JOSH McDOWELL Daugiau negu dailid

I angl kalbos vert Zigmantas Ardickas Kodl taip yra, kad galite kalbti apie Diev ir niekas nesinervina, bet vos usimeni apie Jz, mons danai nori nutraukti pokalb? Kodl vyrai ir moterys per amius pasidalin dl klausimo: Kas yra Jzus? 6 p. Dickui ir Charlottei Day, kuri gyvenimai visada atspindjo, kad Jzus buvo daugiau nei dailid. Turinys anga 1 Kuo toks iskirtinis (ypatingas) Jzus? 2 Viepats, melagis ar pamilis? 3 Kaip dl mokslo? 4 Ar patikimi Biblijos rankraiai? 5 Kas mirt u mel? 6 Kas gero (kokia nauda) i mirusio Mesijo? 7 Ar girdjote, kas nutiko Sauliui? 8 Ar galite sulaikyti (numalinti) ger mog? 9 Tikrasis Mesijau, praom atsistoti! 10 Ar nra kokio kito kelio? 11 Jis pakeit mano gyvenim

anga
Beveik prie 2000 met Jzus eng moni gimin maoje yd bendruomenje. Jis buvo neturtingos eimos, maos grups narys ir gyveno vienoje maiausi pasaulio ali. Igyveno madaug 33 metus, kuri tik paskutinius trejus um jo viea tarnyst. Vis dlto mons beveik visur tebeprisimena j ligiol. Rytinio laikraio data ar universiteto vadovlio leidimo metai liudija, kad Jzus nugyveno vien didingiausi kada nors gyvent gyvenim. H. G. Wells, ym istorik, kart paklaus, koks mogus paliko patvariausi enkl pasaulio istorijoje. Jis atsak, kad jei asmens didyb matuosim istorijos mastais, pagal kriterij pirmas stovi Jzus. Istorikas Kenneth Scott Latourette sak: Praeinant amiams vis kaupiasi rodymai, kad matuojant poveikiu istorijai Jzaus gyvenimas yra takingiausias i vis kada nors nugyvent ioje planetoje. Atrodo, kad toji taka tebedidja. inome, kad Ernestas Renanas yra pastebjs: Jzus buvo didiausias kada nors gyvens religinis genijus. Jo grois aminas ir jo viepatavimas niekad nesibaigs. Jzus unikalus visais atvilgiais, su niekuo nesulyginamas. Be Kristaus visa istorija bt nesuprantama.

1 Kuo toks iskirtinis (ypatingas) Jzus?

Neseniai Los Andele kalbjausi su grupe moni. Paklausiau j: Kaip manote, kas yra Jzus Kristus? Jie atsak, kad jis - didis religinis vadovas. A sutinku. Taip, Jzus Kristus buvo didis religinis vadovas. Bet a manau, kad jis buvo kur kas daugiau. Per amius vyrus ir moteris skyr klausimas: Kas yra Jzus? Kam tiek ginytis dl vieno mogaus? Kodl jo vardas kelia susierzinim labiau nei bet kurio kito religinio vadovo vardas? Kodl galite kalbti apie Diev ir niekas nesinervina, bet vos usimeni apie Jz, ir mons danai nori nutraukti pokalb arba nusiteikia gynybai? Kak pasakiau apie Jz taksi vairuotojui Londone, ir jis ikart tar: Nenoriu diskutuoti apie religij, ypa apie Jz.

Kuo Jzus skiriasi nuo kit religini vadov? Kodl Budos, Mahometo, Konfucijaus vardas neugauna moni? Prieastis ta, kad ie kiti neteig es Dievu, o Jzus taip padar. Tai j ir skiria nuo kit. mons, painoj Jz, netruko suprasti, kad jis skelbia apie save priblokianius dalykus. Tapo aiku, kad jis tvirtina ess ne tik pranaas ar mokytojas. Buvo akivaizdu, kad jis tvirtina ess dievyb. Prisistat kaip vienintelis kelias santyk su Dievu, vienintelis altinis nuodmms atleisti ir vienintelis iganymo kelias. Daugeliui moni tai pernelyg iimtina (ypatinga), per siaura, kad nort tuo tikti. Taiau svarbu ne tai, k mes norime manyti ir kuo tikti, o tai, kas Jzus teig ess. K apie tai liudija Naujasis Testamentas? Danai girdime fraz: Kristaus dievikumas. Tai reikia, kad Jzus Kristus yra Dievas. A. H. Strong savo Sisteminje teologijoje Diev apibria kaip neribot ir tobul dvasi, kurioje visa kas turi savo itakas, atram ir tiksl. 1 is Dievo apibrimas tinka visiems teistams, tarp j ir musulmonams bei ydams. Teizmas moko, kad Dievas yra asmuo ir kad jis suman ir sukr visat. Dabar Dievas palaiko ir valdo j. Krikioni teizme prie io apibrimo dar priduriama: ir kuri buvo siknijusi Jz i Nazareto. Jzus Kristus - i tikrj tai vardas ir titulas. Vardas Jzus kils i graikikos vardo Jeua arba Joua formos, o i reikia Jahv igelbtojas arba Viepats gelbsti. Titulas Kristus kils i graikiko odio Mesijui (arba hebraikai Maiach - Dan 9,26) paymti ir reikia pateptj. Titulas Kristus paymi ir karaliaus, ir kunigo pareigas - taigi juo patvirtinama, kad Jzus yra adtasis Senojo Testamento pranaysi kunigas ir karalius. is tvirtinimas yra vienas esmini moment, kad bt teisingai suprastas Jzus ir krikionyb. Naujasis Testamentas aikiai pristato (pateikia) Krist kaip Diev. Naujajame Testamente Kristui taikomi tokie vardai, kad jie gali derti tik tam, kas yra Dievas. Pavyzdiui, Jzus vadinamas Dievu frazje: laukdami palaimintosios vilties ir ms didiojo Dievo bei Gelbtojo Jzaus Kristaus lovs apsireikime (Tit 2,13; plg. Jn 1,1; Hbr 1,8; Rom 9,5; 1Jn 5,20-21). Biblija priskiria jam savybes, kurios tinka tik Dievui: Jzus pateikiamas kaip i savs esantis (Jn 1,4; 14,6), visur esantis (Mt 28,20; 18,20), visainis (Jn 4,16; 6,64; Mt 17,22-27); visagalis (Apr 1,8; Lk 4,39-55; 7,14-15; Mt 8,26-27) ir turintis aminj gyvenim (1 Jn 5,1112.20; Jn 1,4). Jzus prim garb ir garbinim, prideramus tik Dievui. Susidrime su tonu Jzus sak: Parayta: Viepat, savo Diev tegarbink ir jam vienam tetarnauk! (Mt 4,10). Taiau Jzus prim garbinim kaip Dievas (Mt 14,33; 28,9), o kartais net reikalavo, kad bt garbinamas kaip Dievas (Jn 5,23, plg. Hbr 1,6; Apr 5,814). Dauguma Jzaus sekj buvo pamalds ydai, tikintys vien tikrj Diev. Jie buvo monoteistai iki kaul smegen, vis dlto pripaino j kaip siknijus Diev. Gavs plat rabinik isilavinim, Paulius turjo bti dar maiau links priskirti dievikum Jzui, garbinti vyr i Nazareto ir vadinti j Viepaiu. Bet kaip tik tai Paulius ir dar. Jis pripaino Dievo Avinl (Jz) Dievu sakydamas: Bkite rpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai ventoji Dvasia jus paskyr vyskupais, kad ganytumte Dievo Banyi, kuri jis yra sigijs savo krauju (Apd 20,28). Kai Kristus klaus Petro, kuo is j laiko, tasai ipaino: Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Snus (Mt 16,16). Jzus Petro ipainim atsiliep ne pataisydamas jo ivad, bet pripaindamas jos teisingum ir altin: Palaimintas tu, Simonai, Jonos snau, nes ne knas ir kraujas tai tau apreik, bet mano Tvas, kuris yra danguje (Mt 16,17). Morta, gera Jzaus biiul, sak jam: A tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Snus (Jn 11,27). O dar yra Natanaelis, i pradi nemans, kad i Nazareto gali bti kas nors gero. Jis pripaino, kad Jzus yra Dievo Snus; tu Izraelio karalius! (Jn 1,49). Kai Stepon mu akmenimis, jis auk: Viepatie Jzau, priimk mano dvasi! (Apd 7,59). Laiko hebrajams autorius vadina Krist Dievu: O Snui sako: Tavo sostas, Dieve, ami amiams (Hbr 1,8). Jonas Kriktytojas skelb Jzaus atjim sakydamas, kad ventoji Dvasia kniku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis,

o balsas i dangaus prabilo: Tu mano mylimasis Snus, tavimi a griuosi (Lk 3,22). Paskui, inoma, dar turime Tomo, dar vadinamo abejotoju (neviernu Tamoium), ipainim. Jis mums primena kok nors student ar aspirant. Jis sak: Jeigu a nepamatysiu jo rankose vini aizd ir nebesiu pirto vini aizd, netiksiu. A tapatinu save su Tomu (visikai pritariu Tomui). Jis tarsi sak: irkite, ne kasdien kas nors keliasi i numirusi ar skelbiasi siknijusiu Dievu. Man reikia rodym. Prajus atuonioms dienoms po to, kai Tomas pareik savo abejones dl Jzaus kitiems mokiniams, Jzus atjo, durims esant urakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: Ramyb jums! Paskui kreipsi Tom: besk ia pirt ir apirk mano rankas. Itiesk rank ir kik mano on; jau nebebk netikintis. Tomas suuko: Mano Viepats ir mano Dievas! Jzus jam ir sako: Tu tikjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nemat! (Jn 20,26-29). Jzus prim Tomo pripainim, kad jis - Dievas. Jis priekaitavo Tomui u netikjim, bet ne u pagarbinim. Kritikas gali ia terpti, kad visos ios nuorodos yra kit apie Krist, o ne Kristaus apie save pasakyti odiai. Auditorijoje [man] paprastai pareikiama, kad Kristaus amininkai taip pat neteisingai suprato j kaip ir mes dabar. Kitaip tariant, Jzus i tikrj nepretendavs bti Dievu. Tuo tarpu a manau prieingai ir esu sitikins, kad Kristaus dievikum tiesiogiai liudija Naujojo Testamento puslapiai. Nuorod gausu, o j reikm aiki. Vienas verslininkas, kruopiai tyrs Biblij nordamas patikrinti, ar Kristus teig ess Dievu, ar ne, pasak: Skaitantis Naujj Testament ir nepadarantis ivados, kad Jzus laik save dieviku, turt bti toks pat aklas, kaip mogus, kuris stovi giedr dien lauke ir sakosi nemats sauls. Jono Evangelijoje matome Jzaus ir kai kuri yd susidrim. Tai, kad Jzus abo dien igyd luo, liep jam pasiimti savo gult ir eiti. ydai dl to ir persekiojo Jz, kad jis taip darydavo abo dien. O Jzus jiems sakydavo: Mano Tvas darbuojasi ligi iolei, todl ir a darbuojuosi. Utat ydai dar labiau iekojo progos j nuudyti, nes jis ne tik nepaisydavo abo, bet ir vadino Diev savuoju Tvu, itaip lygindamas save su Dievu (Jn 5,16-18). Js galite pasakyti: Palauk, Doai (Joshai), ir a galiu tarti: Mano tvas dirba ligi iolei, ir a pats dirbu. Na ir kas? Tai dar nieko nerodo. Tirdami kok dokument, turime atsivelgti kalb, kultr ir ypa tai, k kreipiamasi. iuo atveju kultra yra yd, o asmenys, kuriuos kreipiamasi, yra yd religiniai vadovai. Dabar pairkime, kaip prie 2000 met savo kultroje ydai suprato Jzaus odius. Utat ydai dar labiau iekojo progos j nuudyti, nes jis ne tik nepaisydavo abo, bet ir vadino Diev savuoju Tvu, itaip lygindamas save su Dievu (Jn 5,18). Kodl reaguojama taip drastikai? Prieastis ta, kad Jzus sak mano Tvas, o ne ms Tvas ir dar pridr darbuojasi ligi iolei. Pavartodamas ias dvi frazes Jzus sulygino save su Dievu, o savo veikl prilygino Dievo veiklai. ydai nesikreip Diev mano Tve. Arba jei ir kreipdavosi, tai apribodavo teigin odiu danguje. Tuo tarpu Jzus taip nedar. Pavadins Diev savo Tvu, jis paskelb apie save tai, ko ydai negaljo suprasti klaidingai. Taip pat Jzus dav suprasti, kad kol Dievas dirba, jis, Snus, taip pat dirba. Ir vl ydai suprato potekst: jis ess Dievo Snus. Dl io teiginio yd neapykanta padidjo. Nors iaip jie daugiausia baudsi persekioti j, bet dabar panoro j umuti. Jzus ne tik skelb savo lygyb Dievui kaip savo Tvui, bet taip pat teig ess su Tvu viena. Per ventyklos paventinimo ikilm Jeruzalje prie Jzaus prijo keli yd vadovai ir paklaus, ar jis Kristus (Mesijas). Jzus, atsaks teigiamai, pabaig savo pastabas odiais: A ir Tvas esame viena (Jn 10,30). ydai vl stvrsi akmen, nordami j umuti. Jzus j paklaus: Tvo valia esu jums padars daug ger darb. U kur gi darb js umuite mane? ydai jam atsak: Ne u ger darb umuime, bet u piktodiavim, kad tu, bdamas mogus, dediesi Dievu (Jn 10,31-33). Galima stebtis, kodl jie taip stipriai reagavo tai, k Jzus pasak apie buvim viena su Tvu. domi ivada i ios frazs kyla tyrinjant graik kalb. A. T. Robertsonas rao, kad viena graik kalboje yra ne vyrikoji, o bevard gimin ir

reikia ne asmen ar ketinim, o esms ar prigimties vienyb. Robertsonas priduria: is rytingas teiginys - Kristaus teigimo apie Tvo ir savo (kaip Snaus) giminyst virn. Fariziejams jis sukelia nesulaikom pykt. 2 Akivaizdu, kad girdjusiems teigin monms nebuvo jokios abejons, kad Jzus tvirtinia ess Dievas. Leon Morris, Ridlio koledo Melburne rektorius, rao, kad ydai Jzaus odius galjo laikyti tik piktodiavimu, ir jie msi teisti patys. statyme parayta, kad piktodiavimas baudiamas umuant akmenimis (Kun 14,16). Bet ie mons nelauk normalios statymo procedros eigos. Jie nereng kaltinimo, kad valdia galt imtis reikaling veiksm. siut jie ketino pabti ir teisjais, ir budeliais. 3 Jzui gresia bti umutam akmenimis u piktodiavim. ydai aikiai suprato jo mokym, bet galime paklausti, ar jie bent susimst, ar jo pretenzijos teisingos, ar ne. Jzus nuolat kalbjo apie save kaip esme ir prigimtimi vien su Dievu. Jis drsiai teig: Jei paintumte mane, paintumte ir mano Tv (Jn 8,19). Kas mane mato, mato t, kuris mane siunt (Jn 12,45); Kas mans nekenia, nekenia ir mano Tvo (Jn 15,23); Kad visi gerbt Sn, kaip gerbia Tv. Kas negerbia Snaus, tas negerbia j siuntusio Tvo (Jn 5,23) ir t.t. ios pastabos (citatos) tikinamai rodo, kad Jzus laik save daugiau nei tik mogumi, bet ir lygiu Dievui. Tie, kurie sako, kad Jzus tik buvs artimesnis Dievui nei kiti, turt apmstyti jo teigin: Jei negerbi mans taip, kaip Tvo, tu negerbi ms abiej. Kai skaiiau paskait literatros klasje Vakar Virdinijos universitete, mane pertrauk vienas profesorius ir pasak, kad vienintel Evangelija, kur Jzus teig ess Dievas, yra Jono Evangelija, o ji parayta vliausiai. Tada pareik, kad Morkaus, ankstyviausia, Evangelija niekur nemini, kad Jzus teig ess Dievas. Buvo akivaizdu, kad is mogus niekad neskait Morkaus, arba jei ir skait, tai ne itin atidiai. Atsakydamas atveriau Morkaus Evangelij; ten, kur Jzus skelbia gals atleisti nuodmes. Ivyds j tikjim, Jzus kreipsi paralyiuotj: Snau, tau atleidiamos nuodms! (Mk 2,5; r. taip pat Lk 7,48-50). Pagal yd statym tai galjo padaryti tik Dievas; Iz 43,25 i prerogatyv (iimtin teis) palieka vienam Dievui. Rato aikintojai klaus: Kaip jis drsta taip kalbti? Juk jis piktodiauja! Kas gi gali atleisti nuodmes, jei ne vienas Dievas? Tada Jzus paklaus, kas lengviau - ar pasakyti Tau atleidiamos nuodms, ar liepti: Kelkis ir eik? Pasak Wycliffeo Komentaro, tai neatsakomas klausimas. Tuos teiginius vienodai lengva itarti, bet norint pasakyti bet kur i j taip, kad od lydt darbas, reikalinga dievika galia. Be abejo, apgavikas, stengdamasis ivengti demaskavimo, pirmesn atvej laikyt lengvesniu. Jzus msi gydyti lig, kad mons matyt, jog jis turi gali veikti jos prieast. 4 U tai religiniai vadovai j apkaltino piktodiavimu. Lewis Sperry Chafer rao, kad niekas emje neturi galios ar teiss atleisti nuodm. Niekas negalt atleisti nuodms, iskyrus Vien, prie kur visi yra nusidj. Kai Kristus atleido nuodm, o tai Jis neabejotinai dar, Jis nesinaudojo mogika prerogatyva. Kadangi niekas, iskyrus Diev, negali atleisti nuodms, vadinasi, yra rodyta, kad Kristus, kadangi atleido nuodmes, yra Dievas. 5 i atleidimo samprata man ilgai nedav ramybs, nes a jos nesupratau. Vien dien filosofijos kursuose, atsakydamas klausim apie Kristaus dievikum, pacitavau mintas eilutes i Morkaus. Vienas asistentas uginijo mano ivad, kad Kristaus atleidimas rodo jo dievyst. Jis sak, kad jis irgi gali atleisti kam nors ir tai nerodyt, jog jis teigia ess Dievas. Bemstant, k sak asistentas, man ov galv, kodl religiniai vadovai pasipiktino Kristumi. Taip, galima tarti a tau atleidiu, bet taip gali pasakyti tik mogus, kuriam buvo nusikalsta. Bet Kristus dar ne tai. Paralyiuotasis buvo nusidjs Dievui Tvui, ir Jzus savo galiojim ribose tar: Tau atleidiamos nuodms. Taip, mes galim atleisti u mums padarytas skriaudas, bet jokiu bdu niekas negali atleisti nuodmes, padarytas Dievui, iskyrus pat Diev. O tai dar Jzus.

Nenuostabu, kad ydai pasiprieino, kai dailid i Nazareto ikl toki li pretenzij. i Jzaus galia atleisti nuodmes yra sukreiantis jo naudojimosi prerogatyva, kuri priklauso vienam Dievui, pavyzdys. Taip pat Morkaus Evangelijoje apraomas Jzaus teismas (14,60-64). is teismo procesas yra viena i aikiausi nuorod Jzaus pareikimus apie savo dievyst. Tada vyriausiasis kunigas, atsistojs viduryje, paklaus Jz: Tu nieko neatsakai it moni kaltinimus? Taiau jis tyljo ir nieko neatsak. Tuomet vyriausiasis kunigas vl j klaus: Ar tu esi Mesijas, lovingojo Snus? Jzus jam atsak: Taip, a esu. Ir js dar pamatysite mogaus Sn, sdint Visagalio deinje ir ateinant dangaus debesyse. Tada vyriausiasis kunigas perpl drabuius, aukdamas: Kam dar mums liudytojai? Girdjote piktodiavim. Kaip jums regis? Ir jie visi nusprend j esant vert mirties. I pradi Jzus neatsak, taigi vyriausiasis kunigas j prisaikdino. Prisaikdintas Jzus turjo atsakinti (ir a diaugiuosi dl to). klausim: Ar tu esi Kristus, lovingojo Snus? jis atsak tardamas A esu. Kristaus liudijimo analiz rodo, kad jis skelb ess 1) lovingojo (Dievo) Snus; 2) Tas, kuris sdi Visagalio deinje ir 3) mogaus Snus, kuris ateis dangaus debesyse. Kiekvienas i tvirtinim yra aikiai mesijiki (bdingi Mesijui). Rykus bendras vis trij teigini efektas. Sinedrionas, yd teismas, suprato visus tris momentus, ir vyriausiasis kunigas atsak tai persipldamas drabuius ir aukdamas: Kam mums dar liudytojai? Pagaliau jie patys i jo tai igirdo. Jis buvo nuteistas savo paties odiais. Robertas Andersonas pabria: Jokie patvirtinantys rodymai nra labiau tikinantys, kaip pateisinti prieik liudytoj, ir tai, kad Viepats pretendavo Dievyst, nenuginijamai nustat jo prie veiksmai. Nepamirkime, kad ydai nebuvo nemok laukini gentis, o didios kultros ir labai religinga tauta; ir btent dl io kaltinimo Sinedrionas - didioji nacionalin taryba, sudaryta i ikiliausi yd religini vadov, skaitant vyrus, panaius Gamaliel ir jo didj mokin Sauli i Tarso, - vienbalsiai nuteis j mirti. 6 Taigi aiku, kad tai liudijimas, kur Jzus pats norjo duoti apie save. Taip pat matome, kad ydai suprato jo atsakym kaip pareikim, jog jis Dievas. Tada jie atsidr prie alternatyv: kad jo teiginiai yra piktodiavimas arba kad jis yra Dievas. Jo teisjai aikiai tai mat - taip aikiai, kad jie j nukryiav tyiojosi i jo, nes jis pasitikjo Dievu... nes yra saks: A Dievo Snus (Mt 27,43). H. B. Swete vyriausiojo kunigo drabui persiplim aikina taip: statymas draud vyriausiajam kunigui plyti drabuius privaiose bylose (Kun 10,6; 21,10), bet dirbdamas teisjo darb pagal tradicij jis itaip turjo ireikti savo pasibaisjim bet kokiu jo akivaizdoje itartu piktodiavimu. Aikiai matyti, kad sutriks teisjas pajuto palengvjim. Jei ir nebuvo pateikta patikim rodym, j dabar ir nereikjo: kalinys pats save apkaltino. 7 Imame suprasti, kad tai nebuvo prastas teismas, kaip kad rao teisininkas Irwinas Lintonas: Tarp baudiamj teism is yra unikalus, kur teisiami ne kaltinamojo veiksmai, o tapatyb. Baudiamasis kaltinimas, ikeltas Kristui, prisipainimas arba liudijimas, arba veikiau poelgis teismo akivaizdoje, dl kurio jis buvo nuteistas, Romos valdytojo tardymas, raas ir skelbimas ant Jo kryiaus vykdant mirties bausm - visa sprendia vienintel tikrosios Kristaus tapatybs ir orumo klausim: K js manote apie Krist? Kieno jis snus? 8 Teisjas Gaynoras, prityrs Niujorko teisininkas, savo kalboje dl Jzaus teismo teigia, kad piktodiavimas buvo vienintelis jam prieais Sinedrion pareiktas kaltinimas. Jis sako: I kiekvieno Evangelijos pasakojim aiku, kad tariamas nusikaltimas, u kur Jz teis ir nuteis, buvo piktodiavimas:...Jzus skelb turs antgamtin gali, o tai mogui yra piktodiavimas 9 (cituojama Jn 10,33) (Gaynoro nuoroda - Jzaus djimsi Dievu, o ne tai, k jis sak apie ventykl). Daugumoje teism mons teisiami u tai, k yra padar, bet Kristaus atveju buvo ne taip. Jzus buvo teisiamas u tai, kas jis buvo. Jzaus teismo turt pakakti, norint tikinamai parodyti, kad jis ipaino savo dievikum. Jo teisjai buvo to fakto liudytojai. Bet ir nukryiavimo dien jo prieai pripaino, kad jis teig ess siknijs Dievas. Taip pat tyiojosi auktieji

kunigai su Rato aikintojais ir seninais, kalbdami: Kitus gelbdavo, o pats negali isigelbti. Jeigu jis Izraelio karalius, tenuengia dabar nuo kryiaus, ir mes juo tiksime. Jis pasitikjo Dievu, tad teivaduoja j dabar, jeigu juo rpinasi, nes jis yra saks: A Dievo Snus (Mt 27,41-43). PASTABOS 1 SKYRIUI

2 Viepats, melagis ar pamilis?

Aikios Jzaus pretenzijos, kad jis yra Dievas, panaikina populiari skeptik, kurie laiko Jz tik geru, moraliu mogumi arba pranau, pasakiusiu daug gili valg, gudryb. Ta ivada danai pateikiama kaip vienintel priimtina mokslininkams arba kaip akivaizdus intelektualinio proceso rezultatas. Bda ta, kad daugelis moni linksi galvas sutikdami ir nemato tokio samprotavimo klaidingumo. Jzui esmingai svarbu buvo tai, kuo vyrai ir moterys man j esant. Sakant, k Jzus sak, ir teigiant, k jis teig apie save, nemanoma padaryti ivad, kad jis buvo tik geras, moralus mogus ar pranaas. mogui tokios alternatyvos nra, ir Jzus neketino jos palikti. C. S. Lewis, buvs Kembrido universiteto profesorius ir kadaise agnostikas, aikiai suprato i problem. Jis rao: A stengiuosi ukirsti keli tikrai kvailystei, kuri mons danai sako apie J: Esu pasirengs priimti Jz kaip did dorovs mokytoj, bet nesutinku, kad Jis yra Dievas. Taip sakyti nedera. mogus, kuris bt tiktai mogus ir kalbt tokius dalykus, kokius kalbjo Jzus, negalt bti didis dorovs mokytojas. Jis bt arba beprotis - tokio pat lygio kaip ir tas, kuris tvirtina ess virtas kiauinis - arba velnias i pragaro. Turi rinktis. Arba is mogus buvo ir yra Dievo Snus, arba jis yra tiesiog iprotjs, jei ne dar blogiau. Paskui Lewis priduria: Gali nesiklausyti Jo, kaip neklausai kvailio, gali spjaudyti J ir umuti kaip demon arba gali pulti Jam po kojomis ir vadinti J Viepaiu ir Dievu. Taiau nenekkim nesmoni, kad Jis buvo didis morals mokytojas. Jis nepaliko mums tokios galimybs. N neketino palikti. 1 F. J. A. Hart, 28 metus kritiko akimis tyrs Naujojo Testamento tekst, rao: Jo odiai buvo taip visikai jam bdingi ir jo paties itarti, kad kaip abstrakts tiesos teiginiai neturt jokios prasms, jei bt pasakyti Jo kaip dieviko orakulo ar pranao. Atimkit J kaip pirmin (nors ne galutin) kiekvieno teiginio subjekt, ir jie visi subyrs.2 Pasak krikionybs istoriko Jeilo universitete Kenneth Scott Latourette, Jz tok nepaprast daro ne jo mokymas, nors io pakakt, kad jis tapt iskirtinis. Tai mokymo derm su paiu mogumi. Jie negali bti atskirti. Lotourette ubaigia taip: Bet kuriam atidiam Evangelij tekst skaitytojui turi bti akivaizdu, kad Jzus save ir savo skelbiam mokym laik neatskiriamais. Jis buvo didis mokytojas, bet ir daugiau kas. Jo mokymas apie Dievo karalyst, apie mogaus elges ir apie Diev buvo svarbus, bet jo negalima atskirti nuo paties Jzaus, kaip jis man, jo neikraipant. 3 Jzus teig ess Dievas. Jis nepaliko kito pasirinkimo. Jo pareikimas turi bti arba teisingas, arba ne, taigi j reikt rimtai apsvarstyti. Jzaus klausimas mokiniams: O kuo js mane laikote? (Mt 16,15) turi kelias alternatyvas. Pirmiausiai tarkime, kad jo pretenzija, jog jis - Dievas, yra neteisinga. Jei ji neteisinga, tada turime dvi ir tik dvi alternatyvas. Arba jis inojo, kad ji neteisinga, arba neinojo. Panagrinsime kiekvien atskirai ir patyrinsime parodymus. AR JIS BUVO MELAGIS? Jei Jzus teigdamas ess Dievas inojo, kad nra Dievas, tada jis melavo ir tyia klaidino savo pasekjus. Bet jeigu jis buvo melagis, tai ir veidmainis, nes liep kitiems bti siningiems, nesvarbu kokia kaina, tuo tarpu pats mok didiul mel ir juo gyveno. Negana to, tada jis buvo demonas, nes liep kitiems patikti jam savo aminj likim. Jei jis negaljo pagrsti savo pretenzij ir tai inojo, tada

jis buvo neapsakomai blogas. Galiausiai jis bt ir kvailas, nes kaip tik jo pretenzijos, kad jis - Dievas, lm, kad jis buvo nukryiuotas (paskatino j nukryiuoti). Daug kas sakys, kad Jzus buvo geras dorovs mokytojas. Bkime realistai. Kaip galt jis bti didis dorovs mokytojas ir smoningai klaidinti mones dl svarbiausio savo mokymo momento - savo paties tapatybs? Turtume padaryti logik ivad, kad jis buvo smoningas melagis. Taiau toks poiris Jz nesutampa nei su tuo, k mes inome apie j, nei su tuo, k inome apie jo gyvenimo ir mokymo rezultatus. Kada skelbiamas Jzus, gyvenimai keiiasi gera, tautos keiiasi gera, vagys tampa siningais, alkoholikai pasveiksta, nekeniami individai tampa meils laidininkais, neteisingi mons tampa teisingais. William Lecky, vienas ymiausi Didiosios Britanijos istorik ir atsidavs organizuotos krikionybs prieininkas, rao: Krikionybei buvo lemta pateikti pasauliui ideal heroj, kuris per visas atuoniolikos ami permainas kvpdavo moni irdis aistringai meilei; pasirod gebs paveikti visus amius, tautas, temperamentus ir slygas; buvo ne tik aukiausios dorybs pavyzdys, bet ir stipriausias akstinas j praktikuoti... Paprastas i trej trump aktyvaus gyvenimo met apraas dvasiniam monijos atgimimui ir paproi suvelninimui padar daugiau negu visi filosof ivediojimai ir visi moralist raginimai. 4 Istorikas Philip Schaff sako: is liudijimas, jei nra tiesa, turi bti visikas piktodiavimas arba beprotyb. Pirmoji hipotez n akimirkos negali atsilaikyti prie Jzaus moralin tyrum ir orum, atsiskleidiant kiekviename jo odyje bei darbe ir pripastam visuotiniu sutarimu. Lygiai nemanoma ir saviapgaul dl tokio reikmingo dalyko, ir dar turint tok visais atvilgiais aik ir tok sveik prot. Kaip galt bti fanatikas (aistruolis; tekste - entuziastas. A.Z.) ar beprotis tas, kuris niekad neprarado dvasins pusiausvyros, kuris ramiai tarsi saul vir debes itvr visas bdas ir persekiojimus, kuris protingiausiu atsakymu atsikirsdavo visus gundanius klausimus, kuris ramiai ir apgalvotai ipranaavo savo mirt ant kryiaus, savo prisiklim treij dien, ventosios Dvasios iliejim, savo Banyios krim, Jeruzals sugriovim - juk tai pranaysts, isipildiusios paodiui? Tokia originali, ibaigta, visapusikai nuosekli, tobula, tokia mogika ir vis dlto taip auktai vir bet kokios mogikos didybs ikilusi asmenyb negali bti nei apgavyst, nei prasimanymas. Kaip yra gerai pasakyta, poetas iuo atveju bt didesnis u heroj. Reikt daugiau negu Jzaus igalvoti Jzui.5 Kitur Schaffas pateikia tikinam argument prie tai, kad Kristus ess melagis: Vardan logikos, sveiko proto ir patirties pasakykite, kaip galt apgavikas, kuris yra nesiningas, savanaudis, sugeds mogus, igalvoti ir nuo pradios iki pabaigos nuosekliai ilaikyti gryniausi ir kilniausi istorijoje inom asmenyb su tobuliausia tiesos ir tikrovs iraika?! Kaip jis galt sumanyti ir skmingai gyvendinti neprilygstamas geradarystes, moralins didybs ir taurumo plan ir stipriausi savo tautos bei epochos prietar akivaizdoje u tai paaukoti gyvyb? 6 Jei Jzus norjo, kad mons juo sekt ir tikt juo kaip Dievu, kodl jis jo yd taut? Kam kaip Nazareto dailid eiti toki ma dydiu ir gyventoj skaiiumi al ir taip visikai prisiriti prie nedalinamos Dievo vienybs? Kodl jis njo Egipt arba dar geriau Graikij, kur mons tikjo vairiais dievais ir vairiais j apsireikimais? Kas nors, gyvens taip, kaip gyveno Jzus, moks taip, kaip mok Jzus, ir mirs taip, kaip mir Jzus, negaljo bti melagis. Kokia kita alternatyva? AR JIS BUVO PAMILIS? Jei taip nesivaizduojama, kad Jzus bt melagis, tai ar negaljo bti, kad jis tikrai laik save Dievu, bet apsiriko? iaip ar taip, juk galima bti nuoirdiam ir sykiu klysti. Bet turime nepamirti, kad kam nors laikyti save Dievu, ypa grietai monoteisitnje kultroje, ir dar sakyti kitiems, kad j aminasis likimas priklauso

nuo tikjimo j, - tai ne lengvos fantazijos polkis, bet gryno pamilio mintys. Ar buvo Kristus toks mogus? Kas nors mans, kad yra Dievas, panaus t, kuris iandien mano ess Napaleonas. Jis apsirinka ir apsigauna ir galbt bna udaromas, kad nepakenkt sau ar kam kitam. Taiau Jzaus asmenyje nepastebime nenormalum ir pusiausvyros sutrikim, kurie paprastai lydi pamiim. Jo savitvarda ir ramumas neabejotinai bt stebinantys, jei jis bt nesveikas. Noyes ir Kolb mediciniame veikale 7 aprao schizofrenik kaip asmen, kuris yra labiau autistikas (pagal Psichologijos odyn - pasitraukis i realybs savo mini, svajoni, fantazij pasaul ir besidoms vien savo poreikiais ir norais. A.Z.) negu realistikas. Schizofrenikas trokta pabgti i realybs pasaulio. Nagi pairkim; pretendavimas bti Dievu, be abejo, bt pasitraukimas i tikrovs. Kit dalyk, kuriuos inome apie Jz, viesoje sunku sivaizduoti, kad jis buvo psichikai nesveikas. Tai mogus, pasaks valgiausi kada nors urayt posaki. Jo pamokymai daugel moni ivadavo i psichins [ligos] nelaisvs. Clarkas H. Pinnockas klausia: Ar jis buvo suklaidintas dl savo didybs, paranoikas, netyinis apgavikas, schizofrenikas? Ir vl jo mokymo meistrikumas ir gylis byloja tik jo visikos psichins sveikatos naudai. Kad tik mes btume tokie sveiki kaip jis! 8 Kalifornijos universiteto studentas man sak, kad jo psichologijos profesorius paskaitoje saks, kad jam tereikia paimti Biblij ir paskaityti Kristaus itraukas daugeliui pacient. Tik tokios konsultacijos jiems ir tereikia. Psichiatras J. T. Fisher teigia: Jei jums reikt apibendrinti visus autoritetingus kada nors kvalifikuoiausi psicholog ir psichiatr paraytus straipsnius psichins higienos tema - jei reikt suderinti juos, igryninti ir atmesti daugodiavim - jei reikt imti vis esm ir nieko neesminga, ir jei iuos varius mokslinio painimo grynuolius turt glaustai ireikti gabiausi i gyv poet, turtume kerplik ir nepiln Kalno pamokslo apibendrinim. Ir lyginant jis be galo atsilikt. Beveik du tkstanius met krikioni pasaulis laiko savo rankose isam atsakym savo neramius ir bevaisius lkesius. ia gldi skmingo mogaus gyvenimo planas, kupinas optimizmo, psichins sveikatos ir pasitenkinimo. 9 C. S. Lewis rao: Istorikui didiai keblu pateikti labiau nepaneigiam Jzaus gyvenimo, posaki ir takos paaikinim negu krikionikasis. Niekad nebuvo patenkinamai paaikintas neatitikimas tarp Jo moralinio mokymo gelms ir sveikumo bei nesuvaldomos didybs manijos, kuri turi slypti u Jo teologinio mokymo, jeigu Jis i tikrj nra Dievas. Todl nekrikionikos hipotezs taip spariai keiia viena kit, dl savo gausos visk dar labiau supainiodamos. 10 Philip Schaff samprotauja (daro ivad): Ar toks protas - aikus lyg dangus, gaivus lyg kaln oras, atrus ir skvarbus lyg kalavijas, visikai sveikas ir gyvas, visada pasirengs ir visada susitvards - yra links radikal ir rimiausi apsigavim (manij, iliuzij) dl savo bdo ir misijos? Absurdikas sivaizdavimas! 6 AR JIS BUVO VIEPATS? Asmenikai a negaliu tarti, kad Jzus buvo melagis ar pamilis. Vienintel kita alternatyva yra ta, kad jis buvo Kristus, Dievo Snus, kaip pats ir teig. Kai apie tai diskutuoju su dauguma yd, domu stebti, kaip jie reaguoja. Paprastai jie sako man, kad Jzus buvo doras, teisingas, religinis vadovas, geras mogus arba savotikas pranaas. Tada pasidalinu su jais, k Jzus skelb apie save, o tada - io skyriaus mediaga dl trilemos (melagis, pamilis ar Viepats). Kai paklausiu, ar jie mano, kad Jzus buvo melagis, jie energingai paneigia. Tada klausiu: Ar manote, kad jis buvo pamilis? Atsakymas bna: inoma, ne. Ar manote, kad jis Dievas? Nespjus man n kvptelti, pasigirsta skardus Jokiu bdu. Taiau rinktis galima tik i tiek alternatyv. Problema ne ta, kuri i i trij alternatyv yra galima, nes akivaizdu, kad manomos visos trys. Veikiau klausimas yra toks: kuri yra labiau tiktina? Tai, k nusprendiate esant Jz Krist, neturi bti dyko proto mankta. Negalite padti j ant lentynos kaip did dorovs mokytoj (vardinti j kaip did dorovs mokytoj

ir nusiraminti). Tai nra galiojantis pasirinkimas. Jis yra arba melagis, pamilis arba Viepats ir Dievas. Turite pasirinkti. O itie surayti, - ra apatalas Jonas, - kad tiktumte, jog Jzus yra Mesijas, Dievo Snus, ir, - dar svarbiau, - tikdami turtumte gyvenim per jo vard (Jn 20,31). Parodymai aikiai liudija Jzaus kaip Viepaties naudai. Taiau kai kurie mons atmeta iuos aikius parodymus dl su tuo susijusi moralini ivad. Jie vengia atsakomybs arba to, k usitraukt vadindami j Viepaiu. PASTABOS 2 SKYRIUI 1.C. S. Lewis. Tiesiog krikionyb (NOVA VITA, 1999), p. 56 (truput pataisyta: ne dvasios, o morals ar dorovs mokytojas. A.Z.)

3 Kaip dl mokslo?
Daugelis moni stengiasi atsikratyti asmeninio sipareigojimo (susisaistymo su) Kristui isakydami prielaid, kad jei negali ko nors rodyti mokslikai, tai nra teisinga ar verta priimti. Kadangi nemanoma mokslikai rodyti Jzaus dievikumo arba prisiklimo, dvideimtojo amiaus individai atseit ne tokie paiki, kad priimt Krist kaip Gelbtoj arba tikt Prisiklimu. Danai filosofijos ar istorijos klasje (auditorijoje) susiduriu su ikiu: Ar galite tai rodyti mokslikai? Paprastai atsakau: Na, ne, a nesu mokslininkas. Tada klasje danai pasigirsta kikenimas, o kelis balsus paprastai girdi sakant: Nekalbkit man apie tai arba Matot, js turite viskuo tikti (turi omenyje aklai). Neseniai skrisdamas Boston su gretimu keleiviu (kaimynu) kalbjausi apie tai, kodl a asmenikai tikiu, kad Kristus yra tuo, kuo teig ess. Pilotas, ryi su visuomene intencija sveikindamasis su keleiviais, nugirdo dal ms pokalbio. Js turite bd, - tar jis. Koki? - paklausiau. Js negalite to rodyti mokslikai, - atsak jis. Kelia nuostab tai, iki ko nusmuko iuolaikins monijos galvosena. Kakaip XX a. turime daug toki, kurie laikosi nuomons, kad jei negalite ko nors rodyti mokslikai, tai neteisinga. Bet kaip tik tai ir yra neteisinga! Keblu rodyti k nors apie asmen ar istorin vyk. Turime suprasti skirtum tarp mokslinio rodymo ir to, k vadinu teisiniu (teistu) istoriniu rodymu. Paaikinsiu abu. Mokslikai rodyti - tai pirmiausia parodyti, kad kas nors yra faktas pakartojant vyk abejojanio faktu asmens akivaizdoje. Yra kontrolin aplinka, kur galima stebti, fiksuoti duomenis ir empirikai tikrinti hipotezes. Mokslinis metodas, kad ir kaip bt apibrtas, yra susijs su reikinio matavimu ir eksperimentavimu arba pakartotiniu stebjimu. 1 Dr. James B. Conantas, buvs Harvardo prezidentas, rao: Mokslas - tai tarpusavyje susijusi svok ir svokini schem, isirutuliojusi kaip eksperiment ir stebjim rezultatas ir vaising tolesniuose eksperimentuose bei stebjimuose, seka. 2 Hipotezs teisingumo tikrinimas panaudojant kontroliuojamus eksperimentus yra vienas svarbiausi iuolaikini mokslini metod. Pavyzdiui, kas nors sako: Muilas Ivory vandenyje sksta. Taigi veduosi t mog virtuv, pilu prausykl atuonis colius vandens, kurio temperatra 82,7 oF, ir metu muilo gaball. Pliumpt. Stebjimai padaryti, duomenys ufiksuoti, ir hipotez empirikai patikrinta: muilas Ivory vandenyje nesksta. Bet jei mokslinis metodas bt vienintelis bdas k nors rodyti, js negaltumte rodyti, kad ryt nujote pirm usimim ar kad iandien pietavote. i vyki niekaip negalite pakartoti kontroliuojamomis slygomis. Tai tai yra vadinamasis teisinis (teistas) istorinis rodymas, kurio esm parodyti, kad nra prieasi abejoti tam tikru faktu. Kitaip tariant, sprendimas padaromas remiantis rodym svarumu. Tai yra nra pagrindo abejoti sprendimu. Jis priklauso nuo trij ri rodym (liudijim): odini, raytini ir daiktini (toki kaip pistoletas, kulka, ura knygel). Naudodamiesi teisiniu metodu nustatyti, kas vyko, galit gan gerai ir tikinamai rodyti, kad ryt buvote usimime: jus mat draugai, turite uraus, jus atsimena dstytojas.

Mokslin metod galima panaudoti tik rodyti pakartojamiems dalykams; jis netinka rodyti ar paneigti daugeliui klausim apie asmen ar istorin vyk. Mokslinis metodas nra tinkamas atsakyti tokius klausimus kaip: Ar gyveno George Washington? Ar Martin Luther King buvo kovos u pilietines teises lyderis? Kas buvo Jzus i Nazareto? Ar Robert Kennedy buvo JAV teisingumo ministras? Ar Jzus Kristus buvo prikeltas i numirusi? ie dalykai nepriklauso mokslinio rodymo sriiai, turime juos priskirti teisinio rodymo sriiai. Kitaip tariant, mokslinis metodas, pagrstas stebjimu, duomen rinkimu, hipotezi klimu, dedukcija ir eksperimentiniu tikrinimu, norint rasti ir paaikinti empirinius gamtos dsningumus, negali visikai atsakyti tokius klausimus kaip: Ar galite rodyti prisiklim? arba: Ar galite rodyti, kad Jzus yra Dievo Snus? Kai vyrai ir moterys pasikliauja teisiniu istoriniu metodu, jie turi patikrinti liudijim patikimum. Viena man ypa imponavo: tai, kad krikioni tikjimas - ne koks aklas, nemokikas, o veikiau supratingas tikjimas. Jzus Jn 8 sak Js painsite ties, o ne prieingai. Kristaus paklaus: Koks yra didiausias sakymas i vis? Jis atsak: Mylti Viepat savo Diev visa irdimi ir visu protu. Daugumos moni bda ta, kad jie, atrodo, apsiriboja irdimi. Faktai apie Krist niekad nepasiekia j proto. Mums duotas ventosios Dvasios gaivinamas protas painti Dievui, kaip ir irdis jam mylti bei valia, kad j pasirinktume. Turime veikti visose trijose srityse, idant turtume kuo geresnius savitarpio santykius su juo ir lovintume j. Neinau, kaip skaitytojas, bet mano irdis negali diaugtis tuo, k atmet mano protas. Mano irdis ir protas buvo sukurti, kad darniai dirbt kartu. Dl to, kad pasitikt Kristumi kaip Gelbtoju ir Viepaiu, dar niekas nebuvo kvieiamas (praomas) atlikti intelektualin saviudyb. Kituose keturiuose skyriuose apvelgsime raytini dokument patikimumo ir odini liudijim bei liudytoj parodym apie Jz tikimumo rodymus. PASTABOS 3 SKYRIUI

4 Ar patikimi Biblijos rankraiai?

Informacijos apie Jz pirminis istorinis altinis - Naujasis Testamentas. Dl to daug kritik XIX ir XX a. usipuol biblini dokument patikimum. Regis, nuolat pilasi kaltinimai, netur jokio istorinio pagrindo arba jau pasen dl [nauj] archeologini atradim ir tyrinjim. Kai skaiiau paskaitas Arizonos valstijos universitete, po improvizuotos paskaitos lauke prie mans prijo dstytojas (profesorius), atsiveds ir savo literatros kurso studentus. Jis tar: Pone McDowellai, js visus savo pareikimus apie Krist grindiate atgyvenusiu II a. dokumentu. iandien usimime studentams a parodiau, kad Naujasis Testamentas buvo paraytas prajus tiek daug laiko po Kristaus, jog tai, kas jame apraoma, negali bti tikslu. A atoviau: Js nuomon arba ivados apie Naujj Testament pasenusios 25 metais. To dstytojo (profesoriaus) nuomons apie raus, lieianius Jz, itakos vokiei kritiko F.C.Bauro ivados. Bauras tar, kad dauguma Naujojo Testamento veikal (tekst) buvo parayti ne anksiau kaip II a. pabaigoje. Jis nusprend, kad ie veikalai (tekstai) kilo daugiausia i mit ar legend, kurie isirutuliojo per ilg tarp (interval) tarp Jzaus gyvento laiko ir to, kai ie pasakojimai buvo surayti. Taiau XX a. archeologiniai atradimai patvirtino Naujojo Testamento rankrai tikslum. Ansktyvj papiruso rankrai (John Rylando rankratis, 130 m. po Kr.; Chester Beatty papirusas, 155 m. po Kr; ir Bodmer papirusas II, 200 m. po Kr.) atradimai upild tarp tarp Kristaus laik ir esam (turim) vlesne data datuojam rankrai. Millar Burrows i Jeilo sako: Dar vienas Naujojo Testamento graik kalbos ir [atrastj] papirus kalbos lyginimo rezultatas didina pasitikjim, jog pats Naujojo Testamento tekstas perduotas tiksliai. 1

Tokie radiniai (ivados) kaip is padidino mokslinink sitikinim Biblijos patikimumu. William Albright, kuris buvo ymiausias biblinis archeologas, rao: iandien galim jau kategorikai pasakyti, kad nebra jokio pagrindo datuoti bet kuri Naujojo Testamento knyg vliau nei madaug 80 m. po Kr. - tai dvi itisos kartos iki datos tarp 130 ir 150 m., pateikiamos radikalesnij iandienini Naujojo Testamento kritik. 2 poir jis pakartoja leidiniui Christianity Today duotame interviu: Mano nuomone, kiekviena Naujojo Testamento knyga buvo parayta apsikriktijusio ydo tarp I a. penktojo ir devintojo deimtmeio (labai tiktina, kakuriuo metu tarp 50 ir 75 m. po Kr.) 3 Seras William Ramsay laikomas vienu didiausi kada nors gyvenusi archeolog. Jis buvo mokinys Vokiei istorins mokyklos, kur mokyta, kad Apatal darbai es II a. vidurio, o ne pirmojo amiaus, kaip jie pretenduoj bti, produktas. Paskaits iuolaikin kritik apie Apatal darbus, jis sitikino, kad tai nra patikimas to laiko (apie 50 m. po Kr.) fakt apraymas ir todl jie neverti istoriko svarstym. Todl tyrindamas Maosios Azijos istorij Ramsay maai kreip dmes Naujj Testament. Taiau tyrimas galiausiai privert j panagrinti Luko veikalus. Jis pastebjo kruopt (skrupuling) istorini detali tikslum ir pamau jo poiris Apatal darb knyg m keistis. Jis buvo priverstas padaryti ivad, kad Lukas buvo aukiausios klass istorikas, ... io autoriaus vieta turt bti greta pai didiausi istorik. 4 Dl smulkiausi detali tikslumo Ramsay galiausiai pripaino, kad Darbai negali bti antrojo amiaus dokumentas, o yra pirmojo amiaus vidurio praneimas. Daugelis liberali mokslinink yra priversti svarstyti ankstyvesnes Naujojo Testamento paraymo datas. Dr. Johno A. T. Robinsono ivados jo naujoje knygoje Redating the New Testament (Perdatuojant Naujj Testament) yra stebinaniai radikalios. Jo tyrimas atved prie sitikinimo, kad visas Naujasis Testamentas buvo paraytas prie Jeruzals lugim 70 m. po Kr. 5 iandien Formos kritins mokyklos atstovai sako, kad mediaga jo i lp lpas, kol buvo urayta Evangelij pavidalu. Net jei periodas buvo daug trumpesnis nei manyta anksiau, jie daro ivad, kad Evangelijos pasakojimai gijo liaudies literatros formas (es tai legendos, pasakos, mitai ir palyginimai). Vienas rimiausi argument prie Formos kritik idj apie odins tradicijos raid yra tai, kad odins tradicijos (kaip j apibria kritikai) periodas nra pakankamai ilgas, kad leist tradicijoje rastis pakitimams, kuriuos taria ie kritikai. Svarstydamas apie Naujojo Testamento paraymo laiko trumpum, Simon Kistemaker, Biblijos dstytojas (profesorius) Dordto kolede, rao: Paprastai folkloro kaupimasis primityvios kultros tautoje trunka daugel kart; tai laipsnikas procesas, iplits per imtmeius laike. Bet derindamiesi prie Formos kritik mstymo turime daryti ivad, kad Evangelijos istorijos buvo sukurtos ir surinktos kiek ilgiau nei per vienos kartos laik. Formos kritiniu poiriu atskir Evangelijos vienet formavimsi reikia suprasti kaip sutrumpint projekt su pagreitinta veiksmo eiga. 6 A. H. McNeile, buvs Dublino universiteto teologijos profesorius, nuginija Formos kritik odins tradicijos samprat. Jis nurodo, kad Formos kritikai ne taip nuodugniai (atidiai), kaip turt, nagrinja Jzaus odi tradicij. Atidus vilgsnis 1 Kor 7,10.12.25 rodo rpesting i odi isaugojim ir tikros j uraymo tradicijos egzistavim. yd religijoje buvo prasta, kad mokinys simena rabino pamokym. Geras mokinys - tai lyg sandari cisterna, neipilanti n lao (Mina, Aboth, ii, 8). Pasirm C. F. Burneyo teorija (knygoje Viepaties poezija, The Poetry of Our Lord , 1925), galime tarti, kad didiuma Viepaties mokymo yra [ireikta] poetine aramj kalbos forma, dl kurios j lengva siminti. 7 Paul L. Maier, Vakar Miigano universiteto senovs istorijos dstytojas (profesorius), rao: Argumentai, kad krikionyb ilg laik brandino savo Velyk mit ir kad altiniai buvo parayti prajus daug met po vykio, tiesiog neatitinka fakt.8 Analizuodamas Formos kritik, Albright ra: Tik iuolaikiniai mokslininkai, kuriems stinga tiek istorinio metodo, tiek perspektyvos, gali nuausti tok splioni tinkl, kaip tas, kuriuo Formos kritikai apraizg Evangelijos

tradicij. Paties Albrighto ivada buvo ta, kad nuo dvideimties iki penkiasdeimties met periodas yra per trumpas, kad leist kaip nors apiuopiamai ikraipyti esmin turin ir net specifin Jzaus posaki formuluot (odi parinkim).9 Man kalbant su kuo nors apie Biblij, panekovai danai sarkastikai atsako, kad negali pasitikti tuo, k teigia Biblija. Na, ji juk buvo parayta beveik prie 2000 met. Ji pilna klaid ir neatitikim. A atsakau mans, jog a galiu pasitikti Biblija. Tada apsakau vyk, nutikus per paskait istorijos studentams. Tada pareikiau mans, kad yra daugiau rodym dl Naujojo Testamento patikimumo nei beveik dl bet kuri deimties kartu sudt klasikins literatros krini. Dstytojas (profesorius) sdjo ir prunkt, tarsi sakyt: O, tai bent graumlis! A paklausiau: Dl ko js prunkiate? Jis atsak: Dl lybs istorijos kurse teigti, kad Naujasis Testamentas yra patikimas. Tai juokinga. Na, a bnu dkingas, kai kas nors panaiai pareikia, nes visada mgstu uduoti tai tok klausim. (Niekad negirdjau teigiamo atsakymo.) Tariau: Kaip istorikas, pone, pasakykite, kokie yra testai (patikrinimo kriterijai), kuriuos taikote bet kuriam istorijos literatros kriniui nustatyti, ar jis yra tikslus ir patikimas? Nuostabu tai, kad jis neturjo joki test (kriterij). A atsakiau: O a kelis turiu. Manau, kad istorin Biblijos patikimum reikt tikrinti pagal tuos paius kriterijus, pagal kuriuos tikrinami visi istoriniai dokumentai. Karo istorikas C. Sanders ivardija ir paaikina tris pagrindinius istoriografijos principus. Tai bibliografinis testas (patikrinimas), vidini rodym testas ir iorini rodym testas. 10 BIBLIOGRAFINIS TESTAS Bibliografinis testas yra teksto perdavimo, kuriuo dokumentai pasiekia mus, patikrinimas. Kitaip tariant, neturint dokument original, kiek patikimos yra ms turimos kopijos, atsivelgiant rankrai skaii (MSS) ir laiko interval tarp originalo ir esamos (turimos) kopijos? Galime vertinti spding autoriteting Naujojo Testamento rankrai altini turt palygindami j su tekstine kit inom senovini altini mediaga. Tukidido istorija (460-400 m. pr. Kr.) yra mums prieinama tik i atuoni rankrai, datuojam apie 900 m. po Kr., taigi prajus beveik 1300 met po paraymo. Herodoto istorijos rankraiai yra panaiai vlyvi ir reti (negauss), ir vis dlto F. F. Bruce nusprendia: N vienas klasikinis filologas nepaisyt argumento, kad Herodoto ar Tukidido autentikumas abejotinas, nes ankstyviausi ms naudojami (mums prieinami) j veikal rankraiai yra daugiau kaip 1300 met vlesni negu originalai. 11 Aristotelis savo Poetik para apie 343 m. pr. Kr., ir vis dlto ankstyviausia ms turima kopija datuojama 1100 m. po Kr. - madaug 1400 met tarpas, ir egzistuoja tik penki rankraiai. Cezaris sukr savo gal kar istorij tarp 58 ir 50 m. pr. Kr., o jos rankratinis autoritetas pagrstas devyniomis ar deimia kopij, datuojam 1000 met po jo mirties. Prieingai, kai pereinama prie Naujojo Testamento rankrai autoriteting altini, mediagos gausa yra beveik stulbinanti. Po to, kai buvo atrasti ankstyvieji papirusiniai rankraiai, kurie upild (sujung) tarp tarp Kristaus laik ir antrojo amiaus, tapo inoma gausyb kit rankrai. iandien egzistuoja per 20000 Naujojo Testamento rankrai kopij. Iliada turi 643 rankraius ir yra antroji pagal autoritetingus rankrai altinius po Naujojo Testamento. Seras Frederic Kenyon, buvs Brit muziejaus direktorius bei vedantysis bibliotekininkas ir neprilygstamas autoritetas rankrai klausimu, daro ivad: Taigi intervalas tarp originalo sukrimo ir ankstyviausio ilikusio liudijimo (parodymo) toks maas, kad i ties tampa nereikmingas, ir dabar paalintas paskutinis pagrindas abejonei, ar Biblija pasiek mus i esms tokia, kokia buvo parayta. Galime laikyti, kad galutinai rodytas (nustatytas) ir Naujojo Testamento knyg autentikumas, ir bedras vientisumas. 12

Naujojo Testamento graik kalbos specialistas J. Harold Greenlee antrina: Kadangi mokslininkai kaip vertus pasitikjimo priima ir senovs klasik veikalus, nors ankstyviausi rankraiai buvo urayti taip vlai po originalo paraymo ir ilikusi rankrai skaiius daugeliu atvej toks maas, aiku, kad taip pat yra utikrintas ir Naujojo Testamento teksto patikimumas. 13 Bibliografinio testo taikymas Naujajam Testamentui mums garantuoja, kad pastarasis turi daugiau autoriteting rankrai altini (didesn rankratin autotitet) negu bet kuris antikos literatros krinys. Prie to autoritetingumo pridjus daugiau kaip 100 intensyvios Naujojo Testamento tekstins analizs met, galima daryti ivad, kad yra nustatytas autentikas Naujojo Testamento tekstas. VIDINI RODYM TESTAS Bibliografinis testas tik nustat, kad tekstas, kur turime dabar, yra tai, kas buvo i pradi urayta (yra tas pats, kaip ir originalo). Dar reikia nusprsti, ar tas uraymas yra tikimas ir kokiu mastu. Tai vidins kritikos, t. y. antrojo C. Sanders pateikto istorikumo testo (kriterijaus), problema. iuo metu literatros kritikas tebesivadovauja Aristotelio posakiu (nuomone): Kritikas turi pasitikti paiu dokumentu, jei nra prieing rodym, o ne reikti pretenzijas, ar tikti juo. Kitaip tariant, kaip apibendrina John W. Montgomery: Reikia siklausyti, k skelbia analizuojamas dokumentas, o ne tarti klastot, jei autorius nediskvalifikuoja savs prietaravimais ar inomais faktiniais netikslumais. 14 Dr. Louis Gottschalk, buvs ikagos universiteto istorijos dstytojas (profesorius), savo istorin metod apmeta vadove, daugelio naudojamame istoriniam tyrinjimui. Gottschalkas nurodo, kad raytojo ar liudytojo sugebjimas sakyti ties padeda istorikui nustatyti tikinamum, net jei ji perteikiama dokumente, kuris igautas jga ar apgaule, arba kitaip abejotinas, arba remiasi parodymais, pagrstais gandais, arba yra i suinteresuoto liudytojo. 15 is sugebjimas sakyti ties yra glaudiai susij su liudytojo artumu apraomiems vykiams tiek geografikai, tiek chronologikai. Naujojo Testamento praneimus apie Jzaus gyvenim ir mokym ura mons, arba patys juos mat savo akimis, arba perteik tikrj vyki ar Kristaus mokym liudytoj pasakojimus. Lk 1,1-3: Daugelis jau yra mgin idstyti ratu pasakojim apie buvusius pas mus vykius, kaip mums perdav nuo pradios savo akimis maiusieji ir buvusieji odio tarnai. Taip pat ir a, rpestingai visk nuo pradios ityrs, nusprendiau surayti tau, garbingasis Teofili, sutvarkyt pasakojim. 2 Pt 1,16: Mat mes skelbiame jums ms Viepaties Jzaus Kristaus galyb ir atjim ne mgdiodami gudriai igalvotas pasakas, bet kaip savo akimis mat jo didyb. 1 Jn 1,3: K matme ir girdjome, skelbiame ir jums, kad ir js turtumte bendravim su mumis. O ms bendravimas yra su Tvu ir su jo Snumi Jzumi Kristumi. Jn 19,35: Regjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis ino saks ties, kad ir js tiktumte. Lk 3,1: Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viepatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judj, Erodui esant Galiljos tetrarchu, jo broliui Pilypui - Iturjos bei Trachonitids krate tetrarchu, Lisanijui - Abilens tetrarchu... is artimumas uraytiems vykiams yra ypa efektyvi priemon utikrinti tikslum to, k ilaik atmintyje liudytojas. Taiau istorikas taip pat susiduria su maiusiais liudytojais, kurie smoningai ar netyia sako neties, nors yra arti vykio ir yra kompetentingi sakyti ties. Naujojo Testamento praneimai apie Krist plito dar esant gyviems (jo amininkams.) tiems, kurie gyveno jo gyventu laiku. Tie mons, be abejo, galjo patvirtinti ar paneigti praneim (pasakojim) tikslum. Gindami savj Evangelijos reikal, apatalai apeliavo, net susidr su nuomiausiais prieininkais (oponentais), tai, kas visiems buvo inoma apie Jz. Jie ne tik

sako: tai k mes matme... arba: Mes girdjome, kad..., bet jie pasikeiia vietomis su prieikais kritikais ir tiesiai jiems iria: Js taip pat inote itai... Js tai matte ir js patys apie tai inote. Reikt bti atsargiam sakant oponentui: Tu taip pat tai inai, nes jei nesi teisus detalmis, tai bus sviesta tau atgal akis. Apd 2,22: Izraelio vyrai! Klausykite, k pasakysiu: Jz Nazariet, Dievo jums patvirtint galingais darbais, stebuklais ir enklais, kuriuos per j nuveik Dievas tarp js, kaip patys inote... Apd 26,24-26: Pauliui taip aikinant, Festas garsiai suuko: Pauliau, tu i galvos kraustaisi! I didelio rato ijai i krato. Paulius atsiliep: Ne, nesikraustau i galvos, prakilnusis Festai, bet kalbu tiesos ir sveiko proto odius. iuos dalykus ino karalius, kuriam a taip atvirai kalbu. Esu tikras, kad i viso to jam nieko nra neinomo, juoba kad itai djosi ne kur nors ukampyje. Dl Naujojo Testamento dokument kaip pirminio altinio verts F. F. Bruce, Manesterio universiteto Biblijos kritikos ir egzegezs profesorius, sako: Ir tai buvo ne tik draugiki liudytojai, su kuriais turjo skaitytis ankstyvieji skelbjai; buvo kiti, ne taip palankiai nusiteik, kurie taip pat buvo susipain su pagrindiniais Jzaus tarnysts ir mirties faktais. Mokiniai negaljo drsti bti netiksls (jau nekalbant apie apgalvot (savavalik) manipuliavim faktais), nes bt ikart demaskuoti t, kuriems tikrai tai patikt. Prieingai, vienas i stiprij pradinio apatalinio skelbimo pusi yra pasitikintis apeliavimas klausytoj inojim; jie ne tik sak: Mes esame i dalyk liudytojai, bet taip pat: Js patys inote (Apd 2,22). Jei bt kokia nors tendencija nesilaikyti fakt bet kuriuo esminiu atvilgiu, galimas prieik liudytoj tarp klausytoj buvimas pasitarnaut kaip papildoma korektyva. 11 Lawrence J. McGinley i v. Petro koledo prieik liudytoj reikm sryyje su uraytais vykiais komentuoja taip: Vis pirma aptariamus vykius mat liudytojai tebegyveno, kai tradicija visikai susiformavo; ir tarp t liudytoj buvo ari naujo religinio judjimo prie. Taiau tradicija tvirtino atpasakojanti eil gerai inom darb ir vieai mokyt mokym tuomet, kai neteisingus teiginius kas nors galjo nuginyti, o taip pat ir bt atsitik. 16 Naujojo Testamento tyrintojas Robert Grant i ikagos universiteto daro ivad: Tuo metu, kai jos [sinoptins evangelijos] buvo paraytos ar galima tarti, kad buvo paraytos, buvo savo akimis maiusij ir j liudijimo nebuvo visikai nepaisoma... Tai reikia, kad evangelijas reikia laikyti didia dalimi patikimais parodymais apie Jzaus gyvenim, mirt ir prisiklim. 17 Will Durant, valds istorinio tyrinjimo disciplin ir vis gyvenim analizavs senovs dokumentus, rao: Nepaisant evangelist prietar ir teologini nuostat, jie urao daug atsitikim, kuriuos gryni prasimanliai bt nuslp apatal varybas dl aukt viet Karalystje, j pabgim po Jzaus sumimo, Petro atsiadjim, Jzaus nesugebjim padaryti stebukl Galiljoje, kai kuri klausytoj pastabas dl galimos jo beprotysts, jo ankstyv netikrum dl savo misijos, jo pripainim neinant ateities, jo karias akimirkas, jo nevilties auksm ant kryiaus; niekas, skaits ias scenas, negali abejoti dl u j rykjanios figros realumo. Kad keli paprasti vyrai per vienos kartos tarpsn bt igalvoj toki galing ir patraukli asmenyb, toki diding etik ir toki kvepiani moni brolysts vizij, bt kur kas netikinamesnis stebuklas nei bet kuris apraytas Evangelijose. Po dviej Auktosios kritikos imtmei Kristaus gyvenimo, bdo ir mokymo apybros (kontrai) ilieka gana aikios ir sudaro patraukliausi bruo Vakar mogaus istorijoje. 18 IORINI RODYM TESTAS Treias istorikumo testas (kriterijus) - iorini rodym. Klausimas ia tas, ar istorin mediaga patvirtina ar paneigia pai dokument vidin liudijim. Kitaip tariant, kokie altiniai, be analizuojamos literatros, pagrindia jos tikslum, patikimum ir autentikum?

Gottschalkas teigia, kad atitikimas arba (sutarimas) derjimas su kitais inomais istoriniais ar moksliniais faktais danai yra lemiamas vieno ar daugiau liudytoj parodym patikrinimas. 15 Du apatalo Jono draugai patvirtina vidinius rodymus i Jono pasakojim. Istorikas Eusebijas perduoda Papijo, vyskupo i Hierapolio, odius: tai k pasak presbiteris [apatalas Jonas]: Morkus, kuris buvo Petro vertjas, sura tiksliai visk, k buvo isaugojs atmintyje, bet nesilaikydamas eils, kuria jo Viepaties odiai ir darbai. Jis pats nebuvo girdjs Viepaties ir nepriklaus jo mokini briui; jis tik vliau, kaip buvo sakyta, tapo Petro palydovu. Petras sakydavo pamokslus atsivelgdamas klausytojus ir nepais Viepaties odi tvarkos.. Tad Morkus nepadar klaidos, raydamas, kas buvo ilik atmintyje. Jis tik stengsi neimesti nieko, k buvo nugirds, ir neparayti netiesos . 19 Ireniejus, Liono vyskupas (180 m. po Kr. Ireniejus buvo Polikarpo, Smirnos vyskupo, buvusio krikioniu atuoniasdeimt eerius metus ir apatalo Jono mokinio, mokinys) ra: Matas paskelb savo Evangelij hebraj [t.y. yd] tarpe j kalba, kai Petras ir Paulius skelb Evangelij Romoje ir kr ten banyi. Po j pasitraukimo [t.y. mirties, kurios dat tradicija itin linkusi nustatyti Nerono persekiojimo laiku 64 m.] Morkus, Petro mokinys ir vertjas, pats perdav mums urayt Petro skelbimo esm. Lukas, Pauliaus sekjas, ura knygoje jo mokytojo skelbiam evangelij. Tada Jonas, Viepaties mokinys, kuris taip pat glaudsi prie jo krtins [tai nuoroda Jn 13,15 ir 21,20] gyvendamas Efeze, Azijoje, pats sukr savo Evangelij. 20 Archeologija danai pateikia stipri iorini rodym. Ji prisideda prie Biblijos kritikos, ne kvpimo ir apreikimo srityje, bet pateikdama rodymus apie urayt vyki tikrum. Archeologas Joseph Free rao: Archeologija patvirtino begal [Biblijos] viet, kurias kritikai atmesdavo kaip neistorikas ar prietaraujanias inomiems faktams. 21 Jau inome, kaip archeologija privert ser William Ramsay pakeisti savo pradinius neigiamus sitikinimus dl Luko istorikumo ir padaryti ivad, kad Apatal darb knygoje tiksliai apraoma Maosios Azijos geografija, senov ir visuomen. F. F. Bruce nurodo, kad kur Lukas buvo tartas netikslumu, o kokiais nors raytiniais (ioriniais) rodymais apgintas tikslumas, galima pagrstai teigti, kad archeologija patvirtino Naujojo Testamento fakt apraym. 22 A. N. Sherwin-White, istorikas klasikas, rao, kad Apatal darb istorikumas patvirtinamas labai gausiai. Jis priduria, kad bet koks bandymas atmesti j esmin istorikum net smulkmen lygiu dabar turi atrodyti absurdikai. Senovs Rom tyrinjantiems istorikams tai jau seniai savaime suprantama. 23 Pats asmenikai bands pakirsti (sudauyti ipulius) Biblijos istorikum ir pagrstum, prijau ivad, kad ji yra istorikai patikima. Jei kas nors ia prasme nurao (brokuoja, atmeta) Biblij kaip nepatikim, tada jis ar ji turi nurayti (atmesti) beveik vis senovs literatr. Viena problema, su kuria nuolat susiduriu, yra daugelio noras taikyti vienus standartus ar kriterijus pasaulietinei literatrai ir kitus - Biblijai. Turime taikyti tuos paius kriterijus, nesvarbu, ar tiriama literatra yra pasaulietin, ar religin. Tai padar, manau, galime pasakyti: Biblija yra tikras ir istorikai patikimas liudijimas apie Jz. Dr. Clark H. Pinnock, sistemins teologijos profesorius Regento kolede, teigia: Nra tokio senovs pasaulio dokumento, paliudyto tokiu puikiu tekstini ir istorini parodym rinkiniu ir pateikianio tok puik istorini duomen vrin, dl kurio galima priimti proting sprendim. Siningas mogus negali atmesti tokio altinio. Skepticizmas dl istorinio krikionybs mandato pagrstas iracionaliu [t.y. antiantgamtiku] alikumu. 24 PASTABOS 4 SKYRIUI 19. Eusebijas Cezarietis. Banyios istorija. - Vilnius, LUMEN fondo leidykla, 1993, p. 112.

5 Kas mirt u mel?

Viena krikionybei keliamuose ikiuose danai prairima sritis - esminis Jzaus apatal pasikeitimas. Pasikeit j gyvenimai teikia solid jo pretenzij pagrstumo liudijim. Kadangi krikioni tikjimas yra istorinis, tam, kad j itirtume, turime stipriai remtis tiek raytiniu, tiek odiniu liudijimu. Yra daug istorijos apibrim, bet pirmenyb a teikiu iam: tai praeities painimas, paremtas parodymu (liudijimu). Jei kas nors sako: Nemanau, kad tai geras apibrimas, paklausiu: Ar tikite, kad Napaleonas gyveno? Beveik visada atsakoma teigiamai. Tada klausiu: Ar js j matte?, ir mons prisipasta, kad ne. Tai i kur js inote? Taigi jie pasikliauja liudijimu. is istorijos apibrimas turi vien gimt bd: liudijimas turi bti patikimas, arba klausytojas bus klaidingai informuotas. Krikionyb apima paeities painim, paremt liudijimu, tad dabar turime paklausti: Ar pradiniai odiniai liudijimai apie Jz verti pasitikjimo? Ar galima pasitikti, kad jie teisingai perteik tai, k Jzus sak ir dar? A manau, kad galima. A pasitikiu apatal liudijimais, nes i t dvylikos vyr vienuolika mir kankini mirtimi daugiausia dl dviej dalyk: Kristaus prisiklimo ir savo tikjimo j kaip Dievo Sn. Jie buvo kankinami, plakami ir galiausiai nuudyti (numarinti) vienu i iauriausi tada inot bd: 1)Petras - nukryiuotas 2)Andriejus - nukryiuotas 3)Matas - umutas kalaviju 4)Jonas - mir natralia mirtimi 5)Jokbas, Alfiejaus sunus - nukryiuotas 6)Pilypas - nukryiuotas 7)Simonas - nukryiuotas 8)Tadas - umutas strlmis 9)Jokbas, Jzaus brolis - umutas akmenimis 10)Tomas - pamautas ant ieties 11)Baltramiejus - nukryiuotas 12)Jokbas, Zebediejaus snus - umutas kalaviju. Paprastai tai choru atsakoma: Na, daugyb moni yra mir u mel; tad k tai rodo? Taip, daug moni yra mir u mel, bet jie man, jog tai tiesa. O tai jei prisiklimo nebuvo (t.y. jis buvo netikras), mokiniai tai inojo. Nerandu bdo, kaip bt galima parodyti, kad jie buvo apgauti. Todl ie vienuolika vyr ne tik mir u mel, bet - ia visa gudryb - jie inojo, jog tai melas. Bt sunku istorijoje rasti vienuolika moni, kurie mir u mel inodami, jog tai melas. Turime nepamirti keli veiksni, kad galtume vertinti, k jie padar. Pirma, kai apatalai ra ar kalbjo, jie tai dar kaip maiusieji apsakomus vykius. Petras sak: Mat mes skelbiame jums ms Viepaties Jzaus Kristaus galyb ir atjim ne mgdiodami gudriai igalvotas pasakas, bet kaip savo akimis mat jo didyb (2 Pt 1,16). Apatalai neabejotinai inojo, kuo skiriasi mitas ar legenda ir tikrov. Jonas pabr t yd painimo aspekt, kad jie patys buvo liudytojai: Kas buvo nuo pradios, k girdjome ir savo akimis regjome, k patyrme ir ms rankos liet, tai skelbiame apie gyvenimo od. Gyvenimas pasirod, ir mes regjome ir liudijame, ir skelbiame jums aminj gyvenim, kuris buvo pas Tv ir pasirod mums - k matme ir girdjome, skelbiame ir jums, kad ir js turtumte bendravim su mumis. O ms bendravimas yra su Tvu ir su jo Snumi Jzumi Kristumi (1 Jn 1,1-3). Lukas sak: Daugelis jau yra mgin idstyti ratu pasakojim apie buvusius pas mus vykius, kaip mums perdav nuo pradios savo akimis maiusieji ir buvusieji odio tarnai. Taip pat ir a, rpestingai visk nuo pradios ityrs, nusprendiau surayti tau, garbingasis Teofili, sutvarkyt pasakojim (Lk 1,1-3). O Apatal darb knygoje Lukas apra 40 dien period po prisiklimo, kai jo pasekjai mat j i arti: Pirmoje knygoje a papasakojau apie visk, k Jzus nuo pat pradi veik ir mok iki tos dienos, kuri buvo paimtas dang, pirmiau per ventj Dvasi davs savo irinktiesiems apatalams sakym. Po savo

kanios jis pateik jiems daugel rodym, kad yra gyvas, per keturiasdeimt dien jiems rodydamasis ir aikindamas apie Dievo karalyst (Apd 1,1-3). Jonas paskutin savo Evangelijos dal pradjo odiais, kad savo mokini akivaizdoje Jzus padar dar daugel kit enkl, kurie nesurayti itoje knygoje (Jn 20,30). Pagrindins i maiusij vykius liudijim turinys susijs su prisiklimu. Apatalai buvo jo, prisiklusio ir gyvo, liudytojai: Lk 24,48 Jn 15,27 Apd 1,8 Apd 2,24.32 Apd 10,41 Apd 13,31 1 Kor 15,4-9 1 Kor 15,15 Apd 3,15 Apd 4,33 Apd 5,32 Apd 10,39 1 Jn 1,2 Apd 22,15 Apd 23,11 Apd 26,16

Antra, paius apatalus teko tikinti, kad Jzus prisikl i numirusi. I pradi jie netikjo. Jie pabgo ir isiskirst (Mk 14,50). Jie atvirai reik savo abejones. Tik po gausi ir tikinam rodym jie patikjo. Buvo Tomas, kuris sak netiksis, kad Kristus prisikl i numirusi, kol nedsis pirt vini ymes. Vliau Tomas mir kankinio mirtimi u Krist. Ar jis buvo apgautas? Jis guld galv, kad ne. Paskui buvo Petras. Jis kelis kartus atsiadjo Kristaus per jo teism. Galiausiai paliko Jz. Bet kakas nutiko iam bailiui. Netrukus po Kristaus nukryiavimo ir palaidojimo Petras pasirod Jeruzalje, drsiai, gresiant miriai skelbdamas, kad Jzus yra Kristus ir kad jis prisikl. Galiausiai Petras buvo nukryiuotas emyn galva. Ar jis buvo apgautas? Kas jam atsitiko? Kas taip dramatikai pavert j drsiu litu, stojaniu u Jz? Kodl jis buvo pasirys mirti u j? Mane patenkina vienintelis paaikinimas - 1 Kor 15,5: jis pasirod Kefui (Petrui) (Jn 1,42). Klasikinis pavyzdys mogaus, tikinto prie savo vali, yra Jokbas, Jzaus brolis (Mt 13,55; Mk 6,3). Nors Jokbas nebuvo vienas i dvylikos pirmj (Mt 10,2-4), vliau jis buvo pripaintas apatalu (Gal 1,19), kaip ir Paulius bei Barnabas (Apd 14,14). Kol Jzus buvo gyvas, Jokbas netikjo, kad jo brolis Jzus - Dievo Snus (Jn 7,5). Galbt kaip ir jo broliai bei seserys net tyiojosi i jo. Nori, kad mons tikt tavimi? Keliauk Jeruzal ir ten daryk savo darbus. Jokb tikriausiai emino tai, kad Jzus vaikto apylinkmis ir utraukia pajuok eimos vardui savo beprotikomis pretenzijomis (A esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tv kitaip, kaip tik per mane - Jn 14,6; A esu vynmedis, o js akels - Jn 15,5; A - gerasis ganytojas... manosios pasta mane - Jn 10,14.) K manytumte js, jeigu js brolis taip kalbt? Bet Jokbui kakas atsitiko. Po to, kai Jz nukryiavo ir palaidojo, Jokbas m pamokslauti Jeruzalje. Jis skelb, kad Jzus mir u nuodmes, prisikl ir yra gyvas. Galiausiai Jokbas tapo vienas i Jeruzals banyios vadov ir para knyg - Jokbo laik. J pradjo odiais: Jokbas, Dievo ir Viepaties Jzaus Kristaus tarnas. O buvo jo brolis. Galiausiai Jokbas mir kankinio mirtimi umtytas akmenimis vyriausiojo kunigo Ananijo valia (Juozapas Flavijus). Ar Jokbas buvo apgautas? Ne, vienintelis tiktinas paaikinimas yra 1 Kor 15,7 Po to jis pasirod Jokbui. Jei prisiklimas buvo melas, apatalai tai inojo. Ar jie amino didiul apgaul? i galimyb nesuderinama su tuo, k inome apie moralin j gyvenimo kokyb. Jie asmenikai pasmerk mel ir pabr siningum. Jie skatino mones suinoti ties. Istorikas Edward Gibbon garsiajame savo darbe The History of the Decline and Fall of the Roman Empire (Romos imperijos smukimo ir lugimo istorija) tiegia grynesn, bet griet pirmj krikioni moral buvus viena i penki greitos krikionybs skms prieasi. Michael Green, v. Jono koledo Notingeme direktorius, pastebi, kad prisiklimas buvo tikjimas, kuris nusiminusius nukryiuoto rabino pasekjus pavert drsiais ankstyvosios

banyios liudytojais ir kankiniais. Kaip tik is tikjimas atskyr Jzaus sekjus nuo yd ir pavert juos prisiklimo bendruomene. Galjai juos kalinti, iplakti, nuudyti, be negaljai priversti juos atsiadti savo sitikinimo, kad trei dien jis vl kls.1 Treia, drsus apatal elgesys ikart po to, kai jie sitikino prisiklimu, daro netikima, jog tai buvo apgavyst. Jie tapo drsuoliais kone per nakt. Petras, kuris buvo atsiadjs Kristaus, buvo tvirtas net gresiant miriai ir skelb gyv po prisiklimo Jz. Valdia suimdavo Kristaus pasekjus ir mudavo juos, taiau netrukus jie grdavo gatv ir atvirai pasisak apie Jz (Apd 5,40-42). Draugai pastebjo j valum (nenusiminim) , o prieai pastebjo j drs. Taip pat jie pamokslavo ne kokiame neinomame mieste, o Jeruzalje. Jzaus sekjai negaljo taip drsiai pasitikti kankinimus ir mirt, jei nebt sitikin jo prisiklimu. J skelbimo ir elgesio vieningumas kelia nuostab. Tikimyb, kad bet kuri didel grup nesutart, yra didiul, taiau jie visi sutar dl prisiklimo tiesos. Jie jie bt apgavikai, sunku paaikinti, kodl n vienas i j nepalo spaudiamas. Pascal, prancz filosofas, rao: Prielaida, kad apatalai apgaudinjo, tikrai absurdika. Permstykime j nuosekliai. sivaizduokime iuos dvylika moni, susirinkusi po Jzaus Kristaus mirties ir susimokani sakyti, kad jis prisikl. Tuo jie sukelia prie save visas galias. mogaus irdis yra keistai linkusi tai, kas lengva, kaitaliojimsi, paadus, turtus. Jei nors vienas i j bt bent kiek prasitars, jog sumeluota, paveiktas vis i vilioni, dar daugiau - kaljimo, kankinim, mirties - jie bt prauv. 2 Kaip jie beveik per nakt pavirto nesutramdomu entuziast briu, kuris trijuose emynuose drsiai sutiko opozicij, cinizm, pajuok, sunkumus, kaljim ir mirt, visur skelbdami Jz ir prisiklim? 3 Neinomas autorius tai kaip vaizdiai aprao apatal gyvenimuose vykusius pokyius: Nukryiavimo dien jie buvo kupini lidesio; pirm savaits dien diaugsmo. Per nukryiavim jie buvo nusimin, pirm savaits dien j irdys spinduliavo tikrum ir vilt. Kai pirmkart prane apie prisiklim, jie buvo nepatikls ir sunkiai tikinami, bet vos tik sitikino, daugiau niekad neabejojo. Kuo galima paaikinti nuostab pasikeitim, vykus tuose vyruose per tok trump laik? Vien kno paalinimas i kapo niekad nebt galjs taip esmingai pakeisti j dvasios ir charakterio. Trij dien nepakanka rastis legendai, kuri taip juos paveikt. Legendos augimo vyksmui reikia laiko. Prisiminkite, kokie tai buvo liudytojai, vyrai ir moterys, dav pasauliui ikiliausi etin mokym, kok tik tas kada nors inojo, ir net savo prie liudijimu igyven j savo gyvenimais. Pagalvokite apie psichologin absurd: sivaizduokite ma brel sumut baili, vien dien tnani virutiniame kambaryje, o po keli dien pavirtusi ansambliu, kurio negali nutildyti joks persekiojimas - ir tada pabandykite i dramatik permain priskirti kam nors taip maai tikinamam kaip apgailtinas suklastojimas, kur jie stengsi silyti pasauliui. Tai tiesiog neturt prasms. Kenneth Scott Latourette rao: Prisiklimo ir ventosios Dvasios nuengimo poveikis mokiniams buvo itin svarbus. I netekusi drsos, nusivylusi moter ir vyr, kurie lidnai velg atgal dienas, kai tikjo, kad Jzus - tai tas, kuris turi ipirkti Izrael, jie pavirto entuziastik liudytoj ansambl. 4 Paul Little klausia: Ar ie vyrai, kurie padjo transformuoti moralin visuomens struktr, buvo visiki (gud) melagiai, ar apsigav pamiliai? iomis alternatyvomis patikti sunkiau nei Prisiklimo faktu, ir nra n menkiausi rodym joms paremti.5 Apatal tvirtumo net iki mirties nemanoma paaikinti pasitenkinant pavirutinikais ivediojimais. Remiantis Encyclopaedia Britannica , Origenas pranea, kad Petras buvo nukryiuotas emyn galva. Herbert Workman taip apibdina Petro mirt: Taigi Petras, kaip pranaavo ms Viepats, buvo kito perjuostas ir nuvestas mirti Aureliano keliu, viet netoli Nerono sod ant Vatikano kalvos, kur tiek daug jo broli jau ikent iauri mirt. Paties praymu j nukryiavo emyn galva, kaip nevert kentti taip, kaip jo Viepats. 6 Harold Mattingly savo istoriniame tekste rao: Apatalai, v. Petras ir v. Paulius, uantspaudavo (patvirtino) savo liudijimus krauju. 7 Tertulianas ra, kad niekas

nenort mirti, nebent inodamas, kad yra teisus. 8 Harvardo teiss profesorius Simon Greenleaf, mogus, kuris daug met skait paskaitas apie tai, kaip palauti liudytoj (analizuoti liudijim) ir nustatyti, ar liudytojas meluoja, ar ne, daro ivad: Kariniai metraiai vargu ar pateikia kit tok herojiko tvirtumo, kantrybs ir nepalauiamos drsos pavyzd. O juk jie turjo visas manomas prieastis atidiai patikrinti savo tikjimo ir didij fakt bei rytingai gint ties pagrindus. 9 Apatalai prajo mirties patikrinim, kad neginijamai rodyt, jog teisinga tai, k skelb. Manau, kad galiu pasitikti j liudijimu labiau nei daugelio iandien sutinkam moni, kurie u tai, k tiki, net gatvs pereiti nenori, jau nekalbant apie mirt. PASTABOS 5 SKYRIUI 2. Blaise Pascal. Mintys. - Aidai, 1997, p. 249.

6 Kas gero (Kokia nauda) i mirusio Mesijo?

(Kam tinka mirs Mesijas?) Daugyb moni mir vardan kilnaus tikslo. tai studentas San Diege susidegino protestuodamas prie Vietnamo kar. Septintajame deimtmetyje daug budist susidegino nordami patraukti pasaulio dmes Pietryi Azij. Keblumas apatal atveju tas, kad j kilnus tikslas numir ant kryiaus. Jie tikjo, kad Jzus - Mesijas. Jie neman, kad Jzus gali mirti. Buvo sitikin, kad jam skirta kurti Dievo karalyst ir valdyti Izraelio taut. Norint suprasti apatal santyk su Kristumi ir tai, kodl kryius jiems buvo toks nesuvokiamas, reikia perprasti Kristaus laik poir Mesij. Jzaus gyvenimas ir mokymas didiai (baisiai) prietaravo tuometinms yd pairoms Mesij. Nuo vaikysts yd mok, kad kai ateis Mesijas, jis bus viepataujantis, pergalingas, politinis vadas. Jis ilaisvins ydus i vergijos ir atstatys Izrael jo teist viet. Keniantis Mesijas buvo visikai svetimas yd mesijanysts sampratai. 1 E. F. Scott taip apibdina Kristaus laik: ...Tai buvo stipraus susijaudinimo periodas. Religiniai vadovai pasijuto beveik negal suturti moni, kurie visur lauk pasirodant paadtajam Ivaduotojui, kart. i laukimo nuotaik, be abejo, stiprino nesenos istorijos vykiai. Jau daugiau kaip generacij (kartos nugyvent laik) romnai buvo atm yd laisv, ir j represins priemons skatino patriotizmo dvasi nirtingesniam gyvenimui. Svajon apie stebukling ivadavim ir tai padarysiant Mesij karali tuo kritiniu metu gavo nauj prasm; bet joje nebuvo nieko nauja. U to fermento, apie kur liudija Evangelijos, galiu irti ilg stiprjanio nujautimo (laukimo) period. Plaiosioms gyventoj masms Mesijas iliko tuo, kas jis buvo Izaijui ir jo aminininkams - Dovydo Snumi, kuris yd tautai atne pergal ir klestjim. Evangelijos nuorod viesoje vargu ar galima abejoti, kad populiari [to meto] Mesijo samprata buvo daugiausia nacionalin ir politin. 2 yd mokslininkas Joseph Klausner rao: Mesijas vis labiau ir labiau darsi ne tik ymiu politiniu valdovu, bet taip pat iskirtini dorovini savybi mogumi. 3 Jacob Gartenhus apmsto Kristaus laikais vyravusias nuotaikas: ydai lauk Mesijo kaip to, kuris ivaduos juos i romn priespaudos; mesijins viltys pirmiausia buvo siejamos su nacionaliniu isivadavimu. 4 yd enciklopedijoje (Jewish Encyclopaedia ) teigiama, kad ydai troko adtojo ivaduotojo i Dovydo nam, kuris ilaisvins juos i nekeniamo svetimalio uzurpatoriaus jungo, nutrauks bedievik romn valdym ir vietoj jo kurs savo taikos bei teisingumo viepatij. 5 Tuo metu ydai rado prieglobst Mesijo paade (pas paadtj Mesij). Apatalai turjo tuos paius sitikinimus kaip ir aplinkiniai mons. Kaip teig Millar Burrows, Jzus buvo toks nepanaus t, kuo visi ydai tikjosi bsiant Dovydo Sn, kad jo paties mokiniams atrod beveik nemanoma su juo sieti Mesijo idj.6 Lidni (rimti) Jzaus perspjimai apie bsim savo nukryiavim visai

nebuvo mokini palankiai sutikti (Lk 9,22). Atrodo, bta vilties, - pastebi A. B. Bruce, - kad jis pernelyg niriai vertina padt ir kad jo nuogstavimai pasirodys nepagrsti... nukryiuotas Kristus apatalams buvo skandalas ir prietaravimas; lygiai kaip tai tebebuvo daugumai yd ir po to, kai Viepats pakilo lov. 7 Alfred Edersheim, buvs Grinfieldo paskaitininkas apie Septuagint Oksforde, buvo teisus teigdamas, kad labiausiai nepanas Krist - jo laikai. 8 Naujajame Testamente galima atsekti apatal poir Krist: j viepataujanio Mesijo vilt. Po to, kai Jzus pasak mokiniams, kad turi eiti Jeruzal ir kentti, Jokbas ir Jonas pra j paadti, kad jo karalystje jie gals sdti jo deinje ir kairje (Mk 10,32-38). Apie kok Mesij jie galvojo? Keniant, nukryiuot Mesij? Ne, politin valdov. Jzus jiems nurod, kad jie klaidingai supranta tai, k jis turi daryti; jie nein, ko prao. Kai Jzus ipranaavo savo kani ir nukryiavim, dvylika apatal nesivaizdavo, k jis turi galvoje (Lk 18,31-34). Dl savo kilms ir aukljimo jie tikjo, kad dalyvauja naudingame reikale. Tada stojo Kalvarija (kania). lugo visos viltys, kad Jzus - j Mesijas. Nusimin jie gro namus. Taigi visi tie metai praleisti veltui. Dr. George Eldon Ladd, Naujojo Testamento profesorius Fullerio teologinje seminarijoje, rao: Todl mokiniai ir paliko j, kai j sum. J protai buvo taip visikai prisotinti idja apie nugalint Mesij, kurio vaidmuo - numalinti prieus, kad pamaius j palaut ir kraujuojant nuo rimbo, bejg belaisv Piloto rankose, ir pamaius j nuvedam, kalam prie kryiaus, kad mirt kaip paprastas nusikaltlis, visos j mesijins viltys dl Jzaus buvo sugriautos (lugo). Yra toks patikimas (pagrstas) psichologijos faktas, kad mes girdime tik tai, k esame pasireng girdti. Jzaus pranaavimai apie savo kentjim ir mirt liko neigirsti (nerado atgarsio, buvo praleisti pro ausis). Mokiniai, nepaisant jo perspjim, buvo tam nepasireng... 9 Bet prajus kelioms savaitms po nukryiavimo, nepaisant ankstesni abejoni, mokiniai buvo Jeruzalje, skelbdami Jz kaip Igelbtoj ir Viepat, yd Mesij. Vienintel proting io pasikeitimo paaikinim randu 1 Kor 15,5: Jis pasirod..., paskui Dvylikai. Kas kita galjo priversti nusiminusius (prislgtus) mokinius ieiti vieum, kentti ir mirti u nukryiuot Mesij? Be abejo, jis tikrai pateik jiems daugel rodym, kad yra gyvas, per keturiasdeimt dien jiems rodydamasis (Apd 1,3). Taip, daugyb moni yra mir u ger (teising) reikal, bet gerasis (teisingasis) apatal reikalas numir ant kryiaus. Tik prisiklimas ir dl to vyks kontaktas su Kristumi tikino pasekjus, kad jis Mesijas. itai jie paliudijo ne tik savo lpomis ir gyvenimu, bet ir savo mirtimi. PASTABOS 6 SKYRIUI

7 Ar girdjote, kas nutiko Sauliui?

Mano draugas Jackas (Dekas), kalbjs daugelyje universitet, vien dien atvyks student miestel nustebo. Jis pamat, kad studentai patvark taip, kad jis t vakar turt vie diskusij su universiteto ateistu. Jo oponentas buvo ikalbingas filosofijos profesorius, ypa prieikas krikionybei. Jackui teko kalbti pirmam. Jis apsvarst vairius Jzaus prisiklimo rodymus, apatalo Pauliaus atsivertim, o tada asmenikai paliudijo, kaip Kristus pakeit jo gyvenim jam studijuojant universitete. Kai atjo laikas kalbti profesoriui, is labai jaudinosi. Jis negaljo paneigti prisiklimo rodym arba Jacko asmeninio liudijimo, tad msi apatalo Pauliaus radikalaus atsivertimo krikionyb temos. Jis argumentavo, kad mons danai gali bti taip psichologikai sitrauk tai, su kuo jie kovoja, kad galiausiai tampa ito alininkais (priima tai). ia mano draugas ypteljo ir atsiliep: Bkite atsargus, pone, arba js lengvai galite tapti krikionimi. Vienas takingiausi liudijim u krikionyb buvo tada, kai Saulius i Tarso, ko gero pikiausias krikionybs prieininkas, tapo apatalu Pauliumi. Saulius buvo hebraj zelotas, religinis vadovas. Tai, kad gim Tarse, suteik jam galimyb gyti paangiausi t dien isimokslinim. Tarsas buvo [kaip ir] universitetinis

miestas, inomas dl savo stoik filosof ir kultros. Strabonas, graik geografas, gyr Tars, kad ten taip domimasi isilavinimu ir filosofija. 1a Paulius, kaip ir jo tvas, turjo Romos pilietyb - tai aukta privilegija. Regis, jis gerai iman helenistin (graik) kultr ir mstym. Jis buvo puikiai valds graik kalb ir mokjo sumaniai polemizuoti (demonstravo naudojimosi dialektika gdius). Jis citavo maiau inom poet ir filosof mintis: Apd 17,28: Juk mes jame gyvename, judame ir esame [Epimenidas], kaip yra pasak kai kurie ms poetai: Mes esame i jo gimins [Aratas, Kleantas]. 1 Kor 15,33: Blogos draugijos gadina gerus paproius [Menandras] Tit 1,12: Vienas j, j pai pranaas, yra pasaks: Kretieiai visuomet melagiai, pikti vrys, tings pilvai [Epimenidas]. Paulius buvo aukljamas ydikai, griet fariziej doktrin pagrindu. Madaug keturiolikos jis buvo isistas mokytis pas Gamaliel, vien i to meto didij rabin, Hilelio ank. Paulius tvirtino, kad yra ne tik fariziejus ir fariziej snus (Apd 23,6). Jis galjo girtis: kaip judj tikjimu buvau pranoks daugel bendraami savo tautiei, itin uoliai gindamas savo protvi paproius (Gal 1,14). Norint suprasti Pauliaus atsivertim, btina suvokti, kodl jis buvo toks kartas antikrikionis: prieastis buvo jo atsidavimas yd statymui, kuris sukl kiet nepasitenkinim Kristumi ir ankstyvja banyia. Kaip rao Jacques Dupont, krikionika inia buvo ugauli ne Jzaus mesijanysts teigimu, [bet]... priskyrimu Jzui igelbjimo vaidmens, kuris atm i statymo vis jo vert igelbjimo tiksle... [Paulius] buvo smarkiai prieikas krikioni tikjimui dl svarbos, kuri jis skyr statymui kaip igelbjimo keliui.2 The Encyclopaedia Britannica teigiama, kad naujoji judaizmo sekta, besivadinanti krikionimis, i pagrind sukrt Pauliaus ydik isilavinim ir romnikas studijas.1b Inaikinti i sekt tapo jo aistra (Gal 1,13). Taip Paulius m persekioti iki mirties nazariei sekt (Apd 26,9-11). Tiesiog stengsi inaikinti Banyi (Apd 8,3). Jis ikeliavo Damask su dokumentais, galiojaniais j sugauti Jzaus pasekjus ir pristatyti juos Jeruzal, kad jie stot prie teism. Tada Pauliui kakas atsitiko: Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir udynmis prie Viepaties mokinius, nujo pas vyriausij kunig ir igavo ratus Damasko sinagogoms, kad, utiks to kelio sekjus, vyrus ir moteris, galt juos suiminti ir gabenti Jeruzal. Artjant prie Damasko j staiga apviet i dangaus viesa. Nukrits emn, jis igirdo bals: Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Jis klaus: Kas tu esi, Viepatie? is atsak: A esu Jzus, kur tu persekioji. Kelkis, eik miest; tenai tau bus pasakyta, k turi daryti. Jo kelions draugai stovjo be ado; mat girdjo bals, taiau nieko nemat. Saulius atsikl nuo ems, bet, atmerks akis, nieko nebemat. Pam u rank, jie nuved j Damask. Jis tris dienas ibuvo neregintis, nieko nevalg ir negr. Damaske gyveno mokinys, vardu Ananijas. Jam apsireiks Viepats prabilo: Ananijau! is atsak: tai a, Viepatie. Viepats ts: Nueik gatv, vadinam Tiesija, ir Judo namuose teiraukis tarsieio, vardu Saulius. tai jisai meldiasi ir regjime pamat vyr, vardu Ananij, ateinant ir udedant ant jo rankas, kad praregt (Apd 9,1-12). ioje vietoje galima suprasti, kodl krikionys bijojo Pauliaus. Ananijas atsak: Viepatie, i daugelio esu girdjs apie t mog, kiek pikta jis yra padars tavo ventiesiems Jeruzalje. Ir ia jis turi auktj kunig galiojimus suiminti visus, kurie aukiasi tavojo vardo. Bet Viepats jam tar: Eik, nes jis yra mano rinktinis rankis, kuris ne mano vard tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams. A jam parodysiu, kiek daug jam teks ikentti dl mano vardo. Taigi Ananijas nujo tuos namus, udjo ant Sauliaus rankas ir tar: Broli Sauliau! Viepats Jzus, kuris tau pasirod kelyje, atsiunt mane, kad tu vl regtum ir taptum pilnas ventosios Dvasios. Bematant jam nuo aki lyg vynai nukrito, ir jis atgavo regjim. Pakils prim krikt ir uvalgs gijo jg (Apd 9,13-19a). Paulius sak: Argi nesu regjs ms Viepaties Jzaus? (1 Kor 9,1). Kristaus

pasirodym jam jis prilygino Kristaus pasirodymams tarp apatal po prisiklimo. O vis paskiausiai... jis pasirod ir man (1 Kor 15,8). Paulius ne tik regjo Jz, bet regjo j neatsispiriamu bdu. Evangelij jis skelb ne i pasirinkimo, bet i btinybs. Kad a skelbiu Evangelij, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano btina prievol (1 Kor 9,16). sidmtina, kad Pauliaus susidrimas su Jzumi ir dl to vyks atsivertimas buvo staigus ir netiktas: Staiga i dangaus mane apsiaut stipri viesa (Apd 22,6). Paulius nenutuok, kas gali bti is dangikas asmuo. Igirds, jog tai Jzus Nazarietis, jis m tirtti i nuostabos. Galime neinoti vis smulkmen, eilikumo ir psichologijos to, kas nutiko Pauliui kelyje Damask, bet mes tikrai inome: tai esmingai paveik visas jo gyvenimo sritis. Pirma, drastikai pasikeit Pauliaus charakteris. The Encyclopaedia Britannica prie atsivertim apibdina j kaip nepakant, ar, persekiojant, religin fanatik - idid ir temperamenting. Po atsivertimo jis vaizduojamas kantrus, velnus, tvirtas ir pasiaukojantis. 1c Kenneth Scott Latourette sako: Taiau tai, kas suvienijo Pauliaus gyvenim ir ikl beveik neurotik temperament i neinios patvari tak, buvo gilus ir revoliucinis religinis patyrimas. 3 Antra, esmingai pasikeit Pauliaus [tarpusavio] santykiai su Jzaus sekjais. Kelias dienas jis buvo su Damasko mokiniais (Apd 9,19). O nujs pas apatalus, Paulius tapo deine draugijos ranka. Treia, esmingai pasikeit Pauliaus skelbiamas mokslas. Nors jis tebemyljo savo ydik paveld, i araus krikioni tikjimo prieininko jis tapo rytingu kovotoju u j. Ir beregint m skelbti sinagogose, kad Jzus yra Dievo Snus (Apd 9,20). Pasikeit Pauliaus intelektualins nuostatos. Jo patirtis privert j pripainti, kad Jzus yra Mesijas, o tai tiesiogiai prietaravo fariziej mesijinms idjoms. Jo nauja Kristaus samprata reik visik perversm (revoliucij) jo mstyme.4 Jacques Dupont valgiai pastebi, kad po to, kai Paulius aistringai neig, kad nukryiuotas mogus gals bti Mesijas, jis gavo sutikti, kad Jzus i ties Mesijas, ir, vadinasi, permst visas savo mesijines idjas. 2 Taip pat dabar jis suprato, kad Kristaus mirtis ant kryiaus, kuri atrod esanti Dievo prakeiksmas ir apgailtina gyvenimo pabaiga, i tikrj buvo Dievo susitaikinimas su pasauliu per Krist. Paulius m suprasti, kad per nukryiavim Kristus tapo u mus prakeikimu (Gal 3,13) ir dl ms paverstas nuodme (2 Kor 5,21). Uuot buvusi pralaimjimu, Kristaus mirtis buvo didi pergal, nes j ubaig prisiklimas. Kryius nebebuvo papiktinimas, bet Dievo mesijinio atpirkimo esm. Pauliaus misionierik pamokslavim galima apibendrinti taip: Jis dst ir rodinjo, kad Mesijas turjo kentti ir prisikelti i numirusi ir kad: Mesijas - tai Jzus, kur a jums skelbiu (Apd 17,3). Ketvirta, esmingai pasikeit Pauliaus misija. Jis i pagoni nekentjo pasikeit pagoni misionieri. I yd zeloto pasikeit pagoni evangelist. Kaip ydas ir fariziejus, Paulius i aukto velg niekinamus pagonis kaip emesnius nei Dievo irinktoji tauta. Damasko patirtis pakeit j atsidavus apatal su gyvenimo misija, nukreipta padti pagonims. Paulius Kristuje, kuris pasirod jam, mat Gelbtoj visoms tautoms. Paulius i ortodokso fariziejaus, kurio misija buvo isaugoti griet judaizm, tapo naujos radikalios sektos, kuriai anksiau smarkiai prieinosi, skleidju. Jame vyko toks pasikeitimas, kad visi, kurie tatai girdjo, stebjosi ir klausinjo: Argi ia ne tas pats, kuris Jeruzalje persekiojo visus io vardo ipainjus?! Argi jis nra atvyks j suiminti ir gabenti pas auktuosius kunigus? (Apd 9,21). Istorikas Philip Schaff teigia: Pauliaus atsivertimas ymi ne tik posk jo asmeniniame gyvenime, bet ir svarbi epoch apatalins banyios istorijoje, ir, vadinasi, monijos istorijoje. Tai buvo pats vaisingiausias vykis po Sekmini stebuklo, utikrins visuotin krikionybs pergal. 5 Ukandiaudamas Hiustono universitete atsisdau greta vieno studento. Mums aptariant krikionyb, jis pareik, kad nra jokio istorinio rodymo u krikionyb ar Krist. Jo pagrindin specializacija buvo istorija, ir pastebjau, kad viena jo turim knyg yra Romos istorijos vadovlis. Jis pripaino, kad ten yra skyrius, kur kalbama apie (nagrinjantis) apatal Pauli ir krikionyb.

Perskaiius t skyri studentui pasirod domu, kad Pauliui skirta dalis prasideda Sauliaus i Tarso gyvenimo apraymu ir baigiasi apatalo Pauliaus gyvenimo apraymu. Priepaskutiniame skirsnyje knygoje pastebima, jog tai, kas atsitiko tarpe, yra neaiku. Po to, kai atveriau Apatal darb knyg ir paaikinau Kristaus pasirodym Pauliui po prisiklimo vyki, is studentas pamat, jog tai logikiausias Pauliaus atsivertimo paaikinimas. Vliau jis irgi patikjo Kristumi kaip savo Igelbtoju. Elias Andrews komentuoja: Daug kas radikal io fariziej fariziejaus pasikeitim mano esant tikimiausiu religijos, kuri jis atsivert, tiesos ir galios rodymu, taip pat galutine Kristaus asmens verte ir vieta. 1d Archibald MacBride, Aberdino universiteto profesorius, apie Pauli rao: Greta jo laimjim Aleksandro ir Napaleono laimjimai blanksta dl nereikmingumo. 6 Clement sako, kad Paulius septynis kartus neiojo grandines; skelb evangelij Rytuose ir Vakaruose; nujo iki Vakar pakraio; ir mir kankinio mirtimi nuo valdov. 7 Paulius dar ir dar kart teig, kad gyvasis, prisikls Jzus esmingai pakeit jo gyvenim. Jis buvo taip sitikins Kristaus prisiklimu i numirusi, kad ir pats mir kankinio mirtimi dl savo sitikinim. Du Oksfordo profesoriai, Gilbert West ir lordas Lyttleton, buvo pasiry sugriauti krikioni tikjimo pagrindus. Westas ketino pademonstruoti prisiklimo klaidingum, o Lyttletonas - rodyti, kad Saulius i Tarso niekad neatsivert krikionyb. Abu vyrai prijo prieing ivad ir tapo kartais Jzaus sekjais. Lordas Lyttletonas rao: ventojo Pauliaus atsivertimas ir apatalavimas, deramai apsvarstyti, savaime buvo pakankama demonstracija, kad rodyt, jog krikionyb yra Dievikasis Apreikimas. 8 Jis daro ivad, kad jei dvideimt penkeri Pauliaus kanios ir tarnysts Kristui metai buvo tikrov, tai jo atsivertimas buvo tikras, nes visa, k jis dar, prasidjo nuo to staigaus pasikeitimo. O jei jo atsivertimas buvo tikras, Jzus Kristus prisikl i numirusi, nes visa, kuo Paulius buvo ir k dar, jis aikino prisiklusio Kristaus regjimu. PASTABOS 7 SKYRIUI

8 Ar galite sulaikyti (numalinti) ger mog?

Vienas Urugvajaus universiteto studentas man pasak: Profesoriau McDowell, kodl negalite atmesti krikionybs? A atsakiau: Dl paprastos prieasties. Nesugebu isisukti pavirutinikai paaikins vien istorin vyk - Jzaus Kristaus prisiklim. Daugiau kaip 700 valand studijavs i tem ir nuodugniai tyrs jos pagrindus, prijau ivad, kad Jzaus Kristaus prisiklimas yra arba nedoriausia, ydingiausia, beirdikiausia apgaul, kada nors brukta monms, arba svarbiausias istorijos faktas. Prisiklimo problema klausim Ar krikionyb pagrsta? perkelia i filosofijos srities ir paveria j istorijos klausimu. Ar krikionyb turi istorikai priimtin pagrind? Ar pakanka turim rodym tikjimui prisiklimu pagrsti? Kai kurie tiesiogiai su prisiklimu susij faktai yra ie: Jzus Nazarietis, yd pranaas, skelb ess yd Rate pranaautas Kristus (Mesijas), buvo suimtas, teisiamas kaip politinis nusikaltlis ir nukryiuotas. Prajus trims dienoms po jo mirties ir palaidojimo kelios prie jo kapo nujusios moterys pamat, kad kno nra. Jo mokiniai skelb, kad Dievas prikls j i numirusi ir kad prie pakildamas dang jis keliskart jiems pasirods. iuo pagrindu krikionyb paplito po vis Romos imperij, per amius nuo tol dar ir tebedaro didiul tak (monijai). Ar prisiklimas tikrai vyko? JZAUS LAIDOTUVS

Jzaus knas pagal yd laidojimo paproius buvo suvyniotas linin audekl (drobules). Prie kn supusi drobuli buvo pridta apie 100 svar kvepal, sumaiyt taip, kad sudaryt lipi mediag. 1 Paguldius kn kapo rsyje, ikaldint uoloje, 2 ant kapo angos svertais buvo uritintas ypa didelis akmuo (sveris apie 2 tonas). 3 Kapo saugoti buvo pastatyta grietai disciplinuot romn sargyba. Bausms baim skatino (kl) nepriekaiting dmes pareigai, ypa per naktinius budjimus. 4 i sargyba kap uantspaudavo Romos antspaudu, Romos galios ir valdios enklu. 5 Antspaudas turjo sulaikyti nuo vandalizmo. Kiekvienas, bands paalinti akmen nuo kapo angos, bt turjs sulauyti antspaud ir taip usitraukti Romos statymo rstyb. Bet kapas buvo tuias. TUIAS KAPAS Jzaus sekjai sak, kad jis prisikl i numirusi. Jie prane, kad jis rodsi jiems per 40 dien period, pateikdamas jiems daugel rodym, kad yra gyvas (kai kuriose versijose sakoma patikim rodym). 6 Apatalas Paulius teig, kad Jzus pasirod vienu metu daugiau kaip 500 savo sekj, kuri dauguma dar tebegyveno ir galjo patvirtinti, k ra Paulius. 7 A. M. Ramsey rao: Tikiu Prisiklimu i dalies dl to, kad be jo nepaaikinama eil fakt.8 Tuias kapas buvo per daug didelis skandalas, kad bt paneigtas. Paul Althaus teigia, kad prisiklimas Jeruzalje nebt isilaiks n dienos, n valandos, jei kapo tutumas visiems suinteresuotiems nebt nustatytas kaip faktas.9 Paul L. Maier daro ivad: Rpestingai ir siningai pasvrus visus rodymus, pagal istorinio tyrimo kanonus tikrai pateisinama nusprsti, kad kapas, kuriame buvo palaidotas Jzus, pirmj Velyk ryt i ties buvo tuias. Ir kol kas literatros altiniuose, epigrafijoje ar archeologijoje nerasta n menkiausio rodymo, kuris nuneigt teigin. 10 Kaip galime paaikinti t tui kap? Ar manoma j priskirti kokiai nors natraliai prieasiai? Remdamiesi neveikiamais (nesuskaiiuojamais) istoriniais rodymais, krikionys tiki, kad antgamtika Dievo galia Jzus prisikl knu laike ir erdvje. Tikjimo sunkumai gali bti dideli, bet su netikjimu susijusios problemos pateikia net didesni kelblum. Reikminga yra situacija prie kapo po prisiklimo. Romn antspaudas buvo sulauytas, o tai automatikai reik nukryiavim emyn galva tiems, kurie tai padar. Didiulis akmuo buvo pakeltas ir nustumtas ne tik nuo jimo, bet ir viso masyvaus laidojimo rsio; atrod, tarsi jis buvo paimtas ir nunetas. 11 Sargyba buvo pabgusi. Justinas savo Digest (Svade) 19.16 ivardina atuoniolika nusiengim, dl kuri sargybos padalin galta nubausti mirtimi. Tarp j buvo umigimas arba posto palikimas be apsaugos. Moterys atjo ir rado kap tui; jos puol panik, parskubjo atgal ir apsak tai vyrams. Petras ir Jonas nubgo prie kapo. Jonas pasiek j pirmas, bet vidun neeng. Pavelgs vid, pamat kapi drabu, kiek subliukus ir tui. Kristaus knas tiesiog per j perjo nauj bt. velkime tai tiesiai, tai bent akimirkai padaryt jus tikiniu. Teorijos, siekianios paaikinti prisiklim natraliomis prieastimis, yra silpnos; i ties jos sustiprina pasitikjim prisiklimo tiesa. NE TAS KAPAS? Kirsopp Lake pateik teorij, kur tariama, kad moterys, praneusios apie tai, jog kno nra, suklydusios nujo ne prie to kapo. Jei taip, tai mokiniai, nuj patikrinti moter teiginio, taip pat turjo nueiti ne prie to kapo. Taiau galime bti tikri, kad yd vyresnieji, papra, kad prie kapo bt pastatyta romn sargyba apsaugoti, idant knas nebt ivogtas, dl vietos nebt suklyd. Taip pat ir romn sargybiniai, nes jie ten buvo. Jei bt suklysta dl kapo, yd

valdia nedelsdama pateikt kn i tikrojo kapo, taip veiksmingai visiems laikams nuslopindama bet kok gand apie prisiklim. Dar vienas bandymas paaikinti teigia, kad Jzaus pasirodymai po prisiklimo buvo arba iliuzijos, arba haliucinacijos. Neparemta psichologini haliucinacij rodymosi principais, i teorija taip pat nesiderina nei su istorine situacija, nei su apatal dvasine bsena. Tad kur buvo tikrasis knas ir kodl jis nebuvo pateiktas? NUALPIMO TEORIJA Prie kelis imtmeius Venturinio skleista ir danai iandien cituojama nualpimo teorija teigiama, kad Jzus i ties nenumir; jis tik nualpo nuo isekimo ir kraujo netekimo. Visi paman, kad jis nebegyvas, bet vliau jis atgijo (atgavo smon) ir mokiniai man, jog tai prisiklimas. Skeptikas David Friedrich Strauss - pats netiks prisiklimu - sudav mirtin smg bet kokiai miniai, kad Jzus atgijo i nualpimo: Nemanoma, kad mogus, pusiau mirs ivogtas i kapo, silpnas ir ligotas, vos paeinantis, kuriam reikia medicinins pagalbos, perriimo, atsigavimo ir poilsio ir kuris galiausiai tyliai pasidav savo kanioms, bt padars mokiniams spd, kad jis mirties ir kapo nugaltojas, Gyvenimo Valdovas, spd, kuris tapo j bsimos tarnysts pagrindu. Toks atsigavimas tegaljo susilpninti spd, kur jis buvo jiems padars savo gyvenimu ir mirtimi, daugi daugiausia tegaljo jam suteikti elegik atbals, bet jokiu gyvu negaljo pakeisti j irdglos entuziazmu, j pagarb pakylti garbinim. 12 KNAS IVOGTAS? Dar viena teorija teigia, kad kn ivog mokiniai, kol sargyba miegojo. 13 Mokini nusiminimas ir bailumas teikia grietai prieing argument prie tai, kad jie staiga tampa tokie ls ir drss, jog nepaiso kareivi padalinio prie kapo ir ivagia kn. Kad mgint k nors tokio padaryti, jie buvo visai ne tokio nusiteikimo. J. N. D. Anderson, Londono universiteto teiss fakulteto dekanas, Afrikos studij mokyklos Ryt teiss departamento vadovas ir Teiss tobulinimosi instituto prie Londono universiteto direktorius, komentuodamas prielaid, kad mokiniai ivog Kristaus kn, sako: Tai bt visikai prieinga viskam, k mes apie juos inome: j etiniam mokymui, j gyvenimo kokybei, j tvirtumui kanioje ir persekiojimuose. Taip pat tai n i tolo nepadt paaikinti j dramatiko pasikeitimo i prislgt ir nulidint bgli liudytojus, kuri nesteng nutildyti jokie prieininkai. 14 Teorija, kad yd ar romn valdia perkl Kristaus kn kitur, yra n kiek ne tikimesnis tuio kapo paaikinimas, negu mokini vagyst. Jei valdia turjo kn savo inioje arba inojo, kur jis yra, kodl, mokiniams Jeruzalje skelbiant prisiklim, ji nepaaikino j pamusi? Kodl tada tiksliai nenurod, kur guli knas? Kodl nesugrino lavono, nepaguld veim ir neveiojo po Jeruzals centr? Toks veiksmas neabejotinai bt sunaikins krikionij. Dr. John Warwick Montgomery komentuoja: Prielaida, kad ankstyvieji krikionys galjo prasimanyti toki pasak ir skelbti j tarp t, kurie lengvai galjo j paneigti tiesiog parodydami Jzaus kn, netelpa tikimumo ribose. 15 RODYMAI U PRISIKLIM Profesorius Thomas Arnold, keturiolika met Regbio mokyklos direktorius, ymaus tritomio History of Rome (Romos istorija) autorius, Oksforde gavs moderniosios istorijos katedr, buvo gerai susipains su rodym reikme nustatant istorijos faktus. Jis teig: Daug met a studijuoju kit epoch istorij ir tiriu bei vertinu t, kurie apie juos ra, parodymus ir neinau n vieno fakto monijos istorijoje, kuris siningo tyrjo supratimu bt rodytas geresniais bei

isamesniais visokios ries rodymais, kaip didysis enklas, kur Dievas dav mums - kad Kristus mir ir vl prisikl i numirusi. 16 Angl mokslininkas Brooke Foss Westcott sak: Sudjus visus rodymus, ne per stipru teigti, kad n vienas istorinis vykis nra geriau ar vairiapusikiau patvirtintas kaip Kristaus prisiklimas. Niekas, iskyrus apriorin (i anksto susidaryt) prielaid, kad jie turi bti netikri, negaljo pakiti jo rodymo nepakankamumo idjos. 17 Dr. Simon Greenleaf buvo vienas didiausi teisini prot, kokius tik turime Amerikoje. Tai jis buvo ymusis Teiss karalikasis profesorius Harvardo universitete, pakeits Aukiausiojo teismo nar Joseph Story Dan teiss profesoriaus pareigose tame paiame universitete. H. W. H. Knotts Dictionary of American Biography (Amerikiei biografiniame odyne) apie j rao: Story ir Greenleaf pastangoms priskirtina tai, kad Harvardo teiss mokykla um ikili viet tarp JAV teiss mokykl. Bdamas teiss profesorius Harvarde, Greenleaf para knyg, kur tyrinjo apatal liudijimo apie Kristaus prisiklim teisin vert. Jis pastebi, jog nemanoma, kad apatalai galjo taip atkakliai teigti tiesas, kurias skelb, jei Jzus i tikrj bt neprisikls i numirusi ir jie bt neinoj io fakto taip pat tikrai, kaip kad inojo bet kur kit fakt. 18 Greenleaf daro ivad, kad pagal teismines teisini parodym taisykles Kristaus prisiklimas - vienas geriausiai patvirtint vyki istorijoje. Kitas teisininkas, Frank Morison, msi neigti rodymus u prisiklim. Jis man, kad Jzaus gyvenimas - vienas graiausi i kada nors nugyvent, bet dl prisiklimo jis man, kad kas nors prie Jzaus istorijos m ir pridjo (prikerg) mit. Jis ketino parayti praneim (ataskait) apie kelias paskutines Jzaus dienas. Be abejo, jis bt ignoravs prisiklim. Jis man, kad protingai, racionaliai traktuojant Jz visikai nebtina atsivelgti jo prisiklim. Taiau po to, kai turdamas teisin isilavinim ir patirt susipaino su faktais, jis turjo pakeisti nuomon. Galiausiai para bestseler Who Moved the Stone? (Kas nustm akmen?) Pirmasis skyrius vadinasi Knyga, nenorjusi bti parayta, o kituose skyriuose jis rytingai nagrinja (pateikia) rodymus u Kristaus prisiklim. 19 George Eldon Ladd daro ivad: Vienintelis racionalus i istorini fakt paaikinimas - tai, kad Dievas prikl Jz kno pavidale. 20 iandieninis tikintysis Jz Krist kaip ir pirmieji krikionys gali bti visikai sitikins, jog jo tikjimas pagrstas ne mitu ar legenda, o svariu (solidiu, patikimu) istoriniu faktu apie prisiklus Krist ir tui kap. Svarbiausia, individualus tikintysis iandien gali patirti prisiklusio Kristaus gali savo gyvenime. Vis pirma, jis gali suinoti, kad jam atleistos jo nuodmes. 21 Antra, jis gali bti tikras dl amino gyvenimo ir savo paties prisiklimo i kapo. 22 Treia, jis gali bti ilaisvintas i beprasmio ir tuio gyvenimo ir perkeistas nauj mog Jzuje Kristuje. 23 O koks js vertinimas ir sprendimas? K manote apie tui kap? Ityrs rodymus teisiniu poiriu, lordas Darling, buvs Anglijos Aukiausiojo teismo primininkas, padar ivad, kad yra tokia daugyb (triukinani) rodym, teigiam ir neigiam, faktini ir netiesiogini, kad n viena protinga iuri pasaulyje negalt nepriimti sprendimo, kad prisiklimo pasakojimas teisingas. 24 PASTABOS 8 SKYRIUI 1. Jn 19,39-40 2. Mt 27,60 3. Mk 16,4 4. George Currie, The Military Discipline of the Romans from the Founding of the City to the Close of the Republic . Disertacijos, ileistos remiant Indianos universiteto absolvent tarybai, rezium, 1928, p. 41-43. 6.Apd 1,3. 7.1 Kor 15,3-8. 13. Mt 28,1-15. 21. 1 Kor 15,3

22.1 Kor 15,19-26 23. Jn 10,10; 2 Kor 5,17

9 Tikrasis Mesijau, praom atsistoti!

Jzus turjo vairi mandat paremti savo teiginiams, jog jis ess Mesijas, Dievo Snus. iame skyriuje noriu panagrinti vien danai nevertinam (prairim) mandat, bet vien i giliausij: pranaysi vykdym savo gyvenimu. Nordamas paremti savs kaip Mesijo teigim, Jzus vl ir vl nurodydavo Senojo Testamento pranaystes. Gal 4,4 sakoma: Bet atjus laiko pilnatvei, Dievas atsiunt savo Sn, gimus i moters, pavald statymui. ia turime nuorod tai, kad Jzuje Kristuje ipildytos pranaysts. Ir pradjs nuo Mozs, primindamas visus pranaus, jis aikino jiems, kas visuose Ratuose apie j pasakyta (Lk 24,27). Jzus jiems sak: Ar ne tokie buvo mano odiai, kuriuos jums kalbjau dar bdamas su jumis: turi isipildyti visa, kas parayta apie mane Mozs statyme, Prana knygose ir Psalmyne? (44 eil.) Jis sak: Jeigu js tiktumte Moze, tai tiktumte ir manimi, nes jis ra apie mane (Jn 5,46). Jis sak: Js tvas Abraomas digavo, kad matysis mano dien (Jn 8,56). Apatalai, Naujojo Testamento autoriai ir kiti nuolat apeliavo ipildytas pranaystes, kad paremt Jzaus skelbimsi Dievo Snumi, Gelbtoju, Mesiju. Taip Dievas vykd, k i anksto buvo paskelbs vis prana lpomis, btent, kad jo Mesijas kentsis (Apd 3,18). Pagal savo paprot Paulius ujo pas juos ir tris abus aikino jiems Ratus (turimas galvoje Senasis Testamentas). Jis dst ir rodinjo, kad Mesijas turjo kentti ir prisikelti i numirusi ir kad: Mesijas - tai Jzus, kur a jums skelbiu (Apd 17,2-3). Pirmiausia a jums perdaviau, k esu gavs, btent: Kristus numir u ms nuodmes, kaip skelb Ratai [kitaip tariant, Kristaus mirtis buvo ipranaauta Senajame Testamente]; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas treij dien, kaip skelb Ratai (1 Kor 15,3-4). Senajame Testamente yra 60 didij mesijini pranaysi ir apie 270 atak, kurios isipild viename asmenyje - Jzuje Kristuje. Naudinga visus iuos Kristuje isipildiusius pranaavimus pavelgti kaip jo adres. Tikriausiai js niekada nesusimstte, kaip svarbu yra tiksliai nurodyti savo vard, pavard ir adres - o juk ios smulkmenos iskiria jus i keturi (dabar - jau ei. A.Z.) milijard kit moni, taip pat gyvenani ioje planetoje. ADRESAS ISTORIJOJE Dar smulkmenikiau Dievas para adres istorijoje, kad iskirt savo Sn, Mesij, monijos Gelbtoj, i vis, kas kada nors gyveno, gyvena ir gyvens pasaulyje. io adreso formuluotes galima rasti Senajame Testamente, dokumente, paraytame per ilgesn nei 1000 met period, kur yra per 300 nuorod jo atjim. Naudodamiesi tikimybi mokslu, randame, kad tikimyb, jog viename moguje isipildys bent (lygiai) 48 pranaysts, yra tik viena i 10 157. Uduot priderinti Dievo skirt adres vienam mogui dar labiau apsunkina tai, kad visos pranaysts apie Mesij buvo padarytos maiausiai prie 400 met iki tada, kai jis turjo pasirodyti. Kai kas gali nesutikti ir sakyti, kad ios pranaysts buvo uraytos po Kristaus ir sufabrikuotos taip, kad sutapt su jo gyvenimu. Tai gali skambti tikimai, kol nesuprantate, kad Septuaginta, graikikasis Senojo Testamento vertimas, buvo iversta apie 150-200 m. pr. Kr. is graikikasis vertimas rodo, kad buvo bent dviej imt met tarpas tarp pranaysi uraymo ir j ipildymo Kristuje. Be abejo, Dievas ura adres istorijoje, kur galjo atitikti tik Mesijas. I viso bta madaug 40 rimt pretenzij, kai mons skelb es yd mesijai. Bet tik vienas - Jzus Kristus - apeliavo ipildytas pranaystes, nordamas pagrsti savo teigim, ir tik jo mandatas (kredencialai) paremia jo teigim. Tad koki bta detali? Ir kokie vykiai turjo vykti prie tai arba sutapti su Dievo Snaus atjimu?

Praddami turime grti prie Pr 3,15. ia turime pirm mesijin pranayst. Visuose Ratuose tik vienas mogus yra gims i moters sklos (Tikjimo odio Biblijos vertime taip ir sakoma -moters sklos. Rubio vertime kalbama apie tavo (Ievos) ainij. A.Z.) - visi kiti yra gim i vyro sklos. ia minimas tas, kuris ateis pasaul ir suardys tono darbus (trupins jo galv). Pr 9 ir 10 Dievas dar susiaurino adres. Nojus turjo tris snus: Sem, Jafet ir Cham. iandien vis pasaulio taut aknis galima atsekti iki i trij moni. Bet iame teiginyje Dievas veiksmingai eliminavo du tredalius j i mesijanysts linijos. Mesijas ateis Semo giminysts linija. Vliau, artjant prie 2000 m. pr. Kr. matome Diev i chaldj [miesto] Uro paaukiant vyr vardu Abraomas. Abraomo atveju Dievas tampa dar konkretesnis, teigdamas, kad Mesijas bus vienas i jo palikuoni. 1 Visos ems eimos bus palaimintos per Abraom. Abraomas turjo du snus, Izaok ir Izmael, ir daug Abraomo palikuoni buvo eliminuota, kai Dievas pasirinko jo antrj sn Izaok. 2 Izaokas turjo du snus, Jokb ir Ezav, ir Dievas pasirinko Jokbo linij. 3 Jokbas turjo dvylika sn, i kuri isipltojo dvylika Izraelio gimini. Tada Dievas iskyr Judo gimin mesijanystei ir eliminavo 11/12 Izraelio gimini. O i vis eimos linij Judo giminje dievikasis pasirinkimas buvo Jess linija. 4 Galima matyti, kaip susidaro tikimyb. Jes turjo atuonis vaikus, ir 2 Sam 7,12-16 bei Jer 13,5 Dievas eliminavo 7/8 Jess eimos linijos: skaitome, kad Dievo mogus bus ne tik moters ainis i Semo giminysts linijos, i yd, Izaoko linijos, Jokbo linijos, Judo gimins, bet kad jis bus ir i Dovydo nam. Pranayst, datuojama 1012 m. pr. Kr. 5, taip pat numato, kad io mogaus rankos ir kojos bus perdurtos (t.y. jis bus nukryiuotas). is apraymas buvo uraytas 800 met prie tai, kai romnai ved bausm nukryiuojant. Iz 7,14 priduriama, kad jis gims i mergels: natralus gimimas i nenatralaus pastojimo - mogaus planavimui ir kontrolei nepasiekiamas kriterijus. Kelios pranaysts, uraytos Izaijo knygoje ir Psalmyne 6, aprao visuomenin atmosfer ir reakcij, kuri sutiks tas Dievo mogus: j atstums jo paties tauta, ydai, o pagonys tiks j. Jam bus pirmtakas (Iz 40,3; Mal 3,1), balsas tyruose, taisantis keli Viepaiui - Jonas Kriktytojas. TRISDEIMT SIDABRINI Taip pat pastebkite septynias pranaysi atakas 7, kurios dar labiau susiaurina dram. ia Dievas nurodo, kad Mesijas 1) bus iduotas, 2) draugo, 3) u trideimt 4) sidabrini monet ir kad jos bus 5) numestos ant grind 6) ventykloje ir 7) bus panaudotos puodiaus dirvai nupirkti. Mik 5,2 Dievas eliminavo visus pasaulio miestus ir Mesijo gimimo vieta parinko Betliej, kur gyvemo maiau kaip 1000 moni. Tada pranaysi eile jis net apibr laiko sek, kuri iskirs jo mog. Pavyzdiui, Mal 3,1 ir kitos keturios Senojo Testamento eiluts8 reikalauja, kad Mesijas turi ateiti, kol dar stovi Jeruzals ventykla. Tai turi didiul reikm, kai atkreipiame dmes, kad ventykla 70 m. po Kr. buvo sugriauta ir nuo tada nebeatstatyta. Tiksli giminysts linija; vieta, laikas ir gimimo bdas; moni reakcija, idavyst; mirties bdas. Tai tik dalel i imt smulkmen, kurios sudar adres Dievo Snui, Mesijui, Pasaulio Gelbtojui identifikuoti. PRIETARAVIMAS: TOKIOS IPILDYTOS PRANAYSTS BUVO ATSITIKTINS Kritikas atsiliepia: Na, galite kai kurias i pranaysi pamatyti isipildius Kennedyje, Kinge, Nassere ir t.t. Taip, vien ar dvi pranaystes ko gero galima aptikti isipildius kituose monse, bet ne visas eiasdeimt didesnij pranaysi ir 270 atak. I ties, jei rasite k nors kit nei Jzus, ar gyv, ar mirus, kuris gali ipildyti nors pus pranaavim apie Mesij, kurie pateikti Fredo Johno Meldau knygoje Messiah in Both Testaments (Mesijas abiejuose Testamentuose), Denverio

leidykla Christian Victory Publishing Company pasirengusi jums skirti 1000 JAV doleri atlyg. H. Harold Hartzler, priklauss Amerikos mokslins draugijos filialui, pratarmje Peterio W. Stonerio knygai rao: Knygos Science Speaks (Mokslas kalba) rankrat kruopiai perirjo Amerikos mokslins draugijos komiteto nariai bei vykdomoji tos grups taryba ir nusprend, kad apskritai ji nuosekli ir tiksli tuo, kaip pateikta mokslin mediaga. traukta matematin analiz pagrsta tikimybi principais, kurie visikai logiki, ir profesorius Stoneris pritaik juos deramai ir tikinamai. 9 Toliau pateikiamos tikimybs paimtos i tos knygos norint parodyti, kad sutapim atmeta tikimybi mokslas (teorija). Stoneris sako, kad naudojant iuolaikin tikimybi moksl dl atuoni pranaysi, gauname, kad tikimyb, jog iki dabar galjo gyventi mogus ir ipildyti visas atuonias pranaystes, yra 1 i 1017. Tai bt 1 i 100.000.000.000.000.000. Nordamas padti mums suvokti i stulbinani tikimyb, Stoneris iliustruoja j tardamas: Paimkim 10 17 sidabrini doleri monet ir sudkim ant Teksaso paviriaus. Vis valstij jos padengs dviej pd storio sluoksniu. Paymkite vien i sidabrini monet ir visoje valstijoje gerai imaiykite vis mas. Tada urikite mogui akis ir pasakykite, kad gali keliauti kur nori, bet turi paimti vien sidabrin monet ir tarti, jog tai kaip tik ta, kurios reikia. Koks bt ansas, kad jis paims kaip tik t, kurios reikia? Lygiai toks, kur turt pranaai, ura atuonias pranaystes, kad visos jos isipildys bet kuriame viename moguje nuo j laik iki dabar, tariant, kad jie jas ura vadovaudamiesi savo protu. Taigi arba ios pranaysts buvo duotos Dievo kvpimu, arba pranaai tiesiog ura jas taip, kaip man esant reikalinga. Tokiu atveju pranaai turjo tik vien ans i 10 17, kad jos isipildys bet kuriame moguje, bet jos visos isipild Kristuje. Tai reikia, kad vien i atuoni pranaysi isipildymas rodo, kad Dievas kvp i pranaysi uraym tikslumu, kuriam trksta tik vieno anso i 1017, kad bt absoliutus. 9 DAR VIENAS PRIETARAVIMAS Dar vienas prietaravimas - tai, kad Jzus tyia stengsi ipildyti yd pranaystes. is prietaravimas atrodo tikimas, kol suprantame, kad daug Mesijo atjimo detali buvo mogui visikai nekontroliuojama. Pavyzdiui, gimimo vieta. sivaizduoju (tiesiog girdiu), kaip Jzus Marijos siose jai jojant ant asilo sako: Mama, mes to nepadarysime... Kai Erodas auktj kunig ir Rato aikintoj paklaus: Kur turi gimti Kristus?, jie atsak: Judjos Betliejuje, nes taip pranao parayta (Mt 2,5). Jo atjimo laikas. Jo gimimo bdas. Judo idavyst ir idavysts kaina. Jo mirties bdas. moni reakcija, tyiojimasis ir spjaudymas, lus spoksojimas. Burt metimas dl jo drabui. Jo drabui neplymas ir t.t. Pus pranaysi jam paiam vykdyti nemanoma. Jis negaljo parengti plano, kaip gimti moters ainiu (i moters sklos), Semo giminysts linijoje, i Abraomo palikuoni ir t. t. Nenuostabu, kad Jzus ir apatalai apeliavo ipildytas pranaystes, kad paremt pretenzij dievikum (teigim dl dievikumo). Kam Dievas visa tuo apsisunkino? Manau, jis norjo, kad Jzus Kristus ateidamas pasaul turt visus reikiamus mandatus. Taiau labiausiai jaudinantis dalykas dl Jzaus Kristaus yra tai, kad jis atjo pakeisti gyvenim. Jis vienas rod imt Senojo Testamento pranaysi, apraiusi jo atjim, teisingum. Ir jis vienintelis gali ipildyti vis didiausi pranayst tiems, kurie j priims: Duosiu jums nauj ird ir atnaujinsiu jus nauja dvasia... Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas krinys. Kas buvo sena, prajo, tai atsirado nauja. 10 PASTABOS 9 SKYRIUI 1. 2. 3. 4. Pr 12; 17; 22 Pr 17; 21. Pr 28; 35,10-12; Sk 24,17. Iz 11,1-5.

5. Ps 22,6-18; Zch 12,10; plg. Gal 3,13. 6. Iz 8,14; 28,16; 49,6; 50,6; 52,53; 60,3; Ps 22,7.8; 118,22. 7. Zch 11,11-13; Ps 41; plg. Jer 32,6-15 ir Mt 27,3-10. 8. Ps 118,26; Dan 9,26; Zch 11,13; Ag 2,7-9. Isamesns diskusijos apie Danieliaus 9 sk. pranayst r. mano knygoje Evidence That Demands a Verdict . p. 178-181. 9. Peter W. Stoner ir Robert C. Newman, Science Speaks (Chicago: Moody Press, 1976), p. 106-112. 10. Ez 36,25-27; 2 Kor 5,17.

10 Ar nra kokio kito kelio?

Neseniai Teksaso universitete prie mans prijo absolventas ir paklaus: Kodl Jzus - vienintelis bdas santykiui (tarpusavio santykiams) su Dievu? Prie tai a parodiau, kad Jzus skelb (teig) ess vienintelis kelias Diev, kad Rat ir apatal liudijimas yra patikimas ir kad yra pakankamai rodym utikrinti tikjimui Jz kaip Gelbtoj ir Viepat. Taiau jam kilo is klausimas: Kodl Jzus? Ar nra kito bdo santykiams su Dievu? O kaip dl Budos? Mahometo? Ar negali mogus tiesiog dorai gyventi? Jei Dievas toks mylintis Dievas, kodl jis nepriima vis moni tiesiog toki, kokie jie yra? Vienas verslininkas man sak: Js akivaizdiai rodt, kad Jzus Kristus yra Dievo Snus. Ar santykiui su Dievu nra ir kit keli be Jzaus? Minti komentarai yra poymis daugelio moni iandien uduodam klausim apie tai, kodl reikia pasitikti Jzumi kaip Gelbtoju ir Viepaiu, norint turti santyk su Dievu ir patirti nuodmi atleidim. Absolventui atsakiau, kad daugelis moni nesupranta Dievo bdo. Paprastai klausiama: Kaip gali mylintis Dievas leisti nuodmingam mogui eiti pragar? A paprastai klausiu: Kaip gali ventas, teisingas Dievas leisti nuodmingam mogui bti jo akivaizdoje? Klaidingas esmini Dievo prigimties ir bdo supratimas buvo sukls labai daug teologini ir etini problem. Daugelis moni mano, kad Dievas yra mylintis Dievas, o toliau neina. Problema ta, kad Dievas yra ne tik meils Dievas. Jis taip pat teisingas, bealis ir ventas Dievas. Diev mes daugiausia pastam per jo atributus (savybes). Atributas nra Dievo dalis. A buvau links manyti, kad jei paimsiu visus Dievo atributus - ventum, meil, teisingum, dorum - ir sudsiu juos, suma bus lygi Dievui. Na, tai nra tiesa. Atributas - ne Dievo dalis, o tiesa apie Diev. Pavyzdiui, jei sakome, kad Dievas yra meil, tai nereikia, kad Dievo dalis yra meil, o tai, kad meil yra tai, kas teisinga apie Diev. Myldamas Dievas tiesiog bna savimi. ia yra problema, kuri isivyst kaip monijos engimo nuodm rezultatas. Dievas buvusioje aminybje nusprend sukurti vyr ir moter. I esms a manau, jog Biblija rodo, kad jis sukr vyr ir moter tam, kad su jais dalytsi meile ir love. Bet kai Adomas ir Ieva sukilo ir nujo savo keliais, moni gimin jo nuodm. Nuo tada mons tapo nuodmingi arba atskirti nuo Dievo. Tai yra nemaloni padtis, kurioje atsidr Dievas. Jis sukr vyr ir moter dalytis su jais savo love, taiau jie paniekino jo patarim ir sakym ir pasirinko nusidti. Taigi jis artinosi prie j su meile juos igelbti. Bet kadangi jis yra ne tik mylintis, bet ir ventas, bealis, teisingas Dievas, pati jo prigimtis sunaikint bet kur nuodming individ. Biblijoje sakoma: Atpildas u nuodm - mirtis. Taigi, galite pasakyti, Dievas turjo problem. Dievyb - Dievas Tvas, Dievas Snus ir Dievas ventoji Dvasia - prim sprendim. Jzus, Dievas Snus, priims mogaus kn. Jis taps Dievu - mogumi. Tai aprayta Jn 1, kur sakoma, kad odis tapo knu ir gyveno tarp ms. Taip pat Fil 2, kur sakoma, kad Kristus Jzus apipl pats save, priimdamas mogaus pavidal. Jzus buvo Dievamogis. Jis buvo tiek pat mogus, tarsi niekad nebt buvs Dievu, ir tiek pat Dievas, tarsi niekad nebt buvs mogumi. Savo pasirinkimu jis gyveno gyvenim be nuodms, visikai paklusdamas Tvui. Biblijos pareikimas, kad atpildas u nuodm - mirtis, jam netinka. Nes jis buvo ne tik ribotas mogus, bet ir neribotas Dievas, jis turjo neribot sugebjim prisiimti

sau pasaulio nuodmes. Kai jis beveik prie 2000 met jo ant kryiaus, ventas, teisingas Dievas iliejo savo rstyb ant savo Snaus. Ir kai Jzus tar: Atlikta, teisioji Dievo prigimtis buvo patenkinta. Galtume tarti, kad tuo momentu Dievas buvo ilaisvintas elgtis (bendrauti) su monija meilje, nebesant reikalo sunaikinti nuodming individ, nes per Jzaus mirt ant kryiaus buvo patenkinta teisioji Dievo prigimtis. mones danai klausiu: Dl ko (U k) mir Jzus?, ir jie paprastai atsako: Dl mans arba Dl pasaulio. O a sakau: Taip, tai teisinga, bet dl ko dar mir Jzus? ir jie paprastai atsako: Na, neinau. A atsakau: Dl Dievo Tvo. Matote, Kristus mir ne tik dl (u) ms, bet taip pat dl Tvo. Tai aprayta Rom 3, kur kalbama apie nuteisinim (permaldavim). Nuteisinimas i esms reikia reikalavimo vykdym. Ir kai Jzus mir ant kryiaus, jis mir ne tik u mus (dl ms), bet mir tam, kad patenkint ventus ir teisingus esmins Dievo prigimties reikalavimus. Prie kelerius metus Kalifornijoje buvs vykis nuvieia tai, k Jzus padar ant kryiaus, kad isprst problem, kuri Dievui buvo ikilusi elgiantis su monijos nuodme. Jaun moter sulaik u greiio virijim. Jai buvo ikelta byla ir ji buvo atvesta pas teisj. Teisjas perskait kaltinim ir paklaus: Kalta ar nekalta? Moteris atsak: Kalta. Teisjas nuleido plaktuk ir nubaud j 100 doleri arba deimt dien kalti. Tada vyko kai kas nepaprasta. Teisjas atsistojo, nusivilko mantij, perjo teisiamosios pus, isitrauk pinigin ir sumokjo baud. Kaip tai paaikinti? Teisjas buvo jos tvas. Jis myljo savo dukr, bet buvo teisingas teisjas. Jo dukt paeid statym, ir jis negaljo paprasiausiai tarti: Kadangi taip tave myliu, a tau atleidiu. Tu laisva. Jei jis bt taip padars, jis nebt teisingas teisjas. Jis nesilaikyt statymo. Bet jis myljo savo dukr tiek, kad noriai nuvilko mantij, perjo jos pus, atstovavo jai kaip tvas ir sumokjo baud. is pavyzdys iek tiek iliustruoja tai, k Dievas padar dl ms per Jz Krist. Mes nusidjome. Biblijoje sakoma: Atpildas u nuodm yra mirtis. Kad ir kaip mus myljo, Dievas turjo nuleisti plaktuk ir tarti mirtis, nes jis yra teisingas ir bealikas Dievas. Ir vis dlto bdamas mylintis Dievas, jis mus taip myljo, kad panoro nuengti nuo sosto mogaus Jzaus Kristaus pavidalu ir sumokti mokest u mus, o tai buvo Kristaus mirtis ant kryiaus. ioje vietoje daugelis moni klausia: Kodl Dievas negaljo tiesiog atleisti? Vienas didels korporacijos vadovas pasak: Mano tarnautojai danai k nors pridaro, k nors sulauo, ir a tiesiog atleidiu jiems. Tada jis pridr: Ir js bandote man paaikinti, kad a galiu padaryti tai, ko Dievas negali? mons niekaip negali suprasti, kad kur yra atleidimas, ten yra ir atsiskaitymas (mokestis). Pavyzdiui, tarkime, mano dukt namuose sudauo lemp. A esu mylintis ir atleidiantis tvas, taigi paimu j ant keli, apkabinu ir tariu: Neverk, mieloji. Ttis tave myli ir tau atleidia. Paprastai mogus, kuriam pasakoju i istorij, sako: Na, taip turt padaryti ir Dievas. Tada a paklausiu: Kas umoka u lemp? I ties a. Atleidime visada yra kaina. Tarkime, kas nors jus eidia kit akivaizdoje ir vliau js maloningai tariate: A tau atleidiu. Kas moka u eidim? Js. Tai padar ir Dievas. Jis pasak: A jums atleidiu. Bet jis panoro pats sumokti kain, ir sumokjo j kryiumi.

11 Jis pakeit mano gyvenim

Jzus Kristus gyvas. Tai, kad a esu gyvas ir darau tai, k darau, yra rodymas, kad Jzus Kristus prikeltas i numirusi. Tomas Akvinietis ra: Kiekvienoje sieloje gyvuoja laims ir prasms trokimas. Bdamas paauglys a norjau bti laimingas. Tai nieko bloga. Norjau bti vienu laimingiausi moni visame pasaulyje. Taip pat norjau gyvenimui prasms. Norjau atsakyti klausimus: Kas a esu?, Kodl a esu ia?, Kur a einu? Negana to, a norjau bti laisvas. Norjau bti vienas laisviausi moni pasaulyje. Laisv man nereikia ieiti ir daryti, k nori. Kiekvienas taip gali, ir daugyb moni taip ir daro. Laisv - tai turti gali daryti tai, k inai privals

[daryti]. Daugelis moni ino, k jie turt daryti, bet jie neturi galios tai ir daryti. Jie supanioti. Taigi a miau iekoti atsakym. Regis, beveik kiekvienas turi koki nors religij, tad a padariau tai, kas akivaizdu, ir nujau banyi. Taiau tikriausiai pataikiau ne t banyi. Kai kurie js ino, apie k a kalbu: ten jauiausi blogiau negu lauke (u jos sien). jau ten ryt, jau popiet, jau vakare. A visada esu labai praktikas, ir jei kas nors neieina, a tai palieku. Metu ir tiek. A meiau religij. Vienintelis dalykas, k gavau i religijos, buvo dvideimt penki centai, kuriuos daviau kaip auk, ir trisdeimt penki centai, kuriuos pamiau kokteiliui. Ir tai daugma visa, k daugelis moni laimi i religijos. miau savs klausti, ar atsakymas yra prestias. Galbt atsakym rasiu bdamas lyderiu, prisiimdamas kok nors reikal, atsiddamas jam ir bdamas inomu. Pirmame mano lankytame universitete student lyderiai laik savo rankose pinigus ir visur dar tak. Taigi balotiravausi pirmakursi pirmininko viet ir buvau irinktas. Buvo smagu painti visus universiteto studentus, tai, kad visi su manimi sveikinasi, priimti sprendimus, leisti universiteto pinigus, student pinigus, kviestis norimus kalbtojus. Tai buvo aunu, bet kyrjo kaip ir bet kas kitas, k buvau bands. Pirmadienio ryt paprastai pabusdavau su skaudania galva dl inaki, ir pagalvodavau: K gi, tai bus dar penkios dienos. Nuo pirmadienio iki penktadienio iaip taip itverdavau. Laim sukosi apie tris vakarus per savait: penktadienio, etadienio ir sekmadienio. Paskui vl prasiddavo ydingasis ratas. O, a apmoviau juos visus universitete. Jie man, kad a esu vienas i nerpestingiausi vaikin (i aplinkos). Per politines kompanijas mes naudojoms kiu: Laim - tai Doas. U student pinigus a organizavau daugiau pobvi nei bet kas kitas, bet jie niekad nesuprato, kad mano laim buvo tokia pat kaip daugelio kit. Ji priklaus nuo aplinkybi. Jei viskas klostsi puikiai, a jauiausi puikiai. Jei reikalai klostsi prastai, a jauiausi prastai. A buvau lyg vandenyne bang - aplinkybi - blakomas laivas. Yra biblinis terminas tokiai gyvensenai apibdinti: pragaras. Bet a nemaiau nieko, kas gyvent kitaip, ir nesutikau nieko, kas man pasakyt, kaip gyventi kitaip, arba suteikt man tam reikaling jg. Visi man sak, k turiau daryti, bet niekas i j negaljo suteikti man galios tai padaryti. A miau viskuo nusivilti. tariu, kad nedaug moni i ios alies universitet ir koled dar nuoirdiau nei a iekojo gyvenimo prasms, tiesos ir tikslo. Nors a j neradau, bet i pradi to nesupratau. Universitete ir aplink j pastebjau nedidel grupel moni: atuonis studentus ir du fakulteto dstytojus, ir jie gyveno kakaip kitaip. Atrod, kad jie ino, kodl jie tiki tuo, kuo tiki. Man patinka bti arti toki moni. Man nesvarbu, kad jie nesutinka su manimi. Kai kurie i artimiausi mano draug prietarauja kai kam, kuo a tikiu, bet a aviuosi vyru ar moterimi su sitikinimais. (Daug toki nesutinku, bet aviuosi jais sutiks.) Todl kartais geriau jauiuosi su kokiais radikal vadovais negu su daugeliu krikioni. Kai kurie mano sutinkami krikionys yra tokie drungni, kad man smalsu, ar tik kokie 50 procent j [vien] nesideda krikionimis. Bet mons maojoje grupelje atrod in, kur jie eina. Tai neprasta universiteto student tarpe. mons, kuriuos miau pastebti, ne vien kalbjo apie meil. Jie sipareigodavo. Atrod, kad jie pakyla vir universiteto gyvenimo aplinkybi. O visi kiti atrod tarsi es po itisa t aplinkybi snimi. Vienas svarbus dalykas, kur pastebjau, buvo tai, kad jie atrod es laimingi, tokios dvasins bsenos, kuri nepriklauso nuo aplinkybi. Regis, jie turjo vidin, nuolatin diaugsmo altin. Turjo kak, ko man trko (a neturjau). Kaip vidutinis studentas, a norjau to, k kas nors turjo, ko neturjau a. Todl koleduose ir tenka rakinti dviraius. Jei isilavinimas tikrai bt atsakymas [ visus klausimus], universitetas turbt bt doriausia kokia tik gali bti moni bendrija. Bet taip nra. Taigi nusprendiau susidraugauti su iais intriguojaniais (mane sudominusiais) monmis. Prajus dviem savaitms po io sprendimo mes visi, ei studentai ir du dstytojai, sdjome prie stalo student klube. Kalba m suktis apie Diev. Jei nesate sitikins mogus, o pokalbio tema yra Dievas, js bnate links

pasirodyti drsus. Kiekvienas universitetas ar bendruomen turi pagyr mai, vaikin, kuris sako: Et... krikionyb, cha, cha. Tai silpnaproiams, o ne intelektualams. (Paprastai kuo didesnis pagyrnas, tuo didesn tutuma.) Jie kl man nerim, ir a galiausiai nusiirjau vien i studeni, daili moter (paprastai maniau, kad visi krikionys bjaurs); atsiloiau kdje nenordamas, kad kiti manyt, jog esu susidomjs, ir tariau: Pasakykite, kas pakeit js gyvenimus? Kodl js gyvenimai taip skiriasi nuo kit student, vadov, dstytoj? Kodl? Ta jauna moteris tikriausiai buvo kaip reikiant sitikinusi. Ji pavelg man tiesiai akis, be jokios ypsenos, ir pasak por odi, kuri niekaip nesitikjau igirsti kaip universiteto problem sprendimo dal. Ji pasak: Jzus Kristus. A atsiliepiau: O, dl Dievo meils, nekikite man to niekalo. Man jau atsibodo ta religija (gana tos religijos); man jau iki kaklo (gana) tos banyios; man jau gana tos Biblijos; nekikit man to niekalo apie religij. Ji atov: Pone, a nesakiau religija, a pasakiau Jzus Kristus. Ji man kai k nurod, ko anksiau neinojau. Krikionyb nra viena i religij. Religija - tai moni pastangos nutiesti sau keli pas Diev per gerus darbus. Krikionyb - tai Dievo atjimas pas vyrus ir moteris per Jz Krist, pasilant jiems santyk su savimi. Universitetuose turbt daugiau nei bet kur kitur pasaulyje pilna moni, susidariusi klaiding samprat apie krikionyb. Neseniai sutikau asistent, kuris per seminar paskutinio kurso studentams sak, kad bet kas, vaiktantis banyi, tampa krikionimi. A atsiliepiau: Ar vaikiojimas gara paveria jus automobiliu? ia nra jokio tarpusavio sryio. Krikionis - tai tas, kuris pa(si)tiki Kristumi. Mano naujieji draugai pakviet mane intelektualiai patyrinti teiginius, kad Jzus Kristus yra Dievo Snus; kad prims mogaus kn jis gyveno tarp reali vyr ir moter ir mir ant kryiaus u monijos nuodmes, kad buvo palaidotas ir prisikl po trij dien ir gali pakeisti dvideimtojo amiaus mogaus gyvenim. Maniau, jog tai farsas. I ties galvojau, kad dauguma krikioni - visiki idiotai. Kelis buvau sutiks. Usimimuose laukdavau, kol krikionis prabils, kad galiau j ar j sutaryti ir pribaigti neutikrint dstytoj. sivaizdavau, kad jei krikionis turt nors kiek smegen, jis mirt i vieniumo. Nieko geresnio neinojau. Bet ie mons kviet mane [intelektualiai rungtis] vl ir vl. Galiausiai a primiau j ik, bet padariau tai i ididumo, nordamas juos paneigti. Bet neinojau, jog yra fakt. Neinojau, jog yra rodym, kuriuos mogus gali vertinti. Galiausiai mano protas prijo ivad, kad Jzus Kristus turjo bti tas, kuo skelb ess. I tikrj dviej mano pirmj knyg fonas buvo mano rengimasis paneigti krikionyb. Kai negaljau, pabaigiau tapdamas krikioniu. Dabar trylika met praleidau dokumentais patvirtindamas, kodl a manau, kad tikjimas Jz Krist yra intelektualiai manomas. Taiau tuo metu turjau rimt problem. Mano protas sak man, kad visa tai yra tiesa, bet mano valia temp mane kita kryptimi. Atradau, kad tapti krikioniu reikia gantinai pakirsti egoizm. Jzus Kristus tiesiogiai met ik mano valiai pasitikti juo. Leiskite j perfrazuoti: Pavelk! A stoviu prie dur ir nuolat beldiu. Jei kas nors igirs (mano bals), kaip a kvieiu, ir atidarys duris, a pas j eisiu (Apr 3,20). Man nerpjo, ar jis vaikiojo vandeniu, ar vert vanden vynu. Negaliu sugalvoti greitesnio bdo sugadinti gerai leidiam laik. Tad mano protas sak man, kad krikionyb teisinga, o mano valia buvo kakur kitur. Kas kart, kai bdavau su iais entuziastingais krikionimis, prasiddavo konfliktas. Jei esate buv netoli laiming moni, kai pats jauiats varganai, suprantate, kaip jie gali vesti jus i proto. Jie buvo tokie laimingi, o a toks nelaimingas, kad tiesiog atsikeldavau ir ibgdavau i student klubo. Bdavo ir taip, kad guldavausi deimt vakaro ir negaldavau umigti iki ketvirtos ryto. inojau, kad kol neiprotjau, turiu atsikratyti ios problemos. Visada buvau plataus akiraio, bet ne tiek, kad eiiau i proto (i didelio rato eiiau i krato).

Bet kadangi buvau plai pair, 1959 m. gruodio 19 d. 8.30 vakare, antraisiais metais universitete, a tapau krikionimi. Kakas mans klaus: Kaip a inau (taip tiksliai)? A atsakiau: Matot, a ten buvau. Tai pakeit mano gyvenim. T nakt a meldiausi. Meldiau keturi dalyk, kad umegziau santyk su prisiklusiu, gyvuoju Kristumi, kuris nuo tada esmingai pakeit mano gyvenim. Pirma, a sakiau: Viepatie Jzau, ai tau, kad mirei ant kryiaus dl mans (u mane). Antra, sakiau: Ipastu tuos dalykus savo gyvenime, kurie tau nemalons, ir praau tavs man atleisti ir apvalyti mane. (Biblijoje sakoma: Esate paraud nuo nuodmi, bet a ibalinsiu jus kaip snieg.) Treia, tariau: Kaip tik dabar, geriausiu kokiu tik inau bdu atidarau savo irdies ir gyvenimo duris ir pasitikiu tavimi kaip savo Gelbtoju ir Viepaiu. Perimk mano gyvenimo vadias. Pakeisk mane i vidaus. Padaryk mane tokiu mogumi, kokiu tu sukrei bti. Paskutinis dalykas, kurio meldiau, buvo: Ai u tai, kad ateini mano gyvenim per tikjim. Tai buvo tikjimas, pagrstas ne neinojimu, bet istorijos liudijimais ir faktais bei Dievo odiu. Esu tikras, kad js esate girdj, kaip vairs religingi mons kalba apie savo patirt aibo blyksn. O tai man pasimeldus nieko neatsitiko. Visikai nieko. Ir a dar nebuvau usiaugins sparn. I tikrj po to apsisprendimo jauiausi dar blogiau. Tiesiog jutau, jog tuoj vemsiu. Jauiau pykinim giliai i vidaus. Galvojau: O ne, k gi tu dabar sitraukei? I ties jauiau, kad pasikariavau (ir esu tikras, kai kas mano, jog taip ir buvo). Galiu pasakyti viena: per eis mnesius, iki pusantr met patyriau, jog nepasikariavau. Mano gyvenimas buvo pasikeits. Syk Vidurio vakar universitete diskutavau su istorijos skyriaus vadovu ir pasakiau, kad mano gyvenimas pasikeit, o jis pertrauk mane tardamas: McDowellai, js norite mus utikrinti, kad Dievas dvideimtame amiuje tikrai pakeit js gyvenim? Kokias jo sritis? Po keturiasdeimt penki minui jis tar: Gerai, utenka. Viena sritis, apie kuri jam papasakojau, buvo mano nekantrumas (neramumas). Turdavau visada bti usims. Turdavau lankytis pas savo mergin arba kur nors kitur pokalbiuose. Pereidavau universiteto teritorij ir mano protas buvo tarsi konflikt verpetas, skuriuojantis apie sienas. Ssdavausi ir bandydavau studijuoti ar pamstyti, bet negaljau. Bet prajus keliems mnesiams po to, kai apsisprendiau u Krist, gijau tam tikr dvasin ramyb. Nesupraskite klaidingai. Nekalbu apie konflikt nebuvim. Tai, k radau iame santykyje (ryyje) su Jzumi, buvo ne tiek konflikt nebuvimas, o sugebjimas su jais tvarkytis. ito nemainyiau niek pasaulyje. Dar viena sritis, kuri m keistis, buvo mano mus bdas (bloga nuotaika). Pasiiaudavau vien nuo panairavimo mane. Tebeturiu randus nuo pirm met universitete, kai (pyks) vos neumuiau vieno vyro. Mano bdas buvo neatskiriama mans dalis, ir a n nesistengiau smoningai jo keisti. Patekau nesusivaldymo kriz vien pamatyti, kad jos nebra! Tik kart per keturiolika met netekau kantrybs - ir t protrk kompensavau kokiais eeriais (ramiais) metais! Yra dar viena sritis, kuria nesididiuoju. Bet j miniu todl, kad daugybei moni reikia, kad vykt tas pats pasikeitimas j gyvenime, ir a radau pasikeitimo altin: santykis su prisiklusiu, gyvu Kristumi. Ta sritis - neapykanta. Savo gyvenime a jauiau daug neapykantos. Tai nebuvo kas nors pasireikiantis iorje, o savotikas vidinis dant grieimas. Buvau susibars su monmis, daiktais, reikalais. Kaip daugelis moni buvau nesaugus. Kaskart, sutikus k nors kitok nei a, jis tapdavo man grsme. Bet vieno mogaus nekeniau labiau nei bet ko kito pasaulyje. Savo tvo. A jo be galo nekeniau. Man jis buvo miestelio alkoholikas. Jei gyvenate maame miestelyje ir vienas js tv yra alkoholikas, js inote, apie k a kalbu. Kiekvienas ino. Mano draugai ateidavo mokykl ir juokaudavo apie tai, k veikia mano tvas miesto centre. Jie neman, jog man tai nemalonu. A buvau kaip visi, juokiausi iorikai, bet pasakysiu jums, kad irdyje verkiau. Kartais nujs tvart matydavau motin taip smarkiai sumut, kad negaldavo atsikelti, gulini mle u karvi. Kai pas mus lankydavosi draugai, a

itempdavau tv, suridavau j tvarte ir pastatydavau automobil u silosins. Sakydavau draugams, kad jis kakur ivyks. Nemanau, kad kas galt ko nors neksti labiau, negu a nekeniau tvo. Po to, kai a apsisprendiau u Krist - galbt po penki mnesi - mano gyvenim per Krist eng Dievo meil ir buvo tokia stipri, jog m ir sujauk t neapykant. A galjau pavelgti tvui tiesiai akis ir pasakyti: Tti, a tave myliu. Ir a tikrai sakiau, k jauiau. Po to, k ne syk buvau ikrts anksiau, tai j priblok. Kai perjau privat universitet, patekau rimt automobilio avarij. Mano kaklas buvo tvare ir tempiamas, ir mane pam namus. Niekad nepamiriu, kaip kambar pas mane atjo tvas. Jis paklaus: Snau, kaip tu gali mylti tok tv kaip a? A atsakiau: Tti, prie eis mnesius a tave niekinau. Tada pasidalijau savo ivadomis apie Jz Krist: Tti, a savo gyvenim sileidau Krist. Negaliu to paaikinti nuosekliai, bet kaip to santykio rezultat a atradau gebjim mylti ne tik tave, bet ir kitus mones tokius, kokie jie yra. Po keturiasdeimt penki minui patyriau vien didiausi jauduli savo gyvenime. Mano eimos narys, painojs mane taip gerai, kad a negaljau psti jam miglos akis, man pasak: Snau, jei Dievas gali padaryti mano gyvenime tai, k matau j padarius tavajame, tada a noriu duoti jam toki galimyb. Ikart ten pat tvas pasimeld su manimi ir patikjo Kristumi. Paprastai permainos vyksta kelias dienas, savaites ar mnesius, net metus. Mano gyvenimas pasikeit madaug per eis mnesius - pusantr met. Mano tvo gyvenimas pasikeit tiesiog mano akyse. Tarsi kakas bt itiess rank ir jungs vies. Nei anksiau, nei vliau nemaiau tokio staigaus pasikeitimo. Po to tvas tik kart paliet visk. Tik pridjo j prie lp ir viskas. A padariau vien ivad. Santykis su Jzumi Kristumi keiia gyvenimus. Js galite juoktis i krikionybs, galite i jos tyiotis ir aipytis. Bet ji veikia. Ji keiia gyvenimus. Jei pasitikite Kristumi, pradkite stebti savo nuostatas ir veiksmus, nes Jzus Kristus usiima gyvenim keitimo verslu (veikia - keiia gyvenimus). Bet krikionybs negalite brukti ar primesti jga. Js turite gyventi savo gyvenim, a - savj. Visa, k a galiu padaryti, - tai papasakoti jums, k patyriau. Paskui sprendiate js. Galbt jums pads toji malda, kuria a meldiausi: Viepatie Jzau, man reikia tavs. Ai tau, kad mirei ant kryiaus u mane. Atleisk man ir apvalyk mane. Nuo ios akimirkos a pasitikiu tavimi kaip Gelbtoju ir Viepaiu. Padaryk mane tokiu mogumi, kokiu sukrei mane bti. Kristaus vardu. Amen. Ant virelio: Josh McDowell (Doas Makdauelas) seniau man, kad krikionys tikriausiai nepilno proto. Jis juos vieai emino. Ginijo j tikjim. Bet galiausiai sitikino, kad jo argumentai neatsilaiko. Jzus Kristus tikrai buvo Dievas mogaus kne. Joshas tapo kalbtoju koled ir universitet miesteliuose, mesdamas ik (kviesdamas intelektualiai rungtis tuos) tiems, kurie buvo tokie pat skeptiki, kaip ir jis anksiau. Knygoje Daugiau negu dailid Joshas sutelkia dmes asmen, kuris pakeit jo gyvenim - Jz Krist. Tai blaivi knyga tiems, kurie skeptikai iri Jzaus dievikum, jo prisiklim, jo pretenzijas j gyvenimus. Tarp kit Josho McDowello knyg yra ios: rodymai, reikalaujantys sprendimo (Evidence That Demands a Verdict ); Dar daugiau rodym, reikalaujani sprendimo (More Evidence That Demands a Verdict ); Meils paslaptis (The Secret of Loving ); Kuriant savo asmens vaizd (Building Your Self-Image ); Demonai, raganos ir okultizmas (Demons, Witches and the Occult ); su bendraautoriu Donu Stewartu jis yra paras Atsakymus ir motyvus ( Answers and Reasons ). Dramatika 58 minui kino juosta Daugiau negu dailid - tai adaptuotos ios knygos dalys. Nordami daugiau suinoti apie film, raykite adresu: Qutreach Films, P. O. Box 1608, Burbank, CA 91507, USA (JAV).