VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

ANTANO GUSTAIIO AVIACIJOS INSTITUTAS AVIACIJOS TECHNOLOGIJ KATEDRA

Vilius Portapas

SKLANDYTUVO SKRYDIO SPIRALE TYRIMAS ANALYSIS OF SAILPLANE FLIGHT IN TURN

Baigiamasis magistro darbas

Orlaivi pilotavimo studij programa, valstybinis kodas 60103T101 Transporto ininerijos studij kryptis

Vilnius, 2013

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

ANTANO GUSTAIIO AVIACIJOS INSTITUTAS AVIACIJOS TECHNOLOGIJ KATEDRA
TVIRTINU Katedros vedjas ______________________
(Paraas)

Kazimieras Vytautas Maceika

(Vardas, pavard)

______________________
(Data)

Vilius Portapas

SKLANDYTUVO SKRYDIO SPIRALE TYRIMAS ANALYSIS OF SAILPLANE FLIGHT IN TURN

Baigiamasis magistro darbas

Orlaivi pilotavimo studij programa, valstybinis kodas 60103T101 Transporto ininerijos studij kryptis

Vadovas

Doc. dr. Eduardas Lasauskas

(Moksl. laipsnis/pedag. vardas, vardas, pavard)

____________ ________
(Paraas) (Data)

Lietuvi kalbos konsultantas lekt. Regina ukien

(Moksl. laipsnis/pedag. vardas, vardas, pavard)

____________ ________
(Paraas) (Data)

Vilnius, 2013

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ANTANO GUSTAIIO AVIACIJOS INSTITUTAS AVIACIJOS TECHNOLOGIJ KATEDRA TVIRTINU

Transporto ininerijos studij kryptis Orlaivi pilotavimo studij programa, valstybinis kodas 60103T101
BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO UDUOTIS ......................Nr. ............... Vilnius Studentui Viliui Portapui

Katedros vedjas

_________________________
(Paraas)

Vytautas Kazimieras Maceika

(Vardas, pavard)

_________________________
(Data)

Baigiamojo darbo tema: Sklandytuvo skrydio spirale tyrimas

patvirtinta 201m. . d. dekano potvarkiu Nr. . Baigiamojo darbo ubaigimo terminas 201m. . d.

BAIGIAMOJO DARBO UDUOTIS: Ianalizuoti mokslin literatr baigiamojo darbo tema Inagrinti skaiiavimo metodus, tinkamus baigiamojo darbo tyrimams Atlikti skaiiavimus pasirinktiems atvejams ir palyginti su publikuotais bandym rezultatais Apibendrinti rezultatus ir suformuluoti ivadas
Baigiamojo darbo rengimo konsultantai: . .......................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................
(Moksl. laipsnis/pedag. vardas, vardas, pavard)

Vadovas Uduot gavau

................................
(Paraas)

doc. dr. Eduardas Lasauskas

(Moksl. laipsnis/pedag.vardas, vardas, pavard)

..
(Paraas)

Vilius Portapas
(Vardas, pavard)

......
(Data)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas Antano Gustaiio aviacijos institutas Aviacijos technologij katedra Orlaivi pilotavimo studij programos baigiamasis magistro darbas Pavadinimas Sklandytuvo skrydio spirale tyrimas Autorius Vilius Portapas

ISBN

ISSN

Egz. sk. 2 Data 2013-05-20

Vadovas doc. dr. Eduardas Lasauskas

Kalba

lietuvi usienio

Anotacija iame baigiamajame magistro darbe nagrinjamos sklandytuvo skrydio spirale charakteristikos, apvelgti iki iol atlikti moksliniai darbai bei publikuoti straipsniai ia tematika. Teorinje dalyje paaikinti iame darbe skrydio spirale parametrams apskaiiuoti naudoti skaitinis bei skuri tinklelio metodai. Isamiau aptariamas sklandytuvo LAK-19 skrydis spirale: nubrtos emjimo greiio poliars, kai pastovs keliamosios jgos koeficientai bei spirali spinduliai, maiausio emjimo greiio poliar, priklausanti nuo skirting keliamosios jgos koeficient bei spirals spinduli. Taip pat palyginta 4 termik pagal Horstmano model taka vertikaliam greiiui spiralje. Atskirai nagrinjama sklandytuv aptekanio oro srauto taka: apskaiiuotas optimalus atakos kampas, sklandytuvo keliamosios jgos bei pasiprieinimo koeficientai, grafikai pavaizduota kiekvienos ries pasiprieinimo koeficiento taka. Skaiiavimai atlikti programa XFLR5, kuri naudoja skuri tinklelio metod. Darb sudaro 5 dalys: vadas, teorin dalis, rezultatai, ivados ir silymai, literatros sraas. Darbo apimtis 50 p. teksto be pried, 17 iliustr., 4 lent., 23 bibliografiniai altiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

Prasminiai odiai: atakos kampas, greii poliar, Horstmano modelis, keliamosios jgos koeficientas, pasiprieinimo koeficientas, sklandytuvas, sklendimo charakteristikos, skrydis spirale, spiral, spirals spindulys, stabilumas, termikas, emjimo greitis, XFLR5.

Vilnius Gediminas Technical University Antanas Gustaitis aviations institute Aviation technology department Aircraft piloting study programme master thesis. Title: Analysis of sailplane flight in turn Author Vilius Portapas

ISBN

ISSN

Copies No. 2 Date 2013-05-20

Academic supervisor dr. Eduardas Lasauskas Thesis language X Lithuanian English

Annotation Parameters of a sailplane flight in a spiral are analysed in this Master thesis. Scientific researches and printed articles relevant to this topic were reviewed here. Numerical and vortex lattice methods are explained in the theoretical part of this thesis. A flight in a turn of a sailplane LAK-19 is analysed more comprehensively. Sink rate polars, depending on different lift coefficients, and a minimum sink rate polar were drawn here. The sink rate was compared with 4 different thermals described by Horstmann. The other part of a research is based on airflow around the sailplane. Here was figured out the most optimal angle of attack, coefficients of lift and drag. Drag coefficient was splitted into separate components: induced drag, parasite drag and body drag, and plotted in the graph. All calculations were made using XFLR5 program, which uses the vortex lattice method. Structure: introduction, theoretical part, results, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 50 p. text without appendixes, 17 pictures, 4 tables, 23 bibliographical entries. Appendixes included.

Keywords: angle of attack, circling, drag coefficient, glide characteristics, Horstmann model, lift coefficient, polar curve, sailplane, sink rate, spiral, stability, thermal, XFLR5.

Turinys
Iliustracij sraas.................................................................................................................... 7 Lenteli sraas........................................................................................................................ 8 1. vadas ................................................................................................................................ 9 2. Literatros apvalga........................................................................................................ 10 3. Teorin dalis ................................................................................................................... 18 3.1. 3.2. 3.2.1. 3.2.2. Sklandytuvo skrydio spirale dinamika ............................................................... 18 Skuri tinklelio metodas..................................................................................... 21 Skuri tinklelio metodo teorin dalis .............................................................. 21 Skuri tinklelio metodo taikymo pavyzdys .................................................... 29

4. Rezultatai ........................................................................................................................ 33 4.1. 4.2. 4.3. Tiesaus skrydio analiz....................................................................................... 34 Skrydio spirale analiz ....................................................................................... 41 Gaut duomen pritaikymas sklendimui termike ................................................ 46

5. Ivados ............................................................................................................................ 49 6. Literatros sraas .......................................................................................................... 50 Priedai .................................................................................................................................... 51 Skuri tinklelio metodo skaiiavimai ................................................................................ 51 Sklandytuvo LAK-19 bandym metu gauti duomenys ....................................................... 52 Optimalaus skrydio spirale reimo parametrai .................................................................. 55 Publikuoti straipsniai ............................................................................................................. 56 Sklandytuvo skrydio spirale analiz pagal tiesaus skrydio bandym metu gautus duomenis ............................................................................................................................. 56 Sklandytuvo skrydio spirale tyrimas panaudojant skuri tinklelio metod..................... 65

Iliustracij sraas
1 pav. Sklandytuv veikianios jgos skrendant su posvyriu (Thomas ir Milgram 1999). ............... 19 2 pav. Sparno dalinimas ploktelmis, kontroliniai takai, skuriai (Bertin 2008). .......................... 23 3 pav. Pasagos tipo skuri pridjimo vietos bei j kontroliniai takai (Bertin 2008)...................... 24 4 pav. Skurio sistemos geometrija skaiiavimams (Bertin 2008). .................................................. 25 5 pav. Pavyzdyje nagrinjamo sparno geometrija (Bertin 2008). ..................................................... 30 6 pav. Sklandytuvo LAK-19 modelis skaiiavimams programoje XFLR5. ..................................... 33 7 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo sklendimo greiio sklandytuvui LAK-19. ................. 35 8 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo sklendimo greiio esant tam tikroms sklandytuvo LAK-19 mass reikmms. ............................................................................................................... 36 9 pav. Keliamosios jgos koeficiento priklausomyb nuo atakos kampo. ........................................ 37 10 pav. Pasiprieinimo jgos koeficiento skaidymas dedamosiomis. ............................................... 38 11 pav. Orlaivio iilginio momento koeficiento priklausomyb nuo atakos kampo. ........................ 39 12 pav. Slgio centro padties priklausomyb nuo atakos kampo. ................................................... 40 13 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio, kai atakos kampas lygus , o keliamosios jgos koeficientas lygus 1. ............................................................................................. 41 14 pav. Sklandytuvo LAK-19 emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio prie tam tikr keliamosios jgos koeficient............................................................................................................ 43 15 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo keliamosios jgos koeficiento esant tam tikriems spirals spinduliams........................................................................................................................... 44 16 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio skrendant optimaliu reimu esant skirtingoms masms. ......................................................................................................................... 45 17 pav. Vertikalus sklandytuvo greitis vairiose spiralse pagal Horstmano model. ....................... 47

Lenteli sraas
1 lentel. Pavyzdyje nagrinjamo sparno kontrolinio tako bei skurio tak koordinats. ............. 31 2 lentel. Paskaiiuotos skuri indukuot greii reikms. ........................................................... 31 3 lentel. Termik charakteristikos Horstmano modelyje (Thomas ir Milgram 1999). .................... 46 4 lentel. Skrydio termike parametrai, kai pasiekiama didiausia auktjimo sparta. .................... 48 5 lentel. Optimalios spirals parametrai. ......................................................................................... 63

1. vadas
io baigiamojo magistro darbo tikslas inagrinti sklandytuvo skrydio spirale charakteristikas. io baigiamojo magistro darbo udaviniai: 1) vertinti sklandytuvo LAK-19 tiesaus sklendimo savybes; 2) Inagrinti sklandytuvo LAK-19 sklendimo spirale savybes; 3) Nustatyti optimalius skrydio parametrus sklandytuvui LAK-19 sklendiant spirale. Skrydis spirale termike ir sklendimas tarp termik yra du skrydio sklandytuvu etapai. Skrydis tarp termik yra sklendimas emjant, kai sklandytojas sklendia nuo vieno termiko iki kito. Sklendime prarast aukt sklandytojas atkuria inaudodamas atmosferos energij. Daniausiai naudojamos kylanio oro srovs termikai. Termikuose sklandytojas suka spirales ir kyla auktyn. Taip kaupiama potencin energija sklendimui iki kito termiko. Sklandytoj tikslas varybose yra kuo greiiau nuskristi nurodyt marrut. Vidutinis skrydio greitis marrutu priklauso nuo meteorologini slyg, sklandytuvo savybi ir sklandytojo pasirinktos skrydio taktikos bei skrydio reim. Didel tak vidutiniam skrydio greiiui turi vertikalus kilimo greitis termike. Siekiama, kad jis bt kaip galima didesnis. Tam takos turi sklandytuvo skrydio spirale charakteristikos. Jos tyrinjamos nuo pat pirmj skrydi sklandytuvu. Sklandytojas, skrisdamas spirale, pagal savo gdius ir patyrim pasirenka skrydio greit ir posvyrio kamp. Nuo to priklauso, kiek laiko sklandytojas praleis sukdamasis termike. Taip pat sklendimo termike savybes galima vertinti kuriant sklandmen, todl skrydio spirale charakteristikos vertinamos ir sklandytuv projektavimo metu. Priklausomai nuo spirals parametr kinta sklendimo greitis, sklandytuvo posvyrio kampas, keiiasi aerodinaminius pavirius aptekanio oro srauto savybs. Todl labai svarbu vertinti skrydio spirale metu atsiradusius keliamosios jgos padidjim bei sumajim tam tikrose sparno vietose. Dl pastarj keliamosios jgos nelygum atsiranda papildomas posvyrio momentas apie iilgin orlaivio a. is momentas reikalauja papildomo skrydio savybi vertinimo i piloto. iame darbe nagrintos ios savybs ir pateiktos rekomendacijos bei konkrets skaiiavimai ir skrydio spirale duomenys, kad pilotas nebt papildomai apkraunamas skrydio metu. Darbe skaiiavimai atlikti sklandytuvui LAK-19. Remiamasi sklandytuvo tiesaus skrydio bandym, atlikt Vokietijoje, duomenimis. Pateikiama skrydio spirale charakteristik skaiiavimo metodika. Tyrimo metu remtasi skaitiniu metodu, kuriuo apskaiiuoti skrydio spirale dinamikos duomenys bei skuri tinklelio metodu, kuriuo vertinti papildomi orlaiv veikiantys momentai bei apskaiiuoti aerodinaminiai koeficientai.

2. Literatros apvalga
Skrydis spirale termike ir sklendimas tarp termik yra du skrydio sklandytuvu etapai. Skrydis tarp termik yra sklendimas emjant, kai sklandytojas sklendia nuo vieno termiko iki kito. Sklendime prarast aukt sklandytojas atkuria inaudodamas atmosferos energij. Daniausiai naudojamos kylanio oro srovs termikai. Termikuose sklandytojas suka spirales ir kyla auktyn. Sklandytoj tikslas varybose yra kuo greiiau nuskristi nurodyt marrut. Vidutinis skrydio greitis marrutu priklauso nuo meteorologini slyg, sklandytuvo savybi ir sklandytojo pasirinktos skrydio taktikos bei skrydio reim. Didel tak vidutiniam skrydio greiiui turi vertikalus kilimo greitis termike, o pastarajam takos turi sklandytuvo skrydio spirale charakteristikos. Jos tyrinjamos nuo pat pirmj skrydi sklandytuvu. Gauti rezultatai pritaikomi sklendimo varybose. Sklandytojas skrisdamas spirale pagal savo gdius ir patyrim pasirenka skrydio greit ir posvyrio kamp. Nuo to priklauso, kiek laiko sklandytojas praleis sukdamasis termike. Skrydio spirale charakteristikos vertinamos ir sklandytuv projektavimo metu. Norint kaip galima tiksliau vertinti ias charakteristikas atliekama daug tyrim tiek teorini, tiek eksperimentini. Garsus vokiei aerodinamikos specialistas Richard Eppler atliko tuo metu buvusi straipsni ia tema apvalg ir pasil naujas idjas sklandytuvo skrydio spirale savybi tyrime (Eppler 1954). Tuo metu i tema buvo maai ityrinta, todl autoriaus apibendrinimas ir nauj idj pasilymas buvo svarus indlis pltojant skrydio spirale savybi tyrimus. Straipsnyje autorius naudojasi grafiniu metodu tam, kad apskaiiuot optimalaus emjimo greiio spiralje reikmes. Taip pat didelis dmesys skiriamas reikalingo skrydio greiio apskaiiavimui naudojant sklandytuvo poliares. Straipsnyje autorius pateikia emjimo spiralje greiio bei spirals spindulio apskaiiavimo formules. Toliau pateikiamos formuls, siejanios sklandytuvo keliamosios jgos koeficient, pasiprieinimo jgos koeficient bei posvyrio kampo kosinuso kvadrat. Straipsnyje, kaip minta anksiau, optimalios skrydio spirale reikms tiriamos grafiniu bdu, todl pirmiausia grafikai pavaizduota keliamosios jgos koeficiento priklausomyb nuo pasiprieinimo jgos koeficiento. Toliau pavaizduota emjimo greiio spiralje priklausomyb nuo spirals spindulio bei sklandytuvo posvyrio kampo. Brinyje esanios dvi kreivs atitinka skirtingus skrydio parametrus: viena i j atitinka skryd, kai keliamosios jgos koeficientas yra pastovus, o kita atitinka skryd, kai emjimo greitis yra maiausias, taiau keliamosios jgos koeficientai yra skirtingi. Reikia pastebti, kad skrydio, kai keliamosios jgos koeficientas yra pastovus, metu pasiekiamas maesnis emjimo greitis, taiau spirals spindulys turi bti didesnis lyginant su skrydiu, kai parenkamas maiausias galimas emjimo greitis. Kitas grafikas vaizduoja sklandytuvo greiio priklausomyb nuo posvyrio kampo. ia pavaizduotos dvi kreivs, kuri viena 10

atitinka skryd, kai keliamosios jgos koeficientas pastovus, o kita kai keliamosios jgos koeficientas kinta, taiau ilaikomas maiausias galimas emjimo greitis. Kitas garsus vokiei aerodinamikos specialistas Franz Xaver Wortmann paskelb straipsn, kuriame plaiau tyrinjo sklandytuvo profilio poliari tak aerodinaminms charakteristikoms (Wortmann ir Schwoerer 1963). Pagrindinis straipsnio tikslas parinkti tinkamiausius profilius sklandytuvams tam, kad jie nuskrist kaip galima didesn atstum ir kartu bt efektyvs skrendant spirale termike. Straipsnyje apvelgiami du skrydio sklandytuvu etapai: perskridimas tarp termik ir skrydis spirale termike. Straipsnyje pateikta optimalaus spirals spindulio bei optimalaus greiio spiralje formuls bei j ivedimo ypatybs. domu tai, kad optimalus emjimo greitis priklauso tik nuo keliamosios jgos ir pasiprieinimo jgos koeficient bei skrydio greiio, kai keliamosios jgos koeficientas lygus . Toliau straipsnyje nagrinjama profilio poliari taka sklandytuvo parametrams skrydio metu. Dmesys atkreipiamas poliars laminarin dub, kurios padtimi poliarje remiamasi toliau nagrinjant profili tak skrydio charakteri stikoms. Reikia pabrti, kad sklandytuvas skrenda dideliu greiiu perskridime tarp termik, taiau jo greitis sumaja spiralje, todl btina utikrinti maksimaliai geras sklandytuvo charakteristikas. Straipsnyje remiamasi grafiniais sprendimo metodais, todl atitinkamai nagrinjamos poliars. Poliars nubrtos pagal rezultatus, gautus atlikus bandymus aerodinaminiame vamzdyje tutgarto auktosios technins mokyklos Aerodinamikos institute. Atskirai nagrinjama sklandytuvo skrydio spirale charakteistik priklausomyb nuo sparno apkrovimo, sparno ilgio bei proilgio. Pateikti grafikai, kai: 1. Sparno apkrova bei proilgis kinta, taiau sparno ilgis pastovus; 2. Sparno ilgis bei proilgis kinta, taiau sparno apkrova pastovi; 3. Sparno apkrova bei ilgis kinta, taiau sparno proilgis pastovus. Toliau pateikti skaiiavimo rezultatai tiesialinijiniame sklendime bei apskaiiuotas vidutinis skridimo greitis. Taip pat nagrinta usparni taka. Pabrtina, kad naudojantis usparniais ipleiamas naudingas keliamosios jgos koeficiento diapazonas. Tai turi didel tak skrendant spiralje, kai keliamoji jga, priklausanti nuo skridimo greiio, kinta vertinant sklandytuvo posvyrio kamp. Prieita prie ivados, kad tinkamiausia yra tokia poliar, kurios laminarin duba tsiasi keliamosios jgos koeficiento diapazone nuo iki . Apibendrinant straipsn btina pastebti, kad tai yra vienas isamiausi straipsni apibendrinani sklandytuvo skrydio spirale charakteristikas. Skrydio spirale tyrim apibendrinimas bei vairi sklandytuvo skrydio spirale charakteristik apskaiiavimas bei vertinimas buvo nagrinjamas ir kitose alyse ( 1970). Kaip ir anksiau aptartuose straipsniuose, iame darbe taip pat remiamasi sklandytuvo poliarmis. Pirmiausia pateikiama tiesaus sklendimo charakteristikos. Paymtina, kad ia nagrinjamos 11

konkretaus sklandytuvo, t. y. L-13 Blanik, skrydio charakteristikos. Pateiktos formuls, kuriomis naudojantis galima apskaiiuoti sklandytuvo emjimo greit. Gauti rezultatai pavaizduoti emjimo greiio priklausomybs nuo sklendimo greiio grafike. Toliau pateiktos skrydio spirale greiio priklausomybs nuo skirting poliari formuls bei j ivedimas. Atitinkamai nubrtas grafikas, kuriame pavaizduota emjimo greiio priklausomyb nuo sklendimo greiio esant skirtingiems sklandytuvo posvyrio kampams bei skirtingiems spirals spinduliams. Rus sklandytojas publikavo straipsn, kuriame trumpai ir aikiai idst bdus, kuriais galima apskaiiuoti reikiamas spirals charakteristikas, t. y. reikiam greit spiralje bei spirals spindul, atitinkant t greit ( 1979). ia pateiktos formuls neapima optimali spirals charakteristik skaiiavimo, taiau vertina pasirinkt posvyrio kamp. Optimalus greitis bei spirals spindulys nustatomi grafikai. domu tai, kad optimalus emjimo greitis spiralje tiriamas nubrus gaubtin kreivms, kurios atitinka skirtingus keliamosios jgos koeficientus. Kaip buvo minta anksiau, F. X. Wortmann savo straipsnyje nagrinjo ne tik poliari tak sklendimo charakteristikoms, bet ir usparni tak keliamosios jgos koeficiento nauding reikmi diapazono ipltimui. Skelbti straipsniai, kuriuose nagrinta elastini usparni bei usparni automatikos bandym rezultatai (Selinger 1979). Usparni automatikos tem tyrinjo ir kiti autoriai (Gunther 1987). iuose straipsniuose didelis dmesys skiriamas usparni kinematikai bei j veikimo principams. Svarbu tai, kad usparniai daro didel tak skrendant spiralje, kur reikalinga labai tiksli pilotavimo technika. Todl usparniai kartu ne tik pagerina sklandytuvo charakteristikas, bet ir palengvina piloto darb. Ipltus naudingo keliamosios jgos koeficiento diapazon tas paias ar labai panaias skrydio charakteristikas galima gauti esant skirtingiems posvyrio kampams. Straipsniuose aptariami automatiniai usparniai, kurie veikia priklausomai nuo piloto valdymo svirties padties. Tuo tarpu elastiniai usparniai automatikai reaguoja sklendimo greit, o kartu ir keliamosios jgos koeficient. Usparni mechanizacija didina sklandytuvo mas, taiau palengvina piloto darb bei daro skryd efektyvesn. Skrydis spirale yra tema, kuri vis daniau traukiama ir literatr, skirt aerodinamikos specialistams. domu tai, kad skryd su posvyriu, t. y. vira, nagrinja tiek autoriai, besigilinantys lktuvo skryd, tiek autoriai, besigilinantys sklandytuvo skryd bei jo krim. Sklandytuvo skrydio parametrai plaiau nagrinti ir kituose veikaluose (Reichmann 1975). Skyriuje, skirtame skrydiui spirale, pateikta sklandytuv skrydio spirale metu veikiani jg schema. Taip pat grafikai pateikti skaiiavim rezultatai. Skaiiavimuose naudota pastovi sparno apkrova. Pirmiausia grafikuose pateiktos kreivs, kurios sieja spirals spindul bei emjimo greit spiralje. Pirmasis brinys pateikia optimali poliar, kuri gaubia vairi keliamosios jgos koeficient poliares. iuo atveju nagrinjama poliar, kurios keliamosios jgos koeficient diapazonas yra nuo iki . Antrajame brinyje pateiktos poliars, kuri keliamosios jgos koeficientai yra 12

pastovs ir lygs pirmosios poliars maksimaliam ir minimaliam keliamosios jgos koeficientui, taiau kinta sklandytuvo posvyrio kampas. Reikia pastebti, kad majant spirals spinduliui didja ne tik emjimo greitis, taiau ir sklendimo greitis. Suprantama, kad tai reikalinga norint palaikyti keliamosios jgos dyd. Toliau nagrinjamos vertikalaus greiio priklausomybs nuo spiorals spindulio poliars, taiau keiiant sparno apkrovim. Kita poliar skirta pavaizduoti emjimo greiio priklausomyb nuo skrydio greiio tiesiame skrydyje, keiiant sparno apkrovim. Reikia pastebti, kad esant tam tikram greiiui ios poliars viena kit kerta. Sklandytuvo krimo bei projektavimo procesas uima didel dal sklandytuvo ir optimalaus jo skrydio teorijoje (Thomas ir Milgram 1999). ia pateikta tiek tiesaus sklendimo, tiek skrydio spirale teorija, sklandytuvo aerodinamini bei skrydio charakteristik apskaiiavimo pavyzdiai. Atskiras skyrius skiriamas btent sklandytuvo skrydio charakteristikoms spiralje nagrinti. Pateikiamos formuls sklandytuvo emjimo spiralje greiiui, spirals spinduliui apskaiiuoti. Rezultatai pateikiami grafikai. Grafike, vaizduojaniame emjimo spiralje greiio priklausomyb nuo spirals spindulio, pateikiamos dviej ri poliars: 1. Poliars, kai sklendimo greiiai pastovs; 2. Poliars, kai posvyrio kampai pastovs. Toliau bendroje emjimo spiralje greiio formulje esantis narys, atitinkantis pasiprieinimo jgos koeficient, skaidomas du koeficientus, t. y. profilio pasiprieinimo ir parazitinio pasiprieinimo jg koeficientus, kurie priklauso nuo keliamosios jgos koeficiento. Detaliau apvelgiama termik veikla, j ypatybs. Pateiktas grafikas, siejantis vertikalaus srauto greit su termiko spinduliu. Jame vaizduojama skirting termik veikla. Remiamasi Karmaiklo bei Horstmano modeliais. Toliau nagrinjama vairi sklandytuvo parametr taka kilimo termike greiiui. ia vertinamas tiek sklandytuvo emjimo spiralje greitis, tiek auktyneigio srauto greitis termike. Pateikti emjimo greiio priklausomybs nuo spirals spindulio grafikai, kuriuose kinta sklandytuvo posvyrio kampas. Toliau pateiktas keliamosios ir pasiprieinimo jg koeficient prilausomybs grafikas, kai parinkti skirtingi profiliai. Taip pat vertintas skirting profili galimas emjimo greitis. Kitame grafike vaizduojama emjimo greiio priklausomyb nuo sparno apkrovos, kai parinkti keli sparno proilgiai. Skrydis virau ir dl jo atsiradusi perkrov ryys taip pat domina ir kitus ininierius. Ivestos formuls siejanios virao spindul su skridimo greiiu ir perkrova bei sukimosi virae spart su skridimo greiiu ir perkrova. Taigi norint <...> kartu mao spindulio ir didels sukimosi spartos reikia pasiekti didiausi perkrov bei maiausi skridimo greit (Anderson 2012). i tem savo leidiniuose nagrinja ir kiti autoriai (Saarlas 2007). ia pateikiami greiio virae, jo spindulio bei perkrovos apskaiiavimo bdai, ivestos i dydi skaiiavimo formuls. Dar daugiau, ia pateikiama kampinio greiio virae apskaiiavimo bdas bei smukos greiio 13

tiesiame skrydyje ir virae skaiiavimo formuls. Pateikti smukos greiio priklausomybs nuo perkrovos koeficiento grafikai. Taip pat paaikinta, kaip apskaiiuoti didiausias ir maiausias mint dydi reikmes. Pateiktas grafikas, kuriame vaizduojama perkrovos koeficiento ir greiio priklausomyb esant tam tikriems duomenims: 1. Spirals spindulys nuo 2. Orlaiv veikianti perkrova nuo iki iki . ;

Taip pat iame leidinyje atskirai nagrinjamas ir skrydis spirale. Pateiktas detalus spirale skrendant orlaiv veikiani jg brinys. Paaikinta, kaip apskaiiuojamas spiralje prarastas auktis. Reikia paminti, kad prie vis potemi pateikiami udavini sprendimo pavyzdiai su paaikinimais bei papildomi udaviniai. Lengvj orlaivi skryd virau bei sklendimo charakteristikas tyrinjo bei apibendrino amerikieiai (Lowry 1999). Leidinyje pateikiamos formuls virao spinduliui bei perkrovai apskaiiuoti, su tuo susij grafikai. Atskiras skyrelis skirtas lengvojo orlaivio sklendimo tiek tiesiame skrydyje, tiek skrydyje su posvyriu charakteristikoms nagrinti. Apribojimai, taikomi sklandytuv krimui bei skrydio charakteristikoms, apibrti bendrame Europos Sjungoje galiojaniame dokumente (Certification Specifications for Sailplanes and Powered Sailplanes CS-22 2003). Dokumente yra naudingos informacijos apie didiausi leistin perkrovos koeficient, jo ribojimo veiksnius. Taip pat pateikta informacija apie sklandytuvo tiesaus skrydio, smukos greiius, parodyta, kaip juos apskaiiuoti. Sklandytuvo LAK-19 inyne (Juoas 2004) pateikta informacija apie sklandytuvo skrydio charakteristikas, jo matmenis bei kitus skaiiavimams reikalingus sklandytuvo duomenis. Sklandytuvo LAK-19 aerodinamini bandym, kurie buvo atlikti Vokietijoje, ataskaitoje (Wende ir Ptzold 2003) pateikiami skaiiavimams reikalingi dydiai: aerodinaminis koeficientas, keliamosios jgos koeficientas, pasiprieinimo jgos koeficientas, horizontalus, vertikalus bei sklendimo greiiai, atitinkantys prie tai mintus koeficientus. Sklandytuvo skrydio spirale savybi tyrimai vyksta ir Lietuvoje (Portapas ir Lasauskas 2012). Straipsnyje pateiktos skrydio spirale savybms nagrinti reikalingos formuls bei trumpa j altini apvalga. Pagal formules apskaiiuoti vairs sklandytuvo skrydio spiralje parametrai. Gauti rezultatai pavaizduoti grafikai. Pateiktas emjimo greiio priklausomybs nuo keliamosios jgos koeficiento grafikas, kuriame pastovus dydis yra spirals spindulys. Taip pat pateiktas emjimo greiio priklausomybs nuo spirals spindulio grafikas, kur pastovus dydis yra keliamosios jgos koeficientas. iame grafike nubrta gaubianioji poliar, kuri atitinka optimal skrydio reim spiralje. Taip pat optimalaus skrydio spiralje parametrai pateikti lentels pavidalu. Prieita prie ivad, kad mainant spirals spindul, maiausias emjimo greitis didja, todl reikia didinti atakos kamp. Taip pat paymtina, kad kiekvien spirals spindul atitinka 14

optimalus povyrio kampas bei sklendimo greitis. Svarbu tai, kad sklandytuvas laikomas materialiuoju taku, t. y. nevertinamos aerodinamini paviri bei juos aptekanio oro srauto savybs. Kitas io darbo etapas susijs su oro srauto, aptekanio sklandytuv, savybi, aerodinamini koeficient tyrimu. Tam naudotas skuri tinklelio metodas. 1976 m. JAV vykusioje konferencijoje buvo perskaityta daug praneim ia tema. Skuri tinklelio metodo vystymasis apvelgtas viename i praneim (DeYoung 1976). ia apvelgta metodo istorija nuo pat jo atsiradimo. Ypatingas dmesys skiriamas skaiiavim sudtingumui bei kompleksikumui. Pabriama, kad stipriai greitjantys kompiuteriai atveria nauj metodo pritaikomumo istorijos puslap, nes iki tol metodas praktikai nebuvo taikomas. Skuri tinklelio metodas plaiau aikinamas iuolaikinje literatroje (Bertin 2008). ia paaikinta, kaip sudaromos lygtys bei j sprendimas. Pateikti sparno form atitinkantys aikinamieji briniai, kuriuose vaizduojami skuriai, bei j pridjimo takai. Pateiktos lygtys, skirtos apskaiiuoti skurio greit bei keliamosios jgos gradient didelio proilgio tiesiam sparnui, mao proilgio tiesiam sparnui bei sparnui su tam tikru strlikumo kampu. Keliamosios jgos gradiento priklausomyb nuo sprano proilgio pavaizduota grafikai. Skuri tinklelio metodo principai pateikti (Anderson 2001). Pirmiausiai paaikinti io metodo privalumai lyginant su kitais metodais. Pateiktas grafikas, kuriame pavaizduota NACA 64A112 profilio keliamosios jgos priklausomyb nuo atakos kampo paskaiiuota skuri tinklelio metodu, plokteli metodu bei gauta realiais bandymais. Toliau pateikiamas sparno kontras suskaidytas atskirais elementais bei prie sparno pridti skuriai. Paaikintos skaiiavimuose reikalingos svokos. Parodyta, kaip sudaromos formuls, reikalingos apskaiiuoti skuri greiiui. Pateiktas i formuli ivedimas bei paaikinimai, gautos galutins priklausomybs: 1. Skurio greitis priklauso nuo kit skuri takos; 2. Skurio greitis priklauso nuo jo stiprumo. Toliau pateikiama pasienio sluoksnio savybi takos skuriams analiz. Pateikiamas pavyzdys, kaip paskaiiuoti skuri greit sparnui, kurio proilgis lygus , o strlikumas yra . Kadangi sparnas padalytas 4 elementus, tai sprendiama keturi lygi sistema. Gaunamas skuri greitis bei stiprumas. Toliau ie rezultatai naudojami skaiiuojant keliamosios jgos koeficiento priklausomyb nuo atakos kampo. Gauti rezultatai vaizduojami grafikai. Toliau grafikai pavaizduota teorinis ir praktinis keliamosios jgos pasiskirstymas ant sparno. Taip pat pateikti grafikai, lyginantys keliamosios jgos pasiskirstym ant sparno su aerodinamine sienele ir sparno be sienels. Skaiiavimams, remiantis skuri tinklelio metodu, atlikti sukurta programa AVL. Jos aprayme pateiktos pagrindins savybs bei valdymo ypatumai (Drela ir Youngren 2010). domu 15

tai, kad tai jau 3-oji programos versija. Autoriai pabria, kad nuo pirmosios versijos buvo atlikta daug modifikacij. Aprayme pateiktos programos savybs. Paymima, kad i skuri tinklelio metodo variacija tinkama tik tokiems aerodinaminiams elementams, kuri keliamasis pavirius yra plonas, o atakos bei slydimo kampai yra mai. Programa taip pat leidia modeliuoti plonus knus, tokius kaip orlaivio fiuzeliaas. Taip pat programoje numatyta, kad srautas bus stabilus, o nestabilius skurius nekreipiama dmesio. Taip pat programoje vertinamas oro spdumas. Toliau aprayme pateikiama informacija, skirta sudaryti skaiiavimams skirtus vykdomuosius failus. Pateikiamas fail sudarymo formatas, juose naudojam komir apraymas bei taikymas. Programos AVL naudojimo bei skaiiavimo pavyzdys pateiktas straipsnyje (Cox et al. 2010). Straipsnyje nagrinjamas automatini usparni naudojimas. Skaiiavimuose naudojamasi AVL programa, kurios pagalba sudarytas sklandytuvo Spirit 100 modelis pateikiamas straipsnyje. Taip pat skaiiavimus skuri tinklelio metodo pagalba galima atlikti ir kitose programose, pvz., matematiniams skaiiavimams atlikti skirtoje programoje MATLAB (Melin 2000). Darbe ne tik aikinama, kaip sudaryti udavin, kur galima isprsti MATLAB programos aplinkoje, taiau apvelgiamas ir pats skuri tinklelio metodas. Aptariamos aerodinamin paviri veikianios slgio bei trinties jgos. Toliau aptariami skurio matematinio modelio sudarymo ypatumai. Remiamasi Bio-Savaro dsniu. Toliau aptartas pats skuri tinklelio metodas, jo pagalba atliekam skaiiavim ypatumai. Nuosekliai nagrinjamas udavinio sudarymas, sprendimas bei gaut duomen atvaizdavimo ypatumai. Pateiktos i udavinio sprendimo etap grafins schemos. Toliau pateiktas programa MATLAB atlikt skaiiavim palyginimas su kit program (AVL, CMARC, VIRGIT) skaiiavimais orlaiviui Cessna 172. Pateikti vertingi komentarai prie palyginam dydi, nes kiekviena programa turi vairi niuans ir gauti rezultatai iek tiek skiriasi. domu pastebti, kad iame darbe naudotasi MATLAB programos paprograme Tornado, t. y. skuri tinklelio metodas su tam tikromis variacijomis. Todl atliekant skaiiavimus Cessna 172 orlaiviui gauti nedideli nukrypimai lyginant su kitomis programomis gautais rezultatais. Taip pat skuri tinklelio metodas yra trauktas program XFLR5. ia programa atlikti reikalingi skaiiavimai iame darbe. Programa leidia pasirinkti, kok metod naudoti tam, kad apskaiiuotume vien ar kit dyd ar koeficient. Programa naudoja XFOIL programos principus, taiau yra gerokai paprastesn, t. y. turi visiems suprantam vartotojo ssaj. Programos aprayme (Deperrois 2011) teigiama, kad pirmiausiai ji buvo kuriama dl paprastesns vartotojo ssajos. Antras tikslas buvo perrayti programa i FORTRAN programavimo kalbos kodo C/C++ programavimo kalbos kod. Profili analizs algoritmai yra identiki XFOIL programoje esantiems algoritmams. Aerodianminms charakteristikoms skaiiuoti programoje galima pasirinkti vien i 3 metod: kelianiosios linijos; 16

skuri tinklelio; 3D plokteli. du tiesioginio modeliavimo bdai, kurie yra patogs norint palyginti ir kurti naujus profilius naudojant B-splines metod; maiytas atvirktinis (QDES) profili krimo ablonas; pilnas atvirktinis (MDES) profili krimo ablonas; profili tiesiogins analizs ablonai (OPER); liemens, sparno ir viso orlaivio krimas ir analiz.

programos kodo struktr trauktos 5 skirtingos paprograms:

17

3. Teorin dalis 3.1. Sklandytuvo skrydio spirale dinamika

Bandym metu gauta vertikalaus greiio keliamosios jgos koeficientas koeficientas ir sklendimo greiio (Wende ir Ptzold 2003) , . Aerodinamins kokybs

veri aib. I i dydi apskaiiuotas sklandytuvo aerodinamins kokybs koeficientas ir pasiprieinimo koeficientas

yra vienas i svarbiausi sklendim apibriani duomen, nes parodo, kiek ilgio

vienet orlaivis gali nusklsti sumains aukt vienu ilgio vienetu (iuo atveju metru) ir yra apskaiiuojamas pagal formul

, ia: horizontalus greitis, apskaiiuojamas pagal Pitagoro teorem. Sklendimo greitis

(3.1.1)

gali bti apskaiiuojamas pagal formul (Thomas ir Milgram 1999) , (3.1.2)

ia: m sklandytuvo mas, kg; g laisvojo kritimo pagreitis, 9,81 m/s2; oro tankis prie ems paviriaus, 1,225 kg/m3; S sklandytuvo sparno paviriaus plotas, m2; W sklandytuvo svoris, N. Pastaroji sklendimo greiio keliamosios jgos koeficientu formul sieja sklendimo greit su sparno apkrovimu bei

, todl yra svarbi tsiant tolesn sklandytuvo charakteristik tyrim. , yra: (3.1.3) : (3.1.4)

Sklandytuvo tiesaus skridimo greitis, kai keliamosios jgos koeficientas .

I ios formuls galima apskaiiuoti keliamosios jgos koeficient . Pasiprieinimo koeficientas apskaiiuojamas pagal formul: . Keliamosios jgos koeficientas ir pasiprieinimo koeficientas

(3.1.5) reikalingi tolimesniems

sklandytuvo skrydio spirale charakteristik skaiiavimams. Vertikalus greitis apskaiiuojamas pagal formul (Thomas ir Milgram 1999): , (3.1.6)

ia: sklendimo kampas, laipsniais. Sklendimo kampas kampas tarp orlaivio sklendimo greiio ir horizontalaus greiio vektori. Kadangi ie greiiai skiriasi neymiai, tai is kampas yra labai 18

maas. Todl galima teigti, jog sinusas kampo yra lygus tangentui kampo : Pasiprieinimo koeficiento ir keliamosios jgos koeficiento . Taigi gauname, kad vertikalus greitis apskaiiuojamas pagal formul: . santykis atitinka :

(3.1.7)

(3.1.8) . Perkrovos koeficientas

Sklandytuvui atliekant manevr kinta perkrovos koeficientas parodo santyk tarp orlaivio keliamosios jgos apskaiiuojamas pagal formul . Sklandytuvui sukantis spirale jo keliamoji jga , o svoris pavaizduotos brinyje (1 pav.). ir orlaivio svorio

. Taigi perkrovos koeficientas

(3.1.9) turi didti proporcingai posvyrio kampui

lieka pastovus. Sklandytuv, sklendiant su posvyriu, veikianios jgos

1 pav. Sklandytuv veikianios jgos skrendant su posvyriu (Thomas ir Milgram 1999).

I brinio matyti, kad skrendant spirale keliamosios jgos vertikali dedamoji yra prieinga svorio jgai ir turi j atsverti, todl keliamoji jga turi bti karto didesn u svor : 19

. Tada perkrovos koeficientas apskaiiuojamas pagal formul: . Perkrovos koeficientas formul: Kadangi keliamosios jgos koeficientas .

(3.1.10)

(3.1.11) .

daro tiesiogin tak sklendiant su tam tikru posvyrio kampu

Tada sklandytuvo greitis spiralje

, nevertinant sklandytuvo emjimo, apskaiiuojamas pagal

(3.1.12)

yra tiesiogiai proporcingas keliamajai jgai , tai

vertikalaus greiio formul esant posvyrio kampui : . (3.1.13)

Taigi gavome sklandytuvo skrydio spirale formul, kurioje vertintas tiek sklendimo kampas , kuris yra labai maas ir neturi takos skaiiavimams, tiek posvyrio kampas : . (3.1.14)

ia formule remiamasi tolimesniuose skaiiavimuose. Paymtina, kad atliekant skaiiavimus naudojantis ia formule, sklandytuvas laikomas materialiuoju taku, t. y. nevertinamas skirtingas oro srauto aptekjimas apie sklandytuvo paviri. Kita svarbi skrydio spirale ypatyb yra orlaivio briamos spirals spindulys matome, kad orlaiv veikia sunkio jga lygybmis: ; . inome, kad sunkio jga yra lygybes: ; . I abiej lygi ireik keliamj jga ir ias lygtis sulygin, gauname toki lygyb: . 20 , o icentrin jga yra . Tada turime tokias , keliamoji jga ir icentrin jga . Norint j apskaiiuoti turtume pavelgti giliau orlaiv veikianias jgas skrendant su posvyriu. I ( 1 pav.) . Skrendant tolygiai jgos turi atsverti viena kit, t. y. orlaivis turi bti pusiausvyroje. Tai galima ireikti tokiomis

I pastarosios lygties galime ireikti spirals spindul R: . (3.1.15)

parametr sklandytuvo pilotas turi vertinti sukdamas spirales termike. Kadangi termikai bna vairaus skersmens, tai pilotas, nordamas inaudoti termiko keliamj jg, turi parinkti tinkam spirals spindul . Tam reikia nustatyti termiko skersmen. To padaryti tiksliai nemanoma, todl tai nustatoma apytiksliai. Bendru atveju inoma, kad kuo maesnis termiko spindulys, tuo didesnis kylanio oro srauto greitis jame. Taiau iuo atveju spirals spindulys bus maesnis, o tai reikia, kad posvyrio kampas turi bti didesnis. I (3.1.14) formuls matome, kad didjant sklandytuvo posvyrio kampui didja ir jo emjimo greitis. Didinant posvyrio kamp galima prieiti iki toki emjimo greiio reikmi, kurios yra didesns nei kylanio oro srauto reikm. Tokiu atveju sklandytuvas leisis emyn vietoje to, kad kilt auktyn. Todl btina apskaiiuoti optimal spirals spindul spindul, bei maiausi emjimo greit, atitinkant spirals

pagal formules (Wortmann ir Schwoerer 1963): ; (3.1.16) ,

( )

(3.1.17)

ia:

. Sklendiant spirale vidin sklandytuvo sparno dalis bria maesn apskritim nei iorin.

Skirtumas tarp i apskritim spinduli yra sklandytuvo sparno mojis . Todl iorinis sparno galas juda didesniu greiiu oro srauto atvilgiu ir sukuria didesn keliamj jg. Dl to didja posvyrio kampas. Tok skirting sparno profili aptekjim galima modeliuoti skuri tinklelio metodo pagalba.

3.2. Skuri tinklelio metodas 3.2.1. Skuri tinklelio metodo teorin dalis
Skuri tinklelio metodas yra panaus plokteli metodus, taiau jo panaudojimas yra paprastesnis. Taip pat jis leidia isamiau apvelgti sparno aerodinamik ir komponeni sveik. Pirmosios skuri tinklelio metodo uuomazgos siekia XX amiaus ketvirtj deimtmet. Pirmasis dabartin jo pavadinim 1943 m. pavartojo mokslininkas Faulkner. is metodas yra paprastas, taiau rezultatams gauti reikia atlikti labai daug skaiiavim. Dl to is metodas platesnio taikymo sulauk tik septintj deimtmet, kai buvo pakankamai ivystytos skaiiavimo mainos. Tai buvo vienas 21

pirmj metod panaudojs kompiuterius tam, kad padt aerodinamikos specialistams apskaiiuoti orlaivio aerodinamines savybes. Skuri tinklelio metodas remiasi Laplaso lygties sprendimu. io metodo pradioje buvo vairi jo variacij, taiau JAV organizacija NASA sukr kod, kuris buvo plaiai pritaikomas bei suteik pakankam tikslum skaiiavimuose, todl is kodas tapo stirartu. Skuri tinklelio metodas sparn vaizduoja kaip paviri, ant kurio yra sukuriamas pasagos tipo skuri tinklelis. Kiekvieno skurio indukuojamas greitis nurodytame kontrols take yra apskaiiuojamas remiantis Bio-Savaro dsniu. Tada vis kontrols tak skuri greiiai sudedami ir gaunama tiesini lygi sistema. Skuri greiiai priklauso nuo oro srauto aptekjimo bei slgi skirtumo tarp sparno virutinio ir apatinio paviri. Norint isprsti pagrindin lygt begalinis skuri skaiius yra apribojamas iki tam tikro skaiiaus atskir skuri. Kiekvienas atskiras skurys yra savo ploktelje (2 pav.). Skurio siejimo su ploktele vieta sutampa su tos ploktels stygos ketviriu. Kiekvienas skurys tsiasi lygiagreiai oro srautui arba lygiagreiai orlaivio aiai ir yra begalinis. Ms atveju skuriai yra lygiagrets orlaivio aiai. Toks j idstymas teikia pana tikslum kaip ir kitu atveju, t. y. jei jie bt lygiagrets oro srautui, taiau ymiai palengvina vien skuri takos kitiems skuriams skaiiavim. Taip pat iuo atveju geometriniai koeficientai ilieka pastovs kintant atakos kampui. Jei galioja tokia pasienio sluoksnio slyga, kad sparn aptekantis srautas yra liestin sparno paviriui, kiekviename kontroliniame take gauname lygi sistem su neinoma skuri stiprumo reikme.

22

2 pav. Sparno dalinimas ploktelmis, kontroliniai takai, skuriai (Bertin 2008).

Kiekvienos ploktels kontrolinis takas yra centruojamas per vis sparno moj linijoje tarp skuri (3 pav.). 3 pav. pavaizduota

stygos

stygos linija, jungianti kontrolinius takus. Skuri pluotas, kurio charakteristik ir yra pridedamas stygos. nuo skurio pridjimo tako, tai indukuoja greit : , (3.2.1)

stiprumas yra , parodo tos dalies keliamosios jgos Take , kuris yra kontrols takas atstumu

ia:

atstumas tarp kontrolinio tako ir skurio,

Jei oro srautas, aptekantis sparn, yra lygiagretus jo paviriui kontrolinio tako vietoje, tai kampas tarp paviriaus ir laisvojo oro srauto atakos kampas yra apskaiiuojamas taip: . (3.2.2)

23

3 pav. Pasagos tipo skuri pridjimo vietos bei j kontroliniai takai (Bertin 2008).

inoma, kad (Bertin 2008): . i lygt stat reikm, gausime: . Suprastin lygt, gausime: . (3.2.5) (3.2.4) (3.2.3)

Taigi matome, kad kontrolinis takas yra trij stygos ketviri atstumu nuo sparno pradios. is trij stygos ketviri metodas, norint nustatyti baigtinio sparno atakos kamp, naudojamas jau ilg laik. 3 pav. matome, kad linija, jungianti kairiojo sparno skuri pridjimo takus, ir atitinkama deiniojo sparno linija nra lygiagreios. Taigi strliko sparno vienos puss skuri sistema nukreipia sraut emyn kitoje sparno pusje. is srauto nukreipimas emyn sumaina keliamj jg ir padidina indukuotj pasiprieinim. Skuri sistemos takotas srauto nukreipimas emyn yra didiausias sparno centre, tuo tarpu srauto atlenkimas, kur sukuria nuo sparno galins briaunos

24

nueinani skuri sistema, yra didiausias sparno galuose. Taigi gauname, kad strliko sparno keliamoji jga sumaja tiek sparno centre, tiek jo galuose. Bio-Savaro dsnis leidia nustatyti skurio indukuot greit, kuris priklauso nuo skurio stiprumo:

(3.2.6)

Vektorin greiio iraik, pavaizduot 4 pav. Skurio sistemos geometrija skaiiavimams (Bertin 2008)., ireikiame skaliaru: . (3.2.7)

4 pav. Skurio sistemos geometrija skaiiavimams (Bertin 2008).

Aukiau mint formul galima panaudoti kiekvieno skurio segmento poveikiui apskaiiuoti. Tarkime, kad AB yra atskiras segmentas, kurio skurikumo vektoriaus kryptis yra i tako A tak B. Tegul takas C yra takas erdvje, kurio atstumas nuo linijos AB statmens kryptimi yra . Tam, kad surastume indukuotj greit, integruojame formul (3.2.6) tarp A ir B: domu tai, kad jei skurys bt begalinis, tai taip: 25 ir . (3.2.8) . Tada lygtis (3.2.8) atrodyt

. Tai yra begalinio ilgio sparno sukuriamo skurio indukuojamo greiio lygtis.

(3.2.9)

Jei , ir priskirsime vektorius , ir , tai gausime tokias skaliarines iraikas:

| |

; ; .

(3.2.10) (3.2.11) (3.2.12)

ias iraikas statome (3.2.8) formul:

| |

].

(3.2.13)

Tai yra pagrindin iraika, kurios pagalba galima apskaiiuoti pasagos tipo skuri indukuotj greit. Toliau naudosime aukiau pateikt formul skuri indukuotam greiiui tam tikrame erdvs take apskaiiuoti. Skurio dalis AB vaizduoja priritj skurio dal, kuri yra ketvirio stygos atstumu nuo priekins briaunos. Nueinantys skuriai yra lygiagrets aiai. Indukuotojo greiio vektorius apskaiiuojamas vertinant kiekvieno elemento tak. Priritajam skuriui tai atrodo taip: ; . ; (3.2.14) (3.2.15) (3.2.16)

Toliau galime apskaiiuoti AB dalies indukuot greit take C: ia:

{
[ [

}{

},

(3.2.17)

| | ] [ ] [ ] [ ] [

] ]

(3.2.18)

ir
{
[

[ ]

(3.2.19)

26

Tam, kad apskaiiuotume greit, kur indukuoja skurio linija nuo A iki begalybs, apskaiiuokime tam tikro ilgio skurio linijos, kurios ilgis atitinka atkarpos AD ilg, indukuotj greit. Kadangi sutampa su skurio vektoriaus kryptimi, tai ; ; . (3.2.20) (3.2.21) (3.2.22)

Taigi indukuotasis greitis bus lygus: ia: { ir { Jei nuo iki } {

}{

},

(3.2.23)

[ ]

(3.2.24)

}.

(3.2.25)

artja prie begalybs, tai pirmoji {

} dalis arts prie . Taigi begalinio skurio aiai gali bti apskaiiuojamas taip ]. iki (3.2.26)

indukuotas greitis teigiama kryptimi lygiagreiai {

}[

Taip pat galime apskaiiuoti begalinio skurio nuo kryptimi lygiagreiai aiai: {

indukuotj greit teigiama

}[

].

(3.2.27)

Visas tam tikrame take skurio indukuotas greitis yra suma lygi (3.2.17, 3.2.26, 3.2.27) dedamj. Tarkim, kad takas, kurio koordinats , , , yra ploktels ploktels indukuotasis greitis kontrols take yra toks: , (3.2.28) skurio geometrini charakteristik kontrolinis takas. Tada

ia: takos koeficientas, priklausantis nuo ploktels bei jo atstumo iki ploktels take ploktelje

kontrolinio tako. Kadangi pastaroji lygtis yra linijin, tai

skuri indukuotieji greiiai yra sudedami ir gaunamas bendras indukuotasis greitis kontroliniame : Viso gaunama . (3.2.29)

toki lygi, kuri kiekviena skirta kiekvienam kontroliniam takui.

27

Kaip jau pastebjome, galime apskaiiuoti indukuotj greit bet kuriame erdvs take, jei inome skuri stiprumus. Taiau stiprumus taip pat reikia apskaiiuoti, nes jie nra inomi i anksto. Tam, kad juos apskaiiuotume turime naudoti pasienio sluoksnio slyg, jog pavirius yra srovs linija. I to iplaukia, kad atstojamasis srautas yra kiekvieno sparno kontrolinio tako liestin. Taigi, jei srautas yra sparno liestin, tai indukuotojo greiio statmens sparnui dedamoji atitinka laisvojo srauto statmens dedamj. Tam, kad vertintume indukuotojo greiio dedamsias, pirmiausia turime sutarti, kad galiniai skuriai yra lygiagrets kno aiai. ie reikalavimai iaukia toki lygt: , ia: ploktumos; vidutins stygos nuolydio kampas kontroliniame take: ( ) . (3.2.31) (3.2.30)

kampas tarp linijos, jungianios sparno aknin dal ir sparno gal, ir horizontalios

Sparnams, kuri vidutins stygos nuolydio kampas ir atakos kampas yra mai, galime lygt (3.2.30) aproksimuoti ir gauname iraik: [ ( ) ] . (3.2.32)

i aproksimacija tenkinama tik su linijins teorijos prielaida. Neinomi skuri stiprumai, kurie tenkina ias pasienio sluoksnio slygas, apskaiiuojami sprendiant lygi (3.2.29) sistem. Aukiau mintos lygtys naudojamos, kai nuo sparno galins briaunos nueinantys skuriai yra lygiagrets aiai. Taip pat galima paskaiiuoti srauto parametrus susuktam sparnui. Jei ias visiems priritiems skuriams, o lygtis pritaikytume plokiam sparnui, tai galime pamatyti vairi sparno geometrini pakeitim tak skaiiavimams. Plokiam sparnui visiems kontrols takams. Taigi plokiam sparnui galioja tokios lygi iraikos:

[ ];

(3.2.33)

]; ].

(3.2.34) (3.2.35)

Plokiam sparnui ploktelje ploktels

esanio skurio visos trys dedamosios indukuoja skur aies kryptimi. Taigi lygtys (3.2.33, 3.2.34,

kontroliniame take, kuris sutampa su

3.2.35) gali bti suprastintos iki vienos iraikos:

28

[ ]

(3.2.36)

]} . kontrols

Toliau galime sudti vis skuri tak emyn nukreiptam srautui ploktels take: sparnas yra plokias, tai sparnui yra .

(3.2.37)

Toliau pritaikome liestins reikalavimus, kuriuos apibrme lygtimis (3.2.30 ir 3.2.32). Jei ir . Laisvojo srauto greiio dedamoji statmena kontrols bet kuriame sparno take. Taigi gauname, kad atstojamasis srautas veiks

sparno liestins kryptimi jeigu visas skuri indukuotas emyneigis srautas ploktels take atsveria laisvojo srauto statmens dedamj: . Maiems atakos kampams galioja tokia lygyb: .

(3.2.38)

(3.2.39)

3.2.2. Skuri tinklelio metodo taikymo pavyzdys

Pavyzdyje nagrinjamas negaubtas sparnas. Jo geometriniai imatavimai pateikti (5 pav.). Iilgai sparno taikomas vienas tinklelio elementas. Taip pat taikoma pasienio sluoksnio slyga tik viename take nra oro srauto aplink sparn. i slyga tinka tik plokiam sparnui, tuo tarpu gaubtam sparnui ar sparnui su tam tikra mechanizacija, i slyga netaikoma. Taigi, iame pavyzdyje apskaiiuosime strlinio sparno keliamosios jgos koeficient. Tarkime, kad sparno proilgis lygus , aknins sparno dalies styga lygi sparno galo dalies stygai, sparnas, kaip minta aukiau, yra plokias, o sparno strlikumo kampas lygus sparno proilgis lygus: . Sparno plotas . Galiausiai gauname, kad . inodami i priklausomyb, galime apskaiiuoti visas skaiiavimams reikalingas sparno tak koordinates, ireiktas per dyd . lygus . inoma, kad

29

5 pav. Pavyzdyje nagrinjamo sparno geometrija (Bertin 2008).

Priimame, kad srauto laukas yra simetrikas

ploktumos atvilgiu, t. y. nra poskio

momento. Taigi, keliamoji jga, veikianti take ant deiniojo sparno, yra lygi keliamajai jgai, veikianiai atitinkamame take ant kairiojo sparno. Dl sparno simetrikumo mums reikia apskaiiuoti skuri stiprumus tik ant deiniojo sparno (dl koordinai atskaitos pradios, skaiiavimai atlikti deiniajam sparnui duoda teigiamus rezultatus). Taip pat (3.2.39) lygtimi ireiktas liestins slygas taip pat taikome tik deiniojo sparno kontroliniuose takuose. Taiau, turime vertinti kairiojo sparno skuri tak greiiams, indukuotiems deiniojo sparno kontrols takuose. Taigi iam sparnui lygtis (3.2.37) uraoma taip: Deinioji sparno dalis padalinta . (3.2.40)

plokteles, kuri kiekviena tsiasi nuo sparno priekins

briaunos iki galins briaunos. Maas plokteli kiekis leidia apskaiiuoti reikiamus dydius rankiniu bdu. Skurio priritoji dalis sutampa su stygos ketvirio linija, o skurio linija yra lygiagreti aiai. Pavyzdyje koordinats ( ) yra kontrolinio tako, o ( ) ir

30

) yra priritojo skurio linijos

gal koordinats. Taigi remdamiesi briniu ir

inomais dydiais galime sudaryti charaktering skuri tinklelio metodo tak lentel (1 lentel).
1 lentel. Pavyzdyje nagrinjamo sparno kontrolinio tako bei skurio tak koordinats.

Ploktel 1 2 3 4

xm 0.2125b 0.3375b 0.4625b 0.5875b

ym 0.0625b 0.1875b 0.3125b 0.4375b

x1n 0.0500b 0.1750b 0.3000b 0.4250b

y1n 0.0000b 0.1250b 0.2500b 0.3750b

x2n 0.1750b 0.3000b 0.4250b 0.5500b

y2n 0.1250b 0.2500b 0.3750b 0.5000b

Dabar, remdamiesi (3.2.36) formule, galime apskaiiuoti emyneigio srauto greit ploktels kontroliniame take, kur indukuoja todl ia pateikti tik besitsianio nuo i skaiiavim: randama , skaitin vert yra didiausia. ploktels skurys, . is ir tolimesni skaiiavimai pateikti Priedai. iame etape skaiiavimai atlikti programos Microsoft Excel pagalba, ir iraikos. domu tai, kad kiekviena skurio dedamoji indukuoja neigiam greiio dedamj kontoliniame take. Be to, skurio, iki Taip pat apskaiiuojame ir kituose kontrols takuose indukuot greii vertes (2 lentel).
2 lentel. Paskaiiuotos skuri indukuot greii reikms.

Skurio vieta 1s 2s 3s 4s 1p 2p 3p 4p

Kontrols takas 1 -71.5187 11.2933 1.0757 0.3775 18.5150 2.0504 0.5887 0.2658 2 20.2174 -71.5187 11.2933 1.0757 3.6144 1.1742 0.4903 0.2503 , , , 3 3.8792 20.2174 -71.5187 11.2933 1.5480 0.7227 0.3776 0.2179 4 1.6334 3.8792 20.2174 -71.5187 0.8608 0.4834 0.2895 0.1836

Toliau apskaiiuojame ir galioja lygyb:

(Priedai, 2) lygtys).

Kadangi duotas sparnas yra plokias, tai taikoma slyga, kad srautas skersai sparno neteka

. Gauname toki lygi sistem (Priedai, 3) lygtys). Isprend lygi sistem gauname koeficient iraikas (Priedai, 4) lygtys).

(3.2.41)

31

Dabar galime apskaiiuoti keliamj jg. Sparnams, kurie neturi teigiamo kampo tarp sparno iilgins linijos ir horizontaliosios ploktumos, keliamoji jga sukuriama laisvajam srautui kertant iilgai sparno esanio skurio linij. Kadangi ploktels tsiasi nuo priekins briaunos iki galins briaunos, tai keliamoji jga veikianti ploktel : . Kadangi sparnas yra simetrikas, tai viso sparno keliamoji jga: Sparnas pavyzdyje yra baigtinis, todl: Pavyzdyje nagrintu atveju , tai: . Dabar galime apskaiiuoti keliamosios jgos koeficient: . Toliau parodyta keliamosios jgos koeficiento . Keliamosios jgos koeficiento priklausomyb nuo atakos kampo tam paiam sparnui paskaiiuota ir programos XFLR5 pagalba. Gautas rezultatas: . Matome, kad gaut reikmi skirtumas yra . Gaunama paklaida yra priklausomyb nuo atakos kampo : . (3.2.44) . (3.2.43) (3.2.42)

priimtina iame darbe atliktiems skaiiavimams. is skirtumas gali atsirasti dl to, kad programoje taikomas kitas skuri tinklelio metodo variantas. Kaip minta anksiau, sukurta daug skuri tinklelio metodo variacij. Keliamoji jga, kuri sukuriama pririt skuri eilje iilgai stygos pasagos tipo skuri, kinta nuo priekins briaunos link galins dl iilginio skersinio srauto greiio kitimo ir vietins skurio stiprumo reikms sparnuose, kurie turi nelyg nuliui kamp tarp iilgins sparno dalies ir horizontaliosios ploktumos. Daug mokslinink studijuoja metodus, kaip bt galima pagerinti skuri tinklelio metod. Taigi atsirira vis daugiau ir daugiau straipsni bei literatros ia tema. Beje verta priminti, kad skuri tinklelio metodas yra tik vienas i metod, skirt apskaiiuoti aerodinaminius koeficientus.

32

4. Rezultatai
Skaiiavimai atlikti naudojant sklandytuvo LAK-19 tiesaus skrydio bandym metu gautus duomenis bei programa XFLR5 sukurtu sklandytuvo modeliu (6 pav.).

6 pav. Sklandytuvo LAK-19 modelis skaiiavimams programoje XFLR5.

Model sudaro tik aerodinaminiai paviriai: kylis, sparnas ir stabilizatorius. Pokryp, posk bei posvyr reguliuojantys vairai atskirai nemodeliuojami programa taip sukurta, kad pati vertina j egzistavim. Kaip matyti paveiksllyje, visi paviriai padalinti daug staiakampi element. ie elementai yra anksiau mintos ploktels. Skuri tinklelio metodo taikymo pavyzdyje sparn sudar tik ploktels, tuo tarpu (6 pav.) j matome daug daugiau. Programa leidia keisti plokteli skaii. Kadangi skaiiavimai yra automatizuoti, tai galima parinkti didesn j skaii. Taip pasiekiamas didesnis skaiiavim tikslumas. Paveiksle pateikto sparno ilgis yra . Sparnas sudarytas i trapecij. Linija, jungianti kamp. Sparno aknins priek. Orlaivio svoris sparno aknin dal su sparno galu, su horizontalia ploktuma sudaro dalies priekin briauna nuo koordinai pradios tako nutolusi paskirstytas taip, kad svorio centras bt

atstumu nuo koordinai pradios tako link

sparno priekins briaunos. Tokiu atveju svorio centras nuo sparno priekins briaunos nutols . Pagal sklandytuvo instrukcij (Juoas 2004) svorio centras turt bti nutols nuo priekins sparno briaunos skrydiui. Sparno plotas yra . Matome, kad parinktas svorio centras ariau priekins ribo, todl galima teigti, kad sklandytuvas yra stabilus ir tolimesni skaiiavimai yra artimi realiam , taigi gaunama, kad sparno apkrovimas yra lygus , o sparno proilgis yra . 33 . Sparno vidutins aerodinamins stygos ilgis yra

Taip pat programai reikia nurodyti kokiame skaiiavimai.

(Reynolds) skaiiaus diapazone vykdomi

skaiius yra santykis tarp inercini jg ir klampumo jg. Jis ireikiamas taip: ,

ia:

oro tankis,

oro srauto greitis, ;

sparno stygos ilgis,

; .

oro dinaminis klampumas, Paskaiiavus gaunamas toks .

kinematinis klampumas,

skaiiaus intervalas:

4.1. Tiesaus skrydio analiz

Pirmiausiai pagal bandym metu gautus duomenis (r. pried Sklandytuvo LAK-19 bandym metu gauti duomenys) buvo nubrtas sklandytuvo LAK-19 emjimo greiio priklausomybs nuo sklendimo greiio grafikas (7 pav.), kai skrendama tiesiai, t. y. be posvyrio. Jame palygintos dvi kreivs: viena kreiv vaizduoja real skryd, kita - programa XFLR5 modeliuot skryd, kur sklandytuvas modeliuotas be liemens. Abiem atvejais charakteristikos skaiiuojamos, kai sklandytuvo mas yra maksimali, t.y. kg. Programa leidia paskirstyti mas, nurodant jos viet, t. y. koncentruojant ties parinktais takais. Skaiiavimai atlikti auktyje, atitinkaniame jros lyg, tarptautins standartins atmosferos slygomis, t. y. oro tankis kg/m3. Grafike esanti kreiv kad emjimo greitis atitinka real sklendim, o - kompiuterio programa modeliuot skryd. emjimo greitis apskaiiuotas pagal duot formul (3.1.8). I grafiko matome, m/s yra minimalus, kai sklendimo greitis m/s. Tai yra maiausias galimas sklandytuvo emjimo greitis tiesiame skrydyje. Majant sklendimo greiiui iki m/s sklandytuvo emjimo greitis truput padidja, o sklendimo greiiui majant dar didjim. daugiau, sklandytuvas patiria smuk, todl grafike matome staig emjimo greiio

Matyti, kad programos pagalba apskaiiuot skrydio charakteristik duomen poliar skiriasi nuo bandym metu gaut duomen poliars. Tai sietina su tuo, kad programins analizs metu nevertinama sklandytuvo liemens taka. Tai sumaina pasiprieinim, o kartu ir emjimo greit. Nepaisant i skirtum, sklendimo greitis, atitinkantis maiausi emjimo greit, skiriasi neymiai: sklendimo greitis atitinka bandym metu gaut maiausi emjimo greit, tuo tarpu sklendimo greitis atitinka programins analizs metu gaut maiausi emjimo greit, kuris yra lyginant su realiomis slygomis. Taigi matome tai, kad poliars savo yra pakilusi aukiau, forma yra panaios, taiau dl liemens takos nebuvimo poliar t. y. atitinka maesnes emjimo greiio reikmes.

34

V, m/s 20,0 0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0 55,0 60,0 65,0

0,5

Vs, m/s

1,5

2,5

Vs(V) Vs(V)_VLM

3,5
7 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo sklendimo greiio sklandytuvui LAK-19.

Taip pat grafike matome velnesn poliars nuolyd ties maais greiiais. Taip yra dl to, kad programa XFLR5 parametrus skaiiuoja tik tame diapazone, kuriame juos manoma apskaiiuoti. Atsiradus smukai emjimo greitis tampa begalinis, o toks parametras programoje laikomas klaida ir rezultatus netraukiamas. Taip pat reikia pastebti, kad skirtumas tarp dviej poliari didja didjant greiiui. Taip atsitinka todl, kad prie indukcinio pasiprieinimo, atsiradusio dl keliamosios jgos, prisideda liemens pasiprieinimas, kuris vertinamas tik kreivje. Liemens pasiprieinimas didja kartu su greiiu, todl ir atsiranda didjantis skirtumas tarp i dviej kreivi. Taigi matome, kad emjimo greitis maiausias skrendant mau greiiu, nes toks sklendimas pasiekiamas didinant atakos kamp bei keliamj jg. Dl to emjimas yra minimalus.

35

V, m/s 20,0 0,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0 55,0 60,0 65,0

0,5

1,0

Vs, m/s

1,5

2,0

2,5

m=500 kg m=450 kg

3,0 m=400 kg 3,5 m=350 kg

8 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo sklendimo greiio esant tam tikroms sklandytuvo LAK-19 mass reikmms.

8 pav. pateiktas sklandytuvo emjimo greiio priklausomybs nuo sklendimo greiio graikas, kai parinktos sklandytuvo mass: sklandytuvo masei esant , , ir . Matome, kad . Palyginimui nuo , minimalus emjimo greitis siekia

mass sklandytuvo minimalus emjimo greitis siekia didiausios leistinos sklandytuvo mass sutaupome tik . Tuo tarpu, kai orlaivio mas yra gauname

. Taigi sumainus mas

emjant. Taiau iuo atveju reikia , smukos greitis yra . Taigi

vertinti daug svarbesn faktori smukos greit. Kai orlaivio mas yra apie sumain mas

, smukos greitis yra apie

smukos greiio atsarg. Tai reikia, kad galime didinti

atakos kamp ir taip mainti emjimo greit. Todl ir gaunama emjimo greiio reikm maesn nei esant maksimaliai sklandytuvo masei. Toliau atlikti pateiktos keliamosios bei pasiprieinimo jg priklausomybs nuo atakos kampo. Galime sitikinti, kad keliamosios jgos koeficientas yra tiesiogiai proporcingas atakos kampui. Atakos kampo ir keliamosios jgos priklausomyb apskaiiuojama pagal pavyzd, pateikt skyriuje (3.2.2). Gaut priklausomyb galima pavaizduoti grafikai (9 pav.).

36

1,3 1,2 1,1

Keliamosios jgos koeficientas

1,0 0,9

0,8 0,7
0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 Kreiv pagal turimus duomenis Aproksimuota kreiv

-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

Atakos kampas, laipsniai

9 pav. Keliamosios jgos koeficiento priklausomyb nuo atakos kampo.

Taigi i grafiko galime nustatyti skaitin i dydi priklausomybs vert. Matome, kad atakos kampui padidjus nuo Taigi gauname toki iraik: iki keliamosios jgos koeficientas padidja nuo iki .

Gautu rezultatu galime sitikinti ir kitu bdu. Pirmiausiai nusakome lygt, pagal kuri kinta keliamosios jgos koeficientas:

Tada randame ivestin:

Taigi sitikinome, kad atakos kampui pakitus formuli iai priklausomybei skaitikai ireikti.

keliamosios jgos koeficientas pakinta

Grafike matome, kad i dviej dydi priklausomyb yra tiesin, todl nereikia sudting Galime nubrti ir kit grafik, kuris parodo pasiprieinimo jgos koeficiento priklausomyb nuo atakos kampo (10 pav.). Grafike pasiprieinimo koeficientas iskaidytas atskiras dedamsias: interferencin, parazitin bei liemens pasiprieinim. 37

0,08

Cdi Cdi+Cdp Cdi+Cdp+liemuo

0,07

Pasiprieinimo jgos koeficientas

0,06

0,05

0,04

0,03

0,02

0,01

0,00 -2,0 -1,0 0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0 8,0 9,0

Atakos kampas, laipsniai

10 pav. Pasiprieinimo jgos koeficiento skaidymas dedamosiomis.

Kaip matome i grafiko bendras pasiprieinimo jgos koeficientas pradioje maja, kol pasiekiamos atakos kampo reikms tarp ir . Toliau koeficientas pradeda didti ir ties stebimas staigus didjimas daugiausiai dl liemens pasiprieinimo. domu pastebti, kad indukcinio pasiprieinimo koeficientas didja nuosekliai ir neturi toki reikmi, kur staigiai keist augimo temp. Toki pai tendencij patiria ir parazitinis pasiprieinimas, tik esant neigiamoms atakos kampo reikmms jis maja, o nuo siekia pasiekia pradeda didti. Liemens pasiprieinimo koeficientas prastai , tada staigiai didja ir ties atakos kampu atakos kampus pagal savo patirt. (11 pav.). bt lygus . Tai

, kai atakos kampas yra iki

. Dl to patartina vertinti didesnius nei

domu panagrinti sklandytuv apie jo skersin a veikiani jg moment Programa XFLR5 automatikai skaiiuoja tokius skrydio parametrus, kad parametrai yra pastovs. iuo atveju nustatyta, kad tiesiame skrydyje .

reikia, kad sklandytuvas ilaiko tam tikr uduot padt skersins aies atvilgiu, jei kiti skrydio , kai atakos kampas

38

11 pav. Orlaivio iilginio momento koeficiento priklausomyb nuo atakos kampo.

I grafiko matyti, kad pasiekus anksiau mint atakos kamp ir toliau j didinant, iilginio momento reikm tampa neigiama ir didja neigiama kryptimi. Toks neigiamas kreivs nuoulnumas didjant atakos kampui reikia, kad orlaivis yra stabilus, t. y. didinant atakos kamp orlaivis stengiasi veikti atakos kampo mainimo kryptimi ir atvirkiai, mainant atakos kamp orlaivis stengiasi veikti atakos kampo didinimo kryptimi. Toliau pateikta slgio centro padties priklausomyb nuo atakos kampo (12 pav.). Grafike matyti, kad didjant atakos kampui, slgio centras persikelia priekin sparno dal. Ties kampu, slgio centras uima padt, nutolusi pasiekus reikm, slgio centro padtis bus atakos kamp ir perjus neigiamas jo reikmes, ties sparno galins briaunos. atakos priek nuo atskaitos tako. Atakos kampui priek nuo atskaitos tako. Toliau mainant atakos kampu slgio centras sutaps su

atskaitos taku. Dar labiau didinant atakos kampo neigiam reikm, slgio centras slenka link

39

10 9 8 7 6 5 4 Atakos kampas, laipsniai -0,05 -0,1 -0,15 -0,2 -0,25 -0,3

3
2 1 0 0,1 0,05 0 -1 -2 -3 -4

Slgio centro padtis, m

12 pav. Slgio centro padties priklausomyb nuo atakos kampo.

40

4.2. Skrydio spirale analiz

Skrendant tiesiai sklandytuvo ploktuma su horizontalia ploktuma sudaro sklendimo kamp. Prie pastarojo pridjus posvyrio kamp, t. y. orlaivio pasisukim apie iilgin a, gaunamas skrydis, kurio trajektorija yra spirals formos. Skryd spirale nusako tokie parametrai: emjimo greitis spiralje; Spirals spindulys. kreivs, atitinkanios skirtingas

Pirmiausiai galime panagrinti emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio. Tokia analiz atlikta grafikai (13 pav.). ia pateiktos sklandytuvo mases: , .
R, m 160

ir

. Taip pat reikia paminti, kad sklandytuvas

skrenda atakos kampu, lygiu

60 0,5

80

100

120

140

180

200

220

240

0,7

0,9

Vsc, m/s
1,1

m=500 kg 1,3

m=450 kg
m=400 kg m=350 kg

1,5
13 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio, kai atakos kampas l ygus lygus 1. , o keliamosios jgos koeficientas

Grafike matyti emjimo greiio spiralje priklausomyb nuo sklendimo greiio, kai keliamosios jgos koeficientas yra pastovus ir lygus . iame grafike kreiv atspindi bandym metu gautus rezultatus, tik jie yra atitinkamai pritaikyti sklendimui su posvyriu. emjimo greitis apskaiiuotas pagal (3.1.14) formul, o spirals spindulys apskaiiuotas pagal (3.1.15) formul. Kaip matome emjimo greitis didja majant spirals spinduliui. domu tai, kad, sklandytuvo 41

masei esant

, spirals spinduliui sumajus

, emjimo greitis padidja tik

kai spirals spindulys yra apie

, o kai spirals spindulys yra apie , t. y.

, tai emjimo greitis

tam paiam spirals spindulio skirtumui padidja net

kartais daugiau. Taigi matome

kaip didja greiio kitimo gradientas majant spirals spinduliui. Kaip matme grafike (7 pav.) emjimo greitis staigiai didja, kai sklendimo greitis perengia tam tikr reikm. Maiausias pasiektas emjimo greitis yra . I grafiko (13 pav.) matyti, kad toks greitis gali bti pasiektas, kai spirals spindulys yra be galo didelis, t. y. tiesaus sklendimo metu. Taigi sklendiant spirale emjimo greitis visada bus didesnis u . Sklendiant spirale, t. y. atliekant vira, reikia vertinti orlaivio patiriam perkrov. Geriausiai tai nusako perkrovos koeficientas. Sklandytuvams maksimalus leidiamas perkrovos koeficientas yra (Certification Specifications for Sailplanes and Powered Sailplanes CS-22 2003). Pagal (3.1.11) formul galime nesunkiai paskaiiuoti, koks maksimalus posvyrio kampas galimas tokiam perkrovos koeficientui: . Taigi skaiiavimuose naudojamas maksimalus posvyrio kampas yra prastam skrydiui tariama, kad posvyrio kampas bus ne didesnis nei . Reikia pabrti,

kad tai yra labai didelis posvyrio kampas, kuris gali bti atliktas nebent akrobatinio skrydio metu. . Kaip matome i grafiko majant sklandytuvo masei galima pasiekti maesnes tiek spirals spindulio, tiek emjimo greiio reikmes. Tarkim, kad spirals spindulys parenkamas Tada, jei sklandytuvo mas yra jo emjimo greitis bus . Tuo tarpu pasirinkus tam tikr reikaling emjimo greit galima nustatyti, koks bus spirals spindulys. Tarkim, kad mus tenkina sklandytuvo mas yra mas emjimo greitis. Tuomet, kai mas yra , sklandytuvas nepateks smuk tol, kol jo spirals spindulys bus didesnis u , tai minimalus spirals spindulys padidja iki . , minimalus spirals spindulys padidja . Taiau jeigu . Taigi padidinus , jo emjimo greitis bus . Taigi masei padidjus . Jei mas yra emjimo greitis padids . , tai

Toliau domu palyginti kaip kinta emjimo greiio spiralje priklausomyb nuo spirals spindulio esant skirtingiems keliamosios jgos koeficientams, kai sklandytuvo mas yra lygi . Grafike (14 pav.) pavaizduota emjimo greiio priklausomoyb nuo spirals spindulio esant tam tikriems keliamosios jgos koeficientams. Spirals spindulys meja, kai sklandytuvo posvyrio kampas didja.

42

70 0,5

80

90

100

110

R, m 120

130

140

150

160

170

1,5

Vsc, m/s

2,5 1.26 1.21 3,5 1.16 1.11 4,5 1.06 1.02

14 pav. Sklandytuvo LAK-19 emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio prie tam tikr keliamosios jgos koeficient.

I grafiko matyti, kad spirals spinduliui esant pasiekiamas, kai , ir yra lygus

, maiausias emjimo greitis , tai

m/s. Kai spirals spindulys padidinamas iki , ir yra lygus

maiausias emjimo greitis pasiekiamas, kai padidjus iki greitis yra lygus

. Spirals spinduliui , o emjimo

, optimaliausias keliamosios jgos koeficientas yra

. inodami, kad keliamosios jgos koeficientas tiesiogiai priklauso nuo

atakos kampo, i grafiko suprantame, kad kiekvien pasirinkt spirals spindul atitinka optimalus atakos kampas. Jei bt sklendiama pastoviu atakos kampu, tada spirals spindulys nebt optimalus ir taip prarastume laik, kuris varyb metu yra labai svarbus. I grafiko matyti, kad didiausio keliamosios jgos koeficiento kreiv atitinka didiausi emjimo greiio reikm, kai spirals spindulys yra didelis. Taiau majant spirals spinduliui i kreiv kerta kitas kreives ir tam tikrame take tampa kreive, atitinkania maiausi emjimo greit, kai parinktas tam tikras spirals spindulys. Tokius takus, kuriuose maiausi emjimo greit atitinka tam tikras keliamosios jgos koeficientas, turi kiekviena grafike esanti kreiv. iuos takus sujung kreive, gausime vis kreivi, atitinkani tam tikr keliamosios jgos koeficient, gaubianij (16 pav.). Taiau prie nagrindami optimal sklendim, panagrinkime emjimo greiio priklausomyb nuo keliamosios jgos koeficiento esant tam tikriems spirals spinduliams. 43

1 0 0,5 1 1,5

1,02

1,04

1,06

1,08

1,1

1,12

Cl 1,14

1,16

1,18

1,2

1,22

1,24

1,26

1,28

2
2,5 3

Vsc, m/s

3,5 4 4,5 5 5,5 6 6,5 7 7,5 8 R=74 m R=82 m R=100 m

15 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo keliamosios jgos koeficiento esant tam tikriems spirals spinduliams.

Grafike (15 pav.) parodyta emjimo greiio priklausomyb nuo keliamosios jgos koeficiento, kai spirali spinduliai yra pastovs. Matome, kad didjant spirals spinduliui, kreivi, vaizduojani emjimo greiio priklausomyb nuo keliamosios jgos koeficiento, maksimumo takai juda link maesni emjimo greiio ir keliamosios jgos koeficiento reikmi. Tai reikia, kad didinant spirals spindul reikia mainti atakos kamp. Reikia pastebti, kad didjant spirals spinduliui, j vaizduojanio kreivs maksimumo tako aplinkoje esani gretim reikmi pokyiai yra maesni, t.y. didesnis keliamosios jgos koeficiento pokytis lemia maesn emjimo greiio pokyt. Tai matyti i kreivi , bei . Pastarosios virn yra daug ploktesn. , maiausias emjimo greitis yra iki , maiausias emjimo greitis Tai labai aktualu sukantis spiralse, nes maiausio emjimo greiio ilaikymas reikalauja daug dmesio i piloto. domu tai, kad spirals spinduliui esant apie sumaja , tuo tarpu padidinus spirals spindul kartus iki

. Taip pat btina pastebti, kad sklendiant spirale, kurios

spindulys didesnis, yra maesn tikimyb patekti smuk, nes keliamosios jgos koeficientas nekinta taip staigiai, kaip spiralse, kuri spinduliai yra mai.

44

50 0,5

60

70

80

90

100

110

R, m 120 130

140

150

160

170

180

190

200

1,5

Vsc, m/s

2,5

3,5 m=500 kg m=450 kg 4,5 m=400 kg m=350 kg

16 pav. emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio skrendant optimaliu reimu esant skirtingoms masms.

Grafike (16 pav.) pateiktos optimali sklendimo spirale parametr kreivs. Pirmiausiai dmes atkreipkime kreiv, kuri atitinka sklandytuvo mas lygi . Tai yra (14 pav.) grafiko kreivi gaubianioji. i kreiv parodo maiausi emjimo greit esant skirtingiems spirals spinduliams. Maiausias emjimo greitis apskaiiuotas pagal formul (3.1.17), o optimalus spirals spindulys apskaiiuotas pagal formul (3.1.16). emjimo greiio pokytis yra nedidelis, kai spirals spindulio reikms siekia ir daugiau, taiau spinduliui esant maesniam, minimalaus emjimo greiio reikms didja spariau. Pastebtina, kad iame grafike, skirtingai nei aukiau esaniuose grafikuose, vienoje kreivje vertinti skirtingi keliamosios jgos koeficientai, taigi ir skirtingi atakos kampai. Todl pasinaudojus iuo grafiku galima nustatyti, kok maiausi emjimo greit galima pasiekti sukantis tam tikro spindulio spiralje. Labiau patyrs pilotas gali rinktis tam tikr emjimo greit ir pagal tai nustatyti spirals spindul bei reikiam posvyrio kamp. Maiau patyrs pilotas turt rinktis posvyrio kamp arba spirals spindul, atitinkanius jo gebjimus pilotuoti. Pagal tai jis gali nustatyti, koks bus jo emjimo greitis spiralje. domu panagrinti ir emjimo greiio priklausomyb nuo sklandytuvo mass. Taip pat grafike nubrtos kreivs, kurios parodo emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio esant skirtingoms sklandytuvo masms. Parinkus sklandytuvo mas , 45

maiausias emjimo greitis siekia apie greitis padidja iki sklandytuvo mas yra . . Pasirink emjimo greit lyg

. Padidinus mas iki

, maiausias emjimo

gauname, kad spirals spindulys yra apie

, kai

, taiau mas padidinus iki

, spirals spindulys padidja iki

4.3. Gaut duomen pritaikymas sklendimui termike

Darbe iki iol buvo skaiiuojamos sklandytuvo emjimo spirale charakteristikos. Taiau reikia prisiminti, kad sklandytuvas spirale sklendia tam, kad inaudot kylanio oro srautus termikuose ir pakilt kaip galima aukiau. Todl reikia nagrinti ir paius termikus. Tai atlikti yra gana sudtinga, nes kiekvienas termikas yra individualus ir turi tik jam bding skersmen ar auktyneigio oro srauto greit. iam darbui supaprastinti yra naudojami tam tikri termik modeliai. Patys populiariausi yra Karmaiklo (Carmichael) ir iuo metu daniausiai naudojamas Horstmano (Horstmann) modeliai. Karmaiklo modelis skirsto termikus siaurus-silpnus, siaurus-stiprius ir plaius. Horstmano modelyje pagal stiprum ir plot skiriami keturi termik modeliai (3 lentel). J ymjimas aikinamas taip: stiprus termikas.
3 lentel. Termik charakteristikos Horstmano modelyje (Thomas ir Milgram 1999).

siauras termikas,

platus termikas,

silpnas termikas,

, kai 2,50 Toliau galime apskaiiuoti bendr sklandytuvo greit skrendant spirale termike. greit paymkime , o auktyneigio srauto termike greit paymkime . Pagal i lygyb nubrtos kreivs kiekvienam i keturi termik modeli (17 pav.). Brinyje naudojami optimalios sklandytuvo LAK-19 spirals duomenys bei Horstmano termik modeli parametrai. Matome, kad esant termikui, kurio charakteristikos atitinka gaunamas skrendant termike, kurio parametrai panas auktjimo greitis . 46 model, sklandytuvas skrisdamas optimaliu reimu visada ems. Tuo tarpu didiausias auktjimas model. Gaunamas maksimalus iki . Tada galios tokia lygyb:

. Toks greitis pasiekiamas, kai termiko spindulys yra nuo

Tarkim, kad sklandytojas pasirenka spirals spindulys bus

posvyrio kamp. Tada, skrendant optimaliu reimu,

. Skrendant tokio spindulio spirale auktjimas gaunamas tik plaiuose

termikuose. Skrisdami link termiko sklandytojai neino, koks yra termiko spindulys, todl verta pasirinkti didesn posvyrio kamp.
3,00

2,00

1,00

0,00 70,0 80,0 90,0 100,0 110,0 120,0 130,0 140,0 150,0 160,0 170,0 180,0 190,0 200,0

Vc, m/s

-1,00

-2,00

-3,00 A1 -4,00 A2 B1 -5,00 B2

R, m

17 pav. Vertikalus sklandytuvo greitis vairiose spiralse pagal Horstmano model.

Sklandytojui pasirinkus Didinant posvyrio kamp iki tik stipriuose termikuose, t. y.

posvyrio kamp, gaunama spiral, kurios spindulys lygus modelio termikus. , spirals spindulys maja iki ir modelio termikuose. . iuo atveju kilimas tiktinas

. iuo atveju auktjimas garantuojamas daugumoje termik, iskyrus

Panagrinjus ias savybes nuodugniau gaunama, kad maiausias emjimo greitis pasiekiamas, kai posvyrio kampai yra: tipo termike tipo termike tipo termike tipo termike ; ; ; . , o plaiame

Toliau pateikti optimalaus skrydio parametrai kiekvienam termiko tipui (4 lentel). I lentels matyti, kad siaurame termike optimalus posvyrio kampas yra apie . 47

Spirals spindulys siaurame termike siekia apie visuose termikuose yra panaus ir atitinka

, o plaiame apie .

. Skridimo greitis

4 lentel. Skrydio termike parametrai, kai pasiekiama didiausia auktjimo sparta.

Parametras

48

5. Ivados
1. Maiausia sklandytuvo LAK-19 emjimo sparta pasiekiama sklendiant kampu. emjimo sparta siekia . 2. Majant sklandytuvo masei maja sklendimo greitis, reikalingas pasiekti maiausi emjimo spart. Maiausia emjimo sparta pasiekiama esant atitinka keliamosios jgos koeficient. kiekvienam atakos kampo 3. Keliamosios jgos koeficiento kitimo sparta yra lygi laipsniui ir kinta pagal tok dsn: 4. Pasiprieinimo jgos koeficientas staigiai iauga esant kampams. 5. Majant spirals spinduliui, didja emjimo greitis spiralje. 6. Maksimali leistina perkrova yra ir pasiekiama esant posvyrio kampui. 7. Didjant spirals spinduliui maja vertikalaus greiio jautrumas atakos kampui, t. y. galima didesn atakos kampo paklaida maiausiam emjimo greiiui palaikyti. 8. Atsivelgiant termik bei sklendimo spirale savybes, optimalus posvyrio kampas spiralje kiekvienam termiko tipui yra: tipo termike tipo termike tipo termike tipo termike ; ; ; . atakos kampui, kuris atakos

, o j atitinkantis sklendimo greitis yra

ir didesniems atakos

Skrendant tokiu posvyrio kampu yra didiausia tikimyb, kad auktyneigio srauto termike energijos uteks sklandytuvui kilti auktyn ir kilimo sparta bus didiausia, o sklendiant tipo termike sklandytuvas visada ems.

49

6. Literatros sraas
Anderson, J.D., 2001. Fundamentals of aerodynamics. McGraw-Hill, Boston. Anderson, J.D., 2012. Introduction to flight. McGraw Hill, New York. Bertin, J.J., 2008. Aerodynamics for engineers. Prentice Hall; Pearson Education, Indianapolis, Ind.; London. Certification Specifications for Sailplanes and Powered Sailplanes CS-22, 2003. Cox, C., Gopalarathnam, A., Hall, C.E., 2010. Flight Test of Stable Automated Cruise Flap for an Adaptive Wing Aircraft. Journal of Aircraft 47, 11781188. DeYoung, J., 1976. Historical evolution of vortex-lattice methods, in: Vortex-lattice Utilization. National aeronautics and space administration, Hampton, Virginia, pp. 19. Deperrois, A., 2011. Analysis of foils and wings operating at low Reynolds numbers. Drela, M., Youngren, H., 2010. AVL 3.30 User Primer. Eppler, R., 1954. Der gunstigste Kreisflug von Segelflugzeugen. Zeitschrift fur Flugwissenschaften. Gunther, W., 1987. Konstruktionen: Wolbklappen fur Segelflugzeuge. Optimiert kreisen. Flug revue. Juoas, K., 2004. Sailplane flight manual. JSC Sportin aviacija, Prienai. Lange, K., 1945. Thermals at low altitudes: their vertical velocity, size and origin. Soaring 9. Lowry, J.T., 1999. Performance of light aircraft. American Institute of Aeronautics and Astronautics, Reston, Va. Melin, T., 2000. A Vortex Lattice MATLAB Implementation for Linear Aerodynamic Wing Applications (Master thesis). Royal Institute of Technology (KTH), Stockholm. Portapas, V., Lasauskas, E., 2012. Sklandytuvo skrydio spirale tyrimas, in: Lietuvos Jaunj Mokslinink Konferencijos Mokslas Lietuvos Ateitis 2012 Met Temins Konferencijos Aviacijos Technologijos Straipsni Rinkinys. Technika, Vilnius, p. 110. Reichmann, H., 1975. Streckensegelflug: ein Lehrbuch fr den Leistungs- und Wettbewerbssegelflug. Motorbuch Verlag, Stuttgart. Saarlas, M., 2007. Aircraft performance. Wiley, Hoboken, N.J. Selinger, P., 1979. Experimente mit Elastic Flaps und Wolbklappenautomatik. Phoebus B3 als Erprobungstrager. Flug revue. Thomas, F., Milgram, J., 1999. Fundamentals of sailplane design. College Park Press, College Park, MD. Wende, G., Ptzold, F., 2003. Ergebnisse der Flugleistungsvermessung 2002/2003. Technische Universitt Braunschweig, Braunschweig. Wortmann, F.X., Schwoerer, K., 1963. Einfluss der Profilpolaren auf die Flugleistungen von Segelflugzeugen. Aero-Revue 9. , .., 1970. . , . , ., 1979. . .

50

Priedai Skuri tinklelio metodo skaiiavimai

1)
[ {

[ ] [

]}

{ [

[ ] [

]}

2)

[ ] [ ] [ ] [ ]

3)

4)

51

Sklandytuvo LAK-19 bandym metu gauti duomenys

0,89 0,9 0,91 0,92 0,93 0,94 0,95 0,96 0,97 0,98 0,99 1 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,1 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 1,16 1,17 1,18 1,19 1,2 1,21 1,22 1,23 1,24 1,25 1,26 1,27 1,28 1,29 1,3 1,31

0,8883 0,899 0,9093 0,9195 0,9296 0,9397 0,9497 0,9598 0,9698 0,9798 0,9898 0,9998 1,0098 1,0198 1,0298 1,0398 1,0498 1,0598 1,0698 1,0798 1,0898 1,0998 1,1098 1,1198 1,1298 1,1398 1,1498 1,1598 1,1697 1,1797 1,1897 1,1997 1,2097 1,2197 1,2297 1,2397 1,2497 1,2597 1,2697 1,2797 1,2897 1,2997 1,3097

0,0545 0,0419 0,0344 0,0301 0,0262 0,0235 0,0223 0,0216 0,0213 0,0213 0,0212 0,0213 0,0213 0,0214 0,0214 0,0215 0,0216 0,0218 0,022 0,0221 0,0224 0,0226 0,0228 0,023 0,0233 0,0235 0,0238 0,0241 0,0243 0,0246 0,0248 0,0251 0,0254 0,0257 0,0259 0,0262 0,0265 0,0269 0,0272 0,0275 0,0279 0,0282 0,0286

16,3 21,5 26,4 30,6 35,5 40 42,6 44,5 45,4 46,1 46,6 47 47,4 47,7 48,1 48,3 48,5 48,7 48,7 48,8 48,8 48,7 48,7 48,6 48,5 48,4 48,3 48,2 48,1 48 47,9 47,8 47,7 47,5 47,4 47,3 47,1 46,9 46,7 46,5 46,3 46,1 45,8

1,26247 1,23457 1,20758 1,18147 1,1562 1,13173 1,10803 1,08507 1,06281 1,04123 1,0203 1 0,9803 0,96117 0,9426 0,92456 0,90703 0,89 0,87344 0,85734 0,84168 0,82645 0,81162 0,79719 0,78315 0,76947 0,75614 0,74316 0,73051 0,71818 0,70616 0,69444 0,68301 0,67186 0,66098 0,65036 0,64 0,62988 0,62 0,61035 0,60093 0,59172 0,58272

0,0774 0,05748 0,04567 0,03862 0,03258 0,02832 0,026 0,0244 0,02339 0,02259 0,0219 0,02128 0,02069 0,02013 0,01961 0,01913 0,01869 0,01829 0,01792 0,01758 0,01726 0,01696 0,01668 0,01641 0,01615 0,0159 0,01565 0,01542 0,01519 0,01496 0,01474 0,01453 0,01433 0,01413 0,01394 0,01376 0,01359 0,01343 0,01327 0,01312 0,01298 0,01285 0,01272

52

1,32 1,33 1,34 1,35 1,36 1,37 1,38 1,39 1,4 1,41 1,42 1,43 1,44 1,45 1,46 1,47 1,48 1,49 1,5 1,51 1,52 1,53 1,54 1,55 1,56 1,57 1,58 1,59 1,6 1,61 1,62 1,63 1,64 1,65 1,66 1,67 1,68 1,69 1,7 1,71 1,72 1,73 1,74 1,75 1,76 1,77 1,78 1,79

1,3197 1,3297 1,3397 1,3497 1,3597 1,3696 1,3796 1,3896 1,3996 1,4096 1,4196 1,4296 1,4396 1,4496 1,4596 1,4696 1,4795 1,4895 1,4995 1,5095 1,5195 1,5295 1,5395 1,5495 1,5595 1,5694 1,5794 1,5894 1,5994 1,6094 1,6194 1,6294 1,6393 1,6493 1,6593 1,6693 1,6793 1,6892 1,6992 1,7092 1,7192 1,7292 1,7391 1,7491 1,7591 1,7691 1,779 1,789

0,029 0,0294 0,0298 0,0302 0,0306 0,0311 0,0315 0,032 0,0325 0,0329 0,0334 0,0339 0,0344 0,0349 0,0355 0,036 0,0365 0,0371 0,0376 0,0382 0,0388 0,0394 0,04 0,0406 0,0412 0,0419 0,0425 0,0432 0,0438 0,0445 0,0452 0,0459 0,0466 0,0474 0,0481 0,0489 0,0497 0,0505 0,0513 0,0521 0,0529 0,0538 0,0547 0,0555 0,0564 0,0573 0,0582 0,0591

45,5 45,3 45 44,7 44,4 44,1 43,7 43,4 43,1 42,8 42,5 42,2 41,8 41,5 41,2 40,8 40,5 40,2 39,8 39,5 39,2 38,8 38,5 38,2 37,8 37,5 37,2 36,8 36,5 36,2 35,8 35,5 35,1 34,8 34,5 34,1 33,8 33,5 33,1 32,8 32,5 32,1 31,8 31,5 31,2 30,9 30,6 30,3

0,57392 0,56532 0,55692 0,5487 0,54066 0,53279 0,5251 0,51757 0,5102 0,50299 0,49593 0,48902 0,48225 0,47562 0,46913 0,46277 0,45654 0,45043 0,44444 0,43858 0,43283 0,42719 0,42166 0,41623 0,41091 0,4057 0,40058 0,39555 0,39062 0,38579 0,38104 0,37638 0,3718 0,36731 0,3629 0,35856 0,35431 0,35013 0,34602 0,34199 0,33802 0,33412 0,33029 0,32653 0,32283 0,31919 0,31562 0,3121

0,0126 0,01249 0,01238 0,01228 0,01219 0,01209 0,012 0,01192 0,01183 0,01175 0,01168 0,0116 0,01153 0,01146 0,01139 0,01133 0,01127 0,01121 0,01115 0,0111 0,01105 0,011 0,01095 0,01091 0,01086 0,01082 0,01078 0,01074 0,0107 0,01067 0,01064 0,01061 0,01058 0,01055 0,01053 0,01051 0,01048 0,01046 0,01044 0,01043 0,01041 0,01039 0,01038 0,01037 0,01035 0,01034 0,01033 0,01032

53

1,8 1,81 1,82 1,83 1,84 1,85 1,86 1,87 1,88 1,89 1,9 1,91 1,92 1,93 1,94 1,95 1,96 1,97 1,98 1,99 2 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,1 2,11 2,12 2,13 2,14 2,15 2,16 2,17 2,18 2,19 2,2 2,21 2,22 2,23 2,24 2,25 2,26 2,27

1,799 1,809 1,8189 1,8289 1,8389 1,8489 1,8588 1,8688 1,8788 1,8887 1,8987 1,9087 1,9186 1,9286 1,9386 1,9485 1,9585 1,9684 1,9784 1,9884 1,9983 2,0083 2,0182 2,0282 2,0381 2,0481 2,058 2,068 2,0779 2,0879 2,0978 2,1077 2,1177 2,1276 2,1375 2,1475 2,1574 2,1673 2,1772 2,1872 2,1971 2,207 2,2169 2,2268 2,2367 2,2466 2,2565 2,2664

0,0601 0,061 0,062 0,0629 0,0639 0,0649 0,0659 0,067 0,068 0,0691 0,0702 0,0713 0,0724 0,0735 0,0747 0,0758 0,077 0,0782 0,0795 0,0807 0,082 0,0833 0,0846 0,0859 0,0872 0,0886 0,09 0,0914 0,0929 0,0943 0,0959 0,0974 0,099 0,1007 0,1024 0,1041 0,1059 0,1077 0,1096 0,1115 0,1134 0,1154 0,1174 0,1194 0,1215 0,1236 0,1257 0,1279

29,9 29,6 29,4 29,1 28,8 28,5 28,2 27,9 27,6 27,3 27,1 26,8 26,5 26,2 26 25,7 25,4 25,2 24,9 24,6 24,4 24,1 23,9 23,6 23,4 23,1 22,9 22,6 22,4 22,1 21,9 21,6 21,4 21,1 20,9 20,6 20,4 20,1 19,9 19,6 19,4 19,1 18,9 18,6 18,4 18,2 18 17,7

0,30864 0,30524 0,3019 0,29861 0,29537 0,29218 0,28905 0,28597 0,28293 0,27995 0,27701 0,27412 0,27127 0,26846 0,2657 0,26298 0,26031 0,25767 0,25508 0,25252 0,25 0,24752 0,24507 0,24267 0,24029 0,23795 0,23565 0,23338 0,23114 0,22893 0,22676 0,22461 0,2225 0,22041 0,21836 0,21633 0,21433 0,21236 0,21042 0,2085 0,20661 0,20475 0,20291 0,20109 0,1993 0,19753 0,19579 0,19407

0,01031 0,0103 0,01029 0,01028 0,01027 0,01026 0,01025 0,01025 0,01024 0,01024 0,01023 0,01023 0,01023 0,01023 0,01023 0,01023 0,01024 0,01024 0,01024 0,01025 0,01026 0,01026 0,01027 0,01028 0,01029 0,0103 0,01031 0,01032 0,01033 0,01034 0,01036 0,01038 0,01041 0,01043 0,01046 0,01049 0,01052 0,01056 0,01059 0,01063 0,01067 0,0107 0,01074 0,01078 0,01082 0,01087 0,01091 0,01095

54

2,28 2,29 2,3 2,31 2,32 2,33 2,34 2,35 2,36 2,37 2,38

2,2763 2,2862 2,2961 2,3059 2,3158 2,3257 2,3356 2,3455 2,3553 2,3652 2,375

0,1301 0,1323 0,1345 0,1368 0,1391 0,1414 0,1438 0,1462 0,1486 0,151 0,1534

17,5 17,3 17,1 16,9 16,6 16,4 16,2 16 15,9 15,7 15,5

0,19237 0,19069 0,18904 0,1874 0,18579 0,1842 0,18263 0,18108 0,17955 0,17803 0,17654

0,01099 0,01103 0,01108 0,01112 0,01116 0,0112 0,01124 0,01128 0,01132 0,01137 0,01141

Optimalaus skrydio spirale reimo parametrai

, m/s
1,26247 1,23457 1,20758 1,18147 1,1562 1,13173 1,10803 1,08507 1,06281 1,04123 42,5 40,7 38,4 39,1 37,9 34,1 32,2 29,6 28,5 28,1

, m/s
7,25 4,74 3,17 2,82 2,17 1,38 1,06 0,77 0,67 0,61

, laipsniai
69,0 66,5 62,7 63,1 60,5 51,7 44,7 30,4 19,3 6,5

m
70,7 73,6 77,6 79,1 82,8 93,7 106,9 151,6 236,8 705,6

, laipsniai
9,0 8,8 8,5 8,2 7,9 7,7 7,5 7,2 7,0 6,8

, laipsniai
-10,3 -10,1 -9,8 -9,5 -9,3 -9,0 -8,8 -8,5 -8,4 -8,1

55

Publikuoti straipsniai
15-osios Lietuvos jaunj mokslinink konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis temin konferencija Proceedings of the 15th Conference for Junior Researchers Science Future of Lithuania

AVIACIJOS TECHNOLOGIJOS
2012 m. balandio 13 d. Vilnius 13 April, Vilnius, Lithuania

Aviacijos mechanika Aviation Mechanics

Sklandytuvo skrydio spirale analiz pagal tiesaus skrydio bandym metu gautus duomenis
Vilius Portapas1, Eduardas Lasauskas2 Vilniaus Gedimino technikos universitetas E-mail: 1vilius.portapas@agst.vgtu.lt, 2eduardas.lasauskas@vgtu.lt Santrauka. Nagrinjamos sklandytuvo LAK-19 skrydio spirale savybs. Gautos emjimo greiio poliars, kai pastovs keliamosios jgos koeficientai bei spirali spinduliai. Gauta maiausio emjimo greiio poliar, priklausanti nuo skirting keliamosios jgos koeficient bei spirals spinduli. Reikminiai odiai: sklandytuvas, greii poliar, skrydis spirale, spirals spindulys, emjimo greitis. vadas Skrydis spirale termike ir sklendimas tarp termik yra du skrydio sklandytuvu etapai. Skrydis tarp termik yra sklendimas emjant, kai sklandytojas sklendia nuo vieno termiko iki kito. Sklendime prarast aukt sklandytojas atstato inaudodamas atmosferos energij. Daniausiai naudojamos kylanios oro srovs termikai. Termikuose sklandytojas suka spirales ir kyla auktyn. Sklandytoj tikslas varybose yra kuo greiiau nuskristi nurodyt marrut. Vidutinis skrydio greitis marrutu priklauso nuo meteorologini slyg, sklandytuvo savybi ir sklandytojo pasirinktos skrydio taktikos ir skrydio reim. Didel tak vidutiniam skrydio greiiui turi vertikalus kilimo greitis termike, kuriam takos turi sklandytuvo skrydio spirale charakteristikos. Sklandytojas skrisdamas spirale pagal savo gdius ir patyrim pasirenka skrydio greit ir posvyrio kamp (MacCready 1961). Skrydio spirale charakteristikos vertinamos ir sklandytuv projektavimo metu (Thomas 1999).

56

iame darbe nagrinjamos sklandytuvo LAK-19 skrydio spirale charakteristikos (Sportin aviacija 2006). Pateikiama skrydio spirale skaiiavimo metodika ir skaiiavimo rezultatai. Skaiiavimo metodas iame darbe naudojami sklandytuvo LAK-19 tiesaus skrydio bandym metu gauti duomenys: vertikalaus greiio priklausomyb nuo sklendimo greiio (Wende 2003).

I greii poliars apskaiiuojama aerodinamini koeficient poliar, t.y. sklandytuvo keliamosios jgos koeficiento ir pasiprieinimo koeficiento ryys. Sklandytuvo keliamosios jgos koeficientas apskaiiuojamas pagal formul, gaut i keliamosios jgos formuls , ia: sklandytuvo mas; (1) laisvo kritimo pagreitis; sklendimo greitis; oro tankis;

sklandytuvo sparno plotas. Sklandytuvo pasiprieinimo koeficientas apskaiiuojamas pagal formul , ia: (2)

sklandytuvo aerodinamin kokyb.

Reimas, kai sklendiant tiesiai sklandytuvo emjimo greitis yra maiausias, vadinamas maiausio emjimo reimu. reim apibdinantys parametrai: atakos kampas, keliamosios jgos koeficientas, sklendimo greitis, vadinami maiausio emjimo parametrais. Pradiniais skaiiavimais nustatyta, kad norint gauti kuo maesn emjimo greit spiralje, keliamosios jgos koeficientas turi bti didesnis u maiausio emjimo keliamosios jgos koeficient. Spiralje sklendiant tuo paiu keliamosios jgos koeficientu kaip ir tiesiai, padidja reikiamas sklendimo greitis ir perkrovos koeficientas. Skrydio greitis spiralje apskaiiuojamas pagal formul (Thomas 1999) ia: (3)

sklandytuvo posvyrio kampas. Pekrovos koeficientas spiralje apskaiiuojamas pagal

formul (Saarlas 2007) . (4)

57

Pagal Europos aviacijos saugos agentros sklandytuv tinkamumo skraidyti reikalavimus (EASA 2003) maksimalus leistinas perkrovos koeficientas yra lygus 5,3. I (4) formuls gauname, kad tokio dydio perkrovos koeficient sklandytuvas patirt spiralje esant 79,2 posvyriui. Spirals spindulys apskaiiuojamas pagal formul (Thomas 1999) . (5)

Skrydio spirale emjimo greit galima apskaiiuoti pagal formul (Thomas 1999)

. Pasirinkus sklandytuvo poliars tak (

(6) ) ir keiiant posvyrio kamp, pagal formules (3), (4),

(5) ir (6) galima gauti emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio esant pastoviam keliamosios jgos koeficientui. Taiau tokios spirals nra optimalios, t.y., tokia spirals charakteristika neparodo ryio tarp posvyrio kampo ir skrydio greiio, kuris utikrint minimal emjimo greit, esant duotam spirals spinduliui. Optimalios spirals spindul, kuris atitinka duotam poliars takui galima apskaiiuoti pagal formul (Wortmann 1963) ,

(7) ;

ia

sklandytuvo tiesaus skridimo greitis, kai keliamosios jgos koeficientas .

Minimalus emjimo greitis spiralje esant optimaliam spinduliui apskaiiuojamas pagal formul (Wortmann 1963) .
( )

(8)

Rezultatai Sklandytuvo LAK-19 spirali charakteristikos skaiiuojamos, kai sklandytuvo mas yra maksimali, t.y. kg. Skaiiavimai atliekami jros lygyje tarptautins standartins atmosferos kg/m3. slygomis, t.y. oro tankis

Sklandytuvo keliamosios ir pasiprieinimo jg koeficient nustatymui naudojama tiesaus skrydio greii poliar (Wende 2003) (1 pav.). 58

I grafiko matome, kad emjimo greitis Majant sklendimo greiiui iki emjimo greiio didjim.

m/s yra minimalus, kai sklendimo greitis m/s sklandytuvo emjimo greitis truput padidja, o

m/s. Tai yra maiausias galimas sklandytuvo emjimo greitis tiesiame skrydyje. sklendimo greiiui majant dar daugiau, sklandytuvas patiria smuk, todl grafike matome staig

V, m/s 20 0 0,5 1 25 30 35 40 45 50 55 60 65

Vs, m/s

1,5 2 2,5 3 3,5 Vs(V)

1 pav. emjimo greiio

priklausomyb nuo sklendimo greiio . and the air speed .

Fig. 1. The relation between the sink rate

2 pav. pavaizduota emjimo greiio jgos koeficientas

priklausomyb nuo spirals spindulio , kai keliamosios

yra pastovus ir atitinka maiausio emjimo greiio tiesaus skrydio metu . I grafiko (1 pav.) nustatyta, kad maiausias emjimo m/s. i reikm atitinka sklendimo greitis . Tai yra keliamosios jgos koeficiento maiausias. m/s.

keliamosios jgos koeficient greitis tiesiame skrydyje yra

Pagal pateikt keliamosios jgos koeficiento formul (1) gauname, kad toks sklendimo greitis atitinka keliamosios jgos koeficient reikm, kai sklandytuvo emjimo greitis

59

80 0,6

100

120

140

R, m 160

180

200

220

240

0,8
1

Vsc, m/s

1,2 1,4 1,6 1,8 2 Cl = 1.0203

2 pav. emjimo greiio

priklausomyb nuo spirals spindulio , kai keliamosios jgos koeficientas and the radius of the spiral , when the lift coefficient

yra pastovus.

Fig. 2. The relation between the sink rate

is constant.

70 0,5

80

90

100

110

120

R, m 130 140

150

160

170

180

190

200

1,5

Vsc, m/s

2,5

1.26247 1.20758

3,5

1.1562 1.10803 1.06281

4,5

1.0203

3 pav. emjimo greiio

priklausomyb nuo spirals spindulio , kai keliamosios jgos koeficientai and the radius of the spiral , when the lift coefficients

yra pastovs. are constant.

Fig. 3. The relation between the sink rate

3 pav. pavaizduota emjimo greiio jgos koeficientai kamp

priklausomoyb nuo spirals spindulio , kai keliamosios

yra pastovs. Spirals spindulys mainamas didinant sklandytuvo posvyrio m/s. Kai spirals spindulys padidinamas , ir yra lygus 60

. I grafiko matome, kad esant spirals spinduliui 74 m, maiausias emjimo greitis , ir yra lygus

pasiekiamas, kai

iki 82 m, tai maiausias emjimo greitis pasiekiamas, kai

m/s. Spirals spinduliui padidjus iki 100 m, optimaliausias keliamosios jgos koeficientas yra , o emjimo greitis yra lygus nuo keliamosios jgos koeficiento m/s. emjimo greiio priklausomyb

, kai spirali spinduliai

Cl 1,14

yra pastovs, parodyta 4 pav.

1
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 5,5 6 6,5 7 7,5 8

1,02

1,04

1,06

1,08

1,1

1,12

1,16

1,18

1,2

1,22

1,24

1,26

1,28

Vsc, m/s

R=74 m R=82 m R=100 m

4 pav. emjimo greiio

priklausomyb nuo keliamosios jgos koeficiento and the lift coefficient

, kai spirali spinduliai

pastovs.

Fig. 4. The relation between the sink rate

, when the radius of the spiral

is constant.

Didjant spirals spinduliui , kreivi, vaizduojani emjimo greiio keliamosios jgos koeficiento keliamosios jgos koeficiento

priklausomyb nuo ir

, maksimumo takai juda link maesni emjimo greiio

reikmi. Tai reikia, kad didinant spirals spindul reikia mainti

atakos kamp. Pastebtina tai, kad didjant spirals spinduliui, j vaizduojanio kreivs maksimumo tako aplinkoje esani gretim reikmi pokyiai yra maesni, t.y. didesnis keliamosios jgos koeficiento pokytis lemia maesn emjimo greiio pokyt. Tai matyti i kreivi m, bei

m, kurios virn yra daug ploktesn. Tai labai aktualu sukantis spiralse, nes maiausio emjimo greiio ilaikymas reikalauja daug dmesio i piloto. 5 pav. pavaizduota emjimo greii kreivi pastovios, gaubianioji kreiv emjimo greitis , kai keliamosios jgos koeficiento reikms

. 6 pav. atskirai parodyta gaubianioji kreiv. Maiausias

apskaiiuotas pagal formul (8). Tai kreiv rodanti maiausi emjimo reikm. emjimo greiio pokytis yra nedidelis, kai esant maesniam u 170

greit, kai inoma konkreti spirals spindulio spirals spindulio m, minimalaus emjimo greiio

reikms siekia 170 m ir daugiau, taiau spinduliui

reikms didja spariau. Pastebtina, kad iame grafike (6

pav.), skirtingai nei aukiau esaniuose grafikuose, vienoje kreivje vertinti skirtingi keliamosios 61

jgos koeficientai greit

. Todl pasinaudojus iuo grafiku galima nustatyti, kok maiausi emjimo

galima pasiekti sukantis tam tikro spindulio spiralje. Konkreius grafiko takus

atitinkanios reikms pateiktos lentelje 1. Kaip matome i lentels, didinant spirals spindul , o kartu mainant sklandytuvo posvyrio kamp , maja reikiamas sklendimo greitis maiausias emjimo greitis .
R, m 130 140

bei

70
0,5

80

90

100

110

120

150

160

170

180

190

200

1,5 1.26247

Vsc, m/s

2,5

1.20758
1.1562

3,5

1.10803 1.06281 1.0203

4,5

Vscmin

5pav. emjimo greiio priklausomyb nuo spirals spindulio , kai keliamosios jgos koeficientai kreivi gaubianioji maiausias emjimo greitis . Fig. 5. The relation between the sink rate envelope of the curves minimal sink rate and the radius of the spiral , when the lift coefficients .

pastovs, bei

are constant, and the

62

1 lentel. Optimalios spirals parametrai. Table 1. The parameters of optimal spiral.

, m/s 1,26247 1,23457 1,20758 1,18147 1,1562 1,13173 1,10803 1,08507 1,06281 1,04123 42,5 40,7 38,4 39,1 37,9 34,1 32,2 29,6 28,5 28,1

, m/s 7,25 4,74 3,17 2,82 2,17 1,38 1,06 0,77 0,67 0,61
R, m 130 140

, laipsniai 69,0 66,5 62,7 63,1 60,5 51,7 44,7 30,4 19,3 6,5

m 70,7 73,6 77,6 79,1 82,8 93,7 106,9 151,6 236,8 705,6

70 0,5

80

90

100

110

120

150

160

170

180

190

200

1,5

Vsc, m/s

2,5

3,5 Vscmin

4,5

6 pav. Minimalaus emjimo greiio

priklausomyb nuo spirals spindulio . and the radius of the spiral .

Fig. 6. The relation between the minimal sink rate

Ivados 1. I tiesaus skrydio bandym metu gaut duomen sklendimo greiio nustatytas skrydio spirale maiausias galimas emjimo greitis 2. Majant spirals spinduliui maiausias emjimo greitis didja. 3. Majant spirals spinduliui reikia skristi didesniu atakos kampu. 63 ir emjimo greiio sklandytuvui LAK-19.

4. Kiekvienam spirals spinduliui yra optimalus posvyrio kampas ir sklendimo greitis. Literatra CS-22 Certification Specifications for Sailplanes and Powered Sailplanes. Brussels: European aviation safety agency. 2003. MacCready, P. B. 1961. Improving thermal soaring flight techniques, Soaring Dec: 6-11. Saarlas, M. 2007. Aircraft performance. Hoboken, NJ: John Wiley & Sons, Inc. 282 p. ISBN 978-0470-04416-2. Sailplane LAK-19 Flight manual. Prienai: Sportin aviacija. 2006. Thomas, F. 1999. Fundamentals of sailplane design. Translated by J. Milgram. 3rd ed. Silver Spring: The college park press. 286 p. ISBN 978-0966-95-530-9. Wende, G.; Ptzold, F. 2003. Ergebnisse der Flugleistungsvermessung 2002/2003. Braunschweig: Technische Universitt Braunschweig. Wortmann, F. X.; Schwoerer, K. 1963. Einfluss der Profilpolaren auf die Flugleistungen von Segelflugzeugen, Aero-Revue 9: 527-531. RESEARCH OF THE SAILPLANE FLIGHT IN THE SPIRAL, USING THE DATA OF THE EXPIREMENT OF THE STRAIGHT FLIGHT V. Portapas, E. Lasauskas Abstract The research of the flight of the sailplane LAK-19 circling in thermals. Graphs of the sink rate, when lift coefficients and radiuses of spirals are constant. The graph of the minimal sink rate, dependent on different lift coefficients and radiuses of spirals. Keywords: circling, lift coefficient, polar curve, sailplane, sink rate.

64

16-osios Lietuvos jaunj mokslinink konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis temin konferencija Proceedings of the 16th Conference for Junior Researchers Science Future of Lithuania

AVIACIJOS TECHNOLOGIJOS
2013 m. balandio 12 d. Vilnius 12 April, Vilnius, Lithuania

Aviacijos mechanika Aviation Mechanics

Sklandytuvo skrydio spirale tyrimas panaudojant skuri tinklelio metod

Vilius Portapas1, Eduardas Lasauskas2 Vilniaus Gedimino technikos universitetas E-mail: 1vilius.portapas@agst.vgtu.lt, 2eduardas.lasauskas@vgtu.lt Santrauka. Sklandytuvo skrydio spirale charakteristik tyrimas panaudojant skuri tinklelio metod. Nagrinjamos sklandytuvo LAK-19 skrydio spirale charakteristikos. Tiriama oro srauto, aptekanio sklandytuvo aerodinaminius pavirius, taka sklandytuvo skrydio spirale

charakteristikoms. Tyrimai atliekami programa XFLR5. Reikminiai odiai: atakos kampas, keliamosios jgos koeficientas, sklandytuvas, sklendimo charakteristikos, spiral, XFLR5. vadas Sklandytuvo skrydis spirale yra esminis sklendimo procesas, kurio metu sklandytuvas auktja skrisdamas spirale termike. Skridimas spirale yra ypatingas tuo, kad sklandytuvas yra pasvirs kampu, priklausaniu nuo spirals skersmens bei sklendimo greiio. is ypatumas reikia, kad to paties sparno galai pasiekia skirting greit oro srauto atvilgiu. Vidinis sparno galas oro srauto atvilgiu juda liau nei iorinis sparno galas. Todl keliamoji jga, generuojama to paties sparno skirtingose pusse sklandytuvo liemens atvilgiu, yra skirtinga. Tai sukelia papildom nepatogum sklandytuvo pilotui, nes vidinis sparnas jau ir taip yra pasvirs apai, o dar ats iranda ir papildomas keliamosios jgos momentas, kuris dar labiau veria sklandytuv svirti. Todl svarbu numatyti galim posvyrio tak oro srauto pasiskirstymui vir aerodinamini paviri bei tak sklandytuvo valdymui. Tai galima atlikti pasitelkus tam tikrus skaiiavimo metodus. Vienas toki metod yra skuri tinklelio metodas, kuris leidia paskaiiuoti sklandytuvo aerodinamini koeficient reikmes vairi skrydio fazi metu. Dar daugiau, io metodo pagalba vertin skirtingas aerodinamini koeficient reikmes, galime vertinti ir orlaiv veikiani jg momentus. Anksiau vertintos sklendimo spirale charakteristikos (Portapas ir Lasauskas, 2012) suteikia informacijos apie keliamosios jgos koeficient, posvyrio kamp bei sklendimo greit. Remiantis

65

iais duomenimis atlikti skaiiavimai programa XFLR5. Gautos iuos dydius atitinkanios atakos kampo bei aukio vairo atlenkimo kampo reikms. Tyrimo metodas Skaiiavimai atlikti programos XFLR5 pagalba. Pirmiausiai sukurtas sklandytuvo modelis pagal jo technines charakteristikas (Juoas, 2004). I bandym metu gaut duomen (Wende ir Ptzold, 2003) sudaryta emjimo greiio priklausomybs nuo sklendimo greiio poliar bei atitinkama poliar, sudaryta i programos pagalba atlikt skaiiavim gaut duomen. Jos palygintos grafikai. Btina paymti tai, kad programoje, paprastumo dlei, modeliuoti tik sklandytuvo aerodinaminiai paviriai, t. y. sparnas, kylis ir stabilizatorius. Todl reikia vertinti liemens pasiprieinimo nebuvim gautuose rezultatuose. Be anksiau mint poliari taip pat apskaiiuoti ir tam tikr posvyrio kamp atitinkani skrydio reim duomenys. (Deperrois, 2011): (1) laisvo kritimo pagreitis; sklendimo greitis; oro tankis;

Pirmiausiai apskaiiuojamas sklendimo greitis ia: :

, sklandytuvo mas;

sklandytuvo sparno plotas;

keliamosios jgos koeficientas. apskaiiuojamas remiantis formule: (2) pagal formul: (3)

Briamo apskritimo spindulys . Sukimosi sparta randama .

Toliau programa, panaudodama skuri tinklelio metod, apskaiiuoja atakos bei aukio vairo atlenkimo kampus. I ankstesnio tyrimo (Portapas ir Lasauskas, 2012) inome skrydio parametrus: keliamosios jgos koeficient, skrydio greit, emjimo greit, posvyrio kamp bei spirals spindul. Programoje uduodami tam tikri aukio vairo atlenkimo bei posvyrio kampai ir apskaiiuojami skrydio parametrai, kai iilginis momentas lygus . Lyginant ankstesnius rezultatus su gautais programos pagalba, nustatomos atakos bei aukio vairo atlenkimo kamp reikms.

66

Rezultatai Pirmiausia buvo palygintos emjimo greiio priklausomybs nuo sklendimo greiio poliars, nubrtos pagal bandym metu gautus duomenis bei pagal programins analizs duomenis (1 pav.).
V, m/s 20,0 0 0,5 1 1,5 2 2,5 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0 55,0 60,0 65,0

Vsc, m/s

Vsc(V)
3 3,5
1 pav. emjimo greiio priklausomybs nuo sklendimo greiio poliars. Fig. 1. The relation between the sink rate and the air speed.

Vsc(V)_VLM

Matyti, kad programos pagalba apskaiiuot skrydio charakteristik duomen poliar skiriasi nuo bandym metu gaut duomen poliars. Tai sietina su tuo, kad programins analizs metu nevertinama sklandytuvo liemens taka. Tai sumaina pasiprieinim, o kartu ir emjimo greit. Nepaisant i skirtum, sklendimo greitis, atitinkantis maiausi emjimo greit, skiriasi neymiai: sklendimo greitis atitinka bandym metu gaut maiausi emjimo greit, tuo tarpu sklendimo greitis atitinka programins analizs metu gaut maiausi emjimo greit, kuris yra lyginant su realiomis slygomis.

Taigi matome tai, kad poliars savo forma yra panaios, taiau dl liemens takos nebuvimo poliar yra pakilusi aukiau, t. y. atitinka maesnes emjimo greiio reikmes. Atlikus platesn modelio analiz, programa leidia vertinti orlaiv veikiant iilgin moment. is momentas ymimas kad . Programa automatikai yra nustatyta skaiiuoti tokius skrydio parametrus, bt lygus . Tai reikia, kad sklandytuvas ilaiko tam tikr uduot padt skersins aies

atvilgiu, jei kiti skrydio parametrai yra pastovs. iuo atveju nustatyta, kad tiesiame skrydyje , kai atakos kampas (2 pav.). 67

2 pav. Iilginio orlaiv veikianio momento koeficiento priklausomyb nuo atakos kampo. Fig. 2. The relation between the pitching moment coefficient and the angle of attack.

I grafiko matyti, kad pasiekus anksiau mint atakos kamp ir toliau j didinant, iilginio momento reikm tampa neigiama ir didja neigiama kryptimi. Toks neigiamas kreivs nuoulnumas reikia, kad orlaivis yra stabilus, t. y. didinant atakos kamp orlaivis stengiasi veikti atakos kampo mainimo kryptimi ir atvirkiai. Toliau pateikti duomenys (1 lentel), siejantys atitinkamus skrydio parametrus (Portapas ir Lasauskas, 2012) ir skrydio parametrus, gautus programins analizs metu (atakos kampas aukio vairo atlenkimo kampas ). ir

68

1 lentel. Skrydio optimaliu reimu parametrai. Table 1. The parameters of the optimal flight mode.

, m/s 1,26247 1,23457 1,20758 1,18147 1,1562 1,13173 1,10803 1,08507 1,06281 1,04123 42,5 40,7 38,4 39,1 37,9 34,1 32,2 29,6 28,5 28,1

, m/s 7,25 4,74 3,17 2,82 2,17 1,38 1,06 0,77 0,67 0,61

, laipsniai 69,0 66,5 62,7 63,1 60,5 51,7 44,7 30,4 19,3 6,5

m 70,7 73,6 77,6 79,1 82,8 93,7 106,9 151,6 236,8 705,6

, laipsniai 9,0 8,8 8,5 8,2 7,9 7,7 7,5 7,2 7,0 6,8

, laipsniai -10,3 -10,1 -9,8 -9,5 -9,3 -9,0 -8,8 -8,5 -8,4 -8,1

Kaip matome, kiekviena keliamosios jgos koeficiento reikm atitinka tam tikr atakos kampo bei aukio vairo atlenkimo reikm. Norint pasiekti maksimali keliamosios jgos koeficiento reikm, atakos kampas turi bti lygus , o aukio vairas turt bti atlenktas . Minusas reikias, kad galin aukio vairo briauna kyla vir, o priekin leidiasi emyn. iame skrydio reime pasiekiamas maiausias spirals spindulys. termik auktyneigio srauto greitis bna nuo iki (Lange, 1945). Norint

sklandytuvu kilti vir, sklandytuvo emjimo greitis turi bti maesnis nei auktyneigio srauto greitis. I lentels matyti, kad tokie greiiai pasiekiami, kai keliamosios jgos koeficientas yra ir maesnis. Atitinkamai atakos kampas turt bti turt bti maesnis u apie arba maesnis, o posvyrio kampas . Palaikant tokius skrydio parametrus briamos spirals spindulys bus

. Mainant atitinkamus parametrus spirals spindulys dids. Reikia paymti, kad

orlaivio parametrus yra sunku palaikyti, kai posvyrio kampas yra didelis. Todl bt protinga pasirinkti piloto patirt atitinkant posvyrio kamp, pvz.: kamp, spirals spindulys bus apie spirals spindulys bus apie ar . Pasirinkus posvyrio , emjimo greitis apie , emjimo greitis apie , taiau sklandytuvo posvyrio kamp, . domu tai, kad spirals . Palaikyti atakos kamp tokiu

valdymas ir skrydio parametr palaikymas bus paprastesnis. Pasirinkus spinduliui sumajus apie tredaliu, atakos kampas padidja tik sklandytuvo atakos kamp intervale tarp

tikslumu gana sudtinga ir reikalauja didelio meistrikumo lygio, todl galima teigti, kad parinkus ir bus sklendiama optimaliu reimu. 69

Ivados 1. 2. iame darbe inagrintos stabilumo skrydio metu savybs sklandytuvui LAK-19. Nustatyta, kad tiesaus skrydio metu iilginis momentas . 3. 4. Maksimal keliamosios jgos koeficient atitinka atakos kampas . Atsivelgiant daniausiai pasitaikanius termik auktyneigio srauto greiius nustatyta, kad ir . pastarajame punkte Nustatyta, kad aukio vairo atlenkimo kampas turt bti apie , kai atakos kampas

optimaliausias atakos kampas yra tarp 5. mintiems atakos kampams. Literatra

Deperrois, A., 2011. Analysis of foils and wings operating at low Reynolds numbers. Juoas, K., 2004. Sailplane flight manual. JSC Sportin aviacija, Prienai. Portapas, V., Lasauskas, E., 2012. Sklandytuvo skrydio spirale tyrimas, in: Lietuvos Jaunj Mokslinink Konferencijos Mokslas Lietuvos Ateitis 2012 Met Temins Konferencijos Aviacijos Technologijos Straipsni Rinkinys. Technika, Vilnius, p. 110. Wende, G., Ptzold, F., 2003. Ergebnisse der Flugleistungsvermessung 2002/2003. Technische Universitt Braunschweig, Braunschweig. RESEARCH OF THE SAILPLANE FLIGHT IN THE SPIRAL, USING THE VORTEX LATTICE METHOD V. Portapas, E. Lasauskas Abstract The research of the sailplane flight in the spiral, using the vortex lattice method. The influence of the airflow around the aerodynamical surfaces to the chracteristics of the flight in the spiral. The research is done using the software XFLR5. Keywords: angle of attack, glide characteristics, lift coefficient, sailplane, spiral, XFLR5.

70