MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Teiss studij programa

III kursas
TEbns 2-04 gr.
Ign Vaitulionyt,
Aneta Zablokaja

FINANSINI NUOSTAT TVIRTINIMAS VYRIAUSYBS

PROGRAMOSE IR J GYVENDINIMAS

Finans teiss rato darbas

Vilnius, 2015

TURINYS

TURINYS .......................................................................................2
VADAS ..........................................................................................3
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS TRYLIKTOJI VYRIAUSYB.
1.1 Lietuvos Respublikos tryliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje ... 5
1.2 Lietuvos Respublikos tryliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje ...7

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS KETURIOLIKTOJI VYRIAUSYB .

2.1 Lietuvos Respublikos keturioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje .9
2.2 Lietuvos Respublikos keturioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje .10

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS PENKIOLIKTOJI VYRIAUSYB.

3.1 Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje. 12
3.2 Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje. 13

4. LIETUVOS RESPUBLIKOS EIOLIKTOJI VYRIAUSYB.

4.1 Lietuvos Respublikos eioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans srityje....15
4.2 Lietuvos Respublikos eioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai finans srityje....16

5. IVADOS ............................................................................... 18
6. LITERATRA ......................................................................... 20

VADAS

Bdami teiss studentais negalim nesidomti valstybs politiniu ir visuomeniniu

gyvenimu, juk tai visa ko pagrindas. Praddami studijas imokom demokratins valstybs valdi
padalijimo princip. Siekiant, kad jokia valstybs valdios institucija savo rankose nesutelkt visos
valdios ir kad nesinaudot ja nekontroliuojama, pagal valstybs vykdomas funkcijas valstybs
valdia daloma statym leidiamj, vykdomj ir teismin 1.

Ms temai aktuali Lietuvos

Respublikos Vyriausyb ( toliau - Vyriausyb) priskiriama - prie vykdomosios valdios institucijos.

Apibdinant vykdomj valdi reikia paminti, jog jai bdinga tai, kad btent iai institucija
pavalds visi esminiai valstybs valdios atributai: finansai, usienio politika, vietimas,
kariuomen ir kitos struktros. Vienas i esmini galimybi gyvendinti politik visoms
institucijoms yra geras j finansavimas. Tik i kur gauti milinikas las? Mokslo tyrimams,
sveikatos apsaugai ar kitkam? Kaip valstybj subalansuoti savo finansinius iteklius jeigu nebt
sureguliuoti mokesiai, rinkliavos ar kitokie mokjimai? Tai tik lengvi apmstymui skirti klausimai.
Studentams, vlgi pasikartosime, kurie mokosi teis, tokie dalykai kaip finans teiss imanymas
yra pagrindas visus iuos klausimus atsakyti. Lietuvos pilieio pareiga mokti mokesius tvirtinta
Aukiausios galios teisiniame akte Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ( toliau LR KT), kur
pasakyta mokesius reikia mokti. Taiau, kaip i gana rmin norma virsta statymu? Kaip nauja
Vyriausyb sivaizduoja savo vaidmen ios nuostatos gyvendinime ? Kokie bna lkesiai naujai
Vyriausybei engiant tik pirmus ingsnius ia kryptimi ir kokie tikrieji pasiekimai atsispindi j
ataskaitose? Btent tokie ir panas klausimai ir paskatino mus

paanalizuoti Vyriausybi

programose tvirtintas finansines nuostatas bei j gyvendinim.

io darbo objektas. 2004 2014 met Lietuvos Respublikos Vyriausybi veiklos
programos.
Darbo dalykas. 2004 2014 met finansini nuostat tvirtinimas Vyriausybs
programose ir j gyvendinimas.
Darbo tikslas. Nurodyti, kurios i 2004-2014 met Lietuvos Respublikos Vyriausybi
program finansins nuostatos ir kokia tiksliai dalimi buvo gyvendintos praktikoje.
Darbo udaviniai. 1) ianalizuoti 2004 - 2014 met Lietuvos Respublikos Vyriausybi
programose tvirtintas finansines nuostatas; 2) pateikti 2004-2014 met Lietuvos
Respublikos Vyriausybi program finansini nuostat praktin gyvendinim.
Tyrimo altiniai. Rato darbe analizuojamos 2004 2014 met Vyriausybi programos,
i program gyvendinimo ataskaitos, Lietuvos Respublikos statymai ir postatyminiai aktai.
1 Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas,2002. P.
674.

Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas naudojant dokument analizs, lyginimo bei statistins
analizs metodus.
Darbo struktra. Rato darbe nagrinjamos Vyriausybs 2004 -2014 metais sudarytos
programins nuostatos finans politikos srityje, j tvirtinimas Vyriausybs programose
bei j gyvendinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos ivados.
Pagrindins svokos. Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio - nustatymas)
yra pagrindinis valstybs statymas, turintis aukiausi teisin gali, nustatantis Lietuvos politins,
teisins ir ekonomins sistemos pagrindus2. Vyriausybs programa- tai dokumentas,
atitinkamai Vyriausybei vis jos galiojim laik privalomas veiklos planas, kuriame
idstytos
tam tikro laikotarpio Vyriausybs veiklos kryptys ir kuriam yra pritars Seimas 3.
Vyriausyb- vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus,
tvarkanti krato reikalus4.

2 http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Respublikos_Konstitucija [ irta 2015 - 20 - 14].

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimas Nr. 728 Dl Lietuvos RespublikosVyriausybs
darbo reglamento patvirtinimo// Valstybs inios. 1994, Nr. 63-1238.

4 Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas,2002. P.
752.

1. Lietuvos Respublikos Tryliktosios Vyriausybs isikelti tikslai

finans srityje
Apvelgiant tryliktj Lietuvos Respublikos Vyriausyb (irinkt ir jusi savo pareigas
2004 met lapkriio 29 dien 2006 met birelio 1 dien), pirmiausia reikia paminti, kad ios
vyriausybs daugum sudar Lietuvos socialdemokrat partijos ir Darbo partijos nariai. Kad bt
idalinti visi Vyriausybs portfeliai likusias laisvas vietas ioje institucijoje um keli nariai i
Naujosios sjungos (socialliberal) bei Valstiei ir naujosios demokratijos partijos.
Paymtina, kad ioje, tryliktoje Vyriausybje, pirm karta patekusi Darbo partija
deklaravo aikias pairas, ko tiksliai siek finans srityje. Darbieiai pabr, kad j prerogatyvos
-

tai siekimas statymais sureguliuoti mokesi sistem, kad mokesiai bt aiks, stabils,

palanks verslo pltrai ir skatinantys sining j mokjim5. Kaip vienas i siektin tiksl finans
srityje Darbo partijai pasisak u smulkiojo ir vidutiniojo verslo pltojim bei skatinim. Anot
Vyriausybs nari, btent ie du verslo sektoriai yra Valstybs ekonomikos pagrindas, vienas i
pagrindini darbo viet ir minimali alg gaunani asmen pragyvenimo altini. Kitas akcentas
Darbo partijos programoje buvo pasisakymai apie mokesi natos mainim bei minimalios
mnesins algos didinim6.
Vyriausybs programoje tvirtintas punktas, kuriuo buvo numatyta laipsnikai mainti
gyventoj, tuo labiau maiausias pajamas gaunani, mokesi nat, didinti neapmokestinamj
pajam mokest, didinti minimalij mnesin alg. Tuometin Vyriausyb usibr siek, kad iki
2008 met vidutinis darbo umokestis padidt iki 1800 lit.
Kitas siekis, kuris turjo bti gyvendintas - tai laipsnikas Lietuvos konkurencingumo
didjimas, anot Vyriausybs nari tik didinat konkurencij tarp moni ir kit kio subjekt galima
enkliai sumainti kain dydiu ir siektis, kad asmenys, kurie gauna maiausi darbo umokest
galt rinktis i keli darbo viet.
Neliko nepaliestas ir PVM tarifas, ia Vyriausyb savo planuose numat siekti, kad bt
minimaliai sutrumpintas PVM grinimo laikas numatyta tarif grinti per 5 dienas
( ankstesnis terminas siek 30 dien).

5 Ingos Bagdonaits. Magistrato baigiamasis darbas. Lietuvos Respublikos Vyriausybi program nuostatos finans
srityje1999 2006 metais; 2007 m.

6 Darbo partijos programa// http://www.darbopartija.lt/lt/programa/programa [ irta

2015 02 - 14].
5

Vyriausyb siek dar vieno kardinalaus plano tai gerinti mokesi administratoriaus ir
mokesi moktoj santykius. Viso tai turjo atsispindti per vadinamj - ,, alij koridori
princip, kurio esm -

supaprastinus ir pagreitinus pridtins verts mokesio grinim,

maksimaliai sumainti siningo verslo trikdym monms, atitinkanioms tam tikrus patikimumo
kriterijus.
Iki tol kalbjus tik apie mokesi mokjim, j sumainim ar geresn bendradarbiavim
su mokesi administratoriumi, Vyriausyb pasisak u tiksl kompensuoti pilieiams u valstybs
iperkam nekilnojamj turt. Tam jau net buvo numatyta tam tikra biudeto dalis ( jei tiksliau
154,5 mln. lit), pagal teiktin projekt pilieiams turjo kompensuojama u em, mikus bei
vandens telkinius.
I pateiktos partijos programos matyti, kad tryliktoji Vyriausyb, kuriai pirmininkavo A.
M. Brazauskas, daugiausiai dmesio skyr mokesi sistemai, taip pat stengsi utikrinti Lietuvos
verslo konkurencingumo didjim ne tik vietinje Lietuvos rinkoje, bet ir Europos Sjungos bei
pasaulinje rinkose.

1.1

Lietuvos Respublikos tryliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai

finans srityje

Nors Vyriausybs skelbiamos programos nuostatos labai skambiai nuskambjo per Lietuv,
pilieiai aikiai susivilioj Darbo partijos odi tikjosi dideli permain, bet tiek kils skandalas
su mintja partija, tiek ir nesklandumai dl trumpos Vyriausybs kadencijos ( priminsiu i tryliktoji
Vyriausyb isilaik tik du metus) stipriai pakoregavo jos programos gyvendinim. Pirmais
tryliktosios Vyriausybs darbas pasirod jau 2005 met balandio 4 d. nutarimu Nr. 361 Dl
minimaliojo darbo umokesio didinimo nuo 2005 met liepos 1 d. nustat naujus minimaliojo
darbo umokesio dydius darbuotojams, dirbantiems monse, staigose ir organizacijose,
neatsivelgdama nuosavybs form: minimalj valandin atlyg 3,28 lito ir minimalij
mnesin alg 550 lit; minimalusis darbo umokestis, palyginti su anksiau galiojusiu, buvo
padidintas 10 procent. Dl to nacionalinis biudetas 2005 metais daugiau gavo 19 mln. lit
gyventoj pajam mokesio7.
Kitas Vyriausybs laimjimas tai pasiektas tikslas laipsnikai didintis alies
konkurencingum, mat jau 2005 met birelio 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventoj
pajam mokesio statymo kai kuri straipsni pakeitimo statymas, kuriuo vadovaujantis 33
procent pajam mokesio tarifas laipsnikai mainamas 9 procentiniais punktais iki 24 procent.
Skatinant mokesi administratoriaus ir mokesi moktoj darnesn bendradarbiavim
mokesi surinkimo sritie buvo pakeistos Mokesio permokos (skirtumo) grinimo (skaitymo)
taisykls, patvirtintos Valstybins mokesi inspekcijos prie Finans ministerijos virininko 2005
m. lapkriio 28 d. sakymu Nr. VA-78. Pakeitimo tikslas pritaikius aliojo koridoriaus princip,
supaprastinus ir pagreitinus pridtins verts mokesio grinim, maksimaliai sumainti siningo
verslo trikdym monms, atitinkanioms tam tikrus 42 patikimumo kriterijus. Pridtins verts
mokesio permokos likutis pradtas grinti per 5 darbo dienas. Anksiau is terminas buvo 30
dien. Be to, numatyta galimyb mokesi permok (skirtum) grinti be moktojo praymo.
Sudariusi met biudet bei vertinus savo finansines galimybes Vyriausyb tsjo savo
paad kompensuoti Lietuvos Respublikos pilieiams u emes, pastatus ir vandens telkinius. Tai
7 Valstybins mokesi inspekcijos administruojam nacionalinio biudeto pajam surinkimo
apvalga. 2005 m.//http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10121222 [ irta 2015 02 - 14].

pavyko gyvendinti jau 2005 met pabaigoje, kai be adtj 154. 5 mln. lit tryliktoji Vyriausyb
dar papildomai skyr 150 mln. lit mintosioms kompensacijoms: i j 100 mln. lit
kompensacijoms u mikus, em ir vandens telkinius, o 50 mln. lit u pastatus ir kitus
priestatus.
I to, k deklaravo tryliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir to k jie visgi pasiek
galima daryti ivad, kad nors tuo laikmeiu situacija paioje Vyriausybje dl mintinos Darbo
partijos buvo kebli ( nereik pamirti Lietuvos mastu nuskambjusios korupcijos), visgi Vyriausyb
vargais negals stengsi ir bent jau didiausius tikslus pasiek.

2. Lietuvos Respublikos keturioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai

finans srityje
2006 metais Seimo pritarim ir palaiminim gavo Lietuvos Respublikos keturioliktoji
Vyriausyb ( darb pradjo 2006 met liepos 6 dien ir ts iki 2008 met lapkriio 18 dienos ).
Tuokart Ministru Pirmininku buvo paskirtas Gediminas Kirkilas. Keturioliktosios Vyriausybs
daugum sudar Lietuvos socialdemokrat partijos atstovai, taip pat Lietuvos valstiei
liaudinink sjunga, Liberal ir centro sjunga bei Pilietins demokratijos partij atstovai. Naujoji
vykdomoji valdia pasisak apie didesnius ir platesnius finans srities pokyius nepamirdama tsti
ir prie tai buvusios Vyriausybs pradt permain.
ios naujosios Vyriausybs vienas i pagrindini sprstin klausim buvo mokesi
sumainimas asmenims, gaunantiems maiausias pajamas. Keturioliktoji Vyriausyb ts prie tai
jos buvusios tryliktosios Vyriausybs tiksl skatinti vidutiniojo verslo pltimsi kartu suteikiant
verslininkams iimtin lengvat pltojant smulkj ir vidutin versl. Keturioliktoji Vyriausyb
nepamiro ir toki finans srii kaip mokesi administravimo, mokesi surinkimo program,
kuriomis siekta vis labiau sitvirtinti Europos Sjungos ir pasaulio rinkose.
Paskatinti skmingos Europos valstybi patirties Gedimino Kirkilo Valstyb usimojo
vesti progresin mokest. is mokestis paremtas tokiu modeliu - reikia perskirstyti mokesi nat
taip, kad nepasiturintys mokt maiau, o turtingieji mokt turto mokest ( labiau pasitrintys
turt susimokti u prestiines ir prabangos prekes preks ).
Paskutinis programos tikslas apm kio ir bsto sektorius, kuriuose mintoji Vyriausyb
deklaravo siek sumainti nekilnojamojo turto kain pokyius. Kad visa tai pasiekt G. Kirkilo
vadovaujama Vyriausyb jau 2006 metais pateik Seimui parengt Lietuvos Respublikos pajam
mokesio statymo 17 ir 21 straipsni pakeitimus, o tais paiais metais Seimas juos prim. Juose
nustatyta: kad i savo apmokestinamj pajam gyventojas gali atimti palkanas u vien kredit
vienam gyvenamajam bstui statyti arba jam sigyti.
Taigi keturioliktoji vykdomoji valdia savo programoje perm prie tai buvusios A. M.
Brazausko programos nuostatas ta apimtini, kur kalbama apie pltimsi Europos Sjungos rinkas,
tikslus sureguliuoti mokesi administratoriaus ir mokesi moktojaus santykius. I naujesni
9

programos nuostat galim pamatyti nuostatas kalbanias apie bst kain kilimo paabojim ir
naujo progresinio mokesio vedim.

2.1

Lietuvos Respublikos keturioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai

finans srityje
Nors keturioliktoji G. Kirkilo vadovaujama Vyriausyb valdioje ibuvo irgi nepalyginti

ilg laik du metus, ioji Vyriausyb nebuvo tokia jau pasiyminti kardinaliais savo plan
gyvendinimais. I ataskait pateikt Seimui matyti, kad nors ir ne visi, bet tam tikri finans srities
pokyiai visgi buvo gyvendinti.
Kertiniu siekiu finans srityje keturioliktoji Vyriausyb laik mokesi mainimo
skatinim maiausias algas gaunani piliei atvelgiu. Tad visai nenuostabu, kad is prioritetas
jau 2006 buvo pateiktas Seimui, kuris t pai met gruodio 7 d. prim Lietuvos Respublikos
gyventoj pajam mokesio statymo 20 straipsnio pakeitimo statym, pagal kurio nuostatas nuo
2007 met sausio 1 d. vietoj 290 lit taikomas 320 lit pagrindinis mnesinis neapmokestinamasis
pajam dydis, proporcingai padidinti ir individuals neapmokestinamieji pajam dydiai, kartu
padidjo ir papildomas neapmokestinamasis pajam dydis u auginamus vaikus. Nuo 2006 met
liepos 1 d. minimali mnesin alga padidinta iki 600 lit, o nuo 2007 met sausio 1 d. minimali
mnesin alga buvo padidinta iki 700 lit. Nuo 2006 met liepos 1 d. sumajo gyventoj pajam
mokesio tarifas- vietoj iki tol taikyto 33 proc. tarifo buvo pradtas taikyti 27 proc. gyventoj
pajam mokesio tarifas8.
Siekdami sudaryti palankesnes slygas finans sektoriaus pltrai, utikrinti jo stabilum ir
skland siliejim ES finans rinkas, pagal ES teis 2007 metais buvo patobulinti ir parengti nauji
teiss aktai, susij su finansini paslaug, finans rink, i rink dalyvi ir j prieiros institucij
veiklos reglamentavimu, finansinio stabilumo sistema, draudimo veikla.
Vyriausyb numat inagrinti atskir leidiam atskaitym, mainani apmokestinamj
peln, pripainimo tvarkos supaprastinamo galimybes, siekiant dar labiau sumainti administracin
nat ir snaudas, susijusias su j reglamentavimu. 2006 met spalio 19 d. priimtas Lietuvos
Respublikos pelno mokesio statymo kai kuri straipsni pakeitimo ir papildymo statymas, kuriuo
siekiama skatinti valdymo (holdingo) bendrovi steigimsi Lietuvoje: nustatytas specialus
mokestinis reimas bendrovi turim kit bendrovi akcij perleidimui ir, atsivelgiant kit ES
8 ,, Supra note 5 . 30psl.
10

valstybi praktik, nuo 2007 met sausio 1 d. tam tikras slygas atitinkani bendrovi pajamos,
gautos i atitinkam akcij perleidimo, neapmokestinamos. Taip pat, gerinant smulkiojo verslo
slygas, mintu statymu sudaryta galimyb individuali veikl vykdiusio gyventojo, kuris baig
vykdyti toki individuali veikl ir steig mon, sigytas ir nerealizuotas prekes perduoti tai monei
be mokestini padarini9.
Didiausia pergale ios Vyriausybs galtume laikyti padidint minimalij alg, taip pat
vis didesn pagreit gavo smulkiojo ir vidutiniojo verslo skatinimas. Apibriant ios Vyriausybs
darb keliais odiais galiu pasakyti, ji gerai vykd tai, kad buvo pradta pirmtaks su tam tikrais
nukrypimais.

9 ,, Supra note 5 30 psl.

11

3. Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai

finans srityje.
2008 m. lapkriio 28 d. Prezidentas Valdas Adamkus pasira dekret, kuriuo patvirtino
penkioliktosios po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo Vyriausybs sudt. Ministro pirmininko,
Tvyns sjungos - Lietuvos krikioni demokrat (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus
vadovaujamoje Vyriausybje buvo ei konservatori ministrai, trys Liberal sjdio (LS) atstovai,
po du ministerij vadovus delegavo Tautos prisiklimo partija (TPP) bei Liberal ir centro sjunga
(LiCS).
Penkioliktajai Vyriausybei atiteko sunks metai, nes 2008 2010 metais buvo pasaulio
ekonomin kriz, kuri taip pat paliet Lietuv. Kaip ir daugelyje valstybi, deimtimis procent
smuko vertybini popieri kursai, vartotojus toliau skurdino itin auktos naftos bei iaug maisto
produkt kainos. 20082010 m. ekonomin kriz Lietuvoje enkliai didino bedarbyst. Sumajo
beveik tredaliu eksporto apimtys, trauksi gamyba apie 4 tkst. Lietuvos moni bankrutavo arba
buvo priverstos nutraukti veikl isiregistruoti, o bedarbyst, nuo 80 tkst. okteljo net iki 320
tkst.
Vyriausyb savo programoje, kuri buvo patvirtinta Seimo Pirmininko Arno Valinsko 2008 m.
gruodio 9d., isikl daug sunki finansini tiksl, kuriuos tikjosi gyvendinti. Vienas i tiksl
buvo
padidinti akciz kurui iki dydi, ne maesni nei Europos Sjungoje nustatyt minimali dydi,
akciz suskystintoms dujoms pakelti ne maiau kaip dvigubai, taip pat didinti akcizus tabakui ir
alkoholiui, taip pat naikinti akciz lengvat maj alaus darykl gaminamam alui.10
Vyriausyb sipareigojo perirti veiklos ri, kurioms reikalingi verslo liudijimai, sra ir
mokesi dyd, iskyrus verslo liudijimus amatininkams, naikinant verslo liudijimus, kurie ikraipo
darbo rink ir sukuria nevienodas verslo slygas. Taip pat siekti, kad asmenys, turintys verslo
liudijimus, dirbt pagal individualiai veiklai taikomas apmokestinimo taisykles, sipareigojo
supaprastinti individualios veiklos administravim ir apskait.

10 Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs Veiklos programa. 2008 m.

gruodio 9d. 8 psl.
12

Tarp Vyriausybs svarbiausi darb buvo siekiamas korupcijos mainimas, kuris

gyvendinamas tokiais tikslais kaip: vykdant verslo dereguliavimo ir debiurokratizavimo politik,
diegiant konkurencij, aikesnius finansavimo mechanizmus, diegiant dereguliavimo, reguliavimo
periros iniciatyvas teritorij planavimo ir kituose sektoriuose, kuriuose iplitusi korumpuota
praktika.

3.1 Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai

finans srityje.
Penkioliktoji Vyriausyb, palengvino mokestin ir administracin verslo nat, sudar
geresnes verslo pradios galimybes. Sudarytos ypa geros slygos smulkiajam ir vidutiniam verslui
(ios mons sudaro didel Lietuvos ekonomikos dal) pelno mokesio tarifas sumaintas iki 5
procent. Taip pat buvo supaprastintos slygos steigti mones elektroniniu bdu ir be notarinio
patvirtinimo. Tai leidia sutaupyti l ir laiko steigti mon galima per kelias dienas.11
Kadangi pasaulins ekonomins krizs metu bedarbysts lygis Lietuvoje be galo padidjo,
Vyriausyb siek isprsti nedarbo problem, skatino jaunimo uimtum priimtomis Vyriausybs
parengtomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisomis, buvo pasiektas kompromisinis
socialini partneri susitarimas dl darbo santyki lankstumo, suminio darbo laiko apskaitos,
terminuot darbo sutari. Darbdaviams sudarytos patrauklios slygos darbinti patirties darbo
rinkoje neturinius asmenis nustatytos mokestins lengvatos ir subsidijos. Po i permain yra
akivaizdi teigiam poslinki, nedarbas Lietuvoje sumajo.
Penkioliktoji Vyriausyb, suvokdama korupcijos al visuomenei, kylanias grsmes
efektyviam valstybs valdymui ir ekonomikai, kov su korupcija savo programoje iskyr kaip
prioritetin srit. Kovojant su korupcija pirmiausia buvo mainta jos atsiradimo slyg, buvo
maintas pernelyg didelis biurokratijos ir reguliavimo mastas, naikintas sprendim diskrecijos ir
atskaitingumo disbalansas, diegta atsakomyb u korupcinio pobdio teiss paeidimus, ypa tose
srityse, kuriose didiausia korupcijos paplitimo galimyb, daugiausia

slyg piktnaudiauti

tarnybine padtimi: teiskra, teism ir teissaugos institucij veikla,

kio subjekt veiklos

prieira, vieieji pirkimai, sveikatos prieira, teritorij planavimas ir

statybos valstybin

prieira. Buvo pasiektas manomas teiskros proceso skaidrumas, ministerij lygmeniu pasiektas
vis teiss akt projekt vieinimo rodiklis, sumainta galimybi nevieu ir neskaidriu bdu daryti
tak teiskros procesui, priimti sprendimus, palankius tam tikroms interes grupms ar
11 Nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2011 met veiklos ataskaitos
pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui. 2012m. kovo 28d. Nr. 347, Vilnius. 5 psl.
13

sudaranius slygas reiktis korupcijai. Nustatyta aiki teiss akt, susijusi su verslo reguliavimu,
vieo skelbimo tvarka. Kaip rezultatas,

nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems

interesams 2011 metais uregistruota 3 procentais maiau negu 2010 metais, Finansini
nusikaltim tyrimo tarnyba atliko 55 ikiteisminius neteisto praturtjimo tyrimus, i j 3
ikiteisminiai tyrimai perduoti teism.
Siekiant neikraipyti konkurencijos, buvo pakeistos Verslo liudijim idavimo gyventojams
taisykls tvirtintos nuostatos, kad verslo liudijimus gali sigyti tik smulks verslininkai, o
didmenine prekyba usiimantiems verslininkams apribota galimyb mokti fiksuoto dydio pajam
mokest. Taip pat perirtas ir veikl, kuriomis gali bti veriamasi turint verslo liudijim, ri
sraas. Nuo 2012 m. gegus 1 d. sigaliojo reikalavimas kasos aparatus naudoti visiems
prekybininkams, iskyrus prekiaujanius lauko slygomis. Kad nebt paeisti proporcingumo ir
protingumo principai, Valstybin mokesi inspekcija gals atleisti nuo prievols naudoti kasos
aparat, kai jo naudoti nemanoma dl objektyvi prieasi arba jeigu tai mokesi moktojui
sukelia akivaizdiai neproporcing administracin nat. Atsisakyta ir prievols profilaktikai
aptarnauti fiskalinius kasos aparatus tai leido kio subjektams, naudojantiems iuos aparatus,
sutaupyti apie 9 mln. lit per metus ir sumaino darbo snaudas, susijusias su kasos aparat
profilaktinio aptarnavimo stebsena.
Daug ir skambiai buvo kalbta apie usienio investicij pritraukim, taiau didesnio
proverio ioje srityje nepavyko pasiekti, o tai reikia, kad stokota energingesni, kryptingesni
veiksm ir nesusidorota su svarbiausiu udaviniu sumainti biurokratij ir nereikaling
suvarym verslui nat.

14

4. Lietuvos Respublikos eioliktosios Vyriausybs isikelti tikslai finans

srityje
2012 metais gruodio 13 diena buvo patvirtinta eioliktos Vyriausybs programa, Ministru
Pirmininku tapo Algirdas Butkeviius. Savo programoje Vyriausyb yra nustaiusi tokiu tikslus kaip
pasirengimas Euro valiutai vesti, mokesi politikos gerinimas ir kiti.
eioliktoji Vyriausyb siek garantuoti tvar moni pajam augim ir tinkamai apmokam
darb, visomis mokesi ir biudeto politikos priemonmis mainti alyje infliacijos didjimo
grsm, skatinti gyventoj privai santaup investavim ekonomik, taip pat monms,
neturinioms pakankamai l sipareigojimams valstybei vykdyti, taikyti tarpusavio uskaitos ir
kitas paramos formas.
Tarp ios Vyriausybs tiksl taip pat buvo, atliekant kompleksin mokesi sistemos
perir, inagrinti galimyb vesti bendr nekilnojamojo turto mokest, kuris pakeist ir sujungt
dabartinius nekilnojamojo turto ir ems mokesius, gyvendinti konkreias priemones smulkiajam
ir vidutiniam verslui skatinti per kreditavimo sistem, geresn prieig prie finansavimo altini,
tikslingas mokesi lengvatas, administravimo natos mainim, skatindami darbdavius kurti naujas
darbo vietas, sudarydami geresnes slygas steigti naujas mones. Taip pat buvo siekiama utikrinti
sining mokesi mokjim, sandori, ypa viej pirkim, skaidrum. Tam kuo efektyviau
panaudoti visuotinio pajam deklaravimo, valstybs registr teikiamas galimybes, taip pat i esms
pertvarkyti asmen privai interes (turto) deklaravimo sistem.12

12 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs

programos. 2012-12-13. Valstybs inios, 2012-12-20, Nr. 149-7630
15

4.1 Lietuvos Respublikos eioliktosios Vyriausybs pasiekti tikslai

finans srityje.
eioliktoji Vyriausyb atliekant savo darbus pasiek daug usibrt tiksl. Tik pradjusios
dirbti Vyriausybs vienas ir i pirmj sprendim buvo iki 1 tkst. lit padidinti minimalij
mnesin alg. Tai turjo teigiam poveik darbo umokesio padidjimui, Sodros ir alies
biudeto vykdymui. MMA padidinimas reikmingai paveik smulkj sektori, kuriame enkliai
iaugo atlyginimai, nuo j sumokti mokesiai.
Pasirengta euro vedimui - nuo 2015 met Lietuva tapo 19 euro zonos nare.

Liepos mnes

Europos Sjungos Taryba prim galutin sprendim dl euro vedimo Lietuvoje. Tai ms
ekonomikos tolesnio augimo ir stabilumo pamatas. Tai ypa svarbu Ukrainos ir Rusijos vyki
kontekste. Sklandi euro integracija utikrina didesn saugum.
Siekiant sudaryti prielaidas sumainti pajam slpimo, sigyto turto pagrindimo fiktyviais
pajam gavimo altiniais ir mokesi nemokjimo rizik, numatant mokesi administratoriaus
teis rizikingiems mokesi moktojams duoti nurodym vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais
pinigais ir prievol gyventojams informuoti apie reikmingus atsiskaitymus grynaisiais pinigais,
2012 metais buvo priimtos Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo pataisos. Be
to, iuo statymu optimizuojamos mokestins nepriemokos atidjimo (idstymo) procedros,
numatomos priemons, kuriomis utikrinama mokesi nedeklaravimo prevencija ir skatinama
laiku vykdyti mokestines prievoles. 13
2014 m. rugsjo 24 d. Vyriausyb prim du svarbius sprendimus, kurie

tiesiogiai veikia

Lietuvos moni pajamas14 :

13 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2012 met veiklos ataskaita. 2013 m. kovo 18d.
14 http://lsdpkaunas.lt/index.php?
option=com_content&view=article&id=335:sesioliktoji-vyriausybe-nuveikti16

1. nuo 2014 m. spalio 1d. minimali mnesin alga didja 35 Lt (iki 1035 Lt).
2. Vyriausyb suvienodino ligos paalpos dyd visu ligos laikotarpiu - paalpa padidinta iki 80
proc. paalpos gavjo kompensuojamojo udarbio dydio. Prie tai i Sodros biudeto l
nuo treiosios iki septintosios (skaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos buvo mokama 40
proc., ir tik nuo atuntosios laikinojo nedarbingumo dienos 80 proc. paalpa nuo gavjo
kompensuojamojo udarbio dydio. Pirmosios dvi kalendorins laikinojo nedarbingumo
dienos apmokamos i darbdavio l. Tai Sodros biudetui papildomai atsieis apie 115,4
mln. lit.
Penkioliktos Vyriausybs metu kasos aparatai buvo privalomi visiems iskyrus lauko
slygomis dirbantiems asmenims, eioliktosios Vyriausybs metu nuo 2012 m. gegus 1 d.
sigaliojo reikalavimas kasos aparatus naudoti visiems prekybininkams. Tai sudar teisines
prielaidas skaidresniam mamenins prekybos operacij

apskaitymui ir veiksmingesnei

atsiskaitym grynaisiais pinigais kontrolei.

Taip pat be galo svarbu paminti, kad nuo 2012 met Lietuva tapo Ekonominio
bendradarbiavimo ir pltros organizacijos (toliau EBPO) Globalinio skaidrumo ir keitimosi
mokestine informacija forumo, kurio pagrindinis tikslas yra efektyvus tarptautinis
bendradarbiavimas mokesi srityje, nare. Pagrindinis forumo tikslas efektyvus tarptautinis
bendradarbiavimas mokesi srityje, tuo tikslu analizuojami vis forumo veikloje dalyvaujani
ali keitimosi mokestine informacija mechanizmai.

darbai&catid=58&Itemid=101 [irta 2015.02.17]

17

IVADOS
1. Vyriausybs programa finans srityje tai Vyriausybs usibrt tiksl pamatas finans sektoriuje.
Tai - dokumentas, kuriuo siekiama apsibrti Vyriausybs siekius ir

tiksl. Tai oficialus

dokumentas, kur prie Vyriausybei pradedant savo darb turi patvirtinti Lietuvos Respublikos
Seimas..
2. Rato darbe analizuot keturi ( 2004 2012 ... dabartin ... met)) Vyriausybi programos, kur
galime velgti tam tikrus atitikmenis jungianius ias visas vykdomsias valdias. Kaip viena i
toki nacionalins rinkos augimas ir skatinimas plstis Europos Sjungos bei pasaulio rink
plotmje. Kita tsa - mokesi moktoj natos mainimas bei minimalios algos klimas, ias
programos nuostatas nortasi gyvendinti per mokesi moktoj ir mokesi administratoriaus
glaudesnio bendradarbiavimo prizm. I pairos skambs ir gana drastiki nauji pakeitimai turjo
pagerinti finansin sektori, taiau susiklosiusios aplinkybs ( net dvi i ianalizuot Vyriausybi
tedirbo po 2 metus, Darbo partijos skandalo atgarsiai) minimaliai sumaino galimybes pasiekti
programos tikslu, kurie, ko gero, nekarta bus pastebti naujai atjusi Vyriausybi skelbtinose
programose.
3. Vienas i esmini pasiekt tiksl buvo vykdomas imok imokjimas pilieiams u valstybin
em, vandens telkinius ir pastatus su j priklausiniais. Jau 200 5 met valstybs biudete buvo
iskirta 250 milijon lit mintosios kompensacijoms idalinti.
4. Kaip vienu i esmini sieki Vyriausybs siek stabilesnio Lietuvos rinkos siliejimo Europos
Sjungos ir pasaulio rinkas tam 2007 metais buvo patobulinti ir parengti nauji teiss aktai, susij su
finansini paslaug, finans rink, i rink dalyvi ir j prieiros institucij veiklos
reglamentavimu, finansinio stabilumo sistema, draudimo veikla.
5. Nagrinjamu laikotarpiu daug dmesio susilauk mokesi administratoriaus ir mokesi moktoj
santyki gerinimo politika, buvo sutvarkyta ir perirta PVM mokesi grinimo tvarka kas
leido likutin mokesi dal sugrainti jau per 5 dienas. Laipsnikai gyvendinus Lietuvos
Respublikos Vyriausybs programoje numatytas sipareigojimas mainti gyventoj pajam

18

mokesio nat, proporcingai padidjo tiek individuals neapmokestinamieji pajam dydiai, tiek
papildomas neapmokestinamasis pajam dydis u auginamus vaikus.
6. Penkioliktos Vyriausybs umojis vesti aparatus visiems prekybininkas tuokart buvo gyvendintas
su iimtimis, tad nenuostabu, kad naujoji eioliktoji Vyriausyb dar kart gro prie io projekto, ir
nuo dabar visi be iimi prekybininkai turi turti kasos aparatus savo darbo vietoje. Sudarytos
prielaidos sumainti pajam slpimo, sigyto turto pagrindimo fiktyviais pajam gavimo altiniais ir
mokesi nemokjimo rizik, numatant mokesi administratoriaus teis rizikingiems mokesi
moktojams duoti nurodym vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir prievol
gyventojams informuoti apie reikmingus atsiskaitymus grynaisiais pinigais, 2012 metais buvo
priimtos Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo pataisos. Be to, iuo statymu
optimizuojamos mokestins nepriemokos atidjimo (idstymo) procedros, numatomos priemons,
kuriomis utikrinama mokesi nedeklaravimo prevencija ir skatinama laiku vykdyti mokestines
prievoles.
7. Apibendrintai galim konstatuoti, kad 2004 2012 met Vyriausybi programos nuostatos visgi
nebuvo visa apimtimi gyvendintos, nors ir pastebjom enkli mginim tai padaryti.

19

Literatros sraas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 11 d. nutarimas Nr. 728 Dl Lietuvos
Respublikos Vyriausybs darbo reglamento patvirtinimo// Valstybs inios. 1994, Nr. 63-1238;
2. Darbo partijos programa// http://www.darbopartija.lt/lt/programa/programa ;
3. Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss
universitetas, 2002. P. 674.
4. Ingos Bagdonaits. Magistrato baigiamasis darbas. Lietuvos Respublikos Vyriausybi program
nuostatos finans srityje1999 2006 metais; 2007 m.
5. Valstybins mokesi inspekcijos administruojam nacionalinio biudeto pajam surinkimo
apvalga. 2005 m.// http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10121222;
6. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs Veiklos programa. 2008 m.
7. Nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2011 met veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos
Respublikos Seimui. 2012m. kovo 28d. Nr. 347, Vilnius;
8. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos. 2012-1213. Valstybs inios, 2012-12-20, Nr. 149-7630;
9. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos. 2012-1213. Valstybs inios, 2012-12-20, Nr. 149-7630;
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2012 met veiklos ataskaita. 2013 m. kovo 18d.
11. http://lsdpkaunas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=335:sesioliktoji-vyriausybenuveikti-darbai&catid=58&Itemid=101.

20