institutis perioduli samecniero Jurnali) tomi XII, gv., 182-186
maia maWavariani, harun Cimqe
Se-+h/s+R mimdevrobisaTvis
imisaTvis, rom ganxorcieldes zmniswinisa da zmnis fuZis sinTezuri
morfosintaqsuri warmoqmna, saWiroa, gamoiyos semantikuri velebi zmniswinebTan Serwymul zmnaTa fuZeebisTvisac. Cveni azriT, Se-+h/s+R yalibi warmoadgens erT-erT sinTezirebul semantikur vels, romlis zogadi Sinaarsobrivi maxasiaTebelia: moqmedeba, procesi, mdgomareoba sxvis mimarT (m. maWavariani, 1980, gv. 44). gansaxilvel sakiTxs axlavs erTi damatebiTi niuansi: mocemuli modeli, garda leqsikuri semantikuri niSnebisa, moicavs oden TanxmovniT warmodgenil mesame piris niSans Hh/s-s. amdenad, gasarkvevia, ra Sinaarsobriv-funqciuri roli ekisreba mas am semantikur velSi. ganvixilavT mocemuli zogadi velis (sxvis mimarT moqmedeba, procesi, mdgomareoba) Sinaarsobriv ganfenas, romelic warmodgenilia konkretuli leqsikuri donis saqcevi mniSvnelobebis saxiT. amisaTvis saWiroa gavaanalizoT modelSi Semavali zmnaTa fuZeebis mniSvnelobebi da Se-+h/s- s funqciebi TiToeuli saqcevis mimarT. pirveli saqcevi: xmis gamocema sxvis mimarT: am SemTxvevaSi erTpiriani aqtiuri zmnis amosaval fuZeze (Zirze) Se-+h/s-s darTviT iwarmoeba orpiriani gardauvali zmna micemiT brunvaSi dasmuli iribi damatebiT. vnaxoT, ra Sinaarsis fuZeebi (Zirebi) Sedis am saqcevSi. davasaxelebT ramdenime nimuSs: bzuis is > Se-h-bzuis is mas; knavis is > Sehknavis is mas; kivis is > Sehkivis is mas (sul 18 zmna). am tipis zmnebs axasiaTebs Semdegi Taviseburebani: a) aqvT i- Temis niSani, romelic, Cveni azriT, gamoxatavs xmis permansivobas, mis gabmul xasiaTs; b) qegl-is mixedviT, isini dasturdeba oden awmyos wreSi; g) maTi zogadi aspeqturi maxasiaTebelia _ statikuroba. amdenad, isini ver awarmoeben aspeqtur konkretul opoziciebs da pirobiTad SeiZleba daxasiaTdnen, rogorc uaspeqto zmnebi. am tipis yvela zmna gardauvalia. pirveli saqcevis qvesaqcevi: misi Sinaarsobrivi saqcevia agreTve xmis gamocema sxvis mimarT. zmnebi imave fuZeebs Seicaven, oRond gansxvavebulad iwarmoebian amosavali gardamavali orpiriani zmnebisagan, amitom maTi fuZe gavrcobilia. Sdr: a-bzuvl-eb-s is mas (sax. br.) < Se-h- bzuvlebs is mas (mic. br.). aseve iwarmoeba sxva msgavsi zmnebi: a- knavlebs>Sehknavlebs; akivlebs>Sehkivlebs (sul 18 zmna). amgvari transformaciis Sedegad gardamavali zmna xdeba gardauvali, anu, velis sazrisis Sesabamisad, pirdapiri obieqti gardaiqmneba iribad. amave qvesaqcevSi Semodis warmoebis mixedviT gansxvavebuli, reduplicirebuli fuZeebiani zmnebic: maTi amosavalia agreTve orpiriani gardamavali zmnebi a-gugun-eb-s tipisa: Sehgugunebs, Sestiktikebs, Sehyayanebs, Sehyroyinebs is mas (mic. br.). Sehbzuvlebs tipis zmnebTan erTad aspeqturi TvalsazrisiT maT zogi saintereso Tavisebureba axasiaTebs: konteqstis mixedviT es formebi SeiZleba gamoxatavdnen sxvadasxva tipis aspeqts: a) moqmedebis an procesis dinamikurobas da namyo-myofadSi srul aspeqts: Sehfrutunebs (sruli myofadi) _ Sehfrutuna (sruli wyvetili) _ Seufrutunebia (sruli TurmeobiTi). zmna transformirdeba gardauvlad da pirdapiris nacvlad warmoqmnis irib damatebas; b) igive forma sxva konteqstSi SeiZleba gavigoT rogorc statikuri, uaspeqto, oden awmyo mwkrivSi (pirveli saqcevis sazrisis mixedviT); Sehfrutunebs is mas = frutuniT exmianeba is mas; g) Tu konteqstis mixedviT imave tipis zmnas moscildeba iribi damateba da is erTpiriani gaxdeba, maSin is avtomaturad Seicvlis rogorc semantikur vels (da ara mxolod saqcevs), ise aspeqtur maxasiaTebels: Sehfrutunebs is + frutuns daiwyebs: erTpiriani, dinamikuri, procesis sawyisi mdgomareobis gamomxatveli forma (inqoativi). semantikuri veli: moqmedeba, procesis, mdgomareobis partituloba. Se- zmniswinic velis sazrisis Sesabamisad aqtualizebulia meore diferencialuri mniSvnelobiT: ara mijnasTan miaxloeba/damTxveva, aramed moqmedeba, procesis, mdgomareobis partituloba. sagulisxmoa, rom am SemTxvevaSi zmna sxvagvarad awarmoebs TurmeobiTs: Seufrutunia (Seufrutunebia-s nacvlad). meore saqcevi: sxvis mimarT cqera (anu mimarTuli xedva). esenia statikuri, uaspeqto, mxolod awmyos wreSi xmarebuli zmnebi: Sehfofinebs, Sehyurebs, Sescicinebs is mas (sul 6 zmna). amosavalia medio- statikuri erTpiriani zmnebi. dadasturda mxolod erTi statikuri zmna gansxvavebuli warmoebisa: SesCerebia is mas. Taviseburia am mxriv xedva zmna. sakuTar semantikur velSi is mimarTulebis mixedviT aramarkirebulia da velis aramarkirebul sawyis wyaros warmoadgens. Cveni azriT, swored amis gamo konteqstis mixedviT is sxvadasxva mniSvnelobas iRebs da sxvadasxva velSi SeiZleba aRmoCndes. Sdr., erTi mxriv: xedavs is mas, naxavs is mas (sax. brunva), naxa man is, unaxavs is mas. es aris miumarTavi, gardamavali, supleturi zmna, sruli/usruli aspeqtisa (b. jorbenaZe, 1985, gv. 124). Se- zmniswins saerTod ar dairTavs; meore mxriv: xedavs is mas, Se[h]xedvs is mas, Se[x]eda man mas _ gardauvali (sxvis mimarT xedva), oden sruli aspeqtisa. aq sruliad aSkaraa sxvisken mimarTuli moqmedebis velis sazrisiseuli dawola. mesame saqcevi: sxvis mimarT moZraoba an romelime saxis sxva aqtivoba: funqciurad es tipi hgavs zemoganxilul saqcevebs. davasaxelebT ramdenime nimuSs: Sehbrunavs, Sestrialebs, SesTamaSebs is mas (TamaSiT gars evleba). amosavali zmnebi erTpiriani statikuri, uaspeqto zmnebia. Seicavs damatebiT niSans "garSemo"; Sesdevs (aRmarTs), SehfarTxalebs is mas. zmnebi gardauvali, statikuri, uaspeqtoa (sul 8 zmna). ra SeiZleba iTqvas am sami saqcevis mixedviT zogadad Se-+h/s yalibis sazrisiseuli funqciis Sesaxeb? aSkaraa, rom mocemul modelSi semantikuri dominanti aris Se- zmniswinis ZiriTadi diferencialuri semantikuri niSani: moqmedebis, procesis, mdgomareobis mijnis markireba, masTan miaxloeba-mijra/damTxveva. Se- zmniswini uzrunvelyofs am tipis zmnebis specifikur, miznisken mimarTul xasiaTs da axdens h/s-s SesaZlebel funqciaTa Soris swored am konkretuli mniSvnelobis aqtualizacias, ganapirobebs kidec h/s-s warmoqmnas iribi obieqtis (miznis) markirebis funqciiT, amosavali fuZis mniSvnelobiT gauTvaliswinebeli zogadi roliT. meoTxe saqcevi: grZnoba-aRqmis sazrisis ganmcdel pirTan mimarTebis markireba. am saqcevis statikuri variantebia: Sestkiva mas guli, Seswevs (ZaluZs) mas is; SesWirs mas is ("yvelasi Se-g-Wirs, Seni Tavi ki dagviwyebia"). rogorc vxedavT, niSani "sxvis mimarT" aqac ar aris ugulebelyofili. adamianis gulistkivili, Zala, Wiri da sxva gancda sxvis mimarT ganicdeba, oRond am tipis zmnebSi erTi garemoeba iqcevs yuradRebas: statikuri zmnebi pirvelsa da meore pirSi oden manis rigs hguoben: Semtkiva (SeuZlebelia Sevtkiva), Semwevs (SeuZlebelia Sevwev), SemWirs (SeuZlebelia SevWir). riT SeiZleba amis axsna? Cveulebriv am zmnebs inversiuls uwodeben, magram es aris formaluri subieqt- obieqtis poziciis Senacvlebis dafiqsireba da ara axsna. zmna ki am SemTxvevaSi sruliad sxva sazriss gamoxatavs. saqme exeba ara subieqts an obieqts, aramed grZnobis an aRqmis ganmcdels, pirs, romelic CaZirulia am procesSi, da swored am mxriv aris markirebuli, amitom amis dasafiqsireblad agreTve gamoyenebuli unda yofiliyo markirebuli piris niSani, iseTi piris niSani, romelic introvertul inagentur process gamoxatavs da ara nebelobiT, agentur, mis mier kontrolirebad sagans. aseTi piri ki mxolod manis rigiT SeiZleba iyos gamoxatuli (m. maWavariani, 1980). es kargad Cans am tipis dinamikuri zmnebis magaliTze: Sehbraldeba (Sehbralda, Sehbralebia) mas is; Sescivdeba (Sescivda, Sescivebia) mas is, Sescxveba (Sescxva, Sescxomia) mas is, oden srulaspeqtiani formebiT (sul 9 zmna). aRsaniSnavia, rom Tu h/s-s ar vixmarT, zmna srulebiT sxva Sinaarss gamoxatavs: Secivdeba, Secivda, Secivebula niSnavs odnav Secivebas da avtomaturad partitivis vels miekuTvneba. agreTve, Tu am zmnaTagan romelime vinis rigs Seegueba, isev avtomaturad sruliad sxva mniSvnelobas miiRebs, sxva velSi aRmoCndeba: Sevwev="raRacas Sig gadavaadgileb". sainteresoa, rom am tipis dinamikuri zmnebi zogjer eguebian vinis rigs, magaliTad: Sevbraldebi me mas, Sevjavrdebi, SevZagdebi me mas da misT. magram am SemTxvevaSi neitraluri, miumarTavi vinis rigi gamoxatavs ara semantikurad markirebul ganmcdels, aramed gancdis sagans, rac agreTve adasturebs Cvens varauds. magram maSin Cndeba logikuri kiTxva: ra mimarTulebaSia Tqmuli sxvis mimarT moqmedebis an procesis ZiriTad sazrisTan? manis rigi xom ar SeiZleba iyos "sxva"? saqme isaa, rom am SemTxvevaSi procesis mijna, telikuri wertili swored ganmcdelia, manis rigiTa da iribi, micemiTi brunviT markirebuli aqtanti, amitom misken aris mimarTuli Se-+h/s- modeliT nagulisxmevi procesi. Tuki inversiis cnebas raime mniSvneloba eniWeba, is swored amas gulisxmobs. mijna Semotrialebulia ganmcdelisken da ara gancdis sagnisken. mexuTe saqcevi: sxvadasxva saxis moqmedeba sxvis mimarT. am tipis zmnaTa amosavali forma gamoxatavs sxvadasxva saxis gardamaval moqmedebas, romelic bunebiTad Seicavs rogorc pacienss, ise im pirs, romliskenac aris mimarTuli moqmedeba, anu vinis rigis mimarT sxva pirs, amitom Se- zmniswinis gareSec xorcieldeba semantikuri veliT nagulisxmevi Sinaarsi: hgvris is mas, sZRvnis is mas, sTavazobs is mas, hkidebs is mas da misT. ( sul 36 zmna). es zmnebi Tavisuflad awarmoeben aspeqts da ganarCeven srul/usrul saxeobebs. aq erTi Tavisebureba SeiniSneba: h/s yovelTvis warmoqmnis oden irib damatebas, magram mas zogadi rolis garda (sxva) zmnis Sinaarsis mixedviT damatebiT aqvs sxvadasxva konkretuli aqtanturi rolebic: adresatis (hgvris), miznis (styorcnis), lokativis (hkidebs) funqciiT. maSin ra funqcia akisria am SemTxvevaSi Se- zmniswins? cxadia, rom mas dominanturi semantikuri funqcia aRar ekisreba, amas itvirTebs zmnis fuZe. Tumca am SemTxvevaSic aqtualizebulia zmniswinis pirveli diferencialuri niSani _ mijnasTan miaxloeba. samagierod, am saqcevSi mJRavndeba zmniswinis Zala _ daupirispiros erTmaneTs sruli da usruli aspeqturi formebi da amaSia misi dominanturi rolic. enam TiTqos daicva ekonomiis principi da semantikuri funqciebi proporciulad gaanawila; sadac semantikurad dominanturia zmnis fuZe, iq ganTavisuflda zmniswinis aspeqtis mawarmoebeli Zala. iSviaTad gvxvdeba velebis gadakveTis SemTxvevebic. magaliTad, Sehberdeba miekuTvneba rogorc sxvis mimarT moqmedebis vels, ise urTierTmoqmedebis velsac: erTmaneTs Sehberdnen. xSirad calke aRebuli zmna ver iTavsebs h-/s-s da maSin Se- zmniswini TviTon warmoqmnis mas iribi obieqtis Sesabamisi rolebiT. magaliTad: Sehberavs, Sehbuzunubs, SesTamaSebs, Sescicinebs da sxva mravali. am TvalsazrisiT sainteresoa, rom imave funqcias zogjer Se- asrulebs h-/s- gareSec. magaliTad: Sevedrebs, Sexocavs, SeRiRinebs... amrigad, Se-+h/s+R yalibSi semantikuri dominanti aris Se- zmniswinis ZiriTadi diferencialuri niSani: moqmedebis, procesis, mdgomareobis proqsimaluri mijna, masTan mijra-damTxveva.
damowmebuli literatura
g. gogolaSvili.., 1989 - g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia,
qarTuli enis zmnuri fuZeebis leqsikoni, Tb., 1989. m. maWavariani, 1980 - m. maWavariani, qcevis kategoriis sakiTxisaTvis: ike, t. XXII, Tb., 1980. qegl - qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, t. VII, Tb., 1962. b. jorbenaZe, 1985 - b. jorbenaZe, qarTuli enis fakultatiuri gramatikis sakiTxebi, Tb., 1985. b. jorbenaZe.., 1988 - b. jorbenaZe, m. kobaiZe, m. beriZe, qarTuli enis morfemebisa da modaluri elementebis leqsikoni, , Tb., 1988.
HARUN CHIMKE, MAIA MACHAVARIANI
THE FOLLOWERS OF SHE-S AND H-S+R
Like other prepositions, "she-" expresses the following relationships: a) semantic
features of a preposition "she-" and a verb root coinside with each other. b) Semantic features of a preposition "she-" and a verb root are not identical (don’t coinside with each other). c) the features of prepositionsand directives don’t coinside with each other and in the cause of it we get general semantic characteristics: the change in action and process. The order of "she-"+h/s-ch is depended on the verb and its surroundings. Preposition "she-" activate the function of h/s from the angel of syntax it produces indirect object with actions, which perform the general ectantive role in the direction of a subject. If h/s acts without a preposition "she-" in this case the function of "she-" and h/s coinside and enrich each other.