ADMINISTRACIN TEIS: 2 KURSAS, 1 SEMESTRAS 1 paskaita+ 2 paskaita Priminimas: vieojo valdymo santykiai administracins teiss reguliuojami santykiai.

. Vieojo valdymo kategorijos apimtis ir turinys, t.y. kokie visuomeniniai santykiai patenka apibrim. Vieojo valdymo apibrimas nepateiktas jokiame statyme. Taiau teiss moksle i kategorija naudojama. statymuose statyminiuose aktuose ir yra naudojama vieojo administravimo kategorija. Vieasis valdymas ir vieasis administravimas. Vieasis administravimas. Vieojo administravimo statymins kategorijos vertinimas administracins teiss reguliavimo objekto poiriu. LR vieojo administravimo statyme (VA) pateiktas vieojo administravimo apibrimas. VA pirmoji redakcija priimta 1999 m. statymo atsiradimas buvo susijs su Lietuvos rengimusi tampri ES nare. Kai Lietuva pretendavo turti status ji buvo vertinama ES institucij, kiek ji tinkama stoti ES. Lietuvos administravimo gebjimai buvo prasti. Taigi buvo priimtas VA. Pirmin redakcija nebuvo tobula. statymas buvo pildomas. Nauja redakcija 2006 m (buvo pakeista, papildyta daugiau kaip 50% str.). Po 2006 m. is statymas dar buvo pildomas, pildymai daugiausia buvo susij su vieojo administravimo turinio pltimu. Vieojo administravimo kategorijos kaita VA. Vieasis administravimas vieojo administravimo subjekt veikla, skirta statymams ir kitiems teiss aktams, t.y. postatyminiams teiss aktams, gyvendinti. 1999 m. VA redakcija vieojo administravimo turin siejo su iomis sritimis: 1) Administracinis reglamentavimas tai nuostat, taisykli, reglament ir kit teiss akt primimas, skirtas statymams gyvendinti. Pvz., tam, kad gyvendinti Vyriausybs statym, Vyriausyb turjo priimti Vyriausybs darbo reglament. Praktikai kiekvienas Seimo priimtas statymas turi lydimuosius aktus, ireikianius administracinio reglamentavimo funkcij. 2) Vidaus administravimas tai veikla, kuria utikrinamas tinkamas vieojo administravimo subjekto funkcionavimas, siekiant, kad itas subjektas galt tinkamai vykdyti, gyvendinti vieojo administravimo galiojimus (funkcijas), kurias tam subjektui suteikia statymai ir j pagrindu priimti kiti teiss aktai. VA apibrtas ios veiklos turinys, pvz., subjekto struktros tvarkymas. Vieojo administravimo subjekto struktra, konkreiai kaip pvz. Ministerijos, ios institucijos vidaus padaliniai. Struktros tvarkymas vyksta pagal poreik. Vidaus administravimas personalo valdymas. Personalas valstybs tarnautojai. Ministerijose ir kitose vieojo administravimo institucijose dirba ne tik valdininkai, bet ir kiti, aptarnaujanias funkcijas atliekantys asmenys. Personalo valdymas apima primim valstybs tarnyb, atleidim i jos, tarnautojo karjeros santykius ir pan.Vidaus administravimas materialini itekli, finansini l naudojimo valdymas, ratvedybos tvarkymas ir pan. 3) Viej paslaug teikimo administravimas. Vieoji paslauga tai pvz.: iukli iveimas, vieasis transportas, dstytojo paskaitos. Vieosios paslaugos sporto, vietimo, socialins, kultros, sveikatos prieiros ir kt. paslaugos. Pats paslaug teikimas nra vieasis administravimas. Tas teikimas tai tiesiog civilin paslauga. Viej paslaug teikimo administravimas viej paslaug teikimo kokybs valstybin ir savivaldybi institucij vykdoma prieira. Taip pat viej paslaug teikimo reikia, kad atitinkami vieojo administravimo subjektai nustato viej paslaug teikimo taisykles ir reim. Viej paslaug teikimo administravimas viej paslaug teikj steigimas arba asmenims, juridiniams ar fiziniams, iduodami leidimai teikti viesias paslaugas (pvz., taksi paslaug teikimui reikalinga savivaldybs leidimas). Perskaityti Vyriausybs statym, vieojo administravimo statym. Administracini byl teisenos statymas (ABT). Vieojo administravimo kategorija apibrta ne tik VA, bet ir jame. 2000m. priimta nauja redakcija. 1999 m. buvo steigti Konstitucijoje numatyti administraciniai teismai. 2000m tvirtinti specializuoti teismai: 5 apygard administraciniai teismai ir LVAT.

ABT ir VA vieojo administravimo kategorij apibria skirtingai. ABT pateikiama vieojo administravimo kategorijos pabaiga - <...> veikla <... >, vieosioms paslaugoms administruoti ir teikti. Taigi, gramatikai aikinant, tai reikia, kad viej paslaug teikimas irgi yra vieasis administravimas, taigi ginai kylantys i viej paslaug teikimo nagrintini administraciniuose teismuose. Priminimas: kai nebuvo administracini teism, bylas, kylanias i administracini santyki, nagrindavo bendrosios kompetencijos teis specials skyriai. Speciali teisj kolegija - jei neaiku, i koki santyki kyla konkretus ginas tarp valstybs ir piliei ir neaiku, koks teismas turt sprsti, gin nagrinja speciali teisj kolegija, kuri inagrinjusi paskelbia nutart Administracini teism praktika. Speciali teisj kolegija teismingumo kolegija, t.y. ji isprengia ir tai, kokiam teismui, specializuotam ar administraciniam, priklauso nagrinti konkret gin. Dabartinje ABT redakcijoje odio teikti nebra. 2004 m. priimama nauja VA redakcija. Atsiranda ketvirtoji vieojo administravimo sritis: 4) administracini paslaug teikimas. Administracin paslauga tai a) informacijos teikimas asmenims vieojo administravimo subjektuose, institucijose, staigose. Teiss gauti informacija i valstybs ir savivaldybs institucij ir staig statymas. Tam tikra informacija gali bti neteikiama, taiau turi bti nurodoma, kodl. b) leidim, licenzij idavimas juridiniams ir fiziniams asmenims, teiss akt nustatytais pagrindais. Verslo subjektai tam, kad galt usiimti komercine veikla i savivaldybi ar valstybs staig turi gauti leidimus, liudijimus ir pan. Leidim, licenzij idavimas ir yra administracin paslauga. Gali bti motyvuotai atsisakyta iduoti. Subjektas atsisakym gali apsksti. c) dokument, patirtinani tam tikrus juridinius faktus, idavimas. Pvz., pas iduoda Migracijos tarnyba vienas i vieojo administravimo subjekt. d) administracins procedros vykdym. Administracin procedra vieojo administravimo subjekto veikla, nagrinjant asmens skund ar kito asmens praneim apie galimai paeistas asmens teises ir statymo ginamus interesus ir dl to priimant administracins procedros sprendim. Kreiptis vieojo administravimo subjekto vadov gali ne tik asmuo, kurio teiss ir interesai galimai paeisti valstybs tarnautojo veiksmais ar neveikimu, bet ir kitas asmuo, pvz.: politikas, valstybs tarnautojas, pareignas ir kt. Viej ir administravimo paslaug skirtumai. Viesias paslaugas teikia specializuoti fiziniai ir juridiniai asmenis, kurie nra vieojo administravimo subjektai, o tik paslaug teikjai, o administracines paslaugas teikia tik vieojo administravimo subjektai.. 1999 m. VA buvo kategorija subjekt, dl kuri buvo galima pradti administracin procedr iniasklaidos atstovai. 2006 m. naujoje VA redakcijoje urnalistai buvo ibraukti i subjekt rato, galini gauti informacijos. Teiss gauti informacija i valstybs ir savivaldybs institucij ir staig statymas. Administracini paslaug teikimas kaip funkcija. Administracinje teisje yra ir susiklosiusi santyki, neturini pavaldumo ryio. mogus inicijuoja , valdia tarnauja mogui. Motyvuotai atsisakius gali skstis. Dabartin AT nra grieta. mogus gyvendina savo konstitucines teises ir laisves, AT daug santyki susiklosto be pavaldumo. (Schemos ssiuvinyje) 2008 m. VA papildymas: 5) statym ir administracini sprendim, t.y. postatymini akt, gyvendinimo kontrol. Skirtingai nuo kit keturi srii, ita sritis konkreiai neapibrta. statyme pasakyta, kad skiriama: a) pavaldi subjekt kontrol Vyriausybei in corpore tiesiogiai pavaldios: 2

ministerijos ir ministrai, vyriausybs staigos, apskrii virininkai ir j administracijos, vyriausybs atstovai(jo paskirtis priiri ar savivaldybs ir jos staigos, priimdamos sprendimus, laikosi statym ir ar vykdo Vyriausybs nutarimus). Pavaldumas organizacinis, t.y. auktesni subjektai kontroliuoja kaip jiems pavalds subjektai gyvendina akt reikalavimus. Pvz.: Ministras pirmininkas gali duoti pavedimus pavaldiems subjektams dl darbo grups sudarymo statymo projektui. Vyriausybs darbo reglamentas nustato termin, per kur tai turi bti atlikta. Vyriausyb in corpore arba ministras per Vyriausybs kanceliarij kontroliuoja, kaip pavedimas yra vykdomas. Kontrols funkcija reikia, kad ministras, negaldamas dalyvauti posdyje, turi apie tai informuoti ministr pirminink. b) nepavaldi teiss subjekt prieira vykdoma nepavaldi subjekt atvilgiu. Pavaldumas administracinis. Pvz., vyriausyb atstovas vykdo administracin prieira savivaldybs vieojo administravimo subjekt atvilgiu. VA papildymas: c) verslo subjekt veiklos prieira; prevencini administracini veiksm (patikrinim) vykdymas; reagavimas statym ir kit teiss akt paeidimus, t.y. verslo subjektui, paeidusiems tam tikrus reikalavimus, tam tikr ribojim nustatymas. Kitaip sakant, kardomasis veiksmas, kaip atsakas verslo subjekto darom paeidim. Kardomosios veiklos tikslai: 1) nutraukti darom teiss paeidim; 2) iaikinti teiss paeidjo asmen ir padaryto paeidimo aplinkybes; 3) sudaryti slygas taikyti teiss paeidjui teiss numatytas sankcijas (nubausti teiss paeidj ar taikyti jam atsakomyb). Skirtingai nuo prevencini veiksm, kardomieji veiksmai atliekami, kai teiss paeidimas yra daromas arba jau padarytas. Kardomieji veiksmai daromi ne tik, kai atliekami arba atlikti administraciniai paeidimai. Kardomieji administraciniai veiksmai: a) specialieji kardomieji veiksmai taikomi siekiant nutraukti darom teiss paeidim. Jie numatyti specialiuose Lietuvos Respublikos statymuose, pvz.: policijos veiklos statyme, VSAT statyme ir kt. statymo lygmens teiss aktuose. Specialiesiems kardomiesiems veiksmams priskiriami fizins ir psichins prievartos veiksmai, taikomi paeidj atvilgiu. Fizin prievarta policijos ar valstybs sienos apsaugos pareign dispozicijoje esani fizinio pobdio priemoni panaudojimas, o btent: koviniai imtini veiksmai, antrankiai, suriimo priemons, duj balionliai, tarnybiniai unys, aunamojo ginklo panaudojimas ir t.t. statymai imperatyviomis normomis reglamentuoja i fizini priemoni panaudojimo slygas, t.y. numato, kokiais atvejais leidiama ir kokiais draudiama ias priemones naudoti. Prie specialij kardomj priemoni priskirtinas ir tam tikr darb udraudimas, objekt udarymas, licenzijos sustabdymas. Pasiskaityti! b) procesiniai kardomieji veiksmai veiksmai, kurie procesiniais vadinami todl, kad j pagalba siekiama sudaryti slygas taikyti teiss paeidjui administracin ar kitoki teisin atsakomyb. Taigi jais siekiama utikrinti administracini teiss paeidim byl teisen.Administracini teiss paeidim byl teisena tai administracini teiss paeidim byl nagrinjimo procesas ir j reglamentuojanios atitinkamos teiss normos. ATPK - administracini teiss paeidim kodeksas. Administracins teiss paeidimai tai ne tik atsakomyb u ATPK nurodytas draudiamas veikas, bet ir u kitoki administracini statym paeidim. Valstybs tarnybos statymas administracins teiss aktas. Veik, kurias draudia is statymas, 3

padarymas, taip pat reikia, kad yra pagrindas taikyti atsakomyb, taiau ji jau nurodyta ne ATPK, o paiame Valstybs tarnybos statyme. ATPK normos taikomos u jame nurodytus paeidimus. Valstybs tarnyboje padaromi administracins teiss paeidimai: a) prastini valstybs tarnautoj padaromus paeidimus; b) statutini valstybs tarnautoj padaromus paeidimus. Dabartinis ATPK: a) bendrosios nuostatos nurodyta, kas yra administracinis teiss paeidimas, kokios nuobaudos gali bti taikomos paeidjams, atleidimo nuo atsakomybs taikymo pagrindai, btinoji gintis ir btinas reikalingumas ir t.t.; b) specialioji dalis suskirstyta poskyrius, kuriuose pateiktas draudiam veik sraas pagal atskiras vieojo gyvenimo sritis; c) administracini teiss paeidim byl teisena kas yra byl alys, kaip vykdomi nutarimai taikyti administracin nuobaud ir t.t. Siekiant utikrinti atitinkam byl isprendim, subjektui taikomos kardomosios priemons: paeidjo pristatymas; administracinis sulaikymas; asmens apira ir daikt patikrinimas; daikt ir dokument pamimas; nualinimas nuo transporto priemons vairavimo ir to asmens pristatymas; neblaivumo patikrinimas; transporto priemons vaiuokls blokavimas; transporto priemons nutempimas. Administracini teiss paeidim byl teisena ir administracini byl procesas ir procedros. Pastarojo kategorija platesn. Administracini teiss paeidim byl teisena turimi omeny vieojo administravimo subjekt atliekami baudimo veiksmai. Vieasis administravimas=?vieasis valdymas 3 AT objektas. paskaita: 2009 09 17

ATPK 9 str. Verslo subjekt prieira. statym ir administracini akt gyvendinimo kontrol. Verslo subjekt prieira apima t. T. Prevencinius valstybs ir savivaldybi institucij verslo subjekt atvilgiu. Prevencija yra planiniai ir neplaniniai patikrinimai. Poveikio priemoni taikym tiems verslo subjektams, kurie paeidia tam tikrus statymus. Poveikio priemons, kurias galioti taikyti institucijos reagavimas rastus statym ir kit teiss akt paeidimus. (Kardomieji veiksmai, pvz verslo subjekt veiklos sustabdymas, licencijos galiojimo sustabdymas, leidimo galiojimo sustabdymas. Baudimo funkcijos vykdymas verslo subjekt atvilgiu, kurie reikia ekonomini sankcij taikym verslo subjektams, ekonomins sankcijos pinigins baudos paskyrimas statym nustatytais pagrindais, dydiais ir pan.) Baudimo funkcija eina vieojo administravimo veiklos veiksm samprat. Baudimas reikia ne tik verslo subjekt atsakomyb arba jo taikym iai grupei, bet ir kitiems administracini teisini santyki subjektams. Baudimo, atsakomybs santykiai kaip administracins teiss objektas: 1. Vieojo administravimo ir teisins atsakomybs kategorij santykio problema. Atsakomyb pagal AT tokie teisiniai santykiai, kurie susidaro kai administracini teisini santyki 4

subjektai padaro LR statym draudiamas veikas ( veikimas ar neveikimas) ir kai u tai statym galioti teiss subjektai taiko paeidjams statym numatytas poveikio priemones (nuobaudas, sankcijas...). Ar visais atvejais baudimo santykiai laikytini administracine veikla? Kai kuriais atvejais u administracins srities statym paeidimus baudia teismas (apylinks). Bendrosios kompetencijos teismas yra baudimo funkcij vykdantis subjektas. Pagal K valstybs valdi vykdo seimas, PR ir Vyriausyb ir Teismai. Teisingum LR vykdo tik Teismai. Jeigu teisingum vykdo ir kiti administravimo subjektai, tai ar i situacija neprietarauja Konstitucijai. Baudimas = ? Teisingumas. Niekas dar nesikreip KT dl io klausimo. Kas yra teisingumas? Teisingumas = Teisingas!!!! Nubaudimas. Jeigu baust teisjai, tai dar nereikia, kad bus tinkamai gyvendinta baudimo funkcija, nes jeigu preziumuotume, kad teisjas gali visada nubausti teisingai, tada nereikt apeliacins instancijos, asmuo negalt apsksti sprendimo. Administraciniai teismai nagrinja ginus dl administracini nubaudim. Kai taip yra reglamentuota, tai nesikerta, kad teisingum vykdo teismas, nes iais atvejais ginyti nutarim galima paduoti teismui administraciniam. Teismas pasako, ar vieojo administravimo subjektas ar teismas teisingai taik materialines ir procesines normas konkretaus baudimo byloje. KT nutarimas pats nubaudimas nereikia teisingo nubaudimo. Teisingas nubaudimas tai sankcijos paskyrimas, atsivelgiant padaryto paeidimo pavojingum visuomenei, padarymo aplinkybes ir bd, vienas asmuo ar grup susitarusi asmen, teiss paeidjo asmen, lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes, kurios nurodytos ATPK, atsivelgiant protingumo kriterij ir pan. Pagal iuos kriterijus yra vertinamas apeliacinje instancijoje konkretaus paeidjo nubaudimas, jo teisingumas ir pan. Jei nubaudia inspektorius skundas paduodamas apygardos administraciniams teismui. Jei nubaudia apygardos administracinis teismas skundas paduodamas vyriausiajam administraciniam teismui. Norima vesti kasacin instancij kad bt galima apsksti vyriausiojo administracinio teismo sprendimus Aukiausiajam teismui. Taiau iuo metu vyr. Adm. teismas yra paskutin instancija.

Atsakomybs pagal AT rys: 1. Administracin atsakomyb (pagal ATPK) 2. Tarnybin atsakomyb Tarnautoj atsakomyb pagal VT (valstybs tarnybos statymas) Statutin tarnybin atsakomyb (pagal specialiuosius statutus) 3. Atsakomyb pagal specialiuosius LR statymus ( alkoholio kontrols, tabako kontrols, konkurencijos statymas). Administracin atsakomyb tai tokie teisiniai santykiai, kai ATPK nurodytas subjektas asmeniui u jo padaryt ATPK nurodyt administracin teiss paeidim (administracin nusiengim) ATPK nurodyta procesine tvarka paskiria ATPK nurodyt administracin nuobaud. Poymiai: 1. Administracin atsakomyb taikoma u administracin nusiengim. (ATPK pradioj mintinai). 2. Administracin atsakomyb nesieja sankcij taikanio ir baudiamojo subjekt organizacinio pavaldumo ryiais. 3. Administracins atsakomybs taikymo subjektai yra ie: apylinki teismai (teisjai); administracins komisijos prie savivaldybi taryb; seninij kaimo vietovse seninai; policija ir specialios valstybins inspekcijos ir j pareignai (apie 50). 4. Administracins atsakomybs darymas pasireikia ATPK nurodom administracini nuobaud paskyrimu. Pasiirti ATPK. Btent ATPK reglamentuoja administracins atsakomybs santykius. 5

Tarnybin atsakomyb: Tarnautoj atsakomyb prastin atsakomyb. 1995m seimas prim Valstybs Tarnybos statym. Jo primimas susijs su specifins kategorijos darbuotoj (valstybs tarnautoj) buvimu. Valstybs tarnautoj prastin atsakomyb tokie teisiniai santykiai, kai valstybins ar savivaldybi staigos (institucijos) vadovas ar kitas teiss akt galiotas asmuo valstybs tarnautojui u jo padaryt tarnybin, VT nurodyt, nusiengim paskiria VT nurodyt tarnybin nuobaud. Poymiai: 1. Tarnybin atsakomyb taikant subjekt ir baudiam valstybs tarnautoj sieja organizacinio pavaldumo (subordinaciniai) ryiai. 2. Tarnybin atsakomyb (tarnybines nuobaudas) taiko institucijos ar staigos vadovas ar kitas teiss akt galiotas asmuo, pvz: padalinio vadovas. 3. Tarnybin atsakomyb pagal VT taikoma u iame statyme nurodyt draudiam veik tarnybin nusiengim. Tarnybinis nusiengimas netinkamas valstybs tarnautojo pareig vykdymas ar i pareig neatlikimas. Valstybs tarnautoj funkcijos apibrtos lokaliniais teiss aktais. 4. Tarnybin atsakomyb pasireikia VT nurodytos tarnybins nuobaudos paskyrimu. Pasiirti VT. 5. Tarnybins atsakomybs subjektas (baudiamasis tarnybine nuobauda) yra valstybs tarnautojas fizinis asmuo, nustatyta tvarka priimtas valstybs tarnyb ir turintis teiss akt suteiktus vieojo administravimo galiojimus. Tarnybins ir administracins atsakomybs skirtumai: Subjektai, kuriems taikoma atsakomyb administracin bet kas, tarnybin tik valstybs tarnautojai. Subjektai, kurie taiko atsakomyb. Tarnybini nusiengim palyginus su administraciniais yra nedaug. I VT pasiskaityti straipsnius apie tarnybin atsakomyb. Dar skiriama valstybs tarnautoj materialin atsakomyb atsakomyb valstybs tarnautojo u materialin al. CK. Statutin valstybs tarnyba vidaus reikal sistema, policija, eismo prieiros tarnyba, valstybs sienos apsaugos tarnyba, muitin, specialij tyrim tarnyba, civilins saugos tarnyba... I kit subjekt ias tarnybas iskiria tai, kad labai danai tarnybos teisin status ir tarnautoj tarnybos tvark be statym reglamentuoja ir specialieji statutai, pvz: vidaus reikal tarnyb status reglamentuoja 2003m. priimtas vidaus tarnybos statutas. Juose reglamentuojami ir statutini valstybs tarnautoj santykiai. Statutiniai valstybs tarnautojai skiriasi pagal savo status nuo t valstybs tarnautoj, kuri veikla grindiama VT reguliavimo. 4 paskaita: 2009 09 24 Statutini valstybs tarnautoj atsakomyb(statutin atsakomyb) tai tokie teisiniai santykiai, kaai statutins vieojo administravimo staigos vadovas ar kitas galiotas asmuo statutiniam valstybs tarnautojui taiko atitinkamame statute nurodyt tarnybin (drausmin) nuobaud u statutinio tarnautojo netinkam tarnybos pareig atlikim ar j neatlikim, taip pat u statutins staigos autoriteto paeminim, kai statutinis tarnautojas savo veiksmais diskredituoja statutinio pareigno vard. Bruoai: 1. Atsakomyb taiko statutins staigos vadovas ar kitas staigoje dirbantis asmuo. 2. Atsakomybs subjektas yra fizinis asmuo, nustatyta tvarka priimtas eiti statutins tarnybos pareigas. 3. Atsakomybs taikymo pagrindas yra netinkamas statutini tarnybini pareig vykdymas ar nevykdymas, taip pat toks statutinio pareigno elgesys, kuris diskredituoja staig (sistem), kurioje jis dirba. 4. Atsakomybs taikymas pasireikia tarnybins drausmins nuobaudos paskyrimu. 6

5. Statutins atsakomybs santykius reglamentuoja specifiniai teiss aktai, atitinkami valstybs tarnybos statutai. Statutins atsakomybs skirtumai nuo paprastos tarnybins atsakomybs: Statutin atsakomyb gali bti taikoma neatsivelgiant administracins ar baudiamosios atsakomybs taikym statutiniam valstybs tarnautojui. Statutins atsakomybs taikymo galimybs yra platesns, nes platesnis yra pats tarnybins atsakomybs taikymo pagrindas. Ji gali bti taikoma ne tik u tarnybin nusiengim, bet ir u administracin ar baudiamj nusikaltim. Pvz: padarius ATP nedarbo metu taikomas ATPK, o vliau staigos vadovas gali nusprsti taikyti ir tarnybin atsakomyb. Non bis in idem draudiama bausti du kartus u t pat nusiengim. iuo atveju nusiengimas yra vienas, o nuobaudos dvi. Bet i tikrj padaryti du nusiengimai paeid viej tvark ir diskredituojamas pareigno vardas. Administracin nuobauda skiriama u vieosios tvarkos paeidim, o tarnybin nuobauda u statutins tarnybos autoriteto eminim. Tarnybos statutuose numatyta specifini tarnybini nuobaud. Jos atspindi statutini santyki ypatumus pvz: pareiginiai laipsniai ir j paeminimas. VT yra keturios nuobaudos, vidaus tarnybos statute eios. Atsakomyb pagal specialiuosius LR statymus tai tokie teisiniai santykiai, kai specialaus statymo gyvendinim kontroliuojantis vieojo administravimo subjektas (jo pareignas) u io statymo norm paeidim fiziniam ar juridiniams asmeniui baudos pavidalu skiria, taiko ekonomin sankcij. Yra tam tikros socialini santyki sritys, kurias reikia reglamentuoti atskirais, specialiais LR statymais: konkurencijos santykiai konkurencijos statymas konkurencijos taryba Alkoholio kontrol alkoholio kontrols st. VTAKT valstybin tabako ir alkoholio Tabako kontrol tabako kontrols ist. VTAKT kontrols tarnyba. Vieieji pirkimai viej pirkim st viej pirkim tarnyba Elektroniniai ryiai ir kt. elektronini ryi statymas ryi reguliavimo tarnyba iose srityse veikiantys teiss subjektai irgi padaro nusiengimus nesilaikydami specialij statym nuostat. vairios tarnybos steigiamos ne prie ministerij, bet yra gana savarankikos, nes sprendimus dl j steigimo priima auktesni valstybs pareignai, pvz prezidentas, seimas in corpore. iuose statymuose yra kai kurios normos, kurios reglamentuoja iose sferose dalyvaujani asmen atsakomyb. J atsakomyb tvirtinta ne ATPK, bet specialiuose statymuose. Bruoai: 1. Baud taiko specialus vieojo administravimo subjektas specialaus statymo gyvendinim kontroliuojanti staiga, jos pareignas. 2. Atsakomybs subjektas yra ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, ne tik LR, bet ir usienio subjektai. 3. atsakomybs taikymas pasireikia ekonomins sankcijos (baudos) paskyrimu. ie teiss paeidimai yra prilyginami administraciniams teiss paeidimams, taiau atsakomyb u iuos paeidimus reglamentuoja ne ATPK, o atskiri specials LR statymai. iuo metu galiojaniame ATPK yra tvirtinta nuostata, kad administracin atsakomyb reglamentuojantys statymai taikomi tiesiogiai, kol jie nustatyta tvarka neinkorporuoti ATPK. Yra nesutapim tarp specialij statym ir ATPK: ATPK yra atleidimas, nuobaudos sumainimas, o specialiuosiuose statymuose nra toki nuostat. ATPK ir specialieji statymai nesuderinti tarpusavyje. Temos apibendrinimas: (vieojo valdymo ir vieojo administravimo kategorij santykis) Vieojo administravimo santykiai sudaro dabarties LT administracins teiss objekto lito dal: 1. Administracinio reglamentavimo santykiai 2. Vidaus administravimas 3. Viej paslaug teikimo administravimas 4. Administracini paslaug teikimas 5. statym ir administracini sprendim gyvendinimo kontrol : 7

auditas administracin prieira o valstybini inspekcij kontrolin veikla, o savivaldybi veiklos administracin prieira prevenciniai veiksmai pvz: atliekami policijos pareigno 6. Administracinio reagavimo veiksmai kardomieji veikla (policijos, valstybs sienos apsaugos tarnybos veiksmai) o kardomieji specials o kardomieji procesiniai baudimo veiksmai o pagal VT, o pagal ATPK, o pagal drausms statutus, o pagal specialiuosius statymus . etos srities iskyrimas slyginis dalykas, nes 9 str numato kardomsias priemones ir pan. jau kaip ir baudimo veiksmus. AT objektas (jo sudtis): 3 socialini santyki grups. 1. Vieojo administravimo subjekt (vieosios administracijos organizavimo santykiai). Yra visa eil statymu ir juos konkretinani teiss akt, kurie apibria vieojo administravimo subjekt bendrj status ir nustato i subjekt tarpusavio koordinacinius ir subordinacinius ryius. Vyriausybs statyme yra daugyb norm, kurios neatkartoja konstitucijos teksto, o nustato (detaliau nei K reglamentuoja) paios vyriausybs, jos vadovo, taip pat ministerij, vyriausybs staig statuso bendruosius klausimus. 2. Lito dalis administracins veiklos santykiai didel schema viruje. 3. Administracini gin santykiai apibria ABT administraciniai ginai tai asmen konfliktai su vieosios administracijos subjektais, ginai tarp pai vieosios administracijos subjekt. Ir fizini ir juridini asmen ginai. statymas apibria tarnybinius ginus, ginai tarp vieosios administracijos institucijos, staigos ar jos padalinio vadovo ir valstybs tarnautojo (visi valstybs tarnautojai ir statutiniai pareignai). Svarbu skirti tarnybinius ir darbo ginus. Dar skiriami ir Mokestiniai ginai tarp mokesio administratoriaus ir mokesio moktojo (FA, JA). Priskiriami administraciniams, nes mokesi teis AT dalis. Rinkim ir referendum ginai negali bti priskiriami KT, nes Konstitucinis teismas neturi tam kompetencijos; juk nesprs, kodl kas nors buvo neraytas rinkim sraus. Administraciniai ginai kyla dl vieosios administracijos subjekt, tiek kolektyvini, tiek individualij priimt valdymo akt ar atlikt valdymo veiksm fizini ar juridini asmen atvilgiu. Ginai kyla tarp nepavaldi subjekt. Ginai dl subjektins teiss ginai dl tam tikr draudim, ribojim, , kai asmuo, fizinis, ar juridinis, mano, kad valdymo aktu ar veiksmu buvo neteistai paeistos, apribotos jo Konstitucins teiss ir kitos teiss, tada asmuo gali sksti tok valdymo akt ar veiksm teismui. Bruoai: 1. Viena gino ali yra fizinis ar juridinis asmuo (pilietis, LR esantis usienietis, asmuo be pilietybs, verslo subjektas veikiantis LR). 2. Ginijamas individualus administracinis aktas taikomas vienam subjektui ar individualiai apibrtai subjekt grupei. 3. Ginyti individual akt (ginti subjektin teis) gali bet kuris asmuo, kuris mano, kad vieojo administravimo subjektas iuo aktu paeid jo teiss, statym ginamus interesus. 4. Administracin gino byla nagrinjama pagal individualiam skundui nagrinti nustatytas procesines normas (ABT straipsniuose). 5. Individualaus valdymo akto pripainimo neteistu teisins pasekms yra tos stengiamasi atstatyti status quo iki to valdymo akto primimo buvusi padt. 8

6. Ginus dl subjektins teiss galioti nagrinti ne tik administraciniai teismai, bet ir visa eil kit administracins teiss subjekt. Ginai dl objektins teiss tokie ginai, kai yra abejojama norminio valdymo akto (norminio administracinio akto) ar jo dali teistumu. Bruoai: 1. Gino objektas yra norminio administracinio akto ar jo dalies teistumo klausimas, jo nustatymas. 2. Kreiptis dl norminio administracinio akto ar jo dalies teistumo turi teis ribotas administracins teiss subjekt ratas. Jis nurodytas ABT 110 str. 3. Nustatytas specialus gin dl objektins teiss nagrinjimo procesas, t.y. jam taikomos specialios ABT normos. 4. Nustaius, kad norminis aktas ar jo dalis yra neteista pagal turin ar form, tas aktas panaikinamas ir nuo panaikinimo sigaliojimo momento jo nebegalima taikyti. 5. Administracinius ginus dl objektins teiss nagrinja tik administraciniai teismai. Kai kuri vieojo administravimo subjekt normini akt teistum tikrina Konstitucinis Teismas, pvz: LR prezidento akt, dekret, vyriausybs normini ar individuali nutarim. Konstitucinis ginas tik su ta prasme, kad tikrinamas vieojo administravimo subjekt normini teiss akt teistumo klausimas. Administracini gin santyki reglamentavime yra daugyb procesini norm. Kitam ketvirtadieniui: administracinius ginus nagrinjantys subjektai ir j materialins kompetencijos nustatymas. 5 paskaita. 2009 10 01 SEMINARUI VA samprata, VA sritys, Va ir vieojo valdymo atskyrimas. Administracinius ginus nagrinjantys teiss subjektai tai vairios valstybs (savivaldybi) institucijos. Paymtina, kad skirtingai nei konstitucinius ginus, kuriuos nagrinja iskirtinai LR KT, administracinius ginus nagrinjani subjekt yra gantinai daug, taigi svarbu inoti j teisin status jiems suteiktos kompetencijos prasme. Administracinius ginus nagrinjanius teiss subjektus galima skirstyti dvi kategorijas: 1. specialieji gin nagrinjimo subjektai tai yra tokie, kuri vienintel paskirtis sprsti asmen ir vieosios administracijos subjekt konfliktus ar konfliktus tarp pai vieosios administracijos subjekt. iai kategorijai priskirtini administraciniai teismai ir specialiosios ikiteismins administracini gin sprendimo staigos. 2. antra kategorija tai tokie valstybiniai ar savivaldybi vieojo administravimo subjektai, kurie gin sprendimo funkcij vykdo greta kit jiems suteikt galiojim ir teisini pareigojim. Kitaip tariant, gin sprendimas yra tik viena j funkcija tenkanti pagal LR statymus. Lietuvos administraciniai teismai kaip administracini gin sprendjai. J materialiosios kompetencijos atribojimas, paskirstymas. Tai specializuoti teismai ta prasme, kad jie sprendia ginus dl teiss vieojo administravimo srityje. Jie tiria individuali administracini gin bylas, sprendiant ar vieojo administravimo subjekt administraciniai sprendimai nepaeid konstitucini ir kit asmens teisi ir laisvi, ar nepagrstai j neapribojo tam tikrais draudimais, ar individualiam subjektui nustatyti pareigojimai pagrsti statym normomis ir teiss principais ir pan. Taip pat administraciniai teismai sprendia ginus dl objektins teiss - Tai yra tiria normini administracini akt ar j dali teistum, tai yra, ar toks aktas ar jo dalis neprietarauja LR statymams, Vyriausybs nutarimams ar ir paiai LR Konstitucijai, jos principams ir normoms. Tai irgi yra ginai dl teiss vieojo administravimo srityje, nes administraciniai aktai irgi yra teiss aktai. Reglamentuoja Administracini bylos teisenos statymas (svarbus iki t straipsni, kurie tvirtina procesines i teism veikl reglamentuojanias normas). 9

ABT nurodo kategorijas gin, kurios nepriskirtinos administracini teism kompetencijai. Tai konstituciniai ginai. Administracini teism kompetencijai priskiriamos bylos. ABT yra bendrasis straipsnis, kur nurodyta koki kategorij bylas nagrinja administraciniai teismai apskritai ir yra trys specialieji io statymo straipsniai, kur apibrta apygard administracini teism kompetencija, straipsnis, kur apibrta Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija, ir straipsnis, kuriame apibrta Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo kompetencija. Vilniaus apygardos administracinis teismas iskirtas tuo poiriu, kad jis nagrinja gin bylas, kur viena gino ali yra centrinis vieojo administravimo subjektas. Centrinis vieojo administravimo subjektas tai toks, kurios funkcijos ipleiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pvz., ministerija.

Juozas Baltuis: Meil, kai du po viena kaldra bezda ir nei vienam nesmirdi!!!!
Vilniaus apygardos administraciniam teismui nesuteikta teis nagrinti ginus dl centrini subjekt priimt normini administracini akt. is teismas nesprendia gin dl paskirt administracini nuobaud pagal ATPK, kai nutarim skirti nuobaud yra prims apylinks teismas ar teisjas, tok gin sprendia Vyriausias administracinis teismas. Jei nutarim priimt policijos pareignas, tai gin dl tokio nutarimo galima sksti Vilniaus administraciniam apygardos teismui. Apylinks teisjas taikos administracin atsakomyb u sunkesnius administracinius paeidimus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas isiskiria i kit administracini teism tuo, kad jis yra apeliacin instancija apygard administracini teism priimtiems sprendimams. Tik LVAT sprendia ginus (pirmoji instancija) dl centrini vieojo administravimo subjekt priimt normini teiss akt. Apeliacin instancija, kai sprendim priima apylinks teismas ar teisjas. Jis yra pirmoji instancija byloms dl kai kuri specifini vieojo administravimo subjekt priimt teiss akt, sprendim. Formuoja viening administracini teism praktik. Jis teikia iaikinimus kaip reikt taikyti materialines ir procesines normas administracini gin procese. PASKAITYTI materialija ABT dal. ABT statymas skirtas ginams dl paskirt administracini nuobaud. Specialiosios ikiteismins administracini gin nagrinjimo subjektai, valstybins institucijos tai administracini gin komisijos ir mokestini gin komisija. Juos galima vadinti kvaziteismine valdia (administraciniais kvaziteismais). Administracini gin komisijos m kurtis kartu su Lietuvos administraciniais teismais, tai yra 1999m. Primus administracini gin komisij statym. Pagal statym yra trij kategorij AGK: 1. savivaldybi AGK (jos dar nesukurtos); 2. apskrii AGK (veikia apytikriai nuo 2005m., bet neinia, kas su jomis atsitiks, jei bus panaikintos apskritys); 3. vyriausioji administracini gin komisija, realiai veikianti nuo 1999m. Administracini gin komisij kompetencijai priskirta tirti asmen ar vieosios administracijos subjekt skundus (praymus) dl vieosios administracijos subjekt priimt individuali raytini teiss akt bei veiksm teistumo ir pagrstumo, taip pat skundus dl i subjekt neveikimo ar vilkinimo atlikti praomus veiksmus teistumo ar pagrstumo. AGK nesprendia gin dl normini administracini akt ar j dali teistumo. Sprendia ginus ne tik dl raytini individuali teiss akt, bet ir veiksm, taip pat neveikimo ar vilkinimo teistumo ir pagrstumo. Savivaldybi administracini gin komisijos. statymas j kompetencij apibria, bet jos nra kurtos. Jos nagrint savivaldybi vieojo administravimo subjekt individualius raytinius teiss aktus bei veiksmus, j teistum ir pagrstum. Apskrii administracini gin komisijos. Jos buvo numatytos kaip veikianios visuomeniniais pagrindais. T komisij nariais buvo skiriami apskrities virininko administracijos pareignai. Atlikdami savo 10

tiesiogines pareigas jie dar papildomai sprsdavo administracinius ginus. Vliau tai buvo itaisyta, ir komisijos nari darbas yra apmokamas. Sprendimai skundiami atitinkamiems apygardos administraciniams teismams. Vyriausioji administracini gin komisija. Dirba Vilniuje, Vilniaus gatvje. Skiriasi nuo kit komisij tuo, kad vyriausioji administracini gin komisija sprendia ginus dl centrini vieojo administravimo subjekt priimt individuali teiss akt, taip pat veiksm, veikimo ar vilkinimo teistumo ir pagrstumo. Skirtingai nuo administracini teism sistemos administracini gin komisij sistemoje nra hierarchijos apeliacijos prasme. Tai yra, vyriausioji administracini gin komisija nra apeliacin instancija apskrii AGK priimt sprendim atvilgiu. Sprendimai skundiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. I jo Lietuvos Vyriausij administracin teism. Mokestini gin komisija, tai pat ikiteismin speciali valstybs staiga, nagrinjanti mokestinius ginus. Mokestini gin komisijos funkcija nagrinti ginus tarp mokesio moktojo ir mokesi administratoriaus. Dl mokesi, nesumokjimo, dalinio sumokjimo, dl mokesio dydio apskaiiavimo ir pan. Mokestini gin kompetencija tvirtinta LR mokesi administravimo statyme. Jos sprendimai skundiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Mokestini gin komisija yra savotika apeliacin instancija, nes pagal galiojanius statymus mokestinis ginas turi bti pradioje sprendiamas valstybinje mokesi inspekcijoje, o jeigu gino alis nepatenkinta mokesi inspekcijos sprendimu, tada sprendim galima apsksi mokestini gin komisijai kaip arbitrui. Tuo tarpu administracini gin komisij atveju galima tiesiogiai kreiptis administracini gin komisij iskyrus kai kurias statyme tiesiogiai nurodytas iimtas. 6 paskaita: 2009 10 08 Pagal esant pozityvin teisin reguliavim yra nustatytos ios taisykls sprendiant koki gin institucij kreiptis konkreiu atveju: 1. Jeigu statymas tiesiogiai nustato gin institucij kaip pirmin gino nagrinjimo subjekt, tai j ir kreipiamasi konkretaus gino atveju. Paiame statyme yra pasakyta, kad dl toki ir toki santyki kils ginas nagrinjamas toje institucijoje. Pvz: ABT nustatyta, kad administraciniai teismai tam tikr kategorij ginus nagrinja kaip pirmin instancija netaikant iankstinio gino nagrinjimo tvarkos. 2. Jeigu statymas tiesiogiai nustato, kad administracinis ginas pirmiausia turi b ti inagrintas (kvazi)teisminje gino institucijoje, tai dl tokio gino ir kreipiamasi AGK ar mokestini gin komisij. AT norm tokiais atvejais, kai ginas pirmiausia ginas turi bti sprendiamas teisminje institucijoje yra i viso nra, arba yra labai maai. 3. Jeigu galiojantys statymai nereglamentuoja koks turt bti pirminis gino sprendjas konkreiu atveju, tai tokiu atveju asmuo gali pasirinkti, kur jam pirmiausia kreiptis: ar AGK, ar administracin teism. Jeigu asmuo pasirenka AGK kaip pirmin nagrinjimo subjekt, tai visada lieka asmens teis ginti savo paeistas teises ir administraciniame teisme, nes AGK gali bti apsksti administraciniams teismams. Kai kuriais atvejais pats statymas nurodo, kad administracinis ginas gali bti nagrinjamas arba AGK, arba administraciniame teisme. Asmeniui suteikiama alternatyva pasirinkti gino sprendj, bet jau jie yra nustatyti statyme. VA nustatyta, kad administracins procedros sprendim asmuo gali sksti AGK arba administraciniam teismui. Administracinis ginas: Jeigu statymas numato Jeigu statymas sakmiai Jei sakmiai nurodo Jei nereglamentuota k alternatyv, tai asmuo nustato, kad reikia ikiteismin institucij. kreiptis, tai pasirinktinai. pasirenka pats. kreiptis teism.

11

Gino nagrinjimas Seimo kontrolieri staigoje: Seimo kontrolieriai tiria skundus dl pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo. Tiria skundus dl vieo intereso gynimo (nauja redakcija). Pareignas subjektas, turintis valdios galiojimus. Gali daryti asmens teisi ir pareig gyvendinimui. Tas poveikis gali bti ginytinai. Kuo skiriasi ir kuo panaios seimo kontrolieri institucija ir administracini gin komisijos ? Komisijoje tiriami skundai dl vieojo administravimo subjekt ne veikimo ar vilkinimo. Tai panau su biurokratizmo ir piktnaudiavimo apibrimais. Abiej staig kompetencija persipina. AGK veiksmingesns, nes seimo kontrolieri sprendimai yra tik rekomendacinio pobdio ir neisprendia gino i esms. Gali konstatuoti neveikim, bet pareigoti jo panaikinti negali. Jie gali kreiptis staigos, kurioje dirba pareignas, vadov ir rekomenduoti nubausti pareign. AGK priima sprendim pareigojant pakeisti situacij ir isprendia gin i esms. Administracini gin sprendimas vieojo administravimo subjekt pastangomis Galiojanti pozityvioji teis numato, kad tam tikrais atvejais ikiteisminis gino sprendjas yra pati vieojo administravimo staiga (pareignas ar padalinys). Kartais tai leidia operatyviau, pigiau isprsti gin ir vliau t sprendim apsksti administraciniam teismui. Administracini gin sprendimas VA subjekt pastangomis Daugiapakopis gin sprendimas (arbitro funkcij atliekanti kvaziteismin institucija mokestini gin komisija) Kai kurie statymai numato administracinio gino nagrinjim keliomis pakopomis, t.y. kai gin sprendia ne vienas, o keli tos paios organizacins sistemos vieojo administravimo subjektai. Pvz: Ginai dl mokesi (tarp mokesio moktojo ir mokesio administratoriaus) sprendiami teritorinio mokesio administravimo subjekto (pvz apskrities valstybin mokesi inspekcija), toliau, jei reikalinga centrinje valstybinje mokesi inspekcijoje. Ginai dl nuosavybs teisi atkrimo em pirmiausia sprendiami apskrities virininko administracijoje. Jeigu administracijos sprendimas netenkina asmens, tada gin sprendia nacionalin ems tarnyba prie ministerijos. Gino sprendimas VA subjekto vadovo atliekamas gino specialiame VA sprendimas (administracin procedra) subjekto padalinyje Kai kurie VA subjektai, kaip muitins departamentas, viej pirkim tarnyba, turi specializuotus gin sprendimo padalinius. Tie padaliniai yra pirminiai gin sprendjai dl muit, viej pirkim. Jie sprendiami pirmiausia specializuotame padalinyje, taiau vliau sprendimai gali bti ginijami AGK ar administraciniame teisme (nealikas arbitras), jei tai nustato statymas. Administracin procedra - VA subjekto veiksmai tiriant asmens, kurio teiss ar statymo ginami interesai galimai yra paeisti, skund ar kito asmens praneim apie galimai paeistas asmens teises ar statymo ginamus interesus ir priimant dl to skundo administracins procedros sprendim. Ginyti VA pareigno veiksmus ar neveikim turi teis ne tik asmuo, kurio teises pareignas galimai paeid, bet ir kitas asmuo, rpindamasis asmens teisi ir interes apsauga. 1. Skundas ar praneimas pateikiamas VA subjekto vadovui ar subjekto padalinio vadovui. 2. vadovas inicijuoja administracin procedr, t.y. atitinkamam valstybs tarnautojui paveda atlikti fakt patikrinim. 3. gavs patikrinimo ivad vadovas priima administracins procedros sprendim, o jame yra pasakoma, ar paeid pareignas teises ar ne. Sprendimas yra ne galutinis, nes nepatenkinta alis j gali apsksti arba AGK arba administraciniam teismui. 12

Administracinio gino isprendimas bendrosios kompetencijos teisme (apylinks teisme): ATPK nustatyta, kad gin dl ATPK numatyt kardomj priemoni taikymo isprendia auktesnysis pareignas arba apylinks teismas (teisjas). Administracins teiss ssajos su kitomis Lietuvos teisins sistemos grandimis 1. Administracins teiss ssajos su Konstitucine teise: konstitucin teis nra teiss aka 1) AT gyvendinamoji (konkretizuota) Konstitucija. K aukiausio lygmens teiss aktas realiai gyvendinantis normas ir principus. K taikoma tiesiogiai, bet kad tai bt galima daryti, reikia priimti eil administracins teiss akt. AT atlieka tarnybin pobd, kuris pasireikia tuo, kad daugyb K norm ir princip gyvendinama administracinei teisei priskirtin teiss akt, statym, postatymini teiss akt, norm pagalba. 2) KT aikinimai privalomi visoms valstybs valdios grandims (statym leidjui, vykdomiesiems subjektams, teisminei valdiai). K nuostatos yra lakonikos ir jas reikia iaikinti, kad kiti teiss taikytojai jas teisingai suprast ir tai lieia visas valdios grandis. KT nutarimai yra oficials ir privalomi. KT nra vienintelis K norm aikintojas, bet KT nutarimai turi statym reikm, o pavieni subjekt K suvokimas yra neoficialus ir neprivalomas. Kaip KT nutarimai pasireikia kitiems subjektams: o statym leidjui: Seimas priima daugyb administracins srities statym. ie statymai kaip aukiausios teisins galios aktai neturi prietarauti Konstitucijoje tvirtintoms normoms ir principams. Tam, kad statym leidjas bt tikras, jog statymo normos neprieingos Konstitucijai , jis turi inoti : o Tikrj priimamos statymo normos turin ir esm o Atitinkam konstitucijos norm tikrj turin ir esm. iuo atveju Seimo nariai suino i KT nutarimuose esani K norm ir princip aikinim. Tada statym leidjas palygina savo statymo norm suvokim su KT doktrina ir, jei statym leidjas yra siningas, tai atsiranda prielaida, kad bus sukurta socialiai teisinga administracin teis. o Vykdomajai valdiai: Vyriausyb posdiuose priima nutarimus, kurie labai danai nustato statymo norm gyvendinimo slygas ir tvark. Vyriausybs nutarimai yra statymo gyvendinimo teiss aktai, tai reikia, kad jie neturt prietarauti statymams galioja statym virenybs principas. Principo turinys (pagal KT) vliau!!! o Teisminei valdiai: Administraciniai teismai be individuali administracini gin tiria ir normini administracini akt atitikt auktesns galios teiss aktams. administracinius teismus galima kreiptis dl norminio administracinio akto atitikties ar jo dalies Konstitucijai. Sprsdama tokias bylas, administracinis teismas (apygardos ar LVAT) irgi turi inoti KT doktrinas, aikinanias/atskleidianias K norm ir princip turin. Administraciniai teismai sprsdami administracines bylas remiasi KT doktrinomis, tie aikinimai yra privalomi. Kartais ir pats administracinis teismas ipleia kai kuriuos KT aikinimus, bet esmini dalyk administracinis teismas pakeisti negali, kol pats KT to nepadarys. AT taip pat sprendia dl normini administracini akt atitikties statymams (be atitikties K). Bna, kad tirdama klausim, administracinio teismo teisjas suabejoja statymo ar vyriausybs nutarimo tam tikr norm konstitucingumu. Tokiu atveju jis privalo kreiptis KT ir gauti jo iaikinim dl abejotin statym ar nutarim norm. Remiantis iuo iaikinimu teismas isprendia savo pagrindin klausim ar norminio akto dalys neprietarauja statymui ar konstitucijai. Bet jei KT pasakys, kad tam tikro akto [punktai yra blogi, tai administracinis teismas tik atsivelgdamas tai gals isprsti. Joks administracinis teiss aktas neturi prietarauti K, o ar prietarauja, isprendia KT. AT nra savarankika, ji saistoma KT norm bei princip.

13

7 paskaita: 2009 10 15 Administracins teiss ssajos su privatine teise: Administracin teis siejasi su privatine su ja atstovaujaniomis akomis per subsidiar privatins teiss norm taikym administracini gin santykiuose. Subsidiarus pasitelkimas privatins teiss nustatyto reguliavimo, kai sprendiant administracin gin administracinje teisje nerandama teiss norm, kuriomis remiantis galima bt t gin isprsti. Kaip subsidiariai gali bti taikoma administracini gin santykiuose? Kokios yra tokio taikymo slygos? Neretai turtiniuose santykiuose viena i ali yra vieojo administravimo subjektas ir ali santykiai reglamentuojami sutarties pagrindu, forma, pvz.: nacionalin mokjim agentra prie M sudaro sutartis su Europos Sjungos param l gavjais kininkais, privaiais subjektais. Kokia sutarties prigimtis civilin ar administracin (labai diskutuotinas klausimas)? Specialioji teisj kolegija jos paskirtis yra isprsti gino teismingumo klausim, ar konkretus ginas priskirtinas sprsti administraciniam teismui ar bendrosios kompetencijos teismui. CK 6.161 vieoji sutartis. Administracins teiss ir baudiamosios teiss ssajos: Abi akos yra vieosios teiss akos. Pirmiausia akos siejasi per teisins atsakomybs santyki reglamentavim. Yra atskiri kodeksai BT ir ATPK, taiau kartais i kodeks normos konkuruoja, t.y. konkrei teiss paeidimo atveju nra aiku (reikia isiaikinti), kurio kodekso norm taikyti. ATPK ir BK normos konkuruoja tuo atveju, kai j dispozicijos yra suformuluotos labai panaiai ar identikai. Taip neturt bti, bet statym leidjas dl kakuri prieasi normas suformuluoja gana identikai. Teiss taikytojas turi inoti tam tikras taisykles parinkdamas tinkam teiss norm jis turi kakuo remtis priimdamas sprendim. Administracins teiss ir tarptautins bei ES teiss ssajos: 1. Kai kurios tarptautins sutartys, kurias LT yra pasiraiusi su kitomis valstybmis, yra LT administracins teiss altinis. Pvz.: pilietis ivaiuoja dirbti kit al ir turi mokti mokesius. Kad bt ivengta dvigubo udarbio apmokestinimo LT yra pasiraiusi sutartis. Nacionalin administracin teis Lietuvai stojant ES buvo harmonizuota (suderinta) su ES teise. 2. Jeigu LR administraciniam teismui kyla neaikum administracinio gino byloje taikant ES teiss akt, tai teismas gali ir netgi privalo kreiptis atitinkam ES institucij praydamas iaikinti vien ar kit ES teiss akto norm. 2 tema: Administracins teiss turinys, funkcijos ir akos sistema 1. Dabarties Lietuvos Administracins teiss turinys Turinys i koki komponent susideda administracins teiss reikinys. Dabarties Lietuvos administracins teiss tikrasis turinys susideda i trij komponent: Pozityvioji teis (teiss normos) Teiss principai Teism aktai, koreguojantys, optimizuojantys pozityvij AT. Pirmasis komponentas Pozityvioji Teis Administracins teiss normos ir j ireikimo normos: Kartais teigiama, kad administracins teiss normos yra savarankika teiss norm ris. Savarankikos ypatingai specifins normos ir pan. Atvirkiai AT normos niekuo ypatingu nepasiymi. PASKAITYTI AT normos apibrim. valstybs nustatyta ar sankcionuota elgesio taisykl. K reikia sankcionuota: 1. Administracins teiss pozityvisias normas ileidia ne tik valstybs institucijos (seimas, vyriausyb, ministerijos), bet ir savivaldybi vieojo administravimo subjektai. 14

2. Kurti pozityvij administracin teis gali todl, kad vietos savivaldos statyme yra numatyta savivaldybi vieojo administravimo subjekt galiojimas priimti tam tikras savivaldybi bendruomens nari interesais taisykles. Valstyb yra perdavusi savivaldybms teiskros galiojim. Savivaldybi institucijos nra visikai savarankikos kurdamos teis. i savivaldybi veikla turi atitikti teistumo kriterij savivaldybi priimami norminiai teiss aktai neturi prietarauti statymams, vyriausybs nutarimams ir LRK. Ar neprietarauja, priiri specials kontrols subjektai, valstybs pareignai, vadinamieji vyriausybs atstovai. Jei pareignas suabejoja kokio nors akto teistumu, jis informuoja apie tai akt primus subjekt, nurodydamas itaisyti defektin reguliavim. Jei per tam tikr reikalavimas nevykdomas, valstybs atstovas kreipiasi atitinkam administracin teism praydamas patikrinti savivaldybs akto atitikim auktesniems teiss aktams. Teiss normos: Grupavimas, rys: yra vairi ir jos skirstomos pagal tam tikrus kriterijus. Atkreipti dmes praktin skirstymo reikm tai yra slyga tas normas teisingai taikyti tiek vieojo administravimo veikloje, tiek sprendiant administracinius ginus. Pvz.: vienos taisykls galioja aikinant dispozityvisias teiss normas, kitos imperatyvias. Materialini ir procesini norm ypatumai. K yra pasaks KT apie materialines ir procesines. Materialins normos turi pirmum prie procesines normas 1. procesins normos nra savarankikos tuo poiriu, kad turi tarnybin paskirt, t.y. jos skirtos gyvendinti materialinio pobdio administracins teiss normas. 2. jeigu materialines normas tvirtinaniame administracins teiss akte nra atitinkamos materialins teiss normos, tai negali atsirasti ir procesin teiss norma. Administracins teiss norm iraikos formos: Administracins srities statymai ir j gyvendinim bei slygas nustatantys postatyminiai teiss aktai. Svarbs du specials statymai: (egze nebus klausim) 1. statym ir kit teiss akt rengimo tvarkos statymas; 2. dl statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo. AT normas ireikiani teiss akt sistema (hierarchikai): AT statymai Postatyminiai teiss aktai: respublikos prezidento ir vyriausybs norminiai aktai ministr, vyriausybs staig vadov norminiai aktai kit centrini vieojo valdymo arba administravimo subjekt priimti norminiai aktai. Apskrii vadov ir j administracij pareign norminiai aktai Savivaldybi vieojo administravimo subjekt norminiai aktai Pagal KT statymas konstitucijos ir seimo statuto nustatyta tvarka priimtas pirminis teiss aktas, ireikiantis statym leidjo valia ir turintis aukiausij juridin gali. statymai yra gana bendro pobdio teiss aktai, todl j gyvendinimo slygas ir tvark btina reglamentuoti postatyminiais aktais. Kartu tai reikia, kad postatyminiai teiss aktai neturi prietarauti statymams. Postatymins teiss akt sistemoje irgi yra hierarchija emesns valdymo institucijos teiss aktai neturi prietarauti vyriausybs nutarimams. statym administracins srities priimama slygikai labai daug, nes vieojo valdymo sritys yra labai plaios ir vairios savo santyki pobdiu. statymus galima skirstyti : 1. Tiesiogiai sekanius i Konstitucijos nuostat pakartojanius Konstitucijos normas, pvz.: Vyriausybs statymas. 2. Bendresnieji administracins teiss statymai taikomi visiems vieojo administravimo subjektams, nepriklausomai kokio lygmens jie bt, pvz.: vieojo administravimo statymas, valstybs tarnybos statymas. 15

3. Specialieji statymai, reglamentuojantys kuri nors siauresn socialini santyki srit, pvz.: alkoholio kontrols statymas, valstybs sienos apsaugos statymas ir pan. 4. Kodifikuotieji administracins teiss statymai ATPK, Geleinkeli transporto kodeksas ir kiti. 5. Statutiniai statymai, pvz.: vidaus tarnybos statutas. Ar administracins srities statymai ir postatyminiai norminiai aktai yra AT altiniai? Jeigu statymas yra tobulas bendrj teiss princip, morals poiriais ir t.t. tai j galima bt laikyti administracins teiss altiniu. Ir tai tiktai slygikai. Pagal Vaivil: administracins teiss altiniai suprantami dviem poiriais: 1. Materialiuoju - altiniais dert laikyti moni interesus vieojo valdymo sferoje, kurie materializuojami ileidiant tam tikras statym ir j pagrindu priimam postatymini akt normos. 2. Formaliuoju administracins teiskros subjekt kompetencij ir teiskros procedros, kurias gyvendinant moni vieojo valdymo interesai yra materializuojami kaip teiss normos. Antrasis komponentas - Teiss principai: Bendrieji ir kiti teiss principai yra sudedamoji administracins teiss sudedamoji dalis. Principas fundamentalieji vertybiniai orientyrai, kuriais privalu remtis tiek kuriant pozityvij administracin teis, tiek ir taikant pozityvisias normas vieojo valdymo ir administravimo veikloje, tiek ir sprendiant ginus dl tokios veiklos. 8 paskaita: 2009 10 22 Adomo konspektas: 8 paskaita. An paskait usiminme apie administracinei teisei reikmingus principus. Buvo minta, kad jei analizuojame dabarties administracins teiss turin, bet ne objekt (socialinius santykius, kuriuos reglamentuoja administracin teis), tai pasiymjome, kad yra trys turinio elementai: 1. Teiss normos; 2. Teiss principai; 3. Teism aktai, optimizuojantys, koreguojantys pozityvij administracins teiss dal administracins teiss normas. Dl vairi prieasi administracins teiss normos (bendro pobdio elgesio taisykls), kurias sukuria statym leidjas Seimas, ar ministrai savo sakymais, ar kiti teiss subjektai, tai tol;i grau tos normos ne visada yra lygios, teisingos, todl rayti lygybs enkl tarp statymas ir teis nra teisinga, tai yra sinonimai. Dl ko ios normos danai bna netobulos (pozityvioji administracin teis) prieasi yra vairi: nelegalaus (neteisto) lobizmo taka statym leidjui, taip pat Vyriausybei. Neretai statym leidjas siejamas su tam tikromis asmen grupmis, siekiani savo interes, atsainus Seimo nari poiris teiskr ar statym leidyb, statym leidjo neprofesionalumas ir pan. tad, kad ir kaip bevertintume statym leidjo darb, susiduriame su administracins teiss principais. Teiss principas (principai) administracins teiss kontekstu. Teiss principai yra tam tirki vertybiniai orientyrai, kuriais privalu vadovautis tiek kuriant administracins srities statymus ir postatyminius teiss aktus, tiek ir taikant juose tvirtintas teiss normas. Vertybiniai orientyrai (vertybins nuostatos) ie vertybiniai orientyrai, vertybins nuostatos parodo (atskleidia) kokybin administracins teiss pus. Imant pozityvisias normas, tai ia yra kiekyb statymai leidiami, taisomi, naikinami, priimami nauji pozityviosios teiss aktai tai nra stabili sistema. Tuo tarpu teiss principai yra nekintanios, stabilios, pastovios vertybs ir jos turi atsispindti pozityviojoje teisje ir j taikymo turi bti vadovaujamasi (?). todl teiss principai parodo (ymi (?)) kokybin administracins teiss pus. Poklausimis: administracinei teisei reikming princip grupavimas (tipologija). Literatroje sutiksime administracins teiss principai, bet tai nereikia, kad administracin teis turi savo specialius principus, t.y. statym leidjas kuria principus ir tvirtina juos administracinje teisje. Administracins teiss principai i kako kyla, jie yr paimami ir transformuojami, pritaikomi administracins teiss sriiai, arba vieojo valdymo santyki reglamentavimui. I kur jie paimami ir kaip paimami matysime iandien paskaitoje. Administracins teiss principai jie vadinami taupumo glaustumo dlei, taiau jie i tikrj turi bti vadinami administracinei teisei reikmingi principai. Nebus klaida, jei egzamine raysime administracins teiss principai. i princip tipologija (rys): 1. Bendrieji teiss principai. Bendrieji teiss principai mus yra pasiek dar i prigimtins teiss mokyklos (doktrinos) sukrimo laik. Mes inome tokius mstytojus, kaip Aristotelis, Platonas, Sokratas. Kokie gi pagrindiniai prigimtins teiss mokyklos postulatai? Turjome 16

girdti i teiss teorijos, bet prisiminsime vl: 1. mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. Tai reikia, kad mogus (individas) ias teises ir laisves turi nepriklausomai nuo to, ar jas pripasta ir savo nacionalinje teisje tvirtina konkretaus istorinio laikotarpi konkreti valstyb. Valstybs skirstomos priklausomai nuo politinio reimo ypatum (totalitarizmas, demokratija) ir t.t. 2. Teis ir moral yra tampriai susijusios viena su kita kategorijos. 3. I antro postulato ivedamas treiasis postulatas teis laikoma ne tai, kas yra sukurta (statym leidjo ir pan.), o tai, kas turt bti. I it postulat ivedami ir bendrieji teiss principai: mogaus teisi ir laisvi gerbimas (j utikrinimas), asmen (moni) lygyb, teisingumas, siningumas, humanikumas, protingumas bendrieji teiss principai. Bet kalbant apie prigimtin teiss mokykl ir jos suformuluotus ituos postulatus (bendruosius teiss principus), reikia nepamirti, kad yra ir kitos teiss mokyklos: normatyvizmas (teisinis pozityvizmas) jo postulatai (tokio poirio teis iraika) yra tokie: 1. Teis ir moral nebtinai turi bti siejamos (susijusios) kategorijos. 2. Teis yra tai kas sukurta (realiai egzistuoja), o ne tai, kas turt bti pagal abstrakias morals nuostatas. Kitaip tariant, ia tiesa laikomi statymai, nesvarbu blogi jie morals atvilgiu (neatitinkantys morals nuostat, kriterij), ar pakankamai geri. Ir pirmuoju, ir antruoju atveju juos dert taikyti. Jie yra abstrakcijos (teisingum sunku suprasti). Kaip atrodo administracin teis ir kitos teiss akos iuo poiriu (?), koks ms teisinink poiris teiss esm ir jos taikym? Dabar Lietuvos Aukiausiasis Teismas neturi pirmininko ia tarp kitko. Vienas i kandidat Aukiausij Teism sak, kad teisjas turi remtis ne vien nuoga teiss norma, bet jis turi remtis tam tikromis moralinmis vertybmis. Doc. Andrukeviius nustebo, nes dabartiniai teisjai kaip tik remiasi ir vadovaujasi moralinmis nuostatomis taikydami pozityvij teis. Taiau yra nuomoni, kad kartais remiantis vien morals vertybmis, teisjas gali bti nesuprastas, todl reikia remtis teise, kad ir kokia ji bebt. Taigi, teisinis pozityvizmas Lietuvoje nra atmestas. Nors tai atrodo savaime suprantamas dalykas. Teismai (teisjai) taikydami teiss normas, tokias, kokias para statym leidjas, jie nerizikuoja nerizikuoja ta prasme, kad j sprendimai bus apsksti auktesns instancijos teismui. Taiau visgi ie sprendimai vis tiek gali bti apskundiami, pvz remiantis tuo, kad teisjas nesivadovavo jokiomis morals nuostatomis, jis neva yra tikras pozityvistas. Taiau jei ir auktesns instancijos teismai remiasi vien pozityvioji normomis, vargu ar toks apskstas sprendimas bus tenkintinas. Galima mstyti ir taip, kad ir pats statym leidjas einant laikui tobuls kurs tobulesn, teisingesn pozityvija teis, o jei taip bus, nebereiks remtis teisingumo, protingumo kriterijais pakaks taikyti t norm. Tam i dalies gali daryti tak Europos Sjunga, Lietuva (ir kartu statym leidjas) priims tvirtintas Vakar vertybes. Doc. Andrukeviius kritikuoja populistines partijas, nes per tokias partijas kuriami neteisingi statymai. Antra grup princip konstituciniai principai, reikmingi administracinei teisei. Konstituciniai principai tai yra tos vertybins nuostatos, kurios tvirtintos konkreios valstybs Konstitucijos tekste (turinyje) ir kurias savo doktrinose yra iaikin konstitucins kontrols institucijos. Lietuvos atveju tai yra Konstitucinio Teismo pateiktos konstitucini princip doktrinos, atskleidianios it princip turin. Ms valstyb skelbiasi esanti nepriklausoma demokratine respublika. Tai suponuoja (lemia), kad dabar galiojanioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje atsispindi (yra tvirtinti) bendrieji teiss principai, pasiek mus dar i Antikos laik, i t mstytoj, kurie juos formulavo savo darbuose. Pvz Konstitucijos principin nuostata mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins tai principin Konstitucijos nuostata, taiau atspindi pagrindin prioritet valstybs teisje sistemoje. Valdios staigos tarnauja monms; principas, kad asmuo gali kritikuoti valdios staig ir j pareign sprendimus (kritikos teis); bendrj teisingumo princip atspindinti Konstitucijos nuostata niekas negali bti baudiamas antr kart u t pat nusikaltim (dvigubo baudimo neleistinumas). ia konstitucijos principai labiau analizuojami administracins teiss aspektu. Norint pasigilinti daugiau, paskaityti prof. Krio straipsnius, paskelbtus jurisprudencijoje: pirma dalis Konstitucijos principai ir Konstitucijos tekstas ir antrasis straipsnis: koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai. Koordinaciniai principai aptariami, kaip lemiantys Konstitucij kaip vientis teiss akt ir determinaciniai tie principai, kurie apsprendia, lemia, determinuoja, daro tak ordinarinei teisei, tarp j (t ak) ir administracin ordinarin teis. Administracin teis, kaip ir baudiamoji teis, yra ordinarin (kartais dar vadinama statutin). Konstituciniai determinaciniai principai yra orientyrai, kaip turt bti taikoma administracin teis (?), nes ji reglamentuoja labai plaius teisinius santykius, todl yra daug pozityvij teiss norm. Treioji grup administracinei teisei reikming princip: administracinei teisei artimesni principai. Bendriausias j bt taip vadinamas gero vieojo administravimo (atsakingo valdymo) principas. ito principo turinys yra gana platus ir jo turin atskleidia atskiruose administracins teiss statymuose tvirtinti 17

kiti principai, btent Vieojo administravimo statyme nurodyti principai, Valstybs tarnybos statyme tvirtinti valstybs tarnybos ir valstybs tarnautoj etikos principai, Policijos veiklos statyme esantys (tvirtinti) principai, Valstybs sien apsaugos statyme tvirtinti principai, Vietos savivaldos statyme tvirtinti principai ir kt. Kokie jie yra tuose statymuose tvirtinti principai pasiirti i statym dalis, kuriose ie principai kaip tik formuluojami. Pasiirti nesunku, nes ie principai yra rayti specialiuose mint statym straipsniuose, paprastai jie bna statym pradioje. Vienuose statymuose ten paskelbt princip turinys yra atskleidiamas (apibriama, k tas principas reikia), pvz k reikia valstybs tarnautojo nealikumo (objektyvumo) principas, kaip statym leidjas j supranta, pateikia definicij io principo, bet pvz Policijos veiklos statyme i princip statym leidjas neatskleidia. Skaitant kitus statymus, principai patys paaikja i kit to statymo straipsni pvz proporcingumo principas, kiek pareignas gali naudoti savo veiksmus prie sulaikytuosius ir pan. bet pvz Policijos veiklos statyme yra minimas visuomens morals principas, kad policija vadovaujasi visuomens morals principu doc. Andrukeviius sako, kad jam princip sivaizduoti yra sudtinga. Kas yra visuomens moral? Vadinkim, kad tai yra asmen (moni) pareiga nesielgti prieingai teisje tvirtintoms vertybms. Bet kodl tai taikoma policijai? klausia dstytojas. Reikia, kad ir policininkai turi vadovautis iuo principu. Deja ne visuose statymuose yra aiku, k statym leidjas norjo atitinkamais principais pasakyti (?). Kitas klausimas (poklausimis itos temos): administracinei teisei reikming princip funkcijos. odis funkcijos reikia, kad per jas (j analiz) galima atskleisti princip paskirt administracins teiss kontekstu (ioje teiss sistemos srityje). Kokios jos bt, bent kaip sivaizduoja dstytojas? 1. Teisingos pozityvins administracins teiss krimo funkcija. Kada pozityvin administracins teiss dalis bt laikoma teisinga, tobula? Tam reikalingos bent jau ios slygos: 1. Leidiant statymus turi bti laikomasi mogaus teisi gerbimo principo ,ypa turint omenyje, kad asmens ir valstybs santykiuose silpnesnioji pus yra mogus (asmuo). Valstyb su savo prievartos aparatu, su vairiom institucijom, ji turi daug galimybi vienaip ar kitaip paveikti mogaus elges, nubausti, taikyti kardomuosius veiksmus ir t.t. mogus iuo atvilgiu yra vienias, jis gali vienaip ar kitaip apsiginti (teismuose), taiau vienu ar kitu atveju ji yra silpnesnioji alis. Todl kuriant statymuose kaip tik turi bti utikrinta, kad juose bt norm, kurios gint piliet (apskritai asmen) nuo galimai neteist valstybs institucij ir j pareign veiksm (to asmens atvilgiu). Todl administracins srities statymuose turi bti aikiai reglamentuota asmen skundo (kritikos) teis ir jos gyvendinimo procedros (procedrins, procesins normos). Dstytojas yra saks, kad pvz imant mokesi santykius, kad visi Mokesi statymo aikinami ne asmens, o valstybs naudai pavyzdys, kaip i norma atspindi teisingj (tobulj) pozityvins teiss reguliavimo pus. Dar vienas principas, reglamentuojantis teisingos pozityviosios teiss krim optimalaus privai ir vie interes derinimo principas, reikiantis be kita ko viej interes prioritet prie privaius siaur asmen grupi interesus. ia gana sudtingas klausimas interes derinimas. Nes yra gerbtini ir saugotini interesai ir yra vieieji interesai (skiriasi vieieji visuomens interesai ir vieieji valstybs interesai). Todl danai reikia derinti ne tik privaius interesus, bet vieuosius visuomens interesus su vieaisiais valstybs interesais. Pvz Kazokiki svartyno atveju valstybs interesas iveti Vilniaus apskrities atliekas kakur svartyn. Kazokiki svartynas buvo rengtas prie Kazokik kaimo. Kaimo bendruomen (gyventojai) gyn viej interes sveik aplink, nes juk niekas nenort gyventi puss kilometro atstumu nuo svartyno. Kaip suderinti ituos interesus? Galima samprotauti, kad galiojanti pozityvioji teis turt numatyti normas, kurios numatytos atitinkamas kompensacijas asmenims (imperatyvs reikalavimai svartynui, gyventojams suteikiamos gyvenamosios patalpos kitose vietose, ironikai svartyno blog kvap panaikinimas juk iais laikais tai manoma). Proporcingumo principas kuriant (utikrinant) teising administracins teiss krim. Jis administracins teiskros poiriu (atvilgiu) reikia, kad teiss norm sankcijos u administracinius ir kitus teiss paeidimus turi bti lanksios, t.y. turi bti pakankamas atstumas nuo emutins iki aukiausiosios sankcijos rib, kad galima bt atsivelgti lengvinanias atsakomyb aplinkybes ir teisingai t sankcij taikyti. Be to, is principas administracins teisdaros atvilgiu reikia, kad atsakomyb nustataniuose statymuose turi bti numatyta galimyb skirti velnesn nei sankcijoje nurodyt nuobaud bei galimyb i viso neskirti jokios nuobaudos. Pvz kakuris i ms neilaik administracins egzamino, mintyse ikoliojom ir vairuojam po egzamino automobil ir padarom labai ma paeidim. Egzamino neilaikymas yra lengvinanti aplinkyb (juok forma), taiau juk galima visai netyia paeisti Keli eismo taisykli punkt ir pan., tai jei ATPK numatyt netaikyti atsakomybs, tai pareignas privalt vykdydamas savo pareigas taikyti toki atsakomyb (apsiriboti spjimu ir pan), taiau ATPK numatyta norma, kad pareignas 18

remdamasis tam tikrais kriterijais gali i viso netaikyti jokios atsakomybs. Taigi viena i principo funkcij utikrinti,l orientuoti teising pozityviosios administracins teiss krim. Antra funkcija pozityvins administracins teiss koregavimo funkcija. Kaip j suprasti? Minta, kad neretai yra suabejojama, ar viena ar kita pozityvin teiss norma (bendro pobdio elgesio taisykl) yra tobula, neprietaraujanti bendriesiems konstituciniams teiss principams. Nusprsti, ar ginijamoji norma yra defektin iuo poiriu (netinkama) gali pagal nustatyt kompetencij (galiojimus) teismin valdia, t.y. Konstitucinis Teismas dl statym, Prezidento dekret ir Vyriausybs nutarim, taip pat administraciniai teismai dl emesns nei Vyriausybs nutarimai galios normini administracini akt. Kad tai isiaikinti, minti teismai labai danai remiasi atitinkamais konstituciniais ir i j iplaukianiais (j determinuotais) kitais tess principais. Jeigu nustatoma, kad pozityvinis reguliavimas tiems principams prietarauja (neatitinka j), tokia norma (normos) nebegali bti daugiau taikomos (jos yra eliminuojamos, jos yra neteistos, antikonstitucins (antistatymins), neatitinkanios Vyriausybs nutarim ir pan.). Principai iuo atveju yra tie rankiai (instrumentai), kuriuos naudoja tesimin valdia grynindama pozityvj teisin reglamentavim. Kitaip tariant, princip pagalba pozityvin administracin teis tobulinama, optimizuojama, gryninama i teiss akt (?) alinant defektines normas. Dar viena administracinei teisei reikming princip funkcija pozityvins administracins teiss stabilizavimo funkcija. K reikia stabilizavimo pirmiausia? Stabilizuoti pozityvj reguliavim reikia tvirtinti teisje prielaidas, kad pozityvinis reguliavimas bt kuo pastovesnis, t.y. kad statym ir postatymini akt normos bt be akivaizdaus poreikio (reikalo, btinybs) kaitaliojamos. Kodl tai svarbu? Platesniuoju poiriu tai svarbu todl, kad danai keiiant teisin pozityvj reguliavim/ tas normas (teisin reglamentavim) pozityvj (tas normas), susiklosto teisinio netikrumo bsena (situacija), o tai prietarauja konstituciniam teist lkesi principui. Teisti lkesiai reikia tokius asmens ir valstybs santykius, kad asmuo (mogus) priimdamas vien ar kit sprendim, bt tikras, jog valstyb tinkamai gins jo teises ir teistus interesus. Pvz sigydami nuosavybs teismis nekilnojamj turt (em, gyvenamj bst), mes turime teistus lkesius, kad it nuosavyb mes ilaikysime, isaugosime, nes u tai sumokjome nemaus pinigus, kad ms ta bsena (statusas) bus stabili. Aptariant pozityvios teiss stabilizavimo funkcij, galima pateikti pavyzd, kai teiss normos buvo nepagrstai kaitaliojamos taip paeidiant teist lkesi ir teisto tikrumo principus (imperatyvus), kitaip sakant, statym leidjas it princip nepais. Lietuvos Respublikos ems statyme yra teiss norma (straipsnis), reglamentuojanti ems pamim visuomens poreikiams. Visuomens poreikiai gali bti patys vairiausi pvz reikia tiesti aplinkkel alia Vilniaus, kad i Ryt atvaiuojantis sunkusis transportas nevaiuot per miest, o tuo apol;inkeli nuvaiuot Kauno link, nekliudyt Vilniaus miesto. Visuomens (vieasis) poreikis apsaugoti miest nuo triukmo, vibracijos ekologinis vieasis poreikis. Visgi susiduriame su problema, kad reikia paimti em i asmen ipirkti t em itam konkreiam visuomens poreikiui. Poreiki gali bti visoki (aerodrom pltimas ir pan.). statym leidjui teko reglamentuoti, kaip ta em paimama visuomens poreikiams ir itai jis nustat ems statyme. Jame be kita ko buvo nustatyta (atitinkame straipsnyje), kad esant ginui dl ems pamimo ar dl atlyginimo u paimam em dydio (bdo, sumos), gin isprendia teismas. Tai visikai logika, nes teismas yra nealikas arbitras. Kol ginas neisprendiamas, asmuo (mogus) yra nuosavybs teisi turtojas. Taiau Seimas berods 1999 m. radikaliai pakeit reguliavim, nustatydamas, kad jeigu asmuo nesutinka dl atlyginimo bdo ar dydio, tai per du mnesius nesusitarus valstybei su ems sklypo savininku, ems pamimu suinteresuota valstybs institucija (pvz apskritie virininko administracija ir pan.) perveda savininko vardu atidaryt sskait silom sum ir nuo tos silomos sumos pervedimo dienos ems sklypas pereina valstybs nuosavybn. Kitaip sakant, tai reikia, jei yra ginas tarp ems savininko ir valstybs, toks reguliavimas sudaro galimyb nuvaryti ems savinink nuo tos ems. Toliau statyme parayta, kad gin sprendia teismas, taiau kiek tai utruks, niekas neino, taiau faktas yra tas, kad asmuo per du mnesius netenka nuosavybs teiss t ems sklyp. Toks pakeitimas buvo padarytas, mat ems pamimas yra logikai paaikinama, nes bna, kad ems savininkai prao u ems sklyp nerealios sumos, pvz milijon lit u 6 arus. O bylinjimasis teisme trunka, o ia juk reikia statyti aplinkkel. ia prasme tok reguliavim galima pateisinti pervedama i esms priverstinai ir valstybei nuosavybs teis em pereina per du mnesius. Bet it klausim/problem buvo galima sprsti kitaip pakeiiant ne administracins teiss normas, bet pakeiiant civilinio proceso kodeks dl trumpesnio gino sprendimo laiko. itas 1999 m. pakeitimas buvo padarytas ne visuomens interesais (ne visuomens poreiki tenkinimui), o vienas usienio bendrovs interesais, btent ta bendrov norjo sitvirtinti (pradti versl) Lietuvoje, konkreiai, kurti ekonomin zon alia Kauno. Toje zonoje 19

buvo trys kaimai, kurie norjo bti savo ems sklyp nuosavybs teiss turtojai ir tuo trukd ios verslo mons interes gyvendinimui. Tada ta bendrov pasamd vien ms alies politik (nelegal lobist), kad ateit Seim ir pareguliuot t reguliavim, kad Seimas priimt toki patais. Lobistas su savo advokatu band tikinti, kad tok silym reikia palaiminti, didiuls reikms turi valstybs prestias, silomos investicijos, dstytojui buvo pasilyta parayti apie tai teigiam atsiliepim. Dstytojas nesutiko tokios ivados parayti, nes tai jau konstitucins kontrols justicija (?). visgi Seimas tok pakeitim padar, neirint, kad tos teigiamos ivados nebuvo matyt, tas lobistas rado kit bd tikinti Seimo nari daugum, kad bt priimtas tas pakeitimas. is klausimas beje buvo raytas kaip pats paskutinis prie dien, kuri Seimo nariai turjo ieiti atostog buvo dl to diskusij, taiau visgi Seimas nubalsavo teigiamai. Taiau kakuriais 2000 m. Seimas vl pakeit t norm, atsisak t dviej mnesi, teism paliko kaip galutin gino sprendj (?). tai rodo, kad lobizmo poveikis Seimui yra gana didelis ir jeigu Seimo nariai vadovautsi Statute tvintu principui, kad jie turi veikti vengdami privai ir vie interes konflikto ir nesudaryti spdio, kad toks konfliktas yra, Statutu 1999 m. nebuvo vadovautasi. Nes ems pamimas Danijos bendrovs poreikiams yra ne visuomens poreikiams, bet siauros asmen grups poreikiams. statymas pakeistas atgal matyt, bijota Konstitucinio Teismo kritikos dl io Seimo sprendimo doc. Andrukeviius. Taigi dl tokio reguliavimo kaitaliojimo, ems savininkai nra tikri dl savo teisi ir teist interes gynimo. Administracins diskrecijos norminimo (rminimo) funkcija. Administracin diskrecija ji reikia tam tikr vieojo administravimo subjekto (ne teisjo, ne teismo) laisv, priimant vienu ar kitu klausimu administracin sprendim. Taiau i laisv veikti savo nuoira nra absoliuti, i laisv normina (riboja) tam tikri teiss principai. Kam ta diskrecija reikalinga, koki ji turi prasm? Santyki yra labai didel vairov, administravimo subjektas (tam tikras pareignas) turi bti lankstus atsivelgiant konkret asmens praym ir t.t. jis turi laisv, taiau ji nra absoliuti, j riboja tam tikri principai. Pirmas principas, norminantis (rminantis) administracin diskrecij - statym virenybs principas, reikiantis, kad vieojo administravimo subjektas savo administracinius sprendimus turi grsti statymuose nustatytu reguliavimu. Kitaip tariant, ia taikomas principas, kad vieojo administravimo subjektui leidiama tiek, kiek tai nustato statymai. Antras principas norminantis administracin diskrecij yra tai, kad vieojo administravimo subjektas administracinius sprendimus privalo motyvuoti. Toliau diskrecij normina taip pat ir viej paslaug prieinamumo principas jis reikia, kad vieojo administravimo subjektas privalo priimti asmen praymus, skundus, peticijas, taip pat ir neformalius praymus, t.y. tokius, kurie neatitinka praymo padavimo termin (nustatyt) ir atsakyti tuos praymus, skundus, peticijas, nebent praymas ar skundas bt akivaizdiai beprasmikas (akivaizdiai neprotingas). Bna kartais kreipimsi, kurie i tikrj mnulio pilnatis ir pan. kai kam ne taip veikia smegenys ir pan. (ironikai), bet jei praymai yra rimti, juos turi bti atsakyta. Yra ir kit administracin diskrecij norminani princip, juos galima vairiais kampais irti (vairios funkcijos) ir pan. apibendrinant, princip klausimas yra sudtingas dalykas, nes principai yra gana abstrakts, kartais nevienareikmiai, bet tai, kad literatroje daugiau apie tuos principus raoma, juo aptarinjama, rodoma, kad linkstama prigimtins teiss mokykl, o ne pozityvizm (kuris vyravo sovietmeiu). 9 paskaita: 2009 10 29 Teism aktai, optimizuojantys pozityvin AT Sprendiant apie dabartins AT turin, teism aktai laikytini viena i AT form, jie yra antriniai teiss altiniai. Teism precedent (doktrin) reikm T pasakyta, kad LVAT iaikinimai AT norm taikymo klausimais yra privalomi kitiems administraciniams teismams, vieojo administravimo subjektams, asmenims, taikantiems tas paias AT normas. LVAT kuria precedentus, kaip turi bti aikinama viena ar kita pozityviosios teiss norma ar normos. Tuo bdu LVAT formuoja viening, neprietaring AT taikymo praktik. Pavyzdiai: 1. LVAT yra aikins ABT norm, kurioje pasakyta, kad administraciniai teismai sprendia dl normini administracini akt atitikties statymams ir Vyriausybs nutarimams. Jeigu asmuo kreipiasi dl norminio administracinio akto atitikties LRK, tai toks kreipimasis turt bti nepriimtas, nes ABT nra vardyta Konstitucija. LVAT pasak, kad i norma , toks reguliavimas yra 20

ydingas, dl to, kad jis reikia akivaizd alogizm (nelogikum). Rmsi tuo, kad K yra pasakyta, kad negalioja joks statymas ar teiss aktas prieingas Konstitucijai. i nuostata reikia, kad ne tik statymai, bet ir postatyminiai teiss aktai negalioja. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, remdamasis ia K nuostata ir tuo, kad kiekvienas asmuo gali ginti savo teises tiesiogiai remdamasis K. Mintas statyminis reguliavimas ukerta keli asmeniui kreiptis dl norminio administracinio akto atitikties K. KT sprendia tik dl auktesni nei prezidento dekretai, akt atitikties K. Jeigu niekas netikrint emesnij akt konstitucingumo, tuomet bt susidars teisinis vakuumas. Nutartis 2001m. Doktrina pagal iaikinim: esant panaiems atvejams, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi LVAT tirti norminio administracinio akto atitikt K, administracinis teismas negali atsisakyti priimti tokio kreipimosi, negali jo ignoruoti. LVAT itais statymo leidjo klaid. Tokia doktrina ir yra AT krimas, papildantis defektin norm. 2. Asmuo kreipsi VRM, praydamas informacijos apie darbuotoj darbo umokest. Pilietis apskund tok atsisakym VyrAGK. Komisija skundo netenkino, prim netenkinant piliet sprendim. Tada pilietis apskund Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tas paliko AGK sprendim. Tada pilietis kreipsi LVAT. LVAT isprend gin asmens naudai, nurodydamas, kad ministerija nepagrstai nesuteik informacijos ir pareigojo ministerij toki informacij suteikti. LVAT pagrind sprendim savuoju AT norm aikinimu. Buvo sukurtas precedentas. Teism aktai kaip negatyvioji administracin teiskra: Negatyvioji administracin teiskra tokia dabartins administracins teiss forma (fenomenas), kai teism sprendimais i pozityvins administracins teiss akt sistemos eliminuojami, alinami defektiniai pozityvins teiss aktai, ar j dalys. Lietuvos administraciniai teismai, be individuali administracini gin byl, sprendia ir ginus dl normini administracini akt, t.y. patikrina i akt ar j dali atitikt K, statymams ir Vyriausybs nutarimams. Jeigu administracinis teismas argumentuotai mano, kad ginijamas norminis administracinis aktas, ar jo dali prietarauja auktesns galios teiss aktams, toks norminis administracinis aktas, ar jo dalis, yra panaikinami, j ateityje nebegalima taikyti. I esms, j jau nra pozityvins teiss sistemoje. Administraciniai teismas yra tarsi Mini Konstituciniai teismai. Apygard administraciniai teismai tiria teritorini vieojo administravimo subjekt priimt akt teistum: savivaldybi ir apskrii administravimo subjekt akt patikra. LVAT tiria centrini vieojo administravimo subjekt priimt akt teistum: emesni nei vyriausybs nutarimai ir prezidento dekretai. administracinius teismus kreiptis dl norminio administracinio akto teistumo galima arba su abstrakiu praymu tirti klausim, arba pateikiant praym tirti norminio administracinio akto teistum ryium su individualia byla. Abstraktus praymas tirti norminio administracinio akto teistum yra toks atvejis, kai administracin teism iuo klausimu kreipiamasi nesiejant tai su konkretaus asmens teisi ar laisvi gyvendinimu. Pagal ABT, Kreiptis administracin teism dl norminio administracinio akto patikros turi teis iame statyme konkreiai nurodyti subjektai j sraas nedidelis: Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Vaiko teisi apsaugos kontrolierius, Lygi galimybi kontrolierius, apskrii virininkai, prokurorai. Praymas tirti ryium su individualia byla tokia situacija, kai bendros kompetencijos ar administraciniame teisme nagrinjama individualaus gino byla (civilinio, eimos, administracinio; konkretaus gino byla turi konkreias gino alis) ir alims, vienai i gino ali, teisjui kyla abejoni dl byloje taikom norminio administracinio akto ar jo dali teistumo. Tuo atveju, bylos nagrinjimas sustabdomas ir kreipiamasi atitinkam teism (apygardos ar LVAT priklausomai nuo subjekto akt) ir kai gauna io teismo ivad dl ginijamo norminio akto ar jo dalies atnaujina bylos nagrinjim ir isprendia byl i esms vienos ar kitos alies naudai. Inagrinjs akt, administracinis teismas gali priimti arba sprendim palikti galioti ginijam akt ar jo dal, arba jei pripasta, kad prietarauja, panaikinti tok ginijam akt ar jo dal. Nuo administracinio sprendimo siteisjimo momento, toks norminis administracinis aktas ar jo dalis nebegali bti taikomi ir eliminuojami i teisins sistemos. Administracini teism sprendimai gali bti apsksti LVAT kaip apeliacinei instancijai. LVAT tada priims galutin sprendim. 21

Administracinis teismas nesukuria naujos teiss normos (kitaip nei formuojant doktrinas), bet koreguoja pozityvin administracin teis keiiama jos norm sistema j skaiiaus atvilgiu panaikinamos kai kurios normos, eliminuojamos. Dabarties Lietuvos administracins teiss svoka, funkcijos ir sistema Administracins teiss apibrimas Administracin teis vieosios teiss dalis, susidedanti i pozityvins teiss norm, teiss princip ir teism akt, nustatani ir optimizuojani: 1. vieosios administracijos organizacin sandar ir valstybs tarnybos santykius; 2. administracins veiklos formas ir bdus (metodus); 3. administracini gin sprendimo institucines ir procesines formas. Administracin teis - vieosios teiss dalis, susidedanti i pozityvins teiss norm, teiss princip ir teism akt, apibriant: 1. kam ir kokie yra nustatyti galiojimai ir teisiniai pareigojimai, reglamentuoti leidiam, reikalaujam ar draudiam administracins teiss subjekt elges; 2. kam ir kokie suteikti galiojimai ir nustatyti teisiniai pareigojimai kontroliuoti (priirti) ar administracins teiss subjektai laikosi nustatyt elgesio taisykli ir reaguoti, jei i taisykli nepaisoma, jos paeidiamos, ignoruojamos; 3. kam ir kokie suteikti galiojimai ir nustatyti teisiniai pareigojimai isprsti administracinius ginus. Administracins teiss funkcijos Pagal pirm apibrim: Bendroji funkcija reguliacin teiss funkcija yra reglamentuoti ileidiant teiss normas. 1. reguliacin organizacin funkcija tikslas tinkamai organizuoti vieojo administravimo subjekt sistem, nustatyti teisingus j koordinacinius ir subordinacinius j tarpusavio ryius. i funkcija nra nekintantis dydis teism aktais ji buvo optimizuota. Pvz.: KT nutarime nusprend, kad turi nelikti savivaldybi valdyb. 2. reguliacin tinkamo vieojo administravimo utikrinimo funkcija 3. reguliacin apsaugin funkcija administracini gin santykiai. gyvendinama asmen konstitucin skundo, kritikos teis per i funkcij. Sprendia ne tik teismai, bet ir ikiteismins institucijos. Administracins teiss sistema Pasiskaityti Riomerio vadovlyje, Andriukeviiaus vadovly. AT yra vientisas reikinys, kuris skirstomas tam tikras dalis pagal tam tikrus kriterijus: Bendroji Specialioji (Ypatingoji) Administracin materialin teis Administracin procesin teis Riomeris: materialinis-techninis aprpinimas LR tokios teiss nra ir bti negali. LR yra rinkos slygos ir kiekvienas subjektas apsirpina pats. Sovietmeius buvo toks materialinis techninis aprpinimas. Esminis dalykas: Aplinkos teis yra specialiosios AT dalis.

22

10 paskaita: 2009 11 05 2 kurso dalis: 1. Lietuvos Respublikos vieoji administracija. 2. Valdymo aktai ir j teistumo bei pagrstumo slygos. 3. Vieosios administracijos akt ginijimas Vieosios administracijos samprata, funkcijos ir subjekt sistema Vieosios administracijos samprata: LR vieoji administracija tai valstybins ir savivaldybi institucijos, j pareignai ir kiti valstybs tarnautojai, taip pat vieosios staigos, valstybs ir savivaldybi mons, nevyriausybins organizacijos, asociacijos ir kiti subjektai, kuriems statym ar kit teiss akt pagrindu yra suteikti vieojo administravimo galiojimai bei nustatyti pareigojimai. Terminai Vieoji administracija ir vieojo administravimo subjektai yra sinonimai. Vieajai administracijai priklauso ir valstybs institucijos ir pareignai, bei savivaldybi institucij pareignai ir kiti pareignai, turintys galiojimus. Skirstymas valstybs ir savivaldybs teritorijas nra labai reikmingas, nes savivaldybi teritorijos yra valstybs teritorijoje. Pagal daugel vieojo administravimo funkcij valstybin ir savivaldybin vieojo administracija sutampa, tik kad konkreios savivaldybs administracija taikoma konkreios savivaldybs teritorijoje, o ne visos valstybs mastu. Institucij terminas reikmingas todl, kad tik jos turi galiojim leisti norminius administracinius aktus, kurti administracin pozityvij teis. Tie vieojo administravimo subjektai, kuriems statymai tokio galiojimo nesuteikia (leisti norminius administracinius aktus, kurti teis) vadintini kitais terminais, pvz.: staigos, mons, asociacijos, nevyriausybins organizacijos. statym leidjas nebuvo nuoseklus iuo poiriu: valstybs staig vadovai daugeliu atveju leidia norminius aktus tvirtina nuostatus, instrukcijas. T pat galima sakyti ir apie staigas prie ministerij, kuri vadovai taip pat kuria administracin pozityvin teis konkretindami statymus, postatyminius aktus. Vieajai administracijai priklauso ir valstybs ir savivaldybi steigtos vieosios staigos, valstybs ar savivaldybi mons, jeigu jos turi tam tikrus vieojo administravimo galiojimus. Pvz.: yra tokia savivaldybs mon Susisiekimo paslaugos. Kontrolieriai yra vieojo administravimo subjektai, kurie vykdo prieiros funkcija, ar keleiviai besinaudojantys vieojo transporto paslaugomis yra susimokj u kelion. Vieojo administravimo staigos yra biudetins, finansuojamos i valstybs biudeto. Taip pat vieosios administracijos subjektams priklauso nevyriausybins organizacijos, asociacijos, j ABT yra norma, kuri nustato, kad administraciniai teismai nagrinja ir ginus dl nevyriausybini organizacij priimt bendro pobdio akt teistumo. Vieojo administravimo galiojimai yra suteikti arba tiesiogiai statymu, arba jie suteikiami postatyminiu teiss aktu, pvz.: vyriausybs nutarimu. Vadm. statyme atsirado 4/1 straipsnis, kuriame nurodyta, kaip suteikiami vieojo administravimo galiojimai. Vieosios administracijos funkcijos: Vieosios administracijos funkcijos pagal tikslus, ko siekiama gyvendinant funkcijas skiriamos: 1. statym gyvendinimo funkcija tikslas, kad bt gyvendinti ir veikt LR statymai 2. Vidaus administravimo funkcija tikslas, utikrinti, kad konkretus vieojo administravimo subjektas galt tinkamai vykdyti jam priskirtus vieojo administravimo galiojimus. 3. Konstitucini ir kit mogaus teisi ir laisvi apsaugos funkcija tikslas apginti mog, asmen (FA, JA) nuo galimai neteist vieojo administravimo subjekto, jo pareign veiksm, neveikimo, vilkinimo ir pan. Nelabai bdinga vieojo administravimo subjektams, tai labiau bdinga teism valdiai, bet kai kurias atvejais pirmesnieji mogaus teisi gynjai yra pati vieoji administracija.

23

statym gyvendinimo funkcija: Administracinis reglamentavimas statym gyvendinimo kontrol Administracinio (organizacinis pavaldumas) ir prieira veiksmai reagavimo

Administracinis reglamentavimas vieojo administravimo subjekt tokia veikla, kai pagal jiems nustatyt kompetencij priimami, ileidiami norminiai administraciniai aktai, skirti gyvendinti statymams. Kad veikt statymai, bendros elgesio taisykls, reikia konkretinti juos postatyminiais teiss aktais, kurie vadinami norminais administraciniais aktais taisykls, instrukcijos, reglamentai ir kiti teiss aktai, konkretinantys atitinkam statym gyvendinimo slygas ir tvark. i funkcija yra suteikta vieojo administravimo institucijoms. Norminiai administraciniai aktai neturi prietarauti statymams, sekti i statym. statym gyvendinimo kontrol ir prieira: Kontrol - turima omenyje toks statym gyvendinimas, kai yra kontroliuojami vienas kitam pavalds vieojo administravimo subjektai (auktesnysis subjektas kontroliuoja emesnj). Ministerij kontrol Kontroliuoja Vyriausyb ne tik in Vyriausybs staig kontrol corpore, bet ir MP Apskrii administracijos kontrol Vyriausybs atstov kontrol steigt valstybs ar savivaldybi staig, moni kontrol. Ministrai kontroliuoja staigas prie ministerij, departamentus ir pan. Prieira kontroliuojam nepavalds organizacine prasme subjektai, kaip jie gyvendina statymus. Finans auditas (atlieka Valstybs kontrol). Verslo subjekt administracin prieira (atlieka vairiausios valstybins inspekcijos, tarnybos, tiek savarankikos, tiek kurtos prie ministerij). Verslo subjektai nepavalds organizaciniu poiri, bet jie turi leisti daryti patikrinimus, teikti dokumentus ir pan. Padidintos rizikos asmen grupi prieira. I laisvs atmimo viet ij asmenys, kuriuos priiri policija, lankosi namie ir pan. Savivaldybi administracin prieira. Vyriausybs skiriami atstovai priiri, ar savivaldybi institucijos ir pareignai vykdydami viej administravim savo teritorijos mastu nepaeidia konstitucijos, statym ir vyriausybs nutarim. Valstybs atstovas yra unikumas, kur pat kontroliuoja vyriausyb, bet jis pats priiri savivaldybi administracijas. Eismo prieira, eismo prieiros tarnyba. gyvendinamas Saugaus eismo statymas. Kitokia prieira: ekologija, aplinkos apsauga, dokument patikrinimas, technins apiros ir pan. Administracinio reagavimo veiksmai: Kardomoji veikla skirti nutraukti teiss paeidim ir utikrinti slygas, kad teiss paeidjas bt nubaustas arba jam bt taikyta esant pakankamam pagrindui atsakomyb. i funkcija bdinga specialiems kontroliuojantiems vieo administravimo subjektams: policijai, valstybs sien apsaugos tarnybai, aplinkosaugos kontrols subjektams, inspektoriams, valstybinei statyb prieiros inspekcijai, valstybinei darbo inspekcijai ir kitiems specialiesiems vieojo administravimo subjektams. Tokie veiksmai, kaip licencijos sustabdymas, jeigu randama esmini paeidim, statybos darb sustabdymas ir kitokios kins komercins veiklos sustabdymas radus koki nors paeidim. Administracinis baudimas taikomas tada, kad siekiama, kad asmenys nepaeidint statym. statyme nustatytais atvejais ir pagrindais skirti administracin nuobaud ar ekonomin sankcij baudos pavidalu yra galiotas ne tik tai apylinks teismas, jo teisjai, bet ir nemaa dalis vieojo administravimo subjekt: policija, valstybini inspekcij tarnyb pareignai, aplinkosaugininkai ir taip toliau. Toki baudianij subjekt ATKP yra numatyta apie 50. dar yra ir specialieji statymai (tabako, alkoholio ir pan.), ten irgi

24

ivardinti subjektai, kure gali taikyti ekonomine sankcijas, baudas tiek LR, tiek usienio subjektams, tiek FA, tiek JA. Vidaus administravimo funkcija: Dauguma vieojo administravimo subjekt yra organizacine prasme sudtingos struktros. Pati vieojo administravimo institucija turi susitvarkyti viduje. Vidaus administravimas lieia konkrei institucij, kuri tvarkosi pagal vieojo administravimo funkcijas. Struktros tvarkymas padaliniai - galima sujungti, skaidyti, naikinti, kurti. Tai daro virininkas. Personalo valdymas Materialini itekli valdymas Ratvedybos tvarkymas mogaus teisi apsaugos funkcija: i funkcija reikia, kad greta tiesiogini vieojo administravimo galiojim, toki kaip valdymo akt leidimas, normini administracini akt primimas, tam tikr veiksm asmens praymu atlikimas, kontrol, kardomoji veikl, kai kurie vieojo administravimo subjektai nagrinja ir isprendia asmen ginus su vieja administracija. Kai kuriuose statymuose nustatyta, kad pirminis gino nagrinjimo subjektas yra pati vieojo administravimo institucija, pvz.: apskrities valstybin mokesi inspekcija, muitins departamentas prie finans ministerijos. Pirminis gino nagrinjimas: kilus ginui tarp asmens ir vieosios administracijos pareigno privalu kreiptis statyme nurodyt institucij. Po to sprendim galima sksti teisminei ar kvaziteisminei institucijai pagal tai, k nustato statymas. Administracin procedra (vadmst): ji bdinga visiems vieojo administravimo subjektams. Jeigu asmuo mano, kad to subjekto pareignas ar valstybs tarnautojas paeid asmens teises ir statymo saugomus interesus, tai asmuo gali nusprsti pirmiausia kreiptis to administravimo subjekto vadov ar kit galiot asmen praydamas pradti administracin procedr. Vadovas paskiria tam tikr valstybs tarnautoj, kada tas atlikt tarnybin patikrinim, kurio pabaigoje vadovas priima administracin sprendim, kur galima apsksti teisminei ar kvaziteisminei institucijai. LR Vieosios administracijos sistema: Pagal teritorin princip: Centiniai galiojimai ipleiami visos alies teritorijos mastu. Teritoriniai galiojimai apibriami tam tikroje teritorijoje. Pagal konstitucin status: Valstybiniai vieojo administravimo subjektai Savivaldybi vieojo administravimo subjektai Kita klasifikacija: nra pavadinimo susigalvok pats. Valstybs vykdomosios valdios subjektai. Patiems nusprsti kur baigiasi vykdomosios valdios subjekt galiojimai. Kiti vieojo administravimo subjektai. Pagal paskirt: Tie, kuri paskirtis yra vieojo administravimo funkcij gyvendinimas, vykdymas Tie, kuriems vieasis administravimas yra tik viena j funkcij. Jie nra specializuoti vieojo administravimo subjektai, bet alia kit savo funkcij vykdo vieojo administravimo funkcijas.

25

11 paskaita: 2009 11 12 Centriniai vieosios administracijos subjektai Centriniai vieosios administracijos subjektai tokie, kuri veiklos teritorija yra visa valstybs teritorija. Tai reikia, kad jiems suteiktus vieojo administravimo galiojimus vykdo visos alies mastu pagal tam tikras platesnes ar siauresnes vieojo valdymo sritis. LR prezidentas vieojo valdymo funkcij vykdymo atvilgiu: Paymtina, kad LRP yra gantinai specifinis vieojo administravimo subjektas. Pagal konstitucij, LRP yra valstybs vadovas tai reikia, kad jis atstovauja Lietuvos valstyb santykiuose su kitomis usienio valstybmis. K taip pat pasakyta, kad jis vykdo kitus Konstitucijos ir statym jam suteiktus galiojimus. ia jau galima velgti LRP kaip vieojo administravimo subjekt. Prezidentui labiausiai artima valdymo funkcija. LRP neturi galios leisti statymus, jis nepriskirtinas statym leidiamajai valdiai, LRP nevykdo teisingumo prastine prasme nenagrinja gin ir nevykdo prastins baudimo funkcijos. LRP galiojimai daugiausia pasireikia skiriant ir atleidiant valstybs pareignus kokius pareignus tvirtinta Konstitucijoje. Prezidentas pareigotas tam tikrais statym nustatytais atvejais pareikti savo nuomon, duoti sutikim, pritarti, nepritarti kai kuri valstybs pareign skyrimui tam tikr valstybs institucij vadov postus. ios LRP galios yra tvirtintos Konstitucijoje arba kituose specialiuose statymuose. Prezidento institucijos kaip vieojo administravimo subjekto specifika yra dar ir ta, kad specialaus statymo, kuris iplst Konstitucijoje tvirtintus prezidento galiojimus, nra. Prezidento galiojimai neaptarti, neatsispindi prezidento statyme. Taiau statyme yra vienas aspektas, kuris parodo esant LRP VA subjekt prezidentas valdo LRP kanceliarij kanceliarijos atvilgiu turi tam tikrus galiojimus LRP vykdo tarsi vidaus administravim, kad administracija tinkamai vykdyt savo funkcijas. Ar LRP priskirtinas vykdomajai valdiai, ar jis vykdo statymus? K prezidento skirsnis. Vyriausyb yra aukiausia vykdomosios valdios institucija. Taiau reikia LRP vardinti kaip vien i vykdomosios valdios dali, nes niekur kitur jis netinka ;D. Vyriausyb ir MP kaip centriniai vieojo administravimo subjektai: Vyriausyb in corpore yra hierarchikai aukiausia valstybs vykdomosios valdios institucija. K 94 str. 2d. Vyriausyb vykdo Seimo nutarimus ir statymus. Vyriausybs orbitoje yra eil pavaldi vyriausybei in corpore pavaldi kit centrinio administravimo institucij. Tarp j susiklosto subordinaciniai pavaldumo ryiai. Skirtingai nei LRP atvilgiu, Vyriausybs vieojo administravimo galiojimai yra iplsti specialiame teiss akte, kuris vadinamas LR Vyriausybs statymu. is statymas ne tik pakartoja K nuostatas apie vyriausybs galiojimus, bet ir plaiau nurodo vyriausybs in corpore vieojo valdymo galias. K tarsi nepateikia baigtinio srao, nes yra nuostata, kad vyriausyb vykdo ir kitus jai statym ir kit teiss akt pavestus galiojimus. Perskaityti LR Vyriausybs statym!!! Vyriausybs darbo tvark reglamentuoja specialus teiss aktas - Vyriausybs darbo reglamentas. Kaip planuojami vyriausybs posdiai, kaip vykdomi nutarimai ir pan. Nebtina skaityti egzaminui. Ministras Pirmininkas kaip vieojo administravimo subjektas: Pagal K jis yra vyriausybs vadovas ir jis atsako u bendr vyriausybs veikl. MP organizuoja vyriausybs posdius ta prasme, kad tvirtina posdio darbotvark, klausimus, posdiuose pirmininkauja. Jei kuris nors ministras negali dalyvauti posdyje, jis tai turi derinti su MP, praneti. MP gali taikyti drausmin tarnybin atsakomyb vyriausybs orbitoje: esant i institucij staig vadovams, vyriausybs staig vadovams. Ministrams negali skirti nuobaud. MP gali vienasmenikai duoti pavedimus. MP vieojo administravimo galiojimai yra tvirtinti Vyriausybs statyme keliolika galiojim ir tai, nebaigtinis sraas. 26

MP neturi teiss vienasmenikai leisti norminio pobdio teiss akt jis nra pozityviosios administracins teiss krjas, skirtingai nei Vyriausyb in corpore. Koks prezidento ir vyriausybs ryys? Ryys yra neabejotinai. LRP skiria ir atleidia MP, ministrus, derinant su Seimu. Ministrai atsiskaito prezidentui u savo veikl. Tai yra individuals atvejai, o kakoki privalom nurodym vyriausybei LRP nra konstitucikai galiotas. Jie bendradarbiauja kompromiso bdu, o jei kompromiso nra, tai nusveria Vyriausybs sprendimas, nors prezidentas ir yra pirmas asmuo valstybje. LR Ministerijos: Ministerijos yra centriniai vieojo administravimo subjektai, gyvendinantys vyriausybs program tam tikrose gana plaiose vieojo valdymo srityse. Teiss literatroje galima rasti, kad ministerijos yra akinio vieojo valdymo subjektai. Ministerijos kuriamos pakankamai plaioms akoms valdyti. Ministerij teisin status, paskirt, galiojimus reglamentuoja keli teiss aktai, bendriausia prasme ministerij paskirtis atsispindi Vyriausybs statyme. Konkretesniuoju poiriu kiekvienos ministerijos funkcijos ir pareigos, taip pat ministro ir kit ministerijos vadovybs bei pareign statusas reglamentuojamas konkreios ministerijos nuostatuose, kuriuos tvirtina, pildo, ar keiia Vyriausyb savo nutarimu. Tie nuostatai yra gana unifikuoti pagal struktr jie yra labai panas. Dar vienas ministerijoms reikmingas teiss aktas yra Ministerij darbo reglamentas. Vyriausyb yra patvirtinusi Pavyzdin ministerij darbo reglament, pagal kur kiekvienas ministras savo sakymu yra patvirtins tos ministerijos darbo reglament. Kiek ministras gali nukrypti nuo pavyzdinio reglamento? iaip, pavyzdinis reikia rekomendacinis, bet didija dalimi vis ministerij teiss aktai yra unifikuoti, o lyginant su pavyzdiniu, nukrypim nuo jo randama tikrai nedaug. Nukrypimai turi bti neesminiai ta prasme, kad tie pavyzdinio reglamento punktai, normos, kurios susij su konstitucinmis mogaus teismis ir laisvmis, konkrei ministerij darbo reglamentuose turi bti atspindti. Pvz.: konstitucin teis inoti, suteikti iniasklaidai informacij. Ministerij sraas yra nurodyta vyriausybs statyme. Vyriausybs ir ministerij santykis: Vyriausyb koordinuoja ministerij veikl, joms duodami pavedimai: ministerij strateginiai planai derinami su vyriausybs programa, ministerijos veiklos rezultatai nagrinjami vyriausybs posdiuose. Susidaro koordinaciniai valdymo ryiai. Yra ir subordinaciniai ryiai MP vienasmenikai gali duoti pavedimus tam tikroms ministerijoms. Vyriausybs staigos (staigos prie Vyriausybs): Tokie centriniai vieojo administravimo subjektai, kurie administruoja sritis, nepriskirtas ministerij kompetencijai. Vyriausybs staigos kaip institutas yra numatytas Vyriausybs statyme pasakyta labai lakonikai. Vyriausybs staigas steigia ir organizuoja Vyriausyb priimdama atitinkam nutarim. Skirtingai nei ministerij atvilgiu, vyriausybs staig srao Vyriausybs statyme nra. Pagal savo pavadinimus, Vyriausybs staigos yra vairios departamentai, tarnybos, fondai... Vyriausybs staig funkcijos pasiymi didele vairove. Vyriausybs staigos valdo siauresnes nei ministerijos ir labiau specifines sritis. Vyriausybs staig yra apie 20. Pvz.: statistikos departamentas, kno kultros ir sporto departamentas, valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyba... Tai, kad institucija yra prie vyriausybs, ne visuomet reikia, kad jinai yra vieojo administravimo subjektas. Europos teiss departamentas prie LR Vyriausybs. Jis buvo vyriausybs staiga, bet nevykd joki vieojo administravimo funkcij. Jo paskirtis buvo teikti ivadas, ar ir kiek nacionaliniai teiss aktai atitinta ES teiss aktus. Ivad teikimas nra vieasis administravimas. VyrAGK narius skiria ir atleidia vyriausyb in corpore teisingumo ministro teikimu. Jos funkcija yra ne vykdyti viej administravim, o nagrinti ginus dl praneim ir skund dl vieojo administravimo subjekt vilkinimo ir pan. VyrAGK nra nei vyriausybs staiga, nei VA subjektas. Vyriausybs staig struktr apibria vyriausybs patvirtinti staigos nuostatai. Kai kuri staig nuostatai labai panas ministerij nuostatus. 27

Vyriausybs ir vyriausybs staig santykis: Vyriausybs staigos yra pavaldios vyriausybei, veikia pagal vyriausybs nustatytus prioritetus, MP gali netgi taikyti tarnybin atsakomyb i staig vadovams. Koordinacins funkcijos vyriausybs staig veiklos program derinimas su vyriausybs veiklos programomis ir pan. staigos prie ministerij kaip centriniai vieojo administravimo subjektai: Vyriausybs statyme pasakyta, kad vyriausyb arba vyriausybei pavedus ministrai, gali steigti ir organizuoti, panaikinti staigas prie ministerij. Prie kiekvienos ministerijos yra po kelias staigas, kurioms pavedama gyvendinti vieojo administravimo galiojimus, funkcijas tam tikrose specifinse ministerijos reguliavimo sriiai priskirtose valdymo sferose. staig prie ministerij pavadinimai yra gantinai vairs, pvz.: departamentai (policijos departamentas prie VRM, muitins departamentas prie Finans ministerijos, kaljim departamentas prie Teisingumo Ministerijos), inspekcijos (valstybin mokesi inspekcija prie finans ministerijos, valstybin darbo inspekcija prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos). staigos yra ministerij takos sferoje. staig veikl daniausiai reglamentuoja t staig nuostatai, kuriuos tvirtina arba vyriausyb, arba atitinkamos ministerijos vadovas ministras. Ministro atsakomyb, kaip veiks ministerijos sferoje veikianti staiga. Ministras atsako ne tik u ministerijos veikl, bet ir u staig veikl, j veiklos rezultatus. staigos nra lygiaverts pagal savo valdymo sritis. Kai kurios sritys yra gana plaios ir socialiai reikmingos, pvz.: policijos departamentas prie VMR. Jau pairjus organizacin sandar, padalinius, tarnybas, tai tas departamentas atsakingas u labai plaias funkcijas. Apie policijos departament raoma policijos statyme. Kaljim departamento sritis yra ymiai siauresn bausms atlikimo viet prieira, kaljim prieira. Seimui atskaitingi centriniai vieojo administravimo subjektai: Tokie subjektai, kurie gyvendina viej administravim valstybei iskirtinai svarbiose socialini santyki srityse, pvz.: Lietuvos Bankas vykdo kontrols funkcijas kontroliuoja komercinius bankus ir kitas kredito staigas, iduoda leidimus, licencijas iai veiklai, leidia teiss aktus, reglamentuojanius komercini bank veikl (tai daro LB valdyba). Valstybs kontrol yra seimo takos sferoje esantis vieojo administravimo subjektas. Valstybs kontrol priiri, kaip naudojamos valstybs los, turtas, ir kaip vykdomas valstybs biudetas. Valstybin lietuvi kalbos komisija leidia norminius aktus dl lietuvi kalbos taisykli, norminimo, teikia silymus dl statym tobulinimo saugant lietuvi kalb kaip valstybin kalb. Seimo kontrolieriai nepriskirtini prie VA subjekt, nes j funkcija nagrinti ginus nra vieojo administravimo funkcija. Jie sprendia ginus dl vieojo administravimo pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo, gina viej interes. Valstybs staigos ir valstybs mons kaip centriniai vieojo administravimo subjektai: Kaip pvz.: Ryi reguliavimo tarnyba vieojo administravimo subjektas tuo poiriu, kad i tarnyba nustato tam tikras elektronini paslaug teikimo taisykles, priiri kaip paslaug teikjai paiso i taisykli, gali taikyti sankcijas elektronini ryi paslaug teikjams u t paslaug neteikim. Valstybs turto fondas atliekai kai kurias VA funkcijas privatizuojant atskirus valstybei priklausanius objektus, kontroliuoja privatizavimo procedr, nustato privatizavimo slygas ir pan. Kiti centriniai vieojo administravimo subjektai: Specifines valdymo funkcijas gyvendinantys visos valstybs mastu subjektai, kuri vadovai skiriami LRP, Seimo ar MP sutarimu, pvz.: valstybs saugumo departamentas, specialij tyrim tarnyba, vairios nevyriausybins organizacijos, asociacijos, kuriems teiss aktais yra suteikti vieojo administravimo galiojimai. ABT: Administracini teism kompetencijai priskirta tikri nevyriausybini organizacij ar asociacij bendro pobdio teiss akt teistum. Tie teiss aktai palieia nema gyventoj dal, ir jei kyla klausimas, ar paeidiami vieieji interesai, galima kreiptis administracinius teismus. 28

12 paskaita: 2009 11 19, Ievos: 12 PASKAITA 2009-11-19 Teritorin vieoji administracija. Tai tokie vieojo administravimo subjektai, kuri funkcijos arba vieojo valdymo funkcijos gyvendinamos tam tikroje valstybs teritorijos dalyje. Skiriama: 1. Apskrii vieoji administracija. Apskritys yra auktesnieji administraciniai teritoriniai LR vienetai. Jos buvo kurtos 1993 m. primus atitinkam statym (neesm). Apskrities vieoji administracija- tai apskrities virininkas, jo pavaduotojas ar pavaduotojai ir apskrities virininko administracija. Kokie aktai reglamentuoja apskrii administracij teisin status (apibria j galiojimas ir pareigojimus)? Bendriausias statymas- LR apskrities valdymo statymas. Be io teiss akto kiekvienoje apskrityje yra patvirtinti apskrities virininko administracijos nuostatai. Nuostatus tvirtina apskrities virininkas savo sakymu, vadovaudamasis Vyriausybs patvirtintais tipiniai apskrities virininko administracijos nuostatais. Vyriausyb siekdama unifikuoti, suvienodinti vis deimties apskrii virinink administracijos teisin status, nustatyti pagrindines j funkcijas, yra primusi tipinius nuostatus, pagal kuriuos kiekvienos apskrities virininkas tvirtina savo nuostatus. Paties virininko galiojimus nustato Apskrities valdymo statymas. Apskrities virininko administracija. Jos tipin struktra yra patvirtinusi Vyriausyb ir pagal i tipin struktra apskrities virininko administracij sudaro departamentai, skyriai, tarnybos. Padeda virininkui sprsti, jo kompetencijai priskirtinus klausimus: iduoda leidimu, planavimo dokumentus rengia ir t.t. Dar apskrityse yra regiono pltros taryba. Apskritys tai yra tam tikri regionai, j infrastruktra, kelius reikia planuoti, gauti asignavimus, ir rajono pltros tarnyba sprendia iuos udavinius gyvendinami LR rajon pltros statym. t taryba eina apskrities virininkas, jis vadovauja tai tarybai, eina savivaldybi, kurios yra apskrityje, vadovai- merai, apskrities virininko administracijos pareignai ir pan. Apskrityse numatoma teritorin reforma, siloma apskritis kaip teritorinius vienetus panaikinti, padalijant Lietuvos teritorij padalijant keturis regionus. Kiti sako, kad apskritys liks, bet neliks nei virinink, nei j administracij. Kaip ta reforma bus gyvendinama matysim, o egzaminui gali bti klausimas apie teritorin viej administracij, ir apskritys reikt minti. 2. Teritoriniai vieojo administravimo subjektai, pavalds centriniams vieojo administravimo subjektams. Centriniai vieojo valdymo subjektai nepajgt gyvendinti savo funkcij visoje valstybs teritorijoje, neturdami sau pavaldi teritorini vieojo administravimo subjekt. Todl apskrityse, taip pat rajonuose ar miestuose yra sudaromi (sudaryti) tam tikri teritoriniai administravimo subjektai, kurie pavalds ne apskrities virininkui ar savivaldybs tarybai, bet atitinkamam centriniam vieojo administravimo subjektui. Pvz.: yra centrinis vieojo administravimo subjektas- valstybin mokesi inspekcija prie finans ministerijos. Tai teritoriniai- apskrii valstybins mokesi inspekcijos (teritoriniai mokesi administratoriai). Yra policijos departamentas prie vidaus reikal ministerijos kaip centrinis administravimo subjektas. Teritoriniai padaliniai- miest ir rajon policijos komisariatai. J veiklos teritorija- atitinkama miest ar rajon teritorija. 3. Savivaldybi vieoji administracija. Savivaldybs yra emesnieji administraciniai teritoriniai vienetai (pirminiai ta prasme, kad jau kitoki savarankik administracini vienet nra) ir iuose vienetuose valdymo funkcijas gyvendina ie vieojo administravimo subjektai: savivaldybs taryba, savivaldybs meras, savivaldybs administracija. Savivaldybs taryba yra aukiausiasis atstovaujamasis savivaldybs vieojo administravimo subjektas. Savivaldybs taryba susideda i nari, kuriuos taryb renka savivaldybs gyventojai. Pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis savivaldybs tarybos galiojimus yra LR vietos savivaldos statymas. Pairti iame statyme savivaldybs tarybos galiojimus. Administracin viena i funkcij- savivaldybi tarybos 29

savo sprendimais tvirtina tam tikras taisykles tiek savivaldybs gyventojams, tiek ir savivaldybi monms, staigoms. Yra ir daug kit funkcij. Kiekviena savivaldybs taryba yra patvirtinusi savivaldybs tarybos darbo reglament. Kaip vyksta posdiai, kaip rengiami statym projektai ir t.t. (Nereiks imokti vis 40 savivaldybi taryb funkcij). Savivaldybs meras savivaldybs vadovas (ne taryba). Jo funkcijos apibrtos irgi LR vietos savivaldos statyme. Savivaldybs meras turi savo sekretoriat, savo pagalbininkus. Yra sekretoriato nuostatai, kuriuos tvirtina pats meras, apibria sekretoriato vykdomas funkcijas. Savivaldybs administracija. Pagal vietos savivaldos statym yra vykdomoji savivaldybs institucija, kurios svarbiausia (pagrindin) paskirtis yra gyvendinti savivaldybs tarybos sprendimus. Savivaldybs administracijai vadovauja administracijos direktorius. Savivaldybs administracija susideda i vidaus struktrini padalini ir teritorini struktrini administracijos padalini. Vidaus struktriniai padaliniai yra departamentai, skyriai, o teritoriniai administracijos padaliniai laikomos seninijos. Seninijai vadovauja seninas. Jis yra pavaldus savivaldybs administracijos direktoriui. Seninus skiria ir atleidia savivaldybs administracijos direktorius. Savivaldybs administracijos direktoriaus pagrindines funkcijas (galiojimus) nustato vietos savivaldos statymas. Vidaus struktrini padalini teisin status apibria t padalini nuostatai. O seninijos vadovo senino teisin padt reglamentuoja Vietos savivaldos statymas. Savivaldybs staigos ar mons, kurioms teiss aktai suteikia tam tikrus vieojo administravimo galiojimus. Jos nra specials vieojo administravimo subjektai. alia kit savo funkcij, jos turi kai kuri vieojo administravimo galiojim. (Pvz.: kontrolieriai ,,Susisiekimo paslaugos ne tik teikia transporto paslaugas, bet ir tikrina kaip laikomasi vaiavimo miesto transporto taisykli).

VALDYMO AKTAI, J TEISTUMO IUR PAGRSTUMO SLYGOS Valdymo akt apibrimas, samprata. Vieojo valdymo aktai- tai vieojo administravimo subjekt raytiniai norminiai ir individualaus pobdio sprendimai, taip pat neturintys dokumento formos valdymo veiksmai (realiniai aktai), taip pat specifins formos valdymo aktai, siekiant: 1. gyvendinti administracins srities statymus (bendriausioji vieojo valdymo akt funkcija); 2. Nustatyti asmenims administracinius pareigojimus, draudimus ar apribojimus bei reaguoti jei j nepaisoma. 3. Sudaryti asmenims galimybes gyvendinti (realizuoti) j konstitucines ir kitas teises bei laisves. Bna ir neraytiniai (pvz.: juosta STOP aplink sudegus pastat). Policininkas su lazdele, reguliuojantis eism, irgi yra valdymas nors ir neraytas. Neveikimas ar vilkinimas priimti tam tikr akt- tai negatyvusis valdymas, kai neveikia, neatlieka funkcij vieojo valdymo subjektas, kai jo praoma, ar jis turi tas funkcijas atlikti. statymas apibrtas kaip Seimo priimtas Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka, aukiausios teisins galios teiss aktas, ireikiantis statym leidjo vali. Tam, kad statymai bt gyvendinti daugeliu atveju reikalingi postatyminiai teiss aktai- tai ir yra vieojo valdymo aktai. KT yra pasaks, kad statymus gyvendinantys aktai paprastai yra valdymo aktai. Yra vairios j ginijimo galimybs, yra toki, kurie yra neginytini. Valdymo aktai (plaija prasme) yra statym (statym norm) taikymo aktai, tuo poiriu, kad jie konkretina statym normas, kurios yra pakankamai bendro pobdio elgesio taisykls.

30

Valdymo akt klasifikacija (tipologija, grupavimas, rys). Pagal form valdymo aktai skirstomi: a) Raytiniai valdymo aktai; b) Neturintys raytinio dokumento formos vieojo valdymo veiksmai (realiniai aktai). Pvz.: transporto priemons nutempimas. Vaiuokls blokavimas. Pagal valdymo akto adresat konkretumo lyg: a) Norminiai valdymo aktai (norminiai administraciniai aktai). Akto adresat ratas i anksto neinomas, nekonkretinama, kam jis skirtas; b) Individuals administraciniai sprendimai. J adresatai yra arba visikai aiks, arba daugiau ar maiau aiks, apibrti. Pagal valdymo akto inicijavimo pobd: a) Vienaalikai priimami valdymo aktai. b) Valdymo aktai, kuriuos inicijuoja asmenys, gyvendindami savo konstitucines ir kitas teises ir laisves. Fizinis ar juridinis asmuo. Dvi schemos: Valdia mogus ---> valdia. (pavaldumas) mogus Pagal valdymo akto keliamas teisines pasekmes (teisinius padarinius): a) Tiesiogiai takojantys asmen teises ir laisves. Pvz.: Transporto priemons nutempimas, administracinis sulaikymas, atmimas licencijos verstis tam tikra veikla. Aktas ar veiksmas, kuris tiesiogiai takoja moni teises ir laisves. Jie gali bti skundiami atitinkamoms valstybs institucijoms. b) Valdymo aktai, kurie tiesiogiai netakoja mogaus teisi ir laisvi ir yra tarpiniai dokumentai administraciniam sprendimui priimti, kuris jau takos mogaus teises ir laisves. i valdymo akt pvz.: asmuo kreipiasi kok nors vieojo administravimo subjekt praydamas atlikti X administracin veiksm. Taiau is subjektas neturi kompetencijos tok praoma valdymo veiksm atlikti. Tokiu atveju interesantas yra ratu informuojamas apie toki padt, nurodant k tas asmuo turt kreiptis nordamas gauti atitinkam administracin sprendim. itas ratas (atsakymas) bt informacinis ratas. Toks informacinis ratas, kaip valdymo subjekto priimtas dokumentas, yra neginijamas (nes k ia ginyti?). Kitas pvz.: sakykim asmuo kreipsi dl statybos leidimo idavimo savivaldyb. Tai prie priimant tok sprendim paprastai bna praoma ivados i kito padalinio apie galimyb tok leidim iduoti. ita ivada nra tiesiogiai takojanti asmens teises ar laisves, kadangi galutin sprendim iduoti ar neiduoti leidim priima kitas subjektas (kitas institucijos padalinys). Pagal akto privalomum vieojo: a) Privalomus vykdyti vieojo valdymo aktus. b) Rekomendacijos kaip valdymo aktai. Rekomendacija nuo privalom valdymo akt skiriasi tuo, kad j privalu svarstyti ir priimti dl tos rekomendacijos vykdymo vienok ar kitok sprendim. Jeigu rekomendacijos adresatas nevykdo rekomendacijoje esani silym, tai teisiniai padariniai tokiam adresatui nekyla. !!! Paskaityti apie vieojo valdymo aktus paskaityti Riomerio vadovlyje. 13 paskaita: 2009 12 17 Norminiai ir individuals valdymo aktai. J atskyrimo praktin (taikomoji reikm). 31

Norminiai ir individuals valdymo aktai centrin valdymo kompetencija, nes su jais susiduria visi subjektai. Nemanomas vieasis administravimas be raytini dokument, realini valdymo veiksm. Kiekvienas vieojo administravimo subjektas susiduria su norminiais ir individualiais valdymo aktais, o po to ir administraciniai teismai. savo veikloje jie tiria tiek norminio, tiek individualaus sprendimo teistum, pagrstum, nagrindami administracini gin bylas. Jeigu ginijamas norminis teiss aktas, tai sprendiant teisme gin remiamasi vienais ABT straipsniais. (byloje nedalyvauja alys teismas pats atsisda ir sprendia, msto). Jeigu ginijamas individualus administracinis aktas teismo procesas vyksta pagal kitas taisykles (yra konkreios lys, kurios nori apginti savo teises ir interesus). Teisins pasekms, jei ginijamas aktas pripastamas neteistu: Kai sprendiamas dl norminio administracinio akto ir jis pripastamas prietaraujaniu teiss aktu, tai tas aktas ar jo dalis yra panaikinamas. Nuo to momento, kai sprendimas sigalioja, norminis aktas negali bti taikomas. Jeigu pripastamas neteistu individualus administracinis aktas tai stengiamasi atstatyti buvusi padt iki to akto primimu stengiamasi atstatyti status quo. Pvz.: buvo panaikintas staigos vadovo sakymas paskirti tarnybin nuobaud valstybs tarnautojui atleisti i valstybs tarnybos. Panaikinus tok sakym kaip neteist, tai valstybs tarnautojas grt valstybs tarnyb, kurioje jis dirbo anksiau. Statutiniam valstybs tarnautojui vietoj kit nuobaud gali bti skiriamas laipsnio panaikinimas vliau laipsnis grinamas. LVAT praktika dl akto pripainimo norminiu yra prietaringa kai kuriais atvejais. Teismas keiia kardinaliai savo pozicij tuo klausimu. Pvz.: buvo sprendiama dl detalij plan pobdio. Teismas buvo pasaks, kad tai norminis aktas, o kitoj byloj rado argument paneigti savo ankstesn argumentacij sak, kad tai yra individualus aktas. Valdymo akt teistumas: Yra kelios valdymo akt teistumo slygos: 1. Valdymo aktas bus teistas, jeigu j prim vieojo administravimo subjektas, turintis tam kompetencij. Vieojo administravimo subjektas priimdamas valdymo aktus neturi viryti statym ir kit teiss akt nustatytos jam kompetencijos. Jis negali priimti valdymo akt tais klausimais, kurie nepriskirti jo kompetencijai. Pvz.: aplinkos apsaugos ministras leidia sakymus sveikatos apsaugos klausimais. Vieojo administravimo subjekto kompetencija tvirtinama atitinkamuose teiss aktuose ir pagal tuos aktus, pirmiausia statymus, administravimo subjektas ir veikia leisdamas norminius ar individualius administracinius teiss aktus. Vieojo administravimo statyme yra pasakyta, kad norminius administracinius aktus turi teis leisti vieojo administravimo institucijos, turinios statym suteiktus galiojimus t daryti. O individualius administracinius aktus turi teis leisti vieojo administravimo subjektai, remdamiesi statym nustatytais galiojimais. Pvz.: turi bti paiame statyme pasakyta, kad vieojo administravimo subjektas turi teis leisti, priimti norminius administracinius teiss aktus. Paiame statyme konkreiai nurodyta. Vietos savivaldos statymas: savivaldybs tarybos galiojim srae be kit galiojim yra numatyta, kad savivaldybs taryba tvirtina taisykles gyventojams ar kitiems savivaldybms subjektams. is galiojimas reikia, kad savivaldybs taryba savo sprendimu gali ir turi patvirtinti tam tikras taisykles (veimo, tvarkos taiskyles). Dl individuali akt pakanka t statymo nuostat, kad vieojo administravimo subjektai galt individualius aktus priimti. Valstybs tarnybos statymas: normos apie tarnybins atsakomybs taikym vieojo administravimo subjektai, vadovai, padalini vadovai, pavaldi institucij atvilgiu turi teis priimti sakymus, kuriais skiriama tarnybin nuobauda. Tai reikia, kad vieojo administravimo 32

subjektas pasiremia iuo atveju, valstybs tarnybos statymo normomis apie tarnybin atsakomyb. Ne tik statyme gali bti nustatyta teis priimti norminius administracinius aktus. Pvz.: teiss aktas buvo neteistas, nes jokiame statyme ir vyriausybs nutarime nebuvo nustatyta, kad subjektas gali atlikti tuos valdymo veiksmus.

2. (Norminiai) Valdymo aktai, neturi prietarauti auktesns teisins galios teiss aktams. Joks vieojo norminis valdymo aktas neturi prietarauti Konstitucijai. Valdymo aktai, kaip postatyminiai aktai, neturi prietarauti statymams. emesns nei vyriausybs nutarimai galios valdymo aktai neturi prietarauti vyriausybs nutarimams. ABT yra pasakyta, kad administraciniai teismai tiria, ar norminiai administraciniai aktai atitinka statymus ir vyriausybs nutarimus. Valdymo akto, kaip postatyminio, neprietaravimo statymams slygos: Pagal KT doktrin: 1. norminis administracinis aktas turi sekti i statymo. 2. norminis administracinis aktas neturi konkuruoti su statymu. statymai yra pakankamai abstraktaus pobdio, todl reikia priimti postatyminius teiss aktus, kad konkretizuot statymus. Jei statymas yra administracins srities, tai postatyminiai teiss aktai vadinami norminiais administraciniais teiss aktais. 1 slygos aikinimas: Norminiai administraciniai aktai neturi sukurti, arba talpinti savyje esmingai nauj teiss norm. Norminiame administraciniame akte turi bti tik tos normos, kuri adresatas yra konkreti statymo norma. Jei atsiranda nors viena norma postatyminiame teiss akte, neturinti atitikties statyme, tai sukuriama esmingai nauja norma ir paeidiamas statym virenybs principas. Postatyminiame akte yra sureguliuoti santykiai, kurie turi bti sureguliuoti statymu. Tokiu atveju ta norma yra naikintina. ia dalimi norminis administracinis aktas yra neteistas prietarauja statymui. 2 slygos aikinimas: N.a.a. nekonkurencija su statymu reikia, kad norminiu postatyminiu aktu kaip postatyminiu teiss aktu neleidiama reguliuoti arba reglamentuoti tokius valdymo santykius, kuriuos privalu reglamentuoti tik statym lygmens teiss aktais. KT yra sprends ne vien byl kur konstatavo, kad Vyriausyb siterp/lindo statym reguliavimo srit savo nutarimu/nutarimais. Kitaip sakant, valdymo socialinis santykis gali bti reglamentuotas tik statym, taiau vyriausyb nelaukdama statym prim postatymin akt ir sureguliavo. Vyriausyb savo nutarimu konkuravo su statymu, paeid nekonkuravimo taisykl. KT yra saks, kad pvz. tokie mokesi elementai kaip mokesi objektas, mokesi moktojai, mokesio dydis ir kiti elementai gali bti nustatomi ir reguliuojami tik mokestiniais statymais. Taiau yra buv atvej, kai tokius dalykus reglamentavo Vyriausybs nutarimas, kitaip sakant konkuravo su statymu. Tokie nutarimai buvo pripainti prietaraujantys statym virenybs principui ir buvo neteisti. Manoma, kad Vyriausyb tai padar i neimanymo, i reikalo, nes statymo nra. 3. Valdymo akt paskelbimas: Galioja tik paskelbti statymai. Skelbimas yra privalomas, nes nemanoma laikytis elgesio taisykli j neinant. Aktai turi bti ivieinti juos atitinkamai paskelbiant. Normini administracini akt paskelbim, kaip ir statym skelbim, reglamentuoja specialus statymas - statym ir kit teiss akt skelbimo statymas. Norminiai administraciniai aktai skelbiami valstybs iniose, o individuals teiss aktai gali bti skelbiami valstybs ini dalyje informacinis priedas. Kitaip sakant, gali bti skelbiami 33

ir individuals teiss aktai. Neskelbiami tie norminiai administraciniai teiss aktai, kurie turi valstybs ar tarnybos paslapt. Norminiai administraciniai aktai skelbiami ir internete ir vietos spaudoje. Jei aktas nepaskelbtas ir jei dl to nukenia koks nors subjektas, bus ginijama, kad aktas buvo nepaskelbtas ir apie j nebuvo galima inoti, ir dl to, kad nepaskalbtas aktas yra negaliojantis, jis neturi bti vykdomas. Galioja tik paskelbti statymai (ia statymai plaija prasme: visi postatyminiai, norminiai aktai). Nemanoma laikytis elgesio taisykli j neinant. N.a.a. turi bti ivieinti, juos atitinkamai paskelbiant. N.a.a. paskelbim reglamentuoja specialus statymas: statym ir kit statym skelbimo tvarkos ir pan. statymas (js inot ). N.a.a. skelbiami oficialiai Valstybs iniose. Gali bti skelbiami Valstybs ini dalyje Informacinis priedas ar kakaip ten panaiai. Gali bti skelbiami ir individuals aktai. Neskelbiami tie n.a.a., kurie reikia valstybs ar tarnybos paslapt. Sakykim yra statym, kurie sudaro valstybs ar tarnybos paslapt, juos konkretinantys n.a.a. taip pat nebus skelbiami. Bendra taisykl: jei aktas ne slaptas jis turi bti paskelbtas. Savivaldybi n.a.a. ar apskrii lygmens ir pan., n.a.a. skelbiami vietos spaudoje, internete ir pan. Jei aktas nepaskelbtas jis laikomas negaliojaniu, o jei negaliojantis jis neturi bti vykdomas. Apriorinis vieumas (valdymo akt projekt skelbimas). is principas svarbus tuo, kad jis leidia akto adresatams koreguoti, pasakyti savo nuomon dl bsimo teiss akto, teikti pasilymus, kritines pastabas ir pan., kurias turt atsivelgti akt rengiantys vieojo valdymo subjektas (jei kritika pagrsta). 1999 m. yra priimtas Vyriausybs nutarimas numatantis valdymo akt projekt skelbimo tvark. Skelbiami tik svarbiausi ir aktualiausi administracini akt projektai. Kas yra svarbiausi ir aktualiausi renkasi akt rengianio subjekto diskrecija. ita diskrecija manoma piktnaudiauti. Svarbiausiai ir aktualiausi turi bti visuomenei. Piktnaudiauti galima pvz.: buvs ministras pirmininkas paklaustas urnalist apie rengiam akt, kodl neskelbiamas vieai, atsak, kad ia tik projektas, kuris gali keistis, tai kam j skelbt Pagal toki logik tada nei vienas projektas neturt bti skelbiamas. Nes skelbiamas yra tam, kad visuomen j ir galt pakeisti. Projekt skelbimas yra labai geras tuo, kad valdia per daug nesijaust. Rengiantis priimti visuomenei svarb n.a.a. btina konsultuotis su gyventojus atstovaujaniomis organizacijomis, o statym nustatytais atvejais ir su paiais statymais. Pvz. detalieji planai miestuose. Savivaldyb rengiasi kak pastatyti mieste, tada yra skelbiamas skelbimas, kad tai itas projektas bus svarstomas tada ir tada, ten ir ten. Suinteresuoti gyventojai, kuriuos lieia is projektas, gali ateiti ir diskutuoti su savivaldybs administracijos pareignais rengianiais iuos projektus. Tai pavyzdys kaip realiai gyvenime veikia norma dl tarimosi su gyventojais ar atstovaujaniomis organizacijomis. !!!! VA - atkreipti dmes nustatytus individualaus akto reikalavimus. Individuals valdymo aktai turi bti paremti nustatytais aktais, taikomos poveikio priemons turi bti motyvuotos, akte turi bti nurodytos konkreios teiss ir pareigos, aktas turi bti pasiraytas staigos vadovo ar kito galioto atstovo. Dabartins redakcijos VA papildomai ra pareig motyvuoti taikomo poreikio priemones. Realini valdymo veiksm teistumas. Realinis valdymas daniausiai neturintis raytinio dokumento formos valdymas, i esms reikiantis tam tikrus administracinius veiksmus, tai fizins prievartos taikymas prie asmenis, kurie daro/padar teiss paeidim, administracinis sulaikymas, transporto priemons nutempimas ir pan. Numatyti policijos veiklos statyme ir ATPK. ia labai svarbus proporcingumo principas. Poveikio priemons gali bti naudojamos tik tiek kiek tai btina tarnybinei pareigai utikrinti arba vykdyti. statymas nustato baigtin sra pagrind, kaip prie asmenis galima naudoti fizin prievart/jg ir 34

aunamj ginkl. is sraas nepleiamas ir norma yra imperatyvi. Taip pat yra numatyti atvejai kai fizin prievarta neleistina imperatyvi norma. inoma, sprendiant dl realini veiksm teistumo reikia atsivelgti tai.

Valdymo teistumas ir pagrstumas. Nra tapaios kategorijos. Gali bti taip, kad valdymo aktas bus teistas, taiau jis nebus pagrstas ir nebus teisingas. Situacija: alkoholio kontrols statymas draudia pateikti neapmokamai alkoholin grim taip viliojant lankytojus. Bet vienos kavins savininkas nepais ios normos ir prie firminio patiekalo dar duodavo neatlygintinai vyn. Valstybins alkoholio ir tabako kontrols tarnybas nusiunt ala inspektorius, kurie apsimet lankytojais usisak firmin patiekal ir gavo dvi vyno taures. Tai statymo paeidimas, u kur savininkui buvo skirta 10 000 Lt bauda. statymas numato, kad u tokio pobdio paeidim bauda yra nuo 1000 iki 10 000 Lt. Teista, bet ar pagrsta ir teisinga u pirm paeidim taikyti maksimali nuobaudos rib? Todl gerb. A.Andriukeviius ir sako, kad teistumas ir teisingumas nra tapaios kategorijos. Bna lengvinani aplinkybi, pvz.: paeidjas gailisi, sunki materialin padtis (aplinkybs ivardytos ATPK). Jei yra atsakomyb lengvinani aplinkybi, tai bauda skiriama nuo minimumo iki vidurio. Jei sunkinani nuo vidurkio iki maksimumo. Sveikas protas ir teisingumo, protingumo principai nesuveik ios situacijos atvilgiu ir buvo paskirta maksimali bauda. A.Andriukeviius taria, kad i tarnyba norjo save sureikminti, galbt gauti koki nors premij, parodyti, kaip stengiasi valstybi labui. Dabar yra manoma, jog Alkoholio ir tabako kontrols tarnybos funkcijos turt bti idalintos ministerijoms, nes yra pridariusi labai daug klaid skiriant nuobaudas ir pan. Konkrei kategorij vieojo administravimo subjekt valdymo aktai ir j ginijimas Prezidentas. Aktai yra dekretai ir potvarkiai. Didija dalim prezidentas leidia dekretus (dekret pavidal atlieka valdymo funkcij), taiau prezidento kanceliarijos valdymo klausimais vidiniais, prezidentas turi teis leisti potvarkius. Paprastai studentai prisimena tik dekretus , taiau yra ir potvarkiai. Tai numatyta LR Prezidento statyme (kakur gale). Prezidento aktai daniausiai ginijami Konstituciniame teisme. Kai kuriais atvejais sprendia Vilniaus apygardos bendros kompetencijos teismas, pvz.: ginus dl teisj atleidimo. Kodl ne administracinis? Nes ABT pasakyta, kad administraciniai teismai netiria prezidento akt teistumo. Vyriausyb. In corpore, ne nariai, o Vyriausyb kaip tokia. Leidia nutarimus, tiek norminius, tiek individualaus pobdio, taip pat duoda pavedimus ministerijos, staigoms ir pan. Visus savo sprendimus Vyriausyb turi forminti nutarimais. Tai pasakyta LR Konstitucijoje. Vyriausybs nutarimai ginijami Konstituciniame teisme. Administraciniai teismai tuo neusiima. Ministras Pirmininkas kaip Vyriausybs vadovas. Jis leidia potvarkius (individualaus pobdio aktai, normini nra), duoda pavedimus su rezoliucijomis ar be j. Vadinasi, Ministro pirmininko aktai yra pavedimai ir potvarkiai (tokie titulai). Pavedimai neginijami, nes tai jau subordinacijos principu leidiami aktai (pavaldumo principas), o potvarkiai ginijami bendrosios kompetencijos teisme, nes pagal ABT administraciniai teismai nesprendia dl ministro pirmininko akt teistumo. Dl jo akt teistumo nesprendia ir Konstitucinis teismas. Ministrai ir vyriausybs staig vadovai. J valdymo aktai yra sakymai ir sakymais tvirtinami kiti teiss aktai (taisykls, instrukcijos, tvarkos ir pan.). Ministro sakymai gali bti individualaus pobdio ir norminiai. Jeigu yra tik sakymas, pvz.: priimti valstybs tarnyb, taikyti nuobaud, tai bus individualus. Bet jei tvirtinamas kitas 35

aktas, iuo atveju yra norminis sakymas, kitaip sakant norminis administracinis aktas. i subjekt valdymo aktai ginijami taip: norminiai aktai (ministr ir staig vadov sakymai) skundiami Lietuvos Vyriausiam Administraciniam Teismui, nes ABT pasakyta, kad centrini subjekt n.a. gali bti apskundiami tik LVATui (ginus nagrinja tik LVATas); individuals j aktai ginijami arba Vilniaus apygardos administraciniame teisme arba Vyriausioje administracini gin komisijoje, jei statymas tai leidia daryti. Kitaip sakant, jei pagal savo pobd ministro sakymo ginijimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Reikia irti kaip reglamentuoja statymas, kur ir kada reikia kreiptis (tarnybiniai ginai priskirti sprsti administraciniams teismams). Kiti centriniai subjektai. Lietuvos banko valdyba priima nutarimus, kurie danai bna norminiai, bankininkysts klausimais. Ginijami administraciniam teisme, jei norminiai LVATe.

Teritorini subjekt leidiam akt titulai ir ginijimas. (Apskrii ir savivaldybi) Apskrii virininkai kaip apskrii vadovai. Leidia sakymus, taip pat priima sprendimus, pvz.: atkurti nuosavybs teises em, tai bus forminta sprendimu. Apskrii virinink leidiami norminiai aktai (kuri nra labai daug, nes jis nra statym leidjas) ginijami atitinkamame apygardos administraciniame teisme. O individuals apskrii virininko aktai/sakymai gali bti ginijami apskrities administracini gin komisijoje, jeigu statymas nenustato kitaip, nes kiekvienoje apskrityje yra po vien gin komisij, kurios realiai veikia madaug nuo 2005 m. Dl ems grinimo ginus dar sprendia Nacionalin ems tarnyba prie LR ems kio ministerijos. Savivaldybse yra visa eil vieojo administravimo subjekt: Savivaldybs taryba. Priima sprendimus ir sprendimais tvirtinamus kitus teiss aktus, daniausiai taisykles (varos ir tvarkos, turgaviei prekybos ir t.t.). Taryb sprendimai skundiami apygardos administraciniam teismui atitinkamam, o individuals gali bti skundiami atitinkamai administracini gin komisijai, jeigu statymas nenustato kitaip. Savivaldybs meras. Leidia potvarkius, kurie daniausiai yra individualaus pobdio, kartais gali bti ir norminis potvarkis, pvz.: potvarkis, kuriuo tvirtinami mero sekretoriato nuostatai. Ginijami ten pat kur ir tarybos sprendimai. Savivaldybs administracijos direktorius kaip VA subjektas. Leidia sakymus ir sakymais tvirtinamus kitus teiss aktus, pvz.: taisykls gyventojams, monms ir pan. Tai suteikiama Vietos savivaldos statymu. Gali bti individuals ir norminiai, jei tvirtinami nuostatai. Seninas. Leidia sakymus, individualaus pobdio (teiss nekuria). Ypatumas: seninai dar turi teis priimti nutarimus administracini teiss paeidim bylose, kitaip sakant, taiko atsakomyb ATPK nustatytais atvejais, pvz.: dl kinink pasli nuvainjimo, nuganymo ir pan. Seninas kaip VA subjektas dar gali bti ir baudjas, priimantis nutarim taikyti atsakomyb, skirti administracin nuobaud. Senino nutarimas dl administracins nuobaudos skyrimo skundiamas atitinkamam apygardos administraciniam teismui, bent jau kol kas. Realini valdymo veiksm apskundimas. ATPK nurodytos kardomosios priemons, pvz: administracinis sulaikymas, asmens apira ar daikt patikrinimas, transporto priemons nutempimas ir kita, t.y. ie veiksmai gali bti skundiami auktesniajam organui (pareignui) arba apylinks (bendrosios kompetencijos) teismui (teisjui). Administracins teiss princip ir norm aikinimas ir taikymas 36

Administracins teiss norm aikinimo btinyb ir metodai. Administracinje teisje, kaip nei vienoj kitoj, yra priimama gana daug neaiki pozityviosios teiss norm. Neaiki tuo poiriu, kad skirtingi teiss subjektai, gali nevienareikmikai suprasti, k norjo pasakyti statym leidjas ar kitas AT krjas. Kitaip sakant, nevienareikmikai interpretuoti normos prasm, tai negerai, nes gaunami skirtingi rezultatai. Todl btina specialiai aikinti tikrj teiss normos prasm ir tikrj turin. Aikinant normos prasm ir turin taikomi labai vairs metodai - lingvistinis arba gramatinis, sisteminis, sisteminis loginis, loginis, teleologinis, statym leidjo ketinim metodas, istorinis ir kiti. Pastebtina, kad lingvistinis arba gramatinis/paodinis aikinimas danai nebna pakankamas norint suinoti tikrj normos prasm. Kartais jo pakanka, bet danai jis nepakankamas kaip vienas atskiras, todl gramatinis metodas danai yra derinamas su sisteminiu ar sisteminiu loginiu teiss aikinimu. Dar yra taikomas autentikas, siaurinamasis ir pleiamasis normos aikinimo bdai. Autentikas yra tada, kai normos tikroji prasm ir turinys ivedami i normos teksto, taip kaip paraytas, taip ir aikinama. Siaurinamasis, kai normos prasm nustatoma siauriau nei normos tekstas skamba. Pleiamasis, kai tikroji normos prasm aikinama plaiau nei normos odin normos iraika. Pleiamasis neaikios normos aikinimas neleidiamas, jei tai pablogint asmens padt. Yra toki byl, kai teismas aikino pleiamai, tada LVAT pasak, kad taip negalima jei pablogint silpnesns alies padt. Pleiamai neaikinamos imperatyvaus pobdio administracins teiss normos. Pvz.: Mokesi administravimo statyme yra pasakyta, kad visi mokesi norm arba statym neaikumai aikinami asmens, o ne valstybs naudai. Reikia, kad jei mokesi statym leidjas prikr neaiki norm ir sunku jas taikyti mokesi administratoriui, tai ia valstybs problema, o ne asmens. Neaikios normos yra AT spragos, kitaip sakant sureguliuota, bet nepakankamai tiksliai ir aikiai. Tai santykin teiss spraga. Absoliuios tada, kai aktualaus santykio nereguliuoja, normos nra. Santykins tada, kai reglamentuojamas valdymo santykis, taiau nepakankamai aikiai. Tokios teiss spragos yra upildomos taikant vairius aikinimo metodus. Kai kuri AT princip aikinimas. Nagrinsim du principus: 1. Non bis in idem. Konstitucijoje pasakyta, kad draudiama bausti du kartus u t pat nusikaltim. Administracins teiss kontekstu, tai reikt, kad neleidiama bausti du kartu u t pat administracins teiss paeidim. Nesvarbu ar tai bt administracinis teiss paeidimas pagal ATPK ar tai bt teiss paeidimas pagal specialiuosius statymus (Alkoholio kontrols, Tabako kontrols ir pan. statymus). Taiau itas principas, kaip ir dauguma kit, nra absoliutus. Nereikia sivaizduoti, kad jeigu jau principas, tai jis nelieiamas ir pan. Principai turi proting iimi, kaip ir is principas. Kai kuriais atvejais administracins teiss subjektas gali bti nubaustas ir du kartus u vien ir t pai veik ir tai nebus non bis idem paeidimas. Btent statutiniams valstybs tarnautojams u vien ir t pat paeidim gali bti taikoma ir administracin atsakomyb ir tarnybin atsakomyb pagal specialiuosius statutus. Vidaus tarnybos statute yra nuostata, kad tarnybin atsakomyb statutiniam valstybs tarnautojui taikoma nepriklausomai nuo administracins ar baudiamosios atsakomybs iam tarnautojui taikymo. Situacija: ne tarnybos metu, neuniformuotas statutinis tarnautojas paeid kakuri ATPK norm, padar administracin teiss paeidim. Tokiam statutiniam tarnautojui, be administracins atsakomybs pagal ATPK dar gali bti taikoma ir viena i statute numatyt tarnybini nuobaud (pareig paeminimas, papeikimas, grietas papeikimas), nes apie administracin paeidim yra praneama jo tiesioginiam virininkui, 37

kuris sprendia ar taikyti vien i statute numatyt tarnybini nuobaud. Jei taiko, tai taip ieina, kad btent u administracin paeidim statutinis pareignas baudiamas du kartus. I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad tai non bis idem principo paeidimas. Taiau tai reglamentuojamas, nes statutiniams tarnautojams yra taikomi padidinti reikalavimai (statutin valstyb tarnyba yra labai svarbi). Tai tai statutinis valstybs tarnautojas neturi diskredituoti statutins tarnybos, staigos ir pan. Todl ir nustatytas toks reguliavimas. Non bis in idem nepaeidiamas todl, kad vienu ir tuo paiu teiss paeidimu ksintasi/palieiami du skirtingi griai, tai bendrasis vieasis gris, priklausomai nuo paeidimo padarymo, pvz.: KET paeidimas, juo ksinamasi eismo saugum, tuo paiu ir visuomens saugumas (vieasis gris) ir ksinamasi statutins tarnybos presti, palieiama tarnyba neigiamai. Tai du griai. Non bis per idem nebus paeistas ir kai u administracin teiss paeidim paeidjui skiriama pagrindin ir papildoma nuobaudos. Kokios pagrindins, kokios papildomos ATPK paskaityt. ia rasite vis eil norm, kur numatyta, kad u paeidim taikoma bauda ir specialios teiss atmimas. Reikia ir pagrindin, kaip bauda, ir papildoma, kaip specialios teiss atmimas, nuobaudos. ia atrodyt, kad taikomos dvi nuobaudos, taiau tai nra non bis per idem paeidimas. Taip pat nebus paeistas, jei teiss paeidjui greta administracins atsakomybs bus taikoma ir materialin atsakomyb, t.y. paeidjas privalo atlyginti padaryt materialin al. Pvz.: u vejybos taisykli paeidim gauna nuobaud ir privalo atlyginti padaryt al gamtai. Tai nra baudimas du kartus. Yra atvej, kai non bis per idem bna paeidiamas. Pvz.: tarkim kakokia verslo mon paeid special statym reglamentuojant verslo santykius. is statymas numato atitinkam ekonomin sankcij, kitaip pinigin bauda. Tada neleidiama skirti baudos ir monei ir tos mons savininkui. Kadangi iuo atveju pinigin nata i esms tenka tam paiam subjektui, t.y. mons savininkui., ne sjis disponuoja tom monm lom, ia jo nuosavyb. Taigi, jei ir JA bt nubaustas ir FA kaip savininkas taikant special statym, tai bt non bis per idem paeidimas. 2. Lex retro non agit. statymas netaikomas atgal, kitaip sakant jau susiklosiusiems teisiniams santykiams. Taiau ir is principas nra absoliutus. statymai, kurie panaikina ar suvelnina atsakomyb turi atgalinio veikimo gali, t.y. taikomi atgal. ATPK yra norma, kad asmuo atsako pagal statymus galiojusius veikos padarymo metu ir vietoje, taiau velninantys ar panaikinantys atsakomyb statymai yra taikomi atgal. Sakykim, buvo padarytas teiss paeidimas X dien (bausm 1000Lt), jis formintas protokolu, perduotas atitinkama subjektui, kuris gali taikyti administracin nuobaud, taiau kol praeina tam tikras laikas (ruoimasis bylos nagrinjimui), ateina Y diena, ir suvelninama bauda (iki 700Lt), per bylos nagrinjim taikoma maesn bauda. I esms, susiklosiusiam santykiui, taikoma 700Lt bauda. Gali bti ir taip, kad Y dien nubaustas 1000 Lt bauda, bet nutarimas vykdyti bausm dar nesigaliojs atsirado 700 Lt bauda. Z dien (baudos mokjimo dien), moks ne 1000Lt, o 700Lt. Jei: X paeidimo dien buvo 700Lt, Y dien pakl iki 5000 Lt, taikys 700Lt. odiu, visais atvejais bus taikoma velnesn

38

bauda. statymas grietinantis susiklosiusiems santykiams.

atsakomyb

netaikomas

praeityje

statymo ir teiss analogija administracinje teisje. Jei pavartytumt ne kuri teiss literatr, tai rastumt parayta, kad vieojoje teisje analogija negalima arba neleistina. Taiau, ABT rasite straipsn kur pasakyta, kad jeigu nra statymo reguliuojanio gino santyk, tai taikomas panaus statymas, o jeigu ir tokio statymo nra, tai remiamasi bendraisiais teiss pradmenimis, taip pat teisingumo or protingumo kriterijais. K reikia tokia norma? Ji reikia statymo ir teiss analogijos galimyb vieojoje teisje, iuo atveju administracinje teisje. statymo analogija reikia: taikomas panaus statymas, teiss analogija reikia: bendraisiais teiss pradmenimis, protingumo ir teisingumo kriterijais. Administracinis teismas negali nesprsti bylos, negalima nesprsti gin, jei statymo leidjas dar nesureguliavs t santyki. Tada reikia pasitelkti arba pana statym arba teiss analogij. Taiau analogija neleistina administracinio baudimo santykiuose. Gino santykiuose praau, bet baudimo santykiuose, analogijos taikyti neleidiama. Sakykim, padaroma pavojinga visuomenei veika, taiau ATPK nra specialios normos, kuri numatyt atsakomyb u t veik (statym leidjas dar nesureguliavs), tai, kad ir kaip nort baudjas nubausti tok paeidj, taiau, jei neranda kodekse tikslaus straipsnio, jis negali taikyti to panaaus straipsnio konkreiam atvejui. Nes baudimas yra toks dalykas, kuris palieia ir finansin pus ir kitas asmens teises ir laisves. Jis negali bausti kol statym leidjas nepapild kodekso atitinkama norma. Taigi baudimo santykiuose analogija negali bti taikoma. Taiau administraciniuose ginuose yra numatyta ATPK. Ekstensyvi analogija. Vis dlto netgi baudimo santykiuose, manytina, kad kai kokia analogija galima. Tai nebtinai taikoma praktikoje, bet teorikai manoma. Kas tai yra? Situacija: ATPK yra 30 prim straipsnis, kuriame pasakyta, kad esant atsakomyb lengvinani aplinkybi, tai pat statyme nenumatyt kit lengvinani aplinkybi bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakomyb taikantis pareignas, vadinkim subjektu, gali skirti maesn nuobaud nei emutin jos rib, gali skirti velnesn nuobaud, nei sankcijoje numatyta, arba i viso netaikyti atsakomybs. ia ATPK. Tuo tarpu Alkoholio, tabako kontrols statymuose, tokio pobdio norm nra. Taigi, jei pagal iuos specialiuosius statymus veikiantis verslo subjektas padaro teiss paeidim, tai netaikyti jam i viso atsakomybs administravimo subjektas negali, nes nra tokios normos mintuose specialiuosiuose statymuose. Galima svarstyti ar negalt toks teiss taikytojas (Alkoholio, Tabako) pasiskolinti ATPK 30 prim straipsnio ir pritaikyti paeidjui paeidusiam specialiojo statymo norm. Galima manyti, kad kai kuriais atvejais galima taikyti, kai kuriais negalima. statym leidjas apsileids, nes nedjo tokios normos specialiuosius statymus. Subsidiarus privatins teiss taikymas administracini gin santykiuose. AT kaip jokia kita yra spraguota, yra daug nesureglamentuot dalyk, todl tenka kalbti apie subsidiar privatins teiss taikym pildant ias spragas. Kada gali bti taikoma CT administraciniame gine : 1. Jei tai tiesiogiai numato civilinis kodeksas 2. Jeigu administracinis ginas turtinio pobdio kilo i vieojo valdymo santyki arba veiklos ir iam ginui isprsti administracinje teisje nra normos ar norm. Tai tada gali bti pasitelkiama CT. Kada gali bti taikoma darbo teis: 1. Subsidiariai taikoma valstybs tarnybos ginuose. Ne visi valstybs tarnybos santykiai yra reglamentuoti Valstybs tarnybos statyme ir j konkretinaniuose teiss aktuose. Tiek kiek valstybs tarnybos santyki nereguliuoja Valstybs 39

tarnybos statymas ir j konkretinantys aktais, tiek tarnybos ginui isprsti gali bti pasitelkiama darbo teis, tai yra darbo kodeksas.

40