Lietuvos Konstitucine Teise 2002 (Knyga)

LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS
Toma Birmontien Egidijus Jarainas Egidijus Kris Mindaugas Maksimaitis Gediminas Mesonis Augustinas Normantas Alvydas Pumputis Elena Vaitiekien Saul Vidrinskait Juozas ilys
LIETUVOS KONSTITUCIN TEIS

Antrasis leidimas
Vilnius 2002
UDK 342(474.5)(075.8) Li 242

2001 - 08 - 29 Nr. 05A - 110 Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota Lietuvos konstitucins teiss autoriai
Prof. dr. Toma Birmontien I skyriaus 2 poskyris, IV skyrius. Dr. Egidijus Jarainas I skyriaus 1 ir 3 poskyriai (be 3 poskyrio 3.3 skyrelio), II skyriaus 1, 3 ir 4 poskyriai, VII skyriaus 1 poskyris, VIII skyrius, XI skyriaus 1 poskyris. Doc. dr. Egidijus Kris III skyrius. Prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis I skyriaus 3 poskyrio 3.3 skyrelis, II skyriaus 2 poskyris bei 3 poskyrio 3.1 skyrelis (su E. Jarainu), VII skyriaus 2 poskyris, XV skyriaus 1.2 skyrelis. Dr. Gediminas Mesonis XI skyriaus 2 poskyris, XII skyrius, XIII skyrius. Doc. dr. Augustinas Normantas V skyrius, X skyrius. Prof. dr. Alvydas Pumputis XIV skyrius. Doc. dr. Elena Vaitiekien IX skyrius, XV skyrius (iskyrus 1.2 skyrel). Saul Vidrinskait XVI skyrius. Doc. dr. Juozas ilys VI skyrius. Vadovlio parengimo koordinatorius dr. Egidijus Jarainas
Recenzavo: Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Tarptautins teiss ir Europos Sjungos teiss katedros vedjas prof. dr. Saulius Katuoka Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Valstybins teiss katedros vedjas doc. dr. Antanas Marcijonas Vadovlis apsvarstytas Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros 2001 m. balandio 24 d. posdyje (protokolo iraas Nr. 10) ir rekomenduotas spausdinti Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2001 m. gruodio 4 d. posdyje (protokolas Nr. 11) leidin patvirtino spausdinti
Lietuvos konstitucins teiss ileidim parm Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas ISBN 9955 442 61 1
Lietuvos teiss universitetas, 2002 Toma Birmontien, Egidijus Jarainas, Egidijus Kris, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis, Elena Vaitiekien, Saul Vidrinskait, Juozas ilys
Li 242
Birmontien Toma, Jarainas Egidijus, Kris Egidijus, Maksimaitis Mindaugas, Mesonis Gediminas, Normantas Augustinas, Pumputis Alvydas, Vaitiekien Elena, Vidrinskait Saul, ilys Juozas Lietuvos konstitucin teis: Vadovlis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2001. - 924 p. Bibliogr.: p. 842-883. ISBN 9955 442 61 1
i knyga modernus konstitucins teiss vadovlis, kuriuo siekiama imokyti analizuoti ir vertinti konstitucin teisin tikrov. Lietuvos konstitucinje teisje atskleidiama svarbiausi konstitucini idj ir koncepcij esm, analizuojamas Lietuvos konstitucinis teisinis reguliavimas bei konstitucin praktika, apvelgiami konkrets konstitucins teiss institutai. Leidinys skirtas visiems, kas studijuoja konstitucin teis. Jis turt praversti ne tik studentams ar doktorantams teisininkams, bet ir studijuojantiems politologij ar kitus socialinius mokslus. UDK 342(474.5)(075.8)
Toma Birmontien, Egidijus Jarainas, Egidijus Kris, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis, Elena Vaitiekien, Saul Vidrinskait, Juozas ilys LIETUVOS KONSTITUCIN TEIS Vadovlis Redagavo ir korektr skait Genovait Gudonien Rinko Rima Maryt Tumnien Maketavo Regina Bernadiien Virelio autor Stanislava Narkeviit SL 585. 2002 04 05. 55,52 leidyb. apsk. l. Tiraas 3000 egz. Usakymas . Ileido Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, 2057 Vilnius. Spausdino UAB Leidybos centras , A. Strazdelio g. 1, 2630 Vilnius.
TURINYS
PRATARM.................................................. 14 I skyrius. KONSTITUCINS TEISS VADAS................................. 1 poskyris. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis /E. Jarainas/..................................................................................... 1.1. Konstitucins teiss svokos vartojimo aspektai................. 1.2. Konstitucins teiss reguliavimo objektas ir metodas......... 1.3. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis......... 1.4. Konstitucin teis ir Konstitucijos teis arba konstitucin teis siaurja prasme ir konstitucin teis plaija prasme 1.5. Socialin konstitucins teiss paskirtis................................. 1.6. Konstitucins teiss normos, principai ir institutai.............. 1.7. Konstituciniai teisiniai santykiai........................................... 2 poskyris. Lietuvos konstitucins teiss altiniai /T. Birmontien/.................................................................................. 2.1. Teiss altinio svoka. Lietuvos konstitucins teiss altini klasifikavimas............................................................ 2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos pataisos. Konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos dalis.............................................. 2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai kaip konstitucins teiss altinis.................................................... 2.4. Konstituciniai statymai (pagal Konstitucijos 69 str. 3 d.)... 2.5. Ratifikuot tarptautini sutari vietos Lietuvos teiss sistemoje problema................................................................ 2.6. statymai. Seimo statutas....................................................... 2.7. Postatyminiai aktai konstitucinje teisje........................... 2.8. Fakultatyviniai konstitucins teiss altiniai: problemos ir diskusijos................................................................................. 3 poskyris. Konstitucins teiss mokslas. Konstitucin teis kaip studij disciplina /E. Jarainas/.............................................. 3.1. Konstitucins teiss mokslo svoka. Konstitucins teiss 19 20 20 24 32 35 37 40 49 53 54 57 59 65 69 74 81 83 86
mokslo metodai ir altiniai.................................................... 86 3.2. Konstitucins teiss mokslo raida pasaulyje........................ 89 3.3. Konstitucins teiss mokslo raida Lietuvoje /M. Maksimaitis/...................................................................... 94 3.4. Konstitucin teis kaip studij disciplina............................. 101 II skyrius. KONSTITUCIJA................................................................. 103 1 poskyris. Konstitucijos teorijos pagrindai /E. Jarainas/.......... 104 1.1. Raytins konstitucijos atsiradimas ir raida......................... 104 1.2. Konstitucijos 108 svoka............................................................... 1.3. Konstitucijos savybs............................................................. 110 1.4. Konstitucijos vertinimas socialiniu aspektu......................... 113 1.5. Socialins konstitucijos funkcijos. Konstitucija kaip teisinis, politinis ir filosofinis (ideologinis) 116 dokumentas..... 1.6. Konstitucijos turinys. Konstitucinio reguliavimo raidos tendencijos.............................................................................. 118 1.7. Konstitucijos norm galiojimas. Konstitucijos tiesioginio taikymo problema.................................................................. 121 1.8. Konstitucijos forma................................................................ 123 1.9. Konstitucijos 124 struktra........................................................... 1.10. Konstitucij 126 klasifikacija...................................................... 1.11. Konstitucijos primimo ir keitimo 130 tvarka........................... 2 poskyris. Lietuvos konstitucij raida /M. 132 Maksimaitis/............... 2.1. Konstitucins teiss itakos Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje.......................................................................... 133 2.2. Lietuvos konstitucij raida 19181940 m................................ 137 2.2.1. Laikinieji nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai aktai............................................................. 137 2.2.2. 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija.......................... 142 2.2.3. 1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija ir statyminis jos nuostat realizavimas.................................................. 147 2.2.4. Naujas poiris valstybs ir visuomens udavinius ir to poirio atspindys 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje.................................................................. 149 2.3. Nepriklausomybs atstatymas 1990 m. ir Laikinasis Pagrindinis statymas................................................................. 153 3 poskyris. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruoai
/E. Jarainas/..................................................................................... 161 3.1. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas ir primimas. /E. Jarainas, M. Maksimaitis/.......................... 161 3.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma, struktra, turinys...................................................................................... 170 3.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins savybs.......... 175 3.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos............................................................................... 178 3.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos interpretavimo problemos............................................................................... 181 3.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas...................... 184 3.7. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nagrinjimo platesniame konstitucini proces kontekste problemos... 187 4 poskyris. Teiss konstitucionalizacija /E. Jarainas/................. 190 4.1. Teiss konstitucionalizacija iuolaikins teiss raidos tendencija................................................................................ 190 4.2. Konstitucijos taka teiss doktrinos 192 raidai............................ 4.3. Konstitucija ir 195 teiskra......................................................... 4.4. Konstitucija ir teiss praktika................................................ 197 III skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS PRINCIPAI /E. Kris/............................................................................ 201 1 poskyris. Konstitucini princip samprata................................. 202 1.1. Teiss princip samprata ir funkcijos................................... 202 1.2. Teiss principai ir konstituciniai principai........................... 203 1.3. Konstituciniai principai ir konstitucins normos................. 205 1.4. Konstituciniai principai ir statutin teis............................. 209 1.5. Dar kart apie konstitucinius principus ir konstitucines normas..................................................................................... 216 2 poskyris. Pirminiai, sudtiniai ir ivestiniai konstituciniai principai............................................................................................. 218 2.1. Konstitucini princip sistemos 218 problema........................... 2.2. Pirminiai 220 principai.................................................................. 2.3. Sudtiniai principai................................................................ 222 2.4. Ivestiniai principai................................................................ 222 2.5. Konstitucin doktrina ir konstitucin 225
jurisprudencija......... 3 poskyris. Konstitucini princip tipologijos problema.............. 231 3.1. Bendrieji ir kiti konstituciniai principai............................ 231 3.2. Konstitucini princip tipologijos pagrindai........................... 235 4 poskyris. Koordinaciniai principai............................................... 237 4.1. Konstitucijos virenyb............................................................... 238 4.2. Konstitucijos vientisumas.......................................................... 240 4.3. Teisin valstyb........................................................................... 241 5 poskyris. Determinaciniai principai............................................. 254 5.1. Demokratija ir suverenitetas................................................. 254 5.2. Pilietin visuomen................................................................ 257 5.3. Valdi padalijimas................................................................ 259 5.4. Pasaulietin valstyb.............................................................. 264 5.5. Valstybs socialin orientacija.............................................. 266 5.6. Valstybs geopolitin orientacija.......................................... 271 IV skyrius. MOGAUS TEISS IR J TVIRTINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINJE TEISJE /T. Birmontien/...................................................................................... 273 1 poskyris. mogaus teisi samprata ir 274 klasifikacija..................... 1.1. mogaus teisi samprata....................................................... 274 1.2. mogaus teisi klasifikacija.................................................. 280 2 poskyris. mogaus teisi, laisvi ir pareig konstitucin sistema................................................................................................ 289 2.1. mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje......... 289 2.2. Pilietins teiss....................................................................... 296 2.3. Politins teiss ir 329 laisvs......................................................... 2.4. Socialins, ekonomins ir kultrins teiss.......................... 332 2.5. Asmens pareigos.................................................................... 340 2.6. mogaus teisi ribojimo problemos..................................... 341 3 poskyris. mogaus teisi garantijos. Europos mogaus teisi konvencijos reikm.......................................................................... 347 3.1. mogaus teisi 347 garantijos...................................................... 3.2. Europos mogaus teisi konvencija...................................... 358 V skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYB. USIENIEI TEISIN PADTIS /A. Normantas/.......................... 365
1 poskyris. Lietuvos Respublikos pilietyb..................................... 366 1.1. Lietuvos Respublikos pilietybs svoka ir poymiai........... 366 1.2. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimas.............................. 369 1.3. Lietuvos Respublikos pilietybs 379 netekimas.......................... 1.4. Dviguba pilietyb. Pilietyb ir santuoka. Tv ir vaik pilietyb................................................................................... 383 1.5. Valstybs institucijos, tvarkanios pilietybs 386 klausimus...... 2 poskyris. Usieniei teisin padtis. Prieglobsio 388 teis............. 2.1. Usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje reglamentavimas. Usienieio svoka.................................. 388 2.2. Usieniei atvykimas Lietuvos Respublik ir ivykimas i Lietuvos Respublikos......................................................... 390 2.3. Laikinas ir nuolatinis usieniei apsigyvenimas 391 Lietuvoje 2.4. Usieniei teiss, laisvs ir pareigos................................... 394 2.5. Usieniei teisin atsakomyb ir j isiuntimas i Lietuvos Respublikos............................................................. 398 2.6. Prieglobsio teis.................................................................... 401 VI skyrius. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS /J. ilys/................... 407 1 poskyris. Konstitucijos apsauga. Konstitucin kontrol. Konstitucins kontrols prielaidos bei jos tvirtinimas Lietuvos teisinje 408 sistemoje.............................................................................. 1.1. Konstitucijos apsaugos klausimas......................................... 408 1.2. Konstitucins kontrols vairov........................................... 414 1.3. Konstitucins kontrols politins ir teisins prielaidos tarpukario Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje.......... 419 1.3.1. Prielaid atsirasti konstitucinei kontrolei tarpukario Lietuvos teisinje sistemoje 419 klausimas.......................... 1.3.2. Valstybs 423 Taryba............................................................. 1.3.3. Klaipdos krato statutinis teismas............................... 425 1.3.4. Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas.................................. 427 1.4. Konstitucins kontrols koncepcijos formavimasis
19881992 m. ......................................................................... 430 2 poskyris. Lietuvos Respublikos Konstitucinis 432 Teismas.............. 2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statuso pagrindiniai bruoai............................................................... 433 2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos principai.................................................................................. 436 2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka....................................................................................... 442 2.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 446 kompetencija 2.4.1. Konstitucins kontrols institucij galiojimai............. 446 2.4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija................................................................... 448 2.4.3. statym teistumo klausimas........................................ 451 2.4.4. Kit Seimo priimt akt teistumo klausimas............. 454 2.4.5. Respublikos Prezidento teiss akt 455 teistumas............ 2.4.6. Vyriausybs teiss akt teistumas............................... 456 2.4.7. Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkim teistumas........................................................................ 456 2.4.8. Ivada, ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas................................... 457 2.4.9. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari konstitucingumas............................................................ 458 2.4.10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir apkaltos procesas............................................................ 459 2.4.11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija lyginamuoju aspektu............................... 460 2.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai.............. 462 2.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisj statusas.................................................................................... 467 2.7. Konstitucinio teisminio proceso pagrindiniai 470 bruoai......... 2.7.1. Byloje dalyvaujantys asmenys........................................ 470 2.7.2. Parengiamieji darbai prie teismin posd................... 475 2.7.3. Teisminio posdio parengiamoji dalis......................... 477 2.7.4. rodym tyrimas.............................................................. 478 2.7.5. Teisminiai ginai............................................................. 480 VII skyrius. VALSTYB........................................................................ 481 1 poskyris. Valstyb konstitucinje teisje /E. Jarainas/............. 482
1.1. Valstybs sampratos problema............................................. 482 1.2. Valstybs elementai: tauta, teritorija, valstybs valdia...... 486 1.2.1. Tauta................................................................................ 486 1.2.2. Teritorija......................................................................... 488 1.2.3. Valstybs valdia............................................................. 491 1.3. Valstybs teisins savybs...................................................... 493 1.3.1. Valstyb juridinis asmuo koncepcija...................... 493 1.3.2. Valstybs suverenitetas.................................................. 495 1.4. Valstybs funkcijos................................................................ 500 1.5. Valstybs institutas Lietuvos Respublikos 502 Konstitucijoje... 2 poskyris. Istorin Lietuvos valstybs raida /M. Maksimaitis/..... 506 2.1. Lietuvos Didioji 506 Kunigaiktyst................................................... 2.2. Lietuvos okupacinis 510 valdymas........................................................ 2.3. Nepriklausomos Lietuvos valstybs 512 atkrimas........................... 2.4. Atstatytoji Lietuvos valstyb 19181940 m. 514 ................................ 2.5. Sovietin 517 okupacija.......................................................................... 2.6. Vokiei okupacija 19411944 m. 519 ............................................... 2.7. Antroji sovietin 519 okupacija............................................................ 2.8. Antrasis Lietuvos valstybingumo 521 atgimimas............................... VIII skyrius. VALSTYBS FORMA /E. 523 Jarainas/............................ 1 poskyris. Valstybs formos svoka. Valstybs valdymo 524 forma... 1.1. Valstybs forma kompleksin svoka................................ 524 1.2. Valstybs valdymo formos svoka........................................ 526 1.3. Monarchija.............................................................................. 527 1.4. Respublika.............................................................................. 529 1.4.1. Svoka.............................................................................. 529 1.4.2. Prezidentin 531 respublika.................................................. 1.4.3. Parlamentin respublika................................................ 533
10
1.4.4. Pusiau prezidentin 535 respublika...................................... 1.5. Lietuvos valstybs valdymo forma........................................ 537 2 poskyris. Valstybs sandaros forma............................................. 542 2.1. Valstybs sandaros formos svoka ir valstybi klasifikavimas iuo aspektu.......................................................... 543 2.2. Unitarin valstyb.................................................................. 545 2.3. Federacin valstyb................................................................ 546 2.4. Kitokie valstybi susivienijimai (konfederacija, sandrauga, bendrija ir pan.).................................................. 550 2.5. Lietuvos valstybs sandaros forma. Lietuva unitarin valstyb.................................................................................... 551 3 poskyris. Politinis 555 reimas............................................................. 3.1. Svoka. Politini reim klasifikavimas............................... 555 3.2. Demokratinis politinis reimas............................................. 557 3.3. Nedemokratiniai politiniai reimai....................................... 560 3.4. Lietuvos valstyb demokratin respublika........................ 562 IX skyrius. NEVALSTYBINS ORGANIZACIJOS KONSTITUCINJE TEISJE /E. Vaitiekien/................................... 567 1 poskyris. Politini partij ir visuomenini organizacij teisinio reglamentavimo konstituciniai 568 pagrindai.......................... 1.1. Politins partijos ir visuomenins organizacijos konstitucinje teisje.............................................................. 568 1.2. Politini partij ir visuomenini organizacij veiklos konstituciniai principai ir apribojimai.................................. 571 2 poskyris. Politins partijos ir politins 573 organizacijos................. 2.1. Politini partij institucionalizavimas.................................. 574 2.2. Politins partijos ir politins organizacijos svoka.............. 576 2.3. Politini partij funkcijos...................................................... 578 2.4. Politini partij steigimo tvarka........................................... 579 2.5. Politini partij veiklos principai ir teisins garantijos....... 582 2.6. Politini partij finansavimo altiniai ir los...................... 585 2.7. Politini partij finansin 587 kontrol....................................... 2.8. Politini partij veiklos sustabdymas ir 588 nutraukimas.......... 2.9. Politini partij 590 klasifikavimas..............................................
11
2.10. Partins sistemos.................................................................. 592 3 poskyris. Visuomenini organizacij teisin padtis.................. 595 595 3.1. Visuomenini organizacij funkcijos.................................... 3.2. Visuomenini organizacij steigimo tvarka ir veiklos apribojimas............................................................................. 597 3.3. Visuomenini organizacij veiklos teisins garantijos........ 600 3.4. Visuomenini organizacij veiklos sustabdymas ir nutraukimas............................................................................ 601 603 3.5. Visuomenini organizacij teisinio reguliavimo ypatumai. 4 poskyris. Religins bendruomens ir 609 bendrijos........................... 4.1. Religini bendruomeni ir bendrij santykis su valstybe... 609 4.2. Religini bendruomeni ir bendrij steigimas ir 612 veikla...... X skyrius. RINKIMAI IR REFERENDUMAI /A. 618 Normantas/........... 1 poskyris. Rinkim 619 teis.................................................................. 1.1. Rinkim teiss svoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkim teis Rinkim rys. Rinkim teiss altiniai............................... 619 1.2. Rinkim teiss principai........................................................ 624 1.3. Rinkim sistemos svoka ir rys. Rinkim sistem vairov. Rinkim sistemos Lietuvos konstitucinje 630 teisje 1.4. Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos statymus........................................................... 642 2 poskyris. Referendumas tiesiogins demokratijos 654 institutas.. 2.1. Referendumo samprata. Referendum 654 klasifikavimas....... 2.2. Diskusija dl referendumo prasms: argumentai u ir prie..................................................................................... 660 2.3. Referendum teisinis reguliavimas Lietuvoje..................... 663 2.4. Referendumo organizavimo ir vykdymo 665 tvarka................... 2.5. Referendum patirtis 671 Lietuvoje............................................
12
XI skyrius. KONSTITUCIN VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJ SISTEMA..................................................................... 1 poskyris. Valdi padalijimas demokratins valstybs valdios organizacijos ir veiklos principas /E. Jarainas/............. 1.1. Valdi padalijimas svarbiausias demokratins valstybs valdios organizacijos ir veiklos principas............ 1.2. Valdi prigimtis.................................................................... 1.2.1. statym leidiamoji valdia........................................... 1.2.2. Vykdomoji valdia.......................................................... 1.2.3. Teismin valdia............................................................. 1.3. Valdi padalijimo principo elementai................................ 1.3.1. Valdi atskyrimas ir savarankikumas........................ 1.3.2. Valdi pusiausvyra........................................................ 1.3.3. Valdi sveika............................................................... 1.4. Valdi padalijimo principo gyvendinimo problemos........ 1.5. Valdi padalijimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.. 2 poskyris. Valstybs valdios institucijos /G. Mesonis/................. 2.1. Valstybs valdios institucij svoka.................................... 2.2. Valstybs valdios institucij sistema, j struktra ir kompetencija.......................................................................... 2.3. Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij sistema.................................................................................... XII skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS /G. Mesonis/..... 1 poskyris. Seimas kaip atstovaujamoji valstybins valdios institucija........................................................................................... 1.1. Lietuvos Seimo istorin raida................................................ 1.2. Seimas atstovaujamoji valstybs valdios institucija......... 1.3. Seimo rinkim tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai........... 2 poskyris. Seimo nario teisinis statusas......................................... 2.1. Seimo nario galiojim gijimas ir pasibaigimas................... 2.2. Seimo nario teiss ir pareigos............................................... 2.3. Seimo nario veiklos garantijos..............................................
674 675 675 680 680 681 682 682 682 683 686 688 689 690 690 692 696 699 699 700 701 702 704 704 705 706
13
3 poskyris. Seimo 707 struktra.............................................................. 3.1. Seimo struktriniai padaliniai............................................... 707 3.2. Seimo Pirmininkas................................................................. 708 3.3. Seimo valdyba......................................................................... 709 3.4. Seimo komitetai ir komisijos................................................. 711 3.5. Senin sueiga........................................................................ 713 3.6. Seimo 714 kancleris....................................................................... 3.7. Seimo frakcijos....................................................................... 715 4 poskyris. Seimo kompetencija. Apkalta kaip parlamentin procedra........................................................................................... 717 4.1. Seimo kompetencija............................................................... 717 4.2. Parlamentin procedra 726 apkalta........................................ XIII skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS /G. Mesonis/............................................................................................ 1 poskyris. Valstybs vadovo institutas........................................... 1.1. Valstybs vadovo samprata................................................... 1.2. Valstybs vadovo instituto raida Lietuvoje.......................... 1.3. Respublikos Prezidento rinkim tvarka. galiojim nutrkimas.............................................................................. 2 poskyris. Respublikos Prezidento kompetencija......................... 2.1. Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Seimu. 2.2. Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Vyriausybe.............................................................................. 2.3. Respublikos Prezidentas ir teismin valdia........................ 2.4. Respublikos Prezidento kompetencija krato apsaugos bei usienio politikoje............................................................ 2.5. Malon. Pilietyb. Valstybiniai apdovanojimai................... 3 poskyris. Respublikos Prezidento teiss aktai. Kiti Respublikos Prezidento statuso klausimai..................................... 3.1. Respublikos Prezidento teiss aktai..................................... 3.2. Respublikos Prezidento imunitetas. Respublikos Prezidento vliava, antspaudas............................................. 3.3. Respublikos Prezidento valstybinis aprpinimas ir aptarnavimas........................................................................... XIV skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB /A. Pumputis/........................................................................................... 751 731 731 732 734 735 740 740 743 744 745 746 747 747 748 749
14
1 poskyris. Vyriausybs samprata. Vyriausybi modeliai.............. 1.1. Vyriausybs samprata. Interes grups ir vyriausyb......... 1.2. Vyriausybi modeliai............................................................. 2 poskyris. Vyriausybs institutas Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje......................................................................... 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs instituto raida............... 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudarymas. Vyriausybs veiklos pasibaigimas......................................... 2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybs kompetencija. Vyriausybs aktai................................................................... 2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs atsakomybs problema. Vyriausybs veiklos garantijos............................ 2.5. Valdymo sistemos raidos perspektyvos................................
752 752 755 757 757 759 763 766 768
XV skyrius. TEISMAS /E. Vaitiekien/................................................. 769 1 poskyris. Teismins valdios ypatumai. Istorins teismins valdios itakos Lietuvoje................................................................. 769 1.1. Teismins valdios ypatumai................................................. 770 1.2. Istorins teismins valdios itakos Lietuvoje /M. Maksimaitis/...................................................................... 773 2 poskyris. Teismin valdia Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje......................................................................... 779 2.1. iuolaikin Lietuvos Respublikos teism sistema............... 779 2.2. Teismins valdios ir prokuratros santyki klausimas...... 785 2.3. Teisjai ir j statusas.............................................................. 786 2.4. Teism veiklos konstituciniai principai................................ 792 XVI skyrius. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS /S. Vidrinskait/....................................................................................... 795 1 poskyris. Vietos savivalda.............................................................. 796 1.1.Vietos savivaldos ir valdymo samprata bei teisinis pagrindas, savivaldos sistema................................................ 796 1.2. Vietos savivaldos raida Lietuvoje......................................... 800 1.3. Vietos savivaldybs institucijos............................................. 805 1.3.1. Taryba.............................................................................. 808 1.3.2. Valdyba............................................................................ 813 1.3.3. Meras............................................................................... 815 1.3.4. Savivaldybs kontrols institucija.................................. 818 1.3.5. Savivaldybs vieojo administravimo staigos............... 820 1.4. Savivaldybi funkcijos............................................................ 823
15
1.5. Savivaldybi ekonomins veiklos 826 pagrindas......................... 1.6. Savivaldybi atstovavimas ir santykiai su valstybs institucijomis........................................................................... 829 1.7. Lietuvos Respublikos savivaldybi administracin prieira.................................................................................. 830 1.8. Laikinas tiesioginis savivaldybi valdymas........................... 833 2 poskyris. Vietos valdymo organizavimas...................................... 834 2.1. Vietos valdymo organizavimo problemos............................ 835 2.2. Apskrities virininko galiojimai vairiose valdymo 837 srityse.. 2.2.1. Apskrities virininko galiojimai vietimo, kultros ir socialiniais 837 klausimais..................................................... 2.2.2. Apskrities virininko galiojimai sveikatos prieiros ir farmacins veiklos klausimais.................................... 838 2.2.3. Apskrities virininko galiojimai teritorijos planavimo 838 ir paminklotvarkos klausimais....................................... 2.2.4. Apskrities virininko galiojimai emtvarkos ir ems kio klausimais.................................................... 839 2.2.5. Apskrities virininko galiojimai gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos 840 klausimais.................. 2.3. Apskrities virininko teiss.................................................... 840 2.4. Apskrities virininko 841 administracija...................................... 2.5. Kelios baigiamosios pastabos................................................ 841 LITERATRA...................................................................................... 842 I. Konstitucija ir Konstitucinio Teismo nutarimai.......................... 842 II. Kiti teiss 858 aktai.............................................................................. III. Dokument rinkiniai.................................................................. 875 IV. Specialioji literatra.................................................................... 875 V. Papildoma specialioji literatra................................................... 881 VI. Interneto svetaini adresai......................................................... 883 PRIEDAI................................................................................................ 884
16
PRATARM
Kaip matote, konstitucins teiss vadovlis lietuvi kalba pasirodo prajus daugiau kaip deimiai met po Lietuvos valstybs nepriklausomybs atkrimo. Galtume pagrstai priekaitauti alies konstitucininkams dl j nerangumo. Tik vl alies konstitucins sistemos formavimosi ir raidos peripetijos, teisins reformos eiga, visuomens gyvenimo pokyiai tai aplinkybs, pateisinanios tok vlavim. Neginijama tiesa: tik ilgesnio alies konstitucins raidos tarpsnio analiz leidia tiktis, kad analitikams ir vertintojams pasiseks atskleisti konstitucins tikrovs esmines savybes ir vystymosi tendencijas. Laikinasis Pagrindinis statymas, 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybs valdios institucij konstitucins sistemos suformavimas, konstitucins kontrols1 sitvirtinimas, rykjanti teiss konstitucionalizacija gairs, yminios alies konstitucins raidos keli. is kelias grindiamas pagarba mogaus teisms ir laisvms, valdios institucij ir pareign tiksliomis veiklos ribomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulje tvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis aikiai parodo Lietuvos moni orientacij. Pradedantieji konstitucins teiss studijas nesunkiai ras alies Konstitucijos, statym ar postatymini akt tekstus, Konstitucinio Teismo nutarimus (visi ie teiss aktai skelbiami Valstybs iniose). Studijuojantiems konstitucin teis ypa svarbs yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose suformuluota Lietuvos konstitucins santvarkos samprata, idstytos vairi Konstitucijos princip ir norm interpretacijos. Straipsniai konstitucins teiss klausimais retsykiais pasirodo akademinje spaudoje: Lietuvos teiss universiteto leidinyje Jurisprudencija. Mokslo darbai, Vilniaus universiteto leidinyje Teis. Mokslo darbai, Vytauto Didiojo universiteto Teiss instituto urnale Teiss apvalga. Ne vienu straipsniu ar Konstitucijos norm komentaru galjo pasidiaugti ir leidini Teiss problemos, Justitia skaitytojai. Susidomjusiems konstitucine teise ypa pravartu pasklaidyti ir Vilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto leidiam Politologij, kurios kone kiekviename numeryje rasime straipsni konstitucininkams rpimomis temomis. Be to, kartas nuo karto pasirodo mokslini konferencij mediagos. Tikims, kad neivengiamai artja ir monografij ar didesni studij konstitucins teiss klausimais metas.
1 Teisinje literatroje vartojamas svokas konstitucin kontrol, konstitucin prieira ar konstitucin justicija, nepaisydami j reikmi niuans, esame link laikyti sinonimais. Vadovlyje vartojama svoka konstitucin kontrol.
17
Taip pat paymtina, kad iki iol nra knygos, kurioje bt bandoma suformuluoti konstitucins teiss teorijos pagrindus, kompleksikai inagrinti ndienos Lietuvos konstitucin teisin tikrov (konstitucines teisines idjas, konstitucins teiss normas, principus ir institutus, konstitucinius teisinius santykius). Teorini pagrind daniausiai tenka iekoti dar tarpukaryje paraytuose M. Rmerio pripainto Lietuvos valstybs tyrintojo, konstitucins teiss mokslo klasiko veikaluose. Klasika visados klasika. Nors turime pastebti, kad daugiau kaip per pus amiaus i esms pasikeit konstitucins teiss mokslo peizaas. Regime naujas problemas, naujas mokyklas, naujus iekojimus. Dar gerai, kad iais laikais angl, prancz, vokiei, rus ar lenk kalbomis parayt monografij, kuriose nagrinjamos konstitucins teiss problemos, ar konstitucins teiss vadovli2 ir Lietuvoje galima gauti. Bda kita usienio autori darbuose dominuoja savos realijos, specifin problematika, savita tyrimo metodologija. Todl reikt bti atsargiems ir mechanikai netaikyti vien ar kit autori formuluojam teorini nuostat tiriant Lietuvos konstitucin teisin tikrov, juo labiau, kad ir tie patys reikiniai neretai vardijami skirtingomis svokomis. Tik pradjus studijas, nra taip paprasta atsirinkti, kas universalu, ities reikminga, o kas mokslin mada ar tik mokslo parats. inoma, pair vairov moko kritikai velgti tikrov, padeda formuoti savo poir. Taiau pradioje reikia pagrind. Konstitucins teiss mokslas ne vien teisini ini sankaupa. Tai visados tam tikras konstitucins teisins tikrovs vertinimas, tam tikr poiri nuosekli sistema. Tiriant konstitucines teisines problemas, daniau
2 Nortsi nurodyti bent kelet vadovli usienio kalbomis, kurie vienu ar kitu, daniausiai teoriniu ar lyginamuoju, aspektu pravarts ir pradedantiems Lietuvos konstitucins teiss studijas: Burdeau G., Hamon F., Troper M. Droit Constitutionnel. 25e dition. Paris, L. G. D. J., 1997; Ardant Ph. Institutions politiques et droit constitutionnel. 4e dition. Paris, L. G. D. J., 1992; Favoreu L., Gaa P., Ghevontian R., Mestre J. L., Pfersmann O., Roux A., Scoffoni G. Droit constitutionnel. 2e dition. Paris, Dalloz, 1999; Tribe L. H. American Constitutional Law. Mineola, New York, 1978; Redlich N., Schwartz B., Attanasio Y. Constitutional Law. Second edition. New York, 1992; Wade E. G. S. and Bradley A. W. Constitutional and Administrative Law. London, 1986; Alder J. Constitutional and Administrative Law. Second edition. London, 1994; Bradley A. W. and Ewing K. D. Constitutional and Administrative Law. Twelve edition. Longman, 1998; Stern K. Staats und Verfassungsrecht. Einfhrung in das deutsche Recht. Mnchen, 1989; Stein E. Staatsrecht, 15., neu bearbeitete Auflage, J. C. B. Mohr (Paul Siebeck) Tbingen, 1995; Handbuch des Staatsrechts der Bundesrepublik Deutschland, Herausgegeben von J. Isensee und P. Kirchkof. Heidelberg, 19871992; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 18, erg. Aufl. Heidelberg, Mller Jur. Verl., 1991; Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 3. Warszawa, 1999; Banaszak B. Prawo konstytucyjne. Warszawa, 1999; Sagan S. Prawo konstytucyjne RP. Warszawa, 1999; Baglaj M. Konstitucionnoje pravo Rosijskoj Federaciji. Moskva, 1998; Konstitucionnoje pravo (red. V. Lazarev). Moskva, 1999; irkin V. Konstitucionnoje pravo: Rosija i zarubenyj opyt. Moskva, 1998.
18
svarbesni ne atsakymai keliamus klausimus, bet t atsakym argumentai, argumentai, atskleidiantys reikinio silomos sampratos esm. Konstitucija, konstitucingumas, konstitucionalizmas tai odiai ir svokos, kurios tapo ypa aktualios iandien isivadavusi i komunizmo despotijos ali, taip pat ir Lietuvos politologijai, teiss mokslui ir visuomens smonei3. Todl suprasti ias svokas, imokti praktikai taikyti teis vienas i studijuojanio teiss mokslus asmens udavini. alies politinis ir teisinis gyvenimas prietaringas tai gyvos visuomens poymis. Taiau ndienos slygomis skminga visuomens raida galima tik gerbiant asmens teises ir laisves, suprantant, kad valdia prasminga tik tarnaudama monms. Konstitucijos esm geriausiai ireikia dvi idjos: valdios ribojimas bei mogaus teisi ir laisvi apsauga. Labai svarbu konstitucinius pradus tvirtinti visoje teisinje sistemoje. Tai teiss stabilumo, demokratikumo, teisikumo geriausias laidas. Gaila, kad teisinio gyvenimo konstitucionalizacijos idja tik skinasi keli. Lietuva negali nejausti ir tarptautinio konteksto takos. Konstitucins teiss reikini tyrintojai pastebi bdingas konstitucins teiss raidos iuolaikinse valstybse tendencijas: konstitucijos teisins sistemos branduolio reikms pripainim, konstitucinio teisinio reguliavimo apimties iaugim, bendramogik vertybi tak konstituciniam teisiniam reguliavimui, konstitucins teiss dmes svarbiausioms visuomens ekonominms, socialinms ir kultrinms problemoms, tarptautins teiss tak nacionalinei teisei ir t.t. Kiekvieno dalyko studijoms reikia pradiamokslio. is vadovlis pradedanij konstitucins teiss studijas kelions vadovas. Juo siekiama imokyti analizuoti ir vertinti konstitucin teisin tikrov. Vadovlyje pabandyta atskleisti svarbiausi konstitucins teiss koncepcij esm, siekta parodyti teisini reikini tarpusavio ssajas, vidinius ryius. Vadovlis tik pai pagrindini konstitucins teiss teorijos ir Lietuvos konstitucins teiss problem apvalga, bandymas paaikinti bent paias svarbiausias problemas. Dstydami savo poir, pasistengsime priminti, kad yra autori, tam tikr reikin vertinani kitaip. Manome, kad studentas nuo pat pirmj studij dien turt suprasti, kad moksle nra vienos tiesos, kad t pat dalyk galima tirti ir vertinti vairiais poiriais. Taiau didesns mokslins polemikos vengsime nuolat prisimename, kad raome vadovl. Keletas klausim, kuriuos reikia atsakyti. Pirmas: kodl, nors vadovlis pavadintas Lietuvos konstitucin teis, o ne Konstitucin teis, jame gana daug vietos skiriama konstitu3 Staiokas S. Mykolas Rmeris ir ms dien Lietuva // Rmeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius, 1994. P. 1.
19
cins teiss teorinms problemoms? Kodl nevengiama pasiremti metodika, bdinga lyginamajai teistyrai? Atsakymas: konkreios alies konstitucins teiss studijos nelabai sivaizduojamos be teorini konstitucins teiss pagrind idstymo. Lietuvos konstitucin sistem galima suprasti tik perpratus konstitucins teiss teorijos pagrindus. Todl konstitucins teiss teorijai, ypa pirmoje vadovlio dalyje, bus skiriamas didesnis dmesys, taip pat atskleidiant ir Lietuvos konstitucin specifik. Antroje vadovlio dalyje daugiausia bus aikinama apie Lietuvos konstitucins teiss institutus. Autoriai nevengs ir istorinio rakurso. Ir Lietuvos valstybs, konstitucins minties, ir konstitucinio reguliavimo raidos, ir atskir konstitucins teiss institut vystymosi analiz pads suprasti i dien realijas. Prireikus, kaip minta, nevengsime ir palyginim. Tiesa, komparatyvistikos bus nedaug, tik tiek, kiek btina iame studij etape. Lyginamoji konstitucin teis student lauks kitais studij metais. Tai bus pradt konstitucins teiss studij tsinys. Antras klausimas: kas vadovlyje bus nagrinjama? Vis pripaintos konstitucins teiss mokymo programos Lietuvoje kol kas nra. Auktosios mokyklos paios rengia mokymo planus. Aiku viena, kur besimokyt studentas, tam tikras ini minimumas yra btinas. Todl vadovlio pirmame skyriuje Konstitucins teiss vadas aikinsime konstitucins teiss svokos vartojim vairiais aspektais, analizuosime konstitucin teis kaip teiss srit, teiss moksl ir studij disciplin. Antrame skyriuje Konstitucija bandysime dstyti konstitucijos teorijos pagrindus, Lietuvos konstitucij raid, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruous. Treias skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai atskleidia konstitucinio reguliavimo esm. mogaus teiss, pilietybs santykiai nagrinjami ketvirtame skyriuje mogaus teiss ir j tvirtinimas Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje bei penktame skyriuje Lietuvos Respublikos pilietyb. Usieniei teisin padtis. etas skyrius Konstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas skirtas konstitucins kontrols institutui. Septintame ir atuntame skyriuose Valstyb bei Valstybs forma nagrinjamos valstybs organizacijos konstitucins problemos. Devinto skyriaus pavadinimas Nevalstybins organizacijos konstitucinje teisje rodo, kad bus nagrinjamos nevalstybini organizacij konstitucinje teisje problemos. Deimto skyriaus Rinkimai ir referendumai, vienuolikto skyriaus Konstitucin valstybs valdios sistema pavadinimai atskleidia, kokie klausimai nagrinjami. Dvyliktameeioliktame skyriuose aptariama Lietuvos valstybs valdios institucijos Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausyb, teismai, taip pat vietos savivalda ir valdymas. Palygin io vadovlio turin su usienio autori
20
paraytais panaaus pobdio darbais, pastebsite, kad kai kurios konstitucins teiss problemos liko nepaliestos, o kitoms, atrodo, skirta daug dmesio. Tai paaikinama paprastai: lm ir Lietuvos konstitucins realijos, ir pasirinkta vadovlio koncepcija. Vadovlis tai ir bandymas iekoti optimalios konstitucins teiss painimo klausim bei tem visumos. Treias klausimas: kaip bus nagrinjamos nurodytos temos? Vadovlis nra monografija. Jo tikslas kuklesnis suteikti btin ini pradedaniam teiss studijas. Taiau nesame link nuleisti mokslinio nagrinjimo kartels. Aikus ir isamus klausimo nagrinjimas siektinas idealas. Teoriniai pagrindai, Lietuvos konstitucinis teisinis reguliavimas ir jo taikymo praktika kiekvieno skyriaus svarbiausi elementai. io vadovlio ypatumas konstitucins teiss klausim nagrinjimas kuo plaiau remiantis konstitucine jurisprudencija. Tikims, kad vadovlis pads geriau suprasti svarbiausias konstitucins teiss idjas, teisin reguliavim ir konstitucinius teisinius santykius. Ketvirtas klausimas (tikriausiai ikils vliau, jau musis tarptautins, civilins, baudiamosios, administracins ar kit teiss srii, taip pat politologijos studij): kodl tos paios problemos nagrinjamos, pvz., ir konstitucinje, ir tarptautinje teisje bei konstitucinje teisje ir politologijoje? Atsakymas: taip, tai tos paios problemos, taiau jos nagrinjamos skirtingu aspektu. Toks vairiapusis tyrimas tik didina tikimyb, kad pavyks atskleisti esminius reikinio bruous, pads geriau suprasti jo esm. Vadovlio autorius, nepaisant j gyvenimo patirties, mokslini pair skirtum (moksle ginai neivengiami ir netgi btini) vienijo noras parengti btin teiss studij lietuvik konstitucins teiss vadovl. Tvarkydami tekst, siekme, kiek tai padaryti yra manoma, pusiausvyros tarp vadovl vienijanios idjos ir atskir autori pair savitumo. Bendras darbas nepaneigia autori silom koncepcij individualumo. Taip pat siekme pusiausvyros tarp to, kas laikoma konstitucins teiss mokslo klasika, ir tarp to, kas moderniuose iekojimuose atspindi ndienos dvasi. Vadovlyje panaudota normin mediaga, datuojama 2001 m. birelio 15 d. Cituodami teiss norminius aktus (taip pat ir Konstitucinio Teismo nutarimus), vadovlyje nenurodome Valstybs ini numerio, kuriame jie buvo ispausdinti, kadangi visus iuos teisinius altinius pateikiame vadovlio pabaigoje literatros srae. Jei is darbas pads konstitucins teiss studijoms, galsime manyti, kad savo tiksl pasiekme. Lauksime pastab ir pasilym. Tai pads ms tolesniame darbe. Dkojame visiems, padjusiems rengti vadovl. Be j pagalbos vargu ar btume vykd usibrt tiksl.
Autori vardu vadovlio parengimo koordinatorius dr. Egidijus Jarainas
21
Vilnius, 2001 m. birelio 15 d.
Konstitucins teiss vadas
19
I skyrius KONSTITUCINS TEISS VADAS
1 poskyris. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis 2 poskyris. Lietuvos konstitucins teiss altiniai 3 poskyris. Konstitucins teiss mokslas. Konstitucin teis kaip studij disciplina 1. Pirmame skyriuje Konstitucins teiss vadas supaindinsime su svarbiausiomis konstitucins teiss svokomis bei problemomis. Jas inagrinjus, galima skmingai tsti pradt paint su konstitucine teise. Pirmiausia paaikinsime svokos konstitucin teis vartojim vairiais aspektais. Mus domins konstitucin teis kaip nacionalins teiss sritis, kaip teiss mokslas ir studij disciplina. vadin skyri sudaro trys poskyriai: Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis, Konstitucins teiss altiniai, Konstitucins teiss mokslas. Konstitucin teis kaip studij disciplina. 2. Konstitucin teis nacionalins teiss sritis paprastai suprantama kaip sistema teiss norm, nustatani valstybs organizacij, vieosios valdios (i esms valstybs valdios) organizavim ir jos gyvendinimo pagrindus, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. Konstitucin teis centrin nacionalins teiss sritis, reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius, tvirtina visos teiss sistemos krimo principus. Taigi konstitucin teis nustato ir kit teiss sistemos srii teisinio reguliavimo pradus. 3. Demokratinje visuomenje teis privalo reikti ir ginti visuomens bendrus interesus, suderindama vairius socialinius siekius, rasdama kompromisinius sprendimus. gyvendinant iuos socialinius udavinius, konstitucinei teisei tenka ypa svarbus vaidmuo. Konstitucins teiss normos nustato svarbiausias politinio proceso taisykles. Demokratinei santvarkai bdinga politins valdios kaita. Politinio gyvenimo demokratinje valstybje pokyiai vyksta tik pagal konstitucins teiss nustatytas taisykles.
20
I skyrius
4. Konstitucin teis kaip objektyviosios teiss srit padeda iskirti savitas reguliavimo objektas bei reguliavimo metodas. 5. Konstitucins teiss altiniai tai vairios konstitucins teiss norm iraikos formos. Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, konstituciniai statymai, statymai, tarptautins sutartys, postatyminiai aktai bei kiti teiss altiniai sudaro Lietuvos konstitucins teiss altini sistem. Konstitucins teiss moksle nesibaigia ginai dl vieno ar kito teiss altinio reikms ar jo vietos konstitucins teiss altini sistemoje. Bandysime idstyti ne vien tai, dl ko i esms daugelis autori sutaria, bet ir kai kuriuos diskutuotinus klausimus. Tikims, kad tai pads geriau suprasti Lietuvos konstitucins teiss specifik. 6. Konstitucins teiss mokslas pasaulyje ir Lietuvoje, svarbiausios konstitucins teiss mokslo problemos, taip pat konstitucins teiss disciplinos studijos tai klausimai, kuriuos aikinantis atskleidiami nauji konstitucins teisins tikrovs bruoai.
1 poskyris KONSTITUCIN TEIS NACIONALINS TEISS SISTEMOS BRANDUOLYS, TEISS SISTEM INTEGRUOJANTI TEISS SRITIS
1.1. Konstitucins teiss svokos vartojimo aspektai 1.2. Konstitucins teiss reguliavimo objektas ir metodas 1.3. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis 1.4. Konstitucin teis ir Konstitucijos teis arba konstitucin teis siaurja prasme ir konstitucin teis plaija prasme 1.5. Socialin konstitucins teiss paskirtis 1.6. Konstitucins teiss normos, principai ir institutai 1.7. Konstituciniai teisiniai santykiai 1.1. Konstitucins teiss svokos vartojimo aspektai Beveik kiekvienas konstitucins teiss vadovlis pradedamas tuo paiu klausimu: k reikia svoka konstitucin teis? Teisinje literatroje svoka konstitucin teis vartojama keliais aspektais. Vienu atveju
21
kalbama apie asmens subjektin teis, tvirtint konstitucijoje, kitu apie nacionalins teiss srit, treiu apie vien i teiss moksl, ketvirtu apie studij disciplin. Toks vienos svokos vartojimas vairiais aspektais rodo, kad visi ie aspektai susij, taiau netapats. Kai svoka konstitucin teis vartojama konstitucijoje pagrindiniame alies statyme tvirtintoms asmen subjektinms teisms apibdinti, turima galvoje teisinio santykio dalyvio galimas (leistinas) elgesys, t.y. jo galimyb vienaip ar kitaip elgtis. Subjektins teiss turin sudaro trys teisins galimybs: galimyb elgtis taip, kaip numato teiss normos; galimyb reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atlikt pareig, taip pat galimyb kreiptis kompetentingas institucijas, kad jos apgint subjektin teis (t.y. priverst kit teisinio santykio dalyv atlikti pareig). Svoka konstitucin teis vartojama ir objektyviosios teiss (t.y. alyje galiojanios teiss norm sistemos) tam tikrai sriiai apibdinti. iuo atveju konstitucin teis suvokiama kaip tam tikroje alyje galiojani teiss norm, reguliuojani tam tikr visuomenini santyki srit, visuma. Teisinje literatroje nurodoma, kad konstitucins teiss normos reguliuoja santykius, susijusius su vieosios valdios gyvendinimu. Tai valstybs organizacija, vieosios valdios (i esms valstybins valdios) organizavimas bei ios valdios gyvendinimo pagrindai, taip pat asmens ir valstybs svarbiausieji santykiai. Svoka konstitucin teis gali reikti ir vien i teiss moksl (t.y. visum mokslo ini, teorij, koncepcij, mokym), kuris tiria ir konstitucins teiss normas, ir j gyvendinimo praktik, ir konstitucini teisini idj pasaul. Ir pagaliau ketvirtuoju atveju konstitucin teis reikia studij disciplin, t.y. special kurs, dstom studentams teisininkams auktojoje mokykloje. Konstitucin teis kaip studij disciplina yra glaudiai susijusi su konstitucins teiss mokslu, remiasi jo pasiekimais. inoma, mokymo disciplina vis konstitucins teiss mokslo problem negali aprpti, supaindina tik su pagrindinmis. Taigi aptarus vairius konstitucins teiss svokos vartojimo aspektus, galima pradti nagrinti konstitucins teiss kaip objektyviosios teiss, t.y. kaip nacionalins teiss srities, problemas. Taiau prie imantis klausim nagrinti, reikia susitarti dl terminijos. Prieastis paprasta: teisinje literatroje i esms tas pats reikinys vien yra vardijamas kaip konstitucin, o kit kaip valstybin teis. I pirmo vilgsnio atrodyt, kad ias svokas turtume laikyti sinonimais. Kodl vartojamos skirtingos svokos? Ar i ties jos sinonimai? Vienose alyse dominuoja valstybins teiss pavadinimas (Vokietija), kitose (pvz.: JAV ir Pranczijoje) sitvirtinusi konstitucins teiss svoka. Skirting svok pasirinkim lm konkreios istorins aplinky-
22
I skyrius
bs. Antai Vokietijoje formuojantis iai teiss sriiai, teisin mintis akcentavo valstybs raid, valstybs institut, j teisinio reguliavimo reikm. JAV ar Pranczijoje demokratins jgos, siekdamos permain, rmsi Konstitucijos pagrindinio alies statymo, tvirtinanio asmens teises bei laisves, nustatanio valstybs valdios gali ribas idjomis. Todl vienur sitvirtino svoka valstybin teis, kitur konstitucin teis. Teisinio reikinio skirtingas vardijimas nra vien kalbos problema. Tai greiiau tam tikro poirio pat teisin reikin iraikos problema. Pasirinkus vien ar kit svok, j nuolat vartojant, susiklosto ir svokos vartojimo tradicija. Kokia yra lietuvika tradicija? Antai skaitydami P. Leono Teiss enciklopedijos paskaitas rasite, kad valstybin teis nustato valdios organizacij ir santykius tarp valdios ir piliei1. Lietuvos valstybins teiss kurs Vytauto Didiojo universitete tarpukariu yra skaits A. Tumnas. Taigi matome valstybins teiss svokos vartojimo praktik. Antra vertus, inoma ir konstitucins teiss vartojimo tradicija. Konstitucins teiss svokos sitvirtinim Lietuvoje reikt sieti su M. Rmerio taka. Tarpukariu Vytauto Didiojo universiteto Teisi fakultete dstoma teiss mokslo disciplina pagal Universiteto statut buvo vadinama valstybine teise. Taiau M. Rmeris ir savo paskaitose, ir mokslo darbuose j vadino konstitucine teise. Tok savo pasirinkim M. Rmeris aikino ir prancz teiss mokyklos poveikiu, ir aplinkybe, kad svoka valstybin teis apima ne tiktai t teis valstybje <> kuri ms Vytauto Didiojo universiteto statutas vadina valstybine, bet ir valstybs administracin, ir baudiamj, ir net civilin teis, odiu, visas valstybs teiss akas2. Pagal M. Rmer, terminas valstybin teis vartotinas visai tai teisei, kuri yra valstybs (jos valdios) nustatoma ir kuri veikia valstybje kaip jos tam tikra funkcija, taip pat j tuo terminu atskiriant nuo kit socialini jungini teiss (banyios ir banytins teiss, tarptautins teiss ir bet kurios kitos ne valstybins teiss). i socialini jungini teis M. Rmeris vadino bendru socialins teiss vardu. Laikantis pasirinktos vardijimo logikos, terminu valstybin teis negalima vadinti kurios nors vienos valstybs teiss akos, nes tai prietaraut pasirinktai teiss koncepcijai. Todl M. Rmeris daro ivad: Toji gi valstybins teiss aka, kuri a dstau ir kuri a ypatingai savo mokslo rainiuose studijuoju, savo btent ta, kuri lieia pai valstybs konstrukcij visais valstybs elementais ir ypa valstybs valdios konstrukcija, tai ta teis, kuri priimta greta man netinkamo valstybs teiss termino vadinti dar konstitucins teiss terminu; taip a j ir va1 2
Leonas P. Teiss enciklopedijos paskaitos. Antra laida. Kaunas, 1931. P. 160. Rmeris M. Valstyb. T. 1. Vilnius: Pradai, 1995. P. 317.
23
dinu1. Tiesa, M. Rmeris priduria, kad tiksliausias bt valstybins konstitucins teiss pavadinimas, nors galima pasitenkinti ir terminu konstitucin teis be priedo valstybin, nes mes i viso i valstybins teiss rib neieiname ir todl nebsime tarti turjimu galvoje visoki socialini jungini konstitucins teiss2. Taigi tarpukario Lietuvoje teisin mintis svyravo tarp dviej pasirinkim: valstybins teiss (tai ir vokikos teiss mokyklos tiesiogin taka, ir ios mokyklos taka per carins Rusijos teisin mint, permusi vokikj tradicij) ir konstitucins teiss (M. Rmerio taka). Pamau teisinje apyvartoje pastarasis poiris m vis plaiau vyrauti. Sovietmeiu konstitucins teiss svoka buvo nustumta pakrat. Tuo laikotarpiu studentams teisininkams buvo dstomas Tarybins valstybins teiss, Usienio socialistini ali valstybins teiss bei Buruazini ir besivystani ali valstybins teiss kursai. Atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, kaip ir daugelyje Vidurio ir Ryt Europos pototalitarini valstybi, stebtinai lengvai sitvirtina konstitucins teiss svoka. Konstitucins teiss svokos vartojimas sietinas su konstitucijos valdi ribojanio aukiausios teiss galios dokumento reikms pripainimu iuolaikins visuomens gyvenime, su konstitucionalizmo idj smoningu tvirtinimu. Vartojant svok valstybin teis, akcentuojama valstyb, valstybs valdios organizacija, valstybs valdios institucij veiklos reguliavimo svarba, o asmens teiss ir laisvs, valstybs valdios ribojimas atsiduria tarsi antroje vietoje. Be to, vartojant skirtingas svokas, gali ikilti ir j turinio problem. Reikt prisiminti, kad svokos valstybin teis ir konstitucin teis apima ne visai tas paias teiss sritis. Antai valstybins teiss svokos vartojimo bastione, Vokietijoje, ileistoje Brockhauzo enciklopedijoje raoma, kad valstybin teis paia siauriausia odio prasme sutampa su konstitucine, o paia plaiausia ji apima visk, kas susij su valstybe3. Taigi valstybin teis gali bti suprantama kaip teiss sritis, kuri sudaro ne tik konstitucins normos, bet ir kit teiss srii (administracins, finans ir kt.) normos, reguliuojanios valstybs valdios institucij veikl. Antra vertus, negalima nepastebti, kad konstitucin teis sudaro ne tik valstybs valdios institucij organizacij ir veikl reguliuojanios normos, bet ir normos, nustatanios nuosavybs, eimos, gamtos apsaugos ir kit santyki pagrindus. Taigi siekiant ivengti dviprasmybi, btina apsisprsti dl konkreios svokos vartojimo. Vargu ar reikia griauti jau sitvirtinus Lietuvoje konstituci1 2
Rmeris M. Op. cit. P. 317. Rmeris M. Op. cit. P. 318. 3 Brockhaus Enzyklopdia. B. 17. Wiesbaden, 1973. S. 810.
24
I skyrius
ns teiss svokos vartojim. Todl atsivelgdami ir kitus idstytus argumentus, vartosime konstitucins teiss svok. Bet kurios teiss srities studijose didiausias dmesys skiriamas teisinio reguliavimo painimui. Konstitucin teis ne iimtis. Tiesa, btina pastebti, kad paprastai objektyviosios teiss analiz apsiriboja tik teiss norm analize. Taigi tokiu atveju bt kalbama apie konstitucin teis kaip apie tam tikr teiss norm sistem, kuri nustato valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, svarbiausias asmens teises ir laisves. Be jokios abejons, teisinio reguliavimo analiz turt labiausiai dominti teisinink. Bet antra vertus, analizuodami i teiss sistemos srit, neturtume pamirti ir teisini idj, koncepcij, teorij, pair, inspiravusi teisinio reguliavimo atsiradim, taip pat konstitucins teiss norm gyvendinimo praktikos. Teisini idj ir teisini santyki tyrimas neretai atskleidia esminius teisinio reguliavimo bruous. Apsiribojus vien teiss norm nagrinjimu ir nekreipiant dmesio teisin praktik, nesunku kur nors autoritarin ar net totalitarin reim palaikyti visai demokratiku. Todl siekdami paaikinti Lietuvos konstitucins teiss sistem, nagrinsime ne tik teisin reguliavim, bet bandysime atsivelgti reguliavim grindusias teisines idjas (t.y. vairus teisinius poirius, teorijas, doktrinas), taip pat ir teiss norm gyvendinimo praktik (konstitucins teiss studijose, jeigu nenagrinsime konstitucins jurisprudencijos, painsime tik pavirinius konstitucins teisins tikrovs klodus). 1.2. Konstitucins teiss reguliavimo objektas ir metodas Objektyvioji teis yra paprastai apibriama kaip sistema elgesio taisykli, kurios reguliuoja santykius, galinius siaknyti daugiau ar maiau organizuotoje visuomenje1. ios taisykls, t.y. teiss normos, sudaro tam tikr krypting sistem. Kitaip teisinis reguliavimas bt beprasmis ir neveiksmingas, neutikrint tam tikros tvarkos visuomenje. Kalbti apie teiss sistem, vadinasi, kalbti apie objektyviosios teiss struktr, ireikiani vidin teiss norm suderinamum, i norm skirstym teiss akas, poakius ir institutus. Teiss aka tai teiss sistemos dalis, kuri sudaro teiss normos, reguliuojanios tam tikr visuomenini santyki srit. Giminingi, tarpusavyje glaudiai susij tam tikros srities visuomeniniai santykiai lemia ir tam tikros teiss akos susiformavim. Teiss akoje galima iskirti teiss institutus, kuriuos sudaro teiss normos, reguliuojanios vienarius santykius.
1
Bergel J.L. Thorie gnrale du droit, deuxime dition. Paris, Dalloz, 1989. P. 40.
25
Nacionalins teiss sistem sudaro vairios teiss akos, reguliuojanios tam tikr visuomenini santyki srit. Antai civilin teis reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, darbo teis darbo santykius ir su jais susijusius santykius, finans teis finansinius santykius (biudetas, mokesiai, kreditai, paskolos), baudiamoji teis nustato nusikalstamas veikas bei numato bausmes u tokias veikas, baudiamojo proceso teis reguliuoja baudiamj byl nagrinjimo santykius ir t.t. Teiss skirstymo teiss akas pagrindai yra teisinio reguliavimo objektas ir teisinio reguliavimo metodas. Teiss akos reguliavimo objektas yra ios teiss norm reguliuojami visuomens santykiai. Norint atskleisti konstitucins teiss specifik, reikia inagrinti jos norm reguliuojamos visuomenini santyki srities specifik. Pervelg teisin literatr, galtume tvirtinti, kad dominuoja poiris, jog konstitucin teis reguliuoja dvi dideles visuomenini santyki grupes. Konstitucins teiss normos nustato valstybs organizacij, vieosios valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, taip pat (tuo aikinamas konstitucinio reguliavimo prasmingumas) tvirtina asmens ir valstybs tarpusavio santyki pagrindus, t.y. asmens pagrindines teises ir laisves bei pareigas. inoma, vairi teiss mokykl ar pakraip atstovai nevienodai apibria konstitucins teiss reguliavimo objekt. Poiri skirtumus lemia daugyb veiksni (be jokios abejons, vis pirma alies konstitucinio reguliavimo praktika, taip pat teisinio mstymo tradicijos, autoriaus gyvenimo laikotarpis, pasauliros ar formuluojamos doktrinos ypatumai ir kt.). Antai XX a. pradioje A. Esmeinas Konstitucins teiss princip vade teig, kad konstitucin teis turi trigub objekt. Ji nustato: 1) valstybs form; 2) valdios ir jos organ form; 3) valstybs teisi ribas1. Aptars ias konstitucins teiss reguliuojam santyki sritis, mintas autorius konstatuoja: Valstybs forma, valdymo forma, pripainimas ir laidavimas pilietini teisi tai pagrindiniai ir btini konstitucins teiss objektai. Kit objekt, kurie i esms priklausyt konstitucinei teisei, nra <>2. A. Esmeino amininko A. V. Dicey poiriu, konstitucin teis, kaip is terminas yra vartojamas Anglijoje apima visas normas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios su suverenios valdios padalijimu ir vykdymu valstybje. Taigi ji apima (be kit dalyk) visas normas, apibrianias suverenios valdios sudt, visas normas, reglamentuojanias t suvereni valdi gyvendinani staig savitarpio
Esmein A. Konstitucins teiss principai (Prancz ir palyginamieji). l t. 1 d. Kaunas, 1932. P. 1. 2 Esmein A. Op. cit. P. 42.
1
26
I skyrius
ryius, arba nustatanios bd, kaip suvereni valdia ar jos sudedamosios dalys vykdo savo galiojimus. Jos normos nustato: sosto paveldjimo tvark, vyriausiojo magistrato nario prerogatyvas, statym leidybos valdios form ir jos rinkim bd. ios normos apima ministrus, j atsakomyb ir veiklos sritis, apibria teritorij, kurioje gyvendinamas valstybs suverenitetas, taip pat nustato, kas yra jos valdiniai ar pilieiai1. Taigi is autorius kur kas detaliau bando apibdinti atskiras konstitucins teiss norm reguliuojamas sritis. Taigi matome, kad kalbama apie valstybs valdi, jos gyvendinimo santykius, taip pat tos valdios santyki su pilieiais pagrindus. Ir XX a. antros puss autoriai nra pernelyg nutol nuo laiko ibandytos konstitucins teiss reguliuojam santyki sampratos. Tai patvirtint ir ms pateikiamos kelios toki poiri iliustracijos. Antai garsiajame Black's Law Dictionary raoma, kad konstitucin teis yra vieosios teiss aka, kuri nustato valdios organizacij, galiojimus ir ribas, valdios bei politini gali ir funkcij paskirstym, valdios ir piliei santyki reguliavimo pagrindinius principus <>2. E. G. S. Wade'o ir A. W. Bradley'io nuomone, konstitucin teis turi reguliuoti valstybs valdym, piliei ir svarbiausi valstybs institucij santykius, i institucij svarbiausias funkcijas3. Prancz autoriai paprastai akcentuoja politin konstitucins teiss pobd. Nagrindami viej teis, iskiria konstitucin teis, kuri nustato valstybs organizacij ir jos politin reim, taip pat piliei dalyvavim vieojoje valdioje4. M. Prlot konstitucin teis suvokia kaip politin konstitucin teis, kaip visum institut, kuriais valstybje valdia tvirtinama, vykdoma ar perduodama5. inomo Rusijos konstitucininko M. Baglajaus nuomone, konstitucin teis yra visuma teisini norm, saugani mogaus pagrindines teises ir laisves, ir tuo tikslu nustatani atitinkam valstybs valdios sistem6. Pagal lenk autorius B. Banaszak ir A. Preisner, konstitucins teiss normos nustato valstybs padt vidaus ir usienio santykiuose, valstybs valdios subjekt ir formas, kuriomis j gyvendina suverenas, individo status valstybje, ypa jo tei-
Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius, 1998. P. 25. Black's Law Dictionary, St. Paul, Minn. West Publishing CO, 1991. P. 215. 3 Wade EZ. G. S. and Bradley A. W. Constitutional and Administrative Law. London, 1986. P. 9. 4 Pidelivre A. Introduction l'tude du droit. Paris, Masson, 1981. P. 40. 5 Prlot M. Institutions politiques et droit constitutionnel, 11e dition. Paris, Dalloz, 1990. P. 33. 6 Baglaj M. Konstitucionnoje pravo Rosijskoj Federaciji. Moskva, Norma, 1998. S. 3.
2
27
ses, laisves ir pareigas, valstybs institucij organizavimo ir funkcionavimo principus bei j tarpusavio santykius, teiss krimo principus1. Atrodo, k tik idstyta poiri konstitucins teiss reguliuojamus santykius apvalga leidia teigti dominuojant samprat, jog nacionalin konstitucin teis reguliuoja dvi dideles visuomenini santyki sritis. Pirma sritis valstybs organizacija, vieosios valdios organizavimo ir jos gyvendinimo santykiai. Antra sritis asmens ir valstybs santykiai. ios santyki srities svarba ypa pabrtina atkurianioms demokratin santvark ar tik pradjusioms engti demokratijos keliu alims. Jose btina tvirtinti pagarb mogaus teisms, apsaugoti jas nuo valstybs valdios institucij ir staig neteisto kiimosi pagrindini teisi srit. vairiakalbje teisinje literatroje rasite, kad kai kurie autoriai link iskirti ir daugiau konstitucins teiss reguliuojam santyki srii. Viena i j visuomens ekonomins ir socialins organizacijos principai. Antai P. Ardant'as rao, jog iais laikais nusistovjo poiris, kad Konstitucijoje taip pat reikia tvirtinti ir tam tikr visuomens ekonomins ir socialins organizacijos princip skaii. Jie idstomi Preambulje, Teisi deklaracijoje bei Konstitucijos pagrindinio teksto specialiame skyriuje ir sudaro socialin Konstitucij, alia politins Konstitucijos2. Panaias ivadas rasime ir V. irkino knygoje, kurioje raoma, kad konstitucins teiss sritis ne tik asmenyb ir valdia (t.y. asmens ir visuomens santykiai, susij su prigimtini teisi paskelbimu, taip pat mogaus, ir valstybs santykiai, susij, su pozityviomis teismis), ne tik valstybs organizacija. Jo nuomone, konstitucin teis taip pat reguliuoja (vairiais metodais ir skirtinga apimtimi) visuomens socialinesekonomines struktras, jos politins sistemos ir dvasinio gyvenimo pagrindus3. Toks teiginys atitinka K. Sterno tez: iuolaikin konstitucija negali nenustatyti pagrindini visuomens santvarkos princip, kitaip ji neatlikt stabilizacijos ir tvarkos funkcij4. Atrodo, apibriant konstitucins teiss reguliuojam santyki sritis, bt galima ir taip pasakyti: Konstitucin teis tai sistema konkreios alies teiss norm, reguliuojani mogaus padt visuomenje ir vals-
1 Banaszak B., Preisner A. Prawo konstytucyjne. Wprowadzenie, Wydanie lll zmienion. Wroclaw, 1996. S. 52. 2 Ardant P. Institutions politiques et droit constitutionnel. 4 dition. Paris, L.G.D.J., 1992. P. 66. 3 irkin V. Konstitucionnoje pravo. Rosija i zarubenyj opyt. Moskva, Zercalo, 1998. S. 2627. 4 Stern K. Staats - und Verfassungsrecht. Einfhrung in das deutsche Recht. Mnchen, 1989. S. 1718.
28
I skyrius
tybje, visuomenins santvarkos pagrindus, vieosios valdios organ sistemos organizacijos ir veiklos pagrindus1. Mums labiausiai rpi Lietuvos konstitucin teis kaip Lietuvos teiss sistemos sritis. Vargu ar galtume ginytis dl visuotinai pripaintos konstitucins teiss reguliavimo objekto sampratos: valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir gyvendinimo santyki, taip pat dl asmens ir valstybs svarbiausi santyki. Taiau ar galime pamirti k tik idstyto vairi ali autori poirio, pagal kur konstitucins teiss reguliavimo srit taip pat patenka valstybs ir visuomens santyki pagrindai. Ar galima Lietuvos Respublikos Konstitucijoje identifikuoti normas, nustatanias valstybs ir visuomens santyki pagrindus? Atsivert Lietuvos Respublikos Konstitucij, jos III skirsnyje Visuomen ir valstyb ar IV skirsnyje Tautos kis ir darbas rasime tokias normas ar principus: Valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst (38 str. 2 d.), Valstyb remia kultr ir moksl, rpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi apsauga (42 str. 2 d.), Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva. Valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv. Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv. Valstyb gina vartotojo interesus (46 str.). Atrodo, galima sakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra tvirtinti visuomens ir valstybs santyki pagrindai. Taiau nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas galima velgti ir kaip nuostatas, kurios atskleidia valstybs socialines, ekonomines ar kultrines funkcijas, tam tikrus valstybs udavinius, t.y. kaip valstybei tenkanias pareigas globoti eim, remti kultr ir moksl, remti visuomenei naudingas kines pastangas ir t.t. Vis i funkcij galutinis tikslas asmens pagrindini teisi ir laisvi garantavimas tam tikroje gyvenimo srityje. Todl iuos konstitucins teiss normomis reguliuojamus santykius galima nesunkiai ir pagrstai komponuoti ir valstybs valdios gyvendinimo, ir asmens ir valstybs santyki blokus. Tokiu bdu nustatydama asmens teisin status, valstybs valdios institucij sistem, j veiklos kryptis ir valdios gali ribas, konstitucin teis, taip pat tvirtina ir visuomens gyvenimo svarbiausius principus. Todl pakanka anksiau mintas dvi pagrindines konstitucins teiss reguliavimo sritis iskirti. inoma, galima ias sritis skaidyti. Tokiu atveju
1 Konstitucionnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran. astj obaja. T. 12. (otv. red. B. A. Straun). Moskva, BEK, 2000. S. 6.
29
detaliau apibrtume konstitucins teiss reguliavimo objekt, taiau toks apibrimas, prarasdamas apibendrinamj pobd, bt daugiau apraomasis, atskleidiantis atskirus kiekvienos reguliavimo srities aspektus. Visuotinai pripastamas konstitucins teiss kaip vis teis integruojanios dalies vaidmuo. Tai kelia tam tikr problem nagrinjant konstitucins teiss reguliavimo objekt. Konstitucins teiss normos tvirtina teiss krimo principus, tiesiogiai takojanius kit teiss srii norm turin, taip pat j primim. Taigi susiduriame su tam tikra pereinamja teiss srii juosta ar pereinamja teiss sritimi. Pvz.: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. nuostata Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo numatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu yra ir konstitucinis, ir baudiamojo proceso principas. Ar galtume i pereinamj srit laikyti savarankiku konstitucins teiss reguliavimo objektu? Pats pereinamosios srities svokos vartojimas veria bti atsargius. Juolab, kad tokios pereinamosios teiss juostos ar srities buvimas vienas i motyv, dl kurio konstitucin teis vardijama kaip teiss sritis, o ne kaip teiss aka ( klausim plaiau aptarsime nagrindami konstitucins teiss viet teiss sistemoje). Neabejotina, kad konstitucin teis tvirtina teiskros pagrindus, nors vien ar kit j aspekt prireikus nesunkiai susietume su valstybs valdios gyvendinimu ar mogaus teisine padtimi. Todl ir neskubame iskirti dar vienos konstitucins teiss objekt sudaranios srities. Tokia sritis itirpsta kituose santykiuose, konstitucins teiss tak jauia visa teiss sistema. Aptar iuos klausimus, grkime prie konstitucins teiss reguliuojam santyki. Pirmiausia tai valstybs organizacija, vieosios valdios1 (be jokios abejons turtume pabrti vis pirma valstybs valdios) organizavimo ir gyvendinimo santykiai. Tai plati teisinio reguliavimo sritis. Konstitucinje teisje tvirtinta, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, kad visos valdios altinis Tauta, kurianti Lietuvos valstyb, kad suverenitetas priklauso Tautai. Tiesiogin ir atstovaujamoji demokratija, valdios gali ribojimas Konstitucija, valdios tarnavimas monms, valdi padalijimas, valstybs valdymo forma, sandara ir politinis reimas Lietuvos valstybs organizacijos pagrindas. Konstitucins teiss normos nustato vis valstybs valdios organizavimo ir gyvendinimo sistem. Jos apibria statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucij teisin padt, j sudaKonstitucinje teisje vartojama vieosios valdios svoka platesn u valstybs valdios svok, ji taip pat apima vietos savivaldos institucij gyvendinam valdi. Konstitucin teis, kaip inote, nustato ir vietos savivaldos pagrindus.
1
30
I skyrius
rymo tvark, kompetencij, tarpusavio santykius. Antai konstitucin teis nustato alies parlamento formavimo tvark, tautos atstov status, statym leidiamosios valdios institucijos galiojimus, statym leidybos procedr ir t.t. Konstitucins teiss normos nustato statym leidiamosios ir vykdomosios valdios institucij santyki pagrindus. Pastarieji takoja alies valdymo form. Konstitucin teis reglamentuoja centrins ir vietins valdios santykius, lemianius valstybs sandaros form, o konstitucins teiss normomis tvirtinti vieosios valdios gyvendinimo bdai rodo alies politinio reimo orientacij ir t.t. Be to, konstitucin teis nustato ir vietinio valdymo bei savivaldos (dar kart primename, kad todl kalbame apie vieosios, o ne vien apie valstybs valdios gyvendinim) pagrindus. Konstitucinje teisje svarbiausia problema valdios ribos. Taigi tvirtindama valstybs valdios institucij organizacij, valstybs valdios institucij galiojimus ir veiklos pagrindus, j tarpusavio santyki pagrindus, konstitucin teis ne tik nustato valstybs valdios institucij gali ribas paioje valstybs valdios sistemoje (iuo atveju utikrinamas valstybs valdios sistemos vidaus suderinamumas ir veiklos darna), bet ir valstybs valdios gali ribas ivardyt institucij santykiuose su asmeniu. Pastarasis aspektas neabejotinai svarbiausias utikrinant pagrindines asmens teises ir laisves. Valdios ribojimo doktrina tiesiogiai atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. tvirtinta: Valdios galias riboja Konstitucija. i nuostata svarbiausias imperatyvas, lakonikiausiai ireikiantis konstitucionalizmo esm. Konstitucin teis nustato asmens ir valstybs santyki pagrindus, kitaip sakant, ji nustato asmens teisinio statuso pagrindus. Taip pat reikia paymti, kad konstitucins teiss normos nustato tik asmens teisinio statuso principus, pagrindines teises ir laisves, taip pat ir pareigas. Konstitucinis asmens teisinis statusas lemia asmens statuso detal tvirtinim civilinje, administracinje, darbo, socialinio aprpinimo bei kitose teiss akose. Valstybs valdios institucij paskirtis tarnauti monms. Demokratins konstitucins valstybs svarbiausia pareiga saugoti mogaus teises ir laisves. Konstitucin teis tvirtina mogaus teises ir laisves. Derindama asmens ir visuomens interesus, ji nustato ir i teisi ir laisvi ribojimo pagrindus. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti, kad mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. To paties Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 3 ir 4 d. nustatytos ir ios teiss ribos: laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai
31
btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ar dezinformacija. Papildomas teiss skirstymo teiss akas kriterijus teisinio reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo metod atskleidia toje srityje naudojami reguliavimo bdai. Konstitucins teiss reguliavimo objektas lemia ir ios teiss srities reguliavimo bdus. Tai teisinio poveikio priemons, kuriomis konstitucin teis veikia reguliuojamus visuomeninius santykius. ie bdai parodo ios teiss srities reguliavimo metod. Konstitucinje teisje taikomi vairs reguliavimo bdai. Konstitucins teiss normos nustato teises ir pareigas, atsakomyb, leidim ir draudim. Galima kalbti apie vairi teisinio reguliavimo bd (galiojimo, pareigojimo, draudimo ar leidimo) santyk ioje teiss srityje. Konstitucins teiss normose tvirtinami vairi valstybs valdios institucij galiojimai. Antai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidia statymus, priima nutarimus dl referendum, skiria Lietuvos Respublikos rinkimus, steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus ir t.t. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 str. Lietuvos Respublikos Vyriausyb tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark, vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl, rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui, vykdo valstybs biudet ir t.t. Konstitucinje teisje yra taikomas ir pareigojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 str. yra toks pareigojimo pavyzdys: referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Panaaus pobdio yra ir Konstitucijos 68 str. 2 d. norma, kad Seimas privalo svarstyti 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, pateikt statymo projekt. Konstitucinje teisje neretai taikomas ir draudimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. nustatyta: Draudiama mog kankinti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 str. 3 d. tvirtinta panaaus pobdio norma: Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6 mnesiai, taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai.
32
I skyrius
Konstitucinje teisje neapsieinama ir be leidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje idstytos ir normos, kurios nei pareigoja, nei draudia, bet leidia teisini santyki dalyviams atlikti tam tikrus veiksmus arba j neatlikti. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 str. nustatyta, kad sesijos metu ne maiau kaip 1/5 Seimo nari gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrams. Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij, gali nutarti atsakym esant nepatenkinam ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim Ministrui Pirmininkui ar ministrams. Taigi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsn ne maiau nei 1/5 Seimo nari gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrams, taiau Seimo nariai tokios interpeliacijos gali ir nepateikti ir t.t. Atsivelgiant naudojam teisinio poveikio bd derinius, yra iskiriami du teisinio reguliavimo metodai: imperatyvinis ir dispozityvinis. Imperatyviniam metodui bdinga grietas privalomumas, teisinio santykio dalyvi (subjekt) tarpusavio santykiai grindiami subordinacija, teisinio santykio dalyviai neturi pasirinkimo laisvs, jie privalo elgtis kaip nustatyta teiss norm. Dispozityviniam metodui bdinga teisini santyki dalyvi lygybs pripainimas, teisini santyki dalyvi savarankikumas ir galimyb pasirinkti tam tikr elgesio model. Konstitucinje teisje taikom reguliavimo bd analiz leidia teigti, kad ioje teiss srityje vyrauja imperatyvinio pobdio reguliavimas. Konstitucins teiss normos nustato tam tikrus pareigojimus, draudimus ar suteikia tam tikrus galiojimus, kuriuos reikia gyvendinti. is reguliavimas ypa svarbus mogaus ir valstybs santyki srityje, kadangi btina tiksliai apibrti valstybs gali ribas, nustatyti asmens teisi ir laisvi gyvendinimo mechanizm. Tuo tarpu dispozityvini norm (leidiani teiss subjektams jomis pasinaudoti ar nepasinaudoti) konstitucinje teisje yra nepalyginamai maiau. 1.3. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis Norint suprasti konstitucins teiss kaip nacionalins sistemos dalies viet ir reikm teiss sistemoje, pirmiausia reikt aptarti paios teiss sistemos ypatumus. Primename, kad teiss sistema tai objektyviosios teiss vidin sandara, ireikianti teiss norm suderinamum ir j skirstym akas, poakius, institutus ar poinstituius. Teiss aka tai savarankika teiss sistemos dalis, kuri jungia teiss normas, reguliuojanias tam tikros srities visuomeninius santykius. Atsivelgiant teisinio reguliavimo objekt ir metod, skiriamos baudiamosios, civilins, darbo,
33
finans ir kitos teiss akos. Teiss akoje normos gali jungtis poakius, institutus ar poinstituius. Atsivelgdami konstitucins teiss norm reguliuojani santyki (prireikus ir reguliavimo metod), jas galima atriboti nuo kit teiss sistemos dali norm. Taiau teiss sistemai bdinga ne tik teiss dalijimas tam tikras dalis (akas, institutus), bet ir sistemos vienov, darna. Teiss normos yra susijusios, viena su kita suderintos. Kitaip teisinis reguliavimas tapt beprasmis ir neveiksmingas. Todl iuo aspektu konstitucinei teisei tenka ypatingas vaidmuo. Konstitucin teis sudaro normos, reguliuojanios valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, asmens ir valstybs santykius. Neabejotina, kad tai yra svarbiausi santykiai visuomenje. Nuo i santyki srii sureguliavimo priklauso vis kit santyki reguliavimo kryptis. Teisinje literatroje pabriama, kad konstitucinei teisei tenka ypatinga vieta teiss sistemoje. Tai centrin teiss sistemos sritis, reguliuojanti reikmingiausius visuomeninius santykius ir tvirtinanti teiss krimo principus. Todl galima tvirtinti, jog konstitucin teis yra fundamentin teiss sistemos sritis ji kompleksikai reguliuoja svarbiausius visuomens gyvenimo klausimus. Ji nustato teisinio reguliavimo pagrindus ir kitoms teiss sistemos sritims. Todl konstitucinei teisei tenka vis teiss sistem integruojantis vaidmuo. Toks konstitucins teiss pobdis neleidia jos vardyti kaip vienos i teiss ak, turinios grietai apibrt reguliavimo objekt. Konstitucins teiss vietai teiss sistemoje apibdinti labiau tinka pagrindins teiss srities, teiss sistemos branduolio pavadinimai. Konstitucins teiss teiss sistemos branduolio, jos pagrindins ir vis sistem integruojanios dalies vaidmen lemia keletas aplinkybi. Pirma konstitucins teiss reguliuojam santyki svarba visuomens gyvenime. Valstyb, valstybs valdios institucij sistema, vieosios valdios gyvendinimas, asmens santykio su valstybe prad tvirtinimas fundamentals dalykai, slygojantys daugel kit teisinio reguliavimo srii. Antra konstitucins teiss svarbiausias altinis yra Konstitucija pagrindinis ir aukiausiosios galios alies statymas. Jis yra taikomas tiesiogiai ir jam negali prietarauti joks kitas teiss aktas, nesvarbu, kokius klausimus jis reguliuot. Konstitucija yra teisins sistemos stuburas, jos pagrindinis elementas. Teiss sistem galima traktuoti ir kaip hierarchin sistem, kurios emesnio lygmens normos negali prietarauti auktesns teisins galios normoms. Aukiausiosios galios normos yra tvirtintos Konstitucijoje, taigi jas turi atitikti visos kitos teiss normos. Konstitucijoje randame kiekvienos teiss srities itakas, pradus. Antai
34
I skyrius
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. normos, kad nuosavyb nelieiama, kad nuosavybs teises saugo statymai, kad nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai u j atlyginant, yra vienas i civilini teisini santyki reguliavimo pagrind. Teisjo ir teism, vykdani teisingum, nepriklausomumo principas, tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., yra svarbiausias principas, kuriuo grindiamas civilinio ar baudiamojo proceso santyki teisinis reguliavimas. Treia konstitucins teiss normos apibria alies konstitucin santvark, valstybs valdios altin, tvirtina valstybs form (jos valdymo sistem, valstybs sandar ir politin reim), valstybs valdios institucij sistem bei valstybs valdios institucij galiojimus, j tarpusavio santykius, taip pat vietin valdym ir savivaldos pagrindus. Ketvirta alies konstitucinje teisje tvirtintos mogaus pagrindins teiss ir laisvs. Todl konstitucinje teisje tvirtint mogaus ir valstybs santyki koncepcijos btina nuosekliai laikytis visose teisinio reguliavimo srityse. Penkta konstitucin teis i esms apibria ir teiskros pagrindus. Neretai jos normos nustato valstybs valdios institucijas, priimanias teiss akt ris; ji taip pat nustato ir teiss akt hierarchij; neretai konstitucins teiss normose ir principuose esti tvirtinta ir teisinio reguliavimo kryptis. ios aplinkybs leidia tvirtinti, kad konstitucin teis yra nacionalins teiss sistemos branduolys, jos pagrindin sritis. Ji yra vis sistem integruojanti dalis. inoma, konstitucin teis nepakeiia ir nesiekia pakeisti kit teiss srii, ji tik nustato bendrus vis teiss ak principus, svarbiausius pradus. Juo labiau t srii teisinis reguliavimas atitinka konstitucins teiss reikalavimus, juo didesn tikimyb, kad alyse veikia harmoninga, teisikumo reikalavimus atitinkanti, teiss sistema. Aikinantis konstitucins teiss viet teiss sistemoje, kartais nurodoma, kad ji yra svarbiausia vieosios teiss sritis. iuo atveju remiamasi dar i senovs Romos laik sitvirtinusiu pozityviosios teiss norm skirstymu dvi dideles grupes: viej teis (jus publicum) ir privatin teis (jus privatum). Vieoji teis reguliuoja valstybs, vairi susivienijim, kit viej jungini tarpusavio santykius bei j santykius su privaiais asmenimis, o privatin teis, prieingai, reguliuoja privai asmen tarpusavio santykius. Todl nurodoma, kad viej teis sudaro konstitucin, administracin, finans, baudiamoji teis ir t.t., o civilin, prekybos, darbo, agrarin teis privatin teis. inoma, turime suprasti, kad toks skirstymas slygikas, nes ne visada galima tiksliai atriboti vieo ir privataus gyvenimo sritis. Konstitucin teis, reguliuodama vieo gyvenimo klausimus, nustato santyki tarp privai asmen pagrindus. Todl
35
labiau tikt kalbti apie konstitucin teis kaip svarbiausi visos teiss sistemos srit. Taip pat turtume konstatuoti, kad konstitucinei teisei tenka centrin vieta teisinje sistemoje. Beje, neturtume painioti svok teiss sistema ir teisin sistema. Teisins sistemos svoka platesn, ji aprpia teiskr, teiss sistem, teiss gyvendinim ir kitus teisinius reikinius. Teiss sistema teisins sistemos dalis, jos pagrindas. Gi konstitucinei teisei tekt ir teiss sistemos, ir teisins sistemos branduolio, pagaliau, svarbiausio teisinio gyvenimo pagrindo vaidmuo. 1.4. Konstitucin teis ir Konstitucijos teis arba konstitucin teis siaurja prasme ir konstitucin teis plaija prasme Pabandme apibrti konstitucin teis kaip teiss sistemos branduol, jos centrin dal. J sudaro teiss normos, reguliuojanios visuomeninius santykius, susijusius su vieosios (dar kart patiksliname daugiausia valstybs) valdios gyvendinimu, valstybs organizacija, valstybs valdios institucij sistema ir veiklos pagrindais, taip pat normos, nustatanios asmens teisins padties pagrindus. i teiss sritis objektyviosios teiss sistemoje isiskiria savo reguliavimo objektu, taip pat ir reguliavimo bdais. Jau esame minj, kad svarbiausias konstitucins teiss altinis Konstitucija, aukiausios teisins galios pagrindinis alies statymas. Jis yra taikomas tiesiogiai ir jam negali prietarauti joks kitas teiss aktas. Konstitucijos norm reguliuojamiems santykiams apibdinti i esms tikt konstitucins teiss norm reguliuojam santyki apibdinimas. Todl natralu norti konstitucin teis suvokti kaip Konstitucijos teis. Toks konstitucins teiss sampratos dvilypumas jau nuo seno kl problem konstitucins teiss moksle. M. Rmeris, analizuodamas konstitucins teiss kaip objektyviosios teiss samprat, paymjo, kad konstitucin teis turi dvi prasmes: materialin ir formalin (pastaroji sudaro taip vadinam raytj konstitucij, kaip tam tikr teisin institucij, reikiani tam tikrj io tvarkymosi metod)1. Taigi pagal M. Rmer galima kalbti apie formalin (j geriau vadinti formalija) konstitucin teis, kuri sudaryt Konstitucijos normos ir materialin (materialij) konstitucin teis, kuri sudaryt normos, tvirtinanios pai valstybs konstrukcij visais valstybs elementais ir ypa valstybs valdios konstrukcij <>2.
1 2
Rmeris M. Valstyb. T. 1. Vilnius: Pradai, 1995. P. 317. Rmeris M. Op. cit. P. 317.
36
I skyrius
Paymtina, kad konstitucins teiss kaip konstitucijos teiss sampra-
37
ta bdinga ne vienai teiss mokyklai ar autoriui1. Tokia konstitucins teiss siaurja prasme samprata atskiroje alyje gali net dominuoti. Kartais apibriant konstitucin teis kaip teiss sistemos dal, remiamasi ir materialiais, ir formaliais poymiais. Materialieji poymiai susij su konstitucins teiss reguliavimo objektu, o pagal formalius poymius konstitucin teis tai visuma norm, turini aukiausi gali lyginant su kitomis normomis, kurios gali bti kit norm teistumo pagrindu ir kurios paios nra grindiamos jokia teisine norma2. Todl remiantis formaliais poymiais, konstitucin teis reikt suvokti kaip <> teis susijusi su konstitucija <>3. Kitaip sakant, konstitucin teis yra Konstitucijos teis. Pasak L. Favoreu, konstitucins teiss viet teiss sistemoje galsime suprasti, jei <> pirmiausia konstitucin teis bus suvokiama kaip Konstitucijos teis, o paskui kaip teiss Konstitucija4. Ar galima konstitucin teis sutapatinti su Konstitucijos teise? Ar vieosios valdios gyvendinimas, asmens teisins padties pagrindai tvirtinti vien Konstitucijoje? Neabejotina, kad Konstitucijos normoms konstitucins teiss reguliavimo sistemoje tenka svarbiausia vieta. I ties ios aukiausios galios normos lemia ir asmens teisin padt (konstitucins teiss ir laisvs), ir vieosios valdios organizavimo bei veiklos pagrindus. Antra vertus, jei apsiribotume vien konstitucijos teise, kai kuri konstitucins teiss institut apimtis nepaprastai sumat. Antai Lietuvos Respublikos pilietybs instituto pagrindai tvirtinti Konstitucijoje, taiau Lietuvos Respublikos pilietybs statymo normos i esms atskleidia, detalizuoja konstitucin pilietybs samprat. mogaus teisi ir laisvi srityje neturtume pamirti Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, kuri, j ratifikavus, tapo Lietuvos teiss sistemos sudtine dalimi, kuria teisinti iuolaikiai mogaus teisi apsaugos standartai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos V skyriaus Seimas normose nustatyti Seimo organizacijos ir veiklos pagrindai. Taiau daugel ios srities santyki reglamentuoja Seimo statutas. Kitaip sakant, Konstitucijos
Konstitucins teiss kaip Konstitucijos teiss samprat atspindi ir A. V. Dicey klasikinis veikalas Introduction to the Study of the Law of the Constitution (todl galima ginytis, ar ne tiksliau bt buv ios knygos pavadinim versti kaip Konstitucijos teiss studij vad, o ne kaip Konstitucins teiss studij vad, nes pastaruoju atveju iplaunamas reikmingos autoriaus pozicijos aspektas). 2 Burdeau G., Hamon F., Troper M. Droit constitutionel. 25e dition. Paris, L. G. D. J., 1997. P. 35. 3 Burdeau G., Hamon F., Troper M. Op. cit. P. 23. 4 Favoreu L. Le droit constitutionnel, droit de la Constitution et constitution du droit // Revue franaise du droit constitutionnel. 1990. No. 1. P. 7273.
1
38
I skyrius
norm reguliavim logikai papildo statyminis, o kartais ir postatyminis reguliavimas. Konstitucins teiss ir Konstitucijos teiss nereikt priepastatyti. Konstitucijos teis konstitucins teiss centras, tai lyg konstitucin teis siaurja prasme. ios konstitucins teiss centrins srities, kuri taip pat yra visos teiss centrin sritis, altiniai pati Konstitucija (t.y. visas pagrindinis alies statymas Konstitucija, jos pataisos ir papildymai, aktai sudtins Konstitucijos dalys), taip pat konstitucin reguliavim atskleidiantys Konstitucinio Teismo nutarimai. Konstitucin teis (konstitucin teis plaija prasme) sudaro ir konstitucin teis siaurja prasme (t.y. konstitucijos teis), ir statymuose, postatyminiuose aktuose, kituose teiss altiniuose idstytos normos, reguliuojanios vieosios valdios organizavimo ir veiklos, taip pat asmens ir valstybs santykius. Kitaip sakant, iuo atveju konstitucin teis padt apibrti jos reguliavimo objektas. Toks dviej konstitucins teiss srii iskyrimas yra prasmingas dl keli aplinkybi. Pirma, itaip iskyrus, atskleidiamas paios konstitucins teiss specifikumas (t.y. parodoma, kad konstitucin teis sudaro ir aukiausios galios, ir ordinarinio teisinio reguliavimo nustatytos teiss normos, kitaip sakant, parodoma, kad konstitucin teis nra paprasta teiss aka, bet ypatinga teiss sistemos dalis, kurioje dominuoja aukiausiosios galios teisinis reguliavimas, nors, kita vertus, joje yra ir norm, savo gali neisiskiriani i likusios teiss dalies). Antra, santykiai, sudarantys konstitucins teiss reguliavimo objekt, ne dirbtinai atskiriami ar net isklaidomi po vairias teiss akas, bet yra traktuojami kaip visuma. Treia, tokia konstitucins teiss samprata negriauna per deimtmet nusistovjusios Lietuvoje konstitucins teiss koncepcijos, tik j pakoreguoja, patikslina. Ketvirta, siloma konstitucins teiss samprata svarbi ir pedagoginiu poiriu, nes pads paprasiausiu bdu suvokti ios teiss srities esm. inoma, neturtume pamirti: toks poiris tik vienas i galim poiri, nepaneigiantis ir kitoki konstitucins teiss samprat atsiradimo galimybs. Ir dar viena pastaba: kalbdami apie konstitucin teis plaija prasme dl patogumo daniausiai j vardysime tik kaip konstitucin teis. 1.5. Socialin konstitucins teiss paskirtis Visuomen, kuri galima nagrinti vairiais aspektais, gali bti traktuojama ir kaip tam tikra sistema. iuo poiriu akcentuojamas svarbus visuomens bruoas visuomenini santyki organizuotumas, tam tikra
39
j tvarka. Socialinio gyvenimo reguliavimas tai moni ar j bendrij elgesio nustatymas, pastangos tikslingai orientuoti j veiksmus ir visuomens vystymsi tam tikra linkme. Tai smoningas visuomens santyki tvarkymas. Socialinio reguliavimo sistemoje teisei tenka svarbiausias vaidmuo. Btent teisiniu reguliavimu tvirtinami socialins tvarkos pagrindai, sprendiamos svarbiausios socialins raidos problemos ir udaviniai. Jeigu teisei tenka pagrindinis vaidmuo socialinio reguliavimo sistemoje, tai konstitucin teis nustato teisinio reguliavimo pagrindus. Btent konstitucin teis apibria valstybs valdios institucij sistem ir kompetencij, valstybs ir asmens santyki svarbiausius pradus. Kitaip sakant, konstitucin teis nustato teisinio reguliavimo turin, apimt ir krypt. Konstitucins teiss socialins paskirties klausimo negalima nagrinti j atsiejus nuo paios teiss socialinio vaidmens sampratos aikinimo. Teisinje literatroje rasime vairiausi teiss socialins paskirties samprat. Tai suprantama, nes teis yra sudtingas socialinis reikinys. Taiau ioje koncepcij, doktrin, idj jroje galime iskirti dvi kryptis. Vieniems teis yra visuomens susitarimo, kompromiso siekimo priemon, o kitiems savo (luomo, socialins klass ar elito) valios primetimo visuomenei, privertimo paklusti priemon. Pirmuoju atveju teise siekiama ireikti bendr visuomens interes ir tikslus, antruoju tik tam tikro visuomens sluoksnio ar socialins grups interesus bei siekius. Demokratinje visuomenje teis privalo reikti, ginti visuomens sudtingo socialinio junginio bendrus interesus, derinti vairi socialini interes prieprieas, rasti kompromisinius sprendimus. Tik tokia teis pajgs utikrinti socialin paang, apsaugoti visuomen nuo socialini sukrtim, velninti susidariusias prieprieas. gyvendinant iuos socialinius udavinius, konstitucinei teisei tenka ypa svarbus vaidmuo. Pliuralistinje visuomenje veikia vairios socialins politins jgos ir struktros. J tikslai, interesai ir idealai neretai skiriasi. Demokratinei santvarkai bdinga politins valdios kaita, taiau politinio gyvenimo pokyiai galimi tik laikantis konstitucins teiss nustatyt taisykli. Konstitucinei teisei tenka svarbus vaidmuo utikrinant ir teisikai tvirtinant pagrindini visuomens jg susitarim dl svarbiausi bendro gyvenimo taisykli. Taigi pati konstitucija yra tokio susitarimo krinys ir ireikia susitarim. Visuomens jg susitarimas irgi turi ribas juo negali bti paeistos mogaus teiss ir laisvs. Tai ne maiau svarbi aplinkyb! Anot A. Esmeino, individas turi senesni ir auktesni teisi u valstybs teises, todl valstyb turi jas gerbti; tai viena svarbiausi konstitucionalizmo idj, kad is principas, syk paimtas kartu su savo
40
I skyrius
ivadomis, sudaro pagrindin konstitucins teiss nuostat1. Kitaip sakant, iuo principu ireikiamas pagrindinis socialinio susitarimo reikalavimas. Konstitucijoje tvirtint prad privalo laikytis visi teisini santyki subjektai. Konstitucin teis tvirtina svarbiausius teisinio reguliavimo pradus, reguliuoja svarbiausius socialinius klausimus. Tai tautos suverenitetas ir suverenios galios vykdymas. Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 str.), Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. nustatyta, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Valdios galias riboja Konstitucija. Valdios staigos tarnauja monms. Konstitucijoje taip pat tvirtinta nuostata apie prigimtin mogaus teisi ir laisvi pobd. mogaus teiss ir laisv yra prigimtins skelbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str.. Pastaroji nuostata yra konstitucinis pagrindas mogaus teises ir laisves traktuoti kaip pirmin ir svarbiausi prad, teisini vertybi sistemoje uimant aukiausi viet. Tai pareigojimas valstybei jas ginti ir saugoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta ir valstybs valdios sistema (prisiminkime jau mint Konstitucijos 5 str. 1 d., kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Valstybs valdios institucij organizacijos ir veiklos pagrindai tvirtinti vairiuose Konstitucijos skirsniuose. alies parlamento teisin padt nustato Konstitucijos V skirsnis Seimas, valstybs vadovo VI skirsnis Respublikos Prezidentas, vyriausybs VII skirsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb, konstitucins kontrols pagrindus VIII skirsnis Konstitucinis Teismas, teismins valdios IX skirsnis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat tvirtinta alies valdymo forma respublika, demokratinis politinis reimas, unitarin valstybs sandaros forma. Joje taip pat nustatyti vietos savivaldos ir valdymo, finans ir valstybs biudeto, usienio politikos ir valstybs gynimo bei kiti svarbs valstybs bei visuomens gyvenimo pagrindai. Galima tvirtinti, kad konstitucins teiss paskirtis suderinti vairi visuomens sluoksni interesus, apginti asmens teises ir laisves, nustatyti tam tikr svarbiausi reikal tvarkymo sistem, t.y. laiduoti konstitucin tvark visuomenje. Konstitucins teiss apibrtas galiojim ribas turi atitikti visas teisinis reguliavimas, taip pat teiss norm gyvendinimo praktika.
Esmein A. Op. cit. P. 42.
41
1.6. Konstitucins teiss normos, principai ir institutai Kaip esame minj, konstitucin teis kaip objektyviosios teiss sritis paprastai suprantama kaip reguliuojani tam tikrus visuomeninius santykius teiss norm sistema. i sistem sudaro daugyb tarpusavyje susijusi element, dali. Nagrinjant konstitucins teiss struktr, danai teigiama, kad j sudaro tokie elementai, kaip konstitucins teiss normos, principai bei institutai. Konstitucins teiss struktros analiz paprastai pradedama nuo konstitucins teiss norm, po to aptariami principai ir nagrinjami konstitucins teiss norm junginiai konstitucins teiss institutai. I esms galtume laikytis tradicine tapusios nagrinjimo schemos. Taiau negalime pamirti ms pai pasilytos Lietuvos konstitucins teiss sampratos. Konstitucin teis sudaro konstitucin teis siaurja prasme (kitaip Konstitucijos teis), taip pat ir kita konstitucins teiss sritis, kuri su konstitucine teise siaurja prasme sudaro konstitucin teis plaija prasme (prisiminkime, kad konstitucin teis plaija prasme susitarme vadinti tiesiog konstitucine teise). Konstitucinje teisje savo svarba isiskiria konstitucin teis siaurja prasme. Tai aukiausios galios norm ir princip sistema, daranti didiausi tak visai teiss sistemai. Pagrindine pozityviosios teiss lstele laikoma teiss norma. Paprastai teiss norma apibriama kaip visiems privaloma formaliai apibrta bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo paeidim. Pagal teisinio reguliavimo objekt skiriamos konstitucins, civilins, baudiamosios, darbo, finans ir kit teiss srii normos. Konstitucins teiss normos reguliuoja specifinius santykius. Tai valstybs organizacija, vieosios valdios (i esms valstybs valdios) organizavimas bei jos gyvendinimo pagrindai, taip pat svarbiausi asmens ir valstybs tarpusavio santykiai. Tokios normos vis pirma yra tvirtintos Konstitucijoje. Kadangi konstitucins teiss normos yra teiss norm ris, joms turt bti bdingi ir bendri teiss norm poymiai, ir joms bdingi tam tikri ypatumai. Btent ie ypatumai labiausiai mus domina. Analizuojant konstitucins teiss normas1, paprastai nurodomi i norm svarbiausieji ypatumai: 1. Konstitucins teiss normos reguliuoja specifin visuomenini santyki srit. Jos nustato valstybs organizacijos, valstybs valdios or1 Konstitucins teiss norm svok ir ypatumus yra detaliai aptars V. Luinas. r.: Luin V. Konstitucionnyje normy i pravootnoenija. Moskva, 1997. S. 772.
42
I skyrius
ganizacijos ir funkcionavimo pagrindus, taip pat reguliuoja valstybs ir asmens svarbiausius santykius. Btent specifinis reguliavimo objektas leidia konkrei norm priskirti konstitucins teiss sriiai. 2. Konstitucins teiss normoms, kurios nustato: valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistem bei veiklos pagrindus, asmens ir valstybs santyki pagrindus, bdinga pirminis pobdis. J pagrindu kuriama valstybs valdios institucij sistema, nustatomas valstybs valdios institucij statusas, iomis normomis grindiama i institucij veikla, jos lemia ir asmens padt. 3. Konstitucins teiss normos, nustatydamos valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir gyvendinimo, asmens ir valstybs santyki pagrindus, neretai nustato ir kit srii teisini santyki reguliavimo pradus. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. nustatyta, kad valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut tautos gerovei. i nuostata yra imperatyvas teiskrai kini santyki srityje. Remiantis konstitucins teiss normomis, nustatoma asmens teisin padtis civilins, darbo, administracins, baudiamosios, baudiamojo ir civilinio proceso bei kit teiss ak reguliuojamuose santykiuose. Konstitucins teiss normos vis teiss sistem vienijanios normos. 4. Konstitucins teiss normoms bdinga specifiniai tvirtinimo altiniai. Svarbiausios, daranios didiausi tak teiss sistemai, normos yra idstytos Konstitucijoje svarbiausiame alies statyme, teiss altini altinyje. Kitos konstitucins teiss normos yra idstytos ir konstituciniuose statymuose, ir aukiau nurodytus santykius reguliuojaniuose statymuose bei postatyminiuose aktuose, taip pat kituose konstitucins teiss altiniuose. 5. Konstitucins teiss normos, idstytos alies Konstitucijoje, yra aukiausios teisins galios. ias normas turi atitikti visos kitos teiss normos. 6. Konstitucinje teisje yra daug norm, kurios formuluojamos tik paia bendriausia prasme. i norm gyvendinimas yra sudtingas. Neretai tik panaudojus vairius aikinimo metodus, galima isiaikinti normos turin. Neretai reikia priimti kitas teiss normas, kurios detalizuot, konkretint ar ivystyt konstitucins teiss normose tvirtint itin abstrakiai ar lakonikai suformuluot taisykl. 7. Konstitucins teiss normoms daniausiai bdinga imperatyvumas. Dispozicini norm ioje teiss srityje yra kur kas maiau. 8. Konstitucins teiss norm reguliuojam teisini santyki subjektai ypatingi. Tai ir valstyb apskritai, ir tauta, ir valstybs valdios institucijos, ir piliei susivienijimai, ir individai (pilieiai, usienieiai ir t.t.). 9. Konstitucins teiss normos isiskiria savo stabilumu (lyginant su kit teiss srii normomis). Daugelis konstitucins teiss norm, ids-
43
tyt Konstitucijoje ar konstituciniuose statymuose, yra priimamos, keiiamos ir naikinamos sudtingesne nei daugelis kit norm tvarka. Teisinje literatroje galima rasti ir detalesni konstitucins teiss norm ypatum apraym. ia nurodme daniausiai akcentuojamus bruous. Nagrinjant konstitucins teiss norm specifik, negalima pamirti ir i norm struktros. Juolab, kad dl jos bene daniausiai diskutuojama. inoma, kiekvien nagrinjim lemia teiss teorijos suformuotos ieities pozicijos. Deja, jos nra aikios. Daugelyje teiss teorijos vadovli danai etalonu laikomas vadinamosios trij dali teiss normos pavidalas (hipotez, dispozicija, sankcija)1. Toki teiss norm sudaro hipotez teiss normos dalis, nurodanti aplinkybes. Joms atsiradus, taikoma teiss norma dispozicija teiss normos dalis, formuluojanti pai elgesio taisykl. Sankcija teiss normos dalis, nurodanti poveikio priemones, taikomas tuo atveju, kai nesilaikoma teiss normos reikalavim. A. Redelbachas, S. Wronkowska ir Z. Ziembinskis, nagrindami teiss normas, konstatuoja: inoma, galiojani teiss akt tekstuose bt sunku rasti toki taisykl, kuri visikai atitikt toki trij element struktr2. Todl teiss teorijos specialistui nelieka nieko kito, kaip mainti teiss normos element skaii (t.y. teigti, kad teiss norm sudaro arba hipotez ir dispozicija, arba dispozicija ir sankcija, arba hipotez ir dispozicija) arba teiss normos struktros aikinim sieti su teiss samprata ir pan. Atskir teiss srii tyrintojai irgi pastebi trinars teiss normos struktros modelio neatitikim teisinei tikrovei. Antai V. Mikelnas, nagrindamas civilinio proceso teiss normas, rao: pagal vidin konstrukcij skirstoma dviej ir trij element struktros normas. Civilinio proceso teiss normas paprastai sudaro du struktriniai elementai: hipotez ir dispozicija. Taiau yra ir trij struktrini element norm3. D. DiitsFoigt teigimu, konstitucins normos neturi vis teiss normoms bding element4. inoma, yra autori, kurie laikosi tradicinio poirio ir teigia: Nuomon, kad teiss normos susideda tik i dviej dali, pagrsta teiss norm ir normini akt kai kuri straipsni painiojimu. Umirtamas teiss sistemikumas, neatsiejamas elgesio taisykls ryys su jos gyvendinimo
1 Redelbach A., Wronkowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii pastwa i prawa. Warszawa, Wydawnictwo naukowe PWN, 1992. S. 188. 2 Ibid. S. 188. 3 Mikelnas V. Civilinis procesas. 1 d. 2 leid. Vilnius: Justitia, 1997. P. 46. 4 DiitFoigt D. Konstitucijos aikinimo klausimai // Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos. Tarptautins konferencijos mediaga. Vilnius, 1993. P. 96.
44
I skyrius
slygomis ir apsaugos nuo paeidim bdais1. Konstitucins teiss norm struktros analiz prasminga tik susitarus dl teiss norm struktros apskritai. Paymtina, kad konstitucins teiss norm, kuriose galima aptikti visus tris struktrinius elementus, rasime ne itin daug, ypa konstitucinje teisje siaurja prasme. Todl neretai tekt konstatuoti, kad konstitucins teiss normas sudaro vien dispozicija, o kit element gantinai danai lyg ir nra. Dar vienas konstitucins teiss normos elementas, dl kurio kyla gin, sankcija. Vieniems atrodo, kad konstitucinje teisje apskritai nra sankcij, nes konkreios poveikio priemons u konstitucins teiss norm dispozicijoje nustatyt taisykli paeidim yra nustatytos kit teiss srii (administracins, baudiamosios ir pan.) norm. itaip suvokiant sankcij, vadovaujamasi teiss kaip vieningos sistemos samprata. Vadovaujantis tokia plaia teiss normos sankcijos samprata teigiama, kad konstitucins teiss normose sankcijos retai yra tiesiogiai idstomos; jos paprastai yra nustatytos kit teiss srii norm. Kit autori nuomone, sankcija yra laikomos paioje teiss normoje numatytos teisins pasekms, kai paeidiama teiss norma. Pagal i siaurj teiss normos sankcijos samprat, teiss sankcija yra tik paioje teiss normoje tvirtintas struktrinis elementas. iuo atveju tekt konstatuoti, kaip buvo minta, kad konstitucinje teisje toki norm nra daug. Taigi abi pozicijos nra apsaugotos nuo kritikos. Pirmj pozicij galima kritikuoti u tai, kad ji sudaro prielaidas skirtingo lygmens reguliavime rasti tos paios normos element. Antrj u tai, kad daugelis konstitucins teiss norm apskritai bt be sankcijos. Teisinje literatroje kartais raoma, kad konstitucins teiss norm sankcijos yra politinio pobdio. Taigi susiduriama su politinio pobdio sankcijos samprata. Antai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 101 str. 3 d. Vyriausyb privalo atsistatydinti, kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai ar kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. Pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas dl tam tikro akto (ar jo dalies) prietaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi pirmuoju atveju politinio pobdio sankcija Vyriausybs atsistatydinimas, antruoju teiss akto netaikymas paskelbus, kad jis prietarauja Konstitucijai.
1
Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 137.
45
I to seka, kad reikia pripainti poiri ir teiss normos, ir konstitucins teiss normos struktros vairov. Jeigu bandytume laikytis tradicins teiss normos struktros, konstitucins teiss normos, kurios ne viename vadovlyje vardijamos kaip normosprincipai, normos apibrimai, normostikslai (vienos tvirtina tam tikrus principus, kitos tam tikras svokas, treios teisinio reguliavimo tikslus, valstybs institucij udavinius) netilpt teorin schem. Todl suprantamas klausimas: kokiai kategorijai reikt priskirti konstitucines nuostatas, kurios nra formuluojamos kaip grietos elgesio taisykls, ypa jei jos pamatins nuostatos, diktuojanios, koks turi bti teisinio reguliavimo turinys. Manytume, kad tokius ir panaius ginus kelianios situacijos galtume ieiti pasinaudoj E. Krio siloma konstitucini princip samprata, kuri plaiau atskleidiama treiame vadovlio skyriuje Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai. Vadinasi, galime pereiti ir prie kito konstitucinei teisei bdingo struktrinio elemento konstitucini princip. Daniausiai konstituciniai principai yra apibdinami kaip Konstitucijoje tvirtinti bendrieji teiss principai, kaip pagrindins nuostatos, kuriomis grindiamas visas teisinis reguliavimas. Koks yra teiss norm ir princip santykis? Konstituciniai principai Konstitucijoje tvirtintos pamatins nuostatos, kurioms, palyginti su normomis, bdingas labai apibendrinamasis pobdis. Konstituciniai principai lemia viso teisinio reguliavimo krypt. Taigi Konstitucij sudaro ir normos, ir principai. Konstituciniai principai ir konstitucins teiss normos yra glaudiai susij, kartais vienas nuostatas galima laikyti ir principais, ir normomis. Kitais atvejais ias teisines materijas galima nesunkiai skirti. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. tvirtint nuostat Valstybin kalba lietuvi kalba ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostat statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs turime traktuoti kaip konstitucinius principus. ie principai suformuluoti pakankamai plaiai, statym leidjas ar kitos valstybs institucijos savo pamatiniuose teiss aktuose juos konkretina, detalizuoja. inoma, skiriant normas ir principus, lemiama reikm teikiama principui kaip nukreipianiam, vadovaujaniam pradui, kuriuo grindiamas teisinis reguliavimas. Taiau struktros poiriu tas konstitucins teiss nuostatas, kuriose sunku iskirti teiss normos elementus, galtume traktuoti kaip principus, o nuostatas, kuriose daugiau ar maiau yra normos element poymi, galtume traktuoti kaip konstitucins teiss normas. Tokia konstitucini princip samprata leidia labai bendro pobdio nuostatas, kuriose, jas imant atskirai, nerastume tradicini teiss normos poymi, traktuoti kaip konstitucinius principus, t.y. kaip organin Konstitucijos element, atspindint konstitucins teiss normikum.
46
I skyrius
Dl i prieasi konstitucins teiss pirminiais elementais turtume laikyti ir normas, ir principus (jie isiskiria ir labai apibendrinamu formulavimu, ir vis teisin sistem nukreipianiu pobdiu). inoma, pripainus konstitucini princip normikum (nors principai konkreiai neformuluoja teisini santyki subjekto teisi ir pareig, o apibendrina svarbiausius, socialiniu poiriu reikmingiausius reikinius ir procesus, nustato j apimt bei ribas taip daroma taka visai teisinei sistemai, kadangi vis teisini santyki subjektai privalo jais vadovautis, j nepaeisti) pripastama, kad subjektai savo paeistas teises gali ginti remdamiesi konstituciniais principais. Nuosekliai laikydamiesi io poirio, matyt, galtume konstitucin teis kaip objektyviosios teiss srit apibrti kaip teiss norm ir princip sistem, nustatani valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavim ir jos gyvendinimo pagrindus, taip pat asmens teisinio statuso pagrindus. Taip pereitume nuo teiss srities kaip teiss norm sistemos sampratos prie teiss srities kaip teiss norm ir princip sistemos sampratos. Aptar teiss norm ir princip atskyrim, galtume pereiti prie teiss norm klasifikavimo. Konstitucins teiss norm klasifikavimas, t.y. i norm suskirstymas vairias grupes remiantis tam tikrais kriterijais, sietinas su konstitucins teiss samprata apskritai. Atsivelg konstitucins teiss siaurj ir plaij prasm, konstitucins teiss normas galtume skirti dvi grupes: 1) konstitucins teiss siaurja prasme normos; 2) kitos konstitucins teiss normos. Konstitucins teiss normas galima skirti ir pagal teiss altinius, kuriuose jos idstytos: 1) konstitucins teiss normos, tvirtintos Konstitucijoje; 2) konstitucins teiss normos, tvirtintos statymais; 3) konstitucins teiss normos, tvirtintos postatyminiais aktais; 4) konstitucins teiss normos, tvirtintos kitais konstitucins teiss altiniais. Pagal galiojimo trukm konstitucins teiss normos skirstomos pastovias, laikinas ir iskirtines. Pastovi konstitucins teiss norma galioja iki jos oficialaus panaikinimo, o laikin konstitucins teiss norm galiojimo trukm nustatyta. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 153 str. nustatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 m. spalio 25 d. 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 str., 58 str. 2 d. 2 p., 65, 68. 69 str., 84 str. 11 ir 12 p., 87 str. 1 d., 96, 103, 118 straipsniuose, 119 str. 4 d. Taigi ia norma Sei-
47
mas galjo pasinaudoti tik labai tiksliai apibrt laiko tarp nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo iki 1993 m. spalio 25 d. Iskirtins konstitucins teiss normos galioja tik nepaprastosios ar karo padties metu. vedus karo ar nepaprastj padt, laikinai ribojamos tiess ir laisvs, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 str. Pagal normomis tvirtint elgesio taisykli privalomum konstitucins teiss normos skirstomos imperatyvias ir dispozityvias. Imperatyvios konstitucins teiss normos nustato kategorikas, tiksliai apibrtas, elgesio taisykles. Teisini santyki dalyviai j pakeisti negali. Dispozityvi norm taisykls leidia teisi subjektams jomis pasinaudoti ar nepasinaudoti. Imperatyvi norm pavyzdiais galt bti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 str. 2 d. norma nustatanti, kad Seimas privalo svarstyti 50 000 piliei, turini rinkim teis, pateikt Seimui statymo projekt, arba Konstitucijos 83 str. 2 d. norma nustatanti, kad asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios. Dispozityvios normos pavyzdiu galt bti Konstitucijos 61 str. 2 d. norma, numatanti, kad sesijos metu ne maiau nei 1/5 Seimo nari gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui (taiau gali tokios interpeliacijos ir nepateikti, nes norma leidia pasirinkti elgesio variant). Pagal norm paskirt teisinio reguliavimo mechanizme konstitucins teiss normos skirstomos materialisias ir proceso normas. Materialiosios teiss normos reguliuoja socialinius santykius, nustato i santyki dalyvi teises ir pareigas, o proceso normas tvirtina materialiose teiss normose nustatyt teisi gyvendinimo ir gynybos tvarka, taip pat valstybs institucij ar pareign veikimo taikant teiss normas tvarka. Antai Konstitucijos 67 str. 2 p. nustatyta, kad Seimas leidia statymus. Tai materialioji norma. Procesinmis normomis reikt laikyti daugum Seimo statuto norm. Antai statym leidybos procedra reglamentuojama Seimo statuto V dalyje statym leidybos procedra. ioje Seimo statuto dalyje nustatyta statym ir kit Seimo akt registravimas, statym ir kit Seimo akt projekt pateikimo Seimo posdyje, statymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete, statymo projekto svarstymas Seimo posdyje tvarka ir t.t. Pagal vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius yra reguliacins (t.y. nustatanios visuomenini santyki dalyvi teises ir pareigas) ir apsaugins (sauganios reguliacins normos) teiss normos. Dauguma konstitucins teiss norm yra reguliacins.
48
I skyrius
Pagal teiss normose idstyt taisykli pobd konstitucins teiss normos gali bti pareigojamosios, draudianios ar galinanios. pareigojamosios normos teisinio santykio subjektams nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str. 3 d. nustatyta: Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki), draudianios draudia atlikti tam tikrus veiksmus (Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d., Draudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d.). galinanios normos suteikia galimyb atlikti tam tikrus veiksmus (Pilietis gali laisvai kilnoti ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, gali laisvai ivykti i Lietuvos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str. 1 d.). Taip pat turime pasakyti, kad teisinje literatroje konstitucins teiss normos skirstomos ir pagal jose formuluojam taisykli pobd. iuo atveju tai, kas telpa konstitucini princip ir norm santyk, tapt skirstymu bendrsias ir konkreisias konstitucins teiss normas. Pagal skirstymo kriterij bendrosios normos tiesiogiai neformuluoja teisini santyki dalyvi teisi ir pareig, o formuluoja teisinius principus, tikslus, udavinius. Konkreiosios normos tiesiogiai numato teisini santyki dalyvi teises ir pareigas. Pagal tok skirstym norm, skelbiani konstitucinius principus, pavyzdiai galt bti: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. norma Valdios galias riboja Konstitucija ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str. norma mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. Apibriania norma galima laikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str. norm, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Numatanti tam tikr tiksl norma bt Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d.: Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. Konkreij norm pavyzdiu galt bti Konstitucijos 64 str. 2 d., kad neeilines Seimo sesijas aukia Seimo pirmininkas ne maiau kaip tredalio vis Seimo nari silymu, o Konstitucijos numatytais atvejais Respublikos Prezidentas. inoma, pastarasis skirstymas praranda bet koki prasm, jei imame aikiai skirti teiss principus nuo teiss norm. Tokiu atveju reikt kalbti ne apie konstitucins teiss normas, skelbianias principus, bet apie paius konstitucins teiss principus. Taigi neturtume pamirti abiej skirstym reliatyvumo. Tiesiog kiekvien j reikt velgti kaip tam tikr reikini skirstymo, laikantis tam tikr kriterij, bandym. Manome, kad reikmingus konstitucini teisini norm aspektus atskleist ir H. L. A. Harto pasilytas teiss norm skirstymas pirmines taisykles ir antrines taisykles ar M. Z. Ziembinskio propaguojamas teiss norm
49
skirstymas kompetencijos normas ir elgesio normas 1 ir t.t. Minti skirstymai tik plaiausiai inomi konstitucini norm klasifikavimo bandymai. Teisinje literatroje galima rasti ir kitoki konstitucins teiss norm skirstym (pvz., skirstymas pagal funkcin paskirt ir pan.). Skirstymas yra prasmingas, jei atskleidia nurodyto teisinio reikinio esmines savybes, padeda geriau j suprasti. Aptar tokius konstitucins teiss sistemos elementus, kaip konstitucins teiss normos ir konstituciniai principai (primename, kad pastarieji bus detaliai nagrinjami skyriuje Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai), turtume aptarti konstitucins teiss institut viet konstitucinje teisje. Konstitucins teiss institutas tai konstitucins teiss norm grup, jungianti normas, reguliuojanias vienarius ar giminingus visuomeninius santykius. Konstitucins teiss normos teiss institutus jungiamos atsivelgiant j reguliuojamus tam tikrus, tarpusavyje tiesiogiai susijusius, santykius. Taigi normos institutus jungiamos pagal j reguliavimo objekt. Tok jungim lemia ir objektyvios aplinkybs (t.y. norm reguliuojami santykiai), ir mokslinink tokio klasifikavimo autori poiris. Konstitucinje teisje galima skirti mogaus teisi ir laisvi, pilietybs, valstybs vadovo, parlamento, vyriausybs, savivaldos, rinkim teiss ir kitus institutus. Antai pilietybs institutas apima konstitucins teiss normas, reglamentuojanias pilietybs gijim, isaugojim, pasibaigim, vaik pilietyb pasikeitus tv pilietybei ir kitus ios srities santykius. Teisinje literatroje teiss institutai kartais skirstomi paprastus ir sudtingus (jie dar vadinami kompleksiniais ar generaliniais). Paprasti institutai nra skirstomi atskirus junginius. Sudtingus institutus sudaro poinstituiai (subinstitutai). Sudtingo instituto pavyzdiu konstitucinje teisje galtume laikyti mogaus teisi ir laisvi institut, kur sudaro pilietini (asmenini), politini, ekonomini, socialini ir kultrini teisi ir laisvi poinstituiai. iuos poinstituius galima suskirstyti dar maesnes grupes. Reikia paymti, kad vien valstybi konstitucinje teisje gali nebti institut, kuriuos rasime kit ali konstitucinje teisje. Antai respublikose nerasime monarchinei valdymo formai bding institut ir prieingai.
r.: Hart H. L. A. Teiss samprata / Vert E. Kris. Vilnius: Pradai, 1997. P. 161187.; Ziembinski M. Z. Le contenu et la structure des normes concdant les comptences // Normative structures of the social world. Ed. Giuliano di Bernardo. Amsterdam, 1988.
50
I skyrius
1.7. Konstituciniai teisiniai santykiai Konstituciniai teisiniai santykiai tai konstitucins teiss norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai. J dalyviai turi tam tikras subjektines teises ir teisines pareigas. ie santykiai yra viena i teisini santyki ri. Jei sektume P. Leonu, galtume tvirtinti, kad teisiniu santykiu yra laikomas gyvenimo santykis juridins normos tetvarkomas1. iuolaikinje teisinje literatroje vyrauja dvejopa teisini santyki samprata. Vieni teisininkai teigia, kad teisiniai santykiai yra teiss normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kiti tvirtina, kad teisiniai santykiai yra ypatingos ries visuomeniniai santykiai, t.y. visuomeninio santykio teisin forma2. Kokiu aspektu bevertintume teisin reikin, regime, kad teisinis santykis tai tam tikr subjekt teisinis ryys. Konstituciniai teisiniai santykiai, bdami viena i teiss reguliuojam santyki ri, turi bendr visiems teisiniams santykiams poymi. ie santykiai turi ir tam tikr ypatum. Konstituciniams santykiams bdingi ir bendri visiems teisiniams santykiams poymiai: ie santykiai atsiranda teiss norm pagrindu, jie yra faktinio visuomeninio santykio teisin iraika; teisiniai santykiai yra i santyki dalyvi teiss norm pagrindu atsirad ryiai; tai teisiniai ryiai tarp konkrei subjekt; tai smoningi, valios santykiai, pagaliau, teisinio santykio dalyvi subjektins teiss ir teisins pareigos gyvendinimas yra garantuotas valstybs prievarta. Kuo konstituciniai teisiniai santykiai isiskiria i kit teisini santyki? Tuos skirtumus geriausiai galima pastebti nagrinjant i santyki elementus: subjektus, turin bei objekt, taip pat ir santyki sukrimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindus. Konstituciniai teisiniai santykiai atsiranda gyvendinant konstitucins teiss normas, nustatanias valstybs organizacij, vieosios valdios organizavim ir gyvendinim, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. Teisini santyki subjektai yra i santyki dalyviai. Jiems teiss normomis nustatomos subjektins teiss ir teisins pareigos. Teiss teorijoje nurodoma, kad teisini santyki subjektai yra asmenys, kurie pagal statym yra veiksns ir teisns. Teisnumas asmens gebjimas turti teises ir pareigas, o veiksnumas galjimas savo veiksmais gyvendinti jam priklausanias teises ir pareigas. Veiksns asmenys ne tik gyja teises ar susikuria pareigas, bet ir atsako u padarytus teiss paeidimus.
1 2
Leonas P. Teiss enciklopedija. Vilnius, 1995. P. 144. Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius, 2000. P. 210.
51
Teisini santyki subjektai gali bti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Fizinio asmens teisnumas daugeliu atveju atsiranda mogui gimus, o veiksnumo atsiradimo momentas siejamas su tam tikr reikalavim atitikimu (pvz.: civilinje teisje pilietis yra visa apimtimi veiksnus sulauks pilnametysts). Juridini asmen teisnumas ir veiksnumas sutampa. Juridinis asmuo tampa veiksnus nuo jo stat patvirtinimo ar tam tikrai valstybs institucijai primus nutarim j steigti. Tais atvejais, kai juridinio asmens statai turi bti registruoti, juridinio asmens teisnumo ir veiksnumo atsiradimas siejamas su stat registravimu. Konstitucini teisini santyki dalyviai yra labai vairs asmenys, kuriems konstitucins teiss normos suteikia galimyb gyvendinti konstitucines teises bei vykdyti konstitucines pareigas. Privatinje teisje civilini santyki subjektai skirstomi fizinius ir juridinius asmenis. Konstitucini teisini santyki dalyvius klasifikuoti yra ymiai sudtingiau. Konstitucini teisini santyki dalyviai vieni nuo kit skiriasi ne pagal vien poym. Lietuvos konstitucinio teisinio reguliavimo pagrindu susiklosiusi konstitucini teisini santyki subjektai yra: 1. Fiziniai asmenys. Tai Lietuvos Respublikos pilieiai, usienieiai (a) usienio valstybi pilieiai, b) asmenys be pilietybs), taip pat asmenys su dviguba pilietybe. Jie turi tam tikras konstitucins teiss norm nustatytas teises ir pareigas (vairi subjekt kategorij teiss ir pareigos nra vienodos). Subjektais gali bti ir tam tikros fizini asmen grups (antai 300 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali reikalauti, kad bt skelbiamas referendumas; 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt; priklausantys tautinms bendrijoms pilieiai turi teis puoselti savo kalb, kultr, paproius ir pan.). 2. Socialins bendrijos. Tai Tauta, kuriai priklauso suverenitetas, kuri aukiausi suvereni gali vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus, taip pat administracini teritorini vienet gyventojai Lietuvos Respublikos pilieiai, dalyvaujantys renkant savivaldos institucijas. 3. Lietuvos valstyb (Lietuvos Respublika). 4. Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, teismai bei kitos valstybs valdios institucijos. 5. Vietos savivaldos institucijos. 6. Visuomenins organizacijos ir susivienijimai (politins partijos ir politins organizacijos, visuomenins organizacijos, profesins sjungos, religins bendrijos ir kt.). 7. Atstovaujamj institucij deputatai (Seimo nariai, savivaldybi taryb nariai).
52
I skyrius
ie konstitucini teisini santyki subjektai yra bdingi ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui valstybi. Tiesa, kai kuriose i j gali bti specifini, tik tai valstybei bding, konstitucini teisini santyki subjekt (pvz.: federacinje valstybje tai federacijos subjektai; alyse, kuri konstitucijose tvirtinta atskir alies dali autonomija autonominiai vienetai, ir t.t.). Teisinje literatroje dominuoja poiris, kad teisini santyki objektas tai vairios materialins ir nematerialins vertybs, dl kuri kyla teisiniai santykiai. Konstitucini teisini santyki objektas socialins vertybs. Jos yra tvirtintos Konstitucijoje ir kituose konstitucins teiss altiniuose. Tai tokios vertybs, kaip prigimtins mogaus teiss ir laisvs, Tautos ir valstybs suverenitetas, demokratija, politinis pliuralizmas ir daugiapartikumas ir t.t. Teisini santyki turin atskleidia teisini santyki dalyvi subjektins teiss ir teisins pareigos.Subjektin teis tai galimyb atlikti tam tikrus veiksmus ar reikalauti, kad kiti juos atlikt ar neatlikt, o teisin pareiga tai teisinio santykio dalyvio privalomas elgesys, kuriuo utikrinama kito teisinio santykio dalyvio subjektin teis. Teisiniuose santykiuose subjektin teis ir teisin pareig gyvendina i santyki subjektai. Konstituciniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja fiziniai asmenys, socialins bendrijos, valstyb, valstybs valdios institucijos, savivaldos institucijos, visuomenins organizacijos ir t.t. iuose santykiuose gyvendinamos vairios konstitucins teiss norm tvirtintos i subjekt teiss ir pareigos. Antai Seimas, gyvendindamas savo kompetencij, leidia statymus, steigia statymo nustatytas valstybs institucijas, skiria ir atleidia j vadovus ir t.t. Antra vertus, jei 50 tkstani Lietuvos Respublikos piliei, turini rinkim teis, pateikia Seimui statymo projekt pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 str. 2 d., Seimui ikyla teisin pareiga j svarstyti. Konstitucins teiss normos, sureguliuodamos tam tikrus santykius, kuri subjektai turi subjektines teises ir teisines pareigas, dar nesukuria konkretaus konstitucinio teisinio santykio. Norint santyk sukurti, pakeisti ar panaikinti, reikia teisinio (juridinio) fakto. Kitaip sakant, turi bti tam tikra jungiamoji grandis tarp konstitucins teiss normos ir konstitucinio teisinio santykio. Teisiniai (juridiniai) faktai tai tam tikri konkretaus gyvenimo faktai (aplinkybs), su kuri buvimu teiss normos sieja konkrei teisini santyki sukrim, pasikeitim ar pasibaigim. Neretai konstitucins teiss normos numato, jog sukurti, pakeisti ar panaikinti teisin santyk galima tik remiantis keliais teisiniais faktais. Pvz.: teisiniams santykiams, kuriais gyvendinama asmens teis rinkti, atsirasti asmuo turi bti Lietu-
53
vos valstybs pilietis. Jis turi bti sulauks tam tikro amiaus. Turi bti paskirti rinkimai tam tikr valstybs valdios institucij (pvz.: Seim), sudarytos rinkim apygardos, apylinki rinkj sraai ir t.t. Konstitucinius teisinius santykius galima vairiai klasifikuoti. Vienas i galim klasifikavimo kriterij konstitucinius teisinius santykius reguliuojanios normos. Antai remiantis materialiosios teiss normomis, atsiranda materialieji, o pagal proceso normas procesiniai teisiniai santykiai. Jeigu klasifikuojant bus atsivelgiama norm privalomum, tai i dispozicini norm kyla koordinaciniai, o i imperatyvij norm subordinaciniai teisiniai santykiai. Konstitucinje teisje dominuoja subordinaciniai teisiniai santykiai. Atsivelgus teisini santyki reguliacines ar apsaugines normas, logika iuos santykius skirstyti reguliacinius ir apsauginius. Jei pripastama konstitucins teiss normas skirstyti bendrsias ir konkreisias, tai konstitucinius teisinius santykius galima skirstyti bendruosius ir konkreiuosius (bendrieji santykiai atsiranda bendriausio pobdio teiss norm pagrindu. Konkreiosios teiss normos pagrindu atsiranda konkretieji santykiai. i santyki subjektai, j teiss ir pareigos yra tiksliai apibrtos. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 str. 1 d. nustatyta, kad Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne vliau kaip per deimt dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. ios normos pagrindu atsiradusiuose santykiuose dalyvauja konkrets subjektai, turintys labai konkreias teises ir pareigas). Pagal teisi ir pareig pasiskirstym konstituciniai teisiniai santykiai gali bti paprastieji (vienas subjektas turi teis, o kitas pareig) bei sudtingieji (kai abu santyki subjektai turi ir teises, ir pareigas). Pagal teisini santyki subjekt pareigas galima skirti aktyviuosius (kuri dalyviai turi atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus) ir pasyviuosius (kuri dalyviai privalo neatlikti tam tikr veiksm) teisinius santykius. Apibdinant konstitucinius teisinius santykius, paprastai pabriama keletas specifini j bruo. Pirmiausia paymima, kad konstituciniai teisiniai santykiai atsiranda konstitucins teiss norm, tarp kuri savo reikme isiskiria Lietuvos Respublikos Konstitucijos tvirtintos normos, pagrindu. Konstitucini teisini santyki srit apibria konstitucins teiss reguliavimo objektas. Tai valstybs organizacijos, vieosios valdios (kaip minta, i esms valstybins) organizavimo ir gyvendinimo, asmens ir valstybs tarpusavio svarbiausi santykiai. Konstitucini teisini santyki objektas svarbiausios socialins vertybs asmens teiss ir laisvs, Tautos ir valstybs suverenitetas, demokratija, politinis pliuralizmas ir daugiapartikumas ir kt.
54
I skyrius
Kartais akcentuojama konstitucini teisini santyki bruo didelis j politinis potencialas1. Teigiama, kad jie yra visuomenje egzistuojani politini teisini santyki kvintesencija. Neabejotina, kad daugelis konstitucini teisini santyki yra susij su alies politins sistemos funkcionavimo pagrindais. Konstitucini teisini santyki turinys atskleidia i santyki subjekto teises ir pareigas (asmens teisinis statusas, valstybs valdios ir savivaldos institucij kompetencija lemia konkrei konstitucini teisini santyki turin). Konstituciniai teisiniai santykiai isiskiria savo subjektais. Tai Lietuvos valstyb, Tauta, valstybs valdios institucijos, vietos savivaldos institucijos, pilieiai ir kt.). Konstitucins teisins normos neretai gyvendinamos ne izoliuotai, bet kartu su konstitucin reguliavim detalizuojaniomis normomis. Antai gyvendinant normas, reguliuojanias Seimo rinkim tvark, remdamasis Konstitucijos 55 str. 3 d., Seimas priima Seimo nari rinkim tvark nustatant statym. Vadovaujantis iuo statymu, organizuojami rinkimai. Paeidus rinkim statym, gali atsirasti baudiamosios ar administracins atsakomybs santykiai. ioje ssajoje visos grandys svarbios. Utikrinant konstitucini teiss norm gyvendinim, ypa svarbu teisin apsauga, t.y. tam tikr valstybs poveikio priemoni taikymas.
2 poskyris LIETUVOS KONSTITUCINS TEISS ALTINIAI
2.1. Teiss altinio svoka. Lietuvos konstitucins teiss altini klasifikavimas 2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos pataisos. Konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos dalis 2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai kaip konstitucins teiss altinis 2.4. Konstituciniai statymai (pagal Konstitucijos 69 str. 3 d.) 2.5. Ratifikuot tarptautini sutari vietos Lietuvos teiss sistemoje problema 2.6. statymai. Seimo statutas 2.7. Postatyminiai aktai konstitucinje teisje
Luin V. Op. cit. P. 111.
55
2.8. Fakultatyviniai konstitucins teiss altiniai: problemos ir diskusijos 2.1. Teiss altinio svoka. Lietuvos konstitucins teiss altini klasifikavimas Teiss altiniu suprantama teiss forma, t.y. oficialiai pripastama teiss norm iraikos ir tvirtinimo forma1. Taip teiss altinis apibdinamas formaliuoju teisiniu aspektu. Taiau teiss altinio samprata neapsiriboja tik tokiu apibdinimu, ir yra danai suprantama kaip istorins, socialins, politins aplinkybs, takojusios teiss normos atsiradim. iuo atveju kalbama apie teiss altin materialiuoju aspektu. Labiausiai paplits teiss altini (formaliuoju juridiniu aspektu) skirstymas pagal teiss norm iraik ir tvirtinimo bd. Tai teiss norminis aktas, teisinis paprotys ir teismo precedentas. Teiss altiniai, atsivelgiant tai, ar jie galioja dabar, ar galiojo praeityje, gali bti skirstomi galiojanius ir istorinius teiss altinius. Istoriniams Lietuvos konstitucins teiss altiniams reikt priskirti Lietuvos Statutus, Lietuvos konstitucijas, priimtas 19181938 m. laikotarpiu, ir kai kuriuos kitus to meto teiss aktus (iuo metu negaliojanius). Ypa svarbios Lietuvos Statut nuostatos dl valstybs organizacijos, asmens ir valdios santyki. Jau Pirmajame 1529 m. Lietuvos Statute reguliuojami svarbs valstybikai organizuotos visuomens gyvenimo santykiai: Lietuvos Didiojo kunigaikio galios, teism sistema, kai kurios esmins mogaus teisi nuostatos. Kai kuriais atvejais istoriniams teiss altiniams galima bt priskirti ir konstitucins teiss doktrin, kai kurias J. Stroinovskio, M. Rmerio ir kit ymi teisinink suformuluotas konstitucins teiss idjas. inoma, mus labiau domins Lietuvos galiojanios konstitucins teiss altini sistema, kuri ir nagrinsime iame poskyryje. Daniausiai teiss altinio svoka teisje yra suprantama siaurja prasme ir apima teiss normos form. Taiau ir itaip traktuojant teiss altinius, jiems gali bti priskiriami ir teiss principai, doktrina. Kai kurie autoriai teiss altini klasifikacij grindia teiss struktra ir jai priskiria doktrinin, normin ir sociologin elementus (lygius). Doktrininiu lygiu susiklosto tokie teiss altiniai, kaip doktrina ir teiss prinPanaiai i svoka interpretuojama ir Bradley A. W. and Ewing K. D. Constitutional and administrative law. Twelve edition. Longman. 1998. P. 13. By the word source is meant the formal origin of a rule which confers legal fource upon that rule. (I)
1
56
I skyrius
cipai; norminiu lygmeniu teiss norm aktai, o teiss realizavimo lygmeniu teiss precedentas, teismin praktika, normin sutartis, paprotys1. S. S. Aleksejevas skiria tris teiss altini ris pagal tris pozityviosios teiss formas vadinamosios statym leidjo teis, paprotin teis, teism teis2. P. Leonas, aikindamas pozityviosios teiss samprat, iskyr tokias teiss altini reikmes: a) Pirmiausia teiss altiniai yra vadinami teiss painimo altiniais, visi tie dalykai, kuriuose randama duomen arba pdsak t arba kit laik, tos arba kitos visuomens teisei painti, btent: statym tekstai, paproi uraai, teism bylos, metraiai, literatros kriniai ir t.t. b) Teiss altiniai antrja prasme reikia veiksnius (faktorius), kurie gimdo teis, gimdo subjektingj teiss smon, btent: vairius visuomens interesus, dorovs idjas ir tikybinius sitikinimus tai teiss altiniai materialiniu atvilgiu. c) Pagaliau teiss altiniais vadiname nustatytas, priveriamas juridines normas tat teiss altiniai formaliu atvilgiu3. Konstitucins teiss normos yra ireikiamos vairiomis teisinmis formomis. Teisinje literatroje, nagrinjant vairi ali konstitucin teis, raoma apie tokius konstitucins teiss altinius, kaip konstitucija, konstituciniai statymai, organiniai statymai, statymai, kuriuose tvirtintos konstitucins teiss normos, konstitucijos kontrols institucij nutarimai ir sprendimai, vykdomosios valdios institucij aktai, teismo precedentai, konstituciniai paproiai, religins normos ir t.t. Kiekvienai valstybei bdinga savita konstitucins teiss altini sistema. Konstitucins teiss altiniai gali bti klasifikuojami vairiai: pagal teisin gali, pagal konstitucins teiss institutus, pvz.: pilietybs, mogaus teisi ir laisvi ir kt. Labiausiai yra paplitusi konstitucins teiss altini klasifikacija pagal j teisin gali. Taip klasifikuojami teiss altiniai gali sudaryti hierarchin sistem. Taiau prie imantis vienaip ar kitaip klasifikuoti konstitucins teiss altinius, reikt prisiminti paios konstitucins teiss samprat. Nuo jos ir priklausys altini klasifikacija. Minjome, kad ms konstitucinje teisje, suvokiamoje plaija prasme, galime iskirti Konstitucijos teis arba konstitucin teis siaurja prasme. Konstitucins teiss siaurja prasme (arba Konstitucijos teiss) altiniais gali bti aukiausios galios, steigiamojo pobdio teiss aktai. Tai
1 Problemy obei teorii prava i gosudarstva (pod. red. V. S. Nersesianca). Moskva: Norma, 1999. S. 266. 2 Alekseev S. S. Pravo: azbuka-teorija-filosofija. Opyt kompleksnogo issledovanija. Moskva: Statut. S. 77. 3 Leonas P. Teiss enciklopedija. Vilnius, 1995. P. 161162.
57
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos dalis ir Konstitucijos pataisos. Su ia aukiausios galios, vieninga reguliavimo sistema, kuri galima vadinti tiesiog Lietuvos Respublikos Konstitucija (paioje Konstitucijoje tvirtintas Konstitucijos vientisumo principas, vien visum jungiantis tiek pagrindin tekst, tiek Konstitucijos sudedamj dal ar Konstitucijos pataisas) tiesiogiai yra susij Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose, nagrinjant konkrei statym ar teiss akt atitikim Konstitucijai, yra atskleidiamas Konstitucijos princip ir norm turinys. Kitaip sakant, tarytum pratsiamas, patikslinamas konstitucinis reguliavimas. Matyt neatsitiktinai, nagrinjant usienio ali konstitucins kontrols institucij akt reikm, net itaip apibendrinama: Pranczijos Konstitucin Taryba savo sprendimais yra sukrusi mogaus teisi ir laisvi teismin chartij, pagrindines teises paversdama pozityvija teise1. Kitaip sakant, pripastama konstitucins kontrols institucij aktuose pltojamos konstitucins doktrinos kaip pozityvios teiss reikm. ios dvi nurodytos teiss altini rys bdingos vien konstitucinei teisei siaurja prasme. Taiau konstitucins teiss plaija prasme altiniai yra ne vien Konstitucija ar Konstitucinio Teismo nutarimai, bet taip pat ir konstituciniai statymai (Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme), Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys, statymai, Seimo statutas, postatyminiai aktai, kiti teiss altiniai. inoma, dl kai kuri altini ri galima diskutuoti. Antai postatyminiai aktai kaip konstitucins teiss altinis apskritai kelia tam tikr abejoni. Kokius konstitucins teiss reguliavimo objekt sudaranius santykius jie reguliuoja? Ar galima konstitucins teiss altiniais laikyti savivaldos institucij aktus? pastarj klausim vieni autoriai atsako be ilyg teigiamai, kiti tvirtina, kad konstitucins teiss altiniais galima laikyti tuos aktus, kuriuose yra norm, reguliuojani visuomeninius santykius, susijusius su valstybs deleguota kompetencija. Savivaldos institucijos nevykdo valstybs valdios vietose (jos yra tik vieosios valdios institucijos, bet nra valstybs valdios institucijos). i institucij aktai nereguliuoja santyki, kurie tiesiogiai priskirtini konstitucins teiss sriiai. Todl konstitucins teiss mokslo akiratyje yra tik teiss aktai, tvirtinantys vietos ir centrins valdios santykius, savivaldos pagrindus, bet ne pai savivaldos institucij aktai, reguliuojantys j kompetencijai priskirtus santykius.
Favoreu L., Philip L. Les grandes dcisions du Conseil constitutionnel. Paris, 1993. P.
367.
58
I skyrius
Nagrinjant Lietuvos konstitucins teiss normas tvirtinanius teiss altinius, silome juos klasifikuoti pagal teisin gali tokia tvarka: 1. Konstitucins teiss siaurja prasme altiniai: a) Lietuvos Respublikos Konstitucija, konstituciniai statymai ir kon-
59
stituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos dalis, taip pat Konstitucijos pataisos, b) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai. 2. Kiti konstitucins teiss altiniai: a) Konstituciniai statymai, priimti pagal Konstitucijos 69 str. 3 d. (toliau juos vadinsime Konstituciniais statymais Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme, kad galtume skirti nuo kit ri konstitucini statym); b) Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys; c) statymai, Seimo statutas; d) Postatyminiai teiss aktai (Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai, ministerij ir kit valstybs institucij teiss norminiai aktai). Tai tik slygikas konstitucins teiss svarbiausi altini skirstymas. Neturtume pamirti, kad alia Seimo ratifikuot tarptautini sutari galt bti ir Europos mogaus teisi teismo precedentai. Be to, negalima neatsakyti klausim: ar konstitucins teiss altiniams galima priskirti ir fakultatyvinius konstitucins teiss altinius? Fakultatyviniais konstitucins teiss altiniais laikytina teismin praktika, teiss principai, paproiai, doktrina (fakultatyvini konstitucins teiss altini grup ypatinga, jos vieta ir reikm teiss altini sistemoje anaiptol ne emiausia; prireikus jie papildo kit konstitucins teiss altini tvirtint teisin reguliavim).
2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos pataisos. Konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos dalis Lietuvos konstitucins teiss altinius reikia pradti nagrinti nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos viet Lietuvos teiss sistemoje labai tiksliai apibr Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegus 29 d. nutarime: Konstitucija apibdinama kaip pagrindinis statymas, turintis aukiausi teisin gali statym hierarchinje sistemoje. Be to, Konstitucija tvirtina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro statym leidybos pagrind <>, visi teiss aktai turi bti teisti: statymai negali prietarauti Konstitucijai, o postatyminiai teiss aktai Konstitucijai ir statymams. Primename, kad ir Konstitucija, ir jos sudedamoji dalis, ir Konstitucijos pataisos sudaro viening, aukiausio reguliavimo lygmens norm ir princip sistem. Tik slygikai i vieningos Konstitucijos iskirsime
60
I skyrius
Konstitucijos pataisas bei konstitucinius aktus ir konstitucinius statymus sudedamj Konstitucijos dal. Dar kart primename, kad kur kas logikiau visus iuos klausimus isyk aptarti antrame skyriuje Konstitucija (taip ivengtume ir tam tikro pasikartojimo). Taiau Lietuvos teiss sistemoje tvirtinus konstitucinius statymus, kurie yra priimami pagal Konstitucijos 69 str. 3 d. ir kurie raomi konstitucini statym sra, btina aptarti ir konstitucini statym teorijos, ir lietuvikojo reguliavimo specifikos poiriu. Konstitucins teiss teorijoje konstituciniais statymais danai yra vadinami Konstitucijos papildymai ar pataisos, o esant nekodifikuotai konstitucijai (t.y. kai j sudaro keletas akt), ir jos dalys. Konstitucinis statymas iuo atveju yra Konstitucijos sudedamoji dalis, todl ir suprantama kaip j integruota dalis. Paprastai konstitucinis statymas priimamas sudtingesne procedra nei kuris kitas statymas. Tik kai kuriose valstybse, pvz.: Austrijoje, Nyderlanduose, vedijoje konstituciniu statymu suprantamas ne papildantis ar keiiantis konstitucij statymas, bet savarankik teisin gali turintis statymas. Jis, nors ir papildo konstitucij, taiau turi savarankik teisin gali. Konstituciniai statymai Lietuvos konstitucini altini sistemoje gali bti klasifikuojami atskiras ris. Svarbu isiaikinti, ar konstitucinis statymas suprantamas kaip konstitucijos pataisa, ar yra jos sudtin dalis, ar turi savarankik prasm kaip iskirtins galios atitinkamus teisinius santykius reglamentuojantis teiss aktas. Kaip vertinti statymus, kuriais keiiama ar papildoma Lietuvos Respublikos Konstitucija? Konstitucijos patais inicijavimas, primimo tvarka ir sigaliojimas skiriasi nuo kit statym. Jis yra idstytas Konstitucijos XIV skirsnyje, skirtame Konstitucijos keitimui (nagrinjamas io leidinio dalyje, skirtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkriio 8 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos pataisos taip pat gali bti vadinamos konstituciniais statymais. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo iaikinimu, tokiais konstituciniais statymais vadintini statymai, kuriais papildyta ir keista Lietuvos Respublikos Konstitucija (1996 m. birelio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. pakeitimo statymas ir 1996 m. gruodio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. pakeitimo statymas). Pabrtina, kad mintame 1993 m. lapkriio 8 d. nutarime Konstitucinis Teismas paymjo, kad prie konstitucini statym pirmiausia priskirti 150 str. nurodyti statymai. Konstitucijos 150 str. nurodoma, kad Konstitucijos sudedamoji dalis yra 1991 m. vasario 11 d. konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs bei 1992 m. birelio 8 d. konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas.
61
Visi ie aktai savo teisine galia prilygsta Konstitucijai. Juose nustatytos normos gali bti keiiamos tik Konstitucijos XlV skirsnyje nustatyta tvarka. Paymtina, kad 1991 m. vasario 9 d. visuotins apklausos (plebiscito) rezultatus formins 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs ir 1992 m. birelio 8 d. konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas, priimti dar iki Konstitucijos sigaliojimo. Taiau Konstitucijos 150 str. jie paskelbti kaip sudedamoji Konstitucijos dalis, ir Tauta 1992 m. spalio 25 d. referendumu pritardama Konstitucijai, pritar ir jos sudedamajai daliai. Konstitucijos 96 str. 3 d. suformuluota kitokia konstitucini statym samprata. Tai ne steigiamosios, o tik statymins galios teiss aktai, savo galia neprilygstantys Konstitucijai. Jie nra Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamoji dalis ar Konstitucijos pataisos. J teisin gali ir viet teiss akt sistemoje aptarsime vliau. 2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai kaip konstitucins teiss altinis Dl konstitucins kontrols institucij akt kaip teiss altini nuolat vyksta diskusija, kadangi konstitucins kontrols mechanizmas nevienodai veikia kontinentinje ir bendrojoje teisinse sistemose. Aikinantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akt viet teiss altini hierarchijoje, svarbu inoti j teisin gali ir ry su kitais teiss altiniais. Konstitucins kontrols institucij sprendimai paprastai koreguoja statymines nuostatas, pripastant jas negaliojaniomis tais atvejais, kai jos prietarauja Konstitucijai. Neretai konstitucin kontrols institucija yra vadinama negatyviuoju statym leidju, nes dl jos sprendim kai kurie statymai ar j dalys netenka savo galios. vairi ali konstitucin doktrina nevienodai traktuoja i institucij aktus. JAV, kur anksiausiai (1803 m.) susiklost konstitucins kontrols doktrina, konstitucins teiss studijos daugeliu atveju yra JAV Aukiausiojo teismo sprendim analiz. io teismo formuluojami precedentai yra svarbi teiss sistemos dalis. Europoje, vis pirma Austrijoje (1921 m.), konstitucins kontrols institucijos daug kur susiformavo kaip specialios kvaziteismins institucijos, kuri pagrindinis tikslas utikrinti konstitucijos nuostat virenyb. J teiss akt vaidmuo teiss altini sistemoje yra nevienodas. Teiss nuostat neatitikimas konstitucijai gali bti vairiai vertinamas. JAV visa, kas prietarauja Konstitucijai, yra neteista, nors tai gali bti teisinga ar btina; Anglijos teiss doktrinoje tai, kas prieinga Konstitu-
62
I skyrius
cijai (Anglijos Konstitucija yra nekodifikuota neraytin), yra neteisinga, nors tai gali bti ir teista1. Lietuvos Konstitucinio Teismo galiojimus reglamentuoja Konstitucija ir Konstitucinio Teismo statymas (1993 m.). Konstitucijos 105 str. nurodyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinja ir priima sprendim, ar neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinja, ar neprietarauja Konstitucijai ir statymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybs aktai. Konstitucinis Teismas teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, Konstitucijos 105 str. 3 d. nurodytus klausimus galutinai sprendia Seimas. Konstitucinio Teismo statymas apibria Konstitucin Teism kaip teismin institucij. Konstitucinis Teismas yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir io statymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum, nustatyta tvarka sprsdamas, ar statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo statymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui ivadas.
1 Bradley A. W. and Ewing K. D. Constitutional and adminstrative law. Twelve edition. Longman, 1998. P. 27.
63
Konstitucinio Teismo statymo 72 str. nurodomos teiss akto pripainimo prietaraujaniu Konstitucijai pasekms. Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos paios pasekms atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarim, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybs aktas (ar jo dalis) prietarauja statymams. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams. Visos valstybs institucijos bei j pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar j nuostatas, kurie pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu. Neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripainti prietaraujaniais Konstitucijai ar statymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal. Aptardami Konstitucinio teismo aktus kaip teiss altinius, turtume prisiminti, kad jie yra nevienodos teisins galios ir reikms. Konstitucinio Teismo aktai pagal form gali bti skirstomi nutarimus, sprendimus ir ivadas. Nutarimus ir ivadas galtume traktuoti kaip baigiamuosius aktus, nes jie yra priimami inagrinjus konkrei byl. Sprendimai paprastai priimami atlikus tam tikrus procesinius veiksmus1. Taiau nutarimo ir ivados teisin galia skiriasi, kadangi ivada turi rekomendacin pobd galutin sprendim visais atvejais priima Seimas. Apibdinant Konstitucinio Teismo baigiamj akt teisin gali, remiamasi iais kriterijais: 1) statymas arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Konstitucijai (Konstitucijos 107 str. 1 d.); 2) Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, pagal kuriuos Konstitucija priskiriama jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.); 3) Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams (Konstitucinio Teismo 72 str. 2 d.); 4) visos valstybs institucijos bei j pareignai privalo panaikinti savo priimtus
1 Plaiau apie tai r.: Lapinskas K. Teiss altiniai ir konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai // Konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai. Vilnius, 2000.
64
I skyrius
postatyminius aktus ar j nuostatas, kurie pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu; 5) Neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripainti prietaraujaniais Konstitucijai ar statymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo; 6) Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme numatytais atvejais Konstitucinis Teismas gali sustabdyti Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybs akt galiojim (Konstitucijos 106 str. 4 d. ir Konstitucinio statymo 26 str.)1. Prie i kriterij reikia pridti tai, kad tik Konstitucinis Teismas turi teis atskleisti, aikinti (t.y. detalizuoti ir konkretinti) Konstitucijos normas ir principus, kad Konstitucinio Teismo nutarimas vientisas aktas, kurio dali negalima mechanikai isklaidyti. Taiau neskubkime daryti ivad. Ms laukia keletas problem, kurias reikia aptarti. Pirma dl Konstitucinio Teismo nutarimo teisins galios. Atrodo, vis pirma atsivelgdami Konstitucinio Teismo statymo 72 str. 2 dalies norm, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams, galime daryti ivad, kad Konstitucinio Teismo nutarimai savo galia yra lygiaveriai statymui. Taiau ar i viso galima lyginti Konstitucinio Teismo nutarim su statymu. Mintos Konstitucinio Teismo statymo 72 str. 2 d. normos paskirtis tvirtinti Konstitucinio Teismo sprendim privalomum (iuos aktus, kaip ir statymus, visiems privalu vykdyti). Kad btent is aspektas tvirtintas mintoje Konstitucinio Teismo statymo normoje, kad statymo ir Konstitucinio Teismo nutarimo teisins galios negalima mechanikai lyginti patvirtina ta aplinkyb, kad laikydamiesi tokios lyginimo su statymu logikos, turtume konstatuoti, kad Konstitucinio Teismo aktai savo teisine galia turi tam tikr prioritet statym atvilgiu, nes Konstitucinio Teismo nutarimu diskvalifikuojama statymo (ar kito teiss akto) norma. iuo atveju tokia norma beslygikai negali bti taikoma, taiau nortsi atkreipti dmes, kad Konstitucinio Teismo nutarimu statymo nuostata, pripainta prietaraujania Konstitucijai, automatikai neikrenta i statymo ir nra panaikinama. Toki nuostat panaikinti gali Seimas. Taiau kaip Konstitucinio Teismo sprendimo pasekm tokia statymo nuostata negali bti taikoma ir tampa plika, niekieno neginama teise (ius nudum). Tokia situacija primena kviritins ir prtorins teiss santyk romn civilinje teisje. Paymtina dar viena aplinkyb: Lietuvos konstituciniai statymai,
1 ilys J. Konstitucinio Teismo aktai teiss altini sistemoje // Jurisprudencija, 2000. T. 17(9). P. 75.
65
priimti pagal Konstitucijos 69 str. 3 d., yra tik statym leidybos aktai, bet ne steigiamojo pobdio aktai. Manome, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turi teis tikrinti j atitikim Konstitucijai vadovaudamasis Konstitucijos 105 str. 1 d. nuostata, kad Konstitucinis Teismas nagrinja, ar neprietarauja Konstitucijai statymai. Svok statymai reikia interpretuoti kaip aprpiani ir paprastuosius, ir konstitucinius statymus Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme. Laikydamiesi tos paios logikos, galime konstatuoti dar vien Konstitucinio Teismo nutarim prioriteto aspekt. Tai Konstitucinio Teismo nutarimo prioritetas lyginant j su Konstituciniu statymu Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme. Mintos aplinkybs leidia daryti ivad, kad Konstitucinio Teismo nutarimas vis pirma yra susijs su paia Konstitucija. Tai aktas, kuriame atskleidiamas Konstitucijos norm ir princip turinys, kuriuo pripastama, kad ginijamos statymo ar kito teiss akto normos prietarauja ar neprietarauja Konstitucijai. Normos, pripaintos prietaraujaniomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, negali bti taikomos nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas. Konstitucinio Teismo nutarimas bt: viena vertus, lyg konstitucinio reguliavimo pratsimas, atskleidiantis Konstitucijos normas ar principus; antra vertus, aktas, kuriuo pripastama, kad ginijamas statymas ar kitas teiss aktas prietarauja (ar neprietarauja) Konstitucijai. Todl kartojame: dl tokio dvilypio Konstitucinio Teismo nutarimo pobdio negalima lyginti Konstitucinio Teismo nutarimo galios su statym ar postatymini akt galia. Antra problema ar visi Konstitucinio Teismo nutarimai laikytini teiss altiniais. Lietuvikoje teisinje literatroje dominuoja poiris, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo yra pripastama teiss akt prietaraujant Konstitucijai ar statymams, laikytinas teiss altiniu. Taiau dl Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo nebuvo paneigtas teiss normos konstitucingumas, bet atvirkiai patvirtintas, Lietuvos konstitucins teiss doktrinoje nra vieningos nuomons. Kartais teigiama, kad jie neturi tos paios teiss altinio galios. Manome, kad ir tie Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose nebuvo konstatuota teiss akto prietaravimo Konstitucijai ar statymams, turt bti laikomi teiss altiniu, kadangi savo prigimtimi primimo tvarka, teisine galia nesiskiria nuo t nutarim, kuriuose pripastamas prietaravimas Konstitucijai ir statymui. Taiau nebejotina, kad toki nutarim teisins pasekms galiojanioms teiss normoms skirtingos. Primus tok Konstitucinio Teismo nutarim, j taikymas nestabdomas. Nortsi atkreipti dmes, kad neretai tuo paiu Konstitucinio Teismo nutarimu dalis statymo pripastama prietaraujania Konstitucijai, o kita dalis ne. Taigi toks vidinis Konstitucinio Teismo akto iskaidy-
66
I skyrius
mas skirtingas teiss altini poiriu dalis, sukelt nemaai problem. Konstitucinio Teismo idstyti argumentai ir motyvai danai susipina ir taikytini visoms ginijamo teiss akto dalims. Nagrinjant Konstitucinio Teismo nutarimus kaip teiss altinius, reikt priminti i akt struktr. Ar teiss altiniu laikytina tik rezoliucin nutarimo dalis, ar ir konstatuojamoji dalis, kur idstomi Konstitucinio Teismo argumentai ir motyvai. iuo klausimu yra vairi nuomoni. Dabar Lietuvos teisinje doktrinoje iuo klausimu diskusijos dar tik prasideda, ir nra taip paprasta vienareikmiai vertinti Konstitucinio Teismo nutarim konstatuojamosios dalies, kurioje dstomi Teismo motyvai ir argumentai, kaip teiss altinio reikm. Antai K. Lapinskas atsargiai teigia, kad Konstitucinio Teismo akt konstatuojamoji dalis tiek, kiek joje yra aikinamos Konstitucijos ir kit teiss akt normos, galt bti prilyginama teiss altiniams1. V. Pavilonio nuomone, Konstitucinio Teismo motyvai gali bti reikmingi teismams vis pirma kaip prejudiciniai faktai, kuri tikrumo nereikia nustatinti nagrinjant konkreias bylas. Vertinant Konstitucinio Teismo nutarimus i i pozicij, juose isakyti motyvai gali gyti savarankik juridin reikm2. J. ilys, analizavs Konstitucinio Teismo aktus teiss altini sistemoje, daro ivad, kad Konstitucinio Teismo aktai, atspinddami Konstitucijos vientisumo princip, yra neskaidomi, o j dalys (nustatanioji, konstatuojamoji, rezoliucin) sudaro vientis visum. Argumentai ir motyvai, kuriuos suformulavo ir kuriais rmsi Konstitucinis Teismas, yra svarbs teisminio precedento poymiai3. vairiais aspektais velgiant t pat reikin, pripastamas ir Konstitucinio Teismo akto vientisumas, ir konstatuojamojoje dalyje idstyt Konstitucijos ar statymo aikinim teisin reikm. Paymtina, kad ir Konstitucinis Teismas yra patvirtins Konstitucinio Teismo nutarimo kaip vientiso akto samprat (r. Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d. sprendim Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimo iaikinimo). Neabejotina, kad konstatuojamojoje dalyje idstyti motyvai ir argumentai dl teiss normos, negali bti nesiejami su Konstitucinio Teismo sprendimu, ar tam tikra teiss akto nuostata atitinka Konstitucijos ir statym
Lapinskas K. Teiss altiniai ir konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai // Konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai, konferencijos mediaga. Vilnius, 2000. P. 53. 2 Pavilonis V. Zasada lex retro non agit (niedziaania prawa wstecz) jako problem konstytucyjny w orzecznictwie sdw konstytucyjnych // Sdownictwo konstytucyjne. Studia i materiay. T. II. Zeszyt 1. Warszawa, 1996. S. 59. 3 ilys J. Konstitucinio Teismo aktai teiss altini sistemoje // Jurisprudencija, 2000. T. 17 (9). P. 77.
1
67
reikalavimus, ir ia prasme jie turt bti traktuojami kaip io teiss altinio elementai. Be to, ir nurodyti autoriai, ir Konstitucinis Teismas savo sprendimu akcentuoja nutarim kaip vientis, nedalom visum, t.y. neskiria rezoliucins ir konstatuojamosios dalies kaip dviej savarankik teiss altini. Paymtina ir tai, kad jeigu suteiksime Konstitucinio Teismo idstytiems motyvams ir argumentams savarankik teiss altinio reikm, susidursime ir su problema, kad kartais ta pati Konstitucijos nuostata vairiuose Konstitucinio Teismo nutarimuose yra kiek kitaip interpretuojama1, arba ir tame paiame nutarime kartais isakomi ne visada suderinti motyvai. Atrodo, susiduriama su nelengvai isprendiama problema. Taiau mus gelbsti Konstitucinio Teismo nutarimo kaip vientiso akto samprata. Juk pripastant konstitucins teiss altiniais tik Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriuose konstatuojamas teiss akto prietaravimas Konstitucijai, bt i esms tokiu altiniu laikoma vien pati nutarimo rezoliucija. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo nutarimas sudaro viening visum, kurio konstatuojamoji dalis, ir joje idstoma Konstitucijos princip ir norm interpretacija teiss poiriu ne maiau svarbi. Nemanoma lyginti Konstitucijos su ginijamu aktu, neatskleidus Konstitucijos norm ir princip turinio. Jeigu taip, tai konstitucins teiss altiniais turtume laikyti visus Konstitucinio Teismo nutarimus (o ne vien tuos, kuriuose pripastama, kad ginijamas statymas ar kitas teiss aktas prietarauja Konstitucijai). ios aplinkybs leist pritarti L. Garlickiui. Jis inagrinjo Vakar Europos konstitucins kontrols institucij veikl ir daro drsi ivad: iuolaikinje praktikoje negatyviojo statym leidjo vaizd keiia teismo, kuris veikia ne tik kaip tradicinis, pozityvusis statym leidjas, bet ir kaip konstitucinis statym leidjas, vaizdis2. 2.4. Konstituciniai statymai (pagal Konstitucijos 69 str. 3 d.) Dabar nagrinsime Lietuvos teiss sistemoje tvirtintus konstitucinius statymus Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme. Pagal Konstitucijos 69 str. 3 d. nuostatas Lietuvos Respublikos konstituciniai statymai priimami u juos balsavus daugiau nei pusei vis
1 Pvz.: Konstitucijos 29 str. formuluojamas lygiateisikumo principas. Plaiau apie tai: Birmontien T. mogaus teisi problemos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis. Vilnius, 1998. P. 120126. 2 Garlicki L. Sdownictwo konstytucyjne w Europie zachodniej. Warszawa, PWN, 1987. S. 282.
68
I skyrius
Seimo nari, o keiiami ne maiau nei 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas. Konstitucija iskiria konstitucinius statymus i kit statym pagal j primimo ir keitimo procedr. Toks konstitucinis konstitucini statym reglamentavimas leidia daryti ivad, kad iais statymais nra daromos Konstitucijos pataisos ir kad jie nra sudtin Konstitucijos dalis. Be to, ie statymai priimami laikantis specialios primimo tvarkos: jie turi bti rayti konstitucini statym sra ir priimti, jeigu u juos balsavo daugiau nei pus vis Seimo nari, o keiiami ne maiau nei 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Nagrindami konstitucini statym (Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme) viet teiss altini sistemoje, turime atkreipti dmes tam tikr painiav, kuri sukelia Seimo statute skirting teiss akt ri vardijimas tuo paiu konstitucini statym vardu. Seimo statute Konstituciniai statymai yra reglamentuojami dvideimt etame skirsnyje, skirtame Konstitucijos keitimui ir konstitucini statym projekt svarstymui. io skirsnio 168 str. yra skirtas konstituciniams statymams. Jame nurodoma, kad konstituciniais statymais yra laikomi Konstitucijos 150 str. nurodyti statymai, taip pat Konstitucijos pataisos; tiesiogiai Konstitucijoje vardyti statymai ir kiti konstitucines normas konkretinantys statymai, nurodyti statyme dl konstitucini statym srao. Pagal statuto straipsn Konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas. Taip pat sra gali bti rayti ir jau priimti statymai, jeigu Seimas padarys ivad, kad jie tokie yra pagal savo turin bei svarb. Taigi Statuto nuostatos suformuoja keturias Konstitucini statym ris: 1) Konstitucijos 150 str. nurodyti statymai Konstitucijos 150 str. nurodoma, kad Konstitucijos sudedamja dalimi yra 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs; 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas; 2) Konstitucijos pataisos, reglamentuojamos Konstitucijos XIV skirsnyje; 3) Konstitucijoje vardyti statymai ir nurodyti statyme dl konstitucini statym srao; 4) konstitucines normas sukonkretinantys statymai, nurodyti statyme dl konstitucini statym srao. Vadinasi, tuo paiu konstitucinio statymo pavadinimu vardijami skirtingos galios aktai: 1) Konstitucijai savo galia prilygstanios Konstitucijos pataisos bei Konstitucijos 150 str. nurodyti statymai sudedamoji
69
Konstitucijos dalis ir 2) konstituciniai statymai, rayti konstitucini statym sra ir savo galia neprilygstantys Konstitucijai, bet pralenkiantys paprastuosius statymus (t.y. konstituciniai statymai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme). Manytume, kad ne Seimo statuto normos, bet pati Lietuvos Respublikos Konstitucija turi bti laikoma svarbiausiu altiniu aikinant konstitucini statym (pagal Konstitucijos 69 str. 3 d.) viet ir gali teiss altini sistemoje. Konstitucijoje tvirtinta i statym samprata atskleista Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 2 d. nutarime: Konstituciniai statymai nuo kit statym skiriasi primimo ir keitimo tvarka. Ypating konstitucini statym viet teiss akt sistemoje lemia pati Konstitucija. Konstituciniai statymai negali bti keiiami ar panaikinami statymais. Taip utikrinama, kad konstituciniais statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai statymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais statymais reguliuojam visuomenini santyki stabilumas. Kartu paymtina, kad konstituciniai statymai turi neprietarauti Konstitucijai, o statymai turi neprietarauti Konstitucijai ir konstituciniams statymams. Ar konstitucinis statymas neprietarauja Konstitucijai arba statymas konstituciniam statymui, pagal Konstitucij sprendia Konstitucinis Teismas. Nagrinjant Konstitucijos 69 str. 3 d., galima teigti, kad pirmiausia Seimas 3/5 Seimo nari bals dauguma turi nustatyti konstitucini statym sra. Vadinasi, tik ia tvarka patvirtinus konstitucini statym sra, jame rayti statymai gali bti traktuojami kaip konstituciniai statymai, tik iems statymams turi bti taikoma Konstitucijoje nustatyta j primimo ir keitimo kvalifikuota bals dauguma taisykl (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas). Kurie statymai bus rayti konstitucini statym sra pagal Konstitucijos 69 str. 3 d., sprendia statym leidjas kvalifikuota bals dauguma. Konstitucijoje nra nurodyta joki santyki srii, kurios turt bti sureguliuotos konstituciniu statymu Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme. Paymtina, kad konstitucini statym (Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme) primimo, pateikimo ir svarstymo bei primimo procedra skiriasi ir nuo Konstitucijos patais, ir nuo paprastj statym. Jau esame minj, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos, taip pat Konstitucijos 150 str. nurodyti konstituciniai aktai ir konstituciniai statymai, kurie yra sudedamoji Konstitucijos dalis, iskirtini atskir konstitucins teiss altini r ir pagal savo teisin gali turt prilygti Konstitucijai. Konstituciniai statymai, priimti pagal Konstitucijos 69 str. 3 d., sudaryt kit statym, savo galia neprilygstani Lietuvos Respublikos Konstitucijai, grup, taiau auktesns galios nei paprasti statymai (konstitucinius statymus galima keisti tik konstituciniais statymais, lai-
70
I skyrius
kantis Konstitucijos 69 str. 3 d. nustatytos tvarkos, bet ne paprastuoju statymu). Nagrindami konstitucini statym Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme viet ir reikm teiss sistemoje, negalime nepastebti ir tam tikr Lietuvos Respublikos Konstitucijos krjo pozicijos pokyi. Pagal Konstitucijos 69 str. 3 d. norint statym priimti kaip konstitucin, reikia j rayti konstitucini statym sra. K rayti sra, sprendia statym leidjas. Tokia situacija buvo iki 1996 m. birelio 20 d. statymo, kol nebuvo pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. io straipsnio 2 dalyje buvo nurodoma, kad savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat kin veikl Lietuvoje vykdantiems usienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio statymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus, gali bti leidiama sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus, reikalingus j tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo sigijimo nuosavybn tvark, slygas ir apribojimus nustato konstitucinis statymas. Taigi Konstitucijos 42 str. 2 d. nurodytus santykius statym leidjas buvo pareigotas sureguliuoti btent konstituciniu statymu (t.y. iuo atveju jis neturi pasirinkimo teiss). Todl sigaliojus Konstitucijos 47 str. 2 d. naujai redakcijai, konstituciniais statymais (Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme) yra: 1) konstituciniai statymai, kurie yra tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir yra priimti Konstitucijos 69 str. 3 d. nustatyta tvarka; 2) konstituciniai statymai, rayti konstitucini statym sra ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pastaba. Vadovaujantis konstitucins teiss teorija, alia konstitucini statym yra organiniai statymai. Jie interpretuojami kaip tiesiogiai Konstitucijos vardijami statymai. Jie priimami ir keiiami kitokia nei konstituciniai ar paprastieji statymai. Organiniai statymai teiss altini hierarchijoje paprastai esti tarp konstitucini ir paprastj statym. Organiniai statymai kaip atskira statym ris susiformavo Pranczijos Respublikos 1958 m. Konstitucijos takoje. iuo metu tokia statym ris egzistuoja Ispanijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir kt. valstybse. Paprastai toki statym btinyb yra grindiama nuostata, kad ypa svarbs statymai turt bti priimami ir keiiami sudtingesne tvarka ir kad konstitucijos tekste sunku pakankamai isamiai reglamentuoti net ir svarbiausius konstitucins teiss institutus. Lietuvos konstitucins teiss altini doktrinoje toki statym nra iskirta. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija organini statym nenumato. Ms nagrinti konstituciniai statymai (Konstitucijos 69 str. 3 d. prasme) turi tam tikro panaumo organinius statymus.
71
72
I skyrius
2.5. Ratifikuot tarptautini sutari vietos Lietuvos teiss sistemoje problema Lietuvos konstitucini teiss altini doktrinoje klasifikuojant altinius pagal j teisin gali, po konstitucini statym reikt iskirti Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis. Tarptautini sutari vieta Lietuvos konstitucini teiss altini sistemoje yra nevienareikmiai interpretuojama. Nagrinjant i problem, yra svari Lietuvos Konstitucijos nuostat (jos 7 ir 138 str.), Lietuvos Konstitucinio Teismo pozicija ir Tarptautini sutari statymas (1999 m.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. nuostatomis, tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Pagal Tarptautini sutari statymo nuostatas Lietuvos tarptautin sutartis tai tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos teis turi Lietuvos Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, usienio reikal ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos ministerijos ir Vyriausybs staigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. ir Tarptautini sutari statymo 7 str. vardijama, kokios sutartys turi bti ratifikuojamos. Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis statymu ratifikuoja Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas savo iniciatyva ar pasilius Vyriausybei. Tarptautini sutari ratifikavimo ir denonsavimo tvark reglamentuoja Seimo statuto atuntasis skirsnis, jo 181 str. Jame nurodoma, kad statymas dl tarptautins sutarties ratifikavimo priimamas posdyje dalyvavusi Seimo nari bals dauguma, taiau ne maesne kaip 2/5 vis Seimo nari bals. statymas dl sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu u j balsavo ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari. sigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo (1999 m.) 11 str. nuostatomis, jeigu sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas nei Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo
73
metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos. Dl ios statymo nuostatos galima bt diskutuoti. Abejoni kelia ir Lietuvos Respublikos Tarptautini sutari statymo 7 str. nuostata, kad turi bti ratifikuojamos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, nustatanios kitokias teiss normas negu galiojantys Lietuvos Respublikos statymai. iuo atveju statymus ir tarptautines teiss normas reikt derinti, o ne administraciniu bdu sprsti teiss norm konkurencij, keliani abejoni dl atitikimo Konstitucijos nuostatoms. Lietuva iuo metu yra prisijungusi prie daugelio Europos Tarybos ir Jungtini Taut Organizacijos dokument. Konstitucins teiss doktrinai ypa didel tak daro JTO Visuotin mogaus teisi deklaracija, tokios Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys Europos mogaus teisi konvencija (1950 m.), Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim (1987 m.), Tautini maum apsaugos pagrind konvencija (1995 m.), Vaiko teisi konvencija (1989 m.), Konvencija dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims (1979 m.), Pataisyta Europos socialin chartija (1996 m.) j Lietuvos Seimas ratifikavo 2001 m.. Nors Lietuva yra ratifikavusi (ar kitu bdu prisijungusi) prie daugelio tarptautini sutari, taiau konstitucinei teisei didiausi tak daro Europos mogaus teisi konvencija (ir j papildantys protokolai). iuo metu daugiausia tiesiogiai taikoma Europos mogaus teisi konvencijos nuostat. Konvencij Lietuva ratifikavo 1995 m. (Lietuva tapo Europos Tarybos nare 1993 m.). ios Konvencijos nuostatos yra danai interpretuojamos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje1. Konstitucinis Teismas remiasi ne tik Konvencijos straipsnio tekstu, bet ir atsivelgia Europos mogaus teisi teismo praktik. Tarptautini sutari ir nacionalins teiss santykis vairiose valstybse skirtingas. Kai kuriose valstybse tarptautin sutartis neveikia tiesiogiai nacionalinje teisje, ir jai tiesiogiai taikyti yra btina priimti special statym (pvz.: Didioji Britanija). Taiau ir ios alies, Europos Sjungos nars, konstitucins teiss doktrina Europos Sjungos teiss aktus prilygina nacionaliniams statymams2. Daugelyje kontinentins Europos valstybi, taip pat ir Lietuvoje, ratifikuotos tarptautins sutartys eina nacionalins teiss sistem ir gali bti tiesiogiai taikomos. Kai ku1 Jarainas E. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija Konstitucinio Teismo praktikoje // Teiss reforma Lietuvoje ir Lenkijoje ir Europos mogaus teisi konvencija. Vilnius, 1998. P. 119137. 2 Bradley A. W. and Ewing K. D. Constitutional and administrative law. Twelve edition. Longman, 1998. P. 14.
74
I skyrius
riose valstybse Europos mogaus teisi konvencijai yra pripastamas konstitucinio statymo statusas (Austrija). Tarptautins sutarties ir nacionalins teiss santykis paprastai yra aptariamas valstybi Konstitucijose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. nurodoma, kad tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Konstitucija nedetalizuoja, koks ratifikuotos tarptautins sutarties santykis su kitais Lietuvos teiss sistemos elementais, t.y. ir su statymais. Taiau Konstitucijos 7 str. tvirtintas grietas principas, kad negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas, prieingas Konstitucijai. Taigi galima diskutuoti dl tarptautins sutarties ir statymo santykio, taiau turi bti atmesta galimyb tarptautins sutarties prietaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tarptautins ir nacionalins teiss santykis (dualistins ir monistins teorij interpretavimas) yra tradicin tarptautins teiss doktrinos problema1. Tarptautin teis gali turti virenyb prie nacionalin teis (monistin teorija); tarptautin teis yra auktesn u valstybs vidaus teis tarptautiniuose santykiuose, taiau nacionalin teis yra auktesn u tarptautin teis valstybs vidaus teisiniuose santykiuose (dualistin teorija). Nors Lietuvos teisje netvirtintas bendras tarptautini sutari virenybs prie nacionalinius statymus principas, taiau kai kurie statymai tiesiogiai nurodo tarptautins sutarties virenybs princip, pvz.: naujojo Civilinio kodekso 1.13 str. Tarptautins sutartys pirmoje dalyje sakoma: jeigu Lietuvos Respublikos tarptautini sutari nustatyta kitaip nei numato is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos statymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari normos. io straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus atvejus, kai tarptautin sutartis numato, kad jos taikymui btinas Lietuvos Respublikos vidaus teiss aktas. Taigi Lietuvos teiss doktrina tarptautini sutari poiriu kinta. Atskirai reikt aptarti Konstitucinio Teismo nuomon, isakyt 1995 m. sausio 24 d. Ivadoje dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 str. ir jos ketvirto protokolo 2 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi Teismas suformulavo princip, kad Konvencijos taikymas Lietuvos Respublikos vidaus teisje tolygus statymams.
1 Apie tai plaiau: Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius, 1998. P. 4464; Joien D. Europos mogaus teis konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius, 2000. P. 2731.
75
1995 m. sausio 24 d. Konstitucinio Teismo ivada buvo plaiai komentuota Lietuvos teisinink ir politolog. Ypa kritikuotas Konstitucinio Teismo suformuluotas diferencijuotas poiris Konvencijos taikymo galimybes civilinje ir baudiamojoje teisje. Nemaa diskusij kelia ivadoje Konstitucinio Teismo suformuluota nuostata dl Konvencijos vietos Lietuvos teiss altini sistemoje. Konstitucinis Teismas, nustatydamas Konvencijos tolygum statymams, formulavo i nuostat neinterpretuodamas plaiau Konstitucijos 138 str. (tik pacitavo, primindamas ratifikuotas tarptautines sutartis esant Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalimi, giliau ios nuostatos neanalizuodamas), toliau rmsi 1991 m. Tarptautini sutari statymo 12 str. konvencijos nuostatos Lietuvos Respublikos teiss altini sistemoje atitinka statym lygmen, kadangi 1991 m. gegus 21 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 12 str. nustatyta, jog Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys turi Lietuvos Respublikos teritorijoje statymo gali. Nortsi atkreipti dmes, kad is statymas buvo priimtas dar iki 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo ir Konstitucinio Teismo galjo bti vertinamas dl atitikimo Konstitucijai. Nors Konstitucinio Teismo ivados, kaip Konstitucinio Teismo akto, skirtingai nuo nutarimo, teisins pasekms skirtingos, taiau joje isakyta nuomon yra labai svarbi. Kadangi Konvencijos tolygumas statymams buvo Konstitucinio Teismo vertinamas pasiremiant statymo, o ne paios Konstitucijos nuostatomis, ateityje galime tiktis ir kitokios Konstitucinio Teismo interpretacijos ne atskiro statymo, o Konstitucijos 138 str. poiriu (ypa jei kilt abejoni dl naujojo 1999 m. Tarptautini sutari statymo nuostat atitikimo Konstitucijos 138 str.). Konstitucinis Teismas turt vertinti teiss akt (tarp j ir tarptautini sutari) nuostat atitikim Konstitucijai vis pirma paios Konstitucijos poiriu. iuo metu galioja Tarptautini sutari statymas, priimtas 1999 m. Jis kiek kitaip, nors gal nepakankamai aikiai ir korektikai, apibriantis ratifikuot sutari santyk su statymais, numato, kad konkurencijos (prietaravimo) atveju, pirmumas teikiamas ratifikuotoms tarptautinms sutartims (Tarptautini sutari statymo 11 str. 2 d. numatyta: jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas, negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos). iame statyme buvo galima tiesiogiai suformuluoti toki sutari pirmumo paprastiesiems (ne konstituciniams) statymams princip. Tai ir atitinka i dien tikrov, ypa Europos mogaus teisi konvencijos poiriu.
76
I skyrius
Profesorius P. Kris, Europos mogaus teisi teismo teisjas, neabejoja Konvencijos virenybe statym atvilgiu Ratifikuota Konvencija ir jos protokolai ne tik tapo sudtine Lietuvos teiss sistemos dalimi, bet ir tiesioginio taikymo aktu, savo teisine galia prioritet teikianiu Konstitucijai, taiau virijaniu kitus statymus1. Kai kurie autoriai silo Europos mogaus teisi konvencijai Lietuvos teisje suteikti konstitucinio statymo status2. Tokiai i pirmo vilgsnio gantinai patraukliai nuostatai nesinort pritarti dl keli aplinkybi. Konvencij ratifikavus Seime, ji tapo teisins sistemos sudedamja dalimi, o 1999 m. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 12 str. kolizijos su statymais atveju, kaip ratifikuota sutartis, turt turti auktesn nei statymas gali. Taigi toks Konvencijos statusas, interpretuojant 1999 m. Tarptautini sutari statymo nuostatas, turt bti pakankamas ir vargu ar tikslinga j priskirti konstitucini statym grupei vien tik norint dar kart parykinti jos pirmum paprastj statym atvilgiu. Tarptautin sutartis turi sav ypatum, valstyb vien savo iniciatyva negali jos keisti ar kitaip takoti, ji savo prigimtimi nra tapati Seime priimtam statymui ne tik dl savo statuso, bet ir dl tos aplinkybs, kad j taiko ir interpretuoja Europos mogaus teisi teismas, jo statusas taip pat yra nustatytas ioje Konvencijoje, taigi tokiu atveju nacionalinis statymas, kokiu lyg ir tapt Konvencija, bt takojamas tarptautins teismins institucijos, o ir ji lyg ir tapt tam tikra prasme inkorporuota teismini institucij sistem, kas neatsispindi nei Konstitucijoje, nei pagal savo prigimt gali bti interpretuojama kaip Lietuvos teismins sistemos dalis. Paymtina, kad Europos mogaus teisi konvencijos galiojimo Lietuvos teiss sistemoje praktika liudija, kad Konvencijos nuostatos faktikai turi virenyb Lietuvos statym atvilgiu. Konstitucinio Teismo motyvuose, analizuojant statym atitikim Konstitucijos nuostatoms, Konvencijos nuostatos ir j interpretavimas Europos mogaus teisi teisme (precedentai) turi didel reikm ir yra traktuojami kaip tam tikras standartas, kur turt atitikti Lietuvos statymai. Prisijungdama prie Europos mogaus teisi konvencijos, Lietuva faktikai pripaino ir konvencijos nuostat virenyb nacionalini statym atvilgiu, nes konvencijos nuostat nevykdymo negalima grsti nacionalini statym ypatumais.
1 Kris P. Europos mogaus teisi teismas // Lietuvos naryst Europos Taryboje. Vilnius, 1999. P. 78. 2 Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius, 2000. P. 230.
77
Europos mogaus teisi konvencijos negalima tinkamai interpretuoti ir taikyti nesiremiant Europos mogaus teisi teismo (ir Europos mogaus teisi komisijos) sprendimuose suformuluotais precedentais. Europos mogaus teisi konvencija silieja ms teiss sistem ne vien pozityviosios teiss poiriu. Ji taip pat keiia ir ms teiss altini doktrin atsinedama ir precedent. Konvencijos supratimas ir jos taikymas nesivaizduojami be Europos mogaus teisi teismo sprendim. Europos mogaus teisi konvencij ir jos jurisprudencij kaip netradicin teiss altin, svarb Lietuvos teiss doktrinai, nagrinja ir Lietuvos teisininkai1. Europos mogaus teisi teismo sprendimai yra vieai skelbiami, sisteminami ir publikuojami (skelbiami ir internete adresu: http://www.dhcour. coe.fr/). Deja, Europos mogaus teisi teismo sprendimai nra veriami lietuvi kalb2 ir neskelbiami Lietuvos teiss duomen sistemose. Taiau ir kit Europos valstybi, Europos Tarybos nari, i problema (privalomas Teismo sprendim vertimas nacionalin kalb ir kt.) nra tinkamai isprsta. Lietuvos teisininkams, kaip ir kit valstybi teisininkams, teks naudotis dviem oficialiomis kalbomis (angl ir prancz) publikuojamais Europos mogaus teisi teismo sprendim tekstais, kuriuose formuluojami precedentai. 2.6. statymai. Seimo statutas statymai Lietuvos konstitucins teiss altini sistemoje uima svarbi viet. Jie sudaro didij konstitucins teiss altini dal. statymo inicijavimo, primimo ir sigaliojimo tvark reglamentuoja Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatos, taip pat ir statymas dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo 1993 m. tvarkos. statymo formos ir struktros reikalavimus reglamentuoja statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas (1995 m.). Konstitucins teiss doktrina, kaip ir bendroji teiss doktrina, skirsto statymus pagal j teisin gali Konstitucija (taip pat jos pataisos ar aktai, esantys sudtine Konstitucijos dalimi), konstituciniai ar organikieji statymai (kurie nra sudtin konstitucijos dalis) ir paprastieji statymai. Pagal j galiojim statymai gali bti pastovs ir laikini. Pagal
1 Bielinas E. Europos mogaus teis konvencijos interpretavimas ir Lietuvos teiss tradicijos // Teiss reforma Lietuvoje ir Lenkijoje ir Europos mogaus teisi konvencija. Vilnius, 1998. P. 4265; Birmontien T. mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje // Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius, 1998. P. 129138; Birmontien T. mogaus teisi raida ir perspektyvos Lietuvoje // Jurisprudencija. T. 15(7). P. 6672. 2 2000 m. Europos Tarybos informacijos centras ileido pirmj Europos mogaus teisi teismo sprendim rinkin lietuvikai. r. Europos mogaus teisi teismo sprendimai. 1 d. Vilnius, 2000.
78
I skyrius
reguliavimo pobd juos bandoma skirti prastus statymus, statymus principus, statymusprogramas ir kt. Kai kuriose valstybse yra ir ypatingieji statymai. Pagal galiojim tam tikroje teritorijoje federalinse valstybse gali bti federaliniai ir federacijos subjekt statymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyti pagrindiniai statym leidybos principai ir reikalavimai statymams. Konstitucijos 7 str. nurodoma, kad galioja tik paskelbti statymai. Nagrindamas statym viet Lietuvos teiss sistemoje, Konstitucinis Teismas 1995 m. spalio 26 d. nutarime konstatavo: Konstitucijos 67 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra tvirtinta, kad statymus leidia Seimas. alies teiss altini sistemoje statymas yra pirminis teiss aktas, turintis aukiausij teisin gali. i galia grindiama tuo, kad tautos galioto statym leidjo Seimo priimtame statyme ireikiama tautos valia svarbiausiais visuomens gyvenimo klausimais. statym normos nustato bendro pobdio taisykles, o postatyminiais teiss aktais jas galima detalizuoti, reglamentuoti j gyvendinimo tvark. Tame paiame nutarime Konstitucinis Teismas paymjo, kad demokratinje visuomenje prioritetas teikiamas mogui, todl visa, kas susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis, reguliuojama statymais. Tai ir mogaus teisi bei laisvi patvirtinimas, ir j turinio apibrimas, ir apsaugos bei gynimo teisins garantijos, ir leistinas j apribojimas, ir kt. Konstitucijos 68 str. numatyta, kad statym leidybos iniciatyvos teis priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. statym leidybos iniciatyvos teis taip pat turi ir Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti (1998 m. buvo priimtas Piliei statym leidybos iniciatyvos statymas). Konstitucijos 69 str. nurodoma, kad statymai Seime priimami laikantis statymo nustatytos procedros. Jie laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani posdyje. Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos ir referendumu. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statut pasirao Seimo Pirmininkas. ie aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu paiais aktais nenustatoma kita sigaliojimo tvarka. Konstitucijos 71 str. nurodoma, kad Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne vliau kaip per deimt dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimt
79
statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. statymai pagal j primimo tvark gali bti skirstomi statymus, priimtus Seime, ir statymus, priimtus referendumu. Ir Seimo, ir referendumu priimti statymai turi t pai teisin gali, nors j inicijavimo ir primimo bei sigaliojimo tvarka skiriasi. Seimo statymo leidybos procedros yra detaliai aptartos vadovlio skyriuje Lietuvos Respublikos Seimas. Referendumo statymas buvo priimtas 1989 m., ir jo galiojimas yra pratstas iki 2002 m. sausio 1 d. iuo metu tik Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta referendumu. Kiti bandymai referendumu priimti statymines nuostatas buvo neskmingi. Referendumu priimam statym iniciatyvos teis priklauso Seimui ir Lietuvos Respublikos pilieiams. Seimas gali priimti sprendim dl referendumo 1/3 Seimo nari silymu, o piliei tokia teis gali bti ireikta ne maiau kaip trij it tkstani reikalavimu. Tokioms statyminms nuostatoms bus referendumu pritarta, jeigu u jas pasisakys ne maiau kaip pus traukt sraus piliei. statymo nuostat primimo diena laikoma referendumo data, o toks statymas sigalios kit dien po jo paskelbimo, kaip nurodoma Referendumo statymo 33 str. (statymas priimtas Seime sigalioja jo paskelbimo Valstybs iniose dien, jeigu jame nenurodyta vlesn sigaliojimo data. statymo dl statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo 4 str. 3 d. nurodoma, kad referendumu priimtas statymas sigalioja, kai j oficialiai pasirao ir Valstybs iniose oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, t.y. paskelbimo dien, o ne kaip nurodyta Referendumo statyme kit dien po paskelbimo. Toki statym neatitikim neturt bti). Referendumu priimtos statym nuostatos gali bti pakeistos ar panaikintos referendumu. Jeigu reikia skubiai padaryti referendumu priimt statym nuostat pakeitimus, tai gali padaryti Seimas 2/3 vis Seimo nari dauguma. Per 3 mnesius ie pakeitimai turi bti pateikiami tvirtinti referendumu. Aptariant statymus kaip konstitucins teiss altinius, svarbu statym, priimt iki sigaliojant Konstitucijai, tolesnis galiojimas. Lietuvos Respublikos statymo dl Lietuvos Respublikos sigaliojimo tvarkos 2 str. nurodyta, kad statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir iam statymui, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.
80
I skyrius
Konstitucinis Teismas ne kart yra atkreips dmes tai, kad teisini santyki subjektai negali atsidurti teisinio netikrumo bsenoje. Dar iki nepriklausomybs atkrimo Lietuvoje galiojusi teiss akt panaikinimo procesas usits. 1997 m. gruodio 23 d. Seimas prim statym, kuriuo nustat, kad Lietuvoje laikinai pratsiamas tik 13 statym, priimt iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimas. Taiau ir prajus iam terminui, ne visi statymai buvo pakeisti ir suderinti su Konstitucijos nuostatomis. 1999 m. gruodio 7 d. Seimas prim statym dl Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojani statym, priimt iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratsimo. 2000 m. gruodio 20 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojani statym, priimt iki 1990 kovo 11 d., galiojimo laikino pratsimo statymo 1 str. pakeitimo statymu dar kart buvo nutarta deimties statym galiojim laikinai pratsti. statym, kuri galiojimas laikinai pratsiamas, sra buvo nutarta rayti: 1) Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks, priimt 1961 m. birelio 26 d., su vlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. sausio 1 d.; 2) Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeks, priimt 1961 m. birelio 26 d., su vlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. sausio 1 d.; 3) Lietuvos Respublikos civilin kodeks, priimt 1964 m. liepos 7 d., su vlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2001 m. liepos 1 d.; 4) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeks, priimt 1964 m. liepos 7 d., su vlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2001 m. liepos 1 d.; 5) Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodeks, priimt 1969 m. liepos 16 d., su vlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2001 m. liepos 1 d.; 6) Lietuvos Respublikos pataisos darb kodeks, priimt 1971 m. liepos 15 d., su vlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. sausio 1 d.; 7) Lietuvos Respublikos darbo statym kodeks, priimt 1972 m. birelio 1 d., su vlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2002 m. sausio 1 d.; 8) Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeks, priimt 1984 m. gruodio 13 d., su vlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. sausio 1 d.; 9) Lietuvos Respublikos referendumo statym, priimt 1989 m. lapkriio 3 d., su vlesniais pakeitimais ir papildymais iki 2002 m. sausio 1 d.;
81
10) Lietuvos Respublikos tautini maum statym, priimt 1989 m. lapkriio 23 d. iki 2001 m. liepos 1 d. Dauguma i kodeks ir statym yra vairi teiss ak altiniai. Tiesioginiais konstitucins teiss altiniais reikia laikyti referendumo ir tau-
82
I skyrius
tini maum statymus. Konstitucins teiss klausimus reglamentuoja daugelis statym. tai keletas: Seimo rinkim (1992 m.), Prezidento rinkim (1992 m.), Prezidento (1993 m.), Vyriausybs (1994 m.), Pilietybs (1991 m.), Visuomens informavimo (1996 m.), Peticij (1999 m.), Usieniei teisins padties (1998 m.), Seimo kontrolieri (1998 m.), Lobistins veiklos (2000 m.), Vietos savivaldos (1994 m.), Piliei statym leidybos iniciatyvos (1998 m.) ir kt. Teisinje literatroje kaip savarankiki konstitucins teiss altiniai nurodomi parlament (ar j rm) reglamentai ir statutai, kurie reguliuoja parlamento vidaus organizacij ir darbo tvark. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 str. Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas, kuris turi statymo gali. Vadinasi, Seimo statutas nuo statym skiriasi ir reglamentuojam santyki pobdiu (jis reglamentuoja Seimo nario status, Seimo struktr ir darbo tvark, statym leidybos proces, apkaltos proces ir kt.), ir primimo, sigaliojimo tvarka. Konstitucijos 70 str. nurodyta, kad Seimo statut pasirao ne Respublikos Prezidentas, bet Seimo pirmininkas. Seimo statutas sigalioja kit dien po paskelbimo, jeigu jame nenustatyta vlesn sigaliojimo data, o ne kaip kiti statymai, nuo j paskelbimo (jeigu juose nenumatyta vlesn sigaliojimo data). Seimo statuto negali vetuoti Respublikos Prezidentas, kadangi jis jo nepasirao ir oficialiai nepaskelbia. iuo metu galiojantis Seimo statutas buvo priimtas 1994 m. ir galioja 1998 m. redakcija. Seimo Statuto 262 str. numatyta, kad jo straipsniai gali bti naikinami, papildomi arba keiiami didesne nei pus vis Seimo nari dauguma (kiti statymai yra keiiami Seimo nari, dalyvaujani posdyje, dauguma). Galima iskirti statym, kuriuo tvirtinamas Valstybs biudetas, nes jo inicijavimo, svarstymo ir keitimo tvarka kitokia nei kit statym. Valstybs biudeto projekt sudaro Vyriausyb ir pateikia Seimui ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met pabaigos. Svarstydamas biudeto projekt, Seimas gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid finansavimo altinius.Valstybs biudetas keiiamas ta paia tvarka, kuria sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Aptariant statymus kaip konstitucins teiss altinius reikt iskirti Naujj civilin kodeks, kuris sigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. is modernus teiss aktas labai plaiai interpretuoja civilins teiss reguliuojam srit ir apima nemaai klausim, susijusi su vairiais mogaus teisi aspektais. mogaus teiss yra ir labai svarbus konstitucins teiss institutas. Civiliniame kodekse formuluojama teis privat gyvenim ir jo slaptum (2.23 str.), teis kno nelieiamum ir vientisum (2.25 str.), neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvs (2.26 str.), vaik teiss, kai kurios pacient teiss ir kt. Taigi svarbu yra nustatyti Naujojo civilinio
83
kodekso ir konstitucins teiss altini santyk. Konstitucins teiss altini poiriu kodeks reikt traktuoti kaip teiss akt, nustatant specialias normas, reglamentuojanias civilinius santykius ir dl to turint pirmum kit statym, nustatani civilinius santykius, atvilgiu. Naujasis civilinis kodeksas Seime buvo priimtas kaip paprastas, nors ir kodifikuotas, statymas (jis neturi konstitucinio statymo statuso) ir yra keiiamas paprastu statymu. Todl kelia abejoni kai kurios io kodekso 1.3. straipsnio Civilins teiss altiniai normos ir j interpretavimas. Galima bt suabejoti kategorika civilinio kodekso 1.3. straipsnio 2 dalies nuostata (jeigu yra io kodekso ir kit statym prietaravim, taikomos io kodekso normos, iskyrus atvejus, kai is kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms). Manytume, kad statym konfliktas turt bti sprendiamas pasitelkus bendrsias teiss norm konkurencijos taisykles. Abejojame, ar galima bt visikai pritarti tam, kad kodekse tvirtinamas bendrasis principas, jog civilinio kodekso ir konkrei statym prietaravimus btina sprsti civilinio kodekso naudai, taikant civilinio kodekso, o ne konkrei statym normas1. Analizuodami minto kodekso straipsnio 2 dal (jeigu yra kodekso ir kit statym prietaravimai, turtume taikyti kodekso normas), nortume atkreipti dmes, kad Konstitucinis Teismas traktuot civilin kodeks kaip statym ir vertint jo norm atitikim Konstitucijai, o kai kuri postatymini teiss atvilgiu j atitikim kodekso normoms, bet nevertint kit statym atitikimo civiliniam kodeksui. Nortume atkreipti dmes, kad Lietuvos konstitucins teiss doktrinoje statym tarpusavio prietaravimas nra priskiriamas konstitucins kontrols objektui. Kelia abejoni ir tokie komentarai, kad Vyriausyb ir kitos valstybs institucijos, pavyzdiui, ministerijos, Lietuvos bankas ir kitos, gali priimti teiss aktus civilins teiss klausimais tik CK ir kit statym nustatytais atvejais. Jeigu CK ar kitas statymas nenumato Vyriausybs ar kitos valstybs institucijos teiss priimti teiss akt tam tikrais tikslais, nei Vyriausyb, nei kita valstybs institucija neturi teiss reglamentuoti civilini santyki. Priimtus, tokius aktus btina pripainti prietaraujaniais statymui2. Toks kategorikas nusistatymas postatymini teiss akt, ypa Vyriausybs nutarim atvilgiu, galt prietarauti Konstitucijos normoms, kadangi Vyriausybs galia leisti postatyminius aktus kyla i Konstitucijos 94 straipsnio, kuriame nurodoma, kad Vyriausyb tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga: Bendrosios nuostatos. Vilnius, 2001. P. 71. 2 Ten pat.P. 72.)
1
84
I skyrius
valstybs saugum ir viej tvark; vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus ir kt. Vyriausyb valstybs valdymo klausimus sprendia priimdama nutarimus (Konstitucijos 95 str.). Nepaisant plataus kodekso reguliuojam santyki rato ir kai kuri nuostat detalizavimo, abejotina, ar tikrai apsieisime be Vyriausybs nutarim ir kit papildom statym, reglamentuojant, pavyzdiui, vaik glob ir kt., nors tiesiogiai toks galimas reglamentavimas konkreiai nebus vardintas. Svarbu, kad kiti teiss aktai, detalizuojantys atskiras nuostatas, neikreipt kodekso norm. Vargu ar galime sivaizduoti civilin kodeks kaip teiss akt, apribojant konstitucines Seimo statym leidybos ir Vyriausybs galias. Naujojo civilinio kodekso 1.3 straipsnyje Civilins teiss altiniai 4 dalyje teismams formuluojami galiojimai, kuri nenumato Konstitucija kad teismas turi teis pripainti negaliojaniu Civiliniam kodeksui ar kitam statymui prietaraujant teiss akt ar jo dal, jeigu io akto ir Konstitucijos ar statym atitikimo kontrol neeina Konstitucinio Teismo kompetencij; teismas, pripains tok teiss akt negaliojaniu, sprendimo nuora per tris dienas privalo nusisti teiss akt primusiai institucijai ar pareignui; siteisjs teismo sprendimas skelbiamas Valstybs iniose. Kelia dideli abejoni i kodekso nuostat taikymas, nepaeidiant Konstitucijoje formuluojam teismo gali, kadangi jos suteikia teismui teis pripainti negaliojaniais postatyminius aktus to nenumato Konstitucija. Pagrstas atskiro postatyminio teiss akto netaikymas konkreioje byloje negali bti prilyginamas jo teisins galios panaikinimui. (Konstitucijos 109 straipsnyje nurodoma, kad teisingum vykdo tik teismai, kad teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo; Konstitucijos 110 straipsnyje nurodoma, kad teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai; tais atvejais , kai yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi konstitucin Teism, praydamas sprsti, arba is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij). Kai kuriose valstybse egzistuoja vadinamoji deleguojama statym leidyba, kai parlamentas paveda vyriausybei reglamentuoti tam tikr klausim, priskirt statym kompetencijai. Tokie vyriausybs aktai turi statymo gali. Daniausiai parlamentas priima statym, formuluojant bendruosius principus, o juos detalizuoti paveda Vyriausybei. Kai kuri ali konstitucijose numatyta vadinamoji deleguojama statym leidyba (Pranczijoje, Austrijoje, Italijoje ir kt.). Lietuvos Konstitucijoje statym leidybos delegavimas nenumatytas. Taiau kartais statym leidjas statymu suteikia Vyriausybei teis reglamentuoti tam tikrus klausimus, kurie turt bti reglamentuojami
85
statymu. Konstitucinis Teismas ne kart nagrinjo klausim, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius, kurie turi bti reglamentuoti statymu ir pasisak prie toki galimyb. Jis pabr, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje statym leidybos delegavimas nenumatytas, todl Vyriausyb gali priimti tik postatyminius aktus. Teiss leisti statymus delegavimas Vyriausybei turi bti <> pagrstas valstybs konstitucijoje tvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkriio 12 d. nutarime paymjo, kad Vyriausybs priimti teiss aktai savo galia statymui neprilygsta, su statymu konkuruoti ar jo pakeisti negali. Prie deleguojam statym leidyb Konstitucinis Teismas pasisak ir 1996 m. gruodio 19 d. nutarime.
2.7. Postatyminiai aktai konstitucinje teisje Konstitucins teiss altiniais galima laikyti ir postatyminius norminius teiss aktus. Jie gali bti skirstomi Seimo nutarimus, Respublikos Prezidento dekretus Vyriausybs nutarimus, ministerij ir kit valstybs institucij teiss aktus (instrukcijas ir kt.), turinius normin pobd. Savivaldos institucij aktai, kaip jau esame minj, nelaikytini konstitucins teiss altiniais. Paymtina, kad postatyminis teiss aktas yra statymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingos institucijos priimtas aktas. Kaip paymta 1994 m. sausio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarime, postatyminiu aktu realizuojamos statymo normos, taiau toks teiss aktas negali pakeisti paties statymo ir sukurti nauj bendro pobdio teiss norm, kurios savo galia konkuruot su statymo normomis. Kaip ir statym, postatymini akt, priimt dar iki nepriklausomybs atkrimo, galiojimas kl rimt problem. 1997 m. gruodio 23 d. Seimas prim statym dl Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojani teiss akt, priimt iki 1990 m. kovo 11 d., pripainimo netekusiais galios. Jame buvo numatyta, kad nuo 1998 m. gruodio 31 d. neteks galios visi Lietuvoje galiojantys postatyminiai aktai, priimti iki 1990 m. kovo 11 d. Vyriausyb prim 1998 m. gruodio 14 d. nutarim, taiau i problema nebuvo isprsta. Pasirodo, kad toki akt yra net keli tkstaniai. V. Sinkeviius pagrstai abejoja, kad konstitucingumo poiriu yra domi ne pati vis dar galiojani teiss akt gausa, o kitas klausimas: ar remiantis Konstitucija galima teigti, kad Lietuvoje galioja ir tie iki nepriklausomybs atkrimo priimti postatyminiai teiss aktai, kuri tekst valstybine
86
I skyrius
kalba nra1. 1999 m. gruodio 7 d. buvo priimtas statymas dl minto 1997 m. gruodio 23 d. statymo pakeitimo ir papildymo, kuriame nurodoma, kad nuo 1999 m. gruodio 31 d. netenka galios Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantys norminiai teiss aktai, priimti iki 1990 m. kovo 11 d., iskyrus tuos, kuri galiojimas Vyriausybs gali bti pratsiamas jos nustatyta tvarka ir terminais. Vyriausyb prim 1999 m. gruodio 20 d. nutarim dl Postatymini normini teiss akt, priimt iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratsimo tvarkos, kuriame numat galutin toki akt galiojimo termin 2001 m. sausio 1 d. Ministerijos, Vyriausybs staigos ir kitos valstybs valdymo institucijos turjo sudaryti j reguliavimo srityje vis dar taikom toki teiss akt sraus ir pateikti juos specialiai sudarytai koordinavimo komisijai. Taiau Vyriausybei 2000 m. gruodio 27 d. nutarimu teko vl koreguoti postatymini normini teiss akt, priimt iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratsim. iuo Vyriausybs nutarimu buvo nutarta, kad teiss akt, rayt institucij vadov patvirtintus sraus, galiojimas pratsiamas ne ilgiau kaip iki 2002 m. sausio 1 d. Postatyminiai teiss aktai sudaro labai didel teiss altini dal. Ne visi nutarimai ar sprendimai yra konstitucins teiss altiniai, o tik tie, kurie yra norminio pobdio ir reglamentuoja konstitucins teiss reguliuojamus klausimus. Seimo nutarimai yra priimami Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma. Kiti Seimo priimami aktai rezoliucijos, kreipimaisi, deklaracijos, nenorminiai nutarimai ir kt. yra priskiriami nenorminiams aktams. Kaip nurodoma Seimo statuto 182 str., Seimo rezoliucija yra nenorminis aktas. Jis priimamas siekiant patvirtinti ratu Seimo nuomon tam tikru valstybei svarbiu klausimu. Aptariant Prezidento dekretus kaip konstitucins teiss altinius, atkreipiame dmes, kad nedaug j yra norminio pobdio. Konstitucijos 85 str. nurodoma, kad Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktusdekretus. Kai kuriais Konstitucijoje numatytais atvejais Respublikos Prezidento dekretai yra kontrasignuojami. Paprastai Prezidento dekretai yra teiss taikymo aktai, taiau kartais, kai Prezidentas dekretu sudaro komisij ir tvirtina jos veiklos nuostatus (pvz.: vykdant Konstitucijoje numatyt malons teikimo nuteistiesiems funkcij ar teikiant Lietuvos Respublikos pilietyb). Galima diskutuoti dl Respublikos Prezidento dekret, kuriais teikiamos pataisos ir papildymai Seimo priimtiems statymams, prigimties, kadangi juose formuluojamos teiss normos, nors juos galima traktuoti ir tik kaip statym
1 Sinkeviius V. Konstitucinio Teismo nutarim taka statym leidybai // Konstitucin justicija ir ateitis. Vilnius, 1998. P. 210219.
87
leidybos proceso stadij, kuri yra forminama dekretu. Detalizuodama statym nuostatas, Vyriausyb priima daug nutarim, kurie takoja valstybs institucij veikl, sprendia kai kuriuos pilietybs, usieniei teisins padties ir kitus klausimus. Ministro Pirmininko potvarkiai paprastai yra teiss taikymo aktai. Kaip vien i konstitucins teiss postatymini teiss akt ri galtume iskirti ir Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimus, kuriais yra nustatoma rinkim biuleteni, kit rinkimuose naudojam dokument forma, j pildymo tvarka, rinkj sra sudarymo tvarka, forma ir naudojimo tvarka, rinkim agitacijai skirt laid Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje rengimo taisykls ir kt. 2.8. Fakultatyviniai konstitucins teiss altiniai: problemos ir diskusijos ie konstitucins teiss altiniai yra problematiki. Teisinje literatroje vieni autoriai j paprasiausiai nepastebi, kiti pripasta tik kai kuriuos ios ries teiss altinius, bet nepripasta kit, treti kalba apie iuos altinius kaip apie bdingus tik atskiroms pasaulio alims. Ir vis dlto neigti j reikms, net ir minimalios, konstitucinje teisje negalime. Jau minjome, kad fakultatyviniais konstitucins teiss altiniais galima laikyti ir teismin praktik, teiss principus, paproius ar doktrin. Jie tik papildo kit teiss altini tvirtint reguliavim. Teismins praktikos, iskyrus Konstitucinio Teismo, vaidmuo Lietuvos konstitucins teiss altini sistemoje nra nagrinjamas. Konstitucinio Teismo aktai yra savarankiki teiss altiniai. Juos jau aptarme. Teism praktika galt bti vertinama kaip fakultatyvinis teiss altinis. Neretai teismai, taikydami statymus, interpretuoja konstitucins teiss normas (rinkim teisje, sprendiant vairius mogaus teisi klausimus ir kt.). Vienoda teism praktika padt tinkamai realizuoti konstitucins teiss nuostatas. Pagal Teism statymo 20 str. Aukiausiojo Teismo Senato kompetencijai yra priskiriama analizuoti teism praktik nagrinjant konkrei kategorij bylas ir aprobuoti teism praktikos apibendrinimo apvalg skelbim Lietuvos Aukiausiojo teismo biuletenyje. Lietuvos Aukiausiojo teismo statute nurodoma, kad Aukiausiasis teismas formuoja vienod teism praktik taikant statymus. Aukiausiojo teismo senato sprendimuose ir Senato aprobuotuose teism sprendimuose esanius statymo taikymo iaikinimus turi atsivelgti teismai, valstybins ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos paius statymus. Aukiausiojo teismo senato sprendimai, Senato aprobuoti teism sprendimai
88
I skyrius
bei statym taikymo teism praktikoje apibendrinimo rezultatai skelbiami Aukiausiojo teismo biuletenyje. Taigi Aukiausiojo teismo senato sprendimai ir Senato aprobuoti teism sprendimai gali bti traktuojami kaip fakultatyvinis teiss altinis. Paproiai kontinentins konstitucins teiss teorijos poiriu nesudaro svarbaus konstitucins teiss altinio ir gali bti traktuojami kaip fakultatyvinis altinis. Teiss moksle skirtingai suprantama teisinio paproio reikm. Kai kurie mokslininkai j priskiria svarbiems teiss altiniams, pvz.: sociologin ir istorin teiss mokyklos. Pozityvizmo teorijos atstovai mano, kad tai atgyvens, neturintis teisins reikms, altinis; pagrindiniu teiss altiniu jie laiko teiss normin akt. Konstitucinio paproio samprata gali bti vairiai formuluojama. Konstitucinis paprotys gali bti suprantamas kaip bendra elgesio taisykl, kuri reglamentuoja konstitucinius teisinius santykius, susijusius su valstybs valdios gyvendinimu kaip daug kart pasikartojant veiksm, istorikai susiformavus. Paprastai jis neturi teismins gynybos, taiau nereikia, kad, nagrinjant byl teisme, j nebus atsivelgta. Tai, kad tam tikra taisykl bus pripainta konstituciniu paproiu, turi bti arba konstitucinio teisinio santykio dalyvi pritarimas, arba valstybs sankcionavimas. Konstitucinis paprotys paprastai suprantamas dviem prasmm: kaip konstitucin konvencija (susitarimas constitutional convention) ir kaip paprotys. Konstitucins konvencijos plaiai paplitusios Didiojoje Britanijoje ir yra svarbus jos konstitucins teiss altinis. Kaip pavyzd galtume pateikti taisykl, kad partija, laimjusi rinkimus, turinti daugum Bendruomeni rmuose, turi teis, kad jos lyderiai tapt kabineto nariais, o takingiausias lyderis turt tapti premjeru arba kabineto vadovu ir kt.1. Konstitucins konvencijos reglamentuoja daugel Didiosios Britanijos valstybs valdios gyvendinimo srii, monarchijos, parlamento ir vykdomosios valdios santykius. Kita svarbi paproi ris parlamento veikloje susiklosts elgesys, gavs privalom pobd. Konstitucinis paprotys Lietuvos teisje dar tik klostosi, dar nra pakankamai plaiai diskutuojamas teiss moksle. Atrodo, kai kurias konstitucini paproi uuomazgas jau galima velgti2. Taiau kitose teiss srityse jis jau gauna oficialaus teiss altinio status, pvz.: naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodoma, kad statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal
Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius, 1998. P. 281282. r. Vaitiekien E., Mesonis G. Konstituciniai paproiai nacionalinje teiss sistemoje // Jurisprudencija. 1999. Nr. 14(6). P. 4349.
2 1
89
paproius; paproiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo
90
I skyrius
normoms arba siningumo, protingumo ar teisingumo principams (1.4 str.). Konstitucins teiss altiniams turt bti priskiriami ir visuotinai pripainti bendrieji teiss principai. Tai lygiateisikumo, teisinio tikrumo, proporcingumo, teist lkesi, mogaus teisi ir kt. principai. Tais atvejais, kai ie principai tvirtinti Konstitucijoje ar ivesti i jos princip sistemos, jais remiamasi kaip konstituciniais principais. Teiss principai kaip teisto elgesio kriterijai pripastami teiss altiniu kitose teiss akose ir yra vardyti ir naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (civilinio kodekso 1.5. str. minima, kad kai statymai nedraudia civilini teisini santyki subjektams ali susitarimu nustatyti tarpusavio teisi ir pareig, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais; teismas, aikindamas statymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais). Konstitucinio Teismo praktikoje yra vadovautasi mintais teiss principais. Nemaa diskusij kyla ir dl doktrinos kaip konstitucins teiss altinio. Paprastai neneigiama doktrinos taka konstitucinei teisei, taiau retai kada ji yra pripastama kaip oficialus teiss altinis (toks, kaip kad romn civilinje teisje). Antai Anglijos konstitucin teis (skirtingai nuo kotijos teiss) taip pat nepripasta doktrinos (teisins literatros) kaip teiss altinio1, taiau pripastama ymi teiss autoritet nuomons, isakytos j mokslo darbuose, reikm ir taka teism sprendimams, ypa tais atvejais, kai statymo (statuto) nuostatos nebuvo interpretuotos ir nebuvo tam tikro teismo sprendimo. Lietuvos konstitucins teiss mokslo vystymasis daro tak teiss vystymuisi, ypa tai pasakytina apie M. Rmerio mokslo darb reikm. iuo metu publikuojama daug straipsni vairiais konstitucins teiss klausimais. Konstitucins teiss doktrina vystoma ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ivadose, ir nutarimuose. Konstitucins teiss teorijoje plaiai pripaintas precedentas kaip konstitucins teiss altinis, bdingas bendrosios teiss tradicijai. Precedentas kaip konstitucins teiss altinis plaiai paplits JAV, Anglijoje ir kai kuriose kitose valstybse. Precedento taikymo taisykls ir jo vaidmuo vairiose valstybse skirtingas. Precedentas nra Lietuvos konstitucins teiss altinis, iskyrus Europos mogaus teisi teismo formuluojamus precedentus, kadangi jie sudaro Europos mogaus teisi konvencijos jurisprudencij.
1 Bradley A. W. and Ewing K. D. Constitutional and adminstrative law. Twelve edition. Longman, 1998. P. 32.
91
1995 m. birelio 12 d. Lietuva su Europos Sjunga (Europos Bendrijomis) pasira Europos (asociacijos) sutart, kurios 69 str. nurodoma, kad Lietuva sieks savo statymus palaipsniui suderinti su Bendrij teise. iuo metu vyksta spartus Lietuvos teiss harmonizavimo procesas. Europos Sjungos teis ateityje, Lietuvai tapus Europos Sjungos nare, bus svarbus teiss altinis, kadangi Europos Sjungos teis turi pirmum nacionalins teiss atvilgiu. Konstitucin teis yra viena i sudtingiausi srii, kurioje valstybs siekia ilaikyti savo valstybingumo tradicij. Kai kurios valstybs, stodamos Europos Sjung, turjo keisti konstitucijos nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat turt bti keiiama. iuo metu yra vartojamas ir Europos Sjungos konstitucins teiss terminas. Europos Sjungos konstitucin teis sudaro Europos Sjungos steigimo sutartys, jas keiianios ir papildanios sutartys ir valstybi stojimo sutartys. Konstitucinje teisje teiss altini konkurencijos atveju taikomos bendros teiss teorijos taisykls. Vis pirma atsivelgiama teiss akto padt teiss akt hierarchijoje auktesns teisins galios aktas turi prioritet; vadovaujamasi bendrais principais, kad lex specialis derogat legi generalis, lex posterior derogat legi priori.
3 poskyris KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS. KONSTITUCIN TEIS KAIP MOKYMO DALYKAS
3.1. Konstitucins teiss mokslo svoka. Konstitucins teiss mokslo metodai ir altiniai 3.2. Konstitucins teiss mokslo raida pasaulyje 3.3. Konstitucins teiss mokslo raida Lietuvoje 3.4. Konstitucin teis kaip studij disciplina 3.1. Konstitucins teiss mokslo svoka. Konstitucins teiss mokslo metodai ir altiniai Konstitucins teiss mokslas yra viena i teiss mokslo srii. Mokslinink konstitucinink tyrinjimo objektas konstitucin teisin tikrov. Tai konstitucins teisins idjos, konstitucins teiss normos ir principai, institutai, taip pat konstituciniai teisiniai santykiai.
92
I skyrius
Konstitucins teiss moksl galima apibdinti kaip vairi idj, pair, koncepcij ar teorij, aikinani konstitucin teisin tikrov, visum. ios idjos, teorijos ar koncepcijos yra dstomos monografijose ir vadovliuose, konstitucins teiss akt komentaruose, straipsniuose ir praneimuose, mokslini konferencij ir seminar mediagoje ir t.t. i teisins tikrovs sritis danai apibdinama terminu doktrina. Konstitucin teisin tikrov vairi autori vertinama nevienodai. Neretai siekiama viena teorija paneigti kit teorij. Paymtina, kad skirting koncepcij, teorij, poiri susidrimuose atskleidiamos naujos teisins tikrovs puss. Toks yra mokslinio painimo kelias. Mokslininkai konstitucininkai tyrinja ir vertina vairias konstitucins teisins tikrovs sritis. Vis pirma jie nagrinja jau suformuluotas idjas, koncepcijas ir teorijas apie konstitucins teiss esm, atskirus konstitucins teiss klausimus, j pagrstum, taip pat i idj ir teorij gyvendinim teiss normomis bei teisinje praktikoje. Konstitucins teiss mokslo atstovai ypating reikm skiria konstitucinio teisinio reguliavimo tyrimams. Jie nagrinja konstitucins teiss normas ir principus, idstytus vairiuose konstitucins teiss altiniuose (konstitucijose, statymuose ir postatyminiuose aktuose ir t.t.), studijuoja konstitucijos ir konstitucini statym, kit teiss akt turin, form, aikinasi konstitucinio teisinio reguliavimo ypatumus, tyrinja i akt primimo ir patais proces ir t.t. Konstitucins teiss mokslas tiria konstitucins teiss institutus, j raid, taip pat i institut funkcionavimo ypatumus. Konstitucins teiss mokslas vertina konstitucins teiss aktuose tvirtintus asmens teisinio statuso pagrindus, valstybs organizacijos ir funkcionavimo pagrindines problemas, asmens santyki su valstybe pagrindus. Konstitucins teiss mokslas taip pat analizuoja ir konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik, vertina konstitucinius teisinius santykius, susiklosiusius realizuojant konstitucines normas. Konstitucins teiss mokslo atstovus domina, ar reals konstituciniai teisiniai santykiai atitinka teiss normas bei j atsiradim lmusias teisines idjas. Paymtina, kad konstitucinink akiratyje nuolatos yra garsiosios teisins triados (teisini idj, teiss norm ir teisini santyki) sveikos klausimai. Konstitucins teiss mokslas vertina ir esam konstitucin tikrov, ir jos formavimsi praeityje, taip pat ir jos ateities perspektyvas. Konstitucini teisini tyrinjim tikslas atskleisti konstitucini teisini idj, teiss norm bei konstitucins teisins praktikos esm, vystymosi dsningumus ir ypatumus, raidos tendencijas. Mokslininkams konstitucininkams rpi ir konstitucins teiss teorijos bendros problemos, ir konkreios alies konstitucin teisin tikrov. Konstitucins teiss mokslo atstovams Lietuvoje svarbiausia alies konstitucin teis, nors nagrindami konstitucin teisin reguliavim, jie da-
93
nai lygina Lietuvos konstitucin teis su usienio ali konstitucine teise. Be to, mokslininkai tiria atskirus konstitucins teiss institutus, tokius kaip konstitucin kontrol, pilietyb, asmens konstitucins teiss ir laisvs, statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdias ir kt. Galima kalbti apie konstitucins teiss moksl ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Visuotinai pripastama prancz, vokiei, brit, amerikiei, ital ar ispan konstitucinink darb svarba. iuose darbuose atsispindi Vakar teisins civilizacijos, kuriai priklauso ir Lietuva, teisins minties pasiekimai. Mums turt bti ypa doms Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucins teiss tyrintoj darbai. Dl io regiono ali konstitucins ir politins raidos panaum tokie tyrimai yra svarbs ir praktiniu poiriu. Konstitucins teiss moksle yra vartojami vairs specialieji tyrimo metodai. Vis pirma teisin analiz. Teisins analizs metodu atskleidiama tiriam teiss norm, princip, institut esm, aikinamas teisinio reguliavimo turinys. iuo metodu naudojamasi siekiant painti teis. Remiantis juo, galima aprayti, sisteminti, apibendrinti, klasifikuoti ir idstyti teisines inias. Konstitucins teiss moksle taip pat svarbus sisteminis metodas, suteikiantis galimyb konstitucin teis tirti kaip teisins sistemos sudtin element, atskleidiantis io teisinio reikinio viet teisins tikrovs sistemoje, leidiantis suprasti vairi ios sistemos element sveik. Konstitucins teiss moksle vartojamas ir istorinis metodas. is metodas atskleidia konstitucini teisini reikini istorin raid, vystymosi ypatumus. Tai padeda numatyti tam tikr teisini reikini tolesns pltots perspektyvas. Lyginamosios teistyros metodas irgi plaiai taikomas ioje teiss mokslo srityje. Tai konstitucins teiss reikini painimas juos palyginant. Tik palyginant vairi ali konstitucinius teisinius institutus, galima rasti tinkamiausiai ir efektyviausiai tam tikromis slygomis funkcionuojant model, suvokti tam tikro teisinio reguliavimo modelio ypatumus, konstitucins praktikos specifik. iuo metu palyginamieji tyrimai (konstitucin komparatyvistika) ypa populiars. Tai ne vien teisin mada, bet ir siekimas konkreios alies teis suvokti plaiame pasaulini proces kontekste. Mokslininkai konstitucininkai taip pat vartoja statistin metod, padedant suprasti teiss norm efektyvum. Be to, taikomi ir vairs sociologiniai metodai. Jais siekiama itirti konstitucins teiss institut reguliuojamus santykius, konkretaus teisinio reguliavimo tinkamum ir rezultatyvum, visuomens poir tam tikr konstitucin teisin reikin. iais metodais vertinant teiss gyvendinim visuomenje, padedama sprsti sudtingas teisines problemas, taip pat laiku atskleisti ir nauj sprendim btinyb ir pan.
94
I skyrius
Konstitucins teisins tikrovs tyrimo pagrindas vairs tyrimo altiniai. Pirma, tai teiss mokslinink (ir Lietuvos, ir usienio ali) darbai. Antra, tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekstas svarbiausias konstitucins teiss altinis, kuriame idstyti valstybs organizacijos ir funkcionavimo pagrindai, konstitucin asmens status apibrianios normos. Tai ir Lietuvos statymai, ir postatyminiai aktai, kiti konstitucins teiss altiniai, taip pat ir usienio ali konstitucins teiss altiniai, kuriais tvirtintos konstitucins teiss normos. Treia, tai konstitucin praktika, teisini idj ir norm gyvendinimas. Mokslininkai nagrinja vairias konstitucins teiss problemas. Savo poirius jie dsto monografijose ir vadovliuose, straipsniuose. Jie kritikai vertina vairias teisines kategorijas ir institutus. Mokslininkai diskutuoja, vienas idjas atmesdami, kitas formuodami naujai. Taip tiesiami keliai vairi teisini reikini nauj suvokim, silomos naujos teisini reikini sampratos. Atlikt mokslo darb vertinimas yra svarbi mokslinio painimo sritis. Konstitucija ir kiti konstitucins teiss norminiai aktai taip pat svarbus konstitucins teiss mokslo tyrimo altinis. Tik mokslikai vertinus teisin reguliavim, galima teisingai taikyti normas, jomis remiantis gyvendinti savo teises. Mokslo tyrimai padeda tobulinti teiss normas, jas keisti. Mokslo rekomendacij nepaisymas brangiai kainuoja visuomenei, kai vienas netiks reguliavimas keiiamas kitu, ne k veiksmingesniu. Mokslo rekomendacijos padeda rasti gyvybing teisin reguliavim, atitinkant visuomens raidos tendencijas ir padedant visuomenei engti priek. Tai ypa aktualu nauj demokratij valstybins veiklos praktikai. Todl teiskros procese mokslininkams (nesvarbu, ar jie bus pasitelkti kaip teisini tekst autoriai, ar kaip kompetentingi ekspertai ir konsultantai) turi bti skiriamas svarbus vaidmuo. Treias konstitucins teiss mokslo tyrimo altinis teiss gyvendinimo praktika. Tik praktikoje paaikja teiss norm efektyvumas, vairi teisini koncepcij ir modeli pagrstumas. Todl konstitucins teiss mokslas tiria konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik.
3.2. Konstitucins teiss mokslo raida pasaulyje Paymtina, kad konstitucins teiss mokslas, skirtingai nei baudiamosios ar civilins teiss mokslai, susiformavo palyginti neseniai, tik XIX a. viduryje. Ir tik prajus gana ilgam laiko tarpui, jau galima kalbti apie ios teiss mokslo srities suklestjim.
95
Konstitucins teiss mokslo, kaip savarankiko teiss mokslo, raida sietina su moderniosios raytins konstitucijos tvirtinimu, valstybs organizacijos, valstybs valdios institucij sistemos ir i valdios institucij veiklos, asmens ir valstybs santyki pagrind kryptingu teisiniu reguliavimu. Valstybs valdia, kuri riboja teis, tampa ne tik idja, bet ir realybe. iai realybei suprasti btina mokslinis poiris. Valstybs gyvenimas jau seniai buvo mstytoj akiratyje. Mokslo apie valstyb uuomazgas regime antikos laik graik mstytoj Platono (427347 m. pr. m. e.), Aristotelio (384322 m. pr. m. e.) darbuose, vliau senovs Romos autori Cicerono (10643 m. pr. m. e.) ir Gajaus (II m. e. amius) veikaluose. v. Augustinas (354430 m.) ir v. Tomas Akvinietis (12251274 m.) savo veikaluose konstravo politines bendruomenes ir valstybs gali grind Dievo delegacija, i kurios ir kyla i galia. XVI a. Fortescue ir Thomas Smithas lotyn kalba paraytuose darbuose aikino Anglijos Konstitucijos dsnius ir valstybs sutvarkym. Reikming mokslo apie valstyb element randame N. Machiavelli (14691529 m.) Valdove, Hugo Grotijaus (15831645 m.) Apie karo ir taikos teis (De jure belli ac pacis), B. Spinozos (16321677 m.) darbuose. Btina paminti ir Jean Bodin (15301596 m.), jo veikal eios knygos apie respublik (1577 m. parayt pranczikai ir 1586 m. paties autoriaus iverst lotyn kalb, De republica libri sex, kurioje monarchijos naudai idstyta vientiso ir absoliutaus suvereniteto teorija. T. Hobbesas (15881679 m.) savo kapitaliame darbe Leviatanas (1651 m.) idst valstybs ir teiss teorij. Pagal j mogus i prigimties yra blogas (mogus mogui yra vilkas Homo homini lupus est). Jei nebt socialins ar valstybins organizacijos, bt taikomas stipresniojo statymas. Siekiant utikrinti tvark, kiekvieno ir vis sujungtos pajgos ir valdia perleidiama vienam asmeniui ar moni sjungai, kuri visas jai priklausania valia daugumos bals dsniu suvert vien vali. Tas asmuo turi didiausi jg, o valstyb T. Hobbeso vadinama milinu Leviathan. Taip pavadintas ir jo veikalas (Leviathan, sive de materia, forma et potestate civitatis ecclesiasticae et civilis). Pagal T. Hobbes valstyb naudoja vis moni jg ir priemones, kad utikrint tvark ir gerov. Taigi regime sutartins valstybs kilms sampratos formulavim. J. Lockeas (16321704 m.) darbe Du traktatai apie valdym (1690 m.) dst sutartin valstybs kilms samprat, band formuluoti valdi padalijimo statym leidiamj ir vykdomj, esant pirmosios prioritetui, teorij. XVIII a. autori Ch. L. Montesquieu (16891755 m.) ir J. J. Rousseau (17121778 m.) darbai dar viena pakopa demokratini revoliucij ir naujos valstybs sampratos link. Ch. L. Montesquieu, kuris ne be pagrin-
96
I skyrius
do vadinamas genialiu mstytoju, 1748 m. pasirodiusio veikalo Apie statym dvasi Xl knygos Vl skyriaus Apie Anglijos Konstitucij keliuose puslapiuose idsto teorij, kuri turjo nepaprast reikm visai vakar konstitucinei miniai. Tai Ch. L. Montesquieu suformuluota ir klasikine tapusi valdi padalijimo samprata. 1758 m. pasirod veicaro E. Vattelio knyga Taut teis arba prigimtinio statymo principai. Joje raoma, kad svarbiausi alies statymai sudaro alies konstitucij. Konstitucija tai svarbiausias reglamentas, kuriuo apibriamas vieosios valdios gyvendinimo bdas. Visuomens sutartis, liaudies suverenitetas, suvereniteto nedalomumas 1762 m. ileistos J. J. Rousseau knygos Apie visuomens sutart arba Politins teiss principai pagrindins idjos. Taip pat reikia paminti 1765 m. pasirodiusius V. Blackstone'o (17231780 m.) Anglijos teiss komentarus (4 knygos), kuriuose idstyta Anglijos vieoji ir privatin teis, G. Bonnof de Mably 1776 m. parayt veikal Traktatas apie statym leidim arba statym principai. Mint autori idjos apie valdios padalijim, tautos suverenitet, asmens prigimtines teises, parlamentarizm yra iuolaikinio konstitucins teiss mokslo pamatins tiesos. Konstitucionalizmo idj gyvendinimo poligonu tapo Naujasis emynas. Antai jau 1768 m. Masausetso kolonijos atstovai tvirtino, kad nuosavybs teis yra konstitucin prigimtin teis, kuri turi gerbti visi brit valdiniai kaip vent ir nelieiam, kad ios teiss negalima varyti neteistai padidinant mokesius. 1776 m. liepos 4 d. JAV nepriklausomybs deklaracija yra dokumentas, kuriuo tvirtintos reikmingos konstitucins teiss idjos, kad visi mons yra sutverti lygs ir turi neatimamas teises, kad ioms gimtoms ir neatimamoms teisms gyvendinti mons sukr vyriausybes, kuri valdia remiasi valdomj sutikimu; o jei ta vyriausyb nevykdo susitarimo ir ignoruoja gimtas moni teises, tai tauta turi teis j paleisti arba panaikinti ir steigti nauj vyriausyb ir t.t. 1787 m. priimta JAV Konstitucija, tapusi idealiu demokratins konstitucijos pavyzdiu demokratins raidos keli pasirinkusioms alims, tvirtino valdios gali ribojim, grietai atskyr statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdias. Aptariant mintus dokumentus, negalima nepaminti T. Jeffersono, T. Paineo, A. Hamiltono, rengusi iuos aktus, indlio konstitucins doktrinos vystymsi. Pasaulins reikms yra ir tokie Europoje XVIII a. pabaigoje priimti dokumentai, kaip Pranczijos Steigiamojo susirinkimo 1789 m. rugpjio 26 d. priimta mogaus ir pilieio teisi deklaracija, skelbusi, kad mo-
97
gaus teiss yra gimtos, ventos ir neatimamos, kad alyje nra konstitucijos, jei mogaus teiss neutikrintos ir valdi padalijimas negyvendintas. Ne maesn reikm tenka ir Pranczijos 1791 m. Konstitucijai, tvirtinusiai daugel konstitucionalizmo idj. Kaip bevertintume vairi autori konstitucines idjas ir besiklostani konstitucin praktik, taiau reikjo sulaukti XIX a. vidurio, kad bt galima konstatuoti atsiradus konstitucins teiss moksl kaip savarankik teiss moksl, tiriant konstitucin teisin reguliavim, valstybs valdios organizacijos ir veiklos konstitucinius pagrindus, valstybs ir asmens santykius. XIX a. antroje pusje bei XX a. pradioje suklesti juridin (dar vadinama klasikine) konstitucins teiss mokykla. Suprantama, kad teisinio pozityvizmo laikais valstyb, jos institutai, valstybs ir asmens santykiai buvo tiriami i teiss pozicij. Nors ios krypties atstovai ir pripaino socialin valstybs pobd, bet valstyb, jos institucijas, valstybs veikl tyr vis pirma kaip teisin reikin. XIX a. brit W. Bagehoto (Anglijos Konstitucija), W. R. Ansono (Konstitucijos teis ir paprotys), S. Law (Anglijos valdymas), prancz A. de Tocqueville'io (Apie demokratij Amerikoje), B. Constant'o (Politins konstitucins teiss kursas) veiklos metas. XIX a. pabaig ir XX a. pradi ymi A. W. Dicey (Konstitucins teiss studij vadas), A. Esmeino (Konstitucins teiss principai Prancz ir palyginamieji), G. Jellineko (Bendrasis mokymas apie valstyb), P. Labando (Vokietijos imperijos vieoji teis) ir kit autori teisin kryba. ie autoriai suformulavo pagrindines konstitucines svokas ir kategorijas. J darbuose suformuluotos konstitucins teiss klasikins teorijos, tokios kaip konstitucin teisin valstyb, parlamentarizmas ir t.t. XX a. pradioje priek isiveria kita konstitucins teiss mokslo kryptis sociologin mokykla. Jos ymiausi atstovai buvo L. Duguit, M. Hauriou, L. Gumplowiczius. ios mokyklos pasiekimais reikt laikyti socialins teiss sampratos ir socialinio solidarumo idjas, teiss virenybs, teiss prioriteto statym leidjo atvilgiu idjas. Tiesa, ios krypties atstovas L. Gumplowiczius prioritet teik prievartai teigdamas, kad jga visada eina teiss priekyje1. Politologinsociologin kryptis, suklestjusi po Antrojo pasaulinio karo tai tarsi sociologins mokyklos tsa. ios pakraipos mokslininkai savo konstitucinius teisinius tyrimus siejo su politikos moksl tyrimais. Buvo studijuojamos ne tiek konstitucins teiss normos, kiek tam tikro valstybs ar visuomens instituto realus vaidmuo, reikm visuomens
Gumploviius L. Sociologijos pagrindai / vert A. Janulaitis. Kaunas, 1929. P. 183.
98
I skyrius
gyvenime. ios krypties atstovai: E. Corwinas, G. Burdeau, M. Duverger, I. Jenningsas, H. Fineris ir kiti. inoma, net ir didiausio sociologins ir politologins krypi suklestjimo metu svarbi ir klasikin (juridin) mokykla. Ir H. Kelseno darbai, ir modernizuota juridin kryptis XX a. antroje pusje, isaugodama teisinio tyrimo prioritet ir atsiribodama nuo politikos mokslo (K. Hesse, L. Favoreu), siekia atskleisti konstitucinio teisi mechanizmo esm, itirti konstitucins teiss institutus. iuos autorius domina ir konstitucins teiss reguliavimas, ir konstitucin praktika. inoma, alia i pagrindini krypi egzistavo ir kitos. Kalbant apie XX a. konstitucins teiss moksl, reikia paminti tokius autorius, kaip M. Prlot, G. Vedelis, L. Favoreu, M. Duverger, G. Burdeau, B. Chantebout, Ph. Ardantas, F. Luchaireas (Pranczija), Th. Maunzas. K. Sternas, K. Hesse, R. Zippelius, K. Doehringas, P. Badura (Vokietija), I. Jenningsas, G. Marschallas, J. Mackintoschas, P. Bromhedas, O. H. Philipsas, S. A. De Smithas, J. Alderis, P. Daltonas, R. Dexteris (Britanija). E. Corwinas, H. Kelsenas (i pradi Austrija, vliau JAV), B. Schwartzas, K. Loevensteinas, L. Tribe'as (JAV). i autori darbuose dstomos modernios konstitucins teiss teorijos. Tai bandymai paaikinti XX a. konstitucin teisin tikrov, nubrti jos tolesns raidos gaires. Kalbant apie garsiausius mokslo korifjus, juos tik labai slygikai galima priskirti tam tikrai krypiai. Mint autori pairos neretai ymiai vairiapusikesns, nesutelpanios vien doktrin. iandienos konstitucinink tyrinjimuose regime vairiausias koncepcijas, vairi filosofini ir teisini mokykl tak. XX ir XXI a. sandroje, ypa sugriuvus totalitarinei komunizmo sistemai, kaip niekada aktualus mokslinis konstitucins tikrovs vardijimas. Negalima nepaminti ir lenk mokslininko L. Garlickio, vengro A. Sajo ar rumun konstitucininko F. B. Vasilescu darb, aikinant konstitucines teisines permainas Vidurio ir Ryt Europos alyse. Toliau Rytus Rusijoje vaisingai dirba M. Baglajus, V. irkinas, B. Straunas ir kt. Deja, labai nedaug darb ileista lietuvikai. Tarpukario laik A. Esmeino Konstitucins teiss principai (1933 m.) ar neseniai pasirods A. Dicey Konstitucins teiss studij vadas (1999 m.) kol kas pavieniai leidiniai, neupildantys iojjani konstitucins teiss altini sprag. Apie konstitucinink darb analiz galime tik svajoti. Kol kas lietuvikai nra net svarbiausi konstitucini tyrim platesns apvalgos. ymiausi vairi konstitucins teiss mokslo autori vertimai btinas darbo baras, kurio negalima apleisti, juolab, kad kol kas daugelis knyg originalo kalba studentui Lietuvoje neretai ivis nepasiekiamos. Konstitucins teiss moksle buvo ir bus autori, kurie dar gyvi laikomi klasikais. J darbai formuoja tyrim krypt. Jie kuria teisin madas
99
(kuri negalima laikyti nereikmingomis), skatina teisins minties varybas, ymi naujas teiss mokslo pakopas. Mokslas irgi turi savo istorij. Todl norint geriau suprasti konstitucin teis, reikia studijuoti ir konstitucini tyrim pradinink, ir iandienos tyrintoj darbus. Teisins minties raidos analiz pads suprasti praeities teisini teorij esm, j iekojim keli ir pads suvokti iandienos doktrin itakas ar net skatins perirti naujas koncepcijas, tuo labiau, kad vis laik teiss mokslo klasikams bdinga mokslini vertinim valgumas, analizs gilumas, fundamentalios ivados. J darbai sektinas pavyzdys Lietuvos mokslininkams. 3.3. Konstitucins teiss mokslas Lietuvoje. Konstitucins teiss mokslo Lietuvoje uuomazgos Konstitucins (iuo atveju labiau tikt sakyti valstybins) teiss mokslo Lietuvoje uuomazg randama XVI a. Tai siejama su Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts publicisto ir istoriko Augustino Rotundo (Mieleskio) vardu. is teiss daktaras traktate Pasikalbjimas lenko su lietuviu (apie 1565 m.), gindamas lietuvi teises ir Lietuvos Didiosios kunigaiktysts valstybin savarankikum, aptar valstybs formas. Vliau pastebimas tam tikras Vilniaus universiteto profesros susidomjimas konstitucins teiss mokslu. 1651 m. ileistame Vilniaus universiteto profesoriaus teisininko Arono Olizarovskio svarbiausiame veikale Apie politin moni smon valstybei yra paskirtas visas skyrius. Jame nagrinjama valstybs esm, jos atsiradimo prieastys, politins santvarkos formos. Profesorius Jeronimas Stroinovskis savo 1785 m. ileistame veikale Prigimtins, politins teiss, politins ekonomijos ir tarptautins teiss mokslas aikino visuomens ir valdios tarpusavio santyki principus. ia jis reiksi kaip konstitucijos, arba kaip visuotins moni sutarties, kuriai esant mons nepraranda savo gimt teisi, alininkas. J. Stroinovskis dst Ch. L. Montesquieu teorijos apie valdi padalijim pagrindus. Specialaus konstitucins teiss kurso ar mokslo veikal iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje nebta. Konstitucins teiss mokslas Lietuvoje (19181940 m.). Konstitucin teis kaip mokslas Lietuvoje visikai susiformavo Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didiojo) universitete. Nuo io universiteto Teisi fakulteto veiklos pradios, 1922 m. rudens, ia nuolat veik Valstybins teiss katedra, o nepakeiiamas jos vedjas buvo teiss moksl daktaras profesorius Mykolas Rmeris (18801945), nuo 1940 m. iki mirties dirbo Vilniaus universitete.
100
I skyrius
pedagog ir mokslinink reikia laikyti iuolaikins konstitucins teiss mokslo Lietuvoje pradininku. Gims Lietuvoje, auktj teisin isilavinim M. Rmeris gavo Peterburgo imperatorikoje teiss mokykloje, po to trumpai studijavo istorij Krokuvos Jogailos universitete Filosofijos fakultete, o 19021905 m. visuomens mokslus Paryiuje, Laisvosios politini moksl mokyklos Socialiniameekonominiame skyriuje. Sugrs Lietuv, stojo advokatr, bet daugiau dalyvavo visuomeninje veikloje, umezg ryius su lietuvi tautiniu judjimu. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitrauk Galicij ir stojo ten formuotus J. Pilsudskio legionus tikdamas, kad kaudamasis u Lenkijos karalysts atgaivinim, pasitarnaus Lietuvos Didiosios kunigaiktysts atkrimui. Tikrov, deja, nuvyl. Laikydamas save Lietuvos pilieiu, M. Rmeris nepritar agresyviai Lenkijos politikai Lietuvos atvilgiu, ir 1920 m. pavasar gro Lietuv. alia darbo universitete, M. Rmeris aktyviai dalyvavo valstybiniame darbe kaip apygardos teismo, vliau kaip Vyriausiojo tribunolo teisjas, Valstybs tarybos narys, atstovavo Lietuvai Hagos tarptautiniame tribunole ir kituose forumuose. didj moksl M. Rmeris atjo jau brandaus amiaus, engs penktj amiaus deimtmet. Ligi tol kaip teisininkas reiksi praktinje advokato ir teisjo veikloje, bet dl nepaprast gabum ir ypa neapsakomo darbtumo suspjo tikrai daug padaryti. M. Rmerio pasiekimai moksle buvo pastebti ir auktai vertinti ne tik savame krate, bet ir usienyje. Tai liudija jo irinkimas ekoslovakijos, Pranczijos ir Rumunijos autoriteting mokslo institucij nariu. M. Rmerio mokslinis palikimas nepaprastai vairus ir gausus. Tai daugyb monografij ir mokslini straipsni. Jis buvo plataus akiraio specialistas, domjosi ir tyr vairias administracins, baudiamosios, tarptautins ir kit teiss ak, taip pat istorijos moksl, problemas. Taiau pagrindin jo mokslinio ir pedagoginio darbo sritis konstitucin teis, kurioje buvo laikomas visuotinai pripaintu autoritetu. M. Rmerio, teisin isimokslinim gavusio Rusijoje, mokslines pairas paveik ten vyravusios koncepcijos, ypa jo profesoriaus, vieno i psichologins teiss mokyklos pradinink L. Petraickio idjos. Taiau kur kas didesn tak jam turjo studijos Paryiuje. Ten jis gerai susipaino su XIX a. pabaigos ir XX a. pradios Vakar Europos, pirmiausia Pranczijos, teiss teoretik darbais. Tai profesorius teiss pozityvistas A. Esmeinas, institucionalizmo atstovas M. Hauriou, solidarizmo alininkas L. Duguit. Taiau ir naudodamasis savo pirmtak moksliniais darbais, moksle M. Rmeris njo imintais takais, o atmet tai, kas, jo nuomone, buvo perdta ar klaidinga. Jo pair originalum sudar liberalios doktrinos ir socialinio solidarumo idj sintez.
101
Viena i M. Rmerio tyrint konstitucins teiss problem yra bendrasis mokslas apie valstyb. Pirmas ia tema monografinis M. Rmerio darbas buvo Reprezentacija ir mandatas (ileista 1926 m.). Knyga parayta tada, kai Lietuvoje visomis teigiamomis ir neigiamomis savybmis reiksi kratutinis parlamentarizmas, M. Rmerio vadintas seimokratija. Politinio tautos atstovavimo klausimai buvo svarbs ne tik mokslui, bet ir politikai. Turdamas galvoje teisins literatros lietuvi kalba stygi, autorius ioje monografijoje ijo i usibrt tyrinjimo rm ir paliet plat konstitucins teiss teorini klausim spektr. Praplsti nagrinjamos temos ribas autori taip pat skatino jo visai mokslinei krybai bdingas nuolatinis siekimas irykinti sistemos bendresnes svokas ir dsnius. Po io veikalo viena po kitos sek monografijos Administracinis teismas bei Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose, skirtos siauresnei konstitucins teiss teisins valstybs problemai. M. Rmerio mokslinius tyrinjimus apie valstyb vainikavo kapitalus, deja, liks neubaigtas veikal ciklas Valstyb ir jos konstitucin teis. Buvo ileisti du tomai pirmos ciklo dalies (Valstyb) ir antros dalies (Konstitucins institucijos) I tomas. Treia dalis Valstybs formos ir konstituciniai reimai dienos viesos i viso nebeivydo. Kita svarbi konstitucins teiss sritis, kurioje M. Rmeris ivar gili vag, buvo konkrei ali konstitucin teis. Jam vadovaujant, studentai ivert lietuvi kalb, eiolikos usienio ali konstitucij tekstus. Jie buvo paskelbti kartu su profesoriaus paraytais tas konstitucijas aptarianiais straipsniais. M. Rmeris taip pat pagrstai laikomas Lietuvos konstitucins teiss mokslo krju. Jis pirmasis nuosekliai tyr Lietuvos nacionalinio valstybingumo atkrimo teisinius aspektus ir jos konstitucin raid. Be maesns apimties darb, iai problematikai skirtas M. Rmerio dviej dali neubaigtas veikalas Lietuvos konstitucins teiss paskaitos. Pastarasis M. Rmerio veikalas specialist buvo labai auktai vertinamas ir gretinamas su pasaulinio garso konstitucins teiss autoritet A. Esmeino, L. Duguit, H. Kelseno darbais. Bdinga, kad M. Rmeris savo tyrinjim srityje buvo savotikas monopolistas: kit autori darb panaia tematika to meto lietuvi teisinje literatroje faktikai beveik nra. Galima manyti, kad prieastis iai monopolijai atsirasti buvo visuotinai pripaintas M. Rmerio autoritetas ioje srityje, subjektyvus kit potenciali autori sitikinimas, jog neperspektyvu konstitucins teiss moksle galyntis su paiu M. Rmeriu. M. Rmerio autoriteto elyje tuomet liko ir jo kolegos, taip pat dst Universitete valstybin teis. Vytauto Didiojo universiteto Valstybins teiss katedroje taip pat yra dirb doc. A. Tumnas, asistentai K. Rakauskas ir F. Mackus.
102
I skyrius
Doc. Antanas Tumnas (18801946 m.) teiss mokslus baig Peterburgo universitete. inomas politikas (seim narys, vyriausybi pirmininkas ir narys) ir advokatas, taip pat buvo plataus diapazono teisininkas, domjsis ir vairiu metu dsts Lietuvos statut teis (Auktuosiuose kursuose, veikusiuose 19201922 m. Kaune), Lietuvos valstybin teis (Vytauto Didiojo universitete), romn teis (Vilniaus universitete). Dstydamas Lietuvos valstybin teis, A. Tumnas, pats buvs Steigiamojo seimo komisijos, rengusios 1922 met Lietuvos Konstitucij, pirmininku, garsjo vieu 1928 met Konstitucijos ignoravimu: studentams jis dst ir aikino, o egzamino metu reikalavo ini tik apie tikrj, teistj, t.y. 1922 m., Konstitucij. Asistentu Konstantinas Rakauskas (19051972 m.) tapo po teiss, politini moksl ir tarptautini santyki studij Paryiuje, Romoje ir Berlyne. Kaip mokslininkas jis atsiskleid jau bdamas priverstinje emigracijoje. Asistentas Feliksas Mackus (19111978 m.) teisin isilavinim gijo Lietuvoje, po to gilino konstitucins teiss inias Paryiuje. A. Tumnas, K. Rakauskas ir F. Mackus 1944 m. pasitrauk Vakarus. Konstitucins teiss mokslas sovietins santvarkos metais. Sovietins santvarkos metais Lietuvos teiss, taip pat konstitucins teiss, moksl atjo brys nauj moni. Konstitucins teiss specialistai sovietiniais metais ra nemaa, publikuota vairi straipsni, ileista keletas stambesni leidini, nors apskritai teisikai galiojusi konstitucij, ypa 1940 m. konstitucijos, analizs nebuvo gausu, nebuvo ileista konstitucins teiss vadovli. Tinkam slyg mokslui vystyti nebuvo. Dl ideologini vart, velgimo valstyb ir teis per ne tik atvirai proteguojamo, bet ir grietai privalomo mokslo partikumo prizm, intensyvaus jo politizavimo, karingo izoliavimosi nuo pasaulini laimjim teiss moksle, konstitucins teiss mokslo atstovai buvo kreipiami rodinti sovietins valstybs, sovietinio Lietuvos valstybingumo, suvereniteto, demokratijos tariamai aukt ivystymo lyg ir pranaumus i klasini partini pozicij, kritikuoti nepriklausomos Lietuvos konstitucin santvark, demaskuoti tariam to meto demokratijos ir teistumo ribotum. Todl mint darb vert yra ribota, tam tikr iliekamj vert daugiau turi tuose darbuose sukaupta faktin mediaga, kurios pagrindu mginta daryti laikmet atitikusias ivadas. Iimt ir savotik fenomen sudaro paskutinis inomas profesoriaus M. Rmerio darbas, jo paties pavadintas Istorin Lietuvos sovietizacijos apvalga ir konstitucinis jos vertinimas, kur jis slapia pradjo rayti dar pirmosios sovietins okupacijos metais, prie pat prasidedant Vokietijos Soviet sjungos karui, ir baig 1944 m. pavasar. Veikale M. Rmeris apmst ir, remdamasis tuo metu buvusia prieinama mediaga, i konstitucins teiss mokslo pozicij vertino Lietuvos valstybei tragikus 1940 m. vasaros vykius ir atliko svarbiausi t met konstitucijos nuostat teisin anali-
103
z. Suprantama, veikalas iandien galt bti iplstas, kai kurios jo detals papildytos prieinamais tapusi altini duomenimis, taiau i esms jis nra prarads savo mokslins verts ir ilieka aktualus. is M. Rmerio darbas, pavadintas Lietuvos sovietizacija 19401941 m., pirm kart buvo paskelbtas 1949 m. Vokietijoje. Konstitucin teis lietuvi ieivijos darbuose. Ieivijoje konstitucins teiss problemas yra nagrinj daugelis teisinink (taip pat politolog, istorik). Bet giliausiai tai dar autoritetingi specialistai, teisin isilavinim gij arba gilin Vakar Europos ar JAV mokslo centruose, teiss daktarai, jau mintas, Konstantinas Rakauskas, JAV taps profesoriumi, Pranas Viktoras Raulinaitis (18951969 m.), Kazys idlauskas (g. 1914), taip pat Juozas Bronius Lauka (g. 1910) ir kai kurie kiti autoriai. Natralu, kad viena pagrindini problem, nagrinjam ieivijos teisinink, tapo buvusios nepriklausomos Lietuvos konstitucins teiss bei bsimos isilaisvinusios Lietuvos konstitucins santvarkos problema. K. Rakausko monografijoje Lietuvos konstitucins teiss klausimais, ileistoje 1967 m. Niujorke, taip pat straipsniuose Nepriklausomos Lietuvos atstatymas: konstitucin Vasario 16 d. akto reikm, Steigiamasis seimas ir jo dvi konstitucijos, Konstitucijos: Lietuvos nuolatini konstitucij laikotarpis, Laisv 1922 met Lietuvos Konstitucijoje ir kt., daugiausia skelbtuose ieivijos urnale altinis, detaliai aptariama Vasario 16 d. akto konstitucin reikm, nagrinjamos Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos, ypa iskiriant 1922 ir 1938 m. nuolatines (1928 m. Konstitucija, kuri, pasak K. Rakausko, neturjo tiesiogins svarbos Lietuvos valstybs konstitucinje raidoje, nes esmin jos dalis apie seim, nebuvo vykdoma), bei 1918 ir 1920 m. laikinsias, neteikiant 1919 m. Konstitucijos pamatiniams dsniams savarankiko akto reikms. K. Rakausko tvirtinimu, visos ios Konstitucijos, pagal laiko reikalavimus ir j leidj sitikinimus siek nepriklausomai Lietuvai utikrinti egzistencij ir tstinum, todl n viena j nesanti smerktina. K. Rakausko monografijoje aptariama aukiausij konstitucini organ sistema, specialiai nagrinjamas lietuvi tautos, suverenumo ir demokratijos teorij atspindjimo konstitucijose problema. Konstitucinei teisei skirti P. V. Raulinaiio (Lietuvos valstybs konstitucija [Piliei teiss ir valstybs valdios galios], Tautos suverenumas), K. idlausko (Apie Lietuvos konstitucijos galiojim, Lietuvos prezident konstitucins galios, Netolimos praeities patyrimas: Lietuvos konstitucij ydos ir j paalinimas), J. B. Laukos (Keletas vilgsni Lietuvos 1922 met Konstitucij: jos kilm ir pagrindiniai principai, Lietuvos 1922 met Konstitucijos kilm ir pagrindiniai principai, Lietuvos parlamentin santvarka 19181922 m.) straipsniai ir kai kurie kiti, taip pat keleto kit autori darbai.
104
I skyrius
Daugelio i darb autoriai, tikdami bsimu Lietuvos isilaisvinimu, aptarinjo bsimos Lietuvos konstitucins santvarkos problemas. Konstruodami konstitucins santvarkos model ateiiai, dauguma ieivijos autori buvo itikimi konstitucinio kontinuiteto (tstinumo) principui. Taip pat beveik vieningai buvo laikomasi nuomons, kad laisvoje Lietuvoje teksi grti ne prie paskutiniosios 1938 m. Lietuvos Konstitucijos, bet prie Steigiamojo seimo parengtos ir jo 1922 m. priimtos Lietuvos Valstybs Konstitucijos. io konstitucinio akto perimamumo naudai buvo isakomi ie svarbiausi argumentai: 1. 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija vertinama kaip geriausiai atitikusi ne tik to meto slyg reikalavimus, bet ir niekuomet nekintanias visuomeninio gyvenimo ir asmens laisvs vertybes; 2. 1922 m. Konstitucija buvo tobuliausia, mginusi kurti liberalin, individualistin, centralizuot, reprezentacin demokratin santvark su parlamentinio seimokratinio tipo vyriausybe ir tautini maum personaline autonomija; 3. 1922 m. Konstitucija, vienintel i nuolatini Lietuvos konstitucini dokument, buvo priimta demokratine tvarka irinkto Steigiamojo seimo tikro tautos valios reikjo ir jos suverenumo vykdytojo. Taip pat buvo pripastama, kad 1922 m. Konstitucija, j matuojant teorinio tobulumo masteliu, kaip ir kitos konstitucijos, nebuvo visikai tobula. 1922 m. Konstitucijos krjams pirmiausia rpjo pabrti ir taip utikrinti tautos suverenum, kad jo nesisavint nei svetimi, nei savi piktnaudiautojai, atsidr valdioje. Kadangi tiksliausi tautos valios reikjai buvo pripastami seim irinkti tautos atstovai, tai statym leidybos institucijai tautos atstovybei konstitucija teik akivaizd pirmum. Pagal vyraujani nuomon, politinis reimas, galiojant 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucijai, visuomenje buvo pagrstai kritikuojamas ypa dl valdios nepastovumo, trukdiusio pozityviai valdyti. Pagrindin prieastis buvs nepakankamas statymleidysts ir vykdomosios valdios gali subalansavimas konstitucijoje, ypa juntamas esant dideliam politiniam seimo susiskaldymui. Todl ieivijos teisinink modeliuojama bsimosios nepriklausomos Lietuvos valstybs konstitucin santvarka orientuojama pirmiausia subalansuoti valdi gali, taip pat sumainti politinpartin susiskaldym seime. Siekiant valdios pastovumo, btina tvirtas ir pastovus polius, kuriuo Lietuvoje gali bti prezidentas, nes seimas dl per didelio moni skaiiaus bei nepastovaus charakterio, tam netinka. Stiprinant prezidento politin gali, siekiant j pastatyti aukiau partij ir bti patikimu valstybs valdios pastovumo veiksniu, buvo galvojama apie tikslingum bsimojoje Lietuvoje suteikti jam visos tautos mandat, t.y. rinkti visuotiniuose rinkimuose. Be to, prezidento kadencij manyta padaryti ilgesn nei seimo. Apskritai i ka-
105
dencij tarpusavyje nesaistyti, nes tik tada seimo rinkim ar vyriausybs krizi atvejais galima isaugoti valdios kontinuitet. Baiminantis dl diktatros grsms, pasisakyta prie prezidentin ministr kabinet ir silyta parinkti vien galim tarpin prezidentin ar parlamentin variant. Kaip priemon seimo galiai koncentruoti vienoje institucijoje buvo siloma kurti dviej parlamento rm sistem. Antruosius rmus (senat) buvo siloma sudaryti i apskrii ir miest irinkt atstov arba kio ir kultros savivaldybi pagrindu. Kaip vienintel teisin priemon, mginant sumainti politinpartin bsimj seim susiskaldym, ieivijos spauda vieningai sil rinkim reform. Manyta, jog prie seimo susiskaldymo privedusi tarpukario Lietuvoje praktikuota proporcin rinkim sistema, kuri neleidusi, be to, irinktiesiems turti tiesiogini ryi su rinkjais. Atsivelgdami maoritarins sistemos trkumus, pasireikianius galimu rinkj valios ikraipymu ir kitais pavojais (galimyb, skirstant apygardas, sumenkinti opozicijos jgas), autoriai sil likti prie proporcins sistemos, bet j ir jos taikym tobulinti. Nustatyti, jog kandidat sraas, nesurinks 510 proc. vis paduot bals, negauna teiss dalyvauti skirstant deputat vietas. Diskutuojant apie nepakankam valdi gali balans konstitucijoje, ieivijos spaudoje ikelta tez ir apie buvus teismo vaidmens valdi gali sveikoje sumenkinim, apribojant jo veikl vien civiline ir baudiamja sferomis ir nenumatant galimybi jam veikti statym konstitucingumo ir administracijos akt teistumo kontrols srityje. Aptariant bsimos Lietuvos konstitucin santvark, buvo diskutuojama dl naujos institucijos konstitucinio teismo btinumo. Paymtina, kad dauguma ieivijos teisinink samprotavim dl Lietuvos bsimos konstitucins santvarkos atsispindi ndienos konstitucinje praktikoje, nors nra duomen apie mint darb panaudojim rengiant galiojani konstitucij. Konstitucin teis atstaius Lietuvos nepriklausomyb. Nors rykiausi sovietiniu laikotarpiu iaug Lietuvos konstitucins teiss specialistai aktyviai dalyvavo atgimusios Lietuvos konstitucinje kryboje, mokslinis paveldas ioje srityje dl mint prieasi yra gantinai kuklus. Natralu, kad atkrus nepriklausomyb, atsirado objektyvus poreikis susiklosiusi mokslins konstitucins teiss literatros sprag skubiai upildyti. Tai buvo padaryta pakartotinai ileidiant bent jau svarbiausius M. Rmerio darbus: tris Valstybs ir jos konstitucins teiss tomus, monografij Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose, knyg Lietuvos konstitucins teiss paskaitos, pirm kart paskelbiant antr io veikalo dal dar nepriklausomybs atkrimo ivakarse, 1989 m., Lietuvoje isaugoto autentiko egzemplioriaus pagrindu ileista Lietuvos sovietizacija 19401941. Paraytuose daugiau nei prie pus amiaus M. Rmerio darbuose nagrinjamos ir iandienai aktua-
106
I skyrius
liausios teiss problemos, todl jie iandien vertinami ne tik kaip savo meto teisins minties paminklai, bet ir kaip ndienai reikmingi konstitucins teiss mokslo altiniai. Spaudoje pasirodo darb Lietuvos konstitucini tradicij, konstitucini institut, statym konstitucingumo kontrols ir kitomis aktualiomis temomis. 3.4. Konstitucin teis kaip studij disciplina Konstitucin teis privaloma studij disciplina auktosiose teiss mokyklose. Tradicikai laikoma, kad teiss teorija, valstybs ir teiss istorija bei konstitucin teis trys studij disciplinos, kurias pirmiausia btina studijuoti norint skmingai veikti tolesn teiss studij program. Konstitucins teiss studij kursas negali aprpti vis konstitucins teiss mokslo ini, vis konstitucini teorij, doktrin, vairi konstitucins tikrovs vertinim. Studentai susipasta tik su studij programoje numatytomis svarbiausiomis konstitucins teiss temomis, kurias btina imanyti norint suprasti valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo esm, asmens ir valstybs santyki pagrindus. Lietuvos konstitucins teiss kursas paprastai apima ias temas: Konstitucins teiss vadas, Konstitucija, mogaus teiss ir j tvirtinimas Lietuvos konstitucinje teisje, Lietuvos Respublikos pilietyb. Usieniei teisin padtis, Konstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Valstyb, Valstybs forma, Nevalstybins organizacijos konstitucinje teisje (politins partijos ir visuomenins organizacijos), Rinkimai ir referendumai, Konstitucin valstybs valdios institucij sistema, Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, Teismas, Vietos savivalda ir valdymas. Kiekvien tem, iskyrus paskutines penkias, kuriose nagrinjami vieosios valdios institutai Lietuvoje, sudaro du ini blokai: pirmas blokas bendrieji konstitucins teiss klausimai, antras blokas Lietuvos konstitucin teis (konkrets konstitucins teiss institutai). Antai temoje Konstitucija pirmiausia bus nagrinjama Konstitucijos teorijos pagrindai, po to pereinama prie Lietuvos Konstitucij istorijos ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pagaliau ir nagrinjant, atrodo, tik su Lietuvos konstitucine teise susijusius klausimus kaip tiesiogins demokratijos institutai Lietuvoje, Lietuvos nevalstybins organizacijos (politins partijos ir visuomenins organizacijos), Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, Teismas, vietos valdymas ir savivalda, vienaip ar kitaip vl prisimenama ir konstitucins teiss teorija, ir pasaulin patirtis. Tokia dstymo struktra grindiama tuo, kad tik isiaikinus bendrsias konstitucins teiss problemas, galima studijuoti Lietuvos
107
konstitucin teis, jos institutus ir normas, konkreius valstybs valdios institucij organizacijos ir funkcionavimo klausimus. Konstitucins teiss studijos yra btinas teiss studij elementas. Konstitucins teiss kursas pleia teisininko akirat, moko suprasti valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistemos organizavimo ir veiklos prasm, konstitucini teisi ir laisvi reikmingum, savarankikai vertinti teisinius reikinius. Studijuodamas konstitucin teis, studentas mokosi analizuoti ir vertinti svarbias teisines problemas, suprasti konstitucijos reikm teisinio reguliavimo sistemoje. Konstitucins teiss studijos pads isiaikinti, kas yra konstitucija, kok vaidmen ji atlieka alies teisiniame gyvenime, k reikia pagrindini teisi ir laisvi konstitucinis tvirtinimas, valdi padalijimas, teisins valstybs principas, kaip formuojamos ir kokius galiojimus turi valstybs valdios institucijos ir t.t. Paymtina, kad konstitucins teiss studijos turi ir praktin reikm. Studentas teisininkas turi imokti konstitucins teiss principus ir normas taikyti profesinje veikloje. Tik sismonins, kad Konstitucija yra teisikumo matas, teisininkas praktikas savo darbe gals paversti gyvomis Konstitucijos 6 str. nuostatas, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Kitaip sakant, kiekvienas teisininkas turi suvokti, kad Konstitucija ne deklaracijos ar labai abstraki teigini abrakadabra, bet teiss norm aktas. Svarbu imokti suprasti konstitucinio reguliavimo turin, mokti taikyti ir aukiausios galios, neretai abstrakiai suformuluotas, teiss normas. Baigus studijas, laukia teisininko darbas. Todl svarbu suvokti valstybs valdios gali ribas, mokti apginti asmens teises. Suprasti konstitucin sistem privalu kiekvienam, siekianiam teiss mokslo ini. Teiss studijos formuoja ir asmens teisines pairas. Studentui teisininkui neutenka vien pavirutinikai susipainti su konstitucins teiss kategorijomis, bet btina sismoninti konstitucines vertybes, tokias kaip mogaus teiss ir laisvs, teisin valstyb, demokratija, lygyb prie statym ir teism ir t.t. ios vertybs turi tapti teisini vertinim pagrindu, padti suprasti konkretaus teisinio reguliavimo prasm, rasti sprendimus teisini kolizij atvejais.
Konstitucija
103
II skyrius KONSTITUCIJA
1 poskyris. 2 poskyris. 3 poskyris. 4 poskyris.
Konstitucijos teorijos pagrindai Lietuvos konstitucij raida 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruoai Teiss konstitucionalizacija
1. Antr vadovlio skyri Konstitucija sudaro keturi poskyriai: Konstitucijos teorijos pagrindai, Lietuvos konstitucij raida, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruoai, Teiss konstitucionalizacija. Skyriuje pateiktas minimumas mokslo apie konstitucij ini, reikaling tolesnms konstitucins teiss studijoms, taip pat nagrinjama Lietuvos konstitucij raida. Visa tai pads geriau suprasti 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tvirtintus teisinio reguliavimo ypatumus, atskleisti dabar galiojanios Konstitucijos svarbiausius bruous. 2. Konstitucija pagrindinis ir svarbiausias, aukiausios galios teiss norm aktas. Ji nustato valstybs valdios organizavimo ir veiklos, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. Konstitucija priimama ir keiiama sudtingesne tvarka nei paprasti statymai. Tai statym statymas, visos teisins sistemos branduolys, svarbiausias teiss altinis, garantuojantis teiss kryptingum, jos norm suderinamum, prireikus ir subordinacij. 3. Konstitucija ne tik pagrindinis ir aukiausios galios teisinis aktas, bet ir svarbus politinis bei filosofinis dokumentas. Kaip politinis dokumentas ji atspindi alies politini jg kompromis dl politinio proceso svarbiausi taisykli. Kaip filosofinis dokumentas Konstitucija atspindi tam tikr pasaulir. Joje yra prasmintos tam tikros vertybs ir idealai. Konstitucijos socialin paskirt atskleidia jos teisin, politin ir filosofin funkcija. 4. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulje pabriamas Lietuvos valstybingumo ir teisini tradicij perimamumas bei istorinis tstinumas, skelbiama, kad Lietuvos valstybs teisiniai pamatai buvo grindiami Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. Todl Lietuvos
104
II skyrius
konstitucins raidos tyrimuose negalima apeiti konstitucins teiss itak formavimosi Lietuvos Didiojoje kunigaiktystje, 19181940 m. Lietuvos Konstitucij raidos, 1990 m. Laikinojo Pagrindinio statymo bei dabar galiojanios 1992 m. spalio 25 d. Tautos referendumu priimtos Konstitucijos klausim. 5. Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta Tautos referendumu 1992 m. spalio 25 d., svarbiausias alies teisinis aktas. Jam bdinga virenyb teiss sistemoje, stabilumas, vientisumas. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Lietuvos Respublikos Konstitucija modernus teiss aktas. Jame tvirtintos mogaus teisi ir laisvi garantijos, iuolaikin valstybs valdios organizacija. Tai dokumentas, konsoliduojantis visuomen, atspindintis bendro gyvenimo demokratinius pradus.
1 poskyris KONSTITUCIJOS TEORIJOS PAGRINDAI
1.1. Raytins konstitucijos atsiradimas ir raida 1.2. Konstitucijos svoka 1.3. Konstitucijos savybs 1.4. Konstitucijos vertinimas socialiniu aspektu 1.5. Socialins konstitucijos funkcijos. Konstitucija kaip teisinis, politinis ir filosofinis (ideologinis) dokumentas 1.6. Konstitucijos turinys. Konstitucinio reguliavimo raidos tendencijos 1.7. Konstitucijos norm galiojimas. Tiesioginio Konstitucijos taikymo problema 1.8. Konstitucijos forma 1.9. Konstitucijos struktra 1.10. Konstitucij klasifikacija 1.11. Konstitucijos primimo ir keitimo tvarka
1.1. Raytins konstitucijos atsiradimas ir raida Terminas konstitucija (lot. constitutio nustatymas, tvirtinimas), inomas nuo antikos laik. Romn teisje konstitucijomis vadinta viena imperatoriaus ileist dekret ris. Viduramiais iuo terminu buvo
Konstitucija
105
vadinamos vairios privilegijos, kurias karalikoji valdia suteikdavo feodalams, taip pat tam tikri teiss aktai, reguliav santykius tarp miest ir karalikosios valdios. Paymtina, kad Lenkijos Lietuvos valstybs (epospolitos) Seimo sesij baigiamieji nutarimai, turintys statymo gali, taip pat buvo vadinami konstitucijomis. Tokia svokos kilm. Taiau teiss moksle kur kas svarbiau konstitucijos kaip svarbiausio alies statymo, ribojanio valdi ir ginanio mones, atsiradimas. Vieniems autoriams tokio konstitucinio reguliavimo itakos antikos mintis ir pirmj demokratij praktika, kitiems 1215 m., kai buvo priimta Didioji laisvi chartija1 (Magna Charta Libertatum). Tai buvo tik uuomazgos. Nei antikos demokratija nesivadovavo smoningai priimta Konstitucija, nei angl karaliaus Jono Beemio susitarimu su baronais, kuriuo buvo ribojama karaliaus valdia ir gana konkreiai apibrtos kai kurios teiss ir laisvs, nesiekta nustatyti valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrind, apibrti asmens ir valstybs santyki. Smoningam konstituciniam reguliavimui atsirasti reikia tam tikro civilizacijos lygio. Nuo atskir mini iki vieningos sistemos, nuo minties iki praktikos kelias ilgas. Vlesnes konstitucijos idjos apraikas galima velgti XVII a. Anglijoje. Tai Cromwellio laik kariuomens karinink tarybos 1653 m. gruodio 13 d. paskelbtas aktas Anglijos, kotijos ir Airijos valstybi ir joms priklausani vald valdymo forma (teisinje literatroje vadinama Valdymo rankiu), kuris laikytinas mginimu Anglijai pasilyti raytin konstitucij. Svarbs ingsniai konstitucionalizmo istorijoje 1679 m. Anglijos parlamento priimtas Geresnio valdini laisvs utikrinimo ir nuo kalinimo u jr apsaugojimo aktas (daniau vardijamas lotyniku Habeas corpus act pavadinimu), 1689 m. Teisi bilis bei 1701 m. Santvarkos aktas. Amerikoje brit kolonij kai kurie aktai (pvz.: 1641 m. ir 1648 m. vadinamoji Masausetso laisvi chartija) buvo svarbs ne tik JAV, bet ir konstitucionalizmo raidai apskritai. Konstitucionalizmo raidai ypa svarbus prigimtins teiss mokyklos indlis. Idjos apie mogaus prigimtines teises, kuri niekas negali atimti, pripainimas vert atitinkamai traktuoti ir valstybs valdi: tokia valdia turi bti gyvendinama valdanij ir valdomj susitarimu. Kitaip sakant, valdia prasminga tik tada, kai valdomieji sutinka bti valdomi.
1 Paymtina, kad alia 1215 m. Anglijoje priimtos Didiosios laisvi chartijos teisinje literatroje minimi monarcho valdi ribojantys tos paios istorins epochos dokumentai 1188 m. Leono karalysts chartija bei 1222 m. Vengrijos karaliaus Andriaus II pasirayta Aukso bul.
106
II skyrius
Naujas ingsnis J. J. Rousseau visuomens sutarties teorija. Reikalingas socialinis paktas (visuomenin sutartis), kuriuo kuriama politin visuomen. J. J. Rouseau teig: Prie imantis tirti akt, kuriuo liaudis irenka karali, i pradi reikt itirti akt, pagal kur liaudis yra liaudis. Nes is aktas, btinai bdamas ankstesnis u kit akt, yra tikrasis visuomens pagrindas1. Visuomens valia kuriama valdia. Valdios status lemia suverenios tautos valia. Jeigu pirminiam susitarimui, t.y. visuomens sutariai reikia vis susitarimo, tai statymams priimti pakanka daugumos pritarimo. Logika, kad tokiu atveju Konstitucija <>valdios statutas, laisva valia parengtas. Ir is statutas yra keiiamas2. Ne maesn reikm konstitucij atsiradimo prieigose tenka J. Lockeo, Ch. Montesquieu idjoms apie valdios padalijim, griovusioms absoliuios valdios idjinius pamatus ir formavusioms sitikinim, kad siekiant apsaugoti mog nuo valdios savivals, btina nustatyti tikslias ribas valstybs valdiai gyvendinti. Konstitucija kaip raytinis pagrindinis statymas atsirado naujaisiais laikais. Tai svarbiausias demokratijos tvirtinimo institutas, subrandintas kovos prie absoliutizm, prie atgyvenusi feodalin santvark epochoje. Pirmoji raytin konstitucija, galiojanti iki iol, yra JAV Konstitucija, priimta 1787 m. Pirmosios konstitucijos Europoje 1791 m. Lenkijos Lietuvos valstybs (epospolitos) ir Pranczijos konstitucijos. Ir JAV 1787 m., ir Pranczijos 1791 m. konstitucij taka tolesnei teiss raidai milinika. Tai kone ideals (kiek teisiniai dokumentai apskritai tokie gali bti) demokratini konstitucij pavyzdiai. Beje, pirmoji Konstitucija, kaip minta, su pataisomis tebegalioja iki iol, o Pranczijos 1791 m. rugsjo 3 d. Konstitucija neteko galios kartu su monarchijos lugimu. Vidurio ir Ryt Europoje panaus vaidmuo tenka 1791 m. gegus 3 d. epospolitos Konstitucijai, kuri buvo parengta Pranczijos Didiosios revoliucijos bei Amerikos konstitucionalizmo takoje. Ji turjo stiprinti Respublikos nepriklausomyb, tvirtinti kai kuriuos demokratinius pradus visuomens gyvenime. (Tiesa, be kit priemoni, joje buvo numatyta visikai sujungti Lietuvos Didij kunigaiktyst su Lenkija unitarin valstyb.) Istorins aplinkybs lm, kad i Konstitucija praktikoje nebuvo gyvendinta. Pirmosios raytins Konstitucijos ireik visuomens demokratini jg kovos prie feodalizm ir absoliutizm siekius, tvirtino tautos suve-
Rousseau J. J. Du contrat social. Discours sur l'origine de l'ingalit. Paris, Booking International, 1996. P. 27. 2 Guchet Y. lments de droit constitutionnel. Paris, ditions Albatros, 1981. P. 88.
Konstitucija
107
reniteto, valdios padalijimo ir apribojimo, piliei teisi ir laisvi konstitucinio tvirtinimo ir apsaugos idjas. Galima kalbti apie kelet konstitucij raidos pasaulyje etap. Pirmas etapas apimt laikotarp nuo pirmj konstitucij pasirodymo iki Pirmojo pasaulinio karo. iam etapui bdinga tai, kad konstitucinis procesas i esms paliet tik Europ ir iaurs Amerik. Konstitucinio reguliavimo centre valstybs valdios organizacijos klausimai. Asmens ir valstybs santyki sferoje konstitucijoje tvirtintos tik asmenins ir kai kurios politins teiss ir laisvs. io laikotarpio konstitucij pavyzdiai, be mint JAV 1787 m. Konstitucijos, 1791 m. Pranczijos ir epospolitos Konstitucij, yra 1814 m. Norvegijos, 1831 m. Belgijos, 1868 m. Liuksemburgo, 1874 m. veicarijos, 1887 m. Olandijos, 1871 m. Vokietijos, 1889 m. Japonijos, 1911 m. Portugalijos Konstitucijos. Antras konstitucij raidos etapas apima laikotarp nuo Pirmojo iki Antrojo pasaulinio karo (tarpukario konstitucijos). Konstitucijas priima naujai atsiradusios ar atkurtos Vidurio ir Ryt Europos valstybs, keletas Afrikos ir Azijos ali (kolonij konstitucijos). Iaugus valstybs ekonominiam ir socialiniam vaidmeniui, konstitucijose reguliuojamos naujos socialini santyki sritys. iuo laikotarpiu buvo priimtos 1919 m. Vokietijos (vadinamoji Veimaro) Konstitucija, 1920 m. Austrijos ir ekoslovakijos Konstitucijos, taip pat kit ali konstitucijos. Tarpukario demokratinms konstitucijoms priskirtinos ir 1920 m. liepos 15 d. priimta Estijos Respublikos Konstitucija, 1922 m. vasario 15 d. priimta Latvijos Respublikos Konstitucija, taip pat 1922 m. rugpjio 1 d. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. iose konstitucijose buvo skelbiama, kad ios alys yra demokratins respublikos, kuriose aukiausioji valdia priklauso tautai. Konstitucijose buvo tvirtintos gantinai plaios piliei teiss: lygyb statymui, asmens ir bsto nelieiamyb, susivienijim, susirinkim, sins, odio laisv, teis privai nuosavyb ir kt. Gaila, kad demokratijos raida iame Europos regione nebuvo skminga demokratin konstitucin reguliavim greitai pakeit autoritarinis reguliavimas ar praktika. Politiniai vykiai tarpukario Europoje parod ir demokratini tradicij trapum. Ne vienoje alyje sitvirtino autoritarinis reimas, Europa patyr ir nacistinio, ir faistinio reimo siaub. SSRS patirtis irgi pamokanti: demokratikai skambaniais konstituciniais tekstais buvo dangstomas komunistinis totalitarizmas. Treias konstitucij raidos etapas laikotarpis po Antrojo Pasaulinio karo iki 8090-j XX a. met. Konstitucinis procesas gauna globalin mast. Sugriuvus kolonijinei sistemai, pasaulyje atsiranda per 100 nauj valstybi. Demokratini valstybi konstitucijose vis didesn reikm gauna mogaus teisi ir laisvi apsaugos institutas, platja konstitucinio
108
II skyrius
reguliavimo objektas (konstitucijose tvirtinamos socialinsekonomins teiss, net literatroje imta vartoti svok socialin konstitucija ir t.t.). io laikotarpio tipik konstitucij pavyzdiais galima laikyti 1947 m. Italijos Konstitucij, 1947 m. Japonijos Konstitucij, 1949 m. VFR Pagrindin statym, 1946 ir 1958 m. Pranczijos, 1975 m. Graikijos, 1976 m. Portugalijos, 1978 m. Ispanijos Konstitucijas. Konstitucija, kaip pripainta demokratijos tvirtinimo iraika, neveng dangstytis ir autoritariniai bei totalitariniai reimai. Taiau pastarj praktika tik ikreip konstitucionalizmo esm. Socializmo stovyklos alyse tvirtint totalitarinio pobdio reim lugimas, autoritarins praktikos atsisakymas ne vienoje pasaulio alyje XX a. pabaigoje ymi naujo ketvirto konstitucij raidos etapo pradi. Paymtina, kad per palyginti trump laikotarp buvo priimta beveik 100 nauj konstitucij. Jos atspindi vykusius pasikeitimus ir naujus prioritetus visuomens gyvenime, iaugusi bendramogikj vertybi reikm. XX a. pabaiga tai nauj konstitucionalizmo pergali laikotarpis. 1991 m. Bulgarijos ir Rumunijos, 1992 m. Lietuvos, Estijos, ekijos, Slovakijos Konstitucijos, 1997 m. Lenkijos Konstitucija atspindi io laikotarpio konstitucinio reguliavimo savitumus. Taigi dabar nerasime pasaulio valstybs, neturinios raytins konstitucijos. Iimtis Didioji Britanija, kurios konstitucij sudaro parlamento aktai, taip pat precedentai ir paproiai. Tai valstyb su neraytine konstitucija. 1.2. Konstitucijos svoka Konstitucins teiss moksle terminas konstitucija daniausiai vartojamas dviem prasmmis. Skiriamos konstitucijos formalija prasme (tai formalioji arba juridin konstitucija) ir konstitucijos materialija prasme (materialioji, faktin konstitucija). Konstitucija formalija prasme (t.y. juridin arba formalioji Konstitucija) paprastai suvokiama kaip pagrindinis alies statymas (ar keli statymai). Jis turi aukiausi teisin gali, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka. is statymas nustato valstybs organizacij, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. iuos juridins konstitucijos poymius, vertins pasaulio valstybi dviej imtmei konstitucins raidos patirt, pabria L. Garlickis. Jis teigia, jog konstitucija yra: raytins teiss aktas, turintis aukiausi teisin gali valstybs teisinje sistemoje,
Konstitucija
109
aktas, nustatantis pagrindinius valstybs santvarkos principus, reguliuojantis aukiausij valstybs valdios institucij sistem, j kompetencijos apimt ir tarpusavio santykius (sudtinse valstybsefederacijose taip pat federacijos ir jos sudtini dali valstij, krat, respublik, kanton kompetencijos apimtis ir tarpusavio santykius), bei tvirtinantis individo pagrindines teises, laisves ir pareigas, aktas, priimamas ir keiiamas pagal specialias procedras, sunkesnes nei paprast statym primimo ir keitimo procedras1. Taigi juridin (formalioji) konstitucija yra suprantama kaip statym statymas, teisinio reguliavimo sistemos branduolys. Ji negali bti keiiama kaip kiti statymai. Dar daugiau, paprastai po konstitucijos patais btina taisyti daugel alyje galiojani teiss akt. statymai ir postatyminiai aktai, kurie buvo pagrsti anksiau galiojusiomis konstitucijos normomis, turi bti suderinti su nauju konstituciniu reguliavimu. Todl silytume tok konstitucijos formalija prasme apibrim: konstitucija pagrindinis ir svarbiausias, aukiausios teisins galios teiss norm aktas, nustatantis valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus bei tvirtinantis svarbiausius asmens ir valstybs santykius; priimamas ir keiiamas sudtingesne tvarka nei paprasti statymai. Konstitucija materialija prasme traktuojama dviem poiriais. Vieniems materialioji konstitucija tai reali valstybs valdios organizacija, realus asmens statusas valstybje, kuris gali sutapti ar nesutapti su juridine ar formalija konstitucija. Kitaip sakant, kalbama apie faktin konstitucij. Jeigu formalioji (juridin) konstitucija aukiausios galios teiss norm, reguliuojani tam tikrus teisinius santykius sistema, tai faktin arba materialioji konstitucija patys santykiai. Juridins ir faktins konstitucij skirtumus lemia vairs socialiniai procesai. Tam tikru metu priimta konstitucija dl vairi socialini, politini ar ekonomini pokyi gali nebeatspindti pasikeitusios tikrosios padties. Todl tenka juridin konstitucij derinti su faktine, t.y. utikrinti, kad konstitucijos normos atitikt realius santykius. Kitaip susidurtume su konstitucijos fiktyvumo problema. Demokratinse valstybse faktins ir juridins konstitucijos prietaravimus neretai padeda veikti konstitucins kontrols institucij jurisprudencija. Kitas kelias konstitucijos pataisos arba naujos konstitucijos primimas. Paymtina, kad fiktyvi konstitucija bdinga autoritariniam ir totalitariniam reimui. ioje konstitucijoje skelbiamos demokratins nuostatos paneigiamos valstybs valdios institucij praktika. Danai tokia konsti1 Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 3. Warszawa, Liber, 1999. S. 32.
110
II skyrius
tucija tik fasadas, maai k bendra turintis su realiu valstybs funkcionavimu ir tikrja mogaus padtimi tokioje visuomenje. Tokioje santvarkoje konstitucija yra ne tiek teisinis, kiek politinis ideologinis dokumentas. Tiesa, ne visi autoriai visikai sutapatina faktins ir materialiosios konstitucij svokas. Kartais teigiama, kad materialioji konstitucija sistema teiss norm, nustatani valstybs valdios organizacij, asmens santykius su valstybe. Ir visai nesvarbu, ar ios normos idstytos viename akte, keliuose ar keliolikoje, ar neraytins teiss normose. Svarbiau yra i norm turinys, j reguliavimas. iuo poiriu konstitucija yra ne vien raytinis dokumentas. Tokia konstitucija laikomos ...visos taisykls, neirint j kilms, kurios nustato vieosios valdios status. Konstitucija valdios organizacijos sinonimas. Todl net ir nesant raytinio dokumento, valstyb turi konstitucij, o jei toks dokumentas yra, konstitucija yra ne vien jo nuostatos1. Taip plaiai suprantant konstitucij, reikt pripainti, kad visos valstybs, ir praeityje, ir dabar, kad ir kokia buvo ar yra j valstybs santvarka, turi konstitucij. Vadovlyje svok konstitucija toliau vartosime juridine ar formalija prasme. Kitaip sakant, bus kalbama apie konstitucij pagrindin, aukiausiosios teisins galios akt, nustatant valstybs organizacij, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo, asmens teisins padties pagrindus. 1.3. Konstitucijos savybs Kaip matyti i konstitucijos apibrimo, konstitucija ypatingas teiss aktas. Tai visos teisins sistemos branduolys, svarbiausias teiss altinis, garantuojantis teiss kryptingum, jos norm suderinamum, prireikus ir subordinacij. Nagrinjant konstitucij kaip svarbiausi teisin dokument, nurodomos svarbiausios jos savybs. Vis pirma paymima, kad konstitucija svarbiausias, pagrindinis alies statymas, kuriam tenka viriausia vieta teiss sistemoje, kurio normoms bdinga aukiausioji teisin galia. Kitaip sakant, konstitucija yra lyg superstatymas, aukiausios galios teisinio reguliavimo centras, apie kur formuojasi visa teiss sistema.
1 Ardant P. Institutions politiques et droit constitutionnel. 4e dition. Paris, L. G. D. J., 1992. P. 51.
Konstitucija
111
Konstitucijos virenyb slygoja jos ypatingas poveikis visai teiss sistemai. Konstitucijos normos turi aukiausi juridin gali. Joms negali prietarauti joks teiss aktas. Teiss sistema vieningas teiss norm ansamblis, darni sistema. iame ansamblyje ne vis norm reikm vienoda. Jos yra skirting lygmen. Normos sistemoje saistomos koordinacijos (tarp to paties lygio norm) ir subordinacijos (auktesnio ir emesnio lygmens norm santykis) santyki. Sakykim, savivaldybs taryba negali nustatyti kitokios darbo trukms savo teritorijoje nei nustato statymas. Negaliot statymas, numatantis, sakykime, visuomens informavimo priemoni cenzr, kaip paeidiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d. nuostat: Masins informacijos cenzra draudiama. Teiss normoms bdinga hierarchija. Prisiminkime H. Kelseno pasilyt teiss norm piramids koncepcij. Teis, pasak H. Kelseno, nra vieno rango teiss norm sistema, bet statinys1, piramid, sudaryta i tam tikro skaiiaus nevienodo lygmens teiss norm sluoksni. Teiss norm piramids virnje pagrindin norma, kuriai tiesiogiai ar netiesiogiai subordinuotos kitos normos. emiau statym normos. Dar vienu auktu emiau postatyminiai aktai. apai norm skaiius didja, pleiasi teisins piramids pagrindas. Juo norma uima auktesn padt piramidje, juo ji bendresn, abstraktesn. Vargu, ar mums tikt diskutuoti dl pagrindins normos prigimties. Konstitucijos mokslo poiriu, matyt, galtume paprasiausiai konstatuoti: jeigu teiss sistema hierarchin sistema , tai jos virnje konstitucija pagrindinis statymas, kurio normos slygoja visas kitas. Konstitucijos virenyb tvirtinta joje paioje. Kaip skelbiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d. Negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas, prieingas Konstitucijai. Taip fiksuojama ypatinga konstitucijos vieta teiss sistemoje, ypatingas jos norm, kurios yra ne vien konstitucins teiss, bet ir kit teiss ak svarbiausios normos, pobdis, lemiantis kit norm turin. Kita konstitucijos savyb yra ta, kad konstitucija yra steigiamojo pobdio aktas. Konstitucij priima tauta ar tautos galioti atstovai, joje nustatomi valstybs valdios organizacijos ir veiklos pagrindai, asmens santykiai su valstybe. Tai svarbiausi santykiai, lemiantys visus kitus visuomeninius santykius. Konstitucija nustato, kokia bus valstyb ir jos valdia, kaip ta valdia funkcionuos, kokie bus jos santykiai su monmis, t.y. akivaizdus konstitucijos steigiamasis pobdis. Konstitucija yra suve-
1 r. Kelsen H. Thorie pure du droit, traduction franaise de la deuxime dition de la Reine Rechtslehre par Charles Eisenmann, Bruxelles, Bruylant. Paris, L.G.D.J., 1999. P. 224.
112
II skyrius
renios tautos krinys. Joje nustatytos svarbiausios taisykls, kurios, be jokios abejons, yra pirminio pobdio. Nurodyta konstitucijos savyb tiesiogiai susijusi su kita jos savybe: konstitucija yra teiskros pagrindas. Konstitucijoje vardyti teiskros subjektai, nurodytos j priimam akt rys, nustatytos procedros teiss normoms priimti. Be to, konstitucija nustato ne tik teiskros subjektus bei teiskros gyvendinimo tvarkos pagrindus, bet neretai ir tiesiogiai nurodo, kaip turt bti sureguliuotos tam tikros visuomens gyvenimo sritys. Nagrinjant konstitucij, nepamirtama nurodyti, kad is aktas yra priimamas, keiiamas ir pripastamas netekusiu galios ypatinga tvarka. i tvarka ymiai sudtingesn (L. Garlickis vartoja svok sunkesn), negu priimant, keiiant ar naikinant paprastus statymus. Ne viena konstitucija yra priimta tautos referendumo, steigiamojo ar konstitucinio susirinkimo, arba parlamento kvalifikuota bals dauguma ir laikantis speciali procedr. Palyginus konstitucijos ir postatymini akt primim, reikt konstatuoti dar didesn akt primimo, keitimo, pripainimo netekus galios skirtingum. Ypatinga Konstitucijos primimo, keitimo ir pripainimo netekus galios tvarka tik patvirtina, kad Konstitucijos negalima laikyti vienu i statym, kad jai teiss sistemoje tenka ypatinga, svarbiausioji, vieta. Konstitucijos virenyb, aukiausioji juridin galia lemia toki io akto savyb, kaip konstitucijos privalomum visiems teiss subjektams visose teisinio reguliavimo srityse. Valstybs valdios institucijos, pareignai, savivaldos institucijos, visi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis konstitucijos reikalavim. Ypatingas io akto pobdis lemia ir special jo gyvendinimo mechanizm bei apsaug. Konstitucija yra veikiantis aktas, ir jos normos yra utikrinamos specifinmis apsaugos priemonmis. Ypatinga reikm ia tenka konstitucinei kontrolei. Konstitucijos, svarbiausio alies statymo, iskirtin pobd atskleidia ir ie jos bruoai: teistumas, stabilumas ir realumas. statym, kit teiss akt teistumas vertinamas atsivelgiant j atitikim konstitucijai. Konstitucijos nra su kuo lyginti. Jai paiai a priori teikiama visus teiss reikalavimus atitinkanio akto prasm. Todl konstitucijos teistumo klausimas sudtingesnis. Atrodyt, kad paprasiausiai i problem sprsti reikt taip: konstitucija teista, jei ji priimta ta tvarka, kuri numat anksiau galiojusi konstitucija. Todl kitaip priimta konstitucija bt neteista. Taiau konstitucijos teistumo taip tiesmukikai sprsti negalima, ypa jei alis i viso neturjo konstitucijos ar konstitucija buvo vadinamas jga primestas statymas. Todl konstitucija bus teista, jei ji ireik tautos vali, bus tautos ar jos galiot atstov priimta ir tautos akceptuota.
Konstitucija
113
Konstitucijos stabilumas svarbi io akto savyb. J lemia io teiss akto esm ir paskirtis. Konstitucijos stabilumas reikia, kad jos nuostatos yra priimtos ilgesniam visuomens ir valstybs raidos etapui. Tai viena i teistumo utikrinimo slyg alyje. Konstitucijos stabilumas nereikia jos nekintamumo. Taiau pataisas ar konstitucijos norm interpretavimo pokyius turi lemti esminiai socialins tikrovs pokyiai. Konstitucija yra reali, jeigu jos nuostatos gyvendinamos, jeigu jos utikrintos ekonominmis, socialinmis ir teisinmis garantijomis. Kitaip reikt kalbti ne apie konstitucij pagrindin statym, bet konstitucij deklaracij. Realia konstitucija laiduojamas tautos suverenitetas. mogaus teiss ir laisvs, demokratiniai valdios gyvendinimo principai turi bti ne vien skelbiami, bet turi bti ir sudarytos slygos veiksmingai apginti ias vertybes. 1.4. Konstitucijos vertinimas socialiniu aspektu Aukiausias konstitucijos principas ir reikm yra tai, kad ji ne valdios, o tautos aktas. ie Tomo Pein odiai ne tik nusako Demokratijos ir konstitucionalizmo esm, be ir primena, kad tai turi tapti realybe1. Taigi Konstitucij reikia velgti kaip tautos akt, kur tiesiogiai priima tauta arba jos galioti atstovai. Neatsitiktinai vairi valstybi konstitucij preambulse nurodoma: Mes, Jungtini Valstij Tauta, siekdami sukurti tobulesn sjung, stiprinti teistum, saugoti vidaus rimt, organizuoti kolektyvin gynyb, prisidti prie bendros ms ir palikuoni gerovs bei aprpinimo, nustatome ir priimame Jungtini Amerikos Valstij Konstitucij...; Prancz tauta ikilmingai skelbia savo itikimyb mogaus teisms ir nacionalinio suvereniteto principams, kaip juos nustat 1789 m. deklaracija, patvirtino ir papild 1946 m. Konstitucijos preambul (Pranczijos Respublikos 1958 m. Konstitucijos preambul); Lietuvi tauta, prie daugel ami sukrusi Lietuvos valstyb, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis <> siekdama atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs, atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir skelbia i Konstitucij (Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambul). Kodl tauta priima konstitucij? Kokia io akto prasm socialinje realybje? Norint tai suprasti, neutenka nagrinti konstitucij kaip aukiausios galios teiss norm akt. j btina pavelgti kaip socialins tikrovs reikin. Taigi nuo konstitucijos juridinio nagrinjimo tenka
1 Staiokas S. Lietuvos Respublika teisin valstyb // Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos. Tarptautins konferencijos mediaga. Vilnius, 1993. P. 20.
114
II skyrius
pereiti prie jos tyrimo socialiniu aspektu, t.y. tenka aikintis konstitucijos socialin esm, paskirt, reikm. Literatroje rasime vairiausi aikinim. Regis, tikslingiausia bt prisiminti visuomens sutarties teorij1, pagal kuri valstybs organizacijos pagrindu gali bti tik tautos sutarimas steigti valstybs valdi ir jai paklusti siekiant utikrinti santarv tarp moni, laiduoti j gerov. Btent tokios idjos ir inspiravo pirmj konstitucij krjus. konstitucij galima velgti kaip tam tikr visuomens sutart. inoma, tai ne sutartis tiesiogine juridine prasme. Konstitucija socialinis susitarimas, kuriame suderinti vairi visuomens element, vairi socialini sluoksni ar grupi interesai. Norint utikrinti visuomens santarv, reikia socialiniams politiniams visuomens procesams suteikti aikias teisines ribas. Visuomens santarv daugelyje ndienos konstitucij deklaruojama kaip vienas i konstitucins santvarkos tiksl. Paymtina, kad pati konstitucijos primimo ar keitimo procedra yra tokia sudtinga, kad nauja konstitucija bei jos pataisos priimamos tik susitarus pagrindinms alies politinms jgoms. O susitarti gali ne antagonistins, bet pasirengusios tartis puss. Nagrinjant konkreios alies konstitucijos rengimo proces, galima pastebti vairi tiksl, motyv ir interes susidrim. Pasak Jono Elsterio, konstitucin proces slygoja ir racionals, ir emociniai, ir tiesiogiai su interesu susij motyvai. Racionals motyvai tai siekimas utikrinti asmens teises ir bendr gerov, emociniai ir pastovs jausmai, ir emocij protrkiai, pagaliau tai gali bti ir asmeniniai, ir grupiniai interesai2. Taiau viena yra siekti, o kita susitarti. Negalima tvirtinti, kad konstitucijoje yra vienodai atsivelgta vis interesus. Visuomenje dl tam tikr prieasi takingesns grups ar sluoksnio poveikis didesnis, kartais net lemiantis. Konstitucija, jei savo vali primest tik viena pus, nebt visuomens santarvs iraika. Konstitucija turi formuluoti tokias visuomens aidimo taisykles, nustatyti toki valstybs ir valdios santvark, kuri didioji dauguma visuomens nari pripaint nesant teising. Konstitucija tikras socialini interes pusiausvyros tvirtinimas. Kiekvienu atveju, konstitucija turi bti kompromiso, interes pusiausvyros iraikos teisinis aktas. Jos nustatytas taisykles didioji tautos dalis pripasta kaip teisingas, neabejotinai vertingas socialiniame gyvenime. Taigi konstitucija reikia ne santarv apskritai, bet santarv laikantis tam tikr konstitucijos nustatyt taisykli. Kitaip sakant, konstitucija yra
r. Rousseau J. J. Op. cit. P. 10151. Elster J. The Role of Institutional Interest in East European ConstitutionMaking // East European Constitutional Review. Vol. 5. No 1. Winter, 1996. P. 63.
2 1
Konstitucija
115
ir antimaoritarinis aktas. Demokratinje visuomenje sprendimai priimami laikantis daugumos principo, taiau tokiais sprendimais negalima paeisti maumos teisi. Konstitucija yra ir nuo daugumos savivals apsaugantis dokumentas. Dokumentas, utikrinantis vis visuomens nari saugum. inoma, tvarkos galima pasiekti ir kitais metodais, pvz.: tvirta ranka, geleine diktatra ar pan. Tvark visuomenje gali padti utikrinti ir tradicijos, religijos normos. Konstitucin santvarka ne bet kokia visuomens santvarka. Konstitucin santvarka ir autoritarizmas, totalitarizmas nesuderinami dalykai. Vertinant alis, kurioms bdingas toks reimas, negalima kalbti apie konstitucin santvark arba od konstitucin reikt rayti kabutse. Visuomenin santarv, kuri silo konstitucionalizmo doktrina, kitokios prigimties. Konstitucija pripasta neatimamas mogaus teises: teis gyvyb, laisv, nuosavyb. ias teises turi gerbti valstyb. Valstybs valdios funkcionavimas yra grindiamas alies piliei (tautos) sutikimu. Tautos sutikimas gyventi taip, o ne kitaip, turi bti reguliariai patikrinamas ir patvirtinamas rinkimais, referendumais, nepriklausoma teisingumo sistema ir kitais bdais. Valdios staigos tarnauja monms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Tai svarbiausia socialins santarvs slyga. Tai pilietin santarv, tai smoninga visuomens santarv, kurios nariai realiai naudojasi pagrindinmis teismis ir laisvmis. Valstybs valdios institucij pareiga garantuoti ias teises ir laisves, jas saugoti ir ginti nuo paeidim. Socialinis kompromisas bei mogaus teisi ir laisvi apsauga du konstitucins santvarkos pagrindai. Jeigu j nra, apskritai negalima kalbti apie konstitucij. Tai bt tik pseudokonstitucija. Ar kiekviena visuomen gyvena pagal konstitucijos taisykles? J laikomasi demokratikose Vakar civilizacijos alyse. Autoritarins ar totalitarins valstybs, nors turi konstitucijas, apie konstitucin santvark, grindiam socialiniu kompromisu ir pagarba mogaus teisms gali tik svajoti. Yra inoma ir kitoki visuomenins santarvs utikrinimo bd islamikoji santarv, konfucianizmas (santarv tarp tvovaldytojo ir vaikpavaldini), Tibeto panajata ar pan. Taiau konstitucijos idjos ekspansija yra akivaizdi. Tai globalin tendencija. Net alyse, kuriose i tikrj valdia nra teiss ribojama, bent formaliai siekiama dangstytis konstitucijos vardu. Todl kalbant apie konstitucijos socialin esm btina paymti: konstitucija teisikai tvirtina pilietin santarv, visuomens sutarim gyventi vadovaujantis socialiniu kompromisu ir gerbiant mogaus pagrindines
116
II skyrius
teises bei laisves. Btent tai ir skatina tautas pasirinkti konstitucin santvark. inoma, konstitucijos primimas nereikia, kad visuomenje negalimi konfliktai, kad nebus paeistos asmens teiss ir laisvs. Realus gyvenimas prietaringas. Taiau konstitucija numato konflikt sprendimo bdus, procedras, laiduoja gynybos mechanizm, jeigu konstitucijoje tvirtintos teiss ar laisvs yra paeidiamos.
Konstitucija
117
1.5. Socialins konstitucijos funkcijos. Konstitucija kaip teisinis, politinis ir filosofinis (ideologinis) dokumentas Suvokdami konstitucijos reikm teiss sistemoje, neturime pamirti, kad Konstitucija ne tik pagrindinis ir aukiausios galios teisinis dokumentas, bet ir svarbus politinis bei filosofinis (ideologinis) dokumentas. Kaip teisinis dokumentas konstitucija yra teiss norm sistema, reguliuojanti svarbiausius visuomeninius santykius. Kaip politinis dokumentas ji atspindi tam tikr alies politini jg susitarim, kompromis, nustatant politinio proceso formas, politini jg interes gynybos priemones. Kaip filosofinis (ideologinis) dokumentas konstitucija ireikia tam tikr pasaulir. Konstitucijoje prasmintos tam tikros vertybs ir idealai. iuos konstitucijos kaip dokumento aspektus atitinka ir socialins konstitucijos funkcijos. Pasak B. Banaszako ir A. Preisnerio, <> konstitucijos funkcija tai ne kas kita, kaip vaidmuo, kur konstitucija gali atlikti tam tikros valstybs socialinje politinje tikrovje1. Teisinje literatroje dominuoja poiris, kad konstitucija vykdo teisin, politin ir ideologin funkcijas. Ypa pabriama teisin funkcija. Antai L. Garlickis rao: Nepamirtant konstitucijos politins, ideologins ar simbolins funkcij ir pabriant aplinkyb, kad i laik konstitucij reikt traktuoti kaip tam tikros vertybi svarbiausi visos valstybs ir visuomens funkcionavimui sistemos objektyvizuot iraik, reikia didiausi dmes skirti teisinei konstitucijos funkcijai2. Pasistengsime bent trumpai aptarti konstitucijos poveikio pagrindines kryptis, apibdinanias io svarbiausio alies teisinio akto socialin paskirt. Pirma teisin konstitucijos funkcija. Konstitucija pagrindinis, aukiausios galios statymas, teiss sistemos centras, kuriuo tvirtintos normos ir principai lemia teisinio reguliavimo krypt. Kaip paymi M. Cappellettis ...konstitucijos ir konstitucini teisi paskelbimas egzistavo dar gerokai iki modernaus konstitucionalizmo. Bet tai, kas i tikro ioje valdymo formoje nauja, yra rimtos pastangos suvokti konstitucij ne vien kaip paprast moralinio, politinio ar filosofinio pobdio vadov,
Banaszak B., Preisner A. Prawo konstytucyjne. Wprowadzenie. Wydanie lll zmienione. Wroclaw, Wydawnictwo Universytetu Wrocawskiego, 1996. S. 53. 2 Garlicki L. Op. cit. S. 32.
118
II skyrius
bet ir kaip tikr statym, kuris yra pozityvus ir privalomas, nors ir aukiausiosios galios, pastovesnis nei bendrieji statymai1. Paymtina, kad ilg laik vyravus poir, jog konstitucija tai politinio ar filosofinio pobdio aktas, tik bendriausia tautos nusistatymo gyventi vienaip ar kitaip iraika, bet ne konkreios, kategorikos, aikiai apibrtos teiss normos, pakeit daugelyje ali sitvirtins ir sustiprjs konstitucins kontrols institutas. Btent teiss akt atitikimo konstitucijai tikrinimas, konstitucini gin nagrinjimas atskleid ir irykino pagrindin konstitucijos aspekt, parod, kad konstitucija pirmiausia yra teiss norm aktas. Dar daugiau konstitucij sudaro aukiausiosios galios teiss normos, reguliuojanios svarbiausius visuomens gyvenimo klausimus. Normos, kurias galima taikyti tiesiogiai, normos, esanios viso teisinio reguliavimo pagrindas. Antra politin konstitucijos funkcija. Nagrinjant iuolaikins konstitucijos reikm, neretai pabriama, kad konstitucija yra tobuliausias modernios politikos instrumentas <>2. Konstitucija nustato valstybs valdios organizacij, valdios gyvendinimo svarbiausias taisykles, valstybs valdios santykius su atskirais monmis, j grupmis. Visos politins jgos politins partijos ir organizacijos konkuruoja, siekia valdios, dalyvauja jos gyvendinime pagal konstitucijos nustatytas taisykles. ios taisykls paprastai dar detalizuojamos statymuose ar kituose teiss aktuose. Taiau paios svarbiausios, reikmingiausios taisykls yra fiksuojamos konstitucijoje. Vienais atvejais konstitucija nustato politinio gyvenimo taisykles, o po to jas gyvendina politinio proceso dalyviai savo veikloje. Tarkim, jei konstitucijoje tvirtinta rinkim sistema, jos reiks laikytis politinio proceso dalyviams. Naujojoje alies konstitucijoje yra tvirtinta proporcin parlamento rinkim sistema. Atsivelgiant tai, bus reguliuojami parlamento rinkim santykiai ir bus renkami tautos atstovai. Kitais atvejais konstitucij jau raomos realiai politinio gyvenimo praktikoje susiklosiusios taisykls. Treia konstitucijos funkcija filosofin (ideologin). Konstitucijoje kaip svarbiausiame, paiame autoritetingiausiame statyme tvirtinta tam tikra valstybs valdios organizacijos, asmens ir valstybs santyki doktrina. i dien demokratin visuomen ypating reikm teikia mogaus teisi ir laisvi prioritetui, atviros pilietins visuomens, teisins valstybs idjoms. Demokratinms vertybms priskiriamas ir tautos suverenitetas, atstovaujamoji demokratija, valdi padalijimas, parlamentaCappelletti M. Rapport gneral // Le contrle jurisdictionnel des lois. Lgitimit, effectivit et dvloppements recents. Paris, Economica, PUAM, 1986. P. 294. 2 Herrero de Min M. Transition dmocratique et choix constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Strasbourg. Les ditions du Conseil de lEurope, 1994. P. 21.
1
Konstitucija
119
rizmas, politinis ir ideologinis pliuralizmas, pagarba privaiai nuosavybei ir t.t. Taip pat konstitucija auklja mones, formuoja vertybin orientacij, poir, kad brangias konstitucines vertybes reikia ginti, kad reikia laikytis Konstitucijos. Pagaliau Konstitucija tai tam tikras bendro gyvenimo orientyras. Pasirink nagrinti k tik idstyt konstitucijos funkcij tipologij, negalime nepriminti, kad i tipologija nra vienintel. Antai jau minti B. Banaszakas ir A. Preisneris skiria teisin, integracin, organizacin, programin bei aukljamj konstitucijos funkcijas1.
1.6. Konstitucijos turinys. Konstitucinio reguliavimo raidos tendencijos Kokius santykius reguliuoja konstitucijos? Nagrindami vairi ali konstitucij normas, turime konstatuoti didiausi j vairov. Tai suprantama, nes visk lemia tautossuvereno laisva valia. Vargu, ar galima sivaizduoti tam tikras visiems privalomas taisykles ar principus. Konstitucija ireikia tautos dvasi, tautos susitarim gyventi vienaip ar kitaip. Ir is susitarimas yra toks, koks buvo pasiektas konstitucijos krimo procese. Vis dlto, kuo panaus vairi konstitucij turinys? Atsakymas toks: Vis j tas pats objektas: jos nustato valdios organizacij ir funkcionavim, taip pat valdanij ir valdomj santykius2. Turime sutikti su tokiu tvirtinimu: I ties, ji nustato, kaip gyjama, gyvendinama ar prarandama valdia; ji tvirtina viej valdi struktr ir funkcionavim; ji apibria ir garantuoja teises ir laisves3. Taigi kiekvienos konstitucijos normos reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius. Viena konstitucijos norm grup reguliuoja: asmens status, mogaus ir pilieio teises bei laisves. Asmens teisinio statuso tvirtinimas, jo apsauga prie valstybs valdios savival yra laikoma viena i konstitucijos atsiradimo prieasi. Aukiausios teisins galios normos laiduoja tvirtinto teisinio asmens statuso nevarym, valstybs staig ir pareign pagarb jam. Dar daugiau, mogaus teisei gyvyb, mogaus laisvei, asmens nelieiamybei, orumui, privaiam gyvenimui, nuosavybs teisei ir kitoms pagrindinms teisms ir laisvms utikrinama
Banaszak B., Preisner A. Op. cit. S. 5355. Ardant P. Institutions politiques et droit constitutionnel. 4e dition. Paris, L. G. D. J., 1992. P. 65. 3 Vedel G. Les options juridiques fondamentales // Le processus constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Strasbourg, Les ditions du Conseil de lEurope, 1994. P. 37.
2 1
120
II skyrius
konstitucin gynyba. Pagal konstitucij statymui, teismui, kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Kita konstitucijos norm grup reguliuoja vieosios (i esms valstybs) valdios organizacijos ir funkcionavimo santykius. Valstybs valdios organizacija grindiama tautos suvereniteto bei valdi padalijimo principu. Ji turi utikrinti atstovaujamj valdymo pobd. Atstovaujamasis valdymas reikia, kad valdia, bent jau statym leidiamoji, yra renkama tautos, t.y. ireikia ir formuoja jos vali. Valdios padalijimo principas nustato, kad statymo leidiamj, vykdomj ir teismin valdias gyvendina skirtingos valstybs valdios institucijos. Jos yra savarankikos ir lygiaverts. Taip ivengiama valdi savivals. Konstitucija nustato pagrindinius valstybs valdios formavimo principus, valdios institucij kompetencij ir tarpusavio sveik. iems santykiams taip pat priklauso teritorin valstybs sandara, esminiai valstybs valdios ir savivaldos santyki pagrindai ir t.t. Be to, konstitucijoje idstomos normos, nustatanios ekonominisocialini santyki teisinio reguliavimo pagrindus, usienio politikos orientyrus ir pan. ios dvi visuomenini santyki sritys neginijamas konstitucinio reguliavimo objektas. Tiesa, panagrinj vairi iuolaikini konstitucij tekstus, juose rasime norm, reguliuojani tam tikrus specifinius santykius, ne visikai telpanius mint dviej santyki srii rmus. Vienu atveju tai gali bti finansiniai santykiai, kitu gen ininerijos ar dirbtinio apvaisinimo problemos, dl savo aktualumo konstitucijos rengimo metu trauktos pagrindin statym. Tokie santykiai fakultatyvin konstitucin reguliavimo sritis. iuo atveju kiekvienos alies konstitucinis reguliavimas yra labai individualus. Visuomens tam tikr materialiojo ir dvasinio gyvenimo srii raida lemia ir konstitucijos turinio pokyius. Vienos nuostatos tampa nebeaktualios, nauj konstitucij tekstuose joms nelieka vietos, kitos nuostatos gauna didiul reikm ir tvirtinamos pagrindiniame statyme. Galima pastebti kelet konstitucijos turinio raidos tendencij. Pagrindini teisi ir laisvi srityje tai akivaizdiai patvirtina konstitucijoje tvirtinamos naujos teiss ir laisvs. Moderniose konstitucijose tvirtinta teis aplinkos apsaug, informacijos laisv, mokslins krybos laisv, teis motinysts apsaug ir t.t. Einama ir kitu keliu teiss ir laisvs detalizuojamos, tikslinamos. Tai lyg kodifikacija konstitucijos lygmeniu. Be to, didel tikimyb, kad vienai kuriai nors isivysiusiai ir demokratinio gyvenimo patirt turiniai aliai konstitucijoje fiksavus tam tikras teises ir laisves, anksiau ar vliau jas tvirtins ir kitos alys savo konstitucijose. is procesas nepalieka alikelje ir senj konstitucij, jos prisitaiko prie nauj teisinio gyvenimo pokyi. Paymtina, kad kai
Konstitucija
121
kurios teiss ir laisvs inyksta i konstitucini tekst. Antai moderniose konstitucijose nerasime nei teiss sukilim, nei pasiprieinimo priespaudai. Kitaip sakant, ie klausimai ne vienai iuolaikinei visuomenei atrodo nebeaktuals, todl neverti konstitucinio tvirtinimo. Keiiasi ir aukiausij valstybs valdios institucij santyki konstitucinis reguliavimas. Teisinje literatroje, nagrinjanioje ndienos konstitucinio reguliavimo tendencijas, pabriama vykdomosios valdios stiprinimas. inoma, tai paprastai daroma ne tiesmukai (neretai vykdomj institucij gali stiprinimas ireikiamas subtiliomis formomis). Taiau akivaizdu, jog konstitucijose siekiama plsti vyriausybs galiojimus ar bent itin detaliai ir tiksliai sureguliuoti vyriausybs ir parlamento santykius. Konstitucijoje neretai tvirtinamos normos, kurios stiprina vyriausybs stabilum (vadinamasis konstruktyvusis nepatikjimo votumas, sudtingesns nepasitikjimo pareikimo procedros nustatymas ir pan.), detaliai fiksuojama vyriausybs atsakomyb. Kai kuri ali konstitucijose i tendencij atspindi konstitucijos normos, nustatanios deleguot statym leidyb ir vyriausybs veikl ypatingosios ar nepaprastosios padties metu ir t.t. Po Antrojo pasaulinio karo priimtoje ne vienoje naujoje konstitucijoje rasime norm, nustatani valstybs ekonomini ir socialini institucij (ekonomini taryb, ekonomini ir socialini taryb ir pan.) status, j ekonomin ir socialin veikl. Valstybs vaidmens augimas socialinje bei ekonominje srityje dar viena konstitucinio reguliavimo raidos tendencija, bdinga XXXXl a. sandrai. Todl konstitucijoje tvirtinamos normos, atspindinios valstybs reguliacinio vaidmens stiprjim, taip pat normos, kuriomis siekiama teisikai ukirsti keli ekonominms krizms, socialiniams sukrtimams. Konstitucijose fiksuojami valstybs ekonominiai ir socialiniai sipareigojimai visuomenei. XX a. pabaigoje prasideda informacijos bumo epocha. Spjama, jog ji sumains valstybs socialin reikm. Tai turt atsispindti ir pasaulio ali naujj konstitucij normose. Tiesa, isivysiusios alys kol kas apsieina be didesni konstitucini reform. Todl galima tik prognozuoti konstitucij raidos krypt formuojantis informacinei visuomenei. Visuotin tendencija: konstitucijoje tvirtinami konstitucins teismins teiss pagrindai. Daugelio demokratini ali konstitucijose, ypa po Antrojo pasaulinio karo, tvirtinamas konstitucins kontrols institutas. Daugelis Europos ali pasirinko europin konstitucins kontrols model, kuris skiriasi nuo amerikinio konstitucins kontrols modelio. Jei amerikiniam konstitucins justicijos modeliui bdinga tai, kad teiss akt atitikim konstitucijai vykdo bendrj teism sistema, tai Europos alyse funkcionuoja speciali teiss akt konstitucingumo kontrols institucija konstitucinis teismas.
122
II skyrius
Seniai pastebima tendencija konstitucijoje tvirtinti valstybs funkcijas tarptautini santyki srityje. Konstitucijose atsiranda nuostata apie valstybs usienio politikos principus, tarptautini konflikt, karo ir taikos problem sprendim, nacionalins ir tarptautins teiss norm santyk, valstybs valdios institucij galiojimus sudarant, ratifikuojant ir denonsuojant tarptautines sutartis ir t.t. Po Antrojo pasaulinio karo priimt konstitucij normose neretai deklaruojamas taikus usienio politikos kursas. Tai lm masinio naikinimo ginklo panaudojimo pavojus, tarptautinio bendradarbiavimo iaugimas, tarptautin integracija. ie reikiniai daro tak ir konstituciniams procesams. Be to, valstybs neretai dalyvauja vairiose tarptautinse organizacijose, tampa regionins integracijos proceso dalyvmis. Europos Sjungos ali konstitucijose atsiranda nuostat, suteikiani nacionalinms institucijoms galimyb kai kuriuos galiojimus perleisti virnacionalinms organizacijoms ir t.t. 1.7. Konstitucijos norm galiojimas. Konstitucijos tiesioginio taikymo problema Konstitucija teiss norm, turini ypating turin, aktas. ios teiss normos, suformuluotos gana abstrakiai, reguliuoja svarbiausius asmens ir valstybs, taip pat valdios valstybje organizavimo ir jos gyvendinimo santykius. Todl i norm galiojim reikt aptarti keliais aspektais. Pirmas aspektas konstitucijos norm galiojimas laiko atvilgiu. Paprastai konstitucija pradeda galioti nuo to momento, kuris nurodytas paioje konstitucijoje. Konstitucijos galiojimo pradia nustatoma jos baigiamosiose nuostatose arba statyme dl konstitucijos sigaliojimo. Danai nustatomos pereinamosios nuostatos (j paskirtis numatyti skland perjim i vienos kit konstitucin santvark). Antras aspektas konstitucijos norm galiojimas teritorijos atvilgiu. Paprastai konstitucija sigalioja isyk visoje valstybs teritorijoje. Taiau bna atvej, kai dalis valstybs teritorijos yra atplta ar laikinai nra alies sudtyje. Antai 1949 m. gegus 23 d. VFR Pagrindinio statymo 23 str. buvo nustatyta, kad is Pagrindinis statymas vis pirma galioja Badeno, Bavarijos, Didiojo Berlyno, Hamburgo, Heseno, emutins Saksonijos, iaurs ReinoVestfalijos, ReinlandoPfalco, lezvigo Holteino, ViurtenbergoBadeno ir ViurtenbergoHohencolerno emse, o kitose Vokietijos dalyse jis sigalios po j prisijungimo. 1990 m. rugpjio 31 d. VFR ir VDR sutartimi dl Vokietijos vienybs atkrimo i nuostata kaip gyvendinta buvo panaikinta. 1992 m. gruodio 21 d. statymu is Pagrindinio statymo straipsnis buvo idstytas nauja redakcija.
Konstitucija
123
Treias aspektas norm galiojimas teisini santyki subjekt atvilgiu. Konstitucijos normos privalomos visoms valstybs valdios institucijoms, valstybs staigoms ir pilieiams. Visi fiziniai asmenys bei organizacijos alies teritorijoje turi jos laikytis. Ji taip pat privaloma tos alies pilieiams, alies juridiniams asmenims, organizacijoms ir staigoms usienyje. Usienio valstybs ir tarptautins organizacijos privalo gerbti kiekvienos alies konstitucij, iskyrus normas, prietaraujanias tarptautiniams teiss principams (paeidianias mogaus teises, kelianias agresyvius karus ir t.t.). Ypa svarbu konstitucijos norm tiesioginis taikymas. Socialistins stovyklos alyse konstitucija neretai buvo traktuojama kaip politinis teisinis dokumentas, t.y. praktikai kaip princip deklaracija, kuri tiesiogiai nepareigoja nei valdios institucij, nei pareign. Neatsitiktinai buvusioje SSRS buvo beprasmika kreiptis teism remiantis vien konstitucija. Jeigu nebuvo kokio nors statymo ir postatyminio akto, reguliuojanio klausim, teismas bylos nenagrinjo. Teismo sprendim, pagrst konstitucija, i viso nebuvo priimta. iuolaikin demokratin konstitucija traktuojama vis pirma kaip teiss norm aktas. Jo normos taikomos tiesiogiai valstybs valdios institucij ir staig veikloje. Asmenys, kuri pagrindins teiss ir laisvs yra tvirtintos konstitucijoje, yra taip pat suinteresuoti konstitucijos norm tiesioginiu taikymu. Yra konstitucijos normos, kuri tiesioginis taikymas abejoni nekelia. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 81 str. 1 d., reguliuojanioje Respublikos Prezidento rinkim santykius, nustatyta: Irinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jokia konkretizacija iai normai nebtina, j galima taikyti tiesiogiai. Respublikos Prezidento rinkim tvark nustataniame statyme i norma paprasiausiai pakartojama. Taiau kitaip reikt vertinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 str. 3 d. norm: Seimo nari rinkim tvark nustato statymas. i norma yra nukreipianiojo pobdio, ji pati nenustato tautos renkam atstov tvarkos. Ar i norma veikia tiesiogiai? Jeigu kalbsime apie rinkj ir kandidat Seimo narius santykius, inoma, ne. Bet jei suvoksime, kad ia norma statym leidjas yra tiesiogiai pareigotas priimti tam tikr statym, taip. Tiesa, galima susidurti ir su sudtingesnmis konstitucijos tiesioginio taikymo problemomis. Tarkim, alies konstitucijoje yra tvirtinta nuostata, kad pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinim nustatyto statymas. Kaip reikt vertinti situacij, kai statym leidjas ne-
124
II skyrius
skuba vykdyti konstitucinio pavedimo? Ar gals pilieiai be io statymo gyvendinti i teis? Juk j garantuoja pati Konstitucija, kurios normos veikia tiesiogiai. Ar galima atsisakyti priimti peticij, jei nenumatyta teiss realizavimo tvarka? Ikilus ginui, tokiu atveju lemiamas odis priklauso teismui. 1.8. Konstitucijos forma Svoka Konstitucijos forma vartojama norint atskleisti konstitucijos norm tvirtinimo bd. Teisinje literatroje skiriamos dvi konstitucijos formos: raytin ir neraytin konstitucija. Raytin konstitucija vientisas aukiausios galios teisinis aktas, priimtas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisins padties pagrindus bei vieosios valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus. Tokios yra daugelio ali konstitucijos. alies, neturinios raytins konstitucijos, pavyzdiu yra nurodoma Didioji Britanija. Jos konstitucin santvarka yra tvirtinta ir teiss norminiuose aktuose, ir teism precedentuose, ir konstituciniuose paproiuose. ie visi altiniai neisiskiria savo teisine galia i kit teiss altini. Taiau ir ioje alyje daugelis valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo santyki reguliuojama statym. Didiojoje Britanijoje tai tokie istoriniai dokumentai, kaip 1215 m. Didioji laisvi chartija, 1628 m. Teisi peticija, 1689 m. Teisi bilis, 1701 m. Santvarkos aktas, taip pat daugyb XX a. priimt statut (1911 m. Parlamento aktas, nustatantis santykius tarp Lord rm ir Bendruomeni rm ir ribojantis parlamento galiojim laik (arba tiesiog Parlamento reformos aktas), 1949 m. statymas dl 1911 m. Parlamento reformos akto pakeitimo, 1986 m. Rasini santyki statymas ir kt.). Tiesa, kai kurie brit konstitucininkai teigia, kad netikslu D. Britanijos Konstitucij vadinti neraytine. J nuomone, Didiosios Britanijos Konstitucij galima laikyti neformalizuota1, nekodifikuota2 konstitucija. inoma, konstitucij skirstymas pagal j form raytines ir neraytines i esms gali sutapti su konstitucij skirstymu materialine ir juridine (formalija) prasme. Todl gali atrodyti, kad neverta itaip klasifikuoti konstitucij. Nurodyta aplinkyb nepaneigia konstitucij skirstymo pagal form raytines ir neraytines prasms. iuo atveju konstitucijos yra skirstomos atsivelgiant tai, kad raytin konstitucija visada aukiauJohnson N. In Search of the Constitution: Reflection on State and Constitution in Britain. Oxford, 1977. P. 31. 2 Jones B., Kavanagh D. British Politics Today. Manchester, 1979. P. 8.
1
Konstitucija
125
sios galios teiss norm aktas (ar aktai), o neraytin konstitucija tvirtinama vairiomis konstitucins teiss norm altini formomis konstituciniais paproiais, teismo precedentais, taip pat vairiais teiss norm aktais. Galima ginytis dl paties pavadinimo neraytin konstitucija. Taiau diskusijos dl pavadinimo nepaneigia klasifikacijos prasms. Raytin konstitucija isiskiria savo formalia aukiausia teisine galia, t.y. savybe, kuri nra bdinga neraytinei konstitucijai. Raytin konstitucija, kaip minjome, paprastai vientisas aukiausios galios teiss norm aktas. Toki konstitucij galtume vadinti kodifikuota raytine konstitucija. Taiau yra ali, kuriose konstitucij sudaro keli aukiausios konstitucins galios teisiniai aktai. Antai, iuolaikins vedijos konstitucij sudaro keturi konstituciniai teiss aktai: 1974 m. Valdymo forma, 1810 m. Aktas apie sosto paveldjim, 1949 m. Aktas apie spaudos laisv ir 1991 m. Iraikos laisvs pagrindinis statymas. Tai nekodifikuota raytin konstitucija. Taip pat galima iskirti ir sudtin kodifikuot raytin konstitucij. Tai konstitucija, kurios sudtinmis dalimis yra paskelbiami kiti aktai ar deklaracijos. Sudtins kodifikuotos konstitucijos pavyzdiai 1958 m. Pranczijos Konstitucija, kuri savo sudtinmis dalimis pripasta 1789 m. mogaus ir pilieio teisi ir laisvi deklaracij bei 1946 m. Pranczijos Konstitucijos preambul, taip pat 1992 m. ekijos Konstitucija, kuri, be pagrindinio Konstitucijos teksto, sudaro Pagrindini teisi ir laisvi deklaracija. Sudtin kodifikuota konstitucija skiriasi nuo raytins nekodifikuotos konstitucijos tuo, kad pirmj konstitucij sudaranios dalys yra viena su kita tiesiogiai susijusios, jos traktuojamos kaip vientisas sudtinis dokumentas, o ne dokument visuma. 1.9. Konstitucijos struktra Aptar konstitucijos form, galime pradti nagrinti konstitucijos aukiausiosios galios alies pagrindinio statymo struktros dsningumus. Taigi mus domins raytin kodifikuota konstitucija (raytini nekodifikuot konstitucij struktros dsningumus ymiai sunkiau velgti). inoma, kiekvienos alies konstitucija net ir savo struktros poiriu unikali, taiau pati konstitucinio reguliavimo logika veria konstitucij krjus engti panaius ingsnius. Daugelio ali konstitucij struktros analiz leidia daryti ivad, jog paprastai pagrindin statym sudaro tokios dalys: preambul (vadin dalis), pagrindin dalis (jos normose atskleidiamas konstitucijos turinys), taip pat baigiamosios, pereinamosios ar papildomosios nuostatos bei priedai.
126
II skyrius
Preambulje ivardijami konstitucijos tikslai, nurodomos istorins konstitucijos primimo aplinkybs. Kartais joje nurodomi svarbiausi valstybs politikos principai ar net skelbiamos pagrindins teiss ir laisvs.
Konstitucija
127
Tai svarbi konstitucijos dalis, vadas konstitucinio reguliavimo sistem. Teisinje literatroje diskutuojama dl preambuls norminio pobdio. Teigiama, kad preambuls nuostatos nra teiss normos, jos statym leidjui gali daryti tik moralin poveik. Tokia argumentacija grindiama tuo, kad preambuls nuostat, skirtingai nuo kit konstitucijos dali norm, negali tiesiogiai taikyti teismai1. Tai pernelyg abstrakios, programinio pobdio taisykls, kurias nagrinjant negalima vertinti kaip tikr teiss norm. Taiau yra ir kitas poiris: preambuls nuostatos turi toki pat normin reikm, kaip ir bet kurios kitos konstitucins nuostatos. Antai Pranczijoje ilg laik buvo diskutuojama dl 1958 m. Pranczijos Konstitucijos preambuls teisins reikms. ios alies Konstitucijos preambulje buvo skelbiama, kad prancz tauta ikilmingai skelbia savo itikimyb mogaus teisms ir nacionalinio suverenumo principams, taip kaip jie yra apibrti 1789 m. Deklaracijoje, patvirtinti ir papildyti 1946 m. Konstitucijos preambulje2. Taigi nurodytuose dokumentuose buvo skelbiamos pilietins, politins, socialins, ekonomins teiss ir laisvs. Ginai dl Konstitucijos preambuls reikms baigsi tik 1971 m. Pranczijos Konstitucinei Tarybai primus sprendim dl preambuls nuostat normins reikms3. Galima ir treia tarpin pozicija preambuls nuostatas btina atsivelgti interpretuojant ir taikant kit konstitucijos dali normas. Tais atvejais, kai konstitucijos preambulje skelbiamos pagrindins teiss ir laisvs, neabejojama, kad ios nuostatos turi toki pat juridin reikm, kaip ir kit konstitucijos dali normos. Pagrindin konstitucijos dal sudaro konstitucijos normos, tvirtinanios mogaus ir pilieio teises bei laisves, valstybs organizacij, valstybs valdios institucij status, tarpusavio santykius, centrins ir vietos valdios santykius, vietos savivaldos pagrindus. Paprastai pagrindin dal sudaro keli ar keliolika skyri (jie taip pat gali vadintis dalimis, skirsniais ir pan.). Pagrindin dalis ne vienoje konstitucijoje pradedama skyriumi, kuriame idstytos normos, tvirtinanios konstitucins santvarkos pagrindus (tautos suverenitet, demokratij, pagarb pagrindinms mogaus teisms ir laisvms, valdi padalijim ir j gali ribojim ir t.t.). Kai ku1 Durga Das Basu rao: Pati savaime nebdama dokumentu, privalomu teismams, raytins konstitucijos preambul tvirtina tikslus, kuriuos konstitucija siekia nustatyti ir gyvendinti (Das Basu D. Osnovy konstitucionnogo prava Indii. Moskva, Progres, 1986. P. 58.). 2 Les Constitutions de la France depuis 1789. Paris, GarnirFlammarion, 1970. P. 424. 3 r.: Favoreu L., Philip L. Les grandes dcisions du Conseil constitutionnel. Paris, Dalloz, 1993. P. 250251.
128
II skyrius
ri naujj konstitucij pagrindinio teksto dalis pradedama mogaus teisi ir laisvi tvirtinimu. Toks io konstitucinio instituto idstymas pagrindinio teksto pradioje parodo mogaus statusui alies konstitucinje srangoje teikiam reikm. Kituose konstitucijos skyriuose idstomos valstybs valdios organizacij nustatanios normos. Paprastai kiekvien valstybs valdios institucij apibrianios normos idstomos tam tikruose skyriuose: parlamentas, valstybs vadovas, vyriausyb, teismai. Vienose konstitucijose pradedama nuo statym leidiamosios valdios institucijos teisins padties tvirtinimo, kitose pirmiausia nustatoma valstybs vadovo teisin padtis. Toks idstymas paprastai sietinas su alies valdymo forma (nors ne visada). Atskiruose konstitucijos skyriuose nustatomas vietinis valdymas ir savivalda, finansai ir valstybs biudetas. Pagrindinje konstitucijos teksto dalyje taip pat gali bti tokie skyriai, kaip Usienio politika, Valstybs saugumas ir pan. Konstitucijos Baigiamosiose nuostatose idstomos normos, nustatanios konstitucijos sigaliojimo tvark. Pasitaiko, kad Baigiamosiose nuostatose idstomos ir normos apie konstitucijos keitimo tvark, jeigu tai nebuvo sureguliuota pagrindins dalies norm. Pereinamosiose nuostatose nustatomi atskir konstitucijos norm sigaliojimo terminai, sen konstitucini institut pakeitimo naujais tvarka ir terminai. Kai kada konstitucija turi ir papildomas nuostatas. Jomis aikinamos kai kurios pagrindins konstitucijos dalies normos, nustatomos tam tikros iimtys ar tam tikro klausimo reguliavimo specifika. Kartais prie konstitucijos yra ir priedai. J reikm vairi. Pasitaiko, kad juose idstomos normos, kuri vieta neabejotinai turt bti pagrindinje dalyje. 1.10. Konstitucij klasifikacija Klasifikacija objekt skirstymas grupes pagal bendrus poymius. Neirint pasaulio valstybi konstitucij vairovs, jas galima vienaip ar kitaip klasifikuoti, kadangi, kad tarp vairi konstitucij yra bendrum ir j turinio, ir formos, ir vidins struktros. Kodl apskritai konstitucijos klasifikuojamos tam tikras grupes? Klasifikacija pagal vairius kriterijus padeda nustatyti tam tikrus dsningumus, atskleidia panaumus ir skirtumus, leidia palyginti vien konstitucij su kita. Kitaip sakant, padeda geriau suprasti konstitucij kaip tam tikr teisin reikin.
Konstitucija
129
Klasifikacijos vert lemia pasirinkti kriterijai. Jie gali bti vairs: konstitucijos turinys, iraikos bdai, struktra, sigaliojimo ar keitimo ypatumai ir t.t. Svarbu, kad pasirinkto klasifikavimo kriterijus padt atskleisti esmines ypatybes. Kartu reikia nepamirti, kad kaip ir kiekviena klasifikacija, taip ir konstitucij, klasifikacija pagal tam tikrus bendruosius poymius visados yra slygin. Nra visais poymiais sutampani konstitucij. Konstitucij ypatumus lemia konkreios alies konstitucinio proceso dalyvi keliami udaviniai, alies socialiniai bei kultriniai ypatumai, specifins konkreios alies konstitucijos primimo aplinkybs, visuomens isivystymo lygis. Tam tikr reikm turi ir subjektyvs veiksniai. Taiau neirint mint aplinkybi, konstitucij klasifikavimas, t.y. skirstymas grupes pagal tam tikrus kriterijus, yra prasmingas. Galsime geriau suvokti io pagrindinio statymo pobd, turin, ypatybes, reikm. Vadovaujantis istoriniu kriterijumi, t.y. atsivelgiant primimo istorin laikotarp, konstitucijas galima skirstyti : 1) senosios kartos konstitucijas; 2) viduriniosios kartos konstitucijas; 3) naujosios kartos konstitucijas. Senosios kartos konstitucijos visos konstitucijos, priimtos iki Pirmojo pasaulinio karo. Tai JAV 1787 m., Norvegijos karalysts 1814 m., Belgijos karalysts 1831 m. ir kt. Viduriniosios kartos tarpukario konstitucijos: Austrijos 1920 m., Airijos Respublikos 1937 m. ir kt. konstitucijos. Naujosios kartos konstitucijos tai konstitucijos, priimtos po Antrojo pasaulinio karo: Italijos 1947 m. Konstitucija, Ispanijos 1978 m. Konstitucija ir kt. Nurodytas konstitucij grupes galima suskirstyti dar maesnes grupes. Naujsias konstitucijas galima skirstyti pirmosios naujj konstitucij bangos ir antrosios bangos. Pirmosios bangos naujosiomis konstitucijomis laikytinos priimtos po Antrojo pasaulinio karo iki 90-j met pradios, pvz.: Italijos 1947 m. Konstitucija, VFR 1949 m. Pagrindinis statymas, Pranczijos 1958 m. Konstitucija. Antroji banga XX a. paskutiniame deimtmetyje priimtos konstitucijos. Tai ali, atsikraiusi totalitarinio ar autoritarinio reimo, konstitucijos. Pvz.: Rumunijos ir Bulgarijos 1991 m. Konstitucijos, 1992 m. Estijos, Lietuvos, ekijos, Slovakijos konstitucijos, Lenkijos 1997 m. Konstitucija. Kiekvienas istorinis laikotarpis turi sav ypatum, o konstitucij tekstai akivaizdias laiko ymes. vairi epoch konstitucijos skiriasi savo turiniu, struktra, norm dstymo bdais ir t.t. Jeigu klasifikacijos kriterijumi imsime paioje konstitucijoje numatyt jos galiojimo laik, tai konstitucijas galima skirstyti nuolatines ir laikinsias. Pirmj galiojimo terminai nenustatyti, o antrj nurodyti.
130
II skyrius
Laikinosios konstitucijos priimamos tik tam tikram laikotarpiui. Jos galioja iki tam tikros, paioje konstitucijoje nustatytos, datos arba iki tam tikro numatyto vykio (pvz., kai susirinks steigiamasis susirinkimas priims nuolatin konstitucij). Atsiradusi valstyb ar politinis reimas negali funkcionuoti be nustatyt valdios organizavimo ir asmens padties pagrind, taiau i karto priimti solid pagrindin statym sunku. Tai ir lemia konstitucij laikinum. Todl pereinamuoju laikotarpiu galioja laikinasis pagrindinis statymas (Lietuvos konstitucinje istorijoje tai laikinieji Lietuvos valstybs konstituciniai aktai, priimti po 1918 m. nepriklausomos valstybs atkrimo, taip pat 19901992 m. galiojs Laikinasis Pagrindinis statymas). Dauguma konstitucij yra nuolatins. inoma, pats konstitucijos apibdinimas nuolatin konstitucija nereikia, kad i konstitucija yra amina. Tiesiog jos krjai mano, kad i konstitucija nra laikina, kad ja valstyb vadovausis ilgiau nei aikiai apibrt laikotarp. Socialiniopolitinio gyvenimo esminiai pasikeitimai neretai tampa ir naujo visuomens kompromiso, santarvs paiekos prieastimi. Tai lemia ir konstitucinio reguliavimo pokyius. vairi valstybi konstitucin istorija labai skiriasi. Vienos valstybs jau du imtmeius vadovaujasi vienu pagrindiniu statymu, kit konstitucinje istorijoje daugyb konstitucij. Konstitucijas galima klasifikuoti atsivelgiant tai, kok politin reim jos tvirtina. Skiriamos demokratins ir nedemokratins, t.y. autoritarins bei totalitarins konstitucijos. Demokratin politin reim tvirtinanioms konstitucijoms bdinga pagrindini teisi ir laisvi tvirtinimas, politinis pliuralizmas, politini partij ir visuomenini organizacij veiklos laisv, demokratiniai valdios formavimo mechanizmai, mogaus teisi apsaugos teisini garantij nustatymas ir t.t. Autoritarins konstitucijos riboja ar draudia politin pliuralizm, numato plaias galimybes paskelbtoms pagrindinms teisms ir laisvms apriboti. Totalitarinms konstitucijoms bdingas vienos ideologijos tvirtinimas. Jose skelbiami vienos partijos ar politins jgos vadovavimo visuomenei principai, paneigiamas valdi padalijimas, ikreipiama valdios institucij demokratinio formavimo esm. Reikia pastebti, kad kartais ir pasikeitus politiniam reimui, (pvz., demokratinis reimas po valstybs perversmo virsta autoritariniu), konstitucija nekeiiama. iuo atveju juridin konstitucija tampa fiktyvi. Gali bti ir prieingai: lugus totalitariniam reimui, kur laik galioja senoji, totalitarin, konstitucija su tam tikromis pataisomis. Pagal konstitucij keitimo procedr sudtingum konstitucijos skirstomos lanksias ir grietas. Lanksia konstitucija vadinama tokia konstitucija, kuri parlamentas gali pakeisti nesudtinga tvarka. Jos
Konstitucija
131
pataisos gali bti priimamos i esms tokia pat tvarka, kaip paprastieji statymai arba tokia konstitucija keiiama ir papildoma absoliuia ar palyginti nedidele kvalifikuota bals dauguma. Lanksios konstitucijos pavyzdiu galt bti Lietuvos Respublikos 1922 m. Konstitucija. Jai pakeisti reikjo 3/5 vis Seimo nari bals. Grietomis vadinamos tokios konstitucijos, kuri pakeitimas susijs su specialia sudtinga procedra. Tai konstitucijos, keiiamos didele kvalifikuota parlamento nari bals dauguma ar referendumu. Grietos konstitucijos istorinis pavyzdys JAV Konstitucija, kuri gali bti keiiama bei papildoma tik abiej JAV Kongreso rm 2/3 nari nutarimu, kur turi ratifikuoti 3/4 vis valstij statym leidiamj susirinkim (JAV Konstitucijos 5 str. 1 sk.). Grietomis konstitucijomis reikt laikyti Italijos, VFR, Pranczijos, Japonijos, Graikijos, Rusijos ir kt. ali konstitucijas. Gal todl daugiau kaip per 200 met JAV Konstitucijos istorij buvo priimtos tik 27 pataisos, nors silym keisti konstitucijai buvo tkstaniai. Kartais konstitucijose yra nuostat, kuri i viso negalima keisti. Teisinje literatroje, nagrinjant lanksi ir griet konstitucij privalumus ir trkumus, kartais pabriami tokie grietos konstitucijos pranaumai: Pirma. Konstitucijoje tvirtintos teiss ir laisvs yra nelieiamos. I ia teisi paskelbimo naudingumas. Antra. Parlamento priimtiems statymams, kurie prietarauja konstitucijai, yra taikomos sankcijos dl kontrols, kuri vadina statym konstitucingumo kontrole. Treia. Parlamentas, kuriam konstitucija suteikia gali leisti statymus, ios teiss negali deleguoti vyriausybei1. inoma, konstitucijos pastovum lemia jos atitikimas visuomens gyvenimo krypiai, realiems visuomens poreikiams. Reals pokyiai slygoja ir konstitucinio reguliavimo pasikeitimus. Pagal konstitucijoje tvirtint valdymo form galima skirti respublik ir monarchij konstitucijas. Pagal konstitucijos primimo bd galima skirti dovanotsias (oktrojuotas) ir tautos priimtas konstitucijas. Tautos priimtas konstitucijas pagal tai, kas prim pagrindin statym (pati tauta ar jos galioti atstovai), galima skirstyti : 1) parlamento ar steigiamojo susirinkimo priimtas konstitucijas; 2) referendumu priimtas konstitucijas. Konstitucijos dar yra skirstomos pagal j form raytines ir neraytines. i klasifikacija aptarta temoje Konstitucijos formos. Teisinje literatroje rasime ir kitoki klasifikacij: pvz.: konstitucij skirstym teisines ir faktines konstitucijas ir t. t.
1 Fabre M.H. Principes rpublicains de droit constitutionnel. 4e dition. Paris, L.G.D.J., 1984. P. 154.
132
II skyrius
Konstitucija
133
1.11. Konstitucijos primimo ir keitimo tvarka Konstitucijos, pagrindinio statymo, reikm pabria ne vien jos turinio, paskirties svarba, bet ir ypatinga, tik iam aukiausiosios galios aktui bdinga, primimo ir jos keitimo tvarka. Konstitucijos paprastai priimamos keliais atvejais. Pirmas atvejis naujos valstybs atsiradimas. iuo atveju konstitucija yra ne tik pagrindinis statymas, bet ir steigiamasis aktas, tvirtinantis naujos valstybs atsiradim. Tokios buvo daugelio ali, isivadavusi i kolonijinio jungo, pirmosios konstitucijos. Antras atvejis politinio reimo pasikeitimas. iuo atveju po taikios ar prievartins socialins revoliucijos priimama nauja konstitucija. Konstitucijos neretai priimamos po karinio perversmo ar atkrus civili valdi po kariki valdymo (treiojo pasaulio ali konstitucin praktika). Treias atvejis sietinas su visuomens politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo esminiais pokyiais, t.y. nauja konstitucija priimama kai vykusi visuomens gyvenimo permain nebegalima tvirtinti vien senos konstitucijos pataisomis, griaunaniomis senj konstitucin sistem. Reikt sutikti su W. Osiatinskiu, kad konstitucijos primimas visada yra pakankamai sudtingas procesas, ypa demokratinse sistemose1. Ypatinga konstitucijos primimo ir keitimo tvarka iuolaikinje konstitucins teiss teorijoje yra grindiama ta aplinkybe, kad statym leidiamoji ir steigiamoji valdios nesutampa. Antai statymai priimami ir keiiami gyvendinant statym leidiamj valdi, o konstitucija priimama gyvendinant steigiamj valdi. P. Bastidas rao: Konstitucinius tekstus kuria ne statym leidiamoji valdia, kuri yra subordinuota, bet aukiausioji valdia, kuri vadinama steigiamja2. Du raytins konstitucins istorijos imtmeiai ino kelet konstitucijos primimo bd. Jie skiriasi pagal tai, kas gyvendina steigiamj valdi. Vienu atveju konstitucij tautai dovanoja (suteikia) valstybs vadovas (paprastai monarchas), kitu atveju j priima atstovaujamoji institucija, kuri sudaro galioti tautos atstovai, treiu pati tauta priima konstitucij. Dovanotoji (literatroje oktrojuotoji3) konstitucija kitados paplits konstitucijos primimo bdas. Dabar is konstitucijos primimo bdas jau iimtis. Konstitucijos dovanojimas nelabai demokratikas ke1 Osiatinski W. A Brief History of the Constitution // East European Constitutional Review. Vol. 6. Number 23, SpringSummer 1997. P. 67. 2 Bastid P. Lide de constitution. Paris, Economica, 1985. P. 19. 3 Oktrojuotoji reikia suteikta, dovanota (pranc. octroyer duoti, suteikti).
134
II skyrius
lias. Todl oktrojuotoji konstitucija paprastai ymi tik pirm ingsn konstitucionalizmo link, atspindi tam tikr visuomens raidos posk. Oktrojuotoji konstitucija i tikrj yra ne monarcho malon, bet valdani al jg susitarimo iraika. XIX a. tokios konstitucijos neretai vadintos chartijomis (klasikinis oktrojuotosios konstitucijos pavyzdys Pranczijos karaliaus Liudviko XVlll 1814 m. Konstitucin chartija). Istoriniais oktrojuotj konstitucij pavyzdiais laikytinos Irano 1906 m., Afganistano 1931 m., Etiopijos 1955 m. Konstitucijos. iais laikais tokios yra 1962 m. Kataro, 1992 m. Saudo Arabijos Konstitucijos. iuolaikiniame pasaulyje dominuoja tautos atstov ar paios tautos tiesiogiai priimtos konstitucijos. Kartais konstitucijai priimti renkama speciali taut atstovaujanti institucija (steigiamasis susirinkimas, steigiamasis kongresas, konstitucinis susirinkimas). i institucija parengia ir priima konstitucij. Tokios institucijos pavyzdys seniausi raytin 1789 m. JAV Konstitucij prims Filadelfijos Konventas. I iuolaikini konstitucij tokia yra 1991 m. Bulgarijos Konstitucija, kuri prim Didysis nacionalinis susirinkimas. Primus konstitucij, daniausiai steigiamasis susirinkimas savo veikl baigia, ir yra renkamas parlamentas, nors esti, kad steigiamasis susirinkimas funkcionuoja kaip parlamentas. Kartais konstitucij parengia ir j priima parlamentas. Antai taip buvo priimtos 1991 m. Slovnijos, 1992 m. ekijos, 1992 m. Slovakijos Konstitucijos. Parlamentinis konstitucijos primimas atspindi vairi parlamente atstovaujam jg tak. Treias konstitucijos primimo kelias tautos referendumas. iuo atveju svarbu ir konstitucijos teksto parengimas. Neretai steigiamojo susirinkimo ir parlamento priimt konstitucij turi patvirtinti tauta referendumu. 1991 m. Rumunijos Konstitucij, kuriai pritar Konstitucinis susirinkimas, prim tauta referendumu. 1997 m. Lenkijos Konstitucija, kuri prim Nacionalinis susirinkimas, sigaliojo tautai pritarus referendumu. Atrodo, tai priimtiniausias konstitucijos primimo dabarties pasaulyje bdas. iuo atveju pirmame etape vyksta rimta politinteisin diskusija, irykinanti vairius poirius, leidianti iekoti ir rasti kompromisus. io etapo rezultatas konstitucijos tekstas, kuriam pritaria politins jgos. Po to naujas etapas: referendumo kampanija. Referendumu tauta ireikia savo nuomon apie pasirinkt konstitucins santarvs model, t.y. jam pritaria ar j atmeta. Kartais konstitucijos projekt parengia vyriausyb, valstybs vadovas ar j sudaryta komisija, o tauta referendumu priima galutin sprendim. Nors priimant konstitucij lemia tautos valia, vis dlto is kelias neprilygsta anksiau apraytam. Vietoj vieos parlamentins diskusijos ia apsiribojama tik priereferendumine propaganda. iuo atveju konstitucinis
Konstitucija
135
procesas gali gauti vienpus pobd, kai plaiau nediskutuojama dl galim alternatyv. Neretai toks konstitucinis referendumas virsta savotiku plebiscitu dl pasitikjimo vyriausybe ar valstybs vadovu. Konstitucija nuo kit statym skiriasi ir jos keitimo tvarka. Raytinei konstitucijai pakeisti yra numatoma sudtingesn procedra nei paprastam statymui pakeisti. Kitaip konstitucija virst paprastu statymu, nebt galima apie j kalbti kaip apie pagrindin, aukiausios galios teiss normas nustatant akt, kuris turi laiduoti santvarkos stabilum ir jos nuosekl vystymsi. Vadinasi, bt menkavertis pasirinktas konstitucinis kompromisas, jei j bt galima lengvai pakeisti. Jau esame minj, kad pagal konstitucijos keitimo procedr sudtingum, jas galima skirti lanksias ir grietas. Lanksios konstitucijos keitimo tvarka nra labai sudtinga. Tokios konstitucijos keiiamos panaiai kaip ir statymai. Lanksiomis taip pat laikomos konstitucijos, kurias gali pakeisti valstybs parlamentas absoliuia ar nuosaikiai kvalifikuota bals dauguma. Kitaip keiiamos vadinamosios grietos konstitucijos. Konstitucijos pataisos priimamos laikantis sudting procedr; reikia didels kvalifikuotos vis parlamentar bals daugumos. Kartais konstitucijos pataisos galimos tik tautos referendumo sprendimu. Kai kurios konstitucijos nuostatos i viso nekeiiamos (pvz.: Pranczijos valdymo forma pagal Pranczijos Konstitucijos 89 str.). Kai kurias konstitucijas galima apibdinti kaip tarpines, t.y. nei pernelyg lanksias, nei pernelyg grietas. J vienos nuostatos yra keiiamos palyginti lengvai, o kitoms keisti yra nustatyta sudtinga procedra. Kodl reikalingos konstitucijos pataisos? Jos susijusios su esminiais socialinio gyvenimo pokyiais, supratimu, kad i esms pasikeitusi tikrov reikalauja kitokio konstitucinio reguliavimo. Btent ie visuomens gyvenimo esminiai pokyiai gali bti naujos konstitucijos primimo prieastis. Tokiu atveju, primus nauj konstitucij, senoji netenka galios.
2 poskyris LIETUVOS KONSTITUCIJ RAIDA
2.1. Konstitucins teiss itakos Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje 2.2. Lietuvos konstitucij raida 19181940 m. 2.3. Nepriklausomybs atstatymas 1990 m. ir Laikinasis Pagrindinis statymas
136
II skyrius
2.1. Konstitucins teiss itakos Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje Galiojanios Lietuvos Respublikos (1992 m.) Konstitucijos preambulje pabriamas Lietuvos valstybingumo ir teiss tradicij perimamumas bei istorinis tstinumas skelbiant prie daugel ami sukurtos Lietuvos valstybs teisiniais pamatais buvus Lietuvos statutus ir Lietuvos Respublikos konstitucijas. Ities konstitucins teiss nuostatos Lietuvoje labai senos, gerokai senesns nei kaimyninse alyse: valstybins teiss norm buvo jau paprotinje teisje, po to valdov aktuose, o XVI a. pradioje kai kurios ios teiss nuostatos buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos statutuose, tapusiuose Lietuvos konstitucingumo tradicij uuomazga. Pagrindin idja, raudona gija nusidriekianti per visus tris Lietuvos statutus, buvo Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teisi apsaugojimo idja. Pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) preambulje pabriama, kad statutas skiriamas visiems valdiniams, nepaisant j luomins priklausomybs. Vienodai jis privalomas gyventojams ir valdios institucijoms. Taip pat ir Lietuvos didiajam kunigaikiui. Mint tsia tolesn jo nuostata, kad teismai visiems turi taikyti t pai raytin teis. Konstitucinio turinio teiss normos dstomos daugiausia pirmajame io Statuto skirsnyje. ia yra nuostatai apie Lietuvos suverenum, teritorijos nelieiamum, apie Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybin santvark valdov, Seimo struktr ir prerogatyvas, j tarpusavio santykius. Statutas skelbia, kad Lietuvos Didioji Kunigaiktyst yra savarankika, gyvuojanti skyrium nuo Lenkijos, valstyb. Didysis kunigaiktis Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts atvilgiu prisiima sipareigojimus, kuri tikslas apsaugoti Lietuvos nepriklausomyb, garb, teritorin integralum, ukirsti keli svetimali sigaljimui, nemainti valstybs emi, pagal igales atsiimti prarastsias. Jis paada neeminti Lietuvos ir jos Pon tarybos, kuri bajorams buvo aukiausiasis valdios organas ir teismo instancija. Taip pat skelbia tarsisis su Pon taryba leisdamas statymus, be Pon tarybos inios nedalysis valstybs dvar, neskirsis kratui privilegij. Statute Lietuvos didysis kunigaiktis sipareigojo saugoti vis valdini teises ir laisves, laikytis senj privilegij ir paproi, o naujus vesti tik su Pon tarybos inia. Skelbiama teis laisvai ivykti i kunigaiktysts kitas alis, iskyrus prieo em, teis bajorams vykti usien mokytis karybos. Statutas mgina ginti moter turtines teises ir garb. I Statuto teksto iplaukia svarbiausi konstitucini mogaus teisi uuomazgos: vienod slyg gino alims teismo procese nustatymas, kiek-
Konstitucija
137
vieno atsakomyb tik u savo veiksmus, nebuvimas atsakomybs be kalts, iimtin teismo teis nustatyti kalt ir skirti bausm. Pirm kart Lietuvos valstybs istorijoje Statute suraytos bajor teiss ir pareigos, j tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su didiuoju kunigaikiu. Nepaisant bajor teisi platumo, jos neprilygo pon teisms: nors bajorai ir dalyvavo Seime, bet ten dar neturjo sprendiamos galios; skirtingai nuo pon, kuriuos turjo teisti pats kunigaiktis, bajorus teis kunigaikio administracija vaivados ir teismo seninai ar j vietininkai dalyvaujant dviem bajor atstovams. Antrajame Lietuvos statute (1566 m.) konstitucins teiss sferai skiriami trys pirmieji jo skirsniai. Pagrindin statymo idja ia lieka ta pati visikas Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybinis nepriklausomumas ir savarankikumas. Statutas teisino Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorijos nelieiamum ir apibr jos sienas. i teritorija, pagal XVI a. vidurio Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts reform, padalyta administracinius vienetus (vaivadijas ir pavietus) ir nustatytos j ribos. Patvirtinta paviet seimeli, kuriuose, vadovaujant pavieto maralkai, galjo dalyvauti visi pavieto bajorai, sistema. Seimeliai turjo susirinkti keturias savaites iki Seimo susirinkimo ir apsvarstyti didiojo kunigaikio pasilytus klausimus bei vairius vietos reikalus. Paviet seimeli pagrindu teisintas vis bajor atstovavimas Seime: seimeliuose turjo bti renkama Seim po du atstovus, galiotus ten idstyti seimelio nuomon silomais svarstyti klausimais. Statutas iplt Seimo kompetencij, pavesdamas jam svarstyti visus esminius gynybos ir teisingumo reikalus, nustatydamas, kad visi statymai turi bti iimtinai priimami tik Seime. Tokiu bdu is Statutas politin krato gyvenim trauk vis bajorij, atitinkamai sumaindamas pon ir Pon tarybos vaidmen. Valstieiai ir miestieiai dalyvauti politiniame krato gyvenime neturjo teiss. Bajor luomo bendri ems teismai, renkami vis paviet emvaldi, dabar turjo bti sudaromi pagal teritorin princip. Treiasis Lietuvos statutas (1588 m.), patvirtintas jau po 1569 m. Liublino unijos, tvirtinusios jungtin LenkijosLietuvos valstyb, teisino nauj valstybs form federacin Respublik, vadovaujam monarcho, irinkto bendrame Lietuvos ir Lenkijos Seime. Lenkijos karaliui, kuris tuo paiu metu buvo ir Lietuvos didysis kunigaiktis, nominaliai priklaus visa jungtins valstybs em. Jis buvo aukiausiasis teisjas, skyr pareignus ir priirjo j veikl. Statutas patvirtino bendr su lenkais Seim Varuvoje, bet Lietuvai nustat prieseimin seimel. Nurodyta, kad statymai turi bti leidiami tik Seime sutinkant visiems jame atstovaujamiems luomams. Be to, Seimas
138
II skyrius
svarst svarbiausius valstybs reikalus karo, santyki su usienio alimis, ekonominius, finansinius. Panaikinus Pon taryb, buv jos nariai tapo Respublikos senatoriais. Tuo paiu metu Statutas visai neminjo unijos, sutarties su lenkais, ir Lietuvos Didij Kunigaiktyst konstravo kaip nepriklausom valstyb gindamas jos suverenitet. Statutas nepanaikino Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vykdomosios valdios ministr ir vietos administracijos, paliko atskir jos teis ir teismus. Veikianiu Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorijoje statymu buvo skelbiamas Statutas, galiojantis ne tik visiems valdiniams, bet ir svetimaliams. Lenkai kaip svetimaliai net neturjo teiss Lietuvoje uimti valstybines pareigybes ir turti dvarus. Statutas skelb, kad karo tarnyba yra privaloma visiems bajorams. Jie taip pat turjo uimti valstybs tarnybas. Bajorai negaljo bti suimami be teismo sprendimo, iskyrus atvejus, kai u nusikaltim grs mirties bausm ar jie buvo sugauti nusikaltimo vietoje. Bajorams ir dvasininkams Treiasis, kaip ir Antrasis, Statutas suteik teis mokytis usienio universitetuose. Statutas skelb tikjimo laisv, nors valstieiai net ir dvasiniuose reikaluose turjo klausyti savo pono. Reikmingu konstitucins teiss paminklu pagrstai laikoma 1791 m. gegus 3 d. LenkijosLietuvos (epospolitos) Konstitucija, buvusi apskritai pirmas Europoje tokio pobdio raytinis dokumentas. XVIII a. LietuvosLenkijos Respublikai dl usienio grsms ikilusios katastrofos akivaizdoje, stengiantis isaugoti jos valstybingum ir apginti nepriklausomyb, usimota solidarizuoti krato pajgas, riboti didik gali, manyta vietj skleist idj poveikyje siekti paangos kio, politikos ir kitose valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srityse. Tarp kit priemoni vadinamajame Ketveri met seime (17881791 m.) Varuvoje svarstyta politins santvarkos reforma, kurios principai buvo vardyti dokumente, pavadintame Valdymo statymu. J patvirtino Seimas ir karalius. is dokumentas ir buvo garsioji Konstitucija. Konstitucija susidjo i vadins dalies ir 11 straipsni. Dokumentas patvirtino sensias bajorijos teises ir privilegijas, patvirtino miestiei teis sisti savo atstovus Seim. Skelbdama, kad aukiausios valdios pradai gldi tautos valioje, Konstitucija (5 str.) tautos vali laik kiekvienos valdios altiniu. Skmingesnei kovai su ikilusia grsme stengtasi centralizuoti valstyb ir stiprinti centrin valdi. ios pastangos konstitucijoje atsispindi pokyiuose, numatytuose ir valstybs valdymo, ir valstybs santvarkos form pakeitimuose. Pagal konstitucij keitsi LietuvosLenkijos valstybs valdymo forma: respublik su renkamu valdovu numatyta reorganizuoti konstitucin mo-
Konstitucija
139
narchij. is dokumentas buvo pirmoji raytin konstitucija, teisikai tvirtinusi i valstybs valdymo form. Aukiausij valstybs organ sistema konstitucijoje konstruojama prisilaikant valdi padalijimo principo. statym leidyb, mokesi nustatym bei valdymo kontroliavim konstitucija paved dviej rm Seimui, susidedaniam i Atstov rm ir Senato. Atstov rm deputatus dviem metams pavesta rinkti paviet seimeliams, bet jie buvo laikomi visos tautos atstovais, nevaromais t seimeli mandat. Rm darbe numatyta dalyvauti miest galiotiniams, galintiems kelti ir pasisakyti tik miest klausimais ir neturintiems teiss balsuoti. Senato teiss buvo susiaurintos, jis teturjo atidedam veto teis, nesunkiai veikiam Atstov rm. Senato nariai neturjo statym iniciatyvos teiss. Senatoriai buvo auktieji valstybs pareignai ir banyios hierarchai. Skelbiama, jog Seimas nutarimus priima bals dauguma, vadinasi, panaikinama jo darb paralyiavusi liberum veto teis. Vykdomoji valdia atskiriama nuo Seimo ir pavedama karaliui. Karalius nustojo buvs parlamento dalis (alia Seimo ir Senato), neteko teiss sankcionuoti statymus ir apskritai daryti tak statym leidybai. Utat sustiprinama karaliaus vykdomoji galia. Prie karaliaus kuriama patariamoji taryba (Teisi taryba), nors paties karaliaus aktai privalomj gali gaudavo tik kontrasignavus juos vienam i tarybos nari ir primusiam atsakomyb u t akt. Pats karalius u savo politinius sprendimus buvo neatsakingas. Jis vyriausiasis karo vadas. Pakeisdama buvusi tvark, konstitucija atsisak karaliaus rinkim ir nustat sosto paveldjimo tvark. Aptardama teismo valdi, konstitucija sakmiai pabr jo savarankikum ir nepriklausomum nei nuo statym leidiamosios, nei nuo vykdomosios valdios. Svarbiausios ios konstitucijos nuostatos, skirtos ir parlamentarizmo uuomazgoms, ir nepriklausomam teismui, i esms kartojo Lietuvos statut nuostatas. Usimojusi centralizuoti valstyb, konstitucija kl rimt grsm Lietuvos savarankikumo likuiams. Buvusi federacin valstyb, konstitucijoje paveriama vieninga Lenkijos karalyste, vieninga suverenia valstybe ir engiamas ingsnis unitarin valstybs santvarkos form. Konstitucijoje visai neaptariamas unijos faktas, visai neminimas net Lietuvos vardas. Iki iol isaugojusi savo atskir valstybs aparat, kariuomen, id, dabar Lietuva turjo j netekti ir virsti Lenkijos provincija. Lietuvos padt velnino tik ta aplinkyb, kad 1791 m. spalio 20 d. Seimas prim ir karaliaus vardu paskelb dokument, pavadint Abipusis abiej taut sipareigojimas, kuriame tebebuvo ne tik abi tautos, bet ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst.
140
II skyrius
1791 m. Konstitucija nepateisino j dedam vili. Ji net nebuvo gyvendinta, todl ji svarbi tik tuo, kad joje nauj laik idjas sugebta ikelti ir statymikai suformuluoti gerokai anksiau, nei tai padar kitos Vidurio ir Ryt Europos tautos. 1795 m. Lietuvos-Lenkijos valstyb, pasidalyta svetimj, apskritai nustojo gyvavusi. Itis XIX a. didioji Lietuvos dalis buvo Rusijos imperijos sudtyje. Nepriklausoma Lietuvos valstyb buvo atkurta tik XX a. antrame deimtmetyje. 2.2. Lietuvos konstitucij raida 19181940 m. 2.2.1. Laikinieji nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai aktai Svarbiausias XX a. antrame deimtmetyje atstatytosios Lietuvos valstybs konstitucins svarbos aktas yra 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos tarybos nutarimas. Juo i esms remiasi moderniosios Lietuvos valstybs buvimas ir visi vlesnieji laikinieji ir nuolatiniai jos konstituciniai dokumentai. Vasario 16-osios nutarimu Lietuvos taryba, remdamasi pripainta ir tuo metu tapusia ypa populiaria taut apsisprendimo teise ir pai taryb suformavusios Lietuvi Vilniaus konferencijos nutarimu, paskelb atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis. Taigi is aktas reik vie praneim, kad netenka galios visi buv prievarta Lietuvai primesti valstybiniai ryiai su svetimomis alimis. Savo teis kalbti tautos vardu Taryba ireik teiginiu, jog ji tuo metu esanti vienintel lietuvi tautos atstovyb. Taiau, bdama ne tautos irinkta, Taryba suvok negalinti atstovauti bendrajai tautos valiai, todl akte pabr, jog Lietuvos valstybs pagrindus ir santykius su kitomis valstybmis nustatysis vis jos gyventoj demokratikai irinktas Steigiamasis seimas. Vasario 16-osios akto nuostata apie vis krato gyventoj demokratikai irinkt Steigiamj seim rod Tarybas bsimajai valstybei parinkus klasikin liberali doktrin, pasak kurios aukiausioji valdia priklauso tautai pilieiams, o ie j deleguoja j pai irinktai atstovybei. Faktikai nuo io akto pasirodymo iki jame isakyt idj realizavimo dar reikjo tempt daugelio moni pastang, tinkam aplinkybi susiklostymo ir nemaa laiko. 1918 m. ruden, kai karinis Vokietijos pralaimjimas niekam jau nebekl abejoni ir dl to jai teko atsisakyti pretenzij ugobtsias alis, lap-
Konstitucija
141
kriio 2 d. Lietuvos Valstybs taryba prim Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius. Skelbdama Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius, Valstybs taryba dokumento preambulje primin, jog nesiima Steigiamojo seimo teiss sprsti Lietuvos Valstybs valdymo formos. Reikdama suvereni valstybs gali, ji steigia laikinj tos valstybs vyriausyb. is nedidelis konstitucinis dokumentas (6 skyriai, suskirstyti 29 str.) statym leidiamuoju organu paskelb Valstybs taryb, o statym iniciatyvos teis suteik Valstybs tarybai ir Ministr kabinetui. Vykdomj valdi laikinoji konstitucija paved Valstybs tarybos Prezidiumui, susidedaniam i prezidento ir dviej viceprezident. Tuo bdu Valstybs tarybos Prezidium konstitucija laik ne tik vadovaujania Tarybos institucija, bet ir kolegialiu valstybs vadovu, laikinai vykdaniu aukiausios vyriausybs funkcijas (16 str.), Valstybs tarybos vardu skelbianiu statymus, kvieianiu ministr pirminink, tvirtinaniu Ministr kabineto sudt. i savo valdi Prezidiumas vykd kartu su Ministr kabinetu, solidariai atsakingu Valstybs tarybai (17 str.) ir turiniu turti jos pasitikjim (18 str.). Grietai kolegial institucijos pobd rod nuostata, kad kiekvienam Prezidiumo aktui reikjo ne tik Ministr kabineto atstovo kontrasignacijos (12 str.), bet ir vis trij jo nari para (13 str.). Konstitucins valdios buveine skelbiama sostin Vilnius (2 str.). Konstitucijoje (V sk. Pamatins piliei teiss) buvo skelbiama vis piliei lygyb prie statymus, luom privilegij nebuvimas, asmens, buto ir nuosavybs nelieiamyb, tikybos, spaudos, odio, susirinkim, draugij laisvs, kurios, kilus karui, taip pat valstybei gresianiam sukilimui ar riaums neprileisti, galjo bti laikinai suvarytos. Laikinosios konstitucijos 24 str. skelb, kad srityse, kuriose Lietuvos valstybs nra ileist nauj statym, laikinai palieka tie, kurie yra buv prie kar, kiek jie neprietarauja Laikinosios Konstitucijos Pamatiniams Dsniams. Tai buvo neivengiamas jaunos valstybs sipareigojimas. Atsisakiusi esamo teisinio visuomenini santyki sureguliavimo, valstyb bt patyrusi sunkiai prognozuojam j chaos. Konstitucijos Pamatiniai Dsniai neaptar daugelio principini klausim: nepaskelb respublikos, neusimin apie Valstybs tarybos bei jos Prezidiumo sudarymo tvark, j galiojim terminus. Valstybs valdymo form turjo nustatyti Steigiamasis seimas, o kalba Pamatiniuose Dsniuose jo apie jau esam Taryb, nuo iol turjusi tapti laikinuoju valstybs valdios organu. Taryba sipareigojo ileisti Steigiamojo seimo rinkim statym ir tuo tikslu deklaravo visuotini, tiesiogini, lygi, slapt rinkim princip. Nustatyta, kad irinktas Steigiamasis seimas susirinks Laikinosios vyriausybs nustatyt dien Vilniuje (VI skyrius).
142
II skyrius
Konstitucijos keitimo teis buvo pavesta tai paiai Valstybs tarybai kvalifikuota (2/3) bals dauguma bent pusei jos nari pareikalavus. Realizuodamas priimtus Konstitucijos Pamatinius dsnius, Valstybs tarybos Prezidiumas 1918 m. lapkriio 11 d. patvirtino laikinj vyriausyb Ministr kabinet , kuri nedelsdama centre ir vietose m kurti valstybs aparat. Taiau Lietuvos valstybs padtis buvo sudtinga. Reikjo apsiginti nuo ikilusi grsmi. Pradta organizuoti centrini valstybini organ sistema, kurioje, kaip to reikalavo Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai, aikiai dominavo Valstybs taryba, buvo nepakankamai lanksti, trukd operatyviai reaguoti spariai besikeiiani politin situacij, netiko krizinei padiai, kurioje atsidr besikurianti valstyb. Tai pirmiausia atsispindjo 1918 m. gruodio 18 d. Valstybs tarybos Prezidiumo nutarime (Trij Prezidiumo nutarimas), faktikai pirmojoje Konstitucijos pataisoje, tiesa padarytoje nekompetentingo subjekto, nustaiusiame, kad bet kurio bent vieno jo nario pasiraytas aktas ess tolygus trij pasiraymui. Netrukus, 1919 m. sausio 24 d. Valstybs taryba prim kit Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni pakeitim, papildius Konstitucij VII skyriumi. Vienintelis io skyriaus 30 str. suteik Ministr kabinetui teis laikotarpiais tarp Valstybs tarybos sesij paiam leisti laikinuosius statymus. Kabineto ileistieji statymai turjo bti pateikti artimiausiajai sesijai ir galiojo iki Valstybs taryba juos pakeis. Siekdama tsti pradt valdios telkim Vyriausybs rankose, 1919 m. balandio 4 d. Valstybs taryba dar kart perirjo Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius ir prim nauj j redakcij. Dabar konstitucija buvo i 8 skyri, suskirstyt 40 straipsni. Dauguma io konstitucinio dokumento nuostat odis odiu kartojo 1918 m. Pamatini Dsni nuostatus. I esms tebuvo pakeista centrini valstybs organ sistema svarbiausi tapo vykdomosios valdios organai kolegial Valstybs tarybos Prezidium pakeits vienasmenis Valstybs prezidentas, taip pat Ministr kabinetas. Paskelbusi, kad Valstybs prezident, iki Steigiamasis seimas bus susirinks ir nusprends Valstybs valdymo form ir Konstitucij, renka Taryba (6 str.), jo rinkim tvarkos konstitucija nereglamentavo. Ne maiau svarbu buvo tai, kad naujieji Konstitucijos Pamatiniai Dsniai prezidentui suteik iimtin teis aukti Valstybs tarybos sesijas ir jas paleisti, o laikotarpiu tarp Tarybos sesij ar per j pertraukas paiam leisti statymus, prie tai priimtus Ministr kabineto (III skyrius). Prezidento ileisti statymai savo galia jau buvo visikai paritetiniai priimtiems Valstybs tarybos statymams, t.y. j jau nebereikjo teikti Valstybs tarybai. Taip pat nustatyta, kad Prezidentas, nesutikdamas su Kabineto priimtu statymo projektu, galjo j jam
Konstitucija
143
grinti. Pakartotinas statymo primimas Kabinete taip pat dar neveikdavo Prezidento veto; tokiu atveju statymo likim turjo sprsti Valstybs taryba. Prezidentui konstitucija paved tvirtinti ir Valstybs tarybos priimtus statymus. Taiau iuo atveju Prezidento pareiktas veto galjo bti veiktas Tarybos t pat statym jai primus antr kart. Be isaugotos statym leidimo teiss, Valstybs tarybai buvo pavesta kontroliuoti Ministr kabineto veikl, Ministr kabinetas privaljo turti jos pasitikjim. Teis kviesti ministr pirminink, pavesti jam sudaryti Ministr kabinet ir tvirtinti jo sudt, skirti auktuosius valdininkus, savo inioje turti kariuomen, reprezentuoti valstyb, skelbti amnestij priklaus prezidentui (9 str.). Visiems prezidento aktams reikjo Ministr kabineto nario kontrasignacijos. Visai naujas ioje konstitucijoje buvo VIII skyrius, skirtas Valstybs kontrolei. Naujoji Konstitucijos redakcija pakartojo Tarybos nuostatas dl Steigiamojo seimo suaukimo ir dl valstybs sostins. i Konstitucija sudar slygas sutelkti valdi vykdomosios valdios institucij rankose. Tolesn Lietuvos konstitucins raidos etap ymi Steigiamojo seimo suaukimas, 1919 m. spalio 30 d. Valstybs taryba prim Steigiamojo seimo rinkim statym. pirm posd susirinks, Steigiamasis seimas 1920 m. gegus 15 d. vienbalsiai prim trump rezoliucij, jog, reikdamas Lietuvos moni vali, jis proklamuoja esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaipo demokratin respublik, etnologinm sienom ir laisv nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitom valstybm. Lietuvos taryba Vasario 16-osios aktu skelb, jog ji dar tik atstatanti nepriklausom Lietuvos valstyb, t.y. atliekanti besitsiant veiksm. Steigiamasis seimas, prieingai, ubaigdamas tautinio atgimimo, valstybs atstatymo, laikinj konstitucij bei toki pat vyriausybi laikotarp, proklamavo valstyb esant atstatyt ir fakt vykus. Vadinasi, Steigiamojo seimo Gegus 15-osios aktas turjo pagrind reikti ir faktikai buvo oficialus steigiamosios valdios dokumentas, fiksuojantis naujos valstybs sukrim. Tiesioginiam ir pagrindiniam Steigiamojo seimo udaviniui atlikti Lietuvos valstybs pagrindams tvirtinti konstitucikai reikjo laiko. Steigiamojo seimo buvimas griov galiojusias 1919 m. Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni nuostatas, todl 1920 m. birelio 10 d. Steigiamasis seimas prim Laikinj Lietuvos Valstybs Konstitucij. Savo apimtimi naujasis konstitucinis aktas nedaug skyrsi nuo ankstesni laikinj konstitucij: j sudar 7 skyriai, o juose 18 straipsni. Atstovaudamas Lietuvos pilieiams ir laikydamas save, kaip matyti i Laikinosios Konstitucijos 2 str., suverenios Lietuvos, o ne lietuvi tautos,
144
II skyrius
galios reikju, Steigiamasis seimas praplt aukiausiosios valstybins valdios subjekto samprat, Lietuvos svoka apimdamas taip pat ir nelietuvius krato gyventojus. Laikinoji Konstitucija, nusakydama valstybs valdymo form, pakartojo Gegus 15-osios deklaravim Lietuv esant demokratine respublika. Steigiamajam seimui konstitucija paved iimtine teise leisti statymus ir priirti j vykdym, tvirtinti valstybs biudet ir ratifikuoti tarptautines sutartis. statym iniciatyvos teis pavedama Steigiamajam seimui ir Ministr kabinetui. Skelbiamas Steigiamojo seimo nario asmens nelieiamumas. Vykdomoji valdia buvo pavesta Steigiamojo seimo renkamam Respublikos Prezidentui. Jam pavedama kviesti Ministr Pirminink, pavesti pastarajam sudaryti Ministr kabinet, tvirtinti jau sudaryt ir priimti jo atsistatydinim, skirti valstybs kontrolieri, atstovauti Respublikai, skirti pasiuntinius ir priimti akredituojamus svetim valstybi atstovus, skirti auktesniuosius valstybs valdininkus, skelbti statymus, naudotis bausms dovanojimo teise (8 str.). Visus Prezidento aktus turjo kontrasignuoti Ministr kabineto atstovas. Ikeldama neterminuoto ir neataukiamo Steigiamojo seimo vaidmen, konstitucija sumaino Prezidento reikm, dabar jo teiss statym leidyboje apsiribojo Steigiamojo seimo ileist statym skelbimu. Konstitucija nenustat Prezidento kadencijos laikydama j renkamu visam ios Konstitucijos galiojimo laikui. Iki Prezidentas bus irinktas Konstitucijos 9 str. jo funkcijas paved Steigiamojo Seimo pirmininkui. Be to, Steigiamojo Seimo pirmininkas turjo pavaduoti Prezident jam mirus, atsistatydinus ar susirgus. Svarstant Konstitucij, kai kurios politins jgos grietai pasisak prie Prezidento institut. Siekiant kompromiso, tuo metu Prezidentas apskritai nebuvo renkamas, o jo pareigas jo, kaip tai numatyta, Steigiamojo Seimo pirmininkas. Nustatytas ir Ministr kabineto atsakingumas Steigiamajam Seimui. iam pareikus nepasitikjim, Kabinetas privaljo atsistatydinti. Laikinoji Konstitucija, palyginti su Laikinosios Konstitucijos Pamatiniais Dsniais, praplt piliei demokratini teisi ir laisvi sra, traukdama j korespondencijos nelieiamyb, sins ir streik laisv. Konstitucija taip pat deklaravo mirties bausms bei titul panaikinim. Taip pat buvo nurodyta, kad kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitiems pavojingiems neramumams, Steigiamasis seimas gali skelbti karo ar kuri kit nepaprastj padt. Nepaprastosios padties metu sustabdomas deklaruot teisi ir laisvi veikimas. Rengdamasis kardinaliai ems reformai, Steigiamasis seimas konstitucijoje nebeusimin apie nuosavybs teis.
Konstitucija
145
Laikinoji Konstitucija nenustat jos keitimo ar papildymo tvarkos: tai savaime iplauk i Steigiamojo seimo prigimties ir paskirties. Laikinosios Konstitucijos primimas teisikai ubaig Lietuvos valstybs krimosi ir laikinosios Vyriausybs veiklos laikotarp. 2.2.2. 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija Pagrindinis Steigiamojo seimo udavinys buvo parengti ir konstitucikai tvirtinti naujos valstybs pagrindus. Politins to meto slygos Lietuvoje ir aplink j pasiymjo ypatingu demokratini jg pakilimu. Ilgus amius kentusi rus carizmo priespaud, paskutiniaisiais metais patyrusi kaizerins okupacijos iaurumus, lietuvi tauta troko laisvs ir idealizavo demokratij, po jos vliava skynsi keli prie j engusias imperijas. Pagaliau demokratijos siekius stiprino Europoje gyvavusios tam palankios politins, ekonomins ir socialins pairos, dl kuri viena kit panjo beveik tuo paiu metu priimtos Suomijos, Estijos, Latvijos, Austrijos, i dalies ir Vokietijos, konstitucijos. Visos ios aplinkybs turjo lemiamos takos rengiamai Lietuvos Konstitucijai. Valstybs valdymo formos klausimu Steigiamajame seime viepatavo parlamentins respublikos alininkai. Rengiant konstitucijos projekt, sprendiant konkreius konstitucinius klausimus, vienybs tarp vairi partij bta maiau: kairysis sparnas socialdemokratai bei liaudininkai reikalavo atskirti banyi nuo valstybs, atsisakyti Prezidento institucijos, vesti teisj renkamum, utikrinti streik laisv ir pan., o deinieji, atstovaujami krikioni demokrat bloko, pasisak u konservatyvesn konstitucij, reikalavo privilegijuotos padties banyiai, pasisak prie teisj renkamum ir kitas liberalesnes priemones. Krikioni demokrat blokas, Steigiamajame seime turdamas absoliui bals daugum ir galdamas apsieiti be kit frakcij paramos, maai tesiskait su partneri nuomone. Lietuvos Valstybs Konstitucija 1922 m. rugpjio 1 d. buvo priimta vien tik io bloko balsais. Konstitucija susidjo i preambuls ir 15 skyri, suskirstyt 108 straipsnius. Savo pagrindiniais bruoais ji atitiko bendrus demokratini konstitucij reikalavimus. Konstitucijos preambulje paymima, kad j per savo galiotuosius atstovus, susirinkusius Steigiamj seim, prim Lietuvos tauta. Konstitucijos 1 str. Lietuvos valstyb skelbiama nepriklausoma demokratine respublika. Deklaruojama viena svarbiausi jos nuostat ta, kad suvereni valstybs valdia priklauso tautai, kuri, pasak 103 str., suprantama kaip turini rinkim teis piliei visuma. Buvo ufiksuotas formalus teisinis konstitucijos prioritetas vis kit teiss norm sistemoje. Tai atsispindjo straipsniuose, nurodaniuose, jog
146
II skyrius
valstybje neturi galios joks statymas, prieingas konstitucijai (3 str.), bei nustataniuose ypating tvark jai pakeisti (102103 str.). Taip pat buvo laikytasi poirio, kad Konstitucija nra tiesioginio veikimo teisinis aktas, neturi pilieiui ar valstybs institucijai privalomos galios. Ji privaloma statym leidjui, kurio leidiami statymai Konstitucij gyvendina, jos nuostatos turi bti sukonkretinamos tam tikrais paprastaisiais statymais. Steigiamasis Seimas, ireiks steigiamj tautos gali, nepageidavo, kad eilinis seimas lengvai kaitaliot jo priimtos Konstitucijos nuostatas. Todl buvo numatyta, kad keisti ar papildyti Konstitucij tegali Seimas gantinai didele (4/5) vis atstov bals dauguma. Ten, kur palieiama steigiamoji tautos galia, Konstitucija numat ir tiesioginio suverenaus tautos sikiimo referendumu galimyb: Konstitucijos papildymas ar pakeitimas, Seimo priimtas 3/5 vis atstov bals dauguma, per tris mnesius turjo bti atiduodamas Respublikos Prezidentui, 1/4 vis Seimo atstov arba 50 tkstani rinkim teis turini piliei sprsti tautai visuotinio balsavimo keliu. ios Konstitucijos galiojimo metu nebuvo padaryta n vieno pakeitimo. Aukiausij valstybs institucij sistema. Pripainusi suvereni valstybs valdi tautai, jos vykdym Konstitucija (2 str.) paved Seimui, Vyriausybei, susidedaniai i Respublikos Prezidento ir Ministr kabineto, taip pat teismui. Nors ir tuo bdu Konstitucija formaliai neatmet valdi padalijimo principo, taiau pirmj viet vis dlto aikiai ikl parlament. Konstitucijos treias skyrius skiriamas statym leidiamajai valdiai, o pastaroji pavedama Seimui. Tai vieneri rm nuolat veikianti atstovaujamoji institucija, renkama trejiems metams (25 str.). Teisin Seimo padt taip pat reglamentavo 1924 m. birelio 18 d. priimtas Seimo statutas. Iki to laiko seimai vadovavosi 1920 m. gegus 18 d. Steigiamojo seimo statutu. Konstitucijos 2732 str. ivardijo Seimo prerogatyvas leisti statymus, tvirtinti valstybs biudet ir jo vykdym, ratifikuoti svarbiausias tarptautines sutartis (taikos, teritorines ir kai kurias kitas), sprsti karo ir taikos klausimus, tvirtinti nepaprastosios padties vedim, priirti vyriausybs darbus. Svarbiausia Seimo funkcija, apibdinanti jo viet valstybini organ sistemoje, buvo statym leidimas Seimui priklaus iimtin statym leidimo teis. statym iniciatyvos subjektais buvo pripastami: a) 25 tkstaniai piliei, turini Seimo rinkim teis; b) Ministr kabinetas; c) Seimo atstovai. Skelbti Seimo priimtus statymus priklaus Prezidentui. Per 21 dien jis galjo Seimo priimt statym grinti su savo pastabomis pakartotinam svarstymui; tok statym Seimui vl primus absoliuia atstov bals dauguma, Prezidentas j privaljo skelbti. Prezidentas negaljo grinti statymo antrkart svarstyti tuo atveju, kai Seimas kvalifikuota 2/3 vis atstov bals dauguma pripasta statym esant skubot.
Konstitucija
147
Kita labai svarbi Seimo prerogatyva buvo Vyriausybs veiklos prieira. Konstitucija nustat, kad Seimas priiri Vyriausybs darbus teikdamas jam paklausimus bei interpeliacijas ir skirdamas revizijas. Ministr kabinetas Seimui solidariai atsak u bendr Vyriausybs politik, o kiekvienas ministras u savo darb. Kabinetas privaljo turti Seimo pasitikjim, o praktikai tai reik, kad Prezidento nutarimas dl Ministro Pirmininko paskyrimo ir kabineto sudties patvirtinimo galjo bti priimtas tik suderinus tai su pagrindini Seimo frakcij vadovybe. Be to, Seimas turjo teis bet kuriam ministrui u tvyns idavim ar u tarnybinius nusikaltimus ikelti baudiamj byl. Tai toli grau dar neatspindjo viso realaus Seimo vaidmens valstybje, kuris ypa buvo rykus jo santykiuose su vykdomosios valdios institucijomis. Respublikos Prezident rinko Seimas trejiems metams. Pasak Konstitucijos 41 str., jis renkamas slaptu balsavimu absoliuia atstov bals dauguma nenurodant, ar reikiama dauguma skaiiuotina nuo vis, ar tik tame posdyje dalyvaujani atstov; ia Konstitucijos spraga vliau naudojosi politins jgos savo tikslais. Formaliai Prezidentui Konstitucija suteik reikmingas teises: jis buvo pagrindinis valstybs tarptautini santyki reprezentantas, galjo dalyvauti Ministr kabineto posdiuose ir juose pirmininkauti, skyr auktuosius pareignus, vadovavo respublikos ginkluotosioms pajgoms, naudojosi atleidimo nuo bausms teise (46, 4849, 51, 5354 str.). Kabinetui pasilius, Prezidentas galjo skelbti karo ar kit kuri nepaprastj padt, laikinai sustabdyti konstitucines piliei teisi garantijas ir imtis priemoni kilusiam pavojui atremti, bet tuojau pat apie tai turjo praneti Seimui, kuris t Vyriausybs ingsn tvirtina ar atmeta (32 str.). Konstitucija (47 str.) suteik Prezidentui teis kviesti Ministr Pirminink, pavesti jam sudaryti Ministr kabinet, tvirtinti sudaryt Kabinet ir priimti jo atsistatydinim. Prezidentas naudojosi nesunkiai veikiama veto teise dl Seimo priimt statym (50 str.), teise paleisti Seim dar nesibaigus jo galiojim laikui, taip pat bdamas pareigotas Seim paleidus ne vliau kaip po 60 dien, skelbti naujo Seimo rinkimus (52 str.), taip pat teise karo atveju ar, kai daugiau nei pusje valstybs teritorijos vestas karo stovis, pratsti Seimo galiojim laik teikiant akt tvirtinti Seimui (25 str.). Taiau faktikai, kaip paprastai esti parlamentinse respublikose, Prezidentas nebuvo takinga politin figra. Svarbiausia buvo tai, kad visikai sutapo Respublikos Prezidento ir j rinkusio Seimo kadencijos: kiekvienas naujos sudties Seimas, irinktas trejiems metams, ir pasibaigus ankstesniojo kadencijai, ir j paleidus anksiau laiko, turjo naujai rinkti Prezident. Mandato gavimas i Seimo bei visikas kadencij sutapimas Respublikos Prezident dar priklausom nuo Seimo, ribojo jo savarankikum. Be to,
148
II skyrius
kvalifikuota 2/3 atstov bals dauguma Seimas galjo nualinti Prezident nuo pareig arba ikelti jam baudiamj byl (44, 63 str.). Ministr kabinetas, susidedantis i Ministro Pirmininko ir ministr, skirtingai nuo Prezidento, konstitucijoje buvo traktuojamas kaip bendrosios kompetencijos valstybs organas. Konstitucija, nedetalizuodama kabineto kompetencijos, skelb, kad Kabinetas vykdo respublikos Konstitucij ir statymus, veda respublikos vidaus ir usienio politik, saugoja respublikos teritorijos nelieiamyb ir vidaus tvark (61 str.). Visi be iimties Prezidento kompetencijos aktai sigaliodavo tik juos kontrasignavus Ministr kabineto atstovui (55 str.). Per tai Kabinetas dalyvavo visuose valstybs valdymo aktuose. N viename Lietuvos laikinj konstitucini akt visai nebuvo usimenama apie teismus tuo bdu j neiskiriant paritetin autonomin funkcij su atskiromis institucijomis, o faktikai juos paliekant vyriausybs inioje. i padt paaikina tai, kad besikurianios Lietuvos valstybs valdia, itin stokodama kvalifikuot specialist teisj pareigybms uimti, smoningai siek ilaikyti teism vyriausybs takoje. Todl principin reikm, teisikai tvirtinant teismo padt valstybje, turjo 1922 m. Konstitucijos 64 ir 65 str., suformulav tris ia prasme svarbias taisykles: 1. Teismas priima sprendimus vadovaudamasis tik statymu; 2. Teismo sprendimai daromi Respublikos vardu, t.y. jo sprendimai prilyginami paios valstybs aktui; 3. Keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas. Tuo Konstitucija pabr, kad savo veikloje teismas tiesiogiai atstovauja valstybei ir kad jokia kita valstybs valdios institucija negali takoti teismo veiklos rezultat. Beje, visos ios taisykls buvo deklaruojamos ir paskesnse Lietuvos konstitucijose. Taiau n viena i j neusimin apie priemones, realiai utikrinanias teisj nepriklausomum, be kurio faktikai nemanoma gyvendinti ia deklaruojamas taisykles. Konstitucijos 69 str. skelb: Teismas visiems pilieiams yra lygus. Toliau tame paiame straipsnyje nurodomos dvi iimtys i minto bendro principo: Karius dl tarnybos nusikaltim teisia tam tikri teismai. Ypatingieji teismai gali bti steigiami tik karo metu arba karo padiai esant. 1922 m. Konstitucijos 89 str. skelb, jog atskiroms kio sritims statymai suteikia tam tikr savivald dl bendradarbiavimo su valstybs valdia normuojant kio gyvenim. Teritoriniuose vienetuose Konstitucija numat demokratiniais pagrindais konstruojamas vietos savivaldybes. Piliei teisin padtis. Konstitucija, remdamasi liberaliosios filosofijos nuostatomis, ikl asmenyb, skelb j visuomeninio gyvenimo centru. Taiau Konstitucijoje i esms nekalbama apie mog, beveik visais atvejais ia minimos pilieio teiss ir laisvs. Nustatydama piliei teisin padt, Konstitucija pirmiausia pabr j lygiateisikum nepaisant lyties, kilms, tautybs ir tikjimo. Konstitucijos
Konstitucija
149
antrame skyriuje Lietuvos pilieiai ir j teiss skelbiamas demokratini teisi ir laisvi sraas: asmens ir buto nelieiamumas, tikjimo ir sins laisv, susirainjimo slaptumas, odio ir spaudos, susirinkim ir sjung laisvs, peticijos bei statym iniciatyvos teiss. Tuo paiu metu Konstitucija daugum straipsni, skelbusi piliei teises ir laisves, palyddavo pastabomis apie teisi ir laisvi galiojim statym ribose. Konstitucijos 17 str. skelb sjung laisv, jei j tikslai ir vykdomos priemons nra prieingos baudiamiesiems statymams; odio ir spaudos laisv buvo leidiama suvaryti statyme nurodytais atvejais, kai to reikia dorai ar valstybs tvarkai saugoti (15 str.); laisv daryti susirinkimus buvo pripastama statyme nurodyta tvarka (16 str.); panaiai, tik statyme nurodytais atsitikimais iimtys galjo bti daromos dl asmens ir buto nelieiamumo, i korespondencijos ir susiinojimo laisvs (11, 12, 14 str.). Tuo bdu deklaruota galimyb riboti teises ir laisves iimtinai tik statymo keliu. Svarbiausioms konstitucinms piliei teisms ir laisvms reglamentuoti buvo naudojami dar Laikinosios Vyriausybs 1919 m spalio 10 d. priimtas Draugij statymas, lapkriio 30 d. Spaudos statymas, 1920 m. vasario 21 d. Susirinkim statymas ir vlesni nevienkartiniai j pataisymai ir papildymai. Tiesiogin poveik i demokratini teisi ir laisvi realizavimui turjo nepaprastosios padties vedimas. Jos galimybs ir svarbiausios to taikymo pasekms buvo ufiksuotos Konstitucijos 32 str. ia nurodyta, kad karo ar kuri kit nepaprastj padt, kilus karui, ginkluotam sukilimui, taip pat atsiradus kitokiems pavojingiems neramumams, gali vesti Respublikos Prezidentas, vliau teikdamas akt tvirtinti Seimui. Pabriama, kad nepaprastosios padties paskelbimas yra susijs su piliei konstitucini teisi ir laisvi, numatyt Konstitucijos 1112 ir 1417 str., sustabdymu. Reikming pilieio teisinei padiai nuostat buvo ir kai kuriuose kituose 1922 m. Konstitucijos skyriuose. Bet ios nuostatos, atsivelgiant reali socialin bei ekonomin Lietuvos valstybs padt bei Konstitucijos rengj pairas, kiek nutolo nuo liberaliosios koncepcijos, buvo pakoreguotos krikioni demokrat socialini bei valstiei liaudinink ir socialdemokrat socialistini idj kryptimi. Buvo skelbiama apie valstybs rpest, kad kiekvienas pilietis turt darbo (88 str.), kad bt sudarytos slygos taisyklingai ems kio gamybai (90 str.), kad darbininkai bt apsaugoti ligoje, senatvje, nuo nelaiming atsitikim, nedarbo (97 str.). Konstitucija skelb nuosavybs teiss apsaug nurodydama, jog pilieio turt galima nusavinti tik statymo keliu ir tik esant vieajam reikalui, bet nutyljo visuotinai pripaint reikalavim apie iankstin ir teising atlyginim. Skelbdama tikjimo ir sins laisv, Konstitucija oficial pobd pripaino banytinei santuokai, skelb privalom tikybos dstym mokyklose,
150
II skyrius
iskyrus mokyklas, specialiai steigtas vaikams tv, nepriklausani jokiai konfesijai. Konstitucijos septintas skyrius skirtas tautinms maumoms. ia skelbiama j teis savarankikai tvarkyti savo tautins kultros reikalus bei tuo tikslu statymo nustatyta tvarka sudaryti savo atstovaujamuosius organus. Rinkim teis. Konstitucija formaliai ignoravo politini partij vaidmen valstybs mechanizme, nors i ties is vaidmuo buvo labai reikmingas. tvirtinus centrini valstybini organ sistem su aikiu Seimo primatu, vairi partij konkurencin kova dl valdios reiksi per Seimo rinkimus. Konstitucija skelb, kad Seimo rinkimai vykdomi visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu taikant proporcin rinkim rezultat nustatymo sistem (23 str.). Atstovus Seim turjo teis rinkti Lietuvos pilieiai, vyrai ir moterys, ne jaunesni kaip 21 met, o bti irinkti ne jaunesni kaip 24 met amiaus (24 str.). Konstitucija taip pat teig, jog rinkim tvark bei renkam atstov skaii nustato statymas. 1922 m. Konstitucijai galiojant, buvo irinkti trys seimai, bet tik vienas, antrasis, irinktas 1923 m., ibuvo vis Konstitucijos skirt kadencij. Tuo tarpu pirmasis (19221923 m.) ir tretysis (19261927 m.) dl politini prieasi buvo paleisti anksiau laiko. 2.2.3. 1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija ir statyminis jos nuostat realizavimas 1926 m. gruodio 17 d. valstybs perversmas vyko be pasiprieinimo. Taiau tai buvo konstitucins santvarkos Lietuvoje lugimas. Siekiant stabilizuoti po perversmo susidariusi padt, atjusios valdi politins jgos tuojau pat pamgino sukurti valdios tstinumo vaizd, legalizuoti perversmo pasekmes. Po perversmo umusioms valdi politinms jgoms 1922 m. Konstitucija netiko. Todl buvo nusprsta Konstitucij taisyti. Apie teist, paios Konstitucijos nustatyt, jos taisymo tvark, panaudojant tam reikalui Seim, syk nebuvo kalbama. Pradioje buvo tikimasi tai daryti referendumu, taiau nesulaukusi btinos paramos i kit politini jg, Vyriausyb nujo lengviausiu keliu: 1928 m. gegus 25 d. oficialiai paskelbtas Prezidento dekretuotas dokumentas, pavadintas Lietuvos Valstybs Konstitucija. Konstitucijos oktrojavimo faktui suvelninti, Konstitucij buvo traukta nuostata (106 str.), jog ji ne vliau kaip per deimt met bsianti patikrinta tautos atsiklausimo, t.y. referendumo, bdu. Dl ios aplinkybs Konstitucija neretai laikoma laikino pobdio konstitucija, pasak M. Rmerio, konstituciniu provizoriumu, konstituciniu pasilymu tautai. Naujoji Konstitucija odis odin pakartojo daugel 1922 m. Konstitucijos nuostat, todl jos ileidimas taip pat kartais interpretuojamas kaip senosios Konstitucijos reforma, jos nauja redakcija. Bdingiausias 1928 m. Konstitu-
Konstitucija
151
cijos skiriamasis bruoas vykdomosios valdios, pirmiausia Respublikos Prezidento, galios ipltimas, autoritarini element valstybs valdym diegimas isaugant pagrindini demokratini institut, skyrium imant parlamentarizmo regimyb, netgi demonstruojant iaugus pasitikjim tokiu tiesiogins demokratijos institutu, kaip referendumas. Stiprinant Prezidento gali, pirmiausia j buvo pamginta ilaisvinti nuo priklausomybs Seimui. Tuo tikslu atsisakyta Prezidento rinkim Seime nustatant, kad j rinks specialiai tuo tikslu sudaryta rinkik kolegija, vadinamieji ypatingieji tautos atstovai, o rinkim tvark nustatys specialus statymas (43 str.); Prezidento kadencija prailginta iki 7 met ir nebesiejama su seim kaita. Prezidentas ioje Konstitucijoje jau buvo ne tik Vyriausybs, t.y. vykdomosios valdios, komponentas, bet aktyvus ir savarankikas statym leidiamosios valdios subjektas. Svarbiausia ia prasme Prezidento teis nesant Seimo arba pertrauk tarp jo sesij metu paiam vykdyti Seimo funkcijas: leisti statymus, tvirtinti valstybs biudet bei jo vykdym, ratifikuoti tarptautines sutartis, kelti ministrams dl valstybs idavimo ar tarnybinio nusikaltimo baudiamsias bylas. statym leidyboje, esant itaip formuluotam dualizmui, kiekvieno statym leidybos subjekto lyginamasis svoris priklaus nuo Seimo posdiavimo trukms. Konstitucija nustat, kad Seimas nebra nuolat dirbanti institucija, dirba kasmet aukiamomis dviem sesijomis, kurios abi galjo trukti iki 6 mnesi (28 str.). Be to, Prezidentas savo iniciatyva arba 3/5 Seimo atstov pasilius gavo teis suaukti Seim nepaprastajai sesijai i anksto numatytiems klausimams sprsti (36 str.). Prezidentas galjo baigti sesijas, taip pat paleisti Seim pirma laiko (53 str.). Ypa svarbus buvo Konstitucijos 28 str. nustats, kad pirmajam Seimui suaukti joki termin nenumatoma. Tuo visikai nuvertintos visos konstitucins nuostatos dl Seimo. Faktikai Seimas tebuvo suauktas beveik po 10 met pertraukos. Seimo galiai riboti buvo panaudotas ir referendumo institutas, nes Konstitucija, nenumatydama galimybi kreiptis taut dl Respublikos Prezidento priimt ar atmest statym, toki galimyb numat (104 ir 105 str.) dl Seimo priimt ar atmest statym, taip pat ir dl Konstitucijos pakeitim bei papildym. Prezidento statymams, suprantama, nenustatytas veto, tuo tarpu Seimo priimtiems statymams reliatyvus veto pavestas Prezidentui, kur Seimas galjo veikti pakartotinai priimdamas t pat statym ne maesne kaip 2/3 bals dauguma. Nuo Prezidento m priklausyti ir Ministr kabinetas. Prezidentas gavo teis pats skirti ir atleisti ministr pirminink, o jo teikimu ir kitus ministrus, taip pat paleisti Kabinet arba atskirus ministrus. Pastaruoju atveju Prezidento aktams Ministr kabineto atstovo kontrasignacijos nereikjo.
152
II skyrius
Konstitucija nustat tam tikr formali Ministr kabineto priklausomyb ir nuo Seimo: buvo reikalaujama, kad Kabinetas turt Seimo pasitikjim. Taiau nepasitikjimui pareikti dabar jau buvo btina kvalifikuota (3/5) Seimo atstov bals dauguma. Seimo rinkimams 1928 m. Konstitucija nustat tuos paius visuotinio, lygaus, tiesioginio ir slapto balsavimo bei proporcins rinkim sistemos reikalavimus, bet rinkjams pakl amiaus cenz iki 24 met aktyviosios rinkim teiss poiriu, ir 30 met amiaus pasyviosios. Seimas turjo bti renkamas penkeriems metams. Seimo atstov skaii, jo priimt statym skelbimo tvark ir kai kuriuos kitus dalykus turjo nustatyti statymai. Tam tikr vaidmen statymleidysts procese 1928 m. Konstitucija skyr pagalbinei, i specialist sudarytai, institucijai Valstybs tarybai. Nesanio Seimo teisi, ypa statym leidybos bei biudetins galios sferose, koncentravimas Prezidento rankose, taip pat Prezidento teis be kontrasignacijos paleisti Ministr kabinet tai pagrindins Konstitucijos nuostatos, Respublikos Prezident vertusios centrine konstitucine institucija. 1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija vienas pirmj konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm, Europoje. 1928 m. Konstitucija pakartojo 1922 m. Konstitucijos nuostatas dl teismo. 2.2.4. Naujas poiris valstybs ir visuomens udavinius ir to poirio atspindys 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje Rengiant 1928 m. Konstitucij, tautinink konstitucins valdios organizacijos koncepcija ir apskritai poiris valstybs ir visuomens udavinius dar tik mezgsi, veikiamas Europoje jau vykusi proces ir politini tendencij. J pagrind sudar visuomens solidarumo arba tautos vienybs siekimas, besiremiantis nuostatomis, jog tauta nra vienalyt, todl jos interesai gali sutapti tik tada, kai individai paklsta vienam vadui. Valstyb, siekdama tautos vienybs, negali tenkintis nustatindama tautai galimybi ribas, o privalo iuo tikslu mobilizuoti vis jos nari pastangas. Aktyviai ias idjas realizuoti Vyriausyb pradjo ketvirto deimtmeio pradioje. Delsimas aukti Seim faktikai pavert Lietuv valstybe su vienpartine sistema. Nesant parlamento rinkim ir valdi monopolizavus tautininkams, kitos politins partijos neteko galimybs atlikti svarbiausi savo funkcij legaliomis priemonmis siekti valdios. Oficialiai vienpartin sistema buvo gyvendinta 1936 m. vasario 6 d., kai vidaus reikal ministras paskelb udars visas politines partijas, iskyrus tautinink sjung. Naujj politini pair fone 1928 m. Konstitucija pasirod esanti beviltikai pasenusi. Be to, artinosi 10 met termino, per kur leidjai buvo sipareigoj j patikrinti referendumu, pabaiga. Todl uuot rengusis refe-
Konstitucija
153
rendumui, imtasi naujos konstitucijos rengimo. Nauj Lietuvos Konstitucij Seimas prim 1938 m. vasario 11 d. Tai savo turiniu buvo naujas aktas. Jo ryys su 1928 m. Konstitucija buvo laikymasis pastarojoje (104 str.) nustatytos konstitucijos keitimo tvarkos: Seimui j primus, tekstas jau kit dien buvo oficialiai paskelbtas. Nesulaukus per tris mnesius nei Respublikos Prezidento, nei 50 tkstani piliei reikalavimo pateikti j referendumui, Konstitucija sigaliojo t pai met gegus 12 d. Konstitucijoje buvo 21 skyrius, suskirstytas 156 straipsnius. Konstitucija buvo autoritarinio pobdio. Jos 3 str. skelb: Lietuvos Valstyb yra respublika. Jos prieakyje yra Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei. Prezidento rinkim tvarka ir galiojim laikas nepasikeit. Apibdindama valstybs vadovo kompetencij, Konstitucija teig, kad Prezidentas reprezentuoja Lietuvos Valstyb, priima svetim valstybi atstovus, skiria Lietuvos Valstybs atstovus ir daro kita, kas Konstitucija ir statymais jam pavesta (61 str.). Kai kuriuose kituose straipsniuose nurodyta Prezidento teis skirti ir atleisti valstybs kontrolieri ir kitus statym nustatytus pareignus. Prezidentas buvo skelbiamas vyriausiuoju ginkluotj pajg vadu: jis galjo skirti ir atleisti kariuomens vad. Ikilus pavojui vieajai tvarkai arba valstybs saugumui, jam suteikta teis skelbti nepaprastj met. Prezidentas, Vyriausybei pasilius, sprend mobilizacijos, karo ir taikos klausimus. Kardinaliai keitsi Prezidento santykiai su kitomis valstybs institucijomis. Prezidentas skyr Seimo rinkimus. Konstitucijai nustaius dvi Seimo paprastsias sesijas per metus, Prezidentui buvo pavesta jas suaukti ir suteikta teis udaryti nesibaigus sesijos laikui. Prezidentui suteikta teis savo nuoira ar kvalifikuotai Seimo nari daugumai pareikalavus suaukti nepaprastj sesij ir nustatyti joje svarstytinus klausimus, taip pat j, net nebaigus t klausim svarstyti, udaryti. Prezidentui pavesta paleisti ibuvus kadencijos laik 5 metus Seim, taip pat suteikta galimyb j paleisti anksiau laiko. Iimtinai Seimo kompetencijai Konstitucija tepaved savo statuto bei Konstitucijos pakeitimo projekto primim. O apskritai ir pagal i Konstitucij Seimas neturjo iimtins statym leidybos teiss: joje nustatyta, kad Seimo ar jo sesijos nesant, statymus leidia Prezidentas. Paiam Seimui Konstitucija paved svarstyti ir priimti tik statym projektus, kurie statymais tapdavo tik Prezidentui juos patvirtinus ir paskelbus. Per 30 dien Prezidentas galjo statymo projekt grinti Seimui svarstyti antr kart. Seimui t pat projekt pakartotinai primus absoliuia bals dauguma, Prezidentas arba privaljo j skelbti, arba galjo paleisti Seim. Tik naujai irink-
154
II skyrius
tas Seimas, vl priimdamas t pat statymo projekt, galjo veikti Prezidento veto. Panai procedra buvo numatyta Prezidentui vetuojant Seimo priimt Konstitucijos pakeitimo projekt: iuo atveju veto galjo bti veiktas tik naujam Seimui t pat projekt primus kvalifikuota bals dauguma. Prezidentas naudojosi teise ratifikuoti tarptautines sutartis. Ir tik esant Seimo sesijai, sutartys, pakeiianios galiojant ar pareigojanios ileisti nauj statym, turjo bti pristatomos Seimui siekiant gauti jo pritarim dl ratifikavimo. Prezidentui taip pat buvo pavesta tvirtinti Seimo priimt valstybs biudet, bet, Seimo nesant arba jam iki sesijos pabaigos biudeto neprimus, Vyriausyb galjo j pristatyti tvirtinti tiesiai Prezidentui. Pagal Lietuvos 1938 m. Konstitucij Vyriausyb sudar jau tik Ministras Pirmininkas ir ministrai, visi kartu pavadinti Ministr Taryba, o Prezidentas kaip savarankika institucija Vyriausybs sudt nebuvo trauktas. Ministr Pirminink ir jo pristatymu kitus ministrus skyr ir atleido Prezidentas. Prezidentui suteikta teis savo iniciatyva aukti Vyriausybs posdius, juose dalyvauti ir pirmininkauti. Prezidento kompetencij jo sutikimas kelti Ministrui Pirmininkui, ministrui ar valstybs kontrolieriui byl dl tarnybinio nusikaltimo. Tai, kad Prezidento aktams, kuriais skiriami ir atleidiami Ministras Pirmininkas ir valstybs kontrolierius, taip pat duodamas sutikimas kelti jiems byl, Konstitucija nereikalavo Vyriausybs atstovo kontrasignacijos, enkliai iplt valstybs vadovo galimybes. Tuo paiu metu Vyriausyb menkai tepriklaus nuo Seimo Konstitucija jau neusimin apie Seimo pasitikjim Vyriausybe, apie teis reikalauti jos atsistatydinimo. Net iklauss Ministro Pirmininko atsakym interpeliacij ir kvalifikuota dauguma bals dauguma pripains, jog atsakymas nepatenkinamas, Seimas galjo sulaukti i Prezidento ne Ministro Pirmininko atleidimo, o paties Seimo paleidimo. Ir tik naujai susirinks Seimas, pripains Ministro Pirmininko atsakym t pai interpeliacij esant nepatenkinam, galjo Prezident priversti atleisti Ministr Pirminink. Suteikdama Prezidentui plaiausias teises, Konstitucija nurod, jog Prezidentas neatsako u savo galios veiksmus, o u kitus veiksmus taip pat negali bti traukiamas atsakomybn, kol vadovauja valstybei (73 str.). Pavesdama Prezidentui ne tik Vyriausyb, bet ir Seim, Konstitucija ir formaliai atsisak valdi paskirstymo: jos 4 str. skelbiama, jog valstybs valdia yra vienatija ir nedaloma. Taiau i nuostata neliet teismo, kuris skelbiamas nepriklausomu, daraniu sprendimus Lietuvos Respublikos vardu (129 str.).
Konstitucija
155
Apibdindama valstybs ir pilieio santykius, Konstitucija aikiai pabr valstybs virenyb: Pilieiui valstyb yra jo paties buvimo pamatas (16 str.). Konstitucijos treiame skyriuje Piliei teiss ir pareigos apie teises kalbama neatsietai nuo pareig: ia, be kita ko, pabriama, kad pilietis naudojasi savo laisve, visuomet atsimindamas savo pareigas valstybei, pilieio pareiga bti itikimam valstybei (17 str.). Pagrindines piliei laisves Konstitucija (25 str.) sujung visuomeninio veikimo laisv, kuri valstyb saugo, irdama, kad nebt veikiama kenksminga valstybei kryptimi. Nurodyto bendro reikalavimo kontekste iame straipsnyje iskirta visuomenin veikla, ypa spaudoje, organizacijose ir susirinkimuose, turjo atitikti itikimybs valstybei reikalavim. Konstitucijos 2124 str. skelb asmens ir buto nelieiamum, valstybin susiinojimo turinio paslapties apsaug, persiklimo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo laisv. Nurodoma, kad valstyb galinti ias laisves varyti valstybs saugumo, kovos su nusikaltimais sumetimais, t.y. nebenurodomi, kaip ankstesnse konstitucijose, tam tikri konkrets reikalavimai teisi ir laisvi subjektams, o t teisi ir laisvi realizavimo prieira pavedama tam tikroms valstybs institucijoms. Specialus Konstitucijos skyrius Tautos kis skiriamas valstybs vaidmeniui kio sferoje nusakyti. ia, alia tradicins deklaracijos apie valstybs saugom nuosavybs teis, yra nauja, savinink pareigojanti nuostata: Turtas deda jo valdytojui pareig turto naudojim derinti su valstybs reikalais (51 str.). Konstitucijoje kio ir verslo sritims buvo numatyta galimyb suteikti funkcin (veikmens) savivald (126 str.). Taip pat skelbiama, kad valstyb priiri ir rikiuoja kio ir jo atskir moni veikl, rpinasi veikliu kinink dalyvavimu tikslingoje ir taisyklingoje ems kio veikloje, pramons, prekybos bei amat kini galimum tikslingu panaudojimu ir t.t. Konstitucija nustat aktyvi valstybs pozicij eimos ir motinysts, aukljimo ir vietimo, darbo, sveikatos ir socialinio aprpinimo sferose. 1940 m. sovietin okupacija nutrauk nepriklausomos Lietuvos valstybs raid. Soviet kariuomen okupavo Lietuv ir inkorporavo Soviet Sjungos sudt. Lietuva buvo paskelbta kaip vienas i Sjungos subjekt sjungin valstyb, o jos valstybingumas panaikintas. 1940 m. sovietin Lietuvos Konstitucija buvo parengta pagal Soviet Sjungos 1936 m. Konstitucijos tekst. 1940 m. ir 1978 m. sovietins Lietuvos Konstitucijomis buvo siekiama teisinti Lietuvos aneksij. Tai buvo ne Lietuvos moni priimti, bet svetimos valstybs Lietuvai primesti aktai. Sovietiniam reimui silpstant, prasidjus vadinamajam perestroikos laikotarpiui, susidar palankios slygos Lietuvos valstybingumui atkurti. 1988 m. susikrs Lietuvos Persitvarkymo Sjdis telk Lietuvos mones atkurti demokratik nepriklausom Lietuvos valstyb. Atkuriant Lietuvos
156
II skyrius
valstybingum, buvo pasinaudota ir Lietuvos TSR struktromis bei institutais: oficialiai buvo reformuotos kai kurios 1978 m. Lietuvos TSR Konstitucijos nuostatos. 1989 m. gegus 18 d. LTSR Aukiausioji Taryba prim deklaracij Apie Lietuvos valstybin suverenitet, vliau Lietuvos TSR ekonominio savarankikumo pagrind statym. Taiau Lietuvos valstyb galjo atstatyti tik tautos mandat gavusi tautos atstovyb. 2.3. Nepriklausomybs atstatymas 1990 m. ir Laikinasis Pagrindinis statymas 1990 m. vasario 24 d. pirm kart per vis aneksijos laikotarp Lietuvoje vyko demokratiki laisvi daugiapartiniai Aukiausiosios Tarybos rinkimai, atne utikrint pergal Sjdiui. Aukiausioji taryba susirinko ir savo darb pradjo t pai met kovo 10 d. Kovo 11 d. ji pirmiausia prim Deklaracij dl Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputat galiojim. Argumentuota, kad svetimos valstybs institucij panaudojimas neturi bti interpretuojamas kaip tos valstybs suvereniteto lietuvi tautai pripainimas, kad rinkim teis turintys Lietuvos gyventojai savo valia patikjo irinktiems ios Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputatams tautos suvereni gali, vadinasi, teisiniu poiri ji yra kokybikai nauja institucija, tik slygikai naudojasi senu pavadinimu. Deklaracija skelb, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. i institucija bus vadinama Lietuvos Aukiausija Taryba. Po to buvo priimtas statymas dl valstybs pavadinimo ir herbo, nustats oficial valstybs pavadinim Lietuvos Respublika, sutrumpintai Lietuva. iuo statymu Lietuvos Aukiausioji Taryba m vadintis Lietuvos Respublikos Aukiausija Taryba. Po i parengiamj akt buvo priimti Lietuvos likim lmusieji konstituciniai dokumentai, pirmiausia Aktas dl Lietuvos Nepriklausomos Valstybs atstatymo: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, reikdama Tautos vali, nutaria ir ikilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jgos panaikintas Lietuvos Valstybs suverenini gali vykdymas, ir nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb. Toliau Aktas nurod, kad Lietuvos tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktas ir Steigiamojo seimo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucija dl atstatytos Lietuvos demokratins valstybs niekada nebuvo nustoj teisins galios ir lieka Lietuvos valstybs Konstitucijos pamatas. Ji skelb Lietuvos valstybs teritorijos vientisum ir nedalomum, negaliojim joje kitos, t.y. sovietins, valstybs konstitucijos. Dokumente pabriama, kad Lietuvos valstyb lieka itikima visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams, pripasta sien nelieiamum, garantuoja mogaus, pilieio ir tautini bendrij teises. Deklaracija baigiama pareikimu, kad Aukiausioji
Konstitucija
157
Taryba kaip suverenini gali reikja iuo aktu pradedanti realizuoti vis Valstybs suverenitet. Vardiniu balsavimu u Akt balsavo 124 deputatai, susilaik ei, prie nebalsavo n vienas. Po to, siekdama pabrti atkuriamos Lietuvos valstybs ir jos konstitucins tvarkos tstinum, Aukiausioji Taryba prim statym Dl 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo. Jame buvo nurodyta, jog Aukiausioji Taryba, atsivelgdama LTSR Aukiausiosios Tarybos 1990 m. vasario 7 d. nutarim Dl 1939 met Vokietijos TSRS sutari ir j pasekmi Lietuvai likvidavimo, konstatuodama, kad 1938 m. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteistai dl TSRS vykdytos prie Lietuv agresijos sustabdytas ir, siekdama atstatyti paeistas tautos ir Lietuvos valstybs suverenias teises, nutaria nutraukti 1978 m. Lietuvos TSR Konstitucijos, taip pat 1977 m. TSRS Konstitucijos galiojim Lietuvos teritorijoje ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje atnaujinti 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojim. Pastarj teigin Aukiausioji Taryba prim nordama ne tik rytingai teisikai atsiriboti nuo okupacins jurisdikcijos, bet ir ivengti teisinio vakuumo konstitucinio reguliavimo srityje bei gyvendinant Lietuvos valstybingumo tstinumo idj. is nutarimas turjo principin reikm, taiau faktikasis jo realizavimas pripastant btinum staiga atlikti plaiausio masto pertvarkymus visame valstybiniameteisiniame Lietuvos gyvenime, buvo sunkiai manomas ir netikslingas. Siekiant tokiu atsakingu momentu ivengti galim nesutarim dl labai prietaringai vertint kai kuri buvusi konstitucini institucij, mintame akte nurodyta, kad 1938 m. Konstitucijos skyri ir straipsni, reglamentuojani Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybs tarybos ir Valstybs kontrols status, galiojimas sustabdomas. Taip pat nurodyta, kad senosios Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvoje iki 1940 m. birelio 15 d. veikusi statym. Tuo paiu tikslu turjo pasitarnauti ir kitas Aukiausiosios Tarybos aktas. Tai po svarstymo ir balsavimo u atskiras projekto dalis kovo 11 d. priimtas statymas Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo. Dokumente, motyvuojant Aukiausiosios Tarybos siekimu suderinti atstatytosios 1938 m. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais, skelbiama apie 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimo sustabdym ir Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo sigaliojim. iuo statymu nustatoma, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau lieka galioti tie iki iol veik Lietuvos statymai bei kiti teiss aktai, kurie neprietarauja Laikinajam Pagrindiniam statymui. Laikinasis Pagrindinis statymas sudarytas i 132 str., suskirstyt 16 skirsni.
158
II skyrius
Tai nebuvo originalus konstitucinis aktas, nes Aukiausioji Taryba naujai konstitucijai parengti paprasiausiai neturjo laiko. Ir Pagrindinio statymo struktroje, ir turinyje gantinai rykiai atsispindjo nemaa sovietini laik teisini relikt. Lietuvos Respublika skelbiama suverenia demokratine valstybe, ireikiania Lietuvos liaudies bendr vali bei interesus (1 str.). Suvereni Valstybs valdia priklauso Lietuvos liaudiai. Laikinojo Pagrindinio statymo 3 skirsnis Pagrindins Lietuvos piliei teiss, laisvs ir pareigos beveik visais parametrais atitiko to paties pavadinimo 1978 m. Konstitucijos skirsn. Bet tai lyginant abiej dokument skirsnius Ekonomin sistema, pastebimos naujos tendencijos: visikai atsisakydamas sovietins konstitucijos auktintos socialistins nuosavybs, kurios pagrind sudar valstybin ir kolkinkooperatin nuosavyb, Laikinasis Pagrindinis statymas (44 str.) teig, kad Lietuvos ekonomins sistemos pagrindas yra Lietuvos Respublikos nuosavyb, kurioje pirmj viet ikeliama piliei privatin nuosavyb, toliau piliei, susijungusi grupes (kolektyvus), nuosavyb ir valstybin nuosavyb. Aikiai velgiamas ketinimas i tendencij gilinti: Valstybins nuosavybs teise Lietuvos Respublikai priklausantis turtas Lietuvos statym nustatyta tvarka gali bti perduotas atlygintinai arba neatlygintinai piliei, j grupi (kolektyv) nuosavybn (46 str.). Kadangi Aukiausioji Taryba buvo priversta skubotai rengti ir priimti Laikinj Pagrindin statym, taip pat usimojusi spariai vykdyti reformas vairiausiose visuomeninio gyvenimo srityse, ji smoningai nustat nesudting keli jam keisti ir tobulinti. Laikinojo Pagrindinio statymo 132 str. numat, kad jo pakeitimo ar papildymo sumanymas turi bti svarstomas pateikus 1/10 Aukiausiosios Tarybos deputat arba Vyriausybs, o 1990 m. rugsjo 11 d. ie reikalavimai buvo dar labiau sumainti: sumanymui pateikti uteko 1/15 deputat. Tai galjo padaryti ne tik Vyriausyb, bet ir bet kuri nuolatin Aukiausiosios Tarybos komisija. Visais atvejais Laikinasis Pagrindinis statymas galjo bti keiiamas Aukiausiosios Tarybos sprendimu, priimtu ne maiau kaip 2/3 bals arba referendumu (131 str.). Jau t pai 1990 m. kovo 11 d. Aukiausioji Taryba paved sudarytai Redakcinei komisijai parengti pasilymus dl Laikinojo Pagrindinio statymo tobulinimo. Kovo 17 d. buvo priimti pirmieji jo dviej straipsni pakeitimai. Laikinojo Pagrindinio statymo nestabilum, dan kaitaliojim slygojo tai, kad jis i esms ireik sovietini konstitucij tradicijas ir nuostatas. Laikinasis Pagrindinis statymas vykdyti valstybin valdi paved Lietuvos Respublikos Aukiausiajai Tarybai, Vyriausybei ir Teismui (2 str.). Taiau faktikai iliko sovietin valdios struktra. Ji rmsi vieningos valdios koncepcija, o jos esm sudar vieninga Liaudies deputat taryb Lietuvos
Konstitucija
159
Respublikos Aukiausiosios Tarybos, rajon, miest, gyvenviei ir apylinki Liaudies deputat taryb kaip Lietuvos atstovaujamj valstybs valdios organ sistema, tvirtinta Laikinojo Pagrindinio statymo 60 str. Nustatydamas Aukiausiosios Tarybos organizacinius principus bei teisin jos status, Laikinasis Pagrindinis statymas tebesivadovavo jos visavaldikumo ir virenybs kit valstybs organ atvilgiu principais. Jai buvo pavesta formuoti kitus svarbiausius valstybs organus, kurie buvo jos kontroliuojami ir jai atskaitingi. Laikinojo Pagrindinio statymo 78 str. savo 22 punktuose ivardijo dalykus, priskirtus Aukiausiosios Tarybos kompetencijai, tarp j priimti Lietuvos Respublikos Konstitucij ir daryti joje pakeitimus, tvirtinti valstybs biudet, leisti ir aikinti statymus, skirti Ministr Tarybos pirminink, jo teikimu tvirtinti Ministr Tarybos sudt ir daryti jos pakeitimus, rinkti vis lygi teisjus, skirti Respublikos prokuror ir jo pavaduotojus, vyriausij valstybin arbitr, iklausyti savo skiriam ar renkam organ ir skiriam pareign ataskaitas, ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis, priimti sprendim dl referendumo rengimo, leisti amnestijos aktus ir kt. Dalis numatytos Aukiausiosios Tarybos kompetencijos tvirtinti svarbiausi ekonominio ir socialinio vystymo program projektus, nustatyti Lietuvos Respublikos aukiausi ir vietini valstybs valdios organ steigimo ir veiklos tvark, prokuratros, teism ir kit teisingumo organ sistem, kompetencij ir veiklos tvark, sudaryti naujus rajonus, keisti rajon ir miest pavadinimus ir pan. rod, jog ji usimojo vykdyti esmines vairi visuomeninio ir valstybinio gyvenimo srii reformas. Taiau ir is didiulis dalyk, priskirt Aukiausiosios Tarybos kompetencijai, sraas nebuvo isamus: srao 22 p. jai paved sprsti kitus valstybins reikms klausimus. Laikinasis Pagrindinis statymas nenumat vienasmenio valstybs vadovo institucijos. Jame buvo kalbama apie aukiausi Lietuvos Respublikos pareign, atstovaujant Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose. iais odiais buvo apibdinamas Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas. Pagal savo kompetencij vadovauti rengimui klausim, kuriuos turi svarstyti Aukiausioji Taryba tai buvo parlamentins institucijos vadovas. Taiau Aukiausiosios Tarybos Pirmininkui taip pat buvo pavesta pasirayti statymus, teikti Aukiausiajai Tarybai praneimus dl Respublikos padties ir kit svarbi vidaus ir usienio politikos klausim, teikti kandidatus Ministr Tarybos pirmininko, Aukiausiojo teismo pirmininko, Respublikos prokuroro, vyriausiojo valstybinio arbitro pareigoms, t.y. dalykai, kurie paprastai priklauso valstybs vadovo kompetencijai. Dvi atsakingos pareigybs viename asmenyje nepasiteisino dl didiuls darbo apimties, todl jau 1990 m. kovo 29 d. Laikinojo Pagrindinio statymo 80 str. pakeitimu buvo nustatyta, kad Aukiausiosios Tarybos posdiams
160
II skyrius
gali pirmininkauti Aukiausiosios Tarybos renkamas seninas arba jo pavaduotojas. Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo renkamas i deputat 5 metams slaptai balsuojant, ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui. Aukiausioji Taryba j galjo ataukti anksiau laiko. Aukiausiosios Tarybos institucija, utikrinania io organo darbo organizavim, taip pat padedania organizuoti referendumus, statym projekt liaudies svarstymus, teikianiu pilietyb, skirianiu apdovanojimus, teikianiu malon, skirianiu ir atleidianiu diplomatinius atstovus, priimaniu usienio valstybi atstov skiriamuosius ratus, Laikinasis Pagrindinis statymas vardijo Aukiausiosios Tarybos Prezidium (84 str.). Prezidiumo sudt pagal uimamas pareigas jo Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas (jis ir Prezidiumo pirmininkas), jo pavaduotojai, Aukiausiosios Tarybos sekretorius, nuolatini komisij pirmininkai. Be to, Prezidiumo nariais galjo bti renkami ir kiti deputatai neribojant j skaiiaus. 1990 m. kovo 29 d. Laikinojo Pagrindinio statymo pakeitimu Aukiausiosios Tarybos Prezidium imta rinkti i 11 nari, pagal pareigas jame teliko Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir sekretorius. Aukiausioji Taryba buvo renkama 5 metams, o 1990 m. rugsjo 11 d. jos pakeitimu nustatyta, kad Aukiausioji Taryba 2/3 bals gali nutraukti savo galiojimus anksiau laiko. Tokiu atveju turjo bti vykdomi pirmalaikiai rinkimai. Laikinasis Pagrindinis statymas nustat, jog Aukiausiosios Tarybos darbas vyksta ilgalaikmis sesijomis, kurios gali bti eilins (dvi per metus) ir neeilins, kvieiamos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo arba 1/3 deputat iniciatyva. Vykdomj valdi gyvendinti buvo pavesta Vyriausybei, vadinamai Ministr Taryba, susidedaniai i Ministro Pirmininko, jo pavaduotoj ir ministr (93 str.). Ministr Pirminink, kuriam pavesta vadovauti Vyriausybei ir jai atstovauti, tvirtino Aukiausioji Taryba Aukiausiosios Tarybos Pirmininko silymu (94 str.). Vyriausybs sudt Ministr Tarybos Pirmininko teikimu tvirtino Aukiausioji Taryba. Ministr Taryba atsakinga Aukiausiajai Tarybai, o tarp jos sesij Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui. Ji privaljo turti Aukiausiosios Tarybos pasitikjim. Aukiausiajai Tarybai 2/3 bals dauguma pareikus Vyriausybei ar atskiram ministrui nepasitikjim, Vyriausyb solidariai arba atskiras ministras turjo atsistatydinti. 1991 m. sausio 8 d. nustatyta, kad nepasitikjimui Vyriausybei ar atskiram ministrui pareikti utenka 1/2 Aukiausiosios Tarybos deputat bals. Laikinasis Pagrindinis statymas Ministr Tarybai paved priiminti nutarimus, leisti potvarkius, organizuoti ir tikrinti j vykdym. Konkretizuodamas kompetencij, 1990 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs
Konstitucija
161
statymas jai paved sprsti visus valstybs klausimus, jei tik Konstitucija j nepriskyr Aukiausiosios Tarybos, Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo, Aukiausiosios Tarybos Pirmininko kompetencijai; toliau detalizuojama i kompetencija apm ekonomikos, teistumo utikrinimo, krato apsaugos utikrinimo, socialinio aprpinimo, vietimo, mokslo, kultros, usienio politikos sferas. statymas reikalavo, kad Vyriausybs narys bt tik Lietuvos pilietis, ir ias pareigas bt skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui. Ministerij skaiius buvo sumaintas. Veik Ekonomikos, Energetikos, Finans, Krato apsaugos, Kultros ir vietimo, Materialini itekli, Mik kio, Pramons, Prekybos, Ryi, Statybos ir urbanistikos, Susisiekimo, Socialins apsaugos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Usienio reikal, Vidaus reikal ir ems kio ministerijos. is ministerij sraas nebuvo stabilus: jau netrukus, 1990 m. balandio 3 d. Krato apsaugos ministerija reorganizuota departament, 1991 m. vasario 28 d. panaikinta Pramons ministerija, jos funkcijas paskirsius Ekonomikos ir Materialini itekli ministerijoms ir t.t. Daug dmesio, kaip n vienoje buvusioje nepriklausomos Lietuvos konstitucijoje, Laikinasis Pagrindinis statymas paskyr tiesiogins demokratijos institucijoms. Jo 2 str. buvo sakoma, kad savo suvereni gali liaudis laisvai ireikia ne tik rinkdama deputatus arba per deputat balsavim, bet ir tiesiogiai per statym sumanymo iniciatyv, piliei balsavim konstituciniais klausimais ir demokratik referendum. i bendro pobdio nuostat konkretizavo kiti Pagrindinio statymo straipsniai. Tiesa, tarp statym iniciatyvos teiss subjekt Aukiausiosios Tarybos deputat, Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo, Aukiausiosios Tarybos Pirmininko, Aukiausiosios Tarybos nuolatini komisij, Ministr Tarybos, Aukiausiojo teismo, Respublikos prokuroro, taip pat politini partij bei visuomenini organizacij respublikini komitet Laikinasis Pagrindinis statymas (81 str.) tiesiogiai piliei nepaminjo. Referendum skelbti turjo teis Aukiausioji Taryba savo paios iniciatyva arba to reikalaujant 300 tkstani rinkim teis turini Lietuvos piliei. Be to, sekdamas paskutinija sovietine konstitucija, Laikinasis Pagrindinis statymas minjo dar ir statym projekt bei kit svarbiausi respublikos valstybinio bei visuomeninio gyvenimo klausim Aukiausiosios Tarybos sprendimu pateikim liaudies svarstymui (pagal Laikinojo Pagrindinio statymo 1990 m. rugsjo 11 d. pakeitim visuomens svarstymui). Pastaroji priemon, teturdama tik patariamj reikm, enkliai iplt tiesioginio tautos poveikio galimybes parlamentins staigos sprendimams. Laikinasis Pagrindinis statymas nustat principinius rinkim teiss dsnius, kurie buvo bendri vis lygi Liaudies deputat taryb rinkimams.
162
II skyrius
Apskritai rinkim tvarka ir demokratiniai j principai visuotiniai, lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas buvo formuluojami taip pat, kaip 1978 m. LTSR Konstitucijoje. Nustatytas ir toks pat amiaus cenzas: teis rinkti buvo gyjama sulaukus 18, teis bti irinktam Aukiausij Taryb 21, kitas tarybas 18 met amiaus. Esmin skirtum sudar kandidat klimo tvarka, idstyta Laikinojo Pagrindinio statymo 70 str.: prieingai sovietinms rinkim taisyklms, sudariusioms galimyb iimtinai tik nealternatyviems rinkimams, ia nurodoma, kad kandidat skaiius neribojamas, kad rinkim biuleten gali bti raytas bet kuris j skaiius. Rinkim sistemos Pagrindinis statymas sakmiai nevardijo, bet akivaizdu, jog kalba jo apie maoritarin sistem. Vietinms Liaudies deputat taryboms Laikinasis Pagrindinis statymas (103 str.) paved sprsti vietos reikalus, gyvendinti auktesnij valstybini organ sprendimus, svarstyti valstybins reikms klausimus, teikti dl j savo pasilymus. Nustatyta, kad statymams bei vietini Liaudies deputat taryb sprendimams gyvendinti, savivaldybi tarybos sudaro joms atskaitingus valdymo organus: vietins Liaudies deputat tarybos renka pirminink, o rajon ir respublikos miest tarybos dar suformuoja ir savo prezidium. Laikinojo Pagrindinio statymo nustatyta teismo ir prokuratros sistema i esms nesiskyr nuo nustatytos 1978 m. LTSR Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Aukiausiasis teismas laikomas aukiausija teismine valdia Lietuvoje, statym nustatyta tvarka vykdantis teisingum ir priirintis kit teism teismin veikl, ir rajon (miest) teismai (113, 115 str.). Visi jie sudaromi i renkam teisj ir teismo tarj. Bylas, iskyrus statymo numatytas iimtis, turi nagrinti kolegialiai (116 str.). Rinkti vis grandi teisjus, taip pat Aukiausiojo teismo tarjus buvo pavesta Aukiausiajai Tarybai, o rajon (miest) teism tarjus viet Liaudies deputat taryboms. Teisjai buvo renkami deimiai, o tarjai penkeriems metams (114 str.). kinius ginus tarp moni, staig ir organizacij turjo bti sprsti valstybinio arbitrao organai (124 str.). Laikinojo Pagrindinio statymo 125 str. skelb, jog aukiausij prieir dl vis ministerij, inyb, moni, staig ir organizacij, viet Liaudies deputat taryb vykdomj organ, kolki, kooperatini bei kitoki visuomenini organizacij, pareign, taip pat piliei tikslaus ir vienodo statym vykdymo Lietuvos teritorijoje gyvendina Lietuvos Respublikos prokuroras bei jam pavalds emesnieji prokurorai. Respublikos prokuroro skyrimas pavestas Aukiausiajai Tarybai Aukiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu. Vis prokuror galiojim laikas penkeri metai. 1991 m. pradioje Soviet Sjungai pradjus karin agresij prie Lietuvos nepriklausomyb, vasario 28 d. Aukiausioji Taryba papild Laikinojo
Konstitucija
163
Pagrindinio statymo 2 str. piliei teise prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs suverenum ir vientisum. Nors demokratikai irinktos Aukiausiosios Tarybos nutarimai neabejotinai reik suvereni tautos vali, Vakar valstybs pageidavo, kad Soviet Sjungos pretenzijas bt atsakyta Lietuvos moni tiesioginiu pritarimu nepriklausomybei. Tai buvo padaryta Aukiausiosios Tarybos nutarimu 1991 m. vasario 9 d. pravedant visuotin gyventoj apklaus (plebiscit), kurios metu daugiau nei 3/4 turini aktyvij rinkim teis Lietuvos gyventoj slaptu balsavimu pasisak u Lietuv, kaip nepriklausom demokratin valstyb. Remdamasi ia aikiai pareikta tautos valia, Aukiausioji Taryba 1991 m. vasario 11 d. prim Konstitucin statym Dl Lietuvos valstybs. Teiginys Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, odis odin pakartojo 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucijos nuostat, jog skelbiamas Lietuvos Respublikos konstitucine norma ir pamatiniu valstybs principu; ji gali bti pakeista tik visuotins apklausos bdu, jei u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini aktyvij rinkim teis. Plebiscito rezultatai pademonstravo Lietuvos gyventoj ryting nusiteikim, vieningum ir susitelkim prie sovietin agresij. Nepavyks 1991 m. rugpjio puas Maskvoje ir po jo seks SSRS subyrjimas atitolino tiesiogin grsm Lietuvos nepriklausomybei, susidar palankesns slygos tolesnms reformoms. Matydama kai kuri jg pastangas isaugoti buvusi Soviet Sjung bei ketinimus ir Lietuv traukti posovietin Ryt blok, Aukiausioji Taryba, remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo bei 1991 m. vasario 9 d. tautos pareikta valia, 1992 m. birelio 8 d. prim Konstitucin statym Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas. Juo sipareigojama niekada nesijungti jokias buvusios TSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ir kitokias sjungas; tokie mginimai laikomi prieikais Lietuvos nepriklausomybei ir utraukianiais atsakomyb pagal Lietuvos statymus. statyme taip pat nurodyta, kad Lietuvos teritorijoje negali bti joki Rusijos, NVS ir j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini. 3 poskyris 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS BRUOAI 3.1. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas ir primimas 3.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma, struktra, turinys 3.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins savybs
164
II skyrius
3.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos 3.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos interpretavimo problemos 3.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas 3.7. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nagrinjimo platesniame konstitucini proces kontekste problemos 3.1. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos rengimas ir primimas Konstitucinio reguliavimo svarbos problematika irykjo jau Atgimimo laikais. 19891990 m. keliamos konstitucinio reguliavimo idjos vienaip ar kitaip buvo susijusios su nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo siekiu. inoma, 1990 m. kovo 11 d. atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, prasidjo naujas Lietuvos konstitucins raidos etapas, atsivr reali perspektyva ir konstitucingumo koncepcijai formuotis1. Reikia paymti, kad 1990 m. priimtas Laikinasis Pagrindinis statymas su savo daugybe aikiai pasenusi norm, nors danai kaitaliojamas ir taisomas, iek tiek j priderinant prie spariai kintani Lietuvos visuomens politini, ekonomini ir socialini santyki, tiko tik pradiniam laikotarpiui pereinant i totalitarins praeities demokratij. Jis negaljo bti Lietuvos teisins sistemos pagrindu, nes daug kuo neatitiko demokratini valstybi konstitucini princip, pernelyg ryks iame akte buvo socialistins sistemos reliktai. alies ateit reikjo sieti su nauja konstitucija. Ji turi atitikti Lietuvos konstitucines tradicijas, demokratini valstybi konstitucinius principus, o jos primimas turi laiduoti atviros demokratins visuomens ir teisins valstybs sitvirtinim bei sustiprjim. Pototalitarinse Vidurio ir Ryt Europos alyse nauj konstitucij rengimo ir primimo proces slygojo ne vienas veiksnys. Teisinje literatroje pabriama keletas svarbi veiksni: 1) alies konstitucins tradicijos (ir teisins minties, ir teisinio reguliavimo, ir teisins praktikos tradicijos; j tak ir politinio elito, ir visuomens smonei); 2) demokratini Vakar valstybi konstitucin patirtis (ir ankstesni laik, ir modernioji teisin mintis, ir konstitucinio reguliavimo, ir valstybs valdios institucij praktika); 3) naujos konstitucijos rengimo laikotarpio alies politinio ir socialinio gyvenimo aktualijos (vykiai, veiksmai, procesai vairiose politi1 ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucij. Vilnius, Lietuvos teiss akademija, 2000. P. 18.
Konstitucija
165
ni ekonomini ar socialini santyki srityse, atspindintys politinio proceso dalyvi interesus ir siekius). Lietuva ne iimtis. Vis i veiksni tak regime 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo procese. alies konstitucin tradicija Lietuvos statut, laikinj Lietuvos Respublikos konstitucij, 1922 m., 1928 ir 1938 m. Konstitucij prietaringa. XX a. atkurtoje Lietuvos valstybje besiklostani demokratin tradicij ugo autoritarizmo banga treiame XX a. deimtmetyje. Todl reikjo visapusikai vertinti iuos aktus, j nuostatas bei principus, taip pat j taikymo praktik. Reikjo atmesti kas laikina, abejotina, kas veda alikel, ir pabrti, kokias vertybes btina isaugoti, vystyti. Teisins minties palikimas (neabejotinas M. Rmerio darb autoritetas) palyginti nebloga atrama Lietuvai labiausiai tinkanios konstitucinio reguliavimo sistemos paiekose. Vakar Europos demokratini ali konstitucijos, i valstybi valdios institucij praktika kitas atramos takas teisinei miniai. Vakar teisins civilizacijos mokslo atstov darbai, visuotinai pripainti konstitucinio reguliavimo ir konstitucins praktikos etalonai, ypa pokario Vakar Europos ali konstitucijos, i ali valdios institucij veikla, taip pat moderns konstitucins teiss mokslinink iekojimai buvo dar vienas atramos takas konstitucijos rengimo procese. Formuojant alies konstitucinio reguliavimo vizij, svarbus vaidmuo teko to meto spaudoje pasirodiusiems S. Staioko, K. Lapinsko, J. ilio, E. Krio, . Vilinsko bei kit autori straipsniams vairiais konstitucins teiss klausimais. Jie formavo konstitucinio reguliavimo samprat, ugd ir alies politinio elito, ir visuomens teisin smon. Taip pat buvo intensyviai studijuojami ir tarpukario Lietuvos teisinink darbai, iekoma Vakar teisinink darb konstitucins krybos pavyzdi. Gaila, kad Lietuvos ankstesns konstitucins patirties, alies ir usienio autori takos konstituciniams procesams reikm kol kas giliau netyrinta. Pagaliau norint suprasti, kodl buvo pasirinktas btent toks, konkretus, konstitucinio reguliavimo modelis, negalima neanalizuoti Atgimimo laik ir ypa 19901992 m. politinio proceso Lietuvoje. Tiesa, nors ie klausimai daugiausia domina sociologus bei politikus, teisininkai taip pat turt gilintis to laikotarpio kontekst, turjus takos vienokiems ar kitokiems teisiniams sprendimams. Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. spalio 25 d. (ios datos ymi Lietuvos Aukiausiosios Tarybos akto Dl nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatymo primim ir referendum dl Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos primimo) Lietuvos gyvenime vyko esmini pokyi. Sparios politins, socialins, ekonomins permainos, daugyb vyki tikrov, dariusi tak ir alies konstitucijos procesui. I administravimu
166
II skyrius
grindiamo kio buvo pereinama prie rinkos mechanizm. Spariai keitsi ir socialiniai santykiai. Klostsi alies politin sistema, krsi politins partijos ir organizacijos. vairi politini jg Lietuvos konstitucins santvarkos vizijos atsispindjo j parengtuose Konstitucij projektuose. 19901992 m. buvo parengtas ne vienas Konstitucijos projektas. Vienus reng atskiri asmenys, kitus politini organizacij sudarytos darbo grups. J reikm konstituciniam procesui nevienoda. Projektai skyrsi daugeliu aspekt. Tai suprantama, nes buvo iekoma, autori manymu, tokio alies konstitucins srangos modelio, kuris atitikt nauj alies vystymosi etap. Parengtus Konstitucij projektus galima vairiai klasifikuoti. Pagal tai, kaip juose buvo konstruojamas valstybs valdios modelis, galime iskirti tuos projektus, kuriuose buvo labiau linkstama prezidentin demokratij, ir tuos projektus, kuriuose prioritetas buvo teikiamas parlamentinei demokratijai1. Nagrinjant to laikotarpio konstitucijos projektus, reikt paminti didiausio dmesio sulaukusius darbus, dl kuri buvo ginytasi, kuriuos vienaip ar kitaip vertino visuomen, mokslininkai, taip pat politikai. 1990 m. gegus mnes buvo parengtas Lietuvos teisinink ir filosof draugij autori grups konstitucijos projektas. Jame buvo siloma formuoti dviej rm parlament, vykdomoji valdia turjo priklausyti Respublikos Prezidentui, kuris formavo Vyriausyb ir t.t. 1991 m. balandio mnes buvo paskelbtas Lietuvos demokratins darbo partijos atstov parengtas konstitucijos projektas, kuriuo buvo siekiama tvirtinti parlamentins demokratijos principus. Visai kitoks poiris atsispindi 1991 m. birelio mnes paskelbtame amerikiei mokslinink, atvykusi Lietuv, L. Wyman ir B. Johnsono parengtame Konstitucijos projekte. L. Wyman ir B. Johnsonas sil Lietuvoje tvirtinti labai pana JAV konstitucin model bei prezidentin valdymo form. Amerikiei projektas vienas t atvej, kurie teisinje literatroje vardijami kaip konstituciniai kuriozai. Tai atvejai, kai usienio autoriams usakoma ar jie patys pasisilo parayti kuriai nors aliai konstitucin tekst. Kadangi konstitucija paios tautos susitarimas, tai svetim ar pagalbinink parayti konstituciniai tekstai (iskyrus primestus jga) daniausiai ir lieka tik projektai. Vidurio ir Ryt Europos pototalitarini valstybi patirtis tik patvirtina i taisykl. Nemaa dmesio sulauk 1992 m. vasario mnes pasirods modernizuotas 1938 m. Konstitucijos variantas. projekt pareng Lietuvos liberal sjunga. Tai bandymas pasiremti tarpukario konstitucine teise konstruojant iuolaikins Konstitucijos samprat. ie ir kiti projektai
1 ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucij. Vilnius, Lietuvos teiss akademija, 2000. P. 43.
Konstitucija
167
19901992 m. realijos, tam tikra prasme slygojusios konstitucin proces (Konstitucij projekt detals tyrimai neabejotinai lieka teisinink ir istorik akiratyje.) Konstitucinis procesas neatsiejamas nuo to laikotarpio politinio proceso. i dviej reikini ssaja ypa akivaizdi nagrinjant konstitucijos rengimo darbus alies parlamente Aukiausiojoje Taryboje. Btent ios institucijos, kuri neabejotinai buvo alies politinio gyvenimo centras, veikloje akivaizds konstitucini vizij susidrimai. Lietuvos Konstitucijos rengimo ir primimo procesas Lietuvos Respublikos Aukiausiojoje Taryboje parod ir alies politini jg tam tikr teisins ir politins smons brandumo lyg, mokjim elgtis sudtingose situacijose, gebjim laiku rasti btin sprendim. Konstitucijos rengimo proces slygikai galima suskirstyti kelet didesni etap: 1) parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai; 2) konstitucini konfrontacij etapas; 3) politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas referendumu. Parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai Naujos Konstitucijos krimo darbo pradi Lietuvos Respublikos Aukiausiojoje Taryboje ymi Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 met lapkriio 7 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo: juo buvo patvirtinta darbo grup, kuri sudar inomi politikai, teisininkai, visuomens veikjai. Darbo grupei buvo pavesta parengti bendrj Konstitucijos koncepcij. Vykdydama pavedim, darbo grup pareng Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos Metmenis. Juose buvo suformuluotos svarbiausios bsimo konstitucinio reguliavimo pagrindins nuostatos. 1991 m. gegus 1 d. parengti Metmenys buvo aprobuoti Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo, o 1991 m. gegus 10 d. Lietuvos aido laikratyje paskelbti visuomenei svarstyti. Metmenyse jau matyti valdi padalijimu pagrsta valstybs valdi struktra. Struktroje Seimui pripaintas itin svarbus vaidmuo (nebuvo nuostatos dl pirmalaiki Seimo rinkim). Konstitucijos rengimo etap, neirint darbo grupje vykusi diskusij, reikt laikyti pakankamai sklandia darbo pradia. Tai sietina su visuomens ir parlamento susitelkimu siekiant tvirtinti atkurt Lietuvos valstybingum. Atrod, kad Konstitucijos rengimas vyks be didesni sukrtim. Taiau po 1991 m. rugpjio puo Maskvoje pralaimjimo tarptautinis
168
II skyrius
Lietuvos pripainimas, tiesiogins grsms Lietuvos valstybei inykimas sugriuvus SSRS, pasikeitusi ekonomin, socialin ir politin situacija lm tai, kad Sjdyje, sutelkusiame vairi politini pair mones, kuriuos vienijo Lietuvos nepriklausomybs idjos, m veikti icentrins jgos. Buvusios vienybs ir susitelkimo neliko. vairios politins grups jau skirtingai suvok artimiausius alies udavinius, puoseljo skirtingas jos ateities raidos vizijas, t vizij gyvendinimo bdus. Ypa ie procesai buvo ryks Aukiausiosios Tarybos darbe. Tai neabejotinai komplikavo ir Aukiausiosios Tarybos darb apskritai, ir Konstitucijos tolesn rengim. K o n s ti tu c i n i k o n f r o n ta c i j eta p a s 1991 m. lapkriio 5 d. Aukiausioji Taryba prim nutarim Dl Lietuvos Respublikos konstitucingumo raidos, kuriame idst savo poir dl tolesnio Konstitucijos rengimo. io nutarimo svarstymas irykino ir nuomoni skirtumus dl konstitucinio proceso. 1992 m. politini jg nesutarimo obuoliu tapo Respublikos Prezidento institucijos atkrimas. Sjdio koalicijos deputatai Aukiausiojoje Taryboje, vadovaudamiesi Lietuvos Sjdio III suvaiavimo rezoliucija, raginusia nedelsiant atkurti Respublikos Prezidento institucij, teik tam tikr statym projektus, kuriems parlamente nebuvo pritarta. Aukiausiojoje Taryboje tuo metu susidariusi nauja dauguma nepalaik iniciatyvos atkurti Respublikos Prezidento institucijos iki naujos Konstitucijos primimo. Todl Sjdio iniciatyv buvo galima gyvendinti tik referendumu, kur ir pradta inicijuoti. Jau 1991 m. gruodio 10 d. Aukiausioji Taryba sudar laikinj komisij Konstitucijos projektui parengti. Taiau Komisijos darb gantinai greitai sutrikd Aukiausiojoje Taryboje stiprjanti politini jg konfrontacija. Komisija greitai suskilo. Didioji Komisijos dalis (11 nari) kartu su teisininkais reng vien Konstitucijos projekt, o komisijos mauma (3 nariai, atstovav Sjdio koalicijai U demokratin Lietuv), atskirai reng kit Konstitucijos projekto variant. Rengiam projekt autoriai nevienodai sivaizdavo Seimo, Prezidento, Vyriausybs kompetencijos klausimus, regjo skirting valstybs valdios institucij sveik. Todl uuot Aukiausiajai Tarybai pateik vien Konstitucijos model, pateik du (mauma pasinaudojo Komisijos nuostat 10 p., numaiusiu, kad Komisijos nari mauma, bet ne maiau kaip 3 nariai, turi teis teikti Konstitucijos straipsni alternatyvas). 1992 m. balandio 14 d. prasidjo Konstitucijos projekt svarstymas Aukiausiojoje Taryboje. Parlamentinis svarstymas buvo ypa audringas. Buvo pabriami kiekvieno varianto privalumai, taiau negailestingai kritikuojami vienas
Konstitucija
169
(laikinosios komisijos) dl seimokratijos, kitas (Sjdio koalicijos atstov) dl pernelyg didelio Respublikos Prezidento vaidmens ir t.t. 1992 m. balandio 21 d. Aukiausioji Taryba po svarstymo pritar laikinosios komisijos projektui ir nutar j paskelbti spaudoje visuomenei svarstyti. 1992 m. gegus 1 d. Lietuvos aidas ir kiti laikraiai paskelb Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekt. Sjdio koalicija, nenusileisdama konstitucinse varybose, savo remiam projekt irgi paskelb 1992 met gegus 14 d. Lietuvos aido laikratyje. Konstitucijos projektas ir toliau liko politins kovos arena. Ne maiau svarbus to meto vykis Sjdio koalicijos inicijuotas referendumas dl Respublikos Prezidento institucijos atkrimo neprimus naujos konstitucijos. 1992 m. gegus 23 d. vykusiame tautos referendume u Prezidento institucijos atkrim balsavo tik 39,91 vis Lietuvos piliei. Respublikos Prezidento institucija nebuvo atkurta. Tai tik dar labiau pagilino politini jg prieprie. Parlamente abiej pusi nesutarimai pasiek apogj. Aukiausioji Taryba skilo: abi puss, neradusios bendros kalbos, m rengti atskirus posdius1. Kriz valstybs institucijose vis stiprjo. Politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas Giljant krizei valstybs valdios institucijose, Aukiausiojoje Taryboje atstovaujamos politins jgos, neirint vis prieprie ir nesutarim, parod pakankam politin imint. alies parlamente imta iekoti susitarimo, kaip politin proces nukreipti racionalia kryptimi. Aukiausiosios Tarybos frakcij (Centro, Jungtins Sjdio, Liberal, Nuosaikij, Santaros, Tautinink, Tautos paangos, Lenk) bei nepriklausani frakcijoms deputat grups atstovai tarsi dl ieities i susidariusios situacijos. 1992 m. birelio 9 d. pareikimu Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba pritar tokiam deputat frakcij susitarimui: 1. Rinkimai Lietuvos Respublikos Aukiausij Taryb (Seim) bus rengiami pagal nauj (arba pagal pataisyt tebegaliojant Aukiausiosios Tarybos (Seimo) rinkim statym, paremt miria rinkim sistema, rugsjo pabaigoje lapkriio pradioje. 2. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Seimo) rinkim dien pateikti referendumui naujos Konstitucijos projekt. Jeigu vieningos Konstitucijos projektas nebt parengtas, konsultaciniam referendumui teikiamos pagrindini Konstitucijos nuostat (dl valdios gali) alternatyvos.
1 Baua . Aukiausioji Taryba uleidia viet Seimui // Lietuvos Seimas. Vilnius, Kultra, 1996. P. 188.
170
II skyrius
3. Pavesti frakciniu pagrindu sudarytoms derinimo komisijoms iki 1992 m. birelio 16 d. pateikti rinkim statymo projekto metmenis, o iki birelio 23 d. suderintas pagrindines Konstitucijos nuostatas. 4. Priimti nauj (arba pataisyt tebegaliojant) rinkim statym iki 1992 m. birelio 30 d. ir, nutraukus Aukiausiosios Tarybos galiojimus anksiau laiko, paskelbti rinkimus nauj Aukiausij Taryb (Seim). 5. Tsti konsultacijas tarp Aukiausiosios Tarybos frakcij ir, joms sutarus, Aukiausiosios Tarybos posdi darbotvark traukti statymus ir klausimus, kuriuos Aukiausioji Taryba turs priimti iki nauj rinkim. Taigi politins krizs veikimas buvo susietas su 1992 m. ruden numatytais rinkimais Seim pagal miri rinkim sistem ir suderinto Konstitucijos projekto parengimu. Taiau tuomet dar buvo neaiku: ar sugebs Aukiausioji Taryba pritarti suderintam projektui? I Aukiausiosios Tarybos frakcij atstov sudarytai konstitucini problem derinimo komisijai teko udavinys suderinti bendras pozicijas dl Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs galiojim. 1992 m. liepos 9 d. nutarimu Aukiausioji Taryba paskelb rinkim Lietuvos Respublikos Seim dat 1992 m. spalio 25 d. ir nustat, kad t pai dien vyks ir referendumas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos. 1992 m. rugpjio 4 d. Aukiausioji Taryba prim nutarim, kuriuo buvo pritarta Aukiausiosios Tarybos konstitucini problem derinimo grups protokolui. iame protokole1 buvo konstatuota, kad 1992 m. birelio 10 d. liepos 29 d. vykusi posdi ir pasitarim metu buvo pasiekta toki susitarim: 1) vadovaujantis Aukiausiosios Tarybos 1992 m. birelio 9 d. pareikimo nuostatomis, rengti suderint Konstitucijos projekt. Projekto pagrindas Konstitucijos rengimo komisijos ir Sjdio koalicijos U demokratin Lietuv darbo grups parengti projektai. Suderint Konstitucijos projekt 1992 m. rugsjo 1011 d. pristatyti Aukiausiajai Tarybai, o 1992 m. rugsjo 1725 d. organizuoti Aukiausiojoje Taryboje Konstitucijos projekto svarstym, pritarim (absoliuia vis deputat bals dauguma) ir pateikim referendumui 1992 m. spalio 25 dien; 2) sudaryti slygas naujai irinktam Seimui dalyvauti Konstitucijos tobulinimo darbe ir nustatyti tam tikr Konstitucijos keitimo tvark;
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Konstitucini problem derinimo grups protokolas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo dokument rinkinys. T. 5. Vilnius, 1992. P. 427431.
1
Konstitucija
171
3) pritarti susitarimams valdios struktros ir gali klausimais (dl Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybs, Teismo). Protokole taip pat paymta, kad valdios galios nuostatos, dl kuri dar nesusitarta, bus derinamos toliau rengiant Konstitucijos tekst. Taiau, neirint vykstani derinim, naujos Konstitucijos primimo ateitis vis dar buvo neaiki. Sjdio koalicija U demokratin Lietuv (pakeitusi pavadinim Santara U demokratin Lietuv), kiek pakoregavusi savo Konstitucijos projekt, j paskelb spaudoje kaip rinkim programos dal. Tai buvo savotikas spaudimas kitiems Konstitucijos projekto derinimo proceso dalyviams. Neirint i peripetij, politinms jgoms Aukiausiojoje Taryboje vis dlto pavyko susitarti. Paskutiniame suderinto Konstitucijos projekto rengimo etape didiausi darb nuveik konstitucini problem derinimo grups nariai bei iam darbui pasitelkti teisininkai. Konstitucijos projekto derinimo grupei per labai trump laik pavyko parengti suderint Konstitucijos projekt. Lauk temptas darbas. Aukiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio kabinete iki inakt buvo tariamasi, iekoma optimali sprendim, kurie bt priimtini ir suartint vairias nuomones. Aukiausiosios Tarybos vadovai, deputatai konstitucini problem derinimo grups nariai bei pasitelkti iam darbui teisininkai su didiu atsakingumu suvok, kad vieningo Konstitucijos projekto parengimas yra valstybs masto ir svarbos udavinys, o j darbo rezultatai gali ilgam laikotarpiui lemti Lietuvos Respublikos konstitucin raid, tvirtinti valstybs institucij demokratin pobd1. 1992 m. spalio 13 d. Aukiausioji Taryba pritar Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui. iame projekte atsivelgta Lietuvos valstybs konstitucines tradicijas visapusikai vertintos Lietuvos 1922 m. ir 1938 m. Konstitucijos, j nuostatos; pasinaudota turtinga Vakar ali konstitucins krybos patirtimi. Buvo vertinta tai, kad prabg deimtmeiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pakoregavo kai kuriuos poirius konstitucijas ir konstitucinius principus. Paymtina, kad parengto Konstitucijos projekto 150 str. buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamoji dalis yra jau minti 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs ir 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas. Abu ie aktai, tap Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamja dalimi, buvo svarbios Lietuvos valstybingumo tvirtinimo gairs.
1 Prapiestis J., ilys J. Kelias Lietuvos Respublikos Konstitucij // Lietuvos aidas. 1992-10-21.
172
II skyrius
1992 m. spalio 13 d. pritarusi Konstitucijos projektui, Aukiausioji Taryba pritar statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" projektui ir nutar abiej teiss akt projektus teikti referendumui, rengiamam kartu su Seimo rinkimais. Specialiai iam referendumui pravesti buvo priimtas statymas Dl referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti. Jame paymta, kad dalyvavimas referendume yra laisvas, referendumas grindiamas visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Teis dalyvauti jame suteikta Lietuvos pilieiams, kuriems referendumo dien yra sukak 18 met. Konstitucija bsianti priimta, jei referendume jai pritars daugiau nei pus vis turini rinkim teis, Lietuvos piliei. 1992 m. spalio 25 d. vykusiame referendume Lietuvos Respublikos pilieiai pritar Lietuvos Respublikos Konstitucijai. U j balsavo 56,7 proc. vis rinkj sraus rayt Lietuvos piliei. Pagal naujosios Konstitucijos 151 str. ji sigaliojo kit dien po oficialaus referendumo rezultat paskelbimo ir nustaius, kad referendume jai pritar daugiau nei pus vis Lietuvos piliei, turini rinkim teis. 1992 m. lapkriio 2 d. sigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neteko galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas. 1992 m. lapkriio 6 d. ikilmingame Aukiausios Tarybos Prezidiumo posdyje Lietuvos Respublikos Konstitucij pasira Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos pirmininkas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo ir primimo procesas parod Lietuvoje neseniai sitvirtinusios demokratijos silpnsias ir stiprisias puses. io proceso idava priimta alies Konstitucija, kuriai tiesioginiu balsavimu pritar Tauta. inoma, galima ginytis dl Konstitucijos teksto tobulumo, galima j ir kritikuoti, bet neabejotinai reikia sutikti: Svarbiausia yra tai, kad Konstitucija yra tikras Lietuvos politinio stabilumo ir demokratins santvarkos bastionas1. Taip pirm kart Lietuvos istorijoje turime i tikro visuomens kompromis, susitarim sudting deryb pagrindu parengt pagrindin alies statym, aprobuot tautos referendumo. Jokia politin jga ar asmuo negali teigti, kad tai tik j parengta Konstitucija. Konstitucija yra vis Lietuvos piliei. I ia jos stipryb ir gyvybingumo perspektyvos.
tromas A. Konstitucijos privalumai ir trkumai // Amius. 1994. Nr. 4 (140).
Konstitucija
173
3.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma, struktra ir turinys Primename, kad konstitucijos pagal j form skirstomos raytines ir neraytines. Raytin konstitucija gali bti ir vientisas aukiausios galios teiss norm aktas, ir j gali sudaryti keli aukiausios galios teiss aktai. Taip pat galima iskirti ir sudtin kodifikuot konstitucij (t.y. konstitucij, kuri sudaro pagrindinis aktas ir jo sudtins dalys: kiti aktai, deklaracijos). 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija pagal form yra sudtin kodifikuota konstitucija. alies Konstitucij sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija (t.y. pagrindinis teisinis aktas), kurio 150 str. nustatyta: Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamja dalimi yra: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs, 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucij sudaro trys aukiausios galios teisiniai aktai. J negalima laikyti atskir dokument visuma, o reikia traktuoti kaip viening sudtin aukiausios galios teisin akt, nes mintame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 str. ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs, ir 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo posovietines Ryt sjungas skelbiami sudedamja Lietuvos Respublikos Konstitucijos dalimi, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. dalyje sakoma, jog Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Atrodo, galima teigti, kad formos poiriu Lietuvos Respublikos Konstitucija panai Pranczijos Penktosios Respublikos ar ekijos Respublikos Konstitucijas. Prie imantis nagrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos struktr ir turin, reikia priminti, kad paprastai pagrindin alies statym sudaro tokie svarbiausi struktriniai elementai: preambul, pagrindin dalis, baigiamieji ar pereinamieji nuostatai bei priedai. iose Konstitucij struktrinse dalyse idstomos normos, nustatanios valstybs organizacij ir funkcijas, asmens teises bei laisves, kitus, konstitucijos krjo manymu, reikalingus tvirtinti aukiausios galios statymu klausimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos struktros elementai yra ie: 1) preambul; 2) pagrindin Konstitucijos dalis (IXIV skirsniai); 3) baigiamieji nuostatai (150154 straipsniai); 4) Konstitucijos sudedamoji dalis:
174
II skyrius
a) 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs, b) 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas. 5) Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos (kur taip pat reikia laikyti konstitucinio reguliavimo elementu). Dabar trumpai aptarsime kiekvien Konstitucijos struktros element, isiaikinsime, kokius santykius reguliuoja j normos. Tai pads suvokti ms alies konstitucinio reguliavimo specifik. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambul glausta angin konstitucinio teksto dalis raktas konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti. Joje tvirtinti esminiai Lietuvos valstybinio gyvenimo principai, svarbiausios konstitucins vertybs ir siekiai. Ypa svarbios preambuls nuostatos dl Lietuvos valstybs ir teiss tstinumo ir perimamumo (teiginiai, kad lietuvi tauta prie daugel ami sukr Lietuvos valstyb, kad ios valstybs teisiniai pamatai pagrsti Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis yra tiltas i Lietuvos Didiosios kunigaiktysts 19181940 m. gyvavusi Lietuvos Respublik ir 1990 m. vl atkurt Lietuvos Respublik), dl prigimtins mogaus ir Tautos teiss laisvai gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje nepriklausomoje Lietuvos valstybje, dl toki vertybi, kaip laisvs ir nepriklausomybs gynimo, tautos dvasios, gimtosios kalbos, rato ir paproi isaugojimo, dl tautins santarvs puoseljimo Lietuvoje. Preambulje skelbiami Tautos gyvenimo ir konstitucinio reguliavimo fundamentals tikslai: atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis. Preambulje regime labai vykusi valstyb kurianio subjekto etnins tautos (r. preambuls pradi lietuvi tauta,...) virtim pilietine tauta ( atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir skelbia i Konstitucij), Lietuvos valstybs krja pilietin Lietuvos moni bendrija, susidariusi Lietuvos istorijos, kultros, valstybins kalbos, teritorijos ir kinio gyvenimo bendrumo pagrindu. Konstitucijos I skirsn Lietuvos valstyb sudaro 17 straipsni. iame skirsnyje tvirtinti konstituciniai Lietuvos valstybs santvarkos pagrindai: nepriklausoma demokratin respublika, Tautos suverenitetas, valstybs valdios padalijimas (valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas), valdios gali ribojimas Konstitucija, valdios staig tikslas tarnauti monms, Konstitucijos virenybs principas ir kt. Svarbios io skirsnio normos dl valstybs ir tautos klausim sprendimo referendumu, dl Lietuvos valstybs teritorijos vientisumo ir nedalomumo, dl Lietuvos Respublikos pilietybs, valstybins kalbos, taip pat dl valstybs simboli, sostins.
Konstitucija
175
Konstitucijos II skirsnyje mogus ir valstyb (Konstitucijos 1837 str.) tvirtintos pagrindins asmens teiss ir laisvs. Labai svarbus io skirsnio 18 str., skelbiantis, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. io skirsnio normos tvirtina mogaus teis gyvyb, mogaus laisv, asmens nelieiamum, mogaus orumo apsaug, privataus gyvenimo nelieiamum, nuosavybs apsaug, buto nelieiamum, informacijos laisv, minties, tikjimo ir sins laisv. Ne maiau svarbios yra iame Konstitucijos skirsnyje idstytos normos dl vis asmen lygybs prie statym, teism, valstybs institucijas ir pareignus, dl asmens, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, teiss kreiptis teism dl asmens nekaltumo prezumpcijos ir t.t. iame skirsnyje taip pat rasime normas dl piliei teiss laisvai pasirinkti gyvenamj viet, dl j teiss dalyvauti valdant savo al, dl rinkim, peticij, susivienijim, taiki susirinkim teiss; taip pat dl piliei, priklausani tautinms bendrijoms, teiss puoselti savo kalb, kultr ir paproius. Konstitucijos III skirsnyje Visuomen ir valstyb (3845 str.) nustatyti eimos, aukljimo, ugdymo santyki pagrindai, tvirtinama asmens teis moksl, kultr, mokslo ir tyrinjim bei dstymo laisv, banyi ir religini organizacij veiklos pagrindai ir t.t. Pototalitarinei visuomenei ypa svarbus Konstitucijos 44 str., draudiantis masins informacijos cenzr bei masins informacijos priemoni monopol. iame skirsnyje taip pat numatyta, kad piliei tautins bendrijos savo tautins kultros reikalus tvarko savarankikai, o valstyb joms teikia param. Konstitucijos IV skirsnyje Tautos kis ir darbas (4654 str.) apibrti Lietuvos kio pagrindai, darbo ir socialins paramos santyki pagrindai, gamtos aplinkos apsauga ir t.t. Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva, valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv, valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut tautos gerovei, statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv, valstyb gina vartotoj interesus tokie yra konstituciniai kins veiklos imperatyvai. iame Konstitucijos skirsnyje rasime ir nuostatas, kad kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo metu, kad valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais. ios ir kitos lV skirsnio nuostatos atskleidia konstitucinius ekonomini, socialini santyki pagrindus. Valstybs valdios institucij organizacijos ir funkcionavimo, j tarpusavio sveikos pagrindus nustato keli Konstitucijos skirsniai: V skirsnis Seimas (5576 str.), Vl skirsnis Respublikos Prezidentas (7790 str.),
176
II skyrius
VII skirsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb (91101 str.), VIII skirsnis Konstitucinis Teismas (102108 str.), IX skirsnis Teismas (109 118 str.). Konstitucijos V skirsnyje Seimas traktuojamas kaip atstovaujamoji statym leidybos institucija. iame skirsnyje nustatyti Seimo nario Tautos atstovo teisins padties pagrindai, Seimo kompetencija, reguliuojami svarbiausi statym leidybos klausimai. Konstitucijos VI skirsnis skirtas valstybs vadovo Respublikos Prezidento institucijai. Pagal Konstitucij jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. Lietuvos Respublikos Vyriausybs kolegialios, krato reikalus tvarkanios institucijos organizavimo ir veiklos klausimai yra VII Konstitucijos skirsnio reguliavimo objektas. Konstitucijos VIII ir IX skirsniai nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir teism sistemos sudarymo bei funkcionavimo pagrindus. Konstitucijos X skirsnis Vietos savivalda ir valdymas (119124 str.) skirtas ir Konstitucijoje laiduojamai savivaldos teisei ir auktesniuose administraciniuose vienetuose organizuojamam vietiniam valdymui. XI skirsnis Finansai ir valstybs biudetas (125132 str.) nustato finans bei valstybs biudeto pagrindus, o XII skirsnis Valstybs kontrol (133134 str.) skirtas valstybs kontrols sistemos pagrindams apibdinti. XIII Konstitucijos skirsnis Usienio politika ir valstybs gynimas (135146 str.) nustato alies usienio politikos bei valstybs gynybos pagrindus. Konstitucijos XIV skirsnis Konstitucijos keitimas (147149 str.) reguliuoja Konstitucijos keitimo klausimus. Su pagrindine Konstitucijos dalimi yra tiesiogiai susij Baigiamieji nuostatai (150154 str.). Pastebtina, kad galima diskutuoti, ar Baigiamuosius nuostatus galima laikyti paskutiniuoju Konstitucijos skirsniu (tiesa, tekste nevardijamu kaip skirsnis, bet pagal straipsni numeracij tokiu laikytinu), ar jiems tenka su pagrindiniu tekstu susijusi baigiamj nuostat vaidmuo. Baigiamuosiuose nuostatuose apibriama, kurie aktai yra Konstitucijos sudedamoji dalis, taip pat nurodoma, kada Konstitucija sigalioja, kaip ji skelbiama Baigiamuosiuose nuostatuose reguliuojam santyki laikinumu isiskiria 153 str. Jame numatyta, kai Konstitucija bus priimta referendumu, Seimas iki 1993 m. spalio 25 d. 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali pakeisti tam tikras nurodyt Konstitucijos straipsni nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamj dal sudaro du konstituciniai dokumentai: 1991 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs ir 1992 m. birelio 18 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos
Konstitucija
177
nesijungimo posovietines Ryt sjungas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs patvirtina, kad teiginys Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika yra Lietuvos Respublikos konstitucin norma ir pamatinis principas, kad i konstitucin norma ir pamatinis principas gali bti pakeisti tik plebiscitu, jeigu u tai pasisakys ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Lietuvos Respublikos Konstituciniame akte Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas ufiksuotas Lietuvos siekis puoselti abipusiai naudingus ryius su kiekviena valstybe, anksiau buvusia SSRS sudtyje, taiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei sandraugas. Pagal akt veikla, kuria siekiama traukti Lietuvos valstyb tokias sjungas ar sandraugas, yra laikoma prieika Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomyb u j nustatoma pagal statymus. Konstituciniu aktu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti joki Rusijos, Nepriklausom Valstybi Sandraugos ar j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini. Konstitucinio reguliavimo pridtiniu elementu reikia laikyti Lietuvos Respublikos statym Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos, kuriame reglamentuota Konstitucijos ir jos atskir nuostat sigaliojimo tvarka. Pagal statym sigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas. statymai, kiti teisiniai aktai ir j dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir statymui Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis. statymu nustatyta, kada baigiasi Aukiausiosios Tarybos ir jos deputat galiojimai, kada posd renkasi Seimo nariai, koks yra Seimo nario priesaikos tekstas, kaip vertintina teisin situacija, kol neirinktas Respublikos Prezidentas, kaip renkami Lietuvos respublikos Konstitucinio Teismo teisjai ir t.t. statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos buvo priimtas referendumu kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliavimo objekt, reikia paymti, kad ms alies Konstitucija, kaip ir daugelis kit XX a. pabaigoje priimt naujosios demokratijos valstybi konstitucij, reguliuoja svarbiausias visuomenini santyki sritis: valstybs organizacijos, valstybs valdios institucij organizacijos ir veiklos, vietos savivaldos ir valdymo, asmens teisins padties pagrind santykius. Reikia pabrti ir
178
II skyrius
ms alies pagrindinio statymo specifik. Akivaizds ne tik Konstitucijos formos, struktros, bet ir turinio ypatumai. Antai Konstitucijos krjui atrod btina konstituciniu lygiu sureguliuoti tam tikrus klausimus, pvz.: poir posovietin erdv (r. Konstitucin akt Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas), Lietuvos Respublikos pasirinkt europin ir transatlantin integracij (r. Konstitucijos 47 str. 2 d. pagal 1996 m. birelio 20 d. redakcij), prigimtin mogaus teisi ir laisvi pobd (r. Konstitucijos 18 str.) ir t.t. 3.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins savybs Lietuvos Respublikos Konstitucija vis pirma yra teisinis dokumentas. Todl nors trumpai apvelkime io akto teisines savybes. Jos atskleidia io dokumento teisin pobd, esm, lemia Konstitucijos viet alies teisinje sistemoje. Svarbiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins savybs: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra svarbiausias alies statymas, pagrindinis nacionalinis teiss altinis; 2. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta ir keiiama ypatinga tvarka, kuri skiriasi nuo statym primimo tvarkos; 3. Lietuvos Respublikos Konstitucija aukiausios galios teiss aktas (Konstitucijos virenyb); 4. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aktas, kuriam bdinga stabilumas (Konstitucijos stabilumas); 5. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas aktas; 6. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste is dokumentas tiesiogiai nra vardijamas kaip pagrindinis ir svarbiausias alies statymas, taiau atsivelg jo turin, ypating primimo, keitimo ir sigaliojimo tvark, teisin gali bei jam tenkani viet nacionalinje teiss sistemoje, galime teigti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija neabejotinai svarbiausias alies statymas. Toks teiginys pagrstas vis pirma tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija reguliuoja svarbiausius visuomens gyvenimo socialinius santykius. Ji nustato valstybs organizacij, vieosios valdios organizacijas ir gyvendinimo pagrindus, apibria asmens teisin padt, jo santykius su valstybe. Konstitucija yra pagrindinis nacionalins teiss altinis, Lietuvos teiss sistemos branduolys. Ji daro poveik visos teiss sistemos raidai. Konstitucijoje nustatyta valstybs valdios institucij kompetencija, j veiklos kryptys, j priimam teiss akt rys. Konstitucijoje nustatyti ir svar-
Konstitucija
179
biausi teisinio reguliavimo tikslai kaip trys reguliavimo objektai. Neretai Konstitucijos straipsniuose tiesiogiai nurodyta, kokius klausimus reikia sureguliuoti statymu (Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas (30 str.), Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas (35 str. 3 d.). Teism sudarym ir kompetencij nustato statymas (111 str. 4 d.). Kartais net tiesiogiai nurodoma, kuriuo konkreiu statymu atitinkami klausimai turi bti sureguliuoti (Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo statymas (102 str. 2 d.)). Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia bti itikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir statym. Priesaikos tekst nustato Vyriausybs statymas (93 str.). Neretai statyminiam reguliavimui nustatomos ir jo ribos. Antai Konstitucijos 32 str. numatyta, kad pilieio teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet negali bti varoma kitaip, kaip tik statymu. iame straipsnyje kartu nustatyta,. kad toks ribojimas statymu galimas tik jeigu tai btina valstybs saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta ypatinga, skirtinga nuo paprastj statym, tvarka. J 1992 m. spalio 25 d. referendumu prim Tauta. Pagal Konstitucijos 151 str. Konstitucija sigaliojo kit dien po referendumo rezultat oficialaus paskelbimo. Konstitucija keiiama irgi ypatinga tvarka (paioje Konstitucijoje numatyta, kam priklauso Konstitucijos patais iniciatyvos teis, kokia tvarka ir slygomis keiiamos Konstitucijos nuostatos, kaip pasiraomas ir sigalioja statymas dl Konstitucijos keitimo). Kita svarbi Konstitucijos teisin savyb aukiausia Konstitucijos norm teisin galia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos norm virenyb lemia ypating Konstitucijos viet teiss sistemoje. Konstitucija daro ypating poveik visoms teisinio reguliavimo sritims ir teisinio reguliavimo bdams. Konstitucijos 7 str. nustatyta: Negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Konstitucijos straipsn, 1997 m. gegus 29 d. nutarime paymjo: is pagrindinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos virenyb teiss akt sistemoje. Konstitucija apibdinama kaip pagrindinis statymas, turintis aukiausi teisin gali statym hierarchinje sistemoje. Be to, Konstitucija teisina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro statym leidybos pagrind. Konstitucijoje ne tik skelbiama io akto virenyb, bet ir numatytas jos apsaugos mechanizmas. Konstitucijos teisin apsaug laiduoja ir konstitucin kontrol. Konstitucijos 102 str. numatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Kon-
180
II skyrius
stitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Utikrinant Konstitucijos virenyb, ypa yra svarbi konstitucin norma, kad Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Ne maiau svarbi ir kita konstitucin nuostata: Teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai (110 str. 1 d.). Tais atvejais, kai yra abejoni dl statymo ar kito teisinio akto, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietaravimo Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. Konstitucijos virenyb principas taikomas ne tik po Konstitucijos sigaliojimo priimtiems teiss aktams. Pagal Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos 2 str. statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir statymui Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis. Konstitucijos virenyb reikt paymti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos tarptautini sutari santykyje. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra Lietuvos Respublikos teisins sistemos, kuri grindiama Konstitucijos virenybe, sudedamoji dalis. Konstitucijos 105 str. numatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia ivadas, ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai. Taigi Lietuvos Respublikos sudarytos tarptautins sutartys negali prietarauti Konstitucijai. Svarbi Konstitucijos savyb jos stabilumas. Konstitucijos stabilumas reikia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta velgiant ilgalaik alies raidos perspektyv. Konstitucijos stabilum vis pirma utikrina pats jos turinys. Ji reguliuoja svarbiausius, fundamentalius visuomens gyvenimo santykius. Tai labai abstraktus reguliavimas, fiksuojantis tik pagrindini santyki ribas, palaikantis pakankam laisv manevrui Konstitucijos rmuose. Kitas Konstitucijos stabilum utikrinantis veiksnys sudtinga jos primimo, keitimo ir sigaliojimo tvarka. inoma, Konstitucijos stabilumas nepaneigia teisinio reguliavimo dinamikumo. Optimalu, kai Konstitucijos stabilumas yra derinamas su teisinio reguliavimo dinamikumu. Vienu atveju, matyt, tai tekt utikrinti Konstitucijos pataisomis, kitu atveju utekt Konstitucinio Teismo
Konstitucija
181
konkreioje byloje pateiktos Konstitucijos norm interpretacijos. iuo atveju Konstitucijos aikinimas bt grindiamas esminiais socialinio gyvenimo tam tikros srities pokyiais. Konstitucijos 6 str. nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kad kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. iame Konstitucijos straipsnyje tiesiogiai ufiksuotos dvi io teisinio dokumento savybs konstitucinio reguliavimo vientisumas ir Konstitucijos norm tiesioginis taikymas. Konstitucijos vientisumas reikia konstitucinio reguliavimo ry ir darn. Konstitucijos normos, principai, institutai vieninga, susijusi sistema. Norint suprasti konkrei teisin taisykl, reikia j traktuoti ne kaip izoliuot nuostat, o kaip vientisos sistemos element, t.y. norm btina aikinti viso konstitucinio reguliavimo kontekste. Todl logika ivada: Konstitucija yra vientisas aktas, todl interpretuojant jos normas negalima nustatyti tokio bet kurios jos normos turinio, kuris prietaraut visumai1. Kita Konstitucijos savyb Konstitucijos tiesioginis taikymas. Kaip minjome, Konstitucijos 6 str. suformuluotas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas. Jis reikia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ne politin deklaracija, bet teiss norm aktas, kuris galioja, kur galima taikyti tiesiogiai, kurio reikalavim privalo paisyti visi teisini santyki subjektai. 3.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. nustatyta: Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. iame Konstitucijos straipsnyje tvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas reikia, kad Konstitucija teiss norm aktas, kurio nustatytos taisykls galioja ir yra privalomos visoms valstybs institucijoms, pareignams, fiziniams ir juridiniams asmenims, kad, remdamasis Konstitucija, kiekvienas asmuo gali ginti savo teises. Teisine aksioma reikt laikyti teigin, kad Konstitucija alies teiss sistemos pagrindas, jos centrinis elementas. Konstitucijoje tvirtintos normos pltojamos, konkretizuojamos kit teiss srii normose. Pastarj norm ypa daug lyginant su Konstitucijos normomis, jos ymiai
Pavilonis V. Konstitucijos interpretavimas vykdant abstraki teiss akt teistumo kontrol // Konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai. Akty kocowe institucji nadzoru konstytucyjnego. Vilnius, 2000. P. 28.
1
182
II skyrius
detalesns, j taikymas paprastesnis. Taiau nei norm didelis kiekis, nei jose tvirtintas detalesnis tam tikr santyki reglamentavimas negali bti laikomi argumentais konstitucinio reguliavimo tiesioginiam poveikiui paneigti. Tiesioginis Konstitucijos taikymas pagrindinio alies statymo prioritetins reikms utikrinimo garantija. Tiesioginis Konstitucijos taikymo principas pripastamas iuolaikinse demokratinse valstybse. Tais atvejais, kai is principas nra tiesiogiai idstytas Konstitucijos tekste, jis atskleidiamas konstitucins kontrols institucij jurisprudencijoje. Konstitucijos tiesioginis taikymas Konstitucijos normikumo, Konstitucijos pagrindinio teiss altinio pripainimo logika ivada. princip ypa svarbu tvirtinti pototalitariniame pasaulyje. Buvusiose socialistins stovyklos alyse konstitucija buvo traktuojama kaip deklaratyvaus pobdio politinis teisinis dokumentas, kaip labai bendro pobdio princip rinkinys. Asmuo savo teises teisme galjo ginti remdamasis statymu, nutarimu ar instrukcija, bet ne Konstitucija. Iekinio, pagrsto tik Konstitucija, likimas buvo aikus. Teismas paprasiausiai jo nepriimdavo. Teism sprendimuose Konstitucijos normomis irgi nebuvo remiamasi. Demokratinje teisinje valstybje nesivaizduojamas konstitucijos nustatyt valstybs valdios gali nepaisymas, vien deklaratyvus pagrindini teisi pobdis. Todl Konstitucijoje tvirtint teisi teismin gynyba btinas konstitucins santvarkos elementas. Savaime suprantama, tai galima utikrinti tik tuo atveju, kai Konstitucijos normos taikomos tiesiogiai. Reikia paymti, kad tiesioginis Konstitucijos taikymas sudtingas, neretai ir pakankamai problemikas procesas. Konstitucijos normos lakonikos, danai labai bendro pobdio taisykls. Tai kelia problem aikinantis i norm turin ir prasm bei jas gyvendinant. Tiesa, didel dalis Konstitucijos norm yra pakankamai aikios ir konkreios, jas taikant didesni problem paprastai neikyla. Antai Konstitucijos 21 str. 4 d. nustatyta: Su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ir medicinos bandymai. iuo atveju asmuo suinojs, kad be jo inios ar sutikimo, tapo mokslini tyrim bandym objektu, vadovaudamasis Konstitucijos 21 str. 4 d., gali kreiptis teism dl teisi paeidimo. inoma, mokslo ar medicinos bandym santyki detalus statyminis sureguliavimas, be jokios abejons, bt ne tik mokslo tyrim teisinis pagrindas, bet ir mogaus teisi apsaugos garantas. Dar vienas pavyzdys: Konstitucijos 82 str. 3 d. sakoma: Respublikos Prezidento priesaikos akt pasirao jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jam nesant vienas i Konstitucinio Teismo teisj. i norma aiki, j galima gyvendinti be detalesnio reglamentavimo.
Konstitucija
183
Taiau Konstitucijoje yra daug blanketini norm, tiesiogini nuorod statymus, turinius nustatyti tam tikr teiss gyvendinimo tvark, institucijos status, kompetencij, galiojim, vykdymo tvark ir t.t. Toki norm pavyzdiai galt bti: Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas (Konstitucijos 33 str. 3 d.); Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas (Konstitucijos 30 str. 1 d.); Seimo rinkim tvark nustato statymas (Konstitucijos 55 str. 3 d.); Prokuror ir tardytoj skyrimo tvark ir j status nustato statymas (Konstitucijos 118 str. 3 d.). Kaip galima tiesiogiai taikyti ias normas? Minjome, kad pagal Konstitucijos 55 str. 3 d. Seimo nari rinkim tvark nustato statymas. Taigi norint organizuoti Seimo rinkimus, btina priimti statym. Kitaip Seimo rinkim nesurengsi. Todl suprantamas klausimas: ar i Konstitucijos norma taikoma tiesiogiai? Be jokios abejons, nes i norma tiesiogiai pareigoja statym leidj priimti tam tikr statym, kuris nustatyt rinkim tvark. Tai statym leidj pareigojanti norma. Btent ia prasme j kaip tiesiogiai veikiani ir reikia suprasti. Seimo nari konkreius rinkim santykius reguliuoja statymu priimtos (gyvendinant Konstitucijos reikalavimus) normos. Tiesa, galimos ir sudtingesns teisins situacijos. Antai Konstitucijos 25 str. 5 d. tvirtinta nuostata: Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j. Seimas tik 2000 m. sausio 11 d. prim Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statym. Problema: kaip reikt vertinti 19922000 m. teisin situacij? Konstitucijoje buvo garantuota pilieio teis gauti valstybs staig turim informacij apie j, o ios teiss gyvendinimo tvark nustatanio statymo nebuvo. Ar tokio statymo nebuvimas leido teigti, kad Lietuvos Respublikos pilieiai neturjo joki teisini galimybi gyvendinti i konstitucin teis? Atsakymas vienas teiss realizavimo procedr statyminio reguliavimo nebuvimas negali bti pagrindas Konstitucijos garantuotai teisei paneigti. statymo nebuvimas nereikia, kad asmeniui ukertama galimyb teisminiu keliu ginti Konstitucijoje tvirtintas teises. inoma, nesant toki byl teismins praktikos, sunku daryti apibendrinimus, taiau jau vien konstitucini teiss gynimo garantij buvimas daug k reikia. inoma, bt nerimta tvirtinti, jei Konstitucija taikoma tiesiogiai, detalaus tam tikr santyki statyminio reguliavimo nereikia. Tiesioginis Konstitucijos taikymas tik vienas i Konstitucijos poveikio bd tvirtinant konkreius santykius, apsaugant konstitucines teises bei laisves. Konstitucija pagrindinis statymas, teiss sistemos pagrindas, aukiausio lygmens teiss norm altinis. Konstitucijos nuostatos pltojamos, detalizuojamos kituose teiss altiniuose. Jos taka jauiama visose teiss
184
II skyrius
sistemos dalyse, kuri normos turi atitikti Konstitucij. Galima teigti, kad konstitucini nuostat nuoseklus konkretizavimas visoje teiss sistemoje teisins sistemos subrendimo poymis. 3.5. Konstitucijos interpretavimo problemos Konstitucijos norm interpretavimas svarbus Konstitucijoje tvirtinto teisinio reguliavimo gyvendinimo etapas. Tik isiaikinus Konstitucijos norm turin, galima tiktis, kad gyvendinant ias normas, Konstitucijos siekiai bus gyvendinti. Prisimenant teiss teorij, teiss interpretavimas (arba aikinimas) veikla skirta painti, suvokti teiss norm turin, prasm. Teiss interpretavimas svarbi teiss norm realizavimo stadija. Ypa ji svarbi taikant Konstitucijos pagrindinio alies statymo normas. Teiss norm interpretavimas turi du elementus. Tai teiss normos prasms isiaikinimas ir isiaikintos teiss normos prasms paaikinimas. Teiss normos prasms isiaikinimui bdinga tai, kad interpretatorius pats mintyse isiaikina, suvokia teiss normos turin, o isiaikintos teiss norma paaikinama tuo atveju, kai interpretatorius, pats isiaikins normos prasm, j vairiomis formomis (odiu ar ratu) paaikina kitiems. Neretai teiss norm interpretavimas apsiriboja tik pirmu elementu. Skiriami vairs teiss norm interpretavimo bdai (gramatinis, sisteminis, istorinis, teleologinis ir kt.) bei interpretavimo rys (oficialus ir neoficialus pagal interpretavimo subjektus; adekvatus, pleiamasis, siaurinamasis pagal aikinimo apimt). Lietuvos Respublikos Konstitucija aukiausios galios alies statymas, pagrindinis nacionalins teiss altinis, teiskros baz. Konstitucijos suformuluotos taisykls itin lakonikos, labai abstraktaus pobdio. Dl i norm glausto odinio formulavimo ar abstraktaus pobdio nra taip paprasta suvokti j turin ir prasm. Todl konstitucinje teisje, palyginus su kitomis teiss sritimis, kuri normos detalesns, konkretesns, interpretavimui tenka itin svarbi reikm. Be to, Konstitucija labai plataus spektro politini jg kompromisas. O kompromisas visada susijs su kai kuri teisinio reguliavimo aspekt smoningu nutyljimu ar formulavimu taip, kad bt galima daryti bendresnes ivadas. Konstitucijoje galima rasti nemaai norm, kurias galima labai nevienodai suprasti. Taip pat gali ikilti norm suderinamumo ar konstitucinio sureguliavimo sprag problemos. Konstitucija vieninga sistema, todl suderinti reguliavim ar upildyti sprag vadovaujantis konstitucinio reguliavimo sistemos samprata uduotis Konstitucijos interpretatoriui.
Konstitucija
185
Negalima pamirti ir tokios aplinkybs, kad visuomens gyvenimas nuolat vystosi, kad tam tikra nuostata, buvusi aiki viename socialins tikrovs kontekste, gali tapti sunkiai suprantama kitame. Jeigu Konstitucijos gyvavimo pradioje daniausiai tenka aikinti tik tekst, tai po deimtmeio, kito ypa jei Konstitucija sunkiai keiiama, neretai tenka derinti Konstitucijos normas ir naujus visuomeninius santykius. iuo poiriu ypa pamokoma JAV Aukiausiojo teismo dviej imt met konstitucijos interpretavimo praktika. Konstitucijos interpretavimo subjektais gali bti visi teiss subjektai. Taiau to interpretavimo teisin reikm priklauso nuo Konstitucijos interpretatoriaus teisins padties. iuolaikinse demokratinse valstybse sitvirtino svarbus Konstitucijos apsaugos institutas konstitucin kontrol. Btent konstitucins kontrols institucijoms tenka oficialaus Konstitucijos interpretavimo funkcija. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str., Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti teismo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai ir statymams. Todl Konstitucinis Teismas privalo tiksliai isiaikinti ne tik tikrinamo akto, dl kurio pareikjui ikilo abejon, bet ir atitinkamos Konstitucijos normos turin. Kitaip sakant, Konstitucinis Teismas visais atvejais tikrindamas ginijamo akto atitikim Konstitucijai, vis pirma privalo tiksliai suvokti pai Konstitucijos norm ir princip prasm ir turin. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskyr jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Atitinkamai ir Konstitucinio Teismo nutarimuose idstyt Konstitucijos interpretacij jokia institucija negali pakeisti. Todl galima teigti, kad Konstitucinis Teismas yra vienintelis oficialus Konstitucijos norm interpretatorius. Konstitucija tiesiogiai taikomas aktas. Vadinasi, ir kitiems teiss subjektams, taikant Konstitucijos normas, btina isiaikinti, suvokti j prasm. Tarp valstybs valdios institucij svarbus vaidmuo tenka teismams, ypa nagrinjant bylas dl pagrindini teisi ir laisvi apsaugos. Teismas, konkreioje byloje ikilus klausimui dl Konstitucijos norm tiesioginio taikymo, privalo isiaikinti. inoma, tokia interpretacija yra svarbi tik nagrinjamai bylai. Vienintelis oficialus Konstitucijos interpretatorius Konstitucinis Teismas. Jis, aikindamasis, ar statymas bei kitas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, gali visikai kitaip nei konkreioje byloje tai padars bendrasis teismas interpretuoti tam tikr Konstitucijos norm. Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame idstyta Konstitucijos norm ir princip interpretacija, galutinis ir neskundiamas. Pagal Konstitucinio Teismo statymo 72 str. 2 d., Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms val-
186
II skyrius
dios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams. Kokius svarbiausius tikslus Konstitucinis Teismas privalo kelti sau interpretuodamas Konstitucij? Teiss interpretavimo teorijoje iuo aspektu skiriamos dvi doktrinos: subjektyvioji (statin) ir objektyvioji (dinamin). Pagal pirm doktrin, teiss norm interpretavimo svarbiausias tikslas nustatyti teiss norm krjo vali, kuri per vis t norm galiojimo laik yra ta pati ir negali kisti. Jeigu tokios normos nebeatitinka joms keliam tiksl, reikia priimti nauj teiss akt, kuriuo mintos normos pakeiiamos ar papildomos. Laikantis ios doktrinos, btina aikintis akt primusios institucijos siekius. Tai galima padaryti studijuojant ne tik pat teiss akto tekst, bet isiaikinant daugel kit aplinkybi, susijusi su teiss akto primimu. Antros doktrinos objektyviosios (dinamins) tikslas yra utikrinti maksimal teiss normos ir teisins tikrovs atitikim. Socialin realyb keiiasi greitai, o norma ilieka ta pati. Todl teiss norm reikia aikinti taip, kad bt utikrintas maksimalus normos atitikimas pasikeitusiai tikrovei, t.y. interpretuotojas turi formuluoti tok normos turin, kuris atitikt to meto visuomens poreikius. Ir teiss mokslinink, ir vairi ali konstitucins kontrols institucij interpretavimo prioritetai skiriasi. Koks yra lietuvikasis kelias, kokiam interpretavimui teikiamas prioritetas? Lietuvos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose nra tiesiogiai pareiks, kokiai krypiai jis bt links atstovauti ar kokiomis nuostatomis vadovaujasi interpretuodamas Konstitucij. Tai galima padaryti tik analizuojant vairiose bylose priimt nutarim tekstus. J analiz leidia daryti prielaid, kad Konstituciniam Teismui svarbiausia yra nustatyti konstitucins normos esm1. Konstitucijos interpretavimo subjektas kiekvienu konkreiu atveju pats sprendia, kok interpretavim (adekvat, pleiamj ar siaurinamj) pasirinkti, kokius naudoti interpretavimo bdus (gramatin, sistemin, istorin, teleologin ir kt.). Taiau kiekvienu atveju jis turi atminti, kad btina laikytis paioje Konstitucijoje suformuluot jos interpretavimo pagrind. Tai Konstitucijos kaip vientiso akto samprata (6 str.), mogaus teisi ir laisvi prigimtinis pobdis (18 str.), atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis (Konstitucijos preambul), Lietuvos valstyb nepriklausoma demokratin respublika (1 str.), valdios gali ribojimas Konstitucijoje (5 str.) ir kt.
Pavilonis V. Konstitucijos interpretavimas vykdant abstraki teiss akt teistumo kontrol // Konstitucijos prieiros institucij baigiamieji aktai. Akty koncowe instytucji nadzoru konstytucyjnego. Vilnius, 2000. P. 19.
1
Konstitucija
187
Interpretuojant Konstitucijos nuostatas, nepakanka apsiriboti tik odis odin normos tekstu, btina vertinti jos kontekst ir viet Konstitucijos norm sistemoje. Be to, interpretuojant vien Konstitucijos norm, negalima jos suprieinti su kitomis, nes Konstitucija vieninga sistema. Todl Konstitucinis Teismas, aikindamas Konstitucijos normas, kiekvienu atveju turi naudoti visus Konstitucijos norm aikinimo bdus sistemin, gramatin, istorin, teleologin ir kitus. Konstitucinis Teismas kiekvienu Konstitucijos interpretavimo atveju turi vadovautis interpretavimo tikslu atskleisti konstitucinio reguliavimo prasm, utikrinti konstitucin santvark, tiksliai nustatyti Konstitucijoje apibrtas valdios gali ribas, apsaugoti Konstitucijos laiduotas pagrindines teises ir laisves. Nepaisant i reikalavim, negali bti utikrinta Konstitucijos apsauga. Nagrinjant Konstitucijos interpretavimo problemas, negalima apeiti ir doktrininio Konstitucijos aikinimo. Oficialus Konstitucijos aikinimas pagal savo teisin reikm skiriasi nuo doktrininio (mokslinio) Konstitucijos interpretavimo. Pastarasis yra dstomas mokslinink straipsniuose, monografijose, Konstitucijos straipsni komentaruose ir pan. Nors mokslo teikiamos interpretacijos teisini pasekmi nesukelia, taiau negalima neigti oficialaus ir mokslinio Konstitucijos interpretavimo ri sryio. Oficialus Konstitucijos interpretavimas danai yra pagrstas mokslinink interpretavimais, beje, Konstitucinio Teismo nutarimuose dstomos konstitucini norm interpretacijos savo ruotu tampa mokslo vertinimo objektu. 3.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas Ypatinga Konstitucijos primimo ir keitimo tvarka, kuri skiriasi nuo paprast statym primimo ir keitimo tvarkos, yra laikoma viena i esmini slyg, utikrinani Konstitucijos stabilum. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta Tautos referendumu. Lietuvos Respublikos Konstitucija priskirtina prie t konstitucij, kurioms keisti nustatytos gana sunkios taisykls1. Konstitucijos 147 str. numatyta, kad sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup arba ne maiau kaip 300 tkstani rinkj. Nepaprastos padties ar karo padties metu Konstitucija negali bti taisoma. Konstitucijos 1 str. nuostata Lietuvos Respublikos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumo
1 ilys J. Konstitucijos stabilumas teisins kultros kontekste // Konstitucija, mogus, teisin valstyb (konferencijos mediaga). Vilnius, 1998. P. 23.
188
II skyrius
bdu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Tik referendumu gali bti keiiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmojo skirsnio Lietuvos valstyb bei keturioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos. Taigi ypa stipri Konstitucijos 1 str., taip pat pirmo ir keturioliktojo skirsnio apsauga. Konstitucijos pataisos dl kit Konstitucijos skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne trumpesn kaip trij mnesi pertrauka. statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po met. Priimt statym dl Konstitucijos keitimo pasirao Respublikos Prezidentas ir ne vliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, is statymas sigalioja, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. statymas dl Konstitucijos keitimo sigalioja ne anksiau kaip po vieno mnesio nuo jo primimo. Taip pat reikia prisiminti, kad rengiant 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos galutin teksto redakcij, buvo sutarta straipsniams, dl kuri politinio kompromiso dalyviams buvo sunkiausia susitarti ir kuri galutins redakcijos buvo labiausiai kompromisinio pobdio, nustatyti lengvesn keitimo tvark tam tikram laikotarpiui. Konstitucijos krimo procese dalyvavusios politins jgos tikjosi po 1992 m. Seimo rinkim turti Seime pakankam Seimo nari daugum, kurios utekt Konstitucijai pakeisti norima linkme. Taip atsirado Konstitucijos Baigiamuosiuose nuostatuose 153 str., kuriuo nustatyta: Kai i Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 m. spalio 25 dienos 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje. ios Konstitucijos keitimo slyg ilygos teisin politini kompromis paiekos iraika. Palengvinta tvarka buvo leista keisti normas, apibrianias nuosavybs konstitucin status (47 str.), Seimo nari skaii, Seimo nari rinkimo tvark (55 str.), teisines prielaidas bti renkamu Seimo nariu (56 str.), teisines pirmalaiki Seimo rinkim paskelbimo prielaidas (58 str. 2 d. 2 p.), naujai irinkto Seimo pirmojo posdio su-
Konstitucija
189
aukimo tvark (65 str.), statym leidybos iniciatyvos teis (68 str.), statym primim (69 str.), Respublikos Prezidento galiojimus (84 str. 11 ir 12 p.), pirmalaiki Respublikos Prezidento rinkim slygas (87 str. 1 d.), ministr statuso klausimus (96 str.), Konstitucinio teismo sudarym (103 str.), prokuror konstitucin status (118 str.), savivaldybs taryboms atsaking vykdomj organ teisin status (119 str. 4 d.). Iskyrus Lietuvos Respublikos 47 str., tai buvo daugiausia nuostatos, susijusios su valstybs valdios institucij teisine padtimi, j tarpusavio santykiais. Taiau politinio kompromiso dalyvi lkesiai ir politin tikrov nesutapo. Politinms partijoms, kurioms buvo atstovaujama Seime po 1992 m. Seimo rinkim, nepavyko suderinti pozicij, ir palengvinta tvarka Konstitucija nebuvo pakeista. inoma, ir vliau buvo silym keisti Konstitucij, taiau 19922001 m. laikotarpiu politinms jgoms pasisek skmingai susitarti ir priimti tik dvi Konstitucijos pataisas. 1996 m. birelio 20 d. Lietuvos Respublikos 47 str. papildymo statymu buvo papildytas Konstitucijos 47 str. tokio turinio 2 dalimi: Savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems kin veikl Lietuvoje vykdantiems usienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio statymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus, gali bti leidiama sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus, reikalingus j tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo sigijimo nuosavybn tvark, slygas ir apribojimus nustato konstitucinis statymas. 1996 m. gruodio 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. pakeitimo statymu Konstitucijos 119 str. 2 dalyje vietoje odio dvejiems raytas odis trejiems, ir i dalis idstyta taip: Savivaldybi taryb narius trejiems metams renka administracinio vieneto gyventojai Lietuvos Respublikos pilieiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Taigi per devynerius Konstitucijos galiojimo metus buvo pasiekti tik du susitarimai: buvo pakeistos konstitucins normos dl galimybs usienio subjektams sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus ir prailgintas savivaldybi taryb galiojimo laikas. Kaip turtume vertinti silymus keisti Konstitucij? Atrodo, kiekviena diskusija valstybs organizacijos ir funkcionavimo, asmens ir valstybs santyki klausimais vertintina teigiamai ir laikytina normaliu dalyku demokratinje visuomenje. Nereikt pamirti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta Konstitucijos keitimo tvarka garantuoja, kad neapgalvotos, tik vienai kuriai nors politinei ar socialinei grupei priimtinos, pataisos nebus gyvendintos. Norint pakeisti Konstitucij, reikia plataus
190
II skyrius
konstitucinio susitarimo, vairi politini jg, didiosios visuomens dalies palaikymo. Galima suformuluoti kelet pagrindini konstitucijos keitimo proceso princip: 1) konstitucijos pataisa turi bti akivaizdiai btina (t.y. kai esamas konkretus konstitucinis reguliavimas aikiai neatitinka visuomens raidos svarbiausi tendencij ir stabdo proces); 2) konstitucijos pataisa turi bti rengiama ir priimama laikantis vis konstitucijoje tvirtint reikalavim (negalimas joks laisvas i konstitucijos norm interpretavimas); 3) ir rengiant, ir priimant konstitucijos patais, btinas platus Lietuvos politini jg konsensusas (t.y. btinas esminis bendranacionalinis sutarimas, kai n viena svarbi alies politin jga neprietarauja konstitucijos pataisai); 4) rengiant ir priimant konstitucijos patais, negalima paeisti konstitucijos dvasios (vis pirma joje tvirtintos konstitucini vertybi sistemos), konstitucijos vientisumo ir suderinamumo, btina paisyti teisins technikos reikalavim.
3.7. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nagrinjimo platesniame konstitucini proces kontekste problemos Tik platesniame konstitucinio proceso kontekste nagrinjant konkreios alies konstitucijos primimo aplinkybes, jos turin, form ir struktr, teisines savybes, galima atskleisti konstitucinio reguliavimo ypatybes. Pasaulyje daug valstybi, kuriose galioja konstitucijos, be to, per tam tikr istorin laikotarp vienoje alyje galiojo ne viena konstitucija. Konstitucinis reguliavimas pakankamai vairus, j lemia alies raidos istorins slygos, tradicijos, konkreti socialini jg ir interes sankloda ir t.t. Neirint konstitucinio reguliavimo modeli vairovs, jiems bdinga ir daug bendr poymi. Lygindami Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij su kit ali tuo paiu istoriniu laikotarpiu priimtomis ir galiojaniomis konstitucijomis, taip pat ir su skirting istorini epoch konstitucijomis, galima atskleisti ne vien dsningum ar ypatum. Tai lemia lyginamosios Konstitucins teistyros svarb. Todl nordami geriau suvokti alies dabartinio konstitucinio reguliavimo esm, jo privalumus ir trkumus, Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij turime traktuoti kaip reikin, kur reikia nagrinti platesniame socialiniame, politiniame bei teisiniame kontekste.
Konstitucija
191
Bt prasminga Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij nagrinti tokiais aspektais: 1. Nacionalins konstitucins teiss raidos aspektu, t.y. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij nagrinti kaip vien i Lietuvos konstitucins raidos etap (nacionalinis aspektas); 2. Pasaulio valstybi konstitucins globalios raidos aspektu, t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucij suvokti globalaus konstitucinio proceso kontekste (pasaulinis aspektas); 3. Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucins raidos aspektu (regioninis aspektas). inoma, galimi ir kitokie poiriai. Konstitucijos tyrinjimai kuo vairesniais aspektais atskleist io reikinio nauj bruo, leist visapusikai j suvokti. Pirmu atveju Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij nagrintume Lietuvos nacionaliniu konstitucij raidos aspektu. Mus domint ios Konstitucijos ryys su ankstesniu konstituciniu reguliavimu, konstitucins tradicijos, atsispindinios 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, jos nauji bruoai. Tarpukario Lietuvos laikinosios ir nuolatins Konstitucijos ymi ms alies prietaringo konstitucinio proceso tam tikras pakopas. Paymtina, kad tarpukario Lietuvos konstitucij lyginamojo tyrimo pagrindai padti M. Rmerio darbuose, ypa Lietuvos konstitucins teiss paskaitose1. Ypa prasmingas pastovios demokratins 1922 m. Lietuvos ir 1992 m. Konstitucij palyginimas ir j primimo aplinkybi ir teisins formos, ir turinio. K. Lapinskas straipsnyje Lietuvos Konstitucij istorini teisini ssaj beiekant yra apvelgs svarbesnius konstitucins raidos, atkrus nepriklausom valstyb 1918 m. ir 1990 m., ypatumus. Taip pat jis yra lygins 1922 m. ir 1992 m. Konstitucijas pagal j form bei konstitucinius principus2. Prasmingi ir atskir konstitucini institut raidos tyrimai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nagrinjimas konstitucins teiss raidos aspektu leidia <> daryti prielaidas dl kai kuri teiss institut perimamumo ir besiformuojani tam tikr Lietuvos konstitucins raidos tradicij3. Beje, irykja ir dabartinio alies konstitucins raidos etapo ypatumai. Antai lyginant pagal primimo aplinkybes demokratikai ir nedemokratikai priimtas tarpukario Lietuvos Konstitucijas ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij, akivaizdi dabartins Lietuvos Respublikos Konstitucijos ypatyb ta, kad ji parengta plataus spektro politini jg kompromiso idavoje, vliau paRmeris M. Lietuvos konstitucins teiss paskaitos. Vilnius, Mintis, 1990. Lapinskas K. Lietuvos konstitucij istorini teisini ssaj beiekant // Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius, Lietuvos mogaus teisi centras, 1998. P. 3151. 3 Lapinskas K. Op. cit. P. 50.
2 1
192
II skyrius
tvirtinta Tautos referendumu. Taigi pastarasis aktas yra tikros socialins sutarties iraika. Palyginus konstitucinio reguliavimo turin, akis krinta 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinto mogaus teisi ir laisvi instituto reikms pripainimas, dmesys valstybs valdios pusiausvyros mechanizmui ir t.t. Antru atveju 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij velgiama
Konstitucija
193
plataus pasaulinio konstitucinio proceso kontekste, t.y. suvokiant Lietuvos konstitucin model globali proces kontekste. iuo atveju galima alies Konstitucij nagrinti ir istoriniu aspektu (prisiminkime pasaulio ali konstitucins raidos etapus), ir j lyginti su dabar galiojaniais ar pastaruoju metu galiojusiais konkreios valstybs konstituciniais modeliais. Tokie sugretinimai vlgi padt atskleisti lietuvikojo konstitucinio reguliavimo tam tikrus bruous. Mokymosi tikslais studentai galt pradti, tarkim, nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos ir garsiosios JAV 1787 m. Konstitucij palyginimo. J primimo istorins aplinkybs, konstitucinio reguliavimo apimtis, valstybs valdios institucij sistema, konkrets konstituciniai institutai ir t.t. platus palyginim laukas. Ne maiau pamokanios bt Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos ir demokratini ali modernij konstitucij lyginamosios studijos. Ir treias aspektas. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij galima nagrinti j lyginant su Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucijomis, ypa su panaiomis istorinmis slygomis priimtomis pototalitarins epochos konstitucijomis. io regiono valstybi gyvenime regime daug panaum, nors kiekvienos alies situacija individuali. Griuvus totalitarinei sistemai, iose alyse bandoma tvirtinti ir sustiprinti demokratins santvarkos pagrindus, demokratins visuomens vertybes. Daugelis i ali, kaip ir Lietuva, prim naujas Konstitucijas. Konstitucinio reguliavimo analiz atskleidia, neirint kiekvienos alies skirtum, daug bendr bruo. Pototalitarini Vidurio ir Ryt Europos konstitucijoms bdinga: detalus pagrindini teisi ir laisvi reglamentavimas; konstitucinis politinio pliuralizmo ir politini partij veiklos, masins informacijos priemoni veiklos, tautini maum, rinkos kio, nuosavybs santyki apsaugos reglamentavimas; siekimas tvirtinti racionalizuot" parlamentin ar pusiau prezidentin valdym; skelbiamos teisins, pasaulietins, socialins valstybs idjos; daniausiai tekste tiesiogiai formuluojamas ir valdios padalijimo principas, kurio laikantis nustatomi valdios institucij galiojimai ir tarpusavio santykiai; europinis konstitucins kontrols modelis. ie ir kiti bruoai bdingi daugeliui XX a. pabaigos Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucij, taip pat ir Lietuvos. Tai sietina su istorins situacijos panaumais, su i esms tuo paiu metu vykstaniu perjimu demokratij (pasak J. P. Massias, io regiono valstybi konstitucin teis negali bti atsieta nuo perjimo demokratij sampratos1), su iose aly1 Massias J.P. Droit constitutionnel des Etats dEurope de lEst. Paris, Presses universitaires de France, 1999. P. 7.
194
II skyrius
se vykdomomis socialinmis ekonominmis bei politinmis reformomis, su Vakar demokratini ali minties ir teisins praktikos taka. kiekvienos alies Konstitucij reikt velgti ir kaip original vairi veiksni santykio rezultat nepamirtant ir nacionalins praktikos, ir minties savitum. Juolab, kad vienose alyse pokyiai yra akivaizds, kitoms sunkiau sekasi veikti praeities palikim; vienos alys orientuojasi Europos Sjung, jos teisinius standartus, kit siekimai vis dar nesusiklost ar net kitokie ir t.t. Todl Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos nagrinjimas Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucins raidos kontekste yra perspektyvus. Gaila, kad kol kas is tyrinjim baras maai tepaliestas.
4 poskyris TEISS KONSTITUCIONALIZACIJA
4.1. Teiss konstitucionalizacija iuolaikins teiss raidos tendencija 4.2. Konstitucijos taka teiss doktrinos raidai 4.3. Konstitucija ir teiskra 4.4. Konstitucija ir teiss praktika
4.1. Teiss konstitucionalizacija iuolaikins teiss raidos tendencija Lietuvos ndienos teisinje literatroje bene madingiausia tema nacionalins teiss harmonizacija su Europos Sjungos teise, europini teisini standart tvirtinimas vairiose teisinio gyvenimo srityse. Nesibaigia diskusijos dl nacionalins ir tarptautins teiss santyki, dl Europos ali teis vienijani tendencij, teisinio reguliavimo globalios ir regionins unifikacijos takos. Maiau dmesio skiriama kitam ne maiau svarbiam iuolaikinio teisinio gyvenimo reikiniui teiss, visos teisins sistemos, teisins tikrovs konstitucionalizacijai. XX a. pabaigoje pastebta, kad ir vairios teiss akos, ir teiss norm taikymo praktika, net teiss mokslas patiria vis didesn Konstitucijos, jos vertybi, poveik. Konstitucija vis labiau skverbiasi vis teisin gyvenim. reikin galtume vardyti kaip teiss konstitucionalizacij. io
Konstitucija
195
reikinio sampratos pagrindus savo darbuose yra atskleids Louis Favoreu1. Konstitucinis pagrindini asmens teisi ir laisvi tvirtinimas, tiesioginis Konstitucijos taikymas, konstitucins kontrols institucij atsiradimas ir aktyvi j veikla, galimyb ginti savo teises vadovaujantis Konstitucija daro pagrindin alies statym realiu teisinio gyvenimo centru. Apie teiss konstitucionalizacij diskutuoja daugelio ali konstitucininkai. Teiss konstitucionalizacija buvo svarbiausia XV lyginamosios teiss kongreso, vykusio 1998 m. Didiojoje Britanijoje, Bristolyje, tema. Pastebta, kad teiss konstitucionalizacija vairiose alyse vyksta nevienodu greiiu, nevienodas jos lygis ir vairiose teiss srityse. Raoma, kad paprastai i tendencija stipresn alyse, kurioms anksiau teko igyventi totalitarin ar autoritarin valdym (Vokietijos, Ispanijos pavyzdiai nurodomi veik vis iuo klausimu raiusi darbuose), nors i tendencija pastebima ir alyse, kuri demokratin raida pakankamai nuosekli. Atskir teiss srii konstitucionalizacijos lygis irgi nevienodas. Pabriama, kad proces lengviau pastebti baudiamojoje teisje ar baudiamajame procese, administracinje, finans ir socialinio aprpinimo teisje, bet ne civilinje teisje ar civiliniame procese. Konstitucins kontrols institucij atsiradimas, konstitucini teism veikla utikrinant konstitucijos apsaug leidia kalbti apie veikianios konstitucijos sivyravim. Pagrindini teisi apsauga, darnaus valstybs valdios institucij funkcionavimo utikrinimas konstitucinio teismo funkcijos, kuri gyvendinimas skatina teiss sistemos konstitucionalizacij. Tai konstitucijos stiprjimo procesas. Ypa is procesas aktualus neseniai demokratij atkrusiose ar tik pradjusiose engti demokratijos keliu Vidurio ir Ryt Europos alyse. Jose formuojasi naujoji teisinink karta su kitokia teisine smone, kitokiu konstitucins teisins sistemos supratimu. Paymtina, kad naujosios, ypa Vidurio ir Ryt Europos ali, konstitucijos danai gantinai detalios. Juolab, kad konstituciniai teismai, kuriems tenka interpretuoti konstitucijos normas ir principus, detaliai atskleidia ir gantinai abstraki princip ar norm turin. Taigi daugelyje ali gyvoji konstitucija yra ne abstrakcija, bet tikrov. Tiesa, visada galima pradti sen gin: ar savo interpretacijomis konstitucinis teismas nuygiavo per toli, ar nepakeit konstitucijos krj vizijos
1 Favoreu L. La constitututionnalisation du droit // Lunit du droit. Mlanges en hommage Roland Drago. Paris, 1996. P. 2535; Favoreu L. La constitutionnalisation du droit pnal et de la procdure pnale // Droit pnal contemporain. Mlanges en honneur dAndr Vitu. Paris, ditions Cujas, 1989. P. 169203; Favoreu L. Linfluence de la jurisprudence du Conseil constitutionnel sur les diverses branches du droit // Itineraires. Etudes en lhonneur de Lo Hamon. Paris, Economica, 1982. P. 235244.
196
II skyrius
savo vizija. Tai senas ginas: kaip turi bti interpretuojama konstitucija statikai ar dinamikai? Kam teikti prioritet interpretuojant tekst konstitucijos krj ketinimams ar visuomens realij pokyiams? iuo atveju mus domins ne ie klausimai. Mus domins konstitucijos svarbiausio teiss altinio poveikis teisei, teisinei realybei. Tai XX a. pabaigos teisinio gyvenimo tendencijos, kai konstituciniai pagrindai ities tampa teiss krybos, teisinio reguliavimo ir teiss praktikos svarbiausiu formuojaniu elementu, kurio negalima ignoruoti, apeiti ar nutylti. Taigi, turtume sutikti su Francis Delpre, kuris teigia: <> teisins tvarkos konstitucionalizacija susijusi su tuo, kaip Konstitucija suvokiama, idstyta ir taikoma1. is autorius pabria teiss doktrinos, teiss smons poveikio svarb, paios konstitucijos nustatyto reguliavimo kokybs reikm (daug sprag, prastai suformuluota konstitucinio reguliavimo sistema prasta atrama iame procese), bei teisins praktikos, vainikuojanios teisins minties ir teisinio reguliavimo prasmingum, svarb. Isyk nortsi paymti, jog iuo poiriu Lietuvos padtis gantinai palanki. Naujovikos teiss pasiilg protai, pradta teisin reforma, pakankamai moderni 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta reguliavimo sistema aplinkybs, skatinanios galimyb kurti ant tvirt konstitucini pamat stovini teis. Ir teiss mokslininkai (ne vien konstitucininkai), ir naujj CK, BK, BPK, CPK ir kit kodeks bei statym krjai, kiti teiskros proceso dalyviai, ir teisininkai praktikai turt suprasti i teiss raidos tendencij, j remti ir gyvendinti savo veikloje.
4.2. Konstitucijos taka teiss doktrinos raidai Pirmiausia apvelgsime konstitucijos tak teiss doktrinos (j suprantant kaip vyraujanias alyje teiss idjas, teorijas, koncepcijas) raidai. Pati konstitucija yra teisins minties krinys, tam tikr teisini vertybi iraika. Jos normos ir principai, j taikymo praktika daro tak teiss mokslui, skatina tyrinjimus ar net tam tikra linkme juos nukreipia. Kalbti apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos tak teiss doktrinai tai kalbti ne tik apie paios Konstitucijos norm ir princip, jos vertybi tak teisiniam mstymui, bet ir apie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, kurioje atskleidiami ie teisiniai principai ir normos, tak teisinei miniai.
1 Delpre F. La constitutionnalisation de lordre juridique belge // Revue belge de droit constitutionnel. 1999. No 3. P. 227.
Konstitucija
197
Gaila, kad iki iol Lietuvoje nra ileista konstitucins teiss vadovlio, neturime ir mokslinio, grindiamo konstitucine jurisprudencija, Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaro1, kuriame turt bti aikiai nuviestos konstitucionalizacijos tendencijos. Tiesa, ias iki iol neupildytas spragas kompensuoja danai pasirodantys straipsniai, mokslini konferencij mediaga, kur nagrinjamos vairios konstitucins problemos. Konstitucijos princip ir norm analiz, konstitucini vertybi turinio atskleidimas svarbus teiss mokslo baras. Paraytuose darbuose pabriama konstitucijos normikumas, jos tiesioginis veikimas, konstitucijos reikm teiss sistemoje, konstitucijos apsaugos svarba. Nagrinjama ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir konstitucin jurisprudencija lyginama su kit ali konstitucine tikrove ir t.t. Ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikm suvokiama tik konstitucins teiss tyrinjimuose? Mums labiau rpi Konstitucijos poveikis suvokiant vis teiss srii problemas. Konstitucija gali bti teisinio gyvenimo centras tik tuo atveju, kai ir civilins, baudiamosios, darbo, finans, proceso ir kit teiss srii mokslininkai supras jos reikm. Tai pirmoji grandis, lemianti teisinio gyvenimo konstitucionalizacij. Nordami tai suinoti, turime nagrinti daugum per pastaruosius deimtmeius pasirodiusi straipsni, darb, konferencij mediag. Tai bt doms tyrinjimai. Paprasiausias kelias isiaikinti tikrj padt perversti neseniai Lietuvoje pasirodiusius svarbesnius darbus civilins teiss, civilinio proceso teiss, baudiamosios teiss ar darbo teiss klausimais. Pastebsime, kad vienuose darbuose vertinamas tik statyminis reguliavimas, j konkretizuojantieji postatyminiai aktai, ir nebandoma konkreios teiss srities problem aikinti plaiau teiss sistemos, kurios centre yra konstitucija, kontekste. Formaliai usimenant apie konstitucij ar atskirus jos principus, esms nekeiia. Siauras poiris, kai velgiama tik kodekso ar statymo tekst, bet nematoma teiss sistemos ssaj, nesuprantama tikrojo teisini vertybi santykio, nesuvokiama teiss sistemos kaip vieningo ansamblio galimybi, ateityje gali virsti teisiniais sprendimais, kuri teisin ir gyvenimikoji logika stebina visuomen. iuolaikiniam teisininkui alies konstitucija, jos principai ar normos nra vien deklaracija. Tai teisinis instrumentas, kuriuo privalu mokti naudotis. Todl negali nediuginti Lietuvos teiss mokslinink darbai, kuriuose konkreios teiss akos problemos nagrinjamos siejant jas su
i sprag jau bandoma upildyti. 2000 m. pasirod Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. 1 d. (atsakingasis redaktorius K. Jovaias). Jame komentuojama Konstitucijos preambul ir ei pirmieji jos skirsniai.
1
198
II skyrius
kitomis teiss sistemos dalimis bei atsivelgiant konstitucin kontekst. Antai nagrindami civilinio proceso kursui skirt veikal1, pastebsime, kad teiss akos ir konstitucins teiss ryys atskleidiamas ir aptariant bendruosius civilinio proceso klausimus, ir gilinantis konkreias problemas. Paymima, kad ...konstitucins teiss normos tvirtina daugum civilinio proceso teiss princip (Konstitucijos 30, 109, 110, 114, 117 straipsniai)2. Aptariant civilinio proceso teiss altinius, pradedama nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Teigiama, kad procese teiss aspektu svarbu tai, kad Konstitucija tvirtina teism sistem (111 str.), atskirus proceso principus (valdi padalijimo 5 str.), vieumo (117 str.), teismins gynybos prioriteto ir universalumo (30 str.), nepriklausomumo (109 str.), iimtins teiss vykdyti teisingum suteikimo teismams (109 str.). Nurodoma, kad labai svarbs ir kiti Konstitucijos straipsniai: 6 str., nustatantis tiesioginio konstitucijos taikymo galimyb, 7 str., skelbiantis, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai, kad galioja tik paskelbti statymai, 31 str., draudiantis versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius bei artimus giminaiius ir t.t. Minto civilinio proceso kurso autoriaus nuomone, Konstitucijos kaip teiss altinio vaidmuo itin svarbus 6 str., tvirtinaniu tiesioginio Konstitucijos taikymo princip. is principas labai reikmingas sprendiant civilines bylas, nes teismas gali upildyti teiss sprag ar isprsti kolizin klausim tiesiogiai vadovaudamasis Konstitucija3. Neretai ms nagrinjamame Civilinio proceso kurse konstitucinis reguliavimas atskleidiamas pasinaudojant konstitucins kontrols institucijos sprendim analize. Konstitucinio Teismo sprendimais grindiama vairi Konstitucijos norm ar princip samprata (atskleidiant teisj nepriklausomumo principo esm, remtasi Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodio 22 d., 1995 m. gruodio 6 d. nutarimais). Tai nauja tendencija, atspindinti teiss mokslo konstitucionalizacijos tendencijas. odiu, aptartame darbe konstituciniai klausimai yra organika kiekvienos problemos nagrinjimo dalis. Panai bruo, gal tik ne toki ryki, galima velgti Baudiamosios teiss4 vadovlyje. Jame svarbi reikm teikiama Konstitucijoje tvirtintiems principams. Tie principai svarbs ir baudiamojoje teisje (lygybs, teistumo, humanizmo ir kt.). inoma, tai pirmi ingsniai, taiau jie leidia daryti ivad apie prasidjusi teiss doktrinos konstitucionalizacij.
Mikelnas V. Civilinis procesas. 1 d. 2 leid. Vilnius, Justitia, 1997. Mikelnas V. Op. cit. P. 29. 3 Mikelnas V. Op. cit., p. 34. 4 Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Antrasis papildytas leidimas. Vilnius, Eugrimas, 1998.
2 1
Konstitucija
199
Esame minj, kad (taip pat ir Lietuvoje) vairi teiss disciplin konstitucionalizacijos lygis nevienodas. Teigiama, kad i tendencija labiau turt bti pastebima vieosios teiss srityje, ir maiau privatins teiss. Bet iuo metu negalima daryti kategorik ivad. Matyt, lemia ne vien teiss akos pobdis (nors visos teiss akos jauia konstitucionalizacijos tak), bet ir konkreios srities specialist pasirengimas nuo legalistins teiss sampratos pereiti prie konstitucijos primatu grindiamos teiss supratimo. Nortsi, kad tokia teiss samprata sitvirtint visose teiss mokslo srityse, kad teorins interpretacijos, mokslins analizs bt siejamos su konstituciniais principais ir normomis, kad teiss sistema bt traktuojama kaip organika visuma. 4.3. Konstitucija ir teiskra Konstitucijos, svarbiausio teiss altinio, taka jauiama visoje teiss sistemoje, visose teisinio reguliavimo srityse. Visi teiskros subjektai privalo laikytis konstitucinio imperatyvo: negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas, prieingas Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d.). Koks modernios Konstitucijos poveikis teiskros procesui? Ar galima kalbti apie akivaizdi jos konstitucionalizacijos tendencij? Konstitucijos poveik teiskrai galima tyrinti vairiais aspektais. Konstitucijoje nustatytos valstybs valdios institucij kompetencijos ribos, taip pat ir i institucij teiskros galimybs. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 2 p. Seimas leidia statymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 str. 1 d. nustatyta, kad Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia priimdama nutarimus. Konstitucijoje randame ir teiss norm hierarchijos pagrindus. Mintoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d. normoje tvirtintas Konstitucijos virenybs teiss sistemoje principas. statymo virenyb, lygindami su Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktais, regime Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str. 1 d., nustatanioje, kad Konstitucinis Teismas sprendia,ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinti ir svarbiausi teiss norm krimo procedr klausimai. Konstitucijos 68 str. nustatyta, kad statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. statym leidybos iniciatyvos teis turi ir Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti. Konstitucijos 69 str. 2 d. nustatyta, kad statymai laikomi priimti, jeigu u juos balsavo dauguma dalyvaujani posdyje Seimo nari.
200
II skyrius
Svarbiausi visuomeniniai santykiai alyje reguliuojami statym. Konstitucijoje nustatyti statyminio reguliavimo pagrindai. Konstitucijoje nustatyta, kurie klausimai reguliuojami btent statymu (pvz.: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 3 d. sakoma, kad politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas). Taigi Konstitucija neretai nustato reguliavimo objekt. Kartais Konstitucijoje tiesiogiai fiksuojama, koks konkretus statymas turi bti priimtas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 str. 4 d. nustatyta, kad teism sudarym ir kompetencij nustato Lietuvos Respublikos teism statymas, Konstitucijos 102 str. 2 d. kad Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas. Konstitucijoje nustatomi ne tik statyminio reguliavimo objektai, bet ir statyminio reguliavimo pobdis. Toki nurodym, kaip reguliuoti tam tikrus santykius, pavyzdiai gali bti ios Konstitucijos normos: statymu draudiama niokoti em, jos gelmes, vandenis, terti vanden ir or, daryti radiacin poveik aplinkai bei skurdinti augalij ir gyvnij (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str. 2 d.), statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 4 d.), ir t.t. ios Konstitucijos normos privalomos statymo leidjui. Tai pareigojimas statymu sureguliuoti tam tikrus visuomeninius santykius, sureguliuoti laikantis jos nustatyt reikalavim. Konstitucijoje tvirtintus teisinio reguliavimo pagrindus turi atitikti ir postatyminiai aktai. Taigi akivaizdus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos kaip teiskros proceso krypt nustatanio teiss dokumento vaidmuo. Teiskros subjektams i kryptis privaloma. Konstitucins krypties laikymsi utikrina konstitucins kontrols mechanizmas. Todl turime aptarti ir Konstitucinio Teismo tak teiskros procesui. Paymtina, kad Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Konstitucijos normas ir principus, iaikina j prasm ir turin. Tai labai svarbu teiskros subjektams, kurie savo priimamais aktais neturt paeisti konstitucinio reguliavimo rib. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose iaikinti tokie svarbs teiskros gyvendinimo principai, kaip valdi padalijimas, pareiga laikytis nustatytos teiss akto primimo procedros, draudimas savintis kitai valdios institucijai priskirt kompetencij, draudimas, gyvendinant savo galiojimus, paeisti Konstitucijos normas ir principus. Neretai Konstitucinio Teismo nuostatos tampa paakinimu priimti tam tikr teiss akt. Kaip apskritai turt Seimas ir Vyriausyb reaguoti Konstitucinio Teismo nutarimus? Reikia sutikti, kad Seimo, Vyriausybs reakcija turi bti racionali. Racionalus reagavimas iuo atveju
Konstitucija
201
reikt, kad Seimui ir Vyriausybei tenka vietoje Konstitucijai prietaraujani teiss akt priimti kitus teiss aktus, atitinkanius Konstitucijos reikalavimus, tenka pareiga nepalikti nereglamentuot visuomenini santyki ir
202
II skyrius
kuo skubiau upildyti teisje susidariusias spragas1. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos neretai nubria ir bsimo teisinio reguliavimo ribas, ir to reguliavimo krypt. 4.4. Konstitucija ir teiss praktika Aptar teiss mokslo, taip pat teiskros konstitucionalizacijos klausimus, turime aptarti modernios konstitucijos tak teiss gyvendinimui t.y. teiss norm nustatyt reikalavim ir galimybi realizavim teiss subjekt praktinje veikloje. Kartais net teigiama: daugelyje iuolaikini pasaulio valstybi pastebima teisins tvarkos konstitucionalizacija suprantama kaip konstitucini norm ir princip tiesiogin taka taikant teis individ ir valstybs santykiuose, taip pat santykiuose tarp individ2. Reikt pridurti, kad tokia Konstitucijos taka turt bti jauiama ir valstybs valdios institucij bei staig tarpusavio santykiuose. iuo atveju aptarsime Konstitucijos tak teiss taikymui. Teiss taikymas paprastai suvokiamas kaip teiss norm realizavimas valstybs institucij, pareign veikloje. iame procese ypatingas vaidmuo tenka teissaugos institucijoms. Lietuva viena i pokomunistinio pasaulio ali, siekianti tvirtinti teiss viepatavimu pagrst bendr reikal tvarkymo praktik. Negalima pamirti, kad visuomens smonje dar iliko antikonstitucin tradicija, paveldta i sovietins epochos, kai ir teisininkai praktikai, ir visuomen savo kasdienje veikloje vadovavosi ne Konstitucija ir statymais, bet daniausiai postatyminiais teiss aktais, kai auktesnio lygio teiss akt turinys buvo suvokiamas atsivelgus j detalizuojani teiss akt turin. Kitaip tariant, instrukcijos ar aplinkraiai faktikai atliko svarbiausi teisin reguliavim nustatanio teiss akto vaidmen. O Konstitucija, konstituciniai principai buvo laikomi tik deklaracija, kuria remdamasis jokio intereso ar subjektins teiss negali apginti. Net ir teiss studijas baigusiems profesionalams teisininkams konstituciniai principai buvo lyg pauki kalba, kakas neaiku ir be turinio, tarytum nepasiekiamas (ir todl nesiekiamas praktikai) idealas. iuolaikio alies teiss raidos etapo udavinys veikti toki tradicij. Ir konstitucins teiss mokslas, ir teiskra turi formuoti nauj teiss, pagrstos Konstitucijos virenybe, samprat. Ne maiau svarbi ir teiss
1 Sinkeviius V. Konstitucinio Teismo nutarim taka statym leidybai // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis. Vilnius, 1998. P. 210. 2 Popawska E. The constitutionalisation of the legal order // Droit polonais contemporain. Polish contemporary law. 1997. No 14. P. 115.
Konstitucija
203
taikymo, grindiamo Konstitucijos vertybmis, konstituciniais principais ir normomis, problema. Todl labai svarbu, kad ir teisininkai praktikai, ir vairiose valstybs institucijoje dirbantys pareignai, ir tarnautojai, ir visuomen sismonint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. nuostatas, jog Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, jog kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Konstitucijos taikymas ypa sudtingas procesas. Nesismoninus jo pagrind, ikyla didelis rizikos pavojus. Netgi raoma: Tiesioginis Konstitucijos taikymas, nors ir manomas i principo, lemia neigiamas pasekmes skirting jos norm interpretavim, subjektyvizm ir kolizijas1. inoma, tok teigin galtume laikyti tam tikra legalizmo iraika. Taiau juo primenama ir tai, kad konstitucines normas btina konkretizuoti, pltoti, atskleisti j turin, gyvendinimo tvark. Kalbant apie Konstitucijos tak teisinei praktikai, pirmiausia reikia apvelgti Konstitucinio Teismo praktik. Tai institucija, kuriai tenka oficialaus Konstitucijos interpretuotojo, Konstitucijos saugotojo funkcijos. Ne viename savo nutarime Konstitucinis Teismas yra atskleids Konstitucijos reikm teisins sistemos funkcionavimui. Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose sprendiami statymo ar kito teiss akto atitikties Konstitucijai klausimai, yra tiesiogin praktika, kuria Konstitucijai suteikiama gyvyb, kuria realiai utikrinamas konstitucinis teistumas, ginama konstitucin santvarka. Konstitucinio Teismo veikla, sprendiant statym ir kit teiss akt atitikties Konstitucijai klausimus, bus plaiau aptarta etame vadovlio skyriuje. Tarp teissaugos institucij savo reikme isiskiria teismai, kurie turi valstybs suteikt iimtin kompetencij, nepriklausomai nuo kit valstybs valdios institucij ar proceso dalyvi, statym nustatyta proceso tvarka vykdyti teisingum. i funkcij atlieka ir bendrosios kompetencijos teismai, ir specializuoti administraciniai teismai. Asmens teiss teismin gynyb teism veiklos konstitucinis principas (pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism). Primus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij, alies teismai pamau vis geriau suvokia Konstitucijos norm ir princip reikm teisinei praktikai. proces bene geriausiai iliustruoja Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato nutarimai, kurie ia linkme orientuoja teismin praktik. Antai Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 1997 m. gruodio 22 d. nutarimo Nr. 14 Dl civilini byl, kylani i mokesi teisini santyki, nagrinjimo teismuose apibendrinimo rezultat, 2 p. iaikinta, kad
1
Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. 1 d. Vilnius, 2000. P. 38.
204
II skyrius
pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. mokesius, kitas mokas ir rinkliavas valstybs (savivaldybs) biudetus nustato tik statymai. Apmokestinimo tam tikru mokesiu tvark nustato tik tam tikras statymas arba jo pagrindu priimtas Vyriausybs nutarimas, arba j pagrindu priimtas teiss aktas. Civilini byl, kylani i mokesi teisini santyki, nagrinjimo teismuose apvalgoje (joje buvo ianalizuota civilini byl, kylani i mokesi santyki, nagrinjimo praktika) konstatuota: Teismai, nagrindami ios kategorijos bylas, turt atsivelgti ir mokesi klausimais priimtus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 met kovo 15 d. nutarim Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. lapkriio 11 dienos nutarimu Nr. 1123 Dl yminio mokesio tarif bei yminio mokesio mokjimo ar grinimo tvarkos patvirtinimo patvirtint yminio mokesio tarif 5, 6, 7, 8, 16, 17, 19, 27.427.9, 29, 34 ir 36 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat Lietuvos Respublikos yminio mokesio statymo 6 straipsniu ir Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo 6 straipsniu ir 1997 m. liepos 10 d. nutarim Dl Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 55 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 56 straipsnio 4 dalies 1, 2 punkt ir 58 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai1. Kitame nutarime (1998 m. gegus 1 d. nutarimas Nr. 1 Dl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 7, 71 straipsni ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo taikymo teism praktikoje nagrinjant garbs ir orumo gynimo civilines bylas. Aukiausiojo Teismo Senatas iaikino teismams, kad teismas, nagrindamas bylas dl asmens garb ir orum eminani ir tikrovs neatitinkani ini bei informacijos apie asmens privat gyvenim be jo sutikimo paskleidimo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 7, 71 str., Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymu ir t.t. Aukiausiojo Teismo Senatas paymjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Tiesiogiai vadovaudamasis Konstitucija, teismas gali upildyti teiss sprag ar isprsti statym kolizij (pvz.: CK 71 str. 1 d. numato moralins alos atlyginim paskleidus informacij apie asmens privat gyvenim be jo sutikimo, o Visuomens informavimo statymo 21 str. 1 ir 3 d. nustato, kad tokia informacija turi bti ir eminanti asmens garb ir orum. iai statym kolizijai sprsti taikytinas Konstitucijos 22 str., nesiejantis privataus gyvenimo nelieiamumo paeidimo su garbs ir orumo eminimu)2.
1 2
Teism praktika. Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenis. 1997. Nr. 8. P. 124125. Teism praktika. Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenis. 1998. Nr. 9. P. 50.
Konstitucija
205
ie pavyzdiai rodo, koki reikm Konstitucijos tekstui, Konstitucinio Teismo atliktam Konstitucijos princip ir norm iaikinimui teikia bendrj teism sistema. Dar viena aplinkyb ymi, kokiu mastu iaugo teisinje praktikoje Konstitucijos reikm. Tai pastaraisiais metais ypa iaugs teism kreipimosi Konstitucin Teism skaiius. Pagal Konstitucijos 110 str. teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism, praydamas sprsti, ar is statymas, ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. Pirmaisiais metais po Konstitucijos primimo toki praym buvo nedaug, taiau, laikui bgant, teismai suprato io kreipimosi svarb, m vertinti ne tik bylos faktus, bet ir byloje taikom teiss akt teistum. Tai rodo nauj teismins praktikos lygmen, kai taikomos teiss normos laikomos ne izoliuotomis, bet hierarchins sistemos, pagrstos Konstitucijos virenybe, dalimi. Konstitucijos normos ir principai turt tapti svarbs ir kit teissaugos institucij: prokuratros, policijos, parengtinio tyrimo institucij, taip pat kit staig veikloje. Kol kas tai dar nelabai pastebima, taiau teisininkai praktikai vis didesn reikm teikia Konstitucijoje tvirtintai vertybi sistemai. Pagarba konstitucinms teisms ir laisvms, tikslus valdios rib laikymasis turt tapti neginijamu prioritetu. i vertybi reikms pripainimas ir j realus utikrinimas teiss konstitucionalizacijos tendencijos iraika. Pagaliau neturtume pamirti dar vieno dalyko konstitucionalizacijos takos visuomens teisinei smonei. Konstitucijos reikms visuotinis pripainimas, pagarba konstitucinei sistemai vienas i teisins valstybs siekio gyvendinimo btin element.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai
201
III skyrius LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS PRINCIPAI
1 poskyris. 2 poskyris. 3 poskyris. 4 poskyris. 5 poskyris.
Konstitucini princip samprata Pirminiai, sudtiniai ir ivestiniai konstituciniai principai Konstitucini princip tipologijos problema Koordinaciniai principai Determinaciniai principai
1. Skyriuje aptariama konstitucini princip samprata ir ypatumai lyginant su teiss principais apskritai, nagrinjama konstitucini princip santykis su konstitucinmis normomis, Konstitucijos tekstu, konstitucine jurisprudencija ir konstitucine doktrina, j vieta konstitucins teiss sistemoje ir reikm konstitucinei bei statutinei teisei. Parodoma, kad konstitucini princip turinys negali bti grindiamas emesns nei Konstitucija teisins galios aktais, bet yra atkleidiamas palaipsniui Konstituciniam Teismui oficialiai aikinant Konstitucij, formuojant konstitucin doktrin. 2. Pagal tai, kaip konstituciniai principai ireikti (suformuluoti) Konstitucijos tekste, jie skirstomi pirminius, sudtinius ir ivestinius. Visos ios trys konstitucini princip rys yra tarp savs glaudiai susijusios. 3. Pagal tai, kokiu mastu konstituciniai principai kreipia teiss sistem ir lemia paties konstitucinio bei teisinio reguliavimo turin, jie klasifikuojami koordinacinius ir determinacinius principus. 4. Atskirai apraomi Konstitucijos virenybs, Konstitucijos vientisumo, teisins valstybs (teiss viepatavimo), demokratijos ir suvereniteto, pilietins visuomens, valdi padalijimo, pasaulietins valstybs, valstybs socialins orientacijos, taip pat valstybs geopolitins orientacijos principai, j tvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir konstitucinje doktrinoje. Visi ie konstituciniai principai apibdinami nesikreipiant statutins teiss ak altinius. Parodoma, jog i princip turinio atkleidimas yra dinamikas, nesiliaujantis procesas.
202
III skyrius
1 poskyris KONSTITUCINI PRINCIP SAMPRATA
1.1. Teiss princip samprata ir funkcijos 1.2. Teiss principai ir konstituciniai principai 1.3. Konstituciniai principai ir konstitucins normos 1.4. Konstituciniai principai ir statutin teis 1.5. Dar kart apie konstitucinius principus ir konstitucines normas
1.1. Teiss princip samprata ir funkcijos Nagrinjant Lietuvos Respublikos konstitucinius principus, i pradi reikia susitarti dl ia vartojamos svarbiausios princip svokos reikms. odis principas kils i lotyniko odio principium ir reikia pradi, pagrind. Sekant Tarptautini odi odynu, princip galima apibdinti kaip sitikinim, lemiant mogaus santyki su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas, kaip pagrindin kurios nors teorijos, koncepcijos idj, pradin teigin, kaip svarbiausij kurios nors organizacijos struktros arba veiklos taisykl, kaip pagrindin kurio nors rengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savyb1. Kaip matyti i pateikt apibdinim, principas bendriausia prasme suvokiamas kaip kreipiantis pradas, grindiantis tam tikro reikinio turin, jo konkreias apraikas ar atskirus elementus. Tokia yra bene visuotinai pripainta ios svokos reikm. Jeigu principai apskritai suvokiami kaip tam tikro reikinio (sistemos, organizacijos, teorijos, koncepcijos ir t.t.) pamatins nuostatos, fundamentals pradai, tai teiss principai yra teiss sistemos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas teisinis reguliavimas ir teisin praktika, bendrasis ir individualusis teisinis reguliavimas bei teiss realizavimas. Taigi teiss principai persmelkia ir teisin reguliavim, ir teisin praktik. Apibdinant teiss princip funkcijas teiss sistemos atvilgiu, paprastai nurodomas j pozityvus, organizuojantis poveikis teiss sistemai: teiss principai yra tarsi i viraus ukraunami ant teiss norm ir
1 Kvietkauskas V. (ats. red.). Tarptautini odi odynas. Vilnius, Vyriausioji enciklopedij redakcija, 1985. P. 399.
203
tokiu bdu utikrina, kad teiss normos sudarys viening visum ir kad vienose srityse tam tikr norm veikimas bus apribotas, utat jis gals bti iplstas kitas sritis; taigi teiss principai lemia teiss norm turin ir j taikym1. Btent tai turima galvoje, kai sakoma, kad teiss principai kreipia teiss sistemos, teisinio reglamentavimo ar atskir teiss institut turin. Teiss principai utikrina teiss sistemos darn, jos element neprietaringum. Teiss principai, be organizuojanios funkcijos, atlieka ir kit svarbi funkcij. Jie yra svarbus kriterijus, leidiantis patikrinti, ar teiss aktai arba pareign veikla nenukrypsta nuo tam tikr teisini standart. Toks nukrypimas visuomet yra teisinio reguliavimo nenuoseklumo, prietaringumo poymis ir duoda pagrind kritikuoti tam tikrus teiss aktus ar pareign veikl, kartais net vis teisin sistem. Taigi teiss principuose slypi teisinio reguliavimo kritikos potencija. Princip inojimas leidia vertinti teis, ne tik j painti. 1.2. Teiss principai ir konstituciniai principai Konstituciniai principai, juos lyginant su kitais teiss principais, yra ypatingi. Konstituciniais principais grindiami visi teisinio teksto elementai, visa teiss sistema. Jei teiss norma neatitinka kurio nors konstitucinio principo, sakoma ne tik kad ji prietarauja iam principui (nuo jo nukrypsta), bet ir kad ji yra antikonstitucin. Taigi konstituciniai principai legalizuoja ir legitimuoja teiss aktuose nustatyt reguliavim, visus teisinius sprendimus, t.y. leidia juos vertinti kaip teistus ir teisingus bei drauge daro juos teistus. Ir prieingai: prietaravimas konstituciniams principams teisin reguliavim delegitimuoja ir anuliuoja jis nra laikomas teistu ir teisingu, gali bti net pripastamas neturiniu teisins galios. Ubgant tolesniam dstymui u aki, galima pateikti tok pavyzd. Visuotinai pripainta, kad vis moni lygyb prie statym ir teism yra pamatinis iuolaikins demokratins valstybs ir jos teiss principas. is principas tvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs (smulkiau apie asmen lygybs princiAlekseev S. S. Obaja teorija prava. T. 2. Moskva: Juridieskaja literatura, 1982. S. 5052; Bayles M. D. Principles of Law: A Normative Analysis. Dordrecht, Boston, Lancaster & Tokyo: D. Reidel Publishing Company, 1987. P. 1114; MacCormick N., Weinberger O. An Institutional Theory of Law: New Approaches to Legal Positivism. Dordrecht, Boston, Lancaster & Tokyo: D. Reidel Publishing Company, 1986. P. 6774; Protasov V. N. to i kak reguliruet pravo. Moskva: Jurist", 1995. P. 4548.
1
204
III skyrius
p ir jo tvirtinim Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bus raoma toliau). Gi pagal alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statym (4 str. 1 d. 1 p.) teis alos atlyginim turjo tik tie dl neteist teismo veiksm materialin ar moralin al patyr asmenys, kuri atvilgiu byla buvo nutraukta arba nuteistas asmuo buvo iteisintas panaikinant siteisjus apkaltinamj nuosprend, t.y. kuri atvilgiu nuosprendis buvo panaikintas kasacinje instancijoje. O jei nesiteisjs nuosprendis buvo panaikintas dar apeliacinje instancijoje, al patyrs asmuo negaljo tiktis, kad ji bus atlyginta. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinis vis asmen lygybs principas pareigoja valstyb vienodai veiksmingomis priemonmis ginti kiekvieno asmens teises ir laisves, ir pripaino mint statymo nuostat prietaraujania Konstitucijos 29 str. 1 d. konstituciniam vis asmen lygybs principui (Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarimas). Konstituciniams principams gali prietarauti ir teisin praktika, konkrei asmen teisikai reikmingi veiksmai ar neveikimas. Klasikinis pavyzdys ia galt bti vadinamosios Mirandos taisykls nustatymas. tariamasis buvo apklausiamas tardytoj ir policijos pareign. Tai vyko ne tik nedalyvaujant advokatui, bet ir sulaikytojo nespjus, jog jis turi teis advokat. JAV Aukiausiasis Teismas nutar, kad sulaikytasis dar prie apklaus turjo bti aikiai informuotas, jog jis turi teis tylti, jog viskas, k jis pasakys, gali bti panaudota teisme prie j, jog jis turi teis konsultuotis su advokatu, jog j apklausiant gali dalyvauti advokatas, o jei sulaikytasis neturi l, advokatas jam bus paskirtas1. Visos ios sulaikytojo (tariamojo, kaltinamojo) teiss, o kartu ir teissaugos pareign pareiga sulaikytj aikiai apie jas informuoti iplaukia i kiekvieno asmens konstitucins teiss tinkam teisin proces bei teiss neduoti parodym prie save. Neinformuodami sulaikytojo apie ias teises, pareignai paeidia pamatinius principus, pagal kuriuos kiekvienas turi teis neduoti parodym prie save ir teis tinkam teisin proces, suponuojani ir teis gynyb dalyvaujant advokatui. Svarbu tai kas: iki ios bylos statymuose nebuvo numatyta, kad sulaikytajam apie jo teises btinai turi bti paaikinta tai nustat teismas, nagrindamas konkrei praktin situacij. Vadinasi, nebuvo norm, buvo tik bendri konstituciniai principai, kuri nevalia paeisti ir kuriuos pareignai vis dlto paeid2.
Miranda v. Arizona. 384 U.S. 436 (1966). Plg. Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarim, kuriame konstatuota, kad: teis turti advokat reikia asmens teis paiam pasirinkti advokat, taip pat teis turti valstybs paskirt advokat. Asmens teis turti advokat suponuoja ir asmens teis, kad jis
2 1
205
Taigi konstituciniai principai yra ypatingi tuo, kad dl j auktesns, lyginant su kitais teiss principais, teisins galios konkurencija tarp konstitucini ir kit teiss princip logikos poiriu yra negalima. statym leidjas gali formuluoti principus, kuriais grindiamas konkretus statymas, bet jie negali paeisti konstitucini princip (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas). Jeigu teiss principai apskritai utikrina teiss sistemos darn, tai dl konstitucini princip teiss sistemos darna gauna apibrt krypt. 1.3. Konstituciniai principai ir konstitucins normos Koks yra konstitucini princip santykis su kitais konstitucins materijos elementais, pirmiausia su konstitucinmis normomis? Aikinantis dalyk, reikia atsivelgti teiss teorijos literatroje apibdinam teiss norm ir teiss princip santyk, bendrj teorin teiss samprat. Kiekviena teorija turi ilaikyti atitikimo test: jei faktai jos nepatvirtina, gali bti, kad faktai privers koreguoti pai teorij. Pairkime, kaip literatroje vyraujanti teiss samprata silo traktuoti konstitucinius principus. Kaip inia, vyrauja poiris, jog teis susideda i norm visuotinai privalom ir valstybs garantuojam elgesio taisykli, be kita ko, sudarani madaug nuosekli sistem. Paios teiss normos logikai (bet toli grau nebtinai teiss akto tekste) konstruojamos pagal formul jeigu tai prieingu atveju (hipotez + dispozicija + sankcija). Kur ioje norm sistemoje teiss princip vieta? Ar jie yra kakas, kas knyta kiekvienoje teiss normoje, t.y. ar principai yra pai norm elementas, ar jie yra kakur alia teiss norm, galbt vir j? O gal apskritai teiss principai yra u teiss kaip norm sistemos rib? Juk teiss principai nepaklsta aukiau nurodytai grietos struktros schemai, negali bti j sutalpinti. Tiesa, sakoma, kad teiss norm struktra gali bti ir paprastesn, apimti tik hipotez ir dispozicij arba tik dispozicij ir sankcij. Bet kalbant apie principus, negelbsti ir is (lankstesnis) poiris normos login struktr. Juk principuose kartais apskritai sunku iskirti bent vien, atrodo, btin normos element dispozicij. statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs (Konstitucijos 29 str. 1 d.). Kur ia norma, kuri bt galima konstruoti pagal prastin trinar (arba dvinar) schem? Pavelg dmiau, pamatysime, kad toki teigini Konstitucijoje gaubt aikiai informuotas, jog jis nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turi teis turti advokat.
206
III skyrius
su: j privalomumas, kaip ir j fundamentalumas, nekelia abejoni, bet juos vargu ar galima pavadinti normomis prastine prasme. Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai (2 str.). Valdios staigos tarnauja monms (5 str. 3 d.). Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (6 str. 1 d.). Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius (9 str. 1 d.). Lietuvos valstybs sostin yra Vilniaus miestas ilgaam istorin Lietuvos sostin (17 str.). mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins (18 str.). Tvai ir globjai nevaromi rpinasi vaik ir globotini religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus (26 str. 5 d.). eima yra visuomens ir valstybs pagrindas (38 str. 1 d.). Valstybins ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos yra pasaulietins. Jose tv pageidavimu mokoma tikybos (40 str. 1 d.). Valstyb gina vartotojo interesus (46 str. 5 d.). Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas (77 str. 1 d.). Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi (109 str. 2 d.). Savivaldybs pagal Konstitucijos bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai (120 str. 2 d.). Valstyb globoja ir aprpina karius, kurie eidami karo tarnyb nustoja sveikatos, taip pat karo tarnyb einant uvusi ar mirusi kari eimas (146 str. 1 d.). Ir t.t. Tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos citatos. Gantinai abstraki, turini normatyvumo krv, bet ne kaip normos sukonstruot formuluoi nemaa ir statymuose, netgi postatyminiuose aktuose. Be abejo, tokios nuostatos suponuoja tam tikras teises ir pareigas (tai bdinga teiss normoms), bet jie veikiau traktuotini kaip principai, nes atitinka klasikin princip skirtumo nuo norm apibdinim, pasilyt dar H. L. A. Harto: yra ma maiausiai du bruoai, skiriantys principus nuo norm. Pirmasis bruoas susijs su laipsniu: principai, palyginti su normomis, yra plats, bendri ir nekonkretizuoti ta prasme, kad danai tai, kas bt laikoma daugeliu skirting norm, gali bti apibdinama kaip vieno principo iraikos. Antrasis bruoas yra toks: principai daugiau arba maiau aikiai nurodo tam tikr siek, tiksl, teiss turjim arba vertyb, todl tam tikra prasme manoma, kad pageidautina juos ginti arba j laikytis, taigi jie vertinami ne tik kaip teikiantys juos ireikiani norm paaikinim arba login pagrindim, bet kaip bent padedantys jas pateisinti1. O gal pacituotos nuostatos nieko nerodo? Juk gerai inoma, kad nereikia iekoti visos teiss normos viename teiss akto straipsnyje tik j visumoje, sistemoje. Abstrakti teiss norma negali bti pridta prie konkretaus statymo straipsnio. Tai griauna teiss normos svok, kadangi ne visada statymo straipsniai turi visus normos elementus. Teiss norma visada turi tris elementus: numatom teisini santyki subjekt
1
Hart H. L. A. Teiss samprata / Vert E. Kris. Vilnius: Pradai, 1997. P. 401.
207
elges, tokio elgesio slygas, padarinius, nesilaikant nustatytos taisykls ar j paeidiant. Iorin teiss normos iraikos forma statymo straipsnyje ne visada pakartoja mint login normos struktr. Teiss nuostat dstymo glaustumo sumetimais, taip pat vengiant kartojimosi, kai kurie teiss normos elementai praleidiami. Hipotez arba sankcija nepateikiama, nors jas galima suvokti i straipsnio formuluots arba ji nurodyta kito statymo straipsniuose. Kai teiss normos numato vienodas j gyvendinimo slygas (laikymosi, vykdymo ar taikymo), tikslinga straipsnyje nurodyti t norm hipotez ir j deleguoti visus kitus straipsnius, kuriuose idstytos atitinkamos taisykls (dispozicijos). Analogikai, jeigu dispozicijos paeidimas numato vienodus padarinius, norm sankcija gali bti atskirame statymo straipsnyje. Kartais sankcijos ikeliamos u statymo, kuriame nustatytos atitinkamos dispozicijos, rib, bet t norm sankcijas lengva rasti tuose statym straipsniuose, kur nurodytos pagrindins atsakomybs rys. Tad teiss norma gali bti ireikta keliuose statymo straipsniuose arba net vairiuose statymuose ir juos papildaniuose aktuose1. i ilga citata pateikiama ne tik tam, kad dar kart paskatint nedti lygybs enklo tarp teiss norm ir teiss akto straipsni (j dali), vadinasi, tarp teiss turinio ir teiss formos. Kad teiss normos negalima tapatinti su teiss akto struktros elementu (straipsniu, juolab jo dalimi), yra aksioma. Taiau net ir pripastant, kad normos yra kakas daugiau nei teiss akto straipsniai, kakas tokio, k reikia iifruoti analizuojant teisin tekst, lieka neatsakyta klausim: o kur tuomet yra teiss princip vieta? Ar jie yra normose, ar alia j? Dar daugiau: ar principai priskirtini sriiai to, kas yra, ar sriiai to, kas turi bti? Juk nepakanka pasakyti, kad teiss principai yra teiss sistemos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas teisinis reguliavimas reikia dar atsakyti klausim, ar grindiamos reikia yra grindiamos, ar turi bti grindiamos. K reikia principas, kad visi asmenys lygs statymui ir teismui? Ar tai, kad vairiose normose ir yra tvirtinta, jog jie yra lygs, ar tai, kad normose turi bti tvirtinta, jog visi asmenys yra lygs, ir kad negali bti tokio teisinio reguliavimo, kuriame bt tvirtinta j nelygyb? ia nra galimybs gilintis turining diskusij iuo klausimu. Yra autori, kuriems principas tai, kas yra: principas turi bti ne tik paskelbtas, tarkime, Konstitucijoje, bet ir tvirtintas vairiose teiss normose. Gal net daugiau toki, kuriems principas tai, kas turi bti: principui pakanka, kad jis kaip bendra nuostata bt oficialiai paskelbtas jei atskiros teiss normos ir neatitinka principo, pats principas dl to niekur
1
Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 187.
208
III skyrius
nepranyksta. Tikriausiai yra daugiau motyv teiss principus laikyti tuo, kas turi bti tvirtinta teiss normose, negu tuo, kas jose i tikrj yra tvirtinta. Prieingu atveju, kiekviensyk nustaius, jog yra norm, kurios neatitinka tam tikr princip, kilt klausimas, ar tie principai apskritai yra, nes jie tarsi negalioja, yra ne teis (suprantama kaip normos), bet tik pageidavimas, kokia teis turt bti, ir neinia kodl vadinami teiss principais. Nuomons isiskiria ir atsakant klausim, ar principai yra paiose normose, ar alia j. Pagal vien poir teiss principai yra u teiss kaip norm sistemos rib; jie gali bti arba nebti tiesiogiai suformuluoti1. Pagal kit teiss principai yra sudtin teiss dalis, lemiam reikm gaunantys tuomet, kai nra aiki teiss norm, kurias, ikilus reikalui, bt galima taikyti; taigi teis susideda ne tik i norm, bet ir i princip; ir iuo atveju principai nebtinai yra suformuluoti tiksliai, bet yra gantinai abstrakts2. Yra ir nuomon, kad vieni principai tiesiogiai deklaruojami teiss akt straipsniuose (kaip normos), o kiti gali bti iluktenami i konkrei teiss norm turinio jas apibendrinus3. Pastarasis poiris Lietuvoje vyrauja, dl to j reikia pavelgti dmiau. ia neaiku, ar iki tol, kol vyksta principo ivedimas i keli apibendrint norm, yra pagrindas sakyti, kad principas yra, taip pat kiek reikia norm, kad jas apibendrinus bt galima tvirtinti, jog yra principas. O kas, jei vienose normose tvirtintas vienas principas, o kitose kitas, visikai prieingas pirmajam? Kuris i j bus labiau privalomas ir turs mint kritikos potencij? Pagaliau, kas, kokia institucija kompetentinga oficialiai pasakyti, jog teiss normose tvirtinti btent ie, o ne kiti principai? Ivada principai negali bti ivedami i tam tikr norm, jie turi bti arba tiesiogiai suformuluoti, deklaruoti, arba juos turi bti manoma logikai ivesti i kit tiesiogiai suformuluot princip. Tik itaip traktuojami teiss principai gali atitikti pirmin, visuotinai pripaint, odio principas reikm. Kad ir kuri i mint trij teorini pozicij pasirinktume (vis dlto i knyga skirta konstitucinei teisei, o ne teiss teorijai), akivaizdu, jog prinis poiris pagrindiamas: Hart H. L. A. Op. cit. Bene nuosekliausiai ir plaiausiai i pozicija motyvuojama: Dworkin R. Taking Rights Seriously. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1978; Id. A Matter of Principle. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1985; Id. Laws Empire. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1986. 3 Tokia nuomon danai isakoma rus autori literatroje; r., pvz.: Lific R. Z. Teorija prava. Moskva: VEK, 1994. P. 195197; Obaja teorija gosudarstva i prava (otv. red. M. N. Marenko). T. 2. Moskva: Zercalo, 1998. P. 23. ios pozicijos atspind lietuvikoje literatroje r.: Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 124126.
2 1
209
cip nevalia tapatinti su normomis. J negalima grietai tapatinti ir su teiss akt straipsniais, nes tas pats principas gali bti vairiai ireiktas, atspindtas vairiose teiss akto formuluotse.
210
III skyrius
1.4. Konstituciniai principai ir statutin teis Kiekvienoje teiss akoje gali bti (ir yra) sav, tik jai bding princip. Esama ir tarpakini princip, bendr kelioms teiss akoms, ir atskir teiss institut princip, bding kuriam nors vienam teiss institutui. Taiau yra ir princip, bendr visai teiss sistemai jie bendri visai sistemai todl, kad j privalomumas deklaruojamas ir utikrinamas aukiausiu lygiu. Kadangi Lietuvos teiss sistemos pagrindas yra Konstitucija, ie principai negali nebti pakylti konstitucin lygmen. Konstitucija apibdinama ir traktuojama kaip alies pagrindinis statymas. Tai toks teiss aktas, kuriam negali prietarauti joks kitas valstybs vidaus teiss aktas. Pats konstitucijos buvimas liudija, jog tarp vis valstybs viduje galiojani teiss norm yra grieta hierarchija. Net jei galima ginytis dl vairi kit teiss akt teisins galios, vis tiek neabejojama, kad jie visi turi neprietarauti konstitucijai. Konstitucionalizmo idja natraliai tvirtina normatyvizmo idj, jog visos teiss normos turi sudaryti nuosekli ir darni hierarchin sistem. iuo poiriu Lietuvos Respublikos Konstitucija jokia iimtis. Konstitucijos 7 str. 1 d. nustatyta, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. i nuostata reikia, kad Konstitucija yra aukiausi teisin gali turintis teiss aktas, grindiantis alies teiss sistem. Visi kiti teiss aktai turi atitikti Konstitucij (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Konstitucijoje tvirtintos pagrindins teisinio reguliavimo nuostatos, ji sudaro statym leidybos pagrind (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 29 d. nutarimas). Taiau Konstitucija, bdama visos teiss sistemos pagrindas, jokiu bdu nra laikytina kodeks kodeksu, statym svadu, kuriame visi konstitucin reikm turintys visuomeniniai santykiai turi ar gali bti detaliai reguliuojami, juolab klasikins trinars struktros normomis. Konstitucijoje tvirtinti principai, kuri privalu laikytis ir kuriant teis, ir j realizuojant. statym leidjas, kiti teiskros subjektai paprastai turi diskrecij konkretinti ir detalizuoti Konstitucijos nuostatas, taip pat teisikai reguliuoti santykius, kurie Konstitucijoje tiesiogiai nra reglamentuojami. Svarbu, kad tai darydami jie neperengt Konstitucijoje nubrt j diskrecijos rib, nepaeist konstitucini princip. Tad yra pagrindo Konstitucij velgti kaip pamatini, vis teiss sistem grindiani, princip rinkin. ie principai sukonkretinami vairi teiss ak normose, bet j konstitucinis tvirtinimas reikia, kad jais grindiama visa teiss sistema, kad jokia teiss norma, kad ir kokiame teiss akte ji bt suformuluota, negali jiems prietarauti. Konstitu-
211
cijos 7 str. 1 d. sakmiai nustatyta: Negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. Bet ar Konstitucija tai tik princip rinkinys? klausim galima atsakyti dvejopai. Viena vertus, daug Konstitucijos nuostat formuluojamos taip, kad pagal jau cituot H. L. A. Harto princip skirtumo nuo norm apibdinim gali bti priskiriamos ne principams, bet normoms: jos yra tikslios, grietai apibrtos, jos ne tiek tvirtina siekius, kiek sunormina, aikiai reglamentuoja visuomeninius santykius, pagaliau, jos ne pagrindia, pateisina ar paaikina kitas, jas ireikianias normas, bet paios sukonkretina tam tikras bendresnes nuostatas, kurios neabejotinai yra principai. Valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari (10 str. 2 d.). Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas (20 str. 3 d.). Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym (22 str. 3 d.). Negalima drausti pilieiui grti Lietuv (32 str. 3 d.). Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis (34 str. 1 d.). Masins informacijos cenzra draudiama (44 str. 1 d.). Seim sudaro Tautos atstovai 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu (55 str. 1 d.). Pirmj po rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo narys (66 str. 2 d.). Referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas (71 str. 3 d.). Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali bti irinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui (87 str. 4 d.). Teisjais Lietuvoje gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai (112 str. 1 d.). Ministr laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys (98 str. 2 d.). Svarstydamas biudeto projekt, Seimas gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid finansavimo altinius. Negalima mainti statym numatyt ilaid, kol tie statymai nepakeisti (131 str. 2 d.). Nepaprastosios padties ar karo metu Konstitucija negali bti taisoma (147 str. 2 d.). Nors ir nra sukonstruotos pagal trinar normos schem (hipotez + dispozicija + sankcija), ios nuostatos, be abejons, formuluojamos tarsi normos, o kadangi kai kurie normos elementai (pvz., sankcija) paprastai bna kitose teisinio teksto (iuo atveju Konstitucijos) vietose, o kartais apskritai tik menama, ivedama i kit teigini logini operacij keliu, ir laikytinos normomis (jei priimtume poir, kad
212
III skyrius
normos element nebtinai turi bti trys, tai dar labiau palengvint toki nuostat traktavim kaip norm). Dar daugiau, visos ios normos tam tikru bdu ireikia ir sukonkretina tam tikrus konstitucinius principus. Pvz., norma, kad Seim sudaro Tautos atstovai 141 Seimo narys, ireikia ir sukonkretina konstitucin princip, kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al ir tiesiogiai, ir per demokratikai irinktus atstovus (33 str. 1 d.); j ireikia ir sukonkretina ir norma, kad pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis. Be to, danai ne tik vien konstitucin princip skirtingais aspektais ireikia ir sukonkretina kelios konstitucins normos, bet ta pati konstitucin norma sukonkretina ne vien, o kelis tarp savs susijusius principus. Antai norma, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas, sukonkretina net kelis konstitucinius principus kad mogaus laisv nelieiama (20 str. 1 d.), kad niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas ir kad niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas (20 str. 2 d.), kad asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb, taip pat ir teis turti advokat (31 str. 6 d.), kad asmuo, kaltinamas padarius nusikaltim, turi teis, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas (31 str. 2 d.), taip pat kad draudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius (31 str. 3 d.). ie principai savo ruotu taip pat turi ir normatyvumo krv. Jie yra privalomi. Tad Konstitucija apima ir principus, ir normas; konstituciniai principai ir konstitucins normos tarp savs glaudiai susij. Ities, danai sunku nubrti takoskyr, aiki rib, kurios nuostatos laikytinos principais, o kurios normomis. Yra Konstitucijoje nuostat, neabejotinai traktuotin kaip principai (kaip antai 38 str. 1 d. nuostata, kad eima yra visuomens ir valstybs pagrindas), yra toki, kurios aikiai laikytinos normomis (pvz.: 66 str. 2 d. nuostata, kad pirmj po rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo narys), bet kakur tarp j yra ir toki, kurios gali bti traktuojamos ir kaip principai, ir kaip normos jos formuluojamos bendrais bruoais, apibendrina kelet Konstitucijos nuostat, bet tuo paiu metu jas ireikia ir sukonkretina tam kitos konstitucins nuostatos. Viena tokia nuostata, koncentruojanti vis kit Konstitucijos nuostat turin, yra 1 str.: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Neatsitiktinai Lietuvos Respublikos Konstitucinio statymo Dl Lietuvos valstybs (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 1 straipsnyje nustatyta: Teiginys Lietuvos valstyb yra nepriklausoma
213
demokratin respublika yra Lietuvos Respublikos konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas. Taigi ir norma, ir principas1. Kita vertus, Konstitucij galima velgti ne tik kaip princip bei norm rinkin, tai bent kaip vis pirma princip rinkin. Daugelis konstitucins teiss norm drauge yra ir tam tikr teiss ak normos (arba normos, bendros kelioms teiss akoms). Antai jau minta Konstitucijos 20 str. 3 d. nuostata, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas, yra ir baudiamojo proceso teiss pamatin norma; ities, ji pakartojama (ir ipltojama) Baudiamojo proceso kodekso 1041 ir 1042 str., o Lietuvos Respublikos statymo dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos 8 str. netgi nustatyta, kad Konstitucijos 20 str. 3 d. nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso statymai su ia Konstitucija. Konstitucijos 129 str. suformuluota nuostata, kad biudetiniai metai prasideda sausio 1 dien ir baigiasi gruodio 31 dien tai ir finans teiss pamatin norma, pakartota ir ipltota Biudetins sandaros statymo 1 str. inoma, kiekviensyk galima kelti klausim, ar statym leidjas, sukonkretindamas konstitucin norm, neikreip jos turinio, nepereng jam Konstitucijos nubrt rib, nevirijo savo gali; pagal Konstitucij tai nustatyti gali tik Konstitucinis Teismas. Taiau iuokart svarbu kitkas: tam tikros teiss normos, bdamos konstitucins, kartu yra ne tik konstitucins teiss, bet ir tam tikr teiss ak normos. Jos fundamentalios, nes tvirtintos Konstitucijoje. Jos grindia tas teiss akas. Pagal savo teisin gali jos yra ikeltos vir kit i ak norm. Bet savo turiniu, dalyku reguliuojamais visuomeniniais santykiais jos priskirtinos toms teiss akoms, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius administracinius, baudiamojo proceso, finans ir t.t. ia galima paklausti: o kaipgi normos, reguliuojanios tokius santykius, kuri nereguliuoja mintos teiss akos? Negi konstitucins teiss normos neturi tik joms bdingo reguliavimo dalyko, netapataus kit teiss ak reguliavimo dalykui? Argi konstitucins teiss normos, nustatanios valstybs ekonomins santvarkos pagrindus, reglamentuojanios rinkimus, tiesiogins demokratijos gyvendinim, valdi (Seimo, Respublikos Prezidento, Teismo) santykius ir t.t., tuo paiu metu yra ir koki nors kit teiss ak normos? Jei taip, kokios (ar koki)?
Tai, kad Konstitucijoje raoma valstybs principas, nereikia, jog tas pats teiginys nra traktuotinas ir kaip konstitucinis, t.y. teiss, principas viena vertus, dl to, kad tai yra Konstitucijos teiginys, antra vertus, dl to, kad teisinje valstybje, kurios siekis tvirtintas Konstitucijos preambulje, valstybs sranga ir funkcionavimas negali bti grindiami kitkuo nei teise iuo atveju tiesiogiai i Konstitucijos kylania teise.
1
214
III skyrius
Atsakant klausim prisimintina valstybins teiss svoka, iandien, deja, beveik istumta i akademins apyvartos. Neretai cituojama M. Rmerio pozicija, kad valstybin teis tai valstybs teis, nesutampanti su vairi kit socialini (t.y. nevalstybini) jungini (pvz.: banyios) teise ir jai prieprieintina. Tai, k iandien vadiname konstitucine teise, M. Rmeris laik valstybins teiss, traktuojamos kaip valstybs teis, dalimi, todl, sekant juo, tiksliausias ms nagrinjamos disciplinos apibdinimas bt valstybin konstitucin teis. ia terminas valstybin reikt tai, kad i teis yra nustatyta (sukurta) valstybs (tad, grietai tariant, valstybin teis apima ir tai, kas vadinama administracine, baudiamja, netgi civiline teise), o terminas konstitucin kad ios teiss normos ir principai yra pamatiniai, fundamentals, grindiantys kit valstybins (t.y. valstybs) teiss ak normas ir principus (itaip suprantam konstitucin teis turi ir kitos nevalstybins, M. Rmerio odiais tariant, avalstybins teiss akos). Konstitucin teis ir valstybin teis, M. Rmerio manymu, nra tas pats: konstitucin (arba valstybin konstitucin) teis yra valstybins teiss pagrindas1. Ities, poiris nuoseklus ir logikas. Bet reikia turti galvoje ir kit, ne maiau svarbi, aplinkyb. Bene vis XX a. Lietuvoje valstybine teise tradicikai vadinama ta teiss aka, kurios normos reglamentuoja aukiau mintus santykius ypa susijusius su valstybs valdios institucij formavimu ir j funkcionavimu. iuo pagrindu valstybin teis nesunku skirti nuo kit teiss ak. Paprastai tariant, pagal i valstybins teiss samprat valstybin teis yra tai, kas nra baudiamoji, administracin, civilin, darbo teis ir t.t. Lietuvai paskutiniajame XX a. deimtmetyje patyrus tai, k vengr mokslininkas ir teisjas I. Vrsas pavadino konstituciniu renesansu2, valstybins teiss pavadinimas kakaip be jokio pasiprieinimo uleido viet konstitucins teiss pavadinimui. Ir nenuostabu: tegu ir ne visuomet pagrstai kaltinama pernelyg dideliu valstybs sureikminimu, etatizmu, valstybin teis itin akcentavo i santyki reguliavim ne tik Konstitucija, bet pirmiausia statymais, net postatyminiais aktais, suplakdama krv konstitucin ir statutin teis, konstitucin ir statutin reguliavimo lygmenis, aikindama konstitucinius principus ir Konstitucijos normas pagal tai, kaip jie konkretinami ir pltojami emesns galios teiss aktuose, pabrdama Konstitucijos kaip pagrindinio statymo status, ir taip pat, gal ir netyia, ignoruodama jos kaip visuomens sutarties prad. i tendencij reikjo stabdyti. Bet tokio
Rmeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. T. I. Valstyb. Vilnius: Pradai, 1995. P. 316318. 2 Vrs I. Contextuality and Universality: Constitutional Borrowings on the Global Stage The Hungarian View // University of Pennsylvania Journal of Constitutional Law, 1999. Vol. 1. No. 3.
1
215
stabdymo kaina buvo radikalus valstybins teiss kaip autonomikos, skirtingos nuo kit teiss ak teiss srities eliminavimas, jos viet uimant konstitucinei teisei. Ar galima ias dvi pozicijas valstybins teiss samprat kaip visos valstybs sukurtos teiss ir valstybins teiss samprat kaip vienos i valstybs kuriamos teiss ak suderinti? Tikriausiai taip. Neatsivelgti M. Rmerio konstatuot konstitucins ir valstybins teiss esmin skirtum taip pat neleistina, kaip ir susiklosiusi valstybins teiss ir konstitucins teiss pavadinim vartosenos tradicij. Valstybin teis tai vis pirma institucin teis, t.y. valstybs kuriamos teiss aka, reglamentuojanti santykius, susijusius su valdios, kit valstybs institucij formavimu ir funkcionavimu bei tarpusavio santykiais, politins sistemos funkcionavimu, valstybs valdios geografiniu sutvarkymu ir pan. itaip suprantamos valstybins teiss normos, kaip ir bet kurios kitos teiss akos normos, taip pat gali bti pakyltos konstitucin lygmen tad tam tikros konstitucins normos yra ir valstybins (institucins) teiss normos. Bet, grietai tariant, institucins teiss svoka nra visikai tiksli ir neatstoja imtu procent valstybins teiss, nes kai kurios santyki grups, tradicikai priskiriamos valstybinei teisei, kaip antai pilietybs santykiai, vargu ar gali bti be ilyg priskiriamos instituciniams santykiams1. inoma, i principo nra negalima valstybins teiss traktuoti ir kaip konstitucins teiss dalies, t.y. visumos t konstitucins teiss princip ir norm, kurios reguliuoja valstybs institucij formavimo ir funkcionavimo bei valdios sutvarkymo santykius. Kodl gi ne? Tokiu atveju galima teigti, kad konstitucin teis gali bti traktuojama plaija prasme kaip apimanti vis konstitucin reguliavim plius santyki, susijusi su valstybs institucij formavimu ir funkcionavimu bei valdios sutvarkymu reguliavim emesns galios teiss aktais (statymais ir kt.), kartu paliekant erdv siauresnei konstitucins teiss sampratai kaip konstitucin lygmen pakylt princip ir norm sistemos. Dstymo poiriu tai netgi patogu: vietoje atskir konstitucins ir valstybins teiss kurs pakanka vieno, pavadinto Konstitucin teis. Bet is dvilypumas patogus tik i pirmo vilgsnio. Jis iplauna tai, kas konstitucinje teisje yra esmi esm, jos princip fundamentalum. Konstitucin teis plaija prasme tai ne teiss sistemos, jos hierarchins struktros giluminio painimo, bet akademinio patogumo sumetim padiktuoto susitarimo rezultatas. iuo poiriu tokia konstitu1 Institucins teiss svoka vartojama, pvz., Europos teisje (apibdinant Europos institucij formavim ir funkcionavim), bet ten ir reguliuojam santyki apimtis (reguliavimo dalyko poiriu) yra siauresn.
216
III skyrius
cins teiss plaija prasme samprata yra pateisinama. Bet paymtina ir tai, kad Konstitucijos paskirtis bti vir vis teiss ak. Jei visa valstybin teis pakyljama konstitucins teiss lygmen, vairi emesns nei Konstitucija teisins galios akt jau negalima traktuoti kaip valstybins teiss altini. Jeigu valstybin teis tik dalis konstitucins teiss (juolab kitas konstitucins teiss pavadinimas), tai kaip bt galima motyvuoti, tarkime, statym priskyrim jos altiniams? statymai gali konkretinti Konstitucijos nuostatas, bet ne jas pakeisti. Ne Konstitucija galioja pagal statym, bet statymai turi atitikti konstitucinius principus ir Konstitucijos normas. Ne statymai reguliuoja konstitucinius santykius prieingai, jie turi reguliuoti vairius visuomeninius santykius, nenukrypdami nuo konstitucini orientyr. Konstituciniais tam tikri visuomeniniai santykiai tampa ne todl, kad jie yra sureguliuoti statymais, priskirtais konstitucins teiss akai (kaip, pvz., darbo teisiniai santykiai yra tokie todl, kad juos reguliuoja darbo statymai), bet todl, kad j teisinio sureguliavimo svarba yra tokia didel, jog suverenios valios reikjas, Tauta, apsisprend juos sureguliuoti aukiausios galios teiss akte Konstitucijoje. I ia seka svarbi ivada. Konstitucin teis kaip teis vir vis teiss ak, neiskiriant n valstybins, neturi kito altinio tik Konstitucij. ( teigin vliau reiks patikslinti.) Ji yra vis teiss ak, vis kit teiss akt matas. Tuo tarpu gaji yra tradicija Konstitucij komentuoti, aikinti, interpretuoti remiantis ne ja paia, ne paios Konstitucijos logika, ne jos princip sklaida ir tarpusavio ryiais, bet statymais ir kitais aktais, sukonkretinaniais Konstitucijos nuostatas. Antai Konstitucijos 22 str. 1 d. nuostata, kad mogaus privataus gyvenimas nelieiamas, komentuojama remiantis Visuomens informavimo statymu, Civiliniu kodeksu, Santuokos ir eimos kodeksu, moni ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols statymu, Psichikos sveikatos prieiros statymu, Socialins bei psichologins reabilitacijos taikymo laikinuoju statymu, Operatyvins veiklos statymu, Organizuoto nusikalstamumo ukardymo statymu, Kardomojo kalinimo statymu1; 35 str. 1 d. nuostata, kad pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams, komentuojama remiantis Politini partij ir politini organizacij statymu, Visuomenini organizacij statymu, Profesini sjung statymu, Religini bendruomeni ir bendrij statymu, Asociacij statymu2; 36 straipsnio 1
1 Jovaias K. (ats. red.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. 1 d. Vilnius, Jp, 2000. P. 163164. 2 Ibid. P. 292296.
217
dalies nuostata, kad negalima drausti pilieiams rinktis be ginklo taikius susirinkimus, komentuojama remiantis Politini partij statymu, Susirinkim statymu1; ir t.t. Tokia kompaktika, susisteminta informacija apie konstitucin pripainim gavusi santyki reguliavim vairios teisins galios aktais, be abejo, yra svarbi ir naudinga, bet tai ne konstitucin teis, o valstybins ir kitos teiss akos. Gi konstitucins teiss poiriu, ne Konstitucija turi bti komentuojama remiantis statymais, bet statymai turi bti komentuojami remiantis Konstitucija. Tik tai utikrint galimyb statymus vertinti i Konstitucijos auktumos, velgti Konstitucij kaip teiss sistemos virn. Taigi konstitucin teis nuo teiss ak kokybikai skiriasi aukio dimensija, tuo, kad ji yra vis j pamatas. Formaliai konstitucin teis iskiria jos princip ir norm virenyb, j altinio teisin galia. O teiss akos viena nuo kitos skiriasi pagal tai, kokius santykius ir kokiu bdu reguliuoja j normos, t.y. pagal reguliavimo dalyk ir metod. Konstitucin teis nra teiss aka, lygiareikm administracinei teisei, civilinei teisei, darbo teisei, baudiamajai teisei ir kt. Kaip Konstitucija yra visos teiss, visos teiss sistemos pamatas, taip ir konstitucin teis yra vis teiss ak (valstybins, administracins, baudiamosios, darbo ir kt.) pagrindas. Konstitucins normos dvilyps tai pamatins, fundamentalios vairi teiss ak normos. 1.5. Dar kart apie konstitucinius principus ir konstitucines normas Dabar prisiminkime jau cituot teorin nuostat, kad teiss norma gali bti idstyta keliuose to paties akto straipsniuose arba net vairiuose statymuose ir juos papildaniuose aktuose (r. 206207 psl.). Gal tai pasakytina apie civilin teis. Gal bt apie administracin. Tikriausiai apie darbo. Dar labiau tiktina, kad apie finans. Bet tikrai ne apie baudiamj ar baudiamo proceso, nes pagal Konstitucijos 31 str. 4 d. bausm gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu, ne kokiu nors statymus papildaniu (vadinasi, postatyminiu) aktu. Ir tikrai jokiu bdu ne apie konstitucin! Dl to, kad Konstitucija yra aukiausi teisin gali turintis ir iuo poiriu unikalus teiss aktas, i principo negali bti, kad tos paios konstitucins normos elementai turt skirting teisin gali. Tai griaut pai Konstitucijos samprat, neigt jos virenyb ir ardyt teisinio reguliavimo darn. Konstitucins teiss normos gali bti nustatytos tik paioje Konstitu1
Ibid. P. 299302.
218
III skyrius
cijoje ir niekur kitur. (Ir teigin dar teks papildomai paaikinti.) Bet, kaip minjome, toli grau ne visos Konstitucijos nuostatos ne tik teksto, bet ir logikos poiriu gali bti traktuojamos kaip normos, ne visose jose galima aptikti net dispozicij. Ir vis dlto kaip neatskiriami Konstitucijos elementai ios nuostatos yra ir privalomos, ir fundamentalios. Kokios tai nuostatos? Tai yra konstituciniai principai. Reikia pasakyti, kad teiss teorijoje seniai buvo rastas bdas vadinti normomis net tuos teisins materijos elementus, kuriems, atrodo, normos titulas niekaip nelimpa. Visikai aikios vadinamosios reguliacins ir apsaugins normos, atitinkamai reguliuojanios visuomeninius santykius arba juos sauganios. Bet jei teiss akte suformuluota ne reguliacin ar apsaugin norma, o, tarkime, svokos apibrimas, tokia nuostata kakodl vadinama normaapibrimu (arba definityvija norma). Jeigu nurodoma, koks teisini santyki dalyvi elgesys pageidautinas, bet nenustatyta, kad is elgesys grietai privalomas, tokia nuostata paskelbiama rekomendacine norma. Jeigu tas ar dar labiau pageidaujamas elgesys yra dar ir skatinamas, kalbama apie skatinamj norm. O jei nuostatos privalomumas nekelia abejoni, bet vis dlto joje nra aikiai suformuluotos elgesio taisykls, ji vadinama deklaratyvija norma, kuri savo ruotu gali bti arba normatikslas, arba normaudavinys, arba normaprincipas. Stop. Normaprincipas? Ar galima norm ir j kreipiant prad, elgesio taisykl ir teiss sistem grindiani pamatin nuostat jungti vien kategorij? Ar gali bti, kad taisykl ir tai, kas diktuoja, nuo koki standart i taisykl neturi nukrypti, bt tas pats? Kakas ia ne taip. Jeigu Konstitucijos nuostat, kurioje tvirtintas tam tikras principas, sukonkretina kitos Konstitucijos normos, tai tuose paiuose Konstitucijos teksto elementuose (straipsniuose, j dalyse) yra ireikta ir norma, ir principas. Norma kadangi nustatoma elgesio taisykl, o principas kadangi diktuojamas mint bendrj konstitucin nuostat konkretinani norm turinys. Bet tokia nuostata nra normaprincipas, t.y. ji nra tam tikros ypatingos ries norma, kurios nebt galima priskirti reguliacinms arba apsauginms normoms. Normosprincipai tai dirbtinis konstruktas, igalvotas, kad nereikt konstatuoti, jog teis susideda ne tik i norm (elgesio taisykli), bet ir dar i kako, t.y. i princip. Toks poiris negriauna nei tos teorijos, pagal kuri principai yra u teiss, traktuojamos kaip norm sistema, rib, nei tos, pagal kuri jie drauge su normomis yra neatskiriama teiss dalis. Taiau jis negali sugyventi su ta princip samprata, pagal kuri vieni i j tiesiogiai deklaruojami teiss aktuose, o kiti formuluojami apibendrinant keli teiss norm turin. Juk gali bti, kad apibendrinimo rezultatas bus principas, visai prieingas tam, kuris buvo deklaruo-
219
tas, suformuluotas kaip normaprincipas. Taigi konstituciniai principai yra konstitucin gali turinios nuostatos, kurios nra formuluojamos kaip grietos elgesio taisykls (nra sukonstruotos kaip normos) ir nra pagal reguliavimo dalyk bei metod priskiriamos teiss akoms. Tai pamatins nuostatos, diktuojanios teisinio reguliavimo turin. inoma, principai negali absoliuiai nulemti viso reguliavimo turinio jau vien dl to, kad suformuluoti gantinai plaiai; todl statym leidjas, kiti teiskros subjektai paprastai turi plai diskrecij juos konkretinti ir pltoti emesns galios teiss aktuose. Konstitucini princip negalima tapatinti su konstitucinmis normomis, jei Konstitucija susidt tik i norm, konstitucin teis bt tik vairi teiss ak kai kuri norm, kurioms pripastama auktesn teisin galia, samplaika. Ar bt tada apskritai prasm kalbti apie konstitucin teis kaip apie vientis, nuosekli, logikai suderint, neprietaring sistem? Koki prasm tada turt Konstitucijos 6 str. 1 d. postulatas, kad Konstitucija yra vientisas aktas?
2 poskyris PIRMINIAI, SUDTINIAI IR IVESTINIAI KONSTITUCINIAI PRINCIPAI
2.1. Konstitucini princip sistemos problema 2.2. Pirminiai principai 2.3. Sudtiniai principai 2.4. Ivestiniai principai 2.5. Konstitucin doktrina ir konstitucin jurisprudencija
2.1. Konstitucini princip sistemos problema Konstitucini princip sampratos aikinimasis dav gantinai nelaukt rezultat. Jis skatina permstyti paplitusi normatyvistin teiss samprat, kurioje tarp odi teis ir teiss normos dedamas lygybs enklas. Teis (bent konstitucin teis) susideda ne tik i norm, bet ir i princip. Kita vertus, korekcijos reikalauja ir konstitucins teiss samprata: pastaraisiais metais ipopuliarjs konstitucins teiss pavadinimas nelaikytinas tik anksiau plaiai vartotos valstybins teiss svokos
220
III skyrius
pakaitalu, nes ir valstybin, ir konstitucin teis randa savo viet visoje teiss vairovje ir turi potencijos harmoningai koegzistuoti taip, kaip koegzistuoja konstitucin teis ir baudiamoji teis, konstitucin teis ir darbo teis, konstitucin teis ir administracin teis ir t.t. ios korekcijos nra ms dstymo pagrindinis tikslas, taiau konstitucinje teisje (galbt labiau nei kurioje nors kitoje teiss srityje), nagrinjant klausimus, i pairos tik i tolo susijusius su teiss teorija, vis tiek susiduriame su bendraisiais teiss ir jos sistemos sampratos klausimais. Tai pasakytina ir apie konkrei konstitucini princip analiz. Jau buvo cituota Konstitucijos nuostat, kurios pagrstai gali bti traktuojamos kaip konstituciniai principai, nors dana j turi ir normatyvumo krv. Bet ivardyti konkreiai, juolab suriuoti, konstitucinius principus ities keblus udavinys. Kaip atskirti vien princip nuo kito, ypa turint galvoje, kad jie danai susipyn ne tik tarp savs, bet ir su juos konkretinaniomis Konstitucijos normomis? Konstitucijos 37 str. nustatyta, kad pilieiai, priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius, o 45 str. 1 d. kad piliei tautins bendrijos kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb tvarko savarankikai. Kas tai du atskiri principai? Ar vienas i j yra bendresnis kito atvilgiu ir j apima, o antrasis logikai ivedamas i pirmojo? Jei taip, kuris yra pirmasis, o kuris antrasis? O gal tai dvi nuostatos, reikianios kok nors bendresn princip, nors tiesiogiai nesuformuluot, bet logikai ivedam i viso Konstitucijos teksto? Jei taip, kok? Na, o jei jis suformuluotas Konstitucijoje, tai kur? Ar tai, tarkime, galt bti tautins santarvs puoseljimas Lietuvos emje, minimas Konstitucijos preambulje? Pagaliau, turint galvoje, kad cituotose nuostatose tvirtintos ir normos (nes sakmi nuoroda piliei ir tautini bendrij teises reikia, kad Konstitucijoje tvirtinta norma, pagal kuri ie subjektai turi teises, o kiti subjektai pareig gerbti ias teises ir j nepaeisti), galbt apskritai nra pagrindo kalbti, kad iose nuostatose yra formuluojamas koks nors principas tik normos? Tai tik vienas pavyzdys, liudijantis, kad nepakanka vien teorikai samprotauti apie konstitucini princip buvim. Juos reikia vardyti ir, jei manoma, tipologizuoti (klasifikuoti, riuoti). Bet, jei Konstitucija, tegu apimanti ir normas, turi tiek daug princip, kurie savaime nra normos, gali bti, kad vis i princip analiz bus tolygi visos konstitucins teiss (siaurja prasme) problematikos dstymui. Kokia prasm tokiu atveju atskir tem skirti konstituciniams principams? Kam kartotis? Kita vertus, dl bet kurios teisins materijos susidvejinimo normas bei principus ir teisin tekst (is susidvejinimas teiss teorijoje vadinamas skirtumu tarp teiss ir statymo) konstitucini princip iifravimas i Konstitucijos teksto formuluoi galimas tik aikinimo, loginio abstra-
221
havimo bdu. ia slypi intriga: aikinim gali bti daug, ities ne maiau nei aikintoj. Kuris aikinimas teisingiausias, jei toks apskritai yra? Taigi dar net nepradjus konkreiai vardyti konstitucini princip matyti, kad tai ne tik nelengvas udavinys, bet kad gali bti ir taip, jog joks rezultatas nebus visikai patenkinamas. Vis dlto, jei apskritai prasminga kalbti apie tok teisin reikin, kaip konstituciniai principai, negalima sustoti pusiaukelje. Juos reikia vardyti. Teorikai konstruodami konstitucini princip sistem, pradkime nuo vyraujanios j sistemos sampratos, prisiminkime, kokia yra jau susiklosiusi j vardijimo ir klasifikavimo tradicija. Lietuvos auktosiose teiss mokyklose dstant apie konstitucinius principus, j sistema konstruojama pagal du kriterijus: kaip tam tikri principai ireikti (suformuluoti) Konstitucijos tekste, ir (reiau) kokiu mastu jie kreipia teiss sistem, lemia teisinio reguliavimo turin. Pirmas kriterijus: principai diferencijuojami pagal tai, ar jie apibrti aikiai ir tiesiogiai tvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos normose (normosprincipai), ar jie tiesiogiai nedeklaruojami, taiau iplaukia i bendrosios Konstitucijos norm prasms1. Apie vadinamsias normas principus jau buvo rayta, ia beveik nra ko pridurti. Bet pats nurodytas skirtumas yra svarbus. Ities, vieni principai yra deklaruojami tiesiogiai, o kiti gali bti ivedami i t princip, kurie yra deklaruojami tiesiogiai (kokiu keliu tai vyksta, bus aptarta toliau). Dvi ia nurodytas princip ris pavadinkime pirminiais ir ivestiniais konstituciniais principais. Isyk reikia pasakyti, kad, be j, yra ir dar viena princip ris sudtiniai principai. Bet apie visk i eils. 2.2. Pirminiai principai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str. nuostatoje, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, tvirtintas tiesiogiai deklaruojamas principas mogaus teisi ir laisvi prigimtinio pobdio pripainimo principas (trumpiau mogaus prigimtini teisi principas). Jis yra pirminis, nes nra ivedamas i jokio kito konstitucinio principo: norint sakyti, jog mogaus prigimtini teisi principas yra Lietuvos Respublikos konstitucinis principas, nereikia nieko aikinti tik nurodyti Konstitucijos nuostat, kurioje is principas tvirtintas. Minto principo tiesioginis altinis yra Konstitucijos 18 str. Kad bt konstatuota, jog toks principas yra ir kad jis yra konstitucinis principas, pakanka tai parodyti, bet ne ai1 Vaitiekien E., Vidrinskait S. Lietuvos konstitucins teiss vadas. Vilnius: Justitia, 2001. P. 28.
222
III skyrius
kinti. Clarus non sunt interpretanda tai, kas akivaizdu, neaikinama (nerodinjama). Yra pirmini princip, tvirtint tik vienoje Konstitucijos nuostatoje j buvimui konstatuoti, be nuorodos i nuostat, nieko daugiau. Tai mintas mogaus prigimtini teisi principas, Lietuvos valstybs teritorijos vientisumo principas (10 str. 1 d.); valstybins kalbos principas (14 str.), nuosavybs nelieiamumo principas (23 str. 1 d.), kai kurie kiti. inoma, jie gali bti susij su kitomis Konstitucijos nuostatomis, kurios juos konkretina, irykina j tam tikrus aspektus, taikymo ribas. Pvz., konstitucinis mogaus prigimtini teisi principas susijs su Konstitucijos preambulje tvirtintais teisingumo, teisins valstybs siekiais, su Konstitucijos 6 str. 2 d. nuostata, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, su Konstitucijos 28 str. nuostata, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi, su Konstitucijos 30 str. nuostata, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism, ir t.t.; konstitucinis nuosavybs nelieiamumo principas su 23 str. 2 d. nuostata, kad nuosavybs teises saugo statymai, su io straipsnio 3 d. nuostata, kad nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama, su mintomis 28 ir 30 str. nuostatomis ir t.t. Bet ios ssajos nepaneigia j kaip pirmini princip pobdio: jei i kit nuostat ir nebt, pakakt vienos nuostatos mint princip buvimui konstatuoti. Kiti pirminiai principai tvirtinti ne vienoje, o keliose Konstitucijos nuostatose, kurios vienareikms tuo poiriu, kad kiekvienoje j yra tvirtintas tas pats pirminis principas ir, kad norint konstatuoti tokio principo buvim, pakanka nurodyti tik vien i i nuostat. Antai Konstitucijos 3 str. nustatyta, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta. Tai suponuoja Tautos suverenitet kaip konstitucin princip. Bet tame paiame straipsnyje yra ir kitas teiginys: Suverenitetas priklauso Tautai. Jis taip pat ireikia Tautos suvereniteto princip. Tai ne viskas. 3 str. 1 d. nustatyta, kad niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis Tautai priklausani suvereni gali; 4 str. kad aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. Tai taip pat Tautos suvereniteto princip tvirtinanios nuostatos. Pagaliau, Tautos suvereniteto princip suponuoja ir kitos Konstitucijos nuostatos preambuls teiginys, jog Konstitucija priimama ir skelbiama atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia, 1 str. nuostata, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma ir demokratin respublika, 55 str. 1 d. nuostata, kad Seim sudaro Tautos atstovai ir kt. Kaip matome, norint teigti, jog tam tikras konstitucinis principas yra pirminis ir j tam tikru
223
bdu vardyti, ne visuomet btina, kad jis Konstitucijos tekste bt deklaruojamas tais pa-
224
III skyrius
iais odiais, kuriais vardijamas, juolab vienoje (atskirai paimtoje) Konstitucijos nuostatoje. 2.3. Sudtiniai principai Ne visi principai, kurie yra tiesiogiai deklaruojami, laikytini pirminiais. Kai kurie tvirtinti skirtingose Konstitucijos nuostatose pabriant j skirtingus, nors tarp savs neatskiriamai susijusius, aspektus. Antai nekyla abejoni, kad Konstitucijoje tvirtintas Konstitucijos virenybs principas. Jis reikia, kad Konstitucijai negali prietarauti joks teiss aktas, taip pat, kad niekas nei valstybs valdios ar savivaldos institucijos, nei kiti subjektai negali paeisti Konstitucijos savo veiksmais, kad Konstitucijoje nustatytos teiss gali bti ginamos ir t.t. Visa tai skirtingais aspektais tvirtinta net keliose Konstitucijos nuostatose: 5 str. 2 d. nuostatoje, kad valdios galias riboja Konstitucija; 6 str. 2 d. nuostatoje, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija; 7 str. 1 d. nuostatoje, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai; 110 str. 1 d. nuostatoje, kad teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai, ir kai kuriose kitose. Visose mintose nuostatose yra tiesioginis Konstitucijos virenybs tvirtinimas, bet Konstitucijos virenyb kaip apibendrinantis konstitucinis principas seka ne i vienos, bet i keli Konstitucijos nuostat ir j tarpusavio sisteminio sryio, paprasiau i tam tikro konstitucini nuostat komplekso. Tokie konstituciniai principai yra sudtiniai (arba kompleksiniai). Ir pirminiai, ir sudtiniai principai yra tiesiogiai deklaruojami Konstitucijoje. Bet sudtiniai principai nuo pirmini skiriasi tuo, kad norint konstatuoti j buvim, juos vardyti, reikia: 1) nurodyti ne vien, bet kelias juos tvirtinanias nuostatas; 2) iskirti tai, kas iose nuostatose yra bendra tai, kas leidia jas visas velgti kaip to paties tiesiogiai deklaruojamo konstitucinio principo skirting aspekt iraikas. 2.4. Ivestiniai principai Tai treia konstitucini princip ris. Ivestiniai principai yra tokie, kurie tiesiogiai nra deklaruojami Konstitucijoje nei vienoje, nei keliose nuostatose, bet yra ivedami i pirmini arba sudtini konstitucini princip juos aikinant. Pateiksime tok pavyzd. Konstitucijos 5 str. 1 d. nustatyta, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime kon-
225
statavo (beje, be platesnio argumentavimo), kad Konstitucijos 5 str. yra tvirtintas valdi padalijimo principas. Vliau, pltodamas valdi padalijimo konstitucin doktrin, Konstitucinis Teismas princip siejo ir su kitomis Konstitucijos nuostatomis, konkreiai su tomis, kuriose tvirtintos Seimo, Vyriausybs, Teismo galios, su Konstitucijos virenybs principu, interpretavo Konstitucijos 5 str. 1 d. kartu su io straipsnio 2 d., kurioje nustatyta, kad valdios galias riboja Konstitucija. Pagal Konstitucinio Teismo suformuot valdi padalijimo doktrin konstitucinis valdi padalijimo principas (dar vadinamas ir valstybs valdi padalijimo principu) reikia, kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet kartu tarp j turi bti pusiausvyra; kad kiekvienai valdios institucijai yra nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija; kad institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdios vietos bendroje valdi sistemoje ir jos santykio su kitomis valdiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kit valdios institucij ir jos galiojim santykio su kit institucij galiojimais; kad Konstitucijoje tiesiogiai nustaius konkreios valstybins valdios institucijos galiojimus, viena valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j perduoti ar atsisakyti bei, kad tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1995 m. gruodio 6 d., 1997 m. gegus 29 d., 1997 m. lapkriio 13 d., 1998 m. sausio 10 d., 1998 m. balandio 21 d., 1999 m. balandio 20 d., 1999 m. birelio 3 d., 1999 m. liepos 9 d., 1999 m. lapkriio 23 d., 1999 m. gruodio 21 d., 2000 m. vasario 10 d., 2000 m. spalio 18 d., 2000 m. gruodio 6 d. nutarimai). Visi ie teiginiai, kaip ir pats valdi padalijimo principo vardijimas, yra Konstitucinio Teismo akt, bet ne paios Konstitucijos teiginiai. Todl valdi padalijimo principas laikytinas ivestiniu i kit Konstitucijos nuostat pirmiausia i t, kuriose tiesiogiai formuluojami konstituciniai principai. Nagrinjamu atveju yra pagrindo teigti, kad buvo remiamasi maiausiai dviem tiesiogiai deklaruojamais konstituciniais principais valstybs valdi gyvendinani institucij konstitucinio tvirtinimo (5 str. 1 d.) ir Konstitucijos virenybs bei konstitucinio valdios gali ribojimo (5 str. 2 d.) bei j aikinimu platesniame Konstitucijos nustatyto reguliavimo kontekste. Kitas pavyzdys. Konstitucijos 40 str. 3 d. nustatyta: Auktosioms mokykloms suteikiama autonomija. Aikindamas i nuostat, Konstitucinis Teismas 1994 m. birelio 27 d. nutarime konstatavo: Istorikai auktosios mokyklos autonomijos idja susiformavo viduramiais, kuriantis universitetams kaip mokslo ir mokymo staigoms. Autonomija reik, kad universitetas tam tikra prasme yra laisvas nuo valstybs, siekia kuo daugiau atsiriboti nuo politins valdios takos, sukurti savarankik auktosios mokyklos vidaus gyvenimo reguliavimo sistem. Tokio
226
III skyrius
atsitolinimo nuo valstybins valdios tikslas buvo apsaugoti mokslo, tyrimo ir mokymo laisv, apginti mokslininkus ir dstytojus nuo politinio bei ideologinio poveikio. Akademins autonomijos raid visada lm supratimas, jog mokslas ir mokymas gali normaliai egzistuoti ir skatinti paang tik tada, kai jie yra laisvi ir nepriklausomi. Taip susiformavo akademins laisvs principas, ireikiantis siekim apginti nuo iorins takos mokslinink ir dstytoj mokslins minties ir jos iraikos laisv. Tradicikai auktosios mokyklos autonomija suprantama kaip teis savarankikai nustatyti ir tvirtinti statuose ar statute savo organizacin ir valdymo struktr, ryius su kitais partneriais, mokslo ir studij tvark, studij programas, student primimo tvark, sprsti kitus su tuo susijusius klausimus, naudotis valstybs perduotu ir kitu sigytu turtu, turti teritorijos ir pastat, kito turto, skirto mokslo ir studij reikalams, nelieiamumo garantij. Tuo tikslu auktajai mokyklai garantuojama institucin autonomija, t.y. tam tikras statusas, kuris reikia, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdios kontrols. Taigi aikinant konstitucin auktj mokykl autonomijos princip, be abejo, pirmin, nes tiesiogiai ireikt Konstitucijoje, galima konstatuoti Konstitucijoje esant tvirtint ir akademins laisvs princip. Konstatuoti jo buvim Konstituciniam Teismui pakako tik Konstitucijos 40 str. 3 d. turinio analizs. Taigi ivestiniai principai yra Konstitucijos aikinimo rezultatas. Konstitucijos aikinimas dinamikas procesas. Tai, kad akademins laisvs principas pagal iandien susiformavusi Konstitucinio Teismo doktrin yra ivestas i auktj mokykl autonomijos principo, nereikia, kad kitose bylose, kai Konstitucinis Teismas laikys, jog reikia princip aikinti plaiau arba papildomais argumentais pagrsti jo konstitucin pobd, nebus galima remtis ir kitomis Konstitucijos nuostatomis. Antai nuorodos (cituotame nutarime) istorine patirtimi grindiam btinum apsaugoti mokslo, tyrimo ir mokymo laisv, apginti mokslininkus ir dstytojus nuo politinio bei ideologinio poveikio aikiai susiaukia su Konstitucijos 42 str. 1 d. nuostata, kad kultra, mokslas ir tyrinjimai bei dstymas yra laisvi. Ivestiniams principams bdinga, jog jie turi potencijos bti ivedami ne i kurio nors vieno (pirminio arba ivestinio) konstitucinio principo, bet i vairi Konstitucijos nuostat, i viso konstitucinio reguliavimo kaip sistemos. Ivestiniai konstituciniai principai nra kelio pabaiga. I j savo ruotu galima ivesti dar kitus principus. Antai aikinant teisjo ir teism nepriklausomumo princip, vairiais aspektais tvirtint Konstitucijos 31 str. 2 d., 109 str., 114 str. 2 d., kitose Konstitucijos nuostatose, i jo ivedami Teismo kaip valstybs valdios visavertikumo, teism organizacinio savarankikumo, teismins valdios savireguliacijos ir savivaldos, kai kurie
227
kiti principai (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas). 2.5. Konstitucin doktrina ir konstitucin jurisprudencija Konstituciniai principai ne tik yra tarp savs susij. Kadangi Konstitucija yra vientisas aktas (6 str. 1 d.), konstituciniai principai vienas kit slygoja, vieni principai suponuoja, leidia formuluoti kitus. Konstitucini princip sistema savotikas tinklas, kurio vairs elementai tarp savs susij sudtingais determinaciniais ir koordinaciniais ryiais. Kadangi visi ie principai turi vienod (aukiausi) teisin gali, bt netikslu kalbti apie j hierarchij: ivestiniai principai nra n kiek maiau privalomi negu tie, i kuri jie buvo ivesti. Btent dl to nra klaida sakyti, kad Konstitucijoje tvirtinti, tarkime, valdi padalijimo arba akademins laisvs principai (fraz danai vartojama ir Konstitucinio Teismo aktuose, ir akademinje literatroje) nors jie ir nra tiesiogiai deklaruojami, bet vis tiek yra tvirtinti Konstitucijoje, tik pasirinkus kitoki odins iraikos form. Bet pabrkime dar kart: princip skirstymas pirminius, sudtinius ir ivestinius tai vis pirma teorin schema. Kaip ir skiriant konstitucinius principus nuo konstitucini norm, ribas ia brti sunku, ios ribos slygikos, nes kiekvienu atveju reikia atsivelgti Konstitucijos aikinimo dinamik, tai, kad ne visi konstituciniai principai yra vienodai atskleisti, vardyti, suformuluoti. Atskiros Konstitucijos nuostatos tampa principais tuomet, kai jas tokias pripasta institucija, turinti galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij. Iki tol galima be galo ginytis, kokie yra Konstitucijoje tvirtinti principai ir koks yra j turinys, bet tai tik teorins diskusijos. Konstitucij oficialiai aikina Konstitucinis Teismas, tirdamas teiss akt atitikt Konstitucijai. Taigi princip turinio atskleidimas vyksta oficialiai aikinant Konstitucij pltojant konstitucin doktrin kiekvienu klausimu, kuris tam tikroje byloje yra Konstitucinio Teismo nagrinjimo dalykas. Visuma Konstitucinio Teismo suformuluot doktrin ir iomis doktrinomis grindiam sprendim vadinama konstitucine jurisprudencija. Vaizdiai tariant (nors, be abejo, iek tiek perdedant), galima sakyti, kad Konstitucijos realiai yra tiek ir tik tiek, kiek buvo iaikinta Konstitucinio Teismo, t.y. tiek, kiek yra konstitucins doktrinos1. tai ia irykja du svarbs momentai. Pirma. Nors ivestiniai principai formuluojami aikinant pirminius, sudtinius bei jau suformuluotus ivestinius principus, pagrstai konstatuoti tam tikr princip buvim galima tik remiantis paios Konstitucijos
1
Kris E. Konstitucija ir jos aikinimas // Politologija. 1999. Nr. 2. P. 9.
228
III skyrius
nuostatomis. Konstituciniai principai kaip vis teiss sistem kreipiantys pradai, inoma, yra sukurti moni, turini tam tikras vertybines orientacijas, dl to ir patys turi vertybin krv; bet viensyk tvirtinus juos Konstitucijoje, teiss akte, jie nustoja bti vertybmis ir tampa objektyvia teise. Todl konstituciniai principai nra ir neturi bti ivedami i dar koki nors auktesni imperatyv, vertybi, sieki, tiksl ir pan. jie yra atkleidiami analizuojant Konstitucijos tekst. Kaip matme, vienais atvejais konstituciniams principams iifruoti i Konstitucijos teksto pakanka nuorodos tam tikr Konstitucijos nuostat, kurioje jie tiesiogiai deklaruojami (pirminiai principai), kitais atvejais reikia nurodyti kelias tam tikr princip tvirtinanias nuostatas ir iskirti i j tai, kas leidia visas ias nuostatas velgti kaip to paties konstitucinio principo skirting aspekt iraikas (sudtiniai principai), dar kitais atvejais konstituciniai principai ivedami ne tiesiogiai i Konstitucijos teksto, bet i jau suformuluot konstitucini princip (ivestiniai principai). Bet jei nra Konstitucijos nuostat, kuriomis gali bti grindiamas principas, jis nelaikytinas konstituciniu principu. Pvz., baudiamuosiuose statymuose gali bti tvirtinamas bausms ekonomijos principas, pagal kur turi bti nustatytos tokios sankcij ribos, kurios leidia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kuri utekt nuteistajam pasitaisyti1. Kad is principas, tegu ir pagrstas, ir svarbus, ir humanikas, nra konstitucinis principas ar bent kol kas tokiu nelaikomas, netiesiogiai patvirtino Konstitucinis Teismas, konstatavs, kad reikmingas baudiamj statym principas yra tas, jog juose tvirtintos bausms neturi bti grietesns negu reikia, kad padars nusikaltim asmuo pasitaisyt, t.y. ateityje nebenusikalst (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas). Tad bausms ekonomijos principas baudiamj statym, bet ne konstitucinis principas. Antra. Konstituciniai principai tvirtinti Konstitucijoje. Bet ar tam tikri principai tvirtinti Konstitucijoje, vienareikmiai galima pasakyti tik tuomet, kai yra suformuota atitinkama konstitucin doktrina, t.y. kai tai yra konstatavusi institucija, kuriai vienintelei patikta aikinti Konstitucij, Konstitucinis Teismas. Dabar tenka grti prie jau isakyt mini (r. 215 ir 216 psl.), kad konstitucin teis neturi kito altinio tik Konstitucij, kad konstitucins teiss normos gali bti nustatytos tik paioje Konstitucijoje ir niekur kitur. i pozicij neivengiamai reikia tikslinti. Reikalas tas, kad nors konstitucins normos negali bti suformuluotos ne Konstitucijoje, o tam tikruose kituose teiss aktuose, bet konstituciniai principai atkleidiami aikinant Konstitucij (jos nuostatas), o aikinimo aktai yra Konstitucinio Teismo aktai. Vadinasi, Kon1
Abramaviius A. et al. Baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 1996. P. 51.
229
stitucija, be savo kaip vientiso akto teksto, apima ir konstitucin doktrin gyvj konstitucij, utikrinani viso konstitucinio reguliavimo dinamikum ir galimyb keistis, nekintant pagrindinio dokumento tekstui. Moderniosios konstitucins sistemos remiasi idja, kad konstitucija yra kur kas daugiau negu vieno akto, vadinamo konstitucija, tekstas1: laikui bgant, pagrindinio teksto funkcijas vis labiau perima konstitucin doktrina, generuojama aikinant tekst, o vliau ir pai save. Kai teigiama, kad, pvz.: JAV Konstitucija yra patraukli ir patogi, nes trumpa2, pamirtama, kad tikroji, gyvoji Konstitucija surayta daugiau nei penkiuose imtuose tom Aukiausiojo Teismo sprendim konstitucinje jurisprudencijoje, kurioje formuluojama konstitucin doktrina. Daryti ivadas apie bet kurios valstybs konstitucin santvark remiantis tik konstitucijos tekstu tolygu sprsti apie teatro vaidinimo turin tik i programos3. Konstitucin jurisprudencija ne tik ne maiau svarbus konstitucins teiss altinis nei Konstitucija; tai yra Konstitucijos nuostat suvokimo ir tiesioginio taikymo prielaida, o kartu ir imperatyvas, privalomas statym leidjui. ia paymtina, kad pagal Konstitucijos 107 str. 2 d. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Maa to, Konstitucinio Teismo statymo 72 str. 2 d. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams, o 5 d. kad Konstitucinio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal. Nors Konstitucinio Teismo statyme vartojama formuluot turi statymo gali, i viso cituoto konstitucinio ir teisinio reguliavimo, o ypa i Konstitucijos 107 str. 2 d. nuostatos darytina ivada, kad i galia ypatinga. Tai Konstitucijos galia, nes jos negalima veikti priimant statym ar kit teiss akt. Dl to svarbu, kad Konstitucinio Teismo aktuose bt kaip galima grieiau skiriama, kur yra konstitucini princip formulavimas, j ivedimas i Konstitucijos teksto, o kur konstitucini norm analiz. Konstituciniam Teismui formaliai nra suteikta galia kurti naujas normas,
1 r., pvz.: Lane J.E. Constitutions and Political Theory. Manchester & New York: Manchester University Press, 1996; Nagel R. F. Constitutional Cultures: The Mentality and Consequences of Judicial Review. Berkeley, Los Angeles & London: University of Califormia Press, 1989; Nino C. S. The Constitution of Deliberative Democracy. New Haven & London: Yale University Press, 1996. 2 Ozolas R. Konstitucijos ribos // Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1998. P. 54. 3 Kris E. Op. cit. P. 6.
230
III skyrius
juolab jas automatikai pakyljant konstitucin lygmen1. Tai Tautos kompetencija, jos suvereni gali realizavimas. Gi konstitucini princip formulavimas, j pltojimas ir aikinimas Konstitucinio Teismo udavinys. Kol Konstitucinis Teismas nra oficialiai konstatavs, kad tam tikras principas yra konstitucinis, gali bti vairi nuomoni, vairi aikinim mokslinink, teisinink, politik, apvalginink. Bet mintasis konstatavimas keiia situacij i esms. Pvz., tradicikai laikoma, kad sutari laisvs principas yra vienas svarbiausi civilins teiss princip; jis apibdinamas net ne kaip visos civilins teiss, bet kaip jos prievolins teiss poakio principas2 arba kaip sutari teiss principas, kurio pagrindu konstruojamas visas sutari teiss institutas3. Galima pridurti: sutari laisvs principas yra ir konstitucinis principas. Tai sakmiai diktuoja konstitucin doktrina, pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkriio 20 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad konstitucinis asmen lygiateisikumo principas glaudiai siejasi su sutari sudarymo laisvs principu. Sutari sudarymo laisv tai sukonkretinta iraika toki Konstitucijoje tvirtint vertybi, kaip asmens laisv (21 straipsnis), nuosavybs nelieiamumas (23 straipsnis), asmens kins veiklos laisv (46 straipsnis). Taigi sutari sudarymo laisv gali bti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija. Ar gali Konstitucinis Teismas laikui bgant tam tikrus konstitucinius principus formuluoti naujai, juolab pakeisti j turin? Vertinant teorikai, taip lyg ir neturt bti. Paprastai tariant, i institucija neturi teiss klysti, dl ko vliau turt taisytis. Kita vertus, j, kaip ir bet kuri kit, sudaro mons; Konstitucinio Teismo sudtis nuolat keiiasi, teiss mokslas vystosi, pagaliau pati konstitucin doktrina formuojama ad hoc, t.y. kiekvienu konkreiu atveju aikinant Konstitucij tiek, kiek reikia konkreiai bylai sprsti (ia galioja taisykl interpretatio cessat in claris aikinimas baigiasi nustaius aik rezultat4). Todl bna, kad tas pats konstitucinis principas vienose bylose aikinamas plaiai, o kitose tenkinamasi jo trumpu priminimu. Faktikai principai nuolat performuluojami atskleidiant vis kitus j aspektus, o kai kada ir patikslinant ankstesn doktrin, skirtingai sudliojant akcentus. Tai nesibaigiantis procesas. Antai Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime yra konstatavs, kad konstitucinis asmen lygybs principas yra taikytinas ne tik
Pavilonis V. Konstitucijos interpretavimas vykdant abstraki teiss akt teistumo kontrol // Konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2000. P. 24. 2 Staskonis V. (ats. red.) Civilin teis. Kaunas: Vijusta, 1997. P. 29. 3 Mikelnas V. Sutari teis. Bendrieji sutari teiss klausimai: lyginamoji studija. Vilnius: Justitia, 1996. P. 41. 4 Pavilonis V. Loc. cit.
1
231
fiziniams, bet ir juridiniams asmenims; i nuostata pakartota ir 2000 m. vasario 23 d. nutarime, kituose Konstitucinio Teismo aktuose. Tokiu bdu, atrodo, i esms atsisakyta ankstesns, dar 1993 m. lapkriio 8 d. nutarime suformuotos doktrinos, pagal kuri asmen lygybs principas taikytinas tik fiziniams asmenims1. Kita vertus, pltojant konstitucin asmen lygybs princip, buvo iaikinta, kad jis nra absoliutus tiek, kad daryt negalim diferencijuot teisin reguliavim (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1996 m. gruodio 19 d., 1998 m. birelio 18 d., 1998 m. spalio 27 d., 1998 m. lapkriio 11 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai). Kitas pavyzdys. Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 14 d. nutarime konstatavo, kad prokurorai traktuotini kaip teismins valdios sudedamoji dalis2. Bet tai jau 1997 m. spalio 1 d. nutarime pozicija koreguojama: nors vis dar tvirtinama, kad prokurorai laikytini teismins valdios dalimi, bet ir pabriama, kad j negalima tapatinti su teismu, o 1999 m. vasario 5 d. nutarime teigiama, kad prokurorai tai teismins valdios dalis, vykdanti specifines funkcijas; pagaliau 1999 m. gruodio 21 d. nutarime raoma: Prokurorai nra teisjai, jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikta specifin funkcija, kurios negalima tapatinti su teismins valdios gyvendinimu3. Tai palaipsnis konstitucins doktrinos pltojimas j koreguojant. proces galima vertinti vairiai, bet akivaizdu viena: be paties Konstitucinio Teismo, nra kitos institucijos, kuri galt koreguoti konstitucini princip turinio samprat. Ar tai reikia, kad nepripastama galimyb aikinti Konstitucij ir formuluoti konstitucinius principus ne Konstituciniam Teismui? Jokiu bdu, ne. Antai Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad kiekvieno teiss instituto atitikimas Konstitucijai turi bti vertinamas pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisins valstybs principus. Atskleisti teisins valstybs sampratos turin tai konstitucins doktrinos funkcija (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarimas). Taiau ir atkleisdamas teisins valstybs sampratos turin, ir formuluodamas vairius kitus konstitucinius principus, atskleisdamas j turin, pats Konstitucinis Teismas ne kart yra rmsis teiss mokslo teiginiais, tarptautine patirtimi.
ios doktrinos kritik r.: Mikelnas V. Teiss aikinimas: teorins ir praktins problemos. 3 // Justitia. 1997. Nr. 3. P. 11; Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 201202; bandym i doktrin pateisinti pripastant, kad kritika teisinga, taiau nevisikai, r.: ilys J. Konstitucinis Teismas ir Lietuvos teiss raida // Konstitucin justicija: Dabartis ir ateitis. Vilnius, 1998. P. 56 (69 inaa). 2 ios doktrinos kritik r.: Mikelnas V. Civilinis procesas. 1 d. Vilnius: Justitia, 1997. P. 206208. 3 r. taip pat Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 22 d. nutarim.
1
232
III skyrius
Keletas tai iliustruojani citat. Interpretuojant iuos Konstitucijos straipsnius paymtina, kad Lietuvos valstyb, pripaindama tarptautins teiss principus ir normas, alies gyventojams negali taikyti i esms kitoki standart. Save laikydama lygiateise tarptautins bendrijos nare, ji savo valia priima ir pripasta iuos principus bei normas, jos paproius, dsningai integruojasi pasaulio kultr ir tampa natralia jos dalimi (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 8 d. nutarimas). Jeigu Konstitucijos normos apimt anksiau atsiradusius faktus, neturjusius teisins reikms, bt ipleiama teisinio reguliavimo sfera teiss norm galiojimas nukreipiamas atgal. Tai prietaraut bendram teiss principui statymas atgal negalioja (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandio 21 d. nutarimas). Pagal teiss doktrin, jei yra bendr ir speciali teiss norm konkurencija, taikomos specialios teiss normos (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas). Paymtina, kad tiek mogaus teisi doktrina, tiek ja besiremianti demokratini valstybi teis pripasta tam tikr galimyb riboti nuosavybs teises, kaip ir kai kurias kitas pagrindines mogaus teises. Taiau laikomasi esmins nuostatos, kad negalima apribojimais paeisti kokios nors pagrindins mogaus teiss turinio esms. Jeigu teis taip apribojama, kad jos gyvendinti pasidaro nemanoma, jeigu teis suvaroma perengiant protingai suvokiamas ribas arba neutikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju bt pagrindo teigti, jog paeidiama pati teiss esm, o tai tolygu ios teiss neigimui (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandio 18 d. nutarimas). Teiss doktrinoje ala paprastai suprantama kaip asmens sualojimas, jo gyvybs atmimas arba pakenkimas asmens teisms ar statym saugomiems jo interesams, taip pat turto sualojimas ar sunaikinimas, dl ko nukentjs asmuo negauna atitinkam vertybi arba praranda jas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas). Administracinis teiss paeidimas ir nusikaltimas apibdinami kaip pavojingos veikos, kadangi jas padarius yra paeidiamos tam tikros vertybs. Teiss doktrina visuotinai pripasta, kad administracinio teiss paeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesn nusikaltimo pavojingum nulemia ne tik objekto, bet ir kit objektyvi bei subjektyvi poymi visuma (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriio 13 d. nutarimas). Laikomasi nuomons, kad teismin kontrol bdinga anglosaks teiss sistemos alims. Svoka teismin kontrol iuo atveju vartojama slygikai ir reikia tik pasyvij kontrol, t.y. patys teismai savo iniciatyva nieko nekontroliuoja, taiau jie nagrinja skundus dl savivaldos institucij ar j pareign priimt akt bei veiksm. Kita vertus, teismai nagrinja ir savivaldos institucij skundus, kai valstybs institucijos paeidia savivaldybi teises. Btent tai konstitucins teiss doktrinoje ir vadinama teismine savivaldybi veiklos kontrole (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18
233
d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat paymi, kad Slyg ginijamo punkto vien papunki nuostatos formuluojamos neaikiai, o formuluojant kitus papunkius nepaisoma teisje pripaintos prieastingumo doktrinos (Konstitucinio Teismo 1998 m. gegus 6 d. nutarimas). Taigi tokia pozicija, kai nepaliekama galimybi sprendim ginyti teisme, nesiderina su teisins valstybs koncepcija ir konstitucine asmens teisi apsaugos doktrina (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas). Nenumatyta ir asmen, kuriems taikomi darbins veiklos apribojimai, galimyb kreiptis teism. Tuo tarpu pagal visuotinai pripaint mogaus teisi ir laisvi gynimo doktrin teises ir laisves galima suvaryti tik statymu ir btinai utikrinant galimyb dl paeistos teiss kreiptis teism (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas sutinka su Lietuvos mokslo tarybos ivada, kad sprendiant asmen, baigusi auktsias mokyklas buvusioje Soviet Sjungoje, isilavinimo klausimus universitetiniu isilavinimu galima laikyti tik isilavinim, gyt valstybiniuose universitetuose (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Teiss moksle, kit valstybi statym leidybos praktikoje yra inomi vadinamieji programiniai statymai. Toki statym forma ir galimas j turinys yra nustatomas konstitucijose. Programiniai statymai nustato valstybs ekonomins ir socialins veiklos tikslus, bet ne teiss normas, reguliuojanias teisini santyki subjekt elges. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nra numatyti programiniai statymai kaip speciali statym forma, todl visi statymai vertintini kaip faktinio galiojimo pirminiai teiss aktai, kurie privalomi visiems teisini santyki subjektams (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas). Kaip matome, mokslinis Konstitucijos ir teiss sistemos aikinimas, aplenkiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencij, yra svarbi konstitucins doktrinos formavimo prielaida. Skirtumas tik tas, kad oficialioji Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama konstitucin doktrina turi teisin gali, tuo tarpu visos kitos konstitucini princip interpretacijos ne.
3 poskyris. KONSTITUCINI PRINCIP TIPOLOGIJOS PROBLEMA
3.1. Bendrieji ir kiti konstituciniai principai 3.2. Konstitucini princip tipologijos pagrindai
234
III skyrius
3.1. Bendrieji ir kiti konstituciniai principai Kaip jau buvo sakyta, antras kriterijus, pagal kur paprastai konstruojama konstitucini princip sistema, yra tas, kokiu mastu jie kreipia teiss sistem, lemia teisinio reguliavimo turin. Konstituciniai principai skirstomi bendruosius ir kitus1. Bendraisiais principais vadinami tie, kurie kreipia, orientuoja vis teiss sistem, visas vairioms teiss akoms priskiriamas normas; kitais principais laikomi tie, kurie gali bti toliau detalizuojami tik tam tikrose teiss akose ar institutuose. Antai bendriesiems principams priskiriami: a) tautos suvereniteto principas; b) demokratikumo (demokratins valstybs) principas; c) prigimtins teiss principas; e) lygybs (lygiateisikumo) principas; f) monikumo (humanikumo) principas; g) teistumo principas; h) Konstitucijos virenybs principas; i) teismins gynybos prieinamumo ir universalumo (teiss teismin gynyb) principas; j) nekaltumo prezumpcijos principas; k) konstitucinio valdios gali ribojimo principas; l) valdi padalijimo (atskyrimo) principas; m) principas, pagal kur teisingum vykdo tik teismas. I kit princip, tvirtint Konstitucijoje, nurodomi: a) dvigubos pilietybs negalimumo principas; b) Seimo nario nelieiamumo principas; c) Respublikos Prezidento asmens nelieiamumo principas; d) teisj depolitizacijos principas2. Matyt, tai toli grau ne visi kiti principai. Visi minti principai i tikrj tvirtinti Konstitucijoje arba joje tiesiogiai deklaruojami, arba ivedami i kit konstitucini princip. Pateiktasis konstitucini princip ivardijimas yra informatyvus. Taiau nepakanka tik ivardyti principus juos reikia ivardyti taip, kad j sraas atitikt sistemikumo standartus. Konstitucini princip klasifikacija, kaip ir kiekviena sistema, turi bti konstruojama pagal tam tikrus kriterijus. Pasirinkus kriterijumi, ar tam tikri principai adresuojami visai teiss sistemai, ar tik tam tikroms jos dalims (akoms, institutams), sunku ivengti tam tikr prietaravim. Pvz., ioki toki abejoni gali kelti nekaltumo prezumpcijos principo priskyrimas bendriesiems principams (dl jo itin glaudios ssajos su baudiamja ir baudiamojo proceso teise), o teisj depolitizacijos principas kitiems, ne bendriesiems (nes depolitizacija yra teisjo ir teismo nepriklausomumo ir nealikumo esmins vis mogaus teisi
1 iuo atveju kalbama ne apie bendruosius teiss principus kaip specifin teiss altin tik pavadinimai ia yra panas. Apie bendruosius teiss principus r. 245246 psl. 2 Vaitiekien E., Vidrinskait S. Op. cit. P. 2830.
235
realizavimo garantijos vienas i aspekt). Be to, kai kurie i mint bendrj princip akivaizdiai susipina. Pvz., valdios gali ribojimo principas yra neatskiriamai susijs su Konstitucijos virenybs principu, ireikia jo vien i aspekt, bet savo ruotu yra (kaip pirminis principas) viena i prielaid, leidiani konstatuoti Konstitucijoje esant tvirtint valdi padalijimo princip (ivestin princip). Tad jei ir galima idlioti visus konstitucinius principus dvi lentynles, visuomet liks erdvs abejonms, ar kai kurie principai pakliuvo ten, kur jiems priklausyt. Nurodytoje konstitucini princip klasifikacijoje kiti principai tai daliniai arba akiniai principai, labai svarbs vienose (vienoje arba keliose) teiss akose, utat kitose jais tarsi nra privalu vadovautis (arba prireikia vadovautis tik retsykiais). Toks princip skirstymas bendruosius ir kitus suponuoja tam tikr konstitucini princip hierarchij. Bendrieji principai yra tarytum labiau fundamentals, jais grindiamos visos teiss akos, visa valstybs sranga, o kit princip taikymo erdv gerokai siauresn. Bet, kaip minta, visi konstituciniai principai turi vienod (aukiausi) teisin gali. Jokia j hierarchija apskritai yra negalima. Net labiausiai specifiniai konstituciniai principai nepaklsta bendriesiems. Prieingai bendrj princip turinys tegali bti aikinamas atsivelgiant vis konstitucini princip sistem, taigi ir dalinius, kitus principus. Kad taip yra, pailiustruokime pavyzdiu. Prisiminkime jau mint valdi padalijimo princip. Pagal visuotinai pripaint valdi padalijimo samprat statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti pakankamai savarankikos, tarp j turi bti pusiausvyra. statym leidiamj valdi gyvendina Seimas, vykdomj Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb (kiekvienas pagal savo kompetencij), teismin Teismas. Jeigu valdi padalijimas yra bendrasis principas, kiekviena valdingus galinimus turinti valstybs institucija (= valstybs valdios institucija) btinai turi bti priskiriama kuriai nors i i trij valdi ir negali bti joki kit valdios institucij, veikiani alia statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios ir nepriklausani n vienai i j. Bet taip nra. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 ir 126 str. nurodomas Lietuvos bankas centrinis bankas. Konstitucijoje tvirtintas Lietuvos banko nepriklausomumas: jis nuosavybs teise priklauso Lietuvos valstybei, jis vienintelis turi pinig emisijos teis, jam vadovauja valdyba, kurios pirminink skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Ilgamet bene vis Europos valstybi patirtis liudija, kad tik nepriklausomas, ypa nuo vykdomosios valdios, centrinis bankas garantuoja pinig stabilum, pinig rinkos, kredito ir atsiskaitym siste-
236
III skyrius
mos funkcionavim1. Bet Lietuvos banko nepriklausomumas tai kitas, ne bendrasis konstitucinis principas, kreipiantis finans teiss normas. Kaip matome, bendrojo valdi padalijimo principo turinio negalima adekvaiai atskleisti neatsivelgiant centrinio banko nepriklausomumo princip. Tas pats sakytina apie Valstybs kontrol, reglamentuojam Konstitucijos 134 ir 135 str. Ji kaip valdingus galinimus turinti valstybs institucija taip pat netelpa valdi padalijimo schem, kildinam tik i Konstitucijos 5 str. 1 d. (Atkreipkime dmes: Konstitucijos 5 str. 1 d. nurodoma ne apskritai valdia, bet valstybs valdia. Prie io klausimo teks grti vliau, 261 psl.) tai dar viena valdi padalijimo principo korektyva. Pagal j vienos valdios akos pareignai neturt bti kurios nors kitos valdios akos pareignais. Bet Konstitucijos 60 str. nustatyta ilyga: Seimo narys gali bti Ministru Pirmininku arba ministru. Taigi bendrasis konstitucinis valdi padalijimo principas turi esmini ypatum, kuriuos lemia anaiptol ne bendrasis reguliavimas. Tad konstitucinius principus skirstyti bendruosius ir kitus nra pagrindo. Kai kurie principai vadinami bendraisiais tik dl to, kad j adresavimas visai teiss sistemai yra akivaizdus. ie principai persmelkia vis Konstitucijos audin, galina j priskirti tam tikram konstitucij tipui, leidia suvokti, kokiomis idjomis vadovavosi jos krjai, prognozuoti, kuria linkme turt pltotis teiss sistema (jei, inoma, Konstitucija bus gerbiama, o konstitucin santvarka saugoma). Tokie bendrieji principai tvirtinti Konstitucijos 1 str. nuostatoje, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, 18 str. nuostatoje, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins; 21 str. 2 d. nuostatoje, kad mogaus orum gina statymas; 27 str. nuostatoje, kad mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisintas nusikaltimas ar statym nevykdymas; Konstitucijos preambulje tvirtintame Tautos siekyje atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs... Sra galima tsti. Kiti principai nelaikomi bendraisiais veikiau ne (tik) dl to, kad juos, neva, privalu atsivelgti tik tam tikrose teiss akose, bet dl to, kad kai kuriose kitose akose j, atrodo, praktikai nemanoma paeisti. Principus, kad Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius (10 str. 1 d.), kad Lietuvos valstybs sostin yra Vilniaus miestas ilgaam istorin Lietuvos sostin (17 str.), arba kad Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas (77 str. 1 d.), atrodo, manoma paeisti primus valstybins arba administracins teiss aktus (statymus), sukurianius Lietuvoje kokius nors valstybinius darinius,
1 r., pvz.: Semler D. Focus: The Politics of Central Banking // East European Constitutional Review. 1994. Vol. 3. No. 3/4.
237
nustatanius, kad sostin yra ne Vilnius, o kitas miestas, arba kad valstybs vadovu taip pat gali bti vadinamas, tarkime, Ministras Pirmininkas. Remiantis Konstitucija, tokie aktai turt bti pripainti jai prietaraujaniais ir negalt bti taikomi. Bet sivaizduoti, kad mintus principus galt paeisti civilins arba baudiamosios teiss aktai, ities sunku vien dl to, kad civilins ir baudiamosios teiss reguliuojami santykiai i esms skiriasi nuo t, kuri pagrindus nustato mintos Konstitucijos nuostatos. Bet to, kad tam tikrose teiss akose princip paeisti i pairos nemanoma, nepakanka. Svarbu, kad net, atrodo, tolimiausi teiss ak normomis galima tuos principus utikrinti. Antai Baudiamojo kodekso 68 str. numatyta atsakomyb u vieus raginimus smurtu paeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisum tai taip pat Konstitucijos 9 str. 1 d. tvirtinto principo realizavimas. Tad kiti principai turi potencijos tapti bendraisiais, nelygu kokiu mastu juos reaguoja teiss sistema. Nors i pairos jie adresuojami ne visoms teiss akoms, i tikrj taip nra. Tad vadinamieji bendrieji ir kiti principai neatsiejami vieni nuo kit. Konstitucini princip skirstymas bendruosius ir kitus remiasi analogija su princip klasifikavimu vairiose teiss akose, pagal kuri principai skirstomi tarpakinius, akinius, teiss institut principus ir pan. Taiau mes jau inome, kad konstitucin teis nra teiss aka! Ji pati gali diktuoti principus (kaip ir normas) kuriai nors teiss akai ar institutui, bet jeigu ji sileist, paverst savais teiss principus, formuluojamus teiss akose (institutuose), pakylt juos iki konstitucinio lygmens, tai pastatyt konstitucin teis ant to paties laiptelio su tomis akomis (institutais). itaip bt paneigta Konstitucijos virenyb. Kaip konstitucins normos yra ir kuri nors teiss ak pamatins normos, taip ir principai, diktuojantys ir konstitucinio, ir akinio reguliavimo turin bei vardijami tais paiais odiais, vis pirma yra konstituciniai principai ir tik po to (kartais tik dl to) teiss ak principai. Jau mintas sutari laisvs principas tampa privalomas, ir neginijamas (nors anaiptol ne absoliutus) civilins teiss principas dl to, kad j sankcionuoja konstitucin teis (ities, kitokioje konstitucinje tradicijoje sutari laisvs principas, tegu ir labai pagrstas civilins teiss poiriu, galt bti konstitucikai paneigtas, kaip tai buvo sovietinje konstitucinje sistemoje, tvirtinusioje komandin ekonomik ir nepripainusioje kins veiklos laisvs). Seimo nario nelieiamumas svarbus valstybins teiss (ir jos poakio parlamentins teiss) principas dl to, kad yra tvirtintas Konstitucijoje, ir, pridurkime, tik tuo mastu, kuriuo Seimo nario nelieiamyb garantuojama Konstitucijoje. Kaltinamojo teis gynyb svarbus baudiamojo proceso teiss principas, bet jis baudiamojo proceso teisje irgi neatsiranda i niekur: jis tvirtintas Konstitucijoje kaip konsti-
238
III skyrius
tucinis principas ir, bdamas toks, kreipia, orientuoja vis baudiamojo proceso teiss sistem. 3.2. Konstitucini princip tipologijos pagrindai Ar atsisakius konstitucini princip skirstymo bendruosius ir kitus, atsisakoma ir minties, kad konstitucinius principus galima klasifikuoti pagal tai, kokiu mastu jie kreipia teiss sistem? Ne. Ir tai kodl. Klausiant, kokiu mastu konstituciniai principai kreipia teiss sistem, pravartu turti galvoje, kad teiss sistema diferencijuojama ne tik horizontaliai ( akas ir institutus), bet ir vertikaliai konstitucin teis ir statutin teis. Konstitucins teiss altiniai Konstitucija ir konstitucin jurisprudencija, statutins teiss statymai, kiti norminiai aktai. Administracin teis, finans teis, baudiamoji teis, civilin teis, darbo teis ir pan. tai vis statutins teiss akos1, kuri kai kurios normos yra pakyltos konstitucin lygmen ir sudaro j kaip teiss ak branduol. Konstituciniai principai lemia akin teisin reguliavim, kitaip tariant, determinuoja. Tokius konstitucinius principus pavadinkime determinaciniais. Kita vertus, pati konstitucin teis yra vientisa. Kaip aukiausioji teisins hierarchijos pakopa, ji negali bti prietaringa, nes neatlikt savo paskirties ji ne utikrint teiss sistemos darn, bet, prieingai, j dezorganizuot. Jeigu Konstitucijos tekste yra neaikum, prietaravim, jie alinami aikinant Konstitucij (nors politikai daniau link silyti j keisti). Konstitucijos, konstitucins teiss vientisumas utikrinamas tam tikrais principais. Tai principai, suderinantys, koordinuojantys paios Konstitucijos nuostatas, organizuojantys j vientis sistem. Pavadinkime juos koordinaciniais principais. ie principai lemia paioje Konstitucijoje nustatyt reguliavim, lemia, kaip vienos konstitucins normos dera su kitomis ir su Konstitucijoje tvirtintais principais. Jie koordinuoja pat konstitucin reguliavim. Dar kart dmesio! Turima galvoje vis pirma ne konstitucinio reguliavimo turinys, o tai, kaip utikrinamas io turinio nuoseklumas. Gali kilti klausimas, ar koordinaciniai principai laikytini konstituciniais ar apskritai teiss principais. Reikalas tas, kad vir Konstitucijos nra jokios teiss. Raktas aikinti Konstitucij, iifruoti jos principus yra joje paioje. Taiau nereikia manyti, kad takoskyra tarp koordinacini ir determinacini princip yra labai grieta. Juolab nereikia sivaizduoti, kad koor1
Kiti teiss altiniai (precedentai, sutartys ir t.t.) ia neaptariami.
239
dinaciniai principai yra kakas darantis poveik tik konstituciniam reguliavimui, bet ne statutinei teisei, o determinaciniai principai neatlieka jokio koordinacinio vaidmens. Anaiptol. Statutinei teisei daro poveik visi konstituciniai principai, visos Konstitucijos normos, visos jos nuostatos. Kita vertus, ir koordinaciniai, ir determinaciniai principai vienu metu atlieka ir koordinacin, ir determinacin vaidmen skiriasi tik j kryptingumas ir mastas. Determinaciniai principai papildo, bet ne pakeiia koordinacinius principus. Jie skiriasi nuo koordinacini tuo, kad lemia ne tai, kaip vienos konstitucins nuostatos dera su kitomis, o tai, kaip statutin teis yra derinama su konstitucine. Utat koordinaciniai principai lemia ir viena, ir kita. Paprastai tariant, statutins teiss atvilgiu koordinaciniai principai yra ir determinaciniai; gi determinacini princip koordinacinis vaidmuo apsiriboja statutins teiss sfera. Taiau bet kuriuo atveju konstitucini princip skirstymas koordinacinius ir determinacinius yra teorinio abstrahavimo rezultatas ir dl to slygikas. is skirstymas tai tarsi bandymas rayti eilrat tarties enklais arba mogaus jausmus cheminmis formulmis. Paymtina ir tokia koordinacini ir determinacini princip skirtyb. Jei tam tikras teisinis reguliavimas prietarauja Konstitucijai (jos bet kuriai nuostatai), automatikaikartu yra paeidiamas ir kuris nors koordinacinis konstitucinis principas1 (kitas reikalas, kad konstitucins kontrols procese is klausimas danai nekeliamas). Tuo tarpu koordinacinio principo paeidimas savaime nereikia, jog yra paeistas ir koks nors determinacinis principas2. Nors grietai atskirti koordinacinius ir determinacinius principus nra lengva, is skirtumas leidia bent slygikai juos klasifikuoti.
4 poskyris KOORDINACINIAI PRINCIPAI
4.1. Konstitucijos virenyb 4.2. Konstitucijos vientisumas

Plg., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarim. Pvz., statymo nuostat prietaravimas teisins valstybs ir teisingumo principams savaime yra pakankamas pagrindas pripainti jas prietaraujaniomis Konstitucijai, nors nra konstatuota jokio Konstitucijos straipsnio paeidimo (plg. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 6 d. nutarim).
2 1
240
III skyrius
4.3. Teisin valstyb
Koordinaciniams principams priskirtini: 1) Konstitucijos virenybs; 2) Konstitucijos vientisumo; 3) teisins valstybs principai. Jie tarp savs glaudiai susij.
4.1. Konstitucijos virenyb Kaip minta, Konstitucijos virenyb yra sudtinis konstitucinis principas. Jis vairiais aspektais tvirtintas Konstitucijos 5 str. 2 d. nuostatoje, kad valdios galias riboja Konstitucija; 6 str. 1 d. nuostatoje, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas; 6 str. 2 d. nuostatoje, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija; 7 str. 1 d. nuostatoje, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai, 30 str. 1 d. nuostatoje, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism; 102 str. 1 d. nuostatoje, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams; 110 str. 1 d. nuostatoje, kad teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai ir kt.; taip pat Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos (priimto tame paiame piliei referendume, kaip ir Konstitucija) 2 str. nuostatoje, kad statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir iam statymui, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis. Konstitucijos virenyb reikia, kad joks teiss aktas negali prietarauti Konstitucijai, kad niekas negali paeisti Konstitucijos, kad konstitucin tvarka gali ir turi bti ginama, pagaliau, kad pati Konstitucija nustato procedr, kurios pagalba gali bti patikrinama teiss akt atitiktis Konstitucijai. Konstitucijos virenyb sustiprina jos ypatinga keitimo tvarka. Konstitucijos keitimo tvarkos nagrinjimas nra ms dstymo dalykas. Bet reikia paymti, kad, lyginant su kitais teiss aktais, i tvarka yra sudtinga, o norint pakeisti Konstitucijos 1 str. ir suvis komplikuota (148 str. 1 d.). Tai suprantama: jei Konstitucij bt galima pakeisti kaip paprast statym, ji tikriausiai ir bt keiiama keiiantis politinei, ekonominei ar socialinei situacijai, o tai neutikrint konstitucins santvarkos stabilumo
241
ir teiss akt, kurie turi bti suderinti su Konstitucija, sistemos darnos. Su Konstitucijos virenybe neatsiejamai susijs jos tiesioginis taikymas ir galimyb savo teises ginti remiantis Konstitucija. Ities, Konstitucijoje gausu nuostat, pagal kurias tam tikrus santykius reguliuoja statymas. Tai nuostatos, tvirtinanios statym leidjo diskrecij (nuoiros laisv) reguliuoti iuos santykius taip, kad bt galima lanksiau reaguoti gyvenimo pokyius. Pagaliau, ne vis santyki tam tikras sureguliavimas yra konstitucikai reikmingas. Taiau btina matyti ir kit medalio pus. Nuostatos, kad tam tikrus santykius reguliuoja statymas tvirtina ir statym leidjo pareig juos sureguliuoti, inoma, nepaeidiant Konstitucijos norm ir konstitucini princip. Tarkime, 73 str. 2 d. nuostata Seimo kontrolieri galiojimus nustato statymas nesuteikia statym leidjui laisvs pasirinkti, ileisti tok statym, ar ne. Jei toks statymas nebt ileistas, bt tik tuia 73 str. 1 d. nuostatos deklaracija, kad piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai ir kad jie turi teis silyti teismui kaltus pareignus atleisti i uimam pareig. Tai bt ne tik teisinio reguliavimo spraga, tai bt ir Konstitucijos virenybs paneigimas. Kad ir koks bt nustatytas emesns galios teisinis reguliavimas, Konstitucijos nuostatos yra viresns ir taikomos tiesiogiai. Ikilus prietaravimui tarp Konstitucijos ir statymo, jis turi bti sprendiamas Konstitucijos naudai. Taiau statym leidjas toli grau ne visada operatyviai reaguoja Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriais tam tikri teiss aktai (j dalys) pripastami prietaraujantys Konstitucijai. Tokiais atvejais santykiai, kurie buvo reguliuojami iki tam tikrus aktus pripastant prietaraujanius Konstitucijai, gali bti bent kur laik apskritai nereguliuojami. Tai sukelia sunkum. Todl kartais siloma statymu nustatyti Konstituciniam Teismui teis atidti nutarimo, kuriuo pripastama, kad teiss norma prietarauja Konstitucijai, sigaliojim tokiam laikui, per kur i norma bt atitinkamai pakoreguota1. Bet k tai reikt? Kad dar kur laik galiot Konstitucijos virenyb paneigiantis teiss aktas? Kad dar kur laik nebt galima ginti savo teisi remiantis Konstitucija? Todl tokie silymai vertintini skeptikai. Interpretuodamas Konstitucijos virenybs princip, Konstitucinis Teismas akcentavo, kad is principas yra pamatinis demokratins teisins valstybs reikalavimas, o Konstitucij apibdino kaip pagrindin statym, turint aukiausi teisin gali statym hierarchinje sistemoje, tvirtinant pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudarant statym leidybos pagrind. Ne kart buvo pabrta, kad statymai ir kiti tei1
Lietuvos teiskros tobulinimo rekomendacijos // Teiss problemos. 2000. Nr. 2.
242
III skyrius
ss aktai (taip pat ir tarptautins sutartys) negali prietarauti Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas, 1995 m. sausio 24 d. ivada, 1995 m. spalio 17 d., 1997 m. gegus 29 d., 1997 m. birelio 17 d. nutarimai). Bet is principas suponuoja ir pozityvias pareigas statym leidjui, kitiems teiskros subjektams, pvz., perirti anksiau priimtus teiss aktus atsivelgiant Konstitucijos normas, utikrinti teiss akt, reguliuojani tuos paius santykius, darni hierarchin sistem (Konstitucinio Teismo 1998 m. gegus 6 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo doktrinoje Konstitucijos virenybs principas taip pat siejamas su Konstitucijos preambulje deklaruojamu Tautos siekiu atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai) kaip jo neatskiriamas elementas ar bruoas. Konstitucijos virenybs principas i koordinacini princip neatsitiktinai nurodomas pirmuoju. Kaip koordinacinis principas is principas suponuoja Konstitucijos kaip teiss altinio buvim svarbiausiuoju teiss altiniu, o kartu konstitucins teiss buvim vir vis teiss ak, galimyb vertinti bet kuriame teiss akte nustatyt reguliavim Konstitucijos poiriu. 4.2. Konstitucijos vientisumas Kaip minta, Konstitucijos 6 str. 1 d. tvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Konstitucijos vientisumo principo kaip pirminio principo tiesioginis deklaravimas tai formalus teisinis imperatyvas ir statym leidjui, ir kitiems subjektams savo veikloje remtis Konstitucija kaip visuma (sistema). Vadinasi, teisins galios poiriu n viena Konstitucijos norma ar kita nuostata negali bti prieinama kitoms, traktuojama kaip viresn, labiau fundamentali u kitas. Pagal konstitucinio reguliavimo turin, pagal formulavimo bd jos gali bti skirtingos ir vairiai tarp savs susijusios. Antai kai kurios nuostatos formuluojamos kaip absoliuts principai (Nuosavyb nelieiama (23 str. 1 d.)); Minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma (26 str. 1 d.)), bet jos turi bti realizuojamos ir aikinamos atsivelgiant kitas Konstitucijos nuostatas (Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama (23 str. 3 d.); mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas (27 str.); gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi (28 str.); Banyi bei religini organizacij mokslo skelbimas, kita ti-
243
kybin veikla, taip pat maldos namai negali bti naudojami tam, kas prietarauja Konstitucijai ir statymams (43 str. 6 d.) ir kt.), i esms neleidianias io absoliutumo nukreipti prie visuomen, prie tas vertybes, kurias Konstitucija gina, nes, perfrazuojant JAV Aukiausiojo Teismo teisj R. Jackson, Konstitucija nra saviudikas susitarimas1. Yra Konstitucijoje nuostat, kuri turinys atskleidiamas remiantis kitomis nuostatomis, yra ir toki, kurios i dalies pakartoja, dubliuoja viena kit, bet n viena i j nra ir negali bti pamirtama, ignoruojama kurios nors kitos konstitucins nuostatos naudai. Konstitucija, kaip kiekvienas teiss aktas, apskritai kiekvienas dokumentas, turi savo struktr. Lietuvos Respublikos Konstitucij sudaro preambul, keturiolika skirsni, Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs, Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo posovietines Ryt sjungas (abu ie aktai pagal Konstitucijos 150 str. yra Konstitucijos sudedamoji dalis) bei statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos, kaip jau sakyta, priimtas kartu su Konstitucija. Taiau Konstitucijos vientisumo principas suponuoja, kad struktra, atskir nuostat idstymas Konstitucijos tekste negali lemti j turinio suvokimo. Pati Konstitucijos struktra yra sukonstruota maiausiai pagal du kriterijus akin (skirsniai apie valdios institucijas) ir funkcin (skirsniai apie atskiras visuomens ir valstybs gyvenimo sritis). Todl tai, kad asmen lygybs principas tvirtintas II skirsnyje mogus ir valstyb (29 str.), nereikia, kad lygyb konstitucikai garantuojama tik fiziniams asmenims. Tai, kad prokurorai paminti IX skirsnyje Teismas (118 str. 1 ir 3 d.), nereikia, jog jie yra teismins valdios dalis ar vykdo teisingum. Dalis Respublikos Prezidento galiojim nustatyti ne VI skirsnyje Respublikos Prezidentas, bet skirsniuose Seimas (V), Lietuvos Respublikos Vyriausyb (VII), Konstitucinis Teismas (VIII), Teismas (IX), Finansai ir valstybs biudetas (XI), Usienio politika ir valstybs gynimas (XIII). Seimo nario priesaikos, nurodytos Konstitucijos 59 str. 2 ir 3 d., tekstas nustatytas Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos 5 str. Konstitucijos struktra nelemia jos nuostat turinio, ji tik utikrina j idstym tam tikru nuoseklumu, kuris buvo priimtiniausias jos krjams, bei (i dalies) atspindi pastarj vertybines orientacijas. 4.3. Teisin valstyb
1 Paraphrase of Justice Robert Jackson in Terminiello V. City of Chicago. 337 U.S. 1 (1949) (dissenting), by Elster J. Constitutional Courts and Central Banks: Suicide Prevention or Suicide Pact // East European Constitutional Review. 1994. Vol. 3. No. 3/4.
244
III skyrius
Jau minta, kad teisins valstybs siekis (Tautos siekis atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs) skelbiamas Konstitucijos preambulje. Bet velgiant plaiau, vairs teisins valstybs, kaip visa persmelkianios konstitucins idjos, aspektai ireikti vairiose Konstitucijos nuostatose: nuostatoje, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika (1 str.); nuostatoje, kad valdios galias riboja Konstitucija (5 str. 2 d.); kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (6 str. 1 d.); kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai (7 str. 1 d.) ir kad galioja tik paskelbti statymai (7 str. 2 d.); kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins (18 str.); taip pat jau mintose nuostatose, tvirtinaniose teisjo ir teism nepriklausomum, garantuojaniose tam tikras mogaus teises gyvyb, orum, privataus gyvenimo nelieiamum, asmens nelieiamum ir kt. Pagal Konstitucinio Teismo doktrin konstitucinis teisins valstybs principas yra universalus principas, kuriuo grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, teisins valstybs principo turinys atsiskleidia vairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aikintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens siekio. Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs principas, be kit reikalavim, suponuoja ir tai, kad turi bti utikrintos mogaus teiss ir laisvs, kad visos valstybs valdi gyvendinanios bei kitos valstybs institucijos turi veikti remdamosios teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukiausi juridin gali ir kad statymai, Vyriausybs nutarimai bei kiti teiss aktai turi atitikti Konstitucij (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Teisins valstybs principas vardijamas ir kaip teiss viepatavimo principas; tai beveik sinonimikos svokos. Kol kas konstitucin teisins valstybs doktrina yra gana fragmentika. Daugiau paymimi, irykinami atskiri teisins valstybs poymiai, kuriuos Konstitucinis Teismas laik reikalingus akcentuoti nagrinjant tam tikras bylas. Cituotas bendras teisins valstybs principo apibdinimas situacijos i esms nepakeiia. Vis dlto yra pagrindas teigti, kad Konstitucinis Teismas, ingsnis po ingsnio formuodamas teisins valstybs doktrin, orientuojasi teiss mokslo generuojam teisins valstybs teorij bei lyginamj teistyr. Kadangi teisins valstybs idja yra Vakar teiss tradicijos produktas, ji nebuvo irasta Lietuvoje1, verta at1 Kris E. The Baltic Case and the Problem of Creating a LawBased State // D. D. Barry (ed.). Toward the Rule of Law in Russia? Political and Legal Reform in the Transition Period. Armonk, New York & London: M. E. Sharpe, 1992; Id. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija // M. A. Glendon, M. W. Gordon & C.
245
kreipti dmes tai, kokie teisins valstybs parametrai iskiriami mokslinje teisinje literatroje ir kaip jie traktuojami Europos jurisprudencijoje. Be plaiai inomo teisins valstybs skirstymo anglosaksikj rule of law ir vokikj Rechtsstaat tradicijas1, teisins valstybs koncepcija iandien rutuliojama dviem kryptimis, kuri abiej teorinis pagrindas yra teiss virenybs idja. Pirmoji, instrumentalistin, teisins valstybs samprata diktuoja tokius teisins valstybs poymius: a) norm bendras pobdis, leidiantis jas taikyti visiems numatytiems teiss subjektams; b) norm prieinamumas arba vieumas, utikrinantis teiss subjektams galimyb jas suinoti; c) norm iankstinis pobdis, reikiantis, kad jos bus nustatytos dar iki ikylant reikalui jas taikyti; d) norm aikumas, suprantamumas teiss subjektams; e) norm neprietaringumas, negalimumas vienu metu ir reikalauti tam tikro elgesio, ir j drausti; f) norm adresat pajgumas elgtis pagal norm reikalavimus, kitaip tariant, nereikalavimas to, kas nemanoma; g) norm santykinis stabilumas; h) norm kongruentikumas, t.y. atitiktis tarp elgesio, kurio reikalauja normos, ir elgesio, kurio reikalauja teissaugos ir kitos teis taikanios institucijos. Antroji, substantyvin, teisins valstybs samprata papildomai reikalauja, kad: a) ne tik norm adresatai pajgt elgtis taip, kaip reikalauja normos, bet ir valdios institucijos, nustatydamos teiss normas, veikt gera valia; b) panaios bylos bt sprendiamos panaiai, taigi teisjai neturt absoliuios nuoiros, kaip taikyti teiss normas; c) statymai bt inomi, negaliot atgal, nebt baudiama u tai, kas nebuvo udrausta, o nusikaltimai bt grietai apibrti; d) bt paisoma prigimtinio teisingumo reikalavim, kaip antai tinkamo teisinio proceso, teismo posdi vieumo, teism nealikumo ir nepriklausomumo (ne tik nuo politins valdios, bet ir nuo visuomens nuomons spaudimo),
Osakwe. Vakar teiss tradicijos / Vert E. Kris, A. Povilinas & V. Povilinien. Vilnius: Pradai, 1993. ios nuomons kritik r.: Maksimaitis M. Teisins valstybs modelis // M. Maksimaitis (red). Mykolo Rmerio mokslas apie valstyb. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997; Maksimaitis M., Ruelyt O. Mykolo Rmerio gyvenimas ir veikla // M. Rmeris. Op. cit. ir ypa: Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000, kur Lietuvos naas kuriant teisins valstybs koncepcij ir praktik (jau nuo XVI a.) vadinamas istoriniu, Lietuvos politologin (XVI a.?!) ir teisin mintis toli lenkusia Vakar, o Vakarai uleidusiais pirmaujani padt Lietuvai (p. 134 ir tol.). Jeigu yra istorinis naas, tikriausiai j kas nors turjo patirti. Kad nors vienas Vakar autorius, itaip vertint Lietuvos na, rasti nepavyko. 1 Berman H. J. The Rule of Law and the LawBased State (Rechtsstaat) (with Special Reference to the Developments in the Soviet Union // The Harriman Institute Forum. 1991. Vol. 4. No. 5; Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija.
246
III skyrius
sprendim pagrindimo rodymais ir pan.1 Kartais kaip atskiri teisins valstybs (teiss viepatavimo) poymiai pabriami teism prieinamumas, neleidiamumas teissaugos institucijoms paioms nukrypti nuo teisins valstybs reikalavim, taip pat teism galia priirti, kaip mint teisins valstybs reikalavim laikosi kitos institucijos2. Patys savaime teisins valstybs parametrai nenurodo, kokiu mastu valstyb utikrina ekonomines, socialines ar kultrines teises, koki socialin politik ji vykdo. iuo poiriu teisin valstyb kaip teisin kategorija yra laisva nuo subjektyvaus sivaizdavimo, kas visuomenje yra teisinga ar gera, nuo politini (partini) ar ideologini preferencij. Minti parametrai aikiai orientuoja, kad turi bti vengiama teisin valstyb ideologizuoti, paversti j vienu i lozung socialiniuose, ideologiniuose ar partiniuose konfliktuose. Visi nurodyti teisins valstybs poymiai vienareikmiai kreipia formali, teisin erdv. Kartais teigiama, kad teisin valstyb tai vadinamoji socialin valstyb, t.y. tokia valstyb, kurioje sudaromos ekonomins, socialins ir kultrins slygos visapusiam asmenybs vystymuisi, utikrinama socialin gerov ir pan.3 Tai nesusipratimas, kuris gali reikti tik viena: kad valstyb bt laikoma teisine, ji turi bti turtinga; prieingu atveju ji nepajgt susidoroti su tais udaviniais, kurie keliami socialinei valstybei. Toks teisins valstybs tapatinimas su socialine valstybe yra pavojingas, nes paveria niekais pai teisins valstybs idj, leidia ekonomikai nepajgios valstybs valdi populistikai kaltinti nukrypimu nuo teisins valstybs standart net ir tuo atveju, kai i valdia i tikrj siekia gyvendinti teiss virenyb. Ities, kai kuri valstybi konstitucijose (pvz.: Vokietijos, Rusijos) teisins valstybs svoka vartojama alia socialins valstybs. Konstitucionalizmo teorijos poiriu tai reikia, kad valstyb, pasiskelbusi teisine, sipareigoja utikrinti kuo platesnes ekonomines ir socialines teises, kurias yra tvirtinusi savo statymuose. Bet tai anaiptol nereikia, kad socialin valstyb yra tam tikra teisins valstybs ris, atmaina ar isivystymo pakopa. Prieingai, jeigu skurdi, ekonominius sunkumus igyvenanti valstyb atitinka nurodytus teisins valstybs parametrus, ji pagrstai laikytina ne maiau teisine, negu, tarkime, gerovs valstyb. Dar daugiau, socialin valstyb savaime nereikia, kad ji yra ir teisin. Tai gali bti intervencionistin, netgi totalitarin valstyb, kurioje klesti neabotas valRadin M. J. Reconsidering the Rule of Law // Boston University Law Review. 1989. Vol. 69. No. 4. P. 784 ff. 2 Raz J. The Authority of Law: Essays on Law and Morality. Oxford, Clarendon Press, 1994. P. 214 ff. 3 Vaivila A. Teisin valstyb: nuo optimizmo iki realybs // Jurisprudencija. 2001. Nr. 19.
1
247
dios kiimasis ne tik kin veikl, bet ir moni asmenin gyvenim, taiau kuri vis dlto siekia utikrinti tam tikr (bent minimal) pragyvenimo lyg savo nelaisviems pilieiams. Paymtina, kad istorikai viena pirmiausi socialins valstybs form buvo policin valstyb, visuotin gerov bandiusi utikrinti policinmis priemonmis1. Neatsitiktinai kai kurie ymiausieji teisins valstybs teoretikai susocialint teisins valstybs samprat (ipastam kai kuriose treiojo pasaulio alyse) netgi pravardiuoja teisins valstybs ikrypimu2. Tad jeigu socialin valstyb galima laikyti konstituciniu (teisiniu) principu, tai yra kitas, ne teisins valstybs principas, reikiantis tam tikr valstybs socialin orientacij, jos ekonomini ir socialini sipareigojim tvirtinim (Apie valstybs socialins orientacijos tvirtinim Lietuvos Respublikos Konstitucijoje raoma 266270 psl.). Todl teisin valstyb btina aikiai skirti nuo socialins valstybs: valstyb gali bti ir socialin, ir teisin, bet ji gali bti tik socialin arba tik teisin, arba nei viena, nei kita; jei valstybs konstitucijoje yra tvirtintos plaios socialins garantijos, ji bus teisin tik ias garantijas realiai utikrinus, bet jei toki garantij nra tvirtinta, pakaks, kad ji atitikt jau mintus teisins valstybs parametrus. Dar labiau netikslu bt teisin valstyb laikyti ne tik socialins valstybs, bet gerovs valstybs sinonimu; pastaroji svoka apskritai ymi ne tam tikr teisin princip, bet faktin valstybs bv, jos kio ir visuomens situacij3. ia nra galimybs (ir reikalo) aptarinti vairi gerovs valstybs variacij konservatyviosios gerovs valstybs, socialdemokratins gerovs valstybs, vadinamj Bismarcko gerovs valstybs ir sero Beveridgeo gerovs valstybs, socialini paslaug valstybs ir pan. Mint gerovs valstybs atmain pavadinim turt pakakti, kad bt aiku, jog gerovs valstyb tai politikos ir ekonomikos, bet ne teiss mokslo kategorija4. Teisin valstyb (teiss viepatavimas), vaizdiai tariant, reikia, kad valdo ne mons, bet teis. Ta paia kryptimi formavosi Europos teisingumo teismo jurisprudencija, kurioje buvo suformuluoti vadinamieji bendrieji teiss principai. I j pamintini proporcingumo principas, pagal
Berman H. J. Op. cit.; taip pat r.: Chapman B. Police State. London: Pall Mall, 1981. Raz J. Op. cit. P. 210; r. taip pat: Hayek F. A. The Constitution of a Liberal State // Il Politico. Vol. XXXII. No. 3. 3 Flora P., Heidenheimer A. J. The Development of Welfare States in Europe and America. New Brunswick & London: Transaction Books, 1981; Rueschmeyer D., Stephens E. H., Stephens J. D. Capitalist Development and Democracy. Cambridge: Polity Press, 1992; Spiro S. E., YuchtmanYaar E. (eds) Evaluating the Welfare State: New York, Academic Press, 1983. 4 Kuhnle S. Welfare State // V. Bogdanor (ed). The Blackwell Encyclopaedia of Political Science. Oxford & Cambridge, Massachusetts, 1991.
2 1
248
III skyrius
kur taikomos teisins priemons turi bti tinkamos tikslams pasiekti ir neperengti btinumo rib; teist lkesi principas, pagal kur turi bti ginamas teise besiremiantis suinteresuot asmen pasitikjimas; procesins teiss principai, tvirtinantys teis bti iklausytam, teis gynyb (taip pat ir efektyvi teismin gynyb) ir teis privataus gyvenimo nelieiamum (privatum); gero valdymo principai (administracinis siningumas ir t.t.) ir kt.1 Pamintina ir Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija, kurioje, aikinant Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij, formuluojami principai, atitinkantys tuos, formuluojamus mokslinje teisins valstybs koncepcijoje: teismo nealikumas, teisminio nagrinjimo vieumas, teis gynyb, teis asmeninio gyvenimo gerbim, minties, sins ir religijos laisv, socialins ir politins veiklos laisv ir kt.2 ia nra galimybi aptarti visos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, kurioje pltojama teisins valstybs doktrina. Taiau paymtina, kad, nors ir fragmentikai, daugelis mint teisins valstybs poymi yra siauriau ar plaiau nurodomi kaip Lietuvos konstituciniai principai. Teiss norm bendras pobdis. Konstitucinis Teismas yra nurods, kad statymuose nustatomos bendro pobdio taisykls, o postatyminiuose aktuose ios normos gali bti tik detalizuojamos; taigi postatyminis aktas negali pakeisti statymo ir sukurti bendro pobdio norm, kurios konkuruot su statymo normomis (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. vasario 28 d. nutarimai). Kita vertus, tam tikrais atvejais statym leidjas specialiu statymu gali nustatyti diferencijuot kins veiklos teisin reguliavim numatyti iimtis, kada tam tikriems kio subjektams taikomas ne bendrasis, o specialusis statymas (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas). Jei yra bendrj ir specialij norm konkurencija, taikomos specialiosios normos (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas). statymo virenyb. Teiss norm bendrasis pobdis konstitucinje doktrinoje siejamas ir su statymo virenybs principu neatskiriamu teiss viepatavimo elementu. is principas reikia, jog tarp vis bendro pobdio norm yra hierarchija (kurios virnje Konstitucija), o individualaus pobdio teiss aktai turi atitikti norminius aktus. Kitas svarbus statymo virenybs aspektas yra tas, jog statymas saisto ir pat statym leidj: jis negali nevykdyti savo paties ileist statym, bti tarsi j nepasiekiamas. statymo virenyb tiesiogiai susijusi su Konstitucijos virenybs prinUsher J. A. General Principles of EC Law. London & New York: Longman, 1998. Berger V. Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija / Vert S. Kadiulyt ir A. Budrikis. Vilnius, Pradai, 1997.
2 1
249
cipu, j papildo ir pratsia. Tame paiame Konstitucijos straipsnyje (102 str. 1 d.) tvirtinta ne tik Konstitucijos virenyb vis kit teiss akt atvilgiu, bet ir statymo virenyb postatymini akt atvilgiu (iuo atveju Respublikos Prezidento ir Vyriausybs): Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Bet Konstitucijoje tiesiogiai nra nurodyta, koks yra vis postatymini akt atitikties auktesns galios norminiams aktams patikrinimo mechanizmas. Kai kas detalizuojama statymuose; antai inybini (pvz., ministerij) akt atitikt statymams arba Vyriausybs nutarimams gali tirti specializuoti administraciniai teismai Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Taiau net ir statymuose nra nustatyta, kaip turt bti tiriama, tarkime, Seimo nutarim atitiktis statymams: Konstitucijos 102 str. nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar kiti Seimo aktai (t.y. ne statymai) neprietarauja Konstitucijai (bet ne statymams). i formali Konstitucijos teksto sprag upildo statymo virenybs principas: teiss akt hierarchija, taigi ir statymo virenyb bt paneigta, jei pagal Konstitucij nebt galima itirti postatyminio akto atitikties statymui ir, jeigu postatyminis aktas prietarauja statymui, bt leidiama jam likti teiss sistemoje, galioti toliau. Konstitucinis Teismas toki akt atitikt statymams tiria (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 30 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai). Konstitucijoje taip pat nra tiesiogiai pasakyta, kad gali bti tiriama statym atitiktis konstituciniams statymams, bet Konstitucinis Teismas tiria ir tai (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 2 d. nutarimas). Teiss norm prieinamumas, galjimas jas inoti ir norm iankstinis pobdis. Konstitucinje doktrinoje pabriama, kad negalima i asmens reikalauti laikytis taisykli, kuri jo veiklos metu nebuvo ir todl jis negaljo inoti bsim reikalavim. Teiss subjektas turi bti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teiss aktais, galiojusiais j padarymo metu, bus laikomi teistais. Prieingu atveju pats statymas netekt autoriteto, ir tai kliudyt nustatyti stabili teisin tvark (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo aktuose ne kart buvo pabrta ir tai, kad teiss aktai negalioja atgal (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d., 1995 m. gruodio 22 d., 1997 m. gegus 29 d., 1998 m. kovo 25 d.); taip pat tvirtinta, kad aktai, panaikinantys veikos baudiamum ar administracin atsakomyb arba velninantys sankcij, atgal galioja (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Paymkime dar vien konstitucikai motyvuot nuostat: net tais atvejis, kai teiss aktas yra paymtas tam tikra slaptumo, visiko slaptumo ar pan. yma, jis negali bti nuslepiamas nuo teismo, o teiss aktai, susij su mogaus teismis, apskritai neturi bti
250
III skyrius
ymimi jokiomis slaptumo ymomis (Konstitucinio Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutarimas). Teiss norm aikumas ir neprietaringumas. Doktrinoje ne kart vairiais aspektais akcentuotas btinumas teiss normas formuluoti aikiai ir neprietaringai. Taiau kartu paymtina, kad Konstitucinis Teismas apskritai links paaikinti neaikias teiss akt formuluotes tokiu bdu, kad jose idstyt nuostat realizavimas nepaeist Konstitucijos norm ir konstitucini princip, o kai kada specialiai nurodo, kad tam tikras neaikumas savaime nra pakankamas pagrindas pripainti teiss akt (jo dal) prietaraujaniu Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 1999 m. birelio 23 d., 2000 m. kovo 15 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai). Tokia pozicija liudija, kad teiss norm aikumas ir neprietaringumas traktuojami kaip i Konstitucijos kildinami principai. Norm adresat pajgumas elgtis pagal norm reikalavimus. Viename Konstitucinio Teismo akte tiesiogiai remiamasi bendruoju teiss principu lex non cogit ad impossibilia, t.y. statymas nereikalauja to, kas nemanoma (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada). Negalimumas bausti u tai, kas nebuvo udrausta. is principas sietinas su jau mintu (r. 247 psl.) teiss norm iankstiniu pobdiu, konstitucinje doktrinoje traktuojamu kaip konstitucinis principas. Bet paradoksalu, kad principai nullum crimen sine lege ir nullum poena sine lege (reikiantys, kad asmuo gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn tik u toki veik, kuri jos padarymo metu buvo numatyta baudiamajame statyme kaip nusikaltimas, ir kad draudiama taikyti asmeniui grietesn bausm nei nustatyta statyme, galiojusiame veikos padarymo metu) vadinami dviem pagrindiniais baudiamosios teiss principais (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas) (t.y. ne konstituciniais). Prigimtinis teisingumas. Konstitucinis Teismas yra nurods prigimtinio teisingumo paisym kaip konstitucini teisingumo ir teisins valstybs princip neatskiriam aspekt, jis taip pat yra konstatavs, kad teisingumas yra vienas i pagrindini teiss kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemons tiksl; jis yra vienas svarbiausi moralini vertybi ir teisins valstybs pagrind; jis gali bti gyvendintas utikrinant tam tikr interes pusiausvyr, ivengiant atsitiktinum ir savivals, socialinio gyvenimo nestabilumo, interes prieprieos (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 6 d. nutarimas1). Bet kol kas prigimtinio teisingumo turinys nra detaliai aikintas. Kita vertus, toks aikinimas negali bti atsietas nuo mogaus prigimtini teisi doktrinos (kurios ieities takas yra Konstitucijos 18 str. nuostata, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins), gantinai vairiapusiai ipltotos konstitucinje jurisprudencijoje. Atskirose
1
r. taip pat Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 22 d. nutarim.
251
Konstitucijos nuostatose, net jos struktroje (kurioje nuostatos, formuluojanios mogaus teises, idstomos anksiau negu nuostatos, nustatanios valdios galiojimus), taip pat konstitucinje doktrinoje tvirtai ireiktas mogaus teisi primatas. Antai 1996 m. lapkriio 20 d. nutarime remiamasi nuostata, kad mogus nuo pat gimimo turi nuo jo asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas teises bei laisves ir kad pirminis prigimtini mogaus teisi ir laisvi altinis yra pati mogaus prigimtis. Konstitucinis Teismas, aikindamas konstitucines nuostatas, tvirtinanias mogaus teis gyvyb ir orum, pabr, kad ios teiss yra aukiau statymo, o Konstitucijos paskirtis utikrinti j gerbim ir gynim (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas). Doktrinoje taip pat kaip konstitucinis principas tvirtinta nuostata, kad prigimtini mogaus teisi skirtingas aikinimas ir nevienodas taikymas atskiroms asmen kategorijoms yra neleistinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Taigi prigimtinis teisingumas suponuoja asmen lygyb; is principas, kaip minta, tiesiogiai tvirtintas Konstitucijos 29 str. Pagaliau, prigimtinis teisingumas neatsiejamas nuo humanizmo (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriio 13 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai), taip pat vardijamo kaip vieno svarbiausi konstitucini princip ir vairiais aspektais tvirtinto vairiose Konstitucijos nuostatose: kad draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes (21 str. 2 d.), kad draudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ir artimus giminaiius (31 str. 3 d.) ir kt. Tinkamas teisinis procesas (procedra). Tinkamas teisinis procesas neatskiriamas teiss viepatavimo poymis. Jurisprudencijoje i svoka paodiui nra vartota. Bet Konstitucinis Teismas yra vartojs kitas artimas svokas: tinkamo teisminio proceso (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas), tinkamos teismins procedros (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsjo 19 d. nutarimas), taip pat teisingo teisminio proceso (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarimas); paymtina, kad pastaruoju atveju tie patys teisingo teisminio proceso reikalavimai buvo taikomi i esms kvaziteisminei procedrai apkaltos procesui Seime. Be to, vairiuose Konstitucinio Teismo aktuose pabriama, jog pagal Konstitucij btina utikrinti asmens teis gynyb, galimyb jam dalyvauti apklausiant liudytojus, tiriant rodymus, teis turti advokat, teis vertj ir kt.; kita vertus, buvo konstatuota ir tai, kad pagal Konstitucij galimi ir udari teismo posdiai (svarbiems visuomens interesams, kit asmen teisms apsaugoti), o liudytojo ar nukentjusiojo asmens tapatyb nustatani duomen slaptinimas pats savaime nereikia, jog teisiamojo ar jo gynjo teiss teismo procese yra apribotos (Konstitucinio Teismo 1994 m. lapkriio 18 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000
252
III skyrius
m. gegus 8 d., 2000 m. rugsjo 19 d., 2001 m. vasario 12 d. nutarimai). Teisjo ir teism nepriklausomumas ir nealikumas. Teisj ir teismo nepriklausomumas aikintas vairiais aspektais. 1999 m. gruodio 21 d. konstatuota, kad teisingumo vykdymas teism funkcija, lemianti ios valdios viet valstybs valdios institucij sistemoje ir teisj status. Jokia kita valstybs institucija ar pareignas negali vykdyti ios funkcijos. iame nutarime taip pat konstatuota, kad demokratinje teisinje valstybje socialinis teismins valdios vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami teisingum, privalo utikrinti Konstitucijoje, statymuose ir kituose teiss aktuose ireiktos teiss gyvendinim, garantuoti teiss virenyb, apsaugoti mogaus teises ir laisves. i iskirtin teismo funkcija suponuoja teisjo ir teism nepriklausomum, kuris yra ne savitikslis dalykas, bet btina mogaus teisi ir laisvi apsaugos slyga, vienas i svarbiausi teisingumo vykdymo princip, fundamentalus demokratins valstybs bruoas. Teisj ir teismo nepriklausomumo principas neatsiejamas nuo teismins valdios visavertikumo. 1995 m. gruodio 6 d. nutarime paymta, kad nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausi teisjo ir teismo pareig, iplaukianti i Konstitucijos garantuotos mogaus teiss turti bealik gino arbitr. Vykdydamas teisingum, teismas nepriklauso nuo byloje dalyvaujani asmen ir klauso tik statymo; teisjas ir teismas turi bti nepriklausomas ir nuo byloje dalyvaujani ali bet kokio kiimosi, ir nuo valstybs valdios, valdymo, taip pat visuomens institucij, korporacini, neteist asmenini ar kitoki interes takos. teisjo ar teismo veikl negali kitis niekas nei valdios ar valdymo institucijos, nei valstybs pareignai, nei politins partijos ar visuomenins organizacijos, nei pilieiai. Ir pats teisjas privalo nepasiduoti valdios institucij ar pareign, visuomenini organizacij ar atskir piliei takai. Kita vertus, teisjo ir teism nepriklausomumo konstitucinis principas reikia ne tik teisjo ir teism, vykdani teisingum, nepriklausomum, bet ir teism kaip teismins valdios institucij sistemos nepriklausomum. Jis utikrinamas nustatant teisjo galiojim trukms nelieiamumo, teisjo asmens nelieiamumo, teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijas, tvirtinant teismins valdios savivald (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 6 d., 1996 m. balandio 18 d., 1996 m. gruodio 19 d., 1999 m. vasario 5 d., 1999 m. gruodio 21 d. nutarimai; 2000 m. sausio 12 d. sprendimas). Atkreiptinas dmesys tai, kad konstitucikai ginamas ne tik toks teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama utikrinti teisjo ir teism nealikum, bet ir toks, kuriuo siekiama utikrinti pasitikjim teismu, pvz., neleidiant advokatui atstovauti ar ginti teisme, kuriame teisju dirba asmuo, su kuriuo advokatas susijs santuokos arba giminyts ryiais (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
253
Teisti lkesiai. iuo principu buvo remtasi viensyk, akcentuojant teistus privataus gyvenimo lkesius (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimas). Teist lkesi principas buvo tvirtintas ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bet ir Europos mogaus teisi teismo jurisprudencijos kontekste. Proporcingumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje proporcingumo principas iuo pavadinimu neminimas. Tai doktrinoje suformuluotas ivestinis principas. Konstitucinis Teismas pirmsyk j paminjo darydamas nuorod Europos mogaus teisi teismo jurisprudencij (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandio 18 d. nutarimas). Vliau buvo konstatuota, kad statymais apibriant teisi gyvendinimo ribas, btina atsivelgti atitinkamos teiss (ar laisvs) paskirt bei prasm ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei slygas. Iekant atsakymo klausim, ar konkretus ribojimas yra btinai reikalingas demokratinje visuomenje, pirmiausia reikia isiaikinti ribojimo tikslus bei paskirt, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemons yra proporcingos siekiamam teistam tikslui (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Proporcingumo principo turinys doktrinoje buvo atskleistas palaipsniui i pradi tiriant reklamos ribojim nustatym (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas), po to ribojim valstybs tarnautojams (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 6 d. nutarimas) ir apribojim stoti valstybs tarnyb (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas), susirinkim laisvs gyvendinimo reglamentavim (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas) bei administracini nuobaud u mokesi statym paeidimus nustatym (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 6 d. nutarimas). Nuo rmimosi Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija pereinama prie autentikos konstitucins doktrinos: vliausiose bylose remiamasi btinumu ilaikyti pusiausvyr tarp asmens teiss ir vieojo intereso (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas) bei konstituciniais teisingumo ir teisins valstybs principais: teisingumo ir teisins valstybs konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad u teiss paeidimus valstybs nustatomos poveikio priemons turi bti proporcingos (adekvaios) teiss paeidimui, turi atitikti siekiamus teistus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varyti asmens akivaizdiai labiau negu reikia iems tikslams pasiekti, teisingumo ir teisins valstybs konstituciniai principai reikia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemoni iam tikslui pasiekti, tarp teiss paeidim ir u iuos paeidimus nustatyt nuobaud turi bti teisinga pusiausvyra (proporcija). ie principai neleidia nustatyti u teiss paeidimus toki nuobaud <...>, kurios bt akivaizdiai neproporcingos (neadekvaios) teiss paeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 6 d. nutarimas). Svarbu ir tai, kad konstatuojant ir pltojant konstitucin pro-
254
III skyrius
porcingumo princip, ne visuomet turi bti vartojami odiai proporcingumas ar proporcingas: proporcingumo princip atskleidia ir tokios Konstitucinio Teismo akt formuluots, kaip antai: Tiek, kiek btina visuomens saugumui ir vieajai tvarkai utikrinti, mogaus teisms ir laisvms ginti, tam tikroms asmen kategorijoms gali bti nustatytos skirtingos leidim sigyti ginkl idavimo slygos (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 12 d. nutarimas). Tai, inoma, toli grau ne visa Konstitucinio Teismo suformuota teisins valstybs (teiss viepatavimo) kaip konstitucinio principo doktrina tik jos kai kurie elementai. Bet ir i io trumpo, gan schematiko pristatymo aiku, kad teisins valstybs principas yra ne tik daugialypis, daugiaveidis, bet ir talpus. Jis, be abejons, determinuoja, lemia vis teiss sistem. Kodl gi tad jis laikytinas pirmiausia koordinaciniu principu? Visi minti (ir neminti) teisins valstybs elementai sudaro vientis visum, sistem. Kaip matme, teisins valstybs principas doktrinoje neatsiejamas net nuo Konstitucijos virenybs principo, gal kiek dirbtinai iskirto, norint irykinti Konstitucijos kaip svarbiausio teiss altinio teisin (ne politin) pagrindim. Juolab n vieno i teisins valstybs svoka apimam element negalima aikinti izoliuotai nuo kit. Pvz., nuostatas, kad asmuo, kaltinamas padars nusikaltim, turi teis, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas (31 str. 2 d.), ir kad teisingum Lietuvoje vykdo tik teismai (109 str. 1 d.), interpretuojant tinkamo teisinio proceso kaip teisins valstybs parametro kontekste, galima teigti, kad asmuo turi teis, kad jo byla bt inagrinta per manomai (protingai) trumpiausi laik1. Kitas aspektas. Konstitucijos 7 str. 2 d. nustatyta: Galioja tik paskelbti statymai. Literatroje i nuostata kartais interpretuojama siaurai, t.y. kaip adresuojama tik statymams, bet ne emesns galios norminiams ar apskritai teiss aktams2. Kai kada, atrodo, tam pagrind gali duoti ir Konstitucinio Teismo formuluots: i Konstitucijos nuostata reikia, kad statymai negalioja ir negali bti taikomi, jei jie nra oficialiai paskelbti. Oficialus statym paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir statymuose nustatytos tvarkos yra btina slyga ne tik tam, kad statymai
1 Tai konstatuodamas, Konstitucinis Teismas vis dlto rmsi ne Konstitucija, bet Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija, su kuria, pasak jo, susisieja Konstitucijos 31 str. 2 d. nuostatos (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas); r. taip pat Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 6 d., 1996 m. balandio 18 d., 1997 m. spalio 1 d., 1999 m. kovo 4 d. nutarimus. Plg. ir Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarim, kuriame btinumas per kuo trumpesn laik sprsi mokestinius ginus grindiamas taip pat ne tinkamu teisiniu procesu, bet mokestini santyki kaip vieosios teiss reguliavimo dalyko ypatumais (administraciniu reguliavimo metodu) ir reikalingumu nuolat pildyti valstybs biudet. 2 Jovaias K. (ats. red.) Op. cit. P. 5455.
255
sigaliot, bet ir kad teisini santyki subjektai inot, kokie statymai galioja, koks yra j turinys, ir juos vykdyt. Demokratinje teisinje valstybje negali bti nepaskelbt statym (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Bet mint Konstitucijos nuostat galima (ir reikia) interpretuoti j siejant su konstituciniu teisins valstybs principu, suponuojaniu, be kit dalyk ir teiss norm (ne tik statym!) prieinamum, galjim jas inoti ir j iankstin pobd. Tuomet aiku, kad i nuostata adresuojama ne tik statymams, bet ir kitiems teiss aktams. Jau cituotame (r. 247 psl.) Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarime yra io platesnio poirio atspindys: statymo ar kito teiss akto galia nukreipiama ateit. Negalima i asmens reikalauti laikytis taisykli, kuri jo veiklos metu nebuvo, ir todl jis negaljo inoti bsim reikalavim. Teiss subjektas turi bti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teiss aktais, galiojusiais j padarymo metu, bus laikomi teistais. Prieingu atveju pats statymas netekt autoriteto, ir tai kliudyt nustatyti stabili teisin tvark1. Ities, sunku sivaizduoti, kad teisinje valstybje Konstitucijos poiriu kaip nepriekaitingi galt bti vertinami, tarkime, nepaskelbti Vyriausybs (taigi postatyminiai) aktai, sukeliantys teisines pasekmes. Panaiai galima interpretuoti ir Konstitucijos 29 str. 2 d. nuostat, kad mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu. Aikinant i nuostat vien formaliai, tekt pripainti, kad pagrind, kuriais negalima varyti mogaus teisi ir teikti jam privilegij, sraas yra baigtinis. Bet teisins valstybs, teisingumo poiriu tai bt absurdas. Argi pagrsta manyti, kad statym leidjui leistina nustatyti tok teisin reguliavim, kuriuo mogaus konstitucins teiss bt suvarytos, tarkime, dl jo ivaizdos arba amiaus, arba dl seksualins orientacijos, arba dl sveikatos, arba dl jo turtos kitos valstybs pilietybs, t.y. pagrindais, tiesiogiai nenurodytais 29 str. 2 d. (iskyrus, inoma, apribojimus, nustatytus paioje Konstitucijoje)? Taip bt paeidiamas prigimtinis teisingumas neatskiriamas teisins valstybs elementas. Konstitucinis Teismas yra nurods, jog Konstitucijoje tvirtint lygiateisikumo princip reikia analizuoti kompleksikai, o ne formaliai paoiame kontekste paymtina ir tai kas: postatyminis aktas gali bti pripastamas prietaraujaniu Konstitucijai tuo pagrindu, kad Seimo nutarimu buvo gyvendinamas dar nesigaliojs statymas (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 29 d. nutarimas), bet bna, kad nors Seimas dar nesigaliojus <...> statymui prim nutarim, kuriuo buvo realizuotos io nesigaliojusio statymo nuostatos, konstatuojama, jog nra teisinio pagrindo teigti, kad ginijamas Seimo nutarimas pagal jo primimo tvark prietarauja Konstitucijai, nes jis sigaliojo po to, kai sigaliojo mintas statymas (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas).
1
256
III skyrius
diui (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada). Kita vertus, btent prigimtinio teisingumo principu (tegu ir nevardijamu tuo pavadinimu) grindiamas pozityviosios diskriminacijos galimumas. Taigi konstitucinis teisins valstybs principas (ar jo atskiri aspektai) faktikai yra vienas svarbiausi orientyr aikinant Konstitucijos nuostatas. I esms bet kuri Konstitucijos norm ar konstitucin princip ne tik galima, bet ir btina velgti per teisins valstybs idjos prizm. Tik itaip galima utikrinti pusiausvyr tarp pai vairiausi konstitucini norm ir princip, j darn. iuo poiriu teisins valstybs principas dirba ta paia kryptimi, kaip ir Konstitucijos vientisumo principas. Pastarasis, kaip minta, pareigoja remtis Konstitucija kaip visuma, neprieinti jos vien nuostat kitoms nei pagal turin, nei pagal teisin gali. Gi teisins valstybs principas utikrina, kad ir Konstitucijos dinamika, jos aikinimas taip pat bus vieningas: n viena nuostata i principo negali bti doktrinoje pltojama kita prieinga teisins valstybs kryptimi. Dl to teisins valstybs principas neabejotinai laikytinas koordinaciniu principu.
5 poskyris DETERMINACINIAI PRINCIPAI
5.1. Demokratija ir suverenitetas 5.2. Pilietin visuomen 5.3. Valdi padalijimas 5.4. Pasaulietin valstyb 5.5. Valstybs socialin orientacija 5.6. Valstybs geopolitin orientacija
Determinacini princip yra daugiau nei koordinacini. Dar kart priminsime, kad ir koordinaciniai principai tuo paiu metu atlieka ir determinacini princip funkcij. Taip pat isyk paymkime, kad vengdami pasikartojimo, nebevardysime t determinacini princip, kurie tiesiogiai iplaukia i aptart koordinacini princip (pvz.: mogaus teisi primato, teisingumo (prigimtinio teisingumo), teiss norm iankstinio pobdio, teisjo ir teism nepriklausomumo ir nealikumo ir kt.). ia bus aptariami tik kai kurie determinaciniai principai: 1) demokratija ir
257
suverenitetas; 2) pilietin visuomen; 3) valdi padalijimas; 4) pasaulietin valstyb; 5) socialin orientacija; 6) geopolitin orientacija.
5.1. Demokratija ir suverenitetas Jau minta, kad Konstitucijos 1 str. nuostata, jog Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, yra pamatinis konstitucinis principas. Per daug nesigilindami demokratijos idjos raid ir vairias (net ir iandien kartais nesutaikomas) demokratijos sampratas1, galime konstatuoti, kad demokratijos svoka gali bti ir yra vartojama deimtimis prasmi. Dl to aikinantis jo reikm Lietuvos Respublikos konstitucins santvarkos poiriu, btina atsivelgti pirmiausia visus demokratinius institutus, tvirtintus Konstitucijoje mogaus teises ir j primat, laisvus ir periodikus rinkimus, tiesiogins demokratijos realizavimo galimyb (referendumas), atstovavim ir valdios atskaitomyb pilieiams. Tik taip traktuojant Konstitucijoje tvirtint demokratijos princip, jis gali bti suprantamas ne tik kaip politin idja ar politologin kategorija, bet ir kaip teisinis pareigojimas nenukrypti nuo demokratijos standart. Konstitucinis demokratijos principas neatsiejamas nuo Tautos suvereniteto principo, tvirtinto nuostatose, kad suverenitetas aukiausioji valdia priklauso Tautai (2 str.); kad niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani suvereni gali (3 str. 1 d.); kad svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu (9 str. 1 d.); kad aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus (4 str.); kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al ir tiesiogiai, ir per demokratikai irinktus atstovus (33 str.); taip pat vairiose Konstitucijos nuostatose, reglamentuojaniose valstybs institucij sudarymo tvark ir veikl, j pusiausvyr ir atskaitomyb pilieiams. Konstituciniai suvereniteto ir demokratijos principai tai dvi vienos monetos puss: pagal Konstitucij suvereni Tauta (suprantama ne kaip etnin tauta, o kaip piliei visuma, t.y. pilietin tauta) tvarkosi demok1 r., pvz.: Dahl R. A. Demokratija ir jos kritikai / Vert A. liogeris. Vilnius: Amius, 1994; Id. Polyarchy: Participation and Opposition. New Haven: Yale Univertsity Press, 1971; Held D. Models of Democracy. Cambridge: Polity Press, 1987; Sartori G. The Theory of Democracy Revisited. Chatham: Chatham House Publishers, 1987 (2 vols); Svensson P. Theories of Democracy: The Brno Lectures. Aarhus: Department of Political Science, Aarhus University, 1995.
258
III skyrius
ratikai (reikdama savo vali tiesiogiai ar per atstovus), o demokratija yra ne savitikslis, bet bdas, kuriuo tik ir tegali bti utikrintas realus, veiksmingas, ne deklaratyvus, bet faktinis Tautos suverenitetas jos aukiausioji valia (vidinis suverenitetas) ir Tautos sukurtos valstybs nepriklausomyb (iorinis suverenitetas). Tai pozityvusis demokratijos ir suvereniteto princip santykio aspektas. Bet yra ir negatyvusis: ikilus reikalui utikrinti Tautos suverenitet, kai kurios demokratins teiss ir laisvs gali bti laikinai apribotos. Konstitucijos 142 str. 1 d. nustatyta, kad Seimas veda karo padt, skelbia mobilizacij arba demobilizacij, priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus. Pagal Konstitucijos 144 str. 1 d., jeigu valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai, Seimas gali visoje valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprastj padt (iki ei mnesi). vedus karo ar nepaprastj padt, pagal Konstitucijos 145 str. laikinai gali bti apribojamos Konstitucijoje tvirtintos ios teiss ir laisvs privataus gyvenimo nelieiamumas (22 str.), bsto nelieiamumas (24 str.), sitikinim ir informacijos laisv (25 str.), kilnojimosi laisv (32 str.), asociacij laisv (35 str.), susirinkim laisv (36 str.). Taigi laikini demokratijos apribojimai pagal Konstitucij galimi tuomet, kai ikyla grsm suverenitetui. Interpretuojant demokratijos princip viso konstitucinio reguliavimo kontekste paymtina, kad Konstitucijoje tvirtinti demokratijos standartai determinuoja vis teisin reguliavim: viena vertus, teiss aktais negali bti nustatyta toki institut ir procedr, kurie paeist demokratijos standartus valstybs ar jos dalies mastu; kita vertus, institucijos, gyvendinanios valstybs demokratikum, turi ir paios tvarkytis demokratikai. iuo poiriu paymtina, kad konstitucinje doktrinoje pabriamas opozicijos Seime vaidmuo. ia irgi galima velgti tam tikr tendencij: nuo parlamentins opozicijos minimali reikalavim pageidavimo (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas) krypstama link grietesni formuluoi, jog statymo lygiu turi bti nustatytos opozicijos veiklos garantijos (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas). Taip, nors ir labai fragmentikai, tvirtinama antimaoritarin demokratijos samprata, taip pat ir antimaoritarin paios Konstitucijos paskirties samprata. Doktrinoje yra ir bendras Konstitucijos 1 str. tvirtinto demokratijos principo apibdinimas: Paymtina, kad iame Konstitucijos straipsnyje yra tvirtinti pamatiniai Lietuvos valstybs principai: Lietuvos valstyb yra savarankika, nepriklausoma valstyb; Lietuvos valstybs valdymo forma yra respublika; valstybs valdia turi bti organizuota demokratikai, alyje turi bti demokratinis politinis reimas (Konstitucinio Teis-
259
mo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas1). Taip interpretuojant i Konstitucijos nuostat, iek tiek pristabdomi kartais argumentuoti, o kartais atvirai populistiniai tvirtinimai, es vos ne kiekvienas Konstitucijos paeidimas (pvz., nuosavybs nelieiamumo, valdi pusiausvyros, teisingumo) yra ir konstitucinio demokratijos principo paeidimas. Tai leidia teigti, kad demokratijos principas yra nors ir pamatinis, lemiantis vis valstybs, jos institucij funkcionavim, j santykius su pilieiais, bet toli grau ne apibendrinantis visas Konstitucijos nuostatas, taigi ne koordinacinis, bet determinacinis. 5.2. Pilietin visuomen Konstitucijos preambulje deklaruotas Tautos siekis atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs jau ne kart buvo mintas kaip ir tai, kad konstitucinje doktrinoje pilietins visuomens siekis nra atsiejamas nuo teisins valstybs bei teisingumo princip. Neatsiejamas jis taip pat ir nuo demokratijos principo (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas). Pilietins visuomens principas priskirtinas determinaciniams, o ne koordinaciniams dl to, kad daugelis Konstitucijos nuostat, ypa t, kurios reglamentuoja procedrinius valdios gyvendinimo santykius, nra tiesiogiai siejamos su pilietins visuomens idja, taip pat dl to, kad io principo teisinis turinys nra ir dar kur laik tikriausiai nebus vis vienodai suprantamas. Pilietins visuomens idja atjusi dar i prigimtins teiss mokyklos laik. Tai vis pirma politinis idealas, jungiantis doryb ir visuomenikum2. Kaip teisin kategorij j suponuoja jos neatsiejamumas nuo teisins valstybs3. Btent tai lemia, kad teisin reguliavim galima vertinti pagal pilietins visuomens raikos ir pltros skatinim, ar kliudym. Apvelgiant vairias pilietins visuomens koncepcijas matyti, kad ir pilietins visuomens samprata istorikai kito, ir iuo metu nra vienos, visiems vienodai priimtinos pilietins visuomens sampratos. Yra net penkios pilietins visuomens sampratos tradicijos: a) pilietin visuomen kildinama i valstybs, paneigusios prigimtin bkl, labai nestabilios, bet gavusios legitimum dl susitarimo tarp jos baugint valdini tai pati valstyb ir jos statymai (J. Bodinas, T. Hobbesas, B. Spinoza); b) pilietin visuomen suvokiama kaip valstyb organizuota visuomen,
r. taip pat Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2000 m. gruodio 6 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimus. 2 aulauskas M. P. Socialin atskirtis ir pilietin visuomen // M. P. aulauskas et al. Socialiniai pokyiai: Lietuva, 1990/1998. Vilnius: Garnelis, 2000. 3 Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija // M. A. Glendon, M. W. Gordon & C. Osakwe. Op. cit.
1
260
III skyrius
kaip politinis sutvarkymas, utikrinantis saugum vieosios teiss pagalba (S. Pufendorfas, J. Lockeas, I. Kantas, fiziokratai, A. Fergusonas, kot vietjai); c) pilietin visuomen suvokiama kaip valstybs prieyb, kaip prigimtins, ikivalstybins, bkls tsa, gi valstyb kaip blogis, pilietin visuomen yra laisvs slyga: juo daugiau tvarkosi pati visuomen, tuo maiau reikia kitis jos reikalus valstybei (T. Paineas, F. Bastiat); d) pilietin visuomen traktuojama kaip istorikai susiklosiusi etinio gyvenimo sankloda, apimanti k, socialini interes grupes bei institucijas, atsakingas u visuomens gerov ir teisin administravim, ji neprieinama valstybei, nes btent valstyb organizuoja visuomen organik visum (G. W. F. Hegelis); e) pilietin visuomen suprantama kaip save organizuojanti ir nuo valstybs save teisikai ginanti bendruomen (J. S. Millis, A. de Tocquevilleis)1. Yra ir ne viena, bet dvi paios pilietins visuomens tradicijos: opozicin, kai pilietin visuomen yra pagrindin totalitarins valstybs prieinink ir jos dorovin oponent, ir kooperacin, kai ikeliamas valstybs ir visuomens bendradarbiavimas bei vaisingos j tarpusavio sveikos btinyb ir svarba2. Suprantama, kad Lietuvai siekiant valstybingumo atkrimo, dominavo opozicin, o iuo metu geidautina yra kooperacin tradicija, inoma, neatmetant opozicins tradicijos kaip saugiklio, kad nebus paneigta antimaoritarin demokratijos bei konstitucins santvarkos prigimtis ir nesivyraus antidemokratins, antinacionalins tendencijos, kad valdia valstybje nebus uzurpuota. Btent taip reikt traktuoti konstitucikai tvirtinto pilietins visuomens siekio kryptingum. iuo poiriu pilietins visuomens idja (nors is terminas ir nevartojamas) ryki Konstitucijos 3 str. 2 d. nuostatoje, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark, ir 8 str. nuostatoje, kad valstybins valdios ar jos institucijos ugrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisti ir negalioja, taip pat 147 str. 2 d. nuostatoje, kad nepaprastosios padties ar karo padties metu Konstitucija negali bti taisoma. Taigi pilietin visuomen kaip konstitucinis principas susijusi ne tik su teisins valstybs, bet ir su Konstitucijos virenybs bei demokratijos ir suvereniteto principais. Kartais raoma, es pilietins visuomens idja dl to, kad ji tiesiogiai
Keane J. Democracy and Civil Society: On the Predicaments of European Socialism, the Prospects for Democracy, and the Problem of Controlling Social and Political Power. London & New York: Verso, 1988. P. 3436. Taip pat r.: Cohen J. L., Arato A. Civil Society and Political Theory. Cambridge, Massachusetts & London: The MIT Press, 1992; DeLue S. M. Political Thinking, Political Theory, and Civil Society. AddisonWesley Publishing Company, 1996; Seligman A. B. The Idea of Civil Society. New York: Free Press, 1992. 2 aulauskas M. P. Op. cit..
1
261
tvirtinta Konstitucijos preambulje, nra lyginamosios, logins ar semantins analizs objektas1. Vargu ar tokiam tvirtinimui yra pagrindas. I tikrj platesns konstitucins doktrinos, interpretuojanios pilietins visuomens konstitucin samprat, kol kas nra. I fragmentikai pateikiam pilietins visuomens charakteristik (atskir aspekt) pamintina: pilietinje visuomenje tvirtinama humanistin teisin tvarka (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas); joje derinamas visuomens solidarumas ir asmenin atsakomyb u savo likim (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarimas); pilietin visuomen remiasi ideologiniu, kultriniu ir politiniu pliuralizmu: jokios pairos ar ideologija negali bti paskelbtos esanios privalomos ir primestos individui, o valstyb turi bti neutrali sitikinim atvilgiu ir neturi teiss nustatyti tam tikr privalom pair sistem (Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 13 d. nutarimas); pilietinje visuomenje turi bti utikrinama viea demokratin aukiausij pareign veiklos kontrol ir kartu jiems suteikiamos papildomos garantijos atlikti savo pareigas vadovaujantis statymu ir teise (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarimas). Tai beveik ir viskas. Vis dlto pilietins visuomens kaip konstitucinio principo potencialas didiulis: galima kelti hipotezes, kad teiss aktuose tvirtinus, tarkime, diskriminacij, bt pagrindas konstatuoti ne tik j prietaravim asmen lygybs principui, bet ir tolerancijos reikalavimui vienai i pilietins visuomens element; arba teiss aktuose nustaius nepagrstus asociacij laisvs ribojimus, bt galima kelti klausim dl pilietins visuomens principo, suponuojanio ir piliei socialinio ir politinio aktyvumo garantijas, paeidimo. Tai, kad is konstitucinis principas iandien kol kas pri(si)menamas daugiau kaip lozungas, negalima teigti, kad pltojantis konstitucinei doktrinai, padtis nepasikeis. 5.3. Valdi padalijimas Apie valdi padalijim kaip konstitucin princip jau buvo rayta (r. 222223 ir 233234 psl.), todl tam tikri pasikartojimai, deja, neivengiami. Valdi padalijimas vienas labiausiai ipltot princip konstitucinje doktrinoje. Svoka valdi padalijimas nra tapati svokai valdi atskyrimas, pirmoji ymi horizontal, antroji vertikal valdi atriboji1
Jovaias K. Op. cit. P. 3.
262
III skyrius
m (valstybs valdios atskyrim nuo vietos savivaldos)1. Konstitucikai tvirtintas valdi padalijimas savaime nereikia, kad valstybs teritorijos administraciniams vienetams bus garantuota savivalda. Kai kurios valstybs, kuriose gyvendinamas valdi padalijimas, yra gantinai centralizuotos (pvz., Pranczija), kitos yra decentralizuotos (pagal sutvarkymo form gali bti net federacins), taiau valdi padalijimas joms nebdingas (pvz., Indija, Australija). Valstybs valdios pagal kelerius amius gyvuojani tradicij skirstomos statym leidiamj (legislatyvin), vykdomj (egzekutyvin) ir teismin (jurisdikcin). Lietuvoje statym leidiamj valdi gyvendina Seimas, vykdomj Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb (kiekvienas pagal savo kompetencij), teismin Teismas. Kaip minta, valdi padalijimas ivestinis konstitucinis principas. Nepaisant jo populiarumo konstitucinje jurisprudencijoje, is principas laikytinas determinaciniu, o ne koordinaciniu i dalies dl t pai prieasi, dl kuri determinaciniu principu laikomas demokratijos principas, i dalies dl to, kad daug Konstitucijos nuostat (ypa tvirtinani mogaus teises bei j garantijas) vienodai neprieinamos jokiai valdios akai. Turi reikms ir ta aplinkyb, kad valdi padalijimas, prieingai daniems tvirtinimams, tiesiogiai neseka nei i teisins valstybs, nei i Konstitucijos virenybs ar jos vientisumo. Abstrakiai kalbant, konstitucija, kurioje netvirtintas valdi padalijimas, vis tiek gali bti teiss sistemos hierarchijos virnje, vientisa ir grindiama teiss viepatavimo idja. Antai konstitucionalizmo tvyn Didioji Britanija neino valdi padalijimo (nors ir ten teisjai, t.y. teismins valdios atstovai, yra nepriklausomi), taiau konstitucija (reguliavimo poiriu) ir ten yra vientisa (nors nekodifikuota) ir neabejotinai yra grindiama teiss viepatavimu. Trumpai prisiminkime, kas jau minta. Valdi padalijimo principas buvo ivestas i Konstitucijos 5 str. 1 d. nuostatos, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas). J siejant su kitomis Konstitucijos nuostatomis, valdi padalijimo principas gavo rykesnius kontrus. statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet tarp j turi bti pusiausvyra; kiekvienai valdios institucijai yra nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija; institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdios vietos bendroje valdi sis1 iuo poiriu valdi atskyrimas (separation of powers) (alia valdi padalijimo (division of powers)) paprastai nurodomas kaip konstitucinis principas federacinse valstybse (plg., pvz.: Tribe L. H. American Constitutional Law. Mineola: The Foundation Press, 1988. P. 1821).
263
temoje ir jos santykio su kitomis valdiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kit valdios institucij ir jos galiojim santykio su kit institucij galiojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustaius konkreios valstybins valdios institucijos galiojimus, viena valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j perduoti ar atsisakyti bei kad tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1995 m. gruodio 6 d., 1997 m. gegus 29 d., 1997 m. lapkriio 13 d., 1998 m. sausio 10 d., 1998 m. balandio 21 d., 1999 m. balandio 20 d., 1999 m. birelio 3 d., 1999 m. liepos 9 d., 1999 m. lapkriio 23 d., 1999 m. gruodio 21 d., 2000 m. vasario 10 d., 2000 m. spalio 18 d., 2000 m. gruodio 6 d. nutarimai). Pastaroji nuostata itin svarbi. Ji reikia ir tai, kad Lietuvoje nra deleguotosios statym leidybos: Seimas neturi teiss pavesti, tarkime, Vyriausybei, realizuoti jo konstitucin kompetencij, pvz., leisti statymus (37 str. 2 p.), nustatyti valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus (67 str. 15 p.) ir pan. Kildinti valdi padalijimo princip tik i Konstitucijos 5 str., juolab tik jo 1 d. bt netikslu. Nuostatoje, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, tvirtintos valstybs valdi gyvendinanios institucijos, bet nieko nekalbama apie j tarpusavio santykius. Todl suprantama, kad valdi padalijimo principas grindiamas sisteminiu visos Konstitucijos kaip vientiso akto aikinimu. Paymtina, kad, be Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs, Teismo, yra ir daugiau Konstitucijoje numatyt (taip pat ir Konstitucijoje tiesiogiai nenumatyt) institucij, turini valdingus galinimus. Tokios institucijos taip pat vadinamos valdios institucijomis. Bet pagal Konstitucij jos nelaikytinos institucijomis, gyvendinaniomis valstybs valdi. is dalykas kaip nors turt bti paaikintas, taiau konstitucin jurisprudencija iuo klausimu kol kas tyli. Vadinasi, kol kas reikia tenkintis galimais teoriniais ios tikros ar tariamos neatitikties tarp trij (ir tik trij) valdios ak konstitucins sampratos ir faktins situacijos, kuri kuo puikiausiai atspindi prasta odio valdia (reikianio subjekt, turint valdingus galinimus) vartosena. Galimas toks (toli grau ne kategorikas) paaikinimas, pagal kur valdi padalijim grindianti valdios ak konstitucin samprata ir prasta odio valdia vartosena nra nesuderinamos. Visos mintos institucijos veikia valstybs (Lietuvos Respublikos) vardu: Seimas leidia statymus (67 str. 2 p.), ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis (67 str. 16 p.); Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos Valstybei (77 str. 2 d.); Vyriausyb umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis (94 str. 6 p.); teismai priima sprendimus (109 str. 4 p.). ino-
264
III skyrius
ma, toli grau ne visi i institucij galiojimai atliekami valstybs vardu, bet tai nekeiia reikalo esms: svarbu, kad kai kurie Konstitucijoje tvirtinti galiojimai atliekami valstybs vardu. Btent tai leidia ias institucijas vertinti kaip vykdanias valstybs valdi Konstitucijos 5 str. 1 d. prasme. Reikia nurodyti ir tai k: kai kurios kitos, 5 str. 1 d. nenurodytos, institucijos, taip pat gali veikti valstybs vardu; antai, pvz., Lietuvos bankas atstovauja Lietuvos valstybei usienio valstybi centriniuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinse finansinse institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose (tarybose) pinig, valiutos ir kredito politikos klausimais (Lietuvos banko statymo 5 str. 1 d.), bet pabrkime dar kart: ie galiojimai nustatyti ne Konstitucijoje, o statyme! Tuo tarpu Konstitucijoje jokiai kitai institucijai, jokiai valdingus galinimus turiniai valstybs staigai nenustatyta teis veikti valstybs vardu tik Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei bei Teismui. Vienas i svarbiausi valdi padalijimo bruo, valdi pusiausvyros utikrinimo mechanizm yra stabdi ir atsvar sistema. Valdi padalijimas ne savitikslis, jis turi garantuoti, kad valdia nebus sutelkta vienose rankose, nebus pernelyg centralizuota, nes, kaip skelbia garsusis lordo Actono dsnis, kiekviena valdia veda korupcij, bet absoliuti valdia veda absoliui korupcij. Taigi valdi padalijimas valdi vienybs principo (kuris buvo bdingas tarybinei sistemai) antipodas. Kad valdia nebt sutelkta vienose rankose, visos trys valdios turi galiojimus viena kitos atvilgiu. Antai Respublikos Prezidentas teikia Seimui Ministro Pirmininko kandidatr (Konstitucijos 84 str. 8 p.), kuriai Seimas pritaria ar nepritaria (67 str. 6 p.); pritarus kandidatrai, Respublikos Prezidentas skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt (84 str. 4 p.), bet nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai (92 str. 5 d.). Jei Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo atsistatydinti (101 str. 3 d. 1 p.). Be to, kai pasikeiia daugiau nei pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus, prieingu atveju ji turi atsistatydinti (101 str. 2 d.). Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui, bet atsakingi Seimui bei Respublikos Prezidentui (96 str. 2 d.). Taiau Respublikos Prezidentas ministrus (jam atsakingus!) skiria ir atleidia ne savo iniciatyva, o Ministro Pirmininko teikimu (84 str. 9 p., 92 str. 2 d.). Seimas gi vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu gali pareikti nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku (101 str. 3 d. 2 p.). Bet Seimas ia turi bti apdairus: jeigu jis pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe, i gali silyti Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (58 str. 2
265
d. 2 p.). Turi apdairus bti ir Respublikos Prezidentas: naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmos posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus (87 str. 1 d.). Ir t.t. Stabdiai ir atsvaros ypa bdingi auktj pareign skyrimo procesui. Antai Prezidentas teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, Aukiausiojo Teismo teisjus skiria Seimas (67 str. 10 p.), o paskyrus visus aukiausiojo Teismo teisjus, Respublikos Prezidentas i j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink (84 str. 11 p.). Respublikos Prezidentas teikia Seimui ir trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras (84 str. 12 p.), Konstitucinio Teismo teisjus skiria Seimas (67 str. 10 p.), o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, Respublikos Prezidentas i j teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr (84 str. 12 p.). Respublikos Prezidentas taip pat teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatr, gali teikti Seimui nepasitikjim jais (84 str. 13 p.). Taigi iais atvejais galutinis odis priklauso Seimui. Kitais atvejais Respublikos Prezidentas ne teikia kandidatras Seimui skirti, bet turi gauti Seimo pritarim. Antai kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov jis skiria ir atleidia Seimo pritarimu (84 str. 14 p.); Respublikos Prezidentas taip pat skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas (84 str. 11 p.). Dar kitais atvejais Seimo pritarimo skiriant nereikia (utat reikia atleidiant): Respublikos Prezidentas skiria apygard ir apylinki teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas, statymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisjus (84 str. 11 p.), bet ir syk yra atsvara: dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija (112 str. 5 p.); pagal Teism statym i institucija yra Teisj taryba. Konstitucinje doktrinoje tvirtinta, kad Konstitucijoje nurodyta teisj institucija turi patarti Respublikos Prezidentui visais teisj skyrimo, j profesins karjeros, taip pat atleidimo i pareig klausimais. ios institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nra ios institucijos patarimo, Respublikos Prezidentas negali priimti sprendimo dl teisjo paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig, tad i institucija ne tik padeda Respublikos Prezidentui formuoti teismus, bet ir yra atsvara Respublikos Prezidentui, kaip vykdomosios valdios subjektui, formuojant teisj korpus (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas). Tai tik keli Konstitucijoje nustatyt stabdi ir atsvar pavyzdiai. alia io politini valdi aukiausij institucij triumvirato Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs teismin valdia (vienintel,
266
III skyrius
formuojama remiantis ne politiniais, bet profesiniais kriterijais) atrodo iek tiek kitaip. Tiesa, teismo sprendimai turi statymo gali, Konstitucinis Teismas turi galiojimus paskelbti prietaraujaniais Konstitucijai (ir dl to negalimus taikyti) ir statym leidiamosios, ir vykdomosios valdios aktus, o administraciniai teismai statymu jiems nustatyt gali vykdomosios valdios institucij (iskyrus Vyriausybs) aktus pripainti prietaraujanius statymams. Bet teismin valdia nedalyvauja formuojant kitas dvi valdias. Nei teismins valdios institucijos nra atskaitingos statym leidiamajai ar vykdomajai valdiai, nei kuri nors statym leidiamosios ar vykdomosios valdios institucija atskaitinga teisminei valdiai. Stabdi ir atsvar sistema ia specifin dar ir tuo, kad teismins valdios autonomikumas nuo politini valdios ak utikrinamas per teisj savivaldos mechanizm, taip pat tvirtinant teisjo ir teism nepriklausomum, garantuojant j nealikum, nustatant teisjams socialines ir materialines j nepriklausomumo ir veiklos garantijas, kurios negali bti mainamos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas, 2000 m. sausio 12 d. sprendimas). Taip utikrinamas ir teismins valdios visavertikumas. Reikia paymti, kad kasdienje kalboje prasta vartoti posakius pirmoji valdia (ymintis statym leidiamj valdi), antroji valdia (ymintis vykdomj valdi) ir treioji valdia (ymintis teismin valdi). Tai daugiau negu neteisinga: Konstitucijos poiriu visos valdios yra lygios ir turi bti pakankamai savarankikos, tarp j turi bti pusiausvyra. Akivaizdu, kad pusiausvyra bt nemanoma tarp skirting svor turini valdios ak. Valdi padalijimo principas kaip determinacinis principas diktuoja reguliavimo krypt visai statutinei teisei. Jis svarbus ir mokslo poiriu, nes jo tvirtinimas arba netvirtinimas, taip pat valdi padalijimo konkreioje alyje ypatumai leidia valstybes pagal valdymo form priskirti tam tikram tipui parlamentinms, prezidentinms arba pusiau prezidentinms valstybms (respublikoms). Toks priskyrimas veikiau yra politologins, bet ne teisins, diskusijos objektas. Vis dlto reikia paminti, kad Konstitucinis Teismas viename i nutarim yra vardijs Lietuv kaip parlamentin respublik, turini ir pusiau prezidentins respublikos bruo1. Tokia formuluot i esms neukerta kelio Lietuvos Respublikos valdymo form klasifikuoti kaip pusiau prezidentin, nors kai kuriais poiriais ir skirting nuo klasikinio pusiau prezidentizmo, bdingo Pranczijai2. Apskritai, nepanau, kad diskusijos, kokiai valdymo formai
r. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarim. Kris E. Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio teismo obiter dicta: Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarim. Politologija. 1998. Nr. 1; Pugaiauskas V. Pusiau prezidentinio institucinio mode2 1
267
priskirtina Lietuvos valstyb, greitai liautsi. 5.4. Pasaulietin valstyb Pasaulietins valstybs principas tvirtintas net keliose Konstitucijos nuostatose, taiau laikytinas ivestiniu. Svoka pasaulietin valstyb Konstitucijoje nra vartojama. Lietuvos Respublikos pasaulietikumas seka i Konstitucijos sisteminio aikinimo: i Konstitucijos 26 str. tvirtintos minties, tikjimo ir sins laisvs; 22 str. tvirtinto privataus gyvenimo nelieiamumo; 25 str. tvirtintos sitikinim ir j raikos laisvs; konstitucinio asmen lygybs principo; pilietins visuomens konstitucinio principo; i Konstitucijos 40 str. 1 d. nuostat, kad valstybins ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos yra pasaulietins ir kad jose tv pageidavimu mokoma tikybos; kit Konstitucijos nuostat. Antai Konstitucijos 43 str. nustatyta, kad valstyb pripasta tradicines Lietuvoje banyias bei religines organizacijas, o kitas banyias ir religines organizacijas, jeigu jos turi atram visuomenje ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymui ir dorai (1 d.); kad valstybs pripaintos banyios bei kitos religins organizacijos turi juridinio asmens teises (2 d.); kad banyios bei religins organizacijos laisvai skelbia savo moksl, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros staigas ir mokyklas dvasininkams rengti (3 d.); kad banyios bei religins organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus (4 d.); kad banyi bei kit religini organizacij bkl valstybje nustatoma susitarimu arba statymu (5 d.); kad banyi bei religini organizacij mokslo skelbimas, kita tikybin veikla, taip pat maldos namai negali bti naudojami tam, kas prietarauja Konstitucijai ir statymams (6 d.); kad Lietuvoje nra valstybins religijos (7 d.). Konstitucinis Teismas Lietuvos kaip pasaulietins valstybs doktrin yra ipltojs 2000 m. birelio 13 d. nutarime. Pagal i doktrin valstyb turi bti neutrali sitikinim atvilgiu, ji neturi teiss nustatyti koki nors privalom pair sistem taigi ir privalom religini pair sistem. Minties, tikjimo ir sins laisv apskritai teisinio reguliavimo dalyku tampa tik tuo mastu, kuriuo mogus veikdamas ireikia savo mintis ar tikjim. Kol jis tik ipasta religij arba tikjim, tai yra jo nelieiamo privataus gyvenimo sritis. Tikjimo laisv absoliuti mogaus laisv. Nelio taka demokratijos stabilumui: Lietuvos ir Lenkijos lyginamoji analiz. Politologija. 1999. Nr. 3. Prieingas pozicijas r.: Jarainas E. Valstybs valdios institucij santyki problemos konstitucinje justicijoje: daktaro disertacija. Vilnius, Lietuvos teiss akademija, 1999; Lukoaitis A. Prezidentas Lietuvos politinje sistemoje: vietos ir gali paiekos. Politologija. 1998. Nr. 2.
268
III skyrius
ginijama yra ir mogaus laisv neatskleisti savo poirio tikjimo ar netikjimo dalykus. Valstyb turi pareig utikrinti, kad niekas nesiksint asmens dvasios dalykus nevaryt jo prigimtins laisvs pasirinkti jam priimtin religij ar nepasirinkti jokios, pakeisti pasirinkt religij ar jos atsisakyti. Valstyb negali nustatyti privalom reikalavim, kad asmuo nurodyt savo tikjim, poir tikjimo dalykus. Pagal Konstitucij mogus yra laisvas pasirinkti t religij arba tikjim, kuris priimtinas paiam pasirenkaniajam, taip pat ir teis nepasirinkti jokios religijos arba tikjimo. Valstybs pasaulirin ir religin neutralum lemia konstitucinis valstybs ir banyios atskirumo principas pasak Konstitucinio Teismo, Lietuvos valstybs, jos institucij ir j veiklos pasaulietikumo pamatas. Banyios bei kitos religins organizacijos nesikia valstybs, jos institucij ir pareign veikl, neformuoja valstybins politikos, o valstyb nesikia banyi bei kit religini organizacij vidaus reikalus; pastarosios laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 str. 4 d.). Bet valstybs neutralumas ir pasaulietikumas negali suteikti pagrindo diskriminuoti tikiniuosius, varyti j teises ir laisves. Valstybs pasaulietikumas suponuoja ir valstybs nesikiim banyi bei kit religini organizacij vidaus gyvenim. Kaip minta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 str. 1 d. nustatyta, kad valstybins ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos yra pasaulietins. ios staigos privalo bti vienodai tolerantikos, atviros ir prieinamos vis tikyb monms, taip pat netikintiesiems visuomens nariams. Konstitucijos 40 str. formuluots pasaulietins bei tv pageidavimu reikia, jog Konstitucijoje yra tvirtinta mokymo valstybinse ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigose pasaulietinio turinio prezumpcija. Ugdyti vaikus, rpintis j religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus vis tv konstitucin teis. Pagal Konstitucijos 40 str. 1 d. valstybinse ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigose tv pageidavimu mokoma tikybos. Tai reikia, kad tikybos mokoma tik tv pageidavimu (pozityvaus deklaravimo principas), kad valstybins ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos turi pareig utikrinti, kad, jei yra tv pageidavimas, tikybos jose bt mokoma, kad tikybos mokymas turi bti organizuojamas taip, kad nebt paneigiamas valstybini ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staig pasaulietikumas. Tai, kad Lietuvos valstyb ir jos institucijos yra pasauliros ir religijos poiriu neutralios, reikia valstybs ir tikybos srii, valstybs ir banyi bei religini organizacij paskirties, funkcij ir veiklos atribojim, bet ne religijos ir tikjimo nepripainim natralia ir gerbtina visuomens dalimi. statym leidjas gali tam tikras religines organizacijas vardyti kaip tradicines Lietuvoje. Banyi bei kit religini organizacij
269
vardijimas kaip tradicini ypatingas j valstybinio pripainimo bdas. Tradicini banyi bei religini organizacij pripainimo instituto konstitucinis tvirtinimas reikia, kad j valstybinis pripainimas yra neataukiamas. Taiau religijos tradicikumas jokiu bdu nra tapatintinas su jos valstybikumu. 5.5. Valstybs socialin orientacija Valstybs socialins orientacijos (ar kokia nors panai) svoka nra vartojama Konstitucijoje. Kaip konstitucinis principas valstybs socialin orientacija apibendrina valstybs socialins politikos udavinius, atspindimus konstitucinse nuostatose, tvirtinaniose valstybs socialinius sipareigojimus, moni ekonomines ir socialines teises ir j garantijas. Socialiai orientuota valstyb yra tokia, kuri siekia pagal igales padti sprsti socialines problemas, o ne tik atlieka naktinio sargo funkcij. Tai valstyb, reguliuojanti ekonomik, bet ne komanduojanti kiniams procesams ar juos administruojanti. Lietuvos konstitucins sistemos kontekste socialiai orientuotos valstybs svoka kur kas priimtinesn u jau mint (r. 244245 psl.) socialins valstybs svok dl maiausiai dviej prieasi: 1) valstybs socialin orientacija remiasi visuomens igales, ekonomins ir socialins teiss yra ribotai konstitucikai garantuojamos, jos daugiausia utikrinamos tik tuo mastu, kuriuo tvirtintos Konstitucijoje ir statymuose; 2) socialins valstybs svokos iveng ir Konstitucijos krjai, siekdami nesukelti asociacij su kai kuri kit valstybi, dl ekonominio isivystymo pajgi utikrinti didesnes socialines garantijas (pvz.: Vokietijos, Ispanijos), konstitucine frazeologija. Tad socialiai orientuota valstyb netapatintina su socialine, juolab su gerovs valstybe. Teiss poiriu taip plaiai i svok vartoti, be abejo, bt rizikinga: gerovs valstybs kategorija atspindi ne tik valstybs socialin orientacij, bet ir faktin ekonomin bei socialin situacij, tuo tarpu konstitucinis valstybs socialins orientacijos principas pirmiausia teisikai tvirtint siekiamyb, bet toki siekiamyb, kuri realu gyvendinti. Paymtina, kad net daugelio turting Vakar valstybi konstitucins justicijos institucijos vengia tokio plataus socialins valstybs svokos interpretavimo, jos tapatinimo su gerovs valstybe. Pvz., Vokietijos Konstitucinis Teismas valstybs socialinius sipareigojimus traktuoja daugiau kaip siekius aktyviai sprsti socialines problemas, bet ne kaip teisinius paadus joms isprsti. Yra ir prieinga tendencija: antai Italijos Konstitucinis Teismas kai kurias socialines teises yra traktavs kaip tie-
270
III skyrius
siogiai taikomas teises1. Kiekvienoje valstybje vairi socialins orientacijos samprata turi tik tam kratui bding ypatum. Kai kuriose i j konstitucins socialins garantijos nustatytos tokios plaios, kad leidia ias valstybes vadinti socialinmis valstybmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta valstybs socialin orientacija taip pat turi potencijos evoliucionuoti taip, kad valstyb bt traktuojama kaip socialin valstyb, taiau tam btina slyga esminis, kokybinis kio pakilimas, leidiantis pltoti ir statymuose vis plaiau tvirtinti socialini garantij sistem. Per anksti mus traktuoti ms valstyb kaip socialin valstyb, tik bt sukompromituota socialins valstybs idja. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta nemaa socialini ir ekonomini teisi ir su jomis susijusi princip: valstybin eimos, motinysts, tvysts ir vaikysts sauga ir globa (38 str. 2 d.); valstybin eim, auginani ir aukljani vaikus namuose, globa bei paramos joms teikimas (39 str. 1 d.); mokamos atostogos dirbanioms motinoms iki gimdymo ir po jo, palankios darbo slygos ir kitos lengvatos (39 str. 2 d.); privalomas mokslas asmenims iki 16 met (41 str. 1 d.); nemokamas mokymas valstybinse ir savivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse bei auktesniosiose mokyklose (41 str. 2 d.); visiems pagal kiekvieno sugebjimus prieinamas auktasis mokslas, kuris valstybinse auktosiose mokyklose yra nemokamas gerai besimokantiems pilieiams (41 str. 3 d.); asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva (46 str. 1 d.); vartotojo interes gynimas (46 str. 5 d.); teis pasirinkti darb bei versl bei teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju (48 str. 1 d.); dirbanij teis poils ir laisvalaik (49 str. 1 d.); profsjung krimosi laisv ir savarankikumas (50 str.); teis streikuoti (51 str.); valstybs laiduojama piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais (52 str.); teis nemokam medicinos pagalb valstybinse gydymo staigose (53 str. 1 d.) ir kt. Beveik visos ios nuostatos formuluojamos nenurodant speciali garantij (tokia specialia garantija, inoma, nelaikytina 30 str. 1 d. tvirtinta asmens teis kreiptis teism, kad bt apgintos paeidiamos konstitucins teiss ar laisvs). Nesant numatyt speciali ekonomini garantij, mintos teiss traktuotinos veikiau kaip valstybs tikslo sipareigojimai. Svarbu ir tai, kad kai kurios i mint teisi pagal Konstitucij gali
1 Baltutyt E. Socialinsekonomins teiss ir Konstitucija: Kai kurie lyginamieji aspektai // Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1998. P. 168169,
271
bti ribojamos arba statymais gali bti nustatoma j realizavimo tvarka. Teiss streikuoti apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas (51 str. 2 d.). Pilieiams teikiamos nemokamos medicinos pagalbos valstybinse gydymo staigose teikimo tvark taip pat nustato statymas (53 str. 1 d.). Parama eimoms, auginanioms ir aukljanioms vaikus namuose, teikiama statymo nustatyta tvarka (39 str. 1 d.). Ir pan. Taigi statym leidjas ioje srityje turi gantinai plai diskrecij, taip pat, nustatydamas tam tikr teisin reguliavim, gali ir atsivelgti realias valstybs ekonomines, finansines galimybes. iame kontekste pamintina, kad Konstitucinis Teismas pripaino neprietaraujania Konstitucijai vietimo statymo nuostat, kad ugdymas valstybinse ir savivaldybi ikimokyklinse staigose (iskyrus vaik globos), taip pat papildomo ugdymo institucijose yra i dalies apmokamas. iuo atveju buvo argumentuojama taip: valstyb (jos institucijos) turi pareig utikrinti, kad visi asmenys iki 16 met turt realias galimybes gyti nemokam isilavinim valstybinse arba savivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse ar auktesniosiose mokyklose, kad mokymas iose staigose bt visiems vienodai prieinamas. Mokymas sudedamoji ugdymo dalis. Ugdymas labai vairialypis procesas, kur lemia vairs veiksniai: eimos taka, pedagog ir mokymo bei aukljimo staig veikla, visuomens ir eimos vertybs, visuomenje vykstantys socialiniai, demografiniai, ekonominiai, politiniai, kultriniai procesai, valstybs finansins, organizacins bei infrastruktros galimybs ir kt. Ugdymo kryptingum, kokyb ir vairiapusikum privalo utikrinti ne tik Konstitucijoje nurodytos valstybins ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos, bet ir tvai (globjai), turintys konstitucin teis rpintis vaik (globotini) religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus bei konstitucin pareig juos auklti dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts ilaikyti. Realizuodami ias konstitucines teises ir pareigas, tvai (globjai) negali neprisiimti dalies vaik ugdymo ilaid; papildomas ugdymas pirmiausia sietinas ne su Konstitucijoje garantuojamu nemokamu bendruoju, profesiniu, auktesniuoju isilavinimu arba su kompetenting valstybs ar savivaldybi institucij, pai valstybini ir savivaldybi mokymo ar aukljimo staig parengtais ar aprobuotais (patvirtintais) mokymo planais (programomis), bet su pai moksleivi (j tv, globj) noru. Todl pagrsta yra nuostata, kad ugdymas papildomo ugdymo institucijose yra i dalies mokamas. i ugdymo ilaid dal valstyb gali, bet ne privalo prisiimti. Kita vertus, i nuostata nereikia, kad valstybs ar savivaldybi institucijos, atsivelgdamos visuomens (gyventoj) poreikius bei valstybs (savivaldybi) finansines ir organizacines galimybes, negali steigti ir ilaikyti, kitaip remti valstybini (savivaldybi) papildomo ugdymo staig (Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 13 d.
272
III skyrius
nutarimas). Nepaisant santykinai gausios jurisprudencijos, skirtos socialiniams statymams, socialins valstybs kaip konstitucinio principo doktrina yra labai fragmentika. I bendr teorini teigini pamintina Konstitucinio Teismo pozicija, kad socialins apsaugos priemons ireikia visuomens solidarumo idj, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galim socialini rizik, taiau, kita vertus, solidarumo principas nepaneigia asmenins atsakomybs u savo likim (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarimas). Bet doktrinoje nevartojama ne tik socialins valstybs, bet ir socialins orientacijos svoka. Todl pripastant konstitucin valstybs socialins orientacijos tvirtinim kaip neginijam fakt, sunku vienareikmiai teigti, kad socialins valstybs principas tolygiai su kitais jau yra tvirtintas. Toki prielaid galima daryti tik atsivelgiant bendr ios srities jurisprudencijos tendencij traktuoti socialini teisi konstitucin tvirtinim kaip valstybs konstitucinius sipareigojimus socialinje srityje. Nagrinjant detaliau, galima pastebti, kad ir i tendencija nra neprietaringa. Antai Konstitucijos 46 str. 3 d. nustatyta, kad valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. Aikinant i nuostat, doktrinoje paymima, kad asmens kins veiklos laisv nra absoliuti. J gyvendinant vairiais atvilgiais palieiami visuomens interesai, todl valstyb reguliuoja kin veikl, kad ioje nuostatoje yra tvirtintas konstitucinis principas, nubriantis kins veiklos reguliavimo kryptis, bdus, ribas. Tautos gerov paprastai atspindi materialini grybi vartojimas. Taiau Konstitucijos svoka bendra tautos gerov neturt bti aikinama atsivelgiant tik individo materialini poreiki tenkinim. Apie bendr tautos gerov galima sprsti pagal tautos socialin raid, mogaus saviraikos galimybes. Svokos bendra tautos gerov turinys kiekvienu konkreiu atveju atskleidiamas atsivelgiant ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Taigi linkstama interpretuoti bendros tautos gerovs svok taip, kad ji savaime nesuponuot valstybs pareigos laiduoti to, ko ji iandien objektyviai nesugeba laiduoti nustatyti ir garantuoti racional, pagrst, ne fiktyv pragyvenimo minimum, utikrinti kiekvienam mogui normalias gyvenimo slygas, privalom socialin draudim (nors tam tikroms gyventoj grupms jis nustatytas statymu) ir t.t. Tai atsargi, apdairi pozicija, neduodanti rankas teisinio ginklo populistiniams kritikams. Kita vertus, doktrinoje nurodoma ir tai, kad Konstitucijos 52 straipsnio norma, numatanti, kad valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, invalidumo, maitintojo netekimo ir kitais statym nustatytais atve-
273
jais reikia, jog socialinei pagalbai <...> pripastamas konstitucins vertybs statusas (Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodio 3 d. nutarimas). Teigiama, kad iomis Konstitucijos nuostatomis ireikiamas valstybs socialinis pobdis, o socialiniam aprpinimui, t.y. visuomens prisidjimui prie ilaikymo t savo nari, kurie negali dl statymuose numatyt svarbi prieasi apsirpinti i darbo ir kitoki pajam arba yra nepakankamai aprpinti, pripastamas konstitucins vertybs statusas, bei kad tokia valstybs socialini funkcij samprata atitinka Lietuvos valstybs konstitucin tradicij, kurios itakos yra 1922 m. Konstitucijoje, numaiusioje, kad valstyb tam tikrais statymais saugo dirbantj ligoje, senatvje, vykus nelaimingam atsitikimui ar trkstant darbo (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarimas). Pagaliau: Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje tvirtinta asmens laisv rinktis darb ar versl. Tai viena i btin slyg mogaus, asmenybs gyvybiniams poreikiams tenkinti, deramai padiai visuomenje usitikrinti. Kita vertus, tokia konstitucin kiekvieno mogaus teis suponuoja valstybs pareig sudaryti atitinkamas teisines, socialines, organizacines prielaidas iai teisei gyvendinti (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas). Tai leidia, tegu ir su didelmis ilygomis, teigti, kad Konstitucijos nuostat, reglamentuojani ekonominius ir socialinius santykius interpretavimas kaip konstitucinio socialins valstybs principo palengva skinasi keli konstitucinje doktrinoje. 5.6. Valstybs geopolitin orientacija Konstitucins doktrinos, pltojanios geopolitins orientacijos princip, kol kas nra. Ne politologiniame (tarptautini santyki), bet konstitucins teiss kontekste apie j nra net plaiau rayta. Taiau paioje Konstitucijoje Lietuvos geopolitin orientacija kaip principas aikiai ir nedviprasmikai tvirtinta dviem aspektais negatyviuoju ir pozityviuoju. Negatyvusis: Konstituciniame akte Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas deklaruojamas ketinimas puoselti abipusikai naudingus ryius su kiekviena valstybe, anksiau buvusia SSRS sudtyje, taiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei sandraugas. Veikla, kuria siekiama traukti Lietuvos valstyb tokias sjungas ar sandraugas, laikoma prieika Lietuvos nepriklausomybei, ir atsakomyb u j nustatoma pagal statymus. Be to, iame akte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti joki Rusijos, Nepriklausom Valstybi Sandraugos ar j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini, taip pat kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti joki Rusijos, Nepriklau-
274
III skyrius
som Valstybi Sandraugos ar j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini. Chronologikai is Konstitucinis aktas aplenk pai Konstitucij (jos pagrindin tekst), taiau teisinio turinio poiriu pastaroji nuostata (dl karini bazi ir kariuomens dalini) sustiprina ir nurodyt valstybi atvilgiu sukonkretina bendresn Konstitucijos 137 str. nuostat, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti <...> usienio valstybi karini bazi. Taigi negatyvija prasme geopolitins orientacijos principas nubria ribas, kuri Lietuvos valstyb, dalyvaudama globalins ar regionins tarptautins integracijos procesuose, negali perengti. Pozityvusis geopolitins orientacijos principo aspektas matyti i Konstitucijos 47 str. 2 d.: Savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems kin veikl Lietuvoje vykdantiems usienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio statymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus, gali bti leidiama sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus, reikalingus j tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo sigijimo nuosavybn tvark, slygas ir apribojimus nustato konstitucinis statymas. Formuluot Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos prasminga savaime, net ir be mintame Konstitucijos straipsnyje reglamentuojam nuosavybs santyki konteksto; ji reikia valstybs geopolitins integracijos krypties nustatym ir aktyvios veiklos ia linkme skatinim. Dl to ji laikytina labai svarbiu ir savarankiku konstituciniu principu. Nurodytame konstituciniame statyme (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 2 d. numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstituciniame statyme) sukonkretinama, kokie usienio subjektai pripastami atitinkantys europins ir transatlantins integracijos kriterijus: Lietuvos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus atitinka usienio subjektai, kurie pagal kilms poymius yra i: 1) valstybi, priklausani Europos Sjungai, arba valstybi Europos sutarties dalyvi, steigusi asociacij su Europos bendrijomis ir joms priklausaniomis alimis narmis; 2) valstybi, kurios io statymo primimo momentu yra Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos (OECD) arba iaurs Atlanto sutarties organizacijos nars.
mogaus teiss ir j tvirtinimas Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje
273
IV skyrius MOGAUS TEISS IR J TVIRTINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCINJE TEISJE
1 poskyris. mogaus teisi samprata ir klasifikacija 2 poskyris. mogaus teisi, laisvi ir pareig konstitucin sistema 3 poskyris. mogaus teisi garantijos. Europos mogaus teisi konvencijos reikm 1. Ketvirto skyriaus pavadinimas mogaus teiss ir j tvirtinimas Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje" atskleidia, kad jame bus nagrinjamas ypa svarbus nacionalins konstitucins teiss sampratai kompleksinis mogaus teisi institutas. iame skyriuje bus nagrinjami tokie klausimai, kaip mogaus teisi samprata, mogaus teisi klasifikacija, mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Konstitucijoje tvirtintos asmens pareigos, mogaus teisi ribojimas bei mogaus teisi garantijos, Europos mogaus teisi konvencijos reikm. 2. mogaus teiss iuolaikins civilizacijos esmin vertyb. Jos yra ne vien teisin, bet ir pilietin, politin, dorovin kategorija. Nacionalinje teisje tvirtinta mogaus teisi koncepcija grindiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str. nuostata, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. Teisini vertybi skalje mogaus teiss uima aukiausi viet. Valstybs valdios institucijoms, pareignams tenka pareiga gerbti ir saugoti mogaus teises. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintos asmens pilietins, politins, socialins, ekonomins ir kultrins teiss, taip pat j apsaugos mechanizmas. i teisi konstitucinis katalogas, taip pat pagrindini teisi apsaugos garantijos i esms atitinka visuotinai pripaintus mogaus teisi apsaugos standartus. 4. mogaus teisi ribojimo problemos, mogaus teisi garantijos dar dvi temos, atskleidianios naujus mogaus teisi instituto aspektus. Pagaliau aptariama ir Europos mogaus teisi konvencijos reikm Lietuvos teisinje sistemoje.
274
IV skyrius
1 poskyris MOGAUS TEISI SAMPRATA IR KLASIFIKACIJA
1.1. mogaus teisi samprata 1.2. mogaus teisi klasifikacija
1.1. mogaus teisi samprata mogaus teisi institutas Lietuvos konstitucinje teisje uima svarbi viet. Jis yra glaudiai susijs ir su kitais konstitucins teiss institutais, reglamentuojaniais valstybs valdios institucij formavim, funkcionavim ir kt. mogaus teisi institut takoja ne tik nacionalins teiss sistemos raida, valstybs konstituciniai politiniai procesai, bet ir tarptautinis mogaus teisi reglamentavimas. Dabartinje teiss doktrinoje dominuoja nuostata, kad mogaus teiss negali bti traktuojamos siauru nacionaliniu aspektu, jos yra universalios ne tik jas deklaruojant, bet ir taikant. Taiau tokia nuostata neprietarauja atskir valstybi mogaus teisi konstitucinio reguliavimo ypatumams, tik jie neturi prietarauti visuotinai pripaintiems mogaus teisi principams. Ypa didel valstybi konstitucini teiss nuostat vairov reglamentuojant vidaus teisje mogaus teisi apsaugos mechanizmus. mogaus teisi idstymas vairi ali konstitucijose taip pat yra vairus. Jos gali bti ireiktos konstitucijos preambulse, atskiruose skirsniuose, konstitucijos pataisose priimant atskirus konstitucinius statymus ir kt. Taigi egzistuoja mogaus teisi konstitucinio reguliavimo vairov ir turinio, ir j teisins formos tvirtinimo poiriu. mogaus teiss iuolaikins civilizacijos esmin vertyb. Jos yra ne tik teisin, bet ir filosofin, politin, dorin kategorija. iuo metu mogaus teisi terminas yra vairiai vartojamas: mogaus teiss, mogaus prigimtins teiss, pagrindins (fundamentalios) teiss ir laisvs, pilietins laisvs ir kt. Daniausiai ios svokos vartojamos kaip sinonimai. Kaip kai kurie autoriai paymi, ios teiss ir laisvs nra nei laisvs, nei teiss, bet yra siekiai ir standartai, kurie turi bti taikomi ir kuriais turi bti vadovaujamasi1.
1 Bradley A. W. and Ewing K. D. Constitutional and Administrative Law. Twelve edition. Longman. New York, 1998. P. 459.
275
iuolaikin mogaus teisi ir laisvi samprata susiklost filosofijos ir dviej teiss doktrin prigimtins ir pozityviosios raidos takoje. Prigimtin teiss doktrina velgia mogaus teises kaip neatskiriamas nuo individo teises, kuri itakos protas, dievo valia, mogaus prigimtis. Pozityvizmas velgia mogaus teises kaip valstybs duotas, nustatytas statym ar kit teiss akt. iuo metu retai sutinkama grynj prigimtins teiss ar pozityviosios teiss teorij. Dominuoja prigimtin mogaus teisi samprata. Ji tvirtinta ir JTO Visuotins mogaus teisi deklaracijos 1 str.: Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Jiems suteiktas protas ir sin, ir jie turi elgtis vienas kito atvilgiu kaip broliai. mogaus teisi svoka glaudiai susijusi su mogaus orumo svoka. mogaus teisi terminas yra plaiai vartojamas, taiau ne visi autoriai mogaus teises traktuoja kaip nedalomas, apimanias pilietines, politines ir ekonominessocialines, kartais bandoma iskirti ir vadinamsias pagrindines (basic rights) teises. Taip klasifikuojant teises, prie pagrindini priskiriama teis gyvyb ir laisv1. mogaus teisi samprata gali bti nagrinjama ir per poreiki sistem2. Pagal iuo metu Europos Taryboje ir Europos Sjungos praktikoje susiklosiusi mogaus teisi nedalumo nuostat ekonomins, socialins ir kultrins teiss taip pat svarbios, kaip ir pilietins, politins teiss3. Teiss moksle daug diskutuojama ir dl teiss ir laisvs svok skirtingumo4. Teiss poiriu nra didelio skirtumo tarp mogaus teiss ir laisvs, nes laisvs taip pat teiss tik kitoje mogaus funkcionavimo sferoje, kuri valstyb negali kitis, pvz.: minties laisv. Dabartin mogaus teisi sistema atspindi keleri imtmei filosofines ir teisines idjas. Vis mogaus teisi evoliucijos laikotarp buvo vystomi trys svarbiausi mogaus teisi aspektai mogaus integralumas (integrity), laisv ir lygyb, taip pat ir pagarba kiekvieno mogaus orumui. io proceso metu idealistiniai siekiai tapo ne tik kai kuri teiss akt dalimi, atskir valstybi teisins sistemos komponentu, bet ir virto tarptautine mogaus teisi apsaugos sistema. mogaus teisi atsiradimo istorija siekia seniausius laikus Senovs graik ir romn humanizmo idjas, judj, krikioni etik. Renesanso epochos filosofija praturtino mogaus teises nauju turiniu. mogaus su1 Plaiau apie tai : Gould C. C. Rethinking democracy: freedom and social cooperation in politics, economy, and society. Cambridge University Press 1990. P. 190214. 2 Pumputis A. Poreiki ir mogaus teisi sistemos klausimu // Teisins valstybs link. Jurisprudencija. Mokslo darbai. T. 15(7). Vilnius, 2000. P. 6165. 3 Alston P. and Weiler J. H. H. An Ever Closer Union in Need of a Human Rights Policy: The European Union and Human Rights // The EU and Human Rights. Edited by Philip Alston. Oxford university press, 1999. P. 31. 4 Stone R. Civil liberties. Blackstone Press Limited, 1994. P. 49.
276
IV skyrius
verenumo suvokimas, jo nepriklausymas nuo monarcho valios tapo mogaus teisi idj itakomis. John Locke (Donas Lokas) buvo vienas pirmj filosof ir politik kuris formulavo mogaus teises kaip politins sistemos koncepcijos integral element. Tarp jo pasekj buvo daug ymi mokslinink, o JeanJacques Rousseau buvo vienas ymiausi. Moderni mogaus teisi samprata tvirtinta 1789 m. Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje. Tai dokumentas, kuriame tvirtintos esmins prigimtins mogaus teiss laisv, lygyb, nuosavybs nelieiamyb ir kt. Kai kuriuose ankstesniuose teiss aktuose mogaus teisms jau buvo skirtas dmesys tai Anglijos teiss aktai: 1215 m. Magna Charta, 1679 m. Habeas corpus act, 1689 m. Teisi bilis; taip pat 1776 m. Amerikos Nepriklausomybs deklaracija, 1787 m. JAV Konstitucijos pirmosios 10 patais (Teisi bilis) ir kt. Taiau 1789 m. Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracija ilieka vienu svarbiausiu mogaus teises skelbianiu aktu, nes joje suformuluotas svarbus mogaus teisi katalogas. ios deklaracijos nuostatos atsispindjo daugelyje vliau priimt Europos valstybi konstitucij. Taigi jau XVIII a. pabaigoje kai kurias pilietines ir politines teises bandyta teisikai tvirtinti. is procesas vyko kartu su konstitucij atsiradimu. 1791 m. Pranczijos Konstitucija buvo pradedama mogaus ir pilieio teisi deklaracija, 1787 m. JAV Konstitucija buvo papildyta 1789 m. Teisi biliu, taigi mogaus teiss nuo pat teisinio institucionalizavimo pradios buvo suprantamos kaip svarbus konstitucinio reguliavimo komponentas. mogaus teisi doktrina Lietuvoje klostsi kaip europins mogaus teisi kultros dalis, grindiama prigimtini teisi nuostatomis. Antai Pirmojo Lietuvos Statuto (1529 m.) preambulje nurodoma, kad Statutas skirtas visiems pavaldiniams, kokio luomo jie bebt. Statuto 9 str. buvo tvirtinta, kad visi turi bti teisiami pagal vien raytin teis. Taigi nors nebuvo ir negaljo bti vis lygybs prie statym, teis, kaip ir visuomen, vis dar buvo luomin, taiau ir toks principas jau yra ingsnelis teisins lygybs link. Interpretuojant Statuto 1 str. galima formuluoti tokius principus: bausm skiria tik teismas; rungiantis teismo procese, procese turi dalyvauti abi gino alys; nekaltumo prezumpcija, tik teismas nustato kalt; kiekvienas atsako u savo veiksmus, nra atsakomybs be kalts (7 str.). is demokratikas principas statute visikai gyvendintas nebuvo, kadangi dl tv idavysts paveldimas emes prarasdavo ir vaikai. Statuto 3 sk. 7 str. Lietuvos Didysis kunigaiktis sipareigoja saugoti vis pavaldini teises ir laisves. io skyriaus 8 str. deklaruojama teis laisvai ivykti i kunigaiktysts, iskyrus prie emes. Kai kuri teisi usienieiams ribojimas Lietuvoje tikriausiai susiklost istorikai, nes io skyriaus 3 str. nurodoma, kad svetimaliams nebus duodamos ems
277
nuosavybs teise. Statute ginamos moter turtins teiss, garb. Ne visose kaimyninse alyse moter teisms skirta tiek dmesio. ios svarbios mogaus teiss jau buvo skelbiamos Lietuvoje XVI a. pradioje. Prigimtins teiss vertybs buvo puoseljamos Vilniaus universitete. Dstyta prigimtin teis. 1795 m. J. Stroinovskis ileido knyg Prigimtins, politins teiss, politins ekonomijos ir tarptautins teiss mokslas. J. Stroinovskis tvirtino, kad kiekvienas mogus i prigimties yra laisvas ir nuo kit nepriklausomas. alia prigimtini laisvs ir lygybs teisi jis iskiria ir mogaus nepriklausomyb naudotis nuosavybe. Istorija padar lemiam tak Lietuvos mogaus teisi doktrinos raidai, XVIII a. pabaigoje Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos, ir tik XX a. pradioje (1918 m.) atgavus nepriklausomyb, vl galjo savarankikai kurti teis. 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos mogaus teisi nuostatos atitinka to meto Europos valstybi tradicijas. Didel tak konstitucins teiss formavimuisi turjo M. Rmerio darbai, band sugrinti Lietuv Europos valstybi konstitucins tradicijos vag. 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija rmsi Vakaruose tuo metu populiarios liberalios filosofijos nuostatomis. Piliei teisinei padiai reglamentuoti 1922 m. Konstitucijoje buvo specialus skyrius Lietuvos pilieiai ir j teiss. Jis yra tradicinis pagal to meto konstitucin doktrin ir siejasi su 1789 m. Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijos nuostatomis. Kitose Lietuvos konstitucijose taip pat reglamentuojamos mogaus teiss, taiau, kaip pabria M. Maksimaitis, nuolatin nepaprastosios padties taikymo praktika ikreip mogaus teisi gyvendinimo tarpukario Lietuvoje praktik, ir tai ypa trukd atsiskleisti demokratijai, kuri nuoirdiai norta diegti 1922 m. Lietuvos Konstitucijos pagrindu1. 1940 m. ir vlesn Soviet Sjungos okupacija sutrikd savarankik teiss vystymsi, ir tik atgavus nepriklausomyb 1990 m. mogaus teiss sugro Lietuv kaip Vakar demokratini valstybi patirtis. Kadangi Lietuva daugel deimtmei nedalyvavo kuriant ir taikant tarptautinius mogaus teisi principus, tai atgavusi nepriklausomyb, turjo integruoti daugel tarptautins teiss nuostat vairias, vis pirma konstitucins teiss, sritis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsivelgiant pagrindinius Jungtini Taut Organizacijos ir Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius mogaus teisi reikalavimus. Tai patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. Ivadoje dl Europos mogaus teisi ir pagrin1 Plaiau apie tai: Maksimaitis M. mogaus teisi doktrinos raida tarpukario Lietuvoje // Teiss reforma Lietuvoje ir Lenkijoje ir Europos mogaus teisi konvencija. Vilnius, 1999. P. 107.
278
IV skyrius
dini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 str. ir jos ketvirtojo protokolo 2 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo ir nauja savarankika tarptautins teiss sritis Tarptautin mogaus teisi teis1. mogaus teiss vis labiau tampa tarptautins teiss objektu, ne tik valstybs vidaus teiss problema. mogaus teiss kaip visuotinai pripaintas konstitucins teiss institutas gyja rimt konkurent tarptautin teisin reguliavim, kuris iuo metu daro ypa didel tak mogaus teisi doktrinai ir valstybi konstitucins teiss nuostatoms. iuo metu nesivaizduojamos mogaus teisi studijos atribojant jas nuo tarptautini mogaus teises reglamentuojani dokument. Tarptautins mogaus teisi teiss susikrimui didel tak turjo 1948 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut Organizacijos (JTO) Generalins Asambljos Visuotins mogaus teisi deklaracijos paskelbimas ir kit tarptautini mogaus teises tvirtinani dokument, pvz.: Europos Tarybos 1950 m. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir kt. JTO ir Europos Tarybos dokumentai. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje buvo pirm kart paskelbtas tarptautinis mogaus teisi katalogas, apimantis pilietines, politines ir socialines, ekonomines, kultrines teiss. Deklaracijoje yra apibrtos pagrindins, arba elementarios, kiekvieno asmens teiss: teis gyvyb; teis asmens laisvs apsaug ir asmens nelieiamyb; apsaug nuo kankinim, lygyb prie statym, apsaug nuo diskriminacijos, paeidianios Deklaracij; teismin teisi apsaug; kai asmens pagrindins teiss, pripastamos jam konstitucijos ar statym, buvo paeistos, vie ir teising bylos nagrinjim nepriklausomame ir bealikame teisme; nekaltumo prezumpcij; asmeninio bei eimos gyvenimo apsaug; buto nelieiamyb; susirainjimo slaptum; laisvo kilnojimosi ir gyvenamosios vietos pasirinkimo laisv; teis nuosavyb; teis minties, sins ir religijos laisv; teis iekoti, gauti ir skleisti informacij ir idjas ir kt. Visuotin mogaus teisi deklaracija tvirtina ir tokias politines teises: teis taiki susirinkim ir asociacij laisv, teis dalyvauti valstybs valdyme tiesiogiai ar per irinktus atstovus; taip pat ir kai kurias ekonomines socialines teises: teis socialin aprpinim, darb, laisv darbo pasirinkim, teisingas ir tinkamas darbo slygas ir apsaug nuo nedarbo, teis poils, teis apmokamas atostogas, pakankam gyvenimo lyg, moksl. Deklaracija formuluoja ir asmens teis laisvai dalyvauti visuomens kultriniame gyvenime ir kt. Deklaracija nenustato jokios teisi virenybs, joje nekalbama ir apie konkreius teisi ribojimus, taiau Deklaracijos 29 str. numatoma, kad
1 Plaiau apie tai : Sieghart P. The international law of human rights. Oxford University Press, 1992.
279
kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei; gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvienas mogus negali patirti kitoki apribojim kaip statymo numatyt vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram pripainim ir gerbim siekiant patenkinti teisingus morals, vieosios tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje. Kiti du svarbs Jungtini Taut priimt Tarptautin mogaus teisi chartij sudarantys dokumentai Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas bei Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas buvo priimti 1996 m. (ir sigaliojo 1976 m.). Nors iuolaikinje tarptautinje teisje individo padtis pasikeit, ir dabar joje tiesiogiai tvirtinamos tam tikros individo teiss, taiau reikt pritarti V. Vadapalo isakytai nuomonei, kad nereikia pervertinti tarptautins teiss galimybi tiesiogiai reguliuoti individo teises ir pareigas, didiausia individo teisi ir pareig dalis yra ir bus reguliuojama vidaus teiss normomis ir utikrinama valstybs institucij pagalba, o tarptautins priemons ir toliau liks kaip papildomos, tai yra veikianios ten, kur valstybs mechanizmas neveikia ar negali veikti1. iuo metu diskutuojama ir dl Europos mogaus teisi koncepcijos2. Diskutuojant dl ios koncepcijos, turima galvoje ne tik Europos Tarybos, bet ir Europos Sjungos teis. Europos Jus Commune pagrind sudaro Europos mogaus teisi konvencija, jos protokolai ir j interpretacija Europos mogaus teisi teismo praktikoje, taip pat ir Europos Bendrij Teisingumo Teismo praktika. Teisingumo teismas savo praktikoje plaiai naudojosi Europos Sjungos nari bendromis konstitucinmis tradicijomis, susijusiomis su pagrindini mogaus teisi apsauga, ir suformulavo bendruosius Bendrijos teiss principus. Teisingumo teismas atsivelgia ir Europos mogaus teisi konvencijos nuostatas; j ratifikavo visos valstybs Europos Sjungos nars (tai atsispindi ir Europos Sjungos sutarties str. 6(2) (ex Article F (2)) konsoliduotos Europos Sjungos sutarties tekste). Europos Sjungos mogaus teisi doktrina atsispindi ir Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje, nors dl jos teisinio statuso dar nra galutinai nusprsta, taiau jai pritar Europos Parlamentas 2000 m. lapkriio 14 d. mogaus teiss gali bti suprantamos kaip asmens laisvs visuomenje ir galimybs jas realizuoti. mogaus teises reglamentuoja teiss ir kitos socialins normos. Vienas pagrindini mogaus teisi bruo j visuotinumas, universalumas, nedalumas; jos yra viena kit slygojanios,
Vadapalas V. Tarptautin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998. P. 232233. Plaiau apie tai: Leben Ch. A European Approach to Human Rights // The EU and Human Rights edited by Philip Alston. Oxford University Press. New York. 1999. P. 8797.
2 1
280
IV skyrius
mogaus teiss remiasi lygiateisikumo ir kitais principais. mogaus teiss pripastamos visiems asmenims nepriklausomai nuo j individuali savybi. Kai kurios teiss gali bti skirtos ir tam tikrai asmen grupei, pvz.: vaikams, negaliems asmenims ir pan. mogaus teiss sudtinga teisin kategorija. Kiekviena teis turi tam tikr normin turin ir suponuoja teisin santyk tarp asmens ir vieosios valdios institucij tikslu apsaugoti esmines mogiksias vertybes ir poreikius nuo nepagrsto vieosios valdios institucij sikiimo (tai vadinamasis vertikalusis ryys). Todl teisiniai santykiai tarp privai subjekt nepatenka klasikin mogaus teisi samprat, nors mogaus teisi doktrinos vystymasis iuo metu apima ir kai kuriuos io horizontalaus ryio aspektus. Tipika normin mogaus teiss struktra apima subjekt, objekt ir teisinio santykio turin. Kiekviena mogaus teis sukuria ir reguliuoja dvial neindividualizuot vieosios teiss santyk, kuris formuoja teises ir pareigas. Vienos puss teis suponuoja kitai pusei pareig. Teiss objektas ar turinys atsispindi teisiniame santykyje ir kartais vardijamas tokiomis abstrakiomis kategorijomis, kaip laisv, gyvyb, privatus gyvenimas ir kt. 1.2. mogaus teisi klasifikavimas mogaus teisi klasifikavimas gali bti pagrstas vairiais kriterijais. mogaus teises galima skirstyti pagal teisi tvirtinimo pobd, pagal j turin, pagal subjekt, kuriems jos skirtos grupes, pagal teisi ribojimo galimybes, pagal istorines j susiformavimo slygas ir kitus kriterijus. Pagal mogaus teisi teisinio tvirtinimo pobd (taip pat ir pagal teisin gali) jas galtume iskirti pagrindines konstitucines, tvirtintas konstitucijose, ir formuluojamas kituose teiss aktuose. Konstitucini teisi apsaugai yra skiriamas ypatingas dmesys; j apsaug garantuoja ir konstitucins prieiros institucijos. Pagal galimybes riboti teises jas galtume klasifikuoti absoliuias, t. y. neribojamas pvz.: teis gyvyb, draudimas mog kankinti ir taikyti iaurias bausmes; ir teises, kurios tam tikromis slygomis gali bti ribojamos, pvz.: laisv, nuosavyb, teis informacij ir kt. Teises galtume suskirstyti ir pagal specialius subjektus, kuriems jos yra skirtos, pvz.: vaik; moter, turini maamei vaik; invalid; negali asmen ir kt. Nors mogaus teiss nra siejamos su pilietybe, taiau kartais tokios teiss (politins teiss), kaip teis dalyvauti valdant savo al tiesiogiai ar per irinktus atstovus, rinkim teis, yra sietinos su pilietybe. Paprastai mogaus teiss yra skirtos individams, taiau kai kuriais at-
281
vejais galtume diskutuoti ir dl kolektyvini teisi, pvz.: tautini maum teiss ir kt. Taiau mogaus teiss lieka individualios, tik kartais jomis gali bti naudojamasi kartu su kitais (iskyrus taut apsisprendimo teis). Kolektyvins teiss kartais vadinamos solidarumo teismis ir priskiriamos vadinamosioms treiosios kartos teisms, t.y. istorikai susiformavusioms vliausiai. Tokioms teisms priskiriama teis taik, vystymsi, sveik aplink, taut apsisprendimo teis ir kt. Jos kartais vadinamos ir kaip taut (peoples) teiss. iuo metu nra vieningos nuomons dl taut apibrimo, taiau is terminas vartojamas tarptautiniuose dokumentuose reglamentuojant mogaus teises; ios teiss dar nra pakankamai itirtos ir yra ankstyvojoje savo teisins evoliucijos stadijoje1. Pagal teisi turin mogaus teises galtume grupuoti pilietines2 (asmenines), politines, ekonomines, socialines ir kultrines. mogaus teisi doktrinoje pilietins ir politins teiss yra danai suprantamos kaip teiss, vardytos JTO dokumentuose. Nors Jungtini Taut 1948 m. priimtoje Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje pilietins ir politins, ekonomins, socialins bei kultrins mogaus teiss, pabriant j universalum, yra dstomos kartu, kiti du svarbs Jungtini Taut priimt Tarptautin mogaus teisi chartij sudarantys dokumentai Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (1966) bei Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas (1966) ias teises atskiria. mogaus teiss danai grupuojamos pagal iuos aktus. Lietuva yra prisijungusi prie i dokument. Atskiriant pilietines ir politines teises nuo socialini ekonomini ir kultrini, danai argumentuojama tuo, kad pilietins ir politins teiss yra priskiriamos negatyviosioms teisms, t.y. ios teiss preziumuoja laisv nuo valstybs (valstybei draudiama jas paeisti, ji turi nesikiti j gyvendinim) ir j gyvendinimas nekainuoja, o socialins, ekonomins ir kultrins teiss priskiriamos pozityviosioms, t.y. jos reikalauja valstybs veiksm ir ilaid3. Taiau reikt nepamirti, kad kai kuri pilietini ir politini teisi tinkamas gyvendinimas taip pat reikalauja nema
Sieghart P. The international law of human rights. Oxford University Press, 1992. P. 368. Pilietini teisi termino vertimas lietuvi kalb nra tikslus, taiau iuo metu plaiai vartojamas veriant tarptautinius mogaus teisi dokumentus lietuvi kalb. is terminas galjo bti iverstas ir kaip civilins teiss, kadangi angl kalbos terminas civil rights nra tapatinamos su pilietybe, kaip galtume klaidingai sprsti i lietuviko termino. iame leidinyje vartojamas pilietini, o ne asmenini teisi terminas, kadangi jis iuo metu labiausiai paplits teiss doktrinoje. Nortsi atkreipti dmes, kad ir Konstitucinio Teismo akt 1 knygos dalykin rodyklje, kurios sudarytojas yra K Lapinskas (Konstitucinio Teismo aktai. 1 kn. (19931995). Vilnius, 1998) taip pat vartojamas is terminas. 3 Plaiau apie socialines ekonomines ir kultrines teises ir j santyk su konstitucija: Baltutyt E. Socialins ekonomins teiss ir konstitucija: kai kurie lyginamieji aspektai // Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius, 1998. P. 163172.
2 1
282
IV skyrius
valstybs ilaid, pvz.: teis teism per trumpiausiai manom (proting) laik ir kai kurios procesins garantijos teis nemokam teisin pagalb bei kt. Kontinentinje Europoje susiformavo poiris, kad pagrindins mogaus teiss turi ne tik vadinamj negatyvij dimensij, t.y. kad valstyb neturi kitis j gyvendinim, bet ir vadinamj pozityvij dimensij, t.y. valstyb turi garantuoti individui ir gyvendinti tam tikras priemones, kad asmuo galt naudotis teismis1. Pilietins ir politins teiss kartais yra priskiriamos absoliuioms teisms, o socialins, ekonomins, kultrins traktuojamos kaip programins, palaipsniui realizuojamos ir todl nra tokioms priskiriamos2. Pilietins ir politins teiss danai yra vardijamos kartu ir ne visada iskiriamos ne tik todl, kad jos susiformavo tuo paiu laikotarpiu, bet ir todl, kad kai kurios j gali bti vairiai traktuojamos, pvz.: odio laisv, susirinkim laisv ar asociacij laisv ir kaip politins, ir kaip pilietins teiss. Pilietini ir politini teisi katalog galima rasti JTO Pilietini ir politini teisi pakte, Europos mogaus teisi konvencijoje ir kituose tarptautiniuose dokumentuose. i teisi idstymas galt bti vairus. Pilietinms teisms galt bti priskirtos tokios teiss: teis gyvyb, kankinim ir nemoniko bei orum eminanio elgesio ar baudimo draudimas, vergijos ir priverstinio darbo draudimas, teis asmens laisv ir asmens nelieiamyb, lygiateisikumas, habeas corpus teiss, teis teising teism, teis gynyb, vieas bylos nagrinjimas, vieas nuosprendio skelbimas, nekaltumo prezumpcija, teismo nealikumas ir nepriklausomumas, priemoni lygyb, rodym taisykls, nullum crimen sine lege, nullum poena sine lege, lex retro non agit, non bis in idem, judjimo (kilnojimosi) laisv, saviraikos laisv, odio laisv, spaudos laisv, teis informacij, sins laisv, tikjimo laisv, susirinkim laisv, teis jungtis asociacijas, teis privataus gyvenimo nelieiamum, lygiateisikumas ir kt. Prie politini teisi galtume priskirti teis dalyvauti valdant savo al tiesiogiai ar per irinktus atstovus, teis dalyvauti rinkimuose rinkti ir bti irinktam (kai kuriais atvejais ir teis jungtis asociacijas bei odio laisv ir kt.). Nortsi atkreipti dmes, kad ekonomins ir socialins teiss tarptautiniu mastu buvo pripaintos netgi anksiau, nei pilietins ir politins
Ruiz B. R. Privacy in Telecommunications. A European and an American approach. Kluwer Law International. Printed in the Netherlands,1997. P. 67. 2 Vierdag E. W. The Legal Nature of the Rights Granted by the International Covenent on Economic, Social and Cultural Rights. Netherlands Journal of International Law. Vol. 9 (1978). P. 103.
1
283
teiss1. XIX a. pabaigoje buvo suprasta, kad darbo slyg pagerinimas nacionaliniu mastu reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo ir koordinavimo. Pirmoji konferencija tarptautiniams susitarimams mintoje srityje priimti buvo surengta Vokietijoje 1890 m., taiau is procesas nebuvo toliau vystomas. Socialini teisi raidai didel reikm turjo Tarptautins darbo organizacijos susikrimas 1919 m. Socialini, ekonomini, kultrini teisi katalogas yra idstytas jau mintame JTO Tarptautiniame ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakte, Europos Tarybos Socialinje chartijoje (1961 m.), taip pat ir Pataisytoje Europos socialinje chartijoje (1996 m.). Lietuva yra i chartij ratifikavusi 2001 m. gegus mn. Socialinms ir ekonominms teisms galtume priskirti teis darb, teis laisvai pasirinkti darb, teis saugias darbo slygas, teising darbo umokest ir lyg apmokjim u lygiavert darb, teis poils, laisvalaik, apmokamas atostogas, teis jungtis profesines sjungas, teis streikuoti, teis socialin aprpinim (ir socialin draudim), teis laisvai sudaryti santuok, moter teisi apsauga iki ir po gimdymo, vaik ir paaugli teisi apsauga, teis pakankam gyvenimo lyg, teis bti apsaugotam nuo bado, teis sveikat ir kt. Europos socialinje chartijoje socialins teiss dar labiau ipleiamos. Galima paminti tokias: teis sudaryti kolektyvines darbo sutartis, teis profesin orientacij ir profesin mokym, kiekvienas asmuo, neturintis l, turi teis socialin param ir medicinos pagalb, teis naudotis socialini tarnyb teikiamomis paslaugomis, invalid teis profesin apmokym, reabilitacij, eimos teis tam tikr socialin, teisin ir ekonomin apsaug, moter ir vaik teis tam tikr socialin ir materialin aprpinim. Kultrinms teisms priskirtinos teis moksl, teis pasirinkti savo vaikams mokykl ir religin bei dorovin aukljim, teis dalyvauti kultriniame gyvenime, naudotis mokslo paangos laimjimais, autoriaus teisi apsauga, mokslini tyrim ir krybins veiklos laisv ir kt. Socialins, ekonomins ir kultrins teiss yra glaudiai susijusios su pilietinmis ir politinmis teismis. Toki nuostat patvirtina ir Europos mogaus teisi teismo praktika. Pvz.: byloje: Salesi prie Italij2 Teismas pripaino Europos mogaus teisi konvencijos 6(1) str. paeidim gine dl socialins imokos neimokjimo, dl kurios buvo kreiptasi remiantis Italijos konstitucijos 38 str., nustataniu tam tikras slygas socialinei paAsbjorn Eide. Economic, social and cultural rights as human rights // Economic, social and cultural rights. Edited by Asbjorn Eide, Catarina Krause and Allan Rosas. Martinus Nijhoff Publishers, 1995. P. 2728. 2 Salesy v. Italy, Judgment of 26 February 1993. Publications of the European Court of Human Rights. Series A. No. 257E.
1
284
IV skyrius
ramai. Ginas truko daugiau nei 6 metus. Teismas interpretavo, kad Konvencijos 6 str. 1 d. (reglamentuojanti teis teism per manomai trumpiausi laik ir kt. ) turi bti taikoma ir socialinio draudimo srityje. Ekonomins teiss atlieka dvigub funkcij, ypa tai ryku nagrinjant teis nuosavyb (kuri yra priskiriama ir pilietini teisi grupei). I vienos puss ji sudaro galimybes asmeniui adekvat gyvenimo lyg, o i kitos puss ji yra nepriklausomybs ir laisvs pagrindas. Teis nuosavyb turi bti lydima ir kit dviej teisi, t.y. teiss darb ir socialin saug. Teis darb taip pat sudaro pagrind asmens nepriklausomybei. Kultrins teiss taip pat glaudiai susijusios su kitomis teismis, pvz.: teis tautini maum kultrinio identiteto isaugojim susipina ne tik su socialinmis ekonominmis teismis, bet ir su pilietinmis politinmis. Klaidinga bt manyti, kad visos socialins, ekonomins ir kultrins teiss turi bti utikrinamos vien tik valstybs pastangomis, kad jos yra labai brangios ir susijusios su didelio biurokratinio aparato funkcionavimu. Tokia nuomon susijusi su labai siauru toki teisi prigimties supratimu1. Neginijama yra tai, kad su valstybs sipareigojimais yra susijs reikalavimas individui turti realias galimybes bti aktyviam ekonomini ir socialini proces dalyviui (kaip nurodoma 1986 m. JTO Deklaracijos Teiss vystymsi 2 str.). Kiekvienas turi stengtis, kiek tai yra manoma, savo iniciatyva ir lomis utikrinti savo poreikius. Valstyb vis pirma turi gerbti asmens nuosavyb ir kitus jo resursus, jo laisv pasirinkti darb ir imtis tam tikr veiksm ar tam tikro resurs panaudojimo, kad bt patenkinti jo poreikiai. Valstybs pareiga sudaryti tinkamas ekonomines teisines slygas, netrukdanias ekonomini veiksm laisvs, sukurianias siningos konkurencijos galimybes ir kt. Gali bti pasirinktas ir kitas mogaus teisi klasifikavimo kriterijus. P. Siegharto pateiktoje klasifikacijoje socialins, ekonomins, kultrins, politins ir pilietins teiss yra grupuojamos pagal ias sritis: I) fizinis integralumas (teis gyvyb, laisvs nelieiamumas, judjimo laisv, prieglobsio teis ir kt.); II) gyvenimo lygio teiss (socialin sauga, eimos ir asmens gerov, sveikatos prieira ir kt.); III) sveikata (vaik sveikata, kdiki mirtingumo sumainimas, epidemini lig, profesini susirgim prevencija ir kt.); IV) eimos gerov (family) (santuokos sudarymo laisv, eimos apsauga, motinysts ir vaikysts apsauga ir kt.); V) darbas (teis darb, apmokjimas u darb, darbo slygos, vergijos ir priverstinio darbo draudimas ir kt.); VI) socialin sauga,parama ir gerov; VII) mokslas ir mokymas (teis moksl, profesin rengim ir kt.);
1 Eide A. Economic, social and cultural rights as human rights // Economic, social and cultural rights. Edited by Asbjorn Eide, Catarina Krause and Allan Rosas. Martinus Nijhoff Publishers, 1995. P. 36.
285
VIII) nuosavyb (teis nuosavyb, nuosavybs nelieiamumas ir kt.); IX) teisin apsauga (legal integrity) (pilietyb, vaik pilietyb, lygiateisikumas, lygyb prie statym, habeas corpus teiss, teisingas bylos nagrinjimas, nepriklausomas teismas, teisminio proceso rungtynikumas, kaltinamojo teisi apsauga ir kt.); X) asmens psichinis ir moralinis integralumas (orumas, privataus gyvenimo nelieiamumas, korespondencijos slaptumas, saviraikos laisv, laisv ipainti religij, menins ir mokslins krybos laisv ir kt.); XI) bendra veikla (joint activities) (susirinkim laisv, teis jungtis asociacijas, teis jungtis profesines sjungas, teis sudaryti kolektyvines sutartis ir kt.); XII) politika ir demokratija (teis dalyvauti valdant savo al, laisvi rinkimai teis, peticij teis); XIII) kolektyvins teiss (taut apsisprendimo teis, teis taik ir saugum, teis vystymsi, teis sveik aplink)1. P. Siegharto pateiktos klasifikacijos privalumas ji atspindi mogaus teisi nedalumo princip. is principas taip pat atsispindi ir Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje. Europos Sjungos teisje ilg laik nebuvo specialaus dokumento, reglamentuojanio mogaus teises. trkum papild Europos mogaus teisi konvencijos nuostatos. 2000 m. buvo priimta Europos Sjungos pagrindini teisi chartija2, nors i Chartija kol kas nra teisikai privalomas dokumentas, ji neabejotinai reikminga. Chartijoje atsispindi naujoji Europos Sjungos politika mogaus teisi srityje, nes pilietins ir politins teiss yra dstomos kartu su socialinmis, ekonominmis, kultrinmis tuo pabriant j nedalumo ir vis teisi vienodo svarbumo princip. is neabejotinai reikmingas dokumentas ateityje turt bti trauktas Europos bendrij steigimo sutartis. Europos Sjungos pagrindini teisi chartija moderniausias i laik mogaus teises reglamentuojantis tarptautinis dokumentas. Chartijos preambulje pabriama, kad i Chartija dar kart patvirtina teises, kurios pirmiausia kyla i konstitucini tradicij ir bendr tarptautini valstybi nari sipareigojim, Europos Sjungos sutarties, Bendrijos sutari, Europos mogaus teisi ir pagrindini teisi apsaugos konvencijos, Bendrijos ir Europos Tarybos priimt Socialini Chartij ir Europos Bendrij Teisingumo Teismo bei Europos mogaus teisi teismo precedent teiss. ioje Chartijoje mogaus teiss ir laisvs dstomos kartu ir klasifikuojamos pagal ias sritis: orumas, laisvs, lygyb, solidarumas, teisingumas, atskirai iskiriamos ir piliei teiss (tai Europos Sjungos ir kai kuri kit asmen teiss).
Sieghart P. The international law of human rights. Oxford University Press, 1992. Chartijos tekstas cituojamas pagal leidin mogaus teiss: Europos Tarybos ir Europos Sjungos dokumentai". Vilnius, 2000. Chartijos tekst kitomis kalbomis galima rasti adresu http://www.europarl.eu.int
2 1
286
IV skyrius
Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje prie mogaus orumo teisi priskiriamos tokios teiss mogaus orumas, teis gyvyb, teis asmens vientisum (i teis apima ir mogaus teises medicinos ir biologijos srityje, ir yra skirta asmens fizinio ir protinio vientisumo pagarbai), kankinimo, nemoniko ar eminanio elgesio ir toki bausmi draudimas, vergijos ir priveriamojo darbo udraudimas. Prie teisi laisv priskiriamos teis laisv ir saugum, pagarba privaiam ir eimos gyvenimui, asmens duomen apsauga, teis tuoktis ir teis sukurti eim, minties, sins ir religijos laisv, saviraikos ir informacijos laisv, susirinkim ir asociacijos laisv, men ir moksl laisv, teis moksl, laisv pasirinkti usimim ir teis sidarbinti, laisv usiimti verslu, teis nuosavyb, teis prieglobst, apsauga perklimo, isiuntimo ar idavimo atvejais. Prie lygybs teisi priskiriama lygyb statymui, diskriminavimo draudimas, kultr, religij ir kalb vairov, vyr ir moter lygyb, vaiko teiss, senyv moni teiss, negali moni integracija. Chartijoje solidarumo teisms priskiriama: darbuotoj teis informavim ir konsultavim monje, kolektyvini deryb ir veiksm teis, teis darbinimo paslaugas, apsauga nuo nepagrsto atleidimo i darbo atveju, teis tinkamas ir teisingas darbo slygas, vaik darbo draudimas ir jaunimo apsauga darbe, eimos ir profesinio gyvenimo teiss (apima eimos teis teisin, ekonomin ir socialin apsaug), socialin apsauga ir socialin parama, sveikatos apsauga, bendriausi ekonomini paslaug prieinamumas, aplinkos apsauga, vartotoj apsauga. Teisingumo teisms Chartija priskiria tokias teises: teis veiksmingas teisins gynybos priemones ir teising bylos nagrinjim, nekaltumo prezumpcij ir teis gynyb, nusikaltimo bausmi teistumo ir proporcingumo principus, teis nebti du kartus teisiamam ar baudiamam u t pat nusikaltim. Europos Sjungos piliei teisms priskiriama: teis balsuoti rinkimuose Europos Parlament ir bti kandidatu, teis balsuoti ir bti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose, teis ger administravim, teis susipainti su dokumentais, teis kreiptis ombudsmen, teis teikti peticijas, judjimo ir gyvenamosios vietos laisv, diplomatin ir konsulin apsauga. Kai kurios i teisi priskiriamos ir kitiems asmenims, gyvenantiems ar turintiems savo registruot bstin kurioje nors valstybje narje, o teis ger administravim numatoma kiekvienam asmeniui. mogaus teisi doktrinoje kartais iskiriamos trij kart teiss, iuo atveju grupuojant teises pagal j istorin susiformavimo laikotarp. Prie pirmos kartos teisi priskiriamos pilietins politins mogaus teiss, kurios jau buvo deklaruotos XVIII a., prie antros socialins, ekonomins ir kultrins, jos sitvirtina po Pirmojo pasaulinio karo, o prie treios
287
kartos teiss vystymsi, sveik aplink, taik ir kt. (jos susiformavo XX a. pab.). iuo metu formuojasi ir naujos mogaus teiss, tiksliau kiek kitoks poiris mogaus teises jas grupuojant kitais pagrindais, t.y. tam tikrose srityse, pvz.: sveikatos prieiroje neatskiriant socialini teisi nuo individuali. Tai pasakytina ir apie paciento teises. mogaus teiss sveikatos prieiros srityje vadinamos paciento teismis. Pacient teiss gali bti interpretuojamos kaip socialins ir kaip individo teiss. Paciento individualios teiss skirtos jo laisvei bei privaiam gyvenimui apsaugoti, ir jos yra vadinamosios negatyvios prigimties, nes siekia apsaugoti asmen nuo visuomens ir valstybs nepagrsto sikiimo jo sveikatos ir privataus gyvenimo srit. Paciento teiss kaip socialins teiss, o teis sveikatos prieir ir yra tokia, turi utikrinti asmeniui galimyb dalyvauti lygiais pagrindais socialini vertybi vartojime ir yra pozityviosios prigimties, nes suformuluoja valstybei pareig utikrinti, kad asmuo turt galimyb lygiais pagrindais su kitais dalyvauti socialini vertybi paskirstyme. iuo metu paciento teisms (ir individualioms, ir socialinms yra skirta Europos Tarybos mogaus teisi ir jo orumo konvencija, nustatanti apsaug biologijos ir medicinos srityse (1996 m.) (mogaus teisi biomedicinoje konvencija). Lietuva taip pat pasira i konvencij (1997-04-04), bet neratifikavo. i konvencija jau sigaliojo. Konvencija ypa svarbi, kadangi formuluoja bendruosius mogaus teisi apsaugos principus biomedicinos srityje. Biomedicinos tyrimai sudtinga sveikatos teiss sritis, kurioje susikerta mogaus teisi ir biomedicinos mokslo vystymo interesai. Svarbi yra konvencijos 2 str. nuostata, kad mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni u iimtinius visuomens ar mokslo interesus. Konvencijoje pirm kart tarptautiniu lygiu detaliai reglamentuojami vairs pacient teisi aspektai. Konvencijos dalyvs turi sipareigoti ginti vis moni orum bei tapatyb ir utikrinti pagarb kiekvieno asmens nelieiamumui bei kitoms teisms ir pagrindinms laisvms taikant biologijos ir medicinos mokslus. Valstybs, atsivelgdamos sveikatos apsaugos poreikius ir turimus iteklius turi imtis reikiam priemoni, kad j jurisdikcijos ribose bt utikrintas vienodas atitinkamos kokybs sveikatos prieiros prieinamumas. Bet kokia intervencija sveikatos srit, skaitant ir tyrimus, turi bti vykdoma laikantis tam tikr profesini sipareigojim ir standart. Konvencija reglamentuoja tokius paciento teisi aspektus, kaip sutikim medicinos procedrai, privataus gyvenimo apsaug ir teis informacij, mogaus genomo apsaug ir genetinius tyrimus, biomedicinos tyrimus, organ ir audini pamim i gyv donor transplantacijos tikslais, draudim gauti pajamas ir disponuoti mogaus kno dalimis, kompensacij u neteist al. i teisi galimi apribojimai yra formuluojami Konvencijos 26 str. nurodant, kad negali bti taikomi jokie ioje
288
IV skyrius
konvencijoje idstyt teisi ir j apsaugos priemoni apribojimai, iskyrus tuos, kurie numatyti statym ir yra btini demokratinje visuomenje, norint utikrinti visuomens saugum, ukirsti keli nusikaltimams, apsaugoti visuomens sveikat bei mogaus teises ir laisves. mogaus teisi biomedicinoje konvencija nustato minimalius paciento teisi apsaugos standartus, kadangi konvencijos 27 str. formuluojamas principas, kad i konvencija neapriboja galimybs ir netrukdo valstybei imtis didesni apsaugos priemoni biologijos ir medicinos srityje negu numato i konvencija. Konvencija remiasi Visuotins mogaus teisi deklaracijos, mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, JTO Vaiko teisi konvencijos, Europos Socialins chartijos, Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto, Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakto, Konvencijos dl mogaus apsaugos automatizuotai apdorojant asmens duomenis principais. Konvencija taip pat turi ir protokol, kur Lietuva taip pat pasira, draudiant klonuoti mog. mogaus teisi biomedicinoje konvencijoje formuluojamas ir labai svarbus naujas konstitucinio lygmens principas, prapleiantis asmens diskriminacijos draudimo sritis draudiama bet kokia asmens diskriminacija dl jo paveldim genetini savybi (11 str.). Draudimas asmen diskriminuoti dl jo genetini savybi nebuvo vardytas Europos mogaus teisi Konvencijos 14 str., kuriame draudiama asmen diskriminuoti dl asmens lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitokio statuso. Taigi iuo metu egzistuoja didel mogaus teisi klasifikacij vairov. mogaus teiss nuolat vystosi, pasipildo naujomis, keiiasi ir j turinys. Taigi ir ateityje vieningas poiris mogaus teises ir j klasifikacij vargu ar manomas.
289
2 poskyris MOGAUS TEISI, LAISVI IR PAREIG KONSTITUCIN SISTEMA
2.1. mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 2.2. Pilietins teiss 2.3. Politins teiss ir laisvs 2.4. Socialins, ekonomins ir kultrins teiss 2.5. Asmens pareigos 2.6. mogaus teisi ribojimo problemos 2.1. mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje mogaus teiss sudaro vien svarbiausi konstitucins teiss institut. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsivelgiant pagrindinius Jungtini Taut ir Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius mogaus teisi reikalavimus. Tai patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1995 m. sausio 24 d. Ivadoje dl Europos mogaus teisi konvencijos 4, 5, 9, 14 str. ir jos ketvirto protokolo 2 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 1993 m. Lietuva tapo Europos Tarybos nare, 1995 m. ratifikavo Europos mogaus teisi konvencij, kuri daro ypa didel tak formuluojant nauj Lietuvos teiss doktrin. Rengiant Konstitucij, buvo atsivelgta ir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos tradicij. iame poskyryje mogaus teiss Lietuvos Konstitucijoje bus nagrinjamos ne tik j turinio, bet ir Konstitucijos norm formulavimo poiriu. Detaliau bus interpretuojama tik dalis konstitucini teisi ir laisvi iskiriant pagrindinius akcentus, nes detaliam vis konstitucini teisi ir laisvi Lietuvos Konstitucijoje nagrinjimui reikt skirti atskir leidin. Konstitucini mogaus teisi turinys bus nagrinjamas atsivelgiant Konstitucijos struktr, vis pirma aptariant pilietines, politines mogaus teises, o vliau ir socialines, ekonomines bei kultrines. ios teiss interpretuojamos nagrinjant Konstitucijos tekst ir atsivelgiant statymus, kitus teiss aktus, Konstitucinio Teismo ivadoje ir nutarimuose isakyt nuomon, tarptautinius dokumentus, Europos mogaus teisi konvencijos jurisprudencij, mokslinink komentarus. Konstitucijoje mogaus teiss reglamentuojamos II skirsnyje mogus ir valstyb, III skirsnyje Visuomen ir valstyb ir IV skirsnyje
290
IV skyrius
Tautos kis ir darbas. mogaus teis reglamentavimui galime priskirti ir kai kuriuos straipsnius, esanius kituose skyriuose, pvz.: 73 str., esant V skirsnyje Seimas apie Seimo kontrolierius, bei to paties skirsnio 68 str., nustatant piliei statym iniciatyvos teis, taip pat straipsnius, reglamentuojanius rinkim teis ir kai kuriuos kitus. Galima diskutuoti, ar pagrstai pilietins, politins teiss, kurios yra dstomos II skirsnyje ir socialins, ekonomins, kultrins III ir IV skirsniuose, yra atskirtos. Pagal iuo metu Europoje vyraujani teisi nedalumo doktrin pilietins, politins, socialins, ekonomins ir kultrins teiss Konstitucijoje galt bti dstomos kartu, nes yra vienodai gerbiamos, svarbios ir glaudiai tarpusavyje susijusios. mogaus teiss ir laisvs nra idstytos Konstitucijos pradioje. Konstitucija po preambuls pradedama I skirsniu apie Lietuvos valstyb. Toki Konstitucijos struktr galjo nulemti ir atsikurianios nepriklausomos valstybs siekis irykinti valstybs kaip atsikurianios nepriklausomybs garanto vaidmen. Konstitucijos 2 str. teigiama, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta, kuriai ir priklauso suverenitetas. 3 str. 2 d. nurodoma, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. I skirsnyje reglamentuojami ir kai kurie labai svarbs mogaus teisi gyvendinimo principai, io skirsnio 6 str. 2 d. nurodoma, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Gantinai danai kit valstybi konstitucij pirmieji skirsniai yra skirti mogaus teisms ir laisvms, pvz.: 1949 m. Vokietijos, 1947 m. Italijos, 1983 m. Nyderland ir kt. Pilietins ir politins teiss kartais yra atskiriamos nuo socialini, ekonomini, kultrini, pvz.: 1947 m. Italijos Konstitucijoje atskirus skyrius, o kai kuriais atvejais yra dstomos kartu, pvz.: 1949 m. Vokietijos, 1953 m. Danijos, 1983 m. Nyderland Konstitucijose, nors j apimtis skiriasi. Reglamentuojant mogaus teises Konstitucijoje vartojami vairs terminai : mogus, asmuo, pilietis, lietuvis. mogaus ir asmens terminai turi bti traktuojami kaip sinonimai, j vartojimas nekelia abejoni. Nagrinjant konkreius Konstitucijos straipsnius, galima teigti, kad ne visada pagrstai yra vartojamas pilieio terminas. Iskirtinis teisinis pilieio ryys su valstybe turt apsiriboti tik politinmis teismis. Konstitucijoje yra str., kuriuose pilieio termino vartojimo pagrstumas abejotinas. Pvz.: 25 str. 5 d., numatant teis gauti valstybs staig turim informacij apie save; 32 str., deklaruojant teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje ir galimyb laisvai ivykti i Lietuvos (iskyrus iame str. nurodyt atvej, kad negalima drausti pilieiui grti Lietuv); 35 str., laiduojant teis laisvai vienytis bendrijas ir asociacijas;
291
36 str., reglamentuojant teis rinktis taikius susirinkimus, 37 str., nustatant teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius, yra vardytas pilietis, nors tokios teiss neturt bti ribojamos ir kitiems asmenims; taip pat ir 45 str., teis piliei tautinms bendrijoms tvarkyti savo tautins kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb. Tas pats pasakytina ir apie 73 str., numatant asmens teis skstis Seimo kontrolieriui dl valstybs ir savivaldybi pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo. Nepagrstai pilieio terminas vartojamas ir nustatant socialins paramos teikim (Konstitucijos 52 str.). lietuvio terminas yra vartojamas 32 str. formuluojant princip, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, iuo atveju turima galvoje lietuvika asmens kilm. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ivadoje dl Europos mogaus teisi konvencijos atitikimo Konstitucijos nuostatoms yra iaikins (komentuodamas Konstitucijos 32 str., reglamentuojant kilnojimosi laisv), kad pilietis Konstitucijoje turi bti suprantamas plaiau, t.y. apimant ir usienieius, ir asmenis be pilietybs, taiau, be abejons, bt geriau, kad ir paiame Konstitucijos tekste bt ivengta tokio formalaus ir nepagrsto asmens teisi siaurinimo vartojant pilieio, o ne asmens termin. II Konstitucijos skirsnyje, reglamentuojant mogaus teises, galima bt diskutuoti, ar vis str. formuluots yra pakankamai tikslios, kadangi, formuluojant asmens teises, vartojamos tokios formuluots kaip asmens laisv nelieiama, mogaus privatus gyvenimas nelieiamas, nuosavyb nelieiama ir kt. Konstitucijos normos formuluoja ne teis asmens laisvs ar privataus gyvenimo nelieiamum, bet tos teiss objekt, t.y. laisv, privatus gyvenimas, nuosavyb ir kt. Teisins technikos poiriu tikslesns bt Konstitucijos 25 str., numatanio teis informacij, 49 str., reglamentuojanio dirbanio mogaus teis poils, laisvalaik, 51 str. teis darbuotojams streikuoti ir kai kuri kit Konstitucijos straipsni formuluots. Konstitucijos normos, reglamentuodamos tam tikr Konstitucijos ginam vertybi nelieiamum, galjo numatyti straipsniuose ir bendras slygas, kuriomis tos teiss gali bti ribojamos (iskyrus tokias absoliuias teises, kaip teis gyvyb, teis bti apsaugotam nuo kankinim, nemoniko ar iauraus elgesio). Nors kai kuriose Konstitucijos normose ir minimos tam tikros slygos, pvz.: 20 str., nustatant galimus asmens laisvs apribojimus, ar 24 str., reglamentuojant bsto nelieiamum, ar 22 str. privataus gyvenimo nelieiamum, visgi geriau bt vardyti ne atskirus ribojimo atvejus, bet formuluoti jiems galimas demokratijos principais pagrstas bendrsias slygas, pvz.: Konstitucijos 25 str. 3 d. nurodoma, kad laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, nei tik statymu, jei tai btina apsaugoti mo-
292
IV skyrius
gaus sveikat, garb ir orum, privat gyvenim, dorov ar ginti konstitucin santvark. Nenumaius toki bendr slyg, kyla abejoni, ar tokios teiss, kaip teis nuosavyb, kuri yra reglamentuojama Konstitucijos 23 str. apskritai gali bti ribojama, iskyrus Konstitucijoje nurodyt atvej, kad nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Nors Konstitucinis Teismas, interpretuodamas i Konstitucijos nuostat iaikino ir teiss nuosavyb galimus kitus apribojimus, pvz.: galimyb konfiskuoti turt, kai tuo siekiama ukirsti keli sunkiems savanaudikiems nusikaltimams, kuriais ksinamasi Konstitucijos saugom kit asmen nuosavyb, bt geriau, kad galimyb taikyti tokius ir panaaus pobdio apribojimus bt aikiau formuluojama tame paiame Konstitucijos str. Nortsi atkreipti dmes, kad iuo poiriu tikslesns yra Europos mogaus teisi konvencijos normos, kuriose paprastai formuluojama ne tik teis konkrei mogaus teis, bet ir slygos, kuriomis tokia teis galt bti ribojama, pvz.: Konvencijos 8 str. Teis privataus ir eimos gyvenimo apsaug, kad kiekvienas turi teis tai, kad bt saugomas jo privatus ir eimos gyvenimas, bsto nelieiamyb ir susirainjimo slaptumas. Antroje io straipsnio dalyje sakoma, kad valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi iomis teismis, iskyrus statymo numatytu atveju ir kai tai btina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens saugos ar alies ekonomins gerovs interesams, siekiant ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. Tai, kad Lietuvos Konstitucijoje, reglamentuojant konstitucini teisi ribojim, vengiama blanketini formuluoi, gali bti vertinama ir kaip Konstitucijos teisinio reguliavimo privalumas tuo atveju, jeigu pavykt konkreiai vardyti visus apribojimus, taiau tai nelengva pasiekti. inoma, Konstitucinio Teismo praktika sprendiant bylas dl statym ir kit Seimo priimt teiss akt atitikimo Konstitucijai i dalies sprendia ir i problem sudarydama galimybes interpretuoti Konstitucijos nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos minimos mogaus teiss ir j garantijos turi bti aikinamos vis Konstitucijos norm kontekste, Konstitucijos 6 str. numatyta, kad Konstitucija yra vientisas aktas. Toki Konstitucijos interpretavimo nuostat formuluoja ir Konstitucinis Teismas. Nagrinjant mogaus konstitucines teises, svarbu ir j tiesioginio taikymo principas, kuris yra formuluojamas jau mintame Konstitucijos 6 str. iame straipsnyje nurodoma, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, ir kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Nereikt abejoti dl Konstitucijos 6 str. nuostat taikymo visoms Konstitucijoje vardytoms mogaus teisms (t.y. pilietinms, politinms ir sociali-
293
nms, ekonominms ir kultrinms, idstytoms Konstitucijos II, III, ir IV skyriuose), ar tik pilietinms, politinms, kaip mano kai kurie autoriai1. Diferencijuotu poiriu dl Konstitucijos 6 str. taikymo verta abejoti, kadangi Konstitucijos I skirsnio 6 str. formuluojamas bendras Lietuvos Respublikos Konstitucijos principas, ir nra normos dl iimi taikymo. Taigi tiesioginio taikymo principas galioja visoms Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vardytoms teisms ir laisvms. Svarbus mogaus teisi principas yra formuluojamas ir Konstitucijos 30 str., kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs yra paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Konstitucijos 30 str. raymas Konstitucijos II skirsn, kuriame yra formuluojamos pilietins, politins teiss, gali kelti klausim, ar tokia tiesiogin teismin gynyba taikytina ir socialini, ekonomini ir kultrini teisi atvilgiu, kuri katalogas yra pateiktas kituose skirsniuose (III ir IV). i problem sprendiant, reikt grti prie Konstitucijos 6 str. nuostat, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, ir pritarti kai kuri autori isakytai nuomonei, kad Konstitucijos 30 str. turi bti taikomas ir siekiant apginti paeistas socialines teises2. Nagrinjant konstitucines mogaus teises, svarbu nepamirti, kad jos detalizuojamos atskiruose statymuose, kurie ne visi priskirtini konstitucins teiss reguliavimo sriiai. Taiau ir tie teiss altiniai, kurie reguliuoja kitas teiss akas, pvz.: civilinis, baudiamasis, procesiniai kodeksai ir kt., turi bti suderinti su konstitucine teise, kadangi konstitucinms nuostatoms pagal j teisin gali teiss altini sistemoje yra skiriamas pagrindinis vaidmuo, kit teiss ak normos yra subordinuotos pagal Konstitucijos reikalavim. Konstitucijos 7 str. formuluojamas vienas svarbiausi konstitucins teiss princip, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo kompetencijai yra priskirta sprsti, ar statymas bei kitas teiss aktas atitinka Konstitucij (plaiau apie tai skaitykite V skyriuje Konstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas). mogaus teisi institutas konstitucinje teisje yra glaudiai susijs ir su tarptautiniais teiss dokumentais, reglamentuojaniais mogaus teises. Ypa svarbi yra Europos mogaus teisi konvencija, kuri isiskiria i kit tokio pobdio tarptautini sutari, nes joje numatytas veiksmingas jos gyvendinimo mechanizmas. Asmuo, kurio teiss, numatytos konvencijoje, yra paeistos ir kuris mano, kad jos valstybje nra tinkamai ginamos, gali kreiptis Europos mogaus Teisi Teism. Konvencijos vaid1 Jovaias K. Konstitucijos I skirsnio Lietuvos valstyb 18 str. komentaras // Teiss problemos. Vilnius, 2000/1. P. 36. 2 Baltutyt E. Socialins ekonomins teiss ir konstitucija: kai kurie lyginamieji aspektai // Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius, 1998. P. 170.
294
IV skyrius
muo teisinje sistemoje bus aptartas atskirame skirsnyje. Dar nortsi pabrti kad jos jurisprudencija yra taip pat svarbi aikinantis Konstitucijoje vardyt teisi turin. Konstitucijos II skirsnyje mogus ir valstyb pateikiamas pagrindini pilietini ir politini teisi sraas. Pilietinms teisms reikt priskirti: teis gyvyb, teis laisvs nelieiamyb, asmens nelieiamum, privataus gyvenimo nelieiamum, nuosavybs nelieiamum (nors i teis galt bti priskiriama ir ekonominms teisms), mogaus bsto nelieiamum, saviraikos laisv, teis informacij, minties, tikjimo ir sins laisv, kilnojimosi (judjimo) laisv, teis laisvai vienytis asociacijas, teis rinktis taikius susirinkimus, teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius (kuri galt bti priskiriama ir kultrinms teisms). Pilietinms teisms taip pat priskiriamos itin svarbios procesins (tarp j ir habeas corpus) teiss, tai nekaltumo prezumpcija, teis teising, vie bylos nagrinjim nealiko teismo, teis neduoti parodym prie save ir eimos narius, bausm gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu, niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart, asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento teis gynyb ir teis turti advokat. Mintame Konstitucijos skirsnyje deklaruojamos tokios politins teiss, kaip teis dalyvauti valdant savo al (rinkim teis, teis stoti valstybs tarnyb), peticijos teis, teis vienytis politines partijas. Kit demokratini valstybi konstitucijose reglamentuojamas panaus pilietini ir politini teisi katalogas, taiau konstitucini teisi rangas kartais yra suteikiamas ir kitoms teisms, pvz.: Airijoje egzistuoja konstitucins embriono apsaugos nuostatos (Airijos Konstitucijos 40 str.). 1983 m. Nyderland Konstitucijos 18 str. formuluojama kiekvienam asmeniui teis teisin pagalb civilinse, baudiamosiose ir administracinse bylose (procesuose), asmenims, kurie yra nepajgs sumokti u teisin pagalb, ji yra teikiama pagal statym nemokamai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. tokia teis yra garantuojama tik asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento, taigi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama daug siauresn teiss teisin pagalb apimtis. iuo metu galiojantis Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas (priimtas 2000 m. kovo mn.) prapleia nemokamos teisins pagalbos teikim ir kitose bylose, taiau kaip bendras konstitucinis teisins pagalbos principas Lietuvos Konstitucijoje jis nesuformuluotas. Socialins, ekonomins, kultrins teiss yra idstytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos III ir IV skirsniuose, nors kai kurias j galima rasti ir Konstitucijos II skirsnyje.
295
Konstitucins mogaus teiss ir laisvs turi bti interpretuojamos atsivelgiant Konstitucijos 18 str. formuluojam doktrinin mogaus teis princip, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. mogaus teisi institutas Konstitucijoje neapsiriboja tik tiesiogiai joje vardytomis nuostatomis. mogaus teisi kaip prigimtini traktavimas leidia teigti, kad Konstitucijos tekstas nra baigtinis i teisi sraas, ir tai, kad viena ar kita teis nra tiesiogiai tvirtinta Konstitucijoje, nra pagrindas neigti tos teiss konstitucin pagrstum. Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkriio 20 d. nutarime vertino i Konstitucijos norm ir paymjo, kad Konstitucijos 18 str. <> yra tvirtinama pamatin norma, kuria remiantis garantuojamos ir ginamos prigimtins mogaus teiss ir laisvs. Kituose Konstitucijos straipsniuose skelbiamas atitinkam prigimtini mogaus teisi ir laisvi nelieiamumas, numatomi apsaugos bdai. Tame paiame nutarime Konstitucinis Teismas yra pareiks, kad teiss doktrinoje nra suformuluotos prigimtins mogaus teisi ir laisvi vieningos svokos. Naujausi laik humanistins teorijos paprastai remiasi tuo, kad mogus nuo gimimo turi nuo jo asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas teises bei laisves. mogaus prigimtis yra pirminis prigimtini mogaus teisi ir laisvi altinis. Tarptautinje ir nacionalinje teisje prigimtins mogaus teiss ir laisvs yra tvirtinamos, nustatomi j apsaugos standartai. 1998 m. gruodio 9 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Prigimtins mogaus teiss tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina jo mogikj orum socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro t minimum, atskaitos tak, nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens neginijamai pripaintas vertybes. Toliau Konstitucinis Teismas teigia, kad teises turi kiekvienas mogus, tai reikia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji mons. Prigimtini mogaus teisi doktrina teigia, kad mogaus teiss ir laisvs atsiranda ne valstybs valia, bet mogus jas gyja gimdamas, jos yra neatskiriamos nuo asmens ir nesieja jo nei su teritorija, nei su tauta. Konstitucijoje tiesiogiai tvirtinus mogaus teisi ir laisvi prigimtin esm, bet koks mogaus teisi ir laisvi aikinimas galimas tik pripastant j prigimtin pobd, t.y. prigimtin teis tapo pozityviosios dalimi. Tai yra konstitucinis pagrindas mogaus teises ir laisves traktuoti kaip pirmin ir svarbiausi prad, teisini vertybi skalje uimant aukiausi viet1. Konstitucin nuostata dl prigimtin mogaus teisi ir laisvi pobdio yra ir viena esmini Lietuvos Respublikos demokratinje konstitu1 .Jarainas E. Konstitucijos 18 straipsnio komentaras // Teiss problemos. 1999/ 12. P. 26.
296
IV skyrius
cinje santvarkoje. mogaus teisi pripainimas ir j konstitucinis garantavimas yra vienas svarbiausi teisins valstybs bruo. Konstitucijos 18 str. nuostatos tiesiogiai siejasi su Konstitucijos preambulje Lietuvos tauta suformuluotu Lietuvos valstybs siekiu tapti atvira, teisinga, darnia pilietine visuomene, teisine valstybe. JTO Visuotin mogaus teisi deklaracija taip pat traktuoja mogaus teises kaip prigimtines, jos 1 str. nurodoma, kad visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Europos mogaus teisi konvencija taip pat buvo priimta atsivelgiant i Deklaracij. mogaus teisi kaip prigimtini suvokimas padeda atskleisti ir kit Konstitucijoje formuluojam teisi prigimt. 2.2. Pilietins teiss Aptariant pilietines teises, bus plaiau nagrinjama teis gyvyb, teis asmens laisvs nelieiamum, teis asmens nelieiamum, teis privataus gyvenimo nelieiamum, saviraikos laisv, teis informacija. Taip pat bus kalbama apie nuosavybs nelieiamum, bsto nelieiamum, lygiateisikum. Konstitucijos 19 str. tvirtinta viena svarbiausi asmens prigimtini teisi teis gyvyb. iame straipsnyje nurodoma, kad mogaus teis gyvyb saugo statymas, taigi mogaus teis gyvyb turi utikrinti vairiapus teisini priemoni sistema. is klausimas yra interpretuojamas ne tik konstitucinje teisje, bet ir civilinje, baudiamojoje, sveikatos teisje ir kitose srityse. Teis gyvyb yra ir svarbi tarptautins mogaus teisi teiss problema. JTO Visuotins mogaus teisi deklaracijos 3 str. teigiama, kad kiekvienas mogus turi teis gyvyb, laisv ir asmens nelieiamyb, Europos mogaus teisi konvencijos 2 str. 1 d. nurodoma, kad kiekvieno asmens teis gyvyb saugo statymas, negalima tyia atimti niekieno gyvybs, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dl nusikaltimo, u kur toki bausm nustato statymas. Europos mogaus teisi konvencijos etasis protokolas draudia mirties bausm. statymai ir kiti teiss aktai negarantuoja ir negali garantuoti paios mogaus gyvybs, kurios ilikimas priklauso nuo daugelio faktori1. mogaus gyvybs teisin apsauga siejasi su jos pradios ir pabaigos kriterijais. Teisje nevienareikmiai yra vertinama mogaus gyvybs pradia, ar tai apvaisinta lstel embrionas, ar naujagimio gimimas, ar pirmas savarankikas naujagimio kvpavimas ar kt. Naujojo civilinio kodekso
1
Pavilonis V. Konstitucijos 19 straipsnio komentaras // Teiss problemos. 1999/ 12.
P. 29.
297
2.2. Fizini asmen civilinio teisnumo atsiradimas ir inykimas straipsnio 1 d. nurodoma, kad fizinio asmens teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir inyksta jam mirus. O io straipsnio 3 d. numatoma: jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gim gyvas, ar negyvas, preziumuojama, kad jis gim gyvas. Kodekso 2.3. Fizinio asmens gimimo ir mirties momentas 1 d. nurodoma, kad fizinio asmens gimimo momentu pripastama pirmas savarankikas naujagimio kvpavimas. O io straipsnio 3 d. nurodoma, kad gimimo ir mirties momento konstatavimo kriterijus ir tvark nustato statymai. Taigi mogaus civilinis teisnumas atsiranda gimimo momentu, kuris siejasi su pirmu savarankiku naujagimio kvpavimu. Naujo civilinio kodekso 2.2 str. Fizini asmen civilinio teisnumo atsiradimas ir inykimas 2 d. nurodoma, kad teisi, kurias statymai pripasta pradtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo gimimo. Taigi kai kurios teiss asmeniui pripastamos dar jam negimus, pvz.: paveldjimo atveju (civilinio kodekso 5.5 Asmenys, galintys bti pdiniai straipsnio nuostatos). Teisinis teiss gyvyb reguliavimas susijs ir su abort problema. iuo metu ntumo nutraukim reglamentuoja 1994 m. sausio 24 d. Sveikatos apsaugos ministro sakymas. Nors aiku, kad ntumo nutraukimo problemas turt reglamentuoti statymas, bet ne ministerijos teiss aktas. Pagal io sakymo nuostatas galime suprasti, kad vaisius nra tapatinamas su mogumi. Ntumo nutraukimas sudtinga teiss ir morals problema vairiose valstybse nevienodai traktuojama. JAV teisje (JAV Aukiausiojo federalinio teismo jurisprudencija) teis nutraukti ntum iki tam tikro jo laikotarpio priskiriama sprsti moteriai, kadangi ntumo problemos yra sietinos ir su moters privataus gyvenimo apsauga1. Europos mogaus teisi konvencijos jurisprudencijoje susiformavo poiris, kad mogaus gyvyb pagal Konvencijos 2 str. ginama nuo gimimo momento, o abortai yra priskiriami moters apsisprendimo teisei, taiau valstybei leidiama reguliuoti i problem. Teis gyvyb siejasi ne tik su teisiniais mogaus gyvybs pradios ir gyvybs pabaigos kriterijais, bet ir yra svarbi morals problema, ypa vystantis naujosioms technologijoms. Naujosios technologijos kartais itin agresyviai veriasi vairius mogaus gyvybs aspektus ir suformuluoja naujas teiss problemas. mogaus gyvybs pradia viena sudtingiausi teiss problem, ypa ivysius dirbtinio apvaisinimo technologijas. Dirbtinis apvaisinimas tai nevaisingumo gydymo bdas, kai moteris negali pastoti natraliu bdu. Yra skiriamas dirbtinis apvaisinimas in
1
Alderman E. and Kenedy C., Knof A. A. The right to privacy. New York, 1995. P. 5569.
298
IV skyrius
vivo (moters kne) ir in vitro (mgintuvlyje, vliau perkeliant apvaisintas lytines lsteles moters kn). Moteris gali bti apvaisinta sutuoktinio ar donoro lytinmis lstelmis. iuo metu dirbtinio apvaisinimo leistinum reglamentuoja Civilinio kodekso normos Civilinio kodekso 3.154 str. Dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas nuostatos, kad dirbtinio apvaisinimo slygas, bdus, tvark, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo bdu, motinysts ir tvysts klausimus reglamentuoja kiti statymai. iuo metu iuos klausimus reglamentuoja speciali Sveikatos apsaugos ministerijos instrukcija. Artimiausiu metu turt bti parengtas specialus statymas, reglamentuosiantis dirbtin apvaisinim. Dl dirbtinio apvaisinimo teisinio reguliavimo buvo kart diskusij Seime 2000 m. pavasar ir vasar. 2000 m. Lietuvos mogaus teisi centro usakymu Vilmorus atliko reprezentatyvi apklaus, kurios metu paaikjo kad 78 proc. apklaustj pritart dirbtiniam apvaisinimui kaip nevaisingumo gydymo bdui. Daugelyje valstybi i problema yra statymikai reglamentuota. Kai kurie ios problemos aspektai yra reglamentuojami ir Europos Tarybos mogaus teisi ir biomedicinos konvencijoje. Su dirbtiniu apvaisinimu siejasi ir labai svarbios teisins problemos. Sprendiant vien byl, JAV teismuose buvo bandoma aikintis ualdyt embrion likim, kai sutuoktini nuomon dl dirbtinio apvaisinimo pakito. domu, kad nagrinjant toki byl teisme, buvo sprendiamas ualdyto embriono statusas ar tai asmuo ar nuosavyb. Ir nors negims vaikas, pagal JAV teisin doktrin, nepripastamas asmeniu, jis negali bti ir prilygintas nuosavybei1. Teorin mogaus klonavimo galimyb taip pat sukelia daug gin.Europos Tarybos mogaus teisi ir biomedicinos konvencijos 2 str. formuluojamas svarbus konstitucinio lygmens principas, kad mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni u iimtinius visuomens ar mokslo interesus. i konvencija turi ir atskir protokol, draudiant klonuoti mog (konvencij ir protokol Lietuva pasira). mogaus mirties klausimus reglamentuoja ne tik civilinis kodeksas, bet ir specialus mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymas (1997). Teisin mirties (biologins, smegen mirties) svoka turi reikm ne tik juridiniams faktams nustatyti, bet ir transplantacijai vykdyti, nes i asmens, kuriam yra nustatyta smegen mirtis (kuri nra biologin mirtis) gali bti paimami audiniai ir organai transplantacijai. Pagal mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymo 1 str. nuostatas, mirtis yra negrtama mogaus organizmo kaip visumos tis. Mirties kriterijai yra
1 The right to privacy by Ellen Alderman and Caroline Kenedy. Alfred A. Knof. New York, 1995. P. 8687.
299
negrtamas mogaus kraujotakos ir kvpavimo nutrkimas arba smegen mirtis. Smegen mirties kriterijai yra vis mogaus galvos smegen struktr negrtamas nutrkimas, kai mogaus kraujotaka ir kvpavimas ilieka tik palaikomi dirbtini priemoni. Smegen mirties faktas gali bti nustatomas tik stacionarinje asmens sveikatos prieiros staigoje, j nustato gydytoj konsiliumas. Nustaius smegen mirties fakt, visos mogui taikomos medicinos pagalbos priemons nutraukiamos (iskyrus atvejus, kai asmens audiniai ar organai bus panaudoti transplantacijai). Mirties laikas yra momentas, kai negrtamai nutrksta mogaus kraujotaka ir kvpavimas arba nustatoma mogaus smegen mirtis. Svarbios ir io statymo normos, kurios reglamentuoja atvejus, kai asmuo gali bti nebegaivinamas. Su teise gyvyb siejasi ir mogaus organ transplantacijos problemos. mogaus audini ir organ transplantacij reglamentuoja mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymas, kuris buvo priimtas 1996 m., ir iuo metu galioja jo 2000 m. redakcija. Pagal statym transplantacija tai audini ir (ar) organ pamimas ir persodinimas kito mogaus kn gydymo tikslu. Asmuo, i kurio paimami audiniai ar organai, vadinamas donoru, o asmuo, kuriam gydymo tikslu yra persodinami kito asmens audiniai ar organai, recipientu. Informacija apie donoro ir recipiento sveikatos bkl, taip pat visa kita asmeninio pobdio informacija, skaitant ir duomenis apie asmen tapatyb, yra konfidenciali ir suteikiama tik Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo nustatyta tvarka. Kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis kaip 18 met, turi teis pareikti apie sutikim ar nesutikim dl jo audini ir (ar) organ po jo mirties panaudojimo transplantacijai. Apie savo sutikim ar nesutikim asmuo turi pareikti ratu sveikatos prieiros staigai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Transplantacija gali bti vykdoma paimant audinius ar organus i gyvo ar i mirusiojo. Su teiss gyvyb reglamentavimu siejasi ir eutanazijos problema, t.y. esant tam tikroms slygoms teis asmeniui sprsti dl savo mirties (gyvybs nutraukimas asmeniui praant ir pagalba saviudybje esant asmeniui beviltikos sveikatos bkls, igyvenaniam didel skausm ir kanias). iuo metu tik labai nedaugelyje valstybi i problema yra teisikai reglamentuota, priimant atskir statym (kaip JAV Oregono valstijoje) ar pakeitus baudiamojo kodekso nuostatas (kaip Nyderlanduose). Lietuvos statymai iuo metu eutanazijos nenumato. Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymas (1996 m.) draudia tik asmen gydyti prie jo vali (iskyrus Psichikos sveikatos prieiros statyme ir kai kuriuose kituose statymuose reglamentuotus atvejus), taiau, kaip nurodoma Pa-
300
IV skyrius
cient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 8 str. 3 d., teikiant btinj (pirmj ar skubij) medicinos pagalb, jeigu pacientas yra be smons ar dl kitos prieasties negalima suinoti jo valios ir gresia rimtas pavojus jo gyvybei ar sveikatai, tokia medicinos pagalba turi bti suteikta ir be paciento sutikimo. Eutanazija sudtinga ne tik teiss, bet ir morals problema. Konstitucin mogaus gyvybs apsauga siejasi ir su btinja gintimi, kuri reglamentuoja Baudiamojo kodekso 14 ir 14(I) str. Konstitucijos 19 str. nuostatos, formuluojanios teis gyvyb, siejasi ir su dar viena visuomens prietaringai vertinama problema tai mirties bausm1. ios problemos interpretavimas turt bti sietinas su Europos mogaus teisi konvencijos 2 str. nuostatomis ir Konvencijos etuoju protokolu, numataniu, kad mirties bausm panaikinama, ir niekas negali bti nuteistas ia bausme ar ji vykdyta. Lietuva ratifikavo Konvencijos etj protokol 1999 m. birelio 22 d. iam sprendimui didels takos turjo 1998 m. gruodio 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Baudiamojo Kodekso 105 str. sankcijoje numatytos mirties bausms atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai2, kuriame buvo pripainta, kad Baudiamojo kodekso 105 str. sankcijoje numatyta mirties bausm prietarauja Konstitucijos 18, 19 str. ir 21 str. 3 d. Konstitucinio Tesimo nutarime pateikta ir istorin ios problemos Lietuvoje analiz. Konstitucinis Teismas paymjo, kad i prigimtini teisi tarptautin bendruomen iskiria mogaus gyvyb ir orum. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas skelbia, kad kiekvienas moni bendruomens narys turi prigimtin orum, o mogaus orumas yra svarbiausias teisi altinis, nes mogaus teiss kyla i mogaus asmenybei bdingo orumo. mogaus gyvyb ir jo orumas sudaro asmenybs vientisum, reikia mogaus esm. Gyvyb ir orumas yra neatimamos mogaus savybs, todl negali bti traktuojamos atskirai. Prigimtins mogaus teiss tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina jo mogikj orum socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro t minimum, atskaitos tak, nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens neginijamai pripaintas vertybes. Taigi mogaus gyvyb ir orumas, kaip ireikiantys mogaus vientisum ir jo nepaprast esm, yra aukiau statymo. Atsivelgiant tai, mogaus gyvyb ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybs. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra utikrinti i vertybi gynim ir gerbim. ie reikalavimai keliami vis pirma paiai valstybei.
1 Plaiau apie mirties bausms problem Lietuvos ir tarptautinje teisje: Katuoka S. Mirties bausm ir tarptautin teis. Vilnius, 2000. 2 http://www.lrkt.lt.
301
Todl galima teigti, kad Konstitucijos 18 str. numatyta iskirtin prigimtini teisi apsauga i esms ukerta keli BK 105 str. sankcijoje nustatyti mirties bausm. Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo nutarim, 1998 m. gruodio 21 d. prim statym, kuriuo mirties bausm Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse buvo panaikinta. Kita Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta teis, kuri plaiau panagrinsime teis asmens laisvs nelieiamum. Konstitucijos 20 str. formuluojamas mogaus laisvs nelieiamumo principas. io straipsnio 1 d. nurodoma, kad mogaus laisv nelieiama. Antroje dalyje formuluojama, kad niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas; niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. O treioje 20 str. dalyje nustatoma, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas; jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas. Konstitucijos 20 str. ypa daug dmesio skirta asmens apsaugai nuo savavaliko asmens laisvs apribojimo, akcentuojama, kad mogaus laisv gali bti apribojama tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. Asmens priverstiniam laisvs apribojimui skiriama daug dmesio baudiamojo proceso normose, reglamentuojaniose sulaikym ir sumim, baudiamojo kodekso normose, reglamentuojaniose laisvs atmimo bausm, administracini teiss paeidim kodekso nuostatose, reglamentuojaniose administracin aret1. Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Ministras Pirmininkas ir ministrai, teisjai dl j statuso ypatum naudojasi papildomomis laisvs nelieiamumo garantijomis; j laisv gali bti apribojama atskira tvarka. Seimo narys, be Seimo sutikimo, negali bti suimamas ar kitaip varoma jo laisv (Konstitucijos 62 str.); Konstitucinio Teismo teisjai turi toki pat asmens nelieiamybs teis, kaip ir Seimo nariai (Konstitucijos 104 str.), teisjai negali bti suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij be Respublikos Prezidento sutikimo (Konstitucijos 114 str.), Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti suimti ar kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo Sesij be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (Konstitucijos 100 str.). Didiausios laivs nelieiamybs garantijos yra suteiktos ResPlaiau apie Konstitucijos 20 straipsnio ir Europos mogaus teisi konvencijos 5 straipsnio nuostatas ir laisvs apribojim baudiamojo proceso teisje ir kitose srityse: Prapiestis J. Konstitucijos 20 straipsnio komentaras // Teiss problemos. 1999/12. P. 4149; Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius, 2000. P. 170187.
1
302
IV skyrius
publikos Prezidentui, kol jis eina savo pareigas, jis negali bti suimtas (Konstitucijos 86 str.), Respublikos Prezidento laisv gali bti suvaryta tik jam praradus status. Konstitucijos 20 str. bt paranku nagrinti kartu su Konstitucijos 31 str., kuriame formuluojamos svarbios asmens procesins teiss (nekaltumo prezumpcija, teis gynyb ir kt.). Ypa daug dmesio teisei laisvs nelieiamum yra skirta Europos mogaus teisi konvencijoje. Jos 5 str. detaliai reglamentuoja slygas, kurioms esant, asmens laisv gali bti teistai ir pagrstai ribojama. Civilinio kodekso 2.26 str. Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisv nurodoma, kad fizinio asmens laisv nelieiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet koki prieir ar apribojimus galima tik sutikus paiam asmeniui, taip pat kitais statymu nustatytais atvejais. io str. 2 d. nurodoma, kad asmens sveikatos prieirai asmens sutikimo nereikia, jeigu jo gyvybei gresia pavojus arba btina j guldyti stacionarin sveikatos prieiros staig dl visuomens interes apsaugojimo. Kitose Civilinio kodekso 2.26 str. dalyse formuluojamos asmen, kurie yra sutrikusios psichikos, laisvs garantijos: 1) asmens psichin bkl gali bti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu; sutikim atlikti neveiksnaus asmens psichins bkls tyrim gali duoti jo globjas arba teismas; jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrin medicinos pagalba gali bti suteikta ir be asmens sutikimo; 2) asmuo gali bti paguldytas psichiatrijos staig tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grsm, kad jis savo veiksmais gali padaryti esmins alos savo ar aplinkini sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali bti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstin hospitalizacija gali bti pratsta tik statymu nustatyta tvarka, teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikim priverstinei jo hospitalizacijai, taiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali duoti asmens globjas. Neveiksnaus asmens priverstin hospitalizacija po to gali bti pratsta tik statymu nustatyta tvarka teismo leidimu. io Kodekso 2.26 str. 5 d. nurodoma, kad asmenys, neteistai apriboj fizinio asmens laisv, privalo atlyginti jam padaryt turtin ir neturtin al. 1995 m. buvo priimtas Psichikos sveikatos statymas, kuriame detaliai reglamentuojamos slygos, kurioms esant, asmuo gali bti priverstinai hospitalizuotas, t. y., kai jis serga sunkia psichikos liga ir yra reali grsm, jog jis savo veiksmais gali padaryti esmin al savo sveikatai, gyvybei ir (arba) aplinkini sveikatai, gyvybei (27 str.). statyme numatytos ir as-
303
mens teiss tokios hospitalizacijos pagrstum ir slygas apsksti teismui atitinka Europos mogaus teisi konvencijos reikalavimus1. Nors 1995 m. priimto Psichikos sveikatos prieiros statymo nuostatos ir atitiko Konstitucijos bei Europos mogaus teisi konvencijos reikalavimus, taiau, sigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, io statymo normos (2001 m.) buvo koreguojamos, kadangi civiliniame kodekse numatoma didesn psichikos ligoni teisi apsauga. Civilinio kodekso 2.26 str. 2 d. reikalavimai priverstinai hospitalizuoti turt bti taikomi ir asmenims, sergantiems pavojingomis ukreiamomis ligomis ir atsisakantiems laisvanoriko gydymo. 1996 m. buvo priimtas moni ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols statymas, kuriame numatytos slygos, kurioms esant, toks asmuo gali bti priverstinai hospitalizuojamas. moni ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols statymo 9 str. nustatoma priverstinio hospitalizavimo tvarka asmenims, kurie serga pavojingomis ar ypa pavojingomis ligomis (taip pat asmenys, tariami sergant ar turj kontakt) ir turi bti privalomai hospitalizuojami, itiriami ar gydomi, taiau vengia hospitalizavimo, tyrimo ir (ar) gydymo. (iuo metu yra rengiamos io statymo pataisos). Konstitucijos 20 str. 3 d. konkreiai nusakoma tvarka, kada gali bti sulaikomas asmuo nusikaltimo vietoje. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur, sulaikytajam dalyvaujant, sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas. i Konstitucijos nuostat primimas i esms pakeit baudiamojo proceso nuostatas, reglamentuojanias kardomj sumim, ypa jo skyrimo tvark. ios Konstitucijos 20 str. nuostatos nesigaliojo isyk primus Konstitucij. Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos 8 str. buvo nurodyta, kad Konstitucijos 20 str. 3 d. nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso statymai su Konstitucija. Konstitucijos 20 str. 3 d. greitesniam gyvendinimui turjo takos 1995 m. balandio 27 d. Europos mogaus teisi konvencijos ratifikavimas. Su jos 5 str. nuostatomis koreliuojasi io Konstitucijos straipsnio reikalavimai. Europos mogaus teisi konvencijos 5 str. Teis laisv ir saugum numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teis laisv ir saugum. Niekam laisv negali bti atimta kitaip, kaip iais atvejais, ir statymo nustatyta tvarka:
1 Plaiau apie tai: Birmontien T. Pacient teiss Lietuvoje ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Teiss reforma Lietuvoje ir Lenkijoje ir Europos mogaus teisi konvencija. Vilnius, 1999. P. 139155.
304
IV skyrius
a) kai asmuo teistai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprend; b) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad nevykd teismo teisto sprendimo, arba kai norima garantuoti kokios nors statymo nustatytos prievols vykdym; c) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas, kad bt pristatytas
305
kompetentingai teismo institucijai, pagrstai tariant j padarius nusikaltim ar kai pagrstai manoma, jog btina neleisti padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padars tok nusikaltim, gali pabgti; d) kai nepilnameiui laisv atimama pagal teist sprendim atiduoti j aukljimo prieirai arba kai jis teistai suimamas, kad bt pristatytas kompetentingai institucijai; e) kai teistai sulaikomi asmenys, galintys platinti ukreiamsias ligas, psichikai nesveiki asmenys, alkoholikai, narkomanai ar valkatos; f) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad negalt be leidimo vaiuoti al, arba kai yra pradtas jo deportavimo ar idavimo kitai valstybei procesas. 2. Kiekvienam suimtajam turi bti nedelsiant jam suprantama kalba praneta, dl ko jis suimtas ir kuo kaltinamas. 3. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal io str. 1 d. c punkto nuostatas turi bti skubiai pristatytas teisjui ar kitam pareignui, kuriam statymas yra suteiks teis vykdyti teismines funkcijas, ir turi teis bylos nagrinjim per manomai trumpiausi laik arba teis bti paleistas proceso metu. Paleidimas gali bti slygojamas garantij, kad jis atvyks teism. 4. Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisv j sulaikius ar sumus, turi teis kreiptis teism, kad is greitai priimt sprendim dl sulaikymo ar sumimo teistumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteistai, nusprst j paleisti. 5. Kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo, sumimo ar kalinimo paeidiant io str. nuostatas auka, turi teis nuostoli atlyginim1. Tai, kad pirmosiose bylose nagrintos Europos mogaus teisi teismo buvo pripainta, jog Lietuva paeid Konvencijos 5 str. dl asmens laisvs apsaugos, liudija, kad Konstitucijos ginama asmens laisv dar nra tinkamai suprasta ir ginama Lietuvos statym. Jau po Konstitucijos primimo 1993 m. liepos 13 d. buvo papildytas Operatyvins veiklos statymas, numats asmens prevencinio sulaikymo galimybes. Toks sulaikymas buvo reglamentuotas Baudiamojo proceso kodekso 50(1) str. Pirmoji Europos mogaus teisi komisijos pripainta priimtina peticija Jius prie Lietuv2 buvo dl prevencinio sulaikymo statymo taikymo. Europos mogaus teisi teismas nustat konvencijos 5 str. 1, 3, 4 d. paeidimus. Byloje Grauslys prie Lietuv asmuo taip pat skundsi dl sulaikymo tei1 mogaus teiss. Europos Tarybos ir Europos Sjungos dokumentai. Vilnius, 2000. P. 1011. 2 http://www.echr.coe.int/
306
IV skyrius
stumo ir kad apribojus jo laisv, jis nebuvo skubiai pristatytas teisjui. Europos mogaus teisi teismas ioje byloje konstatavo Konvencijos 5 str. 1 d. ir to paties straipsnio 4 d. bei Konvencijos 6 str. 1 d. paeidimus1. Deja, ir iuo atveju buvo paeista asmens teis laisv, garantuojama Konvencijos 5 str. ir byloje Grauinis prie Lietuv Europos mogaus teisi teismas nusprend, kad Lietuva paeid Europos mogaus teisi konvencijos 5 str. 4 d. Taigi asmens laisvs nelieiamumas, garantuojamas Konstitucijos 20 str., turi bti suprantamas kaip reali asmens teisi garantija, interpretuojama atsivelgiant ir gausi Europos mogaus teisi teismo jurisprudencij2. Konstitucijos 21 str. tvirtinta teis mogaus asmens, jo orumo nelieiamum. Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodoma, kad mogaus orum gina statymas. mogaus orumo nelieiamumas suprantamas kaip draudimas mog kankinti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Svarbus ir io straipsnio 4 d. formuluojamas reikalavimas, kad su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. Konstitucin asmens nelieiamumo princip galima aikinti kaip teisini, moralini priemoni sistem, kuriomis garantuojamas asmens autonomikumas, jo apsauga nuo nepagrsto valstybs ir kit asmen sikiimo, nuo neteisto psichinio ar fizinio poveikio. Su ia teise sietina ir asmens teis gimti ir mirti pagarboje. Pagarba mogaus gimimui ir miriai du ypa svarbs mogaus teisi aspektai. Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo (1996 m.) statymo 3 str. nurodoma, kad pacientai turi bti priirimi ir mirti pagarboje. To paties straipsnio 5 d. nurodoma, kad pacientams turi bti suteikiamos mokslu pagrstos nuskausminamosios priemons, kad jie nekentt dl savo sveikatos sutrikim. Civilinio kodekso 2.25 str. Teis kno nelieiamum ir vientisum formuluojamos nuostatos, kurios taip pat padeda atskleisti ir Konstitucijos 21 str. turin. Su Konstitucijos 21 str. turiniu galima sieti ir kit Naujojo civilinio kodekso formuluojam nuostat (2.27. str. Teis pakeisti lyt), leidiani asmeniui medicininiu bdu pakeisti lyt, ias nuostatas turt detalizuoti specials statymai.
http://www.echr.coe.int/ Plaiau apie Europos mogaus teisi konvencijos 5 straipsnio interpretavim: Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius, 2000; Berger V. Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija. Vilnius, 1996. P. 77151; mogaus teiss: Europos Tarybos ir Europos Sjungos dokumentai. Lietuvos mogaus teisi centras, 2000.
2 1
307
Asmens nelieiamumo principas glaudiai siejasi ir su priverstinio gy-
308
IV skyrius
dymo draudimu, iskyrus statymuose nustatytus atvejus, pvz.: priverstinis psichikos ligoni gydymas ir kt. Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statyme nurodoma, kad pacientas negali bti gydomas ar jam teikiama kokia kita sveikatos prieira ar slauga prie jo vali, jeigu Lietuvos Respublikos statymu nenustatyta kitaip. Nepilnametis pacientas turi bti informuotas apie gydym ir, jeigu jis pagal savo ami ir isivystymo lyg gali teisingai vertinti savo sveikatos bkl ir silom gydym (apie tai sprendia gydantis gydytojas), nepilnametis taip pat negali bti gydomas prie jo vali, jeigu Lietuvos Respublikos statymu nenustatyta kitaip. Gydytojas turi parinkti gydymo metodus, labiausiai atitinkanius nepilnameio interesus. Pagal Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo nuostatas, teikiant btinj (pirmj ar skubij) medicinos pagalb, kuriai yra btinas paciento statyminio atstovo sutikimas, ji gali bti teikiama ir be statyminio atstovo sutikimo, jei jo negalima gauti laiku arba statyminis atstovas atsisako duoti sutikim, o gydanio gydytojo ar slaugos darbuotojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus. Apie tai turi bti paymima paciento ligos istorijoje. Jeigu paciento statyminis atstovas atsisako duoti sutikim gydymui, kuris nra skubus, o gydanio gydytojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus, tokiam gydymui sutikim turi teis duoti sveikatos prieiros staigos medicinos etikos komisija ar Lietuvos medicinos etikos komitetas (Lietuvos bioetikos komitetas). i komisij ar komitet turi kreiptis sveikatos prieiros staigos administracija ar gydantis gydytojas. Paciento sutikimas gydymui reglamentuojamas ir Civilinio kodekso 6.729 straipsnyje. Aikindamiesi asmens orumo turin, turtume nagrinti ir Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarim, kuriame nagrinjamas mirties bausms atitikimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas iame nutarime konstatavo, kad i prigimtini teisi tarptautin bendruomen iskiria mogaus gyvyb ir orum. mogaus gyvyb ir jo orumas sudaro asmenybs vientisum, reikia mogaus esm. Gyvyb ir orumas yra neatimamos mogaus savybs, todl negali bti traktuojamos atskirai. Prigimtins mogaus teiss tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina jo mogikj orum socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro t minimum, atskaitos tak, nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens neginijamai pripaintas vertybes. Taigi mogaus gyvyb ir orumas, kaip ireikiantys mogaus vientisum ir jo nepaprast esm, yra aukiau statymo. Atsivelgiant tai, mogaus gyvyb ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybs. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra utikrinti i vertybi gynim ir gerbim. ie
309
reikalavimai keliami vis pirma paiai valstybei. Orumo samprata pirmiausia siejama su tuo, kaip pats mogus vertina save, koks jo poiris save, o kartu kaip reikiasi jo santykiai su aplinkiniais. Orumas yra ne tik savikontrols forma (kad nenukentt orumas), bet ir vienas i bd, kuriais mogus sismonina savo pareig bei atsakomyb visuomenei. Orumas taip pat reguliuoja asmens ir visuomens santykius, nes aplinkiniai turi pripainti jo asmen, jo teises. Taigi mogaus orumas yra ne tik tai, kaip subjektas save vertina, bet ir visuma objektyvi savybi, kurios apibdina io asmens vert visuomenje. Tai gali bti mogaus isimokslinimas, jo gyvenimo bdas, dorovins savybs, sugebjimas bendrauti ir padti kitiems ir pan. Kiekvieno mogaus orumas turi bti ginamas nepriklausomai nuo to, kokias teisines ar kokybines savybes jis turi1. Visuomens informavimo statyme (priimtame 1996 m., ir iuo metu galiojaniame 2000 m. redakcijos) taip pat siekiama apsaugoti asmens orum, statymo 13 str. Asmens teisi, garbs ir orumo apsauga nurodoma, kad siekiant nepaeisti asmens teisi, apsaugoti jo garb ir orum, renkant ir vieai skelbiant informacij draudiama: be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo raus jam priklausanioje valdoje; filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo raus nevie rengini metu be organizatori, turini teis rengti tokius renginius, sutikimo; filmuoti ir fotografuoti mog ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomens informavimo priemonse be io mogaus sutikimo. Visuomens informavimo statymo 13 str. 1 d. nurodyti draudimai netaikomi renkant informacij, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teiss paeidimai. U 13 str. nustatyt reikalavim paeidim renkant ir skelbiant viej informacij atsakoma Visuomens informavimo ir kit statym nustatyta tvarka. O Visuomens informavimo statymo 16 str. Teis gauti atlyginim u padaryt moralin ir materialin al nurodoma,kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garb ir orum emina paskelbta tikrovs neatitinkanti informacija apie j, turi teis pagal statymus gauti atlyginim u padaryt moralin al. Pagal Civilinio kodekso 2.24 str. Asmens garbs ir orumo gynimas, visuomens informavimo priemon, paskleidusi asmens reputacij eminanius ir tikrovs neatitinkanius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padaryt turtin ir neturtin al tik tais atvejais, kai ji inojo ar turjo inoti, jog paskleista informacija neatitinka tikrovs, taip pat kai t informacij paskelb jos darbuotojai ar informacija paskleista anonimikai, o visuomens informavimo priemon atsisako nurodyti t informa1
Pavilonis V. Konstitucijos 21 straipsnio komentaras // Teiss problemos. 1999. Nr. 12.
P. 54.
310
IV skyrius
cij pateikus asmen. Visais kitais atvejais turtin ir neturtin al privalo atlyginti duomenis paskleids asmuo. Asmuo turi teis reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, eminanius jo garb ir orum ir neatitinkanius tikrovs, taip pat atlyginti toki duomen paskleidimu jam padaryt turtin ir neturtin al. Po asmens mirties toki teis turi jo sutuoktinis, tvai ir vaikai, jeigu tikrovs neatitinkani duomen apie mirusj paskleidimas kartu emina ir j garb bei orum. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, kol juos paskleids asmuo nerodo prieingai. Konstitucijos 21 str. 3 d. nuostatos gali bti interpretuojamos Europos Tarybos Konvencijos prie kankinim ir kit iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim (1987 m.) kontekste. i Konvencij Lietuva ratifikavo 1998 metais. Konstitucinis Teismas analizavo Europos mogaus teisi teismo nagrint byl Airija prie Jungtin Karalyst (1978 m.) ir paymjo, kad gali bti iskiriami tokie draudiamo elgesio tipai kankinimas smoningas nemonikas elgesys, sukeliantis dideles kanias; nemonikas elgesys arba baudimas dideli moralini ar fizini kani suklimas; eminantis elgesys arba baudimas toks elgesys, kuriuo tam, kad eist, paemint arba palaut fizin ar moralin pasiprieinim, aukai siekiama sukelti baims, sielvarto ar nepilnavertikumo jausm. Taiau eminantis negali bti interpretuojamas tik kaip nemalonus ar nepriimtinas. Vis pirma paymtina, kad Konstitucijos 21 str. 3 d., kaip ir tarptautiniai dokumentai, draudim kankinti, aloti, eminti mogaus orum, iaur elges ar baudim sieja vis pirma su valstybs ir tam tikr jos institucij veikla. Vadinasi, tokie draudimai yra nustatyti siekiant apginti mog nuo neteist valstybs pareigno ar kito asmens, turinio valstybs galiojimus, veiksm. Taiau ne kiekvienas pareigno elgesys, turintis mogui nemaloni padarini, gali bti pripaintas neteistu. Antai neigiam padarini ir tam tikru atvilgiu kentjimas atsiranda pritaikius baudiamajame statyme numatytas ir tarptautins bendrijos pripastamas sankcijas (pvz., laisvs atmim, baud, teisi apribojim ir pan.), kurios nustato tam tikrus asmens suvarymus. Jie sudaro btinj bausms element ir dl j teistumo nekyla problem. Vadinasi, tie atvejai, kai, pvz.: sulaikytas tariamasis ar asmuo u padaryt nusikaltim teismo nubaudiamas laisvs atmimu ir dl to jis patiria tam tikr nepatogum ar kenia, negali bti traktuojami kaip Konstitucijos draudiamos bausms. iuolaikins medicinos technologij naujovs veriasi mogaus sveikatos srit, sudarydamos ne tik teisines, bet ir svarbias etikos problemas. Civilinio kodekso 2.25 str. Teis kno nelieiamum ir vientisum nurodoma, kad fizinis asmuo nelieiamas. Be paties asmens (o asmeniui
311
esant neveiksniam be jo atstovo pagal statym) valios ir laisvo sutikimo, su juo negali bti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Toks sutikimas turi bti ireiktas ratu. Atlikti intervencij mogaus kn, paalinti jo kno dalis ar organus galima tik asmeniui sutikus. Sutikimas chirurginei operacijai turi bti ireiktas ratu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tok sutikim gali duoti jo globjas, taiau neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo ntumui nutraukti, j operuoti, jo organui paalinti btinas teismo leidimas. Tokio sutikimo nebereikia btino reikalingumo atvejais, siekiant igelbti asmens gyvyb, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali ireikti savo valios. Asmuo ratu gali nustatyti savo kno panaudojimo bd po mirties, laidojimo tvark ir bd. mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos tvark nustato atskiras statymas. mogaus knas, jo dalys ar organai ir audiniai negali bti komercini sandori dalyku. Tokie sandoriai yra niekiniai. Asmuo, kurio teis kno nelieiamum ir vientisum buvo paeista, turi teis reikalauti i kalt asmen atlyginti turtin ir neturtin al. iuo metu biomedicininius tyrimus reglamentuoja 2000 m. priimtas Biomedicinini tyrim etikos statymas, kuris buvo parengtas atsivelgiant Europos Tarybos mogaus teisi ir biomedicinos konvencij. i Konvencija yra vienas pagrindini tarptautini dokument, reglamentuojani biomedicinius tyrimus. Europos Tarybos mogaus teisi ir biomedicinos konvencija priimta 1997 m., Lietuva j pasira, bet neratifikavo. Konvencijoje formuluojamas svarbus konstitucinio lygmens principas, kad mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni u iimtinius visuomens ar mokslo interesus (2 str.). Konvencijos 1 str. formuluojant jos primimo tiksl akcentuojama, kad valstybs turi ginti vis moni orum bei tapatyb ir utikrinti pagarb, be iimties kiekvieno asmens nelieiamumui bei kitoms teisms ir laisvms taikant biologijos ir medicinos mokslus. Valstybs turi imtis vis teisini priemoni, kad Konvencijos nuostatos bt veiksmingos. Biomediciniai tyrimai tai sudtinga medicinos, biologijos mokslo sritis, kuri tikslas patikrinti medicinos mokslo hipotezes ir pltoti painim apie mogaus biocheminius, fiziologinius, morfologinius, psichologinius ir kitus funkcionavimo ypatumus. Biomedicini tyrim etikos statymas nustato biomedicinini tyrim etikos reikalavimus ir principus, leidim atlikti biomedicininius tyrimus idavimo tvark, biomedicinini tyrim atlikimo kontrols tvark bei atsakomyb u io statymo reikalavim paeidimus. Biomedicininiai tyrimai turi bti atliekami vadovaujantis principu mogaus interesai svarbesni u visuomens ir mokslo interesus. i nuostata sutampa su mogaus teisi ir biomedicinos kon-
312
IV skyrius
vencijoje nurodytais reikalavimais. Biomedicininius tyrimus reglamentuojant Lietuvoje, buvo atsivelgta ios konvencijos reikalavimus. Biomedicinini tyrim objektai gali bti gyvi mons ar j grups, vaisius, audiniai, organai, lstels bei genetin mediaga, moni lavonai, medicinos dokumentai. Gyvi mons ar j grups ir vaisius biomedicinini tyrim objektais gali bti tik turint tam tikr neklinikini tyrim isamius duomenis. Neklinikiniai tyrimai turi bti atlikti pagal Geros laboratorins praktikos taisykles, kurias tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Klinikiniai tyrimai turi bti atliekami pagal Geros klinikins praktikos taisykles, kurias tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Geros klinikins praktikos taisykls nustato btiniausius nauj, koduot vaist prospektyvini tyrim reikalavimus ir apima Europos Sjungos direktyvos 75/ 318/ EEC nuostatas. Geros klinikins praktikos taisykls yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro ir yra svarbus i srit reglamentuojantis teiss aktas. Klinikiniai tyrimai tai biomediciniai tyrimai su gyvais monmis, o neklinikiniai tyrimai tyrimai, kuriuose mons nra tyrimo objektai. Su mogaus embrionais leidiama atlikti tik klinikinius stebjimus (neinvazinius tyrimus). Kiti biomedicininiai tyrimai su mogaus embrionais, taip pat j krimas biomedicinini tyrim tikslais yra draudiami. Su vaisiumi leidiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kuri numatoma nauda tiriamam vaisiui virija medicinin rizik. mog klonuoti draudiama. Biomediciniai tyrimai gali bti vykdomi tik laikantis toki reikalavim: yra biomedicinini tyrim mokslin ir praktin vert; utikrinta tiriamojo interes apsauga bei informacijos apie tiriamj konfidencialumas; gautas savanorikas tiriamojo asmens sutikimas; yra tyrjo ir biomedicinini tyrim usakovo civilins atsakomybs draudimas dl galimos alos tiriamajam; yra Lietuvos bioetikos komiteto ar Regioninio biomedicinini tyrim etikos komiteto leidimas; to nedraudia kiti statymai. Ypa yra saugomos vadinamj paeidiam asmen, su kuriais biomediciniai tyrimai gali bti atliekami tik esant papildomiems j apsaugos reikalavimams, teiss. Pagal Biomedicini tyrim etikos statymo nuostatas paeidiami asmenys tai asmenys, kuri sutikimui dalyvauti biomedicininiame tyrime gali turti takos iorins aplinkybs. Paeidiamais asmenimis laikomi: asmenys, turintys psichikos sutrikim, bet galintys duoti sutikim dalyvauti biomedicininiame tyrime; nepilnameiai; studentai, jei j dalyvavimas biomedicininiame tyrime susijs su studijomis; asmenys, gyvenantys globos staigose; kariai j tikrosios karins tarnybos metu; sveikatos prieiros staig, kuriose atliekamas biomedicininis tyrimas, darbuotojai, pavalds tyrjui.
313
Lietuvos bioetikos komitetas motyvuotu sprendimu gali pripainti (priskirti) paeidiamais asmenimis ir kit asmen grupes. Biomedicininiai tyrimai negali bti atliekami su kalinimo staigose ar kitose laisvs atmimo vietose esaniais asmenimis. Paeidiamiems asmenims yra taikomos papildomos j interes apsaugos priemons. Jeigu tiriamasis yra nepilnametis, asmens sutikim atlikti biomedicinin tyrim duoda abu tvai ar statyminiai nepilnameio atstovai ir rajono, miesto vaik teisi apsaugos tarnyba. Jei nepilnameio tvai gyvena skyrium, btinas vieno i tv ar statyminio atstovo ir rajono, miesto vaik teisi apsaugos tarnybos sutikimas. Asmens, serganio psichikos liga, bet galinio smoningai sutikti dalyvauti biomedicininiame tyrime, sutikim turi patvirtinti du liudytojai ir sveikatos prieiros staigos, kurioje atliekamas biomedicininis tyrimas, vadovas. Taip pat turi bti sveikatos prieiros staigos Medicinos etikos komisijos pritarimas. Biomedicini tyrim kontrol vykdo Lietuvos bioetikos komitetas ir Regioniniai biomedicinini tyrim etikos komitetai; jie iduoda leidimus biomediciniams tyrimams Lietuvoje. Daugiausia tyrim atliekama tiriant nauj vaist poveik ir efektyvum, leidimai juos vykdyti iduodami tik esant Valstybins vaist kontrols tarnybos teikimui. Ginus dl leidimo vykdyti biomedicinius tyrimus neidavimo ar jo panaikinimo tarp biomedicinio tyrimo usakovo, pagrindinio tyrjo ir Lietuvos bioetikos komiteto sprendia teismas. Kadangi biomedicinos tyrimai sudtinga teiss sritis, kurioje susikerta mogaus teisi ir biomedicinos mokslo vystymo interesai. Europos Tarybos mogaus teisi ir biomedicinos konvencija reikalauja, kad Konvencijos dalyvs sipareigot ginti vis moni orum bei tapatyb ir utikrint pagarb kiekvieno asmens nelieiamumui bei kitoms teisms ir pagrindinms laisvms taikant biologijos ir medicinos mokslus. Bet kokia intervencija sveikatos srit, skaitant ir tyrimus, turi bti vykdoma laikantis tam tikr profesini sipareigojim ir standart. Psichikos sveikatos prieiros statymo (1995 m.) 18 str. formuluojami grieti reikalavimai, atitinkantys Konstitucijos nuostatas, kad Klinikiniai eksperimentiniai gydymo metodai, psichochirurgija gali bti taikomi psichikos ligoniams tik gydymo tikslu medicinos etikos komisijai priirint, jie gali bti taikomi tik, jeigu ligonis tai smoningai suprato ir dav ratik sutikim, patvirtint dviej liudinink ir psichiatrijos staigos vyriausiojo gydytojo, tam turi bti ir medicinos etikos komisijos pritarimas.
314
IV skyrius
Nors iuo metu galima teigti, kad biomedicininiai tyrimai yra teisikai tinkamai reglamentuoti, taiau ypa svarbu yra i teiss nuostat tinkamas gyvendinimas ir kontrol, biomedicinini tyrim vieumas. Konstitucijos 22 str. tvirtinta teis privataus gyvenimo nelieiamum. mogaus privatus gyvenimas nelieiamas. Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum. Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, kuri niekas negali be asmens sutikimo sikiti. i asmens nelieiama sritis, kaip galima sprsti i Konstitucijos 22 str. 4 d., tai jo asmeninis, eimyninis gyvenimas, asmens garb ir orumas. Privati informacija sudaro asmens privataus gyvenimo nelieiamumo turin. Jai priskiriama ir informacija apie asmens sveikat. Konstitucijos 22 str. glaudiai siejasi ir su Konstitucijos 24 str., reglamentuojaniu asmens bsto nelieiamum ir su Konstitucijos 23 str. apie nuosavybs apsaug. Reikt atkreipti dmes tai, kad Aukiausiojo Teismo teism praktikos apibendrinime, skirtame Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 7 str., 7(I) str. ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo taikymo teism praktikai, nagrinjant garbs ir orumo gynimo civilines bylas, paymima, kad privatus gyvenimas apima privat eimos ir nam gyvenim, asmens fizin ir psichin nelieiamyb, asmenini fakt slaptum, draudim be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas, draudim skelbti gaut ir surinkt konfidenciali informacij ir pan1. Taigi Aukiausiasis Teismas, interpretuodamas anksiau galiojusio civilinio kodekso 7 (I) straipsn atskiria asmens garb ir orum bei mogaus privataus gyvenimo nelieiamum kaip du savarankikus fizinio asmens gynimo objektus. Toks i objekt atskyrimas egzistuoja ir naujajame civiliniame kodekse 2.23 str. Teis privat gyvenim ir jo slaptum, 2.24 str. Asmens garbs ir orumo gynimas. Kaip ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, kai kuriuose reikminguose tarptautiniuose dokumentuose, pvz., JTO Visuotins mogaus teisi deklaracijos 12 straipsnyje, asmens garbs ir orumo apsauga tvirtinama kartu su privataus gyvenimo nelieiamumu: niekas
1 Lietuvos Teism praktika: apvalgos, konsultacijos, nutarimai, sprendimai, nutartys : civilin teis ir civilinis procesas, 1991 01 17 - 2000 06 16/-3asis papild. leid.- Vilnius, 2000. P. 335.
315
neturi patirti savavaliko kiimosi savo asmenin ir eimos gyvenim, savo bsto nelieiamum, susirainjimo slaptum, ksinimosi savo garb ir orum; kiekvienas turi teis statymo apsaug nuo tokio kiimosi arba toki ksinimsi1. Panaiai ios teiss interpretuojamos ir JTO Tarptautiniame Pilietini ir politini teisi pakto 17 str.2 Europos mogaus teisi konvencijos 8 straipsnyje, apibriant teis privataus ir eimos gyvenimo gerbim (kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus gyvenimas, bsto nelieiamyb ir susirainjimo slaptumas) atskirai nepaminta asmens garb ir orumas, bet ir atskiro straipsnio, skirto i vertybi apsaugai, taipogi nra. Taigi asmens orumo apsauga turt bti traktuojama kaip privataus asmens gyvenimo dalis. Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje teiss klasifikuojamos atskiras grupes, viena j Orumas . ioje grupje atskirai formuluojamas 1 straipsnis mogaus orumas mogaus orumas yra nepaeidiamas; j privalu gerbti ir ginti. Tame pat skyriuje yra ir straipsnis, skirtas pagarbai privaiam ir eimos gyvenimui (7 str.) : kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo arba jos privatus gyvenimas ir eimos gyvenimas, bsto nelieiamyb ir ryiai. Asmens duomen apsaugai tame pat skyriuje skirtas atskiras straipsnis3. Be to, Europos Tarybos Generalins Asambljos rezoliucijoje 428/1990 Dl masins informacijos priemoni yra pateikta tokia asmeninio gyvenimo samprata mogaus teis gyventi asmenin gyvenim apima privat, eimos ir nam gyvenim, asmens fizin ir psichin nelieiamyb, garb ir reputacij, asmenini fakt slaptum, draudim be leidimo publikuoti asmenin nuotrauk, draudim skelbti gaut ar surinkt konfidenciali informacij. Taigi, galimo vairaus asmens garbs ir orumo ir privataus gyvenimo teisinio tvirtinimo bdo, (j sujungimo ar iskyrimo atskirus teiss ginamus objektus), manytume, kad vertinant privataus gyvenimo nelieiamum platesniu aspektu konstitucinje teisje, i teis galt bti traktuojama ir kaip apimanti asmens garb bei orum. O eimos gyvenimas, bsto nelieiamumas bei asmens duomen apsauga gali bti traktuojamos ir kaip savarankikos teiss, nors velgiant platesniu aspektu, jos patenka privataus gyvenimo samprat. Privataus gyvenimo nelieiamumas kaip konstitucins teiss principas susiformavo palyginti neseniai, tai XX a. antrosios puss principas, nors jo itak reikt iekoti ir ankstesni ami teiss doktrinose. Teiss privatum istorins itakos siekia hebraj kultr, klasikin Graikij.
mogaus teiss: Jungtini Taut dokumentai.Vilnius. 2000., p. 12. Ibid. p. 25. 3 mogaus teiss: Europos Tarybos ir Europos Sjungos dokumentai. Vilnius 2000. P. 128129.
2 1
316
IV skyrius
Privataus gyvenimo nelieiamum kaip teiss princip pirmiausia buvo bandoma apibrti moksliniuose straipsniuose. 1890 m. D. Warrenas ir Louisas D. Brandeis paskelb straipsn Teis privatum (The Right to Privacy), kuriame apibr i teis kaip teis bti paliktam vienam (right to be alone). Straipsnio autoriai asmens teis privataus gyvenimo nelieiamum gyn nuo nepagrsto kit asmen draug, kaimyn, darbdavi, urnalist ir kt. kiimosi. io straipsnio taka JAV teiss doktrinai buvo labai didel, teismai pradjo priimti nagrinti iekinius dl nepagrsto kiimosi asmenin gyvenim (intrusion), vieo privai fakt atskleidimo (public disclousure of private facts), klaidinani fakt pateikimo (false light) ir pasisavinimo (appropriation)1. Privataus gyvenimo nelieiamum, t.y. asmens privatum labai sunku vienareikmikai apibrti. Kai kurie autoriai iskiria tokias asmens privatumo sritis: 1) privatumas informacijos srityje, kuri apima taisykles, pagal kurias asmeninio pobdio informacija gali bti renkama ir tvarkoma, tai apima finansinio pobdio ir medicininio pobdio informacij; 2) asmens fizin privatum, kuris apsaugo asmen nuo toki procedr kaip prie asmens vali vykdom asmens apir, priverstinis narkotik testavimas ir pan.; 3) komunikacij susiinojimo privatumas, kuris apima korespondencijos, telefonini pokalbi, kompiuterinio pato ir kt. saugum ir privatum; 4) teritorin privatum, kuris apima apribojimus skverbtis nam ir kit aplink, pavyzdiui, darbo viet ar vie aplink2. Svarbi asmens privataus gyvenimo dalis tai asmens eimos gyvenimas ir jo nelieiamumas. Civilinio kodekso 3.5. str. eimos teisi gyvendinimas ir gynimas numatyta, kad asmenys savo nuoira gyvendina eimos teises ir nevaromai jomis naudojasi, taip pat ir teise eimos teisi gynyb. io straipsnio 2 d. numatyta, kad gyvendindami eimos teises ir vykdydami eimos pareigas, asmenys privalo laikytis statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros morals principus ir veikti siningai. io str. 3 d. nurodoma, kad draudiama piktnaudiauti eimos teismis, t.y. draudiama jas gyvendinti tokiu bdu ir priemonmis, kurios paeist ar varyt kit asmen teises ar statym saugomus interesus ar daryt al kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudiauja eimos teise, teismas gali atsisakyti j ginti.
1 Alderman E. and Kennedy C. The Right to Privacy. Published by Alfred A. Knopf, Inc. New York, 1995. 2 Privacy and Human Rights 1999. An international survey of privacy laws and developments. Electronic Privacy information center Washington, DC. USA, p. 5.)
317
Svarbi eimos gyvenimo dalis yra laisvas santuokos sudarymas. Konstitucijos 38 str. konstatuojama, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu. Civilinio kodekso 3.7 str. Santuokos samprata numatyta, kad santuoka yra statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susitarimas sukurti eimos teisinius santykius. Santuoka sudaroma laisva moters ir vyro valia. Sudar santuok, sutuoktiniai sukuria eimos santykius. Civilinio kodekso 3.11 str. Draudimas tuoktis tos paios lyties asmenims nurodoma, kad santuok leidiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu. Civilinis kodeksas pripasta partnerysts santykius tik tarp skirting lyi asmen; kodekso VI d. XV skyrius yra skirtas bendram gyvenimui neregistravus santuokos reglamentuoti. Privataus gyvenimo samprata apima ir asmens teis vard ir jo gynim. Civilinio kodekso 2.20 str. numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teis vard. Teis vard apima teis pavard, vard (vardus) ir pseudonim. Neleidiama gyti teisi ir pareig prisidengiant kito asmens vardu. Kodekso 2.21 str. reglamentuojamas teiss vard gynimas, o 2.22 str. Teis atvaizd reglamentuojamas asmens atvaizdo gynimas ir numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali bti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali bti fotografuojamas tik jam sutikus. Po asmens mirties tok sutikim gali duoti jo sutuoktinis, tvai ar vaikai. iuo metu daug Lietuvos statym nuostat nemaai dmesio skiria asmens privataus gyvenimo apsaugai, ypa informacijai apie asmens privat gyvenim. Tai 1996 m. priimtas ir galiojantis 2000 m. redakcijos Visuomens informavimo statymas, Asmens duomen teisins apsaugos statymas, kuris buvo priimtas 1998 m. ir iuo metu galioja 2000 m. redakcijos, ir kt. statymai nevienodai traktuoja asmen privataus gyvenimo apsaug tais atvejais, kai apie vieo asmens privat gyvenim yra skelbiamos inios, turinios takos visuomenei. Civilinio kodekso 2.24 str. Asmens garbs ir orumo gynimas 6 d. nurodoma, kad asmuo, paskleids tikrovs neatitinkanius duomenis apie vie asmen bei jo valstybin ar visuomenin veikl, jeigu jis rodo, kad veik siningai siekdamas supaindinti visuomen su tuo asmeniu ir jo veikla, yra atleidiamas nuo civilins atsakomybs. Visuomens informavimo statyme taip pat yra nuostata, kad informacija apie vieo asmens (valstybs politik, valstybs tarnautoj, politini partij ir visuomenini organizacij vadov bei kit visuomeninje ir politinje veikloje dalyvaujani asmen) privat gyvenim gali bti skelbiama be jo sutikimo, jeigu i informacija atskleidia visuomenin reikm turinias io asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Nors Lietuvos Aukiausiasis Teismas nra pareiks nuomons dl
318
IV skyrius
naujai galiojanio civilinio kodekso minto straipsnio , taiau ir ankstesniojo civilinio kodekso norm interpretavimas gali padti isiaikinti kai kurias svarbias informacijos apie vieuosius asmenis skleidimo nuostatas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teism praktikos apibendrinime skirtame Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 7 str., 7(I) str. ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo taikymo teism praktikai, nagrinjant garbs ir orumo gynimo civilines bylas1, paymima, kad nei vienas teisinis aktas konkreiai neapibria viej asmen rato, asmens priskyrimo viej asmen kategorijai klausim teismas turt sprsti kiekvienu atveju individualiai, atsivelgdamas Visuomens informavimo statymo nuostatas. Vieaisiais asmenimis laikytini valstybs ir savivaldybs politikai, A lygio valdininkai, aukti B lygio valdininkai ir pareignai, politini partij ir visuomenini organizacij vadovai ir kiti visuomenje bei politinje veikloje dalyvaujantys asmenys. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nuomone vieais asmenimis laikytini ir kiti visuomeninje veikloje dalyvaujantys asmenys dalyvaujantys vairiose visuomeninse organizacijose, fonduose ir judjimuose bei inomi asmenys, takojantys visuomenin gyvenim, inomi menininkai, sportininkai, urnalistai, kit profesij atstovai. statymins tam tikro pareigno asmens nelieiamumo garantijos nelaikytinos draudimu informuoti apie jo gyvenim. Lietuvos Aukiausiasis Teismas pabria, kad viej asmen privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi, kadangi teistas visuomens interesas inoti apie atskiro vieojo asmens privat gyvenim priklauso nuo io asmens takos visuomenei ir kiekvieno vieojo asmens atvilgiu yra skirtingas, nustatydami vieojo asmens privataus gyvenimo apsaugos ribas, teismai turt atsivelgti visuomeninio ir politinio gyvenimo situacij, asmen takingum visuomens bklei ir Europos mogaus teisi teismo praktik. Vieojo asmens iekinys gali bti tenkinamas rodius, jog informacija paskelbta apie visuomenins reikms neturinias vieojo asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmens savybes be jo sutikimo. Toks skirtingas poiris vie ir privat asmen privataus gyvenimo apsaugos poiriu galt kelti abejoni dl galimo neatitikimo Konstitucijos nuostatoms, kadangi Konstitucijoje yra ginamas vis asmen privatus gyvenimas, j nediferencijuojant, taiau akivaizdu, kad vieo asmens privataus gyvenimo apsauga turi bti derinama ir su visuomens teise inoti, ir ypa tais atvejais, kai vieo asmens veiksmai turi visuomenin reikm ir gali takoti visuomenei reikming sprendim primim.
1 Lietuvos Teism praktika: apvalgos, konsultacijos, nutarimai, sprendimai, nutartys : civilin teis ir civilinis procesas, 1991 01 17 - 2000 06 16/ 3asis papild. leid.- Vilnius, 2000, p. 387.
319
Teis privataus gyvenimo apsaug nra absoliuti, t.y. nepriskiriama toms mogaus teisms, kurios negali bti ribojamos, kaip teis gyvyb ar draudimas asmen kankinti, su juo elgtis nemonikai, eminant jo orum, ir gali bti statym numatytais atvejais ribojama. Privataus gyvenimo apsauga glaudiai siejasi su teise informacij, ir ypa teise paskleisi informacij apie asmen kompromituojani informacij. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 52 str. 2 d. kompromituojania (kandidat) informacija pripastama tokia mediaga, kuria siekiama paveikti rinkjus, kad ie nebalsuot u konkret kandidat, ir kurioje praneama kandidat neigiamai apibdinanti inia. Visuomens informavimo priemonse paskelbta nuomon (skirtingai nuo inios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidat, taip pat ir neigiama nepripastama kompromituojania mediaga ir nesuteikia kandidatui teiss reikalauti paskelbti atsakomj mediag. Nagrinjant asmens privataus gyvenimo apsaugos klausimus, ypa svarbu Europos mogaus teisi konvencijos 8 ir 10 str. ir j interpretacija Europos mogaus teisi teismo sprendimuose. Konvencijos 8 str. Teis privataus ir eimos gyvenimo gerbim nurodoma, kad kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir eimos gyvenimas, bsto nelieiamumas ir susirainjimo slaptumas. Valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi iomis teismis, iskyrus statym nustatytus atvejus ir kai tai btina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos ar alies ekonomins gerovs interesams siekiant ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat btina moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. Konvencijos 10 str. Saviraikos laisv numatyta, kad kiekvienas turi teis saviraikos laisv. i teis apima laisv turti savo nuomon, gauti bei skleisti informacij ir idjas valdios institucij netrukdomam ir nepaisant valstybs sien. is str. netrukdo valstybms licencijuoti radijo, televizijos ar kino staig. Naudojimasis iomis laisvmis, kadangi tai yra susij ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bti priklausomas nuo tam tikr formalum, slyg, apribojim ar sankcij, kurias nustato statymas ir kurios demokratinje visuomenje yra btinos dl valstybs saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomens apsaugos,siekiant ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti moni sveikat ar moral, taip pat kit asmen garb ar teises, ukirsti keli slaptintos informacijos atskleidimui arba utikrinti teismins valdios autoritet ir bealikum1.
mogaus teiss. Europos Tarybos ir Europos Sjungos dokumentai. Vilnius, 2000. P. 13.
320
IV skyrius
Vienoje i byl (Lingensas prie Austrij) Europos mogaus teisi teismas yra pareiks, kad leistinos politiko kritikos ribos yra daug platesns negu paprasto mirtingojo: nepaisant to, kad politikas taip pat naudojasi Konvencijos 10 str. 2 d. apsauga, jo reputacijos apsauga turi bti suderinta su laisvos diskusijos politiniais klausimais interesais1. Kitoje byloje (Castellsas prie Ispanij) Teismas yra paymjs, kad leistinos kritikos ribos yra platesns vyriausybei negu paprastam mirtingajam ar net politikui2. O byloje Fressoz ir Roire prie Pranczij3 Europos mogaus teisi teismas patvirtino, kad Konvencijos 10 str. gina urnalist teises skelbti informacij, turini vie interes, jeigu jie veikia gera valia, remiasi faktais ir pateikia patikim ir tiksli informacij sutinkamai su urnalistikos etika. Taigi nors Europos mogaus teisi konvencija ir neriboja vieojo asmens privataus gyvenimo apsaugos, ko nra ir Konstitucijos 22 str., taiau teiss skelbti informacij apie toki asmen privat gyvenim poiriu (Konvencijos 10 str.), j apsauga nelygi kit asmen privataus gyvenimo teisi apsaugai. Klaidinga bt teigti, kad vieieji asmenys neturi teiss privataus gyvenimo apsaug, taiau informacija apie j privat gyvenim, jeigu ji yra susijusi su teistu visuomens interesu inoti visuomenin reikm turinias privataus asmens gyvenimo aplinkybes, gali bti paskelbta visuomens informavimo priemonse ir nra traktuojama kaip toki asmen teisi paeidimas ir Europos mogaus teisi konvencijos poiriu. Konstitucijos 22 str. 2 d. formuluojama grieta nuostata, kad asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami. i Konstitucijos nuostata gali bti interpretuojama atsivelgiant statymuose nustatytus atskirus atvejus, kai tokia teis gali bti ribojama. Operatyvins veiklos statymo 7 str. 2 d. nuostatos formuluoja slygas, kurioms esant, operatyvins veiklos subjektai gali kontroliuoti pato siuntas ir elektros ryius bei asmens susirainjim, telegrafo ir kitus praneimus, klausytis telefonini pokalbi ir daryti j raus. io statymo 10 str. formuluojamos slygos, kurioms esant, operatyvins veiklos subjektai gali ir slapta apirti gyvenamsias patalpas, naudoti speciali technik. Baudiamojo proceso normos taip pat reglamentuoja asmens susirainjimo, telefonini pokalbi ir telegrafini praneim slaptum ir galimybes ias teises riboti.
Berger V. Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija. Vilnius, 1997. P. 478480. Ibid. P. 481484. 3 Eur. Court H. R. Fressoz and Roire judgment of 21 January 1999 (par. 50) Reports of Judgments and Decisions 1999I.
2 1
321
Svarbi yra ir Konstitucijos 22 str. 3 d., kurioje nurodoma, kad informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. i Konstitucijos nuostat reikt interpretuoti kaip galimyb rinkti informacij apie asmens privat gyvenim be jo sutikimo tik toki galimyb reglamentavus statymu ar teismo sprendimu. Asmens duomen teisins apsaugos statyme, priimtame 1996 m. ir iuo metu galiojaniame 2000 m. redakcijos, taip pat nurodoma, kad io statymo tikslas ginti mogaus privataus gyvenimo nelieiamumo teis ryium su asmens duomen tvarkymu ir sudaryti slygas laisvam asmens duomen judjimui. statymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu bdu, taip pat neautomatiniu bdu tvarkant asmens duomen susistemintas rinkmenas: sraus, kartotekas, bylas, svadus. statymas nustato fizini asmen kaip duomen subjekt teises, i teisi apsaugos tvark, juridini ir fizini asmen (taip pat moni, neturini juridinio asmens teisi) teises, pareigas ir atsakomyb tvarkant asmens duomenis. Asmens duomenys iame statyme suprantami kaip bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu duomen subjektu, kurio tapatyb yra inoma arba gali bti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis, kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui bdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultrinio ar socialinio pobdio poymiai. Asmens duomen teisins apsaugos statyme atskirai aptariama ir ypating asmens duomen svoka ir j tvarkymo slygos. Prie ypating asmens duomen priskiriami duomenys apie asmens rasin ir etnin kilm, politinius, religinius, filosofinius ar kitus sitikinimus, sveikat, teistum ir kt. Nemaa dalis informacijos apie asmens privat gyvenim, kaupiama sveikatos prieiros tikslais. Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 10 str. Privataus gyvenimo nelieiamumas nurodoma, kad pacient privatus gyvenimas yra nelieiamas. Informacija apie pacient gyvenimo faktus gali bti renkama ligos istorijai pacientams sutikus ir jei, gydanio gydytojo nuomone, tai yra btina ligai diagnozuoti, jai gydyti ar pacientui slaugyti. Visa informacija apie paciento sveikatos bkl, diagnoz, prognozes ir gydym, taip pat visa kita asmeninio pobdio informacija apie pacient turi bti konfidenciali net ir po paciento mirties. Tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvark nustato Lietuvos Respublikos statymai ir Sveikatos apsaugos ministerijos teiss aktai. Konfidenciali informacija gali bti suteikta kitiems asmenims tik turint ratik paciento sutikim arba jei tai numato is ir kiti Lietuvos Respublikos statymai. Sutikimas nra btinas, jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atlie-
322
IV skyrius
kantiems pacient sveikatos ekspertiz, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos statymai suteikia teis kontroliuoti sveikatos prieiros veikl. Kituose sveikatos sistem reglamentuojaniuose statymuose, pvz.: Psichikos sveikatos prieiros, mogaus audini ir organ transplantacijos statymuose ir kt., taip pat formuluojamos nuostatos, apsauganios asmens sveikatos paslapt. Sveikatos sistemos statymo 140 str. numatoma, kad asmenys paeid asmens sveikatos informacijos konfidencialum, privalo atlyginti asmeniui padaryt al, kurios dydis negali viryti 500 minimali mnesini atlyginim; alos dyd nustato teismas. Asmens sveikatos konfidencialumas yra svarbi asmens privataus gyvenimo dalis. io principo paeidimas traktuojamas ir kaip Europos mogaus teisi konvencijos 8 str. paeidimas. Europos mogaus teisi konvencijos 8 str., kuris reglamentuoja teiss privataus ir eimos gyvenimo apsaug ir kai kuriuos galimus ios teiss ribojimus, i teis suprantama gantinai plaiai ir apima vairias asmens gyvenimo aplinkybes, kurios turi bti saugomos nuo savavaliko valstybs valdios institucij ar kit asmen sikiimo. Sprsdamas byl M.S. prie vedij1, Europos mogaus Teisi Teismas pabr, kad sveikatos informacijos konfidencialumas yra esminis vis Europos mogaus teisi konvencij pasiraiusi valstybi teiss sistemos principas, ir ne tik pacient teisi poiriu jo turi laikytis visi sveikatos sistemos darbuotojai. Valstybi nacionalin teis privalo utikrinti i reikalavim gyvendinim. Kai kurie Lietuvos Respublikos statymai numato galimybes rinkti informacij apie asmens privat gyvenim ir be jo sutikimo, pvz.: Operatyvins veiklos statymas. Operatyvins veiklos statyme numatyta, kad Operatyviniais veiksmais gaut informacij draudiama naudoti ne tiems tikslams, kuriems pasiekti jie buvo taikomi. Deja, statymas nenumato atsakomybs, kuri turt kilti tais atvejais, kai tokia informacija buvo panaudota kitais tikslais. statymas tik numato atsakomybs pagrindus tais atvejais, kai buvo paeistas slaptj operatyvins veiklos dalyvi konfidencialumas. mogaus teisi apsaugos poiriu svarbi yra Operatyvins veiklos statymo 13 str. 3 d. nuostata, jeigu teismo procese atskleidiama specialia technika gauta informacija apie asmen, asmuo turi teis apsksti ir neigti j, remdamasis tuo, kad informacija buvo gauta neteistai. iuo atveju teismas turi teis atskleisti motyvuoto teikimo sankcijai gauti itraukas, kurios rodo sankcijos teistum.
1 M.S. prie vedij. 1997 m. rugpjio 27 d. (http://www.echr.coe.int). Europos mogaus teisi teismo sprendimai. I dalis. Vilnius, 2000. P. 202-222.
323
Interpretuojant Konstitucijos 22 str. 2 ir 4 d., kad asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami; statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ir neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum; svarbus yra Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarime isakytas poiris, kad nusikalstamai veikai netaikomas mogaus privataus gyvenimo apsaugos principas. iame nutarime Konstitucinis Teismas suformulavo tiktino privatumo koncepcij, pagal kuri: Privataus gyvenimo teisin samprata siejama su asmens bsena, kai asmuo gali tiktis privatumo, su jo teistais privataus gyvenimo lkesiais Jei asmuo atlieka vieo pobdio veikas ir t supranta arba turi ir gali suprasti, nors ir savo namuose ar kitose privaiose valdose, tai tokios vieo pobdio veikos nebus apsaugos objektas pagal Konstitucijos 22 ir Konvencijos 8 str., ir asmuo negali tiktis privatumo. iame nutarime Konstitucinis Teismas interpretavo ir Europos mogaus teisi konvencijos nuostatas. Tame paiame nutarime Konstitucinis Teismas suformulavo svarbias nuostatas, kad tariamas nusikaltimo darymu asmuo pats atsisako nuo teiss privat gyvenim ta apimtimi, kuria nulemia jo daromas nusikaltimas mogaus privataus gyvenimo ribos baigiasi tada, kai jis nusikalstamais veiksmais paeidia teiss saugomus interesus. Taigi Konstitucijos 22 str. 4 d., kurioje numatyta, kad statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi asmens asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum nereikt suprasti kaip absoliutaus draudimo kai kuriais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo nelieiamum. Konstitucija yra vientisas aktas, ir jos nuostatos turt bti suprantamos integruotai. iuo poiriu svarbi yra Konstitucijos 28 str. nuostata, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Konstitucijos 23 str. tvirtinta teis nuosavybs nelieiamum yra priskirtina vienai svarbiausi mogaus teisi. Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Teis nuosavybs nelieiamum yra plaiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose. 1993 m. gruodio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas interpretuoja nuosavybs nelieiamum, kaip savininko, kaip subjektini teisi turt turtojo, teis reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist jo teisi, taip pat valstybs pareig ginti ir saugoti nuosavyb nuo neteisto ksinimosi j. Nuosavybs nelieiamumas yra ypa svarbus civilins teiss civilini teisini santyki teisinio reguliavimo principas. Asmens teis nuosavyb
324
IV skyrius
yra plaiai interpretuojama studijuojant civilin teis. Ypa svarbu, kaip ir kokiu bdu gali bti nusavinamas privaios nuosavybs teise esantis objektas. Nagrinjant klausim, ypa svarbi Konstitucinio Teismo nuomon, isakyta jau mintame 1993 m. gruodio 13 d. nutarime, kad nuosavybs teisi gynimas teisinmis priemonmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teis visais visuomenini santyki reguliavimo atvejais turi apibrtas galiojimo ribas. Konstitucinis Teismas paymi, kad nuosavybs nelieiamumas reikia savininko, kaip subjektini teisi turt turtojo, teis reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist jo teisi, taip pat valstybs pareig ginti ir saugoti nuosavyb nuo neteisto ksinimosi j; .nei Konstitucija, nei galiojanti kit statym sistema, nei visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos nepaneigia galimybs statymais nustatytomis slygomis ir tvarka nusavinti turt arba apriboti jo valdym, naudojim ar disponavim juo. Nuosavybs teiss ir baudiamosios teiss priemonmis ginamas objektas. Konstitucijos 24 str. tvirtintas asmens bsto nelieiamumas yra svarbi mogaus teis, kurios interpretavimas glaudiai susipina su privataus gyvenimo nelieiamumu. Konstitucijos 24 str. numatyta, kad mogaus bstas nelieiamas. Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt. Konstitucijos 24 str. 2 d. idstytos slygos, kai be asmens sutikimo galima eiti jo bst. Tok leidim gali duoti teismas arba statymas gali numatyti toki galimyb, taiau tik tais atvejais, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt. Jeigu statymas nustatyt kitokius pagrindus, jie galt bti traktuojami kaip prietaraujantys Konstitucijai. iai mogaus teisei interpretuoti svarbu Operatyvins veiklos, Policijos, Policijos veiklos, Valstybs Saugumo departamento, Baudiamojo proceso kodekso ir kai kuri kit statym nuostatos. Operatyvins veiklos statymo 7 str. numatyta operatyvins veiklos subjektams teis slapta apirti gyvenamsias patalpas; toki teis sankcionuoja teisjai. Konstitucijos 25 str., yra skirtas saviraikos laisvei, jame plaiai reglamentuojama informacijos laisv , kuri apima laisv turti sitikinimus ir juos reikti, teis iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas, spaudos ir kit informacijos priemoni laisv. Su ia konstitucine teise siejasi ir Konstitucijos 44 str. formuluojamas masins informacijos cenzros draudimas ir draudimas monopolizuoti masins informacijos priemones. Saviraikos laisv yra reglamentuojama ir Europos mogaus teisi konvencijos 10 str.
325
Konstitucijos 25 str. 1 d. formuluojamas bendras principas, kad mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti. io str. 2 d. nustatoma, kad mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. iose konstitucinse nuostatose saviraikos laisv ir teis informacij deklaruojama be joki apribojim, taiau io Konstitucijos str. 3 d. formuluojami apribojimai laisvei reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij nustatant, kad tai gali bti ribojama tik 1) statymu ir 2) jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. O io Konstitucijos straipsnio 4 d. teigiama, kad laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tautins, rasins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija. ios Konstitucijos nuostatos ir juose formuluojami apribojimai koreliuojasi su Europos mogaus teisi konvencijos 10 str. formuluojamais saviraikos laisvs apribojimais, taiau Konstitucijos nuostatose nra suformuluoto draudimo riboti saviraikos laivs siekiant utikrinti teismins valdios autoritet ir bealikum. Saviraikos laisv apima laisv turti savo nuomon, gauti ir skleisti informacij ir idjas. Kartais teis informacij iskiriama atskirai. Saviraikos laisv nra absoliuti, ji gali bti ribojama. iuo metu ypa didelis dmesys yra skiriamas teisei informacij1, kadangi ios teiss tinkamas gyvendinimas turt asmeniui padti realizuoti ir kitas teises, tarp j ir socialines, ekonomines, kultrines. Konstitucijos nuostatos formuluoja du svarbius teiss informacij aspektus, tai teis gauti informacij ir teis j skleisti. Teisje gauti informacij gali bti iskiriama ir teis gauti informacij (taip pat ir susipainti su bylomis) apie save. Konstitucijos 25 str. 5 d. nurodo, kad pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j. Teis gauti informacij yra interpretuojama vairi statym nuostatose, Civilinio kodekso normose, Visuomens informavimo (iuo metu galioja jo 2000 m. redakcija), Asmens duomen teisins apsaugos (jis taip pat galioja 2000 m. redakcijos) ir 2000 m. priimtas Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybs staig ir kituose statymuose. Tam tikra prasme kaip nustatantis galim informacijos prieinamumo ribojim yra ir Valstybs ir tarnybos paslapi statymas (1999 m.), kuriame suformuluoti pagrindai, kai informacija gali bti priskirta valstybs ar tarnybos paslapiai; tada ir ribojamas jos gavimas ir skleidimas.
1 Plaiau apie teis informacij: Birmontien T. Teis informacij. Vilnius. 2001.; Jarainas E. Informacijos laisvs apsaugos problemos Konstitucinio Teismo praktikoje // Jurisprudencija. 1999. T. 12(4) ir kt.
326
IV skyrius
Visuomens informavimo statymo paskirtis nustatyti vieosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvark, vieosios informacijos rengj, platintoj, j savinink, urnalist bei j veikl reglamentuojani institucij teises, pareigas ir atsakomyb. Visuomens informavimo priemons tai laikraiai, urnalai, biuleteniai ir kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, knygos ir pan. urnalisto svok Visuomens informavimo statymas traktuoja gantinai plaiai. Tai asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia mediag vieosios informacijos rengjui savo iniciatyva ar pagal sutart su rengju arba jo pavedimu ir (ar) yra urnalist profesinio susivienijimo narys. Visuomens informavimo statyme numatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali bti saistomas toki reikalavim, slyg, apribojim ar bausmi, kuriuos nustato statymai ir kurie demokratinje visuomenje btini Lietuvos valstybs saugumui, teritorijos vientisumui, vieajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teismins valdios nealikumui garantuoti, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ir nusikaltimams, konfidencialiai informacijai atskleisti, moni sveikatai bei dorovei, taip pat j privaiam gyvenimui, orumui ir teisms apsaugoti. U informacijos laisvs paeidimus, taip pat u statym nustatyt naudojimosi informacijos laisve apribojim paeidimus atsakoma io ir kit statym nustatyta tvarka. Informacijos laisv Visuomens informavimo statyme suprantama kaip kiekvieno asmens teis laisvai reikti savo mintis ir sitikinimus. i teis apima laisv laikytis savo nuomons, taip pat statym nustatytomis slygomis ir tvarka rinkti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos program, kurios transliuojamos laikantis Lietuvos Respublikos tarptautini sutari nustatyt reikalavim, primimas ir retransliavimas i valstybi Europos Sjungos nari ir kit Europos Tarybos konvencij dl televizijos be sien pasiraiusi Europos ali. Visuomens informavimo statymo 10 str. formuluojamas draudimas taikyti neteistus informacijos laisvs apribojimus. statymo 21 str. 2 d. numatyta galimyb taikyti kai kuriuos apribojimus Seimas karo ar nepaprastosios padties atveju statymu gali nustatyti vieosios informacijos rengj ir platintoj veiklos apribojimus ir (ar) kitas prievoles, btinas piliei bei visuomens interes apsaugai. Pagal minto statymo nuostatas kiekvienas asmuo turi teis: rinkti informacij ir j skelbti visuomens informavimo priemonse; neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo ikreiptas; usirainti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonmis, taip pat kitais bdais fiksuoti informacij, iskyrus io statymo 13 str. nurodytus atvejus; publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardiu ar anonimikai.
327
Niekas negali bti veriamas, iskyrus statym nustatytus atvejus, platinti valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, kit biudetini staig informacij. Visuomens informavimo statymas formuluoja ir visuomens informavimo priemonse neskelbtinos informacijos kriterijus. Tokiai informacijai priskiriama informacija, kuria: 1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucin santvark; 2) skatinama ksintis Lietuvos Respublikos suverenum, jos teritorijos vientisum; 3) kurstomas karas, taip pat tautin, rasin, religin, socialin bei lyi neapykanta; 4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualins paslaugos, seksualiniai ikrypimai; 5) propaguojamos ir (ar) reklamuojamos narkotins ar psichotropins mediagos. Draudiama platinti dezinformacij ir informacij, meiiani, eidiani mog, eminani jo garb ir orum. Neleidiama skleisti informacijos, paeidianios nekaltumo prezumpcij bei kliudanios teismins valdios nealikumui. statym nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali apriboti vertinim bei komentar, susijusi su teisme dar neinagrinta byla bei galini turti takos teismo nealikumui ir nepriklausomumui, skleidim visuomens informavimo priemonse. Spaudos leidini, kino ir videofilm, radijo ir televizijos program ir kitos vieosios informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai vieajai informacijai, platinimo tvark nustato Vyriausyb. Teisei gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij bei staig skirtame straipsnyje pakartojamos ir kai kurios Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo (2000 m.) nuostatos ir nustatoma, kad kiekvienas asmuo turi teis gauti i valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, kit biudetini staig viej informacij apie j veikl, oficialius j dokumentus (kopijas), taip pat informacij, kuri mintos staigos turi apie j pat. Valstybs ir savivaldybi institucijos bei staigos turi informuoti visuomen apie savo veikl. Valstybs ir savivaldybi institucijos bei staigos privalo Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo bei kit statym nustatyta tvarka teikti viej informacij, taip pat turim privai informacij, iskyrus statym nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Valstybs ir savivaldybi institucij bei staig vieoji informacija yra nemokama. ios staigos gali imti mokest tik u paslaugas ir patarnavimus, susijusius
328
IV skyrius
su teikiamos informacijos paieka, informacijos ar dokument dauginimu (kopijavimu). Visuomens informavimo statyme formuluojamos kai kurios palankesns urnalistams ir vieosios informacijos rengjams nuostatos, kad jiems informacija, kuri rengiant nereikia kaupti papildom duomen, vieosios informacijos rengjams ir (ar) platintojams pateikiama ne vliau kaip per vien darbo dien, o informacija, kuri rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, ne vliau kaip per savait. Valstybs ir savivaldybi institucijos bei staigos, kitos biudetins staigos, atsisakiusios teikti viej informacij vieosios informacijos rengjui, turi ne vliau kaip kit darbo dien ratu informuoti rengj apie atsisakymo suteikti informacij prieastis. Su Visuomens informavimo statymo nuostatomis susijusios ir Civilinio kodekso normos, kuriose formuluojama ir visuomens informavimo priemoni atsakomyb dl tikrovs neatitinkani ir eminani asmens garb ir orum paskelbim (Civilinio kodekso 2.24 str. Asmens garbs ir orumo gynimas). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, kol juos paskleids asmuo nerodo prieingai. Civilinio kodekso 2.23 str. Teis privat gyvenim ir jo slaptum formuluoja atsakomybs pagrindus tais atvejais, kai paskelbiami asmens privataus gyvenimo duomenys, nors ir atitinkantys tikrov. Teis skleisti informacij apie privataus ir vadinamojo vieo asmens privataus gyvenimo aplinkybes skiriasi. Civilinio kodekso 2.23. str. 3 d. nurodoma, kad draudiama skleisti surinkt informacij apie asmens privat gyvenim, nebent atsivelgiant asmens einamas pareigas ar padt visuomenje, tokios informacijos skleidimas atitinka teist ir pagrst visuomens interes toki informacij inoti. ias civilinio kodekso nuostatas reikt interpretuoti ir vertinti nepaneigiant vieo asmens teiss privataus gyvenimo nelieiamum (apie tai buvo kalbama nagrinjant asmens teis privataus gyvenimo nelieiamum), nes prieingu atveju tokia interpretacija prietaraut Konstitucijos 22 str. normoms. Asmens duomen teisins apsaugos statymas teiss gauti informacij poiriu yra taip pat svarbus, kadangi nustato teis rinkti, tvarkyti ir perduoti (skleisti) asmens duomenis, taip pat ir asmens teis susipainti su savo asmens duomenimis, tvarkomais automatiniu bdu, esaniais valstybs ar savivaldybi staigose (jeigu tokie duomenys yra tvarkomi neautomatiniu bdu, tai tokia teis realizuojama pagal Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo nuostatas). Taigi is statymas realizuoja ir vien i Konstitucijos 25 str. 5 d. nuostat, kad pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j.
329
Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymas buvo priimtas 2000 m. sausio 11 d. ir sigaliojo nuo 2000 m. birelio 1 d. Jis nustato asmens teis gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig bei ios teiss gyvendinimo tvark. is statymas nereglamentuoja tokio informacijos gavimo, kur reglamentuoja kiti statymai. is statymas reglamentuoja ne tik vieos informacijos gavim, bet ir privaios informacijos apie save, esanios valstybs ar savivaldybi staigose, gavim, jeigu tokia informacija yra kaupiama neautomatiniu bdu. Taigi is statymas realizuoja ir Konstitucijos 25 str. 2, 3 ir 5 d. nuostatas. io statymo nuostatos susijusios ir su Konstitucijos 5 str. 3 d. norma, kad valdios staigos tarnauja monms. Saviraikos laisvei, teisei informacij yra skirtas ir Europos mogaus teisi Konvencijos 10 str., kuriame nurodoma, kad kiekvienas turi teis saviraikos laisv. i teis apima laisv turti savo nuomon, gauti bei skleisti informacij ir idjas valdios institucij netrukdomam ir nepaisant valstybs sien. is str. netrukdo valstybms licencijuoti radijo, televizijos ar kino staig. Naudojimasis iomis laisvmis, kadangi tai yra susij ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bti priklausomas nuo tam tikr formalum, slyg, apribojim ar sankcij, kurias nustato statymas ir kurios demokratinje visuomenje yra btinos dl valstybs saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomens apsaugos,siekiant ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti moni sveikat ar moral, taip pat kit asmen garb ar teises, ukirsti keli slaptintos informacijos atskleidimui arba utikrinti teismins valdios autoritet ir bealikum. Europos mogaus teisi teismas yra pabrs, kad saviraikos principas yra viena i esmini slyg demokratins visuomens ir kiekvieno individo vystymuisi1. Europos mogaus teisi teismas yra sprends daug byl, susijusi vairiais ios teiss aspektais, ir ypa valstybs galimybe pagrstai riboti informacijos skleidimo laisv2. Europos mogaus Teismas, sprsdamas bylas dl Konvencijos 10 str. paeidimo, suformulavo principus, ginanius urnalist teis skleisti informacij. Teis gauti ir skleisti informacij viena svarbiausi urnalist teisi ir jos ribojimas turi bti pagrstas demokratins visuomens kriterijais. Viena i danai minim tai byla Sunday Times prie Jungtin Karalyst3. Nagrindamas i byl, Teismas suformulavo nuostat, kad
Cf. Eur. Court of H. R. Handyside judgment of 7 December 1979. Series A. No. 24. Par. 49. 2 CaseLaw concerning article 10 of the European Convention on Human Rights. Forty years of caselaw. 19591999. Directorate of Human Rights. Strasbourg, 1999. 3 Plaiau apie i byl: Berger V. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Vil1
330
IV skyrius
spauda privalo ne tik skelbti informacij ir nuomones, bet ir visuomen turi teis gauti informacij; sikiimas minties reikimo laisv gali bti pateisinamas tik atsivelgiant vie interes. Kitoje byloje Goodwin prie Jungtin Karalyst1 teismas nurod, kad urnalist informacijos altinio apsauga (neatskleidimas) yra viena i laisvosios spaudos slyg, tai gali paneigti tik iskirtinis poreikis dl visuomens interes. O byloje Fressoz ir Roire prie Pranczij2 Europos mogaus Teisi Teismas patvirtino, kad Konvencijos 10 str. gina urnalist teises skelbti informacij, turini vie interes, jeigu jie veikia gera valia ir remiasi faktais ir pateikia patikim ir tiksli informacij sutinkamai su urnalistikos etika. (Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje, kuriai 2000 m. lapkriio 14 d. pritar Europos Parlamentas, taip pat skiriamas didelis dmesys teisei informacij; vairiems ios teiss aspektams skirta net keletas straipsni. Chartijos 8 str. formuluojama kiekvieno asmens teis susipainti su surinktais duomenimis apie j. i teis yra pakartojama kaip teis susipainti su savo byla ir 41 str., 11 str. yra skirtas saviraikos laisvei ir teisei gauti informacij. Teis informacij pakartota ir 42 str., kuriame formuluojama Europos Sjungos piliei, taip pat ir asmen, kurie gyvena ar turi registruotas mones Europos Sjungos valstybse narse, teis gauti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentus.) Konstitucijos 29 str. formuluojama labai svarbi mogaus teis, kuri gali bti traktuojama ir kaip principas lygiateisikumas. Konstitucijos 29 str. nurodoma, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs; mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair. Lygiateisikumas ypa plaiai iuo metu yra reglamentuojamas tarptautiniuose dokumentuose, jo turinys pleiasi. Lygiateisikumo prieingoji pus diskriminacija; jos draudimas ir utikrina lygiateisikumo gyvendinim. Europos mogaus teisi konvencijos 14 str. Diskriminacijos udraudimas numatyta, kad naudojimasis ioje Europos mogaus teisi konvencijoje pripaintomis teismis ir laisvmis yra utikrinamas be jokios diskriminacijos dl asmens lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitais pagrindais.
nius, 1997. P. 470475. 1 Eur. Court H. R. Goodwin judgment of 27 March 1996, Reports of Judgments and Decisions, 1996II. 2 Eur. Court H. R. Fressoz and Roire judgment of 21 January 1999 (par. 50) Reports of Judgments and Decisions 1999I.
331
Ypa svarbus lygiateisikumui tvirtinti yra Europos mogaus teisi konvencijos 12 protokolas, kuris buvo priimtas paymint Europos mogaus teisi konvencijos 50-met, 2000 m. protokol Lietuva, kaip ir daugelis kit Europos Tarybos nari, pasira, bet jis dar negalioja. Jame formuluojama svarbi nuostata, kad be jokios diskriminacijos dl lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitokios padties turi bti utikrinamas naudojimasis bet kuria statyme tvirtinta teise; niekas negali bti diskriminuojamas jokios vieosios valdios n vienu i pamint poymi. Taigi lygiateisikumo principas turi bti garantuojamas ne tik Konvencijoje nurodyt teisi atvilgiu, bet ir valstybs vidaus statymuose apskritai. Diskriminacijos draudimui taip pat skirtos ir Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos nuostatos jos 21, 23 str. Chartijos 21 str. Nediskriminavimas formuluojamas bendras principas, kad draudiamas bet koks diskriminavimas dl lyties, rass, odos spalvos, etnins ar socialins kilms, genetini ypatum, kalbos, religijos ar sitikinim, politini ar kitoki pair, priklausymo tautinei maumai, turto, gimimo, negals, amiaus ar seksualins orientacijos. Taigi chartijoje vardinti platesni diskriminacijos draudimo pagrindai. 2.3. Politins teiss ir laisvs Politins teiss, kaip ir pilietins, kartais yra apibdinamos kaip negatyvios, nes valstyb j atvilgiu turi susilaikyti nuo varymo ir neturi pozityvios pareigos, kaip, pvz.: socialini, ekonomini ir kultrini teisi atveju, imtis tam tikr veiksm. Politini teisi klasifikacija kinta ir tokios teiss, kaip asociacij (iskyrus teis jungtis politines partijas), susirinkim, demonstracij, miting, odio, spaudos laisv galt bti priskiriamos pilietinms teisms atsivelgiant j turin iuolaikinje demokratinje valstybje. Politinms teisms galtume priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje deklaruojam teis dalyvauti valdant savo al tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus. Ji galt apimti rinkim teis, teis inicijuoti referendum, piliei statym iniciatyvos teis, peticij teis, teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb ir juos apsksti. Prie politini teisi priskirtina ir teis vienytis politines partijas. Tokioms teisms priskirtina ir piliei teis lygiomis teismis dirbti valstybs tarnyboje, kaip nurodoma Konstitucijos 33 str. 1 d.
332
IV skyrius
Nors teis inicijuoti referendum nra specialiai minima Konstitucijoje, taiau galt bti interpretuojama kaip Konstitucijos 33 str. formuluojamos teiss dalyvauti valdant savo al komponentas. Aptariant konstitucin piliei teis dalyvauti valdant savo al, svarbi ir j statym leidybos iniciatyvos teis, kuri reglamentuojama Konstitucijos 68 str. io straipsnio 2 d. nurodoma, kad 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti. Toki teis reglamentuoja ir specialus statymas Piliei statym leidybos iniciatyvos statymas, priimtas 1998 metais. Teis dalyvauti valdant savo al gali bti vertinama ir kaip principas, apibdinantis demokratins valstybs santykius su pilieiais, ir kaip konkreti teis, susijusi su kitomis politinmis teismis ir laisvmis. ios teiss negalima vertinti izoliuotai, tik kaip konstitucinje teisje tvirtintos pilieio politins galimybs kartu su kitais formuoti valstybs politin ir teisin vali; i teis visuotinai pripastama ir tarptautinje teisje1. Prie politini teisi priskirtina ir Konstitucijos 139 str. tvirtinta kiekvieno pilieio teis ginti valstyb nuo ginkluoto upuolimo, taip pat ir teis atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb (karo tarnyba Konstitucijos 139 str. yra formuluojama kaip pareiga). Politinms teisms galtume priskirti ir Konstitucijos 3 str. vardyt kiekvieno pilieio teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark . Viena rykiausi politini teisi rinkim teis, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym nuostatas yra pripastama tik Lietuvos Respublikos pilieiams. i teis interpretuojama Konstitucijos 33, 34, 56, 78, 119 str. Konstitucin rinkim teis yra detalizuojama Seimo rinkim, Prezidento rinkim, Savivaldybi taryb rinkim statymuose. Paprastai yra iskiriama pasyvioji ir aktyvioji rinkim teis. Kai kurie esminiai rinkim teiss principai yra reglamentuojami ir Europos mogaus teisi konvencijos Pirmojo protokolo, kur Lietuva yra ratifikavusi, 3 str., kuriame nurodoma, kad valstybs sipareigoja pagrstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kai yra slaptai balsuojama, kad sudaryt tokias slygas, kurios garantuot moni nuomons raikos laisv renkant statym leidybos institucijas. Rinkim teis iuo metu taip pat patiria transformacij, pvz.: Europos Sjungos valstybse narse vietos rinkimuose gali dalyvauti ir kit Europos Sjungos nari pilieiai, gyvenantys toje vietovje. Piliei rinkim teis bus plaiau nagrinjama skyriuje apie rinkim teiss institut Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje.
1 ilys J. Konstitucijos 33 straipsnio komentaras // Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (I dalis). Teiss institutas, 2000. P. 269286.
333
Aptardami politines teises, plaiau komentuosime peticij teis, kuri numatyta Konstitucijos 33 str. 3 d. Konstitucijoje nurodoma, kad pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas, taigi jos konkretus turinys nra vardytas ir turt bti detalizuotas statymu. Peticij teis konstitucinje teisje gali bti suprantama ir kaip pilieio kreipimasis valdios institucijas su skundu, ar pasilymu, ji gali bti individuali ar kolektyvin. Taiau ji gali bti interpretuojama ir siauriau kaip teis kreiptis kompetentingas institucijas su reikalavimu sprsti statymin ar kit svarb visuomenei klausim. Lietuvos konstitucinje teisje peticija traktuojama ia, siauresne, prasme. Panaiai, kaip ir Lietuvos konstitucinje teisje, peticija yra traktuojama ir 1947 m. Italijos Konstitucijos 50 str., kuriame nurodoma, kad visi pilieiai turi teis peticija kreiptis parlamento rmus su statyminiais pasilymais ar isakydami visuomens poreikius. O 1983 m. Nyderland Konstitucijos 3 str. i teis deklaruojama gantinai abstrakiai kaip kiekvieno teis kreiptis su peticija kompetentingas institucijas. Politini teisi gyvendinimas paprastai siejamas su pilietybe, taiau iuo metu ne visais atvejais pilietybs turjimas yra btina slyga visoms politinms teisms realizuoti. Pagal 1999m. priimto Peticij statymo nuostatas pareikjas, t.y. peticijos pateikjas, gali bti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir usienietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje. Pagal Peticij statymo (1999 m.) 2 str. nuostatas peticija tai ratikas pareikjo kreipimasis Seim, Vyriausyb ar vietos savivaldos valdios ir valdymo institucijas su reikalavimais ar silymais sprsti mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo; valdios ir valdymo institucij reformavimo; kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus, kai tam reikia priimti nauj teiss akt, pakeisti, papildyti ar pripainti netekusiu galios galiojant teiss akt ir kai peticij komisijos tok kreipimsi pripasta peticija. Kreipimesi negali bti keliami tokie reikalavimai ir silymai, kuri isprendimas varyt kit moni teises ir laisves, grst Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai. Nagrinjant peticij teis Lietuvos konstitucinje teisje svarbu j atskirti nuo asmens skundo ar praymo, taip pat ir nuo piliei statym leidybos iniciatyvos teiss. Realizuojant piliei statym iniciatyvos teis, toki iniciatyv turi pareikti ne maiau kaip 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, ir jeigu tokia iniciatyva yra tinkamai gyvendinta, tok statymo projekt Seimas privalo svarstyti. ios teiss gyvendinim reglamentuoja Piliei statym leidybos iniciatyvos statymas, priimtas 1998 metais. Peticijos teis suprantama kaip Konstitucijoje laiduojama teis kreiptis io statymo nustatyta tvarka Seim, Vyriausyb ar vietos savivaldos
334
IV skyrius
valdios ir valdymo institucijas taryb bei mer (valdyb). Peticijas nagrinja peticij komisijos, sudaromos Seime, Vyriausybje, savivaldybi taryb. Jos yra nagrinjamos vadovaujantis tokiais principais, kaip lygybs statymui; vieumo; draudimo varyti kit asmen teises ar laisves ar kenkti kit asmen, visuomens ar valstybs interesams; kolegialaus nagrinjimo; operatyvumo; procedr konfidencialumo. Jeigu peticija yra pripainta tenkintina, tai pagal peticijoje idstytus reikalavimus ir silymus gali bti rengiamas atitinkamas teiss akto projektas arba sudaryta darbo grup tokiam projektui parengti. 2.4. Socialins, ekonomins, kultrins teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje reglamentuotos tokios socialins, ekonomins teiss, kaip teis darb, versl, tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, teis gauti teising apmokjim u darb, socialin apsaug nedarbo atveju, teis kiekvieno dirbaniojo poils, kasmetines mokamas atostogas, teis burtis profesines sjungas, teis gauti senatvs, invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statymo numatytais atvejais, eimos apsaugos teiss (dirbani moter teis atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo slygas ir kitas lengvatas, nepilnameius vaikus gina statymas ir kt.), teis sveikatos prieir, darbuotoj teis streikuoti, ginant savo ekonominius ir socialinius interesus. Prie socialini teisi priskirtina ir kai kuriems specialiems subjektams skiriama papildoma socialin sauga Konstitucijos 146 str. atskirai aptariama valstybs globa ir aprpinimas kari, kurie, eidami karo tarnyb, nustoja sveikatos, taip pat karo tarnyb einant uvusij ar mirusi kari eimas. Valstyb aprpina ir pilieius, kurie, gindami valstyb, nustojo sveikatos, taip pat eimas t piliei, kurie, gindami valstyb, uvo ar mir. Socialinms teisms galtume priskirti ir Konstitucijos 46 str. formuluojam vartotoj interes gynim. Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje, IV skyriuje apie solidarumo teises, 38 str. Vartotoj apsauga nurodoma, kad Sjungos politika utikrina aukto lygio vartotoj apsaug. Taigi vartotoj teisi apsauga pripastama svarbia tarptautiniuose mogaus teisi dokumentuose tvirtinta mogaus teise. Ne vis valstybi konstitucijose yra reglamentuojamos socialins, ekonomins, kultrins teiss. Pvz.: JAV konstitucin doktrina nenagrinja j kaip nedalomos mogaus teisi dalies, beje, ir JAV 1787 m. Konstitucijoje bei jos pataisose tokios teiss neminimos. Taiau Europos kontinentin konstitucin tradicija tokias teises pripasta konstitucijos
335
reguliavimo objektu ir vairiais bdais deklaruoja jas. Konstitucijose, pvz.: Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir kt. ioms teisms ir j gyvendinimui, yra skiriamas didelis dmesys. ioms teisms skiriamas dmesys ir Europos Sjungos teisje. Konstitucins asmens socialins, ekonomins teiss vairiais aspektais yra tiriamos kit teiss ak, ypa darbo ir socialins saugos. Socialins, ekonomins teiss yra gantinai plaiai reglamentuotos tokiuose Europos tarybos dokumentuose, kaip Europos socialin chartija (1961 m.) ir Pataisyta Europos Socialin chartija (1996 m.); j Lietuva ratifikavo 2001 m., taip pat ir Tarptautins darbo organizacijos konvencijos ir Europos Sjungos pagrindini teisi chartija (2000 m.). Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje ekonomins, socialins ir kultrins teiss yra reglamentuojamos kartu su pilietinmis ir politinmis teismis. Europos socialin chartija, garantuojanti pagrindines socialines ir ekonomines teises, papildo Europos mogaus teisi konvencij, garantuojani pilietines ir politines teises. i chartij Europos Tarybos nars pasira 1961 m., ji sigaliojo 1965 m. 1996 m. priimta nauja socialin chartija Europos socialin chartija (pataisyta), ji sigaliojo 1999 m1. ioje chartijoje be teisi, reglamentuot pirmojoje Socialinje chartijoje, papildomai raytos kai kurios socialins ir ekonomins teiss bei perkeltos pirmosios chartijos protokol nuostatos2. Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. gegus 15 d. ratifikavo 1996 m. Europos socialin chartij. Tai vertintina kaip svarbus ingsnis stiprinant socialini ekonomini teisi apsaug. i chartija garantuoja net 31 socialin teis. Valstyb gali tapti Europos socialins chartijos dalyve, primusi sipareigojimus laikytis tam tikro chartijoje nurodyto teisi minimumo. Kai kurios valstybs, pavyzdiui, Pranczija ir Italija, yra sipareigojusios pagal visus 1996 m. Europos socialins chartijos II dalies straipsnius (Italija iskyrus 25 str.). Ratifikuodama 1996 m. Europos socialin chartija Lietuva sipareigojo laikytis ios chartijos II dalies 111 straipsni: teis darb (1 str.), teis tinkamas darbo slygas (2 str.), teis sveikas ir saugias darbo slygas (3str.), teis teising atlyginim (4 str.), teis jungtis organizacijas (5str.), teis sudaryti kolektyvines sutartis (6 str.), vaik ir jaunuoli teis apsaug (7 str.), dirbani moter teis motinysts apsaug (8 str.), teis profesin orientavim (9 str.), teis profesin rengim (10 str.), teis sveikatos apsaug (11str.); 12 straipsnio(teis socialin apsaug)
1 Europos socialin chartija (pataisyta) paskelbta leidinyje : mogaus teiss: Europos Tarybos ir Europos Sjungos dokumentai. Vilnius. 2000. 2 Plaiau apie Europos Tarybos 1961 m. Socialin chartij ir 1996 m. Socialin chartij (pataisyt) : Baltutyt E. Socialins teiss Europos Sjungoje.Vilnius. 2001.
336
IV skyrius
1 dalies, 1,3 ir 4 punktuose, 13 (teis socialin param ir medicinos pagalb) straipsnio 1 dalies 13 punktuose; 14 17 straipsniuose: teis naudotis socialins rpybos tarnyb paslaugomis (14 str.), negali moni teis nepriklausomyb, socialin integracij ir dalyvavim visuomens gyvenime (15 str.), eimos teis socialin, teisin ir ekonomin apsaug (16 str.), vaik ir jaunuoli teis socialin, teisin ir ekonomin apsaug (17 str.); 18 straipsnio(teis verstis pelno siekiania veikla kit ali teritorijose) 1 dalies 1 ir 4 punktuose, 19 straipsnio (darbuotoj migrant ir j eim teis apsaug ir param) 1 dalies 1, 3,5,7,911 punktuose; 20-22 straipsniuose: teis vienod padt ir vienodas galimybes darb ir profesij nediskriminuojant dl lyties (20 str. ), teis informavim ir konsultavim (21 str.), teis dalyvauti nustatant ir gerinant darbo slygas ir darbo aplink (22 str.); 2429 straipsniuose: teis apsaug darbo sutarties nutraukimo atvejais (24 str.), darbuotoj teis j reikalavim gynim darbdaviui bankrutavus (25 str.), teis orum darbe (26 str.), darbuotoj, turini pareig eimai, teis lygias galimybes ir vienod elges (27 str.), darbuotoj atstov teis apsaug monje ir jiems palanki slyg sudarym (28 str.), teis informavim ir konsultavim visuotinio darbo viet mainimo atveju (29 str.); ir 31 straipsnio (teis bst) 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyt sipareigojim. Chartijoje prisiimt sipareigojim vykdymas kontroliuojamas valstybms kart per dvejus metus siuniant Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui praneim. Lietuva ratifikuodama chartij nepareik pripastanti teiss teikti kolektyvinius skundus, gal tai bus padaryta ateityje, kadangi tokia kontrols forma yra efektyvesn. Paymtina, kad dl Socialinje chartijoje tvirtint teisi paeidim nepriimamos individualios asmen peticijos. Europos mogaus teisi teismas, sukurtas kontroliuoti Europos mogaus teisi konvencijos sipareigojimams vykdyti, byl dl toki skund nesprendia. Taigi nors Socialins chartijos kontrols mechanizmas nra toks efektyvus, kaip Europos mogaus teisi konvencijos, taiau prisijungimas prie ios svarbios tarptautins sutarties turt veiksmingai takoti Lietuvos socialini ekonomini teisi katalogo pltim ir tinkam j gyvendinim. Dl nagrinjamo klausimo ypa didels apimties iame vadovlio skyriuje aptarsime tik kai kurias socialines ekonomines teises teis darb, socialin apsaug ir teis sveikatos prieir. Konstitucijos 48 str. 1 d. teigiama, kad kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju. io Konstitucijos straipsnio 3 d. nurodoma, kad priveriamasis darbas draudiamas. Taiau kitose io str. dalyse vardijami atvejai, kai darbas nra traktuojamas priverstiniu, t.y. priveriamuoju dar-
337
bu nelaikoma tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliei darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais. Priveriamuoju darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas. Teiss darb turin sudaro teis darbo laisv, t.y. galimyb laisvai pasirinkti darb ir laisva valia j dirbti. Tais atvejais, kai atskiroms veiklos rims ar pareigoms asmenys parenkami konkurso tvarka, negali bti traktuotini kaip laisvs pasirinkti veiklos r ar ir profesij apribojimai. Konstitucija skelbia teis darb, bet neutikrina teiss gauti konkret darb pagal pasirinkt profesij ar veiklos srit ir negarantuoja asmenims teiss uimti vienas ar kitas pareigas tam tikroje vietovje, monje, staigoje ar organizacijoje1. Teis darb reglamentuojama Darbo kodekse, Darbo sutarties statyme, Saugos darbe statyme, Darbo apmokjimo statyme ir kt. teiss aktuose. Usieniei darbas yra reglamentuojamas Usieniei teisins padties statyme. (1998 m.). Teis darb vairiais aspektais yra reglamentuojama Tarptautins darbo organizacijos konvencijose. Teis tinkamas darbo slygas tvirtinta JTO Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, Tarptautiniame ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakte ir kituose tarptautiniuose dokumentuose. Pataisytoje Europos socialinje chartijoje formuluojamas vienas pagrindini princip kiekvienas mogus privalo turti galimyb usidirbti sau pragyvenimui darbu, kur jis laisvai pasirenka. ios Chartijos II dalies straipsniai skirti vairiems teiss darb aspektams. Chartijos 1 str. teis darb formuluojama taip: siekdamos garantuoti, kad bt veiksmingai gyvendinta teis darb, valstybs sipareigoja: pripainti vienu i pagrindini savo tiksl ir pareig siekti ir ilaikyti kuo didesn ir pastovesn uimtum, kad ateityje bt pasiektas visikas uimtumas; veiksmingai ginti darbuotojo teis usidirbti pragyvenimui darbu, kur jis laisvai pasirenka; sukurti tarnybas, teikianias visiems darbuotojams nemokamas paslaugas sidarbinimo klausimais, arba palaikyti j veikl; organizuoti arba pltoti atitinkam profesin orientavim, mokym ir perkvalifikavim. Priveriamojo darbo draudimas yra reglamentuotas Europos mogaus teisi konvencijos 4 str. Konstitucinis Teismas savo ivadoje Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 str. ir jos Ketvirtojo protokolo 2 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad Konstitucijos 48 str. ir Konvencijos 4 str. bei jo taikymo praktikos lyginamoji analiz leidia padaryti ivad, kad
1 Dambrauskien G. Konstitucijos 48 straipsnio komentaras // Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. I d. Teiss institutas, 2000. P. 425.
338
IV skyrius
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4 str. 3 d. a punktas neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Svarbi yra ir Konstitucijos laiduojama teis socialin apsaug. Konstitucijos 52 str. nurodoma, kad Valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais. Teis socialin apsaug turi visi asmenys vienodais pagrindais, iskyrus usienieius (ar asmenis be pilietybs), neturinius teiss nuolat gyventi Lietuvoje. Kai kurios socialins apsaugos rys yra susijusios ir su tam tikromis pareigomis, pvz.: teis socialin draudim gyja asmenys, statym nustatyta tvarka mokantys socialinio draudimo mokas ar kai u juos mokama statym nustatyta tvarka. Socialin apsauga galt bti apibrta kaip statymais nustatyta socialini, ekonomini priemoni sistema, utikrinanti l ir paslaug teikim tiems asmenims, kurie statym numatytais atvejais dl senatvs, invalidumo (negalios), mirties, ligos, motinysts (tvysts), artimj globos, nedarbo, nepritekliaus ir kit eimos aplinkybi praranda pajamas, turi papildom ilaid arba negali pakankamai savs arba savo eimos aprpinti i darbo arba kitoki pajam1. vairius socialins apsaugos elementus reglamentuoja Valstybinio socialinio aprpinimo sistemos pagrind statymas (1990 m.), Valstybinio socialinio draudimo statymas (1991 m.), Valstybinio socialinio draudimo pensij statymas (1994 m.), Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas (1999 m.), Socialini paslaug statymas (1996 m.), Gyventoj pajam garantij statymas (1990), Valstybini paalp eimoms, auginanioms vaikus, statymas (1994 m.), Bedarbi rmimo statymas (1990 m.) ir kt. Socialinio draudimo tikslas i dalies arba visikai kompensuoti apdraustiesiems asmenims, statym nustatytais atvejais j eimos nariams, dl senatvs, negalios, artimj netekimo, ligos ar traumos, motinysts (tvysts), nedarbo prarastas pajamas arba padengti dl i prieasi atsiradusias ilaidas. Socialine parama suprantama kompleksas priemoni, apimantis socialines paslaugas ir pinigin param. Pagrindinis socialini paslaug tikslas patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti mogaus orumo vertas gyvenimo slygas, kai mogus nepajgia pats to padaryti. Socialin apsauga yra svarbus Pataisytos Europos socialins chartijos (j Lietuva ratifikavo 2001 m.) komponentas. ios chartijos 12 str. deklaruojama: siekdamos garantuoti, kad bt veiksmingai gyvendinta teis
1 Pajuodien G. Konstitucijos 52 straipsnio komentaras // Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. I d. Teiss institutas, 2000. P. 474.
339
socialin apsaug, alys sipareigoja: 1) sukurti arba toliau pltoti socialins apsaugos sistem; 2) garantuoti tinkamo lygio socialins apsaugos sistem, bent tokio lygio, kuris yra btinas Europos socialins apsaugos kodeksui ratifikuoti (io punkto Lietuva neratifikavo); 3) stengtis, kad socialins apsaugos sistema nuolat tobult, pasiekt auktesn lyg; 4) imtis priemoni sudarant atitinkamus dvialius ar daugiaalius susitarimus ar kitais bdais ir nepaeidiant slyg, nustatyt tokiuose susitarimuose, kad bt garantuota: a) kit ali piliei ir savo valstybs piliei vienoda teis socialin apsaug, skaitant pagal socialins apsaugos statymus teikiam lengvat isaugojim, nepriklausomai nuo asmen, kurie naudojasi teise socialin apsaug, judjimo ali teritorijose; b) teisi socialin apsaug suteikimas, isaugojimas ir atnaujinimas tokiomis priemonmis, kaip draudimo ar darbo stao, gyto pagal kiekvienos alies statymus, susumavimas. Teis sveikatos prieir turi utikrinti asmeniui galimyb dalyvauti lygiais pagrindais socialini vertybi vartojime ir formuluoja valstybei pareig utikrinti, kad asmuo turt galimyb lygiais pagrindais su kitais dalyvauti socialini vertybi paskirstyme. Konstitucijos 53 str. deklaruojama teis sveikatos prieir ir gantinai abstrakiai formuluojami kai kurie sveikatos sistemos ir sveikatos prieiros elementai. Konstitucija nustato, kad valstyb rpinasi moni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb bei paslaugas mogui susirgus; statymas nustato pilieiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinse gydymo staigose teikimo tvark; valstyb skatina visuomens kno kultr ir remia sport; valstybje kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki. iame Konstitucijos straipsnyje formuluojama asmens teis sveikatos prieir nemokamos medicinos pagalbos valstybinse gydymo staigose teikimo tvarka turi bti nustatyta statymu; valstybs sipareigojimas rpintis moni sveikata ir laidavimas medicinos pagalbos ir paslaug mogui susirgus, turt bti traktuojama kaip socialin teis. Taiau teis sveikatos prieir gali bti aikinama ir kaip asmens individuali (pilietin) teis. iuo metu diskutuojama dl j tarpusavio priklausomumo, ir teis sveikatos prieir kaip socialin ir individuali ne atskiriamos viena nuo kitos, bet nagrinjamos kartu dabartiniame socialiniameekonominiame kontekste. Europos mogaus teisi teismo praktika taip pat patvirtina i tendencij (Lopez Ostra prie Ispanij 1994 12 9 bylos sprendime1 Europos mogaus teisi Teismas pripaino, kad aplinkos utertumas paeid asmens teis privatum).
http://echr.coe.int
340
IV skyrius
Konstitucijos 53 str. nuostat nereikt traktuoti kaip valstybini gydymo staig absoliui pareig teikti iskirtinai nemokam ir visk apimani medicinos pagalb, Konstitucija nenustato nemokamos (finansuojamos i valstybs biudeto) medicinos pagalbos apimties, taiau reikalauja, kad tokia pagalba bt ir turi bti statymu nustatyta jos teikimo tvarka. io Konstitucijos str. interpretacija turi bti grindiama kompromisu tarp asmens konstitucins teiss sveikatos prieir ir valstybs ekonomini slyg. Europos valstybse teis sveikatos prieir priskiriama asmens konstitucinms teisms, nors j formulavimas konstitucijose gali bti labai vairus. Pvz.: 1983 m. Nyderland Konstitucijoje tik nurodoma, kad valstybs institucijos (the authorities) turi imtis priemoni gerinant gyventoj sveikat. Taiau tai nerekia, kad ia teis sveikatos prieir nra suprantama kaip socialin teis (pagrsta visuomens solidarumo principu). Vidurio ir Ryt Europos valstybi konstitucijose, pvz.: Vengrijos, teis sveikatos prieir reglamentuojama labai plaiai kaip absoliuti teis, taiau realiai tokios apimties nra gyvendinama. Nyderlanduose, Italijoje ir kitose Vakar Europos valstybse teis sveikatos prieir teismai interpretuoja ne kaip garantuot teis visas manomas paslaugas, kurios yra medicinikai ir technikai galimos, bet atsivelgdami esamas slygas, ribotus resursus. veicarijoje teis igyventi (right to subsistence), kuri apima ir teis sveikatos prieir kaip nerayt konstitucin teis, suformulavo veicarijos Federalinis teismas 1995 m. spalio 27 d. sprendime1. i konstitucin teis nra suprantama kaip absoliuti teis ar teis, kuri pareigoja valstyb suteikti visapus param asmeniui; ji yra interpretuojama kaip minimalus ios teiss garantavimas, t.y. sveikatos prieiros, btinos asmeniui pagal jo sveikatos bkl, utikrinimas, jeigu kitomis teiss priemonmis tai nra nustatyta. Teismas negali kitis valstybs l skyrim sveikatos prieirai. Vargu, ar teismas nustatyt tam tikros, konkreios, sveikatos prieiros prieinamum, nebent bt rodyta, kad tokios teiss neigimas yra pagrstas diskriminacija ar savavaliku sprendimu (arbitrary measure). i konstitucin teis galt bti labiau interpretuojama kaip lygiateisikumas sveikatos prieiroje, garantuojantis kiekvienam vienodas galimybes gauti sveikatos prieiros paslaugas pagal asmens sveikatos bkl ir las. Kai kuri veicarijos kanton konstitucijose, pvz.: Bazelio ems ir Berno reglamentuojama teis igyventi (subsistence), kuri suprantama ir kaip teis sveikatos prieir.
1 Sprumont D. The Unwritten Constitutional Right to Subsistence: Brief Comment of 27 October 1995 Judgment of the Swiss Federal Court in the Perspective of a Right to Health Care // European Journal of Health Law. Vol. 5. No. 4. 1998. P. 411414.
341
Europos tarybos mogaus teisi ir biomedicinos konvencijoje nustatyta, kad valstybs, atsivelgdamos sveikatos apsaugos poreikius ir turimus iteklius turi imtis reikiam priemoni, kad j jurisdikcijos ribose bt utikrintas vienodas tam tikros kokybs sveikatos prieiros prieinamumas. Teis sveikatos apsaug reglamentuoja ir Pataisyta Europos socialin chartija; jos 11 str. nurodoma, kad siekdamos garantuoti veiksming teiss sveikatos apsaug gyvendinim, alys sipareigoja tiesiogiai ar bendradarbiaudamos su valstybinmis ar privaiomis organizacijomis imtis reikiam priemoni, skirt inter alia: kiek manoma paalinti lig prieastis; teikti konsultacijas ir rpintis sveiko gyvenimo bdo propagandai skirtomis vietimo priemonmis bei skatinti asmenin atsakomyb u savo sveikat; ukirsti keli epideminms, endeminms ir kitoms ligoms, taip pat nelaimingiems atsitikimams. Kultrins teiss yra minimos keliuose Konstitucijos skirsniuose (II, III, IV); ypa daug dmesio skiriama asmen, priklausani tautinms bendrijoms, kultrini teisi apsaugai. Tai piliei tautinms bendrijoms suteikta teis savarankikai tvarkyti savo tautins kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb, valstyb teikia tautinms bendrijoms param (Konstitucijos 45 str.). Asmenys, priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius (37 str.). Konstitucijos 42 str. nurodoma, kad kultra, mokslas ir tyrinjimai bei dstymas yra laisvi, valstyb remia kultr ir moksl, rpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi apsauga. statymas gina dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultros ir meno kryba. Viena svarbiausi kultrini teisi teis moksl. Konstitucijos 41 str. vis pirma formuluojama pareiga mokytis iki 16 met. Asmenims iki 16 met mokslas privalomas. Mokymas valstybinse ir savivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse bei auktesniosiose mokyklose yra nemokamas. Auktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno mogaus sugebjimus. Gerai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Daugiausia problem kelia Konstitucijoje tvirtintas principas, kad gerai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. iuo metu jis nra tinkamai gyvendinamas ne tik dl l stokos, bet ir dl kriterij traktuoti gerai besimokantis trkumo, dl student paangumo lygio, atitinkanio Konstitucijoje suformuluot princip, ar jis sutampa su formaliais paymi vertinimais. Teis moksl reglamentuoja vietimo statymas (1998 m.), Profesinio mokymo statymas (1997 m.), Vaiko teisi apsaugos pagrind
342
IV skyrius
statymas (1996 m.), Mokslo ir studij statymas (1991 m.) Auktojo mokslo statymas (2000 m.) ir kiti teiss aktai. Europos mogaus teisi Konvencijos Pirmojo protokolo (kur Lietuva ratifikavo 1995 m. gruodio 7 d.) 2 str. taip pat formuluojama teis moksl niekam neturi bti atimta teis moksl. Valstyb, rpindamasi vietimu ir mokymu, sipareigoja gerbti tv teis parinkti savo vaikams vietim ir mokym pagal savo religinius ir filosofinius sitikinimus.
343
2.5. Asmens pareigos Pareiga tai teiss normose nustatytas pareigojimas asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo toki veiksm susilaikyti. Esminis mogaus teisi ir laisvi poymis yra tai, kad teisi ir laisvi atsiradimas, j gyvendinimas nesiejamas su pareig vykdymu1. Konstitucijos 28 str. formuluojamas ypa svarbus konstitucinis mogaus teisi principas. Jame nurodoma, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Taigi viena pagrindini asmens pareig ne tik laikytis Konstitucijos, statym, bet ir nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Tai labai svarbus mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vardytos tokios pareigos, kaip tv pareiga (ir teis) auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti (38 str.); vaik pareiga gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim (38 str.); asmenims iki 16 met pareiga mokytis (41 str.); asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki (53 str.); kiekvieno pareiga (ir teis) ginti Lietuv nuo usienio ginkluoto upuolimo (139 str.); piliei pareiga atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb (139 str.). Asmens pareigoms demokratini valstybi konstitucinje doktrinoje ir konstitucijose paprastai neskiriama daug dmesio. Nra susiformavusio ir vieningo pareig katalogo. Kai kuriose kit valstybi konstitucijose formuluojama pareiga mokti mokesius, pvz.: tokia pareiga formuluojama 1947 m. Italijos Konstitucijos 53 str. Kartais yra iskiriama ir pareiga atlikti karo ar alternatyvij tarnyb, kaip 1949 m. Vokietijos Konstitucijos 12 str. 1947 m. Italijos Konstitucijos 4 str. formuluojama bendro pobdio pareiga kiekvienam asmeniui pagal savo galimybes ir pasirinkim veikti ar vykdyti funkcijas, kurios skatint materialin ir dvasin visuomens progres, o ios konstitucijos 54 str. nurodoma, kad visi privalo laikytis konstitucijos ir statym. Tarptautins teiss dokumentuose, skirtuose mogaus teisms, asmens pareigos arba nevardijamos, arba joms paprastai skiriama nedaug dmesio. Tarptautinje mogaus teisi doktrinoje jos nevaidina svarbaus vaidmens.
1 Sinkeviius V. mogaus teisi ir laisvi konstitucins garantijos // Konstitucinis Teismas ir konstitucins garantijos Lietuvoje. Vilnius, 1995. P. 56.
344
IV skyrius
2.6. mogaus teisi ribojimo problemos mogaus teisi ribojimas sudtinga konstitucins teiss problema. Tik kai kurios mogaus teiss priskiriamos absoliuioms, neribojamoms, kaip pvz.: teis gyvyb, teis nebti kankinamam ir alojamam ir kad su asmeniu nebt iauriai, eminant jo orum, elgiamasi, teis nebti vergijoje. Kitos teiss gali bti ribojamos. Kadangi Europos mogaus teisi teismui tenka danai sprsti bylas, susijusias su Europos mogaus teisi konvencijoje numatyt mogaus teisi ribojimo pagrstumu, io teismo praktikoje susiformavo tokios visuotinai pripastamos mogaus teisi ribojimo pagrstumo slygos: mogaus teisi ribojimai laikomi pagrstais, jeigu jie: 1) yra teisti ir 2) btinai reikalingi demokratinje visuomenje. Teistumo reikalavimas reikia, kad apribojimai turi bti nustatomi tik statymu, kuris vieai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aikiai. statymais apibriant teisi gyvendinimo ribas, btina atsivelgti atitinkamos teiss (ar laisvs) paskirt bei prasm ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei slygas. Sprendiant klausim, ar konkretus ribojimas yra btinai reikalingas demokratinje visuomenje, pirma, reikia isiaikinti ribojimo tikslus bei paskirt, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemons yra proporcingos siekiamam teistam tikslui. Konstitucins teiss gali bti ribojamos paioje Konstitucijoje ar pagal jos nuostatas priimtu statymu. Svarbu, kad tokie ribojimai nebt taikomi jokiais kitais pagrindais. Konstitucijoje slygos riboti teises formuluojamos daniausiai kaip blanketins normos. Konstitucin asmens teis gali bti ribojama tik jei tai btina apsaugoti visuomens vertybes, kit asmen teistus interesus. Toks teisi ribojimas turi bti proporcingas ribojimo tikslui. Kai kuriuose Konstitucijos straipsniuose, be bendrj slyg, vardijamos ir konkreios aplinkybs, kada konstitucin teis gali bti ribojama. Pvz.: Konstitucijos 20 str., reglamentuojant teis laisvs nelieiamyb, kaip bendroji slyga nurodoma, jog niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba savavalikai suimamas, niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. Tame paiame Konstitucijos straipsnyje vardijamas ir atskiras atvejis, kai laisv gali bti ribojama: jei asmuo yra sulaikytas nusikaltimo vietoje ir vardijama tokio sulaikymo tvarka. Konstitucijos 35 str. numatyta teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas gali bti ribojama, jei tokia veikla yra prieinga Konstitucijai ir statymams.
345
Nereikt konstitucini teisi ribojimo painioti su kai kuri teisi turinio ribojaniomis nuostatomis, pvz.: su pasyviosios rinkim teiss cenzais, t.y. reikalavimais asmenims, kurie gali bti renkami Seimo nariais ar renkami Respublikos Prezidentu. Tokiems asmenims gali bti taikomi amiaus, sslumo ir kiti cenzai. Konkretizuojant teisi ribojimo slygas, turi bti laikomasi proporcingumo, teistumo, protingumo ir kit svarbi teiss princip. Konstitucinis Teismas 2000 m. birelio 30 d. nutarime suformulavo svarb princip: negali bti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kur asmuo, gyvendindamas vien konstitucin teis, netekt galimybs gyvendinti kit konstitucin teis. Taigi teisi ribojimas turi bti subalansuotas kit teisi poiriu. Ypa svarbus proporcingumo principas, kur danai atsivelgia Konstitucinis Teismas sprsdamas bylas. Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime nagrinjo asmens teisi ribojim atsivelgiant visuomens interes kriterij ir pabr, kad tarp asmens teisi ir laisvi, i vienos puss, ir visuomens interes, i kitos, neretai kyla konflikt, o kartais atsiranda ir prietaravim. Demokratinje visuomenje tokie prietaravimai sprendiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepaeisti j pusiausvyros. Vienas i interes derinimo bd yra asmens teisi ir laisvi ribojimas. iame Konstitucinio Teismo nutarime formuluojamas ir ribojim proporcingumo kriterijus nustatant, kad danai konfliktas i esms kyla tarp lygiaveri konstitucini teisini vertybi, todl tokiais atvejais tam tikrais apribojimais neturt bti paeidiama j pusiausvyra. Konstitucinis Teismas paymjo, kad galimi atvejai, kai atitinkamo ribojimo prasmingumas slypi konkreios teiss (ar laisvs) prigimtyje arba kai atitinkamais apribojimais siekiama ivengti kolizijos su kitomis pagrindinmis teismis. Mintais atvejais pagrindini teisi apribojim pagrstumas turt bti vertinamas sveiko proto ir akivaizdios btinybs kriterijais. Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodio 19 d. nutarime, kalbdamas apie teiss informacij ribojim, pabr, kad bendr interes apsauga demokratinje valstybje negali paneigti mogaus teiss informacij apskritai. ios problemos sprendim mogaus teisi ir laisvi doktrina ir ja besiremianti tarptautin ir nacionalin teis sieja su teisini vertybi racionaliu santykiu, laiduojaniu, kad apribojimais nebus paeista atitinkamos mogaus teiss esm. Europos mogaus teisi teismas taip pat danai naudoja proporcingumo kriterij sprsdamas dl Europos mogaus teisi konvencijoje ir jos protokoluose numatyt teisi ribojimo. Proporcingumo principas galt bti interpretuojamas kaip galimyb taikyti apribojimus, tik jei tai btina demokratinje visuomenje ir yra svarbiau u asmens teis. Toks
346
IV skyrius
apribojimas turi bti proporcingas ir apribojimo turinio atvilgiu, t.y. net ir esant pagrstoms slygoms teis riboti; tokio ribojimo turinys turi bti adekvatus. Lietuvos konstitucinje teisje galima iskirti tokius mogaus teisi ribojimo atvejus: kai 1) jomis yra piktnaudiaujama; 2) naudojimasis jomis daro al visuomens moralei, vieajai tvarkai, konstitucinei santvarkai ar kitoms visuomens vertybms; 3) esant tam tikroms iskirtinms aplinkybms karo ar nepaprastosios padties atveju; 4) tam tikriems asmenims dl j teisinio statuso. Piktnaudiavimas konstitucinmis teismis gali bti pagrindas joms riboti. Konstitucijos 28 str. formuluojamas bendras principas, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegus 8 d. nutarime paymjo, kad iuo Konstitucijos straipsniu yra nustatytas vienas esmini princip, kuris reikia, kad mogaus teistas elgesys nra neribotas ir absoliuiai laisvas. mogus, bdamas socialin btyb, gyvena visuomenje tarp save panai ir lygi savo orumu ir teismis moni. Kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visikai vystytis jo asmenyb, o pagrindine i t pareig nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Ir nors Konstitucinis Teismas iame nutarime pabr, kad Konstitucijos 28 str. nustatytos ne valdios institucij, bet mogaus elgesio ribos, taiau piktnaudiauti teismis gali ne tik asmuo, bet ir asmen grup ar net valstyb, kaip nurodoma Europos mogaus teisi konvencijos 17 str. Piktnaudiavimo teismis udraudimas. iame str. teigiama, kad jokia Konvencijos nuostata negali bti aikinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teis vykdyti tam tikr veikl ar atlikti tam tikr veiksm, kuriuo siekiama panaikinti tam tikras konvencijoje numatytas teises ir laisves ar jas apriboti daugiau nei nustatyta ioje konvencijoje. Konstitucini teisi ribojimas gali bti formuluojamas idstant galimus ribojimus kartu su deklaruojama teise ar formuluojamas atskirai. Ypa svarbu, ar tokie ribojimai atitinka visuotinai pripastamus teisins valstybs principus. Kaip ribojim, idstyt kartu su teise, pavyzd galtume nurodyti Konstitucijos 25 ir 26 str. Konstitucijos 25 str. nurodoma, kad informacija negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai; laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija.
347
Konstitucijos 26 str. laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim gali bti ribojama tik statymu ir jei btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dorov, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Taigi pagrindiniai asmens konstitucini teisi ribojim kriterijai: 1) tai toki asmens teisi ir laisvi, kaip garb ir orumas, privatus gyvenimas, sveikata apsaugos btinyb; 2) demokratins visuomens vertybs saugumas, vieoji tvarka, konstitucin santvarka. mogaus teiss gali bti ribojamos ir esant tam tikroms iimtinms aplinkybms, Konstitucijos 145 str. nurodoma, kad vedus karo ar nepaprastj padt, laikinai gali bti apribojamos teiss ir laisvs, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 str. Taigi karo ar nepaprastosios padties atveju gali bti ribojamos tokios teiss, kaip privataus gyvenimo nelieiamumas (22 str.); mogaus bsto nelieiamumas (24 str.); saviraikos laisv, teis gauti ir skleisti informacij (25 str.); kilnojimosi laisv (32 str.); teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas asociacijas (35 str.); susirinkim teis (36 str.). Konstitucijos 144 str. numatyta: jeigu Valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai, Seimas gali visoje valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprastj padt. Jos trukm iki ei mnesi. Tarp Seimo sesij neatidliotinais atvejais tok sprendim turi teis priimti Respublikos Prezidentas, taip pat aukti neeilin Seimo sesij svarstyti io klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim. Konstitucijos 143 str. numatyta galimyb atidti eilinius rinkimus. Jeigu karo veiksm metu turi bti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendim pratsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb galiojimus. iuo atveju rinkimai turi bti skiriami ne vliau kaip po trij mnesi karui pasibaigus. Karo padties statymas, priimtas 2000 m. birelio 8 d., nustato karo padties vedimo ir ataukimo tvark, Lietuvos Respublikos piliei, usieniei teisi ir laisvi ribojimus, valstybs institucij galiojimus bei moni, staig ir organizacij veiklos ypatumus vedus karo padt. is statymas turi utikrinti visuomens saugum ir viej tvark karo padties metu. Pagal io statymo nuostatas karo padtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir io statymo nustatyta ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus ginti Tvyn ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritoriniam vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus siekiant utikrinti valstybs gynyb ir kitas svarbiausias valstybs funkcijas karo metu. Karo padt veda Seimas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigoji-
348
IV skyrius
mus. Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir dl karo padties vedimo priima Respublikos Prezidentas ir nedelsdamas sprendim teikia tvirtinti artimiausiame Seimo posdyje, o tarp Seimo sesij nedelsdamas aukia Seimo neeilin sesij. Seimas statymu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim. Karo padties statymo 3 skirsnyje reglamentuojamas Lietuvos Respublikos piliei ir usieniei teisi ir laisvi apribojimas bei pareig nustatymas. Karo padties metu asmen telefonini pokalbi pasiklausymas, susirainjimo, pato siunt ar kitokio susiinojimo tikrinimas gali bti atliekamas be teismo sprendimo. Tikrinti asmen susirainjim, pato siuntas, klausytis telefonini pokalbi ar kontroliuoti bet kur kitok asmen susiinojim turi teis tik operatyvins veiklos subjektai, kvotos ir tardymo organai, karins valgybos ir kontrvalgybos skyriai. Lietuvos Respublikos valstybs institucijos ir pareignai privalo laikytis ir pagal savo kompetencij bei galimybes utikrinti, kad visi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai karo padties metu priklausantys asmenys laikytsi visuotinai pripaint tarptautins humanitarins teiss norm. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje kai kurios teiss gali bti ribojamos ir dl asmens specialaus teisinio statuso, pvz.: apribojimas policijos pareignams bti Seimo nariais, t.y. pasyviosios rinkim teiss ribojimas. Konstitucijos 141 str. nurodoma, kad asmenys, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, taip pat neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai negali bti Seimo nariais ir savivaldybi taryb nariais. Jie negali uimti renkam ar skiriam pareig civilinje valstybinje tarnyboje, dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje. Tokie politini teisi ribojimai kelia abejoni, kadangi, pvz.: irinkus tok asmen Seimo nariu, pagal Konstitucij vis tiek jo galiojimai kitose tarnybose nutrkt, nes Konstitucijos 60 str. nurodoma, kad Seimo nario pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinse staigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. Savo galiojim laikui Seimo narys atleidiamas nuo pareigos atlikti krato apsaugos tarnyb. Taigi tokiam asmeniui norint pasinaudoti teise bti renkamu, pvz.: Seimo nariu, pagal Seimo rinkim statymo 2 str. 4 d. likus 65 dienoms iki rinkim, reikia ieiti atsarg i krato apsaugos sistemos, policijos ir kit sukarint ir saugumo tarnyb, nors toks asmuo gali bti ir neirinktas Seimo nariu. Kit profesij asmenims tokie papildomi apribojimai, norint bti registruotam kandidatu Seimo narius, netaikomi.
349
Nors reikalavimai aktyviajai ir pasyviajai rinkim teisei skiriasi ir yra pateisinami, taiau atskir profesini grupi iskyrimas ir pasyviosios rinkim teiss apribojimai iuo pagrindu galt bti diskusijos objektu. Kit valstybi konstitucijose taip pat minimos asmens teisi ribojimo slygos, pvz.: 1949 m. Vokietijos Konstitucijos 13 str. ne tik reglamentuojama bsto nelieiamyb, bet ir vardijamos aplinkybs, kada i teis gali bti ribojama. Vokietijos Konstitucijoje nustatytos ir kai kuri kit asmens teisi ribojimo galimybs (18 str.). ios Konstitucijos 19 str. formuluojami reikalavimai statymams, kuriais gali bti ribojamos pagrindins teiss. Svarbios yra ir slygos, kada gali bti ribojamos asmens teiss, vardytos Europos mogaus teisi konvencijoje. ioje konvencijoje, deklaruojant atskir teis, kai kuriais atvejais nurodomos ir slygos, kada i teis gali bti ribojama. Tai btinumas demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos, alies, ekonomins gerovs interesai, siekis ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, moni sveikata ar moral ar kit asmen teisi ir laisvi apsauga ir kt. Europos mogaus teisi konvencijos nuostatos turi bti aikinamos atsivelgiant Europos mogaus teisi teismo jurisprudencij. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegus 8 d. nutarime paymjo, kad Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija kaip teiss aikinimo altinis yra aktuali ir Lietuvos teiss aikinimui ir taikymui. Tame paiame nutarime, nagrinjant Konstitucijos 22 str. 3 d. nuostatas, Konstitucinis Teismas atkreip dmes, kad ios Konstitucijos nuostatos derinasi su Konvencijos 8 str. 2 d. nustatytais standartais, kada gali bti ribojama mogaus teis privat gyvenim. Tokie apribojimai gali bti manomi: 1) kai tai btina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, vieosios tvarkos ar alies ekonomins gerovs interesams, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventoj sveikatai ar dorovei arba kit moni teisms ir laisvms apsaugoti; 2) kai teiss privat gyvenim ribojimo atvejai numatomi statymuose, o informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. Konvencijoje taip pat formuluojami ir kai kurie bendri pagrindai, leidiami teisi ribojimai ir kai kurioms asmen grupms, pvz.: usienieiams. Pagal Konvencijos 16 str. Usieniei politins veiklos suvarymai jokia Konvencijos 10, 11 ir 14 str. nuostata negali bti laikoma klitimi Auktosioms Susitarianiosioms alims taikyti usieniei politins veiklos suvarymus. Konvencijos 17 str. Piktnaudiavimo teismis udraudimas teigia, kad jokia ios Konvencijos nuostata negali bti aikinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teis vykdyti tam tikr
350
IV skyrius
veikl ar atlikti tam tikr veiksm, kuriais siekiama panaikinti tam tikras ioje Konvencijoje numatytas teises ir laisves ar jas apriboti daugiau nei nustatyta ioje Konvencijoje. Konvencijos 18 str. formuluojamas bendras teisi ribojimo principas. Pagal i Konvencij, joje skelbiam teisi ir laisvi apribojimai netaikomi jokiais kitais tikslais, iskyrus tuos, kuri siekiant ie apribojimai buvo nustatyti. Ir kituose tarptautiniuose dokumentuose reglamentuojama galimyb riboti teises. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 29 str. nurodoma, kad kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visikai vystytis jo asmenyb. gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvienas mogus negali patirti kitoki apribojim kaip statymo numatyti vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram pripainim ir gerbim siekiant patenkinti teisingus morals, vieosios tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje. ios teiss ir laisvs jokiu bdu negali bti gyvendinamos, jeigu tai prietarauja Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir principams.
3 poskyris MOGAUS TEISI GARANTIJOS. EUROPOS MOGAUS TEISI KONVENCIJOS REIKM
3.1. mogaus teisi garantijos 3.2. Europos mogaus teisi konvencija 3.1. mogaus teisi garantijos mogaus teisi ir laisvi garantijos tai tam tikra sistema teiss norm, princip ir priemoni, kuri pagalba yra utikrinamos mogaus teiss ir laisvs. mogaus teisi garantijas galtume skirti teisines ir neteisines. Teisins tai teiss norm ir institucij sistema. Neteisinms bendro pobdio garantijoms galtume priskirti valstybs valdios gyvendinimo pagrindus, valstybs form, jos politin reim, valdi padalijimo princip
351
ir kt. Prie bendro pobdio toki garantij galtume priskirti ir visuomens kultros lyg. Teisines mogaus teisi garantijas galima skirti materialines, procesines ir institucines. Materialinms garantijoms priskirtina Konstitucija, statymai ir kiti teiss aktai, kuriuose tvirtintos mogaus teiss ir j apsauga. Procesinms garantijoms vis pirma reikt priskirti Konstitucijoje tvirtint asmens, kurio teiss ir laisvs yra paeidiamos, teis kreiptis teism. Prie procesini garantij priskirtina ir Peticij statyme numatyta teis kreiptis peticija tokias valstybs institucijas, kaip Seimas, Vyriausyb, kad bt sprendiami svarbs su mogaus teismis susij klausimai ir kt. Institucins garantijos tai institucijos, kurioms yra priskirta mogaus teisi gynyba. Tarp teisini institucini garantij svarbiausia vieta tenka teismams, ne maiau svarbios ir vairios kontrolieri institucijos. mogaus teisi garantijas pagal j galiojimo pobd galima bt skirti nacionalines ir tarptautines1. I tarptautini mogaus teisi garantij reikt ypa iskirti Europos mogaus teisi teism. Svarbiausia mogaus teisi materialin garantija tai toki teisi katalogo tvirtinimas Konstitucijoje ir j bendrj garantij formulavimas. Kaip jau buvo minta, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje suformuluotas platus mogaus teisi ir laisvi katalogas, apimantis pilietines ir politines bei socialines, ekonomines ir kultrines teises. Svarbus yra Konstitucijos 6 str. suformuluotas principas, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas; kiekvienas gali savo teises ginti remdamasis Konstitucija. Prie svarbi konstitucini princip, turini tak mogaus teisi garantijoms, galtume priskirti ir Konstitucijos 7 str. deklaruojamas nuostatas, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai, ir galioja tik paskelbti statymai. Konstitucijos 30 str. formuluojama nuostata, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism; asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas. Prie svarbi asmens teisi konstitucini garantij galtume priskirti ir Konstitucijos 31 str. 6 d. formuluojam nuostat, kad asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb. Svarbu ir tai, kad Konstitucijoje nra normos, suteikianios galimybes nuolat apriboti konstitucines mogaus teises, kaip nurodoma Konstitucijos 145 str. Tai gali bti daroma tik laikinai ir vedus karo ar nepapras1 Plaiau apie tarptautines mogaus teisi garantijas: Paksas A. Tarptautins ir nacionalins mogaus teisi apsaugos priemons ir institucijos. Vilnius. 2000.
352
IV skyrius
tj padt, ir tik kai kuri teisi atvilgiu (t.y. teis privataus gyvenimo nelieiamyb, teis bsto nelieiamyb, saviraikos laisv, teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet, teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ir asociacijas ir teis rinktis taikius susirinkimus). Prie konstitucini mogaus teisi garantijas formuluojani princip galtume priskirti ir Konstitucijos 5 str. nuostat, kad valdios staigos tarnauja monms. Institucinms mogaus teisi garantijoms yra skirtas Konstitucijos 73 str., kuriame nurodoma, kad piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; prireikus Seimas gali steigti ir kitas kontrols institucijas. Konstitucijos 124 str. nurodoma, kad savivaldybi taryb, j vykdomj organ bei j pareign aktai ar veiksmai, paeidiantys piliei ir organizacij teises, gali bti skundiami teisme. Taigi Konstitucijoje suformuluotos plaios galimybs mogaus teisi garantij sistemai funkcionuoti. Civiliniame, baudiamajame, administracini teiss paeidim, civilinio ir baudiamojo proceso ir kituose kodeksuose, atskiruose statymuose taip pat formuluojamos kai kurios svarbios materialins ir procesins mogaus teisi garantijos ir detalizuojami Konstitucijos principai. I statym nortsi iskirti Peticij statym (1999 m.) ir Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statym (2000 m.). Kalbant apie galimyb asmeniui kreiptis teism dl savo paeist teisi svarbu, kad asmuo, kuris neturi pakankamai l, gaut tinkam teisin pagalb civilinse ir baudiamosiose bylose. I institucini garantij vis pirma nortsi iskirti teismus. Teism sistemos organizacija ir veiklos konstituciniai pagrindai aptariami skyriuje Teismin valdia. Lietuvoje veikia Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai, administraciniai teismai. Atskirai reikt iskirti Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas gali bti traktuojamas ir kaip mogaus teisi apsaugos institucija, nors skirtingai nuo kai kuriose kitose valstybse galiojanios praktikos, kad pilieiai gali tiesiogiai kreiptis su skundu konstitucin teism, pvz.: Vokietijoje ar Austrijoje, vis dl to nemaai klausim Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism pasiekia asmenims gyvendinant Konstitucijos 6 str. nuostatas, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 110 str. nuostata, jog teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai, ir matydamas, kad statymas ar kitas teiss aktas, taikytinas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, sustabdo bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism su praymu, sprsti,
353
ar statymas ar kitas teiss aktas atitinka Konstitucij. Ir nors asmuo neturi teiss tiesiogiai reikalauti, kad teismas tam tikru klausimu kreiptsi Konstitucin Teism, vis dlto neretai advokatai, gindami asmens interesus, sugeba pagrsti tokio ingsnio reikalingum, ir problem sprendia Konstitucinis Teismas. Vargu, ar toks sudtingas kelias yra pakankamai efektyvus; ateityje reikt tiktis, kad Konstitucijos ir statym nuostatos bus papildytos, ir asmuo gals kreiptis Konstitucin Teism tiesiogiai. Konstitucinio Teismo nutarimuose atskleidiami Konstitucijoje tvirtint pagrindini teisi vairs aspektai. Ypa danai Konstitucinis Teismas interpretuoja Konstitucijos nuostatas, kuriose tvirtinta nuosavybs teis; daug dmesio skirta asmens lygiateisikumo principui; vairs saviraikos teiss aspektai taip pat danai nagrinjami, daug diskusij sukl ir teiss gyvyb (mirties bausms problemos) teiss privataus gyvenimo nelieiamum interpretavimas. Neabejotina, kad Konstitucinis Teismas yra svarbus konstitucini mogaus teisi garantas, nes jo kompetencijai priskirta viena svarbiausi teiss akt atitikties Konstitucijai funkcij. Prie teisini institucini garantij galima priskirti ir Vyriausiosios administracini gin komisijos veikl. Vyriausioji administracini gin komisija buvo steigta vykdant Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos ir Administracini gin komisijos statymus, kurie sigaliojo 1999 m. Taigi Lietuvoje buvo pirm kart teisintas ikiteisminis administracini gin nagrinjimas. Pagal Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos, Administracini gin komisij, Vieojo administravimo ir kitus teiss aktus Vyriausiosios administracins komisijos kompetencijai yra priskirta nagrinti fizini asmen (ir juridini asmen) skundus dl centrini valstybinio administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir veiksm teistumo, taip pat dl vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus. Svarb vaidmen, garantuojant mogaus teises, vaidina ir Seimo kontrolieri bei kitos kontrolieri institucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 str. numatyta, kad piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jie turi teis silyti teismui kaltus pareignus atleisti i uimam pareig; Seimo kontrolieri galiojimus nustato statymas. io Konstitucijos straipsnio 3 d. nurodoma, kad prireikus Seimas steigia ir kitas kontrols institucijas, kuri sistem ir galiojimus nustato statymas. Toks konstitucinis reguliavimas lm, kad turime ne vien, bet kelis Seimo kontrolierius, kad, be Seimo kontrolieri, turime ir kitas kontrolieri institucijas. Konstitucijos 73 str. Seimo kontrolieri kompetencija vardyta konkreiai valstybs ir savivaldybi pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo tyrimas, ir nra pakankamai plati, neapima kit
354
IV skyrius
mogaus teisi paeidim kitose srityse. Dl ios prieasties buvo steigtos dar dvi kontrols institucijos moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus ir vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus institucijos. J kompetencija iose konkreiose srityse yra daug platesn ir apima ne tik santykius, kylanius dl netinkamo vieojo administravimo funkcij vykdymo. Seimo kontrolieri ir kitos mogaus teisi kontrolieri institucijos tai kit valstybi patirties panaudojimas kuriant Lietuvoje veiksming mogaus teisi apsaugos sistem. ios institucijos yra kildinamos i ombudsmeno institucijos, kuri susiformavo dar XVII a. vedijoje. iuo metu ombudsmeno institucija yra paplitusi Europos valstybse, j vaidmuo ypa stiprus Skandinavijos valstybse. Paprastai kuriama vieno ombudsmeno institucija (pvz.: Danijoje, Lenkijoje ir kt.), taiau kai kuriose valstybse, pvz.: vedijoje, j yra keletas, atsaking u skirtingas sritis. Kai kuriose valstybse yra steigiama mogaus teisi komisaro (galiotinio) institucija, kuri yra analogika ombudsmeno institucijai. Ombudsmeno galiojimai teikti rekomendacijas ir tokiu bdu takoti mogaus teisi padt alyje. Paprastai ombudsmenu skiriamas asmuo, inomas visuomenje, galintis takoti situacij pareikdamas savo nuomon, kuri paprastai yra atsivelgiama. Ombudsmeno institucija yra steigiama ne tik atskirose valstybse, bet ir Europos Sjungoje, o tokioje tarptautinje organizacijoje, kaip Europos Taryba, yra steigta mogaus teisi komisaro pareigyb, kuri pradjo funkcionuoti nuo 1999 m. Ombudsmeno institucija, steigta Europos Sjungoje, pradjo veikti 1995 m.; ji yra skirta skundams dl jos institucij pareign veiksm tirti. Europos bendrijos steigimo sutarties 195 str. nurodoma, kad Europos Parlamentas skiria ombudsmen, kuris yra galiotas priimti Europos Sjungos piliei arba kiekvieno fizinio ar juridinio asmens, reziduojanio valstybje narje arba turinio joje savo buvein, skundus dl Bendrijos institucijose arba staigose pasitaikani netinkamo administravimo atvej. Ombudsmenas yra skiriamas Europos Parlamento kadencijai. Ombudsmeno galiojimai yra daugiau rekomendacinio pobdio. Jeigu jis nustato netinkamo administravimo atvej, kreipiasi atitinkam institucij, kuri per tris mnesius turi informuoti ombudsmen apie savo poir. Tada ombudsmenas siunia praneim Europos Parlamentui ir atitinkamai institucijai, asmuo pateiks skund, taip pat informuojamas. Teis kreiptis Europos Sjungos ombudsmen tvirtinta ir Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos 43 str. Ombudsmenas, kuriame numatyta, kad Sjungos pilieiai ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis savo registruot bstin kurioje nors valstybje narje, turi teis Sjungos ombudsmenui nurodyti netinkamo Bendrijos institucij ar organ administracinio darbo atvejus.
355
mogaus teisi komisaro Europos Taryboje institucija yra nepriklausoma ir nealika, jos paskirtis rpintis mogaus teisi padtimi valstybse Europos Tarybos narse, skatinti mogaus teisi vietim, padti valstybi ombudsmeno institucijoms funkcionuoti, identifikuoti atvejus, kai valstybi teis neatitinka mogaus teisi standart ir skatinti mogaus teisi norm, nustatyt vairiuose Europos Tarybos dokumentuose, gyvendinim valstybi teisje. mogaus teisi komisaras netiria individuali skund. ias pareigas asmuo skiriamas eeriems metams ir negali bti perrenkamas. vairiose Tarptautinse organizacijose, pvz.: Jungtinse Tautose, yra taip pat steigiamos vairios mogaus teisi struktros ir pareigybs, pvz.: JTO mogaus teisi komisaro. Tarptautins organizacijos vykdo ir monitoring mogaus teisi padiai vairiose valstybse nustatyti. Seimo kontrolieri institucija Lietuvoje buvo kurta 1994 m. realizuojant Konstitucijos 73 str. nuostatas. Buvo steigtos 5 Seimo kontrolieri pareigybs. 1994 m. sausio 11 d. buvo priimtas Seimo kontrolieri statymas, kuris 1998 m. buvo pakeistas priimant nauj statym ir jame iek tiek prapleiant Seimo kontrolieri galiojimus, pakoreguojant terminus, pakeiiant kai kurias socialines garantijas (nustatyti kitokie atlyginimai u Seimo kontrolieri darb) ir kt. 1998 m. Seimo kontrolieri statymas nustato Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri veiklos teisinius pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri staigos organizacin struktr ir galiojimus. Kiekvienas pilietis turi teis pateikti Seimo kontrolieriui skund dl valstybs ar savivaldybs institucijos, priskirtos kontrolieriaus kompetencijai, pareigno piktnaudiavimo ar biurokratizmo. Seimo kontrolieriai tiria piliei skundus dl valdios, valdymo, savivaldos, karini bei joms prilygint institucij pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo. Karinms institucijoms prilyginamos Krato apsaugos ministerija, Vidaus reikal ministerija, Valstybs saugumo departamentas ir jiems pavaldios institucijos. Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo nari, Ministro Pirmininko, Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos), valstybs kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo ir kit teism teisj veiklos, vietos savivaldybi taryb (kaip kolegiali institucij) veiklos, taip pat prokuror, tardytoj ir kvotj procesini sprendim teistumo ir pagrstumo. Seimo kontrolieriai netiria skund, kylani i darbo teisini santyki, skund, kuriuos turi nagrinti teismas, taip pat netikrina teism priimt sprendim, nuosprendi ir nutari pagrstumo ir teistumo. Seimo kontrolieriumi gali bti skiriamas nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj teisin isimokslinim ir ne maesn kaip 5 met teisinio darbo arba darbo valstybs valdios bei val-
356
IV skyrius
dymo institucijose sta. Seimas skiria penkis Seimo kontrolierius 4 m. laikotarpiui nurodydamas kiekvieno kontrolieriaus veiklos srit: 2 valstybs staig pareign, 1 karini ir joms prilygint institucij pareign ir 2 savivaldybi staig pareign veiklai tirti. Seimo kontrolieriai, vykdydami savo pareigas, yra nepriklausomi. Skundams paduoti nustatomas vieneri met nuo skundiam veiksm padarymo terminas. Skundai, paduoti prajus iam terminui, nenagrinjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip. Skundas turi bti itirtas ir pareikjui atsakyta per 3 mnesius nuo skundo gavimo dienos. Prireikus Seimo kontrolierius tyrimo termin gali pratsti iki 6 mnesi. Baigus nagrinti skund, suraoma payma, kurioje nurodoma tyrimo metu iaikintos aplinkybs, surinkti rodymai bei pareigno veikos juridinis vertinimas. Su tyrimo rezultatais supaindinamas skundo autorius, staigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas bei pareignas, kurio veiksmai buvo tiriami, o prireikus ir auktesns pagal pavaldum institucijos vadovas, kitos institucijos ar asmenys. Seimo kontrolierius, atliks tyrim, gali priimti tok sprendim: perduoti mediag tardymo organams, kai aptinkama nusikaltimo poymi; pareikti iekin teisme dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareign atleidimo i uimam pareig; silyti kolegialiai institucijai ar pareignui statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems teiss aktams prietaraujanius sprendimus ar silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo; atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym nesilaikym, tarnybins etikos paeidim ar biurokratizm ir silyti imtis priemoni, kad bt paalinti statymo paeidimai, j prieastys ir slygos; silyti, kad statym nustatyta tvarka bt kompensuojami moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyr asmuo dl pareign padaryt paeidim ir kt. Moter ir vyr lygi galimybi statymas buvo priimtas 1998 m. gruodio 1 d. Nors j rengiant kilo daug diskusij, taiau ios institucijos veikla liudija, kad ir ioje srityje yra nemaai mogaus teisi paeidim. Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymas priimtas 2000 m.gegus 25 d., ir tik 2000 m. lapkriio mn. pradjo funkcionuoti i kontrolieriaus institucija. Lygindami Seimo kontrolieri, Moter ir vyr lygi galimybi ir Vaiko teisi apsaugos statymus ir kontrolieri galiojimus, galime rasti nemaa panaum, taiau yra ir skirtum. Juos visus vienija pagrindinis tikslas mogaus teisi apsauga. Moter ir vyr lygi galimybi ir vaiko teisi apsaugos kontrolieri kompetencija ir galiojimai platesni; jie nra varomi Konstitucijos 73 str.
357
1 dalies normos, kaip Seimo kontrolieriai, ir gali tirti statym paeidimus ne tik valstybs valdymo ir savivaldos srityse. Gali kilti klausimas dl j kompetencijos atribojimo, kadangi ir moter ir vyr lygi galimybi paeidimai, ir vaiko teisi paeidimai gali bti padaryti ir pareign, piktnaudiaujani savo galiojimais. iuo metu dominuoja poiris, kad tokius paeidimus turt tirti specializuoti kontrolieriai, nors niekas nedraudia tokiais atvejais kreiptis ir Seimo kontrolierius Moter ir vyr lygi galimybi statymo tikslas yra platesnis, kaip nurodyta statymo 1 str., tai ne tik tokio kontrolieriaus institucijos steigimas, bet ir siekis, kad bt gyvendintos Konstitucijoje tvirtintos moter ir vyr lygios teiss. Taigi jis yra skirtas bet kokiai diskriminacijai ioje srityje panaikinti. statyme nemaa nauj materialins teiss norm, skirt mogaus teisi apsaugai. iuo poiriu jis skiriasi nuo Seimo kontrolieri ir Vaiko teisi apsaugo kontrolieri statym. Lyginant Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus galiojimus, jie yra gretintini su Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus ir yra platesni nei Seimo kontrolieri. Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus institucija gali nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines nuobaudas; toki teisi kiti kontrolieriai neturi. Jeigu Seimo kontrolierius gali kreiptis tik fiziniai asmenys, tai Moter ir vyr lygi galimybi ir Vaiko teisi apsaugos kontrolierius kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, o vaiko teisi apsaugos kontrolieri gali kreiptis ir mon, neturinti juridinio asmens teisi. Nors asmenims, norintiems uimti Seimo kontrolieri ar Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieri pareigas reikalavimai tapats, nepriekaitinga reputacija, auktasis teisinis isilavinimas ir ne maesnis kaip 5 met teisinio darbo staas valstybs valdios bei valdymo institucijose, Vaiko teisi apsaugos kontrolieriui formuluojami kiek kitokie reikalavimai. Juo gali bti asmuo nepriekaitingos reputacijos, turintis auktj teisin isilavinim, taiau nereikalaujama specialaus stao. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius turi ir pavaduotoj. Kitiems kontrolieriams pavaduotoj pareigos nra nustatytos. Vienoda yra vis kontrolieri skyrimo tvarka. Juos skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu, vienodai 4 met pradinei kadencijai, taiau skirtingai reglamentuojamos i kontrolieri pakartotino skyrimo galimybs. Jeigu Seimo kontrolieri ir Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus kadencij skaiius neribojamas, Vaiko teisi apsaugos kontrolieriumi asmuo gali bti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas i eils. Skund padavimo terminai skiriasi. Seimo kontrolieri galima kreiptis per vieneri met termin nuo skundiam veiksm. Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieri per 3 mnesi termin nuo skun-
358
IV skyrius
diam veiksm, o Vaiko teisi apsaugos kontrolieri per 3 met termin nuo skundiam veiksm. Skundai, prajus iems terminams, gali bti nagrinjami, jeigu taip nusprendia kontrolieriai. Skiriasi ir skund tyrimo terminai. Moter ir vyr lygi galimybi statyme pirm kart Lietuvos statymuose formuluojama moter ir vyr lygi teisi (diskriminacijos) ir seksualinio priekabiavimo svokos. Moter ir vyr lygi teisi paeidimu (diskriminacija) suprantamas pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo ireikiamas paeminimas, paniekinimas, taip pat teisi apribojimas ar privilegij teikimas dl asmens lyties, iskyrus: speciali moter apsaug ntumo bei gimdymo ir vaiko indymo metu; tik vyrams taikoma karin prievol; skirting moter ir vyr pensin ami; moterims taikomus moni saugos darbe reikalavimus, kuriais, atsivelgiant moter fiziologines savybes, siekiama isaugoti j sveikat; tam tikr darb, kur atlikti gali tik konkreios lyties asmuo. Pagal mint statym seksualinis priekabiavimas tai ugaulus, odiu ar fiziniu veiksmu ireiktas, seksualinio pobdio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. statyme formuluojama ir diskriminuojanio skelbimo svoka, kuri suprantama kaip skelbimas priimti darb arba mokytis, kuriame nurodomi reikalavimai, suteikiantys pirmenyb vienai i lyi, ar reikalaujama i darbo iekani asmen informacijos apie j civilin padt, privat gyvenim ar eimos planus. statyme yra formuluojamos pareigos gyvendinti lygias moter ir vyr teises valdios ir valdymo, vietimo staig, mokslo ir studij institucijoms. Ypa aktualu yra moter ir vyr lygyb darbo santykiuose. statymo 5 str. numatoma, kad gyvendindamas lygias moter ir vyr teises, darbdavys privalo: priimdamas darb, taikyti vienodus atrankos kriterijus; sudaryti vienodas darbo slygas, galimybes kelti kvalifikacij, taip pat teikti vienodas lengvatas; naudoti vienodus darbo kokybs vertinimo kriterijus; u tok pat darb mokti vienod umokest; imtis priemoni, kad darbuotojas nepatirt seksualinio priekabiavimo; imtis priemoni, kad nebt persekiojamas darbuotojas, pateiks skund dl diskriminacijos. Darbdavio veiksmai yra pripastami paeidianiais moter ir vyr lygias teises, jeigu jis dl asmens lyties: u tok pat darb taiko asmeniui maiau (daugiau) palankias darbinimo arba darbo apmokjimo slygas; organizuodamas darb, sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo slygas; skiria darbuotojui drausmin nuobaud, keiia darbo slygas, perkelia kit darb arba nutraukia darbo sutart; persekioja darbuotoj, pateikus skund dl diskriminacijos.
359
vietimo staig, mokslo ir studij institucij veiksmai pripastami paeidianiais moter ir vyr lygias teises, jeigu dl asmens lyties: taikomi skirtingi reikalavimai ir slygos priimant mokytis ar studijuoti, rengiant mokymo programas, vertinant inias; nustatomos skirtingos dstom dalyk pasirinkimo galimybs. Asmuo, manantis, kad jam buvo taikomi statyme vardyti diskriminuojantys veiksmai, arba taps seksualinio priekabiavimo objektu, turi teis kreiptis Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieri, kuriam yra pavesta io statymo prieira. Moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius, ityrs skund, gali priimti tokius sprendimus: perduoti tyrimo mediag tardymo organams, jeigu nustatomi nusikaltimo poymiai; kreiptis atitinkam asmen ar institucij ir silyti nutraukti lygias teises paeidianius veiksmus ar panaikinti su tuo susijus akt; nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines nuobaudas; atmesti skund, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti paeidimai; nutraukti tyrim, jeigu pareikjas skund atsiima. statyme turjo bti formuluojami kontrolieriaus veiklos principai, taiau jie kakodl yra priskirti paiai tarnybai, o ne Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriui. statymo 11 str. 2 d. formuluojami tokie principai, kaip teistumo, nealikumo ir teisingumo. iai tarnybai vadovauja kontrolierius. statymo 13 ir 14 str. reglamentuojami iam kontrolieriui keliami reikalavimai. Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymo (panaiai kaip ir Seimo kontrolieri statymo) pagrindinis tikslas yra skirtas vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus institucijai. statymo 2 str. formuluojami Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus veiklos principai teistumo, nealikumo, vieumo, vaiko teisi ir jo teist interes prioritetikumo bei nepriklausomumo priimant sprendimus. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius, eidamas tarnybines pareigas, yra nepriklausomas nuo valstybs ir savivaldybi institucij ar staig ir j pareign, nevalstybini institucij ar piliei ir vadovaujasi tik statymais. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius: tiria fizini ir juridini asmen skundus dl valstybs ir savivaldybi institucij ar staig ir j pareign, nevalstybini institucij bei kit fizini ir juridini asmen, moni, neturini juridinio asmens teisi, veiksm ar neveikimo, dl kuri paeidiamos ar gali bti paeistos vaiko teiss ar jo teisti interesai, kontroliuoja, kaip yra gyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo ratifikuot konvencij, Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt, reglamentuojani vaiko teisi ir jo teist interes apsauga, nuostatos Lietuvoje; priiri ir kontroliuoja institucij, susijusi su vaiko teisi ir jo teist interes apsauga, veikla, dl kurios paeidiamos ar
360
IV skyrius
gali bti paeistos vaiko teiss ar jo teisti interesai; silo Seimui ir Vyriausybei priemones, kaip pagerinti Lietuvos Respublikoje statym ir kit teiss akt nustatyt vaiko teisi ir jo teist interes apsaug; vadovauja Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigai; per visuomens informavimo priemones teikia informacij visuomenei apie vaiko teisi ir jo teist interes apsaug Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teis: turdamas informacij apie paeidimus, nenurodytus skunduose, savo iniciatyva pradti j tyrim arba perduoti juos itirti kitoms kompetentingoms valstybs institucijoms; susipainti su inagrintomis teisme bylomis, kurios yra susijusios su vaiko teisi ar jo teist interes paeidimu; nekliudomas eiti valstybs ir savivaldybi institucijas ar staigas, nevalstybines vaik staigas ir susipainti su j veikla; reikalauti ir gauti i valstybs ir savivaldybi institucij ar staig, nevalstybini institucij bei kit fizini ir juridini asmen, moni, neturini juridinio asmens teisi, susijusi su vaiko teisi ir jo teist interes apsauga, informacij, paaikinimus, protokolus bei kitus dokumentus, kurie jam reikalingi vykdant io statymo nustatytas pareigas; surayti administracinio teiss paeidimo protokol dl vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus reikalavim nevykdymo; teikti pasilymus Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei dl galiojani teiss akt pakeitim ir nauj teiss akt primimo bei politikos, susijusios su vaiko teisi ir jo teist interes apsauga, formavimo bei gyvendinimo ir kt. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius, inagrinjs skund, priima vien i i sprendim: perduoti skund kitai institucijai; pareikti iekin teisme; aptikus nusikaltimo poymi, perduoti mediag atitinkamoms institucijoms; spti asmenis, paeidusius vaiko teises ar jo teistus interesus; staigai, registravusiai institucij, susijusi su vaiko teisi apsauga, kuri savo veikla paeid vaiko teises ar jo teistus interesus, arba institucijos steigjui teikti silym svarstyti klausim dl institucijos tolesns veiklos tikslingumo; silyti tikrinam institucij ar j auktesnij institucij vadovams, kad jie skirt drausmines nuobaudas asmenims, kaltiems dl vaiko teiss ar jo teistus interesus ginani statym ar kit teiss akt paeidim; ir kt. Kaip viena svarbiausi tarptautini mogaus teises garantuojani institucij reikt iskirti Europos mogaus teisi teism. is teismas veikia pagal Europos mogaus teisi konvencijos nuostatas, Lietuva ratifikavo konvencij 1995 m. balandio 27 d. (ji sigaliojo 1995 m. birelio 20 d.). Norint kreiptis su peticija Europos mogaus teisi teism svarbu, kad peticija atitikt Konvencijoje formuluojamus reikalavimus: priimamos kiekvieno fizinio asmens, nevalstybins organizacijos ar grups asmen peticijos, jeigu jose nurodoma, kad yra paeistos Konvencijoje
361
tvirtintos teiss; nagrinjami bus tik tie skundai, kuriuose yra skundiama Konvencij pasiraiusi ir ratifikavusi valstyb, ir tik dl t fakt, kurie vyko po Konvencijos ratifikavimo; nagrinjami tik skundai dl teisi ir laisvi, kurias garantuoja Konvencija ir jos protokolai; peticija bus priimta tik tada, jei buvo panaudotos visos valstybs vidaus teisins gynybos priemons ir tik per eis mnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis valstybs institucijos (daniausiai teismo) sprendimas, t.y. inaudotos visos galimybs sksti sprendim valstybs institucijose1. iuo metu Europos mogaus teisi teismas jau nagrinjo kelet byl prie Lietuv. 1997 m. pirmoji priimtina peticija i Lietuvos buvo pripainta peticija Juozas Jius prie Lietuv. Daugiausia asmenys pagrstai skundiasi dl Konvencijos 5 ir 6 str. nuostat paeidimo (nepagrsto laisvs suvarymo ir teiss teising teism paeidimo). 3.2. Europos mogaus teisi konvencija Europos Tarybos priimta 1950 m. Europos mogaus teisi konvencija2 ir sigaliojusi 1953 m., iuo metu galioja i dalies pakeista protokolu Nr. 11 ir yra svarbus mogaus teises reglamentuojantis dokumentas savo efektyviu apsaugos mechanizmu isiskiriantis i kit tokio pobdio tarptautini dokument. Konvencij Lietuva ratifikavo 1995 m. balandio 27 d., ji sigaliojo t pai met birelio 20 d. iuo metu Konvencij papildo 12 protokol, i kuri dvyliktasis dar nra sigaliojs. Jis yra skirtas diskriminacijos udraudimui, jo pasiraymo procedra prasidjo 2000 m. lapkriio 4 d. Lietuva, kaip ir daugelis kit Europos Tarybos nari, protokol pasira, jo sigaliojimo ir ratifikacijos procesas vyks ateityje. Europos mogaus teisi konvencijos jurisprudencij sudaro ne tik konkreios teiss normos, raytos Konvencijos ir jos protokol straipsnius, bet ir Europos mogaus teisi teismo sprendimuose suformuluoti precedentai (teismo praktika). Konvencija, kaip jau esame minj, yra svarbus Lietuvos konstitucins teiss altinis ne tik kaip viena i ratifikuot tarptautini sutari, pagal Konstitucijos 138 str. nuostatas tapusi Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalimi, bet ir dl jos iskirtinio turinio suformuluoto mogaus teisi katalogo ir efektyvaus j gyvendinimo mechanizmo. Asmuo,
Plaiau apie Europos mogaus teisi teism ir galimyb kreiptis j: Kris P. Europos mogaus teisi teismas. Lietuvos naryst Europos Taryboje. Vilnius, 1999. P. 7783; Bielinas E. Bylos prie Lietuv Strasbro institucijose // Lietuvos naryst Europos Taryboje. Vilnius, 1999. P. 101113 ir kt. 2 Jos oficialus pavadinimas mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija.
1
362
IV skyrius
kuris mano, kad jo teiss, numatytos Konvencijoje yra paeistos ir inaudojs visas teisins gynybos priemones savo valstybje, gali kreiptis Europos mogaus teisi teism, kad bt apgintos jo teiss. Labai svarbi yra Konvencijos vieta konstitucins teiss altini vietoje, jos santykis su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ratifikuot tarptautini sutari problema buvo analizuojama nagrinjant tarptautini sutari viet konstitucins teiss altini sistemoje, taiau mogaus teisi institutas iuo metu vaidina iskirtin vaidmen jo santykio su tarptautinmis sutartimis, nustataniomis mogaus teisi standartus aspektu, todl nortsi dar kart grti prie io klausimo. Teiss doktrinoje ypa daug gin dl Europos mogaus teis konvencijos santykio su kitais konstitucins teiss altiniais. Kai kurie autoriai neabejoja tarptautins teiss prioritetu vidaus teiss atvilgiu mogaus teisi srityje1. Austrijoje Europos mogaus teisi konvencijai suteiktas konstitucinio statymo statusas. Tokiose valstybse, kaip Nyderlandai, Pranczija, Ispanija ir kt., ji savo teisine galia yra viresn u paprastus statymus, o Vokietijoje ir kai kuriose kitose valstybse jai suteikiama statymo galia2. Neirint Konvencijos vaidmens valstybi teiss altini sistemoje vairovs, ji neabejotinai visur vaidina svarb vaidmen, takodama vis valstybi, ratifikavusi i konvencij, konstitucinius mogaus teisi institutus. Konstitucinis Teismas ne kart paymjo, kad Europos mogaus teisi Konvencija yra svarbi Lietuvos teiss sudedamoji dalis (2000 m. gegus 8 d. nutarime ir kt.). Konstitucinis Teismas tame paiame nutarime paymjo, kad Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija kaip teiss aikinimo altinis yra aktuali ir Lietuvos teiss aikinimui, ir taikymui (manytume, kad Europos mogaus teisi teismo sprendimuose formuluojami precedentai negali bti atsieti nuo Konvencijos turinio ir kartu su ja yra vertintini kaip konstitucins teiss altinis). Konstitucinis Teismas nagrindamas, ar tam tikra Lietuvos Respublikos statym nuostata atitinka Konstitucij, nagrinja Konvencijos tekst, taip pat nagrinja ir Europos mogaus teisi teismo jurisprudencij. Svarbus yra Europos mogaus teisi konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos santykis. Konstitucijos ir Europos mogaus teisi konvencijos tekst lyginamoji analiz leidia daryti ivad apie i akt turinio artum. Europos mogaus teisi konvencijos taka Konstitucijai akivaizdi; kai kurie Konstitucijos straipsniai ypa artimi (Konstitucijos 21
Problemy obej teorii prava i gosudarstva. Pod. red. V. S. Nersesianca. Moskva, 1999. S. 222. 2 Plaiau apie Europos mogaus teisi konvencijos santyk su valstybi vidaus teise: Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius, 2000.
1
363
str. 3 d. ir Konvencijos 3 str. formuluots, draudianios mog kankinti ir iauriai su juo elgtis; panaios ir Konstitucijos straipsniuose formuluojamos nuostatos, leidianios riboti laisv, reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij, minties, tikjimo ir sins laisv su Konvencijoje formuluojamomis aplinkybmis ir kt.), panaus ir pats pilietini ir politini teisi katalogas, deklaruojamas Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. ivadoje Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 str. ir jos ketvirtojo protokolo 2 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai idst Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir konvencijos santyk, pabrdamas Konvencijos kaip ypatingo tarptautinio teiss altinio svarb, Konstitucija tvirtina mogaus teisi garantijas alies, o Konvencija tarptautiniu lygiu. Konstitucinis Teismas pabr, kad Konvencijos nuostatos, apibrianios mogaus teises ir laisves, gali bti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprietarauja. Europos mogaus teisi konvencija svarbus Lietuvos konstitucins teiss altinis, vaidinantis iskirtin vaidmen Lietuvos konstitucinje justicijoje. ia tema plaiai diskutuoja konstitucins teiss specialistai. Galima bt pritarti kai kurioms j ivadoms, kad: Konstitucinis Teismas yra pripains konvencij reikmingu konstitucins teiss altiniu, padedaniu sprsti sudtingas teiss akt konstitucingumo aikinimo problemas; Konstitucijos ir Konvencijos sveika suvokiama kaip procesas, veriantis Konstitucin Teism besikeiianiame tikrovs kontekste iekoti nauj argument norint pagrsti konkreius sprendimus, kuriais laiduojama Konstitucijoje tvirtint bendramogikj vertybi apsauga1. Konvencijoje numatytos tokios mogaus teiss, kaip teis gyvyb (2 str.); kankinim, nemoniko ar orum eminanio elgesio ir baudimo draudimas (3 str.); vergijos ir priveriamojo darbo draudimas (4 str.); teis laisv ir saugum (5 str.); teis teising bylos nagrinjim (6 str.); draudimas asmen nuteisti ir bausti u veiksmus ar neveikim, kurie j vykdymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais (7 str.); teis privataus ir eimos gyvenimo gerbim (8 str.); minties, sins ir religijos laisv (9 str.); saviraikos laisv (10 str.); susirinkim ir asociacij laisv (10 str.); teis tuoktis ir kurti eim (12 str.). Konvencijos 13 str. formuluojama teis veiksming teisins gynybos priemon; 14 str. skirtas asmens diskriminacijos udraudimui; 15 str. reglamentuojama galimyb valstybms riboti kai kurias asmens teises ir laisves karo ar nepaprastosios padties atveju; 16 str. formuluojamos
1 Jarainas E. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir konstitucin justicija // Lietuvos naryst Europos Taryboje. Vilnius, 1999. P. 100.
364
IV skyrius
galimybs taikyti usieniei politins veiklos suvarymus; Konvencijos 17 str. draudiama piktnaudiauti teismis; Konvencijos 18 str. skirtas teisi apribojimo riboms. Didel Konvencijos straipsni dal sudaro nuostatos, skirtos Europos mogaus teisi teismui. Konvencij iuo metu papildo 12 protokol (protokolas Nr. 12 dar negalioja). Kai kuriuose protokoluose taip pat formuluojamos kai kurios teiss Konvencijos protokole Nr. 1 yra tvirtintos tokios teiss, kaip teis nuosavyb (1 str.); teis moksl (2 str.); teis laisvus rinkimus (3 str.). Konvencijos protokol Nr. 1 Lietuva ratifikavo 1995 m. gruodio 7 d. Konvencijos protokole Nr. 4 formuluojamas laisvs atmimo draudimas sutartini prievoli nevykdymo atveju (draudimas kalinti dl skolos) (1 str.); judjimo laisv (teis laisvai judti ir pasirinkti gyvenamj viet) (2 str.); piliei isiuntimo i savo alies draudimas ir teis sugrti savo al (3 str.); draudimas kolektyviai isisti usienieius (4 str.). protokol Lietuva ratifikavo 1995 m. balandio 27 d. Konvencijos protokolas Nr. 6 skirtas mirties bausms panaikinimui. J Lietuva ratifikavo 1999 m. birelio 22 d. Konvencijos protokole Nr. 7 formuluojamos tokios asmens teiss, kaip kiekvieno asmens, teismo nuteisto u nusikaltim, teis apsksti kaltinamj nuosprend ar bausm (2 str.); teis alos atlyginim dl klaidingo nuosprendio (3 str.); teis nebti dukart teisiamam ar nubaustam u t pat nusikaltim (4 str.); sutuoktini lygyb civilins teiss pobdio teisi atvilgiu bei savo vaik atvilgiu (5 str.). protokol Lietuva ratifikavo 1995 m. balandio 27 d. Svarbus yra Konvencijos protokolas Nr. 12, skirtas asmens diskriminacijos udraudimui. Jo pasiraymo procedra prasidjo 2000 m. lapkriio 4 d., jis dar nesigaliojo. is protokolas ypa glaudiai sietinas su valstybi vidaus teise, nes diskriminacijos draudimas bus vertinamas ir valstybs vidaus teiss poiriu. io protokolo 1 str., skirtame bendrajam diskriminacijos udraudimui, nurodoma, kad naudojimasis bet kuria statyme tvirtinta teise yra utikrinamas be jokios diskriminacijos dl lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms; priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitokios padties; niekas negali bti diskriminuojamas jokios vieosios valdios n vienu pamintu pagrindu1. Ypa svarbus io protokolo santykis su Konvencijos 14 str. (nors draudiamos diskriminavimo sritys ir tokios paios), jis yra siauresnis taikymo poiriu, nes kalba apie naudojimsi Konvencijoje pripaintomis teismis ir laisvmis, o proto-
mogaus teiss: Europos Tarybos ir Europos Sjungos dokumentai. Vilnius, 2000. P. 45.
365
kolas Nr. 12 taikymo poiriu daug platesnis, kadangi yra skirtas valstybi statymuose esanios diskriminacijos draudimui. Nors Konvencija ir buvo rengiama atsivelgiant 1948 m. JTO Visuotin mogaus teisi deklaracij, Konvencijoje dominuoja pilietins ir politins teiss. Konvencijos protokole Nr. 1 yra vardyta ir tokia kultrin teis, kaip teis moksl; ir nors teis nuosavyb (protokolas Nr. 1) galima traktuoti ne tik kaip pilietin, bet ir kaip socialin mogaus teis, akivaizdu, kad socialinms, ekonominms ir kultrinms teisms Konvencijoje beveik visikai neskirta dmesio. Europos mogaus teisi teismas, savo sprendimuose interpretuodamas vien ar kit Europos mogaus teisi konvencijoje vardyt teis, kartais palieia ir tokias socialines teises, kaip teis vari aplink1, taiau tai yra iimtiniai atvejai. Socialins, ekonomins teiss, pripastamos Europos Tarybos, yra reglamentuotos kitoje Europos Tarybos konvencijoje Europos socialinje chartijoje (ir pataisytoje Europos socialinje chartijoje), taiau i Konvencija neturi tokio efektyvaus gyvendinimo mechanizmo, ir dl ios prieasties neprilygintina savo efektyvumu Europos mogaus teisi konvencijai.

Kaip buvo minta, 1995 m. sausio 24 d. Konstitucinio Teismo ivada buvo plaiai komentuojama Lietuvos teisinink ir politolog. Kai kurie autoriai kritikavo Konstitucinio Teismo suformuluot diferencijuot poir Konvencijos taikymo galimybes civilinje ir baudiamojoje teisje2. Be to, nema diskusij sukl ir ioje ivadoje Konstitucinio Teismo suformuluota nuostata dl Konvencijos vietos Lietuvos teiss altini sistemoje. Konstitucinis Teismas, nustatydamas Konvencijos tolygum statymams, formulavo i nuostat ne interpretuodamas plaiau KonSprendiant byl Guerra ir kiti prie Italij, (1998 m. vasario 19 d.), interpretuota Konvencijos 8 str. 2 dalis, kad valdia negali kitis privataus gyvenimo nelieiamum, iskyrus, kai tai btina demokratinje visuomenje siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ir nusikaltimams, taip pat gyventoj sveikatai apsaugoti ir kita. ioje byloje valstybei nustatyta pozityvi pareiga kitis privataus ir eimyninio gyvenimo nelieiamum siekiant apginti asmens gerov. ioje byloje skstasi, kad valstyb nesim tinkam priemoni apsaugoti ir informuoti gyventojus apie chemijos fabriko tar, ir dl to kentjo aplinkini gyventoj sveikata ir gerov. 2 Birmontien T. mogaus teisi problemos Lietuvos Respublikos dabartis ir perspektyvos. Vilnius. 1998. P. 121-122.; Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius. 2000. P. 140-143.; ir kt.
1
366
IV skyrius
stitucijos 138 str. (jis j tik pacitavo primindamas, kad ratifikuotos tarptautins sutartys yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis, giliau ios nuostatos nenagrinjo), bet remdamasis 1991 m. Tarptautini sutari statymo 12 str. Konvencijos nuostatos Lietuvos Respublikos teiss altini sistemoje atitinka statym lygmen, kadangi 1991 m. gegus 21 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 12 str. nustatyta, jog Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys turi Lietuvos Respublikos teritorijoje statymo gali. Nortsi atkreipti dmes, kad is statymas1 buvo priimtas dar iki 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo ir galjo bti Konstitucinio Teismo vertinamas ir atitikimo Konstitucijai poiriu. Taigi Konvencijos tolygumas statymams buvo Konstitucinio Teismo vertinamas remiantis statymo, o ne Konstitucijos, nuostatomis. Dabar galioja kitas Tarptautini sutari statymas, priimtas 1999 m. Jis kiek kitaip, nors gal ir nepakankamai aikiai ir korektikai, apibria ratifikuot sutari santyk su statymais numatydamas, kad konkurencijos (prietaravimo) atveju pirmumas teikiamas ratifikuotoms tarptautinms sutartims (Tarptautini sutari statymo 11 str. 2 d. numatyta: jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos). Gal ir buvo galima iame statyme bandyti tiesiogiai suformuluoti toki sutari pirmumo paprastiems (ne konstituciniams) statymams princip? Tai ir atitinka i dien tikrov, ypa Europos mogaus teisi konvencijos poiriu. Prisiminkime, kad kai kurie autoriai yra sil Europos mogaus teisi konvencijai Lietuvos teisje suteikti konstitucinio statymo status2. Vadovlio pirmo skyriaus poskyryje Lietuvos konstitucins teiss altiniai jau nurodme aplinkybes, kodl nesinort pritarti tokiai gantinai patraukliai nuostatai. Be to, reikt prisiminti, kad paties Konstitucinio statymo svoka Lietuvos konstitucins teiss doktrinoje nra pakankamai vienareikmiai traktuojama. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 str., reglamentuojantis konstitucinius statymus, skirtas daugiau procedriniams klausimams j primimo ir keitimo tvarkai (tokie statymai yra priimami, jei u juos balsuoja daugiau nei pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari dauguma; konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas). Kon1 Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas // inios. 1991. Nr. 16415; 1992, Nr. 30915. 2 Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius, 2000.
367
stitucijoje tiesiogiai net nepaminta konstitucini statym (iskyrus t, kurie keist ar papildyt Konstitucij ir savaime gaut jai tolyg status) virenyb paprast statym atvilgiu; tai turt bti aikinama remiantis konstitucins teiss doktrina. Jeigu traktuosime Europos mogaus teisi konvencij kaip konstitucin statym, tai kils klausimas ir dl jos santykio su Konstitucijos normomis, kadangi formaliai jos daugeliu atvej sutampa. Taiau vis tik kai kur Konvencijos normos kiek kitaip interpretuoja vien ar kit Konstitucijos tvirtint nuostat. Konvencija yra keiiama priimant papildomus protokolus, o kaip jie bus inkorporuojami, ar reiks juos ratifikuoti ir papildomai priimti konstitucinio statymo pataisas. O jeigu Lietuva kurio nors papildomo protokolo neratifikuos, tai tursime lyg ir du Konvencijos variantus (nors akivaizdu, kad ir iuo metu, jeigu Lietuva kurio nors papildomo protokolo neratifikuoja, Konvencija veikia Lietuvos teisinje sistemoje be neratifikuoto protokolo; taiau kadangi Konvencija iuo metu ilaiko aik vienareikm tarptautins sutarties status vidaus teisje, dl to nekyla problem). Kadangi Europos mogaus teisi konvencijos nuostatos yra pripastamos ir Europos Sjungos teiss dalimi, taigi jos statusas ateityje, Lietuvai tapus Europos Sjungos nare, natraliai sustiprs. Tai, kad kai kuriose valstybse, pvz.: 1964 m. Austrijoje, Europos mogaus teisi konvencijai buvo suteiktas konstitucinio statymo statusas, neturt bti beslygikai sektinas pavyzdys, o ir konstitucini statym doktrina vairiose valstybse skiriasi (Austrijoje daug konstitucini statym ir paprast federalini statym, turini konstitucini nuostat).
Lietuvos Respublikos pilietyb. Usieniei teisin padtis
365
V skyrius LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYB. USIENIEI TEISIN PADTIS
1 poskyris. Lietuvos Respublikos pilietyb 2 poskyris. Usieniei teisin padtis. Prieglobsio teis 1. Pilietyb nuolatinis asmens teisinis ryys su konkreia valstybe yra svarbus asmens konstitucinio teisinio statuso elementas. Nacionalins teiss normos, reguliuojanios pilietybs santykius, sudaro savarankik pilietybs teisin institut. Lietuvos Respublikoje pilietybs santykius reguliuojanios normos tvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Pilietybs statyme, postatyminiuose teiss aktuose Pilietybs instituto turin padeda atskleisti Lietuvos Respublikos teiss normini akt, reguliuojani pilietybs santykius, nagrinjimas. 2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str., Lietuvos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais. Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis. Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas. Lietuvos Respublikos pilietybs statymo normos reguliuoja vairias pilietybs santyki grupes: dl pilietybs gijimo,jos isaugojimo ir atstatymo, pilietybs netekimo ir grinimo, taip pat pilietybs klausim sprendimo tvark. 3. Nagrinjant pilietybs teisin institut, teks susidurti su vairiomis problemomis. Vienos problemos bdingos tik alims, kuri istorinis likimas panaus Lietuvos (pilietybs atstatymo, isaugojimo klausimai), kitos problemos bdingos daugeliui ali, pvz.: dvigubos pilietybs, tv ir vaik pilietyb, pilietyb ir santuoka. 4. Usienieiai asmenys, kurie nra Lietuvos Respublikos pilieiai, neatsivelgiant tai, ar jie turi kurios nors usienio valstybs pilietyb ar neturi jokios. Pagal Lietuvos Respublikos statymo dl usieniei teisins padties teisin reglamentavim, juos galima skirti nuolat gyvenanius Lietu-
366
V skyrius
voje ir laikinai Lietuvoje esanius. Usieniei teisin padtis Lietuvoje atskleidiama nagrinjant j atvykim ir ivykim i Lietuvos Respublikos, j laikin ar nuolatin apsigyvenim, usieniei teises, laisves ir pareigas, teisin atsakomyb ir isiuntim i Lietuvos. 5. Usienieiai, kurie dl gresianio pavojaus j gyvybei ar laisvei yra priversti palikti savo al ir iekoti prieglobsio kitur, vadinami pabgliais. Prieglobsio teis tarptautinje teisje suprantama kaip suvereni valstybs teis, bet ne pareiga suteikti pagalb iekantiems prieglobsio. Prieglobsio teis pasiymi dvilypumu dviem aspektais: asmens teis iekoti prieglobsio ir valstybs teis suteikti prieglobst. Lietuvoje 1995 m. liepos 14 d. priimtas statymas Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso (vliau pakeistas) nustat usieniei, kurie ieko prieglobsio Lietuvoje, pabglio statuso suteikimo ir ivykimo slygas, tvark, pabglio teises, pareigas, atsakomyb, vaiavimo ir isiuntimo pagrindus. 1 poskyris LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYB
1.1. Lietuvos Respublikos pilietybs svoka ir poymiai 1.2. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimas 1.3. Lietuvos Respublikos pilietybs netekimas 1.4. Dviguba pilietyb. Pilietyb ir santuoka. Tv ir vaik pilietyb 1.5. Valstybs institucijos, tvarkanios pilietybs klausimus
1.1. Lietuvos Respublikos pilietybs svoka ir poymiai 1990 m. kovo 11 d. buvo teisikai atstatyta Lietuvos Respublikos nepriklausomyb. Lietuvos valstybei ikilo btinyb kurti naujas valstybines institucijas, priimti naujus statymus derinant juos su tarptautins teiss aktais, kuriuos pasira ir sipareigojo vykdyti ir gerbti Lietuvos Respublika. Pilietybs problema buvo viena t, kuri Lietuvos valstybei teko sprsti ir io amiaus pradioje, atkrus nepriklausomyb 1918 m., ir atstaius nepriklausomyb po penkiasdeimt met trukusios sovietins priespaudos. Pilietybs klausim svarb lemia tai, kad pilietyb prasmina pai valstyb ir yra viena btiniausi iuolaikins civilizuotos valsty-
367
bs element. Galima sakyti, kad pilietyb yra vienas i trij bangini, ant kuri laikosi valstyb. Taip pat pilietyb viena i demokratijos garant, numatani asmens, turinio pilieio status, dalyvavim valstybs valdyme. Pilietyb jungiamoji grandis tarp Tautos suvereniteto ir asmens laisvs. gyvendindama savo pilietines teises ir pareigas, asmenyb dalyvauja realizuojant Tautos suverenitet. Su pilietybe glaudiai siejasi mogaus teiss, laisvs bei pareigos, j apimtis ir turinys. Pilietyb yra btina prielaida, kad asmuo turt visas Konstitucijoje ir statymuose tvirtintas teises ir laisves, kad jo teisti interesai bt ginami ir alies viduje, ir u jos rib. Taigi pilietyb gali bti apibdinama kaip tam tikra visuomeninvalstybin vertyb (gris), kurios pasiekimo galimyb btina utikrinti kiekvienam mogui. Pilietyb teiss literatroje suprantama dviem aspektais: a) kaip objektyviai egzistuojantis asmens teisinis ryys su valstybe; b) kaip teiss norm, reguliuojani pilietybs santykius, visuma, t.y. kaip savarankikas konstitucins teiss institutas. Atskleisti pilietybs turin mums pads Lietuvos Respublikos teisini akt, reguliuojani pilietybs santykius, nagrinjimas. Pagal teisin turin Lietuvos Respublikos pilietyb yra apibdinama kaip asmens nuolatinis teisinis ryys su Lietuvos valstybe. Ryys su valstybine teritorija, ra Mykolas Rmeris, tai tas, kas sudaro mogaus pavaldinyb jo priskyrim tam tikrajai tos teritorijos valstybei ir jos valdiai. Svarbiausieji io ryio poymiai yra ie: 1) gimimas teritorijoje arba gimimas i tam tikros teritorijos tv (teritorin kilm) ir 2) tam tikras apsigyvenimas teritorijoje ir ypa igyvenimo laikas (natralizacijos staas)1. Taiau ne kiekvienas asmens ryys su Lietuvos valstybe laikomas pilietybe. Antai tarp usieniei, nuolatos ar laikinai gyvenani Lietuvoje, taip pat atsiranda teisinis ryys su Lietuvos valstybe. Skirtumas yra tas, kad ryys tarp pilieio ir valstybs yra nuolatinis, t.y. jis atsiranda nuo gimimo arba pilietybs gijimo momento ir baigiasi pilieio mirtimi arba netekus pilietybs statymo numatytais atvejais. is ryys nenutrksta ir tada, kai pilietis ivyksta i savo alies. Lietuvos pilieius u Lietuvos Respublikos rib gina ir globoja Lietuvos valstyb, tvirtinta Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 5 str. 2 d. Toki gynyb Lietuvos valstyb vykdo per savo diplomatines ir konsulines atstovybes usienyje. Vadinasi, pilietyb neapribota ir erdvje, t.y. valstybs teritorini rib. Tuo tarpu teisinis ryys su usienieiu nutrksta jam ivykus i Lietuvos. Taigi pi1
Rmeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. I d. Valstyb. T. I. Kaunas, 1934. P. 10.
368
V skyrius
lietybs nekintamumas laike ir erdvje yra pagrindinis teisinis kriterijus, leidiantis atskirti teisin ry, egzistuojant tarp valstybs ir laikinai ar nuolatos joje esani usieniei nuo teisinio ryio su pilieiais. Skiriasi taip pat ir teisi bei laisvi apimtis, kurias valstyb suteikia savo pilieiams bei kitiems asmenims (usienieiams bei asmenims be pilietybs, esantiems Lietuvos Respublikoje). mogaus prigimtins teiss ( gyvyb, laisv, nuosavyb, garb ir orum, sins laisv ir kt.) priskirtinos prie universali teisi, visuotinai yra pripastamos civilizuot valstybi ir suteikiamos visiems asmenims. Tuo tarpu svarbiausios politins teiss ir ypa tos, kurios susijusios su valstybs funkcionavimu, jos saugumo utikrinimu, su valstybini institut krimu ir valstybins valdios funkcij gyvendinimu, gali bti suteikiamos tik valstybs pilieiams. Pilietyb, tai tam tikra kvalifikuota asmenyb, kuri reikiasi ypa politinmis ir i dalies pilietinmis, siaurja prasme, teismis, ra M. Rmeris, nordamas pabrti pilietybs ir politini teisi ry1. Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 3 str. tvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilieiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Ypa svarbu, kad pilietis gyja iimtin teis dalyvauti valdant savo valstyb. Tik Lietuvos pilieiai turi aktyvij ir pasyvij rinkim teis, kuri gyvendinama statym numatyta tvarka, taip pat teis dalyvauti referendume. Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padti stiprinti jos gali ir autoritet, bti jai itikimas. Taigi pilietyb suteikia asmeniui socialiai svarb vaidmen visuomenje galimyb dalyvauti tvarkant ir sprendiant valstybinio gyvenimo reikalus, garantij socialiniame gyvenime minimum, valstybs glob bei gynyb. Vadinasi, Lietuvos pilietyb yra nuolatinis teisinis asmens ryys su Lietuvos valstybe, grindiamas abipusmis teismis ir pareigomis ir i j kylaniu savitarpio pasitikjimu, gynyba bei asmens itikimybe valstybei. Pilietyb kaip Lietuvos Respublikos konstitucins teiss institutas yra visuma Lietuvos Respublikos konstitucins teiss norm, reguliuojani pilietybs santykius. Paymtina, kad valstyb savarankikai nustato esminius pilietybs pradus ir io instituto konkret turin. Konstitucijoje ir statymuose valstyb apibria, kokie asmenys laikomi valstybs pilieiais, kokios yra j teiss ir pareigos, kokia yra pilietybs gijimo ir netekimo tvarka bei slygos. Dabartiniu metu pilietybs teisin institut sudaranios normos, regu1
Rmeris M. Lietuvos konstitucins teiss paskaitos. I d. Kaunas, 1937. P. 209.
369
liuojanios pilietybs santykius, yra tvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, 1991 m. gruodio 5 d. priimtame Pilietybs statyme (su vlesniais pakeitimais ir papildymais) bei postatyminiuose teiss aktuose. Rengiant pilietyb reguliuojanius teiss aktus, buvo atsivelgta pilietybs santyki teisinio reguliavimo tradicijas priekario Lietuvoje. Paymtina, kad atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybs pilietybs institutas kyla ne i Lietuvos TSR, kuri niekada nebuvo ir negaljo bti Lietuvos valstyb, o yra Lietuvos Respublikos pilietybs instituto, egzistavusio tarpukario laikotarpiu, tsa1. Be to, rengiant pilietybs santykius reguliuojanius aktus, buvo atsivelgta ir svarbiausias tarptautins teiss nuostatas ir principus dl pilietybs instituto. 1.2. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. nustatyta, kad Lietuvos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais. Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas. Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo analiz rodo, kad io statymo normos reguliuoja vairias pilietybs santyki grupes: dl pilietybs gijimo, pilietybs isaugojimo ir atstatymo, pilietybs netekimo ir grinimo, taip pat Lietuvos pilietybs klausim sprendimo tvark. Teiss normos, reguliuojanios pilietybs santykius, priklauso nuo alies istorini, kultrini, teisini tradicij. Kriterijai, pagal kuriuos apibriami asmenys laikomi valstybs pilieiais, rodo valstybs politik pilietybs klausimais, kokioms asmen grupms ji teikia prioritetus ar lengvatas suteikiant pilietyb. Pilietybs statymo 1 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilieiai yra: 1) asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai ir vaikaiiai (jeigu ie asmenys, j vaikai ar vaikaiiai nerepatrijavo i Lietuvos); 2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d.1940 m. birelio 15 d. nuolat gyven dabartinje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat j vaikai ir vaikaiiai, jeigu jie Pilietybs statymo sigaliojimo dien nuolat gyveno ir iuo metu gyvena Lietuvoje, ir nra kitos valstybs pilieiai; 3) lietuvi kilms asmenys, gyvenantys kitose valstybse, jeigu jie ivyko i Lietuvos teritorijos iki 1918 m. vasario 16 d. ir negijo kitos valstybs pilietybs;
1 Sinkeviius V. Teisiniai Lietuvos Respublikos pilietybs pagrindai // Politologija. 2000. Nr. 4. P. 23.
370
V skyrius
4) asmenys, iki 1991 m. lapkriio 4 d. gij Lietuvos Respublikos pilietyb pagal Pilietybs statym, galiojus iki Pilietybs statymo primimo 1991 m. gruodio 5 dien; 5) kiti asmenys, kurie gijo Lietuvos Respublikos pilietyb pagal Pilietybs statym. Lietuvos pilietyb patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos pilieio pasas. Kaip minta pilietyb yra viena svarbiausi valstybs suvereniteto iraik. Jos gijimo ir netekimo bdus ir pagrindus valstyb statymais gali reguliuoti savarankikai atsivelgdama paios valstybs bei jos piliei interesus. Tarptautinje teisje pripainta, kad valstyb pati nustato pilietybs gijimo ir netekimo bdus. Taiau valstyb nra visikai laisva ioje srityje. Pilietybs santyki <> teisinis reguliavimas turi utikrinti mogaus teiss pilietyb gyvendinim, atitikti tarptautines konvencijas, paprotin tarptautin teis ir teiss principus, kurie paprastai yra sietini su pilietybe1. Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 7 str. nustatyta, kad pilietyb gali bti gyjama iais bdais: 1) gimus; 2) suteikus Lietuvos Respublikos pilietyb (natralizacij); 3) gyvendinus teis Lietuvos Respublikos pilietyb; 4) optavimo bdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais; 5) kitais Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo numatytais pagrindais. 1. Pilietybs gijimas gimimu (filiacija) yra pagrindinis ir visuotinai pripaintas pilietybs gijimo bdas. Paymtina, kad pilietyb gyjantis asmuo neireikia ir negali ireikti savo valios, kurios valstybs pilieiu jis nort bti. Remiamasi narysts prezumpcija, pagal kuri gimstant vaikui yra pakankamai didel tikimyb, kad jis bus lojalus valstybei, kurioje gim2. Valstybi statymai, reguliuojantys pilietybs gijim filiacijos pagrindu, gali vadovautis skirtingais pilietybs gijimo principais. Filiacijos atveju naujagimis gali gyti savo tv pilietyb nepriklausomai nuo to, ar jis gim tv pilietybs valstybje, ar u jos rib, t.y. kraujo teiss principas (jus sanguinis), arba gyti savo gimimo vietos valstybs pilietyb nepriklausomai nuo tv pilietybs, t.y. ems teiss principas (jus soli). Daugelio valstybi statymai numato abu iuos principus, kur kraujo teiss principas yra derinamas su ems teiss principu. Princip pasirinkimas paprastai priklauso nuo tradicij, nuo valstybs vykdomos demografins politikos.
Sinkeviius V. Pilietybs samprata // Teis. 2001. Nr. 39. P. 100. r.: Brubaker R. Citizenship and Nationhood in France and Germany. Harvard, 1992. P. 82.
2 1
371
Lietuvoje, taikant pilietybs gijimo bd, remiamasi ir kraujo teiss, ir ems teiss principais. Prioritetas yra teikiamas kraujo teiss principui. Tai patvirtina Pilietybs statymo 8 str. tvirtinta norma, kad vaikas, kurio abu tvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilieiai, yra Lietuvos pilietis nepriklausomai nuo to, ar jis gim Lietuvos teritorijoje, ar u jos rib. Sudtingiau sprendiamas vaik pilietybs klausimas, kai tvai yra skirting valstybi pilieiai. Daniausiai, tokiais atvejais nustatant vaiko pilietyb, derinami ems ir kraujo principai prioritet skiriant pirmajam. Pilietybs statymo 9 str. nustatyta: esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu: a) jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje; b) jis gim u Lietuvos Respublikos rib, bet tv arba vieno i j nuolatin gyvenamoji vieta tuo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos pilietis ir jeigu tuo metu abiej tv nuolatin gyvenamoji vieta buvo u Lietuvos Respublikos rib, gimusio u Lietuvos Respublikos rib, pilietyb iki jam sukaks 18 met nustatoma pagal tv susitarim. Minti principai taip pat derinami, kai sprendiamas vaiko pilietybs klausimas vienam i tv esant Lietuvos pilieiui, o kitam asmeniui be pilietybs arba neinomam. Jeigu vaiko gimimo momentu vienas i tv buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas asmuo be pilietybs arba neinomas, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos. ems teiss principo prioritetas tvirtintas Pilietybs statymo 10 ir 11 str. statymo 10 str. nustatyta, kad asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, vaikas, gims Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyja Lietuvos Respublikos pilietyb, o 11 str., kad Lietuvos Respublikoje rastas vaikas, kurio abu tvai neinomi, laikomas gimusiu Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiks aplinkybi, dl kuri jis gyt kitok status. Pagal Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos pilietybs statymo gyvendinimo tvarkos 1 str. 2 d. Lietuvos Respublikoje rasti ar gyvenantys vaikai, kuri tvai neinomi arba mir, arba tvams atimtos tvysts teiss ir kurie globojami globos ir rpybos staigose arba giminaii, prilyginami Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 11 str. nurodytiems vaikams. Paymtina, kad iuose straipsniuose implementuotos dviej svarbi tarptautini dokument nuostatos dl mogaus teisi. Tarptautinio pi-
372
V skyrius
lietini ir politini teisi pakto1, priimto 1966 m. 24 str. 3 p. skelbia, kad kiekvienas vaikas turi teis gyti pilietyb, o Jungtini Taut konvencijoje, priimtoje 1961 m. Dl bepilietybs mainimo2 rekomenduojama, kad valstybs suteikt savo pilietyb jos teritorijoje gimusiam asmeniui, kuris kitokiu atveju neturt pilietybs. 2. Lietuvos pilietyb gali bti gyjama suteikiant j statymo nustatyta tvarka. Toks pilietybs gijimo bdas vadinamas natralizacija. Dl pilietybs suteikimo asmenys gali kreiptis vairiais sumetimais. Yra eimyninio pobdio natralizacija (santuoka su usienieiu, vaikinimas) ir neeimyninio pobdio natralizacija (pilietybs suteikimas usienieiui, atvykusiam nuolat gyventi valstyb)3. eimyninio pobdio natralizacijos atveju vairiose alyse skirtingai teisikai reglamentuojamos itekjusios u usienieio moters pilietybs problemos. Daugelyje Lotyn Amerikos ali galioja vyro pilietybs prioriteto principas. Pagal j moteris, itekjusi u i ali pilieio, automatikai gyja vyro valstybs pilietyb. Moter kova dl pilietini teisi ikl ir j lygiateisikumo suteikiant pilietyb klausim. Siekiant iplsti moter teises ioje srityje, 1957 m. buvo pasirayta Konvencija dl itekjusios moters pilietybs4. J pasiraiusios alys susitar, kad nei santuokos sudarymas, nei jos nutraukimas, nei vyro pilietybs pasikeitimas, kai jie yra santuokoje, automatikai neturi takos monos pilietybei. i progresyvi norma tvirtinta ir Lietuvos Pilietybs statymo 4 str., kad Lietuvos Respublikos pilieio ar piliets santuokos sudarymas su asmeniu, kuris yra kitos valstybs pilietis arba asmuo be pilietybs, taip pat tokios santuokos nutraukimas savaime nekeiia sutuoktini pilietybs. Neeimyninio pobdio natralizacijos atvejai yra ie: kai pilietyb suteikiama asmeniui be pilietybs; kai vienos alies pilietyb pakeiiama kita, t.y. pilietyb suteikiama usienieiui. Visose iuolaikinse demokratinse valstybse yra nustatyta gantinai grieta natralizacijos tvarka. Suteikiant usienieiui pilietyb, paprastai reikalaujama atsisakyti turtos pilietybs, reikalaujama duoti itikimybs naujai valstybei priesaik ir t.t. Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 12 str. nustatyta, kad Lietuvos pilietyb gali bti suteikiama asmeniui pagal jo praym, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka ias slygas: a) ilaik lietuvi kalbos egzamin (moka kalbti ir skaityti lietuvikai);
1 2
r.: mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, Mintis, 1991. P. 31. Ten pat. P. 197. 3 r.: Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 285. 4 r.: mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. P. 193.
373
b) turi nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met; c) turi nuolatin darbo viet arba nuolatin legal pragyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje; d) ilaik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin; e) yra be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo atveju praranda tos valstybs pilietyb, arba ratu pranea apie savo sprendim atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb. Reikalavimas laikyti lietuvi kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzaminus netaikomas asmenims, sulaukusiems 65 met, I ir II grupi invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis chroninmis psichinmis ligomis. Mintos pilietybs suteikimo slygos sudaro materialinteisin pagrind gyti Lietuvos Respublikos pilietyb. Asmuo, praantis suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietyb, turi atitikti visas Pilietybs statymo 12 str. nustatytas slygas. Kaip minta, statyme numatytas sslumo cenzas reikalaujama, kad siekiantis gyti Lietuvos pilietyb asmuo turt nuolatin gyvenamj viet Lietuvoje pastaruosius deimt met. Toks reikalavimas yra grindiamas nuostata, kad nuolatinis gyvenimas Lietuvoje yra prielaida usienieiui integruotis Lietuvos visuomen, suvokti tautos mentalitet ir jos siekius, pasirengti prisiimti atsakomyb u valstybs dabart ir ateit, umegzti su Lietuvos valstybe efektyv faktin ry1. Paymtina, kad poymius, apibdinanius nuolatinio gyvenimo Lietuvoje cenz, nustat Lietuvos Respublikos statymas Dl asmen, laikom nuolat gyvenaniais arba gyvenaniais Lietuvos Respublikoje. Pagal io statymo 5 str. usienietis laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje, jeigu jis teistai gavo leidim nuolat gyventi Lietuvoje ir yra ios slygos: asmuo yra sigijs pagal nuosavybs teis arba isinuomojs gyvenamj patalp Lietuvoje, arba yra savininko ar nuomininko eimos narys ir jo asmens dokumente yra raas apie asmens nuolatin gyvenamj viet; ir ne maiau kaip pastaruosius vienerius metus dirba Lietuvoje ar turi kit apmokestinam usimim Lietuvoje, arba gauna Lietuvoje legali pensij, arba yra ilaikomas Lietuvoje kit asmen, arba turi legal pragyvenimo altin; ir
1 Sinkeviius V. Nuolatinis gyvenimas Lietuvoje viena i natralizacijos slyg // Jurisprudencija. 2001. T. 19(11). P. 125.
374
V skyrius
ne maiau kaip pastaruosius vienerius metus moka Lietuvos teritorijoje pajam ir kitus Lietuvos Respublikos statym nustatytus mokesius arba Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka yra nuo j atleistas; ir ne maiau kaip pastaruosius vienerius metus moka socialinio draudimo mokas (iskyrus nedirbanius pensininkus). Nustatant, ar asmuo nuolat gyvena Lietuvoje, atsivelgiama ir juridinius, ir faktinius gyvenimo Lietuvoje poymius. Asmuo laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje, kai yra visos nurodytos slygos, j visetas. Vadinasi, statymo 5 str. nurodyti terminuoti poymiai yra ne maiau kaip deimt pastarj met. Paymtina, kad Pilietybs statyme numatytas deimties met sslumo cenzas nra absoliutus. Nors apskritai statyme nustatytos natralizacijos slygos yra pakankamai grietos, taiau atskiroms asmen kategorijoms numatomos ir lengvatins natralizacijos slygos. Antai asmeniui, sudariusiam santuok su Lietuvos pilieiu ir gyvenaniam ioje santuokoje pastaruosius trejus metus Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietyb suteikiama, jeigu jis ilaik lietuvi kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzaminus ir ratu prane, kad atsisako turtos pilietybs, kai jam bus suteikta Lietuvos pilietyb (14 str. 1 d.). statymo 14 str. 2 d. nustatyta, kad asmenims, sudariusiems santuok su Lietuvos Respublikos pilieiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ir j vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietyb suteikiama, jei jie gyvena ioje santuokoje pastaruosius trejus metus, persikelia nuolat gyventi Lietuv kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir atitinka io statymo 12 str. 1 d. 4, 5 p. nustatytas slygas, t.y. ilaik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin ir atsisak turtos pilietybs. Pilietybs statymo 16 str. nustatyta, kad Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis iuo statymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb nusipelniusiems Lietuvai usienio valstybi pilieiams iimties tvarka. Tokiu atveju jiems io statymo 12 str. numatytos pilietybs suteikimo slygos netaikomos. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimas iimties tvarka savaime nesukelia teisini pasekmi pilietyb gijusio asmens eimos nariams. Kaip minta, pilietyb asmeniui suteikiama, kai jis pateikia ratik praym, sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka mintus reikalavimus. Priesaika yra viena i pilietybs gijimo natralizacijos bdu procedros dali, todl ji svarbi ne tiek savaime, kiek visame pilietybs gijimo procedros kontekste. Priesaika yra viena i slyg pilietybei gauti. Priesaika yra asmens vieas, ikilmingas bei tvirtas pasiadjimas prisiimti j saistanias pareigas ir jas vykdyti, t.y. asmuo, praantis piliety-
375
bs, pasiada bti itikimas Lietuvos Respublikai, laikytis LR Konstitucijos bei statym, ginti Lietuvos nepriklausomyb, saugoti valstybs teritorijos vientisum, gerbti valstybin kalb, kultr ir paproius, stiprinti Lietuvos demokratin valstyb. Priesaika yra asmens politinisteisinis sipareigojimas valstybei, kuri asmeniui suteikia pilietyb. Natralizacijos aktas visada yra individualus. Priesaik turi duoti ne tik asmenys, tampantys pilieiais natralizacijos bdu, bet ir tie, kurie pilietyb gyja optavimo bdu ar iimties tvarka. Prie praymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb asmuo turi pridti: asmens tapatyb patvirtinant dokument, gimimo liudijim; dokument, patvirtinant nuolatin gyvenamj viet ir darb (usimim) arba kit legal pragyvenimo altin bei dokumentus, patvirtinanius, jog nra chronikas narkomanas, alkoholikas ar toksikomanas bei neserga ypa pavojingomis infekcinmis ligomis. Visus iuos dokumentus bei praym asmuo paduoda Respublikos Prezidentui per vietos savivaldos vykdomj institucij. Paymtina, kad asmenims, atitinkantiems Pilietybs statymu nustatytos natralizacijos slygas, Lietuvos Respublikos pilietyb teikiama atsivelgiant Lietuvos Respublikos interesus. Vadinasi, ji gali ir nebti suteikta, nors praantis asmuo ir atitikt natralizacijos slygas. Pilietybs suteikimas iuo atveju yra valstybs diskrecija. Pilietybs statymo 13 sk. iskiriama asmen kategorija, kuriems Lietuvos Respublikos pilietyb apskritai neteikiama. rat patenka asmenys, kurie: a) padar tarptautins teiss numatyt nusikaltim mogikumui ar vykd genocid; b) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prie Lietuvos valstyb; c) iki atvykimo gyventi Lietuv kitoje valstybje buvo bausti laisvs atmimo bausme u tyin nusikaltim, u kur baudiamj atsakomyb nustato ir Lietuvos Respublikos statymai, arba buvo bausti Lietuvoje u tyin nusikaltim, u kur numatoma laisvs atmimo bausm; d) yra chroniki narkomanai, alkoholikai ar toksikomanai; e) serga ypa pavojingomis infekcinmis ligomis. Toks i asmen iskyrimas yra visikai suprantamas ir pateisinamas. Kuri valstyb bt suinteresuota suteikti pilietyb nusikaltliams arba kitokiems socialiai pavojingiems asmenims? Tokios nuostatos numatytos daugelio valstybi teisiniuose aktuose, reguliuojaniuose pilietybs klausimus. 3. Pilietybs gijimas gyvendinus teis Lietuvos Respublikos pilietyb yra naujas ir Lietuvos konstitucinje teisje netradicinis pilietybs gijimo bdas. Rengiant Lietuvos Respublikos pilietybs statym, daug diskusij su-
376
V skyrius
kl klausimas, ar pripainti Lietuvos ieiviams, gijusiems kitos valstybs pilietyb, Lietuvos pilietyb. Btent mint asmen Lietuvos pilietybs problemai sprsti ir skirtas Pilietybs statymo 17 str. Pilietybs statymo 17 str. nustatyta, kad teis Lietuvos Respublikos pilietyb neterminuotai isaugoma: 1) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams ir vaikaiiams (jeigu ie asmenys, j vaikai ar vaikaiiai nerepatrijavo i Lietuvos), gyvenantiems kitose valstybse; 2) lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse. Teiss pilietyb isaugojimas reikia, jog iems asmenims pripastama pirmumo teis Lietuvos pilietyb ir paprastesn (netaikant 12 str. nustatyt natralizacijos slyg) tos pilietybs gijimo tvarka. Iki ios teiss realizavimo minti asmenys su savo eimos nariais gali atvykti Lietuvos Respublik be viz ir gyventi, netaikant jiems Imigracijos statymo reikalavim, i jos ivykti. Asmenims, kuriems isaugoma teis Lietuvos Respublikos pilietyb, pagal j praym iduodami i teis patvirtinantys dokumentai. statymo 17 str. 1 d. 1 p. nurodyti asmenys yra tie patys, kurie pagal Pilietybs statymo 1 str. 1 d. laikomi Lietuvos Respublikos pilieiais, tik gyvenantys kitose valstybse. Palyginus statymo 1 str. 1 d. ir 17 str. nustatyt teisin reguliavim, galima daryti ivad, kad ie asmenys gali i karto gauti arba Lietuvos Respublikos pilieio pas, arba teis Lietuvos Respublikos pilietyb patvirtinanius dokumentus. Taip buvo nustatyta atsivelgiant i asmen pageidavimus: jie ne visada nori turti Lietuvos Respublikos pilieio pas, t.y. gyti Lietuvos pilietyb, nes valstybi, kur jie gyvena, statymai danai numato, kad atlikus bet kok veiksm siekiant gyti kitos valstybs pilietyb, juo labiau gavus kitos valstybs pilieio pas, galima netekti turimos pilietybs. Tai ypa aktualu Lietuvos ieiviams, gyvenantiems valstybse, kurios dvigubos pilietybs nepripasta i esms. Todl tokiems asmenims priimtiniau turti ne pilieio pas, o dokument, patvirtinant, kad asmuo turi teis Lietuvos pilietyb. Kita vertus, asmuo, kurio teiss Lietuvos pilietyb isaugotos, gali bet kada kreiptis dl Lietuvos pilieio paso idavimo, ir is turi bti nedelsiant jam iduotas be joki papildom slyg ar reikalavim1. Teis Lietuvos pilietyb neterminuotai taip pat isaugo lietuvi kilms asmenys. Pagal statym lietuvi kilms asmeniu laikomas asmuo, kurio tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra lietuviai, ir pats asmuo pripasta ess lietuvis.
1 Sinkeviius V. Lietuvos Respublikos pilietybs teisiniai pagrindai // Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius, 1997. P. 119120.
377
Minti asmenys teis Lietuvos Respublikos pilietyb gyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybs pilietybs ir grta nuolat gyventi Lietuv. Asmenys, nurodyti Pilietybs statymo 17 str. 1 d. 1 p., praymus gyvendinti teis Lietuvos Respublikos pilietyb paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos staigoms ar Lietuvos Respublikos diplomatinms atstovybms, ar konsulinms staigoms usienyje. Asmenys, nurodyti io statymo 17 str. 1 d. 2 p., praymus gyvendinti teis Lietuvos Respublikos pilietyb paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijai per vietos savivaldos vykdomj institucij. Prie praymo gyvendinti teis Lietuvos Respublikos pilietyb pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birelio 15 d. turjo Lietuvos Respublikos pilietyb (yra tokio asmens vaikas ar vaikaitis); dokumentai, patvirtinantys asmens tapatyb (pasas ar j atitinkantis dokumentas), lietuvi kilm, turt kitos valstybs pilietyb ir jos atsisakym (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybs), taip pat nuolatin gyvenamj viet. Dokumentai, rodantys, jog asmuo iki 1940 m. birelio 15 d. turjo Lietuvos Respublikos pilietyb, yra: ilik Lietuvos Respublikos vidaus ar usienio pasai, iduoti iki 1940 m. birelio 15 d.; Lietuvos Respublikos usienio pasai, iduoti Lietuvos diplomatini atstovybi ar konsulini staig po 1940 m. birelio 15 d.; dokumentai apie tarnyb Lietuvos kariuomenje ar darb valstybinje tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turt Lietuvos pilietyb. Jeigu i dokument nra, galima pateikti: dokumentus apie mokymsi, darb, gyvenim Lietuvoje iki 1940 m. birelio 15 d.; priesaikin pareikim, patvirtint notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs ar konsulins staigos pareigno; notaro patvirtintus trij Lietuvos Respublikos piliei, kurie patys turjo Lietuvos Respublikos pilietyb iki 1940 m. birelio 15 d., liudijimus apie tai, kad asmuo iki 1940 m. birelio 15 d. turjo Lietuvos Respublikos pilietyb; usienio valstybs paso patvirtint kopij ir kitus dokumentus. Lietuvi kilm patvirtina dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tvai ar seneliai, vienas i tv ar seneli yra lietuviai, taip pat asmens raytinis pareikimas, patvirtinantis, kad jis laiko save lietuviu. Jeigu nra patikim dokument, rodani lietuvi kilm, klausim sprendia Pilietybs reikal komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos statym nustatytus reikalavimus. Sprendimus dl teiss Lietuvos Respublikos pilietyb gyvendinimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministras. 4. Pagal Pilietybs statymo 7 str. Lietuvos Respublikos pilietyb taip pat gali bti gyta optavimo bdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptau-
378
V skyrius
tini sutari numatytais pagrindais. Optacija tai laisvas savo noru pilietybs pasirinkimas tais atvejais, kai keiiasi valstybs teritorija. Pilietybs gijimas iuo bdu taikomas tais atvejais, kai tam tikros buvusios valstybs teritorijoje susikuria nauja valstyb arba i buvusios valstybs teritorijos yra atskiriama tam tikra jos dalis, kuri traukiama kitos valstybs teritorij. iuo atveju, keiiamos teritorijos dalies pilieiams leidiama pasirinkti: ar likti savo buvusios teritorins valstybs pilieiais, ar tapti naujos valstybs, kurios teritorij ta dalis traukiama, pilieiais. Asmuo, pasirinks pilietyb, paprastai ivyksta gyventi pasirinktos pilietybs valstyb. Vadinasi, optavimo atveju pilietyb keiiasi remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi su usienio valstybe. O ios sutarties pagrindu Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priima teisin akt, kuriame detalizuojamos optacijos slygos, bdai ir tvarka. Paymtina, kad netipikas pilietybs gijimo optavimo bdu atvejis buvo numatytas 1989 m. lapkriio 3 d. Pilietybs statyme. io statymo 1 str. 3 d. buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki io statymo sigaliojimo dienos nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi ia nuolatin darbo viet arba nuolatin legal pragyvenimo altin, gali per dvejus metus nuo Pilietybs statymo sigaliojimo dienos laisvai apsisprsti, ar priimti Lietuvos pilietyb, ar likti SSRS pilieiais. Tok pilietybs gijimo atvej su tam tikromis ilygomis galima laikyti pilietybs gijimu optacijos bdu, nes buvo suteikta teis pasirinkti Lietuvos Respublikos pilietyb tiems gyventojams, kurie praeityje neturjo tvirt teisini ryi su buvusia nepriklausoma Lietuvos valstybe. 5. Pilietybs statyme yra numatyta galimyb gyti Lietuvos pilietyb kitais io statymo numatytais atvejais. Kokie tie atvejai? Pirmiausia tai Lietuvos pilietybs grinimas (22 str.). is atvejis yra ypatingas tuo, kad asmuo jau yra turjs Lietuvos pilietyb, bet dl tam tikr prieasi buvo jos neteks. Tokiems asmenims (j praymu) gali bti grinta Lietuvos Respublikos pilietyb su slyga, jei praymo pateikimo metu is asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka Pilietybs statymo 12 str. 1 d. 2, 3 ir 5 p. numatytas slygas. inoma, kiekvienu atveju is sprendimas priimamas individualiai, t.y. grinti ar ne, sprendia Lietuvos Respublikos Prezidentas, gavs motyvuot Pilietybs reikal komisijos pasilym. Prie toki pilietybs gijimo atvej galima priskirti ir vaik pilietybs gijim keiiantis tv pilietybei. Pasikeitus tv pilietybei, kai abu tvai gyja Lietuvos Respublikos pilietyb arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeiia ir j vaik, neturini 14 met amiaus, pilietyb (24 str.). Sudtingiau is klausimas sprendiamas, kai Lietuvos pilietyb gyja vienas i tv. Detaliai ie atvejai reglamentuojami Pilietybs statymo
379
2526 str. Antai io statymo 25 str. nustatyta, kad Lietuvos pilieiu tapus vienam i tv, kai kitas lieka kitos valstybs pilieiu, j vaikas gali gyti Lietuvos Respublikos pilietyb, jei to ratu prao abu vaiko tvai. Tais atvejais, kai vaiko tvai isituok, vaikas gali gyti Lietuvos Respublikos pilietyb, jei to ratu prao gijs Lietuvos Respublikos pilietyb vienas i tv, pas kur teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kur vaikas faktikai nuolat gyvena. Jeigu Lietuvos Respublikos pilieiu tampa vienas i tv, o kitas lieka asmeniu be pilietybs, j vaikas gali gyti Lietuvos Respublikos pilietyb, jei to ratu prao gijs Lietuvos Respublikos pilietyb vienas i tv. Pilietybs statymo 26 str. tvirtinta, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietybs netenka vienas i tv, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, j vaikas, nesukakus jam 14 met, lieka Lietuvos Respublikos pilietis. Paymtina, kad Pilietybs statyme, sprendiant vaik pilietybs klausim, keiiantis tv pilietybei, reikalaujama atsivelgti vaik ami. Vaik iki 14 met amiaus pilietybs pasikeitimui j sutikimo nereikia, o vaik nuo 14 iki 18 met pilietyb, pasikeitus j tv pilietybei, gali bti pakeista tik remiantis ratiku vaiko sutikimu (27 str.). Toks vaik amiaus skirstymas du etapus yra visikai pagrstas, kadangi priklausomai nuo amiaus keiiasi vaik teisinis statusas. Iki 14 met vaikas paprastai yra priklausomas nuo tv, o nuo 14 iki 18 met vaikas jau gyja dalin veiksnum. Visais mintais atvejais vaik pilietybs pasikeitimo klausimus sprendia ir dokumentus tvarko Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija (32 str.). 1.3. Lietuvos Respublikos pilietybs netekimas Pilietybs netekimas reikia, kad nutrksta teisinis ryys tarp asmens ir valstybs. Pagrindin pilietybs netekimo pasekm ta, kad keiiasi asmens teisinis statusas, jam netaikoma tos valstybs jurisdikcija, asmuo nebegali naudotis valstybs utarimu bei globa. Jis tampa asmeniu be pilietybs. Jei pilietybs netekimo momentu is asmuo turjo ir kitos valstybs pilietyb, jis gyja usienieio status Lietuvos Respublikoje. Kiekvienu konkreiu atveju valstyb sprendia, ar leisti tokiam asmeniui pasilikti gyventi valstybs teritorijoje, ar pasilyti palikti al. Pilietybs netekimo pagrindus, form bei tvark kiekviena valstyb savarankikai nustato savo statymais. Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 19 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama: 1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybs;
380
V skyrius
2) gijus kitos valstybs pilietyb; 3) nutraukus faktinius ryius su Lietuvos valstybe; 4) Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais. Bene labiausiai paplits pilietybs netekimo bdas yra jos atsisakymas. Pilietybs statyme nedetalizuojama, kokiais atvejais asmenys gali atsisakyti pilietybs. Daniausiai atsisakymo prieastis bna santuoka su usienieiu, emigracija ir kt. Lietuvos pilietybs statymas nenumato joki papildom slyg ar draudim asmenims, atsisakantiems Lietuvos pilietybs. Lietuvos Respublikos pilieio teis atsisakyti pilietybs negali bti varoma, iskyrus iame str. nurodytus atvejus, tvirtinta Pilietybs statymo 20 str. Tokia nuostata derinasi su Visuotins mogaus teisi deklaracijos 15 str. 2 d. taisykle, kad niekam negali bti savavalikai atimta pilietyb ar teis j pakeisti. Kokiais gi atvejais vis tik asmens praymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs negali bti patenkintas? Pilietybs statymo 20 str. 2 d. nustatyta, kad asmens praymas negali bti nagrinjamas, jeigu to praantis asmuo: patrauktas baudiamojon atsakomybn kaltinamuoju; jo atvilgiu yra siteisjs ir vykdytinas teismo nuosprendis. Taiau i nuostata nereikia, kad asmuo apskritai negals kreiptis dl pilietybs atsisakymo. Kai inyks mintos prieastys, asmuo gals pakartotinai kreiptis dl pilietybs statymo nustatyta tvarka. Pilietybs statyme numatyta, kad klausimus dl Lietuvos Respublikos pilietybs atsisakymo sprendia Lietuvos Respublikos Prezidentas leisdamas dekretus pagal suinteresuoto asmens raytin praym. Praymai atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs paduodami Lietuvos Respublikos Prezidentui per vietos savivaldos vykdomj institucij. Lietuvos Respublikos pilieiai, nuolat gyvenantys usienio valstybse, praymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines staigas usienyje. Prie praymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs pridedama: Lietuvos Respublikos pilieio pasas, kitos valstybs paso nuoraas, patvirtintas notaro ar pareigno, kuris priima praym dl pilietybs atsisakymo; dokumentai, patvirtinantys asmens nuolatin gyvenamj viet ir darb (usimim); sumoktos valstybins rinkliavos kvitas. Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama gijus kitos valstybs pilietyb. Pilietybs statymo 23 str. 3 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, gijs kitos valstybs pilietyb ar gavs kitos valstybs pilieio pas arba kit tos valstybs pilietyb patvirtinant dokument po to, kai jam buvo iduoti Lietuvos Respublikos pilietybs dokumentai, netenka Lietuvos Respublikos pilietybs nuo kitos valstybs pilietybs gijimo ar
381
tos valstybs pilieio paso ar kito tos valstybs pilietyb patvirtinanio dokumento idavimo dienos. Pilietybs netekimo fakt konstatuoja vidaus reikal ministras. Asmuo gali bti pripaintas netekusiu Lietuvos pilietybs, jeigu jis nutraukia faktinius ryius su Lietuvos valstybe. Pilietybs statymo 21 str. nustatyta, kad tokie ryiai laikomi nutrkusiais, jeigu: asmuo ilgiau nei trejus metus be pertraukos gyvena usienyje su negaliojaniu Lietuvos Respublikos pilieio pasu; stoja kitos valstybs karinn tarnybon ar pareignu valstybinn tarnybon be Lietuvos Respublikos kompetenting organ leidimo. Pirmuoju atveju, sprendiant klausim, ar nutrks faktinis ryys su Lietuvos valstybe, svarbu yra tai, kad asmuo nustatyt trej met laikotarp usienyje su negaliojaniu pasu gyvena be pertraukos. Antruoju atveju svarbi aplinkyb yra ta, kad asmuo dirbt kitos valstybs labui neturdamas tam kompetenting Lietuvos valstybs institucij leidimo. statymo Dl Lietuvos Respublikos pilietybs statymo gyvendinimo tvarkos 6 str. nustatyta, kad tokia kompetentinga institucija, iduodanti leidimus stoti kitos valstybs karinn tarnybon ar dirbti pareignu, yra Vyriausyb. Teikimus pripainti asmen netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs dl faktini ryi nutrkimo, turi teis paduoti Lietuvos vidaus reikal ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija. Nustaius, kad asmuo nutrauk faktinius ryius su Lietuvos valstybe, jis gali bti pripaintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs. Kiekvienu konkreiu atveju sprendim priima Lietuvos Respublikos Prezidentas ir dl to leidia dekretus. Vertinant iame Pilietybs statymo str. numatytus pilietybs netekimo pagrindus galima pastebti, kad jie savo esme yra nevienareikmiai. Nekyla abejons, kad stojimas kitos valstybs karinn tarnybon ar pareign valstybinn tarnybon be Lietuvos Respublikos kompetenting organ leidimo gali bti pagrindas netekti pilietybs. Pati i veikla nesiderina su pilietybs kaip teisinio ryio su valstybe suvokimu. Tai faktikai yra io ryio paneigimas. Faktini ryi su Lietuvos valstybe nutraukimas iuo atveju vyksta pilieio valia. Tai yra smoningi veiksmai, kuriais asmuo ireikia savo nenor palaikyti pilietybs santykius. Tokio pilietybs netekimo pagrindo nustatymas derinasi ir su tarptautins teiss principais. Kitaip vertintinas kitas pilietybs netekimo dl asmens faktini ryi su valstybe nutrkimo pagrindas. Gyvenimas usienyje su negaliojaniu Lietuvos Respublikos pasu, vargu, ar yra pakankamas ir objektyvus pagrindas netekti pilietybs. Kaip teisingai nurodyta literatroje, pilietyb laiko ir erdvs atvilgiu nra apribota, todl ji neturt priklausyti net
382
V skyrius
nuo to, ar asmuo apskritai turi pilietybs dokumentus. Juo labiau piliety-
383
b neturt bti saistoma toki dokument galiojimo termino1. Lietuvos pilietybs galima netekti ir Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais. Pilietybs statymo 36 str. nustatyta, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis numato kitokias taisykles negu idstytos iame statyme, tai taikomos tarptautins sutarties taisykls. I ios nuostatos seka, kad Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi numaius kitokius negu Pilietybs statymo 19 str. nustatytus pilietybs netekimo atvejus, bus vadovaujamasi tarptautins sutarties taisyklmis. Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 23 str. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo akto pripainimas negaliojaniu nustatyta galimyb pripainti negaliojaniu Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo akt, jeigu asmenys, kuriems buvo suteikta pilietyb, nuslp apie save inias, kurios turjo lemiamos takos dl pilietybs suteikimo. Minto straipsnio 1 d. numatytos kelios aplinkybs, kurioms paaikjus is aktas pripastamas negaliojaniu. Btent: a) jei natralizuotas asmuo arba optantas gijo Lietuvos Respublikos pilietyb pagal suklastotus dokumentus arba kitokios apgauls bdu. Vadinasi, i norma taikoma asmeniui, kuris, atlikdamas tam tikrus formalumus, btinus Lietuvos Respublikos pilietybei gauti, smoningai pateik inias ir dokumentus, kuriais remiantis ir buvo suteikta pilietyb. ia svarbu yra tai, kad asmuo inojo ir norjo pateikti apie save klaidingas inias arba kitokios apgauls bdu sudar slygas Lietuvos Respublikos pilietybei gyti; b) jei neatsisak kitos valstybs pilietybs. Turimos pilietybs atsisakymas yra viena i Pilietybs statymo 12 str. 5 d. numatyt natralizacijos slyg. Jeigu asmuo, kai jam buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb, nevykd ios natralizacijos slyg, pilietybs suteikimo aktas pripastamas negaliojaniu; c) kai teismas nustato, jog asmuo iki pilietybs suteikimo ar po to padar tarptautins teiss numatyt nusikaltim mogikumui, vykd genocid arba padar nusikaltim Lietuvos Respublikai. iuo atveju pagrindas pripainti Lietuvos pilietybs suteikimo akt negaliojaniu yra teismo priimtas sprendimas, paremtas faktais ir neginytinais rodymais, kad is asmuo atliko mintus veiksmus. Taigi Pilietybs statymo 23 str. 1 d. tvirtinta norma yra imperatyvinio pobdio. Nustaius nurodytus faktus, pilietybs suteikimo aktas pripastamas negaliojaniu. io straipsnio 2 d. tvirtinta dispozityvin norma, numatanti, kad Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo aktas gali bti pripaintas ne1
Sinkeviius V. Op. cit. P. 126.
384
V skyrius
galiojaniu ir tuo atveju, kai teismas nustatys, jog konkretus asmuo po 1940 m. birelio 15 d. organizavo ar vykd gyventoj trmimus ar gyventoj naikinim, slopino rezistencin judjim Lietuvoje, ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose, nukreiptuose prie Lietuvos Respublikos nepriklausomyb ir jos teritorijos vientisum. Pilietybs statymo 23 str. numatytais atvejais pilietybs suteikimo akto pripainimo negaliojaniu klausimus sprendia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pripainus pilietybs suteikimo akt negaliojaniu, asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybs. Jam atsiranda tos paios teisins pasekms, kaip ir netekus Lietuvos Respublikos pilietybs Pilietybs statymo 19 str. numatytais atvejais. Taigi Pilietybs statymo 23 str. numatyta konstitucin sankcija pilietybs atmimas asmenims, gijusiems pilietyb natralizacijos arba optavimo bdu. vykdiusiems iame straipsnyje numatytas veikas asmenims, atsivelgiant teiss paeidimo pobd, gali arba turi bti atimta Lietuvos Respublikos pilietyb. 1.4. Dviguba pilietyb. Pilietyb ir santuoka. Tv ir vaik pilietyb Pilietyb, kaip minta, yra nuolatinis asmens teisinis ryys su valstybe. Paprastai asmuo yra nuolatiniame teisiniame ryyje su viena valstybe, yra vienos valstybs pilietis. Taiau bna atvej, kai asmuo tuo paiu metu turi ir kitos valstybs pilietyb. Taigi dviguba pilietyb arba bipatrizmas tai toks asmens teisinis statusas, kai pastarasis vienu metu turi dviej ar daugiau valstybi pilietyb. Bipatrizmas yra paplits tarptautinje praktikoje reikinys ir egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar valstybs j pripasta, ar ne. Valstybs, savo konstitucijose ar statymuose tvirtindamos dvigubos pilietybs nepripainimo princip, i esms nepripasta teisini pasekmi, kylani dl to, kad asmuo tuo paiu metu turi keli valstybi pilietyb1. Istorikai dvigubos pilietybs atsiradimas siejamas su valstybi teritoriniais pasikeitimais, gyventoj migracija, valstybi statym, reguliuojani pilietybs gijimo ir netekimo tvark, kolizija ir kitomis prieastimis. Dvigubos pilietybs atsiradimo prieastis danai yra vairi valstybi statym, reguliuojani pilietybs santykius, kolizijos. Kiekvienos valstybs suvereni teis statymais nustatyti savo pilietybs gijimo slygas ir tvark. Vadinasi, dvigubos pilietybs atsiradimas yra susijs su valstybs
1
Bojars J. R. Gradanstvo gosudarstv mira. Ryga, 1993. S. 304.
385
laisve savo nuoira pasirinkti kriterijus, btinus tos valstybs pilietybei gyti1. Dviguba pilietyb gali atsirasti gyjant pilietyb vairiais bdais, net ir gimimo bdu, ikilus ems teiss principo ir kraujo teiss principo nesuderinamumui. Tokiu atveju vaikas, gims tvams usienieiams alyje, kur dominuoja ems teiss principas, pagal kraujo teiss princip gys savo tv pilietyb, o pagal ems teiss princip alies, kurioje gim, pilietyb. Remiantis tarptautinmis sutartimis ems teiss principas yra netaikomas tik usienio diplomat bei konsul vaikams. Dviguba pilietyb atsiranda ir nepriklausomai nuo vaiko, kurio tvai turi skirtingas pilietybes, gimimo vietos. Tuo atveju, kai valstybi, kuri pilieiai yra tvai, statymai numato, kad kraujo teiss principas galioja net ir tada, kai tik vienas i tv turi tos valstybs pilietyb, vaikas jau gimdamas taps dviej valstybi pilieiu, t.y. gys ir tvo, ir motinos pilietyb. Jeigu tokios eimos vaikas gimsta treioje valstybje, kurioje taikomas ems teiss principas, jis gyja trij valstybi pilietyb. Bipatrizmas galjo bti ir santuok tarp asmen, turini skirting valstybi pilietyb, pasekm. Moteris galjo gyti dvigub pilietyb itekdama u usienieio, jeigu ji pagal savo alies statymus nepraranda turtos pilietybs, o pagal vyro alies statymus automatikai gyja jo alies pilietyb. Situacija, kaip jau buvo minta, pasikeit 1957 m. JT Generalinei Asambljai primus konvencij Dl itekjusi moter pilietybs. Joje buvo tvirtinta nuostata, kad santuokos su usienio valstybs piliei atveju, moteris automatikai negyja vyro valstybs pilietybs, o kitos valstybs pilietybs gijimas negali trukdyti moteriai ilaikyti savo pilietyb. Dviguba pilietyb gali atsirasti ir natralizacijos bdu gyjant pilietyb, jeigu pilietyb suteikianti valstyb nereikalauja atsisakyti turimos pilietybs. Tokia galimyb buvo numatyta ir priekario Lietuvoje. 1928 m. Lietuvos Konstitucijos 10 str. 2 d. buvo tvirtinta nuostata, kad Lietuvos pilietis nepraranda savo pilietybs teisi, pataps kurio nors Amerikos krato pilieiu, jei atlieka tam tikras statymo nurodytas pareigas2. Galimyb gyti dvigub pilietyb gyjant j natralizacijos atveju buvo numatyta ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje bei 1939 m. pilietybs statyme. Dviguba pilietyb, atsirandanti dl vairi mint prieasi, daugelio autori nuomone netoleruotinas teisinis reikinys. Daugelio valstybi konstitucijose ir statymuose tvirtintas dvigubos pilietybs nepripainimo principas. Bipatrizmas sukelia daug nepatogum ir problem ir valstybei,
Hofmann R. Overview of Nationality and Citizenship in International Law. Citizenship and nationality status in the new Europe. London, 1998. P. 1517. 2 Valstybs inios. Vilnius, 1928, 25, Nr. 2751778.
1
386
V skyrius
ir asmeniui, turiniam keli valstybi pilietyb. Pilietyb laisvo asmens smoningas pasirinkimas bti konkreios valstybs nariu, susieti save nuolatiniais teisiniais ryiais su ta valstybe. Bipatrizmo neigiama pasekm visuotinis aikaus asmens teisinio statuso reglamentavimo paeidimas. Asmuo negali turti dviej lygiaveri ryi su skirtingomis valstybmis. Kaip minta, tik valstybs pilietis turi iimtin teis dalyvauti valdant savo valstyb, rinkti ir bti irinktu valstybs atstovaujamosios valdios institucijas, jam numatyta pareiga tarnauti savo valstybs kariuomenje, ginti savo al, vykdyti kitas pilieio pareigas. Pilietis duoda itikimybs priesaik savo valstybei. Kaip suderinti iuos dalykus, jei asmuo yra ne vienos, o keli valstybi pilietis? Kuriai valstybei toks asmuo privalo vykdyti pilietines pareigas? Nustatant asmens pilietin priklausomyb, tarptautinje praktikoje alys daniausiai taiko aktyvios pilietybs doktrin, t.y. didel dmes skiria pilietybs pastovumui ir faktiniam pilieio ryiui su valstybe. Aktyvios pilietybs kriterijams priskiriama: nuolatin gyvenamoji vieta arba vieta, kur daniausiai gyvenama; nuolatin darbo vieta; karins ar valstybins tarnybos atlikimo vieta; vieta, kur asmuo realiai naudojasi savo pilietinmis arba politinmis teismis; kai kuriais atvejais asmens nekilnojamojo turto buvimo vieta. Ikilus klausimui dl bipatrido pilietybs, tarptautinje praktikoje daniausiai priimamas sprendimas tos valstybs, su kuria asmens faktinis ryys glaudesnis, naudai. Dvigubos pilietybs problema sprendiama ir valstybi pilietybs statymuose nustatant bipatrizmo negalimumo atvejus gyjant valstybs pilietyb, ir sudarant dviales bei daugiaales sutartis dl dvigubos pilietybs nepripainimo. Remiantis priekario Lietuvos pilietybs santyki reguliavimo tradicija, dvigubos pilietybs nepripainimo principas tvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir Pilietybs statyme. Antai Konstitucijos 12 str. 2 d. nustatyta, kad iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis. Taigi Konstitucijoje pavesta statymo leidjui nustatyti atvejus, kada galima dviguba pilietyb. Pilietybs statymo turinio analiz rodo, kad statym leidjas numato du atvejus, kai asmuo, turintis Lietuvos pilietyb, kartu gali turti ir kitos valstybs pilietyb. Pagal statymo 1 str. 1 p. bti Lietuvos pilieiais ir turti kitos valstybs pilietyb gali asmenys, kurie iki 1940 m. birelio 15 d. turjo Lietuvos Respublikos pilietyb, ir j vaikai bei vaikaiiai (jeigu ie asmenys, j vaikai ir vaikaiiai nerepatrijavo i
387
Lietuvos) kitos valstybs pilietyb gijo prie tapdami Lietuvos pilieiais. Kitas atvejis yra susijs su pilietybs suteikimu iimties tvarka. Pilietybs statymo 16 str. nustatyta, kad Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis iuo statymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb nusipelniusiems Lietuvai usienio valstybi pilieiams iimties tvarka netaikant jiems io statymo 12 str. numatyt pilietybs suteikimo slyg. statyme nenustatyta joki kriterij, pagal kuriuos galima vertinti asmen nuopelnus Lietuvai. Tai yra Respublikos Prezidento iimtin teis vertinti ir sprsti, ar yra pagrindas suteikti pilietyb ar ne. Lietuvos pilietybs suteikimas iimties tvarka savaime nesukelia teisini pasekmi pilietyb gijusio asmens eimos nariams. Pagal nusistovjusi tarptautin praktik, slygot valstybi suverenios lygybs principo, valstybs nepripasta asmeniui joki teisi ir pareig dl to, kad pastarasis turi dar ir kitos valstybs pilietyb. Paymtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir statymuose nepripastama savo pilieiams joki teisi, kurias jie turi dl to, kad yra ir kit valstybi pilieiai. Vadinasi, ie asmenys Lietuvoje turi tik Lietuvos piliei teises ir vykdo Lietuvos pilieiams nustatytas pareigas. Dvigubos pilietybs turjimas nesudaro teisini prielaid vengti pilieio pareig vykdymo. 1.5. Valstybs institucijos, tvarkanios pilietybs klausimus Lietuvos Respublikos Pilietybs statyme bei kituose teiss aktuose apibriama valstybs ir savivaldybi institucij, priimani sprendimus vairiais pilietybs klausimais, kompetencija, taip pat pilietybs klausim sprendimo tvarka. Pilietybs statyme tvirtinta, kad pilietybs suteikimo, teiss Lietuvos Respublikos pilietyb gyvendinimo, atsisakymo ir grinimo klausimai svarstomi pagal suinteresuoto asmens ratik praym. i statymo nuostata reikia, kad, sprendiant ivardytus pilietybs klausimus, reikalaujama ne tik asmens valios pareikimo, bet ir nustatoma forma tai valiai pareikti. Vadinasi, tik pats asmuo gali sprsti, ar susieti save pilietybs ryiais su konkreia valstybe, ar nutraukti iuos ryius. Kaip minta, praymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb, atsisakyti pilietybs ar j grinti teikiami Respublikos Prezidentui per vietos savivaldos vykdomj institucij. Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintose Lietuvos Respublikos pilietybs dokument rengimo ir nagrinjimo taisyklse nustatyta, kad dokumentus Lietuvos Respublikos pilietybei gyti, atsisakyti pilietybs ar j grinti rengia vietos savivaldos vykdomosios institucijos pa-
388
V skyrius
skirtas pareignas arba vietos savivaldos vykdomosios institucijos sprendimu sudaryta komisija. Pareignas patikrina, ar asmens praymas atitinka Pilietybs statyme numatytas slygas, ar nra aplinkybi, dl kuri minti Lietuvos Respublikos pilietybs klausimai negali bti sprendiami. ios informacijos pagrindu pareignas rengia ivados projekt, kur teikia nagrinti vietos savivaldos vykdomajai institucijai. Vietos savivaldos vykdomoji institucija nagrinja asmens praym; praym kartu su pridtais prie jo dokumentais bei nurodytja ivada siunia Respublikos Prezidentui. Lietuvos Respublikos pilieiai, nuolat gyvenantys usienio valstybse, praymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines staigas usienyje. Pilietybs klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro pilietybs reikal komisij ir tvirtina Pilietybs klausim nagrinjimo ioje komisijoje taisykles. Pilietybs reikal komisija preliminariai svarsto ir teikia pasilymus Respublikos Prezidentui dl: 1) Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo; 2) Lietuvos Respublikos pilietybs grinimo; 3) Lietuvos Respublikos pilietybs netekimo; 4) Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo akto pripainimo netekusiu galios. Pilietybs reikal komisija teikia rekomendacinio pobdio ivadas Migracijos departamentui prie Vidaus reikal ministerijos, Konsuliniam departamentui prie Usienio reikal ministerijos jeigu asmenys negali nustatyta tvarka gauti reikiam dokument, patvirtinani iki 1940 m. birelio 15 d. turt Lietuvos pilietyb arba lietuvi kilm. Komisija nagrinja praymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb pagal Pilietybs statymo 16 str., t.y. u nuopelnus Lietuvos valstybei, ir teikia silymus Respublikos Prezidentui. Pilietybs reikal komisija savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, statymais, Seimo ir Vyriausybs nutarimais, Prezidento dekretais. Ji turi teis savo posd kviesti asmen, kurio pilietybs klausimas yra sprendiamas, bei pavesti valstybs institucijoms, kad jos pateikt reikiamus dokumentus ir pareikt savo motyvuot ivad dl komisijos nagrinjamo praymo. Jeigu komisija nustato, kad yra aplinkybi, trukdani patenkinti praym, ar reikia papildom dokument bei paaikinim, ne vliau kaip per 7 dienas nuo tokio sprendimo primimo privalo ratu praneti apie tai pareikjui. Komisijos posdiai yra teisti, kai juose dalyvauja ne maiau kaip du tredaliai jos nari. Komisijos sprendimai priimami paprasta vis komisijos nari bals dauguma ir forminami protokolu, kur pasirao visi posdyje dalyvav komisijos nariai.
389
Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo, jos atsisakymo, grinimo, netekimo ar pilietybs suteikimo akto pripainimo negaliojaniu atvejais Respublikos Prezidentas leidia dekretus; ie dekretai skelbiami Valstybs iniose. Pakartotiniai asmen praymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb ar j grinti priimami ne anksiau kaip po vieneri met nuo ankstesnio sprendimo primimo.
2 poskyris USIENIEI TEISIN PADTIS LIETUVOJE. PRIEGLOBSIO TEIS
2.1. Usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje reglamentavimas. Usienieio svoka 2.2. Usieniei atvykimas Lietuvos Respublik ir ivykimas i Lietuvos Respublikos 2.3. Laikinas ir nuolatinis usieniei apsigyvenimas Lietuvoje 2.4. Usieniei teiss, laisvs ir pareigos 2.5. Usieniei teisin atsakomyb ir j isiuntimas i Lietuvos Respublikos 2.6. Prieglobsio teis
2.1. Usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje reglamentavimas. Usienieio svoka Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kuri pripaino dauguma pasaulio valstybi, ikilo btinumas ne tik reguliuoti pilietybs santykius, bet ir nustatyti kit asmen, usieniei, esani Lietuvos teritorijoje, teisin status. Usieniei teisin status reguliuojanios nuostatos Lietuvos Respublikoje buvo tvirtintos Laikinajame Pagrindiniame statyme. Taiau tai tik buvo principins nuostatos, nubrianios gaires tolesniam usieniei teisins padties reguliavimui Lietuvoje. Detaliai usieniei teises ir laisves, pareigas, atvykimo Lietuvos Respublik slygas ir tvark, teisins atsakomybs klausimus reguliavo 1991 m. rugsjo 4 d. staty-
390
V skyrius
mas Dl usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje. Tai buvo pirmas Lietuvos istorijoje tokio pobdio statymas, kompleksikai reguliavs visus usieniei teisins padties aspektus. iuo metu usieniei teisin padt reglamentuoja 1998 m. gruodio 17 d. Lietuvos Respublikos statymas dl usieniei teisins padties (toliau Usieniei teisins padties statymas. 1995 m. Lietuvos Respublikai pasiraius Europos Asociacijos Sutart ir siekiant stoti Europos Sjung, vienas i pagrindini udavini buvo pritaikyti savo statymus prie Europos Sjungos statym keliam reikalavim utikrinti mogaus teisi laikymsi visose srityse, tarp j ir teisikai reguliuojant migracijos proces valdym. 1991 m. Usieniei teisins padties statymas turjo tam tikr sprag ir nebuvo tarpusavyje suderintas su 1991 m. rugsjo 4 d. Imigracijos statymu ir i dalies su 1991 m. gruodio 10 d. Pilietybs statymu, nes dalis svarbi usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje klausim iuose statymuose i viso nra aptarta, kai kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais, nors pagal svarb jiems buvo btina statymin reglamentacija. 1998 m. gruodio 17 d. Usieniei teisins padties statymas turjo utikrinti vientis usieniei teisins padties reglamentavim pagal visuotinai pripaintas normas mogaus teisi srityje bei tarptautines konvencijas, prie kuri prisijung Lietuvos Respublika. Usieniei teisins padties statymas nustato usieniei atvykimo ir ivykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo, darbo, teisins atsakomybs bei kitus usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje klausimus. Usienieio svoka. Pagal Usieniei teisins padties statymo 1 str. usienietis yra asmuo, kuris nra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsivelgiant tai, ar jis turi kurios nors usienio valstybs pilietyb, ar neturi jokios. Tokia usienieio samprata i esms atitinka tarptautinius standartus. Pagal 1985 m. gruodio 13 d. Jungtini Taut Generalins Asambljos Asmen, nesani pilieiais alies, kurioje jie gyvena, teisi deklaracijos 1 str., usienieiu laikomas bet koks asmuo, kuris nra pilietis valstybs, kurioje jis ar ji yra. Usieniei teisins padties statymo 2 str. 2 dalis reglamentuoja, kad statymas netaikomas usienieiams, iekantiems politinio prieglobsio Lietuvos Respublikoje, taip pat usienieiams, kuriems Lietuvos Respublikos statymai arba Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys nustato kitoki teisin padt. Usieniei teisins padties statymo nuostatos yra netaikomos ir neapima usienieio svokos Lietuvos Respublikos statymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatytas privilegijas ir imunitetus turintiems usienio valstybi darbuotojams ir konsulini atstovybi vadovams ir jiems prilygintiems asmenims.
391
Pagal Usieniei teisins padties statyme tvirtint teisin reguliavim usienieiai pagal buvimo Lietuvoje trukm gali bti skirstomi : 1) nuolat gyvenanius; 2) laikinai esanius. Nuolat gyvenaniais laikomi tie usienieiai, kurie turi statymo nustatyta tvarka iduot leidim, suteikiant usienieiui teis gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai. Laikinai esaniais Lietuvoje laikomi tie usienieiai, kuriems nustatyta tvarka suteikta teis laikinai apsigyventi Lietuvoje statymo nustatyt laik.
2.2. Usieniei atvykimas Lietuvos Respublik ir ivykimas i Lietuvos Respublikos Usieniei atvykimo Lietuv ir buvimo joje taisykles nustato Usieniei teisins padties statymas. io statymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad usienieiai gali atvykti Lietuvos Respublikos teritorij ir ivykti i jos tik per pasienio kontrols punktus. To paties statymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad pasienio kontrols punkte usienietis privalo pateikti kelions dokument (usienio valstybs pilieio pasas ar j atitinkantis kelions dokumentas, skirtas vykti usienio valstyb ir pripaintas Lietuvos Respublikos). Usieniei teisins padties statymo 5 str. numatyta, kad usienietis, atvykstantis Lietuvos Respublik, galiojaniame kelions dokumente privalo turti Lietuvos Respublikos viz, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu arba tarptautine sutartimi nenumatyta kitaip. Viz atvykti Lietuvos Respublik iduoda Lietuvos Respublikos diplomatins arba konsulins staigos. Jei Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi nustatytas bevizis reimas, tai usienieiams viz nereikia. Dl tam tikr prieasi, kurios nurodytos Usieniei teisins padties statymo 7 str., usienietis gali bti neleidiamas Lietuvos Respublik. Usienietis neleidiamas, jeigu: 1) neturi galiojanio kelions dokumento, vizos, kai btina j turti; 2) atsisako pateikti pasienio policijai btinus duomenis, patvirtinanius asmens tapatyb ir kelions tiksl; 3) negali pateikti duomen, patvirtinani, kad turi l, kuri reikia pragyventi Lietuvos Respublikoje, grti savo valstyb arba vykti kit valstyb, kuri turi teis ivykti; 4) jam udrausta atvykti Lietuvos Respublik; 5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelt grsm valstybs saugumui, vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai ar dorovei;
392
V skyrius
6) paaikja, kad pateikdamas praym atvykti, usienietis pateik apie save tikrovs neatitinkanius duomenis; 7) jis yra padars nusikaltim monikumui ar vykd genocid. Sprendim neleisti usienieio Lietuvos Respublikos teritorij mintais atvejais priima Vidaus reikal ministerija ar jos galiota institucija. Jei usienietis nebenori daugiau bti Lietuvos Respublikoje, jam garantuojama teis ivykti i jos. Usienietis privalo ivykti i Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai apsigyventi galiojimo laiko pasibaigimo. Usieniei teisins padties statymo 8 str. 2 d. numato: jei usienietis atvyko i valstybs, kurios pilieiams taikoma bevizio vykimo tvarka, tai jis privalo ivykti i Lietuvos Respublikos iki pasibaigs usienieio buvimo Lietuvos Respublikoje laikas, nustatytas Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu. 2.3. Laikinas ir nuolatinis usieniei apsigyvenimas Lietuvoje Usienietis, kuris ketina gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 3 mnesius per pus met, skaiiuojant nuo pirmojo vaiavimo dienos, arba pradti dirbti ar verstis kita teista veikla Lietuvos Respublikoje, privalo gauti leidim laikinai apsigyventi Lietuvoje Respublikoje. Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje iduodamas vieneriems metams. Pasibaigus leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikui, usienieiui jo praymu naujas leidimas laikinai apsigyventi iduodamas laikantis nustatytos leidim laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje idavimo tvarkos. Pagal Usieniei teisins padties statymo 19 str. teis gauti leidim laikinai apsigyventi Lietuvoje turi usienietis: 1) jeigu jis isaugojo teis Lietuvos Respublikos pilietyb Pilietybs statymo nustatyta tvarka; 2) jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena usienieio tvai arba vienas i j, kurie yra Lietuvos Respublikos pilieiai; 3) jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena usienieio vaikai, kurie yra Lietuvos Respublikos pilieiai; 4) jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena usienieio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, arba turi leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Kitiems usienieiams leidimai laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje gali bti iduoti, jeigu jie: 1) turi pakankamai pragyvenimo l, gaunam i teistos veiklos Lietuvos Respublikoje ar usienyje;
393
2) nustatyta tvarka registruoja usienio kapitalo mon, kurios statinis kapitalas ar turim akcij vert yra ne maesn kaip 250 000 lit; 3) atvyksta Lietuvos Respublik dirbti auktosiose mokyklose, mokslo ar mokymo staigose mokslinio arba pedagoginio darbo; 4) priimti mokytis mokymo staigoje arba kelti kvalifikacij Lietuvos Respublikoje; 5) gavo leidim dirbti Lietuvos Respublikoje; 6) yra studentai, atvykstantys stauoti ar dirbti Lietuvos Respublik pagal visuomenini (nevyriausybini) organizacij vykdomas tarptautines stauoi main programas vieneriems metams. laikotarp galima pratsti dar 6 mnesius. Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje usienieiui gali bti iduotas dl humanitarinio pobdio prieasi. Usieniei teisins padties statymo 19 str. 1 d. ir 2 d. 13 p. nurodyt usieniei eimos nariai ir j visikai ilaikomi asmenys (vaikai iki 18 met ir asmenys, nedarbingi dl amiaus arba invalidumo) turi teis kartu laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Usienieiui, sudariusiam santuok su Lietuvos Respublikos pilieiu arba nuolat gyvenaniu Lietuvos Respublikoje usienieiu, leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje iduodamas vieneriems metams. iuo pagrindu naujas leidimas kiekvienais metais iduodamas usienieiui, jeigu santuoka nenutraukta. Usienietis, norintis nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jo paties praymu gali gauti leidim nuolat gyventi Lietuvoje, jeigu jis atitinka statyme numatytas slygas. Usieniei teisins padties statymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad usienietis gali gauti leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu atitinka ias slygas: 1) turjo leidim laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje pastaruosius penkerius metus; 2) turi gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje; 3) turi teist pragyvenimo altin Lietuvos Respublikoje. ios slygos netaikomos usienieiui, isaugojusiam teis Lietuvos Respublikos pilietyb, ir kartu su juo atvykstantiems eimos nariams, kai jie persikelia nuolat gyventi Lietuvos Respublik. Usienieiams, nurodytiems Usieniei teisins padties statymo 19 str. 2 ir 3 d. ir atitinkantiems 22 str. 1 d. numatytas slygas, leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iduodami atsivelgiant Lietuvos Respublikos interesus. Paymtina, kad statyme nustatytos humanikos slygos nuolat apsigyventi Lietuvoje usienieiams, kurie atvyko gyventi Lietuv eim susijungimo pagrindu, t.y. atvyko gyventi pas tvus ar vaikus, turinius
394
V skyrius
Lietuvos Respublikos pilietyb, arba pas sutuoktin, turint Lietuvos Respublikos pilietyb, arba leidim nuolat gyventi Lietuvoje. Jei toks usienietis pastaruosius dvejus metus gyvena Lietuvoje, tai jam leidimas nuolat gyventi iduodamas, jei jis atitinka statymo 22 str. 2 ir 3 d. nustatytus reikalavimus ir jei nra pagrind, nurodyt io statymo 14 str., atsisakyti iduoti leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Usieniei teisins padties statym leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje usienieiui neiduodamas, jeigu: 1) usienieio gyvenimas Lietuvos Respublikoje grst jos saugumui, vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai ir dorovei; 2) duomenys, kuriuos apie save pateik usienietis, neatitinka tikrovs; 3) jam udrausta atvykti Lietuvos Respublik; 4) usienietis neturi pakankamai l pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) usienietis neturi galiojanio sveikatos draudim patvirtinanio dokumento (tik iduodant leidim laikinai apsigyventi). Usienietis, kuriam atsisakyta iduoti leidim gyventi Lietuvos Respublikoje, gali pakartotinai pateikti praym prajus ne maiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo primimo arba inykus prieastims, dl kuri buvo atsisakyta iduoti tok leidim. Leidim gyventi Lietuvos Respublikoje usienieiui iduoda Vidaus reikal ministerija ar jos galiota institucija. Praym iduoti leidim gyventi Lietuvos Respublikoje usienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei staigai. Usienietis, esantis Lietuvos Respublikoje teistai, praym iduoti leidim gyventi arba praym pakeisti leidim pateikia Vidaus reikal ministerijai ar jos galiotai institucijai. Usieniei teisins padties statyme numatyti ir leidimo apsigyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. Tuo siekiama apsidrausti nuo nepageidaujam asmen, kurie neteistu bdu buvo gav leidim atvykti Lietuv. Pagal Usieniei teisins padties statymo 21 str. leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje usienieiui panaikinamas, jeigu: 1) leidimas gautas apgauls bdu; 2) usienietis padaro nusikaltim, u kur nuteisiamas laisvs atmimu, po bausms atlikimo arba atleidimo nuo tolesnio bausms atlikimo Lietuvos Respublikoje; 3) nevykdoma arba nutraukiama gamybinkomercin ar kitokia darbin veikla Lietuvos Respublikoje; 4) panaikintas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;
395
5) usienietis nutrauk mokymsi ar kvalifikacijos klim mokslo ar mokymo staigose arba yra paalintas i j; 6) usienieio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grsm valstybs saugumui, vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai ir dorovei; 7) usienietis ivyko i Lietuvos Respublikos gyventi kit valstyb. Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje gali bti panaikintas nutraukus santuok, jei santuoka buvo pagrindas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje leidimui gauti. Leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje panaikina Vidaus reikal ministerija ar jos galiota institucija. Leidimas usienieiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Usieniei teisins padties statymo 24 str. gali bti panaikintas, jeigu: 1) leidimas buvo gautas apgauls bdu; 2) usienietis Lietuvos Respublikoje padar tyin nusikaltim, u kur statymas numato laisvs atmimo bausm, po bausms atlikimo arba atleidimo nuo tolesnio bausms atlikimo Lietuvos Respublikoje; 3) jo gyvenimas kelia didel grsm Lietuvos valstybs saugumui, vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai ir dorovei; 4) usienietis ivyko nuolat gyventi kit valstyb; 5) nustatyta, kad usienietis sudar fiktyvi santuok su Lietuvos Respublikos pilieiu arba nuolat gyvenaniu Lietuvos Respublikoje usienieiu. Leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje io straipsnio 1 dalies 2 ir 3 p. numatytais atvejais panaikinami teismo sprendimu, o kitais atvejais Vidaus reikal ministerijos ar jos galiotos institucijos sprendimu.
2.4. Usieniei teiss, laisvs ir pareigos Usienieio teiss ir laisvs yra esminis jo teisinio statuso elementas. Valstybs, konstitucijose ir statymuose nustatydamos usieniei teises, laisves ir pareigas, yra saistomos tarptautinje teisje nusistovjusi visuotinai pripaint elgesio su usienieiais paproi ir standart. ie standartai apima usienieio teis bti pripaintam teisini santyki subjektu, usienieio teis humanik elges, suimtas ar teisiamas baudiamojo proceso garantijas, teis kreiptis teism, teis gyvybs ir laisvs apsaug ir t.t. Tarptautinje praktikoje, atsivelgiant usienieiams taikom ribojim nustatant j teises ir laisves pobd, skiriami keli teisiniai reimai,
396
V skyrius
kuriuos valstyb taiko usienieiams, teistai esantiems jos teritorijoje. Tai didiausio palankumo, abipusikumo ir nacionalinis reimas. Didiausias palankumo reimas usienieiui valstyb suteikia tokias teises ir laisves, kokias turi ir jomis naudojasi bet kurios treios valstybs pilieiai toje alyje. Abipusikumo reimas valstyb suteikia valstybs B pilieiams savo teritorijoje tokias teises, kokias B valstyb suteikia A valstybs pilieiams savo teritorijoje. Nacionalinis reimas usienieiams valstybje suteikiamos tokios pat teiss ir laisvs bei numatomos pareigos, kaip ir savo pilieiams. Paymtina, kad Lietuvos Respublikoje nuo pat Nepriklausomybs atstatymo usienieiams, teistai esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo nustatytas nacionalinis reimas. 1990 m. kovo 11 d. priimto Laikinojo Pagrindinio statymo 17 str. buvo tvirtinta, kad usienio pilieiams ir asmenims be pilietybs Lietuvos Respublikoje garantuojamos statymo numatytos teiss ir laisvs.... i humanika usieniei teisi ir laisvi reguliavimo tradicija tvirtinta ir dabartiniu metu usieniei teisin padt reglamentuojaniuose teiss aktuose. Dabar galiojanio Usieniei teisins padties statymo 3 str. 1 d. tvirtinta, kad usienieiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, is ir kiti Lietuvos Respublikos statymai bei tarptautins sutartys. Usienieiai Lietuvos Respublikoje yra lygs pagal statymus neatsivelgiant j ras, lyt, odos spalv, kalb, religij, politinius ar kitokius sitikinimus, nacionalin ir socialin kilm, priklausym tautinei maumai, nuosavyb, gimimo viet ar koki nors kitoki padt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir statymuose usienieiams nustatomos ir garantuojamos asmenins, socialinsekonomins ir kultrins teiss bei laisvs, taip pat tvirtintos ir garantuojamos kai kurios politins teiss. Usienieiams garantuojamos pagrindins mogaus teiss: teis gyvyb, mogaus asmens nelieiamum, mogaus laisvs nelieiamyb. Jiems garantuojamas privataus gyvenimo nelieiamumas, asmens susirainjimo, telefonini pokalbi, telegrafo praneim ir kitokio susirainjimo nelieiamumas. Usienieiai turi minties, tikjimo ir sins laisv, sitikinim laisv. Lietuvos Respublikoje usienieiams garantuojama bsto ir turto nelieiamyb. Usieniei turtini teisi turin, objektus bei realizavimo tvark numato Lietuvos Respublikos statymai. Usienietis, esantis Lietuvos Respublikoje, negali bti sulaikytas arba suimtas kitais, nei statyme nustatytais, pagrindais. Usieniei teisins padties statymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad policija turi teis sulaikyti usieniet: 1) jeigu jis atsisako patvirtinti arba negali rodyti asmens tapatybs;
397
2) jeigu yra pagrindas manyti, kad usienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteistai, ir jis nerodo savo buvimo teistumo. io straipsnio 2 d. nustatyta, kad usieniet, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybs ar teisto buvimo Lietuvos Respublikoje, policija gali sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandas. Per nurodyt laik nepavykus nustatyti usienieio asmens tapatybs ar teisto buvimo Lietuvos Respublikoje, usienietis teismo sprendimu siuniamas Usieniei registracijos centr. Usienieiui, sulaikytam Lietuvos Respublikoje statym nustatyta tvarka ir pagrindais, suteikiama galimyb susisiekti su valstybs, kurios pilietyb jis turi, diplomatine atstovybe ar konsuline staiga, atstovaujania Lietuvos Respublikoje tos valstybs interesams, o jeigu tokios staigos nra, su kitos valstybs diplomatine ar konsuline staiga, galiota ginti valstybs, kurios pilietis yra sulaikytasis usienietis, piliei teises ir teistus interesus. Turdamas leidim gyventi Lietuvos Respublikoje, usienietis gali pasirinkti gyvenamj viet alyje, j keisti, ivykti i Lietuvos Respublikos ir j sugrti leidimo galiojimo laiku. Judjimo laisv usienieiui gali bti apribota tik dl valstybs saugumo ir vieosios tvarkos interes Lietuvos Respublikos statym nustatytais atvejais. Usienieiai turi teis teismin gynim nuo pasiksinim asmens garb ir orum, gyvyb ir sveikat, laisv ir turt. i teis jie gali realizuoti patys arba per savo galiotj atstov. Usieniei statymo 46 str. nustatyta, kad usienietis, kuris mano, kad jo teiss paeistos, Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka gali apsksti valdymo institucij bei pareign sprendimus, priimtus remiantis iuo statymu. Usienieiai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali sudaryti ir nutraukti santuok su Lietuvos Respublikos pilieiais arba kitais asmenimis Lietuvos Respublikos statym numatyta tvarka. Santuokos ir eimos santykiuose jie turi lygias su Lietuvos Respublikos pilieiais teises ir pareigas. Usienieiai Lietuvoje turi ir socialinesekonomines teises. Pirmiausia reikt paminti teis laisvai pasirinkti darb bei versl, teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 2 d. nustatyta, kad usieniei darb Lietuvos Respublikoje reguliuoja statymas. Usieniei darbo santyki reguliavimui skirtas Usieniei teisins padties statymo etas skyrius. io statymo 25 str. nustatyta, kad usienietis, kuris nori sidarbinti Lietuvoje pagal darbo sutart, privalo sigyti leidim dirbti. Leidimas dirbti dokumentas, suteikiantis usienieiui teis sidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutart leidime nurodyt laik. Usieniei statymo 27 str. numatyta, kad
398
V skyrius
leidim dirbti usienieiui iduoda Socialins apsaugos ir darbo ministerija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyt kasmetin usieniei sidarbinimo Lietuvos Respublikoje kvot ir vidaus darbo rinkos poreikius. Usieniei darbinimo kvota tai darbinam usieniei skaiius,
399
kur, atsivelgdama Lietuvos darbo rinkos poreikius, kasmet nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Vyriausyb 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Dl usieniei, atvykstani laikinai dirbti Lietuvos Respublik, darbinimo 1999 met kvotos patvirtinimo nustat 1300 asmen kvot; tokia pat usieniei darbinimo kvota buvo numatyta ir 2000 m. Leidimas dirbti usienieiui iduodamas ne ilgiau kaip dvejiems metams nurodant darb (pareigas) ir mon (staig), kurioje usienietis dirbs. Darbdavys gali sudaryti darbo sutart tik su usienieiu, turiniu galiojant leidim dirbti. Darbo sutartyje kaip privalomos slygos nurodoma, kok darb (pareigas) ir kuriam laikui usienietis priimamas dirbti, taip pat usienieio sipareigojimai dirbti tik darbo sutartyje nurodyt darb ir ivykti i Lietuvos Respublikos pasibaigus darbo sutartyje nustatytam laikui. Darbo sutartis su usienieiu negali bti sudaroma ilgesniam laikui, negu usienietis yra gavs leidim dirbti. Abiej ali pasirayt darbo sutart darbdavys per 3 dienas teikia registruoti Lietuvos darbo birai, kuri per 2 savaites patikrina, ar usienietis sidarbina pagal io statymo nustatyt tvark ir slygas. Darbo sutartis sigalioja, kai ji registruojama Lietuvos darbo biroje. Usieniei teisins padties statyme numatytos ir tam tikros usieniei kategorijos, kuriems nereikia sigyti leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. Usienieiai atleidiami nuo pareigos sigyti leidim dirbti Lietuvoje, jeigu: 1) turi leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) turi leidim laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, iduot pagal io statymo 19 straipsnio 1 dal, 19 straipsnio 2 dalies 1-3 punktus bei 19 straipsnio 3 dal; 3) nori sidarbinti dl bendr su usienio valstybmis vyriausybini program vykdymo; 4) yra usienio mons, staigos, umezgusios ekonominius ryius su Lietuvos Respublikos mone, staiga, vadovas ar jo galiotas asmuo; 5) yra sportininkas profesionalas ir atvyksta dirbti ne ilgiau kaip 6 mnesius; 6) yra mons su usienio kapitalu vadovas arba jo galiotas atstovas, specialistas, ir atvyksta paleisti, derinti usienyje sigyt rengim, ar mokyti jais dirbti konsultantas, ir atvyksta dirbti ne ilgiau kaip 3 mnesius; 7) atvyksta Lietuvos Respublik dirbti mokslo staigose ar auktosiose mokyklose atlikti mokslini tyrim arba dirbti pedagoginio darbo ne ilgiau kaip 90 dien; 8) yra studentas, atvykstantis Lietuvos Respublik stauotis ar dirbti pagal visuomenini (nevyriausybini) organizacij vykdomas
400
V skyrius
tarptautines stauoi main programas vieneriems metams. laik galima pratsti dar 6 mnesius. Usienieiai turi ir kitas Konstitucijoje ir statymuose tvirtintas socialinesekonomines bei kultrines teises. Jie turi teis poils, jiems laiduojama medicinos pagalba. Usienieiai turi teis moksl, teis naudotis kultros vertybmis. Jiems garantuojama teis vartoti gimtj kalb, saugoti ir puoselti savo kultr ir tradicijas. Asmeninmis socialinmisekonominmis ir kultrinmis teismis ir laisvmis usienieiai naudojasi lygiais pagrindais su Lietuvos Respublikos pilieiais, jeigu kitaip nenumato Lietuvos Respublikos statymai. Tuo tarpu politins teiss, tvirtintos Konstitucijoje, usienieiams yra ribojamos. Taiau tai nereikia, kad jie apskritai Lietuvoje iomis teismis nesinaudoja. Usienieiai turi odio, spaudos, susirinkim laisv. Realizuodami savo ekonominius, kultrinius, mokslinius, religinius ir kitokius interesus, jie gali jungtis vairias draugijas ir organizacijas, jeigu tai neprietarauja t organizacij statams. Usienieiai Lietuvoje neturi t politini teisi, kurios susijusios su dalyvavimu valstybs valdyme. Usienieiai negali rinkti ir bti irinkti Lietuvos Respublikos atstovaujamosios valstybs valdios ir kitas renkamas valstybs institucijas, taip pat dalyvauti referendumuose (plebiscituose). Usienieiai negali bti skiriami eiti tam tikras pareigas valstybinje tarnyboje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos statymus tokia veikla susijusi su Lietuvos Respublikos pilietybs turjimu (pvz.: bti teisju, prokuroru, notaru ir kt.). Usienieiai, esantys Lietuvos Respublikoje, neprivalo atlikti karins tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomenje. Paymtina, kad tokios iimtys tarptautinje praktikoje yra pateisinamos ir nelaikomos diskriminuojaniomis. Lietuvos Respublikoje usienieiai, naudodamiesi savo teismis ir laisvmis, neturi kenkti Lietuvos Respublikos interesams, Lietuvos Respublikos piliei ir kit asmen teisms ir teistiems interesams. statymas pareigoja usienieius gerbti Lietuvos Konstitucij bei statymus ir j laikytis. Jie taip pat privalo gerbti lietuvi Tautos ir Lietuvos Respublikoje gyvenani tautini maum paproius bei tradicijas. 2.5. Usieniei teisin atsakomyb ir j isiuntimas i Lietuvos Respublikos Usieniei teisins padties statyme numatyta usieniei pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, statym ir kit teiss akt. U ios pareigos nevykdym usienieiams numatyta teisin atsakomyb. Usieniei teisins padties statymo 42 str. nustatyta, kad usienieiai,
401
padar Lietuvos Respublikoje nusikaltim arba kit teiss paeidim, atsako pagal Lietuvos Respublikos statymus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys nenumato kitaip. Taigi priklausomai nuo teiss paeidimo pobdio, jo sunkumo, usienieiai gali bti traukiami baudiamojon, administracinn ir kt. atsakomybn. Antai Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodekso 206 str. numatyta administracin atsakomyb u usieniei atvykimo, buvimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per j tranzitu taisykli paeidim. Be mint teisins atsakomybs ri, Usieniei teisins padties statyme numatyta specifin, tik usienieiams taikoma, sankcija pareigojimas ivykti bei isiuntimas i Lietuvos Respublikos. Usieniei teisins padties statymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad usienietis, kurio viza ar leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas arba jis gyvena su negaliojania viza ar leidimu laikinai apsigyventi Lietuvoje, pareigojamas ivykti i Lietuvos Respublikos. io straipsnio 2 d. numatyta, kad bevizio vaiavimo Lietuvos Respublik atveju usienietis pareigojamas ivykti i valstybs, jeigu yra joje ilgiau nei Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ar Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu nustatyt buvimo valstybje laik. Sprendimus dl usienieio pareigojimo ivykti priima Vidaus reikal ministerija ar jos galiota institucija. Sprendimas, kuriuo usienietis pareigojamas ivykti i Lietuvos Respublikos, privalo bti vykdytas ne vliau kaip per 10 dien nuo sprendimo teikimo dienos. Usieniei isiuntimas grieiausia sankcija, kuri numato Usieniei statymas. Paymtina, kad tarptautinje praktikoje galioja keletas slyg ir apribojim dl usieniei isiuntimo i valstybs. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos ketvirtojo protokolo 4 str. draudia kolektyviai isisti i alies usienieius, septintojo protokolo 1 str. leidia isisti teistai atvykus usieniet tik pagal sprendim, priimt pagal statym, taip pat suteikia jam teis pateikti argument prie isiuntim ir reikalauti, kad jo byla bt perirta, reikalauti, kad jis bt pristatytas kompetentingam valdios pareignui, sprendianiam jo isiuntimo klausim. Usieniei isiuntimo pagrindai nustatyti Usieniei teisins padties statymo 34 str.. Usienietis isiuniamas i Lietuvos Respublikos, jeigu jis: 1) per nustatyt laik nevykd pareigojimo ivykti i Lietuvos Respublikos; 2) neteistai atvyko Lietuvos Respublik ar neteistai gyvena Lietuvos Respublikoje.
402
V skyrius
Sprendimus dl usieniei isiuntimo i Lietuvos Respublikos priima Vidaus reikal ministerija arba jos galiota institucija, o sprendimus dl usieniei, turini leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, isiuntimo i alies Vidaus reikal ministerijos teikimu priima teismas. Sprendimas dl usienieio isiuntimo i Lietuvos Respublikos privalo bti vykdytas ne vliau kaip per 10 dien nuo sprendimo primimo dienos, jeigu nra objektyvi aplinkybi, trukdani vykdyti sprendim. statyme numatyta, kad, sprendiant usieniei isiuntimo klausim, gali bti atsivelgiama jo: 1) teisto buvimo alyje laik; 2) socialinius, ekonominius ir kitus ryius alyje; 3) isiuntimo pasekm eimos nariams, kurie teistai gyvena Lietuvos Respublikoje. Usienieio isiuntimas i Lietuvos Respublikos atidedamas, jeigu: 1) valstybje, kuri usienietis isiuniamas, gresia realus pavojus jo gyvybei ar sveikatai arba jis gali bti persekiojamas dl politini sitikinim ar kitoki prieasi; 2) usieniet atsisako priimti valstyb, kuri jis gali bti isistas; 3) sprendimas dl usienieio isiuntimo i Lietuvos Respublikos apskundiamas teismui; 4) usienieiui btina neatidliotina medicinos pagalba. Tokiu atveju usienieio sveikatos bkl turi patvirtinti sveikatos prieiros staig gydytoj konsultacin komisija. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. kovo 23 d. nutarimu patvirtintos Sprendim dl usieniei pareigojimo ivykti arba j isiuntimo i Lietuvos Respublikos vykdymo tvarkos 16 p. nustatyta, kad usienietis gali bti isistas kuri nors i i valstybi: 1) valstyb, kurios pilietis jis yra; 2) valstyb, kurioje jis turi gyvenamj viet; 3) valstyb, i kurios jis atvyko; 4) valstyb, kuri sutinka j priimti. Negali bti priimtas sprendimas dl usienieio isiuntimo i Lietuvos Respublikos valstyb, kurioje jis bus persekiojamas dl lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, tikjimo, politini ar kitoki pair, nacionalins ar socialins kilms, ir dl to neturs galimybs naudotis ios valstybs gynyba. statyme nustatyta, kad usienietis i Lietuvos Respublikos isiuniamas: 1) savo lomis; 2) fizini arba juridini asmen, kuri jis buvo kviestas arba materialiai ilaikomas, lomis.
403
Nesant l, numatyt Usieniei statymo 39 straipsnio 1 d. 1 ir 2 p.,
404
V skyrius
usienietis i Lietuvos Respublikos isiuniamas valstybs lomis. Usienieiui, kuris buvo isistas i Lietuvos Respublikos, gali bti udrausta atvykti Lietuvos Respublik ribot ar neribot laik. Sprendim dl draudimo usienieiui atvykti Lietuvos Respublik priima arba panaikina Migracijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos. Vidaus reikal ministerijos ar jos galiotos institucijos sprendimas usieniet isisti i Lietuvos Respublikos gali bti apskstas teismui per 7 dienas nuo sprendimo teikimo usienieiui dienos. Teismas sprendim priima ne vliau kaip per 10 dien nuo skundo teikimo. Skundo nagrinjimo metu usienietis i Lietuvos Respublikos neisiuniamas. 2.6. Prieglobsio teis XXXXI a. sandroje pabgli problema tebra aktuali pasaulio bendruomenei, kuri dl humanistini paskat imasi atsakomybs apsaugoti pabglius ir teikti jiems visokeriop pagalb. Pabgliais bendrja prasme vadinami asmenys, kurie, negaldami pasinaudoti savo valstybs apsauga dl gresianio pavojaus j gyvybei ar laisvei, yra priversti palikti savo al ir iekoti prieglobsio svetur. JT Generalins Asambljos 1948 m. gruodio 10 d. priimtoje Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, alia kit pagrindini mogaus teisi ir laisvi, kurios turi bti garantuotos kiekvienam mogui, buvo numatyta ir teis prieglobst. ios deklaracijos 14 str. 1 d. nustatyta, jog persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis1. Pabgli status universaliu mastu reglamentuoja 1951 m. Jungtini Taut galiotj atstov konferencijoje priimta Konvencija dl pabgli statuso (enevos konvencija) bei 1967 m. Protokolas dl pabgli statuso. ie dokumentai detaliai numato asmenims pabglio statuso suteikimo pagrindus, suteikimo slygas, turin bei pasekmes. Paprastai i teiss akt pagrindins nuostatos yra perkeliamos valstybi nacionalinius teiss aktus, reguliuojanius pabgli teisin status. Paymtina, kad pabgli problema aktuali ir Lietuvos Respublikai. 1990 m. kovo 11 d. atkrus nepriklausomyb, iuolaikins migracijos tendencijos su visomis joms bdingomis savybmis m rykti ir Lietuvoje. Reikiamos infrastruktros, teisins bazs nebuvimas i pradi apsunkino migracijos kontrol. Sunku buvo nustatyti, kurie i atvykstani asmen yra vadinamieji ekonominiai migrantai, o kurie pagal mint Konvencij pabgliai, kuriems reikalinga valstybs apsauga.
1
mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 15.
405
Dabartiniu metu Lietuvoje jau sukurtos visos btinos teisins bei organizacins prielaidos sprsti prieglobsio suteikim. Lietuvos valstyb prisim tarptautinius sipareigojimus dl pabgli ir tvirtino pastarj teisin padt nacionalinje teisje. 1995 m. liepos 4 d. buvo priimtas statymas Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso (toliau Pabgli statuso statymas), kuris 2000 m. birelio 29 d. buvo pakeistas ir idstytas nauja redakcija. Tai pirmas Lietuvos istorijoje tokio pobdio statymas, kompleksikai reguliuojantis pabgli Lietuvoje teisins padties aspektus. 1997 m. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1951 m. enevos konvencij dl pabgli statuso bei 1967 m. Protokol dl pabgli statuso. Buvo sukurtos institucijos pabgli problemoms, j socialinei integracijai sprsti. Nagrinjant pabgli problemas btina atsivelgti ias aplinkybes. Pirma, pabgli problema iuolaikiniame pasaulyje yra visos tarptautins bendrijos rpestis. Btent tarptautins teiss normos nustato pabgli teisins padties pradus. Antra, pabglio statuso suteikimas yra kiekvienos valstybs suvereni teis. Atsivelgdama mintos Konvencijos reikalavimus, valstyb pati savarankikai nustato procedras ir tvark, pagal kuri suteikiamas asmenims pabglio statusas toje valstybje. Treia, pabglio statusas suteikiamas ne visiems usienieiams ar asmenims be pilietybs, o tik tiems, kurie atitinka enevos konvencijoje numatytas slygas. Galima teigti, kad prieglobsio teis yra tik tam tikros usieniei grups subjektin teis. Lietuvos Respublikos Pabgli statuso statymas nustato usienieiams, kurie ieko prieglobsio Lietuvos Respublikoje, pabglio statuso suteikimo ir panaikinimo tvark, pabgli teises, pareigas, atsakomyb, atvykimo ir isiuntimo pagrindus, pabgli socialins integracijos pagrindus. Pagal io statymo 2 str. Lietuvos Respublikoje pabgliu pripastamas usienietis, kuris visikai pagrstai baimindamasis bti persekiojamas dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl politini sitikinim negali arba bijo naudotis tos valstybs, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi tam tikros pilietybs ir yra u valstybs, kurioje buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib ir dl ivardyt prieasi negali ar bijo j grti. Toks Lietuvos Respublikos pabgli statuso statyme tvirtintas pabglio apibrimas i esms atitinka 1951 m. enevos konvencijoje dl pabgli statuso tvirtint pabglio samprat. Ir Konvencijoje, ir Pabgli statuso statyme pateikti pabglio apibrimai numato kokybinius kriterijus asmeniui pripainti pabgliu. Vadinasi, asmuo bus pripastamas pabgliu su slyga, jog jis atitiks
406
V skyrius
tuos
407
kriterijus. Tarptautinje praktikoje pripastami kriterijai: 1) visikai pagrsta baim bti persekiojamam; 2) specifinis persekiojimo pagrindas: ras, religija, tautyb, priklausymas tam tikrai socialinei grupei, politiniai sitikinimai; 3) buvimas u valstybs, kurios pilietis jis yra arba valstybs, kurioje anksiau buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib; 4) negaljimas naudotis tos valstybs gynyba. Pabgli statuso statymo 3 str. teisinta usienieio teis kreiptis dl pabglio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pabglio status norintys gauti usienieiai Lietuvos Respublikos teritorij paprastai leidiami per veikianius Lietuvos Respublikos pasienio kontrols punktus Vyriausybs nustatyta tvarka. Taiau Pabgli statuso statymo 6 str. nustatyta humanika iimtis. Usienieiui, neteistai atvykusiam Lietuvos Respublikos teritorij (t.y. ne per valstybs sienos perjimo punktus) i valstybs, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, netaikoma atsakomyb u neteist atvykim ir buvim Lietuvos Respublikoje, jeigu jis nedelsdamas ir ne vliau kaip per 24 valandas atvyksta Valstybs sienos apsaugos tarnyb, miesto (rajono) policijos komisariat ar kitas valstybs institucijas ir isamiai paaikina apie savo neteist atvykim Lietuvos Respublik bei buvim joje. Paeids nustatyt termin, usienietis nuo atsakomybs gali bti atleidiamas, jeigu nustatoma, kad terminas buvo paeistas dl pateisinamos prieasties. Pagal statym kiekvieno usienieio praymas suteikti pabglio status turi bti inagrintas i esms, jeigu nra prieasi, kliudani leisti usieniet Lietuvos Respublikos teritorij arba leisti bti joje, numatyt Pabgli statuso statymo 10 str. iame straipsnyje nustatyta, kad usienietis neleidiamas Lietuvos Respublikos teritorij arba jam neleidiama joje bti, kai: 1) jis atvyko i saugios treiosios alies; 2) prieglobst jam jau yra suteikusi kita valstyb; 3) jis turi keli valstybi pilietyb ir be svarbi prieasi nepasinaudoja bent vienos i valstybi, kurios pilietis jis yra, gynyba; 4) jau anksiau inagrinjus jo praym suteikti pabglio status, io statymo nustatyta tvarka ir pagrindais buvo priimtas sprendimas nesuteikti pabglio statuso, o naujai paduotame prayme nra svarbios papildomos informacijos; 5) jo praymas yra akivaizdiai nepagrstas. Motyvuot praym dl pabglio statuso suteikimo usienietis gali pateikti ratu arba odiu Lietuvos Respublikos sienos perjimo punkte Valstybs sienos apsaugos tarnybai, miesto (rajono) policijos komisariatui, Usieniei registracijos centrui ar kitoms valstybs ar savivaldybs institucijoms.
408
V skyrius
ios institucijos usieniei praymus bei surinktus kitus duomenis nedelsiant perduoda Migracijos departamentui, kuris per 48 valandas turi nusprsti, ar yra motyv dl statymo 10 str. numatyt prieasi neleisti usienieio Lietuvos teritorij arba neleisti joje bti. Migracijos departamentui primus sprendim neleisti usienieio Lietuvos Respublikos teritorij arba neleisti joje bti, jis grinamas arba isiuniamas valstyb, i kurios atvyko arba i kurios yra kils. Tok sprendim usienietis per 7 dienas nuo jo gavimo gali apsksti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tais atvejais, kai pagal statym nra prieasi, trukdani usienieiui atvykti Lietuvos Respublik ar bti joje, usienieio praymas suteikti pabglio status pradedamas nagrinti i esms. Paymtina, kad usienieiui, kuris teistai yra Lietuvoje ir pateik praym suteikti pabglio status, Pabgli statuso statymo 7 str. nustatytos svarbios jo teisi garantijos, kuri neturi kiti nuolat ar laikinai gyvenantys usienieiai. Toks usienietis neisiuniamas i Lietuvos Respublikos ir negrinamas valstyb, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus. Kitaip tariant, iame statymo str. tvirtintas tarptautinje praktikoje inomas vienas svarbiausi pabgli apsaugos garantij non refoulement (neisiuntimo) principas. Iimtis yra tie atvejai, kai usienietis dl svarbi prieasi laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui arba siteisjusiu teismo nuosprendiu nuteistas u sunk nusikaltim ir kelia pavoj visuomenei. Praymo nagrinjimas i esms usienieio praymo suteikti pabglio status nagrinjimas, kurio metu, remiantis usienieio byloje surinktais duomenimis, nustatoma, ar usienietis atitinka io statymo nustatytus pabglio statuso kriterijus. statymo 14 str. nustatyta, kad Migracijos departamentas usienieio praym suteikti pabglio status nagrinja i esms bendra arba skubos tvarka. Skubos tvarka pagal statym gali bti taikoma, kai: 1) usienietis atvyko i saugios alies; 2) usienieio praymas yra akivaizdiai nepagrstas; 3) usienietis pateikia melaging informacij apie save bei atvykimo Lietuvos Respublikos teritorij ar buvimo joje aplinkybes; 4) usienietis pagrstai laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui ar vieajai tvarkai. Jei praymas nagrinjamas skubos tvarka, usienieio praymas suteikti pabglio status turi bti inagrintas ne vliau kaip per 1 mnes nuo ivados dl praymo nagrinjimo i esms gavimo Migracijos departamente dienos. Jei yra pagrst prieasi, jis nagrinjamas bendra tvarka, ir apie tai ratu praneama Usieniei registracijos centrui.
409
Jei praymas nagrinjamas bendra tvarka, usienieio praymas suteikti pabglio status turi bti inagrintas ne vliau kaip per 6 mnesius nuo ivados dl praymo nagrinjimo i esms gavimo Migracijos departamente dienos. Jei yra pagrst prieasi, dl kuri per laikotarp praymo inagrinti negalima, Migracijos departamento vadovas gali nustatyti ilgesn termin, taiau usienieio praymo suteikti pabglio status nagrinjimo bendras terminas negali trukti ilgiau nei 12 mnesi. Usienietis, kurio praymas suteikti pabglio status nagrinjamas bendra tvarka, apgyvendinamas Pabgli primimo centre arba jam leidiama gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Pabgli statuso statyme numatytos usienieio teiss ir pareigos, susijusios su pabglio statuso suteikimu. statymo 17 str. tvirtinta, kad usienietis turi teis: 1) gyventi Usieniei registracijos centre ar Pabgli primimo centre bei naudotis j teikiamomis paslaugomis; 2) tvarkyti ir notarikai forminti dokumentus; 3) naudotis valstybs teikiama teisine pagalba; 4) gauti kompensacij u naudojimsi visuomeninio transporto priemonmis; 5) naudotis vertjo paslaugomis; 6) naudotis medicinos paslaugomis Usieniei registracijos centre ir Pabgli primimo centre nustatyta tvarka; 7) Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka kas mnes gauti pinigin paalp smulkioms ilaidoms. i usieniei vaikai turi teis mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. statyme numatytos ir pareigos: 1) laikytis Lietuvos Respublikos statym ir buvimo Usieniei registracijos centre bei Pabgli primimo centre nustatytos tvarkos; 2) gyventi Usieniei registracijos centre, jei usienietis atvyko ar yra Lietuvos Respublikoje neteistai, kol bus nustatyta jo praymo nagrinjimo i esms tvarka; 3) gyventi Pabgli primimo centre, kol jo praymas suteikti pabglio status nagrinjamas i esms, jei usienieiui nebuvo leista gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 4) leisti gydytojui patikrinti sveikatos bkl pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyt tvark; 5) praymo suteikti pabglio status nagrinjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrov atitinkanius isamius paaikinimus
410
V skyrius
dl praymo suteikti pabglio status motyv, savo asmenybs bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybi. statymo nustatyta tvarka ir terminais inagrinjs usienieio praym suteikti pabglio status, Migracijos departamentas priima vien i i sprendim: 1) suteikti pabglio status; 2) pabglio statuso nesuteikti. Usienieiui, kuriam suteiktas pabglio statusas, Migracijos departamentas iduoda leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pabgli statuso statyme nustatyta, kad usienieiui, atitinkaniam io statymo 2 str. 1 d. nustatytus kriterijus, pabglio statusas nesuteikiamas, jeigu: 1) jis naudojasi Jungtini Taut Organizacijos institucij ar organizacij, iskyrus Jungtini Taut Organizacijos pabgli reikal vyriausij komisar, pagalba ir gynyba; 2) valstybs, kurioje jis gyvena, kompetentingos valdios institucijos pripasta jam teises ir pareigas, susijusias su tos valstybs pilietybe; 3) yra motyv manyti, kad iki atvykimo Lietuvos Respublik jis padar sunk nepolitin nusikaltim arba yra kaltas dl veiksm, prietaraujani Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir principams; 4) yra pagrindas manyti, kad jis padar nusikaltim taikai, monijai arba karin nusikaltim, kaip jie apibriami Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse. Usienietis, kuriam nesuteiktas pabglio statusas, i Lietuvos Respublikos isiuniamas Lietuvos Respublikos statymo Dl usieniei teisins padties nustatyta tvarka. Paymtina, kad viena svarbiausi mogaus teisi gynimo garantij teis kreiptis teism. Pabgli statuso statymo 21 str. nustatyta usieniei teis ginyti teisme sprendimo nesuteikti pabglio status teistum ir pagrstum. Skund Vilniaus apygardos administraciniam teismui usienietis gali paduoti per 14 dien nuo sprendimo gavimo. Administracinis teismas, inagrinjs skund, priima vien i i sprendim: 1) palikti priimt sprendim nepakeist ir skundo nepatenkinti; 2) panaikinti priimt sprendim ir pareigoti Migracijos departament vykdyti teismo patvarkym. Prieglobsio suteikimas pabgliui tai valstybs globos jam suteikimas. Todl svarbu ne tik priimti sprendim dl pabglio statuso suteikimo, bet ir utikrinti pabgli socialins integracijos ms visuomenje galimybes. Galima teigti, kad Lietuvoje yra sudarytos ir teisins, ir orga-
411
nizacins prielaidos pabgliams Lietuvoje naudotis Konstitucijoje, statymuose ir Lietuvos tarptautinse sutartyse numatytomis teismis.
Konstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
407
VI skyrius KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
1 poskyris. Konstitucijos apsauga. Konstitucin kontrol. Konstitucins kontrols prielaidos bei jos tvirtinimas Lietuvos teisinje sistemoje 2 poskyris. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
1. iame skyriuje nagrinjamos konstitucijos apsaugos problemos. Konstitucijos apsaugos sistemoje ypatinga reikm tenka konstitucinei kontrolei. Lietuvoje i funkcija patikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kurio paskirtis utikrinti Konstitucijos virenyb Lietuvos teiss sistemoje ir konstitucin teistum. 2. Yra inomi du konstitucins kontrols modeliai: amerikietikasis ir europietikasis. Lietuvoje pagal 1992 m. Konstitucij yra tvirtintas europietikasis konstitucins kontrols modelis. Jam bdinga, jog konstitucin kontrol vykdo specializuotas Konstitucinis Teismas. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucijoje nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia ivadas. Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas.
408
VI skyrius
1 poskyris KONSTITUCIJOS APSAUGA. KONSTITUCIN KONTROL. KONSTITUCINS KONTROLS PRIELAIDOS BEI JOS TVIRTINIMAS LIETUVOS TEISINJE SISTEMOJE
1.1. Konstitucijos apsaugos klausimas 1.2. Konstitucins kontrols vairov 1.3. Konstitucins kontrols politins ir teisins prielaidos tarpukario Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje 1.3.1. Prielaid atsirasti konstitucinei kontrolei tarpukario Lietuvos teisinje sistemoje klausimas 1.3.2. Valstybs Taryba 1.3.3. Klaipdos krato statutinis teismas 1.3.4. Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas 1.4. Konstitucins kontrols koncepcijos formavimasis 19881992 m.
1.1. Konstitucijos apsaugos klausimas Viena svarbiausi problem konstitucinje teisje yra konstitucijos apsauga. i problema tapo akivaizdi jau po pirmj konstitucij primimo, kai ikilo klausimas, kokiomis politinmis, socialinmis, teisinmis priemonmis utikrinti konstitucij laikymsi. Konstitucingumo istorija patvirtina vien labai svarbi ties konstitucijas paeidia ne tik pilieiai, j politins ir kitos organizacijos, taiau ir parlamentai, valstybi vadovai, vyriausybs, pareignai. Konstitucij paeidimai danai nra akivaizds, t paeidim vertinimuose susipina vairs politiniai, ideologiniai, socialiniai, teisiniai motyvai. Nemaa konstitucini nuostat suformuluota abstrakiai, jos artimesns ne teiss normos, bet teiss principo sampratai. Taigi ir konstitucini nuostat forma gali bti prielaida tokioms interpretacijoms, kuriomis siekiama pateisinti siekiam politin tiksl. Apibendrintai galima konstatuoti, kad konstitucij apsaugos garantavimas yra viena esmini politinio ir teisinio gyvenimo aktualij, dl kurios ir iuolaikiniame konstitucins teiss moksle vyksta vairiapus diskusija. ios diskusijos erdis yra tai, kad Konstitucija, bdama pagrindinis alies statymas, ne tik garantuoja joje tvirtint konstitucin santvark,
409
pagrindines mogaus teises ir laisves, taiau suponuoja ir jos paios apsaugos btinum. Taigi esmin problema yra ta, kaip utikrinti Konstitucijos virenyb alies teisinje ir politinje sistemoje, t.y. konstitucin teistum visuomenje ir valstybje. Konstitucijos virenyb teisinje sistemoje vis pirma reikia, kad ji yra teiss akt hierarchijos virnje, todl visi statym leidimo, vykdomosios valdios institucij, savivaldybi teiss aktai turi atitikti Konstitucij. Konstitucijos virenyb politinje sistemoje suponuoja tai, kad visi politinio proceso dalyviai turi laikytis t konstitucini vertybi, kuriose atsispindi politinio valstybinio gyvenimo dsniai, politin valstybin etika. Vadinasi, nagrinjant konstitucij apsaugos problem, btina atsivelgti ne tik teisines, bet ir socialines, politines ideologines jos garantijas. Nagrinjant konstitucij apsaugos problemas, nedert ignoruoti vienos esmins aplinkybs lemianioji konstitucij garantija yra tai, kaip jose atsispindi moni socialiniai politiniai lkesiai, visuomens isivystymas. Kitaip sakant, konstitucij stabilum savaime slygoja tokia socialin visuomens bsena, kai visuomeninio gyvenimo pagrindas yra teisingumas, socialini grupi ir j interes santarv, visapusiai pateisinamas nuosavybs santyki teisinis reguliavimas. Apibendrinant galima teigti, kad konstitucij socialins garantijos slypi tokioje visuomens ir valstybs organizacijoje, kuri priimtina daugumai moni. Yra prielaid teigti, kad tokia socialin organizacija utikrins visuomens ir valstybs demokratin raid, kurioje siekiama aukt humanistini tiksl, kurie suformuluoti konstitucijose. iame kontekste reikmingos idjos suformuluotos viename Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime. Jame Teismas teig, kad juo sudtingesni moni socialiniai santykiai, tuo didesnis poreikis iuos santykius reguliuoti, t.y. priimti teiss aktus, kurie sudaryt prielaidas sprsti socialini interes konfliktus. Tokiu bdu ivengiama atsitiktinum ir savivals, socialinio gyvenimo nestabilumo, interes prieprieos. Vienas pagrindini teiss kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bdo tiksl teisingumas. Negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grups arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kit interesus. Elgiantis vienaalikai, bt ignoruojama humanikoji teiss paskirtis, didt socialini konflikt galimyb. Teis negali remtis vien tik daugumos ar maumos interesais, todl teiskroje turi bti siekiama derinti interesus panaudojant optimalias ali susitarimo galimybes. Konstatuojant tai, kad konstitucij didiausia garantija slypi socialinje organizacijoje, negalima neakcentuoti konstitucij apsaugos teisini
410
VI skyrius
form ir konstitucini teisini santyki dalyvi elgesio svarbos utikrinant konstitucijos saugum. Vis pirma paymtina tai, kad konstitucij apsaugos teisins garantijos ukoduotos j primimo, keitimo ir naikinimo tvarkoje. i tvarka, kuri skiriasi nuo paprastj statym primimo ir keitimo tvarkos, patvirtina ypating konstitucij vaidmen teisinje ir politinje sistemoje. Specialios taisykls, kurios taikomos priimant ir keiiant konstitucijas, utikrina j stabilum, t.y. konstitucini visuomenini santyki reguliavimo nuolatinum bei nepertraukiamum. Ilgas konstitucij galiojimas slygoja tai, kad nusistovjs konstitucinis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas formuotis tokiai konstitucinei kultrai ir ideologijai, kuri tampa suprantama monms, valstybs institucijoms, taikanioms ir aikinanioms konstitucij. Konstitucins kontrols aspektu vertinant konstitucini santyki reguliavimo ilgalaikikum, galima teigti, kad konstitucij stabilumas leidia susiklostyti tokiai konstitucins justicijos praktikai, kuri grindiama ne tik vienkartini teisini reikini vertinimu, o ilgalaike konstitucijos gyvendinimo praktika. Taigi darytina ivada, kad konstitucinio reguliavimo stabilumas visais atvilgiais yra pozityvus reikinys. Tai patvirtina pasaulio valstybi konstitucionalizmo istorija. Suprantama, kad specialios taisykls, kuri laikomasi priimant, keiiant ar panaikinant konstitucijas, yra veiksmingos tose visuomense, kurios yra subrandinusios ilgalaikes demokratines konstitucines tradicijas. Nemanoma pasiekti konstitucij nuolatinumo tose alyse, kuriose vyksta staigs socialiniai pokyiai, enklus politinis virsmas. iais atvejais utikrinti konstitucij stabilum yra nerealu, nes visuotinai pripainti visuomens politiniai lkesiai visada bus tas socialinis politinis veiksnys, kuris skatins ltesn ar spartesn konstitucin kryb. Konstitucij nuolatinumo principas suponuoja toki teisin politin bsen, kai vengiama imtis nepagrst, trumpalaikiais politiniais tikslais grindiam, konstitucini reform. Demokratins teisins valstybs pobdyje ukoduota valstybs organizacijos priederm utikrinti konstitucij apsaug vairiomis teisinmis socialinmis, politinmis priemonmis. U konstitucij paeidimus sunkiausius padarinius sukelia baudiamo poveikio sankcijos. tai Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse numatyta atsakomyb u valstybs perversm, antikonstitucini grupi ar organizacij krim ir veikl, vieus raginimus smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, padjim kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik ir kt. Nurodyt nusikaltim pagrindinis objektas yra Lietuvos Respublikos konstitucin santvarka, kuri tvirtinta Konstitucijoje. Panaus konstitucinis reguliavimas nustatytas ir daugelyje kit demokratini valstybi.
411
Konstitucij apsaugos garantijos paprastai tvirtinamos paiose konstitucijose. tai Austrijos Respublikos Konstitucijos 9a str. nurodyta, kad turi bti utikrinta nuo iors pasiksinim konstitucini staig apsauga ir j veikla, taip pat demokratins piliei teiss ir laisvs. Belgijos Konstitucijoje nustatyta, kad federalins institucijos kompetencijai priklauso tik tie klausimai, kurie tvirtinti Konstitucijoje ir jos pagrindu priimtuose statymuose (35 str.). Be to, atskirai paymta, kad Belgijos karalius neturi joki kit galiojim, iskyrus tuos, kurie formaliai jam pavesti Konstitucijos ir Konstitucijos pagrindu priimtais statymais. Valdios institucij galiojimai panaiai apibdinami ir daugelio kit ali konstitucijose. Jie, bdami valstybs valdios padalijimo principo realizavimo konkreti forma, kartu yra ir konstitucijos apsaugos prielaida. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinus pagrindin nuostat, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb bei Teismas, kartu pabriama, jog valdios galias riboja Konstitucija (5 str. 1 ir 2 d.). Nors daugelio valstybi konstitucijose tiesiogiai nra tvirtinta valstybs organ ir aukiausij pareign pareiga rpintis konstitucijos apsauga, taiau tokia j priederm atsispindi netiesiogiai konstitucijose arba kituose teiss aktuose. Ypating reikm turi parlamentar ir kit aukiausij pareign priesaika, kurioje akcentuojamas konstitucij laikymasis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 str. deklaruojama, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, o prisiekdamas Seimo narys sipareigoja gerbti ir vykdyti Konstitucij. Irinktas Respublikos Prezidentas prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Tok pat sipareigojim prisiima prisiekdami ministrai, Konstitucinio Teismo ir bendrosios jurisdikcijos teism teisjai, Seimo kontrolieriai, Valstybs kontrolierius, Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisjai, Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir teisjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisjai. Seimo nariai ir kiti Konstitucijoje numatyti asmenys, iurkiai paeid Konstitucij arba sulau priesaik, gali bti paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka. Taigi iuo aspektu priesaika yra ne tik politinis moralinis aktas jos paeidimas gali sukelti sunki politini teisini padarini. Vis statym leidybos proceso dalyvi pareiga utikrinti, kad rengiant, svarstant, priimant ir skelbiant teiss aktus, j projektai bt vertinami ir konstitucingumo aspektu. Toks reikalavimas yra tvirtintas 1995 m. gegus 2 d. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statyme, taip pat 1998 m. rugpjio 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakyme dl statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacij.
412
VI skyrius
Panaiai nustatyta ir 1999 m. birelio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 4 str. Jame nurodyta: Priimant sprendim dl Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties sudarymo tikslingumo turi bti apsvarstyta, ar ios sutarties projekto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij, Lietuvos Respublikos usienio politikos ir nacionalinio saugumo pagrindus ir tikslus.... Taigi ioje statymo nuostatoje tvirtintas perspjamojo pobdio nurodymas statym leidjui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybs struktroms jau pradinje tarptautins sutarties sudarymo stadijoje vertinti jos atitikim Konstitucijai. Iskirtin vaidmen utikrinant statym konstitucingumo prieir, taip pat ir konstitucijos apsaug vaidina valstybi vadovai. Pvz.: Pranczijos Konstitucijoje akcentuojama, kad Prezidentas priiri Konstitucijos laikymsi, o kit valstybi konstitucijose apie i valstybs vadovo funkcij neusimenama. Kita vertus, btina turti galvoje, kad prezidentai daugelyje ali promulguoja statymus, o tai suponuoja ir j teis grinti statym parlamentams pakartotinai svarstyti. Prezident nesutikimas su statym leidjo pozicija gali bti grindiamas vairiais motyvais, taip pat ir tuo, kad priimtas statymas neatitinka konstitucijos. tai Lietuvos Respublikos Prezidento gyvendinamos veto teiss praktika patvirtina t aplinkyb, kad vienu i svarbiausij motyv grinti statym pakartotinai svarstyti Seime yra abejon dl jo nesuderinamumo su Konstitucija. Konstitucij apsaugos sistemoje iskirtin vaidmen vaidina bendrosios jurisdikcijos teismai bei kiti teismai, pvz.: administraciniai teismai. Jie, nagrindami administracines, baudiamsias ir civilines bylas, realizuoja ne tik konstitucin teisingumo vykdymo funkcij, bet ir utikrina piliei konstitucini teisi ir laisvi apsaug. Bendrosios jurisdikcijos ir administracini teism konstitucinio statuso ypatumas yra ir tas, kad jie yra ir konstitucinio teisminio proceso subjektai Konstitucijoje ir statymuose nurodytais atvejais gali sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis Konstitucin Teism nustatyti, ar teiss aktas, kuris turi bti taikomas konkreioje byloje, neprietarauja konstitucijai. Konstituciniuose tekstuose danai pabriama ne tik valstybs institucij, pareign, taiau ir piliei priederm laikytis konstitucijos. tai Italijos Respublikos Konstitucijos 54 str. skelbiama, kad visi pilieiai turi bti itikimi Respublikai ir laikytis Konstitucijos ir statym. Tame paiame straipsnyje iskirtinai pabrta, kad pilieiai, kuriems patiktos valstybins funkcijos, privalo jas drausmingai ir garbingai vykdyti ir priimti priesaik statymuose numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kaip ir daugelio kit demokratini valstybi konstitucijose, piliei pareigos ir prievols apibdinamos paia bendriausia forma nurodant pareig laikytis Konstitucijos. tai
413
ms alies Konstitucijos 28 str. numatyta, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Konstitucijos laikymosi btinumas tvirtintas ir statymuose, kuriais reguliuojama piliei sukurt politini partij ir kit visuomenini organizacij veikla. Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statyme nurodyta, kad politins partijos ir politins organizacijos veikia, laikydamosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, statym. Lietuvoje draudiama steigtis ir veikti politinms partijoms ir politinms organizacijoms, kuri programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasin, religin, socialin klasin nelygyb ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdios ugrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, mogaus teisi bei laisvi paeidimai, kitokios idjos bei veiksmai, prietaraujantys Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir nesuderinami su visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis. Taiau piliei, j sukurt politini partij ir politini organizacij vaidmuo utikrinant Konstitucijos apsaug bt ne visas, nepaminjus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str. tvirtintos Tautos ir kiekvieno pilieio teiss prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. i teis remiasi Tautos suverenumo konstitucine doktrina, taip pat Tautos prigimtine teise. Tautos vaidmuo utikrinant Konstitucijos apsaug ir Konstitucijoje tvirtint konstitucin santvark ireiktas ir konstitucinje nuostatoje dl to, kad svarbiausi Valstybs ir Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti. Konstitucijoje tvirtinta Seimo pareiga svarstyti tok statymo projekt reikia, kad svarstymas negali bti formalus ir kad toks projektas gali bti atmestas jau jo pateikimo metu. Svarstymo svoka suponuoja vairiapus tokio projekto nagrinjim, finansini ir materialini resurs galimybes ir j aktyvi paiek. alia politini, socialini, etini konstitucijos garantij daugelio ali konstitucijose suformuluotos teisins j apsaugos (kontrols) priemons. Kai kur ios priemons idstytos specialiose konstitucij struktrinse dalyse. tai Austrijos Respublikos Konstitucijos apsaugos teisins priemons suformuluotos jos etajame skyriuje Konstitucijos laikymosi ir valdymo teistumo garantijos. iame skyriuje nustatyta, kad valdymo teistumo utikrinimo funkcija pavedama administraciniams senatams emse ir Administraciniam teismui, kuris yra Vienoje. Konstitucin teisingum gyvendina Austrijos Respublikos Konstitucinis Teismas. Bel-
414
VI skyrius
gijos Konstitucijos skyriuje Apie Arbitrao teism, konflikt perspjim ir reguliavim nurodyta, kad teiss akt teistumo tikrinimas pavedamas Arbitrao teismui, taip pat nustatyta, kaip sprendiami konfliktai tarp federacins vyriausybs, bendruomeni ir region. Italijos Respublikos Konstitucijos skyriuje Konstitucijos garantijos i garantij pagrindiniai komponentai yra Konstitucinis Teismas ir Konstitucijos keitimo tvarka. Portugalijos Respublikos Konstitucijos skyriuje Konstitucijos garantijos ir perirjimas Konstitucinis Teismas tvirtintas kaip vienas i Konstitucijos garant jis gyvendina konstitucin kontrol. 1.2. Konstitucins kontrols vairov Amerikietikasis modelis. Visuotinai pripastama, kad konstitucins kontrols itakos yra JAV teisinje sistemoje, kuri dar apibdinama kaip bendrosios teiss tradicija. Konstitucins kontrols prasme i tradicij perm Argentina, Australija, Bolivija, Kanada, Meksika, Naujoji Zelandija, taip pat i dalies kai kurios Europos valstybs Danija, Norvegija, vedija. Panai konstitucins kontrols koncepcija pripastama Indijoje, Pakistane, Japonijoje. JAV konstitucins kontrols form taip pat dieg kai kurios Afrikos emyno alys. Jos perm bendrosios teiss tradicij. Amerikietikojo modelio pagrindinis bruoas yra tas, kad konstitucinius ginus sprendia bendrosios jurisdikcijos teismai nagrindami administracines, civilines, baudiamsias bylas. JAV konstitucins kontrols modelio esm yra ta, kad teismas, nagrindamas konkrei byl, gali pripainti teiss norm, prietaraujani konstitucijai. Tokiu atveju teismas ios normos netaiko ir remiasi kita teiss norma ar teisminiu precedentu. Taiau teismas teiss normos nepanaikina, nepripasta negaliojania. Nuolat pasikartojantys teism sprendimai tuo paiu klausimu, ypa jeigu juos aprobuoja aukiausioji teismin institucija, virsta teisminiu precedentu, kurio galia i esms tolygi statymui. Taigi teiss norma numarinama ir tokiu bdu eliminuojama i teiss sistemos. Kita vertus, konstitucin kontrol neiskiriama teismins veiklos atskir srit, ji nepavedama vienai iskirtinei institucijai. JAV Konstitucijos 3 str. skelbiama: Teism valdia galioja visoms byloms, sprendiamoms pagal teis ir teisingum ir kylanioms dl ios konstitucijos, Jungtini Valstij statym ir tarptautini sutari, kurios yra arba bus sudarytos j vardu .... Apibdinant amerikietikj model, btina atkreipti dmes tai, kad bendrosios jurisdikcijos teism prerogatyvos sprsti konstitucinius ginus tvirtinamos vairiai. Skirting teisin reguliavim lm ali politins ir
415
teisins tradicijos. tai JAV Konstitucijoje apie teiss akt konstitucin kontrol neraoma. ioje alyje konstitucins kontrols funkcija buvo tvirtinta ne konstitucinio sureguliavimo keliu, bet teismini precedent pagrindu. I esms doktrin suformulavo JAV Aukiausiojo Teismo teisjas J. Marshallas 1803 m. garsiojoje Marbury V. Madison byloje. Teisjas pareik, kad btent teismin valdia turi teis ir privalo pasakyti, kas yra statymas. Prajus kuriam laikui, JAV Aukiausiasis Teismas dar grieiau ireik savo pozicij. 1886 m. Norton V. Shelby County byloje buvo paskelbta, kad nekonstitucinis statymas nra statymas; jis nesuteikia jokios teiss; jis nesuteikia jokios gynybos; jis nesukuria joki pareig; vertinant i teisini pozicij, toks statymas negalioja, kaip ir nepriimtas statymas. Konstitucins kontrols europietikasis modelis. i konstitucins kontrols forma dar vadinama austrikuoju modeliu, nes j mokslikai pagrind ymusis austras H. Kelsenas. io modelio esm yra ta, kad konstitucin kontrol gyvendina ne bendrosios jurisdikcijos teismai, bet specials konstituciniai teismai (Amerikos emyne Kolumbija, Kosta Rika, Panama, il; Azijoje Irakas, Kipras, Sirija, Turkija, Piet Korja; Afrikoje Angola, Egiptas, Mali, Etiopija; Europoje Austrija, Baltarusija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Jugoslavija, Latvija, Lenkija, Vengrija, Vokietija, Rusija, Slovakija, Slovnija, Ukraina, ekija) arba konstitucins tarybos (Pranczija, Marokas, Kazachstanas). Konstituciniai teismai vienose alyse sudaro teismins valdios institucij neatskiriamj dal, o kitose veikia autonomikai. Skirtingai nuo amerikietikojo modelio, konstituciniai teismai sudaromi ne tik i karjeros teisj, bet ir i ymiausi specialist, valstybs tarnautoj, teiss mokslinink. Yra ir kur kas daugiau skirtum, kuriuos i esms slygoja skirtingos teiss ir kultros tradicijos. Europos valstybse konstitucini teism kompetencija yra skirtinga, taiau yra ir toki konstitucins kontrols objekt, kuriuos galima apibdinti kaip tradicinius. Tokie objektai yra: 1. Teiss norm konstitucingumas; 2. statym dl konstitucijos pakeitimo konstitucingumas; 3. Teisinio reguliavimo sprag nekonstitucingumas; 4. Tarptautins sutartys; 5. Teiss taikymo akt konstitucingumas; 6. Ginai dl kompetencijos tarp valstybs institucij; 7. Ginai dl kompetencijos tarp valstybs ir jos region; 8. mogaus teisi ir laisvi apsauga; 9. Rinkim ir referendum teistumas; 10. Pareign politins atsakomybs ir nualinimo nuo pareig klausimai;
416
VI skyrius
11. Politini partij ir politini susivienijim konstitucingumas; 12. Konstitucijos interpretavimas. Konstitucin kontrol galima klasifikuoti vadovaujantis vairiais kriterijais. Toks klasifikavimas padeda ne tik geriau suprasti konstitucins kontrols bd ir form vairov, taiau ir sitikinti, kad pasaulio valstybi teisinse sistemose, gyvendinant Konstitucijos apsaug, yra bendr bruo ir vienijani reikini. Pagal gyvendinimo laik konstitucin kontrol gali bti iankstin (prevencin) ir vlesnioji (represyvioji). Iankstins kontrols atveju teiss akto atitikimas konstitucijai tikrinamas dar iki io akto paskelbimo ir sigaliojimo, t.y. iki jo promulgavimo. Iankstins kontrols pavyzdys yra Pranczija. Ten konstitucin kontrol gyvendina Konstitucin Taryba. Labiau paplitusi yra vlesnioji kontrols ris, t.y. tokia kontrol, kai teiss akto teistumas tikrinamas jam jau sigaliojus, ypa jeigu jis jau sukl realias teisines pasekmes. Tokia kontrol yra JAV teisinje sistemoje, taip pat Europoje ir daugelyje kit pasaulio ali. Pagal teisinius padarinius konstitucin kontrol gali bti konsultacin ir sprendianioji. Konsultacins kontrols sistemai galima priskirti Pranczijos Konstitucins Tarybos gyvendinam konstitucin kontrol. iai kontrols sriiai galima priskirti ir t, kuri gyvendina Belgijos Arbitrao teismas. Konsultacins kontrols justicijos ivada, nors ir neturi privalomos teisins galios, taiau visada yra svarbi moraliniu politiniu atvilgiu statym leidybos procese. Tose teisinse sistemose, kuriose nusistovjo sprendianioji kontrol, konstitucins kontrols institucijos sprendimas dl teiss akto pripainimo nekonstituciniu yra privalomas visoms valstybs institucijoms ir pilieiams. Toks sprendimas visada sukelia realias teisines pasekmes teiss aktas ar jo dalis, formaliai nors ir nepanaikinama, taiau udraudiama j toliau taikyti. Pagal privalomum konstitucin kontrol gali bti privalomoji ar fakultatyvin. tai Pranczijos Konstitucijoje nustatyta, kad privalomai turi bti patikrintas parlamento rm reglament, taip pat ir organikj statym konstitucingumas. Fakultatyvin kontrol gali inicijuoti tie subjektai, kuriems tokia teis yra numatyta alies konstitucijoje. Pagal form konstitucin kontrol yra konkreioji ir abstrakioji. Konkreiosios kontrols sistemai priskirtinas amerikietikasis modelis. Jo esm yra ta, kad teiss normos atitikimas konstitucijai vertinamas individualaus gino, t.y. konkreios teismins bylos kontekste, o konstitucins kontrols institucijos sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims. Tokia teismo pozicija tampa visuotinai privaloma i esms tik tada, kai j patvirtina, aprobuoja aukiausioji teismin institucija. i
417
kontrols forma yra paplitusi bendrosios teiss tradicijos arba joms artimose alyse. Konkreioji kontrol gali bti dar skirstoma dvi grupes centralizuotj ir decentralizuotj. Centralizuotosios kontrols pagrindinis bruoas yra tas, kad j gyvendina alies aukiausiosios teismins institucijos aukiausieji teismai, aukiausieji kasaciniai teismai. i kontrol bdinga Australijos, Indijos, Kanados, Estijos teisinms sistemoms. tai Estijos Respublikoje konstitucin kontrol pavesta Valstybs teismui, kurio sudtyje yra konstitucins kontrols teismin kolegija. ioje kolegijoje dirbanius teisjus renka Valstybs teismo plenumas i civilins, baudiamosios ir administracins teismini kolegij teisj 5 metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms. Konstitucins kontrols teismins kolegijos narius Valstybs teismo plenumui pasilo Valstybs teismo pirmininkas, kuris yra ios kolegijos pirmininkas ir pirmininkauja jos posdiams. Konstitucin byl nagrinja ne maiau kaip 3 teisjai. Tuo atveju, kai dl priimto kolegijos sprendimo bent vienas teisjas pareik atskirj nuomon, byla nagrinjama Valstybs teismo plenume. Kreiptis Valstybs teism itirti teiss akto konstitucingum gali Respublikos Prezidentas, Justicijos kancleris. Bendrosios jurisdikcijos teismai Valstybs teism gali kreiptis tais atvejais, kai statymo atitikimo Konstitucijai klausimas ikilo konkreioje byloje ir teismas atsisak statym taikyti. Respublikos Prezidentas Valstybs teism kreipiasi dl statymo konstitucingumo dar prie j promulguojant. Justicijos kancleris gali kreiptis Valstybs teism dl tarptautini sutari, statym, vykdomosios valdios ir savivaldybi akt atitikimo Konstitucijai. Teiss aktas ar jo dalis Valstybs teismo sprendimu gali bti pripaintas negaliojaniu. Decentralizuotosios kontrols esm yra ta, kad j vykdo vis grandi bendrosios jurisdikcijos teismai (JAV, Argentina, Meksika, Skandinavijos alys). Abstrakiosios kontrols pavyzdiu gali bti visos Europos valstybs, kuriose konstitucin kontrol gyvendina specializuoti konstituciniai teismai. i teism sprendimai yra privalomi ne tik byloje dalyvaujanioms alims, bet ir visoms kitoms valstybs institucijoms (vis pirma teiss normos leidjui), pareignams ir pilieiams. Pagal vykdymo viet konstitucin kontrol galima apibdinti kaip vidin ir iorin kontrol. Vidin kontrol visada gyvendina ta institucija, kuri priima teiss akt. Pavyzdiu gali bti Skandinavijos alys, kuriose konstitucins kontrols funkcijas atlieka patys parlamentai arba j struktriniai padaliniai. Vidin kontrol i esms visada yra iankstin arba konsultacin kontrol, nes teiss akto konstitucingumo klausimas paprastai ikyla svarstant projekt parlamente. Ivada, kuri suformu-
418
VI skyrius
luoja parlamento tam tikras padalinys arba specialistai, parlamentui nra privaloma. Pagal turin konstitucin kontrol gali bti formalioji ar materialioji. Formaliosios kontrols esm yra ta, kad teiss akto konstitucingumas tikrinamas pagal jo primimo tvark, t.y., ar nebuvo paeistos formaliosios statym leidybos procedr taisykls. Dar vienas formaliosios kontrols aspektas yra tas, ar teiss akt prim galiota valstybs institucija. Materialija prasme tikrinant teiss akto konstitucingum, vertinamas teiss akto ar konkreios teiss normos turinys, t.y. konkreti normin mediaga. Pagal konstitucins kontrols institucijos sprendimo sigaliojimo laik konstitucin kontrol gali bti tokia, kai sprendimas galioja atgal (ex tunc), ir kai sprendimas galioja tik ateit (ex nunc). Tose teisinse sistemose, kuriose konstitucins kontrols institucijos sprendimai galioja atgal, gali kilti nemaa teisinio ir socialinio pobdio problem. Reikalo esm yra ta, kad iuo atveju teiss norma, kuri yra pripainta prietaraujania konstitucijai, netenka galios nuo jos primimo. Tokiu atveju ir teisins pasekms, kurios atsirado galiojant iai normai, turt bti pripaintos niekinmis. Siekiant ivengti toki teisini situacij, konstituciniams teismams yra suteikta galimyb patiems nustatyti savo sprendim sigaliojimo laik. Tuo atveju, kai konstitucins kontrols institucijos sprendimas galioja tik ateit, ivengiama itin represyvaus sikiimo jau susiformavusius teisinius santykius. Pagal tai, kas vykdo konstitucin kontrol, ji galt bti diferencijuojama taip pat kelias grupes. Bendrosios teiss tradicijos alyse konstitucin kontrol gyvendina bendrosios jurisdikcijos teismai, o daugelyje Europos ali specializuoti konstituciniai teismai (konstitucin justicija). Pranczijoje, Alyre, Kazachstane i funkcij atlieka konstitucins tarybos, kurias kai kurie mokslininkai apibdina kaip kvaziteismines institucijas. Daugelis mokslinink iskiria politin konstitucin kontrol, kuri vykdo valstybs vadovai, parlamentai, vyriausybs (Pranczija iki 1958 m., vedija). Kalbant apie visas mintas konstitucins kontrols ris, btina pabrti vien esmin aplinkyb iuolaikinio pasaulio valstybi teisinse sistemose retai kur galima sutikti grietai apibrt vien konstitucins kontrols r ar form. Europos valstybi konstitucini teism veikloje naudojama ne tik abstrakti kontrols forma, bet ir konkreti. Daug kur derinama formalioji ir materialioji, privalomoji ir fakultatyvin, vidin ir iorin konstitucins kontrols formos. Tai yra labai akivaizdi konstitucins kontrols sistemos raidos tendencija.
419
420
VI skyrius
1.3. Konstitucins kontrols politins ir teisins prielaidos tarpukario Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje 1.3.1. Prielaid atsirasti konstitucinei kontrolei tarpukario Lietuvos teisinje sistemoje klausimas Konstitucins kontrols mokslin doktrin tarpukario Lietuvos teiss moksle kryptingai grind prof. M. Rmeris. Jo veikaluose Konstitucijos apsaugos btinumas pagrstas ir teorikai, ir jau tuo metu lyginamojoje konstitucinje teisje inom konstitucini reikini analize1. Galima sakyti, kad prof. M. Rmerio mokslins pairos i esms sutapo su ymiojo austr mokslininko H. Kelseno konstitucins kontrols koncepcija. Iskirtinai paymtina tai, kad prof. M. Rmeris savo modeliuot konstitucins kontrols mokslin konstrukcij siek gyvendinti praktinje veikloje dirbdamas Vyriausiojo Tribunolo teisju, Valstybs Tarybos nariu, taip pat dalyvaudamas rengiant teiss akt projektus. Iskirdamas konstitucin kontrol kaip vien svarbiausi konstitucins teiss mokslo problem, prof. M. Rmeris tikinamai argumentavo, kad tik konstitucinis teismas Europoje sitvirtinusioje teisinje tradicijoje gali laiduoti konstitucijos virenyb ir jos laikymosi kontrol. Jo nuomone, nei politins, nei administracins, nei baudiamosios, taip pat ir civilins sankcijos parlamentams ar j nariams negali utikrinti beslygikos konstitucijos norm kontrols. Mokslininkas taip pat skeptikai vertino ir bendrosios jurisdikcijos teism galimybes kontroliuoti parlament priimam teiss akt konstitucingum. Atsakant klausim, ar buvo prielaid atsirasti konstitucinei kontrolei tarpukario Lietuvos teisinje sistemoje, btina nagrinti daugel to meto konstitucini reikini, vis pirma laikinsias ir nuolatines Lietuvos konstitucijas. Toks nagrinjimas patvirtint ivad apie tai, kad laikinosiose konstitucijose 1918 m. lapkriio 2 d. Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dsniuose, 1919 m. balandio 4 d. Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dsniuose, taip pat ir 1920 m. birelio 10 d. Laikinojoje Lietuvos Valstybs Konstitucijoje nebuvo tvirtintos konstitucins kontrols konstitucins prielaidos. Toki situacij slygojo daugelis objektyvi aplinkybi ir vis pirma ta, kad laikinj konstitucini akt galiojimo laikotarpiu konstitucin kontrol neivengiamai bt susidrusi su konstitucini nuostat nuolatine kaita.
Rmeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius, Pozicija, 1994; Rmeris M. Administracinis teismas. Kaunas, Valstybs spaustuv, 1928; Rmeris M. statym konstitucingumas // Teis. 1925, sausisbirelis. Nr. 7.
1
421
Tai dezorganizuot toki kontrol, ji bt buvusi ne tik neveiksminga, bet apskritai nepajgi stebti konstitucini ir paprastj statym norm sveikos konflikt. Kita vertus, i situacij vertinant per mogaus teisi ir laisvi gynimo prizm, taip pat bt prieita prie ivados, kad ir ia prasme konstitucin kontrol tuo metu dar buvo nepasiekiama. Reikalas tas, kad tuo metu galiojusi teiss sistema i esms buvo nesuderinta su konstitucinmis normomis. Galima sakyti, kad tai buvo ne tik skirtingos sistemos, taiau daugeliu aspekt viena kitai prietaraujanios. Pirmj konstitucij krjai ir leidjai, konstitucionalizuodami statym leidimo pagrindines taisykles, vykdomosios valdios status, neformulavo konstitucini nuostat apie teismus. Taigi mint laikotarp galima apibdinti tik kaip pirmuosius siekius konstitucinse normose apibrti Lietuvos visuomens ir valstybs konstitucins raidos artimiausias gaires. Tokioje socialinje ir teisinje tikrovje konstitucin kontrol negaljo egzistuoti. Kiek kitaip reikt vertinti konstitucins kontrols prielaidas nuolatini (1922, 1928, 1938 met) konstitucij kontekste. iuo atvilgiu principin norma buvo suformuluota 1922 met Konstitucijos 3 str. Jame buvo paskelbta: Lietuvos valstybje neturi galios joks statymas, prieingas Konstitucijai. Reikia atkreipti dmes tai, kad i norma konstitucini norm sistemoje yra treioji. Prie j yra tik du kiti straipsniai. Pirmajame straipsnyje raoma: Lietuvos Valstyb yra nepriklausoma demokratin Respublika. Suverenin Valstybs valdia priklauso Tautai. Antrajame straipsnyje buvo tvirtintas valdi padalijimo principas: Valstybs Valdi vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas. Atsivelgiant tok konstitucini norm idstym, galima tvirtinti, kad statym teistumo principas buvo pripaintas bene svarbiausiu visuomens ir valstybs organizavimo dsniu. Konstitucijoje tvirtinus valdi padalijim ir pripainus teism savarankika valstybs valdios dalimi, is principas gijo ypating reikm. Vis pirma tai reik imperatyv nurodym Seimui neleisti toki statym, kurie prietarauja Konstitucijai. Kita vertus, tai buvo direktyva valstybs institucijoms, dalyvaujanioms rengiant statymus, vadovautis ia esmine konstitucine nuostata. Be to, reikia turti galvoje Konstitucijos norm (106 str.), kad buvusieji statymai galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai. 1922 m. Konstitucijos nuostata, kad neturi galios joks statymas, prietaraujantis Konstitucijai, buvo vertinamas vairiai. Vieni mokslininkai teig, kad i nuostata sudar prielaidas bendrosios jurisdikcijos teismams tikrinti statym legalum2, o kiti tvirtino, kad Lietuvos teisinje
2 Rakauskas K. Lietuvos konstitucins teiss klausimais. New York, Tv Prancikon spaustuv, 1967. P. 64.
422
VI skyrius
sistemoje nebuvo joki galimybi isprsti abejones ar gin dl Seimo priim-
423
to statymo konstitucingumo3. Apibendrinant galima sakyti, kad 1922 m. Konstitucijoje nors ir buvo tvirtintas statym konstitucingumo principas, taiau organizacins struktros, institucijos, kuri galt sprsti iuos klausimus, nebuvo. Todl ir mint konstitucin princip gyvendinti i esms buvo palikta Seimo nuoira. Taiau negalima neatkreipti dmesio tai, kad i problema, svarstant Konstitucijos projekt, buvo inoma. Tiesa, ypatingos polemikos Steigiamajame Seime iuo klausimu nebuvo, taiau jis buvo nagrinjamas, kai reikjo suformuluoti mint Konstitucijos nuostat. Apie i problem buvo usiminta pateikiant Konstitucijos projekt 1922 m. vasario 24 d.4 Svarstant konstitucijos projekt, 1922 m. kovo 2 d. vl buvo minimas tokios konstitucins nuostatos btinumas. Vienas i argument buvo is statym konstitucingumo principas garantuoja vis piliei lygyb. Platesn diskusija dl ios problemos kilo 1922 m. kovo 8 d., kai prasidjo antrasis Konstitucijos projekto svarstymas. Referentas Antanas Tumnas, pagrsdamas statym konstitucingumo principo tvirtinimo btinum, kalbjo, kad tuo siekiama ivengti padties, kai statymai gali panaikinti pai Konstitucij. Steigiamojo Seimo narys socialdemokratas Kazimieras Venslauskis, i esms pritardamas idjai, ikl io principo gyvendinimo organizacins formos ir sankcijos problem. Jo nuomone, vien tik principo deklaravimas neutikrina prielaid ukirsti keli nekonstituciniams statymams. Zigmas Starkus, sutikdamas, kad i problema yra labai aktuali, sil grinti klausim toliau svarstyti komisijai; ji pasilys, kuris teismas galt vertinti statymo konstitucingum. Seimo narys K. Venslauskis statym konstitucingumo problem laik labai rimta ir todl atkakliai reikalavo sukurti konkreias konstitucines procedras iam klausimui sprsti5. Krikionys demokratai man kitaip. J atstovas Vytautas Biinas man, kad i problem isprs pats gyvenimas. Senj statym konstitucingum gali vertinti bet kuris teismas nagrindamas bylas ir aikindamasis konstitucijos ir statymo turin. Jis teig: (...) jeigu eisime ir iekosime kontrols organo, tai ia gali bti kontrols organas tiktai vienas btent t vis statym leidj sin6. I esms tai buvo vienintel diskusija dl statym konstitucingumo problemos sprendimo Konstitucijoje. Vliau, svarstant Konstitucijos
3 Lauka J. B. 1922 m. Konstitucijos kilm ir pagrindiniai principai. Lietuvos katalik mokslo akademija. Suvaiavimo darbai. T. XII. Roma, 1987. P. 86; Raulinaitis P. V. Parlamentarizmas. Istoriniai-teoretiniai parlamentins tvarkos bruoai. Klaipda, Lituania, 1925. P. 6970; idlauskas K. Netolimos praeities patyrimas. Ms kelias. Dillingen D. Vokietija, 1948 m. liepos 28 d. 4 Steigiamojo Seimo darbai. 1922 m. vasario 24 d. I sesijos 176 posdis. P. 74. 5 Steigiamojo Seimo darbai. 1922 m. kovo 8 d. I sesijos 180 posdis. P. 65. 6 Steigiamojo Seimo darbai. 1922 m. kovo 8 d. I sesijos 180 posdis. P. 65.
424
VI skyrius
projekt, i problem ugo kitos, pvz.: dl Respublikos Prezidento konstitucinio statuso, mirties bausms klausimo ir kt. Liko negyvendintas ir Lietuvos teisinink draugijos pasilymas tvirtinti Konstitucijoje teism prerogatyv tikrinti statym konstitucingum. is pasilymas buvo suformuluotas Teisinink draugijos parengto Konstitucijos skyriaus dl teism projekte. ia buvo siloma taip idstyti i nuostat: Teismas sprendia statymais Lietuvos Respublikos vardu. Teismas aikina statymus ir iri statym konstitucingumo ir administracijos sakym teistumo7. Steigiamojo Seimo daugumai buvo nepriimtinas teism dalyvavimas vertinant, ar statym leidjas nepaeid Konstitucijos. Konstitucijos projekto rengj neigiam pozicij iuo atvilgiu patvirtina ir tai, kad viename i Konstitucijos projekt buvo suformuluota dar kategorikesn nuostata. Joje buvo teigiama: Teismas nesvarsto atitinkamai ileist ir paskelbt statym teistumo8. Galutinje Konstitucijos projekto redakcijoje ios normos neliko. Galima apibdinti, kad 1922 m. Konstitucijoje buvo suformuluota teorin konstrukcija, kuri i esms galjo bti pagrindas konstitucinei justicijai atsirasti. statym konstitucingumo principo tvirtinimas Konstitucijoje reik, jog konstitucinio teistumo doktrina buvo pripainta kaip vienas svarbiausi visuomens ir valstybs raidos dsni, taiau be specialaus teisinio reguliavimo tokia funkcija liko tik demokratin abstrakcija. Po 1926 m. gruodio 16 d. perversmo formaliai liko galioti 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija, taiau ji i esms buvo svetimknis tai politinei sistemai, kuri faktikai sitvirtino. 1927 m. balandio 12 d. buvo paleistas Seimas, todl nebeliko ir statym leidjo, kurio statusas buvo tvirtintas Konstitucijoje. 1928 m. gegus 15 d. buvo paskelbta naujoji Lietuvos Valstybs Konstitucija. Konstitucingumo problemos kontekste nieko naujo nevyko Konstitucijos 3 str. buvo deklaruojama, kad Lietuvos Valstybje neturi galios joks statymas, prieingas Konstitucijai. Teismins valdios konstitucinis statusas nebuvo pakeistas, taiau atsisakyta konstitucins nuostatos, kad teismas sprendia administracijos sakym teistum. Konstitucijoje buvo tvirtinta svarbi naujov 54 str. nustatyta: statymams tvarkyti ir j sumanymams ruoti bei svarstyti steigiama Valstybs Taryba. Jos sudt, teises ir pareigas nustato atskiras statymas. 1938 m. Konstitucijoje esmini pokyi, sprendiant statym konstitucingumo klausim, nevyko. statym atitikimo Konstitucijai princi7 8
Teis. 1922 m. sausiskovas. Nr. 1. P. 51, 52. Steigiamojo Seimo darbai. 1922 m. balandio 5 d. I sesijos 193 posdis. P. 38.
425
pas, kuris 1922 m. ir 1928 m. Konstitucijose buvo tvirtintas treiuosiuose straipsniuose, buvo nukeltas Konstitucijos skyri, kuriame buvo reglamentuojamas statym leidimas. Tai nebuvo neapgalvotas Konstitucijos teksto koregavimas. Jis, savaime aiku, buvo susijs su politinio akcento pakeitimu. Minto principo vieta skyriuje Bendrieji dsniai reik, kad statym teistumo nuostata apima visas visuomens ir valstybs gyvenimo sritis. Perklus princip skirsn, kuriame reglamentuojami statym leidimo klausimai, jis gijo siauresn politin teisin prasm buvo taikomas statymams. Atsivelgiant konstitucins sistemos konstrukcij, galima daryti ivad, kad 1938 m. Konstitucija ir joje uprogramuota teisin sistema buvo nepalanki statym konstitucinei kontrolei institucionalizuoti. Tarpukario Lietuvos teisins sistemos analiz konstitucins kontrols kontekste bt nevisapus nepaminjus svarbiausi teisini reikini, kurie ir dabar leidia teigti, kad teiss akt teistumo klausimas buvo gyvastingas jau tuo metu. 1.3.2. Valstybs Taryba i valstybs institucija buvo tvirtinta 1928 m. gegus 15 d. Lietuvos Valstybs Konstitucijoje. Konstitucijos 54 str. buvo nurodyta: statymams tvarkyti ir j sumanymams ruoti bei svarstyti steigiama Valstybs Taryba. Jos sudt, teises ir pareigas nustato atskiras statymas. Valstybs Taryba buvo numatyta Konstitucijos skyriuje Vyriausyb, todl darytina prielaida, kad i institucij Konstitucijos leidjas konstatavo kaip valstybs vykdomosios valdios dal. Prieing ivad daryti nra joki konstitucini prielaid, nes Valstybs Tarybos galiojim turinys neprimena nei statym leidjo, nei teismo konstitucini funkcij. Valstybs Tarybos statymas buvo paskelbtas 1928 m. gegus 21 d., t.y. netrukus po to, kai buvo priimta Konstitucija. Kai kuri mokslinink nuomone, tok greit Valstybs Tarybos statymo primim ir paios institucijos krim slygojo ta aplinkyb, jog valstybs konstitucinje sistemoje neveik parlamentas, todl buvo btina nedelsiant sukurti institucij, kuri rpintsi teiss akt projekt rengimu. Valstybs Tarybos pirminink, jo pavaduotoj ir kitus narius skyr ir atleido Respublikos Prezidentas. Valstybs Tarybai buvo suteikti kai kurie tarpinybiniai galiojimai ji turjo teis gauti i ministerij ir j prieiroje esam staig dokumentus ir informacij, kuri reikalinga svarstomais klausimais. statyme buvo suformuluoti konkrets Valstybs Tarybos galiojimai, kuri visuma dar labiau sustiprino jos konstitucin status. Pagal statyme tvirtint kompetencij Valstybs Tarybos galiojimus galima skirstyti kelias grupes.
426
VI skyrius
Pirm grup sudar tie galiojimai, kurie buvo susij su teiss akt projekt rengimu, taip pat su teiss akt kodifikavimo darbais. gyvendindama i funkcij, Valstybs Taryba turjo plaius galiojimus. Ji turjo organizuoti ir atlikti teiss akt kodifikavimo darbus. i institucija ne tik vykd Vyriausybs pavedimus dl tam tikr akt projekt rengimo, taiau galjo ir savo iniciatyva juos rengti ir teikti Vyriausybei. Atlikdama teiss akt sisteminim ir kodifikavim bei pastebjusi teiss sistemos trkumus, Valstybs Taryba galjo kelti klausim dl btinumo rengti naujus statymus, taip pat papildyti ir pakeisti galiojaniuosius. Valstybs Taryba gyvendino ir ekspertines teiss akt turinio vertinimo funkcijas ji svarst ir teik ivadas dl t projekt, kuriuos jai pateikdavo Vyriausyb. Savo veiklos laikotarpiu Valstybs Taryba pareng daug svarbi teiss akt projekt. Buvo pradti rengti Baudiamojo, Civilinio kodeks projektai bei kiti svarbiausi aktai. Antros galiojim grups turin sudar Valstybs Tarybos priederm vertinti, ar vykdomosios valdios institucij aktai sakymai, taisykls ir instrukcijos atitinka statymus. Pastebjusi neatitikimus, Valstybs Taryba apie tai turjo praneti Vyriausybei ar atitinkamai ministrui. Btent i Valstybs Tarybos funkcija, daugelio teisinink nuomone, ir iuo metu vertinama kaip administracinio teismo uuomazga. Su tokiu vertinimu nesutiko prof. M. Rmeris ir buvs Valstybs Tarybos pirmininkas B. Masiulis. Jie man, kad Valstybs Taryba buvo institucija, kuri teik tik patarimus vykdomajai valdiai. Pritariant pastarajai nuomonei, verta atkreipti dmes tai, kad rengiant Valstybs Tarybos statut, prof. M. Rmeris sil tvirtinti asmen teis kreiptis Valstybs Taryb tais atvejais, kai vykdomosios valdios aktais buvo paeistos j teiss. Toks skundas turjo bti nagrinjamas civilinio proceso tvarka. Taiau tokiam pasilymui Valstybs Tarybos nari dauguma nepritar. Nors Valstybs Taryba galjo ir savo iniciatyva kelti klausim dl vykdomosios valdios akto suderinamumo su statymais, taiau daugeliu atvej ji tyrim atlikdavo pagal Valstybs kontrolieriaus ar ministr kreipimsi. Priimtais nutarimais, kuriuos buvo prasta vadinti nuomonmis, Valstybs Taryba aikino konstitucines normas, valstybinius mokesius, valstybs kontrols funkcijas, ems reformos statym, tarptautins teiss normas ir kitus teiss aktus. Nors ios nuomons neturjo imperatyvios galios, taiau jas bdavo atsivelgiama, o iuo metu jos reikmingos kaip dokumentai, i kuri galima visapusikiau painti to meto Lietuvos teis. Treia funkcija, kuri vykd Valstybs Taryba, buvo susijusi su Respublikos Prezidento reikalavimu Valstybs Tarybai pateikti nuomon su paaikinimais dl Vyriausybs teiss akt ar statym. Informacijos apie i Valstybs Tarybos veiklos srit neiliko, taiau galima daryti prielaid,
427
kad, reikdama nuomon dl mint teiss akt, Taryba galjo formuluoti ivadas ir dl i akt suderinamumo su Konstitucija. 1.3.3. Klaipdos krato statutinis teismas original tarpukario Lietuvos teisins sistemos reikin slygojo Klaipdos krato konvencijos, kuri 1924 m. gegus 8 d. Paryiuje pasira Lietuvos, Didiosios Britanijos, Pranczijos, Italijos ir Japonijos atstovai, gyvendinimo problemos. Konvencijoje suformuluot teiss norm prietaringumas, teisinio reguliavimo spragos sudar prielaidas ir Klaipdos krato seimeliui, ir direktorijai ignoruoti suverenias Lietuvos teises Klaipdos krato atvilgiu. Sudtinga buvo ir vidaus politin situacija Klaipdos krate, nes Lietuvos valdios iek tiek valingesnis veiksmas Konvencijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai gyvendinti, Lietuvos suverenitetui utikrinti krate sukeldavo didel provokikj organizacij pasiprieinim. Tokioje politiniu ir teisiniu poiriu sudtingoje situacijoje brendo Statutinio Teismo idja. Iekant teisini galimybi konfliktams sprsti, buvo svarstomi vairs j sprendimo bdai, o tarp j ir Konstitucinio Teismo steigimas. Klaipdos krato Statutinio Teismo statymas buvo paskelbtas 1935 m. kovo 13 d. Organizacine prasme Teismas turjo bti sudtin Vyriausiojo Tribunolo dalis. Taiau Teismo jurisprudencija buvo atskirta nuo Vyriausiojo Tribunolo jurisprudencijos Teismo sprendimai turjo bti skelbiami jo vardu, buvo nustatyta specifin sprendim teisin galia bei originalus j vykdymo teisinis bdas. Statutinio Teismo teisjus skyr Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu septyneriems metams. Visi teisjai, prie praddami eiti pareigas, turjo prisiekti vieame Vyriausiojo Tribunolo posdyje. Parenkant teisjus, buvo atsivelgiama numatytus reikalavimus bendrosios kompetencijos teism teisjams. Be to, turjo bti atsivelgiama kandidat kvalifikacij vieosios teiss srityje. Statutinio Teismo teisjui buvo draudiama dirbti kit darb valstybs ar savivaldybi institucijose. Dl teisj darbo buvo numatytos kelios iimtys Statutinio Teismo teisjas galjo taip pat bti Valstybs Tarybos nariu, teisju kituose teismuose, bti auktosios mokyklos dstytoju. 1935 m. spalio 24 d. Statutinio Teismo teisjais buvo paskirti Valstybs Tarybos vicepirmininkas B. Maulis, Valstybs Tarybos narys Z. Starkus, Vyriausiojo Tribunolo narys B. Bruzdeilynas ir Kauno Vytauto Didiojo universiteto docentas D. Krivickas. Statutinio Teismo statuso vertinim i esms slygoja statyme nustatyta jo kompetencija. Statutinio Teismo statymo 13 str. buvo numatyta, kokias bylas nagrinjo i institucija: dl Respublikos statymo prietara-
428
VI skyrius
vimo Klaipdos krato statutui; dl Klaipdos krato statymo prietaravimo Klaipdos krato statutui; dl Respublikos administracijos organo administracinio akto prietaravimo Klaipdos krato statutui; dl Klaipdos krato gubernatoriaus akto prietaravimo Klaipdos krato statutui; dl Klaipdos krato administracijos institucijos administracinio akto prietaravimo Klaipdos krato statutui; dl Klaipdos krato seimelio nestatyminio akto prietaravimo Klaipdos krato statutui. Atsivelgiant Statutinio Teismo statyme suformuluotus Statutinio teismo galiojimus, galima daryti kai kurias bendresnio pobdio ivadas dl io Teismo teisinio statuso: 1) pagal bylose nagrinjamus gino objektus Statutinio Teismo galiojimus galima suskirstyti dvi grupes. Pirm grup sudaro Lietuvos Respublikos statym ir administracini teiss akt teistumo tikrinimo (atitikimo Statutui) klausimai. Antr galiojim grup apibdina Klaipdos krato institucij teiss akt teistumo tikrinimas (Seimelio priimti statymai ir kiti teiss aktai, Klaipdos krato administracini institucij aktai, Klaipdos krato gubernatoriaus teiss aktai). Taigi Statutinis Teismas turjo utikrinti ne tik Klaipdos krato institucij priimt teiss akt atitikim Statutui, bet ir Lietuvos teiss akt atitikim Statutui; 2) Statutinio Teismo galiojim problema buvo tiesiogiai susijusi su Teismo sprendim pasekmmis. Statutinio Teismo statymo 29 str. buvo nurodyta: Statutinis Teismas, rads, kad aktas, nurodytas 13 str. 3, 4, 5 ar 6 p., prietarauja Klaipdos krato Statutui, nusprendia t akt panaikinti. Remiantis ia teiss norma, galima daryti ivad, kad Statutinis Teismas galjo panaikinti tik Klaipdos krato gubernatoriaus akt, Klaipdos krato administracijos institucijos administracin akt, taip pat Klaipdos krato seimelio nestatymin akt. Taigi akivaizdu, kad Statutinis Teismas negaljo panaikinti Lietuvos Respublikos statymo ir Klaipdos krato statymo. I kit statyme suformuluot norm galima daryti ivad, kad pastaruosius teiss aktus Statutinis Teismas galjo tik pripainti prietaraujaniais Klaipdos krato statutui, taiau panaikinti j negaljo. Statutinio statymo 14 str. buvo sakoma: Ligi Statutinis Teismas nra nusprends pripainti Respublikos statym arba Klaipdos krato statym prietaraujant Klaipdos krato statutui, joks teismas negali netaikyti Respublikos statymo arba Klaipdos krato statymo, tardamas, kad jis prietarauja Klaipdos krato statutui. Remiantis ia norma, darytina prielaida, kad Statutiniam Teismui pripainus, jog Lietuvos statymas ar Klaipdos krato statymas prietarauja Statutui, jis nebuvo naikinamas, taiau bendrosios jurisdikcijos teismas jo galjo netaikyti konkreiose bylose.
429
Statutinio Teismo statyme buvo isprsti ir kiti Statutinio Teismo veiklos teisinio reguliavimo aspektai: buvo numatyta, kurie pareignai galjo inicijuoti bylos nagrinjim Statutiniame Teisme (direktorijos pirmininkas, gubernatorius, teisingumo ministras); buvo numatyta galimyb sustabdyti teiss akto (iskyrus statymo) veikim; suformuluotos pagrindins bylos nagrinjimo proceso taisykls (papildomas taisykles galjo nustatyti Statutinis Teismas); nustatyta Statutinio Teismo prerogatyva aikinti savo sprendim. Atsivelgiant Statutinio Teismo statuso teisinius bruous, galima daryti kai kurias apibendrinanias ivadas: 1) Statutinio Teismo steigimas rod nuosekl Lietuvos siekim integruoti Klaipdos krat Lietuvos politin ir teisin erdv, utikrinti Lietuvos Konstitucijos veikim Klaipdos krate; 2) Klaipdos krato Statutinio Teismo teisinis statusas buvo visikai priartjs prie tuo metu jau plaiai inomos konstitucins kontrols doktrinos (tuo metu jau veik Austrijos, ekijos ir Ispanijos konstituciniai teismai); 3) atkreiptinas dmesys tai, kad teiss akt teistumui tikrinti buvo sudaryta speciali valstybs institucija Statutinis Teismas, kuris rod siekim tokio pobdio funkcij pavesti ne bendrosios jurisdikcijos teismams, bet atskirai specializuotai institucijai. 1.3.4. Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas Nors tarpukario Lietuvos teisinje sistemoje ir nebuvo sukurta konstitucins kontrols teisinio mechanizmo, taiau Konstitucijos taikymo, taip pat ir aikinimo, problema buvo labai aktuali. ios problemos aktualum lm keletas faktori. Viena vertus, to meto Lietuvos teiss teorijoje ir praktikoje nebuvo susiklosiusi Konstitucijos tiesioginio taikymo koncepcija. Kita vertus, Konstitucijos, jos nuostat aikinimo aktualijas slygojo konstitucij raidos problemos nauj konstitucini akt primimas, o konstitucinio reguliavimo pertrkiai sudar prielaidas vairioms ir prietaringoms konstitucini nuostat interpretacijoms. Bt klaidinga nepastebti ir galiojusios teiss sistemos vidini prietaravim vairi teiss sistem egzistavimas buvo ta teisin tikrov, kurios nebuvo galima ignoruoti aikinant Konstitucijos norm turin, j tarpusavio ry. Pagal 1933 m. Teism santvarkos statym teiss klausimus galjo aikinti tik Vyriausiasis Tribunolas savo visuotiniame susirinkime. Inicijuoti tok aikinim galjo teisingumo ministras, taip pat Vyriausiojo Tribunolo teisianioji sudtis. statyme nebuvo nurodyta, kad ie iaikinimai turi privalomj gali, taiau buvo pasakyta: (...) aikinimai skelbiami, kad tie klausimai galt bti teism vienodai sprendiami.
430
VI skyrius
Remiantis iomis statymo normomis, Tribunolas, vykdydamas kasacinio teismo funkcijas, konkreiose teisminse bylose aikino ne tik bendruosius teiss, bet ir konkreius konstitucini norm taikymo klausimus, pvz.: Konstitucijos tiesioginio taikymo problem, kuri yra aktuali ir iuolaikinje Lietuvos teisinje sistemoje. Galima paminti kai kuriuos Tribunolo aikinimus. tai 1922 m. Konstitucijos 68 str. buvo nustatyta, kad Teismas sprendia administracijos statym teistum. Vieni teismai ir mokslininkai teig, kad tai yra tiesioginio taikymo norma, kiti tvirtino atvirkiai. 1923 m. vasario 1 d. ir gegus 23 d. sprendimuose Tribunolas konstatavo: (...) Konstitucijos 68 str. paveda teismui sprsti administracijos statym teistum, bet tos paios Konstitucijos 66 str. sako, kad teism organizacij, kompetencij ir jurisdikcij nustato statymas. Ms laikinieji teism sutvarkymo ir kiti tam tikri statymai, kurie lieia teism organizacij, kompetencij ir jurisdikcij, nenurodo jokios ypatingos administracijos statym apskundimo tvarkos, ir todl, kolei tam tikras teism sutvarkymo statymas nustatys tvark, kuria iam ar kitam organui gali patekti ypatingos bylos dl kalbamojo 68 str. dalyko, todl io straipsnio taisykl tegali bti teism taikoma sprendiant pavestas jiems bendra tvarka bylas, kai jose ikyla kurio nors administracijos statymo teistumo klausimas; kolei nra statymo, nustatanio ypating tvark 68 str. vykdyti, tolei nei apygardos teismas, nei Vyriausiasis Tribunolas, nei kuris kitas teismo organas negali savo nuoira imtis funkcijos, kuri nra jam, tam tikram teismo valdios organui, tiesiog pavesta9. Vyriausiojo Tribunolo praktikoje ne kart buvo sprendiamos problemos dl Konstitucijos ir galiojani statym norm nesuderinamumo. tai Teisingumo ministras 1930 m. kovo 13 d. birelio 16 d. kreipsi tribunol ir pra iaikinti, ar Civilini statym X t. 1 d. 85 str. (draudimas sudaryti santuokas pravoslavams ir katalikams su nekrikionimis, o protestantams su stabmeldiais), taip pat 1836 m. Vedyb statuto normos (vedybos tarp katalik sudaro sjung, nutrkstani tik mirus vyrui ar monai) neprietarauja 1928 m. Konstitucijos 11 str. (Visi Lietuvos pilieiai, vyrai ir moterys, yra lygs prie statymus. Negali bti teikiama ypating privilegij nei mainama teisi pilieiui dl jo kilms, tikjimo, tautybs), taip pat 14 str. (Pilietis turi tikjimo ir sins laisv). Tribunolas konstatavo: (...) Nurodytos ia slygos yra numatytos aukiau pasakyt krikionik tikyb kanonais ir taisyklmis; itos slygos nevaro vedusio tikjimo ir sins laisvs ir niekam nesuteikia dl tikybos kuri privilegij ir niekieno nemaina teisi: einant Lietuvos Valstybs Konstitucijos 14 kiekvienas pilietis turi tikjimo ir sins
9
Teis. 1923. Nr. 4. P. 46, 47.
431
laisv, tad gali laisvai pasirinkti sau tikyb, bet pasirinks tikyb turi laikytis ir pildyti pasirinktos tikybos nustatytas taisykles ir kanon reikalavimus. Taip pat neprietarauja Konstitucijos 11 ir 14 nustatyta Ved. Stat. 192 str. taisykl, einant kuria mirios vedybos tarp katalik ir evangelik atliekamos tos tikybos dvasininko, kuriai priklauso nuotaka, kadangi ita taisykl neukerta kelio kitos tikybos asmeniui gauti vedyb palaiminim i savo tikybos dvasininko, o tais atsitikimais, kada katalik kunigas nesutikt palaiminti mirias vedybas, leidiama vedybas atlikti evangelik kunigui (Ved. Stat. 193 str.). Be to, iame nutarime Tribunolas pabr, kad (...) Didiosios Lietuvos pilieiai, kad ir neturintieji Klaipdos krato gyventoj poymio, naudojasi Klaipdos krato civilini vedyb teise ir todl j padarytieji Klaipdos krate civilini vedyb aktai turi bti laikomi teistais ne tiktai Klaipdos krate, bet ir visoj Lietuvoj, kadangi einant bendra Klaipdos krato statuto 9 str. prasme visa tai, kas teistai padaryta Klaipdos krate, pripastama teista ir visoj Lietuvoj10. Nors teismai, taip pat ir Vyriausiasis Tribunolas, susidurdavo su statymo, kuris turi bti taikomas konkreioje byloje, neatitikimo Konstitucijai problema, taiau nebuvo aikumo, kaip tokiais atvejais teismai turi elgtis. Tiesa, jeigu ikildavo statymo, veikusio dar prie Konstitucijos primim, atitikimo Konstitucijai problema, ji galjo bti sprendiama paprastai teismas i esms galjo konstatuoti, kad is aktas prietarauja Konstitucijai, ir sprendiant byl, remtis arba kitu teiss aktu, arba konkreia Konstitucijos norma. Daug sudtingesn situacija galjo bti tada, kai teismas susidurdavo su statymo, priimto po Konstitucijos sigaliojimo, neatitikimo Konstitucijai problema. Kitaip sakant, ar galjo teismas sitikins, kad statymo norma prietarauja Konstitucijai, jos netaikyti konkreioje byloje? Teigiamai atsakius pastarj klausim, bt reikj susitaikyti su realiomis pasekmmis, t.y. pripainti teism prerogatyv i lto numarinti, ualdyti statymo normos gali. Akivaizdu, kad tai bt buvusi slinktis tas teisines sistemas, kurios egzistavo bendrosios teiss tradicijos alyse. Dl ios aktualijos buvo polemizuojama ir Lietuvoje, reikiamos vairios nuomons. Vieni teig, kad bendrosios jurisdikcijos teismai dl savo pobdio negali vertinti statymo konstitucingumo, o tai prof. M. Rmeris tvirtino: (...) be abejo, teisj darbas iuo atvilgiu yra atsakingas ir turi bti vykdomas su didiausiu atsargumu. Todl teisinje valstybje yra svarbu gerai sutvarkyti teismai ir turti rimti teisj kadrai. Bet vargu tai bt pasiekiama nepasitikjimu teisjais bei teismu ir teismo funkcijos sualojimu, atimant i teism teis aikinti ir taikyti
10 Vyriausiojo Tribunolo 1930 m. lapkriio 13 d. nutarimas dl banytini ir civilini vedyb // Teis. 1930. liepa-gruodis. Nr. 18. P. 136, 137.
432
VI skyrius
(tuo paiu ir netaikyti) kai kuri ri statymus arba kai kuriais atvilgiais
433
(pavyzdiui, konstitucingumo atvilgiu) visus (paprastus) statymus11. Aikindamas konstitucini norm turin, Vyriausiasis Tribunolas suvok tas problemas, kurios danai atsiranda teiss ir politikos sandroje. Vienoje byloje Tribunolas teig: (...) politins kovos sprendimas nepriklauso Teismui, kuris yra tam tikros valstybs valdios institucijos, skiriamas ne politinei, bet veikianios imperatyvins teiss apsaugos (teiss imperatyv sankcij taikymo) funkcijai, ir paia savo struktra yra apolitinis; revoliucijos ir perversmo metu arba jiems vykus Teismas tegali konstatuoti tas nepaprastos politins kovos idavas, kiek jos yra pasireikusios ir sigaljusios teiss srity, ir i j turi daryti tinkamas teisines ivadas, taikydamas veikianius ir turinius galios teiss imperatyvus; bt nerimta manyti, kad Teismas gals sudrausti laimjusi revoliucij arba perversm ir atstatyti suardyt teisin status quo ante, pasiprieins revoliucijos ar perversmo idavoms, kuri nesugebjo sulaikyti atitinkamos politins senosios tvarkos jgos (...)12. 1.4. Konstitucins kontrols koncepcijos formavimasis 19881992 m. Nuo 1988 m., t.y. nuo tada, kai vis atriau buvo pradta diskutuoti dl visuomens ir valstybs demokratizavimo, o vliau, pradjus rykti nepriklausomos demokratins valstybs atkrimo galimybms, teiss akt konstitucingumo problema buvo viena i atriausi politinio proceso aktualij. Taiau btina paymti ir t aplinkyb, kad iki 1990 m. kovo 11 d. statym teistumo klausimas buvo kitokio pobdio nei tradicin jo samprata. Lietuva buvo okupuota ir aneksuota valstyb, todl Tautos steigiamajai galiai deklaruoti buvo naudojamos vairios politins teisins priemons, o tarp j statym teistumo, konstitucingumo idjos. Viena i pagrindini politini nuostat buvo ta, kad ne Lietuvos TSR Konstitucija turi atitikti TSRS Konstitucij, bet atvirkiai TSRS Konstitucija turi bti derinama su Lietuvos TSR Konstitucijoje tvirtintomis nuostatomis dl suvereniteto, ekonominio savarankikumo, pilietybs, nuosavybs ir t.t. Dar kitos politins nuostatos esm buvo ta, kad Lietuvoje gali galioti tik tie statymai, kurie neprietarauja Lietuvos Konstitucijai. gyvendinant pastarj nuostat, 1989 m. ruden Aukiausioji Taryba nustat toki teisin tvark, pagal kuri TSRS teiss aktai sigaliodavo tik tada, kai juos aprobuodavo to meto Aukiausioji Taryba ir tik tada, kai
Rmeris M. statym konstitucingumas // Teis. 1925, sausisbirelis. Nr. 7. P. 13. Vyriausiojo Tribunolo Bendrojo Susirinkimo 1928 m. gegus 11 d. nutarimas buvusio finans ministro V. Petrulio byloje // Teis. 1928 m. sausisbirelis. Nr. 13. P. 6172.
12 11
434
VI skyrius
tokie aktai bdavo registruojami nustatyta tvarka. To laikotarpio politiniams procesams apibdinti prigijo konstitucinio karo formul. io konstitucinio karo laikotarpiu, kur i esms ubaig 1990 m. kovo 11 d. aktai, buvo rengiami vairs konstituciniai projektai. Juose atsispindjo politiniai teisiniai Tautos lkesiai. Vienas i rykiausi to meto ingsni buvo tas, kad 1988 m. vasar Lietuvos moksl akademijos mokslininkai pareng Konstitucijos projekt, kuriame buvo numatytas ir Konstitucinis Teismas. Tautos politiniai teisiniai lkesiai dl teisins sistemos visapuss reformos buvo ireikti ir Sjdio steigiamojo suvaiavimo rezoliucijoje Dl Konstitucinio Teismo steigimo. Jame buvo skelbiama, kad siekdamas stiprinti teistum, kelti teistvarkos kultr, ugdyti demokratinius santykius ir socialin teisingum, Sjdio suvaiavimas silo Respublikos Aukiausiajai Tarybai steigti Lietuvos TSR Konstitucin Teism, susidedant bent i 7, reikaling isimokslinim turini, asmen. Rezoliucijoje buvo pabriama pagrindin Konstitucinio Teismo funkcija statym ir statymini akt konstitucingumo prieira. Teismo pripaintas nekonstituciniu statymas bei statyminis aktas turjo bti skelbiamas negaliojaniu13. Diskusija dl konstitucins kontrols gijo visikai kit politin teisin turin po to, kai 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos Nepriklausoma Valstyb ir sigaliojo Laikinasis Pagrindinis statymas, kuris apibdintinas kaip pereinamojo laikotarpio Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jau 1990 m. vasar Vyriausyb pareng ir pateik Aukiausiajai Tarybai Atkuriamajam Seimui Konstitucinio Teismo statymo projekt. Pagal projekt Konstitucinis Teismas turjo nagrinti, ar atitinka Laikinj Pagrindin statym: 1) statymai ir kiti Aukiausiosios Tarybos aktai; 2) Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakai ir nutarimai; 3) Aukiausiosios Tarybos Pirmininko potvarkiai; 4) Vyriausybs nutarimai ir potvarkiai; 5) ministr ir kit valstybs organ norminiai teiss aktai; politini ir visuomenini organizacij bei judjim aktai; 6) Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Taip pat Teismas bt galjs nagrinti ginus dl kompetencijos tarp Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs bei ginus Aukiausiosios Tarybos ir savivaldybs tarybos deputat galiojim pripainimo. Laikinojo Pagrindinio statymo galiojimo laikotarpiu diskusija dl konstitucins kontrols turinio ir formos vyko vairi konstitucij projekt rengimo ir nagrinjimo kontekste. Pagal tai, koks konstitucins kontrols modelis buvo silomas tvirtinti, visus konstitucij projektus galima suskirstyti kelias grupes. Pirmai priskirtini tie projektai, kuriuose
13 Lietuvos Persitvarkymo Sjdis. Steigiamasis suvaiavimas. Vilnius, Mintis, 1990. P. 237238.
435
konstitucin kontrol bt turj gyvendinti bendrosios jurisdikcijos teismai (konkreioji kontrol). Antr grup sudaryt tie projektai, kuriuose buvo siloma tvirtinti abstrakij kontrol, t.y. toki, kuri gyvendina specializuoti konstituciniai teismai. Be mintj projekt, taip pat buvo polemizuojama, ar netikslinga perimti Pranczijos patyrim ir konstitucin kontrol pavesti konstitucinei tarybai, t.y. nustatyti ne represyvij, bet iankstin (prevencin) kontrol. Apibendrinant galima tvirtinti, kad oficialioji konstitucins kontrols doktrina, kuri iuo metu tvirtinta Konstitucijoje, brendo vairi teisini ir politini idj konkurencijoje. Po to, kai 1992 m. spalio 25 d. referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1993 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim Konstitucinio Teismo statym, kuriame buvo sukonkretintos konstitucins normos. 1993 m. vasario, kovo mnesiais Seimas paskyr visus Konstitucinio Teismo teisjus, o i j pirminink. Rugpjio 2 d. Teismas prane, kad nuo ios dienos pradedama oficialiai registruoti praymus itirti, ar teiss aktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij. Pirmasis vieas Konstitucinio Teismo posdis vyko 1993 m. rugsjo 15 d. Jame buvo nagrinjama byla dl Seimo nari grups praymo itirti, ar 1993 m. balandio 15 d. Seimo nutarimas Dl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kuri priemoni tvarkai savivaldybse pagerinti atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij. Nutarimas byloje paskelbtas 1993 m. rugsjo 17 d.
2 poskyris LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statuso pagrindiniai bruoai 2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos principai 2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka 2.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija 2.4.1. Konstitucins kontrols institucij galiojimai 2.4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija 2.4.3. statym teistumo klausimas 2.4.4. Kit Seimo priimt akt teistumo klausimas 2.4.5. Respublikos Prezidento teiss akt teistumas 2.4.6. Vyriausybs teiss akt teistumas
436
VI skyrius
2.4.7. Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkim teistumas 2.4.8. Ivada, ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas 2.4.9. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari konstitucingumas 2.4.10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir apkaltos procesas 2.4.11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija lyginamuoju aspektu 2.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai 2.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisj statusas 2.7. Konstitucinio teisminio proceso pagrindiniai bruoai 2.7.1. Byloje dalyvaujantys asmenys 2.7.2. Parengiamieji darbai prie teismin posd 2.7.3. Teisminio posdio parengiamoji dalis 2.7.4. rodym tyrimas 2.7.5. Teisminiai ginai 2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statuso pagrindiniai bruoai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucijoje reglamentuojama teismo sudarymo tvarka ir kas turi teis j kreiptis; tvirtinamas teisj statusas bei Teismo akt veikimo teisins pasekms. Toks konstitucinis reguliavimas suponuoja ivad, kad Konstitucinis Teismas Lietuvos Respublikos konstitucinje sistemoje uima ypating viet. Btent taip vertinti Konstitucinio Teismo status yra daug tikinam argument, o vienas i pagrindini kad Teismas utikrina Konstitucijos virenyb teiss sistemoje, nustatyta tvarka sprsdamas, ar teiss aktai yra teisti, t.y. ar jie atitinka Konstitucij. ie galiojimai leidia daryti ivad, kad Konstitucinis Teismas gyvendina ypa svarbi funkcij, kuri susijusi su nacionalinio saugumo utikrinimu. 1996 m. gruodio 19 d. Nacionalinio saugumo pagrind statyme yra nurodyta, kad Lietuvos nacionalinio saugumo utikrinimas tai Tautos ir valstybs laisvos ir demokratins raidos slyg sudarymas, Lietuvos valstybs nepriklausomybs, jos teritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas. statyme akcentuojama, kad
437
Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nors iame statyme tiesiogiai ir nenurodyta, kad Konstitucinis Teismas yra nacionalinio saugumo utikrinimo subjektas, taiau pagal vykdomas funkcijas yra visikai aiku, jog Teismas yra labai svarbus faktorius, kuris utikrina Konstitucijoje tvirtintus demokratinius visuomens raidos principus, konstitucin teistum, pagarb Konstitucijai ir pasitikjim nacionaliniais institutais. Lyginamosios konstitucins teiss moksle plaiai paplitusi nuomon, kad konstitucini teism teisin prigimtis yra dvilyp. Viena vertus, teismai turi ryki aukiausiosios valstybs valdios institucijos bruo. Kita vertus, yra akivaizdu ir tai, kad konstituciniai teismai yra teismins institucijos tikrja ios svokos prasme ir veikia pagal teismins valdios dsnius. Konstitucijoje tvirtinta Teismo prerogatyva vertinti valstybs valdios institucij akt atitikim Konstitucijai sudaro prielaidas kai kuriems mokslininkams teigti, kad Teismas yra ketvirtoji valdia, kuri kontroliuoja statym leidiamj ir vykdomj valdias, ir todl savaime yra aukiausioji valstybs valdia. Tokia nuomon yra paplitusi Vengrijoje ir Lenkijoje. tai Vengrijos konstitucinje doktrinoje pripastama, kad nei organizaciniu, nei funkciniu atvilgiu Konstitucinis Teismas negali bti laikomas kurios nors vienos i trij valdi dalimi, nes Teismas saugo Konstitucij, palaiko pusiausvyr tarp trij valdi. Vengrijos Konstitucinis Teismas yra pareiks: Konstitucinis Teismas yra ne parlamento patarjas, o jo teisjas14. Lenkijos akademiniuose sluoksniuose populiari nuomon, kad Konstitucinis Tribunolas yra nauja valstybs institucij ris, o jo pagrindinis udavinys yra kontroliuoti konstitucingum ir teistum kuriant teis15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iskirtinum konstitucinje sistemoje patvirtina ir jo gyvendinamos kitos funkcijos. Be konstitucinio teistumo utikrinimo funkcijos, galima pastebti ir ias: 1) konstitucini teisini vertybi tvirtinimas; 2) taikdaryst socialiniame politiniame gyvenime; 3) teisinis politini konflikt sprendimas; 4) politinio proceso nepertraukiamumo arba politins kaitos utikrinimas; 5) pedagogin; 6) mogaus teisi apsauga; 7) demokratijos utikrinimas ir vi-
14 Adam A. The Constitutional Court of the Republic of Hungary: the present and the future // Constitutional Justice: the present and the future, an international conference on the accasion of the 5th anniversary of the establishment of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Vilnius, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998. P. 350. 15 Trzciski J. Charakter podstawowej dziaalnoci Trybunau Konstytucyjnego // Materiay konferencji. Wrocaw, Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocawskiego, 1987. P. 7792.
438
VI skyrius
suomens demokratins kultros ugdymas; 8) konstitucijos evoliucijos utikrinimas; 9) teismins praktikos standart tarptautin sklaida16. Nurodytos Konstitucinio Teismo funkcijos byloja apie tai, kad Konstitucinis Teismas, skirtingai nuo bendrosios jurisdikcijos teism, tam tikra prasme yra ir politinio proceso dalyvis. Taiau Teismo vaidmen iame procese lemia tai, kad jis politinius konfliktus sprendia teisinmis formomis, t.y. juos juridizuoja. Dar kitaip galima pasakyti, kad Konstitucinis Teismas visiems politinio proceso dalyviams silo savo veiksmus grsti konstitucinmis vertybmis, t.y. tomis, kurios yra ir visuotins, ir labiau atspindi politins kultros esm. Tais atvejais, kai konstitucins vertybs paeidiamos, Konstitucinis Teismas elgiasi represyviai jis alina i teiss sistemos normas, kurios prietarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisinio pobdio ir statuso apibdinimas bt nevisapusis, jeigu nebt atkreipiamas dmesys tuos Teismo bruous, kurie apibdina j kaip teismins valdios dal. Jau vien tai, kad Konstitucinis Teismas konstitucinio teisminio proceso bdu siterpia tam tikrus teisinius santykius, patvirtina jo teismin pobd17. L. Sabalinas mano, kad Konstitucinis Teismas i esms jungia pirmosios, apeliacins ir galutins jurisdikcijos ris18. Konstitucinio Teismo statymo 1 str. pavadinime yra tvirtinta, kad Konstitucinis Teismas yra teismin institucija. io straipsnio tekste yra nurodoma, kad Konstitucinis Teismas yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Konstitucijos ir statymo nustatyta tvarka. Tokiais apibrimais statym leidjas ireik nedviprasmik pozicij Konstitucinis Teismas yra teismins valdios dalis, taiau atskirtas nuo bendrosios jurisdikcijos teism sistemos. Teismo savarankikumas ir nepriklausomumas artina j prie teismins valdios sampratos, nes n vienai kitai valstybs institucijai, iskyrus teismus, toks apibrimas tiesiogine prasme netaikomas. Nepriklausomumo ir savarankikumo turin sudaro: 1) Konstitucinio Teismo ir teisj nepriklausomumas nuo jokios valstybs institucijos, asmens ar organizacijos (statymo 17 str. 1 d.); 2) nuostata, kad Konstitucinis Teismas klauso tik Konstitucijos ir jai neprietaraujani statym (statymo 17 str. 2 d.); 3) draudimas valstybs valdios institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareignams, politinms ir visuomeninms organizacijoms bei
Jarainas E. Apie konstitucins justicijos funkcijas // Konstitucija, mogus, teisin valstyb (konferencijos mediaga). Vilnius, Lietuvos mogaus teisi centras, 1998. P. 139 156. 17 Luin V. O. Konstitucionyje normy i pravootnoenija. Moskva, JUNYTY, 1997. P. 119. 18 Sabalinas L. Comparative Perspectives on Judicial Review in Lithuania. Europe Asia studies. Vol. 48. No 5. 1996. P. 789.
16
439
pilieiams kitis teisjo ar Teismo veikl (statymo 17 str. 3 d.); 4) Konstitucinio Teismo darbo organizavimo tvarkos nustatymo autonomikumas (Teismas tvirtina reglament); 5) statyme laiduojamos finansins, materialins-technins garantijos (Teismas tvirtina ilaid smat, savarankikai disponuoja jam paskirtomis lomis, be Teismo sutikimo jam priklausanio turto negalima paimti, perduoti); 6) savarankikumas ir nepriklausomumas vykdant informacin bei organizacin veiklos aprpinim; 7) draudimas riboti teisines, organizacines, finansines, informacines, materialines-technines ir kitas Teismo veiklos slygas. Konstitucinio Teismo teismin pobd atspindi teisj konstitucinis statusas. Konstitucijos 108 str. yra apibrta, kada nutrksta teisjo galiojimai. Konstitucinio Teismo statyme nustatyta speciali teisj skyrimo tvarka, teisj priesaika, asmens nelieiamumas. Teisjas be Konstitucinio Teismo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn ar administracinn atsakomybn. Tik Konstitucinio Teismo sprendimu gali bti sustabdyti teisjo galiojimai. Konstitucinis Teismas, gyvendindamas konstitucin teisingum, remiasi statymu tvirtintomis proceso taisyklmis, kurios savo esme ir turiniu artimos civilini gin nagrinjimui bendrosios kompetencijos teismuose: iankstinis bylos tyrimas, bylos rengimas posdiui, tvarkomoji stadija, dalyvaujani byloje asmen teisinis statusas, atstovavimas Teisme, iekinins teisenos forma, rungtynikumo ir teismini gin principai. Toki bendr poymi yra ir daugiau, pvz.: Konstitucinio Teismo valdios simboliai, teisj mantijos. 2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos principai Konstituciniame teisminiame procese remiamasi visuotinai pripaintais demokratiniais teismins valdios organizavimo ir veiklos principais. i princip laikymasis laiduoja teising ir visapus bylos inagrinjim, teisminio proceso dalyvi pateikt argument ir motyv vertinim. Nepriklausomumas. Tai vienas svarbiausi Konstitucinio Teismo veiklos princip. Jis reikia, kad Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybs institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jai neprietaraujani statym. Valstybs valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij ar piliei kiimasis teisjo ar Konstitucinio Teismo veikl draudiamas ir utraukia statym numatyt atsakomyb. Apie bandymus daryti poveik Konstituciniam Teismui, atskiriems teisjams Kon-
440
VI skyrius
stitucinio Teismo pirmininkas ar teisjas privalo nedelsdamas praneti Seimui, paskelbti per visuomens informavimo priemones. Teismo ir teisj nepriklausomum laiduoja vairios kitos garantijos. tai Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme tvirtintas Konstitucinio Teismo darbo organizavimo tvarkos nustatymo autonomikumas (Teismas tvirtina savo darbo reglament). statyme laiduojamos finansins, materialins-technins garantijos (Teismas tvirtina ilaid smat, savarankikai disponuoja jam paskirtomis lomis, be Teismo sutikimo jam priklausanio turto negalima paimti, perduoti). Teismo nepriklausomum reikia ir statymo norma, kad draudiama riboti teisines, organizacines, finansines, informacines, materialines-technines ir kitas Teismo veiklos slygas. Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai ariau negu 75 metrai iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jais siekiama paveikti teisj arba Teism, yra kiimasis teisjo arba Teismo veikl. Vieumas. is principas svarbus vairiais aspektais. Btina akcentuoti, kad is principas taikomas ne tik konstituciniame teisminiame procese, bet ir bendrosios jurisdikcijos teismuose. io principo iskirtinis bruoas yra tas, kad juo siekiama laiduoti teismins veiklos socialin kontrol. Vieumu teisminje veikloje siekiama utikrinti teisj ir j kolektyv atsakomyb prie visuomen. Ne maiau svarbus ir kitas io principo aspektas. Reikalas tas, kad vieas byl nagrinjimas Konstituciniame Teisme susijs ir su aukljamja Teismo funkcija, kurios esm yra diegti visuomenje konstitucinio teistumo idjas, diegti toki konstitucin kultr ir ideologij, kuri remiasi konstitucijoje tvirtintomis vertybmis. Vieumo principo konkretus turinys atskleistas Konstitucinio Teismo statyme. Jame akcentuojama, kad Konstitucinio Teismo posdiai yra viei, juos gali stebti pilnameiai asmenys bei spaudos ir kit visuomens informavimo priemoni atstovai. Esantys posdi salje asmenys i savo viet gali rainti, stenografuoti ar urainti posd. Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoraus, transliuoti posdius per radij ar televizij galima tik Konstituciniam Teismui leidus. Konstitucinis Teismas gali paskirti udarus posdius, jeigu tai btina valstybs, profesinei, komercinei ar kitai statym saugomai paslapiai arba piliei saugumui ar visuomens dorovei garantuoti. Tais atvejais, kai yra motyv manyti, kad posdio metu gali kilti grsm Teismo ar jo dalyvi saugumui, Konstitucinio Teismo pirmininkas gali duoti nurodym policijai ar kitiems apsaugos darbuotojams tikrinti einani sal asmen dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apir. Teismas gali paalinti i sals asmenis, trukdanius Teismo darbui. Vieumo principas teisminje veikloje negali bti suabsoliutinamas. Jis netaikomas teisj pasitarime, kai priimamas Teismo aktas pasitari-
441
m kambaryje. iuo atveju veikia kitas principas pasitarim slaptumas. Pasitarimo ir nutarimo ar ivados primimo metu pasitarim kambaryje gali bti tik Teismo teisjai. Kai pasitarimas baigtas, Teismas pasitarim kambar gali pakviesti Teismo tarnautoj, kad is urayt jam diktuojam Teismo nutarim ar ivad. Nei Konstitucinio Teismo teisjai, nei posdyje dalyvavs tarnautojas neturi teiss paskelbti nei nuomoni, pareikt pasitarim kambaryje, nei kaip kas balsavo. Pasitarim kambario slaptumui konstituciniame teisminiame procese bdinga dar vienas svarbus aspektas Konstitucinio Teismo teisjui nenumatyta nei konstitucin, nei statymin galimyb pareikti savo atskirj nuomon dl priimto Teismo akto. iuo poiriu yra prielaid mokslinei diskusijai, ar tokiu teisiniu sureguliavimu nevaroma teisj kolegijos maumos galimyb ireikti savo pozicij. Vieumo principas reikia ir tai, kad Teismo nutarimas konkreioje byloje visada skelbiamas vieai Teismo posdi salje. Nutarimai ir svarbiausieji sprendimai skelbiami Valstybs iniose" ir kituose leidiniuose. Su Teismo priimtais aktais supaindinama visuomen vairiais kitais bdais. Apie juos paprastai plaiai diskutuojama spaudoje, televizijoje ir radijo laidose. Kolegialumas. io principo turinio pagrindiniai bruoai tvirtinti Konstitucinio Teismo statyme ir reikia, kad i esms visi pagrindiniai Teismo veiklos klausimai sprendiami kolegialiai dalyvaujant teisjams. Kolegialumas Konstitucinio Teismo veikloje iek tiek skiriasi nuo kolegialumo bendrosios jurisdikcijos teismuose, nes pastaruosiuose kai kurias bylas nagrinja vienas teisjas. Konstitucinio Teismo teisjas imasi vienasmeni veiksm tik rengdamas byl teisminiam nagrinjimui. Svarbus kolegialumo principo elementas yra posdi kvorumas. Konstitucinio Teismo nutarimai ir ivados priimami tik tada, kai posdyje dalyvauja ne maiau kaip 2/3 vis Teismo teisj. Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglament, keiiant j bei sprendiant kitus vidaus klausimus, Teismo posdis yra teistas, jei jame dalyvauja ne maiau kaip pus vis teisj. Tam tikro posdi kvorumo reikalavimas vis pirma reikia tai, kad jis negali bti pakeistas jokiomis slygomis, pvz., jeigu dalis teisj dl vairi aplinkybi nedalyvaut posdyje, tokiu atveju posdis ir jame priimtas aktas bt neteisti. Taigi kvorumo btinumas susijs su teistumo principu teisminje veikloje. Kita vertus, kolegialumo principas susijs ir su teisj lygiateisikumu teisminiame procese. Dalyvavimas Teismo posdiuose yra ne tik teisjo teis, bet ir pareiga. ios teisj pareigos esm yra btent siekimas utikrinti maksimal kolegialum priimant visus Teismo aktus. Iimtys i ios bendros taisykls nustatytos statyme. tai teisjas gali nusialinti ar gali bti nualintas
442
VI skyrius
nuo bylos nagrinjimo, jeigu jis yra dalyvaujani byloje asmen giminaitis ar yra vieai pareiks, kaip turi bti isprsta Teisme nagrinjama byla. Teisjas gali nedalyvauti Teismo posdiuose ir dl kit prieasi, pvz., dl ligos, vairi asmenini aplinkybi ir pan. Konstituciniame teisminiame procese galioja ir dar viena taisykl: jeigu teisjas dl vairi prieasi nedalyvavo parengiamojoje teisminio posdio dalyje, jis nebegali dalyvauti ir tolesniame teisminiame bylos nagrinjime. odikumas. Nors is principas atskirai ir nesuformuluotas Konstitucinio Teismo statyme, taiau akivaizdu, kad jis yra svarbus ir jo laikomasi konstituciniame teisminiame procese. Ir rodym tyrimas, ir teisminiai ginai remiasi odikumu. tai jau parengiamojoje teisminio posdio dalyje Teismas iklauso dalyvaujani byloje asmen pageidavimus. Byl nagrinti i esms pradedama nuo teisjo pranejo pasisakymo. Jis idsto bylos esm, jos nagrinjimo vad ir pagrind, turimos mediagos turin. Po to iklausoma dalyvaujani byloje asmen paaikinim. Jie turi teis uduoti vienas kitam klausim, pasakyti savo nuomon. Posdio pirmininkas turi garsiai perskaityti raytinius paaikinimus t dalyvaujani byloje asmen, kurie neatvyko posd. Liudytojai savo parodymus idsto odiu, o jeigu jie posdyje nedalyvauja, j raytiniai parodymai garsiai perskaitomi. Taip pat elgiamasi ir su ekspertais bei specialistais savo ivadas ar nuomon jie pranea odiu, o jeigu nedalyvauja, ekspertizs aktai ar specialist ivados perskaitomi. Visi dokumentai, kuriuos pateik Teismui byloje pareikjas ar jo atstovai, suinteresuotas asmuo ar jo atstovai, taip pat dokumentai, kurie buvo gauti iankstinio bylos tyrimo metu turi bti perskaitomi. Jie gali bti neperskaitomi tik tada, kai byloje dalyvaujantys asmenys yra susipain su iais dokumentais ir sutinka, kad jie nebt perskaitomi. odikumo principo gali bti nesilaikoma i esms tik keliais atvejais. Vienas i atvej gali bti tada, kai yra skelbiamas udaras posdis, ar posdio udara dalis. Kitu atveju dokument, esani byloje liudytoj parodym, ekspertizs akt, specialist ivad galima garsiai neperskaityti, kai teismin posd neatvyko byloje dalyvaujantys asmenys pareikjas, suinteresuotas asmuo ir j atstovai. Kalbant apie odikum kaip apie konstitucinio teisminio proceso princip, reikia turti galvoje ir tai, kad usienio valstybi teisinse sistemose is principas gyvendinamas nevienodai. Yra ali (pvz., Austrija), kuriose kai kuri kategorij bylos konstituciniuose teismuose nagrinjamos ne odine, bet raytine forma. Taiau ir tuo atveju, jeigu yra nustatyta raytin forma, btina utikrinti teisminio proceso demokratin taisykli laikymsi. Teisminio posdio nepertraukiamumas. Nors is principas nelaikomas vienu pagrindini teismins veiklos nuostat, taiau ir jis yra svarbus
443
Teismo veikloje. Jo esm atskleista Konstitucinio Teismo statymo 44 str. Jame pabrta: Kol pradtoji nagrinti byla bus baigta nagrinti arba jos svarstymas bus atidtas, Teismas neturi teiss nagrinti kit byl, iskyrus procesini sprendim dl kitos bylos skyrimo nagrinti teisminiame posdyje ar dl bylos nagrinjimo termino pratsimo primim. Teisminio posdio nepertraukiamumo principo laikymasis utikrina dinamik teismin proces, vis rodym kokybik ityrim ir vertinim bei Teismo akto primim. Nagrinjant teisminio posdio nepertraukiamumo principo turin, alia pagrindini jo element btina atsivelgti ir kitus aspektus. Reikt turti galvoje vis pirma tai, kad statyme yra nustatyti grietai apibrti terminai ir bylos iankstiniam tyrimui, ir teisminiam nagrinjimui. tai yra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas, gavs jam inybing praym ar paklausim, turi ne vliau kaip per 7 dienas pradti tyrim, t.y. pavesti konkreiam Teismo teisjui pradti iankstin tyrim. Bylos nagrinjimas turi bti ubaigtas ir galutinis nutarimas ar ivada priimti ne vliau kaip per 4 mnesius nuo praymo ar paklausimo gavimo Teisme dienos. Reikia pastebti ir tai, kad Konstituciniame Teisme pradt rengti byl yra tiek daug, kad beveik visose bylose priimami sprendimai pratsti bylos nagrinjimo termin. statyme nra nustatyta, kokia turi bti teisminio posdio, kuriame pradta nagrinti konkreti byla, trukm. Tai priklauso nuo bylos sudtingumo, dalyvaujani byloje asmen skaiiaus bei kit aplinkybi. Taiau visais atvejais, pradjus teismin nagrinjim, negali bti daromos nemotyvuotos pertraukos. Bylos nagrinjimas gali bti atidtas dl vairi prieasi, taiau svarbiausios yra: klausimas nepakankamai parengtas ir reikia papildomo tyrimo; btina ireikalauti naujus rodymus. Nagrinjimas gali bti atidtas ir Teismo iniciatyva, ir dalyvaujani asmen praymu. Teisminio posdio metu neivengiamai daromos pertraukos pasibaigus darbo dienai, taip pat periodins poilsio pertraukos, piet pertrauka. Pertrauka taip pat daroma pasibaigus teisminiams ginams iki Teismo nutarimo ar ivados paskelbimo. statyme yra nurodyta, kad nutarimas turi bti priimtas ne vliau kaip per 1 mnes baigus nagrinti byl. Paklausimas dl rinkim statym paeidimo turi bti inagrintas Konstituciniame Teisme ne vliau kaip per 72 valandas nuo jo teikimo Teismui. Rungtynikumas ir byloje dalyvaujani asmen lygiateisikumas. Konstituciniame Teisme nagrinjamoje byloje dalyvaujani asmen lygiateisikumas remiasi konstituciniu principu dl to, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs (Konstitucijos 29 str.). Konstituciniame teisminiame procese is principas suformuluotas taip: dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias
444
VI skyrius
procesines teises (Konstitucinio Teismo statymo 31 str.). Kadangi ie asmenys turi teis susipainti su bylos mediaga, daryti i jos iraus, nuoraus, kopijas, pareikti nualinimus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikti praymus, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit dalyvaujani asmen praymams, argumentams ir samprotavimams. Teismas negali nustatyti kuriems nors asmenims prioritet ar iimi nepaisant to, kokiai valstybs institucijai jie atstovauja Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ar bendrosios jurisdikcijos teismui. Teisminiame procese jie visi turi lygias teises ir lygias pareigas prie Konstitucin Teism. Atskirai btina pabrti ir tai, kad lygiateisikumo principas privalomai taikomas ir kitiems proceso dalyviams liudytojams, ekspertams, specialistams ir vertjams. Byloje dalyvaujani asmen lygiateisikumas savaime suponuoja ir rungtynikumo princip, kuris nepertraukiamai veikia konstituciniame teisminiame procese. Nors is principas nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo statyme nra suformuluotas, taiau akivaizdu, kad juo remiamasi visose teisminio nagrinjimo stadijose. Rungtynikumo turin sudaro ne tik byloje dalyvaujani asmen lygiateisikumas, t.y. vis j galimyb lygiais pagrindais siekti savo tikslo rodinti savo veiksm teistum, taiau ir kitos svarbios teisins aplinkybs, kurios susijusios su valstybs valdios padalijimo principu. iuo aspektu vertinant rungtynikum konstituciniame teisminiame procese, btina pastebti, kad Teismo procesins funkcijos yra atskirtos nuo t funkcij, kurias gyvendina institucijos, besikreipianios Teism: Seimo, Respublikos Prezidento, Seimo nari grups, Vyriausybs, bendrosios jurisdikcijos teism. Jeigu konstitucin teismin proces gali inicijuoti nurodytos institucijos ar Seimo nari grup, tai Konstitucinis Teismas yra pasyvus veikjas. Jis neturi konstitucini prerogatyv inicijuoti bylos ir tik utikrina vis klausim, kuriuos ikl byloje dalyvaujantys asmenys, tinkam inagrinjim ir isprendim. Konstitucinio Teismo procesini funkcij atskyrimas nuo t funkcij, kurias pagal Konstitucij gyvendina Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir bendrosios jurisdikcijos teismai, sudaro prielaidas objektyviam ir visapusiam konstitucinio gino isprendimui. Konstitucinio Teismo kaip nealiko arbitro charakteristikos svarbus elementas, kad jis ar jo teisjai neturi teiss inicijuoti bylos iklimo. Nors teisinje ir politinje literatroje yra pasilym suteikti toki teis, taiau jie nepagrsti visapusika konstitucini ir kit visuomenini reikini analize. Konstitucinio Teismo prerogatyva savo iniciatyva pradti konstitucin gin
445
sukelt sumait konstituciniuose teisiniuose santykiuose, nes nebelikt aikiai apibrt valstybs valdios institucij statuso rib. Konstitucinio Teismo pagrindin konstitucin funkcija yra sprsti, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams, o byloje dalyvaujani asmen konstitucin status lemia statym leidiamosios, vykdomosios valdios, taip pat teismins valdios skiriamieji bruoai. Inicijuodami byl Konstituciniame Teisme, ie asmenys vis pirma yra tam tikros valdios atstovai. Galima daryti prielaid, kad ie asmenys, kreipdamiesi Konstitucin Teism, siekia utikrinti konstitucin teistum, taiau tokia prielaida nereikia, kad praymai negali bti grindiami savanaudikai suvoktais interesais. Konstitucinis Teismas, tik bdamas nealikas arbitras, gali ikilus gin objektyviai isprsti. Visikai kita situacija bt, jeigu Teismas ar jo teisjai galt patys ikelti byl, o vliau j ir nagrinti. Teismo kalba. Teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi kalba. Dokumentai, surayti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami iversti lietuvi kalb ir notaro patvirtinti. Posdio dalyviams, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis naudotis vertjo paslaugomis. Kalbos principas, kurio laikomasi konstituciniame teisminiame procese, yra tapatus tam, kuris veikia ir bendrosios jurisdikcijos teismuose. Jis remiasi Konstitucijos nuostatomis, kad valstybin kalba lietuvi kalba (14 str.) ir kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (117 str.). 2.3. Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka Konstitucini teism, taip pat bendrosios jurisdikcijos aukiausij teism, kurie gyvendina konstitucin kontrol, teisj skaiius yra nedidelis (Pranczijoje, Rumunijoje 9, Italijoje, Vengrijoje 15, Rusijoje 19). Kai kuriose alyse yra numatyti ir atsarginiai teisjai. tai Austrijos Konstitucijoje numatyta, kad Konstitucin teism sudaro Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojas, 12 nari ir 6 atsarginiai nariai. Kadangi teisj skaiius yra tvirtintas konstitucijose, nra didesni galimybi j keisti siekiant politini tiksl. Nagrinjant konstitucini teism sudarymo tvark, btina atkreipti dmes tai, kad j sudarymas remiasi kitomis taisyklmis negu tos, kurios taikomos formuojant bendrosios jurisdikcijos teismus.
446
VI skyrius
Pirma. Esminis skirtumas yra tas, kad sudarant konstitucinius teismus, dalyvauja ne viena valdia, o kelios. Iimi yra nedaug (Lenkija, Slovakija, Vokietija, Vengrija). Vokietijoje pus Federalinio Konstitucinio Teismo teisj renka bundestagas, o kit pus bundesratas. Beveik be iimi, formuojant konstitucinius teismus, dalyvauja dvi valstybs valdios (statymus leidianioji ir vykdomoji), o labai danai ir visos trys (statymus leidianioji, vykdomoji, teismin). tai Austrijoje Prezidentas skiria dal konstitucinio teismo teisj vyriausybs teikimu. Pranczijoje tris Konstitucins Tarybos narius skiria Prezidentas, o kitus eis Pranczijos parlamento rm - Nacionalinio susirinkimo ir Senato pirmininkai. Bulgarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Moldovoje, Mongolijoje konstitucini teism formavime dalyvauja vis trij valdi institucijos. tai Ispanijoje Konstitucinio Teismo teisjus skiria Karalius, taiau j kandidatras teikia parlamento rm (deputat rm ir senato) pirmininkai, vyriausyb, taip pat magistratros aukiausioji taryba. Italijoje Konstitucinio Teismo po lygiai teisj (po 5) skiria Respublikos Prezidentas, parlamentas bendrame rm posdyje, taip pat bendroji ir administracin magistratros. Bulgarijoje tredal Konstitucinio Teismo teisj skiria Prezidentas, tredal parlamentas (Liaudies susirinkimas), o kitas tredalis renkamas Aukiausiojo kasacinio teismo ir Aukiausiojo administracinio teismo teisj bendrame susirinkime. Gali kilti klausimas, kodl konstitucini teism sudarymo tvarka skiriasi nuo bendrosios jurisdikcijos teism sudarymo tvarkos. Atsakymas bt susijs su konstitucini teism konstitucinio statuso ypatumais ir j vieta valstybs valdios institucij sistemoje. Nustatant btent toki konstitucini teism sudarymo tvark, siekiama izoliuoti iuos teismus nuo politini poveiki, taip pat utikrinti j nepriklausomum nuo kurios nors vienos valdios. Ar pasiekiama io tikslo? Galima teigti, kad i esms taip. Taiau negalima neatkreipti dmesio kai kuriuos ios problemos aspektus. Reikalas tas, kad taip sudarant konstitucinius teismus, neivengiamai gyvendinamas politinis atstovavimas teismuose, o teisj parinkimas ir skyrimas tampa ir politinio proceso dalimi. Tai patvirtina konkrei ali pavyzdiai. tai Vokietijoje nusistovjo tvirta konstitucin politin tradicija, pagal kuri teisj kandidatr parinkimo, pasilymo prerogatyva priklauso pagrindinms parlamentinms politinms partijoms. Antra. Konstitucini teism bdingas bruoas yra tas, kad j teisjai skiriami ne iki gyvos galvos kaip bendrosios jurisdikcijos teism teisjai, taiau palyginti trumpai kadencijai (Portugalijoje 6 m., Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje 9 m., Albanijoje, Rusijoje 12 m.). Iimtis yra Austrija, Armnija, Turkija, kur teisjai paskiriami iki jie sulauks tam
447
tikro amiaus. Austrijos Konstitucijoje nustatyta, kad teisjas gali eiti savo pareigas iki 70 met. Vienose alyse (Bulgarija, Italija, Marokas) teismo sudtis nekeiiama per vis teisj kadencijos laik, o kitose (Ispanija, Lenkija) alyse gyvendinama teisj sudties rotacija, kai nustatytais laikotarpiais pasikeiia dalis konstitucini teism teisj. Daugumoje ali yra nustatyta, kad konstitucinio teismo teisju asmuo gali bti irinktas tik vienai kadencijai. Nustatant trump teisj kadencij, nuolatin teismo sudties rotacij ir ribojim eiti ias pareigas daugiau kaip vien kadencij, didinamas politinis pasitikjimas teismais. Kartu pastebtini ir tokios tvarkos trkumai kandidatai teisjus ir teisjai gali bti traukti politin proces, tapti politini susitarim dalyviais. Treia. Konstitucini teism ir bendrosios jurisdikcijos teism sudarymo skiriamasis bruoas yra ir tas, kad i teism teisjais gali bti skiriami ne tik karjeros teisjai, taiau ir ymiausi mokslininkai, auktj teiss mokykl dstytojai, advokatai, asmenys, kurie prie tai dirbo valstybs tarnyboje, politikai. Daugelio ali konstitucijose yra nustatyti reikalavimai, kurie taikomi kandidatams teisjus. tai Lenkijoje yra numatyta, kad tokie asmenys turi isiskirti savo teisinmis iniomis. Albanijos Konstitucijoje nurodyta, kad Konstitucinio Teismo teisjais renkami aukt profesini ir moralini savybi teisininkai, turintys ne maesn kaip 15 met teisinio darbo sta. Panaiai suformuluota ir Rumunijos bei Slovakijos konstitucijose. Kroatijoje Konstitucinio teismo teisjais gali bti renkami asmenys i ymiausi teisinink: teisjai, prokurorai, advokatai ir universitet teiss profesoriai. Nors beveik visose alyse yra nustatytas reikalavimas, kad konstitucins kontrols institucij nariais gali bti tik asmenys su auktuoju teisiniu isilavinimu, taiau yra ir iimi. tai Pranczijos Konstitucins Tarybos sudt eina visi buvusieji Pranczijos Respublikos Prezidentai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 str. ir Konstitucinio Teismo statymo 4 str. Teism sudaro 9 teisjai. Juos skiria Seimas 9 metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinio Teismo teisj sudtis atnaujinama vienu tredaliu kas treji metai. Po tris kandidatus Konstitucinio Teismo teisjus pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Teisj kadencijos pabaiga yra atitinkam met kovo mnesio treiasis ketvirtadienis. Valstybs pareignai, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij teikiantys Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, privalo ne vliau kaip prie tris mnesius iki eilins teisj kadencijos pabaigos pateikti Seimui nauj teisj kandidatras. Naujai paskirti teisjai Seime prisiekia paskutin iki j kadencijos pradios darbo dien. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisjo, jo
448
VI skyrius
pareigas eina kadencij baigs teisjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisjas. Kai Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta pirma laiko, laisv viet likusiam kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisjas. Jeigu teisjas ias pareigas jo ne ilgiau kaip eerius metus, tai jis po ne trumpesns kaip trej met pertraukos gali eiti teisjo pareigas dar vien kadencij. Pagal 1992 m. lapkriio 6 d. statym Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos Konstitucinio Teismo teisjai, o i j Konstitucinio Teismo pirmininkas turjo bti paskirti ne vliau kaip per vien mnes po Respublikos Prezidento irinkimo. Pirm kart skiriant teisjus, trys i j turjo bti skiriami trejiems metams, trys eeriems ir trys devyneriems. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, silydami skirti Konstitucinio Teismo teisjus, turjo nurodyti, kuriuos i j skirti trejiems, eeriems ir devyneriems metams. Mintame statyme taip pat buvo nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisjai, kurie bus skiriami trejiems ir eeriems metams, po ne trumpesns kaip trej met pertraukos gals uimti ias pareigas dar vien kadencij. Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka utikrina nuolatin Konstitucinio Teismo teisj sudties atnaujinim, Konstitucijoje tvirtint Konstitucinio Teismo teisj rotacijos princip. Btina pabrti, kad tokia Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka skiriasi nuo bendrosios jurisdikcijos teism sudarymo tvarkos. Rotacijos principas, kuriuo remiantis formuojamas Konstitucinis Teismas, taip pat patvirtina Konstitucinio Teismo iskirtinum valstybs valdios institucij sistemoje. Konstitucinio Teismo teisj kandidatroms keliami ypatingi reikalavimai. Teisju gali bti skiriamas nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip deimties met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta. Kandidat teisjus pavards skelbiamos spaudoje. Vliau jas svarsto Seimo Teiss ir teistvarkos komitetas udarame posdyje ir po to savo ivad pranea Seimui. Konstitucinio teismo pirmininkas uima vien svarbiausij viet valstybs pareign hierarchijoje, todl daugelio ali konstitucijose yra numatyta speciali jo rinkimo ar skyrimo tvarka. Nors i procedra vairiose alyse skiriasi, taiau visada pirmininkas skiriamas i jau irinkt ar paskirt teisj. Dar vienas bendras bruoas yra tas, kad skiriant pirminink, taip pat kaip ir teisjus, dalyvauja keli valdi institucijos. tai Kazachstane, Pranczijoje konstitucins kontrols institucijos (Konstitucins Tarybos) vadov skiria t ali prezidentai. Tokia tvarka sudaro prielaidas valstybs vadovui skirti politikai jam artim asmen. Siekiant ivengti akivaizdaus pirmininko skyrimo proceso politizavimo, valstybs
449
vadovo teis daugelyje ali ribojama vairiomis taisyklmis. Antai Lenkijoje Konstitucinio Tribunolo pirminink ir vicepirminink skiria Respublikos Prezidentas i t kandidat, kuriuos jam pasilo Konstitucinio Tribunolo teisj bendras susirinkimas. Austrijos Konstitucinio Teismo pirminink skiria Prezidentas, o kandidatr silo Vyriausyb. Yra valstybi, kuriose konstitucinio teismo vadov renka patys teisjai. Tokioje tvarkoje nors ir galima bt velgti kai kuri neigiam aspekt, taiau i esms toks konstitucinio teismo irinkimo bdas utikrina dar enklesn teismo savarankikum ir nepriklausomum. Tokia tvarka konstitucini teism pirmininkai renkami Bulgarijoje, Vengrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rusijoje. Tais atvejais, kai konstitucinio teismo pirminink renka patys konstitucinio teismo teisjai, danai taikoma dar viena taisykl teismo pirmininkas irenkamas ne visai jo kaip teisjo kadencijai, bet konstitucijoje ar statymuose numatytam terminui. Paprastai is terminas siejamas su teisj rotacijos laikotarpiais. tai Italijos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta, kad Konstitucinis Teismas i savo teisj renka pirminink, kurio galiojim trukm 3 metai. Jis gali bti perrenkamas ias pareigas savo kaip teisjo kadencijos laikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad Konstitucinio Teismo pirminink i io Teismo teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Jis skiriamas tada, kai jau paskirti visi Konstitucinio Teismo teisjai. Tai viena pagrindini Teismo pirmininko skyrimo slyg. Nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo statyme nra nurodyta pirmininko galiojim trukm. Darytina ivada, kad pirmininko kadencija sutampa su jo kaip teisjo galiojim trukme. galiojimai gali nutrkti tik tais pagrindais, kurie numatyti Konstitucijoje. Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisju, prie praddamas eiti savo pareigas Seimo posdyje, prisiekia. Priesaik priima Seimo Pirmininkas Seimo posdyje. Priesaika priimama laikantis t taisykli, kurios nustatytos Seimo nari primimo procedrai. Teisjas, statymuose nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks su ilyga, netenka teisj galiojim. Dl to Seimas priima nutarim. 2.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija 2.4.1. Konstitucins kontrols institucij galiojimai Apibdinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencij, tikslinga atsivelgti ir kai kuriuos lyginamojoje konstitucinje tei-
450
VI skyrius
sje inomus teisinius reikinius, kurie vienaip ar kitaip atsispindi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statuso turinyje. galiojimai, kuriuos vykdo konstitucins kontrols institucijos, nors ir turi nemaai bendrj bruo, taiau enkliai skiriasi pagal kontroliuojamus objektus, kontrols form ir jos apimt (ribas). iuos skirtumus lemia alies teisins sistemos charakteristika, politins ir teisins tradicijos ir kiti faktoriai. iuo atvilgiu yra prielaid iskirti kelias konstitucins kontrols grupes. Pirma. Tose alyse, kuriose konstitucin kontrol gyvendina bendrosios jurisdikcijos teismai (JAV), i teism funkcija formaliai neiskiriama atskir teismins valdios veiklos bar ir vykdoma nagrinjant visas teismines bylas. Nors JAV Konstitucijoje tiesiogiai nereglamentuojama teism gyvendinama konstitucin kontrol, taiau apie Aukiausiojo Teismo kompetencij usimenama statyme, kuriuo reguliuojama teism santvarka. Jame nurodyta, kad Aukiausiasis Teismas nagrinja apeliacijas dl t teism sprendim, kuriais Kongreso aktai buvo pripainti nekonstituciniais. Antra. T ali teisinse sistemose, kuriose veikia specializuota konstitucin kontrol, konstitucinio teismo kompetencija paprastai nustatyta konstitucijose. Daugeliu atvej tai reikia, kad teism galiojim sraas yra baigtinis, jo negali nei plsti, nei siaurinti parlamentai paprastaisiais statymais ar vykdomosios valdios institucijos. Tiesa, yra ir iimi. Antai Ispanijos Konstitucijoje nurodoma, kad Konstitucinio Teismo galiojimai gali bti tvirtinti ne tik Konstitucijoje, taiau ir statymuose. Panaiai suformuluota ir Vokietijos Konstitucijoje. ekijos Respublikos Konstitucijos 87 str. 2 d. yra numatyta, kad dalis Konstitucinio Teismo galiojim statymu gali bti perduota Auktajam administraciniam teismui. Nurodoma, kad pastarajam teismui gali bti pavesta priimti sprendimus panaikinti teiss aktus ar atskiras j nuostatas, jeigu jie prietarauja statymui, taip pat sprsti kompetencijos ginus tarp valstybs ir teritorini savivaldos institucij. Daugelio mokslinink nuomone, konstitucini teism statuso, taip pat kompetencijos reguliavimas konstitucijose yra pozityvus reikinys vairiais aspektais. Svarbiausia yra tai, kad kompetencijos konstitucinis tvirtinimas didina konstitucini teism nepriklausomyb nuo politins valdios statym leidimo ir vykdomosios, stiprina jo teisini pozicij stabilum, utikrina konstitucins kontrols tradicijos brendimo nepertraukiamum. Treia. Dar kitaip konstitucins kontrols institucij kompetencija apibriama tose alyse, kuriose veikia vadinamasis modifikuotas amerikietikasis konstitucins kontrols modelis. tai Japonijos Konstitucijos 81 str. skelbiama, kad Aukiausiasis Teismas yra aukiausiosios instan-
451
cijos teismas, kuris galiotas sprsti bet kurio statymo, sakymo, nurodymo ar bet kurio oficialaus akto konstitucingum. Graikijoje konstitucins kontrols vykdymas iskaidytas, jos gyvendinimo prerogatyvos suteiktos ir bendrosios jurisdikcijos teismams, ir administracins jurisdikcijos teismams. tai Konstitucijos 98 str. 4 d. nurodyta, kad teismai privalo netaikyti statymo, kurio turinys prietarauja Konstitucijai. 95 str. tvirtinta, kad Valstybs tarnyba gali panaikinti administracins valdios aktus, jeigu jais buvo viryti valdios galiojimai arba paeisti statymai. 100 str. nustatyta Aukiausiojo specialiojo teismo teis nustatytais atvejais pripainti, kad statymo nuostata prietarauja Konstitucijai. Tokiu atveju statymo nuostata nustoja galioti nuo Teismo sprendimo paskelbimo ar prajus tam laikui, kuris yra nustatytas Teismo sprendimo. Ketvirta. Pagal konstitucins kontrols objekt apimt gali bti iskiriama universali ir ribota konstitucin kontrol. Universalios kontrols atveju konstitucins kontrols institucijos i esms neribojamos, koki teiss akt konstitucingum gali tikrinti. Tokios kontrols pavyzdys yra JAV ir jai artimos teisins sistemos, nes teismai gali sprsti visus civilinius iekinius, konstitucinius konfliktus, kurie ikyla nagrinjant administracines ir baudiamsias bylas. Sudtingesn situacija formuluojant konstitucins kontrols institucij tikrinimo objektus yra tose teisinse sistemose, kuriose tvirtintas europietikasis modelis, arba jam artimose. iuo atveju konstitucins kontrols objekt sraas gali bti labai platus, t.y. artjantis prie universalumo, ir atvirkiai nedidelis, t.y. numatantis tik pagrindinius aukiausiojo rango teiss aktus. Prie t ali, kuriose konstitucinio teismo tikrinam teiss akt sraas yra platus, priskirtina Vengrija. ios alies Konstitucijoje numatyta, kad Konstitucinis Teismas tikrina teiss norm konstitucingum ir sprendia kitus klausimus, kuriuos statymas priskiria jo kompetencijai. Labai plati Slovakijos, Austrijos, Vokietijos konstitucini teism kompetencija. Lyginamojoje konstitucinje teisje nra vieningos nuomons dl konstitucins kontrols institucij kompetencijos rib. Pagaliau tai yra ne pagrindin konstitucins justicijos organizavimo problema. Praktika rodo, kad ir plati, ir siaura konstitucini teism kompetencija gali bti efektyvi ir utikrinant konstitucin teistum. Kartu paymtina, kad pastebima akivaizdi konstitucins kontrols institucij kompetencijos pltimo tendencija. Pradjus nuo tradicins teiss akt teistumo tikrinimo funkcijos, konstitucin kontrol isiplt ir apima vis platesnes jau ne tik teisinio, bet ir politinio gyvenimo sritis.
452
VI skyrius
2.4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija Apibdinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencij, vis pirma btina atsivelgti tai, kad jo statuso ir atskirai kompetencijos sureguliavimas pagrstas europietikja konstitucins kontrols tradicija; joje svarbiausieji konstitucini teism galiojimai tvirtinti konstitucijose. Kiti konstitucini teism veiklos klausimai reguliuojami konstitucini teism statymais. Nemaa teismins veiklos klausim reguliuojami teism reglamentais, kuriuos priima patys konstituciniai teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija yra tvirtinta Konstitucijos 105 str. iame straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinja ir priima sprendimus, ar neprietarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinja, ar neprietarauja Konstitucijai ir statymams: Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybs aktai. Konstitucinis Teismas teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyt Konstitucinio Teismo galiojim sraas yra baigtinis, taigi ir Teismo galiojim pltimas ar siaurinimas visada bus susijs su tam tikrais Konstitucijos pakeitimais ar papildymais. Toks konstitucinis reguliavimas sudaro prielaidas nenutrkstamai gausinti teismins veiklos patyrim, formuotis ilgalaikei Konstitucijos norm interpretavimo kultrai ir, suprantama, tradicijai. Daugelio mokslinink nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija yra optimali, nes Teismas kontroliuoja tik aukiausiosios teisins galios teiss akt konstitucingum. Teismo galiojim sriiai nepriklauso ministerij, kit valdymo institucij, tarp j apskrii administracij, teiss akt teistumo tikrinimas. Konstitucinis Teismas taip pat nevertina, ar savivaldybi aktai derinasi su Konstitucija ir statymais. iuos klausimus sprendia atitinkamai bendrosios ir administracins jurisdikcijos teismai. I Konstitucijoje suformuluotos Konstitucinio Teismo kompetencijos seka svarbiausia ivada pagrindin Teismo funkcija yra tikrinti, ar teiss aktai neprietarauja Konstitucijai. gyvendindamas i funkcij, Konstitucinis Teismas vykdo ir pagrindin savo priederm utikrina Konstitucijos virenyb Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje, nes
453
btent teiss norm kuriamoje veikloje daniausiai paeidiamos konstitucins normos ir nuostatos, prasilenkiama su principais, kurie tiesiogiai suformuluoti Konstitucijoje, arba su tais, kurie remiasi konstitucini norm visuma, ar su tos visumos tam tikra dalimi. Beje, btina pabrti t aplinkyb, kad Konstitucinis Teismas, siekdamas sitikinti ir nustatyti, ar teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, ireikia savo nuomon ne tik dl jos atitikimo konstitucinms normoms, bet ir konstituciniams principams. Tokia Teismo pozicija susiklost neatsitiktinai ji remiasi ir konstitucine nuostata, kad Konstitucija yra vientisas aktas. i nuostata reikia ir tai, kad Konstitucijos vientisumo samprat sudaro ne tik jos normos ir nuostatos, bet ir principai, t.y. vieningas konstitucinis audinys. Interpretuodamas Konstitucijos 6 str. turin, Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. ivadoje Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 str. ir jos Ketvirto protokolo 2 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai pabr: ...Konstitucijos vieningumas pirmiausia reikia tai, kad konstitucins nuostatos yra susijusios ne tik formaliai, pagal Konstitucijos norm idstymo struktr, bet ir pagal j turin is norm vieningumas reikia, kad tiek Konstitucijos preambul, tiek jos skirsniai bei straipsniai sudaro prasming Konstitucijos visum. Teiss akto atitikim Konstitucijai Konstitucinis Teismas tikrina pagal kelis parametrus norm turin, reguliavimo apimt, form, Konstitucijoje nustatyt primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo tvark (Konstitucinio Teismo statymo 63 str.). Taigi galima konstatuoti, kad Konstitucinis Teismas gyvendina ir formalij, ir materialij teismin kontrol. Teiss akto konstitucingumo vertinimas pagal norm turin vis pirma reikia tai, kad Teismas turi isiaikinti, ar teiss normoje nustatytos teisini santyki subjekt teiss ir pareigos atitinka Konstitucijoje ireikt pozicij iuo klausimu. Teiss akto ar jo dalies teistumas pagal reguliavimo apimt suponuoja tai, kad teiss normos krjas negaljo priimti toki taisykli, kuri nustatymas nepriklauso jo kompetencijai, t.y. jis pereng tas reguliavimo ribas, kurios nustatytos jo kompetencijoje. Kadangi teiss akto formos klausimas yra vienas svarbiausi teiskroje, todl suprantama, kad akto formos problema aktuali ir konstitucinio teistumo atvilgiu. Panaiai galima samprotauti ir dl teiss akt konstitucingumo paeidus j primimo, pasiraymo, paskelbimo ir sigaliojimo tvark. tai Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime konstatavo, kad statym leidjas gali reguliuoti savinink ir kit nuosavybs teisini santyki dalyvi subjektines teises tik statymu nustatydamas i teisi turin. Tuo tarpu 1993 m. birelio 17 d. Seimo nutarime Dl ems reformos pagrindini krypi yra suformuluoti teigi-
454
VI skyrius
niai, kurie pagal savo prasm yra naujos normos, i esms keiianios esam teisin situacij. Seimas, ne statymu, o nutarimu sureguliavs ems nuosavybs santykius, neatsivelg tai, kad jis gali priimti nutarimus tik dl savo ileist statym gyvendinimo. Be to, mintas Seimo nutarimas buvo svarstomas taikant statym leidybos procedr, bet pasiraytas ir paskelbtas ne Respublikos Prezidento, o Seimo Pirmininko, taiau pagal primimo procedr, reguliavimo apimt ir norm turin prilygintinas statymui. Atsivelgdamas iuos aspektus, Konstitucinis Teismas pripaino, kad 1993 m. birelio 17 d. Seimo nutarimas pagal form prietarauja Konstitucijos 23 str. ir 67 str. 2 p. Btina pabrti dar vien esmin aplinkyb Konstitucinis Teismas gali pripainti teiss akt (ar jo dal) prietaraujaniu Konstitucijai, jeigu buvo paeistas bent vienas i teiss akt teistumo parametr pagal norm turin; pagal reguliavimo apimt; pagal form; pagal primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo tvark. Bet kurios taisykls paeidimas gali slygoti teiss akto (ar jo dalies) pripainim prietaraujaniu Konstitucijai. Kiekvieno teiss akto vertinimas, ar jis atitinka Konstitucij, turi bding bruo ir ypatum, todl tikslinga juos apvelgti atskirai. 2.4.3. statym teistumo klausimas statym konstitucingumo problema yra viena atriausi politini teisini aktualij jau vien todl, kad statymai yra politins institucijos Seimo politins veiklos rezultatas. Kita vertus, statymais reguliuojami patys svarbiausi visuomeniniai santykiai, todl jais gali bti padaryti patys sunkiausi Konstitucijos paeidimai. Yra dar vienas io klausimo aspektas. Reikalas tas, kad tokio ydingo statymo pagrindu bus leidiami ministerij, kit valdymo institucij, savivaldybi teiss aktai, kurie, bus realizuojami teism veikloje. Jais mons vadovausis socialiniuose santykiuose. Atsivelgiant visa tai, galima konstatuoti, kad statymo teistumo utikrinimas yra viena svarbiausi konstitucinio teistumo tvirtinimo prielaid. Taip pat reikia pastebti, kad neturt bti griaunamas statym autoritetas vien dl menkiausios abejons jo teistumo klausimu. Reikia pripainti, kad statym leidyboje galioja ir statym teistumo prezumpcijos principas statymas laikomas atitinkaniu Konstitucij iki tol, kol nebus pareikta oficiali Konstitucinio Teismo pozicija iuo klausimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 str. 1 d. tvirtinta Konstitucinio Teismo teis sprsti, ar statymai neprietarauja Konstitucijai, tartum
455
nekelia joki papildom problem, t.y. tartum seka ivada, kad Teismas gali vertinti vis statym teistum. Taiau taip atrodo tik i pirmo vilgsnio. Jeigu praktinje veikloje Konstitucinis Teismas iki iol tiesiogiai nesusidr su ios srities problemomis, tai ateityje taip gali atsitikti. Pirmasis klausimas gali bti toks: ar Konstitucinio Teismo tikrinimo objektai yra tie statymai, kurie buvo priimti prie Konstitucijos sigaliojim? Vienareikmio atsakymo klausim nra. Dl ios problemos skiriasi ne tik mokslinink nuomons, bet ir konstitucini teism pozicijos. 1992 m. lapkriio 6 d. statyme Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos yra nustatyta, kad statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir iam statymui, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis. Aikinantis i statymo nuostat, galima daryti prielaid, kad pagrindin pareiga suderinant senuosius statymus su Konstitucija tenka Seimui kaip statym leidjui. Kita vertus, teiginio ... galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai turinys yra neatskleistas, nes nra nustatytas tiesioginis gyvendinimo mechanizmas. Galima manyti, kad senj teiss norm konstitucingum galjo sprsti bendrosios jurisdikcijos teismai netaikydami j konkreiose bylose. Taip pat nra abejons, kad ir Konstitucinis Teismas gali tokias normas pripainti prietaraujaniomis Konstitucijai bent jau materialiosios konstitucins kontrols prasme. Koks bebt galutinis atsakymas, taiau nedert visikai ignoruoti senojo parlamento ir senj teiss akt prestio. Todl kai kurie mokslininkai daro galutin ivad, kad nebtina pavesti konstituciniams teismams vertinti senj teiss akt konstitucingumo19, nes suderinti buvusius statymus su Konstitucija vis pirma yra statym leidjo funkcija. Antra. Ar gali bti konstitucins kontrols objektais konstituciniai statymai, apie kuriuos raoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 str. 3 d.? Atsakant klausim reikt vertinti kelet aplinkybi, susijusi su konstitucini statym specifika Lietuvos teiss sistemoje. Pirmiausia atsivelgtina tai, kad konstituciniais statymais pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 168 str. laikytini: 1) Konstitucijos 150 str. nurodyti statymai, taip pat Konstitucijos pataisos; 2) tiesiogiai Konstitucijoje vardyti statymai ir kiti konstitucines normas sukonkretinantys statymai, nurodyti statyme dl konstitucini statym srao.
19 Steinberger H. Models of constitutional jurisdiction. European Commision for democrasy through Law. 1993. P. 12.
456
VI skyrius
Btina turti galvoje ir tai, kad vairi kategorij konstituciniai statymai priimami ir keiiami skirtinga tvarka. tai 1991 m. vasario 11 d. konstitucinio statymo Dl Lietuvos valstybs teiginys Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeistas tik Lietuvos tautos visuotins apklausos (plebiscito) bdu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 piliei, turini aktyvij rinkim teis. Konstituciniai statymai, kurie rayti konstitucini statym sra, gali bti keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Konstitucijos keitimo statymas gali bti priimtas ne maesne kaip 2/3 vis Seimo nari bals dauguma. Gilinantis i problem, bt galima atkreipti dmes ir
457
kitus bdingus konstitucini statym teisinius bruous. Taigi atsakant klausim, ar gali bti konstitucins kontrols objektais konstituciniai statymai, negalima neatsivelgti skirting i statym pobd ir gali. Taiau galima daryti ir kelet apibendrinani ivad. Nra jokios abejons, kad visi naujai priimami konstituciniai statymai gali bti tikrinami konstitucingumo atvilgiu formalija prasme, t.y. pagal i teiss akt form, taip pat pagal Konstitucijoje nustatyt primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo tvark. ie paeidimai gali bti visikai akivaizdi prielaida pripainti konstitucin statym prietaraujaniu Konstitucijai. Sudtingesnis klausimas bt tuo atveju, jeigu ikilt konstitucinio statymo konstitucingumo problema materialija prasme, t.y. pagal jo turin ir reguliavimo apimt. Yra svari argument, kurie pagrindia Konstitucinio Teismo prerogatyvas vertinti ir konstitucini statym teistum. Tokia ivada remiasi tuo, kad Konstitucijos norm sistemoje yra toki, kurios laikytinos konstitucins santvarkos erdimi. Jos isiskiria i kit ne tik sudtingesne keitimo tvarka, bet ir savo politinio ir teisinio turinio fundamentalumu. Tokia konstitucin nuostata suformuluota Konstitucijos 1 str., kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Ji glaudiai susijusi su Konstitucijos preambule, kuri taip pat yra Konstitucijos visumos neatskiriama dalis. Taigi nra abejons, kad konstituciniai statymai, tarp j ir Konstitucijos pataisos, kurios prietaraus Konstitucijos 1 str., gali bti pripainti es neteisti. Panaiai galima samprotauti ir dl kit konstitucini nuostat ir norm. Treia. Ar yra konstitucins kontrols objektai referendumu priimti statymai? Tiesioginio atsakymo nra nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo statyme. is klausimas i esms neisprendiamas ir lyginamojoje konstitucinje teisje. Nepaisant to, galima daryti kai kurias bendresnio pobdio ivadas. Vis pirma neturt kilti didesni abejoni dl to, kad konstituciniai teismai gali tikrinti referendumu priimt statym konstitucingum formalija prasme, nes ir referendum metu gali bti paeistos nustatytos statym primimo taisykls. Neatsitiktinai kai kuri ali konstitucijose yra numatyta konstitucini teism funkcija sprsti konstitucinius konfliktus dl referendum organizavimo ir surengimo teistumo. Atsakymas ikelt klausim yra nesudtingas ir tuo atveju, kai konstitucijose yra suformuluoti tam tikri ribojimai. tai Italijos Respublikos Konstitucijos 75 str. yra numatyta, kad referendumai negali bti rengiami dl mokesi, biudeto statym primimo, amnestijos paskelbimo ar malons suteikimo, taip pat dl tarptautini sutari ratifikavimo. Neatsitikti-
458
VI skyrius
nai Italijos Konstitucinio Teismo kompetencijoje numatyta, kad jis sprendia vis statym konstitucingum. Tose alyse, kuri konstitucijose nra nustatyti apribojimai dl referendumuose svarstom klausim pobdio, referendumuose priimt statym teistumo tikrinimas materialija prasme yra problemikas. Esmin aplinkyb yra ta, kad referendume, kuris yra svarbiausia tiesiogins demokratijos forma, realizuojamas Tautos suverenitetas, kurio niekas negali varyti ar savintis visai Tautai priklausani gali (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str.). i esmin slyga suponuoja ivad, kad konstituciniai teismai, kaip ir kiti konstitucini santyki subjektai, neturi konstitucini prielaid riboti Tautos gali, kontroliuoti referendumu priimt statym konstitucingumo. Pranczijos Konstitucin Taryba 1962 m. priimtuose nutarimuose pareik, kad referendumu priimti statymai negali bti konstitucins kontrols objektas jau vien todl, kad jie tiesiogiai ireikia nacionalin suverenitet. Be to, Konstitucin Taryba pareik, kad ji yra vieosios valdios veiklos reguliuotoja, o referendumas nesudaro tos veiklos dalies20. Atsivelgiant nurodytus motyvus, darytina ivada, kad ir Lietuvos konstitucinje sistemoje Konstitucinis Teismas neturi gali vertinti, ar referendumu priimti statymai materialija prasme atitinka Konstitucij. Galima pastebti ir dar vien papildom io klausimo aspekt. Reikalas tas, kad 1994 m. liepos 22 d. nutarime, kuriame buvo vertintas referendumo statymo tam tikr patais konstitucingumas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad bet kokie Konstitucijoje nenumatyti apribojimai rengti referendum turi bti laikomi kaip Tautos suvereni gali paeidimas. Suprantama, kad tokie apribojimai gali bti pripainti prietaraujaniais Konstitucijai. 2.4.4. Kit Seimo priimt akt teistumo klausimas Konstitucinio Teismo galios tikrinti kit Seimo priimt akt teistum vis pirma remiasi Konstitucijos virenybs principu, kuris yra privalus Lietuvos Respublikos statym leidjui Seimui. Kita vertus, Seimas neturi konstitucini galimybi paeisti savo paties priimt statym. Visa tai suponuoja konstitucines prielaidas tikrinti ir kit Seimo priimt akt konstitucingum. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad, be statym, Seimas priima nutarimus (58 str. 1 d., 67 str. 3 p.) ir tvirtina Seimo statut, kuris turi statymo gali (76 str.). Seimo statute (29 skirsnyje) yra
20
Sravnitelnoje konstitucionoje pravo. Moskva, 1996. S. 220, 221.
459
numatyta, kad Seimas taip pat priima rezoliucijas, kreipimusis, deklaracijas. Atsivelgiant 1994 m. sausio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarime suformuluot teisin pozicij, kad Seimo postatyminiai aktai negali prietarauti Konstitucijai ir Seimo ileistiems statymams, o juo labiau negali keisti statym norm, j turinio, darytina ivada, kad ir Seimo statutas, ir nutarimai, rezoliucijos, kreipimaisi, deklaracijos yra konstitucins kontrols objektai. Btina pabrti dar vien aplinkyb usienio ali konstitucins kontrols institucij kompetencijos raida patvirtino tai, kad vis daugiau dmesio skiriama parlament priimt kit akt teistumui, o ypa parlamento reglament konstitucingumui. Paplitusi nuomon, kad tokia kontrol utikrina konstitucin teistum paiame parlamente, yra parlamento nari, partini frakcij ir kit struktr konstitucini prerogatyv gyvendinimo garantija. 2.4.5. Respublikos Prezidento teiss akt teistumas Visuotinai pripainta, kad Respublikos Prezidento aktai yra postatyminiai aktai. Jais realizuojamos statym nuostatos, todl jie priskirtini valdymo aktams. Respublikos Prezidento aktai-dekretai negali prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir statymams. I Respublikos Prezidento konstitucinio statuso turinio seka, kad jo leidiami dekretai yra nenorminio pobdio ir remiasi Respublikos Prezidento koordinacinmis funkcijomis. Dekretai dl diplomatini atstov skyrimo ir ataukimo, aukiausij karini laipsni suteikimo, nepaprastosios padties paskelbimo, pilietybs teikimo turi bti pasirayti Ministro Pirmininko arba atitinkamai ministro, ir tik tada jie turi gali. Atsivelgiant Respublikos Prezidento konstitucin status, jo aktdekret teisin pobd, galima daryti prielaid, kad i teiss akt atvilgiu gali kilti ir formaliosios, ir materialiosios konstitucins kontrols klausimas. Konstitucinio Teismo patyrimas vertinant, ar Respublikos Prezidento dekretai atitinka Konstitucij, yra nedidelis. 1994 m. Seimo nari grup kreipsi Konstitucin Teism itirti, ar 1994 m. rugsjo 2 d. Respublikos Prezidento dekreto Dl tarpinybins komisijos kovai su ekonominiais nusikaltimais steigimo kai kurie punktai neprietarauja Konstitucijai. Kadangi is dekretas vliau buvo pripaintas netekusiu galios, Konstitucinis Teismas pradt teisen byloje nutrauk. Tokiu paiu pagrindu pradta teisena buvo nutraukta ir kitoje byloje, kurioje Seimo nari grup kreipsi Konstitucin Teism dl Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo, paeidiant Konstitucijos 141 str., vidaus
460
VI skyrius
reikal ministru buvo paskirtas vidaus tarnybos karininkas, neijs atsarg.
461
2.4.6. Vyriausybs teiss akt teistumas i teiss akt atitikimas Konstitucijai taip pat gali bti tikrinamas formalija ir materialija konstitucins kontrols prasme. Kaip ir Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybs teiss aktai turi atitikti ne tik Konstitucij, bet ir statymus. Bendras reikalavimas, kuris apibria Vyriausybs teiss akt pobd, yra suformuluotas Konstitucijos 94 str. 2 p., kuriame nustatyta, kad Vyriausyb vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus. Dar plaiau Vyriausybs teiss akt vieta Lietuvos teiss sistemoje ne kart apibdinta Konstitucinio Teismo nutarimuose. tai buvo pabrta, kad teiss leisti statymus delegavimas Vyriausybei turi bti legitiminis pagrstas valstybs konstitucijoje tvirtintomis nuostatomis. Taiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje statym leidybos delegavimas nenumatytas, todl Vyriausyb gali priimti tik postatyminius teiss aktus, kuriuose detalizuojamos statym normos, reglamentuojama j gyvendinimo tvarka. Kitu atveju Teismas akcentavo, kad visa, kas susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis, turi bti reguliuojama statymais, o ne postatyminiais teiss aktais. Remdamasis iuo esminiu teiss akt hierarchijos principu, Konstitucinis Teismas ne kart konstatavo Vyriausybs teiss akt prietaravim Konstitucijai. 2.4.7. Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkim teistumas Konstitucins kontrols institucij funkcija tikrinti rinkim teistum yra numatyta daugelio ali konstitucijose, taiau pagal savo form ir apimt enkliai skiriasi (Austrija, Bulgarija, Italija, Lenkija, Slovnija, Portugalija). tai Pranczijos Konstitucin Taryba nustato kandidat, kurie dalyvaus Prezidento rinkimuose, sra, reikia savo nuomon dl rinkim organizavimo, per savo stebtojus kontroliuoja balsavimo eig, nagrinja rinkiminius ginus. Daugeliu atvej konstitucins kontrols institucijos yra galutin instancija, kurioje sprendiami rinkim metu ikil konfliktai. Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas sprendia skundus dl Bundestago, kuriam pavesta priirti rinkimus, sprendim. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo galiojimai vertinti, ar per Respublikos Prezidento, ar Seimo nari rinkimus nebuvo paeisti rinkim statymai, bendrja prasme tvirtinti Konstitucijoje, o konkreiau apibrti rinkim statymuose bei Konstitucinio Teismo statyme. iuose aktuose nustatytas kontrols objektas ir ios kontrols ribos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios bei Respublikos Prezidento komisij sprendimus arba j atsisakym nagrinti skundus dl rinkim statym paeidim tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita mi-
462
VI skyrius
nt komisij veikla buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezident. Taigi Teismo galiojimai vertinti rinkim teistum yra riboti. i situacij bt galima apibdinti dar kitaip i esms Konstitucinis Teismas tiria Vyriausiosios komisijos akto teistum, t.y. ar Vyriausioji rinkim komisija nepaeid rinkim statym. Vienoje byloje Konstitucinis Teismas nurod: Skunde, kur atsivelgdamas Respublikos Prezidentas kreipsi Konstitucin Teism su paklausimu dl Seimo rinkim statymo paeidim, nenurodomas konkretus Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimas ar veiksmas. Kadangi nra nagrinjimo dalyko..., pradta teisena pagal Konstitucinio Teismo statymo 80 str. 2 d. ioje bylos dalyje nutrauktina. Atsivelgiant nagrinjam Konstitucinio Teismo galiojimo turin, galima teigti, kad iuo atveju ginama ne tiek subjektin, kiek objektin politin rinkim teis. 2.4.8. Ivada, ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas Konstitucinis Teismas taip pat teikia ivad, ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas. Tokia konstitucins kontrols prerogatyva, nors ir nra danai pasitaikantis reikinys lyginamojoje konstitucinje teisje, taiau kai kuri ali konstitucijose yra numatyta, kad konstituciniai teismai dalyvauja konstatuojant fakt dl valstybs vadovo sveikatos bkls, t.y. dl io pareigno negaljimo vykdyti savo funkcijas. tai Bulgarijos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad prezidento ir viceprezidento galiojimai nutrksta jiems padavus pareikim dl atsistatydinimo, taip pat dl ilgalaikio negaljimo eiti savo pareigas dl sunkios ligos. iais atvejais pareign galiojimai nutrksta tik tada, kai ias aplinkybes patvirtina Konstitucinis Teismas. Jeigu Lenkijos Respublikos Prezidentas laikinai negali vykdyti savo pareig, jis apie tai pranea Seimo Maralkai, o is laikinai priima Respublikos Prezidento pareigas. Tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas negali praneti Seimo Maralkai apie tai, kad jis negali vykdyti savo pareig, tada klausim sprendia Lenkijos Konstitucinis Tribunolas Seimo Maralkos teikimu. Jeigu nustatoma, kad Respublikos Prezidentas laikinai negali vykdyti savo pareig, Konstitucinis Tribunolas paveda Seimo Maralkai laikinai vykdyti ias pareigas. Portugalijos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta Konstitucinio Teismo prerogatyva nustatyti fakt, kad Respublikos Prezidentas yra mirs arba padaryti pareikim, kad Respublikos Prezidentas negali vykdyti savo pareig dl nuolatins fizins bkls. Konstitucinis Teismas taip pat gali konstatuoti laikinas aplinky-
463
bes, dl kuri Respublikos Prezidentas laikinai negali vykdyti savo galiojim. Paklausim Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas, turi teis pateikti tik Seimas. Paklausimas turi bti patvirtintas nutarimu, priimtu daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma. Prie paklausimo ir Seimo nutarimo turi bti pridta Seimo patvirtintos gydytoj komisijos ivada. Esant reikalui, pridedami kiti sveikatos bkl apibdinantys rodymai. Kaip ir kitais atvejais, Seimas savo paklausim gali ataukti iki nagrinjimo Konstitucinio Teismo posdyje pradios. 2.4.9. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari konstitucingumas Tarptautini teiss akt atitikimo Konstitucijai funkcijos apimtis, pobdis, turinys priklauso nuo valstybi konstitucini sistem, nuo konstitucins kontrols institucij konstitucinio statuso. Valstybi konstitucinse sistemose yra nustatytos skirtingos tarptautini sutari konstitucingumo tikrinimo kontrols formos. Iankstin kontrol yra nustatyta Albanijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Moldovoje, Slovnijoje, Ukrainoje, Estijoje ir kitur. tai Albanijos Konstitucijos 24 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad konstitucinis teismas priima sprendimus dl Albanijos Respublikos vardu sudaryt ar pateikt ratifikavimui tarptautini sutari atitikimo Konstitucijai. Vlesnioji tarptautini sutari konstitucin kontrol numatyta Austrijoje, Graikijoje, Islandijoje, Lenkijoje bei kitose valstybse. Austrijos Konstitucijos 140a str. pabriama, kad Konstitucinis Teismas nagrinja bylas dl valstybs sutari neteistumo. Teismas gali pripainti, kad valstybs sutartis prietarauja konstitucijai. Konstitucinis Teismas gali nustatyti termin, per kur valstybs sutartis ir toliau gali bti vykdoma. Remiantis Konstitucijos normomis, galima daryti ivad, kad Konstitucijoje nustatyta iankstins (prevencins) ir vlesniosios (represyviosios) tarptautini sutari konstitucingumo kontrols galimyb. Toki dviej teisini form alternatyvumas numatytas ir kit valstybi konstitucijose. Gali kilti klausimas, kodl konstitucijos leidjas neapsiribojo tik viena i i teisini form? Vienareikmio atsakymo nra. Iankstins kontrols atveju gali bti sprendiamas esminis klausimas, ar tarptautin sutartis, ar jos kai kurios nuostatos neprietarauja Konstitucijai. Antruoju, t.y. vlesniosios kontrols atveju, gali ikilti ir pirmoji problema, ir kita, t.y., ar buvo laikomasi tarptautins sutarties sudarymo, ratifikavimo, paskelbimo tvarkos. Konstitucijos 106 str. numatyta, kad prayti Konstitucinio Teismo ivados dl tarptautini sutari atitikimo Konstitucijai gali Seimas ir
464
VI skyrius
Respublikos Prezidentas. Taigi tarptautini sutari konstitucingumo vertinimo iniciatori yra ribotas subjekt skaiius. io klausimo negali pateikti Konstituciniam Teismui 1/5 Seimo nari grup, Vyriausyb ar bendrosios kompetencijos teismai. Nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo statyme nra patikslinta, kokio pobdio tarptautini sutari konstitucingum gali tikrinti Konstitucinis Teismas. Konstitucijoje ir statyme neapibrus sutari kategorijos, galima daryti prielaid, kad Teismas gali tikrinti konstitucingum t tarptautini sutari, kurias ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai (Tarptautini sutari statymo 1 str.). Teisme nebus vertinami Lietuvos Respublikos ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis susitarimai. Pagal Tarptautini sutari statym ie aktai nra Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Ne maiau svarbus klausimas, ar Teismas vertins tik paios tarptautins sutarties tekst? O kaip su statymu dl tarptautins sutarties ratifikavimo ar Vyriausybs nutarimu, kuriuo buvo patvirtinta tarptautin sutartis? Viena vertus, tarptautins sutarties tekstas ir j aprobuojantis teiss aktas yra tartum neatskiriami. Kita vertus, bet kuris statymas (ir dl tarptautins sutarties ratifikavimo) yra vidaus teiss sistemos dalis. Galima manyti, kad Seimas ar Respublikos Prezidentas, kreipdamasis Konstitucin Teism, apibr nagrinjimo ribas. Be to, negalima pamirti, kad Konstitucinis Teismas savaime yra suvarytas paklausime suformuluot klausim. Konstitucinio Teismo statyme yra numatyta, kad bylos nagrinjimo pagrindas Teisme yra teisikai motyvuota abejon, kad visas aktas ar jo dalis prietarauja Konstitucijai pagal norm turin, reguliavimo apimt, form, Konstitucijoje nustatyt primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo tvark. Teismas gali nagrinti ne tik tam tikros tarptautins sutarties norm teistum materialija prasme, taiau ir tai, ar sudarant i sutart, teikiant Seimui ratifikuoti, nebuvo paeistos procedr taisykls (formalioji konstitucin kontrol). 2.4.10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir apkaltos procesas Lietuvos Respublikoje konstitucins kontrols objektas yra ir tai, ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.
465
Tokia pati ar panai konstitucins kontrols institucij funkcija numatyta daugelio ali konstitucinse sistemose, taiau skiriasi pagal valstybs pareign, kurie gali bti nualinti nuo pareig, kategorijas. Pvz.: Austrijoje nuo pareig gali bti nualinami: Respublikos Prezidentas, federalins vyriausybs bei emi vyriausybi nariai, emi gubernatoriai, emi mokykl taryb prezidentai. Beje, Austrijos Konstitucinis Teismas gali kai kuriuos i i pareign patraukti ir baudiamojon atsakomybn. Vienose alyse (Austrija, Italija, Vengrija, Vokietija) konstitucini teism sprendimai iais klausimais yra galutiniai, o kitose (Armnija, Bulgarija, Rumunija) konstituciniai teismai teikia ivadas, o baigiamj sprendim priima parlamentai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta, kad Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo pirminink ir teisjus, Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus, Seimo narius, paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis nari dauguma gali paalinti i uimam pareig ar panaikinti Seimo nario mandat. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri nustato Seimo statutas. Konstitucinio Teismo vaidmuo apkaltos procese konkreiau apibrtas Seimo statute. Konstitucinis Teismas apkaltos proces gali sitraukti po to, kai Seimas patvirtina specialiosios tyrimo komisijos ivad, kad yra motyv pradti apkaltos proces ir po to, kai pradedama atlikti tam tikrus tvarkomuosius veiksmus. ioje stadijoje Seimas gali kreiptis Konstitucin Teism ir prayti ivados, ar pareign konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Paymtina dar viena aplinkyb Seimas gali kviesti Konstitucinio Teismo pirminink ar kit io Teismo teisj pirmininkauti apkaltos procedros posdiams tada, kai apkalta taikoma Aukiausiojo Teismo pirmininkui ar io teismo teisjui. 2.4.11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija lyginamuoju aspektu Nagrinjant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencij lyginamosios konstitucins teiss atvilgiu, galima pastebti kai kuriuos kitus aspektus. Kai kuri ali konstitucijose numatyta, kad konstituciniai teismai sprendia kompetencijos ginus tarp valstybs institucij, tarp valstybs ir savivaldybi, federacinse valstybse tarp federacini institucij ir emi. Atskirose alyse tokio pobdio galiojimai skiriasi pagal konstitucinio teismo galiojim apimt ir jo priimt akt gali. tai Italijos Res-
466
VI skyrius
publikos Konstitucijoje nurodyta, kad Konstitucinio Teismo kompetencijai priklauso ginai dl kompetencijos tarp vairi valstybs valdi, tarp valstybs ir srii, taip pat tarp srii. Vokietijos Konstitucijoje numatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinja vieuosius teisinius ginus tarp Federacijos ir emi, tarp emi, taip pat tarp ems institucij, jeigu statymuose nenumatyta, kad iuos ginus sprendia kiti teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje atskirai nenurodyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia kompetencijos ginus tarp aukiausiosios valstybs valdios institucij. Taiau taip teigiant, btina daryti ir kai kurias ilygas. Konstitucinis Teismas, nagrindamas statym, vykdomosios valdios akt konstitucingum, labai danai vertina, ar valstybs valdios nevirijo Konstitucijoje tvirtintos j kompetencijos, nesibrov kitos valdios institucij galiojim srit. Konstitucinis Teismas i esms ne tik vertina kompetencijos klausimus, taiau utikrina ir valdi padalijimo principo real gyvendinim. Galima atkreipti dmes dar vien funkcij, kuri gyvendina kit ali konstitucins kontrols institucijos ir kuri tiesiogiai nenumatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo galiojim srae. tai Vokietijos Konstitucinio Teismo viena i galiojim srii yra Konstitucijos aikinimas. Taiau Federalinio Konstitucinio Teismo atliekamas Konstitucijos aikinimas yra siejamas su konkreioje byloje sprendiamu konstituciniu ginu. Labiausiai i konstitucini teism funkcija paplitusi vidurio ir ryt Europoje. J gyvendina Albanijos, Bulgarijos, Slovakijos, Vengrijos ir kit ali konstituciniai teismai. tai Slovakijos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad Konstitucinis Teismas aikina konstitucinius statymus tais atvejais, kai klausimas yra ginytinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tiesiogiai nra nurodyta, kad Konstitucinis Teismas aikina Konstitucij ar statymus. Taiau nemanoma sivaizduoti, kaip galt Teismas nustatyti, kad teiss aktas (ar jo dalis) atitinka Konstitucij, jeigu nebt aikinamas Konstitucijos ar statym norm turinys. Taigi Konstitucijos aikinimas yra konstitucinio teisingumo vykdymo proceso dalis. Faktikai visose Konstitucinio Teismo nagrintose bylose tam tikrais aspektais aikinama Konstitucija. Kai kuriose alyse numatomos specialios procedros, kaip turi bti nagrinjami konstituciniai ginai dl sprag statymuose. Antai Portugalijos Konstitucinis Teismas tam tikrais atvejais savo nutarimuose gali pripainti: jei statymuose konkrets visuomeniniai santykiai nesureguliuoti, tai gali bti pagrindas pripainti i situacij nekonstitucine. Panaiai yra ir Vokietijoje Konstitucinis Teismas, nagrindamas byl, gali pareikti, kad atsakovas, nesureguliavs tam tikr santyki, paeid iekovo konstitucines teises. Vokietijoje fizini ir juridini asmen skundai dl sprag teisje priimami tik tuo atveju, jeigu Konstitucijoje yra spe-
467
ciali nuoroda dl btinumo priimti konkret statym. Vengrijos Konstitucinis Teismas nustats, kad statym leidjas iveng teiss akto primimo, gali nustatyti termin, per kur spraga teisje turi bti likviduota. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme nenumatyta, kad Teismas gali vertinti spragos teisje konstitucingum. Atsivelgdamas tai, Konstitucinis Teismas ne kart yra pareiks, kad Konstitucinis Teismas nesprendia teiss sprag klausim ir kad tai yra statym leidjo prerogatyva. 2.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai Lietuvos Respublikos Konstitucijos VIII skirsnyje, kuriame tvirtinti pagrindiniai Konstitucinio Teismo statuso bruoai, minimos dvi Teismo akt rys sprendimai ir ivados. tai 105 str. 1 d. nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinja ir priima sprendim, ar neprietarauja Konstitucijai statymai ir kiti Seimo priimti aktai. Minto Konstitucijos straipsnio 3 d. nurodoma, kad Konstitucinis Teismas tam tikrais atvejais teikia ivadas. Nors Konstitucijoje minimos tik dvi Konstitucinio Teismo akt rys, taiau akivaizdu, kad sprendimai konstituciniame tekste vartojami kaip apibendrinanti svoka t akt, kuriuos priima Teismas. ia prasme panaiai apibdinami ir bendrosios jurisdikcijos teism priimami aktai. Antai Konstitucijos 109 str. 4 d. yra nurodyta, kad teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Konstitucinio Teismo akt konkreios formos nustatytos Konstitucinio Teismo statyme, kuriame minimi nutarimai, ivados ir sprendimai. Kiekviena i i akt form enklina tam tikr teismins veiklos rezultat. Jeigu Konstitucinio Teismo sprendimai priimami konkretiems procesiniams veiksmams apibdinti ir suteikti jiems tam tikr teisin form, tai nutarimai ir ivados priimami baigus teismin tyrim. Taigi Konstitucinio Teismo nutarimus ir ivadas galima apibdinti kaip baigiamuosius Teismo aktus, kuriais byla isprendiama i esms. Teismo aktai, skirdamiesi savo teisine galia, sukuria ir nevienodus teisinius padarinius. Paymtina, kad visus Konstitucinio Teismo aktus jungia ir bendri poymiai. Vis pirma jie visi ireikia Konstitucinio Teismo kaip vyriausiojo Konstitucijos sergtojo pozicij dl vien ar kit teisini reikini. Visiems Teismo aktams (iskyrus sprendimus procesiniais klausimais) bdinga panai vidin struktra, kurioje galima iskirti ias dalis: 1) akto pavadinimas; 2) vadin; 3) konstatuojamoji (motyvuojamoji) rezoliucija. Svarbiausioji dalis yra rezoliucija, nes joje suformuluota Teismo valia. Konstatuojamoji dalis svarbi todl, kad joje yra Teismo motyvai ir argumentai, kuriais grindiama rezoliucija. Nustatomojoje dalyje atsklei-
468
VI skyrius
diami bylos pagrindai, byloje dalyvaujani asmen pozicijos konstitucinio gino esm. Nutarimai priimami teisminse bylose, kuriose yra vertinamas teiss akto (statymo, kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs akt) konstitucingumas (teistumas). Jau vien i aplinkyb apibdina Teismo nutarimo reikm bendrojoje teiss akt sistemoje. Kadangi Lietuvos konstitucinje sistemoje tik Konstitucinis Teismas turi prerogatyv vertinti statym leidiamosios ir vykdomosios valdios akt atitikim Konstitucijai, savaime suprantama, kad ir Teismo nutarimai yra iskirtins reikms. Nutarimai pagal sukeliamus teisinius padarinius yra nevienodos teisins reikms. Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Konstitucijai. Tos paios pasekms atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarim, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybs aktas (ar jo dalis) prietarauja statymams. Tokie Teismo nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams. Akcentuotina svarbi teisin aplinkyb pagal Konstitucinio Teismo statymo 71 str. Teismas nutarime privalo nurodyti, kuriems konkretiems Konstitucijos straipsniams ar j nuostatoms, arba kuriems konkretiems statymams teiss aktas prietarauja. Valstybs institucijos bei j pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar j nuostatas, kurie pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu. Neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripainti prietaraujaniais Konstitucijai ar statymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal. Primus nutarim, dalyvav byloje asmenys bei kitos institucijos ir asmenys nebegali i naujo kelti Teisme klausimo dl inagrinto teiss akto atitikimo Konstitucijai ar statymams arba ginyti Teismo ivados ar jo nustatyt fakt ir teisini santyki. Kitoki teisin reikm turi tie Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriais pripastama, kad teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai taip pat neprietarauja statymams. Nors ie nutarimai ir nesukelia reali teisini pasekmi, taiau jie taip pat turi statymo gali. i akt rykiausia ypatyb yra ta, kad jais patvirtinamas teiss akto konstitucingumas (teistumas), ir todl teiss
469
akt taikanioms institucijoms neturt ateityje kilti abejoni dl io konkretaus teiss akto suderinamumo su pagrindiniu valstybs statymu. Priimant tokius nutarimus Teismui neprivalu nurodyti, kuriems konkretiems Konstitucijos straipsniams ar j nuostatoms teiss aktas neprietarauja. Tuo jie skiriasi nuo prie tai mint nutarim. Konstitucinio Teismo nutarim iskirtin teisin reikm apibdina ir tai, kad visi nutarimai skelbiami Lietuvos Respublikos vardu. Jie yra galutiniai ir neskundiami. Konstitucinio Teismo nutarimams taikoma speciali itaisymo, perirjimo ir aikinimo tvarka. Nutarim itaisyti gali tik pats Teismas savo iniciatyva ar dalyvavusi byloje asmen praymu. iuo atveju itaisymo svoka apima tik kai kuriuos netikslumus bei aikias redakcines klaidas, jeigu tai nekeiia nutarimo esms. Nutarim perirti gali Konstitucinis Teismas ir tik savo iniciatyva. Jokia kita institucija ar pareignas negali palenkti Teismo perirti nutarim. Kokiais atvejais Teismas gali imtis iniciatyvos perirti savo nutarim? Toki atvej yra keli: 1) paaikjus naujoms esminms aplinkybms, kurios buvo neinomos Teismui nutarimo primimo metu; 2) pasikeitus Konstitucijos normai, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas. Pripainus, kad neivengiamai btina perirti nutarim, iuo klausimu priimamas sprendimas ir byl pradedama nagrinti i naujo. Nutarimo aikinimas. Primus nutarim, kartais ikyla btinumas j aikinti. Taip atsitinka daniausiai dl to, kad taikant nutarim, ikyla neaikum dl teisini motyv neapibrtumo. Nutarim gali oficialiai aikinti tik pats Teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvavusi asmen, taip pat kit institucij ar asmen, kuriems nutarimas isistas, praymu. Nutarimo aikinimo problemikumas vis pirma yra susijs su tuo, kad aikinant nutarim negalima keisti jo turinio. Vadinasi, sprendime, kuriuo aikinamas nutarimas, negali bti perengtos bylos esms ribos, suformuluoti nauji argumentai ir motyvai, kurie prietaraut vienas kitam. Konstitucinio Teismo darbo praktika rodo, kad byloje dalyvav asmenys, praydami aikinti nutarim, paprastai siekia ne patikslinti nutarimo nuostatas, bet atsakyti naujai keliamus teisinius klausimus. Ivados. Teismo ivada Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme minima ne kaip bendrin teismins veiklos rezultato svoka, bet kaip Teismo akto forma. Ivadas Teismas teikia iais klausimais: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 2) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 3) ar Seimo nari ir valstybs pareign, ku-
470
VI skyrius
riems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo ivados savo teisine galia ir teisiniais padariniais skiriasi nuo Teismo nutarim. I esms ivados yra rekomendacinio, patariamojo pobdio, nes galutin sprendim visada priima Seimas. Kitas ivad charakteristikos poymis yra tas, kad skirtingai nuo nutarim, ivados skelbiamos ne Lietuvos Respublikos vardu, bet ireikia tik Teismo nuomon, pozicij svarstytu klausimu. Negalima neatkreipti dmesio ir tai, kad rengdamas ir formuluodamas ivadas, Teismas vertina konkreius juridinius faktus, kurie susij su rinkim statym paeidimais, Respublikos Prezidento sveikata ar su asmen, kurie traukiami atsakomybn apkaltos proceso tvarka, konkreiais Konstitucijos paeidimais. ia prasme bylos, kuriose formuluojama Teismo ivada, turi bendr poymi su bylomis, kurias nagrinja bendrosios jurisdikcijos teismai, t.y. tokios bylos, kuriose vertinami konkrets juridiniai faktai ir reikiniai. Skirtingai nuo ivad, nutarimuose visada sprendiami bendresni klausimai dl teiss akto suderinamumo su Konstitucija. Ivados nuo nutarim skiriasi dar ir kitais aspektais. Vis pirma atkreiptinas dmesys tai, kad dl ivados Teism gali kreiptis tik Seimas, o dl tarptautini sutari atitikimo Konstitucijai Respublikos Prezidentas. Dar vienas skiriamasis ivad bruoas yra tas, kad paklausimai dl ivad Konstituciniame Teisme nagrinjami paprastesne procedra, t.y. nesilaikant vis reikalavim, kurie btini teisminiam posdiui nagrinjant kit kategorij bylas. Paprastesn procedr slygoja ta aplinkyb, kad bylose, kuriose rengiama ivada, nra dviej ali, nes ivad prao tik viena institucija, t.y. Seimas arba Respublikos Prezidentas. Rengiant ivadas, svarb vaidmen gali vaidinti liudytojai, ekspertai, specialistai. Sprendimai. Teismo aktai Konstitucinio Teismo statyme vardijami kaip sprendimai. Bendras poymis, kuris apibdina iuos aktus visi sprendimai priimami Teismo procesins veiklos klausimais. Taiau procesiniai veiksmai savo turiniu yra nevienodos reikms. Atsivelgiant ias aplinkybes, yra prielaid Konstitucinio Teismo sprendimus suskirstyti grupes. Tokiam suskirstymui gali bti pasitelkiami vairs kriterijai, pvz.: sprendimai gali bti klasifikuojami pagal tai, kokiuose posdiuose (teisminiuose, organizaciniuose, tvarkomuosiuose) jie priimami. Taiau toks kriterijus bt formalus, nes juo remiantis nebt atskleidiama vairi ri sprendim teisinis pobdis ir j turinio savitumai. Siekiant visapusikai suprasti sprendim vairov, juos patogiau nagrinti pagal konkretaus procesinio veiksmo esm. Pirmai sprendim grupei priskirtini tie, kurie nesukelia bent kiek enklesni teisini pasekmi, formalizuoja tam tikr procesin veiksm ir
471
yra vienkartinio pobdio. Tokie sprendimai yra: sujungti praymus vien byl; skirti byl nagrinti Teismo posdyje, atidti ar atnaujinti bylos nagrinjim; skirti baudas; Teismo veiksmai dl dalyvaujani byloje asmen praym ir pan. ie sprendimai gali bti forminami atskiru Teismo dokumentu, o smulkesnis klausimo sprendimas teisminio posdio metu fiksuojamas posdio protokole. Antrai grupei priskirtini tie sprendimai, kai sprendiami klausimai yra svarbs ne tik konkreios bylos procese, bet ir palieia byloje dalyvaujani asmen interesus platesne prasme. Kai kurie sprendimai pagal juose formuluojamus motyvus ir argumentus net gali priartti prie baigiamj Teismo akt (nutarim ir ivad) reikms. iai grupei slygikai priskirtini ie sprendimai: 1. Sprendimas priimti Respublikos Prezidento teikim ar Seimo nutarim, kuriuose praoma itirti, ar teiss aktas atitinka Konstitucij. Tokio sprendimo skiriamasis bruoas yra tas, kad j primus sustabdomas teiss akto veikimas. Vadinasi, io konkretaus procesinio veiksmo teisins politins pasekms yra represyvios, juo padaroma rytinga intervencija teiss norm sistem. 2. Sprendimas nutraukti pradt teisen. Pagrindin prieastis, dl kurios Teismas gali nutraukti pradt teisen, yra aplinkyb, kad panaikinamas ginijamas teiss aktas. Jeigu tai paaikja iki teisminio posdio pradios, Konstitucinis Teismas klausim isprendia pasitarim kambaryje. Sprendimas nutraukti pradt teisen gali bti priimtas ir tada, kai pareikjas ataukia praym ar paklausim dar prie teismin posd. iuo konkreiu atveju Konstitucinio Teismo pirmininkas savo sutikim ireikia potvarkiu. Sprendimas nutraukti pradt teisen gali bti priimtas ir tuo atveju, kai Teismas pradjo nagrinti byl teisminiame posdyje ir paaikjo iki tol neinomos aplinkybs, dl kuri turjo bti atsisakyta nagrinti praym ar paklausim. 3. Sprendimas atsisakyti nagrinti praym ar paklausim. Tok sprendim Teismas gali priimti iais atvejais: praymas paduotas institucijos ar asmens, neturini teiss kreiptis Konstitucin Teism; praymo nagrinjimas yra neinybingas Konstituciniam Teismui; prayme nurodyto teiss akto atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Teisme ir tebegalioja tuo klausimu Teismo nutarimas; Teismas yra pradjs nagrinti byl dl to paties dalyko; praymas grindiamas neteisiniais motyvais. 4. Sprendimas itaisyti Konstitucinio Teismo nutarim. 5. Sprendimas iaikinti Konstitucinio Teismo nutarim. 6. Sprendimas perirti Konstitucinio Teismo nutarim. Galima iskirti ir dar vien Konstitucinio Teismo sprendim r. Tai sprendimai esminiais Teismo vidaus darbo organizavimo klausimais. Jie
472
VI skyrius
atspindi Teismo nepriklausomumo princip, Teismo autonomikum tvarkant finansin ir materialin aprpinim. Teismo sprendimais tvirtinamas Teismo reglamentas, pagalbinio aparato struktra ir nuostatai, ilaid smata, teisj mantij pavyzdiai. Tik kolegialiai priimtu Teismo sprendimu gali bti taikomos materialins sankcijos teisjui u pareig nevykdym, nedalyvavim posdiuose be pateisinamos prieasties. Konstitucinio Teismo sprendimai priimami ir tuo atveju, kai reikia sprsti klausim dl sutikimo traukti teisj baudiamojon ar administracinn atsakomybn, taip pat tada, kai sprendiamas sustabdyt teisjo galiojim atstatymo klausimas. Konstitucinio Teismo aktams priskirtini ir Teismo pirmininko potvarkiai, kuriais sprendiami procesiniai klausimai. Nors jie yra individuals aktai, taiau taip pat enklina tam tikrus procesinius veiksmus, kurie atliekami Konstituciniame Teisme. Konstitucinio Teismo statyme yra nurodyta, kad potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas procesines teises. Potvarkiai priimami iais klausimais: 1) pavedama vienam i teisj atlikti iankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosius veiksmus dl praymo itirti teiss akto atitikim Konstitucijai arba dl paklausimo pateikti ivad; 2) pavedama vienam arba keliems teisjams rengti byl Konstitucinio Teismo tvarkomajam posdiui; 3) statyme nurodytais pagrindais praymas ar paklausimas grinamas pareikjui; statyme numatytais atvejais pavedama vienam i teisj laikinai eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. 2.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisj statusas Konstitucinio Teismo teisj statusas atitinka aukt Konstitucinio Teismo viet valstybs valdios institucij sistemoje. Teisjams taikomos garantijos, kurios sudaro prielaidas tinkamai ir nepriklausomai nuo kit valstybs institucij ir pareign vykdyti savo konstitucines prerogatyvas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij Konstitucinio Teismo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybins institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Siekiant utikrinti reikiam pareig ir teisi gyvendinim nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisjo asmuo yra nelieiamas. Teisjas be Konstitucinio Teismo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv. Klausimas dl sutikimo patraukti teisj baudiamojon atsakomybn svarstomas Generalinio prokuroro teikimu. Teisjas, sulaikytas ar
473
pristatytas teissaugos staigas be asmens dokument, turi bti nedelsiant paleidiamas, kai nustatoma jo asmenyb. eiti gyvenamsias ar tarnybines teisjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninje susisiekimo priemonje apir, krat arba pom, taip pat atlikti teisjo asmens apir ar krat, jam priklausani daikt bei dokument apir ar pom leidiama tik tada, kai nustatyta tvarka teisjui yra ikelta baudiamoji byla. Viena esmini Konstitucinio Teismo teisj veiklos nepriklausomumo garantij yra ta, kad Konstitucijoje yra nustatyti grietai apibrti atvejai, kada nutrksta teisj galiojimai. Kokie tai atvejai? Pirma, galiojimai nutrksta tada, kai pasibaigia teisj galiojim laikas. Antra, galiojimai pasibaigia, kai teisjas mirta. Treia, kai teisjas dl vairi prieasi atsistatydina. iuo atveju sprendim dl Konstitucinio Teismo teisjo galiojim nutraukimo priima Seimas jo Pirmininko teikimu. Ketvirta, kai teisjas negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls, t.y. per vienerius metus teisjas serga ilgiau nei 4 mnesius arba jei suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, trukdania jam eiti savo pareigas. iuo atveju teisjo galiojim nutraukimo klausim Seimas sprendia tik tada, kai yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytoj komisijos ivada. Penkta, kai Seimas teisj paalina i pareig apkaltos proceso tvarka. Konstitucinio Teismo teisjo paalinimo i uimam pareig pagrindu gali bti tie atvejai, kai teisjas iurkiai paeidia Konstitucij, sulauo priesaik ar paaikja, jog padarytas nusikaltimas. Tok sprendim priima Seimas 3/5 vis nari bals dauguma. Apkaltos proceso tvarka nustatyta Seimo statute, kuris turi statymo gali. Konstitucinio Teismo statyme yra nustatyti atvejai, kada gali bti sustabdyti teisj galiojimai. Paymtina, kad teisj galiojimai gali bti sustabdyti tik Konstitucinio Teismo sprendimu, kai: 1) Konstitucinis Teismas yra davs sutikim patraukti teisj baudiamojon atsakomybn; 2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos ivados pradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo teisjui; 3) siteisjusiu teismo sprendimu teisjas pripastamas neinia kur esaniu. Sustabdius teisjo galiojimus, jis netenka teisi, kurios numatytos Konstitucinio Teismo statymo 9 ir 15 str., t.y. t teisi, kurios yra susijusios su teisjo prerogatyvomis rengiant byl nagrinti Teisme, taip pat su jo teismis dalyvauti valstybs institucij oficialiuose renginiuose. Net ir sustabdius teisjo galiojimus, jam ilieka asmens nelieiamumo, taip
474
VI skyrius
pat socialins ir materialins garantijos. Kai nebelieka motyv teisjo galiojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vliau kaip per 3 dienas priima sprendim dl teisjo galiojim atstatymo. Jeigu per termin sprendimas nepriimamas, laikoma, kad teisjo galiojimai atstatyti nuo tos dienos, kai jis faktikai pradeda eiti savo pareigas, pareikimu pranedamas apie tai Konstitucinio Teismo pirmininkui. Konstitucinio Teismo teisjo galiojim deram gyvendinim taip pat utikrina jo teiss, kurios yra tvirtintos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme. Paymtina, kad visi teisjai turi lygias teises. Jie turi teis dalyvauti Teismo posdiuose su sprendiamojo balso teise, susipainti su visa posdiui teikiama mediaga bei dokumentais, naudotis kitomis statyme nustatytomis teismis: silyti svarstyti klausimus; reikalauti i vis valstybs institucij ir j pareign, vietos savivaldos staig ir j pareign, valstybini ir kit moni, staig, organizacij, piliei susivienijim dokument ir informacijos, susijusi su Teismo posdiui rengiamu klausimu; gauti pareign paaikinimus nagrinjamais klausimais; ikviesti ir apklausti liudytojus, ekspertus; naudotis specialist konsultacijomis; pavesti atlikti patikrinimus, isisti paklausimus; dalyvauti Seimo, jo komitet ir komisij posdiuose, Vyriausybs, Lietuvos teisj senato, prokuratros bei kit teisini institucij posdiuose. Konstitucinio Teismo teisjas u kalbas ar balsavimus Konstituciniame Teisme negali bti persekiojamas, jo galiojimai bei teiss negali bti apriboti paskelbus karo ar nepaprastj padt. Konstitucinio Teismo teisjo konstitucinio statuso turin sudaro labai svarbios socialins materialins garantijos (indemnitetas). Teisjui mokamas atlyginimas, kuris nustatytas statymu. Teisjui, paliekaniam savo pareigas pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dl pensinio amiaus arba dl sveikatos bkls, imokama ieitin paalpa. Teisjui mirus, tokio pat dydio paalpa imokama jo eimai. Kai teisjo galiojimai nutrksta kitais pagrindais, jam imokama 2 mnesini atlyginim dydio ieitin paalpa. Tokia paalpa neskiriama tik tuo atveju, kai teisjas paalinamas i pareig apkaltos proceso tvarka. Pasibaigus galiojim laikui, iskyrus atvejus, kai teisjas paalinamas i pareig apkaltos proceso tvarka, teisjui turi bti suteiktas iki tol turtas darbas arba pareigos valstybinje staigoje, o jei galimybi nra, kitas tolygus darbas arba pareigos. Be Konstitucinio Teismo teisjo teisi ir veiklos garantij, kuri visuma yra labai svarbi teisjo statuso turinio dalis, teisjams yra nustatyti
475
kai kurie darbins veiklos ir kiti apribojimai. Vienas esmini apribojim yra tas, kad teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ir krybin darb. Teisjas taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. Teisjas negali bti joki kit moni, staig, organizacij arba asmen gynju ar atstovu. Jis taip pat negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje. Konstitucinio Teismo teisjai, kaip ir bendrosios jurisdikcijos teism teisjai, privalo laikytis etikos taisykli. Viena svarbiausi i taisykli vieai nereikti savo nuomons klausimu, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame Teisme. Konstitucinio Teismo teisjas negali bti traukiamas drausminn atsakomybn, taiau u pareig nevykdym, nedalyvavim posdiuose be pateisinamos prieasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali bti taikomos materialins sankcijos iki 50 proc. sumainamas atlyginimas u prajus mnes. Konstitucinio Teismo darbui vadovauja Konstitucinio Teismo pirmininkas. alia teisjo pareig pirmininkas atlieka ias funkcijas: vadovauja klausim, teikiam svarstyti Konstituciniam Teismui, rengimui; aukia Teismo posdius ir jiems pirmininkauja; silo Teismui svarstytinus klausimus; paskirsto darbus teisjams; teikia Teismui tvirtinti jo aparato struktr ir etatus, vadovauja aparato darbui, priima ir atleidia i pareig aparato darbuotojus; vykdo kitus Konstitucinio Teismo statyme nustatytus galiojimus. Konstitucinio Teismo pirmininkas yra Teismui skirt l tvarkytojas. Kai nra Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negali eiti savo pareig, ias pareigas laikinai eina pirmininko paskirtas teisjas. Kai nra Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti ias pareigas teisjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina didiausi teisininko darbo sta turintis Konstitucinio Teismo teisjas. 2.7. Konstitucinio teisminio proceso pagrindiniai bruoai 2.7.1. Byloje dalyvaujantys asmenys Lietuvos Respublikos 106 str. yra nustatyta, kas turi teis kreiptis Konstitucin Teism. Taiau Teismo konstitucinio statuso ir konstitucinio teisminio proceso bdingas bruoas yra tas, kad ne visi subjektai gali kreiptis Teism visais klausimais. Tikslinga bent trumpai apibdinti kiekvieno subjekto galias inicijuojant byl Konstituciniame Teisme.
476
VI skyrius
Pagal Konstitucijos 106 str. 5 d. Seimas gali prayti Konstitucinio Teismo ivados visais Konstitucijoje nurodytais atvejais: ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Konstitucijoje tiesiogiai nenurodyta, kad Seimas gali kreiptis Konstitucin Teism itirti, ar teiss aktai atitinka Konstitucij, taiau paminta, kad Seimo nutarimas itirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo io akto galiojim (106 str. 4 d.). Remiantis ia bendrja konstitucine norma, 1993 m. vasario 3 d. Konstitucinio Teismo statymo 26 str. redakcijoje buvo numatyta, kad tais atvejais, kai Teismas gauna ir priima nagrinti Seimo nutarim itirti, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij, sustabdomas io akto galiojimas. 1996 m. liepos 11 d. ir 1998 m. birelio 4 d. Konstitucinio Teismo statymo pakeitimais papildomai buvo numatyta, kad Seimas gali kreiptis Konstitucin Teism ne tik dl Respublikos Prezidento ir Vyriausybs teiss akt, bet ir dl statym atitikimo Konstitucijai; kad toks kreipimasis sustabdo statymo galiojim. Galiojanti Konstitucinio Teismo statymo 26 str. redakcija ikelia kai kurias teorinio pobdio problemas. Paymtina, kad tokia statym konstitucingumo patikrinimo prielaida yra netradicin, nes iaip jau priimta manyti, jog visas abejones dl statym konstitucingumo turi isiaikinti pats statym leidjas statym leidimo procese. Nors toks konstatavimas ir nepaneigia, kad kiti subjektai gali bti netikri dl teiss akt konstitucingumo, taiau paties statym leidjo abejojimas akto atitikimu Konstitucijai rodo, kad nebuvo inaudotos visos demokratins statym projekt rengimo ir svarstymo galimybs. Taip pat gali kilti klausimas, ar statym leidjas negali smoningai provokuoti statym galiojimo sustabdymo, ar nesiekiama Konstitucin Teism paversti savo patarju inant, kad jis yra tik teiss akt konstitucingumo vertintojas? Patyrimas rodo, kad tok Seimo kreipimsi gali iprovokuoti politiniai motyvai, pvz., kai ypa atriai kritikuojamas priimtas statymas. Btina pridurti, kad statym leidyba savo priederme ir paskirtimi nra susijusi su statym galiojimo stabdymu. Taip yra todl, kad situacijoje, susidariusioje sustabdius statymo galiojim, galima velgti prielaid dviprasmybms tam tikr visuomenini santyki reguliavimo procese, spragoms teisje atsirasti. 1997 m. lapkriio 13 d. Konstitucinio Teismo sprendime konstatuota, kad statym galiojimo sustabdymas yra nebdingas statym leidybai ir gali bti siejamas tik su Konstitucijoje nurodytais atvejais (akto galiojim sustabdo Konstitucinis Teismas).
477
Be paties Seimo, labai plaias galimybes kreiptis Konstitucin Teism turi Seimo nari grup. Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme yra nurodyta, kad toki grup gali sudaryti ne maiau kaip 1/5 Seimo nari, t.y. ne maiau, kaip 28 Tautos atstovai. Atkreiptinas dmesys, kad 1/5 Seimo nari turi bti skaiiuojama nuo Seimo nari skaiiaus (141), kuris tvirtintas Konstitucijoje, bet ne nuo realiai irinkt Seimo nari skaiiaus. Seimo nari grup Konstitucin Teism gali kreiptis dl i klausim: ar Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir statymais; ar Vyriausybs aktai sutinka su Konstitucija ir statymais. Apibendrinant galima konstatuoti, kad Seimo nari grup gali kreiptis Konstitucin Teism dl vis aukiausij valdios institucij akt konstitucingumo, iskyrus ivadas, kurios numatytos Konstitucijoje. Seimo nari grups teis kreiptis Konstitucin Teism yra demokratijos institutas, kuris tvirtina parlamento maumos (opozicijos) galimybes ginti ne tik savo interesus, bet ir Konstitucijos virenyb teisinje sistemoje. Politinio gyvenimo aktualijos patvirtina t aplinkyb, kad parlamento dauguma ne visada yra konstitucinio teistumo garantas ir todl btinos papildomos parlamento maumos galimybs. Nors konstitucins justicijos patirtis Lietuvoje rodo, kad Konstitucin Teism paprastai kreipiasi Seimo nari grup, kuri sudaro opozicijoje esantieji Seimo nariai, taiau taip bna ne visada. Yra atvej, kai kreipimsi Konstitucin Teism inicijuoja vairias politines pairas atstovaujantys Seimo nariai. Respublikos Prezidento teis kreiptis Konstitucin Teism slygoja jo kaip valstybs vadovo ir kaip vykdomosios valdios dalies statusas. Pagal Konstitucijos 106 str. 3 d. Respublikos Prezidentas gali kreiptis Konstitucin Teism dl Vyriausybs akt sutikimo su Konstitucija ir statymais. Btent i Respublikos Prezidento teis patvirtina jo konstitucin ry su Vyriausybe, priederm priirti, ar Vyriausyb laikosi teiss norm kuriamojoje veikloje, Konstitucijos ir statym nustatytos kompetencijos ir teiss akt hierarchijos princip. Nors iuo metu nra sukaupta didesnio patyrimo iuo klausimu, taiau i Respublikos Prezidento prerogatyva gali bti visapusiai panaudota ir suteikti Respublikos Prezidento statusui nauj konstitucinio turinio bruo juolab, kad Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui sustabdo Vyriausybs akto galiojim. Konstitucijoje numatyta, kad Respublikos Prezidentas gali kreiptis su paklausimu Konstitucin Teism, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus.
478
VI skyrius
Konstitucijoje numatyta, kad Respublikos Prezidentas gali prayti Konstitucinio Teismo ivados, ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai. i Respublikos Prezidento teis tiesiogiai susijusi su jo konstitucinmis funkcijomis sprsti pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdyti usienio politik. tai 1994 m. Respublikos Prezidentas kreipsi Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos kai kurie straipsniai neprietarauja Konstitucijai. Mokslinje literatroje, taip pat ir politiniame gyvenime neretai diskutuojama, kodl Respublikos Prezidentui nesuteikta teis kreiptis Konstitucin Teism dl statym atitikimo Konstitucijai. Siekiant atsakyti klausim, reikt grti 19901992 m. laikotarp, kai brendo Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir valdios gali subalansavimo koncepcija. Konstitucijos leidjas, konstruodamas statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios galias, siek tvirtinti toki galiojim idstymo sistem Konstitucijoje, pagal kuri n viena valstybs valdios institucija neturt enklesns persvaros. Buvo manoma, kad Respublikos Prezidento statym leidybos iniciatyvos teis (Konstitucijos 68 str. 1 d.), teis nepasirayti Seimo priimto statymo (neskelbti) ir motyvuotai grinti Seimui pakartotinai svarstyti (Konstitucijos 71 str.), galimyb metiniuose praneimuose Seime formuluoti statym leidybos programas (Konstitucijos 84 str. 18 p.), taip pat ir kiti galiojimai suponuoja pakankamai gali, kuri pagrindu Respublikos Prezidentas gali daryti tak statym leidybos proceso turiniui. Diskusijoje dl Valstybs vadovo gali buvo prieita prie ivados, kad Respublikos Prezidento teis dl statym konstitucingumo kreiptis Konstitucin Teism alia jau mintj galiojim galt destabilizuoti statym leidyb, paeisti parlamentinje demokratijoje pripaintus valstybs valdios gali subalansavimo principus. Taip pat btina pabrti, kad valstybs valdios institucij galiojim paskirstymo problema yra labiau politin nei teisin aktualija. Kadangi galiojim paskirstymas, kaip ir kiti konstituciniai santykiai, yra dinamikas reikinys, iuos klausimus galima sprsti svarstant konstitucionalizmo raidos perspektyvas. Respublikos Vyriausybs galimybs inicijuoti konstitucin gin Konstituciniame Teisme yra siauresns nei kit subjekt. Ji gali kreiptis Konstitucin Teism tik dl statym ir kit Seimo priimt akt atitikimo Konstitucijai. Vertinant i Vyriausybs teis platesniame konstituciniame kontekste, reikt atkreipti dmes tai, kad Vyriausybs kreipimasis Konstitucin Teism dl statym konstitucingumo gali iprovokuoti Seimo ir Vyriausybs politin konflikt. Jeigu toks Vyriausybs ingsnis bt nepriimtinas Vyriausyb palaikaniai Seimo nari daugumai, jis
479
galt reikti Vyriausybs konstitucins krizs pradi ar jos pabaig politinio nepasitikjimo pareikim. Labai plaias teises inicijuoti konstitucin gin Konstituciniame Teisme turi teismai. Kadangi Konstitucijoje nra nurodyta, kurie teismai gali kreiptis Konstitucin Teism, darytina ivada, kad tokio kreipimosi teis priklauso visiems: ir bendrosios jurisdikcijos teismams (Lietuvos Aukiausiajam Teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui, apygard ir apylinki teismams), ir administraciniams teismams (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apygard administraciniams teismams). Teismai gali kreiptis Konstitucin Teism iais klausimais: ar Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir statymais; ar Vyriausybs aktai sutinka su Konstitucija ir statymais. Vis grandi teismuose nagrinjant administracines, civilines, baudiamsias bylas, alims, j atstovams, taip pat ir paiam teismui gali ikilti abejoni dl teiss normos, kuri turi bti taikoma konkreioje byloje, teistumo, t.y. ar ji neprietarauja Konstitucijai. Tokiu atveju teismas (teisjas) gali sustabdyti bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo kompetencij, kreiptis j su praymu sprsti, ar tam tikras teiss aktas neprietarauja Konstitucijai. Teismai kreipiasi Konstitucin Teism nutartimi. Tokioje nutartyje, be formalij duomen, turi bti nurodyta: trumpa bylos esm ir kokiais statymais dalyvaujantys byloje asmenys grindia savo reikalavimus arba atsikirtimus; teismo nuomons dl statymo ar kito teiss akto prietaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai; suformuluotas teismo praymas Konstituciniam Teismui. Byloje dalyvaujantys asmenys. Pagal Konstitucinio Teismo statym dalyvaujaniais byloje asmenimis laikomi: pareikjas valstybs institucija, Seimo nari grup, kuriai statymai suteikia teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti teiss akto atitikim Konstitucijai ar statymams, arba duoti ivad; bei j atstovai; suinteresuotas asmuo valstybs institucija, primusi teiss akt, kurio atitikim Konstitucijai ar statymams reikia itirti, bei jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybs pareignas, kurio veiksm atitikim Konstitucijai reikia itirti dl jam pradtos Seime apkaltos bylos, bei jo atstovas; Respublikos Prezidentas, kai teikiama ivada dl jo sveikatos bkls, bei jo atstovas. Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima i jo teiss turti ioje byloje atstovus. statyminiais atstovais laikomi tam tikr institucij vadovai, veikiantys pagal statymo jiems suteiktus galiojimus. statyminiu atstovu laikomas ir Seimo nari grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai), kur (kuriuos) savo prayme nurodo pasiraydami
480
VI skyrius
po juo visi besikreipiantieji Seimo nariai, jeigu j paraai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo. Teismui, kuris kreipsi Konstitucin Teism, atstovauja nutart prims teisjas (arba kolegijos pirmininkas). Dalyvaujani byloje galiotais atstovais (pagal pavedim) Konstituciniame Teisme gali bti advokatai, mokslo laipsnius turintys teisininkai, taip pat teisinio darbo aukiausiose valstybs institucijose patirt turintieji asmenys. Advokato galiojimai patvirtinami advokato orderiu. Kitiems nurodytiems asmenims galiojimus iduoda institucij, kurioms jie atstovauja, vadovai arba Seimo nari grups statyminis atstovas. Institucijos vadovas savo staigai atstovauti gali pareigoti ir kit tos staigos specialist iduodamas jam galiojim. Proceso dalyviais laikomi dalyvaujantys byloje asmenys, j atstovai, liudytojai, ekspertai, pakviesti specialistai ir vertjai. 2.7.2. Parengiamieji darbai prie teismin posd Iki teisminio posdio, kuriame bus nagrinjamas konstitucinis ginas, atliekami parengiamieji darbai. J tikslas tinkamai parengti klausimo nagrinjim teisminiame posdyje. Gavus praym ar paklausim, kuris registruojamas Teismo ratinje, Teismo pirmininkas savo potvarkiu tai atlikti paveda vienam ar keliems teisjams. ie darbai paskirstomi tolygiai visiems teisjams. Teisjas, praddamas tirti jam perduot mediag, pirmiausia turi nustatyti, ar praymas paduotas institucijos ar asmens, kuris turi teis kreiptis Konstitucin Teism. Ne maiau svarbu sitikinti, ar praymo nagrinjimas yra inybingas Teismui. Be i aplinkybi, teisjas privalo nustatyti, ar prayme nurodyto teiss akto atitikimas Konstitucijai nebuvo tirtas Teisme, taip pat ar negalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas. statyme yra nurodyti pagrindiniai reikalavimai, kurie taikomi praymo ar paklausimo teisinei formai, ir pareikjai t reikalavim turi laikytis. Teisjo priederm vertinti, ar i reikalavim buvo paisoma rengiant kreipimsi. Vienas sudtingiausi klausim, kuris gali kilti teisjui tiriant praymo priimtinum nagrinti, ar praymas (paklausimas) grindiamas teisiniais motyvais. Tai viena sudtingiausi problem, su kuria gali susidurti teisjas ir Teismas parengiamj darb stadijoje. Konstitucinio Teismo darbo praktika patvirtina, kad aikios ribos tarp teisini ir politini motyv paprastai nebna. Neretai galima tarti, kad praymo ar paklausimo pagrindin paskata yra politiniai interesai, taiau ir teisiniai argumentai suformuluoti kvalifikuotai. Iki iol Teismas nebuvo links daryti kategorik vertinim dl praymo nepa-
481
kankamo teisiko pagrstumo ir dl vadovavimosi tik politiniais motyvais. Teismo teis atsisakyti priimti nagrinti byl ar rengti ivad, jeigu kreipimasis grindiamas neteisiniais motyvais, yra svarbi garantija siekiant ukirsti galimybes politizuoti Teismo veikl. Ne veltui btent i Teismo teis numatyta ir Konstitucijoje (106 str. 6 d.). Atliks iankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisjas surao paym su savo pasilymais ir pranea apie tai Teismo pirmininkui. Teisjas gali silyti pirmininkui priimti praym, grinti j pareikjui. Teisjas taip pat gali savo paym pateikti Teismo tvarkomajam posdiui ir silyti atsisakyti nagrinti praym, jeigu yra aplinkybi, nurodyt Konstitucinio Teismo statyme. Jeigu tarp teisjo ir pirmininko kyla nesutarim, tokie klausimai perduodami svarstyti ir sprsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posdiui. Byl Konstitucinio Teismo posdiui rengia pirmininko paskirtas teisjas. Juo paprastai skiriamas teisjas, kuris atliko iankstin mediagos tyrim. Rengdamas byl, teisjas apklausia pareikj, suinteresuot asmen ar j atstovus, iklauso j argumentus, prireikus silo jiems ratu pateikti paaikinimus dl bylos. Teisjas gali apklausti liudytojus, sprsti, ar juos kviesti Teism. Reikalui esant, teisjas gali ireikalauti i fizini ir juridini asmen raytinius ir daiktinius rodymus bei kit reikaling mediag, skirti ekspertizes, ikviesti ir apklausti specialistus. Apibendrinant galima pasakyti, kad teisjas turi visapuses teises ir prerogatyvas rengdamas byl teisminiam nagrinjimui. Teisjo veiksmai turi bti teisti, jais negalima perengti tiriamos bylos rib. Teisjas, tirdamas jam pavest mediag, jokiais motyvais negali ignoruoti nei pareikjo, nei suinteresuoto asmens ar j atstov lygiateisikumo principo. Ir vieniems, ir kitiems turi bti sudarytos vienodos procesins galimybs ginti savo interesus jau parengiamj darb stadijoje. Konkreti lygiateisikumo garantija yra ir ta, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys turi bti informuojami apie visus rodymus, dokumentus, kuriuos gavo teisjas, rengiantis byl teisminiam nagrinjimui. Tokiu bdu utikrinama ali lygyb prie statym ir teism. Atliks parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, kad byla pakankamai parengta, teisjas tvarkomajame Konstitucinio Teismo posdyje silo priimti sprendim skirti byl nagrinti Teismo posdyje. Iklauss teisjo praneim ir apsvarsts klausim dl bylos parengimo teisminiam nagrinjimui, Konstitucinis Teismas gali priimti sprendim skirti byl nagrinti Teismo posdyje ir paskirti teisj pranej, grinti byl papildomai itirti, ar atsisakyti nagrinti byl. Jau tvarkomajame posdyje Teismo pirmininko kvietimu gali dalyvauti mokslininkai, specialistai, kiti reikalingi asmenys, taip pat ir pasisakyti.
482
VI skyrius
Parengiamj darb stadijoje kartais sprendiamas Konstitucijoje (106 str. 4 d.) numatytas teiss akto galiojimo sustabdymo klausimas. Minimoje konstitucinje normoje yra tvirtinta, kad Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas itirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo io akto galiojim. ios konstitucins normos turinys konkretizuotas Konstitucinio Teismo statyme (26 str.). Jame nurodyta, kad Teisme gavus (registravus ratinje) Respublikos Prezidento teikim itirti, ar Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij, arba gavus Seimo nutarim, kuriame praoma itirti, ar Lietuvos Respublikos statymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstitucij, ar Respublikos Prezidento dekretas, Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij ir statymus, ne vliau kaip per 3 dienas turi bti atliktas iankstinis tos mediagos tyrimas ir tvarkomajame posdyje isprstas klausimas, ar priimti praym nagrinti. Jeigu Teismas priima sprendim priimti nagrinti praym, Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia Valstybs iniose arba specialiame Seimo leidinyje, arba spaudoje per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Tokiame praneime nurodomas tikslus ginijamo teiss akto pavadinimas, jo primimo data ir tai, jog pagal Konstitucij minto akto galiojimas sustabdomas nuo oficialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo ioje byloje paskelbimo. Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, inagrinjs byl, priima nutarim, kad ginijamas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia. iame praneime turi bti nurodyta, kad nuo nutarimo paskelbimo dienos atstatomas sustabdytojo akto galiojimas. Visikai akivaizdu, kad tais atvejais, kai teiss aktas (jo dalis) pripastamas prietaraujaniu Konstitucijai, atskiro praneimo nereikia, nes nebelieka jo tikslo teiss aktas (jo dalis) eliminuojamas i Lietuvos teiss sistemos. 2.7.3. Teisminio posdio parengiamoji dalis Paskirtu laiku posdio pirmininkas paskelbia, kad pradedamas Teismo posdis, pranea, kuri byla bus nagrinjama, paskelbia teisj, kurie dalyvauja bylos nagrinjime, pavardes. Po to Teismo posdio sekretorius pranea, kurie i auktj asmen yra atvyk, kas inoma apie kit asmen neatvykimo prieastis. Teismas nustato atvykusij asmenyb, patikrina byloje dalyvaujani asmen galiojimus. Jei kas nors i dalyvaujani byloje asmen neatvyko ar atstovas neturi reikiamo galiojimo, Teismas sprendia, ar galima pradti nagrinti byl. Atkreiptinas dmesys tai, kad dalyvaujani byloje asmen ir j atstov neatvykimas Teismo posd nra klitis bylai nagrinti, nutarimui
483
ar ivadai bei kitiems sprendimams priimti. Tais atvejais, kai teismin posd neatvyksta n vienas i kviestj dalyvauti byloje asmen ir j atstov, teisminis posdis vyksta laisva forma, nesilaikoma Konstitucinio Teismo statyme nurodytos teisminio posdio sekos. Toliau posdio pirmininkas iaikina dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat ekspertams, liudytojams bei specialistams j teises ir pareigas bei atsakomyb. ioje bylos nagrinjimo stadijoje Teismas iklauso dalyvaujani byloje asmen pageidavimus ir juos isprendia. Gali bti pareikiamas Konstitucinio Teismo teisjo nualinimas. statyme yra nurodyti keli teisjo nualinimo pagrindai. Vienas i j gali bti tas, kad teisjas yra dalyvaujani byloje asmen giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais. Kitas pagrindas nualinti teisj yra tie atvejai, kai teisjas yra vieai pareiks, kaip turi bti isprsta Teisme nagrinjama byla. Po teisjo nualinimo pareikimo Konstitucinis Teismas turi iklausyti vis dalyvaujani byloje asmen nuomon. klausim Teismas isprendia pasitarim kambaryje. Taip pat btina paymti, kad teisjas, atsivelgdamas mintas prieastis, gali nusialinti nuo bylos nagrinjimo ir savo iniciatyva. Jis tai gali padaryti dar prie teismin posd. 2.7.4. rodym tyrimas Bylos nagrinjimas i esms pradedamas nuo teisjo pranejo pasisakymo: idstoma bylos esm, jos nagrinjimo vada ir pagrindas, turimos mediagos turinys ir kiti reikalingi duomenys. Konstitucinio Teismo teisjai gali uduoti klausim pranejui. Po to iklausoma byloje dalyvaujani asmen paaikinim, pradedant nuo pareikjo. ie asmenys turi teis uduoti vienas kitam klausim, isakyti savo nuomon dl kiekvieno kito asmens pareikimo bei praymo. Teismo darbo praktikoje laikomasi nuomons, kad teisjai uduoda klausim byloje dalyvaujantiems asmenims tada, kai pastarieji vienas kitam klausim nebeturi. Iklausius byloje dalyvaujani asmen pasisakymus, pareikimus bei praymus, posdio pirmininkas garsiai perskaito raytinius paaikinimus t byloje dalyvaujani asmen, kurie neatvyko posd. Jeigu posdyje dalyvaujantys asmenys prie tai yra susipain su mintais paaikinimais, j garsiai galima ir neskaityti, tik su ta slyga, jeigu dl to neprietaraujama. Tiriant rodymus, svarbi reikm turi liudytoj parodymai, ekspert pasisakymai ir ekspertizs aktai, specialist nuomon. Vis i proceso dalyvi iklausoma posdyje, o jeigu jie nedalyvauja, garsiai perskaitomi j parodymai, ekspertizs aktai, paaikinimai. Visiems proceso daly-
484
VI skyrius
viams gali uduoti klausim ir Teismo teisjai, ir byloje dalyvaujantys asmenys ar j atstovai. Baigiant rodym tyrim, Teismas suteikia galimyb byloje dalyvaujantiems asmenims papildyti bylos mediag. Jeigu yra toki praym, Teismas juos inagrinja priimdamas dl j sprendimus. Kai visi praymai isprsti, praneta apie byloje esanius rodymus, posdio pirmininkas skelbia, kad rodym tyrimas yra baigtas. Btina paymti, kad rodym tyrimas yra bene svarbiausia teisminio posdio dalis. Btent ioje teisminio posdio dalyje byloje dalyvaujantys asmenys turi visas galimybes pateikti rodymus ir jais pagrsti savo teisin pozicij tam tikru konstitucinio gino klausimu. Po rodym tyrimo Teismas paprastai daro pertrauk. Jos metu byloje dalyvaujantys asmenys pasirengia teisminiams ginams. Atskira konstitucinio teisminio proceso problema yra ta, kas laikytina rodymais byloje, kuri nagrinja Konstitucinis Teismas. Pagal Konstitucinio Teismo statym rodymais pripastami visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis Konstitucinis Teismas konstatuoja esant aplinkybi, pagrindiani dalyvaujani byloje asmen reikalavimus bei atsikirtimus, arba j nesant. Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujani byloje asmen paaikinimais, liudytoj parodymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais ir ekspert ivadomis. Galima atkreipti dmes tai, kad rodym apibdinimas i esms tapatus tam, kuris suformuluotas Civilinio proceso kodekso 57 str. Taiau yra ir esmini rodym pobdio, ir j turinio tam tikr skirtum. Vis pirma btina akcentuoti skirting rodym pobd tose Konstitucinio Teismo bylose, kuriose tiriama, ar teiss aktas atitinka Konstitucij. iuo atveju rodymais yra tie byloje dalyvaujani asmen motyvai ir argumentai, kurie susij su Konstitucijos ir statym, vykdomosios valdios teiss akt turinio aikinimu. Byloje dalyvaujantys asmenys konstituciniame teisminiame procese naudoja vairi srii mokslo inias, teorines doktrinas, lyginamojoje teisje inomus teisinius reikinius. Taigi ia prasme rodymai konstituciniame teisminiame procese skiriasi nuo civiliniame procese pasitelkiam rodym, nes pastarieji yra labiau susij su konkreiais juridiniais faktais ir pasekmmis, kurias sukelia tam tikr teiss akt veikimas reguliuojant visuomeninius santykius. Apibdinant rodym pobd ir turin konstituciniame teisminiame procese, btina paymti ir dar vien esmin aplinkyb. Kai kuriose teisminse bylose ir Konstitucinis Teismas susiduria su konkrei faktini aplinkybi vertinimu. Pvz., vertindamas, ar teiss aktai neprietarauja Konstitucijai pagal j primimo tvark, Konstitucinis Teismas privals visapusiai itirti, ar buvo laikomasi Seimo Statute numatyt teiss akt pateikimo, svarstymo, primimo ir paskelbimo taisykli. Konkrei fak-
485
tini aplinkybi reikm bus labai didel tose bylose, kuriose bus sprendiami ie klausimai: ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai; ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti savo pareigas. Taigi galima daryti ivad, kad rodymai konstituciniame teisminiame procese ir civiliniame procese, nors ir turi bendr bruo, taiau skiriasi savo pobdiu ir turiniu. Apibdinant rodym reikm Konstituciniame Teisme, reikia atkreipti dmes tai, kad rengiant byl nagrinti teisminiame posdyje, sukaupiama daug informacijos apie mokslines doktrinas nagrinjamu klausimu, studijuojamos teorins ir praktins klausimo isprendimo prielaidos. Vis didesn vaidmen konstituciniame teisminiame procese ima vaidinti tarptautins teiss aktai, Europos mogaus teisi teismo sprendimai konkreiose bylose, lyginamojoje konstitucinje teisje inomi teisiniai reikiniai. ios ir kitos aplinkybs, nors ir nevardijamos kaip rodymai konstituciniame teisminiame procese, taiau turi neabejotinos reikms iekant atsakymo byloje ikelt konstitucin klausim. 2.7.5. Teisminiai ginai Teisminiuose ginuose pirmieji pasisako pareikjas ir jo atstovas, po to suinteresuotas asmuo ir jo atstovas. Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali pasisakyti antr kart ginuose isakytais klausimais. Paskutinio odio teis visada priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui. Vienu i teismini gin stadijos ypatum yra Teismo galimyb priimti sprendim atnaujinti rodym tyrim, o po to vl tsti teisminius ginus. Kyla klausimas, kokios prieastys gali slygoti tok Teismo sprendim. J gali bti labai vairi, taiau viena pagrindini bus Teismo pripainimas, kad btina isiaikinti naujas aplinkybes, apie kurias usimin byloje dalyvaujantys asmenys ir kurios nebuvo itirtos ankstesnje teisminio posdio dalyje. Po teismini gin Teismas skelbia bylos nagrinjim i esms baigt ir ieina pasitarim kambar rengti ir priimti nutarimo. Teismo akt paskelbti btina per mnes nuo teismini gin pabaigos. Apie jo skelbimo laik visada praneama byloje dalyvavusiems asmenims, taip pat per visuomens informavimo priemones.
Valstyb
481
VII skyrius VALSTYB
1 poskyris. Valstyb konstitucinje teisje 2 poskyris. Istorin Lietuvos valstybs raida 1. Valstyb daugelio konstitucini teisini santyki subjektas. Nors valstybs sampratos klausimas vis pirma priklauso mokslo apie valstyb tyrim sriiai, jo ir konstitucinje teisje negalima apeiti. 2. Svoka valstyb daugiareikm. Nepaisant ios svokos daugiareikmikumo, dominuoja du poiriai. Vieni valstyb sieja su visuomene, joje regi tam tikr kolektyvinio gyvenimo bd, teisikai apibrt tautos politin status, kiti link valstyb tapatinti su svarbiausiu jos elementu valdia. i poiri nereikt priepastatyti, jie greiiau turt papildyti vienas kit. Kitaip sakant, valstyb galima suvokti ir kaip tam tikr tautos gyvenimo bd ir kaip tam tikr politins valdios organizacij, kuri turi specifini poymi (ji atstovauja visai visuomenei, priima sprendimus jos vardu; valstybs sprendimai yra valdingo pobdio ir privalomi visiems visuomens nariams, j gyvendinimas utikrinamas valstybs prievarta). Siekiant atskleisti valstybs esm, neretai tenkinamasi paiu paprasiausiu jos apibrimu nurodant j sudaranius elementus: taut, teritorij ir valdi. 3. Tautos, teritorijos ir valdios kategorijos padeda atskleisti valstybs esm. Nagrinjant valstyb teisiniu poiriu, akcentuojama valstybsjuridinio asmens doktrina (valstyb yra ypatingas juridinis asmuo), taip pat pabriama tokia valstybs savyb, kaip valstybs suverenitetas. Juridinio asmens kategorija paaikina valstybs funkcionavimo ypatumus, o valstybs suverenitetas jos nepriklausomyb, savarankikum tvarkant valstybs reikalus. Tai svarbiausios valstybs teisins savybs. 4. Valstybs organizacija, valstybs valdios institucijos ir j veikla, valstyb ir asmens santykiai konstitucins teiss reguliavimo sritis. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti konstitucins teiss altiniai reguliuoja vairius santykius, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvauja valstyb ar jos vardu veikianios valstybs valdios institucijos.
482
VII skyrius
1 poskyris VALSTYB KONSTITUCINJE TEISJE
1.1. Valstybs sampratos problema 1.2. Valstybs elementai: tauta, teritorija, valstybs valdia 1.2.1. Tauta 1.2.2. Teritorija 1.2.3. Valstybs valdia 1.3. Valstybs teisins savybs 1.3.1. Valstyb juridinis asmuo koncepcija 1.3.2. Valstybs suverenitetas 1.4. Valstybs funkcijos 1.5. Valstybs institutas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 1.1. Valstybs sampratos problema Valstybs esm, kilm, funkcijos ir raida mokslo apie valstyb (valstybs teorijos) tyrimo objektas. Taiau ir konstitucinje teisje valstybs sampratos klausimo negalima apeiti. Juk daugelis jos problem vienaip ar kitaip yra susijusios su iuo konstitucins teiss institutu. Tai valstybs organizacija, valstybs valdios organizavimas ir veikla, asmens ir valstybs santyki pagrindai. Kas yra valstyb? klausim rasite daugyb atsakym. Matyt, visikai netenkins n vienas valstybs apibrimas dl io reikinio nevienareikmikumo, sudtingumo, jo reikms visuomeniniame gyvenime. Vis dlto turtume suformuluoti apibrim, tegu ir slygik. To reikia norint tsti tolesnes konstitucins teiss studijas. Vadovausims plaiausiai pripainta, t.y. tapusia klasikine, samprata, prisimindami ir kitus poirius. Taigi, kas yra valstyb? Vieniems valstyb idja, kitiems visuomens gyvenimo realyb, tretiems abstrakcija, ketvirtiems vis visuomen jungianti organizacija, penkti valstybje mato valdi, kuriai paklsta tauta, o dar kitiems valstyb yra tam tikras tautos gyvenimo bdas. Daugyb poiri, apibdinim. Ir pat od valstyb vartojame vairiomis reikmmis. Dabartins lietuvi kalbos odyne pateikiamos dvi pagrindins odio valstyb reikms: 1) organizuota politin bendruomen, turinti aukiausij valdi; 2) tokios bendruomens valdomas
Valstyb
483
kratas. Atsivelgiant io odio vartojimo kontekst, odiu valstyb gali bti vardijamos ir valstybs valdios institucijos (valstybs nurodymu), ir centrin valdia (valdios ir savivaldybi santykiuose), ir valdantieji (santykiuose su valdomaisiais) ir t.t. Teisinje, politologinje ir filosofinje literatroje vl regime vairius ios svokos vartojimo aspektus. Antai G. W. F. Hgeliui valstyb buvo tokia bendr tiksl sritis, kurioje gyvendinama laisvs idja, ireikianti paang monijos dvasios istorijoje. Grynojo teisininko akimis valstyb vis pirma yra tam tikra tvarka. Antikos laikais poir dst M. T. Ciceronas, o XX a. Hansas Kelsenas, valstybje velgdami btent teisin tvark. Taip valstyb sutapatinama su teise, t.y. su tam tikra tvarka, joje regint valstybs esm ir paskirt. Bet tai tik vienas, nors ir svarbus, io reikinio aspektas. I esms Machiavelli, o ne kuris kitas politinis mstytojas sukr t prasm, kuri priskiria valstybei modernioji politin vartosena. Net pats odis, reikiantis suveren politin darin, atrodo, paplito moderniose kalbose daugiausia per jo ratus. Valstyb kaip organizuota jga, aukiausia savoje teritorijoje ir vykdanti smoning savs stiprinimo politik santykiuose su kitomis valstybmis, tapo ne tik tipika naujj laik politine institucija, bet pamau ir paia galingiausia naujj laik visuomens institucija1. Politikos moksl atstovai link valstyb tapatinti su politinmis institucijomis, politine bendruomene. Neirint valstybs svokos daugiareikmikumo, vis dlto galima iskirti du svarbiausius poirius: vieni valstybje regi visuomen, kolektyvinio gyvenimo bd, tam tikr moni bendruomens bties bd; kitiems valstyb apsiriboja vienu i jos element valdia, prievartos ar priverstinio bendradarbiavimo aparatu2. i dviej poiri nereikt priepastatyti, jie greiiau papildo vienas kit. Sociologiniu poiriu valstyb yra ne kokia nors superstruktra ar aparatas, bet atitinkamu bdu valdoma visuomen. Kita vertus, valstybs valdios institucijos organizuoja bendr reikal tvarkym, kuria ar sankcionuoja teis, j gyvendindamos, naudoja valstybs prievart. Taigi abu ie valstybs apibdinimo aspektai atskleidia dvi tos paios tikrovs puses. Valstybikai organizuota visuomen negali apsieiti be valstybs valdios institucij sistemos, o valstybs valdia knijama tik visuomens gyvenime.
Sabine G. H., Thorson T. L. Politini teorij istorija. Vilnius, Pradai, 1995. P. 371. Prlot M. Institutions politiques et droit constitutionnel. 11e dition, revue et mise jour par J. Boulouis. Paris, Dalloz, 1990. P. 8.
2
484
VII skyrius
Tarpukario Lietuvos teisin mint, siekusi paaikinti valstybs fenomen, geriausiai ireik P. Leonas ir M. Rmeris. P. Leono manymu, valstyb yra gyvenani tam tikroje teritorijoje ir priklausani vienai politinei valdiai moni sjunga1. Valstybs kaip tam tikros teritorijos moni sjungos, turinios suvereni valdi samprata tvirtinta ir M. Rmerio fundamentaliame darbe Valstyb. M. Rmeris sil toki valstybs sampratos formuluot: Tam tikros teritorijos moni j socialinei funkcijai vykdyti (arba, kas yra tas pats: j socialiniams tikslams siekti) sjunga, savo suverenins valdios konsoliduojama neskaldomj funkcionalin vienet2. Ir vienas, ir kitas poiris nebuvo originals, abu atspindjo tuo metu vyravusios teisins minties tendencijas. M. Rmeris pasisak u kompleksin valstybs samprat. Valstybs, kaip tam tikros teritorijos moni sjungos samprata, jo manymu, turi bti papildyta svarbiais elementais. Pasak M. Rmerio, ... valstybs svokos formul mes tursime neti ir jos valdios element. Dl jos grietumo, absoliutizmo, formalaus nepareinamumo nuo jokios kitos auktesns socialins galios, mes j vadiname suverenine <...>. Vadinasi, valstybs valdia suverenin teritorin valdia, taiau ir ji yra tokia (suvereninaukiausioji) tiktai valstybs funkcij nustatydama, vadinasi, parinkdama ir suformuluodama valstybei jos siektinus socialinius tikslus, ir nustatytos funkcijos ribose. Patys gi socialiniai tikslai ne jos yra gaminami, ne jos dekretuojami: jie dygsta i vair socialikai tenkintin moni reikal, paties socialinio bendravimo ruoiami ir ugdomi. Valstybs valdantieji, valstybs valdia ia prasme ne viepatauja visuomenei, bet pati pereina nuo jos3. Sovietmeio laikotarpiu valstybs ir teiss teorijoje buvo pripastama vienintel teisinga valstybs samprata: valstybs kaip mainos palaikyti vienos klass viepatavim kit klasi atvilgiu, t.y. valstybs viepatavimo rankio samprata4. Atkrus nepriklausomyb, Lietuvos mokslui teko i naujo susidurti su valstybs sampratos problema. Politikos mokslui bdinga samprata formuluojama vadovlyje iuolaikin valstyb. Jo vade nurodoma: Pirma valstyb yra institucij kompleksas. iame komplekse svarbiausios tos institucijos, kurios gyvendina prievart.
Leonas P. Teiss enciklopedija. Vilnius, Pozicija, 1995. P. 51. Rmeris M. Valstyb. T. II. Vilnius, Pradai, 1995. P. 335. 3 Rmeris M. Valstyb. T. II. Vilnius, Pradai, 1995. P. 335. 4 i samprata idstyta 1972 m. ileistame valstybs ir teiss vadovlyje: Aleksandrovas V., Kalinyevas F., Mickeviius A., Nedavnis A., Samoenko I., Tumanovas I. abanovas A. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius, Mintis, 1972. P. 2339.
2
Valstyb
485
Antra valstyb utikrina tvirt ir pastov ry tarp moni bendruomens ir j gyvenamosios vietos1. Atsivelgiant iuos valstybs bruous, daroma ivada: tai reikia, kad tam tikroje apibrtoje teritorijoje valstybs institucijos formuoja taisykles, kurias pripasta ir kuriomis vadovaujasi visi tos teritorijos gyventojai2. 2000 m. ileistame Valstybs ir teiss teorijos vadovlyje S. Vanseviius, pritardamas valstybs kaip vieosios valdios politikai suverenios teritorins organizacijos, turinios special aparat ir gebanios savo paliepimus padaryti privalomus visai aliai, sampratai, silo tok valstybs apibrim: Valstyb yra visos visuomens politin organizacija, utikrinanti jos vienyb ir vientisum, tvarkanti visuomens reikalus, suverenia vieja valdia suteikianti teisei bendrai privalom reikm, garantuojanti piliei teises, laisves, teistum ir teistvark3. Toks apibrimas apima kelet element: 1) valstyb suprantama kaip visos visuomens politin organizacija; 2) valstybs paskirtis tvarkyti visuomens reikalus, utikrinti visuomens vienyb ir vientisum; 3) valstyb savo suverenia galia teisei suteikia privalom reikm; 4) valstyb turi garantuoti piliei teises ir laisves, taip pat utikrinti teistum ir teistvark. Suprantama, galtume pasitenkinti poiri vairovs konstatavimu arba reikt bandyti formuluoti mums priimtin valstybs samprat. Taiau ms tikslas kuklesnis: studijoms reikia paties paprasiausio, bet visuotinai pripainto apibrimo. Konstitucins teiss moksle paprasiausiu laikomas valstybs apibrimas atskleidiant reikin sudaranius elementus. Klasikinis mokslas apie valstyb nurodo tris valstybs elementus: a. taut, b. teritorij, c. valdi4. Taigi valstyb organin trij element (tautos, teritorijos, valstybins valdios) visuma. Tai pirminis, elementariausias, valstybs apibrimas, dar XIX a. pabaigoje suformuluotas Georgo Jellineko. Nors trij element doktrina paprasta, ji iki iol labiausiai pripainta. Todl i valstybs samprat galime laikyti ieities pozicija tolesniam valstybs klausimo nagrinjimui. Konstitucinje teisje, suvokiant mint trij element reikm, valstybs socialinio reikinio nagrinjim ir reikt pradti nuo tautos, teritorijos, valdios.
1 2
iuolaikin valstyb. Kaunas, Technologija, 1999. P. 11. iuolaikin valstyb. Kaunas, Technologija, 1999. P. 12. 3 Vanseviius S. Teiss teorija. Vilnius, Justitia, 2000. P. 27. 4 Rmeris M. Valstyb. T. I. Vilnius, Pradai, 1995. P. 1.
486
VII skyrius
1.2. Valstybs elementai: tauta, teritorija, valdia 1.2.1. Tauta Susitarus, kad moksle apie valstyb paiu paprasiausiu valstybs apibrimu reikt laikyti nurodyt trij element (tautos, teritorijos, valdios) organin visum, konstitucinje teisje ikyla i element esms suvokimo bei j teisinio reglamentavimo problema. Pradsime nuo tautos. Tauta pirminis valstybs elementas. Jei nra su valstybe susijusios moni bendrijos, nebus ir valstybs. Valstybs valdi galima gyvendinti tik moni bendruomenje. Kodl vartojama svoka tauta? Teisinje literatroje kartais sutinkama svoka nuolatiniai gyventojai. Atrodyt, pastaruoju atveju turtume regti tam tikroje teritorijoje nuolat gyvenani moni visum. Taiau konstitucinje teisje svoka nuolatiniai gyventojai maai k atskleidia. Tai bt tik tam tikroje teritorijoje, vietovje nuolat gyvenantys mons, taiau visikai neaiku, koks j tarpusavio ryys, neaiku, ar jie sudaro politin bendruomen, turini savo vali bei specifinius interesus. Todl konstitucinje teisje vartojama tautos svoka, apibdinanti moni, susiet ir materialiaisiais, ir dvasiniais ryiais, bendrij, kurios narius saisto ne tik priklausymas vienai politinei struktrai valstybei, bet ir smoningas noras gyventi kartu. Toks bendro gyvenimo siekis tampa ypa reikmingas sudtingais bendruomens gyvenimo periodais, kai tenka apsisprsti dl esmini bendro gyvenimo problem. Dar akivaizdesn io siekio reikm, kai paiam bendruomens egzistavimui ikyla grsm, kuri paalinti galima tik bendromis vis jos nari pastangomis. Apibriant taut kaip tam tikr bendruomen, naudojamasi vairiais kriterijais. Pasak Rolando Debbascho, galima skirti du poirius1. Pirmuoju poiriu, bdingesniu vokiei autoriams, tauta apibdinama kaip objektyvi element (geografini, religini, lingvistini, rasini ir kt.) visuma. Antruoju poiriu (tai prancz autori suformuota koncepcija) tautos fenomen lemia subjektyvs veiksniai, t.y. moni noras gyventi kartu, noras priklausyti tai paiai bendrijai. Pagal Ernest Renan, tauta vis pirma reikia dvasi, tai dvasinis principas, tai didysis solidarumas, kuriam bdingi du aspektai: viena vertus, tai visai tautai bendri prisiminimai (bendra praeitis, bendras paveldas), kita vertus, iandienos sutarimas, noras gyventi kartu, bendrai naudotis bendru paveldu ir kurti bendr ateit.
Debbasch R. Droit constitutionnel. Paris, Editions Litec, 2000. P. 89.
Valstyb
487
Tautos svokos vartojimas kelia ir kit problem. Neturime pamirti, kad tauta vadinama ir tam tikra etnin moni bendrija (t.y. istorikai susiformavusi tam tikra bendruomen, kuri sieja bendra kilm, kalba, paproiai, teritorija, istorija, kultra, bendras gyvenimas). Tuo tarpu konstitucinje teisje dominuoja kita tautos valstybs piliei bendruomens samprata. Piliei bendruomen, susiformavusi istorijos eigoje, saistoma priklausymo vienai valstybei idjos. Bendra valstyb, bendra istorija, bendras gyvenimas praeityje, dabar ir ateityje pilietin taut formuojantys pagrindai. Valstyb yra piliei tautos krinys, tam tikras j bendro gyvenimo bdas. Pilietin tauta nuolat kuria savo valstyb. Valstybinis gyvenimas procesas, kurio krypt nustato piliei bendruomen. Taigi pilietin tauta nesutampa su etnine tauta. Pilietins tautos negalima apibrti rasiniais, etnins kilms, paproi ar lingvistiniais kriterijais. Kita vertus, neturtume pamirti taut pavasario takos, telkusios etnines tautas valstybs krimo darbui. Todl ne vienoje etniniu poiriu pakankamai monolitikoje valstybje pilietins tautos pagrindu tampa etnin tauta. Kit tautybi mons, gyvenantys toje paioje valstybje kartu su minta etnine tauta, telkiami valstybs idjos, kartu kuria i valstyb ir yra integrali pilietins tautos dalis. Kiek sudtingiau is klausimas sprendiamas etniniu poiriu daugiatautje valstybje. Jeigu ioje valstybje gyvenantys etniniai junginiai pasiry gyventi kartu vienoje valstybje, jeigu j suvokia kaip bendr krin, yra pasiry j saugoti ir ginti, tai i daugelio etnini komponent sudaryta pilietin tauta gali utikrinti valstybs stabilum ir gyvybingum. Tokio sugyvenimo pavyzdys veicarija. Pilietin veicar tauta, nepaisydama etnini skirtum, rod savo alies perspektyvum. Ir prieingai, jei valstyb skaldoma etnins nesantaikos, jei yra taut, nenorini gyventi kartu, arba jei kuriai nors tautai bendra valstyb buvo primesta jga ir yra nepriimtina, valstybs likimas abejotinas. Tokiu atveju tik labai slygikai galima kalbti apie pilietin taut, nes formalaus pilietybs santykio (ypa jei jis yra primestas) nepakanka norint konstatuoti pilietins tautos buvimo fakt. Buvusi Jugoslavijos Socialistins Federacins Respublikos ar Soviet Sjungos atvejai geriausias k tik idstyt teigini patvirtinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra tvirtinta pilietins lietuvi tautos1 Lietuvos valstybs krjos samprata. Paymtina, kad Lietu1 Siekdamas ivengti svokos tauta dualizmo, M. Rmeris yra sils tautin jungin vadinti lietuvi tauta, o taut kaip valstybs element vadinti Lietuvos tauta (r.: Rmeris M. Valstyb. T. I. Vilnius, Pradai, 1995. P. 46). Matyt, ne be ios takos, Lietuvos tauta" pavartota ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio statymo Dl Lietuvos valstybs" preambulje. Manytume, kad vietoje nelabai prastos svokos Lietuvos tauta galtume vartoti pilietins lietuvi tautos svok. Tokiu atveju lietuviai pilietine prasme yra visi
488
VII skyrius
vos Respublikos Konstitucijos preambulje idstyta konstitucin perjimo i etnins tautos pilietin taut koncepcija. Lietuvi tauta, prie daugel met sukrusi Lietuvos valstyb ymi pilietins tautos branduol, valstybs gyvenimo pradi. Taiau preambuls pradioje vardyta lietuvi tauta valstybs krimo pradinink virsta modernia pilietine bendrija preambuls pabaigoje, kur skelbiama, kad atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priimama ir skelbiama Konstitucija. Tai ymi perjim i etninio lygmens kit lygmen pilietins tautos, kurios narius sieja pastovus politinis-teisinis pilietybs ryys su Lietuvos valstybe, noras gyventi Lietuvos valstybje ir kartu su kitais Lietuvos pilieiais kurti ateit. Konstitucijos tekste vartojama svoka Tauta (pvz.: Konstitucijos 2 str. Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai; Konstitucijos 3 str. Niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani suvereni gali. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark) reikia Lietuvos piliei bendruomen. Konstitucijos 4 str. nustatyta, kad aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. i nuostata reikia, kad visi Lietuvos pilieiai ireikia Tautos vali, formuoja valstybs ateit. Paymtina, kad pilietin Tauta jokiu bdu nra vien mechanin Lietuvos piliei visuma. Mechanistin tautos samprata tik sukarikatrintai ireikia piliei bendruomens prasm. Pilietin lietuvi taut sieja ios bendruomens ir Lietuvos valstybs neatskiriamas ryys, Lietuvos pilieiai susieti bendros praeities, bendro iandieninio gyvenimo ir bendros ateities. Integruojant pilietin lietuvi taut, didiul reikm tenka svarbiausioms konstitucinms vertybms: Tautos suverenitetui, valstybs nepriklausomybei ir vientisumui, pilietin taut vienijaniai valstybinei lietuvi kalbai, piliei lygiateisikumui, teisinei valstybei, valdi padalijimui, demokratijai ir t.t. 1.2.2. Teritorija Teritorija dar vienas pirminis valstybs elementas. Valstybs teritorija tai tam tikra ems rutulio dalis (tam tikros ems plotas), kurioje gyvendinama valstybs valdia. Valstybs teritorijoje galioja valstybs priimtos (ar sankcionuotos) teiss normos, joje taikomi valstybs institucij priimti sprendimai, kurie prireikus utikrinami valstybs prievarta.
Lietuvos pilieiai, nepaisant j etnins kilms. Priklausome vakarietikai civilizacijai, kuri teikia prioritet pilietybs kriterijui, vartodama pranczo, vokieio ar ispano svokas.
Valstyb
489
Valstybs teritorija teiss moksle yra teisin kategorija, vienas i valstybs svokos struktrini element (ne veltui valstyb apibriama ir kaip suvereni teritorin organizacija), bet ne geografin svoka. inoma, visados reikia prisiminti, kad valstybs teritorijos kaip valstybs struktrinio elemento pagrindas tam tikras fizikai apibrtas ems plotas, taiau <...> t valstybs svokos element sudaro ne pats fizinis ems plotas, turs tam tikr savo ypatybi, bet tam tikras to ems ploto patarnavimas tam funkcionaliniam socialiniam junginiui, kur vadiname valstybe, tam tikras to fakto (aprto ems ploto) sunaudojimas valstybei sudaryti1. Be valstybs teritorijos negalima sivaizduoti valstybs valdios gyvendinimo. Ikivalstybinse bendruomense (giminse, gentyse) mons buvo saistomi giminysts, kraujo ryiais. Gentys paprastai neturjo grietai apibrtos teritorijos. Valstybje kraujo ryys neteko prasms, buvo tvirtintas valstybs teritorins organizacijos principas. Valstyb turi aikiai apibrt teritorij, kurioje gyvendina savo valdi. Tos teritorijos gyventojai, kuriuos sieja priklausymas tai paiai valstybei, pilieiai ar pavaldiniai. Valstybs teritorijos geografinis isidstymas nekeiia valstybs teritorijos teisins esms. Valstyb gali bti emyne, salose, valstybs teritorija gali bti idstyta dalimis atskirose pasaulio srityse ir t.t. Teisiniu poiriu visai nesvarbu, didel ar maa valstybs teritorija. Ir didiuls savo teritorija Rusija, Kanada, JAV, Kinija, ir nyktukins valstybs Vatikanas, San Marinas, Andora valstybs. Nerasime taisykli, kurios fiksuot btin minimali ems rutulio erdv, kurioje galt funkcionuoti valstyb. M. Rmeris, nagrindamas valstybs teritorijos problem, suformulavo du teiginius: a) valstyb yra reikalinga tam tikro ems ploto; b) tam tikrame aprtame ems plote, kuriame yra sisteigusi ir kuriame veikia valstyb, negali bti kurta ir negali veikti jokia kita valstyb, kitaip sakant kiekviena valstyb monopolizuoja tam tikr aprt ems plot. ios abi tezs yra kategorikos ir grietos. Jos sudaro valstybs gyvybs slygas. J sulauymas nuudo pai valstyb2. Valstybs teritorijos reikm patvirtina ir tai, kad alys nirtingai ginijosi ar ginijasi dl sien ivedimo, teritorins jros, kontinentinio elfo. Istorijoje daugyb pavyzdi, kai valstybi teritoriniai ginai tapdavo kar prieastimi. Visos valstybs saugo savo teritorij, j gina, numato vairias, taip pat ir konstitucines, jos apsaugos garantijas. alies konstitucinje teisje io valstybs struktrinio elemento svarb atskleidia tokie principai, kaip valstybs teritorin virenyb ir valstybs vientisumas, valstybs sien
1 2
Rmeris M. Valstyb. T. I. Vilnius, Pradai, 1995. P. 14. Rmeris M. Op. cit. P. 14.
490
VII skyrius
nelieiamumas ir kt. Su valstybs teritorija sietinas ir valstybs sandaros konstitucinio teisinio instituto turinys. Valstybs teritorijos, kaip valstybs struktrinio elemento, reikm atsispindi ne vienoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoje. Konstitucijos preambulje, vardijanioje, kad lietuvi tauta atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir skelbia i Konstitucij pabriama, kad Tauta tai dar ir knydama prigimtin mogaus ir Tautos teis laisvai gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje nepriklausomoje Lietuvos valstybje. Regime aiki teritorijos (preambuls tekste ji vardijama kaip tv ir protvi em) ir valstybs svok ssaj. Nepriklausoma Lietuvos valstyb (Konstitucijos 1 str.), Lietuvos valstybs teritorijos vientisumas ir nedalomumas jokius valstybinius darinius (Konstitucijos 10 str. 1 d.) pamatins nuostatos, daranios tiesiogin tak valstybs teritorijos teisiniam sutvarkymui. Pagal Konstitucijos 3 str. 2 d., Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksintsi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. Tokiu bdu valstybs vientisos teritorijos apsauga laiduojama paiomis didiausiomis konstitucinmis garantijomis. Paymtina, kad nepriklausomybs ir alies teritorijos vientisumo utikrinimas ir gynimas viena i Lietuvos valstybs funkcij. Konstitucijos 10 str. 2 d. nustatyta, kad valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari (i nuostat nagrinjant reikia prisiminti ir Konstitucijos 138 str. 1 d. 1 p., nustatant, kad Seimas ratifikuoja ar denonsuoja Lietuvos Respublikos sutartis dl Lietuvos Respublikos valstybs sienos pakeitimo). Valstybs siena apibria teritorij, kurioje valstyb vykdo aukiausi suvereni gali. Valstybs sienos riboja valstybs sausumos teritorij, vidaus vandenis, teritorin jr, ems gelmes ir oro erdv vir j. Paprastai valstybs sienos nustatomos tarpvalstybinmis sutartimis. Pasirayti tarptautines sutartis, taip pat ir sutartis dl Lietuvos ir kitos valstybs sien, ir teikti Seimui ratifikuoti yra Respublikos Prezidento prerogatyva (Konstitucijos 84 str. 2 p.). Kadangi alies teritorijos vientisumas sietinas su valstybs suverenitetu, tarptautin sutart, kuria yra keiiamos valstybs sienos, turi ratifikuoti ne maiau kaip 4/5 vis Seimo nari. Lietuvos valstybs sienos apsaugos santykius reguliuoja 2000 m. gegus 19 d. Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas. Konstitucijos 11 str. tvirtina, kad Lietuvos valstybs teritorijos administracinius vienetus ir j ribas nustato statymas. is straipsnis neatskiriamas nuo Konstitucijos 10 str. 1 d. nuostatos, kad Lietuvos teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius (t.y. kad Lietuva yra unitarin valstyb). Pagal 1994 m. liepos 19 d. priimt Lietuvos Res-
Valstyb
491
publikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymo 1 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdym organizuoja Vyriausyb arba savivaldos institucijos. 1.2.3. Valstybs valdia Vien tautos ir teritorijos kaip valstyb apibdinani element nepakanka, kad galtume konstatuoti esant valstyb. Reikia treio elemento valstybs gyvendinamos vieosios valdios, vienijanios pirmuosius du elementus (valstybs teritorijoje gyvenantys mons paklsta iai specifinei valdios formai). Taigi reikt kalbti apie valdi kaip valstyb apibdinant element. Valdia (lot. potesta galia) socialinis reikinys, bdingas kiekvienai moni bendrijai, kurioje vieni asmenys vadovauja kitiems, o pastarieji paklsta pirmj nurodymams. Valdia gebjimas valdyti, duoti nurodymus, priversti paklusti savo valiai. Valdia bdinga kiekvienai moni bendruomenei (eimai, giminei, geniai, visuomeniniam susivienijimui, politinei partijai, valstybei). Valdia svarbiausia socialini struktr ir institut funkcionavimo utikrinimo priemon. Teisinje literatroje valstybs valdia apibdinama kaip vieoji valdia. Vieosios valdios svoka yra platesn, ji vartojama apibdinant ir visos visuomens, ir jos dalies valdym. Vieoji valdia tai ne tik valstybs institucij gyvendinama valdia, bet ir savivaldos institucij valdia. Be abejo, vieosios valdios sistemoje dominuoja valstybs valdia. Tai ypatinga valdia. Valstybs valdia gyvendinama visos visuomens vardu, nors valstyb nesutampa su visuomene. Valstyb oficialiai atstovauja visai visuomenei, jos sprendimai pareigoja visus visuomens narius. Valstybs vardu valdi gyvendina valstybs valdios institucijos ir staigos, pareignai Jeigu ie sprendimai nevykdomi, jiems utikrinti gali bti pavartota valstybs prievartos jga. Valdia buvo ir iki valstybs atsiradimo, tik kitokio pobdio. Valstybs valdios itak vieni autoriai ieko Dievo valioje (antai XIX a. Josephas de Maistreas aikino, kad valdia kyla i Dievo valios, o i sukuria emikj valstybs valdi), kitiems valstybs valdios altinis yra paioje visuomenje (tokios doktrinos pavyzdys J. J. Rousseau tezs apie bendr vali ir visuomens sutart). Valstybs valdia turi tam tikr poymi. Paprastai teigiama, kad i valdia visuomenje yra viriausia, kad tai vis visuomen apimanti valdia, kad tai politinio pobdio valdia, kad tai teritorin valdia, kuri gyvendina specialios valstybs valdios institucijos, kad i valdia susijusi
492
VII skyrius
su teise, kad valstybs valdios sprendimai prireikus utikrinami valstybs prievarta. Pirmiausia reikt paymti valstybs valdios virenyb. Valstybs valdios virenyb reikia, kad tik valstybs valdia gali nustatyti visai visuomenei privalomas taisykles ir sprendimus, kuri jokia visuomens grup, asmuo ar organizacija negali panaikinti. Valstybs valdia viriausia, jai visi turi paklusti. Su valstybs valdios virenybe sietinas ir valstybs valdios visuotinis pobdis, t.y. valstyb atstovauja visai visuomenei, ji gyvendinama visoje valstybs teritorijoje, vis fizini ir juridini asmen atvilgiu. Valstyb gali bti traktuojama ir kaip teritorin vieosios valdios organizacija. Valstybs valdia politin valdia. Teisinje literatroje vieni autoriai teigia, kad valstybin valdia viena i politins valdios raikos form, nes politin valdi gyvendina ne tik valstyb, bet ir kitos visuomens politins sistemos grandys: politins partijos ir politins organizacijos, vairs visuomeniniai susivienijimai, savivaldos institucijos. Valstybs valdia isiskiria i kit politinio proceso subjekt valdios, nes tik valstyb gali pareigoti vis visuomen, tik jai vienai priklauso valstybins prievartos panaudojimo monopolis. Kiti politins sistemos subjektai tokios teiss neturi. Kitas poiris svokos valstybs valdia ir politin valdia yra tapaios, nes vieoji valdia sietina su valstybe ir gyvendinama tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant valstybei. Valstybs valdia institucionalizuota valdia. J gyvendina tam tikros valstybs valdios institucijos. Jos, veikdamos valstybs vardu, savo sprendimams gyvendinti gali pasitelkti policij, kariuomen, bausms atlikimo staigas, valdinink korpus ir t.t. Taigi valstybs valdi gyvendinanios struktros yra sudtingos, joms bdinga pavaldumo ir koordinacijos santykiai. ios struktros nesutampa su visuomene. Dar vien valstybs valdios savyb atskleidia jos santykis su teise. Teisinje literatroje pabriama, kad valstyb kuria ar sankcionuoja teiss normas (t.y. pozityvij teis), kuriomis nustato tam tikr elgesio taisykli privalom laikymsi. Taigi valstybei bdinga visuotinai privalom elgesio taisykli krimo galia. inoma, ne vien valstyb nustato visuomenje galiojanias elgesio taisykles. Santykius tarp moni reguliuoja ir moralins, religins ar korporacins ar kitos normos. Taiau valstyb isiskiria i kit elgesio taisykli krj tuo, kad tik ji viena turi teis reikalauti ir prireikus naudoti prievart siekdama utikrinti priimt taisykli laikymsi. Dar vienas valstybs valdios bdingas bruoas galimyb, utikrinant valstybs priimtus sprendimus, naudoti valstybs prievart. Tik valstybs taikomos prievartos priemons, laikantis tam tikr teisje nu-
Valstyb
493
statyt slyg, yra teistos. Nei pilieiai, nei j susivienijimai neturi teiss vartoti tokios prievartos. 1.3. Valstybs teisins savybs Nagrinjant teisiniu poiriu valstyb, daniausiai pabriamos dvi jos savybs: 1) valstyb yra ypatingas juridinis asmuo (iuo atveju reiks nagrinti valstyb juridinis asmuo koncepcij); 2) valstybei bdingas suverenitetas. 1.3.1. Valstyb juridinio asmuo koncepcija iuolaikin teis pripasta dviej ri teisini santyki dalyvius: fizinius asmenis (mones) ir juridinius asmenis. Jeigu fizinio asmens dalyvavimas teisiniuose santykiuose daugiau ar maiau aikus, tai juridinio asmens fizini asmen grupi savarankiko dalyvavimo teisiniuose santykiuose pripainimo istorija sudtingesn. Savo laiku F. K. von Savigny aikino, kad juridinis asmuo yra fikcija, tik teiss sukurtas, sugalvotas asmuo, o tikrasis subjektas yra fiziniai asmenys, juridinio asmens dalyviai. Teigta, kad juridinis asmuo negali bti teiss subjektas, nes tokio subjekto nra. Yra tik turtas, skirtas bendram tikslui ir t.t. Visuomens gyvenimui darantis vis sudtingesniam, teis reguliavo vis sudtingesnius santykius, kuriuose dalyvavo ne vien fiziniai asmenys, bet ir vairios organizacijos, bendrijos. Pastarj interesai nesutapo su j konkrei nari fizini asmen interesais. Siekimas fizini asmen susivienijimams suteikti galimyb veikti bei gyvendinti teistus interesus ir buvo realizuotas remiantis juridinio asmens koncepcija. Juridinio asmens teorija civilins teiss bendrosios dalies elementas. Civilinje teisje juridinis asmuo fizini asmen grupi (akcini bendrovi, kooperatini bendrovi, visuomenini organizacij, ems kio bendrovi ir t.t.) turtini interes personifikacijos priemon. Civiliniuose statymuose tvirtinti tokie juridinio asmens poymiai: organizacinis vieningumas, atskiras turtas, galjimas savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas, savarankika atsakomyb. Nagrinjant valstyb, pabriama, kad valstyb yra tam tikras visuomens gyvenimo sutvarkymo bdas (organizacijos forma), tam tikra organizacija, atstovaujanti vis tam tikros alies visuomen. Kiekvienoje valstybje galima skirti valdaniuosius ir valdomuosius, valstybs valdios institucijas, visuomeninius susivienijimus, pilieius. Valstybs valdios institucijos teiss nustatyta tvarka gyvendina savo funkcijas. Ir ias institucijas, j tarpusavio santykius, ir santykius su pilieiais reguliuoja tei-
494
VII skyrius
ss normos. Ne viena konstitucijos ar statym norma reguliuoja santykius, kuri vienas i dalyvi yra valstyb. Taigi valstyb yra konstitucini teisi santyki dalyv. Susiduriame su valstybe sudtingu dariniu, kuris nesutampa su asmenimis, tiesiogiai veikianiais valstybs vardu. Todl visai suprantama, kodl reikia pasinaudoti juridinio asmens koncepcija, t.y. pripainti, kad valstyb yra juridinis asmuo. Juridinio asmens statusas valstybei irgi buvo pripaintas ne be gin. XX a. pradioje valstybsjuridinio asmens koncepcij kategorikai neig L. Duguit. Pasak jo, valstyb yra paprasiausiai individas ar individai, turintys valdi, ir valstybs valia yra ne kas kita kaip valdanij valia. Nra kitos valios, tik valdanij asmen valia. Bet kokio abstraktaus darinio valia beprasm. tvirtinant valstybsjuridinio asmens koncepcij, reikmingi M. Hauriou darbai institut teorijos klausimais, parayti 19061929 m. Savo darbuose jis apibendrino daugelio kart teisinink mintis apie juridinio asmens esm ir konstatavo, kad tam tikro skaiiaus individ valia siekiant apibrto tikslo sujungti priemones, kuriomis jie disponuoja, teisje gimdo institucijas, kurioms pripastamas teisinis gebjimas veikti, sudaryti sutartis, pareikti iekin teisme. Toki institucij daug civilinje teisje: asociacijos, prekybos bendrovs <...> Jos taip pat egzistuoja ir vieojoje teisje <...> Valstyb yra viena i j1. inoma, valstyb yra ypatingas juridinis asmuo: Valstyb yra institucija, kuriai priklauso politin valdia ir kurios vardu i valdia gyvendinama2. Valstybsjuridinio asmens koncepcijos pripainimas svarbus ir nacionalins, ir tarptautins teiss poiriu. Pasinaudojus valstybsjuridinio asmens kategorija, galima paaikinti kai kuriuos valstybs statuso aspektus. Pirma, valstybs negalima tapatinti su valdaniaisiais, t.y. valstyb nra asmenys, uimantys tam tikras pareigas ir vykdantys numatytas funkcijas. Valstyb visos visuomens, ne valdanij, organizacija. Antra, svarbiausi valstybs pareignai (prezidentas, ministras pirmininkas, ministrai, parlamento pirmininkas, parlamento nariai ir kt.) savo pareigas atlieka tik todl, kad nustatyta tvarka yra irinkti ar paskirti vykdyti tam tikras pareigas. Nevykdydami i pareig, jie negalt priimti valstybikai svarbi sprendim. Treia, ie asmenys veikia ne savo vardu, bet kaip tam tikra valstybs valdios institucija ar pareignas. Vadinasi, dekret priima ne Valdas Adamkus, bet Lietuvos Respublikos Prezidentas, statym prim ne tam
Chantebout B. Droit constitutionnel et science politique. 16e dition. Paris, Armand Colin. P. 16. 2 Chantebout B. Op.cit. P. 16.
1
Valstyb
495
tikras skaiius konkrei Seimo nari, kurie balsavo u statym, bet Lietuvos Respublikos Seimas, ir t.t. Taigi ne asmeniui ar asmen grupei priklauso atitinkami galiojimai (atstovauti valstybei, priimti statymus, tvarkyti krato reikalus ir pan.), bet tam tikrai valstybs valdios institucijai. gyvendindama iuos galiojimus, institucija privalo laikytis tam tikr reikalavim. Ketvirta, valstybei priklausantis turtas nra valdanij (t.y. asmen, uimani tam tikras pareigas) turtas. Valstybei priklausantis turtas naudojamas statym nustatyta tvarka ir slygomis tenkinant visos visuomens interesus. Juridinio asmens institutas sudaro slygas valstybei valdyti savo turt, imti paskolas, sudaryti turtinio pobdio sutartis. Valstyb savarankikai atsako u valstybs institucij veiksmais padaryt al ar priimtus sipareigojimus. Juridinio asmens svoka svarbi ir utikrinant valstybs teisin tstinum. Ir paprasti valstybs pilieiai, ir valstybs valdios institucijose dirbantys pareignai neamini. Vieni gimsta, kiti mirta, vieni pradeda eiti pareigas, kit galiojim laikas baigiasi, o valstyb ilieka. 1.3. Valstybs suverenitetas Valstybs suverenitetas tai jos nepriklausomyb, jos valdios virenyb, jos savarankikumas sprendiant valstybs vidaus reikalus ir santykiuose su kitomis valstybmis. Tai svarbiausia valstybs valdios savyb. Suverenitetas valstybei tai tas pats, kas mogui jo gyvyb. Kitaip sakant, valstyb sprendia ir tvarko savo reikalus savarankikai ir nepriklausomai nuo jokios kitos valdios. Valstybs veiklos sferoje esanios organizacijos privalo paklusti valstybs nurodymams. Valstyb savarankikai ir nepriklausomai sudaro valstybs institucij ir staig sistem. Valstyb priima ar sankcionuoja teiss normas, prireikus ji gali prievarta utikrinti j gyvendinim. Suvereniteto valstybei niekas nesuteikia, i savyb atsiranda su paia valstybe. Valstybei netekus suvereniteto, ji yra nebe valstyb. Valstybs suverenitetas yra neatimama valstybs savyb. Kita vertus, neturime pamirti, kad valstyb yra tautos krinys, kad kiekvienos valdios altinis ir pagrindas yra tauta. Taigi susiduriame su dviem svokomis: valstybs suverenitetas, tautos suverenitetas. ias svokas reikt skirti, suprasti ir j tarpusavio ssaj, ir skirtumus. Tautos suverenitetas, kaip pabriama daugelio valstybi konstitucijose, reikia, kad alyje suverenios valdios subjektas yra tauta, kad ne valdios struktros, bet tauta yra tikroji ir vienintel valstybs krja.
496
VII skyrius
Tokios nuostatos tvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai skelbiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 str. Tai principins nuostatos, ireikianios konstitucin Lietuvos valstybingumo pagrind samprat. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str. tvirtinta, kad niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani suvereni gali. Tauta ir pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus Konstitucijos 4 str. lakonikai idstyta suvereniteto gyvendinimo teorija. Taigi tautos suverenitetas tai tautos savarankikas apsisprendimas, kaip jai gyventi. Tai jos teis sukurti savo valstyb, gyvendinti savo suverenias galias. Ir teisinje literatroje, ir vairi ali konstitucins teiss dokumentuose galima sutikti dar vien svok liaudies suverenitetas. Todl suprantamas klausimas, ar svokos tautos suverenitetas ir liaudies suverenitetas yra sinonimai, ar reikia skirtingas realijas1? Atrodyt, i svok skirtingum lemia poiris tai, kas laikoma tikruoju valdios altiniu tauta ar liaudis. Norint suprasti problem, reikia nedidelio istorinio ekskurso. Pirmiausia buvo suformuota liaudies suvereniteto doktrina. Ji formavosi ginijant dievik karaliaus valdios prigimt. XVIII a. i doktrin susistemino, pagrind JeanJacques Rousseau. Anot jo, suverenitetas priklauso liaudiai visiems visuomens nariams. Kadangi suverenas yra sudarytas i atskir asmen, jis neturi ir negali turti interes, prieing jiems; to pasekm yra ta, kad suvereno valdiai valdini atvilgiu nereikia garantij, nes yra negalimas dalykas, kad knas nort kenkti savo nariams, ir mes matysime toliau, kad jis negali kenkti jokiam atskiram asmeniui. Suverenas, jau vien dl to, kad yra, visados yra toks, koks turi bti2. Taiau tokia suverenoliaudies samprata, kaip netrukus buvo pastebta, gali karalikj absoliutizm pakeisti liaudies absoliutizmu. Siekiant ivengti liaudies absoliutizmo, ir buvo pasilyta tautos suvereniteto doktrina. Pagal j suverenitetas nepriklauso nei karaliui, nei liaudiai. Jis priklauso <> junginiui tautai, t.y. bendrijai,
1 Kartais teisinje literatroje skiriami liaudies ir nacionalinis suverenitetas. Liaudies suverenitetas tai liaudies visavaldikumas arba virenyb sprendiant svarbiausius savo gyvenimo organizavimo klausimus, o nacionalinis suverenitetas tai tautos (nacijos) visavaldikumas, jos galimyb ir gebjimas nustatyti savo gyvenimo pobd, gyvendinti nacijos teis apsisprendim, iki galimybs sukurti savo savarankik valstyb (r. Obaja teorija gosudarstva i prava. Akademieskij kurs v 2 tomach (otv. red. M. N. Marenko). T. 1. Moskva, Zercalo, 1998. S. 99). 2 Rousseau J. J. Du contrat social. Discours sur l'origine et les fondements de l'ingalit. Paris, Bookking, International, 1996. P. 3132.
Valstyb
497
kuri suvokiama kaip tstin bendrija, nesutampanti su j tam tikru metu sudaraniais individais, Pranczijai, bet ne pranczams1. Pastarosios doktrinos propaguotoju laikomas Emmanuelis Josephas Sieysas2. Taigi tautos suvereniteto alininkams visos valdios altinis yra tauta, kuri nesutampa su taut sudaraniais individais, o liaudies suvereniteto doktrinos atstovams liaudis ir j sudaranti piliei visuma buvo tas pats. Ir viena, ir kita teorija buvo siekiama sugriauti karalikojo suvereniteto samprat, paaikinti, kad suverenios galios priklauso ne vienam asmeniui, bet valstyb susijungusiai moni bendruomenei. Tik ta bendruomen suprantama nevienodai: vienu atveju tai piliei visuma, kitu atveju tauta. Pastarosios doktrinos alininkams tauta tstin nuolatin tam tikros teritorijos moni mas, kurios sudtis, individams besikeiiant, apima visas buvusias, esam ir bsimas kartas. i tstin tauta yra suverenas. Tiesa, itaip suprantant taut, ikilo kita problema: kas turi teis idstyti, suformuluoti tautos vali, nes taip suvokiama tauta negali pati reikti savo sieki, valios. Todl teigta, kad toki vali idstyt mons, pakankamai isilavin, nusimanantys ir kilns. Kitaip sakant, tai gali padaryti tautos atstovai, elitas, nesvarbu ar paveldjimu, ar rinkimais gij toki teis. Taiau tokius atstovus turi rinkti irgi nusimanantys mons, atrinkti pagal tam tikr cenz ar gabumus. Atsivelgdami tokius argumentus, kai kurie autoriai3 teigia, kad tautos suvereniteto doktrina XVIII a. pabaigojeXIX a. siekta pagrsti rinkim teiss ribojim, o liaudies suvereniteto teorija yra visuotins rinkim teiss pripainimo pagrindas. Bet tai vienpusis poiris: negalima nepastebti ir suvereno nuosaikumui utikrinti skirt element: atstovavimo, taip pat su juo susijusio valdi padalijimo, kaip priemons nuo atstov savivals. Pirmosios Europoje konstitucijos tarsi svyravo tarp i doktrin. Antai Pranczijos 1791 m. Konstitucijoje buvo skelbiama: Suverenitetas priklauso tautai, jis vientisas ir nedalomas, nenusavinamas ir neatimamas. Jokia tautos dalis, joks asmuo negali pasisavinti jo gyvendinimo. Taiau 1793 m. Pranczijos Konstitucijoje jau matome tam tikr posk: Suverenitetas gldi liaudyje, jis yra vieningas ir nedalomas, jam netaikoma senatis ir jis nenusavinamas (25 str.). vairi epoch konstituciniuose tekstuose atsispindi abu poiriai. Taiau tokia priepriea nebuvo amina. Btent istorijos eigoje irykjo nauja tendencija nuo tautos ir liaudies suverenitet prieprieos pereiti
1 Chatelain J. Article 3// La constitution de la rpublique franaise (Analyses et commentaires sous la direction de Franois Luchaire et Grard Conac). 2e d. Paris, Economica, 1987. P. 182. 2 Sieys. Quest-ce que le Tiers tat? red. Paris, Presses universitaires de France, 1982. 3 Demiel A., Demiel F., Pikemal M. Instituty i vlast vo Francii. Moskva, izd. Progress, 1977. S. 910.
498
VII skyrius
i svok sintez1. keli pasil prancz konstitucin doktrina; toks mint svok susiejimas buvo tvirtintas ir konstituciniu lygmeniu. 1958 m. Pranczijos Konstitucijos 3 str. 1 d. tvirtinta, kad tautos suverenitetas priklauso liaudiai, kuri j gyvendina per savo atstovus ar referendumu. is sprendimas leido isprsti svok vartojimo prieprieas. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vartojamos formuluots Suverenitetas priklauso Tautai, Tautai priklausanios suverenios galios, Lietuvos valstyb kuria Tauta. Taiau norint suprasti, kokia Tautos samprata tvirtinta Konstitucijoje, reikt sistemins konstitucinio teksto analizs. Paymtina, Konstitucijos preambulje tvirtinta, kad lietuvi tauta atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir skelbia i Konstitucij, t.y. akivaizdu, kad pagal Konstitucij suverenas yra visi Lietuvos pilieiai. Beje, i pirmo vilgsnio galt atrodyti, kad teiginiai, jog valstyb yra suvereni ir tauta yra suvereni nesuderinami. Taiau toks nesuderinimas tik iorinis. Jei tauta yra suverenas, tai jai priklausanias suverenias galias ji ireikia valstybje. Tautos (ar liaudies, jeigu tokia samprata tvirtinta kurios nors alies konstitucijoje) ir valstybs suverenitetai vienas kito nenaikina ir neneigia. Dar daugiau valstybs suverenitetas susijs su tautos suverenitetu. Tauta yra suvereni, jei valstyb ireikia jos piliei vali, siekius ir interesus, jei alyje funkcionuoja demokratins struktros, jei pripastama, kad valstybs valdios altinis tauta. Grtant prie valstybs suvereniteto svokos, btina paymti, kad suverenitetas tai ne pati valdia, o tam tikra valstybs savyb, kuri galima apibdinti kaip aukiausi, neribot, savarankik nepriklausom gali. Suverenitetas kaip valstybs valdios savyb reikia jos virenyb, savarankikum ir nepriklausomyb. Valstybs suverenitetas yra visaapimantis, iimtinis ir nedalomas. Valstybs suverenitetui apibdinti yra svarbs ir vidinis, ir iorinis suvereniteto aspektas. Pirmiausia apie vidin aspekt. Jis parodo, kad valstybs valdia nepriklauso nuo kurios nors kitos valdios alies viduje. alies viduje valstybs valdios virenyb reikia, kad valstybs valdingos galios universalios, kad valstybs sprendimams privalo paklusti visi jos gyventojai, joje veikianios organizacijos, susivienijimai. Valstybs teritorijoje negali veikti jokia kita valdia, kuri galt priimti konkuruojanius su valstybs valdia sprendimus. Tik valstyb savo inioje turi ypatingas poveikio priemones, kuri jokia kita visuomens institucija neturi (kariuomen, policija ir t.t.).
Chatelain J. Op. cit. P. 185189.
Valstyb
499
Kokios yra valstybs suvereniteto ribos? Ar valstybs valdia gali nustatyti taisykles, kurioms visi privals paklusti? Kitaip sakant, ar galima vadovautis absoliutaus suvereniteto koncepcija? Atsakymas labai paprastas. Jei pripastame, kad bet kokios valdios altinis tauta, tai tautos steigtos valdios pobdis tarnauti visai tautai, visiems j sudarantiems pilieiams laikantis konstitucijoje nustatyt gali rib. Kitaip sakant, valstyb yra saistoma teiss ir jokiu bdu negali perengti prigimtini mogaus teisi ir laisvi. Nepaisanti mogaus teisi valstyb i visos tautos institucijos tapt vien valdanij institucija. Todl demokratinje valstybje valdia privalo laikytis konstitucijos ir gerbti mogaus teises ir laisves. ie imperatyvai ir nubria valstybs valdios gali ribas. Suverenitetas suvokiamas ir ioriniu aspektu, t.y. valstybs santykiuose su kitomis valstybmis. Kai teisininkai tarptautininkai sako, jog valstyb yra suvereni, i tikrj jie tik leidia suprasti, kad ji yra nepriklausoma, t.y. ji nra pavaldi jokiai kitai valstybei1. Valstyb savo reikalus tvarko savarankikai. Atskir, nepriklausom valstybi santykiai remiasi sutartiniais pagrindais, sutartimis. Valstyb pati laisva valia sipareigoja laikytis tam tikr tarptautinio bendravimo taisykli. Valstybs suverenitetas tarptautiniuose santykiuose susiduria su kit valstybi suverenitetu. Tarptautinje teisje visos valstybs yra lygios. Jeigu reikt apibdinti valstybs suvereniteto ribas ioriniu aspektu, jas ymt kit valstybi suverenitetas, t.y. valstyb, gyvendindama savo suverenitet tarptautini santyki srityje, negali paeisti kit valstybi suvereniteto. Tam tikras suvereniteto gyvendinimo ribas ymi ir valstybi savanorikai sudaromos tarptautins sutartys, ir j dalyvavimas tarptautini organizacij veikloje. Turime suvokti dar vien aspekt. Jei valstyb sutartimi riboja savo suvereni teisi gyvendinim, toks ribojimas nra absoliutus. Valstyb tik sipareigoja laikytis sutari, galioja principas pacta sunt servanda. Besikeiiantis iuolaikinis pasaulis daro tak ir suvereniteto sampratai. Suvereniteto turinio suvokimas keiiasi. alies vidaus gyvenime valstybs valdia negali nepaisyti visuotinai pripaint mogaus teisi standart, mogikj esyb laiduojanios nelieiamos asmens teisi ir laisvi srities, kuri nevalia kitis ar ksintis. Tarptautini santyki srityje reals pokyiai irgi ardo grieto valstybs suvereniteto koncepcij. Tai priklausymas tarptautinms organizacijoms (pvz., Jungtinms Tautoms), dalyvavimas gynybinse sjungose (NATO). ios aplinkybs slygoja valstybi veiksmus. Visi gerai inome istorines realijas, pvz., tai, kad po Antrojo Pasaulinio karo valstybsnugaltojos Vokietijai udraud turti atomin ginkl, Japonijai sukurti kariuomen. Tai vl suvereni1 Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 44.
500
VII skyrius
teto rib nubrimas. Dar vienas pavyzdys: besivystani ali kio poreikiai, ekonomins krizs veria jas iekoti tarptautini organizacij pagalbos. ios, toki pagalb suteikdamos, nustato tam tikras alies kio tvarkymo slygas. Taip Tarptautinio Valiutos fondo reikalavimai neretai riboja valstybs laisv biudeto, taip pat ir socialinjeekonominje politikoje. alys, nordamos gauti teikiam param, paklsta tokiems reikalavimams. Net ir tradicinis nesikiimas kitos alies reikalus gauna nauj aspekt. Tarptautins bendrijos veiksmai sprendiant Bosnijos ir Hercegovinos problem, Kosovo ar Makedonijos alban klausim realyb. Ir todl nestebina klausimas: ar visada tarptautin bendrija elgiasi laikydamasi pagarbos tradicinei valstybs suvereniteto sampratai, ar kilns siekiai pateisina kiimsi konkrei valstybi vidaus gyvenimo reikalus? O gal XXl a. pradios suvereniteto sampratos esm darosi vis labiau politin, kai nebegalima jos atskleisti laikantis tradicini teisini kriterij? Europin integracija vl naujas ikis tradicinei valstybs suvereniteto sampratai. Naujos regionins tarptautins struktros, nauji valstybi santykiai besikeiianioje tikrovje nuolat gimdo ir teisines problemas, kurias reiks rasti atsakymus. Ir tos paiekos, matyt, vienaip ar kitaip takos ir valstybs suvereniteto koncepcijos pokyius. 1.4. Valstybs funkcijos Kalbti apie valstybs atliekamas funkcijas tai kalbti apie tam tikr valstybs udavini, tiksl gyvendinim. Jeigu imtume nagrinti ir vienos valstybs veikl vairiais jos gyvavimo laikotarpiais, ir vairi valstybi to paties istorinio laikotarpio veikl, pastebtume ities nemenk vairov. Antai gilioje senovje valstybei buvo nedaug udavini: jai rpjo tik apsaugoti vidaus rimt ir apsiginti nuo upuolim i alies <...> Viduramyje, esant feodalinei tvarkai, vasalo ir siuzereno valdia taip pat dvejopas funkcijas tevykd: karo ir teismo.1 Modernij laik valstybs udavini laukas nepalyginamai platesnis. Vieno istorinio laikotarpio valstybs, atrodo, turinios sprsti panaius klausimus, labai nevienod dmes ir jgas skiria toms paioms problemoms. Nagrinjant to paties istorinio laikotarpio valstybi udavinius, matome, kad, vien al itikus ekonominei krizei, jos valdia pagrindin dmes skiria ekonomini sukrtim padariniams likviduoti. Kita valstyb, kilus tarptautiniam konfliktui, gali beveik visas jgas mesti apsaugai nuo iors prie; treios valstybs valdiai didiausia problema gali bti demografiniai klausimai ir t.t.
1
Leonas P. Teiss enciklopedija. Vilnius, Pozicija, 1995. P. 6667.
Valstyb
501
Kaip minjome, valstybs funkcijas traktuosime kaip tam tikr valstybs udavini, tiksl gyvendinim. Tiesa, literatroje kartais bandoma grietai skirti valstybs udavinius ir funkcijas. Tai iek tiek dirbtinis skyrimas, nes btent valstybs udaviniai tiesiogiai lemia valstybs veiklos kryptis. Kaip reikt klasifikuoti valstybs veikl gyvendinant vairius udavinius? Vienas i klasifikavimo bd yra veiklos tikslai, t.y. kokiais visuomenei svarbiais tikslais i veikla vykdoma. Ko gero, daugelis valstybi vykdo panaias funkcijas: palaiko viej tvark, saugo valstybs sienas ir pan. Modernioms valstybms ikyla papildom rpesi: jos organizuoja vietim, sveikatos apsaug, susisiekim, tvarko alies k, rpinasi socialini problem sprendimu. Tok valstybs funkcij klasifikavim reikt laikyti politiniusociologiniu. iuo aspektu suvokiant valstybs funkcijas, galima jas grupuoti vidines ir iorines. Vidins funkcijos tai valstybs vidaus veikla, sprendiant ekonominius, socialinius, politinius klausimus, o iorins funkcijos valstybs veikla santykiuose su kitomis valstybmis ar tarptautinmis organizacijomis. Pagal funkcij taikymo sritis galima skirti politines, ekonomines, kultrines ir kt. funkcijas. Taiau valstybs veikl galima klasifikuoti ne tik politiniusociologiniu, bet ir vien teisiniu poiriu1, kur teisinje literatroje dar vadina tradiciniu valstybs funkcij skyrimo metodu2. Btent i klasifikacija ir turt labiausiai dominti teisininkus. Valstybs funkcij klasifikavimas teisiniu aspektu nesiejamas su konkreiais materialiniais valstybs udaviniais. iuo atveju valstybs veiklos kryptys iskiriamos atsivelgiant tai, kokie teisiniu poiriu skirtingi veiksmai yra atliekami. iuo aspektu skiriamos trys pagrindins valstybs funkcijos: 1) statym leidyba; 2) statym vykdymas; 3) teisingumo gyvendinimas. Pirmja funkcija, kuri yra bendro pobdio visiems privalom elgesio taisykli nustatymas statymu, siekiama atitinkamai sureguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius. Antroji funkcija statym vykdymo funkcija. Jos turinys kitoks nei statym leidybos. Ji apima statym vykdymo utikrinim, statym taikym panaudojant tam tikras priemones. statymo nustatytos tam tikros abstrakios taisykls gyvendinamos vykdymo procese. Vykdomoji veikla susijusi su vairi vykdomosios valdios akt (dekret, nutarim ir pan.),
1 2
Burdeau G., Hamon F., Troper M. Op. cit. P. 129. Georges Ph. Droit public. 8e dition. Paris, Sirey, 1992. P. 37.
502
VII skyrius
kuriuose detalizuojamos statymuose nustatytos taisykls, numatomos konkreios j gyvendinimo priemons, primimu. Treioji funkcija teisingumo gyvendinimas, apima ir gin sprendim, ir baudiamj byl nagrinjim, ir nuosprendi primim. Valstybs teisini funkcij iskyrimas padjo suformuluoti valdi padalijimo princip, tapus iuolaikins demokratins valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindu. 1.5. Valstybs institutas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje Valstyb daugelio konstitucini teisini santyki subjektas. Dar daugiau valstybs organizacija, valstybs valdios institucij struktra ir funkcionavimo pagrindai, asmens ir valstybs santyki pagrindai yra svarbiausio konstitucins teiss altinio Konstitucijos tiesioginio reguliavimo objektas. Taiau paradoksalu, kad nei Konstitucijoje, nei statymuose nerasime valstybs svokos apibrimo. Nors vairi pasaulio ali konstitucijose valstybs svoka tiesiogiai nesuformuluota, taiau konstitucinio reguliavimo analiz padeda atskleisti pagrindiniame alies statyme tvirtinto valstybs instituto esm, valstybs valdios altin. Antai Pranczijos Respublikos 1958 m. Konstitucijos 1 str. tvirtinta: Pranczija yra nedaloma, pasaulietin, demokratin ir socialin respublika. Ji utikrina vis piliei, nepaisant j kilms, rass ar religijos skirtum, lygyb statymui. Ji gerbia visus tikjimus. Panaaus turinio Austrijos federalinio konstitucinio statymo nuostatos skelbia, kad Austrija yra demokratin respublika, o jos teis kyla i tautos. VFR Pagrindinio statymo 20 str. idstytos nuostatos apie valstybs demokratin ir socialin pobd. Koki galima daryti ivad po tokios konstitucini tekst apvalgos? Nors odins formuluots ir nevienodos, taiau demokratini ali konstitucijose tvirtinti tokie svarbs valstybs bruoai, kaip tautos suverenitetas, demokratinis politinis reimas, tam tikra valdymo forma, pasaulietinis valstybs pobdis ir t.t. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje svoka valstyb vartojama danai. Kai kuri skirsni pavadinimai (I skirsnis Lietuvos valstyb, II skirsnis mogus ir valstyb. III skirsnis Visuomen ir valstyb) labai aikiai nurodo, kokius santykius reguliuoja j normos. Svokos valstyb, valstybs valdia vartojamos vairiuose Konstitucijos straipsniuose. tai jau Konstitucijos preambulje skelbiama, kad lietuvi tauta prie daugel ami sukr Lietuvos valstyb, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis <> knydama prigimtin mogaus ir tautos teis laisvai gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje nepriklausomoje Lietuvos valstybje
Valstyb
503
<> siekdama atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs, atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir skelbia i Konstitucij. ios svokos vartojimo kontekstas atskleidia odio valstyb vartojimo tam tikrus socialinio reikinio aspektus: valstyb tai istorin visos tautos organizacija (lietuvi tauta, prie daugel met sukrusi Lietuvos valstyb), valstyb mogaus ir tautos gyvavimo forma, taip pat ir alies sinonimas (prigimtin mogaus ir tautos teis gyventi savo tv ir protvi emje nepriklausomoje Lietuvos valstybje). Valstyb tam tikra valstybinio gyvenimo kokyb, bvis, tam tikr teiss princip iraika (siekdama...teisins valstybs), valstyb piliei valios reikja, vis piliei bendra organizacija (atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia), tam tikras valstybs ir moni santyki tipas, valstyb, anot Konstitucijos, taip pat tstinis, po priverstini okupacij atgimstantis reikinys. Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika skelbiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str. iame Konstitucijos straipsnyje idstyti svarbiausieji Lietuvos valstyb apibdinantys bruoai nepriklausoma valstyb, demokratin valstyb, respublika kaip valstybs valdymo forma. Lietuvos valstybs konstitucinis statusas tai alies Konstitucijoje apibrta valstybs teisin padtis. Pabandysime trumpai apvelgti Lietuvos, kaip nepriklausomos demokratins valstybs, konstitucinio statuso bruous. Kaip minjome, Konstitucijoje tvirtinta Lietuvos valstybs nepriklausomyb. Nepriklausoma valstyb moderni tautos gyvenimo forma, galimyb savarankikai tvarkyti bendrus reikalus. Ms tautos istorijoje valstybingumas turjo didiul reikm. Tauta, suvokdama valstybs svarb, dl nepalanki istorini aplinkybi praradusi valstyb (carins Rusijos, vliau Soviet Sjungos, nacistins Vokietijos, vl Soviet Sjungos okupacijos), j atstatydavo. Valstyb tautos interes gynja. Organizacija, utikrinanti Lietuvos monms galimyb patiems sprsti bendrus reikalus. Nepriklausoma Lietuvos valstyb garantuoja tautos raid, leidia Lietuvos pilieiams jaustis lygiaveriais su kit valstybi pilieiais. Ne maiau svarbus valstybs konstitucinio statuso bruoas demokratinis Lietuvos valstybs pobdis. Lietuva demokratin valstyb, t.y. alies reikalai tvarkomi piliei valia. Demokratija valstybs valdios altinio prasme i tautos kylanti valstybs valdia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 str. tvirtinta, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta, kad suverenitetas priklauso tautai. Su ia nuostata yra susijusios Konstitucijos 4 str. nuostatos, kad Tauta aukiausi suvereni gali vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus. Taip tvirtinamos demokratijos gyvendinimo formos. Konstitu-
504
VII skyrius
cijoje demokratija tvirtinama ir kitomis nuostatomis: Konstitucijos 33 str. 1 d. nustatyta, kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al ir tiesiogiai, ir per demokratikai irinktus savo atstovus, Konstitucijos 9 str. tvirtinta, kad svarbiausi valstybs ir Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu ir t.t. Respublika Lietuvos valstybs valdymo forma. Konstitucijos normos gana detaliai atskleidia valdymo bd. Valdymo formos klausim Lietuvos konstitucinje teisje aptarsime skyriuje Valstybs forma. Valdi padalijimas valstybs valdios organizavimo ir veiklos demokratinje teisinje valstybje pagrindas. Konstitucijos 5 str. nustatyta, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas, kad valdios galias riboja Konstitucija, kad valdios staigos tarnauja monms. Taigi Konstitucijoje formuluojami valstybs valdios organizavimo pagrindai, nustatomos valstybs valdios gali ribos, paskirtis. Konstitucijos 10 str. nuostata: Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedaloma jokius valstybinius darinius, valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari atskleidia dar vien valstybs raikos aspekt alies teritorin vientisum, alies teritorijos skirstymo tik administracinius teritorinius vienetus galimyb, sien, apibriani valstybs teritorijos ribas, keitim tik Konstitucijos nustatyta tvarka. Konstitucijoje tvirtintos mogaus teiss ir laisvs yra asmens ir valstybs santyki pagrindas. Tai svarbus institutas, atskleidiantis Konstitucijoje nustatyt valstybs model. mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins skelbiama Konstitucijos 18 str. i nuostata vienas i Lietuvos Respublikos demokratins konstitucins santvarkos pagrind. Asmens pagrindini teisi ir laisvi pripainimas, j apsauga svarbiausias Lietuvos valstybs udavinys. mogaus teiss lemia valstybs ir asmens santyki pobd. Valstybs staig ir pareign veikla vertinama pagal tai, ar ji padeda knyti Konstitucijoje tvirtintas vertybes. Konstitucijos normose yra tvirtintos teisins prielaidos neleisti pernelyg didelio valstybs dominavimo asmens atvilgiu; valdios staigos ir pareignai yra pareigoti saugoti ir ginti pagrindines teises, j nepaeisti ir kitiems neleisti daryti toki paeidim. Konstitucijos 12 str. tvirtinti pilietybs pagrindai. Pilietyb nuolatinis asmens ir valstybs ryys, kur atskleidia asmens ir valstybs abipuss teiss, pareigos ir atsakomyb. Konstitucijoje tvirtinti pilietybs santyki reguliavimo konstituciniai pradai. Lietuvos Respublikos pilieio teisin status, pilietybs gijimo, isaugojimo, netekimo ir grinimo slygas ir tvark nustato statymas. Su pilietybe sietina ir valstybs pareiga globoti savo pilieius usienyje (Lietuvos valstyb globoja savo pilieius usie-
Valstyb
505
nyje skelbiama Konstitucijos 13 str. 1 d.). Konstitucijoje taip pat nustatyta, kad draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei, jei Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip. Valstybs ir visuomens santyki srityje svarbios Konstitucijos normos, atskleidianios valstybei keliamus udavinius: Valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst (Konstitucijos 38 str. 2 d.), Valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyvas (Konstitucijos 46 str. 2 d.) ir t.t. Ne maiau svarbios Lietuvos valstybs sampratai Konstitucijos nuostatos, kuriose tvirtinti valstybs ir banyios santykiai (Valstyb pripasta tradicines Lietuvoje banyias bei religines organizacijas, o kitas banyias ir religines organizacijas jeigu jos turi atram visuomenje ir j mokymas neprietarauja statymui ir dorai (Konstitucijos 43 str. 1 d.)). Konstitucijoje tvirtintas valstybs ir banyios atskirumo principas. Konstitucijoje tvirtinti ir valstybs veiklos informacijos santykiuose tam tikri aspektai. Valstyb, politins partijos, politins ir visuomenins organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masins informacijos priemoni skelbiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 2 d. Tai pliuralizm gerbianios valstybs principas. Svarbs valstybs konstitucinio statuso elementai atskleidiami Konstitucijos normose, reglamentuojaniose valstybs valdios institucij organizacijos ir veiklos pagrindus, finansus ir valstybs biudet, valstybs kontrol, usienio politik ir valstybs gynim (teis dalyvauti tarptautinse organizacijose, tarptautini sutari sudarymas, krato apsaugos organizavimas, sprendimai panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus ir kt. nepriklausomos valstybs sampratos elementai), vietos savivald ir valdym. Aptariant konstitucinio valstybs statuso bruous, negalima pamirti ir valstybins kalbos, valstybs simboli. Konstitucijos 14 str. nustatyta: Valstybin kalba lietuvi kalba. ia norma tvirtintas lietuvi kalbos vienintels oficialios valstybs kalbos, kurios vartojimas privalomas vieajame gyvenime. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinis valstybins kalbos statuso tvirtinimas reikia, jog lietuvi kalba yra konstitucin vertyb. Valstybin kalba saugo tautos identitet, integruoja pilietin taut, utikrina tautos suvereniteto raik, valstybs vientisum ir jos nedalomum, normal valstybs ir savivaldybi staig funkcionavim. Valstybin kalba yra svarbi piliei lygiateisikumo garantija, nes leidia visiems pilieiams vienodomis slygomis bendrauti su valstybs ir savivaldybi staigomis, gyvendinti savo teises ir teistus interesus. Konstitucinis valstybins kalbos statuto tvirtinimas taip pat rei-
506
VII skyrius
kia, kad statym leidjas privalo statymais nustatyti, kaip ios kalbos vartojimas yra utikrinimas vieajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybins kalbos apsaugos priemones. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyti simboliai, ireikiantys Lietuvos valstybs nepriklausomyb. Konstitucijos 15 str. nustatyta, kad valstybs vliavos spalvos geltona, alia, raudona. Valstybs herbas baltas Vytis raudoname fone. Valstybs herb, vliav ir j naudojim nustato statymai. Konstitucijos 16 str. nustatyta, kad valstybs himnas Vinco Kudirkos Tautika giesm. Konstitucijos 17 str. nustatyta, kad Lietuvos valstybs sostin yra Vilniaus miestas ilgaam istorin Lietuvos sostin. Sostin iskirtins svarbos miestas, vienas i Lietuvos valstybingum ireikiani komponent.
2 poskyris ISTORIN LIETUVOS VALSTYBS RAIDA
2.1. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst 2.2. Lietuvos okupacinis valdymas 2.3. Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimas 2.4. Atstatytoji Lietuvos valstyb 19181940 m. 2.5. Sovietin okupacija 2.6. Vokiei okupacija 19411944 m. 2.7. Antroji sovietin okupacija 2.8. Antrasis Lietuvos valstybingumo atgimimas i dien Lietuvos valstybingumas yra senosios Lietuvos valstybs istorini tradicij idava, o jos raida nuo susikrimo iki ms dien remiasi istoriniu tstinumu. 2.1. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst Pirm kart raytiniuose altiniuose Lietuva (Litua) minima 1009 m. Kvedlinburgo analuose (Annales Quedlinburgenses) uraytoje inioje apie vokiei misionieriaus Brunono t. Taiau apie Lietuv kaip valstyb galima kalbti madaug nuo XIII a. vidurio, kai kunigaiktis Mindaugas pa-
Valstyb
507
jung kitus kunigaikius, jais tapusius XII a. pabaigoje i geni kariaun, kariavusi su Kalavijuoi ordinu ir rusais, vad, ir tapo besikurianios Lietuvos valstybs didiuoju kunigaikiu. Didels reikms Lietuvai turjo tai, kad 1251 m. Mindaugas prim katalikyb ir, jo paties praymu, 1253 m. buvo karnuotas monarchu. Tai sudar jaunai Lietuvos valstybei slygas silieti politin Europos sistem Lietuva ir jos krikionis valdovas susilygino su kitomis Europos valstybmis. Tiesa, pagonikajai reakcijai pavykus su Mindaugu susidoroti, Lietuva vl daugiau nei imtmeiui neteko buvusio pripainimo, tapo politikai ir ekonomikai izoliuota nuo likusios Europos. Nepaisant to, taip pat dl 1283 m. prasidjusio ir usitsusio nuomaus karo su Kryiuoi ordinu, jai pavyko iplsti savo teritorij nuo susiskaldymo ir mongoltotori antpldio nusilpusios Rusijos emi sskaita. Buvusi i esms tik lietuvi valstyb, netrukus ji tapo didele ir galinga daugiataute valstybe, apmusia ne tik lietuvi, bet ir gud, ukrainiei ir rus apgyventas emes. XIII a. antroje pusje prie didiojo kunigaikio, kurio valdia tapo paveldima ir kuris politikai vienijo valstyb, susiformavo Taryba patariamasis organas. Jos sudtis nebuvo pastovi, j jo didiajam kunigaikiui paklusns emesnieji kunigaikiai ir stambiausieji kariauninkai. Pastarieji tapdavo vietininkais bei paauktins kariuomens bri vadais ir sudar valstybs administracijos uuomazg. Tarybos nuomons atsiklausimas stiprino valdovo nutarim autoritet. Nuo amiaus pabaigos sigaljo palyginti tvirta didiojo kunigaikio valdia. Lietuvos valstybs izoliacij suvelnino Krvos sutartis, pagal kuri Lietuvos didysis kunigaiktis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi (1386 m.). Taiau ta pati sutartis lenk ponams dav tam tikr pagrind reikti savo pretenzijas Lietuv, siekiant tvirtinti Lenkijos siuzerenitet. Tai Lietuvai politikai buvo nenaudinga, nes lenk Karnos taryba mgino savo rankose sutelkti atstovavim Europoje. Taip pat nenaudinga Lietuvai buvo netekti savojo valdovo, nes i institucija vienintel knijo jos valstybingum. Taigi kilo grsm Lietuvai virsti paprasta Lenkijos provincija. Tik po dideli pastang 1392 m. Astravos sutartimi Lietuva lenk ne tik buvo pripainta, bet ir gavo atskir valdov Lietuvos didj kunigaikt (magnus dux), nors pastarasis ir buvo laikomas Lenkijos karaliaus, buvusio ir Lietuvos aukiausiuoju kunigaikiu (supremus dux), vietininku. Tokiu valdovu tapo Vytautas. Netrukus po to sudarytuose Vilniaus, Rodomo ir Horodls aktuose palaipsniui buvo patvirtinta, kad Lietuva ir Lenkija bus susijungusios, bet ir savarankikos lygiateiss valstybs. Sutarta dl Lietuvos valdovo teisi ir dl to, kad Lietuva atskir savo valdov, irinkt su Lenkijos karaliaus inia, turs ir po Vytauto mirties. Vytautui Lietuva turi bti dkinga u savo visik sugrim Europ. Vytauto valdymo metais (13921430) Lietuvos valstyb de facto pripaino
508
VII skyrius
popieius (1416 m.), taigi ji tapo pripainta krikionika alimi, pasiekusia didiausi savo galyb. XIV a. pabaigoje nusistovjo oficialus Lietuvos valstybs pavadinimas Lietuvos Didioji Kunigaiktyst. Valstyb ypa sustiprjo Vytautui panaikinus dalines kunigaiktystes ir joms valdyti paskyrus vietininkus i lietuvi didik ir sau paklusni kunigaiki. Kitatauiai feodalai joje naudojosi sritine autonomija, forminama privilegijomis. XV a. pirmoje pusje didiojo kunigaikio Tarybos pobdis pakito, ji virto nuolatiniu stambij didik, katalik hierarch ir auktesnij valstybs pareign luominiu atstovaujamuoju organu Pon taryba. Su ja didysis kunigaiktis m dalytis valdi, nes be tarybos sutikimo ilgainiui nebebuvo galima rinkti mokesi, skelbti karo, sudaryti su kitomis alimis sutari, o nuo 1447 m. Lietuvos Didiajai Kunigaiktystei netekus atskiro Vilniuje reziduojanio didiojo kunigaikio ir bendriems LenkijosLietuvos valdovams valdant daniausiai i Krokuvos, ji pradjo atlikinti daugum didiojo kunigaikio funkcij. 1492 m. Pon taryba tapo ne tik vykdomosios valdios ir teismo organu, bet jai buvo pripainta teis leisti statymus. Laikui bgant, toliau stiprjant vidutiniams ir smulkiems bajorams, augant j pasiprieinimui pon politinei galiai, didiojo kunigaikio svarbiausiems sprendimams priimti m nebeutekti pon pritarimo, tekdavo kreiptis visus bajorus. Taip XV a. pabaigojeXVI a. pradioje susiformavo nauja valstybs institucija Seimas, kuriame buvo atstovaujama bajorams ir kuris su Pon taryba pasidalino ankstesnes jos funkcijas. Bet netrukus bajorai seimuose m reikalauti atskiros pon jurisdikcijos panaikinimo, Seimo teisi ipltimo, jo renkam administracijos ir teism sukrimo. ie reikalavimai po kurio laiko buvo patenkinti. O Antrasis Lietuvos statutas (1566 m.) paskelb, kad statymai turi bti priimami tik Seime. Sunks karai, kuriais Lietuvos Didioji Kunigaiktyst siek ilaikyti valdomas emes, spartus jos tarptautins padties blogjimas vert Lietuvos feodalus iekoti paramos Lenkijoje. Tai buvo viena svarbiausi prieasi, atvedusi prie Liublino unijos tarp Lietuvos Didiosios kunigaiktysts ir Lenkijos 1569 m. sudarymo. Unijos sudarymu tada buvo suinteresuota Lietuvos ir Lenkijos bajorija, bet Lietuva siek federacijos, o Lenkija unitarins valstybs. Unij realizuojant, buvo pasiekta kompromiso: sukurta viena valstyb, kurioje Lietuvos Didij Kunigaiktyst su Lenkijos Karalyste siejo tik gana laisvi federacijos ryiai. Federacijoje Lietuvos Didioji Kunigaiktyst ir toliau isaugojo savo atskir teritorij, atskir teis Lietuvos statut, teism (1581 m. steigtas atskiras Lietuvos Vyriausiasis tribunolas), id, kariuomen, centro vykdomuosius organus. Bet, viena vertus, unijos realum turjo utikrinti bendras valstybs suverenumo reikjas valdovas, vadovavs vykdomajai centro valdiai, kuris kartu buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis. Kadangi nuo 1573 m. jis buvo renkamas bendrame parlamente (iki
Valstyb
509
gyvos galvos, bet be sosto paveldjimo teiss), jis m panti prezident, taigi jungtin valstyb gavo respublikin valdymo bd. Antra vertus, unija nustat bendr valstybs parlament, susidedant i karaliaus, Seimo ir Senato. Karalius turjo statym iniciatyvos teis, sankcionavo parlamento nutarimus, juos antspaudavo ir savo vardu skelb pabrdamas, kad jie ileisti parlamentui sutinkant. Seim (Atstov rmus) sudar vaivadijose ir pavietuose renkami bajorai. Lietuvai atstovav Seimo atstovai, prie vykdami Seim, nors tai ir nebuvo numatyta unijos dokumentuose, rinkdavosi generalinius Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts suvaiavimus ir aptardavo svarbiausius Seime keltinus reikalus; tiesa, dl vykusio Lietuvos bajor suartjimo su lenk bajorais proceso, atskiri lietuvi seimai XVII a. m nykti, bet 1673 m. priimtas statymas nustat, jog kas treias bendrasis Seimas, pirmininkaujamas Lietuvos atstovo, turi vykti Lietuvoje Gardine. Antrieji rmai Senatas nebuvo renkami. Jie buvo sudaryti i Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Pon tarybos ir lenk Senato nari ir buvo patariamojo pobdio. Seimas greitai virto Respublikos politinio gyvenimo centru, gavo lemiam reikm valstybje. Pirmiausia jam priklaus statym, vadint konstitucijomis, skelbiam, kaip minta, karaliaus vardu ir galiojusi visoje teritorijoje, taip pat ir Lietuvoje (alia Statuto), leidyba, nors buvo leidiamos ir atskiros konstitucijos Lietuvai ar Lenkijai. Be to, Seimas taip pat naudojosi vykdomja valdia, vadovavo usienio politikai. Nors Liublino unija nesukr vieningos valstybs, o Lietuva ir Lenkija formaliai buvo lygiateiss federacijos nars, bet visgi sudar prielaidas Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybingumui nykti, jai politikai ir ekonomikai smukti. ymieji Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts didikai vis dar sugebjo ilaikyti svarb vaidmen politiniame valstybs gyvenime, taiau nuolat augo bajor, musi jaustis tikraisiais krato eimininkais, reikm. Rinkdami valdov, bajorai kaskart stengsi i j isiderti vis didesni nuolaid. Kadangi valdovo padtis valstybje priklaus nuo jo sutari, i pradi sudarom atskirai su lietuvi ir lenk bajorais, slyg, tai tos sutartys tolydio silpnino jo gali. Susiklost tokia padtis, kad tuo metu, kai Europos valstybse paplito absoliutins monarchijos, LietuvosLenkijos valstyb i esms tapo aristokratine respublika. Asmeniniai bajor ir didik tarpusavio vaidai, danai al nustumiantys visos valstybs reikalus, ardydavo Seim darb. Nuo XVII a. vidurio sigaljus liberum veto" taisyklei, suteikianiai maumai teis nepasiduoti daugumos valiai, pagausjo galimybi nutraukinti Seimo darb. Dl vienbalsikumo nebuvimo Seimas danai nebesugebdavo k nors nutarti, problemika tapo statym leidyba. Nors neigiam liberum
510
VII skyrius
veto vaidmen suprato daugelis, nuo jo neatsisakyta, irint jame bajor laisvs garantij. Didelis valdovo valdios apribojimas ir Seimo kriz rod politin valstybs irim, anarchijos plitim. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst praktikai buvo priversta taikytis prie stipresns Lenkijos. Pastaroji vis labiau Lietuv, nors dar isaugojusi kai kuriuos valstybingumo elementus, traktavo kaip savo provincij. Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, kaip ir visa LietuvosLenkijos Respublika, XVIIXVIII a. igyveno kio stagnacij, politin smukim. Silpnjant valdovo valdiai, stiprjo didik ir j grupuoi (konfederacij) galia ir tarpusavio kovos. Kovojanios vidaus grupuots veik visos valstybs mastu ir specifiniais Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts reikalais maai tesirpino. Vidaus politin kriz stiprino karai su vedija, Rusija, Turkija. Pasinaudodamos vidiniu valstybs irimu, kaimynins valstybs vis daugiau kiosi jos vidaus reikalus. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts, taip pat ir visos LietuvosLenkijos Respublikos valstybingum, nepaisant kai kuri pastang reformomis, ypa pagausjusiomis 17881792 m., j gelbti, LietuvLenkij 17931795 m. pasidalinusios, likvidavo Rusija, Prsija ir Austrija. Didioji Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teritorijos dalis teko Rusijai, ir tik Unemun Prsijai. Usienio karins intervencijos ir neabotos vietos bajor laisvs pakirsta, LietuvosLenkijos valstyb nustojo egzistavusi. Prasidjo senj valstybingumo tradicij likvidavimas ir rusikos tvarkos vedimas. Viduramiais Lietuvos valstyb tokiu bdu igyvavo apie eis imtus met. Dar daugiau iki XV a. vidurio tai buvo viena galingiausi Europos valstybi. Suprantama, XX a. paplitusiu poiriu tai nebuvo demokratika valstyb, aukiausioji valdia joje priklaus ponams ir bajorams, taiau iki antrosios XVIII a. puss panai situacija buvo bdinga visai to meto Europai. 2.2. Lietuvos okupacinis valdymas Carins Rusijos ugrobta LietuvosLenkijos Respublikos teritorijos dalis buvo padalyta gubernijas, kuri skaiius kelet kart kito. Gubernijas vald Peterburgo skiriami gubernatoriai. Aukiausij valdi Lietuvos gubernijose turjo Vilniaus generalgubernatorius. Prie generalgubernatoriaus kanceliarijos veik Vyriausioji valdyba. Ji priirjo statym vykdym, rpinosi vieja tvarka, administracine tvarka baud nusiengusius. Bet nebuvo panaikinta ir senoji krato savivalda. Bajorija galjo rinktis apskrii ir gubernij seimelius, svarstyti juose savo reikalus. Liko senieji teismai ir senoji teis (Lietuvos statutas). Taiau buvo panaikinta sava kariuomen, vestos
Valstyb
511
rus gulos, vesti rusiki piniginiai enklai. Lietuvos gyventojams suteiktas Rusijos imperijos valdini statusas. Tam tikra viltis isivaduoti i Rusijos okupacijos ir atkurti LietuvosLenkijos valstyb buvo siiebusi 1812 m., kai Napoleonui Bonapartui umus Vilni, buvo sudaryta laikinoji Lietuvos vyriausyb (komisija), organizavusi kariuomen, finansus, saugojusi viej tvark, bet apskritai vykdiusi prancz karins administracijos nurodymus. Netrukus i vyriausyb paskelb apie Lietuvos susijungim su Lenkija, bet pastarasis aktas praktins reikms neturjo, nes, Napoleonui pralaimint, Lietuv vl sugro rus okupacin valdia ir tvarka. Rusikosios okupacijos slygos smarkiai pasikeit po 1831 m. sukilimo: carizmas sustiprino krato rusinimo proces. Rusikais pakeisti staig ir pareigybi pavadinimai, pareignais imta skirti atvykusius i Rusijos mones, staigose vesta rus kalba, udarytas Vilniaus universitetas, imtasi priemoni stiprinti staiatiki banyios pozicijas. Caro 1840 m. birelio 25 d. saku, oficialiai motyvuojant Vakar gubernij kilm, paproius ir polinkius neva nuo ami esanius rus emmis, panaikintas Lietuvos Statuto galiojimas ir visa apimtimi vesti Rusijos imperijos statymai. Nauj impuls rusinimo politikai dav 1863 m. sukilimas dabar valdia pando surusinti staigas, mokyklas, net banyi. Lietuva administraciniu poiriu beveik visai suvienodinta su Rusija, neliko apskrii ir gubernij seimeli, netgi Lietuvos vardas udraustas, o alis oficialiai buvo pavadinta Rusijos imperijos iaurs vakar kratu. Taiau mintas sukilimas, taip pat 1861 m. baudiavos panaikinimas teigiamai paveik slygas naujiems politiniams bei kultriniams lietuvi tautos tikslams susiformuoti ir XIX a. pabaigoje iaugti galingam tautiniam sjdiui. Konkretesnes formas Lietuvi tautos nacionalinio isivadavimo siekiai m gauti 19051907 m., kai caro vyriausybs politika, paveikta revoliucinio pakilimo ir pasireikusi parlamentarizmo uuomazgomis, atvr lietuvi tautai papildomas galimybes siekti politinio renesanso, kelti Lietuvos kultrins autonomijos Rusijos sudtyje reikalavim. Nauj pakilim lietuvi nacionalinis judjimas igyveno prasidjus Pirmajam pasauliniam karui. Politikai aktyvioji lietuvi inteligent dalis, gyvenusi ir Lietuvoje, ir usienyje, suaktyvino politins autonomijos carins imperijos sudtyje reikalavim. 1915 m. ruden Lietuvos okupantas pasikeit: jos teritorij okupavo Vokietijos kariuomen. Rus steigti administraciniai ir teismo organai buvo panaikinti, vis valdi savo rankas perm kariniai valdymo organai: okupuotsias teritorijas iaurs rytuose vokieiai sujung vien administracin vienet OberOsto (Oberbefehlshaber Ost vyriausiasis vadas rytuose)
512
VII skyrius
krat, o nuo 1917 m. kovo mn. jo sudtyje sudar Lietuvos karin valdyb (Militrverwaltung Litauen) su centru Vilniuje. 2.3. Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimas Nors Pirmasis pasaulinis karas kratui atne daug nelaimi ir vargo, bet jis ikl taut apsisprendimo k, radus plat atgars pavergtose tautose ir, inoma, Lietuvoje. Lietuvos teritorij okupavus vokieiams, lietuvi visuomens veikjai nutar pamginti isilaisvinti i Rusijos priklausomybs. Nauju impulsu, skatinusiu susirpinim Lietuvos valstybingumo atkrimu, buvo Vokietijos ir AustroVengrijos 1916 m. lapkriio 5 d. nutarimas atkurti Lenkijos valstyb. Naujas perspektyvas iam reikalui atvr Vasario revoliucija Rusijoje, nuvertusi caro patvaldyst ir sustiprinusi pavergtj taut pasitikjim savo jgomis. Taiau kilo grsm patekti kito kaimyno Vokietijos priklausomyb. Vokietijos valdantiesiems sluoksniams planuojant okupuot Lietuv pajungti sau, lietuvi veikjams buvo pasilyta prie vokiei karins administracijos steigti krato taryb (Landesrat), patariamj institucij, susidedani i ymesni vietos moni. Pasilymu pasinaudota papraant okupacins valdios sutikimo suaukti lietuvi atstov konferencij tokios tarybos sudiai irinkti. Konferencijai suaukti buvo sudarytas Organizacinis komitetas. Jis numat delegatus konferencij, nes organizuoti j rinkimus vietose okupacin valdia neleido. Tarp numatytj delegat buvo po 58 atstovus nuo kiekvienos apskrities, pasistengta, kad jie atstovaut vairiems socialiniams sluoksniams bei politinms srovms. Lietuvi Vilniaus konferencija dirbo 1917 m. rugsjo 1823 d. Daugiausia dmesio joje buvo skirta ne okupant pasilytai pasitikjimo tarybai sudaryti, o Lietuvos ateities problemai. Priimtoje rezoliucijoje buvo skelbiamas lietuvi tautos pasiryimas, siekiant laisvo Lietuvos vystymosi, sukurti nepriklausom, demokratiniais pagrindais sutvarkyt Lietuvos valstyb su jos etnografinmis sienomis. Jos pagrindus ir santykius su kitomis alimis tursis nustatyti Steigiamasis Seimas (Konstituanta). Nepriklausomos Lietuvos valstybs sukrimas konferencijos dokumentuose buvo formuluojamas kaip konkretus udavinys netolimai ateiiai. Atsivelgdama politines krato slygas, atiduodama duokl gyvenimo realijoms, Lietuvi Vilniaus konferencija taip pat pareik pripastanti esant galimus umegzti su Vokietija, jei tik i sutikt pripainti Lietuvos valstyb ir bsimojoje taikos konferencijoje j paremti, nekenkianius savarankikam Lietuvos vystymuisi santykius.
Valstyb
513
Savo nutarimams gyvendinti i 20 nari, atstovaujani visoms tuometinms pagrindinms lietuvi partijoms ir nepartiniams, Konferencija sudar vadinamj Lietuvos taryb. iai lietuvi visuomens institucijai, kol kas nevykdiusiai joki Lietuvos valdymo ar visuomeninio gyvenimo tvarkymo funkcij, Vokietijos valdia tepripaino patariamosios institucijos vaidmen ir tikjosi j panaudoti Lietuv pajungiant sau. Tuo tarpu pati Taryba, siekdama visos lietuvi tautos pasitikjimo, stengsi umegzti ir palaikyti glaudius kontaktus su lietuvi organizacijomis, veikianiomis u Lietuvos rib Rusijoje, Vakar Europos alyse ir Amerikoje. Vykstant pasirengimui deryboms su Rusija Breste, siekiant susilpninti jos pretenzijas Lietuv, Vokietijos vyriausybs ir Lietuvos tarybos atstov susitarta, kad Vokietija u paad umegzti su ja sjunginius ryius pripains Lietuvos savarankikum. Vykdydama susitarim ir to paties tikdamasi i vokiei, Lietuvos taryba 1917 m. gruodio 11 d. prim akt, kurio 1 str. paskelb nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatym su sostine Vilniuje ir jos atpalaidavim nuo vis valstybini ryi, kurie kada nors yra buv su kitomis valstybmis, t.y. konkreiai su Rusija; 2 akto str. Taryba pareik praanti Vokietijos pagalbos ir pasisakanti u nuolatin (amin) tvirt sjungos ry su Vokietijos valstybe, tursiant pirmiausia pasireikti karine bei susisiekimo konvencijomis ir muit bei pinig sistemos bendrumu. Taiau Vokietijai ir toliau nepripastant Lietuvos nepriklausomybs ir neleidiant jai kurti civilins valdios, be to, kilus nesutarimui tarp Tarybos nari dl mintos gruodio 11 d. akto provokikos formuluots, Taryba 1918 m. vasario 16 d. ryosi paskelbti nauj pareikim, kuriuo kreipsi Rusijos, Vokietijos ir kit ali vyriausybes, skelbdama atstatanti nepriklausom Lietuvos valstyb ir j atskirianti nuo vis su kitomis tautomis buvusi valstybini ryi. Savo teis kalbti tautos vardu Taryba ireik teiginiu, jog ji tuo metu esanti vienintel lietuvi tautos atstovyb. Taiau atsivelgta, kad Taryba negali atstovauti bendrajai tautos valiai, todl Aktas pakartojo Vilniaus konferencijos teigin apie bsimj vis jos gyventoj demokratiniu bdu irinkt Steigiamj Seim, nustatysiant Lietuvos valstybs pagrindus ir santykius su kitomis valstybmis. Tai buvo pirmasis atviras pareikimas apie tai, kad nepriklausomybs atstatymas i idjos pagaliau virto realybe. Btent ia gldi io akto didyb ir visuotina neblstanti pagarba jam. Lietuvos tarybos 1918 m. vasario 16 d. pareikimas nereik konstatavimo, kad valstybs atstatymo darbas jau ess ubaigtas. Lietuvos valstybs tada dar nebuvo, pasak M. Rmerio, jai trko svarbiausio dalyko valdios, turinios sakomj gali. Dar tiksliau valdia buvo, bet j gyvendino vokiei okupacin administracija.
514
VII skyrius
Nors i Lietuvos tarybos politin deklaracija yra laikoma Valstybs atkrimo aktu, bet faktikai tuo metu Lietuva buvo Vokietijos okupacijos objektas ir nepriklausomybs paskelbimas reali teisini pasekmi neturjo. Okupacin valdia ne tik atsisak io akto pagrindu pripainti Lietuvos valstyb, bet ir i viso neleido dokumento skelbti. Siekdamas io pripainimo, Tarybos prezidiumas vasario 28 d. rate, adresuotame Vokietijos kancleriui, buvo priverstas pareikti, kad vasario 16 d. aktas neprietaraujs 1917 m. gruodio 11 d. nutarimui, kuris ir ess pagrindas bsimiems Lietuvos ir Vokietijos santykiams. Toks klausimo interpretavimas Vokietij tenkino, todl 1918 m. kovo 23 d. kaizerio Vilhelmo II aktu pagaliau buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybs pripainim gruodio 11 d. Tarybos pareikimo slygomis. Taiau ir oficialus Lietuvos valstybs pripainimas nepanaikino buvusio okupacinio reimo, nesuteik Lietuvai valstybingumo. Okupacin valdia ir toliau dar visa, kad Lietuvos taryba, t pai met vasar pasivadinusi Valstybs taryba, likt savotiku tarpininku tarp Vokietijos vyriausybs bei okupacins administracijos ir Lietuvos gyventoj, kad negaut savarankiko valstybs organo reikms. Tarybai buvo leista tvarkyti tik menkus, neesminius reikalus. Tik 1918 m. ruden, paaikjus Vokietijos karinio pralaimjimo neivengiamumui ir btinumui atsisakyti pretenzij ugobtsias alis, spalio 21 d. Valstybs tarybai pagaliau buvo leista priimti Lietuvos Konstitucij bei sudaryti Vyriausyb, o lapkriio 3 d. kaizeris pasira sakym dl okupacins karins administracijos pakeitimo civiline. Taigi palankias slygas Lietuvos valstybei atsikurti sudar Lietuv okupavusi valstybi Rusijos ir Vokietijos pralaimjimai Pirmajame pasauliniame kare, taip pat ikeltos taut apsisprendimo teiss veiksmingumas. 2.4. Atstatytoji Lietuvos valstyb 19181940 m. Vasario 16osios akte esantis teiginys apie nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatym preziumavo jos saitus su Lietuvos Didija Kunigaiktyste, i dviej valstybi tstinum, politin, ekonomin, kultrin, teisin perimamum. Taiau faktikai atstatyta nepriklausoma Lietuvos valstyb buvo organizuota visai kitais pagrindais nei vidurami Lietuva: senoji Lietuvos valstyb nebuvo demokratin dabartine prasme; ji buvo bajorika valstyb, bdinga beveik visai to meto Europai; atstatytoji valstyb nebuvo miniatirin daugianacionalin Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, o buvo nacionalin valstyb, skirta suburti lietuvius, kurti lietuvikas vertybes, padti Lietuvos pilieiams geriau realizuoti save.
Valstyb
515
Valstybs tarybos Prezidiumas 1918 m. lapkriio 11 d. patvirtino Ministr kabinet Laikinj vyriausyb. Dar t pat mnes imta savanorikumo pagrindu kurti kariuomen, pradta formuoti diplomatin tarnyb. Siekdama plsti valdi, bet neturdama valstybs aparato, laikinoji Vyriausyb kreipsi Lietuvos gyventojus, atsiaukimu kviesdama nedelsiant rinkti parapij komitetus ir imti valdym savo rankas, organizuoti vieosios tvarkos apsaug. Tuo paiu metu politin konkurencij Valstybs tarybai sudar komunistuojantis elementas, grss Lietuv traukti revoliucins Rusijos orbit, taip pat ir lenkai, svajoj Lietuv jungti Lenkijos sudt. Tai besikurianiai valstybei atne papildom sunkum ir didiausi pavoj. Nepaisant organizacini priemoni, laikinosios Vyriausybs vaidmuo kuriamoje valstybje dar kur laik buvo ribotas, nes Lietuva tebepriklaus nuo Vokietijos. Tik 1919 m. liepos 11 d. vokiei kariuomen pagaliau paliko Kaun suteikdama veikimo laisv tautiniams valstybs organams. Jau kit dien laikinoji Vyriausyb paskelb kreipimsi Lietuvos pilieius, kuriame idst artimiausios savo veiklos program: buvo adama tvarkyti valstyb teistumo ir teisingumo pagrindu, netrukus ileisti savivaldybi statym, rengtis Steigiamojo Seimo rinkimams. Dokumente buvo deklaruojama piliei lygyb prie statym, kvieiami visi, nepaisant tautybs ir tikjimo skirtum, aktyviai dalyvauti nepriklausomos Lietuvos valstybs krime. Svarbiausiu Vyriausybs udaviniu tapo adtojo Steigiamojo Seimo, turjusio nustatyti Lietuvos valstybs pagrindus ir parengti konstitucij, suaukimas. Steigiamojo Seimo suaukimas buvo ypatingos ir neatidliojamos reikms aktas nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo ir politinio jos suverenumo sutvirtinimo procese. Vis dlto suaukti Steigiamj Seim nedelsiant pasirod esant nemanoma jau vien dl to, kad didel Lietuvos teritorijos dalis buvo okupuota bolevik bei lenk, vliau m siautti bermontininkai, smoksl valstybs viduje mgino organizuoti lenkikoji POW, savo sprendimo tebelauk prancz administruojamas Klaipdos kratas. Bet ir iomis be galo sudtingomis slygomis pradti parengiamieji darbai. Lygiagreiai jau buvo tobulinamos faktikai veikusios valstybs aparato grandys, jos buvo pritaikomos prie reali gyvenimo poreiki. Svarbus buvo 1920 m. gegus mn. ileistas etat statym, nustaiusi vis to meto valdymo inyb organizacin struktr, j centrines ir vietines institucijas, paketas. Paymtinas 1920 m. gegus 14 d. Milicijos statymas, suformulavs apskrii virinink bei milicijos organ (nuo 1924 m. jie buvo pavadinti policija) udavinius bei organizacinius principus; 1919 m. spalio 28 d. paskelbtas Savivaldybi statymas.
516
VII skyrius
19191920 m. ileisti statymai paliet piliei teisin padt, mokesius, susisiekim ir ryius, k, vietim ir kultr, darb, socialin apsaug. 1920 m. susirinks Steigiamasis seimas Lietuvoje konstitucikai tvirtino demokratin respublik su seimo reimu. Taiau is reimas greitai irykino giljant visuomens susiskaldym. Rinkim rezultatai paprastai nesuteikdavo kurios nors vienos partijos pranaumo. Tai vert vyriausybes remtis netvirtomis trumpalaikmis partinmis koalicijomis, teko ksti politin nestabilum, balansuojant ant krizs ribos. Gyvenimas parod, kad pikta konkurencija tarp partij pernelyg skald tautos, neseniai atkrusios savo valstybingum, neturinios demokratini tradicij, jgas. Vos tik buvo pasiekta ioki toki rezultat stiprinant jaun valstyb, m rykti, jog ji tradiciniais demokratiniais metodais sunkiai stengia sprsti jaunai respublikai kylanias sudtingas problemas. Todl paplito didesnio pastovumo ir ramybs trokimas, visuomenje didjo nusivylimas parlamentarizmo negaliomis, krate m stiprti konservatyvios nuotaikos, atsirado jg, musi bodtis parlamentarizmu. Jau pirmajame Seime, n vienai partijai neturint jame absoliuios daugumos bals, atsiskleidus sunkumams atlikti pagrindines jam skirtas funkcijas, Lietuvoje m brsti smokslas prie parlamentarizm. Jis telksi apie Tautos paangos partij (vliau tapusi Lietuvi tautinink sjunga), niekada nesimpatizavusi parlamentarizmui, ir apie krikionis demokratus, patyrusius, jog j politin platforma nesulaukia nuolatinio rinkj pritarimo. ios jgos susivienijo krikioni demokrat blokui pralaimjus 1926 m. Seimo rinkimus ir susiformavus koalicinei liaudinink ir socialdemokrat vyriausybei. Naujasis Seimas pakeit kelet savo pirmtako priimt konservatyvesnio pobdio statym, panaikino karo stov, paskelb politini kalini, daugiausia komunist, amnestij. Tam tikras demokratijos ipltimas sudar naujas, palankesnes, politines slygas komunistinei veiklai reiktis, pagausjo streik, miting bei politini susirinkim. Komunistai stengsi plsti tak profsjungose. Naujoji vyriausyb valstybs aparate kai kuriuos valdininkus m keisti savais monmis, planavo mainti auktj pareigybi etatus kariuomenje, nebemokti alg dvasininkams, imtis kai kuri kit priemoni. Vyriausyb neturjo Seime absoliuios bals daugumos, todl jos likimas nemaa dalimi priklaus nuo tautini maum atstov pozicijos Seime. Tautini maum atstovams, ypa lenkams, Vyriausyb dar kai kuri nuolaid. Visas ias aplinkybes opozicija panaudojo Vyriausybs politikai diskredituoti, kaltindama j krato bolevizavimu ir polonizavimu. 1926 m. gruodio 17 d. ankst ryt grup karinink nutrauk usitsus Seimo posd, sulaik jo Prezidium ir ministrus, o Respublikos prezidentui K. Griniui paskyr nam aret. Po to smokslininkai paskelb tautinink
Valstyb
517
veikj A. Smeton Valstybs vadu. Tolesniems vykiams buvo stengtasi suteikti konstitucin pavidal. Beveik keturis mnesius po perversmo sudaryta Vyriausyb mgino bendradarbiauti su senuoju Seimu, bet ikilus nesutarimams, jo atsisakyta ir pasukta autoritarin reim. Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje nuvilnijusi demokratijos pakilimo banga tuo metu jau buvo pradjusi slgti: atkakliai besiskverbiantis komunistinis judjimas, propaguodamas klasi kov, visur kl chaos ir netvark, skatino prieing reakcij, pasireikusi klasi kovos nepripastanios tautos vienybs idj skleidimu, tendencija siaurinti demokratij, sudarani palankias slygas destruktyviems judjimams. Ketvirto deimtmeio pabaigoje Lietuvos valstyb itiko du skauds smgiai: Lenkijos ultimatumas, priverts umegzti su ja diplomatinius santykius, tarsi susitaikant su Vilnijos praradimu, bei vokiei atpltas Klaipdos kratas. Praradimus kiek suvelnino Vilniaus krato atgavimas 1939 m. ruden. Taiau faktikai tai buvo dar didesni nelaimi ir praradim pradia. 2.5. Sovietin okupacija Lietuvos valstybs likim nulm 1939 m. rugpjio 23 d. ir rugsjo 28 d. Vokietijos usienio reikal ministro J. Ribentropo ir SSRS usienio reikal liaudies komisaro V. Molotovo pasirayti slaptieji protokolai, padalin centrins Europos teritorij takos zonomis. Pagal pirmj Lietuva turjo tekti Vokietijai, o pagal antrj jau Soviet Sjungai. Tolesni vykiai tebuvo ios nusikalstamos sutarties realizavimo aktas. Pirmiausia 1939 m. spalio 10 d. tarp Lietuvos ir SSRS buvo sudaryta savitarpio pagalbos sutartis, pareigojusi abi alis nedalyvauti prieikose kuriai nors susitarianiai aliai koalicijose ir viena kitai teikti karin pagalb; Lietuva, Kremliui spaudiant, sipareigojo savo teritorij sileisti stambias sovietines karines bazes, o Soviet Sjunga sugrinti Lietuvai Lenkijos atimt Vilniaus krat. SSRS vyriausybei nepagrstai apkaltinus Lietuv sutarties sabotavimu, 1940 m. birelio 14 d. i Lietuvos vyriausybs buvo grietai pareikalauta, kad aukti suverenios valstybs pareignai (vidaus reikal ministras ir saugumo departamento direktorius), es kalti dl tariam provokacij prie sovietines gulas Lietuvoje, bt atiduoti teismui ir kad bt sudaryta nauja Lietuvos vyriausyb, neva sugebsianti utikrinti savitarpio pagalbos sutarties vykdym, ir kad Lietuvos teritorij papildomai bt leisti nauji sovietiniai kariniai kontingentai.
518
VII skyrius
Svarstant gaut ultimatum, Lietuvos vyriausybs daugumai pasisakius u pateikt reikalavim primim, protestuodamas dl ultimatumo, Respublikos Prezidentas A. Smetona tuoj pat ivyko i Lietuvos. Tarptautins teiss poiriu visi trys SSRS ultimatumo Lietuvos vyriausybei reikalavimai buvo nesuderinami su valstybs suverenumu. Juos primus ir sovietinei kariuomenei birelio 15 d. perengus Lietuvos sien, Lietuvos valstyb tapo visikai priklausoma nuo Soviet Sjungos. Komunistins propagandos sumetimais, Lietuvos inkorporavimo Soviet Sjungos sudt procesas buvo pridengtas tariamai laisvais teiss aktais, besiremianiais galiojusia Lietuvos 1938 m. Konstitucija, Prezidento rankose sutelkusia plaias politines galias, tarp j paiam keisti Ministr kabinet, paleisti Seim, leisti statymus. vyki eig suderinus su specialiu Maskvos rezidentu, Lietuvos ministras pirmininkas A. Merkys, pagal Konstitucijos 72 str. ms eiti Prezidento pareigas, nauj Lietuvos Vyriausyb birelio 17 d. paved sudaryti inomam kairij pair urnalistui J. Paleckiui. M. Rmerio nuomone, formaliai irint vien tik Konstitucijos raids, Vyriausybs pakeitimas, kai Prezidento pasitraukimas usien buvo interpretuojamas atsistatydinimu i pareig su visomis i ia iplaukianiomis konstitucinmis pasekmmis, vyks konstitucingai. Taiau faktikai, valstybei patekus svetimos valstybs karin ir politin dispozicij, ji jau nebebuvo nepriklausoma ir suvereni; Vyriausyb veik jau svetimos valdios, taigi ne konstitucinio Prezidento, vairuojama, o ne taip, kaip buvo numatyta Konstitucijoje. Todl faktikai tai buvo konstitucinis perversmas, proletariato diktatros revoliucija. naujosios vyriausybs sudt netrukus buvo traukti komunistai; ji m veikti tiksliai pagal LKP CK instrukcijas, gaunamas i Maskvos. Pagrindin vaidmen teisinant Lietuvos inkorporavim SSRS sovietinis reisierius paved vadinamajam Liaudies seimui. Nagrindamas Liaudies seimo rinkim statym, paskelbt 1940 m. liepos 6 d., M. Rmeris j palygino su Lietuvos 1936 m. Seimo rinkim statymu, kur demokratijos poiriu jau anksiau buvo neigiamai vertins. Balsavimas abiem atvejais atrods kaip demokratikas visuotinis, lygus, tiesioginis, slaptas. Taiau balsuoti, taip pat abiem atvejais, buvo leidiama tik u kandidatus, kuri pasilymo patys pilieiai negalj takoti: pagal 1936 m. statym tai pavedama cenziniu pagrindu sudarytoms apskrii taryboms, o pagal 1940 m. statym kompartijai ir jos prieiroje veikusioms visuomeninms organizacijoms. Tuo paiu metu Liaudies seimo rinkim statymas, oficialiai kandidat silym pavesdamas apskrii darbo moni susirinkimams, aukiamiems apygardos rinkim komisijos, ir nereikalaudamas, kad kandidatais bt tos apygardos rinkjai, skirtingai nuo senojo 1936 m. rinkim statymo, sudar slygas visose apygardose pasilyti tuos paius komunist parinktus kandi-
Valstyb
519
datus. Faktikai taip ir buvo. Vadinasi, rinkimai tapo be pasirinkimo. Tai utikrino komunist planams tinkam asmenin tariamos atstovybs sudt. Susirinks 1940 m. liepos 21 d., is Liaudies seimas paskelb Lietuv sovietine respublika ir, ubaigdamas Maskvos parengt Lietuvos inkorporavimo scenarij, prim nutarim stoti Soviet Sjung. Atsisakyti valstybingumo Liaudies seimas neturjo tautos galiojim. Negana to, pagal formaliai tebegaliojusi Lietuvos 1938 m. Konstitucij Seimui buvo pavesta ribota kompetencija; jis ymiu mastu priklaus nuo valstybs Prezidento. Todl Liaudies seimas, priimdamas savo deklaracijas, ir, inoma, pirmiausia apie valstybs santvark bei Lietuvos stojim Soviet Sjungos sudt, ne tik neireik liaudies valios", bet ir aikiai virijo savo galiojimus. SSR Sjungos gyvavimas formaliai buvo grindiamas sutartimi, bet Lietuvos atvilgiu to net nebuvo mginama inscenizuoti. Jos aneksij teisikai formino Sjungos Aukiausiosios tarybos 1940 m. rugpjio 3 d. priimtas statymas. Pagrindu sovietinei sistemai vesti Lietuvos kin gyvenim buvo to paties Liaudies seimo priimtos deklaracijos apie ems, bank, pramons, prekybos moni nacionalizavim. Pradt fizin lietuvi tautos naikinim nutrauk vokiei kariuomens siverimas Lietuv, 1941 m. birelio 22 d. pradjus kar prie Soviet Sjung. 2.6. Vokiei okupacija 19401944 m. Prasidjus karui, vokiei kariuomen jau pirmosiomis dienomis okupavo vis Lietuvos teritorij. Tikdamos atstatyti Lietuvos nepriklausomyb, patriotins tautos jgos tuo paiu metu vykd ginkluot sukilim prie sovietin okupacij, ir jau birelio 23 d. paskelb sudaranios Laikinj vyriausyb bei msi atkurti lietuvikas valstybs institucijas. Taiau tai nejo vokiei planus, todl liepos 28 d. buvo paskelbta apie civilins okupacins valdios (Zivilverwaltung) steigim. Lietuva buvo paversta viena i keturi vadinamojo Ryt krato (Ostland) generalini srii. Jai valdyti paskirtas generalinis komisaras, rugpjio 5 d. nutrauks Laikinosios vyriausybs funkcionavim. Taiau buvo teisinta tam tikra savivalda, kontroliuojama okupacins valdios: sau talk generalinis komisaras i lietuvi veikj steig vadinamj tarj institucij; tarj inioje buvo lietuvikas administracijos aparatas. Btent tuo vokiei okupacin sistema skyrsi nuo sovietins, valstybs aparate laikiusi tik sau patikimus pareignus.
520
VII skyrius
2.7. Antroji sovietin okupacija 1944 m. liepos 13 d. sovietins ginkluotosios pajgos sugro Vilni, o 1945 m. sausio 28 d. joms umus Klaipd, visa Lietuvos teritorija vl atiteko SSRS. Reokupuotoje Lietuvoje buvo atstatytas Lietuvos TSR 1940 m. Konstitucijos galiojimas, atkurtos sovietins valstybins institucijos, taip pat ir atnaujinta aneksija. Tuo metu LKP kadrai buvo silpni, nepajgiantys sprsti jai Kremliaus keliam udavini ir veikti aktyvi savo tautos rezistencij, todl 1944 m. prie VKP(b) CK buvo steigtas specialus biuras Lietuvai, veiks iki 1946 m., kai atsistais i Rusijos kadrais buvo sustiprinta ir gijo didesn Maskvos pasitikjim Lietuvos komunist organizacija. 1946 m. kovo 25 d. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo saku Liaudies komisar taryba buvo pertvarkyta Ministr taryb. Visas visuomeninis gyvenimas buvo vairuojamas ir kontroliuojamas i Kremliaus. Lietuvos, kaip ir kit sjungini respublik, valstybins institucijos klusniai vykd centro komandas arba dubliavo jo priemones ir aktus. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas daugiausia kartodavo TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sakus; pati Aukiausioji Taryba formaliai tvirtindavo biudet ir Prezidiumo sakus. Tik Ministr taryba turjo rpintis statym ir vairi partini direktyv gyvendinimu, kio reikalais. Netrukus, sitikinus tariamos sovietins demokratijos butaforikumu, visose valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srityse m reiktis gyventoj abuojumas, j dalyvavimas politiniame ir kio gyvenime darsi vis pasyvesnis. moni gyvenim smarkiai paveik represin valstybs veikla teisinant j nuverstj klasi slopinimo funkcijos realizavimu. Mokslinink apskaiiavimais, Lietuvoje neteisingai buvo nuteistas ir itremtas kas deimtas mogus. Po Stalino mirties 1953 m. Kremlius band valdym kiek liberalizuoti, imtasi alinti grubiausius teistumo paeidimus, plsti sovietini respublik teises. Taiau nepaisant kai kuri pasiekim, pramons, ems kio, kultros ir kitose srityse, esant administracinei komandinei kio valdymo sistemai (administracinis aparatas savo nuoira skirst materialinius iteklius ir finansus, reikalavo, neatsivelgiant gamini kokyb ir asortiment, vykdyti ir viryti planus, ilgainiui sigaljo neatlikt darb priraymai, ataskait klastojimai), prieita prie darbo umokesio lygiavos, gamybininkams neliko intereso geriau dirbti, gaminti daugiau produkcijos. Paplito abejingumas mogaus likimui, statym nepaisymas, morals norm ignoravimas. moni atskyrimas nuo nuosavybs ir svarbiausi gyvenimo reikal tvarkymo, ekonomikos ir visuomens gyvenimo suvalstybinimas, gyventoj apgaudinjimas paadais ir neteisti valdios pareign veiksmai demoralizavo vis
Valstyb
521
politin ir visuomenin gyvenim. Sunkjo ekonomin padtis, majo pagaminamos produkcijos, augo jos kainos, stiprjo infliacija. Siekdama veikti akivaizdi kriz, Soviet Sjungos kompartijos vadovyb devintajame deimtmetyje ryosi imtis valstybinio ir visuomeninio gyvenimo pertvarkymo perestroikos, beje, suteikusios didesn savarankikum sjunginms respublikoms. Tai sudar slygas lietuvi tautos judjimui u nepriklausomybs atgavim, u pakartotin valstybingumo atkrim.
522
VII skyrius
2.8. Antrasis Lietuvos valstybingumo atgimimas Antrj nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim pareng ir vykd lietuvi tautos pasiryimas ir valia maksimaliai panaudojant ans, kur suteik Soviet Sjungoje prasidjusi perestroika. Prasidjusio judjimo erdimi ir vadovu tapo mokslins ir krybins inteligentijos iniciatyva 1988 m. vasaros pradioje ms kurtis platus, apms visus Lietuvos gyventoj sluoksnius, Lietuvos Persitvarkymo Sjdis. Principin reikm turjo tai, kad Sjdio veikjais pasipildiusi Aukiausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. prim nutarim Dl 1939 m. VokietijosTSRS sutari ir j pasekmi Lietuvai likvidavimo, kuriame sakoma, kad Lietuvos Liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. priimta Lietuvos stojimo TSRS deklaracija, kaip neireikusi lietuvi tautos valios, yra neteista ir negaliojanti, todl ia deklaracija grindiamas TSRS 1940 m. rugpjio 3 d. statymas Dl LTSR primimo Taryb Socialistini Respublik Sjung taip pat yra neteistas ir Lietuvos juridikai nesaisto. is, taip pat kai kurie kiti Aukiausiosios Tarybos aktai teisikai atspindjo prasidjus ir, nepaisant nirtingo SSKP ir Soviet Sjungos virni prieinimosi, grasinim ir vystomos piktos antilietuvikos propagandos, vis spariau sibgjant nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo proces. 1990 m. vasario 24 d. vyk demokratiki Aukiausiosios Tarybos rinkimai utikrint pergal atne Sjdio remtiems kandidatams. Irinkta ir pradjusi darb kaip Lietuvai svetimos valstybs primesta institucija, bet kart turdama lietuvi tautos atstov galiojimus atkurti nepriklausomos Lietuvos valstyb, Aukiausioji Taryba kovo 11 d. prim Akt dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo. SSRS nenoras pripainti proces, vykstani Lietuvoje, skatino jos valdanij virn, pasitelkus kolaborantikus elementus, daryti visa, kad ilaikyt lietuvi taut savo priklausomybje. Tam buvo panaudotos vairiausios priemons ekonomins, politins, ideologins. Savo apogj ios pastangos pasiek 1991 m. 1991 m. pradioje SSRS kariuomen perjo atvir agresij prie Lietuvos valstyb, o SSKP organizacija Lietuvoje sausio 11 d. paskelb apie nacionalinio gelbjimo komiteto krim, apie tai, kad jis ima valdi savo rankas. Ikilus realiai grsmei teist valstybs valdios institucij veiklai Aukiausioji Taryba 1991 m. sausio 14 d. prim nutarim, jog tam atvejui, jei ji nebegalt vykdyti savo galiojim, sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausyb emigracijoje. Vidaus reikal ir krato apsaugos padaliniams svarbiausi valstybs objekt upuolimo atveju suteikta teis prieintis.
Valstyb
523
Dl pradtos Soviet Sjungos karins agresijos 1991 m. vasario 28 d. Aukiausiosios Tarybos priimtame nutarime buvo nurodyta, kad Soviet Sjungai toliau vykdant prie Lietuvos Respublik agresijos veiksmus ir iliekant realiai aktyvios okupacijos grsmei, visos SSRS ir jos kolaborant kuriamos Lietuvoje valdymo struktros yra neteistos, Lietuvos valdios institucijos ir pareignai negali bendradarbiauti su okupantais, o pilieiai aktyviosios okupacijos reimo atveju kvieiami laikytis nepaklusnumo, gintis ir ginti kitus. Akte nurodyta, kad aktyviosios okupacijos pradi nusako padtis, kai Aukiausioji Taryba yra prievarta suvaroma. Slygas politinei padiai Lietuvoje galutinai stabilizuotis sudar nepavyks 1991 m. rugpjio 19 d. puas Maskvoje ir po jo seks Soviet Sjungos subyrjimas. Per labai trump laik Lietuvos Respublik pripaino daugiau nei 100 pasaulio valstybi, tarp j ir Rusija. Siekdama Lietuvos Respublikos sitraukimo laisv pasaulio taut ir valstybi bendrij, Aukiausioji Taryba dar 1991 m. sausio 29 d. buvo primusi pareikim, kuriuo sipareigojo gerbti ir siningai vykdyti Jungtini Taut status ir kitus tarptautinius aktus, reglamentuojanius diplomatinius ir konsulinius santykius. 1991 m. rugsjo 17 d. Lietuva tapo visateise Jungtini Taut nare, po to buvo priimta kitas autoritetingiausias tarptautines organizacijas, pasira Helsinkio Baigiamj akt.
Valstybs forma
523
VIII skyrius VALSTYBS FORMA
1 poskyris. Valstybs formos svoka. Valstybs valdymo forma 2 poskyris. Valstybs sandaros forma 3 poskyris. Politinis reimas
1. Valstybs forma kompleksin svoka, kuri atskleidia, kaip valdia valstybje organizuojama, kaip ji idstoma teritoriniu poiriu, kokiais principais vadovaujamasi jos veikloje, kokiais bdais ji gyvendinama. Valstybs form atskleidia valstybs valdymo forma, valstybs sandaros forma ir politinis reimas. 2. Valstybs valdymo forma atskleidia valstybs valdios altin, aukiausij valstybs valdios institucij sudarymo tvark, j struktr, i institucij teisin padt ir tarpusavio santykius. Valstybs sandaros forma parodo valstybs teritorin sutvarkym, valstybs ir j sudarani teritorini vienet santyki pobd. Politinis reimas apibdina valstybs valdios gyvendinimo bdus ir priemones. 3. Nagrinjant valstybi valdymo formos klausimus, teks susidurti su valstybi skirstymu monarchijas ir respublikas (ios skirstomos parlamentines, prezidentines ir pusiau prezidentines). Pagal sandaros form skiriamos unitarins ir federacins valstybs. Pagal valstybs valdios gyvendinimo bdus ir priemones valstybs skiriamos valstybes, kuriose tvirtintas demokratinis ar nedemokratinis (autoritarinis ar totalitarinis) politinis reimas. Laikantis i kriterij, galima vertinti ir Lietuvos valstybs form.
524
VIII skyrius
1 poskyris VALSTYBS FORMOS SVOKA. VALSTYBS VALDYMO FORMA
1.1. Valstybs forma kompleksin svoka 1.2. Valstybs valdymo formos svoka 1.3. Monarchija 1.4. Respublika: 1.4.1. Svoka 1.4.2. Prezidentin respublika 1.4.3. Parlamentin respublika 1.4.4. Pusiau prezidentin respublika 1.5.Lietuvos valstybs valdymo forma 1.1. Valstybs forma kompleksin svoka Vis valstybs studij centre valdia, tiksliau valstybin valdia. Valdios organizacijos, jos raikos bdai klausimai, kuri konstitucinje teisje praleisti negalima. Taigi susiduriame su valstybs formos svoka. Tai kompleksin kategorija, atskleidianti valdios valstybje organizavim, jos idstym teritorijos atvilgiu, jos gyvendinimo bdus ir priemones. Tradicikai vartojamos kelios svokos, vairiais aspektais apibdinanios valstybs form. Tai valstybs valdymo forma, valstybs sandaros forma bei politinis reimas. Valstybs valdymo forma atskleidia valstybs valdios altin, aukiausij valstybs valdios institucij sudarymo tvark, struktr bei i institucij teisin padt ir tarpusavio santykius; valstybs sandaros forma parodo valstybs teritorin sutvarkym, valstybs ir j sudarani teritorini vienet santyki pobd; politinis reimas apibdina valstybs valdios gyvendinimo bdus ir priemones. Valstybs forma kompleksin svoka. Ji apima visus tris nurodytus elementus. Valstybs forma ne vien teorin kategorija. Ne maiau svarbi jos praktin reikm. Visuomenei ne tas pats, ar egzistuojanios valstybs valdios institucijos, j santyki sistema, tvirtinti valdios gyvendinimo bdai stabdo ar skatina visuomens paang. Pasaulio istorijoje galime rasti ne vien pavyzd: kartais aikiai pasenusi valstybs forma provokuoja konfliktus arba labai sunkina ikilusi visuomenei udavini sprendim. Ir prieingai, tinkamas valstybs organizacijos modelis
Valstybs forma
525
lengvina velninti visuomenje kylanias prieprieas, telkia visuomen bendriems tikslams gyvendinti. Neretai raoma, kad valstybs formos paiekos tai efektyviausio, esant tam tikroms slygoms, valdios modelio paiekos. Ypa audringai diskutuojama valstybs formos klausimais, kai pasikeiia visuomens gyvenimo slygos ir visuomenei tenka rinktis, koks valstybs organizacijos modelis turi bti tvirtintas. XX a. pabaigoje vl atgavusi nepriklausomyb Lietuva nebuvo iimtis. Konstitucijos krimo proceso istorijoje diskusijos dl valstybs formos (tiksliau dl vieno jos elemento valdymo formos) buvo paios audringiausios. Parlamentin, pusiau prezidentin ar prezidentin respublika? Kokios kompetencijos reikia aukiausioms valstybs valdios institucijoms? Ginytasi ir kitais klausimais: kokios turi bti vietos savivaldos ir vietinio valdymo ribos? Kaip Konstitucijoje visapusikiau tvirtinti demokratinius visuomens gyvenimo pagrindus? Norint nepasiklysti valstybi formos iraik vairovje, reikia jas klasifikuoti. Btina rasti tam tikrus kriterijus, poymius, kurie padt geriau suprasti valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo ypatumus. Nustatant aukiausij valstybs valdios institucij sistem, j galiojimus, tarpusavio santykius, siekiama sudaryti toki valstybs form ir toki valdymo sistem, kad bt leidiami geri statymai ir kad jie bt gerbiami1. Tai ities klasikiniu laikytinas valstybs formos (ir teisininkus bene labiausiai dominanio jos elemento valdymo formos) pasirinkimo prasms paaikinimas, idstytas A. Esmeino knygoje. Dar antikos laikais Platonas ir Aristotelis sil, klasifikuojant valstybes, atsivelgti, ar valstybs valdomos: a) visuomens gerovei; b) valdov naudai utikrinti. Atsivelgdami i aplinkyb, jie valstybi valdym pagal valdanij asmen skaii skirst taip: kai valdo vienas asmuo, pozityvi forma monarchija, negatyvi tironija. Kai valdo grup asmen, pozityvi forma aristokratija (kilmingj valdia), negatyvi oligarchija (turtingj valdia). Kai valdo liaudis, teigiama forma politija, o neigiama demokratija ar ochlokratija. Vliau, II m. e. amiuje istorikas Polibijus skirst valstybes taisyklingo valdymo (monarchija, aristokratija, demokratija) ir netaisyklingo valdymo (tironija, oligarchija, ochlokratija). Jis taip pat numat miraus valdymo valstyb. XVI a. N. Machiavelli valstybs valdymo formas klasifikavo atsivelgdamas valdanij skaii: 1) monarchija (kai al valdo vienas asmuo); 2) demokratija (kai al valdo keli asmenys; priskyr prie jos ir graik aristokratij).
1 Esmein A. Konstitucins teiss principai (Prancz ir palyginamieji). T. I. 1 d. Kaunas, Teisinink draugija, 1932. P. 35.
526
VIII skyrius
XVIII a. Ch. L. Montesquieu valstybs valdymo form klasifikavimo pagrindu laik ne valdanij skaii, o pavaldini paklusnumo motyvus. Jis valstybes skirst tris grupes: 1) respublika, kurios pagrindas dora, tvyns meil, kuklumas; 2) monarchija, kurios valdymo pagrindas garb; 3) despotija, kurios pagrindas baim, valdymas be statym, nes pavergtiems statym nereikia, despoto valia pakeiia statymus. Svarbiausi valstybs tikslai apsaugoti valstybs egzistencij bei asmens laisv. Geriausiai laisv apsaugoma valstybse, kuriose statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios atskirtos. Ribotas valdymo bdas bdingas alims, kuriose statym leidiamoji ir vykdomoji valdios yra vienose rankose, o atskirta tik teismin valdia. Jeigu visos valdios atsiduria vienose rankose, tokiai valstybei bdinga despotinis valdymas. 1.2. Valstybs valdymo formos svoka Pradsime nuo pirmojo valstybs formos elemento valstybs valdymo formos. Ne tik filosofijoje pabriama turinio ir formos vienov. Taip pat ir valstybs valdios painimo studijos bus nevisapuss, jei neisiaikinsime, kas laikoma valdios altiniu, kaip sudaromos aukiausios valstybs valdios institucijos, kokia yra j struktra ir kokius jos turi galiojimus, kokie yra j tarpusavio santykiai. Jau nuo antikos laik siekiama atsakyti du klausimus: 1) kokios valstybs valdymo formos egzistuoja; 2) kokia i inom valstybs valdymo form geriausiai tinka tam tikrai aliai tam tikru jos raidos etapu. Valstybs valdymo forma tai valstybs valdios organizacijos forma, kuria nusakomas valstybs valdios altinis, aukiausij valstybs valdios institucij sudarymo tvarka, j struktra, teisin padtis, taip pat i institucij tarpusavio santyki principai. Danai pabriama, kad tai bene reikmingiausias valstybs formos elementas, kad is elementas yra labiausiai teisinis; j apibdinant, paprastai remiamasi tam tikra teisinio reguliavimo, taip pat ir teisins praktikos, konstrukcija. Teisinje, taip pat politologinje literatroje, be termino valdymo forma, t pat reikin apibdinant vartojamas valdymo modelio, valdymo sistemos ar reimo, politins sistemos modelio bei kitos svokos. Vadovlyje vartosime pirmj svok, nes ji labiausiai sitvirtinusi lietuvikoje teisinje literatroje. Taigi valstybs valdymo forma svarbi konstitucins teiss kategorija, turinti ir metodologin reikm. Todl btina imtis j atskleidiani komponent gilesns analizs. Pirmiausia aptarsime valdios altin.
Valstybs forma
527
Demokratinse valstybse valdios altiniu laikoma tauta. i samprata tvirtinta ir Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijoje. Jos nuostatos, kad Lietuvos valstyb kuria tauta, kad tautai priklauso suverenitetas, kad aukiausi suvereni gali tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus, kad valdios staigos tarnauja monms, patvirtina tautos primat organizuojant valstybs valdi. Kita koncepcija: valdios altinis valdovas. iuo atveju reikt prisiminti Jeano Bodino pasilyt monarchui priklausanio suvereniteto doktrin, pagal kuri valdovui priklauso teis valstyb ir jos gyventojus. ia teise valdovas gali pasinaudoti savo nuoira. Toki gali valdovas yra gavs tiesiogiai i Dievo. i doktrina ireikia asmeninio viepatavimo idj, akcentuoja asmens valdi kaip absoliui monarcho ypatyb. Priklausomai nuo to, kas yra valdios altinis, sprendiamas ir piliei dalyvavimas sudarant aukiausias valstybs valdios institucijas. iuolaikinje demokratinje valstybje pilieiai renka savo atstovus. Vykdomosios valdios pareignai gali bti renkami ir piliei, ir renkami ar skiriami j irinkt atstov. Atskleidiant valstybs valdymo form, svarbu isiaikinti aukiausij valstybs valdios institucij struktr, kiekvienos i j teisin padt, taip pat j tarpusavio santyki pagrindus. Dar nuo antikos laik valstybs valdymo formos pirmuoju klasifikavimo kriterijumi laikomas valdanij skaiius (valdo vienas monarchija, valdo tam tikra grup aristokratija, valdo piliei visuma demokratija). Jis i esms neprarado savo reikms ir dabar. Valstybs valdymo formos vis pirma skiriamos pagal tai, kokiu keliu uimamos valstybs vadovo pareigos paveldjimu ar irinkimu. Pagal tai valstybes galima skirstyti monarchijas ir respublikas. statym leidiamosios ir vykdomosios valdios institucij teisin padtis, j tarpusavio santykiai kriterijai, pagal kuriuos monarchijas ir respublikas galima klasifikuoti tam tikras grupes. 1.3. Monarchija Monarchija odis, kuris graik kalboje reikia vienvaldyst. Taiau mums monarchija reikia ne tik vieno valdi, bet ir paveldim valdi. Kitados monarcho valdia buvo grindiama dievika monarcho valdios kilme. Istorija rod grynai emik ios valdios kilm. Svarbiausia ne tai, kaip apibdinama monarcho valdia. Svarbiausia jo galiojimai, ios institucijos santykis su kitomis valstybs valdios institucijomis. Todl mes galime kalbti apie absoliutin (neribot) ir kon-
528
VIII skyrius
stitucin (ribot) monarchij. Pastaroji gali bti skirstoma dualistin ir parlamentin. Absoliutin monarchija. i valdymo forma bdinga vlyvajam feodalizmui. Absoliutinje monarchijoje visa aukiausia valdia priklauso monarchui. Jis pats leidia statymus, savo nuoira skiria aukiausius valstybs pareignus, vadovauja vykdomajai valdiai, skiria ir atleidia ministrus, vykdo aukiausij teisingum. Teisikai jo valdia neribota. Absoliutinje monarchijoje nra tautos renkamo parlamento, monarcho galios nra ribojamos teiss aktais. Absoliutin monarchija, kaip minta, feodalizmo pabaigos laik valstybs valdymo forma, tam tikru metu atlikusi ir paang vaidmen: ribojusi feodalinje visuomenje vyravusi savival, naikinusi politin susiskaldym, vykdiusi merkantilizmo politik, kuri skatino kio raid. Vystantis naujiems santykiams, ji greitai tapo visuomens raidos stabdiu ir demokratini revoliucij epochoje buvo likviduota. Dabartiniame pasaulyje absoliutin monarchija anachronizmas. Teisinje literatroje minimi Saudo Arabijos, Omano pavyzdiai. ios alys, nors turi oktrojuotas konstitucijas, nra konstitucins valstybs tikrja prasme, nes jose neribojama monarcho valdia. Konstitucin monarchija. Konstitucinje monarchijoje yra pripastamas (kartais tik i dalies) tautos suverenitetas, statymus leidia tautos atstovyb parlamentas. Jis gali kontroliuoti ir vyriausybs veikl. Yra skiriamos dvi konstitucins monarchijos: dualistin monarchija ir parlamentin monarchija. Dualistin monarchija. Dualistinje monarchijoje suverenitetas priklauso tautai ir monarchui. Monarcho valdia i esms apribota statymo leidiamosios valdios. Tai pradin, ribota konstitucins monarchijos forma, t.y. ioje valdymo formoje jau pastebime, nors tik i dalies pripastam, valdi padalijim, bent jau vykdomoji valdia atskiriama nuo statym leidiamosios. statym leidiamoji valdia priklauso parlamentui, o vykdomoji monarchui, kuris pats tiesiogiai gali vadovauti vykdomosios valdios struktroms arba skirti vyriausyb. Teismin valdia yra monarcho inioje, nors gali bti ir nepriklausoma. Vyriausyb u savo veikl atsako ne parlamentui, bet monarchui. Parlamentas vyriausybei gali daryti tak tik tvirtindamas valstybs biudet. Istoriniai ios ries monarchijos pavyzdiai gali bti: Pranczijos Burbon restauracijos laik monarchija, kaizerin Vokietija iki 1918 m. iuolaikins dualistins monarchijos pavyzdiais teisinje literatroje nurodomi: Jordanija, Nepalas, Kuveitas, Tailandas. Parlamentin monarchija. Kita, ities demokratika, konstitucins monarchijos ris parlamentin monarchija. Ji susiformavo istorijos
Valstybs forma
529
raidoje ne griaunant, bet pertvarkant, pritaikant senas valstybs valdios institucijas prie nauj istorins raidos slyg. ioje valdymo formoje suvereni galia priklauso tautai, monarchas tik steigtos valdios institucija, vykdanti tam tikras konstitucijos nustatytas funkcijas. Monarchas yra valstybs vadovas, jis nedalyvauja vyriausybs veikloje. Sakoma, kad toks monarchas karaliauja, bet nevaldo. Monarchas daniausiai vykdo tik simbolines funkcijas. statymus priima parlamentas, vyriausyb formuoja politins jgos, po rinkim sudaranios parlamentin daugum. Taigi esminis parlamentins monarchijos poymis vyriausybs politin atsakomyb parlamentui u savo veikl. inoma, kad kiekvienoje alyje parlamentin monarchija turi savo specifini bruo. iuolaikini parlamentini monarchij pavyzdiai: Didioji Britanija, vedija, Olandija, Belgija, Danija, Norvegija, Ispanija ir kitos alys. 1.4. Respublika 1.4.1. Svoka Respublika (lot. res publica vieas reikalas) tai valstyb, kurioje suverenitetas priklauso tautai. Joje visos aukiausiosios valstybs valdios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai galiojimus veikti gauna i piliei ir yra pilieiams atsakingos. i valdymo forma yra susijusi su demokratiniu politiniu reimu. Kitaip respublika bus tik valstybs pavadinimas, bet ne teisin politin realyb. Valstybs vadovas (prezidentas ar kolegiali institucija) respublikoje renkamas tautos ar jos irinktos institucijos. Respublikoje negali bti valstybs valdios institucij, kurios galt vykdyti valdi paios savaime. Visos valstybs valdios institucijos formaliais atsakomybs ryiais yra susietos su tauta, t.y. aksioma laikoma nuostata, kad valdios altinis yra tik tauta. Valstyb ir asmen sieja politinisteisinis pilietybs ryys, lemiantis asmens teis dalyvauti politiniame gyvenime. statymus respublikoje priima tautos irinkta atstovyb parlamentas (atstovaujamoji statym leidimo institucija), taip pat ir pilieiai tiesiogiai balsuodami. Pagal tai teisinje literatroje skiriamos dvi respublik rys: 1) reprezentacin (atstovaujamoji) respublika; 2) tiesiogins demokratijos respublika. Reprezentacinje respublikoje tauta savo vali ireikia irinkdama tautos atstovus parlament. ie atstovai (arba reprezentantai) savo galiojim laikotarpiu atstovauja tautai. Parlamentas statymais reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius. ioje respublikos ryje rinkimais
530
VIII skyrius
ir reikiasi atsakomybs santykiai tarp suvereno-tautos ir valstybs valdios. Aukiausiosios valstybs valdios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai yra renkamos piliei, kitas valstybs institucijas formuoja ar skiria irinktos institucijos. Tiesiogins demokratijos respublika yra valstyb, kurioje statymus priima patys pilieiai. Paymtina, kad tiesiogines demokratijos formas naudoja ir reprezentacins respublikos. Antai referendumai yra numatyti daugelio pasaulio ali konstitucijose. Tiesiogins demokratijos pirmasis teoretikas ir propaguotojas buvo XVIII a. prancz mokslininkas Jean-Jacques Rousseau. Tiesiogin demokratija grindiama tautos suvereniteto nedalumu ir neperleidiamumu. Vis valstybin valdi tauta vykdo tiesiogiai pati, o ne per vairias atstovaujamsias staigas. Tiesa, praktikai tokia tiesiogins demokratijos respublika niekada nebuvo sukurta. Tokia respublika tik teorin konstrukcija. Gal tik veicarijos konstitucinje praktikoje galima kalbti apie rykiausi tiesioginio valdymo poymi pasireikim. inomi vairs tiesiogins demokratijos institutai. Tai ir tautos statym leidybos iniciatyva, referendumai, plebiscitai, tautos veto teis ir kt. Labiausiai paplitusi iuolaikini valstybi valdymo forma reprezentacin respublika. Joje tauta suverenas tiesiogiai ar netiesiogiai irenka savo atstovus, kurie gyvendina valstybin valdi, formuoja kitas valstybs valdios institucijas. inoma, negalima teigti, kad reprezentacinje respublikoje netaikomi tiesiogins demokratijos institutai. Jau minjome, kad referendumai, tautos statym leidybos iniciatyva, peticij teis ios ir kitos tiesiogins demokratijos formos danai naudojamos demokratini reprezentacini valstybi, kuri valdymo forma yra respublika. Toliau nagrinsime btent toki respublik. Teisinje literatroje skiriamos ios respublik rys: 1) parlamentin respublika (jai bdinga vyriausybs politin atsakomyb parlamentui), 2) prezidentin respublika (jai bdinga vykdomosios valdios politins atsakomybs parlamentui nebuvimas, taip pat grietas valdi atskyrimas), 3) pusiau prezidentin (arba mirioji) respublika, kurioje derinami dviej pirmj modeli poymiai. Kaip matyti i tokio labai pavirutiniko respublikos valdymo formos apibdinimo, svarbiausiu kriterijumi, skiriant valdymo formos r, reikt laikyti Vyriausybs politins atsakomybs parlamentui buvim ar nebuvim (parlamentinje respublikoje vyriausyb politikai atsakinga parlamentui, prezidentinje neatsakinga, o pusiau prezidentinje susijusi atsakomybs ryiais ir su prezidentu, ir su parlamentu). Taiau kaip rodo pasaulio valstybi, kuriose tvirtinta respublikin valdymo
Valstybs forma
531
forma, valdios organizavimo vairov, vieno, nors ir labai svarbaus, kriterijaus nepakanka norint atskleisti respublikinio valdymo tip. Kitaip neretai gautume gana ikreipt vaizd. Todl iuose tyrimuose paprastai naudojamasi keli tarpusavyje susijusi kriterij sistema. Be vyriausybs politins atsakomybs kriterijaus, teisinje literatroje pasitelkiami ir kiti kriterijai: Respublikos Prezidento irinkimo bdas, ministro pirmininko pareig buvimas ar nebuvimas, Respublikos Prezidento teis skelbti prielaikinius parlamento rinkimus ir kt. 1.4.2. Prezidentin respublika Prezidentine respublika laikoma valstyb, kurios vadov prezident visuotiniais tiesioginiais ar netiesioginiais rinkimais renka tauta. is pareignas vykdo ir valstybs, ir vyriausybs vadovo funkcijas. iai valdymo formai bdinga tai, kad vyriausyb formuoja prezidentas, ir tokia vyriausyb nra politikai atsakinga parlamentui. Kita vertus, prezidentas neturi teiss paleisti parlamento ir skelbti pirmalaiki parlamento rinkim1. Formalus skiriamasis prezidentins respublikos bruoas ministro pirmininko pareig nebuvimas. i valdymo forma iek tiek panai dualistin monarchij. Tai galima istorikai paaikinti, nes kai i valdymo forma buvo kuriama JAV, pavyzdys jai buvo tuometin Didiosios Britanijos monarchija. inoma, i forma i esms skiriasi nuo monarchijos. Vis pirma ios valdymo formos valstybse yra nuosekliai gyvendintas valdi padalijimo principas. Valdi santykiams bdinga pusiausvyra ir tarpusavio kontrol. iose respublikose ir statym leidiamoji, ir vykdomoji valdia veiklos mandat tiesiogiai gauna i tautos. Vykdomosios valdios vadovas yra tautos renkamas prezidentas, kuris vyriausybs vadovo funkcijas derina su valstybs vadovo funkcijomis. Vyriausybs kaip kolegialios institucijos paprastai nra, kiekvienas ministras atsakingas prezidentui. Teisjus ir aukiausiuosius vykdomosios valdios pareignus skiria prezidentas (paprastai gavs auktesnij parlamento rm sutikim). Juos skiriant, lemia ne tiek kandidat politins nuostatos, kiek kompetencija ir asmenins savybs. Prezidentas gali savarankikai keisti ministrus ir kitus jo paskirtus vykdomosios valdios pareignus. Galioja taisykl: prezidentas negali dirbti su tais, kurie nemoka, negali ar nenori dirbti kartu.
1 inomo politologo G. Sartorio nuomone valstybs valdymo modelis laikytinas prezidentiniu, kai valstybs vadovas (prezidentas) (i) irenkamas visuotiniuose rinkimuose, (ii) jo arba jos i anksto nustatytos kadencijos metu negali atleisti parlamentas ir (iii) pirmininkauja ar kitaip vadovauja vyriausybms, kurias pats arba pati skiria (r. Sartori G. Lyginamoji konstitucin ininerija: struktr, paskat ir rezultat tyrimas / Vert E. Kris. Kaunas, Poligrafija ir informatika, 2001. P. 94).
532
VIII skyrius
Kaip minta, svarbiausias ios valdymo formos poymis vykdomoji valdia nra atsakinga parlamentui u vykdom politik. Parlamentas negali pakeisti jos pareign, jeigu jie nepaeid statymo. Todl prezidentinse respublikose kartais susidaro tokia situacija, kai prezidentas yra vienos politins jgos atstovas, o parlamente dominuoja kita politin partija. Jie priversti bendradarbiauti, nes viena valdia negali pakeisti kitos. Utikrinant valdi pusiausvyr, svarbu stabdi ir atsvar sistema. Siekdamas j utikrinti, respublikos prezidentas gali stabdyti parlamento veikl statym leidybos srityje naudodamasis atidedamojo veto teise, kuriai veikti paprastai reikia kvalifikuotos bals daugumos parlamente (ar abiejuose parlamento rmuose). Kita vertus, parlamento auktesnieji rmai gali takoti aukiausij pareign skyrim pritardami ar nepritardami silomiems kandidatams. Svarbus vaidmuo tenka teisminei valdiai. Ji turi utikrinti, kad nebt nei statym leidiamosios, nei vykdomosios valdios piktnaudiavimo. Teisinje ir politinje literatroje tipikiausiu prezidentins respublikos pavyzdiu laikomos Jungtins Amerikos Valstijos: valstybs valdios institucij sistema tvirtinta 1787 m. priimtoje Konstitucijoje; valstybs aukiausij valdios institucij sistema grindiama stabdi ir atsvar sistema; pagal j Prezidentui, Kongresui ir Aukiausiajam Teismui suteikiami galiojimai, kurie leidia daryti tak vienas kitam. JAV Prezidentas renkamas visuotiniais netiesioginiais rinkimais. Nepasibaigus kadencijai, JAV Prezidento galiojimai gali nutrkti tik dviem atvejais: pripainus kaltu impimento (apkaltos) procedros tvarka ar Prezidentui atsistatydinus. Prezidentas yra vykdomosios valdios vadovas, jis formuoja Kabinet (Vyriausyb) Senatui dalyvaujant tik nominaliai. Kabinetui vadovauja Prezidentas. Kabinetas nra politikai atsakingas Kongresui. Prezidentas neturi teiss skelbti pirmalaiki Kongreso rinkim. Prezidentas santykiuose su Kongresu gali pasinaudoti veto teise, taip pat turi teis kreiptis Kongres. Kongresas statym leidiamoji institucija. Kaip poveikio priemon vykdomajai valdiai kontroliuoti jis gali naudotis savo teismis finans srityje, taip pat atlikdamas tyrimus ir apklausas komitetuose ir t.t. Aukiausia teismin instancija JAV Aukiausiasis Teismas, kurio teisjus iki gyvos galvos, Senatui sutikus, skiria Prezidentas. Aukiausiojo Teismo kompetencijai bdinga tai, kad jis vykdo statym ir kit teiss akt konstitucingumo kontrol. Tai svarbi valstybs valdios institucij pusiausvyros garantija. Prezidentins ir parlamentins valdymo form tyrintojas Juanas J. Linzas yra nurods problemikiausius io valstybs valdymo modelio takus, btent, prezidento ir Kongreso man-
Valstybs forma
533
dat dualizm, prezidentinio valdymo sistemos nelankstum ir politini partij atsakomybs nebuvim1. Be JAV, prezidentini respublik pavyzdiais galt bti: Meksika, Brazilija, Argentina, Peru, Kolumbija, Venesuela ir kitos valstybs. Su prezidentine respublika teisinje literatroje siejama jos kratutin forma superprezidentin respublika. iai valdymo formai bdinga tai, kad alies valdios institucij sistemoje prezidento institucija i esms sprendia visus svarbiausius valstybs gyvenimo klausimus; neretai prezidento asmuo yra garbinamas, jo valdia grindiama ideologiniais ar religiniais postulatais. Superprezidentins respublikos pavyzdiai galt bti A. Stroessnerio laik Paragvajus (19541989 m.), F. Marcoso laik Filipinai (19651986 m.) ar Suharto laik Indonezija (19671998 m.). 1.4.3. Parlamentin respublika Parlamentin respublika viena i respublikins valstybs valdymo formos ri. J apibdinant, pabriamas parlamento kaip atstovaujamosios ir statym leidiamosios valdios institucijos vaidmuo gyvendinant valstybs valdi ir formuojant kitas valstybs valdios institucijas. Pagrindinis parlamentins respublikos poymis vyriausybs politin atsakomyb parlamentui. Tai solidari atsakomyb. Pareikus nepasitikjim vyriausybs vadovui ar vyriausybei, ji privalo atsistatydinti. Taip pat vyriausyb, kuriai pareiktas nepasitikjimas, gali silyti respublikos prezidentui surengti prielaikinius parlamento rinkimus. ioje valstybje respublikos prezidentas yra tik valstybs, bet ne vyriausybs vadovas. Politiniu poiriu tai reikia, kad vyriausyb i esms formuoja parlamento rinkimus laimjusi partija ar partij koalicija. Parlamentins respublikos prezident daniausiai renka parlamentas (Vengrija, ekija, Turkija, Libanas ir kt.) ar speciali kolegija, kurioje parlamento nariai sudaro svarbi dal (VFR, Italija). Tiesa, yra parlamentini respublik (literatroje daniausiai pateikiamas Bulgarijos pavyzdys, nes Bulgarijos Respublikos Konstitucijos 1 str. 1 d. tvirtinta, kad Bulgarija yra parlamentinio valdymo respublika), kuriose prezident tiesiogiai renka tauta, nors jo galiojimai riboti, ir vykdomj valdi realiai gyvendina vyriausyb. Taiau tokia prezidento rinkim tvarka tik iimtis. Parlamentinei respublikai bdinga tai, kad prezidentas formuodamasvyriausyb veikia kaip valstybs vadovas, kuris, nors ir turdamas
Linz J. J. Consquences politiques et sociales du choix entre un rgime presidentiel et un rgime parlamentaire // Le processus constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Strasbourg, Les ditions du Conseil de lEurope, 1994. P. 76.
1
534
VIII skyrius
tam tikr politini galimybi, vis pirma siekia, kad bt suformuota parlamento daugumos pasitikjim turinti vyriausyb. Nagrinjant parlamentins respublikos vadovo teisin status, paymtina, kad prezidentui neretai priklauso svarbs galiojimai, nors praktikoje jais nesinaudojama. Paprastai daugelis prezidento veiksm, taip pat pirmalaiki parlamento rinkim skelbimas, yra gyvendinami tik vyriausybei sutikus. Prezidento priimami aktai paprastai sigalioja tik pasiraius ministrui pirmininkui ar atitinkamam ministrui (kontrasignacija), kuriem ir tenka atsakomyb u t akt. Paymtina, kad parlamentinje respublikoje aukiausij valstybs valdios institucij teisin ir faktin padtis neretai gana skiriasi. Antai nors ir pabriama parlamento reikm, bet jo veikl faktikai neretai kontroliuoja vyriausyb, nors pastaroji politikai atsakinga parlamentui, taiau vyriausybs rankose pirmalaiki parlamento rinkim paskelbimo galimyb; nors prezidentui suteikti svarbs galiojimai, taiau faktikai juos gyvendina vyriausyb ir t.t. Negalima nepaminti ir kai kuri parlamentins valdymo formos privalum, ypa j lyginant su prezidentine respublika. Daugelis autori paymi, kad parlamentin respublika dl savo organizacinio modelio ypa sumaina galimyb kilti vykdomosios ir statym leidiamosios valdios prieprieai. Sakykime, jei partija laimjo parlamento rinkimus ir turi absoliui bals daugum, ji gali sudaryti vyriausyb, irinkti jos remiam prezident. Tai didina valstybs valdios institucij sistemos funkcionavimo stabilum. inoma, be privalum turime prisiminti ir sistemos trkumus: n vienai partijai neturint tvirtos daugumos parlamente, gali bti suformuota koalicin vyriausyb, kuriai, atsivelgiant kai kurioms alims bding parlamentini blok nepastovum, nuolat teks rpintis pasitikjimo isaugojimu. Tokia vyriausyb nuolat laviruos, vengs ryting, galini suskaldyti trapi koalicij, veiksm. Antai Italijos, kuri laikoma kone klasikine parlamentine respublika, istorijoje per pus amiaus po Antrojo pasaulinio karo pasikeit daugiau kaip pusimtis vyriausybi. Be to, koalicinje vyriausybje ir parlamentinje daugumoje neretai sudtinga derinti kartais gana prietaringus interesus; tokie derinimai gali usitsti ir dl to vykdomoji valdia gali bti neveikli. Siekiant ukirsti keli danai vyriausybi kaitai, siekiama racionalizuoti parlamentin valdymo form. Tuo tikslu gali bti numatytas vadinamasis konstruktyvus nepasitikjimo votumas (VFR, Vengrija, Bulgarija ir kt.). Jam bdinga tai, kad nepasitikjim galima pareikti vyriausybs vadovui su slyga, jei bus nurodytas naujas vyriausybs vadovas. Kitos vyriausybs stabilumo utikrinimo priemons: nepasitikjimo vyriausybe klausim gali silyti svarstyti tik gana didel parlamento depu-
Valstybs forma
535
tat grup; atmetus nepasitikjimo votum, kit kart klausim galima kelti tik po tam tikro laiko ir t.t. Parlamentini respublik pavyzdiai: VFR, Italija, Vengrija, Bulgarija, ekija, Estija, Latvija, Turkija, Libanas ir kt. Italija, kaip jau minjome, laikoma klasikine parlamentine respublika. Aukiausij valstybs valdios institucij sistemoje iskirtin vieta tenka alies parlamentui, kur sudaro Deputat rmai ir Senatas. Italijos Prezident renka ypatinga kolegija, kuri sudaro 1) visi parlamento nariai (Deputat rmai ir Senatas); 2) srii atstovai, kuriuos renka srii tarybos. Todl prezident renkani kolegij sudaro 945 parlamento nariai (neskaitant senatori iki gyvos galvos) ir 58 srii atstovai. Matome aik parlamento dominavim ir ioje srityje. Italijos Prezidentas yra ir valstybs vadovas, jis utikrina alies vienyb. Joks Prezidento aktas negalioja, jei jo nekontrasignuoja (nepasirao) pasils akt ministras, kuris u j ir yra atsakingas. Prezidentas, atsivelgdamas politini jg santyk abiejuose parlamento rmuose, skiria Ministr tarybos pirminink ir jo silymu ministrus. Vyriausybs veiklai reikia abiej parlamento rm pasitikjimo. Kiekvieni parlamento rmai gali pareikti vyriausybei nepasitikjim, ir tada vyriausyb privalo atsistatydinti. 1.4.4. Pusiau prezidentin respublika Pusiau prezidentinio valdymo (tiksliau pusiau prezidentinio reimo) svoka pirm kart pavartota 1970 m. ileistame Mauriceo Duverger vadovlyje Politiniai institutai ir konstitucin teis1. Mauriceo Duverger nuomone, pusiau prezidentinis reimas yra parlamentinio ir prezidentinio modeli sintez. Taiau tai sui generis reimas, egzistuojantis kaip tik tarp parlamentins ir prezidentins sistem. 1986 m. pasirodiusiame straipsnyje Pusiau prezidentinio reimo svoka M. Duverger ra, kad svoka pusiau prezidentinis reimas ymimos Vakar demokratijos institucijos, kurios jungia iuos du elementus: pirma, Respublikos Prezident, renkam visuotiniais rinkimais ir turint reikming galiojim; antra, Ministr pirminink ir Vyriausyb, kurie atsakingi deputatams. Septynios alys atitinka ar atitiko iuos kriterijus: Veimaro respublika (19191933 m.), Suomija nuo 1919 m., AustDuverger M. Institutions politiques et droit constitutionnel. 11e d. Paris, PUF, 1970. P. 277281. Paymtina, kad svoka pusiau prezidentinis reimas, tiesa, kitokia prasme, pirmsyk pavartota dar 1959 m. Taip vadinosi Huberto BeuveMry straipsnis, ispausdintas 1959 m. sausio 8 d. Monde laikratyje. Teisinje literatroje daniausiai cituojamas ne M. Duverger vadovlis, bet angl kalba ispausdintas straipsnis apie pusiau prezidentin reim (r.: Duverger M. A New Political System Model: SemiPrezidentiel Government // European Journal of Political Research. 1980. No. (8)2. P. 165187.
1
536
VIII skyrius
rija nuo 1929 m., Airija nuo 1937 m., Islandija nuo 1945 m., Pranczija nuo 1962 m., Portugalija nuo 1976 m..1 Nagrinjant valdymo model, svarbu tirti ne tik teisin reguliavim, bet ir jo gyvendinimo praktik. Pasak M. Duverger, i ali aukiausij valstybs valdios institucij sistemos yra i dalies prezidentins, i dalies parlamentins. Taiau bt netikslu vadinti tok valdym pusiau parlamentiniu, nes parlamentinis valdymas grindiamas tautos balsavimu parlamento rinkimuose. Toks balsavimas ir parlamento, ir jo sudarytos Vyriausybs legitimumo pagrindas. Tuo tarpu prezidentinis valdymas grindiamas tautos valia, ireikta ir renkant parlament, ir renkant prezident; ie rinkimai ir yra abiej institucij legitimumo pagrindas. Kadangi pusiau prezidentinio valdymo sistema grindiama visuotiniais prezidento ir parlamento rinkimais, svoka pusiau prezidentinis reimas yra kur kas tikslesn. Teisinje literatroje taip pat kartais vartojama ir mirios, ir pusiau prezidentins (mirios) respublikos svokos. Taigi nagrinjant valdymo formos model, pabriama, kad jam bdinga ir parlamentins, ir prezidentins respublikos bruoai. Tai valdymo forma, esanti krykelje tarp prezidentini ir parlamentini sistem2, t.y. forma, turinti abiej mint sistem bruo. Tiesa, konkreioje valstybje i bruo derinys gali bti labai nevienodas. Atrodyt, pusiau prezidentine respublika galima laikyti valstyb, kurioje respublikos prezident (kuriam priklauso svarbs galiojimai) renka tauta (visuotiniuose tiesioginiuose ar netiesioginiuose rinkimuose); ioje valstybje, formuojant vyriausyb, dalyvauja ir prezidentas, ir parlamentas (tiesa, dalyvavimas ne visada vienodas); ministrui pirmininkui tenka savarankikas vaidmuo, vyriausyb privalo turti parlamento pasitikjim. Be to, vyriausyb atsakinga ne tik parlamentui, bet ir prezidentui (prezidentas gali savarankikai atleisti vyriausyb, o parlamentas gali pareikti vyriausybei nepasitikjim). Jau minjome, kad skiriant vairius respublikos modelius, pagrindiniu skyrimo kriterijumi laikoma vyriausybs politin atsakomyb. Prezidentinei respublikai bdinga, kad vyriausyb atsakinga prezidentui, o parlamentinje respublikoje parlamentui. Pusiau prezidentinje respublikoje vyriausyb susieta atsakomybs ryiais ir su parlamentu, ir su prezidentu. Tautos renkamas prezidentas, turintis reikming galiojim ne maiau svarbus iam modeliui bdingas ypatumas. Teisinje literatroje pusiau prezidentins respublikos etalonu laikoma Pranczijos V Respublikos valdymo forma. Aukiausij valstyDuverger M. Le concept de rgime semiprsidentiel // Les rgimes semi prsidentiels (sous la direction de Maurice Duverger). Paris, PUF, 1986. P. 7. 2 Sartori G. Op. cit. P. 126.
1
Valstybs forma
537
bs valdios institucij sistemoje prezidentui, kur nuo 1962 m. tiesiogiai renka tauta, priklauso ities svarbs galiojimai. Prezidentas formuoja vyriausyb, kuri yra jam atsakinga. Taip pat vyriausyb turi turti emutini parlamento rm Nacionalinio susirinkimo pasitikjim. Tai bdinga ir parlamentinei respublikai. Respublikos prezidentas turi teis skelbti prielaikinius Nacionalinio susirinkimo rinkimus. i valdymo forma itin efektyvi, kai vyriausyb, turinti Nacionalinio susirinkimo pasitikjim, ir prezidentas yra vienos politins orientacijos. Kitais atvejais tarp Respublikos prezidento ir Vyriausybs bei Parlamento emutini rm (Nacionalinio susirinkimo) gali kilti konflikt, kuriuos isprsti dl specifinio i institucij ryio ne visada yra paprasta. Todl politins jgos turi iekoti politinio sugyvenimo priemoni, kompromis. Kitaip Respublikos Prezidentui reikt atsisakyti savarankikos politikos, pasilikti Vyriausybs bei Parlamento daugumos ely ar galvoti apie prielaikinius parlamento rinkimus. Kai kuriose alyse prezidentas, tiesiogiai renkamas tautos, turi pakankam teisini galiojim takoti politinius procesus, taiau praktikai jais menkai naudojasi (vadinamieji umig galiojimai). Praktikai t ali valdymo sistema funkcionuoja ne kaip pusiau prezidentin, bet kaip i esms parlamentin (Austrijos, Islandijos ar Airijos aukiausij valstybs valdios institucij praktika). 1.5. Lietuvos valstybs valdymo forma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str. tvirtinta: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. ia nuostata trims konstitucinms valstybingumo kategorijoms valstybs nepriklausomybei, demokratiniam reimui bei respublikinei valdymo formai suteiktas didiausi konstitucini vertybi statusas. Tai patvirtina ir Konstitucijos 148 str. 1 d. norma, numatanti, kad Konstitucijos 1 str. nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Ypa sudtinga i nuostat keitimo tvarka, kuri skiriasi nuo kit Konstitucijos norm keitimo tvarkos, liudija ypating i kategorij verts suvokim, nor jas kuo labiau apsaugoti. Taigi i Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str. normos akivaizdu, kad suverenas Tauta pasirinko respublikin valstybs valdymo bd. Tai atitinka modernios XX a. Lietuvos valstybs tradicij. Iskyrus Lietuvos Tarybos manevrus 1918 m. kvieiant Lietuvos karaliumi Viurtembergo kunigaikt Wilhelm von Urach, rimtesni pastang tvirtinti Lietu-
538
VIII skyrius
voje monarchij nebuvo. Pagaliau ir is istorinis epizodas rodo ne tiek tam tikr, labai motyvuot, nusistatym, kiek siekim to meto slygomis iekoti bd, kaip tvirtinti valstybs nepriklausomyb. Taiau jau 1918 m. vasario 16osios akte buvo tvirtinta, jog valstybs pamat nustatymas priklauso Steigiamajam Seimui. Tarpukario Lietuvos valstybs valdymo forma buvo respublika. Respublikin tradicija sitvirtino ir dar kart atkrusios nepriklausomyb Tautos smonje. Todl 1992 m. rengiant ir priimant Konstitucij, monarchijos tvirtinimo silymai paprasiausiai bt atrod kurioziki. Kiek sudtingesnis kitas klausimas kokia respublikos forma tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje? Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintas modelis funkcionuoja praktikai? Prisiminkime, kad rengiant 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij, daugiausia ginytasi btent dl valstybs valdymo formos, arba tiksliau, dl Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs teisins padties, j galiojim ir tarpusavio santyki. Be usienio praktikos ir teisins minties, iuose ginuose prisiminti ir tarpukario Lietuvos valstybs valdymo formos pokyiai (nuo 1922 m. Konstitucijoje tvirtinto parlamentins respublikos modelio iki 1938 m. Konstitucijoje tvirtinto prezidentinio valdymo), ne kart pabrtas reliktinis 1990 m. Laikinojo pagrindinio statymo nustatytas valstybs valdios institucij sistemos pobdis (iuo statymu nepavyko tvirtinti valdi padalijimu pagrstos valstybs valdios institucij sistemos, svarbiausios valstybs valdios institucijos vaidmuo teko Lietuvos Respublikos Aukiausiajai Tarybai Atkuriamajam Seimui). Politini gin centre 1992 m., be jokios abejons, buvo Respublikos Prezidento institucija. Vieni pasisak u stipr prezident, kiti, privengdami vienasmens institucijos galimo sivyravimo ir prisimindami tarpukario lietuvikj praeit, pasisak u nuosaiki ios institucijos galiojim konstitucin tvirtinim. Kaip minjome, 1992 m. Lietuvos Respublika atspindi Konstitucijos primimo ivakarse pasirinkt politini jg kompromis. Kaip kompromis vertino teiss ir politikos moksl atstovai? <> Lietuvos Respublikos Konstitucija pasiek labai daug buvo rastos kompromisins formuluots, neleidianios Lietuvos valstybs formos priskirti nei grietai prezidentiniam, nei grynai parlamentiniam tipui. Nors iuo atveju buvo akivaizds neatitikimai klasikiniam Pranczijos pusiau prezidentiniam modeliui, btent toks pavadinimas labiausiai prigijo apibdinant Lietuvos valstybs valdymo bd1. Tuo
Kris E. Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio Teismo obiter dicta: Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarim // Politologija. 1998. Nr. 1(11). P. 41.
1
Valstybs forma
539
tarpu Lietuvos prezidento institucija buvo i ties kompromisin. <> 1992 m. Konstitucij parm ir tos politins jgos, kurios siek parlamentins konstitucijos, ir tos, kurios pasisak u stiprius prezidento galiojimus (galbt pastarosios pusiau prezidentin rm kaip tik todl, kad prezidento galias iame modelyje manoma sustiprinti vien politinmis priemonmis)1. iam teiginiui artimi ir tokie vertinimai: Pirmiausia, nekyla joki abejoni, kad Lietuvos konstitucin sranga yra pusiau prezidentin2, Atrodo, kad Lietuvos valdymo sistema, turdama nemaai panaum su pranczikja ir airikja, visgi bus iskirtin ir neturinti itin daug analog tarp kit pusiau prezidentini valstybi3. Su Lietuvos valstybs valdymo formos klausimu susidr ir Konstitucinis Teismas nagrindamas, ar Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos atitinka Konstitucij. Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt valdios institucij kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai. Taip pat pabrta, kad ms valstybs valdymo formai bdinga ir kai kurie vadinamosios miriosios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, valstybs vadovo Respublikos Prezidento, Vyriausybs galiojimuose bei j tarpusavio santyki teisinje konstrukcijoje. Lietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs atsakingumo principas, lemiantis tam tikr Vyriausybs sudarymo bd. Taigi pagal Konstitucinio Teismo nutarim Lietuvos valstybs valdymo forma priskirtina parlamentins respublikos valdymo formai, darant ilyg, kad ji turi bding ir pusiau prezidentins valdymo formos bruo. Dl minto Konstitucinio Teismo nutarimo tuo laiku buvo daug diskutuota. Lietuvos valstybs valdymo forma vardijama kaip pusiau prezidentin ar parlamentin (su pusiau prezidentins elementais). Norint patikrinti i form apibdinim, reikia vadovautis vieno ar kito modelio identifikavimo kriterijais. Pirmiausia panagrinkime Lietuvos valstybs valdymo bd pagal pusiau prezidentinei respublikai apibrti naudojamus kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 str. 2 d. Respublikos Prezident renka Lietuvos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi vi1 Pugaiauskas V. Pusiau prezidentinio institucinio modelio taka demokratijos stabilumui: Lietuvos ir Lenkijos lyginamoji analiz // Politologija. 1999. Nr. 3(15). P. 6061. 2 TalatKelpa L. Pusiau prezidentizmo link: Lietuvos institucins reformos analiz // Politologija. 1996. Nr. 1 (7). P. 107. 3 Lukoaitis A. Prezidentas Lietuvos politinje sistemoje: vietos ir gali paiekos // Politologija. 1998. Nr. 2 (12). P. 45.
540
VIII skyrius
suotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Taigi Lietuvoje ir valstybs vadov, ir parlament tauta renka tiesiogiai, t.y. abi ios institucijos remiasi tautos pasitikjimu. Svarstant klausim dl svarbi Respublikos Prezidento galiojim, reikia paymti, kad tokiais galiojimais daniausiai laikoma prezidento veto teis, teis paleisti parlament, teis skelbti referendum, prezidento faktinio vadovavimo vyriausybei galimybs, nepaprastieji galiojimai ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij Respublikos Prezidentas turi teis Seimo priimt statym motyvuotai grinti Seimui svarstyti pakartotinai. Respublikos Prezidento veto Seimas gali veikti daugiau kaip 1/2 vis Seimo nari bals dauguma. Respublikos Prezidentui priklauso teis skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl naujos Vyriausybs programos arba nuo Vyriausybs programos pirmojo pateikimo per 60 dien du kartus i eils nepritar Vyriausybs programai. Prezidentas pirmalaikius Seimo rinkimus gali skelbti ir Vyriausybs silymu, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 str. 2 d. 1 ir 2 p.). Taigi, kaip matome, pirmalaikiai Seimo rinkimai numatyti tik dviem atvejais, esant tam tikroms slygoms, todl reikt pripainti tik labai ribotas alies vadovo galias ioje srityje. Be to, paskelbdamas pirmalaikius Seimo rinkimus, Respublikos Prezidentas rizikuoja, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 87 str. 1 d., kai Konstitucijos 58 str. 2 d. numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmos posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij Respublikos Prezidentas neturi teiss skelbti referendumo; teisiniu poiriu jis yra valstybs vadovas ir nevadovauja Vyriausybei (yra savarankikos Ministro Pirmininko pareigos). Kita vertus, neturtume pamirti, kad Respublikos Prezidentas vadovauja alies usienio politikai. ioje srityje jo veikla susijusi su Vyriausybs vykdoma usienio politika. Konstitucijoje pabriamas Respublikos Prezidento prioritetas ios vykdomosios valdios veiklos srityje. Respublikos Prezidentas gali skelbti nepaprastj padt, taiau tok jo sprendim turi patvirtinti Seimas. Vadinasi, nra taip paprasta konstatuoti, ar visus nurodytus Respublikos Prezidentui priskirtus galiojimus galima beslygikai laikyti svarbiais, nes kai kuri i j gyvendinimas daniausiai siejamas su tam tikromis slygomis. Respublikos Prezidentas taip pat dalyvauja ir formuojant Respublikos Vyriausyb. Jis, Seimui pritarus, skiria Ministr pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt (Konstitucijos 84 str. 4 p.). Taiau gyvendindamas i savo funkcij, jis yra laisvas tik formaliai
Valstybs forma
541
Vyriausybei btinas Seimo pasitikjimas (Nauja Vyriausyb gauna naujus galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai skelbiama Konstitucijos 92 str. 5 d.). Todl Prezidentas, nors ir turi pasirinkimo teis, negali ignoruoti Seimo daugumos. Kaip paymta Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime, Seimo ir Respublikos Prezidento galiojim formuojant Vyriausyb analiz leidia teigti, kad iame procese Respublikos Prezidento veiklos svarbiausias udavinys laiduoti valstybs valdios institucij sveik. Formuojant Vyriausyb, jo veiksmus pirmiausia turt lemti pareiga veikti taip, kad bt sudaryta veiksminga, t.y. turinti Seimo pasitikjim, Vyriausyb. inoma, negalima pamirti ir politini veiksni, pvz., kai Seime atstovaujamos jgos isiskaidiusios, Respublikos Prezidentui atsiranda didels politinio manevro galimybs parenkant Ministr pirminink ar ministrus. Kai Seimo dauguma yra labai aiki ir stipri, Respublikos Prezidento galimybs ne tokios jau didels, nes jis turi galvoti apie galim Seimo pasitikjim ar nepasitikjim bsima Vyriausybe. Ministras pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Ministrai, vadovaudamiesi jiems pavestoms sritims atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui pirmininkui. Vyriausyb privalo atsistatydinti, kai Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru pirmininku. Respublikos Prezidentas atleidia Ministr pirminink Seimui pritarus; ministrus jis gali atleisti tik Ministro pirmininko teikimu. Taigi ioje santyki srityje Seimo galios gerokai didesns nei alies vadovo. Kokias galima padaryti ivadas? Akivaizdu, kad Lietuvos konstitucinis valdymo modelis ne visikai atitinka pusiau prezidentins respublikos valdymo formos kriterijus, nors, kita vertus, galima velgti ne vien ios valdymo formos modelio bruo. Turime atsiminti, kad grynu pavidalu joks idealus modelis (net ir prisimenant Pranczijos V Respublikos valdymo form) neegzistuoja. Lieka dvi ieitys: pirma, kaip neretai raoma politolog, teiss mokslinink straipsniuose, priskirti Lietuvos valstybs valdymo sistem pusiau prezidentinei valdymo formai, kuri pagal savo bruous yra priartjusi prie parlamentins valdymo formos (tai ypa irykja Respublikos Prezidento ir Seimo, jei i institucij politin orientacija skirtinga, sambvio ar sugyvenimo metais); antra, konstatuoti, kad Lietuvos valdymo forma priskirtina parlamentinei respublikai, turiniai pusiau prezidentins respublikos bruo1 (kaip var1 poir gina ir vokiei tyrintojas Andreas Hollsteinas. Jis dsto, kad apibdinant Lietuvos valdymo form, labiausiai bt priimtinas sistemos apraymas kaip parlamentins
542
VIII skyrius
dyta Konstitucinio Teismo nutarime). Ir vienu, ir kitu atveju apibdinamos tos paios valstybs valdios struktros, j teisin padtis ir tarpusavio santykiai, tik pirmuoju daugiau akcentuojami vieni bruoai, antruoju kiti. Taiau abiem atvejais reikinys yra tas pats, vertinami tie patys galiojimai, j santykis ir sryis. Tik neturime pamirti, kad abi tipologijos santykins. Taip pat reikia atsivelgti dar vien aplinkyb. M. Duverger savo tipologijas grind ne tik teiss normomis, bet ir valdymo modelio gyvendinimo praktika. Lietuvos valstybs institucij sistema labai jauna. Kokia susiformuos aukiausij valstybs valdios institucij sveikos sistema? Ne vienos alies patirtis rodo, kad ten, kur susidaro aiki parlamentin dauguma ar stipri koalicija, prezidentui tenka antraeilis vaidmuo. Ten, kur nepavyksta sudaryti pastovios parlamentins daugumos, prezidento taka atitinka jo teisines galias ar net jas pranoksta. Pagaliau ir nuo paties Respublikos Prezidento daug kas priklauso: jis gali bti aktyvus ir pasyvus. ios ir kitos aplinkybs daugiau politikos mokslo tyrinjimo sritis. O grtant prie valdymo formos tipologijos klausimo, galima pasakyti, kad aukiausij valstybs valdios institucij tarpusavio santyki praktika po ilgesnio laiko parodys, kurlink nudreifavo valdymo modelis: parlamentinio valdymo link ar pusiau prezidentinio valdymo modelio link. Kitaip sakant, teorin gin pads isprsti ilgesnio laikotarpio mint valdios institucij veiklos praktika.
2 poskyris VALSTYBS SANDAROS FORMA
2.1. Valstybs sandaros formos svoka ir valstybi klasifikavimas iuo aspektu 2.2. Unitarin valstyb 2.3. Federacin valstyb 2.4. Kitokie valstybi susivienijimai (konfederacija, sandrauga, bendrija ir pan.) 2.5. Lietuvos valstybs sandaros forma. Lietuva unitarin valstyb
su pavieniais pusiau prezidentiniais elementais (r.: Hollstein A. Valstybs organizacinis modelis Lietuvos konstitucijoje: treiasis kelias tarp prezidentins ir parlamentins sistemos? // Politologija. 1999. Nr. 2 (14). P. 46.
Valstybs forma
543
544
VIII skyrius
2.1. Valstybs sandaros formos svoka ir valstybi klasifikavimas iuo aspektu Lietuvos teiss ir politikos moksl literatroje valstybs vidinei teritorinei struktrai, centrini ir vietini valdios institucij santykiams bei valstybs sudtini dali statusui apibdinti vartojamos dvi svokos. Vieni valstybs formos element vardija kaip valstybs sandaros bd1, kiti kaip valstybs santvarkos form2. Tinkamos svokos parinkimas ne vien kalbos mokslo problema. Teiss moksle irgi svarbu tiksliai reikin vardyti, atskleisti teisinio reikinio esm. Ypa vengtina dviprasmybi. Be to, neturtume pamirti ir pedagoginio aspekto. Jei vartodami svok valstybs santvarkos forma nepaaikinsime, kad kalbama apie valstybs teritorin struktr, galima bt manyti, kad kalbama apie valstybs sutvarkym apskritai, o ne apie vien valstybs formos aspekt. Tuo tarpu svoka valstybs sandara vienaprasm. Be jokios abejons, yra aikiau, kad iuo atveju kalbama apie valstybs vidaus teritorin struktr, valstybs vidaus sandar. Todl vadovlyje vartosime valstybs sandaros formos svok. Valstybs sandaros forma apibdina valstybs vidaus teritorin sutvarkymo bd, valstybs sudtini dali teisin padt, taip pat santyki tarp valstybs kaip tokios ir jos sudtini dali pobd (t.y. centrins ir vietins valdios santyki pobd). Tinkama valstybs sandara vienas i veiksni, utikrinani alies stabilum, valdios struktr efektyvi veikl. Apie valstybs sandaros form sprendiama pagal valstybs sudt, t.y. ar valstyb yra vienalyt, ar jungtin. Atsivelgiant tai, prasta valstybes skirstyti unitarines (paprastas) ir federacines (sudtines). Taigi valstybs sandaros form lemia valstybs teritorijos sutvarkymo bdas, valstybs ir jos sudtini dali tarpusavio santyki sistema, taip pat vieningos vienos ar dviej lygi teiss sistem galiojimas. Paprastai skiriamos dvi valstybs sandaros formos: unitarin ir federacin. Literatroje taip pat minima konfederacija. Tai suvereni valstybi sjunga, bet ne sudtin valstyb, todl konfederacijos narivalstybi tarpusavio santyki tyrimas, matyt, labiau tikt tarptautinei teisei. Taiau kai kurioms valstybi sjungoms bdingi kvazivalstybs poymiai, todl, bent epizodikai, apvelgsime ir jas. Kaip atskirti unitarin valstyb nuo federacins?
1 2
Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius, Justitia, 2000. P. 50. iuolaikin valstyb. Kaunas, Technologija, 1999. P. 21.
Valstybs forma
545
Unitarin valstyb vienalyt, ji padalyta tik administracinius teritorinius vienetus, kuriems nebdinga tam tikras politinis savarankikumas. Unitarinje valstybje galioja vieninga nacionalin teiss sistema. Federacija sjungin valstyb, kuri sudaro federacijos nariai valstybinio pobdio teritoriniai junginiai. ioje valstybje, be bendr visai federacijai valstybs valdios institucij, funkcionuoja federacijos subjekt statym leidybos, vykdomosios ir teismins valdios institucijos. Federacijos subjektai, skirtingai nei unitarins valstybs administraciniai vienetai, naudojasi didesniu ar maesniu politiniu savarankikumu. Unitarin ar federacin valstybs sandaros forma tvirtinama konkreios alies konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 str. 1 d. skelbiama: Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. Tai unitarins valstybs sandaros konstitucinis pripainimas. Panaios reikms, tik tvirtinanti federalizm, yra VFR Pagrindinio statymo 20 str. norma, kurioje nustatyta, kad Vokietijos Federacin Respublika yra demokratin ir socialin federacin valstyb. Kas lemia vienoki ar kitoki valstybs sandaros form? Valstybs sandaros forma yra valstybs istorins raidos rezultatas. Susiduriame su vairiausi veiksni poveikiu. alies teritorijos dali istoriniai skirtumai, konfliktai visuomenje, separatistins tendencijos, usienio ali spaudimas viena grup veiksni. Ne maiau svarbios ir kitos aplinkybs mononacionalin gyventoj sudtis ar daugiatautikumas, religiniai, rasiniai, kultriniai ir kitokie panaumai ar skirtumai. Valstybs sandaros forma gali keistis. Pasaulio valstybi istorijoje aptiksime vairi transformacij. Kartais unitarins valstybs susijungia federacijas (istorinis JAV susikrimo pavyzdys). Kitais atvejais unitarin valstyb transformuojasi federacij (1993 m. unitarin Belgija dl etnini problem virto federacija). Arba prieingai, 1993 m. sausio 1 d. vietoje buvusios ekijos ir Slovakijos Federacins Respublikos (taip vadinosi ekoslovakija po 1989 m. aksomins revoliucijos) atsirado dvi unitarins valstybs: ekija ir Slovakija. Ir unitarinje, ir federacinje valstybje atskir dali statusas gali bti identikas ar skirtingas. Pagal tai valstybs teritorinis sutvarkymas apibdinamas kaip simetrikas ar asimetrikas. Pirmuoju atveju alies teritoriniai vienetai turi vienod status. Lietuvoje vis apskrii, savivaldybi teisinis statusas yra vienodas. Nra apskrii su didesniais ar maesniais galiojimais ar skirtinga kompetencija. Antruoju atveju kai kuri vieno lygmens sudtini dali statusas skiriasi. Sakykime, Italijoje Sicilijos, Sardinijos ir kelios kitos sritys turi ypatingas, Konstitucijoje fiksuotas, teises, koki neturi kitos tos alies sritys.
546
VIII skyrius
Valstybs forma
547
2.2. Unitarin valstyb Pasaulyje yra daugyb unitarini valstybi. J sraas bt labai ilgas: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, ekija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Pranczija, Portugalija... Unitarin valstyb vieninga (prancz kalba unitaire vieningas, suvienytas) valstyb. iai valstybei paprastai bdinga: alyje galioja viena nacionalin konstitucija; alyje vieninga teiss sistema; alyje funkcionuoja vieninga statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios sistema; valstybs teritorija daloma administracinius teritorinius vienetus, kuri status nustato bendros visai valstybei teiss normos; viena pilietyb, vieningas biudetas ir t.t. Pabriama, kad unitarinje valstybje centrins valdios institucijos turi galimybes operatyviai sprsti alies problemas. Jos savo rankose turi sukoncentravusios pakankamai priemoni. Taiau unitarinje valstybje nra paneigiama ir decentralizacija. Unitarinje valstybje n vienas jos teritorijos padalijimo vienetas neturi valstybinio darinio statuso. Valstybs dalys tai administraciniai teritoriniai vienetai. Juose galioja centrins valdios priimti teiss aktai, administracini teritorini vienet ribas nustato centrin alies valdia. Administracinio teritorinio padalijimo sistemoje gali bti kelios grandys. Kartais teigiama, kad valstybs sandaros pagrindin problema yra ne nacionaliniai, kalb vartojimo ar kitokie panas santykiai, bet valstybs centralizacija ir decentralizacija. iuo poiriu federacija paprastai traktuojama kaip labiau decentralizuota forma, o unitarinje valstybje maiau decentralizuota. Taiau taip nra. Galima skirti tris unitarini valstybi tipus pagal j centralizacijos lyg: centralizuotos, decentralizuotos ir santykinai decentralizuotos. Centralizuotoje unitarinje valstybje vietins institucijos, tvarkanios valstybs sudtini dali reikalus, sudaro centrines institucijas. Toki valstybi labai nedaug. Unitarin valstyb gali bti decentralizuota. Paprastai decentralizuota valstybe laikoma tokia valstyb, kurioje valstybs sudtini dali institucijas renka gyventojai. Visose valstybs sudtinse dalyse tvirtinta savivalda. ios institucijos naudojasi reikmingu savarankikumu tvarkydamos vietos reikalus. Matyt, galtume kalbti ir apie santykinai decentralizuotas valstybes, t.y. tokias, kuri administracinio teritorinio padalijimo sistemoje yra kelios grandys. Vienose (paprastai auktesnse) yra tvirtintas vietinis val-
548
VIII skyrius
dymas, o kitose savivalda. Tokios santykinai decentralizuotos valstybs organizacinio modelio prasmingumas grindiamas tuo, kad ir decentralizacija ne vien tik privalumai. Nagrinjant vietos iniciatyvos svarb sprendiant atskir alies teritorij gyvenimo klausimus, neturtume pamirti, kad savarankikai besitvarkanti sritis, kratas ar valsius neretai yra nepalyginamai racionalesn erdv kiniams ir socialiniams klausimams sprsti, nei visos alies lygmuo (ypa jei alies teritorija yra ities labai didel). Kita vertus, turime prisiminti ir iuolaikiniam pasauliui bdingas vis visuomens gyvenimo srii globalizacijos tendencijas. Kartais sakoma, kad decentralizacija priartina valdi prie moni. Tik reikia nepamirti ir visai alia moni esanti valdia yra valdia. Kartais tam tikras nuotolis padeda asmen ir valdios pareign santykiuose ivengti asmenikumo ir visus traktuoti vienodai. ie argumentai visai nepaneigia decentralizacijos svarbos, tik primena, kad socialinius reikinius reikia vertinti vairiais poiriais. Kartais unitarini valstybi konstitucijose numatoma autonomija. Antai Ukrainos Respublikos 1996 m. Konstitucijoje, kurioje tvirtinta unitarin valstybs sandaros forma (2 str.), yra X skirsnis Krymo autonomin respublika, nustatantis Krymo autonomins respublikos status. Pagal Ukrainos Konstitucij Krymo autonomin respublika yra neatimama sudtin Ukrainos dalis ir Konstitucijoje nustatyt galiojim ribose sprendia jos kompetencijai priskirtus klausimus. Plaija prasme autonomija savarankikumo administracinje srityje suteikimas tam tikrai valstybs daliai, o siaurja prasme ypatingas valstybs dalies savivaldos tipas, vietini gyventoj sudarytoms institucijoms suteikiantis teis leisti tam tikrus statymus. Pagal teisin padt tokie autonominiai vienetai skiriasi nuo administracinio teritorinio padalijimo vienet. Kartais jie turi kai kuri valstybingumo poymi: teis priimti vietinius statymus, juose funkcionuoja savas autonomijos parlamentas, sava autonomijos vyriausyb. Tokio junginio savarankikumas ribotas (centrin valdia gali naudoti tokias kontrols priemones, kaip autonomini vienet akt panaikinimas, autonomini institucij kontrol, centrins valdios speciali atstov vykdoma kontrol ir pan.). 2.3. Federacin valstyb Federacin valstyb sjungin valstyb. J sudaro valstybinio pobdio dariniai. vairiose alyse jie vadinami nevienodai: valstijomis, kantonais, emmis. Ir paioje federacijoje, ir j sudaraniuose subjektuose, kurie yra labai panas valstybes, yra statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdia, taip pat ir kitos valdios struktros. Taiau federacijos
Valstybs forma
549
subjektams pripastamas savarankikumas yra ribotas. Jie nepalaiko tiesiogini ryi su usieniu, o alies viduje j veiklos laisv riboja federacijos konstitucija. Taigi federacijos nariai nra tikros valstybs. Taiau jiems priklausantys valstybingumo elementai tvirtinti alies konstitucijoje ir centrin federacijos valdia savavalikai negali j likviduoti. Teigiama, kad federalizmas utikrina dvi funkcijas. Pirma, jis laiduoja valdios decentralizacij. Antra, federacija tai bdas integruoti alies teritorines, daniausiai labai besiskirianias viena nuo kitos, bendrijas. Todl atskiros alies dalys gauna teritorin, politin ir kultrin savarankikum ir lieka vieningos bendravalstybins politins, ekonomins, kultrins integracijos rmuose. Kaip minta, federacija sjungin valstyb. Tuo ji skiriasi nuo konfederacijos valstybi sjungos. Federacinje valstybje veikia federalins valstybs valdios institucijos, federacijos teritorija vienos valstybs teritorija. Visoje federacijos teritorijoje galioja federaciniai statymai. alis turi vieningas ginkluotsias pajgas, viening pinig sistem. Konfederacija kaip valstybi sjunga egzistuoja tol, kol to nori susijungusios alys. Dabartinse federacijose j subjektams atsiskyrimo teis paprastai nepripastama. Pasaulyje yra nemaai federacij. Tai JAV, VFR, Rusija, Kanada, Australija, Indija ir kt. Federalizmas gyvendinamas vairiomis formomis. inomi du federacijos atsiradimo keliai: sutartinis ir konstitucinis. Todl federacijas slygikai galima skirstyti sutartines ir konstitucines. Sutartin federacija atsiranda, kai savarankikos valstybs susitaria susijungti federacij. Taip 1787 m. trylika buvusi Britanijos kolonij iaurs Amerikoje nutar kurti federacin valstyb JAV. Konstitucins federacijos atsiradimas siejamas su konstitucijos ar kitokio konstitucinio dokumento, kuriuo tvirtinama federacin santvarkos forma, primimu. Pavyzdys 1948 m. Indijos Konstitucija, tvirtinusi federacij. Kodl tvirtinama federacin valstybs sandaros forma? Reikt nurodyti kelet argument. Neretai suvokiant, kad bendras tam tikras sudtins visuomens tikslas gyventi vienoje valstybje, taip pat siekiama isaugoti valstybs dali krat, srii identikum. Tokiu atveju bendra valstyb prasminga sprendiant gynybos, tarptautini ryi, pinig sistemos klausimus. Federacin valstyb laiduoja didesn kin rink ir pan. Taip pat federacijos subjektai nepraranda savo identikumo, isaugo vietos paproius, kultr, utikrinama decentralizacija. Federacin valstybs sandaros forma bdinga alims, kuriose gyvena skirting rasi, kalb, skirtingos etnins kilms bendrijos, turinios specifin istorij. Neretai jos sikrusios palyginti didelje teritorijoje. ioms bendruomenms bdingas bendruomens solidarumas.
550
VIII skyrius
Pagal federacij sudarymo pagrind skiriami tokie federacij poriai: 1) federacijos, sudarytos atsivelgiant tautin alies sudt; 2) federacijos, sudarytos remiantis teritoriniu ir tautiniu pagrindu; 3) vien teritoriniu pagrindu sudarytos federacijos. Antai iuo metu tokia tautiniu pagrindu sudaryta federacija dabartin Jugoslavija (jungia serb ir juodkalniei valstybes). Tautinsteritorins federacijos pavyzdiai: Indija, Kanada, Rusija. Jos jungia ir teritorinius, ir nacionalinius darinius. alyse, kur viena etnin tauta sudaro gyventoj daugum, federacijos susiklosiusios istorikai. Tai teritorins federacijos (Vokietija, Austrija). Istorija patvirtina teritorini federacij (tam tikros decentralizacijos forma) didesn patvarum lyginant su tautiniu ar tautiniu teritoriniu pagrindu sudarytomis federacijomis. Federacijas taip pat galima skirstyti centralizuotas ir decentralizuotas. Centralizuotoje federacijoje federacijos parlamentas gali sukurti ir likviduoti federacijos subjektus, keisti j sienas, o decentralizuotoje federacijoje pripastamos didesns federacijos subjekt teiss. Konstitucins teiss moksle federacijos dar skirstomos simetrines (visi federacijos subjektai pagal Konstitucij turi vienod status) ir asimetrines (kai alia visateis federacijos subjekt status turini subjekt (pvz.: valstij, provincij)), yra kitok, labiau ribot, status turini federacijos teritorini darini, (pvz.: federacins teritorijos, federacins apygardos ir pan.). Federacijos ir jos subjekt status nustato valstybs konstitucija. Federacija sjungin, suvereni valstyb. Federacijos subjektai suvereniteto neturi, nors kartais konstitucijose jis deklaruojamas. veicarijos kantonai pagal Konstitucij yra suverens, bet tik tiek, kiek j suverenitetas neribojamas federacins Konstitucijos. Jie turi visas teises, kurios nra perduotos federacinei valdiai. Taigi vairiose alyse federacijos ir jos subjekt teisin padtis nevienoda. Tos padties vertinimai, konkrei ali ypatum analiz sudaro prielaidas konstitucins teiss tyrintojams formuluoti vairias federalizmo koncepcijas. tai pora toki koncepcij pavyzdi. Koordinuoto federalizmo koncepcijos esm idja, kad galiojimus padalijus tarp federacijos ir jos subjekt, abu valdymo lygiai bt suvokiami kaip nepriklausomi vienas nuo kito ir turintys i esms lygiavert kompetencij. Grynuoju pavidalu is modelis niekur neegzistuoja. Labiau paplitusi kooperacinio federalizmo koncepcija. Jos esm federacijos ir jos subjekt tarpusavio sveika ir tarpusavio priklausomyb gyvendinant savo konstitucinius galiojimus. Kooperacinis federalizmas gyvendinamas per vertikal ir horizontal bendradarbiavim. Dl to sukuriami federacijos subjekt grupi regioniniai susivienijimai, ypa-
Valstybs forma
551
tingos federacijosprovincij institucijos, kurios turi velninti tarp centrins valdios ir federacijos subjekt ikilusias problemas. Teisinje literatroje silomos ir kitokios federalizmo koncepcijos. Tai sutartinis federalizmas, dualistinis federalizmas ir kt. Kaip padalijami galiojimai tarp federacijos ir jos subjekt? Prisiminkime, kad federacinje valstybje galioja dviej lygi teis. alies pilieiai paklsta ir federacinei, ir federacijos subjekt teisei. Federacin teis taikoma visiems pilieiams. Federacijos subjekto teis taikoma tik jo teritorijoje. Federacijos ir jos subjekt galiojimai vairiose alyse nevienodi. Konstitucija fiksuoja galiojim padalijim tarp federacijos ir jos nari. Federacijos subjektai niekados neturi nepriklausomai valstybei bdingos kompetencijos. Tampant federacijos nariais, ios teiss perleidiamos sjunginei valstybei. Utat federacin valstyb negali kitis federacijos subjekt kompetencij. Kokiu bdu fiksuojami tie galiojimai? Yra valstybi, kuri konstitucijos ivardija tik federacins valstybs galiojimus, o visus kitus klausimus palieka federacijos subjekt kompetencijai (JAV). Kitose yra prieingai konstitucija ivardija tik federacijos subjekt galiojimus, kitus klausimus palieka federacijai (Indija, Kanada). Pastaroji sistema palankesn federacinei centrinei valdiai, nes vis, galini ikilti, problem i anksto negalima numatyti. Be federacinei valstybei ir jos subjektams bdingos kompetencijos, gali bti numatyta bendroji (vadinamoji konkurencin) kompetencija. Tai sritys, kuriose sprendimus gali priimti ir federacijos subjektas, ir pati federacija. Taip pat galioja federacins teiss prioriteto prie subjekt teis taisykl. Ji padeda ispsti ikilusius konfliktus. Nagrinjant federacijos ir jos subjekt galiojim raid XX a., pastebima keletas ios raidos tendencij: 1. Federacin valstyb tvarko alies apsaug, jai priklauso tarptautini santyki tvarkymo monopolis. Federacijos subjektai negali sudaryti tarptautini sutari, priklausyti tarptautinms organizacijoms, turti diplomatinius atstovus usienio valstybse. Nors gali bti ir iimi (antai Kvebekas turi savo atstovyb Pranczijoje). 2. Federacijos subjektai turi teis rinkti mokesius ir reguliuoti privatins teiss, eimos, prekybos, bank bei draudimo santykius. Neretai federacijos subjektai turi savo teism sistem. Bet vl nra absoliuios taisykls (pvz., veicarijoje civilin teis patikta Konfederacijai)1. 3. Federacini sistem evoliucijai bdinga federacins valstybs stiprjimas mainant federacijos subjekt veiklos laisv. inoma, j savarankikumo sumainimas negali bti grindiamas politiniais motyvais ar
1
veicarija federacin valstyb, nes jos oficialiame pavadinime yra odis konfedera-
cija.
552
VIII skyrius
centrins valdios valia atimti dal j teisi, nes ios teiss yra nepatogios ir kliudo centrinei valdiai. Federacins valdios stiprinimas grindiamas tuo, kad federacin valstyb gali geriau sprsti modernios visuomens ekonomines ir socialines problemas. Todl federaciniam teisiniam reguliavimui siloma teikti vis didesn prioritet. 4. Kompetencijos padalijimas tarp federacijos ir jos subjekt gali sukelti Konstitucijos interpretacijos problem. Tokiu atveju sprendim priima konstitucins federalins prieiros institucijos. ie sprendimai turi apsaugoti ir federacijos, ir jos nari teises. Be to, gyvenant vienoje alyje, reikia bent minimaliai unifikuoti teisin praktik, kad vis federacijos piliei statusas bt lygus ar bent panaus visoje alyje. 2.4. Kitokie valstybi susivienijimai (konfederacija, sandrauga, bendrija ir pan.) Konfederacija vadinama nuolatin valstybi sjunga, sudaryta suvereni valstybi sutartimi neribotam laikui tam tikriems tikslams gyvendinti. Konfederaciniai santykiai i esms reguliuojami tarptautins teiss norm, nors juose yra ir kai kuri konstitucinio teisinio reguliavimo element. Taigi skirtingai nuo federacijos, konfederacija yra ne sudtin valstyb, bet valstybi sjunga. Konfederacija neturi bendros statym leidybos, bendros vyriausybs, nra ir bendros valstybins valdios sistemos. Konfederacijos sprendimus paprastai priima konfederacij sudarani valstybi atstovai (kongresas, konferencija). ie sprendimai sigalioja tik juos patvirtinus valstybi konfederacijos nari institucijoms: parlamentams, prezidentams, vyriausybms. Konfederacijos sprendimus kiekviena alis vykdo per savo valstybs valdios institucij sistem. inoma, konfederacija gali nusprsti turti savo parlament, konfederacijos vadov (nors alys ir toliau turi savo vadovus), savo vyriausyb. Taiau ir iuo atveju, skirtingai nei federacijoje, konfederacijos institucij priimti aktai tiesiogiai negalioja ali konfederacijos nari teritorijoje. Kad ie aktai galiot, jie turi bti konkreios alies ratifikuoti. Konfederacijos nariai turi teis iuos aktus atmesti. Reikt paminti specifines konfederacijos formas: personalin unij ir realin unij. Personalin unija yra tuo atveju, kai tas pats asmuo yra dviej valstybi vadovas1. Realin unija sudaroma bendriems reikalams tvarkyti. Ji labai panai federacij, lyg jos pradin pakopa. Istorinis reaTeisinje literatroje nurodomi istoriniai personalins unijos pavyzdiai: XVIII a. Anglija ir Hanoveris, XVXVI a. LenkijaLietuva, valdoma Jogailaii (iki Liublino unijos), Saks dinastijos atstov valdoma LenkijaSaksonija (16791763 m.).
1
Valstybs forma
553
lins unijos pavyzdys JAV 17761789 m., Vokietija 18151871 m. Konfederacijos narius sieja bendra krato gynyba, tarptautiniai santykiai, prekyba, valiuta, susisiekimas ir pan. Galimos ir kitokios valstybi susivienijimo formos: sandraugos, sjungos ir pan. Toki susivienijim pavyzdiu gali bti Britanijos Taut Sandrauga, jungianti beveik pusimt valstybi buvusi Didiosios Britanijos kolonij ir pai Didij Britanij. Taiau i Sandrauga turi kai kuri konstitucinio teisinio reguliavimo element, nes kai kuri jos nari valstybs vadovu laikomas Didiosios Britanijos monarchas, kur tose alyse atstovauja generalgubernatorius. Panaiai tvarkosi ir Pranczijos Bendrija, kuri sudaro Pranczija ir jos buvusios kolonijos. Pagal alies Konstitucij Pranczijos Prezidentas yra ir ios Bendrijos vadovas, nors jo, kaip ir Didiosios Britanijos monarcho Brit Taut sandraugoje, vaidmuo formalus. Savita valstybi susivienijimo forma galima laikyti Europos Sjung, kuri jungia 15 Vakar Europos valstybi. Daugelis kit Europos ali siekia narysts joje, yra asocijuotos Europos Sjungos nars. Europos Sjunga turi bendr parlament, kur tiesiogiai renka valstybi Sjungos nari pilieiai, o ne i ali parlamentai, taip pat turi savo vykdomsias institucijas. J aktai kai kuriais klausimais privalomi alims Sjungos narms. Todl nagrindami Europos Sjungos teisin padt, vieni autoriai teigia, kad ji yra savita konfederacijos forma, kiti mano, kad Europos Sjunga tarptautin valstybi sjunga, turinti virnacionalins valstybs poymi. Kartais raoma, kad Europos Sjunga bsimos vieningos Europos be valstybi sien organizacijos forma. Dar vienas valstybi susivienijimo pavyzdys Nepriklausom Valstybi Sandrauga, jungianti 11 posovietins erdvs valstybi. Ji turi bendras institucijas, kuri sprendimai kai kuriais klausimais yra privalomojo pobdio. Praktikoje Nepriklausom Valstybi Sandraugos aktuose numatyta integracija yra menkai gyvendinama. 2.5. Lietuvos valstybs sandaros forma. Lietuva unitarin valstyb Lietuvos valstybs sandaros forma yra tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 str., kad Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. ia Konstitucijos norma yra tvirtinta unitarin valstybs sandaros forma, ireikianti vieningos valstybs idj. Btent tokiai valstybs formai 1992 m. spalio 25 d. referendumu pritar Tauta tikroji Konstitucijos krja.
554
VIII skyrius
Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumas ir jos nedalomumas tam tikrus valstybinio pobdio darinius yra grindiamas pilietins lietuvi tautos bei tautos suvereniteto nedalomumu. Konstitucijos 2, 3, 4, 9 ir kit straipsni prasme Tauta Lietuvos piliei bendrija, susidariusi j istorijos, kultros, kalbos, teritorijos ir kinio gyvenimo pagrindu. Tauta vieninga, visi Lietuvos Respublikos pilieiai turi vienod status. Visus Lietuvos Respublikos pilieius jungia pastovus teisinispolitinis ryys su savo valstybe Lietuva. Todl pilietins lietuvi tautos vieningumas lemia ir alies teritorijos sandaros vieningum. Pilietinei Tautai Lietuvos valstybs krjai, alies vidaus ir iors saugumo, teritorinio vientisumo ir tautos tapatumo garantui priklauso suverenitetas aukiausi teisi, suvereni gali visuma. Tautos suverenitetas yra nedalus, tauta jo negali dalintis su jokia Lietuvos teritorijos gyventoj bendrija. Lietuvos valstybs unitarin sandaros forma yra tai, kad Lietuvoje galioja vieninga nacionalin teiss sistema. Lietuvos gyvenimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija vienintelis pagrindinis alies statymas. Visoje alyje galioja tam tikrus santykius reguliuojantys Lietuvos Respublikos statymai, kiti centrins valstybs valdios institucij aktai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij Lietuvoje negali bti vidaus sien, ypating autonomin status turini teritorijos dali. Lietuvos valstybs vientisumas konstitucinis Lietuvos valstybs organizacijos principas. Neatsitiktinai Konstitucijos 3 str. 2 d. nustatyta, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomum, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. Kodl Tauta, atkurdama Lietuvos valstybs nepriklausomyb, nustatydama alies konstitucin santvark, pasirinko tok valstybs sandaros model? Tautos vieningumo suvokimas, usienio ali patirtis, modernios teisins teorijos, taip pat ir paios Lietuvos istorinis patyrimas orientavo pasirinkti toki alies teritorins organizacijos form. Tarpukario Lietuvos istoriniam patyrimui iuo poiriu tenka svarbi reikm. 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos skyriaus Bendrieji dsniai 5 paragrafe buvo numatyta, kad administracin Lietuvos teritorijos padalijim nustato statymai. Dl vietos gyventoj reikal ypatingumo i atskir Lietuvos srii galjo bti sudaryti autonominiai vienetai, kuri sienas ir teises nustat statymas. 1922 m. ileistame neoficialiame leidinyje Lietuvos valstybs Konstitucija su paaikinimais nuostata, kad dl gyventoj reikal ypatingumo i atskir Lietuvos srii gali bti sudaryti autonominiai vienetai, buvo aikinama taip: Tai reikia, jog kai kuri Lietuvos krat gyvento-
Valstybs forma
555
jams, sakysime Klaipdos ar Vilniaus kratams, gali bti leidiama vidujin savo krato gyvenim tvarkyti taip, kaip jiems yra patogiau, ir turti savus skirtingus statymus. Kiekvienas toks pat kratas, kuriame veikt anie skirtingi statymai ir sudaryt autonomin vienet1. Analizuodami Konstitucijos nuostatas bei j komentar, neturtume pamirti to meto realij Lietuva siek atgauti ir Klaipdos krat, tvarkom Antants ali, ir Lenkijos ugrobt Vilniaus krat (Vilniaus kratui pagal 1920 m. taikos sutart su Rusija nustatytomis sienomis taip pat priklaus ir Gardinas, Amena). Manyta, kad autonomija padt integruotis i srii gyventojams Lietuvos gyvenim. 1928 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. buvo nustatyta: Atskiri Lietuvos kratai gali gauti tam tikru statymu teis autonomikai tvarkytis. Kiekvieno tokio krato autonomins teiss turi bti nurodytos jo statute, suteikiamame tam tikru statymu. Autonomini krat seimeliai negali leisti statym, kurie liest visos Lietuvos ar kit jos krat reikalus arba kurie bt prieingi jos statymams. Tai tolesnis tos paios pozicijos konstitucinis patvirtinimas. 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje panaaus turinio yra 127 str., tiesa, tvirtintas jau ne I skyriuje Bendrieji dsniai, bet XVI skyriuje Valstybs administracin santvarka. Jame buvo nustatyta: Atskiriems Lietuvos kratams gali bti suteikta teis autonomikai tvarkyti tam tikrus vietos dalykus. Autonomijos teis suteikiama ir autonomiko vietos dalyk tvarkymo ribos bei slygos nustatomos krato autonomijos statutu, kuris nustatomas statymu. Realiai autonomija tarpukariu naudojosi Klaipdos kratas (1924 1938 m.). J nustat 1924 m. gegus 8 d. Lietuvos ir Didiosios Britanijos, Pranczijos, Italijos ir Japonijos atstov pasirayta konvencija dl Klaipdos krato perdavimo Lietuvai ir konvencijos priedai. Nuo tada Klaipdos kratas tapo Lietuvos dalimi, nors centrins valdios teiss jame buvo ribotos. io krato teisins padties Lietuvos sudtyje klausimus reglamentavo Klaipdos krato statutas. Krato autonomija apm statym leidyb, administracij, teism, finansus. Autonomijos valdios institucijos buvo Seimelis ir Direktorija. Autonomijos prieir vykd Prezidento skiriamas Gubernatorius, turjs nemaus galiojimus. Taiau i autonomija istorikai nepasiteisino, ji buvo tik usienio valstybi primestas Lietuvai jos dalies iskyrimas, kliuds valstybs emms integruotis. Paymtina, kad i autonomija labai palengvino nacistams laikinai atplti krat nuo Lietuvos. Todl Konstitucijos krja Tauta jau turjo kari tarpukario Lietuvos patirt.
1 Lietuvos valstybs Konstitucija su paaikinimais (ileido V. Janknait). Kaunas, 1922. P. 25.
556
VIII skyrius
Dar viena pamoka buvo 19901991 m. sovietini struktr bandymas, remiantis Vilniaus ir alinink rajon autonomijos idja, telkti jgas prie nepriklausom Lietuvos valstyb. Taiau autonomijos organizatoriams nepasisek sukliudyti Lietuvai atgauti nepriklausomyb. Nerm j ir t vietovi gyventojai. Rengiant 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij, buvo nutarta vieningos valstybs idj tvirtinti aukiausiu teisiniu lygiu. iai idjai pritar ir Tauta tikroji alies Konstitucijos krja 1992 m. spalio 25 d. referendumu patvirtindama Konstitucij, kurioje buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedaloma jokius valstybinius darinius. Taigi Tauta labai aikiai idst savo nusistatym kurti viening valstyb, kurioje negali bti joki ypating, autonomijos status turini, teritorini vienet. Lietuvos valstybs teritorija, kaip ir kit viening unitarini valstybi teritorija, racionalaus valdymo organizavimo sumetimais yra suskirstyta tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdios staigos. Tai yra numatyta ir Konstitucijos 11 str.: Lietuvos valstybs teritorijos administracinius vienetus ir j ribas nustato statymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. vasario 18 d. nutarime paymjo, kad ias konstitucines nuostatas patikslina ir ipltoja Konstitucijos X skirsnio Vietos savivalda ir valdymas normos. Pirma, mintame skirsnyje yra tvirtintos ne maiau kaip dvi administracini vienet pakopos (grandys). Antra, skirting pakop (grandi) administraciniams vienetams nustatyta skirtinga valdymo sistema: emutiniams (t.y. pirmosios pakopos) vienetams Konstitucija laiduoja savivaldos teis, auktesniuosiuose (t.y. antrosios pakopos) administraciniuose vienetuose valdym organizuoja Vyriausyb. Mintos konstitucins nuostatos yra detalizuotos 1994 m. liepos 19 d. priimtame Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statyme, kurio pirmajame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybs. io statymo 2 str. buvo tvirtinta, kad savivaldybs yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kur valdo jos gyventoj bendruomens irinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statym ir kitus statymus. Savivaldyb sudaroma i gyvenamj vietovi. Pagrindiniai savivaldybs steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir priirti savo aplink, komunalin k, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statyme. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym organizuoja Lietuvos Respublikos Vy-
Valstybs forma
557
riausyb pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statym ir kitus statymus. Apskritis sudaroma i savivaldybi teritorij, pasiymini socialini, ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu. Taigi Lietuvos administraciniuose vienetuose susiformavo dvi valdymo sistemos: savivaldos sistema, organizuojama emesns pakopos administraciniuose vienetuose (statyme vardytuose savivaldybmis), ir vietinio valdymo sistema, kuri auktesns pakopos vienetuose (apskrityse) organizuoja Vyriausyb. Kaip matote, Lietuvoje vadovautasi kontinentine tradicija, derinania vietin valdym ir savivald, o ne anglosaks modeliu (visika decentralizacija vis grandi administracini vienet savivalda). Todl Lietuvai kaip unitarinei valstybei bdinga santykin decentralizacija.
3 poskyris POLITINIS REIMAS
3.1. Svoka. Politini reim klasifikavimas 3.2. Demokratinis politinis reimas 3.3. Nedemokratiniai politiniai reimai 3.4. Lietuvos valstyb demokratin respublika 3.1. Svoka. Politini reim klasifikavimas Valstybs politinio reimo svoka vardijama bd ir priemoni, kuriomis gyvendinama valstybs valdia, visuma. Tai treias valstybs formos elementas. Valstybs valdymo bei valstybs sandaros formos neparodo, kokiais bdais valdia realizuojama, kokie yra valstybs valdios ir moni santykiai, kaip valstybs valdios institucijos tvarko moni reikalus, ar pripastama vietos savivalda, kaip politiniame procese dalyvauja pilieiai, j susivienijimai ir t.t. iems klausimams atskleisti ir vartojama valstybs politinio reimo svoka.
558
VIII skyrius
Teisinje literatroje kai kurie autoriai silo vietoj svokos politinis reimas vartoti svok valstybinis reimas1. Teigiama, kad svoka politinis reimas kur kas platesn, apimanti ne tik valstybs, bet ir kit politini institut (politini partij ir judjim, kit visuomenini organizacij ir kt.) funkcionavimo praktik. Todl i svoka labiau tikt politikos mokslams. Tuo tarpu valstybinis reimas apibdina tik paios valstybs veiklos formas ir metodus, todl i svok labiau tinka vartoti teiss moksluose. Atrodo, toks siauresns svokos iskyrimas dirbtinis. Juolab, kad nagrinjant valstybin reim, i esms remiamasi politiniam reimui apibdinti naudojamais kriterijais. Manytume, kad valstybs iskyrimas i politins sistemos tik kliudys geriau suprasti valstybs valdios gyvendinimo specifik. Todl esame link ir toliau vartoti politinio reimo svok. Taigi politinis reimas apibdina valstybs valdios gyvendinimo bdus ir priemones. Paymtina, kad kiekvienos alies valstybs valdia prireikus taiko prievart. Kita vertus, net ir nedemokratins alies statymai gali skelbti, jog jie tvirtina demokratinse alyse pripastamas vertybes. iuo atveju, norint suprasti politinio reimo esm, vien nagrinti teiss norm nepakanka. Taip pat svarbu j taikymo praktika, neretai suteikianti teisiniam reguliavimui kit turin. Nepamirkime ir teiss kaip tam tikro idj tapsmo teiss normomis ir j reguliuojam santyki sampratos. Todl nagrinjant politin reim, taip pat svarbu suvokti, koks alyje tvirtintos santvarkos ideologinis pagrindas, kokiomis idjomis vadovaujamasi kuriant teiss normas. Yra dvi koncepcijos. Viena j grindiama valstybs ir teiss kaip savo valios primetimo, kaip visuomens pajungimo tam tikriems tikslams samprata, o kitai bdinga valstybs ir teiss kaip socialinio kompromiso, interes derinimo priemoni, prigimtini mogaus teisi apsaugos supratimas. Nagrinjant vairi ali konstitucijas ir statymus, kuriuose tvirtinti politinio reimo norminiai pagrindai, turime aikintis, kaip juose traktuojamas valstybs valdios altinis (vienu atveju tai tauta, kitu proletariatas, darbo mons ar visaliaudin visuomen ir t.t.), kokie nustatyti valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindai (valdi padalijimas ar monolitin valdios sistema), kaip suvokiamos ir tvirtinamos asmens teiss, laisvs ir pareigos (koks j katalogas, pagrindini teisi prigimtins kilms pripainimas ar nepripainimas ir t.t.), pripaintas ar paneigiamas politinis pliuralizmas (ar prieingai skelbiamas vienos ideTokio silymo argumentai dstomi knygoje Konstitucionnoje pravo zarubenych stran (pod obei redakcijei M. V. Baglaja, J. I. Leibo, P. M. Entina). Moskva, Norma, 2000. S. 140141.
1
Valstybs forma
559
ologijos, vienos partijos monopolis), pripastama ar paneigiama savivalda ir t.t. Politinio reimo studijos bt maai ko vertos, jei nebt nagrinjama ir teiss gyvendinimo praktika. Jau minjome, kad neretai, vien vertindami teisin reguliavim, galtume sudaryti klaiding spd apie valdios gyvendinimo pobd. Teisini santyki analiz padeda suprasti tikrj politinio reimo esm: ar alyje valstybs ir asmens santykiuose gerbiamos pagrindins teiss ir laisvs, ar jos paminamos dl didij tiksl. Politinje ir teisinje literatroje silomos vairiausios politini reim klasifikacijos. Jas lemia pasirinktas klasifikavimo kriterijus. Jeigu, tarkim, klasifikavimo pagrindu imsime alyje legaliai veikiani politini partij skaii, galime skirti vienpartin ar daugiapartin politin reim. Kiti silo vadovautis alies ekonominio ir politinio isivystymo lygiu, tretiems svarbu alies civilizacijos tipas, politinio reimo stabilumas ar nestabilumas ir t.t. Labiausiai paplits valstybi politinio reimo skirstymas 1) demokratin ir 2) nedemokratin. Apibdinant demokratin reim, pabriama, kad jo esm: <...> liaudies valdia, vykdoma liaudies ir liaudies labui <...>1. Nedemokratinis politinis reimas yra tautos savs valdymo (self government) sampratos antipodas. 3.2. Demokratinis politinis reimas Apibdinant valstybs demokratin politin reim (gr. demokratia liaudies valdia), reikia atsakyti du klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Demokratinje santvarkoje valdios altinis tauta. Aukiausios valstybs valdios institucijos galiojimus gauna i tautos. Tauta tiesiogiai gali priimti sprendimus svarbiausiais valstybs ir visuomens gyvenimo klausimais. Svarbus demokratinio politinio reimo aspektas valstybs valdios gyvendinimas bendrais tautos interesais, kai valstybs veiksmai grindiami daugumos sprendimu, taiau taip pat gerbiamos ir maumos teiss. mogaus pagrindini teisi ir laisvi pripainimas, valstybs valdios gali ribojimas teise pamatiniai demokratinio politinio reimo bruoai. Demokratinio valdymo itak reikia iekoti antikins Graikijos miestvalstybi bei senovs Romos respublikos santvarkoje. Demokra1 Lincoln A. Gettysburg Address (1863). Basic Readings in U.S. Democracy (edited by Melvil I. Urofsky). Washington, United States Information Agency, 1994. P. 163.
560
VIII skyrius
tijos raida, jos tvirtinimas daugelio valstybi santvarkoje ilgas, neretai skausmingas procesas. Juolab, kad danai usimezgusi tam tikr demokratijos form keit imperatoriaus, karaliaus ar senjoro valdia. Net ir XX a. Antrasis pasaulinis karas stipriai sukrt Vakar demokratijos pagrindus. Taiau demokratinio valdymo idja gyvybinga. Neretai, kalbant apie iuolaikin demokratin valdym, vartojama Vakar demokratijos svoka. Vakar demokratija tai ne geografin svoka. Tai svoka, kuria pabriama demokratijos kilm, jos ryys su Vakar civilizacijos vertybmis. i svoka atspindi tam tikr demokratijos tip. Demokratija universalus siekis, bdingas visoms, tam tikr isivystymo lyg pasiekusioms, tautoms. Ne vienos alies konstitucijoje yra tiesiogiai skelbiamas demokratinis valstybs pobdis. Antai Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindinio statymo 20 str. nustatyta: Vokietijos Federacin Respublika yra demokratin ir socialin federacin respublika, Italijos Konstitucijos 1 str. skelbiama: Italija demokratin respublika, grindiama darbu. Konstitucijose taip pat tiesiogiai tvirtinami tokie demokratinio politinio reimo elementai: Tauta valstybs valdios altinis, valdi padalijimo principas, pliuralistin demokratija, pilietins ir politins asmens teiss ir laisvs bei j garantijos, savivaldos teis ir t.t. Kokie poymiai leist identifikuoti demokratin reim? JeanLouis Quermonne sil vadovautis penketu pagrindini bruo1, kurie apibdina Vakar demokratij. Pirmas bruoas atskleidia valdanij parinkimo bd Vakar demokratijose tai laisvi rinkimai. Rinkimai laikomi laisvais, jei jie atitinka bent tris slygas: laisvas kandidat iklimas (jis susijs su laisva politini partij veikla), visuotin ir lygi rinkim teis (j geriausiai apibdina angl posakis: One man, one vote), balsavimo laisv (laisva rinkim kampanija ir nekontroliuojamas balsavimas). Antras bruoas valdymo teis priklauso daugumai, t.y. vyriausyb sudaro laimjusi parlamento rinkimus dauguma ar laimjs prezidento rinkimus alies vadovas. Treias bruoas opozicijos teisi pripainimas. Opozicija turi teis laisvai kritikuoti valdios veiksmus ir nauj rinkim metu siekti tapti dauguma. Demokratijai bdinga politini jg kaita. Ketvirtas bruoas konstitucionalizmo princip pripainimas ir j gyvendinimas: valdia formuojama ir veikia pagal konstitucij, pripastama valdios akt atitikimo konstitucijai kontrol.
1 Quermonne J.L. Les rgimes politiques occidentaux. 3e dition. Paris, ditions du Seuil, 1994. P. 1819.
Valstybs forma
561
Penktas bruoas (susijs su ketvirtu) piliei pagrindini teisi ir laisvi pripainimas ir garantavimas. Apibdinant demokratin valstybs santvark, gali bti vartojamas ir kiek kitoks i santvark atskleidiani element derinys. Pasak Georgeso Vedelio, demokratin valstyb apibdina tokie principai: Konstitucijos buvimas ir jos laikymasis; visuotinai laisvi ir autentiki rinkimai; valdi nesumaiymas1; individ ir j grupi teisi ir laisvi pripainimas ir garantavimas: teisin valstyb2. Kiti autoriai, bandydami valstybs politin reim apibdinti konstitucins teiss aspektu3, iskiria tokius demokratinio politinio reimo bruous: 1) demokratini piliei teisi ir laisvi pripainimas, utikrinantis galimyb pilieiams savarankikai ir aktyviai dalyvauti tvarkant visuomens bendrus reikalus; 2) politinis pliuralizmas valstybje veikia vairios politins partijos ir organizacijos, kurios nustatyta tvarka rungiasi dl vadovavimo visuomenei; visos politins partijos turi vienodas teisines galimybes; laisvai veikia opozicins partijos, silanios alternatyvius Vyriausybs politikai sprendimus; laisvi rinkimai svarbiausi valstybs institucij sudarymo bdas; 3) valdi padalijimo principo realus gyvendinimas; 4) parlamento kaip tautos atstovybs aukiausios statymo leidimo institucijos funkcionavimas; tik parlamentas priima statymus, reguliuojanius svarbiausius visuomeninius santykius; parlamentas nustato valstybs vidaus ir usienio politikos pagrindus, tvirtina biudet, kontroliuoja Vyriausyb. Parlamentas priima sprendimus bals dauguma, taiau taip pat laiduojamos ir maumos, politins opozicijos, teiss; 5) vairi politini pair laisva propaganda, jeigu ios pairos nekvieia griebtis smurto, nepaeidia visuomens morals ir bendr elgesio norm, nesiksina kit piliei teises. Taigi visais atvejais nagrinjant demokratin reim, i esms remiamasi tais paiais kriterijais. Jeigu alyje kuris nors i nurodyt poymi paeidiamas, galima kalbti tik apie pusiau demokratin ar ribotos demokratijos reim.
T.y. valdi padalijimas. Vedel G. Les options juridiques fondamentales. Le processus constitutionnel, instrument pour la transition dmocratique. Les ditions du Consil de eEurope. Strasbourg, 1994. P. 37. 3 irkin V. Konstitucionnoje pravo zarubenych stran. Moskva, Jurist, 1997. S. 185.
2 1
562
VIII skyrius
Demokratija apibdinama ir atskleidiant tam tikrus politinio gyvenimo mechanizmus. Tai daugiapartikumas ar maiausiai dvipartikumas su pripainta opozicija (t.y. turinia konstitucijos garantuot status), laisvi, siningi ir konkurencinio pobdio rinkimai, valdios kaita, pilietins visuomens kontravaldi (ypa iniasklaidos) institutai1. Bandymas apibrti demokratin politin reim yra neatsiejamas nuo konstitucionalizmo pagrind tvirtinimo: Konstitucijos, kaip mogaus pagrindines teises ginanios ir valstybs valdios gali ribojanio aukiausios galios dokumento, pripainimo, valdi padalijimo, politinio gyvenimo pliuralizmo, renkamos tautos atstovybs parlamento laisvo funkcionavimo. Tik vien demokratijos formul rasti sunku. Matyt, bene geriausiai demokratinio valdymo esm yra apibdins garsusis Hansas Kelsenas2, teigdamas, kad demokratija tai tendencija tapatinti valdaniuosius su valdomaisiais. Tokiame apibdinime matome ir tautos valdios gyvendinimo esm, ir jos raidos perspektyvas. 3.3. Nedemokratiniai politiniai reimai Nedemokratinis politinis reimas yra prieingyb demokratiniam. J irgi reikt analizuoti atsivelgiant kriterijus, kuriais rmms apibdindami demokratin politin reim. Tik rezultatai bt skirtingi. Nedemokratiniai reimai skirstomi autoritarinius ir totalitarinius. ie reimai skiriasi demokratijos princip paneigimo lygiu. Autoritariniam reimui bdinga: 1) piliei demokratini teisi ir laisvi ribojimas, pilieiams neleidiama savarankikai ir laisvai dalyvauti formuojant valstybs politik; 2) pripastamas tik ribotas politinis pliuralizmas (leidiama veikti tik kai kurioms politinms organizacijoms, j veikla taip pat apribota, valstybins reikms sprendimus priima vien valdanioji partija ar grupuot, organizuojami parlamentiniai valymai, politins opozicijos teiss paeidiamos, leidiniai cenzruojami, opozicijos lyderiams taikomos vairios sankcijos); 3) nors valdi padalijimo principas konstitucijoje nepanaikinamas, taiau praktikai jo nepaisoma. alies prezidentas ar vyriausyb
Druot G. Le rle des mdias face au pouvoir politique dans une dmocratie pluraliste // Lapplication des dispositions relatives aux mdias dans une dmocratie pluraliste. Strasbourg, Editions du Conseil de lEurope, 1995. P. 19. 2 Apie tai r.: Kelsen H. La dmocratie, sa nature, sa valeur. Paris, Sirey, 1932 (rdit en 1988 par Economica).
Valstybs forma
563
sibrauna statym leidyb, o j aktai faktikai svarbesni nei statymai. Teism veikl kontroliuoja vykdomoji valdia; 4) politinis vadovavimas perduodamas vieno asmens ar grups rankas be rinkim rinkimai organizuojami taip, kad pilieiai i tikrj pasirinkimo teiss neturi; 5) ribojamas politins ideologijos pliuralizmas (t.y. galima skleisti tik tokias pairas, kurios neprietarauja valdios remiamai ideologijai); 6) ginkluotosios pajgos, j vadovyb neretai gauna svarbi politin reikm. Valstybi autoritarinio politinio reimo pavyzdiai galt bti F. Franco valdyta Ispanija, A. Pinocheto valdoma il (19731990 m.), Piet Korja XX a. 7080 metais, Suharto laik Indonezija (19671998 m.) ir kt. Totalitariniam reimui bdinga visikas asmens pajungimas valstybei. Totalitarin valstyb siekia reguliuoti visas visuomens gyvenimo sritis. Totalitarinis reimas grindiamas vairiomis koncepcijomis. Tai gali bti rasistins teorijos, nacionalistins idjos, marksistins proletariato diktatros valstybs, vedanios visuomen viesi ateit, teorija ir kitos doktrinos. Totalitariniam reimui bdinga: 1) piliei demokratini teisi ir laisvi neigimas, pilieiai neturi pasirinkimo teiss; ne tik pasisakymas prie valdanij partij ar grupuot, valstybs lyder, bet ir paprasta reimo kritika laikoma nusikaltimu; 2) politinis vadovavimas alyje nra utikrinamas laisvais rinkimais; paprastai egzistuoja viena legali partija (kartais leidiamos satelitins partijos, kurios yra kontroliuojamos), o partijos vadovavimas visuomenei neretai tvirtinamas net alies konstitucijoje. Rinkimai kontroliuojami, todl yra formals, rinkjai neturi pasirinkimo teiss, kartais rinkimai i viso nerengiami. Oficials rinkim rezultatai visada palanks valdaniajai jgai ir neatspindi tikro rinkj poirio; 3) likviduotas politinis pliuralizmas, maum teiss nepripastamos, politin opozicija persekiojama ir nelegali. Valdaniosios partijos, valstybs vadovo, karins vadovybs inioje yra visos visuomenins organizacijos. Sukuriamas vieningas politinio viepatavimo mechanizmas. Neretai skelbiamas partijos ir valstybs susiliejimas, vienintels valdaniosios partijos institucijos kontroliuoja visas valstybs ir visuomens gyvenimo sritis; 4) atmetamas valdi padalijimo principas ir tvirtinamas valdios vienybs valstybje principas (taryb valdia, fiurerio valdia ir
564
VIII skyrius
t.t.). Paneigiamos atstovaujamosios institucijos, faktikai nra savivaldos; 5) vieninga visiems privaloma politin ideologija (pvz.: buvusios Soviet Sjungos vadovaujamoje socialistini ali stovykloje tokia ideologija buvo marksizmasleninizmas); 6) teismin valdia turi tik formali laisv, faktikai ji yra valdanios partijos represin struktra; 7) svarbus jgos struktr (kariuomens, valstybs saugumo ar slaptosios policijos, vidaus pajg) vaidmuo, neretai valstyb gauna nebemaskuojam militaristin pobd. Totalitarini valstybi pavyzdiai galt bti buvusi SSRS (iki pertvarkos), faist valdymo laik Italija ar nacistin Vokietija. Ms laik autoritarinio politinio reimo geriausia iliustracija Korjos liaudies demokratin respublika. inoma, autoritarins valstybs poymiai konkreioje alyje gali bti modifikuoti, galimi vairs konkrets totalitarini reim modeliai. 3.4. Lietuvos valstyb demokratin respublika Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str. tvirtinta: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Taigi pagrindiniame alies statyme skelbiamas demokratinis politinis reimas. Nagrindami Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruous, asmens teises ir laisves, Lietuvos valstybs valdios organizacijos, valstybs valdymo formos klausimus, tam tikru aspektu palietme ir Lietuvos valstybs demokratinio reimo klausim. Kita vertus, nagrindami alies politin reim, tursime nuolat grti prie toki klausim: kas yra valstybs valdios altinis? Kokios konstitucins teiss ir laisvs, taip pat j garantijos, yra tvirtintos nacionalinje teisje? Kaip organizuojamos ir funkcionuoja valstybs valdios institucijos? Antra aplinkyb tai demokratijos realumas. Demokratija, norint j laikyti realia kategorija, turi bti ne tik skelbiama, bet ir realiai gyvendinama. Taigi demokratijos instituto tvirtinimo analiz turi apimti ne tik teiss norm nagrinjim, bet ir j gyvendinimo Lietuvoje praktik. Kokiomis vertybmis yra grindiama Lietuvos Respublikos Konstitucija? Tai tautos suverenitetas, valdios gali ribojimas Konstitucija, valstybs valdi padalijimas, pagrindini teisi ir laisvi prigimtinio pobdio pripainimas, atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis ir t.t. Ieities, pozicija, tyrinjant alies politin reim, poiris Taut kaip valstybs krj, valstybs valdios altin ir pagrind. Lietuvos Res-
Valstybs forma
565
publikos Konstitucijos 1 str., tvirtinant demokratin respublik, papildo Konstitucijos 2 str. nuostatos: 1) Lietuvos valstyb kuria Tauta; 2) suverenitetas priklauso Tautai. Vadinasi, pripastamas demokratiniam valdymui btinas imperatyvas Tauta yra vienintel valstybs kaip politins organizacijos, kaip Tautos gyvenimo tam tikros formos, krja, kad aukiausios suverenios galios priklauso tautai, o ne kuriam nors sluoksniui, grupei ar asmeniui. Tautos suvereniteto, jos aukiausiosios valdios pobdio sampratai svarbios ir Konstitucijos 3 str. nuostatos, teigianios, kad niekas negali varyti ar riboti tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausani suvereni gali. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorin vientisum, konstitucin santvark. Logikas konstitucinio tautos visavaldikumo tvirtinimo tsinys Konstitucijos 4 str.: Aukiausi suvereni gali tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. iuo atveju suvereniteto gyvendinimas tiesiogiai atspindi ir demokratin Lietuvos bendro gyvenimo klausim sprendimo pobd. Konstitucijos 4 str. dera su Konstitucijos 33 str. 1 d., kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al ir tiesiogiai, ir per demokratikai irinktus atstovus, taip pat lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb. alies politinio reimo konstitucinio tvirtinimo analizei svarbios Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, kad svarbiausi valstybs ir tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu (Konstitucijos 9 str. 1 d.). statymo nustatytais atvejais referendum skelbia Seimas. Referendumas tai pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas. Konstitucijoje taip pat yra tvirtinta ir piliei statym leidybos iniciatyvos teis (pagal Konstitucijos 68 str. 2 d. statym leidybos iniciatyvos teise gali pasinaudoti ir Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali Seimui teikti statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti), peticijos teis. Pilieiai dalyvauja valstybs valdyme ir irinkdami Seim, Respublikos Prezident, savivaldybi tarybas. Rinkimai tautos valios iraika, atstovaujamosios demokratijos pagrindas. Svarbus Konstitucijoje tvirtinto Lietuvos politinio reimo bruoas prigimtini teisi ir laisvi pripainimas ir j tvirtinimas Konstitucijoje. Konstitucijos 18 str. tvirtinta, kad mogaus teiss ir laisvs prigimtins. Vadinasi, mogaus teiss ir laisvs atsiranda ne valstybs valia, bet mogus jas gyja gimdamas. ios teiss pirminis ir svarbiausias pradas, teisini vertybi skalje uimantis aukiausi viet. Pagrindini teisi pripainimas, j apsauga svarbiausias konstitucins demokratins valstybs
566
VIII skyrius
udavinys. mogaus teiss lemia asmens ir valstybs santyki pobd, valstybs staig ir pareign veikla vertinama pagal tai, ar ji padeda knyti Konstitucijoje tvirtintas vertybes. Neatsitiktinai Konstitucijos 5 str. 3 d. tvirtinta, kad valdios staigos tarnauja monms. Pagrindini teisi institutas neleidia pernelyg didelio valstybs dominavimo asmens atvilgiu ir reikalauja, kad valstybs staigos, pareignai saugot ir gint pagrindines teises, j nepaeist ir neleist kitiems daryti toki paeidim. alies politiniam reimui apibdinti ne maiau svarbu, ar pripastamos teiss ir laisvs, kurios sudaro btinas prielaidas dalyvauti tvarkant bendrus reikalus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje rasime demokratinje valstybje pripastam teisi ir laisvi katalog. Tai teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti (Konstitucijos 25 str.). Paymtina, kad Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatavo, kad laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaromas jos skleidimas yra ypa svarbus demokratini proces veiksnys, utikrinantis ne tik individualios nuomons, subjektyvi sitikinim, bet ir grupini pair, taip pat ir politini, bei visos tautos valios formavim. Konstitucinio Teismo nuomone, btent dl to informacijos laisv yra pamatinis pliuralistins demokratijos elementas. Ne maiau svarbios ir kitos teiss bei laisvs: minties, tikjimo ir sins laisv (Konstitucijos 26 str.), teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti valstybin tarnyb (Konstitucijos 33 str. 1 d.), rinkim teis (34 str.), teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei j tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams (Konstitucijos 35 str.), teis rinktis be ginklo taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 str.), teis kritikuoti valstybs staig ir pareign darb (Konstitucijos 33 str. 3 d.) ir kt. Naudodamiesi Konstitucijoje tvirtintomis teismis ir laisvmis, Lietuvos Respublikos pilieiai turi teisines galimybes dalyvauti tvarkant bendrus reikalus. Pagal Konstitucij, asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Teismin gynyba svarbiausia i teisi ir laisvi utikrinimo teisin garantija. Valstybs valdios organizavimas remiasi valdi padalijimo principu dar vienas demokratinio reimo teisinio tvirtinimo aspektas. Konstitucijos 5 str. nustatyta, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Teismas. Valdios galias riboja Konstitucija. Valdios staigos tarnauja monms. iomis Konstitucijos normomis, kuri turinys detaliai atskleidiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, tvirtintas valstybs valdi padalijimo principas. Konstitucijos 5 str., kuris nustato, valstybs valdios institucijas, vykdanias valstybs valdi, turin atskleidia kiti Konstitucijos skirsniai, nustatantys
Valstybs forma
567
konkrei valdios institucij organizacij ir funkcionavim: V skirsnis Seimas, VI skirsnis Respublikos Prezidentas, VII skirsnis Vyriausyb, IX skirsnis Teismas. Kiekviename i i skirsni nustatoma atitinkamos valstybs valdios institucijos sudarymo tvarka, bdingos funkcijos, taip pat i institucij kompetencija, santykiai su kitomis valstybs valdios institucijomis. Konstitucijos normomis tvirtintas valstybs valdios institucij savarankikumas, j pusiausvyra bei tarpusavio sveika. Nagrinjant valstybs valdios institucij sistem, btina paymti, kad statym leidybos funkcij vykdo Seimas (ir tauta referendumu taip pat gali priimti statymus). Seimui Tautos atstovybei bdinga demokratini ali statym leidiamosios institucijos teisin padtis. Parlamentiniai debatai, parlamentins daugumos ir maumos santykiai atskleidia naujus demokratins sistemos aspektus. Ne maiau svarbus valstybs valdios atitikimo demokratijos reikalavimams kriterijus teisj ir teism nepriklausomybs tvirtinimas. Tik nepriklausoma teismin valdia gali apsaugoti asmens teises ir laisves, ukirsti keli valdios institucij ar pareign piktnaudiavimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje sudarytos visos prielaidos teisingumui gyvendinti. Valstybs valdios institucij renkamumas demokratinio politinio reimo bruoas. io bruoo konstitucin tvirtinim regime ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 str. nuostatoje apie tautos suverenios galios vykdym per demokratikai irinktus atstovus (taip pat ir 33 str. 1 d. nuostatoje, kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al ir per demokratikai irinktus atstovus), ir Konstitucijos V skirsnio Seimas nuostatose apie Seimo nari Tautos atstov rinkimus (Konstitucijos 55 str. 1 d. nustatyta, kad Seim sudaro tautos atstovai 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu), VI skirsnio Respublikos Prezidentas 78 str. 2 d. nuostatoje, kad Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu, ir Konstitucijos 119 str. 2 d. nuostatoje, kad savivaldybi taryb narius trejiems metams renka administracinio vieneto gyventojai Lietuvos Respublikos pilieiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Apibdinant valstybs politin reim, paymtini ir kiti svarbs jo institutai: vietos savivaldos buvimas, masins informacijos priemoni cenzros draudimas bei draudimas valstybei, politinms partijoms, politinms ir visuomeninms organizacijoms monopolizuoti masines informacijos priemones. inoma, ne maiau svarbu, kad Konstitucijoje ir statymuose tvirtinti demokratiniai institutai realiai funkcionuot, kad politinio proceso dalyviai laikytsi teiss nustatyt elgesio taisykli. Realus visuomens pliura-
568
VIII skyrius
lizmas, informacijos laisv, laisvi ir reguliars rinkimai, valdios institucij sudarymas pagal rinkim rezultatus, korektiki daugumos ir maumos santykiai, grindiami supratimu, kad sprendimai priimami bals dauguma, taiau taip pat ir gerbiant maumos teises, tikrovs elementai, atskleidiantys realij demokratijos padt Lietuvoje. i proces vertinim palikime politikos mokslams. Tiesa, baigiant reikt paymti, kad Lietuva, tvirtinusi teisinius demokratijos pagrindus, kasmet vis tviriau jauiasi demokratinio valdymo sistemoje. Nors procesas anaiptol ne vien skm. Ne taip paprasta imokti derinti vairius interesus, rasti kompromisus. Nereikt abejoti Raymondo Arono odiais: Sveika demokratija ta, kurioje pilieiai laikosi ne tik konstitucijos, reglamentuojanios politins kovos slygas, bet ir vis statym, kurie formuoja slygas, kuriose tenka veikti atskiriems asmenims. Taiau taisykli ir statym laikytis maa. Reikia dar kako kas nekodifikuota ir todl kas tiesiogiai nra susijs su statym laikymusi kompromiso jausmo1. Pirmas alies nepriklausomo gyvenimo deimtmetis teikia vili tikti alyje sitvirtinusio demokratinio politinio reimo patvarumu.
Aron R. Demokratija i totalitarizm. Moskva, Tekst, 1993. S. 71.
Nevalstybins organizacijos konstitucinje teisje
567
IX skyrius NEVALSTYBINS ORGANIZACIJOS KONSTITUCINJE TEISJE
1 poskyris. Politini partij ir visuomenini organizacij teisinio reglamentavimo konstituciniai pagrindai 2 poskyris. Politins partijos ir politins organizacijos 3 poskyris. Visuomenini organizacij teisin padtis 4 poskyris. Religins bendruomens ir bendrijos 1. Savarankik konstitucins teiss institut sudaro teiss normos, reglamentuojanios visuomeninius santykius, susijusius su institucij, dalyvaujani gyvendinant politin valdi, veikla. Konstitucins teiss doktrinoje ios teiss normos yra vadinamos politins sistemos institutu. Politin sistema tai visuma institucij (organizacij), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujani gyvendinant politin valdi. Svarbi ios sistemos dal sudaro nevalstybins organizacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ir asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams. Politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas. Vieojo pobdio nevalstybins organizacijos konstitucini santyki subjektai svarbus politins sistemos elementas. Btent i organizacij teisinio reglamentavimo ypatumus ir aptarsime iame vadovlio skyriuje. 2. Devint skyri sudaro keturi poskyriai: Politini partij ir visuomenini organizacij teisinio reglamentavimo konstituciniai pagrindai, Politins partijos ir politins organizacijos, Visuomenini organizacij teisin padtis, Religins bendruomens ir bendrijos. 3. Pirmiausia aptarsime politini partij ir visuomenini organizacij atribojimo kriterijus konstitucins teiss doktrinoje ir statym leidyboje, i organizacij steigimo ir veiklos konstitucinius pagrindus ir apribojimus. Taip pat reiks panagrinti tokius klausimus, kaip politini partij institucionalizavimas, politini partij ir politini organizacij svoka, j funkcijos, steigimo tvarka, veiklos principai ir teisins garantijos, finansavimo al-
568
IX skyrius
tiniai ir finansin kontrol, veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Aptarsime politini partij klasifikavimo kriterijus bei partines sistemas. Taip pat nagrinsime visuomenini organizacij funkcijas, j steigim ir veikl, apibdinsime visuomenini organizacij ris (pvz.: profesini sjung, meno krj organizacij ir kt.), teisinio reglamentavimo ypatumus. Nemenk dmes teks skirti religini bendrij ir bendruomeni teisinei padiai Lietuvos Respublikoje.
1 poskyris POLITINI PARTIJ IR VISUOMENINI ORGANIZACIJ TEISINIO REGLAMENTAVIMO KONSTITUCINIAI PAGRINDAI
1.1. Politins partijos ir visuomenins organizacijos konstitucinje teisje 1.2. Politini partij ir visuomenini organizacij veiklos konstituciniai principai ir apribojimai 1.1. Politins partijos ir visuomenins organizacijos konstitucinje teisje Konstitucins teiss doktrina pripasta, kad konstitucini teisini santyki subjektai yra ne tik valstybs valdios institucijos, tiesiogiai gyvendinanios politin valdi, bet ir nevalstybins (visuomenins) organizacijos, dalyvaujanios gyvendinant politin valdi netiesiogiai. Visuma organizacij (institucij), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujani gyvendinant politin valdi, sudaro viening valstybs politin sistem. Nevalstybini (visuomenini) organizacij buvimas liudija valstybs demokratin pobd, visuomens aktyvum ir pilietikum. Tai svarbus pilietins visuomens elementas. Nevalstybins (visuomenins) organizacijos atlieka tarpininko vaidmen tarp valstybs ir visuomens, realizuoja piliei interesus pagrindinse valstybs gyvenimo srityse. Dl svokos visuomenin organizacija konstitucins teiss moksle nra vieningos nuomons. ios svokos vartojimas danai priklauso nuo to, koki kriterij laikosi teisininkai, klasifikuodami visuomeninius junginius, veikianius valstybje. Valstybs atvilgiu visuomen siaurja prasme tai visi socialiniai junginiai, iskyrus pai valstyb.
569
Pvz.: M. Rmeris pagal organizuotumo kriterij skyr organizuotus ir neorganizuotus socialinius junginius. Organizuotus junginius jis vadino socialinmis organizacijomis arba korporacijomis, o neorganizuotus socialinmis grupmis1. Socialinms grupms, kurios, anot M. Rmerio, sudaro senesn ir pastovesn tip, bdinga proi reimas, veikimo palaidumas, tuo tarpu socialinms organizacijoms statutins teiss (statymo) reimas ir veikimo aikumas. Pagal susikrimo bd socialines organizacijas M. Rmeris skirst : atsirandanias dirbtinai ir atsirandanias pamau i socialini grupi. M. Rmeris visas dirbtines draugijas ir sjungas dar vadino racionalistinmis arba dedukcinmis, nes jose viskas i anksto apgalvota: pirma gimsta sumanymas, o tada sumanymas dedukcijos metodu perkeliamas junginio konstrukcij. Kitos socialins organizacijos neturi tokio aikaus racionalistinio dirbtinumo, taiau j veikimas yra teisikai sutvarkytas, organizuotas. ia prasme, anot M. Rmerio, visos socialins organizacijos gali bti laikomos statutiniais socialiniais junginiais2. Vadinasi, jos visos turi savo nuolatinius organus ir per tuos organus veikia, jos turi aikius savo tikslus ir organizacin tvark. Tai skiria jas nuo socialini grupi ir suteikia j veikimui neabejotin pirmenyb ypa tikslumo, grietumo ir aikumo atvilgiu3. M. Rmeris aikino, kad grynai dirbtiniai korporacinio tipo socialiniai junginiai, kuriems priklauso vadinamosios draugijos ir sjungos, sudaro didiausi socialini jungini r. J yra be skaiiaus ir be galo vairi vairiausi funkcij. Bendra jiems yra tai, kad jie visi yra grynai dirbtiniai, statutiniai, kylantys i valingos ir smoningos j steigj iniciatyvos. Visi ie junginiai yra vienaip ar kitaip nusistat valstybs atvilgiu ir stengiasi j paveikti arba apsidrausti nuo jos imperiumumo slegianios galios. M. Rmerio nuomone, tiktai socialins organizacijos gali bti valstybje sunaudotos kurioms nors vieosios galios funkcijoms ir tiktai jos gali bti valstybje savarankikais vieosios teiss subjektais4. Valstyb nustato viening, grietai imperatyvin teisin tvark, visiems lygiai privalom, kuriai visi turi pasiduoti. Taiau, kaip teig M. Rmeris, valstyb savo specifini socialini tiksl () beveik neturi arba turi j labai maa5. Kaip antrinis socialinis junginys, bdama kit socialini jungini veikiama, valstyb iuos tikslus pasisavina ar pasi1 2
Rmeris M. Valstyb. T. 2. Vilnius, 1995. P. 86. Ibid. P. 88. 3 Ibid. P. 89. 4 Ibid. P. 89. 5 Ibid. P. 101.
570
IX skyrius
skolina i kit socialini jungini. Esant valstybei, visa visuomen savotikai subruzda: visi socialiniai junginiai ir kiekvienas juj, nepasitenkindami savo eiline socialine funkcija, ipleia ypating politin veikim valstybs atvilgiu () kiekvienas j nort sunaudoti galing valstybs aparat savo socialinei funkcijai, kitaip sakant, pakiti valstybei savo socialinius tikslus, suvalstybinti juos, vesti valstybin funkcij arba, kiek tai nepasiekiama, apsidrausti nuo jiems prieing socialini tiksl suvalstybinimo ir to suvalstybinimo padarini1. Kaip matome, pagal M. Rmer, socialini arba visuomenini organizacij svoka apm visus organizuotus socialinius junginius, iskyrus pai valstyb. iuo metu svoka visuomenin organizacija tokia plaia prasme konstitucins teiss moksle vartojama gantinai retai. i dien Lietuvos konstitucins teiss moksle svoka visuomenin organizacija vartojama keliomis prasmmis. Plaija prasme visuomenin organizacija tai vieo pobdio pelno nesiekiantis visuomeninis susivienijimas, kurio narius vienija laisvai pasirinkt tiksl ir interes bendrumas. Tai gali bti organizacijos, kuri narius vienija socialiniai, ekonominiai, politiniai, kultriniai, tikybiniai interesai arba tam tikri pomgiai. Siekdamos tenkinti savo nari interesus, ios organizacijos didesniu ar maesniu mastu daro tak politins valdios sprendimams ir tokiu bdu netiesiogiai dalyvauja valstybs valdyme. Siaurja prasme svoka visuomenin organizacija neapima politini partij ir politini organizacij. Tuo siekiama akcentuoti, jog politins partijos tai organizacijos, siekianios politins vadios, tuo tarpu visuomenins organizacijos nra politiniai susivienijimai. Jos nedalyvauja kovoje dl politins valdios. Danai aikinama, kad dl ios prieasties politini partij veikla turi bti reglamentuota specialiomis konstitucins teiss normomis. Kita vertus, turime pastebti, kad konstitucins teiss moksle nra vienodo poirio politini partij teisin reglamentavim. Kai kuriose valstybse politini partij veikla specialiai nereglamentuojama. Jos veikia pagal bendras taisykles, taikomas visuomeninms organizacijoms, pvz., tarpukario Lietuvoje jos veik pagal to meto draugij statymus2. Be to, gali bti specialiai reglamentuojamos ir kitos visuomenini organizacij rys (profesini sjung, literatrini-menini organizacij ir kt. veikla). Tokiais atvejais yra taikomos bendrosios ir specialiosios teiss normos konkurencijos taisykls. Teisinje literatroje neretai organizacijos, netiesiogiai dalyvaujanios gyvendinant politin valdi, yra vadinamos visuomeniniais susi1 2
Ibid. P. 102, 104. Lietuvos valstybs teiss aktai. Vilnius, 1996. P. 256262.
571
vienijimais, ne pelno organizacijomis ir kt. Tai nra pakankamai tiksls terminai. Svoka visuomeninis susivienijimas tam tikra prasme sutampa su svoka visuomeninis junginys, tuo tarpu ne pelno organizacija apima ir organizacijas, kurios nra laikomos konstitucins teiss subjektais. Reikia pastebti, kad terminas nevalstybin organizacija taip pat nra tikslus, todl neretai statym leidyboje vartojama svoka nevalstybin (visuomenin) organizacija". 1.2. Politini partij ir visuomenini organizacij veiklos konstituciniai principai ir apribojimai Teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas viena pagrindini mogaus ir pilieio politini teisi. Neatsitiktinai i teis yra tvirtinta Visuotins mogaus teisi deklaracijos 20 str., skelbianiame, jog kiekvienas mogus turi teis taiki susirinkim ir asociacij laisv, niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors asociacijai1. 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 22 str. skelbiama, kad kiekvienas mogus turi teis laisvai su kitais jungtis asociacijas, skaitant teis steigti profesin sjung ir stoti j savo interesams ginti2. Analogikos nuostatos tvirtintos ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 11 str.3. Su tarptautiniu mintos politins teiss reglamentavimu siejasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. tvirtinta teiss norma, laiduojanti pilieiams teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams. iame Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnyje tvirtinta piliei teis jungtis visuomeninius susivienijimus apima kelet teisi: teis steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas; teis stoti jas ir dalyvauti j veikloje; teis nebti bendrij, politini partij ar asociacij nariu bei teis istoti i i susivienijim. Piliei teis vienytis politines partijas ir visuomenines organizacijas siejama ne tik su laisvu jos steigimu, bet ir su i organizacij veikimo laisve. Valstybs institucijos negali varyti ne tik visuomenini organiza1 Visuotin mogaus teisi deklaracija. Priimta 1948 m. gruodio 10 d. mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 1219. 2 Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas. Priimtas 1966 m. gruodio 19 d. mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 3153. 3 Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Priimta 1950 m. lapkriio 4 d. // Valstybs inios. 1995. Nr. 40987.
572
IX skyrius
cij steigimo, bet ir j veikimo, iskyrus atvejus, kai j veikla ar siekiai prietarauja konstituciniams valstybs sutvarkymo pagrindams. Politini partij ir visuomenini organizacij veiklos apribojimai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje suformuluoti bendro pobdio teiss normose. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato tik kelet konkrei politini partij ir visuomenini organizacij veiklos apribojim: 1) 44 str. 2 d. tvirtinta, kad politinms partijoms, politinms ir visuomeninms organizacijoms draudiama monopolizuoti masins informacijos priemones; 2) 114 str. 1 d. nustato, kad politini partij, politini ir visuomenini organizacij kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statymo numatyt atsakomyb. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 1 d. tvirtinta teiss norma nedraudia statym leidjui paiam nustatyti kit politini partij ir visuomenini organizacij veiklos apribojim. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 1 d. tik patys pilieiai turi teis sprsti, kokiais tikslais ir interesais jiems jungtis susivienijimus ir koki susivienijimo form pasirinkti. iame straipsnyje yra numatytas vienintelis ios teiss apribojimas i susivienijim tikslai ir veikla neturi bti prieingi Konstitucijai ir statymams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. numatyti ios teiss apribojimai atitinka Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 22 str. ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 11 str. nuostatas, numatanias, kad naudojimuisi ia teise negali bti taikomi jokie apribojimai, iskyrus tuos atvejus, kuriuos numato statymas, ir kurie yra btini demokratinje visuomenje valstybs ir visuomens saugumo interesams, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, gyventoj sveikatai ir dorovei ar kit asmen teisms bei laisvms apsaugoti. ios tarptautins bendruomens pripaintos nuostatos nedraudia valstybei vesti tam tikrus politini teisi apribojimus asmenims, dirbantiems policijos ar saugumo tarnybose, tarnaujantiems ginkluotosiose pajgose ir kt., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 82 str. 2 d. nustato, kad asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios. Konstitucijos 113 str. 2 d. nustatyta, kad teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 str. asmenys, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, taip pat neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai negali dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje.
573
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 2 d. tvirtinta nuostata, kad niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. i nuostata yra viena piliei teiss jungtis politines partijas ir visuomenines organizacijas laisvs garantij. Vadinasi, visuomeniniai susivienijimai yra steigiami pagal savanorikumo princip. Asmuo laisva valia turi teis sprsti, priklausyti ar nepriklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Bet kokie veiksmai, paeidiantys savanorikumo ir laisvanorikumo princip steigiant politines partijas ir visuomenines organizacijas, turi bti traktuojami kaip asmens konstitucins teiss paeidimas. Politins partijos ir visuomenins organizacijos tai lygiateisiai susivienijimai. i nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nra tiesiogiai tvirtinta, taiau ji kyla i Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. tvirtinto vis asmen lygybs principo bei 50 str. 2 d. tvirtinto profesini sjung lygi teisi principo. Politini partij ir visuomenini organizacij lygiateisikumo principas tai vienas i reikmingiausi i organizacij teisinio statuso princip. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 3 d. tvirtinta norma, jog politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas. Lietuvos Respublikos Konstitucija tokiu bdu suteikia statym leidjui teis nustatyti organizacines teisines formas, kuriomis gali bti steigiami ir gali veikti visuomeniniai susivienijimai, nustatyti j organizavimo ir veiklos principus bei apribojimus, steigimo, registravimo, finansavimo bei likvidavimo tvark. Kita vertus, statym leidjas, gyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 3 d. jam suteikt teis, negali priimti toki teiss norm, kurios paeist io straipsnio 1, 2 d. ir kituose Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniuose tvirtint princip ir norm. statym leidjas negali nustatyti ir toki teiss norm, kurios prietaraut visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams ir normoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. tvirtintos politins teiss gyvendinimo tvark dabartiniu metu nustato Politini partij ir politini organizacij, Visuomenini organizacij, Profesini sjung, Religini bendruomeni ir bendrij bei kiti statymai.
2 poskyris POLITINS PARTIJOS IR POLITINS ORGANIZACIJOS
574
IX skyrius
2.1. Politini partij institucionalizavimas 2.2. Politins partijos ir politins organizacijos svoka 2.3. Politini partij funkcijos 2.4. Politini partij steigimo tvarka 2.5. Politini partij veiklos principai ir teisins garantijos 2.6. Politini partij finansavimo altiniai ir los 2.7. Politini partij finansin kontrol 2.8. Politini partij veiklos sustabdymas ir nutraukimas 2.9. Politini partij klasifikavimas 2.10. Partins sistemos 2.1. Politini partij institucionalizavimas Demokratinis politinis reimas nesivaizduojamas be politini partij. Politins partijos suteikia galimyb visiems visuomens sluoksniams dalyvauti konkurencinje kovoje dl politins valdios, galimyb formuoti valstybs valdios institucijas. Politins partijos kelia savo kandidatus parlament, takoja parlamento struktr, statym leidybos proces. Politins partijos dalyvauja formuojant vyriausyb, takoja valstybs vadovo rinkimus. Politins partijos, pralaimjusios rinkimus ar negavusios juose daugumos, gali sudaryti opozicij valdaniajai partijai ar partijoms ir tokiu bdu takoti politins valdios sprendimus. Pirmj partij itakas regime antikos laik Graikijoje. inoma, to meto partijos neturjo grietos narysts ir ireik ne plai, o labai siaur socialini sluoksni, daugiausia valstyb valdani grupi, interesus. Jos veik ir viduramiais, taiau tik tose valstybse, kuri politiniam reimui buvo bdinga tam tikri demokratijos poymiai. Tik tokiomis slygomis partijos galjo reikti tam tikrus socialinius interesus ir konkuruoti su kitomis partijomis. Ms laik supratimo politins partijos, formintos statais ir programomis, turinios centrin vadovyb, atsirado Europoje tik naujj laik demokratini revoliucij laikotarpiu. Partij atsiradim lm to meto revoliuciniai demokratiniai judjimai, nauj politini doktrin populiarumas, rinkim atstovaujamsias valdios institucijas tvarkos pasikeitimai, nauji parlamentins kovos bdai ir kitos politins bei ideologins slygos. Parlamentins demokratijos lopyje, Anglijoje, XVII a. pabaigoje susiformavusias ir vliau po vis pasaul pasklidusias politines partijas ga-
575
lima vertinti kaip visuomens pliuralizmo atspind, poreikio geriausiai realizuoti politinius interesus iraik1. Lietuvos politini partij atsiradim mokslininkai sieja su politini doktrin (nacionalizmo, liberalizmo, konservatizmo, socializmo, komunizmo) paplitimu Lietuvoje. Tai buvo ideologinis politini grupi atsiradimo pagrindas XIXXX a. Kitas veiksnys tautinio atgimimo judjimas Lietuvoje, io judjimo aktyvist veikla ir publikacijos to meto spaudoje: Auroje, Varpe ir Tvyns sarge. Iki 1905 m. spalio 17 d. manifesto legali politini partij Lietuvoje nebuvo ir, kaip teig P. Leonas, negaljo bti, nes politins partijos gali susidaryti tik ten, kur yra minimalios politins laisvs garantijos2. Rusijos imperijoje legali partij veikla tapo manoma tik po 1905 spalio 17 d. imperatoriaus Nikolajaus II manifesto ir io manifesto pagrindu 1906 m. kovo 4 d. priimt Laikinj taisykli dl draugij ir sjung3. Politini partij vaidmuo i dien valstybs gyvenime neivengiamai reikalauja jas institucionalizuoti. Institucionalizavimas tai politini partij kaip ypatingo politinio instituto teisins padties tvirtinimas konstitucijoje (konstitucionavimas) ir statymuose (statyminis institucionalizavimas). Institucionalizuoti politini partij veikl pradta tik iame imtmetyje. XIX a. konstitucijose apie politines partijas nebuvo net usimenama, nors jau tuo metu jos vaidino nema vaidmen politiniame valstybs gyvenime. Tuo tarpu daugelis po Antrojo pasaulinio karo priimt konstitucij tvirtina politini partij veiklos konstitucinius pagrindus. Pvz.: politini partij teisinio statuso pagrindai tvirtinti 1958 m. Pranczijos V Respublikos Konstitucijoje, nors specialaus politini partij statymo Pranczijoje nra (politini partij veikl reglamentuoja 1901 m. Asociacij statymas). Vis daugiau valstybi konstitucijos nuostatas konkretizuoja specialiuose teiss norminiuose aktuose, reglamentuojaniuose politini partij steigimo ir likvidavimo tvark, veiklos principus ir apribojimus, finansavimo altinius ir turt, santykius su valstybs valdios institucijomis: dalyvavim rinkimuose ir valstybs valdios institucij darbe, pvz., Vokietijoje toks statymas buvo priimtas 1967 m., Ispanijoje 1978 m., Tunise 1988 m. Todl pastaruoju metu vis daniau politins partijos konstitucins teiss moksle nagrinjamos kaip savarankiki konstitucins teiss institutai. Atsiranda net terminas politini partij teis .
1 2
ileikis E. Politini partij institucionalizavimas. Vilnius, 1997. P. 14. Leonas P. Sociologija. Vilnius, 1995. P. 184. 3 ileikis E. Politini partij institucionalizavimas. Vilnius, 1997. P. 15.
576
IX skyrius
Lietuvos konstitucins teiss moksle svoka institucionalizavimas pradta vartoti ne taip seniai. Tokios svokos nevartojo M. Rmeris ir kiti tarpukario Lietuvos teisininkai. 19181938 m. Lietuvos konstitucijose apskritai nebuvo svokos politins partijos. Konstitucij krjai vartojo svok draugijos ir sjungos, kuri apm ir politines partijas. Visos nuolatins tarpukario Lietuvos konstitucijos laidavo pilieiams draugij ir sjung laisv. i organizacij veikla pirm kart buvo reglamentuota 1919 m. statyme apie draugijas, vliau 1936 m. Draugij statyme bei jo pakeitimuose. Tai atitiko to meto Europos valstybi konstitucin teis. Paymtina, kad visos to meto Europos valstybi konstitucijos tvirtino draugij ir sjung laisv, tuo laiduodamos ir laisv politini partij steigim, ir veikl. To meto mokslininkai, pvz., M. Rmeris, taip pat neiskyr politini partij atskir visuomenini organizacij grup, apibdino jas kaip grynai dirbtinio pobdio draugijas, jungianias vienod pair ar nusistatymo mones, susijungusius veikti iuo nusistatymu vieuosius santykius ar viej tvark1. Tiesa, M. Rmeris pripaino, kad politini partij reikm ypa didel demokratins santvarkos, o ypa parlamentinio valdymo, valstybse. Sovietiniai teisininkai svok politini partij institucionalizavimas vartojo apibdindami buruazini valstybi teis. Sovietini laik konstitucijos tvirtino ypating, vadovaujant, komunist partijos vaidmen politinje sistemoje. Komunist partija tuo metu buvo ne tik vadovaujanti, bet ir vienintel galima politin partija. Atkrus Lietuvos valstybingum, politini partij statymo projekt svarst Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba. Po ilg diskusij deputatai 1990 m. rugsjo 25 d. statym prim. 1992 m. spalio 25 d. primus Lietuvos Respublikos Konstitucij, jis buvo pataisytas ir suderintas su Konstitucijos nuostatomis. Buvo pakeistas ir io statymo pavadinimas. 1994 m. birelio 15 d. jis pavadintas Politini partij ir politini organizacij statymu. iuo metu specialiai reglamentuojama ir politini partij finansavimo tvarka. J nustato Politini partij ir politini organizacij finansavimo statymas, priimtas 1999 m. sausio 12 d. 2.2. Politins partijos svoka Ne visos valstybs, reglamentuojanios politini partij veikl vienodai apibria politins partijos svok. Netgi tais atvejais, kai i svoka yra pateikiama, ji atspindi tik bendriausius politins partijos poymius.
1
Rmeris M. Valstyb. T. 2. Vilnius, 1995. P. 154.
577
Pvz.: Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymo preambulje skelbiama, kad politins partijos ir politins organizacijos jungia Lietuvos Respublikos pilieius bendriems politiniams tikslams gyvendinti, padeda formuoti ir ireikti Lietuvos piliei interesus ir politin vali. Galima iskirti iuos svarbiausius politins partijos poymius (ypatumus): Pirma. Politin partija tai laisvanorikai steigiama organizacija. Va-
578
IX skyrius
dinasi, politins partijos formuojasi laisva piliei valia. Pilieiai, jungdamiesi pagal tam tikr pasaulir, isilavinim, tautin ar socialin priklausomyb, lyt, religij ar kit kriterij, gali laisvai kurti nauj ar atkurti anksiau veikusi politin partij, stoti veikiani politin partij ar istoti i jos ir kurti savo politin partij. Konstitucijoje tvirtinta teis laisvai vienytis politines partijas nereikia, kad visi pilieiai, nepriklausomai nuo politini pair, turi teis stoti bet kurias veikianias partijas, o politins partijos privalo priimti savo narius visus to pageidaujanius asmenis. Konstitucija laiduoja pilieiams teis laisvai jungtis politines partijas, bet ne teis reikalauti bti priimtiems politines partijas. Jei steigtos partijos nepriima savo nari gretas piliei dl j politini sitikinim ar anksiau vykdytos politins veiklos, pastarieji turi teis laisvai steigti savo politines partijas. Antra. Politin partija tai savarankikai veikiantis visuomeninis susivienijimas, turintis savivaldos teis. Vadinasi, politin partija savo veikl organizuoja laisvai ir savarankikai pagal jos statuose numatytus tikslus ir udavinius, ir iuos udavinius sprendia per demokratikai irinktus savo valdymo organus. Valstybs institucijos negali varyti politini partij veikimo, iskyrus atvejus, kai j veikla prietarauja Konstitucijai ir statymams. Politins partijos visuomeniniai susivienijimai veikia visuomeniniais pagrindais ir neatlieka valstybs institucij, valstybs pareign ar viej staig funkcij. Treia. Politin partija tai organizacija, kurios tikslas tenkinti savo nari politinius interesus ir siekti politins valdios. Politins partijos atvirai siekia ikovoti vietas parlamente ir vyriausybje, kitaip tariant, siekia tiesiogiai dalyvauti gyvendinant valstybs valdi. Politins partijos aktyviai dalyvauja valstybs politiniame gyvenime: parlamentiniuose ir municipaliniuose rinkimuose; formuojant vyriausyb; priimant politinius sprendimus ir juos gyvendinant. Btent iuo poymiu politins partijos skiriasi nuo kit visuomenini organizacij. Kita vertus, negalime suabsoliutinti io poymio. Pasitaiko atvej, kai statym leidjas suteikia teis dalyvauti rinkimuose ne tik politinms partijoms, pvz., sovietiniais metais ir pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybs metais teis kelti kandidatus atstovaujamsias valdios institucijas turjo ir kai kurios kitos visuomenins organizacijos. Ketvirta. Politin partija nuolat veikianti organizacija. Ji vienija nuolatinius narius, kuriuos jungia bendri politiniai interesai. Penkta. Politins partijos narius vienija bendri politiniai sitikinimai (bendra ideologija). Tai organizacija, formuojanti ir ireikianti tautos politin vali ir interesus. eta. Politin partija tai pelno nesiekianti organizacija. Ji negali usiimti komercine kine veikla.
579
Septinta. Politin partija turi juridinio asmens teises. Vadinasi, politins partijos veikia pagal savo status, turi aikiai apibrt organizacin struktr, turi atskir turt, gali savo vardu gyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turti pareigas, bti iekovais ir atsakovais teisme. Daugelis nurodyt poymi bdingi ir visuomeninms organizacijoms. I j specifiniais laikytini ie politini partij poymiai: j narius vienija ideologini nuostat bendrumas; politins partijos formuoja ir ireikia politin piliei vali; jos dalyvauja kovoje dl politins valdios. Reikia pastebti, kad politinei partijai, siekianiai turti reali politin valdi ir autoritet visuomenje, i poymi nepakanka. Neretai politologai teigia, kad politin partija yra nesivaizduojama be keturi dalyk: politin partija turi turti daug nari, aiki politin program, tvirt organizacij ir savo periodin leidin. Verta paymti, kad ms valstybs statym leidjas, be svokos politin partija, vartoja ir svok politin organizacija. Ir pagal Politini partij ir politini organizacij, ir pagal Seimo rinkim ir Savivaldybi taryb rinkim statym prasm ios organizacijos yra teisikai lygiaverts. Galima manyti, kad statym leidjas vartoja ias svokas dl to, kad tai daryti j pareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 3 d. Teisinje literatroje labiau paplitusios svokos politins partijos ir politiniai judjimai. Tuo norima pabrti, kad politiniai judjimai nra grietai organizuoti visuomeniniai susivienijimai (teisine, bet ne politine prasme). 2.3. Politini partij funkcijos Demokratini valstybi konstitucijos detaliau nereglamentuoja politini partij vaidmens visuomenje. Politini partij viet politinje sistemoje apibria specials statymai, o udavinius ir tikslus nustato paios politins partijos savo statuose (statutuose). Nagrindami vairi ali politini partij patyrim, teisininkai danai iskiria ias politini partij funkcijas: nustato politins veiklos krypt ir siekia usibrt politini tiksl; siekdamos gyvendinti savo programinius tikslus, daro aktyv poveik rinkjams (tuo tikslu politins partijos siekia patraukti savo gretas daugiau nari, agituoja rinkjus balsuoti u partijos ikeltus kandidatus. Partijos alininkai, balsuojantys u jos ikeltus kandidatus, sudaro partijos elektorat); atskleidia, formuluoja ir pagrindia dideli socialini grupi politinius interesus;
580
IX skyrius
skatina pilieius aktyviai dalyvauti politinje veikloje, ugdo visuomens politin aktyvum ir pilietikum; aktyviai dalyvauja parlamento ir savivaldybi rinkimuose; rengia ir parenka savo lyderius bei siekia, kad ie uimt vadovaujanias pareigas valstybs valdios bei vietos savivaldos institucijose; dalyvauja formuojant valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijas; takoja valstybs valdios ir vietos savivaldos institucij veikl; dalyvauja priimant politinius sprendimus ir juos gyvendinant; padeda sprsti socialinius konfliktus taikiu bdu (taikdarikoji funkcija); neretai atlieka nacionalins integracijos funkcij (ypa besikurianiose valstybse); atlieka ideologin funkcij idjikai auklja savo narius ir pasekjus; propaguoja savo idjines pairas ir sitikinimus; formuoja viej nuomon; skatina nauj politini doktrin atsiradim; vykdo komunikacin funkcij stiprina valstybs valdios institucij bei jos vadov ryius su visuomene, vairiais jos sluoksniais ir grupmis. 2.4. Politini partij steigimo tvarka Demokratini ali konstitucijos tvirtina nuostat, jog politins partijos steigiamos ir veikia laisvai. Daugelyje valstybi jos yra steigiamos pareiktine tvarka. Kai kuriose valstybse pareiktineregistracine tvarka. Joki iankstini pareikim ar valstybs institucij leidim nereikalaujama. Partijos savarankikai savo statais nustato vidin organizacin struktr ir veiklos kryptis. Kita vertus, valstybs politinms partijoms nustato kai kuriuos apribojimus. Kaip inome, tam tikrus politini teisi apribojimus leidia nustatyti 1966 m. priimti tarptautiniai paktai. Demokratini valstybi konstitucijos ir statymai draudia kurti ir veikti partijoms, propaguojanioms prievart, kurstanioms socialin ir nacionalin nesantaik, siekianioms antikonstitucini tiksl. Autoritarinio ir totalitarinio reimo valstybse draudiamos partijos, propaguojanios klasi kov, komunistin ideologij. iose valstybse, steigiant politines partijas ir visuomenines organizacijas, gali bti nustatoma leidim tvarka, pvz., Lietuvoje politins partijos ir kitos visuomenins organizacijos tokia tvarka buvo steigiamos pagal 1936 m. Draugij statym. Yra atvej, kai valstybs apskritai nereglamentuoja politini partij steigimo tvarkos. Totalitarinio socializmo valstybse vadovauja-
581
masi konstitucine norma, suteikiania pilieiams teis susivienijimus. Tokiose valstybse gali bti kelios partijos, taiau nuostata, tvirtinanti komunist partijos vadovaujam vaidmen, draudia kitoms partijoms dalyvauti kovoje dl politins valdios. Politins partijos piliei susivienijimai. Politini partij nariais gali bti tik tos valstybs pilieiai. Valstybje negali veikti kit valstybi politins partijos. Tokia nuostata tvirtinta Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymo 2 str. 2 d. Kai kurios valstybs asmenims, norintiems dalyvauti politini partij veikloje, nustato tam tikr pilietybs turjimo laik (pvz., Tuniso statymai reikalauja, kad asmuo turt pilietyb ne maiau kaip 10 met). Politini partij nariais gali bti tik tie pilieiai, kurie turi politines teises ir jiems yra sukak 18 met. Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad politini partij ir organizacij nariais gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys aktyvij rinkim teis. io straipsnio 2 d. tvirtinta norma draudia Lietuvos Respublikos pilieiui tuo paiu metu bti keli politini partij ar politini organizacij nariu. Daugelyje valstybi politini partij nariais negali bti karikiai, vidaus reikal sistemos, nacionalinio saugumo, teisingumo ir kit institucij darbuotojai. ie draudimai yra tvirtinti anksiau mintuose Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniuose bei Politini partij ir organizacij statymo 10 str. 2, 3 ir 4 d. Tarptautins teiss normos tvirtina asociacij laisv ir grietai draudia versti pilieius stoti partij. Tokias nuostatas deklaruoja ir totalitarinio socializmo tipo valstybs, taiau realiai ia laikomasi neraytins elgesio taisykls, kad aukto rango pareignai turi bti valdaniosios partijos nariai. Daugumoje valstybi pilietis stoja partij individualiai pateiks pareikim (raytin arba odin). Kai kuriose valstybse leidiama tiesiog sirayti partij. Jungtinse Amerikos Valstijose apskritai nereikalaujama fiksuoti partijos nari. Politini partij nariais laikomi visi asmenys, kurie balsavo rinkimuose u atitinkam politin partij. Gana reti atvejai, kada statymai pripasta kolektyvinius narius (pvz.: Didiojoje Britanijoje Leiborist partijos nariai yra atskiros profesins organizacijos). Steigiant politin partij, btina suaukti steigiamj suvaiavim (susirinkim). Jis laikomas teistu, jeigu jame dalyvavo statymo nustatytas skaiius piliei, turini teis bti politins partijos nariais. Politini partij ir politini organizacij statymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad politinei partijai Lietuvoje steigti btina turti ne maiau kaip 400 steigj, kurie savo ar savo atstov suvaiavime turi patvirtinti statut (status), program ir irinkti vadovaujaniuosius organus. Pagal tarpukario Lietuvoje
582
IX skyrius
galiojusius statymus politinei partijai steigti pakako 5 piliei, tik 1936 m. is skaiius buvo padidintas iki 12. Reikia pastebti, kad kai kuriose valstybse statym leidjai nenustato panai reikalavim. Yra valstybi, leidiani ir vienam asmeniui pasiskelbti partija. Steigiamajame politins partijos ar politins organizacijos suvaiavime (susirinkime) irenkamas pirmininkas ir sekretorius, suraomas partijos steigimo protokolas, priimamas statutas (statai), programa. Bendras reikalavimas, priimant politins partijos statut ir program, j nuostatos negali prietarauti Konstitucijai. Kai kuri valstybi statymai nustato tam tikrus papildomus reikalavimus. Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymas nustato, kad politins partijos statute (statuose) turi bti nurodyta: 1) partijos pavadinimas, buvein, tikslai, udaviniai ir veiklos teritorija; 2) stojimo partij ir istojimo i jos slygos ir tvarka; 3) partijos nari teiss ir pareigos; 4) partijos struktra, padalini sudarymo bdai, vadov rinkimo tvarka; 5) partijos aukiausiosios valdymo institucijos, kompetencija, suaukimo bdai, laikas; 6) vadovaujanij organ rinkimo tvarka ir j kompetencija; 7) l altiniai; 8) partijos organ veiklos kontrols vykdymo tvarka; 9) statuto (stat) keitimo tvarka; 10) partijos veiklos nutraukimo ir turto panaudojimo tvarka. Daugelyje valstybi, atlikus nurodytus veiksmus, laikoma, kad politin partija yra steigta (legali). Taiau tokia partija neturi juridinio asmens teisi: negali kelti savo kandidat rinkimuose, gyti turt ir kt. Visuotinai pripainta, kad partija tapt juridiniu asmeniu, btina j registruoti kompetentingoje valstybs institucijoje. Ji turi bti rayta registr (politini partij sra). Partij registravim atskirose valstybse atlieka vairios institucijos (teisingumo ministerija, vidaus reikal ministerija, aukiausiasis teismas, vyriausioji rinkim komisija ir kt.). Lietuvoje politines partijas registruoja Teisingumo ministerija. Lietuvoje politins partijos steigjai privalo ne vliau kaip per vien mnes po statuto (stat), programos primimo ir vadovaujanij organ irinkimo dienos pateikti Teisingumo ministerijai iuos dokumentus: 1) pareikim dl politins partijos ar politins organizacijos registravimo, pasirayt partijos vadovo; 2) statut (status) ir program; 3) kopij steigiamojo suvaiavimo protokolo, kuriame turi bti nurodyta politins partijos steigimo laikas ir vieta, taip pat steigj, dalyvavusi suvaiavime ir balsavusi u partijos steigim, skaiius; 4) steigj sra, kuriame turi bti kiekvieno steigjo vardas, pavard, gimimo data, pilietyb ir asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, usimimas, yma apie nepriklausym kitoms politinms partijoms (ie duomenys turi bti patvirtinti kiekvieno steigjo parau, taip pat asmens, sudariusio steigj sra, parau); 5) partijos simboli, v-
583
liav pavyzdius arba j eskizus. Statutas (statai), programa, protokolas ir steigj sraas turi bti pasirayti partijos vadovo. statymas nustato politins partijos registravimo laik vienas mnuo nuo statyme nurodyt dokument pateikimo dienos. Jeigu dokument trksta, steigjams praneama apie tai ratu ir nustatomas ne ilgesnis kaip vieno mnesio terminas trkstamiems dokumentams pateikti. Tokiu atveju politin partija registruojama per vien mnes nuo trkstam dokument pateikimo dienos. Per nustatyt laik negavus neigiamo atsakymo laikoma, kad partija yra uregistruota ir gyja juridinio asmens teises. Atsisakymas registruoti gali bti grindiamas tik statymo nustatytais pagrindais. Atsisakym registruoti politin partij galima apsksti Apygardos administraciniam teismui ne vliau kaip per mnes nuo praneimo apie tai gavimo dienos. Kai kuriose valstybse yra nustatyta slygin ir galutin registracija. Antai Meksikoje politin partija registruojama slyginai, jeigu rodoma, kad ji kelet met vykdo politin veikl. Tokia partija turi teis kelti savo kandidatus rinkimuose. Partija registruojama galutinai, jeigu rinkimuose ji surenka reikiam bals skaii (ne maiau 1,5 proc.). Esant tokiai registravimo tvarkai, partijos registravimo procesas bna gantinai ilgas. Kita vertus, galutinai registruojamos tik tos politins partijos, kurios turi reali politin gali ir autoritet visuomenje. Politins partijos nuolat veikianios organizacijos. Jos vienija nuolatinius narius, o juos jungia bendri politiniai interesai. Isiskyrus partijos nari interesams ar esant kitoms aplinkybms, partijos nari skaiius gali sumati iki maesnio nei btina politinei partijai steigti. Lietuvos statymai tiesiogiai nereglamentuoja toki atvej, juose nevartojama svoka fiksuota naryst ir nereikalaujama reguliariai tikrinti partijos nari sra, taiau pagal bendr statymo prasm reikt manyti, kad, nesant 400 nari, partijos veikl galima sustabdyti. 2.5. Politini partij veiklos principai ir teisins garantijos Aptardami politines partijas minjome, jog politins partijos Lietuvoje veikia laisvai ir savarankikai, visos politins partijos turi lygias teises. Politini partij veikimo laisv garantuoja Politini partij ir politini organizacij statymo 9 str., kuriame nustatyta, kad valstybs organams, monms, staigoms ir organizacijoms, taip pat visuomeninms organizacijoms ir atskiriems pareignams draudiama kitis politini partij vidaus reikalus. Asmenys, trukdantys politinei partijai veikti, atsako pagal Lietuvos Respublikos statymus. Valstybs organai, mons, staigos ir
584
IX skyrius
organizacijos, visuomenins organizacijos, kitos politins partijos ir politins organizacijos, taip pat asmenys privalo atlyginti politinei partijai ar politinei organizacijai neteistais veiksmais padaryt materialin ir moralin al. Politins partijos Lietuvoje steigiamos ir veikia pagal teritorin princip. is principas tiesiogiai tvirtintas Politini partij ir politini organizacij statymo 10 str. 1 d. Joje nustatyta, kad politini partij organizacin struktra grindiama tik teritoriniu principu. Darbo kolektyvuose negali bti steigiami ir veikti politini partij ir politini organizacij padaliniai. io statymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad vadovaujantieji politins partijos ar politins organizacijos organai turi bti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Politins partijos veiklos teritorija galima laikyti teritorij, kurioje veikia ar numato veikti politins partijos struktriniai padaliniai. statymas tiesiogiai nereikalauja, kad politins partijos veikla apimt visos valstybs teritorij. Teorikai manoma, kad politin partija gali vienyti iimtinai vienos savivaldybs teritorijoje gyvenanius pilieius, siekianius dalyvauti rinkimuose Seimo narius tik toje vienmandatje rinkim apygardoje, kurioje gyvena jos nariai. Be i princip, politins partijos savo veikloje vadovaujasi ir demokratikumo bei vieumo principais. Demokratikumo principas tai politini partij veiklos pagrindas. Jo turi bti laikomasi priimant ir alinant politins partijos narius, priimant ir keiiant status, program, renkant vadovaujanius organus. Periodikai turi bti rengiami politini partij visuotiniai susirinkimai, periodikai turi vykti vadovaujani organ rinkimai, kontroliuojama pastarj veikla ir kt. Vieumo principas reikalauja, kad visuomen bt informuojama apie politins partijos program ir status, partijos vadovaujani organ sudt, partijos finansinius altinius. Politins partijos politiniai susivienijimai. J tikslas tenkinti savo nari politinius interesus ir dalyvauti valstybs valdyme. Teis dalyvauti tvarkant valstybs reikalus politinms partijoms garantuoja Politini partij ir politini organizacij 14 str., kuris skelbia, kad visos politins partijos turi lygi teis dalyvauti valstybs valdios institucij rinkimuose. Rinkim metu vis politini partij kandidatams deputatus sudaromos vienodos galimybs nemokamai naudotis valstybinmis masins informacijos priemonmis Lietuvos Respublikos rinkim statym nustatyta tvarka. Pagal mint statymo straipsn teis dalyvauti tvarkant valstybs reikalus statym leidjas supranta siaurja prasme, kaip teis dalyvauti valstybs valdios institucij rinkimuose, tiksliau Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, nes pagal Konstitucij vietos savivaldos institu-
585
cijos nra valstybs valdios institucijos. Taiau, kaip inome, Savivaldybi taryb rinkimai Lietuvoje vyksta pagal proporcin rinkim sistem. Kandidat sraus savivaldybi taryb rinkimuose kelia politins partijos. Politini partij dalyvavimas valstybs valdyme neapsiriboja tik rinkimais valstybs valdios institucijas. Politins partijos ir po rinkim aktyviai dalyvauja priimant politinius sprendimus ir juos gyvendinant. Vienintel valstybs valdios dalis, kuriai politins partijos nedaro jokios takos tai teismin valdia. Politins partijos turi teis ne tik konkuruoti tarpusavyje, bet ir sudaryti su kitomis partijomis koalicijas, sjungas, rinkiminius blokus. Tai numato ne tik Politini partij ir politini organizacij statymas, bet ir Lietuvos Respublikos rinkim statymai, pvz., pagal Seimo rinkim statymo 43 str., likus ne maiau kaip 35 dienoms iki rinkim, kelios partijos gali sujungti savo kandidat sraus. statym leidjas netvirtina politini partij koalicij ar sjung svokos, nenurodo j sudarymo motyv. Tai gali bti, pvz.: susitarimai dl bendros rinkim kampanijos vykdymo, kandidat iklimo ar koalicins vyriausybs sudarymo ir t.t. E. ileikio nuomone, politini partij susitarimai gali apimti visa, kas neprietarauja Konstitucijai ir statymams1. Politini partij veikimo laisv ir nepriklausomyb nuo valstybs institucij neatskiriama nuo j nuosavybs. statymai garantuoja politinms partijoms teis nuosavyb. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojanius civilinius statymus politins partijos kaip juridiniai asmenys yra laikomi nuosavybs teiss subjektais. Politinms partijoms ir politinms organizacijoms nuosavybs teise gali priklausyti pastatai, rengimai, leidyklos, spaustuvs, transporto priemons bei kiti objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas j statute (statuose) numatytiems udaviniams gyvendinti. Politins partijos negalt tapti realia politine jga, jeigu visuomen neturt galimybs susipainti su politins partijos idjomis ir politiniais sitikinimais, o politin partija neturt galimybs jas laisvai reikti ir propaguoti. Informacijos laisv viena pagrindini mogaus teisi, kuri garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. Ji apima laisv turti sitikinimus ir juos reikti, teis iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas, spaudos ir kit informacijos priemoni laisv. statym leidjas politini partij informacijos laisv traktuoja kaip vien i svarbiausi politini partij veiklos garantij. Politini partij ir politini organizacij statymo 16 str. tvirtinta politini partij teis nekliudomai ratu, odiu ar kitais bdais skleisti informacij apie savo veikl, propaguoti politins partijos idjas, tikslus ir program. Jos turi teis steigti masins
1
ileikis E. Politini partij institucionalizavimas. Vilnius, 1997. P. 158.
586
IX skyrius
informacijos priemones, iskyrus radij ir televizij, taip pat nustatyta tvarka naudotis valstybinmis spaudos ir kitomis masinmis informacinmis priemonmis. Nema tak, ugdant piliei politin vali, skatinant j pilietin aktyvum bei formuojant viej nuomon, turi masiniai politiniai renginiai. ie renginiai danai nesivaizduojami be politini partij dalyvavimo. Teis be ginklo rinktis taikius susirinkimus Lietuvos Respublikos pilieiams garantuoja Konstitucijos 36 str. ios teiss gyvendinimo tvark nustato Lietuvos Respublikos susirinkim statymas. Neatsitiktinai Politini partij ir politini organizacij statymo 17 str. tvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka politins partijos turi teis rengti mitingus, demonstracijas, susirinkimus ir kitokius masinius renginius. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti steigiamos ir veikti kit valstybi politins partijos, j padaliniai ir organizacijos. Taiau tai nereikia, kad statym leidjas apskritai draudia Lietuvoje veikianioms politinms partijoms palaikyti ryius su kit valstybi politinmis partijomis. Teis palaikyti ryius su kit valstybi politinmis partijomis, tarptautinmis ir kitokiomis organizacijomis garantuoja Politini partij ir politini organizacij statymo 19 str. 2.6. Politini partij finansavimo altiniai ir los Politini partij finansavimo klausimas yra aktualus visoms valstybms. Net ir tos valstybs, kurios nereglamentuoja politini partij veiklos specialiais statymais, siekdamos ivengti politins korupcijos bei utikrinti politini partij l gijimo, naudojimo teistum bei vieum, stengiasi teisikai apibrti politini partij finansavimo ribas ir tvark. Lietuvoje politini partij finansavim reglamentuoja Politini partij ir politini organizacij statymas; Politini kampanij finansavimo kontrols statymas, priimtas 1997 m. lapkriio 11 d. ir Politini partij ir politini organizacij finansavimo statymas, priimtas 1999 m. sausio 12 d. Lietuvoje veikiani politini partij las sudaro nuosavos los, privai asmen dovanotos los ir valstybs skirtos los. Pagal Politini partij ir politini organizacij finansavimo statym politini partij nuosavas las sudaro nario mokesio los; kitos savanorikos nari mokos; palkanos i bankuose laikom indli; i leidybos gautos los ir kitos teistai gautos los. Kitas politini partij finansavimo altinis valstybs biudeto dotacijos (valstybinis finansavimas). I valstybs biudeto gali bti finansuo-
587
jamos visos politins partijos arba tik tos partijos, kurios yra surinkusios reikiam bals skaii rinkimuose. Kai kurios valstybs apskritai draudia finansuoti politines partijas i valstybs biudeto. Lietuvoje politins partijos turi teis statymo nustatyta tvarka gauti dotacij i valstybs biudeto. Valstybs biudeto dotacijos tai politinms partijoms skirta bendra l suma, nustatoma met valstybs biudete. Pagal politini partij ir politini organizacij finansavimo statym, valstybs biudeto dotacija paskirstoma toms politinms partijoms, kurios yra gavusios ne maiau kaip 3 proc. vis rinkj bals u politini partij keltus kandidatus ar j sraus tuose Seimo ir savivaldybi taryb rinkimuose, pagal kuri rezultatus skirstoma valstybs biudeto dotacija. Dotacija negali viryti 0,1 proc. valstybs biudeto ilaid. Valstybs biudeto dotacija politinms partijoms, kurios turi teis j gauti, paskirstoma proporcingai j kandidat ar kandidat sra gaut bals skaiiui tuose Seimo ir savivaldybi taryb rinkimuose, pagal kuri rezultatus skirstoma i dotacija. Valstybs biudeto dotacijos dyd io statymo numatyta tvarka ir terminais nustato Vyriausioji rinkim komisija ir apie tai pateikia paym Finans ministerijai. Finans ministerija, vadovaudamasi Vyriausiosios rinkim komisijos pateikta payma, valstybs biudeto dotacijos dal, skirt politinei partijai, statymo nustatytu laiku perveda jos sskait. Politines partijas gali finansuoti fiziniai ir juridiniai asmenys (privatus finansavimas). Privatus politini partij finansavimas gali bti dvejopas: 1) finansuojama politini partij veikla apskritai; 2) los politinei partijai dovanojamos iimtinai jos rinkim kampanijai finansuoti (pervedamos specialij politins partijos sskait). Politines partijas gali finansuoti: Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kuri kapitalo sudtyje valstybs ar savivaldybs kapitalo nra arba jo dalis sudaro maiau nei 50 proc.; Lietuvos Respublikos mons, neturinios juridinio asmens statuso; fiziniai asmenys nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, usienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos pilieiai ir Lietuvos Respublikos politini partij skyriai, kurti lietuvi bendruomense. statym leidjas, siekdamas ivengti galimos politins korupcijos, nustat kai kuriuos politini partij finansavimo apribojimus. Pvz.: Politini partij ir politini organizacij finansavimo statymo 15 str. tvirtinta, kad politini partij negali finansuoti Lietuvos valstybs ir savivaldybi staigos, mons ir organizacijos; Lietuvos mons, kuri daugiau nei 50 proc. akcij valdo valstyb ar savivaldybs; Lietuvos labdaros ir paramos fondai, religins organizacijos bei profesins sjungos; Lietuvoje registruotos usienio kapitalo mons; usienio valstybi valdios ir savivaldybi institucijos; usienio valstybi juridiniai ir fiziniai asmenys, iskyrus usienyje gyvenanius Lietuvos Respublikos pilieius ir Lietuvos Res-
588
IX skyrius
publikos politini partij organizacij skyrius, kurtus lietuvi bendruomense. statymo 8 str. tvirtinta norma, ribojanti privai asmen finansins paramos dyd: politins partijos i vieno fizinio ar juridinio asmens per metus gaut l ir dovan vert negali bti didesn kaip 500 MGL. Pagal io statymo 16 str., politinms partijoms draudiama priimti didesnes kaip 100 lit anonimines las ar brangesnes kaip 100 lit anonimines dovanas; draudiama kurti specialius fondus politinms partijoms remti; draudiama finansuoti politines partijas per treiuosius asmenis. 2.7. Politini partij finansin kontrol Politini partij ir politini organizacij finansavimo statymas pareigoja politines partijas teistai gautas las ir turt naudoti tik Politini partij ir politini organizacij statyme numatytai veiklai finansuoti. statymo 7 str. 1 d. nurodyta, kad los ir dovanos, gautos i draudiam finansavimo altini, turi bti grintos dovanotojams arba perduotos valstybs nuosavybn per 10 dien nuo to momento, kai i aplinkyb paaikjo. Politini partij finansavim kontroliuoja Lietuvos Respublikos finans ministerija, Vyriausioji rinkim komisija, o valstybs biudeto l naudojim Valstybs kontrol. Politins partijos privalo kasmet, ne vliau kaip iki ateinani met kovo 1 dienos, Vyriausiajai rinkim komisijai pateikti finansins veiklos deklaracij, Finans ministerijai biudeto ilaid smatos vykdymo apyskait. statymo 20 str. numatytos sankcijos politinms partijoms u finansins veiklos paeidimus. Jei politin partija laiku nepateikia finansins veiklos deklaracijos arba nenurodo joje vis reikalaujam duomen, Vyriausioji rinkim komisija per 15 kalendorini dien apie tai ratu turi spti politins partijos vadov. Jei prajus 30 kalendorini dien nuo spjimo dienos politin partija nevykdo reikalavim, Vyriausioji rinkim komisija per 60 kalendorini dien nuo pakartotinio spjimo termino pasibaigimo gali silyti Finans ministerijai sustabdyti politins partijos finansavim i valstybs biudeto. Finansavimas i valstybs biudeto atnaujinamas tik tada, kai politin partija paalina visus Vyriausiosios rinkim komisijos nurodytus paeidimus. Tam tikras sankcijas politinms partijoms numato ir rinkim statymai. Pvz.: pagal Seimo rinkim statymo 38 str. 1 d. 9 p. Vyriausioji rinkim komisija negali priimti politins partijos kandidat Seimo narius iklimo pareiktini dokument, jei politin partija nepateikia finans staigai pateiktos prajusi met finansins deklaracijos kopijos, patvirtintos tos mokesi inspekcijos, kuriai i deklaracija buvo pateikta.
589
Politini kampanij finansavimo kontrols statymas pareigoja politinje kampanijoje dalyvaujanias politines partijas registruoti visas ios kampanijos metu gaunamas las bei ilaidas. Politinei kampanijai skirt l panaudojim kontroliuoja Valstybin mokesi inspekcija ir Vyriausioji rinkim komisija. io statymo 8 str. 2 d. nurodyta, kad politins partijos per 25 dienas nuo rinkim pasibaigimo arba referendum rezultat paskelbimo turi pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai galutin politins kampanijos metu gaut auk, dovan ir kit l bei j naudojimo ataskait. Ataskaitose turi bti nurodytos visos politins kampanijos pajamos ir ilaidos. Vyriausiajai rinkim komisijai pateiktas galutines ataskaitas tikrina Valstybin mokesi inspekcija. Vyriausioji rinkim komisija, vadovaudamasi io statymo 10 str., Valstybins mokesi inspekcijos patikrintas politini kampanij finansavimo galutines ataskaitas kartu su Valstybins mokesi inspekcijos ivadomis skelbia Valstybs iniose ne vliau kaip per 90 dien po rinkim ar referendumo galutini rezultat paskelbimo. Politins partijos, paeidusios io statymo reikalavimus, atsako statym nustatyta tvarka. Politini kampanij finansavimo kontrols statyme nenustatytos konkreios sankcijos politinms partijoms, paeidusioms io statymo reikalavimus. Tam tikras sankcijas politinms partijoms numato Lietuvos Respublikos rinkim statymai. Pvz.: Seimo rinkim statymo 41 str. 3 d. nustatyta, kad rinkim ustatai registruoti partij kandidat sra nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuosiuose (prie tai vykusiuose) Seimo ar savivaldybi taryb rinkimuose buvo iklusi kandidatus ar kandidat sra ir nepateik kopijos ataskaitos, paskelbtos spaudoje, apie l altinius ir j naudojim rinkim agitacijai. 2.8. Politini partij veiklos sustabdymas ir nutraukimas Politins partijos yra savarankikos organizacijos. Valstybs institucijos nesikia j veikl. Nepaisant to, statym leidjas numato tam tikr j veiklos prieir. Valstybs institucijos, registruojanios politines partijas, turi teis taikyti statymo nustatytas sankcijas tais atvejais, kai politini partij veikla prietarauja Konstitucijai, statymams, statuose ir programose nustatytiems tikslams. Tokiais atvejais politins partijos rizikuoja bti laikinai arba visikai eliminuotos i politinio proceso1. Politini partij veikla gali bti sustabdyta arba nutraukta tik statyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos statym leidjas juos apibria
1
ileikis E. Politini partij institucionalizavimas. Vilnius, 1997. P. 205.
590
IX skyrius
Politini partij ir politini organizacij statymo 5 ir 7 str. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi sustabdyti politins partijos ar politins organizacijos veikl, jeigu ji paeidia Lietuvos Respublikos Konstitucij ar Politini partij ir politini organizacij statym. Dl politini partij ar politini organizacij veiklos sustabdymo gali kreiptis valstybs ir vietos savivaldos institucijos, taip pat kitos politins partijos ar politins organizacijos. Kreipimasis dl politins partijos veiklos sustabdymo turi bti inagrintas ne vliau kaip per mnes nuo jo gavimo dienos. Teisingumo ministerija turi teis sustabdyti politins partijos veikl ir savo iniciatyva. Teisingumo ministerija, suinojusi apie statymo paeidim, apie tai ratu pranea politins partijos vadovaujantiems organams, nurodydama, kokie statym reikalavimai paeisti, ir nustatydama termin paeidimams paalinti. Jei nustatytu terminu paeidimas nepaalinamas, politins partijos veikla sustabdoma. Teisingumo ministerijos sprendimas sustabdyti politins partijos veikl gali bti apskstas Apygardos administraciniam teismui per mnes nuo praneimo apie tai gavimo dienos. statym leidjas nurodo, kad politini partij veiklos sustabdymo terminas negali bti ilgesnis negu ei mnesiai. Jeigu politin partija po to, kai jos veikla sustabdyta, nepaalina paeidim ar per metus nuo jos veiklos sustabdymo dienos vl paeidia Lietuvos Respublikos statymus, partijos veikla sustabdoma vieneriems metams. Paalinusi paeidimus, politin partija apie tai pranea Teisingumo ministerijai, kuri, gavusi tok praneim, per penkias dienas leidia politinei partijai tsti veikl. Sustabdius politins partijos veikl, jai draudiama naudotis visomis masins informacijos priemonmis, vykdyti agitacij ir propagand, dalyvauti rinkimuose. Tokiu bdu politin partija praranda galimyb formuoti rinkj vali. statym leidjas, atsivelgdamas tai, kad sustabdius partijos veikl rinkim metu nukentt ne tik partijos nari, bet ir jos rinkj interesai (politin partija negalt ireikti rinkj politins valios), tvirtino nuostat, draudiani Teisingumo ministerijai sustabdyti politins partijos veikl rinkimins kampanijos metu. Rinkimins kampanijos metu politins partijos veikl gali sustabdyti tik Apygardos administracinis teismas, kurio sprendimas siteisja nuo jo paskelbimo. Kai kurie autoriai, pripaindami politins partijos veiklos sustabdymo tikslingum ir konstitucingum, abejoja galiojimo Teisingumo ministerijai sustabdyti partijos veikl tarp rinkim kampanij konstitucingumu1. J nuomone, sustabdyti partijos veikl gali tik teismin institucija. Vis dlto, daugelyje valstybi sankcijas politinms partijoms, paeidusioms statymus, taiko institucijos, registruojanios politines partijas. Tuo tarpu
1
Ibid. P. 208.
591
politins partijos veikla gali bti udrausta (nutraukta) tik teismine tvarka. Tai gali atlikti bendrieji, administraciniai arba konstituciniai teismai. Nedemokratinio reimo valstybse partij veikla gali bti udrausta ileidiant specialius statymus. Pagal Lietuvoje galiojanius statymus, politins partijos veikl gali nutraukti Apygardos administracinis teismas, jeigu po pakartotinio veiklos sustabdymo ji per metus paeidia Konstitucij bei Politini partij ir politini organizacij statym. 2.9. Politini partij klasifikavimas Politins partijos gali bti labai vairios, ir savo idjiniu kryptingumu, ir politine kryptimi, ir organizacine struktra, ir kitais kriterijais. Teisiniam reguliavimui tai danai neturi didesns reikms. Taiau pasitaiko, kad statym leidjas iskiria tam tikras politini partij ris, pvz., vartoja svokas valdanioji, opozicin partija, draudia komunistini, faistini partij veikl ir t.t. Politines partijas galima klasifikuoti pagal j idjin kryptingum ir program turin. is klasifikavimo kriterijus parodo, kokius socialinius interesus ireikia partija, kokie jos tikslai ir kokiais bdais bei priemonmis j siekiama. Demokratinse valstybse kiekviena partija pirmiausia siekia sukurti sau kuo platesn socialin baz. Socialin baz tai socialiniai sluoksniai, sudarantys elektorato daugum. Politin partija siekia ireikti visuomens daugumos interesus. io tikslo siekdama, politin partija pirmiausia nustato socialinsekonomins politikos krypt ir tik po to pasirenka politines priemones jai gyvendinti. XIX a. tokiu bdu susiformavo konservatori ir liberal partijos, XIX a. pabaigoje atsirado socialistins partijos, o XX a. pradioje komunist partijos. Tuo metu sustiprjo ir ekstremistinio pobdio organizacij veikla atsirado faistins arba nacionalsocialistins partijos. Konservatori partij program idjin pagrind sudaro konservatyvizmo idjos. ios partijos siekia ilaikyti tradicin tvark, pasisako prie radikalias reformas. Liberaliosios partijos pasisako u laisv kio srityje, valstybs nesikiim visuomens gyvenim ir remiasi liberalizmo idjomis. Reformistinms partijoms priskiriamos socialistins ir socialdemokratins partijos. ios partijos pasisako u socialin lygyb. Pvz.: leiborist partija Didiojoje Britanijoje, socialdemokrat partija Vokietijoje, vedijoje ir t.t. Pastaroji partija, bdama valdioje, gyvendino vadinamj vedikj socializmo model.
592
IX skyrius
Atskir partij grup sudaro konfesins partijos, vienijanios narius tikybini pair pagrindu. J nariai pasisako u religini vertybi takos stiprinim valstybs gyvenime. Pvz.: krikioni demokrat partijos. Kai kuriose valstybse veikia vadinamosios klerikalins partijos, siekianios pajungti valstyb tam tikrai religijai. Klerikalizmas kaip politin srov iuo metu nevaidina svarbesnio vaidmens, taiau atsirado kita srov fundamentalizmas, gantinai plaiai paplits kai kuriose musulmon valstybse. Kai kuriose valstybse veikia tautins partijos, kurios orientuojasi tautins bendrijos interesus.iuo metu daugelyje valstybi taip pat sikr ir veikia alij partijos ir judjimai, keliantys gamtosauginius reikalavimus. Kai kuriose valstybse veikia partijos, kuri apibdinti beveik nemanoma, pvz., Alaus mgj partija Lenkijoje. Partijos, pasisakanios u radikalius valstybs valdios veiksmus, esmines permainas visuomens gyvenime ir danai nevengianios prievartos priemoni naudojimo, yra vadinamos radikaliosiomis. Gali bti deinieji radikalai, pvz.: neofaistins, nacionalistins, rasistins partijos; ir kairieji radikalai, pvz., komunistins partijos. Partijos, kurios pasisako u neteistas kovos dl valdios priemones yra vadinamos ekstremistinmis. Jos taip pat gali bti deiniosios ir kairiosios pakraipos. ios partijos beveik be iimi pasisako u teroristinius veiksmus, perversmus ir t.t. Reikia pastebti, kad partijos pavadinimas ne visuomet atspindi jos socialin politin pobd. Neretai partijos, vadinanios save demokratinmis, apskritai nepripasta demokratini vertybi, o partijos, vadinanios save radikaliosiomis, neatitinka i partij poymi. Pagal politin kryptingum yra skiriamos deiniosios, kairiosios ir centristins partijos. i klasifikacija moksle atsirado po to, kai Pranczijos parlamente buvo nustatyta, kad konservatoriai turi sdti pirmininko deinje, o reform alininkai kairje. Deiniosios partijos paprastai gina tradicines vertybes, akcentuoja privatins nuosavybs reikm. Kairiosios partijos siekia didesns ar maesns socialins lygybs. Skiriamos dvi kryptys: vieni kairieji siekia socialins lygybs demokratiniu bdu, o kiti (radikalioji kryptis) pasisako u proletariato ar kitoki diktatr. Ideologijos poiriu skiriamos: idjins (veiklos pagrindas tam tikra ideologija, pvz., tautin, socialistin, liberalioji ir t.t.); pragmatins arba rinkimins partijos (j veikla bna aktyvi tik prie rinkimus); charizmatins ir vad partijos (j veikla grindiama grieta hierarchine struktra ir paklusnumu, joms vadovauja religiniai ar kiti lyderiai). Politins partijos skiriasi ir organizacins struktros kriterijais. Vienos partijos pasiymi grieta organizacine tvarka ir disciplina, kitoms tai nebdinga. Vienos partijos pripasta tik fiksuot naryst, kitos ne.
593
Pagal politini partij sudt gali bti skiriamos kadrins, masins partijos ir partijosjudjimai. Kadrinms partijoms bdinga grietas narysts fiksavimas. Stojantiems ias partijas keliami ypatingi reikalavimai (pvz., partijos nari rekomendacijos). Stojantiesiems gali bti numatomas kandidat narius staas. ioms partijoms bdinga aiki organizacin struktra, grieta disciplina, centralizuotas vadovavimas, btinas narysts mokestis. Partijos nariai turi turti partinius bilietus. Btini statai, kuri beslygikai privalo laikytis partijos nariai. i partij vadovaujanius organus, be iimi, sudaro profesionals kadrai. Tokio tipo partijose gali bti pripastama individuali ir kolektyvin naryst. Paprastai kadrins partijos nepasiymi dideliu nari skaiiumi. Iimtis komunistins partijos totalitarinio socializmo valstybse. Masins partijos nefiksuoja nari. Partijos nariais laikomi rinkjai, balsuojantys u partij per rinkimus (pvz., JAV). Partijos nariai neturi partini biliet, neprivalo mokti fiksuoto partinio mokesio. Jis mokamas pagal nario pageidavim arba kaip auka partijos kas. Tokio tipo partijos nepasiymi grieta disciplina. Partijos vadovyb neturi formalaus ryio su savo alininkais. Partijos vadovaujantieji organai, kuriuos sudaro profesionalai ir aktyvistai, paprastai yra sudaromi ir veikia tik rinkim metu. Partijosjudjimai iuo metu nra plaiai paplit. Laikoma, kad tai praeities palikimas, bdingas besivystanioms valstybms. Ypatumas tokio tipo partij nari dauguma alies gyventojai. Pagal teisin politini partij padt skiriamos registruotos ir neregistruotos, legalios ir nelegalios partijos. Registruotos partijos, skirtingai nei neregistruotos, turi juridinio asmens teises. Paymtina, kad Lietuvoje visos politins partijos turi bti registruotos. Legalios partijos tai partijos, veikianios teistai. Partija tampa nelegali, kai jos veikla yra udraudiama statymu arba teismo sprendimu, taiau ji tsia savo veikl. Pagal politins partijos viet valdios sistemoje ir santyk su valstybs valdia skiriamos valdaniosios ir opozicins partijos. 2.10. Partins sistemos Partins sistemos svoka atspindi valstybje veikiani ir dalyvaujani kovoje dl valstybs valdios politini partij skaii ir j tarpusavio santyk. Partinei sistemai formuotis didel tak turi politini jg santykis valstybje, visuomens politins kultros lygis, rinkim sistema ir
594
IX skyrius
valstybs reimas. Tam tikr vaidmen vaidina valstybs gyventoj nacionalin sudtis, religija, istorins tradicijos. Partin sistema tai ne tik partij visuma. Demokratinse valstybse j yra daug, taiau ne visos vienodai aktyvios politiniame gyvenime. Kai kuri politini partij rinkjai nepastebi rinkimuose. Dl ios prieasties partins sistemos svoka daniausiai apima tas politines partijas, kurios takoja ir atspindi visuomens daugumos politin vali ir interesus. Valstybs partin sistema gali keistis. Nereti atvejai, kai valstybje egzistavusi daugiapartin sistema reformuojasi dvipartin sistem ir atvirkiai. Partins sistemos klausimas konstitucinje teisje paprastai ikyla reglamentuojant visuomeninius santykius, susijusius su rinkimais, nustatant parlamento organizacin struktr, jo veikl, formuojant vyriausyb, valstybs valdymo institucij sistem ir kt. Tuo tarpu demokratini valstybi konstitucijose partin sistema nra tvirtinama. Toks poiris grindiamas nuostata, jog pilieiai turi teis laisvai vienytis politines partijas ir nevaromai dalyvauti alies politiniame gyvenime. Tai leidia gantinai lengvai i vienos partins sistemos pereiti kit. Partins sistemos yra daugiau politologijos mokslo tyrinjimo objektas. Konstitucins teiss moksle partin sistema yra nagrinjama tuo atveju, kai ji yra tvirtinama teiss normomis. Daugelyje valstybi partin sistem reglamentuojani teiss norm nra. Tradicikai skiriamos trys partins sistemos: daugiapartin, dvipartin ir vienpartin. Yra valstybi, kuriose apskritai nra legaliai veikiani politini partij: j niekada nebuvo arba j veikla yra draudiama (pvz., Saudo Arabija, Jungtini Arab Emyratai). Tokia sistema yra vadinama nepartine. Daugiapartin sistema yra tuomet, kai rinkiminje kovoje dl valdios dalyvauja daugiau nei dvi partijos, ir visos jos turi lygias galimybes dalyvauti j formuojant. N viena partija, turinti savo atstov parlamente, negali savarankikai viena valdyti, nes neturi daugumos bals. Daugiapartins sistemos gali bti vairios. Pvz., sistema, kai partijos sudaro koalicin vyriausyb, kai partijos jungiasi blokus, kai dominuoja viena partija ir t.t. Vadinamoji dominacijos sistema susidaro, kai viena partija ibna valdioje ilg laik (1020 met), pvz., vedijos socialdemokrat darbo partija ibuvo valdioje su nedidelmis pertraukomis nuo 1937 iki 1976 m.). Mokslininkai aikina, kad dominuojanti partija ireikia visos tautos bei vairi socialini grupi interesus. i sistema bdinga demokratiniams reimams. Dvipartin sistema yra tuomet, kai valstybje veikia daug partij, taiau realiai valdi pretenduoja ir j formuoja dvi partijos. iuo atveju viena partija turi parlamente absoliui daugum (valdanioji partija), o
595
kita yra opozicijoje (opozicin, kritikuojanti valdanij partij). Jos laikas nuo laiko keiia viena kit valdioje: tokia sistema bdinga Jungtinms Amerikos Valstijoms. Paymtina, kad Didiojoje Britanijoje pagrindins opozicins partijos veikla yra institucionalizuota. Opozicins partijos lyderis gauna net atlyginim i valstybs ido. Kai kurie teisininkai aikina, kad galima iskirti ir fiksuoto partij skaiiaus sistem. Ji bdinga besivystanioms valstybms ir paprastai yra laikino pereinamojo pobdio. Tokia sistema atsiranda tada, kai valstybs valdia siekia apriboti arba udrausti tam tikr partij veikl. Leidiama veikti tik tam tikroms partijoms, kit partij veikla udrausta. Vienpartin sistema tai sistema, kai legaliai leidiama veikti tik vienai partijai. Tokia sistema bdinga nedemokratiniams reimams. Lietuvoje nuo 1918 m. formavosi daugiapartin sistema. Tiesa, pirmosios politins partijos Lietuvoje krsi XIX a. pab.XX a. pr., taiau legaliai veikti joms nebuvo politini slyg: 1896 m. buvo kurta Socialdemokrat partija, 19021905 m. Lietuvi demokrat partija, 1905 m. Lietuvi krikioni demokrat partija, 1918 m. Komunist partija. 1922 m. buvo steigta Lietuvos valstiei liaudinink sjunga, 1924 m. Lietuvi tautinink sjunga. Po 1926 m. valstybinio perversmo Lietuvoje valstybs valdi turjo viena partija Tautinink sjunga. Kitos opozicins partijos, nors oficialiai nebuvo udraustos, didesns politins takos neturjo. Nuo 1936 m. vasario 6 d. Tautinink sjunga buvo vienintel oficialiai veikianti partija. Kit partij veikla buvo udrausta. Nuo 1940 m. birelio 15 d. vadovaujania ir vienintele tapo komunist partija. Daugiapartin sistema Lietuvoje m atsikurti dar Atgimimo laikotarpiu, 1989 m. gruodio mn., kai i tuometins teiss sistemos buvo paalintos nuostatos apie vadovaujant komunist partijos vaidmen. Daugiapartin sistema Lietuvoje nuo 1989 m. formavosi keliais bdais. Buvo atkuriamos tarpukario Lietuvoje veikusios politins partijos, pvz., 19891990 m. atkurtos Lietuvos demokrat partija, Lietuvos tautinink sjunga, Lietuvos socialdemokrat partija, Lietuvos krikioni demokrat partija, Lietuvos valstiei sjunga. 1990 m. pabaigoje vietoje Lietuvos komunist partijos m veikti socialdemokratins orientacijos Lietuvos demokratin darbo partija. Steigiamos naujos politins partijos, pvz., alij partija, Humanist partija, Liberal sjunga ir kt. 2000 m. liepos mn. 1 d. Lietuvoje veik 38 politins partijos.
596
IX skyrius
3 poskyris VISUOMENINI ORGANIZACIJ TEISIN PADTIS
3.1. Visuomenini organizacij funkcijos 3.2. Visuomenini organizacij steigimo tvarka ir veiklos apribojimai 3.3. Visuomenini organizacij veiklos teisins garantijos 3.4. Visuomenini organizacij veiklos sustabdymas ir nutraukimas 3.5. Atskir visuomenini organizacij ri teisinio reguliavimo ypatumai 3.1. Visuomenini organizacij funkcijos Siaurja prasme svoka visuomenin organizacija neapima politini partij. ia prasme visuomenins organizacijos nra politiniai susivienijimai. Jos nesiekia politins valdios ir tiesiogiai nedalyvauja j gyvendinant. Kita vertus, pasitaiko atvej, kuomet statym leidjas suteikia teis dalyvauti rinkimuose ne tik politinms partijoms, bet ir kitoms visuomeninms organizacijoms, pvz., sovietiniais metais ir pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybs metais teis kelti kandidatus atstovaujamsias valdios institucijas turjo kai kurios visuomenins organizacijos. Nepaisant to, skirtingai nei politins partijos, visuomenins organizacijos nenustato ir negali nustatyti politins valdios siekio kaip pagrindinio savo tikslo. Visuomenini organizacij svoka neapima ir visuomenini judjim, kuriuos kai kurie teisininkai taip pat laiko politins sistemos dalimi. Nordami sujungti ias dvi svokas, jie vartoja termin visuomeniniai susivienijimai ir teigia, jog visuomeniniams judjimams, skirtingai nei visuomeninms organizacijoms, nebdingi tokie poymiai, kaip fiksuota naryst, statai ir valdymo organ renkamumas1. Visuomenins organizacijos siaurja prasme tai vieo pobdio pelno nesiekiantys laisvanoriki susivienijimai, kuri narius vienija bendri socialiniai, ekonominiai, profesiniai, kultriniai, dvasiniai interesai arba tam tikri pomgiai. Pagrindinis i organizacij tikslas tenkinti savo
Konstitucionnoj (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran (otv. red. B. A. Straun). Moskva, 1993. S. 208209; irkin V. E. Konstitucionnoje pravo zarubenych stran. Moskva, 1999. S. 118.
1
597
nari interesus ir poreikius. Siekdamos io tikslo, visuomenins organizacijos didesniu ar maesniu mastu takoja politins valdios sprendimus ir tokiu bdu dalyvauja valstybs valdyme. Visuomenini organizacij tiksli klasifikacija konstitucins teiss moksle nra labai svarbi. Atskir visuomenini organizacij ri iskyrimas paprastai susijs su teisinio reglamentavimo ypatumais konkreioje valstybje. Valstybje veikia vairios visuomenins organizacijos: profesins sjungos, verslinink susivienijimai, meninink organizacijos, kultrinio pobdio organizacijos, mgjikos draugijos, jaunimo organizacijos ir kt. Ne visi ie visuomeniniai susivienijimai atlieka vienod vaidmen valstybs gyvenime, pvz., atkuriant Lietuvos nepriklausomyb, aktyviai politiniame alies gyvenime dalyvavo krybins sjungos, taiau pastaraisiais metais j beveik nepastebima. Kai kuriose valstybse aktyviai veikia lobistins organizacijos, dar vadinamos spaudimo grupmis. Jos gantinai plaiai paplitusios isivysiusiose industrinse valstybse (pvz., JAV). Lobistinmis organizacijomis vadinamos organizacijos, kuri pagrindinis tikslas daryti tiesiogin tak statym leidjui priimant sprendimus, naudingus tam tikrai socialinei grupei. 2000 m. birelio 27 d. Seimui primus Lobistins veiklos statym, reikia manyti, kad ir Lietuvoje atsiranda tam tikr prielaid toki organizacij veiklai. Visuomenje veikia ir tokios organizacijos, kurios savo pobdiu apskritai negali dalyvauti politiniame gyvenime (pvz., mediotoj draugija, filatelist sjunga ir kt.). Kai kurie teisininkai toki organizacij net nelaiko politins sistemos dalimi. Nepaisant to, dauguma teisinink neabejoja, kad visos visuomenins organizacijos ugdo demokratinius pradus ir visuomens aktyvum. Visuomenins organizacijos atlieka vairias funkcijas: ireikia atskir visuomens sluoksni ir grupi bendrus interesus; atkreipia valstybs valdios ir valdymo institucij dmes iuos interesus; skatina valdios institucijas atsivelgti iuos interesus priimant tam tikrus sprendimus; ugdo visuomens aktyvum ir formuoja jos nuomon socialinio, ekonominio, kultrinio gyvenimo klausimais; daro tam tikr ideologin (aukljamj) poveik visuomenei ir kt. Demokratinse valstybse visuomenini organizacij veiklos teisinis pagrindas konstitucin nuostata, tvirtinanti piliei teis susivienijimus. statym leidjas, tvirtindamas i nuostat konstitucijoje, nustato vienod teisin reim vis ri visuomeniniams susivienijimams ir tvirtina laisvs jungtis susivienijimus princip. is principas sudaro galimyb formuotis vairioms socialinms grupms ir organizacijoms pagal j interesus ir poreikius. Neretai statym leidjas konkretizuoja ias nuostatas ir ileidia specialius statymus, reglamentuojanius visuome-
598
IX skyrius
nini organizacij steigim ir veikl. Tokie statymai gali bti bendri, reglamentuojantys vis visuomenini organizacij (ir politini partij) veikl, ir specials, reglamentuojantys atskir visuomenini organizacij ri veikl. Lietuvoje iuo metu visuomenini organizacij veikl reglamentuoja Visuomenini organizacij statymas, priimtas 1995 m. vasario 2 d. Atskir visuomenini organizacij ri veikl reguliuoja specials statymai Profesini sjung statymas, priimtas 1991 m. lapkriio 21 d., Meno krj ir j organizacij statymas, priimtas 1996 m. rugpjio 15 d., Asociacij statymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d., Labdaros ir paramos fond statymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d. 3.2. Visuomenini organizacij steigimo tvarka ir veiklos apribojimai Lietuvoje visuomenins organizacijos, kaip ir politins partijos, steigiamos pareiktineregistracine tvarka. Jos savo veikl grindia statymo nustatyta tvarka registruotais visuomenins organizacijos statais, kuriuose savarankikai nustato vidin organizacin struktr, valdymo organus ir veiklos kryptis. Bendras reikalavimas (priimant visuomenini organizacij status) jie negali prietarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Visuomenini organizacij statymo nustatytiems apribojimams. Pagal Visuomenini organizacij statymo 3 str. tvirtintas nuostatas draudiama steigtis ir veikti visuomeninms organizacijoms, kuri tikslas arba veikimo bdai prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucin santvark arba paeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisum, propaguoti kar ir smurt, autoritarin ar totalitarin valdym, kurstyti rasin, religin, socialin nesantaik, varyti mogaus teises ir laisves bei atlikti veiksmus, prietaraujanius Lietuvos Respublikos statymams ir visuotinai pripaintoms tarptautins teiss normoms, veikti dl kit valstybi interes, jeigu jie yra prieingi Lietuvos valstybs interesams. Neleidiama steigti visuomenini organizacij, kuri nariai vienijasi organizacij, veikusi prie Lietuvos Respublikos nepriklausomyb ir teritorijos vientisum, pagrindu. Visuomenins organizacijos valdymo organai ir buvein turi bti Lietuvos Respublikos teritorijoje. statymo 12 str. tvirtintos teiss normos, draudianios visuomeninms organizacijoms vykdyti valstybs, jos institucij ar pareign funkcijas; vykdyti profesins sjungos funkcijas; ginkluoti savo narius, organizuoti jiems karinius mokymus ir steigti karinius brius, iskyrus statym numatytais atvejais; gauti l ar kito turto, kur skiria kit valstybi valdios ir valdymo institucijos ar valstybins organizacijos, iskyrus las ar
599
kitok turt mokslui, studijoms, kultrai, vietimui, sportui, sveikatos prieirai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teiss aktai. Pagal Visuomenini organizacij statymo 2 str. 1 d. visuomenin organizacija tai savanorikas Lietuvos Respublikos piliei ir (ar) usieniei, nuolat gyvenani Lietuvoje, susivienijimas, sudarytas bendriems nari poreikiams ir tikslams, kurie nra prieingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams, tenkinti bei gyvendinti. statymas nustato, kad visuomenini organizacij nariais gali bti tik tie Lietuvos Respublikos pilieiai ir usienieiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, kuriems yra sukak 18 met. Visuomenini organizacij, kurios savo veikla tenkina vaik ir jaunimo poreikius, nariais gali bti ir jaunesni kaip 18 met asmenys. Visuomenini organizacij nariai turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydio jie moka statuose nustatyt stojamj ir nario mokest ar teikia param. Visuomenins organizacijos nariai gali bet kada istoti i visuomenins organizacijos. statymas nenumato, kiek nari turi turti visuomenin organizacija, taiau pagal statymo prasm btinas visuomenins organizacijos poymis fiksuota naryst. statymo 8 str. 6 d. nustatyta, kad visuomenins organizacijos statuose nurodytas jos valdymo organo paskirtas asmuo ar jos vadovas turi tvarkyti organizacijos nari sra, o jis turi bti laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui. statymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gali bti steigiami tarptautini visuomenini organizacij Lietuvos skyriai, jeigu j tikslai, veikimo bdai ir statai neprietarauja Konstitucijai ir Visuomenini organizacij statyme numatytiems apribojimams. ie skyriai steigiami bendra statymo nustatyta tvarka. Steigiant visuomenin organizacij, btina suaukti steigiamj suvaiavim. Nauja Visuomenini organizacij statymo redakcija nenustato steigj, privalani dalyvauti steigiamajame suvaiavime, skaiiaus. Pirmoje io statymo redakcijoje visuomeninei organizacijai steigti buvo btina, kad steigiamajame suvaiavime dalyvaut ne maiau nei 15 steigj. Naujoji statymo redakcija apsiriboja nuostata, kad visuomenins organizacijos steigjais gali bti Lietuvos Respublikos pilieiai ir (ar) usienieiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, kuriems yra sukak 18 met. Steigiamajame visuomenins organizacijos suvaiavime turi bti priimti statai ir irinkti valdymo organai. statym leidjas, be mint reikalavim, nustato ir tam tikrus papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti statai. Visuomenini organizacij statymo 9 str. 1 d. nurodyta, kad statuose turi bti numatyta: 1) pavadinimas, simbolika ir buveins adresas; 2) veiklos teisiniai pagrindai, tikslai, udaviniai, veiklos teritorija; 3) primimo visuomenins organizacijos narius ir istojimo, paali-
600
IX skyrius
nimo i jos slygos bei tvarka; 4) nari teiss ir pareigos; 5) padalini steigimo, reorganizavimo bei veiklos nutraukimo tvarka, padalini santykiai su visuomenins organizacijos valdymo organais ir padalini teiss; 6) aukiausiojo valdymo organo (suvaiavimo, konferencijos, susirinkimo) kompetencija suaukimo tvarka, periodikumas; 7) kit valdymo organ ir j vadov rinkimo tvarka, j kompetencija; 8) valdymo organ ir j vadov atskaitomybs visuomenins organizacijos valdymo organui ir j veiklos kontrols tvarka; 9) l ir pajam altiniai, l ir pajam kontrols tvarka; 10) stat pakeitimo ir papildymo tvarka; 11) veiklos pasibaigimo ir turto sunaudojimo tvarka. statuose gali bti numatytos ir kitos visuomenins organizacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Visuomenini organizacij ir kitiems statymams. Visuomenin organizacija laikoma steigta nuo jos stat registravimo dienos kompetentingoje institucijoje. Nuo to momento visuomenin organizacija gyja juridinio asmens teises. Visuomenini organizacij stat registravimo tvark reglamentuoja Visuomenini organizacij statymo 3 skirsnis. Pagal statym visuomenines organizacijas, kuri veikla apima daugiau nei vienos apskrities teritorij, ir tarptautini visuomenini organizacij Lietuvos skyri status registruoja Teisingumo ministerija. Visuomenins organizacijos, kurios veikla apima daugiau nei vienos savivaldybs teritorij ir kurios buvein yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovje, status registruoja apskrities virininkas. Visuomenins organizacijos, kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritorij, status registruoja savivaldybs vykdomoji institucija. Visuomenin organizacija ne vliau kaip per vien mnes po stat primimo ir valdymo organ irinkimo dienos paduoda atitinkamai valstybs ar savivaldybs institucijai pareikim statams registruoti, taip pat steigiamojo suvaiavimo protokol, visuomenins organizacijos status (keturis egzempliorius), steigj sra, paym apie patalp visuomeninei organizacijai suteikim, simboli pavyzdius arba j eskizus. status registruojanti institucija inagrinja pareikim dl stat registravimo per mnes nuo statyme nurodyt dokument gavimo dienos. Ta paia tvarka registruojami visuomenini organizacij pavadinimo, simbolikos, stat pakeitimai ir papildymai. Atsisakymas registruoti visuomenin organizacij gali bti grindiamas tik Visuomenini organizacij statymo 19 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Visuomenini organizacij statai neregistruojami: 1) jeigu juose nurodyti organizacijos tikslai ir udaviniai, veiklos bdai prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Visuomenini organizacij ar kitiems statymams bei Vyriausybs nutarimams; 2) yra anksiau tuo paiu
601
pavadinimu registruoti visuomenins organizacijos statai; 3) nesilaikyta Visuomenini organizacij statyme nustatytos visuomenini organizacij steigimo ir registravimo tvarkos; 4) pateikt registruoti dokument duomenys neatitinka tikrovs. Atsisakymas registruoti visuomenins organizacijos status gali bti apskundiamas teismui per vien mnes nuo atsisakymo gavimo dienos. 3.3. Visuomenini organizacij veiklos teisins garantijos Visuomenins organizacijos, kaip ir politins partijos, veikia laisvai ir savarankikai, vadovaujamosios demokratikumo ir vieumo principais. Visos visuomenins organizacijos turi lygias teises. Visuomenini organizacij veikimo laisv utikrina Visuomenini organizacij statymo 11 str. nustatantis, jog valstybs institucijoms ir pareignams, politinms partijoms ir politinms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudiama kitis visuomenini organizacij veikl ir j vidaus reikalus, jeigu jos nepaeidia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kit statym. Ginus tarp visuomenins organizacijos nari, tarp visuomenins organizacijos ir jos nari, tarp visuomenini organizacij ir kit juridini ar fizini asmen sprendia teismas. Visuomenini organizacij statuose numatytiems tikslams ir udaviniams gyvendinti visuomenins organizacijos statym nustatyta tvarka turi teis nekliudomai ratu, odiu ar kitais bdais skleisti informacij apie savo veikl, propaguoti organizacijos tikslus ir udavinius, steigti visuomens informavimo priemones, usiimti leidyba. Visuomenins organizacijos gali organizuoti susirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, vairias eitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus ir masinius renginius. Jos turi teis steigti fondus ir mones, registruojamas ir veikianias pagal Lietuvos Respublikos statymus, gali samdyti asmenis statuose numatytai veiklai. statymo 6 str. 1 d. tvirtinta nuostata, leidianti visuomeninms organizacijoms vienytis visuomenini organizacij sjungas. Toki sjung gali steigti dvi ar daugiau visuomenini organizacij. Visuomenins organizacijos pagal savo status gali stoti tarptautines visuomenines (nevalstybines) organizacijas, kuri tikslai ir veikla neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams, gali palaikyti ryius su kit valstybi visuomeninmis, taip pat tarptautinmis, organizacijomis, sudaryti su jomis susitarimus, neprietaraujanius Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams. Visuomenini organizacij statymas garantuoja visuomeninms organizacijoms teis nuosavyb. Visuomeninms organizacijoms, vado-
602
IX skyrius
vaujantis nuosavybs teise, gali priklausyti pastatai, renginiai, leidyklos, spaustuvs, transporto priemons, socialiniai ir labdaros objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas j statuose numatytiems tikslams ir udaviniams gyvendinti. Turtas gali bti gytas u visuomeninei organizacijai priklausanias las, taip pat dovanojimo, paveldjimo ar kitokiu teistu bdu. Pagal Visuomenini organizacij statymo 14 str. 2 d. visuomenini organizacij las sudaro nuosavos los, skolinto kapitalo los, privai asmen dovanotos los ir valstybs bei savivaldybs institucij skirtos los. Visuomenini organizacij nuosavas las sudaro statuose numatyti nari mokesiai; kredito staig palkanos u saugomas visuomenini organizacij las ir kitos teistai gautos los. Visuomeninms organizacijoms las gali dovanoti (aukoti) fiziniai asmenys, labdaros organizacijos ir labdaros fondai, nevalstybins organizacijos bei tarptautins visuomenins organizacijos. statymo 14 str. 4 d. aikiai apibria visuomenini organizacij turto ir l panaudojimo tvark visuomenini organizacij turtas ir los turi bti naudojamos tik j statuose numatytiems tikslams bei udaviniams gyvendinti ir jokiu bdu negali bti skirstomas tos visuomenins organizacijos nariams. statymas nustato gana grietus valstybinio finansavimo apribojimus. statymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad valstybs valdios ir valdymo institucijos, savivaldybs gali skirti l visuomeninms organizacijoms tik konkreioms kultros, vietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinms ar kitokioms tikslinms programoms gyvendinti bei kitais statym numatytais atvejais. ios los gali bti naudojamos tik toms programoms ir tikslams, kuriems gyvendinti buvo skirtos, ir tik pagal las skyrusios valstybs institucijos patvirtint smat. 3.4. Visuomenini organizacij veiklos sustabdymas ir nutraukimas statym leidjas, siekdamas utikrinti visuomenini organizacij veiklos teistum, numato i organizacij veiklos kontrols bdus ir sankcijas, kurias turi teis taikyti kompetentingos valstybs institucijos. statyme nurodyta keletas institucij, turini teis kontroliuoti visuomenini organizacij veikl ir taikyti joms tam tikras sankcijas: Valstybs kontrol, valstybins mokesi inspekcijos, valstybs institucijos, registravusios visuomenins organizacijos status ir valstybs institucijos pagal savo kompetencij reguliavimo srityje.
603
Valstybins mokesi inspekcijos kontroliuoja visuomenini organizacij finansin veikl, kiek tai susij su mokesi mokjimu, o Valstybs kontrol priiri, ar teistai naudojamos valstybs ir savivaldybs biudeto los. Visuomenini organizacij statymo 22 str. nurodyta, kad valstybs institucija, pagal savo kompetencij reguliavimo srityje nustaiusi, kad visuomenin organizacija ar jos padalinys paeid Lietuvos Respublikos Konstitucij ar statymus, ratu pranea apie tai visuomenins organizacijos valdymo organui ir nustato termin nurodytiems paeidimams paalinti. Apie spjim valstybs institucija pranea visuomenins organizacijos status registravusiai valstybs institucijai. Paalinusi nurodytus paeidimus, visuomenin organizacija apie tai pranea j spjusiai ir status registravusiai valstybs institucijoms. Jeigu per nustatyt termin paeidimas nepaalinamas, valstybs institucijos, spjusios visuomenin organizacij, teikimu visuomenins organizacijos status registravusi valstybs institucija turi kreiptis teism dl visuomenins organizacijos veiklos sustabdymo. Pagal Visuomenini organizacij statym, registravusios valstybs institucijos pareikimu gali bti sustabdyta ar nutraukta visuomenins organizacijos veikla tik teismo sprendimu. statym leidjas nurodo, kad visuomenins organizacijos veiklos sustabdymo terminas negali bti ilgesnis nei ei mnesiai. Pasibaigus teismo nustatytam visuomenins organizacijos sustabdymo terminui, visuomenin organizacija turi ratu praneti jos status registravusiai valstybs institucijai apie tai, kad paalino prieastis, dl kuri jos veikla teismo sprendimu buvo sustabdyta. Visuomenin organizacija gali tsti savo veikl tik po to, kai valstybs institucija, registravusi ios organizacijos status, konstatuoja, kad paalintos prieastys, dl kuri buvo sustabdyta visuomenins organizacijos veikla, ir leidia iai visuomeninei organizacijai tsti veikl. Visuomenin organizacija gali tsti savo veikl tik gavusi kompetentingos valstybs institucijos leidim. Atsisakymas leisti tsti visuomenins organizacijos veikl ne vliau kaip per 10 dien nuo jo primimo gali bti skundiamas teismui. Sustabdius visuomenins organizacijos veikl, jai atsiranda tam tikr teisini pasekmi. Per vis veiklos sustabdymo laikotarp visuomeninei organizacijai draudiama naudotis visomis visuomens informavimo priemonmis, organizuoti susirinkimus, naudoti visuomenins organizacijos ar jos padalini sskaitose esanias las, naudoti bei valdyti turim visuomenins organizacijos ar jos padalini turt bei las ir jais disponuoti. Tais atvejais, kai visuomenin organizacija eina visuomenini organizacij sjung ir jeigu sjungoje yra ne maiau kaip pus visuomenini
604
IX skyrius
organizacij, kuri veikla nra sustabdyta jos veiklos sustabdymas ios sjungos veiklai teisini pasekmi nesukelia. Tais atvejais, kai sustabdoma visuomenini organizacij sjungos veikla, j einanios visuomenins organizacijos veikia tik pagal savo status. Jeigu visuomenin organizacija, kurios veikla sustabdyta, nesilaiko statyme nustatyt apribojim, teismas, gavs valstybs institucijos, registravusios visuomenin organizacij, pareikim, gali nutraukti visuomenins organizacijos veikl. Visuomenins organizacijos veikla taip pat gali bti nutraukta: 1) jeigu per metus nuo veiklos sustabdymo termino pasibaigimo visuomenin organizacija ar jos padalinys vl paeidia Konstitucij ir statymus; 2) jeigu registravus visuomenins organizacijos status paaikja, kad juos registruojant buvo pateikti neatitinkantys tikrovs visuomenins organizacijos steigimo duomenys. 3.5. Atskir visuomenini organizacij ri teisinio reguliavimo ypatumai 3.5.1. Profesins sjungos I visuomenini organizacij gana rykiai isiskiria profesins sjungos. Literatroje jos danai vadinamos masinmis visuomeninmis organizacijomis. Tai darbinink ir tarnautoj susivienijimai, kuri tikslas tenkinti ir ginti samdomj darbuotoj socialiniusekonominius interesus (gerinti darbo slygas, didinti darbo umokest ir kt.). i organizacij teisinis reguliavimas turi savo istorij. Ji susijusi su pirmaisiais darbinink streikais, j draudimu, aktyvia profesini sjung veikla XX a. viduryje. Pastaraisiais deimtmeiais daugelyje pasaulio valstybi profesini sjung aktyvumas pastebimai maja. Lietuvoje neigiamas poiris profesines sjungas susiformavo kaip tam tikra reakcija j vaidmen sovietiniu laikotarpiu. Profesins sjungos tada buvo vadinamos komunizmo mokykla. iuo metu konstitucins teiss moksle laikomasi nuostatos, kad socialiniai konfliktai ekonominje srityje, nors ir nepageidaujami, yra neivengiamas, dsningas reikinys. Dauguma valstybi savo konstitucijose tvirtina teis socialin konflikt ekonominje srityje. Toki teis tvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 str. 1 d., skelbianti, jog darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis streikuoti. Tiesa, tiesiogiai ios teiss pilieiai realizuoti negali, nes Konstitucijos 51 str. 2 d. suteikia teis statym leidjui nustatyti teiss streikuoti apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark (Konstitucijos 51 str. 2 d.).
605
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 str. tvirtina profesini sjung steigimo ir veiklos principus bei apibria pagrindin i organizacij funkcij. Jame nustatyta, kad profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Visos profesins sjungos turi lygias teises. iuo metu Lietuvoje piliei teiss vienytis profesines sjungas gyvendinimo tvark nustato Profesini sjung statymas, priimtas 1991 m. lapkriio 21 d. Toki teis statym leidjui suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 3 d. io statymo preambulje skelbiama, kad profesins sjungos yra savanorikos, savarankikos ir savaveiksms organizacijos, atstovaujanios ir ginanios darbuotoj profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtint profesini sjung veikimo laisv garantuoja io statymo 3 str. Jame nustatyta, kad profesins sjungos turi teis parengti savo veiklos status ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparat ir veikl bei formuoti savo veiklos program. Valstybs organams, darbdaviams, j galiotiesiems atstovams, mons, staigos, organizacijos valdymo organams, administracijai, pareignams, politinms partijoms ir kitoms visuomeninms organizacijoms draudiama kitis profesini sjung vidaus reikalus. Asmenys, trukdantys teistai profesini sjung veiklai, atsako pagal statymus. statymo 10 str. 1 ir 3 d. nustatyta, kad profesins sjungos yra nepriklausomos nuo darbdavio. Darbdaviui, jo galiotajam atstovui draudiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekianias trukdyti profesini sjung veiklai, j nutraukti ar kontroliuoti. Profesins sjungos turi tam tikr specifini ypatum palyginti su politinmis partijomis ar kitomis visuomeninmis organizacijomis. Profesins sjungos atlieka visuomenje specifin funkcij atstovauja ir gina darbuotoj profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. iai funkcijai gyvendinti statym leidjas suteikia profesinms sjungoms nemaa teisi, pvz., profesins sjungos turi teis su darbdaviu sudaryti kolektyvines ir kitokias sutartis; gindamos savo nari teises ir teistus interesus, gali sudaryti susitarimus su valstybs valdios ir valdymo institucijomis, teikti joms pasilymus dl teiss normini akt darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais primimo, pakeitimo ar panaikinimo. Profesins sjungos turi teis kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su j atstovaujam darbuotoj teismis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. iems tikslams gyvendinti profesins sjungos gali turti inspekcijas, teisins pagalbos tarnybas ir kitas institucijas. Profesins sjun-
606
IX skyrius
gos galioti asmenys, vykdydami ias kontrols funkcijas, turi teis lankytis monse, staigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesins sjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipainti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas. Profesins sjungos turi teis reikalauti i darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie paeidia Lietuvos Respublikos statym numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesini sjung nari teises. Jeigu darbdavys statymo nustatytu laiku (per 10 dien) neinagrinja profesini sjung reikalavimo panaikinti tok sprendim arba atsisako j patenkinti, profesin sjunga turi teis kreiptis teism. Profesins sjungos turi teis silyti traukti atsakomybn pareignus, kurie paeidia darbo statymus, neutikrina saugi darbo slyg, nevykdo kolektyvins sutarties ar kitoki tarpusavio susitarim. Gindamos savo nari teises, jos gali ne tik organizuoti mitingus, demonstracijas, susirinkimus, bet ir statym nustatyta tvarka turi teis skelbti streikus. statymo 21 str. nustatytos profesini sjung nari darbo teisi garantijos; pvz., darbdavys, negavs profesins sjungos renkamojo organo iankstinio sutikimo, negali skirti drausmins nuobaudos ar atleisti i darbo savo iniciatyva (iskyrus Darbo sutarties statymo 29 str. 1 ir 8 p.) ir valia darbuotojo monje veikianios profesins sjungos nario. ie ir kiti profesini sjung ypatumai turi nema tak statym leidjui reglamentuojant j steigimo tvark. Pagal Profesini sjung statym, steigti profesines sjungas turi teis pilieiai ir kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, ne jaunesni kaip 14 met, dirbantys pagal darbo sutart ar kitais pagrindais, numatytais statym. statymas draudia darbdaviui, jo galiotam atstovui bti jo mons, staigos, organizacijos veikiani profesini sjung nariu. statymas numato teis nustatyti tam tikrus apribojimus steigiant profesines sjungas krato apsaugos, policijos, valstybs saugumo ir kitose organizacijose. Tokie apribojimai gali bti nustatyti i organizacij veikl reglamentuojaniuose statymuose, pvz., pagal Specialij tyrim tarnybos statymo 15 str. 1 d. 6 p. ios tarnybos pareignams draudiama bti profesins sjungos nariais. Profesins sjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pai profesini sjung nustatytais principais. Profesinei sjungai steigti btina, kad ji turt ne maiau kaip 30 steigj arba monje, staigoje, organizacijoje bt ne maiau kaip 30 steigj ar jie sudaryt ne maiau kaip 1/5 vis darbuotoj. Profesinei sjungai steigti, kaip ir kitoms visuomeninms organizacijoms, btina turti susirinkime patvirtintus status (statut) ir irinktus vadovaujanius organus. Profesin sjunga laikoma steigta nuo tos dienos, kai vykdytos mintos slygos. Taiau juridinio asmens teises ji gyja nuo jos stat registravimo
607
dienos kompetentingoje valstybs ar savivaldybs institucijoje. Antai profesini sjung, kuri struktriniai padaliniai yra vieno miesto ar rajono teritorijoje, status registruoja vietos savivaldos vykdomoji institucija. Profesini sjung, kurios pagal savo status veikia daugiau nei vienos savivaldybs teritorijoje ir kuri buvein yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje, status registruoja apskrities virininkas. Profesini sjung, kuri veikla apima daugiau nei vienos apskrities teritorij, status registruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Profesini sjung statai registruojami ne vliau kaip per mnes nuo kreipimosi dl registravimo gavimo dienos, pateikus profesins sjungos status ir susirinkimo (konferencijos, suvaiavimo) protokol dl profesins sjungos steigimo. Atsisakymas registruoti profesins sjungos status gali bti apskstas apylinks teismui, kuris skund turi inagrinti per deimt dien. Profesins sjungos nuolat veikianios organizacijos. J veikla gali pasibaigti tik statymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Profesini sjung statymo 3 str. 3 d. nustatyta, kad profesini sjung veikla negali bti administracine tvarka nutraukta ar laikinai sustabdyta. Pagal io statymo 9 str. 1 d. profesini sjung veikla gali bti sustabdyta ir nutraukta j stat (statuto) nustatyta tvarka arba teismo sprendimu. iame straipsnyje tvirtinta, kad sustabdyti ar nutraukti profesins sjungos veikl teismo sprendimu galima tik tuomet, kai profesin sjunga paeidia Konstitucij ir Profesini sjung statym. Teis kreiptis teism dl profesins sjungos sustabdymo turi profesins sjungos status registravusi institucija, taip pat prokuroras. Kreiptis teism ios institucijos gali tik po to, kai profesin sjunga per nustatyt termin nepaalina paeidim, kuriuos jai ratu nurod j registravusi institucija. Teismo sprendimu profesini sjung veikla gali bti sustabdyta ne ilgiau kaip 3 mnesius. Jei per laik nepaalinamas nurodytas paeidimas, teismo sprendimu profesini sjung veikla gali bti nutraukta. Profesini sjung veikla teismo sprendimu taip pat gali bti nutraukta, kai profesins sjungos per metus nuo tos dienos, kai j veikla teismo sprendimu buvo sustabdyta, vl paeidia Lietuvos Respublikos Konstitucij ir Profesini sjung statym. 3.5.2. Asociacijos Daugelyje valstybi aktyviai veikia vairios visuomenins organizacijos, atstovaujanios verslinink ir darbdavi interesams. Literatroje jos danai vadinamos verslinink organizacijomis. Galima iskirti kelet i organizacij ri, pvz., pramons ir prekybos rmai, verslinink asocia-
608
IX skyrius
cijos (akins ir bendravalstybins), darbdavi sjungos ir kt. Beveik be iimties, verslinink organizacijos gantinai aktyviai palaiko ir finansikai remia atskiras politines partijas, ypa rinkim kampanij metu, vairiais bdais siekia paveikti valstybs valdios institucijas. Lietuvoje panaaus pobdio organizacij steigim ir veikl reglamentuoja Asociacij statymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d. io statymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad asociacija tai juridini bei fizini asmen savanorikas susivienijimas, vykdantis asociacijos nari nustatytus kinius, ekonominius, socialinius, kultros, vietimo, mokslinio tyrimo udavinius bei funkcijas. Jos nariais gali bti Lietuvos Respublikos ir kit valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys, taiau statymas leidia asociacijoms savo statuose nustatyti apribojimus usienio ali juridiniams ir fiziniams asmenims bti j nariais (4 str. 1 d.). statymas reikalauja, kad asociacijos veiklos tikslai, pagrindins funkcijos ir udaviniai bt susij su asociacijos nari veikla ar poreikiais; tai turi bti nurodyta jos statuose. Juridiniai bei fiziniai asmenys gali jungtis asociacijas pagal veiklos, vartojimo, funkcinius, teritorinius poymius (2 str. 3 d.). statymas nedraudia asmeniui bti keli asociacij nariu. Pagal Asociacij statym, asociacija gali bti steigiama juridini bei fizini asmen iniciatyva. Asociacijoje turi bti ne maiau kaip 3 nariai (statymo 4 str. 3 d. reikalauja fiksuoti visus asociacijos narius). Asociacijos steigimo iniciatoriai privalo suaukti steigiamj susirinkim. Jame turi bti priimtas nutarimas dl asociacijos steigimo, stat, taip pat irenkami valdymo organai. Asociacijos gyja juridinio asmens teises, kai yra registruojamos kompetentingoje valstybs institucijoje. Asociacijos turi teis steigti filialus, savo bendriems udaviniams sprsti gali jungtis sjungas (konfederacijas). statymas garantuoja asociacijoms veikimo, iniciatyvos bei sprendim laisv (3 str. 4 d.). Savo veikl jos grindia statym nustatyta tvarka registruotais statais. Kaip ir kitoms visuomeninms organizacijoms, asociacijoms draudiama usiimti komercine veikla ir siekti pelno. 3.5.3. Meno krj organizacijos i organizacij veiklos pagrindus, turtines teises ir valstybs param reglamentuoja Meno krj ir j organizacij statymas, priimtas 1996 m. rugpjio 15 d. Be io statymo, meno krj organizacijos savo veikloje vadovaujasi Visuomenini organizacij statymu arba Asociacij statymu ir savo statais. statymo 2 str. 2 d. meno krj organizacija apibrta kaip savanorikas meno krj susivienijimas (asociacija, draugija, sjunga), suda-
609
rytas jos nari krybiniams, kultriniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, meno krj laisvms ir teisms ginti, alies kultrai pltoti. ios organizacijos vienija profesionalius menininkus. Pagrindinis reikalavimas priimant narius meno krj organizacij auktas sukurt krini meistrikumo lygis. Meno krjai vienijasi pagal meno (dails, muzikos, literatros ir kt.) sritis arba i srii derinius. statymo 7 str. 1 d. nustato, kad meno krj organizacijos steigjai turi bti ne jaunesni kaip 18 met Lietuvos Respublikos pilieiai, gij meno krjo status. Steigiamajame suvaiavime (konferencijoje, susirinkime) turi dalyvauti ne maiau kaip 25 steigjai. Meno krjai, ne Lietuvos Respublikos pilieiai, priimami meno krj organizacij, kai jos statuose yra apibrta toki asmen narysts forma (asocijuotas narys, usienietis narys, narys korespondentas, garbs narys) ir aptartos toki nari teiss. Meno krj organizacijos turi teis vienytis susivienijimus (federacijas, asociacijas). Susivienijim gali steigti ne maiau kaip trys organizacijos. Meno krj organizacijos ir j susivienijimai gali stoti tarptautines visuomenines meno krj organizacijas, kuri tikslai neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams. statymas nustato, kad meno krj organizacijai nuosavybs teise gali priklausyti nekilnojamas turtas (em, pastatai, statiniai, mons ir kt.) ir kilnojamas turtas, reikalingas jos veiklai. statymas neriboja Lietuvos Respublikos ir usienyje gyvenani fizini bei juridini asmen perduodamo organizacijai turto ir l dydio. Meno krj organizacijos individualioms monms, kurios ne maiau kaip 30 proc. pelno naudoja organizacijos poreikiams, pagal statym turi bti suteiktos mokesi lengvatos. Savo nari krybinio darbo ir socialinms gyvenimo slygoms gerinti meno krj organizacijos steigia labdaros ir paramos, taip pat kitus statym nustatytus fondus. Meno krj organizacijoms gali bti pervedamos tikslins los i valstybs ir savivaldybs biudeto. statymas nustato, kad Vyriausybs arba savivaldybs tikslins los meno kriniams kurti meno krj organizacij nariams suteikiamos tik per j organizacij fondus. Meno krj organizacijos ir j susivienijimai, atstovaudami meno krj asmeniniams ir bendriems neturtiniams bei turtiniams interesams, gali sudaryti sutartis su Vyriausybe, ministerijomis, kitomis valstybs institucijomis bei savivaldybs institucijomis dl ilgalaiki menins krybos rmimo program, krybini komandiruoi usienio valstybes, valstybini stipendij ir kt. 3.5.4. Labdaros ir paramos fondai
610
IX skyrius
Lietuvoje gali steigtis ir veikti fondai ne pelno organizacijos, kuri veiklos tikslai yra labdara ir parama mokslo, kultros, vietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialins globos ir rpybos, aplinkos apsaugos ir kitoms sritims, iskyrus tas, kurias draudia statymai, pvz., minjome, jog labdaros ir paramos fondai negali finansuoti politini partij. i organizacij steigim ir veikl reglamentuoja Labdaros ir paramos fond statymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d. Kaip ir kitos visuomenins organizacijos, labdaros ir paramos fondai steigiami pareiktine registracine tvarka. Nurodytas statymas nustato, kad fond steigjais gali bti fiziniai bei juridiniai asmenys, iki fondo registravimo sipareigoj skirti fondui naus pinigais ar turtu, teikti fondui paslaugas. Steigjais gali bti Lietuvos Respublikos ir kit valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys bei tarptautins organizacijos. Steigjais negali bti politins partijos ir politins organizacijos, taip pat valstybs valdios ir valdymo institucijos, kurios kontroliuoja fond finansin veikl. Fond steigj skaiius neribojamas. statymas garantuoja labdaros ir paramos fondams veiklos, iniciatyvos bei sprendim primimo laisv.
4 poskyris RELIGINS BENDRUOMENS IR BENDRIJOS
4.1. Religini bendruomeni ir bendrij santykis su valstybe 4.2. Religini bendruomeni ir bendrij steigimas ir veikla 4.1. Religini bendruomeni ir bendrij santykis su valstybe Nema tak visuomens politiniame gyvenime turi religins bendruomens ir bendrijos, atstovaujanios vairioms iuo metu pasaulyje paplitusioms religijoms. Dar kitaip jos vadinamos tikybiniais socialiniais junginiais, religinmis organizacijomis, konfesijomis arba banyiomis. Tai vieni seniausi socialini jungini. iuo metu daugelyje valstybi jie yra laisvanoriki visuomeniniai susivienijimai. Demokratins valstybs paprastai pripasta religij ir banyi lygyb, sins ir tikjimo laisv, visik banyios atskyrim nuo valstybs ir draudia persekioti asmenis ar teikti jiems privilegij dl j religini pair ar sitikinim. Btent visikas banyi nuo valstybs atskyrimas, anot M. Rmerio, geriausiai
611
suderintas su sins ir tikjimo laisvs principu1. Tiesa, kai kurios demokratins valstybs pripasta ir privilegijuotas oficialias arba valstybines banyias, pvz., Didiojoje Britanijoje tok status turi dvi banyios: Anglijoje anglikon, kotijoje presbiterion banyia. Abiej banyi vadovu laikomas Didiosios Britanijos monarchas. Galima iskirti ir kitas banyios santykio su valstybe formas. Pvz.: viena seniausi form visikas banyios sutapimas su valstybe. iuo metu ji bdinga kai kurioms musulmonikoms valstybms. Kai kuriose valstybse religins bendrijos yra draudiamos ir persekiojamos arba visikai pajungiamos valstybei. Yra atvej, kai religija ir banyia tampa opozicine valstybs valdios politine jga. Danai aikinama, kad banyios yra grietai antagonistiniai junginiai ir tiktai kylant prietikybiniam, vadinamam laisvamani judjimui, jie atranda bendrj kalb ir prie bendrj prie pradeda solidaristikai savo santykius orientuoti2. Kita vertus, visuotinai pripastama, kad banyia kaip atskiras socialinis junginys visuomet pasiymi ypatingu vidiniu solidarumu, gebjimu isaugoti dorines, kultrines ir istorines tautos tradicijas. Nereti atvejai, kai banyia vaidina svarb vaidmen isaugant tautikum ir valstybingum. Teigiam vaidmen banyia suvaidino ir atkuriant Lietuvos nepriklausomyb. Atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, nebuvo pamirta vertinti banyios teigiamo vaidmens. 1990 m. kovo 11 d. atstaius 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojim, buvo atkurta banyios teisin padtis, kuri ji turjo tarpukario Lietuvoje. Vienas pirmj akt, kuriuo bandyta atstatyti istorin ir politin teisingum, buvo 1990 m. birelio 12 d. Aukiausiosios TarybosAtkuriamojo Seimo priimtas Katalik Banyios padties Lietuvoje restitucijos aktas. Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos piliei referendume, tvirtina valstybs ir banyios atskirumo princip. is principas Konstitucijoje tiesiogiai nedeklaruojamas, taiau iplaukia i Konstitucijos 43 str. 7 d., skelbianios, jog Lietuvoje nra valstybins religijos, prasms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birelio 13 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinis valstybs ir banyios atskirumo principas yra Lietuvos valstybs, jos institucij ir j veiklos pasaulietikumo pamatas. is principas, taip pat Konstitucijoje tvirtinta sitikinim, minties, tikjimo ir sins laisv, konstitucinis asmen lygybs principas kartu su kitomis konstitucinmis nuostatomis lemia valstybs pasaulirin ir religin neutralum. Tai, kad Lietuvos valstyb ir jos institucijos yra pasauliros ir religijos po1 2
Rmeris M. Valstyb. T. 2. Vilnius, 1995. P. 150. Ibid. P. 150.
612
IX skyrius
iriu neutralios, reikia valstybs ir tikybos srii, valstybs ir banyi bei religini organizacij paskirties, funkcij ir veiklos atribojim. Taigi valstybs ir banyios atskirumo principas reikia, kad religins bendruomens ir bendrijos nevykdo valstybs funkcij, o valstyb nevykdo religini bendruomeni ir bendrij funkcij. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij, valstyb ir banyia yra nepriklausomi, savarankiki ir lygiateisiai subjektai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 str. tvirtinta, kad valstybs pripaintos banyios bei kitos religins organizacijos turi juridinio asmens teises, veikia laisvai pagal savo kanonus ir statutus. Valstybs ir banyi tarpusavio santykiai nustatomi susitarimu arba statymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij, abu ie visuomenini santyki reguliavimo bdai yra lygiaveriai. Vis dlto tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidjas nurodo pirma susitarim, o ne statym, suponuoja mint, kad tam tikras prioritetas teikiamas susitarimui. Sutartiniais pagrindais reguliuojami visuomeniniai santykiai tik tarp lygiateisi subjekt. Konstituciniais ir sutartiniais pagrindais iuo metu grindiami santykiai tarp valstybs ir Katalik banyios, pvz., juos reglamentuoja 2000 m. gegus 5 d. Vilniuje pasirayta Lietuvos Respublikos ir ventojo Sosto sutartis dl santyki tarp Katalik Banyios ir valstybs teisini aspekt, Lietuvos Respublikos ir ventojo Sosto sutartis dl kariuomenje tarnaujani katalik sielovados, Lietuvos Respublikos ir ventojo Sosto sutartis dl bendradarbiavimo vietimo ir kultros srityje. ie susitarimai Lietuvoje turi Seimo ratifikuotos tarptautins sutarties gali. Kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje minimas banyios ir valstybs santyki nustatymo bdas yra statyminis reguliavimas. iuo metu banyios veikl, jos turtines ir neturtines teises reglamentuoja Religini bendruomeni ir bendrij statymas, priimtas 1995 m. spalio 4 d., ir Religini bendrij teiss ilikus nekilnojamj turt atkrimo tvarkos statymas, priimtas 1995 m. kovo 21 d. Religins bendruomens ir bendrijos tai ne tik piliei teiss asociacij laisv, bet ir viena i pagrindini tarptautins teiss pripaintos mogaus tikjimo laisvs realizavimo form. Minties, tikjimo ir sins laisv yra prigimtin mogaus teis, todl tinkamas su ja susijusi visuomenini santyki reglamentavimas ir ios teiss apsauga yra vienas i svarbiausi teisins ir demokratins valstybs poymi. i teis Lietuvoje gyvenantiems asmenims garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos 26 str. skelbiama, kad kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim, ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij arba tikjim. Paymtina, kad
613
Konstitucijoje tvirtinta tikjimo laisv negali bti ribojama net vedus karo ar nepaprastj padt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 str. nesuteikia tokios teiss nei Respublikos Prezidentui, nei Seimui. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pripastamas tik teistas minties, tikjimo ir sins laisvs realizavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. 4 d. nustatyta, kad mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dor, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Su ia nuostata tiesiogiai susijs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27 str., konkretizuojantis, kad mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas. ios konstitucins nuostatos paeidimas, atsivelgiant jo pobd ir padarinius, gali utraukti baudiamj ir kitoki teisin atsakomyb. 4.2. Religini bendruomeni ir bendrij steigimas ir veikla Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 str. 1 d. nustato, kad, be tradicini Lietuvoje banyi ir religini organizacij, valstyb pripasta ir kitas banyias ir religines organizacijas, jeigu jos turi atram visuomenje ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymui ir dorai. Tai bendro pobdio reikalavimai. i reikalavim turin konkretizuoti turi statym leidjas. Dviej religini bendruomeni ir bendrij grupi iskyrim Konstitucijoje galime laikyti Lietuvos konstitucins teiss tradicija. Dvejopas i organizacij statusas buvo tvirtintas ir tarpukario Lietuvos konstitucijose. M. Rmeris, analizuodamas konstitucines normas, nustatanias banyios teisin padt, yra pastebjs, kad vis esamj Lietuvoje tikybini jungini padtis yra privilegijuota lyginant su kitais, vis pirma dl to, kad i organizacij steigimo teis yra suteikta konstitucijos ir negali bti statym leidjo panaikinta ar apribota. Tuo tarpu naujai atsirandani tikybini jungini steigimo tvarka ir teisinis statusas priklauso nuo statymo leidjo priimtame statyme tvirtintos valios1. Religini bendruomeni ir bendrij statymo 5 str. nustato, kad valstyb pripasta devynias tradicines Lietuvoje egzistuojanias religines bendruomenes ir bendrijas: lotyn apeig katalik, graik apeig katalik, evangelik liuteron, evangelik reformat, ortodoks (staiatiki), sentiki, judj, musulmon sunit ir karaim. ios tradicins banyios laikomos sudtine Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo
1
Rmeris M. Konstitucins teiss paskaitos. Vilnius, 1990. P. 408411.
614
IX skyrius
dalimi. Valstyb tokiu bdu pripasta i religini bendrij dvasin, kultrin ir socialin tstinum. Kitos (netradicins) religins bendrijos gali bti valstybs pripaintos kaip istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jas palaiko visuomen, ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymui ir dorai (statymo 6 str. 1 d.). Kaip matome, statymas beveik paodiui kartoja Konstitucijoje tvirtintas nuostatas. Pagal bendr statymo prasm, manytume, kad visuomens palaikymas turi bti visapusis, ir moralinis, ir materialinis. Lemiam reikm turi aktyvus Lietuvoje gyvenani asmen dalyvavimas religins bendruomens veikloje ir jos skleidiamos religijos bei mokymo ipainimas. Reikalavimas, kad mokymas bei atliekamos apeigos neprietaraut statymui ir dorai, sietinas su draudimu riboti kit asmen teises ir laisves, kurstyti ar propaguoti tautin, rasin, socialin, religin neapykant, prievart, paeisti nustatyt konstitucin santvark ir viej tvark. Banyios ar religins organizacijos tikslai ir veikla turi atitikti visuomenje pripaintas morals nuostatas. statym leidjas religini bendrij valstybin pripainim sieja ir su organizacij veiklos trukme. statymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad religins bendrijos gali kreiptis dl valstybs pripainimo prajus ne maiau kaip 25 metams nuo pirminio j registravimo Lietuvoje. io str. 4 d. paaikinta, kad pirminis registravimas yra vyks, jei religin bendrija teistai veik (buvo registruota) Lietuvoje po 1918 m.vasario 16 d. Netradicini religini bendruomeni ir bendrij oficialus pripainimas priklauso nuo statym leidjo valios: valstybs pripainim suteikia Seimas (statymo 6 str. 2 d.). Formalus statymo reikalavim atitikimas nra beslygikas pagrindas religinei bendruomenei ar bendrijai pripainti. Oficialus religins bendrijos pripainimas yra Seimo teis, bet ne pareiga. Seimas j realizuoja, atsivelgdamas valstybs ir visuomens interesus. Valstybs pripaintoms banyioms ir religinms organizacijoms Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja juridinio asmens teises. Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato joki papildom reikalavim ar slyg ioms organizacijoms dl juridinio asmens statuso suteikimo. Toki teis statym leidjas turi tik valstybs nepripaint banyi ir religini organizacij atvilgiu. Juridinio asmens statuso suteikimas yra galutin religini bendruomeni ir bendrij steigimo stadija ir labai svarbi i organizacij veiklos teisin garantija. Religini bendruomeni ir bendrij statyme yra reglamentuota juridinio asmens suteikimo ir forminimo tvarka. Tradicins religins bendrijos, turinios juridinio asmens teises, iuo statymu pareigojamos apie tai praneti Teisingumo ministerijai (statymo 10 str. 1 d.). Naujai susikrusios (atsikrusios) tradicins religins bendruomens ir bendrijos
615
gyja juridinio asmens teises, kai j vadovyb apie susikrim (atsikrim) ratu pranea Teisingumo ministerijai ir yra nustatomas konkreios bendruomens ar bendrij tradicij tstinumas atsivelgiant jos kanonus, statutus bei kitas normas (statymo 10 str. 2 d.). Kitoms netradicinms religinms bendruomenms ir bendrijoms juridinio asmens statusas suteikiamas nuo j stat ar juos atitinkani dokument registravimo dienos. statyme yra nustatyti tam tikri reikalavimai norint registruoti nauj religin bendruomen ir religin bendrij. Paymtina, kad statym leidjas skiria svokas religin bendruomen, religin bendrija ir religiniai centrai. Pagal aptariamojo statymo 4 str. religin bendruomen yra asmen grup, siekianti gyvendinti tos paios religijos tikslus. Ji gali bti tam tikros religins bendrijos vietinis padalinys. Religins bendrijos yra banyi ir tolygi religini organizacijbendruomeni, siekiani gyvendinti tos paios religijos tikslus, susivienijimai. Religiniai centrai tai auktesniosios religini bendrij valdymo institucijos. Religins bendruomens gali bti registruotos, jei vienija ne maiau kaip 15 nari pilnamei Lietuvos Respublikos piliei (statymo 11 str. 2 d.). Norint registruoti religin bendrij utenka, kad j sudaryt ne maiau kaip dvi religins bendruomens, turinios bendr vadovyb (statymo 11 str. 3 d.). registruotos religins bendrijos struktrai priklausanios religins bendruomens ir centrai gyja juridinio asmens teises, kai juos pripasta bendrij vadovyb ir apie tai ratu pranea Teisingumo ministerijai. Norint registruoti religins bendruomens, bendrijos status ar juos atitinkant dokument, turi bti pateikiamas pareikimas, religins bendruomens ar bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas ir jos nari sraas. Religini bendruomeni ir bendrij status ar juos atitinkant dokument registruoja Teisingumo ministerija ne vliau kaip per 6 mnesius nuo j pateikimo (statymo 11 str. 6 d.). Atsisakymas registruoti religins bendruomens ar bendrijos status gali bti grindiamas tik statymo nustatytais pagrindais. statai neregistruojami, jeigu: 1) juose nenurodyti visi statymo reikalaujami duomenys; 2) religins bendruomens ar bendrijos veikla paeidia mogaus teises ir laisves arba viej tvark; 3) jau yra registruoti tokiu paiu pavadinimu religins bendruomens, bendrijos statai ar juos atitinkantis dokumentas (statymo 12 str. 1 d.). Atsisakymas registruoti religins bendruomens ar bendrijos status gali bti skundiamas teismui. Nuo stat registravimo dienos religins bendruomens ir bendrijos tampa visateisiais teisini santyki subjektais ir gyja visas Konstitucijoje ir statymuose numatytas teises ir pareigas.
616
IX skyrius
Pagrindin religini bendruomeni ir bendrij funkcija tenkinti tikinij interesus ir poreikius. iai funkcijai gyvendinti Konstitucija ir statymai suteikia religinms bendrijoms nemaa teisini garantij. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja religinms bendruomenms ir bendrijoms veikimo laisv. i konstitucin teis konkretizuoja Religini bendruomeni ir bendrij statymo 7 str. 2 d. nustatanti, kad religins bendruomens ir bendrijos turi teis laisvai organizuotis pagal savo hierarchin ir institucin struktr, vidaus gyvenim tvarkyti savarankikai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Kai kurios specifins religini bendruomeni ir bendrij teiss yra apibrtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 str. 3 d. suteikia banyioms ir religinms organizacijoms teis laisvai skelbti savo moksl, atlikti savo apeigas, turti maldos namus, labdaros staigas ir mokyklas dvasininkams rengti. Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudia religinms bendrijoms registruoti tam tikrus civilins bkls aktus: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 4 d. tvirtina nuostat, jog valstyb pripasta ir banytin santuokos registracij. Konstitucija, pareigodama statym leidj nustatyti banyi ir kit religini organizacij bkl susitarimu ar statymu, taip pat pareigoja konkretizuoti Konstitucijoje apibrtas teises bei suteikia galimyb nustatyti kitas teises ir laisves. Antai Religini bendruomeni ir bendrij 8 str., konkretizuojaniame i organizacij laisv atlikti religines apeigas nustatyta, kad religins apeigos bei kulto ceremonijos gali bti laisvai atliekamos kulto pastatuose ir aplink juos, piliei namuose ir butuose, arvojimo patalpose, kapinse ir krematoriumuose. Tikinij praymu religins apeigos gali bti atliekamos tam tikrose vieose vietose (ligoninse, socialinio aprpinimo pensionatuose, laisvs atmimo vietose) suderinus tai su mint staig vadovybe. i staig vadovyb turi sudaryti galimyb atlikti religines apeigas. Religins apeigos gali bti atliekamos kariniuose daliniuose. statym leidjas pareigoja karini dalini vadovyb sudaryti galimyb atlikti religines apeigas statut numatyta tvarka. Tikinij mokini ir j tv praymu religins apeigos gali bti atliekamos valstybinse vietimo ir aukljimo staigose. Paymtina, kad statym leidjas i teis suteikia tik tradicinms ir kitoms valstybs pripaintoms religinms bendruomenms ir bendrijoms. Be to, nordamos realizuoti i teis, religins bendrijos privalo laikytis ir kit io straipsnio 4 d. nurodyt reikalavim: religins apeigos turi neprietarauti pasaulietins mokyklos sampratai; religins bendruomens negali versti mokini dalyvauti tokiose apeigose (jose dalyvaujama laisvu apsisprendimu). Religins apeigos gali bti atliekamos ir kitose vieose vietose, jeigu ios apeigos nepaeidia vieosios tvarkos, moni sveikatos, doros ar kit asmen teisi ir laisvi. At-
617
sisakymas leisti ar trukdymas atlikti religines apeigas gali bti apskstas auktesnei valdymo institucijai ar teismui. Aptariamojo statymo 8 str. 6 d. nurodyta, kad religins bendruomens ir bendrijos savivaldybs nustatyta tvarka gali turti savo konfesines kapines arba savo teritorij bendrose kapinse. Laidojimo tvark iose kapinse nustato atitinkama religin bendruomen ar bendrija. Konstitucija garantuoja banyioms ir religinms organizacijoms teis laisvai skelbti savo moksl. i teis valstybs gali bti apribota tik tada, jeigu banyi skelbiamas mokslas prietaraut Konstitucijai ir statymams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 str. 6 d.). i konstitucin teis gali bti gyvendinama vairiais bdais. Religini bendruomeni ir bendrij statymo 9 str. numatyta, kad tikyba gali bti dstoma maldos namuose, valstybinse ir nevalstybinse mokymo ir aukljimo staigose, taip pat kitose patalpose bei vietose. Valstybinse vietimo staigose tv pageidavimu gali bti dstoma tradicini ir kit valstybs pripaint religini bendruomeni ir bendrij tikyba. Tikybos dstymo tvark valstybinse mokymo ir aukljimo staigose reglamentuoja vietimo statymai. Banyios ir religins organizacijos turi teis steigti nevalstybines konfesines vietimo staigas. Religini bendruomeni ir bendrij statymo 9 str. 3 d. tvirtinta, jog valstyb pripasta tradicini ir kit valstybs pripaint religini bendruomeni ir bendrij tikybos dstym konfesinse mokymo staigose tikybos dstymo programas registravus vietimo ir mokslo ministerijoje ir jai pateikus mokytoj kvalifikacij patvirtinanius dokumentus bei atitinkamos religins bendruomens ar bendrijos dvasins vyresnybs praym. Religins bendruomens ir bendrijos turi teis statym nustatyta tvarka steigti ir turti bendrojo lavinimo mokyklas bei kitokias mokymo, vietimo ir kultros staigas, taip pat mokymougdymo staigas dvasininkams ir tikybos dstytojams rengti (statymo 14 str. 1 d.). iuo metu Lietuvoje veikia trys kunig seminarijos, turinios nevalstybins auktosios mokyklos status: Kauno, Teli ir Vilniaus. Visos jos priklauso lotyn apeig Katalik Banyiai. Religins bendruomens ir bendrijos gali usiimti labdara, dalyvauti gailestingumo veikloje, steigti gydymo staigas, taip pat labdaros staigas ir organizacijas (statymo 14 str. 3 d.), turi teis statym nustatyta tvarka usiimti leidybos, gamybinekine veikla, steigti visuomens informavimo priemones, labdaros fondus ir kitokias organizacijas (statymo 15 str.). Paymtina, kad Lietuvoje banyios ir religins bendruomens gali statymo nustatyta tvarka i valstybs gauti param kultrai, vietimui bei labdarai (statymo 7 str. 3 d.).
618
IX skyrius
Religins bendruomens ir bendrijos, kaip ir kiti laisvanoriki visuomeniniai susivienijimai, turi teis nuosavyb. Joms nuosavybs teise gali priklausyti maldos namai, gyvenamieji namai ir kiti pastatai bei statiniai, gamybiniai, socialiniai ir labdaros objektai bei kitoks turtas, reikalingas religini bendruomeni ir bendrij veiklai (statymo 13 str. 1 d). statym leidjas, atsivelgdamas tai, kad sovietiniais metais banyi turtins teiss buvo suvarytos, joms teistai priklauss turtas nacionalizuotas, ir siekdamas atstatyti banyi nuosavybs teises, prim special statym, kuriuo sipareigojo atstatyti religini bendrij teises ilikus nekilnojamj turt. i tvark nustato Religini bendrij teiss ilikus nekilnojamj turt atkrimo tvarkos statymas, priimtas 1995 m. kovo 21 d. statym leidjas nedraudia religinms bendrijoms palaikyti ryius su kitais laisvanorikais visuomeniniais susivienijimais, veikianiais Lietuvoje. Tiesa, kai kuriuos apribojimus nustato atskiri statymai. Pvz.: pagal Politini partij ir politini organizacij finansavimo statym religinms organizacijoms draudiama finansuoti politines partijas. Kita vertus, Lietuvoje nedraudiama steigti konfesines politines partijas. Religins bendruomens ir bendrijos yra nepriklausomos ir savarankikos organizacijos, taiau j veikla negali prietarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams. Tokiais atvejais, kaip ir politinms partijoms ar visuomeninms organizacijoms, statym leidjas numato tam tikras sankcijas. Religini bendruomeni ir bendrij statymo 20 str. numato tais atvejais, kai religin bendruomen, bendrija ar centras veikia ne pagal registruotus status arba j veikla paeidia Lietuvos Respublikos Konstitucij ar Religini bendruomeni ir bendrij statym, Teisingumo ministerija pranea apie tai ratu statymus paeidusiai religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui ir nurodo termin, per kur paeidimai turi bti itaisyti. Jei paeidimai neitaisomi, Teisingumo ministerija gali kreiptis teism dl religins bendruomens, bendrijos ar centro veiklos sustabdymo. Teismo sprendimu i organizacij veikla gali bti sustabdyta ne ilgiau kaip 6 mnesius. Jei per laikotarp teismo nurodytas paeidimas neitaisomas, teismo sprendimu j veikla gali bti nutraukta. Religins bendruomens, bendrijos ar centro veikla taip pat gali bti nutraukta j pai sprendimu, o religins bendruomens ar bendrijos veikla ir jos auktesns valdymo institucijos sprendimu. Nutraukus religins bendruomens, bendrijos ar centro veikl, liks turtas pereina j statuose nurodytam turto permjui; jeigu turto permjas nenurodytas arba jo nra, turtas atitenka valstybei.
618
X skyrius
X skyrius RINKIMAI IR REFERENDUMAI
1 poskyris. Rinkim teis 2 poskyris. Referendumas tiesiogins demokratijos institutas 1. iame skyriuje nagrinjami svarbiausieji tiesiogins demokratijos institutai rinkim teis ir referendumas. Konstitucinis rinkim teiss tvirtinimas garantuoja, kad pilieiai gali rinkti atstovus renkamas valstybs valdios ir savivaldybi institucijas, taip pat gali bti renkami iais atstovais. Rinkim teis btinas demokratins valstybs, atviros pilietins visuomens elementas. 2. Rinkim teis suprantama objektyvija ir subjektyvija prasme. Objektyvija prasme rinkim teis teiss norm sistema, reguliuojanti rinkim organizavimo ir pravedimo tvark. Konstitucijoje tvirtint subjektin rinkim teis atskleidia du jos komponentai teis rinkti (aktyvioji rinkim teis) ir teis bti irinktam (pasyvioji rinkim teis). Aktyvioji rinkim teis pilieio teis rinkti atstovus renkamas valstybs ar savivaldybi institucijas. Pasyvioji rinkim teis tai teis bti renkamam bei irinktam ias institucijas. 3. Lietuvos Respublikoje organizuojami ir vyksta Seimo, Respublikos Prezidento ir savivaldybi taryb rinkimai. Organizuojant rinkimus Lietuvos Respublikoje, taikoma maoritarin, proporcin ir mirioji rinkim sistema. Rinkimai rengiami ir vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos statym nustatytos tvarkos. 4. Referendumas vienas i tiesiogins demokratijos institut (alia rinkim, piliei statym leidybos iniciatyvos teiss, peticijos teiss). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij svarbiausi Valstybs ir Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu.
Rinkimai ir referendumai
619
1 poskyris RINKIM TEIS
1.1. Rinkim teiss svoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkim teis. Rinkim rys. Rinkim teiss altiniai 1.2. Rinkim teiss principai 1.3. Rinkim sistemos svoka ir rys. Rinkim sistem vairov. Rinkim sistemos Lietuvos konstitucinje teisje 1.4. Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos statymus 1.1. Rinkim teiss svoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkim teis. Rinkim rys. Rinkim teiss altiniai Rinkimai svarbiausia piliei dalyvavimo valstybs valdyme forma, Tautos aukiausiosios suverenios galios vykdymo iraika. Lietuvos Respublikos 4 str. nustatyta: Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. i nuostata ireikia pagrindin demokratinio valdymo princip. Siekiant atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs, tautos valia sudarant valdios institucijas gali bti ireikta tik per demokratinius rinkimus. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 21 str. 3 d. tvirtinta, kad tautos valia yra valstybins valdios pagrindas. i valia turi bti ireikiama teisinguose rinkimuose, kurie turi vykti periodikai, kai yra laiduojama visuotin ir lygi rinkim teis ir slaptas balsavimas arba kitos lygiaverts procedros, garantuojanios balsavimo laisv1. Galima teigti, kad rinkimai tai savo esme demokratikas valstybi valdios institucij sudarymo arba atskir pareig umimo bdas, kai tauta ar jos atstovai statyme nustatyt procedr bdu gali sprsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus galiojimus, o kam juos atimti. Rinkimai tai vienintelis aktas, kurio metu politin tautos valia knijama valdingas politines struktras.
mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 16.
620
X skyrius
Taigi rinkimai vaidina svarb vaidmen alies politiniame gyvenime. Jie utikrina faktin piliei dalyvavim sprendiant valstybs ir visuomens reikalus. Rinkimai vienas svarbiausi valstybs valdios legalizavimo ir legitimavimo bd. Paymtina, kad rinkimai kaip valdios institucij sudarymo bdas gali vykti ir vyksta ir nedemokratinse valstybse. iuo atveju jie yra formals ir negali ireikti tikrosios rinkj valios. Neabejotina, kad rinkimai yra realus indikatorius, parodantis valstybs demokratikumo lyg. Vertinant rinkimus demokratikumo aspektu, negalima pamirti ir tai, kad esant ir demokratikam valstybs reimui, rinkimai yra tik priemon, bdas rinkj valiai ireikti. Realus valios gyvendinimas priklauso nuo daugelio aplinkybi, pirmiausia nuo pilietins visuomens brandumo, valstybs gyvenimo demokratini tradicij, valstybs piliei politins-teisins kultros lygio ir pan. Rinkimai, vykstantys valstybse, konstitucins teiss teorijoje yra skirstomi atskiras ris. Pagal rinkj valios ireikimo bd rinkimai yra tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesiogini rinkim metu tarp rinkjo valios ireikimo ir renkamojo nra jokios tarpins grandies. Rinkjas pats sprendia, u kur kandidat atiduoti savo bals. Netiesiogini rinkim metu rinkjas pats tiesiogiai atstov nerenka, o renka rinkikus, kurie ir priima galutin sprendim. Tokiu bdu pagal Lietuvos Respublikos 1928 m. ir 1938 m. Konstitucijas turjo bti renkami Respublikos Prezidentai, iuo metu taip renkamas Jungtini Amerikos Valstij Prezidentas. Savotika netiesiogini rinkim atmaina daugiapakopiai rinkimai. Pagal savo mast rinkimai bna visuotiniai, kuriuose dalyvauja visi alies pilieiai, ir daliniai. Pirmuoju atveju tai bt parlamento, Respublikos Prezidento rinkimai. Daliniais rinkimais reikt laikyti, pvz., atskirose rinkim apygardose surengtus rinkimus laisvoms deputat vietoms uimti. Rinkimai bna eiliniai ir neeiliniai. Eiliniai vyksta pasibaigus valstybs valdios institucijos ar pareigno kadencijai. Neeiliniai vyksta, pvz., paskelbus pirmalaikius parlamento rinkimus, atsistatydinus prezidentui. Pagal renkamas valdios institucijas skiriami parlamento, prezidento, savivaldybi taryb rinkimai. Valstybs ir savivaldybi institucij rinkim procese atsirandantys santykiai tarp valstybs institucij, piliei, politini partij ir kit nevyriausybini organizacij reguliuojami teiss normomis, tvirtintomis vairiuose teiss altiniuose. Rinkimai vyksta pagal teiss normose nustatytas taisykles. i teiss norm visuma sudaro rinkim teis. Paymtina, kad rinkim teiss itakas regime dar antikos laik Graikijos miestvalstybi praktikoje. Taiau iuolaikins rinkim teiss formavimuisi turjo lemiamos takos XVIII a. pabaigos Didioji Pranc-
621
zijos revoliucija bei XIX a. vidurio demokratins revoliucijos Vakar Europoje. Didiosios Britanijos parlamentarizmo patyrimas, prancz mstytoj pairos, mogaus teisi teorija padar didel tak tautos atstovavimo pagrindimui ir praktiniam jo gyvendinimui. Konstitucins teiss doktrinose svoka rinkim teis suprantama dviem prasmm: objektyvija ir subjektyvija. Rinkim teis objektyvija prasme yra visuma konstitucins teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius, atsirandanius sudarant vieosios valdios renkamas institucijas. Kitaip tariant, ia prasme rinkim teis suprantama kaip tam tikros Lietuvos konstitucins teiss institutas, kurio normos reguliuoja rinkim organizavimo ir vykdymo tvark. Subjektyvija prasme rinkim teis tai kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio teis dalyvauti rinkimuose. Savo ruotu subjektyvioji rinkim teis dar skirstoma aktyvij teis rinkti ir pasyvij teis bti irinktam. Aktyvioji rinkim teis pasireikia rinkim metu balsuojant u vien ar kit kandidat, pasyvioji dalyvaujant rinkimuose kandidato Seimo narius, prezidentus, savivaldybi taryb narius ar kitas pareigybes teismis. Aktyvioji rinkim teis reikia, kad asmuo privalo bti trauktas rinkj sraus, jam iduodamas balsavimo biuletenis, t.y. aktyvioji rinkim teis apima kompleks teisi, susijusi su pilieio galimybe realizuoti savo rinkim teis. Pasyviosios rinkim teiss turin sudaro galimyb ikelti save kandidatu renkamas pareigybes, esant teistam pagrindui, ginyti rinkim rezultatus, agituoti u save ir pan. Valstybi konstitucijose ir statymuose apibriami reikalavimai, kuriuos turi atitikti aktyvij ir pasyvij rinkim teis turintis asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str. 1 d. nustatyta, kad aktyvij rinkim teis pilietis gyja, jei rinkim dien jam yra sukak 18 met. Rinkim teis pilieiai gyvendina Seimo rinkim, Respublikos Prezidento rinkim, Savivaldybi taryb rinkim statym nustatyta tvarka. Pasyviosios rinkim teiss, tai yra piliei teiss bti irinktam atitinkam valstybs ar savivaldos institucij, pagrindai tvirtinti Konstitucijos 34 str. 2 d. Joje skelbiama, kad teis bti irinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim statymai. i konstitucin norma nustato pasyviosios rinkim teiss konstitucin ir statymin reguliavim. Rinkim teis vienas svarbiausi Lietuvos konstitucins teiss institut. Jo normos tvirtina renkam vieosios valdios institucij formavimo tvark, rinkimins kampanijos procedr: rinkim skyrim, rinkj sra, rinkim apygard ir apylinki, rinkim komisij sudarym, kandidat iklim ir agitacij u juos, balsavim, rinkim rezultat nustatym. Be to, rinkim teiss normos apibria svarbiausius piliei statuso
622
X skyrius
bruous formuojant renkamas valdios institucijas, taip pat politines, materialines, organizacines ir teisines garantijas. Paymtina, kad visuomeniniai santykiai, atsirandantys rinkim procese, reguliuojami vairi teiss ak normomis. Teiss norm klasifikavimas pagal reguliuojam visuomenini santyki pobd leidia atskirti rinkim teiss normas, kurios sudaro konstitucins teiss institut, ir normas, susijusias su rinkimais, bet reguliuojanias specifinius visuomeninius santykius ir sudaranias kit teiss ak institutus. Pvz., Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 38 str. numatyta atsakomyb u Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo paeidim. Tokia atsakomyb yra realizuojama jau pagal baudiamosios ar administracins teiss normas. Rinkim teis glaudiai susijusi su kitais Lietuvos Respublikos konstitucins teiss institutais; pirmiausia su tais, kurie tvirtina vieosios valdios (valstybs) institucij sistem, j sudarymo ir veiklos principus, piliei teisins padties pagrindus. Vadinasi, galima teigti, kad rinkim teis kaip konstitucins teiss institutas visuma teiss norm, tvirtinani piliei teis rinkti ir bti renkamam. Lietuvos Respublikoje vyksta trij ri nacionaliniai rinkimai: 1) rinkimai Seim; 2) Respublikos Prezidento rinkimai; 3) savivaldybi taryb rinkimai. Konstitucins teiss normos, reguliuojanios rinkim organizavimo ir pravedimo tvark, tvirtintos vairiuose teiss altiniuose. Rinkim teiss altiniai teisiniai aktai, kurie nustato rinkim organizavimo ir vykdymo tvark. Rinkim teiss altini sistema priklauso nuo valstybs priskyrimo konkreiai teiss eimai (kontinentinei ar bendrosios teiss), nuo konkreios valstybs teiss sistemos ypatum. Galima iskirti iuos rinkimus reglamentuojanius altinius: 1. Raytins teiss normas tvirtina: konstitucija; tarptautins sutartys; statymai ir teiss aktai, turintys statym gali; politini partij statai (statutai); 2. Neraytins teiss normas ireikia: bendrieji teiss principai; teisiniai paproiai ir tradicijos;
623
rinkim teiss norm iaikinimai pateikti tos institucijos, kuri turi teis teikti iuos iaikinimus2 (pvz., rinkim teismai Anglijoje). Svarbiausius rinkim klausimus paprastai reglamentuoja valstybi konstitucijos. Normos, nustatanios rinkim organizavimo principines nuostatas, tvirtinamos konstitucijos skyriuose, skirtuose pagrindinms mogaus teisms bei laisvms, taip pat skyriuose, nustataniuose valstybs valdios institucij teisin padt. Konstitucijose daniausiai vardijami tik rinkim teiss principai, o konkreiai rinkim proces reguliuoja statymai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje demokratini valstybi, rinkim organizavimo principai ir slygos yra tvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos V skirsnyje yra nustatyti Seimo rinkim teiss principai, reikalavimai kandidatams Seimo narius, rinkim vykdymo laikas, pirmalaiki Seimo rinkim rengimo atvejai bei tvarka (5558 str.). Konstitucijos VI skirsnyje yra tvirtinti pagrindiniai Respublikos Prezidento rinkim teiss principai, reikalavimai kandidatams, j klimo tvarka, rinkim vykdymo laikas bei rinkim rezultat nustatymo svarbiausios taisykls (7881 str.). iame skirsnyje taip pat nustatyti pirmalaiki Respublikos Prezidento rinkim atvejai (87 ir 88 str.) ir Respublikos Prezidento nauj rinkim skyrimo tvarka (89 str.). Skirtingai nei Seimo rinkim atveju, Konstitucijos 81 str. yra reglamentuotos pagrindins Prezidento rinkim rezultat nustatymo nuostatos, kurios vliau buvo tvirtintos ir Prezidento rinkim statyme. Konstitucijos X skirsnyje yra tvirtinti ir savivaldybi taryb rinkim demokratiniai principai, apibrtas j galiojim laikas (119 str.). Svarbi nuostata yra tvirtinta Konstitucijos 107 str., kuria nustatyta, kad Seimas turi teis pats priimti galutin sprendim tais atvejais, kai paeidiami rinkim statymai. Toks Seimo sprendimas turi bti grindiamas Konstitucinio Teismo ivada. Kilus abejonms, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus, prayti Konstitucinio Teismo ivados pagal Konstitucijos 106 str. 5 d. gali Seimas, o dl Seimo rinkim ir Respublikos Prezidentas. Kit Lietuvos Respublikos rinkim teiss altini sistemos dal sudaro statymai. Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybi taryb rinkim statymuose yra detalizuojamos bendrosios rinkim teiss nuostatos, reglamentuotas rinkim organizavimas, rinkj sra sudarymas, kan2 Sravnitelnoje konstitucionnoje pravo (red. A. I. Kovler, V. E. irkin, J. A. Judin). Moskva, Manuskript, 1996. S. 368.
624
X skyrius
didat iklimas, rinkim agitacija, parengtin rinkim organizavimo veikla, balsavimas, bals skaiiavimas ir rinkim rezultat nustatymas, t.y. visas rinkim procesas. statymin rinkim proceso reglamentavim slygoja reguliavimo dalyko socialinispolitinis reikmingumas. Neginytina, kad viena i pagrindini piliei teisi valdant savo al yra rinkim teis. Visuotinai pripainta, kad rinkim teis yra politin teis. J turi tik Lietuvos pilieiai kaip visuomenini politini santyki subjektai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra akcentavs, kad demokratinje visuomenje visa, kas susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis, reguliuojama statymais. Tai ir mogaus teisi ir laisvi patvirtinimas, ir j turinio apibrimas, ir apsaugos bei gynimo teisins garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 10 str. 7 d. nuostatos, taip pat dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. lapkriio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo ir slyg gyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo 1.2 punkto nuostatos, 2.1 punkto ir jo 1, 2 bei 3 papunki atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Taigi neabejotina, kad piliei rinkim teiss yra didiausia teisin vertyb ir statyminis jos reglamentavimas yra svarbi jos realizavimo garantija. Prie Lietuvos rinkim teiss altini priskirtinos ir Vyriausiosios rinkim komisijos instrukcijos, kuri paskirtis garantuoti vienod Rinkim ir Referendumo statym taikym visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jas vykdyti yra privaloma visoms institucijoms ir pareignams. 1.2. Rinkim teiss principai Rinkim demokratikumas, kaip minta, priklauso nuo alies politinio reimo, tradicij, politins-teisins kultros lygio. Rinkimai yra laikomi demokratikais, jeigu atitinka tarptautinje bendrijoje priimtus standartus ir principus. Rinkim teiss principais konstitucins teiss teorijoje laikomos pagrindins nuostatos, idjos, tvirtintos Konstitucijos ir rinkim santykius reguliuojani statym; iomis nuostatomis ir idjomis vadovaujamasi rinkim organizavimo ir vykdymo metu. Rinkimus vadinti demokratikais, o j rezultatus legitimiais leidia laikyti ie principai:
625
1) visuotins rinkim teiss; 2) lygios rinkim teiss; 3) tiesiogini rinkim; 4) slapto balsavimo; 5) rinkim rengimo ir vykdymo vieumo. Visuotin rinkim teis reikia, kad valstybse, kuriose valdios altiniu laikoma Tauta, rinkj korpusas negali bti siaurinamas remiantis socialiniais poymiais, kad atskiri socialiniai sluoksniai nebt nualinti nuo dalyvavimo rinkimuose. Rinkim teis demokratini valstybi konstitucijose tvirtinama visiems valstybs pilieiams, sulaukusiems statymuose nustatyto amiaus, jeigu jie nra teismo pripainti neveiksns. is principas reikia, kad negalima siaurinti ar atimti teiss dalyvauti rinkimuose dl lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, tikjimo, sitikinim ar pair. Prancz mokslininkas M. Duverger, apibrdamas visuotin rinkim teis, paymjo, kad teisikai visuotin rinkim teis tai tokia galimyb dalyvauti rinkimuose, kuri neribojama turto bei sugebjim. Taiau tai nereikia, kad visi alies pilieiai turi balsavimo teis3. Taigi galima teigti, kad visuotini rinkim principas nepaneigia ir tam tikr ribojim pasinaudoti ia teise galimybs. Paymtina, kad demokratini rinkim teiss princip tvirtinimas konstitucijose apskritai nepaneigia valstybi teiss numatyti ir kai kuriuos rinkim teiss ribojimus nustatant tam tikrus rinkim cenzus. Rinkim cenzai tai valstybs konstitucijoje ir rinkim statymuose numatytos slygos, kurias turi atitikti pilietis, nordamas gyti arba gyvendinti aktyvij arba pasyvij rinkim teis. Jau buvo minta, kad galimi tam tikri amiaus cenzai. Tai statyme nustatytas reikalavimas, kad rinkimuose gali dalyvauti tik nustatyto amiaus sulauk asmenys. tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str. 1 d. tvirtinta, kad pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis. io straipsnio 3 d. nustatyta, kad rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti es neveiksns. i nuostata tvirtinta ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 2 str. 1 d., Respublikos Prezidento rinkim statymo 3 str., Savivaldybi taryb rinkim statymo 2 str. Didesni reikalavimai keliami pasyviajai rinkim teisei gyvendinti. Antai Konstitucijos 56 str. nustatyta, kad Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met. Konstitucijos 78 str. nustatyta, kad Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus
3
Duverger M. Institutions politiques et droit constitutionnel. Paris, 1965. P. 89.
626
X skyrius
pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip 40 met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils. Savivaldybi taryb rinkim statymo 2 str. nustatyta, kad tarybos nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 21 met. Galima teigti, kad aktyviosios rinkim teiss cenzas Lietuvoje 18 met ir nesiskiria nuo daugelio demokratini valstybi. Pasyviosios rinkim teiss cenzas priklauso nuo institucijos, kuri renkama. Pastebtina, kad Lietuvoje numatyta tik apatin amiaus cenzo riba. Tok teisin reguliavim galima vertinti kaip pakankamai demokratik, paliekant patiems rinkjams sprsti rinkti asmen ar ne. Kitas rinkim teiss suvarymas sslumo cenzas, t.y. reikalavimas, kad rinkjas tam tikr laik bt igyvens rinkim apygardoje ar valstybs teritorijoje; kitose valstybse kad turt nuolatin gyvenamj viet. Jis vairiose alyse skirtingas ir svyruoja nuo 3 mnesi iki 5 met. Pvz., Kanadoje, norint dalyvauti rinkimuose, reikia igyventi tam tikroje rinkiminje apygardoje 12 mnesi. Pranczijoje, Belgijoje nustatytas 6 mnesi sslumo cenzas. Kai kuriose alyse sslumo cenzas nedetalizuojamas, ten reikalaujama turti nuolatin gyvenamj viet. Pvz., Belgijoje 6 mnesius nuolat gyventi komunoje, Suomijoje ne maiau kaip metus. vairiose valstybse sslumo cenzas, taikomas pasyviajai rinkim teisei, taip pat yra skirtingas. Jis svyruoja nuo keli mnesi iki keliolikos met. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 ir 78 str. nustatytas pasyviosios rinkim teiss sslumo cenzas renkant Seimo narius bei Respublikos Prezident. Seimo nariu (Konstitucijos 56 str.) gali bti renkamas asmuo, kuris nuolat gyvena Lietuvoje. Respublikos Prezidentu (Konstitucijos 78 str.) gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje. Nustatant pilieio, atvykusio gyventi Lietuv i kitos valstybs, nuolatinio gyvenimo ia fakt, Lietuvos Respublikos statyme Dl asmen, laikom nuolat gyvenaniais arba gyvenaniais Lietuvos Respublikoje nustatytas vieneri met terminas netaikomas. iuo bdu nustatytas nuolatinio gyvenimo faktas pripastamas ess svarbus tik pagal Seimo rinkim ir Respublikos Prezidento rinkim statymus. Konstitucins teiss doktrinoje skiriamas ir nesuderinamumo cenzas, taikomas pasyviajai rinkim teisei. Vadinasi, negali bti irinktas asmuo, uimantis tam tikras pareigas, turintis tam tikr renkam mandat ar usiimantis tam tikra veikla. Pvz., Pranczijoje negalima bti keli ren-
627
kam institucij nariu (nacionalinio susirinkimo deputatu ir senatoriumi, deputatu ir deputato pavaduotoju ir t.t.), deputatai ir senatoriai negali vadovauti privaioms kompanijoms. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 2 str. 3 ir 4 d. nustatyta, kad Seimo nariais negali bti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkim, yra nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti es neveiksns arba nepakaltinami. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, rinkim dien atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, taip pat likus 65 dienoms iki rinkim neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai. Teisinje literatroje minimi kiti ir aktyviosios, ir pasyviosios rinkim teiss cenzai, kurie dabartiniu metu arba visai netaikomi, arba taikomi tik atskirose valstybse. Vienas j lyties cenzas. A. Miino nuomone4, is cenzas ilgus metus buvo vienas pastoviausi ir tviriausi rinkim teiss ribojim. Paymtina, kad rinkim teis buvo laikoma tik vyr usimimu. Buvo vadovaujamasi principu, kad moter rpestis saugoti nam idin ir auklti vaikus. A. Eismenas ra: Nuo pat monijos egzistavimo pradios tarp abiej lyi nusistovjo gamtos amintas ir nuolatos didjantis darbo ir funkcij pasiskirstymas. Vyro daliai atiteko visuomeninis gyvenimas ir su juo susijusios funkcijos, moteriai priklauso nam idinys, rpesiai ir pirminis vaik aukljimo udavinys. Aukljimas, paveldjimo reikiniai ivyst ir sustiprino vyro ir moters polinkius, atitinkanius j, toliau tokiu bdu diferencijuot, socialin paskirt. vesti dabar moter visuomenin gyvenim, nekreipiant dmesio dinamik daugiaamik suskirstym, reikt be jokios naudos neti suiruts elementus politin iuolaikins visuomens organizacij jau ir be to sukomplikuot daugelio kit problem5. Daugelyje valstybi lyties cenzas buvo panaikintas gana vlai. 1906 m. Suomijoje, 1920 m. JAV, 1928 m. Anglijoje, 1944 m. Pranczijoje, 1956 m. Graikijoje, 1971 m. veicarijoje. Kai kur moter diskriminacija iuo klausimu tebesitsia ir dabar, pvz., Kuveite, Jordanijoje. Baigiant kalbti apie rinkim cenzus, reikia pastebti, kad mint cenz nustatymas pats savaime nereikia rinkimus ir rinkim teis esant nedemokratikus. Svarbu, kokie tie cenzai, taip pat svarbu, ar j tvirtinimas nepaneigia rinkim kaip demokratins procedros.
4 Miin A. A. Konstitucionnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran. Moskva, 1996. S. 130131. 5 Eismeinas A. Konstitucins teiss principai (Prancz ir palyginamieji). T. 1. 1 d. Kaunas, Teisinink draugijos leidinys, 1932. P. 110.
628
X skyrius
Lygi rinkim teiss principas suteikia kiekvienam rinkjui lygi galimyb takoti rinkim rezultatus. is principas yra konstitucinio piliei lygiateisikumo principo pasireikimo konkreti forma. Lygi rinkim teis utikrinama nustatant taisykl, kad kiekvienas rinkjas turi tiek pat bals, kiek ir kitas. Laikomasi taisykls vienas rinkjas vienas balsas. i taisykl netaikoma, kai rinkimai vyksta pagal miri rinkim sistem. Lygi rinkim principas yra tai, kad kiekvienas rinkjo balsas yra lygiavertis vienodai takoja rinkim rezultatus. Tai paprastai pasiekiama nustatant vienodas atstovavimo normas. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 3 str. nurodyta, kad kiekvienas turintis teis rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi vien bals vienmandatje ir daugiamandatje apygardose, o ie balsai yra lygiaveriai kiekvieno kito, turinio teis rinkti, pilieio balsui. Lygi rinkim principo gyvendinim utikrina ir tai, kad rinkim statymas nustato tas paias slygas ir reikalavimus kandidatams ikelti, registruoti, prierinkiminei agitacijai, balsavimui ir rinkim rezultatams nustatyti. Tiesiogini rinkim principas yra tai, jog rinkimai vykdomi rinkjams tiesiogiai balsuojant u kandidatus. Antai Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 4 str. yra tvirtinta, kad Seimo narius rinkjai renka be tarpinink. Daugelyje ali tiesioginiais rinkimais renkama: vietos savivaldos institucijos, vien rm parlamentarai, dviej rm parlament emieji rmai. Kai kuriose alyse vyksta ir netiesioginiai rinkimai; jie bna keli ri. Paprasiausias netiesiogini rinkim pavyzdys JAV Prezidento rinkimai. Juose rinkjai renka rinkikus, o pastarieji prezident. Kaip minta, netiesiogini rinkim bdu buvo renkamas ikikarins nepriklausomos Lietuvos Prezidentas. Pagal 1931 m. lapkriio 25 d. Prezidento rinkim statym vietos savivaldos institucij valsi, miest ir apskrii taryb nariai rinko rinkikus Ypatinguosius Tautos Atstovus, kurie, ministro pirmininko sukviesti special susirinkim, rinko prezident. Dabar galiojaniuose Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Savivaldybi taryb rinkim statymuose yra tvirtintas tiesiogini rinkim principas. Slapto balsavimo principas yra tai, kad kiekvienam rinkjui utikrinama galimyb laisvai, nevaromai pareikti savo vali. domu, kad istorikai is principas atsirado vliau u paius rinkimus. Antai Pranczijoje teorikai jo btinumas buvo pagrstas 1799 m., o pradtas taikyti tik 1871 m., Anglijoje 1872 m. Atskleidiant io principo esm, reikt priminti
629
svokos balsavimas turin. Balsavimas asmens laisvs iraika, jo valios realizavimo aktas, kurio metu pilietis savo noru, pagal politines pairas ir sitikinimus atiduoda savo bals u kandidat atstovaujamsias vieosios valdios institucijas ar kitas renkamas pareigybes. Slaptas balsavimas bus toks rinkj valios realizavimo aktas, kurio negalima kontroliuoti. Slaptumas utikrinamas speciali balsavimo patalp ar kabin naudojimu. Joje rinkjas netrukdomas upildo biuleten. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 5 str. nustatyta, kad rinkjai balsuoja asmenikai ir slaptai. Draudiama balsuoti u kit asmen arba pavesti kitam asmeniui balsuoti u save. Rinkjas, kuris dl fizini trkum negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 66 str. 6 d. nurodyta: jei dl fizini trkum rinkjas negali pats upildyti rinkim biuletenio ir mesti jo balsad, tai u j gali padaryti kitas, jo nurodytas, asmuo, bet ne rinkim komisijos pirmininkas, narys ar stebtojas. Analogikos nuostatos tvirtintos ir Lietuvos Respublikos Prezidento bei Savivaldybi taryb rinkim statymuose. Vieumas rengiant ir vykdant rinkimus vienas i rinkim teiss princip. Demokratini rinkim principams gyvendinti ypa svarbs yra vieumo ir kontrols mechanizmai. Vieumas utikrina galimyb kontroliuoti rinkim proces, daryti j skaidr. Vieumo principo gyvendinimas utikrina, kad piliei valia rinkim metu bt teisingai ireikta ir adekvaiai forminta. Realizuojant vieumo princip, Lietuvos Respublikos rinkim statymuose nustatyta, kad apie rinkim komisijos posd visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkim komisijos bstin, rengtoje skelbim lentoje; ios rinkim komisijos nariams praneama asmenikai ne vliau kaip likus 24 valandoms iki posdio pradios. Vyriausioji rinkim komisija apie savo posdius, kuriuose sprendiama dl: nauj ir pakartotini rinkim dat; rinkim apygard rib nustatymo; rinkim apygard komisij sudarymo ir sudties keitimo; kandidat registravimo; burtais sprendiam klausim; rinkim rezultat, galutini rinkim rezultat nustatymo; Seimo nario galiojim prielaikinio nutraukimo; naujo Seimo nario galiojim pripainimo, taip pat nagrinjami ginai dl rinkim agitacijos bei Seimo rinkim statymo paeidim, papildomai pranea visuomens informavimo priemonms internetu. Rinkim komisij posdiai ir balsavimai yra viei, juos gali stebti: politini partij, politini organizacij (toliau partij), kandidat Seimo narius atstovai ir stebtojai, pateik nustatytos formos paymji-
630
X skyrius
mus arba juos galiojusi organizacij antspaudu patvirtintas paymas; visuomens informavimo priemoni atstovai, pateik tarnybinius ar darbo paymjimus. Kandidatas Seimo narius rinkim komisijos posdyje gali dalyvauti, jeigu priimamas sprendimas dl jo asmenins veiklos ar dl tiesiogiai su jo asmeniu susijusi aplinkybi arba jei j dalyvauti posdyje pakviet rinkim komisijos pirmininkas. Posdi salje esantys asmenys i savo viet gali rainti, stenografuoti ar urainti posd, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo raus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo raus, kai dl to reikia vaikioti po patalp ar naudoti speciali apvietimo technik, taip pat tiesiogiai transliuoti posdius per radij ar televizij galima tik leidus rinkim komisijos pirmininkui. Rinkim komisijos negali rengti udar posdi. Vyriausioji rinkim komisija gali udrausti bet kam eiti rinkim komisijas aptarnaujani darbuotoj darbo, dokument saugojimo patalpas, jeigu btina utikrinti netrikdom i darbuotoj darb, apsaugoti rinkim dokumentus. Analogikos nuostatos tvirtintos ir kituose rinkim statymuose. 1.3. Rinkim sistemos svoka ir rys. Rinkim sistem vairov. Rinkim sistemos Lietuvos konstitucinje teisje 1.3.1. Rinkim sistemos svoka ir rys Rinkim sistema tai rinkim statymuose tvirtint taisykli, princip ir kriterij visuma, kuriais remiantis nustatomi balsavimo rezultatai. Tai paprasiausias rinkim sistemos apibrimas. Paymtina, kad teisinje literatroje rinkim sistemos svoka vartojama plaija ir siaurja prasme. Pirmuoju atveju tai bt rinkim teiss objektas t.y. visuomeniniai santykiai, atsirandantys rinkimais sudarant renkamos vieosios valdios institucijas. Rinkim sistema siaurja prasme tai rinkim rezultat nustatymo bdas6. Btent is aspektas mus ir domins. Kiekvienoje valstybje nustatoma sava rinkimin sistema, kuri yra pritaikyta prie susiklosiusios politins realybs. Apibendrinus vis vairov, galima skirti tris pagrindinius rinkimini sistem tipus: 1) maoritarin; 2) proporcin;
B. Grofmanas ir A. Lijphardas rinkim sistem taip pat traktuoja kaip rinkim rezultat nustatymo bd. Apie tai: Grofman B., Lijphard A. Electoral Laws and Their Political Consequenses. New York, 1986. P. 2.
6
631
3) mirioji. Pati seniausia yra daugumos atstovavimo arba maoritarin (pranc. majoritaire dauguma) rinkim sistema, kuri, kaip jau sako pats pavadinimas, yra pagrsta daugumos principu. iai rinkim sistemai bdinga tai, kad alies teritorija suskirstoma rinkimines apygardas, kuriose rinkjai tiesiogiai renka vien atstov i keli kandidat. Irinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka santykin arba absoliui bals daugum. Kita sistema, kuri buvo pradta naudoti daugelyje Europos valstybi antroje XIX a. pusje proporcinio atstovavimo sistema. Ji paremta ne daugumos principu, o matematikai tiksliu mandat paskirstymu tarp politini partij, proporcingai gaut bals skaiiui. Pastaroji sistema turi labai daug galim variant, nes proporcijos gali bti skaiiuojamos vairiai, priklausomai nuo pasirinktos formuls. iai rinkim sistemai bdinga tai, kad alies rinkjai apygardoje(ose) balsuoja ne u konkreius kandidatus, o u politini partij ar politini judjim pateiktus kandidat sraus. Asmenys, esantys srauose, irenkami atstovais proporcingai visam rinkj bals skaiiui, kur gavo ta politin partija ar politinis judjimas (organizacija). Treiasis rinkim sistemos tipas miri rinkim sistema. ioje sistemoje sujungtos maoritarin ir proporcin rinkim sistemos. Pastaruoju metu i sistem naudoja daugelis pasaulio valstybi. Be to, reikia paymti, kad kai kurie autoriai bando iskirti ir kitokias rinkim sistemas, orientuotas maumos interesus (vieno nepereinamo balso, vieno perduodamo balso ir kt.), taiau tai greiiau iimtis i bendros taisykls. 1.3.2. Maoritarin rinkim sistema Maoritarin rinkim sistema, kaip minta, grindiama daugumos principu. Maoritarins rinkim sistemos principais irinktu yra laikomas tas kandidatas, kuris gavo bals daugum apygardoje. Maoritarin sistema paprastai bna: 1) absoliuios daugumos; 2) santykins daugumos. Taip pat paymtina, kad kai kuriose alyse taikoma ir kvalifikuotos daugumos maoritarin rinkim sistema (iuo atveju irinktu laikomas kandidatas, gavs tam tikr kvalifikuot bals daugum, kuri yra didesn nei absoliuti bals dauguma). Pagal absoliuios daugumos maoritarin sistem irinktu yra laikomas tas kandidatas, kuris gavo absoliui rinkim apygardos bals daugum (maiausiai 50,01 proc.) (r. 1 pvz.).
632
X skyrius
1 pavyzdys. Rinkim apygardoje balotiruojasi 4 kandidatai. Bals pasiskirstymas yra idstytas lentelje. Bals pasiskirstymas: Kandidatas A B C D I viso: Surinkt bals skaiius 2000 6100 3000 900 12 000
ioje rinkim apygardoje laimjo kandidatas B. Teisinje literatroje danai yra pabriami tokie absoliuios daugumos maoritarins rinkim sistemos trkumai: 1) balsai, kuriuos tam tikroje apygardoje gavo pralaimj kandidatai, paprasiausiai pradingsta; 2) i sistema yra naudinga tik stambioms politinms partijoms; 3) sistema nra rezultatyvi. Jeigu balsai isiskirsto tarp vairi kandidat, n vienas kandidatas neirenkamas. Siekiant ivengti sistemos nerezultatyvumo, gali bti taikomi tam tikri veiksmai: persibalotiravimas, pakartotinis balsavimas, alternatyvus balsavimas. 1. Persibalotiravimas: I anksiau besibalotiravusi kandidat nauj biuleten yra raomi 2 kandidatai, surink daugiausia bals. Jeigu balsai vl isiskirsto, balsavimo rezultatas nustatomas arba burt keliu, arba irenkamas vyriausias pagal ami asmuo. 2. Pravedami (antras, treias ir t.t.) pakartotiniai balsavim turai, leidiama kandidatus blokuoti, kol nebus nustatytas balsavimo rezultatas. 3. Alternatyvus balsavimas. Balsuodamas rinkjas suskirsto kandidatus pagal savo preferencijas: prieais kandidato, kur jis nori irinkti pirmiausia, pavard rinkjas rao 1, antru 2 ir taip toliau. I pradi apskaiiuojamos pirmosios preferencijos. Jeigu vienas i toki kandidat surinko absoliui bals daugum, jis yra laikomas irinktu. Daniausiai, siekiant ivengti mint problem, antrojo balsavimo rato biuleten raomi tik 2 kandidatai, surink daugum bals. Antrame pakartotinio balsavimo ture taikoma maoritarin santykins daugumos sistema. Taikant maoritarin santykins daugumos sistem, irinktu yra laikomas tas kandidatas, kuris surinko bals daugiau negu kiekvienas jo
633
varovas atskirai, net jeigu i dauguma ir buvo maesn nei pus vis bals. Pasak Giovanni Sartori, paprastos daugumos laimtojas yra tiesiog pirmasis, pasieks fini, todl jis danai atspindi didiausi daugum7 Anglijoje ir kitose anglosaks alyse i sistema vadinama the first past the post, tai yra pirmas, kuris tapo irinktu (r. 2 pvz.). 2 pavyzdys. Rinkim apygardoje balotiruojasi 6 kandidatai. Bals pasiskirstymas yra idstytas ioje lentelje. Bals pasiskirstymas: Kandidatas A B C D E F I viso: Surinkt bals skaiius 1500 2000 1000 2500 3000 2000 12 000
ioje rinkim apygardoje laimjo kandidatas E, nes jis surinko daugiau bals nei kiekvienas jo varovas atskirai. ios sistemos trkumas: taikant i sistem, itin neproporcingai atstovaujama rinkj valiai. 1.3.3. Proporcin rinkim sistema Nurodyti maoritarins rinkim sistemos trkumai paskatino daugel Europos valstybi pakeisti j proporcinio atstovavimo sistema. Proporcinio atstovavimo rinkim sistemos idja labai paprasta: atstovaujama visoms partijoms, taiau ne vienodai, bet proporcingai per rinkimus gaut bals skaiiui. Todl proporcinio atstovavimo sistema daug palankesn nedidelms partijoms, u jas balsavusiems rinkjams. Proporcinio atstovavimo sistema paprastai yra sra sistema. Partijos pateikia kandidat sra daugiamandatse apygardose. Balsuotojai renkasi partijos sra. Viet kiekvienai partijai skiriama pagal j surinktus balsus. Kaip minta, ios rinkim sistemos vienas i tiksl yra ilaikyti gyvybingas maesnes partijas. Valstybse, kuriose taikoma proporcinio atstovavimo sistema, skirtumas tarp rinkim rezultat ir gaunam viet yra maesnis nei taikant maoritarin sistem. Tikslesnis gyventoj valios perdavimas
7 Sartori G. Lyginamoji konstitucin ininerija. Struktr, paskat ir rezultat tyrimas. Vilnius, 2001. P. 27.
634
X skyrius
parlamentiniam atstovavimui pasireikia tuo, kad rinkjai, remiantys treisias ar net ketvirtsias partijas, turi motyv tikti, kad j balsas nebus prarastas ir j valia bus teisingiau atspindta statym leidiamosios valdios institucijoje. Taikant proporcinio atstovavimo sistem, valstybs teritorija yra suskirstoma rinkim apygardas su madaug vienodu rinkj skaiiumi. Kiekvienoje apygardoje renkamas ne vienas atstovas pagal balsavimo rezultatus paskirstomi keli ar net keliolika mandat. Kitaip tariant, proporcinio atstovavimo sistemai gyvendinti turi bti sudarytos daugiamandats apygardos. Iskirtin proporcinio atstovavimo sistemos savyb varosi ne atskiri asmenys, bet politins partijos. Kiekviena partija sudaro savo kandidat sra visiems apygardai skirtiems mandatams gauti. Rinkjai balsuoja ne u asmen, bet u partijos pateikt sra. Po rinkim, suskaiiavus balus u kiekvien sra, mandatai padalinami proporcingai visoms partijoms. Didels apygardos ir proporcinis atstovavimas neretai sudaro galimybes parlament patekti daugeliui ma partij atstov. Siekiant utikrinti parlamento stabilum ir sumainti ma partij skaii, yra nustatomi rinkim barjerai. Rinkim barjerai leidia mandat dalybose dalyvauti tik toms partijoms, kurios surinko nustatyt minimal bals procent. Skirtingose alyse is barjeras svyruoja nuo 1 proc. (Izraelis) iki 10 proc. (Turkija). Sudtingiausia problema, su kuria susiduriama taikant proporcinio atstovavimo rinkim sistem, formuls proporcijoms apskaiiuoti pasirinkimas. Priklausomai nuo pasirinktos formuls, gauti rezultatai gali bti palankesni didesnms, maesnms ar vidutinms partijoms. Kiekviena valstyb sprendia i problem savaip, todl kiekvienoje i j taikomos vis kitokios formuls proporcijoms skaiiuoti bei vairios t pai formuli modifikacijos. Paprasiausias proporcij skaiiavimo bdas rinkimins kvotos metodas. Rinkimin kvota tai toks bals skaiius, kurio utenka vienam mandatui gauti. Kvota apskaiiuojama pagal 1855 m. angl advokato Tomo Haero pasilyt formul: Q = x/y, kur Q kvota, x bendras bals skaiius, y mandat skaiius. Norint paskirstyti mandatus tarp partij, reikia partijos surinkt bals skaii padalinti i kvotos, ir partija gaus tiek mandat, kiek kart kvota tilpo gaut bals skaii. T. Haero kvotos nustatymo sistemos trku-
635
mas ji neleidia, iskyrus labai retus atvejus, paskirstyti vis mandat. iam trkumui kompensuoti pritaikomas didiausi likui metodas, kurio esm yra ta, kad likusius mandatus gauna partijos, turinios didiausius neinaudot bals likuius, susidariusius po pirmo mandat paskirstymo (r. 3 pvz.). 3 pavyzdys. Rinkim apygardoje 5 partijos varosi dl 8 mandat. I viso balsavo 608 150 rinkj. Q=608 150/8=76 018. Pritaikant didiausi likui metod, mandat paskirstymo rezultatas idstytas lentelje. Balsavimo rezultat nustatymas panaudojant T. Haero kvot ir didiausi likui metod
Pirmas manSurinkt baldat paskirss skaiius tymas 1 2 3 A 161 500 2 B 73 450 0 C 203 200 2 D 120 100 1 E 49 900 0 I viso: 608 150 5 Partija Likuiai 4 9464 73 450 51 164 44 082 49 900 228 060 Antras manRezuldat paskirstatas tymas 5 6 0 2 1 1 1 3 0 1 1 1 3 8 Svertai (2)/(6) 7 80 750 73 450 67 733 120 100 49 900 -
I 3 pavyzdio lentels ir apskaiiuot mandat svert matyti, kad A, B ir C partij mandat svertai yra madaug vienodi, E partijos mandatas 2,5 karto svaresnis negu D partijos mandatas, taip pat jis svaresnis negu A, B ir C partij mandatai. Be to, D partijos mandatas yra maiausiai vertingas. Vadinasi, T. Haero kvota nra tiksli skaiiuojant atitikim tarp bals ir gaut mandat skaiiaus. Norint ivengti idstyto trkumo, angl advokatas H. Droopas pasil kit model: prie daliklio pridedama atitinkamai 1, 2, 3 ir t.t., kol negaunama kvota, leidianti paskirstyti visus mandatus be likuio (r. 4 pvz.). 4 pavyzdys. Rinkim apygardoje 5 partijos varosi dl 8 mandat. I viso balsavo 608 150 rinkj. Q1=x/y+1=608 150/8+1=67 572 Balsavimo rezultat nustatymas panaudojant H. Droopo kvot
Surinkt pirmas manPartija bals skaidat paskirsius tymas A 161 500 2 B 73 450 1 C 203 200 3 Q1=67 572 likuiai 26 356 5848 484 antras mandat paskirstymas 2 1 3 svertai 80 750 73 450 67 733
636 D E I viso: 120 100 49 900 608 150 1 0 7 52 528 49 900 2 0 8
X skyrius
60 050 -
Paskirstant mandatus, buvo pritaikytas didiausi likui metodas. iuo atveju mandatai yra paskirstyti proporcingiau negu 3 pavyzdyje. Norint paskirstyti mandatus netaikant didiausi likui metodo, didinamas daliklis 2 ir 3 vienetais. Q2=x/y+2=608 150/8+2=60 815 Q3=x/y+3=608 150/8+3=55 286 Balsavimo rezultat nustatymas panaudojant H. Droopo kvot, padidinus dalikl Q2=60 815 Partija A B C D E I viso: pirmas mandat paskirstymas 2 1 3 1 0 7 likuiai 39 870 12 365 20 755 59 285 49 900 antras mandat paskirstymas 2 1 3 2 0 8 Q3=55 286 mandat paskirstymas, kai Q3 2 1 3 2 0 8
Esant kvotai Q2, vienas mandatas lieka nepaskirstytas, ir vl reikia taikyti didiausi likui metod. Ir tik esant kvotai Q3, visi 8 mandatai yra paskirstyti i karto, bet bals vis dar lieka, vadinasi, tam tikri rinkjai negavo atstovavimo. Nustatant kvot H. Droopo metodu, skaiiavimai atliekami tol, kol pavyksta gauti kvot, leidiani paskirstyti visus mandatus i karto. Taikomas didiausio vidutinio metodas, kurio autorius yra Gento universiteto profesorius V. D'Hondtas. Pagal metod kvota yra apskaiiuojama taip: balsai, kuriuos gavo kiekvienas sraas, dalijami i natrali skaii eils 1, 2, 3, 4, 5 ir t.t., ir gauti skaiiai yra suskirstomi majimo tvarka; skaiius, kuris ioje eilje atitinka ioje apygardoje renkam asmen skaii, ir yra kvota (r. 5 pvz.). 5 pavyzdys. Rinkim apygardoje 5 partijos varosi dl 8 mandat. I viso balsavo 608 150 rinkj. Pagal V. D'Hondto metod kiekvienos partijos gauti balsai dalijami i 1, 2, 3. Kvota bus tas dalybos rezultatas, kuris majimo tvarka sudarytoje eilje bus atuntas. Balsavimo rezultat nustatymas panaudojant V. D'Hondto kvot
637
Mandat Surinkt Pirma daly- Antra daly- Treia da- paskirstymas, Partija bals Likuiai ba, (2)/1 ba, (2)/2 lyba, (2)/3 (2)/Q = 60 skaiius 050 1 2 3 4 5 6 7 A 161 500 161 500(2) 80 750(5) 53 883 2 41 500 B 73 450 73 450(6) 36 725 24 483 1 13 400 C 203 200 203 200(1) 101 600(4) 67 733(7) 3 23 500 D 120 100 120 100(3) 60 050(8) 40 033(8) 2 0 E 49 900 19 900 24 950 16 633 0 49 900 I viso: 608 150 8 128 300
V. D'Hondto kvotos pranaumas yra tas, kad galima paskirstyti visus mandatus isyk. Bet ir iuo atveju lieka nepanaudot bals. Norint panaudoti visus balsus, reikia juos sudti visos alies mastu ir, priklausomai nuo j kiekio, nustatyti papildom atstovavimo norm. Nustatant rinkim rezultatus, taikomas ir Bazelio profesoriaus E. Hagenbacho-Bischoffo pasilytas ir jo vardu pavadintas kvot skaiiavimo metodas. iuo metodu koreguojama natrali kvota. Koreguojama mainant natrali kvot. Tai leidia kur kas lengviau paskirstyti balsus tarp partij. i kvota yra naudojama ir Lietuvoje; jos esm yra mandat paskirstymas dalinant rinkimuose balsavusi rinkj bals skaii i rinkiminei apygardai paskirt mandat skaiiaus plius 1. Kaip rodo atlikti tyrimai, nedidel korekcija, pvz., plius 1, netenka savo efektyvumo, jei padidinamas mandat skaiius. Jei naudojant i kvot, lieka nepanaudot bals, taikomas didiausio likuio metodas. metod geriausiai iliustruoja pavyzdys, kai rinkiminje apygardoje yra uregistruota 330 000 rinkj ir paskirta 10 mandat, rungiasi 5 partijos. Rinkim kvota 30 000 bals (330 000 : 11): Rinkj bals skaiius 98 000 65 000 90 000 50 000 27 000
Partija A B C D E
Visos kvotos 3 2 3 1 0
Nepaskirstyt bals likutis 8000 5000 0 20 000 27 000
Mandat skaiius paskirsius likut 3 2 3 1 1
638
X skyrius
1.3.4. Miri rinkim sistema Valstybi praktikoje inoma ir miri rinkim sistema. Pirm kart i sistema buvo vesta po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos Federacinje Respublikoje. i sistema daniausiai yra taikoma renkant valstybi parlamentus ir savivaldos atstovaujamsias institucijas. Pagal miri rinkim sistem, dalis deputat yra renkami naudojant vien i maoritarins rinkim sistemos variant; kita dalis renkama taikant proporcin rinkim sistem. Pvz., Vokietijoje pus Bundestago yra renkama pagal maoritarin santykins daugumos sistem, o kita pus pagal proporcin rinkim sistem. Australijoje Atstov rmai yra renkami pagal maoritarin absoliuios daugumos sistem, o Senatas pagal proporcin sistem. Atskiras proporcins rinkim sistemos atvejis yra vieningo balso perdavimo sistema, kurios esm yra ta, kad kiekvienas rinkjas arba rinkikas biuletenyje suskirsto kandidatus pagal savo preferencijas, o suskaiiavus balsus, nustatoma kvota. Jeigu kuris nors kandidatas po pirmo bals apskaiiavimo surinko kvot, jis yra laikomas irinktu, o jo likusios pirmos preferencijos yra paskirstomos tarp kit kandidat atitinkamai bals skaiiui, kuriuos jie gavo pagal antras preferencijas. Kandidatas, kuris surinko maiausiai pirm preferencij, laikomas pralaimjusiu, ir jo balsai taip pat perduodami kitiems kandidatams. itos operacijos atliekamos tol, kol paskirstomi visi mandatai. 1.3.5. Rinkim sistemos Lietuvos konstitucinje teisje Lietuvos Respublikoje taikomos visos 3 rinkim sistemos. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statym Seimo nariai renkami pagal miri rinkim sistem. Seim yra renkama 141 Seimo narys; i j 71 renkamas vienmandatse rinkim apygardose pagal paprastosios daugumos maoritarin rinkim sistem, o 70 Seimo nari daugiamandats rinkim apygardos pagal partij sraus proporcine rinkim sistema. Lietuvoje beveik vienodai renkama nari Seim ir pagal maoritarin, ir pagal proporcinio atstovavimo rinkim sistem. Ms alyje tvirtintas klasikinis mirios rinkim sistemos modelis. 2000 m. liepos mn. pakeitus Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statym, buvo nusprsta vienmandatse rinkim apygardose nerengti antrojo turo, o pirmajame taikyti maoritarin santykins daugumos rinkim sistem. Pagrindiniai statymo pakeitimo alinink argumentai padidsiantis rinkj aktyvumas, l ir laiko taupymas. Vieno turo sistema veikia ne vienoje alyje ir dl ios sistemos taikymo jose didesni
639
problem nekyla. Pataisos prieininkai akcentavo kit aplinkyb: vieno turo maoritarine sistema irinkus atstovus, bus neproporcingai atstovaujama rinkj valiai. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo nustatyta mandat padalijimo tvarka renkant Seimo narius daugiamandatje rinkim apygardoje. Kaip ir daugelyje valstybi, Lietuvos statymai numato, kad mandat dalybose dalyvauja partijos ir politins organizacijos, surinkusios daugiausia bals ir veikusios rinkim barjer. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statyme nustatyti rinkim barjerai: partijos, politins organizacijos kandidat sraas gali gauti Seimo nari mandat, jei u j balsavo ne maiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusi rinkj; jungtinis kandidat sraas dalyvauja skirstant mandatus, jei u j balsavo ne maiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusi rinkj. Savivaldybi taryb rinkimuose rinkim barjeras yra emesnis. Seimo rinkim statymo 89 str. nustatytas mandat paskirstymas. Mandatai kandidat sraams paskirstomi pagal tai, kiek bals gavo kiekvienas i j taikant kvot ir liekan metod. Pirmiausia apskaiiuojama kvota, parodanti, kiek bals reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkj bals u sraus, dalyvavusius skirstant mandatus, sumai, padalytai i 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. U kiekvien sra atiduot bals skaiius dalijamas i kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandat skaiius, tenkantis kiekvienam sraui pagal kvot, o io dalijimo liekanos pridedamos prie likusi mandat paskirstymo pagal liekanas. Dl to vis sra pavadinimai raomi i eils, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas pradedant didiausija. Jei dviej sra liekanos yra vienodos, pirmiau raomas tas sraas, kuris gavo daugiau rinkj bals; jeigu ie skaiiai vienodi, pirmiau raomas tas, kuris yra gavs daugiau mandat visose vienmandatse apygardose. Jeigu ir mandat gauta po lygiai, pirmiau raomas sraas su maesniu rinkim numeriu. Nepadalyti kvot metodu mandatai po vien padalijami sraams pagal eil, pradedant tuo srau, kuris buvo raytas pirmasis. Tuo atveju, jei kuriam nors sraui tekt daugiau mandat nei srae yra kandidat, tai ie mandatai padalijami kitiems sraams, tsiant j dalijim liekan metodu. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim metu pagal proporcin rinkim sistem taikomi ir balsavimo pagal preferencijas elementai (reitingavimas). Balsavimo pagal preferencijas sistema yra ta, kai balsuodamas rinkjas prie partijos srao paymi ir tuos konkreius partijos kandidatus, kuriems jis nort atiduoti savo preferencijas. Kitaip tariant, jis skaitmenimis (1, 2, 3, 4 ir t.t.) paymi kandidatus, kuriuos nort matyti renkamoje valdios institucijoje. Vadinasi, jeigu kandidatui atiduoda pirmeny-
640
X skyrius
b daug rinkj, jis gali pakilti per kelias ar keliolika partijos srao viet. Jeigu partija gauna maiau mandat negu jos srae buvo kandidat, tai kuo auktesn kandidato vieta partijos srae, tuo didesn tikimyb bti irinktam. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 90 str. yra nurodyta kandidat Seimo narius reitingo skaiiavimo ir sra galutins vietos nustatymo tvarka. Kandidat Seimo narius reiting skaiiuoja ir i kandidat galutin viet pagal rinkj pareikt nuomon ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkim komisija. Pirmiausia sudedami u kiekvien kandidat paduoti pirmumo balsai vienmandatse rinkim apygardose ir suskaiiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo bals i viso. Tuo atveju, kai kandidato pirmumo bals suma yra didesn u daugiamandatje rinkim apygardoje renkam Seimo nari skaii ar yra jam lygi, kandidato rinkim reitingas lygus iai sumai, jeigu maesn, kandidato rinkim reitingas laikomas lygus nuliui. Po to suskaiiuojami kiekvieno kandidato Seimo narius surinkti reitingo balai. Jie yra lygs dviej skaii rinkim reitingo (pirmojo daugiklio) ir partijos reitingo (antrojo daugiklio) sandaugai. Partijos reitingas yra sveikasis skaiius, kur nustato Vyriausioji rinkim komisija kiekvienam kandidatui pagal kandidat rinkim numerius taip, kad partijos reitingas kandidato, turinio pirmj rinkim numer, bt 20 kart didesnis u partijos reiting kandidato, turinio paskutinj iame srae rinkim numer, ir srao kandidat, kuri rinkim numeris skiriasi vienetu, partijos reiting skirtumas bus 19. Tuo bdu nustatytas kandidato, rayto paskutiniuoju srae, partijos reitingas yra vienetu maesnis u kandidat skaii iame srae, o rayto pirmuoju srae yra 20 kart didesnis u kandidato, rayto srae paskutiniuoju. Galutin kandidat Seimo narius eil srauose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Pirmesniuoju eilje raomas kandidatas, surinks daugiau reitingo bal. Jeigu keli kandidatai surenka po vienodai reitingo bal, pirmiausia raomas tas kandidatas, kurio didesnis rinkim reitingas. Jeigu kandidat ir rinkim reitingai vienodi, tai pirmesnis raomas tas, kurio didesnis partijos reitingas. Galutin kandidat Seimo narius sra eil skelbia Vyriausioji rinkim komisija t pai dien, kaip ir balsavimo rezultatus vienmandatse rinkim apygardose. Taigi kandidatas, surinks pakankamai pirmumo bals arba, kitaip tariant, turintis didesn populiarum visuomenje, gali pakilti partijos srae ir uimti geresn pozicij. Pirmaisiais numeriais partij srae rayti asmenys, jeigu tik partija veikia nustatyt rinkim barjer, realiai visada gauna mandatus. Reiting kova vyksta tarp paskutinij srae
641
kandidat, kurie pagal pirminius sraus, partijai surinkus reikiam bals skaii, gauna mandatus, ir tarp kandidat, srae esani po j. Tarkim, partija pagal sraus laimi 14 mandat, nors srae yra 25 jos nariai. Kaip rodo praktika, pagal gautus reitingo balus kandidatai pakyla per 25 pozicijas srae. Taigi kovoti dl mandat partijos viduje gals tik 1519 vietas um kandidatai. Kartais bna iimi. Reiting skaiiavimas tiksliau atspindi rinkjo vali, taiau Lietuvos rinkim statymuose yra numatyta, kad partija arba koalicija gali atsisakyti kandidat reitingo nustatymo pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 89 str. 8 d. Tokiu atveju partijos registruot kandidat eil srae laikoma galutine. Renkant Lietuvos Respublikos Prezident, yra taikoma maoritarin rinkim sistema. Konstitucijoje numatytais atvejais yra taikoma absoliuios ar santykins daugumos sistema. Toki balsavimo rezultat nustatymo tvark numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 81 str.: jeigu pirmajame balsavimo rate dalyvauja ne maiau kaip pus vis rinkj, yra taikoma maoritarin absoliuios daugumos rinkim sistema, t.y. irinktu yra laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiau nei pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau nei pus vis balsavimo teis turini piliei, yra taikoma maoritarin santykins daugumos sistema, bet su tam tikra slyga. iuo atveju irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jeigu n vienas kandidatas pirmajame rate nesurinko reikiamo bals skaiiaus, rengiamas antras balsavimo ratas. Antrajame balsavimo rate irinktu yra laikomas kandidatas, surinks daugiausia bals, t.y. taikoma maoritarin santykins daugumos sistema. Savivaldybi taryb nariai yra renkami trejiems metams daugiamandatse rinkim apygardose. iuo atveju taikoma proporcin rinkim sistema. Renkant Lietuvos Respublikos savivaldybi tarybas, mandatai paskirstomi taikant kvot ir liekan metod. Lyginant su Seimo rinkimais skirtumas tik tas, kad savivaldybi taryb nari rinkimuose kvota lygi rinkj bals, kuriuos gavo sraai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai i mandat skaiiaus (Seimo rinkim statyme nurodytas konkretus skaiius 70, i kurio reikia dalyti bals skaii). Analogikai, kaip ir skaiiuojant balsus rinkimuose Seim, jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Rinkimus Lietuvos Respublikos savivaldybi tarybas reglamentuojaniame statyme numatytas ir emesnis rinkim barjeras: atitinkamai 4 proc. partijoms ir 6 proc. koalicijoms.
642
X skyrius
1.4. Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos statymus Rinkim organizavimas tai tam tikras procesas, susidedantis i nuosekliai vienas po kito sekani etap. Paprastai valstybi praktikoje skiriami keli etapai (stadijos): 1) paruoiamasis rinkim etapas; 2) balsavimo etapas; 3) bals skaiiavimo ir rinkim rezultat paskelbimas. Lietuvoje vykstani rinkim proces, kaip minta, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Savivaldybi taryb rinkim statymai. Pasiruoimas rinkimams. Paruoiamojo rinkim etapo metu sprendiami organizaciniai klausimai: formuojamos rinkim komisijos, nustatomos rinkimini apygard teritorijos, sudaromi rinkj sraai, keliami ir registruojami kandidatai, vyksta agitacin kampanija. Paruoiamoji rinkim stadija prasideda nuo rinkim paskelbimo. Jo paskirtis balsavimo datos nustatymas. Valstybi praktikoje taikomi keli rinkim datos nustatymo bdai. Pirmajam bdinga tai, kad tiksli balsavimo data tvirtinama statymu. Pvz., Estijoje eiliniai rinkimai Valstybin susirinkim rengiami vien kart per ketverius metus, pirm kovo sekmadien; Kosta Rikoje rinkimai vyksta kas ketveri metai, pirm vasario sekmadien; JAV visuotiniai rinkimai ir rinkimai valstijose valstybines ir vietos savivaldos institucijas vyksta lygini met pirm antradien po pirmo lapkriio pirmadienio (Prezidento rinkimai keliamj met pirm antradien po pirmo lapkriio pirmadienio). Kito bdo esm sudaro tai, kad statym leidjas nenurodo konkreios rinkim datos, o tik nustato laikotarp, kada jie turi bti surengti. Rinkim vykdymo terminai gali bti susij su renkamo organo galiojim pasibaigimu (Lenkijoje, Bulgarijoje), ekijoje abiej parlamento rm rinkimai vyksta per 30 dien likus iki parlamento nari galiojim pasibaigimo. Treiajam bdinga tai, kad statymuose nra speciali nuostat apie rinkim terminus, o nurodomas tik laikotarpis tarp seno parlamento paleidimo ir naujo suaukimo, pvz., Didiojoje Britanijoje 20 dien; Parlamento paleidimo dat nustato Ministras pirmininkas, o Karalien ileidia akt, kuriame numatoma nauja rinkim data. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad rinkim skyrimas yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Respublikos Prezidento prerogatyva. Pagal Konstitucijos 67 str. 4 ir 12 d. Seimas skiria Lietuvos Respublikos Prezidento ir savivaldybi taryb rinkimus, o pagal 58 str. 1 d. ir Seimo pirmalaikius rinkimus. Konstitucijos 84 str. 20 d. tvirtinta Respublikos
643
Prezidento diskrecija skelbti eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 str. 2 d. numatytais atvejais pirmalaikius Seimo rinkimus. Konstitucijos 89 str. 1 d. numatytais atvejais Respublikos Prezidento rinkimus gali skelbti ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Mintos Konstitucijos nuostatos konkretizuojamos rinkim statymuose. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 6 str. nustatyta, kad eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vliau kaip likus eiems mnesiams iki Seimo nari galiojim pabaigos. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie du mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki Seimo nari galiojim pabaigos. Jeigu likus keturiems mnesiams iki Seimo nari galiojim pabaigos, Respublikos Prezidentas nra paskelbs eilini Seimo rinkim datos, Vyriausioji rinkim komisija eilinius Seimo rinkimus rengia paskutin sekmadien, nuo kurio iki Seimo nari galiojim pabaigos lieka ne maiau kaip mnuo. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb statymo 6 str. taryb rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vliau kaip likus 5 mnesiams iki taryb nari galiojim pabaigos. Jeigu likus 4 mnesiams iki taryb nari galiojim pabaigos Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia taryb rinkim datos, taryb rinkimai rengiami paskutin sekmadien, nuo kurio iki taryb nari galiojim pabaigos lieka ne maiau kaip mnuo. Taryb rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie du mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki taryb nari galiojim pabaigos. Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus 2 mnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos (Konstitucijos 80 str.). Taigi Lietuvoje statymai nenumato konkreios rinkim datos, taiau nustato tam tikr laikotarp, kada jie turi vykti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 str. 3 d. nustatyta, kad Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6 mnesiai, taip pat ir jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai. Rinkimams organizuoti sudaromos rinkim komisijos. vairiose alyse egzistuoja keli rinkim organizavimo staig sudarymo bdai. Pirmas bdas, kai ios institucijos sudaromos prie kiekvienus naujus rinkimus (pvz., Austrijoje, Italijoje). is bdas, anot kai kuri jo alinink, geras tuo, kad leidia staigos veikl traukti vairius gyventoj sluoksnius, be to, garantuoja nuolatin j sudties atsinaujinim, o tai neleidia i staig naudoti politiniams tikslams siekti. Antras bdas, kai rinkim institucija dirba nuolatos. io bdo privalumas staigos nari profesionalumas (pvz., Ispanijoje). Treias bdas mirus. Aukiausioji rinkim institucija veikia nuolat, o emesnioji funkcionuoja tik konkreios rinkim kampanijos metu. Antai, Lenkijoje, renkant Seim,
644
X skyrius
Nacionalin rinkim komisija yra nuolatos veikianti institucija, o apygard rinkim komisijos sudaromos likus ne maiau kaip 52 dienoms iki rinkim (rajono ne maiau kaip 21 diena), t.y. jos veikia laikinai konkrei rinkim metu. itokiu rinkim organizavimo bdu vyksta rinkimai ir Lietuvoje: rinkimus vykdo nuolat veikianti Vyriausioji rinkim komisija, o rinkim laikotarpiui sudaromos miest, rajon, apygard, apylinki rinkim komisijos. rinkim komisij gali bti silomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teis bti renkamas Seimo nariu (neatsivelgiant kandidatui Seimo narius nustatyt jauniausi ami, bet rinkim dien ne jaunesnis kaip 18 met) ir nebuvo per paskutiniuosius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi taryb rinkimus arba referendum atleistas i rinkim arba referendumo komisijos u Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi taryb rinkim arba referendumo statym paeidim. Tuo paiu metu rinkim komisijos narys negali bti kandidatu Seimo narius, rinkim atstovu ir rinkim stebtoju. Jeigu rinkim komisijos narys pageidauja bti kandidatu Seimo narius, jis privalo statymo nustatyta tvarka atsisakyti rinkim komisijos nario pareig. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 13 d. nustatyta, kad Vyriausij rinkim komisij sudaro ir jos sudt keiia Lietuvos Respublikos Seimas. Vyriausioji rinkim komisija yra nuolat veikianti aukiausioji Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi taryb rinkim ir referendum organizavimo institucija. J ketveriems metams sudaro Seimas. Prie neeilinius Seimo rinkimus Vyriausioji rinkim komisija naujai nesudaroma, jos galiojimai ilieka, iki Vyriausioji rinkim komisija bus sudaryta prie eilinius Seimo rinkimus. Vyriausioji rinkim komisija garantuoja vienod rinkim ir Referendumo statym taikym visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tikslu ji leidia i statym gyvendinimo instrukcijas. Jas vykdyti privalo visos institucijos ir pareignai. Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji pati arba sigaliojs teismo sprendimas. Valstybs valdios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareignams, partijoms, politinms ir visuomeninms organizacijoms ar pilieiams draudiama kitis Vyriausiosios rinkim komisijos veikl organizuojant rinkimus ar referendum. Vyriausioji rinkim komisija sudaroma i: komisijos pirmininko; trij auktj teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i teisingumo ministro pasilyt ei kandidatr;
645
trij auktj teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i Lietuvos teisinink draugijos pasilyt ei kandidatr; partij, gavusi Seimo nari mandat daugiamandatje rinkim apygardoje, pasilyt asmen. Visais atvejais asmenys, paskirti Vyriausij rinkim komisij i teisingumo ministro ir Lietuvos teisinink draugijos kandidatr, turi sudaryti daugiau nei pus komisijos nari. Vyriausiosios rinkim komisijos pirminink skiria Seimas. Pirmininko pavaduotoj ir sekretori renka pati Vyriausioji rinkim komisija. Pirmininko pavaduotojas renkamas i t nari, kurie partijoms neatstovauja. Vyriausiosios rinkim komisijos pirmininkas, taip pat komisijos nariai, jeigu jie yra partij nariai, turi sustabdyti savo naryst iose partijose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partij ir politini organizacij veikloje bei vykdyti j pavedim. Taigi Lietuvoje Vyriausioji rinkim komisija veikia nuolat ir organizuoja visus Lietuvos Respublikoje vykdomus rinkimus bei referendumus. Pagal statymus Lietuvoje taip pat sudaromos apygard ir apylinki rinkim komisijos. Lietuvos rinkim statymuose numatyta, kad Vyriausioji rinkim komisija sudaro apygard rinkim komisijas rinkim laikotarpiui. ios komisijos priiri, kaip j apygardose vykdomas rinkim statymas, instruktuoja ir moko apylinki rinkim komisijas, skirsto joms las ir kontroliuoja j naudojim, svarsto skundus dl apylinki rinkim komisij ir atlieka kitas statymo pavestas funkcijas. Po balsavimo apygard rinkim komisijos, remdamosios apylinki rinkim komisij protokolais, surao apygard bals skaiiavimo protokolus. Apygard rinkim komisijos sudaromos i teisingumo ministro, Lietuvos teisinink draugijos, mero, politini partij pasilyt asmen. Apylinki rinkim komisijas sudaro apygard rinkim komisijos rinkim laikotarpiui. Pirmiausia apygardos rinkim komisija nustato kiekvienos rinkim apylinks komisijos nari skaii. is skaiius turi bti kartotinis partij (j koalicij), turini teis silyti kandidatras rinkim komisijas, skaiiui. Apylinki rinkim komisijos sudaro slygas rinkjams susipainti su rinkj sraais, nagrinja skundus dl iuose srauose padaryt klaid, priiri, kaip jos teritorijoje vyksta balsavimas patu, ir vykdo kitus statymo jai pavestus galiojimus. Svarbiausias apylinks rinkim komisijos udavinys organizuoti balsavim rinkim apylinkje, suskaiiuoti balsus ir surayti bals skaiiavimo protokol. Rinkimams pravesti alies teritorija suskirstoma rinkim apygardas. Rinkim apygarda teritorinis rinkim vienetas, kuriame gyvenantys pilieiai renka atstovus renkamas valstybs ar vietos savivaldos institucijas. Jos skirstomos vienmandates ir daugiamandates, o pagal teritorij
646
X skyrius
nacionalines arba teritorines rinkim apygardas. Vienos ar kitos ries rinkim apygardos naudojimas priklauso nuo rinkim tipo bei naudojamos rinkim sistemos specifikos. Taikant proporcinio atstovavimo rinkim sistem, sukuriamos daugiamandats rinkim apygardos. Daugiamandats rinkim apygardos Lietuvos Respublikoje sudaromos renkant atstovus Seim, taip pat per savivaldybi taryb rinkimus. Taikant maoritarin rinkim sistem, beveik visada formuojamos vienmandats rinkim apygardos. iose apygardose vykdomi rinkimai Lietuvos Respublikos Seim ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Lietuvos Respublikoje rinkim apygard ir apylinki sudarymo tvarka numatyta rinkim statym. Seimo rinkim statymo 9 str. skelbiama, kad rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama 71 vienmandat rinkim apygard atsivelgiant rinkj skaii rinkim apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstym vienmandates rinkim apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracin teritorin padalijim. Rinkim apygarda sudaroma i bendr rib turini rinkim apylinki. Rinkj skaiius apygardoje turi bti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkj visose vienmandatse rinkim apygardose skaiiaus. Vyriausioji rinkim komisija Valstybs iniose skelbia rinkim apygardas sudarani rinkim apylinki sra, j balsavimo bstini adresus ir telefonus, apygardos rinkj skaii, apygard rinkim komisij adresus ir telefonus. Taip pat sudaroma viena daugiamandat rinkim apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkim teis Lietuvos Respublikos pilieiai. ioje apygardoje pagal proporcin rinkim sistem renkama 70 Seimo nari. Balsavimui vykdyti ir balsams skaiiuoti yra sudaromos rinkim apylinks. Jos sudaromos atsivelgiant : 1) patogum rinkjams atvykti balsavimo patalpas; 2) rinkj skaii. statymuose nustatyta, kad rinkim apylinks teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkj. Miesto, rajono teritorijos suskirstym, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant vairius rinkimus ir referendumus, rinkim apylinkes mero teikimu tvirtina ir prireikus keiia Vyriausioji rinkim komisija. Rinkim apylinki sra minta komisija skelbia Valstybs iniose. Svarbi rinkim proceso stadija rinkj registravimas, t.y. asmen traukimas rinkj sraus. io etapo tikslas utikrinti galimyb visiems rinkjams dalyvauti rinkimuose, taip pat ukirsti keli apgaulms (t.y., kad rinkimuose nedalyvaut asmenys, neturintys balso teiss, ir kad tas pats asmuo nebalsuot keliose apygardose ar apylinkse). Rinkj sra sudarymas garantuoja visuotin ( rinkj sraus traukiami visi
647
turintys rinkim teis pilieiai) ir lygi (kiekvienas gali bti trauktas tik vien sra) rinkim teis. Valstybi praktikoje inomos dvi rinkim sra sudarymo sistemos privaloma ir neprivaloma. Neprivalomo rinkj traukimo rinkj sraus sistemos esm sudaro tai, kad rinkjai patys turi pasirpinti traukimu rinkj sraus. Pranczijos Respublikos Rinkim kodekso L. 11 str. nurodyta, kad rinkj sraus traukiami pilieiai j praymu. Tokia sistema nustatyta Meksikoje, Ispanijoje. iuo atveju danai teisinis elektoratas bna labai nutols nuo potencialaus elektorato, t.y. daug asmen, turini aktyvij rinkim teis, netraukiami rinkj sraus. Daugelyje Europos valstybi galioja privalomojo rinkj traukimo rinkj sraus sistema. Tokiu bdu rinkjo pavard automatikai traukiama sraus, vos tik jis sulaukia reikiamo amiaus (Rusija, Italija). Tarpparlamentins Tarybos 1994 m. kovo 26 d. priimtoje Deklaracijoje Dl laisv ir teising rinkim kriterij, kurioje ireikiama daugelio valstybi pozicija vairiais rinkim klausimais, pripastama, kad n vienas, turintis rinkim teis, negali bti netrauktas rinkj sraus ar eliminuotas i j, iskyrus objektyvius kriterijus, kurie nurodyti statyme. Kiekvienas individas, kuris nebuvo uregistruotas ar buvo ibrauktas i rinkj srao, turi teis teismine tvarka neatidliotinai isprsti gin8. Lietuvos Respublikos rinkj sra sudarymo tvark, form, sudarymo bd ir j naudojimo tvark nustato Vyriausioji rinkim komisija. Lietuvoje rinkim sra raomi visi rinkim teis turintys Lietuvos Respublikos pilieiai pagal pilietyb patvirtinanio dokumento (paso) idavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventoj registr. Pagal Lietuvos Respublikos gyventoj registro duomenis sudaryti sraai yra iankstiniai. Sra tikslinim ir tvarkym organizuoja Vyriausioji rinkim komisija, remdamasi valstybs, savivaldybi institucij ir apygard rinkim komisijos teikiama informacija. I rinkj srao ibraukiama: Lietuvos Respublikos pilieiui mirus, netekus Lietuvos Respublikos pilietybs arba teismo sprendimu pripainus neveiksniu. Rinkim komisijos visiems rinkjams iduoda paymjimus, kurie yra dalyvavimo rinkimuose pagrindas. Rinkjo paymjime nurodoma: rinkjo vardas ir pavard, gimimo data, adresas, vienmandats rinkim apygardos, kurioje balsuoja rinkjas, pavadinimas ir numeris; rinkjo eils numeris rinkj srae; rinkim data. Kandidat klimas tai vienas i svarbiausi rinkim kampanijos etap, nes jo metu nustatomi asmenys, i kuri bus irinkti(-as) prezi8 Tarpparlamentins Sjungos Tarpparlamentins Tarybos Deklaracija Dl laisv ir teising rinkim. Paryius, 1994.
648
X skyrius
dentas, parlamento nariai, vietos savivaldybi tarybos nariai. Rinkim statymai detaliai reglamentuoja kandidat iklimo renkamas pareigybes tvark. Subjektai, turintys tokios iniciatyvos teis, daugeliu atvej yra slygojami istorini tradicij, politinio alies reimo ypatum, rinkim ries. Teisinje literatroje skiriami keli kandidat klimo modeliai. Pagal pirmj model subjektai, galintys kelti kandidatus, yra tik politins partijos. Tai bdinga parlamento rinkimams (Austrija, Egiptas, Portugalija). io modelio (pagal kur kandidat klimas yra reguliuojamas pai partij) alininkai pabria ypating politini partij reikm rinkim procese. Antrajam modeliui bdinga formalus partij iskyrimas i galini ikelti kandidatras subjekt ir tokios teiss suteikimas tam tikram rinkj skaiiui (vienam arba grupei). i pozicija grindiama tuo, kad kandidatas turi atskleisti ne tik savo asmenin poir, bet ir atstovauti tam tikroms visuomens nuotaikoms. is modelis taikomas ir Lietuvoje per Respublikos Prezidento rinkimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 str. numatyta, kad kandidatu Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos Respublikos pilietis <...>, surinks ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para. Treiuoju atveju numatoma, kad kandidat renkam pareigyb turi paremti ne paprasti rinkjai, bet tam tikri pareignai. Parlamento rinkimuose taikoma ir miri sistema (VFR, Bulgarija). Lietuvoje i sistema taikoma rinkimuose Lietuvos Respublikos Seim. Seimo rinkim statymo 37 str. skelbia, kad kandidatus Seimo narius vienmandatse ir daugiamandatse rinkim apygardose gali kelti politins partijos. Kandidatu Seimo narius vienmandatje rinkim apygardoje taip pat gali isikelti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jo isiklim paraais paremia ne maiau kaip 1000 tos apygardos rinkj. Daugiamandatje rinkim apygardoje partija kandidatus Seimo narius kelia pateikdama kandidat sra, sudaryt pagal partijos suvaiavime ar konferencijoje nustatyt eil. Srao nra btina tvirtinti kandidat partijos suvaiavime ar konferencijoje tik tuo atveju, jeigu partijos statuose yra numatyta kitokia tvarka kandidatams kelti. Kandidat srauose negali bti maiau kaip 25 ir daugiau kaip 141. Lietuvoje kandidatus Seimo narius gali kelti ir politins partijos, ir Lietuvos Respublikos pilieiai. Taiau partijos kandidatas turi tam tikr pranaum prie nepriklausom kandidat, kadangi jam utenka vien partijos iklimo kandidatu, tuo tarpu pilieiui reikia surinkti ne maiau kaip vien tkstant tos apygardos rinkj para. Savivaldybi taryb rinkimuose teis ikelti kandidatus savivaldybi tarybos narius pagal Savivaldybi taryb rinkim statymo 34 str. priklauso partijai ar politinei organizacijai, registruotai pagal Politini partij ir
649
politini organizacij statym ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim. Partija, politin organizacija kandidatus tarybos narius kelia pateikdama kandidat sra, kuriame kandidatai surayti jos nustatyta eile. Kandidat srae negali bti maiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandat skaiius pridjus dar 5. Paymtina, kad ikeliant kandidatus reikia laikytis kandidato iklimo forminimo taisykli. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 38 str., Savivaldybi taryb rinkim statymo 35 str., Prezidento rinkim statymo 34 str. detaliai apibdinti Vyriausiajai rinkim komisijai pateikiami kandidat iklimo pareikiniai dokumentai: pareikimas dalyvauti rinkimuose; sipareigojimas nutraukti darbo ar kitoki veikl, nesuderinam su numatytais statymais; pajam bei turto deklaracijos ir kiti statym nustatyti dokumentai. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statym nustatyta, kad kiekvienas kandidatas Seimo narius turi vieai paskelbti, jeigu jis ne pagal Lietuvos Respublikos uduotis yra smoningai bendradarbiavs su kit valstybi specialiosiomis tarnybomis (Seimo rinkim statymo 98 str. 1 d.). Kandidatui pateikus anketoje apie tai informacij, jo Seimo narius rinkim plakate paymima: Ne pagal Lietuvos Respublikos uduotis yra smoningai bendradarbiavs su kitos valstybs specialiosiomis tarnybomis. Kandidatas Seimo narius taip pat turi vieai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo sigaliojusiu nuosprendiu yra pripaintas kaltu dl nusikaltimo arba sigaliojusiu teismo nuosprendiu yra pripaintas kaltu padars sunk smurtin nusikaltim prie asmen (Seimo rinkim statymo 98 str. 3 d.). Kandidatams Seimo narius nurodius, kad jie yra teismo pripainti kaltais, rinkim plakatuose paymima: Teismo nuosprendiu yra pripaintas kaltu dl nusikaltimo. Analogiki reikalavimai numatyti ir Savivaldybi taryb statymo 88 str. Lietuvoje, norint kandidat ar j sra registruoti rinkimams, reikia neti rinkim ustat. Rinkim ustatas paplits daugelyje ali. Tai yra tam tikras saugiklis, kad asmenys rinkim kampanija nesinaudot tik savireklamos tikslais. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 41 str. skelbiama, kad rinkim ustatas vienam kandidatui Seimo narius registruoti vienmandatje rinkim apygardoje yra vienas vidutinis mnesinis darbo umokestis (VMDU). registruojant vien nauj kandidat vienmandatje rinkim apygardoje vietoj kandidato, kurio pareikiniai dokumentai buvo ataukti arba jis juos atauk pats, ustato dydis vienas VMDU. Rinkim ustatas vienam kandidatui Seimo narius sraui registruoti daugiamandatje rinkim apygardoje yra dvideimt VMDU.
650
X skyrius
Pakeiiant vieno kandidato viet srae, raant sra nauj kandidat, ustato dydis vienas VMDU; sujungiant kandidat sraus po 0,3 VMDU u kiekvien sujungiam sra. statyme nustatyta, kad per 40 dien po galutini rinkim rezultat paskelbimo Vyriausioji rinkim komisija grina rinkim ustat j sumokjusiai partijai arba asmeniui, kai: ikeltas kandidatas Seimo narius arba asmuo, isikls kandidatu Seimo narius, irinktas Seimo nariu vienmandatje rinkim apygardoje; ikelt kandidat sraas (jungtinis sraas) gijo teis dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatje rinkim apygardoje ir spaudoje yra ataskaita, skelbtina pagal statym apie l altinius ir naudojim rinkim agitacijai. Negrintini ustatai pervedami valstybs biudet. Savivaldybi taryb rinkimuose taikomi maesni ustatai 1 VMDU vienam kandidat sraui (Savivaldybi taryb rinkim statymo 38 str.), o kandidatams Lietuvos Respublikos Prezidentus atitinkamai 20 VMDU (vienam kandidatui). Rinkim agitacin kampanija kitas parengiamojo periodo etapas. Jo metu rinkjai susipasta su kandidatais ir j prierinkiminmis platformomis, o visuomenins organizacijos ir partijos vykdo prierinkimin agitacij ir propagand. Taip norima paveikti visuomens nuomon ir rinkj elges konkrei kandidat ir politini partij naudai. Rinkim kampanija reikalinga tam, kad rinkjai nusprst, u kuri politin partij ar konkret kandidat jie balsuos per rinkimus. Daugumos kandidat Lietuvos Respublikos savivaldybi tarybas, Seim ar kandidat Lietuvos Respublikos Prezidentus rinkim programos, agitacin veikla, vaizdiai yra gana panas, bet vieni laimi, o kiti ne. Turdami daug panaum, kandidatai susilaukia skirtingo rinkj dmesio. Taigi rinkim kampanija visada yra veikla, nukreipta rinkjo dmesiui, simpatijoms ar pasitikjimui ukariauti. Tai vienintelis kelias laimti rinkimus, neskaiiuojant nelegali ir neteist rinkim kovos priemoni. Pastaruoju metu vis labiau populiarja rinkim kampanijos profesionalizacijos praktika. Pagal Lietuvos rinkim statymus kandidatai turi teis pasisakyti susirinkimuose, naudotis masins informacijos priemonmis, jiems numatyta asmens nelieiamyb ir pan. Uregistravus kandidatus ir oficialiai paskelbus ikeltus kandidatus ir partij sraus, prasideda rinkim agitacija. Rinkim agitacij reglamentuojanios teiss normos leidia j vykdyti vairiomis formomis ir bdais, iskyrus tuos, kurie paeidia Konstitucij ir statymus (Seimo rinkim statymo 50 str. 2 d.). Per kiekvienus rinkimus tradicins rinkim agitacijos formos (mitingai, susitikimai su rinkjais ir pan.) pradeda u-
651
leisti viet modernioms agitacijos formoms visuomens informavimo priemonms, ypa radijui ir televizijai, o pastaruoju metu ir labai paplitusiam elektroniniam ini pateikimo bdui interneto tinklu. Svarbi ir periodinje spaudoje vykstanti rinkim agitacija. Rinkim agitacija draudiama likus 30 valand iki rinkim pradios ir rinkim dien, iskyrus nuolatin vaizdin agitacij tam skirtose vietose, jeigu ji ikabinta likus ne maiau kaip 48 valandoms iki rinkim pradios. Rinkim agitacins kampanijos finansavim bei jos kontrol reglamentuoja Politini kampanij finansavimo kontrols statymas, priimtas 1997 m. lapkriio 11 d. bei rinkim statymas. Rinkim agitacija finansuojama i partijos ar kandidato Seimo ar savivaldybi taryb narius gaut l. Jos kaupiamos specialioje rinkim sskaitoje. Specialios sskaitos maksimalus leistinas dydis pagal Savivaldybi taryb rinkim statymo 52 str. 2 d. yra 100 VMDU kiekvienam kandidat sraui ir 500 VMDU kandidat sraus kelianiai organizacijai. i suma pagal Seimo rinkim statymo 55 str. 1 d. yra 50 VMDU kandidatui vienmandatje rinkim apygardoje ir 1000 VMDU kandidat sraui daugiamandatje rinkim apygardoje. Kontroliuoti rinkim agitacijai skirt l naudojim pareigotos mokesi inspekcijos ir Vyriausioji rinkim komisija statym numatyta tvarka. Balsavimas. Daugumai valstybs piliei dalyvavimas rinkimuose ir balsavimas yra svarbus dalyvavimo politiniame gyvenime bdas. Lietuvos rinkim statymuose nustatyta, kad balsuoti rinkjai gali 1) rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jie yra rayti; 2) patu. Balsuoti patu galima pato skyriuose j darbo dienomis pradedant likus 5 dienoms iki rinkim (savivaldybi taryb rinkimuose 7 dienoms) ir baigiant likus vienai dienai iki rinkim arba dviem dienoms, priklausomai nuo to, kurios apygardos rinkj srae rinkjas yra raytas. Balsavimas apylinks rinkim komisijos nurodytoje patalpoje vyksta rinkim dien nuo 7 iki 20 valandos (Seimo rinkim statymo 62 str., Savivaldybi taryb rinkim statymo 59 str.). Renkant Lietuvos Respublikos Prezident, statymas numato galimyb balsuoti iki 21 valandos (Prezidento rinkim statymo 49 str.). statymuose numatyti reikalavimai, kaip turi bti rengta balsavimo patalpa, kada atidaroma balsavimo patalpa rinkjams (susirinkus 3/5 apylinks komisijos nari). Rinkjas ateidamas balsuoti privalo turti asmens dokument, nes prie balsavim komisijos nariai nustato rinkjo asmenyb ir patikrina, ar jis yra trauktas tos apylinks rinkj sraus. Jeigu rinkjas neturi asmens dokumento arba neaiku, ar jis raytas rinkj sraus, statyme numatyta galimyb asmeniui balsuoti, kada du tos apylinks rinkj sra rayti Lietuvos Respublikos pilieiai paliudija, jog tai tikrai yra rinkj sra raytas
652
X skyrius
pilietis. Pati balsavimo procedra yra reglamentuota rinkim statym. Lietuvoje rinkjai upildo rinkim biuletenius ir deda juos rinkim urn. Balsuojant pagal maoritarin rinkim sistem, pakanka paymti biuletenyje t kandidato pavard, u kuri rinkjas balsuoja u. Sudtingesn procedra laukia balsuojant pagal proporcinio atstovavimo sistem, kur reikia paymti ne tik partijos sra, bet ir pasirinkti i io srao kelis kandidatus, kuriems rinkjas teikia pirmenyb. Paprasiausia rinkim procedra bna renkant Lietuvos Respublikos Prezident (maoritarin), o grynai proporcin renkant Lietuvos Respublikos savivaldybi tarybas. Taiau pakankamai sudtinga yra procedra balsuojant rinkimuose Lietuvos Respublikos Seim, kai taikoma miri rinkim sistema. Balsavimas tuo paiu metu vyksta ir vienmandatse, ir daugiamandatje rinkim apygardose. vairiose alyse kartais taikomi originals balsavimo bdai: pvz., balsuojama metant biuleten (arba eton) urn, ant kurios priklijuotas tam tikro kandidato portretas. Kai kuriose alyse naudojamos balsavimo mainos (JAV, Olandija, Indija). Balsavimo main privalumas greitas bals skaiiavimas. Skaiiuoti balsus balsavimo mainomis ypa aktualu valstybms, kur didelis gyventoj skaiius. Bals skaiiavimas ir rinkim rezultat paskelbimas. Bals skaiiavimui reglamentuoti Lietuvos rinkim statymuose yra atskiri skirsniai. Juose gana smulkiai apraoma visa skaiiavimo tvarka (Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 10 skirsnis, Prezidento rinkim statymo 9 skirsnis, Savivaldybi taryb rinkim statymo 10 skirsnis). Pirminje stadijoje balsai skaiiuojami apylinki rinkim komisijoje. Komisijos darb organizuoja ir jam vadovauja apylinks rinkim komisijos pirmininkas. Balsai skaiiuojami taip, kad i procedr, rinkj ymas rinkim biuleteniuose galt matyti visi bals skaiiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir sitikint, jog balsai skaiiuojami siningai ir teisingai. Per Seimo rinkimus, suskaiiavus balsadje rastus rinkim biuletenius, pradedama skaiiuoti patu gautus rinkim biuletenius. Suskaiiuojami kandidat pirmumo balsai. Baigus skaiiuoti, kiekvienoje rinkim apylinkje suraomi du bals skaiiavimo protokolai: vienmandats ir daugiamandats rinkim apygardos. Protokolus pasirao apylinks rinkim komisijos pirmininkas ir nariai bei stebtojai. J pastabos pridedamos prie protokolo. Po to paketai su visais biuleteniais ir protokolais pristatomi apygardos rinkim komisijai ne vliau kaip per 12 valand nuo balsavimo pabaigos. Apygardos rinkim komisija suskaiiuoja apylinki rinkim komisij pateiktus duomenis ir prie j prideda tuos patu balsavusi rinkj balsus, kurie buvo suskaiiuoti apygardos rinkim komisijoje. Kiekvienos
653
apygardos rinkim komisija surao apygardos bals skaiiavimo protokolus. Apygard rinkim komisijos rinkim dokumentus pristato Vyriausiajai rinkim komisijai. Rinkim rezultatus nustato Vyriausioji rinkim komisija po to, kai inagrinja visus skundus ir nustato visus rinkim rezultatus visose apygardose, taip pat ir rinkj, balsavusi usienyje ir laivuose, balsus. Seimo rinkim statyme numatyta, kad vienmandatje rinkim apygardoje rinkimai laikomi vykusiais, jei rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 40 proc. rinkj, rayt tos rinkim apygardos rinkj sraus. Vienmandatje apygardoje irinktu laikomas kandidatas, u kur balsavo daugiausia rinkimuose dalyvavusi rinkj. Jeigu kandidatai gavo vienodai bals, Seimo nariu tampa vyriausias pagal ami kandidatas. Jeigu vienmandatje rinkim apygardoje pagal iankstinius rinkim rezultatus bals skirtumas tarp pirmj ir antrj viet umusi kandidat yra maesnis kaip 50, apygardos rinkim komisija privalo priimti sprendim perskaiiuoti vis vienmandats apygardos apylinki biuletenius, jei iki pasiraant bals skaiiavimo protokol to pareikalauja bent vienas komisijos narys, partijos ar kandidato atstovas. Daugiamandatje rinkim apygardoje pagal Seimo rinkim statym rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip 1/4 vis rinkj. Jau buvo minta, kad partijos kandidat sraas gali gauti Seimo nari mandat, jei veik rinkim barjer, t.y. jei u j balsavo ne maiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusi rinkj. Jungtinis kandidat sraas gali gauti Seimo nari mandat, jeigu u j balsavo ne maiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusi rinkj. Rinkim statymuose nustatyta, kad galutinius rinkim rezultatus ne vliau kaip per 7 dienas pasibaigus rinkimams skelbia Vyriausioji rinkim komisija. Kad rinkimai, ypa paskutin j stadija balsavimas bei rezultat paskelbimas, vykt statym numatyta tvarka, yra vykdoma j kontrol. Lietuvoje emesniosios rinkim komisijos gali bti apskundiamos auktesniajai rinkim komisijai (apylinki komisijos apskundiamos apygard komisijoms, o pastarosios Vyriausiajai rinkim komisijai), ir tik Vyriausiosios rinkim komisijos veiksmai gali bti apsksti Vyriausiajam administraciniam teismui. U rinkim teiss paeidimus Lietuvos Respublikos statymuose numatyta atsakomyb: Administracins teiss proceso kodekso ATPK bei Baudiamojo kodekso BK normose. Antai ATPK 2071 str. numatyta atsakomyb u rinkj sra, piliei, turini teis dalyvauti referendume, bals skaiiavimo protokol, rinkim ar referendumo biuleteni
654
X skyrius
praradim, 2072 str. u rinkim ar referendumo agitacijos tvarkos paeidim, 2073 str. u kliudym rinkim komisijos ar referendumo komisijos nariams eiti pareigas, 2074 str. u rinkim ar referendumo stebtoj teisi paeidim, 2075 str. u neteist rinkim ar referendumo biuleteni idavim. BK 4 skirsnyje Nusikaltimai politinms ir darbinms piliei teisms numatyta baudiamoji atsakomyb u kliudym rinkjui pasinaudoti rinkim teise (134 str.), u rinkim dokument suklastojim, balsavimo slaptumo paeidim, taip pat u rinkim suklastot dokument panaudojim (135 str.), u inomai melaging bals skaiiavim (1351 str.), tyin poveik kompiuterinei informacijai ar jos apdorojimui, jeigu tai turjo poveik rinkim rezultatams (1352 str.), tyin rinkim dokument sugadinim, sunaikinim, padegim, taip pat u i dokument pagrobim (1353 str.), rinkim netikr biuleteni pagaminim (1354 str.).
2 poskyris REFERENDUMAS TIESIOGINS DEMOKRATIJOS INSTITUTAS
2.1. Referendumo samprata. Referendum klasifikavimas 2.2. Diskusija dl referendum prasms: argumentai u ir prie 2.3. Referendum teisinis reguliavimas Lietuvoje 2.4. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka 2.5. Referendum patirtis Lietuvoje
2.1. Referendumo samprata. Referendum klasifikavimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. 1 d. skelbiama: Svarbiausi Valstybs ir Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. Taip susiduriame su referendumu konstituciniu tiesiogins demokratijos institutu Lietuvos teisinje sistemoje. Referendumas (lotynikai tai, kas turi bti praneta) tai svarbiausias tiesiogins demokratijos institutas, pasireikiantis tiesioginiu rinkj balsavimu tam tikru valstybs ar visuomens gyvenimo klausimu. Referendumo metu piliei valia yra ireikiama balsuojant u referendumui pateikt klausim. Tuo referendumo procedra primena rinkimus. Taiau i demokratini institut tapatinti negalima. Referendumas ir rin-
655
kimai skiriasi rinkj valios ireikimo objektu. Rinkim metu pilieiai balsuoja u kandidatus tautos atstovus arba kitas renkamas valstybs institucijas, o referendumo objektas yra konkretus referendumui teikiamas klausimas. Referendume iuo klausimu pilieiai pasisako taip arba ne. Skiriasi taip pat rinkim ir referendumo rezultat nustatymo procedros ir tvarka. Jei rinkim rezultatai gali bti nustatomi ir pagal maoritarin, ir pagal proporcin rinkim sistem, tai referendumo rezultatai gali bti nustatomi tik remiantis maoritarizmo principu. Referendum tokiu bdu galima apibrti kaip teiss normomis reglamentuot balsavimo procedr, kurios metu rinkim teis turintys valstybs pilieiai, vadovaudamiesi savo patyrimu ir vertybinmis nuostatomis, pareikia savo vali svarbiausiais tautos bei valstybs gyvenimo klausimais. Paymtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrindamas referendumo institut, yra konstatavs: Pagal teiss teorij ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliei visuotinis balsavimas konstitucijos, statymo ar atskir jo nuostat primimo, vidaus ir usienio politikos klausimais. io demokratijos instituto esm nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suvereni gali (suprema potestas) tiesioginis apibdinimas ir 2) tiesiogins demokratijos gyvendinimo procese priimt akt teisin reikm (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas Dl 1994 m. birelio 15 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo pakeitimo ir papildymo 1, 9, 12 ir 39 punkt nuostat, kuriomis buvo pakeisti ar papildyti Referendumo statymo 1, 9, 12 ir 32 straipsniai, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Teisinje literatroje alia referendumo sutinkama ir kita svoka plebiscitas (lot. plebiscitum tautos sprendimas). Vieni autoriai laiko iuos demokratijos institutus sinonimais, kiti bando skirti pagal tikslus, kuri siekiama balsuojant, bei teisines pasekmes. Antai Pranczijoje plebiscitu laikoma balsavimas, kurio metu pilieiai pritaria ar nepritaria valstybs vadovo vykdomai politikai; Vokietijoje iuo terminu vadinami vis ri balsavimai, taip pat ir rinkim metu. Kartais teigiama, kad plebiscitas tai balsavimas ypa svarbiais, lemtingais valstybei klausimais. Tai gyventoj apklausa siekiant isprsti konkreios valstybs teritorijos likim, tai teritorini gin sprendimo bdas tarptautinje praktikoje. Galima teigti, kad ir referendumas, ir plebiscitas vardija t pat konstitucin teisin reikin tautos balsavim svarbiausiais alies gyvenimo klausimais. Referendumas kaip tiesiogins demokratijos institutas turi sen ir turting istorij. Literatroje nurodoma, kad pirmas referendumas vyko 1439 m. veicarijoje, Berno kantone. Demokratini J. J. Rousseau idj apie tiesiogin tautos valdym takoje, XVIII a. prasidjo iuolaikini
656
X skyrius
referendum istorija. 1778 m. keletas Amerikos valstij referendumu patvirtino savo konstitucijas. Referendumai vyko Pranczijoje, Italijoje, Danijoje, Norvegijoje ir daugelyje kit pasaulio valstybi. XIX a. pabaigoje buvo toliau tobulinamos referendumo organizavimo procedros, teisintas slapto balsavimo principas. Susiklosiusios praktikos idavoje XIX a. pabaigoje, XX a. pradioje daugelio valstybi konstitucijose buvo tvirtinta galimyb referendumo bdu sprsti alies vidaus ir kai kuriuos tarptautinius klausimus. Antai veicarijos Konstitucijoje dar 1912 m. buvo tvirtinta nuostata, pagal kuri referendumu turjo bti tvirtinamos tarptautins sutartys, sudaromos ilgesniam nei 15 met arba neterminuotam laikotarpiui. Po Pirmojo pasaulinio karo referendumo institutas buvo vestas daugelio Europos valstybi konstitucijose. Be tradicini klausim, susijusi su statym nuostat patvirtinimu, referendumo bdu buvo numatyta sprsti ir ikilusius konfliktus tarp valstybs konstitucini institucij. Po Antrojo pasaulinio karo referendum taikymo praktika dar labiau paplito. Referendumai tapo labai populiari piliei valios reikimo forma. Vien Europoje iuo laikotarpiu surengta gerokai per 100 referendum. Kiekvienoje valstybje referendumas yra unikalus reikinys, atspindintis konkreios visuomens ir valstybs ypatumus, jos aktualijas. iuo aspektu referendum galima laikyti tam tikru visuomenini vertybi nustatymo bdu9. Antai Pranczijoje po Antrojo pasaulinio karo daug dmesio ir politinio rezonanso sulauk referendumai dl 1958 m. Konstitucijos primimo, Konstitucijos keitimas dl prezidento rinkim tvarkos 1962 m., karo Alyre nutraukimo ir pan. Anglijoje pasaulio visuomens dmes pritrauk 1975 m. referendumas dl ios alies stojimo Europos Ekonomin bendrij ir narysts joje. Ispanijoje 1986 m. vyko reikmingas nacionalinis referendumas dl alies dalyvavimo NATO struktrose. Plaiai komentuojamas ir 1994 m. surengtas referendumas Norvegijoje dl ios valstybs stojimo Europos Sjung. I pateikt pavyzdi matyti, kad referendumu XX a. pabaigoje vairiose Europos alyse sprendiami ne tik svarbs valstybs vidaus, bet ir tarptautins politikos klausimai. Referendum metu pareikta piliei valia turjo lemiamos takos Europos integracijos procesams. Referendumo svoka gali bti suprantama dviem prasmm:
9 r.: Butler D., Ranney A. Referendums A Comparative Study of Practice and Theory. Washington, 1978. P. 1925.
657
1) tai konstitucins teiss institutas (turi visus institutui bdingus bruous teiss normos, reguliuojanios vienarius visuomeninius santykius, norm realizavimo tvarka, atsakomyb u j paeidim, teisini princip tvirtinimas); 2) tai reglamentuota statymu balsavimo procedra, kurios metu rinkim teis turintys valstybs pilieiai pareikia savo vali. Teisinje literatroje pateikiama vairi referendum klasifikacij. is referendum klasifikavimas priklauso nuo kriterij, pagal kuriuos iskiriamos tam tikros referendum rys. tai Davidas Butleris sil referendumus klasifikuoti pagal referendumo iniciatorius ir referendumu sprendiamus udavinius: 1. Valdios rengiami referendumai. Valstybs valdia daugiausia statym leidia sutinkamai su valdaniosios partijos ar partij koalicijos siekimais. Todl ji turi didiausi gali nusprsti, ar referendumas bus surengtas. Taip pat ji vardija ir jo dalyk, u kur bus pasisakoma, bei reikaling surinkti u bals skaii pasilymui laimti; nuo valdios priklausys, ar gautas rezultatas bus pareigojamasis valdios atvilgiu, ar tiktai patariamasis. Savo esme tokie referendumai yra fakultatyviniai. Klausimai, pateikiami ios ries referendume, gali bti patys vairiausi ekonominiai, kultriniai ir panaiai. Iniciatyvos teis skelbti referendum priklauso valstybs valdiai. 2. Konstitucikai btini referendumai. Konstitucijose numatyta, kad tam tikra ris priemoni, adaptuot valdios (daniausiai, bet ne visada tai bna) bt patvirtintos piliei referendumu prie joms sigalint. Valdia turi iimtin teis nusprsti, ar silyti kiekvien patais, kaip j vardyti, taiau privalomas referendumas nulems, ar ji taps konstitucijos dalimi, ar ne. 3. Referendumai pagal piliei peticijas arba reikalavimus. Eilinis rinkjas yra galiotas paduoti peticij, reikalaujani, kad tam tikras valdios teiss aktas bt pateiktas referendumui. Jeigu u j peticij surinktas reikiamas skaiius para, tai referendumas dl tokio teiss akto turi bti surengtas. Jeigu balsuotoj dauguma pasisakys prie, tai statymas nesigalioja, nepaisant valdios institucijos noro. Tokiu referendumu yra ribojama atstovaujamoji valdia. 4. Referendumai piliei iniciatyva. Eilinis balsuotojas yra galiotas paduoti peticij, reikalaujani, kad tam tikra valdios neisprsta problema bt pateikta svarstyti rinkjams. Jeigu u j peticij surinktas reikiamas skaiius para, tai referendumas turi bti surengtas; ir jeigu statymo nustatyta rinkj dauguma balsuoja u, tai piliei pasilymas tampa statymu, nepaisant to, ar valdiai tai patinka, ar ne. Daugumoje ali vyksta tik pirmo tipo referendumai. T ali institucijos pasirenka pravesti referendumus tais klausimais, kurie naudingi
658
X skyrius
politikams, ir organizuoja juos tada, kai tam bna palanki politin situacija. Treio ir ketvirto tipo referendumai plaiai organizuojami tik veicarijoje (ir kantono, ir konfederacijos lygiu) bei kai kuriose Amerikos valstijose. Anot V. irkino10, galima referendumus skirti: 1. Pagal tai, kokioje teritorijos dalyje referendumas vykdomas: a) nacionalinis (visos valstybs mastu) referendumas. Tai referendumas, kuris vykdomas valstybs mastu, visoje valstybs teritorijoje; b) vietos referendumas tai referendumas, kuris vykdomas federacijos subjekto, autonominio darinio, vieno ar keli administraciniteritorini vienet teritorijoje. 2. Pagal btinum vykdyti referendum, norint priimti tam tikr sprendim: a) privalomas referendumas (imperatyvinis) kai Konstitucijoje numatyta, jog sprendimas tam tikru klausimu gali bti priimamas tik referendumu. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 str. tvirtinta, kad Konstitucijos 1 str. nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Tik referendumu gali bti keiiamos pirmo skirsnio Lietuvos valstyb bei keturiolikto skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos; b) fakultatyvinis referendumas, organizuojamas Konstitucijoje ar statyme numatyt subjekt, turini referendumo iniciatyvos teis, nuoira. 3. Pagal referendume keliam klausim pobd: a) konstitucinis referendumas referendume balsuojama u naujos Konstitucijos projekt (1992 m. spalio 25 d. referendumas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo) arba galiojanios Konstitucijos patais; b) paprastas referendumas referendumas kitais, nekonstitucinio pobdio klausimais (pvz., referendumas Lietuvoje dl Prezidento instituto); 4. Pagal parlamento dalyvavim: a) ikiparlamentinis referendumas tai referendumas, vykdomas prie priimant statym parlamente; siekiant isiaikinti piliei nuomon iuo klausimu;
10
irkin V. E. Konstitucionnoje pravo zarubenych stran. Moskva, 1997. S. 231.
659
b) poparlamentinis referendumas tai referendumas, vykdomas po statymo primimo parlamente, siekiant tokiu bdu j patvirtinti; c) neparlamentinis referendumas toks referendumas, kada statymas priimamas parlamentui nedalyvaujant arba j apeinant (taip ne kart buvo daroma Pranczijoje Charles de Gaule laikais). 5. Pagal sprendimo pobd: a) patvirtinantis referendumas toks referendumas, kuriame rinkjai patvirtina parlamento sprendim; b) ataukiantis referendumas referendumas, kurio sprendimu ataukiamas anksiau parlamento priimtas statymas. 6. Pagal juridin gali: a) sprendiamasis referendumas tokio referendumo priimti sprendimai nereikalauja papildomo patvirtinimo, sigalioja alies teritorijoje ir paprastai gali bti pakeisti tik referendumu (pvz., Lietuvos Respublikos referendumo statymo 34 str. nustatyta, kad: referendumu priimto Lietuvos Respublikos statymo nuostatos ar kitas sprendimas gali bti pakeistas arba panaikintas referendumu); b) konsultacinis referendumas balsavimu ireikiama rinkj nuomon, kuri parlamentas gali atsivelgti arba neatsivelgti. Tokio referendumo rezultatai nra privalomi valstybs institucijoms, nors paprastai tokiu bdu ireikt rinkj nuomon jis links atsivelgti. Galimos ir kitokios referendum klasifikacijos. Teisinje literatroje dar iskiriami ratifikaciniai, tarptautiniaiteisiniai, administraciniai referendumai. ios klasifikacijos neretai susipina, todl tas pats referendumas, pvz., gali bti ir nacionalinis, ir fakultatyvinis, ir paprastas, ir sprendiamasis referendumas. Lietuvos teiss sistemoje tvirtinto referendumo institutui yra svarbu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimu pasilytas referendum klasifikavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime paymta, kad referendumai skirstomi sprendiamuosius, patariamuosius ir ratifikacinius. Sprendiamieji referendumai, per kuriuos tauta visuotiniu balsavimu priima statymus, demokratini tradicij alyse kaip politinis teisinis institutas sutinkami retai. Labiau paplit patariamieji referendumai, kuriems teikiami svarstyti svarbiausi alies gyvenimo klausimai, ir ratifikaciniai, kuri metu tauta ireikia pritarim ar nepritarim parlamento priimtam statymui.
660
X skyrius
661
2.2. Diskusija dl referendum prasms: argumentai u ir prie Nagrindami referendum kaip tiesiogins demokratijos institut, turime aptarti ir pagrindinius argumentus, kuriuos pateikia referendum alininkai bei prieininkai. Referendum alinink teigimu, sprendimai, priimti referendumu, yra patys teisiausi ir tiksliausiai ireikia Tautos vali. Argumentuojama tuo, kad mogus gali arba pasitikti, arba nepasitikti statym leidjais, vyriausybmis ir ministrais pirmininkais, taiau jie neabejotinai labiausiai pasitiki savimi. Be to, sprendimai, kuriuos pilieiai priima tiesiogiai referendumu be tarpinink, tiksliausiai ireikia j vali, yra teisingi. Antra vertus, visai kitoks rinkjo poiris yra ir statym, kur priimant jis pats dalyvavo. Todl pilieiai, netgi suvokdami, kad daugel politini sprendim turi parengti valstybs valdios institucijos, o ne eiliniai pilieiai, sutinka, kad svarbiausi, fundamentals sprendimai turi bti bent jau ratifikuoti referendumais. Tai paaikina, kodl kai kuriose valstybse, kur paprastus statymus rengia tik renkami atstovai, konstitucins pataisos turi bti patvirtintos referendumais. Paymtina, kad dl i aplinkybi valstybs valdiai kartais yra tikslingiau pravesti referendum, netgi kai jo nereikalaujama. Referendumo alinink teigimu, referendumas ymiai pranaesnis u atstovaujamj demokratij, nes jis remiasi laisv individ valia. Demokratin valstybs valdia susideda i visos tautos (tauta pati renka savo atstovus). Bet kokia tarpin organizacija tarp tautos ir valstybs valdios referendumo, referendum alinink teigimu, griauna demokratij ir ikraipo tautos vali. Politins partijos yra blogos, kadangi jos danai patenka partini bos takon ir tampa partinmis mainomis, kuri tikslas kontroliuoti kandidat iklim ir laimti rinkimus, tuo usitikrinant pastov savo interes gyvendinim. Elitas, kuris po rinkim uima valdi, taip pat yra blogas, nes danai bando usitikrinti sau valdios monopolij. Tarpini organizacij sugriovimas tarp tautos ir parlamento demokratijos triumfas. Parlamento priimami statymai rinkjus pasiekia per laikraius, televizij, todl ie ne visuomet gali susidaryti tikr vaizd apie statym. Visikai kitaip yra priimant statym referendumu. Balsai, paraai yra renkami vieai, rengiamo priimti statymo tekstas visiems prieinamas, todl visuomen yra geriausiai informuota apie priimam sprendim. Kalbdami apie referendum, nuolat minime, kad referendumu yra ireikiama tautos valia. Taigi i tautos valia yra ne kas kita, kaip piliei vali visuma daugyb plius ir minus, kuriuos sudjus gaunamas arba
662
X skyrius
teigiamas, arba neigiamas rezultatas. Kyla klausimas, ar visiems valstybs klausimams sprsti referendumas tinka. Kai kuri autori nuomone, tais atvejais, kai valstybs valdios institucijos grietai laikosi Konstitucijos ir statym, referendumo reikalingumas maja. Taiau nereikt pamirti ir kitos aplinkybs, kad daugumos valdymas ne visada teisingas. Vadinasi, referendumas gana netobula procedra, bet geresnio tautos valios iraikos bdo nra. Btina apvelgti ir kai kuriuos referendum prieinink argumentus. Jie teigia, kad referendumams bdingi tokie trkumai: 1. Renkam valstybs valdios institucij takos susilpnjimas. Referendumo prieininkai teigia, kad referendumais bandoma kontroliuoti egzistuojani politin sistem, paneigti pripaint politins valdios autoritet reikm. Demokratikoje, laisvoje visuomenje tautos sprendimas gali bti prieikas susitarimui t, kurie yra irinkti vadovauti visuomenei. Tuo remiantis teigiama, kad vienintelis priimtinas variantas tai valdios kontroliuojami referendumai, nes tada jie negresia valdios atstov prestiui. 2. Eilini piliei negebjimas daryti proting sprendim. iuolaikinms vyriausybms ikyla nemaa vairi problem, jos yra kompleksins, labai sudtingos. Tik asmuo, nuolat besidomintis iomis problemomis, galintis sigilinti j esm, gali suprasti tas problemas pakankamai gerai ir teisingai balsuoti. Taiau, referendum prieinink teigimu, eiliniai mons paprastai tam neturi nei reikiamo pasirengimo, nei laiko. Vadinasi, irinkti tautos atstovai yra kvalifikuotesni ne todl, jog protingesni, o todl, kad jie vis savo darbo laik skiria valstybs reikal sprendimui. 3. Negaljimas patikrinti pasitikjimo valdia intensyvumo. Irinkti atstovai gali ir privalo vertinti ne tik tai, kiek rinkj pritaria ar prietarauja j pasilymui, bet ir ar intensyviai juos palaiko. Pvz., 60 proc. rinkj pritaria pasilymui, bet abejoja dl savo sprendimo teisingumo, o 40 proc. vis dalyvavusij pasisako prie. Taiau po kiek laiko tie, kurie dabar pasisak u, gali prisijungti prie rinkj, nesuabejojusi dl savo sprendimo. 4. Susitarimo pranaumas prie priverstin sprendim. Viena i referendumo prielaid btinumas priimti neatidliotin sprendim tam tikru klausimu. Referendumo prieininkai teigia, kad susitarimas yra daug geriau, negu priverstinis sprendimas. Demokratiniu bdu priimam sprendim tikslas yra ne pats balsavimo procesas, o poreikis nustatyti, kiek piliei remia tam tikr alternatyv. Balsavimo tikslas praneti daugumos piliei interesus. Taiau idealus sprendimas gali bti pasiektas tik moni, kurie siekia tiesos, o ne triumfo prie savo oponentus, diskusijose. Be to, tikrai demokratins diskusijos negali bti
663
laikomos rungtynmis. Tai bendradarbiavimo diskusijos. Visi dalyvaujantys diskusijose siekia kuo geresnio sprendimo, o pastarajam galt pritarti ir oponentai, ir Tauta. Taigi diskusijos pranaesns u paprast balsavim tuo, kad j metu mons gyja ini ir supratimo apie nagrinjam problem, t.y. tai, ko jie neturjo prasidjus diskusijoms. Referendume niekada nekeliamas klausimas: kaip geriau isprsti i problem? ie klausimai nagrinjami diskutuojant. Diskusij pranaumas yra tas, kad jos yra abipuss. alys pateikia savo argumentus ir siekia kompromiso. Referendume kompromiso negali bti. Balsuojantieji privalo pareikti savo nuomon u ar prie referendume pateikt pasilym. Atstov diskusijos, nors ir netobulos, taiau turi pranaum prie referendum, nes parlamente ar kitoje atstovaujamojoje institucijoje, nesvarbu, kaip ji vadinasi, skirting pair atstovai ne ikarto balsuoja u ar prie, o analizuoja, svarsto, silo papildymus, redaguoja ir pan. Referendumo atveju interesai ne derinami, o suprieinami. Laimi tie interesai ir tos vertybs, u kurias balsavo daugiau piliei. 5. Pavojus maum interesams. Bsime neteiss manydami, kad referendumu derinami daugumos ir maumos interesai. Jei referendume bus sprendiamas asmen ir j grupi teisi, laisvi ar koks nors kitas diskriminacinis klausimas, visada laims dauguma. Mauma, kurios likimas sprendiamas, dalyvaudama referendume ir gindama savo teises, neivengiamai pralaims. Kas kita, kaip teigia referendumo prieininkai, kai maumos atstovai parlamente gali dalyvauti svarstant j problemas ir daryti tak pasilymo primimui. 6. Atstovaujamosios valdios susilpnjimas. Referendumas tai tam tikra atstovaujamj valstybs valdios institucij kontrol. Bet kuriuo atveju tai bus rimtas atstovaujamosios valdios silpninimas. Kai statym leidjai ignoruoja Tautos vali, referendumas gali ukirsti keli neteistumui ir Tauta, pareikusi nor tok referendum organizuoti, priims teising ir teist sprendim nepriklausomai nuo statym leidj valios. Dauguma referendumo alinink supranta referendum kaip pagalbin priemon prie atstovaujamosios demokratijos. Kol vyriausyb ir parlamentas daro tai, ko reikia alies pilieiams, referendumas nra reikalingas11. Galime daryti ivad, kad referendumas, kaip tiesiogins demokratijos institutas, yra garantija, kad atstovaujamoji demokratija neisigims ir netaps kitomis valstybinio valdymo formomis. Referendumas ireikia balsuotoj vali tiksliau, negu j irinkt atstov susirinkimai, taiau
11 Butler D., Ranney A. Referendums A Comparative Study of Practice and Theory. 1978. P. 27.
664
X skyrius
parlamento privalumas tas, kad sprendimai priimami diskusijose, ko nra referendumo atveju. Pateikta nuomoni analiz leidia teigti, kad nereikia absoliutinti ar pervertinti referendumo vaidmens politiniame gyvenime. is i esms demokratinis institutas gali bti naudojamas ne tik Tautos, bet ir atskir politini jg interesams sprsti. Galima teigti, kad referendumas kiekvienoje demokratinje valstybje bus politikai ir ideologikai efektyvus, jeigu jo organizavimo tikslai bus suprantami daugumai piliei, jei referendumui teikiami klausimai bus humaniki, jei pilieiai nebus dezinformuojami pseudodemokratiniais kiais ir klaidingomis socialinmis vertybmis, jei bus utikrintas vieumas organizuojant ir pravedant referendum. 2.3. Referendum teisinis reguliavimas Lietuvoje Demokratini valstybi, pirmiausia Pranczijos ir veicarijos, takoje formavosi tarpukario Lietuvos konstitucin doktrina, taip pat ir referendumo klausimu. Lietuvos Respublikoje referendumo institutas pirm kart buvo tvirtintas 1922 m. Konstitucijoje, vliau jo rengimo galimyb buvo numatyta ir 1928 m. Konstitucijoje. Tiesa, iose Konstitucijose pats referendumo terminas nebuvo minimas, o vartotos svokos Tautos visuotinis balsavimas (1922 m. Konstitucija) ar Tautos atsiklausimas (1928 m. Konstitucija), kurios i esms reik referendum. 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo numatyta galimyb vykdyti referendum dl Konstitucijos pakeitimo ar papildymo. Jos 103 str. tvirtinta, kad ikeltj klausim dl Konstitucijos pakeitimo arba papildymo priima Seimas 3/5 vis atstov bals dauguma12. Priimtas pakeitimas atiduodamas sprsti tautai visuotiniu balsavimu, jeigu per 3 mnesius nuo jo paskelbimo dienos pareikalaus Respublikos Prezidentas arba 1/4 vis atstov, arba 50 tkstani piliei, turini teis rinkti Seim. Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas laikomas tautos atmestu, jei balsavime dalyvavo ne maiau kaip pus vis turini teis balsuoti ir prie pakeitim ar papildym pasisak ne maiau kaip pus dalyvavusi piliei. Konstitucijos pakeitimo ar papildymo klausim galjo ikelti 50 tkstani piliei. 1928 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje13 dar labiau iplsta tautos balsavimu priimam sprendim galimyb. Konstitucijos 4 ir 106
12 13
Valstybs inios. 1922-08-06. Nr. 100799. Valstybs inios. 1928-05-25. Nr. 2751778.
665
str. numatyti privalomojo referendumo atvejai. Pagal Konstitucijos 4 str. valstybs teritorijos rib keitimas mainant valstybs teritorij sprendiamas atsiklausus tautos. Tokia pat tvarka pagal Konstitucijos 106 str. ne vliau kaip per 10 met nuo primimo turjo bti tikrinama ir pati Konstitucija. ioje Konstitucijoje taip pat buvo numatyta, kad balsuojant ir Seimo priimtas, ir atmestas Konstitucijos papildymas arba pakeitimas atiduodamas sprsti tautai, jeigu per 3 mnesius to pareikalaus Respublikos Prezidentas arba 50 tkstani piliei, turini teis rinkti Seim. Konstitucijos 105 str. buvo nustatyta, kad Vyriausybs arba 50 tkstani piliei iniciatyva gali bti atiduota tautai sprsti referendumu dl Seimo priimto arba atmesto statymo. ioje Konstitucijoje privalomosios iniciatyvos teis suteikta ne tik 50 tkstani piliei, bet ir Vyriausybei bei Respublikos Prezidentui. 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje referendumo galimyb nebuvo numatyta. Konstitucinis referendumo tvirtinimas, nors realiai n vienas referendumas nebuvo organizuotas, reik io instituto reikms pripainim. Tolesn referendumo istorija Lietuvoje siejama su Lietuvos moni siekiais atkurti prarast valstybingum pasinaudojant ir sovietine teise. i proces takoje 1989 m. lapkriio 3 d. buvo priimtas Referendumo statymas. Atkrus nepriklausomyb 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Laikinasis Pagrindinis statymas, kuriuo buvo tvirtinti tiesiogins demokratijos institutai. Jo 2 str. buvo skelbiama, kad savo suvereni gali liaudis laisvai ireikia ne tik rinkdama deputatus arba per deputat balsavim, bet ir tiesiogiai per statym sumanymo iniciatyv, piliei balsavim konstituciniais klausimais bei demokratik referendum. Laikinojo Pagrindinio statymo 131 str. buvo numatyta, jog Laikinasis Pagrindinis statymas gali bti keiiamas Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos sprendimu, priimtu ne maiau kaip dviej tredali bendro Aukiausiosios Tarybos deputat skaiiaus dauguma arba referendumu. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos piliei referendume priimtos Konstitucijos 9 str. 1 d. nustatyta, kad svarbiausi valstybs bei tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. io straipsnio 4 d. teigiama, kad referendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas. Kaip minta, Lietuvos Respublikoje dabar galioja dar 1989 m. lapkriio 3 d. priimtas Referendumo statymas; vliau jis buvo keiiamas bei papildomas. 2000 m. gruodio 20 d. galiojani statym, priimt iki 1990
666
X skyrius
m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratsimo statymo 1 str. pakeitimo statymu referendumo statymo galiojimas pratstas iki 2002 m. sausio 1 dienos. 2.4. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka iuo metu galiojaniu Referendumo statymu nustatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij svarbiausi valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami, taip pat Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos referendumu. Tik referendumu gali bti keiiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio Lietuvos valstyb bei XIV skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos. Konstitucijos 1 str. nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Referendum skelbia Seimas. Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindiamas demokratiniais rinkim teiss principais visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Teis dalyvauti referendume turi visi Lietuvos pilieiai, kuriems yra sukak 18 met, iskyrus asmenis, teismo pripaintus neveiksniais. Jokia kita prieastis negali bti pagrindas pilieio teisms dl dalyvavimo referendume suvaryti. Pilieiams bei politinms partijoms, politinms ir visuomeninms organizacijoms statymu suteikiama teis nekliudomai agituoti visais referendumo klausimais. iai teisei gyvendinti pilieiams, politinms partijoms, kitoms politinms ir visuomeninms organizacijoms suteikiamos patalpos susirinkimams ir mitingams, garantuojamos galimybs naudotis masins informacijos priemonmis Vyriausiosios rinkim komisijos nustatyta tvarka. Agitacijai politins partijos, kitos politins ir visuomenins organizacijos, pilieiai gali skirti savo l. statymo nustatyta, kad referendumo agitacija draudiama likus maiau nei 24 valandoms iki referendumo pradios ir referendumo dien. Svarbus referendumo organizavimo principas yra vieumas. statymu tvirtinta, kad referendumo komisijos referendum rengia ir vykdo vieai. Apie visus referendumo organizavimo renginius (susirinkimus, posdius) turi bti vieai praneama paprastai ne vliau kaip likus dviem dienoms iki rengini pradios. statymo nustatyta, kad pati valstyb apmoka referendumo rengimo ir vykdymo ilaidas. Tai yra svarbi garantija ukertant keli vairioms finansinms grupms daryti tak referendum organizavimui ir rezultatams.
667
U kliudym Lietuvos pilieiui gyvendinti savo teis dalyvauti referendume statymuose numatyta atsakomyb. Svarbi referendumo teisinio reguliavimo stadija yra referendumo iniciatyvos teiss realizavimas. vairiose pasaulio alyse galiojimus skelbti referendum daniausiai turi valstybs (ar vyriausybs) vadovas arba parlamentas, kartais abi ios institucijos. ios institucijos referendum gali skelbti savo arba kit subjekt iniciatyva. Referendum gali inicijuoti vyriausyb, parlamento deputat grups (kartais jas gali sudaryti ir mauma parlamento nari), regionins valdios institucijos ar rinkj grups. Pagal Lietuvos Respublikos referendumo statymo 8 str. referendumo paskelbimo iniciatyvos teis priklauso Seimui jis j gali gyvendinti daugiau nei 1/3 nari bals silymu ir pilieiams, kurie i teis, sutinkamai su statymu, gyvendina ne maiau kaip 300 000 rinkim teis turini Lietuvos Respublikos piliei reikalavimu. Reikalavimas dl referendumo paskelbimo adresuojamas Lietuvos Respublikos Seimui. Jame turi bti nurodyta silomos priimti statymo nuostatos ar svarbiausias Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimas, kuris pateikiamas sprsti referendumui. Kiekvien tok reikalavimpareikim gali pasirayti neribotas piliei skaiius. Piliei paraai renkami piliei para rinkimo lape, kur iduoda Vyriausioji rinkim komisija. Lietuvos Respublikos Seimo nari, teikiani pasilym dl referendumo paskelbimo, para autentikum patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo valdyba. Lietuvos Respublikos Seimo nari pasilymas teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui. statymo nustatyta, kad piliei iniciatyvos teisei paskelbti referendum dl konkretaus klausimo gyvendinimo nustatomas trij mnesi terminas. is terminas skaiiuojamas nuo Lietuvos Respublikos piliei iniciatyvins grups, sudarytos i ne maiau kaip deimties rinkim teis turini asmen, registravimo Vyriausiojoje rinkim komisijoje. Kartu turi bti suraytas registravimo aktas. Vienas io akto nuora ne vliau kaip kit dien po registravimo siuniamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Iniciatyvin grup, remdamasi registracijos akto nuorau, turi teis daryti praneimus spaudoje ir organizuoti piliei para rinkim. Per nustatyt trij mnesi termin surinkus 300 000 Lietuvos piliei para dl reikalavimo paskelbti referendum, iniciatyvin grup surao baigiamj akt, kuris kartu su piliei pasiraytais reikalavimais teikiamas Vyriausiajai rinkim komisijai. Jei per tris mnesius nesurenkamas reikalingas skaiius para, tolesnis para rinkimas nutraukia-
668
X skyrius
mas; vl reikti iniciatyv dl referendumo paskelbimo tuo paiu klausimu galima ne anksiau kaip po vieneri met. Vyriausioji rinkim komisija dl referendumo paskelbimo gautus dokumentus privalo patikrinti per 15 dien ir, jei surinkti dokumentai atitinka statymo reikalavimus, su savo ivada ir iniciatyvins grups baigiamuoju aktu perduoda juos Seimui. Esant neesmini trkum dokumentuose ar trkstant iki 0,5 proc. para, apie tai praneama iniciatyvinei grupei ir nustatomas penkiolikos dien terminas trkumams paalinti. Jei tos slygos vykdomos, reikalavimas dl referendumo paskelbimo nagrinjamas toliau bendra tvarka. Tuo atveju, jei Vyriausioji rinkim komisija atmeta reikalavim paskelbti referendum, tai turi bti praneama iniciatyvinei grupei bei Seimui. Pagrindas reikalavimui dl referendumo paskelbimo atmesti gali bti: paeistas statymo numatytas trij mnesi terminas; nesurinkta 300 000 para; pateiktuose dokumentuose nustatyta statymo paeidim, pvz., para klastojimas ar savanorikumo principo paeidimas renkant paraus. Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim atmesti reikalavim referendumui paskelbti iniciatyvin grup turi teis apsksti per vien mnes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos Seimas Seimo statuto ir Referendumo statymo 12 str. nustatyta tvarka priima nutarim dl referendumo paskelbimo. Lietuvos Respublikos Seimo nutarime referendumui paskelbti nurodoma referendumo vykdymo data, referendumui teikiamos statymo nuostatos ar konkretus Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimas. Referendumo vykdymo data skiriama ne vliau kaip po 3 mnesi nuo nutarimo primimo dienos. Referendumus Lietuvos Respublikoje organizuoja ir vykdo Referendumo statymo 14 str. 1 d. numatytos komisijos: 1) Vyriausioji rinkim komisija; 2) rajon, miest referendum komisijos; 3) apylinki referendum komisijos. Paymtina, kad mint komisij sudarymo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 12, 15 ir 17 str. i komisij darbas organizuojamas Referendumo statymo 23 str. nustatyta tvarka. Pagal statym referendumo komisij posdiai yra teisti, jeigu juose dalyvauja ne maiau kaip 3/5 komisijos nari; sprendimai priimami atviru balsavimu posdyje dalyvaujani nari bals dauguma; jei balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Nesutinkantys su sprendimu komisijos nariai turi teis ratu pareikti atskirj nuomon, kuri pridedama prie protokolo. Vis referendumo komisij visi posdiai yra viei. Referendumo komisij pirmininkams ir nariams draudiama bet kokia forma vykdyti referendumo agitacij ar kitaip ban-
669
dyti paveikti piliei vali; u io reikalavimo paeidim statymas numato atleidimo i komisijos sankcij. statyme numatyta politins partijos, politins ar visuomenins organizacijos galiotini teis apsksti referendum komisij sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos. Pagal statymo 231 str. gali bti skun-
670
X skyrius
diama tokia tvarka: 1) apylinki referendumo komisij miest, rajon komisijai; 2) miest, rajon komisij Vyriausiajai rinkim komisijai; 3) Vyriausiosios rinkim komisijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 d. numatyta galimyb sksti apylinks referendumo komisijos sprendimus, kurie gali bti susij su rinkj srae padarytomis klaidomis, o dl pastarj rinkjai negali ireikti savo valios. Apylinks referendumo komisijos sprendim galima apsksti atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Teismas gautus skundus privalo inagrinti ne vliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Referendumo statyme numatyti reikalavimai, kurie privalomi, jeigu vienu metu vyksta keli referendumai (pvz., 1996 m. lapkriio 20 d. referendumai). Pagal statymo 24 str. nustatyta tvarka sudarytos komisijos yra bendros visiems vienu metu organizuojamiems referendumams. Svarbus referendumo parengtins veiklos etapas referendumo dokument pavyzdi nustatymas. statymo 261 str. nustatyta, kad balsavimo paymjim, balsavimo biuleteni, vidini ir iorini vok balsavimui patu, kit referendume naudojam oficiali vok, paket, dokument, antspaud pavyzdius bei formas, taip pat j upildymo pavyzdius nustato Vyriausioji rinkim komisija. Balsavimo paymjimas yra apylinks referendumo komisijos iduotas dokumentas. Jame nurodoma, kurios referendumo apylinks srae raytas Lietuvos Respublikos pilietis. Balsavimo paymjime turi bti nurodyta miesto, rajono referendumo apylinks numeris, pilieio vardas, pavard, gimimo data, apylinks, kurios sraus trauktas pilietis, adresas. Balsavimo paymjim teikim pilieiams organizuoja apylinks referendumo komisija. Klausimai, teikiami sprsti referendumui, raomi referendumo biuleten. ie klausimai gali bti formuluojami vairiai. Labiausiai paplit du referendum formuls tipai. Pirmuoju atveju balsuojaniam asmeniui pateikiamas klausimas, kur is turi atsakyti taip arba ne, t.y. balsuojaniojo klausiama, ar jis sutinka su tam tikru teiginiu, statymo projekto tekstu ir pan. Abu atsakymai (taip ir ne) ispausdinti balsavimo biuletenyje ir balsuojantysis privalo vien i j paymti (kitaip biuletenis laikomas negaliojaniu). Antruoju atveju balsuojaniajam pateikiami keli tam tikro klausimo sprendimo variantai. Pilietis turi pasirinkti vien i j. Esama atvej, kai pilietis teigiamai gali atsakyti kelis pateiktus variantus. Priimtu bus laikomas tas, kuris surinks daugiausia teigiam atsakym. Tokios referendumo formuls taikym numato veicarijos Konstitucija. Antrojo formuls tipo nereikia painioti su atveju, kai referendumui
671
sprsti pateikiama keletas klausim. Tuomet kiekvienu i j balsuojantysis turi pateikti atskir sprendim. Norint ivengti tokios painiavos, kiekvienam klausimui parengiamas atskiras tam tikros spalvos biuletenis arba klausimai atskiriami kitokiu bdu. Lietuvoje taikoma pirmoji referendumo formul. Lietuvos Respublikos referendumo statymo 262 str. nustatyta: balsavimo biuletenyje raomas kreipimosi piliet tekstas ir atsakymo variantai: Taip ir Ne. Jeigu referendumui pateikta keletas statymo nuostat, dl kiekvienos nuostatos balsuojama atskirai vienu biuleteniu. Lietuvoje balsavimo biuletenio form bei jo upildymo pavyzd nustato Vyriausioji rinkim komisija. Taip pat Lietuvos Respublikos referendumo statyme numatyta: jei vienu metu vykdomi keli referendumai, kiekvieno j balsavimo biuleteniai turi bti skirtingos spalvos. Paprastai vairi ali statymai reikalauja, kad referendumui teikiami klausimai turt aik turin ir leist balsuojaniajam pateikti vienareikm atsakym. Taiau pati svoka aikus turinys neapibrta. Pagal Lietuvos Respublikos referendumo statym balsavimas vyksta Seimo nutarime numatyt dien nuo 7 iki 21 valandos; pilietis balsuoja (taip pat patu gautas jo balsas galioja) tik toje referendumo apylinkje, kurios sraus jis yra trauktas. statymu tiksliai reglamentuojama balsavimo pradia. Pagal statymo 281 str. referendumo dien balsavimo patalpa atidaroma, kai yra susirink ne maiau kaip 3/5 apylinks referendumo komisijos nari. Tada referendumo komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina balsad, ar ji yra tuia, ir j uantspauduoja. sitikins, kad balsavimo patalpa rengta nepaeidus nustatyt reikalavim, apylinks referendumo komisijos pirmininkas rao vis apylinks gaut biuleteni skaii bals skaiiavimo protokol, idalija referendumo biuletenius ir sraus komisijos nariams, rao kiekvienam komisijos nariui idalyt referendumo biuleteni skaii referendumo apylinks bals skaiiavimo protokol ir atidaro balsavimo patalp tuo skelbdamas referendumo pradi. ios procedros reglamento laikymasis turt utikrinti referendumo rezultat teistum. Dalyvaujantysis referendume paymi vien i biuletenyje rayt atsakym: Taip arba Ne. Jei vienu metu vykdomi du ar keli referendumai, referendumo dalyvis gauna ir upildo kiekvienam j atskirus biuletenius. Upildyt referendumo biuleten pilietis pats meta balsad. Pilietis, dl fizini trkum negals pats upildyti referendumo biuletenio, mesti jo balsad, gali nurodyti kit asmen, kuris vietoj jo upildyt referendumo biuleten balsavimo kabinoje ir mest j balsad. Referendumo komisijos pirmininkui ar nariams bei referendumo
672
X skyrius
steb-
673
tojams atlikti iuos veiksmus u piliet draudiama. Pilieiai, kurie referendumo dien negali atvykti savo balsavimo apylink, balsuoja patu. Tai padaryti galima pato skyriuose j darbo valandomis, pradedant 5 dien ir baigiant likus 1 dienai iki referendumo, jei pilietis raytas to miesto ar rajono referendumo apylinks sraus, o jei ne, baigiant likus 2 dienoms iki referendumo. Balsavimo tvarka Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse, laivuose, gydymo, socialins rpybos ir globos staigose, kariniuose daliniuose ir bausms atlikimo vietose nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo. Pasibaigus referendumui ir udarius balsavimo patalp, pradedama skaiiuoti balsus. Vokai su piliei, balsavusi patu, biuleteniais apylinki komisijoms teikiami referendumo dien ne vliau kaip likus 2 valandoms iki jo pabaigos. Bals skaiiavimo darb komisijoje organizuoja ir jam vadovauja apylinks referendumo komisijos pirmininkas. Prie skaiiuojant balsus, turi bti patikrinta referendumo balsad: ar nepaeisti antspaudai, ar nra kit poymi, rodani, kad ji buvo atidaryta. Balsad tikrinama dalyvaujant ne maiau kaip 3/5 vis komisijos nari. Jeigu nustatoma, kad ji buvo paeista, apie tai suraomas aktas, ir balsai neskaiiuojami. sitikinus, kad balsad nebuvo paeista, ji atidaroma ir, stebint ne maiau kaip 3/5 komisijos nari ir stebtojams, Vyriausiosios rinkim komisijos nustatyta tvarka skaiiuojami balsai. Bals skaiiavimo rezultatai raomi bals skaiiavimo protokol. Pagal apylinki bals skaiiavimo protokolus miesto, rajono referendumo komisija nustato referendumo rezultatus miesto, rajono mastu. Vyriausioji rinkim komisija pagal miest, rajon referendum komisij rezultatus nustato galutinius referendumo rezultatus ir skelbia juos ne vliau kaip per 4 dienas po referendumo. Pagal Lietuvos Respublikos referendumo statymo 33 str. 5 d. Lietuvos Respublikos statymo nuostatos ar kitas sprendimas laikomi priimtais, jeigu per referendum jiems pritar daugiau kaip pus traukt sraus piliei. Paymtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. liepos 22 d. nutarime yra konstatavs, kad vienas i sprendim primimo demokratini princip yra daugumos principas. Pagal princip ir Lietuvos valstybs demokratin teism tradicij rengiami Lietuvos Respublikos referendumai. Todl statymo nuostata, kad referendume sprendimai priimami jiems pritarus daugiau nei pusei traukt sraus piliei, pripainta neprietaraujania Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
674
X skyrius
Referendumu priimtos nuostatos ar sprendimai skelbiami Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka ir sigalioja kit dien po paskelbimo. Pagal Lietuvos Respublikos referendumo statymo 34 str. statymo nuostatos ar kiti sprendimai, priimti referendumu, gali bti pakeisti ar panaikinami tik piliei valia, ireikta referendume. Skubiais atvejais pakeitimai gali bti padaryti Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, priimtu 2/3 Seimo nari dauguma; per tris mnesius ie pakeitimai turi bti pateikti tvirtinti referendumui. 2.5. Referendum patirtis Lietuvoje 1989 m. lapkriio 3 d. primus Referendumo statym, pilieiams suteikta referendumo ir iniciatyvos teise netrukus pasinaudota, ir jau 1990 m. sausio 8 d. Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas, inagrinjs iniciatyvins grups pateiktus dokumentus referendumo klausimu, ar kariai, nenuolatiniai Respublikos gyventojai, turi teis balsuoti renkant Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir vietini Taryb deputatus, pripaino, kad jie atitinka referendumo statymo reikalavimus ir pateik svarstyti Aukiausiajai Tarybai. Numatytas referendumas nevyko, kadangi 1990 m. sausio 15 d. Aukiausiosios Tarybos sesijoje buvo priimtas sprendimas, numatantis, jog deputatus gali rinkti tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Po nepriklausomybs atstatymo Lietuvoje per palyginti trump laik buvo organizuoti referendumai svarbiais valstybs bei tautos gyvenimo klausimais. 1991 m. vasario 9 d. buvo pravesta visuotin Lietuvos piliei apklausa (plebiscitas) dl nepriklausomos demokratins Lietuvos valstybs. Plebiscite dalyvavo 84,74 proc. Lietuvos piliei. U nepriklausom demokratin Lietuv pasisak 90,47 proc. balsavusi, prie 6,65 proc.14. ios apklausos reikm buvo nepaprastai svarbi Lietuvai. Nepaisant sovietini struktr vykdyt blokad bei anta, daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliei slaptu balsavimu pasisak u tai, kad Lietuvos valstyb bt nepriklausoma demokratin respublika. Vasario 9 d. referendumo rezultat pagrindu Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba 1991 m. vasario 11 d. prim konstitucin statym Dl Lietuvos valstybs, kurio 1 str. tvirtintas teiginys: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, yra konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas. Konstitucinio statymo 2 str. numatyta, jog toks 1 str. teiginys gali bti pakeistas tik plebiscitu, jei u tok pakei14
Lietuvos aidas. 1991 m. vasario 14 d.
675
tim balsuot ne maiau kaip 3/4 pilieirinkj. Beje, tuo paiu metu Lietuvoje prosovietins jgos band organizuoti sjungin referendum dl SSSR konstitucini pakeitim, taiau Lietuvos pilieiai j blokavo, ir jame dalyvavo tik labai menka dalis proimperikai nusiteikusi, daugiausia nevietins kilms, gyventoj. Joki teisini pasekmi Lietuvai jis nesukl. 1992 m. gegus 23 d. Lietuvos Respublikoje vyko referendumas dl Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atstatymo. biuleten slaptam balsavimui buvo rayti klausimai: Ar Js pritariate Lietuvos Respublikos statym Dl Lietuvos Respublikos Prezidento bei Dl Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos ir dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo pakeitimo ir papildymo projektams? Pateiktiems referendumui projektams pritar tik 41 proc. vis rinkj skaiiaus, todl statymai nebuvo priimti. 1992 m. birelio 14 d. vyko referendumas Dl buvusios SSRS kariuomens beslygiko ir neatidliotino ivedimo i Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir padarytos alos Lietuvai atlyginimo. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, skelbdama referendum, taip pat vadovavosi dar 1989 m. 1,5 milijono para ireikta Lietuvos gyventoj valia ivesti SSRS kariuomen i Lietuvos teritorijos. Referendume dalyvavo 76,05 proc. vis rinkj. U referendumu silom sprsti nuostat balsavo 90,6 proc. dalyvavusi piliei. Nuostata buvo priimta ir utikrino tautos reikalavimo dl SSRS kariuomens ivedimo teistum ir neginytinum. Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat priimta referendumu. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 9 d. nutarime Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim spalio 25 dien buvo nusprsta kartu su rinkimais Lietuvos Respublikos Seim skelbti ir referendum dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Kartu su Konstitucijos projektu, kuriam 1992 m. spalio 13 d. pritar Aukiausioji Taryba, referendumui buvo pateiktas statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos projektas. Referendume Konstitucijos projektui pritar 56,76 proc. vis rinkim teis turini Lietuvos gyventoj. Paymtina, kad referendumo vykdymo tvark reglamentavo specialus 1992 m. spalio 13 d. priimtas statymas Dl referendumo priimti Lietuvos Respublikos Konstitucij. Seimas 1994 m. liepos 12 d. prim nutarim 1994 m. rugpjio 27 d. paskelbti referendum dl Lietuvos Respublikos statymo Dl neteisto privatizavimo, nuvertint indli bei akcij ir paeistos teissaugos nuostat. Referendumui buvo teikiamos 8 nuostatos. Balsavime dalyvavo 36,89 proc. rinkj, i kuri 83,63 proc. pasak taip. Referendumas nevyko, nes pagal Referendumo statymo 32 str. 5
676
X skyrius
d. referendumas gali bti laikomas vykusiu, jei jame dalyvavo ne maiau kaip pus rinkj sraus traukt piliei. Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. rugsjo 19 d. ir 1996 m. spalio 8 d. nutarimais nusprend kartu su Seimo rinkimais 1996 m. spalio 20 d. paskelbti du referendumus. Vienas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55, 57, 131 str. pakeitimo ir papildymo statymo, kitas Ar kompensuoti gyventoj indlius teisinga privatizuojant valstybs turt. Abu referendumai vyko, nes dalyvavo atitinkamai 52,11 ir 52,46 proc. rinkj. Taiau referendumui teiktos nuostatos nebuvo priimtos, nes joms nepritar statymo numatytas rinkj skaiius. Paskutinis vyks Lietuvos Respublikoje 1996 m. lapkriio 10 d. referendumas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. papildymo statymo. is referendumas laikomas nevykusiu, nes jame dalyvavo tik 39,73 proc. rinkim teis turini Lietuvos piliei. Lietuvoje buvo dar keletas bandym surengti referendumus, taiau iniciatyvins grups nesugebjo nustatytu terminu (Referendumo statymo 10 str. 1 d.) surinkti reikiam 300 000 Lietuvos Respublikos piliei para. Antai 1995 m. lapkriio 15 d. Vyriausiosios rinkim komisijos registruota referendumo iniciatyvin grup inicijuojamam referendumui teik ias nuostatas: rinkimuose Seim ir savivaldybes bt balsuojama u asmenis, bet ne u partinius sraus; Seimo nari skaii sumainti iki 91; ne maiau nei per pus sumainti valstybs bei savivaldybi tarnautoj ir ministerij; visos Lietuvos ar usienio organizacij ar piliei pajamos (pelnas), skirtos investicijoms Lietuvoje ir naujoms darbo vietoms kurti, gamybai ar verslams pltoti, neapmokestinamos jokiais mokesiais; neapmokestinamas gyventoj pajam minimumas sudaro 0,75 vidutinio darbo umokesio; gyventoj pajam mokestis negali bti didesnis nei 28 proc.; tiesioginiais rinkimais renkamas Valstybs Tribunolas, kuriam suteikiami tam tikri galiojimai kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. 1996 m. kovo 28 d. sprendimu VRK registruota Lietuvos piliei iniciatyvin grup inicijuojamam referendumui teik nuostatas, jog em nuosavybs teise gali priklausyti ir usienio valstybi pilieiams, tarptautinms organizacijoms ir usienio valstybi juridiniams asmenims. 1997 m. kovo 28 d. registruota iniciatyvin grup band inicijuoti referendum dl strategini moni privatizavimo, 1998 m. buvo siloma rengti referendum dl tiesiogini mer ir seninij senin rinkim, 1999 m. bandyta inicijuoti referendum dl Seimo nari rinkimo vienmandatse apygardose, o ne pagal partinius sraus, dl Seimo nario galiojim nutraukimo, pasisakius daugiau nei pusei j rinkusios apygardos rinkj, ir valstybs pareign bei tarnautoj darbo umokesio.
674
XI skyrius
XI skyrius KONSTITUCIN VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJ SISTEMA
1 poskyris. Valdi padalijimas demokratins valstybs valdios organizacijos ir veiklos principas 2 poskyris. Valstybs valdios institucijos
1. Kiekviena valstyb savo funkcijas gyvendina per valstybs valdios institucij sistem. ios institucijos valstybs valdi gyvendina vairiais bdais ir priemonmis. Valstybs valdios organizacijos ir veiklos pagrindai, valstybs valdios institucij teisin padtis, j tarpusavio santykiai svarbi konstitucins teiss reguliavimo sritis. 2. Pagrindinis valstybs valdios organizavimo ir veiklos principas yra valdi padalijimas. Demokratinje valstybje valdios altinis yra tauta, ji gyvendina valdi ir tiesiogiai, ir per valstybs valdios institucijas. Siekiant, kad jokia valstybs valdios institucija savo rankose nesutelkt visos valdios ir kad ja nesinaudot nekontroliuojama, pagal valstybs vykdomas funkcijas valstybs valdia daloma statym leidiamj, vykdomj, teismin. 3. Valstybs valdi gyvendina valstybs valdios institucijos. Jos veikia valstybs vardu, vykdo tam tikras funkcijas, ir joms yra suteikti valdingi galiojimai. Demokratinje valstybje valstybs valdios institucij sistema grindiama valdi padalijimo principu. Lietuvos Respublikoje statym leidiamj valdi gyvendina Seimas, vykdomj valdi Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, o teismin valdi teismai.
Konstitucin valstybs valdios institucij sistema
675
1 poskyris VALDI PADALIJIMAS DEMOKRATINS VALSTYBS VALDIOS ORGANIZACIJOS IR VEIKLOS PRINCIPAS
1.1. Valdi padalijimas svarbiausias demokratins valstybs valdios organizacijos ir veiklos principas 1.2. Valdi prigimtis 1.2.1. statym leidiamoji valdia 1.2.2. Vykdomoji valdia 1.2.3. Teismin valdia 1.3. Valdi padalijimo principo elementai: 1.3.1. Valdi atskyrimas ir savarankikumas 1.3.2. Valdi pusiausvyra 1.3.3. Valdi sveika 1.4. Valdi padalijimo principo gyvendinimo problemos 1.5. Valdi padalijimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste 1.1. Valdi padalijimas demokratins valstybs valdios organizacijos ir veiklos principas iuolaikinje teisinje literatroje aksioma laikomas teiginys, kad demokratinje valstybje valdios organizacija ir veikla turi bti grindiama valdi padalijimo principu. io principo paskirtis garantuoti asmens teises ir laisves, padti visuomenei ivengti despotizmo. Atsivelgiant tai, kad valstyb vykdo tris funkcijas (leidia statymus, juos vykdo ir sprendia ikilusius ginus), valstybs valdia dalijama statym leidiamj, vykdomj ir teismin. Skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdios institucijoms, udraudiant savintis svetimas funkcijas. Valdios yra pakankamai savarankikos, nepriklausomos, kontroliuoja ir riboja viena kitos galias. Lietuvos konstitucinje praktikoje alies Konstitucijoje tvirtint princip ne kart yra atskleids savo nutarimuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Ne viename nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad vadovaujantis iuo principu, statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet tarp j turi bti pusiausvyra. Kiekviena valdia gyvendinama per jos institucijas. Kiekvienai valstybs valdios institucijai suteikiama jos pa-
676
XI skyrius
skirt atitinkanti kompetencija, o pastarj lemia tos valstybs valdios institucijos vieta tarp kit valdios institucij, jos galiojim santykiai su kitais galiojimais. Parlamentas leidia statymus, Vyriausyb juos gyvendina, teismai vykdo teisingum (r.: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1995 m. gruodio 6 d., 1998 m. sausio 10 d., 1998 m. balandio 21 d., 1999 m. balandio 20 d., 1999 m. birelio 3 d., 1999 m. liepos 9 d., 1999 m. gruodio 21 d., 2000 m. spalio 18 d., 2000 m. gruodio 6 d. nutarimus). Tokia interpretacija siejasi su garsiuoju 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracijos 16 str.: Visuomen, kurioje mogaus teisi garantijos nra utikrintos ir valdi padalijimas nenustatytas, neturi konstitucijos1. Valdi padalijimo teorijos atsiradimas teisinje literatroje siejamas su Johno Lockeo ir Ch. L. Montesquieu vardais. Btent pastarojo veikale Apie statym dvasi valdi padalijimo teorija gauna klasikine tapusi form. Feodalizm griovusi revoliucij epochoje valdi padalijimas tampa privalomu reikalavimu, kuriuo turi bti grindiamas demokratins visuomens valdymas. Kuo grindiama valstybs valdios padalijimo btinyb? Kodl reikia atskirti statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdias? Kokia turi bti valstybs valdios organizacija apskritai? Atsakym iuos klausimus paiekos pradi turtume nukelti antikos laikus. Antikos laik mstytojai, suprasdami valdios reikm visuomens gyvenime, suvok ir tai, kad ji ne visados yra gris, kad jai bdinga polinkis piktnaudiauti savo galia ar imtis savivals. Graik filosof Platono, Aristotelio veikaluose bandoma iekoti geriausi valdios organizacijos form, imamasi tirti j gyvendinimo mechanizm. Tai pirmieji idealaus valstybs modelio paiek bandymai. Antai Platonas, kurdamas idealios valstybs model, teig, kad ideali valstyb turi bti sudaryta i dviej dali: valdanios ir valdomos. Pirmoji hierarchijos atvilgiu skiriama tikruosius valdytojus ir gynjus karius. Platono idealas kad filosofai, suprantantys valstybs reikal esm taip, kaip suprantama aukiausioji grio idja, bt valdovai. Idealios valstybs sargyba bt patikta kovotojams gynjams, kurie sudaro atskir luom ir padeda valdytojams filosofams. Idealios valstybs tikslas tarnauti visuomens gerovei. Valdanij specializacija, valstybs tikslas utikrinti valstybs gerov gairs, kuri negalima praleisti iekant tinkamo valstybs santvarkos modelio.
1 Les constitutions de la France depuis 1789, (prsentation par Jacques Godechot). Paris, GarnierFlammarion, 1970. P. 35.
677
Pagal Aristotel, kiekvienos valstybs pagrindas turt bti aukiausiojo grio siekimas. Taiau konkreios valstybs skiriasi savo organizacija, nevienodai jose gyvendinama valdia. Ir demokratija, oligarchija, ir kitos valdymo formos vystosi, joms bdinga atsiradimo, pakilimo ir nuosmukio etapai. Aristoteliui svarbu suvokti nuosmukio prieastis, nustatyti slygas, kurios utikrint didiausi valstybs stabilum. Pagal Aristotel, kiekvienoje valstybje galima skirti tris gyventoj sluoksnius labai turtingus ir labai nuskurdusius bei esanius viduryje tarp i dviej sluoksni. Ir labai turtingiems, ir vargams proto argumentai neretai nepriimtini, todl stabili valstyb yra ta, kurioje dominuoja vidutinio sluoksnio atstovai. Valdi padalijimo teorijos poiriu Aristotelio mintys svarbios dl valstyb stabilizuojani element reikms, dl kratutinum valstybs gyvenime pavojingumo. Aristotelio pairos dar didel tak vlesni laik mstytojams. Matyt, neatsitiktinai XVIII a. mstytojas Ch. L. Montesquieu vis gyvenim avjosi Aristotelio kryba. Naujieji laikai ymi ir nauj teisins minties etap. Valdi padalijimo teorijos formavimosi prasme ypa reikmingas Johno Lockeo veikalas Du traktatai apie valdym, kuriame pripastama, kad aukiausioji suvereni valdia priklauso tautai, kuri sudaro valstyb, jos valdi bei gali j keisti, kad pilieiai turi neperleidiam teisi. Kaip garantija asmens laisvms utikrinti numatomas valdi, ypa statym leidiamosios, atskyrimas. Pagal J. Locke, valstybs valdymas turi bti grindiamas statymu, bet ne jga. J. Lockeas skiria statym leidiamj, vykdomj ir federacin valdias. statym leidiamoji valdia, pati aukiausioji, pagal J. Locke', gali priklausyti tik parlamentui, kuris atstovauja visai tautai, turdamas vienintel tiksl utikrinti visuomens nari gerov bei apsaug. Jis gyvendina valdi, kuri yra subordinuota statym leidiamajai valdiai, nors turi tam tikr taikymo laisv siekiant utikrinti korektik ir tstin statym taikym, taip pat ir federacin valdi, palaikydamas santykius su usienio alimis (tarptautins sutartys, karo ir taikos reikalai). J. Lockeas prioritet teik statym leidiamajai valdiai, kuri yra aukiausioji ir vadovauja kitoms valdioms, t.y. pagal galiojimus valdios yra nelygios. Ir tik Ch. L. Montesquieu veikale Apie statym dvasi valdi padalijimo teorija gauna baigtin iraik. Ch. L. Montesquieu ra: Kiekvienoje valstybje yra trys valdios rys: statym leidiamoji valdia, vykdomoji valdia, kuriai priklauso taut teiss2 dalykai, ir vykdomoji valdia, kuriai priklauso civilins teiss reikalai. Pirmoji valdia, valdovas ar staiga, priima laikinus ar nuolatinius statymus, juos taiso ar panaikina. Antroji valdia sudaro taik ar vykdo
2
Taut teise vadinta tarptautin teis.
678
XI skyrius
kar, priima ir siunia pasiuntinius, utikrina saugum, saugo nuo upuolim. Treioji baudia u nusikaltimus ar sprendia atskir asmen ginus. i pastarj valdi vadiname teismine valdia, o antroji paprastai vadinama valstybs vykdomja valdia3. Pagal Ch. L. Montesquieu, nra laisvs, kai viename asmenyje ar vienoje staigoje statym leidiamoji valdia sujungta su vykdomja valdia. Vadinasi, pagrstai galima baimintis, jog bus priimti tironiki statymai, kurie bus tironikai vykdomi. Taip pat nra laisvs, jei teismin valdia neatskirta nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdi. Jeigu teismin valdia bus sujungta su statym leidiamja valdia, tai piliei teis gyvyb ir laisv bus paeista, nes teisjas bus ir statym leidjas; jei ji bus sujungta su vykdomja valdia, tai teisjas gals naudoti prieprieos jg. Apie statym dvasi autorius teigia, kad viskas praus, jei tas pats mogus ar staiga, tas pats luomas (kilmingieji ar liaudis) vykdys visas tris valdios ris leis statymus, juos vykdys ar teis u nusikaltimus ir sprs individ ginus. Ch. L. Montesquieu naas valdi padalijimo teorij svarbus dviem aspektais. Pirma, jis pasil tapus klasikiniu valdi padalijimo apibdinim, pakeisdamas J. Lockeo federacin valdi teismine valdia. Taigi Ch. L. Montesquieu veikalas pagrind valstybs valdios padalijimo statymo leidiamj, vykdomj ir teismin samprat. Antra, ne maiau svarbi kita Ch. L. Montesquieu ivada, kad valdi padalijimo paskirtis garantuoti piliei teises ir laisves. Valdi padalijimas utikrina statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios ribojim vienos kita ir piliei laisvs laidavim. Pagal Ch. L. Montesquieu, valdia nepiktnaudiaujama, kai valdia sulaiko valdi4. Ch. L. Montesquieu, remdamasis to meto Anglijos pavyzdiu, siek rodyti, kad piliei laisv priklauso nuo valdi padalijimo gyvendinimo. Svarbu, kad kiekviena valdia galt ginti jai priskirtas prerogatyvas, kad viena valdia sulaikyt kitas. Taip utikrinamas nuosaikus valdymas. Ch. L. Montesquieu suformuotos teorijos padar didiul tak teisins minties tolesnei raidai, taip pat ir teisinei praktikai. i teorij toliau vyst Didiosios Britanijos teisininkas Williamas Blackstonas Anglijos teiss komentaruose. Valdi padalijimo teorija dar tak ir pirmosios pasaulyje modernios raytins JAV Konstitucijos krjams. Antai Thomas Jeffersonas (17431826 m.) savo Pastabose apie Virdinijos valstij ra, kad maa naudos i piliei irinkt institucij, jei statym leidybos, valdymo ir teisminiai galiojimai atitinka statym leidybos korpu3 4
Montesquieu. De lesprit des lois. T. 1, Paris, GarnierFlammarion, 1979. P. 294. Montesquieu. Op. cit. P. 293.
679
sui. Prie statym leidiamosios valdios visagalikum pasisak Jamesas Madisonas, Alexanderis Hamiltonas. Amerikieiai mstytojai ir politiniai veikjai rm valdi padalijimo teorij manydami, kad valdi padalijimas btina individ laisvs utikrinimo slyga. Tai socialins sutarties, kuria grindiamas valstybs atsiradimas, viena i btin pasekmi. Todl valstybje valdios turi bti atskirtos viena nuo kitos, jos privalo turti savo veiklos sritis ir galti atsverti viena kit. Taiau visos jos turi siekti vieno tikslo garantuoti piliei laisv ir demokratij. Valdi padalijimo principas buvo knytas jau pirmosiose raytinse konstitucijose. Antai 1787 m. JAV Konstitucijoje tvirtinta valdios organizacija buvo grindiama valdi padalijimo teorija ir JAV kolonijini laik bei nepriklausomo gyvenimo laikotarpio patirtimi. JAV Konstitucijoje buvo nustatyta, kad statym leidiamosios valdios galiojimai5 suteikiami Jungtini Valstij Kongresui, susidedaniam i Senato ir Atstov rm (I str. 1 skyrius), kad vykdomoji valdia priklauso Jungtini Amerikos Valstij prezidentui (II str. 1 skyrius), kad Jungtini Amerikos Valstij teism valdi vykdo vienas Aukiausiasis Teismas ir tie emesnieji teismai, kuriuos steigia Kongresas. Didiosios prancz revoliucijos aktas, skelbs valdi padalijimo btinyb konstitucinje santvarkoje, buvo Nacionalinio susirinkimo 1789 m. rugpjio 26 d. priimta mogaus ir pilieio teisi deklaracija, vliau tapusi 1791 m. rugsjo 3 d. Pranczijos Konstitucijos vadu. ios Konstitucijos III skirsnyje Vieoji valdia buvo nustatyta, kad statym leidiamoji valdia perduodama Nacionaliniam susirinkimui, kur sudaro liaudies rinkti atstovai (3 str.), kad Vyriausyb yra monarchin: vykdomoji valdia yra perduota karaliui, jo vardu j vykdo ministrai ir kiti galioti atstovai (4 str.), o teismin valdia patikta liaudies rinktiems teisjams (5 str.). Konstitucij likimai skirtingi. JAV Konstitucijos 200 met galiojimo jubiliejus ymjo nuosekl teiss vystymsi, 1791 m. Pranczijos Konstitucija jau po met, lugus monarchijai, neteko galios. ioje alyje valdi padalijimu grindiam valdymo sistem pakeit naujas revoliucijos krinys susirinkimo (konvento) valdymo sistema. Tolesn demokratini valstybi konstitucin praktika patvirtino valdi padalijimo principo svarb; jis tapo btina taisykle, kurios reikia laikytis ir organizuojant valstybs valdi, ir iai valdiai funkcionuojant. Taip pat reikia paymti ir teisins minties, ir teisins praktikos pastangas modifikuoti tradicin valdi padalijimo samprat. Siloma skirti
5 Tai diskusij dl statym leidiamosios valdios galimos visagalybs atspindys. JAV Konstitucijos krjai smoningai Konstitucijos tekst ra: Kongresui suteikiami statym leidiamosios valdios galiojimai, bet ne Kongresas vykdo statym leidiamj valdi. Taiau toks formulavimas nepaneigia trinars valdi padalijimo sistemos.
680
XI skyrius
politines ir administracines funkcijas, sprendimo, vykdymo, konsultavimo funkcijas, valdi padalijim tvirtinti vairiais aspektais (pvz.: horizontalus ir vertikalus valdi padalijimas: pirmas apibdina aukiausi valstybs valdios institucij santykius, o antras centrins ir vietins valdios santykius). Lotyn Amerikos alyse konstitucin doktrina silo tradicin valdi trejet papildyti ketvirta, rinkimine, valdia (i valdia tvirtinta Nikaragvos 1987 m. Konstitucijoje, Kolumbijos 1991 m. Konstitucijoje). Kai kuri ali konstitucijose skiriama ypatinga steigiamoji valdia (Kubos 1976 m. Konstitucijos 68 str.) ir t.t. 1.2. Valdi prigimtis Pagal tradicin valdi padalijimo samprat valstybs valdios skirstomos : 1) statym leidiamj; 2) vykdomj; 3) teismin. ias valstybs valdias gyvendinanios institucijos vykdo svarbiausias valstybs funkcijas. Siekiant utikrinti kiekvienos valstybs valdios institucijos krypting veikl, nustatoma i institucij kompetencija, apibriama j tarpusavio sveika. Kiekvienai i nurodyt valstybs valdi bdinga tam tikri ypatumai, kuriuos vis pirma lemia i valdi prigimtis. 1.2.1. statym leidiamoji valdia statym (t.y. aukiausios teisins galios normini akt, reguliuojani svarbiausius visuomeninius santykius) primimas patikimas parlamentui valdios institucijai, kuri sudaro tautos irinkti atstovai. Jie ireikia vairius visuomens interesus, taip pat atstovauja visai visuomenei. Tautos atstov vykdoma statym leidiamoji valdia utikrina demokratij ir tautos savivald. Kartu reikia paymti, kad ne tik parlamentas, bet ir pati tauta tiesiogiai gali priimti statymus. Taiau daugelis statym yra priimti parlamento laikantis sudtingos statym leidybos procedros. Parlamentas vairiose alyse vadinamas skirtingai: kongresas, riksdagas, folketingas, asamblja, susirinkimas, parlamentas ir pan. Parlamentas bendrinis statym leidiamosios institucijos pavadinimas. Parlamento nari skaii, parlamento struktr, darbo procedras nustato kiekvienos alies konstitucija ir statymai, taip pat parlament reglamentai (statutai). Nors parlamentui patikta svarbiausi bendro elgesio taisykli statym primimas, vis dlto pasitaiko, kad parlamentai priima ir individualaus pobdio akt, t.y. isprendia konkret klausim (JAV, Didiosios Britanijos parlamentins praktikos pavyzdiai tai pa-
681
tvirtina). Be to, kai kuri ali konstitucijos pripasta deleguojamj statym leidyb, kai konstitucijos nustatytais atvejais ir slygomis vykdomoji valdia perima turini statymo gali bendro pobdio akt krimo teis. 1.2.2. Vykdomoji valdia Prisiminkime, kaip keitsi monarcho vaidmuo valstybs gyvenime. Jie evoliucijos eigoje (pradia Didiojoje Britanijoje) neteko teiss vieni leisti statymus, vliau dalyvauti juos priimant, taiau jiems liko teis utikrinti statym gyvendinim, pareigoti pilieius j laikytis, prireikus net tuo tikslu panaudoti jg prie pilieius. Jiems paklusdavo kariuomen, jie buvo atsakingi u alies gynyb. Vykdomoji valdia labiausiai pakito moderniose visuomense. Ji i monarcho perjo vyriausybs ir ministr rankas, gavo nauj funkcij, kurioms gyvendinti parlamentas neturi priemoni. Pripastama, kad vykdomosios valdios institucij galiojimai isiplt, j padaugjo. Vykdomoji valdia tai institucijos, kurios gyvendina valstybin valdi vykdydamos statymus ir kitus teiss aktus. Valstybs vadovas (prezidentas, monarchas) atstovauja aliai, vykdo kitus alies konstitucijoje ir statymuose numatytus galiojimus. Vyriausyb aukiausioji kolegiali vykdomosios valdios institucija. Vyriausybs skyrimo bdas priklauso nuo alies valdymo formos, politini ir istorini tradicij, kit ypatum. Parlamentinse monarchijose ir respublikose vyriausyb formuoja parlamentas. Prezidentinse respublikose vyriausyb formuoja prezidentas. Parlamentinse monarchijose ir respublikose vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas, o prezidentinse respublikose pats prezidentas. Vyriausybs kompetencijai paprastai priklauso: 1) statym ir kit teiss akt gyvendinimas; 2) vadovavimas civilinei ir karinei administracijai; 3) vidaus ir usienio politikos gyvendinimas; 4) biudeto projekto sudarymas ir biudeto vykdymas, t.t. iuolaikin vykdomosios valdios raidos tendencija Vyriausyb iaugo tradicin jai patikt vaidmen. iandien vis daniau pabriama vykdomosios valdios prioritetin reikm, ypa akcentuojant vyriausybs vaidmens didjim. Vyriausyb linkstama vis reiau traktuoti kaip parlamento valios gyvendintoj. Pabriama, kad Vyriausybs politin reikm ypa padidjo dl btinumo skubiai sprsti vairius klausimus, dl techninio pobdio problem, su kuriomis ji tiesiogiai susiduria.
682
XI skyrius
1.2.3. Teismin valdia Teismas gyvendina teismin valdi. Tai nepriklausoma ir savarankika valdia. Teismin valdi gyvendina teismai. Teism paskirtis teisingumo vykdymas sprendiant nustatyta procesine tvarka baudiamsias, civilines bei administracines bylas. Teismai formuojami vairiais bdais: teisjai vienur renkami, kitur skiriami. Teism nepriklausomyb nuo kit valstybs valdios institucij utikrinama tuo, kad teismai niekam nepavalds, iskyrus statym. Svarbi teism nepriklausomumo garantija teisj kadencija, nelieiamyb, aukta socialin padtis ir tinkamas materialinis aprpinimas. Teismin valdia laiduoja tiksl statym taikym, teismas kiekvienu konkreiu atveju utikrina teisingum, jis laiduoja statym laikymsi. Teismai nebus tikra valdia, jei j nepriklausomyb nebus garantuota. Pamokomas istorini skaitini vaikams knygelje pateikiamas vidurami Pranczijos karaliaus v. Liudviko, vykdanio teisingum po uolais, pavyzdys yra tik valdi sujungimas. Teisjui negali sakinti nei parlamentas, nei vyriausyb. Jis paklsta tik statymui, yra jo saugotojas. Teismo nepriklausomyb esmin piliei teisi garantija. Pilieiams teismas kasdieniame gyvenime tai bene svarbiausia i valdi. Jie yra labiausiai suinteresuoti, kad ia valdia kitos valdios nemanipuliuot. Teismins valdios nepriklausomyb ypa svarbi tais laikotarpiais, kai ir statymo leidiamj, ir vykdomj valdi kontroliuoja viena politin dauguma. Teismins valdios nepriklausomyb knija valdi padalijim, ji saugo asmen, garantuoja, kad valstyb gerbs teis. Todl galima tik apgailestauti, kad valdi padalijimo teorijoje tradicikai jai skiriama palyginti nedaug vietos. 1.3. Valdi padalijimo principo elementai Nagrinjant valdi padalijimo princip, paprastai atskleidiami tokie jo sudtiniai elementai, kaip valdi atskyrimas ir savarankikumas, valdi pusiausvyra (stabdiai ir atsvaros, tarpusavio kontrol), valdi sveika. 1.3.1. Valdi atskyrimas ir savarankikumas Valdi padalijimas, kaip minta, grindiamas tuo, kad valstyb vykdo ar privalo vykdyti tris funkcijas: leisti statymus, juos vykdyti ir sprsti ginus. ios funkcijos yra atskiriamos ir patikimos atskiroms valdioms
683
statym leidiamajai, vykdomajai ir teisminei. ios valdios yra savarankikos, jas gyvendinanioms valstybs valdios institucijoms suteikiami tam tikri galiojimai. Nagrinjant Lietuvos Respublikos Konstitucij paaikja, kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios yra atskirtos, kiekviena i j patikta valstybs valdios institucijai, savarankikai gyvendinaniai jai patiktas funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij kiekviena valstybs valdia uima tam tikr viet valstybs valdios sistemoje, atlieka jai bdingas funkcijas. Seimas, kur sudaro tautos atstovai Seimo nariai, leidia statymus, priiri Vyriausybs veikl, tvirtina valstybs biudet ir priiri jo vykdym. Respublikos Prezidentas valstybs vadovas atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. Vyriausyb yra vykdomoji tvarkomoji alies institucija. Ji vykdo statymus ir kitus teiss aktus, tvarko krato reikalus. Teismai vykdo teisingum. Taigi konstitucin valdi konstrukcija leidia teigti, kad kiekviena i valstybs valdios institucij vykdo tik jai patiktas funkcijas ir negali vykdyti kitoms institucijoms pavest funkcij. N viena i i institucij negali kitis kitoms institucijoms pavest galiojim vykdym. Siekiant valdi atskyrimo, didel reikm turi tiesioginis valstybs valdios institucij galiojim tvirtinimas Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarim yra paymjs, kad tais atvejais, kai Konstitucijoje konkrets galiojimai yra priskirti tam tikrai valstybs valdios institucijai, jokia kita valstybs valdios institucija j negali pasisavinti; toki galiojim negalima perduoti ar atsisakyti. Negalimas ir valdi susiliejimas. Valdi atskyrimas jas padalijus negali bti atsietas nuo valdi savarankikumo. Kitaip bt galima kalbti tik apie veiklos specializacij, bet ne apie savarankikai funkcionuojanias valdias. Valstybs valdios institucij sudarymas, j galiojim visuma, veiklos materialiniai pagrindai leidia institucijoms bti pakankamai savarankikoms savo veiklos srityje. Kita vertus, valdi savarankikumas nra tai, kad jos gali daryti k nori. Savo udavinius jos gali vykdyti tik konstitucini galiojim ribose, gerbdamos kit valstybs valdios institucij teises ir veikdamos kartu su iomis institucijomis. 1.3.2. Valdi pusiausvyra Teisinje literatroje pabriama: Valdi padalijimo principo esm (ne tik modernios politikos ir konstitucionalizmo teorijos, bet ir ios koncepcijos klasikos poiriu) ne formalus, schematikas atskir valdios ak gali diferencijuotas ivardijimas, bet vis pirma tam tikras
684
XI skyrius
stabdi ir atsvar mechanizmas, garantuojantis j santykin autonomikum ir pusiausvyr6. Taigi susiduriame su valdi konstitucins pusiausvyros problema, kuri visada yra demokratins valdios organizacijos konstitucins konstrukcijos centre. Pirmiausia reikt paymti, kad konstitucinje praktikoje inoma vairi valdi pusiausvyros institucinio utikrinimo bd. Vienas j, tvirtintas Jungtini Amerikos Valstij Konstitucijoje, vadinamas checks and balances (stabdi ir atsvar) sistema. Tai JAV aukiausij valstybs valdios institucij organizacijos ir funkcionavimo pagrindas7. JAV Konstitucijos tvai krjai, siekdami utikrinti kiekvienos i valdi savarankikum, j tarpusavio kontrol, numat, kad kiekvienos valstybs valdios akos formavimo altiniai yra skirtingi (statym leidiamosios valdios Kongreso vienus rmus tiesiogiai renka pilieiai, kitus valstij legislatros (tik JAV Konstitucijos XVII pataisoje nustatyta, kad Senate visos valstijos turi po du senatorius, renkamus j gyventoj), alies prezident renka rinkik kolegija, o pastarj alies gyventojai; Aukiausiojo Teismo teisjus skiria prezidentas patariant ir pritariant Senatui; kiekvienos i i institucij galiojim trukm skirtinga (Atstov rm nariai renkami dvejiems, senatoriai eeriems, prezidentas ketveriems metams, o Aukiausiojo Teismo ir Kongreso steigt emesnij teism teisjai eina savo pareigas tol, kol j elgesys nepriekaitingas ir t.t.). Stabdi ir atsvar sistemos paskirtis sukurti tok mechanizm, kuris utikrins kiekvienos valdios galimyb ukirsti keli kitos valdios bandymams pasisavinti jai nepriklausani valdi, neteistai iplsti savo galias. Tai galimyb neutralizuoti vienai kit. Antai statym leidyba Kongreso funkcija, taiau j vykdydamas Kongresas jauia ir Prezidento, ir Aukiausiojo Teismo kvpavim. Prezidento svarbiausia poveikio priemon ioje srityje atidedamojo veto teis. Valstybs vadovo prietaravimas gali bti veiktas tik biliams ar rezoliucijoms abejuose rmuose pritarus kvalifikuotai bals daugumai. Aukiausiajam Teismui tenka kitoks vaidmuo. Jis, nagrindamas konkrei byl, Kongreso akt gali pripainti prietaraujaniu Konstitucijai. Prezidento rankose sutelkta vykdomoji valdia. Nors jam suteikti didiuliai galiojimai vykdant i funkcij, jo veiksmus gali kontroliuoti kitos dvi valdios. Antai Konstitucijoje numatyta tokia efektyvi kontrols
Kris E. Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio Teismo obiter dicta: Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarim // Politologija. 1998. Nr. 1 (11). P. 44. 7 Apie valdi padalijimo principo tvirtinim JAV konstitucinje sistemoje r.: Lafitskij V. I. Osnovy konstitucijonnogo stroja SA. Moskva, Norma, 1988. S. 140191.
6
685
priemon, kaip balsavimas dl valstybs biudeto. Sprsdamas klausim dl valstybs pajam ir ilaid, Kongresas gali i esms apriboti prezidento veikl. Kitas atvejis: aukiausias valstybs pareigas prezidentas gali skirti asmen tik patarus ir pritarus Senatui. Ta pati taisykl galioja ir sudarant tarptautines sutartis, taip pat kitais atvejais. Kongresas gali apkaltos tvarka Prezident paalinti i pareig, jei jis apkaltinamas ir nuteisiamas u tvyns idavim, kyininkavim ar kitus sunkius nusiengimus. Stabdi ir atsvar sistema utikrina valdi stabilum, palaiko valstybs valdios institucij pusiausvyr. Tai viena i valstybs valdios institucij veiklos teistumo utikrinimo garantij. Taip teigti leidia 200 met JAV konstitucin praktika. Europos ali, kurioms bdinga parlamentin ir pusiau prezidentin valdymo forma, konstitucinje praktikoje inomos vairios valdi savitarpio kontrols formos. Pirmiausia reikia atkreipti dmes tai, kad parlamentas statym leidiamoji institucija traktuojama kaip tautos atstovyb, tautai atstovaujanti institucija. Todl, atrodyt, niekas negali atsverti statym leidiamosios valdios. Neatsitiktinai XIXXX a. sandros konstitucins teiss autoritetas A. V. Dicey tvirtino, kad Parlamentas pagal Anglijos Konstitucij turi teis priimti arba panaikinti bet kok statym; be to, joks asmuo ar institucija pagal Anglijos teis neturi teiss paeisti ar nevykdyti parlamento priimt teiss akt8. Bet is teiginys nereikia valdi padalijimo paneigimo. Parlamentinei ar pusiau prezidentinei valdymo formai bdinga specifins valdi pusiausvyros utikrinimo priemons. Lankstaus valdi padalijimo sistemose statym leidiamosios ir vykdomosios valdi pusiausvyr atspindi vykdomosios valdios teis paleisti parlament ir parlamento teis pareikti nepasitikjim vyriausybe. Tai savitarpio priklausomyb, nes pareikdamas nepasitikjim, statym leidjas, jei ne provokuoja pirmalaikius parlamento rinkimus, tai bent smarkiai rizikuoja. Taip pat reikt paymti, kad XX a. sitvirtinus ir sustiprjus konstituciniam teismui konstitucins kontrols institucijai statym leidiamosios valdios institucijos veikla kontroliuojama ir atitikimo konstitucijai poiriu. Taip pat paymtina, kad vykdomosios valdios akt kontrol yra dar grietesn. Teiss akt hierarchijoje jos priimtiems aktams tenka tik postatyminis lygmuo, todl ie aktai tikrinami, ar atitinka konstitucij ir statymus. Tai yra svarbus konstitucini teism, administracini teism veiklos baras. Europos alyse inomas ir apkaltos institutas, taikomas aukiausiems valstybs pareignams. Neretai apkaltos proces realizuoja ne tik parla8
Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius, Eugrimas, 1998. P. 35.
686
XI skyrius
mentas, bet ir konstitucinis teismas (parlamentas pareikia kaltinim, o konstitucinis teismas priima sprendim) ar specialiai sudaryta institucija. gyvendinti usienio politik taip pat patikima vairioms valdioms. Paprastai vykdomoji valdia sudaro tarptautines sutartis, o parlamentas jas ratifikuoja. Nors konstitucijoje tvirtinamas teismins valdios nepriklausomybs principas, taiau tai nepaneigia ir vykdomosios valdios vaidmens utikrinant finansines ir materialines teism funkcionavimo slygas, be to, paymtina, kad vairios valdios neretai dalyvauja formuojant teisj korpus ir t.t. 1.3.3. Valdi sveika Valdi atskyrimas, savarankikumas, j pusiausvyra nereikia, kad jos visikai atskirtos, nesusijusios viena su kita jokiais ryiais. Valstybs valdios institucij savarankikumas, j vykdom funkcij apibrtumas nepaneigia valdi sveikos. Gal ir paradoksas gyvendinti savo funkcij konkreti institucija neretai gali tik derindama savo veiksmus su kitomis institucijomis. Todl kartais net kalbama, kad konstitucijoje yra tvirtinta institucins intervencijos galimyb. Atmet perdjimus, matyt, turtume kalbti apie valstybs valdios institucij sveik. Institucij sveika yra susijusi su valdi pusiausvyra (t.y. tuo paiu santykiu akivaizds ir sveikos, ir abipusio poveikio, ir kontrols aspektai). Toki sveik iliustruot Lietuvos Respublikos konstitucinio reguliavimo pavyzdiai: Respublikos Prezidentas turi teis skirti Ministr Pirminink, taiau i teis gali gyvendinti tik gavs Seimo pritarim (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 6 p., 84 str. 4 ir 5 p., 92 str. 1 d.); Seimas skiria Aukiausiojo Teismo teisjus ir io teismo pirminink (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 10 p.), bet tam btinas Respublikos Prezidento teikimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 11 p.); Seimas steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas, taiau tam reikia Vyriausybs silymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 8 p.). Dar vienas pavyzdys: Seimui priklauso teis tvirtinti biudet, priirti jo vykdym (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 14 p.). Taiau atlikti i funkcij Seimas gali tik glaudiai bendradarbiaudamas su Vyriausybe. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 str. 4 p. nustatyta, kad Vyriausyb rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130 str. nustatyta, kad sudaryt valstybs biudeto projekt Vyriausyb pateikia Seimui ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met pabaigos). Valstybs biudeto projekt svarsto Seimas ir tvirtina
687
statymu iki nauj biudetini met pradios (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 str. 1 d.). Nors kiekviena i nurodyt valstybs valdios institucij turi apibrt funkcij, taiau viena be kitos jos nepajgia atlikti savo udavini. Vyriausyb pateikia biudeto projekt Seimui svarstyti, Seimas statymu patvirtina biudet ir jis tampa svarbiausia Vyriausybs veiklos atrama. Vyriausyb vykdo valstybs biudet, o Seimas kontroliuoja biudeto vykdym. Regime nuosekli teisini veiksm grandin, kai vienos valstybs valdios institucijos funkcijos gyvendinimas galimas tik kitai valstybs valdios institucijai veiksmingai atliekant savsias. T pat, matyt, galtume pasakyti ir apie kitas valstybs valdios institucij veiklos sritis. Imkime statym leidyb. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 str. 1 d. nustatyta, kad statym leidybos iniciatyvos teis priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Du pastarieji subjektai, kuriems priklauso statym leidybos iniciatyvos teis, atstovauja vykdomajai valdiai. Didij dal statym projekt, daniausiai svarbiausiais klausimais, pateikia btent Vyriausyb. statym leidybos procedroje Seimo statutas Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui taip pat numato tam tikrus prioritetus. Antai Seimo statuto 140 str., numato iniciatori teis ataukti statymo projekt, o 4 d. tvirtinta: jei iniciatori ataukt statymo projekt ne vliau kaip kit dien paremia ir pateikia kitas statym leidybos iniciatyvos teis turintis subjektas, statymo projektas svarstomas toliau. Taiau i nuostata netaikoma statym projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb. Statuto 158 str. 5 d. numatyta: jeigu priimant statym balsuojama dl mokesi statymo projekto straipsni ar kit statym straipsni, reglamentuojani mokesius arba galini labai pasikeisti valstybs pajamas, Vyriausybs nariui, Vyriausybs galiotam asmeniui pareikalavus, daroma pertrauka iki artimiausios Seimo posdio dienos. Statuto 162 str. 2 d. Respublikos Prezidentui, Vyriausybei taip pat suteikta teis motyvuotu teikimu silyti svarstyti statymo projekt. Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb pagal Statuto 169 str. 1 d. gali motyvuotu teikimu silyti projekt svarstyti ypatingos skubos tvarka ir t.t. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas. Taigi Seimui, kurio svarbiausia funkcija yra statym leidyba, j gyvendinant tenka veikti kartu su vykdomja valdia.
688
XI skyrius
1.4. Problemos, ikylanios gyvendinant valdi padalijimo princip Vienu balsu tvirtinama, kad grieiausiai ir nuosekliausiai valstybs valdia padalinta Jungtinse Amerikos Valstijose (pagal ios alies 1787 m. priimt Konstitucij). Grietas valdi padalijimas bdingas apskritai visoms prezidentinms respublikoms. JAV funkcionuoja trys viena nuo kitos nepriklausomos valdi sistemos: 1) statymus leidia Kongresas; j sudaro Atstov Rmai ir Senatas; 2) valdymas patiktas Prezidentui ir jam pavaldiems pareignams; 3) teisingum vykdo teism sistema; jos viruje Aukiausiasis Teismas. ios valdios yra nepriklausomos ir savo funkcijas vykdo savarankikai. Amerikietika stabdi ir atsvar sistema ne tik padeda padalinti valdias, bet ir ilyginti jas. Gal todl JAV istorijoje ir apsieita be konstitucini krizi, nors valdi, ypa vykdomosios ir statym leidiamosios, susidrim pasitaiko. Jau esame minj, kad tam tikri valdi padalijimo ypatumai (t.y. lankstus valdi padalijimas) bdingi parlamentinei valdymo sistemai (parlamentinje respublikoje ar parlamentinje monarchijoje). Joje, kaip ir kiekvienoje konstitucinje teisinje valstybje, utikrinamas santykinis statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios savarankikumas ir nepriklausomyb, toliau pusiausvyra tarp j utikrinama specifinmis priemonmis. statym leidiamosios ir vykdomosios valdios pusiausvyra utikrinama parlamento galimybe pareikti nepasitikjim vyriausybe, o valstybs vadovo skelbti prielaikinius parlamento rinkimus. Tam tikr ypatum rasime ir pusiau prezidentinje (mirioje) respublikoje. tai Pranczijos Konstitucij grindianioje doktrinoje teigiama, kad valdi padalijimas nra j suskaldymas ir susilpninimas, bet prieingai, turi utikrinti j bendradarbiavim ir kooperacij tik tada valstybs valdia atitiks visuomens ir asmens interesus; tai ir yra valdios paskirtis. Pusiau prezidentiniam valdymo modeliui bdinga ir prezidentins, ir parlamentins respublikos poymiai. Dabartinje Pranczijoje prezident renka tauta, jis disponuoja svariais de jure ir de facto galiojimais (teis paleisti parlament, veto teis, gali skelbti referendum, karo ir nepaprastosios padties atvejais vykdo nepaprastuosius galiojimus ir t.t.). Vyriausyb yra susijusi ir su prezidentu, ir su parlamentu. Paymtina, kad Vyriausybs veiklai, skirtingai nei prezidentinje respublikoje, btina parlamento daugumos pasitikjimas. Kita vertus, nepasitikjimo Vyriausybei pareikim gali lydti prielaikiniai Nacionalinio susirinkimo rinkimai. Dvej rm parlamentas yra aukiausioji statym leidybos institucija. Pranczijos Respublikos Konstitucija, atskirdama
689
statym leidybos ir reglamentins valdios sritis, labai aikiai riboja statyminio reguliavimo srit. Tai dar vienas prancziko valdi padalijimo modelio ypatumas. statym atitikim Konstitucijai kontroliuoja Pranczijos Konstitucin Taryba. Ji taip pat sprendia valdi kompetencijos konfliktus. 1.5. Valdi padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. nustatyta: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. ia norma, kurios turinys detaliau atskleidiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, tvirtintas valdi padalijimo principas. Konstitucijos 5 str., nustatanio institucijas, vykdanias valstybs valdi, turin atskleidia ir kiti Konstitucijos skirsniai, nustatantys konkrei valstybs valdios institucij organizacij ir funkcionavim: V skirsnis Seimas, VI skirsnis Respublikos Prezidentas, VII skirsnis Vyriausyb ir IX skirsnis Teismas. Kiekviename i i skirsni yra apibrta valstybs valdios institucij kompetencija, joms bdingos funkcijos. Imkime V skirsnio Seimas normas. Konstitucijos 55 str. tvirtinta, kad Seim sudaro Tautos atstovai 141 Seimo narys. Jie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise slaptu balsavimu. Konstitucijos 67 str., apibrianiame Seimo kompetencij, nustatyta, kad Seimas leidia statymus, pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai, pritaria Vyriausybs programai, priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru, tvirtina valstybs biudet ir priiri jo vykdym, nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus, sprendia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus. Tai tipiki statym leidiamosios valdios institucijos galiojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos VI skirsnyje Respublikos Prezidentas idstomos normos, nustatanios, kad Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas, jis atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. VII skirsnyje Vyriausyb tvirtinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai; tai vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvarkanti krato reikalus, koordinuojanti ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl, rengianti valstybs biudeto projekt, vykdanti valstybs biudet ir t.t. IX skirsnis Teismas tvirtina, kad teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos
690
XI skyrius
Konstitucijoje ypatinga vieta skiriama konstitucins kontrols institucijai Konstituciniam Teismui (VIII skyrius Konstitucinis Teismas). Jau esame nurod, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas ne viename nutarime (1995 m. spalio 26 d., 1995 m. gruodio 6 d., 1998 m. sausio 10 d., 1998 m. balandio 21 d. 1999 m. birelio 3 d., 1999 m. liepos 9 d., 1999 m. gruodio 21 d., 2000 m. spalio 18 d., 2000 m. gruodio 6 d. nutarimai), atskleisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtint valstybs valdios organizacijos model, yra paymjs, kad Konstitucijoje tvirtintas valdi padalijimas yra pagrindinis demokratins teisins valstybs organizacijos ir veiklos principas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose nagrinjo vairius io principo elementus: valdi atskyrim ir savarankikum, j pusiausvyr ir sveik (ie klausimai aptarti III skyriaus 5 poskyrio skyrelyje 5.3. Valdi padalijimas).
2 poskyris VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJOS
2.1. Valstybs valdios institucij svoka 2.2. Valstybs valdios institucij sistema, j struktra ir kompetencija 2.3. Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij sistema 2.1. Valstybs valdios institucij svoka Kiekviena valstyb vykdo funkcijas per specialiai tuo tikslu sukurt valstybs valdios institucij sistem. Nacionalinje (Lietuvos) doktrinoje, be svokos institucija, kaip sinonimas lygiagreiai vartojama svoka organas. Dabartins lietuvi kalbos odynas pateikia tok svokos organas apibrim: organizacija, staiga, atliekanti tam tikrus udavinius. Taiau Kanceliarins kalbos patarimuose (1998 m.) nurodoma, kad odis organas traukiasi i vartosenos, sigali kiti tos paios reikms odiai institucija, tarnyba. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vartojama institucijos" svoka, manytume yra tikslingiau ir mums j vartoti. Neabejotina, kad ios valstybs institucijos pasiymi tik joms bdingais bruoais ir savybmis ir pabria j priklausomyb tai paiai grupei. Taigi valstybs valdios institucijos pasiymi ypatingais bruoais, specifi-
691
niais poymiais, kurie iskiria jas i kit visuomens ir valstybs organizacij. Konstitucins teiss mokslas vienareikmiai skiria poymius, pagal kuriuos galima painti valstybs valdios institucij. Valstybs valdios institucijos status lemia: a) konstitucinis institucijos statusas, b) formavimo specifika, c) galiojim apimtys, d) santyki tarp institucij ir visuomens pobdis. Konstitucins teiss doktrinoje dl i poymi svarbumo ir subordinacijos yra diskutuojama. Taiau vienu svarbiausiu valstybs valdios ir valdymo institucij poymiu yra vertinami valstybs valdios galiojimai. Valstybs valdios galiojimai pasiymi tik jiems bdingais poymiais. Pirma, tokios institucijos priimti sprendimai yra privalomi visiems pilieiams, pareignams ir organizacijoms, kuriems jie skirti. Antra, priimto sprendimo vykdymas yra garantuojamas materialiniu aspektu (pvz., valstybs fondai, valstybs biudetas). Treia, priimto sprendimo vykdymas garantuojamas kitokiais metodais ir bdais (tikinimu, visuomeniniu poveikiu, valstybs prievarta). Tenka pastebti, kad valstybs valdios institucijos, vykdydamos jiems pavestas funkcijas, taiko ne vien, anksiau mint, aspekt, o j visum. Be jau isakyt poymi, yra ir kitoki, bding valstybs valdios institucijai. Pirma, valstybs valdios institucija yra tam tikra organizacija, kolektyvas moni, kuriuos jungia tie patys tikslai ir veiklos pobdis. Taiau galima situacija, kada valstybs valdios institucijai gali atstovauti vienas asmuo (pvz., valstybs vadovas Lietuvos Respublikos, Vokietijos Federacins Respublikos, Jungtini Amerikos Valstij prezidentas). Antra, valstybs valdios institucijos formuojamos grietai numatyta tvarka. Treia, valstybs valdios institucija yra valstybs galiota vykdyti valstybs funkcijas ir uduotis (pvz., valstybs vadovas, parlamentas, vyriausyb, teismai). Ji veikia valstybs vardu ar jos pavedimu. Ketvirta, valstybs valdios institucijai teiss normose yra priskirta apibrta kompetencija. Penkta, valstybs valdios institucija gali vykdyti jai pavestus galiojimus tik valstybs nustatyta tvarka. eta, valstybs valdios institucija yra sudtin ir integrali valstybs valdios institucij sistemos dalis. Taigi valstybs valdios institucija yra valstybs galiota institucija vykdyti jos uduotis ir funkcijas, jas vykdyti grietai valstybs nustatyta tvarka.
692
XI skyrius
Demokratinse valstybse yra nusistovj konstituciniai principai, kuri pagrindu yra formuojamos valstybs valdios institucijos. Vienas i svarbiausij princip yra atstovaujamosios demokratijos principas. is principas numato, kad statym leidiamoji institucija (Prezidentas Pranczijoje, Lenkijoje, Lietuvoje; Ministras Pirmininkas Izraelyje) yra renkama tiesiogiai, todl ireikia tautos vali. Parlamentai yra renkami absoliuioje daugumoje pasaulio valstybi (JAV, Jungtin Karalyst, Vokietija ir kt.). Taiau statym vykdomsias ir teismines institucijas daniausiai skiria kitos valstybins valdios grandys. Taip pat jau mintas valdi padalijimo principas yra pamatinis formuojant valstybs valdios institucij sistem. Jos pagrindas yra stabdi ir atsvar mechanizmas. iuo mechanizmu siekiama subalansuoti galiojimus tarp skirting valstybs valdios institucij taip, kad n viena negalt dominuoti (Apie tai plaiau skaitykite io skyriaus pirmame poskyryje). Formuojant valstybs valdios institucijas, taikomas ir valstybs valdios nepartikumo principas, kuriuo ribojamos galimybs tam tikriems pareignams dalyvauti politini judjim ar partij veikloje. Tokia praktika yra inoma ir Lietuvoje. Pvz., Lietuvos Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo teisjai, kit teism teisjai negali dalyvauti politini partij ir judjim veikloje ir bti j nariai. Teistumo principas pasireikia tuo, jog visos valstybs valdios institucijos, galiotieji asmenys privalo laikytis Konstitucijos ir statym. Vieumo ir atvirumo principas pasireikia tuo, jog valstybs valdios institucijos turi vieai informuoti visuomen apie savo veikl ir sprendimus, taip pat ir tuo, kad pilieiai turi teis kritikuoti valstybs valdios institucij veikl. Kai kuriose valstybse yra taikomas federalizmo principas, kuriuo yra atskiriami federacijos valstybs valdios institucij ir jos subjekt galiojimai. Tai bdinga Jungtinms Amerikos Valstijoms, Vokietijos Federacinei Respublikai, Rusijos Federacijai ir kt. Lietuvai kaip unitarinei valstybei is principas yra nebdingas.
2.2. Valstybs valdios institucij sistema, j struktra ir kompetencija Demokratins valstybs valdios institucijos sudaro viening sistem, pasiymini tam tikrais poymiais. Tas vieningumas atspindi tautos interesus ir vali. Vis valstybins valdios institucij veiklos tikslas siekti valstybs gerovs ir j garantuoti. Vieningumas pasireikia dar ir tuo, kad visos institucijos veikia ne isisklaidiusios, o kartu, glaudiai bendradarbiaudamos sprendiant svarbias valstybs problemas. Visos valstybs
693
valdios institucijos veikia statym nustatyta tvarka. Svarbesns institucijos aktai (jei jie neprietarauja Konstitucijai) yra privalomi pavaldioms institucijoms. Taigi tarp valstybs valdios institucij yra glaudus organizacinis ir teisinis ryys. Reikia pastebti, kad valstybs valdios institucij sistema nra nekintama, ji vystosi ir tobulja kartu su valstybe. Valstybs valdios institucij sistemos vienov taip pat sudaro galimyb j skirstyti skirtingas valstybs valdymo institucijas. Institucij struktra ir rys pasireikia, priklausomai nuo valstybs formos, nuo realizuoto valdi padalijimo modelio. Priklausomai nuo valstybs formos, konstitucins teiss moksle yra skiriamos tokios valstybs valdios institucijos: a) valstybs aukiausiosios ir vietos valdios institucijos alyse su unitarine valstybs sandaros forma (pvz., Pranczijos Respublikoje Prezidentas, parlamentas, Vyriausyb yra aukiausiosios valstybs valdios institucijos, o departament prefektai ir prefektros viet valstybs valdios institucijos); b) federacijos ir federacijos subjekt valstybs valdios institucijos valstybse su federacine valstybs sandaros forma (pvz., Vokietijos Federacinje Respublikoje Federalinis Prezidentas, Federalinis Kancleris, Federalin Vyriausyb, parlamentas yra federacins valstybs valdios institucijos, o emi valstybs valdios institucijos federacijos subjekt). Valdi padalijimo principas numato, kad valstybs valdios institucij sistemoje veikia statym leidiamoji, statym vykdomoji ir teismins institucijos, kuri visuma sudaro valstybs institucij sistemos erd bet kurioje pasaulio alyje. statym leidiamajai institucijai, kuriai valdi padalijimo doktrinos pagrindu yra suteikta statym leidybos teis, vykdo teiss norm krybos funkcij. i institucija priima statymus, aukiausij teisin gali (po Konstitucijos) turinias normas, reguliuojanias svarbiausias visuomenini santyki sritis. i institucija renkama tiesioginiuose ir lygiuose rinkimuose, todl galiota atstovauti tautos interesams. Prisimename, kad iuolaikiniame pasaulyje labai nevienodai vardijamos statym leidiamosios institucijos. Jungtinse Amerikos Valstijose Kongresas, vedijoje Riksdagas, Ispanijoje Kortesai, Jungtinje Karalystje Parlamentas, Lietuvoje Seimas. Taiau visuotinai vartojama svoka parlamentas suprantama kaip bendrinis odis statym leidiamajai institucijai apibdinti. Parlament struktra ir nari skaiius yra skirtingi, kadangi juos lemia gyventoj skaiius, istorin patirtis ir kiti faktoriai. Parlamentus daniausiai sudaro vieneri arba dveji rmai, labai retai treji rmai. Dvej rm parlamentai yra bdingi federacinms valstybms (Jungtins Amerikos Valstijos, Vokietijos Federacin Respublika, Rusijos Federacija), taiau yra ir unitarini valstybi (Pranczija, Len-
694
XI skyrius
kija), kuri parlamentus sudaro dveji rmai. Federacinse valstybse auktesnieji parlamento rmai atstovauja federacijos subjekt interesams, unitarinse valstybse dvej rm parlamentas sikomponuoja stabdi ir atsvar mechanizm. Vykdomoji institucija realizuoja valstybs valdi organizuodama ir garantuodama statym vykdym. Aukiausioji vykdomosios valdios institucija yra vyriausyb (ministr kabinetas), kuri paskyrimo metu gauna galiojimus. Vyriausybs paskyrimo bd lemia valdymo formos, politins ir istorins valstybs tradicijos. Parlamentinse monarchijose (Jungtin Karalyst, vedija, Belgija, Norvegija, Ispanija, Danija), nors vyriausyb skiria parlamentas, taiau formaliai turi patvirtinti monarchas. Prezidentinse respublikose (Jungtins Amerikos Valstijos, Meksika) vykdomj valdi formuoja prezidentas. Konstitucins teiss moksle yra keletas nuomoni dl prezidento institucijos. Viena nuomon, kad prezidentas priskiriamas statym vykdomosios valdios institucijoms; kita valstybs vadovo institucija yra savarankika, vienareikmiai netapatinama su vykdomja valdia. Lietuvoje dominuojanti nuomon yra ta, kad Respublikos Prezidentas yra statym vykdomoji institucija. Nors skirtingose alyse vyriausybi funkcijos skiriasi, daugeliui j bdinga tie patys galiojimai. Vyriausybi kompetencijai priklausanius klausimus jau esame aptar skyriuje Vykdomoji valdia. Priklausomai nuo kriterij, pagal kuriuos iskiriama valstybs valdios institucija, vykdomosioms institucijoms galt bti priskirtos ir ministerijos bei kitos centrins administracijos staigos, realizuojanios skirting valstybinio gyvenimo srii valdym, organizuojanios statym ir kit normini akt vykdym. Tiesa, jeigu galiojimus veikti valstybs vardu vertinsime kaip svar kriterij, atspindint valstybs valdios institucijas, tai reikt suabejoti tokio vertinimo pagrstumu. Teismins institucijos realizuoja teismin valdi, kuri yra nepriklausoma ir savarankika. Teismins institucijos yra specialios valstybs institucijos teismai. Pagrindin teism funkcija yra vis teiss subjekt teisi gynimas, laikantis grietai reglamentuotos tyrimo formos. Egzistuoja keletas teismini institucij form. Daugumoje anglosaks teisins sistemos ali egzistuoja vieninga teism sistema su vieninteliu aukiausiuoju teismu. Romangerman teiss sistemos valstybse daniausiai nra vieningos teism sistemos. ia teismai turi skirtingas veiklos sritis, yra sujungti atskiras teismines sistemas ir turi nuosavas aukiausisias institucijas (administracins ir bendrosios kompetencijos teism sistemos). Bendrosios kompetencijos teismams priklauso baudiamosios, civilins, darbo ir panaios bylos. Administraciniai teismai sprendia piliei bei valstybs institucij ginus valdymo klausimais, susijusiais su piliei
695
teisi paeidimais. Taip pat bna ir specializuot teism, sprendiani tam tikr subjekt ar problem bylas (nepilnamei reikal ir pan.). Konstituciniai teismai uima ypating viet. Nors doktrinoje yra diskutuojama dl konstitucini teism vietos, taiau j svarba nekelia abejoni. Konstituciniai teismai sprendia statym atitikimo konstitucijai problem. Konstituciniai teismai gali turti ir kitoki funkcij. Vokietijos Konstitucinis Teismas, be kit funkcij, gali sprsti politins partijos konstitucingumo klausimus. Jungtinse Amerikos Valstijose konstitucins justicijos klausimus sprendia bendros kompetencijos aukiausieji teismai. Pranczijoje yra speciali institucija Konstitucin Taryba. Aukiausiosios teismins institucijos aukiausieji teismai, konstituciniai teismai yra labai svarbi valdi padalijimo bei stabdi ir atsvar mechanizmo sistemos dalis. Jie naudojasi svarbiais galiojimais, galiniais atsverti ir stabdyti statym leidiamosios ar statym vykdomosios valdios sprendimus, kuriems bdinga galiojim virijimas. Teismai gali bti formuojami skirtingais bdais. Jie gali bti skiriami arba renkami. Taiau pasaulyje daniau teisjus skiria nei renka. Teism nepriklausomumas nuo kit valstybini institucij yra garantuojamas tuo aspektu, kad teismai pareigoti vadovautis tik statymu ir sine, yra niekam nepavalds. Viena svarbiausi teism nepriklausomumo garant yra teisj nekeiiamumas. Tai garantuojama teisjavimo termino neribotumu arba ilgu jo laikotarpiu. Taip pat teisj imuniteto garantijomis. Kaip jau buvo minta, valstybs vadovas yra ypatinga institucija valstybs valdios institucij sistemoje. Politinje praktikoje tai oficialus asmuo, formaliai uimantis aukiausij padt valstybs valdios institucij sistemoje ir atstovaujantis valstyb vidaus ir usienio santykiuose. Labiausiai paplits prezidento ir monarcho institutas. Pagal tai skiriamos dvi valdymo formos: monarchija ir respublika. Monarchas (karalius, imperatorius, didysis kunigaiktis) valstybs vadovo post uima grietai numatytu sosto paveldjimo bdu9. Tradicikai monarchas laikomas suvereniu aukiausiosios valstybins valdios atstovu. Konstitucinse monarchijose monarcho galiojimai apriboti konstitucijos ir statym (Jungtin Karalyst, Ispanija, Japonija, Danija ir t.t.). Prezidentas kaip valstybs vadovas renkamas ribotam laikotarpiui. Prezidentas gali bti irinktas tiesiogiai tautos (Lietuva, Pranczija). Taip pat prezident gali rinkti parlamentas (Latvija), speciali rinkik kolegija (Jungtins Amerikos Valstijos). Daniausiai prezidento galiojim apimtys nepriklauso nuo irinkimo bdo. Valstybs vadovo institutas yra svarbus tuo, kad btent valstybs vadovas koordinuoja kit valstybs valdios institucij veikl, ireikia ir
9
r.: Alder J. Constitutional and administrative law. London, 1997.
696
XI skyrius
gina visos visuomens interesus, yra nacionalinio suvereniteto garantas. Taiau valstybs vadovo galiojim apimtys yra labai nevienodos, jos priklauso nuo valstybi istorins, politins patirties. Be ivardyt valstybs valdios institucij, i institucij grupei gali bti priskirtos ir kitos institucijos. Tai gali bti kontroliuojanios, prieir vykdanios institucijos. Ispanijoje tokioms institucijoms priskiriama prokuratra, Italijoje finansins kontrols institucijos.
2.3. Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij sistema Lietuvos Respublika savo veikl vykdo per valstybs institucij sistem. Iskirdami valstybs valdios institucijas Lietuvos Respublikoje, vadovausims koncepcija, jog ias institucijas apibdina du poymiai: a) galiojimai veikti valstybs vardu ir b) valdingi galiojimai. i institucij teisini galiojim apimtys ir tarpusavio bendradarbiavimo principai yra nustatyti Konstitucijos, statym, Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim, Konstitucinio teismo sprendim bei kit normini akt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. tvirtina, kad Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismai. Valstybs valdios institucija Lietuvos Respublikoje gali bti pilietis arba piliei kolektyvas, kuris formuojamas valstybs nustatyta tvarka ir naudojasi valdingais galiojimais vykdyti jam valstybs pavestas funkcijas. Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij visuma sukuria viening sistem. Valstybs valdios institucij sistem sudaro Respublikos Prezidentas (valstybs vadovas vykdomoji valdia), Seimas (statym leidiamoji valdia), Vyriausyb (vykdomoji valdia), Valstybs kontrol, Konstitucinis Teismas, Aukiausiasis Teismas, kiti teismai, prokuratra. Lietuvos Respublikoje savo funkcijas valstybs valdios institucijos realizuoja valdi padalijimo principu. Todl institucij sistem sudaro statym leidiamoji, statym vykdomoji bei teismins valdios. Kiekviena i j sudaro tam tikr vieningos Lietuvos Respublikos valdios posistem. Lietuvos Respublikoje statym leidiamoji institucija yra Seimas. Seim renka tauta tiesioginiuose ir slaptuose rinkimuose. Parlamentas yra vienintel institucija, leidianti statymus. Savo sprendimais Seimas ireikia visos tautos interesus. statym leidiamosios institucijos Seimo sprendimai yra privalomi (plaiau Seimo galiojimai vardyti skyriuje Lietuvos Respublikos Seimas).
697
Vyriausyb yra svarbiausia vykdomoji institucija. Svarbi viet valstybs valdios institucij sistemoje uima Lietuvos Respublikos Prezidentas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 str.). Taiau pagal savo galiojim apimtis Respublikos Prezident reikt priskirti vykdomosios valdios institucij grupei. Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 91 str.). Ministrai vadovauja atitinkamos srities ministerijoms, kurios vykdo joms pavestas funkcijas. Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas; ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Valstybs kontrol taip pat gali bti priskirta valstybs valdios institucij sistemai, nes i institucija yra galiota veikti valstybs vardu ir turi valdingus galiojimus. Teiss teorijoje vykdomoji valdia gali bti skirstoma bendros (atsakinga u didum vykdomajai valdiai bding funkcij) ir specialios (atsakinga u tam tikr srit) kompetencijos. Teismin valdi sudaro Aukiausiasis Teismas, Apeliacinis Teismas, administraciniai bei kiti teismai. Doktrinoje yra diskutuojama dl Konstitucinio Teismo vietos valdios institucij sistemoje (viena nuomon: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priskiriamas teismins valdios grandiai; kita: is teismas iskiriamas i bendrosios teismins valdios dl Konstitucinio Teismo iskirtins padties ir galiojim). Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str.). Kadangi Konstitucinis Teismas konstitucins justicijos problemose yra paskutinioji instancija, jo svarba nacionaliniame stabdi ir atsvar mechanizme yra neabejotina. Lietuvos Respublikoje teisingum vykdo tik teismai. i fundamentali nuostata yra tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (109 str.). Teisingumas vykdomas statym grietai numatyta procedra. Visi teismai yra nepriklausomi ir vykdo teisingum vadovaudamiesi tik statymu. Aukiausioji ir galutin institucija civilinse ir baudiamosiose bylose yra Lietuvos Respublikos Aukiausiasis Teismas. Administracinio pobdio problemoms tokia instancija yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucija (111 str.) numato galimyb steigti specializuotus teismus, sprendianius tik tam tikros ries visuomenini santyki bylas. Tai gali bti darbo, eimos ir kitoki kategorij byloms nagrinti steigti teismai. Taiau Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai tvirtina, kad Teismai su ypatingais galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali bti steigiami. i nuo-
698
XI skyrius
stata garantuoja, kad neatsiras teism, kuri veiklos principai nesiderina su teiss ir teisingumo principais, ir kad bus garantuotos mogaus teiss. Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje Teismas yra minima prokuroro institucija. tvirtinta, kad Valstybin kaltinim baudiamosiose bylose palaiko, baudiamj persekiojim vykdo ir kvotos organ veikl kontroliuoja prokurorai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str.). Taigi prokuroras yra pareignas, kuris baudiamosiose bylose, palaikydamas kaltinim, tai daro valstybs vardu. Nors prokuratra veikia savarankikai ir jos veikl negalima kitis, taiau valdi padalijimo principo aspektu i institucija yra labiausiai susijusi su teismine valdia. Nors teisingum vykdo tik teismas, prokuratra yra ta institucija, kuri savo veikla padeda teismui tiriant bylas nepadaryti klaidos. Kartais teisinje literatroje prokuratra yra vadinama valstybs valdios institucija su ypatinguoju statusu10. Taiau manytume, kad vertinant Lietuvos Respublikos prokuratr kaip valstybs valdios institucij reikt vengti svokos ypatinga, kadangi ji veikia grietai Konstitucijos, statym ir kit normini akt pagrindu ir negali j ignoruoti. Lietuvos Respublikos statymuose yra numatyta galimyb apsksti prokuratros veiksmus, jei asmuo mano, kad buvo paeisti statymai ar kiti teiss aktai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij prokuror skyrimo tvark ir status nustato statymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. balandio 21 d. nutarimu nustat, kad Lietuvos Respublikos Seimas, keisdamas statymus, gali takoti institucij tarpusavio santyki turin ir kad tai nepaeidia Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucinis Teismas nustat, kad dl prokuroro skyrimo tvarkos Seimas galjo keisti statymus, jeigu pastarieji neprietarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Dl Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 29 str. pakeitimo statymo gyvendinimo statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. vasario 25 d. nutarimo Dl V. Nikitino atleidimo i generalinio prokuroro pareig atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Kaip jau buvo minta, Valstybs kontrols institucija taip pat priskirtina prie valstybs valdios institucij. Valstybs kontrols statymo 2 str. numato, jog Lietuvos Respublikos valstybs kontrol yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukiausioji ekonomins finansins kontrols valstybs institucija, priirinti, ar teistai valdomas ir naudojamas valstybs turtas ir vykdomas valstybs biudetas. Tad ms pasirinktj formalij kriterij aspektu i institucij galima priskirti valstybs valdios institucijoms.
10
Baglaj M. V. Konstitucionnoje pravo Rosijskoj Federaciji. Moskva, 1998. S. 337.
Lietuvos Respublikos Seimas
699
XII skyrius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
1 poskyris. 2 poskyris. 3 poskyris. 4 poskyris.
Seimas kaip atstovaujamoji valstybs valdios institucija Seimo nario teisinis statusas Seimo struktra Seimo kompetencija. Apkalta kaip parlamentin procedra
1. iame vadovlio skyriuje nagrinjama Lietuvos Respublikos Seimo statym leidiamosios valdios institucijos teisin padtis. 2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij, Seimas yra atstovaujamoji valstybs valdios institucija, kuri sudaro Tautos atstovai 141 Seimo narys renkami ketveriems metams vadovaujantis lygia, tiesiogine rinkim teise, slaptai balsuojant. 3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij, Seimas leidia statymus, priiri Vyriausybs veikl, tvirtina biudet ir priiri jo vykdym, sprendia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus. Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas; jis turi statymo gali.
1 poskyris SEIMAS KAIP ATSTOVAUJAMOJI VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJA
1.1. Lietuvos Seimo istorin raida 1.2. Seimas atstovaujamoji valstybs valdios institucija 1.3. Seimo rinkim tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai
700
XII skyrius
1.1. Lietuvos Seimo istorin raida Lietuvos Seimo istorija prasideda nuo Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts epochos. Tai buvo valstybs valdios institucija. Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje Seimas rinkosi suvaiavimus (sesijas), kurias auk Didysis Kunigaiktis, o per tarpuvald Pon Taryba. Lietuvos Statutas (1566 m.) iplt Seimo kompetencij. Seimas tapo aukiausija statym leidybos ir valstybs valdios institucija, kuri sudar Didysis Kunigaiktis, Pon Tarybos nariai bei kunigaikiai ir apskrityse irinkti bajor atstovai. Po Liublino unijos (1569 m.) atsiradus jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, atskiri valstybi seimai buvo panaikinti ir sukurtas bendras Seimas. Tokia padtis iliko iki jungtins LenkijosLietuvos valstybs lugimo (1795 m.). 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nepriklausomybs paskelbimo akte buvo skelbiama, kad Lietuvos valstybs pamatus ir jos santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greiiau suauktas Steigiamasis Seimas. 1920 m. balandio mnes Lietuvoje buvo irinkta atstovaujamoji institucija (Steigiamasis Seimas), kuri po ilgo istorinio laikotarpio turjo visos Lietuvos tautos mandat. Vienas svarbiausi Steigiamojo Seimo priimt teiss akt buvo 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal i Konstitucij Seimas buvo vieneri rm, ir buvo renkamas trej met laikotarpiui. Parlamentin respublika tai Lietuvos valdymo forma, kuri buvo tvirtinta 1922 m. Konstitucijoje. Todl Seimas ne tik leido statymus, bet ir rinko Respublikos Prezident bei kontroliavo Ministr kabinet. Pastarasis negaljo veikti neturdamas Seimo pasitikjimo. Pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo irinktas 1922 m. spalio mnes, antrasis 1923 m. gegus mnes1. 1926 m. gegus mnes irinktas treiasis Seimas buvo paskutinysis, irinktas vadovaujantis 1922 m. Konstitucija. 1927 m. gruodio 17 d. prasidj politiniai ir teisiniai pasikeitimai siaurino Seimo kaip atstovaujamosios institucijos reikm. Ketvirtasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo irinktas 1936 m., galiojant naujai 1928 m. Konstitucijai. 1938 m. Konstitucija i esms nepakeit Seimo galiojim (lyginant su 1928 m. Konstitucija), paversdama j labiau reprezentaciniu, patariamuoju. 1991 kovo 11 d. Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas atstaiusi Lietuvos nepriklausomyb prim Laikinj Pagrindin statym (Konstitucija), pagal kurio 78 str. 1 d. aukiausiuoju Lietuvos Respublikos valstybs valdios organu (svoka organas buvo vartojama Laiki1 Steigiamasis Seimas yra nenumeruojamas, todl 1922 m. spalio mnes irinktas Seimas pradeda Lietuvos Respublikos Seim numeracij.
701
najame Pagrindiniame statyme) buvo Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba. i atstovaujamoji institucija turjo plaius galiojimus skiriant ir kontroliuojant vykdomj valdi. Aukiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo galiojim apimtys, veiklos praktika suteikia galimyb tuo metu egzistavusi valdymo form vertinti kaip artim susirinkimo valdymo sistemai. Joje valstybs valdios centras yra atstovaujamoji institucija, i esms nukreipianti tam tikra linkme vis valstybs struktr veikl. To meto Lietuvos valdymo sistem vadinti parlamentine respublika, kai alies Konstitucijoje Laikinajame Pagrindiniame statyme nebuvo tvirtinta vis valdios padalijimo element, bt netikslu. Pastebtina, kad Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas atsirado jau pasibaigus galiojimams. 19901992 m. atstovaujamoji institucija vadinosi Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba. Taiau Lietuvos Respublikos Seimas, vertins Aukiausiosios Tarybos veiklos turin, nusprend, kad pavadinimas Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas tiksliau ireikia ios institucijos veiklos kryptis. 1992 m. spalio m. 25 d. Lietuvos Respublikos pilieiai referendume pritar naujai valstybs Konstitucijai. Pagal ios, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, reikalavimus buvo irinkti trys (1992 m., 1996 m., 2000 m.) Seimai. 1.2. Seimas atstovaujamoji valstybs valdios institucija Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog Seimas yra viena i institucij, vykdani valstybs valdi. Seimo galiojimams Konstitucijoje yra skirtas V skirsnis. Tai savarankika valdi padalijimo doktrinos poiriu institucija. Parlamento kaip valdios institucijos nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Todl Lietuvos parlamentas vienintel institucija, turinti galiojimus statymams kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo vidaus struktr ir veiklos procedr. Svarbu tai, kad niekas negali kitis Seimo svarbiausi teis kurti statymus aukiausios juridins galios norminius aktus. Tuo pasireikia akivaizdus parlamento iskirtinumas. Taiau Seimui priskirti statym leidybos galiojimai nra absoliuts. Pirmiausia Seimas yra saistomas Konstitucijos. Be to, ie galiojimai yra ribojami tokio instituto kaip referendumas. Dal Lietuvos Respublikos Konstitucijos norm galima keisti tik referendumu. Taip pat Konstitucinis Teismas turi galimyb pripainti Seimo priimt statym prietaraujaniu Konstitucijai. Respublikos Prezidentas naudojasi veto teise bei turi galiojimus, esant Konstitucijoje numatytoms aplinkybms, paskelbti
702
XII skyrius
pirmalaikius Seimo rinkimus. ie apribojimai pasireikia kaip valdi padalijim garantuojanio stabdi ir atsvar mechanizmo dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 str. skelbia, jog Seim sudaro Tautos atstovai.... Tad parlamentas, vykdydamas Konstitucijos suteiktus galiojimus, vykdo ir Tautos atstovaujamj funkcij. Kaip atstovaujamoji institucija Seimas tampa Tautos (vis piliei) valios ir interes reikju. Tautos atstovavimas garantuojamas demokratins rinkim sistemos ir princip. Tautos atstovavimo nereikt suprasti tiesiogiai, jog nuo irinkimo momento Seimo nariai nustoja bti savo rinkj atstovai, o tampa Tautos atstovais. Taiau esant prietaravimui tarp rinkj ir Tautos (nacionalini) interes, parlamento narys prioritetu turt suprasti pastaruosius. Todl tokia doktrina grietai nereikalauja i parlamento nario vykdyti prierinkiminius paadus ir nenumato deputat ataukimo mechanizmo. Irinktas Seimo narys yra laisvas balsuodamas bet kuriuo klausimu. Laisvo mandato esm Tautos atstovo laisv gyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevarant ios laisvs rinkj priesakais, j iklusi partij ar organizacij politiniais reikalavimais, nepripastant teiss ataukti Seimo nar. Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai, taigi visi parlamento nariai yra Tautos atstovyb. Seimo nari teisi negalima diferencijuoti, negalima jiems nustatyti nevienod galimybi dalyvauti Seimo darbe. Ne tuo yra paeidiamas esminis atstovaujamosios institucijos principas parlamento nari lygyb vadinasi, tokiu atveju nebt galimybi Seime atstovauti visai Tautai, reikti jos interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 5 skirsnio 25 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). 1.3. Seimo rinkim tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai Lietuvos Respublikos Seim sudaro 141 Seimo narys. Nariai renkami ketveriems metams vadovaujantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas irinktu, kai irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. Lietuvoje Seimo rinkim statymas numato miri rinkim sistem. Vienmandatse rinkim apygardose (atsivelgiant administracin teritorin Lietuvos Respublikos padalijim ir gyventoj skaii) maoritarins rinkim sistemos pagrindu irenkamas 71 Seimo narys, o proporcins likusieji 70 parlamento nari. Rinkimus rengia trij pakop rinkim komisij sistema: Vyriausioji rinkim komisija, Apygard rinkim komisijos ir Apylinki rinkim komisijos. Dvi pastarosios komisijos skiriamos tik rinkim laikotarpiui. statyme yra numatytas demokratinis rinkim komisij sudarymo princi-
703
pas. Visos politins partijos ir visuomeniniai politiniai judjimai, dalyvaujantys rinkimuose, turi teis bti vienodai atstovaujami vis pakop rinkim komisijose. Vienmandatse ir daugiamandatse rinkim apygardose kandidatus Seimo narius turi teis kelti visos politins partijos, registruotos statym numatyta tvarka. Daugiamandatje rinkim apygardoje politinms partijoms, visuomeniniams politiniams judjimams bei koalicijoms reikia pateikti sraus, kuriuose turi bti rayta ne maiau kaip 20 kandidat. Tuo paiu metu ie asmenys gali kelti savo kandidatras vienmandatse rinkim apygardose. Likus ne maiau kaip 30 dien iki rinkim, Vyriausioji rinkim komisija paskelbia vienmandatse apygardose ikelt kandidat pavardes, taip pat rinkimuose dalyvaujani partij, visuomenini politini judjim bei koalicij sraus. statymas numato grietus elgesio reikalavimus partijoms ir kitoms institucijoms rinkim kampanijos metu. Kadangi Seimo rinkim statymas numato miri rinkim sistem, tai kiekvienas rinkjas gauna du biuletenius: vienmandats ir daugiamandats. Siekiant sudaryti galimybes didesniam piliei skaiiui realizuoti pilietin teis, Seimo rinkim statymas numato galimyb balsuoti patu. Nustatant Seimo rinkim rezultatus vienmandatse apygardose, rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau nei 40 proc. rinkj, rayt tos apygardos rinkj sraus. Irinktu laikomas kandidatas, gavs daugiau nei pus dalyvavusi rinkj bals. Jeigu vienmandatje apygardoje n vienas i kandidat negavo vis rinkj daugumos bals, ne vliau kaip per dvi savaites turi bti rengiamas pakartotinis; jame dalyvauja du daugiausia bals gav kandidatai. Daugiamandatje apygardoje rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau nei 25 proc. vis rinkj. Seimo rinkim statymas numato utveriamj barjer. Tik partijos, surinkusios daugiau nei 5 proc., o koalicijos 7 proc. rinkj bals, gali dalyvauti mandat dalybose. Utveriamuoju barjeru siekiama darbingo parlamento eliminuojant smulkias partijas. Kvota (bals skaiius vienam mandatui gauti) apskaiiuojama: daugiamandatje apygardoje surinktus rinkj balsus (u mandat paskirstyme dalyvaujanius sraus) padalijus i 70 (viso deputat skaiiaus, renkamo daugiamandatje apygardoje). Taikant kvot metod, mandatai paskirstomi proporcingai partij ar koalicij gaut bals skaiiui. Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu su usienio valstybe ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie du mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki pasibaigiant Seimo nari galiojimams.
704
XII skyrius
Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali bti skelbiami Seimo nutarimu, priimtu ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Taip pat pirmalaikius Seimo rinkimus gali skelbti ir Respublikos Prezidentas Konstitucijos numatytais atvejais (r. Respublikos Prezidento galiojimai).
2 poskyris SEIMO NARIO TEISINIS STATUSAS
2.1. Seimo nario galiojim gijimas ir pasibaigimas 2.2. Seimo nario teiss ir pareigos 2.3. Seimo nario veiklos garantijos 2.1. Seimo nario galiojim gijimas ir pasibaigimas Seimo nariu gali bti irinktas Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis kaip 25 met, nuolat gyvenantis Lietuvoje. Seimo nari galiojim laikas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kai naujai irinktas Seimas susirenka pirmj posd. Nuo io posdio pradios baigiasi anksiau irinkt Seimo nari galiojim laikas. Paymtina tai, kad irinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seimo posdyje prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai. Priesaika yra asmens ikilmingas bei tvirtas pasiadjimas prisiimti j saistanias pareigas ir jas vykdyti arba paadas sakyti ties, paprastai kreipiantis ir Diev. Tarp priesaikos ir pasiadjimo nedaroma esmini skirtum, tos svokos traktuojamos kaip beveik vienareikms. Tiesa, tam tikr skirtum galima aptikti, jeigu kreipsime dmes formos dalykus. Antai priesaika yra apibdinama kaip ikilmingas ir tvirtas pasiadjimas. Seimo rinkim statymo 38 str. 4 d. ginijama nuostata idstyta taip: Asmenys, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada jie tai padar. Cituota nuostata yra skirta iai Konstitucijos 56 str. 1 d. normai sukonkretinti: Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei [...] (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkriio 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo
705
Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Neprisieks Seimo narys neturi io statuto antrame skirsnyje nustatyt teisi, nesinaudoja io statuto treiame skirsnyje numatytu veiklos aprpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomas joki mandat. Taigi Seimo narys, nors ir priklausydamas politinei frakcijai, neprivalo balsuoti prie savo vali. Nuo naujai irinkto Seimo pirmojo posdio pradios baigiasi buvusio Seimo nari galiojimai. Seimo nario galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktas Seimas; 2) jis mirta; 3) jis atsistatydina ratiku pareikimu; 4) teismas pripasta j neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas Seimo rinkim statymas; 7) jis pereina dirbti arba per 3 mnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su io statuto 6 str. reikalavimais; 8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybs. 2.2. Seimo nario teiss ir pareigos Seimo narys turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka: 1) balsuoti dl vis svarstom klausim Seimo, komiteto ir komisijos, kuri narys jis yra, posdiuose; 2) rinkti ir bti irinktas bet kurias pareigas Seime; 3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, odiu ir ratu pateikti pasilymus, pastabas, pataisas; 4) perduoti posdio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekst, kad is bt raytas posdio stenogram; 5) silyti Seimui svarstyti klausimus; 6) rengti ir teikti svarstyti Seimui statym bei kit teiss akt projektus, taip pat teikti pasilymus dl statym, kurie turi bti svarstomi Seime; 7) Seimo posdiuose klausti pranej ir papildom pranej; 8) daryti pareikimus, sakyti replikas, kalbti dl balsavimo motyv, teikti pasilymus dl posdio vedimo tvarkos, procedros; 9) tiesiogiai ar per padjj gauti uregistruot statym projekt,
706
XII skyrius
statym ir kit Seimo priimt akt, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir Senin sueigos sprendim ir j projekt bei Vyriausybs rengiam teiss akt projekt, taip pat kit valstybs valdios ir valdymo institucij priimt nutarim bei valstybs tarnybos pareign teiss akt kopijas; 10)dalyvauti vis Seimo komitet ir komisij posdiuose, taip pat Vyriausybs posdiuose, prireikus dalyvauti valstybs valdios ir valdymo institucij posdiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat, i anksto pranes, stebti kitus posdius, kuriuose svarstomi j dominantys klausimai, iskyrus susijusius su valstybs paslaptimi, kuri svarstymo tvark nustato statymai; 11)kreiptis su paklausimais Vyriausybs narius, kit valstybs institucij vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareignams klausim; 12)kartu su kitais Seimo nariais: a) teikti statymo projekt dl Konstitucijos keitimo, b) inicijuoti apkalt, c) pradti nepasitikjimo, interpeliacijos procedras, d) aukti neeilin Seimo sesij ir neeilin posd, e) kreiptis Konstitucin Teism, f) kitaip veikti pagal io statuto nuostatas. Seimo statuto 10 str. numato, kad parlamento nariai privalo dalyvauti Seimo posdiuose i anksto numatyt balsavim metu. ios pareigos vykdym kontroliuoja Etikos ir procedr komisija. Ji nedalyvavusiems numatytuose balsavimuose Seimo nariams statymo nustatyta tvarka gali sumainti atitinkamo mnesio atlyginim. Etikos ir procedr komisijai nutarus, toki Seimo nari pavards gali bti skelbiamos spaudoje. Be to, kiekvienas Seimo narys, iskyrus tuos, kurie irinkti Seimo valdyb, privalo bti kurio nors komiteto narys. Seimo narys turi nuolat susitikinti su rinkjais. Seimo nario pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybs staigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. Lietuvoje realizuotas valdi padalijimo principas numato, jog Seimo narys gali bti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru. Taiau Seimo nario pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybs staigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. Savo galiojim metu Seimo narys atleidiamas nuo pareigos atlikti krato apsaugos tarnyb. 2.3. Seimo nario veiklos garantijos Seimo nariui nekliudomai realizuoti jam suteiktus galiojimus Seimo
707
statute numatytos garantijos. Seimo narys turi teis nekliudomai lankytis visose monse, staigose ir organizacijose. U Seimo nario teist reikalavim nevykdym kaltam pareignui statym numatyta tvarka gali bti skiriama drausmin nuobauda, jis gali bti atleistas i pareig. Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip varoma jo laisv, iskyrus atvejus, kai jis utinkamas nusikaltimo vietoje. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomas joki mandat. Be imuniteto, Seimo narys naudojasi indemniteto teise. Vadinasi, Seimo narys negali bti persekiojamas u balsavim ar kalbas Seime. Taiau u asmens eidim ar meit jis gali bti traukiamas atsakomybn bendra tvarka. Kaip jau buvo minta, Seimo nario mandat panaikinti galima tik apkaltos proceso tvarka. Tai sudtinga procedra, numatanti iskirtines Seimo nario veiklos garantijas, kuri kit ali parlament nariai neturi.
3 poskyris SEIMO STRUKTRA
3.1. Seimo struktriniai padaliniai 3.2. Seimo Pirmininkas 3.3. Seimo valdyba 3.4. Seimo komitetai ir komisijos 3.5. Senin sueiga 3.6. Seimo kancleris 3.7. Seimo frakcijos
3.1. Seimo struktriniai padaliniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 str. nustatyta, kad Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Vadinasi, Seimui suteikta teis paiam nustatyti savo struktr ir darbo tvark. Atsivelgiant Seimo kaip statym leidybos valdios konstitucin status turinios institucijos tikslus, turi bti sukurta tokia Seimo struktra ir demokratiniais principais pagrsta darbo tvarka, kad alyje esant bet kokiai situacijai, Tautos atstovyb galt konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai
708
XII skyrius
gyvendinti aukiausij suvereni Tautos gali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 9, 9(3), 9(6), 10 ir 10(1) straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Parlamento darbui ir posdiams vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, kuri negali bti daugiau kaip penki. statym projektams nagrinti ir kitiems Konstitucijoje numatytiems dokumentams rengti Seimas i savo nari sudaro komitetus. Nenuolatinio aktualumo klausimams sprsti Seimas i savo nari gali sudaryti komisijas. Politins partijos ir organizacijos savo politinms pairoms reikti ir tikslams gyvendinti gali sudaryti Seimo nari frakcijas, vadovaujamas senin. Tarp frakcij bei kitiems ryiams palaikyti veikia Senin sueiga. Seimo organizaciniam darbui garantuoti yra sudaroma Seimo valdyba. Seimo statute vardyti parlamento struktriniai padaliniai turi utikrinti darni institucijos veikl. Todl rekomenduotina susipainti su mint Seimo struktrini padalini veiklos galimybmis. 3.2. Seimo Pirmininkas Tai parlamento vadovas, turintis tik iai pareigybei bding galiojim. Seimo narys, irinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veikl Seimo nari frakcijoje. iuo reikalavimu norima pabrti, jog asmuo, vykdydamas Seimo Pirmininko pareigas, turi vadovauti visam parlamentui, o ne daliai. Seimo Pirmininko galiojimai yra numatyti Seimo statuto 29 str.: 1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui; 2) per 10 dien nuo primimo patvirtina parau Seimo priimto statymo teksto autentikum ir perduoda j Respublikos Prezidentui pasirayti, per 10 dien pasirao Seimo statut ir jo pakeitimus; per 3 dienas pasirao statymus, kuri Respublikos Prezidentas per 10 dien po teikimo nepasirao ir negrina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia; 3) per 10 dien nuo primimo pasirao Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus; 4) per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja; 5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezident Konstitucijos 89 str. numatytais atvejais; 6) teikia Seimo Pirmininko pavaduotoj kandidatras Seimui; 7) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras;
709
8) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras; 9) Konstitucijos ir statym numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybs institucij vadov ir j pavaduotoj kandidatras; 10)pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posdiams arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; 11)teikia Senin sueigai sesijos darb programos ir savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; 12)teikia Seimo valdybos posdi darbotvarks projekt arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; 13)vykdo kitus iame Statute numatytus galiojimus. Vykdydamas savo galiojimus, Seimo Pirmininkas leidia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posdiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eils Seimo posdiuose isakyti savo arba Seimo valdybos nuomon. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ne reiau kaip kart per mnes atsako Seimo nari i anksto ratu pateiktus klausimus dl savo veiklos. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vien i Seimo Pirmininko pavaduotoj paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Seimo statutas numato tokius Seimo Pirmininko pavaduotoj galiojimus: 1. Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. 2. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo iems posdiams. 3. Seimo Pirminink, laikinai ivykus arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti savo pareig, tuo metu pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas. 4. Jeigu Konstitucijos 89 str. numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo galiojim Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. 5. Nutarim pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba j pavaduoti (iankstin arba konkreiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu. 3.3. Seimo valdyba Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis udavinys sprsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmi-
710
XII skyrius
ninkui, kai jis to prao. Seimo valdyba sudaroma i Seimo Pirmininko, jo pavaduotoj ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudt nutarimu tvirtina Seimas. Seimo statuto 32 str. numato, jog Seimo valdyba: 1) skirsto valstybs biudeto statymo nustatytas Seimo las, svarsto ir tvirtina Seimo ilaid smatas; 2) komitet teikimu svarsto ir siunia komandiruotes Seimo narius su ratikomis Seimo, valdybos, komitet uduotimis; tvirtina komandiruoi ataskaitas; 3) komitet ar frakcij teikimu svarsto ir pritaria Seimo nari ivykoms ne Seimo lomis sesijos metu; 4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darb programos, savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus ir teikia ivadas Senin sueigai arba Seimui; 5) aukia neeilinius Seimo posdius, nustato posdi laik; 6) tvirtina preliminar Seimo sesijos posdi grafik; 7) prireikus nustato, kurioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo projekt ivadoms gauti; 8) prireikus priima nutarim, kur pagrindin komitet atleisti nuo io Statuto 147 str. idstyt pagrindinio komiteto prievoli; 9) prireikus sudaro darbo grupes statym projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti; 10) padeda organizuoti bendr komitet darb tais klausimais, kurie priklauso keli komitet kompetencijai; 11) tvirtina Seimo kanceliarijos struktr, sudaro Seimo kanceliarijos etat sra ir nustato atlyginimus; 12) tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglament; 13) sprendia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal Statut nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareignams. Seimo valdybos posdius aukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo galiotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Stebtojais Seimo valdybos posdiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs nuolatiniai atstovai. Seimo valdybos posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kancleris. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokument projektai, pasirayti iniciatori, perduodami Seimo Pirmininkui ar jo galiotam Seimo Pirmininko pavaduotojui. Pastarieji, jais remdamiesi, parengia posdio darbotvark. Seimo valdybos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posdyje dalyvaujani nari bals dauguma, kai posdyje dalyvauja ne maiau kaip pus valdybos nari. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, u kur balsavo Seimo Pirmininkas, o jei jo nra, posdiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seimo nariams per
711
komitetus ir frakcijas praneama apie Seimo valdybos sprendimus ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo primimo sesijos metu arba ne vliau kaip per savait kitos sesijos pradioje. Komitetai ir frakcijos gali apsksti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie paeidia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar komiteto teises, kad priimti virijant valdybai suteiktus galiojimus. Tokius skundus nagrinja ir sprendia Seimas iklauss Etikos ir procedr komisijos ivad. 3.4. Seimo komitetai ir komisijos statym projektams nagrinti bei kitiems Seimo kompetencijai Konstitucijos priskirtiems klausimams rengti Seimas pirmojoje sesijoje i savo nari sudaro komitetus. Juose turi bti ne maiau kaip 7 ir ne daugiau kaip 17 Seimo nari (iskyrus Europos reikal komitet) pagal proporcin atstovavimo frakcijoms princip. is principas numato, jog didesn Seimo frakcija turi teis proporcingai daugiau viet kiekviename komitete. Taiau tikslus kiekvieno komiteto nari skaiius nustatomas Seimo nutarimu. Europos reikal komitetas sudaromas ne maiau kaip i 15 Seimo nari pagal proporcin atstovavimo frakcijoms princip. Europos reikal komiteto nariais gali bti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose, taip pat Seimo valdybos nariai. Komitet sudt ir komitet nari pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas u vis komiteto nari ir j pavaduotoj sra. Tam tikroms veikloms kryptims komitetai gali sudaryti pakomiteius. Pakomitet gali sudaryti ne maiau kaip 5 nariai. Seime yra sudaromi ie komitetai: 1. Aplinkos apsaugos; 2. Biudeto ir finans; 3. Ekonomikos; 4. Europos reikal; 5. Kaimo reikal; 6. Nacionalinio saugumo ir gynybos; 7. Socialini reikal ir darbo; 8. Sveikatos reikal; 9. vietimo, mokslo ir kultros; 10. Teiss ir teistvarkos; 11. Usienio reikal; 12. Valstybs valdymo ir savivaldybi; 13. mogaus teisi. Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. Kiekvienos kitos eilins sesijos pradioje gali bti iklausoma komitet darbo ataskait.
712
XII skyrius
Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti ivadas dl jiems svarstyti perduot klausim, atlikti kitas Seimo pavestas uduotis. Komitetai yra atsakingi, kad laiku bt nustatytas tam tikr statym ir kit teiss akt reikalingumas, pagal j veiklos kryptis ir kompetencij inicijuotas j rengimas ir usakytos isamios ivados dl j projekt. Seimo komitetai dirba pagal pasitvirtintus planus, suderintus su Seimo sesijos darb programa. iuose planuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitet darbo planai ir posdi darbotvarks paskelbiamos vieai. Komitet veikl koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba pagal Seimo sesij darb programas ir komitet darbo planus. Komitetai gali pasitvirtinti darbo tvarkos taisykles, neprietaraujanias Seimo statutui. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai i savo nari gali sudaryti parengiamsias darbo grupes. jas gali bti traukti dav sutikim kiti Seimo nariai, taip pat valstybs institucij, partij ir visuomenini organizacij atstovai, ekspertai bei mokslininkai. Los toki grupi ekspertams skiriamos pagal patvirtint komiteto ilaid smat. Seimo statuto 49 str. apibrti Seimo komitet galiojimai. Seimo komitetai galioti: 1) svarstyti statym projektus, rengti ivadas ir nagrinti klausimus, perduotus komitetui svarstyti; 2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti statym, kit Seimo priimam teiss akt projektus, aptarti nauj statym ar j patais reikalingum; 3) rengti ir teikti Seimui projektus dl statym derinimo, papildymo, prietaravim paalinimo; 4) svarstyti Vyriausybs program; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybs arba kit valstybs institucij veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo ivadas; 5) svarstyti savo kompetencijos ribose valstybs institucij vadov, kuriuos skiria Seimas arba kuriuos skiriant reikia Seimo pritarimo, ir j pavaduotoj kandidatras, taip pat t pareign atleidimo klausimus; 6) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt bei biudeto vykdymo apyskait; 7) nagrinti ir kontroliuoti einamj met valstybs biudeto l naudojimo ekonomin efektyvum; svarstyti ir teikti ivadas bei silymus dl Vyriausybs pateikto kit met valstybs biudeto projekto straipsni ir program, komiteto kompetencijai priskirt klausim, siekti racionalaus program parinkimo ir asignavim jam paskirstymo; 8) svarstyti silymus dl ministerij ir kit valstybs institucij steigimo ar panaikinimo; 9) atliekant parlamentin kontrol, iklausyti ministerij ir kit vals-
713
tybs institucij informacijas bei praneimus dl Lietuvos Respublikos statym ir kit Seimo priimt akt vykdymo; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskir problem parlamentin tyrim ir teikti Seimui savo ivadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaiting valstybs institucij met veiklos ataskaitas ir teikti Seimui savo ivadas; 10) nagrinti rinkj bei visuomenini organizacij pasilymus; 11) sudaryti komiteto darbo plan, suderint su Seimo sesijos darb programa; 12) sudaryti komitetui skirt l ilaid smat; 13) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryiuose. Taiau komitet priimti sprendimai valstybs institucijoms yra rekomendacinio pobdio, nors privalu juos atsakyti. Seimo statute yra numatyta kiekvieno konkretaus komiteto veiklos kryptis. Prireikus Seimas gali sudaryti laikinsias tyrimo, kontrols, revizijos, parengiamsias, redakcines ir kitokias komisijas bet kuriam klausimui itirti ir kitiems Seimo pavedimams atlikti. Sudarant laikinsias komisijas, numatomas komisijos nari skaiius proporcinio atstovavimo frakcijoms pagrindu. Seimas tvirtina vis komisijos nari sra. Be to, Seime yra sudaromos nuolatins Etikos ir procedr, Administracin bei Peticij komisijos. 3.5. Senin sueiga Seime veikia Senin sueiga, kuri eina Seimo valdybos nariai ir frakcij atstovai. Kiekviena frakcija Senin sueig skiria po 1 atstov nuo 10 frakcijos nari. Kiekviena frakcija papildomai skiria Senin sueig po 1 atstov nuo nevisos deimties frakcijos nari, jeigu i nevis deimt sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai. Frakcijos, kuriose nra 10 nari, skiria Senin sueig po 1 atstov. Pagrindinis Senin sueigos udavinys svarstyti Seimo sesijos darb programas bei posdi darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitet ir frakcij darbo organizavimo klausimus, teikti sprendim iais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui. Seimo senin sueigos posdiai sesijos metu vyksta reguliariai tam paskirtu laiku. Neeiliniai Senin sueigos posdiai aukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Senin sueigos senino arba ne maiau kaip 1/3 Senin sueigos nari reikalavimu. Apie neeilini posdi laik ir j darbotvark Senin sueigos nariams turi bti praneta ne vliau kaip prie 6 valandas. Senin sueigos posdiams vadovauja seninas.
714
XII skyrius
Jo pareigas pagal Senin sueigos patvirtint grafik, kas savait pasikeisdami, eina frakcij seninai. Pirmosios sesijos pirmajam Senin sueigos posdiui vadovauja vyriausias pagal ami frakcijos seninas. Senin sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali silyti ir teikti Seimo Pirmininkui ar jo galiotam Seimo Pirmininko pavaduotojui Senin sueigos nariai, Vyriausyb, taip pat kiti Seimo nariai (teikiantys statym projektus). i pasilym pagrindu Senin sueigos darbotvarks projekt sudaro Seimo Pirmininkas ar jo galiotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Stebtoj teismis Senin sueigos posdiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs nuolatiniai atstovai. Senin sueigos posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Senin sueigos posdiai yra atviri visuomens informavimo priemoni atstovams. Senin sueigos galiojimai: 1) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl Seimo sesijos darb programos; 2) svarsto savaits ir dienos posdi darbotvarki projektus ir pritaria jiems; 3) svarsto ir derina silymus dl pagrindinio ir papildomo komitet statymo projektui svarstyti paskyrimo bei dl preliminarios statymo projekto svarstymo Seimo posdyje datos paskyrimo; 4) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl kit Seimo darbo organizavimo klausim; 5) iklauso komitet pirminink ir frakcij senin pasilymus dl komitet arba frakcij tarpusavio ryi ir teikia pasilymus Seimui arba valdybai; 6) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dl jos kompetencijai priskirt klausim sprendimo; 7) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmen ikilus principinio pobdio nesutarimams dl svarbiausi Seime svarstom klausim; 8) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo projekt ivadoms gauti. 3.6. Seimo kancleris Seimo kanclerio galiojimus reglamentuoja Seimo statuto 31 str. Jame nurodoma, kad Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybs tarnautojas staigos vadovas. Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas, kur statym nustatyta tvarka vieo konkurso bdu 5 metams skiria ir atleidia Seimas. Konkurso komisija sudaroma Seimo nutarimu j traukiant po vien kiekvienos Seimo
715
frakcijos atstov. Seimo kancleriu negali bti skiriamas Seimo narys. Seimo kanclerio pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politins partijos ar politins organizacijos veikloje. Seimo statutas numato konkreius Seimo kanclerio galiojimus. Seimo kancleris: 1) priiri Seimo ir jo valdybos dokument rengim; 2) priiri Vyriausybs nariams ir kit valstybs institucij vadovams pateikt klausim, paklausim ir interpeliacij nagrinjim ir teikia apie tai informacij Seimo nariams; 3) nagrinja Seimo nari ikeltus klausimus dl Seimo kanceliarijos darbo, utikrina Seimo valdybos sprendim vykdym; 4) utikrina Seimo Pirmininko ir jo pavaduotoj rengiam sesijos darb programos, savaits ir dienos posdi darbotvarki projekt, Senin sueigos darbotvarki projekt bei vis svarstom klausim mediagos parengim; 5) i anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirayti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetencij pasirao oficialius dokumentus; 6) atsako u Seimo antspaud su valstybs herbu naudojim ir saugojim; 7) apibendrina rinkj pasilymus, pageidavimus, laikus ir reguliariai teikia Seimui; 8) kartu su frakcij atstovais paskirsto posdi salje vietas frakcij nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcij susirinkimams; 9) statym nustatyta tvarka skiria ir atleidia Seimo kanceliarijos valstybs tarnautojus; 10) tvirtina Seimo kanceliarijos padalini nuostatus, darbo taisykles, darbuotoj pareigybi apraymus ir ratvedybos instrukcijas; 11) atlieka kitas iame Statute bei Seimo kanceliarijos nuostatuose nustatytas funkcijas. 3.7. Seimo frakcijos Seimo frakcijos yra kuriamos politini sitikinim pagrindu. Todl neinodami Seimo sudties, negalime nuspti, kiek ir koki frakcij bus Seime. Seimo komitet skaiius ir veiklos kryptis nesikeiia dl to, kokios politins jgos laimjo rinkimus. Taiau frakcij skaiius ir dydis priklauso nuo politini jg, patekusi Seim. Politini organizacij ir j koalicij nariai, irinkti pagal sra, j nariai, irinkti pagal sra, bei j nariai, irinkti vienmandatse rinkim apygardose, Seime sudaro frakci-
716
XII skyrius
jas. Frakcijos negali bti kuriamos remiantis asmeniniais, profesiniais interesais. Seimo narys gali bti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos Seime gali jungtis koalicijas ir sutartais klausimais veikti kaip viena frakcija. Susikrusias frakcijas registruoja Seimo valdyba. Visos frakcijos turi veikti pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij, Seimo statut ir statymus. Frakcija turi parengti politin deklaracij, kuri yra skelbiama spaudoje. Kad frakcija bt registruojama, turi pareikti nor joje dalyvauti ne maiau kaip 7 Seimo nariai. Nuostata dl sudarani frakcij 7 Seimo nari sigalioja nuo naujo, 2000 m. renkamo, Seimo darbo pradios. Iki to laiko Seimo frakcij galjo sudaryti ne maiau kaip 3 Seimo nariai. Seimo nari frakcijos arba frakcij koalicijos, nepritarianios Vyriausybs programai, gali pasiskelbti opozicinmis. Opozicins frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybs programas. Opozicinms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcij ir koalicij teiss. ios teiss jokia dingstimi negali bti apribotos. Jeigu opozicin frakcija arba j koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani Seimo nari, tokios frakcijos seninas arba koalicijos vadovas pagal Seimo statuto 41 str. 5 d. buvo vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojosi Seimo statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teismis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 25 d. nutarime, sprsdamas klausim dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 str., 38 str. 2 d., 41 str. 5 d., 152 str. 5 d., 155 str. 4 d., 156 str. 5 d., 180 str., 208 str. 4 bei 11 d. ir 231 str. 3 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai paymjo, kad Seimo statuto 41 str. 5 d. vartojama svoka Seimo opozicijos lyderis neatitinka Seimo statute tvirtinto Seimo opozicijos lyderio statuso. Pagal Seimo statut Seimo opozicijos lyderiu vadinamas opozicins frakcijos seninas ar opozicini frakcij koalicijos, turinios daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani Seimo nari, vadovas; jis turi papildomas Seimo statute numatytas teises. is teisinis institutas pagal Seimo statute tvirtint pripainimo Seimo opozicijos lyderiu tvark ir teisin padt neprietarauja Konstitucijai, taiau pats io instituto pavadinimas Seimo opozicijos lyderis yra dviprasmis, nes vien lingvistikai aikinant i svok, galima daryti prielaid, kad Seimo opozicijos lyderis atstovauja visoms Seimo opozicinms frakcijoms ar visai Seimo maumai. Pagal Seimo statute tvirtint Seimo opozicijos lyderio teisin padt jis yra tik Seimo opozicins frakcijos ar j koalicijos, turinios daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani nari, taigi tik vienos i opozicini frakcij ar j koalicij, vadovas ir atstovas. Jam nustatytos teiss neriboja kit Seimo nari teisi, nekliudo jiems gyvendinti Konstitucijos 59 str. 4 d. tvirtinto Seimo nario laisvo mandato, o kitoms Seimo frakcijoms nepaneigia galimybs bti opozicinmis frakcijomis.
717
Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarime paymjo, kad teisinis reguliavimas visais atvejais turi bti aikus, jis negali kelti dviprasmybi, todl svokos teiss aktuose turi bti vartojamos tiksliai, j tikrja prasme. Seimo statuto reguliuojam santyki kontekste svoka Seimo opozicijos lyderis yra netiksli. Taiau nurodytos svokos Seimo opozicijos lyderis ydingumas nebuvo pakankamas pagrindas Seimo statuto 41 str. 5 d. tvirtint teisin reguliavim pripainti prietaraujaniu Konstitucijai. Frakcij silymai valstybs institucijoms yra rekomendaciniai. Taiau juos valstybs institucijos, iskyrus teismus, privalo apsvarstyti ir atsakyti ratu.
4 poskyris SEIMO KOMPETENCIJA. APKALTA KAIP PARLAMENTIN PROCEDRA
4.1. Seimo kompetencija 4.2. Parlamentin procedra apkalta 4.1. Seimo kompetencija Seimo kompetencija tai galiojim visuma, per kuri atsiskleidia ios valstybs valdios institucijos pagrindins funkcijos. Seimo kompetencija vardyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje atsivelgiant valdi padalijimo principus. Parlamento galiojimai ne dubliuoja vykdomosios ir teismini valdi galiojim, o atspindi pagrindin Seimo kaip atstovaujamosios ir statym kuriamosios institucijos paskirt. Parlamentams, be kit, bdinga: statym krimas, valstybs biudeto tvirtinimas bei tam tikra vykdomosios valdios kontrol. Daugiausia diskusij sukelia vykdomosios valdios kontrol. Valstybse su skirtingomis valdymo formomis i funkcija realizuojama skirtingai. Parlamentinse respublikose vykdomosios valdios kontrol yra vairiapus. ia vyriausybs veikla priklauso nuo parlamento pasitikjimo. Prezidentinse respublikose vykdomoji valdia yra takojama netiesiogiai per statym krim, biudet ir pan. Lietuvoje Seimo nepasitikjimas Vyriausybe reikia jos veiklos pabaig. statym krimo kompetencijos ribos pasaulio valstybse taip pat n-
718
XII skyrius
ra vienodai realizuotos. Didiojoje Britanijoje Parlamentas turi galiojimus priimti sprendimus ir numatyti elgesio taisykles visose valstybs gyvenimo srityse. Tuo tarpu Pranczijos Konstitucija grietai riboja Parlamento veiklos ribas, numatydama konkret sra visuomenini santyki, kuriuos galima reguliuoti statymais. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucija suteikia Seimui galiojimus priimti statymus, reguliuojanius bet kuri visuomenini santyki srit. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (67 str.) numatyti konkrets Seimo galiojimai, kuriuos realizuodamas Parlamentas vykdo valstybs valdi (Konstitucijos 5 str.). Seimas turi galiojimus ir vykdo funkcijas: 1. Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas. Konstitucijos keitimo procedra yra sudtinga. Ji tokia svarbi, jog Konstitucijoje iam klausimui yra skirtas atskiras skirsnis. Pateikti Seimui Konstitucijos pataisas gali ne maiau kaip 1/4 vis Seimo nari arba ne maiau kaip 300 tkstani rinkj. Konstitucijos pataisos turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Konstitucija numato, jog tarp i balsavim turi bti daroma ne maesn kaip trij mnesi pertrauka. Pertrauka numatyta tam, kad suinteresuotos visuomenins ir politins grups galt dalyvauti iame procese gindamos ir derindamos interesus. statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 Seimo nari. Taigi Konstitucija numato, kad jos keitimui reikia kvalifikuotos Seimo nari bals daugumos, kuri yra reali tik sutarus visoms (absoliuiai daugumai) politini jg. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po met. Seimo galimyb svarstyti ir priimti visas Konstitucijos pataisas riboja 148 str., kuris numato, jog Konstitucijos 1 str. nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Taip pat Respublikos Konstitucija numato, jog tik referendumu gali bti keiiamos pirmojo skirsnio Lietuvos valstyb bei keturioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos. 2. Leidia statymus. statym leidyba yra viena svarbiausi Parlamento Seimo veiklos funkcij. Tik Seimui suteikti tokie galiojimai. LR Konstitucija ir Seimo statutas numato statym leidybos procedr. statym leidybos iniciatyvos teis Konstitucija numato Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei. Taip pat ia teise gali pasinaudoti 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, kuria vadovaudamiesi gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti. statym leidybos procedra turi kelet privalom etap. 2.1. statym projekt registravimas. Seimo statutas projektui numato
719
grietus reikalavimus. Tik juos vykdius, projektas gali bti registruojamas Seimo posdi sekretoriato gaut statym projekt ir pasilym rejestre. Jei nra aplinkybi (Teiss ir teistvarkos komiteto ivados, kad jie prietarauja Konstitucijai; statym projektai, pateikti subjekt, neturini statym leidybos iniciatyvos teiss, ir kitos), numatyt Seimo statute, dl kuri statymo projektas Seimui neteikiamas svarstyti; statymo projektas pateikiamas Seimo posdyje. 2.2. statym projekt pateikimas Seimo posdyje. statymo ar kito Seimo akto projekt Seimo posdyje pateikia projekto iniciatorius. Seimas priima sprendim dl pateikto projekto. Galimi sprendimai: 2.2.1. pradti projekto svarstymo procedr; 2.2.2. atidti projekto pateikimo procedr ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seimui; 2.2.3. atmesti projekt nurodant motyvus. Jeigu Seimas nutaria pradti svarstymo procedr, tuomet gali bti sprendiama, ar svarstyti skubos, ar ypatingos skubos tvarka. Projekto svarstymo procedra: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posdyje ir projekto primimas. 2.3. statymo projekto svarstymas pagrindiniame komitete. Komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis statymo projektui nagrinti, kai svarstymo procedra pradta, ne vliau kaip per savait turi savo posdyje aptarti pasirengim projektui nagrinti komitete. Jeigu pagrindinis komitetas nutaria statymo projekt grinti iniciatoriams tobulinti, asmenys, turintys statym leidybos iniciatyvos teis, pastabas ir pasilymus gali teikti tokia paia tvarka ir dl patobulinto statymo projekto. Jeigu komitetas nutaria statymo projekt tobulinti, tam gali bti sudaryta darbo grup. Pasirengimo projektui svarstyti klausimus prireikus komitetas gali aptarti ir kituose posdiuose. statymo projektas svarstomas pagrindinio komiteto posdyje. Galimi pagrindinio komiteto sprendimai: 2.3.1. pritarti iniciatori pateiktam arba komiteto patobulintam statymo projektui ir komiteto ivadoms; 2.3.2. pritarti arba nepritarti statym leidybos iniciatyvos teis turini asmen pateiktoms pataisoms dl statymo projekto (pataisos, kurioms pritarta, traukiamos komiteto patobulint statymo projekt; visos i i asmen gautos pataisos traukiamos komiteto ivadas); 2.3.3. daryti pertrauk ir grinti statymo bei ivad projektus tobulinti ivad rengjams. Rengjai turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus; 2.3.4. paskelbti projekt visuomenei svarstyti; 2.3.5. grinti projekt iniciatoriams tobulinti;
720
XII skyrius
2.3.6. projekt atmesti. 2.4. statymo projekto svarstymas Seimo posdyje. Seimo posdyje dl statymo projekto nagrinjantis j komitetas skaito praneim ir pateikia projekto svarstymo pagrindiniame komitete ivadas. Po svarstymo Seimas nusprendia, ar: 2.4.1. pritarti komiteto patvirtintam statymo projektui su Seimo posdio metu priimtomis pataisomis ir paskirti statymo primimo dat ne anksiau kaip po 2 darbo dien; 2.4.2. paskelbti projekt visuomenei svarstyti. Tuomet procedra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete; 2.4.3. grinti projekt pagrindiniam komitetui tobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi bti priimtas Seimo protokolinis nutarimas ir suformuluotos pagrindiniam komitetui pagrindins nuostatos dl projekto taisymo. io protokolinio nutarimo projekt turi pateikti Seimo narys, rengiantis silym grinti projekt pagrindiniam komitetui tobulinti. iuo atveju procedra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projekt gali bti priimtas tik vien kart; 2.4.4. daryti pertrauk, jeigu svarstyti nebaigiama tame paiame posdyje arba paaikjus, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos, arba io Statuto 109 str. nustatyta tvarka; 2.4.5. grinti iniciatoriams projekt tobulinti i esms. iuo atveju statymo projekto svarstymo procedra kartojama nuo pateikimo Seimo posdyje; 2.4.6. atmesti projekt ir prireikus pavesti parengti nauj. 2.5. statymo projekto primimas Seimo posdyje. statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani posdyje. Yra balsuojama dl atskir statymo projekto dali. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, straipsniai priimami i eils. Tuos straipsnius, dl kuri nra joki pasilym, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprietarauja n vienas Seimo narys. Kitais atvejais balsuojama dl kiekvieno straipsnio. Apsvarsius visus statymo projekto straipsnius, balsuojama dl viso statymo projekto. Jeigu statymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti nauj projekt. Jeigu statymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, j galima silyti vl ne anksiau kaip po 6 mnesi nuo projekto atmetimo dienos. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne vliau kaip per deimt dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grina
721
Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Pasiraytas statymas skelbiamas oficialiame Valstybs ini leidinyje. Respublikos Prezidento grint statym Seimas gali i naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu u statym balsavo daugiau kaip 1/2, o u konstitucin statym ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Esant ypatingoms aplinkybms, esant poreikiui greiiau sureguliuoti visuomenini santyki r, Seimo statutas numato galimyb statymo projekt svarstyti skubos ir ypatingos skubos tvarka. Skubos tvarka svarstomi Seimo nutarimai, jei taip nusprendia Seimas, ir statym projektai. Silyti i svarstymo tvark motyvuotu teikimu turi teis Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis, Seimo valdyba, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausyb. Sprendimas svarstyti statymo projekt skubos tvarka gali bti priimamas statymo projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posdyje metu balsavusi Seimo nari dauguma, jeigu ji yra didesn negu 1/5 vis Seimo nari. Jei taikoma skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo etap: svarstymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posdyje, primimo; taip pat trumpinami ir kiti iame Statute nustatyti terminai, susij su statym leidyba. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvark priimamas Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma, jeigu ji didesn negu 1/4 vis Seimo nari. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvark gali bti priimtas projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posdyje metu. 3. Priima nutarimus dl referendum. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 ir 9 str. skelbia, jog aukiausij suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus; svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. Lietuvos Respublikos referendumo statymo 8 str. numato, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teis priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir pilieiams. i teis gyvendinama daugiau kaip 1/3 Lietuvos Respublikos Seimo nari silymu, o piliei iniciatyva ireikiama ne maiau kaip trij imt tkstani rinkim teis turini Lietuvos Respublikos piliei reikalavimu. Piliei iniciatyvos teisei paskelbti referendum dl konkretaus klausimo gyvendinimo nustatomas trij mnesi terminas. is terminas skaiiuojamas nuo Lietuvos Respublikos piliei iniciatyvins grups, sudarytos i ne maiau kaip deimties rinkim teis turini asmen, registravimo Vyriausiojoje rinkim komisijoje. Taip pat turi bti suraytas registravimo aktas. Vienas io akto nuoraas ne vliau
722
XII skyrius
kaip kit dien po registravimo isiuniamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Iniciatyvin grup, remdamasi registracijos akto nuorau, turi teis skelbti tam tikrus praneimus spaudoje ir organizuoti piliei para rinkim. Piliei reikalavimus pareikimus dl referendumo paskelbimo kaupia iniciatyvin grup. Per nustatyt termin surinkus tris imtus tkstani Lietuvos Respublikos piliei para dl reikalavimo referendumui paskelbti, iniciatyvin grup surao baigiamj akt ir kartu su piliei reikalavimais pareikimais perduoda Vyriausiajai rinkim komisijai. Per tris mnesius nesurinkus reikiamo Lietuvos Respublikos piliei para skaiiaus, tolesnis para rinkimas nutraukiamas. Tuo paiu klausimu vl reikti iniciatyv referendumui paskelbti leidiama ne anksiau kaip po vieneri met. Vyriausioji rinkim komisija, gavusi dokumentus dl referendumo paskelbimo, per penkiolika dien juos patikrina. Jeigu Vyriausioji rinkim komisija nustato, kad jie atitinka io statymo reikalavimus, piliei iniciatyvins grups baigiamj akt kartu su piliei reikalavimais pareikimais ir savo ivada perduoda Lietuvos Respublikos Seimui. Jeigu randa dokumentuose neesmini trkum ar trksta labai nedaug (iki 0,5 proc.) piliei para, Vyriausioji rinkim komisija apie tai pranea iniciatyvinei grupei ir nustato iki penkiolikos dien termin iems trkumams paalinti. Jeigu per nustatyt laik ie trkumai paalinami, reikalavimas referendumui paskelbti toliau nagrinjamas bendra tvarka. Jeigu paeistas iniciatyvos teiss gyvendinimo terminas, nesurinkta pakankamai Lietuvos Respublikos piliei para arba jeigu pateiktuose dokumentuose nustatyta rimt statymo paeidim (suklastoti piliei paraai ar paeistas savanorikumo principas renkant paraus), Vyriausioji rinkim komisija motyvuotu sprendimu atmeta reikalavim referendumui paskelbti ir pranea apie tai iniciatyvinei grupei bei Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Respublikos Seimas, gavs tinkamai formint piliei iniciatyvins grups baigiamj akt bei piliei reikalavimus pareikimus ir Vyriausiosios rinkim komisijos ivad, kad ie dokumentai atitinka statym, sesijos metu svarsto referendumo paskelbimo klausim artimiausiame Seimo posdyje. posd kvieiami referendumo iniciatori atstovai. Seimo nutarimas dl referendumo paskelbimo priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka. Seimas gali konstatuoti, kad referendumui teikiamas statymo nuostat projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taiau tai nra pagrindas neskelbti referendumo. Lietuvos Respublikos Seimo nutarime paskelbti referendum nurodoma referendumo data, referendu-
723
mui teikiamos statymo nuostatos ar konkretus Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimas. Referendumo data skiriama ne vliau kaip po 3 mnesi nuo nutarimo primimo dienos. Referendumu priimtos Lietuvos Respublikos statymo nuostatos ar kitas sprendimas gali bti pakeistas ar panaikintas referendumu. Jeigu prireikia skubos tvarka keisti referendumu priimtas Lietuvos Respublikos statymo nuostatas ar kitus sprendimus, tai gali bti atlikta Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, priimtu 2/3 vis Lietuvos Respublikos Seimo nari dauguma. Per 3 mnesius ie pakeitimai turi bti pateikiami referendumui tvirtinti. 4. Skiria Respublikos Prezidento rinkimus. Valdi padalijimo principas numato stabdi ir atsvar mechanizm, kuris turi garantuoti demokratin valdi pasikeitim. Todl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta, jog Respublikos Prezidento rinkimus skiria Seimas, o Seimo rinkimus Prezidentas. Tokiu bdu eliminuojama galimyb vienai i institucij umirti paskelbti rinkimus ir pratsti galiojimus. 5. Steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia vadovus. 6. Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai. Nepritarus silomai kandidatrai, Respublikos Prezidentas turi silyti kit. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarime yra iaikins, jog Respublikos Prezidentas turi teikti Seimui toki kandidatr Ministrus Pirmininkus, kuri yra susijusi su parlamentine dauguma ir gali gauti daugumos pritarim. 7. Svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti. Be Seimo pritarimo Vyriausybs programai pastaroji negali veikti. 8. Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas. Konstitucija vardija Lietuvos Respublikos Vyriausyb subjektu, turiniu galiojimus silyti Seimui steigti ir panaikinti ministerijas. Toki pasilym galimyb numatyta Vyriausybei tikintis, jog ji pati geriausiai vertins struktrini pasikeitim poreikius. 9. Priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru. Seimas gali pareikti nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku vis nari bals dauguma. 10. Skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus. 11. Skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink. Valstybs kontrolei vadovauja Lietuvos Respublikos valstybs kontrolierius. Valstybs kontrols statymo 4 str. numato, kad Lietuvos Respublikos valstybs kontrolieri penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Taip pat iame
724
XII skyrius
statyme numatyta, jog Seimo reikalavimu valstybs kontrolierius u Valstybs kontrols veikl turi atsiskaityti Seimui. Valstybs kontrolierius privalo informuoti Seim apie tikrinim, atlikt Seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, Respublikos Prezidentas, prireikus ir Vyriausyb, turi bti informuojami apie tikrinim, turini valstybin reikm, rezultatus. 12. Skiria savivaldybi taryb rinkimus. Savivaldybi taryb rinkim statymo 6 str. nurodo, kad taryb rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vliau kaip likus 5 mnesiams iki taryb nari galiojim pabaigos. Jeigu likus 4 mnesiams iki taryb nari galiojim pabaigos Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia taryb rinkim datos, taryb rinkimai rengiami paskutin sekmadien, nuo kurio iki taryb nari galiojim pabaigos lieka ne maiau kaip mnuo. Taryb rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie 2 mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki taryb nari galiojim pabaigos. 13. Sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymas nustato, kad Vyriausioji rinkim komisija yra nuolat veikianti aukiausia Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi taryb rinkim ir referendum organizavimo institucija. Be to, statymu tvirtinama, kad Vyriausij rinkim komisij ketveriems metams, laikotarpiui, kai iki eilini Seimo rinkim dienos liko ne maiau kaip 100 dien ir ne daugiau kaip 130 dien, sudaro Seimas. Prie neeilinius Seimo rinkimus Vyriausioji rinkim komisija naujai nesudaroma, jos galiojimai ilieka iki Vyriausioji rinkim komisija bus sudaryta prie eilinius Seimo rinkimus. Vyriausioji rinkim komisija sudaroma i: 1) komisijos pirmininko; 2) trij auktj teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i teisingumo ministro pasilyt ei kandidatr; 3) trij auktj teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i Lietuvos teisinink draugijos pasilyt ei kandidatr; 4) partij, politini organizacij, gavusi Seimo nari mandat daugiamandatje rinkim apygardoje, pasilyt asmen. Teisingumo ministras ir Lietuvos teisinink draugija Vyriausij rinkim komisij gali silyti ir daugiau kandidatr. Burt traukim Seimo posdyje organizuoja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Partijos, politins organizacijos, gavusios Seimo nari mandat daugiamandatje rinkim apygardoje, nuo vieno io daugiamandatje rinkim apygardoje ikelt kandidat srao (jungtinio srao) iki komisijos sudarymo turi teis pasilyti Vyriausij rinkim komisij po vien atstov. Vyriausiosios rinkim komisijos pirminink skiria Seimas. Vyriausio-
725
sios rinkim komisijos pirmininkas, taip pat komisijos nariai, burtais paskirti komisij, jeigu jie yra partij, politini organizacij nariai, turi sustabdyti savo naryst iose partijose ir politinse organizacijose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partij ir politini organizacij veikloje bei vykdyti j pavedim. 14. Tvirtina valstybs biudet ir priiri jo vykdym. 15. Nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus. 16. Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus. 17. Nustato Respublikos administracin suskirstym. 18. Steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus. 19. Leidia amnestijos aktus. 20. veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim dl ginkluotj pajg panaudojimo. Lietuvos Respublikos miest ir rajon laikino tiesioginio valdymo statymas numato, kad primus Lietuvos Respublikos Seimo nutarim laikinai vesti Lietuvos Respublikos miesto ar rajono tiesiogin valdym, Lietuvos Respublikos Vyriausyb valdymo reform ir savivaldybi reikal ministro teikimu per savait paskiria savo galiotin to miesto ar rajono laikinam valdymui bei administravimui. io galiotinio teikimu Ministras Pirmininkas skiria galiotinio pavaduotoj. Lietuvos Respublikos karo padties statyme numatyta, kad karo padt veda Seimas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus. Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir dl karo padties vedimo nedelsdamas priima Respublikos Prezidentas, ir sprendim teikia tvirtinti artimiausiame Seimo posdyje, o tarp Seimo sesij nedelsdamas aukia Seimo neeilin sesij. Seimas statymu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim. Karo padtis gali bti vesta visoje valstybje arba jos dalyje. Sprendime dl karo padties vedimo nurodoma, kokios teiss ir laisvs, numatytos iame statyme, ribojamos. Karo padtis ataukiama, kai Seimas panaikina Respublikos Prezidento sprendim dl karo padties vedimo arba inykus prieastims, dl kuri ji buvo vesta. Sprendim dl karo padties ataukimo priima Seimas. Seimas karo padt veda ar j ataukia priimdamas statym. Respublikos Prezidento sprendimai dl karo padties vedimo ar ataukimo forminami dekretais. vedus karo padt, valstybs institucij veikla pertvarkoma siekiant utikrinti svarbiausias valstybs funkcijas. Ministerijoms, kitoms Vyriausybs staigoms ir valstybs institucijoms Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausyb gali pavesti funkcijas, kurios nenumatytos j nuostatuose, bet numatytos mobilizaciniuose planuose arba btinos karo
726
XII skyrius
padties slygomis.
727
4.2. Parlamentin procedra apkalta Apkaltos procesas yra parlamentin procedra, kuri Seimas taiko Konstitucijos 74 str. nurodytiems asmenims dl j padaryt veiksm, diskredituojani valdi autoritet bei siekdamas isprsti toki asmen atsakomybs problem. Apkaltos klausimu savo pozicij yra idsts Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarime konstatuota, jog apkalta viena i pilietins visuomens savisaugos priemoni. Demokratini valstybi konstitucijose apkalta traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprendiama pareigno konstitucin atsakomyb. Numatant ypating aukiausij pareign atleidimo i pareig ar j mandato panaikinimo tvark, utikrinama viea demokratin j veiklos kontrol, taip pat jiems suteikiamos papildomos garantijos atlikti savo pareigas vadovaujantis statymu ir teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 19 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Apkaltos procesas gali bti inicijuojamas Respublikos Prezidentui, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisjams, Aukiausiojo Teismo pirmininkui ir teisjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisjams, Seimo nariams. Nei Ministrui Pirmininkui, nei ministrams negali bti inicijuojama apkalta. Jeigu ios procedros metu konkretus asmuo pripastamas kaltu, tai jis paalinamas i pareig arba panaikinamas jo Seimo nario mandatas. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimo statutas numato grietus pagrindus apkaltos procesui pradti. Pagrindas apkaltos procesui pradti atsiranda, jei asmuo iurkiai paeidia Konstitucij, sulauo duot priesaik, tariamas padars nusikaltim. Teis silyti pradti apkaltos proces, esant nurodytiems motyvams, turi ne maesn kaip 1/4 Seimo nari grup, Respublikos Prezidentas, o dl Aukiausiojo Teismo teisj bei Apeliacinio teismo pirmininko ir teisj taip pat ir teisj garbs teismas. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nustats, kad nurodyti asmenys yra tariami padar nusikaltim, apie tai nedelsdamas pranea Seimui ir pateikia reikiam mediag. Iklauss Generalinio prokuroro praneim dl kit asmen padaryto nusikaltimo, Seimas sprendia, ar duoti sutikim dl konkretaus asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn Seimo statuto nustatyta tvarka, ar pradti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Jeigu Seimas nusprendia duoti sutikim patraukti mintus asmenis baudiamojon atsakomybn, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos proce-
728
XII skyrius
so procedra Seime dl to paties kaltinimo negali bti pradti tol, kol nebus isprstas baudiamosios atsakomybs klausimas, t.y. priimtas teismo iteisinamasis nuosprendis arba siteisjs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudiamoji byla nutraukta. Duodamas sutikim patraukti asmen baudiamojon atsakomybn, Seimas taip pat apsisprendia, kad bylos faktines aplinkybes tirs ne Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija, bet teisins institucijos tardymas ir teismas. Vadinasi, jeigu teismas pripains asmen kaltu, vliau nereiks teikti atskiro silymo pradti apkalt dl nusikaltimo padarymo. Silymas apkaltos procesui pradti turi bti teikiamas Seimui ratu ir iniciatori pasiraytas kaip teikimas, o Respublikos Prezidento silymas kaip kreipimasis nurodant konkret asmen, jam formuluojam kaltinim, argumentus, svarbiausius faktus, rodymus ar j altinius. Seimas, iklauss apkaltos iniciatori ar j atstovo silym pradti konkreiam asmeniui apkaltos proces, sudaro specialij tyrimo komisij pateikt kaltinim pagrstumui ir rimtumui itirti bei ivadai dl io silymo parengti. Specialioji tyrimo komisija sudaroma i Seimo nari, apkaltos proceso iniciatori atstov ir teisinink, dirbani teisme, tardymo sistemoje ar prokuratroje. Komisijoje paprastai neturi bti daugiau kaip 12 nari. Sudarydamas komisij, Seimas paskiria pirminink ir jo pavaduotoj, nustato tyrimo atlikimo terminus. Bent vienas i komisijos vadov turi bti teisininkas. Apie tyrimo eig spaudai ir kitoms visuomens informavimo priemonms pranea tik komisijos pirmininkas arba jo galiotas narys. Seimo specialiosios tyrimo komisijos posdiai, susij su apkaltos procesu, paprastai yra udari. Liudytojai ir ekspertai kvieiami ir apklausiami pagal baudiamojo proceso taisykles: jie spjami dl atsakomybs u atsisakym ar vengim duoti parodymus ir u inomai melagingus parodymus, visa tai patvirtinama j paraais. Ekspertai savo ivadas pateikia ratu ir pasirao. Tais atvejais, kai asmeniui pradta apkaltos byla dl iurktaus Konstitucijos paeidimo, Seimas specialiosios tyrimo komisijos silymu arba savo iniciatyva kreipiasi Konstitucin Teism praydamas ivados, ar minto asmens konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Specialiosios tyrimo komisijos ivados turinyje turi bti idstoma: 1) kaltinimo esm, nusiengimo padarymo vieta, laikas, bdai, motyvai ir kitos esmins aplinkybs; 2) nustatyti faktai ir rodymai; 3) asmens, kuriam taikoma apkalta, paaikinimai. Jeigu pareikti kaltinimai nepasitvirtina, tai nurodoma ivadoje ir trumpai apibdinami atlikti tyrimo veiksmai. Atsivelgiant tyrimo rezultatus, ivados pabaigoje konstatuojama, ar yra motyv pradti apkal-
729
tos proces Seime, ar nra. Jeigu specialioji tyrimo komisija padaro ivad, kad yra motyv apkaltos procesui Seime pradti, ji turi suformuluoti konkreius kaltinimus. Tai gali bti padaryta komisijos ivados pabaigoje arba atskiru dokumentu. Specialioji tyrimo komisija taip pat nusprendia, kas komisijos vardu palaikys kaltinim ir atliks kitas kaltintojo funkcijas Seime apkaltos proceso metu. Komisija gali paskirti iki 7 kaltintoj Seimo nari. J pavardes ir galiojimus komisija pranea Seimui ratu. Tais atvejais, kai specialioji tyrimo komisija padaro ivad, kad nra motyv apkaltos procesui pradti, Seimas svarsto ivadoje suformuluot motyv bei argument pagrstum ir sprendia, ar pritarti iai ivadai. Jeigu Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma patvirtina i ivad, laikoma, kad silymui pradti apkaltos proces nepritarta. Tuo paiu pagrindu tam paiam asmeniui kelti apkaltos byl galima ne anksiau kaip po vieneri met ir tik paaikjus naujoms aplinkybms. Jei Seimas nepatvirtina komisijos ivados, kad nra motyv apkaltos procesui pradti, jis turi nusprsti, kam pavesti atlikti papildom ar pakartotin tyrim tai paiai ar naujai specialiajai tyrimo komisijai. Apkaltos procesas Seime susideda i i pagrindini dali: parengiamosios, tardymo, gin, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo odio ir balsavimo dl pateikt kaltinim. Parengiamojoje posdio dalyje paskelbiama nagrinjamos apkaltos bylos esm, pristatomi asmens, kuriam taikoma apkalta, kaltintojai, j atstovai, paaikinamos j teiss ir pareigos, iklausoma j praym ir priimami dl j sprendimai, isiaikinamos galimybs tsti bylos nagrinjim. Tardymas pradedamas balsu perskaitant kaltinimo mediag ir iklausant asmens, kuriam taikoma apkalta, paaikinimus. Po to apklausiamas asmuo, kuriam taikoma apkalta, liudytojai, iklausoma ekspert ivad, specialist nuomoni, apirimi rodymai. Ginai tai kaltintojo ir asmens, kuriam taikoma apkalta, ar j atstov kalbos bei replikos. Paskutins replikos teis visada priklauso gynjui, jeigu jo nra, asmeniui, kuriam taikoma apkalta. Pasibaigus ginams, asmeniui, kuriam taikoma apkalta, suteikiamas baigiamasis odis. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis bet kurioje apkaltos proceso dalyje, taiau tik iki balsavimo pradios atsistatydinti i pareig ar atsisakyti Seimo nario mandato pateikiant dl to pareikim ratu. Toks pareikimas turi bti nedelsiant patenkintas. Tokiu atveju apkaltos procesas nutraukiamas ir tai forminama Seimo nutarimu. Po asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo odio prasi-
730
XII skyrius
deda baigiamoji teisenos dalis slaptas balsavimas dl pateikt kaltinimo formuluoi. Balsuojama u kiekvien kaltinimo formuluot atskirai. Balsuoja tik Seimo nariai. Suskaiiavus balsus, posdio pirmininkas pranea balsavimo rezultatus dl kiekvienos kaltinimo formuluots atskirai. Jeigu bent u vien kaltinimo formuluot balsuoja 3/5 vis Seimo nari, laikoma, jog asmuo Seimo yra pripaintas kaltu vykds jam inkriminuojam nusiengim. Jeigu n viena kaltinimo formuluot nesurenka 3/5 vis Seimo nari bals, laikoma, jog apkaltai Seimas nepritar. Jei u kaltinimo formuluot, atitinkani baudiamojo nusikaltimo poymius, balsavo maiau kaip 3/5, taiau daugiau kaip pus vis Seimo nari, laikoma, jog Seimas duoda sutikim patraukti konkret asmen, iskyrus Respublikos Prezident, baudiamojon atsakomybn. Kai Seimas konkret asmen apkaltos proceso tvarka pripasta kaltu, tas asmuo nuo to momento laikomas paalintu i pareig arba netenka Seimo nario mandato. Jam u padarytus nusiengimus taip pat gali bti taikoma teisin atsakomyb statym nustatyta tvarka. Konstitucijos nustatyt nelieiamybs teis praranda ir savo noru atsistatydin i pareig arba atsisak Seimo nario mandato asmenys, o u padarytus nusiengimus jiems taip pat gali bti taikoma teisin atsakomyb bendra tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gegus 11 d. nutarime yra nustats, kad nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir asmens kalt nusikaltimo padarymu jau yra nustats teismas, Seimas sprendia tik asmens konstitucins atsakomybs klausim. Apkaltos procedra pradedama Seime gavus teismo apkaltinamojo nuosprendio nuora. Tai daugiausia diskusij kelianti procedra. i procedra turi tam tikro prietaringumo, nes jai priepastatomas teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apkaltos rezultatai. Esant neigiamiems apkaltos procedros rezultatams vyksta teisin kolizija teismo nuosprendyje asmuo pripaintas kaltu, o dl apkaltos proceso tampa nemanoma nualinti asmens nuo uimam pareig ar panaikinti Seimo nario mandat. Gav teismo siteisjusio apkaltinamojo nuosprendio nuora, Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas nedelsdami su juo supaindina Seimo narius. Artimiausiame Seimo posdyje Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas teikia Seimo nutarimo projekt dl Seimo nario mandato panaikinimo. Tame paiame posdyje Seimas paskiria Seimo posdio dl asmens paalinimo i pareig ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo dat. Svarstymo data turi bti paskirta ne anksiau kaip po 7 dien nuo posdio, kuriame i data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, nedelsiant ratu ir pasiraytinai praneama apie paskirt Seimo posdio dat ir laik, kai sitei-
731
sjusio apkaltinamojo teismo nuosprendio pagrindu bus sprendiamas jo paalinimas i pareig ar Seimo nario mandato panaikinimas. Su praneimu yra siuniamas io straipsnio 3 d. numatyto nutarimo projektas, Seimo statutas, taip pat siloma iki svarstymo dienos ratu praneti, ar jis nori dalyvauti apkaltos procedroje. Asmuo, pranedamas apie savo dalyvavim, gali nurodyti ne daugiau kaip du gynjus ar kitus atstovus, kurie turi bti pakviesti Seimo posd. Asmuo taip pat gali pateikti rodym, turini takos sprendiant konstitucins atsakomybs klausim. Seimo posdis pradedamas Seimo Pirmininko ar jo pavaduotojo praneimu. Praneime idstoma siteisjusio apkaltinamojo nuosprendio esm. Po to odis suteikiamas asmeniui, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, arba jo praymu vienam i gynj ar atstov. Asmuo, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, ar vietoj jo kalbantis gynjas ar atstovas gali remtis rodymais, turiniais takos sprendiant konstitucins atsakomybs klausim. Seimo nariai gali uduoti asmeniui, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, ar vietoj jo kalbaniam gynjui ar atstovui klausim. Po to odis suteikiamas gynjams ir atstovams, jei j nra, asmeniui, kuriam taikoma apkalta. Procedra baigiama asmens, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, baigiamuoju odiu. Asmuo, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, iki balsavimo pradios turi teis atsistatydinti i pareig ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dl to pareikim ratu. Asmuo, atliekantis laisvs atmimo bausm, pareikim gali atsisti patu ar per savo galiot asmen. Tokiu atveju apkaltos procedra Seime nutraukiama.
Lietuvos Respublikos Prezidentas
731
XIII skyrius LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
1 poskyris. Valstybs vadovo institutas 2 poskyris. Respublikos Prezidento kompetencija 3 poskyris. Respublikos Prezidentros teiss aktai. Kiti Respublikos Prezidento statuso klausimai
1. iame vadovlio skyriuje yra nagrinjamas Lietuvos Respublikos Prezidento institutas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 str. Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. 2. Aptariant Lietuvos Respublikos Prezidento institucij konstitucinje teisje, btina aptarti ir Respublikos Prezidento rinkim tvark, kompetencij, Respublikos Prezidento priimamus tess aktus, Respublikos Prezidento galiojim suteikim. 3. Respublikos Prezidento viet valstybs valdios institucij sistemoje atskleidia jo galiojimai bei tarpusavio santykiai su Seimu, Vyriausybe bei teismine valdia. Aptariant Respublikos Prezidento padt valdios institucij sistemoje, btina apvelgti ir i klausim teisin reglamentavim, ir besiklostani valstybs valdios institucij sveikos praktik.
1 poskyris VALSTYBS VADOVO INSTITUTAS
1.1. Valstybs vadovo samprata 1.2. Valstybs vadovo instituto raida Lietuvoje 1.3. Respublikos Prezidento rinkim tvarka. galiojim nutrkimas
732
XIII skyrius
1.1. Valstybs vadovo samprata Valstybei reikia atsakingo asmens, utikrinanios konstitucin tvark, garantuojanio valstybins valdios tstinum ir stabilum, aukiausiu lygiu atstovaujanio tarptautiniams santykiams. Tokias funkcijas vykdo valstybs vadovas, turintis pakankam galiojim bendradarbiaujant su statym leidiamja, vykdomja bei teisminmis valdiomis. Valstybs vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose. Monarchijose valstybs vadovo funkcijas vykdo monarchas (imperatorius, karalius, didysis hercogas, eichas, emiras), respublikose prezidentai. odis prezidentas yra kils i lotyniko odio praesidens (praesidentis), t.y. sdintis prieakyje. Kai kuriose alyse valstybs vadovo funkcijas vykdo kolegiali institucija prezidiumas ar taryba (buv. Soviet Sjunga, veicarija)1. Taiau net ir kolegialiai institucijai vykdant valstybs vadovo funkcijas, yra renkamas ios institucijos pirmininkas, kuris, turdamas nedaug galiojim, reprezentuoja al. Esant skirtingoms valdymo formoms, valstybs vadovo galiojim apimtys yra nevienodos. Vienose alyse j funkcijos yra nominalios, kitose realios. Taiau vis valstybi vadovams yra suteikti iskirtiniai (bdingi tik iam pareignui) galiojimai aukiausiu lygiu atstovauti tautai alyje ir u jos rib. Atstovaujamoji funkcija pasireikia teisinmis galiomis, suteikianiomis valstybs vadovui tam tikrus valdios galiojimus (teis pasirayti tarptautines sutartis, skirti savo atstovus alies regionuose). Valstybs vadovo teisin ir faktin padt lemia konkreios alies istorins tradicijos bei politins slygos. Konstitucins monarchijos alyse (Danija, vedija, Norvegija, Jungtin Karalyst, Japonija bei kt.) valstybs vadovai karaliauja bet ne valdo2. Todl i ali valstybi vadov funkcijos vertintinos tik kaip atstovaujamosios reprezentacins. Panaias galias turi parlamentini respublik (Italija, ekija, Vokietija, Latvija ir kt.) vadovai prezidentai. Taiau prezidentini (JAV, Meksika, Brazilija ir kt.) bei pusiau prezidentini (Pranczija ir kt.) valstybi vadovai yra ryks vykdomosios valdios atstovai ir dalyviai, turintys plaius galiojimus. Nagrinjant valstybs vadovo padt valstybins valdios sistemoje, tenka kalbti apie jo galiojim santyk su statym leidiamosios, vykdomosios bei teismins valdi galiomis. Valdi padalijimo principas
1 2
Baglay M. B. Konstituciojonnoje pravo zarubenych stran. Moskva, 1999. S. 210. Alder J. Konstitutional and Administrative Law. London, 1994. P. 194200.
733
kaip teisins valstybs poymis numato, jog bet kurio pareigno galiojimai priskirtini vienai i trij valdi statym leidiamajai, vykdomajai ar teisminei. Valstybs vadovas, realizuodamas galiojimus, bendradarbiauja su visomis trimis valdiomis. Prezidentai statym krybos procese naudojasi veto teise, turi galimyb skirti teisjus bei suteikti malon nuteistiesiems. Taiau valstybs vadovo pagrindins funkcijos yra bdingos vykdomajai valdiai. Parlamentinse bei pusiau prezidentinse valstybse prezidentas vykdomj valdi (galiojimus) dalijasi su vyriausybe. Prezidentinse valstybse alies vadovas taip pat yra ir vykdomosios valdios vadovas. Kaip jau buvo minta, Prezidentas valstybins valdios sistemoje gali turti skirtingus galiojimus: bti tik valstybs vadovu (Vokietija); ir valstybs, ir vykdomosios valdios vadovu (Jungtins Amerikos Valstijos, Egiptas); ir valstybs, ir faktikai vyriausybs vadovu. Tokiu atveju, nors yra savarankikos vyriausybs vadovo pareigos, bet prezidentas ir vyriausyb yra vienos politins pakraipos, dar prezidentas yra ir vadovaujanios jgos lyderis, valstybs vadovas dominuoja ir vyriausybje (Pranczija). Priklausomai nuo valstybs vadovo galiojim yra skiriamos prezidentins, parlamentins bei miraus (pusiau prezidentinio) tipo respublikos. Taiau doktrinoje aktyviai diskutuojama dl kriterij, ireikiani tam tikr valdymo form. Todl ir Lietuvoje egzistuojanti valdymo forma yra nuolatini diskusij objektas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarimo konstatuojamojoje dalyje nurodo, kad Lietuvoje egzistuojanti valdymo forma gali bti vertintina kaip parlamentin respublika, turinti kai kuri mirios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatum. Nacionalinje doktrinoje diskutuojama dl ios Konstitucinio Teismo isakytos nuomons, teigiant, kad Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim bdas bei kiti de jure ir de facto galiojimai duoda pagrind Lietuvos valdymo formoje velgti miraus (pusiau prezidentinio) valdymo formos poymi. Lietuvos Respublikos Prezidento galiojim apimtys idstytos alies Konstitucijoje, Prezidento statyme bei kituose norminiuose teiss aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos VI skirsnio 77 str. skelbia, jog Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. Kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentas turi galiojimus leisti dekretus (juos privalo pasirayti Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras) vykdomosios valdios veiklos ribose, todl i institucij galima priskirti institucijoms, atstovaujanioms vykdomajai valdiai valdi padalijimo mechanizme.
734
XIII skyrius
1.2. Valstybs vadovo instituto raida Lietuvoje Lietuvos Didioji Kunigaiktyst buvo monarchija. Valstybs vadovas buvo Didysis Kunigaiktis. Taip Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vadovai buvo tituluojami nuo XIII a. pirmosios puss. Jungtinje Lietuvos ir Lenkijos valstybje nuo 1569 m. vykusios Liublino Unijos atskiras Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Didysis Kunigaiktis nebebuvo vainikuojamas. Juo buvo Lenkijos Karalius. Tokia padtis egzistavo iki Lietuvos ir Lenkijos valstybs lugimo (1795 m.). 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus Lietuvos valstybs nepriklausomyb, ikilo problema dl valdymo formos, taip pat ir dl valstybs vadovo. Po tam tikr abejoni respublika buvo pasirinkta kaip atgimstanios valstybs valdymo forma. 1919 m. balandio 4 d. Valstybs Taryba steig Prezidento institucij ir irinko Antan Smeton pirmuoju Lietuvos Prezidentu. 1920 m. birelio 10 d. Steigiamajame Seime buvo paskelbta laikinoji Konstitucija, kurioje tvirtinta nuostata, jog valstybs vadovu bus Respublikos Prezidentas, o j rinks Seimas. Iki tol, kol buvo irinktas Prezidentas, jo pareigas jo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis. 1922 m. lapkriio 13 d. Pirmasis Seimas irinko Aleksandr Stulginsk Lietuvos Respublikos Prezidentu. Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas, irinktas 1923 m., taip pat A. Stulginsk irinko valstybs vadovu. 1926 m. birelio 7 d. Lietuvos Respublikos Treiasis Seimas Prezidentu irinko Kaz Grini. 1926 m. gruodio 17 d. nepatenkinti padtimi valstybje tautininkai, krikionikosios partijos bei karininkija privert K. Grini atsistatydinti. Po keli dien gruodio 19 d. Antanas Smetona antr kart buvo irinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikos Prezidento poste Antanas Smetona ibuvo 14 met iki Lietuvos okupacijos ir aneksijos. 1940 m. birelio 15 d. Soviet Sjunga okupavo Lietuvos Respublik. Okupaciniam reimui vykdant valstybs valdymo formos pakeitimus prezidento institucija buvo panaikinta. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas atkr Lietuvos nepriklausomyb ir prim Laikinj Pagrindin statym (Konstitucij). Laikinajame Pagrindiniame statyme buvo numatyta, kad valstybs vadovui bdingas funkcijas vykdo Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas. Aukiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo Pirmininku 19901992 m. buvo Vytautas Landsbergis. 1992 m. spalio 25 d. vyko referendumas, kurio metu buvo priimta nuolatin Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ji numat Respublikos Prezidento institucij su jai bdingais galiojimais. 1993 m. vasario 14 d.
735
vyko visuotiniai ir tiesioginiai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. J metu valstybs vadovu buvo irinktas Algirdas Mykolas Brazauskas, 1998 m. Respublikos Prezidentu buvo irinktas Valdas Adamkus. 1.3. Respublikos Prezidento rinkim tvarka. galiojim nutrkimas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim tvark numato Lietuvos Respublikos Konstitucija bei 1992 m. gruodio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas. Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 str., Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 1 str.). Lygi rinkim teis reikia suprasti kaip kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio, turinio teis rinkti Respublikos Prezident, rinkimuose turint vien bals. Rinkimus galima vadinti tiesioginiais, jei rinkjai Respublikos Prezident renka be tarpinink, o slapto balsavimo metu rinkjai balsuoja asmenikai ir slaptai. Kontroliuoti rinkj vali rinkimuose draudiama. statymas numato, jog teis rinkti Respublikos Prezident turi Lietuvos Respublikos pilieiai, kurie rinkim dien yra ne jaunesni kaip 18 met. Rinkimuose negali dalyvauti pilieiai, teismo pripainti neveiksniais. Taip pat negalima tiesiogiai arba netiesiogiai Lietuvos Respublikos piliei rinkim teisi apriboti dl j lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair. Paeist rinkim teis pilieiai turi galimyb ginti teismuose. Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentu negali bti renkami asmenys, susij priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei, bei asmenys, pagal teismo paskirt nuosprend atliekantys kriminalin bausm, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils. Tad deimt met yra maksimaliai galimas laiko tarpas vienam asmeniui bti Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas. Skelbdamas Prezidento rinkimus Seimas priima atitinkam nutarim. Eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus dviem mnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Paius Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkim komisija bei jos
736
XIII skyrius
sudarytos miest ir rajon rinkim komisijos. Respublikos Prezidento rinkim rengimo ir vykdymo ilaidas apmoka valstyb. Pretendentus tapti kandidatais Respublikos Prezidentus pradedama kelti ne anksiau kaip likus 80 dien ir baigiama ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim dienos. Pretendentus bti kandidatais Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politins partijos ir politins organizacijos, taip pat ikelti savo kandidatr gali pavieniai asmenys. Tapti kandidatu Respublikos Prezidentus ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim pretendentas ratu pareikia apie tai Vyriausiajai rinkim komisijai. Jeigu pretendent bti kandidatu Respublikos Prezidentus ikl politins partijos ir politins organizacijos, savo sprendim jos taip pat pateikia ratu. Vyriausiajai rinkim komisijai btina pateikti pretendento pilietyb bei asmenyb patvirtinanius dokumentus ir sumokti penki vidutini mnesini darbo umokesi dydio ustat. Tuomet Vyriausioji rinkim komisija iduoda rinkj para rinkimo lapus. Tik surinkus 20 tkstani (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 str.) rinkj para, ustatas yra grinamas j sumokjusiam asmeniui. Kandidato Respublikos Prezidentus statusas gyjamas, kai pretendentai registruojami kandidatais Respublikos Prezidentus Vyriausiojoje rinkim komisijoje. Kandidat Respublikos Prezidento viet skaiius negali bti ribojamas. Likus iki rinkim ne maiau kaip 45 dienoms, pretendentai bti kandidatais Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai rinkimo lapus su ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para. Taip pat pretendentas turi pateikti pajam bei turto deklaracijos pagrindini duomen ira, patvirtint Valstybins mokesi inspekcijos. Likus iki rinkim dienos ne maiau kaip 30 dien, Vyriausioji rinkim komisija oficialiai skelbia vis asmen, registruot kandidatais Respublikos Prezidentus, sra ir ne vliau kaip per 24 valandas nuo srao paskelbimo iduoda iems asmenims kandidato Lietuvos Respublikos Prezidentus paymjim. Nuo oficialaus kandidat Respublikos Prezidentus srao paskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkim kampanija. Kandidatai Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidat srao paskelbimo turi lygi teis pasisakyti rinkj ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posdiuose, naudotis valstybinmis masins informacijos priemonmis ir skelbti savo rinkimin program. Rinkim agitacija draudiama likus 30 valand iki rinkim pradios ir rinkim dien, iskyrus nuolatin vaizdin agitacij tam skirtose vietose, jeigu ji ikabinta likus ne maiau kaip 48 valandoms iki rinkim pradios. Balsavimas vyksta rinkim dien nuo 7 iki 21 valandos rinkim komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkjas balsuoja tik toje rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jis yra trauktas. Lietuvos Respublikos Prezidento
737
rinkim statymas numato balsavim patu. Balsavimas patu suteikia galimyb dalyvauti rinkimuose pilieiams, kurie dl sveikatos bkls arba dl kit prieasi rinkim dien negali atvykti balsuoti rinkim apylink. Balsuoti patu galima miesto, rajono pato skyriuose j darbo valandomis, pradedant penkta diena iki rinkim ir baigiant likus vienai dienai iki rinkim (jei rinkjas raytas to miesto, rajono rinkj sraus) ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkim (jei rinkjas neraytas to miesto, rajono rinkj sraus). Balsavimo patu ilaidas apmoka valstyb. Siekiant, jog kuo daugiau piliei galt realizuoti teis ireikti savo vali rinkimuose, organizuojamas balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse (konsulatuose) ir laivuose, gydymo, socialins rpybos ir globos staigose, kariniuose daliniuose, bausms atlikimo vietose. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas numato maoritarin (daugumos) rinkim sistem. Irinktu Respublikos Prezidento viet laikomas tas kandidatas, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau nei pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau nei pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jeigu pirmajame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, po dviej savaii rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausia bals. Irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai. Galutinius Respublikos Prezidento rinkim rezultatus ne vliau kaip per 5 dienas po rinkim skelbia Vyriausioji rinkim komisija. Pakartotini Respublikos Prezidento rinkim rezultatus ne vliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos taip pat skelbia Vyriausioji rinkim komisija. Respublikos Prezidento rinkim rezultat paskelbimas yra Respublikos Prezidento rinkim komisijos nutarimo paskelbimas Lietuvos Respublikos laikraiuose per Lietuvos Respublikos Vyriausybs telegram agentr (ELTA). Po Respublikos Prezidento rinkim rezultat paskelbimo Respublikos Prezidento rinkim komisija ne vliau kaip per 3 valandas irinktam Respublikos Prezidentui teikia Lietuvos Respublikos Prezidento paymjim. Asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios. Tok pareikim Respublikos Prezidentas turi paskelbti kit dien po to, kai Respublikos Prezidento rinkim komisija teikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento paymjim (Lietuvos Respublikos Prezidento statymo 7 str.). Tokiu reikalavimu yra siekiama, jog irinktasis Respublikos Prezi-
738
XIII skyrius
dentas bt nepriklausomas nuo j rmusi politini struktr bei atstovaut visos Tautos interesams. Irinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien pasibaigus buvusio Respublikos Prezidento kadencijai ir kai prisiekia Tautai bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, siningai atlikti savo pareigas ir bti visiems lygiai teisingas. Turi prisiekti ir perrinktas antrajai kadencijai Respublikos Prezidentas. alies vadovas prisiekia Lietuvos Respublikos Seimo rmuose Seimo posdyje. Respublikos Prezidentas turi prisiekti stovdamas prieais Konstitucinio Teismo pirminink, o jo nesant prieais vien i Konstitucinio Teismo teisj ir skaitydamas priesaikos tekst padjs rank ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Respublikos Prezidento priesaikos tekstas yra numatytas Lietuvos Respublikos Prezidento statymo 3 str. Prisieks Respublikos Prezidentas turi pasirayti priesaikos akt. akt taip pat pasirao Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jam nesant Konstitucinio Teismo teisjas, prims i priesaik. Pasiraytas priesaikos aktas yra teikiamas Parlamento vadovui Seimo Pirmininkui. Aktas saugomas Seime. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeiiamas (iskyrus galimyb neminti paskutinio priesaikos sakinio Tepadeda man Dievas). Atsisakymas prisiekti Seimo posdyje, pasirayti priesaikos akt arba pasiraymas su ilygomis laikomas, kad Respublikos Prezidentas neprisiek ir todl negali eiti savo pareig. Konstitucijoje numatytais atvejais, Respublikos Prezidentui paskelbus pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmosios posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Jei Respublikos Prezidentas pageidauja dalyvauti paskelbtuose Prezidento rinkimuose, jis yra isyk registruojamas kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai irinktas Respublikos Prezidentas laikomas irinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkim prajo daugiau kaip treji metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu prajo maiau negu treji metai jo pirmosios kadencijos laiko, Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui; tai nelaikoma antrja kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali bti irinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui. Galimi atvejai, kai Prezidento rinkimai rengiami nepasibaigus kadencijai. Tokiais atvejais rengiami rinkimai, nors ir vyksta ankiau negu paprastai, nevadinami pirmalaikiais: Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka ar Seimui nutarus, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig; jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. iuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo galiojim Seime; jo pareigas Seimo
739
pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Ivardytais atvejais Seimas ne vliau kaip per 10 dien privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi bti surengti ne vliau kaip per du mnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia Vyriausyb. Skirtingose alyse prezident pavadavimo problema yra sprendiama nevienodai. Vienose alyse prezident gali pavaduoti viceprezidentas (JAV, Bulgarija), kitose alies vadovo funkcijas laikinai vykdo ministrai pirmininkai (Rusija). Lietuvos Respublikos Prezident, laikinai ivykus usien arba susirgus ir todl laikinai negalint eiti pareig, laikinai pavaduoja Seimo Pirmininkas. Taiau Prezident pavaduojantis Seimo Pirmininkas neturi tiek pat galiojim, kiek Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, atleisti ar skirti ministr be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dl nepasitikjimo Seimo Pirmininku. Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento galiojim. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 str. nurodomos aplinkybs, kada gali nutrkti Prezidento galiojimai. Konstitucijoje vardytos Prezidento galiojim nutrkimo aplinkybs: 1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas; 2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai; 3) Respublikos Prezidentas atsistatydina i pareig; 4) mirta; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka; 6) Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima nutarim, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig. Viena i Prezidento galiojim pasibaigimo aplinkybi yra paalinimas i pareig. Tai gali tik Seimas specialios teisins procedros apkaltos reikalavim ribose. Reikalavimai apkaltos procesui yra numatyti Lietuvos Respublikos Seimo statute. Respublikos Prezidentas gali bti prie laik paalintas i pareig, tik iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik, taip pat paaikjus, jog padar nusikaltim. Sprsdamas Respublikos Prezidento paalinimo i pareig klausim, Lietuvos Respublikos Seimas privalo grietai laikytis Konstitucijos, Seimo statuto ir kit teiss akt suformuluot reikalavim.
740
XIII skyrius
2 poskyris RESPUBLIKOS PREZIDENTO KOMPETENCIJA
2.1. Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Seimu 2.2. Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Vyriausybe 2.3. Respublikos Prezidentas ir teismin valdia 2.4. Respublikos Prezidento kompetencija krato apsaugoje bei usienio politikoje 2.5. Malon. Pilietyb. Valstybiniai apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Prezidentas turi galiojim vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Vienose ie galiojimai priklauso iimtinei alies vadovo kompetencijai, kitose susij su kit valstybs institucij galiojimais, kuriuos realizuoti galima vadovaujantis valdi padalijimo principu. ias galias realizuoti galima tik Konstitucijos ir statym numatytos stabdi ir atsvar sistemos ribose. i sistema paalina galimyb atsirasti autoritariniams ar kitokiems neteisiniams valdymo metodams. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucija, Prezidento bei Prezidento rinkim statymai yra pagrindiniai teiss altiniai, reglamentuojantys valstybs vadovo galiojim apimt ir ribas. 2.1. Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Seimu alies vadovo galiojimai nekonkuruoja su atstovaujamosios institucijos Seimo galiojimais. Lietuvos Respublika numato griet i valstybs valdios institucij funkcij pasidalijim. Taiau Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Seimu leidia vertinti valstybs vadov, kaip svarb statym leidybos proceso dalyv. Net naujai irinktas Seimas pirmj savo posd renkasi Prezidento kvieiamas. Taip pat Prezidentas turi galiojimus skelbti eilinius Seimo rinkimus, o tam tikrais atvejais ir pirmalaikius parlamento rinkimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pirmalaiki Seimo rinkim paskelbimo galimyb yra apribota aplinkybi.
741
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 str. numato vienareikmes konstitucini teisini santyki situacijas. Tik joms egzistuojant, Respublikos Prezidentas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tai gali vykti, kuomet: 1) Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl naujos Vyriausybs programos arba nuo Vyriausybs programos pirmojo pateikimo per 60 dien du kartus i eils nepritar Vyriausybs programai; 2) Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe pastarajai pasilius. Valstybs Konstitucija nenumato kitoki prieasi, kurioms esant Respublikos Prezidentas gyt teis paleisti alies parlament. Galimyb Prezidentui naudotis iais galiojimais nepagrstai riboja Lietuvos Respublikos 87 str. numatantis, kad kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmosios posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Konstitucija numato jog Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau nei 6 mnesiai, taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai. statym leidyba yra svarbiausia Seimo veiklos funkcija. Jokia kitai institucijai nra suteikta statym leidybos teis. Taiau Respublikos Prezidentas turi tam tikr galiojim ioje srityje. Pirma, Respublikos Prezidentas turi statym leidybos iniciatyvos teis. Antra, Seimo priimti statymai sigalioja tik po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, iskyrus atvejus, kai paiuose statymuose yra numatoma kita j sigaliojimo data. Po teikiamu Respublikos Prezidentui pasirayti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos statymo tekstu Seimo statuto nustatyta tvarka btinas raas su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parau. Taip patvirtinamas Seimo priimto statymo autentikumas. Lietuvos Respublikos statymai, kurie teikiami Respublikos Prezidentui pasirayti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje. Vliau nurodoma j pasiraymo bei paskelbimo data arba paymima apie j grinim Seimui pakartotinai svarstyti. Lietuvos Respublikos statymo teksto pabaigoje prie Respublikos Prezidento para yra rayta: Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym. Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne vliau kaip per deimt dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti.
742
XIII skyrius
statymai ir kiti norminiai aktai yra skelbiami oficialiame leidinyje Valstybs inios. Grindamas nepasirayt statym Seimui, Respublikos Prezidentas turi nurodyti, kodl jis io statymo pasirayti negali ir kaip j reikt taisyti. Jei nurodytu laiku Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir nepasirao, tas statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Susidrs su prezidento veto, parlamentas gali reaguoti trejopai: 1) priimti prezidento pastabas, 2) jas atmesti arba 3) numarinti ibraukiant i politins darbotvarks3. Respublikos Prezidento grint statym Seimas gali i naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu u statym balsavo daugiau nei 1/2, o u konstitucin statym ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Paprastai statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani posdyje. Konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau nei pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Tokius statymus Respublikos Prezidentas privalo ne vliau kaip per tris dienas pasirayti ir nedelsdamas oficialiai paskelbti. Priimt statym dl Konstitucijos keitimo pasirao Respublikos Prezidentas ir ne vliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, is statymas sigalioja, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. statymas dl Konstitucijos keitimo sigalioja ne anksiau kaip po vieno mnesio nuo jo primimo. Referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Konstitucijoje numatytais atvejais (ginkluoto upuolimo atveju, vedant karo padt ir skelbiant mobilizacij arba vedant nepaprastj padt) tarp Seimo sesij Prezidentas aukia neeilin Seimo sesij. Respublikos Prezidentas teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatras. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija pareigoja alies vadov daryti metinius praneimus Seime apie padt Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir usienio politik. Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov; pastarojo teikimu skiria ir atleidia saugumo tarnybos vadovo pavaduotojus.
3 Talat-Kelpa L. Prezidentas ir statym leidyba: veto teiss naudojimas Lietuvoje // Politologija. 1998. Nr. 2(12). P. 61.
743
744
XIII skyrius
2.2. Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Vyriausybe Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidia Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio mn. nutarimo konstatuojamoje dalyje iaikino, jog Respublikos Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikom Ministr Pirminink ir tvirtinti toki Vyriausyb, kurios programai Seimas gali pritarti posdyje dalyvaujani nari bals dauguma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vilnius, 1998 m. sausio 10 d. nutarimas). Tad Respublikos Prezidento teis skirti Ministr Pirminink nra absoliuti. Ministro Pirmininko kandidatr alies vadovas turi derinti su Seimu. Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleidia ministrus. Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Prezidentas taip pat priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras. Irinkus nauj Seim, Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grinus galiojimus, Prezidentas ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr. Kol nra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien laikotarpiui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam i ministr j pavaduoti, jeigu tokio teikimo nra, Respublikos Prezidentas vienam i ministr paveda pavaduoti Ministr Pirminink. Tarp Seimo sesij Prezidentas, esant reikalui, sprendia, ar leisti patraukti Ministr Pirminink ar ministr baudiamojon atsakomybn, duoda leidim juos suimti ar kitaip suvaryti j laisv. Nors Respublikos Prezidento institucija yra priskirtina vykdomosios valdios grandiai, Konstitucijoje nra numatyta galimyb alies vadovui dalyvauti Vyriausybs posdiuose. Respublikos Konstitucija numato, jog ministrai yra atskaitingi Respublikos Prezidentui, taiau alies vadovas nra nei Vyriausybs narys, nei vadovas.
745
2.3. Respublikos Prezidentas ir teismin valdia Teismin valdia yra labai svarbi valstybs valdios grandis. Teismai yra vienintel institucija, kuri vykdo teisingum (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). ios valdios akos savarankikum ir nepriklausomum garantuoja alies Konstitucija ir statymai. Taiau Respublikos Prezidentas kaip valstybs vadovas dalyvauja ios institucijos formavimo procese. Respublikos Prezidentas yra vienintelis pareignas, kuris gali skirti ir atleisti teism teisjus. alies vadovas teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras. Seimui paskyrus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j Respublikos Prezidentas teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink. Aukiausiojo Teismo skyri pirmininkus i paskirt teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasilius Aukiausiojo Teismo pirmininkui. Tad skiriant Aukiausiojo Teismo teisjus, btinas Respublikos Prezidento ir Seimo sutarimas dl kandidatr. Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas. Teisj kandidatras Prezidentui teikia teisingumo ministras. Apylinki, apygard ir specializuoto teismo teisjus bei pirmininkus skiria, j darbo vietas keiia Respublikos Prezidentas. statymo numatytais atvejais Prezidentas atleidia arba teikia Seimui atleisti teisjus. Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija Teisj taryba. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimo konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad Atsivelgiant Konstitucijoje nustatyt teism formavimo tvark, taip pat Respublikos Prezidento ir specialios teisj institucijos santyki konstitucin reguliavim, darytina ivada, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali teisj institucija turi patarti Respublikos Prezidentui visais teisj skyrimo, j profesins karjeros, taip pat atleidimo i pareig klausimais. ios institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nra ios institucijos patarimo, Respublikos Prezidentas negali priimti sprendimo dl teisjo paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig. Taigi pagal Konstitucij speciali teisj institucija ne tik padeda Respublikos Prezidentui formuoti teismus, bet ir yra atsvara Respublikos Prezidentui, kaip vykdomosios valdios subjektui, formuojant teisj korpus. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. 5 d. numatyta, kad speciali teisj institucija interpretuotina kaip svarbus Teismo savarankikos valstybs valdios savivaldos elementas (Lie-
746
XIII skyrius
tuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo 14, 25(1), 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69(1) ir 73 straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Respublikos Prezidentas statymo nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisj skaii teismuose, tvirtina teisj valdios simboli etalonus, paymjim pavyzdius. Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij be Respublikos Prezidento sutikimo. Taiau Respublikos Prezidentas negali daryti takos teism sprendimams konkreiose bylose. Ypating viet valstybs institucij sistemoje uima Konstitucinis Teismas. Nepriklausydamas bendrj teism sistemai, Konstitucinis Teismas vykdo tik jam bdingas funkcijas. is Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. alies vadovas turi galiojim Konstitucinio Teismo formavimo procese. Prezidentas teikia Seimui trij (i devyni) Konstitucinio Teismo teisj kandidatras. Paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, i j teikia Seimui Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr. Respublikos Prezidentas gali kreiptis Konstitucin Teism dl Vyriausybs akt neprietaravimo Konstitucijai arba statymams. Taiau alies vadovas negali kreiptis Konstitucin Teism dl Seimo priimt statym neprietaravimo Konstitucijai. Taip pat Respublikos Prezidentas gali kreiptis Konstitucin Teism dl ivados, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Seimo nari rinkimus, taip pat dl tarptautini sutari atitikimo Konstitucijai. 2.4. Respublikos Prezidento kompetencija krato apsaugoje bei usienio politikoje Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas. Jis Seimo pritarimu skiria kariuomens vad, suteikia aukiausius karinius laipsnius. Prezidentas vadovauja konsultacinei Valstybs gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs gynybos klausimus. Sprendimus dl mobilizacijos, karo padties, ginkluotj pajg panaudojimo ir sprendim gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas. Taiau alies vadovas privalo tok savo sprendim pateikti tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui. Jeigu Valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai, Seimas gali visoje valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepa-
747
prastj padt. Jos trukm iki ei mnesi. Tarp Seimo sesij neatidliotinais atvejais tok sprendim turi teis priimti Respublikos Prezidentas, taip pat aukdamas neeilin Seimo sesij iam klausimui svarstyti. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim. Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomens dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines ribas. Sprendimus dl kariuomens dalini perklimo kit dislokavimo viet savo dekretu turi teis priimti tik Respublikos Prezidentas. Tik alies vadovas savo dekretu gali sakyti krato apsaugos ministrui suformuoti kari padalinius valstybs sien apsaugai. Respublikos Prezidentas sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik. Politikos moksl literatroje pabriamos didels Lietuvos Respublikos Prezidento galios usienio politikoje: galiojimai vidaus ir usienio politikos srityje yra aikiai asimetriki: pirmieji gana menki, o antrieji spdingi4. Vyriausybs teikimu Prezidentas skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, alies vadovas pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti. 2.5. Malon. Pilietyb. Valstybiniai apdovanojimai Respublikos Prezidentas kaip valstybs vadovas suteikia alies pilietyb, taip pat tenkina asmen praymus dl Lietuvos Respublikos pilietybs atsisakymo ar grinimo. alies vadovui yra suteikta teis suteikti alies pilietyb iimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybs klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybs reikal komisij, taip pat tvirtina pilietybs klausim nagrinjimo ioje komisijoje taisykles. Pilietybs reikal komisija teikia Respublikos Prezidentui pasilymus tenkinti praymus dl Lietuvos Respublikos pilietybs, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietyb pareikjui apie tai pranea ratu ir nurodo atsisakymo motyvus. Taiau galutin sprendim pilietybs klausimu priima alies vadovas. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo, jos atsisakymo, grinimo, netekimo, taip pat akto dl pilietybs suteikimo pripainimo negaliojaniu klausimus sprendia Respublikos Prezidentas leisdamas dekretus. Respublikos Prezidento dekretus dl pilietybs tei4 Nekraas E. Valstybs usienio politika: parlamento vaidmuo // Politologija. 1998. Nr. 2(12). P. 83.
748
XIII skyrius
kimo pasirao ir vidaus reikal ministras. Respublikos Prezidentas teikia malon nuteistiesiems. Malon paprastai teikiama pagal pai nuteistj praymus. Svarstomi malons praymai t asmen, kuriuos yra nuteis Lietuvos Respublikos teismai, taip pat t Lietuvos Respublikos piliei, kuriuos nuteis kit valstybi teismai ir kurie atlieka bausm Lietuvoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenumato kitaip. Nuteistj malons praymus preliminariai svarsto ir pasilymus dl j teikia Malons komisija, kurios posdiams vadovauja Respublikos Prezidentas. Malons komisij sudaro Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarjas valstybs ir teiss klausimais, Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas, Lietuvos Respublikos policijos kapelionas, Lietuvos kalini globos draugijos atstovas. Malon nuteistiesiems teikiama iais bdais: 1) mirties bausm pakeiiant laisvs atmimu; 2) visikai arba i dalies atleidiant ir nuo pagrindins, ir nuo papildomosios bausms; 3) neibt laisvs atmimo dal pakeiiant velnesne bausme. Malon nuteistiesiems teikiama Respublikos Prezidento dekretu.
3 poskyris RESPUBLIKOS PREZIDENTO TEISS AKTAI. KITI RESPUBLIKOS PREZIDENTO STATUSO KLAUSIMAI
3.1. Respublikos Prezidento teiss aktai 3.2. Respublikos Prezidento imunitetas. Respublikos Prezidento vliava, antspaudas 3.3. Respublikos Prezidento valstybinis aprpinimas ir aptarnavimas 3.1. Respublikos Prezidento teiss aktai Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus dekretus (Lietuvos Respublikos Prezidento statymo 15 str.). Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekret knygoje ir jiems suteikiamas eils numeris. Respublikos
749
Prezidento dekretai nustatyta tvarka skelbiami Valstybs iniose, laikraiuose, per radij ir televizij. Respublikos Prezidento dekretai sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu dekretuose nenurodyta kita j sigaliojimo data. Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 str. nurodytais klausimais taip pat pasirao: 1) dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo ir ataukimo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas; 2) dl aukiausi diplomatini rang ir speciali vard teikimo Lietuvos Respublikos usienio reikal ministras; 3) dl aukiausi karini laipsni suteikimo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas; 4) dl nepaprastosios padties skelbimo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas; 5) dl Lietuvos Respublikos pilietybs teikimo Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministras. Respublikos Prezidentas dl savo rezidencijos, dl j aptarnaujani padalini struktros, dl etat ir vidaus darbo organizavimo leidia potvarkius. Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus. Valstybiniai apdovanojimai ordinai, medaliai ir kiti pasiymjimo enklai skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos pilieiams skatinti atsidjus dirbti Lietuvos valstybs ir visuomens gerovei. 3.2. Respublikos Prezidento imunitetas. Respublikos Prezidento vliava, antspaudas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 str. 1 d. nustatyta: Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. ia Konstitucijos nuostata yra tvirtintas Respublikos Prezidento imunitetas. Imunitetas tai asmens nelieiamybs papildomos garantijos, reikalingos ir btinos to asmens pareigoms tinkamai atlikti. Respublikos Prezidento kaip valstybs vadovo, gyvendinanio jam Konstitucijos ir statym pavestas pareigas, imunitetas turi utikrinti Respublikos Prezidentui nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimas). Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Respublikos Prezidento garb ir orum gina Lietuvos Res-
750
XIII skyrius
publikos statymai. statymai numato atsakomyb u vie Respublikos Prezidento eidim arba meiim. Respublikos Prezidentas turi vliav valstybs vadovo simbol. Respublikos Prezidento vliava purpurinis audeklas; jo abiejose pusse centre Lietuvos valstybs herbas, kur i deins laiko grifas, i kairs vienaragis. Respublikos Prezidento vliavos ploio ir ilgio santykis 1:1,2. Respublikos Prezidento vliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vliavos spalv etalon, kur Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Respublikos Prezidento vliava ikeliama vir Respublikos Prezidento rezidencijos, kai ten yra Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento vliava taip pat ikeliama laivuose ir ant kit transporto priemoni, kuriomis vyksta Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas naudojasi apvaliu antspaudu, dokument blankais su Lietuvos valstybs herbu. Antspaude rayta Lietuvos Respublikos Prezidentas. 3.3. Respublikos Prezidento valstybinis aprpinimas ir aptarnavimas Nustatytas toks Respublikos Prezidento valstybinis aprpinimas ir aptarnavimas: 1) darbo umokestis 12 vidutini mnesini darbo umokesi dydio; 2) rezidencija Vilniuje; vasaros rezidencija, taip pat ir tarnybinis butas Vilniuje; 3) specialios paskirties lktuvas ir 2 automobiliai; 4) apsauga, kuria rpinasi specialios paskirties tarnyba; 5) atstovavimo ilaidos alies viduje ir lankantis usienio valstybse pagal tarptautin diplomatin praktik atsiskaitytinai ir 25 proc. Respublikos Prezidento mnesinio darbo umokesio neatsiskaitytinai. Respublikos Prezidentui teiktos dovanos, kurias jis gauna oficiali vizit metu usienio valstybse, taip pat dovanos, kurias jam teikia usienio valstybi atstovai oficiali vizit metu Lietuvoje, yra valstybs turtas, saugomas Respublikos Prezidento rezidencijoje. ios dovanos nustatyta tvarka gali bti perduodamos saugoti muziejams, o ypa vertingos Lietuvos bankui. Tokia tvarka taikoma ir tada, kai Respublikos Prezidentui dovanos teikiamos kaip valstybs vadovui Lietuvoje. Ijusiam i valstybs tarnybos Respublikos Prezidentui iki gyvos galvos:
751
1) nustatoma 50 proc. Respublikos Prezidento darbo umokesio dydio pensija per mnes; 2) suteikiama poilsiaviet su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Aptarnaujani asmen, apsaugos ir transporto priemoni skaii nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui ilieka iki gyvos galvos. Respublikos Prezidentai laidojami valstybs lomis. Respublikos Prezidentas turi rezidencij, kurioje yra Respublikos Prezidento darbo, reprezentacijos ir gyvenamosios patalpos, taip pat j aptarnaujani pareign darbo patalpos. Los, skirtos Respublikos Prezidento rezidencijai finansuoti, numatomos Valstybs biudeto statymo; atskirai nurodomos los, skirtos Respublikos Prezidento aptarnaujantiems padaliniams finansuoti. Respublikos Prezidento galiojim laikui su j aptarnaujani padalini pareignais sudaroma terminuota darbo sutartis. Respublikos Prezidento galiojimams nutrkus, visais atvejais j aptarnaujantys pareignai atsistatydina. Respublikos Prezidentas dl savo rezidencijos, dl aptarnaujani padalini struktros, dl etat ir vidaus darbo organizavimo leidia potvarkius. Lietuvos Respublikos Prezidento statymas numato, kad Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir kituose padaliniuose sukaupta mediaga yra Tautos ir Lietuvos valstybs istorijos ypatinga sudtin dalis bei nacionalinis turtas. Todl Prezidento statymo 14 str. numato, kad Respublikos Prezidento kanceliarijoje, kituose padaliniuose sukaupta archyvin mediaga tvarkoma, saugoma pagal taisykles, kurias nustato Lietuvos Respublikos archyv statymo specialiosios nuostatos. U ios archyvins mediagos kaupim, tvarkym ir isaugojim asmenikai atsako Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas. Respublikos Prezidentui kaip valstybs vadovui valstybiniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti alies vidaus ir usienio politikos klausimais. Esant neatidliotinam reikalui, Respublikos Prezidentui turi bti suteikiamas laikas, nenumatytas radijo ir televizijos programose. Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui ilieka iki gyvos galvos.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb
751
XIV skyrius Lietuvos Respublikos Vyriausyb
1 poskyris. Vyriausybs samprata. Vyriausybs modelis 2 poskyris. Vyriausybs institutas Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje
1. iame skyriuje nagrinjami Lietuvos Respublikos Vyriausybs vykdomosios tvarkomosios alies institucijos, vykdanios statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanios krato reikalus, teisin padtis. 2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 91 str. Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij Vyriausyb tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark; vykdo statymus ir kitus teiss aktus, koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl, rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui, vykdo valstybs biudet ir teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait, rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus, umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. 3. Vyriausybs instituto raida Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudarymas, jos veiklos pasibaigimas, pagrindins Vyriausybs veiklos kryptys, Vyriausybs aktai ir atsakomyb tai klausimai, kuriuos isiaikinus galima geriau suvokti ios valstybs valdios institucijos padt valstybs valdios institucij sistemoje.
752
XIV skyrius
1 poskyris VYRIAUSYBS SAMPRATA. VYRIAUSYBS MODELIS
1.1. Vyriausybs samprata. Interes grups ir vyriausyb 1.2. Vyriausybs modelis 1.1. Vyriausybs samprata. Interes grups ir vyriausyb Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. nustatyta, jog Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, Teismas. Tai labai prasmingas Konstitucijos straipsnis, kuris tvirtina pagrindin demokratins teisins valstybs organizacijos ir veiklos princip valstybs valdios padalijimo princip. Vadinasi, statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos ir savarankikos, prieingu atveju jos virs paprastais priklausomais organais1. Svarbu tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik atskiria skirtingas valdias, bet ir realizuoja valdios padalijimo doktrin visu savo reguliavimo turiniu detalizuodama i nuostat atskiruose Konstitucijos straipsniuose bei veikianiuose statymuose. Realizuojant valstybs valdios padalijimo princip, siekiama ne tik sukurti darniai veikiant valstybs mechanizm, bet ir sukurti darni mogaus teisi apsaugos sistem bei utikrinti, kad valdios staigos tarnaut monms (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Kiekvienai i valdi Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato btinas funkcijas bei reikiamus galiojimus numatytiems tikslams pasiekti. Pasak S. E. Finerio, valstyb gali egzistuoti be prezidento, o autoritarins valstybs net ir be parlamento. Taiau jokia valstyb negali egzistuoti be teismins valdios ir be vyriausybs2. Vyriausybei tenka labai svarbi vieta valstybs valdios institucij sistemoje, nes jos veikla didia dalimi turi takos valstybingumo raidai. Vyriausyb yra vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanti krato reikalus. mons ar moni grups visada siekia priversti vyriausyb vykdyti j interesus. Politika ir interesai yra neatskiriami. Todl literatroje autoriai neretai vyriausyb apibdina kaip institucij, vykdani specifinius
1 2
Rmeris M. Valstyb. T. 2. Vilnius, 1995. P. 364. Finer S. E. The history of government. 1. Oxford, 1997. P. 11.
753
atskir grupi interesus3. Interes grups yra savarankiki organizaciniai vienetai, egzistuojantys nepriklausomai nuo vyriausybs, politikos bei partij ir siekiantys veikti viej politik4. Suprantama, kuo maiau demokratika alis, tuo maiau savarankikumo turi interes grups, nes j veikla detaliai reglamentuojama statymais ir kitais teisiniais aktais. Kokiais bdais interesai ar interes grups veikia politini sprendim primim? Galima bt iskirti tokius pagrindinius poveikio kelius: a) tiesioginis poveikis vyriausybei ir kitoms institucijoms, b) netiesioginis poveikis mintoms institucijoms formuojant viej nuomon bei per politines partijas. Tiesioginis poveikis vyriausybei gali bti ireiktas vairiomis formomis: peticijos, tiesioginis atstovavimas vyriausybje, atskir grupi nari kontaktai su valdios bei valdymo institucijomis, teismais. Peticija yra bdas kreiptis vyriausyb dl savo skriaudos ar kokio nors siekio gyvendinimo. Tai bene labiausiai paplitusi nepasitenkinimo iraikos forma daugelyje ali. Interes grupi atstov tiesioginis dalyvavimas politinio elito (parlamento, vyriausybs ir kt.) veikloje yra pats efektyviausias politini sieki gyvendinimo bdas. Tiesioginis finansini bei regionini grupi interes atstovavimas parlamente bei vyriausybje yra tvirtintas Airijos, Pranczijos, Italijos, Nyderland bei kit ali statymais5. Jeigu tiesioginio atstovavimo politinio elito veikloje pasiekti nepavyksta, siekiama umegzti vairaus lygio kontaktus su politinius sprendimus priimania aplinka. Kontaktai gali bti patys vairiausi, taip pat ir asmeniniai. Santykiai tarp partij ir interes grupi paprastai bna labai glauds. Taiau politins partijos danai reikiasi kaip interes grupi ataka arba interes grups bna politini partij sudtin dalis. Pvz., Didiosios Britanijos bei Australijos Darbo partijos yra susiformavusios profsjung judjimo pagrindu. Tarp interes grupi ir politini partij danai klostosi vadinamieji eimyninio pobdio santykiai. Suprantama, politin partija nepalieia smulki interes, taiau ji yra tarsi sktis net ir smulkiesiems, pavieniams
3 Comperative government and politics. Third edition. Red Hague, Martin Harron, Macmillan, 1992. P. 209210. 4 Parliaments and Pressure groups in Western Europe. Philip Worton. London, 1999. P. 2. 5 Comperative government and politics. Third edition. Red Hague, Martin Harron, Macmillan, 1992. P. 216.
754
XIV skyrius
interesams. Netiesiogin taka vyriausybei formuojant viej nuomon daniausiai pasireikia santykiuose su iniasklaida. Jai padedant interes grups gali formuoti viej nuomon reikiama linkme. alia to gali bti organizuojami streikai, protesto akcijos ar kiti veiksmai, formuojantys viej nuomon. Santykiai tarp interes grupi visuomenje pasireikia partij kova. Kiekviena interes grup siekia kiek manoma platesniu mastu tvirtinti savo interesus teisikai, t.y. savo interes paversti visuotinai privaloma teiss norma. Visiems inomas aforizmas Kas priimtina General Motors, tas priimtina visai Amerikai iuo atveju yra labai prasmingas. Labai svarbus interes grups takos determinantas yra finansins galimybs. Tai slygoja real poveik atskiroms institucijoms, ypa pasinaudojant lobizmo praktika. Interes grupi veikla yra demokratins visuomens ypatumas. Tai skatina kurti bei tobulinti atstovavimo sistem. Faktikai interes grups politini sprendim primimui turi didesn tak negu rinkimai ar partijos. Reikia suvokti ir tai, kad interes grupi siekiai gali bti labai specifiniai, o atskirais atvejais ir savanaudiki. Gerai organizuota mauma gali nugalti prie blogai organizuot indiferentik daugum. Interes grupi veikl demokratinje visuomenje i esms slygoja dvi aplinkybs pliuralizmas ir korporatyvizmas. Pliuralistinis poiris interes grupi veikloje dominavo ankstyvuoju pokariniu laikotarpiu. Pliuralizmas reiksi kaip laisvai organizuota interes grupi veikla, nusakanti santykius tarp valdanij ir valdomj6. Kadangi dauguma visuomens nari priklauso nuo daugiau kaip vieno intereso, todl ir konfliktas tarp interes grupi nra pernelyg iurktus. Tai slygojama palyginti neymiu visuomens susiskaldymu pagal interes lygius. Visuomens nariai yra slygikai lygs, todl prioritetas atiduodamas valstybs interesams, kadangi valstyb savo institucij pagalba skmingiausiai atstovauja universaliesiems interesams. Padtis keiiasi apie 1970 m., kada pliuralizm pradeda keisti korporatyvizmas. iuo laikotarpiu kapitalo koncentracijos, taip pat vieosios politikos pagrindu vyksta interes diferenciacija, susikuria aikiai apibrtos interes grups. iam laikotarpiui bdinga tai, kad prasideda derybos tarp interes
6 Comperative government and politics. Third edition. Red Hague, Martin Harron, Macmillan, 1992. P. 222.
755
grupi ir vyriausybs. Derybos tarp i grupi ir vyriausybs gauna vairias formas. Rykus atskir interes grupi dominavimas gali suformuoti net tokias formas kaip faizmas, socializmas ir kt. Atskiruose regionuose (Skandinavija, Austrija, Nyderlandai, i dalies Belgija) susiformavo korporatyvins valstybs7. iose valstybse susiklosiusi tradicija sudaro galimyb vyriausybei konsultuotis su interes grupmis. Daugelis ekonomini bei socialini sprendim priimama vadinamosios Ekonomins ir socialins partnerysts pagrindu. 1.2. Vyriausybs modelis Vyriausybs statusas kiekvienoje valstybje priklauso nuo daugelio aplinkybi. Bene rykiausios jos yra visuomenje, kur susiklosiusios teiss tradicijos bei valdymo forma. Nuo i aplinkybi tiesiogiai priklauso vyriausybs formavimo tvarka, jos pavaldumas bei atskaitomyb, kompetencija, o kaip galutinis rezultatas taka valstybs valdios sistemoje. Tose valstybse, kur dominuoja anglosaks teiss tradicija (Didioji Britanija, Indija ir kt.), veikia vyriausyb ir kabinetas. vyriausybs sudt eina visi ministrai, jaunesnieji ministrai, kurie kitose alyse yra kaip ministr pavaduotojai, bei kiti asmenys. Tokiu bdu susikuria gana didel (apie 80 nari) ir nepaslanki institucija, kuri nepajgia operatyviai sprsti problemas8. Realiai al valdo kabinetas, susidedantis i 20 pagrindini ministr. Tose valstybse, kuriose tvarkomasi pagal kontinentins teiss tradicijas (Pranczija, kai kurios didesnje Pranczijos takoje buvusios Afrikos valstybs), yra ministr taryba ir kabineto taryba. Ministr tarybos posdis tai oficialus vyriausybs posdis, kuriam pirmininkauja prezidentas. iuose posdiuose priimami patys svarbiausi sprendimai. Kabineto tarybos posdiams pirmininkauja premjeras. iuose posdiuose svarstomi maiau svarbs klausimai. Taiau ios klasikins tradicijos vyriausybs veikloje taikomos nedaugelyje valstybi. Jos papildomos nacionaline patirtimi. Pabriant atskirus vyriausybs veiklos momentus, galima pamintini kelet vyriausybs modeli: 1. Parlamentin vyriausyb. Visos galios suteiktos statym leidjui. Vyriausybei tenka tik gyvendinti parlamento teiss aktus. 2. Ministro pirmininko vyriausyb. Labai iplstos vyriausybs vadoComparative government and politics. Third edition. Red Hague, Martin Harron, Macmillan, 1992. P. 226. 8 Rose R. Understanding big government. London, 1984. P. 311.
7
756
XIV skyrius
vo galios, padidinta ir jo atsakomyb. Neretai toks vyriausybs modelis tampa opoziciniu parlamentu. 3. Partin vyriausyb. Veikia labai grieta partin drausm ir vyriausyb nenukrypdama vykdo partijos, suformavusios vyriausyb, nuostatas. 4. Kabinetin vyriausyb. Stiprs kolegialumo pradai. Ministras pirmininkas neisiskiria savo ypatingomis galiomis. Dominuoja kolektyvins atsakomybs principai9 ir t.t. Vyriausybs formavimo tvarka tiesiogiai priklauso nuo valdymo formos. Valstybse, kuriose yra tvirtinta parlamentin valdymo forma, valstybs vadovas ministru pirmininku daniausiai skiria partijos (ar partijos bloko), laimjusios parlamentinius rinkimus, lyder, o jo teikimu ministrus (Graikija, Indija, Italija, Kanada). Kai kuriose valstybse (Vokietija, Japonija, Ispanija) ministras pirmininkas parenkamas balsuojant parlamente ir vliau parlamento valia patvirtinama valstybs vadovo aktu. vedijoje monarchas net formaliai nedalyvauja formuojant vyriausyb, kurios ministras pirmininkas skiriamas parlamento pirmininko aktu. Jeigu kuri nors partija (partijos blokas) turi aiki daugum parlamente, tai joki problem formuojant vyriausyb nebna, nes jos lyderis beveik automatikai tampa ministru pirmininku (Didioji Britanija, Kanada, Australija, Malaizija). ymiai sudtingiau bna, kai n viena partija (partij blokas) neturi parlamentins daugumos (Austrija, Belgija, Danija, Italija). Suformuoti vyriausyb bna gana sudtinga, o jos sudtis ne visada atspindi rinkim rezultatus. Prezidentinse respublikose, taip pat valstybse, kuriose yra monarchin valdymo forma, vyriausyb formuojama valstybs vadovo nuoira. iomis teismis labai plaiai naudojasi Lotyn Amerikos ali prezidentai. Pvz., Kosta Rikos Konstitucijos 139 str. 1 d. yra tvirtinta, jog ministrus skiria ir keiia prezidentas10. Kai kuriose ios grups alyse (JAV) reikalaujama, jog valstybs vadovo paskirtoms kandidatroms pritart parlamentas. Valdymo form klasifikacija tai tik siekis surasti idealj model pabriant jo atskirus aspektus. Taiau realiai ios idealios sistemos papildomos vairiomis modifikacijomis11. Susikuria vadinamosios miriosios valdymo formos. Visa tai slygoja vyriausybs teisin padt.
Lavel M., Shepde K. Cabinet minister and parliamentary Government. Cambridge university, 1994. P. 310. 10 Constitution of the Countries of the World. Republik of Costa Rika. New York, 1982. 11 Ball A. R. Modern Politics and government. Third edition. London, 1983. P. 37.
9
757
2 poskyris VYRIAUSYBS INSTITUTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINJE TEISJE
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs instituto raida 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudarymas. Vyriausybs veiklos pasibaigimas 2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybs kompetencija. Vyriausybs aktai 2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs atsakomybs problema. Vyriausybs veiklos garantijos 2.5. Valdymo sistemos raidos perspektyvos 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs instituto raida Lietuvos Respublikos Vyriausybs statusas keitsi priklausomai nuo valstybingumo raidos, keiiantis valstybs valdymo formai. 1918 m. paskelbus Lietuv nepriklausoma valstybe, neatidliotinai buvo sprendiamos ir vykdomosios valdios problemos. Lietuvos Valstybs 1918 m. lapkriio 2 d. Laikinosios Konstitucijos pamatini dsni 10 str. buvo sakoma, jog vykdomoji valdia priklauso Valstybs Tarybos Prezidiumui. i valdi Prezidiumas vykdo per Ministr Kabinet. Ministr Kabinet suformuoti ir jo sudt pateikti tvirtinti Prezidiumui buvo pavedama Ministrui Pirmininkui. Taip pat is aktas tvirtina, jog Ministr Kabinetas solidariai dirba ir atsako, o Valstybs Tarybai pareikus nepasitikjim, atsistatydina. Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dsniai gana epizodikai band reglamentuoti atskirus vyriausybs formavimo, kompetencijos bei veiklos klausimus, nes ir pats dokumentas buvo gana lakonikas. Minti teiginiai praktikai buvo pakartoti ir 1919 m. balandio 4 d. priimtuose Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dsniuose. Tuo tarpu 1920 m. birelio 10 d. priimta Lietuvos Valstybs Laikinoji Konstitucija kur kas detaliau reglamentuoja vyriausybs veikl. 1922 m. rugpjio 6 d. Konstitucija yra inoma kaip viena demokratikiausi konstitucij Lietuvos istorijoje tvirtinant parlamentin valdymo model, akcentuojant Seimo vaidmen valstybje. Reglamentuodama vyriausybs veikl, 1922 m. Konstitucija iek tiek
758
XIV skyrius
labiau parykino Prezidento vaidmen. Konstitucijos 47 str. buvo pasakyta, jog Respublikos Prezidentas kvieia Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Ministr Kabinet. Prezidentas tvirtina sudaryt vyriausyb, o taip pat priima jos atsistatydinim. Konstitucijos 40 bei 54 str. tvirtina, jog Respublikos Prezidentas ir pats eina vyriausybs sudt, gali dalyvauti Ministr Kabineto posdiuose, juose pirmininkauti bei reikalauti i Ministr Kabineto ar atskir ministr praneim ratu apie j darb. Tokia Prezidento ir Vyriausybs tarpusavio santyki patirtis Vakar Europos alyse buvo inoma, ir Lietuva j pritaik. Taiau Respublikos Prezidento taka Vyriausybei buvo formalaus pobdio, o faktins Vyriausybs veiklos galios priklaus nuo Seimo, nes ir pats Prezidentas buvo renkamas parlamento. Kaip ir dera parlamentins respublikos konstitucijai, jos 59 str. pasakyta, jog ministrai turi turti Seimo pasitikjim. Ministr Kabinetas ir kiekvienas ministras turi atsistatydinti, jei Seimas pareikia jiems nepasitikjim. To meto Lietuvos vyriausyb apibriama kaip bendrosios kompetencijos institucija. Konstitucijos 61 str. buvo nustatyta, jog Ministr Kabinetas vykdo Respublikos Konstitucij ir statymus, veda Respublikos vidaus ir usienio politik, saugo Respublikos teritorijos nelieiamyb ir vidaus tvark. Konstitucijoje bandoma formuluoti vyriausybs veiklos garantijas 63 str. buvo tvirtinta, jog ikelti Ministrui Pirmininkui ar kitam kuriam ministrui baudiamj byl dl j nusikaltim ar dl valstybs idavimo gali tik Seimas absoliuia vis atstov bals dauguma. Byl nagrinja Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Padtis keiiasi 1928 m. gegus 15 d. paskelbus nauj Lietuvos Konstitucij. Pagal i Konstitucij Lietuva, kaip inia, praranda parlamentins valstybs poymius ir visa valdia koncentruojama prezidento rankose. Nors Konstitucijos 61 str. 6 d. formaliai ir teisina Vyriausybs atsakomyb prie Seim, taiau tuo paiu Konstitucijos 56, 57 str. realiai tai paneigia. Faktiniu vyriausybs vadovu tampa prezidentas. Jis turjo teis vyriausyb formuoti ar keisti savo nuoira. Padtis nesikeiia ir primus 1938 m. gegus 12 d. Konstitucij. Atsiranda kai kuri formali neesmini pokyi (vietoje Ministr Kabineto vartojama svoka Ministr Taryba, atsiranda Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigyb ir kt.), taiau Vyriausyb ir toliau ilieka stipri, turinti plaius galiojimus prezidentinio valdymo institucija. 1990 m. kovo 11 d. atkrus Lietuvoje nepriklausomyb ir primus Lietuvos Respublikos Laikinj Pagrindin statym, Vyriausybs veikla buvo sprendiama bendrame pereinamojo laikotarpio valstybingumo raidos kontekste.
759
Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo (93 str.) buvo skelbiama, jog vykdomj valdi Lietuvos Respublikoje gyvendina Vyriausyb, kuri sudaro Ministras Pirmininkas, Ministro Pirmininko pavaduotojai, ministrai. Pagal minto statymo 94 str. Ministr Pirminink skiria Aukiausioji Taryba Aukiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu. Ministro Pirmininko pavaduotojus ir ministrus skiria Aukiausioji Taryba Ministro Pirmininko teikimu. Detaliau Vyriausybs sudarym bei veikl reglamentuoja Vyriausybs statymas bei Aukiausiosios Tarybos reglamentas. Veikiantys statymai tvirtina, jog Lietuvos Vyriausyb atsakinga Lietuvos Respublikos Aukiausiajai Tarybai ir jai atskaitinga, o laikotarpiu tarp Aukiausiosios Tarybos sesij Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui, jam ir atskaitinga. Vyriausyb reguliariai atsiskait u darb Aukiausiajai Tarybai ir privaljo turti jos pasitikjim. Jeigu Aukiausioji Taryba slaptu balsavimu daugiau kaip puss bendro deputat skaiiaus bals dauguma pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar jos nariu, visa Vyriausyb ar jos narys turi atsistatydinti. Vyriausyb kaip bendrosios kompetencijos organas galjo leisti nutarimus bei potvarkius, privalomus visoje Lietuvos teritorijoje. Taip pat Vyriausyb galjo panaudoti ministerij ir kit jai pavaldi organ aktus, uprotestuoti Aukiausiojoje Taryboje auktesniosios pakopos savivaldybs tarybos sprendimus, jeigu jie prietaravo Lietuvos statymams. Pagal Laikinojo Pagrindinio statymo 99 str. Vyriausyb privaljo grinti savo galiojimus naujai irinktai Aukiausiajai Tarybai jos pirmojoje sesijoje. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij Lietuvai bdinga parlamentin valdymo forma su atskirais prezidentinio valdymo formos elementais. Tai lemia Lietuvos Seimo, Prezidento, Vyriausybs teisin status bei j tarpusavio santykius. Dabartiniu metu Vyriausyb savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, Vyriausybs programa, Vyriausybs ilgalaikiu strateginiu planu ir kitais teiss aktais. 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudarymas. Vyriausybs veiklos pasibaigimas Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 91 str. Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Vadovaujantis Konstitucijos 92 str., Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas.
760
XIV skyrius
Ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Pagal Europos alyse susiklosiusi praktik Prezidentas Vyriausybs vadovu skiria t asmen, kur remia parlamento dauguma. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvoje, nes Prezidento tikslas yra sudaryti veiksming, Seimo pasitikjim turini vyriausyb. Todl Prezidento pasirinkimo galimybes riboja pretendento Ministrus Pirmininkus santykis su Seimo dauguma. Lietuvos Respublikos Seimo statutas (31 skirsnis) tvirtina detali Ministro Pirmininko kandidatros ir Vyriausybs programos svarstymo procedr. Gavs Respublikos Prezidento teikim dl Ministro Pirmininko kandidatros, Seimas artimiausiame posdyje suteikia galimyb Respublikos Prezidentui pristatyti pretendent. Prezidentas pristatyt kandidatr turi teis ataukti bet kuriuo metu iki balsavimo dl pritarimo jai pradios. Ne vliau kaip per savait nuo Ministro Pirmininko kandidatros pristatymo turi bti surengtas kitas Seimo posdis sprendimui dl pateiktos kandidatros priimti. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Vyriausybs statymas reikalauja, jog Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristatyt Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb bei pateikt svarstyti jos program, kuri pagal Seimo statuto 196 str. reikalavim Seimas privalo apsvarstyti per 15 dien. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj program. Jeigu Vyriausybs programai nepritarta arba ji grinta Vyriausybei tobulinti, nauja Vyriausybs programos redakcija Seimui turi bti pateikta per 10 dien, o jos svarstymo procedra kartojama i naujo Seimo statuto 194196 str. nustatyta tvarka. Nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos programai. Jeigu Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai, tai Vyriausyb, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 101 str. 3 d. 1 p., privalo atsistatydinti. Seimui pritarus programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai programai gyvendinti. Praddami eiti pareigas Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Prisiekiama Seimo posdyje, kur kvieiamas Respublikos Prezidentas. Priesaikos tekstas, iskyrus leidiam neskaityti sakin Tepadeda man Dievas, netaisomas ir nekeiiamas. ios nuostatos nesilaikymas,
761
kaip ir atsisakymas prisiekti ar pasirayti vardin priesaikos lap arba pasiraymas su ilyga, reikia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiek ir negali eiti pareig. Vyriausyb gauna galiojimus veikti Seimo galiojim laikotarpiu, t.y. ketveriems metams. alia to Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 str. 4 d. bei Vyriausybs statymo 8 str. numato, jog Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Respublikos Prezident. Kaip inia, Konstitucijos 101 str. numato Vyriausybs atsistatydinimo pagrindus. Kyla klausimas, ar Vyriausybs galiojim grinimas ir atsistatydinimas yra tapatus veiksmas. Todl Lietuvos Respublikos Vyriausyb kreipsi Lietuvos Konstitucin Teism praydama itirti, ar Lietuvos Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos neprietarauja Konstitucijos 92 str. 4 d. Mintu nutarimu Seimas pritar Vyriausybs veiklai 19972000 m., t.y. Seimo galiojim laikotarpiu, o ne Respublikos Prezidento galiojim laikotarpiui. Kilo abejoni, ar po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausybs veikla bus teista ir neprietaraus Konstitucijai. Pareikjas, sugretins Konstitucijos 92 str. 4 d. ir 101 str. vartojamas svokas Vyriausybs atsistatydinimas ir Vyriausybs galiojim grinimas, abejoja, ar Respublikos Prezidentui yra suteikti galiojimai po Respublikos Prezidento rinkim teikti Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr ir tvirtinti nauj Vyriausyb. Vyriausybs atsistatydinimo pagrindai tvirtinti Konstitucijos 101 str. 3 d. Joje nustatyta, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais: 1. Kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai. 2. Kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. 3. Kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirta. 4. Po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. Pagal Konstitucijos 101 str. 2 d. Vyriausyb turi atsistatydinti, kai pasikeitus daugiau nei pusei ministr, i naujo ji nebegauna Seimo galiojim. Konstitucinis Teismas paymjo, kad is Vyriausybs atsistatydinimo pagrind sraas yra baigtinis. Taip pat paaikino, jog Vyriausybs galiojim grinimas yra numatytas dviem atvejais: pirmu po Seimo rinkim, antru po Respublikos Prezidento rinkim (Konstitucijos 92 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas padar ivad, jog btinyb Vyriausybei grinti galiojimus lemia vieno i Vyriausyb sudariusi subjekt galiojim
762
XIV skyrius
pabaiga. Taiau konstitucinse normose mint subjekt pasikeitimui ir j takai formuojant Vyriausyb teikiama skirtinga reikm. Po Seimo rinkim Vyriausyb privalo ne tik grinti savo galiojimus, bet ir atsistatydinti, kadangi po Seimo rinkim nebelieka subjekto, i kurio Vyriausyb gavo pasitikjim ir galiojimus veikti. Todl ji privalo atsistatydinti. Po Respublikos Prezidento rinkim, kaip paymi Konstitucinis Teismas, Vyriausyb taip pat grina savo galiojimus naujai irinktam Prezidentui. Taiau Konstitucijos normose nenumatyta, kad tada Vyriausyb privalo atsistatydinti. Taip yra dl to, kad pasikeitus valstybs vadovui, toliau ilieka Seimo pasitikjimas Vyriausybe. galiojim grinimo po Respublikos Prezidento rinkim atveju valstybs vadovas toliau eiti pareigas turt pavesti tai paiai Vyriausybei. Taigi Konstitucinis Teismas yra pabrs, kad nra pagrindo svokas Vyriausybs atsistatydinimas ir Vyriausybs galiojim grinimas laikyti tapaiomis. Jos susijusios su skirtingomis teisinmis situacijomis. Tai lemia ir skirtingus teisinius padarinius. Vyriausybs galiojim grinimu ireikiama pagarba valstybs vadovo institucijai, pripastama Respublikos Prezidento ir Vyriausybs santyki svarba. Taiau, kaip toliau teigia Konstitucinis Teismas, galiojim grinimo procedra yra ne tik tarpinstitucinio mandagumo iraika ji suteikia galimyb Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Jei Seimas nepritart Ministro Pirmininko kandidatrai, tai reikt, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti. Tai bt konstitucinis pagrindas pradti naujos Vyriausybs sudarymo procedr. Tokiu bdu Lietuvos Konstitucinis Teismas prijo ivad, jog Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos neprietarauja Konstitucijos 92 str. 4 d. Remdamasis ia Konstitucinio Teismo ivada, Lietuvos Seimas 2000 m. balandio 28 d. bei 2000 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo redakcijoje patikslino Vyriausybs galiojim grinimo pagrindus ir tvark: 1. Vyriausyb grina galiojimus irinkus Respublikos Prezident. 2. Po Seimo rinkim Vyriausyb grina galiojimus Respublikos Prezidentui t dien, kai naujasis Seimas susirenka pirmj posd. 3. Irinkus Respublikos Prezident, Vyriausyb galiojimus grina Respublikos Prezidentui t dien, kai is pradeda eiti pareigas. 4. Kai pasikeiia daugiau nei pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. 5. Vyriausybs galiojimai laikomi grinti, kai Ministras Pirmininkas ar pavaduojantis Ministr Pirminink Vyriausybs narys teikia Respublikos Prezidentui ratik pareikim.
763
6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Jeigu Vyriausyb galiojim ratikai negrina, Respublikos Prezidentas turi teis dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybs nar Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb arba kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus. 7. Kai Vyriausyb grina galiojimus io straipsnio 1 d. numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dien teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministr Pirminink, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybje nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi ministr, Vyriausyb i naujo gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint program. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb privalo atsistatydinti. 2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybs kompetencija. Vyriausybs aktai Vyriausybs viet valstybs valdios sistemoje nusako jos kompetencija. Absoliuioje daugumoje pasaulio valstybi vyriausyb yra gana galinga bendrosios kompetencijos institucija. Jos galinimai apibriami vairiai. Daugumos valstybi konstitucijos tik paiu bendriausiu bdu apibria vyriausybs kompetencij. Pvz., Pranczijos konstitucijos 20 str. skelbia, jog Vyriausyb formuluoja ir gyvendina nacijos politik. Ji taip pat tvarko valdym ir ginkluotsias pajgas. Parlamentinse respublikose ir monarchinse valstybse (Vokietija, Italija, Didioji Britanija ir kt.) vyriausyb daniausiai vykdo dal valstybs vadovo funkcij. Prezidentinse valstybse (JAV, Brazilija ir kt.) ministrai (sekretoriai) tik padeda valstybs vadovui realizuoti savo funkcijas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 str. tvirtina tokias pagrindines Vyriausybs veiklos kryptis: 1. Tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark. 2. Vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym vykdymo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus. 3. Koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl.
764
XIV skyrius
4. Rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui, vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait. 5. Rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus (Konstitucijos 68 str. 1 d. Vyriausybei suteikia statym leidybos iniciatyvos teis). 6. Umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. Vyriausybs statymo 22 str. patikslinamos Konstitucijos formuluots ir tvirtinama, jog alia mintos veiklos Vyriausyb: 1. Koordinuoja ministerij ir Vyriausybs staig veikl. 2. Remdamasi statymais, disponuoja valstybiniu turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvark. 3. Teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo. 4. Steigia ir panaikina Vyriausybs staigas bei staigas prie ministerij. 5. Tvirtina ministerij, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij nuostatus. 6. Kartu su Respublikos Prezidentu vykdo usienio politik; umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis bei tarptautinmis organizacijomis; atsivelgdama Seimo Usienio reikal komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo. 7. statymo nustatyta tvarka organizuoja auktesnij administracini vienet valdym. 8. statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje. 9. Turi teis kreiptis Konstitucin Teism praydami itirti, ar Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 10. Skiria ir atleidia i pareig apskrii virininkus bei savivaldybi veiklos administracin prieir vykdanios Vyriausybs atstovus. 11. Sudaro komisijas bei komitetus. is Vyriausybs veiklos sraas nra baigtinis, nes Konstitucijos 94 str. 7 d. sakoma, jog Vyriausyb vykdo ir kitas pareigas, kurios jai pavedamos vadovaujantis Konstitucija ir kitais statymais. Atskirais atvejais gali susiklostyti netipiki Vyriausybs santykiai su Seimu bei Respublikos Prezidentu. Tokiais atvejais Vyriausybei suteikiamos specifins teiss. Vyriausybs statymo 15 str. numato, jog Vyriausyb turi teis teikti silym Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe. To paties statymo 16 str. sako: Jeigu Lietuvos Respub-
765
likos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dien susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia Vyriausyb, priimdama nutarim. Tok Vyriausybs nutarim Vyriausioji rinkim komisija privalo vykdyti. Vyriausyb yra kolegiali institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 str., valstybs valdymo reikalus Vyriausyb sprendia posdiuose priimdama nutarimus. Vyriausybs nutarimai tai postatyminiai aktai, priimti vis Vyriausybs nari bals dauguma. Vyriausybs nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, nepaisant, kaip jis balsavo posdio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarim pasirao Ministras Pirmininkas ir projekt pateiks ministras. Vyriausybs nutarimus, kuriais keiiami ar papildomi anksiau priimti nutarimai, pasirao Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasiras ankstesnj nutarim, nepaisant to, kas pateik Vyriausybei svarstyti naujj nutarimo projekt. Vyriausybs nutarimai pasiraomi per 3 darbo dienas nuo j primimo, jeigu Vyriausyb nenumato kitaip, ir sigalioja statym nustatyta tvarka. Dalis Vyriausybs kompetencijos gyvendinama Ministro Pirmininko asmenikai. Pabrtina tai, kad pastaruoju metu visose alyse Ministro Pirmininko vaidmuo itin iaugo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 97 str. Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Taiau realiai jis yra asmuo, kuriam pavalds visi ministrai, ir asmuo, kuris formuoja vyriausybs politik. Kaip jau minta, Lietuvoje kaip parlamentinje respublikoje Seimas turi takos tik skiriant Ministr Pirminink. Tolesnis Vyriausybs formavimas i esms priklauso nuo Ministro Pirmininko. Todl visi ministrai yra visikai jam pavalds ir atskaitingi. Ministras Pirmininkas pagal savo kompetencij organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus pavedimus, forminamus rezoliucijomis. Potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose potvarkiuose nenumatyta vlesn j sigaliojimo diena. U atskiros kio akos vystym ar valstybs funkcijos gyvendinim atsakingos ministerijos, kurias Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas priimdamas statym. Ministerijai vadovauja ministras. Kaip patariamoji ministro institucija yra kolegija. Vakar alyse tokios instituci-
766
XIV skyrius
jos, kaip kolegija, nra. Tuo tarpu valstybse, kuriose yra ar buvo totalitarinis valdymas, kolegijos yra. Jos egzistuoja kaip dirbtins demokratijos, pabrtinai kolegialios veiklos, ikaba. Tai danai leidia ministrams ivengti personalins atsakomybs u nekompetencij ir aplaidum. 2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs atsakomybs problema. Vyriausybs veiklos garantijos Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 96 str. 1 d. Vyriausyb solidariai atsako Seimui u vis savo veikl. Toks Vyriausybs atsakomybs principas buvo tvirtintas jau 1918 m. Lietuvos laikinosios Konstitucijos pamatini dsni 17 str. Mintame Konstitucijos 96 str. tvirtinama politin atsakomyb, kuri gali bti gyvendinama vairiais bdais. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 207 str. reikalaujama i Vyriausybs kiekvienais metais (iki kovo 1 d.) pateikti savo metin veiklos ataskait, kurioje taip pat turi bti aptarti ir artimiausio laikotarpio veiklos prioritetai. Taip pat Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti u savo veikl Seimui pareikalavus ar ikilus btinumui. Pagal Seimo statuto 205 str. Vyriausyb privalo informuoti Seim apie priimtus nutarimus bei potvarkius. statymas reikalauja, jog per 3 dienas po Vyriausybs nutarim, Ministro Pirmininko potvarki primimo Seimui turi bti perduotos i dokument kopijos. Jos idalijamos Seimo valdybos nariams, visiems komitetams ir frakcijoms. Kaip inia, prisilaikant Konstitucijos 95 str. 1 d. reikalavim, Vyriausybs posdiuose gali dalyvauti valstybs kontrolierius. Jeigu valstybs kontrolierius nesutinka su Vyriausybs priimtu nutarimu ir dl to pareikia savo nuomon, tai jis per 3 darbo dienas po Vyriausybs posdio ratu apie tai pranea Seimui. Taip pat Seimo narys ar nari grup gali kreiptis Ministr Pirminink ar ministrus su paklausimu. ie privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka (Konstitucijos 61 str. 1 d.). Bene rykiausia Vyriausybs politins atsakomybs forma yra interpeliacija ir nepasitikjimo Vyriausybe pareikimas. Pirm kart Lietuvos konstitucinio reguliavimo praktikoje interpeliacijos institutas minimas 1922 m. Konstitucijoje. ios Konstitucijos 28 str. skelb, jog Seimas priiri Vyriausybs darbus duodamas jai paklausimus bei interpeliacij ir skirdamas revizijas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 str. 2 d. sesijos metu ne maiau kaip penktadalis Seimo nari gali pateikti interpeliacij Ministrui
767
Pirmininkui ar ministrui. Gavs interpeliacij, Vyriausybs narys privalo ne vliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui ratik atsakym. Su juo supaindinami Seimo nariai. Minto Konstitucijos straipsnio 3 d. numatoma, jog Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij, gali nutarti, jog atsakymas ess nepatenkinamas, ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo statuto 222 str. 4 d. sakoma, jog Seimui primus nutarim dl interpeliacijos, Ministras Pirmininkas ar ministras, kuriam pareiktas nepasitikjimas, privalo atsistatydinti. To paties straipsnio 5 d. teigiama, jog Ministrui Pirmininkui atsistatydinus, privalo atsistatydinti ir visa Vyriausyb. is statymas, manome, nra pakankamai nuoseklus. Kadangi Vyriausyb solidariai atsako u savo veikl, tai pareikus nepasitikjim bet kuriam Vyriausybs nariui, turt atsistatydinti visa Vyriausyb, kaip tai daroma, pvz., Pranczijoje, Ispanijoje ar kitose valstybse, kur tvirtinta solidari vyriausybs atsakomyb. Anksiau mint konstitucin nuostat papildo Seimo statuto 223 str., kuriame numatoma, jog penktadalis Seimo nari gali pareikti nepasitikjim ne tik Ministru Pirmininku ar ministru, bet ir visa Vyriausybe. Nutarimas dl tiesioginio nepasitikjimo Vyriausybe gali bti priimtas slaptu balsavimu daugiau nei puss vis Seimo nari bals dauguma. Kad Vyriausyb galt tinkamai vykdyti savo pareigas, numatomos tam btinos garantijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 100 str. yra tvirtinta, jog Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 99 str. bei Vyriausybs statymo 13 str. tvirtina Vyriausybs nari darbo slygas bei socialines garantijas, taip pat pabriama, jog Vyriausybs nariai ir j skiriami politiniai pareignai negali turti socialini privilegij. Todl io statymo 14 str. sakoma, jog Ministras Pirmininkas, ministrai bei politiniai pareignai negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig (iskyrus galimyb Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas12), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kit atlyginim, iskyrus jiems nustatyt pagal pareigas Vyriausybje ar politinio pareigno atlyginim bei umokest u krybin veikl. Atlygii taisykl buvo tvirtinta dar 1918 m. Lietuvos Valstybs laikinosios Konstitucijos pamatini dsni 20 str., 1920 m. Laikinosios Lietuvos Valstybs Konstitucijos 13 str. bei akcentuojama vlesnio Konstitucijos straipsnio.
12
768
XIV skyrius
nimas u krybin veikl yra antrinis honoraras u paskaitas, meno krinius bei j atlikim, u publikacijas bei knygas, u dalyvavim radijo bei televizijos laidose bei u i laid raus, taip pat atlygis u pedagogin darb valstybinse mokslo staigose. 2.5. Valdymo sistemos raidos perspektyvos Tradicin valdymo sistema atsilaik daug deimtmei ir buvo labai skminga. Ji pergyveno kelet kar, skmingai administravo socialines ekonomines programas, skatino patraukli politik. Padtis pasaulyje keiiasi 19801990 m. Vienareikmiai nurodyti pokyi prieastis labai sunku. Vyksta intensyvs, tiesiog dramatiki, demokratins sistemos pokyiai. Tradicin valstybin tarnyba pradeda panati senamad religij. Viena i aplinkybi, slygojani naujus procesus, yra labai spartus ekonomikos augimas, jog vyriausyb nebesugeba jo kontroliuoti13. Keiiasi ekonomin struktra. Valstybinio sektoriaus dalis ekonomikoje nuolat maja. Ekonomini proces valdyme vis stipriau reikiasi privati iniciatyva. Labai svarbi aplinkyb yra demografiniai pokyiai. Visuomen, kuri buvo tradicins industrins demokratijos krja, spariai sensta. i visuomens dalis tampa ilaikoma gyventoj, kurie i situacij vertina kritikai vien todl, kad reikia mokti mokesius. ie sipareigojimai varo j ateities gerov. Itin veikia ir populistins idjos. Nuolat visuomenei kalama mintis, jog vyriausyb ir visa biurokratija yra tik aptarnaujantis personalas, teikiantis ekonominessocialines paslaugas. i populistin tez sustiprina viduriniosios ir skurdesniosios visuomens dalies pozicijas. Tai skatina ir valdymo reform. Dauguma Vakar ali pertvarko administravim atsivelgdamos rinkos slygas. Rinkos slygomis ekonomika ir kiti socialiniai veiksniai maiau pasiduoda valdymui. Susiklost stabils korporaciniai interesai, kurie siekia pajungti vyriausyb savo tikslams arba konkuruoti su ja. Suprantama, visoms valstybms negali bti taikomas tas pats vyriausybs veiklos modelis. Pleiantis privaiai iniciatyvai, kuriasi nevyriausybini organizacij tinklas: vairs patarj klubai, vairios korporacins visuomenins institucijos ir kt., kurios, decentralizuojant valdym, gana racionaliai sprendia problemas. Vyriausybei vis daniau pavedama sprsti tuos klausimus, kuriems reikia centralizuotai sutelkt gali (valstybs gynybos, sau13 The future of Governming: Four emerging models. B. Goy, Peters University Press of Kansas, 1996. P. 13.
769
gios aplinkos utikrinimo ir kt.) ios tendencijos ateityje neivengiamai plsis.
Teismas
769
XV skyrius TEISMAS
1 poskyris. Teismins valdios ypatumai. Istorins teismins valdios itakos Lietuvoje 2 poskyris. Teismin valdia Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje 1. Konstitucins teiss moksle nagrinjami tik bendriausi teismins valdios organizavimo ir veiklos aspektai. Detaliau teismins valdios funkcionavim tiria kiti teiss mokslai. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas. Teisingumo vykdymas svarbiausia teismins valdios funkcija, kurios niekas kitas negali vykdyti. 3. Teisjo ir teism nepriklausomumas vienas i esmini demokratins teisins valstybs princip. Tokioje valstybje teismai, vykdydami teisingum, privalo utikrinti Konstitucijoje, statymuose ir kituose teiss aktuose ireiktos teiss gyvendinim, garantuoti teiss virenyb, apsaugoti mogaus teises. 4. iame vadovlio skyriuje bus nagrinjami teismins valdios ypatumai, teism sistema Lietuvoje, teismins valdios istorins itakos, teisj statuso bei teism veiklos principai.
1 poskyris TEISMINS VALDIOS YPATUMAI. ISTORINS TEISMINS VALDIOS ITAKOS LIETUVOJE
1.1. Teismins valdios ypatumai 1.2. Istorins teismins valdios itakos Lietuvoje
770
XV skyrius
1.1. Teismins valdios ypatumai Teismai ir j sistema yra vienas i valstybs atribut. Taiau iki pat XVIII a. pabaigos nebuvo net minties, kad teismai gali tapti savarankika valstybs valdios dalimi. Dabartiniu metu nepriklausomos teismins valdios buvimas ir jos atskyrimas nuo kit valstybs valdios ak laikomas btinu demokratins ir teisins valstybs poymiu. Tik demokratinse valstybse, pripastaniose valdi padalijimo princip, teismai laikomi tautos steigta savarankika valstybs valdia. Vykdydami savo funkcijas, jie nra pavalds nei statym leidiamajai, nei vykdomajai valdiai. N viena i i valstybs valdios ak negali kitis teism veikl. Kita vertus, negalima suabsoliutinti teismins valdios savarankikumo ir nepriklausomumo. Teismin valdi su kitomis valdiomis sieja tam tikri ryiai. statym leidiamoji valdia priima statymus, nustatanius teism sistem, teism veiklos principus, teism kompetencij, teisj status, byl nagrinjimo tvark ir kt. Vykdomoji valdia utikrina teism veiklos materialines slygas, gyvendina specialist rengimo programas, padeda racionaliai panaudoti ir teism sistemai, ir atskiriems teismams skirtas biudeto las ir t.t. Abi ios valdios dalyvauja formuojant teismus. Savo ruotu teismin valdia statym nustatyta tvarka gali tikrinti statym leidiamosios ir vykdomosios valdios priimam akt teistum, sprsti ginus tarp valstybs institucij, nagrinti piliei skundus dl valstybs institucij ir pareign veiksm. Visa tai gyvendindama, teismin valdia utikrina Konstitucijos ir statym tvirtint pusiausvyr tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, j veiklos teistum, apsaugo asmen nuo valstybs valdios savivals. Konstitucins teiss mokslas nepateikia tikslaus teismins valdios apibrimo. Danai apsiribojama teiginiu, jog teismin valdia yra viena i valstybs valdi, kuriai skirta teisingumo vykdymo funkcija. Teisminei valdiai bdingi visi valstybs valdios pagrindiniai poymiai. Pagrindinis ir svarbiausias poymis tai privalomumas paklusti ios valdios sprendimams. Teismas priima sprendimus valstybs vardu. Savo galia ie sprendimai prilygsta statymams: jie yra privalomi visoms valstybs institucijoms, staigoms, organizacijoms, pareignams ir pilieiams, j vykdymas garantuojamas valstybs prievarta. Patys teism sprendimai daugeliu atvej yra valstybs prievartos aktai. Teismins valdios institucijos turi teis taikyti vairias, net paias grieiausias, valstybins prievartos priemones, pvz., laisvs atmim iki gyvos galvos, turto konfiskavim ir kt.
Teismas
771
Teismin valdia, priimdama privalomus sprendimus, taip pat atlieka ir socialinio reguliavimo funkcij konkreioje visuomenini santyki srityje: nustato konkrei asmen teises, pareigas ir atsakomyb. Priimant ir vykdant teismo sprendimus, garantuojamas siteisjusi teismo sprendim nustatyt ir patvirtint teisini santyki stabilumas1. Be bendrj valstybs valdios poymi, teisminei valdiai bdingi specifiniai poymiai ir funkcijos. Teismins valdios paskirtis utikrinti teiss viepatavim, konstitucins santvarkos stabilum, mogaus ir piliei teisi ir teist interes apsaug. Demokratinje valstybje teismas yra svarbiausia paeist mogaus teisi ir laisvi gynimo institucija. Teis ginti savo teises nepriklausomame ir nealikame teisme yra viena i svarbiausi asmens teisi garantij. Tokia mogaus teisi ir laisvi gynyba tvirtinta Konstitucijos 30 str. 1 d. Asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. i konstitucin nuostata utikrina kiekvienam asmeniui galimyb savo teises ginti nuo kit asmen, taip pat ir nuo neteist valstybs institucij ar pareign veiksm. Su minta Konstitucijos norma siejasi Konstitucijos 31 str. 2 d.: asmuo, kaltinamas padars nusikaltim, turi teis, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir nealikas teismas. Utikrinant Konstitucijoje ir statymuose tvirtint teisi ir laisvi apsaug teismams suteikiami ypatingi galiojimai, kuri neturi n viena kita valdia. Tik teismas gali priimti sprendim, kuriuo mogui atimama ar apribojama laisv, konfiskuojamas fizini ar juridini asmen turtas, udraudiama politins partijos veikla, panaikinamas valstybs institucijos neteistas aktas, valstybs institucija pareigojama atlyginti asmeniui padaryt neteistais veiksmais al ir kt. Iskirtin teismins valdios viet valstybs valdios sistemoje apibdina tai, kad teismin valdia gyvendina teisingumo vykdymo valstybje funkcij. Tai pagrindin teismins valdios funkcija, tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. Jos negali gyvendinti jokia kita valstybs valdios institucija ar pareignas, iskyrus teism. Dl teisingumo funkcijos apimties ir rib konstitucins teiss moksle nra vieningos nuomons. Neretai teigiama, kad konstituciniai teismai, atliekantys konstitucins prieiros funkcij, teisingumo nevykdo ir nepriklauso teisminei valdiai. Kita vertus, tai priklauso ir nuo to, kokia konstitucins kontrols sistema egzistuoja konkreioje valstybje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1 str. 2 d. teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra savarankikas ir nepri1 Jarainas E. Teismins valdios funkcionavimo apsaugos problemos konstitucinje justicijoje // Teismin valdia ir visuomen. Vilnius, 1999. P. 47.
772
XV skyrius
klausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Konstitucijos ir statym nustatyta tvarka. Tokiu apibrimu Lietuvos statym leidjas suformulavo savo pozicij, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra teismins valdios dalis. Taiau vien statym leidjo pozicija neturtume remtis aikindami Konstitucinio Teismo viet valdios institucij sistemoje. Klausimas yra sudtingas, juolab, kad Konstitucinio Teismo priskyrimo teisminei valdiai dl tam tikr motyv negaltume laikyti neginytinu. Teisingumo turin sudaro teism veikla sprendiant konkreius ginus dl teiss, atsirandanius visuomenje dl vairi konflikt (turtinius, darbo, politinio pobdio ginus, piliei skundus dl neteist valstybs tarnautoj veiksm ir kt.). Teismai iuos ginus sprendia nagrindami baudiamsias, civilines ir administracines bylas, grietai laikydamiesi statym nustatytos teisminio proceso tvarkos. Teisminio proceso tvarkos reikalavimai gyvendinant teismin valdi yra esminiai: auktesniajam teismui visi procesins teiss paeidimai gali bti pagrindas teismo sprendimui panaikinti. Teisminei valdiai bdinga specifin teisingumo funkcijos vykdymo kontrols sistema. i kontrol gali bti tik teisin: kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisti, ar jie atitinka materialins ir procesins teiss normas. i kontrol gali bti tik vidin: emesniojo teismo sprendim gali pakeisti ar panaikinti tik auktesn (apeliacin ar kasacin) teismin institucija. Iskirtinis teismins valdios poymis jos politinis ir socialinis neutralumas. Vykdant teisingum, pagrindin teismo pareiga isprsti teisin konflikt: visapusiai, pilnutinai ir objektyviai itirti visas bylos aplinkybes ir priimti teist bei pagrst teismo sprendim. Tok sprendim gali priimti tik nepriklausomas ir nealikas teismas. Vykdydamas i pareig, teismas privalo bti politikai ir socialiai neutralus bei laisvas nuo bet kokio poveikio i alies. Nagrindamas ir sprsdamas bylas, jis turi vadovautis tik statymu ir savo teisine smone bei vidiniu sitikinimu. Teisin smon ir vidinis sitikinimas yra itin svarbs gyvendinant teismin valdi. Teisingumo vykdymas nra vienintel teismins valdios funkcija. Ne maiau svarbi yra valstybs institucij, padedani vykdyti teisingum, veiksm teistumo ir pagrstumo teismins prieiros funkcija. Pvz., tik teismas gali sankcionuoti asmens sumim. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 3 d. teigiama, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur, jam dalyvaujant, sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas. Reikia pastebti, kad i Konstitucijos nuostat buvo pradta nuosekliai gyvendinti 1996 m. ge-
Teismas
773
gus 28 d. Seimui primus tam tikrus Baudiamojo proceso kodekso pakeitimus. Iki i pakeitim sigaliojimo asmen sumim ar sumimo pratsim sankcionuodavo prokurorai. Sumimas pati grieiausia Baudiamojo proceso kodekse numatyta kardomoji priemon, skiriama tik tada, kai velnesnmis kardomosiomis priemonmis negalima utikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese, netrukdomo byl tyrimo, teisminio nagrinjimo ir ukirsti kelio naujiems sunkiems nusikaltimams (BPK 104 str.). Teismai atlieka arba gali atlikti visuomenje ir kitas teisines funkcijas, pvz., teiss norm aikinimo funkcij. Lietuvoje, be Konstitucinio Teismo, i funkcij gyvendina Aukiausiojo Teismo Teisj senatas, aprobuodamas teism sprendimus, kuri iaikinimus turi atsivelgti teismai, valstybins ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos paius statymus. Kai kuriose valstybse teismai atlieka teiss krimo funkcij (pvz., anglosaks teisins tradicijos valstybse). Tiesa, kai kurie Lietuvos teisininkai mano, kad statym aikinimas per Aukiausiojo Teismo Teisj senato aprobuotus sprendimus tai kelias teismo sprendimo, kaip precedento, sitvirtinim ms teiss sistemoje2. Konstitucinis teismins valdios nepriklausomumo pripainimas utikrina teismams savivaldos teis teis savarankikai sprsti tam tikrus, su j veikla susijusius, klausimus. Tuo tikslu yra steigiamos specialios statymo numatytos teisj institucijos. Jos turi teis sprsti klausimus dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig, dl drausmini nuobaud skyrimo ir kt. statym leidiamosios ir vykdomosios valdios institucijos, nors ir renka arba skiria teisjus, toki teisi neturi. Specialios teisj institucijos, patarianios Respublikos Prezidentui dl teisj skyrimo ar atleidimo, steigim numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. 5 d. Dabartiniu metu tokius galiojimus turi Teisj taryba. Jos sudarymo ir veiklos organizavimo tvark nustato Lietuvos Respublikos teism statymas. Teisj drausmines bylas, vadovaudamasis iuo statymu, nagrinja Teisj garbs teismas. 1.2. Istorins teismins valdios itakos Lietuvoje Istorini teismins valdios itak reikt iekoti Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teism organizacijos ir funkcionavimo praktikoje. Taiau iuo atveju pasitenkinsime maiausiai istorikai nutolusiu ir dabartins teism organizacijos problemoms artimiausiu tarpukario Lietuvos laikotarpiu. Pagrindinis dmesys bus koncentruojamas teismins valdios ir
2
Teism praktika. 1995. Nr. 1. P. 6.
774
XV skyrius
teisj statuso teisinio reglamentavimo bei kai kurioms teism veiklos problemoms Lietuvoje 19181940 m. Pirmajame Lietuvos konstituciniame akte 1918 m. lapkriio 2 d. Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dsniuose apie teismus visai nebuvo usimenama. Pasekus tolesn Lietuvos konstitucin raid paaikja, kad ir vliau, jau iek tiek stabilizavusis politinei padiai, dar kur laik reiksi akivaizdus politins valdios nenoras teisikai tvirtinti teismui deram viet valstybje. Antai 1919 m. balandio 4 d. tos paios Valstybs tarybos priimti antrieji Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dsniai vl nereglamentavo teism. Vargu ar bt galima tai paaikinti io akto, didele dalimi paodiui pakartojusio pirmojo dokumento tuo paiu pavadinimu tekst, leidj inercija ar skubotumu, nes, alia to meto Lietuvai naujos Valstybs prezidento institucijos konstitucionavimo, jie vis tik nepamiro reglamentuoti taip pat naujai vedamo valstybs kontrolieriaus statuso. Dar daugiau teismai liko nekonstitucionuoti taip pat ir Steigiamojo Seimo 1920 m. birelio 10 d. priimtoje Laikinojoje Konstitucijoje. Sugretins visus iuos reikinius, M. Rmeris dar prielaid, kad besikurianios Lietuvos valstybs valdia smoningai norjo ilaikyti teism vyriausybs inioje, neiskirti jo paritetins autonomins funkcijos su atskiromis autonominmis institucijomis3. Tam Lietuvos valdia turjo rimt pagrind. Dl sunki, didelio pasiventimo ir materialini itekli reikalaujani slyg isimokslinimui gyti, taip pat dl to, kad ilgiau nei atuoniasdeimt penkerius metus (udarius Vilniaus universitet) nebuvo galimybi savo krate siekti teisinio isilavinimo, teisinink atsikurianioje Lietuvoje buvo nedaug, o ir tuos paius grobst vairios besiformuojanios valstybs inybos. Todl pirmasis teisingumo ministras Petras Leonas disponavo vos dviem deimtimis kvalifikuot lietuvi teisinink, savo laiku baigusi daugiausia Maskvos, Peterburgo ar Dorpato (Tartu) universitetus. Madaug kita tiek Lietuvoje gyvenusi teisinink nelietuvi daniausiai nemokjo lietuvikai kalbti, juolab rayti. tai todl visai tiktina, kad Lietuvos valdia negaljo pasikliauti kuriamu teismu ir neturiniais patenkinamos kvalifikacijos teisjais; galjo bti nusistaiusi, bent kol organizuojami teismai ir iekoma pretendent teisjus, ilaikyti sau priklausom teismo padt. Tok bendr politins valdios nusiteikim teismo atvilgiu atitiko ir pagrindins jo padt besikurianioje valstybje reglamentavusi statym nuostatos. Primus Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatinius dsnius, 1918 m. lapkriio 28 d. Valstybs taryba prim Laikinj Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statym.
Rmeris M. Lietuvos konstitucins teiss paskaitos. D. 1. Kaunas, 1937. P. 67.
Teismas
775
Lietuvos teismai Laikinajame Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statyme buvo konstruojami pagal Rusijos teism, veikusi Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo, pavyzd, pakoreguojant juos organizacijos ir kompetencijos poiriu. statymas nustat trij pakop teism. emiausia grandis teism sistemoje kiekvienai apskriiai ir miestui, turiniam daugiau nei 20 tkstani gyventoj, buvo numatyti taikos teisjai. Buvusiose gubernijose (Vilniaus, Kauno ir Suvalk) turjo bti sudaromi apygard teismai. Pastarj nuostat 1924 m. patikslinus, buvo steigti Kauno, Marijampols, iauli ir Panevio apygardos teismai. jungus Lietuvos sudt autonominio krato teismis Klaipdos krat, jame steigti valsi teismai ir Klaipdos apygardos teismas. Aukiausija teismine instancija numatytas vienas visai valstybs teritorijai Vyriausiasis Lietuvos tribunolas. Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statymas kiekvienai teism sistemos grandiai paskirst kompetencij nagrinjant civilines ir baudiamsias bylas pirmja instancija, taip pat taikos teisjams ir apygard teismams suteik teis tam tikrais atvejais nagrinti skundus dl administracini staig ir pareign nutarim. Kaip apeliacin instancija, apygard teismai gavo teis nagrinti taikos teisj, o Vyriausiasis tribunolas apygardos teism inagrintas bylas. Skirti ir alinti taikos teisjus, nenumatant joki apribojim ar garantij, Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statymas paved teisingumo ministrui, o apygardos teismo ir Vyriausiojo tribunolo pirmininkus ir narius teisingumo ministro teikimu Valstybs tarybos prezidiumui. Tokia tvarka (ypa statymo neribojamas teisj alinimas) buvo visikai suprantama, kadangi teismo darbuotojais pasitaikydavo paskirti atsitiktinius asmenis. Teisingumo ministras, aplinkybi veriamas, kviet ir skyr teisjais specialiai tam nepasirengusius mones. Tad galima suprasti, jog dana byla buvo nagrinjama diletantikai, nesugebant taikyti statym. Teisingumo ministras tegaljo guostis tuo, jog padarytas klaidas itaisys auktesnioji teismin instancija. Svarbiausia jis reikalavo siningo poirio darb. Taiau ir tai pasiekti nebuvo lengva. Itin stingant specialist darbui teismuose ir siekiant nors iek tiek dalykiniu poiriu parengti tam pretendentus, 1919 m. gruodio 11 d. buvo priimtas Teismo kandidat statymas. Sutinkamai su io statymo reikalavimais, uteko 20 met amiaus ir vidurinio isilavinimo, kad asmuo galt bti priimtas teismo kandidatu. Kandidatai 12 metus turjo stauotis teisme, rengtis teorikai ir laikyti egzaminus. Po to jau galjo bti skiriami laisvas emesnij teismo darbuotoj vietas. Bylas taikos teisjams buvo pavesta nagrinti asmenikai, kitiems teismams trij teisj teisminms kolegijoms. To meto Lietuvos slygomis, stingant teismo nari, Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo
776
XV skyrius
statymas apygardos teismams leido kviesti posd taikos teisj, o Vyriausiajam tribunolui apygardos teismo nar. Teism steigimo dat statymas paved nustatyti teisingumo ministrui susitarus su okupacine valdia. Teisingumo ministras paskyr 1918 m. gruodio 15 d. ir paved teismams nuo tos dienos pradti perimti bylas i Lietuv paliekanios okupacins valdios. Teigiam poveik ir teisin apibrtum Lietuvos teism sistemai padar 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos 2 str. pirm kart Lietuvos konstitucionalizmo istorijoje skelbiama, kad valstybs valdi vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas. Teismas jau laikomas vienu i trij pagrindini valdios struktros element, paritetiniu kitiems statym leidybai ir valdymui. Teisikai tvirtinant teismo padt valstybje, principin reikm turjo Konstitucijos 64 ir 65 str. Juose suformuluotos trys ia prasme svarbios taisykls: 1. Teismas priima sprendimus vadovaudamasis tik statymu; 2. Teismo sprendimai daromi Respublikos vardu; 3. Keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas. Tuo Konstitucija teismo veikl formaliai atpalaidavo nuo bet kokio tikslingumo poveikio, pabr, kad savo veikloje teismas tiesiogiai atstovauja valstybei ir jokia kita valstybs valdios institucija negali veikti teismo veiklos rezultat. Beje, visos ios taisykls buvo deklaruojamos ir vlesnse Lietuvos konstitucijose. Taiau n viena i j neusimin apie priemones, utikrinanias teisj nepriklausomum, be kurio nemanoma ia pat deklaruojamas taisykles realizuoti. Reglamentuoti teism organizacij, kompetencij ir jurisdikcij, vadinasi, ir teisj asmens status, Konstitucija paved statymui. Deja, iai Konstitucijai galiojant, toks statymas nebuvo ileistas. Nepaisant kritiko 1918 m. Laikinojo Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statymo pai rengj poirio kai kurias io teiss akto nuostatas, visas statymas pasirod ess pakankamai gyvybingas ir visuomenei priimtinas, kadangi n viena politin grup Seime nereikalavo jo perirti. Tiesa, nuo 1924 m. buvo parengti keli Teism santvarkos statymo projektai, taiau jie nustatyta tvarka net nebuvo svarstomi, o oficialiai laikyto laikinu statymu laikinumas truko beveik 15 met. Laikinj Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statym pakeit Valstybs tarybos parengtas, Respublikos prezidento priimtas ir 1933 m. liepos 11 d. paskelbtas Teism santvarkos statymas. Tai ities didels apimties (488 straipsni) teiss aktas, reglamentavs teism sistem, kompetencij, posdi tvark, teisj status, teismo tardytoj, prokuror ir j padjj, advokat teisin padt. is statymas ved keturi pakop teism. emutine teismins sistemos pakopa tapo apylinki teismai. Juose galjo dirbti ir po kelis teisjus, o j veiklos formos ir kompetencija buvo panaios anksiau buvusi taikos tei-
Teismas
777
sj. Kita teism sistemos pakopa iliko apygard teismai, sprend svarbesnes civilines ir baudiamsias bylas, iskyrus politines, o kaip apeliacin instancija apylinki teismuose inagrintsias bylas. teism sistem Teism santvarkos statymas ved nauj pakop Apeliacinius rmus visai respublikai. Jie apeliacine tvarka nagrinjo bylas, pirmja instancija jau nagrintas apygard teismuose, o kaip pirmosios instancijos teismas bylas dl nusikaltim valstybs saugumui, anksiau buvusias teismingas apygardos teismams. Aukiausioji teismins sistemos pakopa ir toliau liko Vyriausiasis tribunolas. Jis neteko apeliacini funkcij ir veik iimtinai kaip kasacin instancija byloms, inagrintoms apylinki, apygard ir Klaipdos krato teismuose, Apeliaciniuose rmuose bei Kariuomens teisme. Kaip pirmosios instancijos teismui jam buvo pavesta nagrinti bylas, kuriose kaltinami vyriausybs nariai. Apygardos teismai, Apeliaciniai rmai ir Vyriausiasis tribunolas jiems teismingas bylas nagrinjo trij teisj kolegijomis; kai kuriems klausimams sprsti buvo numatyti visuotiniai i teism nari susirinkimai. Vyriausiojo tribunolo Visuotiniam nari susirinkimui priklaus statym aikinimo teis, gin tarp teism bei tarp teism ir administracijos organ dl byl priklausomybs nagrinjimas ir kai kurie kiti klausimai. Apie prisiekusiuosius sprendjus statymas nebeusimin. Teisjais, pagal statym, galjo tapti tik 25 met amiaus ir turintys auktj isimokslinim pilieiai. Jais negaljo bti asmenys, kuriems teismo sprendimu atimtos teiss, kurie paskelbti neisigaliniais skolininkais, numatyti ir dar kai kurie kiti apribojimai. Be to, apylinks teismo teisjais skiriami asmenys turjo bti ne maiau kaip dvejus metus itarnav teismo kandidatais, ilaik nustatytus egzaminus ir po to bent vienerius metus teisme j sekretoriaus ar panaias pareigas; apygardos teism teisjas turjo bti ne maiau kaip trejus metus dirbs apylinks teisju; Apeliacini rm ir Vyriausiojo tribunolo nariams reikjo atitinkamai trej ir eeri met apygardos teismo teisjo stao. Dar didesni reikalavimai buvo keliami vis teism pirmininkams. Naujasis 1933 m. statymas neved teisj rinkim. Nustatydamas, kad visus be iimties teism sistemos pakop teisjus skiria Prezidentas, teisingumo ministro teikimu statymas tuo paiu metu numat galimyb skyrimus veikti ir patiems teismams: kandidat apygardos teism bei Apeliacini rm teisjus sraus pavesta sudarinti atitinkamo teismo visuotiniams susirinkimams. Tie sraai turjo bti pristatomi ministrui, o jis turjo teis savo nuoira parinkti asmenis i pasilyt kandidat (arba ir ne i j) ir su tam tikra atestacija teikti juos prezidentui. Reikia pasakyti, kad metams bgant, Lietuvos teismams pavyko tapti patikima auktos kvalifikacijos ir morals institucija, pasiymjusia auktu
778
XV skyrius
teiss ir teisingumo pajautimu, siningumu ir pareigingumu. Labai viesus nepriklausomos Lietuvos poymis buvo tas, kad visuomenj jau buvo inykus net mintis, jog teism bt galima papirkti ar kitaip paveikti teisenos statym nenustatytu keliu. Labai svarbu, kad 1933 m. Teism santvarkos statymas pagaliau nustat kelet visuotinai pripaint priemoni, kuriomis paprastai stengiamasi teism apdrausti nuo politins galios institucij poveikio. Viena toki priemoni teisj drausmins atsakomybs sutelkimas pai teisj kolegijoje. statymas numat, kad teisjai drausms tvarka atsako Teisj drausms teisme, susidedaniame i pirmininko Vyriausiojo tribunolo pirmininko ir keturi teisj, kasmet renkam Vyriausiojo tribunolo visuotiniame susirinkime i io tribunolo nari. Senajam teism santvarkos statymui galiojant, neapsieita be priekait, kad Lietuvoje nepasirpinta teisikai tvirtinti teisj nepakeiiamumo principo. Reglamentuodamas teisj nepakeiiamumo princip, 1933 m. Teism santvarkos statymas nustat, kad teisjas, itarnavs iose pareigose ne maiau kaip trejus metus, i tarnybos gali bti atleidiamas tik pareiks savo sutikim. Be teisjo sutikimo jis galjo bti atleidiamas: jei be pateisinamos prieasties nustatytu laiku neatvyko paskirtj teisjo viet; jei neteko Lietuvos pilietybs; jei paskelbtas neisimokaniu skolininku; jei teismo sprendimu udta globa; jei dl ligos nesugeba eiti pareig; taip pat dl kai kuri kit konkrei prieasi. Atleisti teisj galjo Prezidentas teisingumo ministro teikimu. statymas taip pat ribojo teisjo perklim: emesn viet teisjas be jo sutikimo galjo bti perkeltas iimtinai Teisj drausms teismo sprendimu; perkeliant teisj kit tarnybos viet, buvo reikalaujama jo sutikimo, iskyrus atvejus, kai jis dar nra itarnavs teisju trej met ir kai j reikia perkelti dl teisingumo darymo naudos ar dl teisjo vardo orumo (186 str.). Lietuvoje galioj konstitucijos ir statymai teismo gali ribojo i esms tik civiline ir baudiamja sritimi, reglamentavo tik bendruosius teismus ir neliet teism, skirt valstybs institucij ir valdinink, privalani veikti konstitucijos ribose, veiklai kontroliuoti. Dl j tarpukario Lietuvos politiniuose sluoksniuose bei visuomenje daugiau buvo diskutuojama, nei daroma ingsni realiai juos gyvendinti. Bene aktyviausias toki teism alininkas buvo M. Rmeris. Laikydamas teism valstybine institucija, labiausiai ilaisvinta nuo politini veiksni takos ir kurios pagrindin funkcija neteiss konstatavimas ir sudraudimas4, jis nuolat pabrdavo, kad i funkcija gali bti skmingai panaudota prie kiekvien neteis, nesvarbu, ar ji reikiasi
Rmeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Kaunas, 1931. P. 45.
Teismas
779
gyventoj, ar valstybs institucij veikloje. Apskritai tokius teismus jis laik kertinmis institucijomis teisins valstybs organizacijoje5. 1940 m. sovietin okupacija nutrauk Lietuvos teism sistemos raid. Pagal sovietinius statymus Lietuvoje buvo vestas dviej pakop teism sistemos modelis. 1990 m. atkrus nepriklausomyb, imta planuoti ir rengti teismins valdios reform.
2 poskyris TEISMIN VALDIA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINJE TEISJE
2.1. iuolaikin Lietuvos Respublikos teism sistema 2.2. Teismins valdios ir prokuratros santyki klausimas 2.3. Teisjai ir j statusas 2.4. Teism veiklos konstituciniai principai 2.1. iuolaikin Lietuvos Respublikos teism sistema Teismin valdi sudaro valstybje veikianti teism sistema. Teism sistema tai valstybs teismins valdios institucij, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma. Yra kelios nuomons dl teism sistem apibdinani poymi. Vieni teisininkai aikina, kad valstybs teism sistem apibdina teism hierarchiniai ryiai. Pagal kriterij valstybje gali veikti viena arba keletas teism sistem. Kita vertus, yra nemaai nuomoni, jog tai ne vieninteliai ryiai, siejantys valstybje veikianius teismus, pvz., juos jungia ta pati funkcija, veiklos principai, teisin baz ir kt. iuo poiriu kai kuriose valstybse veikia viena vieninga teism sistema (pvz., Didiojoje Britanijoje), o daugumos valstybi teism sistem sudaro keletas santykinai savarankik teism grupi (posistemi). iuo poiriu visi teismai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje, sudaro Lietuvos Respublikos teism sistem6.
5 Rmeris M. Teisins valstybs organizacija // Lietuvos universitetas 19271928 mokslo metais (1927-09-15-1928-02-16). Kaunas, 1928. P. 24, 29. 6 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, kaip teismins valdios dalies, teisin padtis yra nagrinta VI vadovlio skyriuje .Konstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos
780
XV skyrius
i sistem sudaro bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. iuo metu Lietuvoje veikia specializuoti administraciniai teismai. Prireikus statymu gali bti steigti ir kiti specializuoti teismai darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti. Lietuvos Respublikoje draudiama steigti teismus su ypatingais galiojimais taikos metu. Bendrosios kompetencijos teismai. Lietuvoje iuo metu veikia 4 pakop (grandi) bendrosios kompetencijos teismai: Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai. J kompetencij nustato Teism statymas ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo statutas. Apylinks teismas yra pirmoji instancija civilinms, baudiamosioms, administracini teiss paeidim byloms; byloms, susijusioms su sprendim ir nuosprendi vykdymu; priimti sprendimams (nutarimams) dl statym numatyt prievartos priemoni taikymo; statymo nustatytais atvejais nagrinti skundams dl kvotjo, tardytojo ar prokuroro veiksm. statymo nustatytais atvejais apylinks teismo teisjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. Apylinks teismo teisjas negali nagrinti t byl, kuriose vykd ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. Prie apylinks teismo veikia hipotekos skyrius. Hipotekos skyrius statym nustatytais atvejais ir tvarka registruoja turto keitimus ir turto areto aktus, tvarko hipotekos ir turto areto akt registr, priima sprendimus dl skolos iiekojimo i keisto turto bei paskirsto iiekotas sumas iiekotojams. Hipotekos skyriui vadovauja, jo darb organizuoja ir kontroliuoja hipotekos teisjas. Hipotekos teisjas turi tokias paias teises ir pareigas kaip ir kiti apylinks teismo teisjai. Prie apylinks teismo veikia teismo antstoli kontora. Teismo antstoliai vykdo teismo sprendimus ir kitus statym nustatytus vykdomuosius dokumentus. Teismo antstolis yra valstybs pareignas. Jo reikalavimai vykdymo procese yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir monms, staigoms bei organizacijoms. Apygardos teismas yra pirmoji instancija civilinms ir baudiamosioms byloms, statymo priskirtoms jo kompetencijai; apeliacin instancija apylinki teism sprendimams, nuosprendiams, nutartims ir nutarimams; atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir statymu priskirtas jo kompetencijai funkcijas. Apeliacinis teismas yra apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo apygard teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Jis taip pat nagrinja kitas bylas, kurias Lietuvos Respublikos statymai priskiria jo kompeten-
Konstitucinis Teismas. iame vadovlio skyriuje nagrinjama tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje tvirtinta bendra Lietuvos Respublikos teism sistema.
Teismas
781
cijai, bei atlieka kitas io teismo kompetencijai statymo priskirtas su teisingumo vykdymu susijusias funkcijas. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra vienintel kasacin instancija siteisjusiems teism sprendimams, nuosprendiams, nutartims ir nutarimams. ioje instancijoje Baudiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeks nustatytais atvejais byl nagrinja arba trij teisj kolegija, arba iplstin septyni teisj kolegija, arba Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarin sesija. Lietuvos Aukiausiasis Teismas formuoja vienod teism praktik taikant statymus. Jis skelbia kolegij ar Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarins sesijos pasilytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. iose nutartyse esanius statym taikymo iaikinimus turi atsivelgti teismai, valstybins ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos paius statymus. Lietuvos Aukiausiasis Teismas analizuoja teism praktik statym taikymo klausimais, susipaindamas su apygard teism ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais bdais, konsultuoja teisjus bendraisiais statym taikymo klausimais. Lietuvos Aukiausiajame Teisme yra sudaromas Teisj senatas. Tai kolegiali teisj institucija, turinti savarankik statymo nustatyt kompetencij. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Teisj senat sudaro Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, skyri pirmininkai, taip pat po septynis Civilini byl skyriaus ir didesn Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjo darbo sta turinius Baudiamj byl skyriaus teisjus. Kiti Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjai gali dalyvauti senato posdiuose su patariamojo balso teise. Senato posdiuose taip pat gali dalyvauti kit teism pirmininkai, j pavaduotojai, skyri pirmininkai ir kiti teisjai. Pagrindin Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato funkcija aprobuoti teism sprendimus ir nagrinti statym taikymo teism praktikoje apibendrinimo rezultatus. Senato aprobuotos teism praktikos apibendrinimo apvalgos skelbiamos Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje. Senatas turi ir kitus statymo nustatytus galiojimus: svarsto Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko pasilytas io teismo skyri pirminink kandidatras; teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj garbs teismo nari kandidatras ir tvirtina io teismo nuostatus; nagrinja skundus dl teisj egzamin komisijos ivad ir teisj garbs teism sprendim, sprendia kitus organizacinius Lietuvos Aukiausiojo Teismo veiklos klausimus. Administraciniai teismai. 19992000 m. Lietuvos administracini teism sistem sudar apygard administraciniai teismai, Auktesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracini
782
XV skyrius
byl skyrius. i teism kompetencij nustat Administracini byl teisenos statymas. 2000 m. rugsjo 19 d. Administracini teism steigimo statymo 2, 3, 4, 5, 6 str. pakeitimo ir papildymo statymu i sistema buvo reorganizuota. Vadovaujantis iuo statymu, buvo steigti: 1. Administraciniai teismai: 1.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas; 1.2. Kauno apygardos administracinis teismas; 1.3. Klaipdos apygardos administracinis teismas; 1.4. Panevio apygardos administracinis teismas; 1.5. iauli apygardos administracinis teismas; 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracini teism sistem sudaro: 1) apygard administraciniai teismai ir 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konkreios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje valstybje. Kadangi administracini teism sistema nauja struktra, jos sudtini dali jurisdikcij reikt plaiau aptarti. Pagal Administracini byl teisenos statymo 15 str. administraciniai teismai sprendia bylas: 1) dl valstybinio administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo, taip pat dl i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 2) dl savivaldybi administravimo subjekt priimt akt ir veiksm teistumo, taip pat dl i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 3) dl turtins ir neturtins (moralins) alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteistais valstybs ar vietos savivaldos institucijos, staigos, tarnybos bei j tarnautoj veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo; 4) dl mokesi, kit privalom mokjim, rinkliav sumokjimo, grinimo ar iiekojimo, finansini sankcij taikymo, taip pat dl mokestini gin; 5) dl tarnybini gin, kai viena alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant pareignus ir staig vadovus); 6) dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;
Teismas
783
7) dl gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus civilinius ginus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams; 8) dl rinkim ir Referendumo statym paeidimo; 9) dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo; 10) dl viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat dl i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 11) dl visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro pobdio akt teistumo; 12) dl usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat dl skund dl pabglio statuso. Administracini teism kompetencijai statymu gali bti priskiriamos ir kitos bylos. Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinms byloms, nurodytoms Administracini byl teisenos statymo 15 str., kai pareikjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybi administravimo subjektas, iskyrus bylas, nurodytas Administracini byl teisenos statymo 15 str. 1 d. 6, 11 ir 12 p. Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja bylas dl normini administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi administravimo subjektai, teistumo; taip pat bylas: pagal Seimo kontrolieri pareikimus remiantis Seimo kontrolieri statymu, kai atsakovai yra teritoriniai ar savivaldybi administravimo subjektai; pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai; pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl vietos savivaldos institucij ir j pareign akt, prietaraujani Konstitucijai ir statymams, dl statym ir Vyriausybs sprendim nevykdymo, dl akt ar veiksm, paeidiani gyventoj ir organizacij teises, teistumo; dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorini valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 str.); pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo (io statymo 15 str. 1 d. 7 p.), iskyrus atvejus, kai viena i gino ali yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba; pagal skundus dl valstybs institucij (parei-
784
XV skyrius
gn) nutarim administracini teiss paeidim bylose; pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks referendumo komisijos sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid; pagal praymus utikrinti administracini gin komisij sprendim vykdym. Jis taip pat nagrinja tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, iskyrus atvejus, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios toki gin sprendimo tvarkos. Apygardos administracinis teismas, kaip pirmoji instancija, taip pat nagrinja skundus (praymus) dl savivaldybi ir apskrii administracini gin komisij, o statym numatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim. Be ios kompetencijos, Vilniaus apygardos administraciniam teismui numatyta papildoma kompetencija. Pagal Administracini byl teisenos statymo 19 str. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija Administracini byl teisenos statymo 15 str. nurodytoms byloms, kai pareikjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, iskyrus bylas dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat bylas, nurodytas io statymo 15 str. 1 d. 11 p. Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja bylas pagal Seimo kontrolieri pareikimus remdamasis Seimo kontrolieri statymu, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai; taip pat bylas pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai. Vilniaus apygardos teismas nagrinja tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, ir kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitos toki gin sprendimo tvarkos; taip pat bylas pagal skundus dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo ir kt. Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmoji instancija, taip pat nagrinja skundus (praymus) dl Vyriausiosios administracini gin komisijos, Mokestini gin komisijos, o statym numatytais at-
Teismas
785
vejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra: 1) apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, taip pat bylas dl administracini teiss paeidim; 2) apeliacin instancija administracini teiss paeidim byloms, kurias inagrinjo apylinki teismai; 3) vienintel ir galutin instancija byloms dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat io statymo 15 str. 1 d. 11 p. nurodytoms byloms; 4) galutin instancija byloms pagal skundus dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai; 5) galutin instancija administracini byl priskyrimo tam tikriems teismams klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinja praymus dl proceso atnaujinimo administracinse bylose, taip pat ir administracini teiss paeidim bylas, kurios ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienod administracini teism praktik taikant statymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. 2.2. Teismins valdios ir prokuratros santykiai Prie Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teism veikia santykinai savarankika institucija prokuratra. Jos struktr sudaro Generalin prokuratra prie Lietuvos Aukiausiojo Teismo, apygard prokuratros prie apygard teism ir apylinki prokuratros prie apylinki teism. Prokuratros pagrindines funkcijas apibria Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1 d.: valstybin kaltinim baudiamosiose bylose palaiko, baudiamj persekiojim vykdo ir kvotos organ veikl kontroliuoja prokurorai. ios prokuror funkcijos detalizuojamos Prokuratros statymo 25 str.: prokuroras baudiamojo proceso statymo nustatyta tvarka pradeda baudiamj persekiojim; tirdamas nusikaltim, vykdo persekiojimo veiksmus ir, jei yra pagrindas, perduoda byl teismui. Prokuror kompetencij, j teises ir pareigas apibria ir kiti io statymo straipsniai. Prokurorai, vykdydami savo galiojimus, yra nepriklausomi ir
786
XV skyrius
klauso tik statymo. Prokuratra nevykdo teisingumo. Jos paskirtis padti teismams vykdyti teisingum. 2.3. Teisjai ir j statusas Teismin valdi gyvendina teismas kolegiali teisj institucija (arba vienas teisjas). Btent teisjams yra suteikiami ypatingi teismins valdios atstovo galiojimai ir teis priimti privalomus sprendimus, vienaip ar kitaip lieianius ar keiianius konkretaus mogaus gyvenim. Konkreios bylos nagrinjimas ir sprendimas reikalauja ne tik dideli asmenini teisjo pastang, bet ir moralins bei pilietins atsakomybs, profesini sugebjim ir gyvenimikos patirties. Neatsitiktinai teisjams keliami aukti profesiniai ir moraliniai reikalavimai. Kuo auktesns instancijos teismas, tuo didesni reikalavimai teisjui. Bendras konstitucinis reikalavimas teisjais Lietuvoje gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai (Konstitucijos 112 str. 1 d.). Konkreius reikalavimus asmenims, galintiems bti teisjais, nustato Teism statymas, Lietuvos Aukiausiojo Teismo statutas ir Administracini teism steigimo statymas. Ir bendrosios kompetencijos, ir administracini teism teisjais gali bti skiriami ne jaunesni kaip 25 met asmenys. Tai turi bti nepriekaitingos reputacijos asmenys. statymo 22(3) str. nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaitingos reputacijos, jeigu buvo nuteistas u tyin nusikaltim, nesvarbu, ar inyko teistumas; buvo nuteistas u neatsarg nusikaltim ir nra inyks teistumas; buvo atleistas i teisj garbs teismo sprendimu; piktnaudiauja psichotropinmis, narkotinmis, toksinmis mediagomis ar alkoholiu; jo elgesys ar veikla nra suderinama su teisjo profesins etikos taisykli reikalavimais. Teisjais gali bti skiriami tik asmenys, atitinkantys profesinius reikalavimus: turintys auktj teisin isilavinim teiss magistro arba teisininko profesin kvalifikacin laipsn (vienpakop teisin universitetin isilavinim) ir ilaik teisjo egzaminus (kai kuriais statymo nustatytais atvejais to nereikalaujama). Reikalavimai teisinio darbo staui skiriasi priklausomai nuo to, ar asmuo pretenduoja bti apylinks, apygardos ar kito teismo teisju. Pvz., apylinks teismo teisju gali bti skiriamas asmuo, atliks kandidato apylinks teismo teisjus praktik apylinks bei apygardos teismuose ir ilaiks teisingumo ministro nustatyta tvarka teisjo egzaminus. ios praktikos trukm priklauso nuo teisinio darbo stao: asmenys, turintys 3 met statyme nurodyto teisinio darbo sta atlieka 5 mnesi, o jos neturintys vieneri met kandidato apylinks teismo teisjus praktik. Reikalavimai atlikti kandidato apylinks teismo teisjus praktik nra taikomi teiss krypties socialini moksl daktarams bei habili-
Teismas
787
tuotiems daktarams, asmenims, turintiems 1 met teisjo darbo sta ar 3 met darbo Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj padjj, teismo pirminink ar skyriaus pirmininko patarj, prokuror, prokuror pavaduotoj, advokat, notar ar Seimo kontrolieri darbo sta, ar ne maesn kaip 5 met teisinio darbo sta pagal Vyriausybs patvirtint pareigybi sra, bei asmenims, skiriamiems hipotekos teisjais. Ivardyti asmenys skiriami apylinks teismo teisjais ilaik teisjo egzaminus. Asmenys, turintys teisjo darbo sta, jeigu nuo darbo teisju prajo ne daugiau kaip 5 metai, i karto gali bti skiriami apylinks teismo teisjais. Apygardos teismo teisju gali bti skiriamas asmuo, turintis ne maesn kaip 5 met apylinks teisjo darbo sta. Prokurorai, turintys ne maesn kaip 10 met prokuroro ar tardytojo darbo sta, advokatai, turintys ne maesn kaip 10 met advokato darbo sta, gali bti skiriami apygardos teismo teisjais, jeigu jie teisingumo ministro nustatyta tvarka atliko 5 mnesi praktik teismuose ir ilaik teisj egzamin. Apeliacinio teismo teisju gali bti skiriamas asmuo, turintis ne maesn kaip 5 met apygardos teismo teisjo darbo sta. Apygardos ar Apeliacinio teismo teisjo kandidatrai irinkti Teisingumo ministerija skelbia vie konkurs. Konkursas vyksta teisingumo ministro nustatyta tvarka. Teiss krypties socialini moksl daktarai ir habilituoti daktarai, turintys ne maesn kaip 10 met bendrj teisinio pedagoginio ir (ar) mokslinio darbo sta, buv Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjai, atleisti i pareig savo noru, irinkti kitas pareigas arba sutik bti perkeliami kit darb, apylinki, i karto gali bti skiriami apygard teism ir Apeliacinio teismo teisjais. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisju gali bti skiriamas apygardos teismo arba Apeliacinio teismo teisjas, turintis ne maesn kaip 5 met apygardos teismo ar Apeliacinio teismo teisjo darbo sta; buvs Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjas, atleistas i pareig savo noru, irinktas kitas pareigas arba sutiks bti perkeliamas kit darb; teiss krypties socialini moksl habilituotas daktaras arba daktaras, turintis ne maesn kaip 10 met teisinio darbo sta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtint pareigybi sra; Generalins prokuratros prie Lietuvos Aukiausiojo Teismo prokuroras, turintis ne maesn kaip 10 met prokuroro darbo sta. Konstitucinio Teismo teisjas, pasibaigus jo galiojim laikui, jam pageidaujant, gali bti i karto paskirtas apylinks, apygardos teism, Apeliacinio ar Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisju. Administracini teism teisjai skiriami bei atleidiami i pareig Konstitucijos bei statym nustatyta tvarka.
788
XV skyrius
Administracini teism teisjais gali bti skiriami ne jaunesni kaip 25 met, nepriekaitingos reputacijos asmenys, turintys auktj teisin isilavinim, atitinkant Vyriausybs nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ir ilaik teisjo egzaminus. Pretendentai apygard administracini teism teisjus turi turti ne maesn kaip 3 met teisjo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjo padjjo, teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko patarjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato, notaro ar Seimo kontrolieriaus darbo sta, 5 met darbo sta valstybs tarnyboje ar ne maesn kaip 5 met teisinio darbo sta pagal Vyriausybs patvirtint teisini pareigybi sra, taip pat Teism statymo nustatyta tvarka laimti konkurs. Pretendentai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisjus turi turti ne maesn kaip 10 met teisjo darbo sta, i j ne maiau kaip 5 met apygardos, apygardos administracinio ar Lietuvos apeliacinio teismo teisjo darbo sta, arba teiss krypties socialini moksl daktaro ar habilituoto daktaro mokslin laipsn ir ne maesn kaip 10 met teisinio pedagoginio darbo sta, arba 10 met darbo sta valstybs tarnyboje, taip pat Teism statymo nustatyta tvarka laimti konkurs. Administracini teism teisjais be egzamin gali bti skiriami Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisjai (taip pat buv ivardyt teism teisjai), apygard, apylinki teism teisjai, teiss krypties socialini moksl daktarai bei habilituoti daktarai. Administracini teism teisj teisin padtis yra tolygi bendrosios kompetencijos teism teisj teisinei padiai, t.y. jiems taikomos Teism statymo nuostatos, iskyrus iame statyme numatytas iimtis. Administracini teism teisjams taip pat taikoma darbo umokesio sistema, socialinio aprpinimo bei kitos garantijos, nustatytos bendrosios kompetencijos teism teisjams. Teism statymas numato tam tikrus apribojimus eiti teisjo pareigas. io statymo 25 str. nustatyta, kad teisju negali bti asmuo, prie tai buvs teisju, prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar vidaus reikal sistemos darbuotoju ir atleistas u profesins veiklos paeidimus. Teisjas negali bti skiriamas dirbti teisme, kuriame teisju dirba jo sutuoktinis (buvs sutuoktinis), vaikai (vaikiai), tvai (tviai), broliai, seserys (broliai, sesers), pusbroliai, pussesers. Teisjai skiriami ir atleidiami i pareig Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. numatyta, kad Aukiausiojo Teismo teisjus, o i j pirminink, skiria ir atleidia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisjus, o i j pirminink, skiria Respublikos Prezidentas
Teismas
789
Seimo pritarimu. Apylinki, apygard ir specializuot teism teisjus ir pirmininkus skiria, j darbo vietas keiia Respublikos Prezidentas. Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali Teism statymo numatyta institucija Teisj taryba. Teisj taryba svarsto apylinki, apygard ir apeliacinio teismo teisj, i teism pirminink kandidatras, kurias parenka teisingumo ministras Teism departamento direktoriaus teikimu. Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras parenka Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Asmuo, paskirtas teisju, pradeda eiti pareigas tik po to, kai prisiekia j paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui bti itikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingum tik pagal statym. Panai teism formavimo tvarka (t.y. skiriant teisjus ioms pareigoms) yra daugelyje valstybi, taiau tai nra vienintelis galimas teism sudarymo bdas. Kai kuriose valstybse teismai yra formuojami rinkim bdu, pvz., daugelyje JAV valstij teisjus renka pilieiai. Teisjai gali bti skiriami neribotam laikui iki gyvos galvos (nors daniausiai nustatoma tam tikra virutin amiaus riba, pvz., iki 70 met) arba skiriami apibrtam laikui (skiriant pirm kart 510 met, antr kart iki gyvos galvos). Visuotinai pripainta, kad skiriant teisjus neribotam laikui (iki gyvos galvos), utikrinamas j nepriklausomumas nuo politini jg ir j pasikeitimo valstybje. Lietuvos Respublikos teism statymo 36 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad apylinki teism teisjai pirm kart skiriami penkeriems metams. Pasibaigus iam terminui, Teisj tarybai patarus, jie be egzamin skiriami iki 65 met amiaus. Kit Lietuvos Respublikos teism, iskyrus Lietuvos Aukiausiojo Teismo, teisjai i karto skiriami iki 65 met amiaus. Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo statuto 17 str. 6 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjai skiriami iki 70 met amiaus. Apylinki teism pirmininkai skiriami penkeriems, apygard teism pirmininkai ir skyri pirmininkai septyneriems, Apeliacinio teismo pirmininkas ir skyri pirmininkai atuoneriems, o Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir skyri pirmininkai devyneriems metams. Prisieks j paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui, teisjas gyja visus teismins valdios vykdytojo galiojimus. Teismins valdios iskirtin funkcija lemia ypating i valdi gyvendinani pareign teisin padt ir j veiklos principus. Vis teisj statusas yra vienodas. Skiriasi tik j galiojimai priklausomai nuo teismo kompetencijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintos trys pagrindins nuostatos, apibdinanios teisj status. Tai teisj nepriklausomumas, nekeiiamumas ir nelieiamumas.
790
XV skyrius
Teisjo nepriklausomumas ypatingas jo teisinio statuso elementas. Teisjo ir teism nepriklausomumas viena i svarbiausi teismins valdios demokratinje valstybje funkcionavimo slyg. Konstitucijos 109 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi, kad teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo. i konstitucin norma sukonkretinta Teism statymo 46 str. ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo statuto 21 str. Juose nurodoma, kad priimdamas sprendim, teismas vadovaujasi tais statymais, kurie neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, statymams neprietaraujaniais Vyriausybs nutarimais, statymams ir Vyriausybs nutarimams neprietaraujaniais kitais norminiais aktais. Su Konstitucijos 109 str. 1 ir 2 d. siejasi ir minta 31 str. 2 d., tvirtinanti kaltinamo padarius nusikaltim asmens teis, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir nealikas teismas. i norma pareigoja teisj priimti ne tik teist, bet ir pagrst rodymais teismo sprendim. Procesiniai statymai numato, kad teismas vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiu, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamasis statymu ir teisine smone. Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodio 6 d. nutarime paymjo, kad teisjo ir teismo nepriklausomumo apskritai negalima vertinti pagal kok nors vien, kad ir labai reikming, poym. Kita vertus, negalima nepripainti, kad paeidus bet kuri i teisjo ir teismo nepriklausomumo garantij gali bti pakenkta ir teisingumo gyvendinimui, moni teisi ir laisvi utikrinimui. iame Konstitucinio Teismo nutarime paymta, kad teisj ir teismo nepriklausomumo vykdant teisingum garantij turin pirmiausia lemia j nepriklausomumas: a) nuo byloje dalyvaujani ali bet kokio kiimosi, b) nuo valstybs valdios, valdymo, taip pat visuomens institucij, korporacini, neteist asmenini ar kitoki interes takos. Valstybs valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij ir visuomenini organizacij ar piliei kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statymo numatyt atsakomyb (Konstitucijos 114 str. 1 d.). Lietuvos Aukiausiojo Teismo statuto 21 str. 3 d. konkreiai nurodyta ir teisins atsakomybs ris baudiamoji atsakomyb. Konstitucijos 114 str. tvirtint norm sukonkretina Baudiamojo kodekso 298 str., numatantis atsakomyb u mginim bet kokia forma paveikti teisj norint sukliudyti teisingai inagrinti byl teisme: pvz., pagal teism statymus kiimusi teisjo arba teismo veikl laikomi mitingai, piketai bei kitokie grupi ar pavieni asmen veiksmai ariau negu 75 metrai iki Teismo pastato ir Teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisj arba teism.
Teismas
791
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintos dvi pagrindins teisjo nepriklausomumo garantijos: teisj nekeiiamumas ir teisj nelieiamumas. Teisj nekeiiamumas arba teisj galiojim trukms nelieiamumas yra tai, kad teisjas negali bti skiriamas kitas pareigas ar kit teism be jo paties sutikimo, o jo galiojimai gali bti nutraukti tik Konstitucijos ir statymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisjui, kuris siningai atlieka savo pareigas ir laikosi duotos teisjo priesaikos, kad jis nebus atleistas ar paalintas i pareig kitais negu Konstitucijos 115 ir 116 str. nustatytais pagrindais. Konstitucijos 115 str. nustatyta, kad teisjai atleidiami i pareig statymo nustatyta tvarka iais atvejais: savo noru; pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus; dl sveikatos bkls; irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb; kai savo poelgiu paemino teisjo vard; kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai. Pastarieji du reikalavimai rodo, kad Konstitucijos leidjas kelia teisjams labai auktus profesinius ir moralinius reikalavimus. Konstitucijos 116 str. nustatyta, kad Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, taip pat Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus u iurkt Konstitucijos paeidim arba priesaikos sulauym, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka. Antroji teisj nepriklausomumo garantija utikrina teisjo asmens nelieiamyb. Konstitucijos 114 str. 2 d. nustatyta, kad teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij be Respublikos Prezidento sutikimo. Baudiamj byl teisjui gali ikelti tik generalinis prokuroras. Teism statymai taip pat nustato, kad teisjas negali bti patrauktas administracinn atsakomybn. Teisjui padarius administracin teiss paeidim, mediaga perduodama teisingumo ministrui arba Aukiausiojo Teismo pirmininkui drausminei bylai ikelti. Teisjo nelieiamumo garantija tai taip pat ir jo asmens garbs ir orumo apsauga. statymai numato atsakomyb u vie teisjo ar teismo eidim, meiim ar jo autoriteto eminim. Konstitucijoje netvirtinta, taiau beveik visuotinai pripastama dar viena teisj nepriklausomumo garantija j materialinis nepriklausomumas. i garantija pasireikia pirmiausia tuo, kad teisjui, kol jis eina ias pareigas, negali bti sumaintas atlyginimas. is principas buvo suformuluotas ir tvirtintas JAV Konstitucijoje XVIII a. pabaigoje. Vliau i taisykl paplito ir kitose valstybse. Mginimai mainti teisjo atlygi-
792
XV skyrius
nim ar kitas socialines garantijas arba teism finansavimo ribojimas laikoma ksinimusi teisj ir teism nepriklausomum. Daugelyje ali teisj atlyginimai, palyginti su valdinink atlyginimais, yra gerokai didesni. Konstitucijos krjas, siekdamas utikrinti teisj nepriklausomum ir nealikum, numato ir tam tikrus apribojimus. Vienas i toki apribojim teisj depolitizavimo principas, tvirtintas Konstitucijos 113 str. 2 d. is principas reikia, kad teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje. io straipsnio 1 d. tvirtintas ir kitas teisj apribojimas: teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. ie Konstitucijoje tvirtinti apribojimai nereikia, kad teisjams apskritai apribojama asociacij laisv. Konstitucija ir teism statymai nedraudia teisjams burtis teisj asociacijas ar kitas organizacijas, atstovaujanias j interesams. 2.4. Teism veiklos konstituciniai principai Teismin valdi gyvendina teisjas asmenikai arba teisj kolegija, laikydamiesi nustatytos procesins tvarkos. Pagrindinius teism veiklos principus apibria Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dauguma i j yra bendro pobdio. Procesinius teism veiklos principus tvirtina procesiniai civiliniai, baudiamieji ir administraciniai statymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinti ie bendrieji teism veiklos principai: Teisingum vykdo tik teismas. Teismas priima sprendimus ir nuosprendius Lietuvos Respublikos vardu. i funkcij negali atlikti jokios kitos valstybs valdios institucijos ir pareignai. Teisj nepriklausomumas ir j veiklos teistumas. io principo esm teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Teisj nepriklausomumas tai ne tik pagrindinis teisj statuso elementas, kur jau aptarme, bet ir svarbiausia procesin teismo garantija, btina teisingumo gyvendinimo slyga. Taip pat tai ir viena i svarbiausi mogaus teisi ir laisvi apsaugos garantij. Tik nepriklausomas ir nealikas teismas gali objektyviai vertinti nagrinjamos baudiamosios, civilins ar administracins bylos aplinkybes ir priimti teising sprendim. Teisj ir teism nepriklausomumo principas vie-
Teismas
793
nas i esmini teisins valstybs bruo. Jo laikomasi visose demokratinse valstybse. Konstitucijos virenybs principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. grietai draudia teisjui taikyti statym, kuris prietarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. Teis teismin gynyb (teismins gynybos prieinamumas). Konstitucijos 30 str. 1 d. skelbia, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Vadinasi, kiekvienas Lietuvos teritorijoje esantis asmuo turi teis teismin gynyb nuo ksinimosi jo gyvyb ir sveikat, asmenin laisv, nuosavyb, garb ir orum, kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym jam garantuotas teises ir laisves, taip pat teismin gynyb nuo valstybs valdios ir valdymo institucij bei pareign neteist veiksm ar neveikimo. i konstitucin teis asmuo gali gyvendinti tiesiogiai, remdamasis Konstitucija (Konstitucijos 6 str. 2 d.). Kita vertus, realiai iandien Lietuvoje ia teise pasinaudoti gali rytis ne kiekvienas teismo procesas reikalauja nema ilaid. Lygyb statymui ir teismui. statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs (Konstitucijos 28 str. 1 d.). mogaus teisi negalima varyti ir teikti privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjim ar pair. is principas teisminiame procese pasireikia rungimosi principu. Teisminiame procese ali procesins teiss yra lygios, kiekviena alis turi lygias galimybes rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Valstybins proceso kalbos principas tvirtintas Konstitucijos 117 str. 2 ir 3 d. Teismo procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertj. Teismo proceso vieumo principas. is principas tvirtintas Konstitucijos 31 str. 2 d. ir 117 str. 1 d. Visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. Teismo posdis gali bti udaras tik mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybin, profesin ar komercin paslapt. Galimyb apsksti ir perirti teismo sprendim. is principas netiesiogiai tvirtintas Konstitucijos 111 str. 1 d. Nustatoma 4 pakop bendrosios kompetencijos teism sistema, leidianti pasinaudoti galimybe apsksti teismo sprendim auktesns instancijos teismui. Asmuo, ne-
794
XV skyrius
patenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu, turi teis apeliacine ar kasacine tvarka j apsksti. Valstybs atsakomyb u teismo klaidas. Konstitucijos 30 str. 2 d. tvirtinta, kad asmeniui padaryta materialin ir moralin ala turi bti atlyginta statymo nustatyta tvarka. Atsakomybs u al, padaryt kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo neteistais veiksmais, bendruosius pagrindus nustato civiliniai statymai. Civiliniame kodekse nustatyta, kad turtin ir moralin al fiziniam asmeniui, padaryt dl neteisto nuteisimo, dl neteisto patraukimo baudiamojon atsakomybn, dl neteisto sumimo taikant kardomj priemon, dl neteistos administracins nuobaudos sumimo arba pataisos darb paskyrimo, valstyb atlygina visa apimtimi, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokuratros organ pareign ir teismo kalts statymo nustatyta tvarka. i tvark nustato specialus alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymas. Konstitucijos krjas, suteikdamas teismams teis taikyti paias grieiausias valstybs prievartos priemones (skirti kriminalines bausmes asmenims, padariusiems nusikaltimus), apibria ir tam tikrus baudiamojo proceso principus teisingumo garantijas. Tai nekaltumo prezumpcija: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu; teis gynyb: asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb, taip pat teis turti advokat; draudimas versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius; draudimas bausti u t pat nusikaltim antr kart.
Vietos savivalda ir valdymas
795
XVI skyrius VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
1 poskyris. Vietos savivalda 2 poskyris. Vietos valdymo organizavimas 1. iame skyriuje apvelgsime valstybje organizuojam vietos savivald ir valdym. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. nustatyta, kad savivaldos teis garantuojama statymo numatytiems valstybs teritorijos administraciniams vienetams. Vietos savivalda suprantama kaip valstybs teritorijos administracinio vieneto savivaldybs teis laisvai ir savarankikai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ir statymus per gyventoj tiesiogiai irinkt atstov savivaldybs taryb bei jos sudarytas vykdomsias institucijas. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 str. numatyta, kad auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka valdym organizuoja Vyriausyb. Apskrities valdymas sudedamoji valstybs valdymo dalis. Apskrities valdymo organizavim reguliuoja statymai. 4. Norint suprasti vietos savivaldos ir vietos valdymo ypatumus Lietuvoje, teks nagrinti savivaldos ir vietos valdymo teisin pagrind, savivaldos ir vietos valdymo organizavim, savivaldybs institucij ris bei j galiojim ribas, savivaldybs institucij tarpusavio santykius, j santykius su valstybs institucijomis, taip pat savivaldybi administracin prieir ir laikinojo tiesioginio valdymo vedimo pagrindus bei tvark, savivaldos istorin raid Lietuvoje.
796
XVI skyrius
1 poskyris VIETOS SAVIVALDA
1.1. Vietos savivaldos ir valdymo samprata bei teisinis pagrindas, savivaldos sistema 1.2. Vietos savivaldos raida Lietuvoje 1.3. Vietos savivaldybs institucijos: 1.3.1. Taryba 1.3.2. Valdyba 1.3.3. Meras 1.3.4. Savivaldybs kontrols institucija 1.3.5. Savivaldybs vieojo administravimo staigos 1.4. Savivaldybi funkcijos 1.5. Savivaldybi ekonomins veiklos pagrindas 1.6. Savivaldybi atstovavimas ir santykiai su valstybs institucijomis 1.7. Lietuvos Respublikos savivaldybi administracin prieira 1.8. Laikinas tiesioginis savivaldybi valdymas 1.1. Vietos savivaldos ir valdymo samprata bei teisinis pagrindas, savivaldos sistema Konstitucijos 10 str. skelbia, kad Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. Tai parodo valstybs sandaros form. Lietuva yra unitarin valstyb ir atskiros teritorijos dalys neturi valstybini darini element. Demokratins valstybs valdymas negali bti sutelkiamas vienos ar keli aukiausij institucij galios ribose ir vykdomas vien centralizuotai. Esant decentralizacijai, centrins valdios funkcijos perduodamos savivaldybms. Joms vadovauja irinkti vadovai; jos disponuoja patvirtintu biudetu. Atskiros valstybs teritorijos dalys turi ekonomini, socialini ir kultrini ypatum, todl viej reikal tvarkymas negali bti nutols nuo gyventoj bendruomens. Vietins bendruomens interesams atstovauja vietos savivaldybs institucijos, kurios nra pavaldios valstybs institucijoms. Tais atvejais, kai su savivaldybs interesais susijusius reikalus svarsto valstybs institucijos, jos apie tai turi praneti savivaldybei. Valstybs valdios ir vietos savivaldos institucij atskyrimas nra valstybs atsisakymas remti savivald. Savivaldos institucij organizavimas ir j veikla yra bet kurios demokratins santvarkos pagrindas. Savivaldos teisinis pagrindas yra valstybs
797
statymai, savivaldybi veiklos reglamentai ir kiti teiss aktai. Vietos savivaldos santyki pagrindinius principus reguliuoja ir Europos vietos savivaldos chartija. Piliei teis dalyvauti tvarkant vieuosius reikalus pripastama kaip vienas i demokratijos princip. Todl Europos vietos savivaldos chartija numato, jog vietos savivaldos princip turi pripainti alies vidaus statymai, o kur btina, ir konstitucija (2 str.). Europos vietos savivaldos chartija yra Europos Tarybos dokumentas, sudarytas Strasbre 1985 m. spalio 15 d. angl ir prancz kalbomis. Lietuvos Respublikos Seimas j ratifikavo 1999 m. gegus 25 d. Vietos savivalda statymais laiduojama savivaldybms valstybs teritorijos administraciniams vienetams. Vietos savivalda suprantama kaip valstybs teritorijos administracinio vieneto savivaldybs teis laisvai ir savarankikai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ir statymus per gyventoj tiesiogiai irinkt atstov savivaldybs taryb bei jos sudarytas vykdomsias institucijas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 3 str. 2 d.). Vietos savivalda tai vietos valdios organ teis ir gebjimas tvarkyti ir valdyti statym nustatytose ribose pagrindin viej reikal dal, u tai prisiimant vis atsakomyb ir vadovaujantis vietos gyventoj interesais (Europos vietos savivaldos chartijos 3 str. 1 d.). Reglamentuojant vietos savivaldybi ir valstybs institucij santykius, yra nustatomas i santyki mechanizmas. Konstitucins teiss doktrinoje santykiai tarp centrins valdios ir vietos valdymo organizavimo aikinami per vietos savivaldos sistemas. Vietos savivalda Europoje ir Lietuvoje pradjo kurtis dar viduramiais. XIX a. pasaulyje susikr ir iki iol veikia trys pagrindins vietos savivaldos sistemos: anglosaks, kurioje visikai nra joki centrins valdios institucij atstov vietose, municipalitetai savarankikai vykdo valdi savo galiojim ribose (paeidus galiojim ribas, vyriausyb gali sikiti); prancz, leidianti centrins valdios sikiim per specialiai skiriamus atstovus ar kitomis formomis; vokiei, pagal kuri vietos savivaldos institucijos veikia valstybs galiojimu, o bendruomen savarankikai ir savo atsakomybe sprendia udavinius savo lygmenyje pagal statym reikalavimus1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 str. numato, kad valstyb remia savivaldybes. Savivaldybs pagal Konstitucijos bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. Konstitucinis vietos savivaldos organ savarankikumo principas reikia, kad savo kompetencijos
1 Baglaj M. V. Konstitucionnoje pravo Rosijskoj Federaciji. Uebnik dlia vuzov. Moskva, 1999. S. 724.
798
XVI skyrius
ribose jie laisvi reikti iniciatyv ir priiminti sprendimus. J priimtas teistas sprendimas neturi bti suderinamas ar vliau patvirtinamas valstybs organ ir negali bti pakeistas administracine tvarka. Taiau savivaldos institucijos veikia teritorijoje, kuri tuo paiu metu yra valstybs teritorija, todl vienas i savivaldos princip yra valstybs ir savivaldybs interes derinimas. Konstitucijoje vietos savivalda tvirtinama kaip savaveiksmikais pagrindais veikianti vietos vieojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nra pavaldi valstybs valdios institucijoms. Konstitucini norm analiz leidia iskirti iuos konstitucinius vietos savivaldos principus: atstovaujamosios demokratijos, vykdomj institucij atskaitingumo atstovybei, savivaldybi veiklos laisvs ir savarankikumo pagal statymo apibrtas ribas, savivaldybs ir valstybs interes derinimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybs atstovo statymo pripainimo netekusiu galios statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 12 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Valstybs valdymo tarnybos A lygio valdinink pareigybi srao papildymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Pagal Europos vietos savivaldos chartij savivaldos teis turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti slaptu balsavimu, tiesiogini, lygi ir visuotini rinkim bdu laisvai irinkti nariai, kurie gali turti joms pavaldius vykdomuosius organus. i nuostata neturi daryti takos galimybei pilieiams rinktis susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet kuri kit tiesiogin piliei dalyvavimo form, kur tai leidia Statutas. Pvz., anglosaks teisins sistemos alyse savivaldos (municipalins) teiss vienas i poymi apibdinamas, kad tai yra teis, veikianti valstybs viduje, prieingai tarptautinei teisei2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. skelbia, jog savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs teritorijos administraciniams vienetams. Ji gyvendinama per savivaldybi tarybas. 1996 m. gruodio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimas, ir dabar savivaldybi taryb narius renka trejiems metams administracinio vieneto gyventojai Lietuvos Respublikos pilieiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Be piliei dalyvavimo rinkimuose, yra kitos tiesiogins demokratijos formos vietos savivaldybje: sueigos,
Dictionary of Law. Peter Collin Publishing. London, 1996. P. 157.
799
apklausos, peticijos, gyventoj tiesioginis dalyvavimas rengiant sprendim projektus. Gyventoj bendruomen savivaldybje atstovauja gyvenamosios vietovs bendruomens atstovas, kuris rpinasi bendruomens interesais ir atstovauja bendruomenei seninijoje, prireikus ir savivaldybs institucijose bei savivaldybs teritorijoje veikianiose valstybs staigose. Taip pat jis supaindina seninijos, kuriai priskirta bendruomens teritorija, senin apie vieus bendruomens reikalus. Jeigu reikalai susij su senino veikla, gyvenamosios vietovs bendruomens atstovas gali apie juos praneti merui. Gyvenamosios vietovs bendruomens atstovas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais (Vietos savivaldos statymo 32 str.). Vietos savivalda yra sudedamoji demokratijos proces dalis ir viena i tautos valios iraikos form. Vietos savivalda konkretizuoja ir prapleia piliei teises bei pareigas. Svarbiausia vietos savivaldos garantija statym numatytas draudimas apriboti vietos savivaldos teises. Gyventoj sprendimai, priimti tiesiogins demokratijos bdu, negali bti panaikinti. Savivaldos institucij sprendimai kompetencijos ribose yra privalomi visiems subjektams, kuriems jie adresuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos X skirsnis Vietos savivalda ir valdymas reglamentuoja vietos savivald ir valdym Lietuvoje. Savivaldos institucij organizavimo ir veiklos tvark nustato statymas. Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas priimtas 2000 m. spalio 12 d. Vietos savivald ir valdym bei vietos savivaldos ir valstybs institucij santykius reguliuoja daugelis teiss akt. J nuostatas apvelgsime vliau. Savivalda suponuoja tam tikr veiklos laisv ir savarankikum, nepriklausomum nuo valstybs valdios institucij. Taiau i laisv nra berib, o savarankikumas nra galimyb ignoruoti valstybs interesus. Todl ypa svarbus yra savivaldybi ir valstybs interes derinimo principas. Vienu atveju tai reikiasi valstybei vairiais bdais ir formomis remiant savivaldybes, kitu koordinuojant bendrus veiksmus, kai siekiama svarbi socialini tiksl, treiu valstybei statymo apibrtomis formomis priirint savivaldybi veikl (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybs atstovo statymo pripainimo netekusiu galios statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 12 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Valstybs valdymo tarnybos A lygio valdinink pareigybi srao papildymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai).
800
XVI skyrius
1.2. Vietos savivaldos raida Lietuvoje Lietuvoje vietos savivaldos itak randama jau viduramiais: tai Magdeburgo teiss ir kit savivaldos teisi suteikimas miestams bei seimeli veikla. Lietuv savivaldos teis atjo i vokiei emi. Magdeburgo savivaldos teis vakar Europoje susiklost XIIXIII a. ir tvirtino miest kovoje su feodalais gyt teis turti miesto valdi (magistrat), atskir teism i miestiei rinkt prisiekusij posdinink, vadinam suolinink. Magdeburgo teis taip pat leido miestams patiems tvarkyti prekyb ir amatus. Jos pagrindas arkivyskupo Vichmano antroje XII a. pusje Magdeburgo miestieiams suteiktos privilegijos ir pirmoje XIII a. pusje sudarytas vokiei paprotins teiss rinkinys Saks veidrodis3. Priklausomai nuo vietos slyg ir paproi, savivaldos teis kartais bdavo keiiama ir gaudavo naujus pavadinimus: pvz., Kulmo (Chelmno) miestui 1233 m. buvo suteikta Magdeburgo teis, o vliau, savivaldybin privilegij vedus nemaai pakeitim, ji buvo vadinama Kulmo teise. Ji reguliavo miesto ems nuosavyb, valstiei (vadinamj kulmiki) atleidim nuo dalies prievoli feodalams, ved vien mat ir pinig sistem. Vliau i teis buvo teikiama ne tik miestams, bet ir valstiei gyvenvietms. Liubeko teis susiklost XIIXIII a. Tai privilegijos vokiei pirkliams ir amatininkams, suteikusios palank iimtin status. Nuo kit miest teiss Liubeko teis skyrsi normomis, reguliuojaniomis eimos ir turto reikalus4. Lietuvoje Magdeburgo teises pirmieji gavo Vilniaus gyventojai (1387 m.), vliau, XV a. ir XVI a., ji buvo suteikta ir kitiems miestams Kaunui, Trakams, Merkinei, Veliuonai ir kt. Kulmo teis suteikta Medininkams 1491 m., Nidai 1610 m., Juodkrantei 1697 m. Seimeliai egzistavo nuo 1566 iki 1863 m. Tai buvo Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts apskrities valdios institucija. Seimeliai buvo renkami bajor iniciatyva arba Lietuvos III Statuto bei epospolitos seimo nustatyta tvarka. J bta vairios paskirties rinkiminiai (rinko kandidatus apskrities pareignus), tribunoliniai, kiniai (sprend vietos finansinius bei administracinius klausimus) ir kt. Po paskutinio Lietuvos ir Lenkijos padalinimo 1795 m., kai Lietuva buvo prijungta prie Rusijos,
3
Staiokas R. Lietuvos savivaldybi raida. VU tyrimo ir mokymo centras. 1991. P. 13 Ibid. P. 1415.
14.
801
seimeliai prilyginti Rusijos apskrities bajor suvaiavimui, o po 1863 m. sukilimo i viso panaikinti. Taip pat nustojo galioti ir Magdeburgo bei Kulmo teiss. Tarpukario Lietuvoje vietos valdios klausimas pirm kart Lietuvos Valstybs Taryboje buvo ikeltas 1918 m. lapkriio 3 d.5 Nordamos vesti tvark ir visur utikrinti Lietuvos valdiai param, Valstybs Taryba ir Vyriausyb paragino visos alies mones nedelsiant kurti savivaldybes6. 1918 m. savivaldybs buvo kurtos ne tik daugumoje apskrii, Kaune ir iauliuose, bet ir daugelyje didesni Lietuvos miest bei miesteli Jurbarke, Prienuose, Kraiuose ir kitur. Kai krsi pirmosios savivaldybs, joki valstybs normini akt, reglamentuojani vietos valdios sudarym, nebuvo7. 1918 m. gruodio 17 d. vidaus reikal ministras ileido aplinkrat Nr. 1 Dlei savivaldybi Lietuvoje8. Aplinkratis laikinai turjo atstoti savivaldybi statym. Aplinkratyje nurodoma, kad alis padalijama apskritis ir valsius. Valsius pripaintas svarbiausiu administraciniu vienetu, o valsiaus savivaldyb turjo tapti svarbiausia savivaldos grandimi. Aplinkratyje pirm kart kalbama ir apie miest bei miesteli savivald. Mintu aplinkraiu Vyriausyb nustat toki vietos savivaldos sistem: 1. Valsiaus savivaldyb (visateisi (moterys ir vyrai ne jaunesni nei 21 met) valsiaus piliei susirinkimas, valsiaus vykdomasis komitetas, valsiaus viraitis ir padjjas); 2. Apskrities savivaldyb (apskrities Susirinkimas arba Seimelis ir apskrities komitetas); 3. Miesto, kuriame gyvena per 10 tkstani gyventoj, savivaldyb (miesto taryba, miesto valdyba i 38 nari, miesto prezidentas (burmistras ir jo padjjas). 1919 m. spalio 10 d. priimtas Savivaldybi statymas nustat valsi, apskrii ir miest Taryb rinkim principus bei tvark9. Pagal Savivaldybi statym rinkimus valsi ir miest Tarybas reikjo surengti iki 1919 m. gruodio 15 d., bet tai buvo nerealus terminas. Visuotiniai rinkimai nepriklausomoje Lietuvoje buvo organizuojamai pirm kart. Neturta jokios rinkim organizavimo patirties, trko l. Todl savivaldybi rinkimai, kurie prasidjo 1919 m. gruodio mnes, usits iki 1920 m. pradios, o Kauno miesto Taryba buvo irinkta tiktai 1920 m. liepos
Sireika J. Lietuvos savivaldybs ir savivaldybininkai (19191931 metai). iauliai, 1998. P. 12. 6 Ibid. P. 15. 7 Ibid. P. 23. 8 Lietuvos Respublikos valstybs statymai 1918-02-161940-06-15. Vilnius, TIC, 1996. 9 Sireika J. Lietuvos savivaldybs ir savivaldybininkai (19191931 metai). iauliai, 1998. P. 51.
5
802
XVI skyrius
mnes10. Teis dalyvauti rinkimuose turjo 21 met amiaus pilieiai, o bti irinktais 24 met. Savivaldybi statymas numat skirtingas rinkim sistemas kaime ir mieste. Valsi tarybos turjo bti renkamos pagal maoritarin rinkim sistem, balsuojant kamuoliukais, o miest Tarybos pagal proporcin rinkim sistem. Balsavimas kamuoliukais buvo pasirinktas dl to, kad norta kiek galima labiau supaprastinti rinkim sistem kaime dauguma valstiei buvo neratingi. Miestuose balsavimas vyko pagal partij, organizacij, grupi sraus. Savivaldybi rinkim eig stebjo ir apie j rezultatus Vidaus reikal ministerijos Savivaldybi departament informavo apskrii virininkai. Pirmuosiuose visuotiniuose vietos valdios rinkimuose irinkt valsi ir miest Taryb kadencija pagal statym buvo vieneri metai iki 1920 m. gruodio 31 d. Dauguma savivaldybi Taryb buvo irinktos vliau negu numatyta statyme, todl jos dirbo iki 1921 m. vidurio. 1921 m. pradioje, baigiantis vietos valdios kadencijai, Lietuvos vadovybei vl teko galvoti apie savivaldybi sudarym. 1921 m. kovo 11 d. po netrump diskusij Steigiamasis seimas prim Savivaldybi rinkim statym11. 1921 m. kovo 11 d. Steigiamajame seime priimtas Savivaldybi rinkim statymas buvo vienas demokratikiausi Europoje. Rinkimai savivaldybes pagal proporcin rinkim sistem 1921 m. vyko birelio 1920 d.12 Teis dalyvauti rinkimuose turjo 21 met amiaus pilieiai. Savivaldybs Tarybos nariais galjo bti renkami vyrai ir moterys, kuriems buvo sukak 24 m., neatsivelgiant j gyvenamj viet ir tai, ar jie traukti rinkim sra, ar ne. Asmuo galjo bti irinktas Tarybos nariu ne vienoje savivaldybje. 1924 m. liepos 29 d. Seimas i esms pakeit ir papild statym. Apskrities virininkas, kuris nebuvo gyventoj renkamas, bet paskiriamas Vidaus reikal ministro, tapo ir apskrities valdybos pirmininku. Be jo, valdyb sudar dar du i savivaldybs Tarybos nari irinkti asmenys. statymas buvo papildytas straipsniu dl valsiaus viraiio skyrimo: j skiria apskrities virininkas i trij valsiaus Taryboje parinkt kandidat. Pasibaigus 1921 m. irinkt Taryb trej met kadencijai, 1924 m. rugsjo 1920 d. vyko nauji savivaldybi rinkimai, kurie seim demokratijos laikotarpiu buvo paskutiniai13. 1924 m. irinktos didij miest tarybos veik iki 1931 m., o valsi tarybos iki 1929 m.14
Ibid. P. 52. Ibid. P. 68. 12 Ibid. P. 70. 13 Sireika J. Lietuvos savivaldybs ir savivaldybininkai (19191931 metai). iauliai, 1998. P. 73. 14 Ibid. P. 77.
11
10
803
1926 m. gruodio 17 d. vyko karinis perversmas. Jis turjo takos ir savivaldos padiai Lietuvoje. 1927 m. vasar pasibaig savivaldybi taryb kadencija, bet nauji rinkimai nebuvo paskirti. Autoritarin valdia, siekdama politini tiksl, negaljo organizuoti vietos valdios rinkim pagal demokratik 1921 m. savivaldybi rinkim statym. Ji norjo pirmiau pakeisti savivaldybi statymus ir tik tada vykdyti rinkimus. Taiau 1927 m. balandio mn. paleidus Seim, nebuvo kam toki statym priimti. Savivaldybi Taryb kadencij teko pratsti15. Vietos savivalda buvo gyvybinga, svarbi demokratins sistemos dalis. Taiau A. Smetonos ir A. Voldemaro valdiai savivaldos nereikjo, nes ji buvo alinga, prietaraudama klusnumu grindiamos politikos principams. Todl savivaldos reforma, faktikai savivaldos likvidavimas, buvo numatytas paioje autoritarinio reimo pradioje16. 1928 m. gegus 15 d. paskelbtoje naujoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nebeliko 1922 m. Pagrindiniame statyme skelbtos teiss, kad vietos savivaldybs organ rinkimo pagrindan dedamas visuotinas lygus, tiesus ir slaptas balsavimas17. Vietoj to teigiama, kad savivaldybs organ rinkimo bd ir tvark nustato statymas18. Nebeliko ir nuostatos, kad savivaldos ginus su vyriausybe galutinai sprendia teismas. Savivaldybi pertvarkymas, j pritaikymas autoritariniam reimui buvo pradtas 1929 m. spalio 7 d. paskelbto Vietos savivaldybs statymo gyvendinimu. is statymas buvo skirtas tiktai valsi ir apskrii savivaldai reformuoti. Iki tol veikusi demokratin valsi Taryb formavimo tvarka buvo panaikinta19. 1929 m. spalio 9 d. Vietos savivaldybs statymui vykdyti buvo paskelbtos taisykls. Valsi taryb netiesioginiai rinkimai pagal naujj statym vyko 1929 m. spalio mnes. 1929 m. seninij, valsi ir apskrii rinkimai vyko tyliai, be rinkimins kovos kario, nedalyvaujant politinms partijoms20. Vietos savivaldos sistemos aimi buvo teisinta seninija emiausias tuometins Lietuvos teritorinis padalijimas. Valsiaus taryb (vien atstov nuo 300 gyventoj, bet ne maiau kaip 12 nari) dvejiems metams rinko pilieiai, ne jaunesni kaip 20 met, gyvenantys valsiuje, turintys ten but, tarnyb ar kit nuolatin usimim ne maiau kaip pus met iki rinkim sra sudarymo. valsi taryb, be viraiio, dar rinko po vien kiekvienos seninijos atstov. Virait rinkdavo trejiems metams, ir juo galjo bti ne jaunesnis
Ibid. P. 98. Ibid. P. 99. 17 Lietuvos valstybs konstitucijos. Vilnius, 1991. P. 27. 18 Lietuvos valstybs konstitucijos. Vilnius, 1991. P. 27. 19 Sireika J. Lietuvos savivaldybs ir savivaldybininkai (19191931 metai). iauliai, 1998. P. 101. 20 Ibid. P. 104.
16 15
804
XVI skyrius
kaip 30 met, mokantis lietuvikai rayti ir skaityti asmuo. Viraitis ir jo pavaduotojas, padedami valsiaus sekretoriaus ir kit tarnautoj, atliko valsiaus vykdomosios valdios funkcijas. Valsi ir miest, veikiani valsiaus teismis, gyventojai rinkdavo atstovus apskrities taryb. i i savo nari isirinkdavo vykdomosios valdios organ apskrities valdyb. Pastarj sudar pirmininkas ir du nariai. Valdybos pirmininko pareigas jo apskrities virininkas. J skyr vidaus reikal ministras. 1931 m. gegus 2 d. paskelbiamas Vietos savivaldybs statymas. statymas pagrind tokius vietos savivaldos sistemos organus: valsiuje valsiaus taryb, virait, seninij gyventoj sueigas (krivules) ir seninus, valsiaus ir kontrols komisijas; apskrityje taryb, valdyb ir kontrols komisij; mieste taryb, burmistr ir miesto kontrols komisij. Taigi panaikinus miest ir valsi valdybas, vietoj j vesti vienasmeniai vykdomieji organai: valsiuje viraitis, mieste burmistras. Rinkjams apibrti gana aukti amiaus (24 metai) ir turto, j usimimo, tarnybos ar mokslo cenzai. Balsavimo vietoje jie turjo bti igyven ne maiau kaip vienerius metus. Valsiaus ir miesto tarybos nariais galjo bti renkami 24 mons. Pasikeit valsiaus viraiio rinkim tvarka. Valsiaus taryboje irinkt virait ir jo padjj tvirtino apskrities virininkas. Miesto taryb, kurios nari skaiius priklaus nuo gyventoj skaiiaus, rinkdavo trejiems metams. Miesto tarybos rinkimuose politins partijos neteko teiss rinkimuose kelti kandidat. Juos galjo kelti tik ne maesns kaip 25 moni rinkj grups. Tarybai pirmininkavo miesto burmistras. Jis turjo bti ne jaunesnis kaip 30 met. statymas leido burmistru irinkti ir ne to miesto gyventoj, jei pretendentas post turjo tam tikr kvalifikacij ir patirt tvarkyti miesto reikalus. Miestai buvo suskirstyti pirmaeilius (Alytus, Birai, Kaunas, Kdainiai, Marijampol, Panevys, iauliai, Teliai, Vilkavikis, Ukmerg) ir antraeilius (visi kiti miestai). Pirmaeilio miesto burmistr rinkdavo septyneriems metams, ymiai ilgesniam laikui nei taryb; j ir jo padjj tvirtindavo vidaus reikal ministras. Antraeilio miesto burmistr tvirtindavo apskrities virininkas. 1934 m. statymo pakeitimas prats valsi viraii ir j padjj bei antraeili miest burmistr galiojimus iki septyneri met. 1929 m. ir 1931 m. savivaldybi statym bei j gyvendinimo analiz leidia daryti ivad vietos savivalda Lietuvoje buvo labai susilpninta21. Atstaius Lietuvos nepriklausomyb, kaip neprietaraujantis Laikinajam Pagrindiniam statymui liko galioti 1990 m. vasario 12 d. LTSR vietos savivaldos pagrind statymas. iuo statymu, atsivelgiant gyventoj skaii toje teritorijoje, sukurtos emesniosios ir auktesniosios
21 Sireika J. Lietuvos savivaldybs ir savivaldybininkai (19191931 metai). iauliai, 1998. P. 107.
805
pakopos savivaldybs ir pradta savivaldos reforma Lietuvoje. Primus statym savivaldybi sistema pradjo keistis, reformos buvo nukreiptos didesn savarankikum. Penki imtai emesnio lygio savivaldybi buvo panaikintos, miestai bei rajonai restruktrizuoti, todl savivaldybi skaiius sumajo iki 56. 1992 m. primus Konstitucij, savivaldybs tarybos nari galiojim laikas nuo penkeri met sumaintas iki dvej (vliau, 1996 m., prailgintas iki trej). 1994 m. vyko tolesn savivaldos ir vietos valdymo bei administracin teritorin reforma, suformuluoti pagrindiniai savivaldos principai, sukurta deimt apskrii ir organizuotas j valdymas. 1994 m. liepos 12 d. primus Vietos savivaldos statym, savivaldybs nebeskirstomos auktesniosios bei emesniosios pakopos savivaldybes. Savivaldos funkcijas realizavo renkamoji atstovaujamoji savivaldos institucija savivaldybs taryba, kuri formavo vykdomsias institucijas mer arba mer ir valdyb bei skyr savivaldybs kontrolieri. 2000 m. spalio 12 d. priimtas naujas Vietos savivaldos statymas. Vadovaudamiesi io statymo nuostatomis toliau nagrinsime savivaldybi institucij sudarymo ir veiklos tvark. 1.3. Vietos savivaldybs institucijos Vietos savivalda realizuojama per renkamsias ir nerenkamsias institucijas pagal statymo ir tarybos veiklos reglamento reikalavimus. Tuo paiu metu savivaldybje derinamos tiesiogins ir atstovaujamosios demokratijos formos. Visais atvejais btinos atstovaujamosios savivaldos institucijos ir valstybs staigoms bei tarnautojams neleidiama vykdyti savivaldos funkcij. Tik tada, kai nesuformuojamos savivaldos institucijos ir j funkcijos vykdomos netinkamai, vedus tiesiogin valdym, valstybs tarnautojai Vyriausybs galiotiniai laikinai turi savivaldos galiojimus. Savivalda turi teritorin pagrind. Savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs teritorijos administraciniams vienetams. J gyvendina irinktos savivaldybi tarybos ir j suformuotos vykdomosios institucijos. Savivalda Lietuvoje grindiama iais principais: 1. Atsakingumu rinkjams. Savivaldybs tarybos nariai u savo veikl yra atsakingi ir atskaitingi rinkjams. 2. Gyventoj dalyvavimu tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus. Savivaldybs institucijos sudaro slygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendim projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, vie peticij nagrinjam, skatina kitus pilietins iniciatyvos bdus. Savivaldybs institucijos turi diegti savivaldos principus vietimo, kultros ir kitose staigose, remti visuome-
806
XVI skyrius
nini organizacij iniciatyvas, susijusias su viej savivaldybs reikal tvarkymu. 3. Savivaldybi ir valstybs interes derinimu tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus. 4. Savivaldybs institucij veiklos laisve ir savarankikumu priimant sprendim, kai gyvendinami statymai, kiti teiss aktai ir sipareigojimai bendruomenei. 5. Veiklos skaidrumu, pasireikianiu savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt veiklos aikumu; tai turi bti suprantama gyventojams, kurie tuo domisi, jiems domintis, turi bti sudaromos slygos gauti paaikinimus ikilusius klausimus. 6. Bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derinimu, savivaldybs institucijoms priimant sprendimus dl bendruomens interes ir nepaeidiant statym garantuot gyventoj teisi. 7. Vieumu ir reagavimu gyventoj nuomon. Gyventojai ar j atstovai turi teis susipainti su savivaldybs institucij priimtais sprendimais, gauti vieus ir motyvuotus atsakymus pareikt nuomon apie savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt bei atskir tarnautoj darb. Savivaldybs vieojo administravimo subjekt veikla gali bti slapta ar konfidenciali tik statym nustatytais atvejais. 8. Savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim teistumu. Savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt veikla bei visais j veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti statym ir kit teiss akt reikalavimus. 9. mogaus teisi bei laisvi utikrinimu ir gerbimu. Savivaldybs institucij ar tarnautoj priimami sprendimai neturi paeisti mogaus orumo, jo teisi ir laisvi. Savivaldos institucij inioje yra vietinio lygio klausim sprendimas, taip pat ir kai kurie valstybinio lygio galiojimai, suteikti vietos savivaldos institucijoms. Vietins reikms klausimai tai gyventoj btinj poreiki tenkinimas (aprpinimo klausimai). Juos geriau gali sprsti savo atsakomybe patys gyventojai. Taip vykdoma valstybs valdymo decentralizacija ir ipleiamos piliei teiss sprsti gyvenimiksias problemas. Nustatant savivaldos institucij galiojim ribas, statymas atsivelgia materialines-finansines savivaldybs galimybes ir tam tikr klausim sprendim valstybiniu lygiu. Pagal Vietos savivaldos statym, savivaldybs institucijos tai savivaldybs taryba (atstovaujamoji institucija) ir savivaldybs valdyba bei savivaldybs meras (vykdomosios institucijos), turinios vietos valdios ir
807
vieojo administravimo teises bei pareigas. Savivaldybs institucijos yra atsakingos u savivaldos teiss ir savo funkcij gyvendinim bendruomens interesais. Atstovaujamoji vietos savivaldos institucija taryba susideda i savivaldybs tarybos nari. Savivaldybs tarybos nari skaiius priklauso nuo gyventoj toje savivaldybje skaiiaus ir svyruoja nuo 21 iki 51. Savivaldybi taryb rinkim statymo 9 str. 2 d. numato, jog: 1) daugiau kaip 500 000 gyventoj renka 51 tarybos nar; 2) nuo 300 000 iki 500 000 gyventoj 41 tarybos nar; 3) nuo 100 000 iki 300 000 gyventoj 31 tarybos nar; 4) nuo 50 000 iki 100 000 gyventoj 27 tarybos narius; 5) nuo 20 000 iki 50 000 gyventoj 25 tarybos narius; 6) iki 20 000 gyventoj 21 tarybos nar. Savivaldybs tarybos nariai renkami vadovaujantis bendrais rinkim principais pagal proporcin rinkim sistem, balsuojant u politins partijos sra ir i srao parenkant tris kandidatus, kuriuos rinkjas nori matyti srao pradioje. Sprendimai taryboje priimami kolegialiai. Taryb narius trejiems metams renka savivaldybs gyventojai Lietuvos Respublikos pilieiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu pagal proporcin rinkim sistem. Taryba gyvendina valstybs laiduot savivaldos teis ir turi juridinio asmens teises. Taryba savo galiojim laikui suformuoja ir vykdomsias institucijas. I tarybos nari renkamas savivaldybs meras ir mero silymu vienas ar keli mero pavaduotojai. Meras ir jo pavaduotojai renkami slaptu balsavimu. Jie laikomi irinktais, jeigu u j kandidatras balsavo nustatyto viso tarybos nari skaiiaus dauguma. Taip pat i tarybos nari sudaroma kolegiali vykdomoji institucija valdyba. Jos nari skaii nustato pati taryba. Pirmajame naujai irinktos tarybos posdyje turi bti irinktas savivaldybs meras. Savivaldybs institucij galiojimai pasibaigia, kai pirmj posd susirenka naujai irinkta taryba. Pirmajame tarybos posdyje atsistatydina buvs meras ir valdyba. Taip pat savivaldybs institucij galiojimai pasibaigia, kai savivaldybs teritorijoje vedamas tiesioginis valdymas ir valdym organizuoja Vyriausyb. Tarybos, mero, valdybos sprendimus gyvendina bei taryb, mer, valdyb technikai aptarnauja administracija. Savivaldybs teritorija yra padalijama seninijas. Jas administruoja savivaldybs pareignas seninas, kur skiria ir atleidia administratorius. Savivaldos institucijos, vykdydamos statym ir veiklos reglamento pavestas funkcijas, veikia kompetencijos ribose. Savivaldybi funkcijos pagal veiklos pobd skirstomos vieojo administravimo ir viej pa-
808
XVI skyrius
slaug teikimo. Vieojo administravimo funkcijas statym nustatyta tvarka atlieka savivaldybs taryba, savivaldybs kontrolierius, valdyba, meras, savivaldybs administracija, kitos staigos, tarnybos, savivaldybs tarnautojai, kuriems teiss aktai ar savivaldybs tarybos sprendimai suteikia vieojo administravimo teises savivaldybs teritorijoje. Viesias paslaugas teikia savivaldybi steigti paslaug teikjai arba pagal su savivaldybmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. Savivaldos institucijos pagal statymo joms priskirt savarankik kompetencij turi veikimo, iniciatyvos bei sprendim primimo laisv Lietuvos Respublikos Konstitucijos, statym ir postatymini akt nustatytose ribose. Be to, savivaldybse sprendiamos ir kitos j gyventoj bendruomens nariams ikylanios problemos, kurias sprsti nepriskirta valstybs institucij kompetencijai. U savarankikosios kompetencijos galiojim vykdym meras, mero pavaduotojas yra atsakingi ir atskaitingi tarybai. Savivaldybs institucij veiklos klausimus galima suskirstyti : socialines paslaugas gyventojams vietimas, socialin apsauga, sveikatos prieira, kultra ir laisvalaikio organizavimas; komunalines paslaugas gyventojams bsto aptarnavimo paslaugos, vandens tiekimas ir nuotek alinimas, vieasis transportas, vietins reikms keli ir gatvi tiesimas, tvarkymas bei prieira. Vietos savivaldos organai dalyvauja apskrii ir valstybinse programose, bet jie negali mainti socialini aprpinimo standart, taiau gali gerinti gyventoj slygas. Praktikoje atsiranda btinyb keisti savivaldybi teritorij ribas, bet tai galima vykdyti tik vadovaujantis statymu; paios savivaldybs negali tai atlikti. Keiiant savivaldybi teritorij ribas, konsultuojamasi su savivaldos institucijomis. iuos santykius reguliuoja Teritorijos administracini vienet ir j rib statymas, priimtas 1994 m. liepos 19 d. Toliau aptarsime savivaldos institucijas ir j galiojimus. 1.3.1. Taryba Taryba yra ne nuolat veikianti atstovaujamoji institucija, kuri savo darb organizuoja per sudarom komitet, komisij ir kit Lietuvos Respublikos statymais numatyt organ veikl. Tarybos struktr ir veiklos tvark nustato tarybos veiklos reglamentas. Pagrindin tarybos veiklos forma yra posdis. Tarybos posdiai aukiami ne reiau kaip vien kart per ketvirt ir yra viei. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir organizuoja j gyvendinim bei kontrol. Tarybos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja nustatyto viso tarybos nari skaiiaus dauguma. Vietos savivaldos statymas detaliai numato tarybos posdi
809
aukimo ir klausim juose nagrinjimo tvark. Tarybos sprendimai priimami posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendiamj bals turi meras. Tarybos narys neturi balsavimo teiss, kai sprendiami su juo susij turtiniai ir finansiniai klausimai. Tarybos sprendimai sigalioja po j primimo, jeigu juose nenustatyta vlesn sigaliojimo data. Tarybos sprendimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo spaudoje, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vlesn sigaliojimo diena. Taryba savo galiojimus vykdo svarstydama ir sprsdama klausimus tarybos, komitet bei komisij posdiuose, frakcij ir grupi pasitarimuose. Tarybos posdiuose svarstomi tik tie klausimai, dl kuri tarybos statuto nustatyta tvarka yra pateikti sprendim projektai. Be tarybos nari, tarybai leidus, dalyvauja ir gali pasisakyti savivaldybs kontrolierius, savivaldybs administratorius, apskrities virininkas, Vyriausybs atstovas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Valstybs institucij, moni, staig, organizacij atstov ir gyventoj dalyvavimo tarybos posdiuose tvark nustato tarybos statutas. Antroji tarybos veiklos forma komitetai. Jie yra tarybos organai, sudaryti klausimams preliminariai nagrinti, rengti ir teikti tarybai, merui, valdybai bei kontroliuoti, kaip laikomasi statym ir vykdomi tarybos, mero, valdybos sprendimai. Komitetai sudaromi i tarybos nari. Komitet ir j nari skaii, kompetencij bei darbo tvark nustato tarybos veiklos reglamentas. Komitet pirmininkai renkami mero silymu. Kiekvienoje savivaldybje privaloma sudaryti Kontrols komitet. Kontrols komitet eina vienodas vis savivaldybs taryboje atstovaujam partij arba koalicij deleguot atstov skaiius. Kontrols komiteto nari skaiius neturi viryti ketvirtadalio irinkt tarybos nari. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir maumos atstovavimo principo. Komitet ir j nari skaii bei galiojimus, iskyrus Kontrols komiteto, nustato taryba. Kontrols komitetas: 1) silo savivaldybs tarybai atleisti savivaldybs kontrolieri, kai Valstybs tarnybos statyme yra nurodyti atleidimo i valstybs tarnybos pagrindai; 2) teikia savivaldybs tarybai ivadas dl savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) veiklos rezultat; 3) svarsto savivaldybs kontrolieriaus veiksm plano projekt ir teikia j savivaldybs tarybai tvirtinti, teikia pasilymus dl io plano papildymo ar keitimo; 4) svarsto savivaldybs kontrolieriaus parengt ataskait dl jo (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) veiksm plano vykdymo, jos pagrindu
810
XVI skyrius
rengia ir teikia savivaldybs tarybai ivadas dl savivaldybs turto ir l naudojimo teistumo, tikslingumo ir efektyvumo bei dl savivaldybs kontrolieriaus ir savivaldybs kontrolieriaus tarnybos veiklos; 5) silo savivaldybs tarybai atlikti nepriklausom savivaldybs turto ir l naudojimo bei savivaldybs veiklos audit, teikia savo ivadas dl audito rezultat; 6) periodikai (kart per ketvirt) svarsto, kaip vykdomas savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) veiksm planas, savivaldybs kontrolieriaus ar savo iniciatyva iklauso institucij, staig ir moni vadovus dl savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) atlikt patikrinim metu nustatyt trkum ar paeidim paalinimo, prireikus kreipiasi savivaldybs administratori dl savivaldybs kontrolieriaus reikalavim vykdymo; 7) dirba pagal savivaldybs tarybos patvirtint veiklos program ir kiekvien met pabaigoje u savo veikl atsiskaito savivaldybs tarybai. Visi komitetai svarsto klausimus ir priima rekomendacinius sprendimus, kuriuos turi apsvarstyti rekomendacijas ar pasilymus gavusios savivaldos institucijos, administracijos padaliniai, savivaldybs mons bei organizacijos. Jie taip pat teikia pasilymus ir ivadas dl tarybai svarstyti pateikt sprendim ir kit dokument projekt. J darbe patariamojo balso teise tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti ekspertai bei visuomens atstovai ir savivaldybs tarnautojai. Savivaldybs taryba savo galiojim laikui prie tarybos sudaro Administracin komisij. i komisija nagrinja Administracini teiss paeidim kodekso jos kompetencijai priskirtas administracini teiss paeidim bylas. Savivaldybs taryba ios komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos nar. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybs administratoriaus paskirtas savivaldybs tarnautojas, ios funkcijos raomos jo pareigybs apraym. statym nustatytais atvejais ar savivaldybs tarybos sprendimu gali bti sudaromos ir kitos nuolatins (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinti) komisijos. i komisij sudarymo tvark nustato savivaldybs tarybos veiklos reglamentas; j veiklos nuostatus tvirtina savivaldybs taryba. Savivaldybs tarybos sudarom komisij nariais gali bti tarybos nariai, savivaldybs tarnautojai bei gyvenamj vietovi bendruomeni atstovai. Realizuodama vien i savivaldos princip savivaldos institucij bei j pareign atskaitingum gyventojams, taryba ne reiau kaip vien kart per metus turi informuoti gyventojus apie savo ir j suformuot institucij veikl, alinti nurodytus darbo trkumus, gyvendinti konstruktyvius pasilymus.
811
Tarybos galiojimai yra numatyti Vietos savivaldos statymo 17 str. Taryba: 1) tvirtina savivaldybs tarybos veiklos reglament. Jame, be kit klausim, turi bti numatytos pagrindins bendravimo su gyventojais formos ir bdai, garantuojantys vietos savivaldos princip ir teisi gyvendinim bendruomens interesais; 2) renka bei prie termin i pareig atleidia mer; 3) mero teikimu skiria ir prie termin atleidia mero pavaduotoj (pavaduotojus), vadovaudamasi statymais, nustato jam (jiems) darbo umokest; 4) mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotoj) veiklos sritis; 5) sudaro savivaldybs valdyb; 6) sudaro savivaldybs tarybos komitetus ir komisijas bei statym numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; 7) renka Kontrols komiteto pirminink, jo teikimu skiria Kontrols komiteto pirmininko pavaduotoj, tvirtina Kontrols komiteto veiklos program; 8) sudaro pretendent savivaldybs kontrolieriaus pareigas atrankos komisij, priima sprendim dl savivaldybs kontrolieriaus primimo ir atleidimo; savivaldybs kontrolieriaus teikimu steigia savivaldybs kontrolieriaus tarnyb, tvirtina savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) veiksm plan ir kart per metus iklauso savivaldybs kontrolieriaus ataskait bei priima dl jos sprendim; 9) mero teikimu tvirtina savivaldybs administracijos struktr, administracijos nuostatus ir darbo umokesio fond; 10) mero teikimu priima sprendimus dl seninij steigimo ir j skaiiaus, priskiria seninijoms savivaldybs teritorijas, nustato j ribas ir prireikus jas keiia; 11) tvirtina savivaldybs kontrolieriaus bei visuomenini komisij ir taryb veiklos nuostatus; 12) Biudetins sandaros statymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybs biudet ir jo vykdymo apyskait, prireikus tikslina savivaldybs biudet; 13) priima sprendimus dl papildom bei plan virijani savivaldybs biudeto pajam ir kit l paskirstymo bei tikslins paskirties fond sudarymo ir naudojimo; 14) skirsto biudetinms staigoms biudeto asignavimus; 15) kasmet nustato savivaldybs tarnautoj mokymo prioritetus; 16) nustato kainas ir tarifus u savivaldybs moni, specialios paskirties bendrovi, savivaldybs biudetini ir viej staig teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivi veim vietiniais marrutais, taip pat sta-
812
XVI skyrius
tym numatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos ilumos, alto ir karto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas mokas; 17) Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka, laikydamosios statym nustatyt skolinimosi limit, priima sprendimus dl naudojimosi bank kreditais, paskol mimo ir teikimo, garantij suteikimo ir laidavimo kreditoriams u savivaldybs kontroliuojam moni imamas paskolas; 18) priima sprendimus teikti mokesi, rinkliav ir kitas statym nustatytas lengvatas savivaldybs biudeto sskaita. Nustato subsidij ir kompensacij skyrimo naujas darbo vietas steigianioms vis ri monms tvark, atitinkamai keiia savivaldybs biudet tais atvejais, kai l nebuvo numatyta; 19) tvirtina savivaldybs socialins ir ekonomins pltros programas; 20) deleguoja tarybos narius statym nustatytas regionines tarybas bei komisijas ir suteikia jiems galiojimus; 21) priima sprendimus dl disponavimo savivaldybei nuosavybs teise priklausaniu turtu, nustato io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvark, iskyrus atvejus, kai ji nustatyta statym; 22) priima sprendimus dl savivaldybei priskirtos valstybins ems ir kito valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikjimo teise; 23) priima sprendimus dl biudetini staig, savivaldybs moni steigimo, dl viej staig bei akcini bendrovi steigimo ar dalyvavimo jas steigiant, dalies steigjo funkcij perdavimo kitoms savivaldybs institucijoms, dl i staig ir moni reorganizavimo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant ir likviduojant; 24) priima sprendimus dl bendr su kitomis savivaldybmis moni steigimo; 25) statym nustatyta tvarka tvirtina teritorij planavimo dokumentus. Specialiuosius ir detaliuosius planus gali pavesti tvirtinti valdybai; 26) Saugom teritorij statymo nustatyta tvarka steigia savivaldybs saugomas teritorijas, skelbia savivaldybs saugomus vietins reikms gamtos bei kultros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos bklei gerinti; 27) teikia silymus dl savivaldybs teritorijos rib keitimo, savivaldybs pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamj vietovi sudarymo, j pavadinim, teritorij rib nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keiia gatvi, aiki, pastat, statini ir kit savivaldybei nuosavybs teise priklausani objekt pavadinimus; 28) tvirtina eldini apsaugos, miest ir kit gyvenamj vietovi tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliek tvarkymo, gyvn laikymo, prekybos turgavietse ir kitas taisykles;
813
29) teikia silymus nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybs gyvenamj vietovi herbus, tvirtina kitus savivaldybs simbolius ir j naudojimo tvark; nustatyta tvarka gali u nuopelnus suteikti savivaldybs (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovs) pilieio garbs vard; 30) savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iklauso savivaldybs tarybai atskaiting institucij ataskaitas bei mero, savivaldybs administratoriaus, savivaldybs kontrolieriaus, biudetini ir viej staig, moni ir organizacij vadov atsakymus tarybos nari paklausimus ir priima dl j sprendimus; 31) teikia valstybs institucijoms pasilymus dl savivaldybs teritorijoje esani j padalini veiklos, prireikus savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iklauso i padalini vadovus; 32) priima sprendimus dl savivaldybs valdomo ilikusio nekilnojamojo turto nuosavybs teisi atkrimo religinms bendrijoms ir bendruomenms; 33) priima sprendimus dl kompensacij tam tikroms vartotoj grupms mokjimo u perkam kur, elektros ir ilumos energij, kart vanden bei gamtines dujas; 34) priima sprendimus dl koncesij naudotis savivaldybs objektais suteikimo tikslingumo ir atlyginimo dydio nustatymo; 35) priima sprendimus dl specializuot (tikslini) fond sudarymo; 36) nustato savivaldybs vardu gautos labdaros skirstymo tvark; 37) gali priimti sprendim atlikti savivaldybs staig ar savivaldybs kontroliuojam moni tam tikros veiklos nepriklausom audit; 38) tvirtina sutari pasiraymo tvark ir nustato, kokios sutartys negali bti sudaromos be iankstinio savivaldybs tarybos pritarimo; 39) priima sprendim iiekoti i valdybos nari (mero) al, atsiradusi dl j (jo) tyini neteist sprendim, pareig neatlikimo ar iurktaus aplaidumo atliekant pareigas, kai savivaldybs vieojo administravimo subjektai teismo sprendimu turjo atlyginti al, jeigu ala ne didesn nei j (jo) paskutini ei mnesi vidutinio darbo umokesio dydis; 40) priima sprendimus dl jungimosi savivaldybi sjungas, dl bendradarbiavimo su usienio ali savivaldybmis ar prisijungimo prie tarptautini savivaldos organizacij. 1.3.2. Valdyba Taryba savo galiojim laikui i tarybos nari sudaro kolegiali vykdomj institucij valdyb ir nustato jos nari skaii. Valdybos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kit (neetatini) valdybos nari kandidatras i tarybos nari savivaldybs
814
XVI skyrius
tarybai tvirtinti teikia meras. Valdybos nariais negali bti Kontrols komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrols komiteto nariai. Valdybos nari tvirtinimo ir valdybos nario statuso praradimo procedr nustato savivaldybs tarybos veiklos reglamentas. Valdyba savo veikl organizuoja per posdius. Valdybos posdio darbotvark sudaro meras. Ji gali bti papildyta ar pakeista valdybos sprendimu, pasilius valdybos nariams, savivaldybs kontrolieriui ar apskrities virininkui. Valdybos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip 2/3 vis jos nari. Valdybos sprendimai priimami posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Valdybos sprendimai sigalioja juos pasiraius. Valdybos sprendimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo spaudoje, jeigu paiuose sprendimuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. Valdybos sprendimus pasirao meras. Valdybos sprendimus tarybos savarankikosios kompetencijos klausimais privalo pasirayti meras. Meras turi teis nepasirayti valdybos sprendim, susijusi su valstybs deleguotomis funkcijomis, jeigu jie prietarauja statymams. Piliei ir organizacij teises paeidiantys mero veiksmai dl sprendimo nepasiraymo gali bti skundiami teisme. Taryba gali 1/3 tarybos nari iniciatyva pareikti nepasitikjim visa valdyba arba atskiru valdybos nariu, jeigu u tai balsuoja nustatyto viso tarybos nari skaiiaus dauguma. Kai pareikiamas nepasitikjimas, valdyba ar atskiras jos narys privalo i pareig atsistatydinti. Jeigu sprendimas nepasitikjimui pareikti nepriimamas, tai klausim svarstyti galima tik po puss met. Valdybos galiojimai pratsiami ir po tarybos nari rinkim iki naujos valdybos sudarymo. Valdyba, vykdydama savo galiojimus: 1) organizuoja savivaldybs biudeto projekto rengim, teikia j ir biudeto vykdymo apyskait tvirtinti savivaldybs tarybai; 2) priima sprendimus dl savivaldybs teritorijos raidos analizs, bendrj ilgalaiki socialini, kultrini, kini, investicini, demografini, nusikaltim kontrols ir prevencijos, ekologini, sveikatos ir kit program projekt rengimo; 3) priima sprendimus dl valstybs socialini ir ekonomini program tikslini l ir kit valstybs fond l paskirstymo savivaldybs biudetinms staigoms; 4) vadovaudamasi statymais ir Vyriausybs nutarimais priima sprendimus dl savivaldybs gyvenamj patalp nuomos mokesio dydio; 5) nagrinja piliei praymus atkurti nuosavybs teises gyvenamuosius namus, j dal, butus, kins ir komercins paskirties pastatus;
815
6) priima sprendimus dl kompensacij mokjimo u valstybs iperkamus grintinus pastatus ar j dal ir kitus statinius; 7) savivaldybs tarybos nustatyta tvarka skirsto gaut labdar, jeigu labdaros davjas nenurod konkretaus labdaros gavjo; 8) priima savivaldybs gyventojams privalomus sprendimus sanitarijos, visuomens sveikatos bei aplinkos apsaugos klausimais ir skelbia juos spaudoje; 9) atlieka statym nustatytas teritorij planavimo funkcijas, savivaldybs tarybos pavedimu tvirtina specialiuosius ir detaliuosius planus; 10) vadovaudamasi atitinkamais savivaldybs biudeto straipsniais priima sprendimus dl socialins ir gamybins infrastruktros objekt projektavimo ir statybos, paveda savivaldybs administracijai atlikti i darb usakovo funkcijas, nustato i objekt eksploatavimo tvark; 11) pagal patvirtint biudet priima sprendimus dl socialinio bsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t.t.) bei bsto suteikimo; 12) priima sprendimus dl piliei, turini teis valstybs param gyvenamajam bstui sigyti, eili sudarymo bei tvarkymo ir dl savivaldybs gyvenamj patalp nuomos savivaldybs tarybos patvirtinta tvarka; 13) teikia savivaldybs tarybai pasilymus steigti mones ir i savivaldybs biudeto ilaikomas staigas, jas reorganizuoti ir likviduoti; 14) savivaldybs tarybos nustatyta tvarka priskiria savivaldybs kontroliuojamoms monms bei staigoms valdyti patikjimo teise savivaldybs nekilnojamj turt, prireikus perduoda turt i vien savivaldybs staig bei moni kitoms; 15) mero silymu ir atsivelgdama statym patvirtint sra sprendia politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybi steigimo klausim, nustato j skaii; 16) nustato savivaldybs tarnautoj skaii ir atlieka kitas personalo valdymo funkcijas, priskirtas valdybai pagal Valstybs tarnybos statym; 17) ne reiau kaip kart per metus arba prireikus atsiskaito u savo veikl savivaldybs tarybai. Valdybos darbo tvark reglamentuoja savivaldybs tarybos veiklos reglamentas. 1.3.3. Meras Meras yra vykdomoji savivaldos institucija. Jis atstovauja savivaldybei, numato tarybos posdi darbotvarkes, aukia tarybos posdius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitet ir komisij veikl, pasirao tarybos sprendimus ir posdi protokolus. Meras kartu su pavaduotoju organizuoja tarybos sprendim gyvendinim. Mero darb reglamentuoja tarybos patvirtinti nuostatai.
816
XVI skyrius
Vykdydamas savo galiojimus, meras: 1) nustato ir sudaro savivaldybs tarybos bei valdybos posdi darbotvarkes bei teikia sprendim projektus, aukia savivaldybs tarybos posdius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybs tarybos komitet ir komisij veikl, pasirao savivaldybs tarybos, valdybos sprendimus ir posdi, kuriems pirmininkavo, protokolus; 2) atstovauja pats arba galioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybmis, valstybs ar usienio valstybi institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; 3) atstovauja savivaldybei Regiono pltros taryboje ir turi sprendiamojo balso teis sudarant ir gyvendinant regiono pltros program; 4) silo savivaldybs tarybai mero pavaduotojo (pavaduotoj), valdybos nari ir komisij pirminink kandidatras, taip pat gali silyti atleisti juos i pareig; 5) atsivelgdamas savivaldybs administratoriaus teikim, tvirtina savivaldybs administracijos padalini nuostatus, padalini etatus, nevirydamas darbo umokesiui skirt l ir valdybos nustatyto savivaldybs administracijos tarnautoj skaiiaus; 6) administruoja savivaldybs asignavimus arba galioja tai daryti savivaldybs administratori; 7) per savivaldybs administratori vadovauja savivaldybs administracijos struktriniams ir struktriniams teritoriniams padaliniams; 8) Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria ir atleidia turimus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus; 9) kartu su atitinkamomis valstybs institucijomis ir staigomis rengia bei gyvendina prevencines priemones ir gelbsti gyventojus vykusi katastrof, stichini nelaimi, epidemij, ukreiamj lig atvejais, likviduoja j padarinius, rpinasi nusikaltim kontrols ir prevencijos program gyvendinimu bei aplinkos bkle savivaldybs teritorijoje; 10) gavs savivaldybs tarybos pritarim, sudaro savivaldybs bendradarbiavimo su valstybs institucijomis, kitomis savivaldybmis bei usienio institucijomis sutartis; 11) rpinasi vieja tvarka ir gyventoj rimtimi; 12) organizuoja migracijos proces tyrim ir analiz, kartu su teritorinmis darbo biromis rpinasi gyventoj uimtumu, j kvalifikacijos klimu ir perkvalifikavimu bei viej darb organizavimu; 13) atsako u valstybins kalbos vartojimo kontrol; 14) statym nustatyta tvarka iduoda statini projektavimo slyg svadus, organizuoja statini projekt derinim ir iduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius arba nustatyta tvarka galioja tai daryti savivaldybs administratori ar kit savivaldybs administracijos tarnautoj;
817
15) organizuoja pirmin asmens ir visuomens sveikatos prieir, ligoni, invalid ir seneli slaug ir rpyb, iduoda rekomendacijas pirmins sveikatos prieiros staigoms dl farmacins veiklos; 16) sudaro ir tvirtina naujok aukimo ir auktini medicinos ekspertizs komisijas; 17) organizuoja vaik, jaunimo ir suaugusij bendrj lavinim, ikimokyklin vaik ugdym, vaik ir jaunimo papildom ugdym; 18) organizuoja socialini paslaug ir kitos socialins paramos teikim, atsako u negali gyventoj (invalid, visikos negalios invalid) socialin integracij; 19) rpinasi gyventoj bendrosios kultros ugdymu, etnokultros puoseljimu, nekilnojamj kultros vertybi apsauga; 20) atlieka statym jam priskirtas funkcijas ir galiojimus; 21) ne reiau kaip kart per metus atsiskaito rinkjams u savivaldybs tarybos ir valdybos veikl. Vykdydamas iuos ir kitus statym numatytus galiojimus, meras priima potvarkius. Savo galiojim laikui meras gali turti sekretori ir patarjus. Meras netenka savo galiojim, jeigu: 1) 1/3 tarybos nari iniciatyva pasiloma ir u tai balsuoja nustatyto viso tarybos nari skaiiaus dauguma; 2) sigalioja teismo nuosprendis dl jo padaryt nusikaltim; 3) jis neatsisako kito darbo ar pareig pagal io straipsnio deimtj dal; 4) savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas. Jeigu sprendimas atleisti mer taryboje nepriimamas, tai klausim svarstyti galima tik po puss met, iskyrus tuos atvejus, kai paaikja anksiau ivardytos keturios aplinkybs. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybs tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareig, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas. Mero veikl ir jo pavadavimo procedr reglamentuoja savivaldybs tarybos veiklos reglamentas. Meras, mero pavaduotojas negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti jokiose kitose valstybinse ar privaiose monse ir gauti papildomai jokio kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl. Merui, mero pavaduotojui galiojimai pratsiami ir po nauj rinkim iki reikal perdavimo naujai irinktam merui, mero pavaduotojui arba Vyriausybs galiotiniui, kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas. Atstovaujamoji ir vykdomoji savivaldos institucijos veikia savarankikai statym ir savivaldybs veiklos reglamento nustatyt galiojim ribose. i institucij suformavimas priklauso nuo vietos gyventoj (rinkj)
818
XVI skyrius
valios. Tuo tarpu kontrols institucija yra formuojama kitu bdu, ir jos galiojim laikas skiriasi nuo tarybos, mero ir valdybos kadencijos. 1.3.4. Savivaldybs kontrols institucija Savivaldybs kontrolierius yra savivaldybs kontrols institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybs biudeto naudojim bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybje. i institucija atskaitinga savivaldybs tarybai ir nesusijusi su savivaldybs tarybos galiojim pabaiga. Savivaldybs kontrols institucijos funkcijoms gyvendinti savivaldybs kontrolieriaus teikimu savivaldybs taryba gali steigti (kai savivaldybs gyventoj skaiius virija 30 tkstani gyventoj, privalo steigti) savivaldybs kontrolieriaus tarnyb. Jai vadovauja savivaldybs kontrolierius. Savivaldybs kontrolierius, taip pat savivaldybs kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali bti savivaldybs, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Savivaldybs kontrolierius skiriamas pareigas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka atviro konkurso bdu penkeriems metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybs kontrolierius gali pakartotinai dalyvauti konkurse tas paias pareigas naujam terminui. Kadencij skaiius tam paiam asmeniui neribojamas. Savivaldybs kontrolierius privalo turti auktj isilavinim ir ne maesn kaip trej met darbo sta finans, ekonomikos, kontrols arba vieojo administravimo srityse. Savivaldybs kontrolierius gali bti savivaldybs tarybos sprendimu atleistas i pareig iki kadencijos pabaigos Valstybs tarnybos statymo numatytais pagrindais. Pretendent savivaldybs kontrolieriaus pareigas atrankos komisij, kuri savo atstov deleguoja Finans ministerija, tvirtina savivaldybs taryba. Primimo savivaldybs kontrolieriaus pareigas konkurs teiss akt nustatyta tvarka organizuoja meras arba savivaldybs tarybos galiotas kitas asmuo, o sprendim dl savivaldybs kontrolieriaus paskyrimo pareigas priima savivaldybs taryba. Savivaldybs taryba gali nepripainti konkurso rezultat, jeigu konkursas vyko paeidiant teiss akt nustatyt tvark. Tokiu atveju konkursas organizuojamas i naujo. Savivaldybs kontrolieriaus ir savivaldybs kontrolieriaus tarnyba veikia pagal savivaldybs tarybos patvirtintus nuostatus. Be to, taryba nustato savivaldybs kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) darbo umokesio fond ir, vadovaudamasi statym nustatytais koeficientais, tvirtina savivaldybs kontrolieriaus atlyginim. Savivaldybs kontrolieriaus, taip pat savivaldybs kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) finansin, kin bei materialin aptarnavim atlieka savivaldybs administracija. Savivaldybs kontrolierius (savivaldybs kontrolieriaus tarnyba) turi savo antspaud.
819
Savivaldybs kontrolierius (savivaldybs kontrolieriaus tarnyba) priiri, ar teistai, tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybs biudeto los, kitas savivaldybs turtas ir savivaldybei perduotas valstybs turtas. Savivaldybs kontrolierius: 1) tvirtina savivaldybs kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) pareigybi sra, Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka priima tarnyb ir atleidia i jos tarnautojus, atlieka kitas Valstybs tarnybos statymo jam kaip staigos vadovui priskirtas funkcijas; 2) organizuoja savivaldybs tarybos patvirtinto metinio savivaldybs kontrols tarnybos patikrinim plano vykdym; 3) savo iniciatyva, savivaldybs tarybos ar mero raytiniu pavedimu atlieka arba organizuoja tikslinius patikrinimus bei revizijas savivaldybs administracijoje (struktriniuose ir struktriniuose teritoriniuose padaliniuose), savivaldybs biudetinse ir vieosiose staigose bei savivaldybs kontroliuojamose monse; 4) valstybs kontrolieriaus, jo pavaduotoj arba Valstybs kontrols skyri vadov praymu dalyvauja arba paveda tarnybos tarnautojams dalyvauti Valstybs kontrols organizuojamuose tiksliniuose patikrinimuose bei revizijose savivaldybs institucijose ir staigose bei savivaldybs kontroliuojamose monse; 5) nustato tarnybos tarnautoj uduotis ir j atlikimo metodus; 6) teikia savivaldybs administratoriui bei tikrinam staig ir moni vadovams ivadas bei pasilymus dl patikrinim metu konstatuot trkum paalinimo ir reikalauja i j informacijos apie pasilym vykdym; 7) tikrinim ivadas teikia savivaldybs tarybos Kontrols komitetui ir merui, o ivadas dl savivaldybs biudeto vykdymo, dl kit savivaldybs l ir turto naudojimo ir savivaldybs tarybai; 8) yra atsakingas u savivaldybs finansini itekli bei turto naudojimo patikrinimus arba j organizavim; 9) patikrinimo metu nustats nusikaltimo poymi, mediag perduoda teissaugos institucijoms; 10) priima sprendimus dl savivaldybs kontrolieriaus tarnybos gaunam gyventoj skund ar pareikim nagrinjimo; 11) pagal Seimo kontrolieri praymus teikia jiems reikaling informacij; 12) pagal kompetencij leidia sakymus; 13) kiekvienais metais iki savivaldybs biudeto patvirtinimo pateikia savivaldybs tarybai veiklos ataskait, o kai savivaldybs taryba ar Kontrols komitetas reikalauja, teikia praom informacij nustatytais terminais;
820
XVI skyrius
14) ne reiau kaip 2 kartus per metus teikia Finans ministerijai (jos nustatytais terminais ir tvarka) informacij apie Europos Sjungos struktrini fond bei kit l, skiriam i Europos Sjungos, naudojim savivaldybje. Savivaldybs kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) tarnautojai: 1) kontrolieriaus pavedimu atlieka planinius ir tikslinius patikrinimus bei revizijas savivaldybs administracijoje, jos padaliniuose, savivaldybs biudetinse ir vieosiose staigose bei savivaldybs kontroliuojamose monse; 2) tikrina savivaldybs biudeto l naudojimo teistum visose, nepaisant j statuso, staigose, monse bei organizacijose, kurioms tos los skirtos; 3) pagal kompetencij Vieojo administravimo statymo nustatyta tvarka nagrinja gyventoj skundus ir pareikimus. Anoniminiai skundai ar pareikimai nagrinjami, jeigu taip nusprendia savivaldybs kontrolierius; 4) Administracini teiss paeidim kodekso nustatytais atvejais surao administracini teiss paeidim protokolus ir juos teikia nagrinti statym nustatyta tvarka savivaldybs Administracinei komisijai. 1.3.5. Savivaldybs vieojo administravimo staigos Savivaldybs administracija yra savivaldybs staiga, kuri sudaro struktriniai, struktriniai teritoriniai padaliniai seninijos ir struktrinius padalinius neeinantys vieojo administravimo bei paslaug valstybs tarnautojai (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo tarnautojus). Savivaldybs administracijos struktr, jos veiklos nuostatus ir darbo umokesio fond mero teikimu tvirtina arba keiia savivaldybs taryba, o etatus, didiausi leistin darbuotoj skaii savivaldybs administratoriaus teikimu tvirtina valdyba. Savivaldybs administracijos galiojimai nesusij su savivaldybs tarybos galiojim pabaiga. Savivaldybs administratorius yra savivaldybs administracijos vadovas karjeros valstybs tarnautojas, atsakingas ir atskaitingas savivaldybs merui. Savivaldybs administratoriaus skyrimo ir atleidimo tvark nustato Valstybs tarnybos statymas. Savivaldybs tarnautoj teisinius santykius reglamentuoja Valstybs tarnybos statymas. Savivaldybs administracijos karjeros ir paslaug valstybs tarnautojai atskaitingi savivaldybs administratoriui, o politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai merui. Savivaldybs administracijos tarnautojai negali bti savivaldybs, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Savivaldybs administracija:
821
1) savivaldybs teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs institucij sprendim gyvendinim arba pati juos gyvendina; 2) gyvendina statymus ir Vyriausybs nutarimus, nereikalaujanius savivaldybs institucij sprendim; 3) statym nustatyta tvarka organizuoja savivaldybs biudeto pajam ir ilaid bei kit pinigini itekli buhalterins apskaitos tvarkym, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs turto valdym ir naudojim; 4) administruoja viej paslaug teikim; 5) rengia savivaldybs institucij sprendim ir potvarki projektus; 6) technikai aptarnauja mer, kitas savivaldybs institucijas ir tarybos narius, kai ie vykdo savo galiojimus. Savivaldybs administratorius: 1) atsako u vidaus administravim savivaldybs administracijoje; 2) administruoja asignavimus, tarybos skirtus savivaldybs administracijai; 3) atsako u savivaldybs biudeto vykdym ir savivaldybs kin bei finansin veikl; 4) organizuoja savivaldybs administracijos darb; 5) padeda merui rengti savivaldybs institucij posdius, juose dalyvauja ir, kai posdio pirmininkas leidia, gali pasisakyti, rpinasi, kad bt raomi ir saugomi posdi protokolai, nustatyta tvarka skelbiami ir isiuntinjami savivaldybs institucij sprendimai, mero potvarkiai; 6) atsako u savivaldybs tarybos, valdybos sprendim ir mero potvarki gyvendinim; 7) Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria ir atleidia valstybs vieojo administravimo ir paslaug tarnautojus ir viesias paslaugas teikiani staig vadovus, koordinuoja ir kontroliuoja j darb, atlieka kitas Valstybs tarnybos statymo jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; 8) organizuoja savivaldybs vieojo administravimo institucij tarnautoj mokym bei tobulinimsi; 9) pagal galiojimus savivaldybs reikalais gali kreiptis valstybinio administravimo subjektus, leisti sakymus, privalomus savivaldybs administracijos struktriniams bei struktriniams teritoriniams padaliniams ir struktrinius padalinius neeinantiems vieojo administravimo bei paslaug valstybs tarnautojams. Kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas, savivaldybs administratorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybs galiotiniui. Seninija yra savivaldybs administracijos struktrinis teritorinis padalinys, veikiantis tam tikroje savivaldybs teritorijos dalyje. Seninijos aptarnaujamos teritorijos ribas savo sprendimu nustato savivaldybs ta-
822
XVI skyrius
ryba. Seninij skaii taip pat nustato savivaldybs taryba. Seninijai vadovauja seninas. J konkurso bdu (palanki gyventoj nuomon laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidia savivaldybs administratorius, vadovaudamasis Valstybs tarnybos statymu. Seninijoje i gyvenamj vietovi bendruomens atstov gali bti sudaroma patariamoji visuomeniniais pagrindais dirbanti seninijos taryba. Jos nuostatus tvirtina meras vadovaudamasis Vyriausybs patvirtintais pavyzdiniais nuostatais. Seninijos veikl reglamentuoja savivaldybs mero patvirtinti seninijos veiklos nuostatai. Seninija: 1) administruoja jai priskirt viej paslaug teikim; 2) prireikus vertina atskir eim (asmen) gyvenimo slygas ir pranea atitinkamiems savivaldybs administravimo subjektams bei administratoriui dl socialins paramos teikimo joms (jiems) reikalingumo; 3) gali organizuoti socialins paramos teikim ir paalp mokjim; 4) organizuoja seninijai priskirt teritorij ir kapini prieir; 5) organizuoja vieuosius darbus; 6) tvarko nam kio knygas kaimo vietovse; 7) nevirydama galiojim, renka statistinius duomenis ir teikia juos teritorinms statistikos staigoms; 8) renka ir nustatyta tvarka teikia savivaldybs administracijos padaliniams duomenis, reikalingus mokyklinio amiaus (iki 16 met) vaik apskaitai; 9) iduoda seninijai priskirtos teritorijos gyventojams eimos sudt, gyvenamj viet ir kitokias faktin padt patvirtinanias paymas, iskyrus atvejus, kai tai pagal teiss aktus turi bti patvirtinta kitais dokumentais; 10) kaimo gyvenamosiose vietovse iduoda leidimus laidoti; 11) teikia merui ir savivaldybs administratoriui pasilymus dl savivaldybs struktrini padalini tarnautoj ir savivaldybs staig vadov veiklos seninijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, vietins reikms keli, gyvenviei gatvi, aligatvi ir aiki tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei nuosavybs teise priklausani pastat ir statini remonto, paminkl prieiros, viej paslaug teikimo gyventojams organizavimo; 12) mero pavedimu rengia ir teikia savivaldybs tarybos bei valdybos sprendim ir mero potvarki projektus seninijos veiklos klausimais, kontroliuoja j vykdym; 13) aukia seninijai priskirtos teritorijos gyventoj sueigas ir organizuoja gyventoj susitikimus su savivaldybs ir valstybs institucij pareignais;
823
14) apibendrina gyvenamj vietovi bendruomeni atstov pastabas bei pasilymus ir teikia juos savivaldybs institucijoms bei savivaldybs administratoriui. Konsultuoja gyvenamj vietovi bendruomeni atstovus ir teikia jiems informacij apie savivaldybs institucij ir savivaldybs administracijos bei valstybs institucij veikl savivaldybs teritorijoje. Seninas ar jo galiotas asmuo dalyvauja savivaldybs institucij posdiuose, kai svarstomi su seninijai priskirtos teritorijos bendruomens gyvenimu susij klausimai. Seninas: 1) atsako u seninijos vidaus vadyb; 2) administruoja asignavimus, skirtus seninijai; 3) kaimo gyvenamj vietovi seninijose ir miestuose, kuriuose nra civilins metrikacijos skyri bei notaro biur, registruoja gimimus bei mirtis, statym nustatyta tvarka atlieka notarinius ir kitus veiksmus; 4) pagal kompetencij sudaro sutartis. Seninijos veiklos nuostatuose seninijoms gali bti pavestos ir kitos funkcijos, nepriskirtos kitiems savivaldybs administracijos struktriniams padaliniams seninijai priskirtoje teritorijoje. 1.4. Savivaldybi funkcijos Savivaldybi funkcijos pagal sprendim primimo laisv skirstomos : 1) savarankiksias, 2) priskirtsias (ribotai savarankikas), 3) valstybines (perduotas savivaldybms), 4) sutartines gyvendinamas sutartimis. Konkreiai pateiksime savivaldybi funkcijas pagal sprendim primimo laisv, kaip numatyta Vietos savivaldos statymo 69 str. Savarankikosios savivaldybi funkcijos atliekamos pagal statym suteikt kompetencij, sipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais. gyvendindamos ias funkcijas, savivaldybs turi sprendim iniciatyvos, j primimo bei gyvendinimo laisv ir yra atsakingos u i funkcij atlikim. Tai: 1) ikimokyklinis vaik ugdymas; 2) vaik ir jaunimo papildomas ugdymas bei uimtumas, profesinis mokymas; 3) suaugusij neformalusis vietimas; 4) maitinimo paslaug teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo staigose; 5) socialini paslaug staig steigimas, ilaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninmis organizacijomis;
824
XVI skyrius
6) savivaldybs gyventoj sveikatos prieiros rmimas i savivaldybs biudeto; 7) gyventoj uimtumo, kvalifikacijos gijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viej bei sezonini darb organizavimas; 8) dalyvavimas utikrinant viej tvark ir gyventoj rimt (nusikaltim kontrols ir prevencijos vietos program krimas ir gyvendinimas pasitelkiant savivaldybi teritorij aptarnaujanias policijos staigas bei traukiant i veikl visuomenines organizacijas ir gyventojus); 9) kno kultros ir sporto pltojimas; 10) turizmo ir gyventoj poilsio organizavimas; 11) savivaldybs saugom teritorij steigimas, vietins reikms gamtos bei kultros paveldo objekt skelbimas savivaldybs saugomais objektais; 12) slyg verslo pltrai sudarymas ir ios veiklos skatinimas; 13) kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybs institucijoms. Priskirtosios (ribotai savarankikos) savivaldybi funkcijos gyvendinamos pagal statymus ir j pagrindu priimtus kitus teiss aktus. Savivaldybs ias funkcijas atlieka atsivelgdamos vietos slygas ir aplinkybes. Tai yra: 1) vaik, jaunimo ir suaugusij bendrojo lavinimo organizavimas; 2) kaimo bendrojo lavinimo mokykl moksleivi, gyvenani toli nuo mokyklos, nemokamo pavjimo mokyklas ir namus organizavimas; 3) vaik ir jaunimo teisi apsauga, savivaldybs teritorijoje gyvenani vaik iki 16 met mokymosi bendrojo lavinimo ar kitoje vietimo sistemos mokykloje utikrinimas; 4) socialini paslaug ir kitos socialins paramos teikimas; 5) slyg negali gyventoj (invalid, visikos negalios invalid) socialiniam integravimui bendruomen sudarymas; 6) savivaldybi sveikatos program rengimas ir gyvendinimas; 7) pirmin asmens ir visuomens sveikatos prieira; 8) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant iorins reklamos priemoni kontrol; 9) teritorij planavimas, savivaldybs teritorijos bendrojo plano ir detalij plan sprendini gyvendinimas; 10) gyventoj bendrosios kultros ugdymas ir etnokultros puoseljimas (muziej, teatr bei kit kultros staig steigimas ir j veiklos prieira), savivaldybi viej bibliotek steigimas ir j veiklos prieira; 11) statybos ir architektros reikalavim utikrinimas; 12) kratovaizdio, nekilnojamj kultros vertybi bei savivaldybs steigt saugom teritorij tvarkymas ir apsauga;
825
13) statini naudojimo prieira, leidim statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius idavimas pagal kompetencij; 14) infrastruktros, socialins ir ekonomins raidos planavimas, turizmo, bsto, smulkaus ir vidutinio verslo pltros program rengimas; 15) savivaldybei nuosavybs teise priklausanios ems ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; 16) ilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotk surinkimo ir valymo organizavimas; 17) valstybs paramos bstui sigyti tvarkymas, socialini bst suteikimas; 18) aplinkos kokybs gerinimas ir apsauga; 19) sanitarijos ir higienos taisykli tvirtinimas ir j laikymosi kontrols organizavimas, varos ir tvarkos vieosiose vietose utikrinimas; 20) komunalini atliek tvarkymo sistem diegimas, antrini aliav surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir svartyn rengimas bei eksploatavimas; 21) vietins reikms keli ir gatvi prieira, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo slyg utikrinimas; 22) keleivi veimo vietiniais marrutais organizavimas; 23) adres (gatvi, pastat, statini ir kit savivaldybs teritorijoje esani ir jai nuosavybs teise priklausani objekt pavadinim, pastat bei gyvenamj nam ir but numeri) suteikimas ir keitimas; 24) ritualini paslaug teikimo utikrinimas bei kapini prieiros organizavimas; 25) dalyvavimas formuojant ir gyvendinant region pltros programas; 26) prekybos ir kit paslaug teikimo tvarkos turgavietse bei vieosiose vietose nustatymas; 27) leidim (licencij) idavimas statym nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybins (perduotos savivaldybms) funkcijos yra: 1) civilins bkls akt registravimas; 2) statym priskirt registr tvarkymas ir duomen teikimas valstybs registrams; 3) civilins saugos organizavimas; 4) savivaldybs priegaisrini tarnyb organizavimas; 5) dalyvavimas valdant valstybinius parkus; 6) kompensacij (ildymo ilaid, ilaid altam ir kartam vandeniui, lengvatinio keleivi veimo ir kt.) skaiiavimas ir mokjimas; 7) maas pajamas turini eim vaik nemokamo maitinimo organizavimas vis tip bendrojo lavinimo mokyklose; 8) socialini imok skaiiavimas ir mokjimas;
826
XVI skyrius
9) savivaldybei priskirtos valstybins ems ir kito valstybs turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikjimo teise; 10) piliei praym atkurti nuosavybs teises gyvenamuosius namus, j dal, butus, kins ir komercins paskirties pastatus nagrinjimas bei sprendim dl nuosavybs teiss atkrimo primimas; 11) valstybs garantij nuomininkams, isikeliantiems i savininkams grint gyvenamj nam ar j dalies ir but, vykdymas; 12) dokument pilietybei suteikti rengimas; 13) valstybins kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrol; 14) savivaldybms pagal teiss aktus priskirt archyvini dokument tvarkymas; 15) dalyvavimas atrenkant auktinius karo tarnyb; 16) statistikos duomen teikimas; 17) dalyvavimas rengiant ir gyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventoj uimtumo programas; 18) dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybi taryb rinkimus; 19) dalyvavimas rengiant gyventoj apklausas ir referendumus; 20) dalyvavimas atliekant gyventoj ir bst bei kitus visuotinius suraymus; 21) kitos statym perduotos funkcijos. Valstybs funkcijos perduodamos savivaldybms atsivelgiant gyventoj interesus. ios funkcijos perduodamos vadovaujantis statymais ir gyvendinamos vadovaujantis teiss aktais. Savivaldybs, gyvendindamos ias funkcijas, turi statym nustatyt sprendim primimo laisv. Kaip sutartines funkcijas savivaldybs gali atlikti kitas statyme nenumatytas valstybs funkcijas (vieojo administravimo ir viej paslaug teikimo) pagal su valstybs institucijomis ar staigomis sudarytas sutartis. Savivaldyb tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybs taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos vadovaujantis Civilinio kodekso ir kit statym nuostatomis. Sutartins funkcijos paprastai yra trumpalaiks ar sezoninio pobdio. Bendriems tikslams savivaldyb gali sudaryti jungtins veiklos sutartis arba bendr viej pirkim sutartis su valstybs institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybmis. 1.5. Savivaldybi ekonomins veiklos pagrindas Realizuojant savivaldos funkcijas ir gyvendinant savivald, reikia tam tikr ekonomins veiklos pagrind. ios veiklos pagrindas yra numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (121 str.), Vietos savivaldos staty-
827
me bei Valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statyme bei Vietos rinkliav ir Biudetins sandaros statymuose. Savivaldybs ekonomins veiklos pagrind sudaro savivaldybs nuosavyb. Savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet. Savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudeto sskaita savivaldybi tarybos gali numatyti mokesi bei rinkliav lengvatas. Savivaldybi turtas yra keturi ri. Tai: 1) ilgalaikis materialusis: savivaldybs pastatai ir statiniai, renginiai ir kiti nekilnojamojo turto objektai, nuosavybs teise priklausantys savivaldybei; statym nustatyta tvarka savivaldybs nuosavybn perduoti ne ems kio paskirties ems sklypai; vietins reikms kilnojamosios ir nekilnojamosios kultros vertybs ir paminklai, nuosavybs teise priklausantys savivaldybei; kitas kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas. 2) nematerialusis: teis naudotis savivaldybi heraldikos objektais; savivaldybs moni, staig ir organizacij vardu gauti patentai ir licencijos, taip pat teiss, atsirandanios i patent ir licencij, sertifikavimo enklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektins veiklos rezultatai; kitas nematerialusis turtas. 3) finansinis: gautos ir nepanaudotos savivaldybs biudeto pajamos; savivaldybms nuosavybs teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtins teiss, atsirandanios i i vertybini popieri; valdant, naudojant savivaldybs ilgalaik materialj turt ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos, kurios neskaitytos savivaldybs biudet; reikalavimo teis savivaldybs iduotas paskolas; savivaldybs moni kapitalas ir grynasis i moni pelnas. 4) trumpalaikis materialusis: savivaldybei nuosavybs teise priklausantis turtas, kur numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio sigijimo vert yra maesn u vert, kuri ilgalaikiam materialiajam turtui nustat Vyriausyb. Savivaldyb turt gyja: 1) perimdama valstybs turto, kuris perduodamas savivaldybs nuosavybn pagal statymus, dal; 2) statym nustatyta tvarka gaudama pajam i mokesi, kit mok ir rinkliav;
828
XVI skyrius
3) gaudama pajam i savivaldybs turto valdymo ir naudojimo; 4) pagal sandorius; 5) pagal testament pavelddama turt; 6) kitais statym nustatytais bdais. Taip pat patikjimo teise savivaldybs valdo, disponuoja ir naudoja: 1) valstybs turt, kuris buvo priskirtas savivaldybi reguliavimo sriiai Vyriausybs nutarimais, bet statym nustatyta tvarka neperduotas ar neperimtas savivaldybi nuosavybn. Jeigu savivaldyb atsisako perimti nuosavybn jai perduodam valstybs turt, Vyriausybs nutarimu is turtas gali bti perduotas patikjimo teise valstybs valdios ir valdymo institucijoms, valstybs monms, staigoms ar kitai savivaldybei; 2) valstybs turt, savivaldybms perduot Valstybs turto perdavimo savivaldybi nuosavybn, statymu ar Vyriausybs nutarimais, statym deleguotoms savivaldybi funkcijoms atlikti. Savivaldybs turt valdo, naudoja ir disponuoja juo tik statym nustatyta tvarka, o jeigu ji nenustatyta, kiekvienu atveju gavusios Vyriausybs leidim. Jeigu pasikeiia deleguotos funkcijos ar j subjektai, Vyriausybs nutarimu is turtas patikjimo teise gali bti perduotas valstybs valdios ir valdymo institucijoms, valstybs monms, staigoms ar kitai savivaldybei. Savivaldybms nuosavybs teise priklausant turt valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybi tarybos, turto savininko teises gyvendindamos pagal statymus. Kitos savivaldos institucijos, savivaldybs mons, staigos ir organizacijos joms patikjimo teise perduot savivaldybs turt valdo, naudoja bei disponuoja juo pagal statymus ir savivaldybi taryb sprendimus. Su savivaldybs turt patikjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo galiotais asmenimis savivaldyb pasirao savivaldybs turto perdavimo-primimo aktus. Savivaldybs vardu iuos aktus pasirao savivaldybs tarybos galiotas asmuo. Taip pat taryba teis valdyti bei eksploatuoti konkreius savivaldybs nuosavybs objektus gali deleguoti savo suformuotoms institucijoms arba kio subjektams. Likviduojant savivaldyb ar keiiant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto ribas, kitai savivaldybei priskiriama ta savivaldybs nekilnojamojo turto dalis, kuri yra priskiriamojoje teritorijoje; kitas jos turtas ir skolos paskirstomos savivaldybms proporcingai i priskiriamos teritorijos juridini ir fizini asmen surenkamiems mokesiams savivaldybs biudet. Savivaldybs finansinius iteklius sudaro savivaldybs biudetas, nebiudetins los. Kiekviena savivaldyb turi savarankik biudet. Savivaldybs biudetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams. Biudetiniais metais taryba gali keisti biudet ir sudaryti papildom biudet ta paia tvarka, kuria jis sudaromas ir tvirtinamas. Lietuvos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet santykius reguliuoja Lietuvos Res-
829
publikos biudetins sandaros ir Lietuvos Respublikos mokesi statymai. Savivaldybs biudeto pajamos formuojamos i pajam u jos nuosavybei priklausanio turto eksploatavim, i jos teritorijoje esani moni, staig ir organizacij mokam mokesi bei kit pagal Lietuvos Respublikos statymus joms priskirt pajam altini. Jeigu savivaldybi biudetams priskirt pajam neutenka j socialinms reikmms tenkinti, savivaldybi biudetams gali bti skiriamos subsidijos i Lietuvos valstybs biudeto tikslinms programoms gyvendinti. Papildomos savivaldybi biudet pajamos, gautos vykdant biudet, taip pat sutaupytos ilaidos lieka savivaldybms. Jeigu savivaldybi biudet pajamos ar ilaidos dl Lietuvos valstybs institucij priimt akt keiiasi, pasikeitusios sumos kompensuojamos atitinkamai i Lietuvos valstybs ar savivaldybs biudet. Kompensacij sumas derina suinteresuotos alys. Kilus ginui, galutin sprendim priima teismas. Los valstybs deleguotosioms funkcijoms gyvendinti skiriamos i Lietuvos valstybs biudeto. Savivaldyb gali naudotis bank kreditais, imti ir teikti paskolas statym nustatyta tvarka. 1.6. Savivaldybi atstovavimas ir santykiai su valstybs institucijomis Savivaldos institucijos, turdamos statymais garantuotas teises ir realias galias laisvai ir savarankikai savo atsakomybe tvarkytis, savo veikloje nra izoliuotos nuo valstybs staig. Savivalda realizuojama per vietos savivaldos renkamsias ir kitas institucijas. Valstybs staigos vykdo administracin savivaldybi prieir, sprendia su savivalda susijusius klausimus. Savivaldybi tarybos teikia pasilymus, kuriuos nagrinja valstybs institucijos. Vyriausyb ir jos institucijos sprendimus valstybs teritorijos planavimo klausimais derina su savivaldybmis ir savivaldybi ribas silo keisti atsivelgdamos savivaldybi pasilymus. Vyriausyb remia savivaldybes rengiant, tobulinant ir perkvalifikuojant savivaldybi tarnautojus. Valstybs institucijose savivaldybs informuojamos ir konsultuojamos visais su savivaldybmis susijusiais klausimais. Lietuvos Respublikos savivaldybms Seime, santykiuose su Respublikos Prezidentu, Vyriausybje ir tarptautinse organizacijose atstovauja Respublikin savivaldybi asociacija. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos savivaldybi asociacijos pagrindini nuostat priimtas 1995 m. kovo 28 d. is statymas nustato Lietuvos savivaldybi asociaci-
830
XVI skyrius
jos steigimo ir veiklos pagrindines nuostatas. Asociacija atstovauja savo nari savivaldybi bendriems interesams. Asociacija yra ne pelno organizacija. Jai draudiama usiimti komercine veikla. Asociacija turi juridinio asmens teises. Asociacijos veikla grindiama nari savanorikumo, demokratijos ir valdios decentralizavimo principais. Asociacija veikia vadovaudamasi iuo statymu ir savo statais. Asociacijos nare gali bti kiekviena savivaldybs taryba, primusi savo sprendim. Savivaldybs asociacijos nars savo atstovus asociacij renka tarybos galiojim laikui. Asociacija savo statuose nustato i atstov asociacijoje galiojim pasibaigimo, ataukimo prie termin bei pakeitimo tvark. Asociacija savo renkamas institucijas formuoja i kandidat, silom proporcingai visoms savivaldybi taryb rinkimus laimjusi partij gautoms vietoms savivaldybi tarybose, kurios stoja arba jau yra stojusios asociacij, jei suvaiavimas nenusprendia kitaip. statym ir kit teiss akt projektai, susij su savivaldybi veikla, rengimo ir svarstymo stadijose institucij nustatyta tvarka derinami su Lietuvos savivaldybi asociacija. Savivaldybs tarybos, valdybos sprendimai ir mero potvarkiai, nevirijantys j kompetencijos, yra privalomi visoms savivaldybs teritorijoje esanioms monms, staigoms ir organizacijoms, taip pat pareignams ir gyventojams. statym nustatytos savivaldybs teiss negali bti varomos ar ribojamos, iskyrus atskirai numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 122 str. skelbia, kad savivaldybi tarybos dl j teisi paeidimo turi teis kreiptis teism. Taip pat savivaldybi taryb, j vykdomj organ bei j pareign aktai ar veiksmai, paeidiantys piliei ir organizacij teises, gali bti skundiami teisme. Savivaldybi veiklos atitikim teiss aktams statym nustatyta tvarka priiri Vyriausybs skiriami pareignai Vyriausybs atstovai. Piliei skundus dl savivaldybs pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria du Seimo kontrolieriai, kuri galiojimus nustato Seimo kontrolieri statymas. 1.7. Lietuvos Respublikos savivaldybi administracin prieira Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 str. 2 ir 3 d. reglamentuoja savivaldybi administracin prieir. Ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai. Vyriausybs atstovo galiojimus ir j vykdymo tvark
831
nustato statymas Savivaldybi administracins prieiros statymas. Vyriausyb apskriiai skiria vien Vyriausybs atstov. Vyriausybs atstovas turi teis: 1) tikrinim metu gauti savivaldos institucij teiss akt originalus, taip pat i institucij vadov paaikinimus dl teiss akto primimo tiksl bei aplinkybi, sprendim gyvendinimo bd ir priemoni; kitais atvejais savivaldos institucij posdi protokol, priimt dokument kopijas ir kit aikinamj mediag; 2) dalyvauti savivaldybi taryb bei valdyb posdiuose, spti apie svarstom sprendim projektuose esanius prietaravimus statymams bei kitiems teiss aktams; jeigu yra tam tikras pagrindas, silyti sustabdyti teiss akto primim; 3) nagrinti savivaldos institucij priimtus teiss aktus, paeidianius statym ir kit teiss akt nuostatas, ir priimti dl j sprendimus pagal savo galiojimus; 4) susipainti su Seimo ir Vyriausybs dokumentais, kuriuose sprendiami savivaldybi reikalai; 5) dalyvauti Seimo ir Vyriausybs posdiuose, valstybs institucij organizuojamuose renginiuose, kai svarstomi vietos savivaldos ar savivaldybi darbo klausimai. Vyriausybs atstovas, nusprends, kad savivaldybs tarybos ar valdybos sprendimas, mero potvarkis, savivaldybs kontrolieriaus sprendimas, administratoriaus ar senino sakymas prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, statymams ar kitiems teiss aktams arba kai savivaldos institucijos negyvendina statym, nevykdo Vyriausybs sprendim, savo galiojimus gyvendina viena i reagavimo form: 1) rao motyvuot teikim savivaldos institucijos, kuri prim sprendim, potvark ar sakym (toliau teiss aktas), vadovui, silydamas t teiss akt nedelsiant sustabdyti, svarstyti jo pakeitimo ar panaikinimo klausim, ir apie tai pranea auktesniajai savivaldos institucijai (tarybai, valdybai, merui). Apie teikimo svarstymo rezultatus savivaldos institucijos privalo praneti Vyriausybs atstovui: dl savivaldybs tarybos sprendimo per savait po artimiausio tarybos posdio, dl savivaldybs valdybos ir nekolegialiai priimt akt per 2 savaites po teikimo gavimo; 2) savo potvarkiu sustabdo statymams prietaraujanio teiss akto vykdym, teikia motyvuot reikalavim teiss akt primusiai institucijai, o pastaroji privalo reikalavim apsvarstyti artimiausiame posdyje ir dl jo priimti sprendim; 3) rao savivaldybs tarybai, valdybai ar merui reikalavim, kad jie neatidliodami gyvendint statym, vykdyt Vyriausybs nutari-
832
XVI skyrius
m, ir prao jo nustatytu laiku ratu praneti apie reikalavimo vykdym. Sustabdyti savivaldos institucij teiss aktai negali bti vykdomi, kol ginas per nustatyt termin nebus galutinai isprstas savivaldybje arba teisme. Visais atvejais apie Vyriausybs atstovo reikalavim svarstymo laik ir viet turi bti praneta iam Vyriausybs atstovui ir auktesniajai savivaldos institucijai. Jeigu priimto akto panaikinimo klausim svarsto kolegiali institucija, turinti teis akt naikinti, Vyriausybs atstovas ios institucijos praymu pratsia savo reikalavimo vykdymo termin. Jeigu savivaldybs taryba, valdyba, meras, kitas savivaldybs pareignas nevykdo Vyriausybs atstovo reikalavimo gyvendinti statymus, vykdyti Vyriausybs sprendimus, kitus teiss aktus, taip pat jeigu ios institucijos per artimiausi posd (meras per penkias darbo dienas) nepanaikina savo ar joms pavaldi institucij ar pareign (valdybos, mero, savivaldybs kontrolieriaus, administratoriaus, senino) neteist teiss akt arba priima nauj prietaraujant statymams akt, Vyriausybs atstovas per 10 dien apskundia iuos aktus ar pareign veiksmus arba neveikim teismui, o apie Vyriausybs sprendimo nevykdym pranea Vyriausybei. Vyriausybs atstovas privalo kiekvien pusmet pateikti Vyriausybei, apskrities virininkui ir priirimoms savivaldybms informacij apie tai, kurie savivaldos institucij priimti teiss aktai buvo neteisti, kokie pateikt teikim ir reikalavim svarstymo bei gin sprendimo teismuose rezultatai. Lyginamoji konstitucin teis skiria du pagrindinius istorikai susiformavusius savivaldybi veiklos prieiros ir kontrols modelius: administracin prieir ir teismin kontrol. Kontinentins teiss sistemos alyse susiformavo ir dominuoja administracin savivaldybi veiklos prieira. Vadinasi, savivaldybes priiri valstybs vykdomoji valdia, tam tikros jos institucijos. Laikomasi nuomons, kad teismin kontrol bdinga anglosaks teiss sistemos alims. Svoka teismin kontrol iuo atveju vartojama slygikai ir reikia tik pasyvij kontrol, t.y. patys teismai savo iniciatyva nieko nekontroliuoja, taiau jie nagrinja skundus dl savivaldos institucij ar j pareign priimt akt bei veiksm. Kita vertus, teismai nagrinja ir savivaldos institucij skundus, kai valstybs institucijos paeidia savivaldybi teises. Btent tai konstitucins teiss doktrinoje ir vadinama teismine savivaldybi veiklos kontrole. gyvendinant demokratines valstybs valdymo reformas Vakar Europos alyse, yra pastebimas savivaldybi veiklos administracins prieiros (kontrols) taikom poveikio priemoni velnjimas bei tendencija administracin prieir derinti su teismine kontrole.
833
Btina paymti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat numato galimyb savivaldybi veiklos administracin prieir derinti su teismine kontrole. Btent be savivaldybi veiklos administracins prieiros, nustatytos Konstitucijos 123 str. 2 ir 3 d., Konstitucijos 124 str. tvirtina ir teismin savivaldybi institucij bei j pareign veiklos kontrol (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybs atstovo statymo pripainimo netekusiu galios statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 12 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Valstybs valdymo tarnybos A lygio valdinink pareigybi srao papildymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). 1.8. Laikinas tiesioginis savivaldybi valdymas Savivaldybs teritorijoje laikinai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos, Seimo sprendimu gali bti vestas tiesioginis valdymas. vedus tiesiogin valdym, savivaldybs taryba ir jos suformuotos vykdomosios institucijos netenka savo galiojim. Laikinojo tiesioginio valdymo vedimo pagrindus numato Miest ir rajon laikinojo tiesioginio valdymo statymas. Tiesioginis valdymas gali bti vedamas, jeigu: 1) savivaldos institucijos savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum bei konstitucin santvark; 2) teismai nustato, kad taryba nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, paeidinja statymus; 3) taryba neisirenka mero per statymo nustatyt laik; 4) tarybos posdiai aukiami reiau kaip vien kart per ketvirt arba taryba pagal iuos reikalavimus nesusirenka posd 3 kartus i eils; 5) meras ir taryba nevykdo arba blogai vykdo valstybs deleguotus galiojimus ir nesilaiko Vyriausybs spjim; 6) kai pakartotiniai savivaldybs tarybos rinkimai pripastami negaliojaniais. Silym laikinai vesti tiesiogin valdym Seimui gali pateikti Vyriausyb arba Vyriausioji rinkim komisija (dl etojo atvejo), o ivadas dl tokio silymo pagrstumo Seimui teikia Seimo Valdymo reform ir savivaldybi komitetas. Seimas, priimdamas sprendim vesti tiesiogin valdym, nustato nauj rinkim savivaldybs taryb dat. Primus Lietuvos Respublikos Seimo nutarim laikinai vesti Lietuvos Respublikos miesto ar rajono tiesiogin valdym, Lietuvos Respubli-
834
XVI skyrius
kos Vyriausyb per savait paskiria savo galiotin to miesto ar rajono laikinam valdymui bei administravimui. io galiotinio teikimu Ministras Pirmininkas skiria galiotinio pavaduotoj. Irinkus savivaldybs mer, Vyriausybs galiotinis ir jo pavaduotojas atitinkamai Vyriausybs nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu i pareig atleidiami. Vyriausybs galiotinis vienvaldikai vykdo visas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo numatytas tarybos, valdybos ir mero funkcijas bei galiojimus. Vykdydamas suteiktus galiojimus, Vyriausybs galiotinis leidia potvarkius. Vyriausybs galiotinis gali atleisti i pareig buvusios savivaldybs administratori, administracijos skyri vadovus bei kitus tarnautojus tik darbo statymuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Vyriausybs galiotinis turi sprsti klausim dl savivaldybs kontrolieriaus galiojim pratsimo tiesioginio valdymo laikotarpiui arba atleisti j i pareig ir paskirti kit. Buvusios savivaldybs administracija tiesioginio valdymo metu vykdo Vietos savivaldos ir kit statym nustatytas funkcijas bei galiojimus, Vyriausybs galiotinio potvarkius. Taiau Vyriausybs galiotinis neturi teiss panaikinti buvusios savivaldybs tarybos ar savivaldybs mero bei valdybos sprendim. Jeigu reikia, iuo klausimu jis gali kreiptis apskrities virinink, kuris, jo nuomone, neteistus buvusi savivaldos institucij, j rinkt pareign sprendimus (potvarkius), vadovaudamasis savo teise, gali apsksti apylinks teismui. Vyriausybs galiotinio, kaip ir savivaldybs institucij bei pareign, priimt sprendim teisin prieir atlieka apskrities virininkas.
2 poskyris VIETOS VALDYMO ORGANIZAVIMAS
2.1. Vietos valdymo organizavimo problemos 2.2. Apskrities virininko galiojimai vairiose valdymo srityse: 2.2.1. Apskrities virininko galiojimai vietimo, kultros ir socialiniais klausimais 2.2.2. Apskrities virininko galiojimai sveikatos prieiros ir farmacins veiklos klausimais 2.2.3. Apskrities virininko galiojimai teritorijos planavimo ir paminklotvarkos klausimais 2.2.4. Apskrities virininko galiojimai emtvarkos ir ems kio klausimais
835
2.2.5. Apskrities virininko galiojimai gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais 2.3. Apskrities virininko teiss 2.4. Apskrities virininko administracija 2.5. Kelios baigiamosios pastabos 2.1. Vietos valdymo organizavimo problemos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 str. numato, jog auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka valdym organizuoja Vyriausyb. Vietos valdymas yra valstybinio valdymo (t.y. vykdomosios valdios) funkcij vykdymas vietose administraciniuose vienetuose. Vietos valdymo funkcijas paprastai vykdo centrins valdios paskirti pareignai arba j suformuotos institucijos, daniausiai veikiantys centrins valdios vardu ar jos pavedimu (galiojimu). Yra laikomasi nuomons, kad vietos valdymas tai valstybinio valdymo (vykdomosios valdios) organin dalis, jo tsinys vietose. Danai tai apibdinama kaip valdios dekoncentracija, t.y. centrins valdios galiojim perklimas vietas administracinius vienetus. Daugelyje Europos valstybi vietos valdymas organizuojamas auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose regionuose, departamentuose, provincijose, prefektrose ir pan. suteikiant jiems nema savarankikum. Tokiuose administraciniuose vienetuose centrinei valdiai atstovauja vyriausybs (o kai kur valstybs vadovo) skiriami ir jai tiesiogiai atsakingi pareignai: prefektai, gubernatoriai, komisarai ir pan. ie pareignai vietose vadovauja daugumai valstybs staig, vykdo koordinavimo ir kontrols funkcijas. Toks vietos valdymo organizavimas stambiuose administraciniuose vienetuose, ypa kai yra ipleiamas j savarankikumas, paprastai vadinamas regionalizmu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybs atstovo statymo pripainimo netekusiu galios statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 12 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Valstybs valdymo tarnybos A lygio valdinink pareigybi srao papildymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis. Apskrities valdymo organizavim reguliuoja statymas. Dabar Lietuvoje yra deimt apskrii: Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Taurags, Teli, Utenos, Vilniaus. Apskritis yra Lietuvos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas. Jo valdym per apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb.
836
XVI skyrius
Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities virininkas turi pavaduotoj arba du, jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tkst. gyventoj. Apskrities virininko pavaduotojus skiria ir atleidia Ministras Pirmininkas apskrities virininko teikimu. Valstybs valdymo institucijos pagal savo veiklos pobd, Lietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei leidus, gali steigti apskrityje sau pavaldias valdymo staigas ir organizacijas. Valstybs valdymo institucijoms pavaldios valdymo staigos ir organizacijos apskrityje veikia pagal i institucij patvirtintus nuostatus. Valstybs valdymo institucijos, steigtos apskrityje, nra pavaldios apskrities virininkui. ios staigos ir organizacijos privalo praneti apskrities virininkui apie savo veikl apskrityje. Apskrities virininkas, gyvendindamas jam priskirtas funkcijas ir vykdydamas Lietuvos Respublikos statymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Vyriausybs nutarimus bei kitus teiss aktus, bendradarbiauja su apskrities savivaldos ir valstybs valdymo institucijomis, joms pavaldiomis valdymo staigomis bei organizacijomis. Vyriausybs institucijos, skirdamos sau pavaldi valdymo staig ir organizacij apskrityje vadovus, iklauso apskrities virininko nuomon. Apskrities virininkas pranea atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimui ar Vyriausybei apie valstybs valdymo institucij padalini apskrityje veikl ir sprendimus, jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos statym, Vyriausybs nutarim arba paeidia piliei ar organizacij teises. Jei ginijamo sprendimo nepanaikina ar nepakeiia j prims valstybs valdymo institucijos padalinys ar auktesnioji valstybs valdymo institucija, galutin sprendim priima Vyriausyb. Apskrities virininkas leidia sakymus ir kitus teiss aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi. Apskrities virininko sakymai ir kiti teiss aktai, nevirijantys jo kompetencijos, privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Apskrities virininkas gyvendina valstybs politik socialinio aprpinimo, vietimo, kultros, sveikatos prieiros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, ems naudojimo ir apsaugos bei ems kio, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. galiojimus iose srityse aptarsime detaliau. Taip pat apskrities virininkas vykdo apskrityje valstybines ir tarpregionines programas, koordinuoja apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini padalini veikl, derina savivaldos vykdomj institucij veikl gyvendinant regionines programas, numato prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengia programas. Vyriausyb turi teis panaikinti apskrities virininko sakymus ir kitus teiss aktus, jeigu jie neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, statym, kit Lietuvos Respublikos Seimo priimt teiss akt, Respublikos Prezidento dekret ir Vyriausybs nutarim bei kit teiss akt.
837
Prie apskrities virininko sudaroma Apskrities taryba. taryb pagal pareigas eina apskrities virininkas, kuris yra ir ios tarybos pirmininkas, apskrities virininko pavaduotojas (pavaduotojai), apskrityje esani savivaldybi merai. Taryba svarsto apskrities raidos kryptis, apskrities gyventoj sveikatos problemas ir j sprendimo bdus, socialins ekonomins raidos ir aplinkos apsaugos bei sveikatos programas, teritorijos bendrojo planavimo dokumentus, slygas teritorijos specialiajam planavimui ir apskrities l smatos projektus bei kitus klausimus. Apskrities virininkas, nevirydamas savo galiojim, nagrinja fizini bei juridini asmen pareikimus bei praymus ir priima dl j sprendimus. Virininko sprendimai gali bti apsksti statym nustatyta tvarka. Apskrities virininkas analizuoja apskrities socialin, ekonomin ir ekologin bkl bei jos pokyius ir apie tai pranea gyventojams; registruoja visuomenini organizacij, kuri veikla apima daugiau nei vienos savivaldybes teritorij ir kuri buveins yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje esanioje miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovje, status. Taip pat jis kontroliuoja saugaus eismo priemoni valstybini program gyvendinim visoje apskrities teritorijoje, registruoja traktorius, savaeiges vaiuokles, traktorines priekabas ir keli tiesimo mainas. Apskrities virininkas organizuoja stichini nelaimi, avarij padarini likvidavim, paiekos ir gelbjimo darbus. Jis steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybs mones, valdo apskrii virininkams perduot moni valstybei priklausanias akcijas, taip pat Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinse bendrovse ar udarosiose akcinse bendrovse, kuriose valstybei priklausani akcij valdytojas yra Valstybs turto fondas ar kita valstybs institucija. Apskrities virininkas teikia Vyriausybei Apskrities administracini gin komisijos nari kandidatras, tarp j ir pirmininko kandidatr bei Regionins pltros statymo nustatyta tvarka vykdo region pltros institucijos funkcijas. Detaliau aptarsime apskrities virininko galiojimus vairiose valdymo srityse. 2.2. Apskrities virininko galiojimai vairiose valdymo srityse 2.2.1. Apskrities virininko galiojimai vietimo, kultros ir socialiniais klausimais Apskrities virininkas vietimo, kultros ir socialini klausim srityje:
838
XVI skyrius
1) statym nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines vietimo, iskyrus auktsias mokyklas, staigas, kultros, kno kultros ir sporto, socialins paramos ir globos staigas bei tarnybas, taip pat specialij socialini paslaug institucijas; 2) atsako u 1 punkte nurodyt valstybini staig funkcionavim ir j ilaikym; 3) priiri bendrosios valstybins vietimo, kultros ir socialins politikos vykdym; 4) rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus; 5) kontroliuoja socialini paslaug teikim apskriiai priklausaniose socialini paslaug teikimo staigose; 6) kartu su teritorinmis darbo biromis sprendia gyventoj uimtumo problemas. 2.2.2. Apskrities virininko galiojimai sveikatos prieiros ir farmacins veiklos klausimais Apskrities virininkas sveikatos prieiros ir farmacins veiklos klausimais: 1) organizuoja Vyriausybs patvirtint valstybini sveikatos strategij ir sveikatos apsaugos reformos gyvendinim apskrityje; 2) analizuoja apskrities savivaldybi gyventoj sveikatos bkl, jos pokyius, juos lemianius veiksnius ir teikia Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities savivaldybmis suderintus pasilymus dl apskrities gyventoj sveikatos isaugojimo, atgavimo ir stiprinimo; 3) suderins su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrii ligonines, taip pat nustatytas ir raytas Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtint sra antrins sveikatos prieiros specializuotas stacionarines asmens sveikatos prieiros staigas; 4) organizuoja valstybini privalomj sveikatos program gyvendinim apskrityje, regionini visuomens sveikatos ugdymo ir neinfekcini lig bei traum profilaktikos program rengim ir j gyvendinim; 5) bendradarbiauja su apskrities savivaldybmis formuojant savivaldybi bendruomeni sveikatos tarybas ir organizuojant j veikl; 6) statym nustatyta tvarka ir pagrindais teikia silymus Vyriausybei skelbti apskrities teritorij ar jos dal pavojaus ar alos visuomens sveikatai rajonu; 7) turi kitus statym nustatytus galiojimus sveikatos prieiros klausimais.
839
2.2.3. Apskrities virininko galiojimai teritorijos planavimo ir paminklotvarkos klausimais Teritorijos planavimo ir paminklosaugos klausimais apskrities virininkas: 1) organizuoja apskrities lygmens teritorijos planavimo dokument rengim, dalyvauja j derinimo procedroje; 2) kaupia ir tvarko teritorijos planavimo duomen bank bei teritori-
840
XVI skyrius
jos planavimo duomen registr, teikia kitokio pobdio informacij duomen bankams; 3) teikia informacij, ivadas ir pasilymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams rengti; 4) nustatyta tvarka rengia apskrities ir savivaldybi teritorij planavimo dokument slygas; 5) nustatyta tvarka atlieka savivaldybi teritorij planavimo, statini projektavimo, statybos, pripainimo tinkamais naudoti, naudojimo ir griovimo valstybin prieir, iduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti ypatingos svarbos statinius (pagal Vyriausybs galiotos institucijos patvirtint sra); 6) nustatyta tvarka priiri teritorijos planavim; 7) koordinuoja savivaldybi ir valstybs institucij veikl vykdant geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka atlieka i darb valstybin prieir; 8) atlieka kultros vertybi ir paminkl apsaug, tvarko j apskait ir priiri paminklotvark; 9) atlieka apskriiai priskirt objekt statybos usakovo funkcijas. 2.2.4. Apskrities virininko galiojimai emtvarkos ir ems kio klausimais emtvarkos ir ems kio klausim srityje apskrities virininkas: 1) tvarko laisvos valstybins ems fond, iskyrus em, perduot valdyti vietos savivaldos institucijoms; 2) gyvendina ems reform; 3) statymo nustatyta tvarka nustato ems servitutus ir atlieka ems naudojimo valstybin reguliavim bei ems naudojimo valstybin kontrol; 4) koordinuoja ems kio klausimus, skirsto emes kio produkcijos valstybinio supirkimo kvotas, vykdo kaimo pltros programas, remiamas valstybs bei Specialiosios ems kio ir kaimo pltros programos lomis; 5) kontroliuoja augal apsaugos priemoni naudojim; 6) atlieka valstybin melioracijos ir hidrotechnikos rengini prieir, organizuoja valstybei priklausani melioracijos ir hidrotechnikos rengini eksploatacij; 7) priiri ems kio bendrovi statymo reikalavim vykdym; 8) parduoda ar kitaip perleidia privaion nuosavybn valstybin em, iskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus ems sklypus, atstovauja valstybei perleidiant privai em valstybs nuosavybn bei valstybei pagal statymus ar testament paveldint em;
841
9) sprendia ems pamimo visuomens poreikiams ir pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties keitimo klausimus. 2.2.5. Apskrities virininko galiojimai gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais Gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais apskrities virininkas: 1) organizuoja veikl apskriiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant kitas valstybs saugomas teritorijas (iskyrus rezervatus); 2) pagal savo kompetencij teikia pasilymus gamtos itekli naudojimo limitams nustatyti; 3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicij projektus, organizuoja, koordinuoja j gyvendinim; 4) pagal savo kompetencij organizuoja vandens telkini apsaugos zon ir pakrants apsaugos juost tvarkym bei vandens telkini valdym; 5) pagal savo kompetencij atlieka valstybin mik bkls, naudojimo, atkrimo ir apsaugos kontrol; 6) organizuoja ekologin vietim. 2.3. Apskrities virininko teiss Apskrities virininkas, vykdydamas jam priskirtus galiojimus, turi teis: 1) teikti pasilymus su apskrities teritorija susijusiais klausimais valstybinms ir tarpregioninms programoms rengti bei ivadas dl parengt valstybini ir tarpregionini program projekt; 2) teikti pasilymus Vyriausybei ir kitoms valstybs valdymo institucijoms apskrities raidos klausimais; 3) dalyvauti Vyriausybs posdiuose svarstant su apskrities valdytojo kompetencija susijusius klausimus, taip pat apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini padalini bei savivaldos institucij posdiuose; 4) prireikus kviesti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini padalini vadov pasitarimus ir jiems pirmininkauti; 5) gauti i kit valstybs valdymo ir apskrities savivaldos institucij, moni, staig ir organizacij informacij savo kompetencijos klausimais;
842
XVI skyrius
6) statym nustatytais atvejais imtis papildom priemoni gyventoj bei j turto saugumui utikrinti, tvarkai apskrityje palaikyti; 7) sudaryti ekspert komisijas jo kompetencijai priskirtiems klausimams nagrinti ir ivadoms pateikti; 8) kai yra susitarta, kooperuoti savivaldybi las numatomiems bendriems darbams apskrityje atlikti; 9) statymu nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti valstybs turtu; 10) nustatyta tvarka rengti konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius; 11) pagal savo kompetencij nustatyta tvarka palaikyti ryius su usienio valstybi region institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis. 2.4. Apskrities virininko administracija Apskrities virininkas jam priskirtoms funkcijoms gyvendinti formuoja administracij ir jai vadovauja. Apskrities virininko administracija yra juridinis asmuo, turi antspaud su Lietuvos valstybs herbu ir apskrities pavadinimu. Apskrities virininko administracijos struktr ir jos nuostatus tvirtina bei darbo apmokjimo tvark nustato Vyriausyb arba jos galiota institucija. Apskrities virininkas organizuoja administracijos darb ir atsako u jos veikl; teikia Vyriausybei apskrities l smatos projekt; statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka skiria ir atleidia i pareig jam pavaldi staig vadovus, administracijos departament, skyri ir padalini vadovus, sudaro su iais darbuotojais darbo sutartis; nevirydamas nustatyto metinio darbo apmokjimo fondo, tvirtina administracijos etat sra; organizuoja apskrities tarybos posdius ir jiems vadovauja; vykdo kitus Lietuvos Respublikos statym, Vyriausybs ir Ministro Pirmininko jam suteiktus galiojimus. Kai apskrities virininko nra, jo pareigas eina apskrities virininko pavaduotojas. 2.5. Kelios baigiamosios pastabos Savivalda ir vietos valdymas Lietuvoje realizuojami pagal teiss akt reikalavimus. Taiau dl nuolat besikeiianio teisinio reglamentavimo savivaldos srityje nra stabilumo. Tinkamas savivaldos ir vietos valdymo organizavimas priklauso ir nuo visuomens nari pilietinio aktyvumo bei noro sprsti vietos valdymo klausimus. Savivaldos procesai nagrinjami ne tik Konstitucinje teisje, bet ir Administracinje teisje. Savivalda tai procesas, kuriame susipina cen-
843
tralizuotai organizuoto valstybs valdymo ir savarankikai realizuojam gali elementai. Tuo savivaldybi veikla yra tarsi takoskyra tarp dviej teiss srii.
842
LITERATRA
I. Konstitucija ir Konstitucinio Teismo nutarimai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // in., 1992. Nr. 331014i. 2. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos // in., 1992. Nr. 331015. 3. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs // in., 1992. Nr. 331016. 4. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas // in., 1992. Nr. 331017. 5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo statymas / / in., 1996. Nr. 641501. 6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymas / / in., 1996. Nr. 1222863.
***
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. rugpjio 2 d. praneimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praneimas // in., 1993. Nr. 35807. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. rugsjo 9 d. sprendimas Dl bylos skyrimo nagrinti teismo posdyje // in., 1993. Nr. 44901. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. rugsjo 17 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandio 15 d. nutarimo Dl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kuri priemoni tvarkai savivaldybse pagerinti atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1993. Nr. 47949. 4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. spalio 1 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birelio 10 d. nutarimo nerayti sesijos darb program nutarimo Dl Seimo nario K. Bobelio galiojim nutraukimo projekto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1993. Nr. 51991. 5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. spalio 13 d. sprendimas Dl pradtos teisenos byloje nutraukimo // in., 1993. Nr. 541060.
Santrumpa in. oficialus leidinys Valstybs inios, taip pat anksiau leistos Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios bei Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybs inios.
i
843 6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1993 m. kovo 16 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo dalinio pakeitimo ir papildymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1993. Nr. 611166. 7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 5 skirsnio 25 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1993. Nr. 661260. 8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodio 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 148 straipsnio antrosios dalies ir Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 punktu atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1993. Nr. 701320. 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodio 21 d. sprendimas Dl pradtos teisenos byloje Nr. 8 Dl Vilniaus miesto 2osios apylinks teismo praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos statymo 8 (1) straipsnis neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nutraukimo // in., 1993. Nr. 721364. 10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1993 m. birelio 17 d. Seimo nutarimo Dl ems reformos pagrindini krypi atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 7116. 11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 53 straipsnio ir Lietuvos Respublikos prokuratros statymo 21 straipsnio treiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 13221. 12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 9, 9(3), 9(6), 10 ir 10(1) straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 16271. 13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. lapkriio 23 d. nutarimo Nr. 872 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 773 dalinio pakeitimo atitikimo moni statymo 14 straipsnio antrajai daliai ir statymui Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos // in., 1994. Nr. 22366. 14. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 292 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 26450. 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandio 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. gruodio 22 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Aukiausiosios tarybos nutarimo Dl Lietuvos Respublikos pilietybs statymo gyvendinimo tvarkos 5 punkto pakeitimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 29524. 16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodekso 6 straipsnio antrosios dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 31562.
844 17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegus 27 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg papildymo ir pakeitimo 3 punkto dali, kuriomis pakeistos 1991 m. birelio 18 d. statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 4 straipsnio penktoji ir etoji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punkt, kuriais io statymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 42771. 18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birelio 15 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1993 m. sausio 12 d. statymo Dl statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg pakeitimo 2 punkto antrosios dalies 4 punkto, kuriuo pakeistas 1991 m. birelio 18 d. statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 8 straipsnio antrosios dalies 2 punktas, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl Lietuvos Respublikos 1994 m. sausio 11 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg pakeitimo ir papildymo 2 punkto 4 papunkio, kuriuo 1991 m. birelio 18 d. statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 8 straipsnio antroji dalis papildyta 4 punktu, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 47 889. 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birelio 27 d. sprendimas Dl pradtos teisenos nutraukimo // in., 1994. Nr. 531021. 20. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birelio 27 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos but privatizavimo statymo norm, nustatani auktj mokykl bendrabui kambari privatizavim, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 50948. 21. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birelio 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 23 d. nutarimo Dl kai kuri Vyriausiosios rinkim komisijos nari atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statym, Lietuvos Aukiausiajam Teismui panaikinus neteistus vyriausiosios rinkim komisijos nutarimus atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 51979. 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 4 d. sprendimas Dl pradtos teisenos byloje nutraukimo// in., 1994. Nr. 52990, 1994-0709. 23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 4 d. sprendimas Dl pradtos teisenos byloje nutraukimo // in., 1994. Nr. 52989, 199407-09. 24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 7 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 25 d. nutarimo Dl Vyriausiosios rinkim komisijos sudarymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 531022. 25. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimas Dl atsisakymo nagrinti Lietuvos Aukiausiojo Teismo baudiamj byl
845 kolegijos praym itirti, ar parengtinis tardymas, atliktas baudiamojoje byloje nesilaikant Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 218 straipsnio pirmosios dalies 1 bei 4 punkt ir 226 straipsnio reikalavim, neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, taip pat ar sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 266 straipsniu byla nagrintina teisme nesant teisiamj // in., 1994. Nr. 55 1093. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11 d. sprendimas Dl bylos Dl Lietuvos Respublikos prezidento rinkim statymo 10 ir 11 straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nutraukimo // in., 1994. Nr. 541033. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 15 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. gegus 17 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. lapkriio 15 d. nutarimo Nr. 470 Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg gyvendinimo dalinio pakeitimo 2.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos statymui Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg // in., 1994. Nr. 561103. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas Dl 1994 m. birelio 15 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo pakeitimo ir papildymo 1, 9, 12 ir 39 punkt nuostat, kuriomis buvo pakeisti ar papildyti referendumo statymo 1, 9, 12 ir 32 straipsniai, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 571120. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. rugsjo 29 d. sprendimas Dl pradtos teisenos byloje dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 146 Dl pastat grinimo religinms bendruomenms atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio penktajai daliai, Katalik Banyios padties Lietuvoje restitucijos akto 2 ir 4 straipsniams ir Lietuvos Respublikos 1990 m. vasario 14 d. statymo Dl maldos nam bei kit pastat grinimo religinms bendruomenms 1 ir 3 straipsniams nutraukimo // in., 1994. Nr. 771454. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. spalio 19 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1994 m. sausio 11 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg pakeitimo ir papildymo 1 punkto 1 papunkio, 2 punkto 4 papunkio ir 7 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 831574. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. lapkriio 3 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. rugsjo 3 d. nutarimo Dl kai kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim but privatizavimo klausimais papildymo bei dalinio pakeitimo 2 punkto 2.2 papunkio atitikimo Lietuvos Respublikos but privatizavimo statymui // in., 1994. Nr. 861640, 1994-11-09. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. lapkriio 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 58 straipsnio antrosios dalies 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai //
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
846 in., 1994. Nr. 911789. 33. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodio 1 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 4 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo pakeitimo ir papildymo gyvendinimo tvarkos ir Seimo 1994 m. liepos 12 d. nutarimo Dl referendumo dl Lietuvos Respublikos statymo Dl neteisto privatizavimo, nuvertint indli ir akcij bei paeistos teissaugos nuostat paskelbimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 941852. 34. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodio 22 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1994 m. birelio 15 d. statymo Dl Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygard teism steigimo, apygard ir apylinki teism veiklos teritorij nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratros reformavimo 2 straipsnio ir io statymo primimo tvarkos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1994. Nr. 1012045. 35. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodio 30 d. sprendimas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodio 22 d. nutarimo 1 punkto 2 papunkio iaikinimo // in., 1995. Nr. 121. 36. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni ir jos ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1995. Nr. 9199. 37. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg papildymo ir pakeitimo 8 punkto, kuriuo i naujo idstytas statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 12 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas, ir Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. statymo Dl Lietuvos Respublikos ems reformos statymo papildymo ir pakeitimo 23 punkto, kuriuo i naujo idstytas Lietuvos Respublikos ems reformos statymo 16 straipsnio septintasis punktas, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1995. Nr. 22516. 38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. balandio 20 d. nutarimas Dl Lietuvos radijo ir televizijos statuto 7 bei 9.3 straipsni, taip pat dl radijo ir televizijos program transliavimo valstybini rengini nuomos privaioms redakcijoms konkurs organizavimo technins komisijos nuostat 3 bei 12 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1995. Nr. 34847. 39. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gegus 16 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. gruodio 28 d. nutarimo Nr. 985 Dl neprivatizuotin Lietuvos Respublikos Vyriausybs kanceliarijos komunalini paslaug mons pastat Vilniuje dalies, kuria pastatas, esantis Vilniuje, Vydno g. 17, trauktas neprivatizuotin pastat sra, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat Lietuvos Respublikos but privatizavimo statymo 2 straipsnio pirmajai daliai, 3 ir 4 straipsniams //
847 in., 1995. Nr. 421040. 40. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. birelio 1 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 2 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1995. Nr. 47 1154. 41. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. birelio 20 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1995. Nr. 521284. 42. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. liepos 5 d. sprendimas Dl Seimo nari grups praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. spalio 12 d. nutarimai Nr. 421 Dl tarpkini moni perregistravimo ir pajini na panaudojimo ems kio monse ir Nr. 422 Dl ems kio moni vadov teisi ir pareig privatizavimo laikotarpiu atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij // in., 1995. Nr. 571433. 43. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. rugsjo 21 d. sprendimas Dl iauli miesto apylinks teismo praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. birelio 13 d. nutarimas Nr. 461 Dl pastato iauliuose, Auros al. 25a, ipirkimo atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij ir Lietuvos Respublikos 1991 m. birelio 18 d. statym Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg // in., 1995. Nr. 791843. 44. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos konstitucijai // in., 1995. Nr. 861949. 45. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 10 straipsnio septintosios dalies nuostatos, taip pat dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. lapkriio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg gyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo 1.2 punkto nuostatos, 2.1 punkto ir jo 1, 2 bei 3 papunki atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai// in., 1995. Nr. 892007. 46. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 6 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 465 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 124 Dl Lietuvos Respublikos teism, valstybinio arbitrao, prokuratros bei Valstybs kontrols departamento darbuotoj darbo apmokjimo dalinio pakeitimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teism statymo 46 straipsnio pirmajai daliai, Lietuvos Respublikos prokuratros statymo 4 straipsnio pirmajai daliai, Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymui, taip pat Lietuvos Respublikos statymui Dl Lietuvos Respublikos teism teisj, prokuratros darbuotoj, valstybini arbitr
848 bei Valstybs kontrols departamento darbuotoj tarnybini atlyginim // in., 1995. Nr. 1012264. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 22 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 8 straipsnio antrosios dalies 4 punkto ir ketvirtosios dalies normos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1995. Nr. 1062381. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 10 straipsnio pirmosios dalies bei 50 straipsnio pirmosios dalies norm ir Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo statymo 2 straipsnio antrosios dalies bei 14 straipsnio etosios dalies nuostat atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1996. Nr. 9228. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. rugpjio 30 d. nutarimo Nr. 1164 Dl dalies ems kio ministerijos moni paskol kapitalizavimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo 13 straipsniui, Lietuvos Respublikos ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 9 straipsniui ir Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 43 straipsnio pirmajai daliai // in., 1996. Nr. 20537. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. lapkriio 11 d. nutarimu Nr. 1123 Dl yminio mokesio tarif bei yminio mokesio mokjimo ir grinimo tvarkos patvirtinimo patvirtint yminio mokesio tarif 5, 6, 7, 8, 16, 17, 19, 27.427.9, 29, 34 ir 36 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat Lietuvos Respublikos yminio mokesio statymo 6 straipsniui ir Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo 6 straipsniui // in., 1996. Nr. 25630. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandio 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos komercini bank statymo 37 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, 39 straipsnio, 40 straipsnio pirmosios bei antrosios dali, 45 straipsnio ir 46 straipsnio antrosios bei treiosios dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1996. Nr. 36915. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. gegues 22 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 14 Dl valstybei priklausanios vartotoj kooperacijos valdomo turto dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. kovo 10 d. potvarkio Nr. 186p Dl valstybs ir vartotoj kooperacijos turtini santyki atitikimo Lietuvos Respublikos but privatizavimo statymo 1 ir 2 straipsniams // in., 1996. Nr. 501208. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. birelio 26 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 562 Dl gyventoj santaup indeksavimo 1 punkto nuostatos taikydami koeficient 10 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1996. Nr. 631480. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 2 d. praneimas
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.
54.
849 Praneimas // in., 1996. Nr. 641530. 55. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos advokatros statymo 8 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1996. Nr. 671628. 56. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsjo 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos ems statymo 6 straipsnio pirmosios ir antrosios dali norm, reguliuojani vietos savivaldos institucij teises valstybins ems valdymo srityje, ir 24 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1996. Nr. 922173. 57. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. spalio 22 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 Dl valstybins ems sklyp ne ems kio veiklai pardavimo ir nuomos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 97, 98, 99 straipsniams ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 9 straipsnio 1 bei 3 punktams, 14 straipsnio pirmajai daliai ir 18 straipsniui // in., 1996. Nr. 1042385. 58. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkriio 12 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies norm atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1996. Nr. 1122558. 59. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkriio 20 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos but privatizavimo statymo 5 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1996, Nr. 1142643. 60. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkriio 23 d. ivada Dl Respublikos Prezidento paklausim, ar per Seimo nari rinkimus nebuvo paeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymas // in., 1996. Nr. 1142644. 61. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodio 19 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valstybs paslapi ir j apsaugos statymo 5 ir 10 straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. kovo 6 d. nutarim Nr. 309 ir Nr. 310 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normoms // in., 1996. Nr. 1262962. 62. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. rugpjio 23 d. nutarimo Nr. 1004 Dl minimalaus darbo umokesio didinimo 3.1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 499 straipsnio pirmajai daliai ir Lietuvos Respublikos darbo apmokjimo statymo 2 straipsniui // in., 1997. Nr. 7130. 63. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. praneimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. praneimas // in., 1997. Nr. 15315. 64. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols statymo 1 ir 30 straipsni, Lietuvos Respublikos tabako kontrols statymo 1, 3 ir 11 straipsni, taip pat
850 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 179 Dl alkoholio reklamos kontrols atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1997. Nr. 15314. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymo 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybini socialinio draudimo pensij statymo 8 straipsnio antrosios dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 142 Dl Lietuvos Respublikos 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 Dl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto sudarymo ir vykdymo taisykli patvirtinimo dalinio pakeitimo 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1997. Nr. 23546. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandio 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1997. Nr. 31770. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 6 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valdininku statymo 16 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1997. Nr. 40977. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 29 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 5 d. nutarimo Dl Seimo nutarimo Dl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nari paskyrimo pripainimo netekusiu galios ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudarymo atitikimo Konstitucijai // in., 1997. Nr. 491173. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. birelio 17 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. rugpjio 31 d. nutarimo Nr. 116922 Dl specialaus Vyriausybs vertybini popieri aukciono atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos valstybs ido statymo 1 straipsnio antrajai daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 21 straipsnio 5 punktui ir Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos 1995 met valstybs biudeto ir atskaitym savivaldybi biudetus normatyv bei dotacij patvirtinimo 4 straipsniui // in., 1997. Nr. 581351. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 55 straipsnio antrosios dalies 1 punkto, 56 straipsnio ketvirtosios dalies 1, 2 punkt ir 58 straipsnio treiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1997. Nr. 671696. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 195 straipsnio penktosios dalies ir 242 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1997. Nr. 912289. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriio 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 50 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1997. Nr. 1042644.
65.
66.
67.
68.
69.
70.
71.
72.
851 73. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriio 13 d. sprendimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo nari grups praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg galiojimo sustabdymo laikinasis statymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij // in., 1997. Nr. 104 2645. 74. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodio 3 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. gruodio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintu Asmen draudimo valstybs lomis ir kompensacij mokjimo juos sueidus ar jiems uvus ryium su tarnyba slyg 4 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos policijos statymo 48 straipsniui // in., 1997. Nr. 112 2849. 75. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodio 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 266 patvirtintu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto sudarymo ir vykdymo taisykli 19 punkto 11 papunkio atitikimo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymo 1 straipsniui // in., 1997. Nr. 1173032. 76. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 599. 77. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybs atstovo statymo pripainimo netekusiu galios statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 12 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos valstybs valdymo tarnybos A lygio valdinink pareigybi srao papildymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 18435. 78. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valdinink statymo 20 straipsnio treiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 25650. 79. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 777 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 77 Dl kainodaros reguliavimo dalinio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim, susijusi su ilumins energijos, elektros energijos bei gamtini duj kain nustatymu, dalinio pakeitimo bei pripainimo netekusiais galios atitikimo Lietuvos Respublikos statymui Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos // in., 1998. Nr. 29784. 80. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. balandio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 29 straipsnio pakeitimo statymo gyvendinimo statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. vasario 25 d. nutarimo Dl V. Nikitino atleidimo i generalinio prokuroro pareig atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 391044.
852 81. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gegus 6 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. gruodio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintu Asmen draudimo valstybs lomis ir kompensacij mokjimo juos sueidus ar jiems uvus ryium su tarnyba slyg 4 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos savanorikosios krato apsaugos tarnybos statymo 25 straipsniui // in., 1998. Nr. 431187. 82. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birelio 1 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. rugpjio 14 d. nutarimo Nr. 329 Dl mikams padarytos alos atlyginimo 3.4 punkto 3 pastraipos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 521435. 83. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birelio 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. gruodio 6 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybs iperkamos ems nominalios kainos nustatymo metodikos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998, Nr. 571605. 84. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas Dl 1996 m. liepos 2 d. ir 1997 m. sausio 9 d. statym, kuriais buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimai ir papildymai, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 63 1827. 85. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsjo 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 476 straipsnio treiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 852382. 86. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos akciz statymo 13 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto ir io straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 912533. 87. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 4 straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dali, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 2 punkto ir 20 straipsnio 1, 2, 3 bei 4 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 952642. 88. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkriio 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 1002791. 89. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmes atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1998. Nr. 1093004. 90. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 17 d. sprendimas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimo iaikinimo // in., 1998, Nr. 1123114. 91. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo preambuls 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio ir 23
853 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 9199. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 4 ir 5 dali, 256 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 4 dalies, 280 straipsnio 1, 2 ir 6 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 15402. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos statymo (Dl SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos 1 ir 2 straipsni, 3 straipsnio 2 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos statymo (Dl SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos gyvendinimo statymo 1 straipsnio 1 ir 2 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 23666. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 16 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos muziej statymo 5 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 26740. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. balandio 20 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. birelio 1 d. nutarimo Nr. 647 Dl sutikimo vykdyti viej pirkim udarojo konkurso bdu ir l skyrimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 8 straipsniui // in., 1999. Nr. 361094. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 421345. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. birelio 3 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. gegus 22 d. nutarimo Nr. 620 Dl buvusi Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikal ministerijos, Ryi ir informatikos ministerijos ir j institucij reorganizavimo tvarkos bei termin atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 22 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statymo 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos biudetini staig statymo 4 straipsniui // in., 1999. Nr. 501624. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. birelio 23 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. birelio 15 d. nutarimu Nr. 852 Dl Lietuvos Respublikos daugiabui nam savinink bendrij statymo gyvendinimo tvarkos patvirtintos Namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1.2 papunkio ir 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos daugiabui nam savinink bendrij statymo 20 straipsnio 3 daliai // in., 1999. Nr. 56 1813. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1998 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo 10 straipsnio 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 105 Dl Lietuvos standartizacijos departamento prie valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerijos reorganizavimo 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vy-
92.
93.
94. 95.
96. 97.
98.
99.
854 riausybs 1998 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 117 Dl Lietuvos zoologijos sodo steigjo teisi perdavimo 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 366 Dl kai kuri ems ir mik kio ministerijos funkcij perdavimo Aplinkos apsaugos ministerijai ir Mik ir saugom teritorij departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos steigimo 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 61 2015. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos telekomunikacij statymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dali bei 16 straipsnio 7, 8 ir 9 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 852548. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Dl vard ir pavardi raymo Lietuvos Respublikos pilieio pase atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 902662. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkriio 9 d. sprendimas Dl Vilniaus miesto 2 apylinks teismo praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 271 Dl telekomunikacij paslaug kain 2 punktas neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 1995 m. lapkriio 30 d. Lietuvos Respublikos ryi statymo 7 straipsnio 1 daliai ir 1992 m. rugsjo 15 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms // in., 1999. Nr. 992863. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkriio 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo nari darbo slyg statymo 13 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 96 2769. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkriio 23 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 8 straipsnio 2 ir 4 dali, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 dalies, 22 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio 2 dalies 5 bei 11 punkt, 26 straipsnio 3 dalies 7 punkto, 31 straipsnio 2, 4 dali ir 6 dalies 2 punkto, 37 straipsnio 4 dalies, 45 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 101 2916. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo 14, 25(1), 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69(1) ir 73 straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 1999. Nr. 1093192. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos susirinkim statymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 378. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d. sprendimas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimo iaikinimo // in., 2000. Nr. 4100. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valstybini pensij statymo 11 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos asmen, nukentjusi nuo 19391990 met oku-
100.
101.
102.
103.
104.
105.
106. 107. 108.
855 pacij, teisinio statuso statymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dl 19391990 met okupacij represini struktr, tarnyb ir pareig, kurias jusiems asmenims neskiriamos nukentjusij asmen valstybins pensijos, srao patvirtinimo patvirtinto srao 19391990 met okupacij represins struktros, tarnybos ir pareigos, kurias jusiems asmenims neskiriamos nukentjusij asmen valstybins pensijos 9 bei 12 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybini pensij statymo 11 straipsnio 4 daliai // in., 2000. Nr. 14370. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 36 Dl 1998 met pavyzdio banderoli tabako gaminiams ir alkoholiniams grimams enklinti vedimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos moni statymo 8 straipsnio 1 daliai ir 12 straipsnio 1 daliai // in., 2000. Nr. 17419. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. gegus 9 d. nutarimo Nr. 546 Dl pridtins verts mokesio 1.14 papunkio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymo 15 bei 16 straipsniams ir Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos pagrind statymo 4 straipsnio 4 daliai bei 9 straipsniui // in., 2000. Nr. 23585. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. spalio 6 d. sprendimo atmesti Seimo nutarimo Dl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo projekt ir Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. spalio 6 d. nutarimo Dl Seimo nari grups 1998 m. rugsjo 28 d. teikimo Dl apkaltos proceso Seimo nariui Audriui Butkeviiui inicijavimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24 straipsnio 1 daliai, 238 straipsniui, 239 straipsnio 1 bei 3 dalims, 241 ir 243 straipsniams // in., 2000. Nr. 28784. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. rugsjo 30 d. nutarim Nr. 73119 Dl Lietuvos Respublikos vidaus reikal sistemos operatyvins veiklos nuostat patvirtinimo patvirtint Lietuvos Respublikos vidaus reikal sistemos operatyvins veiklos nuostat 4.7 papunkio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos statymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktui // in., 2000. Nr. 30840. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos statymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 391150. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 13 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vietimo statymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir 4 dali, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio 2
109.
110.
111.
112.
113.
114.
856 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dali, 35 straipsnio 2 ir 5 punkt, 37 straipsnio 2 punkto ir 38 straipsnio 2 ir 3 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 491424. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. sprendimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo nari grups praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 29 straipsnio pakeitimo statymas neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 541588. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 541587. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 214(10) straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 561669. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsjo 19 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 118(1), 156(1) straipsni, 267 straipsnio 5 punkto ir 317(1) straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 802423. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos akcini bendrovi Btings nafta, Maeiki nafta ir Naftotiekis reorganizavimo statymo, Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 5 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Dl strateginio investuotojo pripainimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymui // in., 2000. Nr. 882724. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. lapkriio 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1997 met valstybs ir savivaldybi biudet pakeitimo statymo 6 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 963042. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 6 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 40 straipsnio pripainimo netekusiu galios ir 251 straipsnio pakeitimo statymo 1 ir 2 straipsni, Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 27 straipsnio 5 dalies, 50 straipsnio 3 ir 9 dali atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 1053318. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos daugiabui nam savinink bendrij statymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dali, 19 straipsnio ir io statymo (2000 m. birelio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dali, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. birelio 15 d. nutarimu Nr. 852 Dl Lietuvos Respublikos daugiabui nam savinink bendrij statymo gyvendinimo tvarkos patvirtint Tipini daugiabui nam savinink bendrij stat 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraip, 10
115.
116.
117.
118.
119.
120.
121.
122.
857 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2000. Nr. 1103536. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 7 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2001. Nr. 5143. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsnio, 38 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 5 dalies, 152 straipsnio 5 dalies, 155 straipsnio 4 dalies, 156 straipsnio 5 dalies, 180 straipsnio, 208 straipsnio 4 bei 11 dali ir 231 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2001. Nr. 10295. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos advokatros statymo 26 straipsnio 3 ir 4 dali atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2001. Nr. 141445. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 22 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos prokuratros statymo 15 straipsnio 2 bei 3 dali ir 32 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2001. Nr. 18561. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 2 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dali, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir io straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dl io statymo 5 straipsnio 2, 3, 4 bei 5 dali ir 12 straipsnio 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinio statymo 8 straipsniui // in., 2001. Nr. 29938. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 12 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos ginkl ir audmen kontrols statymo 19 straipsnio 8 dalies 9 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. balandio 10 d. nutarimu Nr. 436 Dl ginkl ir audmen apyvart reglamentuojani taisykli patvirtinimo patvirtint Medioklini ginkl apyvartos taisykli 14.9 ir 57.2 punkt atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in., 2001. Nr. 331108.
123. 124.
125. 126.
127.
128.
II. Kiti teiss aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinis statymas // in., 1996. Nr. 641503. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinio statymo raymo konstitucini statym sra statymas / / in., 1996. Nr. 641501.
858 3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinio statymo raymo konstitucini statym sra statymas // in., 1996. Nr. 641504. 4. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // in., 1995. Nr. 40987. 5. Asmen, nesani pilieiais alies, kurioje gyvena, teisi deklaracija // mogaus teiss: tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. 6. Europos konvencija dl ekstradicijos // in., 1995. Nr. 34819. 7. Europos vietos savivaldos chartija // in., 1999. Nr. 821049. 8. Jungtini Taut konvencija dl pabgli statuso // mogaus teiss: tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. 9. Jungtini Taut konvencija dl pilietybs neturini asmen statuso // mogaus teiss: tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. 10. Tarptautins migracijos organizacijos konstitucija // in., 1999. Nr. 82 2415. 11. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas. Vilnius, 1999. 12. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // in., 1999. Nr. 13308; Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 30, 40, 44, 51, 56, 59, 60, 61, 62 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr.13308; Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 2 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 13308; Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 852566. 13. Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas // in., 1999. Nr. 13310. Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymo 2, 5, 9, 13, 18, 19 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 852569; Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymo 3, 4, 6 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 852578. 14. Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymas // in., 1999. Nr. 13309; Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymo 1 ir 5 straipsni pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 361068; Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 852567; Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo ir administracini byl teisenos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statymas // in., 2000. Nr. 85 2568. 15. Lietuvos Respublikos advokatros statymas // in., 1998. Nr. 641840; Lietuvos Respublikos advokatros statymo 7, 15 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo ir advokatros statymo gyvendinimo statymo 5 straipsnio pripainimo netekusiu galios // in., 1999. Nr. 19508; Lietuvos Respublikos advokatros statymo 7 ir 24 straipsni papildymo statymas // in., 1999. Nr. 571830; Lietuvos Respublikos advokatros statymo 35 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 1022923; Lietuvos Res-
859 publikos advokatros statymo 44 straipsnio papildymo statymas // in., 1999. Nr. 1042975; Lietuvos Respublikos advokatros statymo 6 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 641925; Lietuvos Respublikos advokatros statymo 9 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 641926. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymas // 1992. Nr. 575; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 571335; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo 24 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 651540; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo 1, 7, 8, 15, 16, 26 straipsni pakeitimo ir 27 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 391093; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo 30 straipsnio pakeitimo statymas// in., 2000. Nr. 902773. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymas // in., 1994. Nr. 101 2015; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 11 straipsnio papildymo statymas // in., 1996. Nr. 35876; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 6 straipsnio papildymo statymas // in., 1996. Nr. 55 1293; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo pakeitimo ir papildymo statymas bei Vyriausybs atstovo statymo pripainimo netekusiu galios statymas // in., 1996. Nr. 1262938; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 7 straipsnio papildymo statymas // in., 1997. Nr. 21489; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 8, 17, 19 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1997. Nr. 62 1466; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 9, 10 ir 12 straipsni pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 972444; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 7 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 1012549; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo pakeitimo ir apskrities valdymo statymo gyvendinimo statymo pripainimo netekusiu galios statymas // in., 1998. Nr. 962655; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 10 straipsnio papildymo statymas // in., 1999. Nr. 501602; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 10 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 421190; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 9 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 892752; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 5, 10, 12, 13, 16, 17, 19, 20 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 922886; Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo 2 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1133622. Lietuvos Respublikos asmens duomen teisins apsaugos statymas // in., 1996. Nr. 631479; Lietuvos Respublikos asmens duomen teisins apsaugos statymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 14 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1998. Nr. 31819; Lietuvos Respublikos asmens duomen teisins apsaugos statymo pakeitimo statymas (statymo nauja redakcija) // in., 2000. Nr. 641924. Lietuvos Respublikos asmen, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipainimo, skaitos ir prisipainusij apsaugos statymas // in., 1999. Nr. 1042976; Lietuvos Respublikos asmen, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis
16.
17.
18.
19.
860 tarnybomis, registracijos, prisipainimo, skaitos ir prisipainusij apsaugos statymo 6, 8 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 521485. Lietuvos Respublikos asociacij statymas // in., 1996. Nr. 32786. Lietuvos Respublikos auktojo mokslo statymas // in., 2000. Nr. 27715; Lietuvos Respublikos auktojo mokslo statymo 5, 9, 11, 15, 34, 40, 51, 54, 56, 59, 67 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 16 496. Lietuvos Respublikos atostog statymas // in., 1992. Nr. 218; Lietuvos Respublikos atostog statymo 6 ir 16 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 41986; Lietuvos Respublikos atostog statymo 15 straipsnio pakeitimo laikinasis statymas // in., 1999. Nr. 571348; Lietuvos Respublikos atostog statymo 15 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 631475; Lietuvos Respublikos atostog statymo 20, 25 ir 26 straipsni papildymo statymas // in., 1997. Nr. 671655; Lietuvos Respublikos atostog statymo 2 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 441248; Lietuvos Respublikos atostog statymo 18 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1113575. Lietuvos banko statymas // in., 1994. Nr. 991957; Lietuvos banko statymo pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 30731; Lietuvos banko statymo 44 straipsnio papildymo statymas // in., 1997. Nr. 33812; Lietuvos banko statymo 11, 43(1) straipsni pakeitimo ir papildymo statymas// in., 1997. Nr. 671666. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. Vilnius, 1999. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso patvirtinimo ir sigaliojimo statymas // in., 2000. Nr. 892741. Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymas // in., 1990. Nr. 24 596; Dl Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo dalinio pakeitimo // in., 1992. Nr. 29 (1)854; Dl Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo dalinio pakeitimo 31 straipsnio pakeitimo // in., 1992. Nr. 341036; Dl Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1993. Nr. 541049; Dl Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1995. Nr. 18 404; Dl Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1995. Nr. 471136; Dl Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo 1 ir 2 straipsni papildymo ir 211 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 481141; Dl Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo 12 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 57 1344; Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo 1, 13, 14 straipsni pakeitimo ir papildymo 211 straipsniu statymas // in., 1997. Nr. 581328; Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo papildymo 28(1), 28(2) straipsniais ir 4, 12, 28, 33 straipsni pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 691744; Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo 12 ir 28(2) straipsni papildymo statymas // in., 2000. Nr. 5126; Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymo pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 661826. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Vilnius, 1999.
20. 21.
22.
23.
24. 25. 26.
27.
861 28. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // in., 2000. Nr. 742262. 29. Lietuvos Respublikos darbo apmokjimo statymas // in., 1991. Nr. 4104; Lietuvos Respublikos darbo apmokjimo statymo 2, 3, 6, 9, 10, 11, 16 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 41984; Lietuvos Respublikos darbo apmokjimo statymo 16 straipsnio papildymo statymas // in., 1999. Nr. 30858. 30. Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymas // in., 1991. Nr. 36973; Lietuvos Respublikos statymas dl Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 35 straipsnio dalinio pakeitimo // in., 1991. Nr. 36979; Dl Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo pakeitimo // in., 1993. Nr. 30684; Dl Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo pakeitimo // in., 1994. Nr. 42759; Dl Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1995. Nr. 461119; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 1 straipsnio papildymo statymas // in., 1996. Nr. 15385; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 5, 12, 15, 17, 18, 24 1, 26, 29, 30, 32, 41 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 41983; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 26 straipsnio papildymo statymas // in., 1996. Nr. 431043; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 1 straipsnio papildymo statymas // in., 1996. Nr. 1012303; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 15 straipsnio papildymo statymas // in., 1996. Nr. 1062429; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 26 ir 29 straipsni papildymo statymas // in., 1997. Nr. 661593; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo papildymo 17(1), 17(2) straipsniais ir 3, 28(1) straipsni pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 671653; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 26 ir 40 straipsni papildymo statymas // in., 1997. Nr. 912273; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 1 ir 36 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1998. Nr. 511394; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 1 straipsnio papildymo statymas // in., 1999. Nr. 359; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 41 straipsnio papildymo statymas // in., 1999. Nr. 451432; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 5 straipsnio papildymo statymas // in., 1999. Nr. 451432; Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 1, 5, 17, 17(1), 17(2) straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 611828. 31. Lietuvos Respublikos statymas ,,Dl asmen, laikom nuolat gyvenaniais arba gyvenaniais Lietuvos Respublikoje // in., 1995. Nr. 1062348. 32. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos // in., 1993. Nr. 12296; Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos 3 straipsnio papildymo statymas // in., 1996. Nr. 671604; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statymo 14 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 1252894; Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos 2, 3, 8, 9, 10, 15, 16, 17 straipsni pakeitimo, papildymo 10(1) straipsniu ir 7 straipsnio pripainimo netekusiu galios statymas // in., 1999. Nr. 481524; Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit
862 teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos 2 ir 17 straipsni pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 601949; Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos 4 ir 6 straipsni papildymo statymas // in., 2000. Nr. 521483. Lietuvos Respublikos statymas ,,Dl Lietuvos Respublikos miest ir rajon laikino tiesioginio valdymo // in., 1995. Nr. 31701; Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos miest ir rajon laikino tiesioginio valdymo 2 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1113583. Lietuvos Respublikos statymas Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso // in., 1995. Nr. 631578; Lietuvos Respublikos statymo Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso pakeitimo statymas (nauja redakcija) // in., 2000. Nr. 561651; Lietuvos Respublikos statymo Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso 8, 9 ir 11 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 922859. Lietuvos Respublikos statymas Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg" // in., 1991. Nr. 21545 (neteks galios). Lietuvos Respublikos statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg galiojimo sustabdymo laikinasis statymas // in., 1997. Nr. 689; Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas // in., 1997. Nr. 651558; Lietuvos Respublikos statymo piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 2, 4, 5, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21 straipsniu pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 481522; Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 4 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 5128; Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 4 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 641934; Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 2 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 892753. Lietuvos Respublikos statymas Dl SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos // in., 1998. Nr. 651877; Lietuvos Respublikos statymas Dl SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos gyvendinimo statymas // in., 1998. Nr. 651878; Lietuvos Respublikos statymas Dl SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos 3 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 391199; Lietuvos Respublikos statymas Dl SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos gyvendinimo statymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 391203. Lietuvos Respublikos statymas Dl usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje // in., 1991. Nr. 27729 (neteks galios). Lietuvos Respublikos statymas Dl usieniei teisins padties // in., 1998. Nr. 1153236; Lietuvos Respublikos statymo Dl usieniei teisi-
33.
34.
35.
36.
37. 38.
863 ns padties 5, 7, 10, 14 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 892618; Lietuvos Respublikos statymo Dl usieniei teisins padties 19 ir 26 straipsni papildymo ir pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 5125; Lietuvos Respublikos statymo Dl usieniei teisins padties 7 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 922865. Lietuvos Respublikos statymo Dl usieniei teisins padties gyvendinimo statymas // in., 1998. Nr. 1153237. Lietuvos Respublikos emigracijos statymas // in., 1991. Nr. 33894 (neteks galios). Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo statymas // in., 1998. Nr. 661910; Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo statymo 17 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 601953; Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo statymo 17 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 27716; Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo statymo gyvendinimo statymas // in., 2000. Nr. 27717. Lietuvos Respublikos imigracijos statymas // in., 1991. Nr. 27730 (neteks galios). Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas // in., 1995. Nr. 1995, Nr. 41991; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymo 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 681632; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo statymo 11 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 1112796; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo statymo 4 straipsnio papildymo statymas // in., 1998. Nr. 6114; Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo statymo 7 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 481527. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt registro statymas // in., 1995. Nr. 41992. Lietuvos Respublikos karo padties statymas // in., 2000. Nr. 521482; Lietuvos Respublikos karo padties statymo 2 ir 21 straipsni pakeitimo statymas// in., 2000. Nr. 922855. Lietuvos Respublikos karo prievols statymas // in., 1996. Nr. 1062427; Lietuvos Respublikos karo prievols statymo pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 591918; Lietuvos Respublikos karo prievols statymo 8, 11, 13, 14, 17, 20, 29, 30, 31, 32, 33, 35 straipsni pakeitimo ir papildymo bei statymo papildymo II(1) skyriumi statymas // in., 2000. Nr.641933. Lietuvos Respublikos kolektyvini gin reguliavimo statymas // in., 1992. Nr. 12307; statymas Dl Lietuvos Respublikos kolektyvini gin reguliavimo statymo 10 straipsnio papildymo // in., 1993. Nr. 29688; statymas Dl Lietuvos Respublikos kolektyvini gin reguliavimo statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1994. Nr. 29152; Lietuvos Respublikos kolektyvini gin reguliavimo statymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei papildymo 16 (1) straipsni statymas // in., 1999. Nr. 102 2920.
39. 40. 41.
42. 43.
44. 45. 46.
47.
864 48. Lietuvos Respublikos kolektyvini sutari statymas // in., 1991. Nr. 12 312; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos kolektyvini sutari statymo 2 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo // in., 1991. Nr. 34935; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos kolektyvini sutari statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1994. Nr. 29511; Lietuvos Respublikos kolektyvini susitarim ir sutari statymo 8 ir 10 straipsni pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 41985; Lietuvos Respublikos kolektyvini susitarim ir sutari statymo 18 straipsnio papildymo statymas // in., 1997. Nr. 661592. 49. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas // in., 1993. Nr. 6 120; Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 17 straipsnio pakeitimo // in., 1993. Nr. 681277; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 731749; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 26 straipsnio papildymo statymas // in., 1998. Nr. 551519. 50. Lietuvos Respublikos meno krj ir j organizacij statymas // in., 1996. Nr. 842002; Lietuvos Respublikos meno krj ir j organizacij statymo 2, 4, 9, 11, 12, 13 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1998. Nr. 1113058. 51. Lietuvos Respublikos moter ir vyr lygi galimybi statymas // in., 1998. Nr. 1123100. 52. Lietuvos Respublikos peticij statymas // in., 1999. Nr. 662128. 53. Lietuvos Respublikos piliei statym leidybos iniciatyvos statymas // in., 1999. Nr. 15; Lietuvos Respublikos piliei statym leidybos iniciatyvos statymo 13 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 902772. 54. Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas // in., 1997. Nr. 651558; Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 2, 4, 5, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 481522; Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 4 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 5128; Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 4 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 641934; Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 2 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 892753. 55. Lietuvos Respublikos pilietybs statymas // in., 1991. Nr. 36997; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos pilietybs dokument galiojimo ir pilietybs statymo papildymo // in., 1991. Nr. 34981; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 28 ir 31 straipsni pakeitimo // in., 1992. Nr. 7162; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 14 ir 25 straipsni pakeitimo" // in., 1992. Nr. 341031; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos pilietybs statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1993. Nr. 32733; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 18 straipsnio pakeitimo // in., 1993. Nr. 701303; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respub-
865 likos pilietybs statymo 23 straipsnio papildymo // in., 1993. Nr. 71 1327; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos pilietybs statymo pakeitimo // in., 1995. Nr. 531300; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos pilietybs statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1995. Nr. 861940; Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 17 ir 22 straipsni papildymo ir 31 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 16415; Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 1, 17 ir 28 straipsni pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 671668. 56. Lietuvos Respublikos policijos statymas // in., 1990. Nr. 222; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos policijos statymo 47 straipsnio dalinio pakeitimo // in., 1991. Nr. 16410; Lietuvos Respublikos policijos statymo 12, 13, 37, 50 straipsni pakeitimo ir papildymo 16(3), 16(4), 16(5), 21(2), 39(2) straipsniais statymas // in., 1997. Nr. 69 1734; Lietuvos Respublikos policijos statymo 5, 27 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1998. Nr. 20505; Lietuvos Respublikos policijos statymo 48 straipsnio pakeitimo ir papildymo 48(1) straipsniu statymas // in., 1998. Nr. 571579; Lietuvos Respublikos policijos statymo 12, 13, 25 straipsni pakeitimo, 16(1), 16(2), 21(1) straipsni, 27 straipsnio 5 dalies ir 39(1) straipsnio pripainimo netekusiais galios statymas // in., 2000. Nr. 922868; Lietuvos Respublikos policijos statymo 12, 13, 25 straipsni pakeitimo, 16(1), 16(2), 21(1) straipsni, 27 straipsnio 5 dalies ir 39(1) straipsnio pripainimo netekusiais galios statymo 1 ir 2 straipsni pripainimo netekusiais galios, 7 straipsnio pakeitimo bei papildymo 8(1) straipsniu statymas // in., 2000. Nr. 1093478. 57. Lietuvos Respublikos politini kampanij finansavimo kontrols statymas // in., 1997. Nr. 1042626. 58. Lietuvos Respublikos politini partij finansavimo statymas // in., 1999. Nr. 11240. 59. Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymas // in., 1990. Nr. 29692; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos politini partij statymo pakeitimo // in., 1994. Nr. 48891; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos politini partij statymo pakeitimo ir papildymo gyvendinimo // in., 1994. Nr. 53995; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymo pakeitimo // in., 1994. Nr. 911763; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymo papildymo // in., 1995. Nr. 18402; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymo pakeitimo // in., 1995. Nr. 551354; Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymo 10 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1998. Nr. 511395; Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij finansavimo statymas // in., 1999. Nr. 11240; Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymo 5, 6, 7, 8 straipsni pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 30855; Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij statymo 11 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 641936.
866 60. Lietuvos Respublikos Prezidento statymas // in., 1993. Nr. 589; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento statymo 18 straipsnio pakeitimo // in., 1994. Nr. 941835; Lietuvos Respublikos Prezidento statymo 6 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1998. Nr. 20 506; Lietuvos Respublikos Prezidento statymo 18 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2001. Nr. 21688. 61. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas // in., 1992. Nr. 229; Lietuvos Respublikos statymas dl Lietuvos Respublikos prezidento rinkim statymo papildymo // in., 1993. Nr. 352; Lietuvos Respublikos statymas dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 13 straipsnio pakeitimo // in., 1993. Nr. 478; statymas dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo pakeitimo // in., 1994. Nr. 891720; Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 1002256; Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22, 23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 straipsni pakeitimo ir papildymo 23(1), 23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9), 23(10), 23(11), 54(1), 54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) straipsniais statymas // in., 1997. Nr. 932325; Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo papildymo 2(1) straipsniu statymas // in., 1997. Nr. 982477; Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 54(3) straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 1082739; Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 2(1), 23(11), 32, 34, 72(1) straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 19514; Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 74 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999, Nr. 33953; Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 2(1), 32, 34 ir 72(1) straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 852576; Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 32 ir 38 straipsni pakeitimo statymas // in., 2001. Nr. 21687. 62. Lietuvos Respublikos profesini sjung statymas // in., 1991. Nr. 34 933; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1994. Nr. 42158; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo pakeitimo // in., 1994. Nr. 911764; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo pakeitimo // in., 1995. Nr. 521276; Lietuvos Respublikos profesini sjung statymo 8 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 651539; Lietuvos Respublikos profesini sjung turto paskirstymo statymas // in., 2000. Nr. 672018. 63. Lietuvos Respublikos referendumo statymas // in., 1989. Nr. 33445 Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo 12 straipsnio papildymo // in., 1990. Nr. 486; Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo 7 straipsnio pakeitimo // in., 1990. Nr. 31755; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo 27 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo // in., 1992. Nr. 18515; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1994. Nr. 47870; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo 3 straipsnio papildymo //
867 in., 1994. Nr. 591161; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo pakeitimo // in., 1994. Nr. 891716; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo 16 straipsnio pakeitimo // in., 1995. Nr. 7144; Lietuvos Respublikos referendumo statymo pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 86 2044; Lietuvos Respublikos referendumo statymo 16 ir 32(3) straipsni pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 1173011; Lietuvos Respublikos referendumo statymo 11, 23(1) straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 19512; Lietuvos Respublikos referendumo statymo 11 ir 23(1) straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 852577. Lietuvos Respublikos religini bendruomeni ir bendrij statymas // in., 1995. Nr. 891985; Lietuvos Respublikos religini bendruomeni ir bendrij statymo 10 straipsnio papildymo statymas // in., 1997. Nr. 661618; Lietuvos Respublikos religini bendruomeni ir bendrij statymo 14 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 401115. Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodeksas // Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1969. Nr. 21186. Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymas // in., 1993. Nr. 63 1188; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1995. Nr. 601502; Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymo 4 straipsnio pakeitimo ir 14 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 581703. Lietuvos Respublikos savivaldybi administracins prieiros statymas // in., 1998. Nr. 511392; Lietuvos Respublikos savivaldybi administracins prieiros statymo 8 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 113 3616. Lietuvos Respublikos savivaldybi atributikos statymas // in., 1996. Nr. 33803. Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymas // in., 1994. Nr. 53996; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo pakeitimo" // in., 1994. Nr. 631234; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo pakeitimo" // in., 1994. Nr. 891719; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 10, 11, 31 ir 46 straipsni pakeitimo // in., 1995. Nr. 7143; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 41 ir 45 straipsni pakeitimo" // in., 1995. Nr. 18 405; Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 1262944; Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 88 straipsnio papildymo statymas // in., 1997. Nr. 501191; Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 16, 51, 64 ir 68 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1997. Nr. 58 1331; Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 19, 34, 83 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 19511; Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 932710; Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb
64.
65. 66.
67.
68. 69.
868 rinkim statymo 19 ir 80 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 842532; Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 38 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2001. Nr. 21692. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas // in., 1998. Nr. 110 3024; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 28 ir 30 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1113582. Lietuvos Respublikos Seimo nari darbo slyg statymas // in., 1996. Nr. 711710; Lietuvos Respublikos Seimo nari darbo slyg statymo 13 straipsnio papildymo statymas // in., 1998. Nr. 34900; Lietuvos Respublikos Seimo nari darbo slyg statymo 1, 5, 7, 16, 20 ir 22 straipsni pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 1042974; Lietuvos Respublikos Seimo nari darbo slyg statymo 16 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 1093175; Lietuvos Respublikos seimo nari darbo slyg statymo 7, 13, 14, 16, 18, 19, 20 ir 22 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 922842; Lietuvos Respublikos Seimo nari darbo slyg statymo 17 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1113580; Lietuvos Respublikos Seimo nari darbo slyg statymo 5, 15 ir 16 straipsni pakeitimo statymas // in., 2001. Nr. 21690. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymas // in., 1992. Nr. 221635; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo kai kuri straipsni pakeitimo ir papildymo" // in., 1992. Nr. 24 710; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo dalinio pakeitimo ir papildymo // in., 1993. Nr. 10234; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo pakeitimo" // in., 1994. Nr. 891718; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos seimo rinkim statymo 10, 12 ir 82 straipsni pakeitimo // in., 1995. Nr. 7142; Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo pakeitimo statymas (statymo nauja redakcija) // in., 1996. Nr. 621467; Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 15 straipsnio pakeitimo statymas) // in., 1997. Nr. 932324; Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 21, 36, 93 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 19513; Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 91 ir 96 straipsni pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 84 2494; Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo pakeitimo statymas (statymo nauja redakcija) // in., 2000. Nr. 591760; Lietuvos Respublikos susirinkim statymo 51 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 752275; Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 21 ir 94 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 852575; Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 41 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2001. Nr. 21 689. Lietuvos Respublikos Seimo statutas // in., 1999. Nr. 597; Lietuvos Respublikos Seimo statutas Dl statuto 259 straipsnio pakeitimo // in., 1999. Nr. 471470; Lietuvos Respublikos Seimo statutas Dl Seimo statuto 80 straipsnio papildymo // in., 1999. Nr. 972778; Lietuvos Respublikos Seimo statutas Dl Seimo statuto 24, 25, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 44, 48, 54, 55, 77, 79, 81, 83, 88, 89, 90, 93, 115, 119, 121, 126, 127, 130, 136, 138, 139, 155, 172, 180, 187, 188, 206, 209, 214, 219, 225 straipsni pakeiti-
70. 71.
72.
73.
869 mo ir etojo bei trisdeimtojo skirsni pavadinim pakeitimo // in., 2000. Nr. 862617. Lietuvos Respublikos susirinkim statymas // in., 1993. Nr. 691291. Lietuvos Respublikos alpos (socialini) pensij statymas // in., 1994. Nr. 961873; Lietuvos Respublikos alpos (socialini) pensij statymo pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 681637; Lietuvos Respublikos alpos (socialini) pensij statymo 1, 2, 9, 10 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1998. Nr. 982708; Lietuvos Respublikos alpos (socialini) pensij statymo 1, 2, 6, 9, 10 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 892750. Lietuvos Respublikos vietimo statymas // in., 1991. Nr. 23593; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1993. Nr. 32734; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1994. Nr. 8122; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1995. Nr. 57 1419; Lietuvos Respublikos vietimo statymo 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) straipsni pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 651537; Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimo statymas (statymo nauja redakcija) // in., 1998. Nr. 671940; Lietuvos Respublikos vietimo statymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 401116; Lietuvos Respublikos vietimo statymo 15 straipsnio papildymo ir 41 straipsnio pakeitimo statymo 2 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 922878; Lietuvos Respublikos vietimo statymo 41 straipsnio pakeitimo ir 42 straipsnio pripainimo netekusiu galios statymas // in., 2000. Nr. 922879; Lietuvos Respublikos vietimo statymo 6, 7, 10, 32, 34 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1023214. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas // in., 1999. Nr. 60 1948. Lietuvos Respublikos tautini maum statymas // in., 1989. Nr. 34485; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos tautini maum statymo pakeitimo // in., 1991. Nr. 4117. Lietuvos Respublikos teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybs staig statymas // in., 2000. Nr. 10236; Lietuvos Respublikos teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo 3 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 471344. Lietuvos Respublikos teism statymas // in., 1994. Nr. 46851; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo pakeitimo // in., 1994. Nr. 831555; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1994. Nr. 891709; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1994. Nr. 961880; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo pakeitimo // in., 1995. Nr. 17386; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo 51 straipsnio pakeitimo // in., 1995. Nr. 29647; Lietuvos Respublikos teism statymo 22, 22(1), 33, 34, 35, 56, 59 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 601411;
74. 75.
76.
77. 78. 79.
80.
870 Lietuvos Respublikos teism statymo 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27, 29, 36, 42, 58, 60, 62 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 67 1600; Lietuvos Respublikos teism statymo 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27, 29, 36, 42, 58, 60, 62 straipsni pakeitimo ir papildymo, Lietuvos aukiausiojo teismo statuto 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 30 straipsni pakeitimo ir papildymo, baudiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo, civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo statym gyvendinimo statymas // in., 1996. Nr. 671607; Lietuvos Respublikos teism statymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 92 2149; Lietuvos Respublikos teism statymo papildymo ir pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 1002265; Lietuvos Respublikos teism statymo 66 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 23544; Lietuvos Respublikos teism statymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 68(1)68(7) straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1997. Nr. 631470; Lietuvos Respublikos teism statymo pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1998. Nr. 381001; Lietuvos Respublikos teism statymo pakeitimo ir papildymo statymo sigaliojimo statymo 6 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1998. Nr. 952636; Lietuvos Respublikos teism statymo papildymo 18(1) straipsniu ir 9, 14, 15 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1999. Nr. 13311; Lietuvos Respublikos teism statymo 22, 22(1), 28, 77 straipsni pakeitimo ir papildymo ir teism statymo pakeitimo ir papildymo statymo sigaliojimo statymo 1 straipsnio ir 8 straipsnio 2 dalies pripainimo netekusiais galios statymas // in., 1999. Nr. 19507; Lietuvos Respublikos teism statymo 62 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 21580; Lietuvos Respublikos teism statymo 59 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 431361; Lietuvos Respublikos teism statymo papildymo 8(1) straipsniu statymas // in., 1999. Nr. 481526; Lietuvos Respublikos teism statymo 68(1), 68(2), 68(4), 68(5) ir 68(6) straipsni pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 1012902; Lietuvos Respublikos teism statymo 8(1) straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 15 382; Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 85 2567; Lietuvos Respublikos teism statymo 66 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1033260. 81. Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymas // in., 1994. Nr. 1558; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymo 9 straipsnio papildymo // in., 1995. Nr. 791819; Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymo 13 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 651544; Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymo 7, 10, 13 straipsni pakeitimo ir papildymo bei papildymo 15 straipsniu statymas // in., 1999. Nr. 431362; Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymo 4, 14 straipsni papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 1093176; Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymo 4, 14 straipsni papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo statymo gyvendinimo statymo 3 ir 4 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000.
871 Nr. 6154. 82. Lietuvos Respublikos vaiko globos statymas // in., 1998. Nr. 32933; Lietuvos Respublikos vaiko globos statymo 4, 7, 10, 15, 20, 23, 25, 28 straipsni pakeitimo ir papildymo bei statymo papildymo 5(1) straipsniu statymas // in., 2000. Nr. 581702. 83. Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymas // in., 1996. Nr. 33807; Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymo 62 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 662129; // in., 1996. Nr. 33807. 84. Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymas // in., 1999. Nr. 1053019; Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymo 15 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 27713; Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymo 5 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 451297; Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymo 14 straipsnio 2 dalies pripainimo netekusia galios statymas // in., 2000. Nr. 451433; Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymo 5 ir 6 straipsni papildymo statymas // in., 2000. Nr. 641932; Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymo 5 ir 9 straipsni papildymo statymas // in., 2000. Nr. 752274. 85. Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymas // in., 1995. Nr. 51 1243; Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymo 35 straipsnio papildymo statymas // in., 1997. Nr. 992504; Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymo 55 straipsnio pripainimo netekusiu galios statymas // in., 1998. Nr. 32853; Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymo 2, 10, 11, 35, 37, 42 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1998. Nr. 38999; Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymo 35 straipsnio papildymo statymas // in., 1999. Nr. 19516; Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statymo 10 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 34967. 86. Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statymas // in., 1994. Nr. 11163; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statymo 28 straipsnio pakeitimo // in., 1994. Nr. 991959; Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statymo 7, 8 ir 19 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 832514. 87. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // in., 1999. Nr. 66 2130; Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 752270; Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 852573; Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 2 straipsnio ir priedlio pakeitimo bei papildymo statymas // in., 2000. Nr. 922845; Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 straipsni ir 1 bei 2 priedli pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 922845; Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 22 straipsnio papildymo ir 1 priedlio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1053312; Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo 63, 67, 75 ir 77 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1113585; Lietuvos Res-
872 publikos valstybs tarnybos statymo 62 ir 69 straipsni pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 1113586. Lietuvos Respublikos valstybini paalp eimoms, auginanioms vaikus, statymas // in., 1994, Nr. 891706; Lietuvos Respublikos valstybini paalp eimoms, auginanioms vaikus, statymo papildymo 41 straipsniu ir 9 bei 11 straipsni papildymo statymas // in., 1997. Nr. 992506; Lietuvos Respublikos valstybini paalp eimoms, auginanioms vaikus, statymo 4, 5, 9 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1998. Nr. 35934; Lietuvos Respublikos valstybini paalp eimoms, auginanioms vaikus, statymo 5, 7, 8, 9 straipsni pakeitimo statymas // in., 1998. Nr. 115 3240; Lietuvos Respublikos valstybini paalp eimoms, auginanioms vaikus, statymo 9 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 15; Lietuvos Respublikos valstybini paalp eimoms, auginanioms vaikus, statymo 1, 2, 3, 4, 4(1) straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2001. Nr. 16495. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas // in., 1999. Nr. 601945. Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas // in., 1997. Nr. 671659; Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 23 ir 25 straipsni pakeitimo statymas // in., 1998. Nr. 28728; Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 23 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1998. Nr. 441199; Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 23 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 391198; Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 18431; Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo 10 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 852574. Lietuvos Respublikos vietos savivaldybs tarybos nario statuso statymas // in., 1995. Nr. 18403. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas // in., 1994. Nr. 551049. Nauja redakcija, 2000. Nr. 912832. Lietuvos Respublikos vietini rinkliav statymas // in., 1996. Nr. 571339; Lietuvos Respublikos vietini rinkliav statymo 3 straipsnio papildymo statymas // in., 1997. Nr. 581329; Lietuvos Respublikos vietini rinkliav statymo 3 straipsnio papildymo statymas // in., 1998. Nr. 38998. Lietuvos Respublikos Vyriausybs atstovo statymas // in., 1993. Nr. 28 639 (neteks galios). Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas // in., 1994. Nr. 43772; Lietuvos Respublikos vyriausybs statymo 13 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 1152667; Lietuvos Respublikos vyriausybs statymo 23 ir 29 straipsni pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 1202819; Lietuvos Respublikos vyriausybs statymo 13 ir 16 straipsni pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 1212850; Lietuvos Respublikos vyriausybs statymo 25 ir 31 straipsni pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 30704; Lietuvos Respublikos vyriausybs statymo pakeitimo statymas // in., 1998. Nr. 41(1) 1131; Lietuvos Respublikos vyriausybs statymo 3 straipsnio pakeitimo
88.
89. 90.
91. 92. 93.
94. 95.
873 131; Lietuvos Respublikos vyriausybs statymo 3 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1998. Nr. 651871; Lietuvos Respublikos vyriausybs statymo 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44, 45 straipsni, ketvirtojo ir deimtojo skirsni pavadinim pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 922843; Lietuvos Respublikos vyriausybs statymo 29 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 892755. Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymas // in., 1996. Nr. 711706; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 30 straipsnio papildymo statymas // in., 1996. Nr. 821971; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 29 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1996. Nr. 1212848; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1997. Nr. 12232; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1997. Nr. 671677; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 29 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 912271; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 25 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1998. Nr. 8166; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 16 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1999. Nr. 662125; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 29 straipsnio pakeitimo statymas // in., 2000. Nr. 30829; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo pakeitimo statymas (nauja redakcija) // in., 2000. Nr. 75 2272; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 2, 4, 18, 26, 28, 37, 38, 39, 49 straipsni pakeitimo ir papildymo ir visuomens informavimo statymo pakeitimo statymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 1023215; Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 27, 39 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas // in., 2000. Nr. 1133619. Lietuvos Respublikos visuomenini organizacij statymas // in., 1995. Nr. 18400; Lietuvos Respublikos visuomenini organizacij statymo 17 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 651545; Lietuvos Respublikos visuomenini organizacij statymo pakeitimo statymas (statymo nauja redakcija) // in., 1998. Nr. 591653. Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymas // in., 1993. Nr. 55 1064; Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo pakeitimo ir papildymo // in., 1994. Nr. 881669; Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68 straipsniu pakeitimo ir papildymo statymas // in., 1996. Nr. 50 1195; Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo 79 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 671658; Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo 73 straipsnio pakeitimo statymas // in., 1997. Nr. 1173001; Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo 43 straipsnio papildymo statymas // in., 2000. Nr. 571678; Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo pakeitimo statymas (statymo nauja redakcija) // in., 2000. Nr. 952968. Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos pilietybs statymas // in., 1989.
96.
97.
98.
99.
874 Nr. 33444 (neteks galios). 100. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Alternatyviosios krato apsaugos tarnybos atlikimo valstybs institucijose ir prievolinink materialinio aprpinimo tvarka // in., 2000. Nr. 18435. 101. 2000 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 207 Karo prievolinink praym atlikti alternatyvij krato apsaugos tarnyb nagrinjimo komisijos nuostatai // in., 2000. Nr. 18436. 102. 1996 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutarimas Nr. 391 Pabgli primimo centro nuostatai // in., 1996. Nr. 30750. 103. Pabgli reikal tarybos nuostatai // in., 1996. Nr. 541275. 104. Lietuvos Respublikos pilietybs dokument rengimo ir nagrinjimo taisykls // in., 1996. Nr. 31771; 1997. Nr. 872206. 105. Pilietybs klausim Pilietybs reikal komisijoje nagrinjimo taisykls // in., 1997. Nr. 21503. 106. Sprendim dl usieniei pareigojimo ivykti arba j isiuntimo i Lietuvos Respublikos vykdymo tvarka // in., 2000. Nr. 26693. 107. Usieniei atvykimo Lietuvos Respublik, gyvenimo joje, vykimo per j tranzitu ir ivykimo i Lietuvos Respublikos tvarka // in., 2000. Nr. 19 465. 108. Usieniei, kuriems draudiama atvykti Lietuvos Respublik, srao sudarymo ir naudojimo taisykls // in., 1999. Nr. 491581. 109. Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas // in., 1994. Nr. 63 1238; 1999 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 1188 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimo Nr. 728 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamento patvirtinimo dalinio pakeitimo // in., 1999. Nr. 922693; 2000 m. birelio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 637 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimo Nr. 728 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamento patvirtinimo dalinio pakeitimo // in., 2000. Nr. 481394.
III. Dokument rinkiniai

1. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo dokument rinkinys.T. 16. Vilnius, 19911993. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Vilnius, 19932001. 3. Lietuvos Respublikos Seimo dokument rinkinys. T1(7). Vilnius, 19932000. 4. Lietuvos valstybs konstitucijos. Vilnius, 1989. 5. Lietuvos valstybs teiss aktai (1918-02-161940-06-15). Vilnius, 1995. 6. mogaus teiss: tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. 7. mogaus teiss: regionini tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1993. 8. mogaus teiss: maum teiss. Vilnius, 1996.
875
IV. Specialioji literatra

1. Andriulis V. Lietuvos valstybs teisins sistemos formavimo (1918-02-16 1940-05-15) bruoai // Lietuvos valstybs teiss aktai (1918-02-161940-0615). Vilnius, 1996. 2. Asmens konstitucins teiss Lietuvoje. Vilnius, 1996. 3. Baltutyt E., Birmontien T., Bublien D., Bulotas S. Lietuvos Respublikos Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statymo komentaras. Vilnius, 2000. 4. Bieka L. Pabglio statusas pagal tarptautin teis ir Lietuvos Respublikos statymus // Justitia. 1998. Nr. 6. 5. Birmontien T. mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje // Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius, 1998. P. 129138. 6. Birmontien T. mogaus teisi raida ir perspektyvos Lietuvoje // Jurisprudencija. Mokslo darbai. T. 15 (7). 2000. P. 6672. 7. Birmontien T. mogaus teisi problemos Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimuose. // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis. Vilnius, 1998. P. 120126. 8. Birmontien T. Human Rights in the decisions of the constitutional court of the Republic of Lithuania // Constitutional Justice: the Present and the Future. Vilnius, 1998. P. 360367. 9. Birmontien T. The Development of a Health Law Doctrine in Lithuania // European Journal of Health Law. Kluwer Law International, 1999. P. 181 186. 10. Dicey V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius, 1998. 11. Dobryninas A. Konstitucija: tarp teiss ir politikos // Politologija. 1998. Nr. 1 (11). P. 95102. 12. Dziegoraitis A. statym karas // Justitia, 1996, Nr. 5 ir Nr. 6. 13. Esmein A. Konstitucins teiss principai. Kaunas, 1932. 14. Europos chartija apie vietos savivald // Savivaldyb. 1994. Nr. 1. 15. Holstein A. Valstybs organizacinis modelis Lietuvos Konstitucijoje: treiasis kelias tarp prezidentins ir parlamentins sistemos? // Politologija. 1999. Nr. 2 (14). P. 1756. 16. Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius, 1993. 17. Jarainas E. Informacijos laisvs apsaugos problemos Konstitucinio Teismo praktikoje // Jurisprudencija. T. 9(1). 1998. P. 125137. 18. Jarainas E. Keletas Konstitucinio Teismo, vieno i konstitucins doktrinos krj, veiklos aspekt // Jurisprudencija. T. 12(4). 1999. P. 4757. 19. Jarainas E. Konstitucin justicija ir politinis procesas: sveikos tendencijos ir doktrinos paiekos // Politologija. 1999. Nr. 3(15). P. 1849. 20. Jarainas E. Europos mogaus teisi konvencija LR Konstitucinio Teismo praktikoje // Konferencijos Teiss reforma Lietuvoje ir Lenkijoje ir mogaus teisi konvencija (1998-10-0203) mediaga. Vilnius, 1999. 21. Jarainas E. Teismins valdios funkcionavimo apsaugos problemos konstitucinje justicijoje // Teismin valdia ir visuomen (Konferencijos mediaga. Vilnius, 1999. P. 4180.
876 22. Joien D. Probleminiai Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos taikymo Lietuvos teisje aspektai // Justitia. 1998. Nr. 1. 23. Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Vilnius, 2000. 24. Ignotien D. Savivaldybi veikla ir vaidmuo valstybs valdymo struktrose. Vilnius, 1992. 25. Kris E. Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio Teismo obiter dicta: Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarim // Politologija. 1998. Nr. 1(11). P. 3 94. 26. Kris E. Konstitucija ir jos aikinimas // Politologija. 1999. Nr. 2(14). P. 316. 27. Kris E. Ko nepara Rogeris Cotterrellas arba subjektyvus teiss sociologijos vado vadas // Cotterrell R. Teiss sociologija. Kaunas, 1997. P. 384 412. 28. Katkus A. Lietuvos valstybs kontrol. Vilnius, 1994. 29. Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius, 1997. 30. Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavybs teisi apsauga. Vilnius, 1994. 31. Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos. Vilnius, 1993. 32. Konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai. Vilnius, 2000. 33. Konstitucins prieiros institucij sprendim teisins prigimties, gali ir realizavimo problemos. Vilnius, 1997. 34. Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. Vilnius, 1995. 35. Lapinskas K. Vietos savivalda ir valdymas Lietuvoje: pirmieji reformos rezultatai // Politologija. 1995. Nr. 1. 36. Lapinskas K. Lietuvos Konstitucij istorini teisini ssaj beiekant // Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Vilnius, 1998. 37. Lapinskas K. Lietuvos konstitucin sistema ir stojimas ES // Stojimas Europos Sjung ir Konstitucija. Vilnius, 2000. 38. LDDP tarybos sudarytos komisijos konstitucijos projektas // Tiesa. 1991 m. balandio 23 d. 39. Leonas P. Lietuvos miest savivaldos pradia. Vilnius, 1990. 40. Leonas P. Lietuvos savivaldybs. Kaunas, 1991. 41. Leonas P. Sociologija. Vilnius, 1995. 42. Leonas P. Teiss enciklopedija. Vilnius, 1995. 43. Lietuvos liberal sjungos konstitucijos projektas // Lietuvos aidas. 1992 m. vasario 25 d. 44. Lietuvos nacionaliniai interesai ir jos politin sistema: konferencijos mediaga. 1994 m. gruodio 1617 d. Vilnius, 1995. 45. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos sudarytos darbo grups Konstitucijos koncepcijos metmenys // Lietuvos aidas. 1991 m. gegus 10 d. 46. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos nutarimu visuomenei paskelbtas (Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos sudarytos darbo grups parengtas) konstitucijos projektas // Lietuvos aidas. 1992 m. gegus 1 d. 47. Lietuvos teiss krimo principai. Vilnius, 1995.
877 48. Lietuvos valstybingumo teisins problemos: Pirmojo pasaulinio lietuvi teisinink kongreso, vykusio 1992 m. gegus 2431 d., straipsni ir tezi rinkinys. Vilnius, 1993. 49. Lukoaitis A. Prezidentas Lietuvos politinje sistemoje: vietos ir gali paiekos // Politologija. 1998. Nr. 2(12). 50. Maksimaitis M. 1920 m. Steigiamojo Seimo gegus 15osios aktas ir jo konstitucin reikm // Teis. 1995. Nr. 29. 51. Maksimaitis M. Nepriklausomos Lietuvos konstitucins santvarkos modeliavimas ieivijos teisinink darbuose // Teis. 1997. Nr. 31. P. 96108. 52. Maksimaitis M., Vanseviius S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius, 1997. 53. Mesonis G. Valdi padalijimas kaip teisins valstybs elementas // mogaus teiss ir j gintis. Vilnius, 2000. 54. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: Teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius, Justitia, 1999. 55. Mykolo Rmerio mokslas apie valstyb. Vilnius, 1997. 56. Mockeviius R. Lietuvos Respublikos statymuose vartojam svok odynas. Vilnius, Teisins informacijos centras, 2000. 57. Normantas A. Usieniei teisin padtis Lietuvoje // Teis. 1993. Nr. 27. 58. Normantas A. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tstinumas ir mogaus teiss // Teis. Nr. 26. 1993. 59. Normantas A. Die Entwicklung des Kommunalwahlrechts in Litauen // Die Wahlrechtssysteme in Mittel-und Osteuropa. Berlin Verlag, 1999. S. 7380. 60. Pabgli statuso nustatymo procedr ir kriterij vadovas. Vilnius, 1996. 61. Pumputis A. Europos mogaus teisiu ir pagrindiniu laisvi apsaugos konvencija ir jos gyvendinimo mechanizmas. Vilnius, 2000. 62. Pumputis A. Poreiki ir mogaus teisi sistemos klausimu // Teisins valstybs link. Jurisprudencija. Mokslo darbai. T. 15(7). Vilnius, 2000. P. 61 65. 63. Rakauskas K. Lietuvos konstitucins teiss klausimais. New York, 1967. 64. Rmeris M. statym konstitucingumas // Teis. 1925. Nr. 7 (sausisvasaris). 65. Rmeris M. Administracinis teismas. Kaunas, 1928. 66. Rmeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius, 1994. 67. Rmeris M. Konstitucins teiss paskaitos. Vilnius, 1990. 68. Rmeris M. Dabartins konstitucijos. Kaunas, 1932. 69. Rmeris M. Reprezentacija ir mandatas. Kaunas, 1926. 70. Rmeris M. Suverenitetas. Vilnius, 1995. 71. Rmeris M. Valstyb. T. 12. Vilnius, 1995. 72. Rudis A. mogaus teiss Lietuvos konstitucijose. Roma, 1987. 73. Sabine H., Thorston L. T. Politini teorij istorija. Vilnius, 1995. 74. Sjdio koalicijos U demokratin Lietuv konstitucijos projektas // Lietuvos aidas. 1992 m. gegus 14 d. 75. Sinkeviius V. mogaus teisi ir laisvi konstitucins garantijos // Konstitucinis teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. Vilnius, 1995. P. 5564. 76. Sinkeviius V. Nuolatinis gyvenimas Lietuvoje viena i natralizacijos s-
878 lyg // Jurisprudencija. T. 19(11). 2001. P. 125131. 77. Sinkeviius V. Konstitucinio Teismo nutarim taka statym leidybai // Konstitucin justicija: dabartis ir ateitis (Konferencijos mediaga. Vilnius, 1998. P. 210218. 78. Sinkeviius V. Teisiniai Lietuvos Respublikos pilietybs pagrindai // Politologija. 2000, Nr. 4(20). P. 2351. 79. Sireika J. Lietuvos savivaldybs ir savivaldybininkai. (19191931 metai). iauliai, 1998. 80. Staiokas R. Savivaldybi veiklos reguliavimas. Vilnius, 1991. 81. Staiokas R. Vietos savivalda. Vilnius, 1992. 82. Staiokas R. Bendrieji vietos savivaldos teorijos principai // Savivaldyb. 1995. Nr. 10. 83. Staiokas R. Nuosavyb ir savivaldybs // Savivaldyb. 1995. Nr. 3. 84. Staiokas S. Lietuvos Respublikos tstinumas ir konstitucin reforma // Teis. 1992. Nr. 26. 85. Staiokas S. Lietuvos Respublikos konstitucins raidos kelio pradia // Voruta. 1993 m. gruodio 1622 d. 86. Staiokas S. Lietuvos Respublikos konstitucingumo tradicijos // Lietuvos teiss krimo principai. Vilnius, 1995. 87. Staiokas S. Lietuvos Respublikos konstitucins raidos pradia // Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. Vilnius, 1995. 88. Staiokas S. Konstitucija ne valstybs, o tautos aktas // Lietuvos teis. 1993. Nr. 1. 89. Staugaitien T. Nuosavybs teisi gynimas pagal Konstitucinio Teismo nutarimus // Konstitucinis Teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje. Vilnius, 1995. P. 5054. 90. idlauskas K. Svarstybos visuomeniniais ir teisiniais klausimais. New York, 1985. 91. ileikis E. Politini partij institucionalizavimas. Vilnius, 1997. 92. ileikis E. Seimo nario teisin padtis. Vilnius, 1996. 93. varlys B. Teismin valdia ir mogaus teisi gynimas // Teismins valdios problemos Lietuvoje. Vilnius, 1996. P. 6569. 94. TalatKelpa L. Prezidentas ir statym leidyba: veto teiss naudojimas Lietuvoje // Politologija. 1998. Nr. 2(12). 95. TalatKelpa L. Prezidentas ir parlamentas: reikm valstybs politiniam stabilumui // Politologija. 1996. Nr. 1(9). 96. TalatKelpa L. Pusiau prezidentizmo link: Lietuvos institucins reformos analiz // Politologija. 1996. Nr. 1(7). 97. Tatham A. Europos Sjungos teis. Vilnius, 1999. 98. Teiss problemos. 1999. Nr. 12. 99. Teiss reforma Lietuvoje ir Lenkijoje ir Europos mogaus teisi konvencija. Vilnius, 1999. 100. Teismin valdia ir visuomen. Vilnius, 1999. 101. Teismins valdios problemos Lietuvoje. Vilnius, 1996. 102. Trumpas Europos mogaus teisi konvencijos vadovas. Vilnius, 1995. 103. Vadapalas V. Tarptautin teis: bendroji dalis. Vilnius, 1998. 104. Vadapalas V. Tarptautins sutartys Lietuvos teiss sistemoje // Konstituci-
879 ja, mogus, teisin valstyb. Vilnius, 1998. P. 173194. 105. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, 2000. 106. Vaitiekien E., Mesonis G. Konstituciniai paproiai nacionalinje teiss sistemoje // Jurisprudencija. T. 14(6). 1999. P. 4349. 107. Vaitiekien E., Vidrinskait S. Lietuvos konstitucins teiss vadas. Vilnius, 2001. 108. Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius, 2000. 109. Vilinskas . Konstitucijos projekto principai. Vilnius, 1991. 110. Vysockien L. Pabgli teisins padties reglamentavimo Lietuvoje pagrindins problemos // Teiss problemos. 1997. Nr. 3. 111. ilys J. The Constitutional Court within Democracy // Revue Baltique (Baltii rebuu, Baltijas apskats, Baltijos apvalga). Organe de la Collaboration des Etats Baltes. Vilnius, 1996. No 6. P. 5058. 112. ilys J. The Constitutional Court and Politics // Revue Baltique (Baltii revuu, Baltijas aspekats, Baltijos apvalga). Vilnius, 1998. No 12. P. 3446. 113. ilys J. The Constitutional Court of the Republic of Lithuania Historical aspects of Establishment and its Present Legal Status // Journal of constitutional law in Eastern and Central Europe. 1994. Vol. 1. No. 2. P. 209 229. 114. ilys J. Kai kurios Lietuvos teises krimo problemos ir Konstitucinis Teismas // Jurisprudencija. T. 12(4). 1999. P. 5868. 115. ilys J. Klaipdos krato statutinis teismas: krimo prielaidos ir teisinis statusas // Jurisprudencija. T. 14(6). 1999. P. 5059. 116. ilys J. Konstitucinis Teismas teisins ir istorins prielaidos. Vilnius, 2001. 117. ilys J. Konstitucinio Teismo sprendimai j teisin prigimtis ir galia // Konstitucins prieiros institucij sprendim teisins prigimties, gali ir realizavimo problemos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo konferencijos mediaga). Vilnius, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1997. P. 825(7492). 118. ilys J. Konstitucijos stabilumas teisins kultros kontekste // Konstitucija, mogus, teisin valstyb (Konferencijos, skirtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos penkeri met sukakiai, mediaga). Vilnius. Lietuvos mogaus teisi centras, 1997. P. 1630. 119. ilys J. Konstitucin justicija ir teismai // Teismins valdios problemos Lietuvoje (Konferencijos mediaga). Vilnius, 1998. P. 3550. 120. ilys J. Konstitucinio Teismo aktai teiss altini sistemoje // Jurisprudencija. T. 17(9). 2000. P. 7278. 121. ilys J. Konstitucinis Teismas valstybs valdios organ sistemoje // Jurisprudencija. T. 17(9). 2000. P. 7987. 122. ilys J. Teiss akt konstitucingumo problemos rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucij. Vilnius: LTU, 2000. 123. mogaus teisi apsaugos mechanizmas. Vilnius, 1997. 124. mogaus teiss Lietuvoje. Vilnius, 1996. 125. mogaus teiss ir laisvs: Lietuvos Respublikos statym ir 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos suderinamumo problemos. Vilnius, 1995.
880 126. Wyman L., Johnson B. Konstitucijos koncepcija // Atgimimas. 1991 m. birelio 2027 d.
881
V. Papildoma specialioji literatra

(padedanti geriau suprasti konstitucins teiss teorijos klausimus, taip pat palyginti Lietuvos ir kit ali konstitucines sistemas) 1. Alder J. Constitutional and Administrative Law. London: The Macmillan Press, 1994. 2. Ardant P. Institutions politiques et droit constitutionnel. 4e edition. Paris, Libraire generale de droit de jurisprudence, 1992. 3. Banaszak B. Prawo konstytucyjne. Warszawa, 1999. 4. Bell J. French Constitutional Law. Oxford, 1992. 5. Bradley A. W. and Ewing K. D. Constitutional and Administrative Law. Twelfth edition. Longman, 1998. 6. Burdeau G., Hamon F., Troper M. Droit Constitutionnel. 25e dition. Paris, L. G. D. J., 1997. 7. Burgess J. W. Political Science and Comparative Constitutional Law. Boston, 1986. 8. Chantebout B. Droit constitutionnel et science politique. 16e dition. Paris, Armand Colin. 9. Constitutional Law / eds.: S. Krislov, M. M. Feeley/. New York: Harper Collins Publishers, 1994. 10. Duverger M. A New Political System Model: Semipresidential Government // Parlamentary Versus Presidential Government / Arend Lijphart (ed.)/. Oxford, 1992. 11. Economic, Social and Cultural Rights / eds.: A. Eide, C. Krause, A. Rosas/. Hague, Boston, London: Kluwer Academic Publishers, 1995. 12. Electoral Laws and their Political Consequences / ed. B. Grofman, A. Lijphart/. New York, 1994. 13. Garlicki L. Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 3. Warszawa, 1999. 14. Favoreu L., Gaa P., Ghevontian R., Mestre J. L., Pfersmann O., Roux A., Scoffoni G. Droit constitutionnel. 2e dition. Paris, Dalloz, 1999. 15. Finnis J. Natural Law and Natural Rights. Oxford, 1995. 16. Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland, 18. erg. Aufl. Heidelberg, Mller Jur. Verl., 1991. 17. Handbuch des Staatsrechts der Bundesrepublik Deutschland, Herausgegeben von J. Isensee und P. Kirchkof. Heidelberg, 19871992. 18. Harrop M., Miller W. Elections and Voters. New York, 1987. 19. Lijphart A. Patterns of Democracy. Government Forms and Performance in ThirtySix Countries. Yale University Press, 1999. 20. Lijphart A. The Political Consequences of Electoral Laws, 19451985 // American Political Science Review. 1990. No 2. 21. Redlich N., Schwartz B., Attanasio Y. Constitutional Law. Second edition. New York, 1992. 22. Sartori G. Lyginamoji konstitucin ininerija: struktr, paskat ir rezultat tyrimas /vert E. Kris/. Kaunas, 2001.
882 23. Sartori G. Representational Systems // International Encyclopaedia of Social Sciences. Vol. 13. New York, 1968. 24. Sieghart P. The International Law of Human Rights. Oxford, 1992. 25. Stein E. Staatsrecht, 15. neu bearbeitete Auflage. J. C. B. Mohr (Paul Siebeck). Tbingen, 1995. 26. Stern K. Staats- und Verfassungsrecht. Einfhrung in das deutsche Recht. Mnchen, 1989. 27. Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teiss vadas /vert D. Geien, V. Nekroius/. Vilnius, 2001. 28. Tribe L. H. American Constitutional Law, Mineola. New York, 1978. 29. Wade E. G. S. and Bradley A. W. Constitutional and Administrative Law. London, 1986. 30. The European Union and Human Rights / eds.: N. A. Neuwahl, A. Rosas/. Hague, Boston, London: Kluwer Academic Publishers, 1995. 31. The European Union and Human Rights / ed. Ph. Alston/. Oxford, 1999.
***
32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. Baglaj M. Konstitucijonnoje pravo Rosijskoj Federacii. Moskva, 1998. Bobotov S. V. Konstitucionnaja justicija. Moskva, 1994. David R. Osnovnyje pravovyje sistemy sovremennosti. Moskva, 1988. Zarubenoje zakonodatelstvo o politieskich partijach. Moskva, 1993. Zaita prav eloveka v sovremennom mire. Moskva, 1993. Inostrannoje konstitucijonnoje pravo / otv. red. V. V. Maklakov/. Moskva, 1997. Konstitucijonnoje pravo / otv. red. V. V. Lazarev/. Moskva, 1998. Konstitucijonnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran. Obaja ast. T. 12. /otv. red. B. A. Straun/. 3 izd. Moskva, 2000. Konstitucijonnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran. Osobennaja ast. Strany Evropy. T. 3. /otv. red. B. A. Straun/. Moskva, 1997. Liuer F. Konstitucijonnaja zaita prav i svobod linosti. Moskva, 1993. Mestnoje samoupravlenije v zarubenych stranach. Moskva, 1994. Miin A. A. Konstitucionnyje pravo zarubenych stran. Moskva, 1996. Municipalnoje pravo. Moskva, 1996. Nersesjanc V. S. Istorija politieskich i pravovych uenij. Moskva, 1988. Oerki parlamentskogo prava. Moskva, 1993. Sacharov N. A. Institut prezidenstva v sovremennom mire. Moskva, 1994. Sudebnyje sistemy zapadnych gosudarstv. Moskva, 1991. Hesse K. Osnovy konstitucionnogo prava FRG. Moskva, 1981. tanina M. A. Mestnoe upravlenije v zarubenych stranach. Moskva, 1994. irkin V. E. Konstitucijonnoje pravo zarubenych stran. Moskva, 1997. irkin V. E. Konstitucijonnoje pravo: Rosija i zarubenyj opyt. Moskva, 1998.
VI. Interneto svetaini adresai
883 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Lietuvos Respublikos Seimas http: //www.lrs.lt/ Lietuvos Respublikos Prezidentas http://www.lrs.lt/ Lietuvos Respublikos Vyriausyb http://www.lrvk.lt/ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas http://lrkt.lt/ Lietuvos Aukiausiasis Teismas http://www.lat.litlex.lt/ Teisins informacijos centras http://litlex.lt/Litlex/ Europos mogaus teisi teismas http://www.echr.coe.int/ Europos Taryba. mogaus teisi svetain http://194.250.50.202/ Pasaulio ali konstitucijos http://confinder.richmond.edu/ Pasaulio ali konstitucin teis http://www.uni-wuerzburg de /law/ index.html
884
PRIEDAI
1. SEIMO RINKIMAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMAI VYRIAUSIOJI RINKIM KOMISIJA Daugiamandats rinkim apygardos mandat politinms partijoms ir visuomeniniams politiniams judjimams (koalicijoms) pasiskirstymo PROTOKOLAS 1992 m. spalio 31 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Rinkim statymo 76 straipsniu, nustatyta: 1. Rinkim apygardoje rinkj skaiius 2. Rinkimuose dalyvavusi rinkj skaiius 3. Rinkimuose dalyvavusi rinkj procentas 4. Rinkimai vyko nevyko
nereikaling ubraukti
2549952 1919075 75,25
5. Rinkimuose dalyvavusi rinkj 4% sudaro 76763 6. Politins organizacijos, galinios dalyvauti mandat paskirstyme (su Tautinmis maumomis):
Atyma dl galimo dalyvavimo mandat paskirstyme taip taip taip taip Bals skaiius, dalyvaujantis mandat paskirstyme 393 500 4159 112 410 39 772
Srao Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
Politini organizacij pavadinimas
Gauta bals 393 500 4159 22 034 112 410 7760 46 908 39 772
Sjdio koalicija Lietuvos sandrauga Lietuvos laisvs lyga Lietuvos socialdemokrat partija Visuomeninis politinis judjimas Lietuvos laisvs sjunga Lietuvos centro judjimas Lietuvos lenk sjunga
885
Tsinys Srao Nr. 8. Gauta bals Atyma dl galimo dalyvavimo mandat paskirstyme Bals skaiius, dalyvaujantis mandat paskirstyme
Politini organizacij pavadinimas
9. 10. 11. 12. 13.
14.
15. 16. 17.
Krikioni demokrat ir Lietuvi jaunimo Jaunoji Lietuva" sjung susivienijimas U viening Lietuv Lietuvos judjimas ernobylis" Lietuvos liberal sjunga Lietuvos patriot sjunga Lietuvos Respublikos Tautos paangos judjimas Lietuvi taurinink sjungos (Lietuvi tautinink sjunga, Nepriklausomybs partija) sraas Lietuvos krikioni demokrat partijos. Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos ir Lietuvos demokrat partijos jungtinis sraas Lietuvos demokratin darbo partija Visuomeninis politinis judjimas u socialin teisingum Lietuvos nuosaikij judjimas I viso:
66 027 4827 28 091 1904 19 835 36 916
234 368 817 331 9730 13 002 858 574
taip taip
234 368 817 331 1 601 540
7. Vieno deputato mandato bals kvota 22 820 (be Lietuvos sandraugos) 8. Politinms organizacijoms nustatomas mandat skaiius pagal kvotas:
Srao Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Gaut bals skaiius 393 500 112 410 39 772 Mandat skaiius 17 4 1 Dalinimo liekana 5560 21 130 16 952
Politini organizacij pavadinimas Sjdio koalicija Lietuvos sandrauga Lietuvos laisvs lyga Lietuvos socialdemokrat partija Visuomeninis politinis judjimas Lietuvos laisvs sjunga Lietuvos centro judjimas Lietuvos lenk sjunga Krikioni demokrat ir Lietuvi jaunimo Jaunoji Lietuva" sjung susivienijimas U viening Lietuv Lietuvos judjimas ernobylis" Lietuvos liberal sjunga Lietuvos patriot sjunga Lietuvos Respublikos Tautos paangos judjimas
9. 10. 11. 12.
886
Tsinys Srao Politini organizacij pavadinimas Nr. 13. Lietuvi tautinink sjungos (Lietuvi tautinink sjunga, Nepriklausomybs partija) sraas 14. Lietuvos krikioni demokrat partijos, Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos ir Lietuvos demokrat partijos jungtinis sraas 15. Lietuvos demokratin darbo partija 16. Visuomeninis politinis judjimas u socialin teisingum 17. Lietuvos nuosaikij judjimas I viso: Gaut bals skaiius Mandat skaiius Dalinimo liekana
234 368 817 331 X
10 35 67
6168 18 631 X
9. Liko nepaskirstyta 3 mandat. 10. Gauta mandat, atsivelgus dalinimo liekanas:

Eil. Nr. pagal dalinimo liekanos dyd
Politins organizacijos pavadinimas Lietuvos socialdemokrat p. Lietuvos demokratin darbo p. Lietuvos lenk sjunga Lietuvos krikioni demokrat partijos, Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos ir Lietuvos demokrat partijos jungtinis sraas Sjdio koalicija Komisijos pirmininkas Pirmininko pavaduotojas Sekretorius Nariai:
Mandat skaiius Dalinimo liekanos Pagal Pagal I dydis liekan kvot viso 21 130 18 631 16 952 6168 1 1 1 5560 4 35 1 10 5 36 2 10
1. 2. 3. 4.
5.
17 17 I viso: 70
Vaclovas Litvinas Vytautas Laurynas Duoba Benediktas Girdauskas Juozas Baltakis Liudvikas Furmonaviius Juozas Jurkaitis Julius Juzelinas Donatas Kadius Kazimieras Eimutis Katkeviius Augustinas Liepinis Henrikas Matuseviius Vaclovas Panumis Gediminas Para Leonas Pranulis Romualdas Juozas Ragaiis Angonita Rupyt Algimantas Jonas Sakalas Stefanas Svietlikovskis Zigmas Tumosa Andrius Urbonaviius Zenonas Vaigauskas Algirdas Vydmontas Vytautas Vyniauskas Albertas ilinskas
887 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMAI
1992-11-22
Rinkim apygardos numeris, pavadinimas 1. Naujamiesio 2. Senamiesio 3. Antakalnio 4. irmn 5. Fabijoniki 6. ekins 7. Justiniki 8. Karoliniki 9. Lazdyn 10. Naujosios Vilnios 11. ilaini 12. AleksotoVilijampols 13. Centro 14. aliakalnio 15. Kalniei 16. Dainavos 17. Pramons 18. Panemuns 19. Dans 20. Baltijos 21. Mari 22. Pajrio 23. Auros 24. Sauls 25. Dain 26. Nevio 27. Vakarin 28. Auktaitijos 29. Marijampols 30. Alytaus 31. Gargd 32. ilut 33. ilalsiluts 34. Taurags 35. Plungs 36. Kretingos 37. SkuodoMaeiki Kandidato pavard, vardas obotas Medardas Paviris Gediminas Adolfas Astrauskas Vytautas Andriukaitis Vytenis Povilas Kuninas Algirdas Burbien Sigita Bikauskas Egidijus Tupikas Prancikus Ambrazaityt Nijol umakaris Vytautas Vainoras Alfonsas Rakinis Arimantas Juvencijus Katkus Juozapas Algirdas Patackas Algirdas Katilius Povilas Jarmolenko Vladimir Pauktys Kstutis Povilas Kuzminskas Kazimieras Dirgla Kstutis Hofertien Romualda Giniotas Petras Malkeviius Stasys Germanas Neris Ozolas Romualdas Ivakeviius Arvydas Jarainas Egidijus Skrebys Kstutis Beinortas Julius Bobelis Kazys Veselka Julius Antanaviius Kazimieras Btnas Vladas Kuneviien-Miseviit Elvyra Janina liyt Zita Pronckus Mykolas Udavinys Ignacas Stasys Vitkeviius Prancikus Stanislavas Gaut Probals sk. centais 12564 10677 10297 12951 10394 13045 11029 11909 12079 13390 11982 10610 15468 14533 13067 15878 14657 13863 12679 11308 11921 9879 10578 9216 11908 17972 12679 16147 11591 15565 11221 12153 12818 12275 14363 12016 10463 50,23 50,74 49,19 52,43 49,96 50,96 52,41 48,80 48,47 67,03 53,78 56,21 64,88 66,80 62,14 64,14 61,87 57,84 52,65 48,74 49,39 49,68 55,13 47,56 55,82 55,78 54,61 59,01 60,78 55,29 52,03 52,59 55,29 51,84 52,21 55,20 50,10 RinDalyv. kj sk. skai. 37755 25012 36097 21043 35646 20932 39314 24701 35649 20805 40030 25631 37506 21043 34273 24406 39106 24919 40365 19977 38060 22280 31133 35916 33937 36446 39473 37115 38749 37265 39311 42225 34977 31188 31054 32866 38639 36049 39736 33665 37736 32884 37159 31801 34341 38044 32224 30730 18874 23842 21756 21027 24755 23690 23968 24081 23201 24137 19885 19187 19377 21331 32221 23217 27362 19071 28154 21565 23111 23184 23679 27510 21770 20884
888
Tsinys Rinkim apygardos numeris, pavadinimas 38. Maeiki Kandidato pavard, vardas Gaut Probals sk. centais 11126 15490 13576 15982 10978 19038 17059 12823 19742 14426 12175 15708 15203 14385 14751 13092 13563 11772 12907 7304 10222 16978 10910 14364 11967 11896 10582 9828 16972 9598 14453 10749 13732 12886 59,87 63,86 53,79 57,57 51,33 65,85 56,41 54,44 63,09 59,55 54,98 55,96 55,47 53,56 63,72 53,76 58,48 61,50 61,65 49,19 62,43 57,10 58,23 51,21 50,97 56,40 48,61 48,39 74,04 49,67 54,38 53,85 60,61 49,09 RinDalyv. kj sk. skai. 31041 18583 33707 38261 33860 34054 37642 38935 36699 39198 32731 39743 36240 34376 38754 36145 30873 35371 35983 37990 35811 34868 40139 33721 38227 32238 35218 30162 33906 38117 31327 38011 37140 37202 38297 24256 25240 27760 21386 28910 30239 23553 31291 24223 22145 28069 27409 26858 23150 24354 23191 19140 20935 14848 16374 29734 18735 28048 23479 21093 21767 20308 22924 19325 26579 19961 22656 26249
Navickas Alfonsas Baranauskas Juozas 39. AkmensJonikio Gediminas 40. Teli Liutikas Vytautas 41. Kelms Adomaitis Zenonas 42. Raseini Nekroius Juozas 43. Kdaini Velikonis Virmantas 44. Radvilikio Kairys Antanas 45. iauli kaimikoji Stakvileviius Mindaugas 46. Pakruojo - Jonikio Petkeviius Vytautas 47. PasvalioPanevio Kanapeckas Vytautas 48. BirKupikio Vaimuis Albinas 49. AnykiKupikio Kolosauskas Feliksas 50. Rokikio Saulis Vytautas 51. Utenos Gylys Povilas 52. Zaras Papovas Petras 53. Ignalinos venioni Jurnas eslovas 54. Moltvenioni Raiuotis Everistas 55. irvintVilniaus Rupeika Benediktas Vilmantas 56. Vilniausalinink Semenovi Zbignev 57. VilniausTrak Maceikianec Ryard 58. Trak Sadkauskas Algirdas 59. Kaiiadori Brazauskas Algirdas Mykolas 60. Jonavos Praneviius Vincentas 61. Ukmergs Visakaviius Marijonas 62 Jurbarko Albertynas Albinas 63. Suvalkijos Bajoras Arvydas 64. aki Endriukaitis Algirdas 65. KaunoKdaini Milius Leonas 66. Kauno kaimikoji Treinys Meislovas 67. Prien Bubnys Vytautas Jurgis 68. Vilkavikio Greimas Algimantas Antanas 69. Dzkijos Pangonis Jonas 70. VarnosEiiki Gaka Kstutis 71. LazdijDruskinink Baleentis Alvydas
889
1-sis priedas Patvirtintas Vyriausiosios rinkim komisijos 1992-11-22 nutarimu
GALUTINIAI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIM REZULTATAI VIENMANDATSE APYGARDOSE 1. obotas Medardas 2. Paviris Gediminas Adolfas 3. Astrauskas Vytautas 4. Andriukaitis Vytenis Povilas 5. Kuninas Algirdas 6. Burbien Sigita 7. Bikauskas Egidijus 8. Tupikas Prancikus 9. Ambrazaityt Nijol 10. umakaris Vytautas 11. Vainoras Alfonsas 12. Rakinis Arimantas Juvencijus 13. Katkus Juozapas Algirdas 14. Patackas Algirdas 15. Katilius Povilas 16. Jarmolenko VIadimir 17. Pauktys Kstutis Povilas 18. Kuzminskas Kazimieras 19. Dirgla Kstutis 20. Hofertien Romualda 21. Giniotas Petras 22. Malkeviius Stasys 23. Germanas Neris 24. Ozolas Romualdas 25. Ivakeviius Arvydas 26. Jarainas Egidijus 27. Skrebys Kstutis 28. Beinortas Julius 29. Bobelis Kazys 30. Veselka Julius 31. Antanaviius Kazimieras 32. Btnas Vladas 33. Kuneviien-Miseviit Elvyra 34. liyt Zita 35. Pronckus Mykolas 36. Udavinys Ignacas Stasys Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos centro judjimas Lietuvos sjdis Lietuvos Respublikos piliei chartija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos sjdis Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos sjdis Lietuvos sjdis Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos sjdis Lietuvos sjdis Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos sjdis Lietuvos sjdis Lietuvos sjdis Lietuvos sjdis Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos centro judjimas Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos sjdis Nepriklausomybs partija Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos Krikioni demokrat sjunga Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos krikioni demokrat partija
890 37. Vitkeviius Prancikus Stanislavas 38. Navickas Alfonsas 39. Baranauskas Juozas Gediminas 40. Liutikas Vytautas 41. Adomaitis Zenonas 42. Nekroius Juozas 43. Velikonis Virmantas 44. Kairys Antanas 45. Stakvileviius Mindaugas 46. Petkeviius Vytautas 47. Kanapeckas Vytautas 48. Vaimuis Albinas 49. Kolosauskas Feliksas 50. Saulis Vytautas 51. Gylys Povilas 52. Papovas Petras 53. Jurnas eslovas 54. Raiuotis Everistas 55. Rupeika Benediktas Vilmantas 56. Semenovi Zbignev 57. Maceikianec Ryard 58. Sadkauskas Algirdas 59. Brazauskas Algirdas Mykolas 60. Praneviius Vincentas 61. Visakaviius Marijonas 62. Albertynas Albinas 63. Bajoras Arvydas 64. Endriukaitis Algirdas 65. Milius Leonas 66. Treinys Meislovas 67. Bubnys Vytautas Jurgis 68. Greimas Algimantas Antanas 69. Pangonis Jonas 70. Gaka Kstutis 71. Baleentis Alvydas Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Ikls save Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos lenk sjunga Lietuvos lenk sjunga Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos Respublikos piliei chartija Lietuvi tautinink sjunga Lietuvi tautinink sjunga Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvi tautinink sjunga
891 VYRIAUSIOJI RINKIM KOMISIJA
Daugiamandats rinkim apygardos mandat partijoms ir politinms organizacijoms (koalicijoms) paskirstymo

PROTOKOLAS 1996 m. lapkriio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 76 straipsniu nustatyta: 1. Rinkim apygardoje rinkj skaiius 2597530 2. Rinkimuose dalyvavusi rinkj skaiius 1374673 3. Rinkimuose dalyvavusi rinkj procentas 52,92 4. Rinkimai vyko 5. Rinkimuose dalyvavusi rinkj 5% sudaro 68734 6. Politins organizacijos, galinios dalyvauti mandat paskirstyme:
Atyma dl Bals galimo skaiius, dalyvavimo dalyvaujantis mandat mandat paskirstyme paskirstyme ne 0 ne 0 taip 113333 ne 0 ne 0 ne 0 ne 0 ne 0 ne 0 taip 90756 ne ne ne ne taip ne 0 0 0 0 130837 0
Tsinys
SPartijos ir politins organizacijos rao pavadinimas Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. Respublikon partija Lietuvos liberal sjunga Lietuvos centro sjunga Lietuvos rus sjunga Krikioni demokrat sjunga Lietuvos socialist partija Lietuvos laisvs sjunga Lietuvos valstiei partija Lietuvos lenk rinkim akcija Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Lietuvi nacionalin partija Jaunoji Lietuva Lietuvos laisvs lyga Lietuvos gyvenimo logikos partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvi tautinink sjungos ir Lietuvos demokrat partijos koalicija
Gauta bals 5063 25279 113333 22395 42346 9985 20511 22826 40941 90756 20580 52423 12562 3361 130837 28744
892 Atyma dl Bals galimo skaiius, dalyvavimo dalyvaujantis mandat mandat paskirstyme paskirstyme ne ne taip ne taip ne ne ne 0 0 409585 0 136259 0 0 0 880770
SPartijos ir politins organizacijos rao pavadinimas Nr. 17. Lietuvos tautini maum aljansas 18. Lietuvos moter partija 19. Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) 20. Lietuvos socialinio teisingumo sjunga 21. Lietuvos krikioni demokrat partija 22. Lietuvos liaudies partija 23. Lietuvos kio partija 24. Tautos paangos partija I viso:
Gauta bals
33389 50494 409585 12234 136259 2622 16475 3922 1306922
7. U partijas, dalyvaujanias mandat paskirstyme, yra balsav 64,07 procentai vis rinkimuose dalyvavusi rinkj. 8. Vieno Seimo nario mandato bals kvota 12583 9. Partijoms nustatomas mandat skaiius pagal kvotas:
Srao Nr. 3 10 15 19 21
Partijos ir politins organizacijos pavadinimas Lietuvos centro sjunga Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos krikioni demokrat partija
Gauta bals 113333 90756 130837 409585 136259
Mandat Dalinimo skaiius liekana 9 7 10 32 10 86 2675 5007 6929 10429
10. Liko nepaskirstyti 2 mandatai; jie skirstomi liekan metodu. 11. Gauta mandat i viso (kvot ir liekan metodu):
893
Eil. Nr. Mandat skaiius pagal Partijos ir politins organizacijos Dalinimo dalinimo Pagal Pagal pavadinimas liekana Viso liekanos liekan kvot dyd 1 Lietuvos krikioni demokrat 10429 1 10 11 partija 2 Tvyns sjunga (Lietuvos 6929 1 32 33 konservatoriai) 3 Lietuvos demokratin darbo partija 5007 0 10 10 4 Lietuvos socialdemokrat partija 2675 0 7 7 5 Lietuvos centro sjunga 86 0 9 9 I viso 2 68 70
Komisijos pirmininkas Pirmininko pavaduotojas Sekretorius Nariai:
Zenonas Vaigauskas Viktoras Rinkeviius Edvinas Menikovas Genovait Babachinait Gintaras Goda Petras Gvazdauskas Isaakas Kaganas Saulius Katuoka Algimantas Sapiega Stefan Svietlikovski ivil Verbylait Erika Vilimien
894
Vyriausiosios rinkim komisijos 1996 11 17 sprendimo Nr. 98 2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAI, IRINKTI PAGAL PAKARTOTINIO BALSAVIMO REZULTATUS IR DAUGIAMANDATJE RINKIM APYGARDOJE
Lietuvos socialdemokrat partija Vilija ALEKNAIT Tvyns sjunga ABRAMIKIEN (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Ignas ALEKEVIIUS (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Nijol AMBRAZAITYT (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Laima Liucija ANDRIKIEN (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos socialdemokrat Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS partija Tvyns sjunga Jonas AVYIUS (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Audronius AUBALIS (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Alfonsas BARTKUS (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos krikioni demokrat Julius BEINORTAS partija Egidijus BIKAUSKAS Lietuvos centro sjunga Kazys BOBELIS Krikioni demokrat sjunga Lietuvos krikioni demokrat Vytautas BOGUIS partija Tvyns sjunga Mindaugas BRIEDIS (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo Sigita BURBIEN partija Lietuvi nacionalin partija Stanislovas BUKEVIIUS Jaunoji Lietuva Lietuvos socialdemokrat Algirdas BUTKEVIIUS partija Audrius BUTKEVIIUS Isikl pats Vytautas Aleksandras Tvyns sjunga CINAUSKAS (Lietuvos konservatoriai) Algis APLIKAS Lietuvos centro sjunga Vytautas EPAS Lietuvos centro sjunga Tvyns sjunga Sigitas IRBA (Lietuvos konservatoriai) Regimantas IUPAILA Lietuvos centro sjunga Arvydas AKSTINAVIIUS Daugiamandat Taurags Nr. 34 Daugiamandat Daugiamandat Pramons Nr. 17 irmn Nr. 4 Daugiamandat Fabijoniki Nr. 5 ilals - iluts Nr. 33 Daugiamandat Justiniki Nr. 7 Marijampols Nr. 29 Daugiamandat Radvilikio Nr. 44 Daugiamandat Kalniei Nr. 15 Vilkavikio Nr. 68 Naujamiesio Nr. 1 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat
895
Tsinys Rimantas Jonas DAGYS Sofija DAUBARAIT Irena DEGUTIEN Rimantas DIDIOKAS Roma DOVYDNIEN Juozas DRINGELIS Vytautas DUDNAS Jadvyga DUNAUSKAIT Vytautas EINORIS Juozas GALDIKAS Vincas GIRNIUS Povilas GYLYS Kstutis GLAVECKAS Petras GRAULIS Arnas GRUMADAS Romualda HOFERTIEN Graina IMBRASIEN ibartas Juozas JACKNAS Vladimir JARMOLENKO eslovas JURNAS Sigitas KAKTYS Ramnas KARBAUSKIS Justinas KAROSAS Algis KATA Povilas KATILIUS Lietuvos socialdemokrat partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos socialdemokrat partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos centro sjunga Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos centro sjunga Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Isikl pats Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos krikioni demokrat partija Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Baltijos Nr. 20 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Akmens Jonikio Nr. 39 Daugiamandat Lazdij Druskinink Nr. 71 Daugiamandat Daugiamandat Alytaus Nr. 30 Daugiamandat Daugiamandat Mari Nr. 21 Daugiamandat Daugiamandat Dainavos Nr. 16 Daugiamandat Maeiki Nr. 38 iauli kaimikoji Nr. 45 Daugiamandat Varnos Eiiki Nr. 70 Daugiamandat Tsinys
896
Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo Gediminas KIRKILAS partija Tvyns sjunga Vytautas Petras KNAYS (Lietuvos konservatoriai) Mindaugas KONIUS Lietuvos centro sjunga Kazimieras Vytautas Lietuvos krikioni demokrat KRYEVIIUS partija Tvyns sjunga Andrius KUBILIUS (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Elvyra Janina KUNEVIIEN (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Rytas KUPINSKAS (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Bronislavas Juozas KUZMICKAS (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos krikioni demokrat Kazimieras KUZMINSKAS partija Juozapas Algirdas KATKUS Vytautas LANDSBERGIS Vaclovas LAP Meys LAURINKUS Juozas LISTAVIIUS Zygmunt MACKEVI Stasys MALKEVIIUS Virginijus MARTIAUSKAS Jrat MATEKONIENE Antanas MATULAS Alvydas MEDALINSKAS Nikolaj MEDVEDEV Rasa MELNIKIEN Gabriel Jan MINCEVI Juozas OLEKAS Romualdas OZOLAS Vytautas PAKALNIKIS Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Isikl pats Lietuvos demokrat partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Isikl pats Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos centro sjunga Lietuvos lenk rinkim akcija Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos centro sjunga Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Daugiamandat Daugiamandat Raseini Nr. 42 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Lazdyn Nr. 9 Aleksoto - Vilijampols Nr. 12 Gargd Nr. 31 Panemuns Nr. 18 Kauno kaimikoji Nr. 66, irinktas be pakartotinio balsavimo Skuodo Maeiki Nr. 37 Nevio Nr. 26 Kelms Nr.41 Daugiamandat Pajrio Nr. 22 iluts Nr. 32 Jonavos Nr. 60 Pasvalio Panevio Nr. 47 ekins Nr. 6 Pakruojo Jonikio Nr. 46 Daugiamandat irvint - Vilniaus Nr. 55 Suvalkijos Nr. 63 Dzkijos Nr. 69 Daugiamandat Tsinys
897
Feliksas PALUBINSKAS Petras PAPOVAS Algirdas Vaclovas PATACKAS Saulius PEELINAS Simas Ramutis PETRIKIS Elena PETROIEN Algirdas PETRUSEVIIUS Rimantas PLEIKYS Artur PLOKTO Zigmantas POCIUS Mykolas PRONCKUS Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos demokrat partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo partija Centro Nr. 13 Zaras Visagino Nr. 52 Daugiamandat Kaiiadori Elektrn Nr. 59 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Senamiesio Nr. 2 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Molt venioni Nr. 54 Jurbarko Nr. 62 Auktaitijos Nr. 28 Anyki Kupikio Nr. 49 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Plungs Nr. 35 aliakalnio Nr. 14 Antakalnio Nr. 3 Kdaini Nr. 43 Karoliniki Nr. 8 Auros Nr. 23
Kazimira Danut PRUNSKIEN Lietuvos moter partija Antanas RAAS Raimundas Leonas RAJECKAS Rasa RASTAUSKIEN Arimantas Juvencijus RAKINIS Jurgis RAZMA Rta RUTKELYT Liudvikas SABUTIS Joana Danguol SADEIKIEN Aloyzas SAKALAS Algimantas SALAMAKINAS Algirdas SAUDARGAS Algimantas SJNAS Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos krikioni demokrat partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos centro sjunga Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos krikioni demokrat partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai)
Tsinys
898
Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Kstutis SKREBYS (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Sigitas SLAVICKAS (Lietuvos konservatoriai) Rimantas SMETONA Lietuvi tautinink sjunga Tvyns sjunga Stasys STAIOKAS (Lietuvos konservatoriai) eslovas Vytautas Lietuvos krikioni demokrat STANKEVIIUS partija Laurynas Mindaugas Lietuvos demokratin darbo STANKEVIIUS partija Tvyns sjunga Antanas Napoleonas STASIKIS (Lietuvos konservatoriai) Alfredas Henrikas Tvyns sjunga STASIULEVIIUS (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos socialdemokrat Vida STASINAIT partija Tvyns sjunga Ona SUNCOVIEN (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos socialdemokrat Algirdas SYSAS partija Tvyns sjunga Petras AKALINIS (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Petras Antanas ALIUS (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga Saulius ALTENIS (Lietuvos konservatoriai) Kazimieras AVINIS Lietuvos centro sjunga Lietuvos krikioni demokrat Marija ERIEN partija Lietuvos demokratin darbo Irena IAULIEN partija Gintaras ILEIKIS Lietuvos centro sjunga Lietuvos krikioni demokrat Albertas IMNAS partija Lietuvos krikioni demokrat Jonas IMNAS partija Lietuvos politini kalini ir Antanas VITRA tremtini sjunga Romualdas SIKORSKIS Kstutis TRAPIKAS Sigitas URBONAS Ignacas Stasys UDAVINYS Lietuvos liberal sjunga Daugiamandat Vakarin Nr. 27 Daugiamandat Ukmergs Nr. 61 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Rokikio Nr. 50 Daugiamandat Dain Nr. 25 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Utenos Nr. 51 Kretingos Nr. 36 Ignalinos venioni Nr. 53
Tvyns sjunga Prien Nr. 67 (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos krikioni demokrat Daugiamandat partija Tsinys
899
Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos centro sjunga Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos valstiei partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos socialdemokrat partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Teli Nr. 40, irinktas be pakartotinio balsavimo ilaini Nr. 11 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Bir Kupikio Nr. 48 aki Nr. 64 Kauno Kdaini Nr. 65 Sauls Nr. 24 Dans Nr. 19 Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat Daugiamandat
Gediminas VAGNORIUS Alfonsas VAINORAS Nijol VAITIEKNIEN Kstutis VAITUKAITIS Jonas VALATKA Albinas VAIMUIS Arvydas VIDINAS Vladas VILIMAS Birut Teodora VISOKAVIIEN Vytenis Albertas ZABUKAS Emanuelis ZINGERIS Rolandas ZUOZA Vidmantas IEMELIS Algis VALIAUSKAS
Daugiamandats rinkim apygardos mandat partijoms ir politinms organizacijoms (koalicijoms) paskirstymo

PROTOKOLAS
2000 m.spalio 15 d. 1. Rinkim apygardoje rinkj skaiius: 2626321 2. Rinkimuose dalyvavusi rinkj skaiius 1539667 3. Rinkimuose dalyvavusi rinkj procentas 58,62 4. Rinkimai vyko 5. Rinkimuose dalyvavusi rinkj 5% sudaro 76983 7% sudaro 107777 6. Politins organizacijos, galinios dalyvauti mandat paskirstyme:
Atyma dl galimo Gauta dalyvavimo mandat bals paskirstyme Bals skaiius, dalyvaujantis mandat paskirstyme
Srao Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Partijos, politins organizacijos pavadinimas Lietuvi tautinink sjunga Lietuvos valstiei partija Lietuvos centro sjunga Lietuvos laisvs sjunga Lietuvos krikioni demokrat partija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos liberal sjunga A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos partija "Socialdemokratija 2000" Nuosaikij konservatori sjunga Krikioni demokrat sjunga Lietuvos lenk rinkim akcija Lietuvos liaudies sjunga U teising Lietuv Jaunosios Lietuvos, naujj tautinink ir politini kalini sjunga I viso
12884 60040 42030 18622 45227 126850 288895 253823 457294 7219 29615 61583 28641 21583 16941 1471247
Ne Ne Ne Ne Ne Taip Taip Taip Taip Ne Ne Ne Ne Ne Ne
0 0 0 0 0 126850 288895 253823 457294 0 0 0 0 0 0 1126862
7. U partijas, dalyvaujanias mandat paskirstyme, yra balsav 73,19% vis rinkimuose dalyvavusi rinkj. 8. Vieno Seimo nario mandato bals kvota 16099 9. Partijoms nustatomas mandat skaiius pagal kvotas:
901
Srao Nr. 6 7 8 9
Partijos, politins organizacijos pavadinimas Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos liberal sjunga A.Brazausko socialdemokratin koalicija
Gauta bals 126850 288895 253823 457294
Mandat skaiius 7 17 15 28
Liekana 14157 15212 12338 6522
10. Liko nepaskirstyti 3 mandatai; jie skirstomi liekan metodu 11. Gauta mandat i viso (kvot ir liekan metodu):
SPartijos, politins organizacijos rao pavadinimas Nr. 7 Naujoji sjunga (socialliberalai) 6 Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) 8 Lietuvos liberal sjunga 9 A-Brazausko socialdemokratin koalicija Liekana 15212 14157 12338 6522 Mandat skaiius pagal pagal i viso liekan kvot 1 17 18 1 1 0 7 15 28 8 16 28
I viso
67
70
Komisijos pirmininkas Pirmininko pavaduotojas Sekretor Nariai:
Zenonas Vaigauskas Viktoras Rinkeviius Elina Kolyko Vaidotas Baceviius Gintaras Goda Edvardas Gruas Vytautas Jogla Saulius Katuoka Edvinas Menikovas Stasys Vanseviins ivil Verbylait Rimantas Voldemaras
902
Vyriausiosios rinkim komisijos 2000 10 15 sprendimo Nr. 303 5 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAI IRINKTI 2000 M. SPALIO 8 D.

1 Vytenis Povilas Andriukaitis 2 Ona Babonien 3 Gintautas Babraviius 4 Zigmantas Balytis 5 Dailis Alfonsas Barakauskas 6 Vydas Baravykas 7 Mindaugas Bastys 8 Antanas Baura 9 Juozas Bernatonis 10 Kazys Bobelis 11 Bronius Bradauskas 12 Jonas Budreviius 13 Sigita Burbien 14 Stanislovas Bukeviius 15 Algirdas Butkeviius 16 Jonas ekuolis 17 Jonas iuleviius 18 Gediminas Dalinkeviius 19 Irena Degutien 20 Gintaras Didiokas 21 Sergejus Dmitrijevas 22 Roma Dovydnien 23 Vytautas Einoris 24 Vasilij Fiodorov 25 Kstutis Glaveckas 26 Petras Graulis 27 Valentinas Greiinas 28 Algirdas Gricius 29 Algimantas Valentinas Indrinas 30 Gediminas Jakavonis 31 Povilas Jakuionis 32 Jonas Juas 33 Rasa Jukneviien 34 Jrat Juozaitien 35 Jonas Jurkus 36 eslovas Jurnas 37 Edvardas Kaniava 38 Ramnas Karbauskis 39 Vaclovas Karbauskis 40 Edvardas Kareka 41 Justinas Karosas 42 Algis Kata 43 Gediminas Kirkilas Lietuvos socialdemokrat partija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos liberal sjunga Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos liberal sjunga Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos valstiei partija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Krikioni demokrat sjunga Lietuvos demokratin darbo partija A.Brazausko socialdemokratin koalicija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Jaunosios Lietuvos, naujj tautinink ir politini kalini sjunga Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos liberal sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Naujoji sjunga (socialliberalai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) A.Brazausko socialdemokratin koalicija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Naujoji sjunga (socialliberalai) Isikl pats Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos liberal sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Naujoji sjunga (socialliberalai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos liberal sjunga Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos liberal sjunga Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos valstiei partija Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos valstiei partija Lietuvos demokratin darbo partija Modernij krikioni demokrat sjunga A.Brazausko socialdemokratin koalicija
903
44 Audrius Klionis 45 Egidijus Klumbys 46 Gintautas Kniukta 47 Jonas Korenka 48 Kraujelis Jeronimas 49 Kriinas Kstutis 50 Kruinauskas Stasys 51 Kubilius Andrius 52 Kuninas Algirdas 53 Kutrait Giedraitien Dalia 54 Kuzmickas Kstutis 55 Kvietkauskas Vytautas 56 Landsbergis Vytautas 57 Lapnas Saulius 58 Lapnas Vytautas 59 Lydeka Arminas 60 Lionginas Jonas 61 Macaitis Alfonsas 62 Maernius Zenonas 63 Maldeikis Eugenijus 64 Martiauskas Virginijus 65 Masiulis Eligijus 66 Matuleviius Algimantas 67 Matuleviius Juozas 68 Matuzas Vitas 69 Medalinskas Alvydas 70 Medvedev Nikolaj 71 Melianas Artras 72 Mikolaitis Gintautas 73 Mikutien Dangut 74 Mincevi Gabriel Jan 75 Monkeviius Algirdas 76 Narvilien Jan 77 Nekraas Visvaldas 78 Olekas Juozas 79 Orechovas Vladimiras 80 Paksas Rolandas 81 Palaitis Raimundas 82 Palionis Juozas 83 Papovas Petras 84 Paulauskas Artras 85 Pavilionis Rolandas 86 Plokto Artur 87 Poplavski Aleksander 88 Popovas Vasilijus 89 Pronckus Mykolas 90 Prunskien Kazimira Danut 91 Pulokas Alfonsas 92 Purvaneckien Giedr 93 Raistenskis Juozas 94 Ramanauskas Alvydas 95 Razma Jurgis Lietuvos liberal. sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Naujoji sjunga (socialliberalai) A.Brazausko socialdemokratin koalicija Naujoji sjunga (socialliberalai) A.Brazausko socialdemokratin koalicija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos liberal sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Naujoji sjunga (socialliberalai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos liberal sjunga Lietuvos centro sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos liberal sjunga A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos liberal sjunga Lietuvos socialdemokrat partija Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos lenk rinkim akcija Naujoji sjunga (socialliberalai) Naujosios demokratijos partija Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos socialdemokrat partija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos demokratin darbo partija Naujoji sjunga (socialliberalai) Naujoji sjunga (socialliberalai) A.Brazausko socialdemokratin koalicija Naujoji sjunga (socialliberalai) A.Brazausko socialdemokratin koalicija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Naujosios demokratijos partija Lietuvos demokratin darbo partija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos liberal sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai)
904
96 Algis Rimas 97 Klemensas Rimelis 98 Viktoras Rinkeviius 99 Rimantas Ruzas 100 Julius Sabatauskas 101 Alvydas Sadeckas 102 Aloyzas Sakalas 103 Algimantas Salamakinas 104 Algirdas Saudargas 105 Vytautas Saulis 106 Eimundas Savickas 107 Romanas Algimantas Sedlickas 108 Valerijus Simulik 109 Rimantas Sinkeviius 110 Algirdas Sysas 111 Kstutis Skamarakas 112 Egidijus Skarbalius 113 Artras Skardius 114 Vaclov Stankevi 115 Antanas Napoleonas Stasikis 116 Nijol Steiblien 117 Gintaras Steponaviius 118 Eduardas ablinskas 119 Irena iaulien 120 Gintaras ileikis 121 Gintautas ivickas 122 Raimondas ukys 123 Vytautas ustauskas 124 Dalia Teierskyt 125 Valdemar Tomaevski 126 Valerij Tretjakov 127 Viktor Uspaskich 128 Jurgis Utovka 129 Gediminas Vagnorius 130 Rimas Valiukas 131 Egidijus Vareikis 132 Rimvydas Vatakas 133 Artras Vazbys 134 Domininkas Velika 135 Virmantas Velikonis 136 Birut Vsait 137 Julius Veselka 138 Arvydas Vidinas 139 Pranas Vilkas 140 Vladas alnerauskas 141 Henrikas ukauskas A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos liberal sjunga Lietuvos valstiei partija A.Brazausko socialdemokratin koalicija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Naujoji sjunga (socialliberalai) A.Brazausko socialdemokratin koalicija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos demokratin darbo partija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos liberal sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Naujoji sjunga (socialliberalai) Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos liberal sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) A.Brazausko socialdemokratin koalicija Lietuvos centro sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos liberal sjunga Lietuvos laisvs sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvos lenk rinkim akcija Naujoji sjunga (socialliberalai) Isikl pats A.Brazausko socialdemokratin koalicija Nuosaikij konservatori sjunga Naujoji sjunga (socialliberalai) Naujoji sjunga (socialliberalai) Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvos demokratin darbo partija A.Brazausko socialdemokratin koalicija Isikl pats Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvos liberal sjunga
905
2. RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMAI
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIM KOMISIJA RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIM KOMISIJOS BALS SKAIIAVIMO PROTOKOLAS 1993 m. vasario mn. 17 d.
1. Lietuvos Respublikos rinkj skaiius 2568016 2. Dalyvavusi rinkimuose rinkj skaiius 2019015 3. Negaliojani rinkim biuleteni skaiius 34016 4. U kandidatus Respublikos Prezidentus paduot bals skaiius:
Paduot bals % Nuo rinkimuose Rinkim Patu I viso dalyvavusi apylinkse rinkj skaiiaus 1142706 69369 1212075 60.03 Algirdas Mykolas Brazauskas Stasys Lozoraitis 716957 55965 772922 38.28 I viso 1859663 125334 1984997 Kandidato vardas, pavard Paduot bals skaiius
Komisijos pirmininkas Pirmininko pavaduotoja Sekretorius Nariai
Vaclovas Litvinas Vilma Vilutyt Albertas ilinskas Rimantas Astrauskas Tamara Birmontien Grigorijus Fias Juozas Galginaitis Vytautas Gineika Rta Mikinyt Vladas Pavilonis Stefanas
Svietlikovskis
906
Zenonas Vaigauskas
907
1997 m. gruodio 21 d. Respublikos Prezidento rinkim pirmojo balsavimo rato galutini rezultat PROTOKOLAS 1997 m. gruodio 26 d. Vilnius Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 70 straipsniu nustatyta: 1. Rinkj skaiius 2. Rinkimuose dalyvavusij skaiius 3. Rinkimuose dalyvavusij procentas 4. Negaliojani biuleteni skaiius 5. Paduota bals: 2 624 312 1 875 148 71,45 2 2680, procentais 1,21
VALDAS ADAMKUS VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS KAZYS BOBELIS VYTAUTAS LANDSBERGIS ARTRAS PAULAUSKAS ROLANDAS PAVILIONIS RIMANTAS SMETONA I viso:
516 798 105 916 73 287 294 881 838 819 16 070 6 697 1 852 468
27,56% 5,65% 3,91% 15,73% 44,73% 0,86% 0,36% 98,8%
908
1997 m. gruodio 21 d. Respublikos Prezidento rinkim antrojo balsavimo rato galutini rezultat
PROTOKOLAS
1998 m. sausio 9 d. Vilnius Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 70 straipsniu nustatyta: 1. Rinkj skaiius 2. Rinkimuose dalyvavusij skaiius 3. Rinkimuose dalyvavusij procentas 4. Negaliojani biuleteni skaiius 5. Paduota bals: 2 630 681 1 937 786 73,7 15 980, procentais 0,82
VALDAS ADAMKUS ARTRAS PAULAUSKAS I viso:
968 031 953 775 1 921 806
909
2-OJO RINKIM TURO OFICIALS BALSAVIMO REZULTATAI
I viso apylinki 2039, duomenys gauti i 2039. Duomenys gauti i apylinki, kuri srauose yra 2630681 rinkj, rinkimuose dalyvavo 1937786 (73.66%). Negaliojani biuleteni 15980 (0.82%), galiojani biuleteni 1921806 (99.18%). U kiekvien kandidat paduot bals skaiius (riuota pagal paduot bals skaii):
Paduot bals skaiius procentais nuo apylin- patu i viso galiojani kse biuleteni 909907 58124 968031 912394 41381 953775 1822301 99505 1921806 50.37 % 49.63 % 100%
Kandidatas
procentais dalyvavusi rinkj 49.96 49.22 99.18
Valdas Adamkus Artras Paulauskas I viso:
1997 m. gruodio 21 d. Respublikos Prezidento rinkim antrojo balsavimo rato galutini rezultat
PROTOKOLAS
1998 m. sausio 9 d. Vilnius
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 70 straipsniu, nustatyta: 1. Rinkj skaiius 2. Rinkimuose dalyvavusij skaiius 3. Rinkimuose dalyvavusij procentas 4. Negaliojani biuleteni skaiius 5. Paduota bals: VALDAS ADAMKUS ARTRAS PAULAUSKAS I viso: Komisijos pirmininkas Pirmininko pavaduotojas Sekretorius Nariai: 2 630 681 1 937 786 73,7 15 980, procentais 0,82
968 031 953 775 1 921 806 Zenonas Vaigauskas Viktoras Rinkeviius Edvinas Menikovas Genovait Babachinait Gintaras Goda Vytautas Jogla Isaakas Kaganas Saulius Katuoka Algimantas Sapiega ivil Verbylait Erika Vilimien Rimantas Voldemaras
911
SPRENDIMAS
1997 m. gruodio 26 d. Nr. 310 Vilnius DL 1997 M. GRUODIO 21 D. RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIM REZULTAT Vyriausioji rinkim komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 70, 71 straipsniais, nusprendia: 1. Patvirtinti 1997 m. gruodio 21 d. Respublikos Prezidento rinkim pirmojo balsavimo rato galutini rezultat protokol (pridedamas). 2. Nustatyti, kad Respublikos Prezidentas nra irinktas. 3. Nustatyti, kad du daugiausiai bals pirmajame balsavimo rate gav kandidatai yra: Valdas Adamkus (27,56%) ir Artras Paulauskas (44,73%). 4. Antrj balsavimo rat, kuriame dalyvauja du daugiausiai bals pirmajame balsavimo rate gav kandidatai, surengti 1998 m. sausio 4 d. 5. Nustatyti, kad rinkim agitacijos kampanija prasideda 1997 m. gruodio 27 d.
Pirmininkas
Zenonas Vaigauskas
912
SPRENDIMAS
1998 m. sausio 9 d. Nr. 3 Vilnius DL RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIM REZULTAT NUSTATYMO IR PASKELBIMO
Vyriausioji rinkim komisija nusprendia: 1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 70 straipsniu patvirtinti Respublikos Prezidento rinkim antrojo balsavimo rato galutini rezultat protokol (pridedamas). 2. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 81 straipsniu nustatyti, kad Respublikos Prezidentu irinktas VALDAS ADAMKUS. 3. Paskelbti Respublikos Prezidento rinkim galutinius rezultatus.
Pirmininkas
Zenonas Vaigauskas
913
3. SAVIVALDYBI TARYB RINKIMAI

BENDRIEJI 1995-03-25 SAVIVALDYBI TARYB RINKIM REZULTATAI
Rinkimuose kandidatus kl 17 partij, politini organizacij. Mandatus gavo: Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) 428 mandatus (28,76% vis mandat); Lietuvos demokratin darbo partija 297 mandatus (19,96%); Lietuvos krikioni demokrat partija 247 mandatus (16,6%); Lietuvos valstiei partija 104 mandatus (7%); Lietuvos centro sjunga 74 mandatus (4,97%); Lietuvos socialdemokrat partija 72 mandatus (4,84%); Lietuvos lenk rinkim akcija 69 mandatus (4,64%); Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga 56 mandatus (3,76%); Lietuvi tautinink sjunga 49 mandatus (3,29%); Lietuvos liberal sjunga 40 mandat (2,69%); Lietuvi nacionalin partija Jaunoji Lietuva 16 mandat (1,08%); Tautos paangos partija 14 mandat (0,94%); Lietuvos demokrat partija 9 mandatus (0,6%); Lietuvos laisvs sjunga 6 mandatus (0,40%); Lietuvos respublikon partija 5 mandatus (0,34%); Nepriklausomybs partija 2 mandatus (0,1%); Lietuvos alioji partija negavo mandat. Rinkimuose dalyvavo 1 140 220, arba 44,84%, vis turini rinkim teis piliei (i viso rinkj 2 542 717). Buvo irinktos savivaldybi tarybos visose 56 savivaldybse. I viso irinkti 1488 savivaldybi taryb nariai i 7245 kandidat. Rinkimuose dalyvavo 34 koalicijos, i j 30 dalyvavo skirstant mandatus. I viso kandidat vyr buvo 5486 (75,72%), irinkta 1199 (80,58%), moter kandidai buvo 1759 (24,28%), irinkta 289 (19,42%). N vien partija, politin organizacija Vyriausiajai rinkim komisijai nepateik skund dl rinkim organizavimo ar vykdymo. Taip pat nebuvo nusiskundim Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimais. Partijos, laimjusios mandatus Savivaldybi Tarybose Nr. 1 2 3 4 5 6 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 Partija Lietuvos Respublikon partija Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos Centro sjunga Lietuvos demokratin darbo partija Tautos paangos partija Lietuvos demokrat partija Nepriklausomybs partija Lietuvos nacionalin partija Jaunoji Lietuva Tvyns Sjunga (Lietuvos Konservatoriai) Lietuvos lenk rinkim akcija Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Lietuvos valstiei partija Lietuvos Liberal Sjunga Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvi tautinink sjunga Lietuvos Laisvs sjunga Mandat kiekis 5 247 74 297 14 9 2 16 428 69 56 104 40 72 49 6
914 BENDRIEJI 1997-03-23 SAVIVALDYBI TARYB RINKIM REZULTATAI
1997 m. kovo 23 d. rinkimuose kandidatus kl 24 partijos, politins organizacijos. Mandatus gavo:

Partija, politin organizacija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos centro sjunga Lietuvos valstiei partija Lietuvos lenk rinkim akcija Lietuvos liberal sjunga Lietuvi tautinink sjunga Lietuvos piliei aljansas Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Lietuvos moter partija Lietuvi nacionalin partija Jaunoji Lietuva Lietuvos demokrat partija Lietuvos rus sjunga Lietuvos laisvs sjunga Krikioni demokrat sjunga Lietuvos kio partija Tautos paangos partija Lietuvos reform partija Lietuvos socialist partija Lietuvos liaudies partija Nepriklausomybs partija Lietuvos gyvenimo logikos partija Gavo Procentais mandat 493 212 180 136 135 84 56 44 23 20 20 14 9 7 7 6 5 5 3 0 0 0 0 0 33.22 14.29 12.13 9.16 9.10 5.66 3.77 2.96 1.55 1.35 1.35 0.94 0.61 0.47 0.47 0.40 0.34 0.34 0.20 0 0 0 0 0 Gavo bals 329461 120244 98511 84805 85167 36883 50995 34191 16982 3025 14832 17294 17385 5574 140 14256 4169 5888 443 305 446 902 641 326
915
Rinkimuose dalyvavo 1 029 716, arba 39,92 procento vis turini rinkim teis piliei (i viso rinkj 2 579 449). Buvo irinktos savivaldybi tarybos 55 savivaldybse (venioni rajono savivaldybs tarybos rinkim rezultatai dl iurki Savivaldybi taryb rinkim statymo paeidim buvo pripainti negaliojaniais. is Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimas Lietuvos liberal sjungos buvo apskstas Vilniaus apygardos teismui. Teismas skund atmet. 1997 m. birelio 29 d. vyko pakartotiniai venioni rajono savivaldybs tarybos rinkimai. I 6276 kandidat buvo irinkti 1459 savivaldybi taryb nariai. Rinkimuose buvo sudarytos tik 7 koalicijos, i j 6 gavo mandatus: Lietuvos piliei aljanso ir rus sjungos koalicija, iklusi kandidatus Vilniaus ir Klaipdos miestuose, gavo 17 mandat, 32 331 bals, Centro ir tautinink sjung koalicija Vidurio kelias Kauno rajone gavo 3 mandatus, 2144 balsus, Lietuvos valstiei ir Lietuvos kio partij koalicija Kdaini rajone gavo 11 mandat, 8101 bals. Koalicija ia ms namai, kuri sudar 5 partijos, politins organizacijos Lietuvi tautinink sjunga, Lietuvos liberal sjunga, Lietuvi nacionalin partija Jaunoji Lietuva, Lietuvos valstiei partija ir Lietuvos moter partija iauli rajone gavo 8 mandatus, 4625 balsus, Lietuvos krikioni demokrat partijos ir Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos koalicija Varnos rajone gavo 5 mandatus, 2262 balsus. kio ir valstiei partij koalicija, iklusi kandidatus Teli rajone, mandat negavo (gavo 714 bals). I viso kandidat vyr buvo 4 392 (69,98 %), irinkta 1 141 (78,20 %), moter kandidai buvo 1 884 (30,02 %), irinkta 318 (21,80 %). Kandidat iki 29 met buvo 330 (daugiausiai Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) 65, Lietuvos krikioni demokrat partijos 52), irinkta 36. Kartu su iais savivaldybi taryb rinkimais vyko ir pakartotiniai Seimo rinkimai keturiose vienmandatse rinkim apygardose, kuriose per 1996 m. spalio 20 d. rinkimus dalyvavo maiau kaip 40 procent rinkj. Naujosios Vilnios rinkim apygardoje Nr. 10 ir Vilniaus Trak rinkim apygardoje Nr. 57 rinkimai jau antr kart nevyko, nes rinkimuose dalyvavo maiau nei 40 procent rinkj; iose apygardose rinkimai vyks 1998 m. kovo 22 d. Vilniaus alinink rinkim apygardoje Nr. 56 rinkimus laimjo J. Senkevi (Lietuvos lenk rinkim akcija), o Trak rinkim apygardoje Nr. 58 1997 m. balandio 10 d. vyko pakartotinis balsavimas, kur laimjo D. Aleksinien (Lietuvos centro sjunga).
916 SAVIVALDYBI TARYB RINKIM REZULTATAI Partija, politin organizacija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos valstiei partija Lietuvos centro sjunga Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos lenk rinkim akcija Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Lietuvi tautinink sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvi nacionalin partija Jaunoji Lietuva Tautos paangos partija Lietuvos demokrat partija Lietuvos laisvs sjunga Lietuvos respublikon partija Nepriklausomybs partija Lietuvos reform partija Lietuvos socialist partija Lietuvos liaudies partija Lietuvos gyvenimo logikos partija Krikioni demokrat sjunga Lietuvos kio partija Lietuvos rus sjunga Lietuvos moter partija Lietuvos piliei aljansas I viso: 1488 5 5 7 17 20 1484 1995 m. 428 297 247 104 74 72 69 56 49 40 16 14 9 6 5 2 1997 m. Skirtumas 498 214 182 84 135 136 58 20 23 55 9 3 7 6 70 -83 -65 -20 61 64 -11 -36 -26 15 -7 -11 -2 0 -5 -2 0 0 0 0 5 5 7 17 20 -4
917 SAVIVALDYBI TARYB RINKIM REZULTATAI
Mandatai
Partija, politin organizacija Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) Lietuvos demokratin darbo partija Lietuvos krikioni demokrat partija Lietuvos valstiei partija Lietuvos centro sjunga Lietuvos socialdemokrat partija Lietuvos lenk rinkim akcija Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga Lietuvi tautinink sjunga Lietuvos liberal sjunga Lietuvi nacionalin partija Jaunoji Lietuva Tautos paangos partija Lietuvos demokrat partija Lietuvos laisvs sjunga Lietuvos respublikon partija Nepriklausomybs partija Krikioni demokrat sjunga Lietuvos kio partija Lietuvos rus sjunga Lietuvos moter partija Lietuvos piliei aljansas I viso:
1995 m. 428 297 247 104 74 72 69 56 49 40 16 14 9 6 5 2
procentais 28.76% 19.96% 16.60% 6.99% 4.97% 4.84% 4.64% 3.76% 3.29% 2.69% 1.08% 0.94% 0.60% 0.40% 0.34% 0.13%
1997 m. 493 212 180 84 135 136 56 20 23 44 9 3 7 6
procentais 33.22% 14.29% 12.13% 5.66% 9.10% 9.16% 3.77% 1.35% 1.55% 2.96% 0.61% 0.20% 0.47% 0.40%
1488
100%
5 5 7 14 20 1459
0.34% 0.34% 0.47% 0.94% 1.35% 98%
Savivaldybi tarybos irinktos visuose alies miestuose ir rajonuose, iskyrus venioni rajon. venioni rajono rinkim rezultatai dl iurki Savivaldybi taryb rinkim statymo paeidim pripainti negaliojaniais.
918 BENDRIEJI 2000-03-19 SAVIVALDYBI TARYB RINKIM REZULTATAI
Rengiantis savivaldybi taryb rinkimams, rinkj sraus buvo rayta 2603380 rinkj. Rinkimuose dalyvavo 1411099 rinkjai, t.y. 54,2 procento rayt sraus rinkj. Lyginant su prajusi met savivaldybi taryb rinkimais, 2000 m. kovo 19 d. rinkimuose dalyvavo daug didesnis procentas rinkj (1997 m. rinkimuose dalyvavo 39,9 procento, 1995 m. 44,8 procento rinkj). Patu balsavo 77600 arba 5,5 procento rinkj. Negaliojaniais pripainta 62 861 biuletenis. Tai sudaro 4,4 procento viso rinkj skaiiaus. Pareikimus dalyvauti rinkimuose Vyriausiajai rinkim komisijai teik 28 partijos, politins organizacijos. J sudarytuose kandidat savivaldybi taryb narius srauose buvo raytas 9881 asmuo, t.y. 6 kartus daugiau asmen, nei reikjo irinkti. Tarp kandidat vyr buvo 6794, t.y. 68,8 procento, moter buvo 3087, t.y. 31,2 procento. Po rinkim vyr ir moter skaiiaus santykis pasikeit vyr naudai: vyr buvo irinkta 1287, t.y. 82,4 procento, o moter buvo irinkta tik 275, t.y. 17,6 procento. Dauguma irinkt savivaldybi taryb nari yra vidutinio arba vyresnio amiaus, nes tik 2 asmenys yra jaunesni kaip 25 met, kit irinkt taryb nari amius: nuo 25 iki 30 met 29, nuo 30 iki 40 met 325, nuo 40 iki 50 met 691, nuo 50 iki 60 met 402, vyresni kaip 60 met 113. Kaip jau minta, rinkimuose dalyvavo 28 partijos ir visuomenins organizacijos. Taiau po siregistravimo dalyvauti rinkimuose kai kurios partijos sujung savo kandidat sraus, t.y. sudar koalicijas. I viso buvo sudarytos 8 koalicijos. Kiek mandat ir rinkj bals gavo kiekviena partija, politin organizacija ir j sudarytos koalicijos, parodo i lentel.
919 MANDAT IR RINKJ BALS PASISKIRSTYMAS PAGAL PARTIJAS, POLITINES ORGANIZACIJAS IR J KOALICIJAS Eils Partijos, politins organizacijos arba j koalicijos pavadinimas Nr. 1. Naujoji sjunga (socialliberalai) 2. Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) 3. Lietuvos centro sjunga 4. Lietuvos demokratin darbo partija 5. Lietuvos liberal sjunga 6. Lietuvos valstiei partija 7. Lietuvos socialdemokrat partija 8. Lietuvos krikioni demokrat partija 9. Lietuvos valstiei partijos ir Krikioni demokrat sjungos koalicija 10. Lietuvos lenk rinkim akcija 11. Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga 12. Lietuvos laisvs sjunga 13. Tvyns sjungos (Lietuvos konservatori) ir Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos koalicija 14. Lietuvos tautinink sjunga 15. Lietuvos demokrat partija 16. Naujoji demokratija/Moter partija 17. Lietuvos rus sjunga 18. Koalicija Bendras kelias nepartini kandidat/ Tvyns sjungos ir politini kalini ir tremtini sjungos jungtinis sraas 19. Lietuvi nacionalins partijos ir Jaunosios Lietuvos sjunga 20. Koalicija Santarvs kelias 21. Koalicija U tikrj savivald Lietuvos demokratin darbo partija, Naujoji sjunga (socialliberalai) ir Naujoji demokratija/ Moter partija 22. Tvyns sjungos (Lietuvos
Gavo Gavo mandat mandat procentais Gavo bals Gavo bals procentais
269 175 173 169 166 151 104 99 72 53 23 15 13 12 9 9 7 6
17,22 11,20 11,08 10,82 10,63 9,67 6,66 6,34 4,61 3,39 1,47 0,96 0,83 0,77 0,58 0,58 0,45 0,38
219727 118727 132020 115424 176615 81493 99250 68996 46322 54209 27514 38866 27018 10758 5556 13370 19936 5812
16,30 8,81 9,79 8,56 13,10 6,04 7,36 5,12 3,44 4,02 2,04 2,88 2,01 0,80 0,41 0,99 1,48 0,43
6 5 5 5
0,38 0,32 0,32 0,32
14548 3781 5198 3825
1,08 0,28 0,39 0,28
Koalicij'Santarvs kelias sudar Lietuvi tautinink sjunga, Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga ir Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai).
920 konservatori) ir Lietuvos politini kalini ir tremtini sjungos koalicija iluts kratas Lietuvos laisvs lyga Lietuvos piliei aljansas Krikioni demokrat sjunga Lietuvos nacionaldemokrat partija
23. 24. 25. 26.
4 3 2 2 2 1 1 1 0 0 0 0 0 1562
0,26 0,19 0,13 0,13 0,13 0,06 0,06 0,06 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00
5546 6792 5879 4293 15362 1371 946 7229 6245 619 658 298 4035 1348238
0,41 0,50 0,44 0,32 1,14 0,10 0,07 0,54 0,46 0,05 0,05 0,02 0,30
27. Lietuvos partija Socialdemokratija 2000 28. Respublikon partija 29. 30. 31. 32. Tautos paangos partija Tvyns liaudies partija Liaudies koalicija U teising Lietuv Lietuvos demokrat partijos ir lietuvi tautinink sjungos koalicija 33. Lietuvos socialist partija 34. Lietuvos teisingumo partija 35. Lietuvos kio partija I viso mandat:
Pateiktoje lentelje duomenys apie partij, politini organizacij gaut mandat skaii neparodo, kiek partijos, politins organizacijos gavo mandat jungtiniuose srauose, t.y. j sudarytose koalicijose, kurios vairiose rinkim apygardose buvo skirtingos. Pridjus mandatus, kuriuos gavo partij, politini organizacij ikelti kandidatai jungtiniuose srauose, 8 partij, politini organizacij gaut mandat skaiius padidjo. Naujoji sjunga (socialliberalai) i viso gavo 270 mandat; Lietuvos valstiei partija 209; Tvyns sjunga (Lietuvos konservatoriai) 199; Lietuvos demokratin darbo partija 172; Lietuvi politini kalini ir tremtini sjunga 27; Lietuvi tautinink sjunga 13; Naujoji demokratija/Moter partija 10. Kit partij, politini organizacij gaut mandat skaiius nepasikeit. Jis yra toks, koks pateiktas lentelje.
Koalicij U teising Lietuvsudar Lietuvos liaudies partija ir Lietuvos socialist partija.
4. REFERENDUMAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

1 lentel. 19911996 m. VYKUSI REFERENDUM ANALIZ Bendras DalyvaProcenrinkj vo tai skaiius rinkj ProcenProcentai nuo Atsak tai nuo dalyvane" dalyvavusi vusi
Data
Referendumo pavadinimas
Atsak taip"
Pastabos
Referendumo nuostata priimta Referendumo nuostata nepriimta Referendumo nuostata priimta
1991 02 09 Gyventoj visuotin apklausa dl Lietuvos Respublikos nepriklausomybs 1992 05 23 Dl Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atstatymo 1992 06 14 Dl buvusios SSSR kariuomens, dabar priklausanios Rusijos federacijai, beslygiko ir neatidliotino ivedimo i Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. ir padarytos alos Lietuvai atlyginimo 1992 10 25 Lietuvos Respublikos konstitucijai priimti 1994 08 27 Lietuvos Respublikos statymui Dl neteisto privatizavimo, nuvertint indli ir akcij bei paeistos teissaugos" priimti
2652738 2247810 84.74 % 2028339 90.24 % 147040 6.54 % 2578711 1525985 59.18% 1057033 69.27 % 390254 25.57 %
2539433 1931278 76.05 % 1751026 90.67 % 140077 7.25 %
2549952 1919073 75.26 % 1447334 75.42 % 402622 20.98 %
2428105
Referendumo nuostata priimta Referendumas laikomas 895778 36.89 % 749172* 83.63 % 92593* 10.34% nevykusiu, nuostatos nepriimtos
1 lentels tsinys
Data
Referendumo pavadinimas
Bendras DalyvaProcenrinkj vo tai skaiius rinkj
Atsak taip"
Procentai nuo dalyvavusi
Atsak ne"
Procentai nuo dalyvavusi
Pastabos
Referendumui nepriimta
1996 10 20 Priimti Lietuvos Respublikos konstitucijos 55, 57, 131 straipsni pakeitimo ir papildymo statym 1996 10 20 Ar kompensuoti gyventoj indlius teisingai privatizuojant valstybs turt" 1996 11 10 Priimti Lietuvos Respublikos konstitucijos 47 straipsnio papildymo statym
2597530 1353448 52.11 % 879728** 65.00 % 238635** 17.63% teikta nuostata

Referendumui nepriimta
2597530 1362573 52.46 % 1012497 74.31 %
260207
19.10% teikta nuostata

Referendumas laikomas 40.05 % nevykusiu nuostatos nepriimtos
2596662 1031623 39.73 %
447801
43.41 %
413188
* Referendume buvo balsuota dl 8 nuostat. Duomenys pateikiami pagal 1 nuostat, balsavimo rezultatai dl kit nuostat skiriasi neymiai. ** Referendume buvo balsuota dl 3 nuostat. Duomenys pateikiami pagal 1 nuostat, balsavimo rezultatai dl kit nuostat skiriasi neymiai.
2 lentel. NEPASKELBTI REFERENDUMAI
Iniciatyvins grups Iniciatyvins grups Teikiamos priimti referendumui nuostatos Pastabos regist. koordinatoriai VKR data 1995 11 15 K. Antanaviius, 1 nuostata. Rinkimai Lietuvos Respublikos Seim ir savivaldybes vykdomi Nesurinkti A. Matuleviius, balsuojant u asmenis, bet ne u partij teikiamus sraus. Lietuvos Respublikos paraai A. Norvilas Seim renkamas 91 Seimo narys. 2 nuostata. Sumainti esam valstybs ir savivaldybi tarnautoj bei ministerij skaii ne maiau kaip per pus. 3 nuostata. Nustatyti, kad visos Lietuvos ar usienio organizacij ar piliei pajamos (pelnas), skirtos investicijoms Lietuvoje naujoms darbo vietoms kurti, gamybai ar verslams pltoti, neapmokestinamos jokiais mokesiais. 4 nuostata. Nustatyti, kad neapmokestinamas gyventoj pajam minimumas yra 0,75 vidutinio darbo umokesio Respublikoje (1995 m. spalio mn. neapmokestinamas pajam minimumas bt 330 lit) ir kad gyventoj pajam mokestis negali bti didesnis kaip 28 %. 5 nuostata. Tiesioginiais rinkimais rinkti Valstybs Tribunol ir suteikti jam reikalingus galiojimus kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. 1996 03 28 E. KIumbys ir Lietuvos Respublikos em nuosavybs teise gali priklausyti ir usienio valstybi Nesurinkti R. Paulauskas pilieiams, tarptautinms organizacijoms ir usienio valstybi juridiniams paraai (Tautos paangos asmenims. partija)
2 lentels tsinys
Iniciatyvins grups Iniciatyvins grups regist. koordinatoriai VKR data 1997 05 23 A. Akstinaviius, R. J. Dagys, R. Matijoien ir R. Zuoza (Lietuvos socialdemokrat partija)
Teikiamos priimti referendumui nuostatos Ar Js pritariate tam, kad ios valstybs infrastruktros esamos strategins mons bt privatizuojamos: naftos pramons mons (AB Btings nafta", AB Maeiki nafta", AB Naftos terminalas", SPAB Naftotiekis", AB Geonafta"), ilumins ir elektros energijos gamybos ir tiekimo mons (V Ignalinos atomin elektrin", ilimins energijos SPAB, AB Lietuvos dujos", AB Lietuvos energija"), savivaldybi vandens tiekimo mons, telekomunikacij ir ryi mons (V Lietuvos telekomas", V Lietuvos radijo ir televizijos centras"), transporto mons (SPAB Lietuvos geleinkeliai", SPAB Lietuvos jr laivininkyst"), Klaipdos valstybinis jr uostas, aerodromai. 1 nuostata. Visi Lietuvos Respublikos Seimo nariai bt renkami tik vienmandatse apygardose, o ne pagal partij sraus. 2 nuostata. Seimo nario galiojimai nutrksta, jeigu u tai pasisak daugiau nei pus j rinkusios apygardos rinkj. 3 nuostata. Valstybs pareign ir tarnautoj mnesinis darbo umokestis neviryt 5 vidutini mnesini Lietuvos dirbaniojo darbo umokesi. Ar pritariate tam, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausyb atsisako valstybs valdymo kontrols ir sprendiamosios galios reorganizuotoje akcinje bendrovje Maeiki nafta"?"
Pastabos Nesurinkti paraai
1999 10 20 K. Uoka, N. Uinskien ir kt.
Nesurinkti paraai
1999 10 29 E. Bikauskas, . Jurnas, J. Olekas, K. Prunskien, R. Smetona
Iniciatyvos atsisakyta

Lietuvos Konstitucine Teise 2002 (Knyga)

Diunggah oleh

Informasi Dokumen

Judul Asli

Hak Cipta

Format Tersedia

Bagikan dokumen Ini

Bagikan atau Tanam Dokumen

Opsi Berbagi

Apakah menurut Anda dokumen ini bermanfaat?

Apakah konten ini tidak pantas?

Hak Cipta:

Format Tersedia

Lietuvos Konstitucine Teise 2002 (Knyga)

Diunggah oleh

Hak Cipta:

Format Tersedia

LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS

LIETUVOS KONSTITUCIN TEIS

UDK 342(474.5)(075.8) Li 242

752 752 755 757 757 759 763 766 768

Konstitucins teiss vadas

I skyrius KONSTITUCINS TEISS VADAS

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Paymtina, kad konstitucins teiss kaip konstitucijos teiss sampra-

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Esmein A. Op. cit. P. 42.

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 137.

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

2 poskyris LIETUVOS KONSTITUCINS TEISS ALTINIAI

Luin V. Op. cit. P. 111.

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

paproius; paproiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo

Konstitucins teiss vadas

3 poskyris KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS. KONSTITUCIN TEIS KAIP MOKYMO DALYKAS

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Gumploviius L. Sociologijos pagrindai / vert A. Janulaitis. Kaunas, 1929. P. 183.

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

Konstitucins teiss vadas

1 poskyris. 2 poskyris. 3 poskyris. 4 poskyris.

1 poskyris KONSTITUCIJOS TEORIJOS PAGRINDAI

2 poskyris LIETUVOS KONSTITUCIJ RAIDA

tromas A. Konstitucijos privalumai ir trkumai // Amius. 1994. Nr. 4 (140).

4 poskyris TEISS KONSTITUCIONALIZACIJA