1 TEMA. Valstybinio valdymo reguliavimo teorijos ir praktikos pagrindiniai bruoai Lietuvos Respublikoje.

Teisinis reguliavimas tai tokia socialinio reguliavimo ris, arba forma, kai poveikis moni elgesiui yra daromas teiss normomis
ir teiss principais.Teisinis reguliavimas atskiriamas nuo kit socialinio reguliavimo form apibriant jo objekt.Teisinio
reguliavimo objektas yra tas socialinis moni elgesys, kur reikia norminti teiss priemonmis.Socialinis elgesys tai moni
tarpusavio santykiai, kuri pagrindu mons siekia apsaugoti ir gyvendinti savo teises ir interesus.
Teisinio reguliavimo stadijos:
Teiss subjekt teisins padties !teisinio statuso" pirminis nustatymas !bendrasis teisinis reguliavimas".
#smens sitraukimas teisinius santykius siekiant pa$iam plsti ar siaurinti savo teises !individualusis teisinis reguliavimas".
Teiss akt rengimo lygmenys:
Teisins idjos yra pirminis teiss eg%istavimo lygmuo, juose turi bti ireiktas siekis virsti visuotinai privalomo elgesio
taisykle.
&ai idja perengia teisins s'mons ribas, ji virsta teiss norma, kuri priimama ir paskelbiama.
(aikinus norm' prasideda jos taikymo procesas ir susiklosto teisiniai santykiai.
Valstybinis reguliavimas tai viena i valstybinio valdymo funkcij, jis apibdinamas ir utikrinamas valstybs nustatomomis
bendrosiomis taisyklmis, kuri turi laikytis visuomeniniais santykiais susij) subjektai.
*i' valstybs reguliavimo funkcij' papildo teisini reikalavim vykdymo visapusika kontrol, santykiaujan$i ali veiklos bendros
krypties nustatymas ir koordinavimas, j teist interes ir teisi apsauga, prioritet nustatymas ir j reglamentavimas norminiais
aktais, registracijos tvarkos nustatymas, licencijavimas ir kt.
Valstybinis reguliavimas daniausiai nagrinjamas teiss moksle+
valstybs ir teiss teorijoje,
administracinje teisje.
,alstybinis reguliavimas yra vienas i administracinio teisinio poveikio priemoni ir visada nukreiptas teisin) form'.
,adovaujantis usienio ali patirtimi reguliavimas pagal tikslus skirstomas + -" socialin ir 2) ekonomin, o pagal valstybinio
reguliavimo form' 1) politin ir 2) teisin administracin.
#pibendrinant filosof !pik!ro, "icerono, #. $obso% &. Loko, '. '. Ruso) idjas matyti, kad valstyb) ir teis) jie kildina i moni
interes, todl teis gali bti grindiama tam tikra bendradarbiavimo idja. .ripastama, kad eg%istuoja btinyb kompromisu derinti
prieingus interesus. Tokioje visuomenje, kurios nariai nusprendia abipusmis nuolaidomis derinti savo interesus, prievarta
pasislenka antr'j plan', o teisinio reguliavimo paskirtimi tampa socialinio kompromiso siekimas bei visuomens socialins
santarvs bei rimties garantavimas.
Administracinis teisinis reguliavimas% kaip tam tikra sritis% kaip viena i( teisini) reguliavimo *orm)% yra imperatyvus norminis
mec+ani,mas% tvarkantis subjekt) ir objekt) veikl% *ormuojantis stabil) j) *unkcionavimo teisin pagrind.
Administracinis teisinis reguliavimas% kaip ir pats administracinis valdymas% apima daugel valstybinio ir visuomeninio gyvenimo
sri-i).
Administracinis reguliavimas naudoja. normas / de*inicijas 0retai)% kompetencines normas% normatyvus 0standartus% kvotas ir pan.)%
tec+ninius parametrus kaip juridines normas 0kain) dyd% vairius atstumus% normas ir pan.).
Administracinis teisinis reguliavimas yra skirtas pilie-i) asmeniniam saugumo utikrinimui% teis1tumui ir teis1tvarkai palaikyti% jis
siekia optimaliai nustatyti visus visuomen1s strukt!rinius elementus ir sudaro slygas jiems normaliai *unkcionuoti% utikrina pilie-i)
teisi) ir laisvi) pripainim bei gynim.
Administracinio teisinio reguliavimo gyvendinimo formos:
agal apimt ir metodus:
Valstybinio r1mimo *ormos% pavy,diui% parama em1s !kiui2
3mperatyv!s kiekybiniai ir kokybiniai normatyvai2
Legali,uojamosios priemon1s% pavy,diui% licencijavimas% *i,ini) ir juridini) asmen) registracija2
4dministraciniai reimai% susij5 su ypatinga valstyb1s pad1timi2
4dministraciniai *unkciniai reimai2
Valstyb1s monopolijos vedimas tam tikroje srityje% pavy,diui% valstybinis alko+olio monopolis.
Teisinio reguliavimo mec!ani"mas / tai teisini) priemoni)% taip pat proces) ir b!kli) visumos sistema% kuria teis1 veikia
visuomeninius santykius valstybiniame valdyme. 6 sudaro.
4dministracin1s teis1s normos2
4dministracin1s teis1s norm) ai(kinimo aktai2
4dministracin1s teis1s principai2
4dministracin1s teis1s santykiai2
4dministracin1s teis1s norm) taikymo aktai.
Administracinio teisinio reguliavimo mec!ani"mo etapai:
17asis etapas. #eis1s normini) akt) leidyba
27asis etapas. 3n*ormacinis bendradarbiavimas% kuris apima teis1s normini) akt) publikavim% in*ormacijos priemoni)
panaudojim.
87asis etapas. 3deologinis bendradarbiavimas. 9iame etape diegiami visuomenini) santyki) subjekt) tam tikri moraliniai
tikinimai aukl1jant juos taip% jog teisines nuostatas b!tina vykdyti savanori(kai.
:7asis etapas. ;katinamasis bendravimas 0valstyb1 moraliai ir materialiai skatina aktyviai ir iniciatyviai vykdyti teisinius
reikalavimus).
<7asis etapas. =revencinis bendradarbiavimas% kuris prasideda paeidus teis1s norm) reikalavimus% nes tada valstyb1
panaudoja teisin1s atsakomyb1s institut.
>in-ai% kylantys moni) veiklos srityse% patenkan-iose administracinio teisinio reguliavimo s*er% ir kylantys b!tent i(
administracini) teisini) santyki)% vadinami administraciniais gin#ais.
Strateginio planavimo principai bei priemons Vyriausybs programai gyvendinti
/trateginio planavimo reforma ir institucijos
-001 metais pradtas gyvendinti 2ietuvos 3 &anados vieojo administravimo reformos projektas, kuris buvo
orientuotas strateginio planavimo diegim Vyriausybs lygmeniu.
4555 metais visos ministerijos ir kitos institucijos, nordamos gauti finansavim' i valstybs biudeto privaljo
parengti strateginius veiklos planus, kuriuose turjo nurodyti institucijos strateginius tikslus, programas jiems gyvendinti, laukiamus
re%ultatus ir planuojamas las.
-000 m. buvo steigtas Vyriausybs strateginio planavimo komitetas, kuris teikia pasilymus ir rekomendacijas
,yriausybei dl jos vykdomos politikos, prioritet ir kit svarbi klausim.
/trateginio planavimo procesui koordinuoti 2ietuvos 6espublikos ,yriausybs kanceliarijoje buvo steigtas
Strateginio planavimo skyrius. ,yriausyb savo nutarimu patvirtino ir atsivelgdama besikei$ian$i' situacij' ir kylan$ias
problemas nuolatos tobulina /trateginio planavimo metodik'.
/trateginio planavimo procesas
/trateginio planavimo proceso metu institucija nuolat anali%uoja aplinkos veiksni tak' institucijos veiklai, svarsto,
kaip efektyviausiai panaudoti turimus finansinius, materialinius ir darbo iteklius usibrtiems tikslams pasiekti. /varbiausia tai, kad
institucijos itekliai ir veikla planuojama taip, kad bt pasiektas konkretus rezultatas per tam tikr' laikotarp.
.rivalumai
/trateginis planavimas leidia anali%uoti ir vertinti institucij' kaip sistem' ir siekti, kad visi jos padaliniai siekt
usibrt tiksl7
leidia aikiau suvokti institucijos tikslus ir racionaliau paskirstyti finansinius, materialinius ir darbo iteklius7
sudaromos s'lygos geriau koordinuoti institucijos padalini veikl' ir j' koreguoti, atsivelgiant institucijos
pasikeitimus, taip pat geriau kontroliuoti, kaip gyvendinami tikslai, vertinti ir skatinti institucijos darbuotojus.
.asiekimai
2ietuvoje strateginis planavimas pradtas diegti tik 4555 metais, ta$iau jau 455- m. .asaulio 8ankas 2ietuv'
pripaino lydere 6yt ir 9entrinje :uropoje diegiant strategin planavim' vieojo administravimo institucijose.
/trateginio planavimo metodika
Valstybs ilgalaiks raidos strategija 3 2ietuvos 6espublikos /eimo !toliau vadinama 3 /eimas" patvirtintas
ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, kuriame idstyta valstybs geopolitins padties anali%, ilgalaikiai prioritetai ir
suderinta vis sektori ilgalaiks pltros vi%ija.
(lgalaik kio pltros strategija7 ;acionalin darnaus vystymosi strategija ...
Vyriausybs prioritetiniai strateginiai tikslai 3 ,yriausybs nustatytos svarbiausios atitinkamo laikotarpio veiklos
kryptys arba pagrindiniai tikslai.
/trateginio planavimo sistema
/trateginio planavimo sistem' sudaro+
-. tarpusavyje susij) pagrindiniai strateginio planavimo dokumentai,
4. institucijos, atsakingos u nurodyt dokument parengim'+
4.-. ,yriausyb7
4.4. ministerijos, ,yriausybs staigos, apskri$i virinink administracijos7
4.<. kitos institucijos7
<. strateginio planavimo dokument rengimo tvarka ir terminai.
= strateginio planavimo sistem' taip pat eina 2ietuvos kio !ekonomikos" pltros iki 45-> m. ilgalaik strategija, ;acionalin darnaus
vystymosi strategija, 2ietuvos 6espublikos teritorijos bendrasis planas ir kiti ilgalaikiai strateginio planavimo dokumentai.
(;/T(T?9(@A/ /T6#T:B(;(A ,:(&2A/ .2#;A 6:;B(C#/
6engdama strategin veiklos plan', institucija ianali%uoja ir vertina aplink' bei iteklius, suformuluoja misij' ir
numato savo veiklos tikslus ir j siekimo bdus.
.aymtini ie institucijos strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai+
-. aplinkos, itekli anali%7
4. misijos formulavimas7
<. strategini tiksl nustatymas7
D. institucijos program rengimas7
>. institucijos program gyvendinimas7
E. stebsena ir atsiskaitymas u re%ultatus.
(ors veiksniai
(nstitucijos aplinkos anali%s metu nustatomi iors veiksniai. (ors veiksni grups+
.olitiniai veiksniai7
:konominiai7
/ocialiniai7
TecFnologiniai veiksniai.
,idaus veiksniai
,ertinami itekliai !vidaus veiksniai"+
teisin ba%7
organi%acin struktra7
moni itekliai !etatai, kvalifikacija"7
planavimo sistema7
finansiniai itekliai7
apskaitos tinkamumas7
ryi sistema !informacins ir komunikavimo sistemos"7
vidaus kontrols sistema !taip pat vidaus audito sistema".
.rogram rengimas
/trateginiams tikslams gyvendinti rengiamos programos.
.rogramos skirstomos tarpinstitucines !Fori%ontalias" ir institucines !vertikalias".
,yriausybs tvirtinamoje tarpinstitucinje programoje pateikiama+ aplinkos anali%, programos tikslai, pagrindiniai
udaviniai, laukiami re%ultatai, vertinimo kriterijai ir priemoni planas, kuriame nurodytos programos tiksl gyvendinimo priemons,
terminai, vykdytojai, l poreikis ir finansavimo altiniai.
,yriausybei patvirtinus tarpinstitucin) program', koordinuojanti institucija numato ios programos stebsenos ir
atsiskaitymo tvark'.
;utarimas GHl sprendim projekt poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir gyvendinimoI
/prendim projekt poveikio vertinimo metodika
.oveikio vertinimas
oveikio vertinimas sprendimo primimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir anali%uojama informacija, jos
pagrindu !ioje Cetodikoje nustatytais aspektais ir tvarka" vertinamas rengiamo sprendimo projekto gyvendinimo galimas teigiamas
irJar neigiamas ilgalaikis irJar trumpalaikis poveikis.
/prendim projekt poveikio vertinimo principai+
roporcingumas !sprendimo projekto poveikio anali%s detalumas turi atitikti progno%uojam pasekmi mast'. @uo
platesnio masto irJar reikmingesns galimos sprendimo pasekms, juo isamiau ir detaliau reikia vertinti sprendimo projekto bsim'
poveik".
ro!esionalumas !parengto sprendimo projekto poveik turi vertinti labai kvalifikuoti atitinkamos srities
specialistai, turintys speciali mokslo, tecFnikos ir kitoki ini".
"endradarbiavimas !siekdami kvalifikuotai, isamiai ir tiksliai vertinti sprendimo projekto poveik, jo rengjai turi
atsivelgti suinteresuot institucij, visuomenini organi%acij ir suinteresuot socialini grupi nuomon)".
/prendim projekt poveikio vertinimo aspektai
oveikis atitinkamai sri#iai !vertinamas galimas poveikis konkre$iai sri$iai, kurioje numatoma daryti pakeitimus".
oveikis ekonomikai 7
oveikis valstybs !inansams 7
oveikis socialinei aplinkai !vertinamas galimas poveikis vairioms socialinms grupms ir socialiniams
santykiams".
oveikis vie$ojo administravimo sistemai !vertinamas galimas poveikis vieojo administravimo sistemai, valstybs
institucij ir staig intelektiniams itekliams"7
oveikis korupcijos mastui7
oveikis aplinkai7
oveikis teisinei sistemai.
/prendim projekt poveikio vertinimo klausimynas !priedas"
%...& 'V. (V)'*'S S(+',-'.)' ,-'.*,'

<4. &aip sprendimo projekto gyvendinimas paveiks atskiras socialines grupes !socialiai paeidiamus asmenis,
jaunim', jaunas eimas, vaikus, pagyvenusius asmenis ir kitus"K
<<. &aip sprendimo projekto gyvendinimas paveiks darbo rink' ir uimtum' !nedarbo lygio poky$ius, grupin
atleidim', darbo viet praradim' arba darbo viet steigim', darbo rinkos reikalavimus mokymui, kvalifikacijos klimui ir panaiai"K
<D. &aip sprendimo projekto gyvendinimas paveiks lygi galimybi utikrinim' !vyr ir moter lygias galimybes
darbo rinkoje, negalij galimybes dalyvauti vairiose visuomens gyvenimo srityse ir panaiai"K
<>. &aip sprendimo projekto gyvendinimas paveiks darbo santykius ir darbo s'lygasK
<E. &aip sprendimo projekto gyvendinimas paveiks socialini partneri dialog' K ...
26 ,yriausybs 455D34551 met programa
/ritys ,yriausybs programoje
:konomika ir verslas7
:nergetika7
Transportas ir komunikacijos7
/tatyba7
Linansai7
&aimo ir ems kio pltra7
#plinkos apsauga ir mikininkyst7
Harbas, eima, socialin apsauga7
/veikatos apsauga7
*vietimas, mokslas, informacin ir ini visuomen7
@aunimo politika7
&ultra7
/portas, turi%mas ir rekreacija7
,alstybs valdymas7
Teisin sistema7
;acionalinis saugumas ir usienio politika.
.avy%dys
.uostata: atnaujinti 2ietuvos ilgalaik) kio pltros strategij'.
riemon: diegti strategijos igyvendinimo anali%es ir stebsenos !monitoringo" sistem' !Mkio ministerijos interneto
svetainje".
,tsakingi vykdytojai: Mkio ministerija, *vietimo ir mokslo ministerija...
/vykdymo data: 455> met (, ketvirtis.
$TEMA
0e1imas tai tiksliai nustatyta tvarka.
Teisinio re1imo samprata.
=vairs autoriai, administracins teiss bei teiss teorijos specialistai skirtingai apibria teisin reim'.
#pibendrinant galima pasakyti, kad teisinis re1imas tai statym leidjo nustatyta teisinio poveikio sistema, pagrsta bendrais teiss
principais ir utikrinta specifiniais teisinio poveikio visuomeniniams santykiams metodais ir formomis.
,dministracinio teisinio re1imo samprata
tai administracins teiss norm pagrindu nustatoma ypatinga administracins teiss subjekt funkcionavimo tvarka, skirta veikti
neigiamus reikinius tam tikroje valdymo sferoje.
tai ypatingas teisinis reimas valdymo sferoje, kuris nustatomas teiss normomis ir nulemtas ypatingo pobdio aplinkybi ar
veiklos ypatum.
tai statymais apibrt taisykli visuma, kuri savo veikloje turi laikytis pilie$iai ir juridiniai asmenys, taip pat specifin teiss
subjekt veiklos tvarka vairiose valstybinio gyvenimo srityse.
agrindin administracinio teisinio re1imo !unkcija apsaugoti piliet, visuomen) ir pa$i' valstyb).
,dministracinio teisinio re1imo po1ymiai %bruo1ai&:
-" fi%ini, juridini asmen ir pareign elgesys nustatomas specialiomis normomis7
4" visuomenini organi%acij ir valdios institucij veiklos isami reglamentacija7
<" papildom taisykli arba visiems privalom teiss norm iim$i taikymas7
D" ypatingo reimo, specialios teistvarkos kontrols ir tam tikr apsibojan$i priemoni taikymas.
,dministracini teisini re1im paskirtis
Tai tam tikr valstybs sri$i, situacij reguliavimas specialiomis priemonmis. @oms priskiriama+
-" teisiniai aktai ir normos, nustatantys ypating' veiklos tvark' tam tikrose srityse7
4" galiotos valstybins institucijos, sukurtos specialiai arba galiotos formuoti ir palaikyti atitinkam' reim'7
<" specialios teisins priemons, skirtos reimo tvarkai palaikyti !registracija, licencijavimas"7
D" isami teiss subjekt veikimo reglamentacija ir j tarpusavio santykiai7
>" grieta kontrols ir atsakomybs sistema administracinio teisinio reimo veikloje7
E" platesnis ribotai leidiam ir draudiam metod taikymas, btinais atvejais derinamas su teiss subjekt skatinimu7
N" speciali organi%acini, tecFnini, materialini ir finansini priemoni eg%istavimas.
,dministracini teisini re1im principai:
-" administracins ir teismins valdios atskyrimo7
4" ypatingo administracini akt reimo !gali savo nuoira priimti vykdomuosius sprendimus"7
<" teistumo7
D" vieosios valdios atsakomybs.
agrindiniai administracini teisini re1im !unkcionavimo principai:
3 pagrindini teisi ir laisvi nelie$iamumo principas7
3 teisi ir laisvi ribojimo pagrindai7
3 oficialaus reimo vedimo principas.
#dministracini teisini reim klasifikavimas galimas vairias pagrindais.
(. .agal galiojimo laik'+
-aikinieji re1imai2situacinio pob3d1io !karo padtis"7
.uolatiniai re1imai2veikiantys !valstybs sienos apsaugos".
((. .agal teritorij'+
4aliojantys visoje valstybs teritorijoje !karo padtis"7
4aliojantys administracinio vieneto teritorijoje !pasienio teisinis reimas".
(((. .agal reimo objekt'+
Teritoriniai re1imai !iskirtin ekonomin %ona, karantinas"7
(bjektiniai re1imai ! atomins energetikos, vandens telkinio"7
5aikt6 med1iag6 kelian#i didel pavoj arba turin#i svarbi valstybin7 reik$m76 re1imai !ginkl, dokument
su valstybine paslaptimi"7
Veiklos arba !unkciniai re1imai !evakuacijos, muitins".
(,. .agal reguliavimo dalyk'+
4amtos apsaugos re1imai !draustiniai, kurortai"7
Vie$osios tvarkos apsaugos re1imai !nepaprastoji padtis"7
Valstybs saugumo re1imai !vasltybs sienos".
,. /augumui utikrinti skirti reimai+
Valstybs nacionalin saugum u1tikrinantys re1imai ! ivaiavimo ir aviavimo al reimai, pasienio reimas"7
Visuomens saugum u1tikrinantys re1imai ! vi% reimas, pas reimas"7
Visuomens saugum u1tikrinantys re1imai esant nepaprastajai pad#iai !karo padties reimas". 6eikt
paminti kad ie reimai taikomi tik tada, kai prastos teisins priemons neveiksmingos.
,(. .agal administracini teisini reim tiksl'+
0e1imai esant ypatingajai valstybs pad#iai:
3 ;epaprastosios padties7
3 &aro padties7
3 ,alstybs sien apsaugos7
3 &iti.
-egitim3s re1imai:
3 2eidim7
3 2egali%uojami.
8unkciniai re1imai:
3 .aprastieji !telefono ryio, komunalini paslaug"7
3 /pecials ! vartotoj teisi apdsaugos".
0e1imai esant ypatingajai valstybs pad#iai
*i reim grup yra susijusi su asmen teisi bei laisvi apribojimu, taip pat su pareig, kurias asmenims nustato atitinkami organai
padidjimu, su didesni galiojim suteikimu valstybs ir savivaldybi institucijoms bei kitais aspektais kurie ver$ia ios ries
teisnius reimus, j taikymo, panaikinimo tvark' reglamentuoti ypa$ aikiai bei konkre$iai ir primiausia statyminiu lygmeniu.
.epaprastosios padties re1imas. @eigu valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rim$iai, /eimas gali visoje
valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprast'j' padt.
-

.epaprastoji padtis ypatingas teisinis reimas valstybje ar jos dalyje, leidiantis taikyti 2ietuvos 6espublikos &onstitucijoje ir
;eparastosios padties statyme nustatytus laikinus naudojimosi fi%ini asmen teismis ir laisvmis apribojimus ir laikinus juridini
asmen veiklos apribojimus.
4
;epaprastoji padtis gali bti vedama tik tada kai grsms nemanoma paalinti nepanaudojus
&onstitucijoje ir ;epaprastosios padties statyme tvirtint nepaprastj priemoni.
;epaprastoji padtis gali bti skelbiama tiek visoje respublikos teritorijoje, tiek ir administraciniame vienete.
;epaprastosios padties trukm negali bti ilgesn kaip E mnesiai.
*aro padtis 3 2ietuvos 6espublikos &onstitucijos ir &aro padties statymo nustatyta ypatinga teisin padtis, kuri vedama
prireikus ginti Tvyn) ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla grsm 2ietuvos valstybs suverenumui ar jos teritoriniam
vientisumui, arba prireikus vykdyti 2ietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus siekiant utikrinti valstybs gynyb' ir kitas
svarbiausias valstybs funkcijas karo metu.
&aro padties reimas gali galioti tiek visoje respublikos teritorijoje, tiek administraciniame veinete.
Valstybs sienos apsauga 3 teiss akt nustatytos priemons, skirtos+
-" ivengti neteist valstybs sienos enklinimo pakeitim7
4" utikrinti, kad fi%iniai ir juridiniai asmenys laikytsi valstybs sienos teisinio reimo, pasienio teisinio reimo ir pasienio kontrols
punkt veiklos taisykli7
<" utikrinti kitus gyvybikai svarbius asmen, visuomens ir valstybs interesus pasienio kontrols punktuose ir vietose, kur galioja
pasienio teisinis reimas.
Valstybs sienos teisinis re1imas 3teiss akt nustatyta valstybs sienos nustatymo, ymjimo ir kirtimo tvarka, valstybs sienos
tvarkymas.
asienio teisinis re1imas 3 valstybs sienos apsaugos utikrinimas pasienio ruoe ir teritorinje jroje, statymais ir kitais teiss aktais
nustatant asmen buvimo, veiklos, taip pat kitoki j teisi gyvendinimo tvarkos bei elgesio taisykles.
-egitim3s re1imai
-eidim re1imas yra taikomas pilie$iams ir juridiniams asmenims. @o esm asmuo turi teis) paduoti praymus dl leidimo vykdyti
vien' ar daugiau tam tikr veiksm. #titinkami pareignai ar institucijos sprendia suteikti leidim' ar ne. 2eidimo galiojimas baigiais
esant tam tikriems juridiniams faktams !pv%.pareikjo atsisakymui, pareikjui paeidus nustatyt' tvark'".
-egalizuojamas re1imas yra daugiau susietas su ekonomine sfera., susij)s su fi%ini ir juridini asmen registracija, taip pta vairi
ri veiklos normini reikalavim reglamentacija.
Opa$ svarbs legali%uojamj reim grupje yra ie procesai+
/tandarti%acija tai veikla skirta, tam tikroje srityje vesti optimali' tvark' nustatant bendr'sias nuostatas, kurios gali bti
visuotinai ir daug kart panaudotos esamiems ir galimiems udaviniams spr)sti.
/ertifikavimas tai veikla, nustatanti, ar produktas, procesas, paslauga, fi%inio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus
reikalavimus.
Cetrologija tai valstybs politika norminant matavimus, j metodus, priemones matavim vienovei ir reikiamam
matavium tikslumui pasiekti. *i procedr keliam reikalavim vykdymas utikrina teiss subjekt vykfdomos veiklos teistum',
kokybikum'.
8unkciniai re1imai
8unkciniai re1imai tai valstybs valdymo funkcij ir veiklos sri$i informacinis utikrinimas.
aprastieji !unkciniai re1imai yra nustatomi veiklos taisykli tam tikros ries aptarnavimo ir funkcionavimo standart. ! telefono
ryio, komunalini paslaug teikimo taisykls"
8unkciniai special3s re1imai, diegiami siekiant speciali%uoti veiksm sek' ir normali%uoti vairias veiklos sritis. *i reim grup
diegiama arba periodikai, arba ikilus konkretiems juridiniams faktams. Hanausia pagal reguliavimo apimt tai daug siauresni
reimai ir saviti dl daug grietesni reguliavimo metod.
/statymai:
i. 2ietuvos 6espublikos &onstitucija7
-
2ietuvos 6espublikos &onstitucija
4
;epaprastosios padties statymas ,P 4554, ;r. ED34>N>
ii. 2ietuvos 6espublikos ;epaprastosios padties statymas7
iii. 2ietuvos 6espublikos &aro padties statymas7
iv. 2ietuvos 6espublikos /ienos apsaugos statymas
v. @uridini asmen registro statymas ir kt.
% TEMA
)S T)'S9 %' dalis&
:/ teis yra savarankika teiss sistema, nesutampanti nei su bendr'ja tarptautine teise, nei su nacionaline teise. Lormaliai :/ teis),
bt galima vertinti kaip tarptautins teiss r, ta$iau jos turinys, priemons ir altiniai daro j' iskirtine, atskira teisine santvarka.
;uo :uropos 8endrij krimo :/ teiss apimtis pamau, bet nuosekliai ple$iasi. .radioje vyravo su ekonomika ir vis pirma su
bendrosios rinkos veikimu, susijusios teiss normos bei principai, ta$iau pastaraisiais deimtme$iais :/ teis apima vis platesn
santyki spektr' !usienio ir saugumo politika,sien kontrol,aplinkos apsauga, teisingumo ir vidaus reikalai ir kt".
:/ teiss aktai, sprendimai priimami paprastai kvalifikuota ar paprasta bals dauguma. (r tik keliose srityse, kaip pv%. usienio
politika, saugumo politika ir kai kuriose kitose srityse, sprendimai priimami vieningai, t.y. remiantis konsensuso principu3vieninga
bals dauguma.
:/ teiss krim', gyvendinim', aikinim' ir gin$ sprendim' utikrina /'jungos institucin sistema. !Cinistr Taryba kartu su :.
atlieka legislatyvin) funkcij', :&3atsakinga u :/ teiss akt gyvendinim', ta$iau kai kuriose srityse pati priima :/ teiss aktus3
reglamentus, t.y. :/ konkurencins teiss srityje, o :TT3 atskleidia, iaikina :/ teiss norm turin".
:/ teiss altiniai+
/teigimo sutartys7
:/ institucij teiss aktai7
Teiss aikinimas7
Tarptautins sutartys7
8endrieji :/ teiss principai7
,alstybi nari nacionalins teiss koncepcijos ir s'vokos taip pat naudojamos formuluojant :/ teis).
:/ teis danai skirstoma +
irmin7 "endrijos teis7. @' sudaro :uropos 8endrij steigimo sutartys ir sutartys, kurios vliau jas papild ar keit, taip pat stojimo
sutartys, ir steigimo sutar$i vairs priedai. Tai konstitucinio rango aktai, :/ teisins santvarkos ir tolesnio teiss pltojimo
pagrindas. .irminje teisje yra tvirtinti :/ tikslai, veikimo principai, tam tikros veiklos programos, reguliuoja valstybi nari
tarpusavio santykius, pareigoja alis gerbti pagrindines mogaus teises bei laisves.
,ntrin7 "endrijos teis7 !ivestin)" sudaro :/ institucij teiss aktai, priimti remiantis pirmine teise ir siekiant j' gyvendinti. ,is
pirma tai yra &omisijos, Tarybos priimami reglamentai, direktyvos, sprendimai3privalomo pobdio, rekomendacijos, nuomons3
neprivalo pobdio. *ie teiss aktai veikia tik tada, kai jie neprietarauja pirminei 8endrijos teisei, t.y. steigiamosioms sutartims.
,+:;'S +(<<;.,;T,'0)
Ac&uis communautaire 3Tai :/ teiss ir jos taikymo praktikos visuma, apimanti visa tai , kas buvo pasiekta gyvendinant 8endrij
steigimo sutartis.
4c?uis communautaire apima raytin) pirmin) ir antrin) 8endrij teis), taip pat taisykles, re%oliucijas, po%icijas, nuomones, teismin)
praktik', bendruosius teiss principus. *i s'voka pabria dinamik' :/ teiss pobd, jos evoliucij', tikslinant ir tvirtinant esmini
teisi, pareig, teisini priemoni, bding :/ teisei, supratim'.
,alstybs !tai liet ir 26", stojan$os :/, privalo perimti vis' ac?uis communautaire !:/ teisyn'". @os negali atsisakyti vykdyti tam
tikr galiojan$i :/ teiss dali, motyvuodamos tuo, kad nedalyvavo priimant vienas ar kitas teiss normas. Tai bene svarbiausia
narysts )S slyga.
@i reikia, kad naujosios :/ nars turi ne tik prisijungti prie steigimo sutar$i !vadinamos pirmins teiss", bet ir perimti vis' j
pagrindu sukurt' :/ teiss akt visum' !vadinam'j' antrin) teis)", bei taip pat :uropos 8endrij tarptautinius sipareigojimus.
/tojan$os :/ valstybs negali persiderti steigimo sutar$i ar kit 8endrijos teiss akt turinio.
.asirengimas perimti :/ teisyn', buvo vienas svarbiausi kriterij :uropos &omisijai vertinant valstybi kandida$i pasirengim'
narystei :/.
.,+(.,-'.9S T)'S9S S,.T=*'S S; )S T)'S)
/varbus :/ teiss ypatumas yra jos virenyb nacionalins teiss atvilgiu ir tiesioginis jos galiojimas visose valstybse narse.
Vir$enyb !angl. primacy"3vienas i pagrindini :/ teiss princip.
.agal princip', jeigu ikyla prietaravimas tarp :/ teiss ir nacionalins teiss, galioja :/ teis.
,irenybs principas taikomas nuosekliai, t.y. visai 8endrijos teisei !pirminei ir antrinei".
:/ teisei tenka virenyb nepriklausomai nuo to, kuris aktas !nacionalinis ar /'jungos" buvo priimtas vliau.
,irenybs !pirmenybs" princip' tvirtino ir ipltojo :uropos Teisingumo Teismas, kuris konstatavo, kad nacionalins teiss
nuostatos negali paneigti teiss sistemos, kylan$ios i :uropos 8endrijos steigimo sutarties.
:TT taip pat nustat, kad :/ teis visoje :/ teritorijoje turi bti taikoma visikai vienodai. 8endrijos teiss negali paneigti jokios
nacionalins teiss priemons !pv%. rmimasis savo konstitucine teise".
26 /eimo 455D m. liepos -<d. priimtas &onstitucinis aktas >5l -0 narysts )uropos Sjungoje>. @ame paymta+
I:/ teiss normos yra sudedamoji 26 teisins sistemos dalis. @eigu tai kyla i sutar$i, kuriomis grindiama :/, :/ teiss normos
taikomos tiesiogiai, o teiss norm koli%ijos atveju, jos turi virenyb) prie 26 statymus ir kitus teiss aktusI.
Tiesioginio galiojimo principas3reikia, :/ teiss aktai tiesiogiai galioja valstybi nari nacionalinse teiss sitemose, jiems nereikia
papildom nacionalini inkorporavimo priemoni tam kad sukelt teisines pasekmes !pv% reglamentas yra tiesiogiai galiojantis".
Taigi virenybs principas kartu su tiesioginiu galiojimu yra esminiai :/ teiss skiriamieji bruoai .@ie vienas kit' papildo+ tiesioginis
galiojimas gali bti visikai efektyvus, kai jis kartu reikia, kai nacionalins teiss normos turi IpaklustiI :/ teiss virenybei ir
valstyb jokiomis priemonmis negali tam trukdyti.
.,+'(.,-'.9S T)'S9S ?,0<(.'@,V'<( 0(+)S,S S; )S T)'S)
;acionalins teiss Aarmonizavimas reikia valstybs vidaus teiss norm suderinim' su tarptautins teiss aktais, pareigojan$iais
valstyb).
Qarmoni%avimas 3 tai toks siekiamas suderinamumo lygis,kai :/ lygiu sukuriamos vienodos teisins prielaidos !pagrindai", kuriais
remiantis vyksta tolesnis reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu.
#tsivelgiant siekiamus tikslus, Farmoni%avimo lygis gali bti skirtingas+ pradedant nuo visiko Farmoni%avimo, kai nustatomos
detalios bendros taisykls !pv%. utikrinant pagrindini vidaus rinkos laisvi gyvendinim'" iki minimalaus Farmoni%avimo3kai
nustatomi tik tam tikri minimals standartai !pv%. aplinkos apsaugos, darbuotoj apsaugos srityse".
-00> m. birelio -4d. 26 su :/ !tuo metu3 :uropos 8endrijomis" pasira :uropos !asociacijos" sutart, kurios E0 str. nustato, kad 26
sieks, jog jos statymai bt laipsnikai suderinti su 8endrij teise.
*ios sutarties N5 str. ivardija pagrindines teisinio reguliavimo sritis, kur toks suderinimas turi bti atliktas+ muitai, bankininkyst,
sveikatos apsauga, vartotoj apsauga,transportas, telekomunikacijos ir kt.
*is straipsnis be to numato, kad pirmiausia teiss Farmoni%acija turi bti atlikta vidaus rinkos6 konkurencijos6 darbo apsaugos6
gamtosaugos ir vartotoj apsaugos srityse.
Taigi Farmoni%acijos procesas i esms apima vis' 26 kins veiklos tiesiogin ir netiesiogin reguliavim'.
B<(4,;S T)'S'C 0)4-,<).T,V<,S
*iuolaikin tarptautin teis siskverb tradicin) valstybi vidaus sfer'3individo teises ir m jas reglamentuoti bei ginti tarptautiniu
lygmeniu.
,alstyb iuo metu jau nebegali vadovautis nesikiimo valstybs vidaus reikalus principu ir teigti, jog mogaus teiss lieka iimtine
jos vidaus kompetencijos dalimi.
Tarptautiniai mogaus teisi standartai ir j gyvendinimo taisykls idstytos tarptautiniuose mogaus teisi dokumentuose
!konvencijos, paktai, protokolai", kurie yra teisikai privalomi prie j prisijungusioms ar juos ratifikavusioms valstybms.
/varbiausi mogaus teisi dokumentai priimami @TA, :uropos Taryboje.
26 tapo @ungtini Taut nare -004 m., o :uropos Tarybos 3-00< m. 2ietuva, tapusi :/ nare, sijung mogaus teisi politikos
formavim' ir ioje organi%acijoje.
Todl valstybs !tarp j ir 26", prisiimdamos tarptautinius sipareigojimus, tapdamos vairi tarptautini mogaus teisi sutar$i
alimis, privalo grietai laikytis ir vykdyti savo pareigas pagal atitinkamas sutartis.
26 !tiksliau 26 /eimas" yra ratifikavusi beveik visus svarbiausius tarptautinius mogaus teisi dokumentus.
.agrindiniai mogaus teisi dokumentai, kuriuos yra ratifikavusi !prisijungusi" 26+
@T Beneralins #sambljos -0D1m. priimta ,isuotin mogaus teisi delaracija7
-0>5m. :uropos Tarybos priimta :uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija7
-0EEm. Tarptautinis pilietini ir politini teisi patas7
-0EEm. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas7
-0E>m. Tarptautin konvencija dl vis form rasins disriminacijos panaikinimo7
-0N0m. @T konvencija dl vis form disriminacijos panaikinimo moterims7
-01Dm. &onvencija prie kankinim' ir kitok iaur, nemonik' ar eminant elges ar baudim'7
-010m. ,aiko teisi konvencija7
-00Em. :T priimta :uropos socialin cFartija !pataisyta".

'D ,S*,'T(S ,') )S
)S administracin teis g.b. suprantama+
-. :/ struktros #T institucinius santykius nagrinjanti teis, :8 sutarties tam tikri str. nustato tam tikrus principus, kurie
laikytini :/ admin. teiss principais7
4. :/ ali nari #T7
:/ pirminje teisje nra akt tiesiogiai lie$ian$i #T sistema.
,ntrinje teisje tik kai kuriose srityse yra :/ teiss admin. teisinis reguliavimas iose srityse :/ vykdo reguliavim' nustato
atsakomyb) u paeidimus ir kt.
Halinis reguliavimas muitins, preki enkl, kultros srityse.
' TEMA
,tskir administracins veiklos sri#i valstybinio administracinio teisinio valdymo organizavimo slygos
8et kokios teiss akos subjektas tai apibrt teisi ir pareig turtojas, kurias jam suteikia teiss aktai dl btinybs gyvendinti
savo gyvenimikus poreikius.
#dministracins teiss subjektai tai fi%iniai ar juridiniai asmenys, kurie administracins teiss norm nustatyta tvarka dalyvauja
gyvendinant vie'j valdym' !administravim'".

&itaip sakant, administracins teiss subjektas tai viena i vieojo valdymo !administravimo" ali, valdymo santyki dalyvis,
kuriam teiss aktai nustato teises, pareigas, galiojimus, atsakomyb), kompetencij' ir galimyb) inicijuoti administracini teisini
santyki atsiradim'.
#dministracins teiss subjektas yra konkre$i santyki dalyvis, kuriuo jis tampa+
R /avo noru !valia, nuoira"
arba
R ,ykdydamas pareig', kuri' nustato jam speciali teiss norma.
#dministracins teiss literatroje visi administracins teiss subjektai skirstomi +
R Li%inius asmenis arba individualius subjektus !26 pilie$iai, usienie$iai !taip pat ir asmenys turintys :/ valstybi nari
pilietybes" ir asmenys be pilietybs, o taip pat valstybs tarnautojai ir pareignai".
R @uridinius asmenis arba kolektyvinius !organi%acijos" subjektus, kurie gali bti skirstomi valstybinius ir nevalstybinius.
#dministracinis teisnumas tai administracini teisini santyki subjekto !dalyvio" potenciali galimyb naudotis jam suteikiamomis
teismis, laisvmis, taip pat vykdyti pareigas, gyvendinti jam priskirt' kompetencij' ir galiojimus vieojo valdymo !administravimo"
srityje.
#dministracinis veiksnumas tai galimyb savo veiksmais gyvendinti administracins teiss subjektams priklausan$ias teises ir
pareigas vieojo valdymo !administravimo srityje".
,ykdomosios valdios institucij s'voka
,ykdomosios valdios institucija tai organi%acija, kuri bdama valstybs aparato dalimi, turi savo struktr', kompetencij',
teritorines veiklos ribas. @i sudaryta sutinkamai su statymais, kuri paskirtis utikrinti kasdienin vadovavim' kinei, socialinei
kultrinei, administracinei politinei sferoms, usiimti tarpakiniu valdymu.
,ykdomosios valdios institucijos, bdamos viena i valstybs valdios institucij rimi, turi vis' eil) tik joms bding bruo+
R jos gyvendina vykdom'j' tvarkom'j', administracin) veikl' bei turi valdingus galiojimus kit organi%acij ir pilie$i
atvilgiu7
R jos disponuoja operatyviu savarankikumu7
R kaip taisykl jos turi pastovius etatus, kuriuose dirba valstybs tarnautojai7
R sudaromos auktesni pagal FierarcFin) padt institucij7
R pavaldios ir kontroliuojamos auktesnij vykdomosios valdios institucij7
R j sudarymo tvark', kompetencij' ir struktr' reglamentuoja administracins teiss normos.
,ykdomosios valdios institucijos tikslai ir udaviniai tai re%ultatas, kur i institucija turi pasiekti jai priskirtos valdymo srities
procese.
Lunkcijos parodo, i ko susideda kasdienin praktin vykdomosios valdios institucijos veikla, nukreipta jai ikelt udavini
vykdym'. .agrindinmis vis institucij funkcijomis laikomos ios+ progno%avimas, strateginis planavimas, kadr politika,
finansavimas, materialinis tecFninis aprpinimas, kontrol ir kt.
2ietuvos 6espublikos vietos savivalda
Podis ,,savivaldybI turi dvi prasmes+
R Tai valstybs teritorijos administracinis vienetas, turintis vietos savivaldos teis).
R Tai juridinis asmuo, kaip vieojo administravimo subjektas, kuriam pagal 26 &onstitucij', ,ietos savivaldos statym' bei
kitus teiss aktus suteiktos vieojo administravimo funkcijos administruoti atitinkamos teritorijos vietos moni
bendruomeni reikalus.
.agrindiniai vietos savivaldos principai+
R #tsakingumas rinkjams.
R Byventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus.
R /avivaldybs ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus.
R /avivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas, kai jos, gyvendindamos statymus, kitus teiss aktus ir
sipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus.
R ,eiklos skaidrumas.
R 8endruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derinimas.
R ,ieumas ir reakcija gyventoj nuomon).
R /avivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim teistumas.
R Pmogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas.
2ietuvos 6espublikos &onstitucijos -4- str. nustatyta, kad savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet' ir kad jos turi teis)
neperengdamos statymo numatyt rib nustatyti vietines rinkliavas.
/avivaldybi funkcij rys+
R /avarankikosios7
R .riskirtosios !ribotai savarankikos"7
R ,alstybins !perduotos savivaldybms"7
R /utartins.
/avarankik'sias funkcijas savivaldybs atlieka pagal statymais suteikt' kompetencij', sipareigojimus savo bendruomenei ir
atsivelgdamos jos interesus.
.riskirtosios funkcijos gyvendinamos vadovaujantis ,ietos savivaldos ir kitais statymais ir j pagrindu priimtais kitais teiss aktais
atsivelgiant vietos s'lygas ir aplinkybes. *ias funkcijas savivaldybs gyvendina taip pat savarankikai, bet j savarankikum'
riboja tos teiss normos, kurios nustatytos kituose statymuose ir postatyminiuose teiss aktuose.
,alstybins yra tokios funkcijos, u kuri gyvendinim' atsakinga valstyb, ta$iau atsivelgiant tai, kad tenkinant gyventoj
poreikius jas geriau gyvendinti vietose, statymais tai pavedama daryti savivaldybms.
/utartins funkcijos atliekamos pagal sutartis su valstybs institucijomis ir kitomis valstybs staigomis.
&aip pavy%d galima imti ,(2;(#?/ /#,(,#2HO8S
+).T0,-'@,+'E, '0 5)+).T0,-'@,+'E,
Teritorins struktros poiriu valstybs skirstomos +
,ientisas ! unitarines "
@ungtines ! federacines ir konfederacijas "
*ios santvarkos formos danai yra cFarakteri%uojamos centrali,acijos ir decentrali,acijos s'vokomis.
9entrali%uotose valstybse valdios institucijas, valdan$ias valstybs sudtines dalis, formuoja valstybs centrins valdios
institucijos7
Hecentrali%uotose valstybse centrins valdios institucijos nesikia valstybs sudtini dali valdym'.
*iuolaikinse valstybse centrali%acija visada yra susijusi su biurokrati%mu, centro valios primetimu sudtinms valstybs dalims.
.agal centrali%acijos laipsn valstybs gali bti+
Lormaliai decentrali%uotos !priskiriamos tokios, kuri regioniniai organai formuojami nepriklausomai nuo centrini+ vietos
valdios organus renka vietiniai gyventojai. ( pirmo vilgsnio atrodo, kad santykiai tarp centro ir vietos organ kuriami
remiantis decentrali%acijos principu, nors faktikai juos kontroliuoja centrin valdia"
#tvirai centrali%uotos !#.9. unitarinje valstybje visas valdios funkcijas vykdo FierarcFine tvarka sudaryti valstybs
organai. ,ietiniams organams daniausiai vadovauja centrins valdios skirti pareignai."
9entrali%acijos principas 3vykdomosios valdios institucij sistemoje reikia emesnij institucij pavaldum' auktesniosioms,
remiantis sistemos vientisumu, bei vadovavim' emesniosioms institucijoms i centro.
9entrali%acija tai didiosios dalies valstybs funkcij priskyrimas centrini vykdomosios valdios institucij kompetencijai
Hecentrali%avimo principas3reikia statym leidybos tvarka nustatym' kompetencijos ir galiojim vienai arba kitai
institucijai, kuriuos jos turi gyvendinti savarankikai, nesikiant j veikl' auktesniosioms institucijoms.
Hecentrali%acijos procese kompetencija ir galiojimai yra lyg ir atskirti, nes jie beveik nepriklausomi nuo auktesnij
vykdomosios valdios institucij valdymo galiojim.
9entrali%acija3Tai tokia valstybs organi%avimo forma, kurioje i vieno centro vadovaujama visai valstybei.
9entrali%acijos pranaumai
9entrali%acija utikrina alies unifikacij'
Barantuoja ir apsaugo pilie$i lygyb)
?nifikuoja pilie$i elges
9entrali%uota valstyb tai tvirta valstyb, turinti tirt' nacionalin identitet' valdios organi%acijai.
9entrali%acijos trkumai
Totalitari%mo grsm
;elanksti valdios sistema
ltas smulki problem sprendim primimo procesas
,aldia tampa maiau demokratine
Ora grasinama individo laisvms
Hekoncentravimas tai teiss aktais pagrstas administravimo funkcij perdavimas i centrins valdios institucijos teritorinms
institucijoms, esan$ioms administraciniuose3teritoriniuose vienetuose ar vietos savivaldybse.
Tai pereinamoji forma tarp centrali%acijos ir decentrali%acijos.
Hekoncentracijos principai
,alstybin valdia paskiria atstov', kuris utikrina vietin valdym', remdamasis valstybs jam deleguotomis juridinmis,
finansinmis priemonmis ir moni resursais
,alstybins valdios paskirti atstovai jai lieka visikai pavalds ir gyvendina jos direktyvas.
Hekoncentracijos tikslas3sutrumpinti centrins valstybins valdios nutarim kelius, kuo labiau juos priartinti prie vietos gyventoj,
sukurti tarpines valstybs grandis stipri ir veiksming teritorini struktr valdose.
Hecentrali%acija tai valstybs organi%acijos sistema, kurioje pripastama sprendim laisv vairiems teritoriniams kolektyvams arba
vieosioms staigoms. Tai statymais pagrstas valdymo funkcij perdavimas i centrini valstybins valdios institucij savivaldos
teis) turin$ioms teritorijoms ! savivaldybms ".
&ompetencijos paskirstymas
&ompetencija decentrali%uotose valstybse paskirstyta tarp centrins valdios ir teritorini vienet, turin$i savivaldos teis).
Teritoriniai vienetai yra vieosios teiss juridiniai asmenys, turintys savo funkcionavimo juridin pagrind' ! pavadinim',
biudet', atsakomyb), mokes$ius " ir gaunantys i valstybins valdios statymais deleguotas funkcijas vietos reikalams
tvarkyti.
F T)<,
*0,DT( ,S,;4(S '0 V,-ST="9S S,;4;<( V,-5=<,S %' dalis&
,40'.5'.',' T)'S9S ,*T,'6 0)4-,<).T;(E,.T=S *0,DT( ,S,;4(S V,-5=<G
&rato apsaugos sistemos organi%avimo ir karo tarnybos statymas
;acionalinio saugumo pagrind statymas
9ivilins krato apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir gyvendinimo statymas
&aro prievols statymas
Cobili%acijos ir mobili%acinio re%ervo rengimo statymas
&aro padties statymas
;epaprastosios padties statymas
Tarptautini operacij, pratyb ir kit karinio bendradarbiavimo rengini statymas
Pvalgybos statymas
&ariuomens drausms statuto patvirtinimo statymas
&ari materialins atsakomybs statymas
&ari valstybini pensij statymas
&ovini ginkl naudojimo &rato apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo statymas
&aro policijos statymas
26 *auli s'jungos statymas
26 Binkl fondo statymas ir kt.
*0,DT( ,S,;4(S V,-5=<( S,<0,T,
*ra$to apsaugos sistema 2ietuvos 6espublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis, kuri' sudaro+
3valstybs institucijos, kuri paskirtis saugoti ir ginti valstybs suverenitet', jos teritorijos nelie$iamyb) bei vientisum', vykdyti
2ietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo sipareigojimus, kitas su krato apsauga susijusias funkcijas,
3taip pat i institucij steigt moni ir staig bei krato apsaugos reikmms skirt karini teritorij ir kit infrastruktros objekt
visuma.
*ra$to apsaugos sistemos institucij veiklos teisiniai pagrindai
&rato apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi 2ietuvos 6espublikos &onstitucija, statymais ir kitais /eimo
priimtais teiss aktais, 6espublikos .re%idento dekretais, ,yriausybs nutarimais, krato apsaugos ministro sakymais ir 2ietuvos
6espublikos tarptautinmis sutartimis.
*ra$to apsaugos sistemos institucij tarptautinis bendradarbiavimas
&rato apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetencij' bendradarbiauja su atitinkamomis ;#TA bei :uropos /'jungos ir kit
;#TA bei :uropos /'jungos valstybi institucijomis+
*ra$to apsaugos sistemos principai
&rato apsaugos sistema pltojama pagal 2ietuvos 6espublikos &onstitucijos ir 2ietuvos 6espublikos nacionalinio saugumo pagrind
statymo nuostatas.
&rato apsaugos sistemos institucijoms taikomas demokratins civili kontrols principas.
5emokratin ginkluotj pajg kontrol
,isus sprendimus dl gynybos politikos ir ginkluotj pajg priima demokratikai irinkta civilin valdia tai vienas pagrindini
-ietuvos kra$to apsaugos sistemos organizavimo princip, kuris tvirtintas 2ietuvos 6espublikos statymais.
.agal princip' sprendimus dl gynybos priima /eimas, .re%identas ir ,yriausyb. &ariuomen yra politikai
neutrali, teisikai ir institucikai pavaldi civilinei vadovybei.
0espublikos rezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas. Taikos metu tik jis savo dekretais per krato
apsaugos ministr' !neatidliotinais atvejais tiesiogiai kariuomens vadui" gali duoti sakymus dl ginkluotj pajg dalini
perklimo kit' dislokavimo viet'. 6espublikos .re%identas ginkluoto valstybs upuolimo atveju gali nedelsdamas priimti sprendim'
dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, vesti karo padt ar skelbti mobili%acij'. Ta$iau vliau iuos .re%idento sprendimus /eimas turi
patvirtinti arba panaikinti.
Seimas statym nustatyta tvarka vykdo ginkluotj pajg ir kit nacionalinio saugumo institucij parlamentin)
kontrol). @is nustato Binkluotj pajg organi%acij', pltr', apginklavimo poreikius ir asignavimus. /eimas skelbia nepaprast'j'
padt, veda karo padt, skelbia mobili%acij' ar demobili%acij', priima sprendim' panaudoti ginkluot'sias pajgas, kai prireikia ginti
Tvyn) arba vykdyti tarptautinius 2ietuvos sipareigojimus.
Vyriausyb, veikdama per krato apsaugos ministr' ir kariuomens vad', atsakinga /eimui u ginkluotj pajg
tvarkym' ir vadovavim' joms. /prendimus dl kariuomens aprpinimo, ginkluots sigijimo ir krato apsaugos sistemos materialins
ba%s pltros priima ,yriausyb arba jos galiota institucija
*ra$to apsaugos sistem sudaro:
&rato apsaugos ministerija vadovaujanti krato apsaugos sistemos institucija7
&ariuomen, o vedus karo padt ar ginkluotos gynybos nuo agresijos !karo" atveju ir kitos ginkluotosios pajgos+
,alstybs sienos apsaugos tarnyba, policijos vieojo saugumo dalinys !tarnyba", koviniai *auli s'jungos briai bei kiti
koviniai pilie$i ir j organi%acij ginkluoto pasiprieinimo !parti%an" vienetai, pavalds ginkluotj pajg vadovybei7
Benerolo @ono Pemai$io 2ietuvos karo akademija, puskarininki mokykla ir kitos karo mokymo staigos7
Pvalgybos ir kontrvalgybos tarnyba !#ntrasis operatyvini tarnyb departamentas prie &rato apsaugos ministerijos", karo
prievols ir mobili%acijos bei kitos krato apsaugos ministrui pavaldios institucijos7
&rato apsaugos reikmms skirtos karins teritorijos ir kiti infrastruktros objektai7
=mons ir staigos, kuri steigja yra &rato apsaugos ministerija ar kitos krato apsaugos sistemos institucijos
*ra$to apsaugos ministerija %*,<", viena i -< 2ietuvoje veikian$i ministerij. @i atsakinga u krato apsaugos sistemos ir
kariuomens gynybinio pajgumo pltr', kariuomens ir kit krato apsaugos sistemos institucij parengim' 2ietuvos valstybs ir
bendrai ;#TA valstybi gynybai, kit ;#TA udavini, :uropos /'jungos bendrosios gynybos politikos bei kit tarptautini
sipareigojim vykdym'.
*,< misija sukurti ir pltoti pajgas, kurios saugot ir gint valstyb), jos pilie$ius ir nacionalines vertybes bei utikrint 2ietuvos
sipareigojim euroatlantinei bendrijai vykdym'.
*,< V)'*-,
&ad atlikt savo misij', &rato apsaugos ministerija vykdo ias !unkcijas+
utikrina valstybs gynybos ir karini bei kit krato apsaugos funkcij vykdym' taikos bei karo s'lygomis
vykdo bendr' su ;#TA politik', bendradarbiauja su usienio valstybmis gynybos srityje
atstovauja 2ietuvai koordinuodama tarptautins Fumanitarins teiss gyvendinim'
valdo krato apsaugai ir gynybai skirtus finansinius iteklius,
vykdo kariuomens aprpinim' ginkluote, tecFnika, kitais itekliais,
gyvendina personalo valdymo politik', rengia karin re%erv',
vykdo aukim' privalom'j' pradin) karo tarnyb',
ruoia visuomen) pilietiniam pasiprieinimui,
planuoja krato mobili%acij'.
*,0';(<).9
-ietuvos kariuomen 3 valstybs ginkluotos gynybos institucija 3 krato apsaugos sistemos pagrindin dalis+
3sauganti valstybs suverenitet',
3jos teritorijos bei oro erdvs nelie$iamyb),
3ginklu ginanti valstyb) nuo agresijos ar kitokio ginkluoto upuolimo,
3vykdanti karines uduotis pagal 2ietuvos 6espublikos tarptautinius sipareigojimus.
2ietuvos kariuomens steigja yra 2ietuvos 6espublika. /teigjos teises, gyvendina &rato apsaugos ministerija.
agrindiniai kariuomens u1daviniai taikos metu:
-" saugoti valstybs teritorij' !skaitant oro erdvs ir teritorins jros stebjim', kontrol) ir gynyb'" ir karines teritorijas, taip pat
bendradarbiaujant su kitomis valstybs institucijomis stebti ir kontroliuoti iskirtin) ekonomin) %on' bei kontinentin elf'7
4" palaikyti kovin) parengt, rengtis tarptautinms operacijoms ir dalyvauti jose7
<" statym nustatytais atvejais teikti pagalb' kitoms valstybs ir savivaldybi institucijoms.
agrindinis kariuomens u1davinys ginkluotos gynybos nuo agresijos %karo& metu savarankikai ir kartu su s'jungininki
ginkluotosiomis pajgomis ginklu ginti 2ietuvos valstyb) bei kitas valstybes s'jungininkes.
*,0';(<).9S ST0;*TH0,
-ietuvos kariuomen7 sudaro:
-" reguliariosios pajgos7
4" savanori pajgos7
<" aktyvusis re%ervas.

0eguliariosios pajgos susideda i$+
-" sausumos pajg7
4" karini oro pajg7
<" karini jr pajg.
/ausumos pajg paskirtis valstybs sausumos teritorijos karin apsauga ir gynyba.
&arini oro pajg paskirtis oro erdvs stebjimas, kontrol ir gynyba.
&arini jr pajg paskirtis teritorins jros stebjimas, kontrol ir gynyba, iskirtins ekonomins %onos ir
kontinentinio elfo stebjimas bei kontrol.
*ra$to apsaugos savanori pajgos
/avanori pajgos yra sudedamoji kariuomens dalis.
/avanori pajgos formuojamos i kari savanori ir profesins tarnybos kari.
Taikos metu /avanori pajg funkcijos yra+
3kari savanori rengimas,
3savanori pajg vienet parengimas gynybai savo teritorijoje ir bendriems gynybos udaviniams vykdyti,
3gynybos infrastruktros ir strategini objekt apsauga,
3pagalba sticFini nelaimi ir katastrof atvejais.
&aro metu /avanori pajg daliniai vykdo jiems duotas gynybos uduotis.
,ktyvusis rezervas atsargos kariai, rayti kariuomens atsargos personalo aktyviojo re%ervo skait' ir teiss akt nustatyta tvarka
periodikai atliekantys karines uduotis bei dalyvaujantys karinse pratybose ar mokymuose.
*,0( ,*,5)<'E,
4enerolo Eono Bemai#io -ietuvos karo akademija yra krato apsaugos ministrui atskaitinga karinink rengimo bei kvalifikacijos
klimo auktoji mokykla karin krato apsaugos sistemos institucija, kurioje teiss akt nustatyta tvarka organi%uojamos
universitetins studijos ir karinis rengimas, taip pat nenuosekliosios studijos.
#kademijos virininkas pavaldus krato apsaugos ministrui.
*,0( ,*,5)<'E(S <'S'E,
6engti kvalifikuotus karininkus 2ietuvos 6espublikos krato apsaugos sistemai, atsivelgiant ;#TA ali metodik' ir keliamus
reikalavimus.
/uteikti studijuojantiesiems universitetin isilavinim', garantuoti studij kokyb), sudaryti s'lygas pasiekti ger' angl kalbos
mokjimo lyg, btin' 2ietuvos integracijai ;#TA, bendradarbiavimui su ;#TA ali karinmis struktromis, lygiaver$iam
dalyvavimui tarptautiniuose mokymuose, taikos palaikymo ir kitose operacijose.
&elti krato apsaugos sistemos karinink kvalifikacij'.
Hirbti mokslo tiriam'j darb'. 2eisti mokom'j' metodin) mediag'.
,ntrasis operatyvini tarnyb departamentas %,(T5&
#ATH valstybs institucija, esanti prie &rato apsaugos ministerijos, atskaitinga 26 .re%identui, /eimui, ,yriausybei bei pavaldi
krato apsaugos ministrui vykdanti valgyb' ir kontrvalgyb'.
#ATH 3 tai viena i institucij, priklausan$i krato apsaugos valdymo sistemai.
,(T5 V)'*-,
.agrindinis departamento udavinys vykdant valgyb' ir kontrvalgyb' stiprinti krato apsaugos sistemos saugum' ir alies
gynybin) gali'.
.agrindins departamento funkcijos valgyba, kontrvalgyba, slaptintos informacijos apsaugos, kovos su terori%mu ir
antikorupcini priemoni gyvendinimas krato apsaugos sistemoje.
(acionalinis saugumas
=statymai+
-. &aro padties statymas
4. ;epaprastosios padties statymas
<. 9ivilins saugos statymas
D. ;acionalinio saugumo pagrind statymas
>. &rato apsaugos sistemos organi%avimo ir karo tarnybos statymas
E. Pvalgybos statymas
N. &ariuomens drausms statuto patvirtinimo statymas
1. &ari materialins atsakomybs statymas
-ietuvos nacionalinio saugumo u1tikrinimas 3 tai Tautos ir valstybs laisvos ir demokratins raidos s'lyg sudarymas, 2ietuvos
valstybs nepriklausomybs, jos teritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas.
riemons:
3 dalyvavimas tarptautinse saugum' stiprinan$iose organi%acijose7
3 naryst *iaurs #tlanto sutarties organi%acijoje ir :uropos /'jungoje7
3 nacionalinio saugumo strateginis planavimas bei ilgalaiki valstybini saugumo stiprinimo program parengimas ir vykdymas7
3 nacionalin saugum' utikrinan$i institucij veikla7
3 saugumo ir gynybos sistem' reglamentuojantys statymai.
.acionalinio saugumo u1tikrinimo subjektai I 2ietuvos nacionalin saugum' utikrina 26 pilie$iai, j bendrijos ir organi%acijos,
6espublikos .re%identas, /eimas, ,yriausyb, kariuomen, policija, ,alstybs saugumo departamentas, kitos iam tikslui valstybs
steigtos institucijos, vadovaudamiesi &onstitucija ir statymais bei vykdydami savo pareigas ir funkcijas nacionalinio saugumo
sistemoje.
.acionalin saugum u1tikrina:
a" ,#2/TO8T+
3 progno%uodama !numatydama" ikius saugumui, ri%ikos veiksnius, pavojus bei galin$ias kilti grsmes7
vykdydama ri%ikos veiksnius, pavojus ir grsmes mainan$i' vidaus ir usienio politik'7
patikimai kontroliuodama valstybs sausumos ir jros sienas bei oro erdv)7
garantuodama pasirengim' bes'lygikai gynybai ir visuotiniam pilietiniam pasiprieinimui agresijos atveju7
stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama j veikl'7
rengdama gynybai kariuomen) ir jos mobili%acin re%erv' pagal nacionalinius ir ;#TA kolektyvins gynybos planus7
rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas7
integruodamasi :uropos /'jung' !:?" ir *iaurs #tlanto sutarties organi%acij' !;#TA" bei kaip visateis nar aktyviai
dalyvaudama iose organi%acijose7
b" .(2(:U(#(+
3 saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryim' ginti 2ietuvos laisv)7
3 rengdamiesi visuotiniam pilietiniam pasiprieinimui7
3 pltodami visuomens institutus, pilie$i susivienijim ir draugij veikl'.
;acionalinio saugumo institucijos veikia ir pltojamos, saugumo stiprinimo priemons rengiamos ir vykdomos vadovaujantis
demokratins kontrols principais.
,alstybs institucij vykdomas nacionalinio saugumo priemones nustato is statymas, ;acionalinio saugumo strategija, ilgalaiks
valstybins saugumo stiprinimo programos bei kiti teiss aktai. *ioms priemonms finansuoti naudojamos nacionalinio biudeto,
kredit bei paramos los.
0izikos veiksniai:
,alstybs ir savivaldybs institucij priimami sprendimai turi bti anali%uojami, kaip jie prisids prie ri%ikos veiksni, pavoj
silpninimo ir grsmi nacionaliniam saugumui mainimo. ,yriausybs steigtas strategini tyrim ir anali%s centras anali%uoja bei
progno%uoja iors ir vidaus saugumo aplinkos poky$ius, seka ri%ikos veiksni, pavoj, grsmi atsiradim' bei vystym'si ir teikia
pasilymus /eimui, 6espublikos .re%identui, ,alstybs gynimo tarybai ir kitoms nacionalin saugum' utikrinan$ioms institucijoms
dl nacionaliniam saugumui stiprinti reikaling priemoni. ,alstybs gynimo taryba formuoja valgybins informacijos poreik.
.acionalin saugum u1tikrinan#ios institucijos:
,#HA,#?@#;U(A/ (;/T(T?9(@A/+ ,alstybs auk$iausiosios vadovaujan$ios institucijos, kurios vadovauja nacionalinio
saugumo utikrinimui, yra /eimas, 6espublikos .re%identas ir ,yriausyb.
,O&HACA/(A/ (6 &(TA/ (;/T(T?9(@A/+ ,alstybs gynimo taryba7 ?sienio reikal ministerija7 &rato apsaugos ministerija ir
kitos krato apsaugos ministrui pavaldios krato apsaugos sistemos institucijos7 kariuomen7 ,idaus reikal ministerija, policija,
,alstybin sienos apsaugos tarnyba ir kitos ministerijos valdymo sri$iai priklausan$ios vie'j saugum' utikrinan$ios staigos7
,alstybs saugumo departamentas7 /pecialij tyrim tarnyba7 itos ministerijos ir valstybs bei savivaldybi institucijos pagal savo
kompetencij'.
6i%ikos veiksniai nacionaliniam saugumui+
Terori%mas7 &arins jgos demonstravimas, grasinimai panaudoti jg', nedemokratikai valdom ginkluotj pajg buvimas7
.ernelyg didel 26 priklausomyb nuo vienos valstybs strategini aliav bei energijos tiekimo ar usienio kapitalo7 nacionaliniam
saugumui strategikai svarbi kio objekt ar energetikos sektoriaus moni veiklos sutrikimas7 ;etolygi socialin ir ekonomin
raida, didinanti gyvenimo lygio skirtum' tarp vairi socialini grupi &orupcija7 *elini finansini ir organi%uot nusikalstam
grupuo$i veikla valstybi valgybos tarnyb veikla, nukreipta prie 2ietuvos 6espublik'7 Casinio naikinimo ginkl, j sudedamj
dali ir gamybos tecFnologij nelegalus platinimas tebra pasaulinis pavojus7 ;esugebjimas sitvirtinti ir konkuruoti pasaulinje
informacijos rinkoje, gauti, apdoroti informacij' ir j' pritaikyti valstybs poreikiams, laiku ir tinkamai paneigti kit subjekt
s'moningai ir nes'moningai skleidiam' neobjektyvi' informacij' apie 267 ;ekontroliuojama migracija, plintanti nelegali imigracija
bei didjanti 2ietuvos pilie$i7 galimi nelaimingi atsitikimai ir avarijos pramonje, sticFins ir gaivalins nelaims, epidemijos ir
ekologins katastrofos7
-0 tikslai ir u1daviniai: apsaugoti gyvybinius !suverenitet', konstuticin) santvrak', taik', pagarb' asmens teisms" ir pirmaeilius
!globalus ir regioninis stabilumas7 ;#TA s'jungininki ir :uropos /'jungos valstybi saugumas, demokratija ir gerov7 laisv ir
demokratija kaimyniniuose :uropos /'jungos regionuose7 vis euroatlantins erdvs valstybi saugumo politikos atvirumas ir
stabilumas7 strategikai svarbi aliav ir alternatyvi energijos tiekimo altini utikrinimas, strategikai varbios regionins
infrastruktros objekt pltra7 ekologikai saugus regionas7 tautinis ir kultrinis savitumas" nacionalinius interesus, neutrali%uoti
pavojus bei grsmes ir neleisti ri%ikos veiksniams virsti pavojais ar grsmmis7 draugiki santykiai su usienio valstybmis, regioninis
stabilumas, taika ir sitvirtinimas euroatlantinje erdvje
+ivilin sauga 3 civilin krato apsaugos funkcija, apimanti valstybs institucij, vietos savivaldos vykdomj institucij, vis kio
subjekt, visuomenini organi%acij bei gyventoj pasirengim' ekstremaliai situacijai ir veiksmus jai susidarius, vis valstybs
itekli panaudojim' gyventojams igyventi, alies kio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios
situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai iuose procesuose dalyvaujant pilie$iams. 2ietuvoje yra gana daug ekstremali situacij
altini, galin$i sukelti daugelio moni t ar pakenkti sveikatai. Tai (gnalinos atomin elektrin, daugiau nei 4>5 cFemikai
pavojing objekt, pavojing cFemini mediag perveimai, susisiekimo sistema, naftos pramon, dujotiekio bei naftotiekio tinklai.
;egalima atmesti teroro bei diversijos akt galimybs.
2ietuvos 6espublikos civilin sauga tai valstybs gynybos ir valdymo sistemos dalis, apimanti alies gyventoj apsaug' taikos ir karo
metu, visum' speciali priemoni ir veiksm gyventojams ir materialinms bei kultrinms vertybms apsaugoti pavojaus s'lygomis.
/varbiausias civilins saugos tikslas rengti visuomen) savisaugai ir savigynai, skatinti iniciatyv', rpintis savimi ir valstybe, imokti
gintis nuo usienio valstybs upuolimo, kovoti su gaivalinmis ir sticFinmis nelaimmis, avarijomis ir katastrofomis, alinti j
padarinius, organi%uoti ir dirbti skubius gelbjimo ir kitus darbus ekstremaliomis situacijomis, teikti pagalb' nukentjusiems, gelbti
turt' ir kultros vertybes.
9ivilin sauga yra privaloma visiems 2ietuvos 6espublikos teritorijoje gyvenantiems monms.
-ietuvos 0espublikos civilins saugos ir gelbjimo sistem sudaro:
-" ,yriausybs ekstremali situacij komisija7
4" .riegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie ,idaus reikal ministerijos ir jam pavaldios staigos7
<" ministerijos, valstybs ir savivaldybi institucijos, savivaldybi priegaisrins ir kitos civilins saugos tarnybos, kio subjektai,
staigos7
D" aplinkos stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas.
(ki 455> m. /avo veikl' vykd 9ivilins saugos departamentas. 455> m. sausio - d. 9ivilins saugos departamentas prijungtas prie
.riegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento.
rie$gaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas
.riegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie ,idaus reikal ministerijos atsakingas u visuomens, materialaus turto ir
aplinkos apsaug' ekstremali situacij atvejais. Hepartamentas+
3organi%uoja ir vykdo gaisr ir kit ekstremali situacij prevencij'. Tai savarankikas 2ietuvos 6espublikos vidaus reikal
ministerijos padalinys.
3formuoja priegaisrins ir civilins saugos politik' 2ietuvoje, numato priegaisrini gelbjimo tarnyb veiklos kryptis, rengia teiss
aktus, reglamentuojan$ius priegaisrin) ir civilin) saug' ir kontroliuoja, kaip laikomasi j reikalavim, vykdo valstybin) priegaisrin)
prieir', organi%uoja ekstremali situacij prevencij' ir valdym', teikia rekomendacijas valstybs institucijoms bei kio subjektams
ir koordinuoja j veikl' civilins saugos srityje, organi%uoja priegaisrins ir civilins saugos mokym', informuoja visuomen)
priegaisrins ir civilins saugos klausimais, atlieka gaisr ir gelbjimo darb apskait'. Hepartamentas vadovauja didelio masto
ekstremali situacij likvidavimui, organi%uoja moni ir turto gelbjim' bei padarini alinim'.
3valdo gyventoj perspjimo ir informavimo sistem', organi%uoja valstybinio lygio civilins saugos pratybas ir joms vadovauja.
3tvarko civilins saugos priemoni valstybs re%erv', sudaro s'lygas valstybs ir savivaldybi institucijoms, kio subjektams bei
gyventojams pasirengti ekstremaliai situacijai, palaikyti alies kio gyvybingum', apsaugoti turt' ir aplink' nuo susidariusios
ekstremalios situacijos.
3kuria ,alstybins reikms ir pavojing objekt registro centrin) duomen ba%), kuria siekiama kaupti informacij' apie alyje
esan$ius pavojingus bei valstybins reikms objektus.
3koordinuoja priegaisrini gelbjimo tarnyb ryius su kitomis specialiosiomis tarnybomis bei valdios struktromis.
+ivilins saugos ir gelbjimo sistemos tikslas +
3paruoti visuomen) ekstremalioms situacijoms7
3utikrinti skland perjim' nuo kasdiens veiklos prie veiklos ekstremali situacij metu bei sumainti valstybs ekonominius
nuostolius ekstremali situacij atvejais7
3isaugoti moni gyvyb), sveikat', turt' bei aplink'7
3skatinti visuomens iniciatyv' iose srityse ir stiprinti pasitikjim' civilins saugos ir gelbjimo sistemos veikla.
-ietuvos 0espublikos civilins saugos ir gelbjimo sistemos u1daviniai+
3.erspti gyventojus apie gresian$i' ekstremali' situacij', informuoti apie jos galimus padarinius ir priemones jiems likviduoti7
3#tlikti ekstremali situacij prevencij'7
3Argani%uoti gyventoj aprpinim' individualiosiomis ir kolektyvinmis apsaugos priemonmis7
3Pvalgyti ir ymti pavojaus idinius7
3Besinti gaisrus, atlikti gelbjimo ir kitus neatidliotinus darbus7
3.alaikyti vie'j' tvark' nelaims rajone7
3Teikti medicinos pagalb' ir vykdyti visuomens sveikatos prieir' ekstremali situacij atvejais7
3:vakuoti mones ir turt' i pavojing teritorij7
3,ykdyti sanitarin varinim' ir kitas kenksmingumo paalinimo priemones7
3Argani%uoti laikin' nukentjusij apgyvendinim' bei materialin aprpinim'7
3Argani%uoti uvusij laidojim'7
3Argani%uoti nutraukt' btiniausi komunalini paslaug teikim'7
3Teikti pagalb' gyvybikai svarbiems objektams isaugoti7
3&aupti gyvybikai svarbi materialini vertybi atsargas7
3Cokyti vadovus, darbuotojus, civilins saugos ir gelbjimo sistemos pajgas bei gyventojus veiksm ekstremali situacij atvejais7
3Tirti ir anali%uoti ekstremali vyki prieastis.
+ivilins saugos ir gelbjimo sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi 2ietuvos 6espublikos &onstitucija, statymais ir
kitais /eimo priimtais teiss aktais, 6espublikos .re%idento dekretais, ,yriausybs nutarimais, Cinistro .irmininko potvarkiais,
vidaus reikal ministro sakymais ir 2ietuvos 6espublikos tarptautinmis sutartimis..agr. st. 6eglamentuojantis i' srit yra civilins
saugos st. Taip pat galima paminti .riegaisrins saugos statym', darbuotoj saugos ir sveikatos statym'. Taip pat yra daugyb
vairi taisykli bei nuostat pv%. Hl privalomj saugos reikalavim patvirtinimo, Hl civilins saugos tarnyb funkcij
patvirtinimo ,Hl civilins saugos slptuvi nuostat
) TEMA
V'5,;S 0)'*,- C V,-5=<,S
Valdymo6 socialinio valdymo ir vidaus reikal valdymo samprata
R *aldymo s+voka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta visuomenje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje.,aldymo procesas
vyksta organi%uotoje aplinkoje sistemoje. /istema tai organi%uota, tarpusavyje susijusi ir atliekan$i tam tikras funkcijas
struktrini element visuma. @ai bdinga jos element vienyb, darnumas.
R ,ocialinis valdymas ir jo esm yra s'lygota to, kad mogaus gyvenimas yra bendras ir tuo pa$iu organi%uotas tam tikru bdu.
&ita vertus, socialinis valdymas yra ne tik visos visuomens, bet ir daugybs atskir jos grupi gyvensenos organi%avimas,
reguliavimas bei koordinavimas sutinkamai su tos grups veiksmais ir interesais.
R Balima iskirti 4 socialinio valdymo r-.is+ -" valstybinis valdymas7 4" visuomeninis valdymas.
R Balima teigti, kad btent valstybin valdym' sudaro daug atskir sri$i, kuri visuma ir sudaro vientis' valstybin valdym',
pv%. vidaus reikal valdymas, teisingumo ir usienio reikal valdymas, ems kio valdymas ir pan.
R Taigi vidaus reikal/ valdymas 3 tai viena i valstybinio valdymo sri$i. Tai speciali institucij veikla, planuojant, tvarkant
ir koordinuojant valstybs vidaus reikalus.
Vidaus reikal valdymo institucij sistema
.agal 26 vidaus tarnybos statym', vidaus reikal staiga %institucija& tai valstybs politik' visuomens saugumo srityje
gyvendinantis ,idaus reikal ministerijos valdymo srities vieasis juridinis asmuo, kurio pareign tarnyba organi%uojama
statutiniais pagrindais.
,alstybin valdym' vidaus reikal srityje atlieka specialios institucijos. Tai pavy%diui+
Linansini nusikaltim tyrimo tarnyba7
Byventoj registro tarnyba7
Cigracijos departamentas7
.olicijos departamentas7
.riegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas7
(r kt.
*ios ir kt. institucijos grupuojamos tris grupes+
-. Vidaus reikal centrins staigos !.olicijos departamentas7 ,alstybs sienos apsaugos tarnyba7 .riegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamentas7 Linansini nusikaltim tyrimo tarnyba7 ,adovybs apsaugos departamentas7
4. olicijos vie$ojo saugumo dalinys !tarnyba" ir kitos vidaus reikal staigos !vidaus reikal centrinms staigoms pavaldios
teritorins, speciali%uotos ir kt. staigos"7
<. Vidaus reikal pro!esinio mokymo staigos.
,idaus tarnyba grindiama+=statymo virenybs7 2ygiateisikumo7.olitinio neutralumo7 /kaidrumo7&arjeros7Tarnybos ypatum
kompensavimo7,ienvaldikumo ir kolegialumo7Teist lkes$i ir pagarbos gytoms teisms7;uolatinio bendrj pareigno pareig
vykdymo principais.
Vidaus reikal ministerija kaip vidaus reikal valdymo institucija
,isas ias institucijas apjungia viena tai ,(H#?/ 6:(&#2V C(;(/T:6(@#
/varbiausieji ,idaus reikal ministerijos u0daviniai yra+
-. visuomens saugumo srityje formuoti visuomens saugumo valstybs politikos gyvendinimo strategij' ir organi%uoti jos
vykdym'7
4. valstybs tarnybos srityje dalyvauti gyvendinant valstybs tarnybos politik'7
<. vieojo administravimo srityje gyvendinti valstybs politik' vieojo administravimo srityje7
D. regionins pltros srityje formuoti nacionalin) regionin) politik' ir dalyvauti j' gyvendinant7
>. vietos savivaldos srityje utikrinti valstybs ir savivaldybi interes derinim', kurti teisines ir ekonomines s'lygas, tinkamas
teritorinei gyventoj bendruomenei funkcionuoti7
E. informacins visuomens srityje dalyvauti gyvendinant valstybs informacins visuomens pltros politik'.
,idaus reikal ministerija, gyvendindama jai pavestus udavinius, turi teis1:
-. gauti i ministerij ir kit ,yriausybs staig, mokslo ir studij institucij, savivaldybi institucij, moni, staig bei organi%acij
informacij' ir pasilymus ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais7
4. pagal savo kompetencij' tikrinti, kaip mons, staigos bei organi%acijos, asmenys laikosi 2ietuvos 6espublikos statym, vykdo
2ietuvos 6espublikos ,yriausybs nutarimus, taip pat vidaus reikal ministro sakymus ir kitus teiss aktus, duoti privalomus
nurodymus alinti nustatytus statym ir kit teiss akt paeidimus7
<. tikrinti pagal savo kompetencij' ministerijos steigt ar jai priskirt staig darb', nustatyti joms udavinius, gauti j darbo
ataskaitas, prireikus teikti joms metodinius nurodymus7
D. pasitelkti ministerij ir kit ,yriausybs staig, taip pat kit staig bei organi%acij atstovus ir specialistus, susitarus su j
vadovais, ministerijos sprendiamoms problemoms nagrinti, sudaryti komisijas !darbo grupes" statym ir 2ietuvos 6espublikos
,yriausybs nutarim projektams rengti7
>. pagal savo kompetencij' sudaryti sutartis ir susitarimus su 2ietuvos 6espublikos ir usienio valstybi juridiniais asmenimis.
,idaus 6eikal Cinisterijoje nustatytos tokios veiklos kryptys+
,ieasis saugumas7,ieasis administravimas76egionin politika7(nformacins visuomens pltra7Cigracija.
,6C turi ir kitas statym ir 2ietuvos 6espublikos ,yriausybs nutarim suteiktas teises.
,6C, atlikdama ias jai pavestas funkcijas ir udavinius, vadovaujasi 26 &onstitucija, statymais, kitais 26 /eimo priimtais teiss
aktais, 26 tarptautinmis sutartimis, 6espublikos .re%idento priimtais dekretais, 26 ,yriausybs nutarimais, Cinistro .irmininko
potvarkiais bei ,6C nuostatais.
*idaus reikal/ ministras:
-. /prendia ministerijos kompetencijai priskirtus klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas u 2ietuvos 6espublikos ,yriausybs
programos gyvendinim' ministerijos kompetencijai priklausan$iais klausimais7
4. ?tikrina statym, 2ietuvos 6espublikos tarptautini sutar$i, 6espublikos .re%idento dekret, 2ietuvos 6espublikos ,yriausybs
nutarim, Cinistro .irmininko potvarki ir kit teiss akt vykdym'7
<. 2ietuvos 6espublikos ,yriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka teikia 2ietuvos 6espublikos ,yriausybei statym ir kit
teiss akt projektus7
D. ?tikrina 2ietuvos 6espublikos ,yriausybs ir Cinistro .irmininko pavedim vykdym'7
>. 2eidia sakymus ir sakymais patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. =sakymus ir kitus teiss aktus pasirao
ministras. .rireikus jis leidia kartu su kitais ministrais bendrus sakymus arba sakymu patvirtintus kitus teiss aktus7
E. Teikia 2ietuvos 6espublikos ,yriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma 2ietuvos 6espublikos ,yriausybs
programa, jos gyvendinimo priemons, ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Cinistro .irmininko reikalavimu atsiskaito u savo
veikl'7
N. Teikia 2ietuvos 6espublikos ,yriausybei tvirtinti staig prie ministerijos nuostat projektus. 2ietuvos 6espublikos ,yriausybei
pavedus, tvirtina staig prie ministerijos nuostatus7
1. Tvirtina ministerijos administracijos struktr' ir pareigybi s'ra', nevirydamas darbo umokes$iui nustatyt l7
0. &oordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalini veikl', taip pat staig prie ministerijos veikl' per i staig vadovus7
-5. Tvirtina ministerijos administracijos padalini nuostatus7
--. 2ietuvos 6espublikos valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j ministerijos valstybs
tarnautojus, staig prie ministerijos vadovus, iskyrus policijos generalin komisar'7
,6C vidaus audit' atlieka ministerijoje steigtas ,idaus audito skyrius, o finansin ir veiklos audit' 26 valstybs kontrol.
(-'+'E,
olicija asmens, visuomens saugum' bei vie'j' tvark' utikrinanti policijos staig ir pareign visuma. olicijos staiga
policijos veiklos statymo bei kit statym nustatyta tvarka steigtas juridinis asmuo, vykdantis statymais, steigimo bei kitais teiss
aktais jam pavestus policijos udavinius. olicijos pareig3nas 2ietuvos 6espublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybs tarnautoju
policijos staig' ir turintis vieojo administravimo galiojimus nepavaldiems asmenims.
.olicija savo veikloje vadovaujasi 2ietuvos 6espublikos &onstitucija, policijos veiklos ir kitais statymais, 2ietuvos 6espublikos
tarptautinmis sutartimis, Tarnybos policijoje statutu bei kitais teiss aktais..olicija, vadovaudamasi statymais ir kitais teiss aktais,
ne$ali$kai gina visus asmenis, esan$ius 2ietuvos 6espublikos teritorijoje, nepaisydama j tautybs, rass, lyties, kalbos, kilms,
socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair.
.olicijos veikla grindiama demokratijos% pagarbos mogaus teis1ms% +umani,mo% visuomen1s moral1s% teis1tumo% veiklos vie(umo,
taip pat prievartos naudojimo tik b!tinais atvejais ir jos proporcingumo principais.
.olicija ir policijos pareignai politinje veikloje nedalyvauja. .olicijos pareignai negali bti politini partij ar politini
organi%acij nariais.
.olicijos u0daviniai:mogaus teisi ir laisvi apsauga7 vieosios tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimas7 neatidliotinos
pagalbos teikimas asmenims, kai ji btina dl j fi%inio ar psicFinio bejgikumo, taip pat asmenims, nukentjusiems nuo
nusikalstam veik, kit teiss paeidim, sticFini nelaimi ar panai veiksni7 nusikalstam veik ir kit teiss paeidim
prevencija7nusikalstam veik ir kit teiss paeidim atskleidimas ir tyrimas7 saugaus eismo prieira.
Teiss:
R pagrstai tardamas, jog padarytas administracinis teiss paeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens,
transporto priemons, krovini dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti7
statym nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teistvarkos paeidjus policijos ar kit teissaugos institucij tarnybines
patalpas j asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, praneimams surayti, asmenims ir j turimiems daiktams
apirti7
persekiodamas asmen, tariam' padarius nusikalstam' veik', ar nusikaltl, besislepiant nuo teissaugos institucij, taip pat
siekdamas ukirsti keli' daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku eiti fi%iniams ir juridiniams asmenims
priklausan$ias gyvenam'sias ar negyvenam'sias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti transporto priemones. #tsisakius
paklusti, policijos pareignai turi teis) jga atidaryti patalpas ir transporto priemones. *i teis taip pat suteikiama sticFins
nelaims ar katastrofos atveju. #pie tokius veiksmus per 4D valandas praneama prokurorui7
numatytais atvejais panaudoti aunamuosius ginklus, fi%in) bei kitoki' prievart'7
ir kt.
areig os:
gerbti ir ginti mogaus orum', utikrinti ir saugoti jo teises bei laisves7
gav)s praneim' apie darom' nusikalstam' veik' ar kitok teiss paeidim' arba pats bdamas vykio liudininku, imtis
neatidliotin priemoni ukirsti keli' daromai nusikalstamai veikai ar kitam teiss paeidimui, vykio vietai bei rodymams
apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti policijos staig' asmen, padarius statym
udraust' veik', bei praneti apie tai policijos staigai. *io punkto reikalavimai !iskyrus reikalavim' praneti apie tai
policijos staigai" netaikomi policijos pareignui tais atvejais, kai ios pareigos vykdymas i esms pakenkt specialios
kompetencijos policijos staigos udaviniams gyvendinti7
utikrinti sulaikyto ar pristatyto policijos staig' asmens teises ir teistus interesus, suteikti neatidliotin' pagalb' asmeniui,
nukentjusiam nuo teiss paeidimo ar esan$iam bejgikos bkls7
imtis vis galim priemoni asmens, valstybs, visuomenini ar kit organi%acij turtui gelbti sticFini nelaimi, katastrof,
avarij bei kit ypating situacij atvejais7
laikyti paslaptyje konfidencialaus pobdio informacij', jeigu ko nors kita nereikalauja tarnybini pareig vykdymas.
olicijos sistema
R .olicijos departamentas prie 2ietuvos 6espublikos vidaus reikal ministerijos!toliau .olicijos departamentas"7
R teritorins policijos staigos7
R policijos profesinio ugdymo staigos7
R speciali%uotos policijos staigos.
.olicijos departamentas
R .olicijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras.
R .olicijos departamentas yra policijos staiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategij'
ir kontroliuoti jos gyvendinim', taip pat organi%uoti ir gyvendinti teritorini policijos staig valdym'.
R .olicijos departament' steigia ,yriausyb.
olicijos departamentas:
R utikrina jam priskirt policijos udavini gyvendinim'7
R kontroliuoja ir koordinuoja pavaldi policijos staig veikl' ir teikia joms rekomendacijas bei nurodymus7
R formuoja bendr' pavaldi policijos staig veiklos strategij' ir personalo politik'7
R utikrina valstybini program gyvendinim' policijos staigose7
R organi%uoja policijos generalinio komisaro sprendim vykdym' bei j kontrol).
Teritorins policijos staigos
R .olicijos komisariatai yra auktesns ir emesns pakop.
R #uktesns pakopos policijos komisariatai steigiami apskri$i centruose ir utikrina policijos udavini gyvendinim' visoje
apskrities teritorijoje.
R #uktesns pakopos policijos komisariatai yra atsakingi ir atskaitingi policijos generaliniam komisarui.
4uk(tesn1s pakopos policijos komisariatai .
R koordinuoja ir steigimo bei kit teiss akt nustatyta tvarka kontroliuoja atitinkamos apskrities teritorijoje veikian$i
emesns pakopos policijos komisariat veikl'7
R teikia policijos generaliniam komisarui atitinkamos apskrities teritorijoje veikian$i vis policijos staig biudet projektus7
R gyvendina kitus steigimo ir kituose teiss aktuose nustatytus udavinius ir funkcijas bei u j gyvendinim' atsiskaito
policijos generaliniam komisarui.
'emesn1s pakopos policijos komisariatai
R steigiami savivaldybi administraciniuose centruose atitinkam savivaldybi teritorijai aptarnauti
@ie+
R utikrina vie'j' tvark' ir visuomens saugum'7
R atsivelgdami vietos gyventoj poreikius, kartu su savivaldybi institucijomis, visuomeninmis organi%acijomis bei
gyventojais kuria ir gyvendina programas, skirtas nusikalstamumo prevencijai, gyventoj gyvybs, sveikatos bei turto, taip
pat vieosios tvarkos apsaugai7
R vykdo nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencij', atskleidia ir tiria nusikalstamas veikas bei kitus teiss
paeidimus7
R teikia auktesns pakopos policijos komisariat vadovams savo biudet projektus7
R gyvendina kitus steigimo ir kit teiss akt nustatytus udavinius bei funkcijas, priskirtus j kompetencijai7
R u savo veikl' atsiskaito atitinkamam auktesns pakopos policijos komisariatui, savivaldybs merui ir savivaldybs
bendruomenei.
olicijos profesinio ugdymo staigos yra policijos generalinio komisaro steigiami policijos profesinio ugdymo padaliniai,
utikrinantys nuolatin policijos pareign profesin tobulinim'.
,peciali"uotos policijos staigos yra neteritoriniu principu steigiami policijos padaliniai, vykdantys teiss aktais jiems pavestas tam
tikras !speciali'sias" policijos funkcijas.
8inansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie V0<
Linansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie ,idaus reikal ministerijos !toliau vadinama 3 Tarnyba" yra biudetin staiga.
R Tarnyba savo veikloje vadovaujasi 2ietuvos 6espublikos &onstitucija, 2ietuvos 6espublikos tarptautinmis sutartimis,
2ietuvos 6espublikos finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymu, kitais 2ietuvos 6espublikos statymais ir teiss
aktais, taip pat iais nuostatais.
R Tarnyba yra vieasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitom'j' s'skait' banke, antspaud' su 2ietuvos valstybs Ferbu ir savo
pavadinimu.
L;TT u0daviniai:
R apsaugoti valstybs finans sistem' nuo nusikalstamo poveikio7
R utikrinti nusikalstam veik ir kit teiss paeidim, susijusi su :uropos /'jungos ir usienio valstybi finansins paramos
l gavimu ir naudojimu, atskleidim' ir tyrim'7
R atskleisti ir tirti nusikaltimus, kitus teiss paeidimus finans sistemai bei su jais susijusius nusikaltimus ir kitus teiss
paeidimus7
R vykdyti nusikaltim ir kit teiss paeidim finans sistemai bei su jais susijusi teiss paeidim prevencij'7
R vykdyti kitus statymuose Tarnybai nustatytus udavinius.
L;TT funkcijos
R atskleidia ir tiria veikas, susijusias su mokes$i moktoj apgaulingu ar aplaidiu apskaitos tvarkymu, inomai neteising
duomen apie mokes$ius, valstybs !savivaldybs" rinkliavas ir kitas mokas teikimu atsakingoms institucijoms ir staigoms,
mokes$i, valstybs !savivaldybs" rinkliav, valstybinio socialinio draudimo ir kit mok vengimu, nustatyt'ja tvarka
patvirtint ataskait nepateikimu, ir kitus teiss paeidimus, susijusius su mokes$iais, valstybs !savivaldybs" rinkliavomis,
valstybinio socialinio draudimo ir kitomis mokomis7
R atskleidia ir tiria veikas, susijusias su nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legali%avimu, vertybini popieri neteista
apyvarta, kitas neteistas veikas, susijusias su finans sistema, iskyrus veikas, susijusias su netikrais pinigais7
R atskleidia ir tiria nusikalstamas veikas ir kitus teiss paeidimus, susijusius su :uropos /'jungos ir usienio valstybi
finansins paramos l gavimu ir naudojimu7
R vykdo operatyvin) veikl', atlieka ikiteismin tyrim', kins finansins veiklos tyrim' !ratu teikia informacij' apie valstybs
turto privati%avime dalyvaujan$i asmen patikimum'"7
R bendradarbiauja su 2ietuvos 6espublikos ir usienio valstybi teissaugos bei kitomis institucijomis ir staigomis,
tarptautinmis organi%acijomis Tarnybos kompetencijos klausimais7
R vykdo kitas statym numatytas funkcijas.
L;TT veiklos organi%avimas
R Tarnybai vadovauja direktorius, kur penkeriems metams skiria pareigas ir atleidia i j vidaus reikal ministras 2ietuvos
6espublikos valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Tarnybos direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus
reikal ministrui.
R Tarnybos direktorius turi pavaduotojus, kuriuos jo teikimu skiria pareigas ir atleidia i j vidaus reikal ministras 2ietuvos
6espublikos valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka.
R Tarnyb' sudaro skyriai, poskyriai ir kiti padaliniai.
<igracijos departamentas pagal savo kompetencij vykdo $ias funkcijas:
-. organi%uoja pas, asmens tapatybs korteli, laikinj paymjim, teiss 2ietuvos 6espublikos pilietyb) isaugojimo
paymjim, vi%, leidim laikinai apsigyventi 2ietuvos 6espublikoje, leidim nuolat gyventi 2ietuvos 6espublikoje, laikinj
usienie$io pas, usienie$io pas, asmens be pilietybs kelions dokument, pabglio kelions dokument, usienie$io registracijos
paymjim idavim'7
4. kartu su .olicijos departamentu prie 2ietuvos 6espublikos vidaus reikal ministerijos !toliau .olicijos departamentas"
organi%uoja teritorini policijos staig migracijos skyri, poskyri, grupi ir pas poskyri !toliau migracijos tarnybos" darb'7
<. kontroliuoja teiss aktuose nustatyt migracijos tarnyb funkcij vykdym'7
D. nagrinja asmen praymus dl 2ietuvos 6espublikos pilietybs gijimo ir isaugojimo, priima sprendimus iais klausimais, rengia
sprendim dl teiss 2ietuvos 6espublikos pilietyb) gyvendinimo ir dl 2ietuvos 6espublikos pilietybs netekimo projektus,
nagrinja dokumentus ir priima sprendimus dl 2ietuvos 6espublikos pilietyb) patvirtinan$i dokument pripainimo iduotais
neteistai, teikia mediag' .ilietybs reikal komisijai, organi%uoja priimt sprendim dl pilietybs vykdym', iduoda ir kei$ia teiss
2ietuvos 6espublikos pilietyb) isaugojimo paymjimus7
>. nagrinja 2ietuvos 6espublikos pilie$i, gyvenan$i usienio valstybse, praymus iduoti !pakeisti" pasus ir priima sprendimus
iais klausimais, iduoda ir kei$ia pasus 2ietuvos 6espublikos pilie$iams, gyvenantiems usienio valstybse7
E. skubos tvarka iduoda ir kei$ia pasus 2ietuvos 6espublikos pilie$iams bei kelions dokumentus asmenims be pilietybs7
N. nagrinja usienie$i praymus iduoti leidimus gyventi 2ietuvos 6espublikoje ir priima sprendimus iais klausimais7
1. vykdo prieglobs$io suteikimo procedr' ir priima sprendimus iais klausimais, organi%uoja priimt sprendim pabgli klausimais
vykdym', iduoda ir kei$ia usienie$i registracijos paymjimus7
0. nagrinja dokumentus ir priima sprendimus dl usienie$i isiuntimo i 2ietuvos 6espublikos, organi%uoja priimt sprendim dl
usienie$i isiuntimo vykdym'7
-5. iduoda 2ietuvos 6espublikos vi%as7
--. bei kitas funkcijas, kurios numatytos Cigracijos departamento nuostatuose.
<igracijos departamento direktorius:
-. vadovauja Cigracijos departamentui ir atsako u departamentui pavest udavini gyvendinim' bei funkcij vykdym'7
4. vadovauja Cigracijos departamento struktriniams padaliniams tiesiogiai ar per savo pavaduotojus7
<. atstovauja Cigracijos departamentui 2ietuvos 6espublikos valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose7
D. pagal savo kompetencij' utikrina, kad Cigracijos departamente bt vykdomi 2ietuvos 6espublikos statym ir kit teiss akt
reikalavimai7
>. pagal savo kompetencij' leidia sakymus, metodines rekomendacijas ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, prireikus kartu su
.olicijos departamentu, kitomis 2ietuvos 6espublikos valstybs ir savivaldybi institucijomis bei staigomis leidia bendrus sakymus
arba kitus sakymais patvirtintus teiss aktus7
rie$gaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento u0daviniai yra:
-. vadovauti civilins saugos ir gelbjimo sistemos veiklai, j' organi%uoti ir koordinuoti7
4. pagal kompetencij' organi%uoti pagalbos teikim' visuomenei, j' teikti ir vadovauti jos teikimui7
<. organi%uoti gaisr ir kit ekstremali situacij prevencij' ir kontroliuoti, kaip laikomasi jos reikalavim7
D. organi%uoti priegaisrins ir civilins saugos mokym'.
funkcijos:
-. dalyvauja formuojant valstybins priegaisrins gelbjimo tarnybos veiklos strategij' ir kontroliuoja jos gyvendinim', vadovauja
.riegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldi staig darbui ir vykdo j veiklos kontrol)7
4. planuoja priemones, utikrinan$ias, kad valstybs institucijos, staigos, kio subjektai ir gyventojai patirt kuo maiau nuostoli
pereidami i prast darbo !gyvenimo" s'lyg ekstremalios situacijos padt, kad bt ilaikyta rimtis, isaugota moni gyvyb,
sveikata, turtas, apsaugota aplinka nuo ekstremalios situacijos poveikio, taip pat rengia ir skelbia civilins saugos metodines
rekomendacijas7
<. planuoja priemones, kaip optimaliai panaudoti valstybs iteklius alies kio gyvybingumui ekstremali situacij atvejais palaikyti,
ekstremali situacij idiniams lokali%uoti ir j padariniams alinti7
D. kontroliuoja civilins saugos ir gelbjimo sistemos veikl'7
>. organi%uoja valstybinio lygio civilins saugos pratybas ir joms vadovauja, organi%uoja valstybs institucij ir visuomens
pasirengim' atlikti praktinius veiksmus ekstremali situacij atvejais, nustato vairi lygi ekstremali situacij valdymo centr darbo
tvark'7
E. koordinuoja apskri$i ir savivaldybi civilins saugos parengties ekstremalioms situacijoms plan rengim', derina apskri$i
civilins saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus7
N. planuoja, kiek l reiks priegaisrins saugos utikrinimo, civilins saugos ir gelbjimo sistemoms funkcionuoti, teikia Linans
ministerijai pasilymus dl i l skyrimo atlikti priegaisrins ir civilins saugos funkcijoms, kurias valstyb perdav
savivaldybms7
1.ir kt
Valstybes Sienos ,psaugos Tarnyba u0daviniai +
?tikrinti valstybs sienos nelie$iamum' ir gyvendinti valstybs sienos apsaugos politik'
R .agal savo kompetencij' utikrinti 2ietuvos 6espublikos tarptautini sutar$i, statym ir kit teiss akt valstybs sienos
teisinio reimo klausimais vykdym'
R .agal savo kompetencij' utikrinti nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencij', atskleidim' ir tyrim', mogaus
teisi ir laisvi apsaug', vie'j' tvark' ir visuomens saugum'
VS,T funkcijos
R /augo valstybs sien' sausumoje, jroje, &uri mariose ir pasienio vidaus vandenyse
R #tlieka asmen ir transporto priemoni, kertan$i valstybs sien', kontrol)
R ?tikrina pasienio teisin reim' ir pagal kompetencij' pasienio kontrols punkt reim'
R ?tikrina aplinkos apsaugos reim' valstybs sienos apsaugos objektuose ir kontroliuoja gamtos itekli naudojimo
priemoni vykdym' pasienio ruoe
R .agal savo kompetencij' dalyvauja utikrinant valstybs muit reim'
R Halyvauja gyvendinant valstybin) migracijos kontrol)
R Halyvauja vykdant paiekos ir gelbjimo darbus jroje, &uri mariose ir pasienio vidaus vandenyse
R Halyvauja utikrinant vie'j' tvark' bei vykdo kitas statym numatytas teistvarkos funkcijas pasienio ruoe
R Binkluotj pajg sudtyje gina valstyb) karo metu
R ,ykdo kitas statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas
Vadovybs apsaugos tarnybos departamento !unkcijos:
R -" 2ietuvos 6espublikos teritorijoje organi%uoja ir vykdo saugom asmen apsaug', koordinuoja ,idaus reikal ministerijos
tarnyb ir kit institucij, padedan$i utikrinti saugom asmen bei objekt saugum', veiksmus ir pagal savo kompetencij'
atsako u saugom asmen bei objekt saugum'7
R 4" u 2ietuvos 6espublikos rib utikrina tik fi%in) vadovybs apsaug'. ,adovybs apsaugos u 2ietuvos 6espublikos rib
utikrinimo pagrindus nustato tarptautins teiss aktai7
R <" statym nustatyta tvarka ir ,yriausybs nustatytu mastu vykdo operatyvin) veikl', kad utikrint jam pavest udavini
gyvendinim'7
R D" nustato ir utikrina special reim' saugomuose objektuose7
R >" atlieka kitas teiss akt nustatytas funkcijas.
T:(/T/ #&T#(
,6C nuostatai, 26 .olicijos veiklos st., L;TT prie ,6C nuostatai, FNTT st., .olicijos departamento prie ,6C nuostatai,
,idaus tarnybos /tatutas, Cigracijos tarnybos nuostatai, .riegaisrins apsaugos tarnybos nuostatai, /ien apsaugos departamento
nuostatai
2 TEMA
Teisingumo valdymasJvykdymas nra tapatu teisingumo reikal valdymuiWWWW
Teisingum' 2ietuvos 6espublikoje vykdo tik teismaiWWWW
Teisingumo reikal valdymo sistema
Teisingumo ministerija
Argani%uoja teisins sistemos reformos matmen gyvendinim'
6engia teiss akt projektus, rengia ivadas dl statym, tarptautini sutar$i,kit teiss akt
,ykdo staigJvalstybini moni steigjos funkcijas
.alaiko santykius su usienio valstybi institucijomis ir tarptautinmis organi%acijomis
Argani%uoja teism susiinojim' su usienio teismais
#tstovauja valstybei civilinse bylose, vykdo teism sprendimus dl alos atlyginimo
Argani%uoja ,yriausybs atstovo :PTT veikl'
Halyvauja formuojant ir gyvendinant politik' vartotoj teisi, metrologijos, ... srityse
?tikrina nemokamos teisins pagalbos teikim'
.riiri anstoli, notar veikl'
/istemina teiss aktus, leidia rinkinius, kodeksus
6engia mokslines konferencijas, dalyvauja vie$iant visuomen)
Argani%uoja duomen apsaugos teisins ba%s krim' ir pltojim'
Argani%uoja teisj, pareign kvalifikacijos klim'
4555 m. birel 26 /eimas priim nutarim' Hel 26 statym s'vado parengiamj darb+
-- knyg
&iekvienais metais pildomas
#tnaujinamas kas -5 met
26 teisingumo ministro sakymas Hl s'vado taisykli patvirtinimo+
=statymai, norminio pobdio /eimo ir ,yriausybs nutarimai, .re%idento dekretai, ministr, vyriausybs staig vadov
sakymai, 2ietuvos 8anko valdybos nutarimai, & Teismo nutarimai.
TC pavaldios staigos
:uropos teiss departamentas utikrina teiss akt atitikim' :uropos /'jungos teisei, teikdamas ivadas, metodin) pagalb',
silymus.
Teisins informacijos centras kaupia, sistemina teiss aktus, leidia j rinkinius, kit' teisin) literatr', teikia teisin)
informacij' v. subjektams, kuria teisines informacines sistemas.
Teiss institutas vykdo mokslinius tyrimus vieosios teiss ir kriminologijos srityse, leidia mokslinius darbus, teikia
informacij' vairiems subjektams.
9entrin Fipotekos staiga tvarko centrin Fipotekos registr', Testament, ,edyb sutar$i, /utar$i, Turto areto akt
registrus.
,alstybinis patent biuras iduoda patentus ir liudijimus, tvarko patentin) dokumentacij', reali%uoja .aryiaus konvencijos
ir kit sutar$i nuostatas
&aljim departamentas
;acionalin vartotoj teisi apsaugos taryba
2ietuvos teismo eksperti%i centras atlieka eksperti%esJtyrimus pagal teism ir (T institucij uduotis bei vykdo mokslin
tiriam'j darb'
2ietuvos metrologijos inspekcija kontroliuoja matavimo priemoni bkl) ir naudojim'
,alstybs mon registr centras 3 tvarko ems ir kito nekilnojamojo turto, @uridini asmen, =moni registrus ir rejestrus

=kalinimo ir pataisos darb staigos

8ausmi vykdymo sistema perduota i ,idaus reikal ministerijos valdymo srities Teisingumo ministerijai 4555 m.
*iuo metu veikia tokios staigos !8ausmi vykdymo kodeksas", i viso ->+
.ataisos namai
&aljimai
;epilname$i pataisos namai
#tviros kolonijos
Bydymo3pataisos namai
D1 pataisos inspekcijos, kurios vykdo bausmes, nesusijusias su laisvs atmimu ir lygtinai paleist i laisvs atmimo viet
prieir'.
Cokymo centras naujai priimtiems darbuotojams
=steigtos > valstybs gamybins mons
#dvokatra
#dvokat funkcijos+
Teisins konsultacijos
Teisin) reikm) turin$i dokument rengimas
#tstovavimas teiss klausimais
#tstovavimas byl procese ir gynyba
2ietuvos advokatros funkcijos
&oordinuoti advokat veikl'
#tstovauti advokat interesams
6engti teiss akt projektus advokat veiklos klausimais
&ontroliuti advokat veikl'
Argani%uoti advokat kvalifikacijos tobulinim'
&oordinuoti teisins pagalbos teikim'
TC veikla
TC gali kreiptis 2ietuvos advokatr' dl sprendimo pripainti asmen advokatu pripainimo negaliojan$iu !nesant
atsakymo per D> d. ar atsisakius patenkinti, kreipiamasi ,ilniaus apygardos teism'"
TC skiria keturis advokat kvalifikacinio eg%amino komisijos narius, tvirtina vis' komisij' ir jos pirminink'
TC priima advokato priesaik'
;ustato teiss verstis advokato veikla liudijimo form'
/u Teisingumo ministerija derinama advokat padjj praktikos atlikimo tvarka
Herinama ir klient ir advokat gin$ dl teisini paslaug nagrinjimo tvarka
TC priima sprendim' ikelti advokatui drausms byl'
;otariatas
;otarai atlieka notarinius veiksmus+
Tvirtina sandorius
(duoda paveldjimo teiss liudijim'
2iudij' dokument nuora, ira, vertimo, para tikrum'
.rotestuoja vekselius ir $ekius
/augo oficialius ir jiems prilygintus testamentus ir t.t.....
( esms jo pagrindin funkcija yra utikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebt neteist sandori ir dokument.
TC veikla ioje srityje
/kiria ir atleidia notarus
&oordinuoja notar kvalifikacijos klim', tvirtina ios veiklos nuostatus
TC skelbia vie' konkurs', tvirtina kvalifikacinio eg%amino ir vieo konkurso nuostatus, tvirtina vieojo konkurso komisij',
jos nuostatus, skiria tris jos narius
.riima notaro priesaik'
;ustato notar skai$i, buvein), veiklos teritorij'
;utato reikalavimus darbo laikui ir biurams, nustato ikabos form'
/kiria asmenis, atliekan$ius notar veiklos prieir'
Bai perkelti notar' dirbti kit' savivaldyb) ne konkurso tvarka
Bali ikelti notarui drausms byl'
Tvirtina Barbs teismo nuostatus
;ustato atlyginimo u notarini veiksm atlikim' dyd
;agrinja skundus dl notarini veiksm
/kiria kandidatus notarus, tvirtina vieojo konkurso nuostatus, praktikos atlikimo taisykles
#nstoliai
#nstolio funkcijos+
,ykdo vykdomuosius dokumentus
Teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes
Teismo pavedimu perduoda ir teikia dokumentus 26 esantiems fi%iniams ir juridiniams asmenims
Teikia tam tikras paslaugas !pv%., teisines konsultacijas", su s'lyga, kad tai netrukdo vykdyti pirmini funkcij
#nstolio ir notaro teisinio statuso ypatumai
@ie nra valstybs tarnautojai, taigi nra taikomas ,alstybs tarnybos statymas
@ie yra valstybs galioti asmenis, dl to TC turi teis) statym nustatytais atvejais reguliuoti tam tikrus su j veikla
susijusius klausimus
#tsakomybs ypatumai atsako asmenikai !ne valstyb" u savo pa$i bei darbuotoj padaryt' al', civilin atsakomyb
yra draudiama privalomuoju draudimu, o taikant baudiam'j' ir administracin) atsakomyb) atsako kaip valstybs
pareignai.
TC veikla ioje srityje
TC skiria ir atleidia anstolius
TC nustato anstoli skai$i ir priskiria anstoliams veiklos teritorij'
TC skelbia vie' konkurs', tvirtina kvalifikacinio eg%amino program', tvirtina vieojo konkurso komisij', jos nuostatus,
skiria tris jos narius
Tvirtina vieo konkurso re%ultatus
TC priima anstoli priesaik'
TC gali sustabdyti anstolio galiojimus
TC gali ikelti anstoliui drausmin) byl'
TC skiria drausmines nuobaudas
TC tvirtina darbo vietos bei nustatyto darbo laiko reikalavimus
TC nustato bendr' visoms kontoroms ikab form'
TC sudaro anstoli padjj s'ra', iduoda jiems paymjimus, nustato j raymo padjj s'ra' tvark'
Teiss aktai+
-. Teisingumo ministerijos darbo nuostatai
4. 26 ;otariato statymos
<. 26 #dvokatros statymas
D. 26 #nstoli statymas
>. 26 bausmi vykdymo kodeksas
E. 26 metrologijos statymas
N. 26 preki enkl statymas
1. 26 patent statymas
0. 26 di%aino statymas
-5. 26 vartotoj teisi gynimo statymas ir kiti
--. 26 civilinis kodeksas
-4. eil ,yriausybs nutarimu dl staig steigimo, dl vartotoj apsaugos ir kt.
? sienio reikal valdymas
/amprata+ =statym ir kit teiss akt nustatytos usienio reikal srities valstybs valdymo funkcij vykdymas ir valstybs politikos
ioje srityje gyvendinimas.
(nstitucijos+ /eimas, .re%identas, ,yriausyb, ?sienio reikal ministerija, Hiplomatins atstovybs, konsulatai, ata.
/eimas+ 2eidia statymus, 6atifikuoja ir denonsuoja 2ietuvos 6espublikos tarptautines sutartis, /varsto vairius usienio politikos
klausimus. .re%identas+ /prendia pagrindinius usienio politikos klausimus, ,ykdo usienio politik' kartu su vyriausybe, .asirao
26 tarptautines sutartis ir teikia jas /eimui ratifikuoti, /kiria ir ataukia 26 diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie
tarptautini organi%acij, .riima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus, Teikia
auk$iausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. ,yriausyb+ ?me%ga diplomatinius santykius, .alaiko ryius su usienio
valstybmis ir tarptautinmis organi%acijomis. ?sienio reikal ministerija+ Lormuoja usienio politikos prioritetines kryptis,
#nali%uoja tarptautin) padt, 6engia, veda derybas, sudaro ir vykdo tarptautines sutartis dl prekybos santyki su kitomis
valstybmis, sutartis dl investicij skatinimo ir apsaugos !pagrindin funkc.", .alaiko diplomatinius ir konsulinius santykius,
,adovauja diplomatini atstovybi usienyje veiklai, =gyvendina ,yriausybs nutarimus dl stojimo tarptautines organi%acijas ir
prisijungimo prie tarptautini sutar$i, Argani%uoja tarptautini sutar$i vykdymo kontrol), Argani%uoja 2ietuvos delegacij
oficialius vi%itus usien ir usienio delegacij primim' 2ietuvoje, ,ykdo konsulines funkcijas, ,ykdo valstybinio ir diplomatinio
protokolo funkcijas, 6engia teiss akt ministerijos veiklos klausimais projektus, pasilymus, kaip tobulinti teiss aktus tarptautini
santyki klausimais, (nformuoja visuomen) apie ministerijos veikl'
Hiplomatin atstovyb 3 ?sienio valstybje ar prie tarptautins organi%acijos nuolat veikianti 2ietuvos diplomatins tarnybos
institucija oficialiems santykiams palaikyti, gyvendinti usienio politikos udavinius ir ginti 2ietuvos, jos pilie$i ir juridini asmen
teises ir interesus.
Hiplomatas 3 diplomatin rang' turintis 26 pilietis, statutinis valstybs tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutart
/pecialioji misija+ ?sienio reikal ministro ar .re%idento arba ,yriausybs paskirtas asmuo !asmen grup" konkretiems
tarpvalstybini santyki klausimams spr)sti ar pavedimams vykdyti. /pecialiosios misijos nariais gali bti paskirti diplomatai ar kiti
asmenys.
&onsulin staiga.
6ys+ 26 generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas ar konsulin agentra. @os atlieka konsulines *unkcijas 3 usienio
valstybse atliekamos administracins funkcijos, susijusios su valstybs, jos fi%ini ir juridini asmen gynimu bei j interes
apsauga.
Barbs konsulas 3 usienio reikal ministro paskirtas pareignas, turintis eiti konsulo pareigas usienyje ir vadovaujantis konsulinei
staigai.
/pecialusis ata 26 pilietis, pagal j delegavusios ministerijos ar kitos valstybs institucijos kompetencij' padedantis gyvendinti
2ietuvos usienio politik'.
Teiss aktai, reglamentuojantys usienio reikal valdym'+ Hvials, trials ir daugiaals tarptautins sutartys, /utartys su
tarptautinmis organi%acijomis, &onvencijos, :/ sutartys, 26 statymai ir kiti teiss aktai, tuo tarpu ir reglamentuojantis diplomatin)
tarnyb'
3 TEMA
4y.iai iandieninje visuomenje yra neatsiejama gyvenimo dalis, kurios pagalba galima pakankamai greitai pasiekti norim'
re%ultat' ne tik darbo sferoje, bet ir buityje. @uk nei vienas i ms nesivai%duoja gyvenimo be elektros energijos, pato,
kompiuterini tecFnologij. Pmogus kasdien tobulja ir jo poreikiams patenkinti kuriama vis platesn ryi panaudojimo sfera.
/u ms nagrinjama tema susij) terminai+
ry.iai tecFnin susiinojimo priemon !Habartins lietuvi kalbos odynas"7
informatika informacijos mokslas !Habartins lietuvi kalbos odynas", mokslo sritis, tirianti vis ri informacijos krimo,
kaupimo, apdorojimo ir perdavimo tecFninmis priemonmis dsnius ir bdus7 apima vairias kompiuteri krimo ir j taikymo sritis+
taikom'j' matematik', programavim', programin) rang', dirbtin intelekt', kompiuteri arcFitektr', kompiuterinius tinklus
!Tarptautini odi odynas".
,DT( V)'*-(S 0)4;-',V'<( '.ST'T;+'E(S
*yriausyb ar jos galiota institucija.
-" formuoja ir gyvendina valstybs strategij' ir politik' pato srityje7
4" tvirtina universalij pato paslaug teikimo taisykles7
<" nustato universalij pato paslaug kokybs reikalavimus7
D" utikrina, kad universalij pato paslaug pltra atitikt tecFnikos paang', ekonomines ir socialines aplinkybes bei
naudotoj poreikius7
>" galioja pato paslaug teikj' !teikjus" teikti universali'sias pato paslaugas alies teritorijoje ir apie j !juos" pranea
:uropos &omisijai7
E" pagal pato siunt svorio pakopas tvirtina universalij pato paslaug didiausius tarifus7
N" tvirtina nuostoling universalij pato paslaug kompensavimo taisykles7
1" nustato pato mokos enkl ileidimo, imimo i apyvartos bei apskaitos taisykles7
0" tvirtina universalij pato paslaug teikjo vieojo pato tinklo cFarakteristikas7
-5" nenugalimos jgos ir ekstremali situacij ar kit ypating aplinkybi atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei
mobili%acijai, valstybs gynybai, utikrinant valstybs saugum' bei vie'j' tvark', statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka
duoda pato bei pasiuntini paslaug teikjams privalomus nurodymus, uduotis ir usakymus7
--" bendradarbiauja su usienio ali pato institucijomis, pagal kompetencij' atstovauja 2ietuvos 6espublikai tarptautinse
organi%acijose7
-4" atlieka kitas funkcijas, nustatytas pato veikl' reglamentuojan$iuose teiss aktuose.
,usisiekimo ministerija
agrindins !unkcijos:
&artu su ,yriausybe formuoja ir gyvendina bendr' valstybs pato strategij' ir politik', nustato 2ietuvos pato pltojimo
pagrindines kryptis, koordinuoja valstybs investicij program pato srityje rengim' ir gyvendinim'
Specialiosios !unkcijos:
rengia ir tvirtina leidim idavimo pato paslaug teikjams tvark', iduoda pato paslaug teikjams leidimus, rengia ir tvirtina
.ato taisykles ir kitus teiss aktus, reglamentuojan$ius pato paslaug teikim' ir pato veikl', paskelbus karo ar nepaprast'j'
padt, katastrof, sticFini nelaimi atvejais leidia specialius pato paslaug teikjams privalomus teiss aktus7
koordinuoja valstybs pato veikl', tvirtina pato mokos enkl leidimo ir apskaitos tvark'.
4y.i/ reguliavimo tarnyba
-" rengia ir tvirtina bendr'sias pasiuntini paslaug teikimo s'lygas ir priiri, kaip j laikomasi7
4" vadovaudamasi 9ivilinio kodekso 4.N1 ir 4.N0 straipsniais, rengia ir tvirtina leidim pato paslaug teikjams idavimo ir pato
paslaug teikimo taisykles ir iduoda leidimus, taip pat priiri, kaip laikomasi leidim pato paslaug teikjams idavimo ir
pato paslaug teikimo taisykli reikalavim7
<" rengia ir teikia tvirtinti ,yriausybei ar jos galiotai institucijai nuostoling universalij pato paslaug kompensavimo
taisykles7
D" rengia ir teikia pasilymus ,yriausybei ar jos galiotai institucijai dl universalij pato paslaug didiausi tarif7
>" rengia ir teikia pasilymus ,yriausybei ar jos galiotai institucijai dl universalij pato paslaug teikjo vieojo pato tinklo
cFarakteristik7
E" rengia ir teikia tvirtinti ,yriausybei ar jos galiotai institucijai universalij pato paslaug teikimo taisykles7
N" priiri, kaip universalij pato paslaug teikjas laikosi nustatyt vieojo pato tinklo cFarakteristik ir teikiam
universalij pato paslaug kokybs reikalavim7
(r kt.
.ato ir pasiuntini paslaug/ naudotojo pagrindines teises ir pareigas nustato+
2ietuvos 6espublikos pato statymas
2ietuvos 6espublikos civilinis kodeksas
2ietuvos 6espublikos vartotoj teisi gynimo statymas
?niversalij pato paslaug teikimo taisykls.
;.'V)0S,-'CEC ,DT( ,S-,;4C T)'*'<,S
?niversalij pato paslaug teikjas 2ietuvos 6espublikoje yra valstybs mon G2ietuvos patasI.
;niversaliosios paslaugos6 tai 3 iki 4 kilogram pato korespondencijos siunt surinkimas, paskirstymas, veimas ir pristatymas
ar teikimas7 iki -5 kilogram pato siuntini surinkimas, paskirstymas, veimas ir pristatymas ar teikimas7 registruotj ir
vertintj pato siunt surinkimas, paskirstymas, veimas ir pristatymas ar teikimas7 iki 45 kilogram pato siuntini, gaut i
kit :uropos /'jungos ali nari, pristatymas ar teikimas.
V/ J-')T;V(S ,DT,S>
*ioje monje yra -- filial ,ilniaus, &auno, &laipdos, *iauli, .anevio, #lytaus, Carijampols, ?tenos, Taurags, Teli
apskrities centriniai patai, .ato perveimo centras.
.ato paslaugos teikiamos 0>N vietose, i j 0D4 patuose !441 3 miestuose ir N-D 3 kaimuose", E kilnojamuose patuose ir 0
pato agent darbo vietose.
?niversalij pato paslaug teikjas privalo utikrinti, kad universaliosios pato paslaugos bt teikiamos nenutrkstamai,
visiems universalij pato paslaug naudotojams vienodomis s'lygomis, kiekvien' darbo dien' ir ne maiau kaip penkias dienas per
savait).
,alstybs mon G2ietuvos patasI, kaip pato operatorius, atstovauja 2ietuvai .asaulinje pato s'jungoje, yra dviej tarptautini
organi%acij :uropos valstybini pato operatori asociacijos .A/T:?6A. ir 8altijos ali pato s'jungos !8./" nar.
)-)*T0(.'.',' 0=D','
Elektronini/ ry.i/ reguliavimas
/varbiausios elektronini ryi reguliavimo institucijos+
2ietuvos 6espublikos ,yriausyb bei informacins visuomens pltros komitetas prie jos
/usisiekimo ministerija
2ietuvos 6espublikos ryi reguliavimo tarnyba
,yriausybs pagrindin funkcija 3 formuoti ir gyvendinti valstybs strategij' ir politik' ioje srityje, /usisiekimo ministerijos
funkcij taip pat neverta detali%uoti, nes i esms ji atlieka ,yriausybs jai pavestas funkcijas, susijusias su strategijos ir politikos
formavimu elektronini ryi srityje
Hetaliau reikt apvelgti (nformacins visuomens pltros komiteto prie 26, funkcijas+
.lanuoja, organi%uoja ir koordinuoja informacins visuomens pltros procesus, siekiant atviros, isilavinusios, nuolat besimokan$ios
ir iniomis savo veikl' grindian$ios visuomens, kurios nariai turi galimyb) ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis
iuolaikini (TT priemonmis, krimosi. Hetalesns funkcijos+ dalyvauja formuojant valstybs (TT krimo 2ietuvos 6espublikoje
politik' ir koordinuoja jos gyvendinim'7 koordinuoja (TT infrastruktros, atitinkan$ios :uropos /'jungos reikalavimus,
projektavim', krim' ir pltr'7 utikrina visiems 2ietuvoje esantiems vartotojams vienodas galimybes naudotis (TT priemonmis,
skatina (TT paslaug teikj konkurencij' ir ple$ia gyventoj ir juridini asmen bendravim' su valstybs ir savivaldybi
institucijomis7 ir kitos funkcijos7
Haugiausia dmesio kalbant apie elektronini ryi reguliavim' reikt skirti 6yi reguliavimo tarnybai, nes btent ji
atlieka daugiausia funkcij, susijusi su ios srities reguliavimu.
0=D'C 0)4;-',V'<( T,0.=",
2ietuvos 6espublikos ryi reguliavimo tarnyba yra elektronini ryi veikl' reguliuojanti ir 2ietuvos 6espublikos
elektronini ryi statymo nuostat, laikym'si priirinti ir jas gyvendinanti savarankika valstybs staiga. Tarnyba yra 2ietuvos
6espublikos nacionalin reguliavimo institucija pagal :uropos /'jungos teiss aktus, reglamentuojan$ius visuomeninius santykius,
susijusius su 2ietuvos 6espublikos elektronini ryi statymo reguliavimo dalyku.
/varbiausieji Tarnybos u0daviniai+
-. utikrinti veiksmingos konkurencijos elektronini ryi rinkose s'lygas7
4. utikrinti elektronini ryi paslaug naudotoj teisi ir teist interes apsaug', ypa$ paprastas ir nebrangias gin$
sprendimo procedras, skatinti elektronini ryi paslaug teikimo s'lyg ir tarif skaidrum' ir pagal kompetencij' utikrinti
galimyb) naudotis universaliosiomis elektronini ryi paslaugomis7
<. pagal kompetencij' skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir elektronini ryi pltr'7
D. utikrinti efektyv elektronini ryi itekli naudojim', taip pat kad bt pakankamai nacionalini telefono ryio numeri
itekli, reikaling vieosioms elektronini ryi paslaugoms teikti, numeracijos planai ir procedros bt taikomi tokiu
bdu, kuris utikrint vienodas vis viej elektronini ryi paslaug teikj galimybes, ypa$ utikrinti, kad kio
subjektai, kuriems skirti nacionalini telefono ryio numeri itekliai, nediskriminuot kit elektronini ryi paslaug
teikj, kiek tai susij) su numeracijos sekomis, naudojamomis j paslaugoms pasiekti7
>. pagal kompetencij' utikrinti, kad 2ietuvos 6espublikoje naudojama aparatra ir renginiai atitikt 2ietuvos 6espublikoje
galiojan$ius privalomus reikalavimus, utikrinti aparatros ir rengini elektromagnetin suderinamum'7
E. pagal kompetencij' skatinti :uropos 8endrijos vidaus rinkos pltr' ir suderint' elektronini ryi reguliavim' :uropos
8endrijoje7
N. vykdant funkcijas, bendradarbiauti su kompetentingomis valstybs institucijomis7
1. utikrinti, kad operatoriai ir elektronini ryi paslaug teikjai vykdyt pareigojimus, kurie gali bti nustatyti valstybs
gynybos, nacionalinio saugumo ir vieosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypating situacij atvejais7
0. priirti, kaip laikomasi pato ir pasiuntini paslaug teikim' reglamentuojan$i teiss akt reikalavim.
Tarnyba vykdo ias funkcijas
-. kontroliuoja, gyvendina 2ietuvos 6espublikos elektronini ryi statymo, jo lydimj teiss akt nuostatas ir
gyvendinim' priiri, iskyrus tas statymo ir kit teiss akt nuostatas, kuri kontrol, prieira ir gyvendinimas pagal
statymo nustatyt' kompetencij' priklauso kitoms valstybs institucijoms7
4. priima teiss aktus, nustatan$ius bendr'sias s'lygas, kuriomis kio subjektai turi teis) verstis elektronini ryi veikla,
tvirtina elektronini ryi veiklos, kuria nordamas verstis kio subjektas privalo praneti 6yi reguliavimo tarnybai, ri
s'ra'7
<. rengia ir tvirtina elektronini ryi infrastruktros rengimo ir naudojimo taisykles7
D. 2ietuvos 6espublikos elektronini ryi statymo nustatyta tvarka ir s'lygomis valdo elektronini ryi iteklius7
>. rengia ir tvirtina elektronini ryi paslaug teikimo taisykles7
E. rengia ir teikia 2ietuvos 6espublikos ,yriausybei tvirtinti universalij elektronini ryi paslaug teikimo taisykles, rengia
ir teikia 2ietuvos 6espublikos ,yriausybei pasilymus dl universalij elektronini ryi paslaug kain auk$iausios ribos,
nustato auditoriaus ar audito mons, tikrinsian$ios, ar kio subjektas, pareigotas teikti universali'sias elektronini ryi
paslaugas, vykdo jam nustatytus pareigojimus, konkurso s'lygas ir tvark'7
N. (r kitos funkcijos7
,40'.5'.',' T)'S9S ,*T,'6 0)4-,<).T;(E,.T=S 0=D'C '0 '.8(0<,T'*(S H*'( V,-5=<G
5ietuvos 4espublikos telekomunikacij/ statymas
.agrindinis telekomunikacij statymo tikslas yra galutinai demonopoli%uoti telekomunikacij rink' 2ietuvoje, liberali%uoti
rink' ne tik formaliai, bet ir sudaryti realias prielaidas ateiti rink' naujiems operatoriams. Taip pat suderinti 2ietuvos
telekomunikacin) veikl', jos reguliavim' su :/ teise, sukurti telekomunikacins veiklos reguliavimo mecFani%m', pagrst' efektyviu
ribot itekli valdymu, tecFnologiniu neutralumu, funkciniu ekvivalentikumu, maiausiu btinu reguliavimu, ekonomine pltra,
konkurencingumu ir vartotoj teisi apsauga. =statymo < straipsnyje pateikiamas universali)j) paslaug) apibr1imas tai
nustatytos kokybs telekomunikacij paslaug minimumas, kuris, nepaisant geografins vietos, u prieinam' kain' teikiamas visas
tokias paslaugas usisakiusiems telekomunikacij paslaug gavjams.
(tin svarbu tai, kad didiausios galios ir kompetencija ioje srityje suteikiama 2ietuvos 6espublikos ,yriausybei, ji nustato+
-. universalij paslaug mast'7
4. universalij paslaug kokybs reikalavimus7
<. universalij paslaug teikimo tvark' ir s'lygas7
D. pareigojim telekomunikacij paslaug tiekjams teikti universali'sias paslaugas nustatymo tvark' ir atvejus7
>. universalij paslaug teikimo nuostoli kompensavimo tvark'7
Baliausiai statymas numato ,yriausybs teis) nustatyti papildomas universali'sias paslaugas. Taigi, statym leidjas,
paved)s universalij paslaug apimties klausimus spr)sti ,yriausybei, ilaik nuoseklum' ir sistemingum'.
5ietuvos 4espublikos elektronini/ ry.i/ statymas
=statymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektronini ryi paslaugomis, tinklais ir su jais
susijusiomis priemonmis bei paslaugomis, elektronini ryi itekli naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su
radijo renginiais, galiniais renginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu. =statymu siekiama 2ietuvos 6espublikos teiss sistem'
perkelti :/ elektronini ryi veiklos reguliavimo sistem' sudaran$ius teiss aktus. Heklaruojamas siekis utikrinti universalij
paslaug tiekim' visoje 2ietuvos 6espublikos teritorijoje.
5ietuvos 4espublikos pa.to statymas
=statymas nustato pato bei pasiuntini paslaug teikimo teisinius pagrindus, pato bei pasiuntini paslaug teikj ir
naudotoj santykius, pato bei pasiuntini paslaug teikj teises ir pareigas, pato veiklos reguliavimo institucijas, pato bei
pasiuntini paslaug teikj atsakomyb) ir alos atlyginim'. =statyme reglamentuojami pato ir pasiuntini veiklos reguliavimo
principai, ivardinamos 6yi reguliavimo tarnybos galiot pareign, atliekan$i io statymo prieir', teiss !gauti jiems
reikaling' informacij', gauti odinius ir raytinius paaikinimus i asmen, susijusi su tikrinam pato bei pasiuntini paslaug
teikj veikla, isamiai patikrinti universalij pato paslaug teikjo s'naudas ir sistem', laikinai paimti dokumentus ir daiktus,
kurie btini ar turi rodom'j' reikm) tiriant paeidim' ir kt.", detali%uojama teis teikti pato ir pasiuntini paslaugas, apibriamos ir
detali%uojamos universaliosios bei re%ervuotosios pato paslaugos, taip pat apibrta pato ir pasiuntini paslaug teikj atsakomyb
ir alos atlyginimas, atsakomyb) u konkre$ius paeidimus detali%uota #dministracini teiss paeidim kodekse.
5ietuvos 4espublikos *yriausybs nutarimas dl 5ietuvos 4espublikos ry.i/ reguliavimo tarnybos nuostat/ patvirtinimo6
4y.i/ reguliavimo tarnybos nuostatai
;ustato 6yi reguliavimo tarnybos funkcijas, kiek tai susij) su ryi, naudojam valstybs gynybai, saugumui, vieajai
tvarkai palaikyti, valstybs sienos apsaugai, laivybos saugumui, jr paiekos ir gelbjimo darbams, naftos isiliejimo likvidavimo
darbams vykdyti, civilinei aviacijai, traukini eismo saugumui, stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui utikrinti7 tarnybos
teises, stuktr' ir darbo organi%avim', finansavim' ir finansins veiklos kontrol).
,5<'.'ST0,+'.9 ,TS,*(<="9
;B ,5<'.'ST0,+'.9S T)'S9S ,B)'5'<;S
0=D'C '0 '.8(0<,T'*(S V,-5=<( S0'T=E)
.anagrinkime ir administracin) atsakomyb), kylan$i' u administracins teiss paeidimus ryi ir informatikos valdymo
srityje. .agrindinis atsakomyb) reglamentuojantis altinis yra Administracins teiss pa0eidim/ kodeksas !#T.&". #dministracins
teiss paeidim kodekse administracin) atsakomyb) u ioje srityje padarytus teiss paeidimus reglamentuoja 4> straipsniai.
.amintina tai, kad i' srit reglamentuojan$i teiss norm kaita buvo dana+ nra nei vieno straipsnio, kuris nebt pakeistas, taip
pat #T.& papildytas daugybe straipsni. Tai yra suprantama, nes ryi ir informatikos valdymo santykiai yra viena grei$iausiai
besikei$ian$i ir modernjan$i sri$i iuolaikiniame pasaulyje. .anagrinkime u ioje srityje padaromus administracins teiss
paeidimus skiriamas administracines nuobaudas, tam nustatykime iuos teisinius santykius reglamentuojan$i #T.& specialiosios
dalies straipsni sankcijas ir nustatykime j aritmetinius vidurkius, visa tai pateikiame diagramoje+
(nagrinjus iuos #T.& specialiosios dalies straipsnius, galima pateikti tokius apibendrinimus+
sankcijos nra itin grietos, skiriamos baudos yra diferencijuojamos pagal administracinio teiss paeidimo
pakartotinum', taip pat pagal j padarius subjekt' !t.y. fi%inis ar juridinis asmuo"7
daugelyje sankcij kaip papildoma administracinio poveikio priemon ar alternatyva baudai yra administracins
teiss paeidimo rankio !spec. aparatros" ar gautos turtins naudos konfiskavimas, taip pat specialiosios teiss
!verstis tam tikra veikla" atmimas ar apribojimas7
iuos administracinius teisinius santykius reglamentuojan$i teiss norm paeidim ir u jas skiriam
administracini nuobaud !t.y. pinigini baud" aritmetinis vidurkis yra 3585 2t.7
net > #T.& spec. dalies straipsni sankcijose numatytos administracins nuobaudos virija E555 2t. grie$iausia
administracin atsakomyb) taikoma u ias veikas+ elektronini ryi itekli naudojimo ir skyrimo taisykli
paeidim', radijo ryio rengini ir telekomunikacij galini rengini tecFninio reglamento s'lyg paeidim',
elektromagnetinio suderinamumo tecFninio reglamento s'lyg paeidim', ,yriausybs ar jos galiotos institucijos
privalom nurodym, uduo$i ar usakym nevykdym' bei draudimo sisti arba perduoti netikrus arba
klaidinan$ius nelaims, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus, nevykdym'.
> #T.& spec. dalies straipsni sankcijose numatytos administracins nuobaudos nesiekia tkstan$io lit ribos, tai
administracins teiss paeidimai u kurios taikomos maiausios administracins nuobaudos+ ryi bei informatikos
aparatros ir rengini naudojimo s'lyg paeidimas, teiss usiimti radijo mgj ir kit radijo sto$i naudotoj
veikla suteikimo tvarkos arba ios veiklos s'lyg paeidimas, pramons, medicinos, mokslo reikmms naudojam
rengini naudojimo taisykli paeidimas, elektronini ryi tinklo gadinimas ar savavalikas prisijungimas prie
tinklo arba galini rengini, kurie trukdo elektronini ryi tinklo darbui, savavalikas prisijungimas, bei ty$inis
telefono automato ar jo kabinos gadinimas.
Hauguma administracins teiss paeidim ioje srityje yra padaroma speciali)j) subjekt), t.y. fi%ini ir juridini asmen,
kurie ver$iasi ryi ar informatikos paslaug tiekimo veikla arba naudoja ryio renginius savo kinje veikloje. ;orint verstis ia
veikla ar naudoti ryio renginius savo kinje veikloje yra reikalingos specialiosios inios, kuri neturint i administracins teiss
paeidim padarymas yra praktikai nemanomas. Taip pat daugeliu atveju yra btina speciali aparatra ar renginiai, kuri
naudojimas nesilaikant taisykli utraukia administracin) atsakomyb). .amintinas tik #T.& ->> straipsnis, kuriam paeisti
nereikalingosios specialiosios inios ar speciali aparatra, j gali paeisti bet kuris visuomens narys tai ty$inis telefono automato ar
jo kabinos gadinimas.
.aymtina ir tai, kad beveik pus !r. diagram'" administracin) atsakomyb) u administracins teiss paeidimus ryi ir
informatikos valdymo srityje utraukian$i #T.& specialiosios dalies sankcij kaip alternatyvi' administracin) nuobaud' numato
daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajam, kurios buvo gautos
administracinio teiss paeidimo padarymu, kon*iskavim.
( 4> straipsni reglamentuojan$i administracin) atsakomyb), kylan$i' u administracins teiss paeidimus ryi ir
informatikos valdymo srityje, -- j numatyta papildoma administracinio poveikio priemon konfiskavimas. .aymtina tai, kad i
administracin nuobauda, gali bti grietesn nei skiriama bauda, nes administacins teiss paeidimo padarymo rankio arba
tiesioginis objekto vert danai virija baudos sum', taip pat gali bti konfiskuojamos prieingai teisei veika gautos pajamos ar kitas
turtas.
Taipogi pamintina, jog -4X administracins teiss paeidim padaryt ioje veiklos srityje yra susij) su specialiosios teis1s
at1mimu t.y. mogus padar)s teisei prieing' veik' kur laik' netenka teiss naudoti ryi bei informatikos rang' savo buitinje
veikloje ar dirbti tam tikroje staigoje.
.abrtina tai, kad i nuobauda turt bti taikoma tik ypatingais atvejais, nes teiss paeidjas gali netenkti savo
pragyvenimo altinio, be abejo skiriant j' turi bti vertinta ir paeidjo kalt. Ta$iau esant pakartotiniams paeidimams i
administracinio poveikio priemon turt bti veiksminga ir tinkamai sudrausminti paeidj'.
Transporto ir keli 3kio valdymas
*aldymo bei transporto ir keli/ -kio valdymo samprata.
Valdymo svoka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta visuomenje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje. ,aldymo procesas
vyksta organi%uotoje aplinkoje sistemoje. /istema tai organi%uota, tarpusavyje susijusi ir atliekan$i tam tikras funkcijas
struktrini element visuma. @ai bdinga jos element vienyb, darnumas.
#ransporto ir keli) !kio valdymas 3 tai viena i valstybinio valdymo sri$i. Tai speciali institucij veikla, planuojant,
tvarkant ir koordinuojant transporto ir keli k.
#ransportas 3 tai sudtin 2ietuvos 6espublikos kio ir socialins infrastruktros dalis. @o paskirtis 3 veti keleivius ir
krovinius bei teikti kitas transportavimo ir su tuo susijusias paslaugas.
7ele0inkelio6 oro6 j-r/6 vidaus vanden/ ir keli/ transporto -kio valdymo reguliavimas.
@orminiai aktai reguliuojantys transporto santykius Lietuvos Respublikoje
2ietuvos 6espublikos transporto veiklos pagrind statymas.
#tskir transporto ak kodeksai.
2ietuvos 6espublikos transporto lengvat statymas.
2ietuvos 6espublikos pavojing krovini veimo automobili, geleinkeli bei vidaus vanden transportu statymas.
2ietuvos 6espublikos keli statymas.
2ietuvos 6espublikos aviacijos statymas.
2ietuvos 6espublikos oro erdvs organi%avimo taisykls.
2ietuvos 6espublikos prekybins laivybos statymas.
,idaus vanden laivybos taisykls.
kiti norminiai teiss aktai.
7ele0inkeli/ transportas
4ele1inkeli transportas 2ietuvos 6espublikos kio ir socialins infrastruktros dalis, skirta visuomens ir kio subjekt
poreikiams tenkinti keleiviams, bagaui ir !ar" kroviniams geleinkeliais veti.
4ele1inkeli transporto objektas geleinkeli infrastruktros elementas, keleivi ir krovini terminalai, su jais susij)
pastatai ir renginiai, kurie gali bti atskirti nuo geleinkeli transporto infrastruktros kit element ir savarankikai
funkcionuoti7 geleinkeli riedmenys.
4ele1inkeli transporto veikla keleivi, bagao ir !ar" krovini veimas geleinkeliais, geleinkeli infrastruktros
valdymas, pltra ir prieira, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su geleinkeli infrastruktra, keleivi, bagao ir !ar"
krovini veimu.
Vie$oji gele1inkeli in!rastrukt3ra 2ietuvos valstybei nuosavybs teise priklausanti geleinkeli infrastruktra, skirta
visuomens ir kio subjekt poreikiams tenkinti keleiviams, bagaui ir !ar" kroviniams veti.
Vie$osios gele1inkeli in!rastrukt3ros valdytojas 2ietuvos 6espublikos mon, teistai valdanti ir priirinti vie'j'
geleinkeli infrastruktr' bei teikianti su tuo susijusias paslaugas geleinkelio monms !vejams".
4ele1inkeli transporto veiklos principai:
-" vieosios geleinkeli infrastruktros prieinamumas lygiomis teismis ir nediskriminacinmis s'lygomis visoms geleinkelio
monms !vejams"7
4" s'ininga konkurencija su kitomis transporto akomis7
<" geleinkelio moni !vej" savarankikumas tvarkant administracinius, ekonominius, buFalterinius ir vidaus kontrols reikalus7
D" atskirai tvarkyti su geleinkeli transporto paslaugomis susijusias veiklos ir su vieosios geleinkelio infrastruktros valdymu
susijusias veiklos vidines pelno !nuostolio" ataskaitas ir balansus.
7ele0inkeli/ transporto vie.ojo administravimo subjektai:
Beleinkeli transporto vie'j administravim' vykdo ,yriausyb, /usisiekimo ministerija, ,alstybin geleinkeli
inspekcija prie /usisiekimo ministerijos.
5ietuvos 4espublikos *yriausyb formuoja geleinkeli transporto strategij', koordinuoja jos gyvendinim'.
,usisiekimo ministerija:
-" gyvendina geleinkeli transporto politik'7
4" organi%uoja geleinkeli transporto strategini objekt krimo, moderni%avimo ir pltros, eismo saugos ir aplinkosaugos program
rengim' ir gyvendinim'7
<" koordinuoja tarptautinius ryius geleinkeli transporto srityje, pagal savo kompetencij' atstovauja 2ietuvos 6espublikai
tarptautinse organi%acijose7
D" pagal savo kompetencij' leidia teiss aktus geleinkeli transporto klausimais ir tiesiogiai ar per galiotas institucijas kontroliuoja,
kaip ie teiss aktai vykdomi7
>" atlieka kitas teiss aktuose nustatytas funkcijas.
*alstybin gele0inkeli/ inspekcija prie ,usisiekimo ministerijos:
-" kontroliuoja, kaip juridiniai ir fi%iniai asmenys laikosi 2ietuvos 6espublikos statym, 2ietuvos 6espublikos tarptautini sutar$i,
kit teiss akt, reglamentuojan$i geleinkeli transporto eismo saugos klausimus, reikalavim7
4" iduoda licencijas verstis veimais geleinkeli transportu, priiri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos s'lyg, prireikus
sustabdo ir panaikina i licencij galiojim'7
<" iduoda saugos sertifikatus
#ai domu A
;iaurukas.
2ietuvos siaurasis geleinkelis !N>5 mm plo$io v" unikalus kultrinis paminklas yra ilgiausias :uropoje !E0 km",
jungiantis .anev, #nyk$ius ir 6ubikius.
8ro transportas
(ro transporto sistema
(ro susisiekimas keleivi, krovini, bagao ir !arba" pato veimas u umokest arba usakymo pagrindu.
Aro transporto valstybinio reguliavimo !unkcij atlieka /usisiekimo ministerijos 9ivilins aviacijos departamentas, o
valstybin valdym' pagal savo kompetencij' vykdo ,yriausyb, &rato apsaugos ministerija, /usisiekimo ministerija, &rato
apsaugos ministerijos generalinis inspektorius, kariuomens vadas ir 9ivilins aviacijos administracija. 2ietuvoje veikia
keturi valstybs valdomi tarptautiniai oro uostai. ,ilniaus, .alangos ir &auno oro uostai yra civiliniai oro uostai. @uose
aptarnaujami reguliars ir usakomieji keleiviniai ir krovininiai reisai. *iauli oro uostas yra karinis, ta$iau jame leidiami
civilini orlaivi skrydiai. Aro navigacijos paslaugas 2ietuvos 6espublikos oro erdvje teikia valstybs mon YAro
navigacijaG.
2ietuvos 6espublikai priklauso iimtins teiss oro erdv), esan$i' vir jos sausumos teritorijos, vidaus ir teritorini
vanden. ,yriausyb utikrina tinkam' 2ietuvos 6espublikos oro erdvs organi%avim', paskirstym' ir kontrol), siekdama
utikrinti, kad civiliniai orlaiviai j' naudot efektyviausiai, atsivelgdami oro erdvs poreikius nacionalinio saugumo
tikslams.
*andens transportas
Vandens transporto sistem sudaro jr transporto ir vidaus vanden transporto sektoriai.
,andens transporto valstybinio reguliavimo !unkcij atlieka /usisiekimo ministerijos ,andens transporto departamentas,
kuris dalyvauja formuojant bendr' vandens transporto strategij', saugios laivybos politik' ir organi%uoja j gyvendinim'
"endrojo naudojimo vandens keliai laivybai tinkami vandenys, esantys 2ietuvos 6espublikos teritorinje jroje ir
nurodyti jrlapiuose.
9-r/ transporto sektorius:
&laipda stambus alies transporto ma%gas, kuriame susijungia jros, sausumos ir geleinkelio keliai i 6yt ir ,akar. (
$ia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausi pramonini 6yt ali region !6usijos, 8altarusijos, ?krainos ir kt.". .er
&laipdos uost' eina pagrindins laivybos linijos ,akar :uropos, .ietry$i #%ijos ir #merikos emyn uostus.
&laipdos uosto em ir akvatorija valstybs nuosavyb. @' valdo valstybs mon &laipdos valstybinio jr uosto
direkcija, kuri' -00- m. steig 2ietuvos 6espublikos susisiekimo ministerija. /varbiausias uosto direkcijos udavinys
nuolat pltoti uost', skatinti jo konkurentabilum', didinti krovos apimtis.
*idaus vanden/ transporto sektorius:
2ietuvoje yra 054,< km vidaus vanden keli, i kuri DNE,N km gabenami kroviniai ir keleiviai. ,idaus vanden kelias
;emuno upe &aunas &laipda ir kelias &uri mariomis yra priskirti @ungtini Taut vidaus vanden keli marrutams,
kurie &aun' per &laipdos jr uost' jungia su tarptautiniais marrutais, o per &aliningrad' !6usija" su ,akar :uropos
vidaus vanden sistema.
,alstybs mon ,idaus vandens keli direkcija paskirta 2ietuvos 6espublikos vidaus vanden keli valdytoja.
:eliai ir keli/ transportas:
5ietuvos keli/ tinklas:
#tsivelgiant transporto priemoni eismo pralaidum', socialin) ir ekonomin) reikm), keliai 2ietuvoje skirstomi
valstybins reikms, vietins reikms bei miesto kelius. *i keli i viso yra daugiau kaip N0 tkst. km.
,alstybins reikms keliai skirstomi magistralinius, krato ir rajoninius kelius.
Bagistraliniais vadinami tarptautinio susisiekimo 2ietuvos keliai.
Cra(to keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, administracini vienet centrus ir didiuosius miestus arba
besijungiantys vienas su kitu.
Rajoniniais vadinami keliai, jungiantys krato kelius, miestus, kaimus, kitus objektus, bet nepriskirti krato keliams.
.agal nuosavybs form' keliai yra valstybs, savivaldybi arba privats.
:eli/ transporto valstybinis valdymas:
&eli transporto valstybin valdym' vykdo /usisiekimo ministerija ir savivaldybi institucijos.
/usisiekimo ministerija pagal savo kompetencij' leidia savivaldybms, fi%iniams ir juridiniams asmenims privalomus teiss
aktus, reguliuojan$ius keli transporto veikl' ir keleivi bei krovini veim'. /usisiekimo ministerija arba jos galiota
institucija valdo ir organi%uoja keleivi veim' tolimojo ir tarptautinio susisiekimo marrutais.
/avivaldybi institucijos arba j galiotos staigos valdo ir organi%uoja keleivi veim' vietinio susisiekimo marrutais ir
lengvaisiais automobiliais taksi. /avivaldybi institucijos pagal savo kompetencij' leidia vejams privalomus teiss aktus.
*eli transporto kontrol 3 tai vej veiklos valstybin prieira, kuria siekiama utikrinti statym ir kit teiss akt
reikalavim keli transporte laikym'si.
&eli transporto veiklos kontrol) atlieka+
-" ,alstybin keli transporto inspekcija7
4" savivaldybi institucij arba j galiot staig kontrols tarnybos7
<" kitos valstybs institucijos, kurioms statym suteikta kontrols teis.
1' TEMA
Socialins apsaugos valdymas ir institucijos
'nstitucijos:
Z2ietuvos 6espublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija
Z,alstybinio socialinio draudimo fondas
Z2ietuvos darbo bira
Z2ietuvos 6espublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija+
Strateginiai tikslai
/ocialins apsaugos ir darbo ministerija savo misij' 455> metais vykdo, siekdama svarbiausi strategini tiksl+
R .ritraukti daugiau moni darbo rink', utikrinti teisingus darbo santykius ir tinkamas darbo s'lygas, efektyviau investuoti
mogikuosius iteklius.
R /iekti efektyvios socialins paramos bei utikrinti socialiai paeidiam gyventoj grupi socialin) integracij'.
R ?tikrinti socialinio draudimo imok gavj aprpt bei j pajam didjim', ilaikyti socialinio draudimo sistemos finansin
subalansuotum' ir tvarum'.
Tikslams gyvendinti yra vykdoma KL program.
Vykdomosios programos:
?imtumo didinimas
Byvenimo lygio, gyventoj uimtumo, socialinio draudimo ir socialins paramos 2ietuvoje moksliniai tyrimai
.rofesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas
Barantinio fondo naudojimo programa
/pecialioji socialini darbuotoj kvalifikacijos klimo programa
Byventoj aprpinimas tecFnins pagalbos priemonmis bei profesins reabilitacijos paslaug teikimas
/ocialini paslaug pltra staigose prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos
.arama socialiai paeidiamoms gyventoj grupms ir kita ministerijos veikla
/ocialini paslaug infrastruktros pltra
,aiko teisi apsaug', aprpinim' ir dalyvavim' visuomens gyvenime gyvendinimas
/ocialin parama bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems mokiniams
,alstybins pensijos, alpos ir kitos socialins paramos imokos
/pecialioji .Q#6: programa !bendrojo finansavimo los ir .,C"
/pecialioji :uropos regionins pltros fondo programa !8.H gyvendinti"
/pecialioji :uropos socialinio fondo programa !8.H gyvendinti"
/pecialioji :uropos socialinio fondo programa !bendrijos iniciatyvai :[?#2 gyvendinti"
.,C :uropos s'jungos struktrini fond paramos loms ir bendrojo finansavimo loms programa
Strukt3ra:
Cinistras+
,iceministras
Cinistro patarjai ir padjjai
,idaus audito tarnyba
Cinisterijos valstybs sekretorius+
Cinisterijos sekretorius+a" vaik ir jaunimo skyrius, paramos eimai skyrius, eimos, vaik ir jaunimo departamentas.
b" socialins integracijos departamentas, negalij socialins integracijos skyrius, socialinio darbo ir socialini paslaug skyrius.
Cinisterijos sekretorius !pensij skyrius, socialinio draudimo ir pensij departamentas, socialinio draudimo skyrius,
pensij sistemos reformos skyrius"
Cinisterijos sekretorius !darbo departamentas, darbo santyki ir apmokjimo skyrius, tecFnins saugos skyrius, darbo
rinkos ir lygi galimybi skyrius."
Linans ir buFalterins apskaitos skyrius !personalo skyrius, teiss skyrius, ryi su visuomene tarnyba"
8endrj reikal departamentas !informacini tecFnologij skyrius, kio skyrius, priimamasis"
8unkcijos:
gyvendinti darbo santyki ir apmokjimo, darbo rinkos, mogikj itekli pltros, darbo rinkos profesinio
mokymo, darbuotoj saugos ir sveikatos darbe, tecFnins saugos, moter ir vyr lygi galimybi politik'7
gyvendinti valstybinio socialinio draudimo, pensij ir valstybini alpos imok politik'7
gyvendinti eimos, jaunimo, vaiko teisi apsaugos ir socialins paramos eimoms politik'7
gyvendinti nuo okupacij nukentjusi asmen ir socialins ri%ikos grupi socialins integracijos valstybs politik',
numatyti pagrindines socialinio darbo pltojimo, socialini paslaug organi%avimo ir negalij socialins integracijos kryptis,
koordinuoti integracijos proces'7
planuoti ir gyvendinti ministerijos kompetencijai priskirtas 8endrojo programavimo dokumento priemones, teikiant
param' i :uropos /'jungos struktrini fond ir bendrojo finansavimo l7
koordinuoti reglamentuojam profesij, gyt :uropos /'jungos, :uropos ekonomins erdvs valstybse ir
*veicarijos &onfederacijoje, pripainim' 2ietuvos 6espublikoje7
gyvendinti :uropos /'jungos teiss akt reikalavimus socialins apsaugos ir darbo srityje7
Z,alstybinii socialinio draudimo fondas+
Strateginiai tikslai:
Berinti valstybinio socialinio draudimo princip gyvendinim'
Aptimi%uoti Londo administravimo staig veiklos valdym' ir gerinti valstybinio socialinio draudimo mok
surinkim' bei imok skyrim' ir mokjim' gavjams
Tobulinti finans valdym'
.ltoti ir tobulinti Londo administravimo staig informacijos valdym'
Berinti Londo administravimo staig klient aptarnavim' ir ryius su visuomene
,alstybinio socialinio draudimo fondo valdymas ir strukt3ra+
,alstybinio socialinio draudimo sistem' sudaro /ocialins apsaugos ir darbo ministerija !/#HC", ,alstybinio socialinio draudimo
fondo taryba, ,alstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie /ocialins apsaugos ir darbo ministerijos, teritoriniai skyriai ir kitos
valdybai pavaldios staigos !Y/odraG", ,alstybin mokes$i inspekcija !,C(", 2ietuvos darbo bira prie /#HC, ,alstybin ligoni
kasa prie /veikatos apsaugos ministerijos !/#C", pensij kaupimo bendrovs bei Y/odrosG klientai draudjai, apdraustieji ir imok
gavjai.
/ocialinio draudimo fondo veikl' priiri ,alstybinio socialinio draudimo fondo taryba. @i sudaroma i vienodo skai$iaus lygiateisi
nari, atstovaujan$i apdraustj interesus ginan$ioms organi%acijoms, darbdavi organi%acijoms bei valstybs valdymo
institucijoms. Taryba stebi, kaip gyvendinami socialin draudim' reglamentuojantys teiss aktai, svarsto ir teikia ivad' dl
valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto projekto bei priiri jo vykdym'.
,alstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie /ocialins apsaugos ir darbo ministerijos !dar vadinama Y/odraG, Londo valdyba
ar tiesiog 3 valdyba" yra socialinio draudimo fond' administruojanti centrin institucija, kuri koordinuoja, metodikai vadovauja ir
utikrina jai pavaldi teritorini skyri ir staig efektyv ir kokybik' darb' bei juos kontroliuoja. .agrindin Y/odrosG funkcija
valstybin socialin draudim' reglamentuojan$i teiss akt gyvendinimo utikrinimas.
Valdyba:
organi%uoja privalom'j ir savanorik' valstybin socialin draudim',
rengia ir vykdo valstybinio socialinio draudimo fondo biudet',
administruoja socialinio draudimo mokas,
utikrina valstybinio socialinio draudimo pensij, paalp ir kit imok teising' apskai$iavim', skyrim' bei
mokjim',
organi%uoja teising' apdraustj skaitos tvarkym',
administruoja pensij kaupimo dalyvi ir pensij kaupimo sutar$i registr',
organi%uoja kaupiamj pensij mok pervedim' pensij kaupimo bendrovi valdomus pensij fondus.
,aldyb' sudaro -E skyri, kurie savo veikl' organi%uoja ir planuoja pagal patvirtint' strategin veiklos plan'. /odraiG pavaldios >5
staig DN teritoriniai skyriai ir &arini ir joms prilygint struktr skyrius, ?sienio imok tarnyba bei Cokymo ir tyrimo centras
!CT9".
Z2ietuvos darbo bira
2ietuvos darbo biros !unkcijos:
anali%uoja darbo paklaus' ir pasil', progno%uoja galimus darbo rinkos pakitimus7
registruoja laisvas darbo vietas ir bedarbius7
ieko laisv darbo viet ir informuoja norin$ius sidarbinti7
tarpininkauja 2ietuvos 6espublikos pilie$iams ir nuolat gyvenantiems 2ietuvoje asmenims sidarbinant7
tarpininkauja bei pati organi%uoja bedarbi ir darbuotoj, spt apie atleidim' i darbo, profesin mokym'7
tarpininkauja 2ietuvos 6espublikos pilie$iams ir nuolat gyvenantiems 2ietuvoje asmenims sidarbinant usienyje7
nustatyta tvarka disponuoja i ?imtumo fondo gautomis lomis ir vieai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia
pasilymus dl ?imtumo fondo naudojimo7
dalyvauja rengiant gyventoj uimtumo programas7
kartu su savivaldybmis organi%uoja vieuosius darbus, nukreipia juos bedarbius7
organi%uoja ?imtumo fondo remiamus darbus7
skiria bedarbio paalpas7
2ietuvos darbo biros darbo tvarka:
2ietuvos darbo birai vadovauja direktorius, kur ,alstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigoms ir
atleidia i j socialins apsaugos ir darbo ministras.
2ietuvos darbo biros direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas socialins apsaugos ir darbo ministrui+
vadovauja 2ietuvos darbo birai, sprendia jos kompetencijai priskirtus klausimus, asmenikai atsako u tai, kad bt
vykdomi pavesti udaviniai7
utikrina, kad bt laikomasi statym, 2ietuvos 6espublikos tarptautini sutar$i ir kit teiss akt7
veikia 2ietuvos darbo biros vardu, atstovauja jai visose 2ietuvos 6espublikos valstybinse, priva$iose ar kitose
staigose, organi%acijose, taip pat tarptautinse organi%acijose7
statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka tvarko 2ietuvos darbo biros turt' bei sudaro sutartis7
tvirtina teritorini darbo bir veiklos kryptis, tikslus, uduotis bei j pasiekimo rodiklius ir teritorini darbo bir
?imtumo fondo pajam ir ilaid s'matas, nevirydamas bendros 2ietuvos darbo birai skirtos l sumos7
kas ketvirt atsiskaito socialins apsaugos ir darbo ministrui u savo veikl'7
pagal kompetencij' leidia sakymus, tvirtina vidaus darbo tvarkos dokumentus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi7
tvirtina, suderin)s su /ocialins apsaugos ir darbo ministerija, 2ietuvos darbo biros ir teritorini darbo bir
struktr' bei j nuostatus, nustatyta tvarka steigia, reorgani%uoja ir likviduoja teritorines darbo biras bei kitas pavaldias staigas7
Teiss aktai6 reglamentuojantys socialins apsaugos valdym:
26 ,#2/TO8(;(A /A9(#2(;(A #.6M.(;(CA /(/T:CA/ .#B6(;HV =/T#TOC#/
26 ,#2/TO8(;(A /A9(#2(;(A H6#?H(CA =/T#TOC#/
26 ,#2/TO8(;(V /A9(#2(;(A H6#?H(CA .:;/(@V =/T#TOC#/
26 ,#2/TO8(;(V /A9(#2(;(A H6#?H(CA /:;#T,T/ .:;/(@V (*#;&/T(;(A CA&T@(CA =/T#TOC#/
26 ,#2/TO8(;(V .:;/(@V =/T#TOC#/
26 2(BA/ (6 CAT(;O/TT/ /A9(#2(;(A H6#?H(CA =/T#TOC#/
26 ,#2/TO8(;(A /A9(#2(;(A H6#?H(CA LA;HA 8(?HP:TA /#;H#6A/ =/T#TOC#/
26 ;:2#(C(;BV #T/(T(&(CV H#68: (6 .6AL:/(;(V 2(BV /A9(#2(;(A H6#?H(CA =/T#TOC#/
26 ,#2/TO8(;(V *#2.A/ (*CA&V =/T#TOC#/
26 .:;/(@V /(/T:CA/ 6:LA6CA/ =/T#TOC#/