Augal neurobiologija

Most of us usually think of plants more as objects than as organisms. Frantiek Baluka, Stefano Mancuso

2010/05/31

Individo evoliucin ir ekologin skm priklauso nuo informacini ryi, ateinani i aplinkos ir egzistuojani organizmo viduje, derinimo. Neurobiologinis aparatas sensorin informacij paveria elektriniais impulsais o vliau biologiniais signalais, kurie slygoja adaptyv elges.

Augal neurobiologija Informacijos rinkimas, laikymas, apdorojimas .

2010/05/31

Augalai yra adaptacijos meistrai

Aplinkos signal jutimas. Komunikacija viduje augalo ilgais atsumais. Augal tarpusavio komunikacija. Efektyvus informacijos apdorojimas. Apsimokymas ir atmintis. Adaptyvs atsakai.

2010/05/31

Kadangi augalai yra ssls, jiems btina kita prisitaikymo prie aplinkos strategija.
Augalams reikia optimizuoti resurs naudojim- viesos, vandens, mineral bti pasiruousiems susidoroti su eile nenumatyt biotini ir abiotini stresori.
Augalai suvokia kintanias laike ir erdvje aplinkos slygas ir reaguoja jas kompleksikai. Derinami signalai, kuriuos augalai gauna i aplinkos bei vidulsteliniai signalai. Augaluose egzistuoja tam tikras informacinis tinklas ir jis yra kontroliuojamas bei kakokiu bdu valdomas.

Informacijos perdavimui nenaudojamos specializuotos lstels. Augalai neturi nerv sistemos. Skirtingi mechanizmai. Skiriasi gebjimai ir elgesys. Kitokia igyvenimo strategija.
Reguliuojamas akn ilgis ir tankumas, gli augimas, lap isidstymas
2010/05/31

Augalams taip pat bdingi jutimai, aplinkos painimas, kuris slygoja tam tikr elges, sprendim primim, ir galime sakyti tam tikras sumanumas arba protas. Problemos su kuriomis savo gyvenamoje aplinkoje susiduria augalai savo sudtingumu sudtingumu tikrai nenusileidia gyvn signalams ir problemoms. Galime kalbti apie apsimokymo, atminties ir protingo elgesio analogijas lsteli, audini, viso augalo ir augal bendrij lygmenyse. Jei augalai pasuka aknis ir glius geresni resurs kryptimi ir aplenkia klitis arba neauga ton pusn kur resurs trkumas Ar augalai elgiasi protingai?
2010/05/31

Suprasti kaip augalas auga suprasti ryius tarp vairi organ ir ryius su aplinka. Augalai pasiymi moduline struktra- nauji organai atsiranda asinchronikai per augalo gyvenim ir egzistuoja trumpiau, nei visas augalas.

Augalo dydis yra viso augalo gyvenimo rezultatas. Anglies asimiliacijos ir kvpavimo, organ senjimo per vis augim ir aplinkos poveikio rezultatas.

2010/05/31

Augal neurobiologija skiriasi nuo kit augal biologijos ak, kadangi nagrinja informacinio tinklo, egzistuojanio augaluose, struktr ir fukcionavim. Suprasti, kaip augalai suvokia aplinkos slygas ir integruotu bdu reaguoja skirting poveik, derindami molekulin, chemin ir elektrin signalinius kelius. Rasti ir suprasti inomus ir neinomus sisteminius signalus ir j veikim. ie signalai gali bti greiti ir lti. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Slygojami elektrini, hidraulini, chemini altini.

2010/05/31

Augal neurobiologijos pagrindiniai argumentai Augal jutiminis pagrindas Augal elektrinis ir cheminis signalinis tinklas Augal adaptyvus, problemas sprendiantis elgesys. Augalai pastoviai kontroliuoja daugel aplinkos parametr, ypatingai vies, temperatr, gravitacij. Poliarinis auksin transportas paveria suvokt ir apdorot sensorin informacij adaptyvius fiziologinius, vystymosi, motorinius atsakus. Augal struktrinis ir vystymosi plastikumas panaus patirtimi paremt neuron plastikum.
2010/05/31

Lstels augalo- ekologin skals

Kaip atskiro individo signalai koordinuoja visos bendrijos atsakus Kaip yra reguliuojama bakterin bendrija rizosferoje Kaip ir kokios bendrijos prisitaiko tarpusavyje ir prie kratovaizdio.
Augal sumanumas (intelligence) suvokiamas kaip bdinga savyb panaudoti informacij apie abiotin ir biotin aplink, priimant optimal sprendim dl ateities veiksm duotoje aplinkoje.
2010/05/31

Specializuotos lstels (pav. aknies virns statocitai ir aknies perjimo zona (root transition zone)) evoliucijos metu optimizuotos lstels perduoti sensorin informacij . Pav. gravitaciniai motoriniai judesiai . Aplinkos stresas sukelia elektrinius atsakus. Pagrindin uduotis- sujungti signalus su molekuliniais procesais, vykstaniais lstelje. Patikrinti, ar signalins kaskados, kurios nustatytos gyvnuose, veikia augaluose. Kokiu bdu fizikin informacija ( viesa, gravitacija, temperatra, mechanin ir osmotin jgos) virsta reikminga biologine informacija.
2010/05/31

Reikia atsakyti klausimus kaip ir kodl.

Kaip dinamin augalo architektra priklauso nuo maisto ir varov (Tiek vir ems tiek po eme) Kaip aplinkos signalai, suvokti skirtingais organais integruojami ir koordinuojami, iaukiant adaptyv viso augalo atsak

2010/05/31

Augal neurobiologija

Stimulo suvokimas (sensorin biologija)

Integruotas cheminis ir elektrinis informacinis tinklas (augal komunikacija)

Adaptyvus ir socialinis augal elgesys

2010/05/31

Molekuliniame lygyje augaluose randama dauguma komponent, bding gyvn nerv sistemai

Veikimo potencialai Nuo tampos priklausomi jon kanalai Vezikuls, sinaptotagminai Plazmodezmos

2010/05/31

Yra manoma, kad signalin molekul auksinas gali veikti kaip augal neurotransmiteris, kordinuojantis gretim lsteli aktyvum cheminiu ir elektriniu bdu. Manoma, kad auksinas gali bti iskiriamas tam tikrais kvantais-vezikulmis.
Auksino statusas pasikeit nuo augal hormono iki daugiafunkcins signalins molekuls, kuri priklausomai nuo vystymosi ar aplinkos konteksto gali veikti kaip hormonas, morfogenas, augal neurotransmiteris Kol kas nra akivaizdaus patvirtinimo, kad VP reguliuoja auksin vezikules.
2010/05/31

Pajrin stokl (Cakile maritima, sea rocket )

Skydinis pdlapis, Podophyllum peltatum, mayapple

Stokls giminaiiai, iaug i tos paios motinos skl nekonkuruoja tarpusavyje dl vandens Pdlapis planuoja augim du metus priek, pagal oro slyg kitimo dinamik
2010/05/31

Augal judjimas Kur? Kada? Kaip? Ir kam?

Darwin CR. (assisted by Darwin F.) The Power of Movements in Plants. London: John Murray, 1880.

2010/05/31

Plrnas-auka ryiai tarp gyvn slygojo sensorini organ ir raumen specializacij.

Nerv sistema greita informacijos perdavimo sistemasujung iuos organus greitesniam atsakui pavojing aplinkos signal . Gyvn elgesys siejamas su judesiu, suprantamas kaip judesys ir priklauso nuo nerv sistemos signalo perdavimo greiio.

2010/05/31

Judjimo galimyb. siaknij augalai nekeiia savo lokalizacijos.

Adaptacijos strategija daniausiai ne per judes. Augimas. Skirtinga laiko skal, skirtingi judjimo greiiai.

2010/05/31

Judesiai valdomi dalyvaujant elektriniam impulsui (veikimo potencialams). Venus fly trap jautrusis muskautas gaudo vabzdius.
http://www.youtube.com/watch?v=O7eQKSf0LmY&feature=popular

Mimosos lapai reaguoja stres.

2010/05/31

Turgoriniams autonominiams judesiams priklauso periodiniai kai

kuri anktini augal, pvz., vikmedio, pupels lap judesiai. Miego judesiai. ie judesiai atsiranda kintant turgorui lap snariniuose kauburliuose. Nakt turgorinis slgis krinta apatiniame kauburlio one, o dien jis sumaja virutiniame jo one. Lti turgoriniai judesiai pradedami naudoti lap judjimui, ied atskleidimui ir uskleidimui.

Sauls sekimas. Nutacijos

Virn augdama sukasi ratu; bdinga vijoklini augal stiebams ir j seliams.darydamas ore apskritim per 29 valandas, periodikai slenka aplink stieb. Priklausanius nuo augimo greiio skirtumo organo onuose. Galbt tai susij su fitohormon sraigtiku isidstymu. Tropizmai. Plastinis augimas. Atsiradus dumbli greitam augimui didels centrins vakuols susidarymo ir lstels sienels isitempimo bdu jie gavo pirmenyb geriau apviestoms vandens telkinio vietoms uimti. Lsteli pailgjimas sieneli itsimo sskaita pasirod labai skminga judjimo forma, todl kartu su fotosinteze tapo augalijos vystymosi pagrindu .
2010/05/31

Volume change in extensor and flexor cells during leaf movement

Nastic movement is generally caused by elastic changes in the size of special motor cells within the plant tissue. These changes are generally produced by changes in osmotic (water) pressure due to an influx or efflux of ions which in turn cause water to move in or out of the cells.

2010/05/31

Copyright restrictions may apply.

Morus alba mulberry (ilkmedis). iedadulki ileidimasgreiiausias iai dienai nustatytas biologinis judesys emje isiskleidia per 25 s . Pus garso greiio..

Taylor, P.E., G. Card, J. House, M. H. Dickinson & R.C. Flagan 2006. High-speed pollen release in the white mulberry tree, Morus alba L.. Sexual Plant Reproduction 19(1): 1924.
2010/05/31

Desmodium Gyrans
http://www.youtube.com/watch?v=mVBTqh37TGM&feature=related

is augalas pakankamai danai rodomas, kai kalbama apie augal judesius, kadangi maj lapeli judjimas gerai matomas plika akimi. Stategija maksimaliai panaudoti sauls vies. Augalui reikia panaudoti daug vidins energijos dideli lap judinimui, todl daniau juddami maesni seka sauls vies ir pagal j pasisuka ir didieji lapai. Augalas juda spontanikai, nepriklausomai nuo prisilietimo
2010/05/31

Augal hormonai

2010/05/31

Skirtingos gyv btybi organ sistemos darb pasidalijusios ir veikia darniai. Jose vykstantys vairs procesai kontroliuojami dvejopai: hormonais ir elektriniais signalais.
Augal hormonai negali bti tiesiogiai prilyginami gyvn hormonams. Nra kraujotakos sitemos ineiojimui, nra centrins nerv sistemos valdymui. Taiau reguliuoja augim, aikiai nubria diferenciacijos ingsnius, gal gale komunikacija tarp lsteli.
Humoralinis reguliavimas yra palyginti ltas procesas. Kol patenka krauj ir pasiekia organ, hormonas nukeliauja tam tikr atstum tai trunka kelias sekundes ar net minutes.

Augalai juda ltai, tad ilgas veiklos reguliavimo mechanizmas jiems netrukdo. Gyvnai juda aktyviai, sprendimai ir atsakai kartais turi bti priimami greitai, pavyzdiui, pamaius prie ar grob. Lto hormoninio reguliavimo jiems nepakanka. Todl darbinama nerv sistema. 2010/05/31

Fitohormonai (augal hormonai) yra nedideliais kiekiais augaluose aptinkamos chemins mediagos, kontroliuojanios augalo augim ir vystymsi. Tokie augimo reguliatoriai akivaizdiai dalyvauja daugelyje fiziologini proces. Jie veikia augalo vystymsi, kontroliuodami specifines biochemines reakcijas. Fitohormon koncentracijos augaluose paprastai esti labai maos.

Taip pat augal hormonai nra tokie specifiki kaip gyvn hormonai. Vienas ir tas pats fitohormonas gali veikti vairius fiziologinius procesus
2010/05/31

Augal hormonai gali bti skirstomi 5 skirtingas molekulines klases: auksinai, citokininai, giberelinai, abscizin rgtis ir etilenas. Be i mediag nebt augaluose kontroliuojamo augimo. Jos yra iplitusios po vairias augal dalis.
Be to, nustatyta, kad augal vystymosi procesai ne vien priklauso nuo vienos ar kitos hormonins mediagos, bet nuo tam tikr veiksni komplekso, kurio suderint poveik lemia tuo paiu metu veikianios reguliacins molekuls ir ioriniai faktoriai kaip pvz., tam tikro bangos ilgio viesa, temperatra ar maisto mediag kiekis. Kartais augal hormonai tarpininkauja tarp iorinio signalo ir fiziologinio aktyvumo. Manoma, kad sumajus abscizo rgties ir padidjus giberelin kiekiui, nutraukiama pumpur ir skl ramyb.

Daugelis augal hormon yra gana maos molekuls lyginant su gyvn hormonais. Pastarj ypa didels molekulins mass hormonai gali atlikti tik kelias jiems bdingas funkcijas, o tai ir lemia j ribot pasiskirstym tik atitinkamus receptorius turiniose lstelse ar audiniuose. Augal hormon receptoriai prieingai yra paplit visose augalo dalyse ir sveikauja beveik su visais fitohormonais dl j vairi biologini funkcij.
2010/05/31

Augal hormonai Hormonas Funkcija

Tropizmai. plisdami stiebu, auksinai skatina gli augim- stiebo ilgjimas Taip pat kontroliuoja rudenini lap bei prinokusi vaisi kritim. akn formavimas ir augimas,

Vieta

Jaunos augal virnli lstels

AUKSINAI

apikalinje meristemoje. Poliarinis transportas.

apikalinis dominavimas
Citokininai Giberelinai (GA) Etilenas Lsteli dalijimsis ir diferenciacija. Stiebo ilgjimas (tstamasis) Skl dygimas

Gaminama aknyje. Pasyviai juda ksilema. Gaminama apikalinje akn ir daig meristemoje. Plinta augalo indais. Lapuose, stiebuose, vaisiuose. Kur didelis kiekis auksin. Suaug lapai, vaisiai, aknies virn.. Sausos streso metu. Plinta floema

Vaisi nokimas, streso hormonas. Lap kritimas. Pumpur augimo supresija palaiko skl ir

Abscizo rgtis

pumpurramyb ioteli

varstymas Lap senjimas

2010/05/31

Nustaius Arabidopsis ir ryi genomus nustatyti vis hormon receptoriai ir j struktra.

Abscisizo rgties seksi sunkiausiai. Koduoja daugyb gen, mai tirps proteinai. AR patekus lstel, formuojamas binarinis kompleksas ir inhibuojama proteinfosfataz. Nustatyta kristalin struktra be ir su AR.
Julia Santiago, Florine Dupeux, Adam Round, Regina Antoni, Sang-Youl Park, Marc Jamin, Sean R. Cutler, Pedro Luis Rodriguez & Jos Antonio Mrquez. The abscisic acid receptor PYR1 in complex with abscisic acid. Nature: 462, 665-668 ( December 2009)
2010/05/31

Auksinas!
Taigi auksinas reguliuoja gemalo vystymsi, skatina lsteli dalijimsi, stieb bei diegamaki ilgjim, virnin dominavim, rizogenez, ind audinio diferenciacij, vaisi vystymsi, bei tropin (krypting) judjim, pavyzdiui, gli linkim vies arba akn linkim pagal sunkio jgos krypt.

2010/05/31

Polin auksino pernaa augaluose vyksta iimtinai i virns link pagrindo. Polinei auksino pernaai reikalinga energija, kuri gaunama i ATP Yra specifiniai auksin pernaos baltymai

Kai kurie tyrjai mato panaum tarp neurotransmiteri transporto sinapsse ir auksino transporto akn pereinamoje zonoje.
2010/05/31

2010/05/31

Dar vienas nerodytas teiginys- etilenas yra natralus anestetikas. Daugiausiai jo iskiriama augal streso metu. Gali bti, kad atlieka anestetin funkcij augaluose.
Pagalvokite, kas yra skausmas.

2010/05/31

GYVN NEUROBIOLOGINS MOLEKULS AUGALUOSE

Sinaptiniai proteinai: Glutamato receptoriai, Synaptotagminai, SNAP25, Copines, Klasikiniai neurotransmiteriai: Glutamatas, Glicinas, GABA (g-Aminobutyric Acid), Dopaminas, Acetylcholinas, melatoninas Neuroreguliatoriai: kofeinas, nikotinas ...

Fiziologinis vaidmuo nelabai aikus. Ar signalinis, ar metabolinis.

2010/05/31

Signalins molekuls yra trumpalaiks (short-lived ), nestabilios, sunku aptikti ir imatuoti.

Glutamato signalin vaidmen patvirtina glutamato receptori nustatymas.

Greita membranos depoliarizacija, kalcio sraurai, sinergizmas su glicinu, Ligandais valdom kalcio kanal kontrol.

Arabidopsyje glutamato receptori 20 gen, panas gyvn.

Daniausiai randami aknyse. Fiziologinis poveikis augimui, atsakams vies, kalcio jautrumui, azoto jutimui ir akn augimui.
2010/05/31

Augal GABA receptoriai Gali bti naudojami kaip signalas azoto kiekio ir prieinamumo jutimui. Taip pat manoma, kad gali bti pagrindinis signalas kryptingam dulkiadaigio augimui.

Acetilcolinesterazs baltymo struktros nustatymas. Neostigmino bromidas blokuoja gravitacin akn atsak.
2010/05/31

Triptofano dariniai seratoninas, melatoninas aptikti augaluose. Galimas vaidmuo cirkadiniame laikrodyje, ydjime. Kalmodulino reguliatorius ir antioksidantas.
Manoma, kad melatoninas dalyvauja skiriant vies nuo tamsos tiek augaluose, tiek gyvnuose. A. thaliana melatonino kiekis etioliuotuose daiguose ymiai didesnis nei augusiuose viesoje. Prinokusiuose pomidoruose daugiau nei aliuose. Ryys tarp melatonino ir fotoreguliuojam proces- ydjimo, skl vystymosi

domiausiai, kad auksinas taip pat yra triptofano darinys.

2010/05/31

2010/05/31

Elektriniai signalai
Augal ramybs potencialas ymiai neigiamesnis nei gyvn, labiau kinta priklausomai nuo aplinkos slyg.
2010/05/31

Veikimo potencialai gali bti apibriami kaip daugiafunkciniai augal signalai, kuri pagalba augalai perduoda informacij apie vairias paaidas mechaninius paeidimus, patogen ar vabzdi atakas, aldym ar deginim, taip pat viesos ir gravitacijos pokyius
2010/05/31

Visi inomi augalus veikiantys fizikiniai faktoriai gali bti elektrini signal augaluose prieastimi.

Veikimo potencialo elektrogenez

Elektriniai signalai impulso forma egzistuoja visuose augaluose . Elektriniai potencialai uregistruoti lstels, audini ir viso augalo lygmenyje. Nesuadinamumas po impulso arba refrakterinis periodas, subslenkstini poveiki sumavimasis ir viskas arba nieko dsnis

Suadintos augalins lstels veikimo potencialo depoliarizacijos faz apsprendia ieinantis Cl- jon srautas, 2010/05/31 nra Na+/K+ ATPazs

Plazmodezmos ir rtini ind lstels sudaro nenutrkstam membran kontinium. Plazmodezm pagalba elektrinis signalas sklinda trumpu atstumu, floema ( karniena) yra elektrinis laidininkas ilgam atstumui.
2010/05/31

Neturiniuose ind augaluose atitikmuo gyvn epitelinio perdavimo

Jei elektrinis signalas sugeneruojamas simplaste per plazmodezmas jis nusklinda visas simplasto lsteles, plazmodezm tinklas yra vietinio lygio signalinis tinklas.
Jei informacija turi pasiekti tolimesnius organus, traukiama karniena. Floemos savybs panaios neurono- turime plazmin membran, ir joninius kanalus , kurie utikrina pastov VP sklidim. Floema tsiasi per vis augal.
Vp sklidimas vyksta dl rtini ind plazmins membranos jonini kanal atsidarymo ir usidarymo. Parodytas vis VP generacij slygojani kanal veikimas. Nustatyti floemoje esani jonini kanal genai. Dominuoja K+ kanalai. Dl por ir itisins plazmins membranos gali bti apibdinama kaip maos varos kelias .

2010/05/31

Kai kuriuose augaluose kaip ind apvalkalas egzistuoja sklerenchimos lstels, kurios ukerta keli VP sklidimui. Pav. Mimozos petiol.

Egzistuoja dviej tip elektriniai signalai veikimo potencialas ir variabilus potencialas, arba ltoji banga Abu signalai- membranos potencialo pokytis, bet skiriasi kilm ir charakteristikos.
AP sklinda karniena, slygojamas jonini kanal, pasiymi pastovia amplitude, signalo forma ir sklidimo greiiu Variabilaus potencialo amplitud maja, sklinda mediena. Potencialo pokytis depoliarizacijos kryptimi, taiau ne tokios apibrtos formos kaip AP, forma kinta, ypa repoliarizacija, Daug ilgesns trukms- iki keli deimi minui (ltoji banga).Forma priklauso nuo paeidimo stiprumo ir ploto. Kuo didesnis plotas paeidiamas, tuo labiau ireikta forma.
2010/05/31

Veikimo potencialas, variabilus potencialas

Veikimo potencialas (AP, deinje) gali sklisti trumpu atstumu per plazmodezmas. Pasieks rtini ind lydimsias lsteles (SE/CC) pastovios amplituds AP gali sklisti rtini ind plazmine membrana ilgus atstumus abiem kryptimis. Variabilus potancialas VP, kur sukl hidraulinis paeidimas, generuojamas parenchimos lsteli (PA) esani alia ksilemos (VE) plazmins membranos. VP taip pat gali sklisti plazmodezmomis ir pasiekti floem, taiau skirtingai nei AP, j amplitud maja, tolstant nuo generavimo vietos.

2010/05/31

VP augaluose kaip taisykl vienetinis signalas, veikiantis visus organus ir audinius per kuriuos sklinda. Atsivelgiant didiulius joninius ir metabolinius pokyius, VP gali bti vertinamas ne tik kaip signalas, sklindantis nuo recepcijos vietos iki efektoriaus atsako, bet tuo paiu ir kaip atsako dalis.
Todl VP gali ne tik perduoti informacij ir tokiu bdu sukelti lsteli atsakomj reakcij, bet ir patys bti tos atsakomosios reakcijos dalimi.

VP generacija nepriklauso nuo stimuliavimo pobdio, todl augal VP neperduoda informacijos apie stimulo modalum ir kokyb, o signalizuodami apie poveikio pradi, kaip atsakomji reakcija depoliarizuoja membran.
2010/05/31

Pagrindinis skirtumas tarp elektrinio signal perdavimo augaluose ir gyvnuose

Gyvn nerv sistemoje informacija perduodama i vieno specifinio tako kit, neveikiant paalini audini (kaip telefono sistema) Augaluose informacija perduodama visiems audiniams, per kuriuos VP sklinda (kaip megafonas)

2010/05/31

Nustatyta, kad vairs augalai veikimo potencialo pagalba kontroliuoja tokius gyvybikai svarbius fiziologinius procesus kaip kvpavimas, fotosintez, ydjimas, augimas, paaidos, citoplazmos judjimas, mediag transportas ir t.t.

2010/05/31

Vezikuls

2010/05/31

Be hormonini ir morfogenini savybi auksinai pasiymi neurotransmiteri savybmis. Fundamentali viesos ir gravitacini proces reguliavimui auksino molekuls keliauja i vienos lstels kit.
Since the cell-to-cell transport of auxin is also involved in plant response to light and gravity, plant neurobiology approach is needed to explain this great mystery of plant nature.

Poliarinis auksin transportas. Gali bti naudojamas egzocitozs mechanizmas. Egzocitozs inhibitoriai brefeldin A ir monensin inhibuoja poliarin auksino transport keli minui bgyje paveikus tiek lsteli kultras, tiek akn apikalin dal. Nors auksino molekul pakankamai maa kad praeit per plazmodezmas, kakodl augaluose toks paprastas auksin transportas yra blokuojamas. Negana to vezikuli formavimasis yra energetikai nuostolingas procesas. Panau neuronin arba imunologin lsteli komunikacij, neurotransmiteri iskyrim.

2010/05/31

Per hetero-oligomerin saveik, SNAREs padeda susilieti membranoms vezikuli transporto metu.

SNAREs Ryi genome: 74 Arabidopsis genome: 68 mogaus genome: 35 Mieli genome: 21

2010/05/31

Synaptotagminai - neuroniniai proteinai Kalcio sensoriai, reguliuojantys egzoocitoz ir endocitoz sinapsse Arabidopsio genome ei Synaptotagmin genai. Lokalizuoti daugiausiai akn pereinamojoje zonoje.

2010/05/31

Augal akn pereinamojoje zonoje labiausiai irykja neuroniniai poymiai.

Manoma, kad daugiafunkcin signalin molekul auksinas gali gali atliekti neurotransmiterio funkcij. Sekretuojamas presinaptiniame poliuje ir gali slygoti elektrinius atsakus ir kalcio, ROS ir NO signalinius kaskadus postsinapsinje lstelje. Kol kas elektriniu bdu nepavyko sukelti ios vyki grandins. Nors kelioms sekundms po gravitacinio stimuliavimo elongacijos zonoje stebimi elektriniai signalai.
2010/05/31

Augal elgesys

2010/05/31

Augal lapai ir aknys auga ne atsitiktinai.

Aplinkos resursai- maistins mediagos, vanduo, viesa paimami optimaliausiu bdu. Be to augalai dl resurs kovoja vieni su kitais. Nra visikai grtamas procesas, bet jei keiiasi aplinkos slygos- keiiasi ir augimo kryptis.

2010/05/31

Augalai gali atpainti kitus augalus Mechanizmas kol kas nra iki galo patvirtintas. Arabidopsio augalai atskiria sav nuo svetimo, giminait nuo paalinio Per chemines mediagas, iskirtas ir atpaintas aknimis. Giminingumo nustatymas panaikinamas, paveikus akn sekrecijos inhibitoriais Parazitini augal aknys atpasta eimininko aknis ir auga j link
2010/05/31

Ar augalai gali priimti sprendimus? Geriausias pavyzdys, atitinkantis mogikqj supratim-

Parazitinis augalas brantas

(Cuscuta genus : C. rostrata, C. indecor, C. campestris)

2010/05/31

Brantai beakniai ir belapiai parazitiniai augalai dauginasi sklomis ir stieb dalimis, patekusiomis ant augalo maitintojo. I sklos idygs augalas daro nutacinius judsius kol jo virn palieia ir usikabina u augalo maitintojo. Netrukus iauga siurbtukai, kuriais siskverbia augalo maitintojo vid ir pasiekia apytakos audinius. Panaiai brantai plinta ir stiebo dalimis. Brant stiebai nuo vieno augalo maitintojo pereina ant kito. Gali jausti draug, prie, maist ir nusprsti kaip reaguoti. Siurbtuk ir apvij kiekis priklauso nuo eimininko pajgumo maitinti, untuoja netinkamus augalus, pavyzdiui kvieius. Sumanumo (intelligence) apraikos.
2010/05/31

Branto daigas gali atskirti lakias chemines mediagas, kurias iskiria potencialus augalaseimininkas ( pav. pomidoras). Jaunas brantas auga link eimininko, kol pasiekia aukos stieb ir pradeda siurbti floemos sultis. Gali atskirti silpnesn augal nuo stipresnio.

2010/05/31

Statolitai

Without its statolith, a starchy brain that communicates to the rest of the plant, the common mustard weed (Brassica rapa) cannot find its way around during its six-week life cycle.

2010/05/31

Paprastiems augalams reikia jausti prisilietim tam kad galt atsispirti vjo poveikiui. Atsparumas pasiekiamas stiprinant atraminius audinius. Taiau tai reikalauja energetini snaud.
Eksperimentas kukurzai kiekvien dien judinami 30 sekundi. Derlius sumajo 40 %

2010/05/31

Skirtingi laks signalai Pritraukti vabzdius apdulkintojus Dekodavimo mechanizmas nelabai aikus

2010/05/31

Pirminis skonio jutimas

aknys reaguoja daugel rizosferos jungini. Komunikuoja su gumbelinmis bakterijomis Skiria gimines draugus ir prieus. aknys kaip cheminis hidrolokatorius, zonduojantis dirvoem, gali augti tolyn nuo pavojingos vietos.

2010/05/31

Augal aknys auga strategikai, apeinant blogas vietas.

Pupelms reikia fosforo. Pasodinus jas maai fosforo turint agar, pupeli aknys pradjo rgtinti rizosfer per malato ir citrato iskyrim. pH per 6 valandas nukrito dviem vienetais. Padidjo fosforo pamimas

2010/05/31

Eurazijos prastas augalas Centaurea maculosa bajor auga pievose kaip pavienis augalas. J aknys iskiria katechinus tam kad galt palengvinti fosforo pamim i neturting dirvoemi. Okupavo iaurs Amerik, nes Europoje augalai prisitaik prie katechin, iskirdami oksalatus. Gailiardija keturis kart daugiau, lubinas 40 nei norma.

2010/05/31

Pirmin rega. Augalai nustato aplinkos slygas suvokdami viesos, krintanios ant lap kokyb, intensyvum ir krypt. Vengia elio, auga vies, nors kai kurie pasiymi skototropismu auga nuo viesos (vijokliai). Gali detektuoti kitus augalus, jei jie keiia raudonosartimos raudonosios spektr. elyje dominuoja tolimoji raudona viesa.Saulje raudona . Fitochromo veikimas
2010/05/31

"When light is shined on a young leaf, one of the first things that happens is what looks like an action potential. That electrical impulse kicks off a series of events that enable the leaf to grow bigger. "

Augalai

turi raudonos ir mlynos viesos receptorius!

2010/05/31

Ar augalams bdingas altruizmas?

Blykioji sprig Impatiens pallida

Sprig gali atskirti giminaiius, tik kai aplink jos aknis yra kit augal aknys. Antemin konkurencija, kuri slygoja poeminiai procesai. Poeminiai signalai slygoja antemini vyksm iraik. Padidjo konkuravimas su kit ri augalais dl viesos. Kadangi dirvoemis turtingas, konkurencijos metu resursai paskirstomi lapus, augalas ne tik sustiprina savo lapij, bet ir stengiasi ustoti vies kaimynams. Giminaiiams stengiamasi neustoti viesos, (kooperacija) todl nepadidja resurs paskirstymas lapus ir aknis, ilgja stiebas ir akojimsis.

Augalai yra socialiniai organizmai. Altruizmas yra galimas tarp gimining augal, priklausomai nuo augalo ekologijos.
2010/05/31

Murphy and Dudley. Kin recognition: Competition and cooperation in Impatiens (Balsaminaceae). Am. J. Bot..2009; 96: 1990-1996

Augalai ne tik seka, kaupia ir naudoja informacij apie besikeiiani aplink, bet ir dalijasi ja su kitais tos paios ries augalais Augal bendrijos didina atsparum paaidoms, gaudami spjimus i paeist kaimyn.
Galima strategija- iskyrimas laki mediag, kurios pritraukia upuolusi oldi prieus . Per aknis gali iskirti chemines mediagas, kurios kenksmingos kitiems augalams. Alelochemija

Augalai gali komunikuoti su kitais organizmaisbakterijomis, grybais, vabzdiais ir gyvnais.

Tarplstelinis komunikavimas galimas cheminiu bdu (pav per auksinus) ir elektriniu ( veikimo ir variabilus potencialas).
2010/05/31

2010/05/31

Augal atmintis
Kalbti apie kompiuteri atmint- prasta.

O apie augal atmint?!

2010/05/31

Informacine kalba atmintis yra informacija, kuri saugojama tolimesniam naudojimui, mokymasis yra informacijos rinkimas, protingas elgesys yra informacijos vertinimas, kuris veda prie adaptyvaus, problemas sprendianio atsako.
.

Kiekvienas ateinantis informatyvus signalas turi bti orkestruojamas traukiamas tam tikr nformacijos sraut. Signalo vertinimas priklauso nuo prie tai susiformavusio informacinio tinklo, kuris yra dabarties ir praeities - aplinkos ir vystymosi - rinkinys. Protingas adaptyvus problemas sprendiantis elgesys yra viso augalo, o ne atskiro audinio savyb.
2010/05/31

Augal atmintis aikina kaip ankstesn patirtis ir jos slygoti atsak pokyiai gali bti panaudojami pagerinti augal derjim duotoje aplinkoje.

Trumpai atmintis yra organizm gebjimas gauti naudos i prie tai buvusios patirties.

Taiau kol kas manoma, kad augalai neturi centrinio atminties organo-smegen, kurios yra pagrindin grandis kognityviniuose procesuose.

2010/05/31

Augalai gali saugoti informacij vairiomis formomis- vairi mediag koncentraciniais pokyiais, protein sinteze, genetins mediagos modifikacijomis (metilinimas).

Atmintis gali bti lokali ir trumpalaik, gali tstis metus individualiame augale ar per augal kartas.

Augalai gali panaudoti savo tv patirt.

2010/05/31

Augal miegas

2010/05/31

Nakt augalai negamina maistini mediag. Uveria ioteles, vadinasi nevyksta vandens garinimas. Taiau kvpuoja. Augaluose ivystytas laiko sekimo mechanizmascirkadinis laikrodis, kuris leidia numatyti paros temperatros ir viesos pokyius. Kontroliuoja atsakus aplinkos pokyius ir vystymsi. Augalai koordinuoja augim ir metabolizm, priklausomai nuo paros laiko, nepriklausomai nuo viesos poveikio. Kontroliuoja jautrum auksinui.

2010/05/31

Sklos- daigios lstels, kuri metabolizmas ir augimas drastikai sultjs (kai kuri skl daigumas ilieka imtus met). Tokiu bdu augalas gali laukti palanki slyg. Tai augal prisitaikymo bdas- negali pabgti- gali umigti.

2010/05/31

Niktinastija augal lap ir apyiedio lapeli judesiai, kuriuos sukelia dienos ir nakties pasikeitimas- augal miegas.
Trys niktinastiniai augalai dien (ir nakt ). (I kairs, Senna obtusifolia L.,bukalap velniapup, Phyllanthus urinaria L paupinis lapainis . Ir Mimosa pudica L. jautrioji mimoza)

Ueda, M. et al. Plant Cell Physiol. 2007 48:900-907; doi:10.1093/pcp/pcm060

Lemia cirkadinis ritmas. Dirbtiniu bdu paveikus lapus atverianiais faktoriais galima pakeisti ritm, lapai atviri nakt, nusvyra dien. ios mediagos veiklios 105 iki 106 M koncentracijomis.
2010/05/31

Kiekvienam augalui bdingos unikalios judesius kontroliuojanios mediagos, taiau jos yra tos paios vienoje gentyje. Kit augal neveikia net 100 000-kart padidintos koncentracijos.

Pupini augal Mimosa pudica L. and Cassia (sena) mimosoides L. akelms buvo bdingi cirkadiniai judesiai, mediagos taip pat pakeit ritm.
2010/05/31

2010/05/31

Komandinis centras

2010/05/31

Taip vadinama augal augani akn pereinamoji (transition zone) sritis yra kaip sensorin zona, gali veikti kaip komandinis centras, kuris seka, integruoja ir netgi simena daugel sensorini patiri ir slygoja tam tikrus atsakus. i sritis reguliuoja akn tropizmus ir augim priklausomai nuo vairi aplinkos faktori

2010/05/31

Kaip su kuoktinmis aknimis?

akn augimas

2010/05/31

Neuronai ir augal aknys gali augti pagal t pat mechanizm

Paveldima spastin paraplegija. 40 gen. Gene called atlastin. Atlastin protein is necessary for maintaining the shape of the ER

Dr. Blackstone's study notes that Arabidopsis has an analog of atlastin, called Root Hair Defective 3 (RHD3). Mutations affecting RHD3 cause the plant to grow short, wavy root hairs.
If this connection between axon growth and root hair growth withstands further study, Arabidopsis could be a useful tool for investigating mechanisms of HSP. Arabidopsis is easy to raise in the lab, and the short root hairs of the RHD3 mutant are easy to observe, compared to the growth defects in atlastin-deficient neurons and yeast. Dr. Blackstone hopes to collaborate with other researchers to initiate a search for genes and compounds that correct root hair development in the RHD3 mutant, which might provide valuable therapeutic insights into HSP.
2010/05/31

Kontrol

pG-SUPER atlastin-1 shRNA

2010/05/31

Atliekant lyginamj gen analiz buvo nustatyta, kad seniai augaluose inomas genas RHD3 (Arabidopsis root hair defective 3), kurio mutacijos sukelia akniaplauki augimo anomalijas, yra homologikas atlastin-1 genui.
Negana to paaikjo, kad dl i gen mutacij augaluose taip pat sutrinka Goldio komplekso, ET, veizikuli formavimo ir vidulstelini membranini struktr dinaminiai procesai. Fenotipe tai pasireikia akn augimo sutrikimuose - stebimos trumpesns, susisukusios aknys.
2010/05/31

Hu J, Shibata Y, Zhu P-P, Voss C, Rismanchi N, Prinz W, Rapoport TA, and Blackstone C. "A Class of Dynamin-Like GTPases Involved in the Generation of the Tubular ER Network." Cell, Vol. 138, August 7, 2009.
2010/05/31

RHDS baltymas priskiriamas GTP-azi eimai ir reguliuoja lsteli augim.

5 dien daigas, augintas viesoje 1 mm.

2010/05/31

6 savaii augalas 6 cm.

Apibendrinimas

2010/05/31

Klausimai ateiiai Kaip augalai suvokia kaimyn lakias ir akn iskiriamas chemines mediagas ir kaip atskiria miinius, kur yra receptoriai, kada, kokios ir kokiu bdu vyksta adaptyvios reakcijos, kokiu bdu informacija yra koduojama elektriniais signalais, kaip vyksta informacijos valdymas...

2010/05/31

Didiausia kritika Nra neuron, smegen, sinapsi veikim dar reikia labiau pagrsti.... Pliusai Augalai generuoja VP, keiiasi molekuline informacija, signalai generuojami ir perduodami visu augalu. Adaptyvios reakcijos.
2010/05/31

Kiekvienam augalui reikia

Organizuoti vis tip signal, ateinani i skirting altini, primim, perdavim ir integracij sitikinti, kad ie signalai yra suvokti ir teisingai interpretuojami, ir jei reikia, paveriami suderintu atsaku, kuris keiia augalo elges vairiuose augalo organizacijos lygmenyse. Imtis priemoni, kad vyksmai, atlikti i signal pagrindu, sukelt aktyvius atsakus panais signalus ateityje. Suderinti, kad panas teisingi signal sukelti vyksmai bt galimi vlesnse augimo stadijose ar vlesnse generacijose.

Augal neurobiologija teigia, kad augalai yra

Jautrs ir valgs Turi tiksliai veikiani pastovi kontrols sistem; Atskiria savus nuo svetim Analizuoja adaptyvaus elgesio kain ir privalumus Kainos- naudos analizs pagrindu veikia apibrtai ir tikslingai
2010/05/31

Elizabeth Van Volkenburgh, University of Washington (UW) in Seattle.

Plants are far more responsive and dynamic than most animal-centric researchers give them credit for. That they do what they do without a nervous system makes them all the more fascinating.
Ar galime sakyti, kad augalai yra nejautrs ir pasyvs organizmai?

http://www.youtube.com/watch?v=trWzDlRvv1M&feature=relmfu

2010/05/31

Literatra
Communication in Plants: Neuronal Aspects of Plant Life Author: Frantisek Baluka, Dieter Volkmann, Stefano Mancuso (Ed.), Springer, p. 438, 2006 Plant electrophysiology. Theory and Methods, A. G. Volkov (Ed)., Springer, p. 508, 2006 F. Baluka, M. Schlicht, D. Volkmann and S.Mancuso. Vesicular secretion of auxin.Evidences and implications. Plant Signaling & Behavior 3:4, 1-3; April 2008; P. W. Barlow. Reflections on plant neurobiology.BioSystems , 92 (2008) 132 147. E.D. Brenner, R. Stahlberg, S. Mancuso, J. Vivanco,F. Baluka and E. Van Volkenburgh. Plant neurobiology: an integrated view of plant signaling. TRENDS in Plant Science Vol.11 No.8
2010/05/31