II DALIS.

ES MATERIALIN TEIS
I tema. Europos Bendroji ( vidaus) rinka
Europos pokario integracija, paskatinusi Europos angli ir plieno, Europos atomins energetikos ir Europos
ekonomins bendrijos krims, kilo greiiau ne i ideologini sumetim, bet i akivaizdaus btinumo atstatyti
sugriaut Europos ekonomik !enuostabu, kad i ekonomini paskat rezultate, Europos ekonomin bendrija
sipareigojo pagrindiniam tikslui " bendrosios rinkos sukrimui
1.1. Ekonimins integracijos formos ir vidaus rinka
#arptautinje ekonominje integracijoje galima iskirti kelet pagrindini regionins ekonomins integracijos
$orm
Laisvosios prekybos erdv arba zona. %uit ir kiekybini apribojim &kvot' panaikinimas prekybai
produkcija, pagaminta valstybse, kurios yra laisvosios prekybos zonos nars (aisvosios prekybos zonos nars
isaugo savo individual prekybos politikos ir muit suverenum treij valstybi at)vilgiu (aisvosios
prekybos zonos da)niausiai apsiriboja pramons produkcija, o )ems kio produkcija did)ija dalimi yra atsieta
nuo laisvosios prekybos
Muit s!un"a. (aisvosios prekybos zona bei valstybi*nari prekybinio ir muit suvereniteto treij ali
at)vilgiu atsisakymas, tame tarpe bendro muit tari$o vedimas treij valstybi at)vilgiu %uit sjunga ir
laisvosios prekybos zona susijusios tik su preki judjimu
#endro!i $vidaus% rinka. +endrojoje rinkoje galioja ne tik laisvosios prekybos zonos taisykls, o taip pat
suderinta iors prekybos politika, bet taip pat panaikinami tarpusavio preki, paslaug, asmen ir kapitalo
judjimo apribojimai +endrj rink sudaro dvi dalys, vidaus rinka, kuri siejasi su mintomis keturiomis
laisvmis, kurios taikomos tarp vidaus rinkos valstybi nari, o taip pat iorinis aspektas, kuris vis pirma
apima bendro r)imo treij ali at)vilgiu nustatym +e to, pradedamos bendrai vystyti kai kurias
ekonomins politikos kryptys
Ekono&in s!un"a. Ekonomin sjunga apima vis aukiau mint regionins integracijos proces metu
pasiektus rezultatus, be to, valstybs*nars derina ekonomin- politik .radedamos derinti ir kitos politikos
kryptys " regionin, socialins politika, veikia bendra $iskalin politika &pvz, pinig sjunga'
1.2. Europos Bendrijos vidaus rinkos laisvs
/emiantis 0utarties kurianios Europos +endrij 12 str +endrijoje yra sukuriama vidaus rinka,
14 straipsnis &e3 4a straipsnis'
1 +endrija imasi priemoni, kad vadovaujantis io ir 15 bei 67 straipsni, 24 straipsnio 6 dalies, 28, 9:, 8; bei
85 straipsni nuostatomis ir nepa)eid)iant kit ios 0utarties nuostat iki 1886 m gruod)io ;1 d bt
palaipsniui sukurta vidaus rinka
'. (idaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv) kurio!e pa"a* +ios Sutarties nuostatas u,tikrina&as
*aisvas preki) as&en) pas*au" ir kapita*o !ud!i&as.
; #aryba, remdamasi <omisijos pasilymu, kvali$ikuota bals dauguma nustato gaires ir slygas, reikalingas
tolyd)iai pa)angai visuose atitinkamuose sektoriuose u)tikrinti
=idaus rink gali pa)eisti vairs valstybi nari nustatyti apribojimai ar klitys E+ sutartimi buvo siekiama
iuos apribojimus ir klitis panaikinti,
3 straipsnis &e3 ; straipsnis'
-. Siekiant ' straipsny!e i+ke*t tiks*) kaip nu&atyta +io!e Sutarty!e ir *aikantis !o!e nustatyt ter&in)
#endri!os veik*os sritys yra +ios.
...
c' vidaus rinka, kurioje tarp valstybi nari panaikinamos klitys laisvam preki, asmen, paslaug ir kapitalo
judjimui>
E+ sutartis tiek laisvame preki judjime, draud)iant kiekybiniams apribojimams lygiaverio poveikio
priemones &69 str ir 68 str', tiek steigimosi laisvje, paslaug teikimo laisvje, tiek ir kapitalo judjimo laisvje
&2; str, 28 str57 str' tvirtina plat apribojim draudim " draud)iami tiek diskriminuojantys, tiek
nediskriminuojantys apribojimai =ienoje i asmen judjimo laisvs sudtini dali " darbuotoj judjimo
lasivje " E+ sutartis tetvirtino draudim diskriminuoti &;8 str 6 d', taiau sekant Europos teisingumo teismo
jurisprudencij, darytina ivada, kad ir darbuotoj judjime turt bti taikomas tiek diskriminuojani, tiek ir
nediskriminuojani priemoni draudimas
<ai kurie autoriai iskiria plaij ir siaurj apribojim draudimo sampratas .laija prasme apribojim
draudimas apima draudim nustatyti ir taikyti tiek diskriminuojanias, tiek ir nediskriminuojanias klitis ?ia
1
prasme apribojim draudimas skirstytinas diskriminuojanio pobd)io apribojim draudim ir
nediskriminuojanio pobd)io apribojim draudim
0iaurja prasme apribojim draudimas reikia tik nediskriminuojani priemoni draudim <itaip tariant,
pastarieji autoriai aikiai iskiria draudim diskriminuoti kaip nepatenkant apribojim draudimo svok
1.3. Diskriminacijos svoka
E+ sutartyje tvirtinamas bendras diskriminacijos dl pilietybs draudimas, taiau pati diskriminacijos svoka
nepateikiama,
12 straipsnis &e3 7 straipsnis'
?ios 0utarties taikymo srityje, nepa)eid)iant joje esani speciali nuostat, draud)iama bet kokia diskriminacija
dl priklausymo vienai ar kitai valstybei
#aryba 651 straipsnyje nustatyta tvarka gali priimti toki diskriminacij draud)ianias teiss normas
+endriausia prasme diskriminacij apibr) #eismas, pa)ymdamas, kad diskriminacija yra tie atvejai, kuomet
esant vienodom aplinkybms asmenys yra traktuojami skirtingai, o esant skirtingoms aplinkybms "
traktuojami vienodai, iskyrus atvejus, jei toks traktavimas yra objektyviai pateisinamas @tkreiptinas dmesys,
kad siekiant nustatyti diskriminacij, btina vis pirma sitikinti, ar galima atitinkamas situacijas lyginti Aei
situacij lyginti nra galima, nra galimybs nustatyti ir diskriminacijos buvimo #okiu atveju reikt nustatyti,
ar nagrinjama situacija netvirtina nediskriminuojani ribojim, kurie yra draud)iami E+ teiss
Bskiriama tiesiogin arba atviroji ir netiesiogin arba paslptoji diskriminacija #iesiogin arba atviroji
diskriminacija yra tais atvejais, kai teiss normoje tvirtinta diskriminuojanti taisykl dl asmens pilietybs
&laisvo asmen judjimo at)vilgiu' ar preks kilms &laisvo preki judjimo at)vilgiu' !etiesiogin arba
paslptoji diskriminacija yra atvejai, kai teiss normoje tvirtinama diskriminuojanti taisykl dl kit nei
pilietyb ar preks kilm prie)asi, arba kaip teigia #eismas Cnors ir taikant kitokius di$erencijavimo
kriterijus nei pilietyb i esms siekiant to paties rezultatoDE1F <itaip tariant, dl tokios taisykls taikymo
vietos pilieiai ar preks atsiduria palankesnje padtyje nei u)sienieiai ar importuotos preks
1.!. "alst#$i% tais#kls& ri$ojan'ios pagrindines laisves
<aip jau buvo minta, jei nra galima palyginti situacij, o taip pat ir kitais atvejais &pvz, siekiant nustatyti, ar
galima pateisinti ribojim nustatani valstybs taisykl-', btina tirti, ar konkreti situacija nesukuria ribojim,
neleid)iam remiantis E+ teise ?alia diskriminuojani situacij skirstymo tiesiogin- ir netiesiogin-
diskriminacij, ribojanios valstybs taisykls skirstomos vienodai ir skirtingai taikomas taisykles ?
skirstym laisvame preki judjime tvirtino Europos <omisijos 184: m sausio 18 d direktyva !r
4:G5:GEE+E1F, kurioje buvo nustatyta, kad skirtingai taikomos priemons, Dty kitokios nei tos, kurios taikomos
ir vietins gamybos prekmsH &direktyvos 6 str 6 ir ; dalys', o vienodai taikomos priemons, ty kurios
vienodai taikomos tiek vietins gamybos, tiek ir importuojamoms prekms &direktyvos 6 str 1 dalis, ; str' ?i
klasi$ikacija atsirado btent tuo metu, kai #eismas vietoje diskriminacijos draudimo doktrinos pradjo taikyti
apribojim draudimo doktrin, siekiant atskirti situacijas, kai taisykl taikoma vienodai tiek u)sienieiui
&u)sienio prekei', tiek ir vietos pilieiui &prekei', nuo t situacij, kuriose u)sienieiai &u)sienio preks'
traktuojami skirtingai, nei vietos pilieiai &preks', nes pastaroji situacija paprastai sukuria vidaus rink labiau
ribojanias taisykles
B principo, vidaus rinkos laisvse yra draud)iamos valstybs, bet ne privai asmen taisykls .rivai
asmen nustatytos vidaus rinkos klitys kontroliuojamos konkurencijos teiss reikalavimais, nors
konkurencijos taisyklmis taip pat galima ginyti ir kai kurias valstybs taisykles =isgi E+ teis tam tikrais
atvejais suteikia teis- valstybms narms riboti E+ teisje tvirtintas laisvo preki, asmen, kapitalo ir paslaug
teises, taikant net ir diskriminacinio pobd)io apribojimus, taiau toks ribojimas turi tenkinti ribojimo
pagrstumo slygas /ibojimo pagrstumo slygos plaiaja prasme reikia tiek iimtis, nustatytas Europos
+endrijos sutartyje, tiek ir pagrstumo slygas, nustatytas Europos teisingumo teismo @nalizuodamas
konkreias bylas #eismas konstatuoja kai kuri valstybs taisykli nesuderinamum su E+ teise, E+ teis
draud)ia nustatyti ir taikyti taisykles, be to, E+ teis negalina j pateisinti ribojimo pagrstumo slygomis
Igyvendindama E+ teiss reikalavimus, valstyb nar privalo veikti &pavyzd)iui, direktyv atveju' arba
susilaikyti nuo veik, kurios pa)eist E+ teis- &pavyzd)iui, kai tam tikra sritis reguliuojama reglamentu'
#eismo nuomone, E+ teis nra tinkamai gyvendinama ir tais atvejais, kai +endrijos teisje tvirtintos teiss
valstybje narje suteikiamos administracini institucij valia, ios teiss turi bti aikiai suteiktos asmenims, o
ie turi turti teis- remtis iomis teismis nacionaliniuose teismuose
2
II tema. (aisvas preki% judjimas
+endrijos pagrindas yra vidaus arba bendroji rinka, kurioje centrin- viet u)ima laisvas preki judjimas
.rekybai tarp valstybi nari skatinti ir sukurti bendr prekybos erdv- vis pirma buvo btina panaikinti muitus
" vien seniausi rinkos apsaugos priemoni #odl 0utartyje buvo tvirtintas bendrosios &vidaus' rinkos
sukrimas,
23 straipsnis &e3 8 straipsnis'
1 +endrija grind)iama vis prekyb prek&is api&an/ia &uit s!un"a) kurio!e tarp va*stybi nari
u,draud,ia&i i&porto ir eksporto &uitai bei visi !ie&s *y"iaver/iai &okes/iai) o ! santykia&s su
tre/iosio&is +a*i&is nustato&as bendras &uit tari0as.
%uit sjungos apibr)imas suponuoja vidin ir iorin aspektus,
a vidinis aspektas " u)draud)iami importo ir eksporto muit mokesiai bei jiems lygiaveriai mokesiai
25 straipsnis &e3 16 straipsnis'
=alstybi nari tarpusavio prekyboje u)draud)iami importo ir eksporto muitai ar jiems lygiaveriai mokesiai
?is draudimas galioja ir $iskalinio pobd)io muitams
b iorinis aspektas " santykiuose su treiosiomis alimis nustatomi bendri muit tari$ai, kurie yra dalis
bendrosios prekybos politikos,
26 straipsnis &e3 69 straipsnis'
.agal bendrj muit tari$ moktinus muitus remdamasi <omisijos pasilymu ir spr-sdama kvali$ikuota bals
dauguma nustato #aryba
133 straipsnis &e3 11; straipsnis'
1 +endra prekybos politika grind)iama vienodais principais, ypa keiiant muit tari$ normas, sudarant muit
tari$ ir prekybos susitarimus, siekiant suvienodinti liberalizavimo priemones, eksporto politik ir prekybos
apsaugos priemones, kurios, pavyzd)iui, taikytinos dempingo ar subsidij atvejais
#aiau vien muit draudimais ir bendrja prekybos politika &muit sjungos krimu' laisvo preki judjimo
u)tikrinti nra manoma Europos +endrijos valstybs nars taip pat sipareigojo paalinti kvotas bei bet kokias
u)slptas netari$inio pobd)io klitis, vardindamos tai kiekybiniais importo apribojimais ir lygiaverio
poveikio priemonmis,
28 straipsnis &e3 ;: straipsnis'
(a*stybi nari tarpusavio prekybo!e u,draud,ia&i kiekybiniai i&porto apribo!i&ai ir visos *y"iaver/io
poveikio prie&ons
29 straipsnis &e3 ;2 straipsnis'
(a*stybi nari tarpusavio prekybo!e u,draud,ia&i kiekybiniai eksporto apribo!i&ai ir visos *y"iaver/io
poveikio prie&ons.
%uito mokesio draudimas u)tikrino tik vieno, nors ir ypa svarbaus tarptautinje prekyboje, mokesio
panaikinim +uvo btina u)drausti visus kitus mokesius, kuriuos valstybs nars galt vesti, siekdamos
apsaugoti savo rink, sukurdamos palankesnes slygas valstybje narje pagamint preki pardavimui ir
apsunkindamos kitose valstybse narse pagamint preki prekyb #odl 0utartyje buvo tvirtintas draudimas
nustatyti kitus mokesius, kurie bt daugiau palanks vietinms, nei kit valstybi nari prekms, draud)iama
tokia vidaus mokesi sistema, kurioje mokesiai ve)amai prekei bt didesni nei panaiai vietinei prekei arba
suteikia vietinms prekms netiesiogin- apsaug,
90 straipsnis &e3 85 straipsnis'
Aokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini jokiais savo vidaus
mokesiais, didesniais u) tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius vietinius gaminius
+e to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobd)io vidaus mokesiais, kurie
suteikt netiesiogin- apsaug kitiems gaminiams
@pibendrinant, laisvame preki judjime nustatomas draudimas valstybms narms taikyti tam tikras taisykles,
ribojanias laisv preki judjim Bskirtinos keturios toki taisykli grups,
1 %uit mokesi bei lygiaverio poveikio privalomj mokjim, nustatyt tarp valstybi nari, draudimas
&65 str'>
6 =idaus mokesi sistemos, kit valstybi nari prekes apmokestinanios daugiau, nei vietines prekes,
draudimas &8: str'>
; <iekybini eksporto ir importo apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas &69, 68 str'
2 +endr muit tari$, santykiuose su treiosiomis alimis, nustatymas ir atitinkamas draudimas vienaalikai
valstybei nustatyti muit tari$us su treiosiomis valstybmis &6; str 1 d'
3
?ios taisykls neretai klasi$ikuojamos $iskalinius &mokestinius arba tari$inius' ir ne$iskalinius &nemokestinius
arba netari$inius' apribojimus .rie $iskalini priskiriami muit mokesiai ir rinkliavos, turinios lygiavert
poveik bei vidaus mokesiai &6;*65 ir 8: str', o prie ne$iskalini arba kiekybini " kiekybiniai apribojimai ir
priemons turinios lygiavert poveik &69 ir 68 str'
<aip jau minta, laisvas preki judjimas u)tikrinamas draud)iant atitinkamas valstybs nars taisykles
Jraudimas nustatyti prekyb ribojanias priemones yra taikomas tiek statym leid)iamosioms, tiek
vykdomosioms, tiek teisminms institucijoms Jraudimas taikomas tiek centrins vald)ios, tiek ir vietins
vald)ios institucijoms, nepaisant to ar valstyb yra unitarin ar $ederacin Jraudimas nustatyti laisvo preki
judjimo apribojimus gali bti taikomas ir monms, jei jos yra susijusios su valstybe, pavyzd)iui, valstyb
skiria prie)iros organo narius, administracijos vadov bei i dalies $inansuoja mintos mons veikl !et ir
neprivalomos valstybs nars ar mint moni nustatytos priemons, jei jos gali paveikti prekybinink ir
vartotoj elges toje valstybje, ir tuo su)lugdyti +endrijos tikslus, pa)eid)ia laisvo preki judjimo taisykles
%uit ir lygiaverio poveikio privalomj mokjim at)vilgiu &0utarties 65 str' #eismas yra dar grie)tesnis,
pripa)sta, kad valstyb pa)eid)ia 0utart net ir tais atvejais, jei mintus mokjimus nustato su valstybe nesusij-
privats asmenys Dubois bylojeE1F privaiam asmeniui buvo suteikta teis vykdyti importo ir eksporto
procedras #eismas pripa)ino, kad valstyb pa)eid savo sipareigojimus pagal 0utart ir neu)tikrino savo
$inansini sipareigojim nustatyt 0utartyje, nes is privatus asmuo importo ir eksporto procedr katus
sutartini santyki pagrindu CperleisdavoD importuotojams
1889 m gruod)io 4 d #aryba prim reglament !r 6748G89 dl vidaus rinkos $unkcionavimo, susijusio su
laisvu preki judjimu tarp valstybi nari, kuriame Kk*i1tisK laisvai prekybai apibr)iama, kaip preki laisv
judjim tarp valstybi nari ribojanti klitis, kuri priskirtina valstybei narei, nepaisant to, ar tai pasireikia jos
veikimu ar neveikimu, galiniu pa)eisti 0teigimo sutarties 69*;: straipsnius, ir kuri,
a' gali visikai su)lugdyti laisv preki judjim $izikai ar kitaip neleid)iant, delsiant ar nukreipiant preki
import valstyb- nar-, eksport i jos ar j gabenim tokia valstybe nare,
b' padaro dideli nuostoli privatiems asmenims, ir
c' reikalauja imtis neatidliotin veiksm, kad toks )lugdymas arba nuostoliai nebesit-st, nedidt ar
nestiprt>
1 straipsnio 6 dalis apibr)ia neveikimo samprat 2Neveiki&asK suprantamas, kaip padtis, kai dl klities,
atsiradusios dl $izini asmen veiksm, valstybs nars kompetentingos institucijos nesiima vis reikaling ir
tinkam j kompetencijai priklausani priemoni tam, kad tokia klitis bt paalinta ir bt u)tikrintas
laisvas preki judjimas j teritorijoje ?ios nuostatos tvirtinimui turjo takos DBspanijos brakiH bylojeE6F,
kurioje #eismas pripa)ino .ranczij pa)eidusi E+ teis- dl to, kad ji nesm vis btin ir proporcing
priemoni, kuri galjo imtis, tam, kad bt u)kirstas kelias laivo preki judjimo pa)eidimams jos teritorijoje
&.ranczija dels nutraukti privai asmen veiksmus prie Btalijos ir Bspanijos ve)jus, importuojanius
vaisius'
/eglamente taip pat numatyta pareiga valstybei praneti <omisijai apie bet koki klit ar pavoj laisvam
preki judjimui, imtis vis reikaling ir tinkam priemoni u)tikrinti laisv preki judjim valstybje narje
ir in$ormuoti apie tas priemones <omisij <omisija sipareigoja nedelsiant pateikti gaut in$ormacij kitoms
valstybms narms <omisijai taip pat suteikiama teis, manant, kad valstybje narje atsirado klitis laisvam
prieki judjimui, praneti suinteresuotai valstybei narei prie)astis, kuriomis remdamasi <omisija padar toki
ivad, ir prayti j imtis vis reikaling ir tinkam priemoni mintai kliiai paalinti per numatyt laik
=alstyb nar privalo per 5 dienas nuo <omisijos praneimo, 1' in$ormuoti <omisij apie veiksmus, kuri ji
msi arba ketina imtis arba 6' pateikti argumentuot paaikinim, kodl nra klities, pa)eid)ianios 0teigimo
sutarties 69*;: straipsnius
2.1. )reks svoka
(aisvo preki judjimo objektas " preks Europos +endrijos sutartis nepateikia preks apibr)imo Europos
+endrijos muitins kodeksas preks svok pateikia tik preki kilms ar ve)imo +endrijos muit teritorij
aspektu, taiau nepateikia visaapimanios preks svokosE1F =isgi savaime suprantama, kad objektai, kurie
klasi$ikuojami Europos +endrijos muit teiss dokumentuose, pripa)intini prekmis
Europos teisingumo teismas preki svok pateik Commission v Italy (meno vertybi) byloje, kurioje prekes
apibr) kaip produktus, kurie gali bti vertinti pinigais ir kurie gali bti prekybini sandori objektuE6F
.reki svoka apima tiek prekes, kurios turi istorin- ir menin- vert-, tiek monetas ir banknotus, jei jie nra
teista atsiskaitymo priemon valstybse narse &pastaruoju atveju monetos ir banknotai bus laisvo kapitalo
judjimo objektu' +eje, atkreiptinas dmesys Dvertinimo pinigaisH element, ipltot Commission v
4
el!ium ("allonian #aste) [3] byloje, kurioje atliekos, nesvarbu ar tinkamos perdirbti, ar ne, buvo pripa)intos
prekmis
0iekiant apibr)ti prekes kartais taip pat bdavo naudojama materialaus objekto svoka, preks turi materiali
$izini savybi arba yra materialus objektas ?i nuomon- taip pat patvirtina $a%%&i [4] bei Debauve bylos,
pagal kurias televizijos signal perdavimas buvo vertintas kaip paslaug teikimas #uo tarpu prekyba $ilm
raais &materialiame pavidale' buvo pripa)inta laisvo preki judjimo dalyku .reks kaip materialaus objekto
sampratoje yra tvirtinta ir kai kuri iimi, #eismas, ko gero, siekdamas vienodai reglamentuoti energijos
altinius &tame tarpe ir )aliavas " dujas, na$t', elektr pripa)ino preke
(aisvo preki judjimo normos taikomos ir gaminiams, ve)tiems i treij ali, taiau kurie yra laisvojoje
apyvartoje +endrijoje Laminio, esanio laisvojoje apyvartoje svok apibr)ia 0utarties 62 straipsnis,
24 straipsnis &e3 1: straipsnis'
I+ tre/iosios +a*ies 3ve,ti "a&iniai *aiko&i va*styb!e nar!e esan/iais *aisvo!e apyvarto!e) !ei
to!e va*styb!e nar!e yra at*ikti i&porto 0or&a*u&ai ir su&okti &oktini &uitai arba !ie&s
*y"iaver/iai &okes/iai ir !ei tokie u, !uos su&okti &uitai ar &okes/iai) visi ar tik ! da*is)
nebuvo "r,inti.
2.2. *uitai ir l#giaver'io poveikio privalomieji mokjimai
E+ sutartis tvirtina importo ir eksporto muit ar lygiaverio poveikio privalomj mokjim draudim,
65 straipsnis
=alstybi nari tarpusavio prekyboje u)draud)iami importo ir eksporto muitai ir
lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai ?is draudimas galioja ir $iskalinio
pobd)io muitams
%uitas yra rinkliava, nustatoma remiantis tari$u, kuris tvirtina mokesio dyd, importuotojo moktin
valstybei, kuri importuojama =adovaujantis iuo po)iriu, muito svoka apims ne tik tuos mokesius,
kuriuos valstyb aikiai apibr) kaip muit, taiau ir tuos, kurie tenkina #eismo apibr)im =isgi silytina
muito mokesio apibr)imo tikslais vadovautis Europos +endrijos muitins kodekso ir konkreios valstybs
nacionalins teiss normomis Aei tokios normos neapibr)ia mokesio kaip muito mokesio, tai toks mokestis
bus arba lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas, arba vidaus mokestis
/inkliavos ir mokesiai, kurie, pakeistami preks kain, turi t pat ribojant poveik laisvam preki judjimui
kaip ir muito mokestis, yra lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai (ygiaverio poveikio privalomj
mokjim draudimas papildo draudim nustatyti muito mokesius, u)drausdamas tokiomis priemonmis
sukuriamas prekybos klitis <itaip tariant, tai yra tie mokesiai ir mokjimai, kurie pagal Europos +endrijos
muitins kodeks ir konkreios valstybs nacionalin- teis- nra priskirti muito mokesiams, taiau yra itin
panas muito mokest, nes turi t pat ribojant poveik laisvam preki judjimui #eismo )od)iais, bet koks
piniginis privalomasis mokjimas, kad ir koks ma)as, nepaisant jo paskirties ir taikymo bdo, jeigu jis yra
nustatomas vienaalikai, remiantis tuo, kad preks kirto sien, net jei tikslas nra diskriminuoti ar apsaugoti
vietin- prek- yra lygiaverio poveikio privalomasis mokjimasE1F (ygiai taip pat kaip ir muito atveju, kai tik
yra nustatomas lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas, jis negali bti taikomas, nes prietarauja
+endrijos teisei, kitaip tariant, yra neteistas per se
#aigi vieni svarbiausi lygiaverio poveikio privalomj mokjim po)ymi yra tai, kad jis turi ribojant
poveik laisvam preki judjimui, nustatomas vienaalikai ir dl to, kad prek buvo pergabenta per sien
#eismas pripa)ino lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu inter alia statistikos tikslais renkam mokest,
mokest u) meno, istorijos, arcMeologijos ar etnogra$inio pobd)io preki eksport, mokest u) veterinarin ar
sanitarin patikrinim, pato rinkliav u) siuntinio pateikim muitins tikrinimui =isgi tam tikrais atvejais
rinkliava nebus pripa)inta lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu, nors ji ir tenkins visas aukiau
pamintas slygas
%okestis nebus pripa)stamas lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu, jei jis yra u)mokestis pagal
komercin sandor u) importuotojui ar eksportuotojui suteiktas paslaugas, proporcingas paslaugos kainai, be to,
suteikia konkreios naudos importuotojui =isgi da)niausiai #eismas atmesdavo valstybi nari argumentus,
kad mokestis tra u)mokestis u) paslaugas, nes mokestis nesuteikdavo konkreios naudos konkreiam
importuotojui, paslauga bendrj interes u)tikrinimui, paslauga visiems importuotojams ar bendra nauda visai
ekonomikai ar visuomenei nepripa)intina, kaip konkreti nauda konkreiam importuotojui
5
2.3. "idaus mokes'iai
0utarties 8: str draud)ia diskriminuojant kit valstybi nari preki bei protekcionistin vietos kilms preki
apmokestinim <aip jau buvo minta, is draudimas taikomas ir treij ali prekms, esanioms laisvojoje
apyvartoje +endrijoje
90 straipsnis &e3 85 straipsnis'
Aokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini jokiais savo vidaus
mokesiais, didesniais u) tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius vietinius gaminius
+e to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobd)io vidaus mokesiais, kurie
suteikt netiesiogin- apsaug kitiems gaminiams
Jiskriminacinio apmokestinimo draudimo tikslas " u)tikrinti laisv preki judjim, u)kertant keli bet
kokiems $iskalinio pobd)io apribojimams, kurie nra muito mokestis ar lygiaverio poveikio privalomasis
mokjimas 0utarties 8: str u)kerta keli bet kokiems pa)eidimams, kurie galt kilti dl $iskalinio pobd)io
priemoni taikymo, u)draud)iant importuojam produkt apmokestinim vidaus mokesiais, didesniais u) tuos,
kurie taikomi vietos produktams arba apmokestinim tokiais vidaus mokesiais, kurie suteikia apsaug vietos
gaminiams ?i norma papildo draudim nustatyti muito mokesius ir lygiaverio poveikio privalomuosius
mokjimus ir u)tikrina visik vidaus mokesi sistemos neutralum vietini ir importuojam preki at)vilgiu
0varbu pabr)ti, kad 0utarties 8: str neu)tikrina mokesi re)im sulyginimo tarp valstybi nari bei
nesuteikia teiss +endrijai Marmonizuoti valstybi nari vidaus mokesiE1F, taiau draud)ia bet koki
mokesi sistem, kuri diskriminuoja importuojamas prekes arba suteikia netiesiogin- apsaug vietinms
prekms
0utarties 8: str veikia tiesiogiai Auo draud)iama tiek tiesiogin, tiek netiesiogin diskriminacija =alstybs
nars nustatomi vidaus mokesiai turi bti taikomi tokiu bdu, kad ivengt bet kokios galimybs diskriminuoti
ir, kaip jau buvo minta, u)tikrint visik vidaus mokesi neutralum importuojam ir vietini preki
at)vilgiu =isgi draudimas netaikomas nacionalini preki apmokestinimui didesniais mokesiais nei kit
valstybi nari ar treij valstybi nari preki, taip pat ir tokiam apmokestinimui, kuris suteikia netiesiogin-
apsaug kit valstybi nari ar treij valstybi nari prekms 0utartis taip pat nepareigoja valstybi nari
nustatyti palankesns apmokestinimo sistemos kit valstybi nari prekms nei valstybje narje pagamintoms
2.3.1. "idaus mokes'io svoka
+endriausia prasme mokesiai apibdinami kaip pinigin prievol valstybei, pabr)iant j individualiai
netalygintin pobd ir privalomumE1F Europos 0jungoje kol kas yra Marmonizuoti kai kurie netiesioginiai
mokesiai, pridtins verts mokestis, akcizai mineralinei alyvai, alkoMoliui ir tabakui, kt ir nedidel dalis
tiesiogini mokesi, nors pastaruoju metu vis da)niau pasigirsta silym visikai sulyginti valstybi nari
mokesi sistemas
=idaus mokesi draudimas pagal 0utarties 8: str apima ne tik netiesioginius mokesius, bet ir visus kitus
sistemikai taikomus mokesius, taiau tik tuos, kuriais diskriminuojami importuojami produktai Ais taikomas
ne tik tiems mokesiams, kuriais apmokestinamos importuojamos preks arba pats importuotojas bet ir tiems
mokesiams, kurie taikomi prekes eksportuojant +e to, diskriminacijos vidaus mokesiais draudim patenka
ne tik patys mokesiai, bet ir taisykls dl tokio mokesio taikymo &surinkimo' bei vert, nuo kurios
paskaiiuojamas mokestis &mokesio baz', taip pat mokesi lengvatos, jei mokesi lengvata suteikiama
vietinms prekms, tokia pati lengvata turi bti suteikiama ir importuojamai prekei
=ienas ir tas pats mokestis gali bti kvali$ikuojamas tik pagal vien kategorij, arba tai yra muitas, lygiaverio
poveikio privalomasis mokjimas arba vidaus mokestis #odl ypa svarbu skirti vidaus mokesius nuo muit ir
lygiaverio poveikio privalomj mokjim .agrindinis lygiaverio poveikio privalomj mokesi ir vidaus
mokesi skirtumas yra tas, kad lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas nustatomas tik importuojamoms
prekms, o vidaus mokestis sistemikai taikomas tiek importuojamoms, tiek ir vidaus prekms
%okesio pripa)inimas vidaus mokesiu ar muitu bei lygiaverio poveikio privalomuoju mokjimu sukelia
skirtingas pasekmes .akanka rinkliav kvali$ikuoti kaip muit ar lygiaverio poveikio privalomj mokjim ir
ji pripa)stama neteista Aei mokestis kvali$ikuojamas kaip vidaus mokestis, tai pats mokestis nra neteistas
savaime =idaus mokesio neteistum btina rodyti, toks mokestis yra tiesiogiai ar netiesiogiai didesnis nei
taikomas panaiems vietos gaminiams &8: str 1 d' arba suteikia netiesiogin- apsaug vietos gaminiams &8: str
6 d'
2.3.2. )ana+ios ir konkuruojan'ios preks
0utarties 8: str 1 d nurodo Cpanaius gaminiusD, kai tuo tarpu 8: str 6 d " Ckitus gaminiusD +e to, remiantis
8: str 1 d, draud)iamas apmokestinimas didesniais mokesiais nei tie, kurie taikomi panaiems gaminiams, o
6
8: str 6d susiaurinama iki draudimo nustatyti tokius mokesius, kurie suteikia netiesiogin- apsaug vietos
gaminiams
.anaioms prekms apibdinti buvo naudojamas objektyvusis kriterijus " panaios preks yra tos, kurios
priskiriamos toms paioms preki grupms, nustatomoms statistiniais ar muit tikslais .reki priskyrimas tai
paiai bendrojo muito tari$o grupei yra vienas svariausi argument, siekiant rodyti preki panaum, nors ir
nra lemiamas .anaios preks neturi bti identikos, taiau, pirma, turi turti panai savybi, toki kaip
skonis, kvapas, sudtis, produkt gamybos bdas bei kilm, antra, produktai turi tenkinti tuos paius vartotoj
poreikius, o vartojimas turi bti panaus arba sulyginamas
<aip jau buvo minta, preks, kurios nra panaios, taiau konkuruoja tarpusavyje patenka 8: str 6 d
reguliavimo srit #arpusavyje konkuruojaniomis prekmis pripa)stamos net ir tos, kurios tarpusavyje
konkuruoja tik i dalies, netiesiogiai ar potencialiai <onkuruojaniomis prekmis bus pripa)stamos preks,
kurios $aktikai ar potencialiai gali viena kit pakeisti
2.3.3. ,- str. I.ojoje ir II.ojoje dal#se /tvirtinto draudimo apmokestinti apimtis
<aip jau buvo minta, rod)ius, kad preks yra panaios, taikytina 8: str 1 dalis, nustatanti, kad mokesiai
importuojamai prekei neturi bti didesni nei taikomi vietos prekms Aei preks netenkina panaioms prekms
nustatyt kriterij, taiau visgi tarpusavyje konkuruoja ar potencialiai gali konkuruoti " taikytina 8: str 6 d,
draud)ianti vidaus mokesiais suteikti netiesiogin- apsaug vietinms prekms
8: str 1 d nustatyt draudim Ctiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti didesniais mokesiaisD #eismas
interpretuoja pleiamuoju bdu #aikant 0utarties 8: str 1 d btina lyginti mokesi nat, kuri priklauso nuo
mokesio dyd)io, apskaiiavimo bdo ir kit mokesio taikymo taisykli #iesiogin diskriminacija gali
atsirasti dl to, kad yra apmokestinamas tik importuotas produktas &o panaus vietinis produktas " ne', taip pat
ir tais atvejais, kai importuojamas produktas apmokestinamas didesniais mokesiais, nei panaus vietos
produktas vien tik dl skirtingos produkto kilms !etiesiogin diskriminacija susijusi su tais atvejais, kai
skirtingi mokesiai panaioms prekms nustatomi nepriklausomai nuo j kilms, bet i esms siekiant to paties
rezultato " diskriminuoti dl preks kilms !ustaius, kad pa)eid)iama 8: str 1 dalis, ty tiesiogiai ar
netiesiogiai diskriminuojami importuojami produktai, valstyb nar pareigojama sulyginti mokesi nat,
tenkani vietos ir importuojamiems produktams, atsi)velgiant mokesi tari$us, apskaiiavimo bdus ar
taikymo taisykles, taip pat vienodai taikyti mokesi lengvatas
0utarties 8: str 6 d nustato draudim taikyti mokesi sistem, kuri suteikia apsaug vietos gaminiams
konkuruojani importuot produkt at)vilgiu ?iuo atveju skirtingas mokestis vietos ir importuojamai
produkcijai nebtinai bus vienodas, svarbu, kad tokiu apmokestinimu nebt sukuriama palankesn padtis
rinkoje vietos produktams #odl ir nustaius 8: str 6 d pa)eidim nereikalaujama sulyginti mokesi natos, o
tik panaikinti mokesio protekcionistin pobd, taikyti importuojamiems produktams tok mokest, kuris
eliminuot suteikiam apsaug vietos prekms
2.3.!. 0$jekt#viai skirtingas vidaus mokestis
8: str nedraud)ia skirtingai apmokestinti vidaus mokesiais panai preki, jei toks apmokestinimas remiasi
objektyviais kriterijais, preks gaminamos i skirting )aliav, naudojant skirtingus gamybos procesus arba
atsi)velgiant pagaminam preki kiek ir kt #aiau toks skirtingas apmokestinimas turi tenkinti ias slygas,
1' 0iekiama ekonomins ar socialins politikos tiksl, suderinam su E+ teiss reikalavimais>
6' Nra nustatytos detalios taisykls, kurios galina ivengti tiek tiesiogins, tiek netiesiogins diskriminacijos
bei netiesiogins vietos gamini apsaugos
.reks gamybos geogra$in vieta ar speci$iniai*tecMniniai valstybs, kuri importuojama prek, reikalavimai
jos gamybai, kaip ir kiti kriterijai, kuri importuojamos preks neturi galimybs $izikai ar teisikai patenkinti,
nra kriterijai, kuriais galima pagrsti skirting panai preki apmokestinim
2.!. 1iek#$iniai importo $ei eksporto apri$ojimai ir l#giaver'io poveikio
priemons
+e $iskalini prekybos barjer, yra draud)iami ir diskriminaciniai $iziniai ir tecMniniai prekybos barjerai
!ordamos apsaugoti savo rink, valstybs gali siekti nustatyti kvotas importuojamai ar eksportuojamai
produkcijai, vairias administracines priemones ar procedras, tecMninius reikalavimus importuojamoms bei
vietos prekms #okios priemons yra vadinamos kiekybiniais apribojimais ir lygiaverio poveikio
priemonmis
E+ sutartis tvirtina apribojim draudim,
69 straipsnis
'alstybi nari tarpusavio pre(ybo)e u*+rau+*iami (ie(ybiniai importo apribo)imai ir visos ly!iaver,io
povei(io priemon-s.
7
68 straipsnis
'alstybi nari tarpusavio pre(ybo)e u*+rau+*iami (ie(ybiniai e(sporto apribo)imai ir visos ly!iaver,io
povei(io priemon-s.
#am tikrus valstybi nari taikomus kiekybinius apribojimus ir lygiaverio poveikio priemones valstybs nars
gali pateisinti ribojimo pagrstumo slygomis /ibojimo pagrstumo slygos yra nustatytos 0utarties ;: str bei
Europos #eisingumo teismo jurisprudencijoje, kurioje tvirtintos pagrstumo slygos vadinamos
Cprivalomaisiais reikalavimaisD
2.!.1. 1iek#$ini% importo apri$ojim% ir l#giaver'io poveikio priemoni% svoka
ir draudimo apimtis
<iekybiniai apribojimai apima priemones, kurios visikai ar i dalies suvar)o preki eksport, import ar
tranzitE1F .riemons turinios lygiavert kiekybiniams apribojimams poveik apima ne tik prie tai mintus
suvar)ymus, bet taip pat bet kokias kitas priemones, kurios turi tok pat poveik #okiomis priemonmis neretai
pripa)stami prekms taikomi tecMniniai reikalavimai, vairios administracins priemons ar procedros
2.!.1.1. Direkt#va 2-34-
=ienas pirmj antrins teiss akt, apibr)usi lygiaverio pobd)io kiekybiniams importo apribojimams
priemones, yra Europos <omisijos 184: m sausio 18 d direktyva !r 4:G5:E1F Jirektyva nustat, kad E+
sutarties 69 str taikytinas statymams, kitiems teiss aktams, administracinms priemonms, taip pat bet
kokiems vieosios vald)ios veiksmams ir aktams, kurie nors teisikai nepareigoja asmen, kuriems jie yra
skirti, taiau yra prie)astis siekti atitinkamo elgesio &preambuls 6,; punktai'
?ioje direktyvoje priemons yra skirstomos dvi grupes,
a 0kirtingai taikomos priemons, Dty kitokios nei tos, kurios taikomos ir vietins gamybos prekmsH &6 str
6 ir ; dalys'
b =ienodai taikomos priemons, ty kurios vienodai taikomos tiek vietins gamybos, tiek ir
importuojamoms prekms &6 str 1 dalis, ; str'
Jirektyvos 6 str 1 ir 6 dalys
1 ?i direktyva taikoma priemonms, iskyrus priemonms vienodai taikomoms vietiniams arba
importuotiems produktams, kliudanios importui, skaitant priemones, dl kuri importuoti yra sunkiau arba
brangiau nei realizuoti vietin- produkcij
6 =is pirma i direktyva taikoma priemonms, kuriomis importui arba importuot produkt realizavimui
bet kuriame realizavimo etape numatoma slyga " iskyrus $ormalum " kuri taikoma tik importuotiems
produktams, arba tokia slyga, kuri skiriasi nuo vietiniams produktams taikomos ir yra sunkiau vykdoma #aip
pat i direktyva yra konkreiai taikoma priemonms, kurios yra palankesns vietiniams produktams arba
suteikia jiems pre$erencij, iskyrus pagalb, kuriai slygos gali bti taikomos arba netaikomos
Jirektyva pateikia pavyzdin skirtingai taikom priemoni sra Jirektyvos 6 str ; d,
a' tik importuotiems produktams nustato ma)iausias arba did)iausias kainas, kai u) jas ma)iau ar daugiau
kainuojani produkt importas draud)iamas, suma)inamas arba turi atitikti nustatytoms slygos, galinios
trukdyti importui>
b' importuotiems produktams nustato ma)iau palankias kainas negu vietiniams produktams>
c' pelno mar)as ir visus kitus kain komponentus nustato tik importuotiems produktams arba juos nustato
skirtingai negu vietiniams produktams, pirmj nenaudai>
d' daro nemanomu bet kok importuoto produkto kainos padidinim, pavyzd)iui nustato papildomas su
importu susijusias ilaidas ir mokesius>
e' nustato produkt kainas tik pagal vietini produkt savikain arba kokyb-, kas sudaro klit preki
importui>
$' suma)ina importuoto produkto kain, ypa jo tikrj vert-, arba padidina jo savikain &nustato jo
pabrangim'>
g' leid)ia importuotiems produktams patekti vietin- rink, tik su slyg, kad importuojanios valstybs
nars teritorijoje yra importuotoj tarpininkas arba atstovas>
M' nustato tik importuotiems produktams mokjimo slygas arba slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams
produktams taikom slyg ir yra sunkiau vykdomos>
i' tik importui reikalauja pateikti garantijas arba reikalauja dalini mokjim ma)inant siskolinim>
j' tik importuojamiems produktams taiko slygas, vis pirma, susijusias su $orma, dyd)iu, svoriu, sudtimi,
pateikimu, identi$ikavimu arba produkto pristatymu, arba importuojamiems produktams taiko slygas, kurios
skiriasi nuo vietiniams produktams taikom slyg ir yra sunkiau vykdomos>
8
k' trukdo asmenims pirkti tik importuotus produktus arba imponuoja &reikalauja' pirkti tik vietinius
produktus, arba pre$erencij teikia tik j pirkimui>
l' visai arba i dalies neleid)ia naudoti nacionalini priemoni arba rengini tik importuotiems produktams
arba mintas priemones bei renginius visai ar i dalies leid)ia naudoti tik vietiniams produktams>
m' draud)ia arba riboja tik importuot produkt reklam arba visai ar i dalies leid)ia reklamuoti tik vietinius
produktus>
n' draud)ia, riboja tik importuot produkt laikym sandlyje arba reikalauja tik juos laikyti sandlyje> visai
arba i dalies sandliavimo patalpas leid)ia naudoti tik vietiniams produktams, arba importuot produkt
laikymui sandliuose nustato tokias slygas, kurios skiriasi nuo vietiniams produktams taikom slyg ir yra
sunkiau vykdomos>
o' nustato, kad importavimui viena arba daugiau valstybi nari turi taikyti abipusikumo princip>
p' nustato, kad importuoti produktai turi visai arba i dalies atitikti kitas nei importuojanios alies taisykles>
O' importuotiems produktams nustato terminus, kurie yra per trumpi arba per ilgi, palyginti su normaliu
vairi operacij, kuriems tokie terminai taikomi, vykdymu>
r' tikrina importuotus produktus arba nustato jiems vietiniams produktams nebding kontrol-, iskyrus
tikrinim atliekant muitins procedras, arba importuotus produktus kontroliuoja grie)iau negu vietinius, nors
tai nra btina vienodai apsaugai u)tikrinti>
s' kilms arba altinio nenurodanius pavadinimus leid)ia naudoti tik vietiniams produktams
<aip matyti, direktyva buvo u)draustos skirtingai taikomos priemons, pateikiant neisam 61 tokio pobd)io
priemons sra <itaip tariant, visos skirtingai taikomos priemons reik lygiaverio poveikio kiekybiniams
importo apribojimams priemones, kurios draud)iamos 0utarties 69 str .astebtina, kad beveik visos minimos
priemons buvo nagrinjimo objektu Europos #eisingumo teisme
=isgi direktyva u)draud taip pat ir vienodai taikomas priemones, kurios reguliuoja preki pardavim ir vis
pirma siejasi su produkto $orma, dyd)iu, svoriu, sudtimi, pateikimu, identi$ikavimu arba produkto pristatymu,
jeigu toki priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki judjimui yra neproporcingai didelis palyginti su jo
paskirtimi, o t pat tiksl galima pasiekti kitomis, ma)iau prekybai trukdaniomis priemonmis &Jirektyvos ;
str'
@pibendrinant direktyvoje pateikt lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemoni svok
ir j draudimo apimt, pa)ymtina, kad draud)iamos visos skirtingai taikomos priemons, o taip pat ir vienodai
taikomos preki pardavimo taisykls, kurios vis pirma siejasi su produkto $orma, dyd)iu, svoriu, sudtimi,
pateikimu, identi$ikavimu arba produkto pristatymu, jeigu toki priemoni ribojamasis poveikis laisvam preki
judjimui yra neproporcingai didelis palyginti su jo paskirtimi, o t pat tiksl galima pasiekti kitomis, ma)iau
prekybai trukdaniomis priemonmis
2.4.1.2. Dasonville byla
#eismas pateik savo pa)ir lygiaverio poveikio priemoni svok byloje /ro%ureur +u 0oi v. Dassonville
E1F +ylos $abula buvo susijusi su kotiko viskio importu i .ranczijos +elgij Bmportuotojai &+enoit ir
Lustave Jassonville' neturjo Aungtins <aralysts muitins iduoto preki kilms serti$ikato ir tuo bdu
pa)eid +elgijoje galiojanius teiss aktus !ors viskis buvo teistai sigytas .ranczijoje, u) pa)eidim
mintiems asmenims grs baud)iamoji atsakomyb
#eismas pa)ymjo, kad bet kokios valstybi*nari prekybos taisykls, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai, $aktikai
ar potencialiai kliudo prekybai +endrijos viduje yra laikytinos priemonmis, turiniomis lygiavert
kiekybiniams apribojimams, poveik &5dalis'
Europos +endrijoje nra sistemos, kuri u)tikrint vartotojus, kad nurodyta produkto kilm yra autentika,
valstyb nar turi teis- imtis priemoni u)kertani keli nes)iningiems veiksmams, taiau tokios priemons
turi tenkinti protingumo kriterij, o rodymai, kuri reikalaujama, neturi trukdyti prekybos tarp valstybi nari
ir turi bti pasiekiami visiems +endrijos pilieiams &7 dalis'
#odl #eismo nuomone, valstybs nars reikalavimas turti preki kilms serti$ikat, kur yra sunkiau gauti
originalios preks importuotojams, importuojantiems tas prekes i valstybs nars, kurioje tos preks yra
laisvojoje apyvartoje, nei tiems importuotojams, kurie importuoja tas paias prekes tiesiogiai i kilms
valstybs yra laikytinos lygiaverio poveikio kiekybiniams apribojimams priemonmis &8 dalis'
=adinasi, lygiaverio poveikio priemonmis pripa)intinos Cvisos valstybi nari priimtos prekybos taisykls,
galinios tiesiogiai ar netiesiogiai, $aktikai ar potencialiai trukdyti prekyb +endrijos vidujeD ?i vadinamoji
Dassonville 1ormuluot- u)draud valstybms narms taikyti bet kokias taisykles, jei jos ribojo prekyb
+endrijoje Aei direktyvos 4:G5: pagrindinis draudimo kriterijus buvo valstybs taikomos priemons $aktikas
9
ribojantis poveikis, tai pagal Dassonville 1ormul2 draud)iamas ir potencialus ribojimas #aigi nustaius, kad
nacionalin priemon gali trukdyti prekyb +endrijoje, ji turi bti pripa)stama, kaip lygiaverio poveikio
priemon pagal 0utarties 69 str, todl visikai nebtina nustatyti, kad ji $aktikai trukdo ar apsunkina
konkreios preks import #oki pozicij #eismas patvirtino eilje byl
=isgi reikt pabr)ti, kad Dassonville byla buvo susijusi su skirtingai taikomomis priemonmis +yloje kilo
klausimas apie nacionalins teiss akto nuostat, draud)iani importuoti prek-, turini kilms vietos nuorod,
jeigu prie ios preks nra pridtas o$icialus eksportuojanios valstybs iduotas dokumentas, patvirtinantis jos
teis- i nuorod +tent dl ios prie)asties Dassonville $ormul- vis pirma imta taikyti skirtingai taikomoms
priemons
2.4.1.3. Cassis de Dijon byla
1847 metais $irma 0e#e =okietijos $ederalinei alkoMolio monopolio administracijai pateik praym leisti i
.ranczijos =okietij ve)ti ir =okietijoje parduoti serbent liker Cassis +e Di)on .ranczijoje Cassis +e
Di)on grimas paprastai gaminamas su 15*6: proc trio alkoMolio kiekiu, jo galima laisvai nusipirkti
=okietijos institucija atsisak iduoti leidim ve)ti grim, motyvuodama tuo, kad Cassis +e Di)on dl ma)o
alkoMolio kiekio negali bti pardavinjamas =okietijoje %inta institucija rmsi galiojaniu teiss aktu,
kuriame buvo sakoma, kad laisvai prekiauti galima tik degtinmis &pvz, konjakais' su minimaliu ;6 proc trio
alkoMolio kiekiu %onopolio tarnybos nuomone, vaisiniams likeriams iimties tvarka leid)iamas minimalus 65
proc trio alkoMolio kiekis, o Cassis +e Di)on tokio kiekio neturs
=okietijos vyriausyb rmsi keliais argumentais, ypa tuo, kad draudimas ve)ti Cassis +e Di)on pagrstas
visuomens sveikatos ir vartotoj apsaugos pagrindais &8 dalis' !eribojamas leidimas prekiauti vis ri
degtinmis su bet kokiu alkoMolio kiekiu gali slygoti didesn alkoMolio vartojim, nes, =okietijos atstov
nuomone, lengviau priprasti prie silpnesni alkoMolini grim &1: dalis' +e to, alkoMolio kiekio nustatymo
taisykls apsaugo vartotojus apribojant nes)iningus prekybinink ir gamintoj veiksmus, alkoMolis yra
brangiausia sudtin alkoMolini grim dalis, todl suma)inus alkoMolio kiek gyjamas konkurencinis
pranaumas &16 dalis'
+endrijoje kol kas nra bendr alkoMolio gamyb ir prekyb reglamentuojani taisykli, todl paios valstybs
nars savo teritorijoje gali reguliuoti klausimus, susijusius su alkoMoliu ir alkoMoliniais grimais &9 dalis' =isgi,
teismo nuomone, vienaals valstybs nars taisykls dl minimalaus alkoMolio kiekio alkoMolini grim
prekyboje yra klitis prekybai ir prietarauja 0utarties 69 str &12 dalis'
#eismas neman, kad tokias taisykles galima pateisinti !ors ir teigiama, kad prekybos klitys +endrijoje,
kylanios dl skirting nacionalini teiss akt, reglamentuojani prekybos taisykles, gali bti pateisinamos
tais atvejais, kai jos yra btinos privalomj reikalavim, susijusi su mokesi kontrols veiksmingumu,
visuomens sveikatos apsauga, prekybini sandori s)iningumu ir vartotoj apsauga, u)tikrinimu &9 dalis'
#aiau #eismas atmeta =okietijos argumentus, grind)iamus visuomens sveikatos ir vartotoj apsaugos
pagrindais
%inimalaus alkoMolio kiekio alkoMoliniuose grimuose taisykls nesiekia tokio tikslo, kuris yra bendrasis
interesas, be to, taisykls taikymas nra proporcingas, Cnra svarbesni&s' u) preki judjimo laisvs
reikalavimus, kurie yra viena pagrindini +endrijos taisykliD &12 dalis' #eismas pabr), kad vartotojai galt
bti apsaugoti reikalaujant pa)ymti alkoMolinio produkto kilm- ir trin- alkoMolio koncentracij ant produkt
pakuots &1; dalis', o =okietijoje taikom minimalaus alkoMolio kiekio taisykli paskms tra prekybos
stipriais alkoMoliniais grimais skatinimas, istumiant i nacionalins rinkos kit valstybi nari produktus,
kurie netenkina nustatyt slyg &12 dalis'
/ezoliucinje sprendimo dalyje #eismas pabr)ia, kad draudimas taikyti lygiaverio poveikio importo
kiekybiniams apribojimams priemones, nustatytas 0utarties 69 str, apima minimalaus alkoMolio kiekio taisykles
alkoMoliniams grimams, tvirtintas valstybs nars teisje, jei importuojamas alkoMolinis grimas teistai
pagamintas ir platinamas kitoje valstybje narje &15 dalis' !ra jokio galiojanio pagrindo, kodl teistai
pagamintas ir platinamas vienoje i valstybi nari alkoMolinis grimas, negalt bti parduodamas kitoje
valstybje narje> valstyb nar negali nustatyti draudimo pardavinti mintus alkoMolinius grimus, taiau
kuriuose yra ma)esnis alkoMolio kiekis, nei tai leid)ia nacionaliniai teiss aktai &12 dalis'
Cassis sprendimo svarba pasireik tuo, kad #eismas analizavo vienodai taikom priemon-, kuri pripa)ino
lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams priemone <itaip tariant net ir vienodai taikoma
priemon, jei ji tiesiogiai ar netiesiogiai, $aktikai ar potencialiai riboja prekyb +endrijoje, ji yra draud)iama
+e to, #eismas tvirtino taip vadinam abipusio pripa)inimo principE1F, preks, kurios yra teistai pagamintos
ir pardavinjamos vienoje valstybje narje, gali bti teistai pardavinjamos bet kokioje kitoje valstybje
narje
10
@bipusio pripa)inimo principas grind)iamas idja, kad tam tikr vertybi &pvz, sveikatos ir vartotoj apsaugai'
skirti teiss aktai visose valstybse narse yra panas <iekviena valstyb nar jau yra nustaiusi bent jau tuos
minimalius reikalavimus, kurie yra btini siekiant u)tikrinti mint vertybi apsaug #odl tokios taisykls,
kurios papildomai nustato ar dubliuoja kitoje valstybje narje nustatytas vertybi apsaugos taisykles,
prietarauja laisvam preki judjimui
#uo bdu Casis sprendimas +endrijoje pasil prekybos laisv-, nacionalini preki skirtum galimyb-, po io
sprendimo nereikjo Marmonizuoti valstybi nari nacionalini taisykli, nes toki taisykli taikymui buvo
nustatytos aikios ribos =isgi is sprendimas stipriai iplt draudim taikyti lygiaverio poveikio kiekybiniams
importo apribojimams priemones
<aip jau buvo minta, +ire(tyva 50340 draud skirtingai taikomas priemones, o taip pat vienodai taikomas
priemones, kurios reguliuoja preki pardavim ir vis pirma siejasi su produkto $orma, dyd)iu, svoriu,
sudtimi, pateikimu, identi$ikavimu arba produkto pristatymu, jei tokios vienodai taikomos priemons yra
neproporcingos Esminiu priemons draudimo kriterijumi direktyva pripa)sta tos priemons $aktik ribojant
poveik #uo tarpu Dasonville byloje #eismas praplt priemoni svok, u)drausdamas ir potencialiai prekyb
ribojanias priemones Dasonville $ormul- #eismas taik skirtingai taikomoms priemonms Cassis byloje
nagrintos minimalaus alkoMolio taisykls buvo taikomos tiek vietinms, tiek i kit valstybi nari
importuojamoms prekms, ty vienodai taikomos
#aigi Dassonville $ormuluot- prapltus Casis byloje nustatytu draudimu nustatyti vienodai taikomas lygiaverio
poveikio priemones bei tarpusavio pripa)inimo principu, lygiaverio poveikio priemoni draudimo apimtis
buvo iplsta
2.4.1.4. Keck byla
.ranczijoje galiojo draudimas parduoti prekes )emesne nei j pirkimo kaina " taip vadinamasis nuostolingas
pardavimas &nors buvo leid)iama pardavinti gamintojui )emesnmis nei gamybos katai' P) io draudimo
pa)eidim . <eck ir p %itMouard grs baud)iamoji atsakomyb
#eismas man, kad nors ir skirtingose valstybse narse monms taikomi skirtingos prekybos taisykls, vienos
draud)ianios, kitos leid)ianios nuostoling perpardavim, taiau tai nra diskriminacija, nes tokios prekybos
taisykls taikomos visiems subjektams, esantiems toje teritorijoje, nepaisant j pilietybs &9 dalis' +e to,
nacionalin norma, kuri draud)ia nuostoling perpardavim nra skirta reguliuoti prekyb tarp valstybi nari
&16 dalis' <eturioliktoje sprendimo dalyje #eismas teigia, kad atsirado tendencija ginyti bet kokias prekybos
taisykles, taikomas valstybse narse, todl jis mano yra btina per)irti ir naujai paaikinti jau priimtus
sprendimus ioje srityje 17 sprendimo dalyje #eismas nurodo,
5/rie6in!ai tam7 (as an(6,iau buvo nuspr2sta7 na%ionalini pre(ybos taisy(li7 ribo)an,i ar +rau+*ian,i tam
ti(r pre(i par+avim87 tai(ymas (it 'alstybi 9ari pre(-ms neturi b:ti suprantamas7 (aip tiesio!iai ar
netiesio!iai7 teori6(ai ar pra(ti6(ai tru(+antis pre(yb8 tarp 'alstybi 9ari Dassonville bylos prasme7 )ei
to(ios pre(ybos taisy(l-s tai(omos visiems valstyb-s teritori)o)e vei(iantiems platinto)ams7 ir )ei to(ie
rei(alavimai teisi6(ai ar pra(ti6(ai taip pat tai(omi ir vietini ir (it 'alstybi 9ari pre(-ms.;
<itaip tariant nacionalini statym nuostatos, kurios riboja ar draud)ia tam tikrus preki pardavimo bdus
nepatenka 69 str taikymo srit, jeigu jos,
1. tai(omos visiems na%ionalin-)e teritori)o)e vei(iantiems pre(ybinin(ams<
2. +aro to(= pat teisin= ar 1a(tin= povei(= ir vietini ir importuo)am pre(i pre(ybai.
0kirtingai nei Dassonville byloje, kurioje E## numat, kad bet kokia priemon, kuri gali tiesiogiai ar
netiesiogiai, $aktikai ar potencialiai trukdyti prekyb tarp valstybi nari, yra draud)iama, >e%( byloje #eismas
konstatuoja, kad nors draudimas pardavinti nuostolingai gali paveikti laisv preki judjim, taiau, jeigu tokia
nacionalin taisykl yra vienodai taikoma ir tra prekybos taisykl, ji neturi bti laikoma lygiaverio poveikio
kiekybiniams apribojimams priemone
<itaip tariant #eismas dar kart pabr)ia valstybs taisykli skyrim bendrai ir vienodai taikomoms taisyklms,
be to, pastarasias suskirsto dvi grupes, &1' prekybos taisykles, ir &6' taisykles prekei
E## nuomone 69 str negali bti taikomas toms vienodai taikomoms priemonms, kurios reguliuoja prekyb
paioje valstybje narje &ty preki pardavimo taisyklms'
2.4.1.5. Bylos po sprendimo Keck byloje
.askesn E## praktika rodo, kad savo bylose jis vadovaujasi sprendimu priimtu >e%( byloje #ai ypa matyti
lygiaverio poveikio priemoni skaidymui vienodai ir atskirai taikomas priemones, iuo po)iriu iskirtina De
?!ostini E1F, @I/ E6F bylos
#aiau iki iol praktikoje kyla prietaravimai dl E## sprendimo >e%( byloje, kadangi kartais gana sunku skirti
prekybos taisykles nuo priemoni, taikom paioms prekms, vis pirma dl svokos Cprekyb reguliuojanio
11
taisyklsD daugiareikmikumo ?tai Aamiliapress bylojeE;F @ustrijos laikrai leidjas, siek neleisti Q+=,
=okietijos leidjui, @ustrijoje leisti )urnal, kuriame buvo kry)ia)od)iai, kuriuos isprend- skaitytojai gaut
prizus @ustrijos statymai draud)ia leidjams savo leidinius traukti tokius konkursus @ustrija teig, kad jos
statymai nepateko 69 str apimt, nes nacionaliniai statymai buvo skirti pardavim skatinimo bdui ir todl,
pagal >e%( byl, nepateko 69 str taikymo srit #eismas nusprend, kad nors atitinkami nacionaliniai statymai
nukreipti prie pardavim skatinimo bdus, iuo atveju jie susij- su produkt turiniu, nes aptariami konkursai
sudaro neatskiriam )urnalo, kuriame jie spausdinami, dal #odl aptariamas nacionalinis statymas, kaip
taikomas bylos $aktams, nra susij-s su prekyb reguliuojaniomis taisyklmis pagal sprendim >e%( byloje
+e to, kadangi reikalaujama i kitose valstybse narse registruot prekiautoj pakeisti periodinio leidinio
turin, svarstomas draudimas apsunkina patekim valstybs nars rink atitinkamiems importuojamiems
produktams ir todl trukdo laisvam preki judjimui #odl tai i principo yra priemon, turint tok pat
poveik, kaip kiekybiniai apribojimai
@tsi)velgiant tai, kai kurie autoriai skiria statines ir nestatines arba dinamines prekyb reguliuojanias
taisykles 0tatinmis prekyb reguliuojaniomis taisyklms bus priskiriamos taisykls, susijusios su prekybos
vietos darbo valandomis, apskritai darbo laiku ar patalp, kuriose gali bti prekiaujama tam tikromis prekmis,
tipu !estatikos ar dinamikos prekyb reguliuojanios taisyklmis vadinamos tokios taisykls, kurios
reguliuoja bd, kuriuo gamintojas pasirenka parduoti tam tikr produkt, tam tikras reklamos, nemokam
pasilym ir pan $ormas #eigiama, kad dinamins prekyb reguliuojanios taisykls visgi turt patekti
0utarties 69 str apimt, o tik statini prekybos taisykli at)vilgiu turit bti taikomos >e%( byloje nustatytos
taisykls &jos nepatekt 0utarties 69 str' ?iems mokslininkams visgi priepastatoma nuomon, kad #eismas,
visgi >e%( byloje svarst toki galimyb-, taiau j atmet, #eismas pripa)ino, kad taisykl, draud)ianti
nuostoling prekyb, atm i prekybinink pardavim skatinimo bd ir todl suma)ino pardavim apimtis,
taiau vis dl to laik i taisykl- prekyb reguliuojania taisykle, kuri nepateko 69 straipsnio apimt & >e%(
sprendimo 1; dalis'
@pibendrinant vlsn- #eismo praktik teigtina, kad #eismas pastaruoju metu subtiliai pakeit savo pozicij,
teikdamas didesn- reikm- patekimui rink @ourmet International [4] byloje E## nurod, kad prekyb
reguliuojanios taisykls nepateka 69 straipsnio apimt, tik jei jos neu)kerta kelio ar netrukdo patekti rink
importuojamiems produktams labiau, nei vietiniams produktams %anytina, kad #eismas toliau vadovaujasi
>e%( bylos ivadomis, pagal kurias bendrai taikomos prekyb reguliuojanios taisykls laikomos
nepatenkaniomis 69 straipsnio apimt, taiau gali j patekti, jei jos visgi susijusios su produkt savybmis ir
u)kerta keli arba trukdo patekti rink
2.!.2. 1iek#$ini% eksporto apri$ojim% ir l#giaver'io poveikio priemoni% svoka
ir draudimo apimtis
<aip jau buvo minta, eksporto kiekybini eksporto apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudimas
yra tvirtintas 0utarties 68 str, kuris nesiskiria nuo 0utarties 69 str, tvirtinanio importo kiekybini eksporto
apribojim ir lygiaverio poveikio priemoni draudim =isgi #eismas skirtingai interpretavo iuos straipsnius
+yloje @roenvel+ [1] Rlandijos der gamintojas u)ginijo Rlandijos norm, draud)iani dti arkli ms
Rlandikuose derose #eismas nepalaik Len advokato nuomons, kuris sil vadovautis Dassonville ir
Cassis bylomis, pripa)inti i taisykl- draud)iama &jo nuomone, reikalavimas atitinkamai )ymti produkt
galt atitikti proporcingumo pricip' #eismas nustat, kad 0utarties 68 str iimtinai susij-s su skirtingo
re)imo tarp valstybs nars vidaus prekybos ir eksporto i jos tvirtinimu #aigi, jei tas pats r)imas yra
nustatomas ir vidaus preki skirt eksportui, ir vidaus preki, skirt vidaus vartojimui, 0utarties 68 str nra
pa)eid)iamas, ty bendrai taikomos priemons nra draud)iamos pagal 0utarties 68 str #eismas pa)ymjo, kad
0utarties 68 str draud)iamas skirtingo r)imo nustatymas tuo atveju, jei tai suteikia pranaum nacionaliniam
produktui kit produkt, importuojam i kit valstybi nari, sskaita Bon!eneel >aas bylojeE6F #eismas
pakartojo nuostat, kad bendrai taikomi reikalavimai nepa)eid)ia 0utarties 68 str &buvo tiriamos Rlandiko
srio kokybs ir sudties taisykls'
#uo tarpu atskirai taikomos priemons pa)eid)ia 0utarties 68 str ir joms taikomi Dassonville ir Cassis
reikalavimai ?iuo aspektu pamintina ou&elier 53346 byla, kurioje buvo tiriamas .ranczijos reikalavimas
gauti eksporto licencijas &po to, kai atliekama kokybs inspekcija' laikrod)iams, kurie yra eksportuojami, taiau
tokios licencijos nebuvo reikalaujama laikrod)iams, kurie skirti vidaus prekybai
@pibendrinant E## praktik bendrai taikom priemoni kontekste, btina paminti por nauj byl, kurios
sukl nema)us ginus teisinje literatroje #ai 0avil [3] ir ?s+a [4] bylos, kuriose ikilo kolizija tarp laisvo
preki judjimo ir intelektins nuosavybs teisi &preks kilms pavadinim apsaugos' Btalijos .rosciutto di
.arma kumpio ir Lrana .adana srio gamintojai kreipsi Jid)iosios +ritanijos ir .ranczijos teismus & ias
12
alis buvo importuojami aukiau minti produktai' nordami, kad bt u)drausta iose alyse naudoti aukiau
mintus kumpio ir srio kilms pavadinimus, kadangi tiek sris, tiek kumpis buvo supjaustyti u) i produkt
kilms teritorijos rib ?ie argumentai buvo grind)iami Btalijos teiss akt reikalavimais, nustataniais, jog
.rosciutto di .arma kumpis ir Lrana .adana sris bt smulkinami j pagaminimo regionuose #aigi ginas i
esms liet diskriminuojanias bendrai taikomas priemones, kurios buvo taikomos tiek nacionaliniams
gamintojams, tiek eksportuotojams @biejose bylose E## nusprend, jog, nors ios nacionalins priemons ir
pa)eid 0utarties 68 straipsn, bet buvo pateisinamos &pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos
sumetimais' @r po i byl #eismas pakeis savo praktik eksporto lygiaverio poveikio priemoni draudimui,
nra aiku =isgi bent jau kol kas teigti, kad bendrai taikomos taisykls taip pat patenka 0utarties 68 str
taikymo apimt, bt kiek per drsu
2.!.3. 5i$ojimo pagr/stumo sl#gos
!eatsi)velgiant tai, kad valstybs taikoma taisykl yra pripa)intina kaip kiekybinis apribojimas ar lygiaverio
poveikio priemon, valstyb nar turi teis- j taikyti, jei tokia taisykl atitinka ribojimo pagrstumo slygas
?ias slygas tikslinga skirstyti slygas, nustatytas E+ 0utartyje ir privalomuosius reikalavimus, nustatytus
#eismo
2.4.3.1. Nustatytos B sutartyje
30 straipsnis
69 ir 68 straipsni nuostatos nekliudo taikyti preki importo, eksporto ar tranzito draudim arba apribojim, jei
jie yra pateisinami visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba visuomens saugumo, )moni, gyvn ar augal
sveikatos bei gyvybs apsaugos, nacionalini meno, istorijos ar arcMeologijos vertybi apsaugos bei pramonins
ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais #aiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti
savavalika diskriminacijos priemone ar u)slptu valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu
?iomis 0utartyje nustatytomis ribojimo pagrstumo slygomis importo, eksporto arba preki kilms ir
pristatymo valstyb gali pateisinti tiek kiekybinius apribojimus, tiek ir lygiaverio poveikio kiekybiniams
apribojimams priemones =alstyb nar gali teisinti tiek bendrai taikomas, tiek ir atskirai taikomas taisykles,
nesvarbu, ar jos reguliuoja preks patekim rink &taisykl prekei', ar " prekyb toje rinkoje &prekybos
taisykl' =isgi tais atvejais, kai +endrijoje yra priimtas teiss aktas, kuriuo suderinamos valstybi taikomos
priemons, siekiant ;: str nustatyt tiksl, valstyb nar neturi teiss remtis mintomis ribojimo pagrstumo
slygomis
0varbu pabr)ti, kad E+ steigimo sutarties ;: str taikymas galimas tik tuo atveju, jei priemon nra taikoma su
tikslu diskriminuoti ar apriboti valstybi nari tarpusavio prekybos, be to, yra proporcinga #odl #eismas
nuodugniai tiria, ar priemons tikrasis tikslas nra nacionalins rinkos apsauga ir ar ji yra proporcinga #eismas
taip pat reikalauja, kad valstybi taikomos priemons nebt grind)iamos ekonominiais tikslais
0iekiant skaidrumo valstybi nari tarpusavio prekyboje, buvo priimtas sprendimas !r ;:56G85GE+ ?is
sprendimas vis pirma nukreiptas kontroliuoti, ar tinkamai yra gyvendinamas abipusio pripa)inimo principas
0prendimu siekiama, kad valstybs nars laiku ir tinkamai pranet apie nacionalini priemoni,
u)draud)iani laisv preki judjim, taikym
2.4.3.2. !rivalomieji reikalavimai
.rivalomj reikalavim doktrin #eismas vyst Cassis +e Di)on byloje, nustatydamas, kad lygiaverio
kiekybiniams apribojimams priemon gali bti pateisinama, jei,
ji btina, norint patenkinti pagrstus reikalavimus, ypa tuos, kurie susij- su veiksminga mokesi kontrole,
visuomens sveikatos apsauga, prekybos skaidrumu ir vartotoj apsauga #uo turi bti siekiama tikslo, susijusio
su visuotiniais interesais, tarnaujaniais laisvo preki judjimo, kuris yra vienas i +endrijos pamat,
reikalavimams
$varbu pabr-*ti7 (a+ privalom) rei(alavim pa!rin+ s8ra6as n-ra bai!tinis7 o teis- )uos pateisinti remiasi
propor%in!umo prin%ipu. Ceismas pabr-*-7 (a+ na%ionalini priemoni ribo)amasis povei(is laisvam pre(i
)u+-)imui turi b:ti propor%in!as sie(iamam apsau!oti interesui ir to paties ti(slo turi b:ti ne!alima pasie(ti
(itomis7 ma*iau pre(ybai tru(+an,iomis priemon-mis. $varbu pabr-*ti7 (a+ ben+r) interes +o(trina
tai(ytina ti( ben+rai tai(omoms priemon-ms7 to+-l ats(irai tai(om priemoni pateisinti remiantis 6iais
pa!rin+ais n-ra !alima.
III tema. (aisvas asmen% judjimas
(aisvas asmen judjimas apima,
1 (aisv darbuotoj &ir j eimos nari' judjim,
6 (aisv savarankikai dirbanij ir moni judjim &arba steigimosi laisv-',
13
; .aslaug teikimo laisv-E1F
E1F !ors paslaugos gali bti teikiamos paslaugos teikjui ir paslaugos gavjui nekertant sienos, silytina
paslaug teikimo laisv- priskirti prie laisvo asmen judjimo dl itin panaaus i laisvi reglamentavimo
3.1. Bendros laisvo asmen% judjimo tais#kls
3.1.1. Ekonomin veikla
(aisvo asmen judjimo taisykls gali bti taikomos tik tokiai asmen veiklai, kuri tenkina ekonomins veiklos
kategorij
Ekonomins veiklos svoka minima E+ sutarties 6 straipsnyje,
en+ri)a7 =(ur+ama ben+r8)8 rin(8 bei e(onomin2 ir pini! s8)un!8 ir =!yven+in+ama 3 bei 4 straipsniuose
nuro+ytas ben+ros politi(os arba vei(los (ryptis7 (elia sau u*+avin= viso)e en+ri)o)e s(atinti s(lan+*i87
su+erint8 ir toly+*i8 e(onomin-s vei(los pl-tot27 sie(ti au(6to ly!io u*imtumo ir so%ialin-s apsau!os7 vyr ir
moter ly!yb-s7 tvaraus ir nein1lia%inio au!imo7 +i+elio (on(uren%in!umo ir e(onomin-s vei(los reDultat
(onver!en%i)os7 au(6to ly!io aplin(os apsau!os ir )os (o(yb-s !erinimo7 !yvenimo ly!io ir !yvenimo (o(yb-s
!er-)imo bei valstybi nari e(onomin-s ir so%ialin-s san!lau+os bei soli+arumo.
0iekiant taikyti asmen judjimo laisvs taisykles, tiriama, ar konkreti ekonomin veikla yra tikra ir e$ektyvi
&an!l " !enuine an+ e11e%tive' E$ektyvios ekonomins veiklos svok atskleid)ia veiklos atlygintinumas,
turinys ir trukm
E$ektyvia veikla pripa)intinas darbuotojo darbas, u) kur mokamas )emesnis nei minimalus garantuotas darbo
u)mokestis ar u) kur yra atsiskaitoma paslaugomis !eturi jokios reikms, kad darbuotojas gauna papildom
pajam ar j siekia i privai altini ar net viej tos paios valstybs, kurioje dirbama, $ond
E$ektyvia veikla pripa)intinas ir darbas, dirbamas ne piln darbo dien #aiau tikra ir e$ektyvia veikla
nepripa)stama tokia menkavert veikla, kuri tra pagalbin .avyzd)iui, eiasdeimties valand darbuotojo
darbas atuoni mnesi laikotarpyje galt bti nepripa)intas e$ektyvia ekonomine veikla
Jarbas, kurio tikslas reabilituoti asmen po ligos nepripa)intinas e$ektyvia ekonomine veikla, nepaisant to, kad
u) tok darb mokama i viej $ond =isgi toki veikl galima vertinti ir kaip darb, jei tokios veiklos
tikslas nra vien tik asmens reintegracija #eismas nepripa)ino e$ektyvia ekonomin veikla gatvs muzikanto
veiklos, nes nebuvo tiesioginio ryio tarp paslaugos verts ir gauto u)mokesio #uo tarpu loterijos
organizavimas, kurios dalyviai i principo teturi galimyb- laimti priz, #eismo buvo pripa)inta paslauga, todl
tenkino ekonomins veiklos kategorij
E$ektyvios ekonomins veiklos problema taip pat buvo kilusi vertinant sportinink veikl #eismas pa)ymjo,
kad dalyvavimas pro$esionaliose arba pusiau pro$esionaliose $utbolo var)ybose yra ekonomin veikla, jei yra
dirbama u) darbo u)mokest arba teikiamos paslaugos ir tokiai veiklai taikomos E+ atitinkamos laisvs
taisykls #uo tarpu nacionalini komand sudarymas ir dalyvavimas nacionalinse sporto var)ybose, #eismo
nuomone, nepripa)intina kaip ekonomin veikla, o iskirtinai sporto, todl asmenys, sportuojantys
nacionalinse komandose, negals pasinaudoti laisvo asmen judjimo ar paslaug teikimo taisyklmis
3.1.2. Diskriminacijos draudimas
0utarties 16 str yra tvirtintas bendras draudimas diskriminuoti dl asmens pilietybs,
12 straipsnio &e3 7 straipsnis' 1 dalis,
?ios 0utarties taikymo srityje, nepa)eid)iant joje esani speciali nuostat, draud)iama bet kokia
diskriminacija dl priklausymo vienai ar kitai valstybei
?is nediskriminavimo principas buvo taikomas laisvam asmen judjimui, o vliau i nuostat pagrindu buvo
ivystyta Europos pilietybs samprata 14*66 &9 " 9e str' #eigiama, kad E0 pilietybs sampratos vedimas
asmens teis- laisvai judti Europos 0jungoje Dpavert konceptualiai naujaH
B ties %astricMto sutartyje teisinant E0 pilietybs samprat, taip pat buvo tvirtintos ir E0 pilieiams
garantuojamos teiss #uo bdu 0utarties 19 str, buvo tvirtinta kiekvieno E0 pilieio teis laisvai judti ir
apsigyventi valstybi nari teritorijoje, laikantis 0utartyje ir jai gyvendinti priimtuose teiss aktuose nustatyt
apribojim bei slyg ?i teis lyg ir dubliuoja laisvame asmen judjime tvirtintas teises ir bent jau kol kas
#eismas nesuteik mintai normai tiesioginio veikimo, o mokslininkai ios normos tiesioginiu veikimu pagrstai
abejoja
0utarties 16 str taikomas tokiose situacijose, kuriose E+ sutartis nenustato specialaus draudimo diskriminuoti
#eismo )od)iais, bendras diskriminacijos draudimo principas, nustatytas 0utarties 16 str, savarankikai
taikomas tik tokiose situacijose, kurioms taikoma E+ teis ir kuriose 0utartis nenustato specialij
diskriminacijos draudimo norm (aisvo asmen judjimo ir paslaug teikimo atvejais, pastarosios 0utarties
normos pripa)intinos specialiomis 0utarties 16 str at)vilgiu &)r 0utarties ;8 str 6 d, 2; str 6 d, 5: str ; d' B
14
kitos puss, mintas straipsnis daug kart buvo taikomas ir tokiose situacijose, kai E+ nediskriminavimo
principas buvo vienintelis, kur apskritai buvo galima taikyti
3.1.3. "idaus situacija
(aisvo asmen judjimo taisykls nra taikomos situacijose, kylaniose iimtinai vienoje ir toje paioje
valstybje narje &angl " eE%lusively internal situations' =idaus situacija vadinami tie atvejai, kai asmuo siekia
pasinaudoti E+ steigimosi laisvs normomis prie savo pilietybs valstyb- &juridini asmen atveju " prie
valstyb-, kurios teis taikoma tam juridiniam asmeniui' !eretai vidaus situacija sukelia taip vadinamos
Catvirktins diskriminacijosD atvejus, ty atvejai, kai vietos pilieiai yra diskriminuojami u)sieniei at)vilgiu
=isgi svarbu pa)ymti, kad Marmonizavus tam tikr srit antrins teiss aktu, kuris u)tikrina vis asmen
apsaug, valstyb nar privalo suteikti iuose aktuose nustatytas teises ne tik kit valstybi nari pilieiams, bet
ir savo pilieiams
3.2. Bendrosios laisvo asmen% judjimo teiss
=adovaujantis E+ 0utartyje tvirtinta pilietybs svoka, #eismo sprendimais ir antrins teiss aktais, visi E0
pilieiai gijo tam tikras laisvo asmen judjimo teises vien dl to, kad jie yra E0 pilieiai ar E0 piliei eimos
nariai
=adovaujantis 0utarties 2: str #aryba buvo galiota priimti reglamentus ir direktyvas, reikalingas darbuotoj
judjimo laisvei gyvendinti, atitinkamai 0utarties 22 str " steigimosi laisvei, o 0utarties 56 str " paslaug
teikimo laisvei gyvendinti #eiss ivykti i savo pilietybs valstybs ir atvykti kit valstyb- nar- su tikslu
dirbti, teikti paslaugas ar sisteigti buvo reguliuojama keletu antrins teiss normini akt (ygiai taip pat
skirtingi teiss aktai reguliavo teis- apsigyventi ir pasilikti gyventi po veiklos nutraukimo laisvame darbuotoj
judjime ir steigimosi ir paslaug teikimo laisvje 6::7 m baland)io ;: d sigaliojus direktyvai 6::2G;9,
visos ios teiss buvo Marmonizuotos vienu aktu " Jirektyva 6::2G;9GE+ Jl 0jungos piliei ir j eimos
nari teiss laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje
Jirektyva 6::2G;9GE+ pabr)iami proporcingumo ir draudimo piktnaud)iauti teismis principai <iek tai lieia
piktnaud)iavim teismis, direktyva nustato, kad valstybs nars gali patvirtinti btinas priemones atsisakyti,
nutraukti ar panaikinti bet koki ia direktyva suteikt teis-, jei jomis piktnaud)iaujama ar sukiaujama, pvz,
santuokomis i iskaiiavimo
3.2.1. 6eis i+v#kti ir teis atv#kti
<aip ir ankstesniuose teiss aktuose, teis ivykti i savo valstybs ribojama tik pareiga pateikti galiojani
tapatybs kortel- arba pas &6::2G;9 2 str'
#eiss atvykti aspektu, 0jungos pilieiams netaikomas va)iavimo vizos ar lygiaverio $ormalumo
reikalavimas, taiau reikalaujama galiojanio paso ar tapatybs kortels pateikimo #uo tarpu eimos nariams,
jei jie nra E0 pilieiai, taikomi viz reikalavimai, iskyrus tuos, kurie turi galiojani leidimo gyventi alyje
kortel- Jirektyva 6::2G;9 nustato, kad valstybs privalo suteikti vizas kuo greiiau ir nemokamai
3.2.2. 6eis g#venti
#eis apsigyventi valstybje narje skirstoma teis- gyventi iki trij mnesi ir ilgiau kaip tris mnesius #iek
pilieiai, tiek pilieio eimos nariai turi teis- gyventi iki trij mnesi netaikant jiems joki reikalavim,
iskyrus pareigojim turti tapatybs kortel- arba pas #eis gyventi alyje ilgiau kaip tris mnesius ribojama
tik asmenims tenkinantiems nustatytas slygas &4 str 1 d',
a' jie yra darbuotojai ar savarankikai dirbantieji priimaniojoje valstybje narje> arba
b' turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata
priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai ir turi visavert sveikatos draudim priimaniojoje
valstybje narje, arba
c' yra priimti privai arba valstybin- institucij, akredituot ar $inansuojam priimaniosios valstybs nars
pagal savo statym ar kit teiss akt praktik, turdami pagrindin studij kurso baigimo tiksl, skaitant
pro$esin rengim ir turi visavert sveikatos draudim priimaniojoje valstybje narje ir u)tikrina atitinkam
nacionalin- institucij pateikdami deklaracij ar kitokiu jos pasirinktu lygiaveriu bdu, kad jie turi pakankamai
itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios
valstybs nars socialins paramos sistemai, arba
d' yra 0jungos piliet, kuris atitinka a, b arba c punkto reikalavimus, lydintys ar kartu vykstantys eimos nariai
@tkreiptinas dmesys, kad 0jungos piliet lydintys ar kartu vykstantys eimos nariai turi teis- apsigyventi
nepriklausomai nuo j pilietybs
.akankam l reikalavimas, o taip pat ir ribojimas apsigyventi naujoje valstybje narje atvejais, kai asmuo
tampa nata priimanios valstybs nars socialins paramos sistemai buvo reglamentuota dar 188: metais
15
#eismas pabr), kad tarp valstybi nari piliei egzistuoja Ctam tikro laipsnio $inansinis solidarumasD, todl
valstybs nars turi atsi)velgti, jei $inansiniai sunkumai tra laikini
?ia direktyva buvo atsisakyta leidim gyventi valstybi nari pilieiams idavimo, vietoje to tvirtinant
valstybei narei teis- per ne trumpesn nei trys mnesiai termin reikalauti u)siregistruoti atitinkamose
institucijose =isgi eimos nariai, kurie nra E0 pilieiai, privalo gauti leidimo gyventi alyje kortel- Jirektyva
taip pat nustato registracijos serti$ikato &E0 pilieiams' ir leidimo gyventi alyje kortels &eimos nariams, kurie
nra valstybs nars pilieiai' idavimo ir galiojimo tvark
#eis- gyventi valstybje narje ilaiko iki trij mnesi gyventi atvyk- asmenys, jei jie netampa
nepagrsta nata valstybs nars socialins paramos sistemai Aei asmuo atvyko ilgesniam nei trys
mnesiai, jis turi tenkinti visus atvykimui nustatytus reikalavimus =isgi direktyva pa)ymi, kad
isiuntimo i alies priemon neturi bti 0jungos pilieio ar jo eimos nario pasinaudojimo
priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistema automatin pasekm +e to, isiuntimo i
alies priemon jokiu bdu negali bti taikoma prie 0jungos pilieius ar j eimos narius, jei,
a' 0jungos pilieiai yra darbuotojai arba savarankikai dirbantieji>
b' 0jungos pilieiai atvyko priimaniosios valstybs nars teritorij iekodami darbo #okiu atveju 0jungos
pilieiai ir j eimos nariai negali bti isisti i alies, tol, kol jie gali pateikti rodymus, kad tebeieko darbo ir
kad jie turi reali galimybi sidarbinti
E0 pilieio mirtis &16 str', ar eimos nari isiskyrimas, santuokos ar registruotos partnerysts nutraukimas &1;
str' i principo neturi takos eimos nari, E0 piliei, gyvenimo alyje teisei ?eimos nariams ne E0 pilieiams
teis gyventi u)tikrinama, jei jie iki pilieio mirties pragyveno alyje bent vienerius metus, o skyryb atveju
keliamos slygos, susijusios su santuokos trukme ir nutraukimo aplinkybmis &)r, 1; str 6 d'
3.3. (aisvas dar$uotoj% judjimas ir EB dar$o teis
(aisv darbuotoj judjim reglamentuoja 0utarties ;8*26 &29 " 51' str,
39 straipsnis &e3 29 straipsnis'
1 +endrijoje u)tikrinama darbuotoj judjimo laisv
6 #okia judjimo laisv reikia, kad darbinimo, darbo u)mokesio ir kit darbo ir u)imtumo slyg at)vilgiu
panaikinama bet kuri valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs
; Ai suteikia teis-, galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos
sumetimais,
a' priimti $aktikai pateiktus pasilymus sidarbinti>
b' iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje>
c' apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim
reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus>
d' pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui laikantis <omisijos
gyvendinaniuose reglamentuose nustatyt slyg
2 ?io straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybs tarnyboje
0utarties ;8 &29 str' " veikia tiesiogiai, #eismo )od)iais ;8 str norma nustato aiki pareig valstybms
narms, kuri nereikalauja +endrijos institucijoms ar paioms valstybms narms imtis joki papildom
veiksm, o ios normos gyvendinimas nepaliekamas mint institucij nuo)irai
3.3.1. 7u$jektai
Darbuotojai
E0 =alstybi nari arba EEE valstybi*nari pilieiai, kurie yra darbo teisini santyki subjektai .agal
reglamento 1716G79, 1 str darbuotojas yra E0 valstybs nars pilietis, kuris turi teis- dirbti ir iekoti darbo kitos
valstybs nars teritorijoje .ilietyb nustatoma vadovaujantis valstybi nari nacionaline teise #uo tarpu
darbuotojo svoka yra +endrijos svoka, nepriklausanti nuo valstybs nars teiss, todl turi bti
interpretuojama pleiamuoju bdu, o iimtys " siaurai !ustatant darbuotojo svok, visikai nesvarbu, ar
nagrinjami teisiniai santykiai nacionalinje teisje priskiriami darbo, ar kitiems teisiniams santykiams
@tsi)velgiant tai, kad bet kokia asmen judjimo laisv taikoma tik ekonominei veiklai, darbuotojas
apibr)tinas remiantis trimis kriterijais, pirma, asmuo atlieka tam tikr darb, antra, gauna atlyginim ir treia,
jam vadovauja kitas asmuo #eismo )od)iais, tai Dasmuo, kuris tam tikr laik teikia paslaugas kitam asmeniui,
pastarajam vadovaujant, o u) tai gauna atlyginimH .irmasis ir antrasis kriterijai " darbo atlikimas ir
atlygintinumas " i esms yra apspr-sti De$ektyvios ekonomins veiklosH svokos #uo tarpu treiasis "
darbuotojui vadovauja kitas asmuo " atriboja savarankikai dirbanius nuo darbuotoj, ir reikia asmenis, kurie
neveikia savo rizika ir savo sskaita
16
Jarbuotoju nebus pripa)stamas asmuo, kuris savanorikai paliko darb toje alyje tam, kad studijuot,
iskyrus atvejus, kai studijos yra susijusios su jo buvusiu darbu @smuo taip pat turi teis- pasinaudoti
darbuotojams suteikiamomis teismis ir tuo atveju, jei jis ne savo valia neteko darbo ir dl darbo rinkos
slyg yra priverstas atlikti pro$esin mokym kitos pro$esins veiklos srityje
Kiti asmenys
+e darbuotoj, laisvo darbuotoj judjimo normos taip pat taikomos ir kit grupi asmenims,
darbuotojo eimos nariams, net jei jie nra E0 valstybi nari ar EEE valstybi pilieiai bei asmenims,
kurie neteko darbo, bet turi galimyb- rasti kit
/emiantis direktyvos 6::2G;9GE+ 6 str eimos nariais apibr)iami,
a' sutuoktinis>
b' partneris, su kuriuo 0jungos pilietis sudar registruot partneryst-, remiantis valstybs nars teiss
aktais, jei priimanioji valstyb nar traktuoja registruot partneryst- kaip lygiavert- santuokai ir
laikantis atitinkamuose priimaniosios valstybs nars teiss aktuose nustatyt reikalavim>E1F
c' pilieio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukak- 61 met am)iaus, arba
ilaikytiniai>
d' pilieio ir sutuoktinio ar partnerio ilaikomi tiesioginiai giminaiiai, esantys aukiau pagal
giminysts linij
#eisingumo teismas analizavo kelet byl, kuriose nagrinjo isiskyrusi sutuoktini teises, vienas i
kuri nebuvo E0 pielietis&' 0u E0 pilieiu&te' isiskyrusiems ne E0 pilieiams&tms' turi bti
suteikiama teis gyventi valstybje narje, ne tik dl to, kad btina u)tikrinti j vaik &E0 piliei'
teises, bet taip pat ir tais atvejais, kai nepilietis ir piliet gyveno tikroje santuokoje Jirektyvos
6::2G;9GE+ 1; str nustatyta eimos nari gyvenimo alyje teiss ilaikymas skyryb, santuokos
anuliavimo ar registruotos partnerysts nutraukimo atvejais %intos normos, kaip ir 1884 m #arybos
rezoliucija dl priemoni btin priimti kovojant su santuokomis dl iskaiiavimoE6F, numato kriterijus
padedanius atskirti, kada santuok galima laikyti tikra arba, kada ji tra tik santuoka dl iskaiiavimo
=aikai, laisvo darbuotoj judjimo prasme, laikytini eimos nariais tuo atveju, jei jiems nra sukak- 61 metai
!et ir sulauk- 61 met am)iaus jie ilaiko eimos nari status, jei yra ilaikytiniai ?iuo atveju vaik
priskyrimas eimos nariams yra labai panaus tv, seneli ir proseneli status, nes ir ie asmenys turi bti
ilaikytiniai Blaikytinio statusas yra $akto klausimas, kuris gali bti grind)iamas pragyvenimo ilaid
atlyginimu ar $inansine pagalba #eismo nuomone, nustatant ilaikytinio status, prie)astys, dl kuri asmuo
tapo ilaikytiniu, o taip pat slyga, kad asmuo pats galt save ilaikyti, jei sidarbint, neturi reikms, neturi
reikms ir tai, kad darbuotojo eimos narys galjo kreiptis institucijas, kad gaut atitinkamo dyd)io socialin-
paalp, ar kad $aktikai kreipiasi dl tokios paalpos gavimo priimanios valstybs institucijas
3.!. 8pri$ojim% draudimas laisvame dar$uotoj% judjime
E+ sutarties ;8 str 6 dalis draud)ia diskriminacij dl pilietybs, susijusi su darbinimu, darbo u)mokesiu ir
kitomis darbo ir u)imtumo slygomis Itvirtin-s ;8 str tiesiogin veikim ir u)draud-s tiesiogin- diskriminacij,
#eismas nustat, kad draud)iama taip pat ir netiesiogin diskriminacija #eismas teig, kad Cvienodo elgesio
taisykls draud)ia ne tik tiesiogin- diskriminacij dl pilietybs, bet taip pat ir visas paslptas diskriminacijos
$ormas, kurios nors ir taikant kitokius di$erencijavimo kriterijus nei pilietyb i esms siekia to paties
rezultatoDE1F !etiesiogiai diskriminuojaniomis taisyklmis #eismas laik gyvenamosios vietos reikalavim,
reikalavimus mokti kalb ir pan
@kivaizdu, kad gramatinis 0utarties aikinimo tekstas aikiai suponuoja tik diskriminacijos draudim, bet
netvirtina apribojim draudimo, nustatyto steigimosi bei paslaug teikimo laisvse #aiau #eismas nebuvo
link-s laisvame darbuotoj judjime apsiriboti tik nediskriminavimo doktrina, bet taik vienodo elgesio
reikalavimo doktrin, ty #eismas aikino 0utarties ;8 str nuostatas ne tik kaip draud)ianias diskriminuoti,
taiau draud)ianias nustatyti bet kokius apribojimus, kurie ribot laisv darbuotoj judjim >raus ir vliau
osman bylose #eismas nustat draudim taikyti taisykles, kurios nors ir nra diskriminuojanios pilietybs
at)vilgiu, taiau gali kliudyti laisv darbuotoj judjim
3.4. Dar$uotojams ir j% +eimos nariams suteikiamos teiss
+e bendrj laisvo asmen judjimo teisi, darbuotojams suteikiamos dvi teisi grups,
1 sidarbinti ir dirbti tokiomis slygomis, kurios nediskriminuoja, o taip pat neriboja ir nedaro ma)iau
patraukliu 0utartyje tvirtint pagrindini laisvi gyvendinim>
6 kitos teiss &socialins teiss, teiss mokytis vietimo staigose darbuotojo eimos nariams ir kt'
Jarbuotoj eimos nari teisi apimtis yra panai darbuotoj, taiau teigiama, kad jos kyla iimtinai dl
eimos nario ryio su darbuotoju, todl turt bti vardinamos kaip ivestins 0u tuo susij- klausimai, ar
17
darbuotojo eimos nari teiss atsiranda ir pasibaigia tuo paiu momentu, kaip ir paties darbuotojo teiss &pvz,
darbuotojas ivyksta kit valstyb-, o jo eimos narys lieka' %anytina, kad darbuotojo eimos nari teisi
priskyrimas ivestinms teisms yra pasen-s ir netaikytinas, ypa po to, kai sigaliojo direktyva 6::2G;9, kuri
tvirtino darbuotojo eimos nari teis- gyventi valstybje narje, darbuotojui mirus ar ivykus &direktyvos 16
str', o taip pat isiskyrus, anuliavus santuok ar nutraukus registruot partneryst- &direktyvos 1; str'
3.9. 6eis /sidar$inti ir dar$o sl#gos

#eis sidarbinti ir reikalavimai darbo slygoms yra nustatyti reglamente 1716G79 /eglamento
nuostatos, susijusios su darbuotojo eimos nariais buvo pakeistos direktyva 6::2G;9GE+, panaikinant
reglamento 1: ir 11 straipsnius
?iuo aktu nustatomas bendras principas, bet kuris valstybs nars pilietis, nepaisant jo nuolatins gyvenamosios
vietos, turi teis- sidarbinti ir dirbti kitoje valstybje narje pagal joje taikomas taisykles, kurios negali nustatyti
blogesni slyg nei tos, kurios yra nustatytos vietos vasltybs pilieiams #eis sidarbinti ar savarankikai
dirbti suteikiama ir darbuotojo eimos nariams, kurie turi teis- gyventi alyje arba nuolatinio gyvenimo teis-
valstybje narje &6::2G;9 6; str'
1' #eis sidarbinti &direktyvos B skyrius'
+et koks nacionalinis statymas bei taisykl yra netaikomi, jei ji prietarauja nediskriminavimo principui &;
str' ?i taisykl taikoma ne tik tiesioginei diskriminacijai &tikslas * tiesiogiai pilietybs pagrindu diskriminuoti
darbuotojus', bet taip pat ir tokioms taisyklms , kuri pagrindinis poveikis, u)kirsti keli kit valstybi nari
pilieiams sidarbinti valstybje " narje
!acionalins kalbos mokjimas yra iimtis i ios taisykls, Dnetaikoma slygoms, susijusioms su kalbos
mokjimu, kurio reikalauja u)imamos darbo vietos pobdisH &direktyvos ; str' #aiau tokio kalbos mokjimo
reikalavimas gali bti pateisinamas tik " a' darbo vietos pobd)iu ir b' turi bti taikomas visiems
besikreipiantiems dl darbo
6' Isidarbinimo taisykls ir lygyb &direktyvos BB skyrius'
i Jirbaniajam, valstybs nars pilieiui, kitos valstybs nars teritorijoje negali bti taikomos skirtingos
taisykls nei tos, kurios taikomos pastarosios valstybs nars pilieiams ypa susijusios su atlyginimu,
atleidimu i darbo, sugra)inimu darb ir pakartotinu sidarbinimu &4 str 1d'
ii @smeniui turi bti taikomos tos paios socialins ir mokesi lengvatos &4 str 6 d' #uri apimti visas
socialines bei mokesi garantijas bei lengvatas, tiek susijusias, tiek nesusijusias su darbo sutartimi, kurios yra
suteikiamos darbuotojams daugiausia dl j turimo darbuotojo statuso arba vien tik dl j gyvenimo tos
valstybs teritorijoje $akto =isgi #eismas, siekdamas apriboti galim piktnaud)iavim iskyr turinius teis-
nuolat gyventi, kurie sidarbino bei tuos, kurie laikinai apsigyveno ir ieko darbo .astarj socialini garantij
ir mokesi lengvat apimtis gali bti siauresn .a)ymtina, kad socialins nuostatos yra idstytos reglamente
99;G6::2
iii @smuo turi teis- mokym pro$esinse mokyklose bei perkvali$ikavimo centruose ?i teis taip pat apima
ir priemones, kurios sudaro slygas lankyti mokymo staigas &spec imokos' =isgi atvykimas valstyb- turint
vienintel tiksl " pasinaudoti valstybje egzistuojania studij rmimo programa u)kerta keli ios teiss
taikymui
iv .ro$esins sjungos ir teis gyvenamj plot #eis pasinaudoti naryste pro$esinje sjungoje bei teis
be diskriminavimo apsirpinti gyvenamuoju plotu &tiek valstybs silomu, tiek privaiu'
Jarbuotojo eimos nariams taip pat garantuojama teis mokytis priimanios valstybs vietimo staigose, o taip
pat ir teis vienodas socialines ir mokestines lengvatas
I" tema. 7teigimosi laisv
B principo galima sakyti, kad tai k E+ sutarties ;8 str nustato darbuotojams, E+ sutarties 2;*28 str numato
darbdaviams, verslininkams ir laisvj pro$esij atstovams 0teigimosi samprata yra labai plati, suteikianti teis-
E0 pilieiui ar E0 monei pastoviai ir nuolat dalyvauti kitos nei kilms valstyb ekonominiame gyvenime ir
gauti naudos <itaip tariant steigimosi laisv reikia C$aktin teikjo vertimas ekonomine veikla, kaip nurodyta
0utarties 2; straipsnyje, neribot laik ir naudojantis stabilia in$rastruktra, kurioje $aktikai teikiamos
paslaugosDE1F
43 straipsnis &e3 56 straipsnis'
=adovaujantis )emiau idstytomis nuostatomis vienos valstybs nars nacionalini subjekt sisteigimo laisvs
kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai u)draud)iami Jraud)iami ir vienos valstybs nars nacionalini
18
subjekt, sisteigusi kitos valstybs nars teritorijoje, apribojimai steigti atstovybes, padalinius ar dukterines
bendroves
4sistei"i&o *aisv api&a ir teis5 i&tis savaranki+kai dirban/i as&en veik*os bei !a verstis) taip pat
stei"ti ir va*dyti 3&ones) b1tent 6 bendroves ar 0ir&as) apib1dintas 78 straipsnio antro!o!e pastraipo!e)
to&is pa/io&is s*y"o&is) kurios 3sistei"i&o +a*ies teiss aktuose yra nustatytos !os pa/ios sub!ekta&s) ir
*aikantis kapita*ui skirto skyriaus nuostat.
Steigimosi laisvei taip pat priskiriamas 294 str.:
294 straipsnis
=alstybs nars sudaro kit valstybi nari nacionaliniams subjektams tokias pat slygas dalyvauti bendrovi ar
$irm, apibr)t 29 straipsnyje, kapitale, kokias turi jos paios nacionaliniai subjektai, nepa)eid)iant kit ios
0utarties nuostat taikymo
=isgi pastaroji 0utarties norma laikytina steigimosi laisvs nuostata tik tokiose situacijose, kai asmuo
dalyvauja kitoje kitoje valstybje narje steigtos bendrovs kapitale ir toks dalyvavimas leid)ia daryti
aiki tak ios bendrovs sprendimams bei nulemti jos veikl
Jar 1842 m, Europos #eisingumo #eismas pripa)ino tiesiogin E+ sutarties 2; str veikim, o iek tiek
vliau " tiesiogin 682 str veikim
0teigimosi laisv asmeniui suteikia kelet teisi grupi, kuriuos galima vardinti steigimosi teiss
gyvendinimo etapais,
&1' teis- ivykti i savo valstybs su tikslu gyvendinti pirmin arba antrin steigimsi kitoje valstybje
narje,
&6' teis- gyvendinti pirmin arba antrin steigimsi kitoje valstybje narje>
&;' turti verslo viet daugiau nei vienoje valstybje narje,
&2' vykdyti kin- veikl valstybje narje, kurioje yra sisteigiama, pagal taisykles, kurios nustatytos tos
valstybs pilieiams ir kurios neapriboja ir nedaro ma)iau patraukliu sisteigimo laisvs gyvendinim
<ai kurie mokslininkai iskiria ir ketvirtj teisi grup- " teiss DatsispirtiH taikymui priemoni, kurios
trukdo ar daro ma)iau patraukl steigimosi teiss gyvendinim valstybje narje, taiau manytina, kad
tai greiiau ribojim pagrstumo kriterijus, o ne atskiras steigimosi etapas
!.1. 7teigimosi laisvs ri$ojim% panaikinimas
<aip ir kitose laisvse, Europos +endrijos sutartyje buvo nustatytas draudimas nustatyti naujus apribojimus,
palyginti su 0utarties sigaliojimo metu valstybi nari taikomais apribojimais +uv-s 0utarties 56 str taip pat
tvirtino t apribojim panaikinimo tvark, numatydamas pereinamj laikotarp per kur turi bti panaikinti
steigimosi laisvs kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai, taip pat apribojimai vienos valstybs nars
pilieiams sikrusiems kitos valstybs nars teritorijoje steigti atstovybes, $ilialus ir dukterines mones ?ie
apribojimai turjo bti panaikinti antrins teiss akt pagalba &22 str 6 d $ punktas', tvirtinant abipus diplom
pripa)inim &24 str 1 d', tvirtinant galimyb- imtis veiklos ir ja verstis kaip savarankikai dirbantiems
asmenims &24 str 6 d'
22 str 6 dalies $' punktas,
6 #aryba ir <omisija vykdo pagal pirmiau idstytas nuostatas joms tenkanias pareigas, vis pirma,
$' kiekvienoje svarstomoje veiklos srityje palaipsniui naikindamos sisteigimo laisvs apribojimus, taikomus
atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi steigimo valstybs nars teritorijoje slygoms, dukterinms
bendrovms valstybs nars teritorijoje ir slygoms, kuri reikia laikytis, norint leisti pagrindins mons
darbuotojams u)imti toki atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi valdymo ar prie)iros postus>
24 str 1, 6 dalys
1 <ad bt lengviau asmenims imtis veiklos ir verstis ja kaip savarankikai dirbantiems asmenims, #aryba,
laikydamasi 651 straipsnyje nurodytos tvarkos, leid)ia direktyvas dl diplom, pa)ymjim ir kit o$iciali
kvali$ikacijos rodymo dokument abipusiko pripa)inimo
6 #uo paiu tikslu #aryba, laikydamasi 651 straipsnyje nurodytos tvarkos, leid)ia direktyvas, skirtas
koordinuoti valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostatas dl galimybi imtis veiklos ir ja verstis kaip
savarankikai dirbantiems asmenims #aryba, laikydamasi 651 straipsnyje nurodytos tvarkos ir visais atvejais
spr-sdama vieningai, priima direktyvas, kurias gyvendinant bent vienoje valstybje narje reikia pakeisti teiss
akt nustatytus galiojanius principus, reglamentuojanius pro$esin rengim ir slygas, keliamas $iziniams
asmenims, norintiems verstis laisvosiomis pro$esijomis <itais atvejais #aryba sprend)ia kvali$ikuota bals
dauguma
0teigimosi laisvs apribojim panaikinimui buvo priimta +endroji programa dl 0teigimosi teiss apribojim
panaikinimoE1F +eje pats .rogramos teisinis statusas nra aikus, #eismas nra suteik-s tiesioginio veikimo
19
+endrj program nuostatoms, nors aikiai yra pa)ymj-s, kad jos pateikia Dnaudingas gaires atitinkam E+
sutarties nuostat gyvendinimuiH
<aip jau buvo minta, @msterdamo sutartimi Europos +endrijos 0utartis pakeista, tvirtinant bendr apribojim
draudim steigimosi laisvje &0utarties 2; str', o aukiau mintos nuostatos dl draudimo nustatyti naujus
apribojimus nebegalioja
!.2. 5i$ojim% draudimas steigimosi laisvje: Europos 6eisingumo teismo
jurisprudencija
/eyners bylaE1F Rlandijos pilietis gij-s isilavinim +elgijoje nepripa)stamas advokatu +elgijoje tik dl jo
pilietybs E## konstatavo tiesiogin- diskriminacij steigimosi laisvje, u)drausdamas tokio pobd)io
apribojimus, taip pat pa)ymjo 2; str tiesiogin veikim, galindamas valstybs nars piliet nacionaliniame
teisme savo reikalavim grsti mintu straipsniu E## taip pat pa)ymjo, kad steigimosi teiss apribojimai gali
bti panaikinti priimant direktyvas dl abipusio kvali$ikacijos pripa)inimo
#Mie$$ry bylaE6F +elgijos pilieiui, kuris gijo teiss diplom +elgijoje, .ary)iaus universiteto pripa)stam
kaip ekvivalentik .ranczijos teiss diplomui, nesuteikiama galimyb advokatauti .ary)iuje, nes jis negijo
teisininko isilavinimo .ranczijoje ?ioje byloje konstatuotas netiesiogins diskriminacijos draudimas
+yla >lopp E;F .ary)iaus advokat taryba nesuteikia teiss praktikuoti .ary)iuje =okietijos advokatui, nes
advokatas, praktikuojantis .ary)iuje, gali turti tik vien advokato biur " taisykl taikoma nediskriminuojant
pilietybs at)vilgiu #eismas nustat, kad tai nesuderinama su steigimosi laisve, kuri taip pat suteikia teis- turti
daugiau nei vien sisteigimo viet Europos +endrijoje %inta taisykl, nors ir nediskriminuoja pilietybs
at)vilgiu, taiau buvo pripa)inta kaip pa)eid)ianti E+ sutarties 2; str
+yla @eb&ar+ E2F =okietijos teisininkas / LebMard, turj-s teis- =okietijoje verstis advokato praktika,
persikl-s gyventi Btalij eil- met dirba advokat kontorose =liau atidaro savo advokato kontor ir skelbiasi
ess avvo%ato. %ilano advokat taryba priima sprendim, kad /LebMard pa)eid atitinkamas Btalijos teiss
normas vadindamasis italiku advokato vardu, taiau negav-s %ilano advokat tarybos iankstinio sutikimo
+yloje konstatuota, kad steigimosi laisvje draud)iami ne tik diskriminuojantys apribojimai, bet ir bet kokios
kitos taisykls, ribojanios ar daranios ma)iau patraukl steigimosi laisvs gyvendinim
!.3. 7teigimosi laisvs su$jektai
!.3.1. ;i<iniai asmen#s
<aip jau buvo minta, laisvas asmen judjimas apima tiek laisv darbuotoj, tiek ir savarankikai dirbanij
asmen judjim .astarasis neretai suponuoja steigimosi laisvs taisykles <itaip tariant, steigimosi laisvje
veikia savarankikai dirbantys asmenys, Claisvj pro$esijD atstovai &arcMitektai, teisininkai', vairs
konsultantai ir pan .agal darbo sutartis dirbantys asmenys, ar asmenys, kuri darbui taikomi darbo teisiniai
santykiai, yra laisvo darbuotoj judjimo subjektai
4.3.1.1. "tei#imosi r$%ys
Sizini asmen steigimasis gali bti dviej $orm " pirminis ir antrinis .irminis steigimasis yra atvejai, kai
asmuo pirm kart pradeda savarankik veikl arba pabaigia veikl vienoje valstybje narje ir persikelia kit
valstyb- vykdyti savarankik asmens veikl @ntrinis steigimasis pasireikia tais atvejais, kai asmuo,
tebevykdantis savarankik veikl vienoje valstybje narje, pradeda savarankikai veikti ir kitoje valstybje
narje &pvz >lopp atveju'
E## tvirtina draudim riboti tiek pirmin, tiek antrin $izini asmen steigims
4.3.1.2. &eis' atvykti bei apsi#yventi
.irmoji direktyva naikinanti apribojimus atvykti ir apsigyventi savarankikai dirbantiems asmenims *
72G66:E1F, kuri kaip ir dauguma teiss akt ioje srityje buvo taikoma tiek steigimosi teisei, teik laisvei teikti
paslaugas =liau buvo priimta direktyva 4;G129, kuri yra pakankamai panai 79G;7: direktyv &laisvas
darbuotoj judjimas' <aip jau buvo minta, i direktyva buvo taikoma iki 6::7 m baland)io mnesio, ty iki
direktyvos 6::2G;9GE+ sigaliojimo .rieingai nei direktyva 4;G129, direktyva 6::2G;9GE+ nra sektorin ir
yra bendrojo pobd)io, taikoma visiems asmenims, gyvendinantiems E+ teisje tvirtint laisv asmen
judjim Aos taikymo sritis ir joje tvirtintos teiss atvykti bei apsigyventi slygos aptartos laisv darbuotoj
judjim nagrinjaniame skyriuje
.agrindinis direktyvoje 4;G129 nustatytas steigimosi teiss ir paslaug teikimo laisvs reglamentavimo
skirtumas buvo tas, kad asmuo gydavo teis- gyventi valstybje narje paslaug teikimo atveju tik tokiam
periodui, kuris atitinka teikiam paslaug trukm-, tuo tarpu asmuo, gyvendindamas steigimosi laisv-, gydavo
teis- gyventi i principo neribot laik
20
4.3.1.3. &eis' pasilikti valstyb's nar's teritorijoje po to kai bai#iama
savaranki%ka veikla
#eis- pasilikti valstybs nars teritorijoje po to, kai baigiama savarankika veikla ilg laik buvo
reglamentuojama direktyva 45G;2 dl valstybi nari piliei teiss pasilikti kitos valstybs nars teritorijoje po
to, kai baigiama veikla kaip savarankikai dirbani asmenE1F Aos pagrindiniai principai yra identiki 1651G4:
reglamento nuostatoms =isgi ir i teis- buvo nuspr-sta reglamentuoti vieningai visai asmen judjimo laisvei
taikoma direktyva 6::2G;9GE+, kuri sigaliojo 6::7 m baland)io mnes
!.3.2. =mons
4.3.2.1. (moni)* kurioms #arantuojama stei#imosi laisv'* samprata
E+ sutarties 29 str nustato, kad, siekiant steigimosi laisv- reglamentuojaniame E+ sutarties poskyryje
numatyt tiksl,
DTmons, kurtos pagal valstybs nars statymus ir turinios +endrijoje savo registruot buvein-, centrin-
administracij arba pagrindin- veiklos viet, prilyginamos $iziniams asmenims, turintiems valstybs nars
pilietyb->
mons " tai yra mons, kurtos vadovaujantis civiline arba komercine teise, skaitant kooperatyvus ir kitus
vieuosius ar privatins teiss juridinius asmenis, iskyrus nesiekianius pelnoH
4.3.2.2. (moni) stei#imosi laisv's samprata uropos Bendrijoje
Imoni steigimosi laisvs sampratai apibdinti pasitelkiami E+ sutarties 2; bei 29 straipsniai @ikindamas
iuos straipsnius, #eismas teigia, kad steigimosi teis apima C$aktik ekonomins veiklos vykdym nuolat
sisteigiant kitoje valstybje narje neribotam laikuiDE1F <itaip tariant, #eismas steigimosi laisv- apibr)ia
keturiais kriterijais, &1' mon turi vykdyti &ar bent jau siekti vykdyti' $aktik ekonomin- veikl> &6' mon turi
veikti nuolatinio sisteigimo $orma> &;' mon turi veikti neribot laik> &2' $aktikosios ekonomins veiklos
vykdymas ir sisteigimas turi bti kitoje nei kilms valstybje
Imoni steigimosi teis suteikia E+ monei ias teises, &1' steigti mon- bet kurioje E+ ar Europos ekonomins
erdvs &angl " Furopean F%onomi% ?rea' valstybje, &6' pasirinkti mons ar jos padalinio steigimo $orm, &;'
vykdyti veikl per toje kitoje valstybje steigt mon- ar padalin, &2' po sisteigimo kitoje valstybje narje
naudotis tomis paiomis teismis, kaip ir vietins tos valstybs mons, &5' bti akcininku ir turti tas paias
teises, kaip ir vietiniai akcininkai
Imoni steigimosi teiss ratione materiae apima visas kins*komercins veiklos sritis, taip pat ir transporto
srit
@nalizuojant moni steigimosi samprat, btina pabr)ti, kad E+ sutartyje tvirtinta steigimosi teis draud)ia
ne tik diskriminacij, bet taip pat ir nediskriminuojanio pobd)io apribojimus u)sienio teiss subjekt
at)vilgiu Nra draud)iama ne tik tiesiogin ar netiesiogin diskriminacija, bet draud)iamos ir tokios taisykls,
kurios nors ir nediskriminuoja pilietybs pagrindu, taiau nukreiptos apriboti E+ steigimosi teis- Lana tiksliai
tai $ormuluoja Aan Uouters teigdamas, kad, kaip ir kitose laisvse, #eismas aikino 2; straipsn pabr)damas
apribojim draudim, o toks aikinimas Dneatsirado staiga, tai buvo procesas, kuriame #eismas atsargiai, po
pavyzd)i laisvo preki judjimo ir paslaug teikimo srityse, palaipsniui pritaik reikalavim, kad galt
u)tikrinti E+ sutarties laisvo asmen judjimo nuostat e$ektyvumHE6F Br dar drastikesnis po)iris, Datrodyt,
kad Centros moni steigimosi teisje atliks t pat vaidmen, kok atliko Cassis +e Di)on laisvame preki
judjimeHE;F Via dert pritarti nuomonei, kad @eb&ar+ byloje tvirtinta $ormuluot, nustatanti, kad
draud)iamos bet kokios priemons, kurios Dtrukdo ar daro ma)iau patraukl steigimosi teiss gyvendinim
valstybje narjeH, turt bti taikomos tik tiek, kiek tai lieia sisteigim rinkoje &aukiau minti 1 ir 6
steigimosi teiss gyvendinimo etapai, DeksportasH ir DimportasH', taiau neturt bti taikomos, kai pats
sisteigimas yra gyvendintas ir mon vykdo kin- veikl naujoje valstybje narje &; steigimosi teiss etapas'
.rimintina, kad visgi lieka labai svarbu nustatyti, ar steigimosi teis- ribojanti priemon yra diskriminuojanti, ar
ne, nes nuo to priklauso, ar j galima pateisinti ir kokiais pagrindais
4.3.2.3. (moni) stei#imosi r$%ys+ ,moni) pirminio ir antrinio stei#imosi
sampratos
/emiantis E+ sutarties 29 str 1 d juridinis asmuo yra prilyginamas $iziniam asmeniui E+ sutarties 2; str
juridiniams asmenims pagal analogij su $iziniais asmenimis suteikia,
1' teis- pradti ir vykdyti savarankik mons veikl kitoje valstybje narje, taip pat steigti mones ir
vadovauti joms>
6' teis- steigti atstovybes, $ilialus ir dukterines mones
/emiantis iomis nuostatomis, plaiai pripa)stama, kad E+ sutartis suponuoja du moni steigimosi bdus,
pirminio ir antrinio moni steigimosi teis-D0teigimosi teis akivaizd)iai galima dviem skirtingais bdais Lali
21
bti kuriamos dukterins bendrovs, $ilialai ir atstovybs #ai yra )inoma kaip antrinis steigimasis #aiau
steigimasis taip pat gali apimti ir naujos mons krim, vadovybs ar mons kontrols perklim, o tai yra
pripa)stama kaip centrins administracijos perklimas ir vadinama Dpirminiu steigimuHE1F
.amintina, kad plaija prasme moni pirminio steigimosi teis Europos +endrijoje taip pat turt apimti ir
monms taikytinos teiss pasirinkimo galimyb- B principo galimi trys moni pirminio steigimosi bdai, &1'
centrins administracijos perklimas, keiiant taikytin teis- monei, &6' centrins administracijos perklimas,
nekeiiant taikytinos teiss monei, &;' monei taikytinos teiss pakeitimas, neatsi)velgiant tai, kurioje
valstybje yra mons centrin administracija, ir ar ji yra perkeliama kit valstyb-, keiiant taikytin teis-, ar
ne
@ntrinio steigimosi aspektu pamintia, kad E+ sutarties 2; str 1 d draud)ia valstybms narms riboti moni
teis- steigti atstovybes, $ilialus ir dukterines mones &antrinis steigimasis' /emiantis Europos #eisingumo
#eismo sprendimais, laikoma nesuderinama su E+ teise tiesiogiai ar netiesiogiai riboti mons teis- veikti kitoje
valstybje narje per joje registruot dukterin- mon-, atstovyb- ar $ilial, nes mon turi teis- pasirinkti
teisines veiklos $ormas valstybje
4.3.2.4. -pribojim) draudimas ,moni) stei#imosi laisv'je
0iekiant atskleisti apribojim draudim moni steigimosi laisvje, btina analizuoti ne tik moni steigimosi
laisvs ris, bet taip pat prisiminti steigimosi laisvs garantuojamas teises, teis- ivykti, su tikslu gyvendinti
steigimsi kitoje valstybje narje, teis- atvykti t kit valstyb- nar- ir turti verslo viet daugiau nei vienoje
valstybje narje, teis- vykdyti kin- veikl valstybje narje, kurioje yra sisteigiama, pagal taisykles, kurios
nustatytos tos valstybs pilieiams ir kurios neapriboja ir nedaro ma)iau patraukliu sisteigimo laisvs
gyvendinim
#oliau pateikiama E## jurisprudencija antrinio ir pirminio moni steigimosi srityse, klasi$ikuojant juos
atitinkamus steigimosi etapus
4.3.2.5. !irminis stei#imasis+ teis' i%vykti
Daily Mail byla 1!
Linas Daily Gail byloje kilo, kai @nglijos mon Daily Gail, siekdama ivengti mokesi Jid)iojoje
+ritanijoje, siek perkelti savo centrin- vadovyb- i Jid)iosios +ritanijos !yderlandus Jid)iosios +ritanijos
teis reikalavo, kad mons, kurios mokesi tikslais yra Jid)iosios +ritanijos rezidents, prie perkeldamos
savo centrin- vadovyb- gaut Jid)iosios +ritanijos atitinkam institucij sutikim &pa)ymtina, kad centrin
vadovyb ir valdymo kontrol yra rezidencijos kriterijus, taikomas mokesi tikslais Jid)iojoje +ritanijoje' ?
reikalavim Daily Gail apskund Jid)iosios +ritanijos teismui &angl " QigM court o$ Austice', o pastarasis
kreipsi Europos #eisingumo #eism 0varbu pa)ymti, kad monms taikytinos teiss aspektu Jid)ioji
+ritanija taiko in(orpora%i)os kriterij, pagal kuri bendrov turi teis- perkelti centrin- vadovyb- kit valstyb-
nar- neprarasdama teisinio subjektikumo
!epaisant to, kad #eismas ankstesnse bylose jau buvo pripa)in-s E+ sutarties 2; str tiesiogin veikim, ioje
byloje #eismas pabr) kad kol kas pagal E+ sutarties 68; str nra sigaliojusi jokia konvencija, kuri valstybi
nari nacionaliniams subjektams laiduot juridinio asmens subjektikumo ilaikym j buvein- perkeliant i
vienos valstybs nars kit #eismas, ko gero, turjo omenyje 1879 m vasario 68 d <onvencij dl moni
tarpusavio pripa)inimo, kuri nors ir pasirayta, nesigaliojo #odl, #eismo nuomone, E+ sutarties 2; ir 29
straipsniai negali bti aikinami kaip suteikiantys teis- monms, steigtoms pagal vienos valstybs nars teis-,
perkelti centrin- vadovyb- ir valdymo kontrol- &angl " %entral mana!ement an+ %ontrol' kit valstyb- nar-,
ilaikant mons teisin subjektikum <itaip tariant, #eismas nesuteik monei pirminio steigimosi teiss bent
jau teiss ivykti kit valstyb- nar- aspektu, nepaisant to, kad 2; str, tvirtinantis steigimosi teis- &tame tarpe
ir pirmin steigimsi', jau veik tiesiogiai
=liau7 Hberseerin! byloje, atribodamas Hberseerin! ir Daily Gail bylas bei i dalies pagrsdamas savo
sprendim Daily Gail byloje, #eismas pabr)ia, kad Daily Gail atveju buvo analizuojami santykiai tarp
bendrovs ir valstybs nars, pagal kurios teis- bendrov buvo steigta, kai bendrov siek perkelti centrin-
vadovyb- kit valstyb- nar-, neprarasdama teisinio subjektikumoE6F #ai leid)ia teigti, jog #eismas bent jau
kol kas neketina pakeisti Daily Gail byloje pateikt ivad, valstyb, pagal kurios teis- yra steigta bendrov
turi teis- reguliuoti &tame tarpe ir riboti' registruotos arba centrins vadovybs perklimo klausimus, ty
bendrovs teis- ivykti, siekiant gyvendinti pirmin steigimsi
4.3.2... !irminis stei#imasis+ teis' atvykti
"berseeri#g byla 1!
+endrov Wberseering, 188: m steigta ir registruota !yderlanduose nusipirko )ems sklyp su pastatais
=okietijoje ?i bendrov pasamd =okietijos bendrov- !XX atnaujinti motel ir gara), esanius ant to )ems
22
sklypo Jarbai buvo baigti, taiau Wberseering nebuvo patenkinta darb kokybe 1882 metais visos Wberseering
akcijos buvo perleistos =okietijos pilieiams ir rezidentams .o keleri met +endrov kreipsi =okietijos
teismus &Ian+!eri%&t7 o po to Jberlan+es!eri%&t' praydama, kad bendrov !XX atlygint dl netinkamos
darb kokybs padarytus nuostolius, taiau teismai iekin atmet, pa)ymdami, kad Wberseering neturi
teisinio subjektikumo &tame tarpe ir procesinio', nes perkl savo centrin- vadovyb- i !yderland =okietij
#o paskoje bendrovs reali buvein atsidr =okietijoje, taiau ji nebuvo perregistruota =okietijoje +endrov
apskund sprendim @ukiausiajam Sederacijos teismui &un+es!eri%&ts&o1', kuris ir kreipsi E##
E## nustat, kad laisvo asmen judjimo btina slyga yra bendrovs pripa)inimas bet kurioje valstybje
narje, kurioje ji siekia sikurti &58 dalis' E## teig, kad bendrovs egzistavimas yra neatskiriamas nuo jos
teisinio subjektikumo, nes bendrov egzistuoja tik dka nacionalins teiss, kuri apibr)ia jos steigim ir
$unkcionavim &91 dalis' =adinasi, bendrovs nepripa)inimas &kaip teiss subjekto' ar reikalavimas
persiregistruoti =okietijoje &suprantama, to paskoje bendrov turi bti iregistruota !yderlanduose ir
registruojama kaip naujas teiss subjektas =okietijoje' yra E+ steigimosi teiss ribojimas &96 dalis' #eismas
ioje byloje ne)velg ir pateisinim mintam ribojimui, nors ir pa)ymjo, kad nra nemanoma pateisinti
ribojimo tokiais imperatyviais reikalavimais, kurie nustatomi bendrj interes pagrindu, kaip kreditori
interes apsauga, ma)j akcinink, darbuotoj ar mokesi institucij apsauga =isgi nacionalin taisykl,
tvirtinanti bendrovs nepripa)inim, negali bti pateisinama, nes, #eismo nuomone, tokia taisykl bt
lygiavert moni steigimosi laisvs neigimui &8; dalis' #aigi #eismas apriboja bendrovi nepripa)inim,
remiantis tuo, kad valstybs taiko skirtingus juridiniams asmenims taikytinos teiss kriterijus 0teigimosi
laisvje teismas tvirtina pana abipusio pripa)inimo princip, kur dar Cassis +e Di)on [2] byloje, tvirtino
laisvame preki judjime
.a)ymtina, kad iojebyloje E## pirm kart analizavo bendrovs pripa)inimo klausim ir j sprend valstybs,
kuri nepripa)sta bendrovs, nenaudai #eismas, aikiai skirdamas ivykimo ir atvykimo teisi grupes, ioje
byloje iimtinai analizuoja situacij, kai vienos valstybs teiss subjektas nra pripa)stamas kitoje valstybje,
kurioje siekia sisteigti #aigi analizuojama teis atvykti kit valstyb- nar-, perkeliant i valstyb- centrin-
vadovyb-
0varbu pabr)ti, kad #eismas neu)kerta kelio valstybms narms taikyti realios buveins kriterijaus, vieno i
dviej labiausiai paplitusi Europoje juridiniams asmenims taikytinos teiss kriterijaus, taiau apriboja jo
taikym, jei jo taikymo paskoje mon nra pripa)stama, arba, netenka teisinio subjektikumo valstybje,
kurioje siekia gyvendinti steigimosi laisv- <o gero iuo po)iriu yra teisus generalinis advokatas p Jmaso
/uiz*Aarabo Xolomer, primindamas, kad E+ sutartis tris alternatyvius monms taikytinos teiss nustatymo
kriterijus laiko lygiaveriais, todl siK!e rLel doktrina negali bti kvestionuojama &kiek tai lieia monei
taikytin teis-', iskyrus atvejus, kai i doktrina pa)eid)ia E+ teiss reikalavimus
@pibendrinant pirminiam steigimuisi taikom apribojim draudimo apimt, pa)ymtina, kad E## aikiai skiria
bendrovs ivykimo i valstybs nars ir atvykimo kit valstyb- nar- stadijas ir joms taiko skirting
apribojim draudimo apimt Aeigu pirmajai situacijai E## taiko Daily Gail bylos ivadas ir i principo
nedraud)ia valstybei narei reguliuoti +endrovs ivykimo, ty ir tok ivykim riboti, tai bendrovs atvykimo
atvejais, valstyb, kuri bendrov atvyksta, neturi teiss taikyti joki taisykli, kurios ribot ar daryt ma)iau
patraukl steigimosi laisvs gyvendinim
Jrausdamas CatvykimoD ribojim &Hberseerin! atveju' ir suteikdamas teis- reguliuoti CivykimD &Daily Gail
atveju', #eismas i dalies apsaugo realios buveins kriterij taikani valstybi interesus, realios buveins
kriterij taikanios valstybs gali reguliuoti ivykim, ty neleisti perkelti mons realios buveins &centrins
vadovybs' kitas valstybes nares, kuri moni teis daug liberalesn #uo bdu valstyb nar galinama pati
reguliuoti jos teritorijoje ir pagal jos teiss sistem steigt mon- ir riboti tokios mons siekius ivengti
mintos teiss sistemos norm taikymo, kit valstyb- nar- perkeliant centrin- vadovyb- =isgi btina
pa)ymti, kad kol kas E## nepateik tikinam teisini argument, kodl E+ sutartis turi bti aikinama, kaip
suteikianti valstybei narei teis- riboti mons, gyvendinanios pirminio steigimosi laisv-, teis- ivykti
4.3.2./. -ntrinis stei#imasis+ teis' i%vykti
$yla % &$ ir ' &$ v. (iksskatteverket 011
?ioje byloje Europos teisingumo teismas analizavo ?vedijos teiss norm, kuri nustat palankesnes
apmokestinimo taisykles tuo atveju, kai bendrovs akcijos parduodamos ?vedijos rezidentams ir ma)iau
palankias tais atvejais kai akcijos parduodamos u)sienio juridiniam asmeniui arba nors ir ?vedijos rezidentui,
taiau kuris yra u)sienio bendrovs dukterin bendrov arba u)sienio bendrovs padalinys =isais atvejais
?vedijos taisykl buvo taikoma tais atvejais, kai akcijos parduodamas susijusiam asmeniui, ty, kurio akcijas
tiesiogiai ar netiesiogiai valdo pardavjas
23
#eismas patvirtino, kad ma)iau palanki apmokestinimo taisykli nustatymas tiek tais atvejais, kai bendrovs
akcijos parduodamos u)sienio juridiniam asmeniui, tiek tais kai bendrovs akcijos parduodamos ?vedijos
rezidentui, taiau kuris yra u)sienio bendrovs dukterin bendrov arba u)sienio bendrovs padalinys, yra
steigimosi laisvs ribojimas &;8 dalis' +e to, #eismas neman, kad tok ribojim galima pateisinti mokesi
teisje taikomomis ribojimo pagrstumo slygomis &btinumas apsaugoti mokesi sistemos ryius ir
vieningum, mokesi vengimo prevencija bei mokesi prie)iros e$ektyvumas' &25 dalis'
Europos teisingumo teismas nustat, kad toks nelygus u)sienio ir ?vedijos juridini asmen vertinimas, gali
atgrasinti nuo steigimosi teiss kitoje valstybje narje gyvendinimo, palankiau kurti mon- ?vedijoje ir jai
parduoti akcijas, nei kurti mon- kitoje valstybje narje ir pastarajai perleisti akcijas &;4 ir ;9 dalys' !ors
#eismas iame sprendime aikiai nepatvirtina, kad analizuojama teis CivyktiD, taiau akivaizdu, kad tiriama
steigimosi laisv CivykimoD teiss aspektu, bent jau situacijoje, kurioje ?vedijos rezidentui sukuriamos
palankesns slygos kurti juridin asmen ?vedijoje, o ne kitoje valstybje narje, o toki ribojani taisykl-
nustato ?vedijos teisE6F ?ioje byloje teismas neapeliuoja @eb&ar+ byloje nustatyt plat apribojim
draudim bei ribojimo pagrstumo slygas, tiesiog drausdamas nelyg u)sienio ir ?vedijos juridini asmen
vertinim
4.3.2.2. -ntrinis stei#imasis+ teis' atvykti
)e#tros 1! byla
.onia ir ponas +ryde, kurie buvo Janijos pilieiai ir rezidentai, 1886 metais @nglijoje ir =else kr ribotos
atsakomybs bendrov- Centros It+ Centros nuo steigimo dienos Jid)iojoje +ritanijoje nevykd jokios kins
veiklos #ais paiais metais Centros atstovai kreipsi Janijos prekybos ir moni valdyb &dan " Fr&vervsMo!
$els(absstyrelsen', nordami kurti Centros $ilial Janijoje Janijos prekybos ir moni valdyba atsisak
registruoti mintos mons $ilial Janijoje, o tai tapo E## nagrinjimo objektu
Europos #eisingumo #eismui buvo pateiktas klausimas, ar atsisakymas registruoti $ilial bendrovs, kurios
registruota buvein yra kitoje valstybje narje, kuri buvo teistai steigta ir yra teista pagal tos valstybs nars
statymus, taiau nevykdo jokios kins veiklos Jid)iojoje +ritanijoje ir yra kurta tik tam, kad vykdyt vis
kin- veikl per kitoje valstybje kurt $ilial ivengdama minimalaus statinio kapitalo reikalavim ir mons
steigimo toje valstybje, kurioje ketinama vykdyti vis kin- veikl, yra suderinamas su E+ sutarties 2;, 27 ir
29 straipsniais
E## nusprend, kad Janijos institucij atsisakymas registruoti $ilial riboja E+ steigimosi laisv- ir toks
ribojimas nra pateisinamas #oks aikinimas neu)kerta kelio suinteresuotoms valstybi nari institucijoms
imtis apgaul- ribojani ar baud)iani u) j priemoni, tiek taikom paiai bendrovei, pasitelkiant pagalb
valstyb-, kurioje bendrov yra kurta, tiek taikom jos dalyviams, kai nustatoma, kad jie $aktikai, bendrovs
$ormavimo priemonmis, siekia neteistai ivengti savo sipareigojim kreditoriams, kurie veikia suinteresuotos
valstybs nars teritorijoje, vykdymo #aigi #eismas nustat, kad tokia Janijos institucij veika yra E+ teisje
nustatyt teisi ribojimas, kuris, be to, negali bti pateisinamas <itaip tariant antrinio steigimosi teisei
CatvykimoD aspektu taikytinas platus apribojim draudimas ir bendros steigimosi teisje taikomos apribojim
pagrstumo slygos, #eismas ioje byloje mini @eb&ar+ byl ir joje su$ormuluot tiek ribojimo svok, tiek
ribojimo pagrstumo slygas &;2 dalis'
Idomu pa)ymti, kad Janijos institucij atsisakymas buvo grind)iamas inter alia tuo, kad Centros, kuri
nevykd kins veiklos Jid)iojoje +ritanijoje, Janijoje $aktikai siek kurti ne $ilial, o pagrindin- veiklos
viet &angl " prin%ipal establis&ment', ty perkelti centrin- vadovyb- ir gyvendinti pirmin steigimsi +tent
tai paskatino diskusijas apie pirminio ir antrinio steigimosi svokas ir $ormasE6F, taip pat ikl klausimus ar
realios buvein-s kriterijaus taikymas neprietarauja E+ moni steigimosi teisei
?ioje bylose, kaip ir kitose, Europos #eisingumo teismas neapibr)ia pirminio steigimosi teiss svokos Silialo
steigim E## priskyr antriniam steigimuisi, taiau nepasisak, ar $ilialo steigimas ir centrins vadovybs
perklimas t kurt $ilial galt bti pripa)stamas kaip pirminis steigimasis
4.3.2.3. &eis' vykdyti $kin4 veikl5 valstyb'je nar'je* kurioje ,sistei#iama
Segers 1! byla
/ibotosios atsakomybs privati akcin bendrov $len+erose lt+.7 kurios registruota buvein buvo (ondone ir
kuri buvo kurta remiantis @nglijos teise, buvo nupirkta pono ir ponios 0egers I ios bendrovs veikl buvo
traukta vieno asmens mon $len+erose lt+., kurios registruota buvein buvo !yderlanduose Jl to visa
$len+erose lt+. veikla buvo vykdoma !yderlanduose, taiau mons registruota buvein buvo @nglijoje Imons
generalinis direktorius p 0egers siek gauti socialinio sveikatos draudimo imok, taiau jam buvo atsakyta,
kad tokia imoka galima, taiau inter alia tik tuo atveju, jei mons registruota buvein yra !yderlanduose, o ne
u)sienio valstybje
24
Europos #eisingumo #eismas nusprend, kad E+ sutarties 56 ir 59 straipsniai draud)ia kompetentingoms
valstybs nars institucijoms nesuteikti mons direktoriui teiss dalyvauti gyventoj socialiniame sveikatos
draudime vien tik tuo pagrindu, kad mon steigta ir jos registruota buvein yra kitoje valstybje narje, net ir
tais atvejais, kai mon toje valstybje narje nevykdo jokios kins veiklos &18 dalis'
<o gero buvo teisus pro$esorius XMristian #immermans, kuris dar ioje byloje )velg E## nor tvirtinti teis-
$ormaliai u)sienio bendrovms pasinaudoti steigimosi laisvs nuostatomis ir suabejojo galimybe pateisinti
$ormaliai u)sienio bendrovi reguliavim valstybje, kurioje jos did)ija dalimi veikia @trodyt tada
pro$esorius teig tai, k pasak E## Inspire ?rt byloje
+ylos santraukoje aikiai apeliuojama treij steigimosi laisvs gyvendinimo etap, teis- vykdyti kin-
veikl kitoje valstybje narje, toje valstybje sisteigus #as pats pasakytina ir apie bylos 11 dal, kurioje
#eismas patvirtina, kad mon, steigta kitoje valstybje narje turi teis- vykdyti kin- veikl !yderlanduose
tomis paiomis slygomis, kurios bt taikomos bendrovms, steigtoms pagal !yderland teis- .a)ymtina ir
tai, kad teismas taikliai per$ormuluoja byloje kilusius klausimus, nustatydamas, kad apribojimas atsirado ne dl
mons direktoriaus pilietybs, bet dl mons registruotos buveins buvimo vietos &1; dalis'
*a+tortame 2! byla
1899 m Jid)ioji +ritanija, siekdama u)kirsti keli u)sienieiams pasinaudoti Jid)iosios +ritanijos )uv
kvotomis, pakeit prekybins )vejybos teiss aktus, pakeisdama )vejybini laiv registravimo sistem ?i
sistema skyrsi nuo kit laiv registracijos, o visi registruoti prekybins )vejybos laivai turjo persiregistruoti
pagal nauj sistem, )inoma, jei jie atitinka nustatytus reikalavimus 1899 m prekybins )vejybos statymo 12
str numat, kad )vejybinis laivas, siekiantis bti registruotas kaip Jid)iosios +ritanijos prekybins )vejybos
laivas &ir atitinkamai galsiantis pasinaudoti Jid)iosios +ritanijos )uv kvotomis', turi atitikti iuos kriterijus,
&1' io laivo savininkas, valdytojas ar operatorius turi bti Jid)iosios +ritanijos pilietis&*iai', reziduojantis
Jid)iojoje +ritanijoje, arba mon&*s', kuri yra registruota Jid)iojoje +ritanijoje, kurios 45 procentai valdybos
nari yra Jid)iosios +ritanijos pilieiai, ir ne ma)iau kaip 45 procentai ios mons akcij nuosavybs teise yra
valdomos Jid)iosios +ritanijos piliei ar moni, atitinkani pastarj reikalavim, &6' laivas turi bti
valdomas, administruojamas ir kontroliuojamas i Jid)iosios +ritanijos, &;' laivo valdytojas, vadovas ar
kapitonas turi bti Jid)iosios +ritanijos pilietis arba mon, atitinkantys &1' punkte nustatytus reikalavimus
#eismas nustat, kad tiek pirmasis, tiek treiasis reikalavimai prietarauja E+ sutarties 2; straipsniui #aiau
reikalavimas, kad laivas bt valdomas, administruojamas ir kontroliuojamas i Jid)iosios +ritanijos, #eismo
buvo pripa)intas kaip suderinamas su E+ teise, ty #eismas pabr), kad toks reikalavimas Di esms atitinka
56 &dabar 2;' str nustatyt steigimosi svokHE;F =isgi #eismas pa)ymjo, kad toks reikalavimas galt bti
nesuderinamas su E+ teise, jei jis bt interpretuojamas kaip u)kertantis keli registruoti prekybins )vejybos
laiv Jid)iojoje +ritanijoje, kai joje yra kuriamas padalinys, dukterin bendrov ar vadovavimo centras, kurie
veikia pagal mons sprendim primimo centro, esanio mons pagrindinio steigimosi &angl " prin%ipal
establis&ment' valstybje narje, instrukcijas &;5 dalis' <itaip tariant, net ir is reikalavimas bt
nesuderinamas su E+ steigimosi teise, jei jis bt taikomas ribojant moni antrinio steigimosi teis-
?iame #eismo sprendime, bent jau kiek tai lieia antrj reikalavim, tiriama moni antrinio steigimosi laisv
teiss vykdyti kin- veikl Jid)iojoje +ritanijoje aspektu, ty kins veiklos vykdymas valstybje, kurioje yra
kuriama dukterin mon ar mons padalinys .a)ymtina, kad reikalavimas persiregistruoti )vejybini laiv
registre buvo taikomas visoms monms, kurios buvo registravusios )vejybinius laivus, ty monms, kurios iki
ios sistemos sigaliojimo jau buvo sisteigusios Jid)iojoje +ritanijoje
<adangi #eismui keliami keli klausimai, byloje taip pat galima )velgti ir kit steigimosi teiss gyvendinimo
etap analizs <aip teig generalinis advokatas %iscMas, reikalavimas monei, registruotai pagal valstybs
nars statymus, kurios registruota buvein, centrin vadovyb ar pagrindin veiklos vieta yra vienoje i E+
valstybi nari, pagrindin- veiklos viet perkelti valstyb- nar-, kurioje yra atliekama tam tikra veikla,
pavyzd)iui, )vejyba, bt nesuderinamas su steigimosi teise, nes ribot mons teis- pasinaudoti antriniu
steigimusi toje valstybje narje <itaip tariant, pastaruoju atveju tekt kalbti apie antrinio steigimosi teis-,
gyvendinant teis- atvykti valstyb- nar- #eismo ivada, kad registruoti Jid)iojoje +ritanijoje )vejybos laiv
gali ne tik Jid)iojoje +ritanijoje registruotos mons, bet ir kit valstybi nari mons, taip pat galt bti
priskirta prie teiss atvykti gyvendinimo
,#spire &rt byla 4!
!yderlanduose 1889 m sausio 1 d sigaliojo statymas, kuriuo siekiama nustatyti minimalius !yderland teiss
reikalavimus $ormaliai u)sienio bendrovms /emiantis mintu statymu, D$ormaliai u)sienio bendrovH yra
bendrov, registruota remiantis u)sienio teiss sistema, kuri vykdo veikl tiktai ar did)ija dalimi
!yderlanduose ir nra susieta realiais ryiais su ta teiss sistema, pagal kuri ji yra steigta #aigi ioms
25
bendrovms !yderlanduose tam tikrais atvejais netaikoma in(orpora%i)os valstybs teis &valstybs teis, pagal
kuri bendrov buvo steigta', bet taikomi !yderland teiss reikalavimai #okia $ormaliai u)sienio bendrov
turi registruotis !yderlanduose, jos statinis kapitalas neturi bti ma)esnis u) nustatytj, jai taikomi kapitalo
palaikymo reikalavimai ir kai kurie kiti !yderland teiss reikalavimai ir jei tokia bendrov nevykdo minto
statymo reikalavim, bendrov praranda nevykdymo laikotarpiui ribotj atsakomyb-
Jar 1888 m lapkriio 18 d !yderland >anton!ere%&t te @ronin!en teisjas Uillem +reemMaar kreipsi
Europos #eisingumo #eism, praydamas iaikinti, ar $ormaliai u)sienio bendrovi statymo atitinkamos
normos neprietarauja E+ teisei Jeja, #eismas neiaikino minto klausimo, nes byla buvo nutraukta
6::1 m E## msi nagrinti kit labai panai byl 6::: m @nglijoje registruota bendrov Bnspire @rt,
teturinti vienintel direktori, kuris rezidavo Qagoje @msterdame buvo kurtas bendrovs $ilialas, kurio
registracijoje nepa)ymima, kad bendrov yra $ormaliai u)sienio bendrov +endrov vykd savo veikl "
prekyb meno kriniais " iimtinai tik Rlandijoje @titinkamos !yderland institucijos kreipsi !yderland
teism, reikalaudamos minto rao !yderland bendrovi registre, o !yderland teismas nutar prayti
preliminaraus E## nutarimo
=is pirma E## konstatavo, kad kai kurios mintos !yderland statymo teiss normos pa)eid)ia E+
=ienuoliktj moni teiss direktyvE5F <adangi moni teiss direktyvos nereguliuoja minimalaus u)darj
akcini bendrovi kapitalo ir neribotos atsakomybs atsiradimo pagrind, E## ias taisykles msi nagrinti
Europos +endrijos steigimosi laisvs taisykli perspektyvoje #eismas nustat, kad ioms taisyklms turi bti
taikomos E+ steigimosi laisvs normos
#eismas pa)ymjo, kad mintos !yderland bendrovi teiss normos riboja E+ steigimosi laisv-
@nalizuodamas, ar toks ribojimas gali bti pateisinamas, #eismas cituoja garsij @eb&ar+ $ormuluot- ir
nenustato pakankamai pagrind pateisinti tok ribojim
@pibendrintai teigtina, kad teiss vykdyti veikl kitoje valstybje narje aspektu, #eismas reikalauja taikyti
sisteigusioms u)sienio bendrovms tokias paias slygas, kurios bt taikomos bendrovms, steigtoms pagal
!yderland teis- =isgi Inspire ?rt byloje teismas mini ir platesn apribojim draudimo kriterij " draudim
taikyti taisykles, kurios riboja ir daro ma)iau patraukli steigimosi laisv- " taiau aspekt mini tik prie
ribojimo pagrstumo kriterij %anytina, kad teiss vykdyti kin- veikl etape tiek ribojimo pagrstumo
kriterijams, tiek ir paiai ribojimo svokai tikslinga bt taikyti @eb&ar+ byloje su$ormuluotas taisykles
%anytina, kad tok po)ir E## jau pradjo $ormuoti aukiau pamintose bylose, i kuri darytina ivada, kad
E## laiko nesuderinamu su E+ steigimosi laisve valstybi nari taisykles, kuriomis siekiama taikyti
nacionalinius moni teiss reikalavimus kitose valstybse narse registruotoms monms arba t moni
$ilialams
0varbu pa)ymti, kad Inspire ?rt, Hberseerin!, Centros bylose, E## nedviprasmikai leid)ia investuotojams,
steigiantiems bendrov-, rinktis t teiss sistem, kuri jiems atrodo tinkamiausia ar ma)iausiai ribojanti j teises,
o vliau kitose valstybse steigti $ilialus, lygiai tomis paiomis slygomis, kuriomis juos gali steigti
nacionalins bendrovs ?i teis nra ribojama pareiga vykdyti kin- veikl toje valstybje narje, kurioje
steigiama bendrov <itaip tariant teisingumo teismas leid)ia taip vadinamj D$orrum sMoppingH ir tuo bdu
galina valstybes nares konkuruoti kuriant palankiausi bendrovi teis- #oks E## po)iris turt paskatinti
valstybes nares kurti konkurencing bendrovi teis-, kuri galint pritraukti didesnes u)sienio investicijas
Bnvestuotojams neretai svarbus bendrovs steigimo laikas, galimybs registruoti bendrov- vienoje valstybje
narje, bet veikti kitoje %anytina, kad ir (ietuvoje bt tikslinga supaprastinti u)darj akcini bendrovi
steigim, atsisakyti minimalaus statinio kapitalo reikalavim %inimalaus statinio kapitalo reikalavimas
paprastai pagrind)iamas, kaip saugantis kreditorius, nors nema)a dalis teiss specialist tokia paskirtimi
abejoja +eje, klausimas, ar minimalaus statinio kapitalo reikalavimas apsaugo kreditorius, buvo kil-s ir kai
kuriose E## bylose, taiau Europos teisingumo teismas neman btinu j atsakyti #aip pat btina kuo skubiau
sukurti teisines ir mokestines prielaidas Moldingo bendrovi veikimui, kuris galt paskatinti moni grupi
valdymo ir Moldingo bendrovi steigim (ietuvoje
" tema. (aisv teikti paslaugas
4.1. )aslaugos svoka
.ateikti isam paslaugos apibr)im yra itin sudtinga, nes paslaugos apima eil- vairi ekonomini veiklos
s$er +endra daugumoje apibr)im yra paslaug, kaip nesaugomo ar nesandliuojamo dalyko pobdis, ty
nematerialus pobdis +tent iuo aspektu paslaugas tinkama skirti nuo preki, kurios i principo yra materials
objektai
26
E+ sutartyje paslaugas reglamentuoja 28*55 &e3 58*77' straipsniai, o paios paslaugos svoka apibr)iama
0utarties 5: straipsnyje,
5: straipsnis
.agal i 0utart CpaslaugosD * tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos u) u)mokest ir kuri
nereglamentuoja nuostatos dl preki, kapitalo ir asmen judjimo laisvs
C.aslaugasD sudaro,
a' pramoninio pobd)io veikla,
b' komercinio pobd)io veikla,
c' amatinink veikla,
d' laisvj pro$esij veikla
E+ paslaug sampratoje pabr)iamas j atlygintinas pobdis &Cpaprastai teikiamos u) u)mokestD' ir paslaug
teikimo laisvs santykis su kitomis laisvmis &Ckuri nereglamentuoja nuostatos dl preki, kapitalo ir asmen
judjimo laisvsD' #eismas tai pat pabr)ia paslaug teikimo laikinum
4.2. )aslaug% atl#gintinumas
E+ sutartis mini, kad paslaugos yra pripa)stamos tokiomis, jei jos Dpaprastai yra teikiamos u) u)mokestH
.aslaug atlygintinumas i esms suponuoja, kad paslaugos yra e$ektyvi ekonomin veikla <aip jau buvo
minta, e$ektyvia ekonomine veikla pripa)intinas ir toks darbas u) kur atlyginama ne pinigais, bet turtu +e to,
toks u)mokestis nebtinai turi bti tiesiogiai mokamas paslaug gavjo paslaug teikjui
/eikalavimas, kad paslaugos bt atlygintinos eliminuoja kai kurias viesias paslaugas ir tuo bdu riboja
vadinamj Dviej paslaug turizmH
4.3. )aslaug% teikimo laisvs sant#kis su kitomis laisvmis
.aslaug judjimo laisvs nuostatas galima taikyti tik tuomet, jei tam dalykui nra taikomos laisvo preki,
kapitalo ir laisvo asmen judjimo taisykls
Jarbuotoj judjimo laisvs, steigimosi laisvs ir paslaug teikimo laisvs nuostatos viena kit alina, ty
paslaug teikimo laisvs nuostatos gali bti taikomos tik tada, jei konkretiems visuomeniniams santykiams
negalima pritaikyti kitos laisvs
=isgi vien $aktas, kad kitos laisvs gali bti taikomos atliekant tam tikr veikl ne visada riboja paslaug
teikimo laisvs taikym <aip jau buvo minta, tiek loterijos biliet pardavimo ir j reklamos, tiek )vejybos
leidim idavimo veikla #eismo buvo priskirta paslaug teikimui ?iais atvejais paslaugos teikimas apima ir
preki tiekim, taiau toks preki tiekimas tra alutinis ar papildomas paslaug teikimo at)vilgiu <itaip
tariant nors tam tikras sandoris apima ir preks judjim, ir paslaug teikim, paslaug teikimo laisvs taisykls
bus taikomos, jei preki tiekimas nra to sandorio galutinis tikslas, bet tra tik atsitiktinis paslaug teikimui
arba tik pagalbinis
9as*au" teiki&o *aikinu&as. .aslaugos teikimo laikinumo samprata, padeda atskirti paslaug teikim nuo
sisteigimo laisvs =isgi kai kurie autoriai pabr)ia, kad ne visada tikslinga ias teises atriboti vien nuo kitos,
nes joms yra taikomi tapats principai .aslaugos teikimo laikinumas reikia, kad kin*komercin veikla neturi
bti t-stinio pobd)io, nuolatin, o tai nustatant reikia atsi)velgti reguliarumo, periodikumo bei
nepertraukiamumo kriterijus
9as*au"os teik!o savaranki+ku&as. .aslaugos teikjo savarankikumo samprata padeda atskirti paslaugos
teikimo laisv- nuo laisvo darbuotoj judjimo, jei i laisvi nemanoma skirti pagal teisinio santykio turin
&darbo ar paslaug sutartis', subjektus &savarankikai dirbantys asmenys ar darbuotojai' #okiu atveju btina
nustatyti asmens, atliekanio konkrei veikl, savarankikumo laipsn
4.!. )aslaug% katalogas
0utarties 5: str pateikiamas pavyzdinis paslaug katalogas 0peciali tam tikr paslaug prigimtis nepanaikina
paslaug teikimo laisvs taisykli tokioms paslaugoms taikymo, todl paslaugomis buvo pripa)intos
atstovavimo teismuose paslaugos, darbinimo agentr paslaugos, moraliai kvestionuojamos paslaugos, jei jos
yra teistos valstybje narje ir pan
0utartis pabr)ia, kad transporto paslaugoms bei bank ir draudimo paslaugoms, taikomos specialios taisykls,
51 straipsnis &e3 71 straipsnis'
1 (aisv- teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos antratins dalies nuostatos
6 +ank ir draudimo paslaug, susijusi su kapitalo judjimu, liberalizavimas turi bti derinamas su kapitalo
judjimo liberalizavimu
27
4.4. 6eis teikti ir gauti paslaugas
#eismas nustat, kad 0utarties 28 str apima ne tik laisv- teikti paslaugas, bet taip pat ir teis- gauti paslaugas
(aisv teikti paslaugas apima laisv- paslaug gavjams nuvykti kit valstyb- nar- su tikslu gauti paslaugas
toje valstybje narje, o paslaug gavjais laikytini taip pat turistai
4.9. )aslaug% teikimo laisvs su$jektai
.aslaugos teikjas turi bti E0 pilietis arba mon 0utarties 29 str prasme, kurie yra sisteig- skirtingose
valstybse narse,
9a"a* to*iau i+dstytas nuostatas *aisvs teikti pas*au"as #endri!o!e apribo!i&ai) taiko&i va*stybi nari
na:iona*inia&s sub!ekta&s) kurie yra 3sistei"5 kito!e #endri!os va*styb!e ne"u va*styb) kurios sub!ektu
yra as&uo) kuria& tos pas*au"os teikia&os) u,draud,ia&i. $ 7; str. - da*is%
Taryba) re&da&asi <o&isi!os pasi1*y&u ir spr5sda&a kva*i0ikuota ba*s dau"u&a) +io skyriaus
nuostatas "a*i taikyti ir pas*au"as teikiantie&s tre/iosios +a*ies pi*ie/ia&s) 3sistei"usie&s #endri!o!e. $7;
str. ' da*is%
(aisvs teikti paslaugas esmje gldi tai, kad bet kuris asmuo turi turti teis- silyti savo paslaugas +endrijoje
net ir tais atvejais, kai jis nekirto jokios sienos !eturi reikms, ar paslaugos silymo metu paslaugos gavjas
yra )inomas, ar ne #aiau paslaug teikimas gali apimti ir asmens &paslaug teikjo ar paslaug gavjo'
judjim per valstybi nari sienas
.rimintina, kad paslaug teikim kitoje valstybje reglamentuoja 0utarties 5: str ; dalis,
!epa)eid)iant sisteigimo teisei skirto skyriaus nuostat, paslaug teikiantis asmuo, kad galt j teikti, gali
laikinai savo veikla verstis toje alyje, kur paslauga teikiama, tomis paiomis slygomis, kurias toji alis taiko
savo nacionaliniams subjektams
4.2. >)aslaugos gavjas ir teikjas /sisteig? skirtingose valst#$se narse@
0utarties 28 str reikalauja, kad paslaug gavjas bt sikr-s kitoje valstybje narje nei paslaug gavjas
@tsi)velgiant tai, paslaug teikimui, kuris vykdomas toje paioje valstybje narje, kurioje sikr- tiek
teikjas, tiek gavjas &taip vadinamosiose Dvisikai vidaus situacijoseH' paslaug teikimo laisv nra taikoma
.agal paslaugos teikjo ir gavjo sikrimo viet bei paslaugos teikimo viet galima iskirti kelet paslaug
teikimo bd,
.irma, paslaugos teikjas ir gavjas yra skirtingose valstybse narse, nepaisant to, kurioje valstybje narje yra
teikiama paslauga .aslaugos gavjas turi teis- atvykti pas paslaugos teikj, kad gaut paslaugas arba
atvirkiai " paslaugos teikjas pas paslaugos gavj su tikslu teikti arba gauti paslaugas I paslaug teikimo
bda patenka ir tie atvejai, kai paslaugos teikjas ir gavjas nekerta valstybi sien, taiau, valstybi sienas
CkertaD pati paslauga .astarasis paslaugos teikimo bdas kai kuri teiss mokslinink vadinamas
CkorespondentiniuD
@ntra, #eismas 0utarties 58 str nustatyt reikalavim, kad paslaugos gavjas ir teikjas turi bti skirtingose
valstybse narse, interpretavo pleiamai .aslaug teikimo laisv taip pat taikoma jei paslauga yra atliekama
kitoje valstybje narje, nei yra sikr-s paslaugos tiekjas, nepaisant to, kurioje valstybje narje yra sikr-s
paslaugos gavjas <itaip tariant, paslaugos teikimo laisvs taisykls bus taikomos ir toms situacijoms, kai
paslaugos gavjas ir paslaugos teikjas yra sikr- toje paioje valstybje, taiau paslauga atliekama kitoje
valstybje
?i taisykl buvo patvirtinta eilje byl, susijusi su turist gidais, kurie teik paslaugas asmenims, sikrusiems
toje paioje valstybje narje kaip ir patys gidai Esmin aplinkyb buvo ta, kad ie gidai, kartu su savo
klientais vykdavo kit valstyb- nar-, kurioje ir bdavo teikiama paslauga
4.A. Draudimas ri$oti laisv? teikti paslaugas
<aip ir kitose laisvse, prie @msterdamo sutart 76 str galiojo draudimas nustatyti naujus apribojimus,
palyginti su 0utarties sigaliojimo metu taikomais apribojimais #aip pat 58 str nustat t apribojim
panaikinimo tvark,
76 str,
=ei"u +io!e Sutarty!e nenu&atyta kitaip) vas*tybs nars nenustato nau! *aisvs teikti pas*au"as
apribo!i&) pa*y"inti su Sutarties 3si"a*io!i&o &etu taiko&ais apribo!i&ais.
58 str,
9a"a* to*iau i+dstytas nuostatas pereina&uo!u *aikotarpiu pa*aipsniui panaikina&i *aisvs teikti
pas*au"as #endri!o!e apribo!i&ai) taiko&i va*stybi nari na:iona*inia&s sub!ekta&s) kurie yra 3sistei"5
kito!e #endri!os va*styb!e ne"u va*styb) kurios sub!ektu yra as&uo) kuria& tos pas*au"os teikia&os.
<adangi yra preziumuojama, kad tokie apribojimai yra panaikinti, todl atitinkamai pakeistos ir mintos
nuostatos, tvirtinant tik apribojim draudim 0utarties 58 str pakeistas, o 0utarties 76 str panaikintas
28
Jabar 0utarties 28 str tvirtinama,
9a"a* to*iau i+dstytas nuostatas *aisvs teikti pas*au"as #endri!o!e apribo!i&ai) taiko&i va*stybi nari
na:iona*inia&s sub!ekta&s) kurie yra 3sistei"5 kito!e #endri!os va*styb!e ne"u va*styb) kurios sub!ektu
yra as&uo) kuria& tos pas*au"os teikia&os) u,draud,ia&i.
<aip buvo minta, paslaug teikimo laisvje yra draud)iami valstybi nari, bet ne privai asmen sukurti
apribojimai =isgi #eismas man, kad ir ne valstybi nari tasyklms, kuri tikslas kolektyviai reguliuoti
atlygintin darb ir paslaugas, taikomas draudimas riboti laisv paslaug teikim
4.,. 5i$ojim% svoka paslaug% teikimo laisvje
.aslaug teikimo laisvje apribojim draudimo at)vilgiu taikytinas platus apribojim draudimas, btina
panaikinti ne tik bet koki diskriminacij pilietybs &ar taikytinos teiss' at)vilgiu bet ir panaikinti bet kokius
apribojimus, net jei jie taikomi nediskriminuojant, taiau kai tokie apribojimai gali drausti ar riboti paslaug
teikim
<aip ir kitose laisvse, #eismas vis pirma konstatavo tiesiogin 0utarties norm, reguliuojani paslaug
teikimo laisv- &0utarties 28 str 1 d ir 5: str ; d', veikim ir diskriminacijos paslaug teikimo laisvje
draudim #eismas draud tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojanias taisykles, kurios taikomos paslaug
teikjams, paslaug gavjams, o taip pat ir tas, kurios apsunkina paslaug teikim tarp valstybi nari lyginant
su paslaug teikimu valstybs viduje
Lana anksti paslaug teikimo laisvje #eismas u)draud bet kokias vienodai visiems subjektams taikomas
taisykles, jei j taikymas u)sienio asmeniui dubliuoja jo kilms valstybje taikomas taisykles Ja)niausiai buvo
ginijamos paslaugos teikjui taikomi reikalavimai, licencij gaviams, registracija, leidimai ir pan #eismas
nurod, kad valstyb, kurioje teikiamos paslaugos, privalo palyginti reikalavimus, taikomus paslaug teikimui
asmens kilms valstybje ir toje valstybje, kurioje teikiamos paslaugos ir taikyti tik nedubliuojanias taisykles
ir tik tada, jei tai yra btina tam, kad u)tikrinti viej interes pagrindu visiems toje valstybje narje
veikiantiems asmenims taikomas pro$esins veiklos taisykles <itaip tariant, kompetentingos institucijos,
svarstydamos, ar paslaugos teikjas atitinka valstybs, kurioje teikiamos paslaugos, reikalavimus, privalo
atsi)velgti lygiaverius reikalavimus, kuriuos paraikos teikjas jau vykd kitoje valstybje narje
Laliausiai #eismas padar ivad, kad draud)iamas bet koks apribojimas, net jei jis vienodai taikomas ir
vietiniams ir kit ali paslaug teikjams, jeigu tokia taisykl draud)ia ar gali riboti paslaug teikjo,
sisteigusio kitoje valstybje narje ir ten teistai teikianio paslaugas, veikl =isgi minti ribojimai gali bti
pateisinami svarbiais vieaisiais interesais &vis pirma pro$esini taisykli laikymosi u)tikrinimas bei paslaug
gavj apsauga' tiek, kiek toki interes negina valstybs, kurioje yra sisteig-s paslaug teikjas, teis
<lausimas, ar visi nediskriminuojantys, vienodai visiems asmenims taikomi apribojimai papuola 0utarties 28
str draudimo apimt, todl juos btina teisinti, lieka neispr-stas @r panai taisykl, kokia yra nustatyta >e%(
[1] byloje laisvo preki judjimo aspektu, taip pat turt bti tvirtinta ir paslaug teikimo laisvje, tvirtinant,
kad tam tikri apribojimai yra leid)iami, ty nepapuola 0utarties 28 str draudimo apimtY #eismas ?lpine
Investments E6F byloje aptaria apribojim draudim laisvame preki ir paslaug judjime, lygindamas bylos
$aktus su >e%( [3] byla, taiau i principo tepriena prie ivados, kad iose bylose situacijos yra ypa skirtingos,
todl jos negali bti lyginamos B ties, ?lpine Investments E2Fsituacija atrodo labiau panai lygiaverio
poveikio kiekybiniams eksporto apribojimams draudimo apimties klausimus
/eikt ireikti abejones #eismo bent kol kas taikomai doktrinai, pagal kuri, i principo visi ir bet kokie
paslaugos teikimo apribojimai patenka 0utarties 28 str apimt, todl, siekiant taikyti bet kok apribojim, j
btina teisinti #aip pat nra silytina paslaug teikimo laisvs reguliavimui taikyti analogij su laisvame preki
judjime nustatytu lygiaverio poveikio kiekybiniams importo apribojimams reguliavimu, ty silymu skirti
paslaugos patekimo rink taisykles ir paslaugos teikimo taisykles, tuo labiau, kad paslaug teikimo laisvje
nebuvo tvirtintas abipusio pripa)inimo principas
4.1-. )aslaug% direkt#va
6::7 m vasario mnes Europos .arlamentas pritar naujos paslaugas reglamentuojanios direktyvos
primimui, taiau pasil principines pataisas Europos <omisijos pasilytam pradiniam mintos direktyvos
projektuiE1F
?ios direktyvos tikslai " paskatinti laisv paslaug teikim Europos 0jungoje, padidinti darbo naum, sukurti
papildom darbo viet, padidinti konkurencingum paslaug sektoriuje, o tai bt ypa naudinga vartotojams
?i direktyva siekia panaikinti apribojimus teikti paslaugas skirtingose valstybse narse, palengvindama
steigimsi kitoje valstybje narje, laikin paslaug teikim kitoje valstybje narje bei paslaug teikim kitoje
valstybje narje sikrusiam paslaug gavjui, neatvykstant t kit valstyb- nar- #okio teiss akto poreik
liudija Europos komisijos 6::6 m atliktas tyrimas, kuriame buvo identi$ikuota didelis skaiius paslaug
29
teikimo laisvs bendrojoje Europos rinkoje ribojimo atvej, o ataskaitoje pa)ymta, kad vidaus rinkoje esanios
klitys itin riboja paslaug teikimo laisv-E6F
.radiniame <omisijos silyme buvo tvirtintas ypa daug diskusij sukl-s Ckilms valstybs principasD, kuris
i principo reik reikalavim paslaug teikjams suvienodinim visose valstybse narse, tvirtinant abipusio
pripa)inimo princip, jei vienoje valstybje narje yra sisteig-s asmuo, kuris teistai turi teis- teikti paslaugas
toje valstybje narje, tai iam asmeniui teis teikti paslaugas turi bti u)tikrinama ir kitose valstybse narse,
taikant jo steigimosi &kilms' valstybs taisykles
=ienas svarbiausi Europos .arlamento silym " atsisakyti Ckilms valstybs principoD, o vietoje io principo
tvirtinti Cpaslaug teikimo laisvsD princip .aslaug teikimo laisvs principas reikalauja, kad valstybs nars
gerbt paslaugos teikjo teis- teikti paslaugas ir reikalauja u)tikrinti laisv patekim paslaug teikimo rink ir
nevar)om jo gyvendinim valstybs nars teritorijoje ?is principas yra papildomas draudimu taikyti eil-
paslaug teikimo laisvs apribojim .avyzd)iui, i principo turt bti draud)iama reikalauti, kad paslaug
teikjas paslaug teikimo valstybje turt savo biur arba bet koki kitoki in$rastruktr, registruotsi tos
valstybs atitinkamoje pro$esinje organizacijoje ir pan, nors tam tikros iimtys &pvz, reikalavimas pasirinkti
tam tikr teisin- $orm prie teikiant paslaugas' visgi leid)iamas Jraud)iama reikalauti, kad paslaug teikjas
pateikt $inansines garantijas ar draudim i staig, kurios steigtos valstybje narje, kur teikiamos paslaugos
Aei paslaug teikimui btini leidimai, valstybs nars institucijos privalo atsi)velgti lygiaverius reikalavimus,
kuriuos paslaugos teikjas jau vykd kitoje valstybje narje +e to, direktyvoje tvirtinta pareiga valstybi
kompetenting institucij bendradarbiavimas, sipareigojimai, remiantis nacionalinmis pro$esins elgesio ir
etikos taisyklmis, nustatyti elgesio kodeksus +endrijos lygiu
=isgi parlamentas susiaurino direktyvos taikymo s$er, susiaurindamas paslaug, kurioms taikoma direktyva,
sra Jirektyva netaikytina bendrj interes paslaugoms, kai kurioms sveikatos ir socialinms paslaugoms,
ekonomikos sektoriams, kuriuos reguliuoja specials teiss aktai &pvz, transportas, $inansins paslaugos,
elektronini ryi paslaugos ir pan', taip pat teisinms paslaugoms &tame tarpe notar ir antstoli paslaugoms',
loterijoms ir azartiniams loimams ir tt .arlamentas taip pat praplt prie)asi, kurios leist valstybms
narms riboti paslaug teikim j teritorijoje, jei paslaug teikjas yra sisteig-s kitoje valstybje narje, sra
/iboti paslaug teikimo laisv- leid)iama, jei tai yra btina vieosios tvarkos, visuomens saugumo, visuomens
sveikatos, aplinkos apsaugos sumetimais ir kitais Csvarbi visuomens interesD pagrindais, ivardintais
direktyvoje
Jirektyva neturi poveikio valstybi nari darbo teisei, t y jokioms teiss ar sutartinms nuostatoms dl
darbinimo slyg, darbo slyg, skaitant sveikat ir saug darbe, ir darbdavio bei darbuotojo santyki
Jirektyva nedaro poveikio darbinimo slygoms, kurios pagal 1887 m gruod)io 17 d Europos .arlamento ir
#arybos direktyv 87G41GE+ dl darbuotoj komandiravimo paslaug teikimo sistemojeE;F yra taikomos
darbuotojams, komandiruotiems teikti paslaug kitos valstybs nars teritorij Jirektyva netaikoma ir tais
atvejais, kai darbuotojas samdomas toje valstybje narje, kurioje teikiamos paslaugos +e to, i direktyva
nedaro poveikio valstybs nars, kurioje teikiamos paslaugos, teisei nustatyti, ar egzistuoja darbo, ar kitokie
teisiniai santykiai
B karto po to, kai direktyvos projektas su pakeitimais buvo patvirtintas .arlamento, <omisija skubiai pateik
pataisyt projekt ir j parlamentas 6::7 m lapkriio mn patvirtino .aslaug direktyva buvo priimta 6::7 m
gruod)io 16 d, jos nuostatos turs bti perkeltos valstybi nari nacionalin- teis- iki 6::8 m gruod)io 69 d
1. 5i$ojimo pagr/stumo sl#gos asmen% judjimo ir paslaug% teikimo laisvse
(aisvame darbuotoj judjime, sisteigimo ir paslaug teikimo laisvse taikomi tie patys ribojimo pagrstumo
kriterijai (yginant su laisvu preki judjimu, ribojimo draudimai panas nustatytus 69 str, nors draudimo
iraika yra kiek kitokia, nei preki judjimo laisvje
0ilytina skirstyti ribojimo pagrstumo kriterijus nustatytus E## &imperatyvs bendrojo intereso pagrindai' bei
nustatytus E+ 0utartyje #oks skirstymas pagrstas tuo, kad bent jau dalimi E+ 0utartyje nustatyt pagrind
galima pateisinti ir diskriminacinio pobd)io apribojimus =is pirma tai lieia valstybs tarnybos bei
visuomens sveikatos iimt <adangi vieosios tvarkos ir visuomens saugumo iimties taikymas buvo
Marmonizuotas antrins teiss aktais, kurie tvirtino, kad tik konkretaus asmens elgesys gali bti pagrindas
taikyti ias iimtis, iomis iimtimis negalima pateisinti diskriminuojani ribojim
1.1. EB sutart#je nustat#tos i+imt#s
(aisvame darbuotoj judjime taikytina ;8 str ; ir 2 dalys,
39 straipsnis &e3 29 straipsnis'
; Ai suteikia teis-, galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos
sumetimais,
30
a' priimti $aktikai pateiktus pasilymus sidarbinti>
b' iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje>
c' apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim
reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus>
d' pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui laikantis <omisijos
gyvendinaniuose reglamentuose nustatyt slyg
2 ?io straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybs tarnyboje
0teigimosi ir paslaug teikimo laisvse yra nustatytos visikai identikos nuostatos 0teigimosi laisv-
reguliuojaniame E+ sutarties skyriuje nustatyta, kad,
45 straipsnis &e3 55 straipsnis'
=eiklai, kuri bet kurioje valstybje yra susijusi, nors ir laikinai, su vieosios vald)ios $unkcij vykdymu, io
skyriaus nuostatos netaikomos
46 straipsnis &e3 57 straipsnis'
1 ?io skyriaus nuostatos ir pagal jas taikomos priemons neturi poveikio statym ir kit teiss akt, kurie
numato kitok u)sienio subjekt traktavim ir yra pateisinami vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir jos
sveikatos sumetimais, nuostat taikymui
-asla.g/ teikimo aspekt. #.statyta ba#keti#0 #orma1 pasi.#2ia#ti 3 steigimosi
teis4 reg.li.o5a#t3 6$ s.tarties skyri/:
55 straipsnis &e3 77 straipsnis'
?io skyriaus reglamentuojamiems klausimams taikomos 25*29 straipsni nuostatos
#aigi mintose laisvse E+ sutartis nustato keturias ribojimo pagrstumo slygas, vieoji tvarka, visuomens
saugumas bei visuomens sveikata ir darbas valstybs tarnyboje <ai kurie autoriai ias slygas skirsto dvi
kategorijas, iskirdami bendrsias pagrstumo slygas &vieoji tvarka, visuomens saugumas bei visuomens
sveikata' bei specialisias pagrstumo slygas &darbas valstybs tarnyboje' +endrosiomis pagrstumo
slygomis galima pateisinti ribojim visos eils E+ sutartyje tvirtint laisvo darbuotoj judjimo garantuojam
teisi, teis- sidarbinti, teis- laisvai judti su tikslu sidarbinti, teis- apsigyventi ir pasilikti valstybje narje,
baigus darbin- veikl &E+ sutarties ;8 str ; d', nors ios slygos nesuteikia teiss diskriminuoti darbo ir
u)imtumo slyg at)vilgiuE1F #uo tarpu darbas valstybs tarnyboje kaip ribojimo pagrstumo slyga gali bti
naudojama tik ribojant asmens teis- sidarbinti
!ors gramatinis vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos slyg aikinimas 0utartyje
galt reikti, kad iomis slygomis galima pateisinti bet kokius ribojimus, visgi manytina, kad bent jau teiss
atvykti ir teiss gyventi kitoje valstybje narje teisi at)vilgiu, vieosios tvarkos ir visuomens saugumo
slygomis diskriminacini apribojim teisinti nra galima ?iuo atveju, primintinas 0utarties 16 str tvirtintas
diskriminacijos dl pilietybs draudimas, o taip pat tai, kad visuomens saugumo ir vieosios tvarkos ilyga
privalo bti grind)iama vien tik atitinkamo asmens elgesiu
<iek tai lieia visuomens sveikatos ilyg, ji sietina su asmens bsena " ty susirgimu konkreia liga, nors ir
nra aikiai tvirtinama, kad tai yra konkretaus asmens bsena !ors ir ma)ai tiktina praktikoje, taiau teorikai
visuomens sveikatos ilyga galt bti naudojama ir tais atvejais, kai u) valstybs rib kyla itin didel
epidemija, kuri sustabdyti tegalima apribojus laisv asmen judjim
E1F @tkreiptinas dmesys, kad dalis teiss specialist teigia, kad or+re publi% 3vie6osios tvar(os3 iimtis
netaikytina teiss sidarbinti aspektu, taigi vieja tvarka valstybs gali teisinti tik laisvo judjimo,
apsigyvenimo ir pasilikimo valstybs teritorijoje pabaigus darbo veikl &0utarties ;8 str b,c,d punktai'
1.1.1. 6ie%oji tvarka* visuomen's sau#umas ir visuomen's sveikata
=ieoji tvarka ir visuomens saugumas =ieosios tvarkos svoka apima pagrindinius principus, kuriais
grind)iama valstybs teisin sistema, valstybs ir visuomens $unkcionavimas ?i svoka yra vertinamoji, todl
jos turinio a priori apibr)ti nemanoma
!ei E+ 0utartis, nei antrins teiss aktai, o taip pat ir #eismas nepateikia isami vieosios tvarkos ir
visuomens saugumo svok apibr)ties, taip pat j neatriboja %anytina, kad vieosios tvarkos svoka apima
apsaug nuo realios ir pakankamai rimtos grsms, turinios takos vienam i pagrindini visuomens interes,
ir vis pirma gali apimti klausimus, susijusius su )mogaus orumu, nepilnamei ir pa)eid)iam suaugusij
apsauga bei gyvn geroveE1F
#eismo nuomone, valstybs nars turi teis- nustatyti vieosios tvarkos ir visuomens saugumo svok turin,
taiau neturi pa)eisti +endrijos teiss, Dvieosios tvarkos terminas turt bti interpretuojamas grie)tai, taip,
kad jo apimt nustatyt valstyb nar, bet kontroliuojama +endrijos institucijT =isgi reikt leisti
kompetentingoms vald)ios institucijoms tam tikrose 0utarties nustatytose ribose apibr)ti terminHE6F
31
#eismas netgi teigia, kad konkreios aplinkybs, galinanios remtis vieosios tvarkos svoka kaip pagrstumo
slyga, gali skirtis, priklausomai nuo jas taikanios valstybs ar taikymo laiko
@pibendrinant, vieosios tvarkos ir visuomens saugumo slygomis kiek tai lieia teis- atvykti ir teis- gyventi,
negalima pateisinti nei tiesiogins, nei netiesiogins diskriminacijos, nes bet koks ribojimas remiants vieosios
tvarkos iimtimi turi remtis konkretaus asmens elgesiu, bet ne jo pilietybe +e to, #eismas yra patvirtin-s, kad
vieosios tvarkos ilyg galima taikyti ne vien tik visos valstybs nars teritorijos, bet ir valstybs teritorijos
dalies at)vilgiu, pavyzd)iui, ribojant asmens judjimo laisv- tik teritorijos dalyje
.aslaug teikimo laisvje yra kil- gin dl taip vadinam Cmoraliai kvestionuojamo pobd)ioD paslaug E##
nuomone, tokios paslaugos patenka paslaug apibr)im pagal E+ sutart, jei jos teistai yra atliekamos
valstybje narje #eismas netaiko savo vertinimo dl paslaug dorovingumo, bet taiko valstybs nars statym
leidjo po)ir, tai @ro!an byloje ntumo nutraukimas, buvo pripa)intas paslauga pagal E+ sutart, $%&in+ler
byloje loterijos, nors ir detaliai reglamentuojamos ir kontroliuojamos valstybse narse nebuvo pilnai
u)draustos valstybse narse, ir net Aungtinje <aralystje, kur ir kilo ginas, nedideli laimjim loterijos buvo
leistinos, todl teismas nustat, kad ir loterijos turt bti pripa)intos paslaugomis pagal E+ sutart <itaip
tariant, tokio pobd)io paslaug at)vilgiu #eismas ne$ormuluoja atskir pateisinimo taisykli, taiau taiko jau
aukiau aptartas #odl valstybs, kurios kovoja su tam tikrais, j nuomone, nemoralaus elgesio modeliais, turi
teis- tok elgesio model riboti #aiau btina slyga " toks elgesys &gyvendinamas sisteigiant, ar teikiant bei
gaunant paslaug' yra draud)iamas ir sukelia realias ir e$ektyvias priemones kovai su tokiu elgesiu ne tik
u)sienieiams, bet ir vietos pilieiams
!ors visuomens sveikatos svokos nei sutartis, nei #eismas taip pat nesu$ormulavo, taiau i svoka galima
bt apibr)ti kaip ribojimo pagrstumo slyg, kuri taikytina, jei asmuo serga E+ teiss aktuose nustatytomis
ligomis ar yra j neiotojas ?i slyg taip pat galima taikyti ir tais atvejais, jei jos pagrindu taikomos
priemons prisideda prie aukto lygio sveikatos apsaugos pasiekimo arba jei gydymo in$rastruktros ar
medicinini paslaug ilaikymas yra btinas visuomens sveikatai isaugoti ar net gyventoj ilikimui ?tai
@eraetsM$mits ir /eerbooms byloje #eismas leido valstybei riboti sveikatos paslaug gavim kitoje valstybje,
nustatant taisykl-, pareigojani gauti privalom iankstin socialins apsaugos institucij sutikim, jei tai yra
btina ir tenkina protingumo kriterij, be to, garantuoja racionali, stabili, subalansuot ir prienam sveikatos
apsaug, padeda kontroliuoti ilaidas bei apsaugo nuo $inansini, tecMnini ir )monikj resurs vaistymo
!ei vieosios tvarkos, nei visuomens saugumo ir visuomens sveikatos iimtimis nra leid)iama remtis,
siekiant ekonomini tiksl
1.1.2. 6alstyb's tarnybos ribojimo pa#r,stumo s5ly#a
<aip jau buvo minta, ia ribojimo pagrstumo slyga galima riboti vienintel- asmen teis- laisvame asmen
judjime " primim darb Aei u)sienietis yra priimamas darb, nepaisant to, kad jo pareigos galt papulti
valstybs tarnybos svok, taikyti jam apribojimus darbo slyg at)vilgiu ar pan remiantis ia slyga
draud)iama
=alstybs nars, taikydamos valstybs tarnybos ribojimo pagrstumo slyg, turjo omenyje gana nema)as
iimtis <ai kurios valstybs siek rodyti institucin ios slygos aspekt, visos pareigybs konkreiose
institucijose, turt papulti valstybs tarnybos iimt #okiu bdu vietos savivaldos vald)ioje nustatytos
staliaus ar elektriko pareigos patekt mint iimt
#eismas vis pirma pabr), kad tik jis turi teis- aikinti valstybs tarnybos svokos turin <adangi valstybs
tarnybos ilyga galina riboti vien i pagrindini Europos +endrijoje garantuojam laisvi, #eismas buvo
link-s j aikinti siaurai, atsi)velgdamas $unkcin aspekt, valstybs tarnybos ilyg galima taikyti tik
konkreioms pareigybms, kuri $unkcijos tenkina nustatytus reikalavimus !e pareigybs pavadinimas ar
institucija, kurioje asmuo dirba, sudaro pagrind taikyti ilyg &institucinis po)iris', o konkretaus darbuotojo
atliekamos $unkcijos &$unkcinis po)iris' #aigi btina atsi)velgti darbuotojo atliekamas $unkcijas, o vien tai,
kad konkreios pareigos konkreioje valstybje narje vardijamos valstybs tarnyba, nesuteikia teiss valstybei
narei taikyti valstybs tarnybos iimt 0utarties ;8 str 2 d prasme #odl i ilyga netaikoma visoms valstybs
tarnybos pareigybms, o tik toms, kurios tenkina bent tris slygasE1F,
1 @smuo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja gyvendinant valdingus galiojimus, suteiktus vieosios teiss>
6 .areigos apima $unkcijas, kuri tikslas " bendrj valstybs &ar vietos savivaldos' interes apsauga>
; %intos $unkcijos turi bti atliekamos reguliariai, nra atsitiktins, atliekamos retkariais arba tesudaro tik
labai nedidel- pareig dal
1.2. Imperat#vBs $endrojo intereso pagrindai
#eismas ne kart yra pabr)-s, kad tik 0utartyje nustatyt iimi pagrindu leid)iama riboti laisv asmen
judjim bei paslaug teikim, nustatant diskriminuojanias pilietybs at)vilgiu taisykles <itaip tariant, jokia
32
taisykl, kuri grind)iama asmens pilietybe, negali bti taikoma, iskyrus 0utartyje tvirtintas iimtis =isgi, jei
taisykl nra diskriminuojanti, #eismas tam tikrais atvejais taip pat suteikia teis- valstybei narei riboti laisv
asmen judjim bei paslaug teikim <itaip tariant, #eismas pripa)sta, kad yra tam tikras apsaugos vertas
nacionalinis interesas, todl jis turi bti viresnis u) laisvam asmen judjimui skirtas nuostatas
#eismas leid)ia taikyti priemones, kurios riboja ar daro ma)iau patraukl laisv asmen judjim bei paslaug
teikim, taiau kurios nustatomos imperatyvi bendrj interes pagrindais, jei jos tenkina keturis ribojimo
pagrstumo kriterijus,
&1' jos taikomos nediskriminuojant,
&6' grind)iamos imperatyviaisiais bendrojo intereso pagrindais,
&;' yra tinkamos u)tikrinti atitinkamo tikslo gyvendinim, ir
&2' nra labiau ribojanios nei btina siekiant numatyto tikslo
.a)ymtina, kad trys paskutinieji reikalavimai yra panas =okietijos proporcingumo principo koncepcij,
kuri padar didel- tak Europos +endrijos teisei #reiasis reikalavimas vis pirma nukreiptas kontroliuoti, ar
nacionalins teiss aktas ar taisykl yra tinkama, ketvirtasis " ar negali valstyb nar reguliuoti nustatyt veik
ma)iau ribojaniomis priemonmis
0varbu pabr)ti, kad #eismas neleid)ia taikyti bendrj interes ilygos, siekiant pateisinti ekonomini tiksl
<itais tikslais grsti bendrj interes ilygos taikym #eismas leid)ia, todl jurisprudencijoje su$ormuota
bendrj interes ilyga taikoma nema)ai srii ir atvej
+endrj interes svoka isivyst 0utarties 2; ir 28 str susijusioje #eisingumo #eismo praktikoje ir apima bent
tokias sritis, tvarkos visuomenje palaikymas> socialins politikos tikslai> paslaug gavj apsauga> vartotoj
apsauga> darbuotoj apsauga, skaitant socialin- apsaug> gyvn gerov, socialins apsaugos sistemos
$inansins pusiausvyros apsauga> sukiavimo prevencija> nes)iningos konkurencijos prevencija> aplinkos ir
miesto aplinkos apsauga, skaitant miest ir teritorij planavim> kreditori apsauga> tinkamo teisingumo
administravimo apsauga> keli eismo saugumas> intelektins nuosavybs apsauga> kultros politikos tikslai,
skaitant )od)io laisvs apsaug, ypa socialines, kultrines, religines ir $iloso$ines visuomens vertybes>
poreikis u)tikrinti aukt vietimo lyg, spaudos vairovs u)tikrinimas ir nacionalins kalbos rmimas>
nacionalinio istorinio ir meninio paveldo isaugojimas> veterinarijos politika
2. 1valiCkacij% pripaDinimas asmen% judjimo ir paslaug% teikimo laisvse
@bipusis kvali$ikacij pripa)inimas yra svarbus visam laisvam asmen judjimui !ema)a dalis direktyv,
reguliuojani abipus diplom ar atitinkamos kvali$ikacijos pripa)inim, kurios taikomos steigimosi laisvs
aspektu, taip pat taikomos ir paslaug teikimo laisvs aspektu, o taip pat ir darbuotojams E+ sutartyje
nustatytos procedros, kuriomis remiantis buvo galima Marmonizuoti valstybi nari teis-, siekiant paalinti
laisvo asmen judjimo klitis
(aisvo darbuotoj judjimo aspektu taikomas,
40 straipsnis &e3 28 straipsnis'
#aryba, laikydamasi 651 straipsnyje nurodytos tvarkos ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal
komitetu, leid)ia direktyvas arba priima reglamentus, nustatanius priemones, reikalingas darbuotoj judjimo
laisvei, apibr)iamai ;8 straipsnyje, gyvendinti, btent,
a' u)tikrindama glaud nacionalini darbo tarnyb bendradarbiavim>
b' naikindama administracines procedras ir praktik bei darbinimo laisvose darbo vietose teisei gyti btinus
nustatytus laikotarpius, taikomus pagal nacionalinius teiss aktus arba ankstesnius valstybi nari susitarimus,
kurie trukdyt liberalizuoti darbuotoj judjim>
c' naikindama visus nustatytus laikotarpius ir kitus pagal nacionalinius teiss aktus arba pagal anksiau tarp
valstybi nari sudarytas sutartis numatytus apribojimus, nustatanius kit valstybi nari darbuotojams
kitokias negu savo valstybs darbuotojams slygas laisvai pasirinkti darb>
d' nustatydama tinkam mecManizm darbo pasilymams ir darbo praymams susieti bei pasilai ir paklausai
darbo rinkoje subalansuoti taip, kad vairiuose regionuose ir pramons akose bt ivengta didesns gyvenimo
ir u)imtumo lygio smukimo grsms
42 straipsnis &e3 51 straipsnis'
#aryba, laikydamasi 651 straipsnyje nurodytos tvarkos, socialins apsaugos srityje imasi priemoni, btin
laisvam darbuotoj judjimui u)tikrinti> iuo tikslu ji priima nuostatas, kaip migruojantiems darbuotojams ir j
ilaikytiniams u)tikrinti,
a' pagal keleto valstybi statymus nustatom vis prilyginamj laikotarpi sudt, kad jie gyt ir ilaikyt
teis- socialines imokas ir kad bt galima apskaiiuoti t imok dyd>
b' socialini imok mokjim asmenims, gyvenantiems valstybi nari teritorijose
33
(aikydamasi 651 straipsnyje nurodytos tvarkos, #aryba visais atvejais sprend)ia vieningai
0teigimosi laisvs aspektu taikomas,
44 straipsnis &e3 54 straipsnis'
1 <ad bt lengviau asmenims imtis veiklos ir verstis ja kaip savarankikai dirbantiems asmenims, #aryba,
laikydamasi 651 straipsnyje nurodytos tvarkos, leid)ia direktyvas dl diplom, pa)ymjim ir kit o$iciali
kvali$ikacijos rodymo dokument abipusiko pripa)inimo
6 #uo paiu tikslu #aryba, laikydamasi 651 straipsnyje nurodytos tvarkos, leid)ia direktyvas, skirtas
koordinuoti valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostatas dl galimybi imtis veiklos ir ja verstis kaip
savarankikai dirbantiems asmenims #aryba, laikydamasi 651 straipsnyje nurodytos tvarkos ir visais atvejais
spr-sdama vieningai, priima direktyvas, kurias gyvendinant bent vienoje valstybje narje reikia pakeisti teiss
akt nustatytus galiojanius principus, reglamentuojanius pro$esin rengim ir slygas, keliamas $iziniams
asmenims, norintiems verstis laisvosiomis pro$esijomis <itais atvejais #aryba sprend)ia kvali$ikuota bals
dauguma
; (aipsnikas apribojim medikams, giminikoms pro$esijoms ir $armacininkams panaikinimas priklauso nuo
to, kaip vairiose valstybse narse bus koordinuojamos j pro$esins veiklos slygos
.aslaug teikimo laisvs aspektu taikomas,
55 straipsnis &e3 77 straipsnis'
?io skyriaus reglamentuojamiems klausimams taikomos 25*29 straipsni nuostatos
+tina skirti isilavinimo pripa)inim akademiniais ir pro$esins veiklos tikslais Bsilavinimo pripa)inimas
akademiniais tikslais, dar vadinamu nostri$ikavimu, tai kitoje valstybje narje gyto diplomo ar mokslo
laipsnio pripa)inimas, galinantis asmen t-sti studijas diplom ar mokslin laipsn pripa)stanioje valstybje
narje .ripa)inimas pro$esiniais tikslais arba vadinamasis kvali$ikacijos ar pro$esinis pripa)inimas reikia
kitoje valstybje narje gyto isilavinimo pripa)inim, galinantis asmen dirbti ar verstis savarankikai
dirbaniojo asmens veikla isilavinim pripa)stanioje valstybje narje
2.1. Earmoni<avimas antrins teiss aktais
Blg laik #aryba siek Marmonizuoti valstybi nari teis- koordinuojant kiekvienai specialybei taikomus
reikalavimus +uvo priimtas nema)as skaiius vertikalaus pobd)io arba taip vadinam sektorini direktyv,
ty toki, kurios taikomos atskir pro$esij kvali$ikacijos pripa)inimui, pavyzd)iui gydytojams, veterinarijos
gydytojams, dant gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, akueriams, kirpjams, arcMitektams ir tt
%int direktyv privalumas pasireik tuo, kad asmens gytos kvali$ikacijos pripa)inimas buvo privalomas,
kai tik jis tenkindavo direktyvoje nustatytus isilavinimo ir praktikos reikalavimus
=ertikalus Marmonizavimo bdas reikalavo didelio skaiiaus teiss akt, buvo pernelyg ltas, todl pradta
orientuotis Morizontalj Marmonizavimo bd #aip vadinamoji bendroji pripa)inimo sistema buvo pradta
primus pirmj direktyv " Jirektyva 98G29 dl @uktojo isilavinimo diplom pripa)inimo bendros sistemos
?i direktyva taikoma visoms pro$esijoms, kurios gyjamos baigus studij program, trunkani ne trumpiau nei
; metus po vidurins mokyklos arba lygiaverts trukms vakarinius ar neakivaizdinius kursus universitete,
auktojo mokslo staigoje arba kitoje panaaus lygio staigoje
Jirektyva 86G51E1F tvirtino antrj bendrosios pro$esinio mokymo ir lavinimo pripa)inimo sistem ?i
direktyva taikoma asmeniui baigus ne trumpesnius kaip vieneri met ar lygiaverts trukms vakarinius ar
neakivaizdinius kursus po vidurins mokyklos arba vien i kurs, nurodyt direktyvos priede
Jirektyva 88G26GE+ papild pirmsias dvi direktyvas ir nustat kvali$ikacij pripa)inimo mecManizm
pro$esins veiklos rims, kurioms buvo taikomos liberalizavimo ir perinamojo laikotarpio CsektorinsD
direktyvos Jirektyvos priede buvo nurodytas veiklos ri sraas, kurioms taikoma direktyva, be to, buvo
panaikinamos liberalizavimo ir pereinamojo laikotarpio CsektorinsD direktyvos
<aip jau buvo minta visos trys direktyvos yra taikomos valstybs nars pilieiams, kurie nori veikti kaip
savarankikai dirbantis asmuo arba darbuotojas Jirektyvose valstybs nars pareigojamos palyginti gyt
asmens kvali$ikacij su toje valstybje narje pilieiams nustatyta kvali$ikacija Aei diplomas ar pa)ymjimas
liudij asmen gijus kvali$ikacij, kuri atitinka priimanios valstybs reikalavimus, tai priimanioji valstyb
nar jo turtojui privalo suteikti teis- verstis atitinkama veikla #ais atvejais, kai palyginus paaikja skirtumai,
priimanioji valstyb nar turi teis- patikrinti, ar asmuo turi ar gijo trkstam )ini ir gd)i #okiam
asmeniui valstyb nar turi teis- nustatyti jo pasirinkimu arba adaptacijos laikotarp &kvali$ikacijos klimo
apmokymus' arba kvali$ikacijos patikrinimo test &egzamin' Jirektyvose taip pat nustatomos kvali$ikacini
reikalavim ribos, ty atvejai, kada valstyb negali atsisakyti pripa)inti asmens pro$esins kvali$ikacijos
.a)ymtina taip pat ir tai, kad visos trys ivardintos Morizontaliosios direktyvos netaikomos toms pro$esijoms,
kurios reglamentuotos tebegaliojaniomis CsektorinmisD direktyvomis
34
!uo 6::4 m spalio 6: d sigalios '>>? &. ru"s!o @ d. Europos 9ar*a&ento ir Tarybos direktyva
'>>?ABCAE# d* pro0esini kva*i0ika:i! pripa,ini&o E6F, kuri panaikins visas tris aukiau mintas
direktyvas, tvirtinusias bendraj pro$esinio mokymo ir lavinimo pripa)inimo sistem ?ia direktyva taip pat
panaikinama dalis specialioms pro$esijoms taikyt direktyv, tiek diplom pripa)inimo srityje, tiek ir
kvali$ikacijos pripa)inimo, siekiant vykdyti konreki veikl, srityje, gydytojams, veterinarijos gydytojams,
dant gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, akueriams, vaistininkams, arcMitektams =isgi jei tam
tikrai reglamentuojamai pro$esijai +endrijoje nustatytos specialios nuostatos, tiesiogiai susijusios su pro$esins
kvali$ikacijos pripa)inimu, tuomet atitinkamos direktyvos nuostatos netaikomos
"I tema. (aisvas kapitalo judjimas
9.1. Ekonomin ir pinig% (monetarin) sjunga
E%0 prielaidas galima )velgti jau 1859 metais, kada buvo steigtas %onetarinis komitetas 1878 metais
valstybi*nari vadovai nusprend, kad turi bti sukurtas planas, kaip pasiekti ekonomin- ir monetarin-
sjung +uvo steigtas Uerner &(iuksemburgo ministras pirmininkas' vadovaujamas komitetas, kuris patvirtino
tokios sjungos teigiam ekonomin poveik /ealesn integracija $inans srityje prasidjo atuntajame
deimtmetyje, kai buvo kuriama Europos %onetarin sistema # takojo septintojo deimtmeio pabaigoje
kilusi $inansin kriz 1849 m Europos #arybos rezoliucija patvirtino pagrindines Europos %onetarins
0istemos gaires,
=iening Europos pinigin vienet " EXP &valiut krepelis'>
<eitimo kurs mecManizm, kurio pagalba turjo bti stabilizuojami keitimo kursai tarp valstybi nari &iki
665 Z, ma3 7 Z'
E%0 neilaik spaudimo &lira ir svaras buvo priversti ieiti i ios sistemos dl to, kad nesugebjo palaikyti
savo kurso nustatytose ribose ir leido laisvai plaukioti kursui kit valiut at)vilgiu'E%0 nedalyvavo J+,
Janija 0R/R0@0
0uvestinis Europos aktas neu)simin apie E%0, taiau preambulje minjo, kad valstybi vadovai 1846 m
patvirtino tiksl siekti E%0 Aau mintas Ekonomins ir monetarins sjungos komitetas, vadovaujamas
AacOues Jelors 1898 m pateik ataskait, kurioje pasil, kad E%0 bt pasiekta trimis etapais
%astricMto sutartis tris etapus per kuriuos bt pasiekta Ekonomin ir %onetarin 0junga patvirtino #ai
atsispindi E0 sutarties 2 str Ee3 ;a &6'F straipsnyje T +ei 117*162 Ee3 1:8 e*mF straipsniuoseT
4 straipsnis &e3 ;a straipsnis'
1 0iekiant 6 straipsnyje ikelt tiksl, valstybi nari ir +endrijos veikla laikantis ios 0utarties nuostat bei
joje nustatyt termin apima nustatym ekonomins politikos, kuri yra grind)iama glaud)iu valstybi nari
ekonomins politikos koordinavimu, vidaus rinka bei bendr tiksl apibr)imu ir kuri yra vykdoma
vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos vykstant laisvai konkurencijai principu
6 +e to, kas aukiau paminta, kaip numatyta ioje 0utartyje ir laikantis joje nustatyt termin bei tvarkos, i
veikla apima neataukiam valiut kurso nustatym, leid)iant vesti bendr valiut * EXP, nustatym ir
vykdym bendros pinig politikos ir valiut kurso politikos, kuri pagrindinis tikslas yra ilaikyti stabilias
kainas ir, neprietaraujant iam tikslui, remti +endrijoje bendras ekonomins politikos kryptis vadovaujantis
atviros rinkos ekonomikos vykstant laisvai konkurencijai principu
; ?ios valstybi nari ir +endrijos veiklos kryptys turi atitikti tokius pagrindinius principus, stabilios kainos,
gera viej $inans bkl, geros monetarins slygos ir tvarus mokjim balansas
9ir&asis etapas. Ais buvo praktikai pasiektas jau 188: m, nes buvo 1 panaikinti visi kapitalo judjimo
suvar)ymai, 6 .asiektas glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas tarp valstybi nari, ; 0ustiprintas
bendradarbiavimas tarp centrini bank> 2 =alstybs laiksi keitimo kurs mecManizmo reikalavim
Antrasis etapas. .rasidjo nuo 1882 m sausio 1 d ?iame etape turjo bti pasiekti keturi DsusiliejimoH
kriterijai &161 &1' str', 1kain stabilumas &)emas in$liacijos lygis', 6 0tabili vyriausybs $inansin padtis &per
didelio biud)eto de$icito nebuvimas', ; 0tabils valiut keitimo kursai pagal =aliut kurs keitimo
mecManizm, 2 [emos palkan normos (abai svarbus reikalavimas " valstybs nars centrinio banko
nepriklausomumas
161 straipsnis
1 <omisija ir E.B pranea #arybai apie pa)ang, padaryt valstybms narms vykdant savo sipareigojimus
sukurti ekonomin- ir pinig sjung ?iuose praneimuose vertinama, kaip kiekvienos valstybs nars vidaus
teiss aktai, taip pat jos nacionalinio centrinio banko statutas atitinka ios 0utarties 1:9 ir 1:8 straipsnius bei
35
EX+0 statut .raneimuose taip pat nagrinjama, ar pasiektas auktas nuolatins konvergencijos laipsnis, tuo
tikslu nurodant, kaip kiekviena valstyb nar atitinka iuos kriterijus,
didelis kain stabilumas> ar jis pasiektas, sprend)iama pagal in$liacijos lyg, artim tam, kur yra
pasiekusios ne daugiau kaip trys valstybs nars, kuriose kainos yra stabiliausios>
valstybs $inansins padties tvarumas> ar jis pasiektas, sprend)iama pagal valstybs biud)eto de$icito
dyd, kuris nustatomas pagal 1:2 straipsnio 7 dal>
Europos pinig sistemos valiut kurso mecManizmo nustatyt normali svyravimo rib laikymasis bent
dvejus metus ivengiant nuvertjimo bet kokios kitos valstybs nars valiutos at)vilgiu>
valstybs nars pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo Europos pinig sistemos valiut kurso
mecManizme patvarumas, kur atspindi ilgalaiki palkan normos
?ioje straipsnio dalyje paminti keturi kriterijai ir atitinkami laikotarpiai, per kuriuos turi bti j paisoma,
isamiau aptariami prie ios 0utarties pridedamame protokole <omisijos ir E.B praneimuose taip pat
apibdinama EXP raida, rink integracijos padariniai, einamosios sskaitos mokjim balans bkl ir
pokyiai bei vienam gaminiui tenkani darbo snaud ir kit kain rodikli pokyiai
0utartyje nustatomi E%0 principai " 2 str &senas * ;a &6'str'> ekonomin politika, sietina su E%0 " 89 " 1:2
&senas " 1:6a*1:2c' valstybi biud)eto politikos koordinavimas> monetarin politika * kuriamas ir pradeda
veikti Europos pinig institutas 114 &1:8$ &1''T
114 straipsnis &e3 1:8$ straipsnis'
1 @ntrojo etapo prad)ioje steigiamas ir pradeda veikti Europos pinig institutas &toliau * E.B' Ais yra juridinis
asmuo, o jam vadovauja ir j valdo taryba, susidedanti i pirmininko ir nacionalini centrini bank valdytoj,
i kuri vienas yra pirmininko pavaduotojas
.irmininkas skiriamas bendru valstybi nari ar j vyriausybi vadov sutarimu pagal E.B tarybos pateikt
rekomendacij ir pasikonsultavus su Europos .arlamentu ir #aryba .irmininkas parenkamas i autoriteting ir
pro$esin- patirt pinig ar bankininkysts srityse turini asmen E.B pirmininkas gali bti tik valstybi nari
pilietis E.B taryba skiria pirmininko pavaduotoj
E.B statutas pateikiamas prie ios 0utarties pridedamame protokole
%intame straipsnyje apibr)iami instituto u)daviniai, teiss
#aip pat iame etape buvo kuriamas Europos centrinis bankas, kuris turs vadovauti Europos centrini bank
sistemai
Tre/iasis etapas. .rasidjo 1888 m sausio 1 dien #ik toms valstybs, kurios atitiko DsusiliejimoH kriterijus
/ealiai pradeda veikti EX+ ir EX+ sistema Euro tampa vienintele atsiskaitymo priemone &nuo 6::6 sausio 1 d
E0 viduje tik EP/R'
#reiajame etape buvo likviduotas Europos pinig institutas, kurio $unkcijas perm EX+ 1:4 &senas * 1:7 str'
T
104 straipsnis &e3 1:7 straipsnis'
1 EX+0 sudaro EX+ ir nacionaliniai centriniai bankai
6 EX+ yra juridinis asmuo
; EX+0 vadovauja EX+ sprend)iamieji organai * valdytoj taryba ir valdyba
2 EX+0 statutas yra pateiktas prie ios 0utarties pridedamame protokole
EX+ u)duotys apibr)tos " 1:5&6' str 0u EX+ turi bti konsultuojamasi priimant bet kok teiss akt jo
kompetencijos ribose 1:5 &2' strT #aip pat kuriamas Ekonominis ir $inansinis komitetas, kuris sudaromas i
6 atstov nuo vis valstybi nari, komisijos ir EX+
105 straipsnis &e3 1:5 straipsnis'
1 .agrindinis EX+0 tikslas * palaikyti kain stabilum !epa)eisdama kain stabilumo tikslo, EX+0 remia
+endrijos bendrsias ekonomins politikos kryptis, kad padt siekti 6 straipsnyje nustatyt +endrijos tiksl
EX+0 veikia vadovaudamasi naiam itekli paskirstymui palankiu atviros rinkos ekonomikos esant laisvai
konkurencijai principu ir laikydamasi 2 straipsnyje idstyt princip
6 .agrindiniai EX+0 u)daviniai yra ie,
nustatyti ir gyvendinti +endrijos pinig politik>
vykdyti u)sienio valiut keitimo operacijas laikantis 111 straipsnio nuostat>
palaikyti ir valdyti valstybi nari o$icialias u)sienio valiutos atsargas>
skatinti skland mokjimo sistem veikim
; ?io straipsnio 6 dalies treioji trauka nepa)eid)ia valstybi nari vyriausybi teiss turti l u)sienio
valiuta apyvartin likut ir j valdyti
2 0u EX+ konsultuojamasi,
36
dl bet kurio silomo +endrijos teiss akto, priklausanio jo kompetencijai>
nacionalins vald)ios institucij iniciatyva dl bet kurio teiss akto projekto nuostat jo kompetencijai
priklausaniais klausimais, taiau laikantis 1:4 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka #arybos nustatyt
slyg ir apribojim
EX+ gali atitinkamoms +endrijos institucijoms ar staigoms arba nacionalinms vald)ios institucijoms teikti
nuomones savo kompetencijai priklausaniais klausimais
5 EX+0 prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galt skland)iai vykdyti savo politik, susijusi su
kredito staig rizik ribojania prie)ira ir $inans sistemos stabilumu
7 #aryba, remdamasi <omisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su EX+ bei gavusi Europos .arlamento
pritarim, gali vieningai spr-sdama skirti EX+ konkreias u)duotis, susijusias su kredito ir kit $inans staig,
iskyrus draudimo mones, rizik ribojanios prie)iros politika
9.2. (aisvo kapitalo reglamentavimas EB sutart#je
56 straipsnis &e3 4;b straipsnis'
.agal iame skyriuje idstytas nuostatas u)draud)iami visi kapitalo judjimo tarp valstybi nari bei tarp
valstybi nari ir treij ali apribojimai
.agal iame skyriuje idstytas nuostatas u)draud)iami visi mokjim tarp valstybi nari bei tarp valstybi
nari ir treij ali apribojimai
.irmojoje dalyje minimas laisvas kapitalo judjimas " $inansins operacijos, susijusios su kapitalo investavimu,
tuo tarpu antrojoje dalyje minimi mokjimai reikia mokjimus u) prekes ir paslaugas ?is skirstymas buvo
nustatytas Iambert byloje &tikslumo dlei pastebtina, kad buvo nagrinjamas 1:7 ir 74 str'E1F
=lesnje savo praktikoje E## pa)ymjo, kad kapitalo judjimui priskiriamos tiesiogins investicijos bei
vertybini popieri judjimas, investicijos nekilnojamj turt, banknotai ir monetos, paskol suteikimas ir
keitimo teisiniai santykiai ir tt 0iekdamas apibr)ti kapitalo svok, E## neretai rmsi direktyvos 99G;71
priede ivardintais pagrindais .a)ymtina, kad direktyvos priede ivardintas sraas nra baigtinis, todl
operacijos, kurios nra ivardintos direktyvos priede vis tiek gali bti pripa)intos kapitalo judjimu
9.3. 5i$ojim% svoka
Casati bylojeE1F #eisingumo teismas konstatavo, kad visika kapitalo judjimo laisv gali pakenkti valstybs
nars ekonominei politikai arba sukelti mokjimo balans disbalans, todl konstatavo, kad 74 &iuo metu 57
str' tiesiogiai neveikia
=isgi vliau #eismas, besiremdamas direktyvos 99G;71, kuri galutinai tvirtino pagrindinius laisvo kapitalo
judjimo principus &nuo 188:', nuostatomis, pripa)ino laisvo kapitalo ir mokjim judjim reglamentuojanias
normas kaip tiesiogiai veikianias <adangi laisvas kapitalo ir mokjimu judjimas buvo tvirtinti skirtinguose
sutarties straipsniuose &74 ir 1:7 str', #eismas vis pirma laisv mokjim judjim nustatani norm
pripa)ino tiesiogiai veikianiaE6F, o vliau ir 57 1 d &4; b &1'' buvo suteiktas tiesioginis veikimas 0anz de (era
&X*17;,175, 65:G82' byloje
9.!. 5i$ojim% draudimas
=is pirma E## draud diskriminuojanius ribojimus E## ne kart konstatavo tiesiogin- diskriminacij
&netiesiogins diskriminacijos E## kol kas nekonstatavo'
@uksini akcij bylos buvo tos, kuriose E## analizavo ne tik diskriminuojanius draudimus, taiau tvirtino
daug platesn apribojim draudim
Commission v /ortu!al [1] E## nustat, kad .ortugalijos taisykl, kuri reikalavo, kad potencials investuotojai
gaut iankstin .ortugalijos institucij sutikim, kad galt valdyti daugiau nei nustatyt akcij kiek tam
tikrose bendrovse, pa)eid)ia E+ teis-
9.4. 5i$ojim% pagr/stumo sl#gos
9.4.1. Fustat#tos E66
Commission v /ortu!al [1] i principo itin panaios @eb&ar+ byloje nustatytas
9.4.2. Fustat#tos EB sutart#je
58 straipsnis &e3 4;d straipsnis'
1 57 straipsnio nuostatos nepa)eid)ia valstybi nari teiss,
a' taikyti atitinkamas savo mokesi statym nuostatas, pagal kurias skiriami mokesi moktojai dl j
skirtingos padties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos at)vilgiu>
b' imtis vis reikaling priemoni, kad bt u)kirstas kelias nacionalini statym ir kit teiss akt
pa)eidimams, ypa apmokestinimo ir $inans staig rizik ribojanios prie)iros srityje, arba nustatyti
duomen apie kapitalo judjim deklaravimo tvark administravimo ar statistikos tikslais, arba imtis priemoni,
pateisinam vieosios tvarkos ar visuomens saugumo po)iriu
37
6 ?io skyriaus nuostatos nekliudo taikyti su ia 0utartimi suderinam sisteigimo teiss apribojim
B. Dio straipsnio - ir ' da*yse nurodytos prie&ons ir pro:ed1ros ne"a*i b1ti naudo!a&os savava*i+ka&
diskri&inavi&ui ar pas*pta& *aisvo kapita*o !ud!i&o ir &ok!i& apribo!i&ui) kaip nustatyta ?C
straipsny!e.
"II tema. 1onkurencijos teis
(aisvosios rinkos ekonomikoje resurs paskirstym lemia pasila ir paklausa, o valstyb i principo
nereguliuoja paskirstymo ?ioje ekonomikos organizavimo $ormoje pabr)iama, kad laisvoji konkurencija tarp
moni u)tikrina did)iausi naud visuomenei, nes rinkos ekonomika galina egzistuoti tik e$ektyviai
veikianias, u)tikrinanias )emas kainas mones #odl konkurencijos teis turi garantuoti netrikdom
konkurencini proces rinkos ekonomikoje veikim
0uprantama, kad iuolaikins ekonomikos organizavimo $ormos negali bti lyginamos su \=BBB*\B\ am)iuose
vyravusia liberaliosios ekonomikos doktrina ?iuolaikins valstybs ekonominiai ir socialiniai tikslai keiia
liberalios rinkos ekonomikos doktrin, valstybs neretai Ckiasi laisvj rinkD, reguliuodamos pagrindini
viej paslaug teikim, sveikatos apsaug ar socialiai jautrias ekonomikos akas, pavyzd)iui, )ems k,
todl neretai pabr)iama iuolaikin socialioji arba socialiai orientuota rinkos ekonomika
2.1. )agrindins svokos
E+ konkurencijos teis- slygikai galima suskirstyti keturias sritis, draud)iamus susitarimus, draudim
piktnaud)iauti dominuojania padtimi, koncentracij kontrol- ir valstybs pagalbos draudim <onkurencijos
taisykls taikomos visuose ekonomikos sektoriuose, iskyrus labai nedideles iimtis, pavyzd)iui, specialios
taisykls taikomos transporto sektoriui, )ems kiui, sportui Banalizavus pagrindines E+ konkurencijos teiss
svokas, kiekviena sritis bus aptariama atskirai
2.1.1. =mon
<onkurencijos teiss prasme mone pripa)intinas kiekvienas asmuo, kuris vykdo ekonomin- veikl, nepaisant
jo teisinio statuso ir $inansavimo bdo =adinasi, mons svoka apima tiek juridinius, tiek $izinius asmenis,
nesvarbu, ar jie siekia pelno ar nra pelno siekiantys, taiau kurie vykdo ekonomin- veikl Ekonomine veikla
pripa)intina tiek su preki pardavimu susijusi veikla, tiek ir pro$esin veikla, susijusi su paslaug tiekimu, tokia
veikla pripa)intina net ir pro$esinio elgesio taisykli prie)ira ir taikymas #odl monmis konkurencijos teiss
prasme pripa)intini ir $iziniai asmenys vykdantys individuali veikl, pavyzd)iui, advokatai, o advokatros
savivalda galt bti pripa)inta moni asociacija
=isgi jei asmuo vykdo veikl, kuri vertintina kaip dalis valstybs veiklos arba Cdalis esmini valstybs
$unkcijD, pavyzd)iui, oro transporto kontrol arba aplinkos apsaugos prie)ira, tokia veikla nepatenka
ekonomins veiklos kategorij ir todl toks asmuo nepripa)intinas mone konkurencijos teiss prasme 0varbu
pabr)ti, kad tas pats asmuo gali bti pripa)intas mone konkurencijos teiss prasme, kai vykdo ekonominio
pobd)io veikl, taiau tuomet, kai vykdo dal valstybs $unkcij "nepateks mons apibr)im
!eretai susiduriama su klausimu, ar konkurencijos teiss prasme grup asmen traktuotini kaip vienas ar keli
subjektai Aei vienas grups moni narys pakankamu mastu kontroliuoja kitasGkit mones ir jos sudaro vien
ekonomin vienet, konkurencijos teiss prasme laikytina, kad tai yra viena mon .atronuojanti ir dukterin
bendrov konkurencijos teiss prasme traktuotinos kaip viena mon, jei jos veikia kaip vienas ekonominis
vienetas, ty dukterin bendrov rinkoje neveikia savarankikai ir laisvai, taiau i principo vykdo
patronuojanios bendrovs nurodymus #ai ypa svarbu, nes susitarimui, kuris sudarytas tarp dukterins ir
patronuojanios moni, kurios sudaro vien ekonomin vienet, nors jos yra atskiri teiss subjektai, nebus
taikomas 0utarties 91 str
2.1.2. 5inkos galia
<onkurencijos teis vis pirma siekia apriboti moni galias veikti neatsi)velgiant konkurentus ar, jei toki
toje rinkoje nra, vienaalikai <itaip tariant, mons, kurios turi gali didinti kainas vir konkurencijos rib
&ribini kat', neprarasdamos pardavim, ar riboti preki pasil, turi rinkos gali /inkos galia " tai galimyb
ilgesn laikotarp ilaikyti didesnes kainas, nei konkurencins, arba reikmingesn laikotarp ilaikyti )emesnio
lygio nei konkurencinis, gamybos apimtis, pagal produkcijos kokyb- ir jos vairov- ar inovacijas
@pibr)iant rinkos gali itin svarbus yra atitinkamos rinkos apibr)imas, nes rinkos galia atsiranda tam tikroje
konkreioje rinkoje
38
2.1.3. 8titinkama rinka
0iekiant nustatyti, ar mon piktnaud)iauja dominuojania padtimi, btina apibr)ti atitinkam rink, nes
piktnaud)iavimas dominuojania padtimi galimas tik atitinkamoje rinkoje +e to, atitinkamos rinkos
apibr)imas neretai taip pat svarbus, tiriant draud)iamus susitarius ar moni koncentracijas
@titinkama rinka apibr)iama vienodumo ir pakeiiamumo terminais &an!l. Nsubstitution an+
inter%&an!ebility' @titinkamoje rinkoje preks &ir paslaugos' gali bti vienos kitomis pakeiiamos, taiau
negali bti pakeiiamos prekmis, kurios yra u) atitinkamos rinkos rib #odl atitinkamos rinkos apibr)imui
lemiam reikm- turi preks rinka ir geogra$in rinka <itaip tariant, atitinkam rink sudaro atitinkama
produkto rinka ir atitinkama geogra$in rinka, kurios, siekiant vertinti konkurencij, CsujungiamosD
2.1.!. )reks rinka
@titinkama preks rinka apima visas prekes irGar paslaugas, kurias vartotojas laiko vienodomis ar
pakeiiamomis pagal preki savybes, kainas ir paskirt
2.1.4. GeograCn rinka (geograCn teritorija)
#uo tarpu atitinkama geogra$in rinka apima teritorij, kurioje suinteresuotos mons dalyvauja preki ar
paslaug pasiloje ir paklausoje, kurioje konkurencijos slygos yra pakankamai vienodos ir kuri nuo gretim
teritorij skiriasi tuo, kad jose yra pastebimai skirtingos konkurencijos slygosE1F @kivaizdu, kad net ir
identikas prekes gaminanios mons tarpusavyje nekonkuruoja, jei parduoda prekes visikai
skirtingosegeogra$inse vietovse, o geogra$in preks rinka nra pasaulin, o tik vietin ar regionin @r
geogra$ins vietovs yra visikai skirtingos priklauso nuo daugybs aplinkybi, pavyzd)iui, transportavimo
kat, rink teisinio reguliavimo, jimo rink klii ir pan
2.1.9. )aklausos ir pasiBlos pakei'iamumas
#iek paklausos, tiek pasilos pakeiiamumas yra itin svarbs apibr)iant atitinkam rink, nors <omisijos
praneime yra akcentuojama paklausos pakeiiamumo reikm
/.1...1. !aklausos pakei7iamumas
.aklausos pakeiiamumas susij-s su vartotoj galjimu pereiti prie panai prekiGpaslaug vartojimo
.aklausos pakeiiamumas i principo parodo, kurias prekes ir paslaugas vartotojas laiko pakaitalais, todl
paklausos pakeiiamumui daro tak ypa daug $aktori, tiek kaina, kokyb, vartojimo bdas ir pan B principo
visos preks turi tam tikrus pakaitalus, nors kita vertus sunku sivaizduoti absoliuiai viena kit pakeiianias
prekes, jei jos nra visikai identikos
.aklausos pakeiiamumui nustatyti da)niausiai naudojamas Cma)o bet reikmingo netrumpalaikio kainos
padidjimo testasD, taip vadinamas 00!B. &angl " 0mall but 0igni$icant !on*transitory Bncrease in .rice'
<omisijos nuomone 00!B. testas reikia klausim, ar dl tariamo nedidelio &nuo 5 iki 1: proc' bet pastovaus
santykini kain padidjimo nagrinjamose teritorijose prekiaujanij moni pirkjai ims pirkti lengvai
prieinamus pakaitalus, ar pirks i kitur esani tiekj Aei pakeiiamumas buvo pakankamas, kad neapsimokt
didinti kain, nes suma)t pardavimas, papildomi pakaitalai ir teritorijos traukiamos atitinkamos rinkos
apibr)im #aip daroma tol, kol preki ir geogra$ini teritorij asortimentas bus toks, kad bus pelninga nedaug
ilgam laikui padidinti santykines kainas
/eikt pa)ymti, kad tiriant paklausos pakeiiamum btina atsi)velgti atvejus, kai susidaro pakeiiamumo
CgrandinD, pirmins ir antrins rink atvejus, skirtingas pirkj grupes, jeigu tokiai grupei galt bti taikomas
kain diskriminavimas
/.1...2. !asi$los pakei7iamumas
.asilos pakeiiamumas vis pirma susij-s su gamintoj, gaminani panaias prekes, galimybms pradti
gaminti prek- Aei vienos preks gamintojas be dideli papildom ilaid ir rizikos per santykinai trump
laikotarp gali pradti gaminti kitas prekes, tai ios dvi preks turt bti traktuojamos, kaip esanios toje
paioje rinkoje Aei visgi toks gamintojas gali pradti gaminti kit prek- tik per ilgesn laikotarp ir patirdamas
tam tikras papildomas ilaidas, tai tokios preks neturi bti priskirtos tai paiai rinkai, taiau tokio gamintojo
egzistavimas visgi yra svarbus, nustatant rinkos gali, nes toks gamintojas yra potencialus konkurentas
2.2. =moni% susitarimai& /moni% asociacij% sprendimai ir suderinti veiksmai
0utarties 91 str 1 d draud)ia moni susitarimus, moni asociacij sprendimus ir suderintus veiksmus, kuriais
ribojama konkurencija,
<aip nesuderinami su bendrja rinka yra draud)iami, visi moni susitarimai, moni asociacij sprendimai ir
suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb ir kuri tikslas ar padarinys yra
konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas bendrojoje rinkoje, btent tie, kuriais,
tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos
slygos>
39
ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, tecMnikos raida arba investicijos>
dalijamasi rinkomis arba tiekimo altiniais>
lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos slygos, dl ko jie
patenka konkurencijos at)vilgiu nepalanki padt>
sutartys sudaromos tik kitoms alims priimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis arba
komercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku
.abr)tina, kad ioje dalyje tvirtintas draud)iam susitarim tip sraas nra baigtinis, todl ir kitokie
susitarimai, tenkinantys iame straipsnyje tvirtintas slygas, yra draud)iami
0utarties 91 str 6 dalyje pabr)iama, kad tokie draud)iami susitarimai Csavaime yra negaliojantysD #ai reikia,
kad negaliojanios yra tos susitarimo slygos, kurios pa)eid)ia konkurencijos taisykles, arba visas susitarimas,
jei slygos, pa)eid)ianios konkurencijos taisykles, negali bti atskirtos nuo susitarimo
0utarties 91 str ; d nustatomos iimtys, kurias tenkinantys susitarimai nra draud)iami @tsi)velgiant tai, kad
draud)iam susitarim srityje 0utartis tvirtina draud)iam susitarim draudim &0utarties 91 str 1d' ir
galimyb- tokius draudimus pateisinti &0utarties 91 str ; d', itin svarbus tampa i dali santykis, kuo plaiau
taikoma 0utarties 91 str 1 d &ty kuo daugiau susitarim pripa)stama draud)iamais pagal 91 str 1 dal', tuo
plaiau bus btina taikyti ir 0utarties 91 str ; dal, prpa)stant dal draud)iam susitarim pateisinamais pagal
0utarties 91 str ;dal Br atvirkiai " siaurai taikomas 0utarties 91 str 1 d, 0utarties 91 str ; dal gali padaryti
net pertekline
2.2.1. 7usitarimai
0usitarim svoka apima tiek Morizontalius, tiek ir vertikalius susitarimus Qorizontals susitarimai reikia
susitarimus tarp moni, veikiani tame paiame komercijos proces lygmenyje arba, kitaip tariant,
susitarimus tarp potenciali ar $aktik konkurent &pvz, susitarimai tarp gamintoj, susitarimai tarp
ma)meninink' 0usitarimai, sudaryti tarp moni, veikiani skirtinguose komercijos proces lygmenyse,
vadinami vertikaliais &pvz, distribucijos sutartys, tiekimo sutartys tarp didmenininko ir ma)menininko, ir pan'
CImoni susitarimaiD apima ne tik sutartis, bet taip pat ir )odinius susitarimus, inter alia Cd)entelmenikus
susitarimusD, jei juose yra Cslygos ribojanios konkurencij bendrojoje rinkoje ir tos slygos tikrai ireikia
ali bendr ketinimDE1F 0usitarimas E+ konkurencijos teiss prasme bus sudarytas, kai mons ireikia
bendr ketinim atitinkamai elgtis rinkoje #odl svarbiausias po)ymis, nustatant, ar buvo sudarytas susitarimas
sutarties 91 str 1 d prasme, yra bendra ali valios iraika atitinkamai veikti, gyvendinti atitinkam politik ar
siekti bendro tikslo, taiau nra reikminga valios iraikos $orma
0uprantama, kad svoka Cmoni susitarimaiD reikia dviej ir daugiau subjekt veik, todl 0utarties 95 str 1
d neapima vienaali mons veiksm &vienaaliai konkurencijai prieingi mons veiksmai draud)iami
0utarties 96 str'
0usitarimas yra sudaromas, jei nustatomas kitos alies Csutikimas, ireiktas ar nebylusD, pavyzd)iui, gamintojo
veiksmus platintojas sutinka Cnebyliu paklusnumuD 0iekiant konstatuoti, kad susitarimas sudarytas nebyliu
pritarimu btinas bent jau Cvienos i ali valios pasiekti konkurencijai prieing tiksl pasireikimas, kuris
reikt taip pat kvietim kitai aliai, ireikt ar numanom, siekti to tikslo kartuDE6F #ariamais vienaaliais
veiksmais gali bti pripa)stami mons veiksmai, kurie atliekami sutartini santyki tarp komercini
partneriGkonkurent kontekste, jei kita sutarties alis tokiems veiksmams pritaria #aiau labai abejotina, ar
vien preki primimas pagal distribucijos sutart, reikia distributoriaus pritarim gamintojoGtiekjo taikomai
antikonkurencijos politikai &suprantama, jei tokia politika neatsispindi distribucijos sutartyje, ar nra kit
duomen, rodani distributoriaus pritarim'
2.2.2. =moni% asociacij% sprendimai
Imoni asociacijos nariai, koordinuodami tarpusavio veikl, gali pa)eisti konkurencijos teis- sudarydami
draud)iamus susitarimus ar veikdami suderint veiksm pagrindu #aiau konkurencijos teisykls taip pat gali
bti pa)eistos, net jei nebuvo sudarytas susitarimas ar nra nustatyta suderint veiksm, taiau moni
asociacija priima sprendim ir Cnumato, kad jis pasieks nurodyt rezulatatHE1F
CImoni asociacijosD da)niausiai reikia prekybos moni asociacijas, kuri sprendimais paprastai nustatomi
reikalavimai jos nari veiklai CImoni asociacijosD galt reikti ir kooperatyvus, atstovaujanius savo nari
prekybos interesus, ir net pro$esines organizacijas, pavyzd)iui, advokat savivaldos organizacijas, nepaisant to,
kad jos sukurtos vieosios teiss pagrindu
2.2.3. 7uderinti veiksmai
0uderint veiksm draudimas yra skirtas konkurencijai prieing moni veiksm, kurie nepatenka susitarimo
svok, prevencijai, vaizd)iai tariant, tai " Capsaugos tinklasD #ikslumo dlei primintina <omisijos nuomon,
40
kad ne visada yra tikslinga skirti susitarimus nuo suderint veiksm, nes ios svokos yra Ckintamos ir gali
persidengtiD, todl abi tuo paiu metu gali turti tuos paius po)ymius
0uderinti veiksmai reikia Ckoordinuotus veiksmus tarp moni, kurie nepasiek sutarties sudarymo stadijos,
taiau kurie )inomai pakeiia sutart praktiniu bendradarbiavimu tarp ali, pa)eid)ianiu konkurencijos
taisyklesD
2.2.!. 7usitarimo& /moni% asociacij% sprendimo ar suderint% veiksm% turin#s
0utarties 91 str 1 dalis taikoma tik susitarimams, moni asociacij sprendimams ar suderintiems veiksmams,
kurie tenkina ias slygas,
susitarimo tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas bendrojoje
rinkoje>
susitarimas daro )ym poveik konkurencijai ir valstybi nari tarpusavio prekybai
/.2.4.1. &ikslas ar padarinys 8 konkurencijos i%kraipymas
0utarties 91 str 1 d pabr)ia, kad draud)iamo susitarimo tikslas arba padarinys " konkurencijos trukdymas,
ribojimas ar ikraipymas #ikslo ir pasekmi reikalavimai yra alternatyvs =adinasi, jei nustatoma, kad
susitarimo tikslas " ikraipyti konkurencij, nra btina tirti susitarimo sukelt pasekmi =isgi btina atkreipti
dmes, kad susitarimas turi tenkinti ir kitas slygas, tarp kuri tvirtintas C)ymaus poveikioD reikalavimas
#odl 0utarties 91 str netaikysime nors susitarimo tikslas yra prieingas konkurencijai, taiau susitarimas
netenkina C)ymaus poveikioD reikalavim
/.2.4.2. "usitarimo tikslas
<onkurencijos ribojimai pagal tiksl" tai tokie ribojimai, kurie vien jau pagal savo pobd gali riboti
konkurencij, ty tokie ribojimai, kurie gali daryti itin didel neigiam poveik konkurencijai
/.2.4.3. "usitarimo padarinys
Aeigu susitarimas nra ribojantis konkurencij pagal tiksl, reikia inagrinti, ar jis turi ribojanius padarinius
konkurencijai 0utarties 91 straipsnio 1 dalis draud)ia tiek $aktikus, tiek potencialius konkurencijai prieingus
padarinius <itaip tariant, turi bti nustatyta tikimyb, kad susitarimas gali sukelti tiktinus konkurencijai
prieingus padarinius preki kainoms, gamybos apimtims, inovacijoms arba preki ir paslaug vairovei, arba
kokybei ir pan
#iriant, ar susitarimo padarinys yra konkurencijos ribojimas, ypa svarbi tampa ekonomin analiz, tiek
vertikali, tiek ir Morizontali susitarim atvejais <omisija pabr)ia, kad susitarimo ribojani padarini
analizei paprastai reikia apibr)ti atitinkam rink, taip pat paprastai reikia ianalizuoti ir vertinti inter alia
produkt pobd, ali padt rinkoje, konkurent padt rinkoje, pirkj padt rinkoje, potenciali konkurent
buvim ir jimo rink klitis
<omisija pabr)ia, kad neigiami padariniai konkurencijai atitinkamoje rinkoje tiktini, kai alys atskirai arba
kartu turi arba gauna tam tikr rinkos gali, o susitarimas padeda sukurti, palaikyti arba sustiprinti t rinkos
gali arba leid)ia alims j panaudoti
/.2.4.4. !apildomi apribojimai
<ai kuri susitarim at)vilgiu #eismas ivyst papil+om apribo)im +o(trin87 kuri reikia, kad 0utarties 91 str
1 dalis netaikoma toms sutarties slygoms, kurios tiesiogiai susijusios ir objektyviai btinos konkurencij
neribojanios sutarties gyvendinimui ir yra jai proporcinga <itaip tariant be tokios sutarties slygos yra sunku
ar net nemanoma gyvendinti pagrindinio sutarties objekto
/.2.4.5. 9ymus poveikis konkurencijai
0lyg, kad susitarimas turi pakankama apimtimi veikti konkurencij, nustat #eismas byloje AranD 'Ol( v
$./.0.I. Fts B. 'ervae%(eE1F @ikindama )ymaus poveikio konkurencijai svok, <omisija yra paskelbusi
praneimus, paskutiniajame kuri i principo yra pateikiamos +e minimis slygos %intame <omisijos
praneime preziumuojama, kad susitarimai nebus laikomi )ymia apimtimi veikiantys konkurencij, jei
susitarimas tenkina ias slygas,
ali, sudariusi Morizontal susitarim, bendrai u)imama rinkos dalis yra nedidesn kaip 1: Z bet kurios iuo
susitarimu paveiktos atitinkamos rinkos>
ali, sudariusi vertikal susitarim, rinkos dalis yra nedidesn kaip 15 Z bet kurios iuo susitarimu paveiktos
atitinkamos rinkos
Aei susitarimus sunku priskirti Morizontaliems ar vertikaliems susitarimams, taikoma 1: Z riba &.raneimo 4
p'
#ais atvejais, kai atitinkamoje rinkoje konkurencij riboja vairi tiekj arba platintoj sudaryt preki arba
paslaug pardavimo susitarim bendras poveikis, rinkos dalies ribos suma)inamos iki 5 Z &tiek Morizontaliems,
41
tiek vertikaliems susitarimams' #aiau yra ma)ai tiktina, kad bendras rinkos ribojimo poveikis galimas, jei
pana poveik turintys paraleliniai susitarimai &j tinklai' taikomi ma)iau nei ;: Z rinkos &.raneimo 9 p'
@tsi)velgiant tai, kad rinkos dalys gali svyruoti &mons, sudariusios susitarimus, gali ne)ymia dalimi ne)ymiu
laikotarpiu viryti mintas ribas', skaiiuojant atitinkamos rinkos dalies ribas remiamasi dvej kalendorini
met i eils duomenimis &.raneimo 8 p'
<omisijos praneime taip pat nustatoma, kokiems susitarimams nra taikomos aukiau ivardintos iimtys
&.raneimo 11 p' #ai nereikia, kad visi tokio pobd)io susitarimai bus laikomi C)ymia apimtimi veikiantys
konkurencijD, taiau tik tiek, kad susitarimuose, kuriuose tvirtinti ypa rimti konkurencijos ribojimai, ali
turimos rinkos dalis turi bti )ymiai ma)esn nei nustatyta .raneime, tam, kad tokie susitarimai nepa)eist
0utarties 91 str
/.2.4... 9ymus poveikis valstybi) nari) tarpusavio prekybai
0utarties 91 str nustatytas reikalavimas, kad susitarimas daryt )ym poveik valstybi nari tarpusavio
prekybai, vis pirma lieia E0 konkurencijos teiss jurisdikcijos klausimus, ty ar konkreiam susitarimui
taikytina E0 konkurencijos teis, ar nacionalin teis #eismas i svok interpretavo pleiamai, o <omisija
6::2 m parengtame .raneime silo i svok aikinti iskiriant tris pagrindinius elementus, Cprekyba tarp
valstybi nariD, Cgali paveiktiD ir C)ymia apimtimiD
2.2.4. DraudDiam% susitarim% tipai
<aip jau buvo minta, 0utarties 91 str 1 d pateikia pavyzdin draud)iam susitarim tip sra
0utarties 91 str 1 d a' punktas nustato, kad draud)iami susitarimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nustato
pirkimo ar pardavimo kainas arba kokias nors kitas prekybos slygas 0utarties 91 str 1 d b' punktas draud)ia
sudaryti susitarimus, kuriais ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, tecMnikos raida arba investicijos
!eretai tokiais susitarimais susitarimo alys sipareigoja apriboti preki gamybos kiekius, savo pltros
galimybes, pakeliant preki kainas
0utarties 91 str 1 d c' punktas tvirtina draudima susitarti dl rinkios arba tiekimo altini pasidalijimo
.avyzd)iui, byloje $ui(er Pnie v >omisi)a [1] buvo nustatytas cukraus gamintoj susitarimas pasidalinti rink
teritoriniu pagrindu, o jau mintoje cMinino byloje buvo susitarta pasidalinti cMinino eksporto rink, nustatant
eksporto kvotas ir kainas, ne kart #eisme buvo nagrinjamos automobili distribucijos sutartys, kurios ribojo
distributori teis- eksportuoti automobilius arba parduoti naujus automobilius negaliotiems distributoriams
0utarties 91 str 1 d d' punktas draud)ia lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikyti
nevienodos slygas, dl ko jie patenka konkurencijos at)vilgiu nepalanki padt 0utarties 91 str 1 d e
punktas draud)ia sudarant sutart reikalauti kitos alies papildom sipareigojim, kuri pobdis arba
komercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku
2.2.9. I+imt#s
+endrijos konkurencijos taisykli tikslas yra saugoti konkurencij rinkoje, kaip vartotoj gerovs ir e$ektyvaus
itekli paskirstymo priemon- #odl konkurencij ribojantys susitarimai tuo paiu metu gali turti
konkurencijai teigiam poveik &pavyzd)iui, pritraukti klientus pasilant jiems geresnius nei konkurent
gaminius arba geresnes kainas' <ai konkurencijai teigiamas susitarimo poveikis nusveria konkurencij
ribojant poveik, susitarimas galiausiai yra CprokonkurencinisD ir atitinka +endrijos konkurencijos taisykli
tikslus
#aigi jei 0usitarimas pa)eid)ia 0utarties 91 str 1 dal, j galima pateisinti 0utarties 91 str ; dalyje numatytais
DprokonkurenciniaisD kriterijais Europos .irmosios instancijos teismo ir <omisijos nuomone, btent 0utarties
91 str ; d, o ne 0utarties 91 str 1 d taikymo etape btina tirti ir lyginti draud)iamo susitarimo sukelt ribojim
ir tokio susitarimo ekonomin- naud ir e$ektyvum rinkai
B principo, 0utarties 91 str ; d gali bti taikoma visiems draud)iamiems susitarimams =isgi ma)ai tiktina,
kad susitarimas, kurio tikslas " konkurencijos ribojimas, galt tenkinti 0utarties 91 str ; d slygas, tokio
pobd)io susitarimai paprastai netenkina abiej pozityvi slyg &ty nesukuria nei objektyvios ekonomins
naudos, nei sukuria naud vartotojams', be to, paprastai netenkina ir btinumo reikalavimo, nustatyto treiojoje
slygoje
0utarties 91str ; d nustato,
91 str 1 d nuostatos gali bti paskelbtos netaikytinomis
moni susitarimams arba toki susitarim rims>
moni asociacij sprendimams arba toki sprendim rims>
suderintiems veiksmams arba toki veiksm rims,
kurie padeda tobulinti preki gamyb ir paskirstym arba skatinti tecMnikos ir ekonomikos pa)ang,
kartu sudarydami slygas vartotojams s)iningai dalytis gaunama nauda, ir
42
kurie,
atitinkamoms monms nenustato joki apribojim, nebtin iems tikslams pasiekti>
nesuteikia tokioms monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produkt daliai
#aigi 0utarties 91 str ; dalis tvirtina keturias kumuliatyvias slygas, kurias tenkinantis susitarimas, nors ir
draud)iamas pagal 0utarties 91 str 1 dal, visgi yra pateisinamas,
padeda gerinti preki gamyb ar skirstym arba skatina tecMnin- ar ekonomin- pa)ang>
vartotojai gauna s)ining gaunamos naudos dal>
nenustato atitinkamoms monms apribojim, nebtin siekiant i tiksl>
nesuteikia tokioms monms galimybs didelei atitinkam preki daliai panaikinti konkurencijos
.irmoji ir antroji slyga yra pozityvios, o treioji ir ketvirtoji " negatyvios 0usitarimo atitikim ioms
slygoms turi rodyti mons, sudariusios susitarim <adangi slygos yra kumuliatyvios, tai nustaius, kad
viena 91 straipsnio ; dalies slyga netenkinama, atitikimo likusioms slygoms vertinti nebereikia #odl
atskirais atvejais gali bti tikslinga nagrinti ias keturias slygas kitokia seka <omisijos nuomone, 91
straipsnio ; dalies iimties taisykl yra taikoma tol, kol yra tenkinamos keturios slygos, ir nustoja bti
taikoma, jeigu situacija pasikeiia =isgi tam tikrais atvejais vertinimas turi bti atliekamas tik $akt, kurie buvo
susitarimo gyvendinimo metu, pagrindu
:rupin's i%imtys
Lrupin iimtis yra bendrojo pobd)io iimtis, nustatoma tam tikroms sutari rims <aip jau buvo minta
grupins iimtys yra nustatytos <omisijos arba #arybos patvirtintais reglamentais 0usitarimo alys, siekianios,
kad j susitarimui bt taikoma grupin iimtis, turi u)tikrinti, kad susitarimas tenkint visas grupins iimties
reglamente nustatytas slygas
@tkreiptinas dmesys reglament, nustatani grupines iimtis, ir 0utarties 91 str ; d, tvirtinanio iimtis i
0utartimi draud)iam susitarim, santyk .reziumuojama, kad draud)iami susitarimai, kuriems taikytina
grupin iimtis, tenkina visas keturias 0utarties 91 str ; dalyje tvirtintas iimties slygas #odl susitarimo
alys yra atleid)iamos nuo prievols rodyti, kad j konkretus susitarimas tenkina kiekvien 91 straipsnio ;
dalies slyg =isgi <omisija arba valstybs nars konkurencijos institucija &tos valstybs nars teritorijoje ar
jos dalyje' gali ataukti grupin- iimt, jei draud)iamas susitarimas netenkina 0utarties 91 str ; dalies
+endrosios iimties ataukimo atveju pareiga rodyti, kad susitarimas pa)eid)ia 91 straipsnio 1 dal ir kad jis
netenkina 91 straipsnio ; dalies, tenka suinteresuotoms konkurencijos institucijoms
#aryba ir <omisija, remdamasi #arybos reglamentais suteiktais galiojimais, yra patvirtinusi grupini iimi
reglamentus
2.2.2. )iktnaudDiavimas dominuojan'ia padtimi
0utarties 96 str 1 d nustato,
<aip nesuderinamas su bendrja rinka draud)iamas bet koks vienos ar keleto moni piktnaud)iavimas
dominuojania padtimi bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, galintis paveikti valstybi nari tarpusavio
prekyb
0utarties 96 str 6 d nustato, kokiu bdu piktnaud)iavimas gali pasireikti, pateikdamas neisam
piktnaud)iavimo bd sra ?is sraas yra itin panaus 0utarties 91 str 1 d nustatytus draud)iam
susitarim tipus &rink arba tiekimo altini pasidalijimas yra nustatytas iimtinai 0utarties 91 str 1 d &c', be to,
i dalies skiriasi 0utarties 91 str b' ir 96 str b' punktai' #aigi piktnaud)iavimas gali pasireikti,
a' nes)ining pirkimo ar pardavimo kain arba koki nors kit nes)ining prekybos slyg tiesioginiu ar
netiesioginiu nustatymu>
b' gamybos, rink arba tecMnikos raidos ribojimu pa)eid)iant vartotoj interesus>
c' nevienod slyg taikymu lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dl ko jie patenka
konkurencijos at)vilgiu nepalanki padt>
d' vertimu sudaryti sutartis kitoms alims prisiimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis ir komercin
paskirtis neturi nieko bendra su toki sutari dalyku
2.2.2.1. )iktnaudDiavimo dominuojan'ia padtimi sl#gos
0utarties 96 str nurodo esmines slygas, kurias tenkinanti vienos ar keli moni veikla yra draud)iama dl jos
piktnaud)iavimo dominuojania padtimi,
1' Imon&s' turi do&inuo!an/i padt3 bendro!o!e rinko!e arba dide*!e !os da*y!e>
6' Imon&s' piktnaud,iau!a savo dominuojania padtimi>
;' Imons&i' veika gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb
0utarties 96 str taikymas neretai buvo itin kontraversikas, neretai dl to, kad nuosekliai nra apibr)iami
konkurencijos &tame tarpe ir piktnaud)iavimo dominuojania padtimi' politikos tikslai Auk 0utarties 96 str
43
nedraud)ia dominavimo per se, taiau draud)ia piktnaud)iavim tokia padtimi, o tai, be to, turi veikti
valstybi nari tarpusavio prekyb !edraud)iama nedominuojanios rinkoje mons veika, gali bti pripa)intas
draud)iama, jei j atlieka dominuojani padt turinti mon =adinasi, nuo dominuojanios padties
nustatymo priklauso ir atitinkamo elgesio modelio vertinimas Jar daugiau, aikinant pleiamai
piktnaud)iavimo svok, ir j traukiant veikas, kurios nedominuojanios mons atveju yra visikai neutralios
ir leistinos, galime susidurti su atvejais, kai vien dominavimas taps draud)iamu
2.2.2.2. Dominuojanti padtis $endrojoje rinkoje ar didelje jos dal#je
<aip jau buvo minta, E+ konkurencijos teis vis pirma siekia apriboti konkurencijai prieing moni rinkos
galios naudojim #aigi 0utarties 96 str nedraud)ia paios rinkos galios turjimo, taiau rinkos galia padeda
nustatyti, ar konkreti mon yra dominuojanti, monopolin mon rinkoje akivaizd)iai bus dominuojanti, taiau
net ir nemonopolins mons turi dominuojani padt, jei jos turi rinkos gali
<omisija, apibr)dama dominuojani padt, akcentuoja mons gali rinkoje veikti nepriklausomai,
neatsi)velgiant konkurentus, Cmons yra dominuojanioje padtyje, jei jos turi gali atitinkamoje rinkoje
veikti nepriklausomai, neatsi)velgiant konkurentus, pirkjus ar tiekjus jos turi gali nustatyti kainas,
kontroliuoti gamybos apimtis ar paskirstymDE1F Jominuojani padt rinkoje panaiai apibr)ia ir #eismas,
pabr)damas mons ekonomin- gali Cu)kirsti keli e$ektyviai konkurencijaiD, Cveikti nepriklausomai,
neatsi)velgiant konkurentus, pirkjus ir vartotojusDE6F #ai nereikia, kad rinkoje apskritai neturi bti
konkurencijos, kaip tai nutinka monopolinje rinkoje, taiau tai reikia, kad mon Cbent jau )ymia dalimi
takoja konkurencijos vystymosi slygasD ir veikia Ci esms neatsi)velgdama konkurencij, kol toks mons
elgesys nra jai )alingasDE;F
0iekiant nustatyti, ar konkreios teritorijos dydis yra pakankamas, kad bt konstatuota dominuojanti padtis
bendrojoje rinkoje ar didelje jos dalyje, turi bti atsi)velgiama produkto gamybos ir vartojimo pobd ir
apimtis, o taip pat prekybinink ir pirkj proius ir ekonomines galimybes #eismas nra nustat-s, kokia
konkreti, procentais skaiiuojama, rinkos dalis turi bti pripa)stama didele rinkos dalimi, taiau manytina, kad
tokia pripa)intina ir vienos valstybs teritorija Cransporto bylose 5+i+el-s ben+rosios rin(os +alies;
rei(alavimas paprastai ten(inamas7 )ei mar6rutas ar !abenimas n-ra ti( vietin-s rei(6m-s.
@pibr)iant dominuojani padt, <omisija ir #eismas da)niausiai atkreipia dmes trukdym kitoms
monms DeitiH rink, rinkos dal, kuri turi tiriamosios mons ir kt Aei mon turi 4:*9: proc rinkos, ji i
karto pripa)stama turinti dominuojani padt, taiau net ir 5: ar ma)iau proc turinios mons taip pat gali
bti pripa)intos, turinios dominuojani padt &paprastai, jei kitos mons turi labai ma)as rinkas'
@titinkamos rinkos kriterijus visada yra nulemiantis #eismo ir <omisijos sprendimuose
2.2.2.3. 1olekt#vin dominuojanti padtis
0utarties 96 str draud)ia ne tik vienos, bet ir keli moni piktnaud)iavim dominuojania padtimi #ai i
principo reikia, kad 0utarties 96 str taikytinas ir oligopolijoms #aiau tai nereikia, kad #eismas ir <omisija
kontroliuoja oligopolijose veikiani moni veikl pai savaime (Qo11mannMIaro%&e7 85346), nes veikdamos
oligopolijoje mons veikia savarankikai
2.2.2.!. )iktnaudDiavimas
<aip jau buvo minta, Continental Can byloje buvo nustatyta, kad 0utarties 96 str tvirtintas piktnaud)iavim
sraas tra pavyzdinis, todl dominuojanios bendrovs jungimasis su kita bendrove taip pat gali bti
pripa)intas piktnaud)iavimuE1F <itaip tariant, draudimas piktnaud)iauti dominuojania padtimi nukreiptas ne
tik prie tokias veikas, kurios yra tiesiogiai )alingos vartotojams, taiau ir toms, kurios )alingos vartotojams dl
j poveikio e$ektyvios konkurencijos struktrai
Qo11mannMIa 0o%&e byloje #eismas pabr), kad piktnaud)iavimo svoka yra objektyvi, susijusi su
dominuojanioje padtyje esanios mons elgesiu takojant rinkos struktr .iktnaud)iavimo atveju vien dl
mons egzistavimo yra suma)j-s konkurencijos lygis, o tokios mons veiksmai, naudojant kitokius metodus
nei tie, kurie nulemia normali konkurencij preki bei paslaug rinkoje, trukdo ilaikyti vis dar egzistuojani
konkurencij rinkoje arba trukdo tokiai konkurencijai vystytis
.iktnaud)iavimus yra prasta skirstyti dvi ris, nes)ining elges ir antikonkurencin piktnaud)iavim
!es)iningam elgesiui priskiriama tokia veika, kai pa)eid)iamas 0utarties 96 str pirkj ar vartotoj &tiekj'
interes sskaita &pavyzd)iui, 0utarties 96 str a ir b punktai' @ntikonkurenciniu piktnaud)iavimu vadinamas
elgesys, apribojantis konkurencij tarp t pai arba skirting preki )enl preki arba )ymia dalimi
suma)inantis konkurencijos lyg ir sustiprinantis dominuojanios mons ekonomin- gali &pavyzd)iui,
0utarties 96 str c ir d punktai' <ai kurie autoriai iskiria dar ir trei piktnaud)iavim r " piktnaud)iavim
atsakomaisiais veiksmais .iktnaud)iavimo rys nra viena kit alinanios, mons veika gali pasireikti i
karto keliomis piktnaud)iavimo rimis
44
2.2.2.4. )aDeidimo piktnaudDiauti dominuojan'ia padtimi pasekms
.a)eidusi draudim piktnaud)iauti dominuojania padtimi mon gali susidurti su <omisijos ar valstybi nari
atitinkam konkurencijos institucij taikomomis poveikio priemonmis =is pirma, mintos institucijos gali
priimti sprendim, reikalaujant nutraukti piktnaud)iavim, o taip pat skirti baudas iki 1: proc mons metins
apyvartos 0kirtingai nei nacionalins konkurencijos institucijos, <omisija turi teis- pritaikyti struktrines
priemones, jei nra lygiai taip pat veiksmingos elgesio priemons arba jei lygiai taip veiksminga elgesio
priemon bt monei didesn nata nei struktrin +e to, suinteresuotas privatus asmuo turi teis- kreiptis
teism, reikalaudamas u)drausti piktnaud)iavim irGar nuostoli atlyginimo, ar, jei toks asmuo yra sutartiniuose
santykiuose su piktnaud)iaujania dominuojania padtimi mone, siekdamas pripa)inti negaliojaniomis
konkurencijai prietaraujanias sutarties nuostatas
2.2.A. 1oncentracij% kontrol
/.2.2.1. ;altiniai
.rad)ioje reguliuojant susijungimus, buvo iimtinai remiamasi 91 ir 96 str Continental Can (6342) byloje
#eismas konstatavo, kad E+ 0utartis buvo pa)eista, kai mon, turinti dominuojani padt didino savo
dominavim tuo bdu, kad tik ji viena lieka atitinkamoje rinkoje arba lieka dar ir tos, kuri veiksmai yra
apspr-sti dominuojaniosios
=liau tai buvo reguliuojama 188: m /eglamentu dl susijungim kontrols 2:72G98, kuris vliau buvo
pakeistas ir iuo metu tai reguliuoja #arybos reglamentas !r 1;8G6::2 dl koncentracij tarp moni kontrols
/.2.2.2. &ikslai
Bdenti$ikuoti didelius, +endrijos masto susijungimus bei nustatyti slenkst, kada yra taikoma E+ koncentracij
kontrol, ir kada tai paliekama nac susijungim kontrols taisyklms

/.2.2.2. &ikslai
Bdenti$ikuoti didelius, +endrijos masto susijungimus bei nustatyti slenkst, kada yra taikoma E+ koncentracij
kontrol, ir kada tai paliekama nac susijungim kontrols taisyklms

/.2.2.3. <e#lamentas Nr. 133=2>>4
/eglamentas ne tik kontroliuoja susijungimus, bet taip pat ir mons savinink pasikeitimus, kurie gali
ikraipyti konkurencij #odl atsirado koncentracijos terminas <oncentracija egzistuoja, kai tenkinamos dvi
aplinkybs,
a' susijung dvi ar daugiau prie tai buvusi savarankik moni, arba
b' vienas ar keli asmenys, kurie jau kontroliuoja bent vien mon- arba mon ar kelios mons gyja
kontrol- arba sigyja vien ar daugiau moni ar jGjos dal, perkant akcijas ar turt
/eglamentas taikomas +endrijos mastu veikianioms koncentracijoms, kurios apibr)iamos reglamento 6 str
/eglamentas taip pat nustato apie kurias koncentracijas turi bti i anksto praneama, kaip praneimai
nagrinjami, <omisijos galiojimai, taikomos sankcijos
"III tema. "alst#$s pagal$a
=alstyb taip pat gali subsidijuoti arba remti tiek monopolijas, kuri veikla yra reguliuojama E+ 0utartyje, tiek
ir kitas privaias ar valstybs valdomas mones, ir tuo bdu veikti diskriminuojaniai, o tokie vieosios vald)ios
veiksmai gali ikraipyti konkurencij vidaus rinkoje /eikt pabr)ti, kad tokio pobd)io valstybs veiksmai
bendrojoje rinkoje neretai grind)iami socialinio elemento reguliavimo btinumu &parama menkai ivystytiems
regionams, pramons akoms ar visuomens grupms'
A.1. "alst#$s pagal$os svoka
E+ 0utartis nustato,
84 straipsnis &e3 86 straipsnis'
1 Bskyrus tuos atvejus, kai i 0utartis nustato kitaip, valstybs nars arba i jos valstybini itekli bet kokia
$orma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras mones arba tam tikr preki gamyb, ikraipo
konkurencij arba gali j ikraipyti, yra nesuderinama su bendrja rinka, kai ji daro poveik valstybi nari
tarpusavio prekybai
6 +endrajai rinkai neprietarauja,
a' socialinio pobd)io pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkam
gamini dl j kilms>
b' pagalba gaivalini nelaimi ar kit ypating vyki padarytai )alai atitaisyti>
45
c' pagalba, teikiama tam tikr =okietijos Sederacins /espublikos region, patyrusi )al dl =okietijos
padalijimo, kiui, jei tokia pagalba reikalinga dl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui
kompensuoti
; +endrajai rinkai neprietaraujania gali bti laikoma,
a' pagalba, skirta region, kuriuose yra neprastai )emas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei
pltrai skatinti>
b' pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbi projekt vykdymui skatinti arba kurios nors valstybs
nars ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti>
c' pagalba, skirta tam tikros ekonomins veiklos ri arba tam tikr ekonomikos srii pltrai skatinti, jei ji
netrikdo prekybos slyg taip, kad prietaraut bendram interesui>
d' pagalba, skirta kultrai remti ir paveldui isaugoti, jei tokia pagalba prekybos slyg ir konkurencijos
+endrijoje nepaveikia taip, kad prietaraut bendram interesui
e' kitos pagalbos rys, kurios gali bti nurodytos #arybos sprendimuose, priimtuose kvali$ikuota bals dauguma
remiantis <omisijos pasilymu

E##, apibr)damas valstybs pagalbos reglamentavimo tikslus, nustato, kad 94 str tikslas " u)kirsti keli
atvejams, kai prekyba tarp valstybi nari yra takojama dl vieosios vald)ios suteikiam pranaum
+endra taisykl &94 str B d' draud)ia valstybs pagalb, kuri palaikydama tam tikras mones ar tam tikrus
gamintojus, i6(raipo ar !ali i6(raipyti (on(uren%i)8, kai ji vei(ia valstybi nari tarpusavio pre(yb8 =adinasi,
E+ sutartis nenustato absoliutaus valstybs pagalbos draudimo, taiau draud)iama tokia pagalba, kuri yra
nesuderinama su bendrja rinka, ty ikraipo ar gali ikraipyti konkurencij =alstybs pagalba yra laikoma ne
tik tais atvejais, kai ji teikiama valstybs monms, bet ir tais atvejais, kai ji teikiama privaioms monms
=alstybs pagalba reikia ne vien tiesiogin- $inansin- pagalb, suteikt valstybs institucij, bet ir i6 valstyb-s
i6te(li tei(iam8 pa!alb8, ty toki kuri suteikia valstybs kontroliuojamos mons net ir netiesiogin-
&Commission v Italy7 143343). Aos $ormos gali bti tiesiogins subsidijos, atleidimas nuo mokesi, palankios
paskol palkanos, kompensacijos u) nuostolius, paskol garantijos ir pan &!etiesiogin $inansin parama kaip
valstybs pagalba " Commission v Italy7 143343). =alstybs negali gintis, kad pagalba siekiama suma)inti
santykinai didesnius nei kit pramons sektori katus ar tuo, kad kitos valstybs teik panaias imokas
A.2. 6eista valst#$s pagal$a
.agalba, neprie6tarau)anti bendrajai rinkai &94 str 6 d',
1' socialinio pobd)io pagalba atskiriems vartotojams, jei ji teikiama be gaminio kilme pagrstos
diskriminacijos> pvD. +uonos7 sviesto ir pan. par+avimas nustatyta (aina7 (ai +al= (ainos (omensuo)a valstyb-.
Ca,iau to(ios pre(ybos s8ly!os turi b:ti vieno+ai tai(omos ir vietiniams ir importuo)amiems pro+u(tams bei
pre(ybinin(ams.
6' gaivalini nelaimi ir ypating vyki atveju padaryta )ala
A.3. )agal$a& kuri pripaD/stama teista
.agalbos, kuri !ali b:ti lai(oma neprie6tarau)an,ia bendrajai rinkai, tipai pateikiami E+ 0utarties 94 str ; d
!eprietaraujani pagalb konstatuoja <omisija &tam tikrais atvejais " #aryba'
De minimis pagalba: per trejus metus (taikomi mons naudojami mokestiniai metai), suma neturi viryti 200 000 eur (arba 00 000 eur monms,
vykdan!ioms veikl" keli transporto sektoriuje)#
A.!. 1omisijos teiss valst#$s pagal$os reguliavime
89 straipsnis &e3 82 straipsnis'
#aryba, remdamasi <omisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos .arlamentu, kvali$ikuota bals
dauguma gali priimti atitinkamus 94 ir 99 straipsni taikymo reglamentus ir konkreiai nustatyti 99 straipsnio ;
dalies taikymo slygas bei pagalbos kategorijas, kurioms i tvarka netaikoma
IH tema. EB aplinkos apsauga
,.1. Ialtiniai
+endrijos aplinkos apsaugos politikoje priimtus norminius aktus slygikai galima suskirstyti tokias grupes,
.agrindiniai bendri dokumentai bei dokumentai reguliuojantys pramons poveik aplinkai,
teis0s aktai1 s.si54 s. va#7e#s tar8a1
teis0s aktai1 s.si54 s. oro tar8a1
teis0s aktai1 s.si54 s. atliek/ tvarkym.1
teis0s aktai1 s.si54 s. pavo5i#gais +9emikalais1
teis0s aktai1 s.si54 s. gyve#am:5a apli#ka ir gyv:5a gamta.
46
.a)ymtina, kad (ietuvoje kai kurie aplinkos apsaugos standartai yra net auktesni nei E0 B toki pamintini
oro ir geriamojo vandens standartai #aiau ypa vandens apsaugos ir atliek tvarkymo reikalavimai (ietuvoje
stipriai atsilieka nuo E0 ir jiems diegti gali reikti mil)inik investicij
,.2. Bendrieji EB aplinkos apsaugos tikslai ir principai
E+ 0utarties 142 str nustato Europos +endrijos aplinkos politikos tikslus,
ilaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokyb-,
saugoti )moni sveikat,
apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos iteklius,
remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninms ar pasaulinms aplinkos problemoms spr-sti
@msterdamo sutartis papild E+ 0utart 7 straipsniu, kuriame buvo nustatyta, kad gyvendinant +endrijos
politikos ir veiklos kryptis turi bti atsi)velgiama aplinkos apsaugos reikalavimus E+ 0utartis i esms
reikalauja,
@plinkos apsaugos reikalavim integravimo visas +endrij veiklos sritis ir politikas, nustatytas ; str>
/emti tolyg arba Ctvar5 vystymsi, garantuojant aplinkos apsaugos reikalavim laikymsi
#ai reikia, kad priimant bet kokius sprendimus E+ rmuose, turi bti nustatyta j taka aplinkos apsaugai ir
u)tikrintas j reikalavim laikymasis
,.3. 7prendim% primimas
@msterdamo sutartimi E+ aplinkos apsaugos politikoje tvirtinama bendro sprendim primimo procedra,
numatyta 651 str .rimintina, kad %astricMto sutartyje buvo tvirtinta bendradarbiavimo procedra
!epa)eisdama 85 straipsnio, #aryba, remdamasi <omisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos
.arlamentu, Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei /egion komitetu, vienbalsiai &iskyrus kai
vienbalsiai nusprend)ia veikti iose srityse kvali$ikuotja dauguma' priima,
a' i esms $iskalinio pobd)io nuostatas>
b' priemones, turinias takos,
miest ir kaim planavimui,
kiekybinio vandens itekli valdymo priemonms arba tiesiogiai ar netiesiogiai t itekli buvimui,
)ems naudojimui, iskyrus atliek tvarkym>
c' priemones, turinias nema)ai takos valstybms narms, kai ios renkasi skirtingus energijos altinius ir savo
energijos tiekimo bendr struktr
<itose srityse #aryba, veikdama pagal bendro sprendim primimo procedr, priima prioritetinius tikslus
nustatanias bendrsias veiksm programas ?iose srityse taip pat privalomai turi bti konsultuojamasi su
Ekonomini ir socialini reikal komitetu bei su /egion komitetu
H tema. "ieningos rinkos stiprinimas: teiss Jarmoni<avimas
E+ sutartyje yra tvirtinta keletas nuostat, kuri pagrindu buvo Marmonizuojama Europos +endrijos teis ?ie
pagrindai suteik galias <omisijai pagal atitinkamas teiss akt leidimo Europos +endrijoje procedras leisti
atitinkamus E+ teiss aktus ?ie pagrindai keitsi, keiiantis E+ sutariai, pagal tai kai kurie autoriai
Marmonizavimo pagrindus skirsto dvi grupes, iki 0uvestinio Europos @kto sigaliojimo ir po jo sigaliojimo
E+ sutartyje tvirtinti pagrindai, galinantys veikti Europos +endrijos institucijas, yra labai svarbs, nes
Europos +endrija gali veikti tik E+ sutartyje tvirtint galiojim pagrindu ir paisydama joje tvirtint tiksl
&E+ sutarties 5 &1' str' Europos +endrijos institucijoms per)engus joms suteiktus galiojimus arba primus
teiss akt netinkama teiss akto primimo procedra, arbaGir remiantis netinkamais E+ sutartyje tvirtintais
pagrindais, galima teismin tokio teiss akto teistumo per)ira, pavyzd)iui remiantis 0utarties 6;:, 621 arba
6;2 straipsniais
.rie pereinant prie Marmonizavimo pagrind analizs, pa)ymtina, kad E+ sutartyje vartojami skirtingi
terminai ireikti E+ institucij galias, kompetencij ir pastangas bei E+ valstybi nari veikl derinant
valstybi nari moni teis- .avyzd)iui, E+ sutarties 8; ir 85 straipsniai mini DMarmonizavimoH, E+ sutarties
82 ir 85 straipsniai " DderinimoH, E+ sutarties 22, 27 ir 24 str " DkoordinavimoH svokas !ors kai kurie teiss
mokslininkai abejoja, ar mintos svokos yra sinonimai E+ sutarties prasme, taiau btent tokios nuomons
laikosi <omisija> teigiama, kad tam pritaria dauguma teiss mokslinink .laiau neanalizuojant i
nesutarim, pa)ymtina, kad iame darbe bus laikomasi <omisijos nuomons ir daroma prielaida, kad mintos
svokos yra tapaios
<ai kurie autoriai taip pat vartoja uni$ikavimo svok &nors ji ir nra vartojama E+ 0utartyje' =isgi 0utartis
siekia Marmonizuoti, o ne uni$ikuoti, ty nustatyti viening teiss sistem
47
1-.1. Earmoni<avimo pagrind% gene< ir j% ai+kinimas
<aip jau buvo minta, E+ 0utartis tvirtina Marmonizavimo pagrindus, ty normas, kuriose tvirtinama kokiu
bdu ir kokiais atvejais +endrijos institucijos turi teis- Marmonizuoti tam tikr socialins*ekonomins veiklos
s$er Via bus aptariami tik E+ institucij da)niausiai naudojami Marmonizavimo pagrindai <ai kurie
mokslininkai iuos pagrindus pagrstai skirsto Marmonizavimo pagrindus galiojusius prie =ieningo Europos
akto sigaliojim ir po jo sigaliojimo ?i klasi$ikacija reikminga tuo, kad =ieningas Europos aktas tvirtino
naujus itin svarbius Marmonizavimo pagrindus &pvz 0utarties 85 str'
(entel, kai kuri Marmonizavimo pagrind skirtumai
Straipsnis Teiss akto pri&i&o
pro:ed1ra
So:ia*inis santykis) kur3
*eid,ia&a Ear&onizuoti
#a*savi&as
Tarybo!e
Akto 0or&a
;7 <onsultavimo procedra,
E. ir E0/<
tiesioginis poveikis bendrosios
rinkos krimui ar veikimui
=ienbalsiai Jirektyva
;? +endro sprendimo
primimo procedra pagal
0utarties 651 str ir
konsultacijos su E0/<
.riemons, skirtos vidaus
rinkos krimui ir veikimui,
iskyrus $iskalines nuostatas ir
laisv asmen judjim
kvali$ikuota
bals dauguma
+et kokia
priemon
B>8 <onsultavimo procedra Cveikiant bendrajai rinkai
vienam i +endrijos tiksl
pasiekti reikia imtis +endrijos
veiksmD
=ienbalsiai +et kokia
priemon
1-.2. 7utarties ,! straipsnis
#aryba, remdamasi <omisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos .arlamentu bei Ekonomikos ir
socialini reikal komitetu, vieningai leid)ia direktyvas dl valstybi nari statym ir kit teiss akt, turini
tiesiogin poveik bendrosios rinkos krimui ar veikimui, derinimo
0utarties 82 str normos galiojo ir iki 0uvestinio Europos akto ?is 0utarties straipsnis nustato konsultavimo
procedr, +endrijos institucij teis- Marmonizuoti veiklos s$eras, kurios turi tiesiogin poveik bendrosios
rinkos krimui ar veikimui, o taip pat teiss akto $orm " direktyv
1-.3. 7utarties 3-A straipsnis
Aei pasirodyt, kad veikiant bendrajai rinkai vienam i +endrijos tiksl pasiekti reikia imtis +endrijos veiksm,
kuriems i 0utartis nenumato reikaling galiojim, #aryba, remdamasi <omisijos pasilymu ir
pasikonsultavusi su Europos .arlamentu, vieningu sprendimu imasi reikiam priemoni
0utarties ;:9 str yra itin plai kompetencij teiss akt leidimo srityje tvirtinantis Marmonizavimo pagrindas
Aei teiss aktas tiesiogiai neturi tiesioginio poveikio bendrosios rinkos krimui ar veikimui &82 str', buvo
pasitelkiamas ;:9 str, kurio reguliuotinus socialinius santykius riboja tik +endrijos tikslai +e to, is
Marmonizavimo pagrindas +endrijos institucijas galina priimti tiek direktyvas, tiek reglamentus, tiek ir kitus
teiss aktus
?is Marmonizavimo pagrindas gali bti naudojamas tik tuo atveju, jei n viena kita 0utarties nuostata nesuteikia
+endrijos institucijoms btin galiojim priimti konkret teiss akt
1-.!. 7utarties ,4 straipsnis
<aip jau buvo minta, =ieningas Europos @ktas 85 str nustat nauj Marmonizavimo pagrind, kuriame
atsisakyta vienbalsikumo reikalavimo balsuojant #aryboje 85 straipsnio pirmojoje dalyje nustatoma,
!ukrypstant nuo 82 straipsnio ir iskyrus tuos atvejus, kai ioje 0utartyje nustatyta kitaip, 12 straipsnyje
ikeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dstomos nuostatos #aryba, 651 straipsnyje nurodyta tvarka ir
pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, imasi priemoni valstybi nari statym ir kit
teiss akt nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos krimui ir veikimui, suderinti
#aigi is Marmonizavimo pagrindas nustato teiss Marmonizavim pagal bendro sprendimo primimo procedr,
kuri suteikia teis- priimti teiss akt #aryboje balsuojant kvali$ikuota dauguma 85 str nenustato konkretaus
norminio akto $ormos &CpriemonsD', todl iuo pagrindu +endrijos institucijos gali priimti tiek direktyvas, tiek
reglamentus, tiek ir kitus teiss aktus
0varbu pa)ymti, kad pagal Marmonizavimo pagrind +endrija gali priimti teiss aktus, kuri tikslas " vidaus
rinkos krimas ir veikimas #abako reklamos bylojeE1F buvo ginijama Europos .arlamento ir #arybos
direktyva 89G2;GE+, kuria buvo ribojama tabako ir jo gamini reklama ir rmimas E## pa)ymjo, kad
remiantis 85 str priimtas teiss aktas turi tikrai siekti tikslo pagerinti vidaus rinkos krimo ir veikimo slygas
48
&92 d', o io reikalavimo pa)eidimas reikt, kad +endrijos teiss akt leidjo galiojimai yra praktikai
neriboti &1:4 d' 85 str nesuteikia +endrijos teiss akt leidjui bendrj galiojim reguliuoti vidaus rink,
toks aikinimas ne tik prietaraut aikiai tvirtintoms minto straipsnio nuostatoms, bet taip pat bt
nesuderinamas su principu, tvirtintu sutarties 5 str, nustataniu, kad +endrija veikia neper)engdama ios
0utarties jai suteikt galiojim &9; d' .a)ymtina, kad E## ioje byloje nustat netinkamai naudojam
Marmonizavimo pagrind, todl panaikino mint direktyv
.a)ymtina taip pat ir tai, kad 0utarties 85 str taikomas tik tais atvejais, kai 0utartis nenumato konkreiai
Marmonizavimo priemonei naudotino Marmonizavimo pagrindo, Ciskyrus tuos atvejus, kai ioje 0utartyje
nustatyta kitaipD +e to, teikiant teiss aktus, susijusius su sveikata, sauga, aplinkos apsauga ir vartotoj
apsauga remiamasi aukto lygio apsauga ir atsi)velgiama visas mokslo $aktais pagrstas naujoves #aiau 85
str nenustato, kad teiss aktai turi atspindti aukiausius standartus taikani valstybi nari teis-, tiesiog
nustatoma, kad tokie standartai turt bti pagrindu, rengiant silymus 0utarties 15 str 1 d pareigoja
<omisij, rengiant pasilymus atsi)velgti ir tai, kokias pastangas turs dti skirting ekonomins raidos lyg
pasiekusios valstybs Br nors 15 str nuostatos vis pirma taikomos vidaus rinkos krimo laikotarpiui,
manytina, kad juo remiantis turt bti aikinamas 85 str
85 str tvirtintas Marmonizavimo pagrindas netaikomas $iskalinms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su
laisvu asmen judjimu bei samdom asmen teismis ir interesais &85 str 6 d'
85 str 2 ir 5 dalyse numatomos ilygos, kai pasilyta Marmonizavimo priemon susijusi su 0utarties ;:
straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais pagrindais, o likusiose io
straipsnio dalyse " mint ilyg gyvendinimo mecManizmas,
Aei #arybai arba <omisijai nustaius kuri nors derinimo priemon- valstyb nar mano, kad reikia ilaikyti
nacionalines nuostatas ;: straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais
sumetimais, apie tas nuostatas ir j ilaikymo motyvus ji pranea <omisijai
+e to, nepa)eid)iant io straipsnio 2 dalies, jei #arybai arba <omisijai nustaius kuri nors derinimo priemon-
valstyb nar mano, kad dl jos ikyla jai bding problem ir todl jai reikia priimti naujais moksliniais
rodymais pagrstas nacionalines nuostatas, reglamentuojanias aplinkos ar darbo aplinkos apsaug, apie
numatytas nuostatas ir j primimo motyvus ji pranea <omisijai
1-.4. 1ai kurie kiti Jarmoni<avimo pagrindai
0utartyje yra tvirtinamas nema)as skaiius Marmonizavimo pagrind, todl buvo apsiribota tik paiais
esminiais, leiianiais vidaus rinkos veikim <itose srityse +endrijos institucijoms taip pat suteikiama
kompetencija atitinkamai veikti ?tai 0utarties 1;4 str suteikia kompetencij +endrijos institucijoms veikti
socialins politikos srityje, o 0utarties 145 str " aplinkos apsaugos srityje ?iose srityse +endrijos institucij
priimtos Marmonizuojanios nuostatos nekliudo jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba imtis grie)tesni
apsaugos priemoni, atitinkani 0utart &1;4 str 5 d, 147 str'
.amintinas ir 0utarties 1; str, kurio pagrindu yra Marmonizuojama valstybi nari teis, kovojant su
diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar tikjimo, negalios, am)iaus arba seksualins
orientacijos
@tkreiptinas dmesys, kad kai kurie Marmonizavimo pagrindai suteikia <omisijai iskirtines teises priimti
antrins teiss aktus .avyzd)iui, 0utarties 97 str ; d galina <omisij priimti direktyvas, nesilaikant bendrj
procedr, nustatyt 0utarties 628*656 straipsniuose, ty <omisija pagal pagrind gali priimti direktyvas
nesant valstybi sutikimo dl konkrei priemoni taikymo, o valstybs nars i principo neturi jokios
galimybs prietarauti tokio teiss akto primimui
HI tema. E7 teis (ietuvos teiss sistemoje
!acionalins ir E0 teiss santykis, nacionalini teism ir Europos +endrijos teismini institucij
bendradarbiavimas buvo nagrinti E0 institucins teiss dalyje +e to, iame kurse jau buvo pabr)ti esminiai
E0 teiss po)ymiai, E0 teiss virenyb, tiesioginis veikimas ir taikymas ?ioje dalyje tebus trumpai
ap)velgiami pereinamieji laikotarpiai ir iimtys, kurios taikomos (ietuvoje pagal (ietuvos stojimo Europos
0jung sutart, ty atvejai, kai (ietuva irGarba kitos E0 valstybs nars turi teis- taikyti nacionalins teiss
normas, nepaisant to, kad sritis yra sureguliuota E0 teisje
(ietuva derybas dl narysts pradjo 6::: m vasario 15 d Jeryb procese iki 6::6 m buvo suderti
pereinamieji laikotarpiai dl speci$ini E0 teiss nuostat, kuri gyvendinimas (ietuvoje reikalauja dideli
investicij, laiko snaud ir kurios pasi)ymi sudtingu tecMniniu gyvendinimu (ietuva susiderjo dl 66
pereinamj laikotarpiE1F ir ; iimi 8 skyriuose " laisvo preki, paslaug ir kapitalo judjimo, )ems kio,
transporto politikos, mokesi, energetikos, aplinkos apsaugos bei kit klausim E0 praymu suderti ;
pereinamieji laikotarpiai tiesiogini imok )ems kiui, transporto ir laisvo asmen judjimo srityse
49
6::; m baland)io 17 d @tnuose buvo pasirayta 0tojimo Europos 0jung sutartis &toliau " 0tojimo
sutartis', kuri 0eimas rati$ikavo 6::; m rugsjo 17 d 0tojimo sutartis sigaliojo 6::2 m gegu)s 1 d
Isigaliojus 0tojimo sutariai (ietuva tapo E0 nare ir steigiamj sutari, kuriomis ji remiasi, alimi (ietuva
gijo visas i steigiamj sutari kylanias teises ir pareigas inter alia tai, kad (ietuvoje taikoma E0 teis
E1F <artais vietoje Cpereinamj laikotarpiD yra vartojama Cpereinamj nuostatD svoka ?iame kurse
naudojama pereinamj laikotarpi svoka
11.1. )ereinamieji laikotarpiai
<aip jau buvo minta, kai kurias E0 teiss nuostatas (ietuvai buvo itin sunku gyvendinti, j gyvendinimas yra
tecMnikai sudtingas, brangiai kainuoja, be to, tiktina, kad (ietuvai sukelt nepageidaujam socialini*
ekonomini pasekmi !ors valstybs kandidats dar iki primimo E0 buvo raginamos perimti visus
svarbiausius vidaus rinkos reguliavimo elementus, E0 188; m su$ormulavus speciali asocijuotj =idurio ir
/yt Europos valstybi primimo E0 strategij ?ia strategija siekiama, kad visos valstybs kandidats dar iki
primimo E0 kuo labiau prisitaikyt prie E0 teiss ir bt ivengta ilg pereinamj laikotarpi, kurie galt
neigiamai atsiliepti E0 valstybi ekonominei ir socialinei sanglaudai
=isgi naujai valstybei stojant E0 atsiranda toki srii, kuri gyvendinimas, kaip jau minta, yra itin sunkus
#okiu atveju tam tikroms nuostatoms gyvendinti tiek (ietuvai, tiek kitoms valstybms narms gali bti
suteiktas pereinamasis laikotarpis
.ereinamieji laikotarpiai " deryb dl narysts E0 metu sutariami laikotarpiai, kuri metu stojanioji alis arba
E0 turi teis- nesilaikyti galiojani E0 teiss norm ?iuo laikotarpiu gali bti taikomos laikinos priemons ar
iimtys Ivairioms E0 teiss sritims gali bti taikomi vairios trukms pereinamieji laikotarpiai
#aigi pereinamojo laikotarpio esm yra ta, kad (ietuvai arba E0 valstybms narms tam tikr apibr)t laik
leid)iama taikyti nacionalines, o ne vardytas tam tikroje E0 bendrojoje politikoje ar teiss akte nuostatas
.ereinamasis laikotarpis gali bti suteiktas tik dl konkretaus E0 teiss akto, todl jis nra skiriamas visai
politikos sriiai, ty negali bti suteiktas visam )ems kiui, aplinkosaugai ar transporto politikai .ereinamasis
laikotarpis gali bti suteikiamas tik tam tikr nuostat tam tikros politikos srities at)vilgiu, pvz laisvo preki
judjimo srityje " pereinamasis laikotarpis vaist registracijos dokumentacijos sutvarkymui pagal E0
standartus> laisvs teikti paslaugas srityje " pereinamasis laikotarpis dl indli draudimo sistemos pilno
suderinimo su direktyvos 82G18GE+ nuostatomis> mokesi politikos srityje " pereinamasis laikotarpis dl
cigarei akcizo tari$o suderinimo pagal minimalius E0 reikalavimus
.asibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, (ietuva privals taikyti visas E0 teiss nuostatas
11.2. I+imt#s
Bimtis " derybose dl konkretaus E0 teiss akto suteikiama nuolaida, leid)ianti +e 1a%to netaikyti kai kuri
teiss akt reikalavim konkreiais atvejais, arba nuolaida dl kai kuri E0 teiss nuostat tais atvejais, kai
negalima tiksliai nustatyti problemins padties egzistavimo trukmsE1F .a)ymtina, jog iimtis, taip pat kaip
ir pereinamasis laikotarpis negali bti taikoma visam derybiniam skyriui ar didesnei jo daliai
Esminis iimties skirtumas nuo pereinamojo laikotarpio yra tas, kad suteikus iimt tam tikra E0 tess nuostata
netaikoma, o suteikus pereinamj laikotarp " E0 teiss nuostata taikoma, taiau jos gyvendinimas atidedamas
.ereinamasis laikotarpis siejamas su laikinumo po)ymiu, kuris galiausiai baigiasi pilnu a%Ruis gyvendinimu, o
tuo tarpu iimtis gali bti nuolatin, neriboto laiko &pvz, iimtys, leid)ianios pardavinti kramtomj tabak
?vedijoje bei teisinusios iaurs region kinink subsidijavim'
(ietuva susiderjo dl trij iimi dviejuose deryb skyriuose, laisvs teikti paslaugas srityje ir mokesi
srityje
.irmoji iimtis lieia laisv- teikti paslaugas Aos dka kredito unijos (ietuvoje priskyrtos prie direktyvos
6:::G16GE+ 6 straipsnio ; dalyje ivardyt institucij @ntroji ir treioji iimtys lieia mokesi srit, .=%
moktoj registravimo rib ir teis- neapmokestinti .=% tarptautinio keleivinio transporto .agal E0
reikalavimus .=% moktojais privalo registruotis visi asmenys, kuri veiklos metin apyvarta sudaro daugiau
nei 5::: eur &apie 14 672 lit' 0uteikus iimt, (ietuvoje liko galioti deryb metu egzistavusi tvarka * .=%
moktojais turi registruotis tik tie asmenys, kuri metin apyvarta sudaro daugiau nei 1:: ::: lit +e to,
pridtins verts mokesiu neapmokestinamas tarptautinio keleivinio transporto &oro, keli ir jr' paslaugos
50