi ir pa rapij raidos tendencijos Tel i vyskupijoje po II pasauli nio karo", emaii praeitis, 1998, t. 8, p. 136-150. P. Dauknys, T h e Resistance of the Catholic Church in Lithuania against Religious Persecution", Lituanus, 1985, Nr. 1, p. 41-49. E. Dubnaitis, D e r totale K a m p f gegen Religion und Geistlichkeit in d e n bestzten baltischen L a n d e r n " , Acta Baltica, 1966, t. 5, p. 127-199. K. Girnius, Katalik Banyia Lietuvoje pokomunistini per main p r o c e s u o s e pasaulieio vilgsniu", mokslo Lietuvi katalik metratis, akademijos

Lietuvi katalik m o k s l o aka demijos metratis, 1998, t. 12, p. 157-163. E. Jaselinas, L i e t u v o s katali kika p e r i o d i n s p a u d a XX a. 8-ajame deimtmety je", Lietuvi katalik mokslo 1999, akademijos metratis,

t. 15, p. 217-256. S. Jegeleviius, Sv. Jono bany ia antrosios sovietins oku pacijos metais: pirmasis de imtmetis", Lietuvi mokslo akademijos katalik metratis,

1998, t. 12, p. 103-110. K. Jukneviius, M i r u s i o valdy tojo... nesum", XX/ amius, 1997, Nr. 36. A. Kata, Dvasininkijos aukos p o k a r i o metais", XX/ amius, 1994 m. vasario 11, 16 d. M. Kleibrink, D i e katholische Kirche im Baltikum", Act Baltica, 1987, t. 26, S. 29-118. R. Laukaityt, L i e t u v o s vent j viet likvidavimo kampa nija", Naujasis idinys-Aidai, 1999, Nr. 11-12, p. 545-550. R. Laukaityt, M g i n i m a i sovietizuoti Lietuvos Banyi 1944-1949 m . " , Lietuvos istori jos metratis, 1997, p. 178-197. S. Lengvinien, K u n i g o Bro niaus Laurinaviiaus veikla ginant tikinij ir apskritai m o g a u s teises sovietmeiu", Lietuvi katalik mokslo akade mijos metratis, 2000, t. 17, p. 93-114.

2001, t. 18, p. 291-305. A. Ylius, Prisiminim fragmen tai", Laisvs kov archyvas, Nr. 1, p. 48-64. A. Jakubionis, B a n y i o s pasi prieinimas 1970-1990 m . " ,
357 altiniai ir literatra

D. Malinauskait, K u n i g a s Juo zas Z d e b s k i s - katalikikojo p o g r i n d i o veikjas", katalik mokslo Lietuvi met akademijos

niaus 1963

Kalvarij m.",

isprogdinim kratas,

Gimtasis

1989 m. rugsjo 7-13 d. V. Pibilskis, Byla dl Vilniaus arkikatedros p. 67-71. B. Puzinaviius, Ketinimai steigti autokefalin Tautos katalik" atmintis, banyi", 1949-1956 m " , Kultros barai, 1995, Nr. 5,

ratis, 1998, t. 12, p. 165-198. K. Misius, Banyi udarinji mas Lietuvoje p o k a r i o m e tais", Lietuvi katalik mokslo akademijos p. 75-101. K. Misius, K a n a u n i n k o Justino Juodaiio b y l a " , emaii pra eitis, t. 8, 1998, p. 107-135. D. O'Sullivan, Stalin und der Vatikan - zu einem Doku m e n t aus d e m Jahr 1944, Forum fr die osteuropische A. Soviet valdios anribanytin politika Lietuvoje 1953-1967 m., Genocidas ir Idee-und Heft 2. A. Paceviius, Bibliocidas: krikionikojo kultros pa v e l d o naikinimas sovietinje Lietuvoje", mokslo Lietuvi katalik metratis, akademijos Zeitgeschichte, 1999, metratis, 1998, t. 12,

1997, Nr. 2, p. 51-54. R. Sakalauskait, v e n t o v bu vo grinta staiga", Lietuvos rytas, 1998 m. spalio 22 d. D . Stancikas, N K V D k o v o s prie Banyi m e t o d a i 19401941 m . " , Laisvs kov archy vas, 1996, Nr. 16, p. 176-183. . Stankeviius, Religinio disi dentinio judjimo slopinimas Lietuvoje tajame katalik atuntajame-devinLietuvi met akademijos deimtmetyje", mokslo

ratis, 1998, t. 12, p. 221-232. N. epetys, Katalik kalendorius-inynas Naujasis sovietmeiu", 1998, idinys-Aidai,

1998, t. 12, p. 139-148. V. Pavalkis, Banyia Lietuvoje ir Vatikanas 1940-1945", Ai dai, 1973, Nr. 6, p. 245-249. D. Peris, T h e 1929 Congress of the G o d l e s s , Soviet Stud i e s " , 1991, Vol. 43, Nr. 4, p. 711-732. P. Petronis, Slaptosios spaustu vs sovietmeiu Lietuvoje", XXI amius, 1995, Nr. 37-38. A. Petrulis, Kristaus kraujas i d e o l o g taurje: apie Vil 358

Nr. 11-12, p. 455-469. Taikos Karaliens kania ir diaugsmas, Vakarai, 1991, Nr. 1, p. 12-22. H. Trps-Trops, D i e rmisch katholische Kirche Lettlands in d e n Jahren des K o m m u n i s m u s " , Acta Baltica, 1993, t. 31, S. 77-131. I. Vaivilait, V a t i k a n o II Susi rinkimas ir katalik Lietuva", Lietuvi met mokslo akademijos

ratis, 2000, t. 16, p. 49-56.

V. V a r d y s , T h e role of the churches in the maintenance of regional and national identity in the Baltic republics", journal of Baltic Studies, 1987, vol. XVIII, Nr. 3, p. 287-300. J. Warhola, Central versus local Authority in Soviet Religious Affairs Journal of Church 1964-1989", and State,

lo akademijos

metratis,

2000,

t. 16, p. 237-258. P. Z u n d e , Antireligin p r o p a g a n d a Lietuvoje", / laisv, 1960, Nr. 22, p. 42-46. . , "", - , 1994, N0 5, . 29-60. . , ", , 1995, N0 2-3. . , ", , 1994, N0 3, . 56-71.

1992, vol. 34, Nr. 1, p. 15-37. A . Vasiliauskien, A r k i v y s k u p o M e i s l o v o Reinio pozicija bol e v i z m o ir tikjimo klausi mais (spauda ir dokumenti ka)", mokslo Lietuvdi darbai. auktj Istorija, mokykl 1999,

t. 39, p. 29-41. patirtis metais katalik ateistinio mokslo persekiojimo Lietuvi met

L. Virbalas, SJ Katalik dvasin . , 1939-1954 (- ), , 1990, N0 5-9. . , 1958-1964 ", , 1999, N0 2, . 42-58. moks (1972-1989)",

akademijos

ratis, 1995, t. 9, p. 225-271. V. Vitkauskas, L i e t u v o s KB dvasinink verbavimas N K V D / K G B agentais soviet meiu", Lietuvi katalik

Sutrumpinimai

a. APK apskr. arkivysk. AT ATP BDPS BK buv. CK g. gen. YP KAKA kan. KB KBS KGB

aikt Antireligins p r o p a g a n d o s komisija apskritis arkivyskupas Aukiausioji Taryba Aukiausiosios Tarybos p r e z i d i u m a s Bendro d e m o k r a t i n i o pasiprieinimo sjdis Baudiamasis buvs, -usi Centro komitetas gatv generolas Ypatingasis pasitarimas K a u n o arkivyskupijos kurijos archyvas kanauninkas Katalik banyia Kovingj bedievi rus. sjunga kodeksas

(Valstybs s a u g u m o komitetas) kpt. kub. m. kun. KVC LCVA kapitonas kubinis metras kunigas Katalik v e i k i m o centras Lietuvos centrinis valstybs archyvas Lietuvos centrinio valstybs a r c h y v o V a i z d o ir garso d o k u m e n t skyrius. LYA Lietuvos ypatingasis archyvas Lietuvos ypatingojo a r c h y v o Lietuvos komunist partijos d o k u m e n t skyrius LKP LKT LLA LLL 360 Lietuvos komunist partija Liaudies Komisar Taryba Lietuvos laisvs armija Lietuvos laisvs lyga LYA LKP DS -

LCVA VGDS -

LNM ltn.

Lietuvos nacionalinis muziejus leitenantas

M G B - rus. (Valstyb s s a u g u m o ministerija) MIC lot. Marine imaculatae conceptionis (Marijos nekalto

prasidjimo ordinas) mjr. MT MVD majoras Ministr Taryba rus. (Vidaus reikal

ministerija) N K G B - rus. (Valstyb s s a u g u m o lia NKVD rus. (Vidaus

reikal liaudies komisariatas) OMF PGU lot. Ordo fratrum minorum (Maesnij broli ordinas)

O G P U - rus. (Jungtin valstybin po rus. (Pirmoji vyriausioji

valdyba) pik. pplk. prel. r. RFVA RKP(b) RKRT RRT RSB RSBRT SAT SDB SJ SPO SSKP TTGKK 361 pulkininkas papulkininkis prelatas rajonas Rusijos Federacijos valstybinis archyvas Rusijos komunist partija (bolevik) Religini kult reikal taryba Religijos reikal taryba Rusijos staiatiki banyia Rusijos staiatiki b a n y i o s reikal taryba Sentiki aukiausioji taryba Saleziei v. Jono B o s k o draugija lot. Societas Jesu (Jzaus draugija) rus. (Slaptasis politinis skyrius) Soviet Sjungos komunist partija Tikinij teisms ginti katalik komitetas

Sutrumpinimai

tkst. VDU vysk. VKP(b) VLKJS VUB

tkstantis Vytauto Didiojo universitetas vyskupas Visasjungin komunist partija (bolevik) Visasjungin Lenino komunistin jaunimo sjunga Visos Rusijos centrinis v y k d o m a s i s komitetas Vilniaus universiteto biblioteka

VRCVK -

Asmenvardi rodykl

A
A b a k u m o v Viktor 109, 121, 139, 141 A d e n a u e r Konrad 169 Akelis E d m u n d a s 101 Aleksejev Valerij 67 Aliulis Vaclovas 107, 166, 240, 247, 262, 280, 281 Ambrasas Konstantinas 248 Ambrazaitis Kazys 84, 85 A n d e r s o n J. 15, 193, 197, 251, 273, 283 A n d r i k o n i s Juozapas 203, 299, 325 A ndr inas J. 14 A n d r o p o v Jurij 273, 275, 292 A n i a s Jonas 13, 59, 65, 257 Anilionis Petras 265, 273, 2 7 9 288, 293, 297, 299, 301, 303, 305, 307-311, 313 A r d i n a s Valentinas 14 A r r u p e P e d r o 273 Aoklis Fortnatas 117 A u g l y s Petras 39

Bakuionis J. 313 Balinas J. 187 Balkeviius Vladas 304, 305 Baltinis A. 97 Baltsis Antanas 100 Baltuis J. 247 Banionis K. 115 Baranauskas Boleslovas 16 Barkauskas Antanas 209, 214, 215, 235, 239, 243, 260, 261, 265, 268 Basys E d m u n d a s 130, 326 Bengsch Alfred 271, 272 Berija Lavrentij 50, 155-157 Bieliauskien Jadvyga 292 Bielskus J. 92, 115 Blinov 123 Bociurkiv Bohdan 27 B o g o m o l o v a i t Inga 14 Bordonait Mira 332 Boriseviius Vincentas 57, 65, 98, 99, 102, 126, 127, 134, 190, 324 Boruta Jonas SJ 6, 255, 297 Bourdeaux Michael 11 Braun L e o p o l d 40 Brazauskas Algirdas 311 Brazys P. M I C 234 Brenev Leonid 250, 251, 292 Brilit Birut 254-255 Brizgys Vincentas 52, 53, 57, 61, 63-65, 207, 216, 234, 235, 324, 327

B Babrauskas B. 285 Bakis A u d r y s Juozas 307 Bagdonaviius V a c y s 258 Bakys Povilas 189, 220, 221, 245, 325
363 Asmenvardi rodykl

Brontein-Trockij Lev ir. Trockij Lev Bruikas Jonas SJ 56, 57 Bubnys Arnas 61, 63 Bubnys Prosperas 243 Buliauskas Jonas 187 Bunkus A. 187 Burneikis Bronius 208, 299 Buteikis Severinas 56 Butnait A. 292 Butkus Viktoras 164, 165, 245, 272

esnaviius Aleksandras 283 i u m a e n k o Tatjana 15, 75, 79, 137, 158, 159, 173 iauskas Pijus 215

D
D'Herbigny Michel 32, 37 Daktaras 249 Danyla Jonas 208 D e k a n o z o v Vladimir 47, 54 Dirinskait-Piliuenko Leokadija 198, 199, 205, 211, 235, 243, 259, 265 D o b r o v o l s k i s Stanislovas 187 Dolskij 52 D u b r o v i n 129, 131 D u d k o Dmitrij 275 Dulbinskis Kazimieras 152, 231 Dulksnys Kazimieras 187, 188, 301, 325 Dumbliauskas 285 Albinas SJ 248,

Buzas Povilas 288

C Carter Jimmy 274 Casaroli A g o s t i n o 228, 229, 236, 237, 309 Centoza Luigi 54 Ceplak Jan 28, 29, 31, 36 Charev Konstantin 306, 307 Chruiov Nikita 157, 159, 184, 194, 199, 219, 224, 226, 228, 241, 319 Cousins N o r m a n 224 e b r i k o v Viktor 283 e i u r o v Leonid 103 e g y s J. 141 epnas Juozapas 56 epulis Kazimieras 117 eredniak P. 172

Dzvvonkowski R. 33, 35, 37, 39

E Eidukas 136, 137 Endriu Ch. 275 Ersla vaite Genovait 16 F F e d o t o v 99 Florent M. 40 Fotij 77

364

Freeze G. 29 Frison Aleksandr 40 Furceva Jekaterina 184

Grubliauskas Juozas 128, 150 G r u o d i s Stasys SJ 124, 152 Gubelman-Jaroslavskij Minj 30 G u d a v i i u s Juozas 196, 340 G u o b u a s L. 121 Gustas Juozapas 118, 119 G u i n Vasilij 197 Gutauskas Algirdas 300, 326 G u z e v i i u s Aleksandras 52, 53, 68, 69, 81, 83, 90, 326, 328

G G a i d a Pranas 101, 161 Gaigalait A l d o n a 47 Gaileviius Alfonsas 75, 76, 79, 81, 83, 89, 91-93, 97, 105, 113, 126 Galustian E. 283, 297 Garuckas Karolis 247, 266 Gakait Nijol 14 G e d i m i n a s 163 Gedvilas M e i s l o v a s 56, 77, 80, 81, 86, 89, 91, 93, 96, 98, 116, 117, 120, 161 Gergelis 107 Germantas 302 Giedraitis Merkelis 218 Gilys M y k o l a s 164, 191 G i m b u t i e n Marija 258 Gintautas 302 Girnius Kstutis 12, 257 Girnius Saulius 41, 43 G l a d k o v Piotr 50 G o r b a i o v Michail 303, 306, 309 Gordijevskij O. 275 G o s t e v V. 171, 175 Gregorauskas Marijonas 49 Grigaitis Aleksandras 150 Grigaitis Juozapas 150 Grikeviius Petras 267 G r o m y k o Andrj 228, 273

H l e b o v i i u s Henrikas 62

I,Y
Ignataviius Z e n o n a s 62, 63, 207, 208 Ylius Antanas 100, 111 Iljiev Leonid 184, 185, 225, 226 Ienko G. 165 Ivanov 313 Ivanov I. 170

J
Jager Kari 63 Jakub 95 Jakubionis Algirdas 5, 6 Jakunin Gleb 275, 277 Jalbykovskis 80-83, 325 Jankauskas Liudvikas 141 Janulis Anastazas 288 Romualdas 62,

365

Asmenvardi rodykl

Jaselinas Egidijus 241, 255 Jefimov Dmitrij 98, 99, 153 Jefremov Aleksandr 197, 211 Jelenskis 107 Jerov 81 Jokbauskas Antanas 250 Jokbauskis S. 88, 96-98, 101, 102, 104, 105, 126, 127, 324 Jonas XXIII 215, 216, 219, 224 Jonas Paulius II (Karol Wojtylo) 276, 282, 302, 320, 343, 344 Jonys Jonas 180, 187, 188 Juas M e i s l o v a s 6 Jukneviius K. 103 Juodaitis Justinas 18, 92, 104, 127, 129, 132, 133, 324 Juoznas E. 282 Jureviius M e i s l o v a s 288 Jurgaitis Antanas 187, 189 Jurgis 302

Kaelionis Bronius 14 Kata Algis 14 Katilius A. 255, 297 Kauneckas Jonas 277, 292, 293 Kauneckis Jonas 207 Kavaliauskas Algis 121 Kavaliauskas eslovas 263 Keina Algimantas 247, 277, 287 K e n n e d y John 219 Kippas Jonas SJ 152 Kirejev A. 277, 346 Kikis Stanislovas 18, 125, 183, 187, 188 Kliuiarev Leonid 52, 53, 55 K o b u l o v B o g d a n 112, 113 Koganas Leonas 48 K o n d a k o v Piotr 157 Kornilij 77 K o s y g i n Aleksj 248 Krikinas R o m u a l d a s 164, 165, 233, 236, 246, 247, 249,

K
K a g a n o v i Lazar 184 Kakowskij A. 39 Kalanta R o m a s 259 Kalinauskas Leonas 277 Kapitaniuk Viktor 275, 277 Kapralov Piotr 109, 132, 133, 139, 141 Karinauskas,V. 303, 313 Karosas Antanas 94, 103, 325 K a r p o v 83 K a r p o v Georgij 69, 70, 73, 77, 78 K a r p o v I. 85, 86, 113, 133, 140, 146

271, 301, 325 Krivaitis eslovas 190, 195, 2 2 0 222, 238, 240, 246, 250, 266, 279, 300, 326, 339 Krupaviius M y k o l a s 50, 51-53 Krua Antanas 150 Kubilinas Petras 65 Kubilius A d o l f a s 98, 99 Kuneviius Lionginas 250 Kuolelis Juozas 305 Kuraitis Pranas 150 Kurojedov V. 221, 229, 233, 247, 249, 251, 260-263, 265, 271, 281, 283, 301, 342 K u z n e c o v Aleksj 84

366

L Laber Antonijus 88, 89, 233 Labukas Juozapas 164, 189, 2 3 0 233, 235, 244-246, 248-250, 263, 270, 272, 281, 324, 325 Laukaityt Regina 6, 15, 43, 77, 85, 87, 107, 109, 111, 115, 131, 147 Laurinaviius Bronius 247, 266, 290, 291 Lavreckij I. 225 Lekai Laszko 272 Leleius Justinas 100 Lengvinien S. 291 Lenin Vladimir (Uljanov) 24, 25, 27-29, 33 Liaudis Kazimieras 161, 175, 183, 189 Liepa 150 Liepa 181 Lygnugaris P. 189, 284 Linev Andrj 75 Litkens Sergej 117 L o n g John 273 Luckus J. 115 Luka Juozas 100 Lunaiarskij Anatolij 30 Lunev K. 169, 217 Luukkanen Art 25-27, 29, 39

Maldeikis P. 51 Maleckij Antonij 32 M a l e n k o v Georgij 35, 114, 115, 140, 141, 157, 170, 171, 184 Malikait Bernadeta 254 Maniuis Juozas 107 Margis J. 292 Markaitis 188 Markonis Stasys 210 Martaviius Leonardas 53, 123, 128, 129, 131, 133, 139, 169, 217 Martuis Liucijus 85 Marx Kari 23-25 Masilionis Prancikus SJ 253 Matulaitis-Labukas Juozapas Labukas Juozapas Matulionis Jonas 311 Matulionis Teofilis 37, 39, 62, 67, 99, 100-102, 112, 113, 124, 125, 160, 161, 180, 182-185, 188, 189, 217, 218, 220-222, 325, 339 Matulis Jeronimas 92 Mazurien R. 131 Maeika Leonas 290 Maeika Stasys M I C 107, 240 Maelis Petras 133, 134, 145, 160, 162, 163, 173, 176, 177, Kastytis 304, ir. Aleksandras SJ 187,

M
Maiulis J. 13 M a g l i o n e L. 55 M a k u k o V. 343
367 Asmenvardi rodykl

183, 190, 220, 221, 231, 325 M a o n a v i i u s Liudvikas 300 Mehnert K. 67 M e i d u s Juozas 189, 221, 325 Melloni A. 219

Merkys V. 141 M e r k y s Vytautas SJ 285 Merkulov V s e v o l o d 82 Metodij 284 Micheleviius Vladislovas 203, 296 Mikojan Anastaz 169, 170 Mintaukis Jonas 240 Misinas R o m u a l d a s 213 Misius K. 15, 109 Moius 278 Moldobajev K. 309 Molotov 169, 184 M o r o z o v 213 Mller Paul 64 Viaeslav 72, 75, 84, Algimantas 187-189,

Olauskas Konstantinas 206 Orlemanskij Stanislaw 71-73 Orsenigo 54 Oskaras 52, 53 Ovakimian 153

P Pacelli Eugenijus ir. Pijus XII Padolskis Vincentas 50, 163, 325 Pakalnikis I. 191 Paleckis Justas 126, 127 Paliukas Jonas 240 Paltarokas Kazimieras 10, 45, 92, 93, 98, 100-103, 124, 127, 128, 130, 131, 133, 144, 145, 149, 152, 153, 156, 159-163, 166, 167, 175, 177, 181, 182, 188, 325, 326, 339 Patackas Algirdas 258, 259 Pauktys Bronius 117-119 Paulius VI 227, 246 Pavalkis V. 55 Peris Daniel 30, 31 Petkelyt 107 Petkeviius Juozas 99, 270, 277, 343 Petraitis 167, 183 Petraitis Antanas 56 Petraitis Pranas 56, 57 Petras 302 Petronis Povilas 252, 253, 268 Petrulis A. 14 Pijus XI 37, 38, 43 Pijus XII (Eugenio Pacelli) 37, 66, 86, 100, 162, 214

N
Naas Eduardas 332 N a u m o v 107 Navickait G e n o v a i t 288 Neris 133 N e v e u Pi-Eugen 37 N i k o d e m 220, 273 Nikolaj 219 Nyktaitis A. 118 Niunka Vladas 172, 173, 181, 192, 216, 267, 268, 330 N o v o t n y A n t o n i n 140

O O c h r i m e n k o 101, 103 O d i n c o v M. 33, 35, 73, 185

368

Pilypaitis Juozas 86 Pira La 215 Pivorinas Kazimieras 328 Pletkus Juozas 231, 232, 325 Plumpa Petras 268 Poiulpait A l 254 P o d g o r n y j Nikolaj 229 Polianskij Igor 70, 72, 76, 83, 87, 89, 93, 98, 107, 111, 113, 116, 117, 133, 136, 137, 139-141, 147, 149, 153, 155, 157, 159, 161, 169-171, 186 P o n o m a r e n k o J. 193 P o p o v 163, 165 Pospelovskij Dmitrij 35, 68, 69, 303, 309 Potaenko G. 79 Povilonis Liudas M I C 208, 233, 236, 240, 246, 271, 272, 280, 281, 290, 300, 301, 310, 324, 325 P o z d n i a k o v Nikolaj 47, 57 Pranka Juozas 236, 296 Pratkelis L e o p o l d a s 240 Preikas Juozas 164, 301, 325 Preikas Kazys 58, 328 Pronckietis A. 37 Pibilskis Vygintas 6, 15, 173 P u g o K. 91 Puknas Kazimieras 266 P u o d i n a s Antanas 117 Pupaleigis 114 Puinis 127, Bronius 78-80, 86, 87, 111-116, 118, 119, 145, 132-134, 136-143, 106-109,

147-157,

159-161,

163-167,

169, 171-175, 177, 182, 183, 186, 317, 329 Puzinas A. 225 186, 195, 201-203, 209, 215, 218, 219, 221, 224,

Puzinaviius Bronius 14

R
Rachmankulov M. 281, 282 Rainas Pranas M I C 88, 89, 97, 233, 242, 248, 254, 270, 271, 298 Ragauskas Jonas 123, 124 Raiupis Matas 10 Ramanauskas 102, 161, 324 Randakeviius Alfonsas 165, 190, 195, 202, 223, 235, 241 Raslanas Petras 84, 242 Rasimas 114 Rauda Petras 187, 237 Reding Max SJ 169 Regelson Lev 275 Reinys Meislovas 64, 65, 81-83, 92, 95, 97, 98, 100, 101, 103, 124, 126, 127, 130, 161, 312, 325 Remeikis T o m a s 12 Repien D a n g u o l 291 Riazanov V. 195 Rimaitis J. 13, 246 Roccucci A. 219, 221 Roncalli A n g e l o 215 Prancikus 101,

369

Asmenvardi rodykl

R u d a k o v 53 R u d i o n i s Steponas 111 Rugienis Justas 180-183, 186, 187, 189-191, 193, 195, 2 0 0 205, 207, 209, 211, 216-219, 232, 233, 235, 237-239, 241, 243, 246, 247, 249, 251, 261, 265, 271, 340 Ruta 114 Rtnas L. 94, 95

Sladkeviius Vincentas 183, 189, 203, 220, 230, 253, 255, 262, 266, 271, 286, 300-302, 310, 311, 324, 325, 341 Slipyj Josif 74, 75, 224 Sloskans Boleslov 32 Smetona Antanas 41, 45 Smilgeviius Jonas 151 Smilgeviius Jonas 284 Sniekus Antanas 78, 79, 81, 86, 89, 109, 139, 141, 142, 146, 150, 151, 155, 160, 161, 164, 165,

S Sadovskij Jurij 91, 117, 138-143, 165 Sadnait Nijol 254 Samore A. 230 Saul 223 Savickij A d a m 82 Schulenburg 69 Sedmoj 152 Sekliuckas 114 Seliokas Vincas 101 Semaka Jonas 117 Semaka V. 115, 150 Semiiastnyj Vladimir 184 Sergij 31; 68 Sibiriev D. 296 Sirnas Kazimieras 181 Skeltys Antanas 118 Skuodis Vytautas 13, 14, 95, 123, 147, 169, 207, 277 Skvireckas Juozapas 45, 46, 52, 53, 61, 64-66, 103, 207, 216, 218, 324 370

167, 169, 172, 173, 175, 183, 189, 191-193, 195-197, 205, 213, 218, 219, 223, 235, 241, 262, 318, 328, 339 Sobolevskij N. 259 Sockov M. 303 Solovjov 323 Spengla Vidas 14, 249, 253, 289, 305, 313 Springovi Antonij 96, 152, 231 Staknas Vaclovas 277, 304 Stalin Josif 11, 35, 38, 39, 67, 69, 71-74, 76, 78, 89, 118, 137,138, 140, 155, 159, 165, 168, 170, 184, 219, 230, 243, 316 Stancikas Dalius 14 Stanelyt Jadvyga 253, 278, 288 Stankeviius Juozapas 18, 19, 92-94, 102-105, 115, 124, 125, 127-130, 132, 133, 144, 145, 147-149, 152, 153, 160, 162164, 166-168, 170, 171, 175, 181-183, 189, 215-218, 220, 221, 230, 231, 324, 325

Stanknas Juozas 100, 101 Statkeviius K. 203 Staugaitis Justinas 46 Stehle H. 55, 73, 229, 307 Steponaviius Julijonas 162, 163, 180, 182, 183, 189-191, 195, 220, 230, 245, 247, 253, 255, 262, 266, 279, 286, 300, 301, 306, 312, 325, 326, 339, 341 Streikus A r n a s 6, 15, 18, 65, 157, 181, 221, 241, 253, 255 Strods Peter 152 Subaius P. 259 Suslov M i c h a i l 80, 81, 83, 137, 165, 184 Suinskas Adolfas 56 Suiedlis Bernardas 131, 133, 188, 325 Svarinskas Alfonsas 187, 188,

idlauskas Povilas 195, 339, 340 iknys V. 241 ilius Antanas 99 imkus Jonas 332 karovskij M. 15, 77, 79, 85, 137, 171, 197, 219, 225 levas Vytautas 248 liapnikov Piotr 93 lipas Jonas 46 uliauskait Elena 254 umauskas Motiejus 183, 193, 219 voglys-Milinas N i k o d e m a s 131, 151

T Taagepera Reino 213 Taloka A. 247 Tamkeviius 311 Sigitas 250, 254, 270, 277, 288, 289, 292, 293, Tamoinien H. 265 Tarasov J. 259, 281, 293 Tardini D. 183 Tarvydis M y k o l a s 181 Taknas V. 131 Terleckas Antanas 259 T h o m Fransua 155 T i c h o n 28, 29, 31 Tyla Antanas 6 Tininis Vytautas 43 Tkaenko Ivan 80, 81 Trinknas Jonas 258, 259 Trockij Lev (Brontein) 27-29, 31, 210

270, 277, 288, 292, 293, 311

apoka Leonas 289-291 arkov Boris 190 aulys Kazimieras 61 erbakov Vladimir 117 elepin Aleksandr 184 epetys Lionginas 281, 283, 299, 305, 308 epetys N. 299 eptickij Andrj 72-74 ekeviius Antanas SJ 120, 121, 189, 208, 209, 243, 284 iaudinis M. 39
371 Asmenvardi rodykl

Trofimov 328 Truman Harry 104 Truska Liudas 6, 45 Tulaba Ladas 18, 81, 164, 215, 216, 221, 222, 234, 235, 303 T u m n a s Kazimieras 261, 263, 266, 267, 271, 282, 283

Vlaviius Vincentas 277 Vitkauskait O n a 288 Vizgirda Vincas 100, 103, 129, 325 V o l k o v A. 141 V o r o i l o v Kliment 184 V o z i k o v M. 217

U, Uljanov-Lenin Vladimir ir. Lenin Vladimir Urbonait A d a 254 soris S. 216 U y l o Jan 82

W W a l d h e i m Kurt 251 Weigel G. 257 Willebrands 273

Wojtyfo Karol ir. Jonas Paulius II

V
Vaiekonis Prancikus 236 Vaiionis Kazimieras 121 Vaiinas Vytautas 288 Vaiius Antanas 247, 299-301, 325 Vaigauskas Henrikas 305 Vainora Juozas M I C 9, 10, 43 Vaivilait I. 237 Vaitiekaitis Augustinas 150 V a i v o d s Julijan 230, 231 Valanius Kazimieras 313 V a r d y s Vytautas 10, 11, 12, 41, 43, 47, 95, 296, 297 Vasiliauskas Kazimieras 187 Veblaitis P. 55

Z Zdebskis Juozas 241, 243, 249, 250, 270, 277, 289, 291, 293, 304

Zubrus Jonas SJ 285

d a n o v Andrj 91, 137 eberskis J. O F M 297 emaitis Jonas SDB 225, 247 ilys Kazimieras SJ 277, 285 ilys S. 222 itkus Kazimieras 181, 203 i u g d a Juozas 122, 123 iukelis P. 164, 203 v i n y s Jonas 60, 61

372

Turinys Pratarm... 5 vadas... 7

Soviet
a n t i b a n y t i n s politikos Lietuvoje prielaidos...23 Antireligin veikla Soviet Sjungoje 1917-1939 m. ...23 Katalik banyios padtis tarpukario Lietuvoje ir pirmasis susidrimas su soviet reimu 1940-1941 m. ...40 SSRS ir Vokietijos karo patirtis ir jos taka vlesnei soviet reimo antibanytinei politikai Lietuvoje...60

Antibanytins
politikos modelio paiekos Lietuvoje 1 9 4 4 - 1 9 4 9 m...71 Carins religins politikos reminiscencijos ir tautins Banyios idja...71 Valdios prievarta ir Banyios pastangos apginti tradicines veiklos formas...88

Netvirta
k o e g z i s t e n c i j a 1 9 5 0 - 1 9 6 4 m...135 Pastangos paversti Katalik banyi soviet reimo usienio politikos rmja... 135 Lietuvos katalik banyia naujomis soviet reimo slygomis... 155 Buldozerinis ateizmas Lietuvoje... 184
373 Turinys

Antibanytin
politika ikio akivaizdoje 1 9 6 5 - 1 9 9 0 m. .227 Tikinij teisi sjdio genez...227 Seni ir nauji antibanytins politikos metodai...250 Paskutinis altojo karo etapas ir antibanytin politika Lietuvoje...274 Ivados...315 Priedai... 322
1 priedas. Religinio gyvenimo kontrols sovietinje Lietuvoje mechanizmas... 322 2 priedas. LSSR N K G B - M G B - K G B padaliniai, 1944-1989 m. kontroliav Katalik banyios ir kit konfesij veikl...322 3 priedas. Civilins metrikacijos akt ir religini apeig santykis 1957-1985 m. pagal oficiali statistik, proc. ...323 4 priedas. Kunig skaiiaus kaita Lietuvoje 1945-1989 m....324 5 priedas. Vyskupij valdymas 1944-1990 m....324 6 priedas. LSSR valstybs saugumo liaudies komisaro A. Guzeviiaus 1944 m. rugsjo 4 d. sakymas NKGB miest ir apskrii skyriams dl agentrinio-operatyvinio darbo tarp katalik dvasinink...326 7 priedas. Itrauka i LKP CK biuro 1948 m. liepos 9 d. posdio protokolo - nutarimas Partins organizacijos udaviniai demas kuojant prieik reakcins katalik dvasininkijos veikl"...328 8 priedas. RKRT galiotinio 1952 m. parengtas Lietuvos SSR 1944-1953 m. oficialiai udaryt maldos nam sraas...333 9 priedas. LSSR KGB 1963 m. vasario 4 d. ratas A. Sniekui apie padt Panevio vyskupijoje...339 10 priedas. 1976 m. sausio 29 d. RRT patvirtintos rekomendacijos, kaip pagerinti religini kult statym vykdymo kontrol Lietuvos SSR...341 11 priedas. SSRS KGB PGU 12-ojo skyriaus 1979 m. gegus 22 d. ratas Ukrainos SSR ir Lietuvos SSR KGB apie i padalini galimybi panaudojim vykdant aktyvias priemones prie Vatikan... 343

Zusammenfassung. .347 altiniai ir literatra . 352 Sutrumpinimai... 360 Asmenvardi rodykl...363

374

Arnas

Streikus

SOVIET VALDIOS ANTIBANYTIN POLITIKA LIETUVOJE ( 1 9 4 4 - 1 9 9 0 ) Redagavo Maketavo Tekst rinko Rima Nijol Rta Mekait Juozapaitien Rutkauskait

SL 2015. 2 0 0 2 09 17. 19,75 sp. l. U s . Nr. Ileido Lietuvos gyventoj g e n o c i d o ir rezistencijos tyrimo centras, Didioji g. 17/1, LT-2001 Vilnius Spausdino akcin b e n d r o v S p a u d a " Laisvs pr. 60, LT-2056 Vilnius Kaina sutartin

Streikus, Arnas St311 Soviet valdios antibanytin politika Lietuvoje (1944-1990) / Arnas Streikus. - Vilnius : Lietuvos gy ventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002. 374 p. : iliustr. Santr. vok. - Bibliogr. inaose. - Pavar di r-kl: p. 363-372. ISBN 9986-757-53-3
i s darbas - tai p i r m a s n u o d u g n u s soviet valdios p a s t a n g sugriau ti L i e t u v o j e B a n y i t y r i m a s , a p i m a n t i s v i s sovietins okupacijos laiko tarp. J o empirin p a g r i n d sudaro archyviniai d o k u m e n t a i , k u r i daugu mos iki iol nebuvo mokslinje apyvartoje. D a r b e siekta ivengti posovieti n i a m s naujosios L i e t u v o s istorijos t y r i m a m s bdingo k o n t e k s t u a l u m o tr k u m o , k a i atskiros io laikotarpio problemos ar r e i m o politikos a s p e k t a i nesiejami su b e n d r a sovietins sistemos analize, kitais, v i e n a l a i k i a i s L i e tuvos istorijos vykiais, n r a l y g i n a m a su kit p a n a a u s istorinio likimo k r a t patirtimi. Todl knygoje tiek d a u g vietos s k i r t a soviet valdios ir B a n y i o s konflikto prieistorei. U D K 947.45.08 + f 2 3 / 2 8 + 3 2 2 ) ( 4 7 4 . 5 ) ( 0 9 1 )

G i m i n u 1 9 7 3 m . R o k i k y j e . i a m e m i e s t e b a i g i a u v i d u r i n m o k y k l i r 1991 m . i v y k a u studijuoti V i l n i a u s u n i v e r s i t e t o Istorijos fakultet. 1997 m. gijau istori jos s p e c i a l y b s m a g i s t r o kvalifikacin laipsn, toliau tsiau studijas d o k t o r a n t roje. 2 0 0 1 m. a p g y n i a u d a k t a r o disertacij, d s t a u V i l n i a u s u n i v e r s i t e t o Istorijos fakultete. N u o 1995 m. taip pat d i r b u L i e t u v o s g y v e n t o j - g e n o c i d o ir rezistenci jos tyrimo centre ( L G G R T C ) . i k n y g a - pastarj e e r i m a n o m o k s l o t i r i a m o s i o s v e i k l o s m e t vaisius. J o s p a g r i n d s u d a r o neseniai a p g i n t a d a k t a r o disertacija. K a r t u joje yra a p i b e n d r i nami 1997-2001 m. L G G R T C vykdytos istorini tyrim p r o g r a m o s Soviet s a l d i o s a n t i b a n v t i n politika i r B a n y i o s p r i e i n i m a s i s j a i " r e z u l t a t a i . N o r s k n y g o j e yra n a g r i n j a m a d a u g e l i s K a t a l i k b a n y i o s p a d t i e s a s p e k t , j i jokiu b d u nra isami B a n y i o s s o v i e t o k u p u o t o j e L i e t u v o j e istorija. ' d a r b labiau tikt laikyti s o v i e t o l o g i n i o p o b d i o t y r i m u d a u g i a u s i a i d m e s i o s k i r i a n t soviet reimo pastangoms Lietuvoje sunaikinti Banyi.