1 seminaras. PRIEVOLI TEISS IR PRIEVOLS SAMPRATA. PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDAI BEI RYS. 1.

Atskleiskite prievols ir prievoli teiss svok ry. Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig. Prievolini teisini santyki bruoai: 1) prievols subjekt apibrtumas (konkrets subjektai turi konkreias grietai apibrtas teises ir pareigas); 2) prievols dinamikumas (prievol yra dinamikos ekonomins apyvartos dalis); 3) prievols turinio apibrtumas (konkretus kreditoriaus reikalavimas ir konkreios skolininko pareigos); prievols ali subjektini teisi gynimas; 4) prievols tikslingumas (tam tikr tiksl, norint patenkinti skolininko arba kreditoriaus poreikius, siekimas). Pagrindiniai prievols bruoai: Pirma, prievol yra dviej asmen, kreditoriaus ir skolininko, civilinis teisinis santykis; Antra, kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos; Treia, u pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos Prievolinio santykio objektas valiniai skolininko veiksmai. Teisinje literatroje prievoli teis daniausiai apibdinama kaip civilins teiss poakis, kur sudaro civilins teiss norm sistema. Remiantis civilini santyki teisinio reguliavimo principais, ios normos reguliuoja dinamikus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosiusius tarp teiss subjekt dl turto perdavimo nuosavybn, patikjimo teise arba laikinai naudoti, dl darb atlikimo arba paslaug teikimo, alos padarymo asmeniui, turtui ir pan. 2. Ar pareiga yra prievols sinonimas? Kodl? Ne. Civilins teiss poiriu pareigos ir prievols negalima tapatinti. Pareiga yra prievols rezultatas. Prievol yra pareigos atsiradimo altinis; Pareiga gali egzistuoti ir nesant prievols; Pareiga yra prievols elementas. Kitas elementas reikalavimo teis. 3. Kaip prievoli teis yra suprantama subjektyvija ir objektyvija prasmmis?

4. Kokia yra prievoli teiss altini hierarchija?

5. Koki romn teiss idj atspindi aptinkame iuolaikinje prievol teisje? Prof. V. Mikelno teigimu, i romn teiss atjs prievols apibrimas reikmingas tuo, kad atskleidia tris pagrindinius prievols poymius: pirma, prievol yra dviej asmen kreditoriaus ir

skolininko civilinis teisinis santykis; antra, kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos; treia, u pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos. 6. Kokios takos prievoli teisei turi Europos Sjungos teiss aktai?

7. Kokios tarptautins sutartys gali bti laikomos prievoli teiss altiniais?

8. Kokie rekomendacinio pobdio teiss aktai ir kaip yra susij su prievoli teise? Kokios takos ie aktai turi Lietuvos prievoli teisei? Paaikinkite, ar teismai, nagrindami i prievolini teisini santyki kylanius ginus, gali remtis nurodytais teiss altiniais?

9. Kokios atskiros sudedamosios dalys sudaro vientis prievoli teiss sistem?

10. Ar prievoli teiss klausimai yra reglamentuoti vien tik Civilinio kodekso etoje knygoje?

11. Kokios pagrindins tarptautins privatins teiss taisykls yra taikomos prievoli teisje?

12. Koks prievoli teiss ir daiktins teiss santykis? Nurodykite svarbiausius prievoli teiss ir daiktins teiss panaumus ir skirtumus. Prievoli ir daiktins teiss skirtumai: daiktin teis nukreipta daikt, o prievolins teiss nukreiptos mog. Daiktini teisi objektas yra daiktas ir kitas turtas, o prievolini teisi objektas yra skolininko veiksmai. Daiktins teiss yra absoliuios (pareiga netrukdyti daiktins teiss turtojui), o prievolins teiss yra santykins ( yra du konkrets asmenys t.y kreditorius ir skolininkas). Daiktin teis gyvendinama vien jos turtojo valia, be treij asmen sikiimo, o prievolin teis gyvendinama tik tarpininkaujant skolininkui. Daiktiniame teisiniame santykyje pasyvios santykio alies pareiga atsiranda nepriklausomai nuo ios alies valios statymo pagrindu, o prievolins pareigos atsiranda skolininko valios pagrindu. Daiktins teiss ginamos daiktiniais gynimo bdais (vindikacinis ir negatorinis iekiniai), o prievolins teiss ginamos prievoliniais gynimo bdais (netesyb iiekojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakeitimas...). Daiktinms teiss bdingas sekimas paskui daikt, o prievolinms teisms nebdingas sekimas. Daiktinms teisms bdingas pirmumo laike principas kuris nebdingas prievolinei teisei (kas pirmas laike, tas pirmas teisj). Daiktinio teisinio santyk nustato statymas, o prievolinio teisinio santykio turin danai nustato sutartis. Prievoles dalykas 6.3str. - tai yra veiksmai, tai del ko susitariama, o objektas tai turtas plaija prasme.

Prievoli ir daiktins teiss panaumai: Yra miraus prievolinio ir daiktinio pobdio teisi (pvz., nuoma); Daiktins teiss danai yra prievolini teisi priklausiniai; jos paprastai naudojamos siekiant utikrinti prievoli vykdym; Daiktini ir prievolini teisini paeistos teiss gynybos bd priklausomyb (restitucijos taikymo ribas nustato daiktin teis - CK 1.80 str.4.96 str.6.66 str.); Prievolin teis gali bti siejama su tam tikru konkreiu daiktu (prievols vykdymas natra) . Prievolins teiss gali atsirasti kaip daiktins teiss padarinys (pvz., uzufruktatoriui atsiranda ne tik daiktin teis, bet ir prievolins pareigos CK 4.144, 4.146 str.); Prievols teiss dalykas gali bti bet koks turtas tiek daiktai, tiek daiktins teiss. Kai kuriais atvejais daiktins teiss objektas yra ne daiktas, o i prievols kilusi teis (pvz., CK 4.204 str. Prievoli teisei yra svarbi daiktins teiss pateikiama daikt klasifikacija (CK 4.2-4.19 str.), nes priklausomai nuo to skiriasi prievols turinys, nevykdymo teisiniai padariniai, skolininko atsakomyb (CK 6.60 str.). 13. Kokios konkreios eimos teiss normos ir kaip yra susijusios su prievoli teise?

14. Ar prievoli teis gali bti siejama su baudiamja administracine teise? Jei taip, pateikite konkrei pavyzdi. Jei ne paaikinkite, kodl.

15. Kokie yra svarbiausi prievoli teiss principai ir kokia j praktin reikm? Principai yra reikmingi dl keli prieasi. Pirma, civilin teis nustato tik bendriausias prievols ali elgesio taisykles. Prievolinius santykius daugiausiai reglamentuoja civilins teiss dispozityvios normos, ir ne tik nesikiama detales, bet ir paliekama galimyb alims susitarti dl esmini dalyk. Todl prievols alys turi daug galimybi paios nusistatyti elgesio model tarpusavio susitarimu. Taiau civilin teis nustato tam tikras principines nuostatas, kuri alims privalu laikytis susitariant dl savo tarpusavio teisi ir pareig. Tokios principins nuostatos ir yra prievoli teiss principai. Pvz, pagal CK 1.5 straipsnio antrj dal, prievols alys, sudarydamos tarpusavio susitarimus, privalo elgtis siningai, protingai ir teisingai. Taigi principai atlieka reglamentavimo funkcij jie yra orientyras, kurio prievols alys privalo paisyti sudarydamos tarpusavio susitarimus, t. y. ali elgesio modelis. Nukrypimas nuo io orientyro gali reikti prievols negaliojim arba lemti alies civilin atsakomyb. Antra, prievoli teiss principai atlieka tiek teiss, tiek sutarties sprag upildymo funkcij, o i yra labai svarbi teiss taikymo praktikai. Pavyzdiui, jeigu nei statymas, nei ali sutartis tam tikro gino klausimo nereglamentuoja, sprag upildo teismas, taikydamas principus. Treia, principai yra labai svarbi tiek teiss, tiek ali susitarim interpretavimo priemon. Pvz, CK 1.5 ir 6.193 straipsniuose reikalaujama, kad tiek statymas, tiek sutartis bt aikinama remiantis siningumo principu. Ketvirta, principai yra kolizij alinimo priemon ir jais vadovaujantis paalinamos tiek teiss norm, tiek ali susitarim tarpusavio kolizijos. Siningumo principas. is principas taikomas visoms prievolms be iimi. Pareiga elgtis siningai yra sudedamasis prievols turinio elementas. i pareiga nustatyta abiems alims tiek kreditoriui, tiek skolininkui. ali lygiateisikumo principas. Prievols alis sieja tarpusavio teiss ir pareigos, Teiss udavinys utikrinti proting kreditoriaus ir skolininko teisi ir pareig pusiausvyr.

ali bendradarbiavimo principas. CK 6.38 str. 3d. Kiekviena alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomikiau ir vykdydama prievol bendradarbiauti su kita alimi (ali pareiga kooperuotis). Bendradarbiavmo, arba kooperavimosi, principas yra tiesiogin siningumo principo idava. Elgtis siningai reikia kreditoriui ir skolininkui bendradarbiauti, t. y. padti vienas kitam gyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas. Tik alims bendradarbiaujant galima utikrinti, kad prievol bus vykdyta atitinkamai. ali autonomijos principas. Tai prievols ali galimyb nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. is principas yra btina rinkos funkcionavimo prielaida, nes tik pripastant ali autonomij yra galima verslo laisv, grindiama privaia iniciatyva ir atsakomybe. Prievols privalomumo principas. is principas reikia, kad prievol turi bti tinkamai vykdoma, o jos nevykdymas lemia civilin atsakomyb. Kartu prievols privalomumas reikia, kad jos negalima vienaalikai atsisakyti, taip pat negalima vienaalikai pakeisti vykdymo slyg. T galima padaryti tik statymo ar ali susitarimo numatytais atvejais ir tvarka. 16. Kokie elementai sudaro prievol? Pateikite i element sampratas ir atskleiskite j tarpusavio ry. Pagrindiniai prievols poymiai: Prievol yra dviej asmen kreditoriaus ir skolininko, civilinis teisinis santykis; Kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos; U pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos. Pareiga (pasyvusis elementas) yra prievols elementas, taiau ne vienintelis. Jeigu yra kieno nors pareiga, yra ir kieno nors teis. Vadinasi, kitas btinas prievols elementas yra kito asmens subjektin teis, o dar tiksliau teis reikalauti, arba reikalavimo teis, laikoma aktyviuoju prievols elementu. 17. Kuo skiriasi prievols dalykas nuo objekto? Daniausiai prievols dalykas yra vienas konkretus veiksmas, bet tam tikrais atvejais gali bti ir keli veiksmai. Prievol, kuriai bdingi keli dalykai, vadinama sudtingj. Prievol galios ir bus teisikai pareigojanti, jeigu jos dalykas yra aikiai apibrtas. Jei nra galimybs nustatyti prievols dalyko, nra ir prievols. Prievols dalykas plaiuoju poiriu yra tai, dl ko atsirado prievol. Prievols dalykas yra jos pagrindas. Prievols dalykas yra konkretus daiktas arba turtas plaiuoju poiriu. Taiau tikrasis prievols dalykas yra ne tiek konkretus turtas, kiek skolininko veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti, t. y. vykdydamas, kurio kreditorius tikisi i skolininko ir kuris skolininkui privalomas. Daiktas arba turtas plaiuoju poiriu yra objektas, dl kurio susitaria prievols alys, o prievols dalykas yra veiksmas, kur skolininkas privalo atlikti, arba atvirkiai nuo kurio privalo susilaikyti. Todl itaip suprantam daikt ar turt galima laikyti vykdymo objektu, o ne prievols dalyku. 18. Kokie reikalavimai yra keliami prievols dalykui? Kad prievol galiot, jos dalykas turi atitikti iuos reikalavimus: apibrtumas, teistumas, manomumas ir kreditoriaus interesas.

1) Prievols dalykas privalo bti pakankamai apibrtas. Tai reikia, kad prievol galioja tik jeigu manoma nustatyti, ka skolininkas privalo duoti, padaryti ar nedaryti. Jeigu nra galimybs nustatyti prievols dalyko, nra ir paios prievols. 2) Prievols dalyko teistumas apima du susijusius aspektus: sutikim su imperatyvi statymo norm reikalavimais ir neprietaravim vieajai tvarkai ir gerai moralei. 3) Prievols dalykas gali bti tik tai, kas yra manoma. is reikalavimas grindiamas protingumo principu, nes galima sipareigoti atlikti tik tai, kas manoma. 4) Reikalavimas, kad prievols dalykas turi tenkinti tam tik kreditoriaus interes, grindiamas protingumo principu. Teis reglamentuoja tik tuos santykius, kurie susij su tam tikromis asmen teismis ir pareigomis, tuo tarpu prievoliniai santykiai atsiranda tenkinant vienokius ar kitokius asmen interesus, poreikius. Tie interesai ar poreikiai gali bti tiek turtiniai, tiek neturtiniai (moraliniai). Jeigu nra intereso, nra ir prievols, nes dviej ali nesieja reikalavimo teis ir pareiga. Nra btina, kad prievols dalykas tenkint asmenikai kreditoriaus interes. Pakanka, kad prievols dalykas tenkint tam tikr kito asmens interes. 19. Pagal kokius kriterijus ir kokias ris yra klasifikuojamos prievols? vardykite konkreias civilins teiss normas, tvirtinanias atskiras prievoli ris. Prievoli suskirstymas atskiras grupes padeda ilaikyti darni j sistem, iskirti specifinius, tik tam tikrai grupei bdingus poymius. Prievols gali bti skirstomos pagal turin, atsiradimo pagrindus, dalyk ir kt. Tokia prievoli klasifikacija gyja ne tik teorin, bet ir praktin reikm. Pagal dalyko dalum prievols skirstomos dalomsias ir nedalomsias. iai klasifikacijai turi reikms ne tik prievols dalyko savybs tai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir statymas arba ali susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus statym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme (CK 6.24 str.). Pavyzdiui, daikt pirkimopardavimo sutartis isimoktinai (CK 6.411 str.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievols, kuri dalykas dl savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma (CK 6.25 str.). Pagal dalyko apibrtum prievols skirstomos : a) konkreisias; b) alternatyvisias; c)fakultatyvisias. Konkreioji yra tokia prievol, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdiui, grinti pasiskolint pinig sum. Alternatyvioji yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej arba i daugiau skirting veiksm savo, kreditoriaus ar treiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdiui, kreditavimo sutartimi alys susitaria, kad kreditas gali bti grintas litais, eurais arba JAV doleriais pagal nustatyt kurs. Fakultatyvija laikoma prievol, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk. Taiau jei prievols negalima vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu. Pavyzdiui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui buvo perduota tam tikra lit suma. alys susitar, kad paskola turi bti grinta litais, taiau jeigu to padaryti bus nemanoma dl to, kad Lietuvai stojus Europos Sjung litas bus iimtas i apyvartos, paskola bus grinta eurais. Alternatyvij ir fakultatyvini prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.266.29 straipsniuose.

Prievols taip pat gali bti neterminuotos ir terminuotos. Neterminuotos prievols yra tokios, kuri pabaiga arba vykdymas j atsiradimo momentu nra siejamas su kokiu nors terminu. Neterminuot prievoli vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuot prievoli pabaiga arba vykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali bti nurodomas kalendorine data, metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis arba vykiu. Terminuotos prievols taip pat skirstomos : a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievoles. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybs. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievol, kurios trukm apibria statymai arba ali susitarimai ir kuri baigiasi iam terminui sujus. Terminuot prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.336.35 straipsniuose. Klasikin klasifikacija yra prievoli skirstymas pagal j dalyk : a) prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti (dare); b) prievoles, kuri dalykas yra k nors daryti (facere); c) prievoles, kuri dalykas yra ko nors nedaryti (non facere). i klasifikacija yra reikminga, pavyzdiui, prievols nevykdymo pasekmms (CK 6.60 ir 6.61 str.). Teisikai svarbus ir prievoli skirstymas solidarisias ir subsidiarisias. Solidarija prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir kreditori pareigos yra solidars. Solidarusis kreditori reikalavimas reikia, kad kiekvienas kreditorius turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir dl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolinink pareiga reikia, jog kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyriumi, be to, tiek j vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu. Solidarij prievoli vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.66.23 straipsniuose. Subsidiarija vadinama prievol, kai vykdyti prievol papildomai su pagrindiniu skolininku yra pareigotas papildomas skolininkas, bet tik t dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas. Pavyzdiui, CK 6.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad garanto prievol yra subsidiari ir j riboja garantijoje nustatyta suma. Papildomas subsidiaraus skolininko pareigos pobdis lemia ir kai kuriuos jo atsakomybs ypatumus. Kreditorius neturi teiss reikalauti atlyginti nuostolius i subsidiariai atsakingo skolininko, jeigu savo reikalavim jis gali patenkinti skaitydamas priepriein pagrindinio skolininko reikalavim. Subsidiariai atsakingas skolininkas, prie atlygindamas kreditoriui nuostolius, privalo apie tai spti pagrindin skolinink. Jeigu subsidiariai atsakingam skolininkui pareiktas iekinys dl nuostoli atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir pagrindin skolinink. Prieingu atveju pagrindinis skolininkas regresiniam subsidiaraus skolininko reikalavimui turi teis pareikti visus atsikirtimus, kuriuos jis bt turjs teis reikti kreditoriui (CK 6.245 str. 6 d.). Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols subjektais, prievols skirstomos asmenines ir neasmenines.

Asmenine prievole vadinama prievol, kurios kreditorius arba skolininkas gali bti tik tas, o ne bet kuris kitas asmuo. Asmeninmis daniausiai bna prievols, kylanios dl intelektins veiklos rezultat, taip pat prievols, kuri dalykas yra paslaugos, kai reikmingos kreditoriui yra paslaug teikjo profesins kvalifikacijos savybs. Pavyzdiui, asmuo susitaria su dailininku, kad is nutapys jo portret. Neasmenins prievols yra tokios prievols, kuriose skolininko arba kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet kuris asmuo. Pavyzdiui, paskol kreditoriui gali grinti ne tik pats skolininkas, bet ir kitas asmuo. Prievols gali bti pagrindins ir papildomos (teisinje literatroje dar vadinamos alutinmis, akcesorinmis). Pagrindin prievol galioja ir be papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo pagrindins. Pavyzdiui, laidavimas yra papildoma prievol. Kai baigiasi pagrindin prievol arba ji pripastama negaliojania, baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindins prievols likimas itinka ir perleidus reikalavim (CK 6.101 str. 2 d.). Pagal teisi ir pareig pasiskirstym tarp ali prievols skirstomos vienaales ir dviales. Vienaals yra tokios prievols, kuri viena i ali turi tik teises, o kita tik pareigas. Dviali prievoli atveju abi alys turi ir teises, ir pareigas. i prievoli klasifikacija taip pat teisikai reikminga. Dviali prievoli vykdymas turi savo ypatum. Pavyzdiui, 6.58 straipsnio 5 dalis numato, kad teis sustabdyti dvials prievols vykdym baigiasi, kai kita prievols alis pateikia adekvat savo prievols vykdymo utikrinim. Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui, pagal savo turin prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus. 20. Pateikite paprastos turinio struktros ir sudtingos turinio struktros prievoli sampratas ir vardykite pagrindinius i prievoli ri atribojimo kriterijus.

21. Kaip suprantamos neigiamo ir teigiamo turinio prievols? Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui, pagal savo turim prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus. 22. Ar sandoris visada sukuria prievol? Taip. Prievols atsiradimo pagrindas gali bti tiek vienaalis, tiek daugiaalis sandoris. Prievolms, atsirandanioms tiek i dviali, tiek i vienaali sandori, bendra tai, kad jos atsiranda dl ali valios, t. y. ios savarankikai prisiima tarpusavio teises ir pareigas. 23. Ar, sandor pripainus negaliojaniu, prievol, kilusi i io sandorio, ilieka?

Neilieka. Sandor pripainus negaliojaniu, prievol netenka savo pagrindo, o prievol be savo pagrindo egzistuoti negali. 24. Ar gali bti atvej, kai, alis siejant sutartiniams teisiniams santykiams, prievols atsiradimo pagrindu nebus laikoma sutartis? Ne, nes sutartis yra sandoris, t. y. valinis dviej ar daugiau asmen veiksmas, ireikiantis suderint j vali, kuriuo remiantis tarp sutarties ali atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai, Prievol yra sutarties tikslas ir jos rezultatas alys sudaro sutart siekdamos sukurti tarpusavio prievolinius santykius, dl kuri jos gyja tam tikras teises ir pareigas. 25. Pateikite prievoli, atsirandani statymo pagrindu, pavyzdi. Kokie yra j ypatumai lyginant su prievolmis, atsirandaniomis kitais pagrindais? Daugyb prievoli atsiranda tiesiogiai veikiant statymui. iuo atveju prievolei atsirasti nereikia prievols ali valios iraikos ar koki nors kit ali veiksm arba papildom juridini fakt. statymas tiesiog nustato faktin sudt, kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas, t. y. juos ima sieti statyme numatyta prievol. Pvz.: CK 3.192 str.1d. Tvai privalo materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus. statymo pagrindu susiklosto ir prievols, susijusios su radiniu (CK 4.62-4.64 str.) ir lobiu (CK 4.65str.). Atsirandanios pagal statyma taip pat laikomos prievols, siejanios globj ir globojam asmen (rpintoj ir asmen, kuriam nustatyta rpyba), daikto bendraturius siejanios prievols ir t. t. Taigi iuo atveju prievoli atsiradimo pagrindas yra pats statymas, kuris sieja prievoli atsiradim su tam tikra faktine sudtimi (kraujo giminysts faktu, globos ar rpybos faktu, bendro turto turjimu ir pan.). Deliktas yra neteistas valinis asmens veiksmas, padars alos (turtins ar neturtins) kitam asmeniui, su kuriuo al padars asmuo iki iai atsirandant neturjo joki santyki. Delikto, arba, tiksliau, alos padarymo, pagrindu susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, vadinami deliktiniais prievoliniais santykiais. Kvazisutartimis laikomi teisti, savanoriki valiniai asmens veiksmai, kuriems atlikti nereikia kito asmens sutikimo ir kuri pagrindu atsiranda iuos veiksmus atlikusio ir kito asmens prievoliniai santykiai. CK numato trij ri kvazisutartis: kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo (CK 6.229-6.236 str.), nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.242 str.), loimas ir laybos (CK 6.243-6.244 str.). Pirma, kvazisutartis yra tik teistas veiksmas. Neteistas veiksmas laikytinas deliktu ir jo pagrindu atsirandanti prievol bus laikoma deliktine, o ne kvazisutartine. Antra, kvazisutartims netaikomi sandorio formos reikalavimai. Todl kvazisutartins prievols atsiranda, nesvarbu, kaip forminti ar visai neforminti veiksmai yra j atsiradimo prieastis. Treia, kvazisutartins prievols neretai atsiranda kaip sutartini ar deliktini prievoli padarinys. Todl daniausiai CK normos, reglamentuojanios kvazisutartines prievoles, taikomos subsidiariai, t. y. tik tada, kai gino negalima isprsti taikant sutartines ar deliktines prievoles reglamentuojanias normas. 26. Ar statymo gyvendinamasis (postatyminis) teiss aktas gali bti pakankamas pagrindas prievolei atsirasti?

27. Kaip prievols yra skirstomos pagal vykdymo bd?

28. Kuo skiriasi dalins prievols nuo dalomj prievoli? 29. Kokios prezumpcijos taikomos skolinink ir kreditori daugeto atvejais? 30. Kokie pagrindiniai dalini ir solidarij prievoli panaumai bei skirtumai? 31. Kokie yra skolininko nemokumo, iekinio senaties termino taikymo ir procesini teisini pasekmi ypatumai dalini ir solidari prievoli atvejais? 32. Ar dalins, solidarios ir subsidiarios prievols gali atsirasti ir pagal sutart, ir pagal statym? 33. Kaip galima atriboti slygin prievol nuo terminuotos? 34. Kas atsitinka, jeigu prievols slygos tampa nemanoma vykdyti? 35. Kokie yra pinigini prievoli raikos ir mokjimo ypatumai, susij su valiuta? Ar pinigin prievol gali bti nustatoma JAV doleriais, o sumokama Europos Sjungos valiuta eurais? 36. Kokie yra prievols subjekt pasikeitimo bdai? Ar reikalavimo perjimas treiajam asmeniui regreso tvarka ir subrogacija yra laikomi prievols siejam asmen pasikeitimo bdais? 37. Koks yra reikalavimo teiss perleidimo ir cesijos santykis? 38. Ar sandoris, kurio perleidiama reikalavimo teis, yra laikomas abstrakiu? 39. Kokias slygas turi atitikti reikalavimo perleidimas, kad jis sukelt teisines pasekmes skolininko atvilgiu? 40. Ar Civilinis kodeksas numato reikalavimo perleidimas, kad jis sukelt teisines pasekmes skolininko atvilgiu? 41. Ar reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui pereina visos pirmins sutarties nuostatos (pvz, dl sutartinio teismingumo, taikytinos teiss ir kt.)? 42. Kokie yra i hipoteka ar keitimu utikrintos prievols kylanios reikalavimo teiss perleidimo ypatumai? 43. Kaip teism praktikoje aikinamas Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 5 dalyje tvirtintas draudimas perleisti reikalavim, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esmin reikm? 44. Kuo reikalavimo teiss perleidimas skiriasi nuo subrogacjos? Ar reikalvimo perleidim reglamentuojanios teiss normos gali bti subsidiariai taikomos subrogacijai? 45. Ar subrogacijos terminas yra tapatus regresui? Paaikinkite ias svokas, remdamiesi konkreiais pavyzdiais. 46. Kokia yra iekinio senaties skaiiavimo tvarka subrogacijos atveju? Ar ji skiriasi regreso atveju?