7. LDK (LIETUVA).

7.1. IKISTATUTIN LDK TEIS. 7.1.1. PAPROTINS TEISS ALTINIAI IR BRUOAI. Pirmyktje bendruomeninje santvarkoje santykiai tarp bendruomens nari buvo reguliuojami paproiais. Susidarant feodaliniams santykiams, paproi turinys buvo keiiamas. Paprotins teiss normos reguliavo feodal ir j valstiei santykius, nes didiojo kunigaikio valdia nesikio feodal vidaus reikalus pagal feodalin princip ems savininkas turi valdi toje emje gyvenantiems monms. Paprotin teis buvo glaudiai susijusi su dorovs ir religijos normomis, taikyta plaiai sprendiant tarpusavio santykius, prievoli santykius. Atsiradus raytinei teisei svarbiausios paprotins teiss normos integruojamos raytin teis. Ikistatutiniu laikotarpiu (iki XVI a. pr.) Lietuvoje i raytini dokument be Magdeburgo teisi yra inomi du teiss aktai: Prs (Pameds) teisynas (1340 m.) ir Kazimiero teisynas (1468 m.). Paprotin teis nuo statymo skiriasi tuo, kad statyme teiss norma taikoma tik po to, kai yra ileistas statymas. Paprotinje teisje norma susidaro tik po to, kai ilg lak gyvenime tas paprotys buvo taikomas. Remiantis paprotine teise buvo sprendiami valstybs socialiniai ir ekonominiais klausimai. Taip pat ios teiss pagrindu krsi LDK centrini emi emvaldi ir emdirbi luom teisi atsiribojimai bei formavosi ir santykiai su kylaniu miestiei luomu. Tiesiogini altini apie lietuvi slygikai pagonikojo laikotarpio (iki 1387 m.) paprotin teis, i kuri bt galima sprsti apie to meto krato teisin vidaus ekonomini socialini santyki reguliavim, neiliko. XIV a. pab. vykus LDK integravimsi krikionikj Vakar Europ skatino ne tiek ekonomins aspiracijos, kiek tarptautin LDK situacija, nes ji vienintel iame regione buvo isaugojusi iki krikionybs susiformavusi senj kultr, kuri, vertinant pagal religins terminologijos standartus, danai vardijama kaip pagonikoji paniekinamja prasme. Lietuvi senosios paprotins teiss raidos tradicij perimamum jau po krikionybs primimo patvirtina ir tai, kad LDK teis iliko akivaizdiai pasaulietin, o tai nebuvo bdinga nei Vakar, nei Ryt krikionikj valstybi kaimyni teisei. Pagal 1387 m. akt teisikai nuo feodal ir valstiei pradjo atsiriboti Vilniaus miestieiai, po to spariai ir kit LDK miest. 1447 m. paskelbus bajor ir valstiei luom visuotin teisin atsidalijim, vyko lietuvi teiss sistemos ir slav teiss liekan esminis lis. Tai patvirtina 1441 m. privilegija emaitijai, LDK privats aktai pavieniams bajorams, pradti skelbti dar Vytautui valdant. Tolesn transformavimosi reguliavim i centro patvirtina kai kurie bendri valstybiniai dokumentai, pvz., 1468 m. Kazimiero teisynas, suvienodins baudiamj teism darb. Pradedant 1447 m. bendravalstybine privilegija, tolesn slav etnins teiss padt lm bendra LDK teisin politika, kurioje sigaljo valstybs centrini emi teiss primatas ir jos pagrindu suformuotas bajor luomo imunitetas. LDK raytin ikistatutin teis slygikai galima suskirstyti laikotarpius iki 1447 m. ir po j iki 1529 m., ji teisino du pagrindinius bajor ir valstiei luomus. 7.1.2. GEDIMINO DIPLOMATIJOS DOKUMENTAI KAIP TEISS ALTINIS. Neilikus tiesiogini Lietuvos teiss altini nuo valstybs susidarymo iki XV a. pab., i kuri bt galima sprsti apie to meto krato teisin vidaus ekonomini-socialini santyki reguliavim. Prie toki priskirtini ir Gedimino valdymo laikotarpio (1316-1338 m.) ilik diplomatijos dokumentai. Bendroji teiss raidos tendencija rodo, kad LDK iki XIV a. pab. vyravo paproiai ir paprotin teis, toleruojami didiojo kunigaikio valdios. Transformuojantis politiniams, socialiniams ir ekonominiams santykiams, dalis j laipsnikai gavo valstybs raytins teiss akto form ir status. Miest teiss specifika buvo dvejopa. Iorikai ji reiksi kaip savivaldos teiss, taiau viduje neturjo bendros struktros sistemos. Tai lm miesto gyventoj tautin ir religin specifika bei profesinis udarumas.

iuose dokumentuose i esms nagrinjami valstybs santykiai su popieiumi, Hanzos miestais, vienuoli domininkon ir prancikon ordinais, Rygos miestu ir Livonijos ordinu. Apie Lietuvoje nuo seno buvusi paprotin teis usimenama Gedimino pasiuntinio odiuose, pasakytuose Rygoje popieiaus legat ir prelat akivaizdoje. Paprotin teis, kaip krato teis, minima ir 1323 m. Gedimino taikos sutartyje su ordinu, su Revelio (Talino) ems dan vietininku, vyskupais ir Ryga. XIV a. pr. LDK (iskyrus didiuosius miestus), vyraujanti buvo lietuvi paprotins teiss sistema, veikusi vieajame ir privaiame gyvenime, ir nuo jos priklausomos slav krat teiss, galiojusios pagal teritorin princip. Dvejop paprotin teis lm nemaai veiksni. Pirmiausia, tai krat, pajungt vienai valdiai, ankstesnis savaimingas ekonomini-socialini santyki formavimasis, lms ir savarankik paprotini teisi susiformavim. Paprotin teis i pradi reiksi tik konkrei administracini-teritorini vienet vietins valdios ryi su centro valdia nustatymu (vieosios teiss sritis), menkai kiantis ekonomin-socialin krato vidaus organizacij. Nema reikm turjo ir tai, kad tos ems buvo prijungiamos Kryiuoi ir Livonijos ordin karini puolim prie Lietuv slygomis.

7.1.3. EMS PRIVILEGIJ LEIDIMO PRIEASTYS IR FEODAL EMVALDOS TEISI PLTRA, SRITINS PRIVILEGIJOS, BENDRAVALSTYBINS PRIVILEGIJOS, PRIVILEGIJOS TAUTINMS MAUMOMS. Teiss raidos situacija LDK keiiasi i esms nuo 1387 m., kai didiojo kunigaikio valia ileidiamos raytins privilegijos. Tai to laikmeio statymai, gij pastovumo poymius, proginiai, taiau negalj bti savavalikai naikinami. Jie iki pat statut primimo veik greta paproi teiss, tai buvo esminis integracijos to meto Vakar Europos kuriam civilizacij procesas. Pirmosios privilegijos tiesiogiai susijusios su Lietuvos kriktu ir tvirtinimu valstybje lotynikosios banyios kaip dominuojanios valstybje. i privilegij teikiamomis lengvatomis galjo naudotis tik katalik tikyb prim bajorai. ems privilegij leidimo prieastys ir feodal emvaldos teisi pltra. Politikai suvienijus Lietuvos emes didiojo kunigaikio valdioje, susidar slygos feodal sluoksniui. Feodal klass ekonomini ir politini teisi ir imuniteto susiformavim geriausiai sekti pagal ems privilegijas (t.y. remiantis teisiniais dokumentais, kurie parodo j teisi laipsnik pltimsi) privilegijas feodal luomui. Privilegij suteikimo prieastys: 1) feodalini santyki raida, bajor ekonomins ir politins galios augimas; 2) kiekvienos privilegijos suteikim veik to meto valstybs vidaus ir usiesnio padtis. XII-XIII a. atsirado bajor sodybos-kaimai, kur mons buvo priklausomi nuo savininko. Taip jau XII a. 2 pusje atsiranda dvaras, kuriame gyvena bajoras ir kaimas, kuriame gyvena priklausomi mons. XIII-XIV a. kaimai tapo bajoro nuosavybe, tvonija. 1447 m. ems privilegija tvirtino didiojo kunigaikio ir feodal tarpusavio pasiadjimus nepriimti svetim valstiei. Bendravalstybins privilegijos. 1. Pirmja bendravalstybine privilegija (1387 m. vasario 20 d.) Lietuvos bajorams, primusiems katalik tikjim, numatyta: 1) Leisti kartu su teistais savo pdiniais naudotis turtu ir laisvai juo disponuoti; 2) Kiekviename paviete paskirti po vien teisj (byl sprendimui ir baud rinkimui) ir tekn (teismo sprendim vykdymui). 3) Turti teis laisvai savo dukteris ir giminaites leisti u vyr. 4) Neudti bajorams jokios prievols, iskyrus tik nauj pili statym, sen taisym ir vykdyti karo prievol. 5) Prims katalik tikjim ir jos atsisaks negals naudotis ios privilegijos teikiamomis teismis. 2. Antroji bendravalstybin privilegija (1387 m. vasario 22 d.) bajor luomui ir naujai Katalik banyiai suteikta privilegija, nustatanti: 1) Kad n vienas lietuvis ar lietuv negali vesti russ ar tekti u ruso, jei jie prie tai nepriims katalik tikybos. 2) Lietuvoje steigtos katalik banyios ir vienuolynai laisvi nuo vis prievoli ir duokli, o vyskupas ir kunigai savo emse igyja nepriklausom nuo pasaulietins vis ir iimtin valdi. 3. Vytauto ir Jogailos bendravalstybin privilegija (1413 m.). Suteikta Horoldje Lietuvos bajorijai u aktyv dalyvavim ir ikovot laimjim algirio myje. Jos pradioje pakartotos ankstesni Vilniaus privilegij nuostatos, patvirtinusios teises nuosavybs, eimos nari santykiuose ir karo pareigas, bei i naujo tvirtina: 1) Galimyb katalikams bajorams turimas leno teise emes perleisti valdyti savo monoms. 2) Moterims bajorms pripastama paveldjimo teis. 3) Bajorai atleidiami nuo duokli didiajam kunigaikiui. 4) Lietuvoje vedami Vilniaus ir Trak vaivad ir katelion urdai. 5) Prireikus gali vykti bajor suvaiavimai aptarti krato reikalus. 6) 47 lietuvi bajor eimoms suteikiami lenk herbai. i privilegija faktikai sankcionavo bajor turimas ems valdymo ir politines teises, nes Vytautas, naikindamas srii kunigaikius, rmsi btent jais, skyr juos vietininkais ir kitais urdais. 4. ygimanto Kstutaiio privilegija (1434 m.). sigali visai kita bendravalstybini privilegij teikimo tvarka. Privilegij suteikia Lietuvos didysis kunigaiktis dalyvaujant ir pritariant didikams (ne lenk). Numatyta: 1) N vienas kunigaiktis nei bajoras negali bti baudiamas remiantis slaptu skundimu ir tik tada, kai teisme, pagal Lietuvos teis, jo kalt bus rodyta. 2) Kunigaikiai, bajorai ir j vaikai savo paveldtus dvarus gali valdyti taip, kaip jie valdomi kituose krikionikuose kratuose. 3) Nals, iki jos sds nals kdje, gali likti mirusiojo vyro paveldtuose dvaruose, taiau i t dvar tarn yba karo

prievol didiajam kunigaikiui neturi nukentti. 4) Kunigaiki ir bajor valstieiai ir valdiniai atleidiami nuo duokli didiajam kunigaikiui, taip pat nuo visoki darb dvaruose, iskyrus tik pili taisym bei statym ir keli tiesim bei taisym, ir tuos darbus turi atlikti savo lomis. 5) Kunigaiki ir bajor rus teiss sulyginamos su lietuvi teismis. 5. Aleksandro privilegija (1492 m.). Atsidkodamas u irinkim LDK sost paskelb privilegij, kuria dar labiau susiaurino didiojo kunigaikio valdi. LDK Pon taryba puikiai sugebjo inaudoti moment iplsti savo teises. Numatyta: 1) Kunigaiktis turjo paklusti Pon tarybai: jei j nuomons nesutapdavo jis neturjo teiss pykti ir imtis kakoki prieik priemoni. 2) Kunigaiktis visk daro su Pon tarybos pritarimu: dalina emes, pasirao sutartis, siunia pasiuntinius. 3) Pasaulietins bylos negali bti pavedamos dvarinink teismams ir atvirkiai. 6. ygimanto Senojo privilegija (1506 m.). ia privilegija i esms baigsi teiss kryba bendravalstybiniais aktais. Numatyta: 1) Prelat, kunigaiki ir bajor valstieiai pareigojami duoti palydovus didiojo kunigaikio pasiuntiniams bei pas j vykstantiems pasiuntiniams. 2) Paveldj dvarus kunigaikiai ir neturintys dokument, gali rodyti savo teis nuosavyb liudytojais. 3) Apmeis ir to teisme nerods turi bti baudiamas grieiausia bausme. 4) Jokie nutarimai, senieji paproiai nebus keiiami, o naujieji nutarimai nebus daromi be Pon tarybos inios, pritarimo ir leidimo. Sritins privilegijos. 1. Privilegijos emaitijai. Pirmoji privilegija suteikta Vytauto 1413 m. (ia privilegija emaiiams leista turti savo senin ir krato savivald), taiau pagrindin privilegija buvo suteikta 1441 m. Kazimiero, numatanti emaitijai tam tikr politin autonomij, oficialiai vardinat j emaii kunigaiktyste. 1492 m. privilegija iek tiek praplt Aleksandras. Privilegijos emaitijai savitumas tas, kad savo nuostatomis ji yra artimesn bendravalstybinei, taigi jos reiksm yra labiau vardin. Svarbiausia, kad joje yra teis savarankikai rinkti savo urdus, t.y. tam tikras administracinis autonomikumas, ir draudimas didiajam kunigaikiui iame krate steigti naujus valstybs dvarus. 2. Privilegijos slav sritims. Privilegij, suteikt slav sritims, nuostatos rodo, kad ryiai su centro valdia buvo palaikomi remiantis LDK bendravalstybinmis privilegijomis. Taigi srii privilegijos yra ios valstybs valdios padiktuota teisins valios iraikos forma. Polockui ir Vitebskui suteiktos privilegijos turjo kai kuri panaum, bding emaitijai, t srii bajorai turjo teis rinkti savo vaivadas, kuriuos tvirtino didysis kunigaiktis. 1501 m. privilegijos Bielso emei pagrindins nuostatos: 1) Teism organizacija (teismuose leidiama naudotis ir lenk teise; senino kompetencija upuolimai, apiplimai, padegimai, iaginimai, visas kitas bylas sprendia teisjai su pateisju; dl teisjo ir pateisjo sprendim galima apieliuosi didiojo kunigaikio teism), 2) Bajor nuosavybs santykiai (bajorai laisvi ir gali naudotis savo dvarais, taiau perleidiant turt turi gauti kunigaikio arba senino sutikim, o perkantys sumokti tam tikr mokest; po vyro mirties nal su savo kraiiu turi grti pas savo tvus, jei nebuvo gavusi i vyro kraiio, ir grinti savo krait), 3) Valstybini prievoli santykiai (padidinamas valstiei laas), 4) Pasitraukdamas nuo eimininko valstietis turi sumokti tam tikrus mokesius. Privilegijos tautinms maumoms. 1. Privilegijos ydams atsirado XIV a. pab. Pagal privilegij ydai rinko savo vait iki gyvos galvos, kur tvirtino didysis kunigaiktis. Vaitas teis ir vykd bausmes. Pagrindins privilegijos nuostatos: 1) paskol ir keisto turto susigrinimo i yd bylose liudyti gali du krikionys ir vienas ydas; 2) liudijant krikionio priesaika vertesn u vieno ydo paliudijim; 3) ydai muitus moka, kaip ir kiti, krate vedami prekes; 4) krikionis, sueids yd, kalts mokest moka valdovui ir sueistajam atsilygina pagal sueidim, kaip kilmingajam; 5) jei krikionis umut yd, turi bti baudiamas kaip nusikaltlis, o jo turtas atitenka valdovo malonei. Valdant Aleksandrui ydai buvo atleisti nuo muit. Kitaip nei kit gyventoj grupi, yd privilegijos buvo trauktos visus tris Lietuvos Statutus. 2. Privilegijos totoriams. Totoriai buvo atleisti nuo vairi mokesi ir jiems palikta karo prievol. Totoriai, ipastantys musulmon religij, negaljo bti liudininkais teismuose dl ems. 1670 m. seimo priimtoje konstitucijoje Lietuvai nurodoma, kad totoriams, atliekantiems karin tarnyb, paliekamos visos ankstesns privilegijos, i j nereikalaujama joki prievoli. 1678 m. konstitucijoje

nurodoma, kad LDK totoriai baudiamj nusikaltim bylose savo laisvms, kurios numatomos treiajame statute, prilygsta bajorams, su slyga, kad jie visada atliks karin tarnyb. 3. Privilegijos karaimams. Dokumentas, nustatantis teisin karaim padt LDK, yra 1441 m. Kazimiero privilegija kurioje: 1) Trak karaimams suteikiama Magdeburgo teis. 2) Trak karaimai pavalds tik savo vaitui (jis teis karaimus ir priimdavo sprendimus), o is pakvietus valdovui ar jo teismui; 3) Vaivadai ar seninai arba j vietininkams draudiama kitis karaim teism; 4) Karaimai privaljo kasmet mokti valdovui in arba mokest, kaip ir kiti Magdeburgo teiss subjektai. 5) Trak karaimams valdovas perleido pus pajam i svarstykli ir vako lydyklos su visomis prastomis i j rinkliavomis bei pajamomis. Vliau privilegijos buvo praplstos ir karaimai buvo atleisti nuo vis muito mokesi, sargybos prievols ir derliaus numimo valdovo dvare. 4. Privilegijos igonams. Pirmoji privilegija suteikta 1501 m. Aleksandro, kuria remiantis igonai turjo savo savivald. 1566 m. Lietuvos Statutas draud igonus imti kariuomen. Vliau buvo nutarta j neapmokestinti, nes es jie yra elgetos, o kad neelgetaut buvo sumanyta juos ivaryti i LDK. Nenorintieji bti ivaryti privaljo gyventi kunigaiki, pon, bajor emse, atlikti kaimo moni prievoles. tarus nipinjimu varomi i valstybs, juos slepiantys asmenys baudiami pinigine bauda. 7.1.4. 1468 m. KAZIMIERO TEISYNAS. Kazimiero teisyno populiarum lm tai, kad tyrintojai j vertino kaip pirmj LDK teiss kodifikacijos bandym. Kazimiero teisynas yra vienas i didiojo kunigaikio teiss akt, kuriuo buvo siekta suvienodinti bajor luomui ir nuo j priklausiusiems monms taikyt baudiamj politik bei bausmi u turtinius nusikaltimus skyrim. Tok ingsn skatino intensyvjantis luom formavimasis ir socialinis visuomens diferencijavimasis. Visuomeniniu poiriu teisyne asmuo vertinamas kaip tam tikro luomo narys. Tai bajorai ir priklausomi zmons. Teisyne ufiksuota teis jau remiasi ne paproiu, o teisiniu paproiu, tai yra tokia elgesio norma, kurioje susiformav visuomeniniai santykiai yra tvirtinti statymu leidjo ir privalomai taikyti konkreiam luomo atstovui. Baudiamoji teis. Teisyno baudiamosios normos apima vien turtinius nusikaltimus: vagyst, savavalik miko kirtim ir turto atmim upuolant. Vagyst turto vagysts svok, be prast daikt, jo ir nelaisvieji valstieiai. Nelaisv valstiei vagyst buvo kvalifikuojama tada, kai perbgs valstietis aktyviai talkindavo naujam eimininkui. Vagyste buvo laikomas ir paklydusio arklio, irgo arba rast daikt pasisavinimas. Vogimo bdas nusikaltimui kvalifikuoti takos neturjo, taiau manoma, kad atviroji vagyst (esant geriems liudytojams) lengvino kalts rodym. Nusikaltimo (vagysts) subjektai galjo bti ir bajorai, ir visi nuo j priklausomi mons. Nusikaltlis, kaip nusikaltimo subjektas, visikai atribojamas nuo eimos. eima u savo nario vagyst privaljo atsakyti tik tada, kai apie jo nusikaltim inojo arba vogtu daiktu pasinaudojo. Miko savavalikas kirtimas ir turto atmimas upuolant. i norma nukreipta prie feodal savival, kai kil j turtiniai ginai buvo sprendiami jga. Baudiamosios atsakomybs atsiradimo amiaus riba teisyne nebuvo aiki. Kalt rodyta kai: 1) Vagis sugautas su vogtu daiktu; 2) Vagis savanorikai prisipaino; 3) Nusikaltimas rodytas ,,gerais liudytojais; 4) Vagis prisipaino kankinamas. Detalus rodym rinkimo ir vertinimo reglamentavimas rodo, kokia svarbi vieta teisyne buvo skirta kaltei nustatyti. Teisyne bausms dydis siejamas ne tik su skriauda, bet ir su nusikaltimo kartotinumu, arba recidyvu. Bausme statym leidjas siekia ne tik patenkinti nukentjusj ir bauginti nusikaltl, bet ir spti nusikaltl ateityje nenusikalsti (nusikaltimo prevencijos uuomazgos). Recidyvo nusikaltime rodymas yra baud u ankstesn vagyst mokjimas. Esminis kriterijus skiriant bausm buvo nusikaltlio socialin padtis. Priklausom moni atsakomyb detalizuojama kazuistikai. Bajorai buvo baudiami didiojo kunigaikio, pasitarusio su Pon taryba, nuoira. Bausms valstieiams u vagystes susidjo ir dviej komponent: prievol atlyginti padaryt al (lygi pavogto daikto vertei) ir pati bausm. Bausmi valstieiams rys: 1) Pavogtas daiktas atimamas teismo naudai; 2) Jei pavogto daikto nebebuvo, tai t eismui

priteisiama pavogto daikto verts suma; 3) Iplakimas ir djimas kalad (tik parobkams-tik tarnams); 4) Pakorimas (taikoma tik recidyvo atveju arba kai pavogtas daiktas buvo karv, arklys, irgas). Teismai skirstomi dvi ris: 1) Bajor luomo teismai sprend vairi vagysi bylas. Procesas prasiddavo nuo nusikaltimo padarymo momento ir susidjo i ikiteismins ir teismins stadij. Ikiteisminje stadijoje nukentjusysis arba seklys iekojo nusikaltlio. Nusikaltlio suradimas ir jo priklausomybs nustatymas turjo esmin reikm tolesniam procesui, nes teismas buvo organizuojamas ne pagal nusikaltimo padarymo viet, o pagal nusikaltlio priklausomyb. Didiojo kunigaikio mones ir vagyste kaltinamus bajorus teisti privaljo didiojo kunigaikio vietininkas arba tijnas, o kunigaiki, pon ir bajor mones patys bajorai arba j galioti asmenys. Nesant tiesiogini kalts rodym, teisynas leido sekli susekt tariamj kaltinti. rodinjant kalt didel svarba skiriama geriesiems liudininkams. 2) Didiojo kunigaikio organizuojami teismai dl bajor savivals. Teisyne numatyta, kad bajorai patys turejo sudarinti civilinius teismus, kilus ginams dl ems ir kito turto. Ignoravus teismin gin ir pradjus savivaliaut, atsiranda bajor baudiamoji atsakomyb. Bajor tarpusavio turtiniams ginams sprsti teisyne numatyti dviej ri teismai: 1) Treij teismas kai gino objektas yra em. Nepatenkinti nuosprendiu bajorai galjo kreiptis kit treij asmen. 2) Teisjo teismas kai kitas turtas. Teisjo nuosprendiai buvo galutiniai ir neapskundiami. Bajoras, patyrs skriaud dl savavaliko miko kirtimo arba upuolimo turjo skstis didijam kunigaikiui arba Pon tarybai.