Anda di halaman 1dari 32

Autentikas vertimas Vyriausybs kanceliarijos Administracijos departamentas

NEGALIJ TEISI KONVENCIJA


Preambul Valstybs, ios Konvencijos alys, a) prisimindamos, kad pagal Jungtini Taut Chartijoje tvirtintus principus visai moni giminei bdingai prigimtinis orumas ir vert, lygios ir neatimamos teiss sudaro laisvs, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrind; b) pripaindamos, kad Jungtins Tautos Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje ir tarptautiniuose mogaus teisi paktuose paskelb ir susitar, kad kiekvienas, nedarantbe joki iimi, turi teis visas iuose dokumentuose tvirtintas teises ir laisves; c) dar kart patvirtindamos vis mogaus teisi ir pagrindini laisvi visuotinum, nedalomum, tarpusavio priklausomum ir tarpusavio ry bei btinyb negaliesiems utikrinti galimyb visapusikai naudotis iomis teismis ir laisvmis be diskriminacijos; d) prisimindamos Tarptautin ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakt, Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt, Tarptautin konvencij dl vis form rasins diskriminacijos panaikinimo, Konvencij dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims, Konvencij prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim, Vaiko teisi konvencij, taip pat Tarptautin konvencij dl vis migruojani darbuotoj ir j eimos nari teisi apsaugos; e) pripaindamos, kad negalumo svoka yra vis dar pltojama ir kad negalumas atsiranda dl asmen, turini sveikatos sutrikim, ir poirio bei aplinkos sudarom klii sveikos, trukdanios tokiems asmenims visapusikai ir veiksmingai dalyvauti visuomenje lygiai su kitais asmenimis; f) pripaindamos princip ir politikos gairi, tvirtint Visuotinje veiksm programoje dl negalij ir Bendrosiose lygi galimybi teikimo negaliesiems taisyklse, svarb ir j tak nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu skatinant, rengiant ir vertinant politikos kryptisi, planus, programas ir veiksmus, kuriais toliau siekiama lygi galimybi negaliesiems, skatinimui, rengimui ir vertinimui nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu; g) pabrdamos su negalumu susijusi klausim kaip neatsiejamos dalies traukimosvarb atitinkamas tvarios pltros strategijas kaip neatsiejam dal traukti su negalumu susijusius klausimussvarb;

h) taip pat pripaindamos, kad bet kokio asmens diskriminacija dl jo negalumo yra mogaus prigimtinio orumo ir verts sumenkinimas; i) toliau pripaindamos negalij vairov; j) pripaindamos btinyb skatinti ir apsaugoti vis negalij, skaitant t, kuriems reikia daugiau paramos, mogaus teises; k) susirpinusios tuo, kad, nepaisant i vairi priemoni ir sipareigojim, negalieji ir toliau susiduria su dalyvavimo visuomenje kaip lygiateisiai jos nariai klitimis ir j mogaus teisi paeidimais visose pasaulio dalyse; l) pripaindamos tarptautinio bendradarbiavimo svarb negalij gyvenimo slyg gerinimo kiekvienoje valstybje, ypavis pirma besivystaniose valstybse, srityje; m) pripaindamos verting esam ir potencial negalij indl savo bendruomeni bendr gerov ir vairov ir kad galimybs negaliesiems visapusikai naudotis mogaus teismis ir pagrindinmis laisvmis suteikimo skatinimas ir visapusiko negalij dalyvavimo skatinimas leis sustiprinti j priklausymo visuomenei pojt ir labai paskatins didel mogikojo, socialinio ir ekonominio visuomens vystymosi paang bei skurdo panaikinim; n) pripaindamos negalij asmeninio savarankikumo ir nepriklausomumo, skaitant laisv rinktis, svarb; o) manydamos, kad negaliesiems turt bti suteikta galimyb aktyviai dalyvauti sprendim dl politikos krypi ir program, skaitant tas, kurios yra tiesiogiai su jais susijusios, primimo procesuose; p) susirpinusios sudtingomis slygomis, su kuriomis susiduria negalieji, patiriantys vairi ar sunkesni form diskriminacijos form dl rass, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini ar kitoki sitikinim, nacionalins, etnins, socialins ar autochton kilms, turtins padties, gimimo, amiaus ar kitokio statuso; q) pripaindamos, kad negalioms moterims ir mergaitms tiek namuose, tiek u nam rib danai kyla didesnis smurto, sualojim ar prievartos pavojus, taip pat pavojus susidurti su atsainiu ar aplaidiu poiriu, netinkamu elgesiu ar inaudojimu; r) pripaindamos, kad negaliems vaikams turi bti suteiktos galimybs lygiai su kitais vaikais visapusikai naudotis mogaus teismis ir pagrindinmis laisvmis, ir primindamos sipareigojimus ioje srityje, kuriuos prisim valstybs, Vaiko teisi konvencijos dalyvs; s) pabrdamos btinyb atsivelgti lyi aspekt imantis dedant visas pastangas, kai siekiama skatinti visapusik negalij mogaus teisi ir pagrindini laisvi gyvendinim; t) pabrdamos, kad dauguma negalij gyvena skurdo slygomis, ir iuo poiriu pripaindamos itin svarb poreik sprsti skurdo neigiamo poveikio negaliesiems problem; u) atsivelgdamos tai, kad taikos ir saugumo slygos, grindiamos visiku Jungtini Taut Chartijoje tvirtint tiksl ir princip paisymu ir galiojani dokument

mogaus teisi srityje laikymusi, yra btinos siekiant suteikti visik apsaug negaliesiems, ypa vis pirma ginkluot konflikt ir usienio okupacijos metu; v) pripaindamos fizins, socialins, ekonomins ir kultrins aplinkos, sveikatos ir vietimo, informacijos ir ryi prieinamumo svarb sudarant negaliesiems galimybes visapusikai naudotis visomis mogaus teismis ir pagrindinmis laisvmis; w) suvokdamos, kad kiekvienas asmuo, turintis pareig kitiems asmenims ir bendruomenei, kuriai jis ar ji priklauso, privalo siekti, kad bt skatinamos ir bt paisoma Tarptautinje mogaus teisi chartijoje pripaint teisi; x) sitikinusios, kad eima yra prigimtinis ir pagrindinis visuomens vienetas ir ji turi teis, kad j gint visuomen ir valstyb, ir kad negaliesiems ir j eimos nariams turt bti utikrinta btina apsauga ir parama, kad eimos galt prisidti prie visapusiko ir lygiateisio negalij naudojimosi teismis; y) sitikinusios, kad viena visaapimanti tarptautin konvencija, skirta skatinti ir apsaugoti negalij teismses ir orumui skatinti ir apsaugoti, reikmingai prisids, kad bt itaisyta labai nepalanki negalij socialin padtis, ir skatins j lyg dalyvavim pilietinje, politinje, ekonominje, socialinje ir kultrinje srityse tiek besivystaniose, tiek isivysiusiose valstybse, s u s i t a r : 1 straipsnis Tikslas ios Konvencijos tikslas skatinti, apsaugoti ir utikrinti vis negalij visapusik ir lygiateis naudojimsi visomis mogaus teismis ir pagrindinmis laisvmis, taip pat skatinti pagarb i asmen prigimtiniam orumui. Prie Negalinegalij priskiriamieji tokie asmenys, kurie turintys ilgalaiki fizini, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikim, kurie sveikaudami su vairiomis klitimis gali trukdyti iems asmenims visapusikai ir veiksmingai dalyvauti visuomenje lygiai su kitais asmenimis. 2 straipsnis Apibrtys ioje Konvencijoje: bendravimas kalb, tekst, Brailio rato, taktilinio bendravimo, ramen, prieinam multimedijos priemoni, taip pat raytins mediagos, priemoni naudojimas, paprastos kalbos vartojimas, skaitov paslaugos, patobulint ir alternatyvi bendravimo bd, priemoni ir form naudojimas, prieinamas informacijos ir ryi technologijas; stambi garsini taip pat skaitant

kalba nekamoji ir gest kalba, taip pat kitos ne nekamosios kalbos formos;

diskriminacija dl negalumo bet koks iskyrimas, atstmimas ar apribojimas dl negalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dl kuri pabloginamas ar paneigiamas vis mogaus teisi ir pagrindini laisvi pripainimas, gyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinje, ekonominje, socialinje, kultrinje, pilietinje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima vis form diskriminacij, skaitant atsisakym tinkamai pritaikyti slygas; tinkamas slyg pritaikymas btini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymasi, dl kuri nepatiriama neproporcinga ar nepagrsta nata ir kuri reikia konkreiu atveju siekiant utikrinti negaliesiems galimyb naudotis visomis mogaus teismis ir pagrindinmis laisvmis lygiai su kitais asmenimis ar galimyb gyvendinti ias teises ir laisves; universalus dizainas gamini, aplinkos, program ir paslaug, skirt naudoti visiems monms kuo platesniu mastu, dizainas, kai nra pritaikymo ar specializuoto dizaino btinybs. Universalus dizainas taip pat reikia pagalbinius renginius, skirtus konkreioms negalij grupms, kai tai yra btina. 3 straipsnis Bendrieji principai ios Konvencijos principai: a) pagarbos asmens prigimtiniam orumui, savarankikumui, skaitant laisv rinktis, ir nepriklausomumui; b) nediskriminavimo; c) visapusiko ir veiksmingo dalyvavimo ir integravimo traukimo visuomen; d) pagarbos negali asmen skirtumams ir j, kaip moni vairovs ir monijos dalies, pripainimo; e) lygi galimybi; f) prieinamumo; g) vyr ir moter lygybs; h) pagarbos besivystantiems negali vaik gebjimams ir pagarbos negali vaik teisei isaugoti savo tapatyb. 4 straipsnis Bendri sipareigojimai 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, sipareigoja utikrinti ir skatinti visapusik vis negalij vis mogaus teisi ir pagrindini laisvi gyvendinim be jokios diskriminacijos dl negalumo. iuo tikslu valstybs, ios Konvencijos alys, sipareigoja:

a) imtis vis statym leidybos, administracini ir kitoki priemoni, kad bt gyvendintos ios Konvencijos pripaintos teiss; b) imtis vis atitinkam priemoni, skaitant statym leidybos priemones, kad bt pakeisti ar panaikinti galiojantys statymai, kiti teiss aktai, paproiai ir praktika, diskriminuojantys negaliuosius; c) atsivelgti negalij mogaus teisi apsaug ir skatinim visose politikos srityse ir programose; d) nesiimti joki veiksm ar praktikos, kurie bt nesuderinami su ia Konvencija, ir utikrinti, kad valstybs valdios institucijos ir staigos veikt pagal ios Konvencijos nuostatas; e) imtis vis atitinkam priemoni, skirt paalinti bet kokio asmens, organizacijos ar privai moni taikom diskriminacij dl negalumo; f) imtis arba skatinti imtis mokslini tyrim ir taikomosios veiklos universalaus dizaino preki, paslaug, rangos ir priemoni, apibrt ios Konvencijos 2 straipsnyje, srityje, kuri pritaikymui specialiesiems negalij poreikiams bt btinas maiausias manomas pritaikymas maiausiomis snaudomis, skatinti toki preki, paslaug, rangos ir priemoni prieinamum ir naudojim, taip pat remti universalaus dizaino idj rengiant standartus ir gaires; g) imtis arba skatinti imtis mokslini tyrim ir taikomosios veiklos nauj technologij srityje, skaitant informacijos ir ryi technologijas, mobilum palengvinanias priemones, prietaisus ir pagalbines technologijas, tinkamas negaliesiems, taip pat skatinti j prieinamum ir naudojim, teikiant pirmenyb technologijoms u prieinam kain; h) teikti prieinam informacij negaliesiems apie mobilum palengvinanias priemones, prietaisus ir pagalbines technologijas, skaitant naujsias technologijas, taip pat apie kitokias pagalbos formas, pagalbines paslaugas ir priemones; i) skatinti su negaliaisiais dirbani specialist ir personalo mokym ios Konvencijos pripastam teisi srityje, kad bt geriau teikiama pagalba ir paslaugos, kurias garantuoja ios teiss. 2. Ekonomini, socialini ir kultrini teisi srityje kiekviena valstyb, ios Konvencijos alis, sipareigoja maksimaliai kuo geriau panaudodama savo turimus iteklius ir prireikus bendradarbiaudama tarptautiniu lygiu imtis vis priemoni, kad nuosekliai pasiekt i teisi visik gyvendinim, nepaeisdama t ioje Konvencijoje tvirtint sipareigojim, kurie pagal tarptautin teis yra taikomi tiesiogiai. 3. Rengdamos ir gyvendindamos teiss aktus ir politikos strategijas, skirtas gyvendinti i Konvencij, ir priimdamos kitokius sprendimus negalij klausimais, valstybs, ios Konvencijos alys, sipareigoja glaudiai bendradarbiauti su negaliaisiais, skaitant negalius vaikus, ir aktyviai juos traukti per jiems atstovaujanias organizacijas. 4. N viena ios Konvencijos nuostata neturi takos jokioms nuostatoms, kurios leidia geriau gyvendinti negalij teises ir kurios gali bti tvirtintos valstybs, ios Konvencijos alies, teisje arba tai valstybei galiojaniose tarptautins teiss nuostatose. Negali bti daroma joki mogaus teisi ir pagrindini laisvi, pripastam ar

galiojani bet kurioje valstybje, ios Konvencijos alyje, pagal statym, konvencijas, taisykles ar paproius, apribojim ar nukrypim nuo j, remiantis tuo, kad i Konvencija nepripasta toki teisi ar laisvi ar kad ji pripasta jas maesniu mastu. 5. ios Konvencijos nuostatos be joki apribojim ar iimi taikomos visoms federacini valstybi sudedamosioms dalims. 5 straipsnis Lygyb ir nediskriminavimas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta, kad prie statym visi asmenys yra lygs ir lygs pagal statym, taip pat turi teis lygiavert statymo apsaug ir teis vienodai naudotis statymo teikiamomis galimybmis be jokio diskriminavimo. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, draudia bet kok diskriminavim dl negalumo ir garantuoja negaliesiems vienod ir veiksming teisin apsaug nuo diskriminavimo dl bet kokios prieasties. 3. Siekdamos skatinti lygyb ir paalinti diskriminacij, valstybs, ios Konvencijos alys, imasi vis atitinkam veiksm, kad utikrint tinkam slyg pritaikym. 4. Konkreios priemons, kuri reikia, kad bt paspartinta ar pasiekta faktin negalij lygyb, pagal ios Konvencijos nuostatas nelaikomos diskriminacija. 6 straipsnis Negalios moterys 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta, kad negalios moterys ir mergaits patiria vairi form diskriminacij, ir dl to imasi priemoni, kad utikrint, jog negalios moterys ir mergaits visapusikai ir lygiomis teismis galt gyvendinti visas mogaus teises ir pagrindines laisves. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi vis atitinkam priemoni, kad utikrint visapusik moter vystymsi, padties gerinim ir suteikt joms daugiau teisi ir galimybi, kad garantuot joms ioje Konvencijoje tvirtint mogaus teisi ir pagrindini laisvi gyvendinim ir naudojimsi jomis. 7 straipsnis Negals vaikai 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi vis btin priemoni, kad utikrint negali vaik visapusik vis mogaus teisi ir pagrindini laisvi gyvendinim lygiai su kitais vaikais. 2. Visuose veiksmuose, atsivelgiama vaiko interesus. susijusiuose su negaliais vaikais, pirmiausia

3. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad negals vaikai turt teis laisvai reikti savo nuomon visais su jais susijusiais klausimais, kad j nuomon bt tinkamai atsivelgiama pagal j ami ir brandos lyg lygiai su kitais vaikais ir kad negaliems vaikams bt suteikiama atitinkama pagalba, atsivelgiant j negalumo lyg ir ami, siekiant, kad jie galt pasinaudoti minta teise. 8 straipsnis Visuomens vietimas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, sipareigoja imtis neatidliotin, veiksming ir atitinkam priemoni, kad: a) viest visuomen, taip pat ir eimos lygmeniu, negalij padties klausimais ir ragint gerbti negalij teises ir j orum; b) visose gyvenimo srityse kovot su stereotipais, prietarais ir ydinga praktika, susijusia su negaliaisiais, skaitant dl lyties ir amiaus; c) didint informuotum apie negalij gebjimus ir pasiekimus. 2. Priemons, kuri imamasi iuo tikslu, apima: a) veiksming visuomens informavimo kampanij inicijavim ir rengim siekiant: i) ugdyti supratingum negalij teisi atvilgiu; ii) skatinti teigiam suvokim apie negaliuosius ir didesn visuomens smoningum j atvilgiu; iii) skatinti negalij gdi, pasiekim ir gebjim pripainim ir j indlio darbo vietoje bei darbo rinkoje pripainim; b) pagarbos negalij teisms ugdym visais vietimo sistemos lygmenimis, skaitant visus vaikus nuo maens; c) vis visuomens informavimo priemoni raginim formuoti tok negalij vaizd, kuris bt suderinamas su ios Konvencijos tikslu; d) visuomens informavimo ir mokymo program, susijusi su negaliaisiais ir j teismis, rmim. 9 straipsnis Prieinamumas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, siekdamos, kad negalieji galt gyventi savarankikai ir visapusikai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkam priemoni, kad utikrint negaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizins aplinkos, transporto, informacijos ir ryi, skaitant informacijos ir ryi technologij bei sistem, taip pat kit visuomenei prieinam objekt ar teikiam paslaug prieinamum tiek

miesto, tiek kaimo vietovse. ios priemons, kurios apima prieinamumo klii ir trukdi nustatym ir paalinim, inter alia taikomos: a) pastatams, keliams, transporto priemonms ir kitokiems vidaus ir lauko objektams, skaitant mokyklas, bst, medicinos staigas ir darbo vietas; b) informacijos, ryi ir kitokioms tarnyboms, skaitant elektronines ir avarines tarnybas. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, taip pat imasi atitinkam priemoni, siekdamoskad: a) rengti ir skleisti visuomenei prieinam objekt ar jai teikiam paslaug prieinamumo btiniausius standartus ir gaires bei kontroliuoti, kaip jie vykdomigyvendinami; b) utikrinti, kad privaios mons, silanios visuomenei prieinamus objektus ar jai teikiamas paslaugas, atsivelgt visus negalij prieinamumo aspektus; c) apmokyti suinteresuotus asmenis prieinamumo sunkum, su kuriais susiduria negalieji, klausimais; d) pastatuose ir kituose visuomenei prieinamuose objektuose rengti enklus Brailio ratu ir kitomis aikiai perskaitomomis ir suprantamomis formomis; e) suteikti galimyb pasinaudoti vairi pagalbinink ir tarpinink paslaugomis, skaitant gidus, skaitovus ir profesionalius gest kalbos vertjus, kad sudaryt slygas patekti pastatus ir kitus visuomenei prieinamus objektus; f) skatinti kitokias atitinkamas pagalbos ir paramos negaliesiems formas, kad utikrint jiems galimyb gauti informacij; g) skatinti nauj informacijos ir ryi technologij ir sistem, taip pat ir interneto, prieinamum negaliesiems; h) ankstyvuoju etapu skatinti prieinam informacijos ir ryi technologij ir sistem projektavim, krim, gamyb ir platinim, kad ios technologijos tapt prieinamomis u maiausi manom kain. 10 straipsnis Teis gyvyb Valstybs, ios Konvencijos alys, dar kart patvirtina, kad kiekvienas mogus turi prigimtin teis gyvyb, ir imasi vis btin priemoni, kad utikrint galimyb negaliesiems lygiai su kitais asmenimis veiksmingai gyvendinti i teis. 11 straipsnis Pavojingos situacijos ir humanitarins krizs Valstybs, ios Konvencijos alys, laikydamosi savo sipareigojim pagal tarptautin teis, skaitant tarptautin humanitarin teis ir tarptautin mogaus teisi

teis, imasi vis btin priemoni, kad utikrint negalij apsaug ir saugum pavojingomis situacijomis, skaitant ginkluotus konfliktus, humanitarines krizes ir stichines nelaimes. 12 straipsnis Lygyb prie statym / ar tikrai taip??? 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, dar kart patvirtina, kad negalieji visais atvejais turi teis bti laikomi teiss subjektais lygyb prie statym, kad ir kur jie bt. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta, kad negalieji turi teisin subjektikum veiksnum lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. 3. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi atitinkam priemoni, kad suteikt negaliesiems galimyb pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti gyvendinant savo teisin subjektikumveiksnum. 4. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad visos priemons, susijusios su teisinio subjektikumo veiksnumo gyvendinimu, suteikt atitinkamas ir veiksmingas garantijas, siekiant ukirsti keli piktnaudiavimuiams pagal tarptautin mogaus teisi teis. Tokios garantijos privalo utikrinti, kad priemonmis, susijusiomis su teisinio subjektikumo veiksnumo gyvendinimu, bt paisoma asmens teisi, valios ir pageidavim, dl j neatsirast interes konfliktas ir nebt piktnaudiaujama taka, kad jos bt proporcingos ir pritaikytos su asmenius susijusioms aplinkybms, bt taikomos, kiek manoma, kuo trumpesn laik ir kad jas reguliariai perirt kompetentinga, nepriklausoma ir nealika institucija ar teismas. Garantijos turi bti proporcingos mastui, kuriuo tokios priemonis turi takos asmens teisms ir interesams mastui. 5. Valstybs, ios Konvencijos alys, laikydamosi io straipsnio nuostat, imasi vis atitinkam ir veiksming priemoni, kad utikrint negalij lygias teises nuosavybs teise turti turt ar j paveldti, tvarkyti savo finansinius reikalus ir turti vienodas galimybes su kitais asmenimis gauti banko paskolas, hipotekos ir kitoki form finansinius kreditus, ir utikrina, kad i negalij nebt savavalikai atimama j nuosavyb. 13 straipsnis Galimyb kreiptis teismTeis teisingum 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina veiksming negalij galimyb negaliesiems kreiptis teismteis teisingum lygiai su kitais asmenimis, skaitant per procesini ir pagal ami tinkam slyg sudarym, kad negaliesiems bt utikrinta galimybsudarytos slygos kaip tiesioginiams ir netiesioginiams dalyviams, tarp j ir kaip liudytojams, veiksmingai atlikti savo vaidmendalyvauti visuose teisiniuose procesiniuose santykiuose, skaitant ikiteismin tyrimo ir kitus parengtinius ikiteisminius gin nagrinjimo etapus.

10

2. Valstybs, ios Konvencijos alys, siekdamos padti utikrinti negaliesiems veiksming galimyb kreiptis teismteis teisingum, remia atitinkamus teisingumo vykdymo gyvendinimo ir utikrinimo sistemossrities darbuotoj, skaitant policijos ir kaljim darbuotojus, mokymus., skaitant policij ir kaljim darbuotojus. 14 straipsnis Asmens laisv ir saugumas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad negalieji lygiai su kitais asmenimis: a) gyvendint teis asmens laisv ir saugum; b) kad tokiems asmenims nebt neteistai ar savavalikai atimta laisv, kad bet koks j laisvs atmimas bt suderinamas su statymu ir kad laisvs atmimas jokiu bdu nebt teisinamas negalumu. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad jeigu negaliesiems bet kokio proceso pagrindu yra atimama laisv, jie lygiai su kitais asmenimis turt teis garantijas pagal tarptautin mogaus teisi teis ir su jais turi bti elgiamasi laikantis ios Konvencijos tiksl ir princip, skaitant tinkam slyg pritaikym. 15 straipsnis Teis nebti kankinamam ar nepatirti iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar nebti taip baudiamam 1. Niekas negali bti kankinamas ar su niekuo negali bti iauriai, nemonikai ar eminaniai elgiamasi ar taip baudiama. Ypa Vis pirma n su vienu asmeniu, be jo laisvo sutikimo, negali bti atliekami jokie medicinos ar moksliniai bandymai. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi vis veiksming statym leidybos, administracini, teismini ar kit priemoni, kad lygiai su kitais asmenimis ukirst keli negalij kankinimams ar iauriam, nemonikam ar eminaniam elgesiui su jais ar j tokiam baudimui. 16 straipsnis Laisv nebti inaudojamam, nepatirti smurto ir prievartos 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi vis atitinkam statym leidybos, administracini, socialini, vietimo ir kit priemoni, kad apsaugot negaliuosius tiek namuose, tiek u nam rib nuo bet kokios formos inaudojimo, smurto ir prievartos, taip pat dl aspekt, susijusi su lytimi. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, taip pat imasi vis atitinkam priemoni, kad ukirst keli vis form inaudojimui, smurtui ir prievartai, utikrindamos inter alia atitinkamos pagalbos ir paramos formas pagal lyt ir ami, negaliesiems ir j eimoms

11

bei juos slaugantiems asmenims, skaitant informacijos teikim ir vietim apie tai, kaip ivengti, atpainti ir praneti apie inaudojimo, smurto ir prievartos atvejus. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad apsaugos paslaugos bt teikiamos atsivelgiant ami, lyt ir negalumo pobd. 3. Valstybs, ios Konvencijos alys, siekdamos ukirsti keli vis form inaudojimuio, smurtuio ir prievartaios atsirastidimui, utikrina, kad nepriklausomos institucijos veiksmingai kontroliuot visas negaliesiems skirtas priemones ir programas. 4. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi vis atitinkam priemoni negalij, tapusi bet kokios formos inaudojimo, smurto ar prievartos aukomis, fizineis, painimo ir psichologineis bkleis atkurtirimui, reabilitacijai ir socialinei reintegracijai, skaitant apsaugos paslaug teikim. Toks bkls atkrimas ir reintegracija turi vykti aplinkoje, kuri gerint asmens sveikat, gerov, didint savigarb, orum ir savarankikum ir kurioje bt atsivelgta konkreius su lytimi ir amiumi susijusius poreikius. 5. Valstybs, ios Konvencijos alys, priima veiksmingus teiss aktus ir nustato politikos strategijas, skaitant teiss aktus ir politikos strategijas, kuriuose pagrindinis dmesys skiriamas moterims ir vaikams, kad utikrint negalij inaudojimo, smurto ir prievartos prie tokius asmenis atvej nustatym, ityrim ir prireikus patraukim atsakomybn u tokius veiksmus. 17 straipsni Asmens nelieiamumo apsauga Kiekvienas negalusis turi teis tai, kad lygiai su kitais asmenimis bt gerbiama jo ar jos teis kno ir psichin nelieiamum. 18 straipsnis Judjimo laisv ir pilietyb 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta negalij laisvo judjimo teis, laisv pasirinkti gyvenamj viet ir teis pilietyb lygiai su kitais asmenimis, skaitant utikrinim, kad: a) negalieji turt teis gyti ir pasikeisti pilietyb ir jiems nebt savavalikai ar dl negalumo atimta pilietyb; b) negaliesiems dl j negalumo nebt atimta galimyb gyti, turti ir panaudoti j pilietyb patvirtinanius dokumentus ar kitus j tapatybs dokumentus arba galimyb pasinaudoti atitinkamomis procedromis, pavyzdiui, imigracijos procedra, kuri gali prireikti, kad bt sudarytos slygos naudotis laisvo judjimo teise; c) negalieji galt be apribojim ivykti i alies, skaitant savo gimtj al; d) negaliesiems savavalikai ar dl negalumo nebt atimta teis sugrti savo valstyb.

12

2. Negals vaikai registruojami i karto jiems gimus ir nuo gimimo momento gyja teis vard, teis gyti pilietyb ir, kiek tai yra manoma, teis inoti, kas yra jo tvai, ir teis tv rpest. 19 straipsnis Gyvenimas savarankikai ir integracija trauktis bendruomen Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta vis negalij lygias teises gyventi bendruomenje, lygias galimybes su kitais rinktis ir imasi veiksming ir atitinkam priemoni, kad sudaryt slygas negaliesiems visapusikai gyvendinti i teis ir bti visikai integruotis trauktiemsais bendruomen bei dalyvauti joje, taip pat utikrint, kad: a) negalieji turt galimyb lygiai su kitais asmenimis pasirinkti savo gyvenamj viet ir t viet, kur jie nori gyventi ir su kuo, ir kad jie neprivalt gyventi konkreioje gyvenamojoje aplinkoje; b) negalieji turt galimyb pasinaudoti vairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis ir kitomis pagalbinmis bendruomenje teikiamomis paslaugomis, skaitant asmenin pagalb, btin padti gyventi ir integruotis bendruomen ir ukirsti keli izoliavimui ar atskyrimui nuo bendruomens; c) negaliesiems lygiai su kitais asmenimis bt suteikta galimyb naudotis bendruomenei skirtomis bendro naudojimo paslaugomis ir patogumais, kurie turi atitikti j poreikius. 20 straipsnis Asmens mobilumas Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi veiksming priemoni, kad utikrint, kuo kiek manoma savarankikesn negalij mobilum, skaitant ias priemones: a) sudaryti slygas negalij mobilumui tokiais bdais ir tokiu laiku, kuriuos jie patys pasirenka, ir u prieinam kain; b) sudaryti slygas negaliesiems gauti kokybikas mobilum palengvinanias priemones, renginius, pagalbines technologijas ir pagalbinink bei tarpinink pagalb, skaitant galimyb jais pasinaudoti u prieinam kain; c) organizuoti mobilumo gebjim mokym negaliesiems ir specializuotam personalui, dirbaniam su negaliaisiais; d) skatinti, kad mons, gaminanios mobilum palengvinanias priemones, renginius ir pagalbines technologijas, atsivelgt visus negalij mobilumo aspektus. 21 straipsnis Saviraikos laisv ir laisv reikti nuomon, galimyb gauti informacij

13

Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi vis atitinkam priemoni, skirt utikrinti, kad negalieji galt naudotis saviraikos laisve ir laisve reikti savo nuomon, skaitant laisv iekoti, gauti ir skleisti informacij ir idjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonmis, apibrtomis ios Konvencijos 2 straipsnyje, skaitant: a) plaiajai visuomenei skirtos informacijos teikim negaliesiems laiku, be papildomo mokesio, prieinama forma ir technologijomis, kurios atitikt skirting negalumo pobd; b) gest kalbos, Brailio rato, patobulint ir alternatyvi bendravimo bd, taip pat vis kit negalij pasirinkt prieinam bendravimo priemoni, bd ir form pripainim ir slyg juos naudoti oficialiuose santykiuose metu sudarym; c) privai moni, teikiani paslaugas visuomenei, skaitant internetu teikiamas paslaugas, raginim teikti informacij ir paslaugas negaliesiems prieinamomis ir tinkamomis formomis; d) visuomens informavimo priemoni, skaitant informacijos internetu teikjus, raginim padaryti savo paslaugas prieinamasomis negaliesiems; e) gest kalbos pripainim ir vartojimo skatinim. 22 straipsnis Privataus gyvenimo nelieiamumas 1. Negali bti savavalikai ar neteistai kiamasi n vieno negaliojo privat ar eimos gyvenim, negali bti paeistai toki asmen bsto nelieiamyb, susirainjimo ar kitoki form bendravimo slaptumas ar neteistai ksinamasi j garb ir reputacij, nepaisant tokio asmens gyvenamosios vietos ar gyvenimo slyg. Negalieji turi teis statymo apsaug nuo tokio kiimosi ar ksinimosi. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, lygiai su kitais asmenimis saugo negalij asmens, su sveikatos bkle ir reabilitacija susijusi duomen konfidencialum. 23 straipsnis Bsto ir eimos nelieiamumas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi veiksming ir atitinkam priemoni, kad paalint negalij diskriminavim visais klausimais, susijusiais su santuoka, eima, tvyste (motinyste) ir asmeniniais santykiais, lygiai su kitais asmenimis, siekdamos utikrinti, kad: a) bt pripainta vis negalij, kurie yra sukak santuokin ami, teis susituokti ir sukurti eim esant laisvam ir visikam asmen, kurie ketina susituokti, sutikimui; b) bt pripaintos negalij teiss laisvai ir atsakingai priimti sprendimus dl savo vaik skaiiaus ir j gimimo laikotarpi, taip pat teis gauti informacij pagal

14

ami, teis vietim reprodukcijos ir eimos planavimo klausimais ir bt suteiktos priemons, kurios leist jiems pasinaudoti iomis teismis; c) negalieji, skaitant vaikus, lygiai su kitais asmenimis isaugot savo vaisingum. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina negalij teises ir sipareigojimus, susijusius su globa, rpyba, vaikinimu ar panaiais institutais, jeigu tokios svokos yra nacionalins teiss aktuose; visais atvejais pirmenyb teikiama vaiko interesams. Valstybs, ios Konvencijos alys, teikia atitinkam pagalb negaliesiems, kai jie vykdo su vaik aukljimu susijusius sipareigojimus. 3. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad negaliems vaikams bt suteiktos lygios teiss, susijusios su eimos gyvenimu. Siekdamos gyvendinti ias teises ir ukirsti keli, kad negals vaikai nebt nuslpti, palikti, izoliuoti ir vengiama juos priirti, valstybs, ios Konvencijos alys, sipareigoja teikti ankstyv ir isami informacij, paslaugas ir param negaliems vaikams ir j eimoms. 4. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad vaikas nebt atskirtas nuo savo tv prie j vali, iskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos, kuri sprendimus gali perirti teismas, pagal galiojanius statymus ir procedras nusprendia, kad toks atskyrimas yra btinas dl vaiko interes. Vaikas jokiu bdu negali bti atskirtas nuo tv dl savo negalumo arba dl vieno ar abiej tv negalumo. 5. Tais atvejais, kai artimieji giminaiiai negali pasirpinti negaliu vaiku, valstybs, ios Konvencijos alys, deda visas pastangas, kad suteikt jam alternatyvi tolesns eils giminaii glob, o jeigu to nepavyksta padaryti vietos bendruomenje gyvenimo eimoje slygomis. 24 straipsnis Isilavinimasvietimas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta negalij teis moksl. Siekdamos gyvendinti i teis nediskriminuojant ir lygiomis galimybmis, valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina integracin traukj vis lygi vietim ir mokymsi vis gyvenim, kuriais bt siekiama: a) visapusikai ugdyti mogikj potencial ir orumo bei savigarbos pojtjausm?, taip pat didinti pagarb mogaus teisms, pagrindinms laisvms ir moni vairovei; b) suteikti negaliesiems galimyb ugdyti savo asmenyb, talentus ir krybikum, taip pat savo protinius ir fizinius gebjimus didiausiu manomu mastu; c) suteikti negaliesiems galimyb veiksmingai dalyvauti laisvos visuomens gyvenime. 2. gyvendindamos i teis, valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad:

15

a) negalieji dl savo negalumo nebt alinami i bendros vietimo sistemos ir negaliems vaikams nebt atimta galimyb gyti nemokam ir privalom pradin isilavinim arba vidurin isilavinim; b) negalieji turt galimyb gyti integracintraukj, kokybik ir nemokam pradin isilavinim ir vidurin isilavinim lygiai su kitais asmenimis tose bendruomense, kur jie gyvena; c) bt tinkamai pritaikytos slygos pagal asmens poreikius; d) negalieji gaut btin param bendroje vietimo sistemoje, siekiant sudaryti slygas j veiksmingam vietimui; e) aplinkoje, kuri geriausiai skatina akademin ir socialin vystymsi, bt teikiamos veiksmingos individualizuotos paramos priemons, suderinamos su visikos integracijos traukties tikslu. 3. Valstybs, ios Konvencijos alys, suteikia negaliesiems galimyb gyti gyvenimo ir socialinio vystymosi gdi, kad sudaryt slygas jiems visapusikai ir lygiai su kitais dalyvauti vietimo procese ir bendruomens gyvenime. iuo tikslu valstybs, ios Konvencijos alys, imasi atitinkam priemoni, tarp j: a) sudaryti slygas mokytis Brailio rato, kit specialiai pritaikyt rift, patobulint ir alternatyvi bendravimo ir orientavimo bd, priemoni ir form, sudaryti slygas gyti mobilumo gdi ir kit negalij teikiamai paramai ir mentori paslaugoms; b) sudaryti slygas mokytis gest kalbos ir skatinti kurij bendruomens kalbin identitet; c) utikrinti, kad neregi, kuri arba neregi ir kurneregi asmen, o ypa vis pirma tok negalum turini vaik, vietimas bt vykdomas vykt asmeniui tinkamiausiomis kalbomis, bendravimo bdais ir priemonmis ir aplinkoje, kuri geriausiai skatina akademin ir socialin vystymsi. 4. Kad Siekdamos padti utikrinti ios teiss gyvendinim, valstybs, ios Konvencijos alys, imasi atitinkam priemoni, kad darbint mokytojus, skaitant negalius mokytojus, mokanius gest kalb ir (arba) Brailio abcl, ir apmokyt visuose vietimo lygmenyse dirbanius specialistus ir personal. Toks mokymas turi apimti informavim apie negalum ir atitinkam patobulint ir alternatyvi bendravimo bd, priemoni ir form, vietimo metodikos ir mediagos naudojim, siekiant suteikti param negaliesiems. 5. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad negalieji turt galimyb gauti bendrj auktj isilavinim, profesin mokym, suaugusij mokym ir galimyb mokytis vis gyvenim j nediskriminuojant ir lygiai su kitais asmenimis. iuo tikslu valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad negaliesiems bt tinkamai pritaikytos slygos. 25 straipsnis Sveikata

16

Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta, kad negalieji turi teis aukiausi manom sveikatos lyg j nediskriminuojant dl negalumo. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi vis atitinkam priemoni, kad utikrint negalij galimyb gauti sveikatos paslaugas, atsivelgiant lyt, skaitant su sveikata susijusi reabilitacij. YpaPirmiausia valstybs, ios Konvencijos alys, sipareigoja: a) suteikti negaliesiems tokios pat pasilosasortimento, kokybs ir lygio nemokamas ar u prieinam kain sveikatos prieiros paslaugas ir programas, kurios teikiamos ar taikomos kitiems asmenims, skaitant seksualins ir reprodukcins sveikatos srities programas ir gyventojams skirtas visuomens sveikatos apsaugos programas; b) teikti ias sveikatos paslaugas, kurios yra btinos negaliesiems btent dl j negalumo, skaitant ankstyv diagnoz ir prireikus intervencij, ir paslaugas, skirtas, kuo labiau kiek manoma, sumainti tolesnio asmen, skaitant vaikus ir vyresnio amiaus mones, negalumo tikimyb ir ukirsti tam keli; c) teikti ias sveikatos paslaugas, kiek manoma, kuo ariau moni bendruomeni, taip pat ir kaimo vietovse; d) reikalauti, kad sveikatos prieiros specialistai teikt negaliesiems tokios pat kokybs paslaugas kaip ir kitiems asmenims, taip pat remiantis laisvu ir informacija pagrstu sutikimu, inter alia pleiant negalij inias apie mogaus teises, orum, savarankikum ir poreikius per mokymus ir priimant etinius valstybins ir privaios sveikatos prieiros standartus; e) udrausti negalij diskriminavim teikiant sveikatos draudimo paslaugas ir gyvybs draudimo paslaugas, jei toki draudimo r leidia nacionalin teis, ir pasirpinti, kad tokios paslaugos bt teikiamos siningai ir pagrstai; f) ukirsti keli diskriminuojaniamo pobdio atsisakymui dl negalumo teikti sveikatos prieir ar sveikatos paslaugas, tiekti maist ar skysius. 26 straipsnis Gebjim ir funkcij lavinimas ir reabilitacija 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi veiksming ir atitinkam priemoni, skaitant kit negalij teikiam param, kad negalieji galt gyti ir ilaikyti didiausi manom savarankikum, visikus fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebjimus, taip pat bt visikai integruoti traukti visas gyvenimo sritis ir jose dalyvaut. iuo tikslu valstybs, ios Konvencijos alys, organizuoja, stiprina ir pleia kompleksines gebjim ir funkcij lavinimo ir reabilitacijos paslaugas bei programas, ypa vis pirma sveikatos, uimtumo, vietimo ir socialini paslaug srities, taip, kad tokios paslaugos ir programos: a) prasidt kiek manoma kuo anksiau ir bt daugiadalykiudiscipliniu atskir asmen poreiki ir stiprij pusi vertinimu; pagrstos

b) skatint remt dalyvavim ir integracij traukt bendruomen, taip pat ir visuomen visais aspektais, bt savanorikos ir prieinamos negaliesiems, kiek manoma kuo ariau j bendruomeni, taip pat ir kaimo vietovse.

17

2. Valstybs, ios Konvencijos alys, remia pradinio ir tstinio specialist ir personalo, dirbani gebjim ir funkcij lavinimo bei reabilitacijos paslaug teikimo srityje, mokymo pltr. 3. Valstybs, ios Konvencijos alys, skatina pagalbini priemoni ir technologij, skirt negaliesiems ir susijusi su j funkcij ir gebjim lavinimu ir reabilitacija, prieinamum, naudojim ir inias apie juos. 27 straipsnis Darbas ir uimtumas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta negalij teis darb lygiai su kitais asmenimis; i teis apima teis galimyb usidirbti pragyvenimui i laisvai pasirinkto darbo ar i laisvai priimto darbo pasilymo darbo rinkoje ir darbo aplinkoje, kuri yra atvira, integruojanios trauki ir prieinama negaliesiems. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina ir skatina gyvendinti teis darb, skaitant teis darb t asmen, kurie tampa negalsiais dirbdami, imdamosi atitinkam priemoni, skaitant ir teiss akt primim, kuriomis inter alia bt: a) udrausta diskriminacija dl negalumo visais klausimais, susijusiais su visomis uimtumo formomis, skaitant darbinimo slygas, primim darb ir darb, darbo isaugojim, kilim tarnyboje ir saugias ir sveikas darbo slygas; b) lygiai su kitais asmenimis ginamos negalij teiss teisingas ir palankias darbo slygas, skaitant lygias galimybes ir vienod atlyginim u tokios pat verts darb, saugias ir sveikas darbo slygas, skaitant apsaug nuo priekabiavimo ir skund patenkinim; c) utikrinama, kad negalieji galt gyvendinti savo darbo ir profesini sjung teises lygiai su kitais asmenimis; d) negaliesiems suteikiama galimyb veiksmingai dalyvauti bendrose techninio ir profesinio orientavimo programose, darbinimo tarnybose ir profesiniameuose bei tstiniameuose mokymeuose; e) skatinamos negalij uimtumo galimybs ir kilimas tarnyboje darbo rinkoje, taip pat pagalba iekant, gaunant, ilaikant darb ir sugrtant darb; f) skatinamos savarankiko darbo, verslumo, kooperatyv pltros ir nuosavo verslo pradjimo galimybs; g) suteikiamos galimybs negaliuosius darbinti vieajame sektoriuje; h) skatinamas negalij darbinimas privaiajame sektoriuje, nustatant atitinkamas politikos kryptis ir priemones, kurios gali apimti pozityvi veiksm programas, paskatinimus ir kitokias priemones; i) utikrinta, kad negaliesiems darbo vietoje bt tinkamai pritaikytos slygos; j) skatinamas negalij darbo patirties gijimas atviros darbo rinkos slygomis; k) skatinama negalij profesin ir kvalifikacin reabilitacija, darbo viet isaugojimas ir sugrimo darb programos.

18

2. Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina, kad negalieji nebt laikomi vergijoje ar nelaisvi ir lygiai su kitais asmenimis bt apsaugoti nuo priveriamojo ar privalomojo darbo. 28 straipsnis Pakankamas gyvenimo lygis ir socialin apsauga 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta negalij teis pakankam gyvenimo lyg sau ir savo eimos nariams, skaitant pakankam maist, aprang ir bst, ir nuolatin gyvenimo slyg gerinim ir imasi atitinkam veiksm, kad utikrint ir skatint ios teiss gyvendinim nediskriminuojant dl negalumo. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta negalij teis socialin apsaug ir ios teiss gyvendinim nediskriminuojant dl negalumo ir imasi atitinkam priemoni, kad utikrint ir skatint ios teiss gyvendinim, skaitant ias priemones: a) utikrinti negalij lygias galimybes gauti var vanden ir utikrinti galimyb u prieinam kain gauti atitinkamas paslaugas, renginius ir kitoki pagalb, susijusi su negalij poreikiais; b) utikrinti negalij, ypa vis pirma negali moter ir mergaii bei negali vyresnio amiaus asmen galimyb dalyvauti socialins apsaugos programose ir skurdo mainimo programose; c) utikrinti skurde gyvenani negalij ir j eim galimyb gauti valstybs param, skirt apmokti su negalumu susijusiomsas ilaidomsas apmokti, skaitant pakankam mokym, konsultavim, finansin param ir laikin slaug; d) utikrinti negalij galimyb dalyvauti valstybs aprpinimo bstu programose; e) utikrinti negalij lygias galimybes pensij imokas ir programas. 29 straipsnis Dalyvavimas politiniame ir visuomens gyvenime Valstybs, ios Konvencijos alys, utikrina negaliesiems politines teises ir galimyb jas gyvendinti lygiai su kitais asmenimis ir sipareigoja: a) utikrinti, kad negalieji galt veiksmingai ir visapusikai dalyvauti politiniame ir visuomens gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, skaitant negalij teis ir galimyb balsuoti ir bti irinktiemsais inter alia: i) utikrinant, kad balsavimo procedros, patalpos ir mediaga bt atitinkamos, prieinamos ir jas bt galima lengvai suprasti ir naudoti; ii) apsaugant negalij teis rinkimuose ir vieuose referendumuose balsuoti slaptai be bauginimo, taip pat kandidatuoti rinkimuose, faktikai eiti pareigas ir atlikti

19

visas viesias funkcijas visais valdymo lygmenimis, prireikus sudarant jiems slygas naudotis pagalbinmis ir naujausiomis technologijomis; iii) utikrinant negalij, kaip rinkj, galimyb laisvai pareikti savo vali ir iuo tikslu prireikus j praymu leidiant kitam negaliojo pasirinktam asmeniui padti negaliajam balsuoti; b) aktyviai skatinti sudaryti slygas, kuriomis negalieji galt veiksmingai ir visapusikai dalyvauti valstybs valdyme nediskriminuojami ir lygiai su kitais asmenimis, ir skatinti juos dalyvauti valstybs gyvenime, skaitant: i) dalyvavim nevyriausybinse organizacijose ir asociacijose, kuri veikla susijusi su valstybs vieuoju ir politiniu gyvenimu, ir politini partij veikloje ir valdyme; ii) negalij organizacij sukrim ir dalyvavim jose, siekiant atstovauti negaliesiems tarptautiniu, nacionaliniu, region ir vietos lygmenimis. 30 straipsnis Dalyvavimas kultriniame gyvenime, aktyvus poilsis, laisvalaikis ir sportas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta negalij teis lygiai su kitais asmenimis dalyvauti kultriniame gyvenime ir imasi vis atitinkam priemoni, kad utikrint, jog negalieji: a) turt galimyb prieinamomis formomis pasinaudoti kultrine mediaga; b) turt galimyb prieinamomis formomis irti televizijos programas, filmus, teatro spektaklius ir dalyvauti kitokioje kultrinje veikloje; c) turt galimyb dalyvauti kultriniuose renginiuose ar gauti kultros paslaugas, pavyzdiui, teatr, muziej, kino, bibliotek ir turizmo paslaugas, ir, kiek tai yra manoma, turt galimyb lankyti paminklus ir nacionalines kultros vertybes. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi atitinkam priemoni, kad suteikt negaliesiems galimyb lavinti ir panaudoti savo krybines, menines ir intelektines galias ne tik j pai labui, bet ir visai visuomenei turtinti. 3. Valstybs, ios Konvencijos alys, imasi atitinkam veiksm pagal tarptautin teis, kad utikrint, jog statymuose dl intelektins nuosavybs apsaugos nebt nepagrst ar diskriminuojani klii negalij galimybei gauti kultrin mediag. 4. Negalieji lygiai su kitais asmenimis turi teis savo konkretaus kultrinio ir kalbinio tapatumo pripainim, skaitant gest kalb ir kurij kultr. 5. Siekdamos suteikti negaliesiems galimyb lygiai su kitais asmenimis dalyvauti rekreacinje, laisvalaikio ir sporto veikloje, valstybs, ios Konvencijos alys, imasi atitinkam priemoni, kad: a) skatinti ir raginti negaliuosius kiek manoma kuo plaiau tesniu mastu dalyvauti bendro profilio sporto veikloje visais lygmenimis;

20

b) utikrinti negalij galimyb organizuoti, pltoti ir dalyvauti jiems skirtoje sporto ir rekreacinje veikloje ir iuo tikslu skatinti atitinkam parengim, mokymus ir itekli suteikim lygiai su kitais asmenimis; c) utikrinti, kad negalieji turt galimyb patekti sporto, rekreacinius ir turizmo objektus; d) utikrinti, kad negals vaikai turt vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti aidimuose, rekreacinje, laisvalaikio ir sporto veikloje, skaitant toki veikl mokykl sistemoje; e) utikrinti, kad negalieji turt galimyb gauti paslaugas asmen, organizuojani rekreacin, turizmo, laisvalaikio ir sporto veikl. 31 straipsnis Statistika ir duomen rinkimas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, sipareigoja rinkti atitinkam informacij, skaitant statistinius ir tyrim duomenis, kad galt rengti ir gyvendinti politikos strategijas, skirtas iai Konvencijai gyvendinti. Tokios informacijos rinkimo ir saugojimo procesas turi: a) atitikti teisikai nustatytas garantijas, skaitant teiss aktus dl duomen apsaugos, siekiant utikrinti negalij privataus gyvenimo konfidencialum ir nelieiamum; b) atitikti tarptautiniu mastu pripaintas normas, skirtas apsaugoti mogaus teises ir pagrindines laisves bei etikos principus renkant ir panaudojant statistik. 2. Pagal io straipsnio reikalavimus surinkta informacija atitinkamai suriuojama ir panaudojama siekiant padti vertinti, kaip valstybs, ios Konvencijos alys, vykdo pagal i Konvencij prisiimtus sipareigojimus, taip pat tam, kad bt nustatytos ir paalintos klitys, su kuriomis negalieji susiduria gyvendindami savo teises. 3. Valstybs, ios Konvencijos alys, prisiima atsakomyb u toki statistini duomen skleidim ir utikrina, kad jie bt prieinami negaliesiems ir kitiems asmenimis. 32 straipsnis Tarptautinis bendradarbiavimas 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, pripasta tarptautinio bendradarbiavimo ir jo skatinimo svarb remiant nacionalines pastangas, skirtas gyvendinti ios Konvencijos tikslus ir udavinius, ir iuo tikslu imasi atitinkam ir veiksming priemoni tarp valstybi ir prireikus bendradarbiaudamos su atitinkamomis tarptautinmis ir regioninmis organizacijomis ir pilietine visuomene, ypa vis pirma su negalij organizacijomis. Tokios priemons galt inter alia apimti: a) utikrinim, kad tarptautinis bendradarbiavimas, skaitant tarptautines pltros programas, bt prieinamas negaliesiems ir juos trauktintegruot;

21

b) slyg stiprinti gebjimus sudarym ir gebjim stiprinimo rmim, skaitant abipus keitimsi ir dalijimsi informacija, patirtimi, mokymo programomis ir paangiausiais metodais; c) slyg bendradarbiauti tyrim srityje ir naudotis mokslo bei technikos iniomis sudarym; d) prireikus technins ir ekonomins pagalbos teikim, sudarant slygas naudotis ir keistis prieinamomis ir pagalbinmis technologijomis ir kitais bdais, taip pat technologij perdavimo bdu. 2. io straipsnio nuostatos nepaeidia kiekvienos valstybs, ios Konvencijos alies, pareigos vykdyti pagal i Konvencij prisiimtus sipareigojimus. 33 straipsnis Nacionalinis gyvendinimas ir kontrol 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, remdamosi savo organizacine sistema, paskiria vien ar kelias vyriausybs institucijas, galiotas klausimais, susijusiais su ios Konvencijos gyvendinimu, ir tinkamai apsvarsto galimyb vyriausybje sukurti ar paskirti koordinacin mechanizm, kad bt sudarytos slygos vairiuose sektoriuose ir vairiais lygmenimis imtis su tuo susijusi veiksm. 2. Valstybs, ios Konvencijos alys, pagal savo teisines ir administracines sistemas valstybje, ios Konvencijos alyje, ilaiko, stiprina, paskiria ar sukuria struktr, prireikus apimani vien ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti ios Konvencijos gyvendinim. Paskirdamos ar kurdamos tok mechanizm, valstybs, ios Konvencijos alys, atsivelgia principus, susijusius su nacionalini institucij, veikiani mogaus teisi apsaugos ir skatinimo srityje, statusu ir veikla. 3. Pilietin visuomen, ypa vis pirma negalieji ir jiems atstovaujanios organizacijos, visapusikai traukiami ir dalyvauja kontrols procese. 34 straipsnis Negalij teisi komitetas 1. steigiamas Negalij teisi komitetas (toliau Komitetas), atliksiantis toliau ivardytas funkcijas. 2. ios Konvencijos sigaliojimo dien Komitet sudaro dvylika ekspert. Kai Konvencija bus ratifikuota ar prie jos bus prisijungta dar eiasdeimt kart, prie Komiteto prisijungs dar ei nariai, ir i viso j sudarys atuoniolika nari. 3. Komiteto nariai pareigas atlieka patys, jie turi bti auktos morals ir j kompetencija bei patirtis turi bti pripaintos ios Konvencijos reglamentuojamoje srityje. Silydamos savo kandidatus, valstybs, ios Konvencijos alys, raginamos tinkamai atsivelgti ios Konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje tvirtint nuostat.

22

4. Komiteto narius renka valstybs, ios Konvencijos alys, atsivelgdamos teising geografin paskirstym, skirting civilizacijos form ir pagrindini teisini sistem atstovavim, tolyg lyi atstovavim ir ekspert su negalia dalyvavim. 5. Komiteto nariai renkami slaptu balsavimu valstybi, ios Konvencijos ali, konferencijos posdiuose i valstybi, ios Konvencijos ali, pasilyt savo piliei kandidat srao. Per iuos posdius, kuriuose kvorum sudaro du tredaliai valstybi, ios Konvencijos ali, Komitet irinktais laikomi tie asmenys, kurie gauna daugiausiai bals ir posdyje bei balsavime dalyvavusi valstybi, ios Konvencijos ali, atstov absoliui bals daugum. 6. Pirmieji rinkimai rengiami ne vliau kaip per eis mnesius nuo ios Konvencijos sigaliojimo dienos. Likus bent keturiems mnesiams iki kiekvien rinkim dienos Jungtini Taut Generalinis Sekretorius siunia valstybms, ios Konvencijos alims, laik, kuriuo jos raginamos per du mnesius pasilyti savo kandidatus. Tada Generalinis Sekretorius pagal abcl sudaro vis taip pasilyt asmen sra, nurodydamas juos pasiliusias valstybes, ios Konvencijos alis, ir sra pateikia valstybms, ios Konvencijos alims. 7. Komiteto nariai renkami ketveri met kadencijai. Tas pats narys kitai kadencijai gali bti perrinktas tik vien kart. Taiau per pirmuosius rinkimus irinkt ei nari kadencija baigiasi po dvej met; i karto po pirmj rinkim i ei nari vardus burt keliu irenka io straipsnio 5 dalyje minto posdio pirmininkas. 8. Kiti ei Komiteto nariai renkami per prastus rinkimus, vadovaujantis atitinkamomis io straipsnio nuostatomis. 9. Kai Komiteto narys mirta arba atsistatydina ar paskelbia, kad jis ar ji dl bet kurios kitos prieasties negali toliau eiti i pareig, tok nar pasiliusi valstyb, ios Konvencijos alis, likusiai kadencijos daliai skiria kit ekspert, turint btin kvalifikacij ir atitinkant io straipsnio atitinkamose nuostatose tvirtintus reikalavimus. 10. Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles. 11. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius parpina btin personal ir priemones, kad Komitetas galt veiksmingai atlikti savo funkcijas pagal i Konvencij, ir suaukia pirmj Komiteto susirinkim. 12. Generalins Asambljos sutikimu Jungtins Tautos pagal i Konvencij steigto Komiteto nariams moka atlyginim Asambljos nustatytomis slygomis, atsivelgus Komiteto sipareigojim svarb. 13. Komiteto nariai turi teis turti Jungtines Tautas komandiruotiems ekspertams suteikiamas lengvatas, privilegijas ir imunitetus, tvirtintus atitinkamuose Konvencijos dl Jungtini Taut privilegij ir imunitet skyriuose. 35 straipsnis Valstybi, ios Konvencijos ali, ataskaitos 1. Kiekviena valstyb, ios Konvencijos alis, per dvejus metus nuo ios Konvencijos sigaliojimo atitinkamai valstybei, ios Konvencijos aliai, dienos per

23

Jungtini Taut Generalin Sekretori teikia Komitetui isami priemoni, kuri buvo imtasi tos valstybs, ios Konvencijos alies, sipareigojimams pagal i Konvencij gyvendinti, ir iuo klausimu pasiektos paangos ataskait. 2. Po io laikotarpio valstybs, ios Konvencijos alys, bent kas ketveri metai ir kai to pareikalauja Komitetas teikia tolesnes ataskaitas. 3. Komitetas nustato gaires, reglamentuojanias toki ataskait turin. 4. Valstyb, ios Konvencijos alis, pateikusi Komitetui isami pirmin ataskait, savo vlesnse ataskaitose neprivalo kartoti pirmiau pateiktos informacijos. Valstybs, ios Konvencijos alys, yra raginamos apsvarstyti, kaip galima bt utikrinti, kad j ataskaitos Komitetui bt rengiamos atvirai ir skaidriai ir tinkamai atsivelgti ios Konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje tvirtint nuostat. 5. Ataskaitose gali bti nurodyti veiksniai ir sunkumai, turintys takos sipareigojim pagal i Konvencij vykdymo mastui. 36 straipsnis Ataskait svarstymas 1. Komitetas apsvarsto kiekvien ataskait ir pateikia, jo manymu, tinkamus silymus ir bendras rekomendacijas dl ataskaitos bei siunia juos atitinkamai valstybei, ios Konvencijos aliai. Valstyb, ios Konvencijos alis, gali atsakyti Komitetui, pateikdama jam savo pasirinkt informacij. Komitetas gali paprayti valstybi, ios Konvencijos ali, pateikti daugiau informacijos, turinios reikms ios Konvencijos gyvendinimui. 2. Jeigu valstyb, ios Konvencijos alis, gerokai vluoja pateikti ataskait, Komitetas gali praneti atitinkamai valstybei, ios Konvencijos aliai, kad jeigu ji nepateiks ataskaitos per tris mnesius nuo praneimo pateikimo dienos, ios Konvencijos gyvendinimo aplinkybes toje valstybje, ios Konvencijos alyje, bus btina itirti remiantis Komiteto turima patikima informacija. Komitetas pakvieia atitinkam valstyb, ios Konvencijos al, dalyvauti tokiame tyrime. Jeigu valstyb, ios Konvencijos alis, per mint trij mnesi termin pateikia atitinkam ataskait, taikomos io straipsnio 1 dalies nuostatos. 3. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius suteikia galimyb visoms valstybms, ios Konvencijos alims, susipainti su ataskaitomis. 4. Valstybs, ios Konvencijos alys, savo valstybse plaiai skelbia savo ataskaitas vieai ir sudaro galimybes susipainti su silymais ir bendromis rekomendacijomis dl toki ataskait. 5. Jeigu Komitetas mano, kad tai yra btina, jis iplatina valstybi, ios Konvencijos ali, ataskaitas Jungtini Taut specializuotoms agentroms, fondams ir programoms bei kitoms kompetentingoms institucijoms, kad atkreipt j dmes tokiose ataskaitose minimus praymus suteikti technin konsultacij ar param ar nurodymus, kad tokia konsultacija ar parama yra btina, kartu su Komiteto pastabomis ir rekomendacijomis (jei j buvo pateikta) dl toki praym ar nurodym.

24

37 straipsnis Valstybi, ios Konvencijos ali, ir Komiteto bendradarbiavimas 1. Kiekviena valstyb, ios Konvencijos alis, bendradarbiauja su Komitetu ir jo nariams padeda vykdyti j galiojimus. 2. Palaikydamas santykius su valstybmis, ios Konvencijos alimis, Komitetas tinkamai apsvarsto, kokiais bdais ir kokiomis priemonmis bt galima stiprinti nacionalinius gebjimus ios Konvencijos gyvendinimo srityje, taip pat ir pasitelkus tarptautin bendradarbiavim. 38 straipsnis Komiteto santykiai su kitomis struktromis Siekiant skatinti veiksming ios Konvencijos gyvendinim ir tarptautin bendradarbiavim ios Konvencijos reglamentuojamoje srityje: a) Jungtini Taut specializuotos agentros ir kitos institucijos turi teis bti atstovaujamos, kai yra svarstomi t ios Konvencijos nuostat, kurios patenka toki agentr ar institucij galiojim srit, gyvendinimo klausimai. Komitetas gali paprayti specializuot agentr ar kit kompetenting institucij, kurias, jo nuomone, btina paprayti, pateikti eksperto ivad Konvencijos gyvendinimo klausimu j atitinkam galiojim srityse. Komitetas gali silyti Jungtini Taut specializuotoms agentroms ir kitoms institucijoms pateikti ataskaitas dl Konvencijos gyvendinimo j veiklos srityse; b) vykdydamas savo galiojimus, Komitetas prireikus konsultuojasi su kitomis institucijomis, steigtomis pagal tarptautines mogaus teisi konvencijas, kad bt utikrintas j atitinkam ataskaitoms taikom gairi, taip pat j teikiam silym ir bendr rekomendacij nuoseklumas ir ivengta j funkcij dubliavimo ir sutapimo. 39 straipsnis Komiteto ataskaita Komitetas kas dveji metai apie u savo veikl atsiskaito Generalinei Asambljai bei Ekonominei ir socialinei tarybai ir, remdamasis i valstybi, ios Konvencijos ali, gautomis ir inagrintomis ataskaitomis ir informacija, gali teikti silymus ir bendras rekomendacijas. Tokie silymai ir bendros rekomendacijos traukiami Komiteto ataskait kartu su valstybi, ios Konvencijos ali, pastabomis, jei toki buvo pateikta. 40 straipsnis Valstybi, ios Konvencijos ali, konferencija 1. Valstybs, ios Konvencijos alys, reguliariai renkasi valstybi, ios Konvencijos ali, konferencij, kad aptart visus su ios Konvencijos gyvendinimu susijusius klausimus.

25

2. Jungtini Taut Generalinis Sekretorius suaukia valstybi, ios Konvencijos ali, konferencij ne vliau kaip per eis mnesius nuo ios Konvencijos sigaliojimo dienos. Tolesnius susirinkimus kas dveji metai aukia Jungtini Taut Generalinis Sekretorius arba jie aukiami valstybi, ios Konvencijos ali, konferencijos sprendimu. 41 straipsnis Depozitaras Jungtini Taut Generalinis Sekretorius yra ios Konvencijos depozitaras. 42 straipsnis Pasiraymas i Konvencij visos valstybs ir regionins integracijos organizacijos gali pasirayti Jungtini Taut bstinje Niujorke nuo 2007 m. kovo 30 d. 43 straipsnis Sutikimas dl privalomumo i Konvencija turi bti ratifikuota j pasiraiusi valstybi ir oficialiai patvirtinta Konvencij pasiraiusi regionini integracijos organizacij. Prie ios Konvencijos gali prisijungti bet kuri ios Konvencijos nepasiraiusi valstyb ar regionin integracijos organizacija. 44 straipsnis Regionins integracijos organizacijos 1. Regionin integracijos organizacija konkretaus regiono suvereni valstybi kurta organizacija, kuriai jos valstybs nars perdav kompetencij ios Konvencijos reglamentuojamais klausimais. Tokios organizacijos savo oficialaus patvirtinimo ar prisijungimo dokumentuose paskelbia savo kompetencijos ios Konvencijos reglamentuojamais klausimais mast. Vliau jos pranea depozitarui apie visus esminius j kompetencijos masto pasikeitimus. 2. ioje Konvencijoje vartojama svoka valstybs, ios Konvencijos alys apima ir tokias organizacijas pagal j kompetencij. 3. Visi regionins integracijos organizacijos deponuoti dokumentai pagal ios Konvencijos 45 straipsnio 1 dal ir 47 straipsnio 2 ir 3 dalis neskaiiuojami. 4. Regionins integracijos organizacijos savo kompetencijos srityse gali pasinaudoti savo teise balsuoti valstybi, ios Konvencijos ali, konferencijoje, ir jos turi tiek bals, kiek j valstybi nari yra ios Konvencijos alys. Tokia organizacija negali pasinaudoti savo teise balsuoti, jeigu kuri nors i jos valstybi nari pasinaudoja tokia savo teise, ir atvirkiai.

26

45 straipsnis sigaliojimas 1. i Konvencija sigalioja trisdeimt dien po dvideimtojo Konvencijos ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo. 2. Kiekvienai valstybei ar regioninei integracijos organizacijai, kuri ratifikuoja, oficialiai patvirtina Konvencij ar prie jos prisijungia po to, kai yra deponuojamas dvideimtasis io straipsnio 1 dalyje mintas dokumentas, i Konvencija sigalioja trisdeimt dien nuo tos dienos, kai tokia valstyb ar organizacija deponuoja mint savo dokument. 46 straipsnis Ilygos 1. Neleidiama daryti su ios Konvencijos objektu ir tikslu nesuderinam ilyg. 2. Padarytas ilygas galima bet kuriuo metu ataukti. 47 straipsnis Pakeitimai 1. Bet kuri valstyb, ios Konvencijos alis, gali silyti ios Konvencijos pakeitimus ir teikti juos Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Generalinis Sekretorius pranea valstybms, ios Konvencijos alims, apie visus pasilytus pakeitimus, praydamas jam praneti, ar jos pritaria, kad bt suaukta valstybi, ios Konvencijos ali, konferencija tokiems pasilymams apsvarstyti ir sprendimams dl j priimti. Jeigu per keturis mnesius nuo tokio praneimo dienos bent vienas tredalis valstybi, ios Konvencijos ali, pageidauja suaukti toki konferencij, Generalinis Sekretorius suaukia i Jungtini Taut globojam konferencij. Visus pakeitimus, u kuriuos balsavo dviej tredali konferencijoje dalyvavusi ir balsavusi valstybi, ios Konvencijos ali, dauguma, Generalinis Sekretorius teikia tvirtinti Generalinei Asambljai, o po tovliau priimti visoms valstybms, ios Konvencijos alims. 2. io straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka priimtas ir patvirtintas ios Konvencijos pakeitimas sigalioja trisdeimt dien nuo tos dienos, kai deponuot primimo dokument skaiius pasiekia du tredalius valstybi, pakeitimo primimo dien esani ios Konvencijos alimis, skaiiaus. Nuo tada pakeitimas kiekvienai atskirai valstybei, ios Konvencijos aliai, sigalioja trisdeimt dien nuo jos paios primimo dokumento deponavimo dienos. Pakeitimas yra privalomas tik toms valstybms, ios Konvencijos alims, kurios j prim. 3. Jeigu taip bendru sutikimu nusprendia valstybi, ios Konvencijos ali, konferencija, io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priimtas ir patvirtintas pakeitimas, iimtinai susijs su 34, 38, 39 ir 40 straipsniais, visoms valstybms, ios Konvencijos alims, sigalioja trisdeimt dien nuo tos dienos, kai deponuot primimo dokument

27

skaiius pasiekia du tredalius valstybi, kurios pakeitimo primimo dien esani yra ios Konvencijos alysimis, skaiiaus. 48 straipsnis Denonsavimas Valstyb, ios Konvencijos alis, gali denonsuoti i Konvencij, ratu praneusi apie tai Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Denonsavimas sigalioja prajus vieniems metams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok praneim. 49 straipsnis Prieinama forma ios Konvencijos parengtas tekstas turi bti prieinam form. 50 straipsnis Autentiki tekstai ios Konvencijos tekstai angl, arab, ispan, kin, prancz ir rus kalbomis yra autentiki. Tai patvirtindami, toliau nurodyti atitinkam Vyriausybi tinkamai galioti asmenys pasira i Konvencij.

Autentikas vertimas Vyriausybs kanceliarijos Administracijos departamentas

NEGALIJ TEISI KONVENCIJOS FAKULTATYVUS PROTOKOLAS

Valstybs, io Protokolo alys, s u s i t a r : 1 straipsnis 1. Valstyb, io Protokolo alis, (toliau alis) pripasta Negalij teisi komiteto (toliau Komitetas) kompetencij gauti ir svarstyti jo jurisdikcijai priskirt asmen ar j grupi (j vardu) pateiktus praneimus, kuriuose teigiama, kad ie asmenys tapo tos alies padaryto ios Konvencijos nuostat paeidimo aukomis. 2. Praneimai, susij su valstybe, ios Konvencijos alimi, kuri nra io Protokolo alis, Komitetui nesiuniami. 2 straipsnis Komitetas pripasta praneim nepriimtinu, jeigu: a) praneimas yra anoniminis; b) praneimu piktnaudiauta toki praneim pateikimo teise arba jis yra nesuderinamas su ios Konvencijos nuostatomis; c) Komitetas jau yra inagrinjs tok pat klausim arba is klausimas yra ar buvo nagrinjamas pagal kitoki tarptautinio tyrimo ar sureguliavimo procedr; d) nebuvo panaudotos visos prieinamos vidaus teisins gynybos priemons. i taisykl netaikoma, jeigu toki priemoni taikymas yra nepagrstai udelstas ar negalima tiktis j veiksmingo rezultato; e) jis yra akivaizdiai nepagrstas ar nepakankamai motyvuotas; arba kai f) faktai, kurie yra praneimo dalykas, atsirado iki io Protokolo sigaliojimo atitinkamai aliai dienos, nebent tokie faktai tssi po tos dienos. 3 straipsnis Pagal io Protokolo 2 straipsnio nuostatas Komitetas konfidencialiai pranea aliai apie visus jam pateiktus praneimus. Per eis mnesius valstyb, kuri buvo informuota, pateikia Komitetui raytinius paaikinimus ar pareikimus, kuriais

patikslinamas klausimas, ir gynybos priemones (jeigu toki yra numatyta), kuri galbt msi ta valstyb. 4 straipsnis 1. Bet kuriuo metu po praneimo gavimo ir prie priimdamas sprendim dl esms, Komitetas gali perduoti suinteresuotai aliai skubiai svarstyti praym, kad alis imtsi toki laikinj priemoni, kuri gali prireikti, kad bt ivengta galimos nepataisomos alos tariamo paeidimo aukai ar aukoms. 2. Jeigu Komitetas pasinaudoja savo diskrecija pagal io straipsnio 1 dal, tai nereikia, kad jis prim sprendim dl praneimo priimtinumo ar esms. 5 straipsnis Komitetas nagrinja pagal Protokol gautus praneimus udarame posdyje. Inagrinjs praneim, Komitetas siunia savo silymus ir rekomendacijas, jei toki bt, atitinkamai aliai ir praneim pateikusiam asmeniui. 6 straipsnis 1. Jeigu Komitetas gauna patikimos informacijos, kurioje nurodoma, kad alis iurkiai ar sistemingai paeidia ioje Konvencijoje tvirtintas teises, Komitetas pasilo iai aliai bendradarbiauti tiriant toki informacij ir iuo tikslu pateikti pastabas dl tokios informacijos. 2. Atsivelgs atitinkamos alies pateiktas pastabas, jeigu ji toki pateik, taip pat vis kit jo turim patikim informacij, Komitetas gali pavesti vienam ar keliems savo nariams atlikti tyrim ir skubiai pateikti Komitetui ataskait iuo klausimu. Pateisinamais atvejais ir jeigu alis sutinka, tyrimo tikslais gali bti apsilankyta jos teritorijoje. 3. Inagrinjs tokio tyrimo ivadas, Komitetas siunia ias ivadas atitinkamai aliai kartu su visomis pastabomis ir rekomendacijomis. 4. Atitinkama alis pateikia savo pastabas Komitetui per eis mnesius nuo Komiteto atsist ivad, pastab ir rekomendacij gavimo dienos. 5. Toks tyrimas atliekamas konfidencialiai ir visais procedros etapais siekiama, kad alis bendradarbiaut. 7 straipsnis 1. Komitetas gali pasilyti atitinkamai aliai savo ataskait pagal Konvencijos 35 straipsn traukti duomenis apie visas priemones, kuri buvo imtasi dl pagal io Protokolo 6 straipsn atliekamo tyrimo.

2. Prireikus Komitetas gali, pasibaigus 6 straipsnio 4 dalyje nustatytam ei mnesi terminui, pasilyti atitinkamai aliai pateikti jam informacij apie priemones, kuri i alis msi dl tokio tyrimo. 8 straipsnis Kiekviena alis, pasiraydama ar ratifikuodama Protokol ar prie jo prisijungdama, gali paskelbti, kad io Protokolo 6 ir 7 straipsniuose nustatytos Komiteto kompetencijos nepripasta. 9 straipsnis Jungtini Taut Generalinis Sekretorius yra io Protokolo depozitaras. 10 straipsnis Konvencij pasiraiusios valstybs ir regionins integracijos organizacijos Protokol gali pasirayti Jungtini Taut bstinje Niujorke nuo 2007 m. kovo 30 d. 11 straipsnis Protokolas turi bti ratifikuotas Konvencij ratifikavusi ar prie jos prisijungusi valstybi, kurios pasira Protokol. Jis turi bti oficialiai patvirtintas Konvencij oficialiai patvirtinusi ar prie jos prisijungusi regionini integracijos organizacij, kurios pasira Protokol. Prie io Protokolo gali prisijungti bet kuri Konvencij ratifikavusi, oficialiai patvirtinusi ar prie jos prisijungusi ir io Protokolo nepasiraiusi valstyb ar regionin integracijos organizacija. 12 straipsnis 1. Regionin integracijos organizacija konkretaus regiono suverenios valstybs kurta organizacija, kuriai jos valstybs nars perdav kompetencij ios Konvencijos ir io Protokolo reglamentuojamais klausimais. Tokios organizacijos savo oficialaus patvirtinimo ar ratifikavimo dokumentuose paskelbia savo kompetencijos ios Konvencijos ir io Protokolo reglamentuojamais klausimais mast. Vliau jos pranea depozitarui apie visus esminius j kompetencijos masto pasikeitimus. 2. iame Protokole vartojama svoka alys apima ir tokias organizacijas pagal j kompetencij. 3. Visi regionins integracijos organizacijos deponuoti dokumentai pagal 13 straipsnio 1 dal ir 15 straipsnio 2 dal neskaiiuojami. 4. Regionins integracijos organizacijos savo kompetencijos srityse gali pasinaudoti savo teise balsuoti ali konferencijos posdyje, ir jos turi tiek bals, kiek j valstybi nari yra io Protokolo alys. Tokia organizacija negali pasinaudoti savo teise balsuoti, jeigu kuri nors i jos valstybi nari pasinaudoja tokia savo teise, ir atvirkiai.

13 straipsnis 1. sigaliojus iai Konvencijai, is Protokolas sigalioja trisdeimt dien nuo deimto ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo dienos. 2. Kiekvienai Protokol ratifikuojaniai, oficialiai patvirtinaniai ar prie jo prisijungianiai valstybei ar regioninei integracijos organizacijai po to, kai yra deponuojamas deimtas toks dokumentas, is Protokolas sigalioja trisdeimt dien nuo tos dienos, kai valstyb ar organizacija deponuoja tok savo dokument. 14 straipsnis 1. Neleidiama daryti su io Protokolo objektu ir tikslu nesuderinam ilyg. 2. Padarytas ilygas galima bet kuriuo metu ataukti. 15 straipsnis 1. Bet kuri alis gali silyti io Protokolo pakeitimus ir teikti juos Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Generalinis Sekretorius pranea alims apie visus pasilytus pakeitimus, praydamas jam praneti, ar jos pritaria, kad bt suaukta ali konferencija tokiems pasilymams apsvarstyti ir sprendimams dl j priimti. Jeigu per keturis mnesius nuo tokio praneimo dienos bent vienas tredalis ali pageidauja suaukti toki konferencij, Generalinis Sekretorius suaukia i Jungtini Taut globojam konferencij. Visus pakeitimus, u kuriuos balsavo dviej tredali konferencijoje dalyvavusi ir balsavusi ali dauguma, Generalinis Sekretorius teikia tvirtinti Generalinei Asambljai, o po tovliau priimti visoms alims. 2. io straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka priimtas ir patvirtintas pakeitimas sigalioja trisdeimt dien nuo tos dienos, kai deponuot primimo dokument skaiius pasiekia du tredalius vis valstybi, kurios pakeitimo primimo dien esani yra alysimis, skaiiaus. Nuo tada pakeitimas kiekvienai atskirai aliai sigalioja trisdeimt dien nuo jos paios primimo dokumento deponavimo dienos. Pakeitimas yra privalomas tik toms alims, kurios j prim. 16 straipsnis alis gali denonsuoti Protokol, ratu praneusi apie tai Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui. Denonsavimas sigalioja prajus vieniems metams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tok praneim. 17 straipsnis io Protokolo parengtas tekstas turi bti prieinam form.

18 straipsnis io Protokolo tekstai angl, arab, ispan, kin, prancz ir rus kalbomis yra autentiki. Tai patvirtindami, toliau nurodyti atitinkam Vyriausybi tinkamai galioti asmenys pasira Protokol.