Prof. Dr.

Saulius Arlauskas
POZITYVISTIN-PROCEDRALISTIN TEISS
SAMPRATA
H. L. A. Har !"#$%-"##&', ymus angl teiss ir teiss filosofijos
inovas savo krinyje Teiss samprata ryosi pratsti Kelzeno dar! ir
sukurti toki! pozityvistin teiss samprat!, kurioje t suformuluoti
kiekvienam teiss mokslo atstovui ai"ks teiss, kaip i"skirtinio so#ialinio
rei"kinio, teoriniai kontrai, ei t pateiktas konstruktyvus teiss ir
morals santykio interpretavimas$ %avo traktato apie teis &vade 'artas
atkreipia dmes& & paradoksal dalyk!$ (trodo kiekvienas pilietis gali
pasakyti kas yra teis, tiksliai nurodydamas kok& nors teiss "altin&, kuriame
yra i"dstytos teiss normos$ )et kai tik pile*io ar net teiss teoretiko
papra"oma suformuluoti teiss s!vokos apirima, i" kart prasideda
kelumai$ %itua#ija pana"i kaip su s!vokos +laikas apirimu$ ,isi mons
naudojasi laiko matavimo vienetu, e prolem nustato laik! pagal
laikrodio parodymus ar net sauls danguje padt&, et kai tik papra"oma
apirti pa*i! laiko s!vok!, mogus i" kart pasimeta$
-ors 'artas savo +Teiss sampratoje tsia Kelzeno teiss kaip
savaranki"kos teorins konstruk#ijos projekto &gyvendinim!, ta*iau kaip
startin savo teorini svarstym az priima .o/n (ustin prediktyvistin
teiss kaip suvereno grasinimais paremt &sakym idj!$ Toks 'arto teorini
svarstym i"eities ta"ko pasirinkimas nra atsitiktinis$ 'artas nekelia sau
udavinio narplioti paties Kelzeno grynosios teiss teorijos privalumus ir
trkumus$ 0r taip daro ne todl, kad "ie privalumai ir trkumai jam
nesvars$ 'artas tiesiog nenori astrak*iai samprotauti apie teiss moksl!$
.is nori diskutuoti apie realiai funk#ionuojan*i! teis$ 1 tai nei"vengiamai
2
ver*ia kalti apie teis populiarias terminais ir sampratomis, t$ y$ taip, kad
tai t suprantama ent jau kiekvienam teiss spe#ialistui$ Kita vertus, tai
nerei"kia, kad 'artas siekia tik teiss mokslo populiarinimo ir jam nra
svari i"aigta teiss teorin konstruk#ija$ 'artas nori painti o ne dirtinai
kurti teis$ .is nori j! painti painti taip, kad jo teiss rei"kinio tyrinjimo
rezultatas galt pasinaudoti kiekvienas to pageidaujantis$ 3tai kodl, 'artas
skirtingai nei Kelzenas pradeda ne nuo gili teiss s!vok filosofini
&valg, et nuo (nglijoje populiaraus teiss vaizdinio 4 (ustino teiss kaip
suvereno grasinimais paremt komand komentaro$ )tent panaudojant tok&
teiss sampratos vaizdin& atsiveria galimy populiariai, visiems
suprantamai et kartu teori"kai nuodugniai paai"kinti tai, k!
spekuliatyviomis filosofinmis priemonmis norjo &rodyti Kelzenas 5
parodyti kokie yra reals teiss, kaip savaranki"ko, nepriklausomo nuo
morals ir kit so#ialini norm funk#ionavimo pagrindai$
'artas mano, kad kalant apie teiss pozityvistin teorin samprat!,
tina atsakyti & tris svariausius klausimus6 2$ Kaip teis yra susijusi su
grasinimais paremtais &sakymais ir kuo nuo j skiriasi7 8$ Koks yra teiss ir
morals santykis7 9$ Kas yra teiss norma7 :irmasis ir antrasis klausimas,
anot 'arto, kyla todl, kad mogaus elgesys, atitinkantis teis ar moral nra
laisvas elgesys$ ;mogus privalo elgtis ne taip kaip nori, et taip kaip
reikalauja teiss ar morals norma$ )et jei skiriame teis nuo morals, tai
turime parodyti kuo moralin pareiga skiriasi nuo teisins pareigos$
:ripa&stant teisins pareigos egzistavim! i" karto kyla klausimas kaip "i
teisin pareiga gali ti susijusi su grasinimais paremtais &sakymais ir kuo
nuo j gali skirtis$ Tokia yra pirmojo ir antrojo klausimo esm$ -a o tre*iasis
klausimas apie teiss normos kilm kyla, kai atsakome & au pirmuosius
klausimus ir ypa* kai teisin pareig! atskiriame nuo moralins pareigos$
8
)tent tuomet laai svaru paai"kinti kur slypi teiss normos kaip spe#ifinio
so#ialinio rei"kinio "aknys$
Kaip jau minjome, 'artas savo svarstym i"eties ta"ku pasirenka
(ustino teiss kaip grasinimais paremt &sakym teorij!$ .o tikslas yra
priimti ara atmesti "i! teorij!$ 'artas (ustino teorij! pasirys priimti tuo
atveju, jei ji atlaikys vis! &manom! kritik!$ -a o jei (ustino teorija kritikos
neatlaikys ir pasirodys, kad ji nors ir populiari, et teori"kai ydinga, tuomet
'artas, atsivelgdamas & visus (ustino teiss teorijos kritikos rezultatus,
pasiruo"s pateikti savo teiss teorijos variant!$
:irmas klausimas, kur& svarsto 'artas, yra tai, kok& (ustino teiss
sampratos vaizdin& reikia vertinti$ 'artas ne tik pateikia (ustino teiss
teorijos apiendrint! vaizdin&, et ir j& savoti"kai +pagr!ina, tiesiog sutaiko
su elementariais logikos dsniais$ Tuo tikslu, 'artas savo knygos skaitytoj!
pakvie*ia atsirioti nuo primytivaus (ustino teiss sampratos supratimo$
:rimytiviam (ustino teorijos supratimui dinga tai, kad teis prilyginama
savoti"kai pl"ikas4auka situa#ijai$ :l"ikas &sako savo aukai atiduoti
pinigin, nes prie"ingu atveju jis "aus i" pistoleto$ (uka paklsta$ Tokia
tarytum t (ustino teiss teorijos esm$ Teiss krjas tarsi pl"ikas turi
prievartos panaudojimo tam tikroje situa#ijoje monopol& ir visa, k! jis &sako,
yra teis$ Kritikuodamas "& primityv poir&, 'artas atkreipia dmes& & vis!
sek! nesusipratim$ ,is pirma pl"ikas k! nors paliepdamas savo aukai ne
sako ir nemaldauja, kad auka atitinkamai pasielgt$ .is gruiai priver*ia auk!
pasielgti taip, kaip pats nori$ )e to t asurdas pl"iko paliepimus laikyti
&sakymais$ :l"ikas &sako, tai tiesa$ )et tai nerei"kia, kad jis +duoda
&sakymus$ :l"iko &sakymai nra ir negali ti &sakymai teisine prasme, nes
jis neturi kompeten#ijos +duoti &sakymus$ :l"iko &sakymams trksta tino
teisinio autoriteto$ <sakinti gali tik sujektas, kuris tok& teisin& autoritet!
9
turi, t$ y$ gali &sakyti, o &sakymui nepaklusus, gali pritaikyti sank#ij!$ Kur kas
pana"esnis & tikr!j& (ustino teiss teorijos vaizd! t vaizdinys6 keli
poli#ininkas 5 vairuotojas$ Keli poli#ininkas, skirtingai nuo pl"iko turi
teisin& autoritet! &sakinti$ )et ir "is vaizdinys, anot 'arto, dar nei"rei"kia
(ustino teiss teorijos esms$ ,is pirma todl, kad negalima suprasti teis
kaip individualiai adresuotus &sakymus$ .ei teis t tik individualiai
adresuoti &sakymai, tai tuomet reikt tiek &sakinjan*i sujekt ir &sakmi
akt, kiek yra moni ir kiek jie atlieka veiksm$ Todl visi"kai ai"ku, kad
autoritetingo teiss sujekto &sakymai yra ()*+ro ,o(-+.io dviem
prasmmis6 viena verus, jie turi tstin& #/arakter&, t$ y$ galioja ir j i"leidimo
metu ir vliau, ei kita vertus adresuojami ne atskiriems monms, et
moni grupms ar visai visuomenei$ (not 'arto dar vienas laai svarus
(ustino teiss sampratos ak#entas yra tai, kad jiems daniau paklstama, nei
nepaklstama$ 0r "i aplinky rei"kia, kad egzistuoja /isuoi*is 0,rois
,aklusi grasinimais paremtiems teisinio autoriteto &sakymams, kuris
skirtingai nei pl"iko4aukos situa#ijoje, kur paklusimas yra atsitiktinis,
utikrina tvarking! &statym laikym!s&$ :agaliau paskutinis klausimas lie*i!
pat& teisin& &sakym autori$ 'artas taria, kad juo negali ti et koks
&sakinjantis sujektas, nors et kurioje teisinje sistemoje toki sujekt
gali ti ne vienas$ <sakinti gali ir ministras ir meras ir &staigos vadovas$
Tikrojo teiss krimo autoriteto esmin ypaty yra ta, kad jo &sakymai rodo
vienos teisins sistemos nepriklausomum! nuo kitos galimos teisins
sistemos$ Tai ei"kia, kad "is autoritetas yra su/)r)*as$ )tent suvereno
institutas &galina kalti apie savaranki"k! teisin sistem!, kurioje visi kiti
&sakymai ir komantos tarnauja vienam teisin tvark! utikrinan*iam tikslui$
Taigi +pagraintas (ustino teiss s!vokos apirimas, anot 'arto, turt
skamti taip6 12) kurios 3ali)s )is4 5ra ()*+ro ,o(-+.io 6r7si*i8ais
=
,ar)8i 0sak58ai9 kuriuos i3l)i+.ia su/)r)*as ir kuri)8s /isuoi*ai
,akl-sa8a:.
%ekantis teorinis ingsnis, kur& engia 'artas yra patoulinto (ustino
teiss s!vokos apirimo visapusi"ka kritika$ 'artas nuodugniai aptaria
kiekvien! apirimo dal&, atsivelgia & visus galimus argumentus u ir prie",
kol po ilg svarstym reziumuoja esminius (ustino teiss s!vokos
apirimo trkumus$ 3is teiss s!vokos apirimas, anot 'arto, galt ti
adresuojamas daugiau audiamosios teiss normoms, kuriose i" tikrj
&statymo leidjas grasina sank#ijomis$ ,ienok netgi audiamosios teiss
normos tam tikra dalimi neatitinka (ustino apirimo idjos, kadangi et
kurioje teisinje sistemoje jos yra taip pat taikomos ir "i audiamj
&statym leidjui 5 suverenui$ Kitaip tariant pats audiamasis &statymas
savo galia i"kyla vir" suvereno$ Kitas dar akivaizdesnis realiai
funk#ionuojan*ios teisins sistemos norm neatitikimas (ustino teiss
s!vokos apirimui slypi tame, kad yra normos, kurios suteikia vie"!sias
yl sprendimo ar &statym leidyos galias ara kurios suteikia priva*ias
galias >tarkim testamentu palikti kam nors turt!? ir kurias sieti su gr!sinimais
paremtais &sakymais t asurdi"ka$ )e to yra normos, kurios skiriasi nuo
detalaus &sakymo, nes jos pav$ gali numatyti tam tikr! teiss adresato laisv
pasirinkti kaip veikti$ 0r pagaliau, 'artas mano, kad suvereno idja negali
paai"kinti "iuolaikins teisins sistemos tstinumo$ Tapatinant suveren! kaip
tai yra (nglijoje su Karaliene ir :arlamentu, negalima paai"kinti, kodl
anks*iau i"leisti &sakymai galioja, nors suverenas fizine prasme kei*iasi$
(not 'arto, visuose i"vardintuose (ustino teiss s!vokos apirimo
kritiniuose vertinimuose galima &velgti vien! endr! ir laai svari!
nuostat! 5 teiss normos, nesvaru ar tai t &sakymai ar leidimai, pasiymi
savye +ti auk"*iau, +nepriklausyti nuo teis kurian*i sujekt$ Kitaip
@
tariant teiss sampratoje prin#ipin& vaidmen& vaidina ne tai, kas kuria teis,
et tai, kad pati teiss norma egzistuoja kaip ojektyvi faktin realy$
2
Todl
teiss teorijos udavinys slypi vis pirma tame, kad t paai"kintas ir
pripaintas teiss norm sustan#inis statusas$
'artas papras*iausiai konstatuoja, kad kiekvienoje teiss sistemoje
galime rasti ojektyviai, sustan#i"kai egzistuojan*ias dviej tip teisines
normas6 ,ir8i*)s ir a*ri*)s normas$ Pirmins normos, anot jo, yra tokios
normos, kurios yra susij su mogaus veiksmais, &skaitant fizinius judesius,
ir kurios reikalauja susilaikyti nuo tam tikr veiksm, nors mogus ir nort
tuos veiksmus atlikti$ 3ios normos rei"kia, kaip sako 'artas, analias tiesas
apie moni prigimt& ir apie pasaul&, kuriame mes gyvename$ Tokiose
normose yra &knijami apriojimai, draudiantys laisvai naudoti jg!, vogti,
apgaudinti, ir kuriuos tina drausti, jei mons nori gyventi vienas "alia
kito$ 'artas taria, kad galt pakakti vien "i pirmini norm, jei t
kalama apie nedidel endruomen, kurios narius jungia giminysts ry"iai,
endros pairos ir tikjimas$ Tokios normos t tik atskiri standartai, jos
nesudaryt sistemos$ .os t kakuo pana"ios & etiketo taisykles$ Al "ios
prieasties, kaip teigia 'artas, pirminms normoms dingas
neapibrtumas, nes gali kilti aejoni kurios gi normos gali ti tiksliai
priskiriamos pirminms normoms$ Kitas pirmini norm trkumas 5 j
statikumas$ Kintant gyvenimo s!lygoms gali keisti moni poiris & tai,
kas privaloma, et pa*ios pirmins normos gali pasirodyti konservatyvios$
:agaliau pirmini norm laikymasis yra maai utikrintas, nes so#ialinio
spaudimo >visuomens kritinio poirio? gali ti per maai, kad pirmini
2
:astetina, kad "i 'arto i"vada gerokai skiriasi nuo Kelzeno teiss normos teorijos$ Kelzeno
teorijoje teiss norma yra sukuriama$ .i savaime neegzistuoja$ Tuo tarpu 'artas kala, kad tstinis teiss
#/arakteris yloja apie sustan#in& teis&s norm uvimo #/arakter&$
B
norm reikalavim vykdymas t garantuotas$ Al "ios prieasties
pirmins normos, anot 'arto, yra neefektyvios$ :irmini norm
neapirtumas, stati"kumas ei neefektyvumas, kaip teigia 'artas,
suponuoja mint& apie antrini norm egzistavimo tiny, kuri dka
i"vardinti pirmini norm trkumai galt ti eliminuoti$ (ntai siekiant
&veikti pirmini norm neapirtum!, turt egzistuoti spe#ialios
,ri,a.i*i8o taisykls, kurios &galintu "ias normas tiksliai apirti$ 'artas
taria, kad ankstyvose visuomense tokia taisykl uvo autoritetingo ra"ytinio
teksto nurodymas, pav taisykli nurodymas, kurios i"kaltos ant kokio nors
akmens$ 0"sivys*iusiose visuomense pripainimo taisykls yra
sudtingesn$ .os normas identifikuoja nurodydamos pirminms normoms
dingus endrus poymius$ Tokiais poymiais, kaip teigia 'artas, galt
ti faktas, kad normas i"leido spe#iali institu#ija ara, kad ilg! laik! jos
uvo praktikuojamos kaip paprotys, ara, kad jos susijusios su teism
sprendimais$ 'artas toliau teigia, kad priemons eliminuoti pirmini norm
stati"kum! yra k)ii8o taisykls$ 3ios taisykls &galina atskirus individus ar
j grupes &diegti naujas normas$ .os lie*ia pav &statym leidyos pro#edr!,
pro#edras pagal kurias privats asmenys kei*ia savo turtinius santykius ir
pan$ :agaliau, kaldamas apie pirmini norm neefektyvumo eliminavim!,
'artas kala apie (5l; s,r)*+i8o ais5kl)s$ 3ios normos ne tik
identifikuoja ylas sprendian*ius asmenis, et ir apiria pro#edr!,
kurios privalu laikytis$ .os ne nustatinja pareigas, et suteikia teismui galias
sprsti ylas$
'artas originaliai i"sprendia ir klausima apie tai, kokiu du atskira
norma gali ti priskirta konkre*iai teiss sistemai$ Kelzenas, kaip
pamename, panaudojo pagrindinio &statymo >konstitu#ijos? teisin& autoritet!$
Kelzeno teorijoje tiek atskira norma, tiek ir valstys pagrindinis &statymas
C
uvo dirtinai sukurti norminiai aktai$ 'artas tuo tarpu siekia pagr&sti teiss
norm galiojimo pripainimo auk"*iausi! autoritet! ne &statym leidjo >pav
suvereno valia?, et prie"ingai netgi suvereno veiksmus padaryti
priklausomais nuo auk"tesnio autoriteto 5 ypatingos teiss normos
egzistavimo$ 3i! ypating! teiss norm! 'artas vadina auk3<iausia
,ri,a.i*i8o ais5kl). 3i taisykl numato pro#edr! pagal kuri! galima
i"siai"kinti ar konkreti teiss norma galioja >ar ji priklauso teiss sistemai?$
Tokia taisykle (nglijos teisinje sistemoje jis laiko i"sirei"kim!6 +$$$teis
nustato, kad$$$, jeigu Karalien :arlamente nustato, kad$$$$
8
Taigi, jei
(nglijoje pav$ teismui ar kitam sujektui nepavyksta pagr&sti kad konkreti
nuorma i"plaukia i" to, k! Karalien :arlamente yra nusta*iusi, tai tokiu
atveju norma nra galiojanti$ Kaldamas apie spe#ifin (nglijos teisins
sistemos identifikavimo pro#erdr!, 'artas kartu pasako, kad kitose "alyse "i
auk"*iausioji pripainimo taisykl gali ti savita$ ,alstyse, kuriose teis
yra grindiama Konstitu#ija, teiss identifikavimo pro#edros gali ti
suformuluotos pa*ioje konstitu#ijoje$
'artas, parodydamas, kad kiekvien! teiss sistem! sudaro pirmini ir
antrini norm junginys, kartu turi atskleisti ir "ios sistemos efektyvumo
pagrindus$ Kelzenas, kaip pamename, teiss norm efektyvum! siejo su teise
kaip prievartine tvarka$ -eneigdamas, kad paklusimas teiss reikalavimams
gali ti remiamas ne tik sank#ijos grsme, et ir kitais tame tarpe ir
moraliniais motyvais, Kelzenas vis dlto grasinam!j& teiss norm pod&
laik i"skirtine motyvavimo paklusti teisei prieastimi$ 'artas tuo tarpu
atsisako teis sieti su gr!sinimais$ (not jo, tik audamosios teiss normos
turi gr!sinam!j& pod&$ Tuo tarpu daugel& kit vie"!sias ir priva*i!sias
galias nustatan*i teiss norm, 'arto poiriu, yra asurdi"ka sieti su
8
Hartas H. L. A. Teiss samprata$ :$ 2D2$
E
gr!sinimais$ Kita vertus, 'artas skiria teiss normas nuo morals norm
manydamas, kad jos i" ties gali ti privalomai, prie" sujekto vali!
&pareigojan*ios$ >Foralinis &pareigojimas nors ir yra prievol, et jos
reikalavim laikymasis priklauso nuo paties sujekto pasirinkimo$? Taigi
kyla klausimas, kaip 'artas sprendia motyv paklusti teisei klausim!, ypa*
kai teiss normos reikalauja i" sujekto aprioti savo laisv7 0e"kant
atsakymo & "& klausim!, tina i"siai"kinti 'arto pateiktos teisins ,ri)/ol4s
idjos turin&$ )andydamas atskleisti teisins prievols esm, 'artas dar kart!
pasitelkia pl"iko4aukos vaizdin&$ 'artas pl"ikas4auka vaizdinyje randa tai,
kas kol kas liko nepasteta$ 'artas taria, kad pl"ikui &sakius anko
tarnautojui atiduoti pinigus, anko tarnautojas, jei saugo savo gyvy,
+privalo tai padaryti$ )et tai, anot 'arto, nerei"kia, kad anko tarnautojas
+turi prievol atiduoti pl"ikui pinigus$ Taigi +privalti ir +turti pievol,
kaip taria 'artas, yra du visi"kai skirtingi dalykai$ :irmuoju atveju turima
omenyje, kad anko tarnautojas nors ir +privalo elgtis pagal pl"iko
diktuojamas s!lygas, et tai nerei"kia, kad +turi prievol taip daryti$ 'artas
taria, kad odiai +turti prievol rei"kia, kad asmuo gali neti &sitikins
kokio nors veiksmo pagr&stumu, et vis vien ino, kad "& veiksm! jis turi
padaryti$ 0r tai vis pirma rei"kia, kad asmuo ino apie normos uvim!$
)tent normos uvimo ak#eptavimas s!lygoja tai, kad sujektas priima tam
tikr! &sakym! ne kaip pl"iko veiksm!, et kaip teist! reikalavim!$ ;mogus
papras*iausiai suvokia, jog jis turi prievol i"plaukian*i! i" teiss normos
egzistavimo$ )et kas paskatina j& nenukrypti nuo normos reikalavim7
'artas taria, kad "is skatinantis veiksnys paprastai yra visuotinis primygtinis
reikalavimas ir so#ialinis spaudimas paklusti$ Tai netinai spaudimas
grasinimas #entalizuotai taikomomis sank#ijomis, et endra visuomens
nuostata, kuri gali ti ir paprotins kilms$ 3is spaudimas, anot 'arto, gali
D
pasireik"ti odiniais nepritarimo parei"kimais ara apeliavimu & individ
pagar! teiss normai$ Toliau 'artas kala apie kitas dvi su so#ialinio
spaudimo savye susijusias savyes$ Gimtas so#ialinis spaudimas kyla tada$
kai normos suvokiamos kaip s/ar(ios, nes tikima, kad jos tinos palaikyti
so#ialin& gyvenim!$ :agaliau, anot 'arto, su teisine prievole yra danai
susijusi mintis, kad "ios normos individui gali atrodyti kaip naudingos
kitiems, et i" jo paties reikalauti tam tikro ,asiauko=i8o, tam tikr dalyk
i"siadjimo$
%usiedamas teisins prievols uvim! su i"oriniu spaudimu, 'artas
kartu paria, kad tai nerei"kia, jog individas, j laikydamasis, jau*ia
prievart!$ 'artas skiria pasakym! +jaustis privalan*iam nuo pasakymo
+turti prievol$ 3& skirtum! 'artas siekia paai"kinti pasitelkdamas
+vidinio ir +i"orinio poirio kriterijus$ ,idinis poiris t toks, kai
asmuo tam tikras normas priima >ak#eptuoja? kaip jam asmeni"kai svarias,
kaip tokias, kuriomis jis privalo vadovautis$ 0"orinis poiris rei"kia, kad
asmuo stei, kaip koks nors kitas asmuo, tarkim vairuotojas sankryoje,
sustoja, kai usidega raudona "viesoforo "viesa$ 0"orinis stetojas tik
konstatuoja fakt! kaip tikimy, kad usidegus raudonai "viesai automoilis
tiktina kad sustos$ Tuo tarpu asmuo, kuris remiasi vidiniu poiriu jau ne
tikimyi"kai, o imperatyviai ino, kad jis turi prievol sustoti, kad egzistuoja
tokia taisykl, sustoti, kai dega raudona "viesa$ 'artas taria, kad tent
i"oriniu poiriu paprastai vadovaujasi tie, kurie link paeisti teiss norm
reikalavimus$ .ie galvoja apie tai, kad paeidimas sukels nemalonias
pasekmes$ .ie &prastai taria6 +(" tikriausiai nukentsiu, jei$$$ )et jie nesako6
+(" turiu prievol ar tu turi prievol$$$$
9
Taigi, tie, kurie suvokia kad
egzisuoja teiss norma ir "i! norm! ak#eptuoja, et ne tie, kurie &sivaizduoja
9
Ten pat$ :$ 2C@$
2H
sank#ijos grsm, anot 'arto, i"rei"kia autenti"k! teiss sujekto ir teiss
normos santyk&$ 'artas mano, kad tokiu du jam pavyksta deramai
paai"kinti motyva#ij! paklusti teisei nesiejant jos nei su gr!sinimais, nei su
moralinmis nuostatomis$
Kaldamas apie paklusimo teiss normoms ir morals normoms
skirtumus, 'artas paai"kina kodl jo nuomone sujekto ir "i norm
santykis yra nevienodas$ ,is pirma pamintina, kad 'artas pripa&sta, kaip
jis sako, +stulinant& teiss ir morals norm reikalavim pana"um!$ 0r
vienos ir kitos draudia pav$ prievart! prie" asmenis ar nuosavy$ )et jos ir
esmingai skiriasi$ 'artas taria, kad morals normos pasiymi kur kas didesne
svara, nei teiss normos$ Forals norm negalima anuliuoti$ Tuo tarpu
teiss normas galima paversti niekinmis$ (tsakomy u morals norm
paeidim! yra galima, jei yra kalt$ Tuo tarpu austi u teiss normas galima
ir tada, kai yra teisinio reikalavimo nevykdymo faktas ir nepaisyti sujekto
vidini nuostat$ Foralinis spaudimas pasirei"kia kalts ak#entavimu, t$ y$
apeliavimu & s!in$ Tuo tarpu teiss paeidimo atveju papras*iausiai
gr!sinama sank#ija$
'arto teiss sampratos analiz rodo, kad "is autorius pateikia
pakankamai i"alansuot! ir realisti"k! teiss vaizd!$ -egalima nepripainti,
kad 'artui pavyksta atskleisti detaliai funk#ionuojan*ios pozityviosios teiss
sistemos kontrus$ 'arto teiss sampratoje, skirtingai nei Kelzeno grynoje
teiss teorijoje, teis i" ties yra ojektyviai faktiniame lygyje
funk#ionuojanti taisykli sistema$ %kirtingai nei Kelzenui, 'artui nra tina
&traukti & teiss sistem! neteisin& akt! kaip pa*ios teiss tin! s!lyg!$
:rie"ingai 'artas apskritai neteisinius veiksmus eliminuoja i" teiss erdvs$
:agaliau originaliai ir pakankamai realisti"kai panaudodamas auk"*iausios
22
pripainimo taisykls kon#ept! 'artas pagrindia teiss sistemos
egzistavim! ir teiss norm priklausymo sistemai testavim!$
0r vis dlto, neturint 'arto teiss sampratos atvilgiu koki nors
ypating kritini argument, negalima nejausti, kad ji paskatina naujiems
teoriniams ie"kojimams$ ,is pirma tam tikr klausim kyla svarstant
pirmini norm kilm$ 'artas taria, kad pav teisiniai ir moraliniai draudimai
aloti asmen& ar nuosavy yra stulinan*iai pana"s$ )et ar net ai"kiau,
jei teisinio draudimo prielaida laikytume moralin gyvys ar nuosavys
vertyi apsaug!7 .ei taip, tai pasidaro neai"kus 'arto teiss sampratos ir
prigimtins teiss santykis$ (ntra idomy lie*ia 'arto prievols idj!$
'artas nemano, kad teisin prievol moralin pareiga sutampa$ Tuo tarpu
pav$ 'arto teorijos oponentas, prigimtins teiss teorijos krjas .$ Iinnis
tiesiog tvirtina, kad 'arto prievol ir teisin pareiga yra vienas ir tas pat$
=
)et gal Iinnis neteisus$ Jal i" ties 'artas pagr&stai atskiria teisin prievol
nuo moralinio imperatyvo7 Tikslesnio atsakymo & "& klausim! us galima
ie"koti kit autori daruose$ :agaliau tina atkreipti dmes& & ene
vaisingiausi! 'arto teiss sampratos privalum! 5 & jo idj! apie antrini
pro#edrini teiss norm egzistavim! ir funk#ij!$ Jal t vis! teisinio
pozityvizmo doktrin! t galima redukuoti & pro#edrini taisykli visum!$
)tent "i! idj! giliau panagrinsime, analizuodami .urgeno 'aermaso
pro#edralistin teiss samprat!$
=
Finnis J. -atural KaL and -atural Gig/ts$ :$ 777
28