DARBO TEISS KONSPEKTAS

DARBO TEISS SVOKA, OBJEKTAS, METODAS, SISTEMA,

PRINCIPAI
Darbo teiss svoka, objektas
Darbo teis nagrinja visuomeninius darbo ir su jais glaudiai susijusius kitus visuomeninius santykius.
Objekt ir sudaro visuomeniniai darbo ir kiti su jais susij teisiniai santykiai, pvz.
teisiniai santykiai dl darbuotoj darbinimo ( darbuotoj paieka)
teisiniai santykiai dl darbo saugos;
teisiniai santykiai dl darbuotoj drausmins atsakomybs;
teisiniai santykiai dl darbuotoj materialins atsakomybs;
teisiniai santykiai dl darbo gin nagrinjimo;
ir kt.
Darbo teiss reguliavimo metodas. Tai yra tam tikra sistema teisinio reguliavimo priemoni ir bd,
bding darbo teisei. Yra inomi 2 teisinio reguliavimo metodai:
1) civilinis teisinis;
2) administracinis teisinis;
Civilinis teisinis metodas remiasi dalyvi lygybe, savarankikumu ir nepavaldumu vienas kitam, pvz.
prie sudarant darbo sutart tiek darbdavys, tiek darbuotojas yra lygs.. Administracinis teisinis metodas
remiasi dalyvi pavaldumu vienas kitam, pvz. pasiraius darbo sutart darbuotojas yra pavaldus darbdaviui.
Igryninto reguliavimo metodo darbo teisje nra. Darbo teisje taikomi ir civilinio teisinio metodo, ir
administracinio teisinio bdo metodai, bdai, priemons
Nuo civilins teiss, darbo teis skiriasi tuo, jog mons savo gebjimus realizuoja tiesiogiai, taip pat
darbo atlygintinumo poymis ir darbo santyki visuomenikumo poymis.
Nuo administracins teiss darbo teis skiriasi tuo, kad nors ir administracinje teisje yra pavaldumo
poymis, taiau jis yra kitoks tuo, kad pavaldumas neireikiamas valstybins valdios pasireikimu.
Darbo teiss sistema. Tai sistema tarp savs susijusi teiss norm, kurios, kurios sudaro bendrj dal,
savarankikas dalis bei atskirus institutus, atsivelgiant visuomenini santyki, sudarani darbo teiss
dalyk, specifik. Bendrosios dalies normos apibria ios akos reguliavimo dalyk, principus, altinius,
subjektus, terminus ir kt. Kit darbo teiss dal sudaro kolektyviniai darbo santykiai, pvz, kolektyvi
sutari sudarymas, kolektyvini darbo gin nagrinjimas. Treij darbo teiss dal sudaro teiss normos,
reguliuojanios individualius darbo santykius, pvz. darbinim, darbo sutart, darbo ir poilsio laik , darbo
drausm ir kt.
Darbo teiss principai. Jie suformuluoti vadovaujantis Tarptautins darbo teiss organizacijos
konvencijomis, Europos socialins chartijos, Visuotins mogaus teisi deklaracijos ir kt. dokumentais ir
tvirtinti LR darbo kodekso 2 straipsnyje, tai asociacij laisv, laisv pasirinkti darb, valstybs pagalba
asmenims gyvendinant teis darb, darbo teiss subjekt lygyb, nepaisant j lyties, seksualins
orientacijos, tautybs ir kt.
DARBO TEISS ALTINIAI
Darbo teiss altiniai yra darbo teiss iraikos forma. Pagrindinis darbo teiss altinis norminis
aktas. Pagal galiojim erdvje norminiai aktai gali bti:
1) tarptautiniai
2) nacionaliniai
Darbo teiss altiniai yra:
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys
Europos Sjungos teiss norminiai aktai
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
statymai
Postatyminiai aktai: Vyriausybs nutarimai; socialins apsaugos ir darbo ministrs , valstybinio
vyriausiojo darbo inspektoriaus sakymai;
Kolektyvini sutari nuostatos;
Teism praktika;

Lokaliniai teiss aktai ( pareiginiai nuostatai, vidaus tvarkos taisykls, vadovo sakymai ir kt.)

DARBO TEISS SUBJEKTAI

Darbo teiss subjektai yra : darbdavys, darbuotojas ir darbuotoj kolektyvas
Darbdavys tai mon, staiga, organizacija ar kita organizacin struktr, fizinis asmuo ( pvz. kai sudaroma
patarnavimo darb sutartis).
Darbuotojas - nuolatinis LR gyventojas sulauks 16 met.. Negalima priimti iki 18 met, jeigu darbas
kenksmingomis slygomis arba susijs su materialini vertybi apskaita bei saugojimu. statymai leidias
priimti ir nuo 14 iki 16 met ypa lengviems darbams, kurie ivardinti Vyriausybs nutarimu patvirtintame
srae. ( LR Vyriausybs 2003 01 29 d. nutarimas Nr.138)
Darbuotoj kolektyvas j sudaro visi asmenys, dirbantys toje darbovietje pagal darbo sutartis.
Darbdavi atstovai - administracija, vadovas
Darbuotoj atstovai profesin sjunga, o ten kur jos nra darbuotojo kolektyvo irinkta darbo taryba. Darbo
taryba sudaroma monje, kurioje dirba ne maiau kaip 20 darbuotoj. monje, kurioje dirba maiau kaip
20 darbuotoj, darbo tarybos funkcijas gyvendina darbuotoj atstovas, renkamas darbuotoj kolektyvo
susirinkime.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
Kolektyvin sutartis
mons kolektyvin sutartis ir jos sudarymo sritis
Kolektyvin sutartis yra svarbus ir efektyvus dokumentas, padedantis reguliuoti tarpusavio
darbo teisinius santykius tarp darbdavio ir darbuotoj kolektyvo. Taiau Lietuvoje, skirtingai negu usienio
valstybse, kolektyvins sutartys nra populiarios, o pagrindin prieastis darbdaviai ir darbuotojai ne
visada sigilina ios sutarties teikiamus privalomumus, iki galo nesuvokia jos paskirt. Danai kolektyvin
sutartis apibdinama tik kaip darbuotojui naudingas susitarimas, kuris darbdaviui sukuria tik pareigas.
mons kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas tarp darbdavio ir mons darbuotoj kolektyvo
dl darbo, darbo apmokjimo ir kit socialini bei ekonomini slyg. mons kolektyvin sutartis sudaroma
vis ri monse, staigose, organizacijose. monje sudaryta kolektyvin sutartis taikoma visiems tos
mons darbuotojams. mons filialuose, atstovybse ir struktriniuose padaliniuose gali bti sudaromos
kolektyvins sutartys mons kolektyvins sutarties nustatyta tvarka, nevirijant tos kolektyvins sutarties
apibrt rib.mons kolektyvini sutari sudarymo krato apsaugos, policijos ir valstybs vieojo
administravimo tarnybose ypatumus nustato statymai, reglamentuojantys t tarnyb veikl.
mons kolektyvins sutarties alys
mons kolektyvins sutarties alys yra mons darbuotoj kolektyvas ir darbdavys, kuriems,
sudarant i sutart, atstovauja monje veikianti profesin sjunga ir mons vadovas arba galioti
administracijos pareignai.
Jeigu monje veikia kelios profesins sjungos, mons kolektyvin sutart sudaro jungtin
profesini sjung atstovyb ir darbdavys. Jungtin profesini sjung atstovyb sudaroma profesini
sjung susitarimu. Profesinms sjungoms nesusitarus dl jungtins atstovybs sudarymo, sprendim dl
atstovavimo priima darbuotoj susirinkimas (konferencija). Jeigu monje nra veikianios profesins
sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdav
atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, kolektyvin sutartis gali bti sudaroma tarp
darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis iame skyriuje nustatytomis kolektyvini sutari sudarymo
nuostatomis.
mons kolektyvins sutarties turinys
mons kolektyvinje sutartyje alys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines slygas bei
garantijas, kurios nra reglamentuotos statym, kit normini teiss akt ar nacionalins, akos ir teritorins
kolektyvins sutarties arba kurios jiems neprietarauja ir neblogina darbuotoj padties. Sutarties nauda
atskleidiama per jos turin. Darbo kodeksas ( toliau DK) numato tik pavyzdin sra slyg, kurios gali
bti traukiamos sutart..
mons kolektyvin sutart gali bti traukiamos ios slygos:
1) darbo sutari sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
2) darbo apmokjimo organizavimo (tarifini atlygi, pareigini alg, pried, priemok, kit
lengvat ir kompensacij, darbo apmokjimo ir skatinimo sistem bei form, darbo norm nustatymo, darbo
umokesio indeksavimo, imokjimo bei atsiskaitym tvarkos ir kitos nuostatos);
3) darbo ir poilsio laiko;
4) saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymo, kompensacij ir lengvat suteikimo;

5) profesijos, specialybs gijimo, kvalifikacijos klimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusi

garantij ir lengvat, profesins reabilitacijos laikotarpiu taikom garantij;
6) mons kolektyvins sutarties vykdymo tvarkos;
7) ali tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
8) kitos alims svarbios darbo, ekonomins ir socialins slygos bei nuostatos.
Darbuotojams gali bti naudingos slygos, pvz.: galima susitarti dl garantij besimokantiems
darbuotojams, dl didesni ieitini imok, dl pirmenybs pasilikti darbe, kai mainamas darbuotoj
skaiius ir kt. Darbdaviams gali bti naudingos slygos, pvz. dl terminuot darbo sutari, kai darbas
nuolatinio pobdio, dl draudimo dirbti antraeilse pareigose ( draudimas sidarbinti konkuruojanioje
monje), dl iurki pareig paeidimo srao prapltimo ir kt.
mons kolektyvins sutarties projekto rengimas
mons kolektyvins sutarties projektui rengti alys sudaro komisij. Komisijos sudtis nurodoma
ali susitarimo protokole. Protokolo pasiraymo data laikoma kolektyvini deryb pradia. Praddamos
derybas alys aptaria, koki jos pateiks informacij, jos pateikimo terminus, mons kolektyvins sutarties
projekto rengimo tvark bei jo parengimo terminus.ali suderintas mons kolektyvins sutarties projektas
pateikiamas svarstyti darbuotoj susirinkimui (konferencijai). Jei is nepritaria pateiktam projektui, tai ali
atstovai, atsivelgdami nurodytas pastabas ir pasilymus, j pataiso bei papildo ir per penkiolika dien
pakartotinai pateikia darbuotoj susirinkimui (konferencijai) svarstyti. Jei darbuotoj susirinkimas
(konferencija) pritaria kolektyvins sutarties projektui, ali atstovai ne vliau kaip per tris dienas
kolektyvin sutart pasirao. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvins sutarties projektui,
darbuotoj susirinkimas (konferencija) priima sprendim pradti kolektyvines derybas i naujo arba
inicijuoti kolektyvin gin. Sprendimai priimami darbuotoj susirinkimo (konferencijos delegat) nuoira
slaptu ar atviru balsavimu dalyvaujanij bals dauguma.
Kolektyvin sutartis sudaroma deryb keliu, tai utikrina abiej ali lygyb ir vienod galimyb
teikti savo pasilymus, slygas , reikalavimus, todl nei viena i ali negali primesti antrai savo vali.
Deryb vedimas nepareigoja sudaryti kolektyvins sutarties, alims nepasiekus bendro susitarimo,
suraomas nesutarim protokolas ir sprendiama, ar pradti derybas i naujo, ar jas nutraukti.
mons kolektyvins sutarties sigaliojimas ir galiojimo trukm
mons kolektyvin sutartis sigalioja j pasiraius, jei kitaip nenustatyta paioje sutartyje. mons
kolektyvin sutartis galioja iki naujos mons kolektyvins sutarties pasiraymo arba iki sutartyje nustatyto
termino. Jeigu yra sudaryta terminuota mons kolektyvin sutartis, dl jos atnaujinimo alys pradeda
derybas likus dviem mnesiams iki jos galiojimo pabaigos.Jeigu mon ar mons dalis pereina i vieno
darbdavio, sudariusio mons kolektyvin sutart, kitam darbdaviui, ios sutarties nuostatos galioja ir naujam
darbdaviui.
mons kolektyvins sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma mons kolektyvinje
sutartyje. Jeigu i tvarka nebuvo nustatyta, mons kolektyvins sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta
paia tvarka, kaip sudaroma pati sutartis.
mons kolektyvin sutart joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri alis, perspjusi
kit al ne vliau kaip prie tris mnesius. mons kolektyvin sutart draudiama nutraukti anksiau negu
po ei mnesi nuo mons kolektyvins sutarties sigaliojimo.
mons kolektyvins sutarties vykdymo kontrol
mons kolektyvins sutarties sipareigojim vykdym kontroliuoja ali atstovai, taip pat statym
galiotos institucijos. mons kolektyvins sutarties ali atstovai atsiskaito darbuotoj susirinkimui
(konferencijai), kaip vykdoma mons kolektyvin sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi
sutartyje.
Ginai, kylantys per derybas dl mons kolektyvins sutarties sudarymo, taip pat dl statym, kit
normini teiss akt ar kolektyvini sutari nustatyt slyg pakeitimo arba nauj darbo slyg nustatymo,
sprendiami kolektyvini darbo gin (interes konflikt) nagrinjimo tvarka.
Ginai tarp atskir darbuotoj ir darbdavio dl mons kolektyvins sutarties nevykdymo ar
netinkamo vykdymo sprendiami individuali darbo gin nagrinjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).
TERMINAI
Iekinio senatis

Iekinio senatis tai statym nustatytas laiko tarpas, per kur asmuo gali apginti savo paeistas
teises pareikdamas iekin.
Bendrasis iekinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK
ir kiti darbo statymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesni iekinio senaties termin.Jis yra
ilgiausias i galim iekinio senaties termin, nes kiti darbo statymai atskiriems reikalavimams gali nustatyti
ir trumpesnius terminus. Iskiriamos dvi sutrumpint iekinio senaties termin kategorijos: nustatyti paiame
DK ar kituose darbo statymuose. DK nustatyti sutrumpinti iekinio senaties terminai : 1) vieno mnesio
iekinio senaties terminas ginyti atsisakym priimti darb ( DK 96 str. 2d.), 2) vieno mnesio iekinio
senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo ( dokumento) gavimo dienos kreiptis teism darbuotojui
nesutinkant su darbo slyg pakeitimu, nualinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimu i darbo ( DK
297 str. 1 d.)
Iekinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garb ir orum, tai reikia, kad teis
kreiptis teism ir gauti teismin gynyb nesaistoma termino apribojimais.
Termin skaiiavimas
Terminas, apibrtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kit dien po tos kalendorins datos arba
vykio, kuriais apibrta jo pradia.
Metais, mnesiais ar savaitmis skaiiuojami terminai baigiasi atitinkam met, mnesio ar savaits
dien. Jeigu mnesiais skaiiuojamas terminas baigiasi tok mnes, kur nra atitinkamos dienos, tai
terminas baigiasi to mnesio paskutin dien. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kur mnes prasidjo
terminas, skaiiuojamas metais, arba kuri dien prasidjo terminas, skaiiuojamas mnesiais, tai termino
paskutine diena atitinkamai laikoma birelio trisdeimtoji ir mnesio penkioliktoji diena.
savaitmis ar kalendorinmis dienomis skaiiuojam termin eina ne darbo ir veni dienos. Jei
paskutin termino diena yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti
darbo diena. Dienomis skaiiuojamas terminas yra skaiiuojamas kalendorinmis dienomis, jeigu statym
nenustatyta kitaip.
Reikt skirti termino, apibrto kalendorine data ir tam tikru laikotarpiu, pradi. Jeigu termino
pradia apibriama kalendorine data, reikia, kad ali teiss ir pareigos prasideda nurodyt termino dien,
pvz. darbo sutartyje darbdavys su darbuotoju susitar, kad darbuotojas pradeda dirbti 2010 m. gegus 17 d.,
vadinasi, darbuotojas ir turi pradti dirbti i dien. Kitaip nustatoma termino, apibrto tam tikru
laikotarpiu, pradia. Tokiu atveju terminas prasideda kit dien po tos kalendorins datos arba vykio, kuriais
apibrta jo pradia, pvz. darbuotojas padav praym nutraukti darbo sutart gegus 13 d. ir spjo
darbdav prie 14 darbo dien,( iki 2010 08 01 d. buvo 14 dien) tai 14 darbo dien spjimo termino
pradia bus laikoma gegus 14 d.
Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kok nors veiksm, t veiksm galima atlikti iki paskutins
termino dienos dvideimt ketvirtos valandos. Taiau jeigu veiksmas turi bti atliktas tam tikroje monje,
staigoje, organizacijoje, tai terminas pasibaigia t valand, kuri joje nutraukiamos atitinkamos operacijos.
Raytiniai praymai ir praneimai, teikti patui, telegrafui arba kitai ryio staigai iki paskutins
termino dienos dvideimt ketvirtos valandos, laikomi teiktais laiku.
DARBO SUTARTIS
Darbo sutarties svoka.
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam
tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje
nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti
darbuotojui sulygt darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose
norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu.
Darbo sutartis turi esmini poymi, kurie j skiria nuo kit sutari, pavyzdiui, nuo civilini.
Pagal darbo sutart darbuotojas privalo dirbti tam tikr darb arba eiti tam tikras pareigas, reikia, kad jis
turi atlikti ne konkreias uduotis, o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. Tuo skiriasi nuo civilini sutari:
paslaug teikimo, pavedimo, rangos ir kt. Darbo sutarties reikalavimai netaikomi darbams, kuriuos atlieka
fizinis asmuo, turintis verslo liudijim arba kai jis yra steigs individuali ( personalin) mon tokiems
darbams atlikti. Nra darbiniai santykiai ir nesudaroma darbo sutartis, kai asmuo usiima vien autorine
veikla, nurodyta Autori teisi ir gretutini teisi statyme.
Darbo sutarties turinys
Darbo sutarties turinys yra jos ali sulygtos sutarties slygos, apibrianios ali teises ir pareigas
bei kitus sipareigojimus. alys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina darbuotojo padt,
palyginti su ta, kuri nustato DK , statymai, kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvin sutartis. Jei darbo
sutarties slygos prietarauja DK statymui arba kolektyvinei sutariai, taikomos DK, statym, normini

teiss akt arba kolektyvins sutarties nuostatos. Gin dl darbo sutarties slyg taikymo sprendia darbo
gin nagrinjimo organai. Darbo sutarties turinys turi bti aikus, nes padeda ivengti gin ir garantuoja
darbo santyki stabilum.
Darbo sutarties slygos
1. Btinosios DK 95 str. ivardytos btinosios darbo sutarties slygos. alims dl j nesusitarus
laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta. ios slygos btinos bet kokiai darbo sutarties riai. Jos yra dvi: tai susitarimas dl darbuotojo darboviets ir darbo funkcij. DK vartojami du terminai: darboviet ir darbo
vieta. Kalbine prasme jie yra lygiaveriai, iskyrus atvejus, kai vartojamas specialia teisine prasme. DK
terminas darboviet nusako mon, staig, organizacij ar kitoki organizacin struktr, kitaip sakant
darbdav. Terminas darbo vieta vartojamas dvejopa prasme. Daniausiai vartojama darbo funkcij atlikimo
vieta cechas, skyrius, katedra ir kt. Kartais darbo vieta suprantama kaip darbuotojo pareigos, jo dirbamas
darbas, pvz. darbuotojui kasmetini atostog metu paliekama darbo vieta ( pareigos). Darbo funkcija
sutartyje apibriama nurodant profesij, specialyb, kvalifikacij, pagal kuri dirbs darbuotojas arba jo
pareigas. Profesija tai darbins veiklos sritis, apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobd, pvz. gydytojas,
mokytojas ir pan. Specialyb yra siauresn darbins veiklos pagal profesij sritis, pvz. gydytojas chirurgas,
chemijos mokytojas ir pan. Kvalifikacija -tai darbuotojo pasiruoimo tam tikrai specialybei laipsnis, pvz.
pirmos kategorijos gydytojas chirurgas.
2.Privalomosios. Tai darbo apmokjimo slygos. DK 95 str. 3 d. numatyta, kad kiekvienoje darbo
sutartyje alys sulygsta dl darbo apmokjimo slyg ( darbo umokesio, sistemos, darbo umokesio
dydio, mokjimo tvarkos ir kt.) Darbo sutartyje reikia nurodyti darbuotojo mnesin alg, valandin tarifin
atlyg, priemokas, priedus ir kt. Darbo sutartyje darbo apmokjimo kriterijus reikia apibrti aikiai ir
tiksliai, kad bt ivengta gin ateityje. DK 120 str. numato, kad pakeisti darbuotojo darbo slygas, tuo
paiu ir darbo apmokjimo, galima tik turint darbuotojo ratik sutikim., iskyrus atvejus, kai numatyta
statymais ar Vyriausybs nutarimais arba pagal kolektyvin sutart. DK 203 str. numato, kad darbdavys
darbuotojams turi ratu praneti ne vliau kaip prie vien mnes iki j sigaliojimo, taiau kolektyvinje
sutartyje gali bti nustatytas ir trumpesnis spjimo terminas, taiau negali bti trumpesnis negu 2 savaits.
Pakeitimai kolektyvinse sutartyse galioja iki 2010 01 31 dienos.
3. Kitos btinosios. Atskiroms darbo sutarties rims statymuose, norminiuose teiss aktuose ir
kolektyvinse sutartyse gali bti nustatomos ir kitos btinosios slygos, kurias alys sulygsta sudarydamos
darbo sutart, pvz. sudarant terminuot darbo sutart turi nurodyti sutarties termin, sudarant sezoninio darbo
sutart darbo pobd.
4. Papildomos. Dl j alys gali susitarti, pvz. ibandymo termino. Tokios slygos nra btinos.
DK 95 str. 5 d. numatyta, kad darbo sutartyje gali bti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dl
darbuotojo kalts arba darbuotojo pareikimu be svarbios prieasties, tai darbuotojas sipareigoja atlyginti
darbdaviui jo turtas ilaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos
klimui, stauotms. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei
terminai.Reikia atkreipti dmes du dalykus: 1) ilaid atlyginimas turi bti numatytas darbo sutartyje; 2)
kad nekilt nesusipratim ir neaikum patartina apibrti, kas sudaro tokias ilaidas, pvz. darbuotojas ir
darbdavys gali aikiai nustatyti, kad ilaidas sudaro ne tik u registracij kursus sumokti pinigai, bet ir
kelions, viebuio bei kitos komandiruoi snaudos.
Primimo darb apribojimai
DK 97 straipsnis numato tik vien giminaii tarnybos toje darbovietje apribojim. Draudiama
eiti tarnautoj pareigas vienoje valstybs ir savivaldybs institucijoje bei valstybs ar savivaldybs monje
asmenims, kuriuos sieja artimi giminysts ar svainysts ryiai (tvai, tviai, broliai, seserys ir j vaikai,
seneliai, sutuoktiniai, vaikai, vaikiai, j sutuoktiniai ir j vaikai, taip pat sutuoktini tvai, broliai, seserys ir
j vaikai), jeigu j tarnyba kartu yra susijusi su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise
kontroliuoti kit. Iimtis i ios taisykls gali nustatyti Vyriausyb. iuo metu galioja 2005 01 26 d. LR
Vyriausybs nutarimas Nr.86 Dl darbuotoj, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybs ir
savivaldybs institucijoje bei valstybs ar savivaldybs monje, kai sieja giminysts ar svainysts ryiai ir
kai j darbas susijs su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kit,
kategorij srao patvirtinimo Remiantis minto nutarimo nuostatomis, giminaii darbo apribojimai
netaikomi: kultros staig ( bibliotek, muziej, teatr, kultros centr ir kt.), kultros ir meno
darbuotojams bei krybiniams darbuotojams, farmacijos specialistams, vietimo staig pedagoginiams
darbuotojams ir kt. ios nuostatos netaikomos tarnautojams, kuri tarnyb reglamentuoja valstybs tarnybos
santykius reglamentuojantys statymai.

Nelegalus darbas
Su darbo sutarties sudarymo klausimu glaudiai susijusi nelegalaus darbo problema. Pagal
DK 98 str. nelegaliu darbu laikomas darbas:
1) esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties
ar teiss akt nustatyta tvarka nepraneus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam
skyriui apie asmen primim darb;
2) dirbamas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, nesilaikant jiems normini teiss akt
nustatytos sidarbinimo tvarkos.
Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos ( talkos) ir savanoriki darbai.
Darbo sutarties sudarymas
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai alys susitar dl darbo sutarties slyg ( DK 95
straipsnis).Sutartis laikoma sudaryta nuo ali susitarimo momento.
Darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin form, patvirtint 2003 01 28 d.Vyriausybs
nutarimu Nr.115 Dl darbo sutarties pavyzdins formos patvirtinimo.Raytin darbo sutartis sudaroma
dviem egzemplioriais. Darbo sutart pasirao darbdavys arba jo galiotas asmuo ir darbuotojas. Vienas
pasiraytas darbo sutarties egzempliorius teikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis t
pai dien, t.y. kai darbdavys ir darbuotojas pasirao darbo sutart, ji .registruojama darbo sutari
registravimo urnale. Darbo sutari registravimo taisykles Vyriausyb patvirtino 2003 04 24 d.. nutarimu
Nr.503 Dl darbo sutari registravimo taisykli, darbuotojo tapatyb patvirtinanio dokumento idavimo,
neiojimo ir pateikimo kontroliuojanioms institucijoms tvarkos aprao patvirtinimo. iuo nutarimu
patvirtinta ir Darbo sutari registravimo urnalo pavyzdin forma. Toks urnalas neprivalomas, jei
darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir maiau darbuotoj. Ne vliau kaip prie darbo pradi kartu su
antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys teikia darbuotojui pastarojo tapatyb patvirtinant
dokument (darbo paymjim). Darbo sutarties pavyzdin form, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo
tapatyb patvirtinanio dokumento form, jo idavimo, neiojimo bei pateikimo kontroliuojanioms
institucijoms tvark nustato Vyriausyb. Darbuotojas darbo paymjim privalo neiotis ar laikyti darbo
metu darbdavio ar galioto asmens ( arba mons vidaus tvarkos taisyklse) nurodytoje vietoje, nes antraip
jam gali bti taikoma drausmin atsakomyb. Duomenis apie darbuotojo primim darb darbdavys turi
praneti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pagal Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos 2010 06 04 direktoriaus sakymu
Nr.V-243 patvirtintas Duomen apie apdraustuosius ir draudjus pateikimo ir patikslinimo taisykles
( sigaliojo nuo 2010 07 01 d.) 1-SD draudjas praneim privalo pateikti apdraustojo valstybinio socialinio
draudimo pradios dien, iskyrus i Taisykli 16.3, 16.9,16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir
atvej, kai vadovaujantis DK 99 str. 5 d. su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kuri darbo pradios
data yra vlesn nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kuri
darbo pradios data yra vlesn nei darbo sutarties sudarymo data, praneimas turi bti pateikiamas ne
vliau kaip prie dien iki numatytos darbo pradios momento.
Darbdavys utikrina, kad darbuotojui bt leidiama dirbti tik pasiraius su juo darbo sutart, teikus
jam antr sutarties egzempliori ir idavus jo tapatyb patvirtinant dokument. U tinkam darbo sutarties
sudarym atsako darbdavys. ( ATPK 41 str.). Darbuotojas tokiu atveju neturi atsakyti, nes jis negali
kontroliuoti darbdavio (jo atstovo, administracijos) veikim.
Sudarydamas darbo sutart, darbdavys privalo pasiraytinai supaindinti priimam dirbti asmen su
jo bsimo darbo slygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklmis, kitais darbovietje galiojaniais
aktais, reglamentuojaniais jo darb. Aukiausiojo Teismo Senatas iaikino, kad jei administracija
pasiraytinai nesupaindina darbuotojo su jo darbo funkcijomis ir darbuotojas savo darbo ( pareig) dl
nesupaindinimo neatlieka ar jas atlieka netinkamai, tai tokia darbuotojo veikla negali bti kvalifikuojama
kaip jo kalti veiksmai ir dl to jis negali bti baudiamas drausmine tvarka, o tuo paiu ir atleidiamas i
darbo pagal DK straipsnius, kuri taikymas siejamas su darbuotojo kalte. Informuoti darbuotoj apie jo
bsimo darbo slygas taip pat darbdavio pareiga, kuri nustatyta ir EB direktyvoje 91/533/EEB Dl
darbuotojo pareigos informuoti darbuotojus apie galiojanias sutarties arba darbo santyki slygas:.
Darbuotojas privalo pradti dirbti kit po darbo sutarties sudarymo dien, jeigu alys nesutar kitaip.
Priimant darb btini dokumentai
Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateikt asmens tapatyb patvirtinant
dokument ir valstybinio socialinio draudimo paymjim.Jeigu darbo statymai sieja primim darb su

tam tikru isimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad
priimamasis pateikt isimokslinim, profesin pasirengim, sveikatos bkl patvirtinanius dokumentus, o
priimdamas darb nepilnamet nuo keturiolikos iki eiolikos met, gimimo liudijim, mokyklos, kurioje
mokosi, taip pat vieno i tv ar kito vaiko atstovo pagal statym ratik sutikim bei vaiko sveikat
priirinio gydytojo leidim. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit statym nustatyt dokument, pvz.
gyvenimo apraym, paymjim apie valstybins kalbos mokjim.DK 265 straipsnis numato, kad
darbuotojai, kurie darbe gali bti veikiami profesins rizikos veiksni, taip pat nakt dirbantys ir pamaininiai
darbuotojai privalo pasitikrinti sveikat prie sidarbindami. Siekiant apsaugoti gyventoj sveikat, turi bti
atliekamas maisto pramons, vieojo maitinimo ir prekybos moni, vandentiekio rengini, gydymo bei
profilaktikos ir vaik staig, taip pat kai kuri kit moni, staig, organizacij darbuotoj sveikatos
tikrinimas.
Ibandymas sudarant darbo sutart
Sudarant darbo sutart, ali susitarimu gali bti sulygstamas ibandymas. Ibandymas yra tam
tikras terminas, ali susitarimu nustatomas sudarant darbo sutart.Jis gali bti nustatomas norint patikrinti,
ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojaniojo dirbti pageidavimu ar darbas tinka darbuotojui.
Ibandymo slyga turi bti nustatoma darbo sutartyje.N viena i ali negali primesti kitai aliai sutarties
slygos dl ibandymo. alis, nesutinkanti su tokia slyga, gali atsisakyti sudaryti darbo sutart.
Ibandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo statymai. Ibandymas nustatomas tik priimant
darb, o vliau, perkeliant toje paioje darbovietje kitas pareigas, jis nenustatomas.
Ibandymas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant darb
asmenis:
1) iki atuoniolikos met;
2) pareigoms konkurso arba rinkim bdu, taip pat ilaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms
eiti;
3) darbdavi susitarimu perkeliamus dirbti kit darboviet;
Ydinga ir neatitinkanti DK 105 str. 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo praktika, kai raytinje
darbo sutartyje nenurodoma, kieno iniciatyva nustatomas ibandymo terminas. Jeigu darbo sutartyje
nustatytas tik ibandymo terminas , tai vien i aplinkyb ibandymo slygos nedaro negaliojania ir
nereikia, kad dl ibandymo slygos i viso nesusitarta. Ibandymo terminas gali bti nustatytas sudarant
vis ri darbo sutartis, iskyrus laikinj darbo sutart. Darbo sutartyje bandomojo termino ries
nustatymas turi svarbi teisin reikm. Taip Lietuvos Aukiausiasis Teismas ( toliau LAT) kasacine tvarka
inagrinjs iekovs grinimo darb byl, paymjo, kad kai darbo sutartyje nurodomas tik ibandymo
terminas, bet nevardijama, kieno iniciatyva jis yra nustatytas, tai vien i aplinkyb ibandymo slyg
nedaro negaliojania ir tai nereikia, jog dl ibandymo slygos i viso nebuvo susitarta. Bet kai kyla ginas
kieno iniciatyva buvo nustatytas, tokia darbo sutarties slyga aikintina darbuotojo naudai, t.y., kad
ibandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka, jeigu darbdavys nerodo
prieingai ( LAT 2000 09 20 nutartis civilinje byloje Nr. 3k-3-860). Praktika rodo, kad ibandymas
daniausiai nustatomas darbdavio iniciatyva.
Ibandymo terminas
Ibandymo terminas negali bti ilgesnis kaip trys mnesiai.Ibandymo termino pratsti negalima
statym nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali bti taikomi
ilgesni ibandymo terminai, bet ne ilgesni kaip ei mnesiai, tai taikoma atskirose institucijose, pvz.
valstybs tarnyboje, muitinje ir kt.
ibandymo termin neskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe, pvz. jeigu jis sirgo,
atostogavo, dar pravaiktas ir pan.
Kai ibandymo terminas yra pasibaigs, bet darbuotojas nebuvo atleistas i darbo ir dirba toliau, tai
savaime laikoma, jog jis ibandym ilaik ir nebtina fiksuoti sakymu ar rau darbo sutartyje.
Ibandymo rezultatai
Jei darbdavys pripaino, kad ibandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui,
rezultatai nepatenkinami, jis iki ibandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoj i darbo, apie tai ratu
spjs darbuotoj prie tris darbo dienas ( iki 2010 08 01 d.buvo tris dienas), ir nemokti jam ieitins
imokos.
Jei ibandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, ibandymo vertinimas
priklauso nuo darbuotojo valios. Per ibandymo termin darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart, apie tai
ratu spjs darbdav prie tris darbo dienas.( iki 2010 08 01 d. buvo tris dienas)
Kai ibandymo terminas yra pasibaigs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutart leidiama tik
bendraisiais pagrindais. Ibandymo metu darbo sutart galima nutraukti ir kitais pagrindais.

Kilus ginui tarp darbdavio ir darbuotojo DK 107 str. 1 dalies pagrindu, rodinjimo nata tenka
darbdaviui. Teisj kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrindami tokio pobdio ginus negali sprsti t
klausim, kurie pagal statym ir darbo teisini santyki sutartin pobd yra darbdavio prerogatyva, o tai
reikia, kad teismas negali pripainti, kad darbuotojas tinka dirbti sulygt darb ( LAT civilini byl sk.
teisj kolegijos 2000 10 16 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3k-3-1012/2000), kai nustatomas ibandymo
terminas, o ibandymo rezultatai darbdavio pripainti nepatenkinamais.
Atsivelgiant darbo sutarties ali lygiateisikum, darbuotojas turi teis ginyti jo atleidim i
darbo. Darbdavys privalo rodyti, kad darbuotojas neilaik ibandymo, t.y. kad darbuotojas dl savo
dalykini ar asmenini savybi nesugeba ar negali dirbti to darbo, dl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant
darbo sutart.. neigiam ibandymo rezultat darbdavys gali rodinti visomis LR civilinio proceso kodekso
177 straipsnyje numatytomis rodinjimo priemonmis, pvz. liudytoj parodymais, raytiniais rodymais,
daiktiniais rodymais, ekspert ivadomis ir kt.. Taiau teismas, nagrindamas tokias bylas, negali sprsti t
klausim, kurie pagal statym ir darbo teisini santyki sutartin pobd yra darbdavio prerogatyva, t.y.
teismas negali pripainti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui.
DK 107 str. 1 dalies norma draudia darbdaviui savavaliauti, t.y. nutraukti darbo sutart be joki
motyv ir rodym, patvirtinani, kad darbuotojas nesusitvark su jam pavestu darbu, ir todl jis netinka
pavestam darbui. Dl to teismo pareiga nagrinjant tokias bylas patikrinti, ar darbdavys tikrai turjo
pakankam pagrind pripainti, jog darbuotojas neilaik ibandymo. Toks pripainimas laikytinas pagrstu
ir yra teistas, jeigu darbdavys pateikia konkrei rodym patvirtinani, kad per ibandymo laikotarp
darbuotojas netinkamai atliko darb. Teism praktikoje darbuotojo nepatenkinam darb bandomuoju
laikotarpiu leidiama rodinti padalini vadov suraytais tarnybiniais praneimais, bandomojo laikotarpio
vertinimo aktu, liudytoju parodymais, dokumentais apie drausmini nuobaud skyrim ir kt.
DARBO SUTARI RYS
Darbo sutartys gali bti:
1) neterminuotos;
2) terminuotos, laikinosios, sezonins;
3) dl antraeili pareig;
4) su namudininkais; ( nuo 2010 08 01 d. nuotolinio darbo)
5) patarnavimo darbams;
6) kitos.
Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrtam laikui (neterminuota). DK neterminuotos darbo
sutartys nra atskirai aptariamos, jas reglamentuoja visos DK normos, jei tik jos nra skirtos kokiai
konkreiai darbo sutarties riai.
Terminuota darbo sutartis
Terminuota darbo sutartis gali bti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikr darb atlikimo laikui,
bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Siekiant ivengti darbdavi piktnaudiavimo, neleidiama sudaryti
terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai
arba kolektyvins sutartys, pvz. Studij ir mokslo statymo 65 str. numato, kad dstytojai priimami darb
vieo konkurso bdu 5 met kadencijai. Kolektyvinse sutartyse alys gali numatyti konkreius atvejus, kai
nepaeidiant darbuotoj teisi, bt galima sudaryti su jais terminuotas sutartis dl nuolatinio darbo
pobdio. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie irinkti, o su
darbuotojais, kuriuos pagal statymus arba pagal mons, staigos, organizacijos status skiria darb
renkamieji organai, iskyrus savivaldybi tarybas, terminuota darbo sutartis sudaroma t renkamj organ
galiojim laikui (kadencijai).Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbanius pagal terminuot darbo
sutart, apie laisvas darbo vietas ir utikrinti, kad jie turt tokias pat galimybes sidarbinti nuolatiniam
darbui kaip ir kiti asmenys. LAT yra pripains, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas, kai tam nra
teisinio pagrindo, paeidia darbuotojo teises. Nustaius, kad terminuota darbo sutartis sudaryta paeidiant
darbo statymus, darbuotojo teiss gali bti ginamos ( LAT Nr. 3k-7-4/ 2003; 3k-3-568/2005). Iki 2012 07 31
d. galios DK 109 str.2 d. nuostata, kad neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra
nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai ar kolektyvins sutartys arba kai darbuotojas
priimamas naujai steigiam darbo viet. Nuo 2012 08 01 d. galios iuo metu galiojanti nuostata, kad
neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kai
tai nustato statymai ar kolektyvins sutartys.Terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobdio darbui galima
sudaryti tik po 2010 08 01 d. steigtoms naujoms darbo vietoms. Naujai steigtomis darbo vietomis
nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po ios datos steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant
buvusias darbo vietas. Terminuot darbo sutari, sudarom naujai steigtoms darbo vietoms, skaiius

monje, staigoje, organizacijoje negali viryti 50 procent vis mons, staigos, organizacijos darbo viet
(pareigybi) skaiiaus. Terminuota darbo sutartis naujai steigtai darbo vietai negali bti sudaryta su toje
paioje monje, staigoje, organizacijoje dirbusiu darbuotoju, su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal
DK 125 ar 129 straipsnius sigaliojus ioms pataisoms.Terminuotos darbo sutartys naujai steigtoms darbo
vietoms gali bti sudaromos laikotarpiui iki dviej met, taiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 07 31 d.
Darbo santykiams pagal toki terminuot darbo sutart tsiantis po 2012 07 31 d. darbo sutartis tampa
neterminuota.
Darbo sutarties terminas gali bti nustatomas iki tam tikros kalendorins datos arba iki tam tikr
aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba
netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Jeigu darbo sutarties terminas pasibaig, o darbo santykiai faktikai tsiasi ir n viena i ali iki
pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti ( DK 126 straipsnis), laikoma, kad sutartis pratsta
neapibrtam laikui.
Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santyki buvimo laikotarpiu inyksta
aplinkybs, dl kuri buvo apibrtas sutarties terminas (darbuotojas po atostog negrta darb ir kt.).
Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratsiama arba nutraukiama, bet neprajus vienam
mnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu i darbo darbuotoju vl sudaroma terminuota darbo sutartis
tam paiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripastama sudaryta neapibrtam laikui,
iskyrus DK 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Darbo sutartis savaime netampa neterminuota,
btina, kad darbuotojas pareikt reikalavim pripainti sutart esant sudaryt neapibrtam terminui.
Darbdaviui nesutikus su tokiu reikalavimu ir kilus ginui, tok darbuotojo reikalavim turi itirti ginus
nagrinjantis organas. DK treios dalies komentaro autoriai ( 2 tomas, P.92) mano, kad mintu atveju DK
111 str.3 d. norma suteikia galimyb pripainti neterminuota ne antrj, o pirmj terminuot darbo sutart, ir
skaiiuoti pertrauk tarp t sutari darbuotojo nepertraukiamj darbo sta toje darbovietje. Taiau DK
111 str.3d. nuostata nra taikytina tais atvejais, jei nauja terminuota darbo sutartis sudaroma DK 109 str.
antroje ar treioje dalyse nustatytais pagrindais, t.y. kai terminuot sutart leidia sudaryti statymai,
kolektyvin sutartis ar kai darb priimami renkami darbuotojai pakartotinai kadencijai.
DK nerasime atsakymo, kaip elgtis darbdaviui ir darbuotojui, kai darbo sutarties terminas baigsi,
taiau n viena i ali nerodo iniciatyvos nutraukti tarp j esam darbo santyki, tikslinga darbo sutartyje
padaryti ra, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui darbo santykiai tampa nuolatiniai.
Europos Sjungos 1999 06 28 d. direktyvos Nr. 99/70/EB [1] 4 str. tvirtintas principas, draudiantis
darbuotoj, dirbani pagal terminuotas sutartis diskriminavim, t.y. darbdaviai negali nustatyti iems
darbuotojams nepalankesni darbo slyg, palyginti su tomis, kurios nustatomos asmenims, dirbantiems
pagal neterminuotas darbo sutartis. Tuo pagrindu buvo papildytas DK 109 str. 5 dalimi, kad pagal
terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali bti taikomos maiau palankios darbo slygos,
kvalifikacijos klimo ir skatinimo galimybs negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo
sutartis.
Sezonin darbo sutartis
DK 112 straipsnio nuostatos, nustatanios reikalavimus sezoninio darbo sutariai,
detalizuojamos Vyriausybs nutarime Nr. 154 Dl sezoninio darbo. Atsivelgiant DK reikalavimus, buvo
atlikti tam tikri pakeitimai, kurie sigaliojo 2003 01 01 d.
Sezonin darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie
dl gamtini ir klimato slyg dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip
atuoni mnesiai (vienas po kito einani dvylikos mnesi laikotarpiu), ir yra traukti sezonini darb
sra. Sezoninje darbo sutartyje, be kit sutarties slyg, turi bti nurodyta ir tai, jog darbuotojas priimtas
dirbti sulygt sezonin darb pagal atitinkam profesij, specialyb, kvalifikacij, taip pat nurodytas sutarties
terminas.
Dirbant sezoninius darbus, gali bti taikoma sumin darbo laiko apskaita.Darbuotoj, dirbani
pagal sezonines darbo sutartis, darbo grafikai turi bti skelbiami prie savait iki j sigaliojimo. Vadinasi,
nesupaindins laiku darbuotoj su bsimu darbo grafiku, darbdavys neturi teiss versti darbuotoj dirbti
pagal nauj darbo grafik.
Darbuotojams, dirbantiems vien sezon, kasmetins atostogos nesuteikiamos, o atleidiant juos i
darbo, u nepanaudotas atostogas mokama pinigin kompensacija.
Darbuotojams, kurie pasibaigus j sezonins darbo sutarties terminui pratsia darbo sutart kitam sezonui,
nenutraukdami darbo santyki, kasmetins atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepaeidiant
Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimo jas suteikti tais paiais darbo metais.
Kasmetins

atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jeigu tai numatyta kolektyvinje sutartyje arba darbo
sutartyje.
Darbuotojams, kurie dirba du sezonus ir daugiau i eils nenutrauk darbo santyki, u
tarpsezoninius laikotarpius mokamas kolektyvinje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydio
atlyginimas.Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo paiu
darbdaviu sudaroma nauja sezonin darbo sutartis, u laik nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono
pradios apmokama io punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka.
Sezonin darbo sutartis gali bti pakeista ir gali pasibaigti Lietuvos Respublikos darbo kodekso III
dalies XII skyriaus treiojo skirsnio Darbo sutarties vykdymas ir ketvirtojo skirsnio Darbo sutarties
pasibaigimas nustatyta tvarka. i sutartis taip pat gali bti nutraukta ir papildomais pagrindais:
1. Nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareikimu, apie tai spjus darbdav ratu prie 5
kalendorines dienas; tuo atveju, kai pats darbuotojas nors nutraukti terminuot ( sezonin) darbo sutart dl
ligos ( DK 127 str. 2 d.), darbdavys jam, vadovaudamasis DK 140 str. 2 d. turs imokti jau ne 1 VDU, bet 2
VDU dydio ieitin imok.
2. Kai monje, staigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitms
dl gamybini prieasi arba kai sumainamas darb mastas;
3. Kai darbuotojas per sezon neatvyksta darb ilgiau kaip vien mnes dl laikinojo nedarbingumo.
Tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dl suluoinimo (traumos) darbe arba profesins ligos per
sezon, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingum arba jam nustatomas
negalumas, bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos.
Apie numatom atleidim i sezoninio darbo dl prieasi, nurodyt 2 ir 3 punktuose, darbuotojas
nespjamas., ja imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio kompensacija.
Sezoniniai darbai:
1. Mrijimas, betonavimas, iors apdaila, rulonins stogo dangos rengimas, teritorijos tvarkymas ir
apeldinimas. Nerdini mediag (skaldos, vyro, smlio, molio) gavyba, gelbetonio konstrukcij ir
betonini element gamyba lauke ir neildomose patalpose, prekinio betono, skiedini, klintmili gamyba.
Automobili keli pagrind stabilizavimas organiniais ir neorganiniais riikliais, pagrindo ir dangos
rengimas permerkimo bdu, asfaltbetonio gamyba, aktyvij mineralini asfaltbetonio milteli gamyba,
asfalto klojimas, asfalto dangos regeneravimas, jos paviriaus apdorojimas, bitumo ruoimas saugyklose,
bitumini emulsij gamyba ir naudojimas, automobili keli ir gatvi dangos enklinimas. Keli valymas ir
barstymas esant pavojingoms eismui meteorologinms slygoms. Iors ininerini tinkl vamzdyn
montavimas. Geleinkeli statyba. Kelio dangos frezavimas. Geotekstils naudojimas. Mineralini mediag
skaldymas ir sijojimas.
2. ems melioravimas, hidrotechnikos statini statyba. Melioracijos statini prieira ir remontas
3. ems kasyba, ems sankas ir pagrind rengimas tiesiant ir remontuojant
geleinkelius, taip pat kiti su tuo susij darbai

kelius ir

4. Geodezijos ir topografijos darbai. emtvarkos lauko darbai.

5. Darbai, susij su paviriaus geologine nuotrauka.
6. Cukraus gaminimas i cukrini runkeli
7. Darovi, gli auginimas atvirame grunte ir neildomuose iltnamiuose. Darbai, susij su
darovi, gli ir kit augal skl rinkimu, ruoimu, kokybs nustatymu, perdirbimu ir realizavimu. Glyn
rengimo, j prieiros darbai.
8. Darbai, susij su sklini lin smen ruoimu, lin pirminiu perdirbimu, taip pat spali briket
gaminimu.
9. Vaisi ir uog auginimo, skynimo, paruoimo ir perdirbimo darbai. Miko gryb, uog rinkimo ir
apdorojimo darbai. Vaistaoli rinkimo, paruoimo, perdirbimo darbai.

10. ems kio produkcijos auginimas, derliaus numimas atvirame lauke, paruoimas ir supirkimas
sezono metu
11. Mik kio darbai: skl rinkimas ir j parengimas sjai, dirvos parengimas miko eldiniams,
miko eldinimas, eldini prieira, daigyn veisimas ir prieira, priegaisrini mineralizuot juost,
priegaisrini barjer rengimas, priegaisrinis budjimas, miko kenkj ir lig apskaita ir stebjimas, kova
su jais biologinmis, mechaninmis, cheminmis priemonmis, medyn sakinimas, kelm dervuoli rovimas
ir perdirbimas. Mik valymo darbai. Medeli sodinimo ir eldini prieiros darbai kaimo sodybose.
Miest ir gyvenviei skver, park, kapini ir alij plot eldinimo ir eldini prieiros darbai.
Kapaviei prieiros darbai. Medelyn kio darbai.
12. Miko plukdymas.
13. Mikotvarkos lauko darbai.
14. Upi transporto darbai.
15. Durpi kasimas ir gaminimas, taip pat briket gaminimas.
16. Jros, upi, eer, kit vandens telkini, dugno valymo (gilinimo) ir kiti valymo, pakrani
tvirtinimo ir prieiros darbai, papldimi, park tvarkymo darbai. Dirvoemio, grunto, vandens biologinio
valymo darbai.
17. ildymo sistem paruoimo kitam sezonui darbai. Patalp ildymas (kriko darbas).
18. Aptarnavimo darbai kaimo turizmo sodybose, turistinse bazse, poilsio namuose ir sanatorijose,
viebuiuose, parduotuvse, kavinse, restoranuose, kurie veikia ne itisus metus. Vaik poilsio stovykl
darbuotoj darbai.
19. Silikatini ir keramini plyt, kokli krosnims, erpi, keramini drenao vamzdi ir kit
keramini gamini gamyba, akmens pjaustymas, formos suteikimas ir galutinis apdirbimas, asbestcemenio
iferio gamybos darbai, neasbestini banguot lakt ir fasonini detali gamybos darbai, asbestcemenio
vamzdi gamybos darbai
20. Vidaus apdailos darbai neildomose patalpose.
21. Boktini, savaeigi kran mainist, motorist ir kit darbinink, jeigu jie aptarnauja sezonines
brigadas (grandis), darbas
22. Objekt, kuriuose dirbama sezoniniu principu, meistr ir darb vykdytoj darbas.
23. Tarpmiestinio kabelinio ryio linij bei optinio kabelio linij tiesimo ir montavimo darbai".
24. Cirk artist ir kit i staig darbuotoj darbas neildomose patalpose (palapinse). Atrakcion
darbuotoj darbas lauko slygomis.
25. vejyba Baltijos jroje ir vidaus vandenyse, viei uv perdirbimas
26. Juodj metal lauo ir atliek perdirbimas lauke ir neildomose patalpose.
27. Grd primimo ne itisus metus arba sezono metu, grd diovinimo, grd valymo, grd
krovos ir transportavimo, kokybs nustatymo elevatoriuose ir kitokiose grd saugyklose darbai
28. 0,38110 kV tampos elektros tiekimo kabelini linij klojimas emje

29. Vaisvandeni gaminimo darbai monse, kurios veikia ne itisus metus

30. Prekyba ledais, maistu, spauda ir pramoninmis prekmis lauko slygomis.
Laikinoji darbo sutartis
Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviej mnesi laikui Pagal
savo iskirtin pobd ji priskiriama prie terminuot darbo sutari., kur btinoji slyga terminas.. Laikinoji
darbo sutartis gali bti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dl ligos,
atostog ir panaiai) darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali bti sudaryta su
studentais, moksleiviais j atostog metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 277 straipsnio
ir kit teiss akt nuostatomis dl saugi ir sveik darbo slyg sudarymo asmenims iki 18
met.Laikiniesiems darbuotojams ibandymo laikotarpis nenustatomas. Darbuotojams, dirbantiems pagal
laikinsias darbo sutartis, gali bti taikoma sumin darbo laiko apskaita.Laikiniesiems darbuotojams
atostogos nesuteikiamos, o nutraukiant laikinj darbo sutart imokama pinigin kompensacija.Jeigu
laikinosios darbo sutarties terminas pasibaig, o darbo santykiai faktikai tsiasi ir n viena i laikinosios
darbo sutarties ali, iki pasibaigia terminas, nepareikalauja jos nutraukti, laikoma, kad laikinoji darbo
sutartis pratsta neapibrtam terminui. Laikinoji darbo sutartis gali bti nutraukta:
.
1. Nepasibaigus sutarties terminui, darbuotojo pareikimu, apie tai spjus darbdav ratu prie
5 darbo dienas;
2. Kai monje, staigoje ar organizacijoje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitms dl
gamybini prieasi arba kai sumainamas darb mastas;
3.Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta darb ilgiau kaip 7 dienas dl laikinojo nedarbingumo.
Kai darbingumas prarandamas dl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesins ligos, darbuotojui darbo vieta
(pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingum arba jam nustatomas negalumas, bet ne ilgiau kaip iki
laikinosios darbo sutarties termino pabaigos.
Apie numatom atleidim i darbo dl prieasi, nurodyt 2 ir 3 punktuose, darbuotojas
nespjamas. Jeigu laikinoji darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nutraukiama, bet neprajus vienam
mnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu i darbo darbuotoju vl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam
paiam darbui, darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripastama sudaryta neapibrtam laikui. Darbuotojui,
atleidiamam i darbo dl prieasi, nurodyt 2 punkte, imokama vieno mnesio vidutinio darbo
umokesio dydio ieitin imoka, o atleidiamam .3 punkte nurodytu atveju imokama ieitin imoka,
apskaiiuota pagal vidutin mnesin darbo umokest, u likus iki sutarties termino pabaigos laik, bet ne
daugiau kaip u vien mnes. Nutraukiant darbo sutart su darbuotoju, praradusiu darbingum dl
nelaimingo atsitikimo darbe arba profesins ligos, jam imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio
dydio ieitin imoka.
Antraeils pareigos
Antraeils pareigos (darbas) tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinje darbovietje laiku
einamos pareigos ar atliekamas darbas. Darbuotojas turdamas galiojani darbo sutart su vienu darbdaviu,
sudaro kit darbo sutart su kitu darbdaviu. Antraeili pareig darbo sutart reikt skirti nuo susitarimo dl
papildomo darbo, nes susitariant dl papildomo darbo sulygstama dl papildom pareig ar papildomo
darbo toje paioje darbovietje. Dar viena skirtumas yra tas, kad darbo funkcija pagal antraeili pareig
sutart gali bti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinje darbovietje laiku.Darbo sutartyje dl antraeili
pareig (darbo), be kit sutarties slyg, turi bti nurodyta, kad darbuotojas priimtas antraeiles pareigas
dirbti sulygt darb. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darb), iki darbo sutarties sudarymo
turi pateikti darbdaviui, kuris darbuotoj priima antraeiles pareigas (darb), i pagrindins darboviets gaut
paym, kurioje turi bti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietje pradios ir pabaigos laikas.
Darbuotojas, dirbantis keliose darbovietse, bsimajam darbdaviui turi pateikti paymas apie darbo laiko
kitose darbovietse pradi ir pabaig. ios paymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su

darbo sutartimi. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinje darbovietje, darbuotojas turi apie tai praneti
primusiam j antraeiles pareigas (darb) darbdaviui ir pateikti paym.
Pagal antraeili pareig (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietse. Darbuotojams,
kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas),t.y. nepilnameiams iki
18 met, eiti antraeili pareig (dirbti darbo) neleidiama. Darbdavys, gavs paym apie darbo ir poilsio
laik, turi utikrinti, kad asmuo, dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutari, nedirbt ilgiau kaip 12 valand
per dien. Antraeili pareig darbo sutartis gali bti nutraukta DK nustatyta tvarka.
Darbo sutartis su namudininkais ( nuo 2010 08 01 d. nuotolinio darbo sutartis)
Namudiniu vadinamas darbas, kur atlieka asmuo, susitars su darbdaviu, u sulygt darbo
umokest namuose, o ne darbdavio mons, staigos, organizacijos teritorijoje ar kitoje darbdavio
nurodytoje vietoje. Namuose gali bti dirbamas ir nesudtingas, speciali slyg nereikalaujantis darbas,
pvz. siuvjai, sukirpjai, modeliuotojai ir kt. ir sudtingesnis, speciali technini priemoni reikalaujantis
darbas, pvz. programuotojai, operatoriai, konsultantai telefonu ir pan.Tokiam darbui atlikti darbuotojas arba
pats turi turti reikaling rang ir priemones, pvz. siuvimo reikmenis, telefon, kompiuter, interneto ry ir
pan. Arba jas turi suteikti darbdavys.Namudininko naudojamos darbo priemons turi atitikti darbuotoj
saugos ir sveikatos teiss akt nustatytus reikalavimus. Prie sudarydamas darbo sutart su namudininku,
darbdavys, susitars su darbuotoju, teiss akt nustatyta tvarka turi vertinti profesin rizik namudininko
darbo vietoje. Namudininkams negali bti pavedami darbai, susij su kenksmingais biologiniais, cheminiais,
kancerogeniniais veiksniais, mutagenais ar mediagomis, galiniomis bti toki veiksni altiniais.
Namudininkas privalo rpintis savo paties ir kit asmen, kurie galt nukentti dl netinkamo namudininko
elgesio ar klaid darbe, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu mediag, main, ranki ir kitos rangos
naudojimu.Namudininkui, kurio namuose gyvena asmenys iki 18 met, nios, neseniai pagimdiusios ar
krtimi maitinanios moterys, negali bti pavedami darbai, kuriuos atliekant namuose gali atsirasti
draudiam kenksming ar pavojing asmenims iki 18 met arba nioms, neseniai pagimdiusioms ar
krtimi maitinanioms moterims veiksni. Namudininkas turi ratu informuoti darbdav, ar jo namuose yra
mintj asmen. Namudininko darbo laikas negali bti ilgesnis kaip 40 valand per savait. Namudininkas
darbo laik skirsto savo nuoira. Namudininkas savo darbo laik apskaito pats, jo dirbtas darbo laikas gali
bti ymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdins formos darbo laiko apskaitos iniaratyje. Namudininkui
netaikomos mons darbo tvarkos taisykls.Namudinio darbo sutartyje gali bti numatyta, kad namudininkas
gaus kompensacij u: susijusias su jo darbu ilaidas: elektros energijos ir vandens sunaudojimo, ryi
paslaug, main ir rengini prieiros ir remonto, kitas; laik, sugait mainoms ir renginiams
remontuoti, rankiams keisti, riuoti, pakuoti ir ipakuoti, kitoms panaioms operacijoms.Darbo sutartys su
namudininkais, sudarytos iki 2010 08 01 d., tsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties
nuostatos. Nuotolinio darbo sutartyje gali bti nustatyta, kad sutartyje sulygt darbo funkcij arba dal
sulygt darbo funkcij darbuotojas atliks kitose nei darboviet darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio
darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausyb ir kolektyvins sutartys.
Patarnavimo sutartis
Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas sipareigoja teikti asmenines nam kio
paslaugas, o darbdavys fizinis asmuo, kurio teisnum ir veiksnum reglamentuoja Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas, mokti darbuotojui darbo umokest, utikrinti saugias ir sveikas darbo slygas, vykdyti
kitus sutartyje numatytus sipareigojimus.Asmenins nam kio paslaugos tai automobilio vairuotojo,
kiemsargio, nam ruoos ir kitoki pagalbinink skalbjo, virjo, nam kambarins paslaugos atliekant
vairius darbus privaiuose nam kiuose; vaik, ligoni prieiros darbuotojo, aukls, aukls tarnaits,
slaugs, sodininko (sodo prieiros paslaugos); kompiuteri sistem specialisto (darbdavio privaiame nam
kyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugos); kitos darbdaviui teikiamos asmenins nam kio
paslaugos.Patarnavimo sutartyje turi bti nustatytas kasdieninio darbo pradios ir pabaigos laikas, darbo
diena gali bti pertraukiama. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali bti taikoma sumin
darbo laiko apskaita. Darbuotoj dirbtas darbo laikas gali bti ymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdins
formos darbo laiko apskaitos iniaratyje.

Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali bti susitarta dl ilaid (kelions, nakvyns,
spec. drabui sigijimo ir kit), patirt teikiant paslaugas, kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdav ir
maitinimo slyg. Sudarius patarnavimo sutart, darbdavys neprivalo teikti darbuotojui darbo paymjimo.
Darbo sutarties vykdymas
Darbo sutarties slyg pakeitimas
Darbo sutarties keitimas reikia joje sulygt slyg pakeitim. Darbo sutarties alys gali
tarpusavio susitarimu pakeisti bet kuri sutarties slyg btinsias ar kitas darbo sutarties slyg pakeitimo
bdas ir tvarka priklauso nuo t slyg keitimo prieasties, keiiam slyg ries ir nuo to, kuriam laikui
tos slygos keiiamos. Paprasiausias darbo sutarties slyg keitimas yra ali susitarimu. DK nenumato
joki tokio susitarimo apribojim, tik kai kuriais atvejais reikalaujama ratiko darbuotojo sutikimo.
Jeigu atsiranda svarbi prieasi -kai keiiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo
organizavimas, taip pat kitais gamybinio btinumo atvejais darbdavys turi teis pakeisti darbo sutarties
slygas, taiau tik darbuotojui sutikus. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo slygomis, jis gali
bti atleistas i darbo pagal DK 129 straipsn laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Tokiu
atveju sutarties nutraukimo pagrindas yra ne darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo slygomis, o
aplinkybs nurodytos DK 129 str. Atsisakymas vykdyti darbdavio nurodym, negali bti kvalifikuojamas
kaip darbuotojo darbo drausms paeidimas.
Darbo sutarties slygos, nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali bti keiiamos esant
iankstiniam ratikam darbuotojo sutikimui, iskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus.
Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo ratiko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai
statymais, Vyriausybs nutarimais ar pagal kolektyvin sutart yra keiiamas tam tikros kio akos, mons
ar darbuotoj kategorijos darbo apmokjimas. Keiiant darbo apmokjimo slygas, sumainti darbo
umokest be darbuotojo ratiko sutikimo negalima. i nuostata taikoma ir tuo atveju, kai darbo umokestis
didinamas.
Keiiant darbo sutarties slygas, pakeitimai forminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.
Laikinas darbo slyg pakeitimas ypatingais atvejais
Kitokia darbo slyg keitimo tvarka yra nustatyta, kai jos ypatingais atvejais yra keiiamos laikinai
Darbdavys turi teis perkelti darbuotoj iki vieno mnesio laikui darbo sutartimi nesulygt darb
toje paioje vietovje, taip pat pakeisti kitas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas slygas, kai reikia
ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius,
ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisr ir kitais ypatingais i anksto nenumatytais atvejais
statymas nenustato galutinio toki ypating atvej srao, nes i anksto negalima numatyti vis sudting
situacij, kurios gali kilti darbo procese. Negalima taikyti i anksto suplanuotiems darbams, pvz. planinis
rengim remontas.Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatos bkls,
taiau nereikalaujama, kad darbdavys atsivelgt darbuotojo specialyb ar kvalifikacij.
Jeigu nustatytais atvejais darbuotojui darbo umokestis mokamas pagal atliekam darb, o perklus
darbuotoj kit darb sumaja darbo umokestis dl nepriklausani nuo darbuotojo prieasi, jam
paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo umokestis.
Svarbu paymti, kad darbdavys gali laikinai pakeisti darbo sutarties btinsias slygas savo
iniciatyva, neklausdamas darbuotojo sutikimo. Toks darbdavio sakymas darbuotojui yra privalomas, jo
nevykdymas gali bti vertinamas kaip darbo drausms paeidimas.
Perkelti darbuotoj darbo sutartimi nesulygt darb, taip pat pakeisti kitas darbo sutarties slygas
galima ne ilgiau kaip vienam mnesiui. Tai reikia, kad kiekvieno perklimo atveju vieno mnesio laikotarpis
pradedamas skaiiuoti i naujo, jis nesumuojamas. Darbdavys turi teis laikinai perkelti darbuotoj
nesulygt darb toje paioje vietovje, o tai reikia, kad galima perkelti ir kit mon, jeigu ji yra toje
paioje vietovje. Jeigu perklus kit darb darbuotojui sumaja darbo umokestis dl nepriklausani
nuo darbuotojo prieasi, jam paliekamas vidutinis pirmesnio darbo umokestis.
Darbo sutarties vykdymo sustabdymas, darbdaviui nevykdant savo sipareigojim
DK papildytas nauju 123-1 str., kuris sigalioja 2010 08 01 d. iame straipsnyje numatyta,
kad darbuotojas turi teis laikinai iki trij mnesi sustabdyti darbo sutarties vykdym ratu spjs darbdav
prie 3 darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mnesius i eils nevykdo savo sipareigojim, numatyt
teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mnesius i eils nemoka
viso priklausanio darbo umokesio. iuo atveju darbuotojas atleidiamas nuo pareigos atlikti darbo
funkcijas ir jam darbo umokestis nemokamas. Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia
kit dien po to, kai darbuotojas ratu ataukia laikin darbo sutarties vykdymo sustabdym arba kai

darbdavys visikai vykdo savo sipareigojimus darbuotojui ir j apie tai informuoja arba kai pasibaigia trij
mnesi terminas. Jeigu darbuotojas pagrstai sustabdo darbo sutarties vykdym, darbdavys sumoka jam ne
maesn kaip vienos minimaliosios mnesins algos dydio kompensacij u kiekvien mnes. Darbuotojas,
nepagrstai sustabds darbo sutarties vykdym, statym nustatyta tvarka atsako u darbdaviui padaryt al.
is pakeitimas darbuotojams, nerandantiems savo nemoki darbdavi, suteikia galimyb
oficialiai sustabdyti darbo funkcij atlikim, ir taip apsisaugoti nuo nepagrst, staiga atsiradusio darbdavio,
kaltinim dl galim pravaikt. Taiau tvirtinamas ir darbdavio apsaugos mechanizmas nustatantis, kad
darbuotojas, nepagrstai sustabds darbo sutarties vykdym, atsakyt u darbdaviui padaryt al. Taip
darbdaviai apsaugomi nuo nepagrsto darbo funkcij sustabdymo pravaikt.

Darbo sutarties pasibaigimas

Darbo sutartis baigiasi:
1) j nutraukus DK ir kit statym nustatytais pagrindais;
2) likvidavus darbdav be teisi permjo;
3) darbuotojui mirus.
Literatroje vartojamos svokos, susijusios su darbo santyki baigtimi yra:

Darbo sutarties pasibaigimas - plaiausia svoka, apimanti visus darbo santyki pasibaigimo
atvejus;

Darbo sutarties nutraukimas vartojama tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia abiej ali
arba bent vienos alies valia;

Atleidimas i darbo reikia tam tikr procedr, paios darbo sutarties pasibaigimo rezultat.
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai priklausantys nuo darbo sutarties ali valios:
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva ( be svarbi prieasi ir esant svarbioms
prieastims)
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts;
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas paeidia darbo drausm;
Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu;
Darbo sutarties nutraukimas, esant nepatenkinamiems ibandymo rezultatams;
Terminuot darbo sutari nutraukimo ypatumai.
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, nepriklausantys nuo darbo sutarties ali valios:
DK 136 str. 1 d. numatytais pagrindais be spjimo;
Darbuotojui ar darbdaviui mirus;
Darbdavio bankroto atveju.
Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu
ali susitarimas yra pats paprasiausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo
pagrindas. statymai neriboja ali valios susitarimu nutraukti darbo sutart.
Viena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti darbo sutart ali susitarimu. Jei
i sutinka su pasilymu, per septynias dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai pasilym nutraukti
darbo sutart. statymai nenurodo, kokia forma turi bti atsakoma tok pasilym. Manoma, kad ir
atsakymas, ypa darbdavio turt bti duotas ratu.. Tai padt ivengti galim gin.. Susitarime numatoma
nuo kurio sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nutraukimo slygos ( kompensacij , nepanaudot atostog
suteikimo ir kt.) Jei antroji alis per nustatyt termin nepranea, kad sutinka nutraukti sutart, laikoma, kad
pasilymas nutraukti darbo sutart ali susitarimu yra atmestas.. Pinigins kompensacijos dydis nustatomas
ali susitarimu, t.y. deryb dydis. Privaiame sektoriuje tokie susitarimai neribojami, nebent bt numatyta
kolektyvinje sutartyje.
Praktikoje pasitaiko atvejai, kad darbdavys darbuotojui nepasilo kompensacijos, o darbuotojas jos ir
nepareikalauja.
DK liko neisprstas klausimas, per kiek laiko po tokio susitarimo pasiraymo darbuotojas turt
bti atleistas i darbo. Manoma, kad alys paios gali pasirinkti tam tinkam laik, bet visais atvejais
susitarimas nutraukti darbo sutart ali susitarimu turt bti formintas ne vliau kaip per 7 dienas po
pasilymo pateikimo, o po to darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama pagal DK 125 str. jau ali sutartu
laiku ir tvarka. alims nepasiekus bendros nuomons dl nutraukimo slyg, susitarimas dl darbo santyki

pasibaigimo nagrinjamu teisiniu pagrindu negali bti gyvendintas, nes nra pasiraytas privalomas
susitarimas.
Darbo sutarties nutraukimas sujus terminui
Sujus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart.N
vienai i ali darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Nutraukiant darbo sutart
nemokama ieitin imoka, bet darbuotojui priklauso pinigin kompensacija u nepanaudotas atostogas net ir
tuo atveju, jeigu jis dirbo kad ir kelias dienas. Pasibaigus darbo sutarties terminui, nra klitis j nutraukti
pagal DK 126 str., jeigu tuo metu darbuotojas bt ir laikinai nedarbingas. Tokios pozicijos laikomasi ir
teism praktikoje. DK 131 str. 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas neleidia spti ir nutraukti darbo
sutart laikinojo nedarbingumo metu, o nutraukiant darbo sutart pagal DK 126 str. netaikomi spjimo
terminai, jie taikomi tik nutraukiant darbo sutart pagal DK 129 str., t.y. darbdavio iniciatyva, kai nra
darbuotojo kalts.
Darbo ginai, susij su terminuot darbo sutari nutraukimu gali bti sprendiami darbo gin
komisijoje ir tiesiogiai teisme tais atvejais, kai kreipiamasi dl terminuot darbo sutari nutraukimo
teistumo ir pagrstumo.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu
Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki jos termino
pabaigos, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie keturiolika darbo dien ( iki 2010 08 01 d. 14
dien). Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ir kitoks spjimo terminas, bet jis negali viryti vieno
mnesio. spjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys privalo forminti
darbo sutarties nutraukim ir atsiskaityti su darbuotoju jeigu neprajus spjimo terminui darbo sutartis
nebuvo nutraukta, o darbuotojas nereikalauja jos nutraukti, darbo teisiniai santykiai tsiasi. .Darbuotojas gali
spti darbdav ne tik darbo metu, bet ir ligos bei atostog laikotarpiu, taip pat ir darbdavys gali iais
laikotarpiais j atleisti. Jeigu pasibaig spjimo terminas, o darbuotojas tebedirba, tai nutraukti darbo sutart
ankstesnio praymo pagrindu negalima. Jei darbuotojas nurod savo prayme konkrei dat, tai darbdavys
neturi teiss io darbuotojo atleisti kitu laiku. Jeigu alys susitar, tuomet darbo sutartis darbuotojo iniciatyva
gali bti nutraukta ir neprajus nustatytam terminui. statymai nenumato iimi, dl kuri darbdavys galt
udelsti nutraukti darbo sutart ir atsiskaityti su darbuotoju.Darbdavys be darbuotojo sutikimo negali pats
nustatyti atleidimo i darbo dienos. Nutraukiant darbo sutart nemokama ieitin imoka.
Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki jos termino
pabaigos, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie tris darbo dienas nuo praymo padavimo dienos, jei
reikalavimas nutraukti darbo sutart pagrstas darbuotojo liga ar negalumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb,
( darbdavys turi paprayti pateikti medicinin paym ar kt. ) arba kitomis svarbiomis prieastimis,
nustatytomis kolektyvinje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo sipareigojim pagal darbo sutart,
paeidia statymus ar kolektyvin sutart. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, apie
tai spjs darbdav ne vliau kaip prie 14 darbo dien ( iki 2010 08 01 - tris darbo dienas), jeigu jis jau yra
gijo teis vis senatvs pensij dirbdamas toje monje, staigoje, organizacijoje Darbo sutartis tokiais
atvejais turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos dienos. Nutraukiant darbo sutart
ivardintais pagrindais, mokama
2 VDU dydio ieitin imoka,nepriklausomai nuo turimo
nepertraukiamojo darbo stao toje darbovietje.
Darbuotojas turi teis ataukti praym nutraukti darbo sutart ne vliau kaip per tris darbo dienas (
iki 2010 08 01 tris dienas) nuo praymo padavimo dienos. Po to jis gali ataukti praym tik darbdavio
sutikimu.Pagal teism praktik, kai darbuotojas pareikime nurodo konkrei atleidimo i darbo dat ir
laikotarpis tarp ios datos ir pareikimo padavimo dienos yra maesnis negu trys dienos, darbdavys turi teis
patenkinti darbuotojo praym atleisti nuo pareikime nurodytos datos. Jeigu darbdavys ia teise pasinaudoja
ir patenkina darbuotojo praym, darbuotojas savo pareikimo ataukti negali.
Pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareikimas. Darbuotojo pasiraymas darbo sutartyje apie
darbo sutarties nutraukim negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo raytinio
pareikimo ( LAT civilin byla Nr,. 3K-3-1094/2000). Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne vienoje byloje
yra idsts nuomon, kad darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu galimas tik gavus savanorik
raytin darbuotojo pareikim, tad jeigu nustatoma, kad raytinis pareikimas yra igautas prie darbuotojo
vali, darbuotojas grinamas darb arba atleidimas yra pripastamas neteistu. Darbuotojas, sumans
pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareikimu dat, tai privalo forminti ratu. Darbuotojo valia dl
atleidimo i darbo datos, nurodytos pradiniame darbuotojo pareikime, pakeitimo turi bti ireikta tokia pat
raytine- forma, kaip ir pirminis jo valios ireikimas atleisti i darbo nuo tam tikros datos. ( civilin byla
Nr.3K-3-48/2001).

Gana danai bna, kad darbuotojas pateikia savo pareikim, praydamas j atleisti t pai dien
arba po keli dien, tai yra anksiau nei numatytas 14 dien ( darbo dien) terminas. Tokiu atveju
darbdavys, kuriam darbuotojas pareikia apie darbo sutarties nutraukim nesilaikydamas nustatytos tvarkos,
turi dvi galimybes. Pirma, jis gali reikalauti, kad darbuotojas vykdyt statymo reikalavim ir nutraukt
darbo sutart tik po 14 dien( darbo dien) Antra, darbdavys gali patenkinti darbuotojo praym ir atleisti j
nuo tos dienos, kuri darbuotojas nurodo savo pareikime. iuo atveju abiej ali valia dl darbo sutarties
nutraukimo momento sutampa. ( civilin byla Nr.3K-3-417/1999.
Jeigu darbuotojas, pateikdamas pareikim, nenurodyt datos, nuo kurios nori nutraukti darbo
sutart arba nenurodo datos, kuri yra suraytas pareikimas, tai darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart
tik prajus 14 dien nuo pareikimo padavimo dienos, o darbdavys gali forminti atleidim taip pat tik
prajus nurodytam terminui. ( civilin byla 3K-3-567/2000). Aplinkyb, kad pareikime nra jo suraymo
datos, nepaneigia jo suraymo fakto. Patartina monse, staigose nustatyti tvark, kad vairiuose darbuotoj
praymuose, pareikimuose ir pan. reikia nurodyti j gavimo dat. Tokiu atveju, jeigu darbuotojo pareikime
dl darbo sutarties nutraukimo yra darbdavio atstovo raas, kada pareikimas gautas, i diena ir bt laikoma
praymo padavimo diena ( civilin byla Nr. 3K-3-493/2005).
Per spjimo termin ir darbo sutariai nepasibaigus darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart ir
kitais pagrindais, pvz. atleisti u darbo drausms paeidim. Esant keliems darbo sutarties nutraukimo
pagrindams, kuriuo i j pabaigti darbo santykius, sprendia darbdavys ( civilin byla Nr. 3K-3-252/2002).
Bendrosios termin skaiiavimo taisykls nurodo, kad terminas prasideda kit dien po tos
kalendorins datos arba vykio, kuriais apibrta jo pradia. kalendorinmis dienomis skaiiuojam
termin eina ne darbo dienos ir veni dienos. Jei paskutin termino diena yra ne darbo diena, tai termino
pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena.
Praktikoje pasitaiko atvej, kai darbuotojas yra paras pareikim nutraukti darbo sutart ir
atleidimo i darbo dien turi nedarbingumo paymjim. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra nurods, kad
DK 131 str.1 dalis taikoma tada, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, ir netaikoma, kai darbo
sutartis pasibaigia kitais pagrindais, kaip kad ir nutraukiant darbo sutart darbuotojo pareikimu ( civilin
byla Nr. 3K-3-391/2004).
Darbo sutarties nutraukimas dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi
Pagal DK 128 str. darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat terminuot
darbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip ei mnesi laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu
darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip trisdeimt dien i eils arba jeigu ji sudaro
daugiau kaip eiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi, taip pat jeigu jam daugiau kaip du
mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga). Darbuotojas dirbt
toliau, taiau mintos aplinkybs veria j padaryti sprendim ir nutraukti darbo sutart. Prastova nesiejama
su darbuotojo kalte. Kita aplinkyb, kai darbuotojui daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam
priklausantis darbo umokestis. Pasitaiko atvej, kai darbdaviai imoka dal darbo umokesio arba sumoka
u paskutin mnes, nors u ankstesnius lieka skolingas. i norma reikia, kad darbo umokestis turi bti
mokamas reguliariai.
Darbo sutartis turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos datos. i data turi bti ne
ankstesn kaip trys dienos nuo praymo padavimo dienos. Darbuotojui suteikia teis pasirinkti sutarties
nutraukimo dat. Nutraukiant darbo sutart ivardintais pagrindais, mokama 2 VDU dydio ieitin
imoka,nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stao toje darbovietje.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts
Darbdavys gali nutraukti neterminuot darbo sutart su darbuotoju tik dl svarbi prieasi, apie tai
spjs j DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoj i darbo, kai nra darbuotojo kalts,
leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb. Pasilym kito darbo reikia suprasti kaip
administracijos pareig, o sutikti tai darbuotojo prerogatyva. Esant galimybei silomas kitas darbas
atsivelgiant jo profesij, specialyb ar kvalifikacij, o jeigu tai nemanoma silomas bet koks darbas.
Negalima silyti darbo, kurio jis negalt dirbti dl sveikatos bkls.
Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su darbuotojo
kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bti nutraukta dl
ekonomini, technologini prieasi ar darboviets struktrini pertvarkym ir dl panai svarbi
prieasi. Nra baigtinio srao, tai leidia darbdaviui paiam apsisprsti dl darbo sutarties nutraukimo
btinumo ir konkrei pagrind. Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti
tam tikr darb laipsnis. Darbuotojo kvalifikacija apibdinama jo turimos teorins inios, praktiniai gdiai,

patirtis, reikalingi dirbti tam tikr darb. Ji nra tapati isimokslinimui, kadangi isimokslinimas yra tik
vienas i kriterij, apibdinani darbuotoj kvalifikacij. Darbuotojas gali turti reikiam kvalifikacij,
taiau dl kit aplinkybi, susijusi su profesiniais gebjimais, gali bti pripaintas netinkamu dirbti tam
tikr darb, pvz, dl sveikatos bkls, darbuotojas nuolat gamina brok, nevykdo darbo norm ir kt. Darbo
sutarties nutraukimas dl ekonomini prieasi turi bti pagrstas ekonomine btinybe, pvz. nuolatinis
apyvartos majimas, nuolatiniai nuostoliai, nulemti objektyvi prieasi, pvz. naujo konkurento
atsiradimas rinkoje ir pan. Technologins prieastys, kaip pagrindas nutraukti darbo sutart darbdavio
iniciatyva, paprastai turt bti suprantamos kaip tam tikri technologiniai pasikeitimai darbovietje, dl kuri
diegimo darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti
darbo sutartimi sulygt darbo funkcij.
Darboviets struktriniai pertvarkymai gali bti teismo pripastami svarbia prieastimi nutraukti darbo
sutart tuo atveju, jeigu dl struktrini pertvarkym darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti savo
darbo funkcij. Darboviets struktriniai pertvarkymai turi bti reals, t.y. privalomas ne tik atitinkamo
valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi bti realiai vykdomas.
Teista prieastis nutraukti darbo santykius negali bti:
1) naryst profesinje sjungoje arba dalyvavimas profesins sjungos veikloje ne darbo metu, o
darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotoj atstovo funkcij atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prie darbdav, kaltinam statym, kit normini teiss akt ar kolektyvins
sutarties paeidimais, taip pat kreipimasis administracinius organus;
4) lytis, seksualin orientacija, ras, tautyb, kalba, kilm, pilietyb ir socialin padtis, tikjimas,
santuokin ir eimin padtis, sitikinimai ar pairos, priklausomyb politinms partijoms ir visuomeninms
organizacijoms;
5) amius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas statym nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos
Respublikos pilieio pareigas ir prievoles.
Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip
penkeri metai ( kolektyvinje sutartyje gali bti sulygta, kad is apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems
iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip treji metai) asmenimis iki atuoniolikos met,
negaliaisiais, darbuotojais, auginaniais vaik iki keturiolikos met, gali bti nutraukta tik ypatingais
atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe i esms paeist darbdavio interesus.
Darbdavys turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, laikydamasis io ir
130 straipsnio nuostat, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb, arba
sumokjs darbuotojui u likus darbo sutarties galiojimo laik vidutin darbo umokest arba kolektyvinje
sutartyje nustatytais atvejais sumokjs ne maesn negu darbuotojo vieno mnesio vidutinio darbo
umokesio dydio ieitin imok.
spjimas apie darbo sutarties nutraukim
Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart ratu pasiraytinai spjs darbuotoj prie du mnesius
( nustaius kolektyvinje sutartyje ne vliau kaip prie vien mnes). Darbuotojai, nurodyti DK 129
straipsnio 4 dalyje, t.y. darbuotojai, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip
penkeri metai ( kolektyvinje sutartyje gali bti sulygta, kad is apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems
iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip treji metai) asmenis iki atuoniolikos met,
negalieji, darbuotojai, auginantys vaik iki keturiolikos met, apie atleidim i darbo turi bti spti ne
vliau kaip prie keturis mnesius ( nustaius kolektyvinje sutartyje ne vliau kaip prie du mnesius).
spjimo termino sutrumpinimas, numatytas kolektyvinje sutartyje , galioja iki 2010 12 31 d.
spjime apie darbo sutarties nutraukim turi bti nurodyta:
1) atleidimo i darbo prieastis ir aplinkybs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo i darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka.
spjimo apie darbo sutarties nutraukim privaloma forma raytin.. Darbuotojo, ratu nespto
apie darbo sutarties nutraukim, atleidimas i darbo vertinamas kaip atleidimas paeidiant statym
nustatyt tvark, kuris sukelia DK 297 str. 3 ar 4 dalyse numatytus teisinius padarinius.spjime turi bti
nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju prieastis. spjimas, kuriame nenurodyta darbo
sutarties nutraukimo prieastis arba ji nurodyta ne ta ar nekonkreti, pvz. vien tik pakartojant abstrakias DK
129 str. formuluotes ir pan., vertinamas kaip neatitinkantis statymo reikalavim. statymas nereglamentuoja
spjimo darbuotojui teikimo bdo. spjimas apie darbo sutarties nutraukim darbuotojui gali bti teiktas

j, kaip raytin dokument, nurodant asmenikai darbuotojui, siuniant patu, taip pat perduodant
telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitokiais telekomunikacij galimais rengimais, jeigu yra utikrinta teksto
apsauga ir galima indentifikuoti siuntjo para, ir kitais bdais. Darbuotojo atsisakymas dokument
prilyginamas jo gavimui. Jeigu darbuotojas, sptas apie darbo sutarties nutraukim, pats prao j atleisti i
darbo pagal DK 129 str. nepasibaigus spjimo terminui ir nurodo konkrei atleidimo i darbo dat, is
darbuotojas gali bti atleistas i darbo jo nurodytu laiku, nekeiiant atleidimo pagrindo.
Per spjimo laikotarp darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo
paiekoms. io laiko trukm negali bti maesn negu deimt procent darbo laiko normos, tenkanios
darbuotojui per spjimo termin. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta
tvarka. U laik darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo umokestis, o nustaius kolektyvinje sutartyje
gali bti mokamas ne maesnis negu Vyriausybs patvirtintas minimalusis valandinis atlygis u kiekvien
suteikt valand naujo darbo paiekoms.
spjimo terminas pratsiamas darbuotojo ligos ar atostog laikui ar laikotarpiui nuo bylos iklimo
iki teismo sprendimo siteisjimo, kai statym nustatyta tvarka ginijamas atsisakymas duoti iankstin
sutikim atleisti darbuotoj i darbo.
Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo nepasibaigus spjimo terminui, jo atleidimo i darbo data
perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimo terminas.
DK numato grups darbuotoj atleidimo tvark.Grups darbuotoj atleidimu laikomi darbo sutari
nutraukimai, kai per trisdeimt kalendorini dien dl ekonomini ar technologini prieasi, darboviets
struktrini pertvarkym ar dl kit prieasi, nesusijusi su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti i darbo:
1) deimt ir daugiau darbuotoj monse, kuriose dirba nuo dvideimties iki devyniasdeimt devyni
darbuotoj;
2) ne maiau kaip deimt procent darbuotoj monse, kuriose dirba nuo imto iki dviej imt
devyniasdeimt devyni darbuotoj;
3) trisdeimt ir daugiau darbuotoj monse, kuriose dirba trys imtai ir daugiau darbuotoj.
Grups darbuotoj atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidiami i darbo sujus darbo
sutarties (terminuotos, sezonins, laikinosios) terminui. Apie numatom grups darbuotoj atleidim
darbdavys privalo ratu praneti teritorinei darbo birai Vyriausybs nustatyta tvarka pasibaigus
konsultacijoms su darbuotoj atstovais ir ne vliau kaip prie teikdamas spjimus apie darbo sutarties
nutraukim. Darbo sutartis negali bti nutraukiama paeidus pareig praneti teritorinei darbo birai apie
numatom grups darbuotoj atleidim ar pareig konsultuotis su darbuotoj atstovais.
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
Draudiama spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i darbo:
1) darbuotoj laikino nedarbingumo laikotarpiu ( DK 133 straipsnis), taip pat jo atostog metu,
iskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;
2) darbuotoj, paaukt atlikti tikrj krato apsaugos tarnyb arba kitas Lietuvos Respublikos
pilieio pareigas, iskyrus io Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;
3) kitais statym nustatytais atvejais.
Jeigu darbuotojas, pasibaigus nustatytiems laikotarpiams, neatvyksta darb, darbo sutartis su juo
gali bti nutraukiama DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
DK 131 -133 straipsniai nustato garantijas darbuotojams j laikino nedarbingumo ir atostog metu,
taip pat paauktiems atlikti tikrj krato apsaugos tarnyb arba kitas Lietuvos pilieio pareigas asmenims.
iuo klausimu reikminga TDO konvencija Nr. 158 Dl darbo santyki nutraukimo darbdavio iniciatyva.
spjimas ligos ar atostog metu apie bsim atleidim vertinamas kaip neteistas, nes statymas draudia
darbuotoj traumuoti. nedarbingumo laikotarpius neskaitomas laikas, per kur darbuotojas gavo valstybinio
socialinio draudimo paalp eimos nariui slaugyti arba paalp epidemini situacij atvejais. Garantij
laikinai nedarbingiems asmenims apimtis priklauso nuo laikino nedarbingumo ries. Darbuotojams,
netekusiems darbingumo dl sualojimo darbe arba profesins ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol
jis atgaus darbingum arba jiems bus nustatytas negalumas.Darbuotojams, laikinai nedarbingiems ne dl
sualojimo darbe arba profesins ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dl laikinojo
nedarbingumo neatvyksta darb ne daugiau kaip 120 dien i eils arba ne daugiau kaip 140 dien per
paskutinius 12 mnesi. Tie paskutiniai 12 mnesi turi bti skaiiuojami ne nuo darbo sutarties nutraukimo
dienos, o nuo spjimo apie darbo sutarties nutraukim teikimo darbuotojui dienos, nes kol nra suj
nustatyti terminai, darbdavys neturi teiss darbuotojo spti apie darbo sutarties nutraukim.
Garantijos nioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus

Darbo sutartis negali bti nutraukta su nia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta
medicinos payma apie ntum, ir dar vien mnes pasibaigus ntumo ir gimdymo atostogoms, iskyrus
DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinj darbo sutart pasibaigus jos terminui.
Su darbuotojais, auginaniais vaik (vaikus) iki trej met, darbo sutartis negali bti nutraukta, jei
nra darbuotojo kalts (Kodekso 129 straipsnis).
DK 132 straipsnio 1 dalyje nioms moterims numatyta garantija, draudianti tam tikr laik
nutraukti darbo sutart su nia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama
medicinos payma apie ntum ir baigiasi prajus dar vienam mnesiui po ntumo ir gimdymo atostog.
Garantija turi bti taikoma nuo paymjimo pateikimo, jei tik darbuotoja neatleista. Ar darbuotojas naudosis
statymo suteikta garantija, palikta jos nuoirai, nes ji gali naudotis garantija, t.y. pateikti duomenis
darbdaviui ir nebti atleistai, ar nesinaudoti, t.y. pateikti duomenis darbdaviui ir nebti atleistai vykdant
nuostat, kad darbo sutartis pasibaig. Darbdavio veiksmai ar sprendimai iuo atveju statyme nenurodomi,
darbuotojos teisikai reikmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio paymjimo pateikimas
siekiant gauti garantij. ( civilin byla Nr. 3-k-3-92/2005). Nors mintame straipsnyje ir nra paymta apie
terminuot sutari nutrauki, taiau, kaip rodo teismin praktika, reikia suprasti, kad mintos garantijos
ilieka ir terminuot sutari darbuotojams.
DK 179 straipsnis papildytas 4 d. darbdavys utikrina darbuotoj teis po i atostog grti t
pai ar lygiavert darbo viet ( pareigas) ne maiau palankiomis slygomis, skaitant darbo umokest, ir
naudotis visomis geresnmis slygomis, skaitant darbo umokest, kur jis bt turjs teis, jeigu bt
dirbs. is papildymas nioms moterims suteikia dar platesnes garantijas.
Garantijos darbuotoj atstovams
Darbuotojai, irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus ( DK 19 straipsnis), laikotarpiu,
kuriam jie irinkti, negali bti atleisti i darbo pagal DK 129 straipsn be iankstinio to organo sutikimo.
Profesins sjungos ar darbo tarybos pirmininkas j kadencijos laikotarpiu taip pat negali bti atleisti i
darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkt be iankstinio profesins sjungos
atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.
Ar patenkinti darbdavio pareikim duoti sutikim atleisti darbuotoj atstov, atstovaujamasis
organas privalo nusprsti per keturiolika dien nuo pareikimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas
sutikim ar nesutikim atleisti darbuotoj i darbo turi pateikti ratu. Jeigu per laikotarp darbuotojams
atstovaujantis organas darbdaviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart.
Darbdavys turi teis teismo tvarka ginyti darbuotojams atstovaujanio organo atsisakym duoti
sutikim atleisti darbuotoj atstov. Teismas gali panaikinti tok sprendim, jei darbdavys rodo, kad is
sprendimas i esms paeidia jo interesus.Darbuotojams atstovaujanio organo sutikimas galioja, kol
pasibaigia DK 130 straipsnyje nustatyti spjimo apie darbo sutarties nutraukim terminai. Darbuotojas,
atleistas i darbo paeidiant iame straipsnyje nustatytus reikalavimus, darbo ginus nagrinjanio organo
sprendimu turi bti grintas ankstesn darb.
Jeigu darbuotojas irinktas kelias darbuotoj atstovaujamsias institucijas arba tam darbuotojui
atitinkamos garantijos nustatytos kitais statymais ar kolektyvin sutartimi, tai atleidiant pagal DL 129 str.
btina gauti kiekvienos t institucij iankstin sutikim. ios aplinkybs darbdaviui turi bti inomos,
prieingu atveju, t.y. jeigu darbuotojas smoningai tai nuslepia, tai atleidus be reikalingos institucijos
sutikimo paeista darbuotojo teis gali bti neginama.
Garantijos gali bti taikomos ir darbuotoj atstovui saugai ir sveikatai, darbo gin komisijos
nariams ir kt.
Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius
Kai dl ekonomini ar technologini prieasi arba dl darboviets struktrini pertvarkym
mainamas darbuotoj skaiius, pirmenybs teis bti palikti dirbti turi darbuotojai:
1) kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga;
2) kurie vieni augina vaikus (vaikius) iki eiolikos met arba priiri kitus eimos narius, kuriems
nustatytas sunkaus ar vidutinio negalumo lygis arba maesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba
eimos narius, sukakusius senatvs pensijos ami, kuriems teiss akt nustatyta tvarka nustatytas dideli ar
vidutini specialij poreiki lygis;
3) kurie turi ne maiau kaip deimties met nepertraukiamj darbo sta toje darbovietje, iskyrus
darbuotojus, gijusius teis vis senatvs pensij arba j gaunanius;
4) kuriems iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teis nustatyta kolektyvinje sutartyje;
6) kurie yra irinkti darbuotoj atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis).

2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenyb likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kuri
kvalifikacija nra emesn u kit tos paios specialybs darbuotoj, dirbani toje monje, staigoje,
organizacijoje, kvalifikacij.
Atkreiptinas dmesys, kad, darbuotoj atleidiant i darbo dl darbuotoj skaiiaus mainimo, DK
nurodyt darbuotoj, turini pirmenybs teis bti palikti dirbti, sraas yra isamus ir jo pleiamai aikinti
negalima. i nuostat yra idsts Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrindamas iekovs
A.K. grinimo darb byl (2001m. birelio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr.3K-3-697).
DK 135 straipsnio nuostatos taikomos nutraukiant tiek neterminuot, tiek terminuot darbo sutart.
Pirmenybs teis pasilikti darbe turi toje darbovietje sualoti darbuotojai, kurie darbuotoj skaiiaus
mainimo metu vis dar yra netek tam tikros procentais ireiktos profesinio darbingumo dalies. Vien tik
praeityje vyks darbuotojo sualojimo darbe faktas, po kurio darbuotojas visikai atgauna darbingum,
nesudaro pagrindo tok darbuotoj priskirti prie darbuotoj, turini pirmenybs teis bti paliktam dirbti .
Darbuotojais, kurie vieni augina vaik (vaikius) iki 16 met amiaus , pripastami, jeigu yra, pvz.
nalys(nal), vienia motina, kitas vaiko tvas atlieka laisvs atmimo bausm, apribota tv valdia,
santuoka yra nutraukta ir kt. is sraas nra baigtinis, nes praktikoje gali bti ir kit situacij. DK 135 str.1
d.2 p. nuostat taikymui neturi reikms, ar darbuotojas vienas ilaiko auginam vaik, ar kitas vaiko tvas
taip pat vykdo pareig materialiai ilaikyti nepilnamet vaik. Bet kuriuo atveju DK tvirtinta garantija
tokiam tvui privalo bti taikoma.
Darbuotojai, kurie vieni priiri kitus eimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio
negalumo lygis arba maesnio negu 55 proc. darbingumo lygis arba eimos narius, sulaukusius senatvs
pensijos amiaus ir jiems teiss akt nustatyta tvarka pripaintas dideli ar vidutini speciali j poreiki
lygis, turi pirmenybs teis pasilikti darbe. Jie faktikai vieni priiri ( saugo, rpinasi saugumu, gyvenimu)
kit savo eimos nar. Prieiros faktui patvirtinti pakanka, kad darbuotojas pateikt dokumentus,
patvirtinanius jo ir eimos nario, pripainto negaliuoju tapai gyvenamj viet. Darbuotojo eimos
nariais iuo atveju gali bti jo tvai(tviai), sutuoktinis, vaikai (vaikiai), broliai, seserys,seneliai, vaikaiiai
ir kiti giminaiiai.
Nagrinjant klausim, reikia sidmti, kad iskirtine pirmenybs teise naudojasi darbuotojai,
kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga, taip pat irinktieji atstovaujamsias
institucijas. Tai reikia, kad j turima kvalifikacija nra lyginama su kit darbuotoj kvalifikacija. Vadinasi,
kad ir turdami emesn kvalifikacij vis kit tos darboviets darbuotoj atvilgiu jie naudosis pirmenybs
teise bti paliktiems dirbti. Esant vienodai kvalifikacijai, darbdavio teis rinktis, kur darbuotoj atleisti, o
kur palikti.
Darbo sutarties nutraukimas be spjimo
Darbo sutartis be spjimo turi bti nutraukiama iais atvejais:
1) siteisjusiu teismo sprendimu arba kai siteisja teismo nuosprendis, pagal kur darbuotojas
nuteisiamas bausme, dl kurios jis negali tsti darbo;
2) kai darbuotojui statym nustatyta tvarka atimamos specialios teiss dirbti tam tikr darb;
3) statym galiot organ ar pareign reikalavimu;
4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins
apsaugos ir darbo ministerijos ivad negali eiti i pareig ar dirbti io darbo;
5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki eiolikos met, vienas i tv arba vaiko atstovas pagal
statym, arba vaiko sveikat priirintis gydytojas, arba mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja
nutraukti darbo sutart;
6) likvidavus darbdav, jeigu pagal statymus jo darbo prievoles nebuvo pareigotas vykdyti kitas
asmuo.
Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmenikai
jam atlikti, taip pat kai nra jo teisi permjo.
Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart apie tai i anksto nespjs darbuotojo:
1) kai darbuotojas nerpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip paeidia darbo drausm, jei prie
tai jam nors kart per paskutinius dvylika mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos;
2) kai darbuotojas vien kart iurkiai paeidia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).
Ivardintais atvejais darbo sutartis nutraukiama be spjimo. Pagal kalt galima atvejus suskirstyti
:
1. Sutarties nutraukim, kai nra darbuotojo kalts, t.y. DK 136 str. 1d.3,4,5 ir 6 p.
2. Kai yra darbuotojo kalt ( 3 d.)

Taiau galimi atvejai, kai vienu atveju yra darbuotojo kalt, o kitu ne. 2 punkte gali bti kalt ir
gali nebti. Tai btina vertinti kiekvienu konkreiu atveju, nes darbdavys, atleisdamas darbuotoj, privals
sprsti klausim dl ieitins imokos mokjimo.
Darbuotojas pagal DK 136 str. 1 d.1p. turi bti atleistas i darbo nuo tos dienos, kuri nurodo
institucija, atsakinga u teism nuosprendi vykdym. Suimtas darbuotojas negali bti atleistas i darbo,
jam nemokamas darbo umokestis.
Darbdavys negali pasirinkti palikti darbuotoj darbe ar ne, pvz. tuo atveju, kai darbuotojas negali
atlikti darbo ar eiti pareig pagal Medicinos ar Negalumo komisijos ivad arba kai vienas i tv,
gydytojas ar mokykla reikalauja nutraukti darbo sutart.. Darbo sutartis turi bti nutraukta ir tuo atveju, kai
likviduojamas darbdavys ir jo darbo prievols nebuvo pareigotas vykdyti kitas asmuo.
Pagal DK 136 str. 2 d. darbo sutarties pasibaigimo prieastis yra darbuotojo mirtis, jeigu sutartis
buvo sudaryta patarnavimo darbams asmenikai jam atlikti ir nra teisi permjo.
DK 136 str. 3 d. susijusi su darbuotojo kalte, ir darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart apie tai i
anksto nespjs darbuotojo. iuo atveju darbdaviui paliekama teis paiam sprsti, atleisti darbuotoj ar ne.
Joje numatyti du atvejai nutraukti darbo sutart. Vienas i j reikalauja darbo drausms paeidimo
pakartotinumo, tai reikia, kad darbo sutartis gali bti nutraukiama esant juridini fakt sudiai, kurie itin
reikmingi sprendiant atleidimo teistum: 1) darbuotojas yra padars darbo drausms paeidim; 2)
paeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kart per paskutiniuosius 12 mnesi buvo skirta
drausmin nuobauda ( tai ir bus pakartotinumas). 3) darbuotojui inoma apie ankstesn drausmin nuobaud
4) pakartotinio darbo drausms paeidimo vykdymo dien ankstesn drausmin nuobauda yra galiojanti.
Kita prieastis susijusi su vienkartiniu iurkiu darbo drausms paeidimu, todl atleidimas galimas i karto.
iurktus pareig paeidimas atsirado tik DK, anksiau svoka nebuvo tvirtinta. Nutraukiant darbo
sutart dl darbo drausms paeidim, darbdavys turi laikytis drausmini nuobaud skyrimo taisykli, nes
atleidimas i darbo yra viena grieiausi drausmini nuobaud.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju
moni bankroto statymo 2 straipsnis bankrot apibdina kaip nemokios mons bsen, kai
monei teisme yra ikelta bankroto byla arba kreditoriai monje vykdo bankroto procedr ne teismo tvarka
arba kreditoriai monje vykdo bankroto procedr ne teismo tvarka ir tuomet tokia mon gauna
bankrutuojanios mons status. Bankrutavusi mon kai teismo, o jei bankroto procesas vyksta ne teismo
tvarka ,- kreditori susirinkimo pripainta bankrutavusia ir dl to likviduojama mon.
Pagrindas kreiptis teism dl bankroto bylos iklimo monei gali bti ir ta aplinkyb, jog ji
darbuotojams laiku nesumoka darbo umokesio ir su darbo santykiais susijusi imok. Tokiu atveju
kreditoriais gali bti turintys teis reikalauti i mons vykdyti prievoles ir sipareigojimus fiziniai asmenys,
tarp j mons darbuotojai ar j pdiniai dl darbo umokesio ir dl darbo santyki pagrindu atsiradusios
alos nemokjimo atvejais.
Prims nutart ikelti bankroto byl, teismas arba teisjas pranea kitiems teismams,
nagrinjantiems bylas, kuriose iai monei pareikti turtiniai reikalavimai, tarp j ir susij su darbo teisiniais
santykiais, apie bankroto bylos iklim ir perima i byl nagrinjim. Kartu nutraukiamas netesyb ir
palkan u visas mons prievoles, tarp j u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot mokjim,
skaiiavimas.
Pradjus bankroto proces ( tiek teisme, tiek ne teismo tvarka), bankrutuojaniai monei
skiriamas administratorius ( fizinis ar juridinis asmuo, turintis teis teikti tokio pobdio paslaugas), su
kuriuo sudaroma pavedimo sutartis. Jis atlieka ir mons likvidatoriaus funkcijas, kai priimama teismo
nutartis likviduoti mon dl bankroto. mons administratorius sprendia daugum klausim , susijusi su
darbo santykiais, nes, monei gijus bankrutuojanios mons status, tos mons valdymo organai netenka
savo galiojim.
Kai mon likviduojama . dl bankroto, darbo sutartys nutraukiamos laikantis bankroto statym
nuostat. Bankroto proces reguliuoja moni bankroto statymas, pagal kur bankrutuojanios mons
administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditori susirinkimo, kuriame kreditoriai nusprend mons
bankrot atlikti ne teismo tvarka, dienos arba teismo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos ratu
spja darbuotojus apie bsim darbo sutarties nutraukim ir po 15 darbo dien nuo spjimo nutraukia su
jais darbo sutartis. Su dalimi darbuotoju, jiems sutikus. Gali bti sudarytos terminuotosios darbo sutartys
dirbti mons bankroto proceso metu. Toki darbuotoj skaii nustato kreditori susirinkimas, o j sra
sudaro administratorius. . Nutraukiant darbo sutart mokama 2 VDU dydio ieitin imoka,nepriklausomai
nuo turimo nepertraukiamojo darbo stao toje darbovietje.
Apribojimai nutraukti darbo sutart reorganizuojant mon

mons, staigos, organizacijos savininko, j pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas,

mons, staigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, idalijimas ar prijungimas prie kitos mons,
staigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali bti teista prieastis nutraukti darbo
santykius.
Darbo sutarties prietaravim statymams paalinimas
Kai darbo sutarties sudtins dalys (dalis) prietarauja statym draudiamosioms nuostatoms ir t
prietaravim negalima paalinti, taip pat nra galimybs perkelti darbuotojo jo sutikimu kit darb, darbo
sutartis nutraukiama.Darbo sutartis, sudaryta paeidiant statymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius
susitarimus, reglamentuojanius laikinai atvykusi Lietuvos Respublik asmen darbinim, turi bti
nutraukiama. Darbdaviui ar jo galiotam asmeniui, padariusiam tok paeidim, taikomos statym nustatytos
sankcijos. Ginus dl darbo sutarties nutraukimo ar jos dali, prietaraujani statymams, pripainimo
negaliojaniomis sprendia darbo ginus nagrinjantis organas. Nutraukiant darbo sutart mokama 2 VDU
dydio ieitin imoka,nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stao toje darbovietje., iskyrus,
jeigu nustatoma darbuotojo kalt.
DK nenumato darbo sutarties negaliojimo i dalies dl to, kad darbo sutartyje, jeigu ji bt
pripainta negaliojania, nemanoma restitucija sutarties ali grinimas t pai padt, kurioje jie buvo
iki negaliojanios sutarties sudarymo, nes atlikto darbo snaud grinti nemanoma. Todl, jei darbo
sutarties sudtins dalys ( dalis) prietarauja statym draudiamosioms nuostatoms, tuos prietaravimus
reikia paalinti ( galima ir darbdavio ir darbuotojo iniciatyva), pvz. jeigu darbo sutartyje darbuotojui
nustatytas darbo umokestis yra maesnis u valstybs nustatyt minimal darbo umokesio dyd, tokia
sutartis turi bti pakeista. Jeigu tam tikras prietaravimas negali bti paalintas, pvz. asmuo, nesulauks 18
met, priimtas darb, kur tokio amiaus asmenims draudiama dirbti, darbuotojas su jo sutikimu turi bti
perkeltas kit darb. Jeigu tinkam darb nra arba darbuotojas nesutinka dirbti kito darbo, darbo sutartis
nutraukiama. Kyla klausimas kokiu pagrindu, t.y. kuriuo DK straipsniu remiantis tai gali bti padaryta,
kokios darbo sutarties nutraukimo tvarkos reikt laikytis, kokios garantijos turt bti taikomos
atleidiamam i darbo darbuotojui? Manoma, kad iuo atveju darbo sutartis gali bti nutraukiama pagal DK
139 str. 1 dal. Btina slyga, kad aplinkybs, dl kuri neleidiama sudaryti tam tikros darbo sutarties, turi
atsirasti ( ar turjo bti inomos) bent vienai sutarties aliai. Kitais atvejais darbo sutartis gali bti nutraukta
tik pagal bendrsias DK nuostatas, pvz. jeigu asmuo nuslpt sergs liga, dl kurios draudiama dirbti tam
tikrus darbus, tai bt DK 139 straipsnio nuostat paeidimas, ir jeigu i aplinkyb paaikt po darbo
sutarties sudarymo, tokia sutartis galt bti nutraukta tik pagal DK 129 str. ar 139 str.
Ieitin imoka
Ieitin imok reguliuoja DK 140 straipsnis.Nutraukus darbo sutart pagal DK 129 straipsn
ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punkt, atleistam darbuotojui imokama jo vidutinio mnesinio darbo umokesio
dydio ieitin imoka atsivelgiant to darbuotojo nepertraukiamj sta toje darbovietje:
1) iki dvylikos mnesi vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio;
2) nuo dvylikos iki trisdeimt ei mnesi dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;
3) nuo trisdeimt ei iki eiasdeimties mnesi trij mnesi vidutinio darbo umokesio
dydio;
4) nuo eiasdeimties iki imto dvideimties mnesi keturi mnesi vidutinio darbo umokesio
dydio;
5) nuo imto dvideimties iki dviej imt keturiasdeimties mnesi penki mnesi vidutinio
darbo umokesio dydio;
6) daugiau kaip dviej imt keturiasdeimties mnesi ei mnesi vidutinio darbo umokesio
dydio.
Nutraukus darbo sutart kitais pagrindais (iskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1
dalyje nustatytus atvejus) ir kituose statymuose nustatytais atvejais, kai nra darbuotojo kalts, jam
imokama jo dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, jeigu statymai ar
kolektyvins sutartys nenustato kitaip.
Atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka
Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo atleidimo dien, jeigu
statymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys
atsiskaitymo su darbuotoju dien privalo imokti visas jam priklausanias pinig sumas, nustatyta tvarka
upildyti darbuotojo darbo sutart.Kai udelsiama atsiskaityti ne dl darbuotojo kalts, darbuotojui
sumokamas jo vidutinis darbo umokestis u udelsimo laik.
Jei darbuotojui priklauso ne maesn kaip penki mnesi vidutinio darbo umokesio dydio
ieitin imoka, darbdavys i imok savo sprendimu gali imokti ne vliau kaip per 3 mnesius nuo

atleidimo i darbo dienos, ieitins imokos sum mokjim idstydamas lygiomis dalimis ir ne reiau kas
mnes. i nuostata galioja iki 2010 12 31 d.
Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo iduoti jam paym apie darb, nurodydamas darbo
funkcijas (pareigas), jo pradios ir pabaigos datas, o darbuotojo praymu darbo umokesio dyd ir darbo
vertinim (charakteristik).
Darbo umokesio mokjimas atleidiant i darbo ar darbuotojui mirus
Darbuotoj atleidiant i darbo, visos jam priklausanios darbo umokesio sumos imokamos:
1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo i darbo dienos, ne vliau
kaip atleidimo i darbo dien; Jei darbuotojui priklauso ne maesn kaip penki mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio ieitin imoka, darbdavys i imok savo sprendimu gali imokti ne vliau kaip per 3
mnesius nuo atleidimo i darbo dienos, ieitins imokos sum mokjim idstydamas lygiomis dalimis ir
ne reiau kas mnes. i nuostata galioja iki 2010 12 31 d.
2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dien nebedirba (dl laikino
nedarbingumo, pravaiktos, laisvs atmimo ir kt.) per vien dien nuo tos dienos, kuri atleistas i darbo
darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
3) darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo umokestis ir kitos sumos imokamos mirusiojo
eimos nariams arba tiems asmenims, kurie j laidojo ne vliau kaip per tris darbo dienas pristaius mirties
fakt patvirtinant dokument.
DARBO LAIKAS
Darbo laiko trukm viena i darbo sutarties slyg, daranti tak darbuotojo poilsio laikui
( laisvalaikiui) susijusi su darbo umokesio skaiiavimu, todl darbo laiko teisinis reguliavimas yra svarbus
darbuotoj ir darbdavi deryb objektas. iuo metu darbo ir poilsio laikas reguliuojamas TDO
konvencijomis, Europos Sjungos norminiais aktais, DK nuostatomis bei kt. norminiais teiss aktais.
Darbo laikas tai laikas, kur darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, ir kiti jam prilyginti
laikotarpiai. ( DK 142 str.). Direktyvos 2003/88/EB 2 str. pateikiama isamesn darbo laiko svoka tai bet
koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio inioje ir vykdo savo veikl arba atlieka pareigas.
Siekiant nustatyti konkreius laikotarpius, kuri metu darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, juos
btina apibrti. DK 143 straipsnyje numatyti laikotarpiai, kurie yra laikomi darbo laiku, tai:
1) faktikai dirbtas laikas, budjimas darbe ir namuose;
2) tarnybins komandiruots, tarnybins kelions kit vietov laikas;
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo rankiams, saugos priemonms paruoti ir sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teiss aktus skaitomos darbo laik;
5) privalom medicinini apir laikas;
6) stauot, kvalifikacijos klimas darbovietje ar mokymo centruose;
7) nualinimo nuo darbo laikas, jeigu nualintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietje
tvarkos;
8) prastovos laikas;
9) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
darbo laik neeina:
1) pravaikta;
2) neatvykimas darb administracijos leidimu;
3) valstybini, visuomenini ar pilieio pareig atlikimas, karin tarnyba arba mokomosios karins
pratybos;
4) nedarbingumo laikas;
5) pertraukos pailsti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamain), kassavaitinis poilsis, vents,
atostogos;
6) kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
is sraas nra baigtinis, o tai reikia , kad statymuose ir statym lydimuosiuose
norminiuose teiss aktuose gali bti nustatyti ir kiti laikotarpiai, kurie neskaitomi darbo laik, taiau jie
negali keisti sakmi DK nuostat.
Darbo laiko trukm
Nustatoma darbo laiko norma per par vadinama darbo diena, per savait darbo savait. Gali
bti nustatyta norma ir per kit apskaitin laikotarp, pvz. 4 mnesiai, numatom norminiuose aktuose.
Darbo sutarties ali suderinta darbo laiko norma turi bti tiksliai apibrta darbo sutartyse. Pagal trukm,
nustatyt norminiuose aktuose ar sutartyse, darbo laikas skirstomas normal, apribot ir iimtin
( maksimal).

Normalus darbo laikas negali bti ilgesnis kaip keturiasdeimt valand per savait.Kasdienin darbo
laiko trukm neturi viryti atuoni darbo valand. Iimtis gali nustatyti statymai, Vyriausybs nutarimai ir
kolektyvins sutartys. Maksimalus darbo laikas, skaitant virvalandius, per septynias dienas neturi viryti
keturiasdeimt atuoni valand. Lietuva yra ratifikavusi TDO konvencij Nr. 47 Dl darbo laiko
sutrumpinimo iki 40 valand per savait, kurioje tvirtintas 40 valand darbo savaits principas.
Tam tikr kategorij (gydymo, globos (rpybos), vaik aukljimo staig, energetikos, ryi
specializuot tarnyb bei avarij likvidavimo specializuot tarnyb ir kit tarnyb, dirbani nepertraukiamo
budjimo reimu) darbuotojams, budtojams patalpose darbo laikas gali bti iki dvideimt keturi valand
per par. Toki darbuotoj vidutinis darbo laikas per septyni dien laikotarp neturi viryti keturiasdeimt
atuoni valand, o poilsio tarp darbo dien laikas privalo bti ne trumpesnis kaip dvideimt keturios
valandos. Toki darb sra tvirtina Vyriausyb.
Darbuotoj, dirbani ne vienoje darbovietje arba vienoje darbovietje, bet pagal dvi ar daugiau
darbo sutari, darbo dienos trukm negali bti ilgesn kaip dvylika valand. Dirbant keliose darbovietse,
darbuotojas turi savo darb reguliuoti taip, kad bt utikrintas minimalus dienos ir savaits poilsis.
statymai numato iimtis i normalaus darbo laiko normos, kuriomis nustatomas trumpesnis u
normal darbo laikas. Apribotas darbo laikas yra dviej ri : sutrumpintas ir ne visas.
Sutrumpintas darbo laikas
Sutrumpintas darbo laikas tai norminiais teiss aktais nustatytas trumpesnis u normal
darbo laikas, kur privalu nustatyti tam tikr kategorij darbuotojams, atsivelgiant j darbo pobd ar
psichofizines savybes. Sutrumpintas darbo laikas yra trumpesnis nei normalus, taiau u j mokama kaip u
normal darbo laik.
Pagal DK 145 str. sutrumpintas darbo laikas nustatomas:
1) asmenims iki atuoniolikos met pagal Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo nuostatas;
paaugliams ne daugiau kaip 8 valandos per par kartu su kasdiene pamok trukme ir ne
daugiau kaip 40 valand per savait kartu su pamok trukme per savait;
vaikams, dirbantiems lengvus darbus iki 2 valand per dien mokslo met laiku ir 12
valand per savait, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, taiau ne tada, kai
mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dien ir 35 valandos per savait, kai
dirbama ne maiau kaip savait ne mokslo met laiku (is darbo laikas gali bti pailgintas iki
8 valand per dien ir 40 valand per savait vaikams, kuriems sukako 15 met).
2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje vertinus rizik nustatyta, kad sveikatai
kenksming veiksni dydiai virija darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt leistinus dydius (kiekius) ir
kai techninmis ar kitomis priemonmis j kiekio darbo aplinkoje sumainti iki sveikatai nekenksming
dydi nemanoma, darbo laikas nustatomas atsivelgiant darbo aplink, bet ne ilgesnis kaip trisdeimt
eios valandos per savait. Konkreti darbuotoj, dirbani tokioje darbo aplinkoje, kasdien ir savaits
darbo laiko trukm nustatoma vertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Vyriausybs
patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukms nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka;
3) asmenims, dirbantiems nakt.
Naktinio darbo atveju ( naktiniu laikomas darbas, kurio bent trys valandos tenka laikotarpiui nuo 22
valandos vakaro iki 6 valandos ryto) darbo laikas sutrumpinamas viena valanda ( DK 154 str.) nakties darbo
trukm netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat kai pagal darbo sutart darbuotojas yra
priimtas dirbti nakt.
Darbuotojams, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine tampa, pvz.
mokytojams ne daugiau kaip 36 valandos; aukltojams, dirbantiems vaik globos namuose 30 valand,
dstytojams ne daugiau kaip 36 valandos ir pan.
Sutrumpinto darbo laiko atveju aukiau ivardytiems darbuotojams, iskyrus moksleivius, u
sutrumpint darbo laik mokama kaip u vis darbo laik. Moksleivi iki 18 met, dirbani laisvu nuo
mokslo metu, darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. mons, staigos ir
organizacijos gali nustatyti moksleivi darbo umokesio priemokas.
Pagal DK 214 straipsn darbuotojams, auginantiems negal vaik iki 18 met arba du vaikus
iki 12 met, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mnes ( arba sutrumpinamas darbo laikas dviem
valandomis per savait), o auginantiems tris ir daugiau vaik iki 12 met dvi dienos per mnes ( ( arba
atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savait), mokant darbuotojui jo vidutin
darbo umokest.
Ne visas darbo laikas
Ne visas darbo laikas ali susitarimu nustatytas arba norminiais teiss aktais nustatyt
kategorij darbuotojams leidiamas pasirinkti trumpesnis u normal darbo laikas, kur darbuotojui praant

darbdavys privalo nustatyti. Ne visas darbo laikas gali bti nustatomas keliomis pagrindinmis formomis:
kaip ne visa darbo savait, kaip ne visa darbo diena ir i form kombinacija.Ne visas darbo laikas yra
trumpesnis u normal, bet u j mokama proporcingai dirbtam laikui. i darbo trukms ris yra numatoma
Europos Tarybos direktyvoje Nr.97/81EB Dl bendrojo susitarimo dl darbo ne vis darbo dien.
Atitinkamai su ia direktyva yra suderintas ir DK. . DK 146 str. ne visas darbo dienos arba darbo savaits
darbo laikas nustatomas:
1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;
2) darbuotojo reikalavimu dl jo sveikatos bkls pagal sveikatos staigos ivad;
3) pareikalavus niai moteriai, neseniai pagimdiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui
sveikatos prieiros staigos paym apie gimdym ir auginanios vaik, kol jam sukaks vieneri metai,
Kodekse neseniai pagimdiusios moterys), krtimi maitinaniai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui
sveikatos prieiros staigos paym, kad augina ir maitina krtimi savo vaik, Kodekse krtimi
maitinanti moteris), darbuotojui, auginaniam vaik iki trej met, bei darbuotojui, vienam auginaniam
vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met;
4) darbuotojo iki atuoniolikos met reikalavimu;
5) negaliojo reikalavimu pagal Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins
apsaugos ir darbo ministerijos iduot ivad;
6) darbuotojo, slauganio sergant eimos nar, reikalavimu pagal sveikatos staigos ivad.
Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos prieiros staigos ivadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali
bti nustatomas sumainant savaits darbo dien skaii arba sutrumpinant darbo dien (pamain), arba
darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dien gali bti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso
darbo laiko nustatymo tvarka susijusias slygas nustato Vyriausyb. Vyriausybs nustatytos slygos gali bti
netaikomos, kai dl to susitariama kolektyvinje sutartyje.
Darbas ne viso darbo laiko slygomis nesukelia joki apribojim nustatant kasmetini atostog
trukm, apskaiiuojant darbo sta, skiriant auktesnes pareigas, keliant kvalifikacij, neapriboja kit
darbuotojo darbo teisi. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.Ne visas darbo
laikas gali bti nustatytas, kai darbuotojas priimamas darb (sudarant darbo sutart), taip pat vliau
(pakeiiant darbo sutart). Ne viso darbo laiko slyga turi bti nustatoma darbo sutartyje.. Darbdavys arba jo
galiotas asmuo monje, staigoje, organizacijoje dirbani darbuotoj, nurodyt DK 146 straipsnio 1 dalies
26 punktuose, raytinius praymus dl ne viso darbo laiko privalo inagrinti ir ratu informuoti darbuotoj
ne vliau kaip kit darbo dien po praymo gavimo dienos, jeigu prayme nra nurodyta ne viso darbo laiko
nustatymo data. Darbuotojo raytin praym nustatyti ne vis darbo laik ali susitarimu (DK 146
straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo galiotas asmuo privalo inagrinti ir apie priimt sprendim
ratu informuoti darbuotoj ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo praymo gavimo dienos. Nepraneus apie
sprendimo primim, laikoma, kad praymas atmestas.
Darbo laiko reimas
Darbo laiko rimas darbuotojo darbo laiko trukms paskirstymas per tam tikr kalendorin
laikotarp ( par, savait, mnes). Darbo reimas tai darbuotojo darbo laiko planas vairiais apskaitos
laikotarpiais: dienos, savaits, mnesio, kito apskaitinio laikotarpio. Atsivelgiant darbo laiko reim.
nustatoma darbuotojo darbo laiko pradia, pertraukos ir pabaiga.
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per par, savait ar apskaitin
laikotarp, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradia ir pabaiga nustatoma pagal mons, staigos,
organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamain) grafikus tvirtina administracija suderinusi su
mons, staigos, organizacijos darbuotoj atstovais ( Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinje sutartyje
nustatyta tvarka. Darbo laiko pradi ir pabaig valstybs ir savivaldybi monse, staigose, organizacijose
nustato Vyriausyb.
Darbuotojams nustatoma penki darbo dien savait su dviem poilsio dienomis. monse, kuriose
dl gamybos pobdio ar kit slyg penki darbo dien savait nemanoma, nustatoma ei darbo dien
savait su viena poilsio diena.
Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamain) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami
vieai moni ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip prie dvi savaites iki i grafik
sigaliojimo.monse, staigose, organizacijose, kuriose vesta sumin darbo laiko apskaita, darbo grafikai
paskelbiami vieai moni, staig, organizacij ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip
prie savait iki i grafik sigaliojimo. Darbdavys privalo utikrinti tolyg pamain keitimsi.Draudiama
skirti darbuotoj dirbti dvi pamainas i eils.
Darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met, jeigu yra galimyb, turi pirmumo teis
pasirinkti darbo pamain.

Darbuotoj dirbtas darbo laikas ymimas Vyriausybs patvirtintos pavyzdins formos darbo laiko
apskaitos iniaraiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekam darbo funkcij savo darbo laik visikai ar i
dalies tvarko savo nuoira, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys.
Darbo laiko reimo elementai yra ie:
1. Darbo savaits ris, kai darbo dien skaiius per savait 5 ar 6 dienos;
2. Darbo dienos trukm valandomis ir minutmis ireikta darbo laiko norma, kuri
darbuotojas privalo dirbti per par;
3. Pamaininis darbo pobdis ir darbo pamainos trukm, jos pradia ir pabaiga;
4. Darbo metu suteikiamos ir darbo laik skaitomos pertraukos, taip pat pertraukos pailsti ir
pavalgyti trukm, jos pradia ir pabaiga.
Darbo laiko reimas nustatomas mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisyklse, kurias
tvirtina darbdavys, suderins su darbuotoj atstovais. Darbo laiko reimas yra neatsiejama darbo tvarkos
dalis, privaloma kiekvienam darbuotojui
Pagal darbo laiko paskirstym reimus galima skirstyti padien( pamainos),savaits, sumin,
lankst ( suskaidyt) budjimo. Daniausiai monse nustatomas dienos arba savaits darbo laiko reimas.
iuolaikinje ekonominje ir socialinje situacijoje vis didesn reikm gauna galimyb dirbti
netradicin darbo dien arba netradiciniu darbo reimu. Galimybs dirbti vairiais darbo laiko reimais
taikymas vadinamas lanksiu darbo laiku. Lankstaus darbo organizavimo formos gali bti: : darbo vietos
skaidymas vedus ne vis darbo dien ir atisakius virvalandi, lankstesnis pamain organizavimas,
terminuotas, namudinis, distancinis darbas, savarankikas uimtumas, paslaugos ir pan. Lanksiau
organizuot darb, ypa smulkaus verslo sektoriuje, pageidauja dirbti moterys, auginanios vaikus, dalis
bedarbi, maas pajamas gaunantys asmenys ir besimokantis jaunimas.
Sumin darbo laiko apskaita
1.monse, staigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, esant btinumui ir
atsivelgus darbuotoj atstov nuomon ( Kodekso 19 str.) ar kitais kolektyvinje sutartyje nustatytais
atvejais galima taikyti sumin darbo laiko apskait. Darbo laiko trukm per ataskaitin laikotarp neturi
viryti tai darbuotoj kategorijai nustatyto darbo valand skaiiaus. Jeigu taikoma sumin darbo laiko
apskaita, negali bti dirbama ilgiau kaip 48 val. per savait ir 12 val. per darbo dien ( pamain). Apskaitinio
laikotarpio trukm negali bti ilgesn kaip 4 mnesiai.
2.Jeigu taikoma sumin darbo laiko apskaita, privalo bti garantuota nustatyta paros ir savaits
nepertraukiamojo poilsio trukm ( DK 160 ir 161 str.). Jeigu sumins darbo laiko apskaitos laikotarpiu
virijamas tai darbuotoj kategorijai nustatytas darbo valand skaiius, darbuotojams j pageidavimu
sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena ( dienos) darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo
tvarkos taisyklse nustatyta tvarka, mokant u papildom poilsio laik VDU ar papildomai apmokama kaip
u virvalandin darb. Jeigu sumins darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dl nuo darbdavio
priklausani prieasi dirba maiau negu tai darbuotoj kategorijai nustatytas valand skaiius, u
faktikai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtum yra apmokama kaip u prastov. ( Kodekso 195 str. 1
d.)
Sumins darbo laiko apskaitos pakeitimai, nurodyti 1 ir 2 dalyse, sigalioja 2010 08 01 d. Nuo ios
datos nebegalios DK 149 str. 3 dalis, ji pripainta netekus galios. DK 149 str. 3 d. reglamentavo kad darbus,
slygas, kurioms esant gali bti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo
monse, staigose, organizacijose tvark nustato Vyriausyb
Sumin darbo laiko apskaita gali bti vedama darbdavio sprendimu ir atsivelgiant darbuotoj
atstov nuomon.
Virvalandini darb apribojimas
Virvalandiniais laikomi darbai, dirbami virijant DK 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146
straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyt darbo laiko trukm.
Darbdavys gali skirti dirbti virvalandinius darbus tik iimtinais atvejais, kuriuos nustato DK 151
straipsnis. Kitais atvejais virvalandiniai darbai gali bti organizuojami tik gavus raytin darbuotojo
sutikim arba raytin darbuotojo praym. ( i nuostata sigaliojo nuo 2010 08 01 d.)
Dirbti virvalandinius darbus neleidiama skirti: jaunesnius kaip atuoniolikos met asmenis;
asmenis, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinse mokyklose nenutraukdami darbo mokymosi
dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai virija leistinus dydius ir kitais statym bei kolektyvins sutarties
nustatytais atvejais.
Nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys, krtimi maitinanios moterys, darbuotojai,
auginantys vaik iki trej met, darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba negal vaik

iki atuoniolikos met, ir negalieji gali bti skiriami dirbti virvalandinius darbus tik j sutikimu. Be to,
negalieji gali bti skiriami dirbti virvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivada.
Virvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareign darbas, virijantis nustatyt darbo
trukm. Toki pareig sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse.
Iimtiniai atvejai, kai darbdavys gali skirti virvalandinius darbus ( sigaliojo 2010 08 01)
Pagal DK 151 straipsn virvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti iais iimtiniais atvejais:
1) kai dirbami darbai, btini krato apsaugai, ir siekiant ukirsti keli nelaimms bei pavojams;
2) kai dirbami visuomenei btini darbai, alinamos atsitiktins ar staiga atsiradusios aplinkybs dl
avarij, gaivalini nelaimi;
3) kai btina ubaigti pradt darb, kurio dl nenumatytos ar atsitiktins klities esamomis
techninmis gamybos slygomis nebuvo galima ubaigti per darbo valand skaii, jeigu nutraukus pradt
darb gali sugesti mediagos ar rengimai;
4) kai dirbami mechanizm arba rengim remonto ir atstatymo darbai, jeigu dl j gedimo didelis
darbuotoj skaiius turt nutraukti darb;
5) kai darbo tsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dl to gali sutrikti darbo procesas; iais atvejais
administracija turi nedelsdama, ne vliau kaip po puss pamainos, pakeisti pamaininink kitu darbuotoju;
6) pakrovimo ir ikrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai btina
itutinti transporto moni sandlius, taip pat transporto priemonms pakrauti ir ikrauti, kad kroviniai
nesusikaupt isiuntimo bei paskirties punktuose ir bt ivengta transporto priemoni prastovos;
7) kai tai numatyta kolektyvinje sutartyje.
Virvalandini darb trukm
Darbuotojo virvalandinis darbas per dien ( pamain) neturi viryti keturi valand ir imto
dvideimties valand per metus. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatyta kitokia metin virvalandini
darb trukm, bet ne daugiau kaip imto atuoniasdeimties valand per metus. Visais atvejais turi bti
laikomasi poilsio laiko norm.
Nuo 2010 08 01 d. Seimo patvirtintomis DK pataisomis atsisakyta draudimo dirbti virvalandinius
darbus, numatyti iimtinius atvejus, kai darbdavys gali skirti dirbti virvalandinius darbus, o kitais atvejais
leidiama organizuoti virvalandinius darbus tik darbuotojui ratikai sutikus. Taiau ie pakeitimai neturi
takos DK nustatytiems virvalandi apribojimams.
Darbdavys privalo ymti darbo laiko apskaitos iniaraiuose tiksli kiekvieno darbuotojo dirbt
virvalandi apskait.
U virvalandinius darbus mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojo darbo umokesio,
nurodyto DK 186 str. 2 dalyje, tai reikia, kad darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus
papildomus udarbius, bet kokiu bdu tiesiogiai darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb.
Darbo trukm veni ir poilsio dien ivakarse
veni dien ivakarse darbo dienos trukm sutrumpinama viena valanda, iskyrus sutrumpint
darbo laik dirbanius darbuotojus.
Esant ei dien darbo savaitei, prie poilsio dien darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas.
Jeigu darbuotojas dirba toje paioje darbovietje daugiau kaip pagal vien darbo sutart, veni
dien ivakarse viena valanda darbo laikas sutrumpinamas pagal abi darbo sutartis.

Darbas nakt
Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvideimt antros valandos iki etos valandos.Naktiniu
laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakiai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena
valanda.
Dirbti nakt draudiama skirti asmenis iki atuoniolikos met, taip pat darbuotojus, kuriems dirbti
nakt neleidia sveikatos prieiros staigos ivada.Negalieji, jeigu jiems nedraudia Negalumo ir
darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivada, nios moterys,
neseniai pagimdiusios moterys, krtimi maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met,
darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met, gali bti
skiriami dirbti nakt tik j sutikimu.Nakties darbo trukm netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip
pat kai pagal darbo sutart darbuotojas yra priimtas darbui nakt.

Darbuotoj, dirbani nakt, sveikata nemokamai tikrinama Vyriausybs nustatyta tvarka, taip pat
darbuotojo pageidavimu (jei turi nusiskundim dl nakties darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas nakt
pakenk arba gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos prieiros staigos
ivada, privalo perkelti darbuotoj dirbti tik dien.
U darb nakt mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojo darbo umokesio, nurodyto DK 186
str. 2 dalyje, tai reikia, kad darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus papildomus
udarbius, bet kokiu bdu tiesiogiai darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb.
Budjimas
Ypatingais atvejais, kai reikia utikrinti monje darbo tvark ar garantuoti, jog bus atlikti
neatidliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne daniau kaip kart per mnes, o darbuotojo
sutikimu ne daniau kaip kart per savait budti monje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio
ir veni dienomis.
Budjimo laikas monje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai
(pamainai) pasibaigus) negali viryti DK 144 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukms, o
budjimo trukm monje poilsio ir veni dienomis, taip pat namuose negali viryti atuoni valand per
par. Budjimas monje prilyginamas darbo laikui, o budjimas namuose ne maiau kaip pusei darbo laiko.
U budjim monje, kai virijama darbo laiko trukm (Kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145,
146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis), ar namuose per artimiausi mnes privalo bti suteikiamas poilsio
laikas tokios pat trukms kaip budjimas monje ar darbo laikui prilygintas budjimo laikas (budint
namuose), arba darbuotojo pageidavimu is poilsio laikas gali bti pridedamas prie kasmetini atostog, arba
apmokama kaip u virvalandin darb.
Budti monje arba namuose negalima skirti asmen iki atuoniolikos met. Nios moterys,
neseniai pagimdiusios moterys ir krtimi maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej
met, bei darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met,
negalj slaugantys asmenys, negalieji, jeigu jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo nustatymo
tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivada, budti monje arba namuose gali bti
skiriami tik j sutikimu.
POILSIO LAIKAS
Poilsio laikas tai visoks laikas, kuris nepriskiriamas darbo laikui. Direktyva 2003/88/EB nurodo,
kad visi darbuotojai turi turti pakankamai laiko poilsiui. Pakankamas poilsis reikia, kad darbuotojai
reguliariai turi poilsio pertraukas, kuri trukm irekiama laiko vienetais ir kurios yra pakankamai ilgos ir
nepertraukiamos, kad bt galima utikrinti, jog dl nuovargio ar kitoki neprast darbo modeli trumpu ar
ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusieis patys, nesualos savo bendradarbi ar kit asmen ir nepakenks
savo sveikatai.
Poilsio laiko rys yra ios:
1) pertrauka pailsti ir pavalgyti;
2) papildomos ir specialios pertraukos pailsti darbo dienos (pamainos) laiku;
3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dien (pamain);
4) savaits nepertraukiamasis poilsis;
5) kasmetinis poilsio laikas (veni dienos, atostogos).
Pertrauka pailsti ir pavalgyti
Darbuotojams suteikiama ne ilgesn kaip dviej valand ir ne trumpesn kaip puss valandos
pertrauka pailsti ir pavalgyti. i pertrauka paprastai suteikiama prajus pusei darbo dienos (pamainos) laiko,
bet ne vliau kaip po keturi darbo valand.Darbuotojas pertrauk pailsti ir pavalgyti naudoja savo
nuoira. Jis iuo laiku gali palikti darbo viet. i pertrauka neskaitoma darbo laik.Esant ei dien
darbo savaitei, poilsio ir veni dien ivakarse gali bti dirbama be pertraukos pailsti ir pavalgyti tik
tada, jei tos darbo dienos trukm nevirija ei valand. Tai nustatyta vadovaujantis Direktyvos 2003/88 4
straipsnyje.Darbdavys privalo pasirpinti, kad darbuotojams bt sudarytos tinkamos slygos per pertrauk
pailsti ir pavalgyti. Tuose darbuose, kur dl gamybos slyg negalima daryti pertraukos pailsti ir pavalgyti,
darbuotojui turi bti suteikiama galimyb pavalgyti darbo laiku.Pertraukos pailsti ir pavalgyti pradi,
pabaig ir kitas slygas nustato darbo tvarkos taisykls, darbo grafikas, kolektyvin ir darbo sutartis.
Papildomos ir specialios pertraukos
Atsivelgiant darbo slygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsti.

Jaunesniems kaip atuoniolikos met darbuotojams, kuri darbo laiko trukm yra ilgesn negu
keturios valandos, privalo bti suteikta maiausiai trisdeimties minui papildoma pertrauka pailsti darbo
metu. Ji skaitoma darbo laik.Dirbant lauke arba neildomose patalpose, kai aplinkos temperatra emesn
kaip 10 C, taip pat dirbant sunk fizin ar didels protins tampos reikalaujant darb arba darb veikiant
kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo bti suteikiamos specialios pertraukos.
Suteikiamos ne trumpesns kaip 30 minui pertraukos ne reiau kaip kas 3 valandas motinoms
kdikiui maitinti .
Papildomos ir specialios pertraukos skaitomos darbo laik, j nustatymo tvark tvirtina
Vyriausyb.Papildom ir speciali pertrauk skaiius, trukm ir poilsio vieta atsivelgiant konkreias darbo
slygas nustatomi kolektyvinse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklse.
Paros poilsis
Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain) trukm negali bti trumpesn kaip
vienuolika valand i eils.
Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki eiolikos met privalo bti ne
trumpesnis kaip keturiolika valand, o asmenims nuo eiolikos iki atuoniolikos met ne trumpesnis kaip
dvylika valand ir apimti laik nuo dvideimt antros valandos iki etos valandos.
ie reikalavimai atitinka Direktyvos 2003/88 EB 3 straipsnio nuostatas.
Savaits nepertraukiamasis poilsis
Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penki dien darbo savaitei, etadienis ir
sekmadienis, iskyrus DK ir kituose norminiuose teiss aktuose nustatytus atvejus.
monms ir organizacijoms, kuriose bendr poilsio dien negalima nutraukti darbo dl to, kad reikia
aptarnauti gyventojus (miesto transportas, sveikatos prieiros staigos, energijos tiekimo mons, teatrai,
muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybs vykdomoji institucija.
monse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dl technini gamybos slyg arba dl
to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos
monse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaits dienomis i eils kiekvienai darbuotoj grupei pagal
darbo (pamain) grafikus. Jie sudaromi ir tvirtinami DK 147 straipsnyje nustatyta tvarka.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamain)
grafikus (tvarkaraius).
Savaits nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne maiau kaip trisdeimt penkias valandas. Nustatytais
atvejais abi poilsio dienos turi bti suteikiamos i eils.
Skirti dirbti poilsio dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus, kuri sustabdyti negalima dl
technini gamybos slyg (nepertraukiamai veikianios mons, organizacijos), darbus, btinus gyventojams
aptarnauti, taip pat neatidliotinus remonto ir krovos darbus. Nias moteris, neseniai pagimdiusias moteris
ir krtimi maitinanias moteris, darbuotojus, auginanius vaik iki trej met, bei darbuotojus, vienus
auginanius vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met, asmenis iki atuoniolikos
met dirbti poilsio dienomis galima skirti tik j sutikimu.
Asmenims iki atuoniolikos met turi bti suteikiamos ne maiau kaip dvi poilsio dienos per savait.
Derinant darbuotoj poilsio laik su veni dienomis, poilsio dienos i valstybs ir savivaldybi
biudet finansuojamose monse, staigose ir organizacijose gali bti perkeltos Vyriausybs nutarimu, kuris
kitoms monms, staigoms ir organizacijoms bt rekomendacinio pobdio. Dl poilsio dien perklimo
darbo laikas negali pailgti.
U darb poilsio dien, kuri yra nustatyta pagal grafik, papildomai neatlyginama. U darb poilsio
dien, jeigu jis nenumatytas pagal grafik, mokama ne maiau kaip dvigubai, skaiiuojant nuo darbuotojo
darbo umokesio, nurodyto DK 186 str. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant
jam per mnes kit dien arba t dien pridedant prie kasmetini atostog ir mokant u tas dienas
darbuotojui jo vidutin darbo umokest( DK 194 str. 1 d.)
veni dienos
monse, staigose ir organizacijose nedirbama iomis veni dienomis:
1) sausio 1-j Naujj met dien;
2) vasario 16-j Lietuvos valstybs atkrimo dien;
3) kovo 11-j Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien;
4) sekmadien ir pirmadien krikioni Velyk (pagal vakarietikj tradicij) dienomis;
5) gegus 1-j Tarptautin darbo dien;
6) pirmj gegus sekmadien Motinos dien;
7) birelio 24-j Rasos ir Jonini dien;
8) liepos 6-j Valstybs (Lietuvos karaliaus Mindaugo karnavimo) dien;

9) rugpjio 15-j olin (v. Mergels Marijos mimo dang dien);

10) lapkriio 1-j Vis ventj dien;
11) gruodio 25-j ir 26-j Kald dienomis.
Skirti dirbti veni dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus, kuri sustabdyti negalima dl
technini gamybos slyg (nepertraukiamai veikianios mons, organizacijos), darbus, btinus gyventojams
aptarnauti, taip pat neatidliotinus remonto ir krovos darbus. Nias moteris, neseniai pagimdiusias moteris
ir krtimi maitinanias moteris, darbuotojus, auginanius vaik iki trej met, bei darbuotojus, vienus
auginanius vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met, asmenis iki atuoniolikos
met dirbti veni dienomis galima skirti tik j sutikimu.
U darb poilsio dien, jeigu jis nenumatytas pagal grafik, mokama ne maiau kaip dvigubai,
skaiiuojant nuo darbuotojo darbo umokesio, nurodyto DK 186 str. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu
kompensuojama suteikiant jam per mnes kit dien arba t dien pridedant prie kasmetini atostog ir
mokant u tas dienas darbuotojui jo vidutin darbo umokest( DK 194 str. 1 d.) U darb veni dien
pagal grafik mokamas ne maesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo umokestis, nurodytas DK 186 str. 2
dalyje.
ATOSTOGOS
Atostog rys
Atostogos yra kasmetins ir tikslins.
Kasmetins atostogos
Kasmetins atostogos tai kalendorinmis dienomis skaiiuojamas laikotarpis, suteikiamas
darbuotojui pailsti ir darbingumui susigrinti, paliekant darbo viet (pareigas) ir mokant vidutin darbo
umokest. DK 162 straipsnyje nurodytos veni dienos atostog trukm neskaitomos.
Kasmetins atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
Kasmetins minimaliosios atostogos
Bendra kasmetini minimalij atostog trukm dvideimt atuonios kalendorins dienos.
Kasmetins minimaliosios trisdeimt penki kalendorini dien atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams iki atuoniolikos met;
2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki
atuoniolikos met;
3) negaliesiems;
4) kitiems statym nustatytiems asmenims.
Dirbantiems ne vis darbo laik kasmetins atostogos netrumpinamos.
Kasmetins pailgintos atostogos
Pailgintos iki penkiasdeimt atuoni kalendorini dien kasmetins atostogos suteikiamos kai kuri
kategorij darbuotojams, kuri darbas susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa bei profesine
rizika, taip pat kuri darbo slygos yra specifins. Vyriausyb tvirtina darbuotoj, turini teis ias
atostogas, kategorij sra ir nustato jame konkrei pailgint atostog trukm kiekvienai darbuotoj
kategorijai.
Kasmetins papildomos atostogos
Kasmetins papildomos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg;
u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg, darbuotojams, dirbantiems
darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksming veiksni dydiai virija darbuotoj saugos ir sveikatos teiss
akt nustatytus leistinus ribinius dydius (kiekius), kai techninmis ar kitomis priemonmis j darbo
aplinkoje sumainti iki sveikatai nekenksming dydi nemanoma, iki 5 kalendorini dien, skaiiuojam
priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek i viso valand jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, u kuriuos
suteikiamos atostogos, t.y. tuo atveju, jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 procent darbo laiko,
suteikiamos 5 kalendorins dienos, nuo 60 iki 80 procent 4 kalendorins dienos, nuo 40 iki 60 procent
3 kalendorins dienos, nuo 20 iki 40 procent 2 kalendorins dienos, iki 20 procent 1 kalendorin diena;
2) u ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje;
u ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje darbuotojams, turintiems didesn kaip
10 met nepertraukiamj darbo sta toje darbovietje, 3 kalendorins dienos, u kiekvien paskesni 5
met darbo sta toje darbovietje 1 kalendorin diena. ilgalaik nepertraukiamj darbo toje darbovietje
sta, u kur suteikiamos kasmetins papildomos atostogos, skaitomas faktikai dirbtas laikas toje

darbovietje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje.
sta neeina laikas, dirbtas monje, staigoje, organizacijoje, i kurios kit darboviet darbuotojas
perkeltas darbdavi susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukianiais darbo stao;
3) u ypating darb pobd.
u ypating darb pobd darbuotojams, kuri darbas (ne maiau kaip pus viso darbo
laiko per metus, u kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionje, lauko slygomis, susijs su
vaiavimu ar yra kilnojamojo pobdio, ir dl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidjusios
ilaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 Dl
Kompensuojam imok dydio ir mokjimo tvarkos patvirtinimo (in., 2003, Nr. 11-413), 2
kalendorins dienos.
Darbuotojams, turintiems teis gauti kasmetines papildomas atostogas keliais pagrindais, prie
kasmetini minimalij atostog suteikiamos j pasirinkimu tik vienos i papildom kasmetini atostog.
Darbuotojams, turintiems teis gauti kasmetines pailgintsias ir kasmetines papildomas atostogas, j
pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetins pailgintosios, arba prie kasmetini minimalij atostog
pridtos kasmetins papildomos atostogos.
Kasmetini atostog suteikimo tvarka
U kiekvienus darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos tais paiais darbo metais. Vadinasi,
darbuotojo dirbto darbo laiko,t.y. darbo stao kasmetinms atostogoms gauti ir pai kasmetini atostog
bendra trukm lygi vieneriems metams. Darbo staas kasmetinms atostogoms gauti pradedamas skaiiuoti
kiekvienam darbuotojui individualiai ir pradeda eiti jo pirmj darbo dien.
U pirmuosius darbo metus kasmetins atostogos paprastai suteikiamos po ei mnesi
nepertraukiamojo darbo toje monje. U antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetins atostogos
suteikiamos bet kuriuo darbo met laiku pagal kasmetini atostog suteikimo eil. Eils sudarymo tvarka
nustatoma kolektyvinje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetini atostog suteikimo eil
nustatoma ali susitarimu.
Nesujus eiems nepertraukiamojo darbo mnesiams, darbuotojo praymu kasmetins atostogos
suteikiamos:
1) moterims prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po j;
2) kitais statym arba kolektyvini sutari nustatytais atvejais.
Teis pasirinkti kasmetini atostog laik po ei mnesi nepertraukiamojo darbo monje turi:
1) asmenys iki atuoniolikos met;
2) nios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki
atuoniolikos met.
Vyrams j pageidavimu kasmetins atostogos suteikiamos monos ntumo ir gimdymo atostog
metu.
Mokymo staig pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetins atostogos suteikiamos moksleivi
ir student vasaros atostog metu, nepaisant to, kada ie pedagogai pradjo dirbti toje mokymo staigoje.7.
Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetins atostogos j pageidavimu derinamos prie
egzamin, skait laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorini darb ir konsultacij laiko.
Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir negaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems
chronikomis ligomis, kuri pamjimas priklauso nuo atmosferos slyg, esant medicinos staigos
rekomendacijai, kasmetins atostogos suteikiamos j pageidaujamu laiku.
Darbuotoj atleidiant i darbo nepasibaigus tiems darbo metams, u kuriuos jis gavo atostogas,
iiekoti u neatidirbtas atostog dienas. Iskaita u ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidiamas i
darbo nesant jo kalts. ( DK 224 str. 2 d. 2p.)
Tais atvejais, kada darbdavys nesutinka suteikti darbuotojui kasmetini atostog, paeisdamas
statym, kit normini teiss akt ar darbo sutarties nuostatas, ginas turi bti sprendiamas individuali
darbo gin sprendimo tvarka ( DK XIX skyrius).
Darbuotojo papildomas darbas toje paioje monje, staigoje, organizacijoje neturi jokios takos
kasmetini atostog trukmei ar j suteikimo tvarkai, jei tik dl papildomo darbo pobdio darbuotojas
negyja teiss pailgintsias, papildomas kasmetines atostogas arba kitas atostog lengvatas. Poilsio laiko
einant antraeiles ir pagrindines pareigas DK nereguliuoja. Lietuvos statymai nenumato draudimo dirbti ar

usiimti kita veikla atostog metu. Rekomenduojama dirbaniam keliose darbovietse darbuotojui
kasmetines atostogas suteikti tuo paiu metu, nors statymai tokios nuostatos nenumato.
Darbo staas kasmetinms atostogoms gauti
darbo metus, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, skaitoma:
1) faktikai dirbtas laikas;
2) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo
umokestis arba jo dalis, pvz. tarnybin komandiruot, pertraukos darbe, skaitomos darbo laik, privalom
medicinini apir, prastovos laikas ir kt.
3) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama
stipendija arba kitos imokos, iskyrus laik, kai darbuotojas yra ijs vaiko prieiros atostog, kol vaikui
sueis treji metai;
4) laikas, kur darbuotojas gavo ligos, motinysts arba tvysts paalp;
5) mokamos kasmetins atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorini dien;
7) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien negaliesiems;
8) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien asmenims, slaugantiems negalj;
9) priverstins pravaiktos laikas darbuotojui, grintam ankstesn darb;
10) teisto streiko laikas, neteistu laikytinas tik sigaliojusiu teismo sprendimu neteistu pripaintas
streikas;
11) kiti statym nustatyti laikotarpiai.
Darbo metai, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, prasideda nuo darbuotojo primimo
darb dienos.
Kasmetini atostog suteikimas dalimis.Ataukimas i kasmetini atostog
Darbuotojo pageidavimu kasmetins atostogos gali bti suteikiamos dalimis. Viena i kasmetini
atostog dali negali bti trumpesn kaip keturiolika kalendorini dien, taiau statymai nereglamentuoja
kit atostog dali trukms ir j skaiiaus bei eilikumo. Atkreiptinas dmesys, kad Europos Bendrijos teis
i klausim nereguliuoja, bet TDO neskatina tokio atostog skaidymo dalimis, nes gali bti, kad nebus
pasiektas kasmetini atostog tikslas darbuotojui atgauti per darbo metus prarastas fizines ir dvasines
jgas ( TDO rekomendacijos Nr. 47 3 straipsnis).
Savo kasmetini atostog laik darbuotojas turi teis naudoti savo nuoira ir j metu atlikti darbo
funkcijos pagal darbo sutart neprivalo. Lygiai taip pat draudiama darbdaviui reikalauti, kad darbuotojas
nutraukt darbo po, - pagal darbo statymus ataukti i kasmetini atostog joms prasidjus ( iki atostog
pabaigos) leidiama tik su darbuotojo sutikimu.Nepanaudota kasmetini atostog dalis suteikiama DK 174
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
Kasmetini atostog perklimas ir pratsimas
Kasmetini atostog perklimas kasmetini atostog suteikimas vliau, negu buvo numatyta.
Perkelti kasmetines atostogas leidiama tik darbuotojo praymu arba sutikimu. Kasmetins atostogos taip pat
perkeliamos, kai darbuotojas:
1) yra laikinai nedarbingas;
2) gyja teis tikslines atostogas, nurodytas DK 178 straipsnyje;
3) gyja teis nemokamas atostogas, nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje;
4) atleidiamas nuo darbo valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir
3 dalyse nustatytais atvejais;
5) dalyvauja likviduojant stichini nelaimi ir avarij pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo
paauktas iems darbams.
Jeigu nustatytos arba kitos prieastys, dl kuri kasmetins atostogos negali bti panaudotos,
atsirado iki kasmetini atostog pradios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetins atostogos
perkeliamos kitam laikui. Jei tokios prieastys atsirado kasmetini atostog metu, kasmetins atostogos
pratsiamos atitinkam dien skaii arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudot kasmetini
atostog dalis perkeliama kit laik.
Perkeltos kasmetins atostogos paprastai suteikiamos tais paiais darbo metais. Darbuotojo praymu
arba sutikimu nepanaudot kasmetini atostog dalis gali bti perkeliama ir pridedama prie kit darbo met
kasmetini atostog.
Nepanaudot kasmetini atostog suteikimas atleidiant i darbo
Kasmetini atostog nepanaudojimas nepasinaudojimas visomis ar dalimi darbuotojui
priklausani kasmetini atostog per darbo metus. Nepanaudotos kasmetins atostogos kaupiamos per visus
darbo metus toje darbovietje.

Atleidiant darbuotoj i darbo (iskyrus atvejus, kai atleidiama dl jo paties kalts), nepanaudotos
kasmetins atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo dat. Tokiu atveju atleidimo i darbo
diena yra laikoma kita diena po kasmetini atostog pabaigos dienos.
Kasmetini atostog apmokjimas
Darbo umokestis u kasmetines atostogas mokamas ne vliau kaip prie tris kalendorines dienas iki
kasmetini atostog pradios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo umokestis nustatytu laiku
nesumokamas ne dl darbuotojo kalts, kasmetins atostogos pratsiamos tiek dien, kiek buvo delsiama
sumokti darbo umokest, ir u pratst laik mokama kaip u kasmetines atostogas.
Pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas
Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidiama. Jei dl darbo santyki pabaigos
darbuotojui negali bti suteikiamos kasmetins atostogos arba jei darbuotojas j nepageidauja, jam
imokama pinigin kompensacija, nepaisant darbo met, u kuriuos visikai ar i dalies nebuvo pasinaudota
atostogomis, skaiiaus. i norma atitinka Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalies nuostat dl draudimo
pakeisti atostogas pinigine kompensacija, iskyrus darbo santyki pabaigos atvej. Svarbu inoti, kad teis
pinigin kompensacij u nepanaudotas kasmetines atostogas atsiranda nepriklausomai nuo darbo sutarties
ries ar darbo santyki trukms bei darbo santyki pasibaigimo pagrindo.
Pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas imokama nutraukiant darbo sutart
neatsivelgiant jos termin. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudot kasmetini atostog,
tenkani tam darbo laikotarpiui, darbo dien skaii. Jei darbuotojui kasmetins atostogos nebuvo suteiktos
daugiau kaip u vienerius darbo metus, kompensacija imokama u visas nepanaudotas kasmetines
atostogas.
Tikslini atostog rys
Tikslins atostogos yra:
1) ntumo ir gimdymo;
2) tvysts atostogos;
3) atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai;
4) mokymosi;
5) krybins;
6) valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti;
7) nemokamos.
Ntumo ir gimdymo atostogos
Moterims suteikiamos ntumo ir gimdymo atostogos septyniasdeimt kalendorini dien iki
gimdymo ir penkiasdeimt eios kalendorins dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba
gimus dviem ir daugiau vaik septyniasdeimt kalendorini dien). ios atostogos apskaiiuojamos bendrai
ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktikai iki gimdymo panaudot dien skaiiaus.
Darbuotojams, vaikinusiems naujagimius ar paskirtiems j globjais, suteikiamos atostogos u laik
nuo vaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kdikiui sueis septyniasdeimt dien. i nuostata
prietarauja CK normoms, nes leidiama vaikinti tik ne jaunesnius kaip 3 mnesi vaikus. Toks ankstyvas
globos paskyrimas kdikiui pagal nepilnamei globos nustatymo teiss aktus taip pat nemanomas.
Atostogos suteikiamos pagal ntumo ir gimdymo atostog paymjimus, kuriuos iduoda moter
priirintys sveikatos prieiros staig gydytojai.
U nustatyt atostog laik mokama Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo nustatyta
paalpa.
Tvysts atostogos
Vyrams suteikiamos tvysts atostogos laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui
sukaks vienas mnuo. ios atostogos suteikiamos vaiko tvo praymu, kuri tikslas padti vaiko motinai
pirmj mnes rpintis vaiku.
U nustatyt atostog laik mokama Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo nustatyta
paalpa. Yra tvirtinta naujov - nereikalaujama, jog tarp tv bt registruota santuoka.
Atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai
Pagal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei, seneliui arba kitiems
giminaiiams, faktikai auginantiems vaik, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globju, suteikiamos
atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas i karto arba dalimis.
Darbuotojai, turintys teis gauti ias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti iomis atostogomis ar grti darb joms nepasibaigus, apie tai
ratu privalo spti darbdav ne vliau kaip prie keturiolika dien. Kolektyvinje sutartyje gali bti
nustatytas ilgesnis spjimo terminas.
Per atostog laikotarp paliekama darbo vieta (pareigos), iskyrus atvejus, kai mon visikai
likviduojama.
Asmeniui, neturiniam teiss gauti motinysts ( tvysts) paalpos i VSDF l, mokama paalpa
pagal Imok vaikams statym.
Mokymosi atostogos
Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams auktesnisias ir
auktsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.
Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka registruotose
auktesniosiose ir auktosiose mokyklose, pagal i mokykl paymas suteikiamos mokymosi atostogos:
1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui;
2) skaitoms pasirengti ir laikyti po dvi dienas kiekvienai skaitai;
3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi tiek dien, kiek nustatyta mokymo planuose ir
tvarkaraiuose;
4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti trisdeimt kalendorini dien;
5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti po eias dienas kiekvienam
egzaminui.
mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas laikas.
Jeigu darbuotojas mokosi turdami moni siuntimus, mokamas ne maesnis kaip vidutinis darbo
umokestis. Darbuotojai, kurie mokosi savo iniciatyva -mokama kolektyvinje sutartyje numatyta tvarka
arba ali susitarimu. ( DK 210 str.)
Krybins atostogos
Krybins atostogos suteikiamos disertacijai ubaigti, vadovliams rayti ir kitais statym
nustatytais atvejais. statymai nereguliuoja i atostog trukms, j suteikimo tvarkos ir apmokjimo
tvarkos, todl ie klausimai turi bti sureguliuoti kolektyvinje sutartyje, darbo sutartyje arba ali
susitarimu..
Atleidimas nuo darbo valstybinms arba visuomeninms pareigoms atlikti
Darbuotojai atleidiami nuo darbo: gyvendinti rinkim teiss; pakviesti ikiteisminio tyrimo
staigas, prokuratr ir teism liudytoju, nukentjusiuoju, specialistu, vertju ar kviestiniu, visuomenins
organizacijos arba darbuotoj kolektyvo atstovu; atlikti donoro pareig ir kitais statym nustatytais atvejais.
Darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinms arba visuomeninms pareigoms atlikti, darbo
umokest, ne maesn u vidutin, moka ar kompensuoja ta staiga ar organizacija, kurios pareigojimus jie
vykdo, jeigu ko kita nenustato statymas.
monje veikianios profesins sjungos renkami darbuotojai atleidiami nuo darbo iki ei darbo
dien per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesins sjungos renginiuose ir kt. Atleidimo nuo darbo ir
apmokjimo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje.
Per ias atostogas darbuotojams darbo umokestis paprastai nepaliekamas, bet statymai numato kai
kurias ilygas, susijusias su darbuotoj atstov funkcij gyvendinimu, pvz. monje veikianios profesins
sjungos renkami darbuotojai atleidiami nuo darbo iki 6 darbo dien per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti
profesins sjungos renginiuose ir kt., atleidimo nuo darbo ir apmokjimo tvarka nustatoma kolektyvinje
sutartyje; darbuotoj atstovams, irinktiems darbo gin komisij, turi bti sudaromos slygos dalyvauti
komisijos veikloje paliekant jiems vidutin darbo umokest ir pan.
Atleidimo nuo darbo laikas gali bti skaiiuojamas ne tik dienomis, bet ir valandomis, todl gali bti
reikalaujama, kad po mint pareig atlikimo darbuotojas grt tsti darbo.
Nemokamos atostogos
Darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos jo asmeniniams poreikiams tenkinti, per jas jam
nra mokamas darbo umokestis.
1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams, auginantiems vaik iki keturiolikos met iki keturiolikos kalendorini dien;
2) darbuotojams, auginantiems negal vaik iki atuoniolikos met iki trisdeimties kalendorini
dien;
3) moters ntumo ir gimdymo atostog metu bei vaiko prieiros, kol jam sueis treji metai, atostog
metu tvui jo pageidavimu (motinai tvo atostog vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, metu); i
atostog bendra trukm negali viryti trij mnesi;
4) negaliajam iki trisdeimties kalendorini dien per metus;

5) darbuotojui, vienam slauganiam negalj, kuriam Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos

prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatins slaugos btinumas iki 30
kalendorini dien per metus ali suderintu laiku;
6) darbuotojui, slauganiam sergant eimos nar tokiam laikui, kur rekomenduoja gydymo staiga;
7) santuokai sudaryti ne maiau kaip trys kalendorins dienos;
8) mirusio eimos nario laidotuvms ne maiau kaip trys kalendorins dienos.
Nemokamos atostogos dl kit prieasi suteikiamos kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka, todl
darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos turi bti suteiktos, jeigu tos prieastys nurodytos ioje
sutartyje. Bet kuriuo atveju darbuotojo praymas suteikti nemokamas atostogas turi bti pateiktas laisva
valia, darbdavys neturi teiss reikalauti, kad darbuotojas naudotsi nemokamomis atostogomis, pvz.
prastovos atveju.
DARBO UMOKESTIS. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS
Darbo umokestis
Darbo umokestis yra atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart.
Darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus papildomus udarbius, bet kokiu bdu
tiesiogiai darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb.
Darbuotojo darbo umokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybs, mons, staigos, organizacijos
veiklos rezultat bei darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims u tok pat ar lygiavert
darb mokamas vienodas darbo umokestis.
Darbo umokestis mokamas pinigais.
Jeigu yra nukrypim nuo normali darbo slyg, u darb tokiomis slygomis mokamas padidintas,
palyginti su normaliomis slygomis, tarifinis atlygis. Konkrets apmokjimo dydiai nustatomi
kolektyvinse ir darbo sutartyse.Darbo slyg klasifikacij ir sveikatai kenksming veiksni leistinas
koncentracijas bei lygius reglamentuoja statymai ir kiti norminiai teiss aktai.
U virvalandin darb ir darb nakt mokama ne maiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto
valandinio atlygio (mnesins algos).
U darb poilsio arba veni dien, jeigu jis nenumatytas pagal grafik, mokama ne maiau kaip
dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mnes kit poilsio dien
arba t dien pridedant prie kasmetini atostog. U darb veni dien pagal grafik mokamas ne maesnis
kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.
Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savait) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba
mokama u atlikt darb.
Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, u darb jam mokama
proporcingai daugiau.Konkrets darbo apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ar darbo sutartyse.
Atkreipiamas dmesys tai, kad darbo sutarties nutraukimo atveju i nuostata netaikoma.
Darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka
Darbo umokestis mokamas ne reiau kaip du kartus per mnes, o jeigu yra darbuotojo ratikas
praymas, kart per mnes. Konkrets darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi
kolektyvinse arba darbo sutartyse.
Visiems darbuotojams darbdavys turi teikti atsiskaitymo lapelius.
Nuo 2010 08 01 d. atsiskaitymo lapelius raoma informacija apie darbuotojui apskaiiuotas,
imoktos ir iskaiiuotas sumas apie dirbto laiko trukm, atskirai nurodant virvalandini darb trukm.
Kad nustatomos naujos darbo apmokjimo slygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi
ratu praneti darbuotojams ne vliau kaip prie vien mnes iki j sigaliojimo.
Pavluotas darbo umokesio ir kit su darbo santykiais susijusi imok mokjimas
Kai dl darbdavio kalts pavluotai imokamas darbo umokestis ar kitos su darbo santykiais
susijusios imokos, kartu su jomis darbuotojui imokami statym nustatyto dydio delspinigiai.
Delspinigi dyd sudaro 0.07 procento priklausanios imokti sumos u kiekvien praleist
kalendorin dien. Delspinigiai pradedami skaiiuoti po 7 kalendorini dien..
monei iklus bankroto byl arba pradjus bankroto procedr ne teismo tvarka, delspinigi
skaiiavimas nutraukiamas nuo bankroto bylos iklimo ( kreditori sprendimo taikyti bankroto procedr
ne teismo tvarka) dienos;
Darbo apmokjimas perklus darbuotoj dl sveikatos bkls kit darb
Jeigu darbuotojo sveikata pablogjo dl darbo ioje monje (negali dirbti ankstesnio darbo
dl traumos, profesins ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir nra galimybs j perkelti kit darb,
atitinkant jo sveikat ir esant galimybei kvalifikacij, nes monje nra darbo, kur darbuotojas pagal savo

sveikat galt dirbti, jam mokama statym nustatyto dydio ligos paalpa, kol bus gauta Negalumo ir
darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivada dl darbuotojo
darbingumo. Nustaius netekto darbingumo procent, jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaiming
atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu, jam mokamas alos atlyginimas (Kodekso 249
straipsnis).
Jei darbuotojas nurodytoms aplinkybms perkeliamas kit, maiau apmokam darb, mokamas
darbo umokesio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo umokesio ir gaunamo udarbio pagal
atliekam darb, kol bus gauta valstybins socialins medicinins ekspertizs komisijos ivada dl
darbuotojo darbingumo.
Garantijos ir kompensacijos priimant arba perkeliant kitoje vietovje esant darb
Visais atvejais, kai darbuotojas priimamas arba perkeliamas dirbti kit vietov (iskyrus primim
dirbti bei perklim jo paties praymu), jam mokama:
1) paties darbuotojo ir jo eimos nari kelionpinigiai;
2) turto perveimo ilaidos;
3) dienpinigiai u kelionje ibt laik;
4) darbo umokestis u isiruoimo kelion ir sikrimo naujoje vietovje laik, bet ne daugiau kaip
u eias dienas, taip pat u kelionje ibt laik.
Kolektyvinse ar darbo sutartyse gali bti nustatytas ir kit ilaid, susijusi su persiklimu,
apmokjimas (vienkartini paalp forma ir kt.).
Jei darbuotojas priimamas dirbti ar perkeliamas kitoje vietovje esant darb paties praymu,
nurodytos imokos gali bti nustatomos ali susitarimu.
Jeigu darbuotojas be svarbios prieasties neatvyko darb arba atsisak pradti dirbti, arba savo noru
be svarbi prieasi nutrauk darbo sutart nepasibaigus terminui, nustatytam statymo arba sutartam
priimant darb ar perkeliant j, o jei nustatyto termino nra nutrauk darbo sutart nesibaigus vieneriems
darbo metams, arba atliko veiksmus, kurie pagal statym yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas, jis
privalo grinti monei visas las, jam imoktas dl persiklimo dirbti kit vietov.
Darbuotojas, dl svarbios prieasties neatvyks darb arba atsisaks pradti dirbti, privalo grinti
jam imoktas sumas, iskaiiavus i j jau turtas kelions ilaidas.
Iskait i darbo umokesio pagrindai
Iskaitos i darbo umokesio gali bti daromos tik statym nustatytais atvejais.
Iskaitos i darbuotoj darbo umokesio padengti j siskolinim monei, staigai ar organizacijai,
kurioje jie dirba, gali bti daromos administracijos nurodymu:
1) grinti avans, kuris buvo duotas, skaitant j darbo umokest; grinti sumas, permoktas dl
skaiiavimo klaid; padengti neileist ir laiku negrint avans, kuris buvo duotas tarnybins
komandiruots ar perklimo kit vietov atveju, taip pat u kinius patarnavimus; atlyginti al, kuri
darbuotojas dl savo kalts padar monei. iais atvejais administracija turi teis duoti nurodym padaryti
iskait ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kuri baigsi avanso grinimo ar siskolinimo
padengimo nustatytas terminas, buvo imokta suma, permokta dl skaiiavimo klaid, arba paaikjo
darbuotojo padaryta ala, jei darbuotojo siskolinimas nevirija jo vieno mnesio vidutinio darbo
umokesio. Darbuotojo vidutinis darbo umokestis apskaiiuojamas i 3 jo paskutini darbo mnesi
laikotarpio. Neleistina praktika, kai esant didesnei iiekotinai sumai, pirma daroma vieno mnesio vidutinio
darbo umokesio dydio iskaita, o tik po to dl likusios sumos yra kreipiamasi su iekiniu teism.
Raytinis nurodymas iskaitai i darbuotojo darbo umokesio negali bti duodamas, jei yra praleistas vieno
mnesio terminas nuo alos nustatymo dienos ar darbuotojas yra nutrauks darbo santykius su darboviete
arba darbuotojo padaryta ala virija jo vidutinio mnesinio darbo umokesio dyd. iais atvejais darbdavys
per DK 27 straipsnio nustatyt 3 met iekinio senaties termin gali pareikti esamam ar buvusiam
darbuotojui iekin teisme dl nuostoli atlyginimo. Atskirais atvejais monei padaryt al teismas gali
priteisti nagrindamas administracin ar baudiamj byl.
2) darbuotoj atleidiant i darbo nepasibaigus tiems darbo metams, u kuriuos jis gavo atostogas,
iiekoti u neatidirbtas atostog dienas. Iskaita u ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidiamas i
darbo nesant jo kalts.
Dani atvejai, kai darbuotojas pasiima kasmetines atostogas u darbo metus, kurie yra tik prasidj,
o paskui dl vairi prieasi palieka darboviet. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2004 01 29 d. iaikinime
A3-97 ( Teism praktika Nr. 21, 2004m.) nurod, kad iskaita i darbuotojo darbo umokesio iiekoti u
neatidirbtas atostog dienas darbdavio administracijos nurodymu gali bti daroma iais atvejais:


kai darbuotojas atleidiamas i darbo tokiais statymuose numatytais darbo sutarties
nutraukimo pagrindais, kuri sudt eina juridinio fakto darbuotojo kalts buvimas, pvz. DK 136 str.3 d.1
ir 2 punktuose numatytais pagrindais;

kai darbuotojas atleidiamas i darbo tokiais statymuose nustatytais darbo sutarties

nutraukimo pagrindais, kuriems esant darbo sutartis turi bti nutraukta ne dl jos ali valios, o dl
prieasi, kurios atsirado dl darbuotojo kalts, pvz. DK 136 str.1d.1 punkte numatytu pagrindu kai
siteisja teismo nuosprendis, pagal kur darbuotojas nuteisiamas bausme, dl kurios jis negali tsti darbo.
Pagal DK 127 str. 1dal darbuotojas atleidiamas i darbo jo paties praymu ir dl to nra jo kalts,
todl iuo atveju iskaita u neatidirbtas atostog dienas negali bti daroma ( DK 224 str. 2d.2p). Dl tos
paios prieasties tokia iskaita nedaroma ir tuomet, kai darbuotojas atleidiamas i darbo, pvz. pagal DK
124 str.3 p.,125 str., 126 str. 1 dal, 127 str. 2 dal, 128 str.,129 str., 136 str.4,5,6 punktus ir 2 dal.
Negalima i darbuotojo iiekoti permokto ir neteisingai pritaikius statym apskaiiuoto darbo
umokesio, iskyrus skaiiavimo klaidos atvejus. statymo leidjas iuo atveju turjo galvoje tas
skaiiavimo klaidas, kurios atsiranda klaidingai atlikus aritmetinius veiksmus.
I darbo umokesio, nevirijanio Vyriausybs nustatytos minimalios mnesins algos, iskait
dydis negali viryti dvideimties procent, o iiekant ilaikym periodinmis imokomis, alos, padarytos
suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo gyvybs atmimu, atlyginim ir alos,
padarytos nusikalstama veika, atlyginim iki penkiasdeimties procent darbuotojui imoktino darbo
umokesio.
Darant iskaitas i darbo umokesio, nevirijanio Vyriausybs nustatytos minimalios mnesins
algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi bti paliekama penkiasdeimt procent
imoktino darbo umokesio.I darbo umokesio dalies, virijanios Vyriausybs nustatyt minimalios
mnesins algos dyd, iskaitoma septyniasdeimt procent imoktino darbo umokesio, jeigu teismas
nenustato maesnio iskait dydio.
Jeigu iiekotina pinig suma yra didel, leistino dydio iskaitos daromos kas mnes iki galutinio
atsiskaitymo. Iskait i darbo umokesio ir i kit jam prilygint imok bei davini dydis
apskaiiuojamas imant pagrindu darbuotojui imokti priskaiiuotas sumas, kai i j jau yra atskaiiuoti
mokesiai ir privalomosios mokos.
DK 226 str. neleidia daryti iskait i ieitins imokos, kompensacini ir kit imok, i kuri
pagal statymus neiiekoma. CPK 739 straipsnyje nurodoma, kad neiiekoma i sum, kurios priklauso
darbuotojui kaip:
1) kompensacins imokos u darbuotojui priklausani ranki nusidvjim ir kaip kitos
kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normali darbo slyg;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstaniam tarnybin komandiruot, perkeliamam, priimamam
darb ir pasistam dirbti kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinysts (tvysts) paalpa;
4) valstybs paalpa eimoms, auginanioms vaikus;
5) socialin paalpa;
6) laidojimo paalpa;
7) kitos tikslins socialins imokos ir kompensacijos i valstybs ir savivaldybi biudet
nepasiturini eim (asmen) alpai, kai eimos (asmenys) dl objektyvi prieasi neturi pakankamai
pajam pragyvenimui.
CPK 738 straipsnis numato, kad laikinojo nedarbingumo atveju mokam socialinio draudimo
paalp ir bedarbio paalpos iiekoti galima tik pagal teismo sprendim dl ilaikymo iiekojimo ar dl
atlyginimo alos, padarytos suluoinus arba kitaip sualojus sveikat, taip pat atmus maitintojo gyvyb.
Iskaitos i darbo umokesio gali bti daromos darbuotojo iniciatyva, pateikiant darboviets
administracijai atitinkam praym, pvz. dl savanorikai teikti materialin param vaikams; iskaityti kas
mnes nustatyto dydio profsjungos nario mokest ir j pervesti profesins sjungos sskait, grinti
bankui paskol ir kt. Iskaitoms, daromoms darbuotojo praymu, ribojimai dl palaikom sum dydio
netaikomi.
Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu daryti iskaitas i jo darbo umokesio, dl tokio
nurodymo gali per 3 mnesius kreiptis darbo gin komisij, kurios sprendim darbuotojas gali apsksti per
14 dien teismui, darbdavys tokios teiss neturi.. jeigu darbuotojas yra nutrauks darbo santykius su
darboviete, jis turi teis per 3 metus kreiptis teism.
DARBO DRAUSM

Darbo drausm darbovietje utikrinama sudarant organizacines ir ekonomines slygas normaliam

naiam darbui, taip pat skatinant u ger darb.Darbo drausm smoningas geranorikas darbuotojo
darbini pareig ir funkcij vykdymas, darbovietje nustatytos tvarkos laikymasis, tikslus ir laiku
administracijos pavedim vykdymas.
Darbuotojams, paeidusiems darbo drausm, gali bti taikomos drausminio poveikio priemons.
Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotoj darb, laikytis darbo statym,
darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojani bei kit teiss akt reikalavim, rpintis darbuotoj
poreikiais.
Darbo tvark darbovietje apibria darbo tvarkos taisykls. Jas tvirtina darbdavys, suderins su
darbuotoj atstovais.
Kai kuriose alies kio akose ir srityse atskir darbuotoj kategorij darbo drausm reglamentuoja
statymai, drausms statutai ir nuostatai ar kiti specials teiss aktai.
Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisykli, drausms statut ir nuostat,
darbuotoj pareigas taip pat gali nustatyti pareigybs apraymai ir nuostatai.
U ger darbo pareig vykdym, na darb, geros kokybs produkcij, ilgalaik ir nepriekaiting
darb, taip pat u kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikti padk, apdovanoti
dovana, premijuoti, suteikti papildom atostog, pirmumo teise pasisti tobulintis ir kt.).
Darbo drausms paeidimas yra darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j vykdymas dl
darbuotojo kalts.
iurktus darbo pareig paeidimas
iurktus darbo pareig paeidimas yra darbo drausms paeidimas, kuriuo iurkiai paeidiamos
tiesiogiai darbuotojo darb reglamentuojani statym ir kit normini teiss akt nuostatos arba kitaip
iurkiai nusiengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
iurkiu darbo pareig paeidimu laikoma:
1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys
moni konstitucines teises; neleistinu gali bti pripastamas ne bet koks netinkamas elgesys, o toks, kai
iurkiai paeidiamos tiesiogiai jo darb reglamentuojani statym ir kit normini teiss akt nuostatos
arba iurkiai nusiengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai, nepriklausomai nuo to, ar jis padaromas
tiesiogiai lankytoj ar interesant akivaizdoje, ar bendraujant telefonu, ar nagrinjant j praymus bei
skundus ir kt. Daniausiai tai pasitaiko paslaug teikimo srityje.
2) valstybs, tarnybos, komercini ar technologini paslapi atskleidimas arba j praneimas
konkuruojaniai monei; Paslapties atskleidimas paprastai suprantamas kaip darbuotojo, kuriam paslaptis
buvo patikta arba inoma dl darbo, veikimas arba neveikimas, dl kurio paslaptis tampa inoma bent
vienam asmeniui, neturiniam teiss su ta paslaptimi susipainti. is paeidimas gali bti padarytas tiek
tyia, tiek ir dl neatsargumo. Paslapties praneimas konkuruojaniai monei tai atitinkam duomen
perdavimas odiu, ratu, techninmis priemonmis, pateikiant susipainti ir pan. is paeidimas padaromas
tyiniais veiksmais.
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal statym, kit normini teiss akt, darbo tvarkos taisykli,
kolektyvini ar darbo sutari nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis, pvz. paeidimas gali bti
konstatuotas, kai audito monje dirbantis auditorius paeidia Audito statyme nustatyt draudim dirbti
arba eiti kitas mokamas pareigas kitose monse, iskyrus Auditori rmuose arba pedagogin, krybin ir
mokslin darb, kai pedagogas dalyvauja veikloje, nesuderinamoje su gera morale.
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteist pajam sau ar kitiems asmenims arba dl
kitoki asmenini paskat, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas, pvz. tai gali bti materialini vertybi
naudojimas ne pagal paskirt, atsisakoma asmen informuoti apie jo teises, smoningai pateikiamas
klaidinantis arba netinkamas patarimas ir kt.
5) moter ir vyr lygi teis paeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbi,
pavaldini ar interesant, pvz. seksualinis priekabiavimas prie bendradarbi, pavaldini ar interesant tai
darbuotojo ugaulus, odiu ar veiksmu ireiktas seksualinio pobdio elgesys.
6) atsisakymas teikti informacij, kai statymai, kiti norminiai teiss aktai ar darbo tvarkos taisykls
pareigoja j teikti, arba iais atvejais inomai neteisingos informacijos teikimas. Pareig teikti informacij
nustato atskiri statymai
7) veikos, turinios vagysts, sukiavimo, turto pasisavinimo arba ivaistymo, neteisto atlyginimo
pamimo poymi, nors u ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudiamojon ar administracinn
atsakomybn. Darbuotojo darbovietje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra dl darbo funkcij vykdymo,
padarytos veikos, turinios vagysts, sukiavimo, turto pasisavinimo arba ivaistymo poymi, gali bti

laikomas iurkiu darbo pareig paeidimu nepriklausomai nuo to, kam darbdaviui ar kitam asmeniui
priklaus turtas, kuris yra i veik dalykas.
8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini
mediag, iskyrus atvejus, kai apsvaigim sukl monje vykstantys gamybos procesai. Darbuotojo
neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotini ar toksini mediag laikomas iurkiu darbo pareig
paeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo.Tokia darbuotojo bsena gali bti patvirtinama
ne vien tik medicinos ivada, bet ir kitomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse numatytomis rodinjimo
priemonmis. Ji gali bti patvirtinta nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas buvo nualintas nuo darbo.
9) neatvykimas darb be svarbi prieasi vis darbo dien (pamain).Pareiga rodyti i slyg
buvim, esant ginui teisme, tenka darbdaviui ( atsakovui), o pareiga rodyti neatvykimo darb prieastis ir
j svarb tenka darbuotojui ( iekovui).
10) atsisakymas tikrintis sveikat, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi. Atsisakymas
tikrintis sveikat, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, gali bti prilyginama taip pat ir
darbuotojo be svarbi prieasi nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku,
prajus nustatytam sveikatos patikrinimo laikui nepateikimas be svarbi prieasi medicinos knygels
( sveikatos paso) ar medicinos paymos darbdaviui arba jo galiotam asmeniui. Atsisakymo tikrintis sveikat,
kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, faktas gali bti konstatuotas remiantis visomis CPK 177
str. numatytomis rodinjimo priemonmis ir nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dl to buvo nualintas
nuo darbo.
11) kiti nusiengimai, kuriais iurkiai paeidiama darbo tvarka.. Laikoma kituose norminiuose
arba lokaliniuose teiss aktuose, profesins etikos kodeksuose ir taisyklse nurodytas ir iurkiu vardytas
nusiengimas, kuriuo iurkiai paeidiama darbo tvarka, tai gali bti, pvz. darbuotojo tyinis darbdavio
turto sunaikinimas, darbuotojo, kuris tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, primimu,
idavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, vykdytas nusiengimas, dl kurio jis netenka pasitikjimo dirbti
jam pavest darb ir kt.
Drausmini nuobaud rys
U darbo drausms paeidim gali bti skiriamos ios drausmins nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas i darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
Kai kurioms darbuotoj kategorijoms statymuose ir kituose darbo drausm reglamentuojaniuose
norminiuose teiss aktuose gali bti nustatytos ir kitos drausmins nuobaudos.
Skiriant drausmin nuobaud, turi bti atsivelgiama darbo drausms paeidimo sunkum ir
sukeltas pasekmes, darbuotojo kalt, aplinkybes, kuriomis is paeidimas buvo padarytas, tai, kaip
darbuotojas dirbo anksiau. U kiekvien darbo drausms paeidim galima skirti tik vien drausmin
nuobaud.Taiau kit teisins atsakomybs ri taikymas, pvz. baudiamosios, administracins, nra klitis
taikyti drausmin atsakomyb. Jei paskyrus drausmin nuobaud darbuotojas toliau paeidia darbo
drausm, drausmin nuobauda gali bti skiriama pakartotinai.
Drausmins nuobaudos skyrimo terminas
Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat, paaikjus darbo drausms paeidimui, bet ne vliau kaip per
vien mnes nuo tos dienos, kai paeidimas paaikjo, neskaitant laiko, kur darbuotojas darbe nebuvo dl
ligos, buvo komandiruotje arba atostogavo, o iklus baudiamj byl, ne vliau kaip per du mnesius nuo
baudiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos.
Negalima skirti drausmins nuobaudos prajus eiems mnesiams nuo tos dienos, kai paeidimas
buvo padarytas. Jei darbo drausms paeidimas nustatomas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi
revizij (inventorizacij), drausmin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per dvejus metus nuo
paeidimo padarymo dienos.
Darbo drausms paeidimo paaikjimo diena ta diena, kuri darbdaviui arba jo atstovui tapo
inoma i aplinkybi visuma: a) darbo drausms paeidimo faktas b) darbo drausms paeidim padars
konkretus darbuotojas.
Drausmins nuobaudos skyrimo tvarka
Prie skirdamas drausmin nuobaud, darbdavys turi ratu pareikalauti, kad darbuotojas ratu
pasiaikint dl darbo drausms paeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatyt termin be
svarbi prieasi darbuotojas nepateikia pasiaikinimo, drausmin nuobaud galima skirti ir be
pasiaikinimo.

statym nustatytais atvejais prie skiriant drausmin nuobaud reikia gauti iankstin atitinkamo
organo sutikim. ( darbuotojams atstovaujanio ar kt.) Tokio organo atsisakymas duoti sutikim skirti
darbuotojui drausmin nuobaud turi bti motyvuotas. Darbdavys turi teis atsisakym ginyti tiesiogiai
teisme ar kita norminiuose teiss aktuose nustatyta tvarka.
Drausmin nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos sakymu (nurodymu) ir darbuotojui
apie tai praneama pasiraytinai. Jeigu darbuotojas atsisako pasirayti, btina sudaryti komisij, kuri
ufiksuot atsisakymo fakt.
Drausmin nuobaud galima apsksti darbo gin nagrinjimo tvarka.Drausmin nuobauda gali bti
panaikinta tik teismo arba j paskyrusio subjekto. Subjektas, turintis teis skirti drausmin nuobaud,
panaikins neteistai paskirt drausmin nuobaud, kai yra drausmins atsakomybs pagrindas, laikydamasis
drausmini nuobaud skyrimo taisykli, gali i naujo sprsti drausmins atsakomybs taikymo klausim ir
skirti drausmin nuobaud. Teismas neturi teiss vienos drausmins nuobaudos pakeisti kita, taip pat neturi
teiss skirti drausmin nuobaud, pvz. panaikins per griet drausmin, skirti velnesn.
Darbo gin nagrinjantis organas turi teis nuobaud panaikinti atsivelgdamas padaryto darbo
drausms paeidimo sunkum, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesn darb ir elges, tai,
ar drausmin nuobauda atitinka padaryto paeidimo sunkum, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos
tvarkos.
Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausmin nuobauda, darbuotojui nebuvo
skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nra turjs nuobaud.Jei darbuotojas gerai ir siningai dirba,
jam skirt drausmin nuobaud galima panaikinti nepasibaigus drausmins nuobaudos galiojimo terminui.
Drausmin nuobauda panaikinama vadovo sakymu.
MATERIALIN ATSAKOMYB
Materialin atsakomyb atsiranda dl teiss paeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas
padaro al kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareig arba netinkamai jas atlikdamas.
Materialins atsakomybs atsiradimo slygos
Materialin atsakomyb atsiranda, kai yra visos ios slygos:
1) padaroma ala;
2) ala padaroma neteista veika;
3) yra prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo;
4) yra paeidjo kalt;
5) paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu buvo susij darbo santykiais;
6) alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla.
Jeigu alai atsirasti sudar slygas nukentjusiojo kalt (sualojimo ir mirties atvejais sualotojo
(mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), alos atlyginimas yra mainamas atsivelgiant kalts laipsn arba
reikalavimas atlyginti al atmetamas.
Darbdavio materialins atsakomybs atsiradimo atvejai
Darbdavio materialin atsakomyb atsiranda, kai:
1) darbuotojas sualojamas ar mirta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas
nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis);
2) ala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turt (Kodekso 249 straipsnis);
3) kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit asmen turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis);
4) darbuotojui padaroma neturtin ala.
Darbuotoj materialins atsakomybs atvejai
Darbuotojas privalo atlyginti materialin al, atsiradusi dl:
1) turto netekimo ar jo verts sumajimo, sugadinimo (sualojimo);
2) mediag pereikvojimo;
3) baud ir kompensacini imok, kurias darbdavys turjo sumokti dl darbuotojo kalts;
4) ilaid, susidariusi dl sugadint daikt;
5) netinkamo materialini vertybi saugojimo;
6) netinkamos materialini ar pinigini vertybi apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemoni ukirsti keli blogai produkcijai ileisti, materialinms ar piniginms
vertybms grobti;
8) kitoki darbo tvarkos taisykli, pareigini ar kit instrukcij paeidimo.

Darbuotojas privalo atlyginti vis padaryt al, bet ne daugiau kaip jo trij vidutini mnesini
darbo umokesi dydio, iskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje.
Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti vis al
Darbuotojas privalo atlyginti vis al, jei:
1) ala padaryta tyia;
2) ala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudiamojo proceso kodekso nustatyta
tvarka;
3) ala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visikos materialins atsakomybs sutartis;
4) ala padaryta prarandant rankius, drabuius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis
darbe, taip pat prarandant mediagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) ala padaryta kitokiu bdu ar kitokiam turtui, kai u j visika materialin atsakomyb nustatyta
specialiuose statymuose;
6) ala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinje sutartyje.
Visikos materialins atsakomybs sutartis
Visikos materialins atsakomybs sutartis gali bti sudaroma su darbuotojais, kuri darbas yra
tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir
dl priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe. Konkrei darb ir pareig sraas nustatomas
kolektyvinje sutartyje, o kai jos nra darbo tvarkos taisyklse, ( sigaliojo 2009 08 04 d.)suderinus su
darbuotoj atstovais. i sutartis forminama ratu. Joje turi bti nustatyta, u kokias materialines vertybes
darbuotojas prisiima visik materialin atsakomyb ir kokius sipareigojimus prisiima darbdavys,
utikrindamas slygas, kad ala neatsirast.
Tais atvejais, kai dl kartu dirbamo darbo nemanoma atriboti atskir darbuotoj atsakomybs, gali
bti sudaroma visikos materialins atsakomybs sutartis su darbuotoj grupe. iuo atveju al atlygina visi
sutart pasira darbuotojai. Kiekvieno j dalis atlyginant al nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per
kur susidar ala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Visikos materialins atsakomybs sutartys negali bti sudaromos su darbuotojais iki atuoniolikos
met.
Atlygintinos alos dydio nustatymas ir padarytos alos atlyginimo tvarka
Atlygintinos alos dyd sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.
Kai ala padaroma tyia, turi bti atlyginama visa ala.
ala apskaiiuojama atsivelgiant turto vert atskaiiavus nusidvjim ir natral sumajim bei
turtas ilaidas (tiesioginius nuostolius).
Atlygintina ala nustatoma tokio dydio, kur darbdavys regreso teise gijo dl darbuotojo padarytos
alos atlyginimo.
Darbo gin nagrinjantis organas gali sumainti atlygintinos alos dyd atsivelgdamas
aplinkybes, lmusias alos atsiradim, taip pat atsakovo turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaroma
tyia. Kai tam tikram darbuotojui alos atlyginimas sumainamas dl jo turtins padties, tai negali bti
pagrindas padidinti atlygintin al kitiems grupins atsakomybs dalyviams.
Darbuotojo padaryta ir jo gera valia ali susitarimu natra arba pinigais neatlyginta ala nevirijant
jo vidutinio mnesinio darbo umokesio gali bti iskaitoma i darbuotojui priklausanio darbo umokesio
darbdavio raytiniu nurodymu.
Darbdavio nurodymas iiekoti i al gali bti priimamas ne vliau kaip per vien mnes nuo
alos paaikjimo dienos.
Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teis kreiptis darbo ginus nagrinjanius
organus. Kreipimasis darbo ginus nagrinjant organ sustabdo iiekojim.
INDIVIDUALS DARBO GINAI
Individualus darbo ginas
Individualus darbo ginas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose,
kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi ir pareig gyvendinimo,
kuris nagrinjamas iame skyriuje nustatyta tvarka.
Individualius darbo ginus, jeigu DK arba kiti statymai nenustato kitokios nagrinjimo tvarkos,
nagrinja:
1) darbo gin komisija;
2) teismas.

Darbo gin nagrinjimas darbo gin komisijoje

Darbo gin komisijai technikai aptarnauti darbdavys skiria darbo gin komisijos ratved. Jis
priima ir registruoja praymus, ireikalauja i atitinkam tarnyb praymui inagrinti reikalingus
dokumentus, ekspert ivadas, pranea apie paskirt bylos nagrinjimo laik ir viet, rao darbo gin
komisijos protokol, siunia iraus ir sprendimus, persiunia byl teismui ir atlieka kitus darbo gin
komisijos pavedimus.
Darbo gin komisijos sudaromos i vienodo skaiiaus darbuotoj ir darbdavio atstov. Darbuotoj
atstovus renka darbuotoj susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovus savo sakymu (potvarkiu) skiria
darbdavys.
Jeigu monje, staigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta darbo gin komisija, darbdavys, gavs
darbo gin komisijai adresuot praym, nepaeisdamas io Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatyt
termin,t.y. per 7 dienas nuo darbuotojo praymo padavimo dienos, privalo paskirti darbo gin komisijos
ratved ir inicijuoti darbo gin komisijos sudarym.
Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvej met laikotarpiui. Komisijos primininko pareigas
kiekviename posdyje paeiliui eina darbuotoj ir darbdavio atstovai.
Darbo gin komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinjantis darbo ginus.
Prayme darbo gin komisijai turi bti nurodoma iekovo, atsakovo, kit byloje dalyvaujani
asmen vardai, pavards, darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybs, pagrindai ir rodymai, kuriais
iekovas grindia savo reikalavimus, aikiai suformuluotas reikalavimas, pridedam dokument sraas.
Praymas paduodamas darbo gin komisijos ratvediui, o jeigu jo nra, darbdaviui (Kodekso 288
straipsnio 2 dalis). Ratvedys praym uregistruoja, pranea darbo gin komisijai, parengia byl nagrinti,
ireikalauja reikiamus dokumentus, skaiiavimus, ivadas, pranea dalyvaujantiems byloje asmenims apie
bylos nagrinjimo laik ir viet, teikia atsakovui praymo kopij.
Darbo gin komisijos posdis turi bti suauktas ne vliau kaip per septynias dienas nuo praymo
padavimo dienos. Praymas turi bti inagrintas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo padavimo dienos.
Darbo gin komisijos posdis laikomas teistu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaiius darbdavio ir
darbuotoj atstov.Darbo gin komisijos sprendimai priimami darbuotoj ir darbdavio atstov darbo gin
komisijos nari susitarimu.Jei darbo gin komisijos nariai nesusitar, darbo gin komisijos protokole
raoma, kad alys nesusitar ir sprendimas nepriimtas.
Darbo gin komisijos sprendimas raomas darbo gin komisijos protokol. Jo form tvirtina
Vyriausyb. Protokol pasirao darbo gin komisijos pirmininkas, nariai ir ratvedys. Sprendimuose dl
pinigini reikalavim patenkinimo turi bti nurodyta priteisiama suma. Ji su delspinigiais turi bti imokta
iki sprendimo vykdymo dienos. Darbo gin komisijos ratvedys darbo gin komisijos sprendimo nuora,
o alims nesutarus, ira i protokolo per penkias dienas pasiraytinai teikia dalyvaujantiems byloje
asmenims.
Darbuotojas, nepatenkintas darbo gin komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginas
darbo gin komisijoje nebuvo isprstas per 14 dien, bei tais atvejais, kai darbo gin komisijoje alys
nesusitar, per vien mnes ( iki 2010 08 01 d. - keturiolika dien) gali kreiptis su iekiniu teism.
Darbo gin komisijos sprendimo darbdavys apsksti negali.
Darbo gin komisijos sprendim atsakovas turi vykdyti per deimt dien nuo sprendimo nuorao
gavimo dienos, jei sprendime nenustatytas kitas jo vykdymo terminas.
Darbo gin komisijos sprendimas nevykdomas, jeigu jis per vien mnes yra apskundiamas
teismui ir apie tai yra ratu informuotas atsakovas. ( nuo 2010 08 01 d.)
Darbuotojas gali kreiptis darbo gin komisij per tris mnesius nuo tos dienos, kai suinojo ar
turjo suinoti, kad paeistos jo teiss.
Darbo gin nagrinjimas teismuose
1. Teismuose nagrinjami:
1) DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apsksti darbo gin komisijos sprendimai;
2) darbo ginai, kai darbo gin komisijoje alys nesusitar (Kodekso 292 straipsnio 2 dalis);
3) darbo ginai, kai DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo gin
komisija ( per 7 dienas) arba ginas nebuvo isprstas. ( per 14 dien)
2. Nesikreipiant darbo gin komisij, tiesiogiai teismuose nagrinjami ginai:
1) kil dl darbo sutarties DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais;
2) dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo;
3) tarp profesini sjung ar kit darbuotoj atstov ir darbdavio dl statymuose ar sutartyje
nustatyt pareig ir prievoli nevykdymo;

4) pagal profesini sjung iekinius, kai darbdavys laiku neinagrinja ar nepatenkina profesins
sjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie paeid statym nustatytas darbo, ekonomines
ir socialines profesini sjung nari teises;
5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrk;
6) kitais statym nustatytais atvejais.
Ginai dl darbo sutarties
Jei darbuotojas, nesutinka su btinj darbo sutarties slyg pakeitimu, nualinimu nuo darbo
darbdavio iniciatyva, atleidimu i darbo, per vien mnes nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo
dienos jis turi teis kreiptis teism. Jeigu nustatoma, kad btinosios darbo sutarties slygos buvo pakeistos,
darbuotojas buvo nualintas nuo darbo be teisto pagrindo ar paeidiant statymus, tai paeistos darbuotojo
teiss turi bti atkurtos ir jam iiekotas vidutinis darbo umokestis u vis priverstins pravaiktos laik
arba darbo umokesio skirtumas u laik, kur darbuotojas dirbo maiau apmokam darb.
Pareign arba organ, kuriems statymai suteikia nualinimo nuo darbo teis, reikalavimus
darbdavys ir darbuotojas gali sksti statym nustatyta tvarka.
Jeigu darbuotojas buvo atleistas i darbo be teisto pagrindo ar paeidiant statym nustatyt tvark,
teismas grina j pirmesn darb ir priteisia vidutin darbo umokest u vis priverstins pravaiktos laik
nuo atleidimo i darbo dienos iki teismo sprendimo vykdymo dienos.
Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas pirmesn darb negali bti grinamas dl ekonomini,
technologini, organizacini ar panai prieasi arba dl to, kad jam gali bti sudarytos nepalankios
slygos dirbti, tai priima sprendim pripainti darbo sutarties nutraukim neteistu ir priteisia jam DK 140
straipsnio 1 dalyje nustatyto dydio ieitin imok ir vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos
laik nuo atleidimo i darbo iki teismo sprendimo sigaliojimo dienos. iuo atveju laikoma, kad darbo
sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo sigaliojimo dienos.
Darbuotojui priklausanios darbo umokesio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos
priteisiamos ne daugiau kaip u trejus metus.
Skubus sprendim ir nutari vykdymas
Darbo gin komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti iuos sprendimus ar nutartis:
1) dl darbo umokesio priteisimo sprendimo dalis nevirijant vieno mnesio vidutinio darbo
umokesio;
2) dl neteistai atleisto, perkelto ar nualinto darbuotojo grinimo ankstesn darb.
Teismas iekovo praymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendim arba jo dal:
1) dl atleidimo i darbo formuluots;
2) dl imok atlyginti al, padaryt dl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos sualojimo
ar susirgimo profesine liga, priteisimo;
3) kitais atvejais, jeigu dl ypating aplinkybi gali pasidaryti nemanoma ar labai sunku sprendim
vykdyti.
Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo gin komisijos sprendimo ar nutarties arba
nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo i darbo formuluot, darbuotojo praymu teismas priima nutart
iiekoti darbuotojui darbo umokest u vis laik nuo sprendimo (nutarties) primimo dienos iki jo
vykdymo dienos.
Jeigu panaikinamas jau vykdytas darbo gin komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar
nutartis, sprendimo ar nutarties vykdymo atgrimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.
Visas darbo gin komisijos ilaidas padengia darbdavys.
Bylinjimosi ilaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Darbuotojai darbo bylose dl vis reikalavim, kylani i darbo teisini santyki, yra atleidiami
nuo yminio mokesio.