6. Inkst akmenligs etiologija, patogenez.

Inkst akmenligs etiopatogenez nra visikai nustatyta. Yra akmen susidarymo pagrindins
teorijos, kurios viena kit pildo:
1) kristalizacijos teorija
2) koloid arba matric teorija.
Remiantis kristalizacijos teorija teigiama, kad esant persotintam lapimui susidaro kristalai, kurie
sulimpa. Jiems susilpninti padeda organin mediagos.
Remiantis koloid (matricos) teorija teigiama, kad inkst iskirtos organins mediagos
(uromukoidai) sudaro matric, ant kurios nusda drusk kristalai ir sudaro akmens pagrind.
Be i pagrindini akmen susdarymo prieasi takos turi kristalizacijos inhibitori stoka
lapime. Inhibitoriai gali bti organiniai (didelio molekulinio svorio gliukoproteidai) ir neorganiniai
(magnio jonai, cinkas). Trkstant inhibitori lapime, drusk kristalai sulimpa ir susidaro akmenys.
Kristalizacij lemia ir epitaksijos (isidstymo) procesas, t.y. mediagos jonai kristale isidsto
taisyklinga tvarka (kristaline gardele). Tam tikros gardels dalys struktrikai gali bti panaios
kitos ries kristalo gardeles, ir antrosios kristalai gali augti ant pirmojo paviriaus (pvz., ant
lapimo rgties kristalizacijos branduolio kalcio oksalato kristalai).
Naujausia inkst akmen susidarymo idini teorija yra kraujagyslins (vaskulins) kalcifikacijos
idini teorija, kuria remiantis teigiam, kad dl aterosklerozini pokyi susidaro speneli (papil)
smulkij kraujagysli kalcifikatai, kurie vliau siskverbia kanalli spind ir, esant persotintam
lapimui, virsta kristalizacijos branduoliais.
Skirtingos chemins sudties inkst akmenims formuotis svarbs yra tam tikri veiksniai.
lapimo rgties akmenlig. Ji sudaro 15 25% visos inkst akmenligs. Jai prasidti turi takos:
1) hiperurikozurija, t.y. nuolatinis lapimo persotinimas lapimo rgtimi;
2) maas lapimo pH (pH 4,5 5,5). Esant lapimo pH 7,0 lapime urat itirpsta 20 30 kart
daugiau, negu esant lapimo pH 5,0;
3) maas iskiriamo lapimo kiekis dl karto klimato, dirbant kartoje aplinkoje ir per maai
vartojant skysi.
Skiriama:
1) idiopatin lapimo rgties akmenlig, jei nra hiperuremijos ir hiperurikozurijos, yra tik
maas lapimo pH;
2) lapimo rgties akmenlig dl hiperurikemijos, esant navikams, sergant
mieloproliferacinmis ligomis ir kt.;
3) netekus per daug skysi prakaituojant, viduriuojant(kolitai) ir panaiai.
4) Dl urikozurini vaist ilgo vartojimo ( salicilat, tiazit) arba vartojant daug purin
turinio maisto(msos, sardini ir kt.)
Kalcio lapimo akmenlig (kalcio oksalatai ir kalcio fosfatai su kalcio oksalatais). i akmen ris
susidaro apie 75% inkst akmenligs. Jai prasidti takos turi hiperkalciurija. Hiperkalciurija gali
bti dl:
1) per didels kalcio absorbcijos ir arnyno (koreguoti galima kalio fosfatais);
2) inkst kanalli nesugebjimo pakankamai reabsorbuoti kalcio;
3) hiperparatiroidizmo, jei dl pratireoidinio hormono pertekliaus didja kalcio rezorbcija i
kaul;
4) apsinuodijimo vitaminu D;
5) tvrus kaulus, dl metastazi kauluose ir kt.
Hiperoksalurija yra glaudiai susijusi su kalcio oksalato akmen susidarymu. Hiperoksalurija gali
bti:
1) eterin, jei nesujungti su kalciu ir magniu oksalatai absorbuojami i arnyno krauj;
2) pirmin tai reta gimta fermentin patologija, sukelianti intensyv akmen formvimasi ir
nefrokalcinoz;
3) idiopatin (daniausia), jei nra eterins ir pirmins hiperoksalurijos.

Jos prieastys neaikios.

Magnio amonio fosfatiniai akmenys struvitai ((tripelfosfatai) sudaro 10 15 procent visos inkst
akmenligs. Susidaro esant lapimo tak infekcijai (pielonefritui). Sutrikus lapimo tekjimui i
inkst (susiaurjimai, vezikoureterinis refliuksas) , esant lapimo tak svetimkniams (silai,
kateteriai, drenai ir kt.). ie akmenys susidaro arminiame lapime (pH > 7,0).
Cistiniai akmenys sudaro 1-2 proc. inkst akmenligs. Cistinurija yra gimtas, paveldimas procesas
sutrikus cistino absorbcijai arnyne. Cistinas gerai tirpsta arminiai Ph ir blogai rgiame pH.