Anda di halaman 1dari 14

24 tema (2 paskutiniai klausimai) 10.

15 PRALEISTO STATYM NUSTATYTO TERMINO ATNAUJINIMO BYLOS Praleisto statym nustatyto termino atnaujinimo bylos - tai nauja ypatingosios teisenos byl kategorija. Aptariamos kategorijos bylas reikt labai aikiai skirti nuo CPK 73 straipsnyje suteikiamos galimybs atnaujinti teismo ar statymo praleist procesin termin (pvz., apeliaciniam skundui pateikti). Taigi iuo atveju kalbama tik apie galimyb atnaujinti praleist procesin termin. Mintu klausimu nra ikeliama atskira byla, o j daniausiai sprendia tas pats teismas, kuris nagrinja ar nagrinjo konkrei byl. Tuo tarpu ypatingja teisena sprendiama tik dl praleist materialij teisini termin atnaujinimo. Pareikimas atnaujinti statym nustatyt termin paduodamas tam apylinks teismui, kurio veiklos teritorijoje turi bti atliktas teisin reikm turintis veiksmas (CPK 576 str. 2 d.). Pareikime, be bendrj procesini dokument turiniui ir formai keliam reikalavim, turi bti nurodytos svarbios aplinkybs, dl kuri buvo praleistas statym nustatytas terminas, ir rodymai, patvirtinantys tas aplinkybes, taip pat nurodyta, kokiam tikslui pareikjui yra btina atnaujinti praleist termin. Atkreiptinas dmesys, kad negali bti atnaujinti statym nustatyti naikinamieji terminai. Jeigu pareikjas prao atnaujinti tok termin, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 punktu, turi atsisakyti priimti tok pareikim kaip nenagrintin teisme. Jeigu byloje, be pareikjo, dar yra suinteresuoti asmenys (o jie paprastai bus institucijos, atsisakanios atlikti vien ar kit teisin reikm turint veiksm), teismas turt pasilyti jiems pateikti atsiliepim pareikim. Kitu atveju pasirengimas teisminiam nagrinjimui yra visikai paprastas - teismas matydamas, kad pareikjo pateikt rodym pakanka, i karto skirs byl nagrinti teismo posdyje. Prieingu atveju jis priims nutart ir nustatys pareikjui termin papildomiems rodymams pateikti, nurodydamas konkreias aplinkybes, kurioms rodyti btina pateikti papildomus rodymus. Nustatomas terminas papildomiems rodymams pateikti turt baigtis dar iki paskirto teismo posdio.Pareikimas nagrinjamas odinio proceso tvarka ir dl jo nusprendiama teismo nutartimi. Atkreiptinas dmesys, kad paduodant atskirj skund gali bti skundiama tik nutartis, kuria atmetamas praymas atnaujinti termin. Taiau i norma taikytina tik kai byloje dalyvauja vienas pareikjas, o kit suinteresuot asmen nra. Byloje dalyvaujantys kiti suinteresuoti asmenys turi teis paduodami atskirj skund sksti ir nutart tenkinti praym, jeigu i paeidia j teises.

TEISMO LEIDIM IDAVIMO AR FAKT PATVIRTINIMO, TURTO ADMINISTRAVIMO, PAVELDJIMO PROCEDR TAIKYMO IR KITOS BYLOS, KURIOS PAGAL CIVILIN KODEKS IR KITUS STATYMUS NAGRINTINOS SUPAPRASTINTO PROCESO TVARKA

Taigi statymas, atsivelgdamas teismo vykdom apsaugin funkcij, suteik teisjui galimyb tam tikrais atvejais pasirinkti bylos nagrinjimo form ir tvark. Tai atitiko Europos Tarybos Ministr komiteto 1984 m. vasario 28 d. rekomendacij Nr. R (84) 5 valstybms - Tarybos narms savo statymuose suteikti teisjui teis atsivelgiant bylos pobd nusprsti, kaip - odiu ar ratu - bus nagrinjama byla ar bus naudojami abu bdai. Tokios bylos turi bti nagrinjamos labai greitai, paprastai atsivelgiant tik raytinius rodymus, todl statymas ir nustat, kad supaprastinto proceso tvarka praymai teisme turi bti inagrinti ne vliau kaip per penkias dienas nuo j primimo dienos (1964 m. CPK 312 33str. 2 d.). Teismo nutartis galjo bti skundiama tik apeliacine tvarka, o apeliacins instancijos teismo nutartis neskundiam (1964 m. CPK 31233str. 6 d.). 2003 m. sausio 1 d. sigaliojus naujajam CPK teismo leidim idavimo ar fakt patvirtinimo, turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo ir kit byl, kurios pagal CK ir kitus statymus nagrintinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinjimo tvark reglamentuoja CPK XXXIX skyrius. i byl procesin nagrinjimo tvarka, sigaliojus naujajam CPK, palyginti su 1964 m. CPK 33 4 skirsniu, i esms nepasikeit: naujovs apm tik rodinjimo priemones teismo leidim perleisti eimos turt, j keisti ar kitaip suvaryti teises j idavimo bylose (CPK 582 str. 4 d.); pagrindine bylos sprendimo forma 1

pasirinkta nutartis (CPK 582 str. 6 d.); atsisakyta nutari iduoti teismo leidim, patvirtinti faktus ar pareikimus perirjimo apeliacine tvarka galimybs (CPK 582 str. 6 d.). Kartu atkreiptinas dmesys, kad gino teisenos atveju irgi galimas supaprastintas procesas, t. y. dokumentinis procesas (CPK XXII sk.), teismo sakymo idavimo procedra (CPK XXIII sk.) ir ginai dl nedideli sum priteisimo (CPK XXXIV sk.). CPK 579 straipsnis sako, kad CPK XXXIX skyriaus tvarka nagrinjami CK nurodytais atvejais praymai iduoti teismo leidimus atlikti veiksmus, pareikim ar fakt patvirtinimo, turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprao sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) ir kiti klausimai, kurie pagal CK ir kitus statymus nagrintini supaprastinto proceso tvarka, nagrinjami iame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenurodo kitokios toki pareikim nagrinjimo tvarkos. I ios statymo normos turinio galima daryti ivad, kad ypatingosios teisenos atveju supaprastinto proceso tvarka gali bti nagrinjamos tokios bylos: 1) teismo leidim atlikti veiksmus idavimo; 2) pareikim ar fakt patvirtinimo; 3) turto administravimo procedr taikymo; 4) paveldjimo procedr taikymo; 5) kitos bylos, kurios pagal CK ir kitus statymus nagrintinos supaprastinto proceso tvarka. Praymas iduoti teismo leidim, patvirtinti pareikim ar fakt ir kiti praymai (pareikimai), nagrintini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareikjo gyvenamosios vietos ar buveins apylinks teismui (CPK 580 str. 1 d.). Praymas taikyti paveldjimo procedras paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylin ks teismui (CPK 580 str. 2 d.). Praymas dl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dl kilnojamojo daikto - pareikjo gyvenamosios vietos ar buveins apylinks teismui (CPK 580 str. 3 d.). Praym, paduodam paeidiant teritorinio teismingumo taisykl, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti kaip neteisminga tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 443 str. 1 d.) ir nurodo, i kur teism pareikjas turi kreiptis (CPK 137 str. 3 d.). Praymas turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 str. 2, 4-5 d., 111 str. 1-2 d., 113 str. 1, 3 d.). Prie praymo turi bti pridti rodymai, reikmingi sprendiant dl leidimo idavimo, pareikimo ar fakto patvirtinimo ir kit klausim, nagrinjam supaprastinto proceso tvarka (CPK 581 str.). Praymai, nagrintini CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, yminiu mokesiu neapmokestinami (CPK 83 str. 1 d. 13 p.), byloje dalyvaujani asmen bylinjimosi ilaidos nra atlyginamos (CPK 582 str. 7 d.). Praymas supaprastinto proceso tvarka turi bti inagrinjamas ne vliau kaip per penkias dienas nuo jo primimo dienos (CPK 582 str. 2 d.). Byla nagrinjama raytinio proceso tvarka, iskyrus atvejus, kai pats teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, nusprendia byl nagrinti odinio proceso tvarka. Nagrinjant byl odinio proceso tvarka, teismo posdio protokolas neraomas (CPK 582 str. 1 d.). Teismas gali pareigoti pareikj pateikti papildom bylai isprsti reikaling rodym, taip pat turi teis rinkti tokius rodymus savo iniciatyva (CPK 582 str. 3 d.). Teismo leidim idavim pareikim ar fakt patvirtinim CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka reglamentuoja tokios teiss normos: 1) CK 2.25 straipsnio antroji dalis - leidimas neveiksn asmen kastruoti, sterilizuoti, operuoti, paalinti jo organ arba nutraukti jo ntum; 2) CK 2.26 straipsnio treioji dalis - leidimas tirti asmens psichikos bkl ir sutikimas tirti neveiksnaus asmens psichikos bkl; 3) Psichikos sveikatos prieiros statymo 17 straipsnio pirmoji dalis -leidimas gydyti teismo nepripaint veiksniu nepilnamet be vieno i tv ar globjo (rpintojo) sutikimo, kai vienas i tv ar globjas (rpintojas) atsisako psichiatro paskirto gydymo ir dl to nepilnameio sveikatai gali bti padaryta esmins alos; 4) CK 2.26 straipsnio ketvirtoji dalis, Psichikos sveikatos prieiros statymo 28 straipsnio antroji ir treioji dalys - leidimas paguldyti asmen psichiatrijos staig ir skirti jam priverstin gydym leidimas pratsti asmens ir neveiksnaus asmens priverstin hospitalizacij; 5) CK 2.29 straipsnio antroji dalis leidimas neinia kur esanio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, j keisti ar kitaip suvaryti teises turt; 6) CK 3.14 straipsnio antroji dalis - neturinio atuoniolikos met asmens santuokinio amiaus sumainimas; 7) CK 3.14 straipsnio treioji dalis - leidimas tuoktis ntumo atveju asmeniui, nesulaukusiam penkiolikos met; 8) CK 3.32 straipsnio antroji dalis - leidimas sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, taiau tokio sutikimo dl objektyvi prieasi is negali gauti; 9) CK 3.85 straipsnio antroji dalis - leidimas sudaryti nekilnojamojo daikto, kuris yra eimos turtas, sandorius, kai sutuoktiniai turi nepilnamei vaik; 10) CK 3.93 straipsnio pirmoji dalis - leidimas sudaryti sandor, kuriam reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandor; 11) CK 3.94 straipsnio antroji dalis - leidimas vienam sutuoktiniui tvarkyti bendr turt, kai kitas sutuoktinis yra ivyks arba dl kit svarbi prieasi negali kartu tvarkyti bendro turto; 12) CK 3.102 straipsnio ketvirtoji dalis - leidimas ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedyb sutart, kai rpintojas tokio sutikimo neduoda; 13) CK 3.103 straipsnio 2

antroji dalis - leidimas keisti Vedyb sutari registre registruotu vedyb sutart; 14) CK 3.142 straipsnio treioji dalis - leidimas nepilnameiui paduoti tvysts pripainimo pareikim, jeigu tvai, globjai ar rpintojai tokio sutikimo neduoda; 15) CK 3.188 straipsnio pirmoji dalis leidimas nepilnamei vaik tvams perleisti, keisti vaik turt ar kitaip suvaryti teises j; vaik vardu priimti ar atsisakyti priimti palikim; sudaryti vaik turto nuomos sutart ilgesniam negu penkeri met laikui; vaik vardu sudaryti arbitrain susitarim; vaik vardu sudaryti paskolos sutart, jeigu sutarties suma virija keturi minimali alg dyd; investuoti vaik pinigines las, jeigu j suma virija deimties mini mali mnesio alg dyd; 16) CK 3.233 straipsnio antroji dalisleidimas parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, inuomoti, keisti sugyventinio bendrai gyt ir naudojam turt ar kitaip suvaryti teises j be kito sugyventinio raytinio sutikimo, kai is jo negali duoti dl savo neveiksnumo arba sutikimo nemanoma gauti dl kitoki svarbi prieasi; 17) CK 3.244 straipsnio antroji dalis - leidimas sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kuri suma virija penkis tkstanius lit; 18) CK 3.244 straipsnio treioji dalis leidimas globjui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamj daikt ar daiktines teises, j inuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, keisti ar kitaip suvaryti teises nekilnojamj daikt ar daiktines teises, sudaryti kit sandor, jeigu dl to sandorio globotinio turto sumat ar bt perleistos ar suvarytos globotinio daiktins teiss, taip pat leidimas, jeigu rpintojas ketina duoti sutikim ribotai veiksniam asmeniui sudaryti iuos sandorius; 19) CK 6.492 straipsnio antroji dalis - leidimas nuomininkui atlikti kapitalin remont, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lomis daryti inuomoto daikto kapitalin remont; 20) CK 6.492 straipsnio ketvirtoji dalis leidimas nuomotojui laikinai riboti nuomininko teis naudotis isinuomotu daiktu, kai inuomoto daikto kapitalinis remontas nra neatidliotinas (t. y. nebtinas) ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teiss naudotis daiktu; 21) CK 2.108 straipsnio penktoji dalis -pritarimas Vyriausybs galiotos institucijos pavedimui likvidatoriaus pareigas atlikti kitam asmeniui; 22) CK 3.140 straipsnio penktoji dalis patvirtinimas bendro pareikimo rayti vyr, pripastant save vaiko tvu, kaip vaiko tv; 23) CK 3.144 straipsnio pirmoji dalis, 3.145 straipsnio pirmoji dalis - patvirtinimas tvysts pripainimo pareikimo; 24) CK 6.309 straipsnio treioji dalis sutarties sudarymo patvirtinimas, kai pirkti ar parduoti sipareigojs asmuo atsisako forminti sutart, ir 1.1. Turto administravimo ir paveldjimo, kurie yra nagrintini CPK XXXIX skyriaus tvarka, procedr taikym nustato tokios teiss normos: 1) CK 4.240 straipsnio treioji dalis - leidimas administratoriui keisti turto jo tikslin paskirt; 2) CK 4.240 straipsnio ketvirtoji dalis leidimas administratoriui perleisti turt kitiems asmenims atlygintinai arba j keisti, icigu tai btina skoloms apmokti arba turto vertei ilaikyti; 3) CK 4.243 straipsnio ketvirtoji dalis - leidimas administratoriui administruojam turt sigyti nuosavybn; 4) CK 4.246 straipsnio antroji dalis leidimas turto administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendim dl turto administravimo primimo tvark, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu; 5) CK 5.31 straipsnio ketvirtoji dalis patvirtinti nustatyta tvarka neperduot saugoti asmenin testament. Dl ios procedros taikymo nuomon yra pareiks Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Jis 2003 m. rugsjo 26 d. konsultacijoje' nurod, kad pagal CK 5.31 straipsnio pirmj dal asmenin testament testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareignui usienio valstybje. Perduodant asmenin testament ir j priimant saugoti, turi bti laikomasi CK 5.31 straipsnio antrojoje ir treiojoje dalyse nustatyt reikalavim. Asmeninis testamentas, nebuvs perduotas saugoti CK 5.31 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir treiojoje dalyse nustatyta tvarka, testatoriui mirus, ne vliau kaip per vienus metus turi bti pateiktas teismui patvirtinti (CK 5.31 str. 4 d.). Praymas patvirtinti asmenin testament teismui paduodamas ir nagrinjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 579-582 str.). Asmeninio testamento patvirtinimas teisme yra juridikai reikmingas veiksmas, kuriuo remdamasis suinteresuotas asmuo gali kreiptis notar dl paveldjimo teiss liudijimo idavimo. Be to, konsultacijoje nurodyta, kad praymas patvirtinti asmenin testament i esms reikia praym taikyti paveldjimo procedras, todl nutariai, kuria is praymas isprendiamas, netaikomas CPK 582 straipsnio etojoje dalyje nustatytas draudimas nutart sksti apeliacine tvarka. Tai reikia, kad teismo nutartis, kuria isprendiama asmeninio testamento patvirtinimo byla, gali bti skundiama paduodant atskirj skund (CPK 334 str. 1 d. 1 p.); 6) CK 5.37 straipsnio penktoji dalis - palikimo administratoriaus paskyrimas, kai testatorius nepaskyr testamento vykdytojo arba paskirtas testamento vykdytojas ar pdinis negali atlikti savo pareig; 7) CK 5.39 straipsnio antroji dalis, 5.53 straipsnio pirmoji, treioji, atuntoji dalys pavedimas antstoliui sudaryti palikimo apra pdinio reikalavimu ar praymu arba palikjo kreditori reikalavimu; 8) CK 5.42 straipsnis - testamento vykdytojo nualinimas ir palikimo administratoriaus paskyrimas, teismo paskirto administratoriaus pakeitimas. 3

Aukiausiasis Teismas 2003 m. rugsjo 11 d. konsultacijoje nurod, kad 2003 m. liepos 4 d. Kontroliuojanij investicini bendrovi statymo 1 19 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas investicins akcins bendrovs likvidatoriaus paskyrimo ir atlyginimo jam nustatymo klausimas nagrintinas teisme pagal Vertybini popieri komisijos pareikim ypatingja teisena vadovaujantis CPK XXXIX skyriuje nustatytomis supaprastinto proceso taisyklmis (CPK 579 str.)2, 2004 m. balandio 8 d. konsultacijoje nurod, kad CK 6.983 straipsnio pirmoji dalis leidia alims taikos sutartimi isprsti teismo sprendimo, taigi ir siteisjusio teismo sakymo, vykdymo klausimus ir pagal CK 6.985 straipsn tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos alims turi galutinio teismo sprendimo (tvs judicatd) gali ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kai iiekotojas nesikreip antstol dl iduoto ir siteisjusio teismo sakymo vykdymo, iiekotojo ir skolininko sudaryta taikos sutartis, kuria alys susitar modifikuoti siteisjusio teismo sakymo vykdym, teisme gali bti patvirtinta CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taiau CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka nenagrintini tokie pareikimai: 1) CK 2.117 straipsnio pirmoji ir treioji dalys iduoti leidim atsakovui be iekovo raytinio sutikimo parduoti ar kitaip perleisti akcijas, jas keisti ar kitaip suvaryti teises akcijas, taip pat perleisti ar kitaip riboti akcij suteikiamas teises; teismo sutikimas atsakovui naudotis balsavimo teise sprendiama priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo civilinje byloje (CK 2.115 str.); 2) CK 2.130 straipsnio treioji dalis - iduoti leidim susipainti su ekspert ataskaita ir silymais sprendiama juridinio asmens veiklos tyrimo civilinje byloje (CK 2.126 str.); 3) CK 3.51 straipsnio antroji dalis - nutraukti santuok bendru abiej sutuoktini sutikimu, CK 3.53 straipsnio treioji dalis - patvirtinti sutuoktini pateikt santuokos nutraukimo padarini sutart, CK 3.57 straipsnio pirmoji dalis - nutraukti santuok vieno sutuoktinio praymu, CK 3.73 straipsnio antroji dalis - patvirtinti sutuoktini gyvenim skyrium,. Bylos dl santuokos nutraukimo abiej sutuoktini bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio praymu" nustatyta tvarka; 4) CK 3.193 straipsnio pirmoji dalis - patvirtinti nepilnamei vaik tv, nutraukiani santuok arba pradedani gyventi skyriumi, nepilnamei vaik ilaikymo slyg sutart - nagrinjama irgi < l'K. XXXV skyriaus nustatyta tvarka; 5) CK 3.212 straipsnio pirmoji dalis patvirtinti vaiko tv raytin sutikim vaikinti - nagrinjama CPK I SS straipsnio nustatyta tvarka; 6) CK 3.212 straipsnio antroji dalis- patvirtinti vaikinamo vaiko nepilnamei ar neveiksni tv arba globj (rpintoj) arba vaikinamo vaiko globjo (rpintojo) raytin sutikim vaikinti - nagrinjama CPK 488 straipsnio nustatyta tvarka; 7) CK 3.213 straipsnio treioji dalis - patvirtinti sutikimo vaikinti pareikimo ataukim - nagrinjama CPK 489 straipsnio nustatyta tvarka; 8) CK S.57 straipsnio pirmoji dalis, 5.63 straipsnio ketvirtoji dalis - pratsti termin priimti palikim arba termin palikjo kreditori reikalavimams primusiems palikim pdiniams pareikti - nagrinjama CPK. XXXVIII skyriaus Bylos dl praleisto statymo nustatyto termino atnaujinimo" nustatyta tvarka. Atsivelgdamas tai, kad dauguma supaprastinto proceso tvarka inagrinjam byl sudaro leidim idavimo veiksmams patvirtinti bylos ir nebuvo vienodos norm, reglamentuojani teismo leidini idavim, taikymo ir aikinimo praktikos, Lietuvos Aukiausiasis Teismas apibendrino teismo leidim idavimo byl praktik ir 2003 m. birelio 20 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas prim nutarim Nr. 41 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant bylas dl teismo leidim idavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles" ir patvirtino apibendrinimo apvalg1. Kai kurios nutarimo nuostatos gali bti taikomos kitoms byloms, nagrinjamoms supaprastinto proceso tvarka. Kadangi CPK XXXIX skyriaus normos nenustato praym primimo ir praym trkum alinimo tvarkos, todl atsivelgiant CPK 7 straipsnio pirmosios dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.), taip pat tai, kad praymai iduoti leidimus turi bti supaprastinto, taigi pagreitinto proceso tvarka inagrinti ne vliau kaip per penkias dienas nuo j primimo dienos, negali bti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojanios procesini dokument ir j pried primim bei trkum alinim. Teismo nutart atsisakyti priimti praym iduoti teismo leidim teismas teikia ar isiunia pareikjui. Nutartis teismo leidimo idavimo klausimu paduodant atskirj skund neskundiama, todl ir nutartis atsisakyti priimti praym iduoti teismo leidim apeliacine tvarka neskundiam (CPK 582 str. 6 d.). Paalinus praymo trkumus ar inykus aplinkybms, kliudiusioms priimti praym, pareikjas gali pakartotinai kreiptis su praymu iduoti teismo leidimu (CPK 137 str. 4 d., 582 str. 6 d.). Nurodyt nuostat reikt laikytis ir sprendiant pareikim ir fakt patvirtinimo klausimus, be to, nutartys dl pareikim ir fakt patvirtinimo apeliacine tvarka irgi neskundia 4

mos (CPK 582 str. 6 d.). Taiau dl nutarties, kuria atsisakoma priimti pareikim turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo ir kitais nagrintinais klausimais, gali bti paduodamas atskirasis skundas, nes iose bylose yra galima apeliacija (CPK 582 str. 6 d.).

CK 3.85 straipsnio antroji dalis pareigoja gauti teismo leidim sudaryti sandorius ne bet kokio turto, o tik tokio, kuris atitinka dvi slygas: turtas yra nekilnojamasis daiktas; tas nekilnojamasis daiktas yra pripastamas eimos turtu. Pagal CK 3.84 straipsnio antrj dal eimos turtu pripastama eimos gyvenamoji patalpa - nekilnojamasis daiktas, nuosavybs teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Kai eimoje yra nepilnamei vaik, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandor dl eimos gyvenamosios patalpos. Jeigu eima turi kelet gyvenamj patalp (but, nam ir pan.), eimos turtu yra pripastama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje eima faktikai gyvena (CK 3.84 str. 2 d. 1 p.). eimos turtu gyvenamoji patalpa pripastama neatsivelgiant tai, ar ji registruota vieame registre kaip eimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.). Teismas turi atsisakyti iduoti leidim parduoti but ar gyvenamj nam, kuris nra eimos gyvenamoji patalpa, ir motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodyti, kad toks turtas nelaikytinas eimos turtu ir teismo leidimas jam parduoti nereikalingas. CK 3.85 straipsniu antrojoje dalyje nurodytas reikalavimas turi bti taikomas ir kai vienintelje eimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su VIENU isituokusia motina (arba isituokusiu tvu), su vienu i tv arba abiem tvais, nesaniais (ir (arba) nebuvusiais) susituokusiais, arba kai vienas i tv yra mirs. Teismo leidimo perleisti nuosavybs teis eimos turt, eimos turt keisti ar kitaip suvaryti teises j idavimo bylose pareikjai kartu su pareikimu turt pateikti eimos turtins padties rodymus, t. y. nurodyti eimos pajamas, santaupas, kit turt, prievoles ir panaiai. Paprastai tokie rodymai gali bti pareikj darboviets iduodamos gaunamo darbo umokesio ir kit pajam paymos, socialinio draudimo staig iduodamos gaunam imok (pensij, paalp ir kt.) paymos, Valstybins mokesi inspekcijos patvirtintos gyventojo turto (pajam) deklaracijos, bank ar kit kredito staig iduodamos turim santaup ar gaut paskol paymos, vie registr duomenys apie registruotin kilnojamj ir nckilnojamj turt ir panaiai. Kartu su praymu iduoti teismo leidim turt bti pateikiami duomenys apie perleidiam ar kciiam nekilnojamj eimos turt, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie eimos nekilnojamojo turto registravim. Teismui taip pat turi bti pateikiami bsimo sandorio preliminari slyg ir jo vykdymo galimybi rodymai (pvz., preliminari buto ar gyvenamojo namo pirkimo -pardavimo sutartis, avanso u perkam but mokjimo sutartis ir panaiai), vaiko teisi apsaugos galimybs nevykdius sandorio ir kiti rodymai, kuriuos teismas pripaint reikmingais sprsdamas dl leidimo idavimo (CPK 582 str. 4 d.). Jeigu pareikjai nurodo, kad eimos turt perleidia todl, jog ivyksta gyventi (dirbti) usien, teismui paprastai pateikiami duomenys apie j turim darb ar gyvenamj viet konkreioje usienio valstybje, leidimas gyventi (dirbti) toje valstybje, jeigu pagal tos valstybs statymus jis yra reikalingas, ir kiti rodymai, patvirtinantys pareikj teis teistai vaiuoti usienio valstyb j nurodytu tikslu (nuolat gyventi, dirbti) ir sudarantys pakankam pagrind padaryti ivad, kad pareikj nepilnamei vaik teiss perleidus eimos turt nebus paeistos. Iankstinis teismo leidimas reikalingas, jeigu tvai sudaro sandor susijus su nepilnameio vaiko turtu, nesvarbu, koks tai turtas. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met, kuriems bdingas dalinis civilinis veiksnumas, savarankikai sudaro sandorius, nurodytus CK 2.8 straipsnio antrojoje ir ketvirtojoje dalyse, 2.7 straipsnio treiojoje dalyje, ir itaip disponuoja savo pajamomis ir turtu, gytu u tas pajamas. Visiems kitiems nepilnamei nuo keturiolikos iki atuoniolikos met sudaromiems SANdoriams reikalingas tv arba rpintoj sutikimas, o ne teismo leidimas (CK 2.8 str. 1 d.). Pagal CK 3.188 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu iankstinis teismo leidimas btinas, kai investuojam nepilnameio vaiko pinigini l suma virija deimties minimali mnesio alg dydj, d nesvarbu, per kiek kart investuojant las susidaro i suma. Taigi jei tvai arba globjai investuodami nepilnameio vaiko pinigus kiekvien kart panaudoja maesn, negu CK 3.188 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte yra nustatyta, sum, iankstinis teismo leidimas btinas, kai jau susidaro ioje teiss normoje nurodyta suma. Investavus pagal gaut iankstin teismo leidim, CK 3.188 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte nustatyta suma pradedama skaiiuoti i naujo. Teismo nutartyje turi bti nurodyta, kokiai konkreiai investicijai yra duodamas iankstinis teismo leidimas (t. y. turi bti nurodyta investicijos ris). Iankstinis teismo leidimas nereikalingas, jeigu tvai ar kiti asmenys investicijoms vaiko vardu panaudoja savo asmenines las. Taiau tokioms investicijoms vaiko vardu panaudotos tv ar kit asmen 5

asmenins los tampa vaiko turtu, kuriam taikytinos CK 3.188 straipsnio nuostatos. Nepilnameio vaiko las pervedant arba mokant vaiko vardu atidaryt banko sskait, vaiko vardu padedant indl banke, iankstinis teismo leidimas nereikalingas, nes tai nra investicija pagal CK 3.188 straipsnio pirmosios dalies 6 punkt. Taiau tvams arba globjams siekiant ias nepilnameio vaiko pinigines las atitinkamai panaudoti, reikalingas iankstinis teismo leidimas, remiantis CK 3.188 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, arba atsivelgiant tai, kokiam tikslui siekiama las panaudoti, pavyzdiui, remiantis CK 3.188 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu (j e'gu paskolai), CK 3.188 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu (jeigu investicijoms), iose teiss normose nurodytomis slygomis. Sprsdamas, ar iduoti teismo leidim tvams savo nepilnamei vaik vardu priimti ar atsisakyti priimti palikim (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.), teismas privalo atsivelgti CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad pdinis, kuris prim palikim, u palikjo skolas atsako visu savo turtu. Sprsdamas dl teismo leidim idavimo, kai tai susij su vaiko teisi apsauga, teismas, atsivelgdamas aplinkybes, gali pareikalauti duomen apie vaiko tvus i vaiko teisiu apsaugos tarnybos. Tam tikrais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad vaiko tvai netinkamai vykdo pareig ar nevykdo pareigos utikrinti vaikui tinkamas gyvenimo slygas, teismas turi pareikalauti vaiko teisi apsaugos institucijos ivados, ar turto keitimo, perleidimo sandoriai neprietarauja vaiko interesams (Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo 12 str. 4 d., 13 str. 5 d., CK 3.164 str. 1 d., CPK 380 str.). Jeigu sprendiant dl leidimo idavimo teismui kyla abejoni, ar bus tinkamai utikrintos vaiko teiss, o byloje surinkt rodym nepakanka padaryti ivadai, kad vaiko teiss bus apsaugotos, teismas gali tiesiogiai arba per atstov iklausyti vaik, sugebant ireikti savo nuomon dl praom leisti atlikti veiksm, ir t nuomon atsivelgti iduodamas arba atsisakydamas iduoti teismo leidim. Vaiko nuomon dl praom leisti atlikti veiksm teismas gali isiaikinti ir i vaiko paaikinim, ufiksuot vaiko teisi apsaugos tarnybos darbuotoj (Vaiko teisi konvencijos 12 str., CK 3.164 str. 1 d.). Praymas iduoti teismo leidim paprastai nagrinjamas raytinio proceso tvarka odinis procesas paprastai skiriamas, kai reikia apklausti pareikjus ir suinteresuotus asmenis, iklausyti vaik ar valstybs arba savivaldybs insli tucijos atstov paaikinimus dl jos pateiktos ivados, apklausti liudv tojus ir panaiai.

10

11

12

13

14