4 5 seminarai. Bendrininkavimas padarant nusikalstam veik.

1. Bendrininkavimo samprata ir teisin reikm, kvalifikavimo ypatumai.

Baudiamosios teiss teorijoje ir BK nuostatose numatoma, kad keli asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik !ali "#ti verti $
namas dvejopai% kaip "endrininkavimas darant nusikalstam veik ir kaip prisidjimas prie nusikalstamos veikos.
Bendrininkavimas ir prisidjimas yra skirtingi baudiamosios teiss institutai.
Bendrininkavimas yra bendra, jungtin keli asmen nusikalstama veikla, todl konstatavus bendrininkavim
visi bendrininkai neatsivelgiant konkret indl atsako pagal t pat baudiamj statym u visas veikas ir
visus padarinius, kuriuos jie padar ir kuriuos apm j tyia.
tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir statyme nustatyto amiaus, nuo kurio
kyla baudiamoji atsakomyb, sulaukusi asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik
Bendrininkavimas yra keli nusikalstam veik darani asmen ryys, atitinkantis statyme nustatytus
bendrininkavimo poymius. Bendrininkavimo poymiai vardyti BK ! straipsnio " dalyje. tyinis bendras
dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir sulaukusi # io kodekso "$ straipsnyje % iki
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo buvo suj& eiolika met, suj& keturiolika met, atsako
u nuudym #"' straipsnis%, sunk sveikatos sutrikdym #"$( straipsnis%, iaginim #"!' straipsnis%,
seksualin prievartavim #"() straipsnis%, vagyst& #"*+ straipsnis%, plim #"+) straipsnis%, turto prievartavim
#"+" straipsnis%, turto sunaikinim ar sugadinim #"+* straipsnio dalis%, aunamojo ginklo, audmen,
sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobim #(! straipsnis%, narkotini ar psi,-otropini mediag
pagrobim #.$ straipsnis%, transporto priemoni ar keli, juose esani rengini sugadinim #+) straipsnio
dalis%.
/orint nustatyt bendrininkavim reikalinga0 nusikalstama veika buvo daroma sulaukus nustatyto amiaus
kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkam poymi visuma turi patvirtinti ir tai, kad visi bendrininkai
atitinka statyme nustatytus bendrininkavimo poymius, kad yra bent dviej asmen susitarimas veikti bendrai,
kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog ksinasi t pat objekt, supranta ir kitus bendrai daromos veikos
sudties poymius
1eigu nra atskir asmen veik ir kilusi padarini prieastinio ryio, nra nei bendrininkavimo, nei bendros
atsakomybs
remiantis "endrininkavimo poymiais, &vardytais BK '4 straipsnio 1 dalyje, "endrininkavimas atri"ojamas nuo prisidjimo prie
nusikalstamos veikos.
Bendrininkavimo 2ormos0
3bendrinink grup
3susitarusi asmen grup
3nusikalstamas susivienijimas #( str.%
Bendrininkavimo r4ys0
a% paprastasis bendr. #bendras kaltumas% 5iuo atveju visi bendrininkai tiesiogiai, betarpikai dalyvauja
vykdydami bendro nusikaltimo sudties obj pus& #vis ar atskir dal%
b% sudtingasis bendr. 5iuo atveju bendrininkai atlieka skirtingus veiksmus.
25 straipsnis. Bendrininkavimo formos
1. Bendrininkavimo formos yra bendrinink grup, organizuota grup, nusikalstamas susivienijimas.
. Bendrinink grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmen susitaria
nusikalstam veik daryti, t!sti ar ubaigti.
". #rganizuota grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmen susitaria
daryti kelis nusikaltimus arba vien sunk ar labai sunk nusikaltim ir kiekvienas grups narys, darydamas nusikaltim,
atlieka tam tikr uduot ar turi skirting vaidmen.
$. %usikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai &vienam ar keliems sunkiems ar labai
sunkiems nusikaltimams daryti & susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos sieja pastov's tarpusavio ry(iai bei
vaidmen ar uduo)i pasiskirstymas. %usikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitu*in grup ar organiza*ija.
(risidjimas0 darant nusikaltim kiekvieno kaltininko padarytos veikos vertinamos individualiai, kiekvienas
atsako u tuos veiksmus ar neveikim, kuriuos padar asmenikai.
6anai asmuo savo tyine veikla priartja ir prisideda prie kit asmen rengiamo ar jau daromo nusikaltimo
jame nedalyvaudamas. taip vyksta kai asmuo slepia jau padaryt nusikaltim, nepranea apie tikrai inom nv
arba netrukdo jai, nors turi teisin& pareig elgtis visikai prieingai. 7ubjekto nors ir prisidjusio prie
nusikaltimo veika nra susijusi prieastiniu ryiu su kit asmen daromu ar padarytu nusikaltimu ir jo
pasekmmis. 8oks subjektas nra kaltas u pasekmes, atsiradusias ne dl jo, bet dl kit asmen nv, ir todl
nra j bendrininkas. 9avojingiausios ir todl baustinos baudiamja tvarka slpimo 2ormos0 i anksto
nepaadtas nusikaltlio slpimas3 tai vykdytojo ar kurio nors bendrininko, padariusio labai sunkius
nusikaltimus kaip tyinis nuudymas, iaginimas sunkinaniomis aplinkybmis, nusikalstamo susivienijimo
organi:avimas, slpimas. /usikaltl slepiantis asmuo turi inoti ne tik tai kad slepia nusikaltl&, bet ir suvokti
nusikaltlio padaryto nusikaltimo esm&. jei nusikaltl pasinaudodamas savo tarnybine padtimi slepia
pareig4nas, tai jo veika vertintina kaip nusikaltim sutaptis0 piktnaudiavimas tarnyba, slepiant nusikaltim
padarius asmen. 1ei asmuo slp savo eimos nar arba artim giminait, padarius labai sunk nusikaltim,
baud atsakomybn jis negali b4ti traukiamas. /usikaltimas gali b4ti slepiamas sunaikinant nusikaltimo
padarymo rankius ir priemones ar keiiant j ivai:d, juos paslepiant. /usikaltliams taip pat gali b4ti
padedama slpti nusikaltimo pdsakus, t.y. naikinti, keisti bet kuriuos nusikaltimo pdsakus, paliktus
nusikaltimo padarymo ranki ar priemoni. 9risidti prie nusikaltimo ir padti nusikaltliams galima ir saugant
nusikalstamu b4du gytus daiktus. 1ei ie daiktai perkami vartoti naudoti ar kitiems tikslams, bet tuo nesiekiama
sutrukdyti nusikaltimo tyrimui, nusikaltimo slpimo sudties kaltininko veikoje nra.
7ubjektyviajai nusikaltimo slpimo pusei b4dinga tiesiogin tyia, kurios turin sudaro0
3slepiamo nusikaltimo pob4dio suvokimas;
3supratimas, kad atliekami veiksmai u kuriuos ikyla baud atsakomyb;
3siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir j padariusi asmen iaikinim bei j nubaudim.
/usikaltimo slpimo motyvai veikos kvali2ikavimui reikms neturi.
/epraneimas apie tikrai inom rengiam arba padaryt nusikaltim bus kai subjektui apie nusikalstam
kit asmen veikl turi b4ti tikrai inoma. Be to subjektui turi b4ti suvokiamas ir io nusikaltimo pob4dis, t.y.
jis turi suprasti, kad tai labai sunkus ir pavojingas visuomenei nusikaltimas. taip pat subjektas turi b4ti
sitikin&s, kad apie nusikaltim valstybiniams organams, pareig4nams, privalantiems imtis atitinkam
priemoni, yra neinoma ir todl b4tina juos apie tai laiku in2ormuoti. 1ei suvokdamas ir galdamas subjektas
laiku nepranea tai jau bus tiesiogin tyia. /epraneimo apie nusikaltim sudtis3 2ormalioji, todl atsakomyb
ikyla u pat nepraneimo 2akt ir tokio neveikimo pasekms baud bylai ikelti reikms neturi. paymtina,
kad asmuo neatsako u nepraneim apie nusikaltim jei jam jo eimos nariams po praneimo b4t kilusi
grsm b4ti patrauktiems baud atsakomybn.
/esudraudimas3 tai netrukdymas daryti nusikaltim kai savo ir #ar% kit asmen pastangomis tai buvo
galima padaryti. 7utrukdymas yra daugiau moralin o ne teisin pareiga. nesudraudimas turi b4ti nesutartas i
anksto, taip pat reik nustatyti ar nesudraudusiam asmeniui nebuvo neveikiam kli4i paiam ar per
atitinkamas institu,ijas sutrukdyti n kit asmen veik. /esudraudimui subj prasme b4dinga tiesiogin tyia nes
subjektas supranta kito asmens daromos veikos nusikalstam pob4d, suvokia savo pareig ukirsti keli
nusikaltimui ir mato esant visas realias galimybes tai padaryti, be to nori likti daromo nusikaltimo nuoalyje.
/uo kit prisidjimo prie nusikaltimo 2orm nesudraudimas skiriasi tuo kad nesudraudimas padaromas tik
neveikimu asmens privalanio pagal pareigas ukirsti keli nusikaltimams, ir tas neveikimas pasireikia kit
asmen nusikalstamos veikos metu.
'. Bendrininkavimo poymiai. )"jektyvieji ir su"jektyvieji poymiai, j *+arakteristika.
keli asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik.
<eikos bendrumas
Keli asmen veikos "endrumas !ali &!auti ias formas%
1, kiekvienas "endrininkas iki !alo padaro nusikalstam veik,
', kiekvienas i "endrinink padaro dal& nusikalstamos veikos o"jektyvij poymi ar"a vieni padaro visus poymius, kiti $ dal&,
-, BK spe*ialiojoje dalyje &statyme numatytus o"jektyviuosius veikos poymius &!yvendina tik vienas ar keli "endri ninkai, o kiti
nusikaltimo sudties poymi ne&!yvendina, tai!i nusikaltimo ly! ir nepadaro.
8yia
tyios aspektas0 kiekvienas kaltininkas suvokia, kad daro nusikalstam veik ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru b4du prie
jos prisiddamas
bendrininkavimo intelektualj tyios turin sudaro ie momentai0
3kiekvieno bendrininko suvokimas kad jis dalyvauja bendrai daromame nusikaltime ir padeda vienas kitam
3bendrinink suvokimas vykdytojo ketinim bei siekiamo re:ultato nusikalstamo pob4dio;
3supratimas, kad savo veiksmais vykdytojui sudaro b4tinas slygas padaryti nusikaltim.
Bendrininkavimo valin tyios turin sudaro0
3bendrininko noras veikti kartu su kitais bendrais ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kit
veika;
3bendro nusikalstamo re:ultato siekimas arba smoningas leidimas tokiam re:ultatui atsirasti.
keli asmen susitarimas
/esant susitarimo geriausiu atveju galima kelti atskir asmen prisidjimo prie padarytos nusikalstamos veikos,
bet ne bendrininkavimo klausimi3/esant susitarimo negalimas keli asmen <eikos bendrumas
7usitarimas gali b4ti ir gana isamus, ir visikai primityvus
Bendrininkavimas galimas ir nesant aikaus tarpusavio susitarimo bendrai veikai padaryti. 7varbus bendrinink
supratimas, inojimas,, kad ne pavieniui, o bendrai su kitais siekiama bendro tikslo
.emiam reikm/ turi tik susitarimo laikas ir jo turinys
7usitarimui b4dingas turinys, i kurio iplaukia kaltinink tyia
/uo susitarimo turinio priklauso kiekvieno bendrininko atsakomyb
asmenys, dalyvaujantys darant nusikaltim, gali vadovautis skirtingais motyvais ir paskatomis
Bendrinink padaryt veiksm kvali2ika,ija dar reikmingiau gali skirtis nusikaltim seksualinei laisvei bylose.
9avy:diui, du asmenys susitaria panaudoti prievart ir iaginti mergin. <ienas i j vartodamas 2i:in smurt
lytikai santykiauja, o kitas vliau kitokiu b4du tenkina lytin& aistr
Bendrininkavimas yra keli nusikalstam veik darani asmen ryys, atitinkantis statyme nustatytus
bendrininkavimo poymius. Bendrininkavimo poymiai vardyti BK ! straipsnio " dalyje. tyinis bendras
dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir sulaukusi ". arba tam tikrais atvejais "! m asmen
dalyvavimas darant nusikalstam veik
Bendrininkavimo poymiai, kaip ir nusikalstamos veikos sudties poymiai, skirstomi objektyviuosius ir subjektyviuosius. 8aigi jei
darant nusikalstam veik dalyvauja bent du asmenys, reikia rodyti kiekvieno asmens padarytos veikos santyk ne tik su statyme numatytos
nusikaltimo sudties, bet ir su bendrininkavimo poymiais.
)"jektyviaisiais "endrininkavimo poymiais api"#dinamas keli asmen padarytos veikos "endrumas.
=statyme iskiriami du objektyvieji bendrininkavimo poymiai0 "% dviej ar daugiau asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik, %
keli asmen veikos bendrumas.
subjektyvieji bendrininkavimo poymiai. (rie su"jektyvij "endrininkavimo poymi priskiriamas susitarimas daryti nusikaltim ir
ty0ia "endrininkauti.
-. Bendrinink r#ys% vykdytojas ir padjjas.
"endrinink r#ys &vardijamos BK '4 straipsnyje
<ykdytojas yra pagrindinis bendrininkas. 9agrindinis jis yra tuo poi4riu, kad tik vykdytojas yra tas asmuo,
kuris padaro nusikalstam veik, savo veika paeidia BK spe,ialiojoje dalyje nustatyt draudim, tiesiogiai
gyvendina nusikalstamos veikos sudt
%esant vykdytojo neb't paeistas B+ spe*ialiojoje dalyje nustatytas draudimas veikti ar neveikti. %esant
vykdytojo veiksm sunku b't rodyti bendrininkavim ir traukti atsakomybn kitus susitarusius daryti
nusikaltim asmenis
1ei nusikalstamos veikos sudt bendrai gyvendino keli asmenys, kiekvienas i j pripastamas vykdytoju ir
vadinamas bendravykdytoju
vykdytoju pripastamas asmuo atlikes vis ar bent dal statyme numatytos nusikalstamos veikos
,(aginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripastamas asmuo, kuris darydamas nusikaltim vartojo
fizin smurt, grasinimus ar kitais veiksmais atm nukentjusiajam galimyb! prie(intis ir lyti(kai santykiavo su
nukentjusiuoju arba tenkino su juo lytin! aistr
<ykdytoju pripastamas toks asmuo, kuris daryti nusikalstam veik pasikvieia nepakaltinamus arba io
kodekso "$ straipsnyje nustatyto amiaus nesulaukusius asmenis, arba kitus asmenis, kurie dl tos veikos nra
kalti, t. y. j rankomis padaro nusikalstam veik pats atlikdamas organi:atoriaus, kurstytojo ar padjjo
vaidmen. 8okia situa*ija vadinama tarpiniu nusikalstamos veikos vykdymu
<ykdytojas. 8ai asmuo betarpikai padar&s nusikaltim #! str.% /ereta situa,ija kai keli vykdytojai dalimis
vykdo bendr nv. <ykdytojas reali:uoja vis bendrinink nusikalstamus ketinimus. 1ei nra vykdytojo,
nemanomas bendrininkavimas. > vykdytojo veiksm sprendiama apie nusikaltimo baigtumo laipsn. 1ei
vykdytojo nv sustojo pasirengimo ar pasiksinimo stadijoje, tai laikoma, kad kiti bendrininkai baig savo veik
atitinkamose stadijose.
kai keli asmenys veikia kartu, turdami ty0i nuudyti ir patys tiesio!iai dalyvauja atimant !yvy"/ nukentjusiajam, tai jie visi yra
nuudymo vykdytojai 1"endravykdytojai,. Be to, nra "#tina, kad kiekvienas i toki vykdytoj padaryt mirtinus sualojimus,
pakanka, kad tai padaryt "ent vienas i j. Kit vykdytoj dalyvavimas !ali pasireikti ne tik sutrikdant sveikat, "et ir atimant
nukentjusiajam !alimy"/ prieintis 1suriant j&, laikant u rank ir pan., ksinimosi & jo !yvy"/ metu 2...3 smurt prie nukentjus&j&
naudojo keli asmenys ir is mir nuo padaryt sualojim visumos, tai pa!al BK 1'4 straipsn& kaip nuudymo vykdytojai atsako visi
k#no sualojimus padar/ asmenys
<ykdytojo ir padjjo atribojimo problem neretai kyla ir vagysi bei plimo bylose. Keliems asmenims
dalyvaujant darant plim kai kuri asmen vaidmuo b4na gana pasyvus. 1ie mato, kaip j draugai grasina,
grobia turt, o patys visa tai suvokdami ir pritardami stovi alia.
9adjjas. ?smuo padedantis padaryti nusikaltim duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemoni,
alindamas kli4tis, i anksto paaddamas paslpti nusikaltl, nusikaltimo padarymo rankius ir priemones,
nusikaltimo pdsakus ar daiktus, gytus nusikalstamu b4du. 9adjjas prie kit bendrinink veiklos prisideda
tada, kai pastariesiems jau yra susi2ormav&s ketinimas padaryti atitinkam nv. 8uo padjjas tik sustiprina jau
su2ormuot3kurstytojo ar pai bendrinink3 pasiryim n veikai bei palengvina nv padarym, slpim.
9adjimas gali b4ti intelektualus ar 2i:inis. 6uodamas patarimus, nurodymus, i anksto addamas slpti
nusikaltim padjjas suteikia intelektuali pagalb, kitais BK nurodytais atvejais3 2i:in& pagalb. 9agalba
visada teikiama konkreiam bendrininkui ar visiems bendrininkams 9adjjas imasi atitinkamos ini,iatyvos, t.y.
atlieka aktyvius veiksmus. galima padjimas ir neveikimu, taiau tik tuo atveju kai padjjas, turj&s spe,iali
teisin& pareig trukdyti, neleisti nusikalstamiems bendrinink veiksmas atsirasti, smoningai jos nevykdo.
9adjjo pagalba visada nukreipta konkreios nv padarym ir sudaro realias galimybes veikti kitiems
bendrininkams. taip padjjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos prieastinio ryio su nusikalstamomis
pasekmmis.
asmuo !ali "#ti pripa&stamas seksualinio prievartavimo padjju tik jei!u neatlieka veiksm, numatyt BK 155 straipsnio
dispo6i*ijoje, ta0iau atlieka veiksmus, apraytus BK '4 straipsnio 7 dalyje, ir taip palen!vina vykdytojams &!yvendinti nusikalstamos
veikos sudt&
8ra "#tina, kad kiekvienas i nuudymo vykdytoj padaryt mirtinus sualojimus. (akanka, kad tai padaryt "ent vienas i j. 9ei
nukentjusysis mirta nuo vis sualojim, ty0inis nuudymas inkriminuojamas visiems muant nukentjus&j& dalyvavusiems
asmenims. :a0iau tokiu atveju svar"u, kad "#t "endrinink ty0ia nuudyti
B@/6A>/>/KB ?87?KCDEBF
BK '7 straipsnis 1Bendrinink "audiamoji atsakomy",, kurio 4 dalyje nurodoma, kad or!ani6atorius, kurstytojas ar padjjas
atsako pa!al io kodekso straipsn&, numatant& atsakomy"/ u vykdytojo padaryt veik, ir io kodekso '4 straipsnio 4, 5 ar 7 dal&.
'7 straipsnis. Bendrinink "audiamoji atsakomy"
". Bendrininkai atsako tik u tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apm j tyia.
. 1eigu vykdytojo nusikalstama veika nutr4ko rengiantis ar pasiksinant j daryti, organi:atorius,
kurstytojas ir padjjas atsako u rengimsi ar pasiksinim bendrininkaujant padaryti nusikalstam veik.
$. 1eigu yra vieno i bendrinink baudiamj atsakomyb& alinani, lengvinani arba sunkinani
aplinkybi, jas neatsivelgiama sprendiant dl kit bendrinink baudiamosios atsakomybs.
!. Crgani:atorius, kurstytojas ar padjjas atsako pagal io kodekso straipsn, numatant atsakomyb& u
vykdytojo padaryt veik, ir io kodekso ! straipsnio !, ( ar . dal.
(. /usikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks j vaidmuo darant nusikalstam veik, kuri
apm j tyia, atsako pagal io kodekso !' straipsn kaip vykdytojai.
'4 straipsnis. Bendrininkavimas ir "endrinink r#ys
". Bendrininkavimas yra tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir
sulaukusi io kodekso "$ straipsnyje nustatyto amiaus asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik.
. /usikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organi:atorius, kurstytojas ir padjjas.
$. <ykdytojas yra asmuo, nusikalstam veik padar&s pats arba pasitelk&s nepakaltinamus asmenis arba
nesulaukusius io kodekso "$ straipsnyje nustatyto amiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dl tos veikos
nra kalti. 1eigu nusikalstam veik padar keli asmenys kartu, tai kiekvienas i j laikomas vykdytoju
#bendravykdytoju%.
!. Crgani:atorius yra asmuo, sub4r&s organi:uot grup& ar nusikalstam susivienijim, jiems vadovav&s
ar koordinav&s j nari veikl arba pareng&s nusikalstam veik ar jai vadovav&s.
(. Kurstytojas yra asmuo, palenk&s kit asmen daryti nusikalstam veik.
.. 9adjjas yra asmuo, padj&s daryti nusikalstam veik duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas
priemones arba alindamas kli4tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, i anksto paadj&s
paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos darymo rankius ar priemones, ios veikos pdsakus ar nusikalstamu
b4du gytus daiktus, taip pat asmuo i anksto paadj&s reali:uoti i nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus
daiktus.
!. Bendrinink r4ys0 organi:atorius ir kurstytojas.
Crgani:atorius. 1is sujungia ir nukreipia kit bendrinink pastangas, sukuria sistem, organi:uotum
bendroje nv. tai bendro nusikaltimo vadovas. Crgani:atoriaus veikla ne tik labai reikminga bet ir gana vairi ir
visada aktyvi. 1is vadovauja nusikaltimo pasiruoimui 0 lenkia verbuoja asmenis dalyvauti nusikaltime, juos
suvienija, kuria nv planus, numato j vykdymo b4dus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato
tarpusavio ryius. 1is tame paiame nusikaltime gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Crgani:atorius3
pavojingiausias. tam tikrais atvejais vien pati organi:a,in veikla yra baigtas nusikaltimas pav. nusikalstamo
susivienijimo k4rimas.
Kurstytojas. tai nusikaltimo ini,iatorius, nes sukelia kitiems asmenims pasiryim, nor siekti padaryti
atitinkam nv. Kurstymo b4dai0 tikinjimai, praymai, paadai, papirkimas, grasinimai, apgaul,
piktnaudiavimas valdia, autoritetu ir kt. Kurstyti net ir umaskuota 2orma galima tik aktyviais veiksmais. jei
nusikaltim daryti sukurstomas to nesuvokiantis asmuo0nepakaltinamas, nesulauk&s atitinkamo amiaus,
apgautas, psi,-ine, 2i:ine prievarta priverstas, u-ipnoti:uotas, tai kurstytojas atsako kaip netiesioginis
vykdytojas. Kurstymas visada turi b4ti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkret nusikaltim. tam tikrai atvejai
kurstytojiki veiksmai, vertinus j didel pavoj, laikomi baigtu nusikaltimu, pav. viei raginimai smurtu
paeisti Gietuvos Aespublikos suverenitet, karo kurstymas, lenkimas vartoti narkotines priemones.
Kurstytojo veika yra suklimas kitam asmeniui 3 b4simam vykdytojui 3 noro ir padjimas apsispr&sti daryti
nusikaltim. Kurstyti galima tik veikiant. ?smuo pripastamas kurstytoju ir traukiamas baudiamojon
atsakomybn dl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams b4dingi visi objektyvieji ir subjektyvieji
bendrininkavimo poymiai
Kurstytojo veika yra odiai ar ratu paraytas tekstas, kuriais kitas asmuo praomas, kalbinjamas daryti nusikaltim, apie kur jis
anksiau negalvojo ar nesiryo jo daryti. Kurstym gali lydti grasinimai ir net 2i:inis smurtas. Hrasinimas ir smurtas nepaalina
vykdytojo atsakomybs, nebent nustatomos b4tinojo reikalingumo slygos. 7ubjektyvieji kurstymo poymiai yra kurstytojo suvokimas,
kad jis lenkialdt asmen nusikalstamai veikai, supratimas, jog jo odiai ar laikas yra lemiami vykdytojui apsisprendiant, ir noras, kad
kitas asmuo padaryt mrakalliai&I 7avo ruotu kitas asmuo suvokia, priima ir sutinka gyvendinti kurstytojo mintis. <ykdytojo
sutikimas daryti nusikaltim yra bendrinink susitarimas.
(. Bendrininko eks,esas. Bendrininko eks,eso reikm kit bendrinink baudiamajai atsakomybei.
Bendrininko eks*esas yra, kai vykdytojas ar vienas i vykdytoj peren!ia susitarimo ri "as, atlieka tokius veiksmus ir sukelia tokius
padarinius, dl kuri ne"uvo tartasi, ir j nesuvok "ei nenumat kiti "endrininkai
Kai vienas ar keli dalyvaujantys asmenys peren!ia susitarimo ri"as, padaro veik ar sukelia padarinius, dl kuri nesitarta, toks
atvejis &vardijamas kaip vykdytoj eks*esas
Bendrininkams negali b4ti inkriminuojamos vykdytojo nusikalstamos veikos pakartinomumas
bendrininkai neatsako u vykdytojo eks,es, t.y. u tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors kartais ir turi ry su
bendrai daroma veika, bet nebuvo apimti bendrinink tyia. <ykdytojo eks,esu laikytini ir tokie jo veiksmai,
kurie nebuvo bendrinink susitarimo dalyku arba kurie buvo padaryti neatsargiai
J tokius veiksmus ir j pasekmes vykdytojas atsako vienas. Halima kiekvieno bendrininko eks,esas, u
kur atsako jis asmenikai.
<ykdytojo eks,eso poymiai0
3nra veiksm bendrumo;
3i anksto neinoma apie vykdytojo veiksmus nei buvo susitarta, tada kit bendrinink kalts klausimas
turt b4ti sprendiamas iskirtinai pagal vykdytojo padaryt nv.
<ykdytojo eks,eso esm ta, kad bendrininkaujant paeidiamas susitarimas. Baud teiss teorijoje eks,esai
skiriami i kiekybin ir kokybin. Kiekybinis toks kai vykdytojas padaro nv, t.y. toki koki jis turjo vykdyti
pagal bendrinink susitarim. 6aniausiai tai veikos kurios padaro al vienam objektui.
Kokybinis toks, kai vykdytojas padaro toki nv, kuri jis buvo lenkiamas padaryti arba kuri padaryti jam
padjo kiti bendrininkai. Kokybinio eks,eso r4ys0
a% vietoj vienos sugalvotos nv padaroma visikai kitokia nv, pav vietoj vagysts padaromas plimas;
b% padaroma sugalvota nv, taiau esant kvali2ikuojanioms aplinkybms, pav. vietoj paprasto nuudymo
padaromas nuudymas sunkinaniomis aplinkybmis;
,% kartu sus sugalvota nv padaroma dar ir kita veika, kurios neapima kit bendrinink ketinimai, pav. be
turto prievartavimo padaromas dar ir iaginimas.
jei vykdytojas padaro lengvesn& nv
7usitarim gali paeisti ne tik vykdytojas bet ir kiti bendrininkai. Bendrinink eks,esas3 vieno ar keli
bendrinink padaryta veika kurios neapima kit bendrinink sumanymas. J bendrinink eks,es kylanti
atsakomyb priklauso nuo kalts ir jos 2ormos. /ustatant ar buvo eks,esas ar ne si4loma vadovautis dviem
kriterijais0 pirma koks buvo bendrinink susitarimas ir ar tiksliai apibrtas ar ne, antras3 jei susitarimas nebuvo
tiksliai apibrtas, reikt nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tiktini ar ne. J eks,es turi atsakyti tas
bendrininkas kuris nesilaiko susitarimo.
GA BK nepateikia eks,eso sampratos, taiau remdamiesi BK . str. " d. nuostata, jog bendrininkai atsako
tik u tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apm j tyia, galime teigti kad kiti bendrininkai neatsako u
vykdytojo eks,es.
Bendrinink savanorikas atsisakymas galimas jei vykdytojas dar yra nebaig&s nusikaltimo. <ieno ar keli
bendrinink atsisakymas pabaigti bendr nusikaltim nepaalina kit to paties nusikaltimo bendrinink baud
atsakomybs pagrindo. Kai savanorikai atsisako vykdytojas, jo atsakomybs klausimas sprendiamas taip pat,
kaip individualiai veikusio subjekto ir nutarusio nutraukti nv atveju. <ykdytoj baud atsakomyb gali ilikti tik
tuo atveju, jeigu jo 2aktikai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudtis. Kiti bendrininkai atsako u
bendrininkavim iki tos stadijos, kada nutr4ko vykdytojo veika.
Crgani:atorius ar kurstytojas atsisak&s t&sti bendr nv, privalo b4ti aktyvus, t.y. turi imtis vairiausi
priemoni, kad ir kit bendrinink nv nutr4kt, bendrai siektas nusikalstamas re:ultatas neatsirast. 1ie turi arba
patys tikinti kitus bendrininkus nutraukti nusikalstam veik, arba laiku kreiptis atitinkamas institu,ijas, kad
jos tai padaryt. 1ie gali spti asmenis, kuriuos ruoiamasi pasiksinti.
.. /usikalstamos veikos padarymas per tarpinink #Ktarpinis nusikalstamos veikos padarymasL, Ktarpinis
vykdymasL%.
Nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo per tarpinink atvejai yra ie:
- kai nusikalstamais tikslais naudojamas baudiamajai atsakomybei kilti btino amiaus nesukaks
asmuo;
- kai nusikalstamais tikslais naudojamas nepakaltinamas asmuo;
- kai nusikalstamais tikslais naudojamas asmuo, kuris veikia nekaltai.
treias atvejis, t.y. atvejis, kada veikiama per nekalt asmen!. "nali#uojant pastarj situa$ij, svarbu
tur%ti omenyje, kad nekaltai asmuo veikia tik to sumanymo, kur! jis savo veika !gyvendina prasme &ioje
vietoje der%t' prisiminti pirmoje paskaitoje pateikt (ietuvos "ukiausiojo )eismo senato iaikinim*.
)aiau tai nereikia, kad negali bti sprendiamas tokio tarpininko baudiamosios atsakomyb%s klausimas.
tarpininkas neatsakys, kai jo psi$+inis santykis su daroma pavojinga veika ir pavojingais padariniais
&psi$+inio santykio su pavojingais padariniais buvimo reikalavimas taikomas materialiom nusikalstam'
veik' sud%tims* neatitiks nei tyin%s, nei neatsargios kalt%s apibr%im'.
8aiau tuo atveju, jei tarpininko vaidmenyje veik&s asmuo suprato daromos veikos ri:iking pob4d, numat
pavojingus padarinius ir lengvab4dikai tikjosi j ivengti #nusikalstamas pasitikjimas% arba nenumat
pavojing padarini, bet turjo ir galjo juos numatyti bei suprasti daromos veikos pavojing pob4d
#nusikalstamas ner4pestingumas%, tai jo atsakomyb priklausys nuo to, ar atitinkama BK norma numato ias
kalts r4is kaip atsakomybs pagrind.
*. Bendrininkavimo 2ormos, j samprata ir teisin reikm. Kvali2ikavimo ypatumai.
,endrininkavimo -orma . tai bendrininko poymius atitinkani' keli' asmen' bendrai dalyvaujani'
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padaryme veiklos tipas, kuris priklauso nuo bendrinink'
sveikos bd' ir susitarimo lygio.
,endrininkavimo -ormos gali bti iskiriamos dviem pagrindais:
pagal baudiamojo !statymo normas ir pagal doktrin.
/ieni teigia, kad bendrininkavimo -ormomis yra paprastas bendrininkavimas, organizuota grup,
nusikalstama organizacija ir gauja.
0iti mano, kad bendrininkavimo -ormomis yra paprastas bendrininkavimas, bendrininkavimas esant
vienpusiam subjektyviam ryiui bei bendrininkavimas esant abipusiam subjektyviam ryiui.
)reti skiria tokias bendrininkavimo -ormas kaip bendrakaltyb, paprastas bendrininkavimas ir
nusikalstama organizacija.
bendrininkavimo -ormos gali bti iskiriamos tam tikru pagrindu:
1* pagal kaltinink' santyk! su baudiamajame !statyme apraytos veikos poymi' !gyvendinimu;
2* pagal organi#uotumo laipsn! ir susitarimo pobd!.
1* pagal kaltinink' santyk! su baudiamajame !statyme apraytos veikos poymi'
!gyvendinimu bendrininkavim galima skirstyti !:
a* paprast bendrininkavim;
b* sud%tin! bendrininkavim.
Paprastas bendrininkavimas kitaip gali bti vadinamas nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo bendravykdymu. 0itaip tariant, tai situa$ija, kada pavojingos veikos
poymius visikai ar i dalies !gyvendina kiekvienas nusikalstamos veikos padaryme
dalyvaujantis asmuo &0asa$in% byla Nr. 20-34562778*. ,endrininkavimas pasireikiantis
bendravykdymu ,0 24 straipsnyje vadinamas bendrinink' grupe. ,0 24 straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad 9,endrinink' grup% yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos
stadijoje du ar daugiau asmen' susitaria nusikalstam veik daryti, tsti ar ubaigti, jei
bent du i j' yra vykdytojai:.
Sudtinis bendrininkavimas yra tada, kada nusikalstam veik daro vienas ar keli
vykdytojai, o kartu su jai veikia ir tokie bendrininkai kaip pad%j%jas, organi#atorius ar
kurstytojas. /ertinant i bendrininkavimo -orm problema ta, kad jei vykdytojas yra
vienas, tai ,0 24 straipsnio prasme bendrininkavimo -ormos nebus.
2* ;agal organi#uotumo laipsn! ir susitarimo pobd! bendrininkavimo -ormos iskiriamos
ios:
a* bendrinink' grup%;
b* organi#uota grup%;
$* nusikalstamas susivienijimas.
Bendrinink grups identi-ikavimo ir teisinio vertinimo klausimai i esm%s jau aptarti.
;apildomai galima pasakyti tik tai, kad bendrinink' grup% yra pati paprasiausia ,0 24
straipsnyje reglamentuota bendrininkavimo -orma, kuriai nebdingas iankstinis
vaidmen' pasiskirstymas, veiksm' planavimas ir kt. auktesnio organi#uotumo
poymiai. <i galima bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikti tiek
paprasto bendrininkavimo -orma, tiek ir sud%tinio bendrininkavimo -orma &0asa$in% byla
Nr. 20-5=362775*.
Organizuota grup ,0 24 straipsnio 8 dalies prasme yra 9...tada, kai bet kurioje
nuskalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmen' susitaria daryti kelis nusikaltimus

arba vien sunk' ar labai sunk' nusikaltim ir kiekvienas grup%s narys, darydamas
nusikaltim, atlieka tam tikr uduot! ar turi skirting vaidmen!:.
organi#uota grup% yra ne tik bendrininkavimo -orma, bet ir organi#uoto nusikalstamumo
ris. >rgani#uotos grup%s gali bti !vairios: automobili' vagi', reketo, prekybos
mon%mis ir kt.
0ritin% organi#uotos grup%s riba yra 2 asmenys, kurie darydami nusikaltim atlieka tam
tikr uduot! ar turi skirting vaidmen!. "tsivelgiant ! pastarj -ormuluot reikia
ak$entuoti, kad nebtinai visi organi#uotos grup%s nariai bna vykdytojai. )okioje
grup%je bendrinink' gali bti !vairi'. organi#uotoje grup%je turi bti organi#atorius arba
organi#atoriai.
0vali-ikuoti tam tikr bendrinink' darin! kaip organi#uot grup galima tik tada, kada
nustatoma, kad bendrininkai tar%si daryti kelis nusikaltimus &nesunks, apysunkiai,
sunks ir labai sunks* arba vien sunk' arba labai sunk' nusikaltim
,endrinink' ryi' pastovumas yra vienas i poymi', leidiani' sprsti klausim d%l
atitinkamos grup%s organi#uotumo, kuris bna didesnis nei bendrinink' grup%je ir
maesnis nei nusikalstamame susivienijime. 0iti organi#uotum apibdinantys poymiai
yra nusikalstamos veiklos trukm% ir intensyvumas, pasiskirstymas konkreiais
vaidmenimis ar uduotimis, susitarimas su kitomis grup%mis d%l pasidalinimo teritorij' ar
nusikalstamos veiklos srii' ir kt.
>rgani#uota grup% yra daugiau maiau pastovi bei susikuria i anksto. 0itaip tariant,
tokiai grupei btinas veiksm' planavimas. >rgani#uotai grupei n%ra btinas ginkluotumo
bei ryio priemoni' poymiai, taiau tam tikrose grup%se jie pasireikia.
Nusikalstamo susivienijimo !statyminis apibr%imas pateiktas ,0 24 straipsnio 5 dalyje,
kur parayta, kad 9Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai
veiklai . vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimas daryti . susivienija
trys ar daugiau asmen', kuriuos sieja pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen' ar
uduoi' pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitu$in%
grup% ar organi#a$ija bei teroristin% grup%:.
Nusikalstamas susivienijimas pati pavojingiausia ir sunkiausiai identi-ikuojama
bendrininkavimo -orma. ,e to, tai vienintel% bendrininkavimo -orma, kuri ,0
spe$ialiojoje dalyje numatyta kaip savarankika nusikaltimo ris &,0 25= straipsnis*.
,0 24 straipsnio 5 dal! ir 25= straipsnio normas galima teigti, kad baudiamasis
!statymas numato iuos btinus nusikalstamo susivienijimo poymius, kurie j! atriboja
nuo bendrinink' grup%s ir organi#uotos grup%s:
- trij' ar daugiau asmen' buvimas;
- nusikalstamo susivienijimo dalyvi' pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen' ar
uduoi' pasiskirstymas;
- tikslas daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus.

Trij ar daugiau asmen buvimas. Nusikalstam susivienijim sudaro maiausiai trys
asmenys, galintys bti nusikalstam' veik' subjektu, esantys pakaltinami, susitelk ar
sutelkti tam, kad bendrai daryt' vien ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. ,0
nereikalauja, kad tokie nusikaltimai realiai bt' padaryti ir kad juose kiekvienu atveju
bt' dalyvav maiausiai trys susivienijimo nariai &0asa$in% byla Nr. 20-246277?*. <eigu
vis d%lto tokie nusikaltimai padaryti, tai jie kvali-ikuojami kiekvienas atskirai, kaip realioji
sutaptis &i nusikalstam' veik' daug%to -orma bus nagrin%jama io kurso 17 temos
r%muose* su kitais nusikaltimais, taip pat ir su nusikalstamu susivienijimu. ,e to, n%ra
btina, kad kiekviena i padaryt' nusikalstam' veik' bt' tik sunkus ar labai sunkus
nusikaltimas.
Nusikalstamo susivienijimo dalyvi pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduo!i
pasiskirstymas"Nusikalstamas susivienijimas yra tokia bendrininkavimo -orma, kuriai
bdingas auktas organi#uotumo lygis. )ai reikia, kad susivienijimo nariai palaiko
ilgalaikius tarpusavio ryius, atlieka arba yra sutar d%l atlikimo tam tikro vaidmens ar
uduoties bendram nusikalstamam re#ultatui.
,audiamosiose bylose pasitaiko, kad ie poymiai ginijami. 0altinamieji savo
tarpusavio ryius apibdina kaip epi#odinius, spontanikus, o glaudesnio bendravimo
atvejais kaip nulemtus kaimynyst%s, giminyst%s, draugyst%s, mokyklini' laik' painties
santyki', to paties sporto klubo lankymo, kit' laisvalaikio pom%gi' ir pan., o ne siekio
bendrai daryti kokius nors nusikaltimus. ;aym%tina, kad ryi' palaikymo pagrindas
neturi jokios reikm%s sprendiant atitinkamo poymio konstatavimo klausim.
Tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus" @unki' ar labai sunki' nusikaltim'
apibdinim galima aptikti ,0 11 straipsnio 4 ir ? dalys, i kuri' matyti, jog
nusikalstamas susivienijimas turi paskirt! - daryti tyinius nusikaltimus, u kuriuos
baudiamajame !statyme numatyta didiausia bausm% virija eerius metus laisv%s
at%mimo. <au min%ta, kad baudiamajai atsakomybei u nusikalstam susivienijim n%ra
btina, kad tokie nusikaltimai bt' padaryti, nors teism' praktikoje linkstama pabr%ti,
kiek ir koki' veik' nusikalstamas susivienijimas yra padars. A%l ios prieasties teism'
sprendimuose tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus n%ra aptariamas pats
savaime, kaip atskiras kvali-ikavimui reikmingas poymis. <o buvimas bent jau iki iol
buvo ir teb%ra konstatuojamas per nuorodas ! nusikalstamo susivienijimo realiai
padarytus atitinkamo sunkumo nusikaltimus &0asa$in% byla Nr. 20-1=362774*.
Nusikalstamas susivienijimas paprastai kuriamas keliems sunkiems ar labai sunkiems
nusikaltimams padaryti. )aiau atskirais atvejais jis gali bti kuriamas ir vieno sunkaus
arba labai sunkaus nusikaltimo, reikalaujanio atlikti daugel! ir sud%ting' veiksm',
padarymui.
+. 7avanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik esant bendrininkavimui ypatumai.
,0 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad 90ai nusikalstam veik daro keli asmenys, tai savanorikai
atsisaks j pabaigti organi#atorius ar kurstytojas pagal ! kodeks neatsako, jeigu jis %m%si vis' nuo jo
priklausani' priemoni', kad bendrininkai nepadaryt' nusikalstamos veikos, kuri jis organi#avo ar
sukurst%, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarini'. ,e to, pagal ! kodeks neatsako
pad%j%jas, jeigu jis savo noru atsisak% dalyvauti nusikalstamoje veikoje, apie tai prane% kitiems
bendrininkams ar teis%saugos institu$ijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos:.
jeigu kurstytojas ar organi#atorius %m%si vis' nuo jo priklausani' priemoni', kad bendrininkai
nepadaryt' tos nusikalstamos veikos, kuri jie sukurst% ar suorgani#avo, bet ji vis vien buvo padaryta, tai
j' atitinkamos pastangos baudiamosios atsakomyb%s nealina. 0itaip tariant, kad ir kaip organi#atorius
ar kurstytojas 9verst'si per galv: siekdamas, kad nusikalstama veika nebt' padaryta, bet jiems tai
padaryti nepavyko, tai baudiamojon atsakomyb%n jie bus traukiami bendra tvarka. /ienintelis iems
bendrininkams taikytinas palengvinimas, tai ,0 28 straipsnio 5 dalyje reglamentuota galimyb% suvelninti
bausm ,0 4= straipsnio pagrindu.
pad%j%jui. reikalavimai:
- apie savo apsisprendim atsisakyti dalyvauti nusikalstamoje veikoje praneti
kitiems bendrininkams arba teis%saugos institu$ijoms;
- jeigu nusikalstama veika vis vien buvo padaryta, tai ji turi bti padaryta be jo
pagalbos.
kad padjjas turi priimti tinkam sprendim dl to, kaip jis atsiribos nuo suplanuotos nusikalstamos veikos.
<eiksm pasirinkimas priklauso nuo padjimo pob4dio. 1eigu padjimas pasireik tuo, kad duoti patarimai ar
nurodymai, tai tokiu atveju pakakt bendrininkams arba teissaugos institu,ijoms praneti apie savo sprendim
toliau sav&s bendrinink nelaikyti, nes atitinkamo patarimo ar nurodymo atgal nesugrinsi. 8uo tarpu jeigu
kalba eina apie atitinkamo paado davim arba apie ranki ar priemoni suteikim, tai vien pasakymo, kad
atsisakau kartu toliau dalyvauti darant nusikalstam veik nepakaks. B4tina atsiimti duot paad arba suteiktus
rankius ar priemones. /eabejotina, kad jei tokio veiksmo padaryti nepavyksta dl nenugalim prieasi #pv:.,
bendrininkai teigia, kad atitinkamus rankius pardav ar pamet%, tai pakaks vien toki pastang deklara,ijos,
t.y. veiksmo, kuris reik, jog padjjas sav&s daugiau nepriskiria atitinkamos nusikalstamos veikos bendrinink
tarpui.
7avanorikas padjjo atsisakymas gali pasireikti0
3 nepadarymu t veiksm, kuriuos jis kaip padjjas privaljo atlikti ir be kuri tolimesn kit bendrinink
veika b4t nemanoma arba labai sunkiai t&siama;
3 aktyvia veikla, kuria siekiama paalinti savo indl, savo pagalb ir ukirsti keli galimoms pasekmms,
kurioms slygas atsirasti ruo ir jis.
1ei organi:atoriui ar kurstytojui savanorikai atsisakiusiam nepasisek nutraukti kit bendrinink veikos, jei
padjjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalb, jiems baud atsakomybs pagrindai u bendrininkavim
neinyksta, taiau bandymas atsisakyti tolesns nv turt b4ti vertinamas kaip aplinkyb, velninanti
atsakomyb&.
'. 9risidjimo prie nusikalstamos veikos padarymo samprata, 2ormos ir atribojimas nuo bendrininkavimo.
(risidjimas prie nusikaltimo !ali "#ti suvoktas ir smonin!as, nesmonin!as ar "e kalts
prisidjimas gali b4ti vertinami neveikimas ir veiksmai, kuriais asmuo visai nenutuokdamas apie rengiam
nusikaltim i esms palengvina bendrininkams, pirmiausia vykdytojui, daryti nusikalstam veik
6anai asmuo savo tyine veikla priartja ir prisideda prie kit asmen rengiamo ar jau daromo nusikaltimo
jame nedalyvaudamas. taip vyksta kai asmuo slepia jau padaryt nusikaltim, nepranea apie tikrai inom nv
arba netrukdo jai, nors turi teisin& pareig elgtis visikai prieingai. 7ubjekto nors ir prisidjusio prie
nusikaltimo veika nra susijusi prieastiniu ryiu su kit asmen daromu ar padarytu nusikaltimu ir jo
pasekmmis. 8oks subjektas nra kaltas u pasekmes, atsiradusias ne dl jo, bet dl kit asmen nv, ir todl
nra j bendrininkas. 9avojingiausios ir todl baustinos baudiamja tvarka slpimo 2ormos0 i anksto
nepaadtas nusikaltlio slpimas3 tai vykdytojo ar kurio nors bendrininko, padariusio labai sunkius
nusikaltimus kaip tyinis nuudymas, iaginimas sunkinaniomis aplinkybmis, nusikalstamo susivienijimo
organi:avimas, slpimas. /usikaltl slepiantis asmuo turi inoti ne tik tai kad slepia nusikaltl&, bet ir suvokti
nusikaltlio padaryto nusikaltimo esm&. jei nusikaltl pasinaudodamas savo tarnybine padtimi slepia
pareig4nas, tai jo veika vertintina kaip nusikaltim sutaptis0 piktnaudiavimas tarnyba, slepiant nusikaltim
padarius asmen. 1ei asmuo slp savo eimos nar arba artim giminait, padarius labai sunk nusikaltim,
baud atsakomybn jis negali b4ti traukiamas. /usikaltimas gali b4ti slepiamas sunaikinant nusikaltimo
padarymo rankius ir priemones ar keiiant j ivai:d, juos paslepiant. /usikaltliams taip pat gali b4ti
padedama slpti nusikaltimo pdsakus, t.y. naikinti, keisti bet kuriuos nusikaltimo pdsakus, paliktus
nusikaltimo padarymo ranki ar priemoni. 9risidti prie nusikaltimo ir padti nusikaltliams galima ir saugant
nusikalstamu b4du gytus daiktus. 1ei ie daiktai perkami vartoti naudoti ar kitiems tikslams, bet tuo nesiekiama
sutrukdyti nusikaltimo tyrimui, nusikaltimo slpimo sudties kaltininko veikoje nra. 7ubjektyviajai
nusikaltimo slpimo pusei b4dinga tiesiogin tyia, kurios turin sudaro0
3slepiamo nusikaltimo pob4dio suvokimas;
3supratimas, kad atliekami veiksmai u kuriuos ikyla baud atsakomyb;
3siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir j padariusi asmen iaikinim bei j nubaudim.
/usikaltimo slpimo motyvai veikos kvali2ikavimui reikms neturi.
/epraneimas apie tikrai inom rengiam arba padaryt nusikaltim bus kai subjektui apie nusikalstam
kit asmen veikl turi b4ti tikrai inoma. Be to subjektui turi b4ti suvokiamas ir io nusikaltimo pob4dis, t.y.
jis turi suprasti, kad tai labai sunkus ir pavojingas visuomenei nusikaltimas. taip pat subjektas turi b4ti
sitikin&s, kad apie nusikaltim valstybiniams organams, pareig4nams, privalantiems imtis atitinkam
priemoni, yra neinoma ir todl b4tina juos apie tai laiku in2ormuoti. 1ei suvokdamas ir galdamas subjektas
laiku nepranea tai jau bus tiesiogin tyia. /epraneimo apie nusikaltim sudtis3 2ormalioji, todl atsakomyb
ikyla u pat nepraneimo 2akt ir tokio neveikimo pasekms baud bylai ikelti reikms neturi. paymtina,
kad asmuo neatsako u nepraneim apie nusikaltim jei jam jo eimos nariams po praneimo b4t kilusi
grsm b4ti patrauktiems baud atsakomybn.
/esudraudimas3 tai netrukdymas daryti nusikaltim kai savo ir #ar% kit asmen pastangomis tai buvo
galima padaryti. 7utrukdymas yra daugiau moralin o ne teisin pareiga. nesudraudimas turi b4ti nesutartas i
anksto, taip pat reik nustatyti ar nesudraudusiam asmeniui nebuvo neveikiam kli4i paiam ar per
atitinkamas institu,ijas sutrukdyti n kit asmen veik. /esudraudimui subj prasme b4dinga tiesiogin tyia nes
subjektas supranta kito asmens daromos veikos nusikalstam pob4d, suvokia savo pareig ukirsti keli
nusikaltimui ir mato esant visas realias galimybes tai padaryti, be to nori likti daromo nusikaltimo nuoalyje.
/uo kit prisidjimo prie nusikaltimo 2orm nesudraudimas skiriasi tuo kad nesudraudimas padaromas tik
neveikimu asmens privalanio pagal pareigas ukirsti keli nusikaltimams, ir tas neveikimas pasireikia kit
asmen nusikalstamos veikos metu.