TARPTAUTIN (VIEOJI) TEIS: specifin (ypatinga) teiss norm sistema ne nacionalins teiss aka reglamentavimo dalykas tarptautins bendrijos

ijos nari (valstybi, j darini (tarptautini organizacij) ir kit) santykiai vieojo pobdio santykiai atsiranda gyvendinant politinius interesus bei atliekant su jais susijusias funkcijas Klasikins TT bruoai: Karo ir taikos teis Klasikiniai valstybs suvereniteto ir kiti principai Subjektai valstybs Pagrindiniai altiniai paprotys ir doktrina Tarptautini teism nebuvimas

iuolaikins TT bruoai: Jgos ir grasinimo ja draudimas Nauji taut apsisprendimo ir pagarbos mogaus teisms principai Subjekt skaiiaus augimas (TO, tautos, kt.) atsirando tarptautins organizacijos TT norm kodifikacija tarptautinmis sutartimis ir ieina pirm plan TT jurisdikcionalizacija: tarptautins jurisdikcijos pltra. Tarptautini teism atsiradimas, tarptautinis teisingumo teismas ir t.t. Tarptautins vieosios ir tarptautins privatins teiss panaumai: Paskirtis tarptautinio bendradarbiavimo reglamentavimas Institutai (valstybs imunitetas) altiniai (tarptautins sutartys ir nacionalin teis) jei i esms bendri tik vaidina skriting vaidmen. LAT Senato 2000 12 21 nutarimas Nr. 28: TPT - vidaus (privatins) teiss dalis, kurios normos reguliuoja civilinius, eimos, darbo ir kitus santykius, turinius tarptautin (usienio) element:

1. viena i santykio ali yra usienio fizinis ar juridinis asmuo; 2. santyki objektas yra usienyje; 3. juridinis faktas, kurio pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia tam tikri santykiai, vyko usienyje; 4. praoma vykdyti usienio valstybje priimt teismo ar arbitrao sprendim; 5. civilinje byloje reikalingi rodymai yra usienyje arba usienyje reikia atlikti kitus civilinius procesinius veiksmus. Tarptautins vieosios ir tarptautins privatins teiss skirtumai : TVT Reglamentuojami santykiai politiniai ir kiti vieo pobdio Subjektai valstybs ir j dariniai Specifin savarankika teiss norm sistema TPT Reglamentuojami santykiai privatiniai (turtiniai ir pan.) Subjektai fiziniai ir juridiniai asmenys Nacionalins teiss (civilins, darbo, procesins) dalis Specifiniai tarptautins teisins sistemos bruoai: 1. statym leidybos valdios nebuvimas 2. TT norm krimo ir privalomumo ypatybs (valstybi vali suderinimas ir sutikimas) 3. Vykdomosios valdios nebuvimas 4. Privalomos jurisdikcijos teismins valdios nebuvimas (TTT fakultatyvin jurisdikcija) 5. TT norm laikymosi utikrinimo ypatybs (savigalbos (self-help) priemons atsakomosios priemons) 6. Specifiniai TT altiniai 7. Specifiniai TT subjektai Tarptautins teiss altiniai

 Tarptautins sutartys tarptautiniai susitarimai, sudaryti ratu tarp TT subjekt ir reguliuojami tarptautins teiss, nepriklausomai nuo to, kiek dokument sudaro tok susitarim ir koks yra jo pavadinimas Tarptautiniai paproiai bendra (pasikartojanti ir neprietaringa) elgesio praktika (objektyvus elementas), pripainta teiss norma (valstybi opinio juris subjektyvus elementas) Bendrieji teiss principai pagrindins teiss apskritai (ir nacionalins, ir TT) idjos (teiss krimo, teiss norm, sipareigojim altinis) Jurisprudencija teism ir arbitra sprendimai Doktrina TT mokslo inios (JT TT komisijos darb reikm) TTT Statuto 38 str. TTT Statute nenurodyti altiniai: TO rezoliucijos (sprendimai) Vienaaliai aktai TT subjekt individualios valios aktai (skaitant nacionalins teiss aktus) Tarptautins teiss altini rys Pagrindiniai altiniai nustato ir tvirtina TT normas (elgesio taisykles): Tarptautins sutartys Tarptautiniai paproiai Bendrieji teiss principai Tam tikrais atvejais: TO rezoliucijos (jei nustato privalomas elgesio taisykles) Valstybi vienaaliai aktai (jei nustatomos sipareigojimai ar teiss) Pagalbiniai altiniai priemon TT norm turiniui isiaikinti. Nekuriamos naujos normos. Jurisprudencija Doktrina TO rezoliucijos Valstybi vienaaliai aktai Tarptautinio paproio elementai (pagal 1969 met iaurs jros kontinentinio elfo byl ir kt.)

Objektyvus elementas elgesio praktika: Trukm (ratione temporis) pakankamai ilg laik susiklosiusi taisykl. Nra universalios trukms, kiek turi praeiti laiko, kad bt laikoma paproiu. Vieningumas (ratione materiae). Taisykls laikomasi madaug vieningai, galimi nukrypimai, taiau tai vieningumo nepaeidia. Absoliuti dauguma elgiasi vienodai Visuotinumas (bendrumas) (ratione loci). Tai tos taisykls paplitimas tam tikroje teritorijoje. Tarptautins teiss atvilgiu kaip turt bti ir visame pasaulyje Subjektyvus elementas valstybi opinio juris sive necessitatis: Tylus sutikimas (opinio juris generalis) Opinio juris conventionalis (tarptautins sutartys) Kitoks pripainimas teiss norma (jurisprudencija, doktrina, TO rezoliucijos, vienaaliai aktai) 2012m. TTT vastybi jurisdikcini imunitet byla (vokietija v. Italija) ... Bendrj teiss princip konstitucins funkcijos tarptautinje teisinje sistemoje TT sistemos unifikavimas TT sistemos lankstumo utikrinimas Vertybi diegimas TT sistemoje Dinamin ir evoliucin funkcija Teiss aikinimo ir jos turinio koregavimo rankis Autonominis teiss altinis pasirenkant taikytinas normas Pozityvios teiss norm papildymas Kompromis pagrindas kuriant TT normas Tarptautins teiss subjektai TT subjektas darinys, galintis turti tarptautines teises ir pareigas, taip pat galintis ginti savo teises pareikdamas tarptautines pretenzijas (1949 m. TTT konsultacin ivada alos JT tarnybai atlyginimo byloje): Valstybs pagrindiniai TT subjektai;

 Tarptautins (tarpvyriausybins) organizacijos - valstybi susivienijimai, steigti tarptautinmis sutartimis tam tikriems nuolatinio pobdio tikslams siekti, turintys nuolatin institucin struktr ir atskir nuo steigj tarptautin teisin subjektikum; Tautos, kovojanios dl nepriklausomybs (Palestina); Specifiniai (sui generis) valstybinio pobdio vienetai (tarptautins teritorijos, laisvieji miestai, ventasis Sostas, Suverenus Maltos Ordinas); Fiziniai ir juridiniai asmenys (?) tam tikrais atvejais galimas ribotas subjektikumas, jei dalyvavimas kuriant TT normas nelaikomas btinu subjektikumo poymiu Valstybs poymiai pagal tarptautin teis (1933 m. Montevidjo konvencija dl valstybi teisi ir pareig bei joje idstyt valstybs poymi sampratos raida)) Materials poymiai: Nuolatiniai gyventojai - teritorin bendruomen (pilietybs saitai atsiranda tik kaip pasekm) Apibrta teritorija (sien delimitacija ir demarkacija tik kaip pasekm) Valdia (vyriausyb) efektyvi gyventoj ir teritorijos kontrol Nematerials poymiai: Gebjimas umegzti santykius su kitomis valstybmis (iuolaikinje TT ne iskirtinis valstybs poymis) Nepriklausomyb ir suverenitetas: - vidinis suverenitetas (valdios virenyb ir iskirtinumas); - iorinis suverenitetas (nepriklausomumas tarptautiniuose santykiuose); - suvereniteto ribos ir atsakomyb tarptautinei bendrijai

TARPTAUTINS ORGANIZACIJOS SVOKA Tarpvyriausybins (tarpvalstybins) Nevyriausybins

(svoka siaurja, prastine prasme) plaija prasme) Poymiai: Steigiamasis aktas Naryst Nuolatinio pobdio tikslai Institucin struktra Teisinis subjektikumas Atitiktis teisei

(traukiamos, jei svoka

TARPTAUTINS (TARPVYRIAUSYBINS) ORGANIZACIJOS SVOKA (svoka prastine prasme): Steigiamasis aktas tarptautin sutartis (ar kitas tarptautins teiss aktas) Valstybi naryst (ne maiau 3) Nuolatinio pobdio tikslai (valstybi tarptautinis bendradarbiavimas) Nuolatin institucin struktra: - aukiausioji institucija - vykdomoji institucija - administracin institucija - kitos institucijos Tarptautinis teisinis subjektikumas (tarptautins teiss subjektas) JT TT komisijos 2004-2006 m. Tarptautini organizacij atsakomybs straipsni projekto 2 straipsnis: TARPTAUTIN ORGANIZACIJA tai organizacija, steigta tarptautine sutartimi ar kitu tarptautins teiss reglamentuojamu aktu ir turinti savo tarptautin teisin subjektikum; be valstybi, tarptautini organizacij nariais gali bti ir kiti dariniai. TARPVYRIAUSYBINI IR NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ SKIRTUMAI Tarpvyriausybins organizacijos: Steigiamasis aktas tarptautin sutartis ar kitas tarptautins teiss aktas Valstybi (kartais ir kit tarptautins teiss subjekt) naryst

 Tarptautins teiss subjektas (ypatingas juridinis asmuo nacionalinje teisje)

Nevyriausybins organizacijos: Steigiamasis aktas steigiamoji sutartis ar kitas aktas, sudarytas nacionalins teiss akt tvarka Fizini ir juridini asmen i skirting valstybi naryst Nacionalins teiss subjektas TARPTAUTINI ORGANIZACIJ KLASIFIKACIJA Pagal geografin veiklos sfer ir narysts pobd: Universalios organizacijos (JTO, kitos JT sistemos organizacijos) Regionins organizacijos (ESBO, ET, ES, AS, AVO, kt.) - subregionins (lokalins) organizacijos (BA, BMT, T, MT, BJVT, kt.) Pagal narysts pobd ir nauj nari primimo tvark: Atviros organizacijos (JTO, dauguma universali JT sistemos organizacij) Udaros (ES, NATO, kt.) ir pusiau udaros (dauguma regionini) organizacijos: - regionins organizacijos - bendro paveldo organizacijos (Brit Sandrauga, IKO, NVS, kt.) - funkcins organizacijos (OPEC, kt.) - narysts kitoje organizacijoje reikalaujanios organizacijos (TRPB ir PB grup) Pagal kompetencijos pobd: Bendros kompetencijos (politins) organizacijos (JTO, ESBO, ES, AS, ET, AVO, kt.) Specializuotos (technins) organizacijos (JT specializuotosios agentros, kt.) Pagal kompetencijos ir santyki su valstybmis narmis pobd: Klasikins organizacijos: - valstybi veiklos ir bendradarbiavimo koordinacija; - rekomendacinio pobdio ir netiesioginio veikimo sprendimai; - institucijos sudaromos i valstybi nari atstov;

- biudetas sudaromas i valstybi nari na Virnacionalins organizacijos (ES, AS): - valstybi integracija; - kompetencija sprsti prastini vidaus kompetencijai srii klausimus; - privalomi, tiesioginio veikimo ir virnacionalins galios sprendimai; - institucij formavimas ne i valstybi nari vyriausybi atstov; - autonominiai biudeto pajam altiniai; - veiksmingesnis prievartinio sprendim gyvendinimo mechanizmas

Tarptautins teiss sistema Bendroji TT visuotinai pripaintos normos (sk. jus cogens): - bendroji paprotin TT (general customary law) bendra valstybi praktika, leidianti pavienius nukrypimus ireikiant opinio juris (ilygas, prietaravimus, prieingas partikuliarines normas) - visuotin (universali) paprotin TT (universal customary law) - jus cogens normos (nukrypimai negalimi) Partikuliarin TT regionins ir lokalins normos Bendroji dalis TT normos, kurios gali bti taikomos visoms tarptautini santyki sritims Specialioji dalis TT normos, kurios reguliuoja ir yra taikomos tik tam tikroms tarptautini santyki sritims Tarptautins teiss bendroji dalis Pagrindiniai tarptautins teiss principai (1970 m. JT GA Tarptautins teiss princip deklaracija) Tarptautins teiss subjekt padtis, skaitant pripainimo ir valstybi teisi permimo institutus (1978 m. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims, 1983 m. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams ir skoloms)

 mogaus teisi apsauga (Tarptautin mogaus teisi chartija pagrindiniai aktai: 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija, 1966 m. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas bei 1966 m. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas) Tarptautini sutari teis (1969 m. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss); Tarptautin teisin atsakomyb (2001 m. JT Tarptautins teiss komisijos Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projektas) Tarptautins teiss specialioji dalis Diplomatin ir konsulin teis (1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki, 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki) Tarptautini organizacij (institucij) teis (1946 m. Konvencija dl Jungtini Taut privilegij ir imunitet, 1975 m. Vienos konvencija dl valstybi atstovavimo j santykiuose su universalaus pobdio tarptautinmis organizacijomis) Tarptautin humanitarin teis (1949 m. enevos konvencijos dl karo auk apsaugos) Tarptautin baudiamoji teis (1998 m. Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos Statutas) Tarptautin ekonomin teis (1947 m. Generalinis susitarimas dl tarif ir prekybos (GATT) ir j pltojantys kiti Pasaulins prekybos organizacijos susitarimai) Tarptautin jr teis (1982 m. JT Jr teiss konvencija) Tarptautin oro teis (1944 m. ikagos konvencija dl tarptautins civilins aviacijos) Tarptautin kosmoso teis Tarptautin ekologin teis, kt. Jus cogens normos (pgl. 1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 53 str.) Poymiai: fundamentali bendrosios TT norma (universalus, ne bendras paprotys)

imperatyvioji norma pripasta visa tarptautin valstybi bendrija kaip toki norm neleidiama nukrypti (imperatyvumas) (negalimos ilygos, prietaravimas) gali bti pakeista tik paskesne tokio pat pobdio norma nustato erga omnes sipareigojim (sipareigojimas visai tarptautinei bendrijai) specifins paeidimo pasekms (niekins sutartys ir tarptautiniai nusikaltimai) Rys: jgos ir grasinimo ja draudimas (agresijos draudimas) laisvo taut apsisprendimo teis (kolonializmo ar kitokio usienio viepatavimo draudimas) pagrindins mogaus teiss ir laisvs (genocido, kankinim, rasins ir kitokios diskriminacijos, piratavimo, vergovs ir prekybos monmis draudimas) humanitarins teiss principai (karo nusikaltim ir nusikaltim monijai draudimas) diplomatin nelieiamyb, masinio atmosferos ir jr terimo draudimas, kt. (?) Tarptautin teis ir moral Santykio doktrinos: Prigimtins teiss doktrina (teiss atitiktis morals normoms) Teisinis pozityvizmas (teiss ir morals atskirtis) Teisinis realizmas (instrumentalizmas) indifirentikumas teiss ir morals santykio problemoms Teisingumo principo taikymas tarptautinje teisje: Intra legem (teiss norm turiniui aikinti) Praeter legem (teiss spragoms upildyti) Contra legem (neteising rezultat lemianioms normoms atmesti) Tarptautins ir nacionalins teiss santykis Dualistin doktrina - atskiros teisins sistemos, kurios tiesiogiai nesveikauja Monistin doktrina tiesiogin i teisini sistem sveik, joms bnant vieningoje sistemoje (tarptautins teiss virenyb prie nacionalin teis)

 Koordinacin (realistin) doktrina skirtingos ir nesubordinuotos teisins sistemos, dmesys tarptautini sipareigojim gyvendinimui pagal nacionalin sistem Bet kuriuo atveju: Tarptautins teiss virenybs (taikymo) tarptautiniuose santykiuose principas (1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 27 str., 2001 m. Valstybi atsakomybs straipsni projekto 3 str., 1998 m. TTT konsultacin ivada dl arbitrainio sipareigojimo, 1926 m. Vokietijos interes Lenkijos Auktutinje Silezijoje byla, LAT 2000 12 21 nutarimas Nr. 28): fundamentinis TT principas yra tai, kad TT yra viresn u nacionalin teis; vidaus teise negalima remtis nevykdant tarptautini sipareigojim ir teisinant TT paeidim; nacionalins teiss nuostata yra tik faktas TT poiriu, kuriuo ireikiama valstybs valia ir kur galima vertinti atitikties tarptautiniam sipareigojimui poiriu. Tarptautins teiss norm gyvendinimas pagal nacionalin teis Tiesioginis taikymas (self-execution) Implementacija (transformacija): - Nuoroda (bendroji ir konkreioji) - Inkorporacija Lietuvos Respublikos teis ir tarptautin teis Tarptautins sutartys Lietuvos teisinje sistemoje: Ratifikuotos nacionalins teisins sistemos sudtin dalis (expressis verbis Konstitucijos 138 str. 3 d. nuostata): negali prietarauti Konstitucijai (Konstitucijos 7 str. 1 d.), statym galios ir gali bti tiesiogiai taikomos (KT 1995 01 24 ivada, 1995 10 17 nutarimas, 2002 04 25 ir 2004 04 07 sprendimai), kolizijos atveju turi taikymo pirmenyb prie kitus Seimo priimtus statymus (sk. konstitucinius) tarp Konstitucijos ir statym (1990 03 11 Aktas, Konstitucijos 135 str. 1 d., KT 2006 03 14 ir 2006 12 21 nutarimai, expressis verbis Tarptautini sutari statymo 11 str. 2 d. nustatyta kolizijos taisykl) KT 2006 12 21 nutarimas (ratifikuot sutari kontekste): Konstitucijoje taip pat yra tvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teiss aktas (aiku, iskyrus pai Konstitucij) nustato tok teisin reguliavim, kuris

konkuruoja su nustatytuoju tarptautinje sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis. Tokia numanoma konstitucin kolizijos taisykl skirtingai gyvendinama ratifikuot ir neratifikuot sutari atveju. Visos sutartys privalomos vykdyti. Neratifikuotos negali prietarauti Konstitucijai ir statymams (KT 1995 10 17 nutarimas, TS statymo 11 str., 7 str. 1 d. 8 p.) nacionalins teiss dalis, Vyriausybs (postatymini) akt galia (?), statym nustatytais atvejais turi taikymo pirmenyb prie statymus (LAT Senato 2000 12 21 d. nutarimas Nr. 28)

Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys nacionalins teiss akt hierarchijoje

Lietuvos Respublikos teis ir tarptautin teis Bendroji TT visuotinai pripainti TT principai ir normos: - Konstitucijos 135 str. 1 d. (usienio politikoje formalus dualizmas, netraukimas nacionalin teisin sistem) - KT ir LAT pozicija, statym leidyba (pleiamasis Konstitucijos 135 str. 1 d. aikinimas monizmo ir i bendrosios TT kylani tarptautini sipareigojim virenybs ir taikymo vidaus politikai bei teisei link):

- 135 str. 1 d. reikia TT virenyb LR teisei (LAT 2000 12 21 nutarimas Nr. 28); - 135 str. 1 d. aikinama atsivelgiant konstitucin teisins valstybs princip ir 138 str. 3 d. (KT 1998 12 09 nutarimas: interpretuojant iuos Konstitucijos straipsnius paymtina, kad Lietuvos valstyb, pripaindama tarptautins teiss principus ir normas, alies gyventojams negali taikyti i esms kitoki standart. Save laikydama lygiateise tarptautins bendrijos nare, ji savo valia priima ir pripasta iuos principus bei normas, jos paproius, dsningai integruojasi pasaulio kultr ir tampa natralia jos dalimi); - 135 str. 1 d. reikia bendrosios TT norm gyvendinim visoje valstybs politikoje, jos institucij veikloje ir nacionalinje teisje (Tarptautini operacij, pratyb ir kit karinio bendradarbiavimo rengini statymo preambul) - paprotins TT normos gali bti taikomos, bet paprastai netiesiogiai: - per tarptautines sutartis (pvz., mogaus teisi apsaugos); - priimant nacionalins teiss aktus ir per priimtus teiss aktus, expressis verbis numatanius tarptautini paproi taikym arba savo nuostatomis gyvendinanius bendrosios TT normas (pvz., Konstitucija, BK, Tarptautini operacij statymas)

Nacionalins ir tarptautins teiss (ir ES teiss) suderinamumo prezumpcija Doktrina: valstyb dalyvauja kuriant TT ir ES teiss normas, todl atsivelgia ias normas nacionalins teiskros procese Konstitucija: konstitucinis atviros pilietins visuomens ir teisins valstybs principas, Konstitucijos 135 str. 1 d. (TT standart taikymas nacionalinje teisje), 138 str. 3 d. (tarptautini sutari inkorporavimas nacionalin teisin sistem), Konstitucinis aktas dl LR narysts ES (preambuls tikslai, ES pagarba valstybi nari nacionaliniam tapatumui ir konstitucinms tradicijoms, ES teiss norm inkorporavimas nacionalin teisin sistem) LAT ir KT jurisprudencija: tarptautins sutartys ir kitos TT normos, ES teiss normos, tarptautini organizacij (JT GA, ET MK ir PA) rezoliucijos, tarptautini teism ir Europos Bendrij Teisingumo Teismo jurisprudencija yra Lietuvos teiss aikinimo bei paangios pltros altinis LAT kolegijos 2000 05 17 nutarimas Budweiser byloje: vertinus Lietuvos siekius integruotis Europos Sjung ir i sieki apsprst nacionalins teiss

derinim su Europos Sjungos teise , (Lietuvos teiss aktai) turi bti aikinami ir taikomi tarptautins teiss ir Europos Sjungos teiss kontekste KT 2006 12 21 ir 2007 05 15 nutarimai: ETT jurisprudencija, kaip teiss aikinimo altinis, yra svarbi ir Lietuvos teiss aikinimui bei taikymui. Tai mutatis mutandis pasakytina ir apie Europos Bendrij Teisingumo Teismo bei Europos Bendrij Pirmosios instancijos Teismo jurisprudencij TT ir ES teiss norm atitikties Konstitucijai (konstitucingumo) prezumpcija ir suderinimo metodologiniai pagrindai KT 1995 01 24 ivada: paodins (paraidiui) nacionalins teiss ir TT atitikties reikalavimo negali bti; tarptautin sutartis galt prietarauti Konstitucijai tada, kai 1) Konstitucija nustatyt isam ir baigtin tam tikr atvej sra, o sutartis papildomai nustatyt dar kokius nors atvejus; 2) Konstitucija draust kokius nors veiksmus, o sutartis leist; 3) jeigu sutarties nuostata pagal turin nesutapt su Konstitucijos nuostata. Specifiniai Europos Sjungos teisins sistemos bruoai (pgl. 1962 m. EBTT Van Gend en Loos bylos sprendim). ES teisin sistema regionin, santykinai autonomin, sui generis teisin sistema, nesutampanti nei su tarptautine, nei su nacionaline teisine sistema

Tarptautins teiss mokslo raida Lietuvoje 1780-1821 m. VU (Vyriausioji Lietuvos mokykla) Moralini moksl kolegijos (Humanitarini moksl fakultetas) Prigimtins ir taut teiss katedra: J. Stroinovskis, S. Malevskis, M. Stankeviius, I. Oldachovskis Prigimtins teiss mokykla 1922-1940 m. Lietuvos universitetas (VDU) Teisi fakulteto Tarptautins teiss katedra A. Janulaitis, A. Jaenka, D. Krivickas, T. Petkeviius, L. Natkeviius, M. Romeris, G. Rutenbergas, J. Robinzonas, J. Skruodys (1921 m.), A. imkus (VU, 1941-1944 m.) Pozityvizmas, vairi problem (Klaipdos, Vilniaus, kt.) tyrimas Nuo 1990 m. VU Teiss fakulteto Tarptautins ir lyginamosios teiss katedra Pagrindiniai tarptautins teiss principai (JT Chartija, 1970 m. TT princip deklaracija) Taikos ir saugumo: Jgos nenaudojimas Taikus tarptautini gin sprendimas Valstybi teritorinis vientisumas (Helsinkio Baigiamasis Aktas) Valstybi sien nelieiamyb (Helsinkio Baigiamasis Aktas) Tarptautini santyki palaikymo: Valstybi bendradarbiavimas Valstybi suvereni lygyb Siningas tarptautini sipareigojim vykdymas Nesikiimas vidaus reikalus mogaus teisi: Laisvas taut apsisprendimas Pagarba mogaus teisms ir laisvms (Helsinkio Baigiamasis Aktas) Sisteminis TT princip aikinimas (1970 m. JT GA TT princip deklaracija, 1975 m. ESBK Helsinkio Baigiamasis aktas): Aukiau idstyti principai, juos aikinant ir taikant, yra tarpusavyje susij ir kiekvienas principas turi bti aikinamas kit princip kontekste.

Ivada: TT principai darni sistema (TT pagrindas) ir vienas kitam neprietarauja. Valstybi bendradarbiavimo principas: vairi valstybi taikaus koegzistavimo deklaravimas - valstybi pareiga bendradarbiauti nepriklausomai nuo j politini ekonomini, socialini sistem skirtum (ypa aktualu bipoliariniame pasaulyje) Bendradarbiavimas siekiant bendr visoms valstybms JT tiksl: tarptautins taikos ir saugumo palaikymas, pagarba mogaus teisms, tarptautin ekonomin paanga, bendradarbiavimas su JTO pagal JT Chartij Pagarbos mogaus teisms principas: JT tikslas, taps TT principu visuotins pagarbos mogaus teisms ugdymas ir skatinimas (JT Chartijos 1 str. 3 p.) Prigimtinis mogaus teisi ir pagrindini laisvi pobdis (visos jos iplaukia i mogaus orumo ir turi esmin reikm jo asmenybei) Valstybi pareigos gerbti mogaus teises ir pagrindines laisves bei skatinti j gyvendinim Nediskriminacijos principas mogaus teiss utikrinamos visiems be skirtum dl rass, lyties, kalbos, religijos, kt. Visuotin mogaus teisi reikm visuotinis j utikrinimas yra svarbus taikai, teisingumui bei valstybi bendradarbiavimui (ryys su kitais TT principais) mogaus teisi bkl nra valstybs vidaus reikalas antrin tarptautins bendrijos atsakomyb (ESBK mogikojo matmens dokumentai: rpestis mogaus teismis nra kiimasis valstybs vidaus reikalus) Tarptautins mogaus teisi chartijos (ir kit) dokument nuostat realus gyvendinimas Siningo tarptautini sipareigojim vykdymo principas: Principo altinis bendrasis teiss principas pacta sunt servanda (t. p. suverenios valstybi lygybs principas 1970 m. TT princip deklaracija) Vis tarptautini sipareigojim vykdymas, nepriklausomai nuo j altinio: ir pagal JT Chartij, ir pagal bendrj TT, ir pagal tarptautines sutartis JT Chartijos virenyb prie kitas tarptautines sutartis (Chartija, kaip tarptautins bendrijos konstitucija): kai sipareigojimai pagal tarptautines sutartis prietarauja sipareigojimams pagal JT Chartij, sipareigojimai pagal Chartij turi virenyb (JT Chartijos 103 str., TT princip deklaracija)

JT Chartijoje numatyti JT tikslai ir principai tarptautins teistvarkos pagrindas, bendrosios TT ir pagrindini TT princip iraika, todl bendrosios TT prietaravimas JT Chartijai yra teorinis Siningas tarptautini sipareigojim vykdymas siningumo, kaip bendrojo teiss principo ir moralinio imperatyvo, reikm: - pagarba ir itikimyb prisiimtiems sipareigojimams (j ventumas); - tarptautini sipareigojim tarpusavio suderinamumas; - teist lkesi apsauga (tylus sutikimas, estoppel); - nepiktnaudiavimas teismis; - abipusikumas; - proporcingumas; - protingumas; - konkreios siningo elgesio taisykls: draudimas paeisti sutarties objekt ir tiksl iki jos sigaliojimo, sutarties dvasios pirmenyb prie raid, naudos i nesiningo elgesio neigimas, protingas laikas ir vykdymas, kt. Valstybi suverenios lygybs principas: Suvereni lygyb valstybi bendradarbiavimo pagrindas: - 1949 04 09 TTT sprendimas Corfu ssiaurio byloje: pagarba (teritoriniam) suverenitetui esminis nepriklausom valstybi tarptautini santyki pagrindas Suvereni lygyb lygiateisikumas (lygios subjektins teiss ir pareigos, nepaisant ekonomini, socialini, politini ir kitoki skirtum), o ne faktin lygyb Suverenios lygybs elementai: - valstybi lygyb teiss poiriu; - lygus naudojimasis nedalomomis visiko suvereniteto teismis; - pagarba kit valstybi suverenitetui, politinei nepriklausomybei ir teisiniam subjektikumui (kit TT princip elementai): ssajos su jgos nenaudojimo ir nesikiimo principais (1986 06 27 TTT sprendimas Nikaragvos byloje); - teis laisvai pasirinkti ir pltoti valstybs politin, socialin, ekonomin ir kultrin sistem (nesikiimo principo elementas): intervencijos, kaip jgos politikos, neleistinumas pagal Corfu ssiaurio byl;

- siningas tarptautini sipareigojim vykdymas (atitinkamo TT principo pareiga) - valstybs teritorinio vientisumo, skaitant sienas, nelieiamyb (atitinkam princip uuomazga): visikas ir iskirtinis suverenitetas apima valstybs teritorij, skaitant vidaus vandenis, teritorin jr ir oro erdv (Nikaragvos byla) Suverenios lygybs (lygiateisikumo) iimtys nustatomos valstybi sutikimu sutartinmis (ne paprotinmis) procesinmis normomis: - didij valstybi statusas (pvz., nuolatin naryst ir veto teis JT ST) privilegija, susieta su didesne atsakomybe; - sveriamasis balsavimas kai kuriose tarptautinse organizacijose (finans, virnacionalinse) atsivelgimas indl organizacijos veikloje Valstybi teritorinio vientisumo principas: Pagarba kit valstybi teritoriniam vientisumui (valstybi suverenios lygybs principo elementas) Susilaikymas nuo veiksm, ypa jgos panaudojimo, prie kitos valstybs teritorin vientisum, politin nepriklausomyb ir vienyb (jgos nenaudojimo principo elementas, sien nelieiamybs principo uuomazga): - teritorija negali bti karins okupacijos ir kitokio jgos panaudojimo objektu; - okupacija ir teritorijos gijimas jga negali bti pripaintas teistu Valstybi sien nelieiamybs principas: Susilaikymas nuo reikalavim ar veiksm, kuriais bt siekiama ugrobti kitos valstybs teritorij (valstybi teritorinio vientisumo principo elementas): - nesiksinimas esamas valstybi sienas (jgos nenaudojimo principo elementas) Egzistuojani sien (Europoje) nelieiamyb: - teist sien nelieiamyb principas taikomas tik pagal tarptautin teis nustatytoms sienoms (pareiga nepripainti teritorijos gijimo j ga jgos nenaudojimo ir valstybi teritorinio vientisumo princip elementas); - galimyb keisti sienas teistu pagal tarptautin teis bdu (pvz., valstybi tarptautine sutartimi);

- ypatinga sutari dl sienos apsauga (draudimas denonsuoti sutart, nutraukti sutart dl esminio aplinkybi pasikeitimo, sutarties privalomumas teisi permjui); - taikymas pagal analogij iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitavimo linijoms, nustatanioms susijusias su valstybs teritorija ir jos iskirtini suvereni teisi gyvendinimo erdves (1978 12 19 TTT sprendimas Egjo jros kontinentinio elfo byloje) Nesikiimo principas: Paprotins teiss dalis (Nikaragvos byla, 2005 m. Ginkluot veiksm Kongo Demokratinje Respublikoje byla): - nors nra tiesiogiai JT Chartijoje, bet opinio juris aiki i valstybi praktikos (TT princip deklaracija, 1976 ir 1981 m. JT GA deklaracijos dl intervencijos ir kiimosi valstybi vidaus reikalus bei j nepriklausomybs ir suvereniteto apsaugos, 1975 m. Helsinkio Baigiamasis aktas, 1933-1936 m. Amerikos ir kiti regioniniai aktai) Suverenios valstybi lygybs principo idava politins nepriklausomybs ir suvereni teisi apsauga ( princip visada paeidia draudiama intervencija) Apsaugos objektas - suverenios valstybi lygybs principo elementas: kiekvienos valstybs teis laisvai, be kiimosi i iors, tvarkyti iskirtins vidaus kompetencijos (jurisdikcijos) reikalus Negatyvi pareiga kit valstybi susilaikyti nuo veiksm: tiesiogiai ir netiesiogiai nesikiti valstybs iskirtins kompetencijos reikalus Nesikiimo principo apsaugos apimtis iskirtins kompetencijos reikal apibrimas: I valstybs suvereniteto iplaukiantys reikalai (Nikaragvos byla: reikalai, kuriuos dl valstybs suvereniteto principo valstybei leidiama sprsti laisvai) - naudojimasis suvereniomis teismis: - vidaus reikalai (politins, ekonomins, socialins ir kultrins sistemos pasirinkimas) abejotina TTT pozicija dl laisvs rinktis valstybs reim, ideologij; - iors reikalai (usienio politikos formavimas) Iskirtins kompetencijos reikal ribos ten, kur prasideda TT norm reglamentuojami santykiai (Egjo jros kontinentinio elfo byla: vidaus

jurisdikcijos reikalai yra tie, kuri nereglamentuoja TT, ir j sritis priklauso nuo tarptautini santyki raidos; Nikaragvos byla: vidaus politika priklauso valstybs iskirtinei kompetencijai, kol nepaeidiamas tarptautinis sipareigojimas): - iskirtins kompetencijos reikal srities dinamikumas ir siaurjimas (valstybs administraciniai reikalai, bet ne mogaus teiss, kurias utikrinti privalu pagal atitinkam TT princip pirmin valstybs atsakomyb); - i srit ribojantys veiksniai, internacionalizuojantys jos klausimus: - valstybs tarptautiniai sipareigojimai (pvz., neutralitetas, demokratin santvarka): reikalas nustoja bti vidiniu, kai valstyb prisiima dl jo sipareigojimus kitoms valstybms (Egjo jros kontinentinio elfo byla); - tarptautins taikos ir saugumo utikrinimo poreikiai (TT princip deklaracija) JT ST teis konstatuoti dl valstybi vidaus situacijos kylanias grsmes taikai ir saugumui bei veikti jas alinant Nesikiimo principo negatyvios pareigos apimtis: Draudiamas kiimasis kai prievartos metodais trukdoma laisvai pasirinkti, kaip tvarkyti vidaus ir iors reikalus (Nikaragvos byla: prievartos elementas (element of coercion) sudaro udraustos intervencijos esm; Corfu ssiaurio byla: intervencija jgos politikos apraika, piktnaudiavimas): - jgos naudojimas ar grasinimas ja viena i tokios prievartos form (Ginkluot veiksm KDR byla: kai kiimasis susijs su tiesioginiu ar netiesioginiu jgos naudojimu, paeidiamas ir jgos nenaudojimo principas); - nukreiptos suvereni teisi suvarym didelio masto ekonominio, politinio ar kitokio pobdio prievartos priemons (pvz., 1990 m. SSRS ekonomin blokada Lietuvai); - ginkluotos ar siekianios prievarta nuversti valdi opozicijos rmimas (Nikaragvos byla: nra teiss remti toki opozicij) ginkl tiekimas (gali prilygti ir jgos naudojimui), finansin, logistin parama Ivada: nesikiimo principo draudiam prievartini veiksm spektras yra platesnis nei jgos nenaudojimo principo (Nikaragvos byla: draudiamas kiimasis galimas ir naudojant, ir nenaudojant ginkluotos jgos) Leidiamas kiimasis (Nikaragvos byla):

 be prievartos elemento: valstybs vyriausybs (ne tik opozicijos) praymas; - humanitarin pagalba jei teikiama be diskriminacijos; - paprotins teiss norm modifikacija valstybi opinio juris dl naujos principo iimties susiformavimo (TT raida, pvz., dl intervencijos Kosov) Taikus tarptautini gin sprendimas. Esm: reikalavimas sprsti tarptautinius ginus tik taikiomis priemonmis, t. y. nesiimant jgos ar grasinimo ja, taip pat kitokio neleistino prievartinio kiimosi (santykis su jgos nenaudojimo ir nesikiimo principais) Nikaragvos byla: taikaus gin sprendimo principas papildo draudiamo jo pobdio principus (jgos nenaudojimo ir nesikiimo), t. y. principas, pagal kur bet kurio gino alys, ypa gino, kurio tsa galt kelti grsm tarptautins taikos ir saugumo palaikymui, turi sprsti j taikiomis priemonmis. tvirtintas Jungtini Taut Chartijos 33 straipsnyje, kuris taip pat nurodo galimas taikias priemones, is principas taip pat turi paprotins teiss status. Tarptautinis ginas (pgl. TTT jurisprudencij) TT subjekt nesutarimas dl TT normos ar fakto, kai vienas subjektas pateikia reikalavim (pretenzij) kitam, o is visikai ar i dalies reikalavim atsisako tenkinti Ginytina situacija TT subjekt interes nesutapimas, kai pretenzijos nra pateikiamos, bet yra tampa ali santykiuose Taikaus tarptautini gin sprendimo principo altiniai: I. tvirtinantys TT princip: 1928 m. Paryiaus sutarties dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons (Briando Kelloggo pakto) 2 str. (sipareigojimas bet kokio pobdio ir kilms ginus bei konfliktus sprsti tik taikiomis priemonmis) JT Chartijos 2 str. 3 d. (sipareigojimas tarptautinius ginus sprsti taikiomis priemonmis, kad nekilt grsm tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui) ir 33 str. (taiki gino sprendimo priemoni pavyzdinis sraas) 1970 m. TT princip deklaracija, 1975 m. Helsinkio Baigiamasis aktas, kt. II. Reglamentuojantys gin sprendimo priemones: 1907 m. Hagos konvencija dl taikaus tarptautini gin sprendimo (I Hagos konvencija)

 1928 m. TS Bendrasis aktas dl taikaus tarptautini gin sprendimo (1949 m. perirtas JT GA) 1945 m. JT TTT Statutas 1958 m. JT Tarptautins teiss komisijos Pavyzdins arbitrao proceso taisykls 1992 m. ESBO Sutaikymo ir arbitrao konvencija, kt. Gin rys: I. Pagal gino tak tarptautinei taikai ir saugumui: Keliantys grsm taikai ir saugumui (JT ST galios pgl. JT Chartijos VII skyri) Nekeliantys tokios grsms (JT ST galios pgl. JT Chartijos VI skyri) II. Pagal gino dalyk: Politiniai (sien, teritoriniai, kt.) Ekonominiai Teisiniai (Nikaragvos byla, kt. TTT jurisprudencija: kiekvienas teisinis ginas ir klausimas gali turti politini aspekt) Teisinis ginas (pgl. TTT Statuto 36 str. 2 d.) tai ginas dl bet kurio i i klausim: tarptautins sutarties aikinimo bet kurio kito tarptautins teiss klausimo fakto, kuris reikt tarptautinio sipareigojimo paeidim reparacijos u tarptautins teiss paeidim pobdio ir dydio Gin sprendimo priemons Tiesiogins derybos betarpikas bendras ginytin klausim svarstymas; pagrindin priemon, kit priemoni pagrindas Konsultacijos tiesiogini deryb poris (santyki gerinimas ir pltra) Tarptautin taikinamoji procedra pagalba alims dertis ir isprsti gin Gerosios paslaugos Tarpininkavimas Tyrimas Sutaikymas Teisins institucins priemons teisinio gino sprendimas specialioje teisinje (i kvalifikuot teisinink sudarytoje) institucijoje

 Arbitraas ali formuojama, treiosios alies vadovaujama Teisminis nagrinjimas nuolatin teismin institucija (be ali valios) Kitos priemons: Gino sprendimas tarptautinje organizacijoje taikoma kuri nors i mint priemoni ar j derinys Bet kuri kita taiki priemon taikomas kuri nors i mint priemoni derinys

Tarptautin taikinamoji procedra

Tarptautinio Teisingumo Teismo kompetencija. Funkcijos: Byl nagrinjimas teisini gin sprendimas: - alys tik valstybs - fakultatyvin jurisdikcija, pagrsta ali sutikimu

- Teismo diskrecijos nebuvimas sprendiant jurisdikcijos klausim - sprendimas privalomas tik bylos alims - sprendimas byloje - pagalbinis TT altinis Konsultacini ivad teikimas tarptautins teiss aikinimas: - tik pgl. JT Chartij galiot JT institucij ir JT sistemos tarptautini organizacij praymu (valstybs tik teikia nuomon nagrinjamais klausimais) - Teismo diskrecija sprendiant konsultacins jurisdikcijos klausim - konsultacin ivada ne gino sprendimas, o gairs JT sistemos organizacij ir institucij veiksmams (patariamoji ivada rekomendacin galia) - konsultacins ivados privalomumas tam tikro gino alims tik specialiai tarptautine sutartimi numatytu atveju (pvz., 1999 04 29 Teismo konsulta cin ivada dl gino dl JT mogaus teisi komisijos specialaus pranejo imuniteto nuo teisinio proceso: gino ali sipareigojimas vadovautis konsultacine ivada pgl. 1946 m. Konvencijos dl JT privilegij ir imunitet 30 skyri) - konsultacin ivada pagalbinis TT altinis TTT fakultatyvins jurisdikcijos tarpvalstybinms byloms rys (pgl. ali sutikimo ireikimo bd Teismo Statuto 36 str.): Jurisdikcija ginams, specialiai numatytiems JT Chartijoje toki Chartijos nuostat iki iol nra (pgl. JT Chartijos 36 str. 3 d. ST tik gali rekomenduoti teisinio pobdio gin perduoti Teismui) Jurisdikcija, pagrsta ali sutikimu ad hoc specialiai ali perduotos bylos: - kompromisu (specialia tarptautine sutartimi); - forum prorogatum doktrina vienai gino aliai pripastant jurisdikcij, kita atskirai (pareikimu ar veiksmais) pripasta jurisdikcij iam ginui (1948 03 25 sprendimas dl preliminaraus prietaravimo Corfu ssiaurio byloje: nra reikalavimo dl bylos perdavimo formos, jurisdikcija iuo atveju pagrsta dviem atskirais, vienas po kito sekusiais aktais (savanoriku atsakovo sutikimu) vietoje bendro specialaus susitarimo JK kreipsi Teism, Albanija savanorikai sutiko pareikusi apie sutikim su ST rekomendacija ir pasirengim Teismo procesui, tuo paiu atsisak prietaravimo teiss) Jurisdikcija, pagrsta ali sutikimu ante hoc pagal tarptautin sutart iankstinis sutikimas perduoti Teismui bylas dl ios sutarties aikinimo ir taikymo (pvz., 1948 m. Genocido konvencija, 1961 m. Vienos konvencijos

dl diplomatini santyki fakultatyvus protokolas, i viso daugiau kaip 250 sutari) Privalomos jurisdikcijos pripainimas vienaaliu aktu (abiej ali) jurisdikcija, pagrsta sutikimu ante hoc pagal fakultatyvij ilyg (66 valstybs): - terminuotos ir neterminuotos deklaracijos; - deklaracijos be ilyg ir su ilygomis Nikaragvos ir Notebomo bylos: Teismas turi jurisdikcij, kai gino ali deklaracijos galioja gin perduodant Teismui nors po to deklaracijos terminas gali baigtis ar alis gali bet kada deklaracij ataukti, toks deklaracijos galiojimo pasibaigimas neturi retrospektyvios galios ir nepanaikina Teismo jurisdikcijos Perduotoji jurisdikcija perimta i Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo: - pagrsta ali sutikimu ante hoc; - vienaaliai privalomos jurisdikcijos pripainimo aktai TTT konsultacins jurisdikcijos slygos (pgl. JT Chartijos 96 str., TTT Statuto 65 str.): Teiss klausimas tai klausimas, kuris (Vakar Sacharos, Palestinos bylos): - ireiktas teiss terminais; - ikelia TT problemas; - reikalauja teise pagrsto atsakymo (Teismas nustato TT normas, jas aikina ir taiko atsakymui suformuluoti). Teiss klausimas gali: - bti konkretus arba abstraktus ir neaikus (Palestinos byla); - turti politini aspekt (1999 m. JT specialaus pranejo, 1980 m. PSO ir Egipto susitarimo bylos) galiotos institucijos kreipimasis: - JT GA ir ST bet kuriuo teiss klausimu (Chartijos 96 str. 1 d.) - kitos JT institucijos, JT specializuotos agentros ir JT sistemos organizacijos (Chartijos 96 str. 2 d.): - JT GA leidus (bendradarbiavimo susitarime ar rezoliucijoje) leista 19; - pagal savo kompetencij (PSO kompetencija Branduolinio ginklo byloje)

 Teismo diskrecija (Statuto 65 str. 1 d.: Teismas gali pateikti konsultacin ivad): - paprastai nesinaudojama, iskyrus tikinamas prieastis (1923 m. Ryt Karelijos byla: taka negalinios dalyvauti alies teisms) - tokiomis tikinamomis prieastimis nra (Palestinos byla): susijusios valstybs nesutikimas, galima taka politinms deryboms ir JT veiklai, tariamas duomen trkumas, kit JT institucij iankstin nuomon, suinteresuotos alies nesiningumas ir nevarios rankos Lietuvos Respublikos bylos Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme (visos tarpukario bylos i esms laimtos) 1931 10 15 konsultacin ivada Geleinkelio eismo tarp Lietuvos ir Lenkijos (Lentvario Kaiiadori ruoe) byloje (TS Tarybos praymu): nustatyta, kad Lietuva neturi sipareigojimo leisti eism Lentvario Kaiiadori geleinkelio ruoe (konstatuota tik pareiga dertis su Lenkija, o ne pasiekti susitarim, taip pat pareigos leisti eism nekilo i Taut Sjungos Statuto, Klaipdos konvencijos ir kit tarptautini sutari) 1932 08 11 sprendimas Klaipdos krato statuto aikinimo byloje (JK, Pranczija, Italija, Japonija v. Lietuva): nusprsta, kad Klaipdos gubernatorius turi teis ataukti Direktorijos pirminink, jeigu jis perengia autonomijos ribas ar kelia grsm Lietuvos suverenitetui ir nra kit priemoni (i teis numanoma i to, kad Klaipdos konvencija ne suteikia Lietuvai teises, o tik nustato Klaipdos krato autonomijos ribas kitaip neribodama Lietuvos suvereniteto ir teiss j ginti), taiau neturi teiss paleisti Seimelio, jei jis nepritaria teikiamai Direktorijos pirmininko kandidatrai (bet vyks paleidimas nepripaintas niekiniu) 1939 02 28 sprendimas Panevio Saldutikio geleinkelio byloje (Estija v. Lietuva): pripainta, kad Lietuvos prietaravimas dl Estijos reikalavimo nepriimtinumo yra pagrstas, nes neinaudotos vidaus teisins gynybos priemons (btina slyga diplomatinei gynybai), todl byla i esms negali bti nagrinjama, kol neinaudotos teismins gynybos priemons pagal Lietuvos teis (kitas Lietuvos prietaravimas dl to, kad ginama bendrov alos jai atsiradimo metu neturjo Estijos nacionalins priklausomybs, paliktas nenagrintu, nes susijs su bylos esme) Jgos nenaudojimo principo itakos, raida ir svarbiausi altiniai: Jus ad bellum laikotarpis (iki 1928 m.):

- prigimtins teiss mokykla teisingo karo koncepcija (Antika, Viduramiai, Renesansas) - 1648-1928 m. pozityvizmas teis kariauti inaudojus taikias priemones: - 1864 m. enevos konvencija ir THT uuomazgos (kariavimo metod reglamentavimas) - 1899 ir 1907 Hagos konvencijos karo statym ir paproi (jus in bello) kodifikacija - 1919 m. Taut Sjungos Statutas (taiki priemoni ismimo taisykl) Jgos draudimo susiformavimas (1928-1945 m.): - 1928 m. Briando-Kelloggo paktas (Paryiaus sutartis dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons) agresyvaus karo draudimo principas: - TS Statuto 10 str. (gerbti ir saugoti nuo usienio agresijos valstybi politin nepriklausomyb ir teritorin vientisum) - 1926-1939 m. dvials nepuolimo sutartys, 1933 m. daugiaal (33 valstybs) Nepuolimo ir sutaikymo antikarin sutartis (Saavedra Lamos sutartis), 1933 m. Londono konvencija dl agresijos apibrimo (10 valstybi), 1933 m. dvial LR-SSRS konvencija dl agresijos apibrimo - valstybi praktika (1932 m. Stimsono doktrina) iuolaikiniai jgos draudimo principo altiniai (nuo 1945 m.): - 1945 m. JT Chartija, 2 str. 4 d. jgos ir grasinimo ja nenaudojimo principas: - JT GA rezoliucijos: 1970 m. TT princip deklaracija, 1974 m. Rezoliucija dl agresijos apibrimo, 1987 m. Rezoliucija dl jgos nenaudojimo principo efektyvumo didinimo - 1975 m. ESBK Helsinkio Baigiamasis aktas - TTT bylos: 1949 m. Corfu ssiaurio byla, 1971 m. Namibijos byla, 1986 m. Nikaragvos byla, 1996 m. Branduolinio ginklo byla, 2004 m. Palestinos byla, 2005 m. Ginkluot veiksm KDR byla

Jgos nenaudojimo principas pagal Briando-Kelloggo pakt ir JT Chartij

Jgos draudimas pagal JT Chartijos 2 str. 4 d.: Visos JT nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo prie bet kurios valstybs teritorin vientisum, politin nepriklausomyb ar bet kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais

 Universalus principas visoms valstybms (Chartijos 2 str. 6 d., 1987 m. GA rezoliucija) Paprotin bendrosios tarptautins teiss jus cogens norma (1966 m. TT komisijos komentaras Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss projektui; Nikaragvos byla: Chartija kodifikuoja paprotin teis iuo poiriu, j i esms atitinka, bet neapima vis jgos naudojimo reglamentavimo aspekt, 2 str. 4 d. ireikia esmin ir fundamental TT princip, esant jus cogens; Ginkluot veiksm KDR byla: 2 str. 4 d. Chartijos erdis; TT princip deklaracija, Helsinkio Baigiamasis aktas: paeidiantis Chartij jgos naudojimas negali bti priemone tarptautiniams klausimams sprsti ir negali bti teisinamas jokiais motyvais) Taikymo sritis tik tarptautiniai (tarptautins bendrijos nari), ne vidaus santykiai Jga tik ginkluota (karin) jga (sisteminis aikinimas atsivelgiant Chartijos preambul, jos nuostatas pltojanius tarptautins teiss aktus ir jurisprudencij) Apsaugos objektai: valstybs teritorinis vientisumas ir politin nepriklausomyb, JT tikslai Draudiami veiksmai: - grasinimas jga Branduolinio ginklo byla: grasinimas jga deklaruota parengtis naudoti jg; grasinimas neteistas, kai pats jgos naudojimas tomis aplinkybmis bt neteistas - jgos naudojimas (Nikaragvos, Kongo bylos, TT princip deklaracija, 1974 m. Rezoliucija): - agresija kvalifikuotas atvejis, tarptautinis nusikaltimas, sunkus 2 str. 4 d. paeidimas - ginkluotas upuolimas platesn svoka, apima lengvesnes upuolimo formas - kitoks jgos naudojimas lengvesns nei ginkluotas upuolimas formos: represalijos, opozicijos ginklavimas, ginkluot grupi organizavimas, apsaugins sienos statyba, kt. Teistas jgos naudojimas ar grasinimas ja iimtys (?), Branduolinio ginklo byla: kai ne prie valstybs teritorin vientisum, politin nepriklausomyb ar JT tikslus:

 savigyna (Chartijos 51 str.) JT ST sankcija (Chartijos VII skyrius, 42 str.) kiti atvejai (?): humanitarin intervencija (?), tautos savigyna (Chartija nereglamentuoja), diplomatin gynyba (ne, 2006 m. TT komisija: tai diplomatins ar kitos taikios priemons) Agresijos samprata (pagal tarptautin teis ir LR statymus) 1974 m. JT GA Rezoliucija dl agresijos apibrimo: Agresija valstybs ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs suverenitet, teritorin vientisum, politin nepriklausomyb ar kitu, nesuderinamu su JT tikslais, bdu - i objekt iplaukia paeidimo sunkumas (t.p. i veiksm masto ir trukms Kongo byla) - prima facie rodymas puolimas pirma Agresijos aktai (pavyzdinis sraas): - ginkluotas siverimas, upuolimas, okupacija ir aneksija - valstybs teritorijos bombardavimas ar ginkl naudojimas prie j - uost ar pakrani (jros) blokada - ginkluotj pajg upuolimas - pagal susitarim dislokuot kitos valstybs pajg panaudojimas j paeidiant ar buvimas ilgiau Kongo byla: jei didelio masto operacijos, susitarimas dl ivedimo - ne sutikimas - leidimas naudoti savo teritorij kitos valstybs agresijos aktui - ginkluot gauj siuntimas (jei pakankamai sunkaus pobdio ginkluoti veiksmai) 2000 07 17 LR ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymas: Agresija kitos valstybs ginkluotos jgos panaudojimas ar grasinimas j panaudoti prie LR suverenitet, teritorijos vientisum ar politin nepriklausomyb - rimta grsm iems objektams: ne bet koks ginkluotj pajg upuolimas, ne vietinio pobdio ginkluoti incidentai ir valstybs sienos paeidimai Agresijos aktai (pavyzdinis sraas): - ginkluotas siverimas LR, jos upuolimas, okupacija ir aneksija - LR teritorijos bombardavimas ar ginkl naudojimas prie j - bet kokia ginkluota LR blokada (ne tik jr, bet ir sausumos bei oro erdvs) - LR ginkluotj pajg upuolimas

- LR leidus esani jos teritorijoje (laikinai ar judani tranzitu) kitos valstybs ginkluotj pajg panaudojimas paeidiant LR nustatytas slygas - leidimas naudoti savo teritorij kitos valstybs agresijos aktui prie LR - ginkluot gauj siuntimas prie LR Savigyna: JT Chartijos 51 str.: jokia Chartijos nuostata neriboja neatimamos (prigimtins) teiss imtis individualios ar kolektyvins savigynos, jeigu vykdomas JT nars ginkluotas upuolimas (if an armed attack occurs), tol, kol Saugumo Taryba nesiima btin priemoni tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Valstybs nars nedelsdamos pranea Saugumo Tarybai apie priemones, kuri jos msi, gyvendindamos i savigynos teis, ir ios priemons jokiu bdu nedaro takos ST galiojimams ir atsakomybei pagal Chartij bet kuriuo metu imtis veiksm, kurie btini tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti. Teis naudoti jg ar grasinti ja (teistas jgos naudojimas ar grasinimas ja) pradtam ginkluotam upuolimui atremti Neatimama teis kiekvienos valstybs teis, iplaukianti i bendrosios TT: - Chartija nenustato, o tik pripasta savigynos teis, takodama j procedrinmis taisyklmis, susijusiomis su ST kompetencija (tam tikra galimyb grsti preventyvios savigynos teistum) ; - nuoroda paprotin TT (paprotins normos toliau reglamentuoja ginkluoto upuolimo slygos ir savigynos kriterij (btinumo ir proporcingumo) klausimus); - neribojama teis: ST nesankcionuoja, o jai tik praneama (ST atsakomybs pripainimas) Savigynos formos: - individuali ginasi pati upulta valstyb - kolektyvin upultai valstybei padeda kitos (teis suteikti pagalb) Teisinis pagrindas kolektyvins gynybos sutartims (pvz., iaurs Atlanto Sutartis) sudaryti: kolektyvins gynybos sutarties ali sipareigojimas bet kurios i j ginkluoto upuolimo atveju gyvendinti JT Chartijos 51 str. pripaint kolektyvins savigynos teis (teiss transformavimas sutartin sipareigojim pasinaudoti ia teise) Savigynos trukm: kol ST nesiims efektyvi priemoni paprastai sankcijos naudoti jg pgl. 42 str. (pvz., Kuveito ivadavimas ST galiojus 1990 m.) Savigynos slygos ir kriterijai:

 Btina savigynos slyga (faktinis pagrindas) ginkluotas upuolimas (paprotin teis (Nikaragvos ir Kongo bylos), Chartijos 51 str.): - valstybs ginkluotas upuolimas kitos valstybs pajgomis (pgl. agresijos apibrim); - agresijos apibrim nepatenkantis kitos valstybs (ar kito TT subjekto) jgos panaudojimas, pagal mast ir pasekmes prilygintinas ginkluotam upuolimui (pasirengimas pulti branduoliniu ginklu (1946 m. AEK), politiniais reikalavimais motyvuotas jgos naudojimas prie valstybs atstovus ar pilieius, pvz., valstybinis terorizmas, JAV diplomatinio ir konsulinio personalo pamimas kaitais Irane ir 1980 04 24-25 JAV operacija jam ivaduoti, 1976 07 03 Entebbs (Uganda) incidentas kaitai pilieiai); - pagal mast ir pasekmes ginkluotam upuolimui prilygintini teroro aktai, vykdomi nevalstybini subjekt i usienio pvz., 2001 09 11 Al Quaeda teroro aktai prie JAV: opinio juris ST rezoliucijos (2001 09 12 Nr. 1368(2001) ir 2001 09 28 Nr. 1373(2001) pripainta neatimama savigynos teis pagal Chartij); 2001 09 12 iaurs Atlanto Tarybos pareikimas (taikomas iaurs Atlanto Sutarties 5 str., jei upuolimas i usienio), AVO, ANZUS pozicija; Palestinos byla (paprastai valstybs vykdomas upuolimas, bet netinka ir ST rezoliucij analogija, nes teroro ipuoliai ne i iors, o i Izraelio okupuotos Palestinos) Ginkluoto upuolimo pradios neapibrtumas karins operacijos aktyviosios stadijos pradia ar tikra ir neivengiama jos grsm pabaigus planavim bei esant visikai parengiai (ginkl pobdis) Preventyvios savigynos neteistumas negalima savigyna ne nuo ginkluoto upuolimo, o nuo jo grsms (Chartijos 51 str.: ginkluotas upuolimas vykdomas; Nikaragvos byla: dl grsms nepasisakyta, bet valstybs buvimas ginkluoto upuolimo auka btina (sine qua non) slyga ir individualiai, ir kolektyvinei savigynai; Kongo byla: vyks, o ne numatomas upuolimas) Savigynos priemoni teistumo kriterijai (pgl. paprotin teis Caroline, Nikaragvos, Branduolinio ginklo bylos): - btinumas (ir neatidliotinumas) jga yra vienintel priemon, taikoma nedelsiant (per proting laik) (necessity and imminency) - proporcingumas upuolimui atremti btina jga (pgl. mast ir trukm, o ne kiekybikai) Procedriniai reikalavimai (Nikaragvos ir Kongo bylos):

- ginkluoto upuolimo aukos (o ne kitos valstybs) praneimas apie upuolim; - ST informavimas apie savigynos priemones (Chartijos 51 str.) Papildomas procedrinis reikalavimas kolektyvinei savigynai (paprotin teis, Nikaragvos byla) ginkluoto upuolimo aukos kreipimasis pagalbos JT Saugumo Tarybos sankcija naudoti jg Teisinis pagrindas Chartijos 42 straipsnis konkreiai (jgos naudojimas, kai gali nepakakti ar nepakanka kit priemoni taikai ir saugumui atkurti bei palaikyti) ir VII skyrius apskritai (ST veiksmai grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos akto atveju galiojimas valstybms (48 str.) imtis vis taikai ir saugumui palaikyti btin veiksm) Faktinis pagrindas grsm taikai (gali kilti ir i situacijos valstybs viduje), taikos paeidimas ar agresijos aktas ir btinumas panaudoti jg taikai bei saugumui atkurti ar palaikyti (pvz., 1990 08 02-09 25 ST rezoliucijos prie Irak, Sankcijos buvimo problemos (politin, o ne teisin institucija): - ex post facto sankcija (ST pagyrimas ir vlesnis pritarimas: pvz., 1991 m. dl ECOWAS 1990 m. intervencijos Liberij, 1997 m. dl ECOMOG intervencijos Siera Leon, 1999 06 10 rezoliucija Nr. 1244 dl Kosovo, ST rezoliucijos dl Irako: 2003 05 22 Nr. 1483(2003), 2003 10 16 Nr. 1511 (2003), 2004 06 08 Nr. 1546 (2004)) - numanoma ir slygin sankcija (2002 11 08 ST rezoliucija Nr. 1441(2002) dl Irako) JT ST atsakomyb ir galiojimai: - pagrindin (pirmin), bet ne iimtin (primary, but not exclusive) atsakomyb u tarptautins tvarkos ir saugumo palaikym (Chartijos 24 str., 1962 m. JT ilaid byla, Palestinos byla) antrin (likutin) atsakomyb tenka valstybms JT narms (galinioms veikti per GA ir regionines organizacijas bei ad hoc koalicijas) - unikali atsakomyb ir veikla: ribota naryst (15 nari: 5 nuolatiniai, 10 nenuolatini), galiojimas veikti vis JT nari vardu (Chartijos 24 str.), nuolatini nari veto teis (balsas prie neleidia priimti sprendimo), teis priimti privalomus sprendimus (Chartijos 25, 48 ir 49 str.) - galiojim ribos ne konkreios Chartijos nuostatos, o JT tikslai (1971 m. Namibijos byla: ST galios pagal Chartijos 24 str. neapribotos konkreiomis

galiomis, nurodytomis Chartijos VI, VII, VIII ir XII skyriuose, o vienintelis ST gali apribojimas yra pagrindiniai JT tikslai ir principai) Numanom gali doktrina ST praktikos pagrindas (VI skyriaus operacijos, kiimasis vidaus konfliktus, tarptautini tribunol steigimas, alies politins santvarkos nustatymas, kt.) JT Saugumo Tarybos ir Generalins Asambljos galiojim atribojimas: galiojim (dalykins kompetencijos) konkurencija: - ST pagrindin, bet ne iimtin atsakomyb u tarptautin taik ir saugum (Chartijos 24 str.) - GA galios nagrinti visus tarptautinio bendradarbiavimo klausimus (skaitant tarptautins taikos ir saugumo) bei teikti rekomendacijas dl j (Chartijos 11 str.) GA galiojim apribojimas ST naudai (Chartijos 12 str.): ST vykdant Chartijoje numatytas funkcijas dl gino ar situacijos (gyvendinant pagrindin atsakomyb u taik ir saugum), GA negali teikti rekomendacijos, jei ST neprao GA galios veikti ST neveiksnumo atveju (pgl. Vienybs taikos labui rezoliucij (1950 11 03 GA rezoliucija Nr. 377(V)), aikinani Chartijos 12 str. 1 d. turin, j patvirtinanias JT ilaid ir Palestinos bylas): - GA gali rekomenduoti bet kurios situacijos taikaus sureguliavimo priemones (Chartijos 14 str.): priemons gali apimti aktyvius veiksmus (jgos naudojim), neprivalomos; gali bti kitokios, nei svarstytos ST (Palestinos byla); - tokia GA rekomendacija galima be ST praymo, esant ioms slygoms: 1) grsm taikai, taikos paeidimas ar agresijos aktas; 2) ST neveikia (nra Chartijos 12 str. GA gali apribojimo ST naudai slygos): - klausimo nra ST darbotvarkje arba ST tuo metu nesprendia atitinkamo darbotvarks klausimo (Palestinos byla); arba - dl nuolatini nari vienybs stokos veto panaudojimas balsuojant dl klausimo i esms (Vienybs taikos labui rezoliucija); - veto grsm (?) neivengiamas veto panaudojimas, jei dl klausimo bt balsuojama ST (1999 m. situacija dl Kosovo) (?) Humanitarin intervencija (doktrina, 1994 05 09 EP rezoliucija dl humanitarins intervencijos teiss)

Svoka: jgos panaudojimas kitoje valstybje be ST sankcijos daugelio moni gyvybei ir pagrindinms teisms apsaugoti nuo jiems gresianio pavojaus, kai tokios apsaugos negali ar nenori suteikti valstyb, kurios teritorijoje jie yra. Terminija: humanitarin intervencija ar pareigos apsaugoti (responsibility to protect) vykdymas (2001 m. gruodio mn. Tarptautins intervencijos ir valstybs suvereniteto komisijos (TIVSK) praneimas) Bruoai: - jgos panaudojimas be ST sankcijos (kitaip bt pgl. JT Chartijos VII skyri); - tikslas kitos valstybs jurisdikcijai priklausani asmen apsauga nuo iurki ir sisteming j pagrindini teisi paeidim (jei sav piliei gynyba paprastai savigyna); - btina slyga - valstyb, kurioje ginami asmenys yra, nevykdo i jos suvereniteto kylanios pirmins atsakomybs teikti apsaug savo monms (antrin atsakomyb (dl jus cogens) tenka tarptautinei bendrijai)

Branduolinio ginklo panaudojimo teistumo problema (pgl. 1996 07 08 TTT konsultacin ivad Branduolinio ginklo panaudojimo ar grasinimo juo byloje)

Laisvo taut apsisprendimo principas: Itakos: - tautos suvereniteto principas (Didioji Pranczijos revoliucija, JAV Nepriklausomybs deklaracija) - nacionalini valstybi susikrimas po Pirmojo pasaulinio karo (1918 m. JAV Prezidento Vilsono 14 punkt, 1917 m. Lenino dekretai (?), taikos ir sien sutartys) - JT Chartijos 1 str. 2 p. (JT tikslas) ir dekolonizacijos procesas (transformacija princip) Pagrindiniai altiniai: - 1960 12 14 JT GA Deklaracija dl nepriklausomybs suteikimo kolonij alims ir tautoms (rezoliucija Nr. 1514(XV)) - 1970 m. TT princip deklaracija; - universalios sutartins normos 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto bei Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakto identiki 1 str.;

- regioniniai aktai (pvz., Afrikos mogaus ir taut teisi chartija) Kolektyvin moni teis priklauso tautai, kaip moni visumai, o ne individualiems asmenims (kitaip nei tautini maum teiss) Jus cogens norma (TT komisija), slygojanti erga omnes sipareigojimus (1995 m. Ryt Timoro byla, Palestinos byla; 1989 m. Gvinjos Bisau ir Senegalo delimitacijos arbitrao byla) Subjektas visos tautos. Tauta doktrinin svoka ir fakto klausimas (Palestinos byla). Doktrina: tauta moni grup, apibdinama per du elementus: - objektyvusis ioriniai skirtumai nuo kit moni grupi (1990 m. UNESCO ekspert komitetas: bendra istorija, rasin ar etnin kilm, kultrinis homogenikumas, kalbinis, religinis, ideologinis bendrumas, bendra gyvenamoji teritorija ir ekonominis gyvenimas); - subjektyvusis tautos savimon (moni grups saviidentifikacija kaip atskiro tautinio vieneto) Reikm universalus vis taut apsisprendimas yra esmin slyga utikrinti individualias mogaus teises (1992 12 16 GA rezoliucija Nr. 83(47) dl universalaus taut apsisprendimo teiss gyvendinimo ir kt.)

Atitinkamos valstybi pareigos (erga omnes pobdio): - gerbti apsisprendimo teis, skatinti jos gyvendinim ir jam teistomis priemonmis padti;

- beslygikai sudaryti slygas kolonij tautoms laisvai apsisprsti (1960 m. JT GA Deklaracija) - netrukdyti tautoms laisvai apsisprsti ir neatimti i j ios teiss: Draudiamas trukdymas ir paeidimai: naudojant jg (TT princip deklaracija); motyvuojant tautos politiniu, ekonominiu, socialiniu ir kultriniu atsilikimu (1960 m. Deklaracija); reikiant nepagrstas suvereniteto pretenzijas tautos teritorij remiantis vasaliniais ar personalins unijos ryiais, ems nuosavybs teismis (Vakar Sacharos byla, Tibetas), taip pat vykdant tautos teritorijos de facto aneksij ir keiiant joje gyventoj sudt (Palestinos byla) Taut apsisprendimo ir valstybi teritorinio vientisumo princip santykis

Valstybi teisi permimas: altiniai: - specialios susijusi valstybi (teisi permj, valstybs pirmtaks ir teisi permj) sutartys

- 1978 m. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo tarptautinms sutartims - 1983 m. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybinei nuosavybei, archyvams ir skoloms Svoka: vienos valstybs tarptautini teisi ir sipareigojim perjimas kitai valstybei vienos valstybs pakeitimas kita atsakant u tam tikros teritorijos tarptautinius santykius (1978 m. Vienos konvencijos 2 str. 1 d. b p. ir 1983 m. Vienos konvencijos 2 str. 1 d. a p.) Btina slyga: vienos valstybs suvereniteto (suvereni teisi teritorij) pakeitimas kitos valstybs suverenitetu tam tikrai teritorijai tos teritorijos teisins priklausomybs (teisinio titulo, ne faktinio valdymo) pasikeitimas Atvejai (suvereni teisi teritorij pasikeitimas): - naujos nepriklausomos valstybs susikrimas (buvusios kolonijos tapimas valstybe) (?) - valstyb pirmtak lieka (teritorijos dalies perjimas kitai valstybei, secesija nauja valstyb) - valstybs pirmtaks nelieka (valstybs iirimas, prisijungimas prie kitos valstybs, valstybi susijungimas nauj) Ne atvejis: valstybs tstinumas ir identitetas (teisinio subjektikumo tapatumas) Objektai: - tarptautins sutartys (sutartins teiss ir sipareigojimai) - valstybin nuosavyb (nuosavybs teiss) - valstybs skolos (skoliniai sipareigojimai) - valstybs archyvai (istoriniai ir administravimo dokumentai) Ne objektai: - naryst tarptautinse organizacijose (nesuderinama su TO steigiamja sutartimi) - tarptautins privatins teiss kontraktai (taikomos TPT normos) - privaios nuosavybs teiss, privats skoliniai sipareigojimai Valstybi teisi permimo ir valstybs tstinumo (identiteto) svok santykis

Valstybi teisi permimo tarptautinms sutartims principai: 2 TT princip kolizija: - pacta sunt servanda (tarptautini teisi ir sipareigojim tstinumo, tarptautini santyki stabilumo interesas) - pacta tertiis nec nocent nec prosunt (valstybs suvereniteto apsauga, savanorikas tarptautini sipareigojim prisimimas kitiems negalint j primesti be sutikimo) Kolizijos sprendimo bdai: - Automatinis teisi permimas kai kurioms svarbiausioms tarptautinei bendrijai sutartims: - daugiaalms sutartims, tvirtinanioms erga omnes sipareigojimus ir jus cogens normas (pvz., 1996 m. Genocido byla: naujoji JFR nuo teisi permimo momento yra 1948 m. Konvencijos prie genocid dalyv); - dvialms sutartims dl sienos ir sienos reimo (1978 m. Vienos konvencijos 11 str., 1997 m. Gabckovo-Nagymaros byla) - Neperimamos sutartys tos, kuri taikymas atitinkamai teritorijai bt nesuderinamas su sutarties objektu ir tikslu ar i esms pakeist jos vykdymo slygas (1978 m. Vienos konvencijos 15 str. b p., 17 str. 2 d., 31 str. 1 d. b p. ir 3 d., 34 str. 2 d. b p., 35 str. c p.): pvz., politinio ir karinio bendradarbiavimo sutartys, tarptautini organizacij steigiamosios (narysts jose) sutartys, kt.

- Kitos (perimamos) sutartys tos, kuri permimas galimas: - pirmenyb specialioms sutartims valstybs teisi permjos sutartys dl tolesnio perimam sutari taikymo su kitomis perimam sutari alimis (1978 m. Vienos konvencijos 24 str.); - vienaaliu valstybs teisi permjos pareikimu pgl. galiojanias bendrosios TT normas (1978 m. Vienos konvencijos 9 str.) Tabula rasa taisykl (?) naujoms nepriklausomoms valstybms (buv. kolonijoms pgl. 1978 m. Vienos konvencijos 16 str.) Valstybi teisi permimo valstybinei nuosavybei principai: Pirmenyb specialioms sutartims (valstybs pirmtaks ir valstybs teisi permjos, valstybi teisi permj sutartims 1983 m. Vienos konvencijos 11 str., 14 str. 1 d., 17 str. 1 d., 18 str. 1 d.) Nuosavybs perjimas be kompensacijos (valstybei pirmtakei ar kitoms teisi permjoms 1983 m. Vienos konvencijos 11 str.) Nuosavybs perjimo taisykls konkreiais teisi permimo atvejais: 1) kai yra 1 valstyb teisi permja, o valstybs pirmtaks nelieka (valstybi susijungimas, vienos valstybs prisijungimas prie kitos): - valstybi pirmtaki (valstybs pirmtaks) visa nuosavyb pereina valstybei teisi permjai (1983 m. Vienos konvencijos 16 str.); 2) kai yra kelios valstybs teisi permjos arba, be teisi permjos, lieka ir valstyb pirmtak (pirmtaks nuosavybs dalijimas teritorijos perdavimo, secesijos, naujos nepriklausomos valstybs susikrimo ir valstybs iirimo atvejais pgl. 1983 m. Vienos konvencijos 14, 15, 17 ir 18 str.): - nekilnojamasis turtas pagal buvimo viet tai valstybei, kurioje jis yra - kilnojamasis turtas, teisikai susijs su tam tikra teritorija (registravimo vieta) atitinkamai valstybei, su kuria jis susijs - kitas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (treiosiose alyse esantis ir labiau nesusijs su jokia teisi permime dalyvaujania valstybe) pereina valstybei teisi permjai teisinga dalimi (proporcingai indliui, kur su teisi permimu susijusi teritorija padar kuriant turt pgl. 1983 m. Vienos konvencijos 15 str. 1 d. c ir f p.)

Valstybi teisi permimo valstybs finansiniams sipareigojimams (skoloms) principai: Pirmenyb specialioms sutartims (valstybs pirmtaks ir valstybs teisi permjos, valstybi teisi permj sutartims 1983 m. Vienos konvencijos 37 str. 1 d., 38 str. 1 d., 40 str. 1 d., 41 str.) Pasekmi kreditoriams nebuvimas (kreditori valstybi ar tarptautini organizacij teisi apsauga nemainant finansini sipareigojim dydio 1983 m. Vienos konvencijos 36 str.) Skol perjimo taisykls konkreiais teisi permimo atvejais: 1) kai yra 1 valstyb teisi permja, o valstybs pirmtaks nelieka (valstybi susijungimas, vienos valstybs prisijungimas prie kitos): - valstybi pirmtaki (valstybs pirmtaks) visos skolos pereina valstybei teisi permjai (1983 m. Vienos konvencijos 39 str.); 2) kai yra kelios valstybs teisi permjos arba, be teisi permjos, lieka ir valstyb pirmtak (pirmtaks skol dalijimas teritorijos perdavimo, secesijos, naujos nepriklausomos valstybs susikrimo ir valstybs iirimo atvejais pgl. 1983 m. Vienos konvencijos 37, 38, 40 ir 41 str.): - skolos perjimas valstybei teisi permjai teisinga dalimi atsivelgiant (proporcingai) teisi permjai atitenkani nuosavyb, turtines teises ir interesus, taip pat lokalizuotas skolas (pvz., specialiai tos teritorijos pltrai skirtas paskolas); - naujoms nepriklausomoms valstybms (buv. kolonijoms) tabula rasa principas (?), iskyrus lokalizuotas skolas (1983 m. Vienos konvencijos 38 str.) Valstybi teisi permimo valstybiniams archyvams principai: Pirmenyb specialioms sutartims (valstybs pirmtaks ir valstybs teisi permjos, valstybi teisi permj sutartims 1983 m. Vienos konvencijos 27 str. 1 d., 28 str. 7 d., 30 str. 1 ir 3 d., 31 str. 1 ir 4 d.) Archyv perjimas be kompensacijos (1983 m. Vienos konvencijos 23 str.) Archyv grupi integralumo utikrinimas (1983 m. Vienos konvencijos 25 str.) Perduodam archyv saugumo utikrinimas (1983 m. Vienos konvencijos 26 str.)

 Archyv perjimo taisykls konkreiais teisi permimo atvejais: 1) kai yra 1 valstyb teisi permja, o valstybs pirmtaks nelieka (valstybi susijungimas, vienos valstybs prisijungimas prie kitos): - valstybi pirmtaki (valstybs pirmtaks) visi archyvai pereina valstybei teisi permjai (1983 m. Vienos konvencijos 29 str.); 2) kai yra kelios valstybs teisi permjos arba, be teisi permjos, lieka ir valstyb pirmtak (pirmtaks archyv dalijimas teritorijos perdavimo, secesijos, naujos nepriklausomos valstybs susikrimo ir valstybs iirimo atvejais pgl. 1983 m. Vienos konvencijos 27, 28, 30 ir 31 str.): - municipaliniai archyvai prastiniam teritorijos administravimui btini archyvai pereina atitinkamai teisi permjai, kuriai atitenka ta teritorija; - teisi permjai pereina iimtinai ir daugiausia su jos teritorija susijusi valstybs pirmtaks nacionalini archyv dalis; - teisi permjai laiduojamas prijimas prie susijusios su ja neperimamos valstybs pirmtaks nacionalini archyv dalies (skaitant teis gauti kopijas) archyv, susijusi su teisi permjos teritorija, sienomis, istoriniu ir kultriniu paveldu, perimt archyv dokument turiniu ir panaiomis aplinkybmis; - naujai nepriklausomai valstybei (buv. kolonijai) atitenka iki jos priklausomybs laikotarpio jos teritorijai priklaus ir valstybei pirmtakei atitek archyvai (?) (1983 m. Vienos konvencijos 28 str. 1 d. a p.) Pripainimas tarptautinje teisje. Pripainimas vienaalis tarptautins teiss subjekto aktas, kuriuo konstatuojama tam tikra situacija, teis, faktas ar kitoks objektas ir jo atitiktis tarptautinei teisei: Vienaalis valstybs (reiau kito TT subjekto) aktas individualios valios aktas. Pripainimo akto elementai: - pripainimo objekto buvimo konstatavimas - pripainimo objekto teistumo konstatavimas - ketinimas umegzti santykius su pripastamu subjektu (nebtina pasekm) Savanorikas politinis aktas, turintis teisines pasekmes (politinis-teisinis aktas):

- nra teisins pripainimo pareigos (yra tik neteist situacij nepripainimo pareiga); - pripainimo kriterij reliatyvumas (lemia politiniai, o ne teisiniai motyvai, pastarieji naudojami politiniams sprendimams pridengti) Pripainimo akto forma: - galiotos institucijos ar pareigno aktas (rezoliucija ar kitas teiss aktas (pvz., Seimo rezoliucija, Vyriausybs nutarimas), nota, pareikimas (pvz., Prezidento ar URM) ratu ar odiu, kt.) - nuostata dvialje sutartyje (pvz., 1920 m. LR-RSFSR taikos sutartis, 1991 m. LR-Danijos ir LR-RSFSR sutartys) - numanomas pripainimas (konkliudentiniai veiksmai, pvz., diplomatini santyki umezgimas ar plataus reglamentavimo sutarties sudarymas, primimas tarptautin organizacij, kt.) Pripainimo objektai (rys pagal objekt): - valstybs pripainimas - vyriausybs (valdios) pripainimas; - vyriausybs emigracijoje pripainimas - tautinio isivadavimo judjimo pripainimas - teiss, pretenzijos, kito objekto pripainimas Pripainimo rys (pagal teisines pasekmes): - de jure (visikas, galutinis ir neataukiamas) - de facto (dalinis, negalutinis, nepareigojantis fakto konstatavimas) - ad hoc (vienkariai fragmentiki kontaktai, i esms nereikiantys pripainimo) Pripainimo teisin reikm (pagal pripainimo akto pasekmes)

Valstybi ir vyriausybi pripainimas

Valstybi ir vyriausybi pripainimo kriterijai (slygos) Klasikin TT: - vyriausybs efektyvumas veiksminga valstybs teritorijos ir sien bei gyventoj kontrol, kuri atskleidia de facto administracinio aparato ir teiss akt gyvendinimo kontrols laipsnis, rimto pasiprieinimo vyriausybei nebuvimas ir didiosios gyventoj dalies parama - kiti (alutiniai) kriterijai: TT norm laikymasis, tam tikra vyriausybs politika, kit valstybi pozicija pripainimo klausimu iuolaikin TT papildomi nauji kriterijai (pgl. 1991 12 23 EB Tarybos Nauj Ryt Europos ir Soviet Sjungos valstybi pripainimo gaires): - JT Chartijos ir ESBK Helsinkio Baigiamojo akto princip laikymasis, ypa sien nelieiamybs ir taikaus gin sprendimo princip; - pagarba mogaus teisms, skaitant tautini maum teises, ir kit ESBK mogikojo matmens dokument nuostat pripainimas bei gyvendinimas;

- kit teisins valstybs ir demokratijos princip pripainima s bei gyvendinimas; - nusiginklavimo, branduolinio ginklo neplatinimo ir kit masinio naikinimo ginkl udraudimo sipareigojim prisimimas; - sipareigojimas taikiai sprsti su valstybi teisi permimu susijusius ir kitokius lokalinius ginus; - kt. Bendras dsningumas: pripainimo akto politinis pobdis lemia bet kuri pripainimo kriterij reliatyvum ir neviening taikymo praktik (Lietuvos vyriausybs, Bosnijos ir Hercegovinos, enijos, Kinijos Respublikos (Taivanio) vyriausybs, Vidurio Azijos valstybi, kita pripainimo praktika) Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus pagrindas: (JT TTK Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekto 1-15 str.): Tarptautins teiss paeidimas valstybs veika (veikimas arba neveikimas), kurios sudt sudaro du elementai: Objektyvusis valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas - neveikimo atveju slygos (kait Teherane byla): inojimas apie sipareigojim ir btinyb veikti, buvimas tinkam priemoni ir j nesimimas Subjektyvusis veikos priskyrimas valstybei (valstyb atsako tik u savo veik): - valstybs institucij ir pareign veika nepriklausomai nuo vietos valstybs institucij sistemoje ir hierarchijoje, taip pat nepriklausomai nuo to, ar virijami turimi galiojimai (TTK, Genocido byla: valstybs institucija pagal valstybs teis jos vardu veikianti jos organizacijos dalis (de jure) ar formaliai atskiras, bet i tikrj visikai priklausomas darinys (de facto), o ne tik ilaikomas ar remiamas politikai, finansikai, logistikai ar karikai) - asmen ar darini, vykdani valstybins valdios elementus, veika jei galioti vykdyti valstybs funkcijas pagal nacionalin teis ir veikia i funkcij ribose (pvz., nevyriausybins organizacijos, vykdanios vieojo administravimo funkcijas) - valstybs kontroliuojama asmens ar asmen grups veika jeigu elgesio kontrol yra efektyvi (efektyvios kontrols testas) (Nikaragvos, kait Teherane, Genocido bylos: visikos priklausomybs testas netaikomas, bet bendros kontrols

ir priklausomybs (finans, mokymo, organizavimo, tiekimo srityse) nepakanka, o turi bti vadovavimas (kontrol) konkreiai veikai, kuri paeidia TT normas, ar pavedimas ar vertimas i veik atlikti) - faktikai vykdani valstybins valdios elementus situacijose, kai valdios institucij nra ar jos nefunkcionuoja, asmen veika jei faktikai gyvendinama valdia ir to reikalauja aplinkybs (pvz., laivo kapitonas ar orlaivio vadas, kitas asmuo kritikoje situacijoje) - sukilli ar panaaus judjimo veika jeigu tokiam judjimui pavyksta sukurti nauj valstyb ar vyriausyb - priskirt valstybei kitos valstybs institucij veika - bet kuri kita kit subjekt veika, kuri valstyb priima ar pripasta kaip savo Valstybs atsakomyb (veikos neteistum) alinanios aplinkybs (JT TTK Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekto 20 -27 str.): Sutikimas negalioja jus cogens normos paeidimui Savigyna savigynos priemon pgl. JT Chartijos 51 straipsn ir paprotin teis Atsakomoji priemon nukentjusios valstybs taikoma priemon prie valstyb paeidj reaguojant TT paeidim ir nevykdant tarptautinio sipareigojimo (jeigu atitinka kitus atsakomj priemoni teistumo reikalavimus) Force majeure (nenugalima jga) neleidianti vykdyti sipareigojimo valstybs nekontroliuojama jga ar nenumatytas vykis, jeigu: - valstyb pati neprisidjo prie force majeure situacijos atsiradimo; - valstyb neprisim force majeure situacijos rizikos Nelaim (distress) btinas tarptautinio sipareigojimo nesilaikymas, jeigu: - asmens veiksmais gelbjama savo ar kit (patikt) asmen gyvyb; - nra kitos ieities vienintelis bdas gyvybei gelbti; - nelaims situacija nesusidar dl valstybs elgesio; - veika nesukelia tokio paties ar didesnio pavojaus

 Btinasis reikalingumas (state of necessity) btinas tarptautinio sipareigojimo nesilaikymas, jeigu (t.p. pgl. Gabckovo-Nagymaros projekto, Palestinos bylas): - ginamas valstybs esminis interesas (ne asmens gyvyb, kitaip nelaims situacija); - tai yra vienintelis bdas esminiam interesui apsaugoti; - ginamam esminiam interesui yra ikils sunkus ir neivengiamas pavojus; - tarptautinio sipareigojimo paeidimas nesukelia rimtos grsms valstybs, kuriai sipareigota, ar visos tarptautins bendrijos esminiam interesui (pvz., ne erga omnes sipareigojimo paeidimas) ne tokia pat ar didesn grsm kitai valstybei; - sipareigojimo pobdis nepaalina galimybs remtis btinuoju reikalingumu (pvz., ne erga omnes sipareigojimas); - valstyb neprisidjo prie btinojo reikalingumo situacijos susidarymo Gabckovo-Nagymaros projekto byla: btinasis reikalingumas nepanaikina tarptautinio sipareigojimo ir nenutraukia sutarties, o tik atleidia nuo atsakomybs u sipareigojimo pagal sutart nevykdym Valstybi tarptautins teiss paeidim rys (pgl. JT TTK 2001 m. Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekto 40-41, 48, 54 str., 1996 m. Valstybi atsakomybs straipsni projekto 19 , 51-53 str., TTK komentarus abiems projektams): Tarptautinis nusikaltimas bendrosios TT imperatyvins normos nustatyto sipareigojimo sunkus paeidimas: jus cogens normos paeidimas tarptautins bendrijos pamatinio intereso (vertybs) apsaugos sipareigojimo paeidimas sunkus paeidimas sistemingai arba dideliu mastu vykdomas sipareigojimo nesilaikymas pavyzdiai: - agresija sunkus sipareigojimo palaikyti taik ir saugum paeidimas - kolonijin priespauda sunkus sipareigojimo gerbti taut apsisprendimo teis paeidimas - vergija, genocidas, apartheidas, kankinimai, piratavimas (?) sunkus masinis mogaus teisi apsaugos sipareigojimo paeidimas

- masinis atmosferos ar jros terimas sunkus mogaus aplinkos apsaugos sipareigojimo paeidimas - kiti sunks jus cogens norm paeidimai: karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui, jgos naudojimas pajungiant kitas, nei kolonij, tautas, kt. specifins pasekms nukentjusiomis laikomos visos valstybs (atsakingos valstybs atsakomybs santykiai su visa tarptautine bendrija): - specifins kit, nei tiesiogiai nukentjusi, valstybi teiss: - teis reikti reikalavim dl valstybs atsakomybs (paeidimo nutraukimo ir reparacijos) - teis taikyti atsakomsias priemones - specifins (?) kit, nei tiesiogiai nukentjusi, valstybi pareigos (Palestinos, Namibijos, kt. bylos): - nepripainti neteistos situacijos - neteikti pagalbos neteistai situacijai palaikyti - bendradarbiauti teistomis priemonmis nutraukiant paeidim (konkrei efektyvi teist priemoni trkumo problema) Tarptautinis deliktas bet kuris kitas, nei tarptautinis nusikaltimas, TT paeidimas: kitokios, nei jus cogens, normos paeidimas arba nesunkus jus cogens normos paeidimas atsakomybs santykiai kyla tik tarp atsakingos ir nukentjusios valstybi: - teis reikti reikalavim dl atsakomybs ir taikyti atsakomsias priemones turi tik nukentjusi valstyb kit valstybi pareigos: - nepripainti neteistos situacijos ir neteikti pagalbos jai palaikyti (reakcijos bet kur TT paeidim minimumas) - bendradarbiavimas nutraukiant paeidim (?) Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus (reparacijos alos atlyginimo) rys ir formos (JT TTK Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekto 28-39 str.) Visikos reparacijos principas (1928 m. rugsjo 13 d. NTTT sprendimas Chorzowo fabriko byloje): reparacija turi, kiek tai manoma, panaikinti visas neteisto akto pasekmes ir atkurti situacij, kuri, tiktina, bt egzistavusi, jeigu is aktas nebt vykdytas; jeigu restitucija natra nemanoma, turi bti sumokta suma, atitinkanti restitucijos natra vert:

 Materialin atsakomyb materialins alos atlyginimas 2 reparacijos formos: - Restitucija teistos situacijos, kuri buvo iki paeidimo, atkrimas (jei tai nra nemanoma ir nesukelia neproporcingos galimai kompensacijai natos) - Kompensacija bet kokios finansikai vertinamos alos, skaitant negautas pajamas, atlyginimas pinigais ar lygiaverte natra (tiek, kiek alos nepadengia restitucija) 1997 m. rugsjo 25 d. TTT sprendimas Gabckovo-Nagymaros projekto byloje: bendra nukentjusios valstybs teis gauti kompensacij yra nusistovjusi TT norma Nematerialin (politin) atsakomyb moralins alos atlyginimas 1 reparacijos forma: - Satisfakcija (jei alos negalima padengti restitucija ir kompensacija kai restitucijos ir kompensacijos nepakanka arba al gali atlyginti tik satisfakcija): - paeidimo pripainimas, skaitant TTT sprendim, kuriuo konstatuotas paeidimas (Areto orderio, Genocido, kt. bylos); - oficialus atsipraymas; - apgailestavimo ireikimas; - nominalus nuostoli atlyginimas (simbolin kompensacija); - kalt dl paeidimo asmen patraukimas atsakomybn (skaitant perdavim) - kitoks tinkamas aktas Satisfakcijos formos reikalavimai: proporcingumas alai ir atsakingos valstybs neeminimas. Atsakomosios priemons (JT TTK Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekto 49-54 str., 1996 m. Valstybi atsakomybs straipsni projekto 47-50 str., t.p. Nikaragvos, Gabckovo-Nagymaros projekto, Irano, kt. bylos): Nukentjusios valstybs taikoma atsakomybs gyvendinimo forma (ne atsakomyb alos atlyginimas) Tikslas priversti atsaking valstyb vykdyti su jos atsakomybe susijusias pareigas (nutraukti paeidim, tam tikrais atvejais ir suteikti reparacij) Turinys laikinas atsakomasis tarptautini sipareigojim atsakingai valstybei nesilaikymas Teistumo reikalavimai:

- proporcingumas proporcinga pagal paeidimo (paeist teisi) pobd ir sunkum priemon (pvz., neproporcinga yra kratutin ekonomin ar politin prievarta, nukreipta prie valstybs teritorijos vientisum ir politin nepriklausomyb, diplomatini ir konsulini imunitet paeidimas); - trukm iki bus nutrauktas paeidimas ir ginas sprendiamas teisme ar arbitrae (jei atsakinga valstyb nepaklsta gino sprendimo priemonms iki bus suteikta reparacija); - procedriniai reikalavimai: - prie imantis priemoni pareikalauti i atsakingos valstybs su jos atsakomybe susijusi pareig vykdymo; - praneti apie sprendim imtis atsakomj priemoni ir pasilyti dertis (iskyrus skubias priemones, btinas teisms apsaugoti); - laikytis sipareigojim pagal taikom gino sprendimo procedr (iskyrus atvejus, kai atsakinga valstyb nesilaiko i sipareigojim) Draudiamos atsakomosios priemons (paeidianios jus cogens ir kai kurias kitas TT normas): - grasinimas jga ir jos naudojimas; - pagrindini mogaus teisi paeidimas; - humanitarinio pobdio sipareigojimus paeidianios represalijos (pvz., atsakomieji karo statym ir paproi, kit THT norm sunks paeidimai); - kitoks jus cogens norm paeidimas; - diplomatini ir konsulini pareign, patalp, archyv, dokument nelieiamybs paeidimas. Nukentjusios valstybs reikalavimo dl atsakomybs pareikimas (JT TTK Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekto 42-48 str., t.p. 1992 06 26 TTT sprendimas Tam tikr fosfat Nauru byloje, LaGrand, kt. bylos, LR statymas Dl SSRS okupacijos alos atlyginimo): Pareiga tinkamai pateikti reikalavim atsakingai valstybei: - reikalavimo turinys: kaip turi bti nutrauktas paeidimas ir kokios formos reparacija turi bti suteikta - reikalavimo forma: atsivelgiant reikalavimo pobd ir dyd bei santyki su atsakinga valstybe bkl, reikalavim gali kelti vairios valstybs institucijos ir pareignai vairiomis formomis (nebtinai diplomatin nota ar kitas oficialus dokumentas; pakanka pareikti pretenzij odiu, jeigu atsakingos valstybs informuotum apie toki pretenzij galima rodyti spaudos praneimais apie

atitinkamas nukentjusios valstybs atstov vieas kalbas ar susitikimuose su atsakingos valstybs atstovais ikeltus klausimus) - ginanio fizin ar juridin asmen reikalavimo priimtinumas: atitiktis diplomatins gynybos reikalavimams dl pilietybs (nacionalins priklausomybs) ir vidaus gynybos priemoni ismimo - reikalavimo laikas: reikalavimas pateikiamas per proting laik (Nauru, LaGrand bylos: tarptautin teis iuo atvilgiu nenustato jokio konkretaus laiko termino, todl tik atsivelgiant konkretaus atvejo aplinkybes galima daryti ivad, ar prajus tam tikram laikui reikalavimas dl atsakomybs tapo nepriimtinas) Teiss reikti reikalavim praradimas: - teistas reikalavimo atsisakymas (jis turi bti aikus ir nedviprasmikas); - numanomas atsisakymas elgesys, rodantis, jog valstyb sutinka su tuo, kad prajo laikas reikalavimui pareikti (pasyvumas ar delsimas pateikti reikalavim per pakankam laik, pareikto reikalavimo nepalaikymas nenuosekliai ir prietaringai elgiantis, kitoks numanomas sutikimas su esama situacija) Tinkamai pareikto reikalavimo nepanaikina: - utruks jo gyvendinimas; - atsakingos valstybs atsisakymas tenkinti reikalavim; - atsakingos valstybs protestas ar prieprieini reikalavim pateikimas