Anda di halaman 1dari 32

ratom daerqva almanaxs _ aia ?

saqarTvelos arqeologiis nakvalevze

Rvinis sasmisebi saqarTvelos arqeologiuri masalidan

14

ras mogviTxroben Zveli monetebi

17

wyalqveSa arqeologia da fasisis saidumlo

22

gaxseneba

31

ratom daerqva almanaxs aia?

aia _ Zveli saqarTvelos dasavleTi mxaris uZvelesi saxelia. aia-kolxeTi Cvenamde moRweul werilobiT teqstebSi pirvelad Zv. w. VI saukuneSi moixsenieba. is imTaviTve Canda argonavtebis kolxeTSi mogzaurobis uZveles werilobiT versiebSic. aiaSi mefobda mri sxane aieti. iqve misnobda mefe aietis asuli, gonieri da mSvenieri medea. aiaSi anu kolxeTSi, qalaq quTaisSi idga mefe aietis STambeWdavi sasaxle. Zv. w. III saukunis argonavtikis avtori apolonios rodoseli aRniSnavs, rom argonavtebi aRma micuravdnen md. fasisze (dRevandeli rioni) xelmarcxniv iyo maRalmTiani kavkasioni da aias qalaqi quTaia. qarTvel mecnierebs da ara mxolod maT yovelTvis ainteresebdaT kiTxvebze pasuxi: konkretulad, aia-kolxeTSi sad mdebareobda qalaqi quTaia? ras warmoadgenda Zveli saqarTvelos es mxare Zv. w. I aTaswleulSi, kulturuli da politikur-ekonomikuri ganviTarebis doniT? aia miTia Tu realoba? swored am kiTxvebze da Zveli saqarTvelos istoria-arqeologiis kidev bevr saintereso sakiTxze popularuli eniT iqneba saubari am almanaxSi, romelsac aia davarqviT. TumcaRa garkveulwilad am kiTxvebze qarTvelma arqeologebma ukve gasces pasuxi, Tundac imiT, rom ukve aRmoaCines miwis safarvelis qveS Zveli namosaxlarebi, TavdacviTi zRudeebi, warCinebul didebulTa gasaocrad mdidruli samarxebi, vercxlisa da brinjaos qandakebebi, oqromWedlobis iSviaTi da Taviseburi nimuSebi, mravalricxovani natifi WurWeli da sxv. rac Zveli qarTuli civilizaciis TvalsaCino da utyuari mowmobaa. qarTveli arqeologebi kvlavac gaagrZeleben saqarTvelos teritoriis kvlevas. jerjerobiT ucnobia kidev ra axal aRmoCenas mogvitans madliani qarTuli miwa, kidev riT gamdidrdeba Cveni erovnuli kulturuli memkvidreoba. jerjerobiT saqarTvelos teritoriis mxolod nawilia arqeologiurad Seswavlili. qarTvel arqeologebs win aqvT mZime da Sromatevadi samuSaoebi Casatarebeli. qarTvel arqeologTa monapovari udidesi materialuri wyaroa saqarTvelos Zveli istoriis Sesaswavlad. wminda mecnierulis garda is didi patriotul-ideologiuri Zalis matarebelia. Cveni kulturuli memkvidreoba siamayis grZnobiT aRavsebs saqarTvelos yvela moqalaqes. qarTuli arqeologiisaTvis gamarTuli materialur-teqnikuri bazaa saWiro. am bazis ganmtkicebaSi ki didi roli unda iTamaSos axal fexadgmulma qarTulma biznesma da sxvadasxva samTavrobo Tu sazogadoebrivma fondebma.

saqarTvelos arqeologiis nakvalevze

d. meRvineTuxucesiSvili (1815-1878)
pirveli arqeologiuri gaTxra, romelic mecnierul miznebs isaxavda, Catarda 1852 wlis zafxulSi, q.goridan daaxloebiT TxuTmetiode kilometriT dacilebul naqalaqar ufliscixeSi. aq gaTxrebs awarmoebda saqarTvelos arqeologiis pioneri dimitri konstantines Ze meRvineTuxucesiSvili (1815-1878 ww.). samwuxarod d. meRvineTuxucesiSvilis Sesaxeb Zalze cota cnobebia Semonaxuli, rac aZnelebs am pirovnebaze sruli warmodgenis Seqmnas. misi Tanamedroveebis azriT, `dimitri meRvineTuxucesiSvili niWieri kaci iyo da saqarTvelos istoriis didi mcodne da amaRorZinebeli; igi, sadac ki SeeZlo, yvelgan cdilobda saqarTvelos istoriis sasargeblod. bevri sxva da sxva samecniero, saistorio da saarqeologio sazogadoebaTa wevri iyo~ (ix. Jur. `saqarTvelos kalendari~, tfilisi, 1895, gv. 491). d. meRvineTuxucesiSvilma aRwera da Seiswavla mravali sayuradRebo Zveli Zegli, Seagrova da STamomavlobas dautova ara-erTi mniSvnelovani xelnaweri Tu nivTi. erT-erT werilSi d. meRvineTuxucesiSvili aRniSnavs: me msurs, rac saqarTveloSi Zveli eklesiaa Tu monasteri, jvari, xati da razedac Zveli warwerilobaa, yvela aRvwero TviToeulad da naweric egreT gardmoviRo.

arqeologia kacobriobis istorias miwis wiaRSi da wyalqveS mikvleuli nivTieri kulturis Zeglebis saSualebiT Seiswavlis. arqeologia Zveli berZnuli sityvaa. Tanamedrove arqeologia saistorio mecnierebaa, romelsac kvlevis sakuTari meTodi da Teoria aqvs. niadagSi arqeologiis kvlevis sagania kulturuli fena, romelic adamianis, sazogadoebis moqmedebis nivTier nakvalevs Seicavs (samosaxlo, samarovani; SeiaraReba, samkauli, keramika, sakulto inventari da sxv.). calkeuli epoqebis kulturul fenas Sesabamisi istoria aqvs. arqeologiuri kultura niSnavs erT garkveul teritoriaze erTnairi da Tanadrouli nivTebis, araqeologiuri Zeglebis erTobliobas. maTi Seswavlis safuZvelze xdeba istoriul-sociologiuri analizi da kacobriobis, calkeuli sazogadoebis ganvlili etapebis rekonstruqcia-aRdgena. evropaSi arqeologia, rogorc mecniereba, XIX saukuneSi Caisaxa. Semdgom arqeologiiT gatacebam sayovelTao xa siaTi miiRo. gaTxrebi msoflios mraval qveyanaSi tardeboda. saqarTveloSi Zveli nivTebis koleqcionerobas didi xnis istoria aqvs. am siZveleebis Seswavlisa da maTi istoriasTan dakavSirebis cda ki gaci lebiT gvian moxda. Sua saukuneebSi Zveli nivTebis sacavi qarTvel mefeTa karze iyo. sulxansaba orbeliani romis muzeumis daTvalierebisas ixsenebs, rom amgvari nivTebis sacavi mas unaxavs mefe vaxtang VI karze,

`salaroSi~. sacav-salaros TbilisSi, sadac samefo xazinasTan erTad inaxeboda miwaSi napovni nivTebic, kerZod, Zveli monetebi da iaraR-saWurveli, moixseniebs Teimuraz bagrationic. igi iqve dasZens, rom, samwuxarod, 1795 wels sparselebis mier saqarTvelos dedaqalaq Tbilisis aReba-dangrevisas mefis sasaxle da masTan erTad es sacavic daurbeviaT da gauZarcvavT. XIX saukunemde saqarTveloSi siZveleTa Seswavlas fragmentuli xasiaTi hqonda. SemogvrCa mxolod kantikunti cnobebi zogierTi Zeglis Sesaxeb. es cnobebi sainteresoa Tavisi aRwerilobiTi xasia TiT, radgan zogierTi Zegli SemdgomSi an sul ganadgurda, an dazianda da saxe icvala. siZveleTa aRwera gvxvdeba jer kidev sulxan-saba orbelianis, vaxuSti bagrationisa da Teimuraz bagrationis TxzulebebSi, agreTve ucxoel mogzaurTa nawerebSi: arqanjelo lambertis, kristoforo de kastelis, frederik diubua de monperes, iohan anton giuldenStedtisa da sxv. XIX saukunis saqarTveloSi siZveleTa Seswavla SedarebiT ufro sistemur xasiaTs iRebs. jer kidev 1837 wels saqarTvelos statistikurma komitetma miaqcia yuradReba istoriuli Zeglebis aRricxvadacvis saqmes da saamisod Seadgina specialuri instruqcia-miTiTeba, romelic saxelmwifo dawesebulebebSi gaavrceles. masSi yuradReba yorRanebis an msgavsi siZveleebis gamovlena-aRnusxvaze iyo gamaxvilebuli. am instruqciis SedgenaSi monawileobdnen n. falavandiSvili da m. WilaSvili, romlebic statistikur komitetSi msaxurobdnen. m.WilaSvili siZveleTa dacva-SeswavlisaTvis SemdgomSic iRvwoda da aqtiurobda. misTvis, rogorc saxelmwifo statistikuri

komitetis TanamSromlisa da siZveleTa aRnusxva-dacvis Sesaxeb instruqciis erT-erTi SemdgenlisaTvis, kargad iyo cnobili siZveleTa Seswavlis maSindeli mdgomareoba saqarTveloSi. XIX saukunis Sua wlebisaTvis saqarTveloSi 1832 wlis erovnul-ganmanTavisuflebel gamosvlas moyolili represiebis Sedegad Camkvdari kulturuli cxovreba ramdenadme gamococxlda. daarsda samecniero sazogadoebebi; gaixsna muzeumi, biblioTeka; daiwyo perioduli gamocemebis dastambva, sadac samecniero statiebic ibeWdeboda. am periodul gamocemebSi xSirad naxmar sityva arqeologias maSin sakmaod farTo, mravlismomcveli mniSvneloba hqonda, igi friad modur sityvad iqca. gamoqveynebul werilebSi arqeologiuri masalis Seswavla da fiqsireba xSirad SemTxveviT xasiaTs atarebda. am masalis aRwera umetesad CarTulia an areul-gadaxlarTulia sabunebismetyvelo da eTnologiur-folklorul monacemebTan. sityva arqeologiaSi maSin ZiriTadad igulisxmeboda yovelgvar siZveleTa (wignebis, eklesia-monastrebis, xatebis, epigrafikuli Zeglebis da sxv.) aRwera-Seswavla, xolo miwisqveSa Zeglebis kvlevas ki ufro naklebi yuradReba eqceoda. es bunebrivic aris, radgan im dros arqeologia, rogorc mecniereba, jer kidev ar iyo Camoyalibebuli dRevandeli mniSvnelobiT. erTerTi pirveli sazogadoeba, romelmac ramdenadme miaqcia yuradReba saqarTvelos siZveleebs, iyo geografiuli sazogadoeba. is 1850 wels gaixsna TbilisSi. pirvelsave sxdomaze sxva sakiTxebTan erTad aRiniSna, rom daarsebulma sazogadoebam unda Seqmnas muzeumi da arqivi. misi aqtiuri wevrebi iyvnen: r. erisTavi, p. ioseliani, d. yifiani, g. orbeliani, g. erisTavi, a.berJe, m. Wi laSvili da sxv. axlad daarsebulma sazogadoebam gada wyvita TbilisSi muzeumis mowyobasTan dakavSirebiT sazogadoebis wevrebisaTvis daevalebina eqsponatebis Segrovebakatalogizeba da sakvlev eqspediciebSi

monawileoba. muzeumi gaixsna 1852 wlis gazafxulze. misi imdroindeli adgilsamyofeli iyo dRevandel al. WavWavaZis quCaze mdgomi saxli. es iyo pirveli muzeumi maSindel kavkasiaSi. TbilisSi daarsebuli muzeumi Sedgeboda eTnologiuri, sabunebismetyvelo da istoriuli ganyofilebebisagan. 1854 wlisaTvis muzeumi ukve 3300 eqsponats iTvlida. muzeumis saistorioarqeologiuri koleqciebi Seavso miwis wiaRSi aRmoCenilma bevrma eqsponatma. aq Tavi moiyara didi raodenobiT numizmatikurma masalam, saWurvel-iaraRis nivTebma, samkaulebma da sxv.
dimitri baqraZe (1826-1890 ww.) dimitri zaqarias Ze baqraZe kavkasiis arqeologiis moyvarulTa sazogado-ebis erT-erTi damaarsebeli da aqtiuri moRvawe iyo. d.baqraZe saqarTvelos istoriis sakiTxebze muSaobis erT-erT mTavar gzad saqarTvelos istoriis wyaroebisa da masalebis Ziebas Tvlida. mas, sruliad samarTlianad, miaCnda, rom saqarTvelos istoriisaTvis masalebis Segroveba ZiriTadad istoriul-arqeologiuri kvleva-Ziebis SemweobiT unda momxdariyo. amitom d. baqraZe awarmoebda kvlevaZiebas svaneTSi, aWaraSi, guriaSi, mesxeTjavaxeTSi, samegreloSi, saingiloSi da sxv. es istoriul-arqeologiuri mogzaurobebi d.baqraZis mier SemuSavebuli saerTo gegmis nawils Seadgenda. misi saerTo didi mizani mTlianad saqarTvelos siZveleebis Seswavla iyo. am miznis miRweva, bunebrivia, marto erTi mecnieris Zalebs aRemateboda. amitom saWiro Seiqmna garkveuli samecniero Zalebis gaerTianeba. am droisaTvis saqarTveloSi moRvawe mecnierebi karga xnis ganmavlobaSi araorganizebulad, magram mainc didi gulisyuriT krebdnen da swavlobdnen saqarTvelos istoriisaTvis mniSvnelovan masalebs. amitom iyo, rom arqeologiis moyva-rulTa sazogadoebis daarsebis ideas mowinave sazogadoeba sixaruliTa da aRtacebiT Sexvda. dainteresebul wreebSi ukve sakmaod kargad icnobdnen qarTvel mecnier-moRvaweebis - p.ioselianis, s.baraTa-Svilis, r.erisTavis, d. yifianis, g.orbelianis, d.baqraZis da sxvaTa saqmianobas, rac naTlad Canda maSindel saqarTveloSi gamocemuli perioduli gamocemebis furclebze.

1863 wels geografiuli sazogadoebis muzeumi daiSala. misi koleqciebi gadaeca TbilisSi axlad gaxsnil kavkasiis muzeums. am muzeumsac, iseve rogorc mis winamorbeds, ufro eTnologiur-sabunebismetyvelo xasiaTi hqonda. magram aq arc istoria-arqeologia iyo daviwyebuli. muzeumis damaarsebeli iyo geografiuli sazogadoebis erT-erTi aqtiuri wevri platon ioseliani (1809-1875 ww.), romelmac Tavis droze sayuradRebo qarTvelologiuri gamokvlevebi Seqmna. kerZod, CvenTvis friad sainteresoa misi istoriul-arqeologiuri xasiaTis Sromebi, sadac igi exeba saqarTveloSi qalaqebis warmoSobis sakiTxebs. Tavisi mosazrebis dasasabuTeblad p.ioselians mcire masStabis dazverviTi gaTxrebi uwarmoebia dRevandel sof. JinvalTan Zveli naqalaqaris adgilze. mas aq aRmouCenia da gauTxria riyis qvis nagebobis naSTebi; moupovebia keramikisa da liTonis nivTebis natexebi (samwuxarod, ufro dawvri lebiTi cnobebi am gaTxrebis Sesaxeb ar SemorCenila). jer kidev 1844 wels (e.i. gacilebiT ufro adre, vidre mcxeTa miiqcevda sayovelTao yuradRebas) p.ioseliani Tavis erT-erT naSromSi werda, rom mcxeTaSi aris bevri nangrevi, romelic jer aravis Seuswavliao. 1867 wels mcxeTaSi (sarkinigzo xidis maxloblad, md. mtkvris napirze) gzis rekonstruqciasTan dakavSirebiT miwis samuSaoebis dros SemTxveviT aRmoCnda ax.w. 75 wels amokveTili qvaTlili warwe riT. Semdgom wlebSi mcxeTaSive samTav-

ros velze da bebriscixis midamoebSi isev SemTxveviT - aRmoCnda uZvelesi samarxebi. am aRmoCenebma gamoiwvia xelisuflebis daintereseba mcxeTiT da 1871 wels TbilisSi mcxovreb naturalist fridrix baierns sTxoves samTavros mindorze gaTxrebis warmoeba. aq gaiTxara qvis filebisagan Semdgari samarxe bi. amoRebul iqna keramika, liTonis iaraRebi, samkaulebi da sxv. xsenebulma nivTebma Semdeg kavkasiis muzeumis fondebi Seavso. marTalia, arc savele samuSaoebi Catarebula saTanado doneze da arc ganaTxaris istoriuli gaazreba momxdara sworad, magram TviT arqeologiurma masalam sazogadoebriobis didi interesi gamoiwvia. 1885 wels q.berlinSi daistamba fr.baiernis naSromi, romelSic sxvebTan erTad ganxilulia samTvros velis samarxebic. mcxeTis am arqeologiuri aRmoCenebis Semdeg kavkasiisadmi, da, kerZod, saqarTvelosadmi istorikos-arqeologTa inte resi kidev ufro gaizarda. amitom 1872 wels TbilisSi Seiqmna kavkasiis arqeologiuri komiteti, romelsac istoriularqeologiuri samuSaoebis koordinacia unda moexdina kavkasiaSi. komitetis saqmianobis Sesaxeb cnobebi ibeWdeboda specialur JurnalSi, romelic gamodioda TbilisSi 1872-1873 ww. aq moyvanili cnobebi ZiriTadad qristianuli eklesiebis aRwerilobebs Seicavs. male es komiteti SeuerTda `kavkasiis arqeologiis moyvarulTa sazogadoebas~, romelic daarsda 1873 wels q. TbilisSi. `kavkasiis arqeologiis moyvarulTa sazogadoebis~ daarsebas win uZRoda garkveuli samzadisi. kerZod, 1873 wels Jurnal `ciskarSi~ (#3-4) gamoqveynda d.baqraZis statia, romliTac qarTvel mkiTxvels saSualeba mieca gascnoboda Tavis samSobloSi arqeologiuri kvle va-Ziebis perspeqtivebs. statiis saTauria `Sesaxeb kavkasiis arqeologiis mosiyvarule sazogadoebisa, romlis dafuZnebasac apireben tfilisSi~. dasawyisSi saubaria saqarTvelos da, saerTod, kavkasiis regionis istoriul-arqeologiuri Seswavlis aucileblobaze; am mxaris geografiuli mdebareobis mniSvnelobaze qveynis istoriuli ganviTarebisaTvis; Sefasebulia istoriuli Zeglebis warwerebis adgili qveynis warsulis Ses-

wavlaSi. Semdeg is aRniSnavs, rom arqeologias CvenTanac mieqca yurad Reba da gadawyvetilia arqeologiuri sazogadoebis Seqmna, raTa `moiyvanon cnobaSi Zvelni saxsovarni, akldamebis gaTxra, sadaca moipovebian Zvelis droebis kvdarTan Catanebuli nivTebi, zed warwerebis Sekreba da ra moiyvanos yvela es cnobaSi, gaavrcelon es cnobebi xalxSi. am arqeologiis Sewevna aRedgina karga Zvelis, didi xnis gamqralis xalxebis mdgomareoba kavkasiis mxares, am azrs jer aqomamde ar Sexebian, Tumca amas, qveynis zurgzed, arqeologiis mxriv TiTqmis uWiravs pirvel adgilTagani~. iqve: `es saxsovarni marto TvalsaCinarni ki ar arian, ramdenni arian daflulni TviT miwaSi, rogorc gvarwmunebs, mcxeTa, sadac, ra gadaTxares akldamebi, ramdeni Rirs SesaniSnavi Zvelis drosani, aRmoCndnen~. rac aRmoaCines, iRupeba haeris Sexebisgano SeSfoTebulia d.baqraZe. mas agreTve awuxebs is, rom xalxi Zveli nangrevebis qvebs xmarobs samSeneblo masalad da amiT zians ayenebs Zeglebs; igi Tvlis, rom arqeologiuri sazogadoebis Seqmna amitomac aris saWiro sazogadoebam unda `... moiyvanos cnobaSi Rirs saxsovarni Senobebi; gaufrTxildes, aravin waaxdinos, fotografiebiT gadmoiRos isini da imaTi mxatvroba; gadmoweros zed warwe

rebiT; Seisyidos, sadaca hpovebs, Zveli fulebi, oqmebi, manuskriptebi da imis Tana nivTebi, romelnica warmogvidgnen Zvelis drois saxsovarsa; gaaTxrevinos is akldamebi, sadaca dainaxavs saWirod. rogorc vxedavT, am statiaSi momavali arqeologiuri sazogadoebebisaTvis dasaxulia friad progresuli azrebiT gamsWvaluli programa; dasmulia sakiTxi ZeglTa dacvis, grafikuli fiqsaciis, aRweris, Sesyidvis da gaTxris Sesaxeb. rogorc zemoTac aRvniSneT, 1873 wlis 23 marts damtkicda kavkasiis arqeo logiis moyvarulTa sazogadoebis wesdeba. daadgines, rom am sazogadoebis centri iqneboda q.TbilisSi da misi miza ni iyo Zveli nagebobebisa da, saerTod, siZveleTa gadarCena dangreva-ganadgurebisagan. sazogadoebas SeZlebisdagvarad unda SeeZina siZveleebi mosaxleobisagan, TviTonac moepovebina masalebi da yovelive es mecnierulad Seeswavla. amgvari Seswavlis Sedegebi TiToeul wevrs unda moexsenebina krebaze. sazogadoebis wesdebaSi aRniSnulia, rom is moawyobs eqspediciebs da awarmoebs gaTxrebs. sazogadoeba imdenad mondomebuli iyo siZveleTa arqeologiuri Seswavla intensiurad Catarebuliyo, rom saqmisadmi

interesis mqone pirT fuladi premiiT dajildoebas hpirdeboda. wesdebaSi aRniSnuli iyo isic, rom yvela samecniero Sroma gadaece moda sajaro biblioTekas, xolo arqeologiuri gaTxrebis Sedegad mopovebuli masala gadavidoda muzeumSi. sazogadoeba beWdavda Sromebis krebuls. amgvarad, TbilisSi gamoica 1875 wels sazogadoebis pirveli wigni. wignSi daibeWda sazogadoebis oqmebi da samecniero statiebi. sazogadoebis ZiriTadi wevri samocamde kaci iyo. is arsebobda sawevroebis, saqvelmoqmedo SemowirulobaTa xarjze. finansuri xelmokleobis gamo sazogadoebam ver moaxerxa Tavisi saqmia nobis farTod gaSla. mas arqeologiuri gaTxrebi TiTqmis ar uwarmoebia da SemoisazRvra ZiriTadad miwiszeda istoriuli Zeglebis aRwera-publikaciiT; gamoica sazogadoebis Sromebis ori krebuli. gansakuTrebiT unda aRiniSnos kavkasiis arqeologiis moyvarulTa sazogadoebis damsaxureba q. TbilisSi arqeologiuri konferenciis Catarebis saqmeSi. es arqeo logiuri sazogadoeba TbilisSi arqeologTa am konferenciis Catarebis erTerTi iniciatori da organizatori iyo. 1873 wels kavkasiis arqeologiis moyvarulTa sazogadoebis gaxsnis dRes, kavkasiaSi arqeologiuri kvlevaZiebis perspeqtivebis Sesaxeb mokle mimoxilviTi moxseneba gakeTda. Semdeg es moxseneba daibeWda sazogadoebis pirvel krebulSi. aRiniSna, rom saWiro iyo SavizRvispireTis arqeologiuri Seswavla, radgan aq aRmoCnda iseTi saintereso nagebobebi, rogoric dolmenebia. aqve aRiniSna soxumis, foTis da biWvinTis midamoebis arqeologiuri Seswavlis aucilebloba, Semdeg CamoTvales istoriuli Zeglebi, romelTa Seswavlac sasurvelad miaCndaT. esenia: dasavleT saqarTveloSi bedia-noqalaqevi, fasis-foTi, ozurgeTi, quTaisi, varcixe, oni, xoni, Sorapani; aRmosavleT saqarTveloSi - surami, awyuri, oZrxe, Tmogvi, axalcixe, axalgori, kaspi, bolnisi, dmanisi, mcxeTa, Jinvali, gremi, nekresi, ujarma, Weremi da sxv. aqve iyo dasmuli sakiTxi kavkasiis mxaris arqeologiuri rukis Sedgenis Sesaxeb. konferenciaze aRiniSna, rom saqarTveloSi arqeologiuri gaTxrebis Catare-

bis naSTebi, kerZod, marmarilos svetis nawilebi, aguri, kramiti. d. baqraZis xan grZli vi istoriul-arqe o lo giuri kvlevis Sedegi iyo misi monografia - kavkasiis Zveli qristianuli Zeglebi, romelic daibeWda kavkasiis arqeologiis moyvarulTa sazogadoebis krebulSi. naSromSi mocemulia ZiriTadad saqarTvelos qristianuli Zeglebis aRwe riloba da kvlevis Sedegebi. axlavs mecnieruli analizi, miTiTebulia wyaroebi, romelTa safuZvelzec daiwera gamo kvleva. TiToeuli Zeglis aRweras win uZRvis mokle mxareTmcodneobiTi mimoxilva im regionisa, sadac es Zegli mdebareobs. am naSromSi gamoto vebuli ar aris arcerTi umniSvnelovanesi Zegli. d. baqraZisaTvis Zeglis daTariRebisas mTavaria misi arqiteqturuli stili. naSromSi samasocamde Zeglia aRwerili da Seswavlili. d. baqraZe erT-erTi pirvelTagani iyo, romelic cdilobda saqarTvelos istoriis kvlevisas gamoeyenebina axlad aRmoCenili arqeologiuri masala. mas kargad esmoda, rom saqarTvelos istoriis uZvelesi xanis Sesaswavlad arqeologiuri kvleva-Zieba iyo saWiro. igi Tavis naSromSi istoria saqarTvelosi aRniSnavs, rom ... istoriis winadroTa arqeologia rom Cven gamokvleuli gvqondes, SeiZleba imaT yofacxovrebas, damoki de bulebas erTisa meoresTan da ucxo tomnaTesave b Tan SevxebiyaviT; magram am SemTxvevaSi Zalian naklulada varT. iqve: ueWvelia, rom qarTl-kaxeTSi, imereTSi, mesxeTSi da Savi zRvis pirad unda aRmoCndes mravali Zveli nivTeuloba, romelic naTels mohfens Cvens warsuls saukunoebsa. kavkasiis arqeologiis moyvarulTa sazogadoeba d. baqraZis aqtiuri mona wi leobiT aRnusxavda da uyuradRebod ar tovebda kavkasiis teritoriaze SemTxveviT arqeologiur aRmoCenaTa arcerT faqts. amgvarad aRinusxa axalcixisken md. kurcxanis da ocxis SesarTavTan saxlis saZirkvelis Txris dros aRmoCenili sami moTeTro feris patara doqi; sof. ninowmindaSi SemTxveviT napovni spilenZis maxvili; artanujis cixesTan mopovebuli brinjaos zari da Tixis qoTani. am zars asomTavruli warwera hqonda; sof. saguramoSi da sof. urbnisTan 1876 wels SemTxveviT upoviaT Tixis sarkofagebi. urb-

bis Sesaxeb sakiTxi pirvelad 1856 wels m. WilaSvilma aRZra, magram amas praqtikuli saqmianoba ar mohyolia. mxolod mcxeTis da SemdgomSi 1873 wels sof. urbnisis gaTxrebia maTTvis cnobili. konferencii saTvis ucnobia da gamorCaT 1852 wels d. meRvineTuxucesiSvilis mier ufliscixeSi warmoebuli arqeologiuri kvleva-Ziebis Sedegebi. arqeologiis moyvarulTa sazogadoebis erT-erT Sekrebaze moxsenebiT gamovida d. baqraZe. man ilaparaka imaze, Tu rogor unda ganviTarebuliyo saqarTveloSi arqeologiuri kvleva-Ziebis saqme; yuradReba gaamaxvila momavali gaTxrebis obieqtebze da imaze, Tu sad unda movelo a ye deT ukeTes Sedegebs. d. baqraZem wa mo na winadadeba, rom im etapze upiratesad unda Seswavliliyo kavkasiis adreuli epoqebi, radgan maT Sesaxeb yvelaze ufro cota informacia hqondaT. Zveli werilobiTi wyaroebis gamoyenebiT man mogvca Savi zRvis aRmosavleT sanapiros istoriul-arqeologiuri mimoxilva. Semdeg igi sagangebod aRniSnavs or punqts - mcxe Tasa da vaSnars. am punqtebSi, misi azriT, arqeologiuri kvleva-Zieba Zalian nayo fieri da saqarTvelos istoriisaTvis bevris momcemi iqneboda. 1874 wels d.baqraZes am mosazrebis dasasabuTeblad sof. vaSnarTan (guriaSi) Cautarebia arqeologiuri dazvervebi. gaTxrebis Sedegad mas moupovebia keramikis, minis, rkinis da brinjaos nivTebi. mas aqve unaxavs nagebo-

cxlis nivTebi, brinjaos samajurebi, beWdebi da rkinis Subispirebi. gamTxrelis azriT, es adgili unda yofiliyo salocavi, sadac swiravdnen sxvadasxva nivTebs. yazbegis garda arqeologiurad daizvera md. snos xeoba. kerZod, sof. juTaSi gaiTxara sami samarxi, romlebSic aRmoCnda rkinis isrispirebi, brinjaos sasafeTqle rgolebi, brinjaos da rkinis samajurebi da sxva. 1879 wels yazbegSive gaiTxara sacdeli Txrili, sadac aRmoCnda sami samarxi da maTi mimdebare kulturuli fenebi. aq upoviaT oqros, vercxlis, brinjaosa da rkinis nivTebi. 1882 wels daba yazbegis CrdiloeTiT, md. Tergis xeobaSi sof. gveleTTan aRmoCenila Zveli nivTebi, romlebic Semdgom moxvda s.-peterburgis ermitaJSi. erT-erTi sayuradRebo arqeologiuri Zegli, romelmac adreve, kerZod, 1876 wels miiqcia Zveli istoriiT dainteresebul pirTa yuradReba, aris vani (mdeba reobs md. suloris da md. rionis SesarTavis maxloblad). 1876 wels gazeT droebaSi (#52) aRniSnulia sof. saCinos (vani) axvledianebis goraze samarxebisa da oqros sxvadasxva nivTebis xSiri aRmoCenebis faqtebi. aqve gamoTqmulia azri - rogorc Cans, didi simdidre unda iyos am goraSi. vin icis, ramdeni istoriis masalebi aris napovni da patronebis ucodinarobisagan daRupula da ramdeni kvlav ipoveba am goraSi. vanSi napovnma calkeulma sagnebma Tavi iCina jer kidev 1848 wels, roca q. quTaisSi gavliT myof cnobil qarTvelologs m. broses saCuqrad vanSi napovni TxuTmetiode santimetris simaRlis mamakacis qandakeba miarTves. saCuqari m. broses s.-peterburgSi gada ugzavnia (nivTi amJamad dakargulia). 1880 wels mwerals da sazogado moRvawes giorgi wereTels (1842-1900 ww.) vanSi napovni nivTebis Sesaxeb informacia miuwodebia arqeologiuri konferenciis mosamzadebeli komitetisaTvis. erTgvarad amis Sedegic iyo albaT is, rom 1889 wels vanSi, axvledianebis goraze arqeologiuri sazogadoebis davalebiT mcire gaTxrebi Catarda. aq gauTxriaT ramdeni me samarxi, upoviaT liTonis nivTebi da keramikuli naSTebi.

nisSive monetebis aRmoCenis Sesaxeb cno bas gvawvdis p. ioseliani. TbilisSi qalTa gimnaziisaTvis fundamentis gaWris dros upoviaT monetebis ganZi. mcxeTis Semdeg im periodSi, arqeologiuri TvalsazrisiT yvelaze didi interesi yazbegis uZvelesma nivTebma gamoiwvia. am punqtma da misma mimdebare teritoriam ukve XIX s. samociani wlebidan miiqcia siZveleebis mkvlevarTa yuradReba SemTxveviT napovni Zveli nivTebiT. cnobilia gaTxrebis Sedegad mikvleuli didi raodenobiT arqeologiuri masala daba yazbegTan (sof. stefanwminda), romelic amJamad inaxeba s. peterburgis ermitaJis arqeologiur fondebSi. daba yazbegSi, axlandeli al. yazbegis saxl-muzeumis gverdiT, saxlis saZirkvlis Txrisas 1877 wels, upovniaT brinjaos nivTebi - sakinZeebi, samajurebi, sxivana sayure, oqros balTa, pastis mZivebi, brinjaos jaWvis nawyvetebi, vercxlis Tasi, spilenZis situla, sul orasamde sxvadasxva nivTi. amave adgilis momijnave farTobi 1878 wels gaiTxara; aRmoCnda oqrosa da ver-

10

g. wereTels 1878-80-ian wlebSi arqeologiuri dazver vebi Cautarebia da mouxilavs mRvimevis gamoqvabuli (md. yvirilas xeobaSi daba saCxeresa da q. WiaTuras Soris); saCxe resTanve, cixe modinaxes goris ferdobze unaxavs samarxebis naSTebi. aq yofila keramikisa da liTonis nivTebi; md. yvirilas xeobaSi Sorapnis cixesTan unaxavs Tixis Zveli wyalsadenis naSTebi; sof. SorapanTan, adgilobrivi mcxovreblebis gadmocemiT, rkinigzis xazis gayvanisas muSebs SemTxveviT upoviaT samarxebi; q. quTaisSi, md. rionis napirTan, axlandeli wiTeli xidis axlos aRmoCnda Zveli abano; bagratis taZris CrdiloeTiT SemTxveviT unaxavT samarxis naSTebi. quTaisSive, axlandeli bazris midamoebSi, sadac winaT baRi yofila gaSenebuli, aRmoCnda keramikis naSTebi. g. wereTelsve Seutyvia, rom sof. cixisZirTan, kvirikes goraze safortifikacio nagebobis mSe neblobis dros upoviaT marmarilos sarkofagi warweriT. 1880 wels foTi-Tbilisis rkinigzis xazze sof. Wognarsa da sadgur ajameTs Soris miwis samuSaoebisas aRmoCnda ori Zveli namosaxlari gora (adgili nasajvarevi). aq, kulturul fenebSi dadasturda keramikuli nawarmi; liTonis iaraRi: culebi, danebi, isrispirebi, brinjaos samajurebi da sxv. XIX saukunis 80-ian wlebSi q. soxumSi yofila mcire arqeologiur-mxareTmcodneobiTi muzeumi, romelic Semdeg omis safrTxesTan dakavSirebiT qveynis Sida raionebSi gadautaniaT. daaxloebiT amave dros q. soxumSi CautarebiaT afxazeTis zedapiruli mxareTmcodneobiTi gamokvleva; unaxavT Zveli dioskuriisa da pitiuntis nangrevebi. amis Sesaxeb miuwodebiaT cnoba afxazeTis siZveleebze arqeologiuri konferenciis mosamzadebeli komitetisaTvis. cnobaSi aRniSnulia arqeologiuri TvalsazrisiT saintereso adgilebi. esenia: q. soxumis sanapiro dRevandeli sazRvao portis CrdiloeTiT, sadac zRvis napirze poulobdnen xolme Zvirfas nivTebs; inkitis tbis sanapiro, biWvinTis teritoria, md. webeldis xeoba.

1880 wels sof. diRomTan, iq sadac diRmiswyali uerTdeba md. mtkvars, mcire gaTxrebi awarmoes. am adgilze napovn siZveleebs jer kidev 1866 wels miuqcevia yuradReba. nanaxi nivTebis mixedviT ga moiTqva azri, rom isini samTavros (mcxe Tis) samarxebis monapovars hgavda. xsenebul teritoriaze gaiTxara TerTmeti samarxi. maTSi ZiriTadad vercxlis samkaulebi da Tixis WurWeli aRmoCnda. 1881 wels kavkasiis arqeologiis moyvarulTa sazogadoeba usaxsrobis gamo daiSala. 1881 wlis 28 noembers am sazogadoebis yofili wevrebi gaerTiandnen kavkasiis istoriisa da arqeologiis sazogadoebaSi. am axali sazogadoebis wesdebis mixedviT gafarTovda misi moRvaweobis are. sazogadoebas unda Seeswavla kavkasiis istoria, upiratesad misi istoriis werilobiTi da nivTieri wyaroebi; SesaZleblobis farglebSi unda daecva es istoriuli Zegl-wyaroebi ganadgurebisagan; gaTxrebis Sedegad

mopovebuli an mosaxleobisagan Sesyi duli Zveli nivTebi bardeboda kavkasiis muzeums (axla, saqarTvelos erovnuli muzeumi), xolo Zveli xelnawerebi Tbilisis sajaro biblioTekas. am axali sazogadoebis daarsebis erTerTi iniciatori iyo istorikosi d. baqraZe, romelic 1886 wlamde xelmZR-

11

vanelobda mas. 1881-1885 wlebis ganmavlobaSi moxerxda naSromebis ori tomis gamocema. aq gamoqveynebuli Zeglebidan dRevandeli arqeologiis TvalsazrisiT sainteresoa ramdenime punqti, sadac moupovebiaT zedapiruli arqeologiuri masala. esenia: axalcixe, axalqalaqi, so xumi, axali aToni, xucubani, anakofia. male sazogadoebis Sromebis meore krebulis gamosvlis Semdeg kavkasiis istoriis da arqeologiis sazogadoeba mis winamorbed kavkasiis arqeologiis moyvarulTa sazogadoebasaviT usaxsrobis gamo daiSala. miuxedavad am sazogadoebis daSlisa, saqar Tvelos siZveleebisadmi interesi mainc ar iklebda. amas mowmobs troisa da mikenis aRmomCenis da gamTxrelis henrix Slimanis daintereseba saqar Tve los SavizRvispireTiT (Zveli kol xeTi) saberZneTis istoriasTan kavSirSi (argonavtebis ambavi). h. Slimans 1883 wels arqeologiuri komisiisaTvis saqarTveloSi arqeo lo giuri gaTxrebis Catarebis nebarTva uTxovia, magram misTvis uari uTqvamT.
eq. TayaiSvilis TqmiT, 1887 wels, roca igi ucxoeTidan saqarTveloSi dabrunda, TiTqmis sul mitovebuli daxvda arqeologiuri kvlevaZieba. am mxriv mxolod 1889 weli gamoirCeva, roca mcxeTis siZveleebma isev miiqcia yuradReba. uZvelesi nivTebi imJamad bagineTTan aRmoCnda. bagineTSi nivTebis aRmoCenis faqts yuradReba miaqcies ilia WavWavaZem da dimitri baqraZem. am

ukanasknels xnovanebis gamo TviTon aRar SeeZlo gaTxrebis meTvalyureoba da Tavze dadgoma; amitom gaTxrebis warmoeba bagineTSi daavala eq. TayaiSvils. bagineTTan muSaoba sul sami kviris ganmavlobaSi mimdinareobda, xolo Semdeg usaxsrobis gamo Sewyda. gaTxrebi, xan mokleobis miu xedavad, saintereso da sayu ra dRebo gamodga. gai Txara nageboba, sadac dadasturda sami sxva da sxva xanis fena. nage bo bis nangrevebSi aRmo Cnda qvaTlilebi, alizi, marmarilos natexebi, minisa da Tixis WurWlis naSTebi, spilenZis naSTebi, spilenZis culi. nagebobis SemorCenil kedelze gamoxatuli yofila qalis Tavi (amJamad inaxeba xelovnebis muzeumSi). bagineTSi muSaobis xelmZRvaneloba qarTvelologiis sworupovari mkvlevaris da didi mamuliSvilis akademikos eqvTime TayaiSvilisaTvis (1863-1953 ww.) erT-erTi pirveli arqeologiuri gaTxra iyo. mcxeTis am gaTxrebidan moyolebuli saqrTveloSi arqeologiur kvlevaZiebas saTaveSi udgeba eqTime TayaiSvili. kerZod, sadgur mcxeTis dasa vleTiT, arma zisxevis maxloblad, Txris fi laqviT nageb samar xe bs, romlebSic aRmo Cnda yelsabamebi, beW debi, sayureebi, samajurebi, minis naSTebi da WurWlis natexebi. samar xebi eq. TayaiSvilma ax.w. I-VI sau kuneebiT daaTariRa. 1896 wels eq. TayaiSvils dasavleT saqar TveloSive sof. sajavaxosTan (md. rionis marcxena mxares _ axla samtrediis r-nSi). da sof. xucubanTan (md. kintriSis marjvena napirze _ axla qobuleTis r-nSi) Cautarebia arqeologiuri dazver vebi. sof. xucubnis SemTxveviTma arqeologiurma napovnebma jer kidev 1879 wels miiqcia yuradReba, ramac gamoiwvia am punqtisadmi eq. TayaiSvilis interesi. dasaxelebul punqtSi eq. TayaiSvils miukvlevia kulturuli fenebisaTvis, sadac aRmoCenila keramikis naSTebi da liTonis ramdenime nivTi. sof. sajavaxos drandaReles arqeologiuri dazvervisas aRmoCnda didi raodenobis keramikuli natexebi, ris mixedviTac eq. TayaiSvili aq keramikuli saxelosnos arsebobas varaudobs. 1902 wels arqeologiuri Tvalsazri siT yuradReba miiqcia sof. borma md.

12

borimelas marjvena napirze. aq adgilobrivi mcxovreblebi miwis xvnis dros SemTxveviT waawydnen mdidrul samarxebs, sadac aRmoCnda oqros da vercxlis samkaulebi, WurWeli gansakuTrebiT sainteresoa vercxlis Tasi sakurTxevelTan mdgomi cxenis gamosaxulebiT da war weriT, 1904 wels cixisZirTan (axla qobu leTis r-ni) saxlis saZirkvlis gaWris dros aRmoCnda I-II saukunis mdidruli nivTebi. esenia oqros da vercxlis samkaulebi, WurWeli, monetebi, amokveTil gamosaxulebiani qvebi da sxv. 1908 wels md. qsnis xeobaSi sof. saZegurTan miwis samuSaoebis dros SemTxveviT ipoves mdidruli nivTebi, romlebic cnobilia axalgoris ganZis saxeliT. es nivTebi eq. TayaiSvils nawili Seugrovebia da kavkasiis muzeumisaTvis SeuZenia. esenia oqros sayureebi, kisris rkalebi, sasafeTqleebi, samajurebi, yelsabami, beWdebi, vercxlis fialebi, cxenis aRkazmuloba da sxv. amave wels sof. axalqalaqTan (axla kaspis r-nSia) miwis samuSaoebis dros ipoves brinjaos culebi da liTonis ramdenime zodi. nivTebi eq. TayaiSvilma kavkasiis muzeumisaTvis SeiZina. am nivTebis aRmoCenam eq. TayaiSvils jer kidev maSin aq liTonsadnobi saxelosnos arseboba avaraudebina. 1912 wlis zafxulSi eq. TayaiSvils mcire arqeologiuri gaTxrebi Cautarebia md. banisxevis da mtkvris SesarTavTan. aq aRmoCenila samarxi, romelSic dadasturda brinjaos samajurebi, sakinZeebi, sardionis mZivebi da sxv. amave wlebSi eq. TayaiSvils arqeologiurad dauzveravs agreTve saCxere, sadac spilenZis ramde nime culi, samajurebi, sakinZeebi da Tixis WurWlis natexebi unaxavs. eq. TayaiSvili, romelic am dros axlad daarsebul saistorio-saeTnografio sazogadoebas edga saTaveSi, cdilobda saqarTvelos miwis wiaRSi SemTxveviT napovni arcerTi nivTi ar gamohparvoda mxedvelobidan, raTa kavkasiis muzeumi saTvis SeeZina. saqarTvelos arqeologiis ganviTarebis am etapze eq. TayaiSvilma pirvelma

gamoTqva zogierTi friad sayuradRe bo mosazreba. esenia: arqeologiuri monapovris gaazrebisas adgilobrivi eTno logiur-folkloruli faqtebis moSveliebis aucilebloba; oqros da sxva liTonis iaraRis da samkaulis adgilobrivi warmoSobis Sesaxeb (adre TiTiqmis yvela lamaz, pewian nivTs Semotanilad da ucxourad Tvlidnen); miuTiTa aucileblad Sesaswavl Zeglebze _ saCxereSi, TrialeT-walkaSi, bagineTSi, da sxv. 1918 wels cnobilma enaTmecnierma niko marma eq. TayaiSvili miiwvia mis mier TbilisSi axlad daarsebul kavkasiis istoriul-arqeologiur institutSi (es insti t uti farTo profilis dawese buleba iyo). n. maris s.-peterburgSi xSirad yofnis gamo instituts faqtiurad eq. TayaiSvili uZRveboda. amave periodSi eq. TayaiSvili Tbilisis universitetis studentTaTvis adgens arqeologiis kursis programas da iwyebs am kursis kiTxvas (1921 wlamde). gela gamyreliZe

13

Rvinis sasmisebi saqarTvelos arqeologiuri masalidan

saqarTvelo mevenaxeobis da Rvinis warmoebis udidesi tradiciebis mqone qveyana da, mecnier-mkvlevarTa umravlesobis azriT, mevenaxeoba-meRvineobis WeSmariti samSobloa. aq yurZnis mravali jiSia cnobili. fiqroben, rom yurZnis dawurvis da daye nebis wesi Tavdapirvelad swored kavkasiaSi Caisaxa. pirvelad aq moaSi naures da mouares velur vazs, romlis yurZnis dawurvis Se degad, wvenisagan, Rvino daayenes. Semdgom, saukuneebis ganmavlobaSi, Rvinis dayenebis xelovneba sul ufro metad daixvewa. garkveulwilad mevenaxeoba-meRvineobis kulturasTanaa dakavSirebuli arqeologebis mier miwis wiaRSi aRmoCenili da dokumenturad dadasturebuli mravalferovani Tixis, rqis, vercxlis, oqros da minis WurWel-sasmisebi, romlebic saukuneebis ganmavlobaSi Cveni winaprebis sufras amSvenebda. saqarTvelos teritoriaze mrava li uZvelesi Tasi, fiala an yanw-ritonia arqeologiuri gaTxrebis Sedegad mikvleuli. isini arqeologebis mier moZiebulia mcxeTaSi, TbilisSi, vanSi, TrialeTSi, alaznis velze, Jin-

valSi, rionis xeobaSi, soxumTan, qobuleT-fiWvnarSi da a.S. dResdReobiT saqarTvelos muzeumebSi gamofenilia arqeologebis mier mopo vebuli Rvinis sasmisebis mdidruli ko leq ciebi, romlebsac aTaswleulebi miwis wiaRSi dauyviaT. zogierTi maTgani imdenad mdidrulia Tavisi masaliT da gaformebiT, rom uTuod didebul-erisTavTa lxinis Semswrea. Tanamedrove qarTveli lxinisa Tu mwu xarebis sufraze ZiriTadad minis Wiqas iyenebs. mxolod gansakuTrebul SemTxvevaSi Tu moixmars gansxvavebul sasmiss _ Tixis fialas, yanws, kaTxas, Tass da sxv. Zvel saqarTveloSi sufraze Rvinis sasmelad ZiriTadad Tixis WurWeli ixmareboda. magaliTad Tixis fiala qarTul sufras dRemde SemorCa. arqeologiuri gaTxrebis Sedegad miwis wiaRSi oTxi aTasi wlis winandeli Tixis saRvine WurWelia aRmoCenili. Cveni winaprebi Rvinis smas patara fialebiT iwyebdnen. mere gadadiodnen gansxvavebul mozrdil sasmisebze.

14

qarTul sufraze tradiciuli iyo jixvis, xaris, gareuli Txis rqis yanwebi, vercxliT moWedili. xSirad rqis formis vercxlis mozrdili sasmisebic mzaddeboda. mravali uZvelesi sasmisia aRmoCenili arqeologiuri gaTxrebis Se degad, romlebic dRes saqarTvelos erovnuli muzeumis koleqciebSia daculi. Tixis WurWlis warmoeba Zveli saqar Tve los erT-erT maRalgan vi Tarebul dargs warmoadgenda. warmoebis masStabebis utyuari mowmobaa arqeologiuri gaTxrebisas aRmoCenili keramikuli nawarmis araCveulebrivi simravle da mravalferovneba. arqeologiurad Seswavlil mi wis fenebSi gvxdeba saRvine daniSnulebis _ qvevrebi, dergebi, mravalgvari doqebi, kaTxebi, maTarebi da sxv. am nawarmis damzadebaSi dasaqmebuli iyvnen specialuri xelosnebi. Zvel saqarTveloSi gakeTebuli sasmisebi gamo irCeva natifi formiT. misi Semamkobeli ornamenti moxdenilad aris Serwymuli WurWlis formasTan. vercxlis yanw-ritoni vanis naqalaqaridan dasavleTiT rva kilometze sof. mTisZiris arqeologiur Zeglze aRmoCnda. yanw-ritons daboloebaze vac-kacis figuraa, xolo pirTan suros gamosaxuleba, romlis qvemoTac wriuli reliefuri xazebi aqvs. ritoni ixmareboda Rvinis sasmelad. mas cxovelis rqiseburi moyvaniloba hqonda, xolo wverze sxvadasxva arsebaTa figurebi gaaCnda. cxovelis rqas adamiani didi xania sasmisad iyenebs. saqarTveloSi amgvar sasmiss Rvinis dasalevad iyeneben da yanws uwodeben. uwin yanw-ritons saritualo WurWlis daniSnulebac hqonda. mas sa gan gebo religiuri ceremonialebisaTvis amzadebdnen. saqarTveloSi: mcxeTaSi, gudauTaSi, cixisZirSi, stefan wmindaSi, vanSi aRmoCenilia ada mi anis gamosa xulebebi, romlebsac xelSi yanw-ritoni uWiravT. sof. mTisZiris yanwis SemkulobaSi gamoyenebulia iseTi ornamenti, romelic Zv. w. V- IV saukuneebis kolxur oqromWedlobas da keramikas axasiaTebs. yanwis boloze na xevrad adamiani da naxevrad Txa anu vackacia gamosa xuli, romelic nadirTmfarveli oCopintre _ oCokoCi, panis msgavsi RvTaeba unda iyos. am RvTaebis Sesaxeb saintereso cnobas gvawvdis eqvTime mTawmindeli _ saxelis debani igi sawarmarToTa, romelni maT RmrTad Seracxnes... sruliad moispen: dios, . . anu boCi-oCopintre da gaci, da badagon, da armaz, romel igi wnexasa yurZnisasa... mis dionises sa xels ityvian, da sicilsa aRazrzenen, ese yoveli sa-eSmako ars... sagulisxmoa, rom RvTaeba oCopintre anu pani nax se nebia dio ni sesTan erTad. is dakavSirebuli iyo dionises misteriebTan. pani dionises erT-erTi Tanmxlebi RvTaeba iyo. qarTul folklorSi SemorCenili zogierTi tradicia gvafiqrebinebs, rom SesaZloa, sof. mTisZiris yanwze Txad gadacmuli mamakacia gamosaxuli, romelic RvTaeba oCopintres ganasaxierebda. sayuradReboa, rom jer kidev Zvel berZnul mwerlobaSi mravalgzis naxsenebia kolxuri Rvino. magaliTad, argonavtebma aia-kolxeTSi stumrobisas araerTxel igemes lalisferi Rvino. isini gaocebuli darCnen mefe aietis sataxto qalaqis quTaias mdidruli silamaziT. isini Sescqerodnen ... mefis sasaxlis galavans, ganier WiSkrebs da maRal svetebs, romlebic mwkrivad iyvnen ganlagebuli kedlebis garSemo.... zRurbls, rom gadaabijes TvalSi ecaT mwvane foTlebiT

15

daburuli vaz-venaxi, romelic farTod iyo ga daSlili. qvemoT Rvino moedineboda. Zvel werilobiT wyaro qarTlis cxov re baSi aRniSnulia _ da iyo qarTls Sina puri da Rvino friadi. amgvarad axasiaTebda avtori maSindeli sa qar Tvelos ekono mikur keTildReobas. mogvi a ne biT italieli mog za uri arqanjelo lam ber ti Tavis Cana were bSi gvauwyebs _ kol xe Ti mdidaria Rvi niT. maspinZlis win sufraze meriqife Svid vercxlis Tass awyobs, jer sul pataras, mere ufro mozrdils, bo lo Si dids. Seu yvebian pa tara TasebiT da Semdeg didebze gadadian. sufraze vinc bevrs dalevs, ise rom gonebas ar dah kargavs, is Rirseul kacad miaCniaT. etyoba amitomacaa vercxlis sasmisze amokveTili nikoloz baraTaSvilis moxdenili Segoneba _ amavse RviniT, agavseb lxiniT, Sesvi? gaamos!

16

r a s m o g v i T x r o b e n Z v e l i m o n e t e b i
Zveleburi monetebis mecnierul Seswavlas didi mniSvneloba aqvs am Tu im istoriiis sakiTxebis gasaSuqeblad. erTi SexedviT, am liTonis naWrebs saTanado dargis specialistis xelSi ametyveleba da warsulis mTel rig umniSvnelovanes sakiTxebSi garkveulobis Setana SeuZliaT. moneta, werilobiT wyarosTan erTad, gardasul droTa didmniSvnelovani dokumentia, magram rogorc wyaros, mas garkveuli Taviseburebebi axasiaTebs. monetis moWris ufleba, rogorc wesi, saxelmwifos kompetenciaa. amdenad moneta saxelmwifoebrivi mniSvnelobis mqone sabuTia. aqedan gamomdinare, fuli, marTalia Zunw formebSi, magram samagierod obieqturad asaxvavs ama Tu im istoriul faqts, ramdenadac is dazRveulia mematianes subieturi Sexedulebebisagan.

17

samecniero disciplinas, romelic Zvelebur monetebs Seiswavlis numizmatika ewodeba. es termini momdinareobs monetis berZnuli saxelwodebidan nomisma. la Tinurad monetas numizma ewodeba, xolo qarTulSi mis aRsaniSnavad safases xma robdnen. sityva moneta Tavdapirvelad warmoadgenda iunonas (qalebis mfarveli romauli RvTaeba) erT-erT epiTets, rac damrigebels niSnavs. iunonas sapativsa cemod yvelaze maRal wertilze agebuli kapitoliu mis taZarSi moTavsebuli iyo zarafxana (sawarmo, sadac fuli iWreba). swored amitom, liTonisagan moWril fuls moneta ewodeba. numizmatikuri mecnierebis yvelaze Zveli da rTuli problemaa is sakiTxi, Tu sad da rodis gamoCnda pirvelad moneta, vin iyo misi gamomgonebeli. es sakiTxi aRelvebdaT jer kidev Zvel berZnebsa da romaelebs. isini monetis gamogonebas TavianT RmerTebsa da miTiur gmirebs miawerdnen. Zveli berZnebisa da romae lebis ineteresi monetis warmoSobis problemisadmi gasagebia, vinaidan monetis gamogoneba Zveli civilizaciis erT-erTi didi monapovaria. es faqti Tavisi mniSvnelobiT SeiZleba yvelaze RirsSesaniSnav mecnierul aRmoCenebs amovuyenoT gverdSi. samwuxarod, monetis gamomgoneblis saxeli jer-jerobiT ucnobia mecnierebisaTvis, maSin rodesac liTonis fulis

samSoblos dasaxeleba dReisaTvis arc Tu ise did siZneleebTanaa dakavSirebuli. moneta gaCnda Zv. w. VIII-VII s-is mijnaze erTmaneTisagan damoukideblad Zveli samyaros or punqtSi: mcire aziis (saxelmwifo lidiaSi da kunZul eginaze (saberZneTi)). saqarTvelos teritoriaze Zv. w. VI s-Si iWreboda vercxlis moenetebi - e. w. kolxuri TeTri. amrigad, kol xeTi samoneto civilizaciis erT-erTi adreuli keraa. axla gavecnoT zogierT numizmatikur termins: monetas ori mxare aqvs-Subli (aversi) da zurgi (reversi). maT gansxvavebuli funqcia gaaCniaT. Sublze Tavsdeba iseTi gamosaxuleba, romelsac sakanonmdeblo funqcia aqvs. masze amokveTilia RvTaeba, Semdeg monarqi, imperatori an respublikis simbolo, rac ama Tu im monetas brunvaSi akanonebs da iZleva misi srulfasovnebis garantias. zurgis gamosaxulebas gamosacnobi funqcia akisria. misi daxmarebiT vgebulobT mo netis moWris adgils. monetaze xSirad warweraa. Zveli berZnuli vercxlis monetebis ZiriTad erTeuls draqma ewodeba. garda amisa, iWreboda didraqma (ordraqimiani), tetradraqma (oTxdraqmiani), dekadraqma (aTdraqmiani) da sxv. berZnuli samyaros oqros monetas ewodeba stateri. romauli vercxlis fuls denari, oqrosas - aureusi. aRmosavleTSi vercxlisagan iWreboda sikli (sikila), aqemenianTa epoqaSi, Zv. w. VI s-dan, dirhemi (VII-XIV), Tanga (Temurlengis epoqidan), abazi (sefianTa iranSi), oqrosagan-dariki (aqmemenianTa iranSi), dinari, alTuni (TurqeTSi).

18

Zveleburi monetebiT daintereseba jer kidev XVI s-Si daiwyo. XVIII s-is bolos avstrielma mecnierma ioseb ilari ekelma safuZveli Cauyara numizmatikur mecnierebas. mis Semdeg interesi Zveleburi monetebis mimarT kidev ufro gaizarda da izrdeba yoveldRiurad. mainc riT aris ganpirobebuli aseTi Seunelebeli interesi Zveleburi monetebis mimarT?! moneta politikuri informaciis pirvel xarisxovani wyaroa. xSir SemTxvevaSi masze moTasebuli warwerebi iseT cnobebs Seicavs, rac matianeebSi daculi ar aris, xolo zogierT SemTxvevaSi is saTanadod azustebs da avsebs kidec werilobiTi wyaroebis monacemebs. am mxriv numizmatikuri masala did daxmarebas uwevs istoriul mecnierebas. moviyvanT maga liTs: Zv.w. VI s-Si kolxeTis saxelmwifos arsebobis erT-erTi argumentia moneta - kolxuri TeTri. aRsaniSnavia, rom es aris ucilobeli faqti samoneto emisiisa (moWra, gamoSveba) da fuladi mimoqcevisa. dasavleT saqarTvelos teritoriaze ukve Zv. w. VI s-dan iWreboda vercxlis monetebi - e.w. kolxuri TeTri, romelic uaRresad farTod mimoiqceoda regionSi. misi damaxasiaTebeli niSani is aris, rom es samoneto jgufi TiTqmis ar gadioda kolxeTis sazRvrebs gareT da masze moTavsebuli gamosaxulebebi mWidro kavSirSia qarTveluri samyaros religiur warmodgenebTan. is politikuri warmonaqmni ki, romlis farglebSi intensiuri samoneto cirkulaciaa dadasturebuli, ukve saxelmwifoa. meore magaliTi: cnobilia oqros moneta, romlis Sublze aleqsandre makedonelis profilia gamosaxuli, xolo zurgze - taxtze mojdomi aTena (sibrZnis qalRmerTi) da berZnuli zedwerili: basileosi ake, anu mefe akesi. moneta SemTxveviT aRmoCnda trapezuntis midamoebSi, romelic Zvelad kolxeTis sazRvrebSi Semodioda. Tavis droze mravali mecnieri Seecada am monetis saidumloebis axsnas, imis dadgenas, Tu vin iyo warweraSi moxseniebuli piri, magram uSedegod. saqme isaa, rom arc erT werilobiT wyaroSi aseTi mefe ar ixsenieba. 1946 w. meore analogiuri stateri xonis raion sof. konCxaSi ipovnes. qarTvelma mecnierebma, am monetebis kolxeTis terito-

riaze aRmoCenis safuZvelze wamoayenes hipoTeza, rom sxva wyaroebiT ucnobi mefe akesi, kolxeTis mmarTvelia. Tu es mosazreba dadasturdeba, maSin ga daiWreba kolxeTis politikuri istoriis umniSnvnelovanesi problema im periodSi samefos arsebobis faqtis Sesaxeb. kidev erTi analogiuri magaliTi: cnobilia dabal xarisxovani vercxlisagan moWrili mcire zomis mo netebi dausrulebeli berZnuli le gendiT: bas... saul... an sau... misi aRdgena SeiZleba rogorc mefe sav (lakisa), an rogorc mefe sav (lakisa) es mo netebi rva caladaa cnobili, aqedan Svidi dasavleT saqarTveloSia napovni soxumis

19

midamoebsa da vanis naqalaqarze. aRmoCenaTa topografia Zlieri argumentia am monetebis kolxuri warmoSobis sasargeblod. Tu sabolood damtkicdeba zemoxsenebuli monetebis kolxuroba, esec erT-erTi sabuTi iqneba, romelic daadasturebs dasavleT saqarTvelos teritoriaze samefos arsebobis faqts. axla moviyvan ramdenime magaliTs, Tu rogor asworebs numizmatikuri masala werilobiT wyaros cnoebebs. Zv. w. 65 w. iberiis (qarTlis) sazRvrebs romaeli sardali gneius pompeusi moadga. iberiis Semdeg igi kolxeTSi gadavida. aq man mmarTvelad aristarqe daniSna da amiT qveyanas formaluri damoukidebloba mianiWa. zogierTi Zveli wyaro aristarqes mefes uwodebs, magram es versia am ukanasknelis saxeliT moWrilma draqmebma gaabaTila. mone tas berZnulad aweria: aristarqe, mmarTveli kolxeTisa. igi albaT kolxeTis zRvispira nawils marTavda. xelovnebisa da artefaqtebis Seswavlis sailustarciod ramdenime magaliTs movi yvanT: 1863 w. frangma arqeologma Sempuazom sabreZneTis kunZul saoTradaze miakvlia marmarilos qandakebis tans da marmarilosave, gaurkveveli daniSnulebis didi zomis natexebs. miuxedavad imisa, rom qandakebas aklda Tavi da xelebi, is mainc udides efeqts axdenda. qadakeba ganasaxierebda romeliRac frTebgaSlil RvTaebas, romelic mzad iyo gasafrenad. mecnierebma wamoayenes mravali varaudi, magram danamdvilebiT aravin icoda romel RvTaebas ganasa xierebda es uTavo, jadosnuri xelovnebiT naZerwi qandakeba, romel periods miekuTvneboda is, an ra SemTxvevasTan iyo dakavSirebuli misi Seqmna. saidumlos farda monetam axada. makedoniis mmarTvelma demetrios poliorketma (Zv. w. IV s-is dasaruli) egviptis flotze kviprosis salaminTan sazRvao gamarjvebis aRsaniSnavad moaWrevina memorialuri (e.i. samaxsovro) vercxlis monetebi, romelzedac gamosa xuli iyo gemis cxvirze mjdomi frTosani qalRmerTi xelSi sayviriT. swored am mo netebma moagones arqeologebs marmarilos didi namtvrevebi, romelTa daniSnuleba maT ar icodnen. isini SeaerTes

da miiRes gemis cxviris moyvanilobis kvarcxlbeki. ase gairkva monetis saSualebiT Zveli berZnuli xelovnebis erTerTi Sedevris Seqmnis dro, mizezi da vinaoba. is ganasaxierebs gamarjvebis qalRmerT nikes. qandakeba didi sifrTxiliT gadaitanes parizSi da gamofines luvrSi. Zv. w. IV s-is udidesi berZeni moqandakis praqsiteles qandakeba, romelic gamosaxavs vaWrobisa da vaWrebis RmerTis - hermess yrma dioniseTi (Rvinisa da venaxis RmerTi), saqveynodaa cnobili. am qandakebas marjvena xeli motexili aqvs da aravin icoda hermesis namdvili poza. apriorulad varaudobdnen, rom hermess marjvena xeli zeviT unda hqonoda aweuli da xelSi yurZnis mtevani Weroda, magram es iyo mxolod hipoTeza. da ai, aRmoCnda Trakiis erT-erTi qalaqis mo neta, romelmac daadastura xelovnebaTmcodneebis es varaudi. monetaze gamosaxuli iyo hermesis qandakeba miniaturaSi, romelsac marTlac yurZnis mtevani ekava marjvena xelSi. Zalian xSirad monetebze gamosaxulia xelovnebis iseTi Sedevrebi, romlebsac Cvenamde ar mouRwevia. aseTebis ricxvs ekuTvnis Zv. w. V s-is didi berZeni moqandakis fidiasis qmnileba olimpieli zevsi. romis imperatorma adrianem ax. w. II s-is pirvel naxevarSi imogzaura olimpiaSi da amasTan dakavSirebiT moaWrevina mone tebi olimpieli zevsis gamosaxulebiT. Cvenamde moaRwia orma aseTma monetam. erTi inaxeba parizSi da masze olimpieli zevsis mxolod Tavia amotvifruli, xolo meore florenciaSi, romelzedac zevsi mTeli taniTaa gamosaxuli. am qan da kebis rekon stru qciis dros es monetebi pirvel xa ri sxovan wyaros warmo a dgenda specialis tebisaTvis. garda qandakebebisa, numizmatikur Zeglebze arc ise iSvia Tad gamosaxulia arqiteqturuli kompleqsebi, navsadgurebi, xidebi da sxv. mag:

20

romis kolizeumi, xidi md. dunaize da sxv. monetaze Semonaxulia didi adamianebis, didi filosofosebis, gamoCenili politikuri moRvaweebis - demokrites, platonis, sokrates, aleqsandre makedonelis da sxvaTa portretebi. romauli monetebis koleqcia gvaZlevs imperatorTa Sesa niSnav portretul galereas. romauli xelovnebis mkvlevarTaTvis isini mni Svnelovani istoriuli wyaroa. Zveleburi monetebi religiis istorii saTvis umniSnvnelovanesi da, SeiZleba iTqvas, erT-erTi yvelaze ufro sando wyaroa: monetebs aleqsandre makedonelis epoqamde (Zv. w. 336-323 ww), rogorc wesi, RvTaebaTa gamosaxuleba amSvnebs. magaliTisaTvis aviRoT q. aTenis monetebi. Zv. w. VI-V ss-is aTenur tetradraqmebze,

Cveni qveynis ekonomikur kavSirurTierTobas gare samyarosTan. magram imisaTvis, rom monetam ar dakargos savaWro-ekonmikuri urTierTobis maCvenebeli sabuTis mniSvneloba, saWiroa monetaTa aRmoCenis zusti aRricxva. monetas araviTar SemTxvevaSi ar unda davukargoT pasporti (e. i. cnoba aRmoCenis adgilis, droisa da garemoebis Sesaxeb). unda gvaxsovdes, rom monetas, rogorc istoriul wyaros, garkveuli Tavisebureba axasiaTebs: mone tis TviT aRmoCenis adgili. es saSualebas mogvcems davadginoT ucxouri monetebis Semosvlis gzebi, CvenSi. epoqebis mixedviT davadginoT saqarTvelos ama Tu im kuTxeSi romeli ucxouri mone tebi iyo CarTuli samoneto mimoqcevaSi da sxva mravali mniSvne lovani sakiTxi. arqeoloiuri gaTxrebis dros monetebis aRmoCenis Semxvevebi Zalian xSiria. unda

iseve rogorc ufro gviani xanis mone tebze, qalRmerT aTenas gamosaxulebaa amokveTili, rac aSkarad amtkicebs, rom aTena am qalaqis mfarveli RvTaeba iyo. asevea sxva qalaqebis mimarTac. berZnuli panTeonis kaleido skopuri saWreli, iSviaTi sizustiTaa gadmocemuli monetebze. Zalian xSirad numizmatikuri masala erTaderTi sabuTia am Tu im punqtis panTeonSi Semaval RvTaebaTa dasadgenad. moneta mezobel qveynebTan savaWro-eko no mikuri urTierTobis uryevi sabuTia, amdenad udavoa misi roli qveynis ekonomikuri istoriis Seswavlis saqmeSi. saqarTveloSi didi raodenobiTaa aRmoCenili ucxo saxelmwifoTa monetebi: berZnuli, romauli, parTuli, sasanuri, arabuli, bizantiuri, selCukuri, monRoluri, Sirvanuli, sparsuli, Turquli, evropuli da a. S., rac naTlad amtkicebs

xazgasmiT aRiniSnos, rom arqeologiuri gaTxrebis Sedegad mopovebuli mravalricxovani numizmatikuri masala yvelaze faseulia, yvelaze sandoa, mecniereulad dokumentirebulia. monetebis daxmarebiT, arc Tu ise iSviaTad, xdeba mTeli arqeologiuri kompleqsebis zusti daTariReba. es gasagebicaa: bevr monetaze TariRia moTavsebuli an TariRdeba monarqisa da imperatoris mmarTvelobis wlebiT. moneta gacveTilic rom iyos da zedwerilebi gadaSlili, gamocdil numizmats mainc ar gauWirdeba misi moWris saukunis dadgena. Zveleburi mone tebis Seswavlas sxva aspeqtebic aqvs, magram, vfiqrob, naTqvamic sakmarisia im didi rolis gasaTvaliswineblad, rac maT akisriaT qveynis warsulis Seswavlis saqmeSi. giorgi dundua

21

wyalqveSa

arqeologia

da fazisis saidumlo

hidroarqeologia, sazRvao arqeologia anu wyalqveSa arqeologia sxvadasxva mizeziT wylis qveS zRvaSi, tbaSi, mdi na reSi moqceul materialuri kulturis Zeglebs: namo saxlarebs, CaZirul gemebs da maT tvirTs Seiswavlis. is Cveulebrivi arqeologiisagan mxolod wyalqveS warmo e bu li gaTxrebisaTvis damaxasiaTebeli meTo dikiT gansxvavdeba. pirveli wyalqveSa arqeologebi xmelTaSua zRvaSi Rrublis maZieblebi iyvnen. maTi meSveobiT gasuli saukunis dasawyisSi, SemTxveviT aRmoCnda ara^ erTi da ori Zveli xomaldis, qandakebis, keramikis, liTonis nivTis naSTi.

22

wyalqveSeTis Seswavlis saqmes mZla vri biZgi misca me-20-e saukunis ormocian wlebSi frangi mkvlevar-myvinTavis Jak iv kustos da misi kolegebis mier msubuqi da moxer xebuli akvalangis Seqmnam. am gamo go nebas Semdeg Sveicarieli mecnieris g. keleris mier wyalqveS sunTqvisaTvis airis specialuri Semadgenlobis dadgena daemata, ramac kidev ufro gaaxangrZliva akvalangiT wyalSi yofnis dro. amasTan dakavSirebiT saerTod wyalqveSa kvle va da, kerZod, wyalqveSa arqeologiuri Zieba gaadvilda. droTa ganmavlobaSi wyalqveSa romantikiT gata cebuli moyvaruli enTuziastebis garda gamo Cnd nen profesionali hidro arqe o lo ge bic (a.pua de bari, n.lamboli, f.benua, f.di uma, j.basi, p.Trokmortoni, v.blavatski, b.pe te rs i da sxv.). 1955 wlidan wyalqveSa arqeologiaSi saerTaSoriso kongresebi imarTeba. gamodis specialuri Jurnali sazRvao arqeologia. safrangeTSi, amerikis SeerTebul StatebSi, italiaSi da saberZneTSi wyal qveSa arqeo lo giuri kvlevis sagangebo dawesebulebebi arse bobs. dReisaTvis hidroarqeologia kvle vis sakuTari meTodikis mqone isto ri ul-arqeologiuri samecniero mimarTulebaa. saqarTveloSi, sadac Savi zRvis sanapiro 330 kilometrzea gadaWimuli, cxadia, wyal qveSa arqeologiur kvlevas garkveuli perspeqtiva gaaCnia. miTumetes, saqarTvelos zRvispireTSi (kolxeTSi) Zveli werilobiTi cnobebis avtorebis - skilaqs kariandelis, flavius arianes, pomponius melas, strabonis, klavdios ptolemaiosis, prokopi kesarielis, agaTias, vaxuSti bagrationis da arqeologiuri monacemebis mixedviT^ mTeli rigi dasaxlebebi aris aRnusxuli: sof. gonioSi (afsarosi), sof. cixisZirSi (petra), qobuleTifiWvnarSi, sof. urekSi, foTi-paliastomis tbaSi (fasisi), sof. anakliaSi, yulevSi, q. oCamCireSi (gienosi), q. soxumSi (dioskuria-sebastopolisi), q. biWvinTaSi (pitiunti). saqarTvelos istoriis kvle visaTvis uaRresad sayuradReboa xsene buli namosaxlarebis, zRvaSi moqceuli navsadgurebis, TavdacviTi Tu sxva daniSnulebis nagebobebis Seswavla. jer kidev am ocdaoTxi saukunis win kolxeTis zRvispira qalaqebi diosku-

ria, gienosi, fasisi, Tavis TxzulebaSi azia moixse nia skilaqs kariandelma -... Semdeg arian kolxebi; qalaqi dioskuria, qalaqi gienosi, mdinare gienosi, mdinare xobosi, mdina re fasisi da qalaqi fasisi (81). CamoTvlili qalaq-dasaxlebebi cxov-rebis wesiT zRvasTan mWidrod iyvnen dakavSirebuli. isini did rols asrulebdnen ucxoeTTan savaWro-ekonomikur da kulturul-politikur urTierTobaSi. pirvel rigSi swored zRvispira qalaqe bis meSveobiT xorcieldeboda kontaqtebi Savi zRvis anu evqsinis pontos da xmelTaSua zRvis qveynebTan da qalaqeb Tan miletTan, qiosTan, samosTan, rodosTan, aTenTan, mendesTan, sinopesTan, herakleasTan, romTan. SemdgomSi bizantiasTan, konstantinopolTan^ genuasTan, veneciasTan, osmaleTTan (stambuli, sinope, trapizoni, samsuni) da sxv. zRvispira qalaqSi vaWrobis garda xelosnobis sxvadasxva dargebi - meTuneoba, mWedloba, oqromWedloba, xurooba, feiqroba iyo ganviTarebuli, magram aq gansakuTrebuli roli mainc zRvasTan dakavSirebul saqmi a nobas - meTevzeobas, zRvis marilis mopovebas da sazRvao vaWrobas eniWeboda. strabonis geografiaSi aRniSnulia, rom Savi zRvis Zveli xalxebi dacuravdnen ... vaWro bi saTvis^ ... napir-napir, rogorc iasoni, ... zRvaze yaCaRoba da ucxo sanapiroebze Tavda sxmebi, albaT zRvis pira xalxebis erTerTi Semo sav lis wyaro iyo. am mxriv sayuradReboa agreTve Zv.w. IV saukuneSi dawe rili Txzuleba, sadac aRniSnulia, rom ... fasi selebi stumarT moyvareni arian, isini amarageben maT, visac sanapirosTan gemebi eRupebaT.

23

Zveli saqarTvelos da antikuri samyaros urTi erTobis istoriis kvle visaTvis friad sain teresoa Tundac erTi CaZi ruli xomaldis aRmoCena, romelic zRvis Relvis, sazRvao brZolis an raRac sxva mizezis gamo kolxeTis sanapirosTan daiRupa. xmelTaSua zRvaSi amgvari CaZi ruli gemebis ukve ara erTi da ori naSTia wyalqveSa arqeologebis mier mikvleuli da Seswavlili. Zveli saqarTvelos istoriis SeswavlisaTvis uaRresad sayuradReboa agreTve zemo xsenebuli dasaxlebebis afsa ro sis, petras, fasisis, gienosis, dioskuria-sebas topolisis, pitiuntis zRvaSi moqceuli navsa dgurebis, TavdacviTi Tu sxva daniSnulebis nage bo bebis kvleva. hidroarqeologebma yuradReba miaqcies Savi zRvis qveda SreebSi didi raodenobis gogirdwyalbadis arsebobas. amis safuZvelze gamoiTqva mosazreba, rom aq organuli nivTierebebis Semcveli nivTebi: xe, tyavi, qsovilebi, papirusebi da sxv. SedarebiT ukeT iqneba gadarCenili. Zvel werilobiT wyaroebze dayrdnobiT aRiniS neba, agreTve, rom CaZirul gemebze mosalodnelia klasikuri xanisa

da Sua saukuneebis droindeli xelnawerebis povna. istoriuli mecnierebisaTvis marTlac udidesi SenaZeni iqneba berZnul-laTinur, qarTul an sxva enaze Sesrulebuli ucnobi xelnaweris aRmoCena. samwuxarod, es yvelaferi sakmaod did siRrmeebze iqneba saZebni da mxolod akvalangiT aq verafers gavawyobT, albaT saWiro Seiqmneba batiskafis gamoyeneba. Zv.w. I aTaswleulis meore naxevarSi, geomorfologebis varaudiT, Savi zRvis done dRevandelTan SedarebiT gacilebiT dabla iyo. daaxloebiT Zv.w. I saukunidan daiwyo zRvis donis aweva. amis gamo sanapi roze ganlagebuli Zveli dasaxlebebi wylis qveS moeqca. zRvis Seteva xmeleTze dResac grZeldeba. bolo 50 wlis ganmavlobaSi marto aWaris farglebSi 300 heqtramde sanapiro waiRo zRvam. aq drodadro arqeologiisaTvis saintereso masalebs keramikas, samkaulebs, liTonis nivTebs, monetebs zRva gamo riyavs. am ramdenime wlis winaT qobuleTcixisZiris monakveTze meTevzeebis bades amforebi amohyva. isini, albaT, romelime CaZiruli xomaldis tvirTs warmoadgenda. soxumis yureSi md. besleTis Sesar-

24

TavTan reliefur gamosaxulebiani marmarilos qva (stela) aRmoCnda. amave yuris fskeridan qalis skulptura da amforebia amoRebuli. saqarTvelos istoriis kvlevisas wyal qveSa arqeologia SeiZleba dagvexmaros istoriisaTvis zogierTi iseTi pirvel xarisxovani problemis gadaWraSi, rogo ricaa Zveli xalxebis sazRvao migraciis sakiTxebi; antikuri civilizaciis gavrcelebis gzebi kolxeTSi; Zveli saqarTvelos savaWro-ekonomikuri kavSirebi Savi da xmelTaSua zRvis xalxebTan da sxv. swored am garemoebebma ganapirobes 1985 wels saqarTveloSi^ arqeologiuri kvlevis centrSi pirveli SavizRvispireTis hidroarqeologiuri eqspediciis Camoya libeba (xelmZRvaneli g. gamyreliZe). eqspedicias pirvel rigSi saqarTvelos zRvis pireTis hidroarqeologiuri rukis Sedgena daevala. amisaTvis saWiro Seiqmna hidroarqeologiis TvalTaxedviT werilobiTi wyaroebis, zepiri gadmocemebisa da geomorfologiuri monacemebis xelaxla gadasinjva-Sejereba. saqarTvelos zRvispireTis hidroarqeologiurad saintereso ubania md. rioni md. sufsis monakveTi, sadac ZvelTaganve cnobilia, rom qalaqi fasisi mdebareobda. q. fasisi, werilobiTi wyaroebis mixedviT kolxeTis miwa-wyalze arsebuli erT-erTi mniSvnelovani saqalaqo kera iyo. swored aman ganapiroba wyalqveSa arqeologiuri samuSaoebis q. foTTan dawyeba. 1985 wlidan moyolebuli Savi zRvispireTis hidroarqeologiuri eqspedicia q. foTTan muSaobs. ZiriTadi wyalqveSa arqeologiuri kvleva-Zieba eqspediciam zRvaSi, foTis navsayudelidan md. sufsamde SelfSi da paliastomis tbaSi Caatara. samuSaoebis dros gamoviyeneT akvalangebi da miwis sawovi danadgari. samwuxarod, ar moxerxda bgeriTi impulsuri hidrolokatoris gamoyeneba, romelic hidro arqeologiuri Ziebisas karg Sedegebs iZleva. berZnul-laTinuri werilobiTi wyaroebis mixedviT q. fasisis adgilmdebareoba TiTqos zustad aris gansazRvruli. qalaqi ganlagebuli iyo md. fasisis deltis marcxena mxares; aqve saxeldeba

tbac (paliastomi). amgvari gansazRvra zedmiwevniT miesadageba dRevandeli q. foTis mdebareobas. amis gamo mecnierebi erTsulovnad mianiSneben, rom Zveli fasisi foTsa da mis mimdebare teritoria zea saZebneli. amis miuxedavad, klasi ku ri periodis fasisi mainc mikvleuli ar aris.

es ki imitom xdeba, rom xsenebul monak veTSi urTulesi paleogeomorfologi uri situaciaa. geomorfologiuri mdgo mareobis mxriv yulev-foTi-urekis zRvispireTi TiTqos amovardnilia saqar Tvelos zRvispireTis saerTo konteqstidan. aq bundovania globaluri, Savi zRvis regresiis da transgresiis faqti fasisTan mimarTebaSi. gaurkvevelia zRvis sanapiro Sel fis lokaluri dinamikis sakiTxic. xSirad geomorfologebi arqeologebis mona cemebs eyrdnobian da sanapiroze Zveli namosaxlarebis ganlagebis mixedviT gamo aqvT zogadi daskvnebi. Cveni azriT, sakiTxi kompleqsur Seswavlas moiTxovs. oRond, sasurvelia^ rom jer geomorfo logebma gagv cen pasuxi Tu rogori iyo sanapiros dinamika da Zvelad sad erTvoda rioni zRvas. maT unda gaiTvaliswinon globaluri (zRvis regresia-transgresiis) da loka lu ri (mdinareebis gamonatani naSali masala; mdina reebis rionis, fiCoris, xobis, sufsis Zveli kalapotebi; regionis Waobianoba da sxv.) monacemebi. sasurvelia, rom paleo geomorfo lo gi uri kvlevisas gamoyenebuli iyos kosmosuri gadaRebebi saTanado kompiuteruli deSifri rebiT. es imitom, rom erTxel da samudamod gairkves Tu winaT md. rion-fasisi sad uerTdeboda zRvas da ra mimarTebaSia gvianbrinjao-adrerkinis da klasikuri xanis namosaxlarebi masTan. samwuxarod, xsenebul regionSi mxolod aerofotoga-

25

daRebebma sasurveli Sedegi ver mogvca. sayuradReboa, rom aq erTis mxriv xdeba rionis mier saukuneebis ganmavlobaSi didZali naSali masalis gamotana, rac albaT deltis zRvaSi gawevas iwvevda; xolo meores mxriv xdeboda zRvis donis aweva, rasac sanapiros zRvisgan mitaceba moyva. dReisaTvis yulev-foTi-urekis sanapi roze, zRvasTan adrerkinis periodis Zveli namosaxlarebi aRmoCenilia foTis Crdi lo eTiT sof. yulevSi, md. xobis Sesar TavTan; agreTve md. civasTan; foTidan samxreTiT md. sufsis SesarTavTan; agre Tve foTSi, pali astomis tbis natexebis namo sa xlaris torfian fenebSi aRmo Cnda Zv.w. IV s. Sav la kiani WurWeli da ro do suli amforis qusli. sayuradRebo faqtia, rom marto 1872 wlidan 1965 wlamde foTis mida mo ebSi zRvam miitaca 200 m-mde siganis miwis mona kve Ti. am monacemebiT gamodis, rom fasisi zRva Si unda iyos daZi ru li. amis dasturia agreTve mecnier-geografebis mona ce mebi, romlis mixedviTac

foTi-grigoleTis zRvis SelfSi hidroarqeologiuri eqspediciis kvleva-Ziebisas zRvis fskerze geomorfologiuri mdgomareoba friad rTulia. md. rionis samxreTi Stos SesarTavTan zRva xSirad mRvriea da xilvadoba cudia. mdinares didi raodenobiT Slami gamoaqvs da zRvis Relvis dros wyalqveS warmoiqmneba qviSis diunebi. Sesabamisad Tu warmovidgenT, rom es xdeboda saukuneebis ganmavlobaSi, maSin unda vifi qroT, rom klasikuri periodis fasisis naSTebi qviSis sqeli feniT aris dafaruli. hidroarqeologiuri kvlevisas grigoleTis gaswvriv paliastomis gadmoRma zRvaSi 25 m siRrmeSi aRmoCnda e.w. welSezneqili amfo rebi. adreuli sinopuri amfora, romelsac mxarze grafito aqvs, aRmoCnda zRvaSi sufsis kanionis maxloblad. malTayvasTan zRvaSi pontos herakleis Zv.w. IV s-is amfora aRmoCnda. amrigad, dRevandeli geomorfologiuri da topoarqeologiuri monacemebis Sejerebis mixedviT, klasikur-elinisturi xanis fasi-

Sav zRvaSi e.w. fanagoriuli regresiis damTavrebis mere daaxloebiT Zveli da axali welT aRri cxvebis mijnaze daiwyo zRvis transgresia. Sedegad, dRevandlamde zRvis donem or metramde aiwia. Sesabamisad Zveli namo sax la rebi zRvis qveS unda moyo liliyvnen. kerZod, amgvari procesebi ganviTarda CrdiloeT da samxreT (mag. sinopi) SavizRvispireTSi, sadac mTeli rigi klasikuri xanis naqalaqarebi moeqcnen wyalqveS.

si saZebnelia q. foTidan daaxloebiT 15 km. radiusis farglebSi xmeleTze da zRvaSi. ufro konkretulad ki yulev-foTi-sufsis da Waladid-saqorqios Soris mdebare samkuTxedSi. lokaluri geomorfologiuri cvlilebebis gamo mdinareebis mier gamotanili naSali masalis akumulacia zRvispireTSi; torfis Sreebis moZraoba; niadagis Warbtenianoba; zRvis donis cvalebadoba da sxv. safiqrebelia, rom q. fasisis nawili xSirad xvdeboda wyal Si.

26

amitom qalaqi fasisi, zogadad, xsenebuli samkuTxedis farglebSi, sxvadasxva epoqaSi sxvadasxva adgilze inacvlebda. Sedegiani da sayuradRebo aRmoCnda eqspediciis muSaoba paliastomis tbaSi. paliastomSi, zRvis SesarTavidan, malTayvidan kilometrze, tbis dasavleT nawilSi, wyalSi mivakvlieT III-VIII ss. namosaxlars (adgili natexebi). am adgilze yuradReba migvaqcevines foTelma mebadurebma. maTi gadmocemiT, aq mosmul bades qoTnebis natexebi mohyveboda. tbaze es Zveli namosaxlari daax loebiT aTas kvadratul metrze, xolo napirze cxraas kvadratul metrze vrcel deba. napiridan tbis Suagulisaken oras metramde sila-qviSiania, xolo Semdeg torfiani Tixis fenebi iwyeba. fskerze akvalangiT yvinTvisas mcire moZraobisTanave lami imRvreva da wyali muqi, momwvano-moyavisfro feris xdeba. samosaxloze, tbidan didZali keramika amoviReT. maT Soris aris samSeneblo ke

bis naqalaqarebze - biWvinTaSi, soxumSi, oCamCireSi, gudavaSi, noqalaqevSi, sof. mTisZirSi, vaSnarSi, cixisZirSi, gonioSi da sxv. natexebis namosaxlarze warmodgenilia brtyeli, 2,5 sm-mde sisqis, gverdebakecili kramitebic. tbis fskeridan amoRebul Tixis WurWelSi raodenobis mxriv pirveli adgili amforebs uWiravs, romlebic zeTis, Rvinis, marcvleulis gadasatan tarad gamoiyeneboda. amforebis garda dadasturda qvevrebis, qoTnebis, jamebis, luTeriebis, wiTellakiani TefSebis natexebi. adgilobrivi warmoebis keramikasTan erTad ucxouri (ZiriTadad mcireaziuri da Crdilo SavizRvispireTis) nawarmic gvxvdeba, rac savaWro urTierTobebze migviTiTebs. wyalqveSve vipoveT samarxic. masSi adgilobrivi warmoebis e.w. welSezneqili amfora vertikalurad iyo Cadgmuli da meore amforis Ziri hqonda Tavze damxobili. amforasTan qviSaSi adamianis neStis nawilebi, sami mSvildsakinZi anu fibula, erTi qinZisTavi, minis sasmisebi da imperator iustines (565 - 578 ww.) ocnumiani moneta aRmoCnda.

ramika (kramiti^ aguri), gvxvdeba damwvari baTqaSi natexebi, rac aq nagebobebis arsebobaze migvaniSnebs (arqeologiuri masala inaxeba q. foTis muzeumSi). namosaxlarze dadasturebuli aguri oTxkuTxaa da sisqe 5 sm-mdea, xolo sigrZe da sigane 30 x 25 sm. agurebi xis yalibSia nakeTebi. natexebis namosaxlarze aRmoCenili agurebi iseTivea, rogorc dasavleT saqarTvelos adreuli Sua saukunee-

rogorc Cans, saukuneebis ganmavlobaSi tbas samosaxlos garkveuli nawili dau fa ria. paliastomis am namosaxlarze mopo vebuli arqeologiuri masala iseTivea, rogoric dasavleT saqarTvelos sxva Tanadroul Zeglebze, kerZod, pitiunt-biWvinTaSi, arqeopolis-noqalaqevSi, soxum-sebastopolisSi, gudavaSi da sxv. SesaZloa, rom paliastomis am Zveli namosaxlaris saxiT Cven saqme gvaqvs bizantiuri xanis, prokopi kesarielis da

27

Savi zRvispireTis hidroarqeologiuri eqspedicia sagangebod wyalqveSa gamokvle ve bi saTvis gankuTvnili gemi `hidrobiologi~Tac awarmoebda saqarTvelos zRvis Selfis hidroarqeologiur kvlevas. eqspediciam saZiebo-dazverviTi samuSaoebi zRvis SelfSi - biWvinTasTan, soxumTan, cixisZir-bo bo yvaTTan Caatara. biWvinTaSi Seswav li lia inkitis tba da biWvinTis yure. inkitis tba winaT lagunas warmoadgenda, amitom safi q rebelia, rom gemebisaTvis myudro sayudeli unda yofi liyo. aq biWvinTis naqalaqaris Tana dro uli TavdacviTi nage bo bis naSTebia mikvleuli. agaTias TxzulebebSi aRweril fasisis naSTebTan. ar aris gamoricxuli, rom paliastomis fskeris Tixa torfian qveda fenebSi, romlis zemoTac xsenebuli samosaxlo aRmoCnda, Zvel, klasikuri periodis fasissac mivakvlioT. I s-is avtori straboni fasisis Sesaxeb gadmogvcems: md. fasisze aris misi mosaxele qalaqi, kolxTa savaWro adgili, garSemortymuli mdinariT (rioni), tbiT (paliastomi) da zRviT (XI,II,17). agaTia mogviTxrobs: fasisTan xom erTi tbaa, romelsac patara zRvas eZaxian da romelic evqsinis pontos uerTdeba, satvirTo xomal de bi zRvis napiras da fasisis SesarTavTan miacures qalaqis maxloblad (III,21). Sem dgo mSi, XVIII s-Si vaxuSti bagrationi aRniSnavs: zRvis kideze aris tba pali as to mi sa, didi. am tbidan Sesdis zRuas mdinare amisive. .... amas ityvian naqalaqevs da Semdgo mad moculsa wylisagan. geomorfologebis azriT, paliastomis tba-laguna zRviuri reliqtia. Zvelad aq md. rionis limani iyo. sruliad bunebrivia, rom winaT swored am moxerxebul limanSi, romlis napirzedac qalaqnavTsayudeli mdebareobda^ gemebi Semosuliyvnen. gemebi Semdeg paliastomis gavliT md. rionze aRma agrZelebdnen svlas, romelic maSin cnobili samdinaro savaWro-satarnzito gza iyo. paliastomis tbaSi keramika agreTve e.w. axal baTumis xidTan, md. fiCoris, md. Txorinas da md. malTayvas srutis Se sarTavSic aRmoCnda. paliastomis tbis samxreT mxares, adgil naeklesiarze, wyalSi, riyis qvebiT nagebi Sua saukuneebis kedels mivakvlieT. biWvinTis yure napiridan zRvisken 15 m siRrmemde Tanabradaa daqanebuli, Semdeg ki mkveTri daferdeba iwyeba. aq Cacvenil nivTebs zRva ukan napirisaken veRar abrunebs. Tu raime arqeologiuri masala iyo napiridan zRvaSi moxvedrili, is aucileblad dacurdeboda da ufro zRvis kenaa saZebneli. xsenebuli mkveTri daqanebis Semdeg daaxloebiT 60-70 metrze iwyeba terasa, romelic dafarulia SlamiT. terasa SeviswavleT specia luri saTvalTvalo kameris saSualebiT. fskerze xilvadoba sakmaod kargia. soxumis cixis gaswvriv wyalSi^ napiridan 100 m-ze, vnaxeT kedlebi. kedlebi niJa rebiT da zRvis wyalmcenareebiTaa dafaruli. maTi sqeli fenis Camofxekis Semdeg brtyeli kvadratuli, adreuli Sua saukuneebisaTvis damaxasiaTebeli aguriani kedeli gamoCnda. kedlis sisqe or metramdea. mSeneblobisas gamoyenebulia qvac. kedlebis qveda nawili Rrmadaa Cafluli qviSa-RorRSi. gansakuTrebul interess iwvevda soxumis yuris centraluri nawili, sadac zogierTi mkvle vari klasikuri xanis dioskuriis naSTebis arsebobas varaudobs. Cven CavyvinTeT sa-TvalTvalo kameriT 60 metrze. fskeri

28

dafarulia Slamis sqeli feniT. eqspediciam hidroarqeologiuri daz ve rvebi Caatara cixisZir-boboyvaTis mona kveTzec. adgilobrivi mcxovreblebis TqmiT, aq napirze monetebs da keramikis natexebs pouloben. naqalaqaris CrdiloeTiT zRva Si, napiridan daaxloebiT samas metrze, 30 m siRrmeze vipoveT Suasaukuneebis e.w. welSezneqili amforebi. aqve aRmoCnda moWiquli keramikac. SavizRvispireTis hidroarqeologiurma eqspediciam 1999-2000 ww-Si aSS texasis Statis universitetTan arsebul sazRvao arqeologiis institutTan da daniel hidroarqeolog born livenTan erTad gaagrZela q. foTis SemogarenSi zRvis Selfisa da paliastomis tbis arqeo lo giuri dazverva-Seswavla. eqspediciis kvleva-Zieba im saerTaSoriso programis nawili iyo, romelic Zveli qalaq fasisis zust lokalizebas isaxavs miznad. eqspe diciam 60 m siRrmidan traliT moaxerxa keramikis fragmentebis amoReba. paliastomis tbis dasavleT nawilSi adgil natexebSi eqspediciam wylis fskeridan kvlav amoiRo III-VIII ss-is keramika. agreTve, gansakuTrebiT aRsaniSnavia imperator konstanciusis (337-362 ww.) spilenZis monetis aRmoCena. eqspediciam sadazvervo samuSaoebis Sedegad rion-fiCoris SuamdinareTSi ramdenime arqeologiisTvis sayuradRebo samosaxlo borcvi aRmoaCina. saqarTveloSi wyalqveSa arqeologiis upirveles amocanad unda CaiTvalos zRvis pireTis da tbebis wyalqveSa arqeo lo giuri rukis Sedgena. SesaZleblobis farglebSi unda aRinusxos saqarTvelos tbebisa da zRvis sanapiroze SemTxveviT gamoriyuri yvela arqeologiuri nivTi; aucilebelia berZnul-romauli, qarTuli, bizantiuri, arabul-osmaluri saisto rio wyaroebis erTxel kidev gadasinjva da hidroarqeo logiisaTvis sayuradRebo cnobebis amokrefa. magaliTad, cnobebis Sekreba zRvispira qalaqebis an gemebis CaZirvis adgilis, an kidev xomaldebis aRWurvilobis, maTi tvirTis Sesaxeb; informacia zRvis sanapiros geologiuri procesebis, Zveli klimaturi pirobebis an naosnobisaTvis gansakuTrebiT saSiSi adgilebis Sesaxeb. pirvel rigSi saWiroa daizveros zRvis sanapiros myudro yureebi da koncxebi, radgan wynar yureebSi, romlebic moxerxe buli iyo xomaldebis

Sesayvanad da dasa tvirT-gadmosatvirTad navsadgurebs marTa vdnen. xolo zRvaSi gamoSverili koncxebi ki xSirad mravali gemis daRupvis mizezi xdeboda. wyalqveSa arqeologiuri dazvervebis dros sasurvelia sahaero fotogadaRebebi, romelTa meSveobiTac sayuradRebo arqeolo gi uri cnobebis miReba SeiZleba. amgvari sahaero fotogadaRebebi warmatebiT gamo iyenes jer kidev 1934 wels finikiis sanapiros qalaq tiris wyalqveS moqceuli nawilis gegmarebis Seswavlisas. hidro arqeo lo giuri kvleva uSualod aris damo kidebuli saerTod wyalqveSeTis kvlevis teqnikis ganviTarebaze, romelic giganturi nabijebiT miiwevs win. SavizRvispireTis hidroarqeologiuri eqspedicia, saTanado dafinansebis SemTxvevaSi, momavalSi, kvlavac gaagrZelebs saqarTvelos Selfis da paliastomis tbis kvleva-Ziebas. vin icis Cveni istoriis kidev ra saidumlos inaxavs saqarTvelos zRvispireTi da tbebi. gela gamYyreliDZe

gamoce m e b i arqeol o gi aS i

30

oTaris, rogorc mecnieris, savelearqeologis, Seudarebeli organizatoris da pedagogis mier gavlili gza. Zveli saqarTvelos da antikuri samyaros istoriisa da arqeologiis TiTqmis arcerTi kardinaluri sakiTxi ar darCenila, romelsac ar Sexebia batoni oTari ramdenime aTeuli wlis moRvaweobis manZilze. mis STambeWdav mecnierul memkvidreobaSi calsaxad Cans udidesi ganswavluloba, arqeologiuri masalisadmi da werilobiTi wyaroebisadmi sistemuri midgoma, saistorio problematikis ganzogadoebis gasaocari unari. is SesaniSnavi mecnier-oratori iyo. misi yoveli sajaro gamosvla originalurobiT gamo irCeoda da cxovel interess iwvevda specialistebsa Tu farTo sazogadoebaSi. saqarTvelos istoria-arqeologiis ganviTarebaSi Setanili didi wvlilis gamo batoni oTari si cocxleSive sayovelTao aRiarebiT sargeblobda samSobloSi da ucxoeTSi. batoni oTari didi mecnierisaTvis dama xa si a Te beli Sinagani alRoTi grZnobda msoflio mowinave samecniero siaxle-mima r Tulebebs da maT umalve CvenSi nergavda. is meTaveobda qarTul arqeologiaSi kvlevis uaxlesi meTodebis SemoRebas. misi daarsebulia saqarTveloSi mTavari arqeo lo giuri dawesebuleba, rome lic dRes oT. lorTqifaniZis saxels atarebs. vfiqrobT, aseTi mecnier-mkvle va ris naSrom-naRvawi momdevno TaobebisaTvis samagali To unda iyos. batoni oTaris WeSma ri ti pat ri o tizmi, Rirseuli ma mu li Svi loba, pirovnuli xibli, misTvis damaxasiaTebeli iu mo ri, sayvareli saqmisadmi pasu xismgeblobis gamZa frebuli grZnoba, misi naRvawi da nafiqri, batoni oTaris xsovnis ardaviwyebis udavo sawin daria.
redaqciisagan

oT ar lorTqi f ani Ze
ukve meoTxe welia, rac, cnobili arqeolog-istorikosi, akademikosi oTar lorTqifaniZe gardaicvala. batoni oTari qarTuli mecnierebis Rirseuli warmomadgeneli iyo. igi erTgulad eweoda erovnuli samecniero azrovnebis Wapans da saxeli gauTqva mas msoflio samecniero asparezze. dasanania, rom Cven qveyanas swored dRes aklia mudam axali CanafiqrebiTa da gegmebiT aRsavse aseTi niWieri pirovneba, uaRresad mravalmxrivi da nayofieri istorikos-arqeologi. gasaocrad mravlismomcvelia batoni

31

Anda mungkin juga menyukai