BK Komentaras III

UDK 343(474.
5)(094)
Li307
Komentaro autoriai:
Armanas ABRAMAVICIUS
Marius AIDUKAS
RitaALIUKONIENE
Agne BARANSKAITE
Agne BARANSKAITE,
AndZej CAIKOVSKI
Agne BARANSKAITE,
Laima GARNELIENE
Agne BARANSKAITE,
Vytas MILIUS
Anna DRAKSIENE
Oleg FEDOSIUK
Girius IVOSKA
Pranas KUCONIS
Jonas PRAPIESTIS
Edvardas SINKEVICIUS
Dainius STASIULIS
Gintaras SVEDAS
213,216,219,220,222, 223,270-282 straipsniai

295-297 straipsniai
253, 254, 300 ir 301 straipsniai
256', 257', 259-269 straipsniai
253' straipsnis
311-313 straipsniai
291-293 straipsniai
286-290 straipsniai
249-252, 283-285, 294, 298, 299, 307-310
straipsniai
214,215 straipsniai
255, 256, 257 ir 258 straipsniai
225-248 straipsniai
302, 303-306 1 straipsniai
217,218,221,224 straipsniai
302 1, 314-330 straipsniai, Baudziamojo kodekso
priedas
Vyriausiasis mokslinis redaktorius prof. habil. dr. Gintaras Svedas

Moksliniai redaktoriai: doc. dr. Egidijus Bieliunas, doc. dr. Agne Baranskaite
Sudarytojas doc. dr. Jonas Prapiestis
Armanas Abramavicius, 20
Marius Aidukas, Rita Aliukoniene, 20
Agne Baranskaite, Anna Draksiene, 201
Andzej Caikovski, Oleg Fedosiuk, 201
Laima Gameliene, Girius Ivoska,
Vytas Milius, Pranas Kuconis,
Jonas Prapiestis, Edvardas Sinkevicius,
Dainius Stasiulis,
Gintaras Svedas,
VI Registfll centras, 2010,
ISBN 978-9955-30-076-2 (II dalies 2 knyga)
ISBN 9955-557-53-2 (bendras)
-TURINYS
str. psi.
pRATARME ...........................................................................................
15
SPECIALIOJI DALIS .................................................. 213-330
19
XXXII SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR BAUDZIAMIEJI

NUSIZENGIMAI FINANSTJ SISTEMAI ........................... 213-224
20
213 straipsnis. Netikrq pinigq ar vertybiniq popieriq

pagaminimas, laikymas arb a realizavimas ..... ..... .... ..... ...... ...... .
214 straipsnis. Netikros elektronines mokejimo
priemones gaminimas, tikros elektronines mokejimo
priemones klastojimas ar neteisetas disponavimas
elektronine mokejimo priemone arb a jos duomenimis ... ..... ....
215 straipsnis. Neteisetas elektronines mokejimo
priemones ar jos duomenq panaudojimas .. .... ..... ........ .. ......... .. .
216 straipsnis. Nusikalstamu bfidu igytq pinigq ar
turto legalizavimas... .. ..... ...... ............ .. ...... ... .... ..... .... ...... ...... ...... .
217 straipsnis. Prekyba vertybiniais popieriais
pasinaudojant vidai neatskleista informacija...........................
218 straipsnis. Manipuliavimas vertybiniq popieriq kaina......
219 straipsnis. Mokesciq nesumokejimas ..................................
220 straipsnis. Neteisingq duomenq apie pajamas,
peln~ ar tort~ pateikimas .. .......... ...... ... ..... ..... ... .... ........ ........ .. ....
221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito
dokumento nepateikimas.............................................................
222 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas .....................
223 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas...........................
224 straipsnis. Netikrq ar suklastotq pasto
zenklq, vaziavimo ar kitokiq bilietq, banderoliq
arkitq oficialiq zymejimo zenklq pagaminimas,
laikymas ar realizavimas .............................................................
20
28
36
40
48
53
56
62
65
68
72
75
XXXIII SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

BAlJDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI VALSTYBES
TARNYBAI IR VIESIESIEMS INTERESAMS ................. 225-230
80
225 straipsnis. Kysininkavimas......................................................
80
5
Thrinys
stro
226 straipsnis. Tarpininko kysininkavimas
ooo ooo
227 straipsnis. Papirkimas Oooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooo
228 straipsnis. Piktnaudziavimaso ooo
oooo
228 1 straipsnis. Neteisetas teisiq i daikt~t iregistravimas oooooooooo
229 straipsnis. Tarnybos pareigq neatlikimas ooooooooooooooooooooooooooo
230 straipsnis. S~tvokq isaiskinimas
Ooo
oooo
oo
0
00 0
000 0
00 0
00 0
00 0
000 0
000 0
00 0
000 0
000 0
XXXIV SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

BAUDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI TEISINGUMUI
000 0
000 0
000 0
00 0
00
000 0
000
231-248
00000000
231 straipsnis. Trukdymas teisejo, prokuroro,

ikiteisminio tyrimo pareigfino, advokato ar antstolio veiklai...ooo
232 straipsnis. Nepagarba teismuiooooooooooooooooOOOOOOOooooooooooooooooooooooo
233 straipsnis. Poveikis Iiudytojui, nukentejusiam
asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertejui oooooooooooooooooooooooooooooo
234 straipsnis. Poveikis nukentejusiam asmeniui,
kad sis susitaikytq su kaltininku
oo
ooo oO
oo
235 straipsnis. Melagingi parodymai, isvados ir vertimas
236 straipsnis. Melagingas iskundimas ar
pranesimas a pie nebfit~t nusikaltim~t
oo
ooo
237 straipsnis. Nusikaltimo ar nusikaltim~t
padariusio as mens slepimas oooo
oooo
238 straipsnis. Nepranesimas apie nusikaltim~t .. ooooooooooooooooooooooo
239 straipsnis. Laisves atemimo istaigos darbo
dezorganizavimas
oooo ooo ooo o oooooo o ooo o
240 straipsnis. Kalinio islaisvinimaso
Oo
241 straipsnis. Kalinio pabegimas
ooo
242 straipsnis. Vengimas atlikti aresto, laisves
atemimo bausm~ arba sugrizti i kardomojo kalinimo viet~t
243 straipsnis. Vengimas atlikti su laisves
atemimu nesusijusias bausmes arba baudziamojo
poveikio priemones o o oo
oo
ooo ooo
o
244 straipsnis. Juridiniam asmeniui paskirtos
bausmes nevykdymasooo
oooo oooo
ooo
oooo
245 straipsnis. Teismo sprendimo, nesusijusio su
bausme, nevykdymas ooo
ooo oo o
Ooo
0
00000 0
00 0
00 0
0000 0
00 0
00 0
00
00 0
00 0
00 0000
000 0
000 0
000 0
00 0
000 0
00
00 0
000 0
000 0
000 0
00
00 0
00 0
0 0
000 0
00 0
0 0
00 0
00 0
000 0
00 0
0 0
0 0
00 0
00 0
00 0
00 0
0 0
00 0
0 0
00 0
00 0
00
0000
00
000
000 0
000 0
00 0
000 0
0000 0
00 0
00 0
00 0
0 0
00 0
00 0
00 0
00 0
000 0
00 0
00 0
00 0
00 0
0 . 00 0
00 0
000 0
000 0
Thrinys
str. psi.
246 straipsnis. Aprasyto ar arestuoto turto arba
turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybes
teises apribojimas, perleidimas, paslepimas,
sunaikinimas ar sugadinimas .... .................................................. 214
247 straipsnis. lkiteisminio tyrimo duomenll
atskleidimas be leidimo ............................................................... 217
248 straipsnis. S~vokq isaiskinimas .. .... ... ..... ....... .. ......... ... ..... ... 223
:XXXV SKYRIUS. NUSIKALTIMAI VISUOMENES
SAUGUMUI ........................................................................... 249-252 224
249 straipsnis. Nusikalstamas susivienijimas................................
250 straipsnis. Teroro aktas ........................................................
250 1 straipsnis. Terorizmo kurstymas ........................................
251 straipsnis. Orlaivio, laivo arba stacionarios
platformos kontinentiniame selfe uzgrobimas...........................
252 straipsnis. Zmogaus pagrobimas ikaitu ..............................
224
232
239
242
247
XXXVI SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

BAUDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI, SUSIJF;; SU
DISPONAVIMU GINKLAIS, SAUDMENIMIS,
SPROGMENIMIS, SPROGSTAMOSIOMIS AR
RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDZIAGOMIS
ARBA KARINE JRANGA ..................................................... 253-258 252
253 straipsnis. Neteisetas disponavimas
saunamaisiais ginklais, Saudmenimis,
sprogmenimis ar sprogstamosiomis medziagomis .....................
253 1 straipsnis. Neteisetas tarpininkavimas del
karines ;rangos perdavimo..........................................................
254 straipsnis. saunamojo ginklo, saudmenq,
sprogmenq ar sprogstamqjq med.Ziagq pagrobimas .................
255 straipsnis. Saunamojo ginklo, Saudmenq,
sprogmenq ar sprogstamqjq med.Ziagq laikymo
taisykliq pazeidimas.....................................................................
branduolinemis ar radioaktyviosiomis
med.Ziagomis arba kitais jonizuojanciosios
spinduliuotes saltiniais.................................................................
252
258
263
266
270
7
Turinys
str. psi.
256 1 straipsnis. Grasinimas panaudoti
ar kitaip paveikti arba neteisetai {gyti
branduolines ar radioaktyvi~tsias medfiagas arba
kitus jonizuojanciosios spinduliuotes saltinius ......................... .
257 straipsnis. Teiseto disponavimo
branduolinemis ar radioaktyviosiomis
medfiagomis arba kitais jonizuojanciosios
spinduliuotes saltiniais taisykliq pazeidimas ............................ .
257 1 straipsnis. frenginiq sprogstamosioms
medfiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms
medziagoms gaminti gaminimas arba jq gamybos
technologijq ar instrnkcijq rengimas ar platinimas ................ .
nesaunamuoju ginklu .................................................................. .
XXXVII SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR
BAUDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI, SUSIJF,: SU
DISPONAVIMU NARKOTINEMIS AR
PSICHOTROPINEMIS, NUODINGOSIOMIS
AR STIPRIAI VEIKIANCIOMIS MEDZIAGOMIS ........ 259-269
narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis be
tikslo jas platinti ......................................................................... .
260 straipsnis. Neteisetas disponavimas narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis turint
tiksl~t jas platinti arba neteisetas disponavimas labai
dideliu narkotiniq ar psichotropiniq medziagq kiekiu ............ .
261 straipsnis. Narkotiniq ar psichotropiniq
medziagq platinimas nepilnameciams ....................................... .
262 straipsnis. frenginiq narkotinems ar
psichotropinems medziagoms gaminti gaminimas
arba narkotiniq ar psichotropiniq medziagq
gamybos technologijq ar instrukcijq rengimas ........................ .
263 straipsnis. Narkotiniq ar psichotropiniq
medziagq vagyste, prievartavimas arba kitoks
neteisetas uzvaldymas ................................................................. .
264 straipsnis. Lenkimas vartoti narkotines ar
psichotropines medziagas ........................................................... .
Turinys
str.
265 straipsnis. Neteisetas aguonq ar kanapiq auginimas ...... ...
266 straipsnis. Neteisetas disponavimas pirmos
kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq
medziagq pirmtakais (prekursoriais)...... .... .... .. .. ... .... .. .... .. .. .. ....
267 straipsnis. Neteisetas disponavimas stipriai
veikianciomis ar nuodingosiomis medziagomis.. ... .. ..... .. .... .... ...
267 1 straipsnis. Biologinio ginklo kiirimas ar
neteisetas disponavimas juo ........................................................
268 straipsnis. Teiseto disponavimo narkotinemis,
psichotropinemis, stipriai veikianciomis ar
nuodingosiomis medziagomis taisykliq pazeidimas ..................
269 straipsnis. S~tvokq ibiSkinimas ...........................................
psl.
334
338
346
359
367
372
XXXVIII SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

BAUDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI APLINKAI
IRZMONlQ SVEIKATAI ................................................... 270-277 1 374
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos
istekliq naudojimo taisykliq pazeidimas .................................... 374
270 1 straipsnis. Neteiseta prekyba ozono sluoksn(
ardanciomis medziagomis ........................................................... 379
271 straipsnis. Saugomq teritorijq ar saugomq
gamtos objektq sunaikinimas ar suniokojimas ......................... 381
272 straipsnis. Neteisetas medziojimas ar hejojimas
arba kitoks laukines gyviinijos istekliq naudojimas ................. 385
273 straipsnis. Neteisetas misko kirtimas ar pelkiq naikinimas 394
274 straipsnis. Neteisetas saugomq laukiniq
augalq, grybq ar jq daliq rinkimas, naikinimas,
realizavimas ar kitoks disponavimas jais .. .... .. .. .. ... .. .. ... .. .. .. .. .. .. 398
275 straipsnis. Neteiseta farmacine veikla ................................. 403
~76 straipsnis. Kenksmingq zmogaus sveikatai ar
gyvybei produktq gamyba arba prekyba jais .......................... . 407
277 straipsnis. Kovos su epidemijomis ar
uzkreciamosIOmis
I'gom1s
t a1sy
kl'q paze1
v
'd'1mas ....................... . 410
277' straipsnis. S~tvokq isaiskinimas ........................................ .. 415
Turinys
str. psi.
XXXIX SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR BAUDZIAMIEJI
NUSIZENGIMAI TRANSPORTO EISMO SAUGUMUI 278-282
278 straipsnis. Transporto priemoniq ar keliq,
juose esanciq {renginiq netinkama prieiiiira ar remontas. ... ...
279 straipsnis. Tarptautiniq skrydziq taisykliq pazeidimas.....
280 straipsnis. Transporto priemoniq ar keliq,
juose esanciq irenginiq sugadinimas ... ..... .... ....... ... ..... ...... ..... ....
281 straipsnis. Keliq transporto eismo saugumo
ar transporto priemoniq eksploatavimo taisykliq pazeidimas
282 straipsnis. Transporto eismo tvarkos ar
saugumo taisykliq pazeidimas ....... ...... ... ..... ..... .... ..... ...... ........ .. .
416
416
421
425
427
436
XL SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR BAUDZIAMIEJI

NUSIZENGIMAI VIESAJAI TVARKAI ............................ 283-285 438
283 straipsnis. Riauses................................................................. 438
284 straipsnis. Viesosios tvarkos pazeidimas............................. 442
285 straipsnis. Melagingas pranesimas apie
visuomenei gresianti pavojq ar istikusi~ nelaim~ ..................... 448
XLI SKYRIUS. NUSIKALTIMAI VALSTYBES
TARNAUTOJO AR VIESOJO ADMINISTRAVIMO
FUNKCIJAS ATLIEKANCIO ASMENS VEIKLAI .......... 286-290 451
286 straipsnis. Pasipriesinimas valstybes
tarnautojui ar viesojo administravimo funkcijas
atliekanciam asmeniui .................................................................
287 straipsnis. Grasinimas valstybes tarnautojui
ar vie8ojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui ...
288 straipsnis. Kisimasis i valstybes tarnautojo ar
viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens veikl~...
289 straipsnis. Valstybes tarnautojo ar viesojo
administravimo funkcijas atliekancio asmens
vardo pasisavinimas.....................................................................
290 straipsnis. Valstybes tarnautojo ar viesojo
administravimo funkcijas atliekancio asmens izeidimas ..........
10
451
459
465
469
474
Turinys
str. psl.
XLII SKYRIUS. NUSlKALTIMAI lR BAUDZlAMlEJI
NUSIZENGIMAI VALDYMO TVARKAI .......................... 291-299
291 straipsnis. Neteisetas valstybes sienos perejimas ...............
292 straipsnis. Neteisetas zmoniq gabenimas per
valstybes sien~ .. .... .......... ....... ....... ..... .... .... .... ..... .... ...... ....... .... .....
293 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilieciq
kelioniq i uzsieni nelegaliai ten jiems pasilikti
arb a palikti be pagalbos organizavimas .... .... .. .... .. .. .. .. .... .. .. .. .. ..
294 straipsnis. Savavaldziavimas................................................
295 straipsnis. Neteisetas specialios technikos
irengimas ar panaudojimas informacijai rinkti ........................
296 straipsnis. Tarnybos paslapties pagrobimas ar
kitoks neteisetas igijimas.............................................................
297 straipsnis. Tarnybos paslapties atskleidimas ......................
298 straipsnis. Neteisetas zemenaudos ribozenklio pakeitimas
299 straipsnis. Pagalbos nesuteikimas susidiirus laivams .. .. .. ..
XLIII SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR BAUDZIAMIEJI
NUSIZENGIMAI VALDYMO TVARKAI, SUSIJF;
SU DOKUMENT\J AR MATAVIMO PRIEMONI\J
KLASTOJIMU ...................................................................... 300-306 1
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar
disponavimas suklastotu dokumentu .........................................
301 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas....
302 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento
pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas..............................
302 1 straipsnis. {rangos antspaudams, spaudams,
dokumentams ar gridtos atskaitomybes blankams
klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas
ar realizavimas .............................................................................
303 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento
sunaikinimas arba paslepimas ....................................................
304 straipsnis. Melagingos informacijos pateikimas
siekiant igyti dokument~t........................ .... .. .. .. .. .. .. .. .. .. .... .. .. .. .. .. .
305 straipsnis. Matavimo priemoniq isleidimas i
apyvart~t, jq naudojimas be valstybines metrologines
kontroles ar jq parametrq pakeitimas .......................................
478
478
484
488
491
496
499
503
506
507
510
510
518
523
527
531
533
535
11
Turinys
str. psl.
306 straipsnis. Valstybinio kontrolinio prabavimo
zenklo arba Lietuvos Respublikos tarptautineje
sutartyje numatyto ar ubienio valstybes
kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo pagrobimas,
suklastojimas, realizavimas ar netikro ispaudo
panaudojimas ............................................................................... 538
306 1 straipsnis. Transporto priemones
identifikavimo numeriq suklastojimas, neteisetas
sunaikinimas ar pakeitimas ....................................................... .
XLIV SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

BAUDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI DOROVEI ................ 307-310
307 straipsnis. Pelnymasis is kito asmens prostitucijos ........... .
308 straipsnis. Jtraukimas i prostituciil:l
308 1 straipsnis. Draudziami biomedicininiai
tyrimai su zmogumi ar zmogaus embrionu .............................. .
309 straipsnis. Disponavimas pornografinio turinio dalykais .. .
310 straipsnis. Ziaurus elgesys su gyviinais .............................. .
XLV SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

BAUDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI MIRUSIOJO
ATMINIMUI ....................................................................... 311-313
311 straipsnis. Mirusiojo palaikq isniekinimas ........................ .
312 straipsnis. Kapo ar kitos vidosios pagarbos
vietos isniekinimas ...................................................................... .
313 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas ................... .
XLVI SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR BAUDZIAMIEJI

NUSIZENGIMAI KRASTO APSAUGOS TARNYBAI ..... 314-330
314 straipsnis. Saukimo i privaloml:lil:l karo tarnybl:l vengimas
315 straipsnis. Saukimo i karo tarnybl:l
karo padeties metu vengimas ..................................................... .
316 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnybl:l
317 straipsnis. Jsakymo nevykdymas ........................................ .
318 straipsnis. Grasinimas vadui ar smurtas prieS ji .............. .
12
Thrinys
str. psl.
319 straipsnis. Smurto veiksmai prieS pavaldin(.......................
320 straipsnis. Kario terorizavimas............................................
321 straipsnis. Neteisetas (sakymas ir jo vykdymas .................
322 straipsnis. SavavaliSkas pasisalinimas ................................
323 straipsnis. Dezertyravimas ...................................................
324 straipsnis. Krasto apsaugos turto praradimas ...................
325 straipsnis. Sargybq tarnybos taisykliq paieidimas. .. .........
326 straipsnis. Valstybes sienos apsaugos tarnybos
taisykliq pazeidimas ... .... .. .......... ... ...............................................
327 straipsnis. Budejimo tarnybos taisykliq pazeidimas..........
328 straipsnis. Ziivancio karo laivo palikimas ..........................
329 straipsnis. Karo dalinio veliavos praradimas
ar isniekinimas .... ..... ...... ........... .. ..... ..... .... .... .... ...... ............ ...... ...
330 straipsnis. S~tvokq isaiskinimas .. ........ ..... ..... ...... ............ .....
Lietuvos RespubJikos baudziamojo kodekso priedas.
(gyvendinami Europos S~ungos teises aktai.................................
586
587
589
591
592
593
595
596
597
598
599
600
602
BK KOMENTARO (213-330 straipsniai)

ABECELINE DALYKINE RODYKLE.............................................. 605
BK (213-330 straipsniai)
ABECELINE DALYKINE RODYKLE.............................................. 633
13
PRATARME
1. 2003 m. geguies 1 d. isigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudiiamasis

kodeksas (toliau - BK). Kartu isigaliojo ir naujieji Lietuvos Respublikos
baudiiamojo proceso kodeksas bei Lietuvos Respublikos bausmil{ vykdymo
kodeksas. Tai reiskia, kad Lietuvos Respublikos teisineje sistemoje buvo
sukurti ir pradejo galioti tarpusavyje suderinti pirmieji nacionaliniai
kodifikuoti istatymai, itvirtinantys musl{ valstybes baudiiamosios politikos
nacionalinius teisinius pagrindus.
2. Naujasis BK parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinil{
sutarCil{ ir Europos Sqjungos teises aktl{ nuostatomis, atsiivelgta i
Europos Zmogaus Teisil{ Teismo, Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijct tvertinta siuolaikinil
demokratinil{ teisinil{ valstybil{ praktika baudiiamosios teisekuros srityje.
Komentare remtasi (atsiivelgta) ir tais Lietuvos AukSCiausiojo Teismo
senato nutarimais, kurie neprarado savo aktualumo ir isiga/iojus naujajam
BK. Pastebetina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime
,Del Konstitucinio Teismo istatymo ir Teisml{ tstatymo atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai" (Valstybes iinios, 2006, Nr. 36-1292) konstatavo,
o 2006 m. geguies 9 d. nutarime ,Del Teisml{ tstatymo atitikties Lietuvos
Respub/ikos Konstitucijai" (Valstybes iinios, 2006, Nr. 51-1894) dar kartq
pakartojo, kad, < ... > pagal Konstitucijq iemesnes instancijos bendrosios
kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkaml{ kategorijl{ bylose,
apskritai yra saistomi aukStesnes instancijos bendrosios kompetencijos
teisml sprendiml{ - precedentl{ tl{ kategorijl{ bylose, aukStesnes instancijos
ben~rosios kompetencijos teismai (ir tl{ teisml teisejai) negali kistis i
iemesnes instancijos bendrosios kompetencijos teisml{ nagrinejamas bylas,
teikti jiems kokil{ nors privaloml{ ar rekomendacinio pobudiio nurodyml{,
kaip turi buti sprendiiamos atitinkamos bylas ir pan.; tokie nurodymai
(nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobudiio) Konstitucijos ativi/giu
bUt!{ vertintini kaip atitinkaml{ teisml{ (teisejl{) veikimas ultra vires. Pagal
Konstitucijq teisml praktika formuojama tik teismams patiems sprendiiant
15
Pratarme
bylas. Kitoks Konstitucijos nuostatl{, itvirtinanCil{ bendrosios kompetencijos

teisml{ instancin?_ sistemq, aiskinimas, < ... > sudarytl{ prielaidas aukStesnes
instancijos bendrosios kompetencijos teismams (ar jl{ teisejams) prisiimti
Konstitucijoje jiems nenumatytas fimkcijas, < ... >, paneigtl{ Konstitucijoje
itvirtintq teisml{ nepriklausomumq, paieistl{ Konstitucijos 109 straipsnio
2 dalies nuostatq, kad teisejas ir teismai, vykdydami teisingumq, yra
nepriklausomi, sio straipsnio 3 dalies nuostatq, kad teisejai, nagrinedami
bylas, klaus a tik istatymo ". Taigi Lietuvos AukSCiausiojo Teismo senato
nutariml{ bei Lietuvos AukSCiausiojo Teismo Baudiiamlljl{ byll{ skyriaus
apivalm reikSme ir [taka iemesnilljl{ teisml{ praktikai pasikeite, taCiau
visiskai paneigti }ll [takas negalima, nes juose isdestytos nuostatos atspindi
daugumos Lietuvos AukSCiausiojo Teismo teisejl{poiiiiri i tam tikras teisines
problemas ir situacijas. Niekas negali paneigti, kad sil{ nuostatl{ Lietuvos
AukSCiausiojo Teismo teisejai laikysis spr?_sdami konkreCias baudiiamqsias
bylas. Vadovaudamiesi biitent tokia prielaida sio komentaro autoriai ir
toliau remiasi Lietuvos AukSCiausiojo Teismo senato nutariml{ bei Lietuvos
AukSciausiojo Teismo Baudiiamlljl{ byll{ skyriaus apivalm nuostatomis.
3. Naujajame BK kardinaliai pakeista Specialioji dalis. Siq dali sudaro
32 skyriai, tarp kuril{yra visiskai naujl{, pavyzdiiui, XV skyrius ,Nusikaltimai
imoniskumui ir karo nusikaltimai", XVI skyrius ,Nusikaltimai Lietuvos
valstybes nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei tvarkai"
ir pan. Naujojo BK Specialioji dalis konkretesne, nes jos struktiira ir
klasifikacija remiasi tiksliau ir konkreCiau apibreitais riisiniais objektais ir
jl{pagrindu isskirtomis nusikalstaml{ veikl{grupemis. Be to, BK Specialiosios
dalies norml{ klasifikacija ir skirstymas i atskirus skyrius remesi ir vertybiniu
kriterijumi, atskleidiianCiu nusikalstaml{ veikl{ riisinio objekto, t. y. saugoml{
visuomeninil{ (socialinil{) santykil{, svarbq, reikSm?_ ir vert?_. Todel naujojo BK
Specialiosios dalies sistema pradedama nuo skyril{,jungianCil{ baudiiamosios
teises normas, uidraudiianCias nusikalstamas veikas, kuriomis kesinamasi i
svarbiausius, vertingiausius teisinius gerius. Tokia naujojo BK Specialiosios
dalies sistema atskleidiia ir valstybes baudiiamosios politikos kryptis,
prioritetus, formuoja sios politikos strategijq ir taktikq.
16
Pratarme
4. Naujojo BK Specialiojoje dalyje taip pat nurodoma, kuril{ nusikalstaml{

veikl{ subjektais gali buti juridiniai asmenys; kurios nusikalstamos veikos
gali biiti padaromos tik (arba ir) neatsargiai; ui kuril{ nusikalstaml{ veikl{
padarymq asmuo gali biiti traukiamas baudiiamojon atsakomyben tik esant
nukentejusiojo skundui arba jo teiseto atstovo pareiskimui, arba prokuroro
reikalavimui.
5. Naujojo BK Specialiosios dalies komentarq sudaro dvi knygos ~pirmojoje
komentuojami BK 99~212 straipsniai, antrojoje ~ BK 213~330 straipsniai.
6. Rengiant naujojo BK Specialiosios dalies komentaro antrqjq knygq ypac
vertingos buvo Lietuvos AukSCiausiojo Teismo teisejo, Vilniaus universiteto
Teises fakulteto docento, socialinil{ (teises) moks/l daktaro Egidijaus
Bieliilno ir Vilniaus universiteto Teises fakulteto socia/inil{ (teises) moks/l
daktaro Andiej Caikovski pastabos ir patarimai.
7. Naujojo BK Specialiosios dalies komentaro antrojoje knygoje atsiivelgta
i Baudiiamqji kodeksCL istatymus ir kitus teises aktus, galiojusius 2010 m.

sausio 5 d.
Autoril{ kolektyvo vardu

Vilniaus universiteto Teises fakulteto Baudiiamosios justicijos katedros
vedejas prof habil. dr. Gintaras Svedas
17
SPECIALIOJI DALIS
(213-330 straipsniai)
Specialioji dalis, XXXII skyrius
XXXII SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR BAUDZIAMIEJI
NUSIZENGIMAI FINANSTJ SISTEMA!
213 straipsnis. Netikrq pinigq ar vertybiniq popieriq
.--~-~
mas, laikymas arba realizavimas

1. Tas, kas pagamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos
valstybes apyvartoje esancius ar oficialiai patvirtintus, bet i .,..,...,,,......
dar neisleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba igijo, laike
realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybes
toje esanciUS ar OficiaJiaj patvirtintus, bet l apyvartlf dar Jle,t:su:I:SIU
pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, igijo, laike ar
zavo trang~t, programin~ tranglf ar speciali~tsias medziagas n<>1tilrlri<>,...
pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams
vertybiniams popieriams klastoti,
baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba arestu, arba

atemimu iki ketveriq metq. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. istatymo
X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d. (Valstybes iinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija)
2. Tas, kas pagamino, suklastojo, tgijo, laike arba realizavo dideli

arba dideles vertes netikrq ar suklastotq Lietuvos ar kitos v .. l,.,t.,h
apyvartoje esanciq ar Oficialiai patvirtintq, bet i apyvart~t dar llo;;Jl:OUOI:O~I
pinigq arba vertybiniq popieriq,
baudziamas laisves atemimu nuo trejq iki ddimties metq.
3. Tas, kas gav~s kaip tikrus realizavo nedidelt kieki zinomai
ar suklastotq Lietuvos ar kitos valstybes apyvartoje esanciq pinigq
vertybiniq popieriq,
baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba arestu, arba
atemimu iki dvejq metq.
4. Tas, kas turedamas teis~ gaminti tikrus pinigus, taciau pazeiisdamta
nustatyt~t pinigq gamybos tvark~t ar s~tlygas, pagamino Lietuvos
kitos valstybes apyvartoje esancius ar oficialiai patvirtintus, bet i
vart~t dar neisleistus pinigus, taip pat tas, kas Iaike, tgijo ar rPllll~~avl
tokius pinigus, zinodamas, kad jie pagaminti pazeidziant UU~MJ
pinigq gamybos tvarklf ar s~tlygas,
20
213 straipsnis
b udziamas teises dirbti tam tikr~t darb~t arba uzsiimti tam tikra veilda
a:emimu arba bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq
metq.
s. Uz siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

(Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birielio 30 d
(Valstybes iinios, 2005, Nr. 81-2945) redakcl)a)
1. Netiknl pinigll ar vertybinill popieriJl pagaminimas, laikymas ar

realizavimas yra vienas is pavojingiausill nusikaltimll finansams. Jo pavojingumltlemia tai, kad labai isaugus netikrll ar suklastotll pinim ar
vertybinill popierill skaiCiui gali zlugti visa valstybes finansJl sistema,
del to gali kilti gresme ir pacios valstybes egzistavimui.
Sis nusikaltimas yra tarptautinio pobiidzio, nes paprastai padirbinejami ne tik nacionaliniai piniginiai vienetai ar vertybiniai popieriai, bet
ir u:lsienio salill valiuta ar vertybiniai popieriai. Todel 1929 m. Zenevoje buvo pasirasyta konvencija ,Del kovos su pinigll padirbinejimu",
kuri Lietuvoje ratifikuota 2004 m. sausio 27 d. istatymu ,Del tarptautines konvencijos del kovos su pinigll padirbinejimu ir jos protoko1Jl
ratifikavimo" (Valstybes zinios, 2004, Nr. 40-1290; Nr. 40-1297).
Pabreztina, kad Europos S~ungos Taryba 2000 m. geguzes 29 d.
prieme PagrindJl sprendimll (2000/383/TVR) del apsaugos nuo padirbinejimo grieztinimo baudziamosiomis ir kitomis sankcijomis rysium
su euro ivedimu (su velesniais pakeitimais ir papildymais), 2001 m.
birZelio 28 d. prieme reglamentfl:, nustatanti priemones, biitinas euro
apsaugai nuo padirbinejimo. BK nustatant baudziam~ll atsakomyb~ uz
netikrJl pinigll ar vertybinill popierill pagaminimfl:, laikyma.c arba realizavimfl:, reikejo atsi:lvelgti ir i minetose Lietuvos Respub1ikos tarptautinese sutartyse, Europos S~ungos teises aktuose itvirtintas netikrl!
pinim ar vertybinill popierill pagaminimo, laikymo arba realizavimo
kriminalizavimo nuostatas.
2. NetikrJl ar suklastotll pinim ar vertybiniJl popieriJl pagaminimu, laikymu ar realizavimu kesinamasi sugriauti normalill pinim ir
vertybini\l popieri\l apyvartlt. Be to, sis nusikaltimas daro turtin~ zalll
va~stybei, iikio subjektams ir atskiriems fiziniams asmenims. Taigi pagllndinis, tiesioginis sio nusikaltimo o b j e k t a s yra normali pinigll
~vertyb.inill popierill apyvarta. Papildomu objektu gali biiti valstybes,
. 0 subJektll ar fizinill asmenJl materialiniai interesai.
3. Komentuojamo nusikaltimo d a l y k a s yra:
1) netikri ar suklastoti Lietuvos ar kitos valstybes apyvartoje
esantys pinigai;
21
2) netikri ar sukiastoti Lietuvos ar kitos vaistybes apyvartoje

tys vertybiniai popieriai;
santys, bet oficiaiiai patvirtinti pinigai;
santys, bet oficiaiiai patvirtinti vertybiniai popieriai;
5) tikri Lietuvos ar kitos vaistybes apyvartoje esantys ar vw~u"''
patvirtinti, bet i apyvaftt dar neisieisti pinigai, pagaminti
dziant nustatyt!l_ pinigq gamybos tvarkll_;
6) iranga, programine iranga ar speciaiios medZiagos
pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti arba tikriems
nigams ar vertybiniams popieriams kiastoti.
4. L i e t u v o s v a I s t y b e s p i n i g a i - tai visi Lietuvos
ko isieisti grynieji pinigai, esantys Lietuvos Respubiikos '"''"'"n"''
arba bet kokiu biidu atsirad~ uzsienio vaistybese. Pagai Pinigq
(Valstybes zinios, 1993, Nr. 27-623), grynaisiais pinigais yra
Iitq banknotai ir monetos, taip pat centq monetos. Taigi komentuoj
nusikaitimo daiykas yra netikri ar sukiastoti Iitq banknotai ir
taip pat netikros ar sukiastotos centq monetos.
5. Sio nusikaitimo daiykas yra ir bet kurios kitos vaistybes netikri
sukiastoti pinigai (popieriniai, metaiiniai ir kt.). Kitq vaistybiq '
pagal Lietuvos Respublikos teises aktus, dar vadinami uzsienio
Pagai Uzsienio vaiiutos Lietuvos Respubiikoje istatym!l_ (Valstybes
nios, 1993, Nr. 28-640), u z s i e n i o v a I i uta- tai bet kurios
vaistybes ar tiZsienio vaistybiq bendrai naudojama vaiiuta. Taigi
kaitimo daiyku reiketq pripaZinti ir netikr!l. ar sukiastot!l_ keiiq ar
kos valstybil! bendrai naudojam!l_ valiut!l_ (pavyzdziui, ekiu, eur!l. ir
Pagai si straipsni yra baustinas tiek konvertuojamos, tiek ne1contVeJrtU(
jamos netikros ar sukiastotos vaiiutos pagaminimas, igijimas,
arba reaiizavimas.
6. Netikri ar sukiastoti pinigai Iaikomi komentuojamo uu,>I.-.cUUli.J
daiyku tik tuo atveju, jeigu jie atitinka du pozymius.
Pirma, pinigai, kurie pagaminami ar kiastojami, turi biiti bent
nos ar keiiq vaistybiq apyvartoje. Sio nusikaltimo daiyku negaii
neegzistuojancios vaistybes pinigai arba pinigai, kuril! nera
apyvartoje ir kurie nera oficiaiiai patvirtinti. Todei pagai si
negali biiti kvaiifikuojamas, pavyzdziui, 90 ar 150 litq nominalo
tes banknoto pagaminimas, nes tokio nominaio kupiiiros
Lietuvos pinigl! apyvartoje. Netikrq pinigJ.!, nesanCiq apyvartoje
22
specialioji dalis, XXXII skyrius
213 straipsnis
..
era oficialiai patvirtinti), pagaminimas ar realizavimas gali sudaryti

k~: nusikaltimo, pavyzdziui, sukciavimo (BK 182 straipsnis), sudeties
pozymi.
.
kt
1 b.
. d
PabreZ:tina, kad L1etuvos ar 1 os va sty es apyvartoje ar nesantys pinigai komentu~ja.m~ nusikal~i~o. da~~ku gal~~ bUti tik tada, j~i
jie yra oficialiai patvirtmti, .: Y: ~~ bub pmm~~ ahtmk~~a~ valstybes
sprendimas del numatomq Isleistl l apyvart~ p1mgq patvirtmimo.
Antras pozymis- pinigq kokybe. Netikri ar suklastoti pinigai turetq
biiti panasiis i tikruosius. Netikrq ar suklastotq piniginiq zenklq panaAumas i tikruosius tun':tq biiti toks, kad bet kuris zmogus galetqjuos palaikyti tikrais. Siuo atveju falsifikatas nebiitinai turetq biiti pagamintas
taip meistriskai, kad be specialios ekspertizes jo nebiitq galima atskirti
nuo tikro piniginio zenklo.
7. Sio nusikaltimo dalykas yra ir netikri ar suklastoti vertybiniai
popieriai. Vert y b i n i a i p o p i e r i a i - tai dokumentai, iteisinti
valstybes norminiais aktais, suteikiantys tam tikrq turtiniq teisilb kurias
igyvendinti galima tik pateikus siuos dokumentus. Vertybiniai popieriai paprastai naudojami ivairioms finansinems operacijoms vykdyti,
kitaip tariant, tai yra pazymejimai, liudijantys apie ivairias finansines
sutartis. Vertybiniai popieriai skirstomi i tris riisis: akcijas, obligacijas
ir i~vestinius vertybinius popierius. Prie isvestiniq vertybiniq popieriq
priskiriami akredityvai, opcionai, variantai, bonai, sertifikatai, cekiai,
vekseliai. Pagal si straipsni turetq biiti baustinas ir uzsienio valstybiq
netikrq vertybiniq popieriq gaminimas ar realizavimas, uzsienio valstybes tikrq vertybiniq popieriq klastojimas.
8. Akciniq bendroviq isleistos akcijos ir obligacijos skirstomos
materiali~sias ir nemateriali~sias. Nematerialiosios akcijos ir obligaci-
jos PaZymimos irasais vertybiniq popieriq s~skaitose. Sie irasai yra nematerialilijq akcijq ir obligacijq nuosavybes teises irodymas. Irasq vertybiniq popieriq s~skaitose klastojimas negali biiti laikomas vertybiniq
popieriqpadirbinejimu, nes tokiu atveju klastojami ne patys vertybiniai
popieriai, o dokumentai, patvirtinantys nuosavybes teises ijuos. Todel
toki~ veik~ teisingiau biitq kvalifikuoti kaip dokumento klastojim~ (BK
300 straipsnis), o tam tikrais atvejais- kaip sutapti su sukciavimu (BK
182 straipsnis).
9. Sio nusikaltimo dalyku negali biiti loterijos bilietai, kasos cekiai
Pana~~s objektai, nes jie nera pripazistami vertybiniais popieriais.
'l n~tei~etas gaminimas ir realizavimas gali biiti kvalifikuojamas kaip
~Ciavimas (BK 182 straipsnis) arba sukciavimo ir dokumento klastolllllo (BK 300 straipsnis) sutaptis.
.
23
10. Iran g a netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams

minti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti - tai
tik ivairiis irenginiai, specialiai pagaminti siam tikslui, bet ir
reikmenys, specialiai pritaikyti netikriems pinigams ar
popieriams klastoti.
P r o g r a m i n e i r a n g a - tai zodziais, kodais, schemomis ar
pavidalu pateikiamq instrukcijq, kurios suteikia galimyb~t gaminti
tikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinius popierius, visuma, kai
instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonemis, kurias gali "'' """'""J
kompiuteris. Si s~:tvoka apima ir parengiamaj~:t projektin~ tokiq
cijq medziagl:l., jeigu pagal jl:l. galima butq sukurti minet~:t
visum~:t.
S p e c i a l i o s i o s me d z i a g o s - special us dazai, specialus

pierius ir kitos pinigams, vertybiniams popieriams gaminti
medziagos (hologramos, kinegramos ir pan.), skirtos technologiskai

saugoti pinigus, vertybinius popierius nuo klastojimo.
11. Nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, o b j e
t y v i o j i p u s e pasireiskia altematyviais veiksmais - netikrq
ar vertybiniq popieriq pagaminimu, tikrq pinigq ar vertybiniq
klastojimu, netikrq ar suklastotq pinigq ar vertybiniq popieriq
laikymu ar realizavimu, taip pat irangos, programines irangos, "~-'''"'~'"
jq medZiagq auksciau minetiems pinigams ar vertybiniams po]pleJn~
gaminti ar klastoti pagaminimu, igijimu, laikymu ar realizavimu.
12. P a g am i n i m a s- tai visiskai naujo netikro piniginio
ar vertybinio popieriaus sukUrimas. Netikrq pinigtt ar vertybiniq
pieriq pagaminimo budas veikai kvalifikuoti reiksmes neturi. Tokie
nigai ar vertybiniai popieriai gali bUti pagaminti labai ivairiais
piesimo, kopijavimo, fotoreprodukcijos, poligrafijos ir pan. Siuo
nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momenta, kai yra pagaminta
dalis netikrq pinigq ar vertybiniq popieriq.
13. K l a s t o j i m a s- tai dalinis tikro piniginio zenklo ar
nio popieriaus pakeitimas, teisineje literatUroje daznai vadinamas
falsifikavimu. Piniginio zenklo ar vertybinio popieriaus .a., .. ,.,_a
dazniausiai pasireiskia kitos (paprastai didesnes) nominaliosios
jiems suteikimu.
14. Baudziamajai atsakomybei pagal BK 213 straipsni kilti
kad pagamintas netikras pinigas ar vertybinis popierius arba
tas tikras pinigas ar vertybinis popierius butq toks panasus i tikrl:l.,
normaliomis S~:tlygomis galetq patekti i apyvart~:t. Todel sio uu'"""''"U'U
nera, jei piniginiai zenklai ar vertybiniai popieriai padirbinejami
24
Speeialioji dalis, XXXII skyrius
213 straipsnis
tyviai (pavyzdziui, iske~ami_ is zum~lo i~ ~uklij~ojam~, neko~biskai

nupiesiami ir pan.). To~10s _vetkos turetq butt kvahfikuoJamos katp sukt\iavimas (BK 182 stratpsms).
15. l g ij i mas - tai mim!tq sio nusikaltimo dalykl! gavimas bet
kuriuo biidu: ir atlygintinai (pavyzdZiui, juos nusiperkant), ir neatlygintinai (pavyzdziui, gaunant dovanll.).
16. La i k y mas- tai minetq sio nusikaltimo dalykl! turejimas savo
fulioje.
17. Rea I i z a vim as - tai minetq sio nusikaltimo dalyktt perdavimas bent vienam kitam asmeniui. Realizavimas gali pasireiksti labai
ivairiai, pavyzdziui, sie dalykai gali biiti perduoti kitam asmeniui kokio nors juridinio sandorio (pirkimo-pardavimo, mainlb dovanojimo,
paskolos suteikimo ir pan.) pagrindu. PabreZtina, kad realizavimu BK
213 straipsnio prasme pripazistami ir tokie atvejai, kai netikrais ar suklastotais pinigais atsiskaitoma uZ gaunamas prekes ar suteikiamas paslaugas. Tokiais atvejais kaltininko veika kvalifikuojama kaip netikftt
pinigtt ar vertybinitt popieritt pagaminimo, laikymo arba realizavimo
(BK 213 straipsnis) ir sukCiavimo (BK 182 straipsnis) sutaptis, nes kaltininkas ne tik realizuoja netikrus ar suklastotus pinigus, bet tai darydamas apgaule igyja ir svetim<t turt(l.
18. l r an g o s, p r o g r ami n e s iran g o s a r s p e c i a 1i tt
me d z i a g tt g am i n i m a s- tai tam tikras procesas, kurio metu yra
kuriama tam tikra programine ifanga, gaminama iranga ar specialiosios
medZiagos netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti
ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Siuo atveju
nusikaltimas laikomas baigtu nuo tokios irangos specialittitt medziagtt
gamybos proceso pradzios arba nuo to momento, kai pradedama kurti
ptogramine iranga.
19. BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudetis yra form a1i o j i, nusikaltimas laikomas baigtu nuo minetq veiksmtt atlikimo momento, 0 sio nusikaltimo padariniai yra uz jo sudeties ribtt.
'
2~. Netikftt pinigtt ar vertybinitt popieritt pagaminimo, laikymo
~a realizavimo s u b j e k t y v i a j a i p u s e i biidinga t i e s i o g i -
e t Ycia. Asmuo suvokia, kad jis gamina, laiko, klastoja, isigyja

arba r~alizuoja netikrus ar suklastotus pinigus ar vertybinius popierius,
lr non tai daryti.
21. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali biiti pakaltina16 metq sulauk~s fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
1
placiau ir. BK 20 straipsnio komentarq). Jeigu si nusikaltim(lpadaro
25
valstybes tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, pasinaudodami

bine padetimi, tokia veika gali bUti kvalifikuojama kaip netikn!
ar vertybiniq_ popieriq_ pagaminimo, laikymo arba realizavimo (BK 2
straipsnis) ir piktnaudZiavimo (BK 228 straipsnis) sutaptis.
22. BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojamieji sio
sikaltimo pozymiai - d i d e 1 i o k i e k i o a r d i d e 1e s v e r t
netikn! ar suklastotq_ pinigq_ ar vertybiniq_ popieriq_ pagaminimas,
klastojimas, igijimas, laikymas ar realizavimas. Istatymq_ leidejas
pateikia sll_vokq_ ,didelis kiekis" ir ,didele verte" isaiskinimo. Tai
vertinamieji poZymiai, kuriq_ turinys kiekvienu konkreCiu atveju
tomas atsi:lvelgiant i visas faktines bylos aplinkybes.
SprendZiant, kas yra ,didelis kiekis", reiketq_ atsi.ZVelgti i P"f;""""~
netikn! ar suklastotq_ pinigq_ ar vertybiniq_ popieriq_ skaiCiq_, kieki,
gaminti naudotll_ irangl!, gaminimo technologijl!, zaliavq_ kieki ir
o sprendziant, kas yra ,didele verte" - i pagamintq_ netikn! ar
tq_ pinigq_ ar vertybiniq_ popieriq_ nominali~ll. vert~ (zr. kasacinf2
Nr. 2K-7-4512007). Antai galimas atvejis, kai pagaminamas didelis
cius mazos nominaliosios vertes netikn! pinigq_ (pavyzdziui, LUA.>La.l~~
vienetq_ 10 litq_ nominaliosios vertes banknotq_) arba nedidelis
dideles nominaliosios vertes netikn! pinigq_ (pavyzdziui, simtas
500 litq_ nominaliosios vertes banknotq_). Galimi ir tokie atvejai, kai
tininko veika atitinka abu minetus BK 213 straipsnio 2 dalyje
nusikaltimo kvalifikuojamuosius pozymius, pavyzdZiui, pal~armntan~
didelis kiekis dideles vertes lito banknotq_.
23. BK 213 straipsnio 3 dalyje numatytas privilegijuotasis
timo pozymis - nedidelio kiekio netikn! ar suklastotq_ pinigq_ ar
biniq_ popieriq_, kuriuos asmuo gavo kaip tikrus, tycinis
Siuo atveju svarbu nustatyti, kad pinigq_ ar vertybiniq_ popieriq_
momentu asmuo nesuprato, jog jie yra netikri ar suklastoti. Taciau
realizuodamas jis turejo suvokti, kad realizuoja netikrus ar """'""v
pinigus ar vertybinius popierius. BK 2 13 straipsnio 3 dalis negali
taikoma asmeniui, kuris netikrus ar suklastotus pinigus ar vP1rtvlh1n11l
popierius gavo kaip tikrus ir juos realizavo neissiaiskin~s, kad jie
netikri. Tokiu atveju asmuo apskritai negali buti traukiamas
mojon atsakomyben pagal BK 213 straipsni.
Baudziamoji atsakomybe pagal BK 213 straipsnio 3 dali kyla
tada, kai realizuojamas nedidelis kiekis netikn! (suklastotq_) pinigq_
vertybiniq_ popieriq_, kurie buvo gauti kaip tikri. N e d i de 1 i s k i e k
yra vertinamasis pozymis, kurio turinys nustatomas kiekvienu
ciu atveju atsizvelgiant i visas faktines bylos aplinkybes, "'""v7t1711U
26
213 straipsnis
netikrq (suk1astohl) pinigl! ar vertybinil! popieril! nomina1i~l! vert~, jl!

skaiCil! ir pan.
24. BK 213 straipsnio 4 da1yje itvirtinta savarankiska nusika1timo
detis. Sioje da1yje numatyta atsakomybe ui nustatytos tikfl! pinigl!
~:roybos tvarkos ar Sl:llY~l! paz~idimus. Siuo atvej~ bau.~zia~ojon at_sa~
komyben ga1i buti trauktamas tik toks asmuo, kuns tureJo tets~ gammtl
tikruS pinigus.
Tikrl! pinigl! gamybos tvarkl:l_ ar sl:l_1ygas Lietuvoje reg1amentuoja
tam tikri riboto naudojimo teises aktai. Pabreztina, kad paprastai paga1
minetl:\_ BK 213 straipsnio 4 da1i atsakytq, ne bet kuris turintis teis~ gaminti tikrus pinigus asmuo, bet tik toks, kuris turi dar ir teis~ susipazinti su teises aktais, reg1amentuojanciais tikfl! pinigl! gamybos tvarkl:l_ ar
'"llygas. BK 213 straipsnio 4 da1yje numatytas nusikaltimas padaromas
tiesiogine tycia, t. y. siuo atveju ka1tininkas turi suvokti, kad jis,
gamindamas tikrus pinigus, pazeidzia nustatytl:\_ tikfl! pinigl! gamybos
tvarkl:l_ ar sl:l_lygas, o tai suvokti imanoma tik zinant reikalavimus, kuril!
turi bUti paisoma gaminant tikrus pinigus.
25. BK 213 straipsnio 4 da1yje baud:Ziamoji atsakomybe numatyta
isigijiml:l_ ar rea1izaviml:l_ zinant, kad jie pagaminti pa:Zeidziant nustatytl:\_ pinigl! gamybos tvarkl:l_ ar Sl:l_1ygas. Siuo
atveju itin svarbu nustatyti, kad asmuo, laikantis, igyjantis ar rea1izuojantis tikrus pinigus, suvoke, kad jie yra pagaminti pa:Zeidziant jl! gamybos tvarkl:l_ ar sl\_lygas.
lr \d tikrl! pinigl! 1aikyml:l,
26. Netikfl! pinim ar vertybinil! popieril! pagaminimas, 1aikymas

arba rea1izavimas (BK 213 straipsnio 1 da1is) ir nustatytos tikfl! pinigl!
gamybos tvarkos ar Sl:l_1ygl! pazeidimas (BK 213 straipsnio 4 dalis) papl BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkil!; kva1ifikuotas
aetikrq pinim ar vertybinil! popieril! pagaminimas, 1aikymas arba rea1if*ritnas (BK 213 straipsnio 2 dalis) paga1 BK 11 straipsnio 5 da1i- prie
IUDki.q; nedide1io kiekio zinomai netikfl! pinigl! ar vertybinil! popieril!
pltgaminimas, 1aikyrnas arba rea1izavimas (BK 213 straipsnio 3 dalis)
~galvBK 11 straipsnio 3 da1i- prie nesunkil! nusikaltiml! (apie tai pla~ltlU ~r. BK 11 straipsnio komentarq).
27. Netikfl! pinigl! ar vertybinil! popieril! pagaminimas, laikymas
realizavimas (BK 213 straipsnio I dalis) baudziamas bauda arba
,_........ apribojimu, arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveril! mell!;
,JWIJ.iJftlolotas netikfl! pinigl! ar vertybinil! popieril! pagaminimas, laikyar~a ~ealizavimas (BK 213 straipsnio 2 dalis) - laisves atemimu
treJq I~i desimties mell!; nedidelio kiekio zinomai netikfl! pinigl!
popieril! pagaminimas, laikymas arba realizavimas (BK
27
213 straipsnio 3 dalis) - bauda arba laisves apribojimu, arba

arba laisves atemimu iki dvejq metq; nustatytos tikrq pinigq "'"""''""
tvarkos ar s~lygq pazeidimas (BK 213 straipsnio 4 dalis) - teises
tam tikr~ darb~ arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba bauda,
arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq metq.
214 straipsnis. Netikros elektronines mokejimo priemones

mas, tikros elektronines mokejimo priemones klastojimas ar u., .,...., ....
disponavimas elektronine mokejimo priemone arba jos ........"""'""""'
1. Tas, kas gamino vien~t ar daugiau netikrq elektroniniq mokej
priemoniq ar jq daliq ar suklastojo vien~t ar daugiau tikrq
mokejimo priemoniq arba neteisetai fgijo, laike, perdave ar
vien~t ar daugiau svetimq, netikrq ar suklastotq elektroniniq ....~ .......,......
priemoniq, arba neteisetai (gijo, laike, perdave ar realizavo vienos
daugiau svetimq elektroniniq mokejimo priemoniq ar jq naudotojo
patybes patvirtinimo priemoniq duomenis, pakankamus finansinei
racijai inicijuoti, arba gamino, (gijo, laike, perdave ar realizavo techniili
(rang!!, programin~ (rang!! ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas
pritaikytas netikroms elektroninems mokejimo priemonems ar jq
gaminti ar tikroms elektroninems mokejimo priemonems klastoti,
baudziamas bauda arba aretu, arba laisves atemimu iki seseriq

2. Uz iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
(Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d [statymo Nr. X-1233, [sigal. 2007 m. liepos 21
(Valstybes zinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija)
1. Komentuojamo nusikaltimo pagrindinis ir tiesioginis o b j e

t as - teises aktais itvirtinta elektroniniq mokejimo priemoniq
EMP) naudojimo ir disponavimo tvarka. Papildomu objektu gali
kredito istaigos turtiniai interesai, EMP naudotojo turtines teises ir
niai interesai, privataus gyvenimo nelieCiamumas, siningos -----"
cijos finansiniq paslaugq srityje principai, elektroniniq mokejimo
moniq duomenq ir kredito istaigq informaciniq sistemq saugumas.
2. EMP kaip nusikaltimo d a 1 y k o sqyoka turetq biiti atslnnam
atsizvelgiant i Mokejimq istatyme (Valstybes zinios, 2003, Nr. 61-2
pateikiam~ EMP ir tapatybes patvirtinimo priemoniq samprat~
2001 m. geguzes 28 d. Europos S!\iungos Tarybos Pagrindq cnr'"'"'11m
del kovos su sukCiavimu naudojant priemones, skirtas atsiskaityti
grynaisiais pinigais, bei su siq priemoniq klastojimu (2001/41
pateikiam~ mokejimo priemones samprat~.
28
214 straipsnis
Pagal minet~t Mokejimt! istatym<t, E M P laikomos nuotolines prieios mokejimo priemones ir elektroniniai pinigai.
g Nuotolines prieigos mokejimo priemones -kredito istaigos programine iranga, idiegta naudotojo kompiuteryje, programine irang~, esanti kre~it~ is~aigo~. in~erneto ta~ybineje stoty~e,
telefono rysio tranga, kredtto tstatgos tsletsta kortele (debeto, kredtto
ar kt.) ir kitos priemones, leidziancios naudotojui elektroniniu biidu
sudaryti nurodymus kredito istaigai del disponavimo toje kredito istaigoje jo s~tskaitoje tudmomis lesomis (Mokejimt! istatymo 2 straipsnio 21 dalis).
E 1e k t ron in i a i pin i g a i - pinigine verte, kaip naudotojo reikalavimo kredito istaigai israiska, saugoma kredito istaigos isleistoje
priemoneje (korteles, kompiuterio ar kitos irangos atmintyje) ir naudojama mokejimams bet kuriam gavejui, galinciam priimti tokius mokejimus, ir (ar) naudotojui gryniesiems pinigams gauti (Mokejimt! istatymo
2 straipsnio 6 dalis ).
Europos Slijungos Tarybos Pagrindt! sprendimo del kovos su sukl!iavimu naudojant priemones, skirtas atsiskaityti negrynaisiais pinigais,
bei su sit! priemonit! klastojimu l straipsnio a punkte mokejimo priemone apibrezta kaip materiali priemone, isskyrus pinigus (banknotus
ir monetas ), kuri del savo specialaus pobiid:lio, atskirai ar kartu su kita
(m.okejimo) priemone, leidzia jos turetojui ar naudotojui pervesti pinigus ar pinim sum<t, pavyzdziui, kredito korteles, eurocekit! korteles, kitos finansinit! institucij\l isduotos korteles, kelionit! cekiai, eurocekiai,
tr:iti eekiai ir isakomieji vekseliai, kurie dizaino priemonemis, kodais ar
~u yra apsaugoti nuo klastojimo ar nes~tziningo naudojimo.
- Komentuojamame BK straipsnyje, Mokejimt! istatyme ir Tarybos
Pagrindt! sprendime pateikiamt! termini! ir j\l apibrezcit! lyginamoji
lltalize leidzia teigti, kad nusikaltimo dalyku gali biiti ne bet kokios
liMP, o tik turincios material\! pavidal~t. Si~t isvad~t patvirtina ir tai, kad
lrementuojamame BK straipsnyje apibre:ltu nusikaltimo dalyku laikotit ,viena ar daugiau" EMP.
Atsi:lvelgiant i tai, laikytina, kad komentuojamame straipsnyje apinusikaltimo dalyku negali biiti:
) material\! pavidal'l turincios mokejimo priemones, kurios nera
~lektronines, t. y. materialiis pinigai (banknotai ir monetos ), ke, lionit! cekiai, eurocekiai, kiti cekiai ir isakomieji vekseliai;
2> materialaus pavidalo neturincios elektronines mokejimo priemones, t. y. elektroniniai pinigai.
29
3. Nusikaltimo d a l y k u laikomi:
1) netikra ar suklastota EMP ar jos dalis;
2) svetima EMP;
3) svetimi EMP duomenys;
4) svetimi EMP naudotojo tapatybes patvirtinimo priemonitt
menys;
5) technine iranga, programine iranga ar kitokios priemones,
siogiai skirtos ar pritaikytos netikroms elektroninems u-...,..... ,u.,
priemonems ar jtt dalims gaminti ar tikroms elektroninems
kejimo priemonems klastoti.
4. N e t i k r a E M P a r j o s d a l i m i laikytina asmens,
rincio teises verstis kredito istaigos veikla, sukurta nuotolines
mokejimo priemone ar jos dalis, isoriniais poZyrniais ir finansines
racijos inicijavimo galimybemis bei paskirtimi atitinkanti kredito
gos isleidziamq_ ar diegiamq_ EMP ar isleistos ar diegiamos EMP
5. S u k 1 a s t o t a E M P laikytina kredito istaigos isleista ar
nuotolines prieigos mokejimo priemone, kurios pocymitt
banko korteles magnetines juosteles, banko korteles numeri
cios simbolitt sekos) dalis yra padirbta.
6. S v e t i m a E M P - tikra nuotolines prieigos mokejimo
mone, kuria naudotis EMP naudotojas ar kredito istaiga nera
sutikimo. Lietuvos Auksciausiojo Teismo senatas nurode: ,Kadangi
prastai mokejimo instrumentas (pavyzdZiui, banko mokejimo
nuosavybes teise priklauso emitentui, t. y. mokejimo instrumentq_
vusiai institucijai, kuri pagal mokejimo instrumento naudojimosi
ti tik jo turetojui suteikia teis~ naudotis mokejimo instrumentu,
kiekvienam treciajam (kitam) asmeniuijis yra svetimas BK 214
nio prasme" (Lietuvos Auksciausiojo Teismo senato 2005 m.
29 d. nutarimo Nr. 55 ,Del teismttpraktikos nusikalstamtt veiktt
sistemai baudziamosiose bylose (BK 214,215,219,220,221,222,
straipsniai)" 4 punktas, Zr. Teism\ipraktika, Nr. 24, p. 224).
7. S v e t i m i E M P duo men y s - galimyb~ naudotis
nes prieigos mokejimo priemone suteikianti informacija
banko korteles numeri sudaranti simbolitt seka, CVV2/CVC2
kuria naudotis EMP duomentt naudotojas ar kredito istaiga nera
kusi sutikimo.
8. S v e t i m i E M P n a u d o t o j o t a p a t y b e s p a t v i r t
n i m o p r i e m on i l! d u o m e n y s - konkreciam naudotojui
30
s,eeialioji dalis, XXXII skyrius
214 straipsnis
. kookreciam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis EMP

: :menq naudotojas ar kredito istaiga nera isreiskusi sutikimo.
u pabreZtina, kad Mokejimq istatyme vartojama ne Sllvoka ,tapatybes
patvirtinimo priemoniq duomenys", o Sllvoka ,tapatybes patvirtinimo
riemones", kuri apibrezta kaip ,elektronines mokejimo priemones
:audotojo parasas, jam sute!ktas asmens tapatybes nustatymo kodas
(PIN) arba kredit? i~taigo~ s.utei~tos ki!o~ priemon~s (slaptazod~i~i,
slapti kodai, rakta1, btometnnes pnemones tr pan.), sktrtos elektronmes
mokejimo priemones naudotojo tapatybei patvirtinti" (Mokejimq istatymo 2 straipsnio 23 dalis ).
9. Tech nine iran g a yra bet kokie daiktai (mechaniniai ar
elektroniniai prietaisai ir irankiai), tiesiogiai skirti ar pritaikyti netikroms EMP ar jq dalims gaminti ar tikroms EMP klastoti.
10. p r 0 gram in e iran g a yra zodZiais, kodais, schemomis
ar kitu pavidalu pateikiamq instrukcijq, kurios sudaro galimyb~ kompiuteriui atlikti tam tikrll uZduoti ar gauti tam tikrll rezultati!, visuma,
,tiesiogiai skirta ar pritaikyta netikroms EMP ar jq dalims gaminti ar
tikroms EMP klastoti.
\ ' 11. Kit o k i o s p r i e m o n e s - specialus dazai, specialus po)ierius ir kitos EMP kurti naudojamos medZiagos (hologramos, kine~pmos ir pan.), tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikroms EMP ar jq
;,Jims gaminti ar tikroms EMP klastoti.
-; 12. Nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e gali pasireiksti tokiais
llteiksmais:
:: l) netikrq EMP ar jq daliq gaminimas, technines irangos, programines irangos ar kitokiq priemoniq, tiesiogiai skirtq ar pritaikytq netikroms elektroninems mokejimo priemonems ar jq dalims
gaminti ar tikroms elektroninems mokejimo priemonems klastoti, gaminimas;
tikrq EMP suklastojimas;

svetimq, netikrq ar suklastotq EMP, technines irangos, programines irangos ar kitokiq priemoniq, tiesiogiai skirtq ar pritai~ netikroms elektroninems mokejimo priemonems ar jq dahms gaminti ar tikroms elektroninems mokejimo priemonems
kl~stoti, svetimq EMP ar jq naudotojo tapatybes patvirtinimo
pnemoniq duomenq neteisetas igijimas, laikymas, perdavimas
ar realizavimas.
31
13. Netikros EMP ar jos dalies gamin i mas turetl.! biiti

tamas kaip bent vienos nuotolines prieigos mokejimo priemones
jos dalies kfuimas, pavyzdziui, tikr~ banko debeto kortel<;: 1.f1nitlllniai
cios plastikines banko debeto korteles ar jos dalies liejimas,
skaiciq sekomis atlikimas programinei irangai kurti, tikr~ ~~ ~~-J-"'
bankomato ar jo dalies gaminimas. Siuo atveju nusikaltimas
baigtu pradejus gaminti EMP.
Netikroms EMP ar jq dalims gaminti ar tikroms EMP klastoti
siogiai skirtos ar pritaikytos technines irangos, programines traJlgo,s;
kitokiq priemoniq g ami n i m a s - tai atitinkamos irangos ar
priemoniq kurimas. Siuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu
kurti klastoti ski~ irangll, kompiuterines programas ar kitokias
mones.
Lietuvos Auksciausiojo Teismo senatas nurode, kad gamin i m'
- tai procesas, kurio metu gaminamas netikras ar suklastotas mokeJIU
inStfUIDentaS arba iranga, kompiuterine programa ar kitokia nriPmm
tiesiogiai skirta ar pritaikyta netikriems, suklastotiems mokejimo
trumentams ar jq dalims gaminti arba tikriems mokejimo ,.,~....,,......,
tams klastoti (Lietuvos Auksciausiojo Teismo senato 2005 m.
29 d. nutarimo Nr. 55 ,Del teismqpraktikos nusikalstamq veikq
sistemai baudziamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222,
straipsniai)" 5 punktas, zr. Teismq praktika, Nr. 24, p. 224).
14. Tikros EMP s u k I a s t o j i m a s -bent vienos tikros nnntl1>11n
prieigos mokejimo priemones padirbimas, pavyzdziui, tikros banko
beto korteles numerio skaitmenq pakeitimas, bankomato prc1gr:amt
irangos pakeitimas taip, kad duomenys apie naudotojo tapatybes
tinimo duomenis huh! perduodami ne tik bankui, bet ir teises
duomenimis neturintiems asmenims.
15. Svetiml.!, netiknt ar suklastotl.! mokejimo instrument~.!

-bent vienos atitinkamos EMP neteisetas (iskaitant
sikalstam<l) gavimas 1lZ atlygi ar be atlygio bet kokia forma,
programines irangos atsisiuntim~ ar idiegim~ naudojantis lolrt..ro.nit!
rysio priemonemis ar programine iranga. Nusikaltimas laikomas
nuo to momento, kai mokejimo priemon<;: kaltininkas pradeda
Netikroms EMP ar jl! dalims gaminti ar tikroms EMP klastoti
giai skirtos ar pritaikytos technines irangos, programines irangos ar
tokill priemonil! i g i j i m a s yra irangos ar kitokiq priemoniq
ar gavimas uz atlygi ar be atlygio bet kokia forma. Siuo atveju
timas laikomas baigtu pradejus valdyti irangll, kompiuterin<;:
ar kitokias priemones.
ig ij i mas
32
&peeialioji dalis, XXXII skyrius
214 straipsnis
Jeigu kaltininkas svetim.os, ne~ikros ~r suklas~~tos ~~P," ~rangos ar

)dtokil! priemoniq negavo del nuo JO nepnklausa~ctq p~ez~s~tq (pa~z
dtiui, kaltininkui nepavyko smu~ ar apgaule Jl! past.savmtt, kaltmmkaS buvo suklaidintas del to, k~d !am perduodamas ne~tkras ar sukla~t~
tas mokejimo instrumentas, sutnko duomenq perdavtmas elektrommo
ryio priemone, kuria naudojantis ke;~nta ig~i net~~~. a~ba ~ukl~sto~
mokejimo instrumentll), asmuo baudZtamas uz pastkestmm~ tgytt (BK
214 straipsnis ir BK 20 straipsnis).
Lietuvos Auksciausiojo Teismo senatas nurode, kad i g i j i mas t8i veiksmai (pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kt.), kuriuos atlik~ asmenys gauna netikr~ suklastot~ ar svetim~ mokejimo
ptrumen~ arba irang~ kompiuterin~ program~ ar kitoki~ priemon~,
tj.esiogiai skirtll. ar pritaikytll. netikriems, suklastotiems mokejimo ins1PJm.entams ar jq dalims gaminti arba tikriems mokejimo instrumentiUDS klastoti (Lietuvos AuksCiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodzio
~d. nutarimo Nr. 55 ,Del teismq praktikos nusikalstamq veikq finansq
listemai baudziamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222,223
ltr:aipsniai)" 5 punktas, zr. Teismq praktika, Nr. 24, p. 224).
16. Svetimq, netikrq ar suklastotq EMP 1a i k y mas -bent vienos

netikros ar suklastotos EMP turejimas savo zinioje (drabunesulyje, transporto priemoneje, patalpoje, kompiuterio kietajadiske, bet kokioje magnetineje ar elektronineje laikmenoje). Nusi~:ailtillnas laikomas baigtu pradejus laikyti mokejimo instrumentl\..
Netik:t~orr1s EMP ar jq dalims gaminti ar tikroms EMP klastoti tieskirtos ar pritaikytos technines irangos, programines irangos ar
priemoniq 1a i k y m a s- irangos ar kitokiq priemoniq turejisavo zinioje. Siuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu pradejus
EMP.
..." ..... ,,u,.. AuksCiausiojo Teismo senatas nurode, kad 1a i k y mas
netikro, suklastoto ar svetimo mokejimo instrumento arba irankompiuterines programos ar kitokios priemones, tiesiogiai skirtos
netikriems, suklastotiems mokejimo instrumentams ar jq
gaminti arba tikriems mokejimo instrumentams klastoti, buvikaltininko zinioje, nepriklausomai nuo jq turejimo laiko trukmes ar
vietos (su savimi, patalpoje ar kitoje vietoje) (Lietuvos AuksTeismo senato 2005 m. gruodzio 29 d. nutarimo Nr. 55 ,Del
Praktikos nusikalstamq veikq finansq sistemai baudziamosiose
(BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)" 5 punktas,
t!'i
praktika, Nr. 24, p. 224).
33
17. Svetimq, netiknt ar suklastottt EMP p e r d a v i m a s -bent

nos svetimos, netikros ar suklastotos EMP perleidimas bet kokiu
(iskaitant nusikalstamll:) ir bet kokiam tikslui be atlygio. Nusii<altUI
laikomas baigtu, kai bent viena EMP yra perduota ar pradeta sil!sti
troninemis rysio priemonemis ar paprastuoju pastu konkreciam
tui, apibreztai jl! grupei ar neapibre:ltiems adresatams.
siogiai skirtos ar pritaikytos technines irangos, programines
kitokil! priemonil! p e r d a v i mas - irangos ar kitokil! priemonil!
leidimas bet kokia forma ir bet kokiam tikslui be atlygio. Siuo
nusikaltimas laikomas baigtu pradejus perdavimo procesll_.
18. Svetimq, netiknt ar suklastottt EMP real i z a vim as vienos svetimos, netikros ar suklastotos EMP perleidimas bet
forma ir bet kokiam tikslui uz atlygi. Nusikaltimas laikomas
kai bent viena EMP yra perduota ar pradeta sil!sti elektroninemis
priemonemis ar paprastuoju pastu konkreciam adresatui, aoibre:ltal
grupei ar neapibre:ltiems adresatams.
siogiai skirtos ar pritaikytos technines irangos, programines
kitokil! priemonil! r e a l i z a v i m as - irangos ar kitokil!
perdavimas ar persiuntimas uz atlygi. Nusikaltimas laikomas
kai iranga ar kitokios priemones yra perduotos ar pradetos sil!sti
troninemis rysio priemonemis ar paprastuoju pastu konkreciam
tui, apibreZtai jl! grupei ar neapibre:ltiems adresatams.
Lietuvos Auksciausiojo Teismo senatas nurode, kad r e a I i z a
mas - tai bet koks netikro, suklastoto ar svetimo mokejimo
mento arba irangos, kompiuterines programos ar kitokios nr'"'"''""
tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikriems, suklastotiems
instrumentams ar jl! dalims gaminti arba tikriems mokejimo .u., ........~
tams klastoti, perdavimas tretiesiems asmenims (Lietuvos r>.u.n.."'''"'""'
jo Teismo senato 2005 m. gruodzio 29 d. nutarimo Nr. 55 ,Del
praktikos nusikalstaml! veikl! finansl! sistemai baud:liamosiose
(BK 214,215,219,220,221,222,223 straipsniai)" 5 punktas, :lr.
mtt praktika, Nr. 24, p. 224).
19. Svetiml! EMP ar jl! naudotojo tapatybes patvirtinimo

nil! duomenl! neteisetas ig ij i mas -bent vienos EMP ar
patvirtinimo priemones duomenq, pakankaml! finansinei
inicijuoti (apie finansines operacijos inicijavim~t ir. BK 215
komentarq), neteisetas (iskaitant nusikalstamll:) gavimas uz atlygi
atlygio bet kokia forma. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to
to, kai kaltininkas pradeda valdyti duomenis.
34
s,eeialioji dalis, XXXII skyrius
214 straipsnis
svetimtt EMP ar jq naudotojo tapatybes patvirtinimo priemoniq

duomentt neteise~s 1a i k y m a s- _tai jq -~rejimas sa_vo zinioj~ ( dr~
butiuose, nesu1yje, tra~s~orto pn~~~neJe, pata1p~J~: ko~pmte~o
Jdetajame diske, bet koktO.Je magnetmeJe ar e1ektromneJe 1atkmenoJe,
popieriaus 1ape ir pan.). Nusika1timas 1aikomas baigtu pradejus 1aikyti
duomenis.
.
d .
b.
. . .
.
.
Svetimtt EMP ar J1.! nau otOJO tapaty es patvtrtmtmo pnemomq
duomentt neteisetas p e r d a v i m a s - bent vienos EMP ar tapatybes
patvirtinimo priemones duomenq perleidimas bet kokiu biidu (iskaitant
pUSika1stamll) ir bet kokiam tiks1ui be at1ygio. Nusika1timas 1aikomas
baigtu, kai bent vienos EMP ar tapatybes patvirtinimo priemones duomenys yra pradeti perduoti ar siqsti e1ektroninemis rysio priemonemis
ir paprastuoju pastu konkreCiam adresatui, apibreZtai jq grupei ar neapibreZtiems adresatams.
Svetimtt EMP ar jq naudotojo tapatybes patvirtinimo priemoniq
duomenq neteisetas r e a 1 i z a v i m a s - bent vi enos EMP ar tapatybes
. patvirtinimo priemones duomenq perleidimas bet kokiu biidu (iskaitant
m:isika1stamll) ir bet kokiam tiks1ui uz atlygi. Nusika1timas 1aikomas
Weigtu, kai bent vienos EMP ar tapatybes patvirtinimo priemones duo~ys yra pradeti perduoti ar siqsti e1ektroninemis rysio priemonemis
"papra.stuoj pastu konkreciam adresatui, apibreztai jq grupei ar ne~t}ilibre:hien1s adresatams.
20. Komentuojamas nusika1timas ga1i biiti padaromos tik t i e s i o n e t y c i a, t. y. turi biiti nustatyta, kad ka1tininkas suvoke veiktt
IYOjliDg:un'tllir norejo taip veikti.
Nusika1timo s u b j e k t u ga1i biiti paka1tinamas, su1auk<:?s
fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir. BK
Slrl7tmm
komentarq).
22. Netikros e1ektronines mokejimo priemones gaminimas, tikros
mokejimo priemones k1astojimas ar neteisetas disponavielektronine mokejimo priemone arba jos duomenimis paga1 BK
4 da1i priskiriamas prie apysunkitt nusika1timq (apie tai
ir. BK 11 straipsnio komentarq).
Netikros e1ektronines mokejimo priemones gaminimas, tikros
mokejimo priemones k1astojimas ar neteisetas disponaviICJe. let'rn... ;; ... ~ mokejimo priemone arba jos duomenimis baudziamas
arba arestu, arba 1aisves atemimu iki seseriq mettt.
35
215 straipsnis. Neteisetas elektronines mokejimo

jos duomenq panaudojimas
1. Tas, kas neteisetai inicijavo ar atliko vien~t ar daugiau
operacijq viena ar daugiau svetimq, netikrq ar suklastotq "'~..-trn,...
mokejimo priemoniq arba neteisetai panaudodamas vien~t ar
svetimq elektroniniq mokejimo priemoniq ar jq naudotojo
patvirtinimo priemoniq duomenis, arba panaudodamas zinomai
rus vienos ar daugiau tapatybes patvirtinimo priemoniq
arba zinomai neteiset~t vienos ar daugiau svetimq, netikrq ar
elektroniniq mokejimo priemoniq panaudojim~t pripazino ..,.,.,.,.,u_
baudziamas bauda arba aretu, arba laisves atemimu iki seeriq

2.
Uz iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis
(Lietuvos Respublikos 2007 m. bilielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos.
1. Komentuojamo nusikaltimo pagrindinis ir tiesioginis o b j

t as- teises aktais itvirtinta elektroninil! mokejimo priemonil!
- EMP) naudojimo ir disponavimo tvarka. Papildomu objektu,
buti kredito istaigos turtiniai interesai, EMP naudotojo turtines
ir turtiniai interesai, privataus gyvenimo nelieCiamumas,
konkurencijos finansinil! paslaugl! srityje principai, elektroninil! .
kejimo priemonil! duomenl! ir kredito istaigl! informacinil!
'
saugumas.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e gali

reiksti tokiais veiksmais:
1) neteisetu bent vienos finansines operacijos inicijavimu ar
a) neteisetu bent vienos svetimos EMP ar jl! naudotojo
bes patvirtinimo priemonil! duomenl! panaudojimu;
b) zinomai netikfl! vi enos ar daugiau tapatybes n"l-v1rT111:
priemonil! duomenl! panaudojimu;
2) vienos ar daugiau svetim\l, netikfl! ar suklastoll! EMP
jimo pripazinimu teisetu.
3. Neteisetas finansines operacijos inicij
m a s - neteisell! veiksmq, kuril! paskirtis yra gauti informacijll
elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymll kredito istaigai
ponavimo kredito istaigos s~tskaitoje esanCiomis lesomis
s~tskaitoje esancias lesas i kit<'! kredito istaigoje atidafY1ll s~tskaitl!
ismoketi grynuosius pinigus), pradejimas arba atlikimas paJ1aUI<1Ql
36
215 straipsnis
vien~:t svetim~:t EMP ar ~MP naudot~j~ tapaty~~s patv~rtini~o pri~

tlld'. duomenis (apie svet1mq elektrommq mokeJimo pnemomq ar Jl.!
eoml!
duomenq
Jl1lCl tojo tapatybes patvirtJmmo
pnemomq
k.BK
zr.
s~:tvo ~:t
214 s~aipsnio koment~rq), ar?a pan~udojant z~nom~i netikrus ~ent vi_eD1 tapatybes patvirtimmo pnemon:s duomems (a~Ie t~patybes patvir~0 priemoniq duomenq s~:tv~~l:l z: 2 ~ 4 strmf!sm? kome~tarq).
Neteisetas finansines operaciJOS IniCIJaVImas la1kytmas ba1gtu nuo
JtMp pateikimo kredito istaigai pradzios (pavyzdziui, nuo banko koridejimo i bankomat~ ar banko korteliq nuskaitymo irengini) ar
-"'+vtv>c: patvirtinimo priemoniq duomenq pateikimo kredito istaigai
tmllninerms mokejimo priemonemis pradzios (pavyzdziui, nuo bent
tapatybes patvirtinimo priemones duomenq ivedimo i EMP at-
f!l!.
4.Neteisetas finansines operacijos atlikimasveiksml!, kuriq rezultatas yra informacijos apie elektroninius
pateikimas ar nurodymo kredito istaigai del disponavimo krediiitZcJs s~:tskaitoje esanciomis lesomis ivykdymas (s~skaitoje esanciq
pervedimas i kit~ kredito istaigoje atida* s~skait~ arba grynqjq
imokejimas), atlikimas. Neteisetas finansines operacijos atlikibaigtu gavus informacij~ apie elektroninius pinigus is
istaigos arba gavus patvirtinim~ is kredito istaigos apie dispokredito istaigos s~skaitoje esanciomis lesomis (apie s~skaitoje
lesq pervedim~ i kit~ kredito istaigoje atida* s~skait~ arba
pinigq ismokejimv.
atveju, jeigu asmuo gauna patvirtinim~ is kredito istaigos apie
llln:Avinu kredito istaigos s~skaitoje esanCiomis lesomis (apie s~
esanciq lesq pervedim~ i ki~ kredito istaigoje atidaryt~ s~s
grynqjq pinigq ismokejimv, veika kvalifikuotina ne tik kaip
finansines operacijos atlikimas, bet ir kaip sukCiavimas pagal
straipsni.
'.s~etimos EMP ar jos naudotojo tapatybes

Irtlnimo priemoniq duomenq panaudojimas
s i n e i o p e r a c i j a i i n i c i j u o t i a r at 1i k t i - svetimos
naudotojo tapatybes patvirtinimo priemoniq pateikimas kres--,.,... siekiant gauti informacij~ apie elektroninius pinigus arba
nurodym~ disponuoti kredito istaigoje atidarytoje s~skaitoje
. lesomis. Z i n o m a i n e t i k r o s b e n t v i e n o s p a nu;no priemones duomenq panaudojimas fiet operacijai inicijuoti ar atlikti -naudotojo
. P~tvirtinimo priemonilb neatitinkanciq tikroves, pateikimas
lStaigai, siekiant gauti informacij~ apie elektroninius pinigus
37
arba sudaryti nurodymll disponuoti kredito istaigoje atidarytoje

toje esanciomis 1esomis.
6. V i e n o s a r d a u g i a u s v e t i m q , n e t i k r ll a r
k1astotq EMP panaudojimo pripazinimas teis,
- finansines operacijos inicijavimo bent viena kredito istaigai
svetima, netikra ar suk1astota EMP patvirtinimas, pavyzdZiui:
1) nurodymo pervesti i kredito istaigoje atidary!lt Sllskai!ll
duoti grynaisiais pinigais 1esas, kuriomis disponuoti nera
kredito istaigoje esancios Sllskaitos turetojo sutikimas,
mas;
2) nurodymo pervesti i kredito istaigoje atidarytll Sllskai!ll
duoti grynaisiais pinigais 1esas, igytas nusika1stamu bUdu,
dymas;
3) nurodymo pervesti i kredito istaigoje atidary!lt Sllskai!ll
duoti grynaisiais pinigais 1esas ivykdymas po to, kai
priemones naudotojas pranesa kredito istaigai apie
priemones praradimll.
Nusika1timas 1aikomas baigtu nurodymo ivykdymo n .. lhTU"Nft
momentu.
Lietuvos AukSciausiojo Teismo senatas nurode, kad z 1 no
neteiseto mokejimo instrumento panaudojimo
p a z i n i m as t e i s e t u - tai veika, kurill mokejimo "nstrunr1entttLl
atlikti asmuo, kuris pagal einamas pareigas, atliekamas funkcijas
turi igalinimus pradeti, t~sti, pabaigti neteisetu mokejimo ,rc:mnmi
prade!ll finansin~ operacijll (pavyzdZiui, parduotuves kasininkas,
damas, kad kaltininkas atsiskaito uz prekes netikra ar suklastota
mokejimo kortele, atlieka toki atsiskaitymll) (Lietuvos Auksc:iautfj
Teismo senato 2005 m. gruodZio 29 d. nutarimo Nr. 55 ,Del
praktikos nusika1stamq veikq finansq sistemai baudziamosiose
(BK 214,215,219,220,221,222,223 straipsniai)" 12 punktas, ir.
IDJ! praktika, Nr. 24, p. 224).
Tuo atveju, jeigu asmuo gauna patvirtinimll is kredito istaigos

inicijuo!ll finansin~ operacijll bent viena kredito istaigai zinomai
rna, netikra ar suk1astota EMP, veika kva1ifikuotina ir kaip
sukCiauti pagal BK 24 straipsnio 6 da1i ir BK 182 straipsni.
7. Komentuojamo nusikaltimo sudetis yra form a 1i o j i, t. y.
tu nusika1timu pripazistamas straipsnyje nurodytq a1ternatyviq
at1ikimas, o padariniai yra uz nusika1timo sudeties ribq ir ga1i
reiksmes parenkant ir skiriant bausm~.
38
dalis, XXXII skyrius
215 straipsnis
~ 8 Komentuojamas nu~ikaltima_s gali b~ti padaromas tik t ~ e s i o Jl'; n e t y c i a, t. y. kaltimnkas tun suvokti, kad numatytos vetkos yra
=vojingos, ir noreti taip veikti.
9. Nusikaltimo s u b j e k t u gali bUti pakaltinamas, sulaukf(s
~ metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
JJK 20 straipsnio komentarq).

' 10. Uz neteiset~t mokejimo instrumento identifikavimo duomenl!
atsako mokejiml! sistemos dalyvis (moketojas, gavejas,
darbuotojas)- tiek teisetas, tiek asmuo, tokiu dalyviu tapf(s ne-
,.-a~vnn~t
1. Zinomai neteiseto mokejimo instrumento panaudojimo pripateisetu subjektu gali biiti kredito istaigos tarnautojas, turintis
llinlimllS atlikti finansines operacijas, susijusias su lest! perdavimu,
_.,.~ ..,,u ir nurasymu bei grym!il! pinim ismokejimu, arba patvirtinti
lliinsini:l! operacijl! atlikim~t.
tinomai netikr\l identifikavimo duomenl! panaudojimo subjektu
biiti bet kuris fizinis asmuo, turintis bent vien~t is siame komentaro
minetq poZymi\l.
, 12. Tais atvejais, kai kaltininkas, siekdamas uzvaldyti svetim~t turtl\,
suklastotu ar svetimu mokejimo instrumentu inicijuoja finansit0peralcij:ll, bet sio turto neufvaldo (pavyzdZiui, parduotuveje pateikia
svetim~t banko mokejimo kortelf(, taciau prekil! is parduonepaima, nes kasininkui paprasius pateikti asmens tapatybl( padokumen!ll negali to padaryti ir yra sulaikomas), tokia veika
llllllruo~a1ma pagal BK 215 straipsnio 1 dali, BK 22 ir 182 straipsnil!
,............., dalis.
atvejais, kai kaltininkas neteisetai atsiskaito uz prekes ar pasvetimu mokejimo instrumentu bei pasiraso kito asmens varcekyje ir igyja svetim~t turtll, jo veika papildomai pagal BK
}lttaip,sni nekvalifikuotina.
kaltininkas, panaudodamas svetimll, netikr~t arba suklastot~t
instrument~t (pavyzdZiui, banko mokejimo kortelf() ir tureviening~t sumanym~t igyti svetim~t tuftll atliko kelias finansines
. jo padarytos veikos yra tf(stines ir kvalifikuojamos kaip
rr BK 182 straipsniuose numatyil! nusikalstaml! veikl! sutaptis
AuksCiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodZio 29 d. nutari55 .,Del teisml! praktikos nusikalstaml! veikl! finansl! sistemai
by~o~e (BK 214,215,219,220,221,222,223 straips.
8 rr 9 punktat, zr. Teisml! praktika, Nr. 24, p. 225).
39

'
13. Neteisetas elektronines mokejimo priemones ar jos

panaudojimas pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie
kill nusikaltiml! (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).,:
14. Neteisetas elektronines mokejimo priemones ar jos

panaudojimas baudZiamas bauda arba arestu, arba laisves ate:mJmll
seseril! me1\!.
1. Tas, kas siekdamas nuslepti ar iteisiuti savo paties ar kito

pinigus ar turt~, zinodamas, kad jie igyti nusikalstamu biidu,
su tuo turtu ar pinigais ar jq dalimi susijusias finansines nn,pr"'"l
sudare sandorius ar naudojo juos iikineje, komercineje
melagingai nurode, kad tai gauta is teisetos veiklos,
baudziamas laisves atemimu iki septyneriq metq. (Lietuvos

2004 m. sausio 29 d. istatymo Nr. /X-/992, isigal. 2004 m. vasario 14 d. (Valstybes
2004, Nr. 25-760) redakcija)
2. Uz siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis
1. Nusikalstamu budu igytlt pinigl! ar turto 1egalizavimas, uZ
BK 216 straipsnyje numatyta atsakomybe, Lietuvos ir tanptautun1
teises aktuose paprastai ivardijamas pinim plovimu.
Cia paminetinas Pinigl! p1ovimo ir teroristl! finansavimo nr~"..'"ll
istatymas (Valstybes zinios, 2008, Nr. 10-335), kurio paskirtis pinigl! plovimo ir (ar) teroristl! finansavimo prevencijos pnemon4~~
institucijas, atsakingas uz pinim plovimo ir (ar) teroristl! ,u,a.m""'
prevencijos priemonil! igyvendiniml\:. Minetame istatyme 1-''"'"''1\Jw
pinim plovimo Sl\:Voka. Pagal si istatymll, p i n i g l! p 1o vi mas
1) turto teisines padeties pakeitimas arba turto perdavimas
kad sis turtas yra gautas is nusikalstamos veikos arba
tokioje veikloje, siekiant nuslepti arba tiZmaskuoti u,.,,,,.,,.,,.,t.et
kilm~ arba siekiant padeti bet kokiam nusikalstamoje
lyvaujanciam asmeniui isvengti teisinil! sios veikos pa<tanmq;
2) turto tikrojo pobiidZio, tikrosios kilmes, saltinio, vietos,
vimo, judejimo, nuosavybes teisil! arba su nuosavybe
teisil! nuslepimas arba uZmaskavimas, zinant, kad sis
gautas is nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje
3) turto igijimas, valdymas ar naudojimas, igijimo (perdavimo)
zinant, kad sis turtas gautas is nusikalstamos veikos arba
jant tokioje veikoje;
40
216 straipsnis
rengimasis, pasikesinimas padaryti,. bendrininkavimas darant bet

kuri~t is 1-3 punktuose nurod)'tll vetkt!.
z.
Santykius, susijusius su pinig4c plovimo ribojimu ir prevencija,

, ~iuoja ir kiti teis~~. aktai, pavyzdZiui, Lietuvos ~espublikos dra~
;diJno prieziiiros kom.tSlJOS 2~05 m. kov~ l? d. ~utanm~s Nr. 68 ,Del
llra1Jdimo imonems tr draudtmo broken4c tmonems sktft\l nurodymq,
tufiais siekiama uzkirsti keli~t pinig\l plovimui ir (ar) teroristtt finansa.;.pui, patvirtinim_o" (V~lsty~es zinio~, 2005, Nr. 37-1~21),. 2005 m. bide23 d. Finansim4c nusikalt1m4c tynmo tamybos pne Lletuvos Respubvidaus reikall! ministerijos isakymas Nr. 53-V ,Del Notarams ir
atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skift\l nurodymq,
siekiama uZkirsti keli~t pinig4c plovimui, patvirtinimo" (Va1stymuos, 2005, Nr. 83-3091), Lietuvos banko valdybos 2008 m. geguzes
d. nutarimas Nr. 82 ,Del kredito istaigoms skift\l nurodymq, kuriais
~ian:ta uZkirsti keli::t pinig4c plovimui ir (ar) teroristtt finansavimui"
Val!ltybes zinios, 2008, Nr. 62-2374, Nr. 64-2594), Valstybines losim4c priekomisijos 2008 m. gruodZio 17 d. nutarimas Nr. N-349 ,Del Azarlosimus organizuojancioms bendrovems skift\l nurodymq, kuriais
uZkirsti keli::t pinim plovimui ir (ar) teroristtt finansavimui, paWtmrrno.. (Valstybes zinios, 2008, Nr. 150-6152).
3. Paminetinas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2008 m. rugsejo

d. nutarimas Nr. 942 ,Del Kriterijq, kuriais vadovaujantis klientas
kelianCiu maz::t pinim plovimo ir (ar) teroristtt finansavimo
ir kriterijq, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didele pinim
ir (ar) teroristtt finansavimo gresme, s::traso, Kliento ir naudos
tapatybes, keli4c tarpusavyje susijusi4c pinigini4c operacij4c nustatytaisykli\l patvirtinimo ir informacijos apie pastebetus galimo pinim
ir (ar) teroristtt finansavimo po:Zymius, Pinim plovimo ir terofinansavimo prevencijos istatymo pa:Zeidimus ir priemones, kuri4c
irntasi pries pa:Zeidejus, pateikimo tvarkos nustatymo" (Valstybes
2008, Nr. 114-4348).
Pagal si nutarim::t kriterijais, kuriuos atitinkantis klientas laikomas

ma:Z::tpinig\l plovimo ir (ar) teroristtt finansavimo gresmf~?, pri_.. ........" tai, kad:
klientas yra Vies~\l istaig4c istatymo (Valstybes zinios, 1996, Nr.
68-1633; 2004, Nr. 25-752) arba Europos S~ungos valstybi4c nari4c
nustatyta tvarka isteigta viesoji istaiga ir atitinka visus siuos kriterijus:
-
klientui yra nustatytos funkcijos pagal Europos S~ungos sutarti, bendrij4c sutartis arba Bendrijos antrines teises aktus;
41
informacija apie kliento tapatyb~ yra viesai prieinama

nansq istaigai ar kitam subjektui jos skaidrumas nekelia
joniq;
- kliento veikla ir jos apskaitos metodai finansq istaigai
tam subjektui yra aiskiis ir suprantami;
- klientas yra atskaitingas Bendrijos institucijai arba
Slijungos valstybes nares valdzios institucijoms;
b) kliento - fizinio ar juridinio asmens - veikla arba pinigines
racijos vykdomos retai arba labai ribotai (nustatoma
istaigai ar kitam subjektui atliekant nuolatin~ kliento
stebesenv, o jq panaudojimas pinigams plauti ir (ar)
finansuoti mazai tiketinas ir atitinka juridiniams asmenims
sus, o fiziniams asmenims- bent vienlt is siq kriterijq:
- klientas deklaruoja, kad teikia finansines paslaugas ar
pinigines operacijas, taciau si veikla nera pagrindine ir
daro 5 proc. bendros jo veiklos apyvartos;
- veikla vykdoma tik sudarant sandorius ir tik su ribotu
klientq, o tokiq sandoriq verte nevirsija 1 000 eurq
jl!; atitinkancios sumos kita valiuta;
- klientas deklaruoja, kad jo vykdomos finansines veiklos
varta per kalendorinius metus nevirsija 30 000 eurq
jl!; atitinkancios sumos kita valiuta;
- pagrindine kliento veikla nera finansq istaigos ar kito
to vykdoma veikla, isskyrus nurodytl!;Pinigqplovimo ir
ristq finansavimo prevencijos istatyme.
Pagal minetl\; Vyriausybes nutariml!;kriterijais, kuriais
(atitinkant bent vienlt is jq) laikoma, kad yra didele pinigq
(ar) teroristq finansavimo gresme, pripazistama tai, kad:
a) klientas tapatybes nustatymo momentu vengia atlikti
biitinus jo tapatybei nustatyti, ir suteikti informacijos apie
savo versllb
b) klientas finansq istaigos ar kito subjekto prasymu nepateikia
kumentq, patvirtinanCiq jo finansin~ veikll!; (kliento
sudaromq sandoriq, steigimo ir kitq vykdoml\; ar vykdytl!;
sin~ veikllt patvirtinanciq dokumentq);
c) klientas su jo pagrindine veikla nesusijusiq asmenq
atlieka negrynqjq pinigq pervedimo operacijas;
d) klientas fizinis asmuo nuolat gyvena salyje, kuri nera F
veiksmq darbo grupes kovai su pinigq plovimu (FATF) ar
-
42
216 straipsnis
stebetojo status!l turincios bei kov!l su pinim plovimu ir teroristl! finansavimu vykdancios tarptautines organizacijos nare;
e) ldiento, kliento atstovo (jeigu pinigine operacija atliekama per
atstovv, asmens, kurio naudai atliekama pinigine operacija, tapatyb~ nustatanty~ du.~menys atitinka. ~ietuvos Respu~lik~~ ir
tarptautiniq orgamzaciJll (FATF, Jungtlmq Tautq OrgamzaciJOS,
Europos Slijungos) sudarytuose S!lrasuose pateiktus su pinigq
plovimu ir (ar) teroristine veikla susijusiq asmenq duomenis
arba jiems yra taikomos finansines sankcijos pagal Ekonominiq
ir kit\! tarptautiniq sankcijq igyvendinimo istatym!l (Valstybes zinios, 2004, Nr. 68-2369);
ldientas juridinis asmuo ar kita organizacija yra registruotas (-a)

tikslineje teritorijoje, kaip tai nustatyta Pelno mokescio istatyme
(Valstybes zinios, 2001, Nr. 110-3992);
finansq istaiga ar kitas subjektas nustato, kad atsirado iPrastai

kliento veiklai nebiidingq pozymiq (padafuejo atsiskaitymq
grynaisiais pinigais, atliekamos pinigines operacijos stambesnemis sumomis, apmokama uz nesusijusius su kliento pagrindine
veikla produktus, paslaugas ir kt.);
kliento fizinio asmens amzius, einamos pareigos, finansine biikle
(kliento pajamos yra mazos, palyginti su jo finansines veiklos
apimtimi) objektyviai neatitinka sio kliento vykdomos finansines veiklos;
klientas atitinka didesnes rizikos kategorij!l, nustatyt!l finansq
istaigos pagal rizikos vertinimo ir valdymo procediiras.
Kovai su pinigq plovimu skirti ir tarptautiniai teises aktai, pa. Europos 1990 m. konvencija ,Del pinigq isplovimo ir nusibiidu igytq pajamq paieskos, aresto bei konfiskavimo", kuri
ratifikuota Seimo 1994 m. gruodzio 22 d. nutarimu (Valstybes
1995, Nr. 12-263; 2004, Nr. 108-4034). Paminetini ir Europos S!t~ises aktai: Tarybos 1991 m. birzelio 10 d. direktyva del fiststemos apsaugos nuo jos naudojimo pinigq plovimui (911308/
Europos parlamento ir Tarybos 2001 m. gruodzio 4 d. direktyva,
. Tarybos direktyv!l91/308/EEB del finansq sistemos apsauJOs naudojimo pinigq plovimo tikslams (200 1197/EB); Tarybos
gruodZio 3 d. bendrqjq veiksmq aktas, priimtas Tarybos, reEuropos Slijungos sutarties K.3 straipsniu, del pinigq plovimo,
. priemoniq ir nusikalstamu biidu igytq pajamq nustatymo,
t~aldymo, arestavimo ir konfiskavimo (98/699/TVR); Tary. m. bicielio 26 d. Pagrindq sprendimas del pinigq plovimo,
43
nusikaltimo priemoniq ir nusikalstamu biidu igytq pajamq

isaldymo, aresto ir konfiskavimo (20011500/TVR). Visus siuos
pos S<Uungos teises aktus Lietuva turejo igyvendinti nuo narystes
pos S<Uungoje dienos, t. y. 2004 m. geguzes 1 d.
5. BK 216 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra kesinamasi
lies finansq ir kredito sistemas, sudaromos prielaidos iskreipti
valstybes finansq sistemos padeti., skatinami infliaciniai procesai, .
to gali kilti gn!sme visos finansq ir kredito sistemos stabilumui.
tiesioginis sio nusikaltimo 0 b j e k t a s yra valstybes finansq ir
sistemos apsaugos interesai.
6. Sio nusikaltimo d a 1 y k u gali biiti: a) nusikalstamu biidu
ti pinigai; b) kitas nusikalstamu biidu igytas turtas. P i n i g a i
Lietuvos banko isleidziami banknotai, monetos ir lesos Sltskaitose,
valstybiq isleidziami banko bilietai, valstybes izdo bilietai, mo1ne1tdi
lesos Sltskaitose, laikomi teiseta atsiskaitymo priemone. Pinigais
sio nusikaltimo dalyku pripazistami ir keliq valstybiq bendrai
ir naudojami banko bilietai, pavyzdziui, eurai. K i t o k s t u r t
- tai ivairiis daiktai, vertybiniai popieriai, kitas turtas ir turtines
ses, intelektines veiklos rezultatai, taip pat kitos turtines vertybes.
216 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali biiti ir nekilnoj
daiktai (pavyzdZiui, zemes sklypas, pastatas ir pan.).
7. Pinigai ir kitas turtas yra BK 216 straipsnyje numatyto
timo dalykas tik tada, jeigu jie igyti nusikalstamu biidu. Siuo
neturi reiksmes, kokias nusikalstamas veikas padarius buvo gauti
nigai ar turtas. Nusikalstamu biidu igytq pinigq ar turto n;11;.au:~~a
dalyku negali biiti pripazistami pinigai ar turtas, kurie buvo gauti
rius administracini teises pazeidim'b drausmini nusizengimlt ar
deliktlt. Sltvoka ,nusikalstamu biidu igyti pinigai ar turtas" apima
pinigus ir turt(b kurie buvo igyti padarius ne tik nusikaltim(b bet ir
nusikalstamos veikos riisi - baudziam<Ui nusizengimlt. uauu.t.ta~
atsakomybe uZ nusikalstamu biidu igytq pinigq ar turto tcgau~"
pagal BK 216 straipsni kyla tiek uz paties asmens, tiek uZ kitq
nusikalstamu biidu igytq pinigq ar turto legalizavimlt.
BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku reiketq
ir bet kokilt turtin~ naud<i, kuri yra gauta darant nusikalstamas
(pavyzdziui, pinigq ekonomijlt (sutaupymv, inter alia vengiant
mokescius).
8. BK 216 straipsnio taikymas negali priklausyti nuo to, ar
buvo nuteistas uz pagrindines (pirmines) nusikalstamos veikos,
padarius buvo gauti pinigai ar turtas, padarymlt. Teismas,
44
216 straipsnis
uZ nusikalstamu budu igyttt pinigtt _ar ~rto ~eg~lizavim~ nea kieno nors kaltes padarant pagnndm<t (ptrmm<t) nustkalsTeismas nustatineja tik nusikalstam!l_ pinigtt ar turto kilm<t.
lbeipttoflS demesys i tai, kad asmuo, padar<ts pagrindin<t (pirmin<t)
iilillcalistaJD!l. arba pavojingl! veikq, iki jo nuteisimo gali numirti, arba
..-indllll~ (pirmin<t) nusikalstamfl veik!l. gali padaryti nepakaltinamas
ar asmuo, nesulauk<ts amziaus, tinkamo patraukti baudziamojon
bet tai neatleidzia kito asmens nuo baudziamosios atsauZ nusikalstamu bUdu igyttt pinigtt ar turto legalizavim!l_.
BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo o b j e k t y v i llj !\.
~ ireiskia tam tikri altematyvl1s veiksmai:
finansinitt operacijtt su nusikalstamu budu igytais pinigais ar turtu atlikimas;
sandoritt su nusikalstamu budu igytais pinigais ar turtu sudarymas;
nusikalstamu budu igyttt pinim ar turto naudojimas ukinei, komercinei veiklai;
melagingas nurodymas, kad nusikalstamu budu igyti pinigai ar
turtas yra gauti is teisetos veiklos.
Finansines operacijos su nusikalstamu budu
i s p in i g a i s a r t u r t u - tai fizinitt ar juridinitt asmentt
kuriais itvirtinamos, pakeiciamos ar nutraukiamos su siais
susijusios civilines teises ir pareigos. Finansines operacijosi finansinitt paslaugtt rusitt. Finansinitt operacijtt su pinigais
gali bl1ti: pinigttpadejimas ar priemimas, paemimas ar isdaviak4~ti:mas, skolinimas, dovanojimas ir kitoks pinigtt mokejimas ar
civilinitt sandoriq ar kitu pagrindu, isskyrus imokas valstybes
institucijoms, kitoms biudzetinems istaigoms, Lietuvos
valstybems ar savivaldybitt fondams, u2sienio valstybitt diploats~ovybems ar konsulinems istaigoms, arba atsiskaitymas su
..~Jiektais .
. andoritt su nusikalstamu budu igytais pia r t u r t u at I i k i m a s - tai bet kokitt sandoritt del tokitt
ar turto sudarymas, t. y. padarymas veiksmlb kuriais itvirtina.
ar nutraukiamos su jais susijusios civilines teises ir
Tat ~ali b~ti ir daugiasaliai sandoriai (pavyzdZiui, legalus turuz nustkalstamu budu igytus pinigus, nusikalstamu budu
?ardavimas), ir vienasaliai sandoriai (pavyzdZiui, nusikals. , tgyto turto dovanojimas).
18
45
12. Nusikalstamu budu igytq pinigq ar

naudojimas ukinei, komercinei veik1ai ga1ibUti
turto ar pinigq tiesioginis (pavyzdziui, isigyjant imoniq .,,.,,UL,uaa
vertybinius popierius ar siq imoniq dali arba jq turto ar vers1o
netiesioginis (pavyzdziui, is nusika1stamq1esq igyto turto \"'"''"''"l
stattt, irenginill) suteikimas) investavimas i bet kokios rusies
kitq Ukio subjektq veik1~. Si veika gali bUti ir nusika1stamu bUdu
turto naudojimas kaip pusfabrikacio, za1iavos arba faktinis ar
tamu bUdu igytq pinigq ar turto naudojimas uzsiimant ukine
veik1a (pavyzdziui, pagrobtas automobi1is naudojamas teikiant
portavimo pas1augas, pagrobti pinigai is1eidZiami imones rern011tui),
13. M e 1a g i n g a s n u r o d y m a s , k ad n u s i k a 1s t a
budu igyti pinigai ar turtas yra gauti is tei
'to s v e i k I o s, paprastai turi buti nurodomas deklaracijoje,
tvarka patvirtintoje ataskaitoje ar kitame dokumente, kuriame
duomenys apie asmens pajamas, pe1n<t, turt~ ar jq naudojim<t, ir sie
kumentai turi bUti pateikti va1stybes iga1iotai institucijai.
14. Nusika1stamu bUdu igytq pinigq ar turto 1ega1izavimo
ga1i buti 1abai ivairus ir siam nusikaltimui kva1ifikuoti reiksmes
ri. Sis nusikaltimas ga1i pasireiksti kaip s1aptu pasitikejimu
va1dymas (pavyzdziui, nusikalstamu bUdu igyti JAV do1eriai
keiciami i eurus), piniginiq pervedimq sistemos ar ,ne1egaliq
panaudojimas padidinant ar sumazinant s~skai~ (pavyzdziui,
susitar~s su importuotoju, permoka uz importuojamas prekes, o
uzsienyje atgauna dali permoketq pinigll). Vienas is tipiniq ....,,.~....
mu bUdu igytq pinigq ar turto 1egalizavimo budq yra tariamas
(angl. loan back)- pavyzdziui, nusika1telis paima kredit~ '"""""''~
nusika1stamu bUdu igyt~ turt<t, ir sio kredito negr~zina.
15. BK 216 straipsnyje numatyto nusika1timo sudetis yra for
1i o j i . Nusikaltimas 1aikomas baigtu nuo bent vi enos is
veikq atlikimo momento. Nusika1timo baigtumui nustatyti neturi
mes, af pavyko nusika1staffiU budu igytus pinigus af turt~ H;~<UHOUV
panaikinti jq neteise~ ki1m~, ar ka1tininkas ga1ejo tokiais pm1ga~:'
turtu disponuoti kaip teisetai gautais.
16. Nusika1stamu bUdu igytq pinigq ar turto 1ega1izavimo s
j e k t y v i a j a i p u s e i bUdinga t i e s i 0 g i n e t y c i a .......a.uuuu~
suvokia, kad jis savo veiksmais 1ega1izuoja nusika1stamu budu
pinigus ar turt<t, ir nori tai daryti.
Biitinas BK 216 straipsnyje numatyto nusika1timo subj
puses pozymis yra t i k s 1 a s - ketinimas nus1epti ar iteisinti
46
216 straipsnis
b-du igytus pinigus ar turut. Biitent siekis nuslepti, uzmaskuoti

;inigq ar kito _tu_rto kil~ct, j4c g~:imo ~altini yra si? nusikalt~mo
leidZia ji atsktrtt nuo ktht panast\l nustkalstam4c vetk\l. Daugtautr
baudziamosios teises teorijoje ir teism4c praktikoje kyla
lldllWolluu:.,....,, .. biidu igyttt pinig4c ar turto legalizavimo atskyrimo
ID"PU:UA<...,,..... biidu gauto turto igijimo arba realizavimo (BK 189
lllilpsnts). BK 189 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas
.nusikalstam\l veik\l nuosavybei, turtinems teisems ir turtiniams
~sresan1s ir pagal si straipsni baudziamas tas, kas igijo, naudojosi
turUt zinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu biidu
tai plaCiau ir. BK 189 straipsnio komentarq). Biitent tai, kad BK
~strai]JsnyJenurodyti veiksmai (turto igijimas, naudojimasis arrealipadaromi neturint specialaus tikslo si turtll_ nuslepti ar iteisinti,
BK 189 straipsnyje numatytll_ nusikalstamll_ veikll_ nuo nusikalstaigyttt pinig4c ar turto legalizavimo (BK 216 straipsnis ).
M
7. Sio nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulaukcts

fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
komentarq).
~itltre2ttina, kad pinigus ar turut legalizuojantis asmuo nebiitinai turi
pats asmuo, kuris padare nusikalstamll_ veik<L is kurios buvo
__ nF!!Iv$n~ pinigai ar turtas, taciau asmuo privalo zinoti, kad miatlieka su nusikalstamu biidu gautais pinigais ar turtu. Jei
dalyvavo pirminiame nusikaltime, igyjant ,nesvarius" pinigus
taip pat dalyvavo juos legalizuojant, tai tokio asmens veika
kvalifikuojama kaip realioji nusikaltim4c sutaptis.
Nusikalstamu biidu igyttt pinig4c ar turto legalizavimas pagal BK
l'lllJ>Smto 5 dali priskiriamas prie sunki4c nusikaltim4c (apie tai plaPK 11 straipsnio komentarq).
Nusikalstamu biidu igYtt.t pinig4c ar turto legalizavimas baudziaatemimu iki septyneri4c mettt.
47
217 straipsnis. Prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant

neatskleista informacija
1. Tas, kas zinodamas viebi neatskleist1! informacij1! apie ,,,.......,IIUII~
tentui !vykius arba kit1t viesai neatskleist1! su emitentu ar jo vPr1vl1h
popieriais susijusi1! informacij1! tiesiogiai arba per vertybiniq
VieSOSiOS apyvartOS tarpiDiflkUS SUdare Sandor! del SiO "'llllln;;IILOII;!
tybiniq popieriq arba perdave toki~t informacii~t tretiesiems
arba rekomendavo ar pasiiile tretiesiems asmenims fsigyti ar
emitento, su kuriuo buvo susijusi viesai neatskleista informacija,
nius popierius, jeigu del to buvo padaryta dideles turtines zalos,
baudziamas laisves apribojimu arba bauda, arba laisves
dvejq metq.
2.
Uz siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis """uu.,..

1. {statymq leidejas, atsizvelgdamas i pasikeitusius ek<mo~
santykius bei i prisiimtus ar numatomus prisiimti tarptautinius
vos isipareigojimus ir siekdamas suderinti Lietuvos teis~ su
S:ijungos teises aktais (pavyzdziui, Europos Parlamento ir
2003 m. sausio 28 d. direktyva 2003/6/EB ,Del prekybos ""'-h'"''"
popieriais, pasinaudojant viesai neatskleista informacija, ir
vimo rinka (piktnaudziavimo rinka)"), kriminalizavo kelet!l veikq, '
jusiq su vertybiniq popieriq apyvarta. BK 217 straipsnyje
'
sikaltimo esme- tiesiogiai ar netiesiogiai, asmeniskai ar per
asmenis pasinaudojimas viesai neatskleista informacija apie
(svarbius) su emitentu susijusius ivykius, prekiaujant to emitento
biniais popieriais, tuo padarant dideles turtines zalos.
2. Komentuojamo nusikaltimo r ii sin i s o b j e k t as yra
Respublikos finansq sistema. Tiesioginiu sio nusikaltimo o b j
galima laikyti teises aktq nustatyt!l prekybos vertybiniais
su emitentu ar jo vertybiniais popieriais susijusios informacijos

dimo ir naudojimo tvark!l.
3. Nusikaltimo d a I y k a s yra emitento vertybiniai ,...,.,.,.,,..,,.
su emitentu ar jo vertybiniais popieriais susijusi objektyvi isreiksta
macija.
4 . V e r t y b i n i p o p i e r i q (kaip civiliniq teisiq objektV
1.101 straipsnis bendriausia prasme apibrezia kaip dokumentll,
tinantiji isleidusio asmens (emitento) isipareigojimus sio uu.........,
turetojui. Emitento vertybiniais popieriais kaip sio nusikaltimo
48
217 straipsnis
Iaik.yti nuosavybes vertybinius popierius, apibreztu~ _Y_ertyb!n!q

istatyme (Va1stybes zini.os: _2007, N~. 17 -626) (p~vyzdzi~I, ~kcimq
akcijas, kitus perle1dzmmuosms vertybmms poptenus, lyakciniq bendroviq akcijoms). Vertybiniais popieriais sio BK
prasme, be kita ko, nera laikomi vekseliai, cekiai, kitos ~~istatyme (Va1stybes zinios, 2003, Nr. 61-2753) nustatytos mokeJIIrie:mcmes. Taip pat sio nusikaltimo dalykas nera Lietuvos RespubLietuvos banko vertybiniai popieriai (pavyzd:liui,
tauDVJmo lakstai ir pan.) ir tarptautiniq finansiniq organizacijll.,
yra Lietuvos Respublika ir kurios turi Lietuvos Respublikos
ministro isduot~ lei dim~ platinti vertybinius popierius, isiskolivertybiniai popieriai.
mite n t u sio BK straipsnio prasme reiketq laikyti vertybiniq
emitent~ (si s~voka apibrezta Vertybiniq popieriq istatyme).
vP.1'tvl\ini1u popieriq emitentu laikomas asmuo, siulantis leisti ar
savo vertybinius popierius.
s m i n i u i v y k i u pagal Vertybiniq popieriq istatym~ laikoleJmit:en1roveikla susij~s ir jam zinomas ar privalomas zinoti ivykis,
tureti dideli poveikijo isleistq vertybiniq popieriq rinkos kainai.
popieriq rinkos istatymas iPareigoja atskaitingus emitentus
flniitentus, kuriq vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuorinkoje Lietuvos Respublikoje) Vertybiniq popieriq komisijos
tvarka nedelsiant pateikti Vertybiniq popieriq komisijai, verlniOPlteriq rinkos operatoriui, viesai paskelbti ir ideti i atitinkam~
baz~ informacini pranesim~ apie kiekvien~ esmini ivyki.
taciau nebaigtini, s~ras~ su emitentu ir jo veikla susijusiq
a.wuu'"" reikia laikyti esminiais ir apie kuriuos reikia pateikti
mine~ informacini pranesimq, nustato Vertybiniq popieriq
priimtos Viesai neatskleistos informacijos konfidencialumo
ir atskleidimo taisykles (Va1stybes zinios, 2008, Nr. 86-3453).
ehi neatskleista informacija pagal Finansiniq
rinkq istatym~ (Va1stybes zinios, 2007, Nr. 17-627) bendriau.. yra su emitentu ar jo vertybiniais popieriais susijusi tikslaus
informacija apie planuojamus ar ivykusius esminius ivykius ir
'ja, kurios atskleidimas gali tureti dideles itakos siq
popieriq kainai, jeigu ta informacija nera viesai atskleista.
vykdanciq pavedimus del vertybiniq popieriq, atzvilgiu vie.
informacija taip pat laikytina kliento suteikta tikslaus
mfonmacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai ar netiesu vienu ar keliais emitentais ar vertybiniais popieriais,
49
kurios atskleidimas gali tureti dideles itakos sitt vertybinitt

su jais susiettt isvestinitt priemoniq kainai. Viesai .....,,..,,.,......,,,,...,,
macijos ir vieso jos atskleidimo apibrezimus taip pat nustato
Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ,Del viesai
informacijos ir vieso jos atskleidimo apibrezimo bei ""'"''"'u''
rinka apibrezimo".
8. Finansinitt priemoniq rinkq istatymas, siekdamas
vestuotojtt interesus, draudZia naudotis viesai neatskleista
prekiaujant vertybiniais popieriais. Asmenys, kurie viesai
informacij~ zino del savo tamybines padeties, profesijos,
to, kad jie yra akcininkai, ar del to, kad j~ gavo nusikalstamu ar
biidu, neturi teises bandyti sudaryti ar sudaryti sandoritt del
popierilb su kuriais informacija susijusi, kol ji bus viesai
draudimas taikomas ir juridiniams asmenims, jeigu viesai
informacij~ zino nors vienas imones vadovas, sprendim~
dori imones vardu priimantis asmuo ar imon~ kontroliuojantis
Asmenims, zinantiems viesai neatskleist~ informacij~ iki
atskleidimo taip pat draudZiama: a) tiesiogiai ar netiesiogiai
viesai neatskleis~ informacij~ kitam asmeniui, isskyrus
informacija atskleidZiama tprastai atliekant tamybin~, prc>telsmej
arba pareigas; b) remiantis viesai neatskleista informacija
ti, skatinti ar siiilyti kitam asmeniui sudaryti sandori del vPTTVn'"'
pierilb su kuriais yra susijusi viesai neatskleista informacija.
9. Atsizvelgiant i minetas Finansiniq priemonitt rinktt
statas ir komentuojamo straipsnio dispozicij~ nusikaltimo o
t y v i 0 j i p u s e pasireiskia tuo, kad asmuo, zinodamas
atskleis~ informacij~t apie emitentui esminius ivykius arba
neatskleis~ su emitentu ar jo vertybiniais popieriais susijusi~
cij~ tiesiogiai ar per vertybiniq popieritt viesosios apyvartos
kus (finanstt maklerio imon~ arba komercini bank~ turincius
atitinkamas paslaugas) atlieka vi en~ ar kelet~ altematyvitt
gi si veika gali pasireiksti tik aktyviais veiksmais ): a) sudaro
sio emitento vertybinitt popierilb ir (arba) b) perduoda
skleist~ informacij~ tretiesiems asmenims, ir (arba) c) rek.omtelliJ.H

siiilo tretiesiems asmenims isigyti ar perleisti emitento, su
susijusi viesai neatskleista informacija, vertybinius popierius.
10. Sandorio del emitento vertybinitt po
s u d a r y m a s - kai kaltininkas asmeniskai ar per su juo
asmenis (pavyzdZiui, kontroliuojamos imones vardu) perka,
maino, dovanoja ir pan. tokio emitento vertybinius popierius.
50
217 straipsnis
veSai neatskleistos informacijos perdavi1 t i e 8 i em s a s m e n i m s - kai kaltininkas zodZiu, rastu

;iidais perduoda toki~ viesai neatskleist~ informacij~ tretieaiSllltenirns, kurie neturi teises jos zinoti iki vieso jos paskelbimo
nustatyta tvarka.
Rekomendavimas ar siiilymas tretiesiems
' ims isigyti ar perleisti emitento, su kuriuo
sijusi vie8ai neatskleista informacija, veri u s p 0 p i e r i u s - kai kaltininkas zodZiu, rastu ar kita forma
ar siiilo tretiesiems asmenims isigyti ar perleisti (pardaviar kitais biidais) tokio emitento vertybinius popierius, tokias
retJtdaiClJ~lS ar siiilymus grisdamas jam zinoma viesai neatskleista
Nusikaltimui kvalifikuoti nera svarbu, ar tretieji asmenys
tokiomis rekomendacijomis ar siiilymais, jei vien del toar siiilym4c atsiranda komentuojamame straipsnyje
padariniJl. Taip pat nebiitina, kad kaltininkas visiskai atskleistretiesiems asmenims viesai neatskleistos informacijos turikad jis savo rekomendacijas ir siiilymus grist4c jam
vieai neatskleista informacija.
nusikaltimas gali pasireiksti labai ivairiai: pavyzdziui, asviesai dar neatskleis~ informacij~ apie esmini ivyki 'valdymo organo sprendim~ kreiptis i teism~ del bankroto bylos
emitentui arba emitentui pareiks~ dideli ieskini, parduoda
ancio ar patraukto atsakovu emitento vertybinius
treeiajam asmeniui, tuo pastarajam padarydamas dideles turtines
asmuo, zinodamas viesai dar neatskleist~ informacij~ apie
- emitento valdymo organo sprendim~ siiilyti moketi dide!J(l4:mclus arba kokios nors treCiosios salies sprendim~ skelbti prisavanorik~ oficialll pasiiilym~ supirkti visas ar dali emitento
.didesn~t nei rinkos kain4 siiilo emitento akcininkui parduoti emiir tokiu pasiiilymu susigund~s akcininkas veliau, paaiskejus
apie esmini ivyki, suvokia, kad patyre didel~ turtinlt zal~ del
-., ....,,4 (dividendi! ar didesnes akcij4c pardavimo kainos).
~Kialnas
n~sikaltimas laikomas baigtu tik atsiradus padariniams

;turtt~ei zalai. Vadinasi, si nusikaltimo sudetis yra mate1 d e 1e t u r t i n e z a l a yra vertinamasis po:Zymis.
'Vertindamas padarytos zalos dydi, turi atsi:Zvelgti i nukentepadeti, padafytJl nuostolill finansin~ israisk~ ir kitas
I?
51
15. Atsizvelgiant i komentuojamo nusikaltimo esm~.

siaisiais nuo sio nusikaltimo gali biiti tiek pats emitentas
asmuo, zinodamas viesai dar neatskleisut informacijlt apie
ki - emitento valdymo organo sprendimll_ emitentui supirkti
akcijtt, ja pasinaudoja ir superka emitento akcijas, del to
priverstas uZ savo akcijas moketi brangiau, arba tretiesiems
perduodama viesai neatskleista informacija apie emitento iikin~.
cin~ veikllt, del to emitentas patiria didel~ turtin~ zalll), tiek
tojai (fiziniai ir juridiniai asmenys, esami, buv~ ar turej~ tapti
vertybinitt popieritt savininkais). Pabreztina, kad paprastai
siuoju nuo sio nusikaltimo nera laikomas juridinis asmuo,
ba kaltininkas fizinis asmuo (isskyrus galimus atvejus, kai tas
asmuo yra ir emitentas), ir tokio juridinio asmens patirta
zala (prestizo, klienttt pasitikejimo praradimas ir pan.) nera
PavyzdZiui, finanstt maklerio imones ar banko darbuotojas
viesai neatskleista informacija, tuo padarydamas dideles
tretiesiems asmenims (investuotojams ar pan.), o tokiam
viesumon padaroma zala tos finanstt maklerio imones ar
fui, pakertamas klienttt pasitikejimas siomis institucijomis.
16. Teisingam nusikaltimo kvalifikavimui reikSmingas
tamos veikos ir neigiamtt padarinitt priezastinis rysys. Didele.
zala turettt atsirasti biitent del neteisettt kaltininko veiksmtt.
sinaudoja viesai neatskleista informacija komentuojamame
nurodytais biidais.
17. Sio nusikaltimo sub j e k t y vi a j a i pus e i biidinga
s i o gin e t y cia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos

priesingumll_ teisei, ir to siekia. Nors paprastai sis uuo:>u,.au.UUL"i
mas turint savanaudisktt paskatJ.t, kiti subjektyviosios puses
(tikslai, motyvai) nusikaltimui kvalifikuoti reiksmes neturi,
juos turi biiti atsiZvelgiama parenkant ir skiriant bausm~.
18. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti
mas, sulauk~s 16 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis
tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq). Nusikaltimo
biiti ir asmuo, kuris tokilt viesai neatskleisut informacijlt zino
tamybines padeties, profesijos, pareigtt ar pan. (emitento
gano narys, akcininkas, finanstt maklerio imones darbuotojas,
tantas ir t. t. ), ir bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo,
biidais pasinaudoj~s jam zinoma viesai neatskleista u'ltormaq)a.~
kio asmens viesai neatskleistos informacijos tiesioginis ar
saltinis buvo tik auksCiau isvardyti asmenys, zinantys viesai
52
217-218 straipsniai
IIJJ['IJlllCIJI<t del
savo tamybines padeties, profesijos, pareim ar pan.,

toks asmuo toki~ viesai neatskleis~ informacij~ gavo istatymq
budu.
komentuojamo nusikaltimo atribojim~ nuo manipuliavimo

popieriq kaina (BK 218 straipsnis) ir. BK 218 straipsnio
.Kom.ent:uoJamas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priprie nesunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straips-
.,...,.....,.,h.. vertybiniais popieriais pasinaudojant viesai neatskleista

baudziama laisves apribojimu arba bauda, arba laisves atdvejq metq.
siekdamas dirbtinai padidinti ar sumazinti vertybiniq

rinkos kain~t skleide tikroves neatitinkanci~t ar neissami~t inforemitent~t ar jo vertybinius popierius ir del to padare dideles
laisves apribojimu arba bauda, arba laisves atemimu
..etq.
straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo .
.straipsnyje numatyta dar viena veika, susijusi su vertybiniq

Siuo nusikaltimu siekiama dirbtinai padidinti ar supopieriq rinkos kain~.
lfllent:uoiamo nusikaltimo r us in is o b j e k t as yra Lie.......~., ...,.~,, finansq sistema. Tiesioginiu sio nusikaltimo
galima laikyti teises aktq nustatyt~ prekybos verty.
ir su emitentu ar jo vertybiniais popieriais
mformacijos skleidimo tvark~.
~--Muuuu
d a 1y k as yra su emitentu ar jo vertybiniais

objektyviai isreiksta informacija.
Vertyb in itt pop i eri q ir emi ten to s~vok~

BK 217 straipsnio komentarq.
53
5. V e r t y b i n i 1! p o p i e r i 1! rink a pagal Vertybinil!

(Valstybes zinios, 2007, Nr. 17 -626) yra laikoma vieta,
vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais. A
vertybinil! popieril! rinkos kaina yra vertybinil! popieril!
stovejusi emitento vertybinil! popieril! kaina, susiformavusi
giant i pasiiilos ir paklausos santyki.
istatym~
6. Finansinil! priemonil! rinkl! istatymas (Valstybes zinios,

17-627) draudZia visiems asmenims skleisti tikroves
(iskaitant gandus ar neteisingas ar klaidinanCias naujienas) ar

informacij~ apie emitentll, jo vertybinius popierius, vadovus,
vykdom~ ar numatom~ vykdyti veiklll, finansin~ padeti ar
sudarytus ar tariamai sudarytus del jo vertybinil! popierilb taip
dZia sudaryti vertybinitt popieritt pirkimo-pardavimo sandorius .
pavedimus pirkti ar parduoti vertybinius popierius, jei tais
pavedimais vertybinil! popieritt rinkos dalyviams ar kitiems
suotiems asmenims sudaromas klaidingas ispiidis apie
pieritt paklausll, pasiiil~ arba kain~.
7. Objektyviai manipuliavimas vertybinil! popieritt kaina
kia tikroves neatitinkanCios ar neissamios informacijos apie
jo vertybinius popierius skleidimu, siekiant dirbtinai padidinti
zinti vertybinil! popieritt rinkos kain~. Manipuliavimo rinka
ir tokill veiksmll pasireiskimo formas nustato Finansinil!
ktt istatymo 63 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vertybinitt
komisijos 2009 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. IK-1 patvirtinti
dziavimo rinka pasireiskimo formtt s~raso ir pranesimtt
piktnaudZiavim~ rinka pateikimo vertybinitt popieritt komisijai
nuostatai (Valstybes zinios, 2009, Nr. 18-740).
8. Tikroves neatitinkancia informacija
melaginga informacija, priestaraujanti faktinems
tant gandus ar neteisingas ar klaidinancias naujienas).
9. Neiss ami a inform a c ij a komentuojamo ctr~in.:nl
me laikoma tokia informacija, kai yra nutylima dalis
tuojanCios informacijos, svarbios vertybinitt popieritt rinkos
elgesiui atitinkamo emitento vertybinitt popieritt atZvilgiu,
emitento vertybinitt popieritt pasiiilos ir paklausos santyki ir,
mai, ttt vertybinil! popieritt rinkos kain~.
10. I n f o r m a c i j o s s k l e i d i m u laikomas tokios

perdavimas treCiosioms salims zodZiu, rastu, vaizdu ar kitomis
mis.
54
218 straipsnis
Manipuliavimo vertybin~tt ~opieri~ ok~ina ~us~kalti~o su~etis

t e r i a 1 i 0 j i, jai budmgt padanmat - dtde1es turtmes za1os
(apie tai plaCiau ir. BK 217 straipsnio komentarq)o
0
nusika1timo s u b j e k t Yv i a j a i p u s e i budinga tik t i e -
e t y ci a, t. yo ka1tininkas ~uvokoia, ka~ sk1eidiioa tikrove~ ~e

0
ar neissamill informactJll apte emttentll ar JO vertybmms

ir to siekiao Be to, butinasis nusika1timo sudeties pozymis yra
t i k s 1a s - siekis tokiais veiksmais dirbtinai padidinti ar
vertybinitt popieritt rinkos kainllo
Manipu1iavimo vertybinitt popieritt kaina sub j e k t u ga1i biiti

tblaDltas, su1auk~s 16 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis astai plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq)o
, Manipu1iavimll vertybinitt popieritt kaina butina atribo1 apgau1ingo pareiskimo apie juridinio asmens veik1l\, (BK
ir nuo prekybos vertybiniais popieriais pasinaudojant
lbLtsk1eista informacija (BK 217 straipsnis )o
"'.,."""''""''"5,V pareiskimo apie juridinio asmens veik1l\, objekty-
pasireiskia apgaulinm duomentt apie juridinio asmens veik1ll

oficia1ioje ataskaitoje ar paraiskoje imones varduo
vertybinitt popieritt kaina nuo apgau1ingo pareiskimo
asmens veiklll atribojamas paga1 pagrindini kriterijl.l- nusines manipu1iuojant vertybinitt popieritt kaina siekiama
padidinti ar sumaiinti vertybinitt popieritt rinkos kainll, ir paga1
kriterijus: a) subjektus (apgau1ingam pareiskimui apie jul[oiiiii:Ut:Ils veik1l\, konstatuoti priva1omas specia1usis subjektas);
rDlliCt:IOS pateikimo biidlt ( apgau1ingo pareiskimo apie juridiveiklll atveju tokia informacija turi buti pateikiama oficia1ioje
ar paraiskoje )o IS esmes manipu1iavimo vertybinitt posudetis 1aikytina specia1i~a BK 205 straipsnyje itvirtintos
t:l"''"".u'"..'"
l"'ttlroilmn
vertybiniais popieriais pasinaudojant viesai neatskleisobjektyvioji puse ga1i pasireiksti viesai neatsk1eistos
ar jo vertybiniais popieriais susijusios informacijos per~""''1'"tus asmenimso Siuo atveju manipu1iavimas vertybinitt
~tribojamas nuo prekybos vertybiniais popieriais pasiVtesat neatsk1eista informacija atsifve1giant i sk1eidziamos
turini (manipu1iavimo vertybinitt popieritt kaina atveju
tikroves neatitinkanti ar neissami informacija, o prekypopieriais pasinaudojant viesai neatsk1eista informacija
0
55
atveju perduodama informacija yra teisinga, tik dar viesai

teises akl\l nustatyta tvarka) ir i nusikaltimo tiksll\., nes
mo vertybinill popierill kaina atveju skleidziant tikroves
cilt ar neissamilt informacijl:\_ siekiama dirbtinai padidinti ar
vertybinill popierill rinkos kain~t
I7. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3
skiriamas prie nesunkitl nusikaltimll (apie tai plaCiau ir. BK 11
nioko~entar~.
IS. Manipuliavimas vertybinill popierill kaina baudziamas

apribojimu arba bauda, arba laisves atemimu iki trejll mel\l.
219 straipsnis. Mokesciq nesumokejimas

I. Tas, kas
pateik~s deklaracijll arba nustatyta tvarka

ar kit~t dokument~tlaiku nesumokejo pagal juos
mokesciq po to, kai valstybes igaliota institucija primine apie
sumoketi mokescius,
ataskait~t
baudziamas bauda arba laisves atemimu iki ketveriq metq.

publikos 2004 m. sausio 29 d. tstatymo Nr./X-1992, tsigal. 2004 m. vasario 14 d.
iinios, 2004, Nr. 25-760) redakcija)
2. Tas, kas padar~s sio straipsnio I dalyje numatytll veikll

jam apskaiciuotq daugiau kaip 500 MGL dydzio mokesciq,
baudziamas laisves atemimu
DUO
dvejq iki seseriq metq.
3. Tas, kas padar~s sio straipsnio I dalyje numatytll veik~t

jam apskaiciuotq ne daugiau kaip IO MGL dydzio mokesciq,
baudziam~! nusiZengim~t ir
baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves
1. Lietuvos Respublikos teises aktai - Mokescill au.uuJ"'"
istatymas (Valstybes zinios, 2004, Nr. 63-2243), Gyventojll paj
cio istatymas (Valstybes zinios, 2002, Nr. 73-3085), Pelno
tymas (Valstybes zinios, 2001, Nr. 110-3992), Pridetines vertes
istatymas (Va1stybes zinios, 2002, Nr. 35-1271) ir kt. mokescitl
nustato tam tikf\l asmenll (mokescill moketojq) pareigl:l.
skaiciuoti atitinkaml:l_ mokesti, ji laiku sumoketi i biudZetl:l_ ir
kitas pareigas, susijusias su mokescill apskaiciavimu ir
Taigi mokesCitl moketojas, vengdamas moketi mokescius,
56
219 straipsnis
...,no!;e jam itvirtinut pareiglt sum~keti .i biudzeut kaip .mo~esti

pinigines lesas. BK. 219 st~atpsnyJe. ~umatyt~. nust~~lt~~o
liill~gUIDlt lemia ir tai, kad del vengtmo mokeb mokescms ptmgmes
IIIDCJ)fLteilka i biudzetlt ir taip daroma zala visai valstybes finansq
pagrindinis ir tiesioginis ko.men~ojamos. nusikalstamos vei~~s
t as yra Lietuvos Respubhkos tstatymats nustatyta mokesctq
tvarka. Papildomas sios nusikalstamos veikos objektas Respublikos biudZeto pajamq dalies suformavimo interesai.
J(omentuoJamo nusikaltimo d a l y k as yra pinigai, kurie turi
ptOkallnt kaip atitinkamas mokestis. M o k e s t i s - tai mokesCiq
mokesciq moketojui nustatyta pinigine prievole. Mokesciai
labai ivairiis, baigtini jq SltraSlt apibrezia minetas MokesCiq
........."'"'n istatymas. Antai sio istatymo 13 straipsnyje yra ivardyvertes, akcizo, gyventojq pajamlb zemes, pelno, nekilnojair kiti mokesciai.
Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i ltj lt pus~ apibiidiltrucimtas, t. y. po deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos
ar kito dokumento pateikimo valstybes istaigai, institucijai
.
laiku pagal siuos dokumentus apskaiciuotq mokesCiq
valstybes igaliota institucija primine apie pareiglt sumoketi
baudZiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsni kilti biiobjektyvios Sltlygos: l) pateikta deklaracija arba nustatyta
atvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, taCiau mokesciai nesuvalstybes igaliotos institucijos priminimas apie pareiglt su~o~~es~tus; 3) po iteikto priminimo per jame nustatytlt terminlt
mokesciai.
IU<l1i~Linc>ii atsakomybe pagal BK 219 straipsni galima tik tuo
mokesCiq moketojas valstybes igaliotai institucijai yra pateinustatyta tvarka patvirtintlt ataskaitlt ar kitlt dokumentlt
pajamas, pelnlt ar turtlt. Asmuo, kuris, pagal teises aktus
P:""eiglt valstybes igaliotai institucijai pateikti minetus dotios pareigos neivykdo, gali biiti traukiamas baudZiamojon
pagal BK 221 straipsni.
kad jei asmuo neturejo pareigos pateikti deklaracijos
tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, taciau
privalejo sumoketi mokescius (pavyzdziui, Zyffiini momokesti ir pan.), jis pagal BK 219 straipsni neatsako.
57
5. Viena is biitinq sctlygq baudziamajai atsakomybei liZ

nesumokejimct atsirasti - tai valstybes igaliotos institucijos
mokesCiq moketojui apie pareigct sumoketi mokescius. V a 1
nes igaliotos institucijos priminimas -tai
mokesciq inspekcijos ir kitq valstybes igaliotq institucijq
kuriame primenama apie pareigct sumoketi mokescius ir
terminas jiems sumoketi. Dokumentas siunciamas asmeniui;.
pateik~s deklaracijct arba nustatyta tvarka patvirtintct ata:skaiial
dokumentct, laiku nesumoka pagal juos apskaiciuotq Hl\.J'A"''"''~
nimas mokesciq moketojui turi biiti tinkamai iteiktas. Teismai,
mi, ar priminimas mokesciq moketojui iteiktas tinkamai, turi
tis MokesCiq administravimo istatymo 164 straipsniu,
dokumentq iteikimo mokesciq moketojui tvarkct ir biidus,
taisyklemis.
6. Pagal MokesCiq administravimo istatymo 164 straipsni, . '
mas mokesciq moketojui apie pareigct sumoketi mokescius
dokumentai) gali biiti iteikiamas siais biidais: tiesiogiai .
Ciant registruotu laisku; telekomunikacijq galiniais trengini:ais;
paskelbiant.
Tiesioginio dokumento iteikimo mokesCiq moketojui
ta diena, kai mokesciq moketojas Go atstovas) savo parasu
mokesciq administratoriui liekanciuose dokumentuose apie
gavimct arba kai mokesciq administratoriaus pareigiinas
mokesCiq moketojo Go atstovo) atsisakymct priimti dolnmnelltti
tvirtinti jo gavimct.
Registruotu laisku dokumentai siunCiami pagal mokesciq
registre nurodytct mokesciq moketojo adresct arba mokesciq
adresct korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minetq
kesciq administratorius neturi, dokumentai siunciami pagal
me registre nurodyt<t mokesciq moketojo adresct Guridiniams
- pagal juridiniq asmenq registre nurodytct adres<t, fiziniams
- pagal gyventojq registre nurodytct adresll). Dokumentq,
registruotu laisku, iteikimo mokesCiq moketojui diena lail~:omtiW
darbo diena, einanti po mokesciq administratoriaus '".'Ull'-la.u,..
pondencijos perdavimo pastui dienos.
Telekomunikacijq galiniais irenginiais dokumentai smnct:at
kesciq moketojo nurodytu elektroninio pasto adresu ir n<>rvnn
ses aktq nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi iteiktais jq
dienct. MokesCiq administratoriaus ir mokesciq moketojo
gali biiti numatytos kitokios sio dokumentq iteikimo sctlygos ir
58
219 straipsnis
atvejais, kai mokesCil!_m~ketojas (jo ~tsto~a.s) nerandamas_arba

apie mokescil! m~ketoJo _adr:sq_. ne~a. abtmkam~m~ reg1str~:
administratorius v1etos la1krastyje (je1 toks yra) 1r v1ename IS
Lietuvos Respublikos dienrasCil! du kartus ir ne trumpesniu
-.UU'"t
dienl!
intervalu paskelbia pranesim!l:, kuriame mokescil! mo0
(jo atstovui) per nustatytq_ terminq_ (ne trumpesni kaip 5 dienos
~~nnei!tm1o paskelbimo) pasiiiloma atvykti pas mokescil! adminisatsiimti atitinkamo dokumento. Jeigu mokescil! moketojas per
terminq_ neatvyksta, dokumentas laikomas iteiktu mineto praantrq_ kartq_ paskelbimo spaudoje dienq_.
~eZt11na, kad baudziamajai atsakomybei pagal komentuojamq_
kilti nepakanka nustatyti, jog mokescil! administratorius nuI!Atn,an:a primine apie pareigq_ sumoketi mokescius, taCiau taip pat
kad mokesCil! moketojas tq_ priminimq_ faktiskai gavo
apie ji suZinojo.
komentuojamq_ straipsni baudZiamoji atsakomybe kyla
kai mokescil! moketojas po priminimo apie pareigq_ sumoketi
per siame priminime nustatytq_ terminq_ nesumoka mokesmokescil! administratorius priminime sumoketi mokescius
termin!l:, iki kada nurodytas mokestinis isiskolinimas tusumoketas. PabreZtina, kad priminimo apie pareigq_ sumoketi
'' forma yra patvirtinta Valstybines mokesCil! inspekcijos prie
Respublikos finansll ministerijos virsininko 2006 m. geguzes
Nr. VA-48 ,Del valstybines mokesCil! inspekcijos prie
Respublikos finansl! ministerijos virsininko 2003 m. sausio
Nr. V-11 ,Del form\! patvirtinimo" (Valstybes zinios, 2003,
priminimo apie pareigq_ sumoketi mokescius baudziamoji
pagal BK 219 straipsni nekyla. Tokiu atveju asmuo, kudeklaracijq_ arba kitq_ dokument!l:, laiku nesumokej~s pagal
gali buti traukiamas administracinen atsakomyben pagal
straipsni arba MokesCil! administravimo istatymo nustatyta
senojo BK 325 straipsni bUtina sq_lyga baudziamajai atsamokescil! nesumokejimq_ atsirasti buvo mokescio moketojo
straipsnio dispozicijoje (skirtingai negu senojo BK 325
moketojo mokumas nera expressis verbis ivardys~tlyga baudZiamajai atsakomybei uz mokesCil! nesumoTaciau BK 219 straipsnyje nustatytq_ teisini reguliavimq_
59
. 1IOJiwa
. . '-JII XXXII skyrius
Specta
y 11t kartu su kitomis BK nuostatomis, inter alia BK 2 straipsnio
; ~ ~j. pagal kuri~ asmuo atsako pagal baudiiamliji istatym~ tik jeigu
.ka .,:1darymo metu is jo galima buvo reikalauti istatymus atitinkanvet ~~ y.
ei e'io, darytina isvada, kad ir pagal BK 219 straipsni mokescio
:~ke~l mokumas yra viena is biitinq jo patraukimo baudziamojon .:
t alwwfben uz mokesciq nesumokejim~ s~lyga. Jei mokesciq moke-.
: ~ ki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal
.
.
.
OJast
..
219 >raipsni neatsako, nes neturejo rea1tos ga1tmybes tvykdyttJStcltVJmo
nustatyl~ pareig'l, t. y. sumoketi mokescius. ISimtis butq tik tie atvej
kai ]:Opkumas buvo sukeltas s~moningai, siekiant isvengti ,........ .,,~;v"'
sum~teti mokescius.
Eitl:liP vertintina teisine situacija, kai moke~Ciq moketojas
nemohl' po nusika1stamos veikos padarymo. Siuo atveju mo>ke~;ct<l
mokaoiD mokumas neturi reiksmes baudziamajai atsakomybei
BK :~9 straipsni kilti.
lt ~audZiamoji atsakomybe pagal BK 219 straipsni atsiranda
uz nMsCil! nesumokejim~. Asmuo pagal komentuojam~ straipsni
gali uti traukiamas baudiiamojon atsakomyben ne u:l mokesCiq, o
kitq, 11(1rs ir su_ ~okesciais susijusiq, sumq (pavyzdziui, delspinigiq
pan.lntsumokeJtm~.
ll. ~K 219 straipsnyje itvirtinta nusikalstamos veikos sudetis
f 0 rn p1i o j i. Padariniai yra uz sios nusikalstamos veikos
ribqr ~e~ ~eiksmes baudziamajai atsakomybei uz mokesciq
mok i~Hl kiltt.
~ ~esciq nesumokejimas laikomas baigta nusikalstama
kai sVluo po to, kai gavo igaliotos valstybes institucijos
apie ~eig~ sumoketi mokescius iki priminime nurodyto jq
jimfj~ej1Ilino, sios pareigos neivykde. Jeigu asmuo sumoka mc,ke1scn
pasiia.i$us priminime nurodytam terminui, tai savaime nepasalina
bauilli~osios atsakomybes uz mokesciq nesumokejim'l, taciau i
aplit~~~ gali biiti atsizvelgta sprendziant baudziamosios aL.,A'C'IH!
uz miesciq nesumokejim~ klausimus.
lZ. BK 219 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma t

sioai 11e tycia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateike deklaracij~
nus~t)1a tvarka patvirtint~ ataskait~ ar kit~ dokumen~ ir pagal
pri"J!.claiku sumoketi mokescius, taciau sios prievoles nevykdo
damS kad jam buvo iteiktas valstybes igaliotos institucijos
masll-fte p~r~ig~ sumoketi mokescius ir nurodytas terminas, iki
juoss'lttnokett.
60
F
219 straipsnis
Komentuojamos nusikalstamos veikos padarymo tikslai ir motyvai

gali buti labai ivairiis ir kvalifikavimui reiksmes neturi. Da:Zniausiai
mokesciai nesumokami del savanaudiskq_ motyv\L siekiant neteisetai
praturteti (sutaupyti). Bet galimi ir kiti mokescitt nesumokejimo tikslai
ir motyvai (pavyzdZiui, kaip nepasitenkinimo valstybes vykdoma mokesCitt politika israiska ir pan.).
13. Komentuojamos nusikalstamos veikos sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo
(apie tai plaCiau zr. BK 20 straips!!io komentarq), kuris pagal teises
aktus turi prievol~ moketi mokesti. Sio nusikaltimo subjektu gali biiti ir
asmuo, kuriam mokescitt teises aktuose nustatyta prievo1e isskaiciuoti
mokescitt moketojo mokesti ir ji sumoketi i biudZet~.
14. BK 219 straipsnio 2 da1yje numatytas mokescitt nesumokejimo
kvalifikuojamasis poiymis, susij((s su nesumokettt mokesCitt dydziu.
Pagal silt straipsnio dali asmuo atsako tada, kai gav((s valstybes igaliotos institucijos priminim~ apie pareig~ sumoketi mokesCius per nustatytlt termin~ nesumoka daugiau kaip 500 MGL (apie MGL placiau zr. BK
190 straipsnio komentarq) dydzio mokescitt.
15. Pagal BK 219 straipsnio 3 dali mokesCitt nesumokejimas pripa:Zistamas baudziamuoju nusizengimu, kai asmuo, gav((s valstybes
igaliotos institucijos priminim~ apie pareig~ sumoketi mokesCius, per
nustatyt~ termin~ nesumoka ne daugiau kaip 10 MGL (apie MGL plaCiau zr. BK 190 straipsnio komentarq) dydzio mokescitt.
16. Nustatant nesumokettt mokescil! dydi, i si dydi neturi bUti iskaiciuojamos su mokesciais susijusios nesumoketos sumos (pavyzdZiui,
delspinigiai, baudos, palukanos).
17. Jeigu asmuo kelis kartus nesumoka mokescilb tai apskaiCiuojant
nesumokettt mokesCitt dydi del silt nusikalstaml! veiktt nesumoketos
mokesCitt sumos gali biiti sudedamos ir kaltininko veika kvalifikuojama pagal atitinkam~ BK 219 straipsni dali kaip paviene nusikalstama
veika tik tada, kai tokios veikos yra atskiri vienos nusikalstamos veikos
epizodai, kuriuos jungia bendras nusikalstamas sumanymas. Priesingu
a~~ju kiekviena veika turettt biiti kvalifikuojama savarankiskai pagal
abtmkamas BK 219 straipsnio dalis.
18. Mokescitt nesumokejimas (BK 219 straipsnio 1 ir 2 dalys) pagal _BI< 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkil! nusikaltimlb
:ed~~~les vertes mokescitt nesumokejimas pagal BK 12 straipsni- prie
~UdZtamqjl! nusizengimtt (apie tai plaCiau zr. BK 11 ir 12 straipsnil(
mentarq).
61
219-220 straipsniai
19. MokesCiqnesumokejimas baudZiamas bauda arba laisves atemi~

mu iki ketveriq metq; kvalifikuotas mokesciq nesumokejimas - laisves
atemimu nuo dvejq iki seseriq metq; mokesCiq nesumokejimas kaip
baudziamasis nusizengimas - viesaisiais darbais arba bauda, arba lais~
ves apribojimu.
220 straipsnis. Neteisingq duomenq apie pajamas, peln~t ar turt~t

pateikimas
I. Tas, kas siekdamas isvengti mokesciq !rase! deklaracijlf. arba! nustatyta tvarka patvirtint~t ataskait~t ar kit~t dokument~t zinomai neteisingus
duomenis apie asmens pajamas, peln~t, turt~t ar jq naudojim~t ir pateike
juos valstybes !galiotai institucijai,
baudziamas teises dirbti tam tikr~t darb~t arba uisiimti tam tikra veikla'
atemimu arba bauda, arba Iaisves apribojimu, arba laisves ....oauuuq
iki trejq metq. (Lietuvos Respublikos 2004m. liepos 5 d. istatymo Nr. IX-2314, isigal.
2004 m. liepos 13 d. (Valstybes iinios, 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatyt~t veik~t, siekdallll8S

isvengti mokesciq, kuriq suma nevirsijo 10 MGL, padare baudzi~lm:~tn
nusizengim~t ir
baudziamas viesaisiais darbais arba banda, arba laisves apribojimu.
3. Uz siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
I. Teises aktai, reguliuojantys su mokesCiais susijusius ~,,.,t,,lrn
inter alia MokesCiq administravimo istatymas, mokesciq ...,,..~"-'-"'
ij>areigoja vadovaujantis mokesciq istatymais teisingai
mokescius ir laiku pateikti mokescil! deklaracijas ir kitus aoJrurnettm:s.:
BK 220 straipsnyje numatyta baudziamoji atsakomybe uz neteising~
duomenq apie pajamas, peln~ ar tu~ pateikim~.
2. Komentuojama nusikalstama veika pazeidzia teises aktuose

duomenl! apie pajamas, peln~ ar turt~ pateikimo tvark~.
sinm duomenq apie pajamas, peln~ ar turt~ pateikimas yra susij~s ir
kaltininko siekiu isvengti mokesCiq. Taigi pagrindinis, tiesioginis
nusikalstamos veikos o b j e k t a s yra duomenq apie pajamas,
ar tu~ pateikimo tvarka. Papildomas minetos nusikalstamos
objektas yra valstybes biudzeto formavimo interesai, nes darant si~
sikalstam~ veik~ sukuriamos prielaidos tam tikroms pajamoms
tekti i valstybes biudze~.
statyt~
62
F
I
220 straipsnis
3. BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos d a 1y k asdeklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ir kiti dokumentai,
i kuriuos irasomi neteisingi duomenys apie asmens pajamas, peln~ turt!l ar jq naudojimfl.
Siame straipsnyje d e k I a r a c i j a - tai mokesCiq moketojo pateikiamas mokesCiq administratoriui dokumentas, kuriame nurodoma
informacija apie mokesciq moketojo apskaiciuoifl mokescio sumft uz
mokesCio istatyme nustatyt!llaikotarpi, taip pat su mokesCio apskaiciavimu ar sumokejimu susij~ kiti duomenys.
MokesCiq moketojas pagal teises aktus gali biiti jpareigotas atitinkamai valstybes igaliotai institucijai pateikti ne deklaracij~ o nustatyta
tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus, kuriuose turi biiti nurodomi su mokesCio apskaiciavimu ar sumokejimu susij~ duomenys.
4. Z i n o m a i n e t e i s i n g a i s laikomi duomenys, neatitinkantys
subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija, nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajaml.b pelno, turto ar jq naudojimo.
Siai nusikalstamai veikai kvalifikuoti neturi reiksmes, ar pagal tikroves
neatitinkancius duomenis asmens pajamos, pelnas, turtas sumaiinami,
ar padidinami. Esmin~ reiksm~ siuo atveju turi tai, kad teikiant neteisingus duomenis apie asmens pajamas, peln~ tuft!l ar jq naudojim!l siekiama isvengti mokesciq.
5. Neteisingq duomenq apie pajamas, pelnlt ar tuft!l pateikimo
o b j e k ty vi oj i pus e pasireiskia veikimu.
Baudziamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dali kilti yra
butinos sios s~lygos: 1) irasymas i deklaracijlt arba nustatyta tvarka patvirtintlt ataskai!fl ir ki!fl dokumentlt zinomai neteisingq duomenq apie
asmens pajamas, peln~ tuftlt ar jq naudojimq; 2) siq dokumentq pateikimas valstybes igaliotai institucijai.
Taigi kad tokia nusikalstama veika biitq laikoma baigta, kaltininkas
turi atlikti du veiksmus, t. y. ne tik i atitinkamus dokumentus irasyti zinomai neteisingus duomenis apie pajamas, peln~ tuftlt ar jq naudojim~
bet ir tokius dokumentus su melagingais duomenimis pateikti atitinkamai yalstybes igaliotai institucijai.
6. lrasymas i atitinkamus dokumentus zinomai neteisingq duomenq
apie asmens pajamas, peln~ turtlt ar jq naudojimlt reiskia ne tik tai,
kad kaltininkas minetuose dokumentuose pateikia duomenis, neatitinkancius jo pajamq, pelno ar turto (pavyzdZiui, sumazina ar padidina
gautas pajamas, pelnlt), bet ir tai, kad kaltininkas, siekdamas isvengti
mokesCiq, deklaracijoje ar kituose dokumentuose apskritai nepateikia
jokiq duomenq apie gautas pajamas, peln~ turtlt (pavyzdZiui, pildyda-
63
mas gyventojq turto ir pajamq dekiaracijll, siekdamas isvengti mokesciq nenurodo, kad pardave pries metus isig)'Ut butll).
7. Dekiaracijos ar kitq dokumentq su neteisingais duomenimis
asmens pajamas, pelnll, turt'l ar jq naudojim'l pateikimo vaistybes
Iiotai institucijai biidai gaii biiti Iabai ivairiis ir siai nusikaistamai
kvaiifikuoti reiksmes neturi. Mineti dokumentai gaii biiti siunCiami
gistruotu Iaisku, tiesiogiai iteikiami atitinkamam pareigiinui, unc:mnu:
teiekomunikacijq gaiiniais irenginiais ir pan.
8. BK 220 straipsnyje numatyta nusikaistamos veikos sudetis
f o r m a I i o j i. Si nusikaistama veika Iaikoma baigta nuo to un.unouuJ.
kai atitinkama vaistybes igaiiota institucija gauna dekiaracijll,
tvarka patvirtint'l ataskait'l ar kit'l dokument'l su juose irasytais
singais duomenimis apie asmens pajamas, peinll, turt'l ar jq nmlld<)]Irn!\,
t. y. nuo siq dokumentq pateikimo momento. Jeigu mineti uv.,. .............,..
buvo issiqsti (pavyzdziui, registruotu Iaisku arpanaudojant ~"''"-vuu'u;
kacijq gaiinius irenginius), bet atitinkama vaistybes igaiiota ...~.....~....
jq negavo, tai BK 220 straipsnio prasme negaii biiti Iaikoma, kad
dokumentai buvo pateikti, ir kaitininko veika turetq biiti kvaiifikuoj
kaip pasikesinimas padaryti BK 220 straipsnyje numatyt'l .....,, ..,.,~,,,.~w..1
veik!l. Kaip pasikesinimas turetq biiti kvaiifikuojami ir tie atvejai,
asmuo, turedamas tiksi'l dekiaracij'l ar kitus dokumentus pateikti
kamai vaistybes institucijai, ijUOS iraso zinomai neteisingus OUIDm.ellltS
apie pajamas, peinll, tuft'l ar jq naudojimll, taciau dar nepateikia
dokumentq.
11 . ,
9. BK 220 straipsnyje numatyta nusikaistama veika padaroma tie

s i o gin e t y cia. Asmuo suvokia, kad jis i dekiaracijll, ataskait'l
kit'l dokument'l irase ir pateike zinomai neteisingus duomenis apie
jamas, peinll, turt'l ar jq naudojim'l vaistybes igaiiotai institucijai,
damas isvengti mokesciq, ir to nori.
Biitinas sios nusikaistamos veikos poiymis yra t i k s I a s.
dziamoji atsakomybe pagai BK 220 straipsni kyia tik tada, kai
singi duomenys apie pajamas, peinll, turt'l ar jq naudojim'lpa'-"-auu
siekiant isvengti mokesciq. Nesant sio tiksio, uz neteisingq om)mtmq
apie pajamas, pelnll, tuf1ll ar jq naudojim'l pateikim'l asmeniui gaii
administracine atsakomybe pagai ATPK 172 1 straipsni.
10. Sios nusikaistamos veikos sub j e k t u gaii biiti p.....,.....uaua<>;

suiaukl(s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq), kuris, pagai teises aktus
damas pareig'l teikti dekiaracijas arba nustatyta tvarka patvirtint'l
kait'l ar kit'l dokument'l apie pajamas, peinll, turt'l ar jq naudojimll,
64
>
220-221 straipsniai
siuos dokumentus iraso zinomai neteisingus duomenis ir juos pateikia

atitinkamai valstybes igaliotai institucijai.
11. Pagal BK 220 straipsnio 2 dali neteisingq duomentt apie pajamas, peln<t ar turt<t pateikimas pripaZistamas baudZiamuoju nusizengimu, kai darant si<t nusikalstam<t veik<t siekiama isvengti mokesCitt,
kuritt suma nevirsija 10 MGL dydZio (apie MGL plaCiau zr. BK 190
straipsnio komentarq).
12. Neteisingtt duomentt apie pajamas, peln<t ar turt<t pateikimas
pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkitt nusikaltimtt
(apie tai plaCiau zr. BK 11 straipsnio komentarq).
13. Neteisingtt duomentt apie pajamas, peln<t ar tuft'l pateikimas
baudziamas teises dirbti tam tikr<t darb<t arba uzsiimti tam tikra veikla
atemimu arba bauda, arba laisves apribojimu, arba laisves atemimu iki
trejtt mettt; neteisingq duomentt apie pajamas, peln<t ar tuft'l pateikimas
kaip baudziamasis nusizengimas - viesaisiais darbais arba bauda, arba
laisves apribojimu.
221 straipsnis.
Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento ne-
pateikimas
(Pavadinimas - Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. istatymo Nr. /X-1992, isigal. 2004 m.
vasario 14 d. (Valstybes iinios, 2004, Nr. 25-760) redakcija)
1. Tas, kas teises aktq nustatyta tvarka laiku nepateike valstybes

{galiotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos
ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, peln~ ar tort~ po
to, kai si valstybes institucija rastu primine apie pareig~ juos pateikti,
padare baudziam~i nusiZengim~ ir
baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba arestu. (Lietuvos Respublikos

2004 m. sausio 29 d. istatymo Nr. /X-1992, isigal. 2004 m. vasario 14 d. (Valstybes iinios,
2004, Nr. 25-760) ir 2004 m. liepos 5 d. istatymo Nr. /X-2314, isigal. 2004 m. liepos 13 d.
(Valstybes iinios, 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatyt~ veik~ siekdamas
isvengti. daugiau kaip 500 MGL dydZio mokesciq ar kitokiq {mokq,
baudziamas bauda arba laisves atemimu iki trejq metq. (Lietuvos Respublikos
2004 m. sausio 29 d. istatymo Nr. IX-1992, isigal. 2004 m. vasario 14 d. (Valstybes iinios,
2004, Nr. 25-760) redakcija)
(Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. istatymo Nr. /X-1992, isigal. 2004 m. vasario 14 d.
65
1. Komentuojamas straipsnis numato baudziam<U~ atsakomyb~ uZ

teises aktais nustatytos prievo1es nevykdym~- dek1aracijos, ataskaitos
ar kito dokumento apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pe1n~
turt~ nepateikim~ 1aiku atitinkamai va1stybes iga1iotai institucijai.
2. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo ir nusika1timo r u s i

n i s o b j e k t as yra Lietuvos Respub1ikos finansq sistema.
giniu sio baudZiamojo nusizengimo ir nusika1timo o b j e k t u
1aikyti teises aktais nusta~ fizinio asmens ar juridinio asmens
mtt. pe1no ar turto dek1aravimo atitinkamoje va1stybes iga1iotoje
tucijoje tvark~.
3. Dek1aracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas ga1i pasireiksti tik neveikimu, kai asmuo, teises aktais i,pareigotas pateikti
1aracija., ataskait~ ar kit~ dokumen~ apie savo pajamas, pe1n~ ar
to nepadaro 1aiku po to, kai va1stybes institucija rastu jam primena
pareig~ pateikti dek1aracija., ataskai~ ar kit~ dokument~.
4. De k 1a r a c ij a komentuojamo straipsnio prasme turi biiti
prantama kaip bet kokios formos, rusies ar pavadinimo
(mokescio deklaracija (taip pat pe1no mokescio deklaracija, 1111''-l"u"'"'
vertes mokescio deklaracija, pajamq mokescio dek1aracija ir kt.), paj
mq ir turto dek1aracija ar pan.), kuri~ fiziniai ir juridiniai asmenys
aktq nustatyta tvarka ir terminais priva1o teikti atitinkamoms v"'""rn"""
iga1iotoms institucijoms (pavyzdZiui, Va1stybinei mokesciqu 11>11\Jl\.l.;u~u:
ir kt.) ir kurioje atsispindi duomenys apie asmens pajamas, pe1n~
~- M o k esc i o de k 1a r a c ij a paga1 Mokesciq adrmrnstrav1md.
istatym~ (Valstybes zinios, 2004, Nr. 63-2243) yra mokescio moketojo
teikiamas mokesciq administratoriui dokumentas, kuriame nw:odomta,
informacija apie mokesCio moketojo apskaiciuot~ mokescio sum~
mokescio istatyme nusta~ laikotarpi, taip pat kiti su mokescio
skaiCiavimu ar sumokejimu susij~ duomenys. Komentuojamas
nis neapima ivairiq kitq deklaracijtt. kuriose neatsispindi dwomtenvsl
apie asmens pajamas, peln~ ar tu~ (pavyzdziui, gyvenamosios
deklaracija ar pan.). P at v i r t i n t o m i s at a s k a i to m i s
tuojamo straipsnio prasme reiketq 1aikyti ivairias valstybes i"r1stituciioJrns:
priva1omas teikti iga1iotojo asmens pasirasytas ataskaitas, kuriose
spindi duomenys apie asmens pajamas, peln~ ar ~ (pavyzdZiui,
tines ataskaitos ir kt.).
5. Komentuojarnas baudZiamasis nusizengimas ir nusika1timas
biiti padaromas tik tuo atveju, kai deklaracija, ataskaita ar kitas
mentas 1aiku nepateikiamas valstybes iga1iotai institucijai (pa
Va1stybinei mokesCiq inspekcijai, Statistikos departamentui ar pan.).
66
221 straipsnis
6. Taikant BK 221 straipsni, be kittt s!l_lym baudZiamajai atsakomybei atsirasti, butinas valstybes igaliotos institucijos vien!l_ kart!\_ rastu
pateiktas priminimas apie pareig!l_ pateikti atitinkam!l_ deklaracij!l, ataskait!\. ar kit!\_ dokument!\_. Vadovaujantis Lietuvos AuksCiausiojo Teismo
senato 2005 m. gruodZio 29 d. nutarimu Nr. 55 ,Del teismqpraktikos nusikalstamq veikq finansq sistemai baudZiamosiose bylose (BK 214,215,
219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)", teismai, spr~sdami, ar priminimas
mokesCiq moketojui buvo iteiktas tinkamai, turi vadovautis MokesCiq
administravimo istatymo 164 straipsnyje nurodytomis taisyklemis.
7. Asmuo paga1 komentuojam!l_ straipsni traukiamas baudZiamojon
atsakomyben tik tuo atveju, jei jis po Va1stybines mokesciq inspekcijos
rastisko priminimo apie pareig!\_ pateikti atitinkam!l_ dek1aracij!\_ per nustatyt!\. termini\_ to nepadare. Paprastai mokesCiq administratorius, vadovaudamasis Mokesciq administravimo istatymo 89 straipsnio 3 dalimi,
leidzia mokesCiq moketojui pateikti deklaracij!\_ ir sumoketi raginime
nurodytas sumas per 20 dienq nuo raginimo iteikimo dienos. Jei asmuo
per si istatyme nustatyt!\_ ar kit!\_ rastiskame priminime nurodyt!\_ i1gesni
termini\_ nepateikia atitinkamos dek1aracijos, jis gali bUti traukiamas
baudziamojon atsakomyben. Baudziamoji atsakomybe asmeniui ga1i
kilti tik uz nepateikim!l_ tokios dek1aracijos, kuri buvo nurodyta
Valstybines mokesCiq inspekcijos ra8tiskame priminime.
8. BK 221 straipsnio 2 dalyje numatytam nusika1timui inkriminuoti yra reikalinga s!l_lyga, kad asmuo veik!\_ padare siekdamas isvengti
daugiau kaip 500 MGL dydzio mokesCiq ar kitokiq iJnokq (apie MGL
plaCiau ir. BK 190 straipsnio komentarq).
9. Sio baudziamojo nusizengimo ir nusikaltimo sub j e k t yvi a j a i p u s e i budinga t i e s i o g i n e t y c i a, t. y. kad kaltininkas suvokia nevykd!l_s pareigos pateikti dek1aracij!l. ir nori taip elgtis.
Tikslai, motyvai (didelis uzimtumas, tingejimas, nesugebejimas ar
pan.) baudziamajam nusizengimui kvalifikuoti reiksmes neturi, taciau
i juos turi bliti atsizvelgiama parenkant ir skiriant bausm~. Butinasis
BK 221 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudeties po:lymis yra
tj k s las, t. y. siekis isvengti daugiau kaip 500 MGL dydZio mokesCiq ar
kitokiq imokq.
10. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo ir nusikaltimo s ub j e k t u gali bUti pakaltinamas, sulauk\!S 16 mettt fizinis asmuo, turintis pareig!\_ pateikti atitinkam!l_ deklaracij!\_ ar kit!\_ dokument!\_ Valstybinei
~okesciq inspekcijai ar kitai valstybes igaliotai institucijai, taip pat ir
JUridinis asmuo (apie tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq). Kai
laiku nepateikiama deklaracija apie imones (juridinio asmens) peln!\_ ar
67

turt~
sio baudziamojo nusizengimo subjektas yra fiziniai asmenys,

sakingi uZ tokios deklaracijos pateikimlljuridinio asmens vardu-
nes vadovas, savininkas ar buhalteris.
11. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas
221 straipsnio 2 dalis) pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas
nesunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio kmne~ltmaJ.
12. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas
baudziamasis nusizengimas baudziamas viesaisiais darbais arba
arba arestu, o deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento
kaip nusikaltimas - bauda arba laisves atemimu iki trejq metq.
222 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas

1. Tas, kas apgaulingai tvarke teises aktq reikalaujam~ buhalterilllt
arba paslepe, sunaikino ar sugadino apskaitos uu ...uuu::u
jeigu del to negalima v.isiskai ar is dalies nustatyti asmens veiklos,
turto, nuosavo kapitalo ar (sipareigojimq dydzio ar struktiiros,
apskait~
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq

tq. (Lietuvos Respublikos 2004 m. /iepos 5 d. istatymo Nr. IX-2314, isigal. 2004 m.
13 d. (Valstybes iinios, 2004, Nr. 108-4030) redakcija)

1. Lietuvos Respublikos teises aktai, reguliuojantys vu.............., ..,
apskaitos santykius, inter alia Buhalterines apskaitos istatymas
tybes zinios, 2001, Nr. 99-3515), iPareigoja subjektus tinkamai h<>rV.TTI
buhalterin~ apskait~ laiku if teisingai surasyti apskaitos UVIO..Ulll'-lHU:'>o
BK 222 straipsnyje numa~ nusikaltimll sudaro nevykdomi mineti
kalavimai, kai pafeidZiama buhalterines apskaitos vedimo tvarka.
B u h a l t e r in e a p s k a i t a BK 222 straipsnio prasme - tai
niq operacijq ir ukiniq ivykiq, isreikstq pinigais, registravimo,
vimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijll ekonomtinitants
sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.
2. Pazeidus buhalterines apskaitos vedimo tvark~ zala daroma .
valstybes finansq sistemai, nes siuo atveju nuo valstybes slepiami
kesciai, valstybes biudzetas netenka dalies iplaukq. Taigi f-'"l"'"'u ...,
tiesioginis sio nusikaltimo 0 b j e k t a s yra buhalterines apskaitos
dimo tvarka, o papildomas - valstybes finansiniai interesai.
3. Apgaulingo apskaitos tvarkymo d a l y k a s
mentai ir apskaitos registras.
68
222 straipsnis
A p s k a i to s d o k u menta s - tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis iikin~ operacij~ arba iikini ivyki ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti iikines operacijos arba iikinio ivykio tapatum~. Visos iikines operacijos ir iikiniai ivykiai turi biiti pagristi
apskaitos dokumentais. Tokie dokumentai yra s~skaitos faktiiros, kasos
cekiai ir pan.
A p s k a i t o s r e g i s t r a s - tai remiantis apskaitos dokumentais
parengta iikiniq operacijq ir iikiniq ivykiq suvestine, kurioje apibendrinti jq duomenys. Apskaitos registrais yra laikomos didziosios knygos, zurnalai-orderiai, analitines apskaitos knygeles ir pan.
4. Apgaulingo apskaitos tvarkymo o b j e k t y vi ~j ~ pus~ apibiidina veika (veikimas arba neveikimas), padariniai ir priezastinis rysys tarp veikos ir padariniq. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo
objektyvi~~ pus~ sudaro altematyvios veikos: 1) apgaulingas teises
akttt reika1aujamos buhalterines apskaitos tvarkymas; 2) buhalterines
apskaitos dokumenttt pas1epimas; 3) buha1terines apskaitos dokumenttt
sunaikinimas; 4) buhalterines apskaitos dokumenttt sugadinirnas.
5. Ap g a u l i n g a s t e i s e s a k t ll r e i k a l a u j a m o s b u h a 1t e r i n e s a p s k a i t o s t v a r k y m a s - tai s~moningas buhalterines apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas s~moningai
pazeidziant teises akt\l, reg1amentuojanciq buhalterines apskaitos tvarkymq, nuostatas, pavyzdziui, dvigubos buhalterijos vedimas, iikiniq ir
finansiniq operacijq nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. Apgau1ingai imones buhalterine apskaita gali biiti tvarkoma tiek aktyviais
veiksmais, tiek ir neveikimu.
6. A p s k a i t o s d o k u m e n t ll p a s 1e p i m a s - tai veiksmai,
kai dokumentas slepiamas turint tikslq, kad juo nebiiitt pasinaudota tikrinant asmens veiklq, jo turtq, nuosav~ kapital~ ar isipareigojimq dydi
ar struktiir~.
7. A p s k a ito s do k u men t ll sun a i kin i mas - tai toks fizinis, cheminis, elektromagnetinis ir kitoks poveikis dokumentui, kuri
padarius neimanoma atkurti jo turinio. Apskaitos dokumenttt sunaikinimas gali pasireiksti labai ivairiai: dokumentai sudeginami, suplesomi,
panaikinamas jq tekstas ir pan.
8. A p s k a ito s do k u me n t ll s u gad i n i m a s - tai veiksmai,
kuriais sunaikinama dalis buhalterines apskaitos dokumento (pavyzdZiui, apipilamas cheminiu reaktyvu, isplesiamas lapas ir pan.).
9. Senojo BK 323 straipsnyje buvo numatyta dar viena sio nusikaltimo objektyvi~~ pus~ apibudinanti veika - apskaitos dokumenttt
69
klastojimas. Komentuojamame straipsnyje tokia altematyvi avj=;a"'""J<..v

apskaitos tvarkymo objektyvi~~pus(( apibudinanti veika nera nurodo-,.
rna. PabreZtina, kad buhalterines apskaitos dokumenh!
yra vienas is apgaulingo apskaitos tvarkymo biidq ir gali biiti kvalifikuojamas pagal BK 222 straipsni. Apskaitos dokumenh!
..
gali pasireiksti arba viso netikro apskaitos dokumento ar apskaitos
gistro pagaminimu, arba galiojancio apskaitos dokumento ar ""''""''TC"'
registro atskirq rekvizih! falsifikavimu.
Tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterin(( apskai~
tojami buhalterines apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai,
tininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsni, o tais <~TVP'""'
kai apgaulingai tvarkant mine~ apskait~ suklastojami kiti, ne uuJllaiu;;~
rines apskaitos, dokumentai (pavyzdZiui, pirkimo-pardavimo
veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsni ir BK 300 straipsnio
tinkam~ dali kaip idealioji nusikaltimq sutaptis.
10. Baudziamoji atsakomybe pagal BK 222 straipsni atsiranda

tuo atveju, kai del isvardYU! veikq padarymo visiskai ar is dalies
lima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimq dydZio ar struktiiros.
A s me n s t u r t as - tai materialiosios, nematerialiosios ir
sines vertybes, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis uu>pv.uuJJq
Ukio subjektas ir kurias naudodamas jis tikisi gauti ekonomines uaouvi>'
A s m e n s n u o s a v a s k a p i t a 1a s - subjekto turto dalis,
is viso jo turto atemus visus isipareigojimus kreditoriams. As men
is i pare i go j i m a i - tai skoliniai isipareigojimai
skolq apimtis, dydis, jq pobiidis, kreditoriq tinklas ir pan. ! s i p are i
g o j i m q s t r u k t u r a- informacija apie kreditorius, t. y. asrnerns,
kuriems skolininkas yra isipareigoj((s.
11. Sio nusikaltimo padariniai yra altematyvus, todel tureh! buti
rodomi ne visi istatyme isvardyti, o tik tuo atveju nustatyti padariniai.
Apgaulingo buhalterines apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi
kompetentingq istaigq patikrinimo, revizijos aktais, audito aa.,A<ona
arba specialisto isvada, o kilus abejoniq del jq pagristumo gali biiti
riama ekspertize.
Cia pabreZtina, kad formuluote ,visiskai ar is dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimq dydzio
ar struktfuos" inter alia reiskia ne tai, kad to apskritai negalima
ryti, bet tai, kad visiskai ar is dalies negalima nustatyti asmens veiklos,
jo turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimq dydzio ar strukturos pagal'
Ukio subjekto pateiktus ar jo turimus dokumentus.
70
222 straipsnis
12. Jeigu apgaulingai tvarkant apskaitt minetll padariniq neatsiranda, tai asmuo gali buti traukiamas administracinen atsakomyben pagal
ATPK 173 1 straipsni.
13. BK 222 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudetis yra mater i a I i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minetll padariniq atsiradimo momento. Jeigu siq padariniq neatsirado, tai tam tikrais atvejais,
t. y. kai asmuo apgaulingai tvarko apskaitt siekdamas, kad negalima
butq visiskai ar is dalies nustatyti jo veiklos, turto, nuosavo kapitalo
ar isipareigojimq dydzio ar struktUros, kaltininko veika gali bUti kvalifikuojama kaip pasikesinimas padaryti BK 222 straipsnyje numatyut
nusikaltim~.
14. Apgaulingas buhalterines apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tycia.
15. Sio nusikaltimo sub j e k t u gali bUti pakaltinamas, sulauktts
16 metll fizinis asmuo, apgau1ingai tvarkantis imones buhalterintt apskaitll:, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio
komentarq). Fizinis asmuo gali bUti:
1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) - tais atvejais, kai Ukio subjektas turi savarankisk~ buhalterines apskaitos tamyb~. Siuo
atveju ukio subjekto vadovas ar savininkas gali buti nusikaltimo
bendrininku, pavyzd:liui, jei kurste ar organizavo apgaulingos
apskaitos tvarkymll_;
2) buhalteriniq ir audito ar konsultaciniq imoniq specialistai tais
atvejais, kai ukio subjekto buhalterine apskaita tvarkoma pagal
sutartis su buhalterinemis, audito ar konsultacinemis imonemis;
3) ukio subjekto vadovas tais atvejais, kaijis pats tvarko buhalterintt apskait~ arba ukio subjekte jos is viso nera;
4) uz buhalterines apskaitos dokumentll suklastojimll:, paslepim~ ar
sunaikinim~ atsako veik~ padartts asmuo.
16. Jei asmuo, nesusijtts su Ukio subjektu darbo santykiais, apgaulingai tvarko buhalterintt apskaitll:, jis atsako tik uz nusikaltimus, ku~iuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterintt apskait~.
Siuo atveju ukio subjekto vadovas atsako tik uz aplaidq buhalterines
apskaitos tvarkym~. Jeigu minetas asmuo apgaulingai buhalterintt apskait~ tvarko susitartts su ukio subjekto vadovu (savininku), atsako abu
17. Jeigu Ukio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris (buhalteris) buhalteriniq, audito ar konsultaciniq imoniq specialistams, su
kuriais sudaryta sutartis del apskaitos tvarkymo, su jais nesusitartts, pa71
teikia zinomai neteisingus apskaitos dokumentus ar apskritai

tam tikn! apskaitos dokumentq, tai uz apgauling~ apskaitos
atsako biitent ukio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris.
jeigu iikio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ap~
gaulingai buhalterin~ apskait~ warko susitar~s su buhalterinilb audito
ar konsultaciniq imoniq specialistais, tai jie kartu su siais specialistais
atsako pagal BK 222 straipsni.
H'-'L''-'1"-Ild
18. Tais atvejais, kai iikio subjekto vadovas nera paskirtas

mq ar kitq teises aktq nustatyta tvarka (pavyzd:liui, imones an......, ...,,"
sprendimu buv~s vadovas is einamq pareigq atleistas, o naujas '""'i'"''"'"'
nepaskirtas), asmuo, neiteisin~s savo veiklos, nusprend~s vykdyti imones iikin~ komercin~ veikl~ ir realiai j~ vykd~s, jei tuo metu buvo apgaulingai tvarkoma buhalterine apskaita, yra pripazintinas nu:stK:altlmc,,
numatyto BK 222 straipsnyje, subjektu.
19. Jei apgaulingai tvarkant buhalterin~ apskait~padaromos ir
nusikalstamos veikos (pavyzdziui, sukCiavimas, turto pasisavinimas
pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsni ir
atitinkamus kitus BK straipsnius.
20. Apgaulingas buhalterines apskaitos tvarkymas pagal BK 11
straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
21. Apgaulingas buhalterines apskaitos tvarkymas baudziamas bau-,
da arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq metq.
223 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas

1. Tas, kas privalejo tvarkyti, bet netvarke teises aktq
buhalterines apskaitos arba aplaidziai tvarke teises aktq reikalauj
buhalterin~ apskait~t, arba istatymq nustatyt~t laik~t nesaugojo
terines apskaitos dokumentq, jeigu del to negalima visiskai ar is
nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar
dydzio ar strukturos,
baudziamas teises dirbti tam tikr~t darb~t arba ubiimti tam tikra
atemimu arba banda, arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves
atemimu iki dvejq metq. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. istatymo Nr.
2314, isigal. 2004 m. liepos 13 d. (Valstybes iinios, 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
Uz siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
72
223 straipsnis
1. Ap1aidaus apskaitos tvarkymo o b j e k t a s ir d a l y k a s yra tokie patys, kaip ir apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju (apie tai plaCiau ir. BK 222 straipsnio komentarq).
2. Nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnyje, o b j e k t y vi qj ~

p u s ~ apibUdina atitinkamos altematyvios veikos, padariniai ir priezastinis rysys tarp veiktt ir padarinitt.
3. BK 223 straipsnio 1 dalyje baudziamoji atsakomybe nustatyta uz
sil! veikl! padarym~: 1) buhalterines apskaitos netvarkymq; 2) aplaidtt
buhalterines apskaitos tvarkymq; 3) buha1terines apskaitos dokumen!l!
nesaugojim~ istatymtt nusta~ laik~.
4. B u halter in e s a p s k a ito s net v ark y mas- tai norminil! akh!, reg1amentuojancitt buhalterines apskaitos tvarkymll, visiskas
nevykdymas (pavyzdziui, ukinil! operacijtt ir iikinitt ivykitt neregistravimas ir pan.).
5. A p 1a i d u s b u h a lt e r i n e s a p s k a i t o s t v a r k y m a s tai Buhalterines apskaitos istatymo (Valstybes zinios, 2001, Nr. 99-3515) ir
kit~.! istatymtt bei norminil! teises akh!, reg1amentuojancitt buhalterines
apskaitos tvarkymll, netinkamas vykdymas. Pavyzdziui, nesurasomi,
nesurenkami visi buhalterines apskaitos dokumentai, nesudaromi ir
netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surasomi nesilaikant mineto Buha1terines apskaitos istatymo ar kit~.! norminitt teises
aktl! nuosta!l! ir pan.
6. Kva1ifikuojant veik~ paga1 BK 223 straipsni, biitina nustatyti
konkrecius teises aktus, kuril! nuostatas kaltininkas pazeide ar N nesilaike ap1aidziai tvarkydamas apskait~.
7.Apskaitos dokumenttt nesaugojimas istatyml!
n u s tat y t ~ l a i k lt - tai bet koks neatsargus jl! praradimas anksciau
laiko, kuris siems dokumentams saugoti nustatytas istatymu, kai dokumentai prarandami del istatyml! nezinojimo ar neteisingo jl! suvokimo
arba netinkamo apskaitos dokumen!l! saugojimo.
8. Buhalterines apskaitos istatymo 19 straipsnis iikio subjekto vadovlt ipareigoja nustatyti buhalterines apskaitos dokumen!l! saugojimo
tvarkll, uZtikrinanCi~jl! saugum~. Todel teismai ture!l! tikrinti, ar nustatytoji apskaitos dokumen!l! saugojimo tvarka ga1ejo uztikrinti jtt saugum~. Jei apskaitos dokumen!l! saugojimo tvarka nenustatyta, atsako ukio
subjekto vadovas.
Tais atvejais, kai apskaitos dokumentai buvo saugojami laikantis
~llllrrr..nu,tatyto' tvarlw,, iikio ubjektq vadovai neawko uZ apkaito doku73
menU! neissaugojim~ jeigu jie prarasti del aplinkybiq, nepriklausanciq

nuo jq valios (pavyzdziui, del gaisro, vagystes ir pan.).
9. Jeigu apskaitos dokumentai pagal sutarti buvo perduoti

asmenims, atliekantiems apsaugos funkcijas, bet sie neuZtikrino
mos jq apsaugos, iikio subjekto vadovas uz apskaitos dokumenh! neissaugojim~ neatsako.
Bet koks apskaitos dokumenh! perdavimas saugoti asmenims, kuriems nesuteiktos apskaitos dokumenh! saugojimo funkcijos, ne2metdzia imones vadovo nuo atsakomybes uz jq neissaugojim~.
10. Pagal Buhalterines apskaitos pagrindq istatym~ apskaitos dokumentai saugomi Iaikantis Archyvq departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytq dokumentq saugojimo terminq.
pabreztina, kad apskaitos dokumenh! saugojimo trukm~ nustato
vq departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes
1996 m. vasario 22 d. isakymas Nr. 13 ,Del buhalterines apskaitos
kumenh! saugojimo termim!" (Valstybes zinios, 1996, Nr. 18-489).
si isakym~ apskaitos dokumentai ir registrai, patvirtinus met\! tm:ansm~,
atskaitomyb~, saugomi 10 met\!.
11. Baudziamoji atsakomybe liZ aplaidq apskaitos tvarkym~
tik tada, jei del minetq veikq negalima visiskai ar is dalies
asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimq dydZio
struktiiros. Taigi padariniai yra biitinasis sio nusikaltimo poZymis
tai plaCiau ir. BK 222 straipsnio komentarq).
12. Aplaidus buhalterines apskaitos tvarkymas- neatsargus llU~l"-at

timas, padaromas del n e at s a r gum o , t. y. del n u s i k a l s t am
p a s i t i k e j i m o arba n u s i k a 1s tam o n e r ii p e s t i n gum o.
Veika del n u s i k a I s tam o p a s i t i k e j i m o laikoma
tuo atveju, kai asmuo zinojo teises akt\!, reglamentuojanciq uuJllatuot,,.,,
nes apskaitos tvarkym~ nuostatas, taCiau s~moningai jq nevykde
jas vykde netinkamai, ir numate, kad del to nebus galima visiskai ar
dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar ,o11. 1,_,al'-'ll';v.
jimq dydzio ar struktiiros, bet lengvabiidiskai tikejosi to isvengti.
Veika del n u s i k a l s t am o n e r ii p e s t i n gum o laikoma
daryta tuo atveju, kai asmuo nezinojo arba nepakankamai zinojo
aktq, reglamentuojanciq buhalterines apskaitos tvarkym~ nuostatas
nenumate, kad del to nebus galima visiskai ar is dalies nustatyti asmens
veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimq dydzio ar struktii
ros, taCiau pagal einamas pareigas ar darbo specifik~ privalejo ir
tai zinoti ir numatyti U! teises akh! nevykdymo padarinius.
74
223-224 straipsniai
13. Sio nusikaltimo sub j e k t u gali buti pakaltinamas, sulauk~s
16 metll fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
BK 20 straipsnio komentarq).
14. Baudziamojon atsakomyben pagal BK 223 straipsni traukiami
asmenys, atsakingi uz buhalterines apskaitos tvarkym!l.:
a) vyriausiasis buhalteris (buhalteris)- tais atvejais, kai ukio subjektas turi savarankiskq_ buhalterines apskaitos tamyb!l:_;
b) buhalterinill ir audito, konsultaciniJl imoniJl specialistai - tais
atvejais, kai Ukio subjekto buhalterine apskaita tvarkoma pagal
sutartis su tomis buhalterinemis, audito ar konsultacinemis imom!mis;
c) ukio subjekto vadovas- uz buhalterines apskaitos dokumen1Jl
neissaugojimq_ nustatytq_ laikq_.
15. Jeigu buhalterin~ apskaitq_ nusikalstamai aplaidziai tvarko kitas
asmuo, nesusij~s su imone darbo santykiais, o tik zodziu susitar~s su
imones vadovu ar savininku, tai pagal BK 223 straipsni atsako imones
vadovas arba savininkas.
16. Aplaidus buhalterines apskaitos tvarkymas baudziamas teises
dirbti tam tikrq_ darbq_ arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba bauda, arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejJl
me1Jl.
224 straipsnis. Netikrq ar suklastotq pasto zenklq, vaziavimo
ar
kitokiq bilietq, banderoliq ar kitq oficialiq zymejimo zenklq pagaminimas, laikymas ar realizavimas
1. Tas, kas pagamino, laike ar realizavo netikrus ar suklastotus pasto
zenklus, vaziavimo ar kitokius bilietus, banderoles ar kitus oficialius

Zymejimo zenklus,
baudziamas bauda arba laives apribojimu, arba arestu, arba laisves
2. Tas, kas pagamino, laike ar realizavo dideij kielq ar dideles vertes netikrq ar suklastotq pasto zenklq, vaziavimo ar kitokiq bilietq, banderoliq ar kitq oficialiq zymejimo zenklq,
baudziamas Iaisves atemimu iki ketveriq metq.
1. Sio nusikaltimo tiesioginiu o b j e k t u reikefJllaikyti teises aktais
nustatytq_pasto zenklJl, vaziavimo ar kitokill bilietJl, banderolill ar kitll
75
224 straipsnis
oficialitt zymejimo zenkltt gaminimo, laikymo ar realizavimo tvark~.

Be to, sis nusikaltimas daro material in~ zal~ valstybei, iikio subjektams .
ir atskiriems fiziniams asmenims.
2. Sio nusikaltimo daly k as yra netikri ar suklastoti pasto zenklai, vaziavimo ar kitokie bilietai, banderoles ar kiti oficialiis Zyffiejimo
zenklai.
3. Past o zen k l a i - zenklai, patvirtinantys pas to paslaugtt
Past o zen k l tt s~voka, vartojama komentuojamame
straipsnyje, is dalies atitinka Pasto istatyme (Va1stybes zinios, 2004, Nr.
60-2125) pateikt~ pasto mokos zenkltt s~vok~: ,pasto mokos zenklai-
galiojantys Lietuvos Respublikos pasto zenklai, pasto blokai, zenklinti
vokai ir atvirukai (atvirlaiskiai) bei zenklintos aerogramos, zenklintuVtt antspaudai ir specialiis valstybes pasto patvirtinti mokejimo spau-
dai", tik i pasto zenkllb kaip komentuojamo straipsnio dalyko, s~vo~.
papildomai itraukiami ne tik Lietuvos Respublikos pasto mokos zenklai,
bet ir kittt liZsienio valstybitt pasto mokos zenklai. Jei netikri pa5to Zenklai, irnituojantys negaliojanCius pa5to zenklus, gaminami turint tiksl~juos
realizuoti kaip filatelin~ vertyb~, o ne atsiskaitymui liZ pasto paslaugas, tokia veika turettt biiti vertinama kaip pasikesinimas sukCiauti ar sukciavimas (BK 182 straipsnis), priklausomai nuo nusikalstamos veikos stadijos.
apmokejim~.
4. V a z i a v i m o b i l i e t a i - dokumentai, suteikiantys teis~

vaziuoti zmom!ms ar perveZti krovinius (iskaitant gyviinus) bet kokios
riisies transportu (automobililb gelezinkelio, vandens, oro). Vaziavimo
bilietai gali biiti vienkartiniai ir ilgalaikiai (terminuoti (valandos, dienos, savaites, menesio ir t. t.)), nustatantys persedimtt skaiCitt ar pan.),
popieriniai ar elektroniniai. Sio nusikaltimo dalyku reikettt laikyti ir
kittt (uzsienio) salitt netikrus ar suklastotus vaZiavimo bilietus.
5 . K i t o k i e b i l i e t a i - ivairaus pobiidZio ar pavadinimo dokumentai, igalinantys jtt savinink~ naudotis tam tikromis paslaugomis
(pavyzdziui, ziiireti kino film~ spektakli, koncertv ar isigyti tam ,
tikras prekes (pavyzdziui, dovantt kuponai) ar gauti laimejim~ (pavyzdziui, loterijos bilietas), nesvarbu, ar uz juos reikia moketi (pavyz~
dziui, nemokamas kvietimas i spektakli).
6 . B an d e r o 1e pagal SaugilJ.itt dokumenttt ir saugilJ.itt dokumen-
ttt blanktt gamybos istatym~ (Va1stybes zinios, 2007, Nr. 125-5094)- valstybes leidZiamas numeruotas zenklas su technologines apsaugos priemonemis, naudojamas Lietuvos Respublikoje skirtam parduoti etilo
alkoholiui, alkoholiniams gerimams ir apdorotam tabakui zenklinti. Sio
nusikaltimo dalyku reikettt laikyti ir kittt (uzsienio) sal itt netikras ar
suklastotas banderoles.
76
224 straipsnis
7.0ficialusis zymejimo zenklas pagalSaugil!il!dokumentl! ir saugil!il! dokumenfl! blafikl! gamybos istatymct- numeruotas
zenklas, kuriuo patvirtinama valstybes ar savivaldybes institucijos, istaigos arba jl! igaliotl! institucijl! ar istaigl! atlikta patikra arba apziiira,
arba sumoketas mokestis. Tokie zenklai gali biiti ivairios hologramos,
kinegramos, lipdukai ir pan. (pavyzdziui, zenklas, patvirtinantis atlikt<t
automobilio technin~ apziiirl:l, ir pan.). Sio nusikaltimo dalyku reiketl!
Iaikyti ir kill! (uzsienio) salil! netikrus ar suklastotus oficialius zymejimo zenklus. Kill! oficialil! zymejimo zenkll! StVOka komentuojamo
nusikaltimo prasme apima taip pat ir transporto priemonil! valstybinius
numerius (apie tai plaCiau ir. BK 3061 straipsnio komentarq).
8. Netikri ar suklastoti pasto zenklai, vaziavimo ar kitokie bilietai,

banderoles ar kiti oficialiis Zyffiejimo zenklai laikomi komentuojamo
nusikaltimo dalyku tik tuo atveju, jei jie atitinka du pozymius: a) padirbinejami ar klastojami pasto zenklai, vaziavimo ar kitokie bilietai,
banderoles ar kiti oficialiis zymejimo zenklai turi biiti bent vi enos salies
apyvartoje; b) netikri ar suklastoti pasto zenklai, vaziavimo ar kitokie
bilietai, banderoles ar kiti oficialiis zymejimo zenklai turi biiti panasiis i
tikruosius, t. y. jl! kokybe turi biiti tokia, kad eilinis zmogus ji galetl! priimti kaip tikrct. Siuo atveju nera reikalaujama, kad netikri ar suklastoti
pasto zenklai, vaziavimo ar kitokie bilietai, banderoles ar kiti oficialiis
zymejimo zenklai biitl! itin kokybiski ir kadjuos atskirti nuo tikfl! biiil!
galima tik atlikus ekspertiz~. Jei gaminami, laikomi ar realizuojami netikri ar suklastoti pasto zenklai, vaziavimo ar kitokie bilietai, banderoles ar kiti oficialiis zymejimo zenklai, nesantys jokios salies apyvartoje,
arba netikfl! ar suklastotl! pasto zenkll!, vaziavimo ar kitokil! bilietl!,
banderolil! ar kill! oficialil! zymejimo zenkll! kokybe yra prasta (juos
bet kas lengvai galetl! atskirti nuo tikrq), tai sis nusikaltimas negali biiti
inkriminuojamas, o veika turi biiti vertinama pagal kitus BK straipsnius
(pavyzdziui, kaip sukCiavimas).
9. Sio nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia kaip netikfl!
ar suklastotl! pasto zenklq, vaziavimo ar kitokil! bilietl!, banderolil! ar
kitll of!cialill zymejimo zenklll pagaminimas, laikymas ar realizavimas.
10. Netikfl! ar suklastotl! pasto zenkl\.l, vaziavimo ar kitokil! bilietl!,

banderol ill ar kill! oficialil! zymejimo zenkll! p a gamin i mas - visiskai naujll netikfl! pasto zenklq, vaiiavimo ar kitokil! bilietl!, banderolil!
ar kill! oficialil! Zyffiejimo zenkll! pagaminimas arba is dalies pakeistl! tikfl!
pasto zenklq, vaiiavimo ar kitokil! bilietl!, banderolill ar kill! oficialil! zyrnejimo zenkll! pagaminimas. Atsizvelgiant i BK vartojamct sctvokl:l,
llis
nusikaltimos laikoma< baigtu tik esant uZbaigtam netih""' su77
224 straips
klastotq pasto zenklq, vaziavimo ar kitokiq bilietq, banderoliq ar ki

oficialiq zymejimo zenklq pagaminimui, t. y. pagaminus bent vi en~ to
netikrll. ar suklastotll_ pasto zenklll, vaziavimo ar kitoki bilietll_, bande~
rol~ ar kitll_ oficialq zymejimo zenklll_. Tik pradejus gaminti netikrus
suklastotus pasto zenklus, vaziavimo ar kitokius bilietus, banderole
ar kitus oficialius zymejimo zenklus, veika turetq buti kvalifikuojam '
kaip pasikesinimas padaryti nusikaltimll_.
11. Netikrq ar suklastotq pasto zenklq, vaziavimo ar kitokiq bilie
banderoliq ar kitq oficialiq zymejimo zenklq l a i k y m a s - tokiq ne-"'.
tikrq ar suklastotq pasto zenklq, vaiiavimo ar kitokiq bilietq, bandero..;
liq ar kitq oficialiq zymejimo zenklq faktinis turejimas, saugojimas iJI
pan., nepriklausomai nuo laiko, jq kiekio ar buvimo vietos (pas asmeni,
patalpoje, sleptuveje ar pan.).
12. Netikrq ar suklastotq pasto zenklq, vaziavimo ar kitokiq bilie~

tq, banderoliq ar kitq oficialiq zymejimo zenklq real i z a vim as -7
tokiq netikrq ar suklastotq pasto zenklq, vaziavimo ar kitokiq bilie~
banderoliq ar kitq oficialiq zymejimo zenklq perdavimas (pardavimas,
dovanojimas, mainymas ar pan.) treciajam asmeniui. Jei asmuo panaudojo netikrus ar suklastotus pasto zenklus, vaziavimo ar kitokius bilietus, banderoles ar kitus oficialius zymejimo zenklus pagal jq tiesiogin~:
1
paskirti ir isvenge tam tikros turtines prievoles, tai tokio kaltininko vei- j
ka turetq buti traktuojama kaip BK 224 straipsnio ir sukCiavimo (BK i
182 straipsnis) ar turtines zalos padarymo apgaule (BK 186 straipsnis)
sutaptis.
13. Sio nusikaltimo s u b j e k t y v i a j a i p u s e i biidinga tik tie- .

siogine tyCia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumll_, priesingumll_ teisei ir to siekia. Nors paprastai sis nusikaltimas yra daromas
is savanaudiskq paskatq, kiti subjektyviosios puses pozymiai (tikslai,
motyvai) nusikaltimui kvalifikuoti reiksmes neturi, taciau i juos turi
buti atsizvelgiama parenkant ir skiriant bausm~.
14. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali buti pakaltinamas,
16 metq fizinis asmuo.
sulauk~s
15. Sio nusikaltimo kvalifikuojamieji pozymiai, numatyti BK 224

straipsnio 2 dalyje, yra didelis netikrq ar suklastotq pasto zenklq, vaziavimo ar kitokiq bilietq, banderoliq ar kitq oficialiq zymejimo zenklq
kiekis ar didele netikrq ar suklastotq pasto zenklq, vaziavimo ar kitokiq
bilietq, banderoliq ar kitq oficialiq zymejimo zenklq verte. {statymq
leidejas sll_vokq did e l is k i e k is ir did e l e vert e neisaiskino,
todel kiekvienu konkreCiu atveju jas turi ivertinti teismas, atsizvelg-
78
specialioji dalis, XXXII skyrius
224 straipsnis
damas i faktines bylos aplinkybes (pavyzdziui, dalyko skaicil!, apimti,

gaminimo irang4 sistemingum4 naudos dydi ir pan.). Pastebetina, kad
senasis BK numate, jog dideliu kiekiu laikomas prekil! banderolil! ar
kill! specialil! zenkll! skaicius, virsijantis vienl:l_ tiikstanti vienetl!.
16. Komentuojaml:\_ nusikaltiml:l_ biitina atriboti nuo dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo
(BK 300 straipsn_is) bei antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimo (BK
301 straipsnis). Siuo atveju komentuojamas nusikaltimas nuo minetl!
nusikaltiml! atribojamas pagal specifini nusikaltimo dalykl:\_: netikri ar
suklastoti pasto zenklai, vaziavimo ar kitokie bilietai, banderoles ar kiti
oficia!Us tymejimo zenklai.
17. Netikrq ar suklastotl! pasto zenkllb vaziavimo ar kitokil! bilietl!,
banderolil! ar kill! oficialil! tymejimo zenkll! pagaminimas, laikymas ar
realizavimas pagal BK II straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkilb
o kvalifikuotas netikrq ar suklastotl! pasto zenkllb vaziavimo ar kitokil!
bilietl!, banderolil! ar kill! oficialil! tymejimo zenkll! pagaminimas, laikymas ar realizavimas pagal BK II straipsnio 4 dali - prie apysunkil!
nusikaltiml! (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
18. Netikrq ar suklastotl! pasto zenkllb vaziavimo ar kitokil! bilietl!,
banderolil! ar kill! oficialil! tymejimo zenkll! pagaminimas, laikymas
ar realizavimas baudZiamas bauda arba laives apribojimu, arba arestu,
arba laisves atemimu iki dvejl! melt!; kvalifikuotas netikfl! ar suklastotl!
pasto zenkllb vaziavimo ar kitokil! bilietl!, banderolil! ar kill! oficialil! zymejimo zenkll! pagaminimas, laikymas ar realizavimas- laisves
atemimu iki ketveril! melt!.
79
Specialioji dalis, XXXIII skyrius
225 straipsnis
XXXIII SKYRIUS
NUSIZENGIMAI
VALSTYBES TARNYBAI IR VIESIESIEMS
INTERESAMS
225 straipsnis. Kysininkavimas
1. Valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitq naudai
tiesiogiai ar netiesiogiai priem~s, pazadej~s ar susitar~s priimti kys(,.
reikalav~s ar provokav~s ji duoti uz teiset~ veikim~ ar neveikim~ vyk~
dant (galiojimus,
baudziamas teises dirbti tam tikr~ darb~ arb a ubiimti tam tikra veik-
Ia atemimu arba laisves atemimu iki ketveriq metq. (Lietuvos Respublikos
2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d. (Valstybes iinios,
2007, Nr. 81-3309) redakcija)
2. Valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitq naudai.

tiesiogiai ar netiesiogiai priem~s, pazadej~s ar susitar~s priimti kys(,
reikalav~s ar provokav~s ji duoti uz neteiset~ veikim~ ar neveikiml(
vykdant igaliojimus,
baudziamas teises dirbti tam tikr~ darb~ arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba laisves atemimu iki seseriq metq. (Lietuvos Respublikos
2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d. (Valstybes iinios,
2007, Nr. 81-3309) redakcija)

tiesiogiai ar netiesiogiai priem~s, pazadej~s ar susitar~s priimti didesnes
negu 250 MGL vertes kys(, reikalav~s ar provokav~s ji duoti uz teiset~t
ar neteiset~ veikim~ ar neveikim~ vykdant (galiojimus,
baudziamas laisves atemimu DUO dvej'! iki astuoneriq metq.
tiesiogiai ar netiesiogiai priem~s, pazadej~s ar susitar~s priimti mazesnes negu 1 MGL vertes kys(, reikalav~s ar provokav~s ji duoti uz
teiset~ ar neteiset~t veikim~t ar neveikim~t vykdant (galiojimus, padare
baudziamllii nusizengim~t ir
baudziamas teises dirbti tam tikr~t darb~t arba uzsiimti tam tikra veikla
atemimu.
80
225 straipsnis
1. Komentuojamame BK straipsnyje numatytas kysininkavimas,

kaip ir tarpininko kysininkavimas, papirkimas, piktnaudZiavimas siekiant turtines ar kitokios asmenines naudos (BK 226, 227, 228 straipsniai), yra korupcinio pobudzio nusikalstamos veikos, pasireiskiancios
tiek viesame, tiek ir privaciame socialinio gyvenimo sektoriuose.
Korupcija kelia gresm~ teisinei valstybei, demokratijai ir zmogaus
teisems, trukdo pletoti ekonomikl:l, S<t:lining<t konkurencijl:l, pakerta
tinkam<t valdym'l ir demokratiniq institucijq stabiluml:l, iskraipo socialini teisingum<t. Korupcinio pobUdzio nusikalstamos veikos igauna ir
tarptautini pobudi, kelia pavojq visos tarptautines bendruomenes interesams. Toks korupcijos, jos padariniq vertinimas atsispindi ir Lietuvos
Respublikos ratifikuotose tarptautinese sutartyse, is kuriq paminetinos Jungtiniq Tautq 2000 m. Konvencija pries tarptautini organizuot<t
nusikalstamum<t (Valstybes zinios, 2002, Nr. 51-1933), Europos Tarybos
1999 m. Baudziamosios teises konvencija del korupcijos (Va1stybes
zinios, 2002, Nr. 23-851, 853), 1997 m. Konvencija del kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijq pareigunais ar Europos S!ijungos valstybiq nariq pareigunais (Va1stybes zinios, 2004, Nr. 154-5601),
2003 m. liepos 22 d. priimtas Tarybos Pagrindq sprendimas
2003/568TVR del kovos su korupcija privaciame sektoriuje ir kt. Lietuvos Respublikos baudZiamojo kodekso nuostatos del korupciniq nusikalstamq veikq valstybes tamybai ir viesiesiems interesams is esmes
yra suderintos su Lietuvos Respublikos ratifikuotq tarptautiniq sutarciq
nuostatomis ir Europos S!ijungos teises aktais.
2. Svarbi<t reiksm~ suvokiant ir aiskinant komentuojamo ir kitq BK

XXXIII skyriaus straipsniq S<tVOkas, formuluotes, siuose BK straipsniuose itvirtintq nusikalstamq veikq sudeCiq po:lymius turi Lietuvos
Auksciausiojo Teismo BaudZiamqjq bylq skyriaus 2007 m. sausio 4 d.
atlikta Teismq praktikos nusikaltimq ir baudziamqjq nusizengimq valstybes tamybai ir viesiesiems interesams baudZiamosiose bylose (BK
225,226, 227, 228,229 straipsniai) apibendrinimo ap:lvalga (toliau siame BK XXXIII skyriaus straipsniq komentare- ir Ap:lvalga) (Teismll
praktika, Nr. 26).
3. K y s i n i n k a v i m a s - tai veikos, kuriomis valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo neteisetai gauna ar siekia gauti naudos,
t. y. bet kokio turto ar turtiniq paslaugq uz jo, kaip valstybes tamautojo
ar jam prilyginto asmens, teiset<t ar neteiset<t veikim<t (neveikimll) vykdant tamybinius igaliojimus duodanciojo kysi ar kito asmens naudai.
Kaltininkas priima ar siekia kysio, uz kuri savo tamybiniais veiksmais
(neveikimu), vykdydamas istatymais ir kitais teises aktais jam suteiktus
81
225
igaliojimus turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tamybine padetimi siekia, zada ir pan. patenkinti kysio davejo ar kito asmens interesus.
4. Komentuoj amos nusikalstamos veikos o b j e k t a s - teisines.
valstybes sieki atitinkanti, normali, autoritetinga pagal Konstitucijl\,
istatymus, tarptautines sutartis ir kitus teises aktus vykdoma
savivaldybes istaigtt ir institucijq, tarptautinil! institucijq, taip pat ne-
valstybinil! ar privacil! istaigq, imoniq, organizacijl! ar asmen\l, besiver- .
cianCil! profesine veikla, turinCil! atitinkamus administracinius igaliojimus ar teikiancil! vies~sias paslaugas, veikla.
5. Kysininkavimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia altematyviomis veikomis, kai valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo:
1) priima kysi; 2) pazada ji priimti; 3) susitaria ji priimti; 4) .....u ......J~, ..ji duoti; 5) provokuoja ji duoti. Baudziamajai atsakomybei pagal
225 straipsni kilti pakanka bet kurios vi enos is sill veikl! padarymo.
6. Nors kysininkavimas, kaip ir kiekvienas nusikaltimas valstybes
tamybai, neisvengiamai pazeidzia normali~ valstybes ar savivaldybes,
kit\! istaigl! veikll:l:, menkina j\l autorite~ ir pan., sios veikos
nusikalstaml! padarinil! nenurodo, taigi jos yra f o r m a 1 i o s. Del

pagal istatym~ kysininkavimas laikomas baigtu nuo bet kurios
tos veikos padarymo. Jei kaltininkas padaro kelias veikas, nmm<>tvTl>!l'"lll
BK 225 straipsnyje, pavyzdziui, nepavykus isprovokuoti kysio, kalti
ninkas is ttl pacil! nukentejusil!il! reikalauja kysio, laikoma, kad
rytos ne kelios, o viena nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal
225 straipsnio atitinkam~ dali (ir. kasacine nutarti Nr. 2K-507/2008).
7. Kvalifikuojant kaltininko veik~pagal BK 225 straipsni, reiksmes
neturi tai, ar kysio davejas patrauktas baudziamojon atsakomyben l1Z
papirkim~ (BK 227 straipsnis), ar tokios atsakomybes isvenge (ir. ka
sacine nutarti Nr. 2K-220/2009).
Pagal komentuojam~ BK straipsni, minetoms veikoms kvalifikuo
ti kaip baigtoms neturi reiksmes, ar kaltininkas gauna ar siekia gauti
neteiset~ atlygi savo naudai, ar kit\! asmen\l (pavyzdZiui, giminaiCiq,
sugyventinio, draug\l) naudai, tiesiogiai ar netiesiogiai (pavyzdziui, per
treCiuosius asmenis).
8. Jei kysininkavimas isaiskinamas taikant nusikalstamos veikos

imitacijos modeli, veika laikoma baigta ir kvalifikuojama pagal BK
225 straipsni be nuorodos i BK 22 straipsni (ir., pavyzdiiui, kasacin~
nutarti Nr. 2K-25112007).
9. Jei valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo del kysio buvo'
ji priimti, reikalav~s ar provokav~s duoti, taciau.
susitar~s. pazadej~s
82
225 straipsnis
kysio nepriima (negauna) del kokil! nors nuo jo valios nepriklausancil!

aplinkybil! (pavyzdZiui, kysio davejas sulaikomas ar pranesa ikiteisminio tyrimo institucijoms apie susitarim<l duoti kysi arba patirt<l reikalavim<l ar prievartavim<l duoti kysi), tokia valstybes tamautojo ar jam
prilyginto asmens veika kvalifikuojama kaip baigtas kysininkavimas.
10. Nelaikytinos kysiu neturtinio pobiidzio paslaugos, pavyzdZiui,
nepagristai teigiami, pataikiiniski atsiliepimai apie valstybes tamautoj<l
ar jam prilygint<l asmeni spaudoje, posedziuose, mitinguose, mokslinil!
ar kitl! darbq, uz kuriuos nemokamas honoraras, paskelbimas valstybes
tamautojo ar jam prilyginto asmens vardu.
11. Formuluote ,savo ar kiil! naudai" reiskia bet koki<l neteisetai
gaunamlt, pirmiausia - turtin~ naud<l. Tai gali biiti turtas, pavyzdziui,
pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, brangenybes, antikvariniai daiktai, dailes, meno kiiriniai, baldai, riibai, maisto produktai, alkoholiniai
gerimai, vaises, puotos, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas,
teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybes teis~ i turt<l
ar interesus i ji ir t. t. Kysiu taip pat laikytinos turtin~ vert~ turincios
paslaugos, pavyzdziui, gydymas neimant atlygio, paskola be paliikanq,
sklypo statyboms parinkimas vertingesneje vietoje, nemokamas buto,
automobilio remontas, statybos.
Seksualines paslaugos taip pat gali tureti turtin~ israisklt, todel istatymas pasinaudojimo seksualinemis paslaugomis, esant kitiems sudeties pozymiams, nedraudzia pripazinti kysininkavimu.
12. Komentuojamame BK straipsnyje pabreziama, kad visos kysininkavimo veikos siejamos su kaltininko - konkretaus valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens - turiml! igaliojiml! vykdymu nepriklausomai nuo to, ar mineil! igaliojiml! vykdymas (nevykdymas) yra
teisetas, ar neteisetas. Jei valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo
gauna turtinil! vertybil! ar paslaugq, kurias kitas asmuo jam perduoda
ar suteikia ne uz konkrecil! veiksml! atlikim<l (ar neatlikimll) vykdant
igaliojimus, taciau tikedamasis valstybes tamautojo ar jam prilyginto
asmens palankumo, kokios nors paramos ateityje ar isvengti galiml!
nemalonuml! ar pan. (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-89/2009), BK 225
straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsizvelgiant i kitas bylos aplinkybes, kvalifikuotina kaip piktnaudziavimas (BK 228 straipsnis ).
Jei valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo uz kysi pazada
paveikti atitinkam<l institucijlt, istaig<l ar organizacijlt, valstybes tamautoj<l ar jam prilygint<l asmeni, kad jie atitinkamai teisetai ar neteisetai
veikil! ar neveikil!, toki pazad<l davusio asmens veika kvalifikuotina pagal BK 226 straipsni.
83
13. Kysis laikomas priimtu, kai kaltininkas pats ar per tre,cmosiq

asmenis priima visl\_ ar bent dati kysio. Vien kysio davimo ln.,,vv7<Bfin,;
palikimo kabinete, ikisimo i riibus, atsiuntimo pastu, perdavimo per
ciuosius asmenis ir pan.) nepakanka kysio priemimui pripazinti.
kad valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kysi (bent jo
priimut. Jei is bylos aplinkybil! matyti, kad asmuo nesieke kysio, del
nebuvo susitarta ir pan., taCiau ji gavo (rado paliktil, atsi{!Stl\. ir pan.)
apie tai nedelsdamas pranese teisesaugos institucijoms, taikyti BK
straipsni nera pagrindo.
Kysio priemimui kvalifikuoti neturi reiksmes, kada valstybes
tojas ar jam prilygintas asmuo gavo neteisetl\_ atlygi - pries kokil!
veiksm{! atlikiml\. (neatlikimll) kysio davejo interesais, ar po jl!, kur
kaip (atvirai aruZffiaskuotai)jis priimtas, ar priemus kysi buvo pa1tenlkid
ti kysio davejo interesai (norai), ar kaltininkas net nebande j{! tenkinti.
Jei valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo nepagristl\_
prieme po veiksml! atlikimo (ar neatlikimo) ir ji papirkejas ivardijo
dovanl\_ (nors ji nebuvo pazadeta ar del jos nebuvo susitarta, jos
reikalaujama ar provokuojama duoti), toks atlygis laikomas kysiu
esant kitiems pozymiams, kvalifikuojamas pagal BK 225 straipsni.
14. Kysis asmeniui gali biiti iteikiamas atvirai arba ULllla'"'u.v...,
(pavyzdziui, kaip dovana asmenines kaltininko sventes proga,
siamos, paskolinamos pinim sumos ir nereikalaujama j{! grll_zinti,
kamos nepriklausanCios premijos, honorarai, atlyginama uz woctulJL\.Luo
darbus, ,konsultacijas", kaltininko artimiesiems dovanojamos vPT-tvriA
ar teikiamos turtines paslaugos). Jis gali biiti paliekamas darbo
perduodamas per treciuosius asmenis, nesuprantanCius tikrosios
veiksm{! esmes, nusiunciamas pastu ir pan. Kysio gavimo ir
biidas kvalifikuojat veikl\_ reikSmes neturi - svarbu, kad turtine
kaltininkui buvo suteikta uz jo pasinaudojant tarnybine padetimi
tus (neatliktus) veiksmus ir kad j is suprasut tai ir noreut tokios
15. Paz ad as p r i i m t i ky Si - tai davimas zodZio priimti

kartu gali biiti pazadama atlikti (neatlikti) atitinkamus veiksmus
kysio davejo (ar jo nurodyil! kiut asmenl!) interest! naudai.
16. Sus it a rim as p r i i m t i k y s i paprastai yra kysininko
kysio davejo susitarimas ne tik del kysio priemimo, davimo, bet ir
kysio pobiidzio, formos, dydzio, priemimo laiko, vietos, biido ir
(ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-231/2007).
17. R e i k a 1a v i m a s d u o t i k y s i paprastai biina tokie
mai, kai kysio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas
atlikti neteisetus veiksmus, padaryti zalll_ teisetiems asmens mt,eresarltl
84
f
225 straipsnis
(pavyzdziui, be pagrindo atleisti is darbo, perkelti i maziau apmokamas

pareigas, suzlugdyti per egzaminll, konkursll, atestacijll.) arba neatlikti teisettt veiksmq, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas
igaliojimus. Kysio taip pat gali bUti reikalaujama grasinant jo negavus
atlikti teisetus veiksmus (pavyzdziui, pradeti ikiteismini tyrim~t esant
pagrindui, pranesti apie nusikalstam~t veikll, paskirti revizij<t atsiradus
triikumq). Kysio reikalavimo formos gali biiti ivairios, jo gali biiti reikalaujama atvirai, tiesiai ar uzmaskuotai, per treCiuosius asmenis ir pan.
(ir., pavyzdiiui, kasacines nutartis Nr. 2K-153/2008, 2K-535/2008).
Kysio reikalavimas gali biiti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai
iniciatyva gauti (duoti) kysi kyla is valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens, one is kysio davejo (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-231/2007,
Nr. 2K-89/2009).
18. Provo k a vim as duo t i k y Si paprastai biina tokie veiksmai, kai kaltininkas kysio nereikalauja atvirai, o daro tai u:lrnaskuota
forma ir savo elgesiu sudaro toki<t padeti, kad teisetiems asmenq interesams kyla realios zalos pavojus (pavyzdZiui, delsia priimti sprendim~t
gyvybiskai svarbiais nukentejusiajam klausimais, sudaro dirbtiniq kliiiciq, iskelia reikalavimq iregistruojant imon~, be pagrindo nuolatos tikrina, revizuoja nukentejusiojo veikl<t ir pan.) ir asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisetus interesus ar uZtikrinti jq igyvendinimll, yra priverstas
duoti kysi. Provokavimu duoti kysi paprastai pripazistami ir tokie kaltininko veiksmai ar kalbos, kuriomis asmeniui aiskiai leidZiama suprasti,
kad jeigu nebus duotas kysis, bus teisetai veikiama (ar neveikiama), bet
priesingai asmens interesams. Nepavykusi provokacija gali peraugti i
reikalavim~t duoti kysi (ir. kasacin{; nutarti Nr. 2K-507/2008).
19. Jei valstybes tamautojas, pavyzdZiui, policijos pareigiinas, pazeidejui aiskina jo padaryto pazeidimo pobiidi, pareigas laikytis atitinkamq saugumo taisykliq, nurodo galimas nuobaudas ir pan., tai nera
provokavimas ar reikalavimas duoti kysi (ir. kasacin{; nutarti Nr. 2K231!2007).
20. Kvalifikuotu, t. y. didesnio pavojingumo laipsnio, kysininkavimas pripazistamas tais atvejais, kai kaltininkas gauna ar siekia kysio uz
neteiset~ veikim~ ar neveikim~ vykdant igaliojimus. K y s i n i n k a v i m a s u z n e t e i s e t ~ n e v e i k i m ~ yra tada, kai kaltininkas kysio
davejo interesus patenkina arba zada patenkinti neatlikdamas veiksml!,
kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas savo igaliojimus, o uz neteiset~
veikim~- kai kaltininkas kysio davejo interesus patenkina ar zada patenkinti atlikdamas neteisetus veiksmus, t. y. tokius, kokil! kaltininkas
negali ir neturi atlikti vykdydamas igaliojimus.
85
21. BaudZiamoji atsakomybe liZ kysininkavimll kyla neJmk:lautsol

mai nuo kysio vertes, taciau kysininkavimo kvalifikavimll ir
mybes diferencijavimlllemia ir kysio verte. Jei valstybes tamautojas
jam prilygintas asmuo prieme, pa.Zadejo ar susitare priimti,
ar provokavo duoti didesni negu 250 MGL vertes kysi uz teisetll
neteisetll veikimll arba neveikim!l:, toks kysininkavimas laikomas
vojingiausiu (itin kvalifikuotu) kysininkavimu ir kvalifikuojamas
gal BK 225 straipsnio 3 dali (apie MGL plaCiau ir. BK 190 .~tr111mmilli
komentarq). Jei kaltininkas, susitar~s, pazadej~s priimti, reikalav~s
provokav~s duoti didesni negu 250 MGL vertes kysi, ji priima
ir viso jo dar nera gav~s, veika kvalifikuojama pagal BK 225 stntips;nici
3 dali kaip baigtas nusikaltimas.
Jei kysininkavimas yra padarytas bendrininkaujant, """'""'""u'v
veikll turi buti atsi:lvelgiama i viso kysio vert~, o ne i tai, kuri jo
teko kiekvienam is bendrininkq.
22. Kysio verte lemia ir kysininkavimo klasifikavimll i ""'H"-'ULI'I
mus ir baudZiamuosius nusizengimus. Kysio, kurio verte mazesne
1 MGL, priemimas, esantkitlt sudeties po:lymi4, gali buti vertinamas
baudziamasis nusizengimas ir kvalifikuojamas pagal BK 225 stnnJpsntel
4 dali. Taigi nors formaliai pagal istatymll kysiu gali bUti pn1pa:.l:tst:am~
bet kokios vertes nepagristas atlygis, taciau jeigu kysio (ypac kai
- dovana) verte menka (pavyzdziui, gelil! puokste, saldainil!
nedideles vertes suvenyras ir pan.), veika neturi nusikalstamai
bUtino po:lymio- atitinkamo veikos pavojingumo laipsnio.
23. Kysio verte nustatoma pagal jo kainll nusikalstamos
metu. Jei kysio (pavyzdziui, turtines paslaugos) vertei nustatyti
specialil! zini4, tai pavedama atlikti specialistams arba, esant
skiriama ekspertize.
24. Jei kysis priimamas (duodamas, zadamas ir pan.) ne ua~vuaJlll..
valiuta, jo pinigine israiska litais nustatoma pagal Lietuvos banko
statytlllito ir kitos valiutos keitimo kursll (santyki).
25. Jei kaip kysis priimamas ne kysio davejui nuosavybes teise
klausantis turtas, o, pavyzdziui, valstybei, ir toki kysi priimantis
tai suvokia, tokia veika kvalifikuojama kaip nusikaltiml! sutaptissininkavimas ir atitinkamas nusikaltimas nuosavybei.
26. Jei valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo
mas padaro dar ir kitas nusikalstamas veikas, pavyzdziui, ber1drini11katu
ja padarant kontraband!!:, panaudoja zinomai suklastotus UV,O..U<U...,JHU'"t1
tokios veikos kvalifikuojamos kaip nusikaltiml! sutaptis -
86
225 straipsnis
vimas (BK 225 straipsnis) ir atitinkamai BK 199 straipsnyje ar BK

300 straipsnyje numatyti nusika1timai.
27. Lytiniai santykiai tarp tamybos santykiais prik1ausomq asmenq
nelaikytini kysiu. Jei veika turi privertimo 1ytiskai santykiauti pasinaudojant asmens tamybiniu prik1ausomumu sudeties pofymilb tokia veika kva1ifikuojama pagal BK 151 straipsni.
28. Jeigu valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo turtines
vertybes gauna pazadedamas jas kaip kysi perduoti kitam va1stybes
tamautojui ar jam prilygintam asmeniui uz jo veikimll. (ar neveikimv
vykdant igaliojimus, taciau jas pasisavina ar del kitq priezasciq neperduoda, veika, atsizvelgiant i nustatytas aplinkybes ir i tai, kieno - kysio
gavejo ar papirkejo- interesais buvo veikiama, ga1i biiti kvalifikuojama
kaip kysininkavimo arba papirkimo bendrininkavimas (BK 24 straipsnis ir BK 225 straipsnis arba BK 227 straipsnis), arba kaip sukCiavimas
(BK 187 straipsnis ).
29. Kysininkavimo sub j e k t y vi o j i pus e apibiidinama tik
tiesiogine tycia. Kaltininkas suvokia, kad: 1) jis yra valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo; 2) zino savo igaliojimus, pareigas,
kurias ji vykdyti iPareigoja istatymai, kiti teises aktai; 3) gaunama is
kysio davejo turtine nauda yra neteisetas atlygis uz konkre!ll teisetll. ar
neteiset<t veikimll. ar neveikimll. vykdant igaliojimus; 4) kysio davejas
irgi supranta, jog turtin~ naudll. suteikia neteisetai; 5) tokill. veikll. atlieka
kysi duodancio asmens (ar jo giminaicilb artimllilb draum) interesais.
Taigi kaltininkas suvokia is esmes visus subjektyviuosius ir objektyviuosius kysininkavimo sudeties poZyillius. Tai suprasdamas, ka1tininkas siekia atlikti ar neatlikti teisetus ar neteisetus veiksmus vykdydamas igaliojimus ir gauti uz tai neteisef<t atlygi.
30. Kysininkavimo motyvas ir tikslas nera tiesiogiai itvirtinti siq
veikq sudetyse, taCiau toki kaltininko elgesi is esmes lemia savanaudiskos paskatos, siekis neteisetai gauti turtines naudos.
31. Komentuojamos nusikalstamos veikos s u b j e k t a s (vykdytojas) yra tik specia1aus subjekto pofymiq turintis asmuo - valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo (apie tai plaCiau zr. BK
230 straipsnio komentarq). Kysininkavimo bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padejejais) gali biiti pripazistami ir specialaus
subjekto pofymiq neturintys asmenys. Pripazistant asmeni kysininkavimo vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkreciais istatymais
ar kitais teises aktais pagrindziama, i kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas atliko, kokias teises, pareigas, igaliojimus pagal
87
einamas pareigas turejo. Uz kysininkavimlt atsako taip pat ir

asmuo (apie tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq).
32. Kysininkavimas (BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalys) pagal
11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkil.b itin kvalifikuotas ""'"''"''.' ,
kavimas (BK 225 straipsnio 3 dalis) pagal BK 11 straipsnio 5 dalisunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
33. Kysininkavimas uz teisetlt veikimlt ar neveikimlt vykdant
liojimus (BK 225 straipsnio 1 dalis) baudZiamas teises dirbti tam
darblt arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba laisves atemimu
ketveriq metq; kysininkavimas uz neteisetlt veikimlt ar neveikimlt
dant igaliojimus (BK 225 straipsnio 2 dalis) - teises dirbti tam
darblt arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba laisves atemimu
seseriq metq; kysininkavimas, jei kysio verte didesne negu 250
(BK 225 straipsnio 3 dalis), -laisves atemimu nuo dvejq iki astuo11erill
metq; kysininkavimas kaip baudziamasis nusizengimas - teises
tam tikrlt darblt arba tiZsiimti tam tikra veikla atemimu.
226 straipsnis. Tarpininko kysininkavimas

1. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padetimi,
{galiojimais, giminyste, pazintimis ar kita tiketina {taka valstybes
savivaldybes institucijai ar {staigai, tarptautinei viesajai organizacij
jq tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui uz kysf pazadejo n .. ,,.,.il,,tl
atitinkamll institucijll, tstaigll ar organizacijll, valstybes tarnautojll
jam prilygintll asmenf, kad jie atitinkamai teisetai ar neteisetai
ar neveiktq,
baudziamas areStu arba laisves atemimu iki trejq metq.

2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatytll veikll uz
vertes kysf, padare baudziamllii nusiZengimll ir
lll:IUUJll:ll.-:11!
baudziamas bauda arba arestu.

tuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d jstatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birielio 30
1. Komentuojamame BK straipsnyje itvirtinti baudziamosios

komybes pagrindai uz veikas, kai asmenys uz kysi pazada pmHuc:tuuvdami savo itaka paveikti konkreCias institucijas, istaigas ar
jas arba jq tamautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad jie auLulJ"-a'u"'
veiktq ar neveiktq.
88
specialioji dalis, XXXIII skyrius
226 straipsnis
Tarpininko kysininkavimas turi biiti skiriamas nuo teisetos itakos

teisekiiros procesui - lobistines veiklos. Pagal Lobistines veiklos istatymll (Valstybes zinios, 2003, Nr. 35-1461) l o b i s t i n e v e i k l a- tai fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais
siekiama daryti itakl:J:, kad lobistines veiklos uzsakovo interesais biiht
keiciami, papildomi ar pripaZistami netekusiais galios teises aktai, priimami ar nepriimami nauji teises aktai. Valstybes ar savivaldybitt institucijos privalo sudaryti Slllygas teisetiems lobisttt veiksmams. Valstybes
politikai, valstybes pareigiinai ar valstybes tarnautojai privalo nevarZyti
teisetos lobisttt veiklos ir leistijiems nekliudomai igyvendinti lobistines
veiklos uzsakoVJ.t teisetus interesus.
2. Tarpininko kysininkavimo o b j e k t a s- teisines valstybes sieki
atitinkanti, normali, autoritetinga, pagal Konstitucijl:J:, istatymus ar kitus teises aktus vykdoma valstybes ar savivaldybes institucijtt ar istaigtt
veikla, taip pat tarptautinitt viest.Utt organizacijtt prestifus, normali veikla.
3. Tarpininko kysininkavimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia
aktyviais veiksmais - asmens paZadu pasinaudojant savo itaka uz kysi
paveikti valstybes ar savivaldybes institucijll ar istaigl:J:, tarptautin<(: viesqjll organizacijll arba jtt tarnautojll ar jam prilygintll asmeni, kad jis
kysio davejo interesais atitinkamai teisetai ar neteisetai veikut ar neveikttt.
4. Kysininkaujantis tarpininkas uz pasiiil~ ar pazadetll arba duotll
kysi (apie kysiplaCiau ir. BK 225 straipsnio komentarq) pats paZada,
paprastai kysio davejui, paveikti atitinkamll institucijl:J:, istaigll ar organizacijl:J:, valstybes tarnautojll ar jam prilygintll_ asmeni, kad jie atitinkamai kysio davejo interesais teisetai ar neteisetai veikut ar neveikut.
Komentuojamame BK straipsnyje tarpininko kysininkavimu, skirtingai nuo BK 225 straipsnyje numatyto kysininkavimo, kysiu gali biiti
veikiamas ne tik valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet
ir atitinkama institucija, istaiga ar organizacija, t. y. ne tik atitinkamas
fizinis, bet ir juridinis asmuo.
5. J:arpininkaujantis kysininkas gali pazadeti paveikti is esmes bet
kurill valstybes ar savivaldybes institucijl:J:, istaigl:J:, tarptautin<(: viesl\.ill
organizacijll (apie valstybes ar savivaldybes institucijas, istaigas, tarptautines viesllsias organizacijas plaCiau ir. BK 230 straipsnio komentarq).
6. Pagal komentuojamll BK straipsni, tarpininkaujantis kysininkas
pazada panaudodamas savo itakll paveikti atitinkamll institucijl:J:, istaigll
ar organizacijll arba asmeni, kad jie teisetai ar neteisetai veikttt ar ne-
89
226 straipsnis
veiktl! kysio davejo interesais. Be BK 226 straipsnio 1 dalyje isvard~

itakq (visuomenine padetis, tamyba, igaliojimai, giminyste, paiintys .
kaltininkas gali pasinaudoti ir bet kuria kita tiketina, pavyzdZiui, partL
nes biciulystes, itaka.
7. SprendZiant apie galimo kysininkavimo tarpininko tiketin~ it
veikti kysio davejo interesais savaime nepakanka to, kad asmuo, pa;
vyzdZiui, yra garsus visuomenes veikejas, buv~s ar esamas politika '
menininkas, dvasininkas, visuomenines organizacijos lyderis. T ike (
t i n a it aka BK 226 straipsnio prasme - tai pakankamai reali, kon
kreti, veiksminga itaka konkreCiai institucijai, istaigai ar organizacij '
arba konkretiems asmenims, galinti lemti minetl! subjektl! veikl~ kysi
davejo interesais.
8. Tarpininko kysininkavimas laikomas baigtu, kai kaltininkas
kysio davejo pasiiil~ ar pazadet~ arba duo~ kysi paiada pastaraj
jo interesais paveikti atitinkam~ institucijll, istaig~ ar organizacij~
valstybes tamautoj~ arba jam prilygint~ asmeni, kad jie atitinkam ,
teisetai ar neteisetai veikt\! ar neveikt\!. Tarpininkaujancio kysinink
pazadas kysio davejui gali buti isreikstas bet kokia forma (taip pat
konkliudentiniais veiksmais), taCiau bet kuriuo atveju pastarajam
buti suprantamas ir aiskus.
9. Tai, kokiais (teisetais arne) bUdais, priemonemis ir pan. kys"
ninkaujantis tarpininkas sieke paveikti atitinkam~ institucijll, istaig~
organizacijll, valstybes tamautoj~ ar jam prilygint~ asmeni, kad jie a
tinkamai teisetai ar neteisetai veikt\! ar neveikt\! kysio davejo interesai
neturi reiksmes nei nusikalstamq veikq, numatytl! BK 226 straipsnyj
baigtumui nustatyti, nei joms kvalifikuoti. Jq kysio tarpininkui davej
gali ir apskritai nezinoti.
10. Jeigu tarpininkas, padar~s BK 226 straipsnyje numatyt~ vei
padaro dar ir kitas su ja susijusias nusikalstamas veikas, pavyzdZi
kisasi i valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas a
liekancio asmens veikl~ (BK 288 straipsnis) ar ji papirkineja (B
227 straipsnis), jos kvalifikuojamos kaip nusikaltimq sutaptys.
11. Atsakomybes uz tarpininko kysininkavim~ diferencijavim~ '

tokios veikos kvalifikavim~ lemia pasiiilyto, pazadeto duoti ar duot
kysio, uz kuri kaltininkas paiada veikti, verte. Jei pazadama veikti
nedideles vertes kysi, veika pagal BK 226 straipsnio 2 dali laiko
baudZiamuoju nusizengimu. Sisteminis, lyginamasis BK 225 straipsni
4 dalies, komentuojamo BK straipsnio 2 dalies ir BK 227 straipsni
3 dalies nuostatl! aiskinimas suponuoja isvadll, kad ned ide l e
90
226 straipsnis
v e r U: s k y s is - tai mazesnes negu 1 MGL vertes kysis (apie tai

plaCiau ir. BK 225 straipsnio komentarq). Apie MGL plaCiau ir. BK
]90 straipsnio komentarq.
12. Komentuojamos nusika1stamos veikos s u bj ektyv i oj i pus e
pasireiskia tiesiogine tycia. Tarpininkas kysininkaudamas supranta savo veikos pavojing~t pobiidi, nes suvokia, kad: 1) pasinaudodamas
savo itaka rea1iai gali paveikti teisetai ar neteisetai veikti ar neveikti atitinkamas institucijas, istaigas, organizacijas arba valstybes tarnautoj~t
arba jam prilygin!lt asmeni kysio davejo Gi paperkancio asmens) interesais; 2) toks poveikis neteisetas, nes veikiama u:l kysi (neteise!lt atlygi);
3) jo paveikiama atitinkama institucija, istaiga, organizacija arba valstybes tamautojas arba jam prilygintas asmuo yra kompetentingi atlikti
teiset~t ar neteise!lt veikim~t arba neveikti kysio davejo interesais.
13. Motyvo ir tikslo komentuojamame BK straipsnyje itvirtintos
sudetys tiesiogiai nenurodo, taciau kaltininko elgesys is esmes turi biiti
nulemtas savanaudisl.a! paskatq_, siekio neteisetai gauti turtines naudos.
14. Tarpininkavimo kysininkaujant sub j e k t u (vykdytoju) gali
biiti fizinis asmuo, kuris, be bendrqjJl subjekto po:lymill (pakaltinamas
ir sulauk~ts 16 me!ll amziaus), turi ir specialittill po:lymill- ga1i daryti
tiketin~t itak~t ir paveikti atitinkam~t valstybes ar savivaldybes institucij~t
ar istaiglt, tarptautin~ vies~~t organizacijlt, jJl tamautoj~t ar jam prilygint~t asmeni atitinkamai teisetai ar neteisetai veikti ar neveikti kysio
davejo interesais. Si~titak~tgali lemti ir jo tamybine padetis, igaliojimai.
Taigi kysininkavimo tarpinink~t gali apibiidinti ir po:lymiai, nurodyti
BK 230 straipsnyje (apie tai plaCiau ir. BK 230 straipsnio komentarq).
Uz tarpininko kysininkavim~t taip pat atsako ir juridinis asmuo (apie tai
15. Jei kaltininkas suvokia, kad neturi itakos paveikti atitinkam~t
institucijlt, istaiglt, organizacij~t arba valstybes tamautoj~t arba jam
prilygint~t asmeni atitinkamai teisetai ar neteisetai veikti ar neveikti ji
paperkancio asmens interesais, taCiau vis tiek pa:lada atlikti minetus
veiksmus, jo veika gali biiti kvalifikuojama kaip nusikaltimq, numaty!ll
BK 226 straipsnyje ir BK 182 straipsnyje, sutaptis.
16. Tarpininko kysininkavimas kaip nusikaltimas pagal BK 11
straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkill nusikaltimJl (apie tai placiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
17. Tarpininko kysininkavimo nusikaltimas baudziamas arestu arba
laisves atemimu iki trejl.t metq_, baudziamasis nusizengimas - bauda
arba arestu.
91
SpeciaJioji daJis, XXXIII skyrius
227 straipsnis. Papirkimas

1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiiile, pazadejo duoti arba
kys! valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui uz pageidauj
m~t teiset~t veikim~t ar neveikim~t vykdant !galiojimus, arba tarpiltinkul
siekdamas tq paciq rezultatq,
baudziamas laisves apribojimu arba bauda, arba arestu, arba

2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus,
damas, pazadedamas duoti arba duodamas didesnes negu 250
vertes kys! arba tokius veiksmus padare siekdamas neteisetos
kamo valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos
!galiojimus,
baudziamas laisves atemimu iki ketveriq metq.
3. Tas, kas siekdamas papirkti valstybes tarnautoj~t ar jam
asmeni pasiiile, pazadejo arba dave jam arba tarpininkui mltZe!SDea
negu 1 MGL vertes kys!, padare baudziamllii nusiZengim~t ir
baudziamas laisves apribojimu arba bauda, arba arestu. (Lietuvos
publikos 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isiga/. 2007 m. /iepos 21 d. /T?-i-~''"'
iinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija).
4. Asmuo atleidziamas DUO baudziamosios atsakomybes UZ ngnhlriontl
jeigu kysio is jo buvo reikalaujama, provokuojama duoti ir jis,
siiil~s, pazadej~s ar dav~s kysi, iki pranesimo apie !tarim~t jam t.,.,, ......u,
apie tai pranese teisesaugos institucijai arba kysi jis pasiiile, pa:ia(le.14
ar dave su teisesaugos institucijos zinia. (Lietuvos Respublikos 2003 m.
10 d. istatymo Nr. 1X-1495, isigal. 2003 m. geguies 1 d. (Valstybes iinios, 2003, Nr.
ir 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. /iepos 21 d. (Va/stybes
2007, Nr. 81-3309) redakcija)
5. Uz sio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir ...... ..~;;nio

asmuo.
1. Komentuojamame BK straipsnyje numatytos veikos ________J ____
nuo kysininkavimo (BK 225 straipsnis) ir tarpininko
(BK 226 straipsnis ). Tik sisteminis siuose BK straipsniuose
nuostah! visumos aiskinimas atskleidzia mineh! kysininkavimo
esm~, jl! pozymius, pavojingumo pobiidi- nusikalstamai neteiset~
tini poveiki valstybes tamautojams ar jiems prilygintiems """"""'"~
jiems vykdant savo igaliojimus.
92
227 straipsnis
2. Baudziamosios atsakomybes uz papirkimll_ nustatymas ir jos

pagrindq itvirtinimas BK skyriuje ,Nusikaltimai ir baudZiamieji nusizengimai valstybes tamybai ir viesiesiems interesams" rodo istatymq
leidejo sieki inter alia uztikrinti sll_Ziningumo, teisetumo, nesaliskumo,
visq lygybes pries istatymll., valstybes institucijas ar pareigiinus ir kitq
konstituciniq principJl nuostatq laikymll_si valstybes tamautojJl ar jiems
pri1ygin!Jl asmenJl veik1oje vykdant iga1iojimus ir apsaugoti juos nuo
neteiseto, nepagristo turtinio poveikio, pazeidZiancio jJl veik1os mine!Jl
principJl nuostatas.
3. Apie pap irk i m o o b j e k t ll. plaCiau ir. BK 225 straipsnio
komentarq.
4. Papirkimo o b j e k t y v i o j i p u s e ga1i pasireiksti tokiomis
veikomis: 1) pasiiilymu ar 2) pazadu duoti kysi, arba 3) kysio davimu
valstybes tamautojui ar jam pri1ygintam asmeniui uz pageidaujamll_ teisetll_ ar neteisetll_ veikimll_ ar neveikimll_ vykdant iga1iojimus arba tarpininkui siekiant tq pacill rezu1tatq.
5. Papirkimo sudetis yra f o r m a 1 i o j i, todel atlikta bet kuri is sill
trijll veikll kvalifikuotina paga1 BK 227 straipsni kaip baigtas papirkimas (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K7-48/2009). Be to, papirkimo baigtumo ne1emia tai, ar papirktas va1stybes tamautojas ar jam pri1ygintas asmuo jau yra atlikl(s pageidaujamus
veiksmus, ar dar ne, ar apskritai susi1aike nuo jJl atlikimo, ar apskritai
nesirengia jJl atlikti. Veikai kvalifikuoti taip pat neturi reiksmes kysio
pasiiilymo, pazadejimo ar davimo biidas, vieta ar kitos panasios aplinkybes.
6. K y s i u pripazistamas neteisetai duotas, siii1ytas ar zadetas turtinis atlygis va1stybes tamautojui ar jam prilygintam asmeniui uZ pagei~aujamll_ teisetll_ ar neteisetll_ veikimll_ ar neveikimll_ vykdant iga1iojimus.
Sio turtinio atlygio pavidalas ir teisine forma gali biiti ivairiis, tarp jJl ir
tariamos ar tikros civilines sutartys su paperkamuoju. Pripazistant duoill., siiilytll_ ar zadetll_ atlygi kysiu svarbiausia yra tai, kad sis at1ygis nera
oficia1iai reg1amentuojamJl tamybinill ar darbinill santykill da1is, taCiau
yra siejamas biitent su valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens
igaliojimll vykdymu (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-7-48/2009).
7. Papirkimui kaip baigtai nusika1stamai veikai kvalifikuoti neturi
reiksmes, kam prik1auso siiilomas, pazadamas ar duodamas kysis ir kieno (savo ar ki!Jl asmenll) interesais ka1tininkas veikia.
. 8. P a s i ii 1 y m a s d u o t i k y s i - tai lenkimas, prasymas, itikmejimas, drll_sinimas ir pan. konkretaus va1stybes tamautojo ar jam
93
prilyginto asmens uz atlygi jo (kaltininko) interesais atlikti

konkrecius veiksmus vykdant igaliojimus, papirkti valstybes
toj~ ar jam prilygin~ asmeni. Taip pat gali biiti lenkiamas, prason1as;
itikinejamas ir tarpininkas. Kartu pasiiilyme gali biiti ...... vu~ ..........~
konkretus kysis, nurodomas jo dydis, perdavimo biidas, laikas, vieta
pan. Kitais atvejais pasiiilymas, pazadas duoti kysi gali biiti .. v,, .. u,u"!
nekonkretizuojant aplinkybit:t.
9. Pazadedamas duoti kysi kaltininkas is esmes atlieka tuos
veiksmus kaip ir siiilydamas kysi, taCiau kartu ir stiprina paperkamo
mens sprendim~ gauti kysi pateikdamas tam tikras garantijas, kad
tikrai bus duotas, kad tai bus padaryta saugiai ir bus naudinga, ir pan.
10. Kysio pasiiilymas, pafadejimas (kaip nusikalstamos veikos)

biiti padaryti ivairiais biidais- zodziu, rastu, veiksmu ir pan., ir
veikomis siekiama informuoti valstybes tarnautoj~ ar jam
asmeni apie papirkejo ketinimus atsilyginti uz atitinkam~ veikimll_
neveikimll_ (praeityje ar ateityje) vykdant igaliojimus.
11. Pasiiilymo ir pazadejimo duoti kysi baigtumo nelemia oat>ertca
mo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kysi, palpirllceJ
tikslt:t suvokimo lygis (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-7-48/2009).
12. Kysis laikomas duotu, kai papirkejas ji perduoda pa1Jerlcarnm!
asmeniui uz pageidaujamll_ jo veikim~ ar neveikim~ vykdant
mus arba tarpininkui siekiant tt:t pacit:t rezultatt:t.
13. Jei valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo arba

kas duodamo kysio nepriima del aplinkybit:t, nepriklausancit:t nuo
kejo valios, veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas (ir.
nutarti Nr. 2K-19512006). Baigtu papirkimu laikytini ir tie atvejai,
paperkamas asmuo atsisako priimti kysi, o kysio davejas kysi
14. Kysio davimo biidas (atviras ar uzmaskuotas, pavyzdziui,
kalaujant grll_zinti skolll, neimant mokescio uZ paslaugas ir pan.),
(pries ar po pageidaujamt:t veiksmt:t atlikimo ar neatlikimo) veikai
lifikuoti reiksmes neturi.
15. Papirkimas - tai aktyviis kaltininko veiksmai, kuriais ~-~
papirkti valstybes tamautoj~ ar jam prilygintll_ asmeni, kaltininko
mone, kompetenting~ atlikti (neatlikti) veiksmus vykdant igaliOJJimUI
kuriais suinteresuotas kysio davejas. Jei del paperkamo valstybes
nautojo ar jam prilyginto asmens kompetentingumo atlikti
kysio davejo pageidaujamus veiksmus ar del tarpininko galimybit:t
ti tt:t paciq rezultatt:t kysio davejas klysta, tai ir siems asmenims
94
227 straipsnis
pasiiilymas, pazadas duoti kysi., kysio davimas laikomas baigtu papirkimu.

16. Jei kysis per klaid~ pasiiilomas, paiadamas ar duodamas asmeniui, kuris nera valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo BK 225,
227,230 straipsnil!prasme, veika kvalifikuotina kaip pasikesinimas papirkti (BK 22 straipsnis ir BK 227 straipsnis).
17. Kaip pasikesinimas papirkti (BK 22 straipsnis ir BK 227 straipsnis) kvalifikuotini ir tie atvejai, kai kysis atsitiktinai (pavyzdZiui, pasiuntus klaidingu adresu, palikus ne tame kabinete ir pan.) patenka ne
valstybes tamautojui, jam prilygintam asmeniui ar tarpininkui.
18. Komentuojamame BK straipsnyje nustatyta atsakomybe uz pavalstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens uz pageidaujam~ teiset~ veikim~ ar neveikim~ arba siekiant neteisetos paperkamo
valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens veikos siam vykdant
igaliojimus. {statyme nera itvirtintas reikalavimas pagrindZiant baudZiam<U~ atsakomyb~ pagal BK 227 straipsni visais atvejais biitinai
nustatyti konkreCius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos asmuo atliko (neatliko) ar turetl! atlikti (neatlikti) papirkejo naudai. Del to pagal
BK 227 straipsni baustinas ne tik siekimas kysiu savo (ar kit!! asmenq)
naudai kokil! nors konkrecil! teisetl! ar neteisetl! valstybes tamautojo ar
jam prilyginto asmens veiksml! (neveikimo) vykdant igaliojimus, bet
ir siekimas kysiu igyti isimtin~ padeti ar apskritai paperkamo asmens
palankum~ ateityje.
pirkim~
19. Pagal BK 227 straipsni., kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie

atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybes tamautojo ar
jam prilyginto asmens veiklos, siiilo, zada duoti ar duoda jam turtinil!
vertybil! aiskiai jo neinformuodamas, uz koki konkretl! veikim~ ar neveikim~ (teise~ ar neteiseut, praeityje ar ateityje) vykdant igaliojimus
siUiomos, zadamos ar duodamos tos turtines vertybes. Kai nera aiskiai
nustatyta,. kad kysi duodantis asmuo is valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens sieke jo konkreCil! neteisetl! veiksml! arba neteiseto
neveikimo, t. y. kai kysis duodamas is esmes siekiant apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje, veika kvalifikuotina pagal BK 227
Straipsnio 1 dali (isskyrus atvejus, kai kysio verte virsija 250 MGL arba
ne~irsija 1 MGL). Kitaip aiskinant toki atveji., t. y. kvalifikuojant toki~
Vetk~ pagal BK 227 straipsnio 2 dali., biitl! nepagqstai pleciamos BK
227 straipsnio taikymo ribos (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-P-18112008).
20. Jeigu turtines vertybes (ar paslaugos) duodamos kaip ,dovana"
Po pageidaujaml! veiksml! atlikimo (neatlikimo) pries tai nesiiilius ir
nepazadejus duoti kysi, tokia dovana laikoma kysiu ir veika

jama pagal BK 227 straipsni, jeigu nustatoma, kad ji buvo du<>dwni
kaip kysis, t. y. kaip atlygis uz valstybes tamautojo ar jam
asmens veikiml\_ (neveikimv vykdant igaliojimus.
21. Susitarimas del kysio tarp kysio davejo ir kysio gavejo nera
tinas papirkimo pozymis. BaudZiam~l\. atsakomyb~ lemia tai, kad
siiilomas, pazadamas ar duodamas uz kysio davejui pageidautinl\_
tybes tamautojo ar jam prilyginto asmens veiklll. pastarajam
igaliojimus.
22. Baudziamoji atsakomybe uz papirkimll. yra ditc~reJlCIJ
pagal kysio vert~ ir pagal tai, uz koki - teisetl\_ ar neteisetl\_tamautojo ar jam prilyginto asmens veikimll. (ar neveikimv kysis
arba tarpininkui, siekiant h! paCiq rezultatq, yra siiilomas, pa2:adlliJUl
arba duodamas.
Kvalifikuotu ir didesnio pavojingumo laipsnio papirkimu
mas siiilymas, pazadas ar kysio davimas, kai kysio verte didesne
250 MGL (apie MGLplaCiau ir. BK 190 straipsnio komentarq).
Atsakomybe uz papirkiml\_ yra taip pat diferencijuojwma ir
kimas laikomas kvalifikuotu, jei kysio davejas sieke neteisetos
kamo valstybes tamautojo ar jwm prilyginto asmens veikos
igaliojimus. Tokia veika kysis pasiiilomas, pazadamas ar duodamas
tai, kad valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo atlikh!
tus veiksmus (ar neteisetai neveiktq) ir taip, neteisetai veikdamas .
neveikdamas, patenkinh! papirkejo (ar kitq, papirkejui artimq
interesus.
23. Jeigu valstybes tamautojui ar jam prilygintam asmeniui uz
geidaujaml\_ teisetl\_ ar neteisetl\_ veikimll_ ar neveikiml\_ vykdant
mus arba tarpininkui, siekiant h! paciq rezultatq, pasiiilomo, pa;~aa,~
ar duodamo kysio verte yra maZesne negu 1 MGL dydzio, uu;>l""'U"'""~
veika laikoma baudZiamuoju nusizengimu ir kvalifikuojama pagal
227 straipsnio 3 dali.
24. Papirkimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia tik tiesio
ne tycia. Kaltininkas supranta, kad biitent valstybes tamautojui ar
prilygintam asmeniui pasiiile, pazadejo duoti ar dave kysi kaip
atlygi uz jo (kysio davejo) pageidaujaml\. mineh! asmenq teisetl\_ ar
teisetl\_ veikiml\_ ar neveikiml\_ vykdant igaliojimus. Suprasdamas
veikos pavojingumo pobiidi, kaltininkas sieke atlikti tokill. veikl\_.
25. Jei nustatyta, kad asmuo, siiilydamas, zadedamas ar uu"u~......
atlygi uz valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens veiksmq
96
227 straipsnis
rn~ (neatlikimV
vykdant iga1iojimus, yra isitikin~s, kad toks atlygis yra

teisetas, jis nega1i bUti traukiamas baudziamojon atsakomyben.
26. Motyvas ir tiks1as nera bUtini papirkimo sudecil! poZymiai, taciau jie svarbUs individua1izuojant baudziamll_j~ atsakomyb~.
27. Papirkimo sub j e k t u ga1i biiti paka1tinamas, sulauk~s
16 metl! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
28. Kai asmuo papirkdamas va1stybes tamautoj~t ar jam pri1ygint~t
asmeni siekia, kad sis uz tai atlikil! ir kit~tnusika1stam~t veik~t, papirkejo
veika kva1ifikuojama paga1 sutapti, t. y. kaip papirkimas ir bendrininkavimas padarant nusika1stam~t veik~t, kuri~t padaryti buvo kurstomas
va1stybes tamautojas ar jam pri1ygintas asmuo.
29. Papirkimas (BK 227 straipsnio 1 dalis) paga1 BK 11 straipsnio
3 da1i priskiriamas prie nesunkitL kva1ifikuotas papirkimas (BK 227
straipsnio 2 dalis) paga1 BK 11 straipsnio 4 da1i- prie apysunkil! nusika1timl! (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
30. Papirkimas (BK 227 straipsnio 1 dalis) baudZiamas 1aisves apribojimu arba bauda, arba arestu, arba 1aisves atemimu iki dvejl! metl!;
kvalifikuotas papirkimas (BK 227 straipsnio 2 dalis) -laisves atemimu
iki ketveril! metl!; papirkimas kaip baudziamasis nusizengimas - 1aisves apribojimu arba bauda, arba arestu.
31. Asmuo pagal komentuojamo straipsnio 4 da1i nuo baudZiamosios atsakomybes atleidziamas esant bent vienai is siQ s~t1ym: 1) is ka1tininko kysio buvo reika1aujama, provokuojama ji duoti ir jis, pasiii1~s,
pazadej~s ar dav~s kysi, iki pranesimo apie itarim~tjam iteikimo apie
tai pranese teisesaugos institucijai; 2) asmuo kysi pasiii1e, pazadejo ar
dave su teisesaugos institucijos zinia. Taigi BK 227 straipsnio 4 da1yje
nustatyti du kysio davejo atleidimo nuo baudziamosios atsakomybes
pagrindai.
32. Kai kysio davejui taikomas atleidimas nuo baudZiamosios atsakomybes.remiantis pirmuoju BK 227 straipsnio 4 da1yje numatytu pagrindu, turi biiti nustatytos s~t1ygos - is kysio davejo buvo reika1aujama
kysio ar (ir) jis buvo provokuojamas duoti kysi.
Jei kysio reikalaujama, kysis provokuojamas (apie kysio reika1avim~t, provokavim~t ir. BK 225 straipsnio komentarq), asmuo paperka
Va1stybes tamautoj~t ar jam pri1ygintlt asmeni siekdamas patenkinti ar
ginti teisetus interesus nuo jiems gresiancio pavojaus. Taigi toks asmuo, papirkdamas va1stybes tamautoj~t ar jam pri1ygint~t asmeni, ne-
97
siekia privilegijlb kaip paprastai biina kitais kysininkavimo atvejais,

nusikalsta priverstinai del valstybes tamautojo ar jam prilyginto
nusikalstamq veiksmq.
lstatyme nera itvirtintas reikalavimas apie papirkim~ pranesti
jau pat po pasiiilymo, pliZadejimo ar kysio davimo, taciau n..aJLLllllll.Jiij
pranesimas teisesaugos institucijai apie pada~ papirkim~ biitinas
pranesimo jam (kysio davejui) apie itarim~ del papirkimo iteikimo.
gi kysio davejas, pranesdamas apie savo nusikalstam~ veikll, turi
isitikinlts, kad teisesaugos institucijoms apie jo padary~ Hu'""-'1:..rul.l
veik~ nezinoma ir jam nekyla baudziamojo persekiojimo gresme.
pranesimo motyvai gali biiti ivairiis, pavyzdZiui, atgaila del
nusikaltimo, bausmes baime, kerstas priemusiam kysi ir uvnun..uuat
norimq veiksmq asmeniui, ir reiksmes kysio davejo atleidimui nuo
dZiamosios atsakomybes neturi.
33. Esant BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytoms s~lygoms
privalo kysio davej~ atleisti nuo baudziamosios atsakomybes.
mas asmens nuo baudZiamosios atsakomybes nereiskia, kad jo
neturi nusikaltimo sudeties poZymiq (ir. kasacin~ nutarti Nr.
11/2009). Be to, kysis pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punk~ is
yra papirkimo padarymo priemone ir kartu kysininkavimo rezultatdl
todeljis konfiskuotinas. Taigi asmenys, kurie remiantis BK 227
niu yra baudziami ar atleidZiami nuo baudziamosios atsakomybes,
gali biiti pripazistami nukentejusiais.
Kita vertus, sisteminis BK 227 straipsnio 4 dalies ir BK 32
nio nuostatq aiskinimas rodo, kad padetis, kai papirkejas kysi
pazadejo ar dave su teisesaugos institucijos zinia, vertintina kaip
kybe, salinanti baudziam!ij~ atsakomyblt, o ne kaip nusikalstama
Del to pritartina teismq praktikai, kai kysis, duotas su teisesaugos
tucijq zinia, nekonfiskuojamas ir gr~zinamas jo savininkui.
34. BK 227 straipsnio 4 dalis yra taikoma tik valstybes tarr1aul:QJ
ar jam prilygint~ asmeni arba tarpinink~ paperkanciam asmeniui,
del remiantis sia norma nuo baudziamosios atsakomybes negali
atleidziami asmenys, priemlt kysi arba bendrininkavlt kysininkaujant
paperkant, nors jie apie toki~ savo nusikalstam~ veik~ ir pranesa
saugos institucijoms.
98
228 straipsnis
228 straipsnis. Piktnaudziavimas

1. Valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudZiav~s tarnybine padetimi arba virsij~s igaliojimus, jeigu del to dideles zalos patyre
valstybe, tarptautine viesoji organizacija, juridinis ar flzinis asmuo,
baudziamas teises dirbti tam tikri! darbit arba uzsiimti tam tikra veikla
atemimu arba bauda, arba aretu, arba laisves atemimu iki ketveriq
metq.
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatytil veiki! siekdamas
turtines ar kitokios asmenines naudos, jeigu nebuvo kysininkavimo
pozymiq,
baudziamas teises dirbti tam tikri! darbit arba uisiimti tam tikra veikla
atemimu arba laisves atemimu iki seseriq metq.
(Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d.
(Valstybes iinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija}
1. Valstybines valdzios vykdymas, demokratijos stiprinimas, teisines valstybes kiirimas, tautos Ukio organizavimas bendrai tautos gerovei, kihl valstybes, visuomenes reikalq tvarkymas neimanomas be tam
tikros valstybes ar savivaldybiq institucijq, istaigq sistemas, taip pat
tarptautiniq institucijq, valstybiniq ir nevalstybiniq ar privaCiq istaigq,
imonitt, organizacijq ar profesine veikla besiverCianciq asmenq, turinciq
atitinkamus administracinius igaliojimus ar teikianciq vies!l_sias paslaugas, veiklos. Siose institucijose dirbanciq valstybes tamautojq ar jiems
prilyginhl asmenq s!l_ziningumas, pareigingumas, atsakomybes jausmas,
istatymo virsenybes, lygiateisiskumo, politinio neutralumo, skaidrumo
ir kihl valstybes tamybos principqlaikymasis tiesiogiai lemia zmogaus
teisiq, laisvitt ir teisehl interesq garantijq, teisetumo lygi visuomenes,
valstybes gyvenime, ekonomin~ gerov~ ir pan. Del to komentuojamame BK straipsnyje (kaip ir kituose BK XXXIII skyriaus straipsniuose)
itvirtintomis nusikalstamq veikq sudetimis siekiama apsaugoti minehl
institucijq, istaigq, imoniq, organizacijq normalill, efektyvi!l. veikl!l. nuo
nusikalstamq kesinimqsi, neretai daromq is ,vidaus", t. y. paciq valstybes tamautojq ar jiems prilyginhl asmenq.
2. Komentuojamame BK straipsnyje itvirtintos dvi is esmes savar~nkiskq, altematyviq nusikaltimq pagrindines sudetys - piktnaudziaVImas tamybine padetimi ir tamybos igaliojimq virsijimas (ir. kasacin~
nutartt Nr. 2K-164/2009).
99
3. Nusikaltimq, numatyt\! BK 228 straipsnyje, o b j e k t as

normali, teisines valstybes sieki atitinkanti, veiksminga, <m1nritPti
Konstitucijai, istatymams, tarptautinems sutartims ir kitiems teises
tams nepriestaraujanti valstybes, savivaldybes istaigtt bei u ., ........,_~,.,
tarptautinitt institucijq, taip pat valstybiniq, nevalstybinitt ar nrim:ol~i
istaigq, imoniq, organizacijtt ir profesine veikla besiverCiancitt
turincitt atitinkamus administracinius igaliojimus ar teikianCitt vi'""'"'"'
paslaugas, veikla. Tiesioginis minimtt nusikaltimtt objektas yra
minettt institucijq, istaigtt ir pan. normali, veiksminga, autoritetinga
gal Konstitucijil, istatymus ir kitus teises aktus, pavyzdziui,
pareigybitt aprasymus, vykdoma veikla. Papildomu objektu gali
zmogaus sveikata, orumas, nuosavybe ir kitos vertybes.
4. PiktnaudZiavimo o b j e k t y v i o j i p u s e is esmes pai>mltslc1i
tuo, kad valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo veikia
kompetentingas asmuo, taCiau is tikntittjo veikla yra nesuderinama
tamybos interesais, nes ja pazeidziami pagrindiniai tamybos
konkrecios institucijos, istaigos ir pan. veiklos tikslai, tvarka,
poma veiklos esme, turinys, menkinamas tamybos prestizas.
Auksciausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad formal us ....... u,...,,
nustatyt\! taisykliq, reglamentuojancitt subjekto tamybin~ veiklil,
salina galimybes veikti priesingais tamybai interesais, savo asrne1nn11J
interesus iskelti auksciau uz viesuosius (ir. kasacin~ nutarti Nr.
660/2007). Taigi paprastai piktnaudziavimas pasireiskia
padeties panaudojimu ar pasinaudojimu ja priesingais nei tamybos
teresais. Si veika gali bUti padaroma aktyviais veiksmais,
kaltininkas neteisetai gauna pats arba suteikia galimyb~ gauti
turtines naudos valstybes, savivaldybes ar kitos minetos .u., .......,,J1":
istaigos ar pan. turto sll_skaita, jo nepasisavindamas (ir. kasacin~
ti Nr. 2K-660/2007), o surnazindamas ar padidindamas darbo
apgaudamas kontroliuojancias institucijas; eksploatuodamas
dinitt darbll_ savo interesais; perduodamas finansinitt istekliq,
dali ne pagal paskirti; suteikdamas lengvatq, nenumatytll_ ~+< 1"'""''""'
pirmenyb~ vykdant pirkimo, paslaugtt sutartis; naudodamasis ne
paskirti valstybes, savivaldybes transportu, patalpomis, rysiais,
piuterine iranga ar kitomis materialinemis vertybemis.
tamybine padetimi gali biiti ir tada, kai neatliekamos valstybes
tojo ar jam prilyginto asmens funkcijos, igaliojimai, pavyzdziui,
roras nepradeda ikiteisminio tyrimo nusikaltusiam asmeniui,
namtt virsininkas nevykdo teismo nutarties paleisti nuteisuui is
atemimo vietos.
100
228 straipsnis
5. Biitinas piktnaudziavimo sudeties po:lymis yra didele zala, taip

pat ir priezastinis rysys tarp piktnaudziavimo ir kilusitt padarinitt (dideles zalos) valstybei, taip pat viesajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Pabre:ltina, kad valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens veiklos teisetumlt nulemia ne vien tai, jog jis veikdamas nepazeide konkretaus draudimo, nurodyto norminiame teises akte. Ne ma:liau svarbu
ivertinti, ar jis atlikdamas pareigas vadovavosi tamybos interesais ir
principais, ar neiskreipe savo tamybines veiklos turinio (ir. kasacin~
nutarti Nr. 2K-190/2008).
6. Specifine piktnaudziavimo tamybine padetimi forma yra prisidejimas prie nusikaltimo, kuris pasireiskia: l) is anksto nepazadetu
nusikaltimo (pavyzdziui, tamybos pareim nevykdymo, tamybos igaliojimtt virsijimo) slepimu, arba 2) nesudraudimu, t. y. nekliudymu padaryti nusikaltim4 kai buvo galima tai padaryti. Kaltininkas, kuris taip
elgiasi, nera nusikaltimo bendrininkas, taciau yra susij~s su juo, nes,
gerai zinodamas apie daromus nusikaltimus, suraso, patvirtina fiktyvius dokumentus, noredamas uzmaskuoti tamybos pareigtt nevykdym4 nepranesa teisesaugos institucijoms apie triikumus, laiku netikrina,
nekontroliuoja, neduoda nurodymtt sutvarkyti apskai!4 apsaugl\. ir pan.
Toks piktnaudziavimas tamybine padetimi paprastai isaiskeja tada, kai
nusikaltimas, prie kurio prisidedama, jau biina padarytas.
7. Piktnaudziavimo tamybine padetimi padarymo vieta- nebiitinai
kaltininko tamybos vieta. Neteiseti veiksmai, uZtraukiantys BK 228
straipsnio taikym4 gali biiti padaromi ir ne subjekto darbo vietoje, o
kitoje valstybes ar savivaldybes institucijoje, istaigoje ar pan. Kaltininkas, pasinaudodamas savo tamybine padetimi, tamybiniais kontaktais
ir autoritetu, gali daryti poveiki kitiems asmenims, kad sie atlikttt veiksmus, uz kuriuos baudZiamoji atsakomybe numatyta komentuojamame
ar kituose BK straipsniuose (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-P-549/2007).
8. Tamybos igaliojimtt virsijimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia veika- tamybos igaliojimtt virsijimu, del to sukelta didele zala, taip
pat priezastiniu rysiu tarp igaliojimtt virsijimo ir jo padarinitt- dideles
zalos.
T a r n y b o s i g a l i o j i m lt v i r s i j i m a s - tai tokie valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai, kuriais virsijamijam
suteikti igaliojimai ir teises. Kartais tamybinitt igaliojimtt ar teisitt virs.ijimas gali biiti aiskus tik paciam kaltininkui ir asmenims, gerai zinanbems, kokie igaliojimai ir teises buvo suteikti. Jei valstybes tamautojo
ar jam prilyginto asmens veiksmai padaryti apsiribojant tamybiniais
101
igaliojimais ir formaliai juos atitinka, taciau is tiknUl.! yra ne~mdlerinruttl

su tarnybos interesais, veika gali biiti pripazistama nusikalstama ir
lifikuojama pagal BK 228 straipsni. Taigi BK 228 straipsnio prasme
lima virsyti tik tuos igaliojimus, kurie priskiriami valstybes
ar jam prilyginto asmens kompetencijai, del to kvalifikuojant "''..,n"""
igaliojiml.! virsijimll_ reikia tiksliai nustatyti asmens teises, u-.---~_, ...,...
ir jl.! pobudi. Tai galima padaryti vadovaujantis konkreciais
kitais teises aktais, reglamentuojanciais kaltininko veiklll:, valstybes
nybll_ ir pan. Kaltinimas turi biiti grindziamas konkreCiomis nllt>rn.rlnYni
i pazeistas sil.! aktl.! normas ir nuostatas.
9. Tamybos igaliojimai virsijami tik aktyviais neteisetais
Tai gali buti, pavyzdziui: 1) veiksmai, kurie nera kaltininko
tencija (pavaldinil.! telefoninil.! pokalbil.! klausymas, pavaldinil.!
kratos, vertimas dirbti juos zeminanCius darbus, neimti atlyginimo
atliekamll_ darbll_ ar eiti neapmokaml.! atostogl.! istatyme u"'''uu"''Y
atvejais, siekiant sumazinti istaigos finansines problemas, ir
2) veiksmai, padaryti be specialaus igaliojimo ar sankcijos, kurie
kiais atvejais butini (ikiteisminio tyrimo tyrejo padarytas pasto
pondencijos poemis be teismo sankcijos ir pan.); 3) veiksmai,
nebuvo butini ir kuriuos atlikti galima tik istatyme ar kitame teises
numatytomis Sll_lygomis, atvejais (specialil!il.! priemonil.! taikymas
teistiesiems Bausmil.! vykdymo kodekse nenumatytais atvejais ir
4) veiksmai, kurie priskiriami aukstesnes pareigas einanCil.!
kompetencijai (sfruktUrinio padalinio vadovas duoda nurodymus,
riuos turi teis~ duoti tik istaigos vadovas, ir pan.); 5) veiksmai,
yra atitinkamos kolegialios institucijos kompetencija (premjeras
potvarkiais sprendZia klausimus, kurie yra Vyriausybes koJmpetencJj
ir pan.); 6) veiksmai, kurie yra visiskai uzdrausti (istaigos vadovas
darbo drausmes pazeidimus sumusa pavaldinius, is jl.! tyciojasi,
priesinantys sulaikomi asmenys zeminami, zalojami, ir pan.) (ir.
cines nutartis Nr. 2K-64/2009, Nr. 2K-153/2009).
10. Valstybes tamautojl.! ar jiems prilygin11.! asmenl.! veiksmai,
su tamybos igaliojimlb pareigl.! vykdymu, nors jais ir padaroma
228 straipsnyje numatyta zala, negali biiti laikomi tamybos ,----r--virsijimu (pavyzdziui, kai pareigunas panaudoja ginklll_ del ""'""t~u..
k1.! paska11.! ir pan.) ir esant atitinkaml.! sudeties poZymil.! kvalifikuoj
pagal kitus BK straipsnius.
sij~
u::.
11. Jei virsijus tamybos igaliojimus nukentejusiajam sunkiai

trikdoma sveikata, atimama gyvybe, tokia veika kvalifikuojama
nusikaltiml.! sutaptis pagal BK 228 straipsni ir BK straipsni, uu,,....,......,
102
228 straipsnis
atsakomyb~ uz sunktt sveikatos sutrikdymll_ ar nufudymll_. Jei kaltininkas kesinasi i nukentejusiojo lytin~ laisv~, jo veika sudaro sutapti ir
kvalifikuojama ne tik pagal BK 228 straipsni, bet ir pagal BK straipsnius, numatancius atsakomyb~ uz atitinkamus lytinius nusikaltimus. Jei
nukentejusiajam sukeliamas fizinis skausmas ar nesunkiai sutrikdoma
sveikata, veika kvalifikuojama tik pagal BK 228 straipsni. Jeigu virsijant igaliojimus padaromas kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytq
nusikaltimll sudeti.
12. Butinas piktnaudziavimo ir igaliojimll virsijimo pozymis - d ide l e z a l a valstybei, tarptautinei viesajai organizacijai, juridiniam
ar fiziniam asmeniui. Dafuiausiai pa2:eidZiami turtiniai nukentejusiqjll
interesai. Turtine zala laikytina didele, kai ji virsija 250 MGL dydzio
surnll_. Ne pagal paskirti, siekiant asmenines naudos panaudojus finansines lesas, kitas vertybes, sutrinka normali atskiflt imoni\l, istaig\l, institucijlt veikla, atsiranda ne tik turtini\l, bet ir organizacinill nuostolilt.
Turtine zala laikytina ir negauta nauda ar negautos pajamos, kurios bUtq
gautos, jei nebutq buv~ neteisetq kaltininko veiksmll (ar neveikimo).
Sprendziant klausimq, ar turtine zala yra didele, atsi2:velgiama ne tik
i zalos pinigines israiskos dydi, bet ir i tai, kiek ji reiksminga tokilt
zalll_ patyrusiam asmeniui (pavyzdziui, nukentejusiajam, kurio turtine
padetis yra sunki, didele zala pripazistama ir tokia zala, kuri pagal jos
pinigin~ israisklt nera didele ).
13. Komentuojamame BK straipsnyje numatytais nusikaltimais gali
bliti padaroma ir kitokio, ne turtinio pobUdzio zala - fizine, moraline,
politine ir kt. Apie tokios zalos pobUdi ir dydi turi bUti sprendziama
kiekvienoje konkrecioje baudziamojoje byloje. Jei nukentejusiajam padaroma fizine zala, tai net ir nedidele zala sveikatai vertintina kaip didele zala. Tokia zala laikytinas ir neteisetas konstitucinill zmogaus teisill
(pavyzdziui, i mokslq, darbq, medicinini aptamavimll_ ir pan.) bei laisvill
apribojimas ar pazeidimas (pavyzdziui, tam tikfll operatyvinill veiksm\l,
pazeidziancill asmens, busto, privataus gyvenimo nelieciamumq, atlikimas be teismo sankcijos, kai sankcija butina pagal istatymus, ir pan.);
nepagristas verslo varzymas, vilkinimas priimti sprendimus, isduoti leidimus, licencijas; trukdymas konkurencijai; monopolizmo skatinimas
ar itvirtinimas ir pan. Kaip didele zala vertintinas ir prisidejimas prie
nusikaltimo asmen\l, privalanCill liZkirsti kelilt nusikaltimams, juos tirti,
traukti kaltininkus baudziamojon atsakomyben. Nusikalstamai didele
~ala pripazintinas ir, pavyzdziui, konkreCios valstybes ar savivaldybes
~nstitucijos, istaigos normalaus darbo sutrikdymas, dezorganizavimas,
Nprestizo sumenkinimas. Kasacineje byloje Nr. 2K-P-549/2007 kons-
103
228 straipsni$
tatuota, kad didele zala pasireiske ir tuo, kad buvo sutrikdyta Valstybes!
sienos apsaugos tamybos veikla, padaryta zala valstybes interesamsj.
sumenkinusi Valstybes sienos apsaugos tamybos prestizll, autorite
(zr. taip pat kasacines nutartis Nr. 2K-190/2008, Nr. 2K-108/2009).
Istatymo virsenybes, teisetumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalu 1
mo principq pazeidimas valstybes tamautojo veikla, pareigiino vard
diskreditavimas taip pat laikomas didele zala BK 228 straipsnio 1 da'
lies nuostatq kontekste (zr. kasacines nutartis Nr. 2K-76/2007, Nr. 2K.,
16412009).
14. Formuluote ,didele zala"- vertinamasis poiymis. Del to ialo

pobiidis ir dydis nustatomi atsizvelgiant i konkrecios bylos aplinkybe
kokio pobiidZio, kokiais teises aktais ginami pazeisti interesai, koks te
siq ir laisviq suvariymo laipsnis, nukentejusittitt skaicius, nusikalsta
mos veikos trukme, kaltininko einamq pareigq, posto svarba, reiksm
nes kuo aukstesnes pareigas valstybes tamyboje, savivaldybeje ir p
einantis asmuo pazeidzia istatymus, tuo didesn(( zalll, pavyzdZiui, val
tybes tamybos, savivaldybes prestizuijis padaro. Vertinant piktnaudZi
vimu padal)'Ul zal(\. taip pat atsizvelgiama i kaltininko padarytos veik
atgarsi visuomeneje ir sio atgarsio itak(\. valstybes tarnautojo autorite
ar valstybes institucijos prestizui (zr. kasacin~ bylq Nr. 2K-l 0812009
Taigi S(\_Voka ,didele zala" iPareigoja ikiteisminio tyrimo institucijas ..
teism(\_ konstatuoti, kad padaryta didele zala, ir toki(\. isvad(\_ kiekvie
kart(\_ pagristi, motyvuoti. NeirodZius ir nepagrindus tokios zalos, val
tybes tamautojq ar jiems prilygintq asmenq veikos negali biiti kvali
kuojamos pagal BK 228 straipsni, taciau siais atvejais gali biiti spre
dZiamas tokiq darbuotojq drausmines, administracim':s atsakomyb
klausimas. Taigi padariniq dydis yra lemiamas kriterijus nusikaltim
numatytus BK 228 straipsnyje, atribojant nuo drausminio nusizengi
(zr. kasacin~ nutarti Nr. 2K-484/2008).
15. Jei piktnaudZiavimas padarytas bendrininkaujant, del bendr
veikos atsirad~ padariniai yra bendri visiems nuteistiesiems ir ne visa
gali biiti atskirti ir detalizuoti kiekvienam bendrininkui (zr. kasaci .
16. Kadangi komentuojamame BK straipsnyje itvirtintq sudec
biitinas poiymis yra ir didele zala, kiekvienoje byloje turi biiti kons
tuotas ir priezastinis rysys tarp kaltininko veikos ir tos veikos padari ;
- dideles zalos.
17. BK 228 straipsnyje numatytq nusikaltimq sub j e k t u g
biiti fizinis asmuo, kuris, be bendrqjq poiymiq (pakaltinamas, sula
16 mettt), atitinka ir BK 230 straipsnyje nurodytus specialiuosius po
104
228 straipsnis
mius (apie tai plaCiau ir. BK 230 straipsnio komentarq). Bendrininku

(kurstytoju, padejeju ar organizatoriumi) gali biiti bet kuris pakaltinamas, sulauk~s 16 met\! fizinis asmuo. Uz komentuojamame BK straipsnyje numatytq nusikaltimq padaryma,_ atsako ir juridinis asmuo (apie tai
18. Piktnaud:Ziavimo tamybine padetimi, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, s u b j e k t y v i o j i p u s e da:Zniausiai apibiidinama
tiesiogine tycia (tokia,_ isvada,_ suponuoja sio nusikaltimo pobiidis,
kryptis- pasinaudojimas tamyba priesingais tamybai interesais), taciau
galima ir netiesiogine tycia. Del to subjektyviajai sio nusikaltimo pusei biidingi tam tilai psichiniai momentai: 1) kaltininkas suvokia
savo veikos pavojingumlb t. y. supranta, kad pazeidzia atitinkamus tarnyba,_ reglamentuojanCius istatymus, kitus teises aktus; 2) supranta, kad
taip panaudodamas savo tamybin~ padeti ar ja pasinaudodamas veikia
priesingai tamybos interesams; 3) numato, kad del tokios veikos neisvengiamai atsiras (arba yra reali galimybe (didele tikimybe) atsirasti)
didele zala valstybei, tarptautinei viesajai organizacijai ar juridiniam
arba fiziniam asmeniui. Taigi kaltininkas supranta savo neteisetos, pavojingos veikos padariniq pobiidi ir laipsni; 4) kaltininkas nori ir siekia
tokitt savo veikos padariniq ar sa,_moningai leid:Zia jiems kilti.
Pabreztina, kad kaltes turinys atskleidziamas ne vien tik paties kaltininko prisipazinimu padarius nusikalstama,_ veiklb isaiskinimu, kaip jis
suvoke ir ivertino savo daromq veiksmq ar neveikimo pobiidi, padarinius, kokios paskatos nuleme nusikalstamos veikos padaryma,_ ir kokitt padariniq sia veika buvo siekiama. Kaltes forma, riisis, jos turinys,
t. y. subjektyviis (vidiniai, psichiniai) nusikalstamos veikos po:Zymiai,
be nurodYU! aplinkybiq, nustatomi tiriant, ivertinant ir isorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos po:Zymius: atliktus veiksmus, jq pobiidi, intensyvumlb biidlb pastangas juos padarant, padeti, kuri buvo
juos padarant, ir pan. Taigi apie kalt.,: - psichini kaltininko santyki su
veika ir jos padariniais- gali biiti sprendziama ir pagal kaltininko elgesi
Piktnaudziavimo tamybine padetimi (BK 228 straipsnio l dalis)
motyas ir tikslas nera biitini sio nusikaltimo sudeties po:Zymiai (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-76/2007).
19. lgaliojimq virsijimo sub j e k t y vi o j i pus e apibiidinama
tycia (tiesiogine ar netiesiogine). Kaltininkas: l) suvokia,
~ad jo veiksmai yra pavojingi ir perzengia kompetencijos, igaliojimtt
nbas; 2) numato, kad del tokio jo elgesio neisvengiamai atsiras arba
realiai gali atsirasti didele zala valstybei, tarptautinei viesajai organiza105
cijai ar juridiniam arba fiziniam asmeniui; 3) nori tokiq

jei ir nenori, s~moningai leidzia ar netrukdo jiems atsirasti1
jam~sias veikos aplinkybes kaltininkas taip pat gerai
20. Komentuojamo BK straipsnio 2 dalyje numatyti

mieji piktnaudziavimo tamybine padetimi ir igaliojimq
iymiai, kuriq buvimas reiskia, kad minetais
padaroma siekiant turtines ar kitokios asmenines naudos,

ninkavimo pozymiq.
21. BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad "" ...... ,"'"u'
dziavimo, igaliojimq virsijimo sudeCiq poiymis yra
tines ar kitokios asmenines naudos. Del to darant siuos
galima tik tiesiogine tyCia.
22. T u r t i n e s n a u d o s gali biiti siekiama
uzvaldant svetimo turto, nepaverCiant tokio turto savo
nuosavybe (pavyzdziui, nuslepiant del netinkamo savo
mo atsiradusius nuostolius ir pan.).
23. K i t o k i a a s m e n i n e n a u d a gali biiti
tinio pobiidzio nauda- neteisetas karjeros darymas ar jos
palengvinimas kitiems asmenims ar kitoks pr<)telkcioniznlllsl
pareigas einanciq (tamybine linija) asmenq palankumo
slepiant nekompetentingumll, nemoksiskumll, ne~mg;eb*rDI
ir pan.
24. Pabreztina, kad BK 228 straipsnyje numatyta
sudetis yra bendra BK XXXIII skyriuje itvirtintq
mq veikq sudeCiq atzvilgiu. Jei piktnaudziaujancio
veiksmai turi specialios nusikaltimo valstybes tamybai ir .
interesams sudeties pozymiq (pavyzdziui,
straipsnis)), jo veika turi biiti kvalifikuojama pagal

cijos iveikimo taisykles, t. y. tik pagal BK straipsni,
...
cialilij~ sudeti (nurodytu atveju - pagal BK 225 straipsni).
228 straipsni ir kuri nors kit~ BK XXXIII skyriaus
tuo atveju, kai kaltininko veikos sudaro realilij~ sutapti.
Jei asmuo piktnaudziaudamas padaro koki nors ki~
ne valstybes tamybai ir viesiesiems interesams
igyja saunamliji ginkl~ (BK 253 straipsnis), padaro
199 straipsnis), pagrobia svetim~ turt~ arba ji issvaisto
184 straipsniai)), jo veika kvalifikuojama pagal uuo><~..~
t. y. pagal BK 228 straipsni ir atitinkam~ kit~ BK "1"_., .....,
straipsni (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-70/2007, Nr.
Nr. 2K-727/2007).
1
106
228-228 1 straipsniai
ar igaliojimq virsijimas baudziamas teises

uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba bauarba laisves atemimu iki ketveriq metq, o esant kvalipoZymill - teises dirbti tam tikr~t darb~t arba ufsiimti tam
atemimu arba laisves atemimu iki seseriq metq.
darb~t arba
nis. Neteisetas teisiq i daikt~t {registravimas

tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas
funkcijas viesame registre neteisetai {registravo teises
teises dirbti tam tikr~t darb~ arba uzsiimti tam tikra veikla
bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki penkeriq
2004 m. liepos 5 d. tstatymo Nr. IX-2314, tsigal. 2004 m. liepos 13 d.
2004, Nr. 108-4030) redakcija)
teisiq iregistravimas viesajame registre yra svarbus juturintis esmin~ reiksm~ teisetiems daikto savininkams ar
to komentuojamo BK straipsnio nuostatomis siekiama
~malli~tvieslliq registrq veikl~t ir kartu daiktines teises tureigyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises
is siq teisill). Kartu siekiama uzkirsti keli~t ivairiems
IPUDk:ciJlts atliekanCiq asmenq piktnaudziavimams, susijuteisiq registravimu. Taigi BK 228 1 straipsnio norma
BK 228 straipsnyje itvirtintq normq atzvilgiu, o neteiseiregistravimas - viena is piktnaudZiavimo formq.
teis~ daiktais laikomi is gamtos pasisavinti arba
. sukurti materialiojo pasaulio dalykai (CK 4.1 straips. ka1~ civiliniq teisiq objektai, skirstomi i kilnojamuosius
_.,,uu:s. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie
pa~al prigimti, ir pagal savo prigimti kilnojami daik~lUI.JJiilmatslaLls pripazista istatymai. Kilnojamieji daiktai
daiktai, kurie is vi enos vietos i kit~t gali buti perkelti
.
iris esmes nesumazinus jq vertes (CK 1.98, 4.2
nekilnojamieji daiktai, pavyzdziui, zemes sklypai, stanamq butai ir pan., jei Nekilnojamojo turto kadastro
107
istatymo (Valstybes zinios, 2003-06-13, Nr. 57-2530) nustatyta tvarka

suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems ""'""-UII
unikalus numeris, turi bUti iregistruoti viesame registre, t. y. n~.o..uu1 11
mojo turto registre (CK 4.253 straipsnio 1 dalis).
Teises aktais nustatomas ir kai kuritt kilnojamqjq daikttt,
dziui, kelitt transporto priemoniq, ginkltL privalomas registravimas.
3. Teisini viesqjq registrq veiklos reguliaviml:l, registrq
teises, pareigas, atsakomyb~ ir kt. nustato Valstybes registrq istlltv:mai
(Valstybes zinios, 2004, Nr. 124-4488), Nekilnojamojo turto kadastro
tymas (Valstybes zinios, 2003, Nr. 57-2530), Hipotekos registro llU()St~lQ
(Valstybes zinios, 2007, Nr. 108-4416), Turto ares to aktq registro UU<)SULU
(Valstybes zinios, 2007, Nr. 68-2666), Kelitt transporto priemonitt
nuostatai (Valstybes zinios, 2005, Nr. 141-5080), Valstybinio ginkltt
tro nuostatai (Valstybes zinios, 2003, Nr. 82-3750) ir kt. teises aktai.
Nusikalstamai neteiseto teisiq i daiktll: iregistravimo o b j e k t
- viesqjq registrq normali, autoritetinga, pagal Konstitucijl:l,
ir kitus teises aktus vykdoma veikla. Tiesioginiu objektu gali buti
konkreciq asmenq daiktine teise.
4. Komentuojamo nusikaltimo 0 b j e k t y vi 0 j i pus e n<ac!1rPul.
kia aktyviais veiksmais. Kaltininkas viesajame registre r,. ... ~t...,.,..,
teises i daiktll: neteisetai, t. y. pazeisdamas atitinkamuose teises
se nustatytus teisiq i daiktll: registravimo pagrindus ir tvarkll:. ~v......,..,
tuojamo BK straipsnio formuluote ,teisiq i daiktll: iregistravimas"
XV skyriaus ,Daikttt, daiktiniq teisiq ir juridinitt faktq
nuostatq prasme apima ir teises i daiktll: igijimo ir perleidimo

dq, teisiq i daiktus suvar:lymq, juridinitt faktq, susijusiq su ucun.uu...,
mis teisemis, registravimll:.
5. Pagrindziant baudziamlloill: atsakomyb~ pagal BK 228 1
turi buti konstatuota, kokius konkreCius teises aktus (jq normas,
tatas) pazeide valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris
lieka registratoriaus funkcijas. Kartu turi biiti nustatyta, kokiais
aktais remdamasis asmuo atlieka registratoriaus funkcijas ".''"C1JC111J'"''
registre.
6. Neteiseto teisiq i daiktll: iregistravimo sudetis - form ali o j
todel padariniai nera biitinas minimo nusikaltimo sudeties "v'"' .... ~ .
I juos atsi:lvelgiama individualizuojant baudziamlloill: atsakomyb~
tininkui. Neteiseto teisiq i daiktll: iregistravimo nusikaltimas 1auwnlmt'
baigtu viesajame registre registratoriui neteisetai iregistravus
i daiktus. Skirtingai nuo BK 228 straipsnyje numatyto
sukeliancio didel~ zall:l, BK 228 1 straipsnyje numatytas rpnd.,tr....
108
228 1-229 straipsniai
piktnaudziavi~as - neteis~t~s teisil! ~ daikut i~egis~ravimas - savaime,

nepriklausomm nuo padanmq_, yra batgtas nustkaltimas.
7. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia tyCia. Kaltininkas supranta, kad neteisetai, t. y. pazeisdamas atitinkamus teises aktus, viesajame registre iregistruoja teises i daikt~ ir tai
suprasdamas vis tiek atlieka minetus neteisetus veiksmus.
Motyvai, tikslai nera butinas neteiseto teisil! i daikt~ iregistravimo
sudeties po:Zymis, todel i juos atsizvelgiama individualizuojant baudziamlij~ atsakomyb~.
8. N eteiseto teisil! i daikut iregistravimo s u b j e k t a s (vykdytojas) yra valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo (apie tai plaCiau
ir. BK 230 straipsnio komentarq), atliekantis registratoriaus funkcijas
viesajame registre.
9. Neteisetas teisil! i daikt~ iregistravimas pagal BK 11 straipsnio
4 dali priskiriamas prie apysunkil! nusikaltiml! (apie tai plaCiau ir. BK
11 straipsnio komentarq).
10. Neteisetas teisil! i daikt~ iregistravimas baudziamas teises dirbti
tam tikr~ darb~ arba uzsiimti tam tikra veik1a atemimu arba bauda, arba
arestu, arba laisves atemimu iki penkeriq met\!.
229
straipsnis. Tarnybos pareigq neatlikimas
Valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, del neatsargumo

neatlik~s savo pareigq ar jas netinkamai atlik~s, jeigu del to valstybe,
juridinis ar fizinis asmuo patyre didelt!s zalos,
baudziamas teises dirbti tam tikr~t darb~t arba uisiimti tam tikra veikla atemimu arba bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq
metq.
I. Nekokybiska, neveiksminga, nekompetentinga, nerupestinga
valstybes tamautojl! ir jiems prilyginfl! asmenl! veikla neretai sukelia
nepalyginti didesn~ zal~ nei tyciniai, savanaudiski nusikaltimai. Si zala
labai ivairi. Zala laikytina ir tai, kai darbo neismanantys, nekvalifikuoti,
abejingi, pasiput~ ar paprasciausiai dirbti tingintys valstybes tamautojai ar jiems prilyginti asmenys aptamaujamiems zmonems sukelia psichologini diskomfo% pasipiktinim~ ar nusivylim~ valstybes tamybos,
savivaldybil! istaigomis, institucijomis ir pan. Tai stiprina teisini nihilizm~ ir griauna pasitikejim~ valstybe apskritai.
109
2. Tamybos pareim neatlikimo o b j e k t a s yra toks pats,

piktnaudZiavimo (apie tai plaCiau ir. BK 228 straipsnio Kojmenttlrd
Papildomu objektu gali buti zmogaus sveikata, gyvybe, orumas,
savybe.
3. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e
kia: 1) priesinga tamybai veikla, t. y. neatliekant valstybes t<n.,n.:m,tn>
ar jam prilygintam asmeniui savo pareim arba jas atliekant "'''.u.,........
2) nusikalstamais padariniais- didele zala valstybei, juridiniams ar
niams asmenims; 3) priezastiniu rysiu tarp minetos veikos ir

4. N e a t l i k i m a s s a v o p a r e i g 1.! - tai kaltininko ne1:e1s:eta
neveikimas tamyboje. Asmuo neatlieka 11.! pareigl!, funkcijl!, kurios
skiriamos jo, kaip valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens,
petencijai ir yra biitinos tamybos interesams uZtikrinti (pavyzdZiui,
kontroliuojamas pavaldinil! darbas; jiems nesudaromos tinkamos
Slllygos; nereaguojama i zmonil! skundus, prasymus igyvendinti,
goti jl! konstitucines teises ar laisves; neuztikrinamas viesl!.il.! paSlaUil
teikimas ir pan.). Pareigos gali buti neatliekamos visiskai ar is dalies.
5. N e t i n k a m a s s a v o p a r e i g l.! a t l i k i m a s - tai
kai kaltininkas atlieka savo tamybos pareigas, vykdo pavestus
mus, bet daro tai netinkamu laiku, paveluotai, pavirsutiniskai, ""'I~'"'~....
kamai aktyviai, neatidziai, nekokybiskai, bet kaip, formaliai, "'"''"'"''""'
neveiksmingai. Nors is isores tokia veika yra veikimas, taciau
toks pareigl.! atlikimas neuitikrina tamybos interesl.! (pavyzdziui,
gus darbl!, reforml!, privatizavimo organizavimas; nemoksiskas
planavimas ar vykdymas;formalus pavaldinil! kontroliavimas;
bejimas tiksliai, veiksmingai vykdyti istatymus ar kitus teises
aukstesnil.!h! instituciN sprendimus ir pan.).
6. Nelaikytinos nusikalstamu netinkamu pareigl! atlikimu vien
aukstesnes instancijos teisml.! ar kiil! valstybes instituciN ar ..,,.. ..,.,. ....,
proceso metu padarytos klaidos, nesant isskirtinil.! aplinkybil.! (ir.
sacin~ nutarti Nr. 2K-228!2008). Zemesnes instancijos teisml.!
istaisymas ir su tuo susijeo?s kelio neteisingumui uzkirtimas yra
kamos bylos salil.! ir visos visuomenes pasitikejimo ne tik bylll
nejanCiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios
petencijos teisml.! sistema conditio sine qua non (lot., - biitina
(ir. Konstitucinio Teismo 2006 m. kava 28 d. nutarimq (Valstybes
2006, Nr. 36-1292)).
7. BK 229 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas
mu arba aktyviais veiksmais, taciau dazniausiai konkreti veika IJa'"' .....,.,-.
110
229 straipsnis
kia ir neveikimu, ir netinkamu pareigq atlikimu. Taigi Sl:lvoka ,neatlikimas" apima visas veikos formas - aktyvill, pasyvill, misril:l.
Sis nusikaltimas gali pasireiksti vienkartiniu aktu (pavyzdZiui, valstybes, savivaldybes istaigos dokumentq pametimu, neteisetu per klaidll duotu nurodymu ismoketi didel~ pinigq sumlb paskyrimu dirbti su
techniskai netvarkingais, zalojanciais irenginiais ir pan.) arba ilgalaikiu, sistemingu tamybos pareigq neatlikimu arba netinkamu atlikimu
(pavyzdziui, nepasirengimu mokslo metq pradZiai, sildymo sezonui,
stichinems nelaimems, epidemijoms, epizootijoms ir pan.).
8. Konkretiis tamybos veiksmai, kuriq neatlikimu ar netinkamu
atlikimu kaltinamas asmuo, turi priklausyti jo kompetencijai. Atsakomybes ribl:l pagal BK 229 straipsni apibrezia asmeniui suteiktos teises,
pareigos, igaliojimai. Asmuo negali biiti kaltinamas neatlik~s to, kas
nera jo kompetencija. Del to net dideles zalos atsiradimo negalima inkriminuoti valstybes tamautojui ar jam prilygintam asmeniui,jei neirodoma ir nepagrindziama, kuo konkreciai pasireiske jo tarnybos pareigq
neatlikimas. Kadangi asmuo, neatlikdamas savo pareigq arba atlikdamas jas netinkamai, visada pazeidzia atitinkamus teises aktus (istatymus, tamybinius statutus, instrukcijas, nuostatus ir kt.), apibreziancius
jo kompetencijll, tai ir kaltinimas turi biiti grindZiamas konkreciomis
nuorodomis i pazeistas konkrecias siq aktq nuostatas ir negali remtis
abstrakCiomis formuluotemis- ,neatliktos pareigos", ,netinkamas darbas", ,aplaidumas" ir pan.
9. BK 229 straipsnis netaikytinas, kai valstybes tamautojas ar jam
prilygintas asmuo savo pareigq tinkamai neatlieka del objektyviq
(t. y. nuo jo valios nepriklausancill) priezasciq ir del to padaroma didele
zala. Tokios priezastys gali buti isoriniai veiksniai, aplinkybes, trukdancios tinkamai atlikti savo pareigas, kuriq asmuo objektyviai nepajegus
iveikti (pavyzdziui, jam nesudaromos tinkamos darbo Sl:llygos - neuztikrinamas finansavimas, neteikiama issami informacija, reikalinga
atitinkamiems sprendimams priimti, ir pan.). Tokiais atvejais yra pagrindas kelti aukstesnes pareigas einanciq asmenq atsakomybes klausiml:l. Taip pat butina atsizvelgti ir i subjektyvliji veiksni, t. y. i asmenq
asmenines galimybes tinkamai atlikti jq tamybos pareigas, igaliojimus
- i kvalifikacijll, patirti, issilavinimll, organizacinius sugebejimus, psichologin<t! biisenll ir kt. Jei asmuo Sl:lziningai dirba, taciau del kokiq
nors minetq priezasciq negali gerai atlikti savo pareigq ir del to padaro zalll, numatytl:l BK 229 straipsnyje, atsizvelgus i kitas bylos aplinkybes jis gali buti atleidZiamas nuo baudZiamosios atsakomybes. Bet
jeigu asmuo, neturintis tinkamo pasirengimo, patirties ir sugebejimq,
111
lengvabiidiskai imasi eiti valstybes tamautojo ar pareigiino paretgw

su kuriomis nesusitvarko, ir ilg~ laik~ nesistengia istaisyti """''""''V""''~
sios padeties (nekelia kvalifikacijos, nesimoko, nekeicia darbo ir
BK 229 straipsnis gali buti taikomas.
10. Komentuojamame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas

komas baigtu, kai kaltininko veika sukelia didel~ zal~ valstybei,
diniams ar fiziniams asmenims. Kadangi zal~ gali patirti ir fiziniai,
juridiniai asmenys, taip pat ir valstybe ar visuomene, sio uu'"""'" ..''"
padariniai ivairiis: zala sveikatai, gyvybes atemimas, pa:leistas
kitokie moraliniai nuostoliai, turtine zala, valstybes tamybos istaim,
titucijq darbo sutrikdymas ar net dezorganizavimas, zmoniq
valstybes tamyba, savivaldybiq institucijomis ar apskritai valstybe.
11. F i z i n e z a I a - tai mirties atvejai ir ivairaus laipsnio
tos sutrikdymai, pavyzd:liui, suluosinimai, nudegimai, apsinuodij
infekcines ligos, spinduline liga, turintys priezastini rysi ne tik su
buotojq, tiesiogiai atsakingq uz darbo taisykliq laikym~si,
ar netinkamu pareigq vykdymu Gl.l atsakomybes klausimas gali
sprend:liamas pagal BK 176 straipsni (,Darbtt saugos ir sveikatos
saugos reikalavimtt darbe pazeidimas")), bet ir su aplaidumu ttt
kurie privalejo kontroliuoti tokitt darbuotojtt darb~. Fizine zala
nems atsiranda ir del konkrecitt valstybes, savivaldybes istaigq,
cijq darbuotojq netinkamai organizuojamo medicinos istaigq (ar
sveikatos apsaugos sistemos) darbo, del mokykltt neapriipinimo
mais augantiems vaikams suolais, del ikalinimo istaigose ~-''"'""'~"'"''
nuteisttt.itt laikymo sanitarinitt normq ir t. t. BK 229 straipsnis ne~tpnlJI
padariniq, kai del tamybos pareigtt neatlikimo sunkiai sutrikdoma
kata arba nukentejusysis netenka gyvybes. Tokius padarinius
tamybos pareigtt neatlikimas ar netinkamas atlikimas
pagal BK 229 straipsnyje ir atitinkamai BK 137 ar 132 stnummn1oS!
numatyttt nusikaltimtt sutapti.
12. Tamybos pareigtt neatlikimu gali biiti padaroma ne tik fizine
turtine, bet ir moraline, politine, organizacine ir pan. zala. Tokia
pripazistama didele butinai kiekvien~ kart~ ivertinus, ar konkreti
tininko veika sutrikde normaltt valstybes, savivaldybes ir kt.
institucijos darb~ koks zalos pobiidis, laipsnis, koks
skaicius, ir kitas aplinkybes. Jei del konkrecitt tamybos pareigtt
likimo ar netinkamo atlikimo susidaro galimybitt kitiems asn1entm!
daryti nusikaltimus (pavyzdziui, vogti valstybes ar savivaldybitt
piktnaudziauti tamyba, imti kysius, sistemingai virsyti tamybos
jimus, neatlikti tamybos pareigtt ir pan.), jos turi biiti vertinamos
112
229 straipsnis
didele zala valstybes ar visuomenes interesams. Lietuvos AuksCiausiasis Teismas didele neturtinio pobUdzio zala asmenims ir valstybei
pripazino nevienkartinio pobudZio, ilglt laiklt trukusi nuosavybes teisil! i islikusio nekilnojamojo turto atkurimo vilkinimll, nes del to buvo
ignoruojami zmoniq interesai, vilkinama zemes reforma, menkinamas
valstybes institucijq (apskrities virsininko administracijos) prestizas
(kaltininkai ejo vadOV\l pareigas zemetvarkos sistemoje) (ir. kasacin~
nutarti Nr. 2K-238/2007) (apie didel~ ialqplaCiau ir. BK 228 straipsnio komentarq).
13. Butinas tamybos pareigq neatlikimo sudeties pozymis yra priezastinis rysys- byloje turi buti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas
tamybos pareigq atlikimas objektyviai, desningai nuleme dideles zalos
atsiradimlt. NenustaCius tokio priezastinio rysio, nera pagrindo taikyti
BK 229 straipsni (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-57511999).
14. Tamybos pareigq neatlikimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia neatsargumu (nusikalstamu pasitikejimu ar
nusikalstamu neriipestingumu).
15. Nus i k a 1st am o pas it ike j i m o atveju kaltininkas supranta, kad jo pasirinktas tamybos pareigq atlikimo bUdas yra rizikingas, todel neteisetas ir gali sukelti pavojingq padarinil!, taciau rizikingo
savo elgesio jis nekeiCia, nes lengvabiidiskai tikisi, kad yra aplinkybil!,
kurios, jo nuomone, neleis atsirasti zalingiems padariniams (pavyzdZiui, nekontroliuoja pavaldziq darbuotojl!, pasitikedamas jq SltZiningumu, kvalifikacija, patirtimi, ar t~sia veiklt pasitikedamas savo sugebejimais, irenginiq patikimumu ir pan.). Taigi asmuo supranta, kad jo
elgesys yra rizikingas ir gali sukelti zalingq padarinil!, taciau tokiq padariniq galimyb~ vertina kaip mazai tiketinlt ir, jo nuomone, pagqstai, o
is esmes klaidingai, yra isitikin~s, kad siuo konkreciu atveju tam tikros
aplinkybes galimlt pavojq neutralizuos. Sltmoneje ima vyrauti nuostata, kad nusikalstamq padariniq tikimybe menka ir jl!, nors jie apskritai
galimi, nekils. Tai subje~ padrltsina ir jis t~sia savo veikll, taciau del
nepakankamo atidumo, demesingumo nepateisinamai suklysta ir neteisingai v.ertina savo rizikingais veiksmais suku~ padeti ir aplinkybes,
objektyviai negalincias uzkirsti kelio nusikalstamiems padariniams, todel sukeliama zala, numatyta BK 229 straipsnyje.
16. Atlikdamas tamybines pareigas neriipestingai asmuo neizvelgia
jokiq savo tamybiniq pazeidiml!, o jei ir suvokia, tai tuos pazeidimus
laiko mazareiksmiais, nesvarbiais, ir jam nekyla mintis apie galimus
zalingus padarinius.
113
17. Bet kuriuo tamybos pareigtt neatlikimo atveju atsiradusi

zala kaltininkui yra nelaukta, nepageidauta, nes kaltininko elgesio motyvai nera susij~ su tokio elgesio padariniais.
18. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti fizinis asmuo, kuris, be bendfl.!.itt pozymitt (pakaltinamas, sulauk~s 16
atitinka ir BK 230 straipsnyje nurodytus specialiuosius pozymius
tai plaCiau ir. BK 230 straipsnio komentarq). Bendrininku
kurstytoju, organizatoriumi) gali buti bet kuris pakaltinamas, 16
amziaus sulauk~s asmuo.
Pabreztina ir tai, kad kaltinant asmeni pagal BK 229 straipsni
nustatyti ir tai, ar kaltininkas, privalantis teisingai suprasti savo
mtt esm~ ir numatyti jll padarinius, galejo tai padaryti (apie ne~tts~trgl~
ma,.plaCiau ir. BK 16 straipsnio komentarq).
19. BK 229 straipsnyje numatyta sudetis apima visus galimus
bos pareigtt nevykdymo del neatsargumo ar netinkamo vykdymo
jus. Jei tamybos pareim neatlikimas apima visuma,_ pozymil!, nmrru11u11!
specialiojoje normoje (pavyzdziui, valstybes paslapties atsJIOeJtannall
del neatsargumo- BK 125 straipsnio 2 dalis; valstybes paslapties
radimas del neatsargumo- BK 126 straipsnio 2 dalis; darbtt saugos
sveikatos apsaugos darbe reikalavimtt pazeidimas del neatsargumo
BK 176 straipsnio 3 dalis ), turi biiti taikomas ne BK 229 straipsnis,
specialioji norma.
20. Tamybos pareigtt neatlikimas baudziamas teises dirbti tam
darba,_ arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba bauda, arba
arba laisves atemimu iki dvejtt mefll.

1. Siame skyriuje nurodyti valstybes tarnautojai yra asmenys, ..tirhon"
valstybes tarnyboje, - valstybes politikai, vidojo administravimo
bes tarnautojai pagal Valstybes tarnybos istatym~t bei kiti asmenys,
rie dirbdami valstybes ar savivaldybiq institucijose ar istaigose,
nese, teisesaugos, valstybes kontroles bei prieziiiros ir joms nrilv...i.,otru
institucijose atlieka valdzios atstovo funkcijas arba turi admiJnisltracilltl~
!galiojimus, taip pat oficialiis kandidatai i tokias pareigas.
2. Valstybes tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis
lgaliojimus uzsienio vaJstybes institucijoje, tarptautineje vidojoje
ganizacijoje ar tarptautinese teisminese institucijose, taip pat
kandidatai i tokias pareigas.
114
230 straipsnis
3. Be to, valstybes tarnaotojoi prilyginamas asmoo, koris dirba bet

kokioje valstybineje, nevalstybineje ar privacioje istaigoje, imoneje ar
organizacijoje ar verciasi profesine veikla ir tori atitinkamos administracinios igaliojimos arba tori teis~ veikti sios istaigos, imones ar
organizacijos vardo, ar teikia vies~tsias paslaogas. (Lietuvos Respublikos
2004 m. liepos 5 d. jstatymo Nr. IX-2314, !sigal. 2004 m. liepos 13 d. (Valstybes iinios, 2004,
Nr. 108-4030) redakcija)
1. Sprendziant klausimlb ar asmuo yra v a 1s t y b e s t a r n a u to j a s arb a j am p r i I y g i n t a s a s m u o, vadovaojamasi BK

230 straipsnyje pateiktu valstybes tamautojq ir jiems prilygintq asmenq
s3ovokq isaiskinimu, kitais istatymais ir teises aktais, reglamentuojanCiais jo veiklll:
Pripazistant asmeni nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu
atveju nustatoma ir konkreciais istatymais bei kitais teises aktais pagrindziama, i kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas
atliko, kokias teises, pareigas ir igaliojimus turejo (ir. kasacin~ nutart[
Nr. 2K-P-18112008; Teismq praktikos nusikaltimq ir baudZiamqjq nusizengimq valstybes tamybai ir viesiesiems interesams baudZiamosiose
by lose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apZvalgll II Teismq praktika, Nr. 26).
2. Specialaus subjekto pozymiai privalomi tik atitinkamos nusikalstamos veikos vykdytojams. Nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padejejais) pripazistami ir neturintys specialaus subjekto pozymiq asmenys (ir. kasacin~ nutart[ Nr. 2K-7-2/2007;
Teismtt praktikos nusikaltimq ir baudZiamqjq nusizengimtt valstybes
tamybai ir viesiesiems interesams baudZiamosiose bylose (BK 225,
226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apzvalga II Teismq praktika, Nr. 26).
3. Sprendziant, ar asmuo yra valstybes tamautojas arba jam prilygintas asmuo, nustatant asmens igaliojimus ir jtt pobiidi remiamasi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucija (ir. kasacines nutartis Nr.
2K-62212004, Nr. 2K-7-2/2007);
2) 'istatymais, pavyzdziui, Valstybes tamybos istatymu (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-622/2004; Nr. 2K-658/2004; Nr. 2K309!2005; Nr. 2K-7-2!2007), Viesojo administravimo istatymu
(Valstybes zinios, 2006, Nr. 77-2975) (ir. kasacines nutartis Nr. 2K809!2003, Nr. 2K-658/2004), Teismtt istatymu (ir. kasacin~ nutart[ Nr. 2K-7-2/2007), Valstybes sienos apsaugos tamybos istatymu (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-635/2006), Akciniq bendroviq
istatymu (Valstybes zinios, 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574)
115
(ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-244/2006), Asmens ir turto saug

istatymu (Valstybes zinios, 2004, Nr. 116-4317) (ir. kasacin~ nutart
Nr. 2K-304/2008), Civilinio proceso kodeksu (ir. kasacin~ n
tarti Nr. 2K-243/2007);
3) kitais teises aktais, pavyzdziui, savivaldybes sprendimu patvi
tintais viesosios istaigos, kurios direktoriumi dirbo kaltininka
istatais (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-P-181/2008), akcines beU:
droves, kurios direktoriaus pareigas ejo kaltininkas, istatais, ju
detalizuojanciu darbo reglamentu, patvirtintu valstybes imon '
Valstybes turto fondo (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-244/2006
svietimo istaigos, kurios direktoriaus pavaduotojo pareigas e"'
kaltininkas, registracijos pa:Zymejimu, licencija teikti issilavi
mo pa:Zymejimus (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-658/2004), Li
tuvos Respublikos piliecio paso nuostah! vykdymo instrukcr'
(ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-22 712005), savivaldybes zemetvark
skyriaus vedejo isakymu ,Del nuosavybes teises i zem~ a mo darbo organizavimo" (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-521/200
isakymu, kuriuo kaltininkas paskirtas i pareigas (ir. kasacin~ n
tarti Nr. 2K-635/2006), pareigybes aprasymu, patvirtintu aps ,
ties virsininko isakymu (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-622/200
pareigine instrukcija, patvirtinta vyriausiojo policijos komi
riato (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-227/2005).
Apibreziant minetus igaliojimus atsi:Zvelgiama ir i Lietuvos R

publikos Konstitucinio Teismo jurisprudencij~ (ir. kasacin~ nutarti
2K-7-2/2007). Turi bUti analizuojami teises aktai, galioj~ veikos p
rymo metu (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-227/2005).
Be to, aiskinant BK 230 straipsnio nuostatas taip pat turi bUti a
:Zvelgiama i Europos S~ungos teises aktus ir Lietuvos Respublikos ra
fikuotas tarptautines sutartis, ipareigojancias kriminalizuoti korupcin
pobiidzio veikas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straips .
3 dalis, Lietuvos Respublikos konstitucinis aktas ,Del Lietuvos R
publikos narystes Europos S~ungoje", Lietuvos Respublikos tarptau
nil! sutarcil! istatymo 11 straipsnis). Pavyzd:Ziui:
1) Konvencijos del Europos Bendrij\! finansinil! interest! apsau
1-asis protokolas, parengtas vadovaujantis Europos S~un
sutarties K.3 straipsniu (sudarytas 1996 m. rugsejo 27 d., isi
liojo 2002 m. spalio 17 d., OL C 313, 1996, p. 2-1 0; Valsty .
zinios, 2004, Nr. 67-2354, Nr. 112-4178);
2) Konvencija del kovos su korupcija, susijusia su Europos Ben
j\! pareigiinais ar Europos S~ungos valstybil! naril! pareigiinai,
116
230 straipsnis
parengta vadovaujantis Europos S!ijungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (sudaryta 1997 m. gegliZes 26 d., isigaliojo
2005 m. rugsejo 28 d., OL C 195, 1997, p. 2-11; Valstybes zinios,
2004, Nr. 67-2353, Nr. 154-5601);
3) Europos Tarybos Baudziamosios teises konvencija pries korupcijll_ (sudaryta 1999 m. sausio 27 d., isigaliojo 2002 m. liepos
1 d.; Va1stybes zinios, 2002, Nr. 23-851, 853);
4) 2003 m. liepos 22 d. Europos S!ijungos Tarybos pagrindq sprendimas 2003/568ffVR del kovos su korupcija privaCiame sektoriuje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 182);
5) Jungtiniq Tautq konvencija pries tarptautini organizuotll_ nusikalstamumll_ (priimta 2000 m. lapkricio 15 d., isigaliojo 2003 m.
rugsejo 29 d.; Valstybes zinios, 2002, Nr. 51-1929, 1933);
6) Jungtinil! Tautq konvencija pries korupcijll_ (priimta 2003 m.
spalio 31 d., isigaliojo 2005 m. gruod:lio 15 d.; Va1stybes zinios,
2006, Nr. 136-5144, 5145).
4. Valstybes tamautojo sll_voka pagal baudziam!iji istatymll_nesutampa su jo sll_voka pagal Valstybes tamybos istatymll_ (ir. kasacine nutarti
Nr. 2K-7-2/2007). Valstybes tamautojai pagal si istatymll_ yra tik viena
is valstybes tamautojq pagal BK 230 straipsnio 1 dali riisiq.
5. V a l s t y b e s t a r n auto j a s, pagal minetll_ Valstybes tamybos istatymlt, yra fizinis asmuo, einantis pareigas valstybes tamyboje
(sio istatymo prasme) ir atliekantis sio istatymo 2 straipsnio 1 dalyje
nurodytll. viesojo administravimo veiklll_. Val sty be s tarn y b a,
pagal Valstybes tamybos istatymlt, - teisiniq santykil!, atsirandancil!
igijus valstybes tamautojo statuslt, jam pasikeitus ar ji praradus, taip
pat atsirandanCil! del valstybes tamautojo viesojo administravimo
veiklos valstybes ar savivaldybes institucijoje ar istaigoje igyvendinant tam tikros valstybes valdymo srities politikll. ar uztikrinant jos
igyvendinimo koordinavimll., koordinuojant tam tikros valstybes valdymo srities istaigq veikllt, valdant, skirstant finansinius isteklius ir
kon!roliuojant jl! panaudojimlt, atliekant auditll., priimant ir igyvendinant teises aktus, valstybes ir savivaldybiq institucijl! ar istaigl! sprendimus viesojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teises
aktl!, sutarciq ar program\.! projektus ir teikiant del jl! isvadas, valdant
Personalll. arba turint viesojo administravimo igaliojimus nepavaldzil!
asmenq atzvilgiu, visuma.
6. Pagal Valstybes tamybos istatymll., valstybes tamautojq pareigybes skirstomos i: 1) karjeros; 2) politinio (asmeninio) pasitikejimo;
117
3) istaigq vadovq; 4) pakaitiniq. Va1stybes tamautojais paga1 si istatym<t taip pat pripazistami statutiniai va1stybes tamautojai, taciau jiems
sis istatymas taikomas ne visos apimties. K a r j e r o s v a 1s t y b e
t a rna u to j as - va1stybes tamautojas, priimtas i pareigas
nuotam 1aikui ir turintis ga1imyb~ sio istatymo nustatyta tvarka
dinti teis~ i karjer'l_ va1stybes tamyboje. Po 1it in i o (as men in i o
p a S i t i k e j i m 0 V a 1S t y b e S t a f n aUt 0 j a S - va1stybes T!>r1n!'I1'Ltojas, priimtas i pareigas ji priemusio va1stybes politiko ar J\.v.'"'.!5a.va
va1stybes institucijos iga1iojimq 1aikui arba kituose istatymuose u ..,, ...., .
tytam 1aikui. l s t a i go s v ado vas - va1stybes tamautojas,
vadovauti va1stybes ar saviva1dybes institucijai ar istaigai. P aka it i
n is v a 1st y be s tarn auto j as - va1stybes tamautojas,

karjeros va1stybes tamautojo pareigas, iki sio istatymo nustatyta
ka ijas bus priimtas karjeros va1stybes tamautojas, taip pat
tamautojas, pakeiciantis 1aikinai nega1inti eiti pareigq karjeros
po1itinio (asmeninio) pasitikejimo va1stybes tamautoj<l_. Statuti n
v a 1st y be s tarn auto j as - va1stybes tamautojas, kurio
reg1amentuoja istatymo patvirtintas statutas arba Dip1omatines
bos istatymas (Valstybes zinios, 1999, Nr. 7-140), nustatantys
priemimo i va1stybes tamyb<t, tamybos atlikimo, atsakomybes ir
su tamybos ypatumais susijusias s11:1ygas, ir (ar) turintis viesojo
nistravimo igaliojimus jam nepava1dziq asmenq atzvi1giu.
7. Va1stybes tamautojq veik11!: reg1amentuoja, pavyzdziui, sie
mais patvirtinti statutai: Vidaus tamybos statutas (Valstybes zinios,
Nr. 42-1927), Tamybos ka1ejimq departamente prie Lietuvos
kos teisingumo ministerijos statutas (Valstybes zinios, 2008, Nr. 1
Tamybos Lietuvos Respublikos muitineje statutas (Valstybes zinios,
Nr. 64-2881 ), Civi1ines krasto apsaugos tamybos statutas (Valstybes
nios, 2003, Nr. 73-3348), Konsu1inis statutas (Valstybes zinios, 2006, Nr.
2492), Va1stybes saugumo departamento statutas (Valstybes zinios,
Nr. 73-3101 ), Antrojo operatyviniq tamybq departamento prie
apsaugos ministerijos statutas (Valstybes zinios, 2003, Nr. 92-4140),
cia1iqjq tyrimq tamybos statutas (Valstybes zinios, 2003, Nr. 38-1656).
daus tamybos statutas taikomas vidaus reika1q statutinems
1) vidaus reika1q centrinems istaigoms (Po1icijos departamentas
Vidaus reika1q ministerijos; Va1stybes sienos apsaugos tamyba prie
daus reika1q ministerijos; Priesgaisrines apsaugos ir ge1bejimo
mentas prie Vidaus reika1q ministerijos; Finansiniq nusikaltimq
tamyba prie Vidaus reika1tt ministerijos; Vadovybes apsaugos
mentas prie Vidaus reika1q ministerijos; Viesojo saugumo tamyba
Vidaus reika1q ministerijos); 2) kitoms vidaus reika1tt istaigoms (
118
230 straipsnis
reikall! centrinems istaigoms pavaldzios teritorines, specializuotos ir kt.

istaigos); 3) vidaus reikall! profesinio mokymo istaigoms.
8. Valstybes tamybos istatymas netaikomas: 1) valstybes politikams; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Auksciausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitq
teismq teisejams, prokurorams; 3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tamautojams; 4) profesines karo tamybos kariams; 5) valstybes ir
savivaldybiq imonil! darbuotojams; 6) vies~q istaigl! darbuotojams;
7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo uzmokesti is valstybes ir savivaldybil! biudzetl! ir valstybes pinigq
fondq.
Sie asmenys nelaikomi valstybes tamautojais pagal Valstybes tamybos istatym4 taCiau tokiq asmenq s~trasas yra didesnis.
9. Analizuojant asmenq, einanCiq tam tikras pareigas, pavyzdZiui,
teisejl!, teisini status~t atsizvelgiama ir i Valstybes politikq, teisejq ir
valstybes pareigiinl! darbo apmokejimo istatymo nuostatas (ir. kasacinfi
nutarti Nr. 2K-7-385/2006). Siuo metu Valstybes politikl! ir valstybes
pareigiinl! darbo apmokejimo istatyme (Valstybes zinios, 2008, Nr. 1315021) nustatyti darbo uzmokesCio dydziai ir apmokejimo s~tlygos taip
pat taikomi tiems v a I sty b e s p are i g ii n am s, kuriems netaikomas Valstybes tamybos istatymas: 1) prokurorams; 2) valstybes kontrolieriui ir jo pavaduotojams; 3) Seimo kontrolieriams; 4) lygiq galimybiq
kontrolieriui; 5) vaiko teisiq apsaugos kontrolieriui; 6) fumalistl! etikos
inspektoriui; 7) Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar
Ministro Pirmininko paskirtiems institucijl! ir istaigq, finansuojamq is
valstybes biudzeto, vadovams (isskyrus Valstybes saugumo departamento generalini direktoriq ir jo pavaduotojus, Speciali~q tyrimq tarnybos direktoriq ir jo pavaduotojus bei policijos generalini komisarll) ir
pareigiinams; 8) Seimo, Respublikos Prezidento, kill! pagal specialius
istatymus paskirtq valstybinil! (nuolatiniq) komisijq ir tarybq pirmininkams, jl! pavaduotojams ir nariams.
.
10. Valstybes politikl! ir valstybes pareigiinq darbo apmokejimo
l~tatyme nurodyti asmenys ivardijami valstybes pareigiinais, del to ga-
hma apibendrintai teigti, kad valstybes tamautojais, pagal Valstybes

tarnybos istatym4 nelaikomi valstybes pareigiinai. Tai dera ir su Teisrnq istatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisejas yra valstybes
Pareigunas. Teisejai pagal savo pareigas negali buti priskiriami prie
valstybes tamautojq (ar valdininkl!) (Konstitucinio Teismo 1995 m.
gruodzio 6 d., 1999 m. gruodzio 21 d., 2006 m. geguzes 9 d. nutarimai,
119
2006 m. rugpjiicio 8 d. sprendimas (Valstybes zinios, 1995, Nr. 1

1999, Nr. 109-3192; 2006, Nr. 51-1894, Nr. 88-3475, kasacine nutartii.v
Nr. 2K-7-385/2006). TaCiau sie statustt skirtumai nereiskia, kad
negali buti traukiamas baudziamojon atsakomyben uz 1m:mentulOJ~tmll~
me skyriuje numatyttt veiktt padaryml\; (ir. kasacine nutarti Nr. 2K2/2007).
11. Dalis minettt asmentt, nelaikomtt valstybes tamautojais
Valstybes tamybos istatymlt, tokiais pripazistami baudZiamojo ,_'""''rrn ......
prasme. Pagal BK 230 straipsnio I dali, valstybes tamautojais
zistami ir valstybes politikai bei kiti asmenys, kurie, nors ir ne
valstybes tamautojais pagal Valstybes tamybos istatymlt, taciau
dami valstybes ar savivaldybitt institucijose ar istaigose, teH;mJne!!ll
teisesaugos, valstybes kontroles bei prieziiiros ir joms prilygintose
titucijose atlieka valdZios atstovo funkcijas arba turi
igaliojimus.
12. Aiskinant ,valstybes politiktt" SftVOkft vadovaujamasi
tamybos istatyme pateiktu apibrezimu (ir. kasacine nutarti Nr.
2/2007). Valstybes politikai - asmenys, istatymtt
tvarka isrinkti ar paskirti i Respublikos Prezidento, Seimo
Seimo nario, Ministro Pinnininko, ministro, savivaldybes tarybos
rio, savivaldybes mero, savivaldybes mero pavaduotojo pareigas.
tuvos Auksciausiojo Teismo praktikoje valstybes politiku
savivaldybes tarybos narys (ir. kasacine nutarti Nr. 2K-89/2009).
13. ,Valstybes tamautojo" samprata, pagal BK 230 straipsnio l

siejama su darbu valstybes ar savivaldybitt institucijose (ir.
14. Sprendziant, kokios institucijos laikytinos valstybes
valdybitt institucijomis, viesojo administravimo kontekste <-ua.u~
Valstybes tamybos istatyme pateiktu jtt apibrezimu: ,< ... >
tamybos istatyme nurodyta, kad valstybes ir savivaldybitt t'rtstlltuc:tj!
ir istaigos, igyvendinanCios valstybes tamyblt, yra tokios - kurios
nansuojamos is valstybes ar savivaldybitt biudzeto ir kurioms
suteikia viesojo administravimo igaliojimus" (ir. kasacine nutarti
2K-658!2004).
15. Pagal Valstybes tamybos istatymft v a Is t y be s i r sa v

valdybitt institucijos ir istaigos
valstybes vadovo, vykdomosios, teismines valdzios institucijos,
saugos institucijos ir istaigos, auditlt, kontrolft (prieziiirq) ""'"'"'""'"'
institucijos ir istaigos, kitos valstybes ir savivaldybitt institucijos ir .
120
230 straipsnis
taigos, kurios finansuojamos is valstybes ar savivaldybitt biudzettt bei

valstybes pinigtt fondtt ir kurioms Viesojo administravimo istatymo
nustatyta tvarka yra suteikti viesojo administravimo igaliojimai.
Taigi terminas ,valstybes ir savivaldybitt institucijos" yra bendro
pobiidzio, jis apima ir BK 230 straipsnio 1 dalyje nurodytas teismines, teisesaugos, valstybes kontroles bei prieziiiros ir joms prilygintas
institucijas.
16. Teismas, pagal Konstitucijos 5 straipsni, yra viena is valstybes
vykdancitt institucijtL teisejai eina pareigas teismineje institucijoje (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-7-2/2007). Valstybes valdZios institucija, kuri pacioje Konstitucijoje yra ivardyta kaip teismas, savo
konstitucine prigimtimi negali biiti ne teismas, t. y. ne teismine institucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. birzelio 6 d. nutarimas (Valstybes
zinios, 2006, Nr. 65-2400)). Taigi t e ism in em is ins tit u c ij om is
BK 230 straipsnio 1 dalies prasme pripazintini Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje numatyti ar istatymu isteigti teismai: bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Auksciausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, apygardtt teismai, apy1inkitt teismai), specia1izuoti teismai ir
Lietuvos Respub1ikos Konstitucinis Teismas. Siuo metu istatymais yra
isteigta ir veikia viena specia1izuottt- administracinitt- teismtt sistema,
kuri~ sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardtt
administraciniai teismai (apie teismus plaCiau ir. BK 231 straipsnio komentarq).
valdzi~
17. Teisesaugos institucijos yra po1icija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratiiros istaigos, taip pat operatyvines veik1os
subjektai (BK 32 straipsnis ir BK 248 straipsnis).
Po 1i c ij a - asmens, visuomenes saugum~ ir vieslij~ tvark~ uztikrinanti po1icijos istaigtt ir pareigumi visuma. Policijos sistem~ sudaro
sios istaigos: 1) Po1icijos departamentas prie Lietuvos Respub1ikos
vidaus reikaltt ministerijos; 2) teritorines po1icijos istaigos (vyriausieji policijos komisariatai, po1icijos komisariatai, po1icijos nuovados);
3) policijos profesinio mokymo istaiga; 4) specia1izuotos po1icijos istaigos. .
Apie i k i t e i s m i n i o t y r i m o is t a i g a s plaCiau ir. BK
231 straipsnio komentarq_.
P r o k u rat ii r a yra Genera1ine prokuratiira ir teritorines prokuratiiros (apygardtt prokuratiiros ir apy1inkitt prokuratiiros) (apie tai placiau ir. BK 231 straipsnio komentarq).
. 0 P e rat y v i n e s v e i k 1o s s u b j e k t a i - specialius valstybes
tgaliojimus turintys krasto apsaugos, vidaus reikaltL muitines sistemtL
121
Valstybes saugumo departamento, Specialitijq tyrimq tamybos pada

niai, kuriems pavedama operatyvine veikla ir kuriq pareigfulai igali
jami j<t vykdyti. Siq padaliniq S<tras<t sudaro ir jq operatyvines veikl
mast<t nustato Vyriausybe. Pagal Vyriausybes 2002 m. spalio 3 d. nu
rimu Nr. 1559 ,Del operatyvines veik1os subjektq Sltraso patvirtini
ir jq operatyvines veik1os masto nustatymo" (Valstybes zinios, 2002,
97-4279) patvirtintltSltrasll, tai: 1) Lietuvos kriminalines policijos bi
ir teritoriniq policijos istaigq kriminalines policijos operatyviniai
daliniai; 2) Valstybes sienos apsaugos tamybos prie Vidaus reikalq
nisterijos ir jai pavaldZiq istaigq operatyviniai padaliniai; 3) Vadovy ,'
apsaugos departamento prie Vidaus reikalq ministerijos operatyvin'
padaliniai; 4) Finansiniq nusikaltimq tyrimo tamybos prie Vidaus r .
kalq ministerijos operatyviniai padaliniai; 5) Antrojo operatyviniq
1
nybq departamento prie Krasto apsaugos ministerijos operatyviniai p
daliniai; 6) Valstybes saugumo departamento operatyviniai padalini
7) Muitines departamento prie Finansq ministerijos Tamybiniq tyri
tamyba ir Muitines kriminalines tamybos operatyviniai padalini
8) Specialitijq tyrimq tamybos operatyviniai padaliniai.
Lietuvos Auksciausiojo Teismo praktikoje teisesaugos instituc'
ja expressis verbis arba netiesiogiai pripaiinta policija (ir. kasacin.
nutartis Nr. 2K-290/2004, Nr. 2K-108/2009, Nr. 2K-529/2008, Nr. 2
23012007, Nr. 2K-205!2007), prokuratiira (ir. kasacines nutartis
2K-108/2009, Nr. 2K-529/2008, Nr. 2K-10!2008), ikiteisminio tyri
istaigos (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-J0/2008).
18. Valstybes kontroles ir pridiuros institucij~
- tai valstybes istaigos, stebincios, tikrinancios kitq istaigq, asmenq v ,
kllt siekiant uzkirsti keli<t teises pazeidimams, juos isaiskinti, uZtikrin
minetos veiklos veiksmingumll, pavyzdziui: Valstybes kontrole, pag
Valstybes kontroles istatymlt (Valstybes zinios, 200 I, Nr. 112-4070) prizi .
rinti, ar teisetai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybes turtas.
kaip vykdomas valstybes biudzetas; Lietuvos bankas, pagal Lietuv .
banko istatymlt (Valstybes zinios, 2001, Nr. 28-890) priziurintis Lietuv
Respublikos kredito ir mokejimo istaigq bei liZsienio valstybitt kredi
istaigq filialq veikllb Seimo kontrolieriai (Seimo kontrolieriq istaiga
pagal Seimo kontrolieriq istatymlt (Valstybes zinios, 2004, Nr. 170-623
tiriantys skundus del pareigiinq (isskyrus teisejus) piktnaudziavimo .
biurokratizmo ir siekiantys gerinti viesl\ii administravimlb Lygitt g
limybiq kontrolierius pagal Motefll ir vyfll lygitt galimybitt ista
(Valstybes zinios, 1998, Nr. 112-31 00); Vaiko teisiq apsaugos kontrolieri .
pagal Vaiko teisiq apsaugos kontrolieriaus istatymlt (Valstybes zinio
2000, Nr. 50-1432).
122
230 straipsnis
19. Mineto Viesojo administravimo istatymo 4 straipsnyje pateiktos

viesojo administravimo subjekttt riisys, j\l apibrezimai: 1) valstybinio
administravimo subjektai - viesojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybes institucijos ar istaigos, j\l pareigunai ar valstybes tarnautojai; 2) savivaldybit! administravimo subjektai - viesojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybit! institucijos ar istaigos,
jtt pareigunai ar valstybes tamautojai; 3) kiti viesojo administravimo
subjektai - fiziniai ar juridiniai asmenys (viesosios istaigos, valstybes imones, nevyriausybines organizacijos, asociacijos), sio istatymo
nustatyta tvarka igalioti atlikti vies~i administravim~. Sios nuostatos
sudaro pagrind~ manyti, kad siame istatyme viesosios istaigos ir valstybes imones nera laikomos valstybes ar savivaldybes institucijomis ar
istaigomis.
20. Vi e s o j i is t a i g a, pagal Vies~\! istaig\l istatym~ (Valstybes
zinios, 2004, Nr. 25-752),- tai pagal si ir kitus istatymus isteigtas pelno
nesiekiantis ribotos civilines atsakomybes viesasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viesuosius interesus vykdant svietimo, mokymo
ir mokslin~, kultiirin~, sveikatos prieziuros, aplinkos apsaugos, sporto
pletojimo, socialines ar teisines pagalbos teikimo, taip pat kitoki~ visuomenei nauding~ veikl~. Viesosios istaigos steigejai gali biiti valstybe,
savivaldybes ir kiti is istaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys,
sudar~ viesosios istaigos steigimo sutarti. v a l s t y b e s i m 0 n e yra
is valstybes turto isteigta arba istatym\l nustatyta tvarka valstybei perduota imone, kuri nuosavybes teise priklauso valstybei ir jai perduot~
ir jos igyt~ tu~ valdo, naudoja bei juo disponuoja patikejimo teise.
Valstybes imon~ nutarimu steigia Vyriausybe, jeigu kiti istatymai nenustato kitaip. S a v i v a l d y b e s i m o n e yra is savivaldybes turto
isteigta arba istatym\l nustatyta tvarka savivaldybei perduota imone,
kuri nuosavybes teise priklauso savivaldybei ir jai perduot~ ir jos ig~
tu~ valdo, naudoja bei juo disponuoja patikejimo teise. Savivaldybes
imon~ sprendimu steigia savivaldybes taryba. Sit! imonitl tikslas, pagal Valstybes ir savivaldybit! imonitt istatym~ (Valstybes zinios, 2004,
Nr. 4-24),- teikti vies~sias paslaugas, gaminti produkcij~ ir vykdyti ki~
veikl~ s-iekiant tenkinti viesuosius interesus.
21. Atsizvelgiant i Konstitucinio Teismo jurisprudencij!b reiksmingiausia yra Lietuvos AuksCiausiojo Teismo Baudziam~\l byltt skyriaus
plenarines sesijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis (ir. kasacin2 nutarti Nr.
2K-P-181!2008), kurioje valstybes tamautoju pagal BK 230 straipsnio
1 dali pripazintas viesosios istaigos, kurios steigeja ir dalininke (savininke) yra savivaldybes taryba, direktorius.
123
Va1stybes ar saviva1dybiq imones yra steigiamos va1stybes ar s&i

va1dybiq institucijq. Viesosios istaigos ga1i biiti steigiamos ir kitq'
menq. IS Lietuvos AuksCiausiojo Teismo by1q matyti, kad va1sty
saviva1dybiq institucijomis pripazintos viesosios istaigos buvo istei
va1stybes ar saviva1dybes institucijq. Taigi is vyraujancios Lietu
Auksciausiojo Teismo praktikos matyti, kad BK 230 straipsnio 1
prasme va1stybes ar saviva1dybiq imones, taip pat viesosios istai
isteigtos valstybes ar savivaldybiq institucijlb pripazistamos vals
ar saviva1dybiq institucijomis ar istaigomis.
22. Paga1 BK 230 straipsnio 1 dali, va1stybes tamautojai visq
rna apibreziami kaip asmenys, dirbantys va1stybes tamyboje. Te .
,asmenys, dirbantys va1stybineje tamyboje" turinys atsk1eidzi '
Viesqjq ir privaciq interesq derinimo va1stybineje tamyboje ista
1
(Valstybes zinios, 2000, Nr. 18-431)- tai va1stybes po1itikai, va1stybes
reigiinai, va1stybes tamautojai, teisejai, profesines karo tamybos k
vykdantys operatyvin~ veik1% profesines karo tamybos karininkai; .
menys, dirbantys valstybes ir saviva1dybiq imonese, biudzetinese is
gose ir turintys administravimo iga1iojimus, asmenys, dirbantys vi
siose istaigose, kurios gauna 1esq is Lietuvos va1stybes ar savivaldy
biudzetq ir fondlb ir turintys administravimo iga1iojimus, taip pat
asmenys, turintys viesojo administravimo iga1iojimus.
Komentuojamame BK skyriuje nustatyta atsakomybe uz is es
korupcinio pobiidzio veikas tiek viesajame, tiek privaCiame sekto
je (zr. kasacin~ nutarti Nr. 2K-745/2006). Mineto Viesqjq ir priva
interesq derinimo valstybineje tamyboje istatymo ginamas objeld:a$!
esmes yra tas pats. Siuo istatymu siekiama suderinti va1stybineje
nyboje dirbanciq asmenq privacius ir visuomenes viesuosius intere
uztikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybe biitq teikiama vie
siems interesams, itvirtinti priimamq sprendimq nesaliskumll_ ir uZk''
ke1ill. atsirasti ir p1isti korupcijai va1stybineje tamyboje.
Tode1 BK 230 straipsnio 1 da1yje itvirtinta Sll_voka ,asmenys,
bantys va1stybes tamyboje", jll_ sioje dalyje atsk1eidziantys pozymiai .
retq biiti sistemiskai aiskinami atsizve1giant i minetll_ asmenlb dirban
va1stybineje tamyboje, apibrezim% pateiktll. Viesqjq ir privaciq intere
derinimo va1stybineje tamyboje istatyme.
;
tamy~
23. Taigi Viesqjq ir privaciq interesq derinimo va1stybineje

.
je istatyme pateiktas apibrezimas expressis verbis patvirtina, kad v .
tybes tamautojais, pagal BK 230 straipsnio 1 dali, pripazistami vats ,
bes po1itikai.
.
I
'i.!1:
124
230 straipsnis
Profesines karo tamybos kariai, vykdantys operatyvin~ veiklll, tarnauja Antrajame operatyviniq tamybq departamente prie Krasto apsaugos ministerijos. Profesines karo tamybos karininkai eina pareigas
Lietuvos kariuomeneje ar kitose krasto apsaugos sistemos institucijose
pagal sutarti, sudarytll. su Krasto apsaugos ministerija, istatymo nustatytais atvejais - kitose valstybes, uzsienio valstybiq ar tarptautinese
institucijose. Tai yra Lietuvos kariuomenes atstovai, pagal savo kompetencij<t veikiantys kaip kariniai pareiglinai.
B i u d z e t i n e is t a i g a, pagal Biudzetiniq istaigq istatymll. (Valstybes zinios, 2010, Nr. 15-699) yra ribotos civilines atsakomybes viesasis
juridinis asmuo, igyvendinantis valstybes ar savivaldybes funkcijas ir
islaikomas is valstybes ar savivaldybes biudzetq asignavimq, taip pat
is Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudzetq ir kitq valstybes pinigq fondq lesq. Is valstybes
biudzeto arba is Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudZetq ir kitq valstybes pinigq fondq islaikomos biudzetines istaigos savininke yra valstybe. IS savivaldybes
biudzeto islaikomos biudzetines istaigos savininke yra savivaldybe. IS
valstybes biudzeto arba is Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudzetq ir kitq valstybes pinigq
fondq islaikomos biudzetines istaigos savininko teises ir pareigas igyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos igaliota valstybes
valdymo institucija. IS savivaldybes biudZeto islaikomos biudzetines
istaigos savininko teises ir pareigas igyvendina savivaldybes taryba.
24. Taciau BK 230 straipsnio prasme, paskutines minetame asmenlb dirbanciq valstybineje tamyboje, apibrezime (Viesqjq ir privaciq
interesq derinimo valstybineje tamyboje istatyme) nurodytos kategorijos asmenys (,kiti asmenys, turintys viesojo administravimo igaliojimus") pripazintini valstybes tamautojais tik tais atvejais, kai jie dirba
valstybes ar savivaldybes institucijoje (istaigoje), nes, kaip mineta, BK
230 straipsnis sieja valstybes tamautojo Sl\.VOkll. su darbu valstybes ar
savivaldybes institucijoje (istaigoje).
2?. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Valstybes zinios, 2004,
Nr. 181-6708; 2005, Nr. 87-3274; 2006, Nr. 65-2400) atskleidziama valstybes ir savivaldybiq institucijq konstitucine samprata. Si samprata suderinama su minetuose istatymuose tiesiogiai ir netiesiogiai itvirtintos
~alstybes ir savivaldybes institucijos Sl\.vokos turiniu,jos neisplecia, bet
~tk patikslina. Taigi, pagal BK 230 straipsnio 1 dali: 1) v a I s t y b e s
~ n s tit u c i j om i s laikytinos minetos Konstitucijoje express is verbis
lVardytos ivairios valstybes institucijos, taip pat kitos institucijos, kuriq
steigejo (savininko) teises turi valstybe Gos institucijos), nepriklauso125
mai nuo to, kaip sios institucijos yra vadinamos istatymuose ir

poistatyminiuose teises aktuose; 2) sa viva 1d y b i \! ins tit u
j o m i s laikytinos savivaldybil! tarybos, joms atskaitingi vvtKarm
organai ir kitos institucijos (istaigos, imones ), kuril! steigejo teises
savivaldybil! tarybos; 3) valstybes institucijos, savivaldybil! ,.'"t.tn,.;.;
tam tikr\! istaiglb imonil! steigejo teises, jeigu tai leidzia istatymai,
tureti kartu su kitais subjektais.
26. Pagal BK 230 straipsnio I dali, valstybes tamautojais

tami ne visi asmenys, dirbantys va1stybes ar saviva1dybil! ...., .. ,u''-'IJUI
bet tik tie, kurie at1ieka va1dZios atstovo funkcijas arba turi "~'"""""
cinius igaliojimus.
27. BK 230 straipsnio 1 da1yje, apibreziancioje va1stybes tanr1autAl
iga1iojimus, ir sio straipsnio 3 da1yje, apibreziancioje valstybes
tojui pri1yginto asmens igaliojimus, vartojama administracinil!
ID\! s~voka. Tai pasa1ina prie1aid~priesinti s~vokas ,viesojo adtmlltis'*
vimo iga1iojimai" ir ;,administraciniai igaliojimai".
Paga1 Viesojo administravimo istatyml\_, v i e s a s i s a d m in
t r a vim as - istatyml! ir kit\! teises ak!l! reg1amentuojama
administravimo subjektq veikla, skirta istatymams ir kitiems
aktams igyvendinti: administracinil! sprendiml! priemimas, t"s:tatvrrtu
administracinil! sprendimtt igyvendinimo kontro1e, istatym\!
administracinil! paslaum teikimas, viesl!il! pas1augl! teikimo
travimas ir viesojo administravimo subjekto vidaus adJmiJtlistravirnl
Taigi siuo metu viesojo administravimo subjekto vidaus "'"'""""'" .. '
mas expressis verbis 1aikomas viesuoju administravimu. Tai
nuostatll_, kad viesojo administravimo igaliojimai yra tik u;auv_1."""
duoti privalomus nurodymus nepava1diems asmenims, o "~'""''""~..,
niai iga1iojimai- tik vidaus administravimo iga1iojimai.
28. Viesojo administravimo sampratos turinys issamiau "'"'"""'"'""'
mas istatyme pateikiant siuos ji sudarancil! dalitt apibrezimus:
a d m i n i s t r a c i n i s s pre n d i m a s - administracinis
nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas,
riame isreiksta viesojo administravimo subjekto va1ia;
ad mini s t racine pas 1aug a - viesojo administravimo
jekto veiksmai isduodant asmenims leidimus (1icencijas) ar
mentus, patvirtinanCius atitinkamus juridinius faktus, teikiant
tym\! nustatyt~ informacijll, vykdant administracin~ procedur~t
v i e s \!j \! p a s 1a u g \! t e i k i m o a d m i n i s t r a v i m a s sojo administravimo subjektq veik1a nustatant vies\!il! pas1aum
126
230 straipsnis
kimo taisyk1es ir rezim!l, steigiant vies~sias istaigas arba isduodant

Jeidimus teikti vies~sias pas1augas kitiems asmenims, taip pat viesl!ill pas1augll teikimo prieziura ir kontrolt':;
v i d au s a d m i n i s t r a v i m a s - veik1a, kuria uZtikrinamas
viesojo administravimo subjekto savarankiskas funkcionavimas
(struktUros tvarkymas, dokumenU!, persona1o, turim11 materia1inill
ir finansini11 istekli11 va1dymas), kad jis ga1e11! atlikti viesliji administravim~.
29. Viena is pagrindini11 viesojo administravimo srici11 yra ad m in i s t r a c i n i s r e g 1 am e n t a v i m a s - norminill administracini11

aktll priemimas istatymams ir kitiems teises aktams igyvendinti. {statymll ir administracini11 sprendim11 igyvendinimo kontro1e pasireiskia
pavaldzi11 subjektl! kontrole arba nepavaldziQ subjektq_ prieziiira. PavyzdZiui, vers1o subjeklll veik1os prieziura apima: 1) verslo subjekill
veiklos patikrinimus; 2) teises akill nustatyta tvarka gautos informacijos apie vers1o subjekill veik1~ vertinimll_; 3) prevencini11 veiksmlb
skirt11 uzkirsti ke1i~ ga1imiems teises pazeidimams, atlikim~ ir poveikio
priemoni11 verslo subjektams taikym~t istatymQ ir jl! pagrindu priimtq_
ki!l1 teises akill nustatyta tvarka.
30. IS mineill Viesojo administravimo istatymo nuostaill matyti, kad
viesojo administravimo butinas pozymis nera turejimas igaliojim11 duoti priva1omus nurodymus paga1 tamyb~ pava1diems ar nepavaldiems
asmenims. Tai netiesiogiai patvirtina ir ve1esne Lietuvos AuksCiausiojo
Teismo praktika, kurioje va1stybes tamautojais paga1 BK 230 straipsnio
1 da1i pripazinti asmenys, neturintys to kill igaliojim11. Pavyzdziui, valstybes tamautoja pagal BK 230 straipsnio 1 da1i pripazinta saviva1dybes zemetvarkos skyriaus darbuotoja, kurios piktnaudZiavimas tamyba
pasireiske tuo, kad ka1tininke perdave bendrininkui tikrus oficialius
dokumentus, suteike intelektin~ paga1b!l, padejo suklastoti itin svarbius oficia1ius dokumentus, pati suk1astojo tokius dokumentus - parenge suk1astotus Vilniaus apskrities virsininko sprendimus, kuriuos,
paveikti apgau1es, vizavo kiti atsakingi Vi1niaus apskrities virsininko
administracijos ir Vi1niaus miesto zemetvarkos skyriaus pareigunai.
Siais sprendimais buvo neteisetai atkurta tariama pilieci11 nuosavybes
~eise i neki1nojaml\ii turt!l, perduodant neatlygintinai nuosavyben nauJUs zemes sk1ypus. Ka1tininke piktnaudZiavo tamyba ir parengdama
suk1astotas pazymas del tam tikfl! pilieci11 nuosavybes teises patvirti~ancill dokumen11!, kurias, paveiktas apgau1es, pasirase Vilniaus miesto
zemetvarkos skyriaus vedejo pavaduotojas (ir. kasacinfi nutarti Nr. 2K521!2004).
127
31. Pagal Viesojo administravimo istatym'l, vies o j o

n is t r a vim o sub j e k t as yra institucija, istaiga, pareigiinas,
tybes tamautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, sio istatymo nm;tat}1
tvarka igaliotas atlikti viesliji administravim'l, pavyzdiiui,
kontrole, Seimo kontrolieriai. AtsiZ\'elgiant ir i minett viesojo
nistravimo riisil! apibrezim~ matyti, kad valstybes ar savivaldybil!
tucijoms ir istaigoms sio istatymo prasme, taip pat kitoms valstybes
savivaldybil! institucijoms BK 230 straipsnio l dalies prasme, tuo
j\l pareigunams, valstybes tamautojams gali buti suteikti viesojo
nistravimo igaliojimai. Pagal Viesojo administravimo istatym'l,
igaliojimai gali bUti suteikti:
1) istatymais, tiesiogiai taikomu Europos Slijungos teises aktu,
tifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai
teises akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas
subjektas (prireikus - jo pavadinimas, paskirtis, teisine
santykiai su kitais viesojo administravimo subjektais ir kt.)
siam subjektui nustatomi konkrems viesojo administravimo
liojimai;
2) istatym\l igaliotos valstybes ar savivaldybil! institucijos
teises aktu, kai tame teises akte si institucija,
istatymu, reglamentuojanCiu bendr~ tam tikros visuomenes
venimo srities viesojo administravimo subjekt\l sudarymo
veiklos tvark'l, nurodo veikianti ar numatom~ steigti
(prireikus - jo pavadinim'l, paskirti, teisin~ form'!, santykius
kitais viesojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato
subjektui konkrecius viesojo administravimo igaliojimus.
32. Pagal Viesojo administravimo istatym'l, viesuoju ............ ., ..
mu laikomas, be kita ko, viesojo administravimo subjekto vidaus
nistravimas. Taciau, pagal si istatym'l, vies\lil! paslaug\l teikimas
viesasis administravimas. Pagal Viesojo administravimo istatym'l,
suoju administravimu laikomas ir vies\lil! paslaug\l teikimo ,._.,JHL;JU~-
vimas. Viesojo administravimo subjektai atsako uz j\l ....,,.."LH" ..
paslaug\l teikimo teisetum~. Taciau siame istatyme taip pat
kad viesojo administravimo subjektas, kuris pagal sio istatymo
t~ valdymo sriti administruoja tam tikros viesosios paslaugos
negali pats teikti sios paslaugos. Subjekttt, teikiancil! vies~sias
gas (vies\lil! paslaug\l teikimo subjek1\l), vidaus administravimas,
jo vadovlb darbuotoN administracinil! igaliojiml! vykdymas
nera laikomas viesuoju administravimu.
Taciau minetl! subjekt\l vadovai, kiti darbuotojai gali bUti
ir valstybes tamautojais pagal BK 230 straipsnio 1 dali.
128
230 straipsnis
33. Remiantis minetais kriterijais, valstybes tamautoju pagal BK

230 straipsnio I dali pripazintas, pavyzdziui, Klaipedos laiVl! statybos
ir remonto mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Si mokykla priklause Svietimo ir mokslo ministerijos mokymo istaim sistemai, veike
pagal sios ministerijos patvirtintus nuostatus, turedama biudZetines
istaigos status~ teike svietimo paslaugll, Byloje padaryta isvada, kad
mokyklos vadovai turejo administravimo igaliojimus (ir. kasacine nutarti Nr. 2K-658/2004). Lietuvos Auksciausiojo Teismo praktikoje pabrezta, kad viesojo administravimo funkcijas atlieka ir kai kurios nevalstybines imones. Valstybe suteikia teis~ atskiroms nevalstybinems
ar privacioms imonems atlikti transporto priemonil! technin~ apzifu!l,
tvarkyti nuoding~sias atliekas, israsyti receptus (leidimus isigyti vais!l!
ar kit\! cheminil! priemonil.l) ir pan. Tokiose imonese dirbantys asmenys turi viesojo administravimo igaliojimus (ir. kasacine nutarti Nr.
2K-809/2003), taigi jie pripazintini valstybes tamautojais pagal BK
230 straipsnio I daJi.
34. Mineti valstybes politikai vykdo valstybes valdZi~ (Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybes nariai) arba vietos valdzi~
(Savivaldybil! tarybl! nariai), todel jie pripazintini atliekanciais valdzios atstoVl! funkcijas.
35. PabreZtina, kad valstybes tamautojo (BK 230 straipsnio I dalis)
ar jam prilyginto asmens igaliojimai (BK 230 straipsnio 2, 3 dalys) gali
biiti tiek vienvaldiski, tiek igyvendinami veikiant kolegialiai. Antai Viesojo administravimo istatyme viesojo administravimo institucija apibreziama kaip kolegialus ar vienvaldis viesojo administravimo subjektas,
sio istatymo nustatyta tvarka igaliotas priimti norminius administracinius aktus. Lietuvos AuksCiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad
,valstybes tamautojo igaliojimai BK 225 straipsnio I dalies normos
prasme nereiskia, kad jie turi bUti tik vienvaldiski, t. y. sie igaliojimai
suteik!l! teis~ priimti galutinius sprendimus. Sprendziant klausim!l, ar
kaltininkas atitinka specialaus sios veikos subjekto pozymius, suteik!l!
jam igaliojiml! apimtis ir svarba reiksmes neturi" (ir. kasacine nutarti
Nr. 2K-~9/2009).
36. Lietuvos Auksciausiojo Teismo 2003 m. lapkriCio 25 d. nutartyje Nr. 2K-809/2003 padaryta isvada, kad terminas ,valdzios atstovo
funkcijos" reiskia igaliojimus duoti privalomus nurodymus tamyboje
nepavaldiems asmenims. Sios nuostatos laikomasi ir kitose bylose.
Pavyzdziui, pagal si pozymi valstybes tamautojais BK 230 straipsnio
l dalies prasme pripazinti policijos pareigiinai: ,< ... > policijos pareigiinai vykdydami pareigas laikomi valdzios atstovais, kadangi turi
129

teis~
duoti privalomus nurodymus tamybos santykiais nepavaldie

asmenims. Ill nurodymai teises aktll reikalavimll vykdymo prasme
privalomi tamybiskai nepavaldiems asmenims, o uz jll nevykdym~t
pasipriesinim~t tokiems valstybes tamautojams nustatyta baudziamo
atsakomybe" (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-290/2004).
Su minetomis nuostatomis dera tai, kad valstybes tamautojais pri
zinti savivaldybes tarybos nariai (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-89/200
Nr. 2K-7-48/2009).
.
37. Viesojo administravimo istatyme skiriami viesojo administra
mo subjektai - pareigiinai. Pagal si istatymll, pare i gun as - ,val
tybes politikas, valstybes tamautojas ar kitas asmuo, atliekantis viesoj
administravimo funkcijas ir pagal istatymus turintis igaliojimus duo
nepavaldiems asmenims teises aktll nustatytus privalomus vykdyti n
rodymus". Vieni is tokill pareiglinll yra statutiniai valstybes tamautoj
Be to, statutuose paprastai pateikiamas statutinill institucijll parei~
s~tvokos apibrezimas, nurodant, kad jie yra valstybes tamautojai, tu
tys viesojo administravimo arba administracinius igaliojimus nepav
diems asmenims. Taigi mineti pareigunai, vykdydami vies~i admini '
travimll, atlieka ir valdzios atstovo funkcijas, vadinasi, administracin'
igaliojimai gali pasireiksti ir valdzios atstovo funkcijll atlikimu.
38. Lietuvos Auksciausiasis Teismas express is verbis pripaZino s
tutiniu valstybes tamautoju policijos pareiglin~t (ir. kasacin~ nutarti
2K-230/2007), Valstybes sienos apsaugos tamybos pareiglin~tpasie
ti (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-635/2006). Su minetomis nuostato
dera Lietuvos AuksCiausiojo Teismo praktika, pagal BK 230 straips
l dali pripazistanti valstybes tamautojais ivairius policijos pareiglin
(ir. kasacines nutartis Nr. 2K-7-1112009, Nr. 2K-220/2009, Nr. 2
507/2008, Nr. 2K-422/2008, Nr. 2K-230/2007, Nr. 2K-254/2006), Ka
jimll departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerif
pareigunus (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-488/2009, Nr. 2K-267/200
muitines pareigunus (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-163/2008, Nr. 2
190/2008, Nr. 2K-727/2007, Nr. 2K-745/2006), Valstybes sienos
saugos tamybos pareigunus (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-P-549/20
Nr. 2K-683/2007, Nr. 2K-76/2007).
39. Kita vertus, ne visi subjektai, atliekantys valdzios atstovo
cijas, laikomi vykdanCiais administracinius igaliojimus. PavyzdZi
teisejai turi istatymuose numatytus valstybes valdzios igaliojimus'
pripazistami atliekanciais valdzios atstovo funkcijas, del to jie la
mi valstybes tamautojais pagal BK 230 straipsnio l dali (ir. kasac .
nutarti Nr. 2K-7-2/2007). TaCiau teisejai pagal Konstitucij~t igyvend'
!
teisingumlb bet ne administracinius igaliojimus.
130
230 straipsnis
40. IS asmenlb kurie pagal istatymus laikomi valstybes pareigunais

(pavyzdziui, teisejlb prokurorq), statuso analizes matyti, kad sie pareigiinai taip pat turi igaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teises akttt
nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Todel galima apibendrintai
teigti, kad valdzios atstovo funkcijas atliekanciais laikytini ir valstybes pareigunai. Lietuvos Auksciausiojo Teismo praktikoje prokurorai
netiesiogiai pripazinti valstybes tamautojais (ir. kasacines nutartis
Nr. 2K-108!2009, Nr. 2K-529/2008).
41. IS BK 230 straipsnio 1 dalies konstrukcijos matyti, kad terminas
,dirbantys" siame straipsnyje vartojamas plaCi~a prasme, nes apima
subjektus, einanCius pareigas ivairiais, taciau paprastai ne darbo sutarties pagrindais. Valstybes tamybos istatyme expressis verbis itvirtinta,
kad su valstybes tamautojais darbo sutartys nesudaromos, jie i pareigas priimami konkurso budu arba be konkurso. Mineta, kad valstybes
politikai i pareigas isrenkami, pavyzdZiui, Seimo nariai, arba paskiriami, pavyzdziui, ministrai. Valstybes pareigunai i pareigas skiriami.
Be to, sis terminas apima tiek nuolatini, tiek laikinll:, tiek atlygintini,
tiek neatlygintini pareigq ejimll_.
42. Asmuo laikomas priimtu i valstybes tamautojo pagal Valstybes
tamybos istatym<t pareigas nuo asmens, igalioto priimti i sias pareigas,
isakyme del priemimo i valstybes tamautojo pareigas nustatytos dienos
(zr. Konkursq i valstybes tamautojo pareigas organizavimo tvarkos apraS<t, patvirtint<t Vyriausybes 2002 m. birzelio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Valstybes zinios, 2002, Nr. 65-2654)). Konstitucijos ir istatymq nustatytais atvejais asmuo pradeda eiti atitinkamas pareigas tik prisiekfts. Pavyzdziui,
paskirtasis Konstitucinio Teismo teisejas, kol jis nera nustatyta tvarka
prisiekfts Seime, neina Konstitucinio Teismo teisejo pareiglb ir pan.
43. 0 f i c i a 1i a i s k an d i d at a i s i BK 230 straipsnio 1 dalyje
numatytas pareigas pripazintini asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai
laikomi kandidatais pagal teises aktus, reglamentuojanCius atitinkamq
pareigq gavimo tvark<t. Sis klausimas expressis verbis reglamentuojamas Prezidento rinkimtt atveju. Prezidento rinkimtt istatyme (Valstybes
zinios, 2008, Nr. 71-2721) skiriami pretendentai buti kandidatais iRespublikos Prezidentus ir kandidatai i Respublikos Prezidentus. Asmuo,
siekiantis uzimti sias pareigas, turi visq pirma pareiksti apie tai Vyriausiajai rinkimtt komisijai ir pateikti dokumentus, duomenis, irodancius
jo teisft biiti kandidatu i Respublikos Prezidentus. ,Pretendentai buti
kandidatais i Respublikos Prezidentus kandidato i Respublikos Prezi~entus status<t igyja, kai Vyriausioji rinkimtt komisija juos iregistruoJa kandidatais i Respublikos Prezidentus ir leidinio ,Valstybes zinios"
131
priede ,lnformaciniai pranesimai" paskelbia kandidatais i Respubli

Prezidentus iregistruotq asmenq Sil,rasil,."
Taigi oficialaus kandidato statuso igijimas siejamas su dviemjuri
niais faktais: 1) kandidato teisine registracija, kuri atliekama nustaci
kad asmuo atitinka teises aktq reikalavimus kandidatui; 2) kandi
viesu paskelbimu.
;.
44. Atsizvelgiant i teisinio reglamentavimo nuoseklumo princf

remiantis siais kriterijais aiskintini ir kiti teises aktai, nustatantys
nasiil, pareigq uiemimo tvarkil., taciau expressis verbis nenurodan
momento, nuo kurio asmuo igyja kandidato statusil,. Pavyzdziui, pa
Seimo rinkimq istatymil, (Valstybes zinios, 2000, Nr. 59-176; 2005, Nr. 14
5171; 2008, Nr. 50-1839), atitinkami asmenys, siekiantys eiti Seimo n
1
pareigas, oficialiais kandidatais laikytini nuo tada, kai Vyriausioji
kimq komisija ,Valstybes ziniose" paskelbia rinkimuose dalyvaujan
partijq ir koalicijq kandidatq sqrasus, kandidatq Sil,rasams burtais
teiktus rinkimq numerius, siq Sil,rasq kandidatq rinkimq numerius,
pat vienmandatese rinkimq apygardose iskeltus kandidatus.
45. Kai pareigos uzimamos ne minetu rinkimq biidu, kandidatu 1.
kytinas asmuo, pateik~s teisiskai reiksmingil,prasymil, ar sutikimil, uzi
ti atitinkamas pareigas, reikalaujamus dokumentus, ir pagal teises a
igalioto subjekto pripazintas atitinkanCiu teises aktq reikalavimus
lyvauti tolimesneje skyrimo i pareigas procediiroje. Toks pripazini
gali biiti isreikstas itraukimu i atitinkamil registrll., Sil,rasil, ir (ar) p
rant jame ar kitame tam skirtame dokumente atitinkamil irasll., ir pan~
46. T a r p t a u t i n e v i e s o j i o r g a n i z a c i j a yra tarptauti .

teises subjektas; nuolatinis tarpvyriausybinio (tarpvalstybinio) pobii
junginys, isteigtas tarptautiniu susitarimu tam, kad padetq spr~sti
tautines problemas, nurodytas steigiamuosiuose dokumentuose, taip
visapusiskai pletotq tarptautini bendradarbiavimil,. Pagrindiniai tokiq
ganizacijq pozymiai yra sie: 1) sutartinis tarptautines organizacijos
grindas; 2) organizacijos nariai yra valstybes; 3) tarpvalstybiniai tiksl
4) tarptautinis teisinis subjektiskumas; 5) sutikimas su tarptautine tei
(Konstitucinio Teismo 2009 m. birzelio 8 d. nutarimas).
PabreZtina, kad tarptautineje teiseje paprastai vartojama ne BK 2
228 ir 230 straipsniuose nurodyta Sil,Voka ,tarptautine viesoji organi
cija", bet ,tarptautine organizacija" arba ,tarptautine tarpvyriausybi
organizacija". Tarptautine (tarpvyriausybine) organ'
z a c i j a - tai valstybiq susivienijimas, isteigtas tarptautine sutart'
tam tikriems tikslams siekti, turintis nuolatiniq institucijq sistemll.,
tautines teises subjekto statusll., sukurtas ir veikiantis pagal tarptauti ,
132
230 straipsnis
teis~.
Sqvoka ,tarptautine organizacija" paprastai apibudinama kaip

organizacija, isteigta susitarus dviem ar daugiau valstybiq (pavyzdziui,
Jungtines Tautos, UNESCO ir pan.). Ji atskiriama nuo s~vokos ,tarptautine nevyriausybine organizacija" (pavyzdziui, Amnesty International ir pan.), kuri~ steigia privatlis asmenys arba asmenq grupes, nors kai
kurioms is jq atlikti tam tikras funkcijas patiki ir valstybes (pavyzdziui,
Tarptautinis Raudonojo Kryziaus Komitetas ).
Tarptautine vies!ija organizacija BK 226, 228 ir 230 straipsniq prasme laikytina tarptautine tarpvyriausybine organizacija, kuri: 1) sukuriama tarptautine sutartimi; 2) jos visateises nares paprastai yra valstybes, atskirais atvejais - kitos tarptautines organizacijos, nacionaliniai
issivadavimo judejimai; 3) yra tarptautines viesosios teises subjektas;
4) turi savarankisk~ organizacintt struktlirll:; 5) jos steigim~ ir veikl~
reglamentuoja tarptautine viesoji teise; 6) turi sutartimi apibreZtus tikslus ir funkcijas, lemiancias jos galiq ribas.
47. BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigunai turi atitinkamus igaliojimus, bet ne kad ,dirba". Tai leidZia, atsifvelgiant i Baudziamosios teises konvencijos del korupcijos (Valstybes zinios, 2002, Nr.
23-853) nuostatas, aiskinti, kad asmuo prilyginamas valstybes tamautojui pagal BK 230 straipsnio 2 dali, net jeigu nera paskirtas eiti pareigas
tarptautineje viesojoje institucijoje. Pakanka, kad jis turi atitinkamus
igaliojimus. Be to, jis gali bUti tik laikinai deleguotas i si~ organizacij~
valstybiq, kitq asmenq. Tarptautines organizacijos pareiglinas gali eiti
tiek nuolatines, tiek laikinas pareigas ir nepaisant to bUti pripaZintas
prilygstanciu valstybes tamautojui pagal BK 230 straipsnio 2 dali.
48. Baudziamosios teises konvencijos del korupcijos 11 straipsnis
iPareigoja kriminalizuoti aktyvll.ii ir pasyvll.ii kysininkavim!l:, kuriame
dalyvauja teismines pareigas einantis ar kitas tarptautinio teismo (angl.
international court), kurio jurisdikcij~ pripazista sios konvencijos salis,
pareigunas. Tokiu teismu laikomas Europos Zmogaus Teisiq Teismas,
taip pat Jungtiniq Tautq Tarptautinis Baudziamasis Tribunolas Buvusiai Jugoslavijai. Vadinasi, kad institucija pagal mine~konvencij~ bUtq
laikoma tarptautiniu teismu, jos pavadinime nebUtinai turi buti zodis
,teismas" (angl. court).
49. Europos Zmogaus Teisiq Teismas isteigtas pagal Zmogaus teisiq
ir pagrindiniq laisviq apsaugos konvencij~ (Valstybes zinios, 2000, Nr.
96-3016). Sis teismas veikia nuolatos,jo buveine yra Strasburo mieste,
Prancuzijoje. Konvencijos 21 straipsnyje itvirtintas sio teismo teisejq
nepriklausomumo principas. Teismas nagrineja bylas del sios konvencijos ir jos protokolq pazeidimq pagal jos saliq ar individualias petici-
133
230 strai
jas (fizinilb juridiniq asmenlb nevyriausybiniq organizacijq ar asm

grupiq pareiskimus). EZTT taip pat turi igaliojimus Europos tary '
Ministrq Komiteto prasymu pateikti konsultacines isvadas konvenc
ir jos protokolq nuostatq aiskinimo teisiniais klausimais. Taigi jei
tautine institucija atlieka ir funkcijas, kurios nera teismines, pavyz
priima teisiskai neprivalomus sprendimus, tai nekliudo sill_ institu
pripazinti tarptautiniu teismu pagal Baudziamosios teises konven
del korupcijos. Taciau si teismo samprata taikytina, zinoma, tik
kai institucija atlieka teismines funkcijas.
50. Minetas Tribunolas Buvusiai Jugoslavijai isteigtas ne tarpta
ne sutartimi, bet Jungtiniq Tautq Saugumo Tarybos rezoliucija Nr.
(1993). Sioje rezoliucijoje nurodyta, kad sis Tribunolas steigiamas
kiant patraukti baudziamojon atsakomyben asmenis uZ sunkius tarp
tines humanitarines teises pazeidimus, padarytus buvusios Jugoslavi
teritorijoje nuo 1991 m. sausio I d. iki datos, kai bus atkurta taika.'
data bus nustatyta minetos Saugumo Tarybos. Taigi tarptautiniu teis
pagal minetll_ konvencijll. gali biiti pripazistama ir institucija, isteigta1
tarptautine sutartimi, bet sia sutartimi pagristu aktu, taip pat tokia,
rios veikimo laikas yra Sll_lygiskai apribotas ateities ivykiu.
51. Pagal Lietuvos Respublikos istatymus, tarptautinemis tei
nemis institucijomis, be kitll, pripazistamas Tarptautinis baudZiam .
teismas (BK 231, 233, 235 straipsnis), EZTT, Europos S~ungos
mines institucijos. Mineti BK straipsniai papildyti aptariama Sll.V
2007 m. bir2elio 28 d. istatymu Nr. X-1233 (Valstybes zinios, 2007,
81-3309). Sio istatymo projekto aiskinamajame raste nurodyta, kad
straipsniq pakeitimais siekiama isplesti baudziamosios atsakomybes
nusikaltimus teisingumui ribas ne tik Tarptautiniame baudziamaj
teisme, bet ir kitose tarptautinese teisminese institucijose. Nuose
kad kaip viena is tokiq institucijq nurodomas Europos Bendrijq (E
pos S~ungos) Teisingumo Teismas. Tarptautine teismine institucija
pat pripazintini, pavyzdziui, Jungtiniq Tautq Tarptautinis Teisin
Teismas, Tarptautinis BaudZiamasis Tribunolas Ruandai, Tarptauf
Jiirq Teises Tribunolas ir pan.
52.1 Baudziamosios teises konvencijll. del korupcijos taip pat re

tq atsi2velgti aiskinant komentuojamame straipsnyje vartojamll_ Sll_VO
,asmenys, turintys atitinkamus igaliojimus < ... > tarptautineje teismi
je institucijoje". Sios konvencijos 11 straipsnis apima ne tik tarpta
nio teismo teisejus, bet ir kitus pareigiinus, pavyzdziui, Jungtiniq Ta
Tarptautinio Baudziamojo Teismo Jugoslavijai prokurorus ir perso
narius. Todel Tarptautinio baudziamojo teismo pareigiinais lai
134
230 straipsnis
teisejai, taip pat prokuroras, tardytojai ir kiti prokuratiiros pareigiinai,

sekretorius ir kiti sekretoriato pareigiinai, kitll sio teismo padaliniq
pareigunai, kurie turi iga1iojimus at1ikti veiksmus, turincius reiksmes
tarptautines teismines institucijos norma1iai, veiksmingai veik1ai ir kitiems asmenims suke1ianciq teisiniq padariniq ar keiCianCiq jq statuslt
bei teisin~ padeti.
53. Paga1 BK 230 straipsnio 3 dali, pirma bUtina sltlyga pripazinti
asmeni v a 1s t y b e s t a r n a u t o j u i p r i 1y g i n a m u a s m e n i u,
susidedanti is dviejq altematyviq poZymilb yra tai, kad sis asmuo turi:
1) dirbti va1stybineje, neva1stybineje ar privaCioje istaigoje, imoneje
ar organizacijoje, arba 2) verstis profesine veik1a. Bendriausia prasme
istaiga- tai organizacija, at1iekanti kurios nors srities darblt; imone gamybos ar prekybos ukinis vienetas; organizacija - zmoniq ar visuomenes grupiq susivienijimas.
54. Tai, kad paga1 BK 230 straipsnio 3 da1i apibreZtas asmuo dirba
siuose subjektuose, paprastai reiskia, kad tie subjektai yra darbdaviai.
Darbdavys paga1 Darbo kodekslt - imone, istaiga, organizacija ar kita
organizacine struktiira, nepaisant nuosavybes formos, teisines formos,
riisies ir veik1os pobUdzio, turinti darbini teisnumlt ir veiksnumlt. Darbdaviq darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jq isteigimo momento. Darbdaviai igyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip
pat jas igyvendina per savo organus ir administracijlt. Paga1 CK 2.33
straipsni, juridinis asmuo yra savo pavadinimlt turinti imone, istaiga
ar organizacija, kuri ga1i savo vardu igyti ir tureti teises bei pareigas,
bUti ieskovu ar atsakovu teisme. Tai sudaro pagrindlt manyti, kad BK
230 straipsnyje nurodytos imones, istaigos, organizacijos yra juridiniai
asmenys. Tokilt isvadlt sustiprina BK 230 straipsnio 3 da1yje nurodomas pozymis, kad asmuo, dirbantis imoneje, istaigoje, organizacijoje,
turi teis~ veikti jos vardu.
55. Juridiniai asmenys skirstomi i viesuosius ir privaciuosius. Viesieji juridiniai asmenys yra va1stybes ar saviva1dybes, jq institucijq arba
kitq asmenlb nesiekianCiq naudos sau, isteigti juridiniai asmenys, kuriq
tiks1as - tenkinti viesuosius interesus (va1stybes ir saviva1dybes imones, va1stybes ir saviva1dybes istaigos, viesosios istaigos, re1igines bendruomenes ir t. t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys,
kuriq tiks1as - tenkinti privacius interesus. Taigi privati imone, istaiga,
organizacija yra turintis toki tiks1ltjuridinis asmuo, pavyzdziui, akcine
bendrove - imone, kurios istatinis kapita1as pada1ytas i da1is. Bendrove
Yra ribotos civi1ines atsakomybes privatusis juridinis asmuo.
135
BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytos valstybines ir

imones, istaigos, organizacijos yra viesieji juridiniai asmenyso
bes imone, istaiga, organizacija reiskia valstybes institucijlto Tad
valstybine imone, istaiga, organizacija reiskia savivaldybes
ir kitus viesuosius juridinius asmeniso Jos gali buti tiek siekiancios,
ir nesiekiancios pelnoo
Lietuvos Auksciausiojo Teismo praktikoje asmenimis, nrn"''""'*'
BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytose darbovietese, pripazinti
nys, ej~ pareigas akcinese bendrovese (ir. kasacines nutartis Nr.
304/2008, Nr. 2K-286/2008, Nr. 2K-326/2006, Nr. 2K-244/2006,
2K-809/2003)o
56. BK 230 straipsnyje vartojama Sl!;VOka ,dirba",
straipsnio 1 dali, yra labai plati ir apima pareigl! ejimlt ne tik
darbo sutarti, bet ir paskyrus ar isrinkus i pareigas ar kitais pa!~nrtda!l
Tad dirbanciais juridiniame asmenyje laikytini jo darbuotojai,
visus juridinio asmens organus, isskyrus akcininkus ar jiems
tancius asmeniso
57. P r o f e s i j a - specialaus pasirengimo reikalaujantis
mas, verslaso Vertimasis profesine veikla- kai asmuo veikla uzsiima
atlikdamas pareigas darbdaviui, bet savarankiskai, t~stini laiko
siekdamas gauti pajaml!o Paprastai profesine veikla reglamentuoj
pagal Reglamentuojaml! profesinil! kvalifikacijl! pripazinimo
(Valstybes zinios, 2008, Nro 47-1747)- ja uzsiimti, pagal teises aktus,
siogiai ar netiesiogiai reikalaujama tureti tam tikrlt profesin~
cijlto Profesine veikla verciasi, pavyzdZiui, notarai, advokatai, antstollil
gali verstis ir gydytojai, auditoriai, architektaio Lietuvos r.u'"""'"'1au"1~
Teismo praktikoje aiskinant BK 230 straipsnio nuostatas pabreZta,
profesine veikla laikoma, pavyzdziui, gydytojl!, nota[\! veikla (ir.
cin~ nutarti Nr. 2K-809/2003)o
58. Antrlt biitinlt Sl!;lygl\; asmeni pripazinti prilygstanCiu
tamautojui, pagal BK 230 straipsnio 3 dali, taip pat sudaro
viis pozymiaio Sis asmuo privalo: 1) tureti administracinius
arba 2) teis~ veikti imones, istaigos, organizacijos, kurioje dirba,
arba 3) teikti viesl!;sias paslaugaso Administraciniai igaliojimai
viesojo administravimo igaliojimus ir kitus administracinius
mus, pavyzdziui, veikllt, kuria uztikrinamas juridinio asmens
kiskas funkcionavimas (struktiiros tvarkymas, dokumentl!, nPlrcnmt
turiml! materialinil! ir finansinil! isteklil! valdymas ), kad jis galetl!
likti savo funkcijaso
0
136
p
230 straipsnis
59. Administraciniais igaliojimais pripazistami ir valstybes suteikti

igaliojimai atlikti vykdomttil! dokumentl! igyvendinimo, faktinil! aplinkybil! konstatavimo, dokumentl! perdavimo funkcijas (zr. kasacin~ nutarti Nr. 2K-243/2007), kitaip tariant, viesojo administravimo igaliojimus. Antstolis nera valstybes tamautojas, taCiau pripazistamas valstybes
tarnautojui prilygintu asmeniu, nes turi minetus igaliojimus (zr. kasacines nutartis Nr. 2K-660/2007, Nr. 2K-243/2007). Lietuvos Auksciausiojo Teismo praktikoje pabre:lta, kad viesojo administravimo igaliojimus
turi gydytojai, notarai (zr. kasacin~ nutarti Nr. 2K-809/2003).
60. A s m e n s t e i s e v e i k t i i m o n e s, is t a i g o s, o r g an i z a c i j o s, k uri o j e d i r b a, v a r d u - tai teise istatymo (pavyzdziui, veikiant kaip juridinio asmens organui) ar atskiro igaliojimo
(pavyzd:liui, pavedimo) pagrindu sudaryti sandorius ar atlikti kitokius
teisin~ reiksm~ turincius veiksmus, sukuriancius, keiciancius ar naikinanCius juridinio asmens teises ir pareigas.
61. Vi e s o j i p as 1au g a - valstybes ar savivaldybil! kontroliuojaml! juridinil! asmenl! veikla teikiant asmenims socialines, svietimo,
mokslo, kultiiros, sporto ir kitas istatyml! numatytas paslaugas. Istatyml! nustatytais atvejais ir tvarka viesll_sias paslaugas gali teikti ir kiti
asmenys.
Lietuvos AuksCiausiojo Teismo praktikoje, pagal BK 230 straipsnio 3 dali sprendziant, ar asmens teikiama paslauga pripa:lintina vies<ija
paslauga, atsi:lvelgiama i sios paslaugos pobudi, i tai, ar jos teikimas
reglamentuojamas specialiu istatymu. Remiantis siais kriterijais, vies<ija paslauga pripazinta turto sauga, nes tokios paslaugos teikimas reglamentuojamas Asmens ir turto apsaugos istatymu. Sill, paslaugll, teik~
uzdarojoje akcineje bendroveje dirbantys asmenys pripa:linti valstybes
tamautojams prilygintais asmenimis (zr. kasacines nutartis Nr. 2K304!2008, Nr. 2K-286/2008).
Pagal BK 230 straipsnio 3 dali asmeniu, teikianciu viesll_sias paslaugas, taip pat pripazintas AB ,Lietuvos draudimas" Draudimo ismokl!
skyriaus juriskonsultas, pagal pareigas atsakingas uz sprendiml! projektl! del draudimo ismokl! mokejimo rengiml\, jl! pateikimll, pasirasyti
turintiems tokill, teis~ bendroves darbuotojams ir perdavimll, vykdyti
(zr. kasacin~ nutarti Nr. 2K-326!2006). Vies<ija paslauga taip pat pripazintas savivaldybei nuosavybes teise priklausancil! patalpl! (socialinio
biisto, bendrabucil!) administravimas ir prieziiira (zr. kasacin~ nutarti
Nr. 2K-P-181/2008).
62. BK 230 straipsnio 3 dalis gali biiti taikoma ir asmeniui, dirbanciam valstybes ar savivaldybes institucijoje, taCiau tik tada, kai
137
toks asmuo neturi administraciniq igaliojimq. Taigi BK 230 <:tr,,; ..,~..;.

3 dalis taikytina ir asmenims, kurie dirbdami valstybes ar
institucijoje teikia vies~sias paslaugas, taCiau neturi adJnirtistrac:i.niJ
igaliojimq ir neatlieka valdzios atstovo funkcijq.
Jeigu asmuo, dirbdamas valstybes ar savivaldybes institucijoje,
administracinius igaliojimus, jis gali biiti vertinamas ir kaip
BK 230 straipsnio 3 dalies nuostatas. TaCiau toks asmuo turetq
pripazistamas tik valstybes tarnautoju pagal BK 230 straipsnio 1
nes jis vienu metu negali biiti ir valstybes tamautojas, ir jam
asmuo. Be to, asmens pripazinimas valstybes tamautoju tokiu
rodo didesni veikos pavojingum~ ir gali uztikrinti teisinio
tavimo aiskumo, nuoseklumo principll:, nes turi itakos sprendziant, ,,
tokios kategorijos asmenys laikytini valstybes tamautojais pagal
BK straipsnius (zr. XLI skyriq ,Nusikaltimai valstybes tamautojo ,
viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens veiklai";
nutarti Nr. 2K-290/2004). BK 230 straipsnio 3 dalyje terminas,
bine" sietinas tik su viesqjq paslaugq teikimu.
63. Valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo nepraranda
statuso del ligos, atostogq ar kitq aplinkybiq, kurioms esant jis
ka savo tiesioginiq pareigq (ir. kasacines nutartis Nr. 2KNr. 2K-22/2006, Nr. 2K-465/2007, Nr. 2K-355/2009).
64. Valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo taip pat ne]pra:ran(J!
savo statuso ne tarnybos vietoje: ,<...> piktnaudZiauti tarnybine pa<ietint
valstybes tamautojas a:r valstybes tarnautojui prilygintas asmuo gali ir
biidamas savo tarnybiniq pareigq atlikimo vietoje. Sva:rbu, kad jis
valstybes tarnautojo ar jam prilygin~ statusll:, o jo atliekami veiksmai
susij~t su jo tamyba" (ir. kasacine nutarti Nr. 2K-115/2006).
65. Valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo nepra:randa
statuso ir tais atvejais, kai veikia ne atlikdamas savo tiesiogines furlkcll)8
istaigoje, kurioje eina pa:reigas, bet paskirtas atlikti pa:reigas kitoje
zacineje struktiiroje, pavyzdZiui, tarpinstitucineje komisijoje (ir.
nutartiNr. 2K-16/2010).
138
Specialioji dalis, XXXIV skyrius
231 straipsnis
XXXIV SKYRIUS
NUSIKALTIMAI
IR BAUDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI
TEISINGUMUI
231 straipsnis. Trukdymas teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo
pareigiino, advokato ar antstolio veiklai
(Pavadinimas- Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, jsigal. 2007 m.
/iepos 21 d. (Valstybes iinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija)
1. Tas, kas bet kokiu biidu trukde teisejui, prokurorui, ikiteisminio
tyrimo pareigiinui, advokatui arba Tarptautinio baudziamojo teismo

ar kitos tarptautines teismines institucijos pareigiinui atlikti su baudziamosios, civilines, administracines arba tarptautines teismines institucijos bylos tyrimu ar nagrinejimu susijusias pareigas arba trukde
antstoliui vykdyti teismo sprendim~,
baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves apribojimu,
arba laisves atemimu iki dvejq metq. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio
28 d. istatymo Nr. X-1233, jsigal. 2007 m. /iepos 21 d. (Va/stybes iinios, 2007, Nr. 81-3309)
redakcija)
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje

mas smurt~ ar kitoki~ prievart~,
numatyt~ veik~
panaudoda-
baudziamas bauda arba ardtu, arba laisves atemimu iki ketveriq

metq.
(Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. jstatymo Nr. X-1233, jsigal. 2007 m. /iepos 21 d.
1. Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse itvirtinta, kad teisejai ir

teismai, vykdydami teisingum~ yra nepriklausomi. Teisejai nagrinedami bylas klauso tik istatymo. Teisml! ir teisejl! veikla turi biiti tokia, kad
nebiiil! pazeidziamas konstitucinis teisingumo principas. Del to niekas
neturi teises jokiais biidais, formomis kistis i teism11 ar teisejl! veikll:l
jiems vykdant teisingum~ o teismai ir teisejai privalo nepasiduoti kitl!
valdzios institucijl!, pareigiinl!, visuomeninil!, religinil! organizacijl! ar
atskif1! asmenl! itakai.
139
2. Siekiant uZtikrinti teismq nepriklausomum'l, issamq, obj

by1q isnagrinejim'l, ne maziau svarbu ir tai, kad ikiteisminio
prokuratiiros, gynybos ir atstovavimo, teismq sprendimq vykdymo
titucijos, turincios sudaryti tinkamas Sltlygas teisingumui vykdyti,
pat bUtq savarankiskos, nesa1iskos, atlikdamos savo funkcijas
tik Konstitucija ir istatymais, taip pat kitais jq veik1lt
Ciais norminiais teises aktais. Tai yra biitina zmogaus teisiq ir
apsaugos Sltlyga, kylanti is Konstitucijos garantuotos zmogaus
tureti nesalisklt ginco arbitrlt (Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2
3. Trukdant teisejq, prokurorq, ikiteisminio tyrimo pareigiinq,
katq ar antsto1iq veik1ai, griaunamos konstitucines nuostatos apie
gUffil\. vykdanCiq if prie sio proceso prisidedanciq institucijq H'-11.1HJ\.J41
SOillUilll\. ir nesa1iskUll'l, mazinamos galimybes issamiai, "n'""n""'
istirti visas bylos aplinkybes, priimti teisetus, pagristus sprendimus
juos tinkamai ivykdyti.
4. Nusika1timq, numatytq BK 231 straipsnyje, o b j e k t a s
teismq va1dzios, teisejo, tarptautiniq teisminiq institucijq
taip pat prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigiino, advokato ar
1io normali veikla, uztikrinanti jq neprik1ausomuml\. vykdant
ll'l, atliekant ikiteisminio tyrimo, kaltinimo, gynybos ir .,tctm,.,,,;...,
pareigas, taip pat vykdant teismq sprendimus. Papildomas objektas
biiti konstitucines asmens teises ir 1aisves (asmens sveikata,
mybe, orumas, saugios gyvenimo Sltlygos ir pan.), nes BK 231
nyje minimais nusikaltimais ne tik trikdoma norma1i minetq i"r1stituc:ii
veik1a, bet ir teisejams, ikiteisminio tyrimo pareigiinams, nrr..lrnrnr<>m
advokatams ar antstoliams sukuriamas psicho1oginis diskomfortas,
taip tariant, netikrumas del savo bei seimos nariq ar artimq 15 u'u'""'"~
sveikatos ir kitq vertybiq saugumo.
5. Komentuojamame straipsnyje numatytq nusikaltimq o b j e k t
v i 0 j i p u s e pasireiskia bet kokios formos trukdymu teisejo,
tines teismines institucijos pareigiino, taip pat prokuroro, iki1:eismillt
tyrimo pareigiino, advokato ar antstolio procesinei, profesinei
Atsakomybe paga1 BK 231 straipsni gali kilti trukdant bet kurio is
netq asmenq teisetai veiklai.
Nors istatyme nurodomas trukdymas teisejui, taCiau pagal
tuojamlt straipsni atsakomybe ky1a ir uz trukdyml\. teisejq Koteglillll
plenarinei sesijai. Taigi trukdymas bylos teisminiam nagrinejimui
biiti ir nepersonifikuotas, trukdoma gali biiti bet kurios instancijos
drosios ar specia1izuotos kompetencijos teismui ar teisejui vykdant
smguml\..
140
231 straipsnis
6. Sistemiskai aiskinant BK 231 straipsnio nuostatas matyti, kad

siarne straipsnyje vartojamos Sl:\;VOkOS ,teisejas", ,prokuroras", ,ikiteisrninio tyrimo pareigunas", ,advokatas", ,antstolis" visl! pirma reiskia
Lietuvos Respublikos teismo teisej~ Lietuvos Respublikos prokuratUros prokuror~ Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo istaigos ikiteisminio tyrimo pareigun~ Lietuvos advokatUros pripaiintl:\; advokat~
Lietuvos Respublikos antstoli.
Lietuvos Respublikos tarptautinese sutartyse gali buti numatyta
uzsienio valstybil! teismtt, prokuratUros, ikiteisminio tyrimo istaigtt,
tarptautinil! organizacijl! pareigunl! ar uzsienio valstybil! pilieCil! teisininktt, teikiancil! teisines paslaugas, teise atlikti savo funkcijas Lietuvos Respublikoje (pavyzdZiui, Tarptautinio baudziamojo teismo statuto
57 straipsnio 3 dalies d punktas ir kt.). Tokil:l galimyb~ numato ir Lietuvos Respublikos istatymai (pavyzdZiui, BPK 67 straipsnio 4 dalis ir
kt.). Remiantis BK 5 straipsniu atsakomybe gali bUti taikoma ir liZ trukdyrnl:\; sias pareigas atliekantiems asmenims tiZsienyje. Tokiais atvejais
vertinama, ar sie asmenys, jl! teisinis statusas ir atliekamos funkcijos
prilygsta atitinkamoms Lietuvos Respublikos pareigybems.
7. T e i s e j a s - Lietuvos Respublikos pilietis, Konstitucijos ir Teisill\l istatymo (Valstybes zinios, 2002, Nr. 17 -649) nustatyta tvarka paskirtas
eiti teisejo pareigas, prisiek~s ji paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Tai bendrosios kompetencijos teismo, specializuoto
teismo arba Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisejas. Siuo
metu istatymais yra isteigta ir veikia viena specializuoi\l administracinitt teisml! sistema, kuril:\; sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas ir apygardl! administraciniai teismai. Teismtt vadovai (teismo
pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, teismo skyriaus pirmininkas) taip pat yra teisejai, atliekantys papildomas atitinkamo organizacinio darbo funkcijas.
Lietuvos Auksciausiojo Teismo teisejai skiriami ir atleidZiami Seimo nutarimu pagal Respublikos Prezidento teikiml:\;. Lietuvos apeliacinio teismo teisejai Seimo pritarimu skiriami Respublikos Prezidento
dekretu. Kii\l bendrosios kompetencijos teisml! ir specializuoi\l teismtt
teisejai skiriami Respublikos Prezidento dekretu. Del kiekvieno teisejo skyrimo turi buti gautas TeiseN tarybos patarimas. Teisejl! valdzios
vykdant teisinguml:\; simboliai yra mantija ir zenklas su Lietuvos valstybes herbu.
Teismtt paskirtis - igyvendinti teisinguml:\;. Teismai sprendimus
byiose priima Lietuvos Respublikos vardu. Siuos sprendimus gali perziureti tik teismas ir tik istatyml! nustatyta tvarka. Apylinkes teismas
Yra pirmoji instancija: I) civilinems byloms, istatymtt priskirtoms jo
141
Specialioj j dalis, XXXIV skyrius
koiTlpetencijai; 2) baudziamosioms byloms, istatymq priskirtoms

koiTlpetencijai; 3) hipotekos teisejq kompetencijai priskirtoms
4) administraciniq teises pazeidimq byloms, istatymq priskirtoms .
koiTlpetencijai; 5) byloms, susijusioms su sprendimq ir nucJsoren1<1Zi
vykdymu. {statymq nustatytais atvejais apylinkes teismo teisejai
ka ikiteisminio tyrimo teisejo, vykdymo teisejo funkcijas, tam
funJ<cijas, susijusias su administraciniq (teises pazeidim\l) bylq
Apygardos teismas yra: 1) pirmoji instancija civilinems byloms,
mq priskirtoms jo kompetencijai; 2) pirmoji instancija balld:i~l:amos1otil
byloms, istatymq priskirtoms jo kompetencijai; 3) apeliacine in<tt""'"'
byloms del apylinkiq teismq sprendimq, nuosprendziq, nutarCiq,
tarim\! ir isakymq. Apygardq teismq teisejai taip pat atlieka tam
funJ<cijas ikiteisminiame tyrime. Lietuvos apeliacinis teismas: 1)
apel iacine instancija byloms del apygardq teismq sprendimq, nwostJ1re1
dzitL nutarciq, nutarimq ir isakymq; 2) nagrineja prasymus del u..,.,,..,u,,.
vals tybiq ir tarptautiniq teismq bei arbitra2q sprendimq pripazinimo
vykdymo Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinio teismo
taip pat atlieka tam tikras funkcijas ikiteisminiame tyrime.
Auldciausiasis Teismas yra vienintelis kasacines instancijos
isiteisejusiems bendrosios kompetencijos teismq sprendimams,
prendziams, nutartims, nutarimams ir isakymams perziureti. Sis
fommoja vienod~ bendrosios kompetencijos teismq praktik~ ,.. .,~.,,...,.
ir taikant istatymus ir kitus teises aktus. Tam AuksCiausiasis ~v""""
skelbia skyriq plenariniq sesijq nutartis, taip pat trijq ir isplestiniq
tyni q teisejq kolegijq nutartis, del kuriq paskelbimo pritare u"'-'~ull.
atitinkamo skyriaus teisejq, analizuoja teismq praktik~ taikant
mus ir kitus teises aktus ir teikia rekomendacinius isaiskinimus.
Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija arun11111111
tracinems byloms, istatymq priskirtoms jo kompetencijai, spr~sti.
tuvos vyriausiasis administracinis teismas yra: l) pirmoji ir SU .....u..,.
instancija administracinems byloms, istatymq priskirtoms jo
tencijai; 2) apeliacine instancija byloms del apygardq adJmll1isltrac:m:il
teisflll! sprendimq, nutarimq ir nutarCiq; 3) apeliacine instancija
nistraciniq teises pazeidimq byloms del apylinkiq teismq
4) instancija, istatymq nustatytais atvejais nagrinejanti prasymus
proceso atnaujinimo uzbaigtose administracinese bylose, p."""' ......
administraciniq teises pazeidimq bylas. Sis teismas formuoja
d~ administraciniq teismq praktik~ aiskinant ir taikant istatymus
kitus teises aktus. Tam Lietuvos vyriausiasis administracinis teu;mat~
I) skelbia sio teismo plenarines sesijos priimtus sprendimus, nut,rirnl'll
ir m.ttartis, trijq teisejq kolegijq ir isplestiniq penkiq teisejq ""'"""'~J'II
142
specialioji dalis, XXXIV skyrius
231 straipsnis
priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, del kuri4: paskelbimo pritare dauguma sio teismo teisejlJ:, taip pat visus sprendimus del norminilJ:
administraciniq aktq teisetumo; 2) analizuoja administraciniq teismq
praktikllc taikant istatymus ir kitus teises aktus ir teikia rekomendacinius
isaiskinimus.
Teismai, vykdydami teisingum'l_, yra nepriklausomi nuo kitq valstybes valdzios institucijlb pareigiin4:, politini4: partij4:, politini4: ir visuomeninill organizacij4: ir kitq asmenlJ:. Teisejai, vykdydami teisingurn'l,
veikia nesaliskai ir klauso tik istatym4:, yra nepriklausomi nuo proceso
dalyvi4:, teismq administracijos, kitq teisej4:, valstybes valdZios institucijlJ:, pareigiin4: bei kitq asmenlJ:.
8. P r o k u r or a s - Lietuvos Respublikos pilietis, Prokuratiiros
istatymo (Valstybes zinios, 2003, Nr. 42-1919) nustatyta tvarka paskirtas
eiti prokuroro pareigas, prisiek~s Lietuvos valstybei: Lietuvos Respublikos generalines prokuratiiros prokuroras, apygardos prokuratiiros prokuroras, apylinkes prokuratiiros prokuroras, be kita ko, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, jo pavaduotojas, Generalines
prokuratiiros departamento vyriausiasis prokuroras, jo pavaduotojas,
sios prokuratiiros skyriaus vyriausiasis prokuroras, jo pavaduotojas,
apygardos vyriausiasis prokuroras, jo pavaduotojas, apylinkes vyriausiasis prokuroras, jo pavaduotojas. Generalini prokurorll septyneriems
metams dekretu skiria ir is pareigq atleidZia Respublikos Prezidentas
Seimo pritarimu. Generalinio prokuroro pavaduotojus septyneriems
metams dekretu skiria ir is pareigq atleidzia Respublikos Prezidentas
generalinio prokuroro teikimu. I kitas prokuroro pareigas isakymu
skiria generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos teikimu. Prokurof4: atributai yra prokuroro mantija su simboliu - Lietuvos
valstybes herbu, prokuroro pa:lymejimas, prokuroro zenklas, garbes ar
kiti pasi:lymejimo zenklai. Prokuroro asmens tapatyb~ patvirtina ir teis~ veikti pagal istatymus suteikia prokuroro pa:lymejimas ir prokuroro
zenklas. Prokuroras teismo posedyje devi prokuroro mantijll su simboliu - Lietuvos valstybes herbu.
Prokuratiira yra valstybes institucija, padedanti uztikrinti teisetumll
\r teismui vykdyti teisingumllc. Prokuratiira: 1) organizuoja ikiteismini
tyrimll ir jam vadovauja; 2) atlieka ikiteismini tyrimll ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; 3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigiin4:
veiklll baudziamajame procese; 4) palaiko valstybini kaltinimll baudziamosiose by lose; 5) kontroliuoja nuosprendzi4: pateikimll vykdyti ir
j4: vykdymlb 6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo istaig4: veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas ir t. t.
143
Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir

so tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymtt.
vivaldybitt institucijoms ir istaigoms, jl! pareigiinams ir tarnautci111
politinems partijoms ir politikams, visuomeninems orj~arnn:tcrjorllli
visuomenes informavimo priemonems, kitiems fiziniams ir juridinia
asmenims draudZiama duoti prokuratiirai istatymuose nenustatytq
vedimtt ar iPareigojimtt arba kitaip kistis i prokurortt veiklll_.
9. I kite ism in i o t y rim o pare i g ii n as - 1) ikilteis;mil
tyrimo istaigoje dirbantis asmuo, kuris sios istaigos ar jos
vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo
mus. Ikiteisminio tyrimo istaiga yra policija, Valstybes sienos
tamyba, Specialil!itt tyrimtt tamyba, Karo policija, Valstybes
departamentas, Finansinitt nusikaltimtt tyrimo tamyba, Lietuvos
publikos muitine, Priesgaisrines apsaugos ir gelbejimo rlPln<>rt<>rnpr,t
kai tiriamOS nusikalstamOS veikOS, isaiskejusiOS SiOmS ll.11>LJLLUI1j\J1U"'J
liekant tiesiogines funkcijas, numatytas jtt veikllt cgJti1utctJtlu\JJi1ltn.a~
istatymuose; 2) isplaukusio tolimojo plaukiojimo jiiros laivo
- del laivo igulos naritt ir keleivitt nusikalstamtt veiktt, padaryitt
mojo plaukiojimo metu, Kalejimtt departamento pareigiinas,
kardomojo kalinimo ar pataisos istaigos direktorius arba jtt
pareigiinas - del siose istaigose padaryttt nusikalstamtt veiktt.
Ikiteisminio tyrimo istaigtt ir pareigiintt uzduotis yra siekti
nusikalstamll_ veiklt padariusi asmeni ir tokios veikos aplinkybes.
teisminio tyrimo pareigiinas, atlikdamas ikiteismini tyrim'l, turi
atlikti vi sus BPK numatytus veiksmus, isskyrus tuos, kuriuos gali
ti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisejas.
10. Ad v o kat as - Lietuvos Respublikos ar kitos

istatyme (Valstybes zinios, 2004, Nr. 50-1632) nurodytos valstybes
sio istatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos advokatiiros
zintas advokatu. Advokattt veikla yra teisinitt paslaum teikimas:
konsultacijos (patarimai teises klausimais ), teisin~ reiksm~ turincitt
kumenttt rengimas, atstovavimas teises klausimais, gynyba ir
vimas byltt procese. Advokatas turi teis~ teises akttt nustatyta
teikti bankroto, restruktiirizavimo, turto ir palikimo adJmiitis1:raton:a1
lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto
tinio, patentinio patiketinio paslaugas, biiti arbitru, tarpininku,
ju ar teises ekspertu, kai sprendziami komerciniai gincai. Teis~
advokato veikla turi advokatas, kuris sio istatymo nustatyta tvarka
tuvos advokatiiros sprendimu yra irasytas i Lietuvos praktikuoj
advokattt sll_rasll_ ir turi Lietuvos advokatiiros isduotll_ teisingumo
144
231 straipsnis
tro nustatytos formos teises verstis advokato veikla liudijim::t. Lietuvos

advokatiira tokiam advokatui taip pat isduoda advokato pazymejim::t.
11. Ant s to 1i s - Lietuvos Respublikos pilietis, Antstolil! istatymo (Valstybes zinios, 2002, Nr. 53-2042) nustatyta tvarka teisingumo ministro paskirtas eiti antstolio pareigas ir prisiek~s. Antstolis irasomas
i Lietuvos antstolil! s::tras~ jam isduodamas liudijimas, patvirtinantis
teis~ vykdyti antstolio veikl~ ir antstolio patymejimas bei zenklas.
Teisingumo ministras Lietuvos antstolil! S::tras::t skelbia ,Valstybes ziniose". Antstoliams valstybe suteikia teis~ ir pareig::t atlikti vykdomlJ.il!
dokumen!l! vykdymo, faktinil! aplinkybil! konstatavimo, dokumen1\l perdavimo ir kitas istatyml! nustatytas funkcijas. Antstolis privalo:
1) vykdyti istatyml! nustatytus vykdomuosius dokumentus; 2) teismo
pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes; 3) teismo pavedimu perduoti ir iteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir
juridiniams asmenims. Antstolis teises ak!l! nustatyta tvarka gali teikti
sias paslaugas: 1) saugoti (administruoti) turt::t vykstant vykdymo procesui; 2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir iteikti dokumentus
Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teikti teisines konsu1tacijas ir patarimus teises klausimais; 4) aukciono tvarka realizuoti ikeist::t kilnojam~i tut14;
5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.
12. T a r p t a u t i n i s b a u d z i a m a s i s t e i s m a s yra
Tarptautinio baudziamojo teismo statutu, priimtu Jungtinil! Taui\l diplomatineje igaliotlJ.il! atstoV\l konferencijoje 1998 m. liepos 17 d. Romoje
(toliau- Statutas), isteigtas Tarptautinis baudZiamasis teismas. Tai nuolatine institucija, igaliota vykdyti savo jurisdikcij::t asmenims uz labai
sunkius, tarptautin~ bendrij::t vercianCius susiriipinti nusikaltimus, nurodytus siame Statute, ir papildanti nacionalin~ baudziam~::tjurisdikcij::t.
Lietuvos Respublika ratifikavo Statut::t 2003 m. (Valstybes zinios, 2003,
Nr. 49-2156). Teismo jurisdikcijai priskiriami sie nusikaltimai: a) genocidas; b) nusikaltimai zmoniskumui; c) karo nusikaltimai; d) agresija.
Teismas gali vykdyti savo jurisdikcij::t Statute numatytomis s::tlygomis,
jei i sio Teismo prokuror::t del bent vieno mineto nusikaltimo kreipesi
valst)rbe Statuto salis, Jungtinil! Taui\l Saugumo Taryba, arba prokuroras tyrim::t del tokio nusikaltimo pradejo savo iniciatyva. Prokuratiira
veikia nepriklausomai kaip savarankiskas Teismo padalinys.
13. Apie tar pta uti n ~ t e i s min~ ins tit u c i j ::t plaCiau ir.
145
14. Pagal komentuojamll straipsni atsakoma tik uz trukdymll

krecios baudziamosios, civilines, administracines ar tarptautines
nes instancijos jurisdikcijai priklausancios by los ikiteisminiam
ar nagrinejimui arba konkreCioje byloje priimtq sprendimq vvl<-thrnu
Del to veiksmai, kuriais, pavyzdziui, siekiama apskritai mo,tinrinir>.
susilpninti baudziamllsias teisines represijas kokios nors kal:eg1oni
baudziamosiose bylose ar apskritai keisti baudZiaml\.ill politik~t
atitinkamq civilinilb administraciniq bylq nagrinejimo praktikll,
lavimai keisti teismlb teisesaugos institucijq vadovus, bendro
prasymai, kritika, patarimai ir pan., nera BK 231 straipsnyje
sudeCiq potyrnis.
15. {statymas nepateikia net orientacinio trukdymo budq

todel bet kuris trukdymas gali biiti kvalifikuojamas pagal mine~
straipsni. Kita vertus, trukdymas pagal BK 231 straipsni - tai ne
poveikis teisejo, tarptautines teismines institucijos pareigiino, taip
prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigiino, advokato ar antstolio
bet veiksmai, kuriais trukdoma ar gali buti sutrukdyta minetq
procesinei profesinei veiklai. Del to kiekvienu atveju biitina
konkretq trukdymo laipsni, issiaiskinti, ar buvo realios prielaidos
trukdyti minetai veiklai, antraip veika gali buti pripazinta
(apie tai plaCiau ir. BK 37 straipsnio komentarq).

16. {statyme yra isvardyti visi asmenys, trukdant kuriq pn>cestn
profesinei veiklai jiems vykdant konkretq ikiteismini tyrimll, teismo .
vykdymo procesll gali atsirasti pagrindas taikyti BK 231 straipsni.
bandoma paveikti ne minetus asmenis, bet kitus isvardytq mstttuciJII
darbuotojus (pavyzdziui, teismo posedZio sekretorf~?, teismo
vedejll, teisejo, prokuroro, advokato padejejll), BK 231 straipsnis
taikytinas.
17. Remiantis sisteminiu BK 231 straipsnio l ir 2 daliq nuostatq
kinimu, darytina isvada, kad formuluote ,bet kokiu biidu" (l dalis)
bet kuriuos trukdymus, isskyrus ,sm~ ar kitokill prieva~" (2 dalis).
18. Pagal BK 231 straipsnio l dali kvalifikuotinas trukdymas
sejui, tarptautiniq teisminiq institucijq pareigiinui, taip pat OfClkurorQtl
ikiteisminio tyrimo pareigiinui, advokatui ar antstoliui, kai mineti
menys bandomi paveikti prasymais, pazadais, patarimais, itikinej
nurodymais, reikalavimais, psichologinemis akcijomis ir pan.
mai, reikalavimai gali biiti sustiprinti pazadais suteikti paslaugas,
silyginti" ir pan.
Trukdymu gali buti siekiama kaltininkui (ar kitiems alll'-''11""'
palankaus, bet nepagristo, neteiseto sprendimo, taip pat gali buti
146
231 straipsnis
kiama pasunkinti atski11! asmenq teisin~ padeti, atsakomyb~, prasoma

apklausti (ar neapklausti) kuriuos nors liudytojus, kitaip ivertinti surinktus irodymus ir pan. Jei tokie prasymai arba skundai pateikiami
oficialiai, laikantis proceso reikalavimq, tai nera neteisetas poveikis ar
trukdymas, taip pat nelaikytini trukdymu ir pranesimai apie naujas faktines bylos aplinkybes, naujus irodymus, prasymai atleisti kaltininkflc
nuo baudziamosios atsakomybes ir perduoti kaltininkll.jll atsakomybei
pagallaidavimll ir pan.
19. Advokatui gali buti trukdoma, pavyzdziui, verciant ji pasyviai
atlikti ar is viso neatlikti profesines gynejo pareigos, apskritai atsisakyti
ginti kaltininkll. ir pan.
20. Trukdoma gali biiti ir netiesiogine, paslepta forma, pavyzdZiui,
prasoma isspr~sti bylll.pagal istatymll.kartu nurodant, koks sprendimas,
procesinis veiksmas, kaltininko nuomone, turetq buti priimamas (atliekamas ). Tokie veiksmai vertintini kaip pasikesinimas padaryti veikll.,
numatytll BK 231 straipsnio 1 dalyje, net jeigu poveiki darancio asmens
nurodymai, prasymai sutaptq su priimtu sprendimu ar atliktu procesiniu
veiksmu. TaCiau tokiais atvejais, atsizvelgiant i trukdymo budus, priemones, poveikio atkaklumll., intensyvumll ir kitas aplinkybes, galetq
biiti svarstoma, ar tokia veika nevertintina kaip mazareiksme (apie tai
Prasymai, nurodymai ir pan. ,spr~sti bylll. pagal istatymll.", nesusieti
su kokiais nors konkreciais reikalavimais ar Sll.lygomis, nera trukdymas
BK 231 straipsnio prasme.
Jei trukdymas susij~s su pasiiilymu priimti materialines vertybes
ar su pazadais ,atsilyginti", suteikti kokias nors paslaugas ar naudll. ir
pan., o kaltininkas su BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis
nera susij~s tamybiniais, pavaldumo ar kitais panasiais rysiais, veika
kvalifikuotina pagal BK 231 straipsnio 1 ar 2 dalis ir BK 227 straipsni.
21. Trukdymu BK 231 straipsnio 1 dalies prasme gali biiti pripazistami ir piketai ar panasus veiksmai prie teismq, ikiteisminio tyrimo
institucijq, advokatq, antstoliq konto11! (biurq), kuriq tikslas - daryti
poveiki sprendimq priemimui ar vykdymui konkrecioje byloje.
Bendro pobudzio patarimai, reikalavimai, kritines pastabos ir pan.,
teikiami ne del konkreCios bylos proceso ir jo rezultatq, nelaikytini
trukdymu BK 231 straipsnio prasme.
22. Trukdyti BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytq asmenq procesinei, profesinei veiklai gali buti bandoma zodziu, rastu, kitokiais (konkliudentiniais) veiksmais. Tai gali daryti pats kaltininkas ar per minetq
asmenl! seimos narius ar artimus giminaicius, pazistamus, bendradar147
bius, proceso dalyvius, institucijll techninius darbuotojus ir pan.,

gali buti pripazinti bendrininkais padarant BK 231 straipsnyje
tus nusikaltimus.
23. Trukdoma gali buti teismo, ikiteisminio tyrimo, prokuratfuos
kitoje tamybineje ar netamybineje aplinkoje, nepasibaigus '"-""""'u
niam tyrimui, bylos teisminiam nagrinejimui ar dar neivykdzius
sejusio teismo sprendimo.
24. Tendencingos publikacijos ziniasklaidoje, televizijos laidos
pan., kryptingai formuojancios isankstin~ visuomenes nuomon~
teismo sprendimo byloje, organizuojami piketai, bado akcijos
teismo, prokuramros, demonstruojami plakatai, kuriuose
neteiseti reikalavimai del konkreCios bylos, kurioje vyksta .........,.,,...,
nis tyrimas ar teisminis nagrinejimas, konkretiems ikiteisminio
pareigunams, teisejams, prokurorams, advokatams ar antstoliams
teismo priimtl! sprendimll nevykdymo, sudaro teisines prielaidas
ti klausim'l del BK 231 straipsnio 1 dalies taikymo, jeigu tokill
turinys ir intensyvumas sunkina atitinkamll pareim atlikim'l.
25. Trukdymas yra kvalifikuotas, kai jis sustiprinamas smurtu
kitokia prievarta (BK 231 straipsnio 2 dalis ).
26. S m u r t a s pagal komentuojamo straipsnio 2 dali apima
ir psichini smurt'lpries komentuojamo straipsnio 1 dalyje isvardytus
menis. F i z i n i s s m u r t a s yra, pavyzdziui, smugio i veid'l
mas, pareiguno zenklo nuplesimas, spyris ir pan. Jei tyCia sunkiai ar
sunkiai sutrikdoma nukentejusiojo sveikata, veika kvalifikuojama
nusikaltimlb numatytl! BK 231 straipsnio 2 dalyje ir BK 135 stra1ips1tU
2 dalies 10 punkte ar BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, sutaptis.
27. Psi chin is s m u r t as - tai grasinimai panaudoti
smuft'lpries komentuojamo straipsnio 1 dalyje isvardytus asmenis
seimos narius arba artimus giminaiCius, sunaikinti ar suzaloti jll
Grasinimai gali buti isreiskiami zodZiu, rastu, rankll judesiais ir t.
Grasinama gali buti tiesiogiai ar per tarpininkus (pastarieji byloje
buti pripazinti bendrininkais), viesai, pavyzdziui, teismo posedzill
leje, ar nedalyvaujant tretiesiems asmenims, savo ar kitl! asmenll
ir pan. BK 231 straipsnio 2 dalis apima grasinim'l nuzudyti ar
sutrikdyti zmogaus sveikat'l. Kaip psichinis smurtas vertintinas ir
231 straipsnio 1 dalyje nurodytl! asmenll santazas siekiant trukdyti
procesinei, profesinei veiklai. Santafu gali buti laikomas nr~'c'"""'IU
pagarsinti tokias zinias, kurias santazuojamas asmuo stengiasi ISsau:gol
paslaptyje. Jos gali buti tiesiogiai susijusios su tais asmenimis,
148
231 straipsnis
procesinei, profesinei veiklai trukdoma, arba su jq seimos nariais ar

kitais jiems artimais zmonemis, del kuriq padeties, likimo jie jaudinasi. Zinios, kurias grasinama paskelbti, gali hiiti pagristai zeminanCios
minetq asmenq garb~, orum~ taciau gali hiiti ir isgalvotos paties kaltininko. Priklausomai nuo ziniq pobudzio, grasinimai paskelbti jas bent
vienam zmogui taip pat gali buti vertinami kaip santazas.
28. K i t o k i a p r i e v art a - tai, pavyzdZiui, veiksmai, kuriais
siekiama apriboti asmenq judejimo laisv~, neteisetai atimti laisv~, pagrobti, sunaikinti byl~ jos dokumentus (medziagll), irodymus.
29. Trukdoma paprastai aktyviais veiksmais, taciau gali biiti trukdoma ir pasyviu elgesiu (neveikimu). Lietuvos AukSCiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad baudZiamoji atsakomybe pagal BK 231 straipsnio
1 dali kyla ir tada, kai kaltininkas pasyviai trukdo antstoliui atlikti tarn
tikrus veiksmus, kuriais siekiama istatymo nustatyta tvarka vykdyti teismo sprendiml:Jc(zr. kasacines nutartis Nr. 2K-188/2007, Nr. 2K-47/2009).
30. Trukdymo teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareiglino,
advokato ar antstolio veiklai nusikaltimo sudetis yra form a I i o j i, todel ji laikoma baigta atlikus veikl:Jc. Veikai kvalifikuoti neturi reiksmes,
ar kaltininko atlikti veiksmai kaip nors sutrukde teisejo, tarptautines
teismines institucijos pareiglino, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareiguno, advokato ar antstolio veiklai, ar buvo pasiekti kaltininko tikslai.
31. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta, kad: 1) atlieka neteisetus, pavojingus veiksmus, kuriais siekia sutrukdyti kurio nors is BK
231 straipsnio I dalyje nurodytq asmenq teisetai procesinei, profesinei
veiklai; 2) jo atliekami veiksmai gali sudaryti realias galimybes sutrukdyti minetai veiklai; 3) asmuo, kuriam trukdoma, yra kompetentingas
priimti atitinkamll_ kaltininko siekiaml:Jc sprendimll_ ikiteisminiame tyrime, teisminiame nagrinejime, vykdyti teismo priimtl:Jc sprendimll_ ir pan.
Kaltininkas atlieka veiksmus, trukdancius minetai procesinei, profesinei veiklai, tai suvokdamas.
32. Tikslas BK 231 straipsnio I dalies dispozicijoje tiesiogiai nenurodytas, taCiau visomis trukdymo formomis turi hiiti siekiama teisejui, tarptautines teismines institucijos pareigunui, ikiteisminio tyrimo
pareigunui, advokatui ar antstoliui sutrukdyti atlikti jq apibreztas pareigas, veiksmus, priimti sprendimus ir pan., t. y. kryptingai siekiama
sutrukdyti jiems veikti. Kaltininko tikslq igyvendinimas atsakomybei
Pagal BK 231 straipsni reiksmes neturi; i tai atsizvelgiama parenkant
ir skiriant bausm~.
149
33. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti .....,~....,....

mas, sulauk~s 16 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo
34. Trukdyti teisejo, tarptautines teismines institucijos ~-'"'"'!;>UUI
taip pat prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigiino, advokato ar
lio veiklai asmuo gali ir pasinaudodamas savo tamybine padetimi.
trukdymas gali pasireiksti ivairiomis formomis. Trukdyti asmuo
atlikdamas veiksmus, kurie yra arba nera jo kompetencija. Darantis
veiki asmuo gali nurodyti savo pareigas arba jo padetis gali biiti ir
zinoma teisejui, ikiteisminio tyrimo pareigiinui, advokatui ar antst<lli1
kurio veiklai trukdoma. Sistemiskai aiskinant piktnaudziavimq_
228 StraipSlliS) if SiO StfaipsniO fiUOStataS, trukdymaS f111\.Llll<1llll,1<11.J~G
tamybine padetimi teisines reiksmes baudziamajai atsakomybei gali
reti tada, kai trukdymq_ patiriantis teisejas, ikiteisminio tyrimo
nas, prokuroras, advokatas ar antstolis yra kaip nors priklausomas
neteisetq_ poveiki darancio (trukdanCio) asmens. Toks asmuo,
dziui, gali biiti: 1) teisejo atzvilgiu - aukstesnes teismines ,u., .....,,. . ,_,
teisejas, vadovas, teismo skyriaus, kuriame dirba trukdymq_ n!>tiri<>nt
teisejas, pirmininkas, Seimo narys, Respublikos Prezidento patareid
Naciona1ines teismq administracijos atstovas; 2) ikiteisminio
pareigiino atZvilgiu - ikiteisminio tyrimo istaigos vadovas, pnlkttrolra
3) advokato atZvilgiu- Advokattt tarybos narys, pirmininkas; 4)
atzvilgiu - Antstoliq riimq pirmininkas. Trukdyti ir piktnaudZiauti
tamybine padetimi gali asmuo, nuo kurio teisejas, prokuroras,
nio tyrimo pareigiinas, advokatas ar antstolis, kuriq veiklai tn.lutf\n
nera priklausomas del einamq pareigq ar atliekamos veiklos. Toki
dymq_ gali atlikti Seimo nariai, parlamentiniq partijq lyderiai,
kos Prezidento patarejai, Nacionalines teismq administracijos
kiti asmenys, kuriq tamybine padetis teikia galimybiq daryti realq
ki minetai procesinei, profesinei veiklai. Toks trukdymas
kaip veiktt, numatyht BK 231 ir BK 228 straipsniuose, sutaptis.
Kiht asmenlb einanciq atitinkamas (net ir aukstas) tamybines
reigas ir trukdanCiq teisejo, ikiteisminio tyrimo pareigiino,
advokato ar antstolio veiklai, taCiau jokiais tamybiniais rysiais ar
nybine itaka nesusijusiais su tuo teiseju, ikiteisminio tyrimo
prokuroru, advokatu ar antstoliu, kurio veiklai trukdoma (arba su

giminaiCiais ar artimais zmonemis), veiksmai (veika) kvalifikuojami
35. Baudziamoji atsakomybe pagal BK 231 straipsni kyla ir tais
jais, kai, pavyzdZiui, kaltininkas trukdo antstoliui vykdyti teismo
dimq_ motyvuodamas tuo, kad, kaltininko nuomone, teismo cnJpn,fllftlll
150
231-232 straipsniai
yra neteisetas, nepagristas. Lietuvos AuksCiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nusikaltimui kvaliftkuoti pagal BK 231 straipsnio 1 dali faktines aplinkybes, susijusios su teismtt sprendimtt priemimu ir jlt turiniu,
nera reiksmingos. Taikant BK 231 straipsnio 1 dali laikoma, kad pareiguno, kuriam buvo trukdoma atlikti sio straipsnio 1 dalies dispozicijoje
nurodytas pareigas, sprendimtt pagqstumo ir teisetumo sioje dispozicijoje numatyta nusikaltimo sudetis neapima (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-763812005). Del to isiteisej~ teismo sprendimai negali biiti nevykdomi ar
trukdoma juos vykdyti kvestionuojant j\.t teisetum!l ar pagristum!l.
36. Trukdymas teisejo, prokuroro, tarptautines teismines institucijos
pareiguno, ikiteisminio tyrimo pareigiino, advokato ar antstolio veiklai
pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkitt, o kvalifikuotas trukdymas teisejo, prokuroro, tarptautines teismines institucijos pareigiino, ikiteisminio tyrimo pareigiino, advokato ar antstolio veiklai
pagal BK 11 straipsnio 4 dali- prie apysunkitt nusikaltimtt (apie tai
37. Trukdymas teisejo, prokuroro, tarptautines teismines institucijos
pareigiino, ikiteisminio tyrimo pareiguno, advokato ar antstolio veiklai
(231 straipsnio 1 dalis) baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba
laisves apribojimu, arba laisves atemimu iki dvejtt meh!; kvalifikuotas
trukdymas teisejo, prokuroro, tarptautines teismines institucijos pareigiino, ikiteisminio tyrimo pareigiino, advokato ar antstolio veiklai
(231 straipsnio 2 dalis) - bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki
ketveritt mettt.
232 straipsnis. Nepagarba teismui

Tas, kas viesai veiksmu, zodziu ar rastu uzgauliai pazemino teisingum:t
vykdancius teism:t ar teisej:t del jq veiklos,
baudziamas bauda arba arestu, arba Iaisves atemimu iki dvejq metq.
1. Pabreztina, kad konstitucine teismtt ir teisejtt priederme- vykdyti

teisingum!l, o teismtt ir teisejtt nepriklausomumo vykdant teisingumlt
Principas lemia atitinkamlt teisini teisejo statuslt. Konstitucinis Teismas
1999 m. gruodzio 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimuose yra konstataV<rs, kad teisejas pagal jo atliekamas pareigas negali biiti priskirtas prie
valstybes tamautoj\.t, nes teismine valdzia sudaroma ne politiniu, bet
Profesiniu pagrindu. Todel teismtt praktiklt formuoja tik patys teismai,
taikydami teises normas (Valstybes zinios, 1999, Nr. 109-3192; 2001, Nr.
62-2276).
151
IS Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtinto teismlb teisejq

priklausomumo vykdant teisingum:t ir teisinio saugumo principo
teismlb teisejq apsaugos nuo bet kokio neteiseto poveikio ar itakos
peratyvas. Todel valstybes pareiga yra veiksmingai saugoti
teisejus nuo neteiseto poveikio ar itakos, uztikrinti jtt pasitikejim:t
valstybe (kurios teismin~ valdzi:tjie vykdo) ir teise (kuria ren1damt4
igyvendina savo priederm~). Viena is teismlb teisejtt
garantijq yra jtt garbes ir orumo apsauga baudZiamosiomis '"'o"u~'ll
priemonemis nuo nepagarbos, pazeminimo. Minet:t valstybes
saugoti teismus, teisejus nuo neteiseto poveikio ar itakos privalo
vendinti ir patys teismai, vykdydami teisingum:t ir tinkamai
istatymus. Pabreztina, kad Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos
nutarime yra konstatav~s, jog teismtt ar teisejtt nepriklausomumo
rantijos ,nesudaro jokiq prielaidlb kuriomis prisidengdamas
galettt vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidziai nagrinettt
neetiskai elgtttsi su byloje dalyvaujanciais asmenimis, pazeisttt
gaus teises ir orum:t. Teisejai turi saugoti savo profesijos garb~ ir
tiz:t" (Valstybes zinios, 2001, Nr. 62-2276).
Komentuojamo BK straipsnio paskirtis - saugoti teismtt ir
garb~, orumib ginti juos nuo vieso pazeminimo, niekinimo del jq
los vykdant teisingumib taip pat saugoti vis:t teisingumo sistem:t
jos diskreditavimo.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s- teisingumo
teismq, teisejtt autoritetas visuomeneje, profesine reputacija. Ne:oae:a.
teismui, teisejo profesijai sukelia ir psichologini diskomfort:t
todel sio nusikaltimo papildomas objektas- teisejo garbe ar ""''mS!qr,
3. Nepagarbos teismui o b j e k t y vi o j i pus e paprastai
kia aktyviais veiksmais - zodziu, rastu ar fiziniais
veiksmais (pavyzdziui, nuplesiant teisejo grandin~ su Vycio
trenkiant i veidil, spjaunant ir pan.). Nepagarbiis, izeidziantys,
nantys veiksmai, nukreipti i teisej:t ar teisejtt kolegijil, gali
vis:t teismq sistemll_. Viesai uzgauliai gali biiti pazeminti vistt
cijtt bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismai, teisejai, be
BK 232 straipsnyje vartojamos s:tvokos ,teismas", ,teisejas"
Konstitucini Teism:t bei sio teismo teisejus.
4. Uzgauliu pazeminimu BK 232 straipsnio prasme gali biiti
zistamas ir teisejo asmenybes, atskirtt jo savybilb pavyzdziui,
negalios ar profesinio lygio, viesas vertinimas, siurksciai va''""""'''
iPrastas, visuomeneje priimtas elgesio taisykles.
152
232 straipsnis
5. Veiksmai, kuriais isreiskiama nepagarba teismui ar teisejui, gali

buti padaromi teisminio nagrinejimo metu ar kitos bylos proceso stadijos metu, pertraukos teismo posedyje metu ar pasibaigus konkreCios bylos procesui, oficialioje aplinkoje - teismo posedyje, teismo patalpoje,
kitoje viesoje erdveje. Nepagarba teismui, teisejui gali biiti pareiskiama
ir per spaudll, televizijll, radij'l ar kit'l ziniasklaid!l. Veikai kvalifikuoti
pagal BK 232 straipsni teismo, teisejo uzgaulaus pazeminimo vieta ir
laikas neturi esmines reiksmes. Taciau kiekvienu atveju biitina nustatyti, kad nepagarba teismui ar teisejui buvo pareiksta del to, kad jie atlieka
savo priederm~ - vykdo teisingum'l.
6. Pagal BK 232 straipsni kaltininkas traukiamas atsakomyben, jei
uzgauliai pazemino teisingum'l vykdanti teism'l ar teisej!l. Jei tokia
veika padaroma del kokios kitos veiklos, pavyzdziui, teisejo asmeninill poelgill ir pan., atsakomybe gali kilti remiantis BK XXII skyriaus
(,Nusikaltimai ir baudziamieji nusizengimai asmens garbei ir orumui")
nuostatomis.
7. Aiskinant S!lVOk!l ,viesas" BK 232 straipsnio kontekste ture!l!
buti atsizvelgiama i konstitucines nuostatas apie teisml!, teisejll atliekaID!l teisingumo vykdymo funkcijll, lemianCi'l specifini teismll ir teisejll
teisini statusll, teismll ir teisejll nepriklausomumo, teisinio saugumo
principus. Del to teismo ar teisejo pazeminimas del jll veiklos laikytinas vies u, kai teismo ar teisejo (t. y. jo garbes ar orumo) pazeminim'l
mate arba girdejo ar kitaip suvoke bent vienas tretysis asmuo. Jais gali
buti ne tik aplinkiniai zmones, pavyzdziui, teismo posedyje dalyvaujantys asmenys, teisejai, bet ir kiti asmenys bei visuomenes ar valstybes institucijll atstovai, suvok~ teismo ar teisejo uzgaulll pazeminim'l
(ir. kasacine nutarti Nr. 2K-7-385/2006).
8. Viesu veiksmu laikytinas ir apeliacinio ar kasacinio skundo padavimas byloje. Jei skunde S!lmoningai isreiksta aiski nepagarba teisejui,
teismui, tai toki skund'l surasiusiam asmeniui gali biiti taikomas BK
232 straipsnis. Lietuvos Auksciausiojo Teismo Baudziam~ll bylll skyriaus isplestine septynill teisejll kolegija nurode, kad nagrinejant byl'l is
esmes teismo posedzio saleje gali dalyvauti kiekvienas sesiolikos me!l!
sulauk~s asmuo, o su isnagrinetos civilines bylos ir vykdomosios bylos medziaga turi teis~ susipazinti (skaityti rasytin~ bylos medziagll,
~aryti nuorasus ir israsus) bet kuris asmuo, isskyrus atvejus, jei byla
Isnagrineta neviesame teismo posedyje ar teismo nutartimi nustatyta,
~d bylos medziaga neviesa (CPK 9 straipsnio 4 dalis, l 0 straipsnio
I ~r 2 dalys ). Taigi plaCi!lia prasme proceso viesumas reiskia visuomenes
tets~ dalyvauti teismo procese, istatymll nustatyta tvarka gauti ir skelbti
153
SpeciaJioji dalis, XXXIV skyrius
informacij!l apie bylos nagrinejimlt. Apeliacinis skundas nera

dokumentas, t. y. jo turinys yra prieinamas ne tik proceso
ar byl!t nagrinejusiems teisejams. Apeliacini skundlt gavus teisme,
turinys tampa zinomas ir teismo darbuotojams, nesusijusiems su
dziamos bylos nagrinejimu. Vadinasi, apeliacinio skundo
civilineje byloje laikytinas viesu veiksmu BK 232 straipsnio
(ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-7-385/2006).
9. Teismo, teisejo uzgaulaus pazeminimo form!l paprastai
kaltininko intelektualines savybes - kuo zemesnis intelektas, tuo
garesniu, ciniskesniu veiksmu isreiskiama nepagarba teismui,
Auksto intelekto asmenys, siekdami isreiksti savo nepagarb!t
teisejui, paprastai nepazeidzia kalbos taisykliq, jq pasisakymai,
ir pan. is esmes yra nepriekaistingos kalbos, priimtini, taciau ;,,,rtin"'
konkrecias su tais asmenimis susijusias aplinkybes (pavyzdziui,
ar tebesit~sianti nesekming!l tokio asmens bylinejimltsi), taip pat
tinant, kada ir pries klt veiksmai atliekami (pavyzdziui, asmeniui
imtinos kandidatiiros skyrimo i teismo pirmininkus procediiros
atskleidus kaltininko teiginill kontekst!l jie gali biiti pripazistami ,
maziau pavojingais uz atvirus, ciniskus, siurkscius ir pan. pries
.
teism!l nukreiptus veiksmus, jei jie yra padaryti siekiant uzgauliai,
kinamai pazeminti atskiro teismo, teisejo garb~, orum~ profesin~
lifikacij!l arba isreiksti uzgauli!t nepagarblt visai teismll sistemai.
prantama, kad vertinant toki!l paslep~ neretai rafinuot~ n!>oiniit,>
nepagarbos teismui israiskos form!l reikalingos specialistl!
lingvistq, psichologtt ir pan.) isvados, paaiskinimai.
10. Komentuojamo nusikaltimo sudetis - f o r m a 1i o j i,
pats viesas atlikimas veiksmq, kurie yra uzgauliis, zeminantys
teisej!l del jtt veiklos, vertintinas kaip baigtas nusikaltimas.
11. BK 232 straipsnyje itvirtintas absoliutus draudimas reiksti

garblt teismui ar teisejui del jll veiklos vykdant teisingum!l. Todel
mo ar teisejo pazeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai
ar teisejas netinkamai vykde savo pareigas (pavyzdziui, nepagristai
t~se bylas nagrinejim~ aukstesne teismine institucija panaikino
ar teisejo sprendimlt ir pan.). Pagal Konstitucijos 28 straipsni,
teises ir laisves turi biiti igyvendinamos ir ginamos istatymtt
tvarka, nepazeidziant kitl! asmentt teisill ir laisvitt. Si konstitucine
tata privaloma visiems teisinill santykitt subjektams.
12. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e

reiskia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas supranta, kad jo
veiksmai yra viesi, pavojingi, ir viesais veiksmais uzgauliai oa:zernn:
154
232 straipsnis
teism<t ar teisej<t, menkina ar griauna teismo ar teisejo, apskritai teismll

autoritet<t, arba kartu pazeidzia ir konkretaus teisejo garb~ bei orum<t,
ir kad jis tai daro del teismo, teisejo veiklos vykdant teisingumft. Suprasdamas savo veiksmus, kaltininkas siekia kaip tik viesai parodyti
nepagarb<t teismui.
13. Motyvas ir tikslas nera biitini nepagarbos teismui nusikaltimo
sudeties subjektyvieji pozymiai. Motyvai gali biiti asmeninis nepalankus ar net priesiskas, zeminantis poziiiris i atskir<t teisej<t, teisejll kolegij<t, teism<t ar apskritai i teismll sistem<t, taip pat pykcio, neapykantos
jausmas atskiram teisejui, teismui, apskritai teisejams ar teismams del
jtl veiklos. Nors tikslas nera biitinas sudeties pozymis, taciau is nepagarbos teismui esmes darytina isvada, kad veiksmais, kuriuos atlieka
kaltininkas, siekiama viesai isreiksti nepagarb<t teismui, teisejui (ar apskritai teisejams) del jll veiklos.
14. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 met\l fizinis asmuo, vykstancio ar buvusio kokios nors
bylos proceso dalyvis arba asmuo, nesusij~s su vykstanciu konkrecios
by los procesu, stebintis teismo proces<t ar siaip pasalinis asmuo.
15. Nepagarba teismui pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriama
prie nesunkill nusikaltimll (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
16. Nepagarba teismui baudziama bauda arba arestu, arba laisves
atemimu iki dvejll met\l.
155
233 straipsnis. Poveikis liudytojui, nukentejnsiam asmeniui, e '

pertui, specialistui ar vertejni
1. Tas, kas bet kokin biidn sieke paveikti lindytojll, nukentejns! asm
ekspertll, specialist~t ar vertejll, kad sie ikiteisminio tyrimo metn, teis
arba Tarptantiniame baudziamajame teisme ar kitoje tarptantin
teismineje institucijoje dnotq melagingns parodymus, isvadas, paaii
nimns ar neteisingai isverstq, arba trukde jiems pagal saukimll atvy'
pas ikiteisminio tyrimo pareigiinll, prokurorll, i teismll arba i Tarpta
tin! bandziamllii teismll ar kitll tarptantin~ teismin~ institncijll,
'.
bandziamas viesaisiais darbais arba banda, arba laisves apriboji ~

arba arestu, arba laisves atemimn iki dvejq metq. (Lietuvos Respubl
2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d. (Valstybes iin
2007, Nr. 81-3309) redakcija)
2. Tas, kas bet kokin biidu sieke paveikti lindytojll, ekspertll, speciaH
ar vertejll, kad sie apkaltos proceso metn Seimo specialiajai tyrimo
misijai ar Seimni dnotq melagingns parodymns, isvadas, paaiskini
ar neteisingai isverstq, arba trnkde jiems pagal sankimll atvykti i
mo specialillill tyrimo komisijll ar Seimll,
bandziamas viesaisiais darbais arba banda, arba laisves apriboji
arba arestn, arba laisves atemimn iki dvejq metq. (Lietuvos Respubli
2004 m. kovo 30 d. istatymo Nr. /X-2093, isigal. 2004 m. balandiio 15 d. (Valstybes iin
2004, Nr. 54-1835) redakcija)
.
"
3. Tas, kas padare sio straipsnio 1 ir 2 dalyse nnmatytas veikas, pana

dodamas smnrtll ar kitokill prievartll, bandziamas arestn arba laisV;
atemimn iki ketveriq metq. (Lietuvos Respublikos 2004 m. kovo 30 d. istatymo
/X-2093, isigal. 2004 m. balandiio 15 d. (Valstybes iinios, 2004, Nr. 54-1835) redakcija)
4. Uz siame straipsnyje nnmatytas veikas atsako ir jnridinis

muo. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. lie
1. Komentuojamame straipsnyje nurodytais nusikaltimais visl! p

rna siekiama, kad baudziamojo persekiojimo, teismo arba apkaltos p
cese atsirastl! neteisinga ar tendencinga informacija. To siekiama dar '
neteisetlt_ poveiki asmenims, pateikiantiems baudziamajam persekio
mui, teismui ar apkaltos procesui svarbios informacijos, arba apskri ,
trukdant pateikti to kilt informacijl\_ byloje. Jei neteisinga ar tendencin '
informacija biina gauta ir itvirtinta procesiniuose dokumentuose lai ,
tis istatyme nustatytos tvarkos, ji igyja irodyml! reiksm~ ir kyla pav,
jus, kad bus suklaidintas ir neteisinga kryptimi nukreiptas ikiteism
156
233 straipsnis
tyrimas, teisminis nagrinejimas arba apkaltos procesas. Neatlikus issamaus ir objektyvaus bylos aplinkybiq tyrimo sudaromos prielaidos
priimti nepagristus, neteisetus procesinius sprendimus, tarp jq net isteisinamuosius arba apkaltinamuosius nuosprendzius, ir t. t. Taigi tokios
veikos trukdytq igyvendinti teisingum~t baudziamosiose, civilinese ir
kitose bylose, diskredituotq teisingumo sistem!l:, tautos atstovyb~ Seim~t.
Kita vertus, siekimas bet kokiu biidu paveikti liudytoj!l:, nukentejusi

asmeni, ekspert!l:, specialist~:t ar vertej!l:, kad sie pateiktq melaging~t infonnacij!l:, yra viena is bendrininkavimo padarant BK 235 straipsnyje
numatytl:l. melagingq parodymq, isvadq, paaiskinimq ir vertimq nusikaltim~t riisiq (kurstymas). Jei BK nebutq komentuojamo straipsnio, baudziamoji atsakomybe uz poveiki minetiems subjektams kiltq uZ bendrininkavim~t (BK 24 straipsnis) padarant BK 235 straipsnyje numatytl:l.
nusikaltim~t.
2. Komentuojamq nusikaltimq o b j e k t a s - faktiniq duomenq

(irodymq) gavimo tvarka, kuri atitinka konstitucinius baudZiamojo, civilinio ir pan. proceso principq reikalavimus ir kuria siekiama pasalinti
neteiset~t poveiki asmenims, turintiems ir perduodantiems informacijl:l.
apie baudziaml:iji persekiojim!l:, byl~t teisme ar padedantiems minet~:t infonnacijl:l. gauti, ivertinti. Taigi istatymu saugoma normali, veiksminga ikiteisminio tyrimo, teismo, tarptautiniq teisminiq institucijq veikla
vykdant teisingum!l:, ginami teisingumo interesai. Papildomas objektas
- minetq proceso dalyviq orumas, garbe, moraline, psichologine nepriklausomybe, o jei poveikis jiems daromas panaudojant smurt<t ar kitoki~tprievart~t- tai ir zmogaus nelieciamybe, sveikata, saugios gyvenimo
s~tlygos bei kiti interesai.
Nusikaltimo, kuriuo siekiama trukdyti Seimo specialiosios tyrimo
komisijos ar Seimo veiklai apkaltos procese, o b j e k t as - politinis
teisingumas.
3. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali biiti daromas tik isvardytiems baudziamojo, civilinio ir pan. proceso santykiq subjektams liudytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertejui.
L i u d y to j a s - tai kiekvienas asmuo, apie kuri yra duomenq, kad
jis zino kokiq nors reiksmes bylai isspr~sti turinciq aplinkybiq (BPK
78 straipsnis). N u k e n t e j ~ s a s m u o - fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padare fizines, turtines ar moralines zalos, ir kuris yra
Pripazintas nukentejusiuoju ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro
nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 28 straipsnio l dalis ). E k s p e r t a s
- asmuo, turintis reikiamq specialiq ziniq ir irasytas i Lietuvos Res-
157
pub1ikos eksperttt Sl:trasll (BPK 84 straipsnio 1 dalis ). S p e c i a 1 i s t

- reikiamll specialill zinill ir igudzill turintis asmuo, kuriam
atlikti objektll tyrimll ir pateikti isvadl:t arba paaiskinimus jo kmnpc~tel
cijos klausimais (BPK 89 straipsnio 1 dalis ). Vert e j as- vertimui
kiamas kalbas mokantis arba neby1ill ar kurci~ll zenklus '"'''r"'"t..,...
asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigiino, prokuroro, ikiteisminio
teisejo ar teismo pakviestas dalyvauti procese BPK nustatyta
(BPK 43 straipsnis).
Sill asmenll teisinis statusas atitinkama proceso tvarka turi
itvirtintas procesiniuose dokumentuose. Jei poveikis BK 233
nyje numatytais budais daromas asmenims, oficialiai ne1m1Jai:int:ie.,
minetais baudZiamojo, civilinio ir pan. proceso santykill subjektais,
233 straipsnis netaikytinas.
4. Nusikaltimti, numatytll BK 233 straipsnio 1 dalyje, o b j e k

v i 0 j i p u s e pasireiskia tokiomis pagrindint!mis formomis: 1)
kokiu biidu (isskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimll)
veikiant nurodytus asmenis, kad jie meluotll duodami atitinkamus
dymus, isvadas, paaiskinimus ar neteisingai isverstll; 2) bet kokiu
(isskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimll) kliudant
tiems asmenims atvykti i minetas teisingumo, teisesaugos 'u"""'"''J""
5. Pagal BK 233 straipsnio 1 dali, pateikti melaginglllniornllac
mineti subjektai gali biiti veikiami prasymais, itikinejimais,
apgaule ir pan. Poveikis gali biiti daromas ir paperkant liudytoj~t,
kentejusiji ir kitus subjektus arba jll seimos narius ar artimuosius .
minaicius. Paperkant paperkamajam asmeniui suteikiama

nauda, kuri jam nepriklauso. Taip gauta nauda yra neteiseta, nes
teikiama uz neteisetus veiksmus. Paperkant gali biiti iteikiamos
zadamos iteikti) pinigll sumos, vertybiniai popieriai, vertingi
pan., suteikiamos turtinio pobiidzio paslaugos, atleidziama nuo
mokejimo, turtinill isipareigojimll ir pan. Vertybes paperkamajam .
meniui kaltininkas gali iteikti pats arba per tarpininkus. Pastarieji,
suvokia tokio savo tarpininkavimo pobiidi, baustini kaip v'-'uou"""
(padejejai) padarant nusikaltim~t, numatytl:t BK 233 straipsnio 1
Jei asmuo apdovanoja liudytoj~t, nukentejusiji ar kitus asmenis,
damas juos pateikti teising~t, objektyvil:t informacij~t, atsakomybe
BK 233 straipsni nekyla.
6. Koks konkretus siekiamos melagingos informacijos turinys
vyzdziui, kaltinantis, teisinantis, svelninantis ar sunkinantis atsakcllq
b~, keiciantis minetll subjektll procesin~ padeti ir pan.), reiksmes
kvalifikuoti pagal BK 233 straipsni neturi.
158
233 straipsnis
7. Poveikis gali biiti daromas trukdant minetiems baudZiamojo proceso santykil! subjektams pagal saukim~t atvykti pas ikiteisminio tyrimo
pareiglinl!, prokurorl!, i teism~t ar kt. teisingumo institucijl!. Toki poveiki
darant siekiama, kad i byl~t apskritai nepatektl! informacija, kuril! gali
pateikti mineti asmenys. Taip gali buti elgiamasi nepavykus paveikti
Jiudytojo, nukentejusio asmens, eksperto, specialisto ar vertejo teikti
melaging~t informacij~t arba kai su jais susitariama del tokios informacijos perdavimo teisesaugos, teisingumo institucijoms, taciau veliau tokio susitarimo veiksmingumu suabejojama, ir kitais panasiais atvejais.
Trukdymo atvykti pagal saukiml! budai gali biiti ivairus, pavyzdziui,
sugadinama transporto priemone, sudaromos kliutys isigyti bilietus, neisleidziama is darbo, gydymo istaigos.
8. BK 233 straipsnio 2 dalyje nurodytt! nusikaltimtt padarymo biidai
yra is esmes analogiski nurodytiems sio straipsnio 1 dalyje, taciau siuo
atveju poveikis daromas apkaltos proceso Seimo specialiojoje tyrimo
komisijoje ar Seime metu. A p k a 1to s pro c e sa s - tai parlamentine procedura, kuri~t Seimas taiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos
74 straipsnyje nurodytiems asmenims del Konstitucijai priestaraujancil!
jq veiksmlb padarytl! einant pareigas, nagrinedamas tokil! asmenll konstitucines atsakomybes klausim~t. Respublikos Prezidentl!, Konstitucinio
Teismo pirmininkl! ir teisejus, Lietuvos AuksCiausiojo Teismo pirminink~t ir teisejus, Lietuvos apeliacinio teismo pirminink~t ir teisejus, Seimo
narius, siurksciai pazeidusius Konstitucij~t arba sulauziusius priesaikl!,
taip pat paaiskejus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vistt naritt
balsq dauguma gali pasalinti is pareigtt ar panaikinti Seimo nario mandati!. Jq apkaltos proceso tvark~t nustato Seimo statutas (Valstybes zinios, 1999, Nr. 5-97). Vada pradeti apkaltos proces~tyra ne mazesnes kaip
114 Seimo naril! grupes teikimas arba generalinio prokuroro pranesimas, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo yra itariamas
padar~ts nusikaltim~t. Esant tokiam teikimui Seimas sudaro Speciali~~t
tyrimo komisijl! pateiktl! siUlymtt pradeti apkaltos procesl! pagqstumui
istirti ir isvadai del pagrindo pradeti apkaltos proces~t parengti. Specialioji tyrimo komisija taip pat sudaroma, jei itariamas padar~ts nusikaltim~t Respublikos Prezidentas. Jei nusikaltimu itariami kiti mineti
asmenys, Seimas arba duoda sutikim~t patraukti juos baudziamojon atsakomyben, arba sudaro minetl! komisij~t. Specialiosios tyrimo komisijos posedziuose isklausomi asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiskinimai ir argumentai, apklausiami liudytojai, renkami, tiriami ir vertinami
kiti irodymai, prireikus kvieciami ekspertai bei specialistai. Liudytojai ir ekspertai pries apklausl! ispejami del atsakomybes pagal BK
235 straipsni., apie ispejim~t patvirtinama jl! parasais. Apklausus liudy-
159
tojll_ surasomas liudytojo apklausos protokolas. Liudytojo np,Jc;:lc,~it.i

protokolas gali buti papildomas ar pataisomas ir po to turi biiti
pasirasytas. Ekspertai savo isvadas pateikia rastu ir pasiraso.
9. Seimas, posedyje dalyvaujanciq nariq balsq dauguma
Specialiosios tyrimo komisijos isvadai, kad yra pagrindas
kaltos proces!l, priima nutarimll_ pradeti apkaltos procesll_ Seime
kreCiam asmeniui ir kreipiasi i Konstitucini Teismll_ isvados, ar
kuriam pradeta apkaltos byla, konkretiis veiksmai priestarauja
titucijai. Seimas, gavcts isiteisejusio apkaltinamojo teismo
dzio nuoras!l, priima nutarimll_ pradeti apkaltos procesll_ n.v,,uu._...,.
asmeniui ir kreipiasi i Konstitucini Teismll_ isvados, ar asmens,
pradeta apkaltos byla, konkreciu nusikaltimu buvo siurksciai
Konstitucija ir sulauZyta priesaika. Apkaltos procesas Seime
isigaliojus Konstitucinio Teismo isvadai del to, ar asmens, kuriam
deta apkaltos byla, konkretiis veiksmai priestarauja Konstitucijai ..
mas priima sprendimll_ svarstyti Seimo posedyje asmens, kuriam
rna apkalta, pasalinimll_ is pareigq ar Seimo nario mandato pa1ttatkli~
1) jeigu isigaliojusioje Konstitucinio Teismo isvadoje del to, ar
kuriam pradeta apkaltos byla, konkretiis veiksmai priestarauja
tucijai, konstatuota, kad asmuo, kuriam pradeta apkaltos byla,
nu konkreCiu veiksmu siurksCiai pazeide Konstitucijll. ir sulauze '
saik!l, arba 2) jeigu isigaliojusioje Konstitucinio Teismo isvadoje
ar asmens, kuriam pradeta apkaltos byla, konkreciu nusikaltimu
siurksciai pazeista Konstitucija ir sulauZyta priesaika, konstatuota,
konkreCiu nusikaltimu buvo siurksCiai pazeista Konstitucija ir
ta priesaika, arba 3) jeigu isigaliojusioje Konstitucinio Teismo
del to, ar asmens, kuriam pradeta apkaltos byla, konkreCiu uunn.u
buvo siurksciai pazeista Konstitucija ir sulauZyta priesaika,
ta, kad konkreciu nusikaltimu nebuvo siurksCiai pazeista KOIUSitltll.
ir sulauzyta priesaika. Priemcts toki sprendimll_ Seimas paskiria
posedzio del asmens, kuriam taikoma apkalta, pasalinimo is
Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datll_.
Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisct dalyvauti Seimo
dyje pats ir (ar) per savo advokatll_. Sis asmuo ir jo advokatai gali
teikti irodymlb turinciq reiksmes sprendziant konstitucines -------,
bes klausimll_. Tokiais irodymais gali biiti komentuojamo BK str~:up:
2 dalyje nurodytq liudytojq, ekspelttt, specialistq pateikiami uuliU"~
Prireikus siame posedyje gali buti pasitelkiamas vertejas.
TaCiau Seimo posedyje sprendziant asmens, kuriam taikoma
ta, pasalinimo is pareigq ar Seimo nario mandato panaikinimo kl~IUS
Konstitucinio Teismo isvada bei kiti sio ir kitq teismq sprendimai
160
~snis
233stra~
svarstomi, del jq teisetumo ir pagqstumo nediskutuojama. Sprendziant

asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucines atsakomybes klausim~
remiamasi minetuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jqjuridine kvalifikacija, 0 siq klausimq tyrimas neatliekamas.
10. Seimo specialioji tyrimo komisija turi teis~: 1) susipazinti su
informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti is visq valstybes valdZios ir valdymo institucijq, Lietuvos banko, valstybes ir savivaldybiq
pnoniq (taip pat ir jq kontroliuojamq), istaigq ir organizacijq dokumentus, duomenis ar zinias; 2) gauti is visq valstybes valdzios ir valdyrno
institucijq, Lietuvos banko, valstybes ir savivaldybiq imoniq (taip pat
ir jq kontroliuojamq), istaigq ar organizacijq vadovq bei kitq darbuotojq zodinius, rastiskus paaiskinimus ar pafymas komisijos tiriamais
klausimais, taip pat pafymas apie valstybes institucijq, imoniq, istaigq
ar organizacijq turim~t medziag~ dokumentus; 3) kviesti i komisijos
posedzius valstybes ir savivaldybiq politikus, pareiglinus, tarnautojus,
taip pat kitus valstybes ir savivaldybiq institucijose dirbanCius asmenis,
isklausyti jq pranesimus ar paaiskinimus, reikalauti is jq informacijos
ar duomenq komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti rastu ar zodZiu;
4) kviesti i komisijos posedzius kitus asmenis ir prasyti juos komisijos tiriamu klausimu pateikti pranesimus, paaiskinimus, informacij~t
ar duomenis rastu ar zodZiu. Nepateikimas sios komisijos reikalavimu
dokumentq, duomenq, informacijos, ziniq ar kitos medZiagos, atsisakymas pateikti paaiskinim~ neatvykimas i komisijos posedi ar kito teiseto
komisijos reikalavimo nevykdymas ufuaukia atsakomyb~ pagal ATPK
1877 straipsni. Sios nuostatos iPareigoja komentuojamo BK straipsnio
2 dalyje nurodytus asmenis, saukiamus atvykti i Specialiosios tyrimo
komisijos posedi, pateikti jos reikalaujamus duomenis. Saukimas i toki
posedi turi biiti pasirasytas sios komisijos pirmininko arba, jo pavedimu, jo pavaduotojo. Isvykusi arba susirgusi ir del to laikinai negalinti
eiti pareigq komisijos pirminink~t tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas,
o jo nesant - pirmininko igaliotas komisijos narys.
11. Komentuojamo BK straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybe
ne uz trukdym~tjame nurodytiems asmenims atvykti i Seim~t apskritai,
bet uz trukdym~t atvykti pagal saukim~t i minet~t Seimo posedi, kuriame
sprendziamas asmens, kuriam taikoma apkalta, pasalinimo is pareigl!
ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas. Saukimas i si posedi
turi buti pasirasytas Seimo Pirmininko arba vieno is Seimo Pirmininko
Pavaduotojq.
. 12. Poveikis liudytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui, speciahstui ar vertejui yra kvalifikuotas, kai jis sustiprinamas smurtu ar kito161
kia prievarta. Smurtas komentuojamo BK straipsnio kontekste

fizini ir psichini smurt~ pries sio straipsnio 1 ir 2 da1yse isvardytus
menis. F i z i n i s s m u r t a s - tai ivairaus pobiidZio fizinio
priemones, kurios riboja (arba jomis siekiama riboti) si poveiki
sio asmens ga1imybes e1gtis savo nuoziiira.
Aiskinantis fizinio smurto, nurodyto BK 233 straipsnio 3 da1yje,
biidi, svarbu nustatyti, kokio 1aipsnio sveikatos sutrikdym~ suke1e
ninko veika. Paga1 BK 233 straipsnio 3 da1i, fizinis smurtas apima
skausmo suke1im~ ir nezymq sveikatos sutrikdym~ (apie tai plaCiau .
BK 140 straipsnio komentarq). Jei darant poveiki fiziniu smurtu
sunkiai, arba nors ir nesunkiai, bet esant kva1ifikuojanciq ap1inkybiq,
trikdoma poveikipatiriancio asmens sveikata (BK 135 straipsnio 2
10 punktas ar BK 138 straipsnio 2 da1ies 10 punktas), tokia veika
tintina kaip nusika1timq sutaptis paga1 BK 233 straipsnio 3 dati ir
135 straipsnio 2 da1ies 10 pu~arba 138 straipsnio 2 da1ies 10
13. P s i c h i n i s s m u r t a s siekiant me1agingq parodymq,
dq, paaiskinimq ar me1agingo vertimo ga1i pasireiksti grasinimais
dytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui, specia1istui, vertejui ar
seimos nariams arba artimiems giminaiciams panaudoti pries juos
smu~ ar sunaikinti arba sugadinti jq tu~. Grasinant mineti

,ispejami", kad jq laukia nema1onumai, jq padetis ,pabloges", jei
atitinkamas bylos aplinkybes nebus pateikta melaginga
pan. Grasinimas BK 233 straipsnyje nurodytq nusikaltimq
sunkiai sutrikdyti sveika~ ar nufudyti gali biiti kvalifikuojamas
nusikaltimq, numatytq BK 233 straipsnio 3 dalyje ir BK 145
nyje, sutaptis.
14. Psichologinis poveikis verCiant minetus asmenis ryZtis
me1agingus parodymus ar kit~ melaging~ informacij~ ga1i biiti
ir kitokio pobiidzio santazu, pavyzdziui, ga1i biiti grasinama: 1)
sutuoktiniui apie netinkam~ vyro, zmonos elgesi ar paskelbti
formacijll, kurios jie nenoretq viesinti; 2) paskelbti apie slepiam~
lig~ 3) pagarsinti informacij~ apie ivaikinim~ 4) pateikti zl.lmalSld.atQI
kompromituojancius dokumentus, duomenis. Taigi paprastai grastnllll
paskelbti tokias zinias, kurias santafuojamas asmuo stengiasi
paslaptyje. Jos gali biiti tiesiogiai susijusios su tais asmenimis,
verciami pateikti melaging~ informacijll, arba su jiems artimais
mis, del kuriq padeties, likimo jie jaudinasi. Zinios, kurias
paskelbti, gali biiti pagristai zeminancios minimq asmenq garb~,
mil, taciau gali biiti ir isgalvotos paties kaltininko. Priklausomai
ziniq pobiidZio, grasinimai paskelbti jas bent vienam asmeniui gali
vertinami kaip santazas.
162
233 straipsnis
Grasinimus ar kitoki santaz~ asmenys turi suvokti kaip realq, t. y.

turi suprasti, kad jis bus igyvendintas, jei nebus teikiami melagingi parodymai, isvados ir t. t.
15. Kit o k i a p r i evart a - tai, veiksmai, kuriais suvadomos
liudytojo, nukentejusio asmens, eksperto, specialisto, vertejo ar jiems
artimq zmoniq teises ir laisves, pavyzdziui, j ie kvaisinami narkotinemis
ar psichotropinemis medziagomis, vaistais.
16. Visais BK 233 straipsnyje numatytais atvejais poveikis liudytojui, nukentejusiajam ir kitiems minetiems asmenims daromas aktyviais
veiksmais.
17. BK 233 straipsnyje nurody!tl nusikaltimq sudetys- formal i o s i o s. Taigi sie nusikaltimai laikomi baigtais, kai atliekami draudziami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrecius minetame BK
straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti
kitct melaging~ informacij~. Nurodytq nusikaltimq baigtumo momentui
neturi reiksmes tai, ar kaltininkas pasieke savo tiksl~.
BK 233 straipsnio 1 ir 2 dalyse isvardijami baudziamojo, civi1inio ir
pan. proceso santykiq subjektai, kurie gali buti verciami pateikti me1aging~ informacij~ suformuluotos ir altematyviq veikq sudetys. Del to
poveikis bent vienam is nurody!tl subjektq, siekiant gauti is jq melaging<t informacij~ reiskia baigt~ nusikaltim~. Analogisk~ teisin~t reiksm~t
nusikaltimo baigtumui turi ir BK 233 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyi\l
nusikaltimq kvalifikuojamieji pozymiai, isvardyti to paties BK straipsnio 3 dalyje.
18. Melagingq parodymq, isvadq, paaiskinimq davimas ar neteisingas vertimas yra uz BK 233 straipsnyje itvirtintq nusikaltimo sudeciq
rib4c. Uz melagingus parodymus, isvadas ar paaiskinimus arba vertim~
asmuo gali buti patrauktas atsakomyben pagal BK 235 straipsni.
19. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveiki liudytojui, nukentejusiajam ir kitiems asmenims, kad sie pateiktq
ar perduotq melaging~ informacij~ elgiasi pavojingai, neteisetai, nes
trukdo igyvendinti teisingum~ arba priimti teising~ sprendim~ apkaltos
procese. Kartu jis numato, kad siekiama melaginga informacija, itvirtinta byloje kaip irodymai, gali tureti reiksmes arba net nulemti jam
Palankill sprendimq priemim~ byloje ar apkaltos procese. Kaltininkas,
suprasdamas, kad neteisetai kisasi i teisingumo proces~ ar apkaltos Seime proces~ ji klaidina arba jam trukdo, vis tiek siekia atlikti tokius
Veiksmus.
163
20. Tikslas kaip nusikaltimo pozymis BK 233 straipsnyje

nenurodytas, taciau visais poveikio biidais (tarp jJl ir smurtu ar
prievarta) siais nusikaltimais siekiama ikiteisminiam tyrimui ar
miniam nagrinejimui arba Seimui, Seimo specialiajai tyrimo
apkaltos procese pateikti melaging~t informacij~t arba sutrukdyti
233 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytiems asmenims pagal saukim~t
pas ikiteisminio tyrimo pareigiinll, prokurorll, i teism~t arba
teismin~ institucijll, arba i Seimo specialil\i~t tyrimo komisij~t ar
Suprantama, kad galutinis nusikaltiml!, numatyttt BK 233 <:tr'""'""'"t
tikslas gali biiti nepagqstas, neteisetas baudiiamojo persekiojimo,
minio nagrinejimo sustabdymas, nutraukimas, isskyrimas ar ,.,.,........ ~ ....,
- atnaujinimas, pavyzdziui, trukdymas vykdyti teisingum~t arba
tos procesll, t. y. politinio teisingumo proces~t.
Kaltininko siekiamtt tiksltt igyvendinimas atsakomybei paga1
233 straipsni reiksmes neturi. 1 ji atsifvelgiama parenkant ir
bausm~.
21. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti patcau:mama

16 mettt sulauk~s asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai
ir. BK 20 straipsnio komentarq). Juo gali biiti tos pacios ar kitos
vyzdziui, isskirtos) bylos procese dalyvaujantys asmenys kaltinamasis, civilinis ieskovas, civilinis atsakovas, kiti liudytojai,
kentejusieji ir tretieji asmenys.
Jei BK 233 straipsnyje nurodytus nusikaltimus padaro sp~~ct~Ll~
subjektas, pavyzdiiui, ikiteisminio tyrimo pareigiinas,
teismines institucijos pareigiinas, baudziamoji atsakomybe ga1i kilti
piktnaudiiavim~t (BK 228 straipsnis).
22. Poveikis liudytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui,
listui, vertejui, kad sie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba
niame baudziamajame teisme ar kitoje tarptautineje teismineje
cijoje arba apkaltos proceso metu Seimo specia1iajai tyrimo
ar Seimui duottt melagingus parodymus, isvadas, paaiskinimus ar
singai isverstl!, arba trukdymas jiems pagal saukim~t atvykti i ,.,"''""nVI
institucijas ar pas pareigiinus (BK 233 straipsnio I ir 2 dalys)
BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkilb o tos pacios
padarytos panaudojant smuft!t ar kitoki~t prievart~t (BK 233 ctr<>in!:d
3 dalis), pagal BK 11 straipsnio 4 dali- prie apysunkitt .....,..n.u-,..
23. Poveikis liudytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui,
1istui, vertejui, kad sie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba
niame baudiiamajame teisme ar kitoje tarptautineje teismineje
164
233-234 straipsniai
cijoje arba apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai

ar Seimui duotq melagingus parodymus, isvadas, paaiskinimus ar neteisingai isverstq, arba trukdymas jiems pagal saukimq_ atvykti i isvardytas institucijas ar pas pareigunus (BK 233 straipsnio 1 ir 2 dalys),
arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq metq; tos paCios veikos,
padarytos panaudojant smurtq_ ar kitokiq_ prievartq_ (BK 233 straipsnio
3 dalis ), - are stu arba laisves atemimu iki ketveriq metq.
234 straipsnis. Poveikis nukentejusiam asmeniui, kad sis susitaikytq su kaltininku

Tas, kas sieke paveikti nukentejus( asmen(, valstybes ar juridinio
asmens atstov~, kad sie susitaikytq su kaltininku, jeigu tai padaryta
panaudojant smurt~ ar kitoki~ prievart~,
baudziamas arestu arba Iaisves atemimu iki ketveriq met11.
1. Komentuojamo straipsnio paskirtis - uZtikrinti teisetq_ atleidimo
nuo baudziamosios atsakomybes, kai kaltininkas ir nukentej~s asmuo
susitaiko (apie tai plaCiau ir. BK 38 straipsnio komentarq), taikymq_.
Istatymas suteikia nukentejusiajam teis~ vertinti pries ji padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, zal!l, kaltininko elgesi ir
spr~sti, ar pasigaileti kaltininko. Taciau susitaikymas turi b\iti tikras,
savarankiskas, o ne tariamas, priverstinis. Jei kaltininkas nuo baudziamosios atsakomybes atleidziamas privertus nukentejusiii pareiksti apie
,susitaikymq_", pazeidziamos konstituciniq teisingumo, humaniskumo,
atsakomybes uz nusikalstamas veikas neisvengiamumo, bausmiq ekonomijos ir kitq principq nuostatos, kaltininkams formuojasi isitikinimas
savo nebaudziamumu ir pan., nusiviliama teisingumu, valstybes institucijomis. Kartu pazeidZiamas ir nukentejusio asmens saugumas, gali
buti kesinamasi ijo sveikat!l, garb~, turtq_ ir kitus interesus.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - teisingumo institucijq

veikla. Papildomu objektu gali b\iti konstitucines nukentejusio asmens teises ir laisves (nelieciamybe, sveikata, orumas, saugios
~enimo sq_lygos ir pan.). Komentuojamo nusikaltimo nuke n t eJ u s i u o j u gali b\iti fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padare
~zines, turtines ar moralines zalos (BPK 28 straipsnis), valstybes arba
JUridinio asmens, kuriam nusikalstama veika padare zalos, atstovas, o
tuo atveju, kai nuo nusikalstamos veikos nukentej~s asmuo mire- seirnos nariai ar (ir) artimieji giminaiCiai (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-P464!2005).
norm~li
165
3. Pagal BK 38 straipsni atleidimas nuo atsakomybes galimas

atvejais, kai kaltininkas padare baud.Ziamliji nusizengim~
gq arba nesunkq ar apysunki tycini nusikaltimll. Del to nulcentej1LUI
asmens veika siekiant susitaikyti su kaltininku, jei buvo
sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, negali biiti vertinama pagal
234 straipsni. Priklausomai nuo tokio poveikio padariniq nulcen1tei1
jam, kaltininkui atsakomybe gali kilti pagal BK XVIII skyriaus
kaltimai zmogaus sveikatai"), BK XXII skyriaus (,Nusikaltimai ir
dziamieji nusizengimai vaikui ir seimai") straipsnius, arba uz grasinil)
nufudyti ar sunkiai sutrikdyti zmogaus sveika~ arba Zffiogaus
vimll (BK 145 straipsnis), poveiki liudytojui, nukentejusiam a~Srnern1
ekspertui, specialistui ar vertejui (BK 233 straipsnis) ir pan.
4. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e
pasireiskia aktyviais smurto ir kitokios prievartos veiksmais.
5. Smurtas komentuojamo straipsnio kontekste apima fizini ir
chini smurtll pries nukentejusi asmeni.
6. F i z in i s s m u r t as gali buti nukentejusio asmens smnu:smltji
fizinio skausmo sukelimas, sveikatos sutrikdymas ir pan. Jei
smurtu nukentejusiajam tycia sunkiai sutrikdoma sveikata, veika
fikuojama kaip nusikaltimq, numatytq BK 234 ir BK 135 stnu"psruuc>l!l
sutaptis.
7. P s i c h i n i s s m u r t a s - tai grasinimai panaudoti fizini
tll pries nukentejusi asmeni ar jo seimos narius arba artimus
cius, sunaikinti ar suzaloti jq turtll (apie psichini smurtltplaCiau zr.
8. Kit 0 k i a p r i evart a - tai, pavyzdziui, veiksmai, nniOllfnL
nukentejusiojo ar jam artimq zmoniqjudejimo laisv~, persekiojimas
hint nukentejusiojo judejim~ terorizavimas nuolatiniais """'uu,uu.;""'"9. Pagal BK 38 straipsnio I dalies 3 punkt~ kaltininkas gali
kyti su nukentejusiu asmeniu, juridinio asmens atstovu arba
institucijos atstovu (2010 m. vasario 11 d. tstatymo redakcija).
valstybes institucijos ir juridinio asmens atstovus plaCiau zr. BK
BK 38 straipsnil komentarus. Poveikis valstybes institucijos arba
ridinio asmens atstovui gali biiti daromas analogiskais biidais,
nukentejusiam asmeniui. Be to, gali buti grasinama paviesinti
asmeni apibUdinanCius ji kompromituojancius duomenis
apie neteisetll isteigimll ar veikl~ jo akcininkus kmnpronmtlJo_~:anc:t'
duomenis).
166
234 straipsnis
10. Nusikaltimo, numatyto BK 234 straipsnyje, sudetis - form a1i 0 j i, todel poveikis nukentejusiam asmeniui, valstybes institucijos ar
juridinio asmens atstovui, kad sie susitaikytl! su kaltininku, laikomas
baigtu nuo siekimo paveikti siuos asmenis, kad jie susitaikyt\! su kaltininku, momento, nelaukiant tokio poveikio padariniq. Sio nusikaltimo
padarymo laikas - nuo asmens pripazinimo nukentejusiu iki teisminio
nagrinejimo pabaigos visq instancijq teismuose, jei teismo sprendimai
skundziami apeliacine, kasacine tvarka - apeliaciniame, kasaciniame
teisme (iki teismo nuosprendZio, nutarties priemimo).
11. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta, kad: 1) jo paties ar
kito asmens, del kurio jis siekia paveikti nukentejusi susitaikyti, padaryta nusikalstama veika yra tokia, kad susitaikymas su nukentejusiuoju
leistl! tiketis atleidimo nuo baudziamosios atsakomybes; 2) neteisetomis, baudziamajame istatyme draudziamomis priemonemis, smurtu
ar kitokia prievarta siekia priversti nukentejusiji pranesti prokurorui,
ikiteisminio tyrimo pareigiinui ar teisejui (teismui), kad jis susitaike
(nebeturi pretenzij\l, atleidZia ir pan.) su kaltininku, kitaip tariant, suvokdamas savo daromq veiksmq pavojingumlb neteisett pobiidi, kaltininkas siekia smurtu ar kitokia prievarta paveikti nukentejusiji pries jo
vali~ susitaikyti su juo (kaltininku).
12. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 metl! fizinis asmuo - itariamasis, kaltinamasis, padar~s bent vien~ nusikaltimlb numatytl\_ BK 38 straipsnio 1 dalyje, ir
siekiantis atleidimo nuo baudZiamosios atsakomybes. Poveiki nukentejusiam asmeniui, kad sis susitaikyt\! su kaltininku, gali daryti ir kaltininko advokatas, artimieji ir kiti asmenys. Jei nukentejusiji susitaikyti
su kaltininku vercia prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigiinas, tiriantis kaltininko baudziam~lt byllb tokiq asmenq veika kvalifikuotina kaip
piktnaudziavimas (BK 228 straipsnis), o jei tai daro papirktas valstybes
tamautojas ar asmuo, dirbantis valstybes tamyboje - kaip kysio priemimas (BK 225 straipsnis).
13. Poveikis nukentejusiam asmeniui, kad sis susitaikytl! su kaltininku, pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
14. Poveikis nukentejusiam asmeniui, kad sis susitaikyt\! su kaltininku, baudziamas arestu arba laisves atemimu iki ketveriq metl!.
167
235 straipsnis. Melagingi parodymai, isvados ir vertimas

1. Tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame b
dziamajame teisme ar kitoje tarptautineje teismineje institucijoje
damas liudytoju ar nukentejusiu asmeniu dave melagingus parodyrn
biidamas ekspertu ar specialistu pateike melaging~ isvad~ ar paais
m~ arba biidamas verteju melagingai ar zinomai neteisingai isvert~ .
baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves apriboji

arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq metq.
2. Tas, kas apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisi
ar Seimui biidamas liudytoju dave melagingus parodymus, biida
ekspertu ar specialistu pateike melaging~ isvad~ ar paaiskinim1l a .
biidamas verteju melagingai ar zinomai neteisingai isverte arba se
laikinajai tyrimo komisijai ar Seimo komitetui, kuriam Seimas sute
laikinosios tyrimo komisijos (galiojimus, pateike melaging1l pranes
paaiskinim1l, informacij1l ar duomenis,
baudziamas viesaisiais darbais arba banda, arba laisves apriboji
arba areStu, arba laisves atemimu iki dvejq metq.
3. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatyt1l veik1l, kaltindanl
asmen(, neva sis padare sunkq ar labai sunkq nusikaltim1l,
baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisv

atemimu iki penkeriq metq.
'
4. Nukentej~s asmuo ar liudytojas neatsako uz melagingq parody .
davim1l, jeigu pagal(statymus turejo teis~ atsisakyti duoti parodym .
taciau pries apklaUS1l nebUVO SU sia teise supazindintas.
.
(Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodiio 3d. istatymo Nr. XI-521, isigal. 2009 m. gruodiio 1
1. IS procesiniq veiksmq, atliekamq ikiteisminio tyrimo, taip

teisminio nagrinejimo metu, gauti parodymai, isvados, paaiskinimai
vertimai - tai faktiniai duomenys, kurie, gauti istatymq nustatyta tv .
ka, teisejo ar teismo gali biiti pripazistami irodymais tiriant ir nagri .
jant sias bylas (BPK20 straipsnis, CPK 177 straipsnis irpan.);jais '
dziami procesiniai, taip pat ir baigiamieji sprendimai by lose. Liudyto .
nukentejusiqjq- paprastai ivykiq tiesioginiq stebetojq- parodymai
retai biina vienintele informacija, pavyzdziui, apie nusikaltimo ivy
nusikaltimo subjekt~ jie gali biiti operatyviai gaunami ir ivertin
del to yra niekuo nepakeiciami ir labai svarbiis. Eksperto isvados, s
cialisto paaiskinimai ar isvados paprastai biitini norint suprasti byl
168
235 straipsnis
aplinkybes, pavyzdziui, nusikaltimo padarymo mechanizm<l, biidus,

priemones, irankius, ivertinti nusikaltimo padarinius. Vertejo dalyvavimas ir tinkamas pareigos atlikimas yra svarbus bylll irodymlt tyrimo,
vertinimo procese. Kita vertus, vertejas biitinas, kad byllt procese biitlt
igyvendinamas kalbos principas. Taigi is minim\! procesinill santykilt
subjektll gauti patikimi, teisingi faktiniai duomenys yra butina S!llyga
issamiai, nesaliskai, objektyviai ir per kiek imanoma trumpesni laik!l
istirti byllt ir priimti teismo sprendiml\c.
Melagingi parodymai, isvados, paaiskinimai ir vertimai paprastai
trukdo atlikti ikiteismini tyrimlt ir nustatyti tieslt baudziamosiose by lose.
Jie gali pakreipti tyrimlt ir baudziamosios bylos nagrinejim!l neteisinga
kryptimi ir biiti viena is esminill prielaidlt priimti nepagqst!l ir neteiset~:~c nuosprendi ar kit!l baigiamllii teismo sprendim!l. Taigi galima teigti,
kad BK 235 straipsnyje nurodytais nusikaltimais trukdoma normaliam
ikiteisminio tyrimo, teismo darbui, griaunamas sill teisesaugos ir teisingumo instituciN autoritetas, pasitikejimas jomis (ir apskritai valdZia,
teisine sistema). Minimais nusikaltimais taip pat pateidZiamos baudZiamajame, civiliniame ir pan. procese dalyvaujanCilt asmenlb pavyzdziui,
itariamll.ilb kaltinamll.ilb nukentejusill.ilb teises ir teiseti interesai.
2. IS esmes analogiski melagingll parodymlb isvadlb paaiskinimll ar
vertimo padariniai galimi ir Tarptautinio baudziamojo teismo (apie tai
plaCiau ir. BK 231 straipsnio komentarq) ar kitos tarptautines teismines
institucijos (apie tai plaCiau ir. BK 230 straipsnio komentarq) veikloje,
vykdant tarptautini teisinguml\c.
3. Melagingi parodymai, isvados, paaiskinimai ar vertimas gali is
esmes pasunkinti ir Seimo specialiosios tyrimo komisijos ar Seimo
veikllt apkaltos proceso metu (apie tai plaCiau ir. BK 231 straipsnio komentarq), o melagingi pranesimai, paaiskinimai, informacija ar duomenys - Seimo laikinosios tyrimo komisijos arba Seimo komiteto, kuriam
Seimas suteike laikinosios tyrimo komisijos igaliojimus, veikll\c.
4. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - normali ikiteisminio
tyrimo institucijlb teismo arba Tarptautinio baudZiamojo teismo ar kitos taiptautines teismines institucijos veikla, arba Seimo specialiosios
tyrimo komisijos ar Seimo veikla apkaltos procese, taip pat Seimo laikinosios tyrimo komisijos arba Seimo komiteto, kuriam Seimas suteike
laikinosios tyrimo komisijos igaliojimus, veikla. Papildomas objektasikiteisminio tyrimo, teismo ar apkaltos proceso, Seimo laikinosios tyrimo komisijos arba Seimo komiteto, kuriam Seimas suteike laikinosios
tyrimo komisijos igaliojimus, veiklos dalyvill teises ir teiseti interesai.
169
5. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e gali

sireiksti kaip: 1) davimas melagingq liudytojo ar nukentejusiojo
rodymq; 2) davimas melagingq eksperto arba specialisto ..,,....,,......u-'
arba isvadq; 3) melagingas arba zinomai neteisingas vertejo
ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudZiamaj
teisme ar kitoje tarptautineje teismineje institucijoje arba apkaltos
ceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui; 4) melaginll
pranesimas, paaiskinimas, informacija ar duomenq teikimas Seimo
kinajai tyrimo komisijai arba Seimo komitetui, kuriam Seimas
laikinosios tyrimo komisijos igaliojimus. Visos nurodytos veikostematyvios, todel kiekvienos is jq atlikimas yra savarankiskas
das baudziamajai atsakomybei kilti.
6. BK 235 straipsnio prasme s~voka mel aging as
reiskia visisk~ ar dalini tikroves neatitikim'l, jos iskraipym~ arba
egzistuojanCiq faktq neigim!l; ir nurodym!l; isgalvotq.
7. Baudziamajame procese parodymai yra: faktiniai duomenys
irodinejimo dalyk'l, t. y. apie nusikalstamos veikos ivyki \"'""""~
mos veikos padarymo laik'l, viet'l, bud~ ir kitas aplinkybes );
ffi0j0 kaltum~ aplinkybes, turincias itakos kaltinamojo aL"oC>h\.J'lH}'
pobudziui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentejusiojo asmenybl(, ,
tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje
kitus duomenis ir kt. bylai svarbias aplinkybes. Melagingi oaroa\ru
apie minetas svarbias esmines reiksmes bylai turinCias aplinkybes
bUti pagrindas baudziamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsni
Tokie parodymai buna teisinamieji ar kaltinamieji. Del to rnt:ragUI1
parodymai apie kitas, bylai maziau svarbias aplinkybes
apie liudytojq tarpusavio santykius), liudytojq, nukentejusiqjq
metu pateikiamos nusikalstamos veikos versijos, speliojimai negali
pagrindas baudziamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsni kilti.
Kai liudytojai, nukentejusieji be svarbios priezasties neatvyksta
lyvauti apklausoje, atsisako arba vengia duoti parodymus, jiems
bliti taikomos ne baudziamosios, bet procesines prievartos pnem<>t
(BPK 163 straipsnis, CPK X skyrius, 215 straipsnis). Pagal siuos
ir CPK straipsnius taip pat gali bUti nubausti ir ekspertai, "f.'~''"'"''.."'....,,
jie be svarbios priezasties nevykdo ikiteisminio tyrimo pareiglino,
teisminio tyrimo teisejo ar teismo teisetq nurodymq, duodamq
proceso istatymais, pavyzdziui, atsisako teikti isvadas, pa~:uslontmlJSI
8. Proceso istatymuose nustatyta irodymq gavimo, itvirtinimo,
tinimo tvarka, pavyzdziui, irodymai turi buti gauti is tinkamq
cijos saltiniq,juos gali gauti tik kompetentingos institucijos, f.'a'-'l'>...,
170
235 straipsnis
irodymai turi biiti tinkamai iforminti. Sios tvarkos biitina laikytis gaunant visus irodymus, taigi ir is parodym\l kylancius. Del to sprendziant
baudziamosios atsakomybes uz melagingus parodymus klausim~ svarbu, ar parodymai gauti nepaZeidziant apklausos taisyklil! ir tvarkos, ar
jie tinkamai iforminti ir pasirasyti juos davusil! bei priemusil! asmenlb
ar apklausiamieji pasirasytinai ispeti del baudziamosios atsakomybes
uz melagingus parodymus.
9. Nera nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, sudeties, jei melagingi parodymai buvo pazadeti kaltininkui is anksto, dar iki jo nusikaltimo padarymo (pavyzdziui, rengimosi nusikaltimui metu kuriant
alibi). Tokius parodymus dave( asmenys yra bendro nusikaltimo bendrininkai (kaltininko intelektiniai padejejai). Nera melaginm parodym\l
sudeties ir tuo atveju, kai asmuo, melagingai iskund<(s ar pranes<(s apie
neblit~ nusikaltim~ (BK 236 straipsnis ), veliau patvirtindamas, pagrisdamas savo iskundim~ ar pranesim~ ikiteisminio tyrimo ar teisminio
nagrinejimo metu duoda melagingus parodymus. Tokie parodymai yra
ankstesnes veikos (melagingo iskundimo ar pranesimo) t<(sinys ir savarankisku nusikaltimu, numatytu BK 235 straipsnyje, nelaikytini.
10. Ekspertas, specialistas duoda isvadas, paaiskinimus atliekant
procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus ar nagrinejant byl~ teisme
(tiriant, pavyzdZiui, nusikaltimo pedsakus, finansines ir iikines veiklos
dokumentus, vertinant nusikaltimo padarinius ir t. t.). Tokios isvados,
paaiskinimai turi teisin<( reiksm<(, jei jie gaunami laikantis Administracinil! byll! teisenos istatyme (Valstybes zinios, 2000, Nr. 85-2566), BPK,
CPK ir pan. nustatytos proceso tvarkos, tinkamai iforminami, j\l autoriai ispejami del atsakomybes uz vengim~ ar atsisakym~ vykdyti savo
pareigas arba liZ melaging\l isvadlb paaiskiniml! davim~. Melagingomis
BK 235 straipsnio prasme laikytinos tokios ekspert\l, specialisi\l isvados
ar paaiskinimai, kai jie, pavyzdZiui: 1) nutyli ar iskreipia bylos tyrimo
metu nustatytus faktus, aplinkybes, svarbias tiesai nustatyti, teisingumui
vykdyti; 2) nesiremia bylos medZiaga; 3) s~oningai klaidina; 4) atlikdami tyrimus ir vertinimus s~moningai remiasi netinkama metodika.
1l.Zinomai neteisingas vertejo vertimas -taizodines (pavyzdziui, parodymll, kalblb paaiskinimlb klausiml! ir atsaky~lb replik\l) ar rasytines (pavyzdziui, proceso dokument\l, kt. rasytinil!
trodym\l, fotografin<(, kino, vaizdo informacij~ lydincio teksto) kalbos
esmes iskraipymas, nutylejimas verCiant i ki~ kalb~. Asmens, suprantancio kurcnebylil! zenklus ir iskreiptai ar nutylint perduodancio svarbi~
bylai informacij% veika taip pat laikytina zinomai neteisingu vertimu ir
UZtraukia atsakomyb<( pagal BK 235 straipsni.
171
12. Melagingq parodymq, isvadq, paaiskinimq, vertimq, pranesi

informacijos ir duomenq teikimo nusikaltimo sudetys yra form a 1i
s i o s. Todel bet kurios altematyvios veikos padarymas lemia bai
nusikaltiml\.. Baigtumo momentll. lemia bylos proceso stadija, kurio
duodami melagingi parodymai, isvados, paaiskinimai, melagingai
zinomai neteisingai verCiama. Ikiteisminio tyrimo metu nusikalti
baigtas, kai liudytojas, nukentejusysis, vertejas pasiraso ikiteismi
tyrimo veiksmo, kuriame jie dalyvavo, protokolll_; kai ekspertas, s
cialistas pateikia isvadll. ar paaiskinimus ir juos pasiraso. Teismi .
nagrinejimo metu minimas nusikaltimas baigtas, kai liudytojas, nuk'
tejusysis baigia savo melagingus parodymus, ekspertas, specialis
pateikia melagingll. isvada, isdesto melagingus paaiskinimus, vertej
melagingai ir zinomai neteisingai isverCia parodymus, dokumentus,
pan. Sie veiksmai ir jq turinys turi buti uzfiksuotas teisminio nagrine
mo posedzio protokole.
Baigtumo momentl\. apkaltos procese lemia Seimo institucija, k:uri.
je duodami melagingi parodymai ar isvados, paaiskinimai, melagin
ar zinomai neteisingai verciama. Seimo specialiojoje tyrimo komisij .
nusikaltimas baigtas, kai liudytojas, vertejas pasiraso liudytojo apkl
sos protokollb kai ekspertas, specialistas pateikia isvadll. ar paaiskinim'
ir juos pasiraso. Seime minimas nusikaltimas baigtas, kai liudytojas
gia savo melagingus parodymus, ekspertas, specialistas pateikia me
gingll. isvada, isdesto melagingus paaiskinimus, vertejas melagingaif
zinomai neteisingai isvercia parodymus, dokumentus ir pan. Sie ve
mai ir jq turinys turi bUti uZfiksuotas Seimo posedzio protokole.
Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje arba Seimo komitete, kuri .
Seimas suteike laikinosios tyrimo komisijos igaliojimus, nusikalti
baigtas, kai asmuo, remiantis Seimo laikimijq tyrimo komisijq ista
mu (Valstybes zinios, 1999, Nr. 33-943) rastu ispetas del baudziamos
atsakomybes liZ melagingq pranesimq, paaiskinimq, informacijos
duomenq teikimll. komisijai ar komitetui, baigia melagingl\. prane8i
paaiskinima, informacijll. ar duomenis. Sie veiksmai ir jq turinys
buti uzfiksuotas Seimo laikinosios tyrimo komisijos arba Seimo ko
teto, kuriam Seimas suteike laikinosios tyrimo komisijos igaliojim
posedzio protokole.
13. BK 235 straipsnio 3 dalyje numatytas melagingq parod
isvadq ir vertimo teikimo nusikaltimo (BK 235 straipsnio 1 dalis)
lifikuojamasis pozymis - jei melagingi parodymai, isvados ar p '
kinimai duodami arba melagingai, arba zinomai neteisingai verCi
ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudziamaj
teisme ar kitoje tarptautineje teismineje institucijoje kaltinant asm
172
235 straipsnis
neva sis padare sunktt ar labai sunktt nusikaltimlt (apie sunkq ir labai
sunkq nusikaltimltplaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
14. Baudziamosios atsakomybes pagal BK 235 straipsni pagrindu
negali biiti tikroves neatitinkantys parodymai, pranesimai, paaiskinimai, informacija ar duomenys, jei liudytojas, nukentejusysis ar asmuo,
teikiantis pranesimll, paaiskinimll, informacijlt ar duomenis Seimo laikinajai tyrimo komisijai ar Seimo komitetui, pamirsta ivykio ar kitas
by los aplinkybes, neteisingai jas supranta ir todel Sltziningai klysta duodamas parodymus arba teikdamas pranesimll, paaiskinimll, informacijlt
ar duomenis. Taip pat vertintini atvejai, kai ekspertas, specialistas ar
vertejas neturi reikiamos kompetencijos ir todel Sll.Ziningai klysta pateikdamas isvadll, paaiskinimus ar versdamas.
15. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta savo procesin~ padeti,
zino teisin~ pareiglt padeti vykdyti teisingumll, konstitucini teisingumlt
ar Seimo laikinosios tyrimo komisijos arba Seimo komiteto veikllt ir
duoti teisingus parodymus ar isvadas, paaiskinimus, pranesimus, informacijlt ar duomenis arba teisingai isversti. Tokios pareigos ir atsakomybes uz jos nevykdymlt zinojimlt liudytojas, nukentejusysis, ekspertas,
specialistas ar vertejas biina patvirtin~s savo parasu. Kaltininkas taip
pat suvokia, kad pateikia tikroves neatitinkancius parodymus ar isvadi:t, paaiskinimus, informacijlt ar duomenis, arba is esmes neteisingai
isvercia. Suprasdamas daromos veikos pavojingumll, jis nori, kad tokia
informacija biitq uzfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje, apkaltos procese arba Seimo laikinosios tyrimo komisijos
ar Seimo komiteto veikloje.
16. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti liudytojas,
nukentejusysis, ekspertas, specialistas, vertejas, taip pat asmuo, teikiantis pranesimll, paaiskinimll, informacijlt ar duomenis Seimo laikinajai
tyrimo komisijai arba Seimo komitetui. Taigi, be bendnijq (pakaltinamumo, 16 metq amziaus), siems subjektams biitini ir specialieji poZymiai. Pastarqjq pobiidi lemia konkretaus subjekto funkcijos, teises,
pareigos baudZiamqjq, civiliniq ir pan. procesiniq, apkaltos proceso ar
Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Seimo komiteto veiklos santyki~t kontekste. Taciau visi jie oficialiai saukiami dalyvauti tam tikruose
procesiniuose veiksmuose ir iki parodymq, isvadq, paaiskinimq, pranesimq, informacijos ar duomen~t davimo, vertimo rastu ispejami del
atsakomybes uz netinkamll, nesltzininglt pareigq atlikimlt.
. 17. Nurodyilt subjektq Sll.rasas baigtinis. Del to nelaikytina melagmgais parodymais BK 235 straipsnio prasme zinomai neteisinga in173
formacija, gauta is asmenq, kurie negali biiti liudytojais ar negali

apklausiami kaip liudytojai: 1) gynejas ir jo padejejas neturi
skelbti ziniq apie by los aplinkybes, kurias jis suzinojo eidamas
pareigas (BPK 48 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 80 straipsnio 3 dalis,
189 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) asmuo, kuris del fiziniq ar
savo triikumq nesugeba teisingai suvokti bylai svarbiq reiskiniq ir
ti apie juos teisingq parodymq (BPK 79 straipsnis, CPK 189
2 dalies 2 punktas); 3) dvasininkas apie aplinkybes, kurias su:linojo

mas savo profesines pareigas (pavyzdZiui, klausydamas ispa:linties)
189 straipsnio 2 da1ies 3 punktas, BPK 80 straipsnio 4 punktas) ir kt.
Analogiskai vertintina zinomai melaginga informacija, gauta iki
teisminio tyrimo pradejimo atliekant neprocesinius apklausos
is nusikalstam1l_ ivyki stebejusiq ar apie ji zinanCiq asmenq, dar
pazintq liudytojais. Pabre:ltina ir BPK nuostata, kad itariamojo,
namojo ar teisiamojo seimos nariai ar artimi giminaiciai ba11dZ:iannoji
je by1oje gali biiti apklausiami kaip liudytojai tik jiems sutikus
82 straipsnio 2 dalis). Tokill. pat nuostat1\_ itvirtina ir CPK 188 ~tro,in~n;
18. Proceso dalyviai, neisvardyti BK 235 straipsnyje
salis, itariamasis, kaltinamasis), uz melagingus parodymus taip
negali biiti traukiami baudziamojon atsakomyben. Konstitucijos
straipsnyje nustatyta kaltinamojo teise i gynybll., todeljis gali imtis
rill veiksmq gindamasis by1os procese, net ir duoti melagingus
dymus. Taciau tokia teise negali biiti piktnaudziaujama
28 straipsnis). Jei kaltinamasis (itariamasis), gindamasis nuo
kaltinimo, melagingai iskundzia konkretq asmeni neva padarius
nusikaltimll., pavyzdziui, tvirtina, kad jo paties parodymai buvo
ti smurtu, pateikia suklastotas pazymas apie suzalojimus iki1teismi~
tyrimo metu, tokie veiksmai nelaikytini teiseta gynyba. Turi biiti
sizvelgiama ir i melagingai iskundziamo asmens pazeistas teises,
padaryt1\_ zal1l_. Taigi tokie kaltinamojo asmens parodymai laikytini
sikaltimu, numatytu BK 236 straipsnyje.
:
Pabreztina, kad paga1 minet1\_ Seimo laikimijq tyrimo komisijq .
tym1l_ asmenys, teikiantys paaiskinimus Seimo laikinajai tyrimo
jai arba Seimo komitetui, kuriam Seimas suteike 1aikinosios tyrimo

misijos igaliojimus, taip pat negali biiti verCiami liudyti pries save,
seimos narius ar artimus giminaiCius (sutik~ duoti paaiskinimus, sie .
menys turi biiti ispeti del atsakomybes uz melagingus parodymus).
19. Asmenys, dav~ melagingus parodymus, paaiskinimus ar
das, neteisingai isvert~ jau pradetame (ne jq iniciatyva) u;;".>111''""tyrime ar byloje del melagingo iskundimo, yra nusikaltimo,
BK 235 straipsnyje, subjektai. TaCiaujei melagingais parodymais
174
235 straipsnis
kiamos zinios ir apie kito nusikaltimo tariamus kaltininkus, tai gali buti
pagrindas ~okius ~el~gingus_ par~dymu~ davusius a~~enis _patraukti
atsakomyben dar tr uz melagmg~ tskundtm~ ar pranestm~ apte nebu~
nusikaltim~ (BK 236 straipsnis ).
20. BK 235 straipsnio 4 dalyje nustatytas specialus atleidimo nuo
baudziamosios atsakomybes pagrindas- nukentej~s asmuo ar liudytojas
neatsako uz melagingq parodymq davim~ jeigu pagal istatym~ turejo
teis~ atsisakyti duoti parodymus, taCiau pries apklaus~ nebuvo supatindinti su sia teise. Tokie asmenys pagal baudziamojo proceso istatym~
yra itariamojo ar kaltinamojo seimos nariai ar artimieji giminaiciai.
21. Siomis istatymo nuostatomis igyvendinama Konstitucijos 31
straipsnio 3 dalyje itvirtinta kiekvieno zmogaus teise paciam nuspr~sti,
ar duoti parodymus savo byloje, liudyti seimos nariq ar artimq giminaiCitt bylose, ar atsisakyti tai daryti. Pagal istatym~ s e i m o s n a r i a i
- tai paprastai kartu gyvenantys tevai (tteviai), vaikai (ivaikiai), broliai,
seserys ir jq sutuoktiniai, sutuoktiniai arba asmenys, su kuriais bendrai
gyvenama neiregistravus santuokos (partneryste) (BK 248 straipsnio
2 dalis ). CK 6.588 straipsnis nurodo ir kitus asmenis, kurie taip pat gali
bUti priskiriami prie seimos nariq. Art i m i e j i g i m i n a i c i a i yra
tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai bei seserys, seneliai, vaikaiciai
(BK 248 straipsnio 1 dalis ). Asmuo turi teis~ ginti save, savo artimuosius nuo bet kokio pobudzio ar sunkumo kaltinimo. Kartu itvirtinamas
ir tokio asmens imunitetas nuo atsakomybes uz vengim~ duoti parodymus ar net melagingq parodymq davim~. Minimos nuostatos vertintinos ir kaip liZtikrinanCios galimyb~ ginti savo teis~ saugoti savo paties,
seimos nariq ar artimq giminaiciq asmeninio gyvenimo privatum~ ir
paslaptis, asmens nepriklausomyb~, zmogaus orum~.
22. Ikiteisminio tyrimo institucijoms, prokuratUrai, teismui draudZiama versti liudyti pries save, savo seimos narius ar artimus giminaicius ne tik itariam!iji, kaltinam!iji, bet ir kiekvien~ ki~ asmeni, susijusi
su byla. Aiskinant BK 235 straipsnio 4 dalies normas tik gramatiskai,
biitq galima daryti isvad~ kad nukentejusysis ar liudytojas neatsako uz
melagingq parodymq davim~ esant dviem s~lygoms: 1) jei dave melagingus parodymus, kad isvengttt baudZiamosios atsakomybes pats arba
kad jos isvengtttjo seimos nariai arba artimi giminaiciai; 2) jei pries apklaus~ nebuvo supazindintas su teise atsisakyti duoti tokius parodymus
ar atsakyti i tokius klausimus. Taciau minettt Konstitucijos 31 straipsnio nuostattt prasme ir paskirtis yra apsaugoti asmenis nuo liudijimo
Pries save ar savo artimuosius, suteikti asmenims galimyb~ ginti save,
savo artimuosius ivairiomis formomis.
175
Del to proceso formal us veiksmas (ar neveikimas)- su]pa~~m,dtntlllli

(nesupazindinimas) su teise neduoti parodymJl pries save, savo
narius ar artimuosius giminaiCius- negali paneigti tokios asmens
apskritai. Nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo isaiskinta teise
ciam nuspr~sti, ar duoti parodymus savo byloje, liudyti seimos narill
artimJl giminaiCill by lose, ar atsisakyti tai daryti,jis uz savo
bet giminaiCius, save ar savo artimuosius ginancius parodymus

biiti baudziamas. Vienintele isimtis siuo atveju- jei melagingais
dymais iskundziamas asmuo, tariamai padar~s kitt nusikaltim~.
gali biiti sprendziamas atsakomybes del asmens melagingo l,r-uuu111
ar pranesimo apie nebiit~ nusikaltim~ klausimas (BK 236 MHllf-"Hu~,.
23. Melagingi parodymai, isvados, paaiskinimai ar vertimas
235 straipsnio 1 ir 2 dalys) pagal BK 11 straipsnio 3 dali
prie nesunkilb o kvalifikuoti melagingi parodymai, isvados,
mai ar vertimas (BK 235 straipsnio 3 dalis) pagal BK 11
4 dali- prie apysunkill nusikaltimJl (apie tai plaCiau ir. BK II
nio komentarq).
24. Melagingi parodymai, isvados, paaiskinimai ar vertimas
235 straipsnio 1 ir 2 dalys) baudziami viesaisiais darbais arba
arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves atemimu iki
me!Jl; kvalifikuoti melagingi parodymai, isvados, paaiskinimai ar
timas (BK 235 straipsnio 3 dalis)- bauda arba laisves apribojimu,
arestu, arba laisves atemimu iki penkeriJl me!Jl.
236 straipsnis. Melagingas iskundimas ar pranesimas apie

nusikaltim~t
1. Tas, kas melagingai iskunde istaigai ar pareigiinui, turinciam

pradeti baudziamll,ji persekiojim~t, nekalt~t asmeni kaip
nusikalstam~t veik~t, jeigu del to sis asmuo pradetas persekioti,
pranese apie zinomai nebiit~t nusikaltim~t,
baudziamaS ViesaisiaiS darbaiS arba bauda, arba laiSVCS

dvejq metq. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. istatymo Nr.
iiU;IUIIII
IX-2314,
2004 m. liepos 13 d. (Va/stybes zinios, 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir

tojo irodymus asmens baudziamajam persekiojimui pradeti,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki
metq.
176
236 straipsnis
t. Pagal baudziamojo proceso istatymll, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundll, pareiskim~:t ar pranesim~:t apie nusikalstam~:t veik~:t
(BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas ). Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos kiekvienu atveju, kai paaiskeja nusikalstamos veikos pozymilb privalo pagal savo kompetencij~:t imtis vis{! istatym{! numatyt\l
priemonilb kad per tmmpiausi~:tlaik~:t biit\l atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Melagingai iskundziant ar
pranesant apie nebiiti:t nusikaltim~:t ir kreipiantis i valstybes institucijas,
kompetentingas pradeti baudziamliji persekiojimll, remiamasi melaginga informacija apie nusikalstamas veikas, kurioms tirti neretai prireikia
didelil! pastang{!. Kartu atitinkaml! valstybes institucijl! veikla gali biiti
nukreipiama neteisinga kryptimi, jos atitraukiamos nuo svarbaus, prasmingo darbo. Melagingo iskundimo apie nebiitl:lnusikalstam~:t veik~:t tikrinimas sukelia nepatogumlb trukdyrnl! isk{!stiems asmenims, kuriems
gali biiti pareiskiami itarimai,jie apklausiami, priversti dalyvauti kituose procesiniuose veiksmuose, jiems tenka patirti teisilb laisvil! suvar:lym{!. Nepagristi kaltinimai padarius nusikalstam~:t veik~:t (ypac sunkil:l)
isk{!stam asmeniui sukelia dideli psichologini, moralini diskomfoftil.
2. Komentuojamame BK straipsnyje numatytos dvi nusikaltiml! sudetys - melagingas iskundimas ir melagingas pranesimas apie nebiit~:t
nusikaltiml:l3. Melagingo iskundimo ar pranesimo apie nebiitl:l nusikaltimi:l_
o b j e k t as yra normali ikiteisminio tyrimo institucijlb prokurofl! veikla. Papildomas objektas - melagingai isk\lsto asmens garbe ir ommas,
kitos teises ir laisves; melagingo pranesimo atveju- saugios :lmogaus gyvenimo s~:tlygos, nuosavybe, normalus gelbejimo istaim darbas ir pan.
4. Melagingo iskundimo apie nebiitil nusikaltim~:t o b j e k t y v i o j i
pus e pasireiskia kaip bet kokia forma, biidais, priemonemis pateikiama melaginga informacija apie konkretaus asmens tariamai nusikalstam~:t veikl~:t. Siuo atveju neturi reiksmes, kaip - zodziu, rastu, pasinaudojant telefonu ar kitomis rysio priemonemis arba kitu biidu; anonimiskai
ar asmeniskai, pats arba per kitus asmenis ir pan. - kaltininkas kreipiasi
i atiti~amas ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuror~:t ir iskundzia
konkretl! asmeni ar asmenis. Taip pat nesvarbu, kaip - trumpai ar issamiai - nurodytos nebiitos nusikalstamos veikos aplinkybes, kiek ir kokiq pateikta duomenlb ar jie atrodo patikimi, ar aiskiai abejotini ir pan.
5. Viena is prielaidl! baudziamajai atsakomybei pagal BK 236
s~aipsni kilti yra tai, kad kaltininkas melagingai iskundzia kit~:t asment padarius ne bet koki, o baud:liamosios teises pazeidim~:t. Del to, jei
Pranesime pateikiami duomenys apie amoral\! ar darbo drausmes pazei-
177
dimq_, civilini deliktq_, tokia informacija pagal BK 236 straipsni

biiti laikoma iskundimu. Jei asmuo apkalba save padarius UUn,O>.<U~L<<ll!Ji
veiklt (pavyzdziui, kad uzsitikrinh! alibi kitoje byloje ir pan.), tokia
ka taip pat negali biiti kvalifikuojama pagal BK 236 straipsni.
6. Jei asmuo, melagingai iskund~s kitlt asmeni, ir veliau,
metu apklausiamas liudytoju, pakartoja tltpaCiltmelaginglt
jis is esmes igyvendina tos pacios veikos- melagingo iskundimotyvus ir tikslus. Del to nera pagrindo kaltininko veiklt kvalifikuoti
pagal BK 235 straipsni uz melagingus parodymus, isvadas ir ",..,.,..,,,.,
7. Melagingu iskundimu imanoma atlikti pasikesinimltpadaryti
sikaltimlt. Pavyzdziui, kaltininkas parenge melaginglt pranesimq_,
irodymus pridejo suklastoh! dokumentq, falsifikuoh! nuotraukli,
irasq_ ir kt., vislt silt medziaglt issiunte atitinkamoms valstybes
cijoms, taCiau jlt gavo kitas adresatas. Kaip pasikesinimas melaginll
iskq_sti kitlt asmeni vertintinas ir toks atvejis, kai kaltininkas
institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnio 1 dalyje, pateikdamas
formacijlt apie kito asmens veikllt yra isitikin~s, kadji klaidinga ir
jis meluoja, taciau paaiskeja, kad tokia informacija yra teisinga.
8. Kaip melagingas asmens iskundimas negali biiti vertinamas
jis, kai atitinkamoms istaigoms ar pareigiinams pranesama apie
IDlt ar pradetlt llUSikaltimq_, taciau nezinoma, kad si informacija
si, nes, pavyzdziui, skundZiamas asmuo dar iki iskundimo "'"''""'""'""
atsisake baigti nusikaltimlt.
9. Baudziamajame istatyme nurodoma, kokiam konkreciam
satui tureh! biiti adresuojamas melagingas iskundimas ar pra1ne!!iml
- tai valstybes istaigos ar pareigiinai, turintys teis~ pradeti uaL'ULo'""""
ji persekiojimlt. Tokias istaigas ar pareigiinus isvardija BPK 2, 1
165 straipsniai. Jei melaginga informacija apie konkretaus asmens
biitlt nusikaltimlt pateikiama kitiems asmenims, ziniasklaidai ir
tokia veika gali biiti vertinama kaip smeizimas (BK 154 straipsnis).
10. Melagingo pranesimo apie nebiitlt nusikalstamlt veikllt o b j
t y v i o j i p u s e pasireiskia aktyviais veiksmais, kuriais institucij
nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranesama apie tariamai padarytq_,
giamlt nusikaltimlt arba apie pasikesinimltji padaryti. Kaltininkas
nesimlt gali pateikti savo ar isgalvotu vardu, anonimiskai arba per
asmenis. Pranesimo formos, biidai, priemones gali biiti tokios pat,
ir melagingo iskundimo. Jei asmuo pats pateikia melaginglt pranes~q
institucijoms, kompetentingoms pradeti baudziamaji persekioj
ispejamas del baudziamosios atsakomybes uz melaginglt nr~lnP.!qtm
178
236 straipsnis
Taciau tai nera butina Slllyga taikyti BK 236 straipsni, kitaip nuo atsakomybes bUtq atleidziami tie kaltininkai, kurie pranesimus atsiuncia
rastu, perduoda per kitus asmenis ar pasinaudoja elektroninio ar kitokio
rysio priemonemis.
11. Paprastai melagingai pranesama: apie iszaginimll po abipusiu
susitarimu ivykusiq lytiniq santykiq su nepazistamu :lmogumi; apie automobilio pagrobim!l:, kai pabegama is ivykio vietos arba siekiant gauti
draudimo ismoklt pats pranesejas pameta, prageria ar kitaip praranda
vertybes, bet teigia ivykus uzpuolim!l:, apiplesim!l:, vagyst~; neigiant irodytll kalt~ del nusikaltimo, tvirtinama, kad irodymai suklastoti, prisipazinimas ar parodymai isgauti smurtu, grasinimais, pareiglinams virsijus
igaliojimus. Taip gali buti melagingai pranesama apie neva rastus sudarkytus lavonus, pasleptus ginklus, ufuuody!ll vandeni suliniuose ir t. t.
12. BK 236 straipsnyje nenurodyta, kad baudziamosios atsakomybes uz melagingll iskundimll ar pranesimll apie nebU!ll nusikaltimll ribos
turi buti siejamos su nebUto nusikaltimo pavojingumo laipsniu. Del to
melagingo iskundimo ar pranesimo d a l y k a s yra informacija apie bet
kuri BK numatyill nusikaltimll ar baudziamqji nusizengiml'!:. Jei pateikiama informacija ne apie nusikalstamll veik!l:, bet is esmes apie amoralq poelgi, drausmes pazeidim!l:, administracini teises pazeidimll ir pan.,
tokia veika neturi nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnyje, sudeties.
13. Komentuojamame straipsnyje itvirtinta melagingo pranesimo
apie nebUtl'!: nusikaltimll sudetis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama me1aginga
informacija apie nebUtl'!: nusikaltimll. Melagingas iskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens
neva nusikalstam'l veik'l ir tos institucijos pradeda melagingai iskqsto
asmens baudziamqji persekiojimll.
Padariniai lieka uz BK 236 straipsnyje numatytq nusikaltimq sudeciq ribq. Padariniai, pavyzdziui: melagingai iskqstas asmuo buvo nepagqstai sulaikytas ar suimtas, patrauktas baudZiamojon atsakomyben ir
nuteistas arba jam paskirta ir vykdoma bausme; arba melagingai iskqstas asmuo patyre psichologin~ itamp!l:, isgyvenimq, sukelusiq sunkilljo
ar jo artimqjq ligll arba buvusios ligos paumejim!l:, net savifudyb~; arba
nukentejusysis buvo sukompromituotas, pazeista jo garbe, orumas, is
esmes pablogejo turtine padetis (pavyzdziui, suemimo metu patirtas
b~nkrotas, prarastas darbas ); del neteisingo pranesimo apie nebUtl'!: nuStkaltimll buvo atlikta tam tikra operatyvine, procesine veikla tikrinant
ar tiriant gautll melagingll informacij!l:, arba buvo imtasi prevenciniq
179
priemoniq ir del to patirta nuostoliq, - turi reiksmes sprendziant

ninko baudZiamosios atsakomybes individualizavimo klausim::t.
14. Melagingo iskundimo ar pranesimo apie nebiif::t ....~..'"''"'
kvalifikuojamasis po:lymis - i r o d y m q k 1a s to j i m a s.
melagingai informacijai suteikti daugiau tikrumo ir patikimumo,
retai sukuriami netikri arba falsifikuojami esami duomenys,
biitq gauti istatymo nustatyta tvarka, biitq laikomi irodymais. Kaip

dymq (duomenq) klastojimas vertintinas ir atvejis, kai BK 236
nio 1 dalyje nurodytoms institucijoms pateikiama is esmes
informacija apie tikrus faktus, pavyzdZiui, ,randami" ir
rengiami tariami ivykio liudytojai, nukentejusieji, gaunami jq
nimai, prasymai, suklastojami ivykio vietos apziiiros dokumentai;
so ir vaizdo irasai; sufalsifikuojamos nuotraukos; keiciama
priemones isvaizda- sudaroma regimybe, kad ji buvo patekusi i
ivyki; kokie nors daiktai apibiidinami kaip nusikaltimo padarymo
mones ar irankiai, ir pan. {rodymq (duomenq) klastojimu reiketq
ir egzistuojanciq faktiniq duomenq tendencing::t surinkim::t ar
stengiantis ,pagristi" melaging::t iskundim.:t ar pranesim.:t.
kvalifikuojamajam abiejq nusikaltimq, numatytq BK 236
1 dalyje, po:lymiui konstatuoti pakanka tokius duomenis pateikti
kamai valstybes institucijai ar pareigiinui.
15. Jei ikiteisminio tyrimo veiksmq (pavyzdziui, kratos) metu

asmeni ,randami" paCiq tyrimo veiksm.:t atliekanciq pareigiinq
(palikti) ,irodymai" (saudmenys, narkotikai, suklastoti dolrurner1tal
kt.), si veika, jei yra ir kitq sudeties pozymiq, gali atitikti
nusikaltimo valstybes tarnybai ir viesiesiems interesams,
piktnaudziavimo (BK 228 straipsnis), sudeti.
16. Melagingo iskundimo sub j e k t y vi o j i pus e
tycia. Po:lymis ,melagingai" suponuoja tik tiesiogin~ tyci.:t- asmuo
pranta, kad jis valstybes istaigoms ar pareigiinams,

pradeti baudziam~i persekiojim'l, pateikia zinomai tikroves
kancias zinias apie konkretaus asmens neva padaryt.:tuui>l~aiLJLlll'\'!
baudziam~i nusizengim'l, taip pat numato, kad del to gali biiti
melagingai iskqsto asmens baudziamasis persekiojimas, ir to siekia.
17. Jei asmuo, pranesdamas apie tikroveje neegzistuojanci.:t

kalstam.:t veik.:t ir iskund~s nekalt.:t asmeni, s.:tziningai klydo del
kiamos informacijos, baudziamoji atsakomybe nekyla.
18. Kaltininko motyvai gali biiti ivairiis - kerstas, neapykanta,
vydas, chuliganiskos ar savanaudiskos paskatos. Savanaudiskos
tos - tai siekimas turtines naudos arba noras isvengti islaidq.
180
236 straipsnis
gingu iskundimu gali biiti siekiama gauti zadet~ (valdzios institucijq

ar privaCitt asmeml) atlyginim~ uz pranesim~ apie nusikaltim% gauti
iskundziamo asmens einamas pareigas; igyti galimyb~ vienam naudotis
bendrai su iskqstuoju asmeniu isigytu turtu; isvengti turtiniq isipareigojilllll (pavyzdziui, kad nereikettt gr~zinti iskqstajam skolll, sumoketi uz
jo suteiktas paslaugas); suzlugdyti konkurento versl~ ir pan.
19. Melagingo pranesimo apie nusikaltim~ s u bj ektyvi oj i pu se
pasireiskia tik ties i o gin e t y cia. Kaltininkas supranta, kad informacija, kuri~is pateikia, neatitinka tikroves, be to, tikrai zino, kad nusikaltimo,
apie kurijis informuoja valstybes institucijas, nera buv~, taip patjis neegzistuoja ir pranesimo metu, taCiau siekia, kad toki~jam neabejotinai melaging~ informacij~ minetos institucijos gauttt ir kaip nors u~ reaguottt.
20. Kaltininkui inkriminuojant
kvalifikuo~ melaging~
asmens
236
straipsnio 2 dalis ), be jau minettt subjektyviosios puses po:lymill, butina
nustatyti, kad kaltininkas suprato, jog suklastojo duomenis (irodymus),
skirtus asmens baudziamajam persekiojimui pradeti (veikos pavojingumo laipsni didinanti aplinkybe), ir sieke biitent tokios veikos.
iskundim~ arba melaging~ pranesim~ apie nebiit~ nusikaltim~ (BK
21. Nusikaltimlb numatyil! BK 236 straipsnyje, sub j e k t u gali

bUti pakaltinamas, sulauk~s 16 mettt fizinis asmuo. Jei melagingai
iskundzia ar melagingai apie nebUt~ nusikalstam~ veikll, pasinaudodamas tarnybine padetimi, pranesa pareiglinas, tokia veika vertintina
kaip piktnaudziavimas (BK 228 straipsnis). Jei asmuo, kuriam kitame
ikiteisminiame tyrime ar baudziamojoje byloje yra pareiksti itarimai,
gindamasis nuo jam inkriminuojamo nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo
ar kitoms valstybes institucijoms melagingai pranesa apie ki~ nebii~ nusikaltimll, jis nera nusikaltimll, numatyil! BK 236 straipsnyje,
subjektas. TaCiau pagal BK 236 straipsni turettt atsakyti asmuo, kuris
piktnaudziauja teise i gynyb~ ir melagingai iskundzia kit~ asmeni neva
padarius nusikalstam~ veik~.
22. Melagingas iskundimas ar pranesimas apie nebiit~ nusikaltim~
pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkill, o melagingas
iskunditnas ar pranesimas apie nebiit~ nusikaltim~ suk1astojant irodymus pagal BK 11 straipsnio 4 dali- prie apysunkiq nusika1timq (apie
23. Melagingas iskundimas arba pranesimas apie nebu~ nusikaltiviesaisiais darbais arba bauda, arba laisves atemimu iki
~vejq mettt; me1agingas iskundimas ar pranesimas apie nebut~ nusikaltnn~ suklastojant irodymus- bauda arba arestu, arba laisves atemimu
, iki penkeriq mettt.
m~ baudziamas
181
237 straipsnis.
Nusikaltimo ar nusikaltim~ padariusiio
slepimas
1. Tas, kas is anksto nepazadej~s paslepe, sunaikino ar sug~dino

asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pedskus,
kius ar priemones, nusikalstamu biidu (gytus daiktus, kitus s slepia,llll
nusikaltimu susijusius dalykus, turincius (rodomosios reiks;mes,
slepe nusikaltim~ padarius( asmen(,
baudziamas vidaisiais darbais arba bauda, arba laisves
2. Uz siame straipsnyje numatytas veikas neatsako nusikaltiim~
riusio asmens artimieji giminaiciai ir seimos nariai.
1. Nusikaltimq ar nusikaltimus padariusiq asmenq sU:pim.~as
sunkina arba visai sutrukdo isaiskinti ir istirti (sunkius ir lab-ai
nusikaltimus, nustatyti ties~ ir ivykdyti teisingum~. Padeju:s
nusikaltim~ padariusiam asmeniui ikiteisminio tyrimo im:t.,ttucnos''
tenka svarbiausio informacijos apie nusikaltim~ saltinio. Ki Ai
byloje gali neatstoti is padariusio nusikaltim~ asmens neg~utos
macijos, del to gali is esmes pasunketi nusikaltimo tyrimas=
laiku isaiskinimas ir jo patraukimas atsakomyben. Stipreja
atsakomybes UZ padarytus (sunkius ir labai sunkius) llU:SlJ\.,. . .
tininkq nebaudZiamumo jausmas, jie skatinami daryti naujuas
mus. Tuo paciu maieja nukentejusiq asmenq, liudytojq, aps~tai
menes saugumas, nelieka galimybiq atlyginti nusikaltimai~
zalos ir pan.
JLUUCU. . .
2. Komentuojamame BK straipsnyje itvirtintos dviejq Illll<4"1.._,.,,.~

nusikaltimo ir nusikaltim~ padariusio asmens slepimo - sucfletys.
3. Komentuojamq nusikaltimq o b j e k t as - normali u.,,_...,..,.....
tyrimo, teisingumo, ikalinimo institucijq veikla, teisingumao
Papildomas objektas - zmoniq, visuomenes saugumas, kiitos
teises ir laisves.
4. Nusikaltimo slepimo o b j e k t y vi o j i pus e pasir,-eiskia
viais veiksmais: nusikaltimo pedsakq, nusikaltimo padaryrmo
priemoniq, nusikalstamu biidu igytq daiktq, dokumentq, := kitq
piamu nusikaltimu susijusiq dalykq, turinciq irodom!\i~ r . .,.l\.,,....~.
slepimu arba jq sunaikinimu ar sugadinimu (BK 237 strai]::Dsnis).
BK 237 straipsnyje isvardijama, kokiais veiksmais gali bu.-ti
nusikaltimas.
182
237 straipsnis
5. Nusikaltimo pedsakai paprastai sunaikinami, pavyzdziui, po eismo ivykio suremontuojamas automobilis, nusluostomi pirshl, dazJ.b
kraujo pedsakai, istrinami bah! atspaudai, isvedinama patalpa, sudeginami kaltininko drabuziai; kartais nusikaltimo pedsakai sufalsifikuojami.
6. Nusikaltimo padarymo irankiai ir priemones gali biiti slepiamos,
pavyzdziui, pernesamos i kit~ vietll:, uzkasamos, paskandinamos ir pan.,
pakeiCiama jq isore, forma ar jos sunaikinamos.
7. Nusikalstamu biidu igyti daiktai gali biiti paslepiami stengiantis
issaugoti jq vert~, kokyb~, kartais pakeiciama jq isore, forma arba jie
suvartojami. Dokumentai, kaip irodymai, gali biiti slepiami, falsifikuojami, pakeiCiami kitais.
8. Nusikaltimo slepimo sudetis yra ir tais atvejais, kai ikiteisminio
tyrimo institucijoms ar teismui pateikiami netikri nusikaltimo irankiai
ar pedsakai, nurodomos netikslios jq buvimo vietos ar kitaip klaidinama. Visais nurodytais nusikaltimo slepimo atvejais kaltininkas realiai,
rimtai pasunkina nusikaltimo tyrimll:, tiesos byloje nustatym~.
9. Menka pagalba slepiant nusikaltim~ ar trukdant tyrimui gali biiti
vertinama kaip mazareiksmiskumas (apie tai plaCiau ir. BK 37 straipsnio komentarq).
10. Nusikaltimo slepimas gali pasireiksti vienkartiniais veiksmais,
taciau gali t~stis ir iki tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ar nutraukiama byla, kai kaltininkas atvyksta i teisesaugos, teisingumo institucijas
ir prisipazista padar~s nusikaltimll:, ir pan. Gali biiti slepiami keli nusikaltimai, bet nusikaltimo slepimo sudeciai konstatuoti biitina, kad bent
vienas is slepiamq nusikaltimq biih! sunkus ar labai sunkus (apie tai
Pagal BK 237 straipsnio 2 dali nera nusikaltimo, kai slepiami seimos nariq ar artimq giminaiCiq padaryti nusikaltimai, nors ir nurodyti
to paties straipsnio 1 dalyje.
11. Tais atvejais, kai slepiant vien~ nusikaltim~ padaromas kitas,

pavyzdziui, suklastojami ir panaudojami oficialiis dokumentai (BK
300 straipsnis), tokia veika kvalifikuojama kaip nusikaltimq sutaptis.
Kai slepiant nusikaltimll slepiamos, pavyzdziui, nusikalstamu biidu isi~os narkotines medziagos ar saunamasis ginklas, tokiq veikq nusikaltuno slepimo sudetis neapima ir jos, be nuorodos i BK 237 straipsnio
1 dali, papildomai gali biiti kvalifikuojamos atitinkamai ir pagal, pa\'yzctziui, BK 259 straipsni arba BK 253 straipsni.
183
12. Kiekvienas nusikaitimo siepimas kartu yra ir nepranesimas

nusikaitimlt. Taciau siuo atveju nusikaltimo siepimo sudetis
nepranesimlt.
13. Nusikaitimo siepimo sudetis - f o r m a I i o j i, taigi sis
timas yra baigtas, kai atliekama bent viena aitematyvi BK 237
nio I daiyje nurodyta veika. BK 237 straipsnio I daiyje numatyto
kaltimo baigtumui neturi reiksmes, ar pavyko nusiepti nusikaitimlt
pasunkinti jo tyrimlt. Nusikaitimo slepimas t~siasi to I, koitkiiteu;miid
tyrimo, teisesaugos ar pan. institucijos isaiskina si nusikaltimlt arba
tininkas pats atvyksta ir prisipazista padar~s nusikaltimlt.
14. BK 237 straipsnio 1 daiyje issamiai isvardyti nusikaitimo

pimo biidai. TaCiau to paties tiksio gaii biiti siekiama ir kitais
pavyzdziui, meiagingai pranesant apie kitlt nusikaltimlt ar duodant
Iagingus parodymus. Tokio pobiidzio veiksmai siepiant nusikaitimlt
237 straipsnio I daiyje nenumatyti ir neiaikytini nusikaltimo
objektyviosios puses reaiizavimo variantais. Jei nusikaitimai
minetais, BK 237 straipsnio I daiyje nenurodytais, biidais, jie
kuojami savarankiskai kaip meiagingas iskundimas ar pranesimas
nebiitlt nusikaltimlt (BK 236 straipsnis) arba meiagingi parodymai,
vados ir vertimas (BK 235 straipsnis).
15. Siepiant nusikaitimltsiepiamojo nusikaltimo kaitininkams
dama isvengti baudziamojo persekiojimo ir nuteisimo. Taciau
veiksmus, numatytus BK 237 straipsnyje, siepiamajame nmnkliltil
nedaiyvaujama, nors ir prisidedama prie jau padaryto nusikaitimo.
nusikaitimai yra artimi, taCiau nusikaltimlt siepiancio asmens
ir siepiamas nusikaltimas bei jo padariniai nera susij~, nes sle]piaJmal
nusikaitimas jau padarytas. Todel nusikaitimo siepimas nera .....ronnm
kavimas (padejimas) ir Iaikytinas viena is prisidejimo prie llU,,l\.au.u
form\!. Jei siepiant nusikaltimlt igyvendinamas is anksto duotas
taip eigtis, tokia veika yra bendrininkavimas (padejimo forma).
16. Kai kuriomis veikomis, pavyzdziui, isigyjant zinomai
tamu biidu gautlt turtlt arba finansinemis operacijomis '"~""u."u''J'
neteisetai gautus pinigus, yra objektyviai siepiami anksCiau
nusikaitimai. Sios veikos daromos is savanaudiskl! paskattt, '",..,.,.,.."',.,.
pasiepti jau padarytus nusikaitimus, bet pirmiausia neteisetai
nyti. Tokios veikos (esant kill! atitinkamos sudeties po:lymil!)
kuojamos ne kaip atskiros nusikaltimo slepimo formos, bet kaip
rankiski nusikaltimai, t. y. kaip nusikaistamu biidu gauto turto igij
arba reaiizavimas (BK 189 straipsnis) ar kaip nusikalstamu biidu
pinigl! ar turto Iegaiizavimas (BK 216 straipsnis).
184
237 straipsnis
17. Nusikaltimlt padariusio asmens slepimo o b j e k t y vi ltj lt

isreiskia veiksmai, kai slepiami: 1) asmenys, kurie ikiteisminio tyrimo institucijoms is viso nezinomi arba nesiejami su sunkaus
arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu; 2) asmenys, byloje pripaiinti
itariamaisiais arba kaltinamaisiais, bet vengiantys baudziamojo persekiojimo (kartais gali buti paske1btajJ.tpaieska); 3) asmenys, vengiantys
atlikti laisves atemimo bausm~; 4) nuteistieji 1aisves atemimo bausme
ir pabeg~ is kardomojo ka1inimo ar 1aisves atemimo bausmes vykdymo
(atlikimo) vietJ.t; 5) asmenys, kuriems buvo pritaikyta kardomoji priemone suemimas, taciau is tardymo izoliatoriaus (kardomojo ka1inimo,
sulaikymo vietos) pabeg~.
pus~
18. Nusika1timltpadariusio asmens s1epimas- aktyvi veik1a. Slepiamiems asmenims suteikiamos patalpos, ga1i bUti irengiamos s1eptuves,
jie aprupinami maistu, drabuziais, pakeiciama jJ.t isore (ir p1astinemis
operacijomis), parupinamas transportas, netikri dokumentai, suorganizuojamas isvykimas i uzsieni ir pan. Asmenims, vengiantiems baudziamojo persekiojimo ar 1aisves atemimo bausmes atlikimo uZ (sunkaus
ar 1abai sunkaus) nusikaltimo padarymll, gali buti teikiama ir kitokio
pobudzio paga1ba, pavyzdziui, tyrimo metu nurodoma neteisinga ieskomojo asmens buvimo vieta, kitas asmuo melagingai iskundziamas kaip
padar~s tiriamliji nusika1timlt. Toki intelektua1ini nusika1te1io s1epimlt
apima BK 237 straipsnio I da1is ir jis atskirai pagal BK 235 straipsni ar
BK 236 straipsni nekva1ifikuojamas.
19. Nusikaltimlt padariusio asmens slepimo sudetis -form a 1i oj i. Del to sis nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami veiksmai, sudarantys galimybes ar Slt1ygas asmeniui pasislepti (pas1epti) ir isvengti
baudziamojo persekiojimo, laisves bausmes atlikimo ar kardomojo kalinimo. Veikai kvalifikuoti pagal BK 237 straipsni neturi reiksmes, ar
pavyko pasiekti siuos tikslus. Nusikaltimas baigiasi, kai isaiskinama
besis1apstanCio asmens buvimo vieta, kai s1epiamas asmuo atvyksta i
ikiteisminio tyrimo institucijas, kai slep~s nusikalteli asmuo atsisako
t~sti silt veikll, pranesa apie slepimo vietll_ ir pan.
20. Asmenys, s1epiantys (sunkaus ar 1abai sunkaus) nusikaltimo ka1tininkus, patys nedalyvauja toki nusika1timltpadarant ir savo veiksmais
kaltininkJ.t e1gesio ne1emia, todel su slepiamu nusika1timu nera susij~.
Taigi nusika1timlt padariusio asmens slepimas yra viena is prisidejimo
Ptie nusikaltimo formJ.t.
21. Nusikaltimo slepimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia
tiesiogine tycia. Asmuo, s1epdamas nusika1timlt: 1) supranta savo
VeiksmJ.t pobudi; 2) supranta, kad trukdo normaliai ikiteisminio tyrimo,
185
teisingumo institucijl! veiklai; 3) supranta slepiamo nusikaltimo

jingumo pobudi (suvokia bent pagrindinius tokio nusikaltimo
4) veikia sqmoninga valia.
Nusikaltimo sh~pimas- tai prisidejimas prie nusikaltimo. Del to
bjekto tyCia turi susiformuoti tik po to, kai slepiamas nusikaltimas
padarytas. Tai pabrezia ir BK 237 straipsnyje itvirtinta formuluote
anksto nepazadej~s paslepe".
22. Jei asmuo nesuvoke, kad savo veiksmais slepia uu,,,..,..auw
nera subjektyvaus pagrindo baudziamajai atsakomybei pagal
237 straipsni kilti. Nenusikalstami asmens veiksmai bUt\! ir tada,
s~ziningai suklyst\l vertindamas slepiamojo nusikaltimo
laipsni, pavyzdziui, biit\l isitikin~s, kad slepiamo nusikaltimo
gumas yra nedidelis.
23. Nusikaltim~ padariusio asmens slepimo s u b j e k t y vi
pus e pasireiskia tiesiogine tycia. Asmuo supranta savo
veikos pavojingum~: 1) suvokia, kad slepia padariusi nw>IKllltllmll
meni ir taip jam padeda isvengti baudziamojo persekiojimo,
atemimo ar kardomojo kalinimo; 2) zino, kad tokiu savo elgesiu
do, sunkina ikiteisminio tyrimo, bausmil! vykdymo institucijl!
3) bent bendrais bruozais suvokia, kad slepiamas asmuo yra
labai pavojing~ nusikaltimll,; 4) s~moningai veikia taip, kad
meniui pasislepti.
24. Nusikaltimo ir nusikaltim~ padariusio asmens slepimo
vai nera sill nusikaltiml! sudeCil! butinas po2ymis, todel neturi
nusikaltimui kvalifikuoti. Darant siuos nusikaltimus gali biiti
jamasi savanaudiskomis paskatomis, gailesCio, kersto, baimes,
kumo jausmais ir kt.
25. Slepiant nusikaltim~ ar nusikaltim~ padariusi asmeni
kaltininkui padeti isvengti baudziamojo persekiojimo ir bausmes
sutrukdyti ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismui nustatyti ties~\_
loje ir priimti teisetll, pagrist~ sprendim~.
26. Nusikaltimo ar nusikaltim~ padariusio asmens slepimo s
j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 met\! fizinis asmuo.
BK 237 straipsnio 2 dali negali biiti traukiamas baudziamojon
myben asmuo, kuris nepranesa apie savo pada~nusikaltim~arba
slepia savo nusikaltim~ arba nusikaltimll, padaryt~jo seimos nario
artimo giminaicio.
Jei nusikaltimll, is anksto nepazadej~s, daro pareigunas, jo
vertintina kaip piktnaudziavimo (BK 228 straipsnis) ir uu"no.-'11
186
237-238 straipsniai
slepimo sutaptis. Siuo atveju pagrindinis nusika1timas - nusikaltimo

slepimas - padaromas veiksmais, kurie sudaro kito savarankisko nusikaltimo sudeti. Kai pareigiinas slepia nusika1tim% kuris nera sunkus
ar Jabai sunkus, veika vertinama kaip piktnaudZiavimas. Kitiems asmenims tokia veika baudZiamosios atsakomybes neufuaukia.
27. Nusikaltimo ar nusikaltimll padariusio asmens slepimas pagal
BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusika1timq (apie tai
28. Nusikaltimo ar nusikaltimll padariusio asmens slepimas baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves apribojimu, arba
arestu, arba laisves atemimu iki dvejq metq.
238 straipsnis. Nepranesimas apie nusikaltim~

1. Tas, kas be svarbios priezasties nepranese teisesaugos tstaigai arba
teismui apie jam zinom~ darom~ ar padaryt~ labai sunk~{ nusikaltim~,
baudziamas vidaisiais darbais arba bauda, arba arestu, arba laisves

atemimu iki vienerill metl{.
2. Uz nepranesim~ apie nusikaltim~ neatsako t~ nusikaltim~ padariusio
asmens artimieji giminaiciai ir seimos nariai.
1. Del nepranesimo apie nusikaltimll informacija apie padaryill nusikaltimll kartais is viso nepasiekia teismo ir teisesaugos istaigq, kompetentingq pradeti baudziam!J:ii persekiojimll. Tokia padetis nesudaro
net pirminiq prielaidq padarytam nusikaltimui isaiskinti, minetos institucijos neturi galimybiq atlikti savo priedermes. Stipreja nusika1teliq
isitikinimas, kadjie nebaudziamai gali daryti kitus nusikaltimus, dideja
nepagarba istatymams ir juos taikancioms institucijoms. Kita vertus,
neisaiskinti nusika1timai netiesiogiai dar kaftllpazeidZia nukentejusiqjq
interesus: zalll padar~ kaltininkai nepatraukiami baudziamojon atsakotnyben; padarytoji za1a nukentejusiems asmenims neat1yginama; dideja
~iq nerimas del gyvenimo sll1ygq saugumo ateityje ir pan. Nepranesimo
apie nusikaltimll pavojingumlllemia ir tai, kad taip prisidedama prie
nusikalstamos veikos, komentuojamo BK straipsnio prasme- prie labai
sunkq nusika1timq.
. 2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t as yra normali teisingumo
Institucijq veikla isaiskinant ir tiriant nusikaltimus, nagrinejant baudZiamllsias bylas, bei teisingumo interesai. Papildomas objektas - nukentejusiqjq teises, teiseti interesai, gyvenimo saugumo Slllygos.
187
kia neveikimu, t. y. nepranesimu atitinkamoms valstybes ms:titlllCtJot
apie zinomai daromlt ar pada~ labai sunkq nusikaltimlt. {statymas
itvirtina, koks nepranesimas- apie daromlt ar apie jau pada~ ......~....._
timlt- yra pavojingesnis. TaCiau nepranesus apie daromlt ....., ..............
paprastai netenkama galimybitt imtis prevencinitt priemonitt nutrauJCII
pavojinglt nusikalstamlt veiklt.
4. BK 238 straipsnyje nustatytos Sltlygos, kurioms esant neJ>nUlel
mas apie atitinkamlt nusikalstamlt veiklt laikomas savarankisku
nusikaltimu: I) nepranesama apie daromlt ar jau padarytlt labai
nusikaltimll_; 2) nebuvo svarbitt priezasciq (pavyzdziui, liga,
nelaime ar kitos kaltininkui neiveikiamos kliutys ), pateisinanCitt
nesimll_; 3) kaltininkas turejo informacijos apie labai sunktt ....,.,.........JILQ!I
si informacija buvo pakankama, patikima, paremta tikromis zmmfl.
(pavyzdZiui, asmuo pats stebejo nusikaltimo ivyki., jam prisipazino
sikaltimltpadar~s asmuo,jis gavo atitinkamq daiktinitt, rasytinitt
mtt, duomenq apie nusikaltimlt ir pan.); 4) nors apie nusikaltimo
formaliai buvo pranesta, taCiau nutyletos esmines bylos aplinkybes.
5. Turi biiti nustatyta, kad pranesti apie labai sunkq uu:>In..a.nl.._
buvo pakankamai laiko, taciau kaltininkas SltmOningai velavo ar
ge tai padaryti; pranesimas buvo paveluotas, nors neiveikiamq
pranesti per kiek imanoma trumpesni laiklt nebuvo. Pranesimas
labai sunkq nusikaltimlt gali biiti ir anoniminis ar pateikiamas kitq
menq vardu. Jei apie labai sunkq nusikaltimltpranesama ne
'
institucijoms ar teismui, bet, pavyzdZiui, savivaldybes pa:ret:gUJilai~
tai padaroma laiku, kurio pakanka uzkirsti kelilt tokiam HU,Hn.CULU.I.!I
BK 238 straipsnis netaikytinas.
6. Nepranesimas apie labai sunkq nusikaltimll_, kaip ir uu,u.-...,...,
ar nusikaltimltpadariusio asmens slepimas (BK 237 straipsnis), yra
sidejimo prie nusikaltimo, padaryto kito asmens, forma, bet ne
ninkavimas. Prisidejimas prie nusikaltimo, palyginti su bertdrinitlkS
mu, maziau pavojingas, nes tai nera padejimas asmenims, pa1darim1ie!
nusikaltimll_, ir prisidejimas neturi rysio su nusikaltimu, apie kuri
pranesama arba kuris slepiamas. Net is anksto pazadetas "'""r"""'21111
apie labai sunkq nusikaltimlt nesudaro bendrininkavimo sudeties,
neturi esminio poveikio jau atsiradusiam ketinimui veikti bendrai
sikalstamai.
7. Nepranesimo apie labai sunkq nusikaltimlt sudetis yra for
1i o j i. Pats nepranesimo faktas laikomas baigtu nusikaltimu.
simo padariniai neturi reiksmes nusikaltimui kvalifikuoti.
188
238 straipsnis
mas nepranesimas laikomas trunkamuoju nusikaltimu, todel pasibaigia

praejus laikui, per kuri buvo bUtina ir prasminga informuoti teisesaugos, teisingumo institucijas. Toks laikas baigiasi, kai asmuo, apie kurio
Iabai sunkq nusikaltim!l_ nebuvo pranesta, atvyksta pats ir prisipazista,
arba kai teisesaugos, teisingumo institucijos pacios isaiskina slepiam!l_
labai sunkq nusikaltim!l_ ir pan.
8. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad: 1) jo turima informacija yra apie darom!l_ ar padaryt!l_labai sunkq nusikaltim!l, apie esmines sio nusikaltimo aplinkybes, tarp jq ir kvalifikuojam!l_sias; konkretiis
labai sunkaus nusikaltimo vykdytojai ar kiti bendrininkai jam gali bUti
ir nezinomi; 2) informacija apie labai sunkq nusikaltim!l_ remiasi ne
gandais ar speliojimais, bet patikimais saltiniais (pavyzdZiui, asmuo
pats stebejo nusikaltimo ivyki, apie ji suzinojo is kitq asmenlb tiesiogiai
ji stebejusilb pats kaltinamasis pasakojo apie ji); 3) nusikaltimas yra
tokio pobudZio, sunkumo, kad pranesti apie ji tam tikroms teisesaugos,
teisingumo institucijoms yra pareiga, nustatyta istatymo; 4) sioms institucijoms apie darom!l_ ar padaryt!l_labai sunkq nusikaltim!l_ nera zinoma.
Jei asmuo apie jam zinom!l_labai sunk\! nusikaltim!l_ nepranesa bUdamas
isitikin~s. kad teisingumo institucijos jau informuotos apie ji, nera nusikaltimo, numatyto BK 238 straipsnyje, sudeties; 5) nera jokios svarbios
priezasties ar neiveikiamos klilities per kiek imanoma trumpesni laik!l.
pranesti apie labai sunkq nusikaltim!l_. Visa tai suvokdamas, asmuo vis
tiek nusprendzia apie zinom!l_labai sunkq nusikaltim!l_ nepranesti ir toki
sprendim!l_ igyvendina savo neveikimu.
9. Nepranesimo apie nusikaltim!\_ s u b j e k t u gali bUti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo. Sio nusikaltimo subjektu negali
biiti asmuo, kurio tamybine pareiga yra tirti nusika1timus, taikyti nusikalstamumo prevencijos priemones ir pan. Jei toks asmuo turi informacijos apie labai sunkq nusikaltim!l, bet ja nepasinaudoja, t. y. neperduoda jos kitiems teisesaugos, teisingumo institucijq pareigunams, jis,
atsizvelgus i kitas bylos aplinkybes, gali buti traukiamas atsakomyben
uz piktnaudziavim!l_ pagal BK 228 straipsni ar uz tamybos pareigq neatlikim!\. pagal BK 229 straipsni.
10. Minimo nusikaltimo subjektais nebus dvasininkai, advokatai

(gynejai), apie sunkiq nusikaltimq padarym!\. suzinoj~ atlikdami savo
pareigas. Taip pat pagal BK 238 straipsnio 2 dali nepranesimo apie
nusikaltim!l_ subjektais negali bliti labai sunkq nusikaltim!l_ padariusio
asmens artimieji giminaiCiai ir seimos nariai (apie tai plaCiau ir. BK
235 straipsnio ir BK 248 straipsnio komentarq). Taip yra igyvendinta
189
Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostata, kad draudziama versti

ti parodymus pries save, savo seimos narius ar artimus giminaiCius.
11. Jei apie bendrai padaryt<tlabai sunkq nusikaltim<t
bendrininkas ar asmuo, is anksto nepazadej~s, bet sh~p~s labai
nusikaltiml!, ar pash::p~s nusikalteli (BK 237 straipsnis), ber1drini11kb
nurodyto asmens veika papildomai pagal BK 238 straipsni
kuojama. Siais atvejais nepranesimas apie nusikaltim<t yra dalis
nio nusikaltimo ir susiejamas su jq sudetimis bei sankcijomis.
12. Nepranesimas apie nusikaltim<t pagal BK 11 straipsnio 3
priskiriamas prie nesunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir.
13. Nepranesimas apie nusikaltim<t baudZiamas viesaisiais
arba bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki vieneriq metq.
239 straipsnis. Laisves atemimo (staigos darbo

1. Tas, kas budamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas areto,
atemimo ar laisves atemimo iki gyvos galvos bausm~ terorizavo
laisves atemimo vietoje laikom~t asmen( ar asmenis,
baudziamas laisves atemimu iki seseriq metq.

2. Tas, kas budamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas aresto,
atemimo ar laisves atemimo iki gyvos galvos bausm~ organizavo
laisves atemimo vietoje laikomq asmenq riauses, jeigu jq metu
sunkiai suzalotas ar ZUVO zmogus arba buvo padaryta dideles
zalos, arba atsirado kitokiq sunkiq padariniq, taip pat tas, kas
dalyvavo tokiose riausese,
baudziamas laisves atemimu nuo trejq iki penkiolikos metq.
1. Laisves atemimo istaigq darb<t dezorganizuojanciais
griaunama jose nustatyta tvarka, kyla reali gresme ikalinimo
laisves atemimo bausm~ atliekanciq nuteistqjq ir jose dirbanCiq
sveikatai, gyvybei.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - normali laisves
mo bausm~ vykdanciq institucijq ir kitq laisves atemimo vietq
teisingumo interesai. Papildomas objektas - zmoniq sveikata,
nuosavybe.
kia aktyviais veiksmais - laisves atemimo vietose laikomq
190
239 straipsnis
rorizavimu. T e r or i z a v i m u laikytina veiksmtt visuma, pirmiausia

smurtas: kalinitt ir kittt laisves atemimo vietose laikomtt asmentt sumusimas, suzalojimas, tyciojimasis is jll ir pan. Jei nukentejusiesiems sunkiai sutrikdoma sveikata, atimama gyvybe, veika kvalifikuojama kaip
nusikaltimtt sutaptis (BK 239 straipsnis ir BK 135 straipsnis arba BK
129 straipsnis). Terorizavimas gali pasireiksti ir grasinimais pavartoti
toki smurut. Pasyvus dalyvavimas minettt asmentt terorizavime ar kituose laisves atemimo istaigtt darb~ dezorganizuojanciuose veiksmuose
(pavyzdziui, ivykitt stebejimas, vaiksciojimas minioje be tikslo ir pan.)
neisreiskia komentuojamo nusikaltimo esmes ir tikslo (apie terorizavim~p/aCiau ir. BK 145 straipsnio komentarq).
4. Komentuojamame BK 239 straipsnyje konkreciai nurodytos vietos -laisves atemimo istaigos, kuriose gali biiti padaromi siame straipsnyje numatyti nusikaltimai. Laisves atemimo iki gyvos galvos bausme
atliekama kalejime ir pataisos namuose. Terminuota laisves atemimo
bausme atliekama pataisos namuose, nepilnameCitt pataisos namuose,
kalejimuose, atvirose kolonijose ir kardomojo kalinimo vietose (tardymo izoliatoriuose). Sioms pataisos istaigoms prilyginamos laisves
atemimo viettt gydymo istaigos- gydymo-pataisos namai ir laisves atemimo vietos ligonine (BVK 62 straipsnio 1, 2 dalys). Aresto bausme
atliekama arestinese (BVK 20 straipsnis). Suimtieji (asmenys, kuriems
paskirta kardomoji priemone suemimas) laikomi tardymo izoliatoriuose
(sulaikymo namuose). Sulaikytieji (t. y. prokuroro, ikiteisminio tyrimo
pareiguno ar kiekvieno asmens sulaikyti asmenys, u:lklupti darant nusikalstam~ veik~ ar tuoj po jos padarymo (BPK 140 straipsnio 1 dalis ),
laikomi policijos komisariattt arestinese.
5. BK 239 straipsnio 2 dalyje nurodytos kvalifikuojamosios aplinkybes, kurioms esant dideja laisves atemimo istaigtt darb~ dezorganizuojancitt veiksmtt pavojingumas: 1) laisves atemimo vietose laikomtt
asmentt riausitt organizavimas; 2) riausitL kuritt metu buvo su:lalotas
ar zuvo zmogus arba buvo padaryta didele turtine zala, organizavimas;
3) kit~! sunkitt padarinitt atsiradimas; 4) aktyvus dalyvavimas tokiose
riausese.
6. R i au s itt o r g an i z a v i m a s - tai laisves atemimo vietose
laikomtt asmentt subiirimas i mini~ kurstymas, nurodymas k~ daryti,
Vadovavimas minios veiksmams ir pan. Riauses paprastai lydi pogro~ai, griovimas, padegimai ir kt. panasus veiksmai (apie riauses plaCiau
z~ BK 283 straipsnio komentarq). Itt metu griaunama laisves atemimo
VIetose nustatyta tvarka, priesinamasi laisves atemimo viettt administracijai arba agresyviai reiskiamas nepasitenkinimas jos veiksmais,
191
sprendimais. Tokiq pogromq metu sukeliamas chaosas, netvarka

tikroje laisves atemimo vietos teritorijoje, zonoje, patalpoje.
laisves atemimo vietose atkurti gali biiti naudojamos
priemones (BVK 121, 122, 123 straipsniai), saunamieji ginklai
124 straipsnis).
7. Riausiq metu pries kitus asmenis gali biiti naudojamas
vadinamasis linco teismas, jie gali biiti suzalojami, nufudomi,
setai paleidziami is drausmes grupes patalpll, karcerill, <1r<nl<:n1,0'<!'
baudos izoliatoriq ir pan. Laisves atemimo vietos ad1miJnistracij:a,
atstovai irgi gali biiti verciami atlikti neteisetus veiksmus.
metu gali biiti griaunami, deginami pastatai, patalpos, gadinamos
signalizacijos priemones ir pan. Padaryta zala, atsizvelgiant i jos
gali biiti vertinama ir kaip d i de I e t u r t i n e z a I a. Jei del
dezorganizavimo veiksmq laisves atemimo vietos administracija
laik~ negali kontroliuoti padeties, gali biiti vertinama ir kaip k i to
s u n k ii s p ad a r in i a i.
8. A k t y v i u d a I y v a v i m u tokiose riausese pripafintinas
siq kurstymas, pasipriesinimas laisves atemimo vietq
pareigiinq ar darbuotojll, policijos ir viesojo saugumo pajegq
nurodymams ar veiksmams, dalyvavimas smurto, susidorojimo
tais asmenimis veiksmuose ir pan.
UU1111111"".'"
9. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e

kia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas supranta, kad organizuoja
laisves atemimo vietose laikomus asmenis nepaklusti laisves
vietq administracijai, susidoroti su kitais suimtaisiais, nutet:statsq
laisves atemimo vietq pareigiinais ir kitais administracijos
jais, ar dalyvauja tokiuose veiksmuose numatydamas, kad del
kitq agresyviq smurtiniq veiksmq (riausil.!) gali biiti suzalojami
ar net atimama jq gyvybe, padaroma didele turtine zala, de:wrgaJillZl
jamas laisves atemimo vietq darbas. Visais atvejais subjektas
tokiq laisves atemimo istaigq darb~ dezorganizuojanciq veiksmq
jingum~ ir siekia juos atlikti.
10. Motyvas ir tikslas nera biitini veikll, numatytq BK 239
nyje, sudeties pozymiai. Asmenys gali biiti terorizuojami siekiant
palauzti, ibauginti, kad jie paklustq kaltininko valiai, uzgaidoms,
bendradarbiautq su laisves atemimo vietos administracija,
.
laisves atemimo vietq vidaus tvarkos ir rezimo taisyklill,
visuomenineje veikloje ir pan. Riauses organizuojamos, jose
dalyvaujama paprastai siekiant pasipriesinti laisves atemimo
je nustatytai vidaus tvarkai, isreiksti nepasitenkinim~ uu.uuu..,
192
239-240 straipsniai
sprendimais ir priversti juos pakeisti. Jei laisves atemimo istaigq darbas

dezorganizuojamas ketinant pabegti, islaisvinti kitus kalinius, toks elgesys sudaro nusikaltimlb numatytq BK 239 straipsnyje ir BK 240 ar
241 straipsniuose, sutapti.
11. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo, kuris yra sulaikytas ar suimtas,
arba asmuo, atliekantis aresto, laisves atemimo ar laisves atemimo iki
gyvos galvos bausm~. Jei dezorganizuojant laisves atemimo istaigq
darb~ dalyvauja asmuo, sulauk~s 14 metl!, bet nesulauk~s 16 metl!, jis
neatsako pagal BK 239 straipsni, taCiau gali biiti patrauktas atsakomyben uz nusikaltimus, numatytus BK 13 straipsnio 2 dalyje (pavyzdZiui,
uz sunkq sveikatos sutrikdymlb turto sunaikinim~ ir pan.).
12. Laisves atemimo istaigq darbo dezorganizavimas pagal BK
11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkilb o kvalifikuotas laisves
atemimo istaigq darbo dezorganizavimas paga1 BK 11 straipsnio 6 dali
- prie labai sunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio
komentarq).
13. Laisves atemimo istaigq darbo dezorganizavimas baudziamas

laisves atemimu iki seseriq metq; kvalifikuotas laisves atemimo istaigq
darbo dezorganizavimas - laisves atemimu nuo trejq iki penkiolikos
metq.
240 straipsnis. Kalinio islaisvinimas

Tas, kas panaudodamas smurti! pries sargybll arba piktnaudziaudamas
pasitikejimu, arba apgaule islaisvino sulaikytll, suimt11 ar atliekanti
aresto ar laisves atemimo, ar laisves atemimo iki gyvos galvos bausm~
asmeni,
baudziamas arestu arba laisves atemimu iki seseriq metq.
1. Siuo nusikaltimu sutrikdomas ikiteisminis tyrimas, teisminis nagrinejimas. ar jau isiteisejusio apkaltinamojo nuosprendzio vykdymas
konkrecioje baudziamojoje byloje. Kartu kyla pavojus bylos dalyviq
(nukentejusil!ilb kitq nesuimtq kaltinaml!ilb liudytojq ir kt. asmenq)
saugumui. Kai kalinys islaisvinamas panaudojus smu~ padaroma
~ala nukentejusi\liq sveikatai, orumui. Visais atvejais pakertamas pasibkejimas atskifl! valstybes teisesaugos institucijq (arba visos sistemos)
Veiksmingumu, profesionalumu, menkinimas jos autoritetas, istatymai.
193
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - norma1i 1aisves

mo viettt veik1a, teisingumo interesai. Papi1domas objektas sveikata, orumas, gyvenimo Sl:l1Ygtt saugumas.
3. Komentuojamo nusika1timo o b j e k t y v i o j i p u s e
kia aktyviais veiksmais, kuriais is1aisvinamas ka1inys, t. y. jam
romos ga1imybes neteisetai pa1ikti 1aisves atemimo viet1:l
smu.rtib apgau1~ ar piktnaudziaujant pasitikejimu.
4. Ka1inio is1aisvinimo nusika1timo sudeties pozymiai
,su1aikytas, suimtas ar atliekantis 1aisves atemimo bausm~
tokie patys, kaip ir kiut nusikaltimtt teisingumui sudecitt. Sitt
aprasymas pateiktas BK 239 straipsnio komentare (apie s m u r t ll
Ciau ir. BK 233, 234 straipsnil{ komentarq).
5. A p g a u 1 e i budinga tai, kad asmenys, nuo kuritt
ka1inio isejimas is 1aisves atemimo vietos, ivairiais veiksmais
mi, jog ka1inys ga1i bUti pa1eistas. Tai padaroma apgauttt ar
asmentt gera va1ia, be smurto. Veikiant apgau1e pateikiami 1.1a:~auiJ
ivairiais budais igyti kiut asmentt dokumentai (pavyzdZiui,
1aisves atemimo istaigos archyvo, rastines, kiut ka1initt ir pan.),
toti kompetentingtt institucijtt sprendimai pa1eisti konkrettt
1aisves atemimo vietos (pavyzd.Ziui, teismo nutartis, prokuroro
mas ir pan.). Apgau1ei ga1i bUti panaudojama zodine oe~rnro,rmacrla
1aisvinamojo asmens isvaizdos pakeitimas, prisistatymas kitu
ir pan. BK 240 straipsnis apima nurodytus apgau1es variantus,
jei ka1tininkas ka1iniui is1aisvinti suk1astojo ir panaudojo dolrurrtel
jo veika kvalifikuojama kaip nusika1timlb numatyttt BK 240 ir
300 straipsniuose, sutaptis.
6. P i k t n a u d z i a u j a m a p a s i t i k e j i m u paprastai
dojant su 1aisves atemimo istaigos administracijos atstovais,
konvojaus ir pan. pareigunais ir darbuotojais susik1osciusiais
jimo santykiais.
Jei del ka1initt islaisvinimo dezorganizuojamas 1aisves
istaigtt darbas, veika sudaro nusikaltimlb numatyttt BK 239
240 straipsniuose, sutapti.
7. Komentuojamo nusika1timo sub j e k t y vi o j i pus e
kia ties i o gin e t y cia. Kaltininkas suvokia daromtt veiksmtt
jinguml:l ir supranta, kad siekia neteiseto ka1initt is1aisvinimo.
8. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u ga1i buti va~au.lu""'!
su1auk~s 16 mettt fizinis asmuo. Jei si nusikaltiml:l padaro "'"r"'iom11
veika, atsizve1giant i by1os ap1inkybes, kva1ifikuotina kaip Piktnauru
194
240-241 straipsniai
virnas (BK 228 straipsnis) ar kysio priemimas (BK 225 straipsnis) ir

kalinio islaisvinimas (BK 240 straipsnis).
9. Kalinio islaisvinimas pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas
prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai p/aCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
10. Kalinio islaisvinimas baudziamas arestu arba laisves atemimu
iki seseriq metq.
241 straipsnis. Kalinio pabegimas

1. Tas, kas budamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas areto, laisves
atemimo ar laisves atemimo iki gyvos galvos bausm~ pabego i jo laikymo vietos,
baudziamas aretu arba laisves atemimu iki trejq metq.
2. Tas, kas padare io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus pavartodamas smurt~ prie sargyb~ ar kitus asmenis arba padarydamas
dideles turtines zalos jo laikymo istaigai,
baudziamas laisves atemimu iki penkeriq metq.
1. Siuo nusikaltimu sutrikdomas ar pasunkinamas ikiteisminis tyrimas: pabegus itariamajam, kaltinamajam sutrinka ar pasunkeja ikiteisminis tyrimas, pabegus kaltinamajam- nutriiksta by los teisminis nagrinejimas, pabegus nuteistajam- nebevykdomas apkaltinamasis nuosprendis.
Taigi sis nusikaltimas dezorganizuoja ikiteisminio tyrimo institucijlb
teismo ar laisves atemimo vietq darb~t. Pabegusiq asmenq paieskai reikia
papildomq teisesaugos institucijq pastangq ir valstybes lesq.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - normalus ikiteisminio tyrimo institucijlb teismo, laisves atemimo vietq darbas, teisingumo
interesai, saugios gyvenimo s~tlygos. Papildomas objektas - zmoniq
sveikata, nuosavybe.
3. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturedamas teiseto pagrindo ir
leidimo, savavaliskai palieka sulaikymo, suemimo ar laisves atemimo
viet% kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenes (apie laisves atemimo vietas plaCiau ir. BK 239 straipsnio komentarq).
4. Savavaliskai, be leidimo palikus siq istaigq teritorijl!, t. y. atsidiirus uz tvoros ar sienos ar uz nustatytos atviros kolonijos ribos, is esmes
195
rea1izuojama pagrindines ka1inio pabegimo sudeties objektyvioji

Pabegimu BK 241 straipsnio prasme ne1aikytinas savava1iskas
ttUll isejimas is kamerq, bendrabuciJl, ki!ll saugomll pata1pJl ir pan~.
jie nepa1ieka istaigos teritorijos. Toks e1gesys gali buti vertinamas
1aisves atemimo istaigos vidaus tvarkos taisyk1ill pazeidimas ar
sinimas pabegti (BK 22 ir 241 straipsniai).
5. Nusika1timu laikomas mine!Jl asmenll p a b e g i m a s , t. y.
va1iskas pasisa1inimas is ikiteisminio tyrimo tyrejo, prokuroro
to, teismo posedzio sales, is ikiteisminio tyrimo veiksmJl
eksperimento, parodymll tikrinimo vietoje, ivykio vietos apziuros,
statos ir pan.) at1ikimo vietos, is transporto priemoniJl etapuojant,
vojuojant, is persiuntimo punktq. is gydymo istaim ir pan.
sio straipsnio prasme pabegimu kalinio pabegimas is
sulaikymo vietos ar is BK 241 straipsnyje nurody!Jl 1aisves
viehb kai pabeg~s asmuo ten buvo 1aikomas neteisetai
nomai neteiseto nutarimo pagrindu, pasibaigus sulaikymo,
1aisves atemimo bausmes terminui ir pan.). BK 241 straipsnyje
ill veikll objektyvioji puse neapima ir atvejlb kai dar nesant
sprendimo del sulaikymo, suemimo asmuo pasis1epia DUO
persekiojimo.
a\.II.UUU"I.l(<\JJ
ua<.ULUUJ..,
6. Pabegimo budai gali buti ivairus: pasinaudojant laisves

istaigll administracijos pareigiinq ir darbuotojlb apsaugos, lrnn,n..o;
aplaidumu arba juos paperkant, apgaunant ir pan. Pabegimui gali
panaudojami suklastoti dokumentai, iskasami tune1iai, daromos
sienose, tvorose ir pan. Sie ir kiti panasus pabegimo biidai
pavojingumo 1aipsnio is esmes nekeicia, todel pagrindineje
sudetyje (BK 241 straipsnio 1 da1is) nenurodomi.
7. Jei pabegant panaudojarnas smurtas pries sargybll. ar kitus
menis arba padaroma didele turtine zala kalinio laikymo istaigai,
a1tematyvill. teisin~ reiksm~ turincios ap1inkybes padidina kalinio
begimo pavojingumo 1aipsni ir 1aikomos kvalifikuojanciomis
nusika1timll. (BK 241 straipsnio 2 dalis ).
8. S m u r t a s apima fizini ir psichini poveiki Hu'"""l""JU"l'"'""'"'
F i z i n i s s m u r t a s pabegant - tai agresyvus, paprastai laisves
mimo vietos administracijos atstovams, apsaugos darbuotojams
veiksmai. BK 241 straipsnio 2 dalyje numatyta sudetis apima smugill
davimq, kankinimll. (BK 140 straipsnis), nesuokll sveikatos
(BK 138 straipsnio 1 dalis) ir pagal minetus BK straipsnius va~Ju-..v...
nekva1ifikuojami. Jei begantys is laisves atemimo vie!Jljiems uu..._.... _
cius asmenis nufudo (BK 129 straipsnis), sunkiai (BK 135 "tr,oin:~ntl
196
241 straipsnis
ar nesunkiai (kvalifikuotomis aplinkybemis) sutrikdo sveikat!l; (BK

138 straipsnio 2 dalis), tokia veika kvalifikuojama kaip nusikaltimq
sutaptis (BK 241 straipsnio 2 dalis ir atitinkamai BK 129 straipsnis,
arba BK 135 straipsnis, arba BK 138 straipsnio 2 dalis). Jei pabegdami is laisves atemimo vietq kaltininkai panaudoja ginkl!l:, sprogstam!l;sias medziagas, veika, be BK 241 straipsnio 2 dalies, kvalifikuojama ir
pagal BK 253 straipsni. Jei pabegimui uztikrinti paimami ikaitai (pavyzdziui, kad begliai netrukdomai praeitq pro sargyb!l:, isvengtq apsaudymo ir pan.), veika kvalifikuojama kaip nusikaltimq, numatytq BK
241 straipsnio 2 dalyje ir BK 252 straipsnyje, sutaptis.
9. P sic hi n is s m u r t as - tai pirmiausia grasinimai panaudoti
fizini smurt!l;pries tuos, kurie trukdo, sunkina pabegim!l;. Siekdami bent
1aikinai palauZti trukdanCius, nepraleidZiancius asmenis, nusikalteliai
ga1i grasinti pries juos imtis konkreciq smurto veiksmq. Grasinama gali
buti zodziais, fiziniais (konk1iudentiniais) veiksmais (pavyzdZiui, demonstruojant ginkl!l; ir pan.), tiesiogine arba perkeltine prasme. Grasinimus nukentejusysis turi suvokti kaip realius, akivaizdZius, ir kad jie
tikrai bus igyvendinti, jei bus trukdoma pabegti. Vertinant grasinimq
rea1um!l; ir akivaizdum!l:, biitina atsiZe1gti i visas pabegimo ap1inkybes
(pavyzdziui, kiek asmenq, kaip, is kur bego).
10. Sistemiskai vertinant BK 241 straipsnio paskirti, vis us (pagrindines ir kvalifikuotos sudeties) pocymius, darytina isvada, kad smurtas pabegant gali biiti panaudotas pries arestiniq, tardymo izoliatoriq,
1aisves atemimo istaigq administracijos atstovus, apsaugos, konvojaus
pareigiinus ir darbuotojus, taip pat pries tardymo veiksmq (kai jq metu
pabegama) dalyvius ir visus kitus asmenis, trukdancius ar ne1eidZiancius pabegti. Kiti kaliniai, trukd~ pabegti, taip pat gali biiti pripaZinti
nukentejusiaisiais. Smurtas gali biiti panaudojimas pries pabegant, begimo metu, igavus laisv<( e1gtis netrukdomai, nekontroliuojamai.
11. D i d e 1e t u r t i n e z a 1 a - tai Iaisves atemimo vietos rysiq,
apsaugos, signa1izacijos sistemq ir kitq techniniq priemoniq, taip pat
patalpq, pastatq ir pan. sugadinimas arba sunaikinimas.
12. Pagrindine kalinio pabegimo nusikaltimo sudetis - form a1i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficia1iai pranesta apie jo sulaikym!l:, suemim!l:, arest!l:, laisves atemim!l:, savava1iskai palieka laisves atemimo viet!l; ir igyja realiq galimybiq veikti
savo nuoziura (netrukdomai bendrauti su kitais zmonemis; vykti ten,
kur nori; buti nekontro1iuojamam ir pan.). Kartais baigtumo momen~ 1emia su1aikymo vietos pobiidis, rezimas, asmens turetos 1engvatos.
Pavyzdziui, BVK 154 straipsnis suteikia ga1imyb<( nuteistiesiems be
197
sargybos ar palydos vykti uz pataisos istaigos ribl!. Tokil! asn11enw

begimas baigtas, kai jie savavaliskai pakeiCia jiems pataisos
taigos administracijos nustatyutjudejimo marsrut~ teritorij~
nebeatlikti paskirtosios bausmes ir negrizti i pataisos istaigll..
13. Kalinio pabegimas - trunkamasis nusikaltimas.
veika nutriik:sta, kai pabeg~s asmuo sulaikomas ar pats sugriZta i
atemimo vie~ is kurios pabego, arba atvyksta i teisesaugos
ir prisipazista pabeg~s.
14.Komentuojamonusikaltimos u b j e k ty vi o j i pus e
kia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas supranta savo procesin~
padeti; zino, kad jam teisetai, pagqstai paskirtos procesines
priemones: sulaikymas, suemimas ar atimta laisve, apie tai jam
ta oficialiai (priimant atitinkamus procesinius dokumentus);
savo pareigll. vykdyti jam paskirtas procesines prievartos nnoF"tnonn
su laisves atemimu susijusill. bausm~; is laisves atemimo vietos
lina savavaliskai; suvokia naudojamo smurto, daromos turtines
pobUdi, dydi.
15. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali bilti
mas, sulauk~s 16 mell! fizinis asmuo, laikomas sulaikymo,
aresto, laisves atemimo bausmes vykdymo vietose (apie
imtus ar atliekancius aresto, laisves atemimo bausmes asmenis
ir. BK 239 straipsnio komentarq). Pabegimo bendrininkais gali
kiti asmenys, neturintys minetl! specialil!.il! subjekto poZymil!,
anksto pazadej~ paslepti pabegusius asmenis, parilpin~ jiems
tus dokumentus ir pan. Jei kaliniui pabegti padeda pareigilnas, jo
kvalifikuojama kaip piktnaudZiavimas (BK 228 straipsnis). Sio
kaltimo subjektai nera asmenys, kuriems nepagqstai, neteisetai
apribota ar atimta laisve, ir kurie pabego is sulaikymo, suemimo ar ,
ves atemimo bausmes atlikimo vietos, taip pat asmenys, kurie
is administracinio sulaikymo vietos.
16. Kalinio pabegimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali
prie nesunkil!, o kvalifikuotas kalinio pabegimas pagal BK 11
4 dali- prie apysunkill nusikaltiml! (apie tai plaCiau ir. BK 11 .,.,,,... u.,.
komentarq).
17. Kalinio pabegimas baudziamas arestu arba laisves atemimQ

treN metl!, kvalifikuotas kalinio pabegimas - laisves atemimu iki
keril! mell!.
198
242 straipsnis
242 straipsnis. Vengimas atlikti aresto, laisves

arba sugr{Zti i kardomojo kalinimo viet~t
atemimo bausm~
Tas, kas biidamas nuteistas aresto ar laisves atemimo bausme, taciau

dar nesuimtas venge atlikti paskirt~t bausm~ arba biidamas laikinai
isleistas is arestines ar {kalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be
svarbios pridasties nustatytu laiku negr{zo,
baudziamas bauda arba laisves atemimu iki dvejq metq.
1. Pagal istatym:t nuteistieji arestu po nuosprendZio isiteisejimo paprastai (isskyrus atveji, kai teismas nustato atlikti arestll_ poilsio dienomis) suimami ir per tris paras po nuosprendzio isiteisejimo dienos Vidaus reikall! ministerijos viesojo saugumo pajegl!, atsakinm uz viesliji
saugum:t pristatomi i bausmes atlikimo vietl\_ (BVK 51 straipsnis).
Atskirais atvejais, t. y. kai asmuo nuteisiamas arestu, atliekamu poilsio dienomis, nuteistasis pats turi atvykti i aresto bausmes atlikimo
vietll_. Toks asmuo ne veliau kaip per septynias dienas po nuosprendZio isiteisejimo dienos privalo susitarti su Kalejiml! departamentu prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos del paskirtos bausmes
atlikimo Sll_fygl!: arestines, kurioje bus atliekamas arestas, Savaites diell\l, kuriomis bus atliekamas arestas, atvykimo i arestin~ ir isleidimo
is jos laiko. Nuteistasis su Kalejiml! departamentu gali susitarti ir del
kitl! bausmes atlikimo sll_lygl!. Apie susitarimo sll_lygas Kalejiml! departamentas pranesa nuosprendi priemusiam teismui ir arestines, kurioje
bus atliekama bausme, administracijai bei prokurorui. Gincus del aresto bausmes atlikimo sll_lygl! sprendzia teismas Kalejiml! departamento teikimu arba nuteistojo prasymu. Poilsio dienomis atliekamll_ arestll_
nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat svencil! dienomis
ir savo atostogl! metu. Nuteistasis, del ligos ar kill! objektyvil! priezascil! negalintis nustatytu laiku atvykti i bausmes atlikimo vietl\, privalo
apie tai pranesti arestines, kurioje atliekama bausme, administracijai.
Nuteist]!jl!, kurie sutartu laiku neatvyko i arestin~ atlikti bausmes ir nepranese arestines administracijai apie neatvykimo priezastis, paieskll_
atlieka policija (BVK 59 straipsnio 2-5 dalys).
2. Po nuosprendzio isiteisejimo nuteistieji laisves atemimu paprastai

suirnami ir ne veliau kaip per desimt dienl! po nuosprendzio isiteisejimo
~ienos Vidaus reikall! ministerijos viesojo saugumo pajem pristatomi
l pataisos istaigas (BVK 66 straipsnis). Atskirais atvejais nuteistieji
laisves atemimo bausme tam tikrll. laikll. lieka nesuimti, nepristatyti i
Pataisos istaigas ir vengdami atlikti paskirtll_ bausm~ gali buti patraukti
bauctziamojon atsakomyben pagal BK 242 straipsni.
199
Laikq, kuri asmuo, nors ir nuteistas laisves atemimo bausme,

buti nesuimtas, lemia proceso eiga.
Nuosprendi paskelb~s teismas tuoj pat isaiskina nuteistajam p
tos terminuoto laisves atemimo bausmes atlikimo tvarkq, sll_lygas
jo teises ir pareigas. Vykdomas tik isiteisej~s teismo nuosprendis
355, 335 straipsniai).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis isiteiseja, jei pasibai
apeliacinio skundo padavimo terminui jis nera apskttstas. Apeli
skundas del teismo nuosprendzio gali buti paduodamas per dvide'
diem! nuo nuosprendZio paskelbimo dienos. Jei paduotas apeliac'
skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis isiteiseja nuo
liacines instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliac
instancijos teismo nuosprendis ir nutartis isiteiseja nuo jo paskel
dienos (BPK 313, 336 straipsniai). Apeliacines instancijos teismo n
prendis ar nutartis kartu su baudziam!ija byla, apeliaciniu skundu, '
kirtimais ir papildomai pateikta medziaga ne veliau kaip per sep
dienas nuo siq sprendimq paskelbimo dienos perduodami nuosp
priemusiam pirmosios instancijos teismui vykdyti (BPK 333 straip
I dalis). {siteisejusi nuosprendi pateikia vykdyti ji priem~s teism
veliau kaip per tris dienas nuo nuosprendzio isiteisejimo arba nuo b
grll_zinimo is apeliacines instancijos teismo dienos. Patvarkymll_ vyk.
nuosprendi suraso teisejas ir kartu su nuosprendZio nuorasu issi
bausmes vykdymo institucijai (BPK 342 straipsnio I, 2 dalys).
3. Nuosprendis pateikiamas vykdyti dellaisves atemimo bausm ,
I) laisves atemimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis;
2) policijos istaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyven
vieta,jeigu nuteistajam iki nuosprendzio isiteisejimo nebuvo
skirta kardomoji priemone suemimas (BPK 342 straipsnio '
lies 7 punktas). Nuosprendi vykdyti gavusi institucija, is
ar imone ne veliau kaip kitll_ dienll_ pranesa apie tai nuosp
vykdyti pateikusiam teismui. Aresto ir laisves atemimo bau
vykdanCios istaigos turi pranesti nuosprendi priemusiam tei
ir nuteistojo seimai ar artimiesiems giminaiciams apie ba ,,
atlikimo vietll_. Atlikusi sias pareigas, nuosprendi vykdanti . ,
tybes institucija nuteistojo atzvilgiu veikia vadovaudamasi B .
miq vykdymo kodeksu ir kitais bausmiq, baudziamojo pove'
priemoniq ir auklejamojo poveikio priemoniq nepilnamef
vykdyml\_ reglamentuojanciais teises aktais (BPK 348 straip
1 dalis). Nuosprendzio pateikiml! vykdyti ir jo vykdymll. ig
tas kontroliuoti prokuroras (BPK 346 straipsnio 3 dalis).
200
242 straipsnis
4. Vienas is pristatymo i tardymo izo1iatoriq pagrindq - isiteisej~s

teismo nuosprendis skirti 1aisves atemimo bausm~ asmenims, kuriems
nebuvo paskirtas suemimas. Tardymo izo1iatoriuose 1aikomi nuteistieji
aresto, terminuoto 1aisves atemimo ar 1aisves atemimo iki gyvos ga1vos
bausmemis, kuriems teismo nuosprendis isiteisejo, - iki siq nuteistqjq
pasiuntimo i arestines ar pataisos istaigas (Suemimo vykdymo istatymo
(Valstybes zinios, 1996, Nr. 12-313; 2008, Nr. 81-3172) 7 straipsnio 1 dalies
2 punktas, 8 straipsnio 1 da1ies 2 punktas). Nuteistieji, kurie suimami po
nuosprendZio skirti aresto, terminuoto 1aisves atemimo bausm~ isiteisejimo, ga1i biiti 1aikinai, iki pristatomi i kardom~~priemon<t suemim~ vykdanci~ istaig~ ar bausmes atlikimo vie14, uZdaromi i teritorines po1icijos
istaigos arestin<t (Vyriausybes 2003 m. rugsejo 2 d. nutarimas Nr. 1109
(Valstybes zinios, 2003, Nr. 85-3870)). Asmenq tiZdarymo ipo1icijos arestin<t
pagrindas yra isiteisej<ts teismo nuosprendis nuteisti 1aisves atemimu nesuim~ asmeni (Lietuvos po1icijos genera1inio komisaro 2007 m. geguzes
29 d. isakymas Nr. 5-V-357 (Valstybes zinios, 2007, Nr. 61-2362)).
5. Isiteisej<ts nuosprendis teismo sprendimu ga1i biiti nevykdomas:

1) nuosprendi priemusio teismo sprendimu BPK 338 straipsnyje
numatytais pagrindais ir s~1ygomis ga1i biiti atidetas nuosprendZio vykdymas;
2) atrankos ko1egija, priemusi kasacini skund!l nagrineti, arba teisejq ko1egija, kuriai pavesta nagrineti kasacin<t by1!l, arba Lietuvos Auksciausiojo Teismo pirmininko ar sio teismo BaudZiamqjq bylll skyriaus pirmininko paskirtas teisejas nutartimi ga1i
sustabdyti bet kurio Lietuvos Respub1ikos teismo nuosprendzio
ir nutarties ar jq da1ies vykdym!l, iki by1a bus isspr<tsta kasacines
instancijos teismo posedyje (BPK 374 straipsnis).
6. Bausmiq vykdymo istatymq paskirtis - nustatyti toki~ bausmes
vykdymo tvarkq, kad atlik<ts bausm<t nuteistasis savo gyvenimo tiks1q
siektll teisetais biidais ir priemonemis (BVK 1 straipsnio 2 dalis). Uztikrinant geriausi~ nuteistqjl.l1aisves atemimo ar aresto bausmemis resocializacijos uzdaviniq sprendim!l, miisl.l va1stybes bausmiq vykdymo
po1iti\ca remiasi ir teisingo, progresyvaus bausmiq atlikimo principu,
paga1 kuri nuteistqjq teisine padetis, atsizve1giant i jq e1gesi bausmes
~tlikimo metu, nustatytq pareigq ir draudimq1aikym!lsi, poziiiri i darb!l
~r mokym!lsi, reagavim~ i psicho1ogini poveiki ir socia1ines reabi1itaciJos priemones, BK, BPK ir BVK nustatyta tvarka gali biiti sve1ninama
arba grieztinama (BVK 9 straipsnis).
Aresto ar 1aisves atemimo bausm~, taip pat kardom~~ priemon<t
(suemim!l) atliekantiems nuteistiesiems taikoma skatinimo priemoniq
201
sistema, kuri numato galimyb~ laikinai isleisti juos is arestines ar

nimo arba kardomojo kalinimo vietos.
7. Gerai besielgiantys aresut atliekantys nuteistieji gali gauti
isvyklt i namus del itin svarbiq seiminiq aplinkybiq.
parvykti i namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda arestines
tori us. A pie nuteistojo isvyklt i namus pranesama prokurorui ir
i kurilt vykstama, policijos komisariatui. ISvykos i namus laikas
tomas i bausmes atlikimo laiklt, o jos islaidas apmoka pats nu1tetsta$i
arba jo artimieji giminaiciai. ISvykos i namus tvarklt nustato
vidaus tvarkos taisykles (BVK 55 straipsnio 5 dalis).
palaik~
8. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m.

18 d. isakymu Nr. 182 patvirtintas Arestiniq vidaus tvarkos
(Valstybes zinios, 2003, Nr. 68-3095), nuteistieji, kurie po llUC)Sprendzt
kuriuo jiems paskirtas poilsio dienomis atliekamas arestas,
mo susitare su Kalejimq departamentu del paskirtos bausmes
Sltlyglb i arestin~ atlikti aresto bausmes atvyksta patys (Taisykliq
41 punktai). Jei nuteistasis aresto bausm~ atlikti poilsio dienomis
tartu laiku neatvyksta i arestin~ atlikti bausmes ir nepranesa
administracijai apie neatvykimo priezastis, arestines
rastu informuoja teritorin~ policijos istaig!j, kurios aptamaujamoje

ritorijoje yra arestine, ir nuteistojo gyvenamosios vietoves
policijos istaiglt. Sulaikytas nuteistasis i arestin~ pristatomas
aresto, terminuoto laisves atemimo ir laisves atemimo iki gyvos
bausmemis pristatymo i bausmes atlikimo vietlt tvarkos 8 ir 9
se nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m.
2 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtintos Nuteistq aresto, terminuoto
atemimo ir laisves atemimo iki gyvos galvos bausmemis
bausmes atlikimo vietlt tvarkos 13 punktas).
9. Nuteistiesiems, laikomiems pataisos istaigose lengvosios ir

prastosios grupiq laikymo Sltlygomis ir atlikusiems ne maziau
pus~, o nepilnameciams - atlikusiems ne maziau kaip viel).lt
teismo paskirtos bausmes, gali buti leista vienlt kartlt per tris
sius trims paroms parvykti i namus. Leidimlt parvykti i namus
pataisos istaigos direktorius isakymu, atsi2velgdamas i nuteistojo
menyb~, elgesi bausmes atlikimo metu, kokia bausmes dalis
Sios trumpalaikes isvykos laikas iskaitomas i bausmes atlikimo
Keliones islaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji 15 uuu'''"~"
Tvarklt, kuria nuteistiesiems leidziama parvykti i namus, nustato
sos istaigq vidaus tvarkos taisykles. Apie nuteistojo isvyklt protnesaL._
prokurorui ir vietoves, i kurilt vykstama, policijos komisariatui
202
242 straipsnis
104 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Teises i trumpalaik~ isvyk!linamus neturi:

1) pavojingi recidyvistai; 2) asmenys, nuteisti uz labai sunkius nusikaltimus; 3) nuteistieji, is kurill si teise buvo atimta del padaryht pazeidimll; 4) uzsienieciai; 5) ribotai pakaltinami, sergantys infekcinemis ir
venerinemis ligomis nuteistieji (BVK 154 straipsnio 3 dalis).
Nuteistiesiems, laikomiems atvirose kolonijose, pataisos namuose
lengvosios ir paprastosios grupiq laikymo Sl\lygomis bei nepilnameCill
pataisos namuose, gali biiti leidziama isvykti uz sill pataisos istaim ribll
ne ilgiau kaip desimciai pafll del sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo
giminaicio mirties ar sunkios ligos, gresiancios ligonio gyvybei, taip pat
del gaivalines nelaimes, padariusios dideles materialines zalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaiCiams.
Leidim!l isvykti uz pataisos istaigos ribll duoda pataisos istaigos direktorius, atsimelgdamas i nuteistojo asmenyb~, elgesi bausmes atlikimo
metu, kokia bausmes dalis atlikta. Laikas, kuri nuteistasis buvo isvyk~s
uz pataisos istaigos riblb iskaitomas i bausmes atlikimo laik!l. Keliones
islaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaiciai. Tvarkll.,
kuria nuteistiesiems leidziama isvykti uz pataisos istaim riblb nustato
Pataisos istaigll vidaus tvarkos taisykles. Apie nuteistojo isvyk!l uZ pataisos istaigos ribll pranesama prokurorui ir vietoves, i kuri!l vykstama,
policijos komisariatui (BVK 105 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
Atvirose kolonijose laisves atemimo bausm~ atliekantys nuteistieji,
jeigu neturi galiojancill nuobaud\L kaft!l per savait~ gali iki dviejll pafll
ne darbo metu parvykti i namus. Sios isvykos leidziamos atviros kolonijos direktoriaus isakymu. Keliones islaidas apmoka patys nuteistieji
arba jll artimieji giminaiciai (BVK 91 straipsnio 1 dalies 7 punktas ).
10. Suimtiems asmenims gali biiti leidziama isvykti uz tardymo izoliatoriaus ribll ne ilgiau kaip penkioms paroms del sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaicio mirties ar sunkios jllligos, gresiancios
gyvybei, del gaivalines nelaimes, padariusios didel~ turtin~ zal!l suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaiciams.
Laikas, kuri suimtasis buvo isvyk~s uz tardymo izoliatoriaus ribll,
iskaitomas i suemimo laik!l. Keliones islaidas apmoka pats suimtasis
arbajo.sutuoktinis, sugyventinis ar artimieji giminaiciai. Tvarka, kuria
suimtiesiems leidziama isvykti ui tardymo izoliatoriaus riblb nustatyta
Tardymo izoliatorill vidaus tvarkos taisyklese (Suemimo vykdymo istatymo 30 straipsnio 1, 2, 4 dalys (Valstybes zinios, 2008, Nr. 81-3172) ).
11. Komentuojamame BK straipsnyje itvirtintos dvi nusikaltimll
sudetys: 1) vengimas atlikti aresto ar laisves atemimo bausm~, kai nuteistasis nesuimtas; 2) asmens, laikinai isleisto (nuteistojo ar suimtojo)
203
is aresto, laisves atemimo bausmes arba kardomojo kalinimo

vietos, negrizimas laiku be svarbios priezasties. Siais uu,.,u,.alLUlli:Llill!
esmes yra piktnaudziaujama suteikiamomis lengvatomis, valstybes
manisku poziiiriu i nuteistuosius ir suimtuosius, nepateisinamas
tikejimas, itvirtintas istatymuose atskiroms nuteistqjq arestu ar
atemimu grupems.
Leidimo trumpam isvykti is laisves atemimo vietq taikymas
tiesiems rodo humanisklt valstybes poziiiri i nuteistqji ir suimtqji,
palengvinti jo ir jo seimos ar artimtt giminaiciq padeti, ,.'""""'~,;...
istikus nelaimei. Kita vertus, leidziant isvykti uz laisves atemimo
tos ribtt parodomas pasitikejimas nuteistuoju ar suimtuoju, ska1tin:at
laikytis bausmes ar suemimo atlikimo tvarkos. Taciau jei asmuo,
leidimlt trumpam isvykti, tokio pasitikejimo nepateisina, - paou~~
leidimo isvykti laikui be pateisinamos priezasties negqzta i <~rF<!tin ..,
ikalinimo arba suemimo (kardomojo kalinimo) viet!b nuo sio
teisetu pagrindu pradetijo veiksmai (trumpalaikis isvykimas) virsta ,
sikalstamais. Sutrikdomas bausmes arba suemimo vykdymo
procesas, atsiranda Sltlygos tokiam asmeniui padaryti naujq
mtt, todel kyla realus pavojus visuomenes saugumui. Tai, kad
kuri biitina izoliuoti, yra laisvas, griauna pasitikejimlt ikalinimo
visos bausmiq vykdymo sistemos veiksmingumu.
12. Komentuojamq nusikaltimq o b j e k t as - normali

vykdymo istaigq ir suemimlt vykdanCiq istaigq veikla vykdant
laisves atemimo bausm~, suemimlt (kardomqji kalinimlt).
objektas - visuomenes saugaus gyvenimo Sltlygos.
13. Vengimo atlikti aresto ar laisves atemimo bausm~ o b j e k t
vi o j i pus e pasireiskia tuo, kad nesuimtas nuteistasis, uuu"'""'
arestu ar laisves atemimu, pazeidzia savanorisko atvykimo i <~rPllfi,ne4
pataisos namus tvark!b pavyzdziui, is viso nesiekia ir nerodo noro
atlikti paskirtlt bausm~, arba, nubaustas aresto, atliekamo poilsio
nomis, bausme, nesitaria su Kalejimq departamentu del aresto bm1snt111
atlikimo vietos, vykdymo iaiko, tvarkos ir pan. Nesuimtas nu1tei~>~ll
laisves atemimo bausme gali vengti, atsisakyti priimti saukimlt i
licijlt ar Vidaus reikalq ministerijos viesojo saugumo padalini su:.l:tn<:
vykimo i pataisos namus laik!b tvarklt ir pan.; vengdamas atlikti
gali imtis ir aktyviq veiksmtt, pavyzdZiui, sleptis, keisti isvaizd!b
ti i kitlt vietov~, nedeklaruoti gyvenamosios vietos ir t. t.
14. Kito nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, o b j e k t
v i o j i p u s e pasireiskia nesugqzimu nustatytu laiku i arestin~,
atemimo vietlt ar tardymo izoliatoriq be svarbios priezasties. S v arb
204
242 straipsnis
p r i e z a s t i m i gali biiti pripazinta, pa~zdziui, sunki liga, transporto

avarija, ivairios stichines nelaimes ir pan. Sios negrizimo laiku priezastys turi buti patvirtintos dokumentais, jl! (aplinkybiq) svarb~ kiekvien~
kart~ vertina ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismas. Laiku negrizimo priezastis pripazinus svarbiomis, nusikaltimo sudeties, numatytos BK 242 straipsnyje, nera. Vengimas grizti nustatytu laiku gali biiti
igyvendinamas ir aktyviais veiksmais, pavyzdziui, slepiantis, keiciant
isvaizdll, isvykstant i kit~ vietov~ ir pan.
15. Jei leidimas trumpam isvykti is laisves atemimo vietos gautas papirkus arestines, pataisos istaigos ar kardomojo kalinimo vietos pareigiinus, ir kaltininkas nustatytu leidime laiku negriZta, veika
kvalifikuojama kaip nusikaltimlb numatytl! BK 227 straipsnyje ir BK
242 straipsnyje, sutaptis. Papirktas pareigiinas atsako uz kysio priemim~ (BK 225 straipsnis) ir bendrininkavim~ vengiant atlikti laisves atemimo bausm~ (BK 24, 242 straipsniai). Jei leidimas trumpam isvykti
is laisves atemimo vietl! gautas apgaule, piktnaudziaujant pasitikejimu,
lei dim~ isdav~s pareigiinas gali biiti traukiamas atsakomyben uz tamybos pareigl! neatlikim~ (BK 229 straipsnis).
16. BK 242 straipsnyje numatytl! nusikaltiml! sudetys - form aI i o s i o s, todel sie nusikaltimai laikomi baigtais, kai nuteistasis atlieka
veiksmus, rodanCius, kad apskritai vengiama atlikti ares~ arba laisves
atemimo bausm~, arba be svarbios prieiasties laiku negrizta toliau atlikti aresto, laisves atemimo bausmes ar suemimo (kardomojo kalinimo ).
Nusikaltimai yra trunkamieji, todel baigiasi, kai kaltininkas nuvyksta
i arestin~. laisves atemimo viet~ t~sti bausmes arba griZta i arestin~.
laisves atemimo viet~ t~sti bausmes ar suemimo (kardomojo kalinimo ),
kai atvyksta i kitas teisesaugos, teisingumo vykdymo institucijas ir prisipazista padar~s nusikaltimll, arba kai yra sulaikomas.
17. Komentuojaml! nusikaltiml! sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta, kad: 1) nurodytu laiku nenuvyksta i pataisos namus, arestin~ arba leidime nurodytu laiku
negrizta i bausmes arba kardomojo kalinimo atlikimo vietlb 2) jam yra
visos galimybes tai padaryti; 3) nera pateisinaml! priezasCil!, del kuril!
jis gali nevykdyti paskirtos bausmes ar negrizti laiku; 4) nenuvykus laiku ir nustatyta tvarka pradeti aresto, laisves atemimo bausm~ arba negrizus laiku, pateisinamos priezastys turi buti patvirtintos atitinkamais
dokumentais. Be to, kaltininkas suvokia, kad: 5) nenuvykdamas laiku
atlikti aresto ar laisves atemimo bausmes arba negriZdamas laiku griauna pasitikejim~juo, vengia atlikti bausm~ arba suemimll, ir 6) gali buti
nubaustas pagal BK 242 straipsni, nes isleidziant is laisves atemimo ar
205
kardomojo kalinimo vietos buvo apie tai ispetas. Visa tai suprasd
kaltininkas siekia ilgiau, negu leidZia atitinkami teises aktai, nepr
atlikti aresto ar laisves atemimo bausmes arba ilgiau, negu nurod
leidime, negriZti i bausmes arba suemimo atlikimo viet~:t.
18. Tikslo komentuojam\l nusikaltim\l sudetys tiesiogiai nenur

taCiau pagal sill nusikaltiml! esm~, j\l padarymo kaltes turini ir ki
aplinkybes matyti, kad kaltininkas siekia bent kuri laik~:t isvengti ar
ar laisves atemimo bausmes atlikimo arba laiku negriZti i arestin~,
linimo ar kardomojo kalinimo vietl:l, nors kuri laik~:t isvengti toles
areStO, laisVeS atemim0, SUemimO (kard0m0j0 kalinim0) atlikim0. 1
19. Komentuojam\l nusika1tim\l sub j e k t u gali bUti paka1f
mas, su1auk~s 16 met\1 fizinis asmuo, nuteistas arestu ar laisves ate
mo bausme ir vengiantis atlikti bausm~; taip pat asmuo, jau atlie
laisves atemimo bausm~ arestineje, pataisos namuose arba laikomas
imtas (kardomasis kalinimas ), gav~s leidim~:t trumpam isvykti is lais '
atemimo vietos.
20. Vengimas atlikti aresto, laisves atemimo bausm~ arba su
i kardomojo kalinimo viet~:t pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiri
prie nesunkil! nusikaltiml! (apie tai plaCiau zr. BK 11 straipsnio kom
tarq).
21. Vengimas atlikti aresto, 1aisves atemimo bausm~ arba su
kardomojo kalinimo vietl:l baudziamas bauda arba laisves atemimu
dvejq met\1.
243 straipsnis. Vengimas atlikti su laisves atemimu nesusijus

bausmes arba baudziamojo poveikio priemones
Tas, kas venge atlikti teismo paskirt~t su laisves atemimu nesusiju
bausm~ arba baudziamojo poveikio priemon~ (isskyrus turto kon
kavimll), padare baudziamltii nusizengim~t ir
1. Komentuojamame BK straipsnyje itvirtinta sistema baudziam '
nusizengiml! sudeci\l, apibiidinancil! veikas, kuriomis vengiama
dyti teism\l sprendimus del paskift\1: 1) bausmiq, nesusijusi\l su laisv
atemimu, ar 2) baudziamojo poveikio priemonil! (isskyrus turto konfi
kavimll.).
2. Pagal BK 243 straipsni gali buti baudziami nuteistieji, kurie
paskirtos bausmes: 1) vies\li\l teisi\l atemimas (apie tai plaCiau zr.
206
243 straipsnis
44 straipsnio komentarq), ar 2) teises dirbti tam tikr!l darb!l ar uzsiimti

tam tikra veik1a atemimas (apie tai plaCiau ir. BK 45 straipsnio komentarq), arba 3) viesieji darbai (apie tai p/aCiau ir. BK 46 straipsnio
komentarq), ar 4) bauda (apie tai plaCiau ir. BK 47 straipsnio komentarq), arba 5) 1aisves apribojimas (apie tai p/aCiau ir. BK 48 straipsnio
komentarq), ir kurie veDgia jas atlikti.
3. Paga1 BK 243 straipsDi taip pat ga1i biiti traukiami atsakomybeD
ir pi1DameCiai asmeDys (taip pat ir atleisti Duo baudZiamosios atsakomybes ar bausmes), DevykdaDtys ir veDgiaDtys atlikti jiems paskirtas
baudziamojo poveikio priemoDes.
Baudziamasis istatymas Dustato tokias baudZiamojo poveikio priemoDes: 1) u2draudimas Daudotis specia1ia teise (apie tai plaCiau ir.
BK 68 straipsnio komentarq); 2) turtiDes za1os atlygiDimas arpasa1iDimas
(apie tai plaCiau ir. BK 69 straipsnio komentarq); 3) Demokami darbai
(apie tai plaCiau ir. BK 70 straipsnio komentarq); 4) imoka tDukeDtejusiq DUO Dusikaltimq asmeDq foDd!l (apie tai plaCiau ir. BK 71 straipsnio
komentarq); 5) turto koDfiskavimas (apie tai plaCiau ir. BK 72 straipsnio komentarq); 6) draudimas prisiartiDti prie DukeDtejusio asmeDs
(BK 67 straipsDio 2 da1ies 6 punktas ir BK 72 1 straipsDis); 7) da1yvavimas smurtiDi e1gesi keiciaDciose programose (BK 67 straipsDio 2 da1ies
7 puDktas ir BK 72 2 straipsDis).
4. Bausmil!, Desusijusiq su 1aisves atemimu, vykdymo tvark!l reglameDtuoja BVK V, VII-IX skyriq Duostatos, teisiDgumo miDistro
isakymu patvirtiDti Pataisos iDspekcijq pareigiiDq igaliojimai skiriaDt
nuteistiesiems, at1iekaDtiems viestijq darbq ir 1aisves apribojimo bausmes, bei 1ygtiDai pa1eistiems is pataisos istaigq asmeDims paskatiDimo
priemoDes ir Duobaudas, ir jq skyrimo tvarka, Pataisos iDspekcijq darbo
tvarka (Valstybes zinios, 2003, Nr. 40-1856).
Su DuospreDdzio vykdymu susij~ procesiDiai k1ausimai spreDdZiami
BPK VII da1yje Dustatyta tvarka. NuospreDdzio, kuriuo paskirtos bausrnes ar baudZiamojo poveikio priemoDes, ribojaDCios turtiDes Duteishijq teises, vykdym!l taip pat reg1ameDtuoja CPK VI da1ies Duostatos
(zr., pavyzdziui, CPK 584 straipsDio 1 da1ies 2 punklll, 587 straipsDio
1 punkt<l, 588, 755 straipsDius), teisiDgumo miDistro patvirtiDta spreDdimq vykdymo iDstrukcija (Valstybes zinios, 2005, Nr. 130-4682; 2006, Nr.
42-1526; 2007, Nr. 26-268; 2008, Nr. 8-291, 79-3147; 2009, Nr. 35-1352).
Viestijq teisiq atemimo, teises dirbti tam tikr!l darb!l ar uzsiimti tam
tikra veikla atemimo, viestijq darb\!, laisves apribojimo bausmes vykdo
Pataisos iDspekcijos (BVK 18, 19 straipsDiai), baud!l priverstiDai isiesko aDtstolis (BVK 16 straipsDis).
207
5. Kalejimq departamento prie Lietuvos Respublikos tei!>in~~

ministerijos regionq pataisos inspekcijos ir joms pavaldzios
nes pataisos inspekcijos (toliau- pataisos inspekcijos) veikia
Respublikos teritoriniuose administraciniuose vienetuose. Pataisos
pekcijos atlieka nustatyt\l nuteistiesiems pareigq vykdymo ir nr~,nn,....
laikymosi kontrol~, igyvendina nuteistl!iq elgesio kontrol~, "'c'''7>""'"
damos i kiekvieno nuteistojo elgesi bausmes atlikimo metu, stebi, '
nuteistieji nedaro teises pazeidiml!, inforrnuoja juos apie siq pa<~eH11QI
padarymo teisinius padarinius ir t. t.
6. Pataisos inspekcijos pareigunai taip pat kontroliuoja vu~~"u ..~
poveikio priemones - nemokamq darbq - atlikimll (Pataisos
jos darbo tvarkos 70--72 punktai).
7. Pagal baudziamojo proceso istatym~ nuosprendis
dalyvaujant kaltinamajam. Nuosprendi paskelb~s teismas tuoj pat
aiskina nuteistajam jo teises ir pareigas, bausmes atlikimo tvark~
ypatumus (BPK 349-353 straipsniai, 308 straipsnis). Supazindinti
teistl\ii su jam del paskirtos bausmes kylanciais suvarzymais
atskirais atvejais tpareigoja ir baudziamasis istatymas (pavyzdziui,
44 straipsnio 3 dalis). Taigi nuteistieji supazindinami ir su

atliekant paski~sias bausmes, ir su jq nevykdymo teisiniais
niais. Apie tai nuteistuosius informuoja ir pataisos inspekcijos,
liuojancios nuteistl!iq elgesi.
8. Sistemiskai aiskinant baudziamojo istatymo nuostatas,
nancias minimas bausmes, baudZiamojo poveikio priemones,
vykdymo teises nuostatas, nustatancias minimq bausmiq ir
priemoniq atlikimo proceso bei sio proceso kontroles teisini
vim~ darytina isvada, kad komentuojamas BK straipsnis ...,,,...,-.v...kai BK bendrosios dalies ir BVK nuostatos atskirai numato kitus
sinius padarinius asmeniui, vengianCiam atlikti su laisves
nesusijusias bausmes. PavyzdZiui, jeigu nuteistasis vengia savo
sumoketi baudll ir nera galimybiqjll isieskoti priverstinai, teismas
tolio teikimu baudll gali pakeisti arestu (BK 47 straipsnio 7 dalis,
25 straipsnio 2 dalis ). Bausm~ vykdanCios institucijos pareigunai
vengimll atlikti sill bausm~ gali skirti nuteistiesiems nuobaudll-
mll. Nuteistiesiems, kurie po vieslijq darbq bausm~ vykdancios
cijos ispejimo vengia atlikti sill bausm~, apylinkes teismas bausm~
dancios institucijos teikimu gali vieslijq darbq bausm~ pakeisti
arba bauda (BK 46 straipsnis, BVK 45 straipsnis). Uz vengimll
laisves apribojimo bausm~ sill bausm~ vykdancios institucijos
gunai nuteistiesiems gali skirti nuobaudas- ispejimll arba grie~
208
243 straipsnis
peikim~:t.
Vengiantiems atlikti laisves apribojimo bausm~ nuteistiesiems

apylinkes teismas bausm~ vykdancios institucijos teikimu si~:t bausm~
pakeicia arestu (BK 48 straipsnio 10 dalis, BVK 49 straipsnis).
Pagal BK 74 straipsni, asmeniui, kuris vengia ivykdytijam paski~
baudziamojo poveikio priemon~ (isskyrus turto konfiskavimv, teismas
bausm~ vykdancios institucijos teikimu gali paskirti bausm~ pagal BK
243 straipsni. Siuo atveju nubaudimas neatleidzia nuteistojo nuo pareigos ivykdyti paskirt~:t baudziamojo poveikio priemon~ (apie tai plaCiau
9. Visq BK 243 straipsnyje numatytq nusikalstamq veikq o b j e kt a s - teismo paskirtq su laisves atemimu nesusijusiq bausmiq arba
baudziamojo poveikio priemoniq (isskyrus turto konfiskavimv vykdymas (atlikimas ), teisingumo interesai.
10. Komentuojamq baudziamqjq nusizengimq o b j e k t y v i o j i

p u s e pasireiskia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jq turini nulemia
tai, koki:t paskirt~:t bausm~ ar baudziamojo poveikio priemon~ atlikti
stengiasi isvengti kaltininkas (apie vengimo pozymi placiau zr. BK
Komentuojamq baudziamqjq nusizengimq sudetys - form a 1i o s i o s, todel jie laikomi baigtais, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas ), kurie ivertinami kaip vengimas.
11. Komentuojaml.l baudziamqjl.l nusizengimll sub j e k t y vi o j i
puse pasireiskia tiesiogine tycia. Kaltininkassuprantajampaskirtlt bausmiq ar baudziamojo poveikio priemonill pobiidi, ill sukeliamus
suvarzymus, apribojimus, ipareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas,
bausmil.l ar baudziamojo poveikio priemonill atlikimo (ivykdymo) tvark~ zino, kokiq padariniq kyla, kai nevykdomos bausmes ar baudziamojo poveikio priemones, nes del ill yra ispetas; kartu kaltininkas supranta,
kad nera aplinkybiq, trukdanCiqjam igyvendinti baudziamojo istatymo
reikalavimus, ir suvokia, kad juos pazeidzia. Vis delto kaltininkas siekia savo veika isvengti su laisves atemimu nesusijusiq bausmiq ar baudziamojo poveikio priemoniq atlikimo (igyvendinimo ).
12. Motyvai nera biitinas komentuojamq sudeCiq pozymis, del to
jie neturi reiksmes veikoms kvalifikuoti ir gali biiti ivairiis, pavyzdziui,
nesutikimas su teismo sprendimu, priimtu kaltininko baudziamojoje
byloje, ar apskritai nihilistinis poziiiris i teis~, teismus; savanaudiski
interesai; kerstas nukentejusiajam; noras pasipuikuoti ,dr!lsa, savarankiskumu, saunumu" ir pan. Tuo tarpu tikslas - siekis isvengti paskirtq
bausmiq ar baudziamojo poveikio priemoniq atlikimo - biidingas visoms komentuojamoms sudetims.
209
13. Komentuojaml! baudZiamqjl! nusizengiml! s u b j e k t u

biiti paka1tinamas, su1auke(s 16 metl! fizinis asmuo - nuteistasis,
paskirta bausme, nesusijusi su 1aisves atemimu, arba asmuo,
skirtos baudZiamojo poveikio priemones (isskyrus turto KonnsiUtVUil1
ir kuril! atlikimo (igyvendinimo) jis siekia isvengti.
14. Vengimas atlikti teismo paskirt~ su 1aisves atemimu u"~'u'""'
bausme( arba baudziamojo poveikio priemone( (isskyrus turto
vim'l) baudziamas bauda arba arestu.
244 straipsnis.
Juridiniam asmeniui paskirtos bausmes
dymas
Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas UZ siam juridiniam
niui paskirtos bausmes vykdym~t, jos nevykd~s, padare .,..,..uiiiJIU
nusizengim~t ir
baudziamas vieaisiais darbais arba bauda, arba aretu.
1. Komentuojamame BK straipsnyje itvirtintos juridiniam
baudZiamajame istatyme numatytais atvejais paskirtos bausmes
dymo neisvengiamumo garantijos. Kartu sio straipsnio
igyvendinamas 1ygybes pries istatym~ ir teism~ principas.
2. Paga1 baudZiam'lji istatym'l, juridiniam asmeniui l1Z
tamas veikas, uz kuril! padarym~ BK specia1iojoje da1yje nnYHI1~1tol
juridinio asmens atsakomybe, ga1i biiti paskirtos sios bausmes: 1)
da (BK 43 straipsnio 1 da1ies 1 punktas); 2) juridinio asmens
apribojimas (BK 43 straipsnio 1 da1ies 2 punktas); 3) juridinio
1ikvidavimas (BK 43 straipsnio 1 da1ies 3 punktas) (apie tai utu:r..:turM~
BK 20, 43, 47, 52 ir 53 straipsnil{ komentarus).
Uz juridiniam asmeniui paskirtos bausmes vykdym~ atsako
nio asmens vadovas arba kitas juridinio asmens darbuotojas,
tvarka paskirtas atsakingu l1Z juridiniam asmeniui paskirtos
vykdym~. Vykdydamas juridinio asmens veik1os apribojimo arba
dinio asmens 1ikvidavimo bausmes, antsto1is turi specia1i~ teise(
ti arba pakeisti uz juridinio asmens veik1os apribojimo vykdym~
kontro11( atsaking~ asmeni (BVK 29 straipsnio 1 punktas ).
3. Juridiniam asmeniui paskiftl! bausmil! vykdymo tvark~
mentuoja BVK V (,Baudos bausmes vykdymo tvarka ir
VI (,Juridinio asmens veik1os apribojimo ar juridinio asmens
mo bausmil! vykdymo s~1ygos ir tvarka") skyril! nuostatos, teismgul
ministro 2003 m. ba1andzio 2 d. isakymu Nr. 88 patvirtinta Juridinio
210
244 straipsnis
mens veiklos apribojimo akto forma (Valstybes zinios, 2003, Nr. 35-1512),
atitinkamos CK, CPK nuostatos.
4. Pagal sistemini juridinio asmens baud.Ziamosios atsakomybes ir
jos vykdymo tvarkos teisinio reguliavimo aiskinimq_ matyti, kad BK
244 straipsnis netaikytinas tol, kol neigyvendinamos BVK numatytos
juridini asmeni ispejanCios ar bausmes vykdymo procesq_ reguliuojanCios priemones, pavyzdziui, vykdomos juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmes, antstolis inter alia
turi speciali~q_ teis~ tpareigoti uz juridinio asmens veiklos apribojimq_
arba juridinio asmens likvidavimq_ atsakingq_ asmeni per antstolio nustatytq_ terminq_ parengti ir pateikti preliminantjuridinio asmens veiklos
apribojimo ar likvidavimo vykdymo planq_ (BVK 29 straipsnio 4 punktas ). Nevykdantis tokill reikalavimlljuridinio asmens darbuotojas, atsakingas u:l siam juridiniam asmeniui paskirtos bausmes vykdymq_, gali
buti traukiamas baudziamojon atsakomyben pagal BK 244 straipsni.
5. Komentuojamo baud.Ziamojo nusizengimo o b j e k t as - juridiniam asmeniui paskirtos bausmes vykdymo tvarka, teisingumo interesai.
6. Komentuojamo baud.Ziamojo nusizengimo o b j e k t y v i o j i p u s e paprastai gali pasireiksti neveikimu, t. y. bausmei ivykdyti
bUtinll veiksmll neatlikimu. Kitais atvejais kaltininkas gali aktyviais
veiksmais sutrukdyti ivykdyti bausm~, pavyzdziui, imtis priemonil!,
kad juridinio asmens sq_skaitoje esantys pinigai bii!ll pervesti i ki!ll asmenll sq_skaitas ir taip neleisti antstoliui priverstinai isieskoti juridiniam
asmeniui paskirtq_ bausm~, ir pan.
7. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo sub j e k t y vi o j i
p u s e pasireiskia t i e s i o g i n e t y ci a. Kaltininkas supranta savo
pareigas, zino jll vykdymo tvarkq_; suvokia, kad nevykdydamas juridiniam asmeniui paskirtos bausmes, uz kurios ivykdymq_ jis yra atsakingas, pa:leidzia istatymus ir teisingumo interesus. Tai suvokdamas
kaltininkas siekia, kad juridiniam asmeniui paskirta bausme nebii!ll
ivykdyta.
8. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo sub j e k t u gali biiti
Pakaltinamas, 16 me!ll sulauk~s juridinio asmens, kuriam paskirta bausme, igaliotas darbuotojas.
9. Juridiniam asmeniui paskirtos bausmes nevykdymas baudziamas
Viesaisiais darbais arba bauda, arba arestu.
211
245 straipsnis. Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme,

dymas
Tas, kas nevykde teismo sprendimo, nesusijusio su bausmemis,
baudziam~.H nusizengim~t ir
baudziamas viesaisiais darbais arba banda, arba laisves
arba arestu.
1. Konstitucijos 109 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas
dimus priima Lietuvos Respublikos vardu.{siteisej~ teismll QnTPntu
nuosprendiiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms
valdzios ir valdymo institucijoms, imonems, istaigoms, or~~aniza1cij
bei fiziniams asmenims ir turi buti vykdomi visoje Lietuvos
likos teritorijoje. Nevykdant isiteisejusill teismo sprendimlb
nesusijusill su bausme, trukdoma vykdyti teisingumll_, griaunamas' .
mines valdzios autoritetas, neatkuriamos nukentejusi~ll pa:Z:etsto1~
ses, teiseti interesai.
2. Komentuojamo baudiiamojo nusizengimo o b j e k t as sprendimll vykdymo tvarka, teisingumo institucijl!, valstybes

tas, papildomas objektas - turtiniai asmenll interesai, jll teises ir
3. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo o b j e k t y v
p u s e paprastai pasireiskia neveikimu, t. y. teismo sprendime
iPareigojimll, reikalaviml!, suvarzymll ignoravimu ar net atviru
kymu juos vykdyti. Teismo sprendimo nevykdymas gali bUti
ir su aktyviais veiksmais, pavyzdziui, keiciamos darbovietes,
mosios vietos, slepiamos, iskraipomos pajamas siekiant
kentejusiajam priteisto zalos atlyginimo ir pan.
4. T e i s m o s p r e n d i m a i BK 245 straipsnio prasme yra

instancijll bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismll ..
kumentai, turintys atitinkam~t procesin~ form~t- sprendimai ir
civilinese bylose (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-7-233/2007),
dziai ir nutartys baudziamosiose by lose ir t. t. Del to BK 245
taikytinas ir tais atvejais, kai nevykdomi ne tik teismo priimti
mai, bet ir kiti teismo baigiamieji aktai, pavyzdziui, nutartys del
n~ll apsaugos priemonill taikymo (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-7.
ar nutartys, kuriose sprendziami ne su bausmemis susij~
(ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-630/2007). Baudziam~ll bylll procese
im!ll ir su bausmemis nesusijusill teismo sprendimll nevykdymas
pat gali atitikti komentuojamame BK straipsnyje itvirtintos oaULW'I!
mojo nusizengimo sudeties pozymius, pavyzdziui, pagal
212
245 straipsnis
nusikalstamumo uzkardymo istatymlt (Va1stybes zinios, 1997, Nr. 69-1731)

paskirtlt ipareigojimq, suvar:lymq nevykdymas (ir. kasacine nutarti
Nr. 2K-86/2005), nukentejusiajam priteistos zalos nemokejimas ir pan.
Atsizvelgiant i Lietuvos Respublikos tarptautines teisines pagalbos
sutartis, nusikalstamu pagal BK 245 straipsni gali biiti pripazistamas ir
kitos valstybes teismq priimtq sprendimq, taip pat tarptautiniq teismq,
arbitrazq sprendimq nevykdymas.
5. Teismo sprendimo nevykdymo sudetis - form a 1i o j i. Teismo
sprendimo nevykdymas prasideda tada, kai kaltininkas neivykdo isiteisejusio sprendimo iki jame nurodytos datos, o nesant tokios datos - kai
per pakankamil ivykdyti laikil nesiima priemoniq, neatlieka veiksmq,
biitinq igyvendinti teismo sprendime itvirtintus iPareigojimus, reikalavimus, suvar:lymus ir pan., kai sprendimas nevykdomas nepaisant nevienkartiniq priminimq, prasymq, rastiskq ispejimq ir t. t. Sis baudziamasis nusizengimas nutriiksta, kai kaltininkas pradeda vykdyti teismo
sprendimil arba teisesaugos institucijos pradeda jo baudziam!iji persekiojimil del teismo sprendimo nevykdymo.
6. Nors BK 245 straipsnyje itvirtintas absoliutus iPareigojimas
vykdyti teismo sprendimus, sprendziant kaltininko baudziamosios atsakomybes klausimil turetq biiti ivertintos priezastys, del kuriq sprendimas nevykdomas (pavyzdziui, arestuotos bankrutuojancios imones,
kurioje dirba skolininkas, Silskaitos, ir jam ilgi:tlaikil nemokamas atlyginimas; skolininkas tapo nedarbingu, 0 kito pajamq ar turto saltinio
neturi; bankrutavusiame banke prapuole visos jo santaupos; stichines
nelaimes metu :luvo visas turtas ir pan.). Tokiais atvejais teismo sprendimo nevykdymo pripazinimas nusikalstamu priestarautq teisingumo,
humanizmo principams, neatitiktq visuotinai demokratinese valstybese
pripazintos nuostatos, kad baudziamoji teise yra ratio ultima, taip pat
priestarautq BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatai, pagal kuriil ,asmuo atsako pagal baudziam!iji istatymil tik tuo atveju,jeigu < ... > veikos padarymo metu is jo galima buvo reikalauti istatymus atitinkanCio elgesio"
7. BK 245 straipsnyje itvirtinta teismo sprendimo nevykdymo sudetis yra bendroji, t. y. is esmes apimanti visus galimus teismq sprendimq, nesusijusiq su bausme, nusikalstamo nevykdymo atvejus, paYyzdziui, paskirtq baudziamojo poveikio priemoniq nevykdymil (BK
243 straipsnis), pareigos pagal teismo sprendimltislaikyti vaiklt, moketi
lesas vaikui islaikyti vengimil (BK 164 straipsnis), trukdymil antstoliui vykdyti teismo sprendimil (BK 231 straipsnis). Tuo tarpu BK 164,
231, 243 straipsniuose yra itvirtintos sudetys, apibiidinancios konkrecius,
213
specia1ius teismo sprendimq, nesusijusill su bausmemis, nusika1stamo

vykdymo atvejus. Tokiais atvejais taikomas specialus BK straipsnis,
tinantis teismo konkretaus sprendimo nusikalstamo nevykdymo
8. Komentuojamo baudZiamojo nusizengimo s u b j e k t y v i
p u s e pasireiskia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas: 1) supranta,
priva1o ivykdyti teismo sprendimll_; 2) zino teismo sprendimo
3) supranta sprendimo nevykdymo pavojingum3c_. Visk3c_ suvokdamas
nori ir siekia toliau taip elgtis - nevykdyti teismo sprendimu jam
ij>areigojimq, reikalavimll ir pan.
9. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo sub j e k t u gali
pakaltinamas, 16 me1\l fizinis asmuo. Jei teismo sprendimo
asmuo, kuris pagal einamas pareigas, atliekamas funkcijas ir pan.
valo imtis reikiamll priemonill atlikti atitinkamus veiksmus, kad
igyvendinti teismo sprendimai (priimti ne del jo), taciau to nedaro
aktyviais veiksmais sudaro Sl!lygas, kurioms esant teismo sprenc1illl
nevykdomas (pavyzdziui, vadovas imasi priemoniq, kad is jo
jamos istaigos Sll,.Skaitos nebiiill pervedami pinigai, priteisti uz
darbuotojll nukentejusiajam padarytl! zalv, tokia veika
kaip nusikalstama veika valstybes tamybai ir viesiesiems mt1eres~
(BK XXXIII skyrius).
10. Teismo sprendimo nevykdymas baudZiamas viesaisiais
arba bauda, arba laisves apribojimu, arba arestu.
246 straipsnis. Aprasyto
ar arestuoto turto arba turto,

nustatytas laikinas nuosavybes teises apribojimas, perleidimas,
pimas, sunaikinimas ar sugadinimas
l. Tas, kas pash~pe, sunaikino ar sugadino aprasytll, arestuot~t ir
patiketl} turtl} arba turtl}, kuriam nustatytas laikinas nuosavybes
apribojimas, arba s( turt~t neteisetai perleido kitam asmeniui,
baudziamas viesaisiais darbais arba banda, arba ardtu, arba

atemimu iki trejl{ met!{.
2. Tas, kas paslepe, sunaikino ar sugadino aprasytll, arestuot~t ir
patiket~t dideles vertes turt~t arba dideles vertes turtl}, kuriam
tytas laikinas nuosavybes teises apribojimas, arba s( turt~t ne1teu1e\1
perleido kitam asmeniui,
baudziamas laisves atemimu iki septyneril{ met!{.
(Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. istatymo Nr. IX-2314. isigal. liepos 13 d.
iinios. 2004. Nr. 108-4030) redakcija)
214
246 straipsnis
1. Komentuojamais nusikaltimais trukdoma uZtikrinti realq nusikaltirnais padarytlt nuostoliq, zalos nukentejusiesiems atlyginim~ turtiniq
bausrniq (turto konfiskavimo, baudos) ivykdym~ taip pat uztikrinti civilini ieskini byloje.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t as - normali ikiteisminio

tyrirno institucijq veikla, teisingumo vykdymas. Papildomas objektas nuosavybes santykiai.
3. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi o j i p u s e pasireiskia aktyviomis altematyviomis veikomis - paslepimu, sunaikinimu ar
sugadinimu aprasyto, arestuoto ir kaltininkui patiketo turto (CPK 675,
677, 683, 689 straipsniai ir kt.) arba turto, kuriam nustatytas laikinas
nuosavybes teises apribojimas (BPK 151, 152 straipsniai). Taip pat j!\_
sudaro tokio turto neteisetas perleidimas kitam asmeniui.
Siekiant uZtikrinti civilini ieskini ar galim!\_ turto konfiskavim!\_ prokuroro nutarimu itariamajam ar pagal istatymus materialiai atsakingam
uz itariamojo veiksmus fiziniam asmeniui ar fiziniams asmenims, kurie
turi nusikalstamu budu gaut!\_ ar igyt!\_ turt~ gali buti skiriamas laikinas
nuosavybes teises apribojimas (BPK 151 straipsnio 1 dalis). DraudZiama laikinai apriboti nuosavybes teis~ i daiktus, kurie pagal Lietuvos
Respublikos istatymq nustatyt!\_ S!\.faS!\_ yra bUtini itariamajam ar jo seimos nariams ir jo islaikomiems asmenims (BPK 151 straipsnio 3 dalis).
S k o l in i n k o t u r to are s t a s yra priverstinis nuosavybes teises i skolininko turt!\_ arba sios teises atskifl! sudetiniq daliq- valdymo,
naudojimosi ar disponavimo - laikinas U.Zdraudimas ar apribojimas.
Skolininko turtq arestuoja antstolis surasydamas turto aresto akt!\_. Tais
atvejais, kai apribojamos visos nuosavybes teises i skolininko turt!\_ ar
turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims, arba
yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip
pat atvejais, kai apribojamos teises i turto registre neregistruojam!\_
kilnojam!iji turt~ turi bUti sudarytas sio turto aprasas (CPK 675, 677
straipsniai). Turtas, i kuri nuosavybes teise laikinai apribota, prokuroro
nuoziura perduodamas saugoti savivaldybes institucijos atstovui arba
sio turto savininkui ar jo seimos nariui, ar artimajam giminaiciui arba
kitam asmeniui. Jiems turi buti isaiskinama atsakomybe pagal komentuojam!\.BK straipsni uz sio turto perleidim~ paslepim~ sunaikinim!\_ar
sugadinim!\_. Del to is tokiq asmenq paimamas rasytinis pasizadejimas
(BPK 151 straipsnio 4 dalis ).
T u r t as perle i d z i am as - parduodamas, dovanojamas, perduodamas atlygintinai (neatlygintinai) laikinam valdymui ar naudojimui
kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims ir pan.; pas l e pi am as -
215
perkeliamas, pervezamas, uzkasamas ar kitaip slepiamas. Visa tai

rna nezinant pareigunams, priemusiems nutarim::t dellaikino teisiq
bojimo ar del turto aresto (ir aprasymo ). Apie t u r to sun a i kin
a r s u gad in i m ::t plaCiau ir. BK 187 straipsnio komentarq.
4. Nurodytos veikos laikomos kvalifikuotomis, kai mineti
ti veiksmai atliekami su dideles vertes turtu (BK 246 straipsnio 2
lis). Aiskinantis d i d e 1e s v e r t e s pozymi., bUtina remtis BK
straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias turtas yra dideles
jei jo verte virsija 250 MGL dydziq sum::t. Apie MGL plaCiau
5. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y v i o j i p u s e

kia ties i o gine tyc ia. Kaltininkas suvokia, kadjam patiketas jo
je esantis turtas, skirtas atlyginti nukentejusiems jq patirt::t turtin~
uztikrinti civilini ieskini byloje ar turto konfiskavimo, baudos
m::t. Si tuft~{ kontro1iuoja prokuroras, antstolis, todel jie sprendzia
to saugojimo, valdymo ir naudojimo klausimus. Kaltininkas
savo pareigas ir teises jam patiketo turto atfvilgiu, zino, kad uz sio
perleidim<t, paslepim<t, sunaikinim::t ar sugadinim::t gali buti
baudZiamojon atsakomyben, nes yra ispetas. Taciau, visa tai
mas, kaltininkas siekia atlikti veikas, numatytas BK 246 straipsnyj
6. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali btiti pa,,.a,u"'u~
16 metq fizinis asmuo, kuriam patiketas aprasytas, arestuotas
arba turtas, i kuri nuosavybes teise laikinai apribota.
Laikinai apribojus nuosavybes teises, gali buti utdraudziamos
kurios operacijos su lesomis, esanciomis bankq ar kitq kredito
sa._skaitose. Arestavus indeli banke ar kitoje kredito istaigoje,
kurio indelis arestuotas, gali buti uzdraudziama disponuoti tam
dydzio indeliu. Su tokiais draudimais supazindinami ir banko ar
kredito istaigos darbuotojai. Todel, jei sie asmenys atlieka uz<lratiS!
operacijas su nurodytomis lesomis, indeliais, jie irgi gali bUti
nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnyje, subjektais.
7. Aprasyto ar arestuoto turto arba turto, kuriam nustatytas 1auu..,

nuosavybes teises apribojimas, perleidimas, paslepimas, smllalknntr
ar sugadinimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie
kiq, o kvalifikuotas aprasyto ar arestuoto turto arba turto, kuriam
tytas laikinas nuosavybes teises apribojimas, perleidimas, vaow..,~, ..... _
sunaikinimas ar sugadinimas pagal BK 11 straipsnio 5 dati - prie
kiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
8. Aprasyto ar arestuoto turto arba turto, kuriam nustatytas au... -~
nuosavybes teises apribojimas, perleidimas, paslepimas, sur~ailcinJiml'
216
246--247 straipsniai
ar sugadinimas baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba arestu,

arba laisves atemimu iki trejl! meil!; kvalifikuotas aprasyto ar arestuoto
wrto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybes teises apribojirnas, perleidimas, paslepimas, sunaikinimas ar sugadinimas - laisves
atemimu iki septyneril! me11!.
247 straipsnis. lkiteisminio tyrimo duomenq atskleidimas be leidimo

Tas, kas iki bylos nagrinejimo teisiamajame posedyje be si~t byllt tiriancio teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigiino leidimo atskleide
ikiteisminio tyrimo duomenis, padare baudziamlti( nusizengim~t ir
baudziamas vidaisiais darbais arba bauda, arba laisves apribojimu,
arba arestu.
1. Butina baudZiamqjl! byll! ikiteisminio tyrimo s!jJyga - tam tikro
laipsnio konfidencialumas sioje baudZiamojoje proceso stadijoje. Saugoma informacija apie surinktus irodymus, jll turini, duomenys apie
kaltinink~ ir jo bendrininkus, bylos tyrimo taktika, planai, schemos ir
kt. Per anksti ir ne tiems asmenims atskleista ikiteisminio tyrimo medZiaga gali gerokai pasunkinti ikiteisminio tyrimo pareigiinl! darblb
tiesos byloje nustatyml\_; klaidinga linkme nukreipti ikiteismini tyrim~
konkrecioje baudziamojoje byloje; sukliudyti itariamqjl!, kaltinamqjl!,
teisinamqjl! ar sunkinaml.!.ill irodymll paieskai, turto, biitino civiliniam
ieskiniui baudziamojoje byloje uztikrinti, suradimui ir aprasymui. Neskelbtinl! ikiteisminio tyrimo duomenll atskleidimas gali biiti pavojingas
ir kaltinamqjl!, nukentejusiqjl!, liudytojl! ar kiil! byloje dalyvaujancil!
asmenll saugumui. Del nekontroliuojamo mineil! duomenl! atskleidimo
atskirose baudziamosiose bylose ikiteisminio tyrimo institucijl! darbas
netenka prasmes ir perspektyvos.
2. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo tiesioginis o b j e kt as - ikiteisminio tyrimo paslaptis, uztikrinanti normali~ teisesaugos,
teisingumo institucijll veikllb teisingumo interesai. Papildomu objektu
gali buti bylos proceso dalyvil! ar kiil! asmenl! teises ir teiseti interesai
(sauguni.as, privataus gyvenimo nelieCiamybe, garbe, orumas ir kt.).
3. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo d a I y k as - ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija, nepriklausomai nuo jos procesinio itvirtinimo byloje. Tai gali buti ne tik faktiniai duomenys, turintys
procesinio dokumento form~. Neleistina atskirais atvejais atskleisti
duomenis, sudarancius irodinejimo dalyklb apie turimus byloje irodymus, atliktus procesinius veiksmus, jl! turini, apie ikiteisminio tyrimo
217

perspektyv~
atitinkamtt procesinitt veiksmtt atlikimo planus

Neatskleidziamq ikiteisminio tyrimo duomentt apimti lemia
by los aplinkybes, baudziamojo proceso principtt nuostatos.
4. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo o b j e k t y vi o j i

s e neatskiriama nuo baudziamojo proceso istatymo nuostattt,
janCitt ikiteisminio tyrimo duomentt skelbtinum~ ar
5. BPK 177 straipsnio I dalyje itvirtintas absoliutus

skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis apie nepilnameCius
ir nukentejusiuosius. Kartu nustatyta, kad kitais atvejais
tyrimo duomenys iki bylos nagrinejimo teisme gali biiti pa~>ke:lbt
prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripazistama leistina. Si nuostatl
konkretinta BPK 177 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad
mais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigiinas ispeja
so dalyvius ar kitus asmenis, maCiusius atliekamus ikiteisminio
veiksmus, kad draudziama be prokuroro leidimo skelbti tktt:eisJ!d
tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirasytinai l"l''"J"'."'""
atsakomybes pagal BK 247 straipsni.
6. Ikiteisminio tyrimo duomentt atskleidimo (paskelbimo)
reguliavimas nustatytas BPK 177 straipsnyje. Tik siuo teisiniu
liavimu nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenq atskleidimo
pazeidimas gali sudaryti ikiteisminio tyrimo duomentt ,...,,..._,....,,..,
leidimo nusizengimo, numatyto BK 247 straipsnyje, sudeti.
nimo baudZiamojo nusizengimo sudeties pozymiai, tarp jl! ir
turi biiti apibiidinami remiantis ir BPK 177 straipsnio nwostatomt:s,
7. Nors komentuojamo BK straipsnio dispozicijoje nmmrl"t"
ikiteisminio tyrimo duomenys gali biiti atskleidziami ir byl~
teisejo leidimu, baudZiamojo proceso istatyme tokia byl~ ..
sejo teise nenumatyta, nera ir atitinkamo teisinio reguliavimo,
ki~ teis~ igyvendinti.
11. . . ., . ." ,
8. Leidimas atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis gali biiti

damas zodZiu ar rastu. Kuritt ir kokios svarbos ikiteisminio
duomentt atskleidimas turi biiti kontroliuojamas, del kuritt ... ,.__...,,.."t.1
skelbtinumo turi biiti ispeti atitinkami asmenys, sprendZia orc>kulfot111
ikiteisminio tyrimo pareigiinas, tiriantis byl~. Jei leidimas atskleisti
teisminio tyrimo duomenis buvo gautas neteisetu biidu, pavyzdZiui,
pirkus toki~ informacij~ kontroliuojanti pareigiin~ veika vertintina
nusikalstamtt veikl!, numatyttt BK 247 ir 227 straipsniuose, sutaptis.
9. Neskelbtini ikiteisminio tyrimo duomenys gali biiti ...., ......,,.....,..,
ivairiais biidais - zodziu, rastu, panaudojant ivairias rysio
per ziniasklaid~ ir pan.
218
24 7 straipsnis
10. Butinas ikiteisminio tyrimo duomen{! atskleidimo be leidimo

pozymis yra v e i k o s p ad a r y m o l a i k as. Pagal BK 247 straipsni., neskelbtini duomenys saugomi iki bylos nagrinejimo teisiamajame
posedyj.e. Teisiar_nojo posedZio-~etu.kaltin~m~sis ir ~o gyneja~_ja~~una
susipazm~s su visa bylos medziaga Ir byloJe IS esmes paslapCil!, Isskyrus nukentejusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiskumas, asmens tapatyb~ nurodancius duomenis, sudarancius valstybes paslapti,
paprastai nelieka. Del to nuo sio momento baudziamosios bylos duomen\! atskleidimas nesudaro baudZiamojo nusizengimo, numatyto BK
247 straipsnyje, sudeties.
11. Komentuojamame BK straipsnyje itvirtinta sudetis - f o r m a1i o j i. Ikiteisminio tyrimo duomenl! atskleidimas be leidimo laikomas
baigtu, kai sie duomenys atskleidziami bent vienam asmeniui, neturin6am leidimo gauti toki~ informacij~. Baigtumo momentui nustatyti
nera butina, kad siuos duomenis suzinofl! tuo suinteresuoti asmenys ir
juos panaudofl! ikiteisminiam tyrimui ar teisminiam nagrinejimui pakenkti. Konstatuojant baigtum~ neturi reiksmes ir tai, ar sie duomenys
apskritai kur nors galejo biiti panaudoti ir ar jie buvo teisingai suprasti
toki~ informacij~ gavusio asmens. Padariniai, kil~ del ikiteisminio tyrimo duomenl! atskleidimo (pavyzdziui, ispeti itariamieji pasislepe, liudytojai pakeite parodymus ir pan.), veikai kvalifikuoti itakos neturi, bet
yra svarbiis individualizuojant kaltininko baudziam!ij~ atsakomyb~.
12. Komentuojamo baudZiamojo nusizengimo sub j e k t y vi o j i
p u s e apibudinama tyCia - si~ veik~ darydamas asmuo supranta, kad
atskleidzia duomenis baudZiamosios bylos, kuri dar nera nagrinejama
teisiamajame posedyje, kad siems duomenims atskleisti biitinas si~ byl~
tiriancio prokuroro leidimas, kad jis yra ispetas neviesinti ikiteisminio
tyrimo duomen{!. Asmuo taip pat zino, kad u2 ispejimo pazeidim~ gali
buti patrauktas baudZiamojon atsakomyben.
13. Kaltininko valia tycia atlikti baudZiam!\ii nusizengim~ gali biiti
apibudinta: 1) kaip siekimas atlikti veiksmus, del kuril! sie duomenys
taptq zinomi ir kitiems asmenims (ar asmeniui), kurie neturi teises i
!oki~ infohnacijll:_; arba 2) kaip s~moningas leidimas (netrukdymas) si~
mformacij~ atskleisti be leidimo.
14. Motyv{! ir tiksll! komentuojamo baudziamojo nusizengimo sudetis nenurodo, todel jie neturi teisines reiksmes kvalifikuoti veikl!, bet
rnotyvai ir tikslai ivertinami individualizuojant kaltininko baudziam!ij~
atsakomyb~. Ikiteisminio tyrimo duomenys be leidimo atskleidziami
norint padeti itariamajam, civiliniam atsakovui ir kitiems proceso dalyviams, siekiant suklastoti ikiteismini tyriml!, paslepti konfiskuotin~
219
turtll, siekiant savanaudiskq tiksht, is kersto, pavydo, norint

kuoti savo informuotumu, pateikti sensacingl\_ informacijll. zun:askJafi
ir t. t. Jei ikiteisminio tyrimo duomenys atskleidziami del
santazo, prievartos, tai tokia veika gali biiti kvalifikuota kaip
t. y. ikiteisminio tyrimo duomen~.t atskleidimas be leidimo, ir
atitinkami BK straipsniai, numatantys atsakomybt< uz grasinimus
145 straipsnis), zmogaus veiksm~.t Iaisves var:lyml\_ (BK 148

ar smeizimll_ (BK 154 straipsnis) arba kt.
15. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo sub j e k t u

biiti pakaltinamas, sulauk~s I 6 metl! fizinis asmuo. Kartu sios
subjektas turi tureti ir specialil!il! po:lymi~.t. Pagal BPK 177
2 dali, uz BK 247 straipsnyje numatytos veikos padaryml\_ gali biiti. '
dziami tik tie baudziamosios bylos proceso dalyviai ar kiti
kurie mate atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prokuroro
sytinai buvo ispeti, kadjuos draudziama viesinti. Tai gali biiti
nukentejusysis ir jo atstovas, civilinis ieskovas, civilinis atsakovas
atstovai, kaltinamojo gynejas, ekspertas, specialistas, vertejas,
niai ir kiti asmenys, dalyvavt< ikiteisminio tyrimo veiksmuose
stebejt<. Sll_voka ,ir kiti asmenys" taikytina, pavyzdziui, 11\0lJlllll"'-"
liudytojo apklausoje dalyvavusiam pedagogui, tevams ar kitiems
vams pagal istatymll_. ltariamasis ar kaltinamasis, paviesint< lkl1telSQl
tyrimo duomenis, nera minimo baud:liamojo nusizengimo
menys, dalyvavt< ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar juos matt<,
prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigiino ispejami, kad be jl!
draud:liama skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, o juos '"''"'n."'""'1
kaltininkui kyla baud:liamoji atsakomybe pagal BK 247 straipsni:
ispejimll_ mineti asmenys pasiraso. Subjektu gali biiti ir asmuo,
teisminio tyrimo veiksm~.t metu pateikt<s atitinkamus duomenis ir
s~s ispejiml\_ del toki~.t duomen~.t neskelbimo, bet po to juos a .,,...,.,,,_
16. Kiti asmenys, atskleidt< ikiteisminio tyrimo duomenis ir
tinkantys BPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytl! po:lymiq,
pripazistami nusizengimo, numatyto BK 247 straipsnyje,
vykdytojais. Kitaip suprantant ikiteisminio tyrimo duomenq
mo be leidimo - baudziamojo nusizengimo - subjektll, t. y.
ir juo pripazistant bet kuri kitl\_ asmeni (ne proceso dalyvi ar
maciusi atliekam~.t ikiteisminio tyrimo veiksm4), atskleidusi
nio tyrimo duomenis be leidimo, biitl! pa:leidziamas konstitucinis
bes principas, biitinas nustatant baudziamosios atsakomybes
.
Pagrindziant baudziam!jjl\_ atsakomybt< uz tos paCios riisies
mos veikos, numatytos BK 247 straipsnyje, padarymll, vienais
subjektais - vykdytojais biitl! pripazistami asmenys, kurie
220
247 straipsnis
tyrimo duomenis atskleide nesilaikydami pasirasytinio prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigiino ispejimo neskelbti ikiteisminio tyrimo duomen[{, t. yo paieid~ BPK 177 straipsnyje nustatyt~ tvark<t kitais atvejais
tokiais subjektais - vykdytojais biiut pripazistami asmenys, apskritai
nedalyvav<t bylos procese, t. yo nesantys BPK 177 straipsnyje nustatyto
teisinio reguliavimo subjektais (ir. kasacine nutarti Nr. 2K-649/2005)
0
17. Kita vertus, tvirtinant, kad baudziamojo nusizengimo, numatyto
BK 247 straipsnyje, subjektu (vykdytoju) gali biiti bet kuris asmuo (ne
tik by los proceso dalyvis ar kitas asmuo, mat~s atliekamus ikiteisminio
tyrimo veiksmus, ir reikiamais atvejais pasirasytinai ispetas del atsakomybes pagal BK 247 straipsni), biiut preziumuojama, kad imanomos (gana dainai pasikartojancios) situacijos, kai bet kuri ikiteisminio
tyrimo medziaga gali biiti suzinoma, prieinama bet kam, ne tik BPK
177 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenimso Tokia padetis nesiderintq_ su ikiteisminio tyrimo institucijq priederme, funkcijomis, menkinut
jq autoritetq, prestizll. visuomeneje, valstybejeo Todel jei ikiteisminio
tyrimo duomenis be leidimo atskleidzia ne BPK 177 straipsnio 2 dalyje
numatyti asmenys, atsakomybe turetq kilti atitinkamiems ikiteisminio
tyrimo pareigiinams, kuriq neteiseti veiksmai (pavyzdZiui, tamybos
pareigq neatlikimas, piktnaudziavimas) igalino atskleisti siuos duomeniso PabreZtina, kad Visuomenes informavimo istatymo (Valstybes zinios,
1996, Nro 71-1706) 19 straipsnyje nustatyta,jog valstybes ir savivaldybiq
institucijos bei istaigos, taip pat kitos istaigos, imones ir organizacijos
neteikia viesosios informacijos rengejams ir (ar) platintojams, kitiems
asmenims informacijos, kuri pagal istatymus yra valstybes, tamybos,
profesine, komercine ar banko paslaptis arba privati informacija, taip
pat neteikiama ir ta informacija, kurill. teikti draudzia kiti istatymai, nes
jos suteikimas pakenkut valstybes saugumo ir gynybos interesams, baudZiamajam asmenq persekiojimui, pazeisttt valstybes teritorijos vienti. sumll. ar vies!\ill. tvarkq, arba jos nesuteikimas uzkirsttt kelill. sunkiems
teises pazeidimams ar biiut labai svarbus Zffioniq sveikatai apsaugotio
Taigi pagal istatymuose nustatytll. teisini reguliavimll. ikiteisminio tyrirno duomenys iki bylos nagrinejimo teisiamajame posedyje tiesiog
negalettt patekti viesosios informacijos rengejams, jei visi teisesaugos
~a.reigiinai laikytttsi istatymo ir neteikut ikiteisminio tyrimo duomenq
ik1 bylos nagrinejimo teisiamajame posedyjeo
18. Atsizvelgiant i tai, kad biita ikiteisminio tyrimo ir teismq praktikoos bylq, kai BK 247 straipsnyje numatyto baudziamojo nusizengimo
S~bjektais buvo pripazinti ir ziniasklaidos atstovai, paskelb~ ikiteismi~O ty~mo duomenis,. no~s sie as~~nys neati~ikoo ~PK ~ 77 strai~s~io
dalyJe numatyttt pozymtq, pabreztma Konstltucmw Tetsmo poztClJa,
0
221
kad konstitucine asmens laisve nekliudomai ieskoti, gauti ir

formacij<t bei idejas yra vienas is atviros, teisingos, damios
visuomenes, demokratines valstybes pagrindq. Si laisve- svarbi
Konstitucijoje itvirtintq asmens teisiq ir laisviq igyvendinimo
nes asmuo gali visiskai igyvendinti daugeli savo konstituciniq
ir laisviq tik turedamas laisv~ nekliudomai ieskoti, gauti ir
formacij<t. Konstitucija uztikrina ir saugo visuomenes intereSll.
formuotai. Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos neatsiejamos
Konstitucijos nuostatq, kuriose itvirtintos asmens laisves u.,,._u,,uu
ieskoti, gauti ir skleisti informacij<t garantijos: nuo 44 straipsnio
lies nuostatos, kad masines informacijos cenziira draudziama;
straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybe, politines partijos,
ir visuomenines organizacijos, kitos institucijos ar asmenys
nopolizuoti masines informacijos priemoniq; nuo 33 straipsnio 2
nuostatq, kad pilieciams laiduojama teise kritikuoti valstybes
pareigiinq darb<t, apskqsti jq sprendimus, kad draudziama ""'""Pinnt
kritik<t ir kt. IS Konstitucijos 25 straipsnio bei kitq Konstitucijos
tq, itvirtinanciq ir u:Ztikrinanciq zmogaus laisv~ ieskoti, gauti ir
ti informacij<t, kyla ziniasklaidos laisve. Pagal Konstitucij<t,
leidejas turi pareig<t istatymu nustatyti ziniasklaidos laisves
Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime
ze, kad laisve ieskoti, gauti ir skleisti informacij<t nera absoliuti
bes zinios, 2002, Nr. 104-4675).
Europos Zmogaus Teisiq Teismas ne kart<t pabreze svarbq

vaidmeni demokratineje visuomeneje, jos pareig<t skelbti ini'onnw
ir nuomones politiniais bei kitais visiems riipimais klausimais,
SUOffienes teis~ tai zinoti (pavyzdziui, 1986 ffi. liepos 18 d. "nlrPnt111l
Lingens v. Austrija, 2005 m. lapkricio 24 d. sprendimas
July v. Prancuzija). Sis Teismas taip pat konstatavo, kad spauda
ka svarbq vaidmeni demokratineje visuomeneje: jeigu ji nepe1r:ZeilJ
zinomq ribq, ypac tada, kai reikia apsaugoti kitq asmenql.,IJUL"'-'''lq
teises, sukliudyti atskleisti konfidenciali<t informacij<t, suvokdama
teises ir atsakomyb~, ji privalo skelbti informacij<t ir idejas visais
simais, kurie yra visuomenes intereso dalykas. Zumalistq laisve
taip pat kai kuriuos pervertinimus ir net provokacij<t (1999 m.
21 d. sprendimas Fressoz ir Roire v. Prancuzija). Trukdymas
spaudos laisve negali biiti suderinamas su Europos zmogaus
pagrindiniqlaisviq apsaugos konvencijos I 0 straipsniu, jei nebus
sinamas svarbesniu visuomenes interesu (1996 m. kovo 27 d.
mas Goodwin v. Jungtine Karalyste, 1999 m. sausio 21 d. sprenclim
Fressoz ir Roire v. Prancuzija).
222
247-248 straipsniai
19. Ikiteisminio tyrimo duomenq atskleidimas be leidimo baudZiarnas viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves apribojimu, arba arestu.

1. Artimieji giminaiciai yra tevai (lteviai), vaikai (ivaikiai), broliai,
seserys, seneliai ir vaikaiciai.
2. Nusikaltim~t padariusio asmens seimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tevai (fteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys ir jq sutuoktiniai, taip pat nusikaltim~t padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo,
su kuriuo nusikaltim~t padar~s asmuo bendrai gyvena nefregistrav~s
santuokos (partneryste), sutuoktinio tevai.
3. Teisesaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratiiros (staigos, taip pat operatyvines veiklos subjektai.
4. Siame skyriuje numatytas turtas yra dideles vertes, kai jo verte virsija 250 MGL dydzio sum~t. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. istatymo Nr.
JJ{-2314, isigal. liepos 13 d. (Valstybes zinios, 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
1. Siame straipsnyje pateikta ,dideles vertes turto" s~~:voka remiamasi aiskinant ir taikant sio BK skyriaus nuostatas, o ,artiml.ijq giminaiciq", ,seimos nariq" ir ,teisesaugos institucijq" pateiktos s~~:vokos
svarbios aiskinant ir taikant ne tik sio skyriaus, bet ir kitq BK straipsniq
(pavyzdZiui, BK 23, 129, 135, 138, 227 straipsniq ir kt.) nuostatas.
2. Art i m i e j i g imina i cia i yra tevai (iteviai}, vaikai (ivaikiai}, broliai, seserys, sene1iai ir vaikaiCiai. Nusikaltim~t padariusio asmens se i m o s n a r i a i yra kartu su juo gyvenantys tevai (iteviai),
vaikai (ivaikiai}, broliai, seserys ir jq sutuoktiniai, taip pat nusikaltim~t
padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltim~~:pada
r~s asmuo bendrai gyvena neiregistrav~s santuokos (partneryste}, sutuoktinio tevai. Tai, kad partneryste nebuvo iregistruota, netrukdo pripazinti asmeni itariamojo ar kaltinamojo, su kuriuo tas asmuo bendrai
gyveno, st;imos nariu (ir. kasacine nutarti Nr. 2K-615/2004).
3. Teisesaugos institucijos yra po1icija, ikiteisminio
tyrimo, prokuratiiros istaigos, operatyvines veik1os subjektai (apie tai
4. Turtas yra did e l e s vert e s, kai jo verte virsija 250 MGL dydZio sum~~: (apie MGL plaCiau ir. BK 190 straipsnio komentarq).
223
Specialioji dalis, XXXV skyrius
XXXV SKYRIUS
NUSIKALTIMAI VISUOMENES SAUG

249 straipsnis. Nusikalstamas susivieDijimas
1. Tas, kas dalyvavo Dusikalstamo susivieDijimo veikloje,
baudziamas laisves atemimu Duo trejq iki peDkiolikos metq.

2. Tas, kas dalyvavo sauDamaisiais giDklais, sprogmeDimis ar
mosiomis medziagomis giDkluoto Dusikalstamo susivieDijimo
baudziamas laisves atemimu DUO seseriq iki dvidesimties metq
laisves atemimu iki gyvos galvos.
3. Tas, kas orgaDizavo sio straipsDio 1 ar 2 dalyje Dumatytus
tamus susivieDijimus arba jiems vadovavo,
baudziamas laisves atemimu Duo desimties iki dvidesimties metq
4. Uz siame straipsDyje DUmatytas veikas atsako ir juridiDis aSJIIlUIO.. l
tuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m.
(Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. istatymo Nr. IX-1706, isigal. 2003 liepos
1. Nusikalstamo susivienijimo o b j e k t a s yra visuomenes

mas, t. y. bendras poreikis gyventi saugioje visuomenineje
kurioje uztikrinama apsauga nuo pavojq zmoniq gyvybei,
turtui. Gn!sme visuomenes saugumui paprastai siejama su
ne konkreCiam individui, bet didelei arba neapibreztai Zffionitt
Vienas is tokitt pavojq - organizuotas nusikalstamumas, apJ.lm<l~
desnio organizuotumo laipsnio nusikalstamq grupuociq (susi
veikl3c_.
2. Baudziamosios atsakomybes uz nusikalstam3c_
statymas atitinka tarptautinius Lietuvos Respublikos
prisiimtus ratifikavus 2000 m. gruodzio 13 d. Jungtiniq Tauttt
cij3c_ pries tarptautini organizuot(\_ nusikalstamum3c_ (Valstybes
Nr. 51-1933). Minetos konvencijos 5 straipsnis iPareigoja
salis kriminalizuoti dalyvavim(\_ organizuotoje nusikalstamoje
224
249 straipsnis
kuri konvencijoje apibrezta kaip organizuota trijq ar daugiau asmenq

grupe, egzistuojanti tam tikr~ laik~ ir veikianti kartu, kurios veiklos
tikslas - padaryti vien~ ar daugiau sunkiq nusikaltimq ar nusikaltimq,
pripazistamq tokiais pagal si~ Konvencijfl:, siekiant tiesiogiai ar netiesiogiai gauti finansines ar kitokios materialines naudos.
Europos Slijungos Tarybos 2008 m. spalio 24 d. pagrindq sprendimas 2008/841/TVR del kovos su organizuotu nusikalstamumu taip
pat reikalauja, kad valstybes nares kriminalizuotq aktyvq dalyvavim~
nusikalstamoje organizacijoje. Pagal sio Pagrindq sprendimo 1 straipsni, ,nusikalstama organizacija- struktiir~ turintis susivienijimas, ikurtas per tam tikr~ laikotarpi, susidedantis is daugiau nei dviejq asmenq,
sutartinai veikianCiq siekiant padaryti nusikalstamas veikas, uz kurias
baudziama laisves apribojimo arba laisves atemimo bausme, kurios ilgiausia trukrne yra bent ketveri metai, arba grieztesne bausme, ir kuriomis siekiama tiesiogiai arba netiesiogiai gauti finansines ar kitokios
materialines naudos".
3. Nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos pozymius apibrezia BK 25 straipsnio 4 dalis, pagal kuri~ n u s i k a 1 s t a m a s s u s i v i e n i j i m a s yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai
- vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti
- susivienija trys ar daugiau asmenq, kuriuos sieja pastoviis tarpusavio
rysiai ir vaidmenq ar uzduoCiq pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucine grupe ar organizacija ir teroristine
grupe.
4. T r i j q a r d a u g i a u a s m e n q pozymis yra, kai maziausiai
trys nusikalstamo susivienijimo dalyviai atitinka nusikalstamos veikos
subjekto (fizinio asmens) bendruosius pozymius.
5. T i k s 1a s d a r y t i s u n k i u s a r 1a b a i s u n k i u s n u s i k a 1t i m u s reiskia, kad nusikalstamo susivienijimo paskirtis yra
daryti vien~ arba kelis tycinius nusikaltimus, uz kuriuos baudZiamajame istatyme numatyta didziausia bausme virsija seserius metus laisves
atemimo. TaCiau nera butina, kad kiekvienas is padarytq nusikaltimq
hutq tik sunkus ar labai sunkus. Tikslo daryti tokius nusikaltimus nepaneigia lengvesniq nusikaltimq padarymas. Pripazistant asmenq grupft
nusikalstamu susivienijimu, nera butinas ir vieno ar daugiau sunkiq ar
labai sunkiq nusikaltimq realus padarymas. Svarbiau yra tai, kad trys
ar ~augiau asmenq yra suburti bendrai nusikalstamai veiklai tokiems
nuslkaltimams daryti.
.6: Nusikalstamam susivienijimui butini jo nariq pastoviis tarpusavio
l'Yslal ir vaidmenq ar uzduociq pasiskirstymas suprantami kaip siq as-
225
menq ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis

gomis, pasitelktomis rysio ar kitokiomis priemonemis butq
igyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veikla
Auksciausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismq praktikos
kalstamo susivienijimo baudZiamosiose bylose apibendrinimo
gos isvadq 10 punktas ).
7. Pabreztina, kad pripazistant grup~ nusikalstamu susi
bUtina remtis ne tik formaliais pateikto apibrezimo pozymiais,
komentuojamo istatymo priemimo tikslais - pazaboti aUJ(SCiaUISIO
ganizuotumo nusikalstamq grupiq veikl% kelianci~ didesni
suomenei. Todel esant tik formaliai nusikalteliq grupes atitikciai '
kalstamo susivienijimo porymiams, kai tokia grupe neturi
organizuotu nusikalstamumu ir nekelia didesnio pavojaus
saugumui, nagrinejama norma netaikytina. Nusikalteliq grupes
zinimas nusikalstamu susivienijimu turi bUti pagristas tiek
(numatytais BK 25 straipsnio 4 dalyje), tiek neformaliais
.
leidzianciais daryti isva~ apie aukst~ sio nusikalstamo junginio ,
nizavimo lygi ir priskirti ji prie organizuoto nusikalstamumo
(zr. kasacin~ nutarti Nr. 2K-177!2008). Tokiais neformaliais
mais poZyffiiais gali bUti pripazinta grupei budinga hierarchine
tUra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno
drausmes ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais
periodiskas susirinkimq rengimas, rysio ir kitq techniniq
naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos
cija, gerai organizuotq nusikaltimq planavimas ir vykdymas,
pasiskirstymas vaidmenimis ir uzduotimis, sumanymq ir
vykdymo kontrole, konspiracinis bendravimas, disponavimas
mis lesomis ir jq panaudojimas rengiant nusikaltimus, apmokant
katq, ginanciq susivienijimo narius baudziamosiose bylose,
suteikiant materialin~ pagalb~ suimtiems ir laisves atemimo
atliekantiems susivienijimo nariams, islaikant patalpas
rengti ir pan. (zr. kasacines nutartis Nr. 2K-668/2003, Nr. ""'-J'tJ'"''
Nr. 2K-471/2007, Nr. 2K-177/2008; Lietuvos Auksciausiojo
2007 m. vasario 22 d. Teismq praktikos nusikalstamo cncnl1nn
baudziamosiose by lose apibendrinimo apzvalgos isvadq l 0
8. Komentuojamo nusikaltimo veika pasireiskia dalyvavimu
kalstamo susivienijimo veikloje. Daly v a vim as suprantamas
nuolatinis bet kokiq funkcijq, uztikrinanciq nusikalstamo cn<<iviP.nt
tikslq pasiekim!J:., atlikimas. Dalyvavimas gali pasireiksti tiek
nusikaltimq darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupes
kuri leidZia identifikuoti asmeni kaip nusikalstamo susivienijimo
226
249 straipsnis
pavyzdzi~i, s~sivie.ni~i~?. apsa~ga, ~o dalyviams teikiamas p~e~lobs

tis, riipimmasts sustvtemJtmo gmklats, transportu, turtu, lesomts, mformuotumu ir kt. (ir. Lietuvos ape/iacinio teismo nutarti Nr. JA-36/2005;
Lietuvos Auksciausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismq praktikos
nusikalstamo susivienijimo baudziamosiose bylose apibendrinimo apzvalgos isvadq 8, ll punktus ). Todel dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veik1oje ga1i biiti ka1tinamas ir toks susivienijimo narys, kuris
nera padar~s atskiro nusika1timo, arba kai sis faktas neirodytas.
9. Dalyvavimui susivienijimo veik1oje biidingas pastovumas ir

funkciona1umas. P a s to v u m a s reiskia, kad ka1tininkas prisijunge
prie grupes veik1os ne vienam kartui, atlieka ar isipareigoja atlikti tam
tikras funkcijas nuo1at arba i1gesni 1aik~ jo da1yvavimas nera atsitiktinis. Vienkartinis prisijungimas prie susivienijimo daromo nusika1timo
arba kitokio veiksmo atlikimas susivienijimo naudai ne1aikytinas dalyvavimu jo veik1oje. Tokio asmens veika nekva1ifikuotina paga1 BK
249 straipsni, taCiau jam ga1i biiti inkriminuojamas kitas BK specia1iosios dalies straipsnis (zr. Lietuvos Auksciausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismq praktikos nusika1stamo susivienijimo baudZiamosiose
bylose apibendrinimo apzva1gos isvadq 13 punktll).
10. Daly v a vim o funk cion a 1 u mas reiskia, kad ka1tininkas veikia ar isipareigoja veikti susivienijimo interesais ne stichiskai,
o turedamas tam tikrlt vaidmeni (vadovaujanti ar vykdom~D arba uzduoti. Kaltininkas ga1i tureti tiek nuo1atinius, tiek ir besikeiciancius,
t. y. priklausanCius nuo konkreciq ap1inkybiq ir poreikiq, vaidmenis ir
tiZduotis susivienijime. Susivienijimo nariu ga1i biiti pripaZintas teisesaugos ar kitos institucijos pareigiinas, kuris uz tam tikrl\; atlyginimlt
arba kitais motyvais teikia susivienijimui konfidencia1ilt informacijlt ar
kitaip padeda jos nusika1stamai veik1ai, taip pat ,savi" advokatai, gydytoja\, buhalteriai, informatikos ir kiti specia1istai, kurie dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veik1oje panaudodami savo profesines zinias.
Taciau vien tik darbo ar civi1iniai santykiai su nusika1stamo susivienijimo nariais, pavyzdziui, buvimas samdomu darbuotoju, advokatu arba
Vers1o partneriu, nors ir zinant apie nusika1staml\;jq veik1~ bet nebiinant
susivienijimo nariu, nepripazintinas da1yvavimu nusika1stamo susivienijimo veikloje.
11. Nusikalstamo susivienijimo nusikaltimo sudetis - form al i o j i. Nusika1timas 1aikomas baigtu atlikus nors dali veiksmq, kurie
~ali biiti pripazistami dalyvavimu nusika1stamo susivienijimo veikloJ~. Formalus tapimas nusikalstamo susivienijimo nariu, t. y. kitq susiVtenijimo nariq informavimas apie savo sutikimlt arba isipareigojimlt
227
nuolat realiai veikti nusikalstamais grupes interesais, taciau

atlikti konkreciq uzduociq, kvalifikuotinas kaip rengimasis
nusikalstamo susivienijimo veikloje.
12. Nusikalstamo susivienijimo nusikaltimas gali biiti n.,.ri.,,"',..''"

t i e s i o g i n e t y c i a. Susivienijimo veiklos dalyvio tyCia
ja suvokimll, kad jis kaip nusikalstamo susivienijimo narys
jo veikloje, ir nont taip veikti. Dalyvavimo nusikalstamo
Veikloje SUVOkimaS apima zinojiml\; apie prik}aUSOmUml\; uu;Ml\.l111SUU)
struktiirai, susidedanCiai is trijq ir daugiau nariq, nusikalstamos
nuolatini, o ne atsitiktini pobiidi, taip pat apie susitarimlt daryti
tamas veikas (bent vienl\; veiklt), kurios priskiriamos prie sunkiq ar
sunkiq nusikaltimq. Jeigu asmuo, objektyviai veikdamas uu>"-""'''susivienijimo interesais, nesuvokia savtts kaip susivienijimo nario,
nos siam nusikaltimui tycines kaltes nera. SprendZiant, ar asmuo
save kaip susivienijimo nari, atkreiptinas demesys i tai, ar jis turejo
dos is susivienijimo daromq nusikaltimq, ar dalyvavo grupes
muose, sprende bendrus klausimus, palaike nuolatinius rysius su
susivienijimo nariais, laikesi grupeje nustatytos tvarkos, inesdavo
i bendrlt ,fondl\;", naudojosi grupes finansine ir kitokia pagalba
situacijomis, leisdavo su kitais susivienijimo nariais laisvalaiki ir
13. Nusikalstamo susivienijimo sub j e k t u gali biiti
mas, sulauktts 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo
14. Asmenys, priklausantys nusikalstamam susivienij

dartt nusikaltimus, numatytus kituose BK straipsniuose, atsako
nusikaltimq sutapti - BK 249 straipsni ir BK straipsni, nmnatant
sakomybtt uz kitl\; padarytlt nusikaltiml\;. Si sutaptis laikytina
atskiros nusikalstamos veikos gali sudaryti tiek realill, tiek
tapti. Kiekvienam is susivienijimo dalyviq kartu su BK 249
inkriminuojamos biitent jo padarytos nusikalstamos veikos.
249 straipsni susivienijimo nariai, nesvarbu koks buvo jq vaJIUJ.J......
rant nusikalstaml\; veikll, atsako tik kaip vykdytojai (BK 26
5 dalis), o pagal straipsnius, numatancius atsakomybtt uZ kitas
tamas veikas, - ir kaip kitos riisies bendrininkai. Asmenys,
tys nusikalstamam susivienijimui, ir padartt kitas nusikalstamas
igyvendindami savo atskirlt sumanymll, kurio neapeme kitq
mo dalyviq tycia, uz sias veikas atsako individualiai (zr. Lietuvos

ciausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismq praktikos llUo>ll~~-,
susivienijimo baudziamosiose bylose apibendrinimo apmalgos
6, 9, 13 punktus).
228
249 straipsnis
15. Daly v a vim as gin k l u o to nus i k a l s tam o sus ivie n ij i m o v e i k l oj e (BK 249 straipsnio 2 dalis) yra tada, kai
nusikalstamas susivienijimas turi bent vienll_ saunamojo ginklo ar
sprogmenq vienetll_ arba tam tikr<t kieki sprogstam\liq medziagq, kuriq
pakanka sprogimui, pavojingam zmoniq gyvybei, sveikatai ar turtui,
sukelti. Apie tam tikrq daiktq priskyrimll_prie saunam\liq ginklq, sprogmenq ar sprogstam\liq medziagq sprendZiama atsiivelgiant i Ginklq ir
saudmenq kontroles istatymo nuostatas (Valstybes zinios, 2002, Nr. 13467), eksperto ar specialisto isvadas. Nedidelis sprogstam\liq medziagq
kiekis, nesukeliantis realaus pavojaus zmonems ir turtui, neturetq biiti
laikomas pagrindu pripazinti nusikalstamll_ susivienijimll_ ginkluotu.
16. BK 249 straipsnio 2 daliai taikyti pakanka, kad bent vienas susivienijimo narys nusikalstamiems tikslams turetq minetus daiktus, ir kad
ma:liausiai trys nariai zinotq apie siq daiktq buvimll_ ir apie tai, kad jie
skirti ir gali biiti panaudoti gropes nusikalstamiems tikslams igyvendinti. Tiems nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie nieko nezinojo apie
ginklo, sprogmenq ar sprogstam\liq medZiagq turejim~ BK 249 straipsnio 2 dalis netaikoma (ir. Lietuvos Auksciausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismq praktikos nusikalstamo susivienijimo baudZiamosiose
bylose apibendrinimo apzvalgos isvadq 14 punktV. Nusikalstamas susivienijimas pripazintinas ginkluotu tiek tada, kai ginklas ar sprogmenys
buvo panaudoti darant nusikaltim~ pavyzdziui, sprogdinant nukentejusiojo turt~ tiek ir tada, kai jie buvo laikomi, gabenami, nesiojami turint
tiksllt kada nors, prireikus, panaudoti. Faktas, kad kuris nors nusikalstamo susivienijimo narys teisetai isigijo saunam~i ginkllt ir turejo leidimll_
ji laikyti ir nesioti, nepasalina sio po:lymio, jeigu sie daiktai is tikf\liq
buvo skirti nusikalstamo susivienijimo tikslams pasiekti.
17. Nusikalstamas susivienijimas negali biiti pripazintas ginkluotu
del to, kad turi nesaunam\liq ginklq (peiliq, kastetq, durklq, arbaletq ir
t. t.), padegam\liq itaisq, kuriems gaminti panaudotos ne sprogstamosios, o lengvai uzsidegancios medziagos, kaip antai benzinas, spiritas,
natns ir t. t. Vi en tik saudmenq turejimas taip pat paprastai nera pagrindas tai~yti BK 249 straipsnio 2 dali, isskyrus atvejus, kai saudmenyse
e.samq_ sprogstam\liq medziagq kiekis yra pakankamas sprogimui sukelb, arba kai jie panaudojami konstruojant sprogstamuosius itaisus.
18. Kvalifikuojant veiklt pagal BK 249 straipsnio 2 dali, normos,
numatancios atsakomyb~ uz neteiset<t disponavim<t saunamaisiais gink~ais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medziagomis (BK 253 straipsUis), taip pat taikomos kaip idealioji sutaptis. Taciaujeigu nusikalstamo
susivienijimo nariai igijo minetus daiktus juos pagrobdami, BK 254
229
straipsnis taikomas kaip realioji sutaptis. Kai ginkluoto uu""a~UQJ

susivienijimo dalyviai, panaudodami saunamuosius ginklus,
nis ar sprogstam~sias medziagas, padaro nusikaltimus, kuril!
tai numato kaip kvalifikuojamuosius po:lymius, jiems
ir dalyvavimas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, ir
kamas atskiro nusikaltimo kvalifikuojamasis po:lymis.
ginkluoto susivienijimo dalyviai padaro plesim~ panaudodami
m!l:ii ginkl~ tokia veika kvalifikuojama kaip nusikaltimq, ",,...,.,,.,,..,,
249 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje, realioji
19. Pagal BK 249 straipsnio 3 dali atsako tik tie nusikalstamo

vienijimo nariai, kurie ji organizavo (kUre) arba jam vadovavo. N u
kalstamo susivienijimo organizavimas (kiiri
gali pasireiksti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami,
bendrai nusikalstamai veiklai susivienijiml! dalyviai, atliekamas
dmenl! susivienijimo nariams skirstymas ir kt. (zr. Lietuvos
siojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teisml! praktikos uu,.,IAall>1CI
susivienijimo baudziamosiose bylose apibendrinimo ap:lvalgos
12 punktv. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas laikomas
nusikaltimu sukiirus nusika1stam~ susivienijim~. Nepavykus to
padaryti, veika kva1ifikuotina kaip pasikesinimas organizuoti
tam~ susivienijim~.
20. Va do v a vim as nus i k a l s tam am sus i vie n ij i

- susivienijiml! dalyvil! rysil! koordinavimas, vidaus elgesio
nustatymas, drausmes palaikymas, nusikalstamos veiklos planq .
gimas, informacijos rinkimas ir sisteminimas, ginklq,
medziagq, transporto, rysio ar kitokil! techninil! priemonil!
saugojimo, prieziiiros, skirstymo valdymas ir panasiis vetKsm~Ll..i
dovavimu pripa:listami ir kitokie veiksmai, kuriais pa1aikomas
vienijimo gyvybingumas, konkrecil! nusikaltiml! rengimas, jl!
kontrole, individualil! uzduocil! susivienijimo nariams skyrimas,
sprendimas, disponavimas ginklais, lesomis, kitokiomis
mo turimomis priemonemis ir kt. (zr. Lietuvos AuksCiausiojo
2007 m. vasario 22 d. Teisml! praktikos nusikalstamo
baudziamosiose bylose apibendrinimo apzvalgos isvadl! 12
PavyzdZiui, keli nusikalstamo susivienijimo nariai teismo buvo
zinti vadovaujanciais motyvuojant tuo, kad biitent jie rengdavo
kalstamo susivienijimo susirinkimus, taip pat susitikimus su kill!
kalstaml! grupuocil! nariais, islaike patalpas nusikalstamo
naril! susirinkimams, duodavo sutikim~ nusikalstamo sm;ivJlentJlllB~

riams daryti nusika1timus, skirstydavo susivienijimo naril!
230
249 straipsnis
darant konkrecius nusikaltimus, rinkdavo is nariq maZdaug po 10 proc.

piniginitt leslb gautq darant nusikalstamas veikas, is siq U:sq formavo
,bendr~ kas~", kuri~ laike pas save ir siuos pinigus panaudodavo reogiant naujus nusikaltimus, apmokant advokatl!, gynusiq susivienijimo
narius baudZiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialin~ pagalb~ suimtiems ir laisves atemimo bausm~ atliekantiems susivienijimo
nariams, taip pat palaikydavo rysius su advokatais, teisesaugos institucijq pareigunais, siuos rysius panaudodavo darydami nusikalstamas
veikas, siekdami isvengti baudziamosios atsakomybes (ir. kasacin~
nutarti Nr. 2K-17712008). Vadovavim~ galima nustatyti kaip baigt!l, kai
asmuo tik pradeda atlikti minetus veiksmus realiai veikiancio nusikalstamo susivienijimo strukruroje.
21. Tais atvejais, kai organizatorius ar vadovas tiesiogiai dalyvauja nusikalstamo susivienijimo daromame nusikaltime, jis atsako pagal
nusikaltimq, numatyttt BK 249 straipsnio 3 dalyje ir BK straipsnyje,
numatanciame atsakomyb~ u:l nusikalstamo susivienijimo padaryt~ nusikaltim!l, sutapti. Nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais gali biiti pripazinti is karto keli jo nariai ..
22. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo, kuris atitinka antikonstitucines grupes ar organizacijos arba teroristines grupes po:lymius, veikloje, taip pat tokio susivienijimo organizavimas arba vadovavimas jam kvalifikuojamas atitinkamai pagal BK 121 straipsni ar
BK 250 straipsnio 6 dali.
23. Nusikalstamas susivienijimas (BK 249 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys)
pagal BK 11 straipsnio 6 dali priskiriamas prie 1abai sunkiq nusikaltimq
24. Nusika1stamas susivienijimas baudziamas laisves atemimu nuo
trejq iki penkiolikos metq; ginkluotas nusikalstamas susivienijimas laisves atemimu nuo seseriq iki dvidesimties metq arba laisves atemimu iki gyvos ga1vos; nusika1stamo susivienijimo organizavimas arba
vadovavimas jam - laisves atemimu nuo desimties iki dvidesimties
metq arba_laisves atemimu iki gyvos galvos.
231
250 straipsnis. Teroro aktas

1. Tas, kas zmoDiq gyveDamojoje, dai:'bo, susiburimo ar viesojoje
toje padejo sprogmeDq siekdamas sukelti sprogim~, sprogdiDo
padege,
baudziamas laisves atemimu iki desimties metq.

2. Tas, kas padare sio straipsDio 1 dalyje Dumatytus veiksmus,
sutrikde DukeDtejusiojo sveikat~ arba del to buvo suDaikiDta ar
diDta traDsporto priemoDe arba statiDys ar statiDyje buvusi
baudziamas laisves atemimu Duo trejq iki dvylikos metq.
3. Tas, kas sprogdiDo, padege arba kitaip suDaikiDo ar
pastat~ ar {reDgiD{, jeigu tai sukele pavojq daugelio zmoDiq
ar sveikatai, arba paskleide radioaktyvi~sias, biologiDes ar
keDksmiDgas medziagas, preparatus ar mikroorgaDizmus,
baudziamas laisves atemimu Duo peDkeriq iki peDkiolikos metq.
4. Tas, kas padare sio straipsDio 3 dalyje Dumatytus veiksmus,
buvo Dukreipta pries strategiDes reiksmes objekt~ arba del to
suDkiq padariDiq,
5. Tas, kas kure beDdriDiDkq arba orgaDizuot~ grup~ siame .,t.. aincnt
Dumatytiems veiksmams atlikti arba dalyvavo jos veikloje, taip
fiDaDsavo arba teike materialiD~ ar kitoki~ param~ tokiai grupei,
baudziamas laisves atemimu Duo ketveriq iki desimties metq.
6. Tas, kas kfire teroristiD~ grup~, kurios tikslas - siame ctJ!IilRCIItl
Dumatytais veiksmais baugiDti zmoDes arba Deteisetai
valstybes, jos iDstitucijos ar tarptautiDes orgaDizacijos atlikti tam
veiksmus arb a susilaikyti Duo jq, arb a dalyvavo jos veikloje, taip
fiDaDsavo arb a teike materialiD~ ar kitokilt param~ tokiai grupei,
baudziamas laisves atemimu Duo desimties iki dviddimties metq.
7. Uz siame straipsDyje Dumatytas veikas atsako ir juridiDis
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandiio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigal. 2003 m.
232
250 straipsnis
1. Teroro aktas - vienas is pavojingiausiq nusikaltimlb kuriuo pirmiausia kesinamasi i visuomenes saugumq_. Teroro akto pavojingumq_
Jemia tai, kad siekdami vienokiq ar kitokiq tikslq kaltininkai zudo ar
zaloja visiskai niekuo detus zmones, visuotinai pavojingu biidu naikina
turtlb sukeldami visuomenei baimes ir netikrumo pojiiti. Teroro akto
padarymo biidai (sprogdinimai ir pan.) lemia tai, kad, be visuomenes
saugumo, kesinimosi objektais laikytini taip pat ir kiti visuotiniai geriai, kaip antai zmoniq gyvybe, sveikata, nuosavybe, viesoji tvarka.
2. Baudziamosios atsakomybes uz teroro aktq_ nustatymq_ taip pat

Jemia ir reikalavimai, kylantys is tarptautiniq teises aktl!, skirtq kovai su
terorizmu. Pagrindiniai is jq - 1997 m. Europos konvencija del kovos
su terorizmu (Va1stybes zinios, 1997, Nr. 7-116) ir jq_ papildantis 2003 m.
geguzes 15 d. protokolas (Va1stybes zinios, 2005, Nr. 86-3210), 2002 m.
bir.Zelio 13 d. Europos Si\.iungos Pagrindq sprendimas del kovos su terorizmu (2002/475/TVR) bei 2008 m. lapkricio 28 d. Europos Si\.iungos
Pagrindq sprendimas (2008/919/TVR), papildantis Pagrindq sprendimq_
del kovos su terorizmu (2002/475/TVR), taip pat Jungtiniq Tautq konvencijos: 1997 m. gruodzio 15 d. Tarptautine konvencija del kovos su
teroristq vykdomais sprogdinimais (Va1stybes zinios, 2004, Nr. 36-1174,
Nr. 36-1184) ir 1999 m. gruodzio 9 d. Tarptautine konvencija del kovos
su terorizmo finansavimu (Va1stybes zinios, 2003, Nr. 8-268).
3. Teroro akto sudeties (BK 250 straipsnio 1 dalis) o b j e k t y v i e j i p o z y m i a i yra altematyvios veikos ir jq padarymo vieta. Alternatyvios veikos yra sios: a) sprogmenq padejimas; b) sprogdinimas;
c) padegimas. Biitinuoju nusikaltimo pozymiu taip pat laikytina vieta,
kurioje minetos veikos turi biiti padarytos, - zmonil! gyvenamoji, darbo, susibiirimo ar viesoji vieta.
4. S p r o g m e n 1.! p ad e j i m a s - tai sprogstamojo itaiso palikimas tam tikroje vietoje, planuojant ji susprogdinti ne is karto, bet
veliau. Palikto sprogstamojo itaiso detonavimo mechanizmai gali
biiti ivairiis, priklausomai nuo konstrukcijos ir kaltininko ketinimq.
S P r o g d i n i m a s - tai veiksmai, sukeliantys sprogimll, t. y. spartq
labai didelio energijos kiekio issiskyrimlJ: is maio medziagos tiirio del
medziagos fizikiniq ar (ir) cheminiq kitimq. Sprogstant susidaro sprogimo banga, t. y. labai stipriai suslegtos aplinkos (dujlb skyscio, kietojo
kUno) judejimas i visas puses nuo sprogimo vietos. Sprogimas gali biiti
8
ukeltas susprogdinus paruostl! sprogstami\.ii itaisl! arba paveikus tam
tikroje vietoje esancias sprogstamq_sias ir kitas pavojingas medziagas,
Pavyzdziui, dujas, benzinll, spiritq_ ir kt. Pad e g i mas - tai veiksmai,
sukeliantys gaisrlJ:.
233
5. Z m o n i tt g y v e n a m <d a v i e t a laikytini atskirq

namtt patalpos ir pastatai, gyvenamJ.t.itt rajontt gatves, kiemai
atviros teritorijos. D arb o v i eta laikytinos patalpos, pastatai
torijos, kuriose atliekama darbine veikla. S us i b ll rim o v i e
kytina vieta, kurioje del vienokitt ar kitokitt priezascitt susirenka
nis zmoni'l skaicius- vyksta demonstracija, mitingas, sporto
koncertas ir pan. Teismtt praktikoje v i e s o j i v i e t a - tokia
kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teis((
bet kurie asmenys. Veika laikoma padaryta viesoje vietoje
somai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors
ar ne. Svarbu, kad esant laisvam priejimui prie tokios vietos
kuriuo momentu galett.t atsirasti bet koks asmuo (ir. kasacines
viesosios tvarkos paieidimo baudiiamosiose bylose Nr. 2K
Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Vies~a gali bllti
ta tiek vieta, kurioje U>rasta lankytis zmonems (gatves, keliai,
stadionai, imonitt ir istaigtt patalpos, viesasis transportas ir kt.),
ta, kurioje paprastai zmones nesilanko, taciau del vienokitt ar
priezascitt susirenka keli ar daugiau zmonitt (miske, prie ezero ir
6. Kaltininko palikttt sprogmenq kiekis, planuoto ar ivykusio
gimo ar gaisro sukeltas pavojus :lrnoniq gyvybei, sveikatai,
aplinkai yra svarbus kriterijai, sprendziant apie veikos pavoj"
visuomenes saugumui. Pavyzdziui, kokio nors svetimo daikto
gimas arba labai mazo kiekio sprogstamJ.t.itt med:liagq ""'""oliiri
nekeliantis realaus pavojaus aplinkiniams, dar nera veika, "'""'"'n""
suomenes saugumui. Teroro aktu pripazintinos tik tokios veikos,
gali sukelti realq pavojq zmoniq gyvybei, sveikatai ar turtui
tureti pakankam'lc bauginam~i, nerim'lc kelianti poveiki vtsuome:ne:l,;;
7. BK 250 straipsnio 1 dalyje numatyta teroro akto nu:stk:alU
sudetis yra f o r m a 1i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus
k'lc- palikus sprogmenis, sukelus sprogim'lc ar gaisr<\c.
padegamJ.t.iq medziagq laikymas, gabenimas ar nesiojimas teroro

padarymo tikslams kvalifikuotinas kaip rengimasis padaryti teroro
taip pat ir pagal BK straipsni, numatanti atsakomyb~ uz neteisei'lc
navim'lcminetais daiktais (BK 253 straipsnis).
8. BK 250 straipsnio 1 dalyje numatytas teroro aktas gali bllti
darytas tik t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad
sprogmenis, sprogdina ar padega, ir nori taip veikti. Teroro akto
vai gali buti skirtingi: kaltininkas gali veikti visuomenes saugumo
zeidimo motyvais ar del kitq paskatJ.t. Tais atvejais, kai asmuo
sprogmenis, sprogdina ar padega del asmeniniq ar savanaudiskq
234
250 straipsnis
nustatyti teroro aktui buding~ tyci~ pakanka, kad jis bent bendrais
bruozais su~~~ia,jog de~jo veiko~ gali. n~~nteti didelis ar ~eapibr~z~s
bJionil! skmcms arba VIsuomenei gah buti sukeltas pavoJaus pojiibs,
esaugumo jausmas, nerimas. Sprogmenq palikimas pripazintinas tero~ aktu tik tuo atveju, kai kaltininkas turejo tikslil sukelti sprogimil.
tQ,
9. Teroro akto sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir. BK
10. Jeigu sprogdinant arba padegant nukentejusiajam buvo padarytas bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymas arba del to buvo sunaikinta ar sugadinta transporto priemone arba statinys ar statinyje buvusi
ifanga, teroro aktas kvalifikuojamas pagal BK 250 straipsnio 2 dali.
Tarp sprogdinimo ar padegimo ir kilusiq padariniq turi biiti nustatytas
priezastinis rysys. Kaltininko tycia siuo atveju gali biiti tiesiogine ir netiesiogine, apibre:lta ir neapibre:lta. Esant tiesioginei tyciai, kaltininkas
sprogdindamas ar padegdamas numato, kad del to bus sunaikinta ar sugadinta transporto priemone arba statinys ar statinyje buvusi iranga, ir
siq padariniq nori. Esant netiesioginei ty~iai, kaltininkas siq padariniq
nenori, bet Silmoningai leidzia jiems kilti.
11. BK 250 straipsnio 3 dalis numato atskiril teroro akto nusikaltimo
sudeti, kurios o b j e k t y v i e j i p o z y m i a i yra sios altematyvios
veikos: a) pastato ar irenginio sprogdinimas, padegimas arba kitoks
sunaikinimas ar sugadinimas, jeigu tai sukele pavojq daugelio zmoniq
gyvybei ar sveikatai; b) radioaktyvittilb biologiniq ar cheminiq kenksmingq medziaglb preparatq ar mikroorganizmq paskleidimas.
12. Pastato ar ifenginio sprogdinimas, padegimas arba kitoks sunaikinimas ar sugadinimas kvalifikuojamas pagal BK 250 straipsnio
3 dali tik kilus pavojingq padariniq- pavojui daugelio zmoniq gyvybei
ar sveikatai, ir nustacius priezastini rysi tarp minetq veikq ir kilusio
pavojaus. Pavojus turi biiti sukeltas dideliam arba neapibreztam zmoniq
skaiciui ir turi biiti real us, t. y. objektyviai sudaromos Sillygos, kuriomis
zmones gali zuti, biiti suzaloti, susirgti. Pastato ar irenginio sprogdinimas, padegimas arba kitoks sunaikinimas ar sugadinimas gali biiti
Padaryti tiek is vidaus, tiek iris isores. Nors istatyme nera tiesiogiai nurodytas radioaktyviqjtt, biologinil! ar cheminil! kenksmingq medziaglb
Preparatq ar mikroorganizmq paskleidimas ir jo keliamas pavojus daugelio zmoniq gyvybei ar sveikatai, taCiau, logiskai aiskinant istatymll_,
darytina isvada, kad tokia veika kvalifikuotina kaip teroro aktas tik kilus tokiam pavojui. Pavyzdziui, jeigu kenksmingq medziagl!, preparatq
ar mikroorganizmq paskleidimas objektyviai negalejo pakenkti zmoniq
235
sveikatai (del sill medziam nedidelio kiekio ar zalingumo, atc,kesn~

paskleidimo vietos ir pan.), arba tokiu biidu pavojus s~tmoningai
keliamas tik vienam zmogui, teroro akto poZymill nera.
13. BK 250 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas
baigtu nuo momento, kai del pastato ar irenginio sprogdinimo,
gimo ar kitokio naikinimo ar gadinimo atsirado pavojus zmonitt
vybei ar sveikatai, arba kai i aplink~t pateko kenksmingos uo;;u.<.IaJ;~.v
preparatai ar mikroorganizmai. Radioaktyvil!ilb biologinitt ar
kenksmingtt medziagq, preparattt ar mikroorganizmttlaikymas,
mas ar nesiojimas teroro akto padarymo tikslams kvalifikuotinas
rengimasis padaryti teroro akut, numatyt~t BK 250 straipsnio 3
je. Neteisetas disponavimas radioaktyviomis medZiagomis ~aiJll\.lVIJi
kvalifikuojamas ir pagal BK 256 straipsni.
14. Inkriminuojant BK 250 straipsnio 3 daJi, butina nustatyti
tininko tiesiogin~ arba netiesiogin~ tycil:l, t. y. kad kaltininkas
savo veikos pobiidi, numate daugelio zmonitt gyvybei ir sveikatai
liam~t pavojq, ir norejo Sill padariniq, arba jll nenorejo, bet Sctnaontlojl
leido jiems atsirasti.
15. BK 250 straipsnio 4 dalis taikoma esant siems atvejams: a)
buvo sprogdinamas, padegtas arba kitaip sunaikintas ar sugadintas
tegines reiksmes objektas; b) kai del pastato ar irenginio ~"''"n' 11 "~
padegimo, kitokio sunaikinimo ar sugadinimo, taip pat del
tyvil!ill, biologinitt ar cheminitt kenksminm medziagq, pn!paratql
mikroorganizmtt paskleidimo atsirado sunkill padarinitt.
16. Prie s t rate gin e s rei k s me s o b j e k t ll priskiriamos
dZios ir valstybes valdymo institucijos, imones, itrauktos i
reiksm~ nacionaliniam saugumui turinCitt imonitt ir irenginitt bei
nacionaliniam saugumui uztikrinti svarbitt imonitt istatym~t
zinios, 2002, Nr.l 03-4604), kiti svarbiis ekonominiai objektai, ""'"v''"""
tiltai, dideles uztvankos, rysitt ir televizijos stotys, saugyklos,
mokymo istaigos ir kt. Apie objekto strategin~ reiksm~ spr,end!Ztl
kiekvienu konkreCiu atveju atsi2velgiant i teises aktus,
jancius ivairitt objekttt statusl:l, i faktin~ objekto ekonomin~,
arba politin~ reiksm~, taip pat i padarinius, kurie atsirado arba
atsirasti po teroro akto.
17. S u n k i a i s p ad a r i n i a i s laikoma bent vieno
mirtis, kelitt zmonitt sveikatos sunkus sutrikdymas, bet kokio
mo sveikatos sutrikdymas, padarytas dideliam zmonitt skaiCiui,
didele turtine zala valstybei, fiziniams arba juridiniams asmenims
236
250 straipsnis
Minetl! padarinht atskirai nuo teroro akto kvalifikuoti nereikia. Tarp

veikos ir kilusil! sunkil! padarinil! turi buti nustatytas priezastinis rysys.
Jnkriminuojant BK 250 straipsnio 4 dali, biitina isvada, kad kaltininkas bent bendrais bruozais suvoke sprogdinamo, padegamo arba kitaip
naikinamo ar gadinamo objekto didesn~ reiksm~ visuomenes gyvenimui, arba numate sunkil! padarinil! atsiradimo galimyb~ ir sil! padarinil! norejo (tiesiogine tycia), ar jl! nenorejo, bet sqmoningai leido jiems
atsirasti (net i e s i o gin e t y cia). Jeigu BK 250 straipsnio 4 dalyje
numatytos veikos buvo padarytos turint tikslq sukelti sunkil! padarinil!,
taciau del nuo kaltininko nepriklausancil! aplinkybil! sunkil! padarinil!
neatsirado, veika, atsizvelgiant i jos padarymo biidq ir sukeltq pavojl!,
kvalifikuojama pagal BK 250 straipsnio 1-3 dalis.
18. Pagal BK 250 straipsnio 5 dali atsako asmenys, kurie atliko bent
vienq is sil! veikl!: a) bendrininkl! grupes ar organizuotos grupes teroro
aktui padaryti kiirimq; b) dalyvavim:t tokios grupes veikloje; c) tokios
grupes finansavim:t arba materialines ar kitokios paramos tokiai grupei
teikim:t.
19. Bendrieji bendrininkl! grupes ir organizuotos grupes pofymiai
nurodyti BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Specialusis BK 250 straipsnio
5 dalyje nurodYtl! grupil! pozymis- tikslas padaryti teroro aktq. Teroro
akto padarymas gali biiti tiek pagrindinis, tiek ir salutinis bendrininkl!
gropes arba organizuotos grupes tikslas. B en d r i n i n k 1! a r o r g a n i z u o to s g r up e s k ii r i m a s - tai kito asmens ar asmenl! itraukimas i bendrus veiksmus rengiant teroro aktq (bendrininkl! paieska,
sprogmenl! igijimas, veiksm4c plano aptarimas ir kt. ). D a l y v a v i m a s
teroristines bendrinink\! ar organizuotos grupes veikloje suprantamas
kaip bet koki4c veiksml!, funkcijl! ar uzduoci4c rengiant ar vykdant teroro
akilt atlikimas. Sie veiksmai, funkcijos ir uzduotys gali biiti susij~ tiek
su vadovavimu grupei, tiek ir su antraeilio vaidmens atlikimu. Dalyvavimas minetl!c grupil! veikloje gali pasireiksti sprogdinant, padegant, sunaikinant ar sugadinant pastailt ar irengini, paskleidZiant kenksmingas
medziagas, ir kitokia veikla, padedancia grupei rengti ar vykdyti teroro
aktq. K!ekvienas grupes dalyvis turi veikti tyCia, t. y. suprasdamas, kad
kartu su kitais rengia ar vykdo teroro akilt sudaranCius veiksmus, ir norectamas taip veikti.
20. Bendrininkl! grupes ar organizuotos grupes teroro aktui padaryti
finansavimas, materialines ar kitokios paramos tokiai grupei teikimas
- viena is dalyvavimo tokioje grupeje forml!, nurodyta istatyme kaip
atskiras pofymis. F i n an s a v i m a s - tai pinigines paramos teikimas
grupes dalyviams teroro aktui rengti ar vykdyti (pinig4c jiems sumo237
kejimas, jl! is1aidtt padengimas, s~skaitq_ apmokejimas ir kt.). Mat

r i a 1i n e s p a g a 1b o s t e i k i m a s - tai gink1lb sprogmentt ar :
teroro aktui rengti reikalingtt daiktq_ (mobilil!itt telefonlb automobi
ir kt.) pariipinimas, apriipinimas gyvenamuoju plotu ir pan. Kit o k
p a ram a ga1i pasireiksti instroktavimu, patarimais, kelionitt mar8
nustatymu ir kita panasia pagalba teroro aktui rengti ar vykdyti. As
nys, teikiantys param~ gropei teroro aktui padaryti, turi veikti tyc
t. y. suvokdami, kad jtt teikiama parama skirta padeti ivykdyti ter
aktll, ir noredami toki~:t param~:t suteikti.
21. Pagal BK 250 straipsnio 6 dali atsako asmenys, kurie atliko
vien~:t is siq veikq: a) teroristines gropes kiirimlb b) dalyvavim~ to ''
gropes veikloje; c) tokios gropes finansavim~:t arba materialines ar ki

kios paramos tokiai gropei teikim~:t.
22. Teroristines gropes (susivienijimo) bendrieji pozymiai nurod
BK 25 straipsnio 4 dalyje. Specia1usis tokios gropes pocymis - tiks
veikomis, sudaranciomis teroro aktll, bauginti zmones arba neteis ,
reikalauti is valstybes, jos institucijos ar tarptautines organizacijos
likti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jq. Jeigu grope rengia
vykdo teroro akt~:t turedama kitq_ tiksllb veika kvalifikuotina pagal
250 straipsnio 5 dali. Z m o n i l! b au g i n i m o t i k s l a s sief
su siekiu destabilizuoti visuomenes gyvenim~: sukelti panikll, prote
bangll, tarptautini atgarsi, pakenkti salies ivaizdziui, sutrukdyti vy
tanCius politinius procesus ir pan. Tikslas reikalauti is valstybes,
institucijos ar tarptautines organizacijos atlikti tam tikrus veiks
arba susilaikyti nuo jtt sietinas ne tik su bandymu teroro aktu pave
minetas institucijas, kad sios priimtq_ teroristams palankius sprendi
bet ir su noro sustiprinti savo reikalavimus, pagarseti kaip galinga .
ganizacija. Patys teroristq_ reikalavimai gali buti politinio, ekonom '
idealistinio ir kitokio pobUdzio.
23. Veikos, nurodytos BK 250 straipsnio 6 da1yje, suprantamos
logiskai kaip ir veikos, nurodytos BK 250 straipsnio 5 da1yje, tac
turint omenyje aukstesni teroristines gropes organizuotumo lygi.
24. Bendrininkq gropes ar organizuotos gropes teroro aktui pad
arba teroristines gropes kurimas, dalyvavimas jtt veikloje, jtt fina .
vimas arba materialines ar kitokios paramos joms teikimas (BK
straipsnio 5 ir 6 dalys) ir teroro ak!ll sudaranCiq veiksmtt pada
(BK 250 straipsnio 1--4 dalys) inkriminuotini kaltininkams atskirai
realioji nusikaltimq sutaptis.
25. Teroro aktas ir bendrininkq ar organizuotos gropes teroro .
atlikti kiirimas (BK 250 straipsnio I ir 5 dalys) pagal BK 11 stra" .
238
250--250 1 straipsniai
nio 5 dali priskiriamas prie sunkiq, o kvalifikuotas teroro aktas (BK

250 straipsnio 2--4 ir 6 dalys) pagal BK 11 straipsnio 6 dali- prie labai
sunkiq_ nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
26. Teroro aktas (BK 250 straipsnio 1 dalis) baudziamas laisves atemimu iki desimties metq; teroro aktas, sukel((!s sveikatos sutrikdym!l_
arba sunaikin((!S ar sugadin((!s transporto priemon((!, statini ar jame buvusil:l irang!l_ (BK 250 straipsnio 2 dalis ), - laisves atemimu nuo trejq_ iki
dvylikos mettt; teroro aktas, sukel((!s pavojq daugelio zmoniq gyvybei ar
sveikatai (BK 250 straipsnio 3 dalis), - laisves atemimu nuo penkeriq
iki penkiolikos metq; teroro aktas, nukreiptas pries strategines reiksmes objekut arba sukelfl!s sunkitt padariniq (BK 250 straipsnio 4 dalis), -laisves atemimu nuo desimties iki dvidesimties metq arba laisves
aU:mimu iki gyvos galvos; bendrininktt ar organizuotos grupes teroro
aktui kurimas (BK 250 straipsnio 5 dalis) -laisves atemimu nuo ketveriq_ iki desimties metq; teroristines grupes kiirimas (BK 250 straipsnio
6 dalis) - laisves atemimu nuo desimties iki dvidesimties metq.
250 1 straipsnis. Terorizmo kurstymas

1. Tas, kas viesais pareiskimais zodziu, rdtu ar panaudodamas visuo-
menes informavimo priemon~ skatino ar kurste teroro akt~t ar kitus su

terorizmu susijusius nusikaltimus arba niekino teroro aukas,
baudziamas banda arba laisves apribojimu, arba ardtu, arba laisves
atemimu iki trejq metq.
2.
(Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkricio If d [statymo Nr. IX-2570. jsigal. 2004 m. lapkriCio
26 d. (Valstybesiinios, 2004, Nr. 171-6318) redakcija)
1. Terorizmo kurstymas - tai nusikaltimas, kuriuo pirmiausia kesinamasi i visuomenes saugum4 taciau kartu pazeidziamos ir kitos vertybes, kaip antai viesoji tvarka, zmogaus garbe ir orumas, mirusillitt
atminimas. Terorizmo kurstymo pavojingurn<t nulemia tai, kad siais
Veiksmais sudaromos palankios S<tlygos terorizmui plisti, kuriama bailhes ir netikrumo atmosfera visuomeneje.
2. Nustatant baudziam:U<t atsakomyb~ uz terorizmo kurstym<t nacionaliniu lygiu buvo atsizvelgta i 2002 m. birzelio 13 d. Europos S<tjungos Pagrindq sprendirn!l_ del kovos su terorizmu (2002/475/TVR)
bei 2008 m. lapkriCio 28 d. Europos Slijungos Pagrindq sprendim<t
(2008/919/TVR), papildanti Pagrindq sprendim!l_ del kovos su teroriz239
mu (2002/475/TVR), taip pat 2005 m. Europos Tarybos lr"n""'nn....

del terorizmo prevencijos nuostatas, pagal kurias kiekviena salis
imtis reikalingq priemoniq, kad neteisetas ir apgalvotas viesas
mas padaryti teroristini nusikaltim~ vidaus teiseje biitq kvalifikuoj
kaip baudziamasis nusikaltimas. Pagal Konvencijos 5 straipsni,
kurstymas padaryti teroristini nusikaltim~ reiskia viesq pareiskimq
tinim~ arba kitoki~ sklaid~ turint tiksl~ sukurstyti padaryti t .. r,~ri~""
nusikaltimlt, kai toks elgesys - nepriklausomai nuo to, ar jis
propaguoja teroristinius nusikaltimus - sukelia pavojlb kad gali
padarytas vienas arba keli tokie nusikaltimai.
3. Terorizmo kurstymo sudeties o b j e k t y v i o j i p u s e
kia dviem altematyviomis veikomis: a) viesu pareiskimu, kuris
ar kursto teroro akt~ ar kitus su terorizmu susijusius nusikaltimus.
tyme llUStatyti if VieSO pareiskim0 budai: zodziu, faStu ar paiiaUiU\.JJ'I
visuomenes informavimo priemon~; b) teroro akto aukq niekinimu.
mentuojamo nusikaltimo sudetis yra form a 1i o j i, todel jis
baigtu nuo vieso pareiskimo momento ar veiksmlb kuriais uJ," ....'"am
teroro akto aukos, pradzios.
4. Pagal BK 250 1 straipsni kvalifikuojamas toks viesas
mas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kursto kitus asmenis padaryti
sikaltimus, kurie pagal tarptautines sutartis (konvencijas)

prie teroristiniq. Tokiq nusikaltimq kategorijai priskiriami teroro
(BK 250 straipsnis), zmogaus pagrobimas ikaitu (BK 252 .:trinn
orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe
grobimas (BK 251 straipsnis), kesinimasis i Lietuvos Respublikos
zidento gyvyb~ (BK 115 straipsnis), kesinimasis i kitos
tarptautines viesosios organizacijos atstovo gyvyb~ (BK 116
nis), neteisetas radioaktyvittiq medziagq igijimas, laikymas ar
jimas (BK 256 straipsnis), neteisetas disponavimas spl~og.mfmunts
sprogstamosiomis medziagomis, taip pat jq pagrobimas (BK 253 ir
straipsniai).
5. T e r o r i z m ~ k u r s tan c i u gali biiti pripazintas ,.,, ......o~rm
kuriame kitiems asmenims siUloma padaryti toki nusikaltimlt,
atlyginimas uz tai, isreiskiamas pritarimas tokio nusikaltimo
mui, reklamuojamas tokio nusikaltimo padarymas ir pan. Taciau
tantis pareiskimas neturi atitikti bendrininkavimo rengiantis ar
teroro akt~ (BK 24 straipsnio I ir 5 dalys), nes tokiu atveju veika
kvalifikuojama pagal BK 250 straipsni.
6. Vi e s a s p are i s k i m a s - pareiskimas, skirtas placiam
apibreZtam) asmenq ratui, pavyzdziui, padarytas kalbant mitinge,
240
250 1 straipsnis
rinkime, per radijll, televizijll, platinant spaudoje, intemete, kiiriniuose.

Neviesas terorizmll_ kurstantis pareiskimas pagal BK 250 1 straipsni nekvalifikuotinas, taciau, esant visoms biitinoms sll_lygoms, gali atitikti
rengimosi padaryti teroro aktll_ stadijll_.
7. T e r o r o au k 1l n i e k i n i m a s - tai bet kokie veiksmai, kuriais isreiskiama nepagarba teroro aukoms, dziflgaujant del jJl mirties ar
kitos jiems ar jJl artimiesiems padarytos zalos, pritariant ar pateisinant
pries juos padarytl\_ teroro aktll_. Teroro aukJl niekinimas gali pasireiksti
tiek atitinkamo turinia zodiniais ar rasytiniais viesais pareiskimais, piesiniais, uzrasais, nuotraukJl platinimu ir pan., tiek ir teroro aukJl atminimo zenkllb paminkllb kapJl ar jll kiinll fiziniu isniekinimu.
8. Terorizmo kurstymas gali biiti padarytas tik t i e s i o g in e t y Kaltininkas turi suvokti, kad viesu pareiskimu skatina ar kursto
teroro aktll_ ar kitus su terorizmu susijusius nusikaltimus, arba niekina
teroro akto aukas, ir noreti taip veikti.
ci a.
9. Terorizmo kurstymo sub j e k t u gali buti pakaltinamas, sulau16 me1Jl fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau
k~s
10. Terorizmo kurstymas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkill nusikaltimll (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio
komentarq).
11. Terorizmo kurstymas baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves atemimu iki trejll me1Jl.
241
251 straipsnis. Orlaivio, laivo arba stacioDarios platformos

tiDeDtiDiame selfe uzgrobimas
1. Tas, kas uzgrobe orlaiv{,
laiv~t
arba
stacioDari~t platform~t
Konttnel
tiDiame selfe,
baudziamas arestu arba laisves atemimu iki peDkeriq metq.
2. Tas, kas paDaudodamas fiZiDi smurt~t ar grasindamas smurtu
be orlaivi, laiv~t arba stacioDari~t platform~t koDtiDeDtiDiame selfe,
baudziamas laisves atemimu DUO trejq iki astuoDeriq metq.
3. Tas, kas paDaudodamas sauDaml!ii giDkl~t, sprogmeDi ar kit~t
arba laivo igulos ar keleiviq arba stacioDarioje platformoje k.OJiltiruml
Diame selfe esaDCiQ asmeDQ gyvybei ar sveikatai pavojiDgl! priemODf
grobe orlaivi, laiv~t arba stacioDari~t platform~t koDtiDeDtiniame
baudziamas laisves atemimu Duo peDkeriq iki deimties metq.
4. Tas, kas uzgrobe orlaivi, laiv~t arba stacioDari~t platform~t k.mlltilltl
tiDiame selfe, jeigu del to ivyko iDcideDtas, avarija ar atsirado
labai suDkiq padariniq,
5. Uz siame straipsDyje Dumatytas veikas atsako ir juridiDis asmuo.
tuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birielio
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandiio 10 d. jstatymo Nr. IX-1495, isigal. 2003 m.
1. Nagrinejamo nusikaltimo o b j e k t as - visuomenes

oro transporto eksploatavimo, laivininkystes ar kontinentiniame
esanCi4. stacionari4. platform4. funkcionavimo srityse. Papildomu
tu laikoma zmoni4. gyvybe ir sveikata, laisve, nuosavybe, ek<)nc>mltD
valstybes interesai. Uzgrobus orlaivi ar laiv:t pazeidziamas
saugumas, nes kyla didelis pavojus orlaivio ar laivo keleiviams ir
nariams, padideja orlaivio ar laivo katastrofos rizika, gali kilti
turtini4. nuostoli4. oro bei vandens transport:t eksploatuojantiems
kitiems subjektams, pakertamas zmonil! pasitikejimas civilines
jos ir laivininkystes saugumu. Uzgrobus kontinentiniame selfe
stacionari:t platform:t pazeidziami valstybes interesai zvalgyti,
ir eksploatuoti gamtos turtus, padideja ekologines katastrofos
kyla pavojus platformoje dirbantiems asmenims.
242
specialioji dalis, XXXV skyrius
251 straipsnis
2. BK numato baudziam~~ atsakomyb~ uz orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uZgrobim~ Lietuvos Respublikos tarptautinitt sutarcitt pagrindu (1970 m. Hagos konvencija del
kovos su neteisetu orlaivitt uzgrobimu (Valstybes zinios, 1997, Nr. 19-417);
1998 m. Romos konvencija del kovos su neteisetais veiksmais pries saugilljflflllaivyb~ (Valstybes zinios, 2003, Nr. 8-266) ir sios konvencijos Protokolas del kovos su neteisetais veiksmais pries stacionariq platformtt
kontinentiniame selfe saug~ (Valstybes zinios, 2003, Nr. 8-267)). Taciau
BK 251 straipsnyje numatyta norma uztikrina platesn~ visuomeninitt
santykitt apsaug~ nei nurodytos tarptautines sutartys, kuritt taikymas
ribojamas tam tikromis isimtimis, pavyzdziui, jos netaikomos karo, policijos, muitines orlaivitt ir laiVtt uzgrobimo atvejams. Kita vertus, BK
251 straipsnis numato atsakomyb~ tik uz vien~ veik~ - uZgrobiml:l:, o
minetose tarptautinese sutartyse nurodytos ir kitos draustinos (baustinos) veikos, padarytos orlaivyje, laive ir stacionarioje platformoje, bet
nesusijusios su uZgrobimu, pavyzdziui, smurtas pries siame objekte
esanti asmeni, objekto ar jo irenginio sunaikinimas ar sugadinimas ir
kt. Sios veikos Lietuvoje kvalifikuotinos pagal kitus BK straipsnius.
3. Nagrinejamo nusikaltimo d a 1y k as - orlaivis, laivas arba stacionari platforma kontinentiniame selfe. 0 r 1a i vis pagal Aviacijos
istatym~ (Valstybes zinios, 2000, Nr. 94-2918) - tai kiekvienas aparatas
(masina), kuris atmosferoje laikosi del s~veikos su oru, bet ne del oro
atoveikio nuo zeroes pavirsiaus. Uzgrobiamas gali bflti bet kurios modifikacijos ir paskirties civilinis, karinis ar kitoks orlaivis (lektuvas,
maliinsparnis, planeris ir kt.). La iva s pagal Saugios laivybos istatym~ (Valstybes zinios, 2000, Nr. 75-2264) - tai bet kurio tipo savaeigis
ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali bflti naudojamas laivybai. Orlaivis ar laivas gali bflti registruotas tiek Lietuvos
Respublikoje, tiek ir uzsienio valstybeje. S t a cion a r i p 1 at form a
ko n tine n tin i am e s e 1fe pagal Protokol~ del kovos su neteisetais veiksmais pries stacionaritt platformtt kontinentiniame selfe saugl:l
(Valstybes zinios, 2003, Nr. 8-267)- tai dirbtine sala, irenginys arba statinys, nuolat pritvirtintas prie juros dugno jo istekliams tirti ar eksploatuoti arba kitiems ekonominiams tikslams.
4. Komentuojamo nusikaltimo veika pasireiskia orlaivio, laivo arba
stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimu, t. y. neteisetu siq objekttt kontroles uzvaldymu. Uzgrobtas gali biiti tiek zemeje
esantis, tiek ir skrendantis orlaivis, tiek uoste, tiek ir jiiros vandenyse
esantis laivas, su keleiviais ar be jtt. Platforma gali biiti uzgrobta su
ten dirbanCiais asmenimis ar be jtt. Uzgrobimas gali biiti padarytas bet
243
kuriuo budu: slaptai, atvirai, panaudojant apgaul~ ar (Hl\"Lu~tuuLutUJI

pasitikejimu. Uzgrobto objekto kontrole gali b\iti visiska arba
5. Orlaivio ir laivo u:Zgrobimas (jq kontroles u:Zvaldymas) gali
reiksti kaip: l) orlaivio ar laivo valdymo kontroles u:Zvaldymas, kai
tininkas igyja galimyb~ nulemti jQ buvimo vie14, pavyzd:Ziui,
pats ar duoda nurodymus pilotui, kapitonui ar igulai; 2) orlaivio ar
vidines erdves u:Zvaldymas, neturint galimybes daryti itakltjQ
pavyzd:Ziui, salono u:Zgrobimas nustatant keleiviQ elgesio kontrol~,
tuscio orlaivio ar laivo u:Zvaldymas nemokant jo valdyti ir pan.; 3)
nes erdves aplink orlaivi ar laivlt u:Zvaldymas, neleidziant teisetiems
dytojams naudotijipagal paskirti, pavyzdziui, neleid:Ziant patekti i
ar laivlt arba iseiti is jQ igulai ir keleiviams, uzblokuojant orlaivi ar
uoste ir pan.; 4) orlaivio ar laivo kaip daikto pagrobimas, t. y. jo
u:Zvaldymas ir perkelimas erdveje is jo buvimo vietos i kiflt vieflt
atveju veika kvalifikuotina kaip idealioji sutaptis su atitinkama
tama veika nuosavybei, turtinems teisems ir turtiniams interesams).
6. Stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimas
pasireiksti kaip jos vidines erdves arba isorines erdves aplink "'"nnrn
kontroles uzvaldymas.
7. Nagrinejamo nusikaltimo sudetis - form a I i o j i. Sis
timas laikomas baigtu, kai kaltininkas igauna faktin~ visisklt ar
objekto kontrol~, nesvarbu, ar kaltininkas pasieke savo galutinius
Ius. Pavyzd:Ziui, jeigu u:Zvald~s orlaivio kontrol~ kaltininkas uc:>u""c...
priversti pilotQ pakeisti skrydzio marsrut% nusikaltimas vis tiek
mas baigtu. Nusikaltimas baigtas net ir tada, kai kaltininkas,
orlaivio salono kontrol~, is viso nesugebejo patekti i pilotQ kabinlt.
teisetas patekimas i orlaivi, laivlt arba stacionarilt platformlt
jo kontroles, pavyzd:Ziui, norint padaryti vagyst~ siame objekte

skristi ar plaukti be bilieto, nekvalifikuotinas kaip siQ objektQ
bimas.
8. Nagrinejamas nusikaltimas gali biiti padarytas tik t i e s i o
n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai uzvaldo orlaivio,
vo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe kontrol~, ir
taip veikti. Kaltininko motyvai ir tikslai veikai kvalifikuoti pagal
251 straipsni reiksmes neturi, taciau jie gali biiti irodymas, kad
ninkas, be orlaivio, laivo arba stacionarios platformos konti"1aerltliltt~
selfe uzgrobimo, padare, rengesi ar pasikesino padaryti dar ir kuri
kitlt nusikaltim% pavyzdziui, teroro aktlt (BK 250 straipsnis),
pagrobimlt ikaitu (BK 252 straipsnis ), neteisetlt valstybes sienos
ffilt (BK 291 straipsnis) ir kt.
244
.
251 straipsnis
9. Nusikaltimo sub j e k t u gali buti pakaltinamas, sulauk<(s

16 meh! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
BK 20 straipsnio komentarq). Fizinis asmuo nuo 14 iki 16 metq, uzgrob~s minetus objektus, pagal baudziamuosius istatymus atsako tik tuo
atveju, jei jq veikoje yra kito nusikaltimo, numatyto BK 13 straipsnio
2 dalyje, po:Zymiq (apie tai plaCiau ir. BK 13 straipsnio komentarq).
10. BK 251 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuoflt orlaivio, laivo
arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimo nusikaltimo sudeti. Ji taikoma, jeigu kaltininkas, uzgrobdamas objekUJ:,
panaudojo fizini smurt!l ar grasino ji panaudoti (tuoj pat arba ateityje). Fizinis smurtas ar grasinimas gali bUti panaudotas pries ivairius
zmones ir ivairiems tikslams. Tai gali bUti daroma norint iveikti esam!l
ar galim!l pasipriesinim!l uzgrobejams, priversti pilot!l ar kapitonft pakeisti marsrut!l, nustatyti keleiviq elgesio kontrol<(, parodyti savo pasiryzim!l vartoti smurt!l pries nekaltus :lmones, jei nebus patenkinti jo
reikalavimai, ir pan. Fizinio smurto panaudojimas uzgrobiant objekflt
apima nesunkq ir ne:Zymq sveikatos sutrikdym!l, taip pat fizinio skausmo sukelim!l, kuriq atskirai kvalifikuoti nereikia. Nebutinas ir neteiseto
laisves atemimo atskiras kvalifikavimas. Tuo tarpu sunkus sveikatos
sutrikdymas arba nu:Zudymas, padaryti u:Zgrobiant orlaivi, turi bUti
kvalifikuojami atskirai atitinkamai pagal BK 135 straipsni arba BK
129 straipsni. Jeigu uzgrobiant orlaivi buvo grasinima ne smurtu, o kitokiais zalingais padariniais, sis faktas nesudaro pagrindo inkriminuoti BK
251 straipsnio 2 dali. Psichinio smurto panaudojimas uzgrobiant objekt!l kaip atskiras nusikaltimas nekvalifikuojamas.
11. BK 251 straipsnio 3 dalis taikoma, kai objektas buvo uzgrobtas panaudojant saunam!lii ginkl!t, sprogmeni ar kit!l orlaivio arba laivo
igulos ar keleiviq arba stacionarioje platformoje kontinentiniame selfe
esanCiq asmenq gyvybei ar sveikatai pavoj ing!l priemon<( (peili, durkl!t,
kastet!l ir pan.). Mineti daiktai turi buti panaudoti kaip fizines ar psichines prievartos priemone, taCiau vien tikjq turejimas arba panaudojimas
ne kaip prievartos priemones nagrinejamo kvalifikuojamojo pozymio
nesudaro. Taikant BK 251 straipsnio 3 dali, kaltininko veika kartu
kvalifikuojama ir pagal BK straipsnius, numatancius atsakomyb<( uz
neteiset!l disponavim!l saunamaisiais ginklais, sprogmenimis, sprogstamosiomis medZiagomis, taip pat nesaunamuoju ginklu (BK 253, 258
straipsniai).
l"rii "'
,
12. BK 251 straipsnio 4 dalis taikoma, kai orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimas sukele incident!l,
kill[ labai sunki~ pad.mni . l n c i den t a s - tai su o'laivio
245
naudojimu susij~s ivykis, isskyrus avarij~ kurios metu kyla arba

jo kilti pavojus skrydzitt saugai (pavyzdziui, gaisras, svarbios
sugadinimas, labai pavojingas orlaivio manevras, rysio
pan.). 0 r 1a i v i o a v a r i j a - tai ivykis, susij~s su orlaivio
jimu, ivyk~s per laikotarpi nuo ketinanCio juo skristi asmens
tt orlaivi iki jo islipimo is orlaivio. Orlaivio avarija siejama su
mirtinu ar sunkiu suzeidimu del buvimo orlaivyje ar tiesioginio
su kuria nors orlaivio dalimi, orlaivio sulauzymu ar jo konstrukcijos
zeidimu, del ko susilpneja konstrukcijos tvirtumas, pablogeja
technines ar skrydZio charakteristikos, del to iprastai reikalingas
remontas arba paZeisto elemento pakeitimas, taip pat su orlaivio
mu be zinios arba patekimu i toki~ vie~ kur priejimas prie jo
neimanomas (Zr. susisiekimo ministro 2002 m. sausio 15 d. 1s.akvrn,a
3-25 del civilinitt orlaivitt avarijtt ir incident\! klasifikavimo,
pranesimtt nuostattt (Valstybes zinios, 2002, Nr. 16-635)).
13.Jiirtt laivo avarija -taitoksivykis,kaiyrabent
sitt aplinkybitt: eksploatuojant laiv~ fuvo arba buvo sunkiai
zmogus; laivas nuskendo arba jo biikle tokia, kad igula turi ji
laivas uzplauke ant seklumos ir negali nuo jos nuplaukti; ivyko
susidiirimas; laivas sugadintas taip, kad tapo nesaugus plaukioti;
tersta aplinka (Zr. susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d.
Nr. 3-332 del jiifl! laivtt avarijtt tyrimo tvarkos patvirtinimo
zinios, 2002, Nr. 76-3276)). Vidaus vandentt laivo ivairitt riisitt
apibrezimus pateikia susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d.
Nr. 3-335 del vidaus vandentt laiVl! avarijtt tyrimo taisyklitt n<>Tunm
mo (Valstybes zinios, 2002, Nr. 76-3278).
14. Kaip avarija taip pat gali biiti traktuojami atvejai, kai "u11auuuo~
ar sugadinami pastatai ir irenginiai oro ar jiiros uoste arba staj:::tOJttarWJ
platformoje kontinentiniame selfe, del ko buvo sutrikdytas sitt
funkcionavimas, ivyko naftos produkttt issiliejimas ijiir~ ir pan.
15. Kit i 1a b a i sunk ii s pad a r in i a i - zmonitt Ziitys
sunkus sveikatos sutrikdymai, didele turtine zala valstybei,
ir fiziniams asmenims, ekologine katastrofa ir kt. Apie kilusitt
nitt sunkumo laipsni sprendziama atsizvelgiant i padarytos zalos
ir pobudi. Taciau taikant BK 251 straipsnio 4 dali turi biiti
priezastinis rysys tarp orlaivio, laivo ar stacionarios platformos
nentiniame selfe uzgrobimo ir kilusitt padarinitt.
16. Sukeltas incidentas, avarija ar kiti labai sunkiis padariniai
ninkui gali biiti inkriminuojami ir tada, kai juos apima jo tycia
gine ar netiesiogine), ir tada, kai nustatoma juos atsiradus del n e a
246
f
251-252 straipsniai
sa r gum o, t. y. kai asmuo, tycia uzgrobdamas objekt!l, siq padariniq

tikejosi isvengti arba is viso jq nenumate, nors turejo ir priva1ejo numatyti. Objekto uzgrobimo suke1tus labai sunkius padarinius reikia skirti
nuo nuzudymo arba sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaltininko padarytq
objekto uzgrobimo metu. Mineti nusikaltimai, padaryti kaip objekto uzgrobimo biidai, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai.
17. BK 251 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas paga1 BK
1I straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkiq, BK 252 straipsnio
2 ir 3 da1yse numatyti nusikaltimai pagal BK II straipsnio 5 da1i- prie
sunkiq, BK 252 straipsnio 4 da1yje numatytas nusika1timas paga1 BK
11 straipsnio 6 da1i- prie 1abai sunkiq nusikaltimq (a"pie tai plaCiau BK
18. Orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimas (BK 251 straipsnio I dalis) baudZiamas arestu arba 1aisves atemimu iki penkeriq metq; ta pati veika, padaryta panaudojant fizini
smurtll_ ar grasinimus (BK 251 straipsnio 2 dalis ), -laisves atemimu nuo
trejq iki astuoneriq metq; ta pati veika, padaryta panaudojant saunam~i
ginkl!l, sprogmeni ar kit!\_ pavojingl\_ zmoniq gyvybei ar sveikatai priemon~ (BK 25I straipsnio 3 dalis), -1aisves atemimu nuo penkeriq iki
desimties metq; ta pati veika, suke1usi incident!\, avarijlt ar kitq sunkiq
padariniq (BK 25I straipsnio 4 dalis), -1aisves atemimu nuo desimties
iki dvidesimties metq arba laisves atemimu iki gyvos galvos.
252 straipsnis. zmogaus pagrobimas ikaitu

1. Tas, kas pagrobe ar laike pagrobtll zmogq ir uz paleidimll reikalavo is
tarptautiDes vidosios orgaDizacijos, valstybes ar jos iDstitucijos atlikti
bet kokf veiksmll ar susilaikyti Duo veiksmq, taip pat tas, kas grasiDo
tuoj pat DUzudysii!S ar SUzaloSii!S pagrobtl! zmogq reikalaudamas SUdaryti Sl!lygas isveDgti sulaikymo,
baudziamas laisves atemimu Duo trejq iki desimties metq. (Lietuvos Respublikas 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d. (Valstybes
2. Tas, kas padare sio straipsDio 1 dalyje Dumatytll veikl!, jeigu pagrobe
ar laike pagrobtus du ar daugiau zmoDiq,
baudZiamas laisves atemimu Duo peDkeriq iki peDkiolikos metq.
(Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birielio 30 d.
(Valstybes iinios, 2005, Nr. 81-2945) redakcifa}
247
1. Baudziamoji atsakomybe uz zmogaus pagrobimlt ikaitu

1979 m. Tarptautines konvencijos del kovos su ikait~.t emimu
zinios, 2000, Nr. 108-3430) pagrindu. Nagrinejamo nusikaltimo
dinis o b j e k t as - visuomenes saugumas, papildomas objektas
zmogaus laisve.
2. BK 252 straipsnio 1 dalis numato dvi skirtingas zmogaus

bimo ikaitu nusika1timq sudetis. Zmogaus pagrobimo ikaitu
riisies sudeciai butini objektyvieji po:lymiai yra sie: a) zmogaus
bimas ir jo 1aikymas nelaisveje tam tikroje vietoje, ir b) ""'M"~
tarptautines viesosios organizacijos, va1stybes ar jos institucijos
koki nors veiksmlt ar nuo jo susi1aikyti kaip ikaito pa1eidimo
3. P a g rob i m u BK 252 straipsnio prasme 1aikytinas bet
neteisetas :lrnogaus laisves atemimas (tiek perke1iant ji erdveje,
sulaikant jo buvimo vietoje ). Svarbu, kad toks veiksmas igalinht
ninklt pareiksti reikalavimlt treciajai sa1iai- tarptautinei viesajai
zacijai, valstybei ar jos institucijai, ir susieti sio reikalavimo
su ikaito pa1eidimu.
4. Reikalavimas treciajai sa1iai ga1i buti ivairaus turinio:

ekonominis, asmeninis ir kt. Jis ga1i buti pareikstas zodziu, rastu at
kuria kita informacijos perdavimo forma. Reika1aujama gali biiti
aktyviq veiksmq (pa1eisti kalinti zmogq, suteikti tam tikrai
autonomijq, atSaukti tam tikrlt valstybes institucijos sprendimlt ir
tiek ir susilaikymo nuo jq (neisduoti kaltininko kitai valstybei,
tam tikro objekto statybq ir pan.). Reikalavimas gali biiti tiek netetsc~
tiek ir susij~s su asmens realios ar tariamos teises igyvendinimu.
kaltininkas, pagrobdamas ikaitq, siekia igyvendinti savo teises, sis
tas nepasalina BK 252 straipsnio po:lymiq, nes mineto nusika1timo
vojingumlt visuomenes saugumui lemia tai, kad reikalavimas
privatiems subjektams, be to, jo ivykdymas siejamas su nu!ke11tejjus:iQ
paleidimu. Tokiais atvejais veika papildomai pagal BK 294
(savavaldziavimas) nekvalifikuotina.
5. Reikalavimo adresatu ga1i buti tarptautine viesoji or~~an:izaj~~
valstybe (Lietuvos Respublika ar uzsienio valstybe) ar jos lll"''nu'""J"
Jeigu reikalavimas skirtas kitam adresatui, pavyzdziui, fiziniam
niui, imonei ar jos vadovybei, BK 252 straipsnis netaikytinas.
atvejais, atsizve1giant i reika1avimo turini ir kitas nusikalstamos
aplinkybes, veika gali buti kvalifikuojama kaip neteisetas laisves
mas (BK 146 straipsnis), vaiko pagrobimas (BK 156 straipsnis),
prievartavimas (BK 181 straipsnio 2 dalis ), savavaldziavimas (BK
straipsnio 2 dalis) ar kt. Tais atvejais, kai kaltininkas, pagrob~s
248
r
252 straipsnis
verCia tarptautin~ vieslijq_ organizacij<t, va1styb~ ar jos institucijq_ suteikti jam ar kitam asmeniui turtines naudos, veika kva1ifikuotina kaip
idea1ioji zmogaus pagrobimo ikaitu (BK 252 straipsnis) ir turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 2 dalis) sutaptis.
6. Nagrinejama zmogaus pagrobimo ikaitu nusikaltimo sudetis yra
f o r m a l i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pagro~s
ikait<t, viena ar kita forma pareiskia reika1avimq_ treciajai saliai. Jeigu
nusikaltimas nutriiko nesugebejus pagrobti zmogtt arba dar nepareiskus reikalavimo, veika kvalifikuotina kaip rengimasis arba pasikesinimas padaryti zmogaus pagrobimq_ ikaitu (apie tai plaCiau ir. BK 21 ir
22 straipsnil{ komentarq).
7. Zmogaus pagrobimo ikaitu antros riisies sudeciai, numatytai BK
252 straipsnio 1 dalyje, bUtini objektyvieji pozymiai yra sie: a) zmogaus pagrobimas (tiek perkeliant ji erdveje, tiek ir sulaikant jo buvimo
vietoje) ir jo laikymas ne1aisveje tam tikroje vietoje; b) reikalavimas
sudaryti sq_lygas isvengti sulaikymo; c) grasinimas tuoj pat nufudyti ar
suzaloti pagrobtliji, jei tokios sq_lygos nebus sudarytos. Minetas nusika1timas padaromas asmens, kuris siekia isvengti sulaikymo u:l padarytq_
nusikalstamq_ veik<t, kitq_ teises pa:leidim<t, ar esant kitam teisetam sulaikymo pagrindui.
8. Reika1avimas sudaryti sq_lygas isvengti sulaikymo ga1i biiti skirtas
tiek konkretiems va1stybes tarnautojams, atliekantiems su1aikym<t, tiek
valstybei apskritai, tiek pasa1iniams asmenims. Reikalaujama gali biiti
automobilio, lektuvo, sraigtaspamio, kuriais kaltininkas galettt pasprukti, ginklo, kuri turi pareigiinas, kad paskui turint si ginklq_ bunt 1engviau
pabegti. Gali buti reika1aujama tiesiog netrukdyti pasisalinti is ivykio
vietos ir pan. Minimas ikaito pagrobimas gali biiti padarytas esant ir
tikram, ir tariamam pagrindui bijoti su1aikymo. Pavojus buti su1aikytam
gali kilti tiek is va1stybes institucijq atstoVl.b tiek is privaciq asmenq.
9. Grasinimas nuzudyti ikaitq_ ga1i pasireiksti zodZiu, rastu arba
Veiksmu. Apie grasinimo turini sprendziama atsizve1giant i ivykio
aplinkybes ir kontekstq_. Apie tai, kad grasinama nu:ludyti ar suza1oti
ne ateityje; o tuoj pat, sprendziama ne is to, kada kaltininkas zada nuzudyti ikaitq_ (dabar ar veliau), bet is to, ar jis tai gali padaryti bet kuriq_
akimirkq_.
10. Nagrinejama nusikaltimo sudetis yra form a 1i o j i. Nusika1tilllas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pagrob~s ikait<t, vienaip ar kitaip
informuoja kitq_ asmeni, kad jeigu nebus sudarytos sl\lygos isvengti sulaikymo, jis tuoj pat nuzudys ar suzalos ikaitq_. Nusikaltimas baigtas,
249
pareiskus reika1avim<t ir grasinim<t tiek zmonems, kurie, kaltininko

nymu, gali sudaryti S<t1ygas jam isvengti su1aikymo, tiek ir tiems,
ga1i tik perduoti inform~cij<t adresatui.
11. Nusika1timai zmogaus gyvybei, sveikatai, seksua1inio
sprendimo 1aisvei ir ne1ieciamumui, taip pat nusikaltimai ""'"~'""'!VIM
turtinems teisems ir turtiniams interesams, padaryti ikaittt atzvi1giu
fudymas, sveikatos sutrikdymas, p1esimas, iszaginimas ir t. t. ),
fikuojami atskirai. Neteisetas 1aisves atemimas ikaitui, svetimo
pagrobimas, grasinimai, izeidimai, padaryti pagrobiant zmogq .
atskirai nekva1ifikuojami. Jeigu reika1avimo ivykdymas siejamas
grasinimu padaryti za1<t savo vaikams ar g1obotiniams, pavyzdziui,
fudyti vaikus ir nusifudyti paciam, tokie veiksmai ga1i bilti
zmogaus pagrobimu ikaitu. Tokie tevai, g1obejai ar kiti teiseti vaiko
stovai ga1i bUti kaltinami piktnaudziavimu savo teisemis ir ,.,~-'"~..
(BK 163 straipsnis) kartu inkriminuojant BK 252 straipsni.
12. Abiejq rtisiq asmens pagrobimai ikaitu ga1i biiti padaryti tik t i
s i o g i n e t y c i a. Pirmuoju atveju ka1tininkas supranta, kad netet~OSI
atimdamas 1aisvtt kitam zmogui reika1auja is tarptautines viesosios
ganizacijos, va1stybes ar jos institucijos atlikti koki nors veiksm<t ar
jo susi1aikyti kaip ikaito pa1eidimo S<t1ygos, ir nori taip veikti.
motyvai ir tiks1ai ga1i biiti ivairtis ir nusika1timui kva1ifikuoti
neturi. Antruoju atveju kaltininkas supranta, kad neteisetai atnnO:aJ:lll
1aisvtt kitam zmogui ir grasindamas ji tuoj pat nufudyti ar suza1oti
1auja is treciojo asmens sudaryti jam S<t1ygas isvengti su1aikymo, ir
taip veikti. Sios veikos m o t y v u 1aikytinas siekimas isvengti
su1aikymo. Jeigu asmuo, pagrobdamas kit<t zmoglb siekia isvengti
vaizdziai neteiseto 1aisves atemimo, BK 252 straipsnis netaikytinas.
kiais atvejais, nesant ap1inkybilb sa1inanCiq baudziam'li<t ,...,.,.__..,.....J
asmuo ga1i atsakyti uz neteiset<t1aisves atemim<t (BK 146 straipsnis).
13. Zmogaus pagrobimo ikaitu nusikaltimo s u b j e k t u ga1i

paka1tinamas, su1auktts 16 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis
muo (apie tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq). Fizinis
nuo 14 iki 16 metl!, pagrobtts ikaitll, paga1 baudziamuosius ,., t<>n.rrrn
atsako tik tuo atveju, jei jo veikoje yra kito nusikaltimo, numatyto
13 straipsnio 2 da1yje, pozymiq (apie tai plaCiau ir. BK 13 .,.,r.rur,,.u..
komentarq).
14. BK 252 straipsnio 2 da1is numato kva1ifikuot<t zmogaus
bimo ikaitu nusika1timo sudeti. Kva1ifikuojam<tia ap1inkybe
tai, kad kaltininkas pagrobe ar laike pagrobtus du ar daugiau zmoniq.
250
specialioji dalis, XXXV skyrius
252 straipsnis
15. Zmogaus pagrobimas ikaitu paga1 BK 11 straipsnio 5 da1i priskiriamas prie sunkiq, 0 kva1ifikuotas zmogaus pagrobimas ikaitu paga1
BK 11 straipsnio 6 dali- prie 1abai sunkiq nusika1timq (apie tai plaCiau
16. Zmogaus pagrobimas ikaitu baudziamas 1aisves atemimu nuo
trejq iki desimties metq; kvalifikuotas zmoniq pagrobimas ikaitu- 1aisves atemimu nuo penkeriq iki penkio1ikos metq.
251
Specialioji dalis, XXXVI skyrius
XXXVI SKYRIUS
NUSIZENGIMAI,
SUSIJF; SU DISPONAVIMU GINKLAIS,
SAUDMENIMIS, SPROGMENIMIS,
SPROGSTAMOSIOMIS
AR RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDZIA
ARBA KARINE {RANGA
(Skyriaus pavadinimas Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 28 d.
istatymo Nr. IX-2512, isigal. 2004 m. lapkriCio 16 d.
253 straipsnis. Neteisetas disponavimas saunamaisiais gintklllll

saudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medziagomis
1. Tas, kas neturedamas leidimo gamino, fgijo, laike, nesiojo, gabeno .
realizavo saunam~tii ginkl~, saudmenis, sprogmenis ar sptro~:stlliDilSII
medziagas,
baudziamas arestu arba laisves atemimu iki penkeriq metq.

2. Tas, kas neturedamas leidimo pagamino, fgijo, laike, nesiojo,
ar realizavo ne maziau kaip tris saunamuosius ginklus, dideles
tamosios galios arba dideli kiekf saudmenq, sprogmenq ar ., ..........tl
mqjq medziagq,
baudziamas Jaisves atemimu
DUO
ketveriq iki astuoneriq metq.
1. Komentuojamas nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimq

baudziamqjq nusizengimq, susijusiq su disponavimu ginklais,
nimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medziagomis.
2. Ginklq, saudmenq, sprogmenq ir sprogstamqjq medziagq
tll Lietuvos Respublikoje reglamentuoja keli istatymai ir ooJstatVIIum

teises aktai: Ginklq ir saudmenq kontroles istatymas (Valstybes
2002, Nr. 13-467), Sprogmenq apyvartos kontroles istatymas
nios, 2003, Nr. 17-701 ), Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m.
10 d. nutarimas Nr. 1108 ,Del Lietuvos Respublikos ginklq ir saudl111H
kontroles istatymo igyvendinimo" (Valstybes zinios, 2002, Nr. 72-3056).
252
253 straipsnis
3. Nagrinejamo nusikaltimo o b j e k t as - visuomenes saugumas,

kuriam kyla pavojus del neteiseto saunamqjq ginklq, saudmenq, sprogmenq, sprogstamqjq medziagq laikymo ir apyvartos.
4. Visuomenes saugumui uZtikrinti reikalinga valstybine kontrole.
,Pagal Konstitucijl:l_ valstybes valdZios ir valdymo institucijos turi pareigll mtikrinti visuomenes saugumll ir viesl\ill tvark!l, saugoti asmeni
nuo kesinimosi Uo gyvyb~ bei sveikat!l_, ginti Zffiogaus teises ir laisves"
(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. ba1andzio 12 d.
nutarimas ,Del Lietuvos Respublikos ginklq ir saudmenq kontroles istatymo 19 straipsnio 8 dalies 9 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. baland.Zio 10 d. nutarimu Nr. 436 ,Del ginklq ir saudmenq
apyvartll reglamentuojanciq taisykliqpatvirtinimo" patvirtintq MedZiokliniq ginklq apyvartos taisykliq 14. 9 ir 57. 2 punktq atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai" (Valstybes zinios, 2001, Nr. 33-llOS).
5. saunamlJ.il! ginklq, saudmenq, sprogmenq, sprogstamqjq medZiagq a p y v art a - tai jq gamyba, taisymas, pardavimas, perdavimas,
igijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nesiojimas,
naudojimas, paemimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas, importas,
ivezimas i Lietuvos Respublikos teritorijll ar isvezimas is jos, taip pat kiti
Ginklq ir saudmenq kontroles istatymo reglamentuojami veiksmai.
6. Komentuojamo nusikaltimo daly k as - tinkami naudoti saunamieji ginklai, saudmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medZiagos.
Baudziamojo istatymo poziUriu nesvarbu, ar jie yra pagaminti pramoniniu biidu, ar savadarbiai. PabreZtina, kad ,saunamojo ginklo" samprata
reiksmingai pasikeite (susiaurejo) nuo 2008 m. bicielio 5 d., kai isigaliojo Ginklq ir saudmenl! kontroles istatymo pakeitimo ir papildymo
bei lstatymo papildymo priedu istatymas (Valstybes zinios, 2007, Nr. 1355452). Be to, teismq praktikoje formuojama pozicija, kad ,< ...> baudziamasis istatymas saunam;Ui ginklll kaip (BK 253 straipsnio) dalykll
supranta kiek kitaip ir kiek siauriau nei Ginklq ir saudmenq kontroles
istatymas" (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutarti Nr. IA-76/2008).
7. Sa u n a m a s i s g i n k l a s - irenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, is kurio sprogstamqjq medZiagq degimo
produktq slegio jega gali biiti paleistos kulkos, sviediniai arba kenkstningos, dirginancios medZiagos mechaniskai, termiskai, chemiskai ar
kitaip taikiniui per atstumllpaveikti, arba duotas garso ar sviesos signalas. Prie saunamqjq ginklq priskiriami pistoletai, revolveriai, sautuvai,
karabinai, automatai, kulkosvaidziai, granatsvaidziai, minosvaidZiai,
Patrankos, haubicos, mortyros ir pan., nepriklausomai nuo jq kalibro,
taip pat dujiniai pistoletai ir revolveriai, signaliniai sautuvai, pisto-
253
letai ir revolveriai. Saunamuoju ginklu laikomos ir pagrindines

mojo ginklo dalys: vamzdis, biignelis, spyna (uzraktas), spynos
to) remas, pistoleto (revolverio) remas ir jll pusgaminiai, taip pat i
namojo ginklo vamzdi idedamas ideklas (mazesnio kalibro vamzdis).
8. Prie saunamqjl! ginkll! n e p r i ski r i am i pneumatiniai
templiniai ginklai, dujiniai ginklai (isskyrus dujinius pistoletus ir
volverius ), startiniai itaisai, gyviinl! svaiginimo pistoletai, <:tJl,tvJ...in;
pistoletai ir kiti panasus daiktai, skirti Ukiniam, pramoniniam ar
niam naudojimui. Sio nusikaltimo dalyku nelaikomas ir visiskai
kamas naudoti ginklas.
9. S a u d m u o- tai, kuo saudoma is saunamttill ginkll!.
nimis laikomi pistoleh!, revolveriq, sautuVlb automall!,
soviniai, granatsvaidzil! granatos, minosvaidzil! minos, patrankl!
diniai ar kiti irenginiai, pripildyti parako ar kill! sprogmenl!. Prie
menll priskiriami ir savadarbiai irenginiai, pritaikyti saudyti is
mttill ginkll!. Saudmens dalimis laikomi sviedinys, uZtaisas,
kapsuline tUtele (konkreCiame saudmenyje gali buti ne visos parnmC4
dalys).
10. S p r o g m en y s- itaisai, specialiai pagaminti sprogimui
tikromis s~tlygomis sukelti. Paprastai tai irenginiai ar daiktai,
sprogstamosios medZiagos ir skirti gyvosios jegos ar technikos
monems naikinti, itvirtinimams ar statiniams griauti,
ardyti, aplinkai apsviesti, dtiml! uZdangai sudaryti ir pan . ...,.lL.l,,...""

sprogmenys turi tokius elementus: sprogstam~~t medziagll.,
itaiso veikimo elementll., kuris inicijuoja (suzadina) sprogim~t.
1998 m. kovo 26 d. Lietuva ratifikavo 1980 m. Jungtinil! Taull!
vencij~t del tam tikfl! iPrastinil! ginklq, kurie gali buti laikomi
zalojanciais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uzdraudimo arba
bojimo (Valstybes zinios, I998, Nr. 83-23 I2). Konvencija prie dralud.Zftll
naudoti sprogmenll priskiria: pestininkl! minas, kuril! negalima
minas sp~tstus ir kt. (apie tai plaCiau ir. BK 112 straipsnio JwmenUJII
11. S p r o g s t a m o s i o s m e d z i a g o s - tai cnc~mtm:at J

ar misiniai, kurie veikiami smugio, kibirksties, liepsnos, trinties
tokio isorinio impulso geba sprogti. Pagrindine sprogstamttill
savybe- gebejimas staiga reaguoti (pakeisti savo fizin~ ir chc~mltllf'
senv ir atpalaiduoti daug energijos, sukeliancios sprogim~t.
skirti sprogstamosios medziagos yra:
1) svaidomosios (parakai) - tai cheminil! medziagl! misiniai
junginiai, kurie dega nesprogdami ir yra skirti atlikti tam
darb~t uZdarame mryje nesuardant s~tveikaujanCil! klinl!;
254
253 straipsnis
2) inicijuojanciosios - tai cheminiq medziagq junginiai, jautresni

smiigiui, trinciai, liepsnai ar kitokiems poveikiams, naudojami
kitq sprogstamqjq medziagq sprogimui sukelti;
3) brizantines - tai cheminiq medziagq misiniai arba junginiai,
skirti atlikti tam tikr~ darb~ suardant s~veikaujanCius kiinus.
Sprogstamosios medziagos pagal savo fizines savybes gali biiti
dujines, skystos arba kietos. Prie tokiq medziagqpriskiriamas dinamitas,
nitroglicerinas, trotilas, parakas, amonitas, piroksilinas ir kt. Pagal
Lietuvos Auksciausiojo Teismo praktik~ laikoma, kad bet koks parakas
(taip pat ir pramonines gamybos bediimis parakas) yra nagrinejamo
nusikaltimo dalykas.
Norint nustatyti, ar medziaga priskiriama prie sprogstamqjq medziagq, vadovaujamasi Jungtiniq Tautq Organizacijos ekspertq komiteto sudarytu pavojingq medziagq s~rasu (Valstybes zinios, 1997, Nr. 113).
12. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia keliais arba bent vienu is nurodytq altematyviq veiksmq: neteisetu
saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq medziagq
gaminimu, igijimu, laikyrnu, nesiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.
13. Minetas Ginklq ir saudmenq kontroles istatymas nustato, kokiq
saunamqjq ginklq ir saudmenq apyvarta yra draudziama arba ribojama.
Ribotos civilines apyvartos saunamuosius ginklus ir saudmenis galima
isigyti, laikyti, nesioti, gabenti, gaminti arba realizuoti tik turint nustatyta tvarka valstybes institucijos isduot~ leidim~ ar licencij~.
14. Sprogmenq, sprogstamqjq medziagq ir sprogdinimo priemoniq
minetas Sprogmenq apyvartos kontroles istatymas.
apyvart~ reguliuoja
15. saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar sprogstaml.J.iq

medziagq gaminimas, igijimas, laikymas, nesiojimas, gabenimas ar
realizavimas laikomas net e is e t u, kai tai daroma neturint nustatyta
tvarka isduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susij<:? su ginklais ar
medziagomis, kuriq civiline apyvarta yra visiskai uzdrausta.
16. Neteisetas saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar sprogs~mqjq medziagq g am i n i m a s - tai jq rinkimas, neturint leidimo,
Is atskirq detaliq, darymas pagal kaltininko pasirink~ technologij~ ir
k?nstrukcij~ (namq gamybos saunamasis ginklas), perdirbimas, pakeiCtant konstrukcines savybes is nesaunamojo ginklo i saunam:Ui ginkl~
arba is D kategorijos saunamojo ginklo i aukstesnes kategorijos sauna~'lii ginkl~ (pavyzdziui, dujinio pistoleto, kuri tureti nereikalingas leidunas, i B kategorijos saunam:Ui ginkl~ ir pan.), savadarbiq saudmenq
255
darymas (pavyzdziui, is garsiniq sovinitt, guminiq srattt ir pan.),

gamybos sprogmen11 ar sprogstarnl!ill medZiag11 darymas.
17. Neteisetas saunamojo gink.Io, saudmenJ.b sprogmenq ar SOfOI!'Sill

taml!itt medziag11 i g i j i m a s - tai neturint reikiamo Ieidimo j11
mas, neatlygintinis gavimas, igijimas uz skoias, mainais uz kit:=t
ir pan., isskyrus pagrobim~t. uz kuri numatyta baudziamoji atsak1Drnvbl
pagai BK 254 straipsni.
18. Neteisetas saunamojo ginkio, saudmenJ.b sprogmen11 ar ~-~~..-ll

taml!i11 medZiagq I a i k y mas - tai jq turejimas neturint Ieidimo,
atsizveigiant i trukm~, savo zinioje (vaidymas), kai kaltininkas jq
savimi nesinesioja, taciau laiko gyvenamojoje pataipoje,
sodybos kieme, kriimuose ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.
19. Neteisetas saunamojo ginkio, saudmenJ.b sprogmen11 ar ,,.,.............
taml!i11 medziam n e s i o j i mas - tai j11 turejimas su savimi
dziui, nesiojimas drabuziuose, portfelyje if kt.) be leidimo HJlUUV<IIil.
darbovieteje, lauke ir kitose vietose.
20. Neteisetas saunamojo ginklo, saudmenJ.b sprogmenq ar
taml!i11 medziag11 gab e n i m a s - tai jq perkelimas is vienos
kit:=t bet kuria transporto priemone (sausumos, vandens, oro) arba
simas, kai nesama krepsyje, portfelyje, kiseneje ir pan.
21. Jeigu komentuojamo nusikaltimo dalykas gabenamas per
vos valstybes sien:=t neturint reikiamo leidimo, arba turint leidim~t.
nepateikiant jo muitines kontrolei, tokia veika kvalifikuojama pagal
tapti su kontrabanda (BK 199 straipsnio 2 dalis ).
22. Neteisetas saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar
taml!i11 medziag11 rea 1i z a vim as - tai jll pardavimas, t"sma.mvma
dovanojimas ir kt. neturint leidimo.
23. Nagrinejamo nusikaltimo pagrindine sudetis yra form a I i o .
todel nusikaltimas yra b a i g t a s nuo saunamojo ginklo, sauldtrle~l
sprogmentt ar sprogstaml!i11 medziag11 gaminimo, igijimo, Iaikymo,
siojimo, gabenimo pradzios momento arba jq realizavimo.
24. Kai kurie veiksmai, nurodyti BK 253 straipsnio I daiies
zicijoje (pavyzdziui, laikymas), yra trunkamojo pobudzio. Siuo
veika laikoma baigtu nusikaltimu nuo atitinkam11 veiksmtt darymo
dzios, taciau nusikaltimas pabaigiamas daryti tik paCiam J\.aiUllllUJ\.u
kitiems asmenims (pavyzdziui, policijos pareigunui ir pan.)
kaltininko darom:=t nusikalstam:=t veik:=t.
256
specialioji dalis, XXXVI skyrius
253 straipsnis
25. Tais atvejais, kai kaltininkas gamina, realizuoja ar perduoda saunamltii ginkllt, saudmenis, sprogmenis ar sprogstamll_sias medziagas ir
zino, kokiam konkreciam nusikaltimui padaryti jos bus panaudotos, jo
veika gali buti kvalifikuojama pagal BK 253 straipsni ir kaip bendrininkavimas padarant atitinkamll_ nusikaltimll_.
26. Jeigu kaltininkas pagamina ar igyja saunam:iji ginkllt, saudmenis, sprogmenis ar sprogstamll_sias medziagas tam, kad ateityje juos panaudottt darant kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus,
tai tokia veika kvalifikuojama pagal dviejq nusikaltimq sutapti - BK
253 straipsni ir kaip rengimasis padaryti atitinkamll_ sunkq ar labai sunktt nusikaltimll_ (apie tai plaCiau ir. BK 21 straipsnio komentarq).
27. Jeigu neteisetai igytais, laikytais, nesiotais saunamuoju ginklu, saudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medZiagomis
padaromas kitas nusikaltimas (pavyzdziui, nusikalstamas susivienijimas, teroro aktas ar pan.), kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip BK
253 straipsnio ir kito nusikaltimo sutaptis.
28. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o s i o s pus e s
pozymiui - kaltei bUdinga tik t i e s i 0 g i n e t y c i a, t. y. kaltininkas
supranta, kad neteisetai, neturedamas leidimo, gamina, igyja, laiko, nesioja, gabena ar realizuoja saunam:iji ginkllt, saudmenis, sprogmenis
ar sprogstamll_sias medziagas, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios
puses pozymiai veikai kvalifikuoti reiksmes neturi, taciau ijuos atsiZvelgiama parenkant ir skiriant bausm~.
29. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali bUti pakaltinamas,
sulauk~s 16 mettt fizinis asmuo.
30. Baudziamoji atsakomybe pagal BK 253 straipsnio 2 dali atsiranda, jei kaltininkas pagamino, igijo, laike, nesiojo, gabeno ar realizavo ne
maziau kaip tris saunamuosius gink1us, dideles sprogstamosios galios
arba dideli kieki saudmenq_, sprogmenq ar sprogstamqjq medZiagq.
31. D i d e l e s p r o g s t a m o j i g a 1 i a - vertinamasis pozymis,
kuriam nustatyti reikalingos specialisttt ar eksperttt isvados. Dideles
sprogstamosios ga1ios sprogmeniu gali buti pripazintas sprogmuo, uzpildytas inicijuojanciojo ar brizantinio poveikio sprogstam:ija medziaga, taip pat sprogmuo, kurio energijos issiskyrimo 1aikas po isorinio
poveikio yra 1abai (ypac) trumpas.
32. D ide 1is k i ek is sa udm en q -vertinamasis pozymis, kuris
nustatinejamas kiekvienu konkreCiu atveju atsifve1giant i da1yko kieki
(pavyzdziui, daugiau kaip 50 vienettt saudmentt) ir kitas ap1inkybes.
257
253-253 1 str:~iplmu
33. D i de 1i s k i e k i s s p r o g me n q a r s pro g s tam qj

m e d z i a g I! - vertinamasis pozymis, kuris nustatinejamas
konkreCiu atveju atsi2velgiant i dalyko kieki (pavyzdziui, daugiau
100 g sprogmenq ar sprogstamqjq medziagq) ir kitas aplinkybes.
34. Neteisetas disponavimas saunamaisiais ginklais, sat1dn1entimill
sprogmenimis ar sprogstamosiomis medziagomis (BK 253 str:aipsnfl
1 dalis) pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie ap~fSUillCJru.J
kvalifikuotas neteisetas disponavimas saunamaisiais ginklais,
menimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medziagomis (BK
straipsnio 2 dalis) pagal BK 11 straipsnio 5 dali- prie sunkiq
mq (apie tai plaCiau zr. BK 11 straipsnio komentarq).
35. Neteisetas disponavimas saunamaisiais ginklais, sa\Idrnetlitrlill
sprogmenimis ar sprogstamosiomis medZiagomis (BK 253 stn:tiPlUI
1 dalis) baudZiamas are stu arba laisves atemimu iki penkeriq
kvalifikuotas neteisetas disponavimas saunamaisiais ginklais,
menimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medziagomis (BK
straipsnio 2 dalis) - laisves atemimu nuo ketveriq iki astuoneriq
253 1 Straipsnis. Neteisetas tarpininkavimas del karines

perdavimo
1. Tas, kas neturedamas leidimo tarpininkavo del karines trangos
davimo i kit~, ne Europos Sl}jungos, valstybft,
baudziamas teises dirbti tam tikr~ darb~ arba ufsiimti tam tikra
atemimu arba bauda, arba ardtu, arba laisves atemimu iki trejq
2. Uz siame straipsnyje numatyt~ veik~t atsako ir juridinis asmuo.
(Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 28 d. istatymo Nr. JX-25 I 2, isigal. 2004 m lapkricio
1. 2001 m. Protokolas pries neteiset<t saunamqjq ginklq, jq

komponenll! bei saudmenq gamyb~ ir prekyb~ jais, papildantis
tiniq Taut~! konvencij~ pries tarptautini organizuot~ uu:~JA:<u:.,...u ...
(Valstybes zinios, 2005, Nr. 12-358), reikalauja reglamentuoti
veiklll:, taip pat kriminalizuoti neteiset~ prekyb~ saunamaisiais
N daiimis, komponentais ir saudmenimis bei bendrininkavim~
nusikaltim~. Europos S~ungos Tarybos 2003 m. birzelio 23 d.
rosios pozicijos 2003/468/BUSP del tarpininkavimo ginklq
sferoje kontroles nuostatomis valstybes isipareigojo privalomai
cijuoti tarpininkavimo veikl~ ginklq prekybos sferoje. Sios
258
253 1 straipsnis
6 straipsnis valstybems narems numato pareigl\_ nustatyti atitinkamas

sankcijas, iskaitant baudziaml\_sias, kad biitl! uZtikrintas veiksmingas
tarpininkavimo ginklq prekyboje kontroU:s mechanizmas. Taigi sis nusikaltimas yra tarptautinio pobiidzio (konvencinis). Atsakomyb~ uz ji
numatanCiu straipsniu BK papildytas 2004 m. spalio 28 d. istatymu,
isigaliojusiu 2004 m. lapkricio 16 d.
2. BK 253 1 straipsnyje reglamentuojama atsakomybe uz neteisetl\_
tarpininkaviml\_ del karines irangos perdavimo i kitt, ne Europos S!ijungos, valstyb~.
3. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t as- valstybes ir (ar) visuomenes saugumas, kuriam kyla pavojus del neteisetos apyvartos karine
iranga. P a p i l d o m u o b j e k t u gali biiti zmoniq gyvybe, sveikata
irpan.
4. Nusikaltimo d a I y k a s yra karine iranga. Karin e iran g a,
pagal Strateginiq prekiq kontroles istatymo (Valstybes zinios, 2004, Nr.
73-2532; 2006, Nr. 44-1586) 3 straipsnio 2 dali_, yra technika ir jos komponentai, technologijos, programine iranga, ginklai, amunicija bei jos
dalys, sprogmenys, specialiai sukurti ar pritaikyti kariniams tikslams,
itraukti i Strateginiq prekiq kontroles istatymo 4 straipsnyje nurodytl\_
Bendrljji karines irangos sqraslt, kuri, vadovaudamasi Europos Sljjungos bendruoju karines irangos Sl\_rasu, tarptautiniq neplatinimo rezimq
Sqrasais ir Lietuvos Respublikos uisienio politikos ir nacionalinio saugumo interesais, sudaro ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar
jos igaliota institucija.
Bendrasis karines irangos sl\_rasas (Europos S!ijungos elgesio kodekse ginklq eksporto srityje nurodyta iranga) patvirtintas Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 2007 m. rugpjucio 8 d. nutarimu Nr. 807 ,Del
Bendrojo karines irangos Sl\_raso patvirtinimo" (Valstybes zinios, 2007,
Nr. 90-3576). Prie karines irangos priskiriami ivairaus kalibro saunamieji ginklai, jq priedai (pavyzdziui, duslintuvai, taikikliai), pabiiklai,
liepsnosvaidziai, saudmenys, bombos, torpedos, kariniams tikslams
suprojektuotos transporto priemones, chemines ar biologines toksines
medzi~gos, radioaktyviosios medziagos, karo Iaivai ir orlaiviai, ivairi
iranga, sukurta specialiai kariniams tikslams, ir kt.
5. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia aktyviais veiksmais, kai neteisetai, t. y. neturint leidimo, tarpinink~ujama perduodant karin~ irangq i ne Europos Sljjungos valstyb~. Tai~1 asmuo, neturintis atitinkamo leidimo, tarpininkaudamas del karines
trangos perdavimo pazeidzia teises aktais reglamentuotq tarpininkavitno del karines irangos perdavimo tvarkl\_.
259
Tarpininkavimas del karines irangos perdavimo i ne Europos

gos valstyb~ Lietuvos Respublikoje nera apskritai uidraustas. Si
la, kai fiziniai ar juridiniai asmenys j~ vykdo laikydamiesi teises
nuostatl!, yra teiseta.
6. Remiantis mineto Strateginiq prekilt kontroles istatymo 6 cTr'''"''-"'
nio 2 dalimi subjektas, besiverCiantis tarpininkavimo del karines
gos perdavimo veikla, turi tureti speciali~ tarpininkavimo licencij!t,
ri~ isduoda Lietuvos Respublikos iikio ministerija.
Tar p i n i n k a v i m o 1i c e n c i j a yra lei dimas, suteikiantis
pininkui teis~ deretis, rengti arba vykdyti sandori tarp licencijoje
rodyto pirkejo if pardavejo del flUfOdytos karines irangos nP1"fl<1\l1nn<
is Lietuvos Respublikos teritorijos, kitos Europos Sl\iungos
teritorijos arba ne Europos Sl\iungos valstybes i bet kuri~ ki~ ne
pos Sl\iungos valstyb~.
Licencijq tarpininkauti del karines irangos perdavimo
tvark~ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m.
pos 22 d. nutarimu Nr. 932 ,Del Strateginiq prekiq eksporto,
tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo taisykliq ir Strateginiq
kontroles vykdymo taisykliq patvirtinimo" (Valstybes zinios, 2004,
115-4305; 2006, Nr. 73-2785; 2008, Nr. 85-3373; 2009, Nr. 84-3513)
tintos Strateginiq prekiq eksporto, importo, tranzito ir

licencijavimo taisykles.
7. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris tarpininkauja del karines
gos perdavimo i ne Europos Sl\iungos valstybes laikydamasis
teises aktq nuostatl!, toki~ veikl~ vykdo teisetai. Taigi baudziamoji '
sakomybe uz komentuojam~ veik~ kyla tik tuo atveju, kai ji
neteisetai, t. y. neturint reikiamo leidimo. Jeigu asmuo reikiam~

j~ turi, taciau pazeidzia jos s~lygas, atsakomybe paprastai turetq kilti
pagal BK 253 1 straipsni, bet pagal ATPK 1899 straipsni- uz
prekiq eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo

kontroles vykdymo taisykliq pazeidim~.
Tarpininkavimas del karines irangos perdavimo i ne Europos
gos valstyb~ neturint leidimo yra tokie atvejai, kai fizinis ar
asmuo sia veikla verCiasi neturedamas Ukio ministerijos isduotos
pininkavimo del i Bendrl\ii karines irangos s~ras~ itrauktq prekiq
davimo licencijos.
8. Tar p i n i n k a v i m a s - tai Lietuvos Respublikoje m"""""'
arba registruotq fiziniq ir juridiniq asmenq bei uzsienio
menq ir kitq organizacijq filialq vedamos derybos del sandorilb
gimas arba vykdymas sandoriq, pagal kuriuos karine iranga gali
260
253 1 straipsnis
perduota is Lietuvos Respublikos teritorijos, kitos Europos S~ungos

valstybes teritorijos arba ne Europos S~ungos valstybes i bet kuri~kit~
ne Europos S~ungos valstyb~. Taigi tarpininkavimas pasireiskia tik aktyviais veiksmais. Tarpininkaujama gali biiti uz atlyginim~ ir neatlygintinai - tai neturi reiksmes veikai kvalifikuoti.
PabreZtina, kad tarpininkavimas nagrinejamo straipsnio prasme negali biiti suprantamas siaurinamai, vien tik kaip treCiojo asmens atliekamas pirkejo (ar kitokio gavejo) ir pardavejo (ar kitokio perdavejo)
suvedimas, sandorio tarp jq parengimas ir pan., t. y. grieZtai atribojant
tarpinink~ ir sandorio salis. Tarpininkavimas turi biiti suprantamas plaCiau, nes Tarybos Bendroji pozicija nustato, kad tarpininkavimo veikla
yra ir tokia veikla, kai ja besiverCiantys asmenys perka, parduoda karin~
jrang~ ar rengia jq nuosavybe esancios karines irangos perdavirn~. Taigi
tarpininkavimas gali biiti susij~s ir su tarpinio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu, kai tarpininkas isigyja karin~ irang~ savo vardu ir pats j~
parduoda galutiniam pirkejui, taip pat su tarpininko jau turimos (paprastai isigytos perpardavimo tikslams) karines irangos perdavimu. Tarpininkavimu laikomas ne tik san{.ioriq parengimas, bet ir sandoriq vykdymas,
o karines irangos buvimo vieta gali biiti ir uz Europos S~ungos ribq.
9. Baudziam~~ atsakomyb~ pagal komentuojam~ straipsni ufuaukia tik tokie fizinio ar juridinio asmens veiksmai, kuriais jis neteisetai,
t. y. neturedamas tarpininkavimo licencijos, tarpininkauja del karines
irangos perdavimo i ne Europos S~ungos valstyb~. P erda v i m a s i
k i t 'b n e E u r o p o s S ~j u n g o s, v a l s t y b ~ reiskia, kad sandorio, kuri sudarant ar vykdant tarpininkauja kaltininkas, dalykas yra
karines irangos atlygintinis ar neatlygintinis realizavimas (pardavimas,
dovanojimas, mainai ir kt.) arba laikinas perdavimas naudotis (nuoma,
panauda ir kt.) i Europos S~ungai nepriklausanCi~ valstyb~. Europos
S~ungos valstybes yra sios 27 valstybes: Belgijos Karalyste, Bulgarijos
Respublika, Cekijos Respublika, Danijos Karalyste, Vokietijos Federacine Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos
Karalyste, Pranciizijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Kipro
Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo
Didzioji Hercogyste, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandq Karalyste, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovenijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Svedijos Karalyste, Jungtine Didziosios
Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste.
Tais atvejais, kai neturint atitinkamos licencijos yra tarpininkaujama
del karines irangos perdavimo i bet kuri~ kit~ Europos S~ungos valstyb~, baudziamoji atsakomybe pagal komentuojam~ straipsni nekyla.
261
10. Per d a vim as komentuojamo straipsnio prasme taip pat

rna karines irangos eksportlb tranziut ir reeksportq_.
K a r i n e s ira n g o s e k s p o r t a s - i Bendrlij i karines
sq_rasq_ itrauktos karines irangos isvezimas is Lietuvos n ....;>IJllUlJll\.111
teritorijos, iskaitant reeksportll, programines irangos ir .......w ... v~~~:
perdavimas faksu, telefonu ar kitu biidu ir (ar) kitomis
priemonemis i Europos Slijungos maintt teritorijai priskiriamas ar
priskiriamas valstybes ar teritorijas. Zodini technologijos nP.r'ti'"''""
telefonu si sq_voka apima tais atvejais, kai si technologija yra
dokumente, is kurio esmine technologijos aprasymo dalis yra
toma ar apibiidinama telefonu.
Karines irangos reeksportas -iBendrlijikarines
gos sq_rasq_ itrauktos karines irangos, anksciau importuotos i ~ ..,... , ..
Respublikos teritorijll, eksportas is sios teritorijos.
Karines irangos tranzitas -iBendrlijikarines
sq_rasq_ itrauktos karines irangos gabenimas per Lietuvos .......,,,uu.uu""
teritorijq_.
Neteisetai tarpininkaV((S bet kuriai is sitt veikq, kai karine
perduodama i ne Europos Slijungos valstyb((, asmuo traukiamas
dziamojon atsakomyben pagal komentuojamq_ straipsni.
0
11. Komentuojamo nusikaltimo sudetis yra form a 1i o j i.

tas tarpininkavimas del karines irangos perdavimo laikomas baigtu
to momento, kai neturint licencijos atliekami bet kokie veiksmai,
kiantys tarpininkavimq_ del karines irangos perdavimo, ""'"U........~."'l
nuo to, ar karine iranga buvo perduota i ne Europos Slijungos
ar to padaryta nebuvo- veikai kvalifikuoti pagal BK 253 1 straipsni
reiksmes neturi.
12. Sio nusikaltimo subjektyviajai pusei biidinga ti
s i o gin e t y cia. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai, ......u.~ ......~
leidimo, t. y. Okio ministerijos isduotos tarpininkavimo licencijos,
pininkauja del karines irangos perdavimo i ne Europos Slijungos
tyb((, ir siekia tai daryti.
13. Neteiseto tarpininkavimo del karines irangos perdavimo s .
j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk((s 16 mettt fizinis asmuo, taip
ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq).
14. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali .
skiriamas prie nesunkitt nusikaltimtt (apie tai plaCiau ir. BK 11
nio komentarq).
262
p
253'-254 straipsniai
15. Tarpininkavimas, neturint nustatyta tvarka isduotos tarpininkavimo licencijos, del karines irangos perdavimo i ne Europos S~ungos
valstyb~ baudziamas teises dirbti tam tikr~ darb~ arba uzsiimti tam tikra
veikla atemimu arba bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki trejq
metq.
16. Uz karines irangos eksporUt:, imporUt:, tranzi~neturint eksporto,
importo tranzito licencijos baudziamoji atsakomybe yra nustatyta BK
199 straipsnio 2 dalyje. Todel tais atvejais, kai asmuo ir tarpininkauja
del karines irangos perdavimo, ir karin~ irang~ eksportuoja, importuoja,
gabena tranzitu ar bendrininkauja su kitais asmenimis atliekant siuos
veiksmus, neturedamas nustatyta tvarka isduotos licencijos, veika kvalifikuojama kaip BK 199 straipsnio 2 dalyje (bendrininkavimo atveju
- BK 24 straipsnio atitinkamoje dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje) ir
BK 253 1 straipsnyje numatytq nusikaltimq realioji sutaptis.
17. Nuo kitq nusikaltimq, susijusiq su disponavimu ginklais, saudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medZiagomis, sis nusikaltimas atribojamas pagal nusikaltimo daly~ ir
objektyviosios puses pozymius. Komentuojamo nusikaltimo sudeciai
konstatuoti nebutinas faktinis disponavimas saunamaisiais ginklais,
saudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medZiagomis, cheminemis, biologinemis ar radioaktyviosiomis medZiagomis ir t. t. Jeigu
kaltininkas ne tik neteisetai tarpininkauja del karines irangos perdavimo, bet ir neteisetai disponuoja tam tikra karine iranga, kaltininko veika
kvalifikuotina pagal nusikaltimq sutapties taisykles.
254 straipsnis. saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar

sprogstamqjq medziagq pagrobimas
1. Tas, kas pagrobe saunam~.i! ginkl~, saudmenis, sprogmenis ar sprogsmedZiagas,
tam~sias
baudziamas ardtu arba laisves atemimu iki septyneriq metq.

2. Tas, _kas panaudoj~s fizinf ar psichinl smurt~ pagrobe bunam~ji
ginkl~, saudmenis, sprogmenis ar sprogstam~sias medziagas arba bet
kokiu budu pagrobe daugiau kaip du bunamuosius ginklus, dideles
sprogstamosios galios arba didell kieki saudmenq, sprogmenq ar
sprogstamqjq medziagq,
DUO
seseriq iki deSimties metq.
263
1. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t as - visuomenes

mas, nes kam nors pagrobus ir neteisetai uivaldzius saunaml\ii
saudmenis, sprogmenis ar sprogstam~sias medziagas kyla pavojus,
komentuojamo nusikaltimo dalykas gali buti panaudotas kitiems
kaltimams padaryti.
2. Nusika1timo d a 1y k a s - saunamasis gink:las, saudmenys,

gmenys ar sprogstamosios med:liagos (apie dalyk~ plaCiau ir.
3. BK 254 straipsnio 1 da1yje numatyto nusika1timo o b j e k t
vi o j i pus e pasireiskia aktyviais veiksmais, kuriais saunamieji
klai, saudmenys, sprogmenys, sprogstamosios med:liagos
is va1stybes ar saviva1dybes institucijq, visuomeniniq org:anitza<;ij
juridiniq ar fiziniq asmenq (neatsizve1giant i tai, ar jie buvo
teisetai, ar ne).
0
4. P a g r o b i m a s - tai saunamojo gink:lo, saudmenq, ,..,,.,.,.,..,.,.,,...

sprogstamqjq med:liagq uzva1dymas bet kokiu neteisetu budu,
tiks1l! juos pasisavinti ar perduoti kitiems asmenims, ar kitokiu
uzva1dytais daiktais savarankiskai disponuoti.
5. Pagrobimas gali bUti padarytas ivairiais budais: vagiant,

sukciaujant, pasisavinant ir pan. (apie tai plaCiau ir. BK 178, 180,
183 straipsnit komentarus).
6. Komentuojamo nusika1timo sudetis yra m ate r i a 1i o j i,
nusikaltimas 1aikomas baigtu, kai kaltinink:as uzva1do nurodytus
tus ir turi ga1imyb\! jais disponuoti (perduoti, mainyti, parduoti,
ti, sunaikinti ir kt. ).
7. Baudziamoji atsakomybe atsiranda uz pagrobiml! tink:amo
doti saunamojo gink1o, saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq
dziagq, taip pat netinkamq naudoti nurodyttt daikttt (sugadintq,
komqjq ir pan.), jeigu ka1tininkas norejo ir turejo ga1imyb(\!
juos tinkamus.
8. Taip pat kva1ifikuojami ir tokie veiksmai, kai pagrobiamos
fOS SaunamojO ginkl0, Saudmenq, Sprogmenq dalys (detaleS) Lllll'"aUJ'Of'l
naudoti gink:lui, saudmenims ar sprogmenims pagaminti ar
Pradejus gaminti nurodytus daiktus panaudojant pagrobtus
veika kvalifikuojama kaip nusikaltimq, numatytq BK 253 ctr''"""'ri"',:
BK 254 straipsnyje, sutaptis.
9. Saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq
dziagq pagrobimas ir pagrobttt 1aikymas, nesiojimas, gabenimas ar
264
254 straipsnis
Jizavimas kvalifikuojamas kaip nusikaltimq, numatyt\! BK 254 straipsnyje ir BK 253 straipsnyje, sutaptis.
10. Jeigu kaltininkas, tikedamasis uZvaldyti nurodytus daiktus ar
medziagas, juos pagrobia netinkamus naudoti (pavyzdziui, sugadintus,
nekokybiskus, mokomuosius ir pan.) ir to nezino, t. y. mano, kad jie yra
tinkami (daro faktin~ klaid<l), tai jo veika kvalifikuojama kaip pasikesinimas padaryti nusikaltimll, numatyt~ BK 254 straipsnyje.
11. Saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmentt ar sprogstamllitt medziagtt pagrobimas siekiant padaryti kit~ sunktt ar labai sunktt nusikaltim~ kvalifikuojamas kaip baigtas grobimas ir rengimasis padaryti ki~
sunktt ar labai sunktt nusikaltim~.
12. Sio nusikaltimo s u b j e k t y v i a j a i p u s e i biidinga t i e s i o g i n e t y c i a, t. y. kaltininkas suvokia, kad siekia uzvaldyti kitam
fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausanti saunam~i ginklll, saudmenis, sprogmenis ar sprogstam~sias medziagas, ir nori taip veikti.
13. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas,
14 mettl fizinis asmuo.
sulauk~s
14. Nagrinejamo nusikaltimo k v a 1i fi k u o t ~ sudeti apibiidina:

- nusikaltimo padarymo biidas - saunamojo ginklo, saudmenq,
sprogmenq ar sprogstamllitt medziagtt p a g rob i mas pan audojant psichini ar fizini smurt~ (apietaiplaciauir.
BK 180 straipsnio komentarq). PabreZtina, kad kaltininkas gali
grasinti panaudoti fizini sm~ tiek tuoj pat, tiek ir ateityje;
- nusikaltimo dalyko kiekis arba sprogstamoji galia- g rob i mas
daugiau kaip dviejtt saunamttjtt ginkltt, dideles
sprogstamosios galios arba didelio kiekio saudmenq, sprogmentt ar sprogstamttjtt medziagtt
(apie didelikieki ir didel~ sprogstam~~gali~p/aCiau ir. BK 253
1s. Saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmentt ar sprogstamllitt medZiagq pagrobimas (tiek paprasta, tiek kvalifikuota nusikaltimo sudetis) pag~l BK 11 straipsnio 5 dali priskiriamas prie sunkitt nusikaltimtt
16. Saunamojo ginklo, saudmentt, sprogmenq ar sprogstamllitt medZiagq pagrobimas baudziamas arestu arba laisves atemimu iki septyneritt mettt; kvalifikuotas saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmentt ar
sprogstamllitt medziagtt pagrobimas - laisves atemimu nuo seseritt iki
desimties mettl.
265
255 straipsnis. saunamojo ginklo, saudmenq,

sprogstamqjq medziagq laikymo taisykliq pazeidimas
1. Tas, kas pazeide teisetai turimo saunamojo ginklo, saudmenq,
menq ar sprogstamqjq medziagq laikymo taisykles ir del to
s~lygas kitam asmeniui neteisetai jais pasinaudoti, padare ballldiHaJmrt,
nusizengim~ ir
baudziamas bauda arba arestu, arba teises dirbti tam
uisiimti tam tikra veikla atemimu.
tikr~ darb~t
2. Asmuo pagal si straipsni atsako tik tais atvejais, kai numatytos

padarytos del neatsargumo.
1. saunamojo ginklo, saudmenJ.b sprogmenl! ar sprogstamtlil!
dziagl! savininkas, valdytojas ar naudotojas privalo laikytis
elgesio su siais dalykais taisyklil! ir bendrtliq saugumo taisyklil!.
silaikant sill taisyklil!, sudaromos S!llygos asmenims, neturintiems
ses tureti minetus ribotos civilines apyvartos objektus, neteisetai
pasinaudoti ir sukelti pavOjl! ZmOllil! gyvybei, sveikatai, nne""""""
Asmenys, teisetai turintys saunamtlitt ginkll!, saudmenJ.b spr'Ogme
sprogstamtlil! medZiagl!, privalo uZtikrinti tinkam!l jl! saugojim~
uZtikrinti valstybes nustatytas jl! laikymo ir saugojimo S!llygas.
iytl! saunamojo ginklo, saudmenlb sprogmelll! ar sprogstamtlil!
gqlaikymo taisyklil! paieidimas, sudar~s S!llygas kitam asmeniui
setai jais pasinaudoti, yra baudziamasis nusizengimas.
2. Tiesioginis sio baudziamojo nusizengimo o b j e k t a s yra
navimo saunamaisiais ginklais, saudmenimis, sprogmenimis ar
tamosiomis medziagomis tvarka ir visuomenes saugumas.
3. Baudziamojo nusizengimo d a 1y k a s yra teisetai turimi
kami naudoti saunamieji ginklai, saudmenys, sprogmenys bei
mosios medZiagos (apie tai plaCiau ir. BK 253 straipsnio
Neteisetai laikomi saunamieji ginklai, saudmenys, sprogmenys ir
tamosios medZiagos nera sio baudZiamojo nusizengimo dalykas.
setai laikomo saunamojo ginklo, saudmenl!, sprogmenl! ir spr'Ogl;~
medziam neriipesting!l laikym'l:, sudariusi S!llygas kitam asrneruw
pasinaudoti, apima nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje,
4. Komentuojam!l baudziamltii nusizengim!l sudaro: 1)
jo ginklo, saudmenJ.b sprogmenq ar sprogstamll.il! medziam
taisyklil! pazeidimas; 2) kito asmens neteisetas pasinaudoj'
266
255 straipsnis
objektais ar realios galimybes pasinaudoti siais objektais igijimas (turejimas); 3) priezastinis rysys tarp saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq medziagq laikymo taisykliq pazeidimo ir kito
asmens siq objektq panaudojimo arba realios galimybes kitam asmeniui
juos panaudoti. BaudZiamojo nusizengimo sudeciai konstatuoti bUtini
visi nurodyti pozymiai.
5. Baudziamojo nusizengimo o b j e k t y v i o s i o s p u s e s pozymis - veika paprastai pasireiskia neveikimu: asmuo, teisetai turintis saunamqjq ginklq, saudmenq, sprogmenq, sprogstamqjq medziagq,
nesilaiko nustatytqjq Iaikymo taisykliq. BK 255 straipsnio dispozicija
yra b 1an k e t i n e, todel sprendziant, kokia veika sudaro saunamojo
ginklo, saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq medZiagq laikymo pazeidim~ reikia vadovautis atitinkamais teises aktais. Saunamqjq ginklq, saudmenq, sprogmenq ir sprogstamqjq medZiagq bendrl:tsias laikymo bei saugojimo Slllygas ir reikalavimus nustato Ginklq ir saudmenq
kontroles istatymas (Valstybes zinios, 2002, Nr. 13-467) ir Sprogrnenq
apyvartos kontroles istatymas (Valstybes zinios, 2003, Nr. 17-701). Pavyzdziui, mineto Ginklq ir saudmenq kontroles istatymo 32 straipsnio
3 dalyje nustatyta: ,Ginklq, saudmenq savininkai ir naudotojai privalo
uZtikrinti jq saugumll. Ginklq ir saudmenqlaikymo bei saugojimo Slllygas nustato Vyriausybes igaliota institucija." Konkrecias saunamqjq
ginklq, saudmenq, sprogmenq ir sprogstamqjq medziagq laikymo bei
saugojimo Slllygas ir reikalavimus Vyriausybe pavede nustatyti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalq ministerijos ir kitoms institucijoms. Siuo metu nurodytq objektq laikymo
bei saugojimo S!tlygas ir reikalavimus nustato, pavyzdziui, Lietuvos
policijos generalinio komisaro 2003 m. gegtiZes 12 d. isakymu Nr.
V-265 patvirtinti Reikalavimai, keliami patalpoms, kuriose vykdoma
ginklq, saudmenq, jq daliq apyvarta (Valstybes zinios, 2003, Nr. 49-2191),
2003 m. bidelio 23 d. isakymu Nr. V-364 patvirtintos Laikino ginklq, saudmenq saugojimo taisykles (Valstybes zinios, 2003, Nr. 63-2877),
2003 m. rugsejo 30 d. isakymu Nr. V-520 patvirtinti Leidimq, patvirtinanciq, kad specialiis sandeliai sprogmenims laikyti ir patalpos sprogmenims -gaminti ar jais prekiauti atitinka nustatytus reikalavimus, isdavimo taisykles ir Patalpq, kuriose laikomi, gaminami sprogmenys
ar jais prekiaujama, reikalavimai (Valstybes zinios, 2003, Nr. 98-4427);
Aplinkos ministerijos sistemos tamybiniq saunamqjq ginklq bei saudmenq isigijimo, apskaitos, isdavimo, saugojimo ir naudojimo taisykles,
Patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandzio
26 d. isakymu Nr. Dl-220 (Valstybes zinios, 2005, Nr. 55-1909; 2005,
Nr. 58-2027) ir kt.
267
6. Konkreti kaltininko veika pasireiskia saunamojo ginklo,

menq, sprogmenq, sprogstamtijq medziagq laikymu nesilaikant
aktais nustatytq Slllygq. PavyzdZiui, fiziniai asmenys ginklus ir
menis turi laikyti gyvenamojoje patalpoje, metalineje vidine spyna
rakinamoje dezeje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindq taip,
ja negaletq pasinaudoti pasaliniai asmenys; metalines dezes (seifo)
neles turi biiti ne plonesnes kaip 3 milimetrq (Reikalavimq,
patalpoms, kuriose vykdoma ginklq, saudmenq, jq daliq apyvarta,

tvirtintq Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. geguzes 12 "
isakymu Nr. V-265, 34 punktas).
7. Veika gali pasireiksti ir veikimu: kaltininkas pats perduoda
tai turimq_ saunamq_ji ginklll:, saudmenis, sprogmenis ir Spi~Og,stam2lS18
medZiagas asmeniui, neturinCiam teises jq laikyti, ir taip sudaro
siam asmeniui neteisetai jais pasinaudoti.
8. Teisetai turimo saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq

sprogstamtijq medZiagq laikymo taisyklitt pazeidimas laikytinas
dziamuoju nusizengimu tik tuo atveju, jeigu tuo sudaromos
kitam asmeniui neteisetai jais pasinaudoti. Neteisetas P"'".""'""'"J"'~
saunamuoju ginklu, saudmenimis, sprogmenimis ar Spl~og;statm4JS101lJ
medziagomis yra jq panaudojimas pagal tiesiogin~ paskirti: c""""'"'"
sprogdinimas, grasinimas panaudoti siuos objektus ir pan.
majai atsakomybei pagal BK 255 straipsni kilti nera biitina, kad
asmuo kaltininko neriipestingai laikytq_ saunamq_ji ginklll:, "'"'"u'"'"'
sprogmenis ar sprogstamq_sias medziagas panaudotq pagal
jq paskirti; baudziamajai atsakomybei kilti uZtenka, kad kitas
turejo realiq_ galimyb~ pasinaudoti siais objektais. Asmuo, paem~s
namq_ji ginklll:, saudmenis, sprogmenis ar sprogstamq_sias me:dziag;as
savininko ar legalaus turetojo sutikimo ir neturedamas tam
leidimo, padaro savarankiskq_ nusikaltimll:, numatytq_ BK 254
je ar BK 253 straipsnyje, t. y. saunamojo ginklo, saudmenq,
,
ar sprogstamtijq medziagq pagrobimq_ ar neteisetq_ disponavimq_jais ..
9. Baudziamasis nusizengimas yra b a i g t as, kai kitas asmuo
ja realiq_ galimyb~ pasinaudoti netinkamai laikytu saunamuoju
saudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medziagomis.
atvejais turi biiti nustatytas priezastinis rysys tarp galimybes
saunamq_ji ginklll:, saudmenis, sprogmenis ar sprogstamq_sias m{:uz;us!
arb a realaus jq panaudoj imo ir siq obj ektq laikymo, neatitinkanCio .
cialitt taisykliq.
10. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo s u b j e k t y v i

p u s e pasireiskia tik n e at s a r g u m u. Asmuo, laikantis smJmliDI
ginklll:, saudmenis, sprogmenis ar sprogstamq_sias medziagas
268
255 straipsnis
mis, neatitinkanciomis teises aktais nustatytqjq laikymo ar saugojimo

reikalavimq, numato, kad siais objektais gali pasinaudoti asmenys,
neturintys atitinkamo leidimo, taCiau lengvabiidiskai tikisi to isvengti (n u s i k a l s tam a s p a s i t i k e j i m a s), arba nenumato, kad netinkamai laikomu saunamuoju ginklu, saudmenimis, sprogmenimis ar
sprogstamosiomis medziagomis gali pasinaudoti kiti asmenys, nors
pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir privalo tai
numatyti (nus i k a 1st am as n e r ii pest in gum as).
11. Baudziamojo nusizengimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas,
16 metq fizinis asmuo, teisetai laik~s saunam!iji ginkl~ saudmenis, sprogmenis ar sprogstamltsias medziagas. Subjektas taip pat
yra juridinis asmuo, turintis ir igyvendin~s teis~ isigyti ir tureti ginklq,
saudmenq, sprogrnenq ar sprogstamqjq medziagq (apie tai plaCiau ir.
sulauk~s
12. Saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq medziagq laikymo taisykliq pazeidimas baudziamas bauda arba arestu,
arba teises dirbti tam tikrlt darblt ar uzsiimti tam tikra veikla atemimu.
13. BaudZiamajai atsakomybei pagal BK 255 straipsni neturi reiksmes, ar asmuo, neteisetai pasinaudoj~s netinkamai laikytu saunamuoju
ginklu, saudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medZiagomis,
sukele kokiq nors sunkiq padariniq. Uz netinkamai laikytu saunamuoju
ginklu, saudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medZiagomis
sukeltus sunkius padarinius atsako juos sukel~s asmuo.
14. Jeigu asmuo, teisetai turintis saunam!ijiginkl~ saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq medZiagq, juos laike tycia paieisdamas teises
aktais nustatytas taisykles, numate, kad tokiu elgesiu sudaro Sltlygas
kitiems asmenims siuos objektus panaudoti nusikalstamiems tikslams
ir to norejo arba Sltmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, jis yra
kaltininko, neteisetai pasinaudojusio saunamuoju ginklu, saudmenimis,
sprogmenimis ar sprogstamosiomis medziagomis, padaryto nusikaltimo bendrininkas. Jeigu asmuo, teisetai turintis saunam!iji ginkl~ saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq medziagq, perduoda juos kitam asmeniui nusikaltimui padaryti, jis taip pat yra nusikaltimo, kuri padaro
asmuo, gav~s is jo atitinkamus dalykus, bendrininkas.
. 15. Valstybes tamautojai ir kariai, pazeid~ teisetai turimq saunamqN ginklq, saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq medZiagq laikymo
taisykles ir del to sudar~ Sltlygas neteisetai jais pasinaudoti, jeigu tai
sukele sunkiq padariniq, atsako uz nusikaltimus valstybes tamybai ar
krasto apsaugos tamybai. Tokia jq veika pagal BK 255 straipsnio papildomai nekvalifikuojama.
269
256 straipsnis. Neteisetas disponavimas branduolinemis ar

aktyviosiomis medziagomis arba kitais jonizuojanciosios
saltiniais
(Pavadinimas- Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007
liepos 21 d. (Valstybes zinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija)
1. Tas, kas pagrobe ar kitaip neteisetai (gijo, gamino, gabeno,

paD3UdOj0 ar SUarde bet k0ki0 pavidal0 ir bet kOkiOS fiziDeS uu;n::UIUI
branduolines ar radioaktyvhtsias medziagas arba kitus
sios spinduliuotes altinius,
baudziamas areStu arba laisves atemimu iki ketveriq metq. (Lietuvos
publikos 2007 m. birzelio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d.
zinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija)
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu
to atsirado sunkiq padariniq,
baudziamas laisves atemimu nuo dvejq iki desimties metq.
3. Sio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos
tais atvejais, kai jos padarytos del neatsargumo.
tuvos Respublikos 2005 m. birzelio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birielio
1. Branduolinilb radioaktyviqjq medziagq ar kitq ,atni2:UqJancto:sli

spinduliuotes saltinilt naudojimas yra detaliai reglamentuojamas
aktais, nes netinkamas elgesys su siomis medziagomis gali sukelti
sunkilt padarinilt. Valstybe yra nustaCiusi disponavimo oranmLtotmem
radioaktyviosiomis medziagomis ar kitais jonizuojanCiosios "P'""'"".
tes saltiniais S<"!lygas ir kontroliuoja N laikym<l.Si. Veikla oracnGUOJl~
energetikos srityje, taip pat veikla su jonizuojanCiosios ~,_.,,............~
saltiniais ir radioaktyviosiomis medziagomis galima tik turint
bes valdymo institucijos isduot<l.licencij<l.. Licencijas igyti oranmLiotm
medziagas, tureti, saugoti, gabenti ir atlikti kitokius veiksmus su
isduoda Lietuvos Respublikos valstybine atomines energetikos
inspekcija ir kitos Branduolines energijos istatyme (Valstybes
1996, Nr. 119-2771) nurodytos valstybes institucijos, o licencijas
ti atitinkamus veiksmus su radioaktyviosiomis medziagomis ar
jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniais - Radiacines saugos
ir kitos Radiacines saugos istatyme (Valstybes zinios, 1999, Nr. 11
nurodytos valstybes institucijos. Licencija nereikalinga verstis tik
kuriomis veiklos su jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniais
270
256 straipsnis
konkreCiai nurodytomis Radiacines saugos istatyme, pavyzdziui, transportuoti ir saugoti jonizuojanCiosios spinduliuotes generatorius. Asrnuo, disponuojantis branduolinemis, radioaktyviosiomis medziagomis
ar kitais jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniais neturedamas pagal
istatymll_ reikalaujamos licencijos verstis atitinkama veika, daro nusikaltirn'l, numatytll_ BK 256 straipsnyje.
2. Tiesioginis nusikaltimo o b j e k t a s yra radiacinis saugumas, papildomas - zmonil.l gyvybe, sveikata, nuosavybe, ekologine sistema.
3. Nusikaltimo daly k a s yra bet kokio pavidalo ir bet kokios fizines biisenos branduolines ar radioaktyviosios medziagos arba kiti jonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniai.
4. Brand u olin e s me d z i ago s yra plutonis, uranas (natiiralus, prisodrintas urano 235 arba urano 233 izotopJ.l ir nusodrintas) ir toris, esantys metalo lydinio, cheminio junginio ar koncentrato pavidalo
arba kitl.l medziagll misinyje.
5. R ad i o a k t y v i o j i me d z i a g a - kiekviena medZiaga, kurioje yra vienas arba daugiau radionuklidl.l ir kuril.l savitasis aktyvumas virsija nustatytll_ dydi. Prie radioaktyvill.ill medZiagll priskiriamos
ir radioaktyviosios atliekos - radioaktyviosios medziagos, kurias toliau
naudoti netikslinga arba negalima.
6. J o n i z u o j an c i o s i o s s p i n d u l i u o t e s s a l t i n i s yra
aparatas, radioaktyvioji medziaga, irenginys, gaminys arba preke,
skleidziantys arba galintys skleisti jonizuojanci~ll. spinduliuot~. J on i z u o j an c i o j i s p i n d u l i u o t e - spinduliuote, kuriai veikiant
biologineje aplinkoje susidaro skirtinm kriiviJ.ljonai.
7. Nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia aktyviais
veiksmais: bet kokio pavidalo ir bet kokios fizines biisenos branduolinil.l ar radioaktyvill.ill medziagll arba ki!J.ljonizuojanCiosios spinduliuotes saltinil.l pagrobimu, kitokiu neteisetu jJ.l igijimu, gaminimu, gabenimu, laikymu, panaudojimu ar suardymu. Sios veikos yra altematyvios:
nusikaltimo sudeciai konstatuoti uztenka bent vieno is nurodY!J.l veiksmll padacymo.
8. Bet kokio pavidalo ir bet kokios fizines biisenos branduoliniJ.l
ar radioaktyvill.ill medZiagJ.l arba ki!l.l jonizuojanCiosios spinduliuotes
saltinill p a g r o b i m a s yra neteisetas sill objek!J.l uzvaldymas, juos
paimant is savininko ar valdytojo. Pagal BK 256 straipsnio l dali bet
kokio pavidalo ir bet kokios fizines biisenos branduoliniJ.l ar radioaktyV~l!ill medZiagll arba ki!J.ljonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniJ.l pagrohimas kvalifikuojamas tuo atveju, kai sie objektai pagrobiami vagystes,
271
sukCiavimo, pasisavinimo budu (apie siuos neteisetus turto uzva1dymo

biidus plaCiau ir. BK 178, 182, 183 straipsnilf. komentarus). Sie turto
uzva1dymo budai esmines reiksmes veikai kva1ifikuoti neturi. Jeigu nurodyti objektai pagrobiami p1esimo ar turto prievartavimo budu,
kva1ifikuojama kaip neteiseto disponavimo siais objektais ir p1esimo
turto prievartavimo sutaptis (BK 256 straipsnis ir BK 180 straipsnis
BK 181 straipsnis). Branduo1iniq ar radioaktyvilijq medziagq arba
jonizuojanciosios spindu1iuotes sa1tiniq grobimo sudetis yra mate
r i a 1i o j i, tode1 nusika1timas yra baigtas nuo to momento, kai ~~,, ...,,...~
kas su uma1dytais da1ykais gali e1gtis savo nuoziura.
9. Kitoks neteisetas bet kokio pavida1o ir bet kokios fizines
branduoliniq ar radioaktyvilijq medZiagq arba kitq jortizttoj!mciosio
spindu1iuotes sa1tiniq i g i j i m a s yra bet koks neteisetas siq
uzva1dymas, isskyrus grobimll_: pirkimas, ismainymas,
mas, dovanos priemimas ir pan. Neteisetas igijimas reiskia, kad
ninkas neturejo teises aktais nustatyto pagrindo siuos objektus
Neteisetai igytq bet kokio pavida1o ir bet kokios fizines
branduo1iniq ar radioaktyvilijq medziagq arba kitq jonizuoj
spindu1iuotes sa1tiniq 1aikymas, panaudojimas ar suardymas taip
yra neteisetas. Teisetai turimq branduo1iniq ar radioaktyvilijq
arba kitq jonizuojanciosios spinduliuotes sa1tiniq panaudojimas ar
ardymas taip pat ga1i biiti neteisetas, jeigu sie veiksmai atliekami
1aikant teises aktq nuostatq.
10. Gamin i mas yra procesas, kurio metu gaunamos bet
pavida1o ir bet kokios fizines biisenos branduo1ines ar ra(iloak1tvvl0$1
medziagos arba kiti jonizuojanCiosios spindu1iuotes sa1tiniai.
11. Branduo1iniq ar radioaktyvilijq medZiagq arba kitq
janciosios spindu1iuotes sa1tiniq g a b e n i m a s yra jq
kymo vietos pakeitimas. Sie objektai ga1i biiti gabenami vezant.
transporto priemone, nesant ir pan.
12. Bet kokio pavida1o ir bet kokios fizines busenos

ar radioaktyvilijq medziagq arba kitq jonizuojanCiosios "J.I''"u ....~
saltiniq 1a i k y m a s - tai jq buvimas ka1tininko namuose,
1rpan.
13. P an au d o j i m a s - branduo1iniq ar radioaktyvilijq
arba kitq jonizuojanCiosios spindu1iuotes saltiniq naudojimas
savybiq tiesiogin<t paskirti ar darant kitus nusika1timus. Jeigu
da1ykai panaudojami darant kitll_ nusikaltim4 veika
nusikaltimq sutaptis: Paga1 BK 256 straipsni ir atitinkaml\_ BK

ni, numatanti nusikaltimll., kuri padare kaltininkas.
272
256 straipsnis
14. Sua r d y mas - branduolinill ar radioaktyvillill medziagll arba

kitll jonizuojanCiosios spinduliuoU:s saltinill sunaikinimas, sugadinimas, irenginill, kuriuose sie objektai laikomi, ar aparatiiros, kurioje sie
objektai naudojami, sugadinimas, neteisetas branduolinill medziagll
skilimo inicijavimas ir pan.
15. Branduolinill ar radioaktyvillill medziagll arba kitl.l jonizuojanCiosios spinduliuotes saltinill gaminimas, gabenimas, laikymas, panaudojimas ar suardymas yra b a i g t as tada, kai padaryta bet kuri is
siq veik\.l.
16. Nusikaltimo, numatyto BK 256 straipsnio 1 dalyje, sub j e kt y vi o j i pus e paprastai pasireiskia ties i o gin e t y cia: kaltininkas suvokia, kad pagrobia, neteisetai igyja, gamina, gabena, laiko,
panaudoja ar suardo branduolines ar radioaktyvillsias medziagas arba
kitus jonizuojanCiosios spinduliuotes saltinius, ir to nori. Kalte gali pasireiksti ir n e at s a r gum u: asmuo nenumato, kad neteisetai igyja,
gamina, gabena, laiko, panaudoja ar suardo branduolines ar radioaktyvillsias medziagas arba kitus jonizuojanciosios spinduliuotes saltinius,
taciau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai
numatyti, arba, nors ir numato tokill galimyb~\ taciau lengvabiidiskai
jos nepaiso.
16 metl.l fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai
sulauk~ts
18. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyti sunk ii s pad ar in i a i - vieno ar kelill Zillonill fuvimas, sunkus sveikatos sutrikdymas
bent vienam asmeniui, nesunkus sveikatos sutrikdymas dviem ar daugiau asmenlb dideles vertes turto sunaikinimas ar sugadinimas, didele
zala aplinkai, masine Zillonill evakuacija, gamybos sustabdymas del jonizuojanCiosios spinduliuotes poveikio ar branduolin.es avarijos ir pan.
19. BK 256 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudetis yra
rna t e r i a 1i o j i, todel nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda
8
unkiq padarinill. Siuo atveju taip pat biitina nustatyti priezastini rysi
~ branduolinill ar radioaktyvillill medZiagll arba kitl.l jonizuojanCio81~8.spinduliuotes saltinill pagrobimo, kitokio neteiseto jll igijimo, gabllntmo, gabenimo, laikymo, panaudojimo ar suardymo ir atsiradusill
t. y. kad nurodyti kaltininko neteiseti veiksmai buvo atsirapadarinill priezastis.
20. Nusikaltimas, numatytas BK 256 straipsnio 2 dalyje, gali biiti
tiek tyCia, tiek ir del neat sa r gum o. Jei sunkiis padariniai
273
zmoniQ gyvybei ar sveikatai buvo sukelti tycia, veika ""uu""~vu.IJI

pagal BK 256 straipsnio 2 dalies ir BK straipsnio, numatanCio
komyb~ uz padarinius zmogaus gyvybei ar sveikatai (pavyzdziui,
129 straipsnis, BK 135 straipsnis), sutapti.
21. Tycinis neteisetas disponavimas branduolinemis ar r<>rt"'''t.-t.
viosiomis medziagomis arba kitais jonizuojanciosios
saltiniais pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie
kvalifikuotas tycinis neteisetas disponavimas branduolinemis ar
aktyviosiomis medZiagomis arba kitais jonizuojanciosios "l''."u'.u""vu
saltiniais pagal BK 11 straipsnio 5 dali- prie sunkiQ nusikaltimQ
22. Neteisetas disponavimas branduolinemis ar
mis medziagomis arba kitais jonizuojanciosios spinduliuotes
baudZiamas arestu arba laisves atemimu iki ketveriq metQ;
tas neteisetas disponavimas branduolinemis ar radioaktyviosiomis
dziagomis arba kitais jonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniais ves atemimu nuo dvejQ iki desimties metQ.
256 1 straipsnis.
Grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti

neteisetai igyti branduolines ar radioaktyvhtsias medziagas arba
jonizuojanciosios spinduliuotes saltinius
1. Tas, kas grasino panaudoti ar kitaip paveikti bet kokio
bet kokios fizines bfisenos branduolines ar radioaktyvhtsias mf~Oztall
arba kitus jonizuojanciosios spinduliuotes saltinius, kad jie sukeltq
vojq zmogaus gyvybei, sveikatai arba aplinkai, arba grasino
ar kitaip neteisetai igyti siuos saltinius,
baudziamas ardtu arba laisves atemimu iki ketveriq metq.

2. Uz siame straipsnyje
numatyt~ veik~
atsako ir juridinis asmuo.
(Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos
1. BranduoliniQ medziagQ fizines saugos konvencijos

(Valstybes zinios, 2009, Nr. 39-476), Lietuvos Respublikos Seimo
tifikuoto 2008 m. gegtiZes 20 d. (Valstybes zinios, 2008, Nr.
1A straipsnyje valstybes sios konvencijos dalyves isipareigojo

dinti ir pa1aikyti veiksmingll_ taikiems tikslams naudojamQ or2mououl
medziagQ ir taikiems tikslams naudojamQ branduoliniQ objektQ
saugll_, uzkirsti kelill_ su tokiomis medziagomis ir objektais
nusikaltimams ir kovoti su jais visame pasaulyje.
274
256 1 straipsnis
Branduolinill medziagtt fizines saugos konvencijos (Valstybes zinios,

2003, Nr. 36-1552) 7 straipsnis numato va1stybems sios konvencijos da-
lyvems pareig<tsavo nacionaliniuose istatymuose nustatyti baudziaml\i<t

atsakomyb~ inter alia uz grasinim!l panaudoti branduo1ines medziagas,
siekiant suke1ti kokio nors zmogaus mirti ar rimtai ji suzaloti ar padaryti zymios zalos turtui, branduo1inill medziam vagyst~ ar pagrobim!l,
jLt pasisavinim<t ar isigijim<t apgaules biidu, reikalavim!l atiduoti branduo lines medziagas grasinant arba naudojant jeg!l ar kitas ibauginimo
priemones, taip pat uz bendrininkavim!l darant nurodytas veikas. Taigi
sis nusikaltimas yra tarptautinio pobiidzio (konvencinis). Atsakomyb~
uz ji numatanciu straipsniu BK papi1dytas 2007 m. birze1io 28 d. istatymu, isiga1iojusiu 2007 m. 1iepos 21 d.
2. BK 256 1 straipsnyje reg1amentuojama atsakomybe uz grasinim<t
panaudoti ar kitaip paveikti branduo1ines ar radioaktyvi!lsias medziagas
arba kitus jonizuojanciosios spinduliuotes sa1tinius, kad jie sukeltll pavojll zmogaus gyvybei, sveikatai arba aplinkai, ir uz grasinim<tpagrobti
ar kitaip neteisetai igyti siuos saltinius.
3. Nusikaltimo ties i o gin is o b j e k t as - visuomenes saugumas, kuriam kyla pavojus del radiacinio poveikio. p a p i 1d 0 m u sio
nusikaltimo o b j e k t u laikytina zmonill gyvybe, sveikata, nuosavybe,
ekologine sistema.
4. Nusikaltimo d a 1y k a s yra bet kokio pavida1o ir bet kokios fizines biisenos branduo1ines ar radioaktyviosios medziagos arba kiti jonizuojanCiosios spindu1iuotes saltiniai.
5. Apie brand u o 1 in e s
straipsnio komentarq.
me d z i a gas plaCiau ir. BK 256
6. A pie r ad i o a k t y v i <t s i a s m e d z i a g a s p/aCiau ir. BK

256 straipsnio komentarq.
7. Apie j o n i z u o j an c i o s i o s s p in d u 1i u o t e s s a l tin i
plaCiau ir. BK 256 straipsnio komentarq.
8. Komentuojamo nusikaltimo da1ykas, t. y. branduolines medziagos, radioaktyviosios medziagos ir kiti jonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniai, ga1i biiti bet kokio pavida1o ir bet kokios fizines biisenos,
t. y. jie gali biiti dujines, skystos ar kietos biisenos ir biiti irenginyje, gaminyje ar kitokio pavidalo (pavyzdZiui, konteineryje, kapsu1eje, kitos
medziagos sudetyje, naudingosiose iskasenose ir pan.).
9. Nusikalstama veika gali biiti padaroma altematyviais aktyviais
Veiksmais: 1) grasinant panaudoti branduolines ar radioaktyvi!lsias
275
medZiagas arba kitus jonizuojanciosios spinduliuotes saltinius, 2)

sinant kitu budu paveikti branduolines ar radioaktyviltsias
arba kitus jonizuojanCiosios spinduliuotes saltinius, 3) grasinant

grobti branduolines ar radioaktyviltsias medziagas arba kitus J.<>m,m~
janciosios spinduliuotes saltinius, 4) grasinant kitaip neteisetai
branduoliniq ar radioaktyvil.ijq medziagq arba kittt JOI1IzuorranCIGIStQI
spinduliuotes saltiniq. Nusikaltimo o b j e k t y v i a j a i p u s e i
vendinti pakanka, kad buttt atliktas bet kuris vienas is sio ctr>1T\cni,
dispozicijoje numatyttt veiksmq.
10. Gras in i m u atlikti bet kuri is komentuojamo straipsnio

pozicijoje numatyttt veiksmq laikytini bet kokie kaltininko
kuriais jis isreiskia ketinimlt atlikti straipsnio dispozicijoje
veiksmus. Grasinimai gali buti pareiskiami zodziu ar rastu, viesai
privaciai, per spaud~ ar kit~ masinio informavimo priemon~,
perkeltine prasme, pademonstruojami atitinkamais kuno judesiais .
zenklais ir pan. Tokie grasinimai gali buti issakyti pareigflnui,
tarnautojui, taip pat bet kuriam asmeniui ar asmenq grupei, uv~v'u"''~'
auditorijai. Grasinimo israiskos forma ir adresatas veikai
reiksmes neturi.
Veikai kvalifikuoti pagal komentuojamlt straipsni svarbu tik tai, '
toks grasinimas buttt akivaizdus ir realus. Grasinimas akivaizdZiu
kytinas tuo atveju, kai jis yra realiai isreikstas bet kuria forma,
egzistuoja asmens, kuriam jis buvo pateiktas, vaizduoteje.
Grasinimas laikytinas realiu tuo atveju, kai egzistuoja nh"~"""
pagrindas manyti, kad tas grasinimas is tiesq bus igyvendintas.
11. Apie brand u o I in itt a r radio a k t y vi qj tt me d
gq arba kitq jonizuojanciosios spinduliuotes ~
tin i lt pan au d 0 j i m lt plaCiau zr. BK 256 straipsnio
1\-Uffi<Of ......
12. Kit o k s p o v e i k is brand u o I in ems arb a r ad

aktyviosioms medziagoms arba kitiems joniz
j a n c i o s i o s s p i n d u I i u o t e s s a I t i n i a m s yra bet koks
poveikis sioms medziagoms, del kurio jos tampa kenksmingomis
gui ar aplinkai. Tai gali buti mechaninis, terminis, cheminis ir
poveikis sioms medziagoms, taip pat jq suardymas. A pie bntnduOl
ar radioaktyvil.ijq medziagq ar kitttjonizuojanciosios "P'.uuuu ..v--::,
tiniq sua r d y m ~ plaCiau zr. BK 256 straipsnio komentarq.
bftdu paveikiamos branduolines ar radioaktyviosios medziagos.
kiti jonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniai, veikai kvalifikuoti
komentuojamlt straipsni itakos neturi.
276
256 1 straipsnis
13. Apie brand u o I in i 1! a r r ad i oak t y vi tU 1! me d z i agl! ar kitl! jonizuojanciosios spinduiiuoU:s 8altin i 1! p a g rob i m q_ plaCiau ir. BK 256 straipsnio komentarq.
14. A pi e kit o k i net e i s e t q_ brand u o I in iIt a r r ad i oaktyvil!jl! medziagl! ar kitl! jonizuojanciosios

s p i n d u I i u o t e s s a It i n i 1! i g i j i m q_ plaCiau ir. BK 25 6 straipsnio komentarq.
15. Komentuojamame straipsnyje itvirtinta nusikaltimo sudetis yra
f o r m a I i o j i. Grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba pagrobti
ar kitaip neteisetai igyti bet kokio pavidaio ir bet kokios fizines formos
branduolines ar radioaktyviq_sias medziagas arba kitus j.onizuojanciosios spinduiiuotes saltinius laikomas baigtu grasiniml! pateikimo momentu. Ar grasinimai buvo igyvendinti, ar to kaltininkas nepadare, veikai kvalifikuoti pagal komentuojamq_ straipsni reiksmes neturi.
Tais atvejais, kai asmuo atlieka veiksmus, kuriuos grasino atlikti, jo
veika kvalifikuojama kaip BK 256 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir BK 256 1 straipsnio sutaptis.
16. Sio nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia ties i o g i n e t y c i a. Kaitininkas suvokia, kad grasina panaudoti ar kitaip
paveikti, pagrobti ar kitaip neteisetai igyti branduolines ar radioaktyviq_sias medziagas arba kitus jonizuojanciosios spinduliuotes saltinius,
ir siekia tai daryti.
17. Grasinimo panaudoti ar kitaip paveikti bet kokio pavidalo ir bet
kokios fizines busenos branduolines ar radioaktyviq_sias medziagas arba
kitus jonizuojanciosios spinduiiuotes saltinius atveju biitinas komentuojamo nusikaltimo sudeties pozymis yra t i k s I as - asmuo grasina
atlikti nurodytus veiksmus siekdamas, kadjie sukelfl!pavojl! zmogaus
gyvybei, sveikatai arba aplinkai.
P avo j u m i z m o g au s g y v y be i a r s v ei kat a i laikytinas galimas bet kokio sunkumo padarinil! bent vieno Zlnogaus gyvybei
ar sveikatai kilimas. Zala sveikatai taip pat laikytinas gyvenimo trukmes ir k<?kybes sumazejimas, iskaitant somatinius veiksnius, onkologinius susirgimus, sunkius genetinius sutrikimus ir pan.
P avo j u m i a p 1ink a i laikytinas galimas bet kuril! augalijai,
gyvunijai, atmosferai, zemes gelmems, vandens telkiniams zalingl! pa?arinill atsiradimas, pavyzdziui, radiacijos lygio padidejimas aplinko~e, gyviinl! zUtis, augall! sunykimas, vandens uztersimas bet kuriomis
1 ~ sill{ medziagtt, epidemijl!, epizootijl!, biocido, ekocido sukelimas ir
Pan.
277
Jei kaltininkas grasinimll igyvendina ir del to kyla nurod)'tll

nilb jie kvalifikuojami papildomai pagal atitinkamus BK XVII,
XXXVIII skyriq straipsnius ar BK 256 straipsni.
18. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti
mas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo
19. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 4 dali
skiriamas prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11
nio komentarq).
20. Grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba pagrobti ar
neteisetai igyti branduolines ar radioaktyviltsias medziagas arba
jonizuojanciosios spinduliuotes saltinius baudziamas arestu arba
ves atemimu iki ketveriq metq.
257 straipsnis. Teiseto disponavimo branduolinemis ar

tyviosiomis medziagomis arba kitais jonizuojanciosios ",,,,...,, ........."1
saltiniais taisykliq pazeidimas
(Pavadinimas- Lietuvos Respublikos 2007 m. birzelio 28 d. tstatymo Nr. X-1233, isiga/.
liepos 21 d. (Valstybes zinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija)
1. Tas, kas pazeide bet kokio pavidalo ir bet kokios fizines
branduolini'! ar radioaktyvi'!i'! medziagq arba kit'! jOIIIiZtiojant~iOllJi

spinduliuotes saltiniq laikymo, naudojimo, gabenimo taisykles,
del to galejo atsirasti sunkiti padariniq,
baudziamas teises dirbti tam tikr~t darb~t arba ubiimti tam tikra
atemimu arba bauda, arba laisves apribojimu, arba arestu, arba
atemimu iki trejq met'!. (Lietuvos Re5publikos 2007 m. birielio 28 d {statymo
X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d. (Valstybes zinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija)
2. Uz siame straipsnyje numatytl}
veik~t
3. Siame straipsnyje numatyta veika pripazistama nusikalstama .

tais atvejais, kai ji padaryta del neatsargumo. (Lietuvos Respublikos
balandzio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigal. 2003 m. geguzes 1 d. (Valstybes zinios,
1. Branduolines energijos istatynie (Valstybes zinios, 1996, Nr.

2771) nustatyta, kad branduolines ir radioaktyviosios medZiagos
vybes teise gali priklausyti valstybei ir (ar) turintiems sio istatymo
matytas licencijas juridiniams asmenims, o Radiacines saugos

(Valstybes zinios, 1999, Nr. 11-239) nustatyta, kad gaminti, naudoti,
278
f
257 straipsnis
kiauti, saugoti, montuoti, prizureti, remontuoti, perdirbti, vezti jonizuo-

janCiosios spinduliuotes saltinius ir tvarkyti (surinkti, riisiuoti, apdoroti,
Jaikyti, perdirbti, transportuoti, saugoti, nukenksminti) radioaktyviltsias
atliekas turi teis~ tik juridiniai asmenys ir imones, neturincios juridinio asmens teisilb turintys Radiacines saugos centro licencijlt verstis
nurodyta veikla. Minetame Branduolines energijos istatyme taip pat
nustatyta, kad Vyriausybes ar jos igaliotq valstybes institucijq patvirtintos branduolines saugos ir radiacines apsaugos normos bei taisykles
yra privalomos visoms valstybes valdymo, savivaldos institucijoms,
imonems, istaigoms, organizacijoms, jq susivienijimams, pareigiinams
ir kitiems asmenims, kuriq veikla susijusi su branduolines energetikos
objektq eksploatavimu ir juose esanciq branduoliniq bei radioaktyviqjq
medziagq naudojimu ar tvarkymu. lmonilb teisetai turinciq branduoliniq ar radioaktyviqjq medziagq arba kitq jonizuojanciosios spinduliuotes saltinilb darbuotojai privalo uztikrinti, kad biitq laikomasi
teises akt4., reglamentuojanciq disponavimlt siais objektais, nuostatq.
Asmenys, pazeid~ disponavimo minetais objektais taisykles, jeigu del
to galejo atsirasti sunkiq padarinilb padaro nusikaltim!l, numatytlt BK
257 straipsnyje.
2. Tiesioginis nusikaltimo o b j e k t a s - radiacinis saugumas, papildomas - zmoniq gyvybe, sveikata, nuosavybe, ekologine sistema.
3. Nusikaltimo d a 1y k a s yra bet kokio pavidalo ir bet kokios
fizines biisenos branduolines ar radioaktyviosios medZiagos arba
kiti jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniai (apie tai plaCiau ir. BK
256 straipsnio komentarq}.
4. Nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia neveikimu
arba veikimu: teises aktais nustatytq radiacines saugos reikalavimq
nevykdymu arba netinkamu vykdymu laikant, naudojant ar gabenant
branduolines ar radioaktyviltsias medziagas arba kitus jonizuojanCiosios spinduliuotes saltinius. R ad i a c i n e s au g a - visuma teisinilb
techniniq, technologini4., statybos, higienos bei darbq saugos, aplinkos
apsaugos normq ir taisykliq bei priemonilb kuriomis u:ltikrinama Zmoniq ir aplinkos apsauga nuo zalingo jonizuojanciosios spinduliuotes poveikio. Minetas Radiacines saugos istatymas nustato, kad imone, turinti
licencijlt disponuoti radioaktyviosiomis medziagomis, privalo: u:ltikrinti jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniq Sltraso sudarym!l, tinkamltjll
~echnin~t biikl~t ir saugumlt bei saugq naudojim~ uztikrinti darbuotojq
tr kitq asmenq radiacin~ saug~ savo iniciatyva ar igaliotq valstybes
va.ldymo, kontroles institucijq ir savivaldybes vykdomqjq institucijq
reikalavimu nuraukti veikl!l, kuri neatitinka radiacines saugos reikala279
vimq; teises aktq nustatyta tvarka atiduoti laidoti netinkamus

arba nebenaudojamus jonizuojanciosios spinduliuotes saltinius;
aktq nustatyta tvarka pazenklinti jonizuojanciosios spinduliuotes
nius ir konteinerius, kuriuose sie saltiniai laikomi; isitikinti, kad
kuriam parduodami ar perduodami jonizuojanciosios spinduliuotes
tiniai, turi licencijll_juos naudoti ir kt.
5. BK 257 straipsnio dispozicija yra b 1an k e tine, tode1
dziant, kokia veika sudaro branduoliniq ar radioaktyvil!iq
arba kitqjonizuojanCiosios spindu1iuotes saltiniq 1aikymo, llalldCIJiti
gabenimo taisyk1iq pazeidimll, reikia vadovautis atitinkamais
aktais. Branduo1iniq ar radioaktyvil!iq medziagq arba kitq j
janciosios spindu1iuotes saltiniq 1aikymo, naudojimo, gabenimo
syk1es nustato Branduolines energijos istatymas (Valstybes zinios,
Nr. 119-2771), Radiacines saugos istatyrnas (Valstybes zinios, 1999,
239), Radioaktyvil!iq atliekq tvarkymo istatymas (Valstybes zinios,
Nr. 50-1600); Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gegliZes
nutarimu Nr. 653 patvirtinti Veik1os su jonizuojanciosios SPllndulll
tes saltiniais 1icencijavimo nuostatai (Valstybes zinios, 1999, Nr. 47-1
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m.
19 d. isakymas Nr. 171 ,Del atsakingq uz radiacin~ saugll_ ir
Ciq su jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniais privalomojo
mo, instruktavimo tvarkos" (Valstybes zinios, 1999, Nr. 36-1098;
Nr. 89-3136), Lietuvos Respublikos ap1inkos ministro 1999 m.
13 d. isakymas Nr. 397 ,Del radioaktyvil!iq medziagtt ir
vit.Utt atliekq ivezimo, isvezimo, vezimo tranzitu ir vezimo
duje bei panaudotq uzdarl!iq saltiniq grll_zinimo" (Valstybes zinios,
Nr. 109-3197; 2001, Nr. 55-1965), Lietuvos higienos normos HN 73
,Pagrindines radiacines saugos normos", HN 89:2001 ,K:adl<Oat<~rn
medZiagq tvarkymas" ir kiti teises aktai.
6. BaudZiamoji atsakomybe kyla uz branduolinitt ar raa:IOaiKl}'Vl.'A
medZiagq arba kitq jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniq
naudojimo, gabenimo taisyklitt pazeidimll, jeigu del to galejo
sunkiq padariniq (apie sunkius padarinius plaCiau ir. BK 256
nio komentarq). Sunkiq padarinitt (pavojaus zmonitt gyvybei,
avarijtt ir pan.) atsiradimo galimybe turi biiti reali, t. y. turi kilti
zmoniq gyvybei, sveikatai, avarijq gresme ir pan. Tarp taisykliq
dimo ir kilusio pavojaus turi biiti priezastinis rysys.
7. BK 257 straipsnis nenumato baudziamosios atsakomybes
branduoliniq ar radioaktyvil!iq medziagq arba kitq jonizuoj
spindu1iuotes sa1tiniq laikyrno, naudojimo, gabenimo taisykliq
280
257 straipsnis
JJllb sukelusi zmonitt zuti arba kitokitt padarinitt. Jeigu del branduolinitt
ar radioaktyviqjtt medziagtt arba kittt jonizuojanciosios spinduliuotes
saltinitt laikymo, naudojimo, gabenimo taisyklitt pazeidimo Ziista zmones ar atsiranda kittt sunkitt padarinitt, kaltininko veika kvalifikuojama
pagal BK straipsnius, numatancius atsakomyb~ uz neatsargq sunkiq
padarinitt sukelimll:, pavyzdziui, BK 132 straipsnio 3 dali (neatsargus
gyvybes atemimas pazeidziant teises akttt nustatytas specialil!-s elgesio saugumo taisykles), BK 137 straipsnio 3 dali (sunkus sveikatos
sutrikdymas del n e at s a r gum o pazeidZiant teises akttt nustatytas
specialias elgesio saugumo taisykles), BK 188 straipsnio 2 dali (turto
sunaikinimas l!-f sugadinimas del neatsargumo pazeidZiant teises akttt
nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles) ir pan. Siuo atveju kaltininko veika pagal BK 257 straipsni nekvalifikuojama.
8. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e gali pasireiksti tiek tyCia, tiek neatsargumu. Asmuo suvokia, kad savo elgesiu pazeidZia branduoliniq ar radioaktyviqjq medZiagtt ll-fba kitttjonizuojanciosios spinduliuotes saltinitt laikymo, naudojimo, gabenimo
taisykles, suvokia, kad del to gali atsirasti sunkitt padarinitt, ir nori taip
veikti. Asmuo taip pat gali numatyti, kad del branduolinitt ar radioaktyviqjq medziagtt arba kitttjonizuojanciosios spinduliuotes saltinitt laikymo, naudojimo, gabenimo taisykliq pazeidimo gali atsirasti sunkiq
padarinitt, taCiau lengvabudiskai tikisi jtt isvengti arba sunkitt padarinitt
kilimo nenumato, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir privalo tai numatyti.
9. Nusikaltimo s u b j e k t a s yra specialusis. Juo gali buti pakaltinamas, sulauk~s 16 mettt fizinis asmuo, pagal savo pareigas ar darbo
pobiidt privalantis laikytis branduolinitt ar radioaktyviqjq medZiagq
arba kittt jonizuojanciosios spinduliuotes saltinitt laikymo, naudojimo,
gabenimo taisyklitt. BK 257 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu
taip pat gali biiti ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio
komentarq).
I 0. TyCinis teiseto disponavimo branduolinemis ar radioaktyviosiomis medZiagomis arba kitais jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniais
taisyklitt pazeidimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusikaltimtt (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
11. Teiseto disponavimo branduolinemis ar radioaktyviosiomis

llledZiagomis arba kitais jonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniais tai8Yklitt pazeidimas baudziamas teises dirbti tam tikrlt darblt arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba bauda, arba laisves apribojimu, arba
arestu, arba laisves atemimu iki trejtt mettt.
281
257 1 straipsnis. frenginiq
sprogstamosioms medziagoms,
menims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti gaminimas arba
gamybos technologijq ar instrukcijq rengimas ar platinimas
Tas, kas neteisetai gamino, laike, gabeno, perdave ar realizavo anarJIIIH

ar kitus frenginius, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus splro~:stlilm.osliod
medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms
arba neteisetai renge ar platino sprogstamqjq medziagq, sprogmenq
radioaktyviqjq medziagq gamybos technologijas ar instrukcijas,
baudziamas banda arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq

(Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos
1. Bet kokia fiziniq ar juridiniq asmenq veikla, susijusi su

gomis medziagomis, t. y. sprogstamosiomis medziagomis, c;:mno'lYI"
mis ir radioaktyviosiomis medZiagomis, yra grieZtai reJ.!:la~ne:ntuloia
teises aktais del siq medziagq potencialaus didesnio pavojaus
gyvybei ir sveikatai, taip pat aplinkai. Del sios priezasties tokia
yra ribojama- nustatyta, kad ja subjektai gali uzsiimti tik mremum
tinkamas licencijas. Sia sudetimi BK papildytas 2007 m. bidelio
istatymu, isigaliojusiu 2007 m. liepos 21 d.
2. BK 257 1 straipsnyje reglamentuojama atsakomybe uZ
disponavim~ sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar
tyviosioms medziagoms gaminti skirtais irenginiais bei uz tec:hnoJq
ar instrukcijq sioms medziagoms gaminti rengim~ ir platinim~.
3. Nusikaltimo t i e s i o g i n i s o b j e k t a s - visuomenes
gumas, kuriam kyla pavojus del radiacinio poveikio ir
sprogstamqjq medziagq ir sprogmenq naudojimo. Pap i l do m
nusikaltimo o b j e k t u laikytina zmoniq gyvybe, sveikata,
sistema.
4. Nusikaltimo d a l y k a s yra aparatai ar kiti irenginiai,
skirti ar pritaikyti sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims
dioaktyviosioms medziagoms gaminti, taip pat siq medziagq
technologijos ar instrukcijos.
5. Apie s pro g s t am ~ s i a s m e d z i a g a s plaCiau ir.
6. Apie s pro g men is plaCiau ir. BK 253 straipsnio
282
specialioji dalis, XXXVI skyrius
7. Apie radioaktyviq_sias
257 1 straipsnis
medziagas plaCiau ir. BK
8. Aparatais sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti

laikomi bet kokie mechaniniu biidu veikiantys irengimai, kuriais naudojantis gali biiti pagamintos minetos medziagos.
9. Kiti irenginiai sprogstamosioms medziagoms,
sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms gamin t i yra bet kokiu biidu ir principu (isskyrus mechanini) veikiantys
mechanizmai, kuriais naudojantis gali biiti pagamintos minetos medZiagos.
10. Aparatai ar kiti irenginiai, t i e s i o g i a i s k i r t i sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medZiagoms
gam i n t i , yra mechanizmai, sukurti biitent straipsnio dispozicijoje
nurodytoms medziagoms gaminti ir biitent joms gaminti naudojami pagal pirminlt tokil! aparatli ar kill! irenginil! paskirti.
11. Aparatai ar kiti irenginiai, p rita i k y t i sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medZiagoms g am inti,
yra tokie mechanizmai, kurie nera pagaminti ar skirti minetoms medZiagoms gaminti. Jl! paskirtis kita, taciau tokie irenginiai ar aparatai
yra perdirbti, patobulinti, perkonstruoti ir tokiu biidu pritaikyti sprogstamosioms medZiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti.
12. Aparatai ar kiti irenginiai, tiesiogiai skirti sprogstamosioms medZiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medZiagoms gaminti,
gali biiti tiek gamyklines kilmes, tiek pagaminti naml! sq_lygomis - veikai kvalifikuoti si aplinkybe reiksmes neturi.
13. Sprogstamqjl! medziag\l, sprogmenl! ar radioaktyvi~q medZiagl!
gamybos technologijomis laikoma proces\l, reikalingq sioms
medziagoms gaminti, visuma, apimanti pagrindinius (zaliavos arba pusgaminio apdirbimq_ ar perdirbimq_), kokybiskai keiCianCius apdirbamqji
objektq_ (pavyzdZiui, keiCiancius zaliavos cheminlt sudeti, pusgaminio
fizikines savybes, formll, matmenis, pavirsiaus kokyblt) ir pagalbinius
(gabenimll, laikymll, kontrollt, dokumentacijos sudarymq_) procesus.
14. Sprogstamqjl! medziaglb sprogmenl! ar radioaktyviqjq medZia~ gamy b o s i n s t r u k c i j o m i s laikytini nurodymai, patarimai,
ap~symai, kuriuose nuosekliai nurodoma, kaip, is kokiq zaliaV\l, me-
dZtaglb kokiu biidu galima pagaminti straipsnio dispozicijoje nurodytas

llledZiagas.
283
15. Nusikalstama veika gali biiti padaroma altematyviais "l<'t""'in:.

veiksmais: 1) gaminant aparatus ar kitus irenginius sptog;stalmc)si,oQi
medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms
2) }aikant aparatuS af kituS irenginiUS SprogstaillOSiOillS un.--.u.JJa!';'UUJJ
sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti, 3) o---~
aparatus ar kitus irenginius sprogstamosioms medziagoms, s:nrnm.....
nims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti, 4) perduodant
tus ar kitus irenginius sprogstamosioms medZiagoms, sprogmenims
radioaktyviosioms medziagoms gaminti, 5) realizuojant aparatus ar
tus irenginius sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar
tyviosioms medziagoms gaminti, 6) rengiant sprogstamqjq uuLii1!i1
sprogmenq ar radioaktyviqjq medziagq gamybos technologijas ar
trukcijas, 7) platinant sprogstamqjq medziaglb sprogmenq ar
tyviqjq medZiagq gamybos technologijas ar instrukcijas. r'IUStKaltllQ
o b j e k t y v i a j a i p u s e i igyvendinti pakanka, kad biitq atliktas .
kuris vienas is sio straipsnio dispozicijoje numatytq veiksmq.
Kiekviena is siq altematyviq veikq atitinka is esmes
nusikaltimo sudeti. Taigi komentuojamo straipsnio dispozicij!lc
nurodytq nusikalstamq veikq sudeCiq visuma ir bet kurios is jq
rymas gali biiti (esant visiems sudeties pozymiams) pakankamas
grindas kaltinink!lc bausti pagal BK 257 1 straipsni. Todel teismas,
zindamas asmeni kaltu ir nuteisdamas ji uz kurios nors vi enos ar

siame straipsnyje nurodytq veikq padarym~ byloje privalo
kiekvienos tos veikos padarymo fakt!lc ir apkaltinamajame
ji pagristi baudziamojo proceso istatymo tvarka gautais ir .... ,.. a.uaJI"
posedyje isnagrinetais irodymais. Kiekvienas inkriminuojamos
kalstamos veikos sudeties pozymis turi biiti irodytas, pagristas
neginCijamai patvirtinanciq kaltinamojo kalt~ padarius t!lc ~r .....,~r..,,..,
sikalstam!lc veik~ visuma, o ne preziumuojamas (,isvedamas") is
siame straipsnyje nurodytq ir negincijamai irodytq veiktt
tai, kad asmuo realizavo, perdave aparatus ar kitus irenginius
tamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms
goms gaminti, savaime, nesant byloje irodyta konkreCiais ,.nt1'"m1
nereiskia, kad tas asmuo minetas medziagas ar irenginius gamino;
tai, kad asmuo platino sprogstamqjq medziaglb sprogmenq ar
aktyviqjq medziagq gamybos technologijas ar instrukcijas,
nesant byloje irodyta konkreCiais irodymais, nereiskia, kad asmuo
renge). Tai itin aktualu tais atvejais, kai komentuojamame straipiSDJ
nurodytos veikos padaromos bendrininkaujant.
284
257 1 straipsnis
16. Baudziamoji atsakomybe uz minetus veiksmus ky1a tada, kaijie

atliekami neteisetai, t. y. pazeidziant atitinkamais teises aktais nustatyllt
tvarklt, tode1 komentuojamo straipsnio dispozicija yra b 1an k e t i n e.
Aparatl! ar kill! irenginilb tiesiogiai skiftl! ar pritaikytl! sprogstamosioms medZiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medZiagoms
gaminti, gaminimo, 1aikymo, gabenimo, perdavimo ar rea1izavimo tvark!l bei sprogstaml!ill medZiaglb sprogmenll ar radioaktyvi\!ill medziam
gamybos techno1ogijll ar instrukcijll rengimo ir p1atinimo tvar!Gt reg1amentuoja Radiacines saugos istatymas (Valstybes zinios, 1999, Nr. 11-239;
2004, Nr. 60-2123), Ginkh.t ir saudmenll kontroles istatymas (Valstybes
zinios, 2003, Nr. 38-1684, Nr. 101-4538; 2004, Nr. 32-1011; 2005, Nr. 672397; 2007, Nr. 135-5452) bei kiti Lietuvos Respub1ikos ir tarptautiniai
teises aktai. Bet kurio is sill teises aktl! nuostatll., reg1amentuojancill disponavimo aparatais ar kitais irenginiais sprogstamosioms medZiagoms,
sprogmenims ar radioaktyviosioms medZiagoms gaminti tvark'l ar reg1amentuojanCiq sprogstaml!ill medZiam sprogmenll ar radioaktyvil!ill
medziagll gamybos techno1ogijJl ar instrukcijll rengimo tvarklt, pazeidimas uztraukia baudZiam~'l atsakomyb~ paga1 komentuojam~t straipsni.
17. Aparatl! ar kill! irenginill sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti gamin im u 1aikomi ka1tininko veiksmai, kuriais yra sukuriami nauji ar perdirbami kitos paskirties aparatai ar irenginiai turint tiks1~t padaryti juos tinkamais
gaminti sprogstam~tsias medziagas, sprogmenis ar radioaktyvi~tsias
medziagas.
Gaminimu pripaZistamas ne tik viso aparato ar kitokio irenginio,
tinkamo gaminti dispozicijoje nurodytas medziagas, pagaminimas, bet
ir atskiflljll da1ill pagaminimas.
18. Aparatl! ar kill! irenginill sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti 1a i k y m u pripazistami bet kokie tyciniai veiksmai, susij~ su faktiniu sill aparatl! ar kill!
irenginill buvimu ka1tininko zinioje pazeidZiant teises aktais nustatyt~t
jq 1aikymo tvark~t. Taigi 1aikymu ga1ima 1aikyti aparatl! ar kill! irenginill
buvim~t_pata1pose, s1aptavietese, ka1tininko turejim~tjll su savimi, jei tai
nesusij~ su jJl gabenimu, ir kt. IS to isp1aukia, kad to kill aparatl! ar kill!
irenginill buvimo vi eta reiksmes neturi, svarbu, kad jie bull! ka1tininko
zinioje. Pata1pomis pripazistamos tiek negyvenamosios (pavyzdziui,
tarnybines), tiek gyvenamosios pata1pos, garazai, sande1iai ir pan.
Baudziamoji atsakomybe uz aparatl! ar kill! irenginilb tiesiogiai
s~ir1Jl ar pritaikytl! sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medZiagoms gaminti, 1aikym~t pazeidziant teises aktais nustatyt!t tvark~t ky1a neprik1ausomai nuo jq 1aikymo trukmes.
285
19. Aparat\! ar kit\! irenginiq sprogstamosioms medziagoms,

menims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti gab en i m u
komas siq aparat\! ar kit\! irenginiq pervezimas is vienos vietos i
pazeidziant teises akt\! nustatyt~t tvark~t bet kokia transporto riisimi,
kokiu biidu, taip pat nepriklausomai nuo to, ar sie aparatai ar kiti
niai juos gabenant yra slepiami, ar ne, ir pan. Taigi gabenama gali
krovininiu, keleiviniu, antzeminiu, pozeminiu, vandens, oro tranSJPOlil
Gabenimu taip pat laikytinas aparat\! ar kit\! irenginitt. tiesiogiai
ar pritaikYU! sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar
tyviosioms medZiagoms gaminti, pemesimas portfelyje, tag:arrnm''j
kituose daiktuose, kaltininko drabuziuose ar tiesiogiai ant l\.aJtuuu1111
kiino pa:Zeidziant teises aktais nustatyt~t tvark~t. Siq aparat\! ar kit\!
giniq gabenimo biidas veikai kvalifikuoti reiksmes neturi.
Aparatl! ar kit\! irenginitt. tiesiogiai skirtq ar pritaikYt\! sprog1staJ:QI
sioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms Hl\OULJLa,.;~.Q
gaminti, gabenim~t per valstybes sien~t pazeidziant nustatyt~t
apima kontrabandos sudetis, todel veika papildomai pagal BK
straipsni nekvalifikuojama.
20. Aparat\! ar kit\! irenginiq sprogstamosioms medziagoms,
menims ar radioaktyviosioms medZiagoms gaminti p e r d a v i m u
kytini kaltininko veiksmai, del kuriq aparatai ar kiti irenginiai
patenka kito fizinio ar juridinio asmens dispozicijon. Veikai
siuo atveju reiksmes neturi, kokio sandorio pagrindu kitas asmuo
aparatus ar irenginius gauna is kaltininko, taip pat neturi .....1\..,,.."""
tai, ar mineti aparatai ar irenginiai perduodami uz atlyginimlt, ar
Taigi perdavimu pripazistamas tokiq aparat\! ar kit\! irenginiq
pasinaudoti, panauda, nuoma, davimas skolon ir pan.
21. Aparatl! ar kitq irenginiq sprogstamosioms medziagoms,
menims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti r e a 1i z a v
laikytinas tokiq aparatq ar kit\! irenginiq atlygintinis ar

davimas kitam asmeniui pazeidziant teises aktais nustatytlt tvark~t.
zavimas gali pasireiksti minetl! aparat\! ar kitq irenginiq "''""""'"'"111
vanojimu, davimu kaip atlygio u:l atliktus darbus ar suteiktas
perdavimu u:l skollt, mainais ir kt. Del tokiq veiksmq kitas asmuo
igijeju aparatq ar kit\! irenginitt. tiesiogiai skirtq ar pritaikYt\!
mosioms medZiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms me:dZltag!
gaminti, kurie realizuoti nesilaikant teises aktais nustatytos tvarkos.
Realizavimu negali biiti laikomas aparat\! ar kitq irenginiq
tamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms
goms gaminti palikimas matomoje vietoje, pavyzdziui, gatveje ant
liuko, siuksliq dezeje ir pan.
286
257 1 straipsnis
22. Sprogstamqjq medziagq, sprogmenq ar radioaktyviqjq medZiagl! gamybos technologijq ar instrukcijq rengimu
pripazistami veiksmai, kuriais tokiq medziagq gamybos technologijos
parengiamos, sudaromos, sukuriamos ir pan. ir tam tikra forma uzrasomos, kad su jomis galetq susipazinti (perskaityti, pamatyti) kiti asmenys, pavyzdziui, atspausdinamos, uzrasomos ranka, irasomos i kompiuterin~ ar vaizdo laikmenll_ ir pan. Taigi technologija ar instrukcija gali
buti tiek rasytine, tiek vaizdine ar kitokia.
23. Sprogstamqjq medZiagq, sprogmenq ar radioaktyviqjq medziagttgamybos technologijq ar instrukcijq platinimu
laikytinas tokio pobUdzio parengtq technologijq ar instrukcijq perdavimas kitiems asmenims. Nurodytos technologijos ar instrukcijos kitiems
asmenims gali biiti perduodamos tiek atlygintinai, tiek ir neatlygintinai.
Tokie veiksmai gali biiti dovanojimas, paidavimas, davimas skolon,
mainai, perdavimas uz skolll., davimas kaip atlygio uZ atliktus darbus ar
suteiktas paslaugas ir kt. Del tokiq veiksmq kitas asmuo tampa sprogstamll.itt medziagq, sprogmenq ar radioaktyviqjq medZiagq gamybos
technologijq ar instrukcijq, kurios isplatintos nesilaikant teises aktais
nustatytos tvarkos, igijeju. Siq instrukcijq ar technologijq platinimo forma veikai kvalifikuoti pagal komentuojamll_ straipsni reiksmes neturi.
form ali o ji. Neteisetas aparatq ar kitq irenginiq, tiesiogiai skirtq ar
pritaikytq sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti, gaminimas, laikymas, gabenimas, perdavimas ar realizavimas, taip pat sprogstamqjq medZiagq, sprogmenq
ar radioaktyviqjq medziagq gamybos technologijq ar instrukcijq rengimas ar platinimas laikomas baigtu nuo bet kurio vieno is isvardytq
veiksmtt atlikimo momento. Bet kokie kiltt padariniai yra uZ komentuojamo nusikaltimo sudeties ribq ir kvalifikuojami papildomai kaip
sutaptis su BK 257 1 straipsnyje numatytu nusikaltimu.
25. Sio nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia ties i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai gamina, laiko,
gabena, perduoda ar realizuoja aparatus ar kitus irenginius, tiesiogiai
skirtus ar pritaikytus sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar
r~dioaktyviosioms medziagoms gaminti, arba neteisetai rengia ar platina sprogstamqjq medziagq, sprogmenq ar radioaktyviqjq medziagq
gamybos technologijas ar instrukcijas, ir siekia tai daryti.
26. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali biiti pakaltinalllas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
tai plaCiau zr. BK 20 straipsnio komentarq).
287
27. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 4 da1i

riamas prie apysunkiq nusika1timq (apie tai plaCiau ir. BK 11 str.'lzn:~nbi
komentarq).
28. Neteisetas aparatq ar kitq irenginilb tiesiogiai skirtq ar
tq sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar
.
medziagoms gaminti, gaminimas, 1aikymas, gabenimas, perdavimas '
rea1izavimas arba neteisetas sprogstamqjq medziagl!, sprogmenq ar
dioaktyviqjq medziagtt gamybos techno1ogijq ar instrukcijq rengmld
ar p1atinimas baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu
ketveriq metq.
258 straipsnis. Neteisetas disponavimas nesaunamuoju ginklu
1. Tas, kas neteisetai gamino turedamas tiksl~t realizuoti arba rPl~lilr.AII

nesaunam~i ginkl~t ar kitoki zmonems zaloti pritaikytll itais~t,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki vieneriq
2. Tas, kas neteisetai igijo ar nesiojo nesaunam~i ginkl~t ar kitoki
nems zaloti pritaikytl! daiktl!, padare baudziam~i nusizengiml! ir
1. Neteisetas disponavimas nesaunamaisiais gink1ais ar
zmonems za1oti pritaikytais itaisais sudaro prie1aidas suke1ti
zmoniq gyvybei ir sveikatai, tode1 yra draudziamas.
2. Tiesioginis BK 258 straipsnyje numatyto nusika1timo ir
dziamojo nusizengimo o b j e k t as yra disponavimo neiiaunaJnaJlSill
gink1ais tvarka ir visuomenes saugumas.
3. Komentuojamo nusikaltimo ir baudziamojo nusizengimo
1y k as yra nesaunamieji gink1ai ir kitokie zmonems za1oti
itaisai. Pastebetina, kad nesaunamojo gink1o samprata pasikeite
2008 m. birze1io 5 d. isiga1iojus Gink1q ir saudmenq kontro1es
pakeitimo ir papildymo istatymui (Valstybes zinios, 2007, Nr. lJ.J'-.J"''-'MJ
4. N e s a u n a m a s i s g i n k I a s - irenginys arba daiktas,
truotas ar pritaikytas naudoti kaip gtnk1as, kuriuo taikinys .... .,,",.,,.,.,.,.rn
nenaudojant sprogstamqjq medziagq degimo produktq slegio jegos.
gal veikimo biidlt nesaunamieji ginklai yra:
- d u j in i a i g i n k I a i- nesaunamieji ginklai, is kuriq gali
paleistos kenksmingos, dirginanCios medZiagos ar jq uZtaisas;
jiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami prie saunamqjtt ginklq;
288
258 straipsnis
e I e k t r o s s o k o it a i s a i - nesaunamieji ginkiai, sukonstruoti ar pritaikyti tiesiogiai prisilietus ar per atstum3c paveikti

taikini elektros srove;
p n e u m at i n i a i g i n k I a i- nesaunamieji ginklai, is kuriq

paleidziamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judejimas
atsiranda del suspausto oro ar kittt dujqjegos;
s a l t i e j i g i n k l a i - nesaunamieji ginklai, kuriais, naudojantis raumenqjega, per atstumlt arba esant tiesioginiam SltlyCiui
galima sunaikinti ar kitaip mechaniskai paveikti taikini (durti,
pjauti, kirsti, smogti, triuskinti); taigi saltieji ginklai gali biiti:
duriamieji (spagos, kortikai, stiietai), duriamieji ir kertamieji
(kardai, kalavijai, jataganai), duriamieji ir pjaunamieji (durklai,
peiliai, kinzalai), smogiamieji (kastetai, antdelniai, svinines
pirstines), triuskinamieji (kuokos, blakstai, nuncaku), svaidomieji (siuriken (metomosios :lvaigzdes), sai) ir pan.;
temp lin i a i gin k l a i - nesaunamieji ginklai, kuriq sviediniui,
naudojantis raumenq jega ar mechaniniais irenginiais, skrydzio
energijos suteikia tamprus eiementas (Iankai, arbaletai ir pan.).
5. Nesaunamaisiais ginklais neiaikytini iikines ir buitines paskirties

irankiai (kirviai, sakes, virtuviniai peiliai, skustuvai ir pan.) bei sportines paskirties irankiai (spagos, rapyros, beisbolo lazdos ir pan.).
6. K i t o k i e z m o n e m s z a 1o t i p r i t a i k y t i it a i s a i yra
bet kokie daiktai, kuriuos kaltininkas siam tikslui paruosia is anksto. Tai
gaii bilti ilkines, buitines, sportines paskirties daiktai, perdirbti taip, kad
jq pagrindine paskirtis tapttt daryti kilno suzalojimus, pavyzd:liui, sportine spaga arba rapyra nusmailintu galu, dilde, perdaryta kaip stiletas,
arba kitokie specialiai kilno suzaiojimams daryti pagaminti daiktai.
7. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi ltj lt pus (( sudaro
neteisetas nesaunamttjq ginkiq ar kitokiq :lmonems zaloti pritaikYttt
itaisq gaminimas, turint tikslltjuos realizuoti, arba realizavimas.
8. N e t e i s e t a s n e s a u n a m qj ll g i n k Itt g a m i n i m a s
arb a rea 1i z a vim as - jq gaminimas arba realizavimas nesilaikant Ginkiq ir saudmenq kontroies istatyrno (Valstybes zinios, 2002,
Nr. 13-467) nustatytos tvarkos. Sio istatymo 19 straipsnyje nustatyta,
kad ginkiq, jq daliq gamyba, importas ir eksportas, prekyba ginklais
ir jq dalimis, ginklq taisymas, perdirbimas, nuoma yra licencijuojama
iikine komercine veikla, o licencijas verstis sia veikla gali gauti tik nustatyta tvarka iregistruoti juridiniai asmenys.
289
9. Gin k I o gamin i mas yra naujq ginkiq sukurimas,

buitines ar sportines paskirties daiktll_ perdirbimas arba
taip, kad juos gaiima biitll_ naudoti zmonems zaioti. Baudziamoji
komybe pagai komentuojam~ straipsni atsiranda tik uz uo;;:>auui1Jtu"
ginkiq ar kitokiq zmonems zaloti pritaikytll_ itaisq gaminim~ turint
I~juos realizuoti.
10. G i n k I o r e a l i z a v i m a s - tai pagaminto arba neteisetai
to nesaunamojo ginkio pardavimas, iskeitimas, padovanojimas ir
11. Nusikaitimo sudetis yra form a l i o j i. Nusikaltimas yra
tas nuo nusikaistamq veiksmq padarymo, t. y. nuo ginklo gamybos,
rint tiksl~ realizuoti, pradZios, ginklo pardavimo ar kitokio nP1rl,.,rl,.,
kitam asmeniui momento.
12. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t y v i o s i o s
pozymis - kaite - pasireiskia tik t i e s i o g i n e t y c i a. n.i1tuuuu
supranta, kad neteisetai gamina ar reaiizuoja nesaunaml\ii
kitoki zmonems zaioti pritaik~ itais~. Biitinasis neteiseto ne~iarntlan:
jo ginkio ar kitokio zmonems zaioti pritaikyto itaiso gaminimo
pozymis - t i k s 1 a s juos realizuoti. Siq daiykll_ gaminimas
sau nesudaro sio nusikaitimo sudeties. Nesaunamojo ginkio gatuuuu
turint tiksl~ji panaudoti darant kit~ sunkll_ arba labai sunkll_ nusikaltirtl
pavyzdziui, nufudym~ Iaikytinas rengimusi padaryti t~ uu,,.l\.,,....
13. Nusikaltimo s u b j e k t u gaii biiti pakaltinamas,
16 metll_ fizinis asmuo.
14. Asmuo, neteisetai igij~s ar nesioj~s nesaunaml\ii ginki~ ar
zmonems zaloti pritai~ daik~ padaro baudziaml\ii nusizengim~
matyt~ BK 258 straipsnio 2 dalyje.
15. Baudziamojo nusizengimo o b j e k t y vi ~j ~ pus~
neteisetas nesaunamojo ginklo ar kitokio zmonems zaloti
daikto igijimas ar nesiojimas.
16. I g ij i mas yra nesaunamojo ginklo pirkimas, ismainymas
tus daiktus, gavimas kaip dovanos, rasto ginkio pasisavinimas ir
17. Baudziamoji atsakomybe atsiranda tik uz neteiset~
mojo ginkio igijim~. Net e is etas n e sauna m qj ll gin
i g i j i mas yra civilineje apyvartoje draudziamq ginklq igijimas
nesaunamqjq ginkiq igijimas ne imoneje, turincioje teis~ jais
isskyrus nesaunamojo ginkio kaip dovanos priemim~ ar jo paveldej
Ginkiq ir saudmenq kontroies istatymo 42 straipsnyje nustatyta
290
J58 straipsni~
---------
18. Civilineje apyvartoje draudziami: dujiniai ginklai su nuoaingosiomis medziagomis; saltieji smogiamojo ir svaidomojo pobiidZi0 ~~
klai (kastetai, blakstai, metomosios zvaigzdes ir kt.); taip pat s~Oejl
duriamieji, pjaunamieji ginklai su automatiskai issokancia araLI!len~
kianCia gelezte, kurie atitinka bent vienl:l_ is sill kriterijtl: I) isSo~t~
ar atsilenkianti geleZte yra ilgesne kaip 8,5 em; 2) per vidurigel~e
yra siauresne kaip 14 procen!tl jos ilgio; 3) is abiejtl pusiq paaltrm~a
gelezte (Ginkltl ir saudmentl kontroles istatymo 7 straipsnio 3aahes '
7 punktai, 4 dalis ).
19. Civilineje apyvartoje nedraudziamais nesaunamaisiais~nklais

turi teis~ prekiauti Ginkltl fondas ir imones, turincios licencij8,preJoauti ginklais, saudmenimis, jtl dalimis, kuri!l isduoda Policijos d~
mentas prie Vidaus reikaltl ministerijos (Ginkltl ir saudmenq kontro~es
istatymo 24 straipsnio 1 dalis).
20.Nesaunamojo ginklo ne8iojimas -taijowrei~as
su savimi. Nesaunamojo ginklo nesiojimas nera baudZiamasisnl!SlZ=~
gimas, jei tai daroma verslo, tamybos, profesines veiklos, sr-'rtO.
slams, taip pat jeigu jis neisnesamas is namtl. BaudZiamojo nustZengimo nesudaro ir gynybinio pobiidZio elektrosoko irenginiq ir [la!Stl
bei dujiniq ginkltl nesiojimas (Ginklq ir saudmenq kontroles istatynlO
31 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
21. Baudziamojo nusizengimo sudetis yra f o r m a l i o j i. )is yra
baigtas nuo nusikalstamtl veikq padarymo.
22. Baudziamojo nusizengimo sub j e k t y vi o j i pus e pasilreiskia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai 'la ar
nesioja nesaunam!\ii ginkl!l ar kitoki Zffionems zaloti pritai~ daiktq,
ir to nori.
.
.
b. qu gali
23 . KomentuoJamo baudziamojo nusizeng1mo s u J e"
biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 me!tl fizinis asmuo.
24. Neteisetas nesaunamll.itt ginklq ar kitokiq zmonems faloripritaikyitl itaisq ga~ini~as turi~t ti~sl~ juos real~zuoti arb~ reahza~:;s
pagal BK ll stra1psmo 3 dalt pnskmamas pne nesunk1q nustka 1.l
25. Neteisetas nesaunamll.itl ginkltl ar kitokitl zmonems zalonpri1
taikyitl itaisq gaminimas turint tiksl!ljuos realizuoti arba realiZ3~ ma~
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki vienenq me~,
n~saunamojo ginklo ar kitokio zmonems zaloti pritaikyto dai~to neteJsetas igijimas ar nesiojimas- bauda arba arestu.
291
Specialioji dalis, XXXVII skyrius
XXXVII SKYRIUS
NUSIZENGIMAI, SUSIJF; SU DISPONAVIMU
NARKOTINEMIS AR PSICHOTROPINEMIS,
NUODINGOSIOMIS AR STIPRIAI
VEIKIANCIOMIS MEDZIAGOMIS
259 straipsnis. Neteisetas disponavimas narkotinemis ar
tropinemis medziagomis be tikslo jas platinti
1. Tas, kas neteisetai gamino, perdirbo, lgijo, laike, gabeno ar
narkotines ar psichotropines medziagas neturedamas tikslo jas
duoti ar kitaip platinti,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq

2. Tas, kas neteisetai gamino, perdirbo, lgijo, laike, gabeno ar siunte
didell kiekl narkotiniq ar psichotropiniq medziagq neturedamas
jq parduoti ar kitaip platinti, padare baudziam~tH nusiZengim~t ir
baudziamas viesaisiais darbais arba laisves apribojimu, arba
arba arestu.
3. Asmuo, kuris savo noru kreipesi l sveikatos prieziiiros lstaig~t del
dicinos pagalbos ar kreipesi l valstybes institucij~t noredamas
neteisetai pasigamintas, lgytas, laikytas be tikslo platinti """"lrn.nft
ar psichotropines medziagas, atleidziamas nuo baudziamosios
mybes uz vartotq ar atiduotq narkotiniq ar psichotropiniq medZl:IJ
gaminim~t, lgijim~t ir laikym~t.
1. Jungtiniq Tautq Organizacijos 1988 m. gruodzio 19 d.
cijos ,Del kovos su neteiseta narkotiniq priemoniq ir f-"".''-lR""''P""
medZiagq apyvarta" (Valstybes zinios, 1998, Nr. 38-1004), Lietuvos
publikos Seimo ratifikuotos 1998 m. kovo 12 d. (Valstybes zinios,
Nr. 38-996, Nr. 93), 3 straipsnio 2 dalis numato valstybems sios
vencijos dalyvems pareig!l savo nacionaliniuose istatymuose
ti baudziaml\.i!l atsakomyb~ uz neteiset!l disponavim!l narko1tm~:m1s1
psichotropinemis medziagomis, kai kaltininkas neturi tikslo sias
292
259 straipsnis
dziagas perduoti ar kitaip jas platinti, t. y. kai kaltininkas neteisetai jomis disponuoja savo poreikiams. Taigi sis nusikaltimas yra tarptautinio
pobUdZio (konvencinis).
2. BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudziamoji atsakomybe
uz neteiset~ disponavim~ narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis, kai kaltininkas neturi tikslo jas platinti kitiems asmenims, ir atvejai, kai toki~ veik~ padar\!S asmuo gali biiti atleistas nuo baudZiamosios
atsakomybes.
3. Komentuojamos nusikalstamos veikos o b j e k t a s - visuomenes sveikata, kuriai keliamas pavojus paZeidziant teises aktais nustatyt~
narkotiniq ir psichotropiniq medZiagq apyvartos tvark~.
4. Komentuojamos nusikalstamos veikos d a 1y k a s yra narkotines ir psichotropines medZiagos. Sio nusikaltimo dalykas turi atitikti
du kriterijus:
1) medicinini- narkotinemis ar psichotropinemis pripaZistamos tik
tokios medziagos, kurios gali veikti centrin\! nervq sistem~ ir
kurios sukelia apsvaigim~ bei priklausomyb\! nuo jq;
2) juridini- siq medziagq s~rasas turi biiti nustatytas specialiu teises aktu.
Tik siuos abu kriterijus atitinkancios medZiagos gali biiti pripaZistamos komentuojamo nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medziagos yra narkotines ar psichotropines, turi biiti skiriama ekspertize arba
gaunama specialisto isvada.
5. N ark o t i n e s me d z i a g o s yra augalai, natiiralios, gamtines
ar sintetines medziagos, irasytos i Sveikatos apsaugos ministerijos kontroliuojamq narkotiniq medZiagq s~rasus, taip pat vaistiniai preparatai,
kuriq sudetyje yra narkotiniq medZiagq, sukeliantys specifini - stimuliuojamliji, haliucinacini, slopinamliji, audrinamliji- poveiki centrinei
nervq sistemai ir galintys sukelti fizin\! ir psichin\! priklausomyb\! nuo
jq- narkomanij~.
6. p & i c h 0 t r 0 p i n e s me d z i a g 0 s yra bet kurios natiiralios,
gamtines ar sintetines medziagos, irasytos i Sveikatos apsaugos ministerijos kontroliuojamq psichotropiniq medZiagq s~rasus, taip pat vaistiniai preparatai, kuriq sudetyje yra psichotropiniq medZiagq, sukeliantys specifini- stimuliuojamliji, haliucinacini, slopinamliji, audrinamliji
- poveiki centrinei nervq sistemai ir galintys sukelti fizin\! ir psichin\!
Priklausomyb\! nuo jq- narkomanij~.
293
259 straipsnis
7. Atsizvelgiant i tai, kad tiek narkotines, tiek psichotropines me..

dziagos pagal savo poveiki, sukeliamus padarinius, pavojingum~
niq gyvybei ir sveikatai nera vienodos- vienos yra pavojingesnes,
kelia mazesni pavojl!,- jos klasifikuojamos pagal zaling~poveiki
gaus sveikatai, kai jomis piktnaudziaujama, ir pagal tai, ar jos gali
vartojamos sveikatos prieziiiros tikslams. Narkotines ir pst'ch<ltr<)pttnes
medziagas pagal joms taikom~ kontroles rezim~ remdamasi ,.,...,,.....,.,,,_tiniais teises aktais, klasifikuoja ir i s~rasus iraso Sveikatos av>aU.J:,Vi
ministerija.
8. Medziagl!, pripazistamq narkotinemis ar psichotropinemis,
rasai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos uu ....1
tro 2000 m. sausio 6 d. isakymu Nr. 5 ,Del narkotiniq ir n"i"h'~tTc
piniq medziagq s~rasq patvirtinimo" (Valstybes zinios, 2000, Nr. 4-11
2001, Nr. 66-2428; 2002, Nr. 79-3362; 2003, Nr. 20-869; 2004, Nr.
Nr. 166-6074; 2005, Nr. 14-448; 2006, Nr. 77-3017; 2007, Nr. 126-5135;
Nr. 59-2242, Nr. 119-4523; 2009, Nr. 66-2644, Nr. 87-3722). Siuo
yra patvirtinti trys narkotiniq ir psichotropiniq medziagq s~rasai.

I pirm~i s~ras~ itraukti augalai, narkotines ir psichotropines
dZiagos is 1961 m. Bendrosios narkotiniq medziagq
IV s~raso ir 1971 m. Psichotropiniq medziagq konvencijos I, II,
IV s~rasq, kurios yra uzdraustos vartoti sveikatos prieziiiros
del zalingq padariniq zmogaus sveikatai, kai jomis ptl<:tnllUdl:l:UlUJ:ilma.:
I antr~i narkotiniq ir psichotropiniq medziagq s~ras~ itraukti
lai, narkotines ir psichotropines medziagos is 1961 m. Bendrosios
kotiniq medziagq konvencijos I ir II s~rasq bei 1971 m.
medziagqkonvencijos II s~raso, kurias leidZiama vartoti sveikatos
ziiiros tikslams, taciau del zalingq padarinil!, kai siomis me:d.i:Jtag,om
piktnaudziaujama, jos labai pavojingos zmogaus sveikatai.
I treCi~i s~ras~ itraukti augalai ir psichotropines medziagos
1971 m. Psichotropiniq medziagq konvencijos III ir IV s~raslL
mos vartoti medicinos tikslams, taciau del zalingq padarinilL kai
medziagomis piktnaudziaujama, pavojingos zmogaus sveikatai.
9. Prep a rat as yra bet kokios fizines biisenos dozuotas ar
zuotas tirpalas ar misinys, kurio sudetyje yra narkotiniq ar V"''"'"''~~ 1
niq medZiagq arba viena ar kelios narkotines ar psichotropines
gos terapinemis dozemis.
10. Preparatai klasifikuojami pagal jq sudetyje esancias narKolLl.l
ir psichotropines medziagas. Preparatams taikomas jq sudetyje
medziagq kontroles rezimas. Jei preparato sudetyje esancioms
goms taikomi skirtingi kontroles rezimai, preparatui taikomas tas
294
259 straipsnis
troles rezimas, kuris atitinka griezciausi!ljo sudetyje esanciai medziagai taikom!l rezim!l.
11. Nusikalstama veika gali biiti padaroma altematyviais, paprastai
aktyviais veiksmais: 1) gaminant narkotines ar psichotropines med:Ziagas, 2) perdirbant narkotines ar psichotropines medziagas, 3) igyjant
narkotines ar psichotropines medziagas, 4) laikant narkotines ar psichotropines medziagas, 5) gabenant narkotines ar psichotropines medziagas, 6) siunciant narkotines ar psichotropines med:Ziagas. Nusikaltimo
o b j e k t y v i a j a i p u s e i igyvendinti pakanka, kad biitl! atliktas bet
kuris vienas is sio straipsnio dispozicijoje numatytl! veiksmtt.
Kiekviena is sitt altematyvitt veiktt atitinka is esmes savarankisk!l
nusikaltimo sudeti, taigi komentuojamo straipsnio dispozicij!l sudaro
nurodyttt nusikalstamtt veiktt sudeCitt visuma ir bet kurios is jtt padarymas gali biiti (esant visiems sudeties po:Zymiams) pakankamas pagrindas kaltinink!l bausti pagal BK 259 straipsni. Todel teismas, pripazindamas asmeni kaltu ir nuteisdamas ji uz kurios nors vienos ar kelitt siame
straipsnyje nurodyttt veiktt padarym4 byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo fakt!l ir apkaltinamajame nuosprendyje ji pagristi
baudziamojo proceso istatymo tvarka gautais ir teisiamajame posedyje
isnagrinetais irodymais, ne vienos is sitt altematyvitt veiktt (sudeties
po:Zymitt visumos) irodinejimui bei pagrindimui nekeldamas skirtingtt
(mazesnitt ar didesniq) reikalavimtt. Vadinasi, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudeties po:Zymis turi biiti irodytas, pagristas
irodymlb negincijamai patvirtinanCittkaltinamojo kaltl( padarius t!lkonkreCi!lnusikalstam!l veik4 visuma, one preziumuojamas (,isvedamas")
is kittt siame straipsnyje nurodytl! ir negincijamai irodyttt veiktt (pavyzdziui, tai, kad asmuo gabeno narkotines ar psichotropines med:Ziagas,
savaime, nesant byloje irodyta konkreCiais irodymais, nereiskia, kad tas
asmuo jas igijo ). Tokie atvejai itin aktualiis by lose del su narkotinemis
ir psichotropinemis medziagomis susijusitt nusikalstamtt veiktt, padaryhl bendrininkaujant (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-P-218/2009).
12. Baudziamoji atsakomybe uz minetus veiksmus kyla tada, kaijie
atliekami pazeidziant nustatyt!l tvark!l. Toki!l tvark!l nustato atitinkami
teises aktai. Komentuojamo straipsnio dispozicija yra blanket in e,
todel kiekvienu atveju inkriminuojant komentuojam!l straipsni turi biiti
nurodytos konkrecios atitinkamo teises akto, kurio nuostatl! pazeidimas
lemia baudziamosios atsakomybes taikym4 normos.
. 13. Narkotinitt bei psichotropinitt medziam gaminimo, perdirbimo,
tgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo tvark!l reglamentuoja Narkotiniq ir psichotropinitt medziagtt kontroles istatymas (Valstybes zinios,
295

1998, Nr. 9-161; 2000, Nr. 61-1807; 2002, Nr. 123-5536; 2006, Nr. 1
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. gruodzio 28 d. ""'""''",.

Nr. 1630 ,Del LicencijQ gaminti, importuoti i Lietuvos a ....,,..,uvu""'"
eksportuoti is Lietuvos' Respublikos narkotines ir psichotropines
dZiagas, uzsiimti jQ didmenine ir mazmenine prekyba Lietuvos
likoje isdavimo taisykliQ patvirtinimo" patvirtintos LicencijQ 5 ,......,,.~
importuoti i Lietuvos Respublik!l, eksportuoti is Lietuvos RespttblilkOl
narkotines ir psichotropines medziagas, liZsiimti jQ didmenine ir
menine prekyba Lietuvos Respublikoje isdavimo taisykles (Valstybes
nios, 1996, Nr. 1-26), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi11istr~
2007 m. kovo 2 d. isakymu Nr. V-138 ,Del Paiymos veztis '"'"'"""~"
tikslais asmeniniam vartojimui skirtas narkotines ir (arba) ,..,,,. .....,, .. ,,,..,,.
nes medziagas isdavimo tvarkos apraso patvirtinimo" patvirtintas
2ymos veztis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtas ""'"1rn.t. .......
ir (arba) psichotropines medZiagas isdavimo tvarkos aprasas
zinios, 2007, Nr. 30-1109), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
nistro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalQ ministro 2008 m.
6 d. isakymu Nr. V-94911 V-354 ,Del Lietuvos Respublikos vidaus
kalQ ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi1rris1tel
rijos 1998 m. rugpjiiCio 25 d. isakymo Nr. 342/482 ,Del Narkotiniq
psichotropiniQ medziagQ gamybos ir laikymo patalpQ irengimo
lavimQ patvirtinimo" pakeitimo" patvirtintas SpecialiqjQ ....u,.......
patalpoms, kuriose gaminamos, laikomos i II ir III sll_rasus
narkotines ir (ar) psichotropines medziagos, verciamasi jQ dldmemnl
ar mazmenine prekyba, aprasas (Valstybes zinios, 2008, Nr. 11
1961 m. Bendroji narkotiniQ medziam konvencija, pataisyta
1972 m. protokol!l, prie kurios Lietuvos Respublika prisijunge
vos Respublikos Vyriausybes 1994 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr.
,Del prisijungimo prie JungtiniQ Tauil! Organizacijos konvencijQ
narkotiniQ ir psichotropiniQ medziam kontroles" (Valstybes zinios,
Nr. 51-1768), 1971 m. PsichotropiniQ medziam konvencija, prie
Lietuvos Respublika prisijunge Lietuvos Respublikos
1994 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. 68p ,Del prisijungimo prie
tiniQ Tautq Organizacijos konvencijQ del narkotiniQ ir osich<)tr<>Pilll)
medziam kontroles" (Valstybes zinios, 2001, Nr. 50-1743) bei kiti
vos Respublikos ir tarptautines teises aktai, reglamentuojantys
vimo narkotinemis ir psichotropinemis medziagomis tvarkll_. Bet
is siQ teises akil! nuostait!, reglamentuojanciQ narkotiniQ ar ~-''"'"H...,.. .,..
piniQ medziagQ gaminimo, perdirbimo, igijimo, laikymo, gabenimo
siuntimo tvark!j, pazeidimas uztraukia baudZiamlijl\_ atsakomyb~
komentuojamll_ straipsni.
296
259 straipsnis
14. Remiantis siais teises aktais, disponavimas narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis Lietuvos Respublikoje nera apskritai uzdraustas. Si veikla, kai fiziniai ar juridiniai asmenys j~ vykdo laikydamiesi teises aktq reikalaviml!, yra teiseta.
T e i s eta a p y v art a - tai narkotinil! ar psichotropinil! medziagl!
gaminimas, perdirbimas, isigijimas, didmenine ar mazmenine prekyba, laikymas, gabenimas valstybes viduje, importas ar eksportas norint
jas panaudoti sveikatos prieziuros, veterinarijos, teisesaugos, mokslo ir
mokymo tikslams, nepazeidziant teises aktq nuostatq. Vadinasi, teisetai
narkotines ir psichotropines medziagos gali buti vartojamos tik sveikatos prieziuros, veterinarijos, mokslo ir mokymo, taip pat teisesaugos
tikslams. Bet kuriems kitiems tikslams narkotinil! ar psichotropinil! medziagl! vartojimas visais atvejais laikomas neteisetu.
Remiantis minetais tarptautiniais teises aktais bei Narkotinil! ir psichotropinil! medziagl! kontroles istatymu, tam, kad bet koks disponavimas narkotinemis ar psichotropinemis medZiagomis bfttq laikomas
teisetu, subjektas, besiverCiantis tokia veikla, turi tureti speciali~ licencij'l atitinkamai disponavimo rftsiai, kuri!l:, priklausomai nuo jos rftsies,
isduoda Sveikatos apsaugos ministerija ar jos igaliota institucija.
15. L i c e n c i j a - tai dokumentas, isduodamas Vyriausybes nustatyta tvarka ir suteikiantis teis~ narkotines ir psichotropines medZiagas
isigyti, laikyti, gabenti valstybes viduje, gaminti, perdirbti, importuoti
ir eksportuoti, taip pat didmeninei ar mazmeninei prekybai.
Pagal Lietuvos Respublikos teises aktus yra isduodamos sesil! rftsil!
licencijos vykdyti veikl'l su narkotinemis ar psichotropinemis medZiagomis:
1) gaminti narkotinius ir psichotropinius vaistus bei vaistines medziagas;
2) gaminti psichotropinius vaistus ir vaistines medziagas;
3) uzsiimti narkotinil! ir psichotropinil! vaistq bei vaistinil! medziagl! didmenine prekyba, jl! importu ir eksportu;
4) uzsiimti psichotropinil! vaistq ir vaistinil! medziagl! didmenine
prekyba, jl! importu ir eksportu;
5) uzsiimti narkotinil! ir psichotropinil! vaistq bei vaistinil! medziagl! mazmenine prekyba;
6) uzsiimti psichotropinil! vaistq ir vaistinil! medziagl! mazmenine
prekyba.
Atkreiptinas demesys, kad i I S'lraS'l itrauktq medziagl! apyvarta yra
labai ribota. I si S'lras'l itrauktas narkotines ar psichotropines medziagas
297
259 straipsnis
galima vartoti tik mokslo ir mokymo tikslams, ekspertinei ir teisesaugos institucijq veiklai; sveikatos prieziiiros tikslams jas vartoti draudziama. Tad beveik visais atvejais, kai asmenys disponuoja i I s::trasll.
itrauktomis narkotinemis ar psichotropinemis medZiagomis, jq veikla
yra neteiseta ir uZtraukia baudziamll:ill. atsakomyb~.
16. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq gamin i m u laikomi veiksmai, kuriais siekiama is bet kokiq medZiaglb zaliaVlb augallb
vaistq gauti paruostas, tinkamas vartoti narkotines ar psichotropines medziagas. Veikai kvalifikuoti siuo atveju nera svarbu, ar gaminama viena
narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq doze, ar gaminama daug dozilb
ar siq medZiagq gaminimas vienkartinis, ar gamyba serijine, ar gaminama namq s::tlygomis, ar pramoniniu biidu ir pan. Veikai kvalifikuoti taip
pat reiksmes neturi ir tai, kokio pavidalo narkotines ar psichotropines
medZiagos gaminamos - jog gali biiti kietos, skystos, miltelines, kitq '
medziagq dalis ar su jomis sumaisytos ir pan. Neturi itakos veikai kvalifikuoti ir pagamintq narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq koncentracija, jq aktyvumas. TaCiau jei pagamintos narkotines ar psichotropines '
medziagos nera tinkamos vartoti, t. y. nesukelia kvaisinamojo poveikio, 1
ir tik jas perdirbus gali biiti gautos tinkamos tam tikslui vartoti narkoti- .'
nes ar psichotropines medZiagos, kaltininko veiksmai kvalifikuotini kaip '
pasikesinimas gaminti narkotines ar psichotropines medZiagas pagal BK
22 straipsnio 1 dali ir BK 259 straipsnio atitinkamll. dali (ir. Lietuvos
apeliacinio teismo nuosprendi baudiiamojoje byloje Nr. JA-27/2008).
17. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq per d i r b i m u laiky- :.
tini veiksmai, kuriais narkotines ar psichotropines medziagos rafinuo- ~
jamos, t. y. is jq isvalomos priemaisos, vienos jq paverCiamos kitomis, i
didinama jq koncentracija, is narkotiniq ar psichotropiniq medziagq,
gaunamos sioms riisims nepriskirtinos medziagos; taip pat veiksmai,
kuriais narkotines ar psichotropines medziagos maisomos su kitomis
vaistines kilmes aktyviosiomis medziagomis siekiant padidinti jq po-
veiki organizmui.
Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq perdirbimu nelaikomi veiks-
mai, kuriais sios medZiagos trinamos, malamos, smulkinamos, skiedzia-'
mos vandeniu ir pan., kai nepakeiCiama tq medziagq chemine sudetis. ,
18. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq i g i j i m u laikomi ivai-
riis veiksmai (isskyrus atvejus, kai sios medziagos pavagiamos, tiZval- .
domos apgaule (sukCiavimas) arba pasisavinamos kaltininkui patiketos
ar jo zinioje buvusios (BK 263 straipsnis)), kuriuos atlikdamas asmuo,i;
pazeisdamas teises aktais nustatytll. tvark4 gauna narkotiniq ar psicho-!
tropiniq medziagq. Taigi igijimu laikomas narkotiniq ar psichotropiniq.
298
259 straipsnis
medziagtt pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio uz atliktus

darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovantt ar uz skolll, mainais i
kitas prekes ar daiktus, rasttt pasisavinimas, auganCitt aguonq_, kanapitt
ar jtt dalitt rinkimas ir pan., kai sie veiksmai atliekami pazeidZiant teises
aktais nustatytl\_ narkotinitt ar psichotropinitt medZiagtt igijimo tvarkll_.
Vadinasi, narkotinitt ar psichotropinitt medZiagtt igijimas yra bet koks jtt
igijimas (isskyrus BK 263 straipsnyje numatytus atvejus), pazeidziant
teises aktais nustatytl\_ sitt medZiagtt igijimo tvarkll_.
Kai kaltininkas, turedamas vieningll_ sumanymll, is to paties saltinio
tas paCias narkotines ar psichotropines medziagas igijo per keletl\_kartq_,
jo veiksmai kvalifikuotini kaip paviene t~stine veika (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendi baudiiamojoje byloje Nr. JA-156/2008).
lgijimas apima ir tarpininko, kuris galettt igyti narkotinitt ar psichotropinitt medZiagq_, paieskll, derybas del minettt medZiagtt igijimo
pazeidziant teises aktais nustatytll_jll igijimo tvarkll_.
Jei asmuo narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt uzsienio valstybeje igyja teisetai (pavyzdZiui, atitinkami vaistai, kuriuose yra narkotinitt
ar psichotropinitt medziagq_, tos salies vaistinese parduodami be recepto
ir pan.), baudZiamojon atsakomyben jis negali biiti traukiamas (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-108/2006).
Kai narkotines ar psichotropines medziagos igyjamos jas pavagiant, sukciaujant, pasisavinant patiketas arba buvusias kaltininko zinioje, veika kvalifikuojama pagal BK 263 straipsnio 1 dali, o jei sios
medziagos igyjamos turto prievartavimo ar plesimo biidu, kaltininko
veika kvalifikuojama pagal BK 263 straipsnio 2 dali, nes siose sudetyse itvirtinti pavojingesni narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt igijimo
biidai. Tokiu atveju kaltininko veika pagal atitinkamll_ BK 259 straipsnio dali nekvalifikuojama.
19. Narkotinitt ar psichotropinitt medziagttl a i k y m u pripazistamos bet kokios tycines veikos, susijusios su faktiniu sitt medziagtt buvimu kaltininko zinioje pazeidziant teises aktais nustatytll_ jtt laikymo
tvarkll_. Taigi laikymas gali biiti narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt
buvimas patalpose, slaptavietese, kaltininko turejimas jtt su savimi, jei
tai nesusij~ su jtt gabenimu, ir kt. Vadinasi, narkotinitt ar psichotropinitt
medziagtt buvimo vi eta reiksmes neturi, svarbu, kad jos biittt kaltininko
zinioje. Patalpomis pripazistamos tiek negyvenamosios (pavyzdziui,
tamybines ir pan.), tiek gyvenamosios patalpos, garazai, sandeliai ir
pan.
Baudziamoji atsakomybe uz narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt
laikyml\. pazeidziant teises aktais nustatytl\_ tvarkll_ kyla nepriklausomai
nuo jttlaikymo trukmes.
299
SpeciaJioji dalis, XXXVII skyrius
259 straipsnis
Tais atvejais, kai asmuo gydymo tiks1ams 1aiko medicinines paskirties preparatq, kuriq sudetyje yra narkotiniq ar psichotropiniq medziagq,
jo veiksmai ne1aikomi nusika1stamais ir paga1 komentuojam!l straipsni toks asmuo baudZiamojon atsakomyben netraukiamas, taCiau tik tuo
atveju, kai jis tokitt preparatq yra igij~s teisetai, t. y. paga1 gydytojo recept!l. Tais atvejais, kai asmuo, nors ir gydymo tiks1ams, 1aiko narkotines ar psichotropines medziagas, kurias igijo neteisetai, jo veiksmai
pripazistami nusika1stamais ir uZtraukia baudziam!li!l atsakomyb~.
20. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq g a b en i m u 1aikomas siq medziagq pervezimas is vi enos vietos i kit!l pazeidziant teises
aktq nustatyt!l tvark!l bet kokia transporto riisimi, bet kokiu biidu, taip
pat neprik1ausomai nuo to, kokioje transporto priemones vietoje sios
medziagos sudetos, pas1eptos ar ne ir pan. Taigi gabenama ga1i biiti
krovininiu, ke1eiviniu, antzeminiu, pozeminiu, vandens, oro transportu. Gabenimu taip pat 1aikytinas narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pemesimas panaudojant gyviinus, krepsyje, portfe1yje, 1agamine ar
kituose daiktuose, ka1tininko drabuziuose ar tiesiogiai ant ka1tininko .
kiino ar jo organizme, pazeidziant teises aktais nustatyt!l tvark!l. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pazeidziant teises aktais nustatyt!l .
tvark!l gabenimo biidas veikai kva1ifikuoti reiksmes neturi.
Tais atvejais, kai narkotines ar psichotropines medziagos gabena-
mos per va1stybes sien!l, kontrabandos sudetis komentuojamos veikos
neapima ir kaltininko veiksmai kva1ifikuojami kaip idea1ioji sutapti!!
paga1 BK 199 straipsnio 2 da1i ir BK 259 straipsnio atitinkam!l dali.
21. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq s i u n t i m u yra 1aikomi
bet kokie tyciniai veiksmai, kai narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq
gabenimas is vi enos vietos i kit!l pazeidziant nustatyt!l tvark!l vykdomas .
neda1yvaujant tas medziagas siuncianCiam asmeniui. Minetos medzia-
gos ga1i biiti siunciamos pastu, kaip bagazas, per kurjeri, P"'""L""''J"L'
gyviinus ir kt. Esminis siuntimo pozymis yra tai, kad sios medziagos i~
vi enos vietos i kit!l perke1iamos jq gabenimo, transportavimo ,.,,.,_,..,,"...
neda1yvaujant siuntejui.
Tais atvejais, kai narkotines ar psichotropines medziagos ~'""""'~
mos per va1stybes sien!l, kontrabandos sudetis komentuojamos
neapima ir kaltininko veiksmai kva1ifikuojami kaip idea1ioji
paga1 BK 199 straipsnio 2 da1i ir BK 259 straipsnio atitinkam!l da1i.
22. Komentuojamame straipsnyje numatytos nusika1stamq
sudetys yra form a 1i o s i o s. Neteisetas narkotiniq ar osJ.chotrOPJlntll
medziagq gaminimas, perdirbimas, 1aikymas, gabenimas ar smntJm~lll
1aikomas baigtu nuo bet kurios vienos is isvardytq veikq atlikimo
300
259 straipsnis
mento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui savo sumanym!l igyvendinti pavyko visiskai, ar tik is dalies. Taigi veikai kvalifikuoti reiksmes
neturi, ar kaltininkui pavyko iki galo pagaminti ar perdirbti, nugabenti ar
nusiqsti i paskirties viei!l narkotines ar psichotropines medZiagas- jo veika laikoma baigta ir kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio atitinkaml!;
dali.lgijimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas ima realiai
disponuoti narkotinemis ar psichotropinemis medZiagomis. Jei asmuo,
pavyzdZiui, tik sumoka pinigus ir yra sulaikomas ar del kitq priezasCiq
negauna siq medziagq, jo veiksmai kvalifikuojami kaip pasikesinimas
igyti narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq neturint tikslo jq platinti pagal BK 22 straipsnio 1 dali ir BK 259 straipsnio atitinkam!l dali.
23. Sios nusikalstamos veikos s u b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia t i e s i o gin e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai gamina,
perdirba, igyja, laiko, gabena ar siuncia narkotines ar psichotropines
medziagas, ir siekia tai daryti.
Taigi kaltininkas turi bent bendrais bruozais suvokti, kad medziagos, kuriomis jis neteisetai disponuoja, yra narkotines ar psichotropines
(ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-353/2007). Kaltininkas gali ir nezinoti tiksliq siq medziagq pavadinimq (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-278/2008).
24. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei (ar) negali suvokti, kad disponuoja narkotinemis ar psichotropinemis medZiagomis,
baudziamojon atsakomyben pagal komentuojam!l straipsni jis negali
biiti traukiamas.
25. Tam, kad veik!l biitq galima kvalifikuoti pagal komentuojam!l
straipsni, svarbu nustatyti, kad kaltininko veiksmai neturejo dispozicijoje nurodyto tikslo parduoti ar kitaip platinti. Vadinasi, komentuojamas straipsnis apima tik tas veikas, kada kaltininkas narkotines ar psichotropines medziagas gamina, perdirba, igyja, laiko, gabena ar siuncia
siekdamas patenkinti savo poreikius.
Aplinkyb~:, kad kaltininkas neteisetai disponuoja narkotinemis ar psichotropinemis medZiagomis neturedamas tikslo jas platinti, gali liudyti
tai, jog jis pats vartoja sias medziagas, disponuoja nedideliu jq kiekiu,
palaik0 nuolatinius rysius su narkotiniq medZiagq platintojais ir pan.
26. Atvejlb kai asmuo disponuoja labai dideliu kiekiu narkotiniq
ar psichotropiniq medziagq neturedamas tikslo jq platinti, BK 259
straipsnio 1 dalis neapima - pagal Si!t norm!l atsako tik kaltininkas, kuris neturedamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisetai disponavo
nesudaranCiu labai didelio kiekio narkotiniq ar psichotropiniq medziagq kiekiu. Todel tais atvejais, kai asmuo disponuoja labai dideliu kiekiu
narkotiniq ar psichotropiniq medziaglb jo veika, nepriklausomai ar jis
301
259 straipsnis
tun!jo, ar ne tiksl!l tokias medziagas platinti, kvalifikuojama pagal BK

27. Komentuojamos nusikalstamos veikos sub j e k t u gali biiti
pakaltinamas, sulaukc;:s 16 metQ fizinis asmuo.
28. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta baudziamojo nusizengimo sudetis. Veikos pripazinimll baudziamuoju nusizengimu lemia
narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt, kuriomis neteisetai disponuojama, kiekis. Kaltininkas turi neteisetai disponuoti nedideliu kiekiu narkotinitt ar psichotropinitt medziagQ.
29. Narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt ned ide 1i s k i e k is
nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m.
gruodzio 14 d. isakymu Nr. V-1033 ,Del Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandZio 23 d. isakymo Nr. V-239 ,Del
narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt nedidelio, didelio ir labai didelio
kiekio nustatymo rekomendacijtt" pakeitimo" patvirtintomis Narkotinitt ir psichotropinitt medZiagQ nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio
nustatymo rekomendacijomis (Valstybes zinios, 2007, Nr. 139-5709). Siuo
isakymu nustatyti dydZiai yra tik rekomendacinio, orientacinio pobiidZio.
Taigi narkotinitt ar psichotropinitt medZiagtt kiekis yra S!llyginis vertinamasis kriterijus. Todel teismas, sprc;:sdamas, ar konkretus narkotinitt ar
psichotropinitt medZiagtt kiekis gali biiti pripazistamas nedideliu, turi atsiZvelgti taip pat ir i visas kitas konkrecios bylos aplinkybes (ir. Lietuvos
apeliacinio teismo nutartj baudiiamojoje byloje Nr. IA-34812006).
30. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas
pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkitt nusikaltimtt
(apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq), o BK 259 straipsnio
2 dalyje numatyta veika priskiriama prie baudziamqjtt nusizengimtt
31. Neteisetas narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt gaminimas,
perdirbimas, igijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kaip nusikaltimas baudziamas bauda
arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejQ mettt, o neteisetas nedidelio
kiekio narkotinitt ar psichotropiniq medZiagQ gaminimas, perdirbimas,
igijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neturint tikslo jas parduoti
ar kitaip platinti, kaip baudziamasis nusizengimas - viesaisiais darbais
arba laisves apribojimu, arba bauda, arba arestu.
32. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai yra pagrindas atleisti asmeni nuo baudziamosios atsakomybes uz neteisetll
narkotinitt ar psichotropinitt medZiagQ gaminim!l, igijimll ir laikymll.
302
259 straipsnis
Pagal BK 259 straipsnio 3 dali, nuo baudziamosios atsakomybes gali

buti atleidziama dviem atvejais:
1) asmuo savo noru kreipesi i sveikatos prieziuros istaiglt medicinines pagalbos;
2) asmuo savo noru kreipesi i valstybes institucijlt noredamas atiduoti neteisetai pasigamintas, igytas, laikytas neturint tikslo platinti narkotines ar psichotropines medZiagas.
33. Nuo baudZiamosios atsakomybes asmuo gali biiti atleistas tik uZ
tl! konkreciq narkotiniq ar psichotropiniq medziagq, kurios buvo vartotos ar kurios buvo atiduotos, pasigaminimll, igijimlt ir laikymlt.
34. Asmuo, kuris kreipesi i sveikatos prieziiiros istaiglt medicinines
pagalbos, bet, nors ir gydosi, toliau neteisetai disponuoja narkotinemis
ar psichotropinemis medziagomis, nuo baudziamosios atsakomybes atleidziamas tik uz iki tokio kreipimosi pasigamintas, igytas ir laikytas
sias medziagas, 0 uz neteisetlt disponavimlt jomis po kreipimosi traukiamas baudZiamojon atsakomyben bendrais pagrindais pagal komentuojamlt straipsni ar bet kuri kitlt BK XXXVII skyriaus straipsni.
Taip pat vertintini ir atvejai, kai asmuo dali narkotiniq ar psichotropiniq medziagq savanoriskai atiduoda atitinkamai valstybes institucijai,
o kita dalimi ir toliau neteisetai disponuoja. Tokiu atveju asmuo nuo
baudziamosios atsakomybes atleidziamas tik ui neteisetlt pasigaminimll, igijimlt ir laikymlt neturint tikslo platinti to narkotiniq ar psichotropiniq medziagq kiekio, kuri savanoriskai atidave kompetentingai valstybes institucijai, o uz tolesni neteisetlt disponavimlt kita tokiq medziagtt dalimi traukiamas baudziamojon atsakomybim bendrais pagrindais
pagal komentuojamlt straipsni ar bet kuri kitlt BK XXXVII skyriaus
straipsni.
35. Komentuojamo straipsnio 3 dalis numato galimyb~ asmeni nuo
baudziamosios atsakomybes atleisti tik uz narkotiniq ar psichotropiniq
medziagq pasigaminimll, igijimlt ir laikymlt. Uz kitus neteiseto disponavimo siomis medziagomis biidus kaltininkas baudziamojon atsakomyben traukiamas bendrais pagrindais.
36. Atleisti nuo baudziamosios atsakomybes pagal komentuojamlt
normlt galima tik tuo atveju, kai asmuo narkotines ar psichotropines
medziagas pasigamino, igijo ar laike neturedamas tikslo platinti, t. y.
jomis disponavo komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodytais biidais
savo poreikiams. Nustacius tiksllt sias medZiagas platinti, kaltininkui
atleidimas nuo baudziamosios atsakomybes pagal BK 259 straipsnio
3 dali negali biiti taikomas.
303
259 straipsnis
37. Asmuo, narkotines ar psichotropines medziagas igij~s vagystes,

sukciavimo, pasisavinimo, grobimo ar prievartavimo budu, nuo baudziamosios atsakomybes uz jtt igijim~~c negali bUti atleidZiamas ir jo vei- ,
ka turi buti kvalifikuojama pagal BK 263 straipsnio atitinkam~~c dali.
38. Kad buttt galima asmeni atleisti nuo baudziamosios atsakomybes remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalimi, abiem atvejais turi
buti nustatytas asmens veiksmtt- kreipimosi i sveikatos istaig~~c ar valstybes institucij~~c- savanoriskumas.
K rei pima sis sa van or i sku laikomas tais atvejais, kai asmuo kreipiasi i sveikatos prieziuros istaig~~c ar valstybes institucij~~c savo
valia ir savo iniciatyva, o ne zinodamas, kad kompetentingoms valstybes institucijoms yra zinoma apie jo neteise~ disponavim~~c narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis, kad yra taikomos operatyvines
priemones, pradetas ikiteisminis tyrimas ir pan. Vadinasi, svarbu, kad
asmuo taip elgiasi del savo apsisprendimo, o ne objektyvitt aplinkybitt
verCiamas ir tokiu bUdu siekdamas isvengti baudziamosios atsakomybes. Taigi siuo atveju svarbus asmens manymas, kad kompetentingoms
institucijoms nera zinoma apie jo padaryt~~c ar darom~~c nusikalstam~~c veikq, kai jis pats savanoriskai kreipiasi i medicinos istaig~~c ar atiduoda
neteisetai pasigamintas, igytas ir laikytas neturint tikslo platinti narkotines ar psichotropines medziagas. Tokiu atveju, kai kompetentingoms
institucijoms apie kaltininko neteiset~~c disponavim~~c siomis medziagomis yra zinoma, bet kaltininkas sios aplinkybes nezino ir neturi bei (ar)
negali zinoti, laikoma, kad asmuo i sveikatos prieziuros istaig~~c ar valstybes institucij~~c kreipesi savanoriskai ir tai yra pagrindas atleisti ji nuo
baudziamosios atsakomybes.
,
'
;
i
.
;
'
'
39. Asmens kreipimusi i sveikatos prieziuros istaig~~cpagalbos laiky-

tinas jo kreipimasis norint pradeti gydytis nuo narkomanijos. Pagrindas
siuo atveju atleisti asmeni nuo baudziamosios atsakomybes atsiranda ;
ne nuo jo kreipimosi i medicinos istaig~~c momento, bet nuo realios gy-
dymo nuo narkomanijos pradzios, nes teismas turi isitikinti, kad as- '
mens noras gydytis nuo narkomanijos yra tikras, one tik budas isvengti
baudziamosios atsakomybes.
Motyvai, del kuritt asmuo kreipesi i sveikatos prieziuros istaig~~c
pagalbos, reiksmes neturi, svarbi tik aplinkybe, kad asmuo t~~c padare
savanoriskai.
40. Atleistas nuo baudziamosios atsakomybes pagal BK 259 straips-

nio 3 dali asmuo gali buti ir tais atvejais, kai kreipiasi i valstybes institucij~~c noredamas atiduoti neteisetai pasigamintas, igytas ir laikytas
narkotines ar psichotropines medziagas neturedamas tikslo jas platinti.
304
259 straipsnis
41. Pagal BK 259 straipsnio 3 dali, atiduoti narkotines ar psichotropines medziagas turi buti kreipiamasi i bet kuri~ teisesaugos institucijlt,
pavyzdziui, policijlt, prokuratUrlt, teismlt, arba i istaiglt, turinci~ teis~
disponuoti siomis medziagomis, pavyzdZiui, vaistin~. Vadinasi, galimyb~ atleisti asmeni nuo baudziamosios atsakomybes lemia kreipimasis ne i bet kokilb o tik i nurodyt~ institucij~.
Narkotines ar psichotropines medZiagos gali bUti i nurodyt~ institucij~ atnesamos, atsiunCiamos pastu, paliekamos prie tokios institucijos, u~
kreipiamasi ir nurodoma narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq buvimo
vieta ir pan. Budai, kuriais asmuo sias medziagas atiduoda, atleidimui
nuo baudziamosios atsakomybes taikyti reiksmes neturi, svarbu, kad asmuo tas medziagas realiai atiduotJ.t, o ne tik isreikstq toki ketinim~.
42. Kai narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis disponuojantis asmuo del visa ko, jei butq sulaikytas pareiglinl!, prie tokiq medziagq prideda rasteli, kuriame nurodo noris jas atiduoti, nelaikoma,
kad tokiais veiksmais asmuo savanoriskai kreipesi i kompetenting~
institucij~ atiduoti narkotines ar psichotropines medziagas, kuriomis
neteisetai disponuoja, ir tokiais atvejais atleidimas nuo baudziamosios
atsakomybes jam negali bUti taikomas.
43. Asmuo gali bUti atleistas nuo baudziamosios atsakomybes pagal komentuojamo straipsnio 3 dali ikiteisminio tyrimo stadijoje (BPK
212 straipsnio 8 punktas) ikiteisminio tyrimo teisejo sprendimu, patvirtinanCiu prokuroro nutarim~ del ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK
214 straipsnio 2 dalis). Bylos parengimo nagrineti teisme metu asmuo
gali bUti atleistas nuo baudziamosios atsakomybes ir baudZiamoji byla
nutraukta teismo nutartimi (BPK 235 straipsnis). Nagrinejant byl~pir
mosios instancijos (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis)
ar apeliacines (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio
2 punktas) instancijos teisme byla nutraukiama ir asmuo atleidziamas
nuo baudziamosios atsakomybes teismo nuosprendziu, o nagrinejant
byl~ kasacines instancijos teisme- teismo nutartimi (BPK 383 straipsnio 2 punktas, 383 straipsnis).
44; Jei asmuo, neteisetai disponuodamas narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis savo poreikiams, kartu turi tiksl~ dali ill medziagq parduoti ar kitaip platinti, jo veika kvalifikuojama kaip idealioji
nusikalstamq veikq sutaptis pagal BK 259 ir 260 straipsniq atitinkamas
dalis.
45. Tais atvejais, kai kaltininkas savo poreikiams disponuoja kartu ir narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis, ir stipriai veikianCiomis ar nuodingosiomis medziagomis, arba siq medziagq yra
305
259-260 straipsniai
bendruose misiniuose, jo veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji BK

259 straipsnio atitinkamoje dalyje ir BK 267 straipsnio l dalyje numatytq nusikalstamJl veikl! sutaptis.
46. Tais atvejais, kai kaltininkas savo poreikiams pagamina narkotinill ar psichotropinill medZiagll is savo paties uiaugintll aguonlb
kanapil! ar kitll i narkotinill ir psichotropinill medziam Sllrasus itrauk11! augall!, jo veikos kvalifikuojamos kaip realioji neteiseto disponavimo narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis neturint tikslo jas
platinti ir neteiseto aguonl!, kanapiJl ar kitll i narkotinill ir psichotropinill medZiagll Sl:lrasus itrauktll augalll auginimo sutaptis pagal BK :
259 straipsnio atitinkamll dali ir BK 265 straipsni.
260 straipsnis. Neteisetas dispoDavimas DarkotiDemis ar psicho- .

tropiDemis medziagomis turiDt tiksl~t jas platiDti arba Deteisetas dispoDavimas labai dideliu DarkotiDiq ar psichotropiDiq medziagq kiekiu
1. Tas, kas Deteisetai gamiDo, perdirbo, !gijo, laike, gabeDo ar siuDte
DarkotiDes ar psichotropiDes medziagas turedamas tiksl~t jas parduoti
ar kitaip platiDti arba pardave ar kitaip platiDo DarkotiDes ar psicho- ,
tropiDes medziagas,
baudziamas laiSVCS atemimu DUO dvejq iki astUODeriq metq. (Lietuvos
Respublikos 2004 m. liepos 5 d istatymo Nr. IX-2314, isigal. 2004 m. liepos 13 d. (Valstybes
2. Tas, kas Deteisetai gamiDo, perdirbo, !gijo, laike, gabeDo ar siuDte
didel! kiek! DarkotiDiQ ar psichotropiDiq medziagq turedamas tiksll! jas
parduoti ar kitaip platiDti arba pardave ar kitaip platiDo didel! kiek!
narkotiDiq ar psichotropiDiQ medziagq,
baudziamas faisves atemimu DUO astUODeriq iki deSimties metq.
3. Tas, kas Deteisetai gamiDo, perdirbo, fgijo, laike, gabeDo, siuDte,
pardave ar kitaip platiDo labai dideli kiek! DarkotiDiQ ar psichotropiDiq medziagq,
baudziamas laisves atemimu Duo desimties iki peDkiolikos metq.
(Lietuvos Respub/ikos 2006 m. birzelio 22 d. istatymo Nr. X-71!, isigal. 2006 m. /iepos 14 d.
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandZio 10 d istatymo Nr. 1X-1495, isigal. 2003 m. geguzes
1 d (Valstybes iinios, 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
306
jii>
260 straipsnis
1. Jungtiniq Tautq Organizacijos 1988 m. gruodzio 19 d. konvencijos ,Del kovos su neteiseta narkotiniq priemoniq ir psichotropiniq
medziagq apyvarta" (Valstybes zinios, 1998, Nr. 38-1004), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1998 m. kovo 12 d. (Valstybes zinios, 1998,
Nr. 38-996, Nr. 93), 3 straipsnio 1 dalis, 1961 m. Bendrosios narkotiniq
medziagq konvencijos, pataisytos pagal 1972 m. protokol~t (Valstybes
zinios, 2001, Nr. 51-1768), prie kurios Lietuvos Respublika prisijunge Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. sausio 27 d. potvarkiu
Nr. 68p ,Del prisijungimo prie Jungtiniq Tautq Organizacijos konvencijq del narkotiniq ir psichotropiniq medziagq kontroles", 36 straipsnio
l dalies a punktas, Europos S!ijungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d.
Pagrindq sprendimo, nustatancio butiniausias nuostatas del nusikalstamq veikq sudeties po:lymiq ir bausmiq neteisetos prekybos narkotikais
srityje (2004/757/TVR), 2 ir 3 nuostatos valstybems siq tarptautiniq
teises aktq dalyvems numato pareig~t savo nacionaliniuose istatymuose
nustatyti baudziam!\i~t atsakomyb~ uz neteisetlt disponavim~t bet kuriomis narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis turint tiksl~tplatinti
ir uz jq platinim~t. Taigi sis nusikaltimas yra tarptautinio pobUdzio (konvencinis).
2. BK 260 straipsnyje reglamentuojama baud:liamoji atsakomybe

uz neteiset~t disponavim~t narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis turint tiksl~tjas platinti ir siq medziagq neteisetlt platinim~t.
3. Komentuojamame straipsnyje numatyta pagrindine ( 1 dalis ), kvalifikuota (2 dalis) neteiseto disponavimo narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis turint tiksl~t jas platinti sudetys ir itin kvalifikuota
(3 dalis) neteiseto disponavimo labai dideliu narkotiniq ar psichotropiniq medziagq kiekiu sudetis.
4. Nusikaltimo o b j e k t a s - visuomenes sveikata, kuriai kyla pavojus pazeidziant teises aktais nustatytlt narkotiniq ir psichotropiniq
medziagq apyvartos tvark~t.
5. Komentuojamo nusikaltimo d a l y k as yra narkotines ir psichotropines medziagos.
6. Placiau apie komentuojamo nusikaltimo dalykq
zr.
BK 259
7. Apie nark o tines me d z i a gas plaCiau zr. BK 259 straipsnio komentarq.

8. Apie psichotropines medziagasp/aCiau
zr.
BK 259
307
260 straipsnis
9. Apie narkotiniq ir psichotropiniq medziagq klasifikavimll_ ir.

10. Apie prep a rat us plaCiau ir. BK 259 straipsnio komentarq.
11. Nusikalstama veika gali biiti padaroma altematyviais, paprastai
aktyviais veiksmais: 1) gaminant narkotines ar psichotropines medziagas, 2) perdirbant narkotines ar psichotropines medZiagas, 3) igyjant
narkotiniq ar psichotropiniq medZiagll, 4) laikant narkotines ar psichotropines medziagas, 5) gabenant narkotines ar psichotropines medzia-
gas, 6) siunCiant narkotines ar psichotropines medZiagas, 7) parduodant
narkotines ar psichotropines medziagas, 8) kitaip platinant narkotines
ar psichotropines medziagas. Nusikaltimo o b j e k t y v i a j a i p u s e i
igyvendinti pakanka, kad biitq atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio
dispozicijoje numatytq veiksmq.
Kiekviena is siq altematyviq veikq atitinka is esmes savarankiskll_
nusikaltimo sudeti, taigi komentuojamo straipsnio dispozicijlt sudaro
nurodytq nusikalstamq veikq sudeCiq visuma ir bet kurios is jq padarymas gali buti (esant visiems sudeties pozymiams) pakankamas pagrindas kaltininklt bausti pagal BK 260 straipsni. Todel teismas, pripazindamas asmeni kaltu ir nuteisdamas ji uz kurios nors vienos ar keliq
siame straipsnyje nurodytq veikq padarym<l, byloje privalo nustatyti
kiekvienos veikos padarymo faktll_ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai
pagristi baudziamojo proceso istatymo tvarka gautais ir teisiamajame
posedyje isnagrinetais irodymais, ne vienos is siq altematyviq veikq
(sudeties po:lymiq visumos) irodinejimui bei pagrindimui nekeldamas
skirtingq (mazesniq ar didesnil!) reikalavimq. Vadinasi, kiekvienas in- 1
kriminuojamos nusikalstamos veikos sudeties po:lymis turi biiti irody-
tas, pagristas irodymlb negincijamai patvirtinancil! kaltinamojo kalt~
padarius tll_ konkrecill_ nusikalstamll_ veik<l, visuma, o ne preziumuoja- .
mas (,isvedamas") is kitq siame straipsnyje nurodytq ir negincijamai
irodytq veikq (pavyzdziui, tai, kad asmuo gabeno narkotines ar psichotropines medziagas, savaime, nesant byloje irodyta konkreciais iro- .
dymais, nereiskia, kad tas asmuo jas igijo ). Tokie atvejai itin aktualUs .
bylose del su narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis susijusiq
nusikalstaml! veikll, padaromq bendrininkaujant (ir. kasacin~ nutarti .
Nr. 2K-P-218/2009).
atliekami pazeidZiant nustatytll_ tvark<l, kurill_ nustato atitinkami teises
aktai. Komentuojamame straipsnyje itvirtinta teises norma yra b 1ank e tine, todel kiekvienu atveju inkriminuojant komentuojamll_ straipsni baigiamajame teismo akte turi buti nurodytos konkrecios atitinkamo
308
260 straipsnis
teises akto, kurio nuostah! pazeidimas lemia baudZiamosios atsakomybes taikym11:, normos.
13. Apie tai, kada narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq apyvarta
laikytina neteiseta,plaCiau zr. BK 259 straipsnio komentarq.
14. Apie narkotiniq ar psichotropiniq medziagq gamin i mIt plaCiau ir. BK 259 straipsnio komentarq.
15. Apie narkotiniq ar psichotropiniq medziagq per d i r b i mIt
plaCiau ir. BK 259 straipsnio komentarq.
16. Apie narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq i g i j i m It plaCiau
zr. BK 259 straipsnio komentarq.
17. Apie narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq l a i k y mIt plaCiau ir. BK 259 straipsnio komentarq.
18. Apie narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq gab en i mIt plaCiau ir. BK 259 straipsnio komentarq.
19. Apie narkotiniq ar psichotropiniq medziagq s i u n tim It plaCiau zr. BK 259 straipsnio komentarq.
20. Narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq pard a vim u laikytinas siq medziagl! perdavimas pazeidziant teises aktais nustatynt tvark~
kitam asmeniui uz pinigini atlyginim~t. Jei narkotiniq ar psichotropiniq
medziagq is kaltininko igyjantis asmuo uz jas atsiskaito kitaip, pavyzdziui, daiktais, tokie kaltininko veiksmai negali biiti laikomi siq medziagq pardavimu.
21. K i to k i u narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq p 1at i n i m u
laikytinas pazeidziant teises aktais nustatyt~ tvark~tnarkotiniq ar psichotropiniq medziagq atlygintinis ar neatlygintinis, isskyrus pardavim~
perdavimas kitam asmeniui. Kitoks platinimas gali biiti siq medZiagq
dovanojimas, davimas kaip atlygio uz atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas ut skol11:, davimas skolon, mainais, palikimas matomoje
vietoje ir pan. Kitokiu platinimu taip pat pripatistami kaltininko veiksmai, kuriais narkotiniq ar psichotropiniq medziagq, nepriklausanCiq nukentejusi'ajam, suleidZiama jq prasanCiam asmeniui. Del tokiq veiksmq
kitas asmuo tampa narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq, kurios kitokiu
biidu platintos nesilaikant teises aktais nustatytos tvarkos, igijeju. Taigi
sitt medziagl[ pazeidZiant teises aktais nustatynt tvark~tkitokio platinimo
kitam asmeniui forma veikai kvalifikuoti reiksmes neturi.
Tais atvejais, kai kitam asmeniui per prievart~ t. y. pries jo vali~
suleidziama narkotiniq ar psichotropiniq medziagq injekcija, kaltininko
veiksmai kvalifikuotini kaip neteiseto narkotiniq ar psichotropiniq me-
309
dziam platinimo ir atitinkamo sunkumo, atsizvelgiant i kilusius pada- .

rinius, sveikatos sutrikdymo idealioji sutaptis pagal BK 260 straipsnio
atitinkam<t dali ir atitinkam<t BK XVIII skyriaus straipsni.
Narkotinil! ar psichotropinil! medziagll platinimu negali biiti laikomi tokie kaltininko veiksmai, kai jis, noredamas atsikratyti siomis .
medziagomis, palieka jas kokioje nors vietoje, ismeta i siukslil! dez~ ir
pan., nes tokiu atveju kaltininko tikslas yra ne sias medziagas isplatinti
bent vienam asmeniui, o Jll atsikratyti. Motyvai, del kuriq asmuo taip
pasielgia, siuo atveju reiksmes neturi.
22. Tai, k<t su igytomis narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis darys jl! igijejas, kaltininko veikai kvalifikuoti reiksmes neturi
- jis gali tokias medziagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti, ismai-'
nyti i kitas medziagas ir pan. TaCiau tuo atveju, kai kaltininkas, parduo- '
damas ar kitaip platindamas narkotines ar psichotropines medziagas,
zino, kad igijejas jas panaudos darydamas kitas nusikalstamas veikas, .
pavyzdziui, lenks kit<t asmeni vartoti narkotines ar psichotropines me~
d:liagas, tokie kaltininko veiksmai sudaro nusikalstamll veikl!
ir turi biiti kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio atitinkam<t dali,
24 straipsnio 6 dali ir atitinkam<t nusikalstam<t veik<t reglamentuoj
BK Specialiosios dalies straipsni.
23. Komentuojamame straipsnyje itvirtinta nusikaltimo sudetis
f o r m a l i o j i. Neteisetas narkotinil! ar psichotropinil! medziagl! gami~
nimas, perdirbimas, igijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomas baigtu nuo bet kurios vi enos is isvardytl! veikl! atlikimo mo,me:ntc,i
nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui savo sumanym<t igyvendinti pavyko visiskai, ar tik is dalies. Taigi veikai kvalifikuoti reiksmes neturi, ar
kaltininkui pavyko iki galo pagaminti ar perdirbti, nugabenti ar nusJ.l!S1tl
i paskirties viet<t narkotines ar psichotropines medziagas - jo veika
koma baigta ir kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio atitinkam<t
lgijimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas ima
disponuoti narkotinemis ar psichotropinemis med:liagomis. Jei
pavyzdziui, tik sumoka pinigus ir yra sulaikomas ar del kill!
negauna sill medziaglb jo veiksmai kvalifikuojami kaip pasikesinima8
igyti narkotinil! ar psichotropinil! medziagl! neturint tikslo jas platin~
ti pagal BK 22 straipsnio 1 dali ir BK 259 straipsnio atitinkam<t dali~
Narkotinil! ar psichotropinil! medziagl! pardavimas ar kitoks platinimas
laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis.
24. Komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytl! nusikaltimq
s u b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia ti e s i o g i n e t y c i a. Kalti
310
260 straipsnis
ninkas suvokia, kad neteisetai gamina, perdirba, igyja, laiko, gabena

ar siunCia narkotines ar psichotropines medziagas turedamas tikshtjas
parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisetai parduoda ar
kitaip platina, ir nori tai daryti. Kaltininkas turi bent bendrais bruozais
suvokti, kad med.:liagos, kuriomis jis neteisetai disponuoja, yra narkotines arba psichotropines (ir. kasacint? nutarti Nr. 2K-353/2007). Kaltininkas nebiitinai turi zinoti tikslius sill med.:liagll pavadinimus (ir. kasacinf? nutarti Nr. 2K-278/2008).
25. Neteiseto narkotinill ar psichotropinill medziagll gaminimo,
perdirbimo, igijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo atveju biitinasis
komentuojamo nusikaltimo sudeties pozymis yra t i k s l as sias medziagas parduoti ar kitaip platinti.
26. Apie narkotinill ar psichotropinill medziagll pardavimlt ir. sio
straipsnio komentaro 19 punktq.
27. Apie kitoki narkotinill ar psichotropinill med.:liam platinimltir.
sio straipsnio komentaro 20 punktq.
28. T i ks l a s p a r d u o t i a r k i t a i p p l at inti narkotines ar
psichotropines medziagas - kai kaltininkas neteisetai sias medziagas
gamina, perdirba, igyja, laiko, gabena ar siunCia noredamas ne pats jas
vartoti, o perduoti kitq asmenll dispozicijon toliau jas platinti ar vartoti.
Toks tikslas irodinejamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir
objektyviais bylos duomenimis. Apie tiksllt parduoti ar kitaip platinti
narkotines ar psichotropines medziagas gali liudyti tai, kad kaltininkas pats jll nevartoja, disponuoja dideliu sill med.:liam kiekiu, pas ji
randama zaliaVl!, med.:liagtt, aparafl! narkotini4. ar psichotropini4. medziagi.J. gamybai, laktozes, kuri naudojama narkotini4. ar psichotropini4.
medziagq koncentracijai sumazinti ir bendram med.:liagos kiekiui padidinti, svarstykles ar kit~.J. platinimlt liudijanCi4. daikfl!. Tikslo platinti
buvimlt taip pat liudija tai, kad narkotines ar psichotropines medziagos
yra supakuotos dozemis, taip pat narkomani.J. parodymai, is ko jie igyja toki4. medziagtt, ir pan. (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr.
lA-440/2005 ir Nr. lA-104/2007; kasacines nutartis Nr. 2K-4/2009, Nr.
2K-279/2009, Nr. 2K-281/2009, Nr. 2K-334/2009, Nr. 2K-350!2009).
29. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 mefl! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
30. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sudetis sio straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudeties atfvilgiu. Nusikaltimo pripazinimll kvalifikuotu lemia narkotini4. ar psichotropini4.
medziagtt, kuriomis neteisetai disponuojama, didelis kiekis.
311
31. Narkotiniq ar psichotropinitt medziagq

nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007
gruodzio 14 d. isakymu Nr. V-1033 ,Del Lietuvos Respublikos
tos apsaugos ministro 2003 m. balandzio 23 d. isakymo Nr. V-239
narkotinitt ir psichotropinitt medZiagq nedidelio, didelio ir labai
kiekio nustatymo rekomendacijtt" pakeitimo" patvirtintomis , ",..,,.,, ...
niq ir psichotropiniq medziagq nedidelio, didelio ir labai didelio
nustatymo rekomendacijomis (Valstybes zinios, 2007, Nr. 139-5709).
isakymu nustatyti dydziai yra tik rekomendacinio, orientacinio
dzio. Taigi narkotiniq ar psichotropinitt medziagtt kiekis yra
vertinamasis kriterijus. Teismas, spr~sdamas, ar konkretus naiko;tiniq
ar psichotropinitt medziagq kiekis gali buti pripazistamas dideliu
kiu, turi atsizvelgti taip pat ir i visas kitas konkrecios bylos
(ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutarti Nr. JA-348/2006).
Kad kaltininkui buill galima inkriminuoti si kvalifikuojaml:\.ii
mi, byloje turi buti nustatyta ir irodyta, kad jis bent bendrais '"'"''".;.. ,.a<
suvoke, koks yra narkotines ar psichotropines medziagos kiekis, t.
kaltininkas turi suvokti ne tokios medziagos konkreill svori, o tai,
disponuoja bUtent dideliu kiekiu tokios medziagos (ir. kasacin~
Nr. 2K-456/2007).
32. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje itvirtinta itin
nusikaltimo sudetis BK 260 straipsnio l ir 2 dalyse itvirtinill veiktt
Zvilgiu. Nusikaltimo pripaZinim<t itin kvalifikuotu lemia <lispOilavim;!S
labai dideliu kiekiu narkotinitt ar psichotropiniq medziagtt.
33. Narkotinitt ar psichotropiniq medziagtt 1a b a i
k i e k i s nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2007 m. gruodzio 14 d. isakymu Nr. V-1033 ,Del Lietuvos Respubli..:
kos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandzio 23 d. isakymo Nr;:
V-239 ,Del narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt nedidelio, didelio
labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijtt" pakeitimo" patvirtintomis Narkotinitt ir psichotropiniq medziagtt nedidelio, didelio ir la.
bai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (Valstybes zinios, 2007,
Nr. 139-5709). Siuo isakymu nustatyti dydziai yra tik rekomendacinio,
orientacinio pobudzio. Taigi narkotinitt ar psichotropiniq medziagtt kie-
kis yra S<tlyginis vertinamasis kriterijus. Todel teismas, spr~sdamas, ar
konkretus narkotiniq ar psichotropinitt medziagq kiekis gali bUti pripazistamas labai dideliu kiekiu, turi atsizvelgti taip pat ir i visas kitas
konkrecios by los aplinkybes (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutarti Nr.
JA-348/2006).
.
Kad kaltininkui buill galima inkriminuoti si kvalifikuojaml:\.ii pozymi, byloje turi buti nustatyta ir irodyta, kad jis bent bendrais bruozais
312
260 straipsnis
suvoke, koks yra narkotines ar psichotropines medziagos kiekis, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tokios medZiagos konkretq svori, o tai, kad disponuoja biitent labai dideliu kiekiu tokios medZiagos (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutarti Nr. IA-400/2008, kasacin~ nutarti Nr. 2K-72/2007).
34. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo s u b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas
suvokia, kad neteisetai gamina, perdirba, igyja, laiko, gabena, siunCia,
parduoda ar kitaip platina labai dideli kieki narkotinill ar psichotropinill
medziagq, ir nori tai daryti. Kaltininkas turi bent bendrais bruozais suvokti, kad medziagos, kuriomis jis neteisetai disponuoja, yra narkotines
arba psichotropines (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-353!2007), ir tai, kad
jis disponuoja labai dideliu sill medZiagll kiekiu (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutarti Nr. IA-400/2007, kasacin~ nutarti Nr. 2K-7212007).
Zinoti tikslius sill medZiagll pavadinimus ir tikslll jll svoq kaltininkui
nebiitina (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutarti Nr. JA-400/2007, kasacines nutartis Nr. 2K-72/2007 ir Nr. 2K-278/2008).
35. Kadangi nusikaltimo padarymo tikslas siuo atveju veikai kvalifikuoti reiksmes neturi, pagal komentuojamo straipsnio 3 dali baudziamojon atsakomyben turi biiti traukiamas ir kaltininkas, kuris labai
dideliu narkotinill ar psichotropinill medziam kiekiu disponavo net ir
neturedamas tikslo N platinti.
36. Komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikaltimas
pagal BK 11 straipsnio 5 dali priskiriamas prie sunkill, o komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio
6 dali- prie 1abai sunkill nusikaltimll (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
37. Neteisetas narkotinill ar psichotropinill medziam gaminimas,
perdirbimas, igijimas, 1aikymas, gabenimas ar siuntimas turint tiksh1jas
parduoti ar kitaip platinti arba neteisetas sill medZiam pardavimas ar kitoks platinimas (BK 260 straipsnio 1 dalis) baudziamas laisves atemimu
iki astuonerill metq; neteisetas <lidelio kiekio narkotinill ar psichotropinill medziam gaminimas, perdirbimas, igijimas, laikymas, gabenimas ar
siuntimas turint tiksl:tjas parduoti ar kitaip platinti, arba dide1io kiekio
narkotinill ar psichotropinill medZiam pardavimas ar kitoks platinimas
(BK 260 straipsnio 2 dalis) - laisves atemimu nuo astuonerill iki desimties metq; neteisetas labai didelio kiekio narkotinill ar psichotropinill medziagll gaminimas, perdirbimas, igijimas, laikymas, gabenimas
ar siuntimas, pardavimas arba kitoks platinimas (BK 260 straipsnio
3 dalis) - laisves atemimu nuo desimties iki penkiolikos metq.
313
260 straipsnis
38. Kai kaltininkas kaip narkotines ar psichotropines medziagas

parduoda ar kitaip platina vaistus, kuriuose nera narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq, ar bet kokias kitas medZiagas, pavyzdziui, skalbimo miltelius ir pan., jo veiksmai turi bUti vertiilami kaip sukciavimas,
nes kaltininkas suvokia, kad parduoda ar kitaip platina ne narkotines
ar psichotropines medziagas, todel siuo atveju nera komentuojamo nusikaltimo dalyko. Tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK
182 straipsnio atitinkamlt da}i.
Tokiu atveju narkotines ar psichotropines medziagas perkancio ar
kitu bUdu gaunancio asmens veiksmai turi bUti vertinami kaip pasikesinimas igyti narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq pagal BK 22 straipsnio 2 dali ir BK 260 straipsnio atitinkamlt dali.
39. Tais atvejais, kai kaltininkas ketino parduoti ar kitaip platinti
dideli ar labai dideli narkotiniq ar psichotropiniq medziagq kieki, taCiau jam pavyko isplatinti maiesni siq medZiagq kieki, jo veika turi :
bUti kvalifikuojama kaip pasikesinimas parduoti ar kitaip platinti dideli
ar labai dideli narkotiniq ar psichotropiniq medziagq kieki pagal BK
22 straipsnio 1 dali ir atitinkamai BK 260 straipsnio 2 arba 3 dalis.
40. Tais atvejais, kai kaltininkas, turedamas vieninglt tycilt isplatinti
tam tikrlt narkotiniq ar psichotropiniq medziagq kieki, ji isplatina per
kelis kartus, jo veika kvalifikuojama kaip pavienis t~stinis nusikaltimas
(ir. kasacines nutartis Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-40/2010).
41. Jei asmuo, neteisetai disponuodamas narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis savo poreikiams, kartu turi tiksllt dali tq medZiagq parduoti ar kitaip platinti, jo veika kvalifikuojama kaip idealioji
nusikalstamq veikq sutaptis pagal BK 259 ir 260 straipsniq atitinkamas
dalis.
42. Tais atvejais, kai kaltininkas, turedamas tiksllt platinti, disponuoja kartu ir narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis, ir stipriai
veikianciomis ar nuodingosiomis medziagomis, arba siq medziagq yra .
bendruose misiniuose, jo veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji sutaptis pagal BK 260 straipsnio atitinkamlt dali ir BK 267 straipsnio 1 dali.
43. Tais atvejais, kai kaltininkas, turedamas tikslltplatinti, pagamina
narkotiniq ar psichotropiniq medziagq is savo paties uzaugintq aguonq,
kanapiq ar kitq i narkotiniq ir psichotropiniq medziagq Sltrasus itrauktq augalq, jo veika kvalifikuojama kaip realioji neteiseto disponavimo
narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis turint tikslltjas platinti
ir neteiseto aguonq, kanapiq ar kitq i narkotiniq ir psichotropiniq medziagq Sltrasus itrauktq augalq auginimo sutaptis pagal BK 260 straipsnio atitinkamlt dali ir BK 265 straipsni.
314
261 straipsnis
261 straipsnis. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq platinimas

nepilnameciams
Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medZiagas nepilnameciams,
baudziamas laisves atemimu nuo trejq iki dvylikos metq.

uz narkotinill ar psichotropinill medziam platinimlt nepilnameciams.
Sis nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkill del nukentejusiojo nepilnametystes - narkotinill ar psichotropinill medZiam platinimas nepilnameciams lemia didesni nusikaltimo pavojingumlt del to, kad kaltininko veiksmais i narkomanijllc itraukiami jauni asmenys, kurill tolesnis
brendimas, psichikos vystymasis, issilavinimo siekimas ir apskritai
sveikatos biikle tokiu atveju yra komplikuojami.
2. Nusikaltimo o b j e k t a s - visuomenes sveikata, kuriai kyla pavojus del to, kad sudaromos Sllclygos vartoti narkotines ar psichotropines medZiagas nepilnameCiams.
3. Komentuojamo nusikaltimo d a l y k a s yra narkotines ir psichotropines medZiagos. Placiau apie komentuojamo nusikaltimo dalyklt
ir. BK 259 straipsnio komentarq.
4. Apie narkotines medziagas ir. BK 259 straipsnio komentarq.
5. Apie psi c hot r opines me d z i a gas ir. BK 259 straipsnio
komentarq.
6. Apie narkotinill ir psichotropinill medZiagll klasifikavimlt ir.
7. Apie prep a rat us ir. BK 259 straipsnio komentarq.
8. Nusikalstamos veikos o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia narkotinill ar psichotropinill medziagll platinimu nepilnameciams.
9. Narkotinill ar psichotropinill medZiagll p 1at in i m u laikytinas
sill medziagll atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui
- nepilnameciui. Platinimas gali biiti sill medziagll pardavimas, dovanojimas, davimas kaip atlygio uz atliktus darbus ar suteiktas paslaugas,
perdavimas uz skolq, davimas skolon, mainais, palikimas matomoje
vietoje ir pan. Del tokill veiksmll kitas asmuo tampa narkotinill ar psichotropinill medziagll igijeju. Narkotinill ar psichotropinill medziagll
platinimu taip pat pripazistami kaltininko veiksmai, kuriais narkotinill
315
261 straipsnis
ar psichotropiniq medziagq, nepriklausanciq pastarajam, su1eidziama

jq prasanciam asmeniui. Taigi siq medziagq konkreti p1atinimo kitan)
asmeniui forma veikai kva1ifikuoti reiksmes neturi.
Tie atvejai, kai nepilnameciui per prievart~ (t. y. pries jo vali'l) su1eidziama narkotiniq ar psichotropiniq medziagq injekcija, kaltininko
veiksmai kva1ifikuotini kaip narkotinil! ar psichotropinil! mt~<lZ:taSl~
platinimo nepilnameCiams ir atitinkamo sunkumo, atsimelgiant i ki1usius padarinius, sveikatos sutrikdymo bei nepi1nameCio 1enkimo vartoti narkotines ar psichotropines medziagas idealioji sutaptis pagal
261 straipsnio atitinkam~ dali, BK 264 straipsni ir atitinkam~
XVIII skyriaus straipsni.
Narkotinil! ar psichotropinil! medziagl! platinimu ne]ptltJarnel;tatns:
negali biiti laikomi tokie kaltininko veiksmai, kai jis, noredamas
kratyti siq medZiagq, palieka jas kokioje nors vietoje, ismeta i """'"'"""ol
dez~ ir pan., nes tokiu atveju kaltininko tikslas yra ne sias ...,...u.a~;<llt';
isplatinti bent vienam nepilnameciui, o jl! atsikratyti. Motyvai, del
rill asmuo taip pasielgia, siuo atveju reiksmes neturi.
10. Baudziamoji atsakomybe pagal komentuojam~ straipsni asme:
niui kyla nepriklausomai nuo to, koki narkotiniq ar psichotropiniq
dziagl! kieki jis platina nepilnameciui (ir. Lietuvos apeliacinio
nutarti Nr. JA-41212008).
11. Tai, k~ su igytomis narkotinemis ar psichotropinemis u.-o\U.Ia)~v-
mis daro jl! igij~s nepilnametis, kaltininko veikai kvalifikuoti
neturi - jis gali tokias medziagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti,
ismainyti i kitas medZiagas ir pan. TaCiau tuo atveju, kai kaltininkas pla-
tindamas narkotines ar psichotropines medziagas nepilnameciui
kad igijejas jas panaudos darydamas kitas nusikalstamas veikas, tokie

veiksmai sudaro nusikalstamq veikl! sutapti ir turi biiti kvalifikuojami pa.
gal BK 261 straipsni, BK 24 straipsnio 6 dali ir atsakomyb~ uz atitinkanut
nusikalstam~ veik~ reglamentuojanti BK Specialiosios dalies straipsni.
12. N e pi In am e c i u laikytinas bet kuris asmuo, kuris tuo metu,
kai kaltininkas jam isplatino narkotines ar psichotropines medziagos,
buvo jaunesnis nei 18 mell!.
Baudziamoji atsakomybe asmeniui pagal komentuojam~ straipsni .
kyla tik tuo atveju, kai jis zino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo,
kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medziagas, yra nepilna~
metis. Ar ka1tininkas zino arba turi ir gali zinoti apie nukentejusiojo amziq, sprendziama pagal tai, ar jie buvo pazistami, bendravo, pavyzdziui, .
mokesi vienoje mokykloje, gyveno viename name ir pan., is nukentejusiojo isvaizdos ir pan., taigi is visl! konkreCios bylos aplinkybil!.
316
261 straipsnis
Jei kaltininkas s~:~:ziningai klysta del nukentejusiojo pilnametystes,

jo veika pagal komentuojam~:~: straipsni negali buti kvalifikuojama. Tokiu atveju kaltininkas baudziamojon atsakomyben traukiamas pagal
atitinkam~:~: BK 260 straipsnio dali.

f o r m a 1i o j i. Narkotinil! ar psichotropinil! medziagl! platinimas nepilnameciams laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai bent
vienas nepilnametis ima realiai disponuoti narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis.
14. Sio nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia ties i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad platina nepilnameciams
narkotines ar psichotropines medziagas, ir siekia tai daryti. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei (ar) negali suvokti, kad platina
narkotines ar psichotropines medziagas, baudZiamojon atsakomyben
pagal komentuojam~:~: straipsnijis negali bUti traukiamas.
15. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali bUti pakaltinamas, sulauk~s 18 metl! fizinis asmuo.
priskiriamas prie labai sunkil! nusikaltiml! (apie tai plaCiau ir. BK
17. Narkotinil! ar psichotropinil! medziagl! platinimas nepilnameciams baudziamas laisves atemimu nuo trejl! iki dvy1ikos metl!.
18. Kai kaltininkas kaip narkotines ar psichotropines medZiagas
platina tokiomis nesancias medziagas, pavyzdZiui, ska1bimo mi1te1ius
ir pan., jo veiksmai turi buti vertinami kaip sukCiavimas, nes kaltininkas suvokia, kad nepilnameCiui platina ne narkotines ar psichotropines
medziagas, todel siuo atveju nera komentuojamo nusikaltimo dalyko.
Tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio atitinkam~:~: dali.
19. Kaip narkotines ar psichotropines medZiagas tokiomis nesancil! medziagl! igyjancio nepilnamecio, jei jam yra ne maziau kaip
16 metl!, veiksmai turi bUti vertinami kaip pasikesinimas igyti narkotinil! ar psichotropinil! medziagl! pagal BK 22 straipsnio 2 dati ir BK
261 straipsni.
20. Tais atvejais, kai kaltininkas turedamas vieningllc tycillc narkotines
ar psichotropines medziagas nepilnameciui isplatina per kelis kartus, jo
veika kvalifikuojama kaip pavienis t~stinis nusikaltimas (ir. kasacines
nutartis Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-40/2010).
317
262 straipsnis
262 straipsnis. frenginiq narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti gaminimas arba narkotiniq ar psichotropiniq medziagq
gamybos technologijq ar instrukcijq rengimas
Tas, kas neteisetai gamino, laike, gabeno ar realizavo aparatus ar kitus :
;renginius narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti arba
neteisetai renge ar platino narkotiniq ar psichotropiniq medziagq ga- .
mybos technologijas ar instrukcijas,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq metq.
(Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d.
1. Jungtiniq Tautq Organizacijos 1988 m. gruodZio 19 d. konvencijos ,Del kovos su neteiseta narkotiniq priemoniq ir psichotropiniq
medZiagq apyvarta" (Va1stybes zinios, 1998, Nr. 38-1004), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1998 m. kovo 12 d. (Va1stybes zinios, 1998,
Nr. 38-996; Nr. 93), 3 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje numatyta
pareiga valstybems sios konvencijos dalyvems savo nacionaliniuose
istatymuose nustatyti baudziam~~ atsakomyb~ uz neteiset~ disponavim~ irenginiais ar priemonemis, skirtomis narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti. Taigi sis nusikaltimas yra tarptautinio
pobiidzio (konvencinis).

uz neteise~ disponavim~ aparatais ar kitais irenginiais narkotinems ar .
psichotropinems medziagoms gaminti bei rengim~ ir platinim~ technologijq ar instrukcijq sioms medziagoms gaminti.
3. Nusikaltimo o b j e k t a s - visuomenes sveikata, kuriai kyla pa.,
vojus del narkotiniq ir psichotropiniq medziagq vartojimo plitimo.
4. Komentuojamo nusikaltimo d a 1y k a s yra aparatai ir kiti irenginiai narkotinems ir psichotropinems medZiagoms gaminti, taip pat narkotiniq ir psichotropiniq medZiagq gamybos technologijos ir instrukcijos.
5. Apie nark o tines me d z i a gas ir. BK 259 straipsnio komentarq.
komentarq.
7. Apie narkotiniq ir psichotropiniq medziagq
klasifikavim~

318
ir.
262 straipsnis
9. Aparatais narkotinems ar psichotropinems med z i a g o m s g am in t i laikomi bet kokie mechaniniu biidu veikiantys
irenginiai, kuriais naudojantis gali biiti pagamintos minetos medziagos.
10. Kiti irenginiai narkotinems ar psichotropinems
m e d z i a g o m s gam i n t i yra bet kokiu biidu ir principu (isskyrus
mechanini) veikiantys mechanizmai, kuriais naudojantis gali biiti pagamintos minetos medZiagos.
11. Aparatai ar kiti irenginiai narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti gali biiti pagaminti tiek pramoniniu budu, tiek namll
sl:llygomis, tiek tiesiogiai skirti narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti, tiek kitos paskirties, taciau perdirbti, patobulinti,
perkonstruoti ir tokiu biidu pritaikyti sioms medZiagoms gaminti - veikai kvalifikuoti si aplinkybe reiksmes neturi. Tai gali buti medZiagl!
smulkinimo, tableCil! presavimo, ampuliq pripildymo, tablecill, ampuliq pakavimo irenginiai, cheminill reakcijll vesinimo ledas, kaitinimo
tempos, generatoriai, automatiniai ar mechaniniai i.renginiai medZiagoms maisyti, pagamintoms narkotinems ar psichotropinems medziagoms zenklinti, skysciams vakuume filtruoti ir pan.
12. Narkotiniq ar psichotropiniq medziam gamy b o s technoI o g i j o m i s laikoma procesll, reikalingq sioms medziagoms gaminti,
visuma, apimanti pagrindinius (zaliavos arba pusgaminio apdirbimll ar
perdirbim!l), kokybiskai keiCiancius apdirbamliji objektl:l (pavyzdziui,
keiCiancius zaliavos chemin~ sudeti., pusgaminio fizikines savybes, forma, matmenis, pavirsiaus kokyb~), ir pagalbinius (gabenima, laikyma,
kontrol~, dokumentacijos sudarym!l) procesus.
13. Narkotinillarpsichotropinillmedziam gamy b o s ins t ru kc i j o m i s laikytini rasytiniai, zodiniai, vaizdo, elektronines formos
nurodymai, patarimai, aprasymai, kuriuose nuosekliai nurodoma, kaip,
is kokil! zaliavll ar medZiagll, kokiu budu galima pagaminti straipsnio
dispozicijoje nurodytas medZiagas.
14. Nusikalstama veika gali buti padaroma altematyviais, paprastai
aktyviais veiksmais: 1) gaminant aparatus ar kitus irenginius narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti; 2) laikant aparatus ar
kitus irenginius narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti;
3) gabenant aparatus ar kitus irenginius narkotinems ar psichotropinems
medziagoms gaminti; 4) realizuojant aparatus ar kitus irenginius narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti; 5) rengiant narkotinill ar psichotropinill medziagll gamybos technologijas ar instrukcijas;
6) platinant narkotiniq ar psichotropinill medziagll gamybos technolo319
262 straipsnis
gijas ar instrukcijas. Nusikaltimo o b j e k t y vi a j a i pus e 1 tgyvendinti pakanka, kad butl! atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio dispozicijoje numatytl! veiksmq.
Kiekviena is siq alternatyviq veikq atitinka is esmes savarankis~:.
nusikaltimo sudeti, taigi komentuojamo straipsnio dispozicijlt sudaro.
nurodYU! nusikalstamq veikq sudeciq visuma ir bet kurios is jq pada-'
rymas gali buti (esant visiems sudeties po.tymiams) pakankamas pa~:
grindas kaltininklt bausti pagal BK 262 straipsni. Todel teismas, pripa- 1
zindamas asmeni kaltu ir nuteisdamas ji liZ kurios nors vi enos ar keliq:
siame straipsnyje nurodYU! veikq padarymll, byloje privalo nustatytL
kiekvienos veikos padarymo faktl\. ir apkaltinamajame nuosprendyje tai
pagristi baudziamojo proceso istatymo tvarka gautais ir teisiamajamei
posedyje isnagrinetais irodymais, ne vienos is siq alternatyviq veikq',
(sudeties po.tymiq visumos) irodinejimui bei pagrindimui nekeldamas
skirtingq (mazesniq ar didesniq) reikalavimq. Vadinasi, kiekvienas in~'
kriminuojamos nusikalstamos veikos sudeties po.tymis turi bUti irody~
tas, pagristas irodymq, negincijamai patvirtinanCiq kaltinamojo kal~
padarius 1lt konkrecilt nusikalstamlt veikll, visuma, o ne preziumuoja:,:
mas (,isvedamas") is kitl! siame straipsnyje nurodYU! ir negincijam
irodytl! veikq (pavyzdziui, tai, kad asmuo gabeno aparatus ar kitus iren
ginius narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti, savaim
nesant byloje irodyta konkreciais irodymais, nereiskia, kad tas asmu
juos igijo; tai, kad asmuo platino narkotiniq ar psichotropiniq medzia
gamybos technologijas ar instrukcijas, savaime, nesant byloje irod
konkreCiais irodymais, nereiskia, kad asmuo jas renge ). Tokie atvej '
itin aktualUs, kai komentuojamame straipsnyje nurodytos nusikalsta,
mos veikos padaromos bendrininkaujant.
15. BaudZiamoji atsakomybe uz minetus veiksmus kyla tada, k
jie atliekami neteisetai, t. y. paZeidziant nustatytl\. tvarkll, kurilt nusta
atitinkami teises aktai, todel komentuojamo straipsnio dispozicija
b l an k e t i n e. Kiekvienu atveju inkriminuojant komentuojamlt straip
ni turi bUti nurodytos konkreCios atitinkamo teises akto, kurio nuosta
paZeidimas lemia baudZiamosios atsakomybes taikymll, normos.
16. Aparatl! ar kitl! irenginiq narkotinems ar psichotropinems medZi .
goms gaminti g a m i n i m u laikomi kaltininko veiksmai, kuriais yra s ,
kuriami nauji ar perdirbami kitos paskirties aparatai ar irenginiai tam, k .
jie blitl! tinkami gaminti narkotines ar psichotropines medZiagas.
Gaminimu pripazistamas ne tik viso aparato ar kitokio irengini .
tinkamo gaminti dispozicijoje nurodytas medziagas, pagaminimas,
ir atskirqjq daliq pagaminimas.
320
262 straipsnis
17. Aparatl! ar kitl! irenginiq narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti 1a i k y m u pripazistami bet kokie tyciniai veiksmai,
susij(( su faktiniu siq aparatl! ar kitl! irenginiq buvimu ka1tininko zinioje pazeidziant teises aktais nustatytltjq 1aikymo tvarklt. Taigi 1aikymas
ga1i buti aparatl! ar kitl! irenginiq buvimas pata1pose, s1aptavietese, ka1tininko turejimas jq su savimi, jei tai nesusij(( su jq gabenimu, ir kt. Is
to isplaukia, kad nesvarbu tokiq aparatl! ar kitl! irenginiq buvimo vi eta,
svarbu, kad jie biitl! ka1tininko zinioje. Pata1pomis pripazistamos tiek
negyvenamosios (pavyzdziui, tamybines ir pan.), tiek gyvenamosios
pata1pos, garazai, sande1iai ir pan.
Baudziamoji atsakomybe uz aparatl! ar kitl! irenginiq narkotinems
ar psichotropinems medziagoms gaminti laikymltpazeidziant teises aktais nustatytlt tvarklt kyla nepriklausomai nuo jq 1aikymo trukmes.
18. Aparatl! ar kitl! irenginiq narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti g a b e n i m u 1aikomas siq aparatl! ar kitl! irenginiq
pervezimas is vienos vietos i kitll. pazeid:Ziant teises aktl! nustatytll. tvarkll. bet kokia transporto rusimi, bet kokiu biidu, taip pat neprik1ausomai
nuo to, ar sie aparatai ar kiti ifenginiai juos gabenant yra s1epiami, ar
ne, ir pan. Taigi gabenama ga1i buti krovininiu, keleiviniu, antzeminiu,
pozeminiu, vandens, oro transportu. Gabenimas taip pat yra aparatl! ar
kitl! irenginiq narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti
pemesimas pazeid:Ziant teises aktais nustatytlt tvarkll. panaudojant gyvunus, portfe1yje, 1agamine ar kituose daiktuose, kaltininko drabu:Ziuose, tiesiogiai ant ka1tininko kiino ar jo organizme. Siq aparatl! ar kitl!
irenginiq gabenimo biidas veikai kva1ifikuoti reiksmes neturi.
Aparatl! ar kitl! irenginiq narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti gabenimlt per va1stybes sienll. pazeid:Ziant nustatyilt
tvarka apima kontrabandos sudetis, tode1 veika papi1domai paga1 BK
262 straipsni nekva1ifikuojama.
19. Aparatl! ar kitl! irenginiq narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti r e a 1 i z a v i m u 1aikytinas tokiq aparatl! ar kitl!
irenginiq atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui pazeidzial}t teises aktais nustatytlt tvarklt. Rea1izavimas ga1i biiti minetl!
aparatq ar kitl! irenginiq pardavimas, dovanojimas, davimas kaip atlygio uz atliktus darbus ar suteiktas pas1augas, perdavimas uz sko1<L clavimas sko1on, mainai ir kt. Del tokiq veiksmq kitas asmuo tampa aparatl!
ar kitq irenginiq narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti,
kurie rea1izuoti nesi1aikant teises aktais nustatytos tvarkos, igijeju. Siq
aparatq ir kitl! irenginiq perdavimo kitam asmeniui pazeidziant teises
aktais nustatytlt tvarklt forma veikai kva1ifikuoti reiksmes neturi.
321
Realizavimu negali buti laikomas aparah! ar kitll irenginiqll<lll\.Ull:

nems ar psichotropinems medZiagoms gaminti palikimas matomoje
toje, pavyzdZiui, gatveje ant suoliuko, ismetimas i siuksliq dez~ ir pan.
20. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq gamy b o s tech
nologijq ar instrukcijq rengimu pripazistamivellkSJ:naj[~
kuriais parengiamos, sudaromos, sukuriamos ir pan. tokiq me:di:Jtal!!tf
gamybos technologijos ir jos tam tikra forma uZrasomos, kad su
mis galeh! susipazinti (perskaityti, pamatyti) kiti asmenys,
atspausdinamos, uzrasomos ranka, irasomos i kompiuterin~ ar
laikmen~t ir pan. Taigi tai gali bUti tiek rasytine, tiek ir vaizdine ar
kia technologija ar instrukcija.
21. Narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq gamy b o s techno
logijq ar instrukcijq platinimu laikytinastokiopoiJlidZio
parenghl technologijq ar instrukcijq perdavimas kitiems asmenims.
rodytos technologijos ar instrukcijos kitiems asmenims gali bUti perdu~
damos tiek atlygintinai, tiek ir neatlygintinai. Tai gali bUti do,vanojiJmWS\i
pardavimas, davimas skolon, mainai, perdavimas uZ skoll!, davimas
atlygio uz atliktus darbus ar suteiktas paslaugas ir kt. Del tokiq
mq kitas asmuo tampa narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq .,." .,.,.,l,ne:
technologijq ar instrukcijq, kurios isplatintos nesilaikant teises
nustatytos tvarkos, igijeju. Siq instrukcijq ar technologijq platinimo forirna veikai kvalifikuoti pagal komentuojam~t straipsni reiksmes neturi.
form a I i o j i. Neteisetas aparah! ar kitll irenginiq narkotinems ar psi7
chotropinems medziagoms gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar ,
realizavimas, taip pat narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq gamybos
technologijq ar instrukcijq rengimas ar platinimas laikomas baigtu nuo
bet kurios vienos is isvardytll veikq atlikimo momento. Bet kokie kil~
padariniai yra uz komentuojamo nusikaltimo sudeties ribq ir, jei jie sudaro kitos nusikalstamos veikos sudeti, yra kvalifikuojami papildomai
kaip sutaptis su BK 262 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.
23. Tai, k~t su igytais irenginiais narkotinems ar psichotropinems
medziagoms gaminti arba narkotiniq ar psichotropiniq medziagq gamybos technologijomis ar instrukcijomis darys jq igijejas, kaltininko
veikai kvalifikuoti reiksmes neturi - jis gali tokius irenginius, technologijas ar instrukcijas panaudoti gamindamas narkotines ar psichotropines medziagas, parduoti, padovanoti, ismainyti ir pan. TaCiau kai
kaltininkas realizuodamas irenginius narkotinems ar psichotropinems
medziagoms gaminti arba platindamas narkotiniq ar psichotropiniq
medziagq gamybos technologijas ar instrukcijas zino, kad igijejas jas
322
262 straipsnis
naudos darydamas kitas nusikalstamas veikas, pavyzdZiui, gamins narkotines ar psichotropines medZiagas, ar siuos aparatus realizuos, tokie
jo veiksmai sudaro nusikalstamq veikq sutapti ir kvalifikuojami pagal
BK 262 straipsni, BK 24 straipsnio 6 dali ir atsakomyb~ uz atitinkaml\.
nusikalstaml\. veikl\.reglamentuojanti BK Specialiosios dalies straipsni.
24. Sio nusikaltimo s u b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia t i e s i o g i n e t y ci a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai gamina, laiko,
gabena ar realizuoja aparatus ar kitus irenginius narkotinems ar psichotropinems medZiagoms gaminti arba neteisetai rengia ar platina narkotiniq ar psichotropiniq medziagq gamybos technologijas ar instrukcijas,
ir siekia tai daryti.
25. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali buti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo.
priskiriamas prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11
27. Neteisetas aparatq ar kitq irenginiq narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas arba neteisetas narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq gamybos
technologijq ar instrukcijq rengimas ar platinimas baudZiamas bauda
arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq metq.
28. Kai kaltininkas kaip aparatus narkotinems ar psichotropinems
medziagoms gaminti ar siq medziagq ar aparatq gamybos technologijas
ar instrukcijas realizuoja ar isplatina aparatus, kuriais nera imanoma
pagaminti tokiq medziagq, arba technologijas ar instrukcijas, kuriomis
vadovaujantis neimanoma pagaminti narkotiniq ar psichotropiniq medziagq, jo veiksmai turetq bUti vertinami kaip sukCiavimas, nes kaltininkas suvokia, kad realizuoja aparatus, kuriais nera imanoma pagaminti narkotiniq ar psichotropiniq medziagq, ar platina technologijas ar
instrukcijas, kuriomis vadovaujantis neiffianoma pagaminti narkotiniq
ar psichotropiniq medZiagq, todel siuo atveju nera komentuojamo nusikaltimo dalyko. Tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK
182 straipsnio atitinkaml\. dali.
Tokiu atveju narkotiniq ar psichotropiniq medziagq ar aparatq gamybos technologijas ar instrukcijas perkanCio ar kitu bUdu gaunanCio
asmens veiksmai turetq bUti vertinami kaip pasikesinimas igyti aparatus
narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti ar siq medziagq
ar aparatq gamybos technologijas ar instrukcijas pagal BK 22 straipsnio
2 dali ir BK 262 straipsni.
323
263 straipsnis '
263 straipsnis. NarkotiDiq ar psichotropiDiq medziagq vagyste,

prievartavimas arba kitoks Deteisetas uzvaldymas
1. Tas, kas pavoge, uzvalde apgaule (sukciavimas) arba pasisaviDo jam ;

patiketas ar jo ziDioje buvusias DarkotiDes ar psichotropiDes medziagas,
baudziamas teises dirbti tam tikr~t darb~t arba ufsiimti tam tikra veikla ;
atemimu arba arestu, arba laives atemimu iki peDkeriq metq.
2. Tas, kas prievartavo arba pagrobe DarkotiDes ar psichotropiDes
medziagas paDaudodamas fiziDl ar psichiDl smurt~t,
baudziamas laisves atemimu Duo trejq iki desimties metq.
3. Tas, kas sio straipsDio 1 ar 2 dalyje Durodytais veiksmais ufvalde dideij
kieki DarkotiDiq ar psichotropiDiq medZiagq arba DarkotiDes ar psicho- :.
tropiDes medziagas uzvalde dalyvaudamas orgaDizuotoje grupeje,
baudziamas laisves atemimu Duo peDkeriq iki peDkiolikos metq. (Lietuvos
Respublikos 2004 m. liepos 5 d. istatymo Nr. IX-2314, isigal. 2004 m. liepos 13 d. (Valstybes
.
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandiio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigal. 2003 m. geguies:
uz narkotinil.! ar psichotropinil.! medZiagl.! igijimo biidus, kuril.! neapima '
BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos nusikaltiml.! sudetys. Komen- ,
tuojamame straipsnyje numaty!l.! nusikalstaml.! veikl.! kaip savarankiskl.!
nusikaltiml.! itvirtinim<t lemia jau pats pavojingas jl.! igijimo biidas- pa- :
vagiant, sukciaujant, p.audojant smurta, prievartaujant ir pan.
2. Komentuojamame straipsnyje numatyta pagrindine (1 dalis), ,
kvalifikuota (2 dalis) ir itin kvalifikuota (3 dalis) narkotinil.! ar psicho- .
tropinil.! medziam neteiseto uzvaldymo sudetys.
3. Nusikaltimo o b j e k t a s - visuomenes sveikata, kuriai pavojus
pirmiausia kyla del narkotinil.! ar psichotropinil.! medziagl.! neteiseto igijimo; taip pat del biidl.!, kurie savaime kelia papildom<t pavojl.! visuomenei. Pap i 1do mas o b j e k t a s yra nuosavybe, kai narkotines ar psichotropines medziagos komentuojamame straipsnyje numatytais biidais '
paimamos is teisetai jomis disponuojanCio fizinio ar juridinio asmens.
4. Komentuojamo nusikaltimo d a 1y k as yra narkotines ir psichotropines medZiagos. PlaCiau apie komentuojamo nusikaltimo dalyq
zr. BK 259 straipsnio komentarq.
5. Apie nark o tines me d zi a gas
mentarq.
324
zr.
BK 259 straipsnio ko-
263 straipsnis

komentarq.
7. Apie narkotinil! ir psichotropinil! medziagll klasifikavimft ir.
9. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali biiti padaroma alternatyviais, paprastai aktyviais veiksmais:
1) pavagiant narkotines ar psichotropines medZiagas, 2) apgaule utvaldant narkotines ar psichotropines medziagas, 3) pasisavinant patiketas
ar kaltininko zinioje esancias narkotines ar psichotropines medziagas.
Visus siuos nusikaltimo padarymo budus apibudina tai, kad siais atvejais utvaldant narkotines ar psichotropines medziagas nera naudojama
prievarta ar smurtas.
Nusikaltimo o b j e k t y v i a j a i p u s e i igyvendinti pakanka, kad
biiil! atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio dispozicijoje numatyil!
veiksml!.
10. Narkotinil! ar psichotropinil! medZiagl! p avo g i m u laikytini
veiksmai, kai kaltininkas is kito asmens sias medziagas paima pries jo
valift. Narkotinil! ar psichotropinil! medziagl! vagyste nuo bet kurio kito
daikto vagystes is esmes skiriasi nusikaltimo dalyku (apie vagyst~pla
Ciau ir. BK 178 straipsnio komentarq).
11. Narkotinil! ar psichotropinil! medziam u z val d y m u a pg au 1e (s u k cia vim u) pripazistami atvejai, kai kaltininkas panaudodamas apgaul~ is nukentejusiojo paima narkotines ar psichotropines
medziagas. Narkotinil! ar psichotropinil! medZiagl! uzvaldymas apgaule
nuo bet kurio kito daikto uzvaldymo apgaule is esmes skiriasi nusikaltimo dalyku (apie turto uzvaldymft apgaule (sukCiavimll:) plaCiau ir. BK
12. K a It in ink u i pat ike t 1! a r j o z in i o j e b u v us i 1! n a rk o tin i 1! a r p sic hot r o pin i 1! me d z i a g 1! pas i sa v in i m u laikytini kaltininko veiksmai, kuriais jam patiketos ar jo zinioje esanCios
narkotines ar psichotropines medziagos neteisetai, neatlygintinai paverciamos savu turtu, arba veiksmai, kuriais jis pasisavina teis~, suteikianci<t galimyb~ gauti svetimas narkotines ar psichotropines medziagas,
jomis naudotis ar disponuoti. Narkotinil! ar psichotropinil! medziagl!,
esancil! kaltininko zinioje ar jam patike!l!, pasisavinimas nuo bet kurio kito turto pasisavinimo is esmes skiriasi nusikaltimo dalyku (apie
kaltininkui patiketo ar jo zinioje esancio turto pasisavinimft plaCiau
325
263 straipsnis \
~--~----------------------------------------'
13. Komentuojamame straipsnyje itvirtinta nusikaltimo sudetis yra ,

material i o j i. Narkotinit! ar psichotropinit! medziag{! vagyste, uZ-
valdymas apgaule arba kaltininkui patikelt! ar jo zinioje esanci{! pasisa-,
vinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas uZvaldo sias i
medZiagas ir turi reali~t galimyb~ jomis disponuoti.
Jei kaltininkas atliko veiksmus, kuriais komentuojamo straipsnio
1 dalies dispozicijoje numatytais biidais siekia uZvaldyti narkotines ar
psichotropines medZiagas, taCiau realiai tokios galimybes neigyja, jo vei- ,
ka kvalifikuojama kaip pasikesinimas uZvaldyti sias medZiagas vagystes :
biidu, panaudojant apgaul~ arba pasisavinant patiketas ar esancias kaltininko zinioje pagal BK 22 straipsnio I dali ir BK 263 straipsnio 1 daJi.
14. Sio nusikaltimo sub j e k t y v i o j i pus e pasireiskia t i e s i o - '

g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad vagystes biidu, naudodamas apgaul~. pasisavindamas patiketas ar jo zinioje esancias uZvaldo narkotines ,
ar psichotropines medZiagas ir siekia jas igyti bei jomis disponuoti.
15. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltina- '
mas, sulauk~s 14 melt! fizinis asmuo.
16. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota narkotinit! ar psichotropini{! medZiag{! uZvaldymo sudetis. Si~t veik~t kva- :
lifikuoja pavojingesnis narkotini{! ar psichotropinit! medziag{! igijimo
biidas, t. y. j{! igijimas prievartaujant arba panaudojant fizini ar psichini
smuftlt.
17. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje itvirtintas nusikaltimas turi .
dar vien~t t i e s i o g i n i o b j e k t ~t, palyginti su BK 263 straipsnio
1 dalyje itvirtintu nusikaltimu. Tas objektas - zmogaus gyvybe ar sveikata, nes siuo atveju narkotinit! ar psichotropinit! medziag\l igijimo biidas yra pavojingas zmogaus gyvybei ar sveikatai.
18. Nark o tin i \! a r psi c hot r o pin i \! me d z i a g \! u zv a l d y m a s p r i e v a r t a u j a n t pasireiskia reikalavimu perduoti
narkotines ar psichotropines medziagas grasinant j{! turetojui fiziniu
ar psichiniu smurtu. Kaltininkas siuo atveju tik grasina panaudoti toki
smurt~t, bet realiai jo nenaudoja.
19. Gras in i m u panaudoti fizini ar psichini smuft!t laikytini bet
kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis isreiskia ketinim~t nukentejusiojo
ar jam artimt! asmen\l atzvilgiu imtis fizinio ar psichinio smurto. Grasinim{! pateikimo forma veikai kvalifikuoti pagal komentuojamo straipsnio 2 dali reiksmes neturi.
Veikai kvalifikuoti siuo atveju svarbu tik tai, kad toks grasinimas
biit\! akivaizdus ir realus. Grasinimas akivaizdziu laikytinas tuo atveju,
326
263 straipsnis
kai jis yra realiai isreikstas bet kokia forma, o ne egzistuoja asmens,
kuriamjis buvo pateiktas, vaizduoteje. Grasinimas laikytinas realiu tuo
atveju, kai egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad tas grasinimas
is tiesq bus igyvendintas.
20. F i z in i u s m u r t u laikytini kaltininko veiksmai, kuriais jis
daro fizini poveiki nukentejusiajam, jo artimiesiems, nuosavybei ir pan.
Taigi fizinis smurtas gali biiti nukentejusiojo ar jo artimq asmenq musimas, spardymas, kankinimas, skausmo sukelimas, turto sugadinimas ar
sunaikinimas ir pan. Kaip konkreciai pasireiskia fizinis smurtas, veikai
kvalifikuoti pagal komentuojamo straipsnio 2 dali reiksmes neturi.
21. P s i c h i n i u s m u r t u pripa.Zistamas psichologinio pobiidZio
poveikis nukentejusiajam, kai kaltininkas grasina pries ji ar jo artimuosius panaudoti fizini smurtll, sugadinti ar sunaikinti tuft\, paskleisti
garb~ ir orum!l zeminanCias zinias. Kokia konkrecia forma psichinis
smurtas pasireiskia, reiksmes veikai kvalifikuoti siuo atveju neturi.
Svarbu tik tai, kad psichinis smurtas, pasireiskiantis grasinimais, biitq
akivaizdus ir realus. Apie grasinimll, jo akivaizdum!t ir realum!tir. sio
straipsnio komentaro 19 punktq.
22. N ark o t i n i q a r p s i c h o t r o p i n i q m e d z i a g q p agrobimu panaudojant fizini ar psichini smurt!l
laikytini atvejai, kai kaltininkas sias medziagas is nukentejusiojo grobia
realiai panaudodamas bet kurios riisies smurt!\:. Apie f i z i n i s m u rt ::t ir. sio straipsnio komentaro 20 punktq. Apie psi chin i s m u r t !t
ir. sio straipsnio komentaro 21 punktq.
23. Tais atvejais, kai grobdamas narkotines ar psichotropines medziagas ir naudodamas smurt!l kaltininkas del neatsargumo sutrikdo
nukentejusiojo sveikat!l ar atima jam gyvyb~, taip pat sunaikina ar sugadina turtll, komentuojamas nusikaltimas apima kilusius padarinius ir
jq papildomai kvalifikuoti nereikia.
Taciau tais atvejais, kai darydamas komentuojam!l nusikaltim!l kaltininkas tycia nufudo nukentejusiji ar sunkiai sutrikdo jam sveikatll, jo
veika turi biiti kvalifikuojama kaip idealioji narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pagrobimo panaudojant fizini smurt!l ir atitinkamai, pagal
kilusius padarinius, tycinio nuzudymo ar sveikatos sutrikdymo sutaptis pagal BK 129 straipsni ar BK 135 straipsnio atitinkam!l dali ir BK
24. Komentuojama nusikaltimo sudetis yra materia 1i o j i. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq prievartavimas arba pagrobimas
panaudojant fizini ar psichini smuft!llaikomas baigtu nuo to momento,
327
263 straipsnis
kai ka1tininkas uzva1do sias medZiagas ir turi rea1il:l ga1imyb~ j omis disponuoti.
Jei kaltininkas atlieka veiksmus, kuriais komentuojamo straipsnio
2 da1ies dispozicijoje numatytais biidais siekia uiva1dyti narkotines ar
psichotropines medziagas, taCiau rea1iai tokios ga1imybes neigyja, jo :
veika kva1ifikuojama kaip pasikesinimas uzva1dyti narkotines ar psi- '
chotropines medZiagas jas prievartaujant arba grobiant panaudojus fizini ar psichini smurtl:l paga1 BK 22 straipsnio 1 da1i ir BK 263 straipsnio
2 dali.
25. Komentuojamo straipsnio 3 da1yje itvirtinta itin kva1ifikuota
nusikaltimo sudetis BK 263 straipsnio 1 ir 2 dalyse itvirtinut veikq atzvilgiu. Nusikaltimo pripaziniml:l itin kvalifikuotu lemia narkotiniq ar
psichotropiniq medziagq didelio kiekio uzva1dymas arba narkotiniq ar
psichotropiniq medZiagq uzvaldymas organizuota grupe.
26. Apie narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq d i de l i k i e k i
27. Apie organ i zuo tl:l gru p ~ ir. BK 25 straipsnio komentarq.
28. Komentuojamo straipsnio 1 da1yje numatytas nusika1timas pa- j

gal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkilb komentuoja- '\1
mo straipsnio 2 da1yje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio .~.
5 dali- prie sunkilb o komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatytas nu- ~
sikaltimas pagal BK 11 straipsnio 6 dali- prie labai sunkiq nusikaltimq
(apie tai p/aCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
29. Narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq pavogimas, uivaldymas :1

apgaule (sukciavimas) arba kaltininkui patikettt ar jo zinioje esanCitt I
j
pasisavinimas (BK 263 straipsnio 1 dalis) baudziamas teises dirbti tam J
tikfll darbct arba uZsiimti tam tikra veikla atemimu arba areStu, arba lais- ~
ves atemimu iki penkeriq mettt; narkotiniq ar psichotropini1l medZiagq
uZvaldymas jas prievartaujant ar pagrobiant panaudojus fizini ar psichini
smurtl:l (BK 263 straipsnio 2 dalis) -laisves atemimu nuo trejq iki desimties metq; narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq didelio kiekio ar padarytas organizuota grupe uzvaldymas jas pavagiant, panaudojant apgaul~,
pasisavinant patiketas ar kaltininko zinioje esanCias, jas prievartaujant
ar pagrobiant panaudojus fizini ar psichini smuftl:l (BK 263 straipsnio
3 dalis) -laisves atemimu nuo penkeriq iki penkiolikos mettt.
30. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia, kad komentuojamame straipsnyje numatytais biidais rengiasi, siekia uivaldyti ar uzvaldo narkotines
ar psichotropines medziagas, baudziamojon atsakomybenjis negali buti
traukiamas remiantis siuo straipsniu. Tokiais atvejais kaltininko veika
328
263-264 straipsniai
vertintina kaip vagyste, plesimas, turto prievartavimas, sukCiavimas,

turto pasisavinimas arba rengimasis ar pasikesinimas padaryti siuos nusikaltimus, jei asmeniui nepavyksta savo veikos uzbaigti, ir kvalifikuojama pagal BK 21 straipsnio 1 dali ar BK 22 straipsnio 1 dali (jei veika
nebuvo uzbaigta) ir BK 178, 180, 181, 182 ar 183 straipsnius.
31. BK 263 straipsnyje numatytos veikos yra specialiosios BK
XXVIII skyriuje numatyht nusikaltimq nuosavybei at2vilgiu. Todel
visais atvejais, kai neteisetai uzvaldomos narkotines ar psichotropines
medziagos, veikos kvalifikuojamos tik pagal atitinkamltkomentuojamo
straipsnio dali.
264 straipsnis.
Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines
medziagas
1. Tas, kas padejo asmeniui isigyti, verte, Ienke ar kitaip ji pratino ne
gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medziagas,

2. Tas, kas padejo nepilnameciui isigyti, verte, Ienke ar kitaip Upratino
ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medziagas,
baudziamas laisves atemimu nuo trejq iki desimties metq.
1. Jungtiniq Tautq Organizacijos 1988 m. gruodzio 19 d. konvencijos ,Del kovos su neteiseta narkotiniq priemoniq ir psichotropiniq
medziagq apyvarta" (Valstybes zinios, 1998, Nr. 38-1004), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1998 m. kovo 12 d. (Valstybes zinios, 1998,
Nr. 38-996; Nr. 93), 3 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktis, taip pat
Europos &ijungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. Pagrindq sprendimo,
nustatanCio biitiniausias nuostatas del nusikalstamq veikq sudeties pozymiq ir bausmiq neteisetos prekybos narkotikais srityje (2004/757/
TVR), 2 ir 3 straipsniai numato valstybems pareiglt savo nacionaliniuose istatymuose nustatyti baudziam<\ilt atsakomyb~ uz kurstymlt ar skatinitnllc neteisetai naudoti narkotines ar psichotropines medZiagas. Taigi
sis nusikaltimas yra tarptautinio pobUdzio (konvencinis ).
2. BK 264 straipsnyje reglamentuojama baudziamoji atsakomybe uz

kito asmens Ienkimlt vartoti narkotines ar psichotropines medziagas.
3. Komentuojamame straipsnyje numatyta pagrindine (1 dalis) ir
kvalifikuota (2 dalis) Ienkimo vartoti narkotines ar psichotropines medziagas sudetys.
329
264 straipsnis

kyia didejant narkotines ar psichotropines medziagas vartojanCiq :lmoniq skaiCiui, piintant narkomanijai.
5. Komentuojamo nusikaitimo d a I y k as yra narkotines ir psichotropines medZiagos. PiaCiau apie sio nusikaitimo daiyk~ ir. BK
komentarq.
8. Apie narkotiniq ir psichotropiniq medziagq kiasifikavimll

10. Nusikaistama veika gaii buti padaroma aktyviais veiksmais:
I) padedant asmeniui ne gydymo tiksiams isigyti narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq; 2) verciant asmeni ne gydymo tiksiams vartoti
narkotines ar psichotropines medziagas; 3) Ienkiant asmeni ne gydymo
tiksiams vartoti narkotines ar psichotropines medziagas; 4) kitaip pratinant asmeni ne gydymo tiksiams vartoti narkotines ar psichotropines
medziagas. Nusikaltimo o b j e k t y v i a j a i p u s e i igyvendinti pakanka, kad butq atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio dispozicijoje
numatytq veiksmq.
11. Baudziamoji atsakomybe uz straipsnio dispozicijoje numatytq
veiksmq atiikim~ kyia tuo atveju, kai kaitininkas ki~ asmeni Ienkia
vartoti narkotines ar psichotropines medZiagas ne gydymo tiksiams.
G y d y m o t i k s I am s narkotines ar psichotropines medziagos
gaii bUti vartojamos tik pagai gydytojo recept~. Gaii bUti vartojamos
pacios sios medziagos, pavyzdziui, morfijus skausmui malSinti, metadonas nuo narkomanijos gydytis, taip pat jos gaii bUti sudetine kitq
vaistiniq preparatq daiis. Visais kitais atvejais, t. y. nesant gydytojo paskyrimo, narkotiniq ar psichotropiniq medziagq vartojimas pripazistamas jq vartojimu ne gydymo tikslams.
12. Apie narkotiniq ar psichotropiniq medziagl! i g i j i m ~ ir.
13. Pad e j i m u is i g y t i narkotinil! ar psichotropinil! medziagl!
Iaikytini bet kokie kaitininko veiksmai, kuriais jis sudaro s~Iygas asmeniui isigyti siq medziagl!, paiengvina t~ padaryti, salina kliutis ir pan.
Tai gali buti daroma nurodant narkotinil! ar psichotropinil! medziagl!
330
264 straipsnis
platintojus, padedant klastoti receptus, juos klastojant, paskolinant pinigq sioms medZiagoms isigyti ir pan. Kokiais konk:reciai veiksmais asmeniui padedama isigyti narkotiniq ar psichotropiniq medziagq, veikai
kvalifikuoti reiksmes neturi.
14. V e r t i m u v a r t o t i narkotines ar psichotropines medziagas
laikytini kaltininko veiksmai, kuriais jis panaudodamas grasinimus
ar fizin~ prievart~ lenkia nukentejusiji vartoti sias medziagas. Fizines
prievartos panaudojimas gali biiti smiigiq sudavimas, kiino suzalojimq
padarymas, prievartinis narkotiniq ar psichotropiniq medziagq sugirdymas, suleidimas nukentejusiajam, neteisetas laisves atemimas ar apribojimas ir pan. Veikai kvalifikuoti neturi reiksmes, koki~ prievart~
kaltininkas naudoja, svarbu, kad nukentejusysis tuos veiksmus suprastq
kaip bauginim!b kad nepaklusus kaltininko reikalavimui vartoti narkotines ar psichotropines medziagas pries ji ar jam artimus asmenis bus
imtasi atitinkamq priemoniq.
Tai, kad kaltininkas neketino grasinimq igyvendinti, veikai kvalifikuoti reiksmes neturi. Siuo atveju esmin~ reiksm~ turi tai, kad nukentejusysis toki grasinim~ suvoke kaip realq ir akivaizdq. Grasinimas
akivaizdziu laikytinas tuo atveju, kai jis yra realiai isreikstas bet kokia
forma, o ne egzistuoja asmens, kuriam jis buvo pateiktas, vaizduoteje.
Grasinimas laikytinas realiu tuo atveju, kai egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad jis is tiesq bus igyvendintas.
15. L e n k i m u v art o t i narkotines ar psichotropines medziagas
laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nukentejusysis imtq vartoti narkotines ar psichotropines medZiagas, t. y. nori,
kad nukentejusiajam atsirastq poreikis sias medziagas vartoti, priklausomybe nuo jq. Lenkimas gali biiti nukentejusiojo ikalbinejimas, siiilymai, patarimai, apgaule (nepasakymas, slepimas, kad asmens vartotos medziagos yra narkotines ar psichotropines) ir pan. Kokiam tikslui
kaltininkas lenkia nukentejusiji pavartoti narkotiniq ar psichotropiniq
medziagq (pavyzdziui, sias medziagas platinantis asmuo nori susikurti
sau rink!b tikisi lytiniq santykiq su apsvaigusiu partneriu, siekia, kad
nukentejusysis perduotq dideles vertes ~ ir pan.), veikai kvalifikuoti
pagal komentuojam~ straipsni reiksmes neturi (ir. Lietuvos apeliacinio
teismo nutartis Nr. JA-44/2008 ir Nr. JA-15712008).
16. Kitokiu pratinimu vartoti narkotines ar psichotropines medziagas laikytini bet kurie kiti komentuojamo straipsnio dispozicijoje nenurodyti veiksmai, kuriais siekiama, kad nukentejusysis
pavartotq siq medziagl!, pavyzdZiui, demonstravimas, koki~ euforij~
galima patirti ir pan. Sis lenkimo biidas itvirtintas straipsnio dispozicijoje siekiant parodyti, kad nera baigtinio lenkimo vartoti narkotines ar
331
264 straipsnis
psichotropines medziagas budq Sltraso ir teismas kiekvienu konkreciu

atveju turi teis~ bet kuriuos veiksmus motyvuotai pripa:linti lenkimu
vartoti narkotines ar psichotropines medziagas.
17. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medziagas gali
pasireiksti tiek vienkartiniais, tiek ir daugkartiniais kaltininko veiksmais. Veikai kvalifikuoti si aplinkybe reiksmes neturi.
18. Veikai kvalifikuoti reiksmes neturi, ar asmuo, kuris lenkiamas
vartoti narkotines ar psichotropines medziagas, anksCiau jas vartojo
(tokiu atveju lenkiama vartoti stipresnes narkotines ar psichotropines
medziagas), ar jq nevartojo, ar vartojo epizodiskai (lenkiama vartoti
nuolat) (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. IA-44/2008 ir Nr.
IA-157/2008).
f o r m a I i o j i. Kito asmens lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medziagas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko
veiksmus, kuriais kitam asmeniui padejo isigyti narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq, verte, lenke ar kitaip pratino ji vartoti narkotines ar psichotropines medZiagas. Vadinasi, komentuojamas nusikaltimas laikomas
baigtu, kai ka1tininkas atliko veiksmus siekdamas sukelti nukentejusiojo
norlt vartoti narkotines ar psichotropines medZiagas. Ar nukentejusysis
tas medziagas pavartojo, arne, veikai kvalifikuoti reiksmes neturi.
Kai nukentejusiajam, kuris buvo lenkiamas ne gydymo tikslams
vartoti narkotines ar psichotropines medziagas, sias medZiagas pavartojus sutrikdoma sveikata ar jis mirsta, kaltininko veika kvalifikuojama
kaip lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medziagas ir atitinkamos, pagal ki1usius padarinius, neatsargios veikos zmogaus gyvybei ar
sveikatai idealioji sutaptis.
Tuo atveju, kai ka1tininkas, lenkdamas nukentejusiji vartoti narkotines ar psichotropines medziagas, kartu siekia ir sutrikdyti jo sveika!lt ar
atimti gyvyb~, arba lenkimas vartoti sias medziagas yra budas sutrikdyti nukentejusiojo sveikatlt ar atimti jam gyvyb~, kaltininko veika kvalifikuojama kaip lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medziagas
ir atitinkamo, pagal kilusius padarinius, tyCinio nusikaltimo zmogaus
gyvybei ar sveikatai idealioji sutaptis.
20. Sio nusikaltimo s u b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad padeda asmeniui isigyti,
vercia, lenkia ar kitaip pratina ji ne gydymo tikslams vartoti narkotines
ar psichotropines medziagas, ir siekia tai daryti.
21. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje itvirtinto nusikaltimo subj e k t u gali buti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo.
332
264 straipsnis
22. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sudetis sio straipsnio I daiyje numatyto nusikaltimo atzvilgiu. Nusikaltimo
pripazinimlt kvalifikuotu lemia lenkiamo ne gydymo tikslams vartoti
narkotines ar psichotropines medziagas nukentejusiojo nepilnametyste.
23. N e p i 1 n a m e c i u laikytinas bet kuris asmuo, kuris tuo metu,
kai kaltininkas ji Ienke vartoti narkotines ar psichotropines medZiagas,
buvo jaunesnis nei I8 mettt.
Baudziamoji atsakomybe asmeniui pagal komentuojamlt straipsni
kyla tik tuo atveju, kaijis zino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuri
jis lenkia vartoti narkotines ar psichotropines medZiagas, yra nepilnametis. Ar kaltininkas zino arba ar turi ir gali zinoti apie nukentejusiojo
amziq, sprendZiama pagal tai, ar jie buvo pazistami, bendravo, pavyzdziui, mokesi vienoje mokykloje, gyveno viename name ir pan., pagal
nukentejusiojo isvaizd!J:, taigi pagal visas konkrecios bylos aplinkybes.
Jei kaltininkas Sltziningai klydo del nukentejusiojo pilnametystes,jo
veika pagal komentuojamlt straipsni negali biiti kvalifikuojama. Tokiu
atveju kaltininkas baudziamojon atsakomyben traukiamas pagal BK
264 straipsnio I dali.
24. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje itvirtinto nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 18 mettt fizinis asmuo.
25. Komentuojamo straipsnio 1 da1yje numatytas nusika1timas pagal BK 11 straipsnio 4 da1i priskiriamas prie apysunkiq, komentuojamo straipsnio 2 da1yje numatytas nusikaltimas pagal BK II straipsnio
5 dali- prie sunkitt nusikaltimtt (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio
komentarq).
26. Padejimas asmeniui isigyti, vertimas, lenkimas ar kitoks pratinimas ne gydymo tikslams vartoti narkotines ar psichotropines medziagas
baudziamas arestu arba laisves atemimu iki penkeritt metq, o padejimas
nepilnameCiui isigyti, jo vertimas, lenkimas ar kitoks pratinimas ne gydymo tikslams vartoti narkotines ar psichotropines medziagas - laisves
at~mimu nuo trejtt iki desimties met\!.
27. Kaltininko, lenkiancio asmeni vartoti narkotines ar psichotropines medziagas, veiksmai, kuriais jis nukentejusiajam tokias medziagas
ir parduoda ar kitaip platina, vertintini kaip realioji lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medziagas ir sitt medZiagtt pardavimo ar kitokio platinimo sutaptis ir kvalifikuojami pagal BK 260 ir 264 straipsnitt
atitinkamas dalis.
333
265 straipsnis
265 straipsnis. Neteisetas aguonq ar kanapiq auginimas

1. Tas, kas pazeisdamas nustatytll tvark~t augino dideli kieki aguonq,
kanapiq ar kitq i narkotiniq ir psichotropiniq medziagq s~tras~t itrauktq
augalq,
baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves apribojimu, ,

arba arestu, arba laisves atemimu iki penkeriq metq. (Lietuvos Respublikos
2006 m. birie/io 22 d. istatymo Nr. X-711, isigal. 2006 m. /iepos 14 d. (Valstybes iinios, 2006,
2. Uz siame straipsnyje numatytll veik~t atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birielio 22 d. jstatymo Nr. X-711, isigal. 2006 m. /iepos 14 d.
1. Jungtiniq Tautq Organizacijos 1988 m. gruodzio 19 d. konvencijos
,Del kovos su neteiseta narkotiniq priemoniq ir psichotropiniq medziagtt apyvarta" (Valstybes zinios, 1998, Nr. 38-1004), Lietuvos Respublikos
Seimo ratifikuotos 1998 m. kovo 12 d. (Valstybes zinios, 1998, Nr. 38-996;
Nr. 93), 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis, Europos S~ungos
Tarybos 2004 m. spalio 25 d. Pagrindq sprendimo (20041757/TVR),
nustatancio biitiniausias nuostatas del nusikalstamq veikq sudeties pozymitt ir bausmiq neteisetos prekybos narkotikais srityje, 2 straipsnio
1 da1ies b punktas numato pareig<t valstybems savo nacionaliniuose
istatymuose nustatyti baudZiam~<t atsakomyb~ uz neteiset<t aguonq,
kokaino kriimq ir kanapiq auginim<t. Taigi sis nusikaltimas yra tarptautinio pobiidzio (konvencinis ).
2. BK 265 straipsnyje reglamentuojama baudZiamoji atsakomybe
uz neteiset<t i narkotiniq ir psichotropiniq medziagq S<tras<t itrauktq augalq auginim<t.
kyla del narkotinitt ar psichotropinitt medziagq plitimo, nes vienas is ji
skatinanCiq veiksnitt yra tokiq augalq auginimas.
4. Komentuojamo nusikaltimo daly k as yra aguonos, kanapes ir
kiti i narkotiniq ar psichotropiniq medziagq S<trasus irasyti augalai.
Aguonos ir kanapes komentuojamo straipsnio dispozicijoje isskiriamos is kitq i minetus S<trasus itrauktq augalq del tos priezasties, kad del
Lietuvos klimatiniq s<tlygttjl! auginimas yra labiausiai paplit~s is visq i
narkotiniq ir psichotropiniq medziagq S<trasus irasytq augaltt.
5. A guo nom is komentuojamo straipsnio prasme laikytinos visq
riisiq aguonos, nepriklausomai nuo jq auginimo vietos, biido, opijiniq
savybitt ir pan.
334
265 straipsnis
6. Kana p e s - tai kanapes augalo galvutes su ziedais arba vaisiais

(isskyrus seklas ir lapus, jeigu tarp jq nera galvuCil!), is kuriq nebuvo
isgauta derva, nesvarbu, kaip jos biitq ivardytos. Kana pes aug a1a s- bet koks Cannabis riisies augalas.
Tokias siq medziagq sampratas suponuoja Narkotinitt ir psichotropiniq medziagq kontroles istatymo (Va1stybes zinios, 1998, Nr. 9-161;
2000, Nr. 61-1807; 2002, Nr. 123-5536; 2006, Nr. 130-4888) 7 straipsnyje
nustatytas draudimas Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti opijines
aguonas, kanapes ir kokamedzius, bei Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. isakymu Nr. 5 ,Del narkotiniq ir
psichotropiniq medziagq Sltrasq patvirtinimo" (Va1stybes zinios, 2000, Nr.
4-113; 2001, Nr. 66-2428; 2002, Nr. 79-3362; 2003, Nr. 20-869; 2004, Nr. 541842, Nr. 166-6074; 2005, Nr. 14-448; 2006, Nr. 77-3017; 2007, Nr. 126-5135;
2008, Nr. 59-2242, Nr. 119-4523; 2009, Nr. 66-2644, Nr. 87-3722) patvirtintas
I Sltrasas, i kuri itrauktos visos kanapiq riisys be isimciq.
1961 m. Bendrosios narkotiniq mediiagtt konvencijos, pataisytos
pagal 1972 m. protokollt (Va1stybes zinios, 2001, Nr. 51-1768), prie kurios Lietuvos Respublika prisijunge Lietuvos Respublikos Vyriausybes
1994 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. 68p ,Del prisijungimo prie Jungtinitt Tautq Organizacijos konvencijq del narkotiniq ir psichotropiniq
medziagtt kontroles", 28 straipsnio 2 dalyje itvirtinta galimybe auginti
kanapiq augalus, kultivuojamus vien tik pramoniniams tikslams (pluostui ir sekloms) arba sodininkystei.
Europos Bendrijq Teisingumo Teismo 2008 m. liepos ll d. nutartyje byloje Nr. C-207/08 pagal Panevezio apygardos teismo 2008 m.
balandzio 28 d. nutarti., kurioje pateiktas prasymas priimti prejudicini sprendim'l, konstatuota, kad Bendrijos teise draudiia valstybems
priimti nacionalinius aktus, kuriuose biitq uzdrausta auginti ir laikyti
pluostines kanapes, o valstybes nares teismui Bendrijos teise draudzia
taikyti toki nacionalini teises akt'l, kuriuo draudziama auginti ir laikyti
pluostines kanapes.
Atsizvelgiant ito kilt Europos Bendrijtt Teisingumo Teismo praktiklt
pluostiniq kanapil!, kuriose veikliosios narkotines medziagos kiekis yra
mazesnis nei 0,5 proc., del to jos jokio pavojaus sveikatai nekelia ir is
jq chemiskai isgauti narkotinitt medziagq neimanoma, auginimas neuztraukia baudziamosios atsakomybes.
7. Ki ti i narko ti nil! ir psi chotro pin i l! medz i agtt
s ltf as us it r auk t i aug a 1a i yra bet kokie siuose Sltrasuose nurodyti augalai, is kuriq gali biiti gaminamos narkotines ar psichotropines
medziagos, pavyzdziui, grybai, kuriuose yra psilocibino.
335
8. Apie narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt

265 straipsnis
s~rasus
ir. BK
9. Nusikalstamos veikos o b j e k t y vi o j i pus e gali biiti igyvendinama aktyviais veiksmais - auginant aguonas, kanapes ar kitus i
narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt s~rasus itrauktus augalus. Nusikaltimo objektyvioji puse igyvendinama atliekant veiksmus, sudarancius auginimo procesa.c.
10. Baudziamoji atsakomybe uz sitt augaltt auginima.c kyla tada, kai

ta veika daroma pazeidziant nustatyta.c tvarklt, kurill_ nustato atitinkami
teises aktai. Komentuojamo straipsnio dispozicija yra b 1an k e tin e.
Todel kiekvienu atveju inkriminuojant komentuojamll_ straipsni turi biiti
nurodytos konkreCios atitinkamo teises akto, kurio nuostattt pazeidimas
lemia baudziamosios atsakomybes taikymll_, normos.
11. Aguontt, kanapitt ar kittt i narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt
Sll_rasus itraukttt augaltt aug i n i mas apima jl! sejimll_ ir auginimll_.
S e j i m u laikomas sekltt pasejimas ar sodinuktt pasodinimas i
gruntll_ ar kitl! terp~, kurioje jie gali augti, nepriklausomai nuo to, kur
tai daroma - kieme po namo langais, dirvonuojanciuose laukuose, nedirbamose zemese, siltnamiuose, dezese, pastatytose gyvenamosiose ar
negyvenamosiose patalpose, vazonuose ir pan., siekiant auginti.
12. Aguontt. kanapitt ar kittt i narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt
sll_rasus itraukttt augaltt a u g i n i m u laikomi jtt priezifuos veiksmai,
kaip antai ravejimas, zemes purenimas, reguliarus laistymas, tr((simas,
kenkejtt naikinimas ir t. t. Sie veiksmai atliekami tam, kad augalai isaugtl!, subr((Sil! ir tapttt tinkami narkotinems ar psichotropinems medziagoms gaminti.
form a I i o j i. Neteisetas aguontt. kanapitt ar kittt i narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt s.:trasus itraukttt augaltt auginimas laikomas baigtu nuo sitt augaltt pasejimo, pasodinimo, prieziiiros pradzios momento.
Atkreiptinas demesys, kad visi veiksmai, kuriuos kaltininkas atlieka
augindamas siuos augalus, kvalifikuojami kaip pavienis nusikaltimas.
Veikai kvalifikuoti reiksmes neturi, ar kaltininkui siuos augalus pavyko isauginti iki jtt subrendimo stadijos, ar to padaryti nepavyko.
14. Baudziamoji atsakomybe uz neteisetll_ aguontt. kanapitt ar kittt i
narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt s~rasus itraukttt augaltt auginim.:t
kyla tik tuo atveju, kai auginamas didelis sitt augaltt kiekis.
Neteisetas aguontt. kanapitt ar kittt i narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt sll_rasus itraukttt augaltt kiekio, kuris negali biiti pripazistamas
336
dideliu, auginimas uztraukia

I 07 2 straipsni.
administracin~ atsakomyb~
265 straipsnis
pagal ATPK
15. Aguonq, kanapiq ar kitq i narkotiniq ir psichotropiniq medziagq

sasus itrauktq auga1q d i de 1i s k i e k i s nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodZio 14 d. isakymu
Nr. V-1 033 ,Del Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2003 m. ba1andzio 23 d. isakymo Nr. V-239 ,Del ,Narkotiniq ir psichotropiniq medziagq nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo
rekomendacijq" pakeitimo" patvirtintomis Narkotiniq ir psichotropiniq
medziagq nedidelio, dide1io ir labai dide1io kiekio nustatymo rekomendacijomis (Valstybes zinios, 2007, Nr. 139-5709). Siuo isakymu nustatyti
dydziai yra tik rekomendacinio, orientacinio pobudzio. Taigi aguonq,
kanapill ar kitq i narkotiniq ir psichotropiniq medziagq s~trasus itrauktq
augalq kiekis yra s~tlyginis vertinamasis kriterijus, todel teismas, spr~s
damas, ar konkretus aguonq, kanapiq ar kitq i narkotiniq ir psichotropiniq medziagq s~trasus itrauktq augalq kiekis gali buti pripazistamas
dideliu kiekiu, turi atsizvelgti taip pat ir i visas kitas konkrecios bylos
aplinkybes.
16. Atkreiptinas demesys, kad teismq praktikoje yra susiformavusi pozicija baudziamosios atsakomybes atsiradimo kriterijumi laikyti
neteisetai auginaml! augalq kieki, o ne augall! mas~, joje esancios narkotines medZiagos kieki ar pan. Priesingu atveju net labai dideli kieki
aguonq, kanapil! ar kitl! i narkotinil! ir psichotropinil! medziagq s~trasus
itrauktl! augall! pasejusio asmens nebutq galima patraukti baudziamojon atsakomyben, jei sie augalai butq aptikti praejus nedaug laiko po jq
pasejimo ir narkotines ar psichotropines medZiagos juose dar nebiitq
ar biitq labai mazai (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. JA93/2005, Nr. JA-27/2008).
17. Sio nusikaltimo subjektyvioji puse pasireiskia ties i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai augina aguonas,
kanapes ar kitus i narkotiniq ir psichotropiniq medziagl! Sasus itrauktus augalus, ir siekia tai daryti. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir
neturi bei (ar) negali suvokti, kad augina tokius augalus, baudziamojon
atsakomyben pagal komentuojam~t straipsnijis negali biiti traukiamas.
18. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
19. Komentuojamame straipsnyje numatytas nusikaltimas pagal BK

11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai
337
265-266 straipsniai
20. Neteisetas aguonq, kanapitt ar kittt i narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt S!lrasus itraukttt augaltt auginimas baudZiamas viesaisiais
darbais arba bauda, arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves
atemimu iki penkeritt mettt.
21. Tais atvejais, kai aguonas, kanapes ar kitus i narkotinitt ir psichotropinitt medziam S!lrasus itrauktus augalus auginantis asmuo veliau is jtt pagamina narkotines ar psichotropines medziagas tiek savo .
poreikiams, tiek turedamas tiksl'l platinti, ir jomis disponuoja, jo veika
kvalifikuojama atitinkamai kaip realioji neteiseto aguonq, kanapitt ar '
kittt i narkotinitt ir psichotropinitt medziagtt S!lrasus itraukttt augaltt
auginimo ir neteiseto disponavimo narkotinemis ar psichotropinemis
medZiagomis neturint tikslo jas platinti, arba neteiseto disponavimo '
narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis turint tiksl'l jas platinti, jtt platinimo ar neteiseto disponavimo labai dideliu narkotinitt ar
psichotropinitt medZiagtt kiekiu sutaptis pagal BK 265 straipsni ir BK
259 straipsni ar BK 260 straipsnio atitinkamas dalis.
266 straipsnis. Neteisetas disponavimas pirmos
kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakais (prekursoriais)

1. Tas, kas neteisetai gamino, igijo, laike, gabeno, siunte arba pardave .
ar kitaip realizavo pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq 1
medziagq pirmtakus (prekursorius),
baudziamas banda arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq metq. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birielio 22 d. istatymo Nr. X-711, isigal. 2006 m. liepos
2. Uz siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birielio 22 d. istatymo Nr. X-711, isigal. 2006 m. liepos 14 d.
1. Europos Sl:ijungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. Pagrindtt spren-

dimo, nustatanCio biitiniausias nuostatas del nusikalstamtt veiktt sudeties pozymitt ir bausmitt neteisetos prekybos narkotikais srityje
(2004/757/TVR), 2 straipsnio l dalies d punkte valstybems numatoma pareiga savo nacionaliniuose istatymuose nustatyti baudziaml\i!l
atsakomyb~ uz neteiset'l prekursoritt gamyblb gabenim'l ar platinimlb
zinant, kad jie bus panaudoti neteisetam narkotiktt gaminimui arba tokiems tikslams. Taigi sis nusikaltimas yra tarptautinio pobiidzio (konvencinis).
338
266 straipsnis

uz neteiset~ disponavim~ pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakais (prekursoriais).
kyla pazeidziant teises aktais nustaty~pirmos kategorijos narkotiniq ar
psichotropiniq medziagq pirmtakq apyvartos tvark~.
4. Komentuojamo nusikaltimo d a 1y k as yra pirmos kategorijos
narkotiniq ir psichotropiniq medZiagq pirmtakai (prekursoriai).
5. N a r k o t i n i q a r p s i c h o t r o p i n i q m e d z i a g q p i r m taka i (pre k u r so ria i)- tai i specialius s~rasus itrauktos chemines
medziagos, naudojamos narkotiniq ar psichotropiniq medziagq gamybai, gaminimui, perdirbimui. Taigi tai yra chemine medZiaga, kuri gamybos procese is dalies ar visa itraukiama i narkotines ar psichotropines medziagos molekul\!. Bet kuriame gamybos procese pirmtakas
yra specifinis ir lemia galutinio produkto gavimll, taciau tam paciam
galutiniam produktui gauti gali biiti skirtingais biidais naudojami skirtingi pirmtakai.
6. Visi narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakai yra klasifikuojami atsiZ:velgiant i galimybes juos panaudoti neteisetai tq medziagq
gamybai. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. regiamente (EB) Nr. 273/2004 ,Del narkotiniq ir psichotropiniq medZiagq
pirmtakq (prekursoriq)" yra skiriamos trys narkotiniq ir psichotropiniq
medziagq pirmtakq kategorijos.
7. Pabreztina, kad baudziam;U~ atsakomyb\! uztraukia tik neteisetas
disponavimas pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakais (prekursoriais). Neteisetas disponavimas antros ir trecios
kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakais kaltininkui uztraukia administracin\! atsakomyb\! pagal ATPK 44 2 straipsni.
8. Nusikalstama veika gali biiti padaroma altematyviais, paprastai aktyviais veiksmais: 1) gaminant pirmos kategorijos narkotiniq ar
psichotropiniq medziagq pirmtakus; 2) igyjant pirmos kategorijos narkotiniqar psichotropiniq medziagq pirmtakus; 3) laikant pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakus; 4) gabenant
pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq pirmtakus;
5) siunCiant pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq
pirmtakus; 6) parduodant pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakus; 7) kitaip realizuojant pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq pirmtakus.
339
266 straipsnis

butq atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio dispozicijoje numatytq .
veiksmtt. Kiekviena is sitt alternatyvitt veiktt atitinka is esmes savarankish nusikaltimo sudeti, taigi komentuojamo straipsnio dispozicij!l
sudaro nurodytq nusikalstamtt veiktt sudeCitt visuma ir bet kurios is jq
padarymas gali biiti (esant visiems sudeties poiymiams) pakankamas
pagrindas kaltinink!l bausti pagal BK 266 straipsni. Todel teismas, pri-
pazindamas asmeni kaltu ir nuteisdamas ji uz kurios nors vi enos ar kelitt siame straipsnyje nurodytq veiktt padarym!l., byloje privalo nustatyti
kiekvienos veikos padarymo fakt!l ir apkaltinamajame nuosprendyje tai
posedyje isnagrinetais irodymais, ne vienos is sitt altematyvitt veikq
(sudeties pozymitt visumos) irodinejimui bei pagrindimui nekeldamas
skirtingtt (mazesnitt ar didesnitt) reikalavimtt. Vadinasi, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudeties poiymis turi buti irody- :
tas, pagristas irodymtt, neginCijamai patvirtinancitt kaltinamojo kalt~t
padarius l!l konkreci!l nusikalstam!l veik!l., visuma, o ne preziumuojamas (,isvedamas") is kittt siame straipsnyje nurodytq ir negincijamai
irodytq veiktt (pavyzdziui, tai, kad asmuo gabeno, pardave ar kitaip
realizavo pirmos kategorijos narkotinitt ar psichotropinitt medziagq
pirmtakus, savaime, nesant byloje irodyta konkreciais irodymais, ne- ;
reiskia, kad tas asmuo juos igijo ). Tokie atvejai itin aktualus, kai komentuojamame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padaromos
bendrininkaujant.
9. BaudZiamoji atsakomybe uz minetus veiksmus kyla tada, kai jie
atliekami pa:Zeidziant nustatyt!l tvark!l. Toki!l tvark!l nustato atitinkami
teises aktai. Komentuojamo straipsnio dispozicija yra b 1an k e t i n e,
todel kiekvienu atveju inkriminuojant komentuojam!l straipsni turi biiti
nurodytos konkreCios atitinkamo teises akto, kurio nuostattt pazeidimas
lemia baudziamosios atsakomybes taikym!!_, normos.
10. Pirmos kategorijos narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt pirmtaktt gaminimo, igijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar
kitokio realizavimo tvark!l reglamentuoja Narkotinitt ir psichotropinitt medZiagtt pirmtaktt (prekursoritt) kontroles istatymas (Valstybes
zinios, 2008, Nr. 65-2455), Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m.
vasario 18 d. nutarimu Nr. I 07 ,Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes
2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 221 ,Del2004 m. vasario 11 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 del narkotinitt ir
psichotropinitt medziagtt pirmtaktt (prekursoritt), 2004 m. gruodzio
22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. lll/2005, nustatancio prekybos
340
266 straipsnis
narkotiniq ir psichotropiniq medziagq pirmtakais (prekursoriais) tarp

Bendrijos ir trecitijq saliq stebesenos taisykles, 2005 m. liepos 27 d.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1277/2005, nustatanCio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 del narkotiniq med:liagq pirmtakq (prekursoritt) ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005,
nustatancio prekybos narkotiniq ir psichotropiniq medziagq pirmtakais
(prekursoriais) tarp Bendrijos ir trecitijq saliq stebesenos taisykles, igyvendinimo taisykles, nuostatq igyvendinimo" pakeitimo" patvirtintos
Veiklos, susijusios su narkotiniq ir psichotropiniq medziagq pirmtakais
(prekursoriais ), licencijavimo, vietos registravimo, importo ir eksporto
leidimq isdavimo ir sios veiklos kontroles vykdymo taisykles (Valstybes
zinios, 2009, Nr. 22-849), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 112 ,Del vaistq receptq rasymo
ir vaistq isdavimo (pardavimo )" patvirtintos Vaistq receptq rasymo ir
vaistq isdavimo (pardavimo) taisykles (Valstybes zinios, 2002, Nr. 28-1013,
Nr. 84-3679; 2004, Nr. 70-2467; 2006, Nr. 60-2154; 2009, Nr. 73-2984).
11. Remiantis siais teises aktais disponavimas pirmos kategorijos

narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakais Lietuvos Respublikoje nera apskritai u:ldraustas. Si veikla, kai juridiniai asmenys j~ vykdo laikydamiesi teises aktq nuostatq, yra teiseta.
Remiantis minetais tarptautiniais teises aktais bei Narkotiniq ir psichotropiniq medziagq pirmtakq (prekursoritt) kontroles istatymu, bet
koks disponavimas pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakais laikytinas teisetu, jei subjektas, besiverciantis tokia
veikia, turi Iicencij~ arba speciali~ licencij~ atitinkamai disponavimo
riisiai, kuri~ isduoda Narkotikq kontroles departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybes.
Lice n c ij a - Narkotikq kontroles departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybes isduotas dokumentas, suteikiantis teis~ j~ turinciam subjektui vykdyti veikl4 susijusi~ su pirmos kategorijos narkotiniq ir psichotropiniq med:liagq pirmtakais (prekursoriais).
Spec i a I i o j i I ice n c ij a - Narkotikq kontroles departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes vaistinems, veterinarijos vaistinems; poiicijos ir muitines istaigoms, valstybes institucijq, vykdanCiq
veiklos, susijusios su narkotiniq ir psichotropiniq medziagq pirmtakais
(prekursoriais), kontrol~, igaiiotoms laboratorijoms ir (arba) Lietuvos
kariuomenei isduotas dokumentas, suteikiantis teis~ ji turintiems subjektams vykdyti veikl4 susijusi~ su pirmos kategorijos narkotiniq ar
psichotropiniq medziagq pirmtakais (prekursoriais), ar atlikti valstybes
nustatytas funkcijas, susijusias su siomis medziagomis.
341
12. Narkotiniq ar psichotropinitt medziagq pirmtakq (prekursoriq),

g am i n i m u laikomi veiksmai, kuriais siekiama is bet kokiq ~
dziagtL zaliavtL augaltL vaistq gauti siq medZiagq pirmtakus. Veikat
kvalifikuoti siuo atveju nera svarbu, koks prekursoriq kiekis gamina..;.
mas - reikalingas vienai dozei ar daugeliui, taip pat nera svarbu, lq''
tai vienkartinis jq gaminimas, ar serijine gamyba, ar gaminama natn\l'
sqlygomis, ar pramoniniu biidu ir pan. Veikai kvalifikuoti taip pat reild+
mes neturi ir tai, kokio pavidalo narkotiniq ar psichotropiniq medZiagtt
pirmtakai gaminami - jie gali biiti kieto, skysto, miltelitt pavidalo if'
pan. Neturi itakos veikai kvalifikuoti ir pagamintq prekursoriq koncen;
tracija bei jq aktyvumas.
13. Narkotiniq ar psichotropinitt medziagq pirmtakq (prekursoriq)
i g i j i m u laikomi ivairiis veiksmai, kuriais asmuo, pazeisdamas teises.'
aktais nustatytl:l: tvark<t, gauna narkotiniq ar psichotropinitt medZiagq
pirmtakq. Taigi igijimu laikomas prekursoriq pirkimas, gavimas veltui.;
gavimas kaip atlygio uz atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas i
dovanq ar uz skol<t, mainais i kitas prekes ar daiktus, rastq pasisavi- 1
nimas ir pan., kai sie veiksmai atliekami pazeidziant teises aktais nu- i
statytl:l: narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakq igijimo tvarkl:\:.
Vadinasi, narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakq igijimas yra '
bet koks jq igijimas pazeidziant teises aktais nustatytl:l: pirmtakq (prekursoritt) igijimo tvarkl:\:.
{gijimas apima ir tarpininko, kuris galetq igyti narkotiniq ar psi- :
chotropiniq medZiagq pirmtaklb paiesk<t, derybas del minetq medZiagq
igijimo pazeidziant teises aktais nustaty1l:l:jq igijimo tvarkl:\:.
Kai narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakq igyjama juos :
pavagiant, kaltininko veika turi biiti kvalifikuojama kaip neteiseto dis- '
ponavimo pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropinitt medziagq '
pirmtakais (BK 266 straipsnis) ir vagystes (BK 178 straipsnis) sutaptis. Jei prekursoriq igyjama plesimo, turto prievartavimo, sukCiavimo
ar turto pasisavinimo bUdu, kaltininko veika kvalifikuojama kaip komentuojamo straipsnio ir atitinkamai plesimo (BK 180 straipsnis), turto
prievartavimo (BK 181 straipsnis), sukCiavimo (BK 182 straipsnis),
turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) sutaptis.
14. Narkotiniq ar psichotropinitt medziagq pirmtakq l a i k y m u
pripa:listama bet kokia tyCine veika, susijusi su faktiniu siq medziagq
buvimu kaltininko zinioje pazeidZiant teises aktais nustatytl:l:jtt 1aikymo
tvarkl:\:. Taigi laikymas ga1i biiti narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq
pirmtakq buvimas patalpose, slaptavietese, kaltininko turejimas jq su
savimi, jei tai nesusij~ su jq gabenimu, ir kt. IS to isplaukia, kad prekur-
342
266 straipsnis
soritt buvimo vieta reiksmes neturi, svarbu, kad jie biittt ka1tininko zinioje. Pata1pomis pripaZistamos tiek negyvenamosios (pavyzdziui, tamybines ir pan.), tiek gyvenamosios pata1pos, garaZai, sande1iai ir pan.
Baudziamoji atsakomybe uz pirmos kategorijos narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt pirmtaktt 1aikym~ pazeidziant teises aktais nustatyt~ tvark~ ky1a neprik1ausomai nuo jtt1aikymo trukmes.
15. Narkotinitt ar psichotropinitt medZiam pirmtaktt gab en i m u

laikomas sitt medziagtt pervezimas is vienos vietos i kit~ pazeidziant
teises aktt.t nustatyt~ tvark~ bet kokia transporto riisimi, bet kokiu biidu,
taip pat neprik1ausomai nuo to, kokioje transporto priemones vietoje
sios medziagos sudetos, pas1eptos arne ir pan. Taigi gabenama ga1i biiti
krovininiu, keleiviniu, antZeminiu, pozeminiu, vandens, oro transportu. Gabenimu taip pat 1aikomas narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt
pirmtaktt pemesimas panaudojant gyviinus, krepsyje, portfelyje, 1agamine ar kituose daiktuose, kaltininko drabuziuose, tiesiogiai ant ka1tininko kiino ar jo organizme, pazeidziant teises aktais nustatytll: tvark~.
Prekursoritt gabenimo pazeidziant teises aktais nustatyt~ tvark~ biidas
veikai kva1ifikuoti reiksmes neturi.
Tais atvejais, kai narkotinitt ar psichotropinitt medziam pirmtakai
gabenami per valstybes sienq, kontrabandos sudetis komentuojamos
veikos neapima ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idea1ioji sutaptis pagal BK 199 straipsnio 2 dali ir BK 266 straipsni.
16. Narkotinitt ar psichotropinitt medziam pirmtaktt s i u n tim u
laikomi bet kokie tyciniai veiksmai, kai prekursoritt gabenimas is vienos
vietos i ki~ pazeidziant nusta~ tvark~ vykdomas neda1yvaujant tas
medZiagas siuncianciam asmeniui. Minetos medZiagos gali biiti siunciamos pastu, kaip bagazas, per kurjeri, panaudojant gyviinus ir kt. Esminis
siuntimo pozymis yra tai, kad sios medziagos is vienos vietos i ki~ perkeliamos jtt gabenimo, transportavimo procese neda1yvaujant siuntejui.
Tais atvejais, kai narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt pirmtakai
siunCiami per va1stybes sienq, kontrabandos sudetis komentuojamos
veikos neapima ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji sutaptis pagal BK 199 straipsnio 2 da1i ir BK 266 straipsni.
17. Narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt pirmtaktt p a r d a v i m u 1aikytinas sitt medziagtt pazeidziant teises aktais nustatyt~ tvark~
perdavimas kitam asmeniui uz pinigini atlyginim~. Jei prekursoritt is
kaltininko igyjantis asmuo uz juos atsiskaito kitais biidais, pavyzdziui,
daiktais, perduodamas kitus prekursorius, narkotines ar psichotropines
medziagas, preparatus, tokie kaltininko veiksmai negali biiti laikomi
sitt medziagtt pardavimu.
343
18. NarkotiniQ ar psichotropiniQ medziagQ pirmtakQ kit o k

r e a l i z a v i m u laikytinas narkotiniQ ar psichotropiniq
pirmtakq atlygintinis ar neatlygintinis, isskyrus pardavimll., ""'''""'vnn
kitam asmeniui pazeidziant teises aktais nustatyt~ tvark~. Kitoks
zavimas gali biiti sill medziagQ dovanojimas, davimas kaip atlygio
atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas uz skolll., mnlln-.a
skolon, mainais, palikimas matomoje vietoje ir pan. Del tokiq u.,,,~.r~ ......
kitas asmuo tampa narkotiniQ ar psichotropiniQ medziagQ pirmtakl!,
rie kitokiu budu realizuoti nesilaikant teises aktais nustatytos
igijeju. Taigi prekursorill kitokio realizavimo forma pazeidziant
aktais nustatyt~ tvark~ veikai kvalifikuoti reiksmes neturi.
Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakQ kitokiu
mu negali biiti laikomi tokie kaltininko veiksmai, kai jis noredamas
sikratyti prekursoriQ palieka juos kokioje nors vietoje, ismeta i ., ...'"'""''"''
de:l<t if pan., nes tokiu atveju kaltininko tikslas yra ne sias Hf,,UL,ta~;"'l!
realizuoti, bet jQ atsikratyti. Motyvai, del kuriq asmuo taip ~'""""l"' ...
siuo atveju reiksmes neturi.
19. Tai, k~ su igytais narkotiniq ar psichotropiniQ medziagq ommtllL-''j
kais daro jQ igijejas, kaltininko veikai kvalifikuoti reiksmes neturi gali tokias medziagas panaudoti savo poreikiams, parduoti, "'"'"'"'""""'
ismainyti i kitas medziagas ir pan. Taciau tuo atveju, kai .,_.._, .. IJ,uuuw
parduodamas ar kitaip realizuodamas prekursorius zino, kad igijeja$
juos panaudos daryti kitoms nusikalstamoms veikoms, pavyzdziui, gamins narkotines ar psichotropines medziagas, tokie jo veiksmai suda~
ro nusikalstamq veikQ sutapti ir turi buti kvalifikuojami kaip BK 266
straipsnio ir padejimo padaryti atitinkam~ nusikalstam~ veik~ sutaptis.
20. Komentuojamo nusikaltimo sudetis yra form ali o j i. Netei-:

setas pirmos kategorijos narkotinill ar psichotropiniQ med:liagq pirmtakQ gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks
realizavimas laikomas baigtu nuo bet kurios vienos is isvardytl! veikQ
atlikimo momenta, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui savo sumanym~ igyvendinti pavyko visiskai, ar tik is dalies. Taigi veikai kvalifikuoti
reiksmes neturi, ar kaltininkui pavyko iki galo pagaminti, nugabenti
ar nusiqsti i paskirties viet~ prekursorius - jo veika laikoma baigta ir
kvalifikuojama pagal BK 266 straipsni. {gijimas laikomas baigtu nuo to
momenta, kai kaltininkas ima realiai disponuoti pirmos kategorijos narkotiniQ ar psichotropiniq medziam pirmtakais. Jei asmuo, pavyzd:liui,
tik sumoka pinigus ir yra sulaikomas ar del kill! priezasCiq negauna siq
medziagtt, jo veiksmai kvalifikuojami kaip pasikesinimas igyti pirmos
kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq med:liagq pirmtakus pagal BK
22 straipsnio l dali ir BK 266 straipsni.
344
specialioji dalis, XXXVII skyrius
266 straipsnis
21. Sio nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia ties i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai gamina, igyja,
laiko, gabena, siuncia, parduoda ar kitaip realizuoja narkotinitt ar psichotropinitt medziagtt pirmtakus, ir siekia tai daryti.
22. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei (ar) negali suvokti, kad disponuoja pirmos kategorijos narkotinitt ar psichotropinil!
medziagtt pirmtakais, baudziamojon atsakomyben pagal komentuojam~ straipsnijis negali buti traukiamas.
23. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali bUti pakaltinamas, sulauk~s I6 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
24. Komentuojamas nusikaitimas pagal BK II straipsnio 4 dali
priskiriamas prie apysunkitt nusikaltiml! (apie tai plaCiau ir. BK 11
25. Neteisetas pirmos kategorijos narkotinil! ar psichotropinil! medziagtt pirmtaktt gaminimas, igijimas, Iaikymas, gabenimas, siuntimas,
pardavimas ar kitoks realizavimas baudziamas bauda arba arestu, arba
laisves atemimu iki ketveritt mettt.
26. Kai kaltininkas kaip pirmos kategorijos narkotinil! ar psichotropinitt medziagl! pirmtakus parduoda ar kitaip realizuoja jais nesancias
medziagas, jo veiksmai turi bUti vertinami kaip sukciavimas, nes kaltininkas suvokia, kad parduoda ar kitaip realizuoja ne prekursorius, todei
siuo atveju nera komentuojamo nusikaltimo dalyko. Tokie kaltininko
veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio atitinkamlt dali.
Tokiu atveju pirmos kategorijos narkotinitt ar psichotropinil! medziagl! pirmtakus perkanCio ar kitaip igyjanCio asmens veiksmai turi
buti vertinami kaip pasikesinimas igyti pirmos kategorijos narkotinitt
ar psichotropinil! medziagl! pirmtakl! pagal BK 22 straipsnio 2 dali ir
BK 266 straipsni.
27. Tais atvejais, kai kaltininkas, turedamas viening~ tyCi~ parduoti ar kitaip realizuoti tam tikr~ kieki pirmos kategorijos narkotinil! ar
psichotropinil! medziagtt pirmtakl!, t~ padaro per kelis kartus, jo veika
kvalifikuojama kaip pavienis t~stinis nusikaltimas.
345
267 straipsnis
267 straipsnis. Neteisetas disponavimas stipriai veikian~iomis ar

nuodingosiomis medziagomis
1. Tas, kas neteisetai gamino, fgijo, laike, gabeno, realizavo stipriai
veikiancias ar nuodingf!sias medziagas,
baudziamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisves apribojimu,

arba ardtu, arba laisves atemimu iki trejq metq.
2. Tas, kas neteisetai gamino, fgijo, laike, gabeno ar realizavo nuodingf!sias chemines medziagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas,
chemines medziagas ar jq pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar
kitiems Cheminio ginklo uzdraudimo (statymo draudziamiems tiks- .
lams,
baudziamas bauda arba ardtu, arba laisves atemimu iki penkeriq
metq.
(Lietuvos Respublikos 2005 m. birzelio 23 d. jstatymo Nr. X-272, jsigal. 2005 m. birielio 30 d.
1. Konvencijos ,Del cheminio ginklo lctirimo, gamybos, kaupimo

ir panaudojimo uzdraudimo bei jo sunaikinimo" (Valstybes zinios, 1998,
Nr. 35-935), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1998 m. vasario
24 d. (Valstybes zinios, 1998, Nr. 35-932), I straipsnio 1 dalies air b punktai
numato pareig~ valstybems sios konvencijos dalyvems nekurti, negaminti, kitokiu biidu neisigyti, nekaupti ir neissaugoti cheminio ginklo,
neperduoti, tiesiogiai ar netiesiogiai, jo kam nors kitam ir nenaudoti.
Taigi sis nusikaltimas yra tarptautinio pobiidZio (konvencinis).
uz neteiseU}; disponavim~ stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis medZiagomis bei nuodingosiomis cheminemis medziagomis ar jq pirmtakais cheminio ginklo gamybai.
3. BK 267 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuota baudZiamoji atsakomybe uz du atskirus nusikaltimus. Straipsnio 1 dalyje nustatyta
atsakomybe uz neteiset~ disponavim~ stipriai veikianCiomis ar nuodingosiomis medziagomis, o straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybe liZ
disponavim~ nuodingosiomis cheminemis medziagomis, naudojamomis kaip cheminis ginklas, cheminemis medziagomis ar jq pirmtakais
cheminio ginklo gamybai ar kitiems draudziamiems tikslams.
346
267 straipsnis
4. Komentuojamo nusikaltimo, numatyto BK 267 straipsnio 1 dalyje, o b j e k t as- visuomenes sveikata, kuriai pavojus kyla pazeidziant
teises aktais nustatytt stipriai veikiancitt ar nuoding\l.itt medZiam apyvartos tvark~.
5. Komentuojamo nusikaltimo d a l y k as yra stipriai veikiancios
ir nuodingosios medZiagos, kurios nera narkotines ar psichotropines
medZiagos.
6. S t i p r i a i v e i k i an c i o m i s medZiagomis laikomos medziagos, kurios turi pavojing~ poveiki zmogaus sveikatai ar gyvybei, kai
vartojamos didelemis dozemis ir esant medicininitt kontraindikacijttjas
vartoti. Tokios medziagos gali sukelti priklausomyb~ nuo jtL daryti stimuliuojamliji ar slopinamliji poveiki centrinei nefVl! sistemai, sukelti
haliucinacijas, judejimo, m~stymo, elgesio, suvokimo, nuotaikos sutrikimtt ar kittt panasitt zalingtt padarinitt.
Stipriai veikianCiomis gali bllti pripazistamos tik tokios medZiagos,
kurios atitinka du kriterijus:
1) medicinini, - gali sukelti zymi~ zalll_ zmogaus sveikatai;
2) juridini, kuriam budingi du pozymiai:
a) tokios medziagos turi bllti oficialiai nepripazintos narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis ir nebllti itrauktos i
pirmliji narkotinitt medziagtt s~rasl!;
b) sios medZiagos turi bllti itrauktos i Jungtinitt Tauttt Organizacijos 1988 m. gruodzio 19 d. konvencijos ,Del kovos su
neteiseta narkotinitt priemonitt ir psichotropinitt medZiagtt
apyvarta" (Valstybes zinios, 1998, Nr. 38-1004), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1998 m. kovo 12 d. (Valstybes
zinios, 1998, Nr. 38-996; Nr. 93), pirmliji stipriai veikiancitt medZiagtt sqrasll_ bei i I ir II lenteles.
IS sitt medziam placiausiai zinomos ir daugiausiai medicinos praktikoje vartojamos: seduksenas, relaniumas, klofelinas, efedrinas, dimedrolis, chloroformas, medicininis eteris ir kt.
7. N u o d i n g o s i o m i s m e d z i ago m i s laikomos medziagos,
kurios veikdamos gyvus organizmus daro toksini (nuodijamliji) poveiki
ar gali sukelti zmogaus mirti. Taigi nuodingosiomis medziagomis laikomos labai toksiskos, toksiskos, kancerogenines, mutagenines, toksiskos reprodukcijai chemines medziagos ir (ar) preparatai.
Medziagos nuodingosiomis gali buti pripazistamos, jei atitinka du
kriterijus:
l) medicinini,- jei vartojamos net ir nedideliais kiekiais gali sukelti zmogaus mirti ar sunkitt padarinitt sveikatai;
347
267 straipsnis
2) juridini, - jei sios medziagos nepriskiriamos ir oficialiai nepripazistamos narkotinemis ar psichotropinemis, be to, yra itrauktos
i Jungtiniq Tautq Organizacijos 1988 m. konvencijos ,Del kovos
su neteiseta narkotiniq priemoniq ir psichotropiniq medziagq .
apyvarta" antntit nuodingqjq medZiagq S~tras~t bei l I ir Illenteles.
IS siq medziagq placiausiai zinomos ir labiausiai paplitusios: kalio
cianidas, strichninas, fenolis, gyvaciq nuodai, metilo spiritas, geltonasis
fosforas ir kt.
8. Sie s~trasai nera baigtiniai, todel visais atvejais, kai kyla klausimas, ar tam tikras medziagas galima pripazinti stipriai veikianciomis
ar nuodingosiomis (jei jos nera itrauktos i s~trasus ), teismas turi skirti
ekspertiz<;: ar gauti specialisto isvad~t.
9. Atsiivelgiant i tai, kad tiek stipriai veikianCios, tiek nuodingosios
medziagos pagal savo poveiki, sukeliamus padarinius, pavojingum~t
zmoniq gyvybei ir sveikatai nera vienodos (vienos yra labai pavojingos,
kitos kelia mazesni pavojll), jos klasifikuojamos pagal jq zaling~t poveiki zmogaus sveikatai. Nuoding~tsias medziagas pagal jq toksiskum~t
klasifikuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m.
gruodZio 30 d. isakymu Nr. V-97 5 ,Del Nuodingqjq medziagq pagal jq
toksiskum~t s~traso patvirtinimo" yra patvirtintas Nuodingqjq medziagq '
pagal jq toksiskum~t S~trasas (Valstybes zinios, 2005, Nr. 3-47; 2009, Nr.
17-670).
Pagal si s~tras~t skiriamos toksiskos, labai toksiskos medziagos, I ir
II kategorijq kancerogenai, II kategorijos mutagenai, I ir II kategorijq
toksiskos reprodukcijai medziagos.
11. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje itvirtinta nusikalstama veika gali biiti padaroma alternatyviais, paprastai aktyviais veiksmais:
1) gaminant stipriai veikianCias ar nuoding~tsias medziagas; 2) igyjant
stipriai veikianciq ar nuodingqjq medZiagq; 3) laikant stipriai veikiancias ar nuoding~tsias medziagas; 4) gabenant stipriai veikiancias ar
nuoding~tsias medziagas; 5) realizuojant stipriai veikianCias ar nuodingctsias medziagas. Nusikaltimo o b j e k t y vi a j a i pus e i igyvendinti pakanka, kad biitq atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio 1 dalies
dispozicijoje numatytq veiksmq.
Kiekviena is siq alternatyviq veikq atitinka is esmes savarankisklt
nusikaltimo sudeti, taigi komentuojamo straipsnio dispozicijct sudaro
nurodytq nusikalstamq veikq sudeCiq visuma ir bet kurios is jq padarymas gali biiti (esant visiems sudeties pozymiams) pakankamas pa-
348
267 straipsnis
grindas kaltininkll_ bausti pagal BK 267 straipsni. Todel teismas, pripazindamas asmeni kaltu ir nuteisdamas ji uz kurios nors vienos ar keliq
siame straipsnyje nurodytq veikq padarym~ byloje privalo nustatyti
kiekvienos veikos padarymo faktll_ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai
posedyje isnagrinetais irodymais, ne vienos is siq altematyviq veikq
(sudeties po2ymiq visumos) irodinejimui bei pagrindimui nekeldamas
skirtingq (mazesniq ar didesniq) reikalavimq. Vadinasi, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudeties po2ymis turi buti irodytas, pagristas ifodymq, neginCijamai patvirtinanciq kaltinamojo kalt~
padarius tll_ konkreCill_ nusikalstamll_ veik~ visuma, o ne preziumuojamas (,isvedamas") is kitq siame straipsnyje nurodytq ir neginCijamai
irodytq veikq (pavyzdziui, tai, kad asmuo realizavo stipriai veikianCias
ar nuodingll_sias medziagas, savaime, nesant byloje irodyta konkreciais
irodymais, nereiskia, kad asmuo jas igijo). Tai itin aktualu tais atvejais,
kai komentuojamame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padaromos bendrininkaujant.
atliekami pazeidziant nustatytll_ tvark~ kurill. nustato atitinkami teises
aktai. Komentuojamo straipsnio 1 dalies dispozicija yra b 1an k e t i n e, todel kiekvienu atveju inkriminuojant komentuojamll_ straipsni turi
buti nurodomos konkrecios atitinkamo teises akto, kurio nuostatq pazeidimas lemia baudziamosios atsakomybes taikym~ normos.
Stipriai veikianciq ar nuodingqjq med:liagq gaminimo, igijimo,
laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarkll_ reglamentuoja Nuodingqjq
medziagq kontroles istatymas (Valstybes zinios, 2001, Nr. 64-2330; 2004,
Nr. 163-5947), Cheminiq medziagq ir preparatq istatymas (Valstybes zinios, Nr. 2008, Nr. 76-3000), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2002 m. birzelio 26 d. isakymu Nr. 302 ,Del Leidimq isigyti,
parduoti ar kitaip perleisti nuodingll_sias medziagas isdavimo taisykliq
patvirtinimo" patvirtintos Leidimq isigyti, parduoti ar kitaip perleisti
nuodingll_sias medziagas isdavimo taisykles (Valstybes zinios, 2002, Nr.
70-2932, Nr. 116-5227), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m.
vasario 4 d. isakymu Nr. D 1-47 ,Del Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2008 m. liepos 2 d. isakymo Nr. Dl-360 ,Del Cheminiq medziagq ir preparatq apskaitos tvarkos apraso patvirtinimo" pakeitimo"
patvirtintas Cheminiq medziagq ir preparatq apskaitos tvarkos aprasas
(Valstybes zinios, 2009, Nr. 17-672), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 30 d. isakymu Nr. Dl-154 ,Del Pavojingq cheminiq medziagq ir preparatq eksporto ir importo tvarkos patvirtinimo"
patvirtinta Pavojingq cheminiq medziagq ir preparatq eksporto ir im349
267 straipsnis
porto tvarka (Valstybes zinios, 2004, Nr. 52-1750; 2005, Nr. 135-4871), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2000 m. gruodZio 19 d. isakymu Nr. 5321742 ,Del
Pavojingq cheminiq medZiagq ir preparatq klasifikavimo ir zenklinimo .
tvarkos" patvirtinta Pavojingq cheminiq medZiagq ir preparatq klasifikavimo ir zenklinimo tvarka (Valstybes zinios, 2001, Nr. 16-509; 2003, Nr.
81(1)-3703; 2005, Nr. 115-4196, Nr. 141-5095; 2007, Nr. 22-849; 2008, Nr. 662517, Nr. 81) ir kiti teises aktai, reglamentuojantys disponavimo stipriai
veikianCiomis ar nuodingosiomis medziagomis tvark!l.. Bet kurio is siq

teises aktq, reglamentuojanCiq stipriai veikianCiq ar nuodingqjq medziagq gaminimo, igijimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarlab
nuostatq pazeidimas uztraukia baudziam<ij~ atsakomybtt pagal komentuojamo straipsnio l dali.
13. Remiantis siais teises aktais, disponavimas stipriai veikianCiomis ar nuodingosiomis medziagomis Lietuvos Respublikoje nera apskritai uzdraustas. Si veikla, kai fiziniai ar juridiniai asmenys j~ vykdo
laikydamiesi teises aktq nuostatq, yra teiseta.
Remiantis Nuodingqjq medziagq kontroles istatymu bei Cheminiq
medZiagq ir preparatq istatymu, bet koks disponavimas stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis medziagomis laikomas teisetu, jei subjektas,
besiverciantis tokia veikla, turi specialq atitinkamos disponavimo riisies leidimlt, kuri isduoda Sveikatos apsaugos ministerija.
L e i d i m a s - tai Valstybines visuomenes sveikatos prieziiiros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus patvirtintas
rastiskas sutikimas, suteikiantis teistt igyti, parduoti ar kitaip perleisti
nuoding~sias medziagas.
Atkreiptinas demesys, kad verstis nuodingqjq medZiagq mazmenine prekyba Lietuvos Respublikoje yra apskritai draudziama.
14. Stipriai veikianCiq ar nuodingqjq medziagq gamin i m u laikomi veiksmai, kuriais is bet kokiq medziagq, zaliavq, augalq, vaistq
siekiama gauti tinkamq naudoti stipriai veikianciq ar nuodingqjq medZiagq. Veikai kvalifikuoti siuo atveju nera svarbu, koks siq medziagq
kiekis buvo gaminamas - skirtas panaudoti vienam ar keliems kartams,
taip pat nera svarbu, ar siq medziagq gaminimas buvo vienkartinis, ar
gamyba serijine, ar gaminta namq s~lygomis, ar pramoniniu biidu, ir
pan. Veikai kvalifikuoti taip pat reiksmes neturi ir tai, kokio pavidalo
stipriai veikianCios ar nuodingosios medZiagos gaminamos - jos gali
biiti kieto, skysto, milteliq pavidalo ir pan. Neturi itakos veikai kvalifikuoti ir pagamintq stipriai veikianCiq ar nuodingqjq medziagq koncentracija, jq aktyvumas.
350
267 straipsnis
15. Stipriai veikianciq ar nuoding\!iq medziagq i g ij i m u laikomi

ivairiis veiksmai, del kuriq asmuo paieisdamas teises aktais nustatyut
tvarkq_ gauna stipriai veikianciq ar nuoding\!iq medziagq. Taigi igijimu
laikomas siq medziagq pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio
uZ atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanq ar uz skol!l:,
mainais i kitas prekes ar daiktus, rastl! pasisavinimas, surinkimas is biciq
ar gyvaciq ir pan., kai sie veiksmai atliekami pazeidziant teises aktais
nustatyut stipriai veikianCiq ar nuodingl!iq medZiagq igijimo tvarkq_.
Igijimas apima ir tarpininko, kuris galetl! igyti stipriai veikianCiq ar
nuodingl!iq medziam paiesk!l:, derybas del minetl! medZiagq igijimo
pazeidZiant teises aktais nustatyutjq igijimo tvarkq_.
Kai stipriai veikiancios ar nuodingosios medZiagos igyjamos jas pavagiant, plesimo, turto prievartavimo, sukCiavimo ar turto pasisavinimo biidu, kaltininko veika turi biiti kvalifikuojama kaip komentuojamo
straipsnio l dalies ir atitinkamai vagystes (BK 178 straipsnis), plesimo
(BK 180 straipsnis), turto prievartavimo (BK 181 straipsnis), sukciavimo
(BK 182 straipsnis), turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) sutaptis.
16. Stipriai veikianCiq ar nuoding\!iq medZiagq l a i k y m u pripazistami bet kokie tyciniai veiksmai, susij~ su faktiniu siq medziagq
buvimu kaltininko zinioje pazeidziant teises aktais nustatyut jq laikymo tvarkq_. Taigi laikymas gali biiti stipriai veikianciq ar nuoding\!iq
medziagq buvimas patalpose, slaptavietese, kaltininko turejimas jq su
savimi, jei tai nesusij~ su jq gabenimu, ir kt. IS to isplaukia, kad stipriai veikianciq ar nuoding\!il! medziagq buvimo vieta reiksmes neturi,
svarbu, kad jos biitl! kaltininko zinioje. Patalpomis pripaiistamos tiek
negyvenamosios (pavyzdziui, tamybines ir pan.), tiek gyvenamosios
patalpos, garazai, sandeliai ir pan.
Baudziamoji atsakomybe uz stipriai veikianciq ar nuodingl!iq medziagq laikymq_ pazeidziant teises aktais nustatyut tvarkq_ kyla nepriklausomai nuo jq laikymo trukmes.
17. Stipriai veikianciq ar nuoding\!iq medziagq gab en i m u laikomas siq medziagq pervezimas is vienos vietos i kitq_ pazeidZiant teises akut nustatytq_ tvarkq_ bet kokia transporto riisimi, bet kokiu biidu,
taip pat nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemones vietoje
sios medziagos yra sudetos, pasleptos ar ne, ir pan. Taigi gabenama
gali biiti krovininiu, keleiviniu, antzeminiu, pozeminiu, vandens, oro
transportu. Gabenimu taip pat laikytinas stipriai veikianciq ar nuoding\!iq medziagq pemesimas panaudojant gyviinus, portfelyje, lagamine
ar kituose daiktuose, kaltininko drabuziuose ar tiesiogiai ant kaltininko
kiino ar jo organizme, pazeidZiant teises aktais nustatytq_ tvarkq_. Stipriai
351
. ;ioji dalis, XXXVII skyrius

Specia
y'"'eikianciq ar nuodingl!iq _me_dzia~ gabe?i~o_pa~eidzia~t teises aktais

r#ustatyt'l tvarkq_ biidas vetkat kvahfikuott retksmes netun.
Komentuojamo straipsnio prasme gabenimas apima ir siq lll<;U.L!ilJ,![U
~iuntim~ t. y. veiksmus, kai jq gabenimas is vi enos vietos i kit'l
.'
Jlziant nustatytq_ tvark~t vykdomas nedalyvaujant tas medziagas siun...
&ianciam asmeniui.
Tais atvejais, kai stipriai veikiancios ar nuodingosios medZiagos ga. .

~enamos per valstybes sien~ kontrabandos sudetis komentuojamos vei.
y::os neapima ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji sutaptis
~agal BK 199 straipsnio 2 dali ir BK 267 straipsnio atitinkamq_ dali.
18. Stipriai veikianciq ar nuodingl!ill medZiagll rea 1i z a vim ,
l aikytinas sill medziagll atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam

#smeniui pazeidziant teises aktais nustatyt~t tvark~t. Realizavimas gal~
t)iiti sill medziagll pardavimas, dovanojimas, davimas kaip atlygio Ui'
~tliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas uz skol~ davima~
?kolon, mainais ir pan. Kitokiu platinimu taip pat pripazistami kalti~ '
(linko veiksmai, kuriais stipriai veikiancios ar nuodingosios medziagos,
(lepriklausan~ios nukentejusiajam, suleidziamos jq prasanciam asmefiui. Del tokill veiksmq kitas asmuo tampa siq medZiagq, kurios realifUOtos nesilaikant teises aktais nustatytos tvarkos, igijeju.
Kai kitam asmeniui per prievart~ t. y. pries jo vali~ suleidZiama stip
(iai veikianCiq ar nuodingl!iq medziagq injekcija, kaltininko veiksmai
j(Valifikuotini kaip neteiseto stipriai veikianCill ar nuodingl!ill medziagq
(Calizavimo ir atitinkamo sunkumo, atsizvelgiant i kilusius padarinius,
&veikatos sutrikdymo idealioji sutaptis pagal BK 267 straipsnio 1 dali ir .
tttitinkam~t BK XVIII skyriaus straipsni.
Realizavimu negali biiti laikomas stipriai veikianciq ar nuodingl!ill
1nedziagll palikimas matomoje vietoje, pavyzdziui, gatveje, viesajame
rransporte, ismetimas i pakel<( ir pan.
Stipriai veikianCiq ar nuodingl!ill medziagq realizavimu negali biiti ,
\aikomi tokie kaltininko veiksmai, kai jis noredamas atsikratyti siq me(i:liagq palieka jas kokioje nors vietoje, ismeta i siuksliq dez<( ir pan.,
fles tokiu atveju kaltininko tikslas yra ne sias medziagas realizuoti, o jll
)ltsikratyti. Motyvai, del kurill asmuo taip pasielgia, siuo atveju reikstnes neturi.
19. Tai, kq_ su igytomis stipriai veikianCiomis ar nuodingosiomis meJiiagomis darys jll igijejas, kaltininko veikai kvalifikuoti reiksmes neturi
~ jis gali tokias medziagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti, ismainyti
i kitas medZiagas ir pan. Taciau tuo atveju, kai kaltininkas realizuodajllas stipriai veikiancias ar nuoding~tsias medziagas zino, kad igijejas jas
352
267 straipsnis
panaudos kitoms nusikalstamoms veikoms daryti, tokie jo veiksmai sudaro nusikalstamq veikq sutapti ir turi biiti kvalifikuojami pagal BK 267
straipsnio 1 dali, BK 24 straipsnio 6 dali ir atsakomyb~ uz atitinkamlJc
nusikalstamlJc veikllc reglamentuojanti BK Specialiosios dalies straipsni.
20. Komentuojamo straipsnio I dalyje itvirtinta nusikaltimo sudetis
yra form ali o j i. Neteisetas stipriai veikianciq ar nuodingll.itt medziagq gaminimas, laikymas ar gabenimas laikomas baigtu nuo bet kurios
vi enos is isvardytq veikq atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar
kaltininkui savo sumanymlJc igyvendinti pavyko visiskai, ar tik is dalies.
Taigi veikai kvalifikuoti reiksmes neturi, ar kaltininkui pavyko iki galo
pagaminti, nugabenti ar nusiqsti i paskirties vietll stipriai veikiancias
ar nuodinglJcsias medZiagas - jo veika laikoma baigta ir kvalifikuojama
pagal BK 267 straipsnio I dali. lgijimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas ima realiai disponuoti stipriai veikianciomis ar
nuodingosiomis medziagomis. Jei asmuo, pavyzdziui, tik sumoka pinigus ir yra sulaikomas ar del kitq priezasCiq negauna siq medziaglb jo
veiksmai kvalifikuojami kaip pasikesinimas igyti stipriai veikianCiq ar
nuodingll.iq medziagq pagal BK 22 straipsnio 1 dali it BK 267 straipsnio l dali. Siq medziagq realizavimas laikomas baigtu nuo to momento,
kai kitas asmuo ima realiai disponuoti stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis medziagomis.
21. Sio nusikaltimo subjektyvioji puse pasireiskia ties i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai gamina, igyja,
laiko, gabena ar realizuoja stipriai veikianCias ar nuodinglJcsias medziagas, ir siekia tai daryti. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei
(ar) negali suvokti, kad disponuoja stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis medZiagomis, baudziamojon atsakomyben pagal komentuojamlJc
straipsnijis negali biiti traukiamas.
22. Tais atvejais, kai kaltininkas kartu disponuoja tiek stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis medZiagomis, tiek narkotinemis ar psichotropinemis medziagomis, arba sios medZiagos yra bendruose misiniuose, jo veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji BK 259 straipsnio ar
BK 260 straipsnio atitinkamose dalyse ir BK 267 straipsnio 1 dalyje
itvirtintq nusikalstamq veikq sutaptis.
23. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta baudziamoji atsakomybe uz neteisetll disponavimlJc nuodingosiomis cheminemis medziagomis ar jq pirmtakais, kai jis susij~s su cheminio ginklo apyvarta.
24. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo
o b j e k t as - visuomenes saugumas, kuriam pavojus kyla pazeidziant
353
teises aktais nustatytll_ nuodingtijq cheminiq medziagq ar jq pmntaki

disponavimo tvarkq, kai tai susij~ su cheminio ginklo apyvarta.
25. Komentuojamo nusikaltimo daly k as yra nuodingosios

mines medZiagos ir jq pirmtakai.
Sio nusikaltimo dalykas turi atitikti du kriterijus:
1) medicinini, - sios medziagos gali sukelti didel~ zalll_ zmog;ilut
sveikatai ar aplinkai;
2) juridini, - siq medziagq Sll_rasas turi biiti nustatytas "~-'''"lLu
aktu.
Tik abu siuos kriterijus atitinkancios medZiagos gali biiti
mos komentuojamo nusikaltimo dalyku. Medziagq priskirtinumui
nuodingtijq cheminiq medziagq ar jq pirmtakq nustatyti byloje turi
skiriama ekspertize ar gaunama specialisto isvada.
26. N u o d i n g o j i c h e m i n e m e d z i a g a - tai chemine

dziaga, kuri savo poveikiu gali sukelti mirti, ligll_ arba kitaip l'"''-"ll~
Zrnoniq ar gyviinq sveikatai. Prie siq medZiagq priskiriamos visos
poveiki sukeliancios chemines medZiagos, nepaisant jq kilmes, mnnv1nna,.
metodq ir to, ar jos gaminamos, ar susidaro saudmenyse ar kur kitur.
27. Chemin e me d z i a g a -tai natiiralus arba gamybos prccet~tll

gautas cheminis elementas arba cheminiq elementq junginys, to. 1\.au...~11
priedus, reikalingus gaminio stabilumui islaikyti, ir priemaisas, "n''""'"'""
danCias gaminant, isskyrus tirpiklius, kurie gali biiti atskirti nedarant
poveikio medziagos stabilumui ir nepakeiciant jos sudeties.

28. P i r m takas - cheminis reagentas, kuris kokiu nors biidu nau
dojamas kurioje nors nuodingosios chemines medZiagos gamybos sta
dijoje.
29. Chemin is gin k las - tai:

l) nuodingosios chemines medZiagos ir jq pirmtakai, isskyrus
atvejus, kai jie naudojami Cheminio ginklo uZdraudimo istaty
mo nedraudZiamiems tikslams, jeigu jq riisys ir kiekiai atitinka
tuos tikslus;
2) saudmenys ir itaisai, kuriuos panaudojus issiskirtq nuodingosios
~
chemines medziagos;
3) irengimai, skirti tiesiogiai panaudoti saudmenis ir itaisus, ku- .:
riuos panaudojus issiskirtq nuodingosios chemines medziagos.
30. Chemines medziagos ir preparatai yra klasifikuojami atsizvelgiant i tai, kad jq poveikis, sukeliami padariniai, pavojingumas zmoniq
gyvybei ir sveikatai, aplinkai nera vienodi - vieni yra labai pavojingi,
kiti kelia mazesni pavojq. Cheminiq medziagq ir preparatq klasifikavi354
267 straipsnis
mas - tai cheminiq medZiagq ir preparattt priskyrimas vienai ar daugiau

pavojingumo kategorijq pagal jq savybes, taip pat priskyrimas cheminei medziagai ir preparatui pavojingumo simbolitt, nuorodq ir rizikos
frazes ar frazitt, kuriomis apibiidinamas chemines medziagos ar preparato keliamas pavojus. Nuoding~tsias chemines medziagas ir preparatus
klasifikuoja ir i s~trasus iraso Okio ministerija.
31. MedZiagtt, pripaZistamq nuodingosiomis cheminemis medZiagomis ir jqpirmtakais, s~trasai patvirtinti Lietuvos Respublikos iikio ministro
1999 m. kovo 18 d. isakymu Nr. 107 ,,Del Lietuvos Respublikos cheminio ginklo tiZdraudimo istatymo nuostattt igyvendinimo" (Va1stybes zinios,
1999, Nr. 27-772; 2000, Nr. 6-167; 2001, Nr. 63-2298; 2003, Nr. 70-3200).
l pirmosios grupes s~tras~t itrauktos nuodingosios chemines medZiagos, kurios buvo sukurtos, pagamintos, sukauptos ar panaudotos kaip
cheminis ginklas, ir pirmtakai cheminiam ginklui gaminti, kurie yra
naudojami mazais kiekiais arba visai nenaudojami tikslams, kuriq nedraudzia Cheminio ginklo uzdraudimo istatymas.
l antrosios grupes sqras~t itrauktos nuodingosios chemines medziagos, kurios gali biiti panaudojamos kaip cheminis ginklas arba kaip
pirmtakas cheminiam ginklui gaminti, gaminamos nedideliais kiekiais
tikslams, kuriq nedraudZia Cheminio ginklo uzdraudimo istatymas.
l treCiosios grupes s~tras~t itrauktos nuodingosios chemines medZiagos, kurios gali biiti panaudojamos kaip cheminis ginklas arba kaip
pirmtakas cheminiam ginklui gaminti, gaminamos dideliais kiekiais
tikslams, kuritt nedraudzia Cheminio ginklo uzdraudimo istatymas.
32. Pavojingq cheminiq medziagq klasifikavimo tvarka nustatyta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodZio 19 d. isakymu Nr. 532/742
,Del Pavojingq cheminitt medziagq ir preparattt klasifikavimo ir zenklinimo tvarkos" patvirtinta Pavojingq cheminitt medZiagq ir preparattt klasifikavimo ir zenklinimo tvarka (Va1stybes zinios, 2001, Nr. 16-509;
2003, Nr. 81(1)-3703; 2005, Nr. ll5-4196, Nr. 141-5095; 2007, Nr. 22-849;
2008, Nr. 66-2517, Nr. 81).
Chemines medZiagos pagal pavojingumo kategorij~t skirstomos i
labai toksiskas, toksiskas, 1, 2 arba 3 kategorijos kancerogenines, l, 2
arba 3 kategorijos mutagenines, 1, 2 arba 3 kategorijos toksiskas reprodukcijai, kenksmingas, ardancias (esdinanCias), dirginanCias,jautrinancias (sensibilizuojancias), pavojingas aplinkai su pavojingumo simboliu ,N", pavojingas ozono sluoksniui, pavojingas aplinkai.
Chemines medziagos taip pat gali biiti klasifikuojamos pagal fizikines chemines savybes, pagal pavojingum~t sveikatai ir poveiki aplinkai.
355
33. Koroentuojaroo straipsnio 2 dalyje itvirtinta nusikalstaroa

ka gali biiti padaroroa altematyviais, paprastai aktyviais veJtks:maiSl.
1) garoinant nuodingll_sias cheroines roedziagas ar jll
2) igyjant nuodingqjll cheroinill roedziagll ar jll pirmtakll; 3)
nuodingll_sias cheroines roedZiagas ar jll pirmtakus; 4) gabenant nu()lt.
dingll_sias cheroines roedziagas ar jll pirmtakus; 5) realizuojant
dingll_sias cheroines roedziagas ar jll pirmtakus. Nusikaltiroo o b j e k

t y v i a j a i p u s e i igyvendinti pakanka, kad biitll atliktas bet .~......."' vienas is sio straipsnio 2 dalies dispozicijoje nuroatytll veiksroll.
dziarooji atsakoroybe uz roinetus veiksrous kyla tada, kai jie awteK<:uru!
pazeidziant nustatytll_ tvarkll_. Tokill. tvarkll_ nustato atitinkaroi teises
tai. Koroentuojaroo straipsnio 2 dalies dispozicija yra b 1an k e tin
Todel kiekvienu atveju inkriroinuojant koroentuojaroll_ straipsni turi
nurodytos konkrecios atitinkaroo teises akto, kurio nuostatll pa,~et4Jtnla~
leroia baudziaroosios atsakoroybes taikyrolt, normos.
34. Nuoding\!.ill cheroinill roedZiagll ar jll pirmtak!l garoiniroo,
roo, laikyroo, gabeniroo ar realizaviroo, kai tai susij(( su cheroinio
apyvarta, tvarkveglaroentuoja Cheroinio ginklo uzdraudiroo istatyrnas .
(Valstybes zinios, 1998, Nr. 910-2480), Cheroinill roedziam ir preparatq
istatyroas (Valstybes zinios, Nr. 2008, Nr. 76-3000), Lietuvos Respublikos
iikio roinistro 1999 ro. kovo 18 d. isakyrou Nr. 107 ,Del Lietuvos Res- .
publikos cheroinio ginklo uzdraudiroo istatyroo nuostatll igyvendini~
roo" patvirtinta 1 grupes nuoding\!.ill cheroinill roedziagll ir jlli.Jnuu"'"''-'t.
igijiroo, pardaviroo ar perdaviroo, garoybos, perdirbiroo, vartojiroo, .
saugojiroo leidiroll isdaviroo tvarka bei 1, 2, 3 grupill nuoding\!.ill che-
roinill roedziagll bei jq pirmtak!l iveziroo i Lietuvos Respublikos teritorijll_ ir isveziroo is jos leidiroll isdaviroo tvarka (Valstybes zinios, 1999, Nr.
27 -772; 2000, Nr. 6-167; 2001, Nr. 63-2298; 2003, Nr. 70-3200) ir kiti Lietuvos Respublikos ir tarptautiniai teises aktai, reglaroentuojantys disponaviroo nuodingosiorois cheroinerois roedziagorois ar jll pirmtakais, kai
tai susij(( su cheroinio ginklo apyvarta, tvarkll_. Bet kurios is sill teises
aktll nuostah!, regla!nentuojanCill nuoding\!.ill cheroinill roedziagll ar jll
pirmtaklb kai tai susij(( su cheroinio ginklo apyvarta, garoiniroo, igijiroo, laikyroo, gabeniroo ar realizaviroo tvarklt, pazeidiroas uZtraukia
baudziaroltill. atsakoroyb(( pagal koroentuojaroo straipsnio 2 dali.
35. Reroiantis siais teises aktais, disponaviroas nuodingosiorois
cheroinerois roedziagorois ar jll pirmtakais, kai tai susij(( su cheroinio
ginklo apyvarta, Lietuvos Respublikoje nera apskritai uzdraustas. Si
veikla, kai fiziniai ar juridiniai asroenys jll_ vykdo laikydaroiesi teises
aktll nuostah!, yra teiseta.
356
267 straipsnis
Remiantis minetais teises aktais, bet koks disponavimas nuodingosiomis cheminemis medziagomis ar jq pirmtakais, kai tai susij~ su
cheminio ginkio apyvarta, Iaikomas teisetu, jei subjektas, besiverciantis
tokia veikia, turi speciaiq atitinkamos disponavimo riisies Ieidim% kuri
isduoda Vyriausybes igaiiota institucija.
36. Pagai Cheminio ginkio uzdraudimo istatym% Lietuvos RespubIikoje draudziama chemines medziagas ar jq pirmtakus naudoti siems
tiksiams:
I) kurti, gaminti, kitokiu budu igyti, kaupti, saugoti, gabenti chemini ginki% parduoti ar perduoti ji kitam asmeniui;
2) naudoti chemini ginki~
3) vykdyti pasiruosimus cheminiam ginkiui panaudoti;
4) padeti, skatinti ar raginti kitus uzsiimti veik1a, kurilt draudzia
Cheminio ginkio uzdraudimo istatymas;
5) naudoti kaip kariavimo priemon~ medziagas, skirtas masiniams
neramumams maisinti.
Cheminiq medziagq ar jq pirmtakq naudojimas bet kuriam is siq
tiksiq uZtraukia baudZiaml\ilt atsakomyb~ pagai komentuojamo straipsnio 2 dali.
37. Apie nuodingqjq cheminiq medziagq ar jq pirmtakq gamin im lt ir. sio straipsnio komentaro 14 punktq.
38. Apie nuodingqjq cheminiq medZiagq ar jq pirmtakq
ig ij i m lt
39. A pie nuodingqjq cheminiq medZiagq ar jq pirmtakqi a i k y m lt

40. Apie nuodingqjq cheminiq medziagq ar jq pirmtakq g a b e n i -
m lt ir. sio straipsnio komentaro 17 punktq.

41. Apie nuodingqjq cheminiq medziagq ar jq pirmtakq r e a 1 i z a vim lt ir. sio straipsnio komentaro 18 punktq.
42. Komentuojamame straipsnio 2 daiyje itvirtinta nusikaltimo sudetis yra form a I i o j i. Apie sio nusikaltimo baigtumo momentltplaCiau ir. sio straipsnio komentaro 20 punktq.
43. Apie komentuojamo straipsnio 2 daiyje itvirtinto nusikaitimo
sub j e k t y vi~ lt pus~ plaCiau ir. sio straipsnio komentaro 21 punktq.
44. Komentuojamq nusikaitimq sub j e k t u gaii bUti pakaitinamas, su1auk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
357
45. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas

gal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq, o kome:ntl.1ojlll.o,
mo straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 str~nps:nio
4 dali- prie apysunkitt nusikaltimQ (apie tai plaCiau ir. BK 11 .\rrl7rn" ..
nio komentarq).
46. Neteisetas stipriai veikianCitt ar nuodingll.itt medZiagtt gamini.
mas, igijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas baudZiamas viesai~
siais darbais arba bauda, arba laives apribojimu, arba arestu, arba laisl"
ves atemimu iki trejtt metQ; neteisetas nuodingll.itt cheminitt medziagt!,
kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, cheminitt medziagtt ar jq.
pirmtaktt cheminio ginklo gamybai ar kitiems Cheminio ginklo uzdrau.
dimo istatymo draudZiamiems tikslams gaminimas, igijimas,
gabenimas ar realizavimas - bauda, arba arestu, arba laisves atemi1nu
iki penkeritt metQ.
47. Kai kaltininkas kaip stipriai veikiancias, nuodingltsias, chemi'

nes medziagas ar cheminiQ medziagtt pirmtakus realizuoja bet kokias
kitas medziagas, jo veiksmai turi buti vertinami kaip sukciavimas, nes
kaltininkas suvokia, kad realizuoja ne straipsnio dispozicijoje nurody
tas medZiagas, todel SiUO atveju nera komentuojamame straipsnyje OU
matyttt nusikaltimtt dalyko. Tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami
pagal BK 182 straipsnio atitinkamll_ dali.
Tokiu atveju stipriai veikiancias, nuodingllsias, chemines medzia
gas ar cheminitt medZiagtt pirmtakus perkancio ar kitu bUdu gaunancio .
asmens veiksmai turi bUti vertinami kaip pasikesinimas igyti sias me
dZiagas pagal BK 22 straipsnio 2 dali ir BK 267 straipsnio atitinkamll
dali.
48. Tais atvejais, kai kaltininkas, turedamas vieningll tyCill isplatinti tam tikras stipriai veikiancias, nuodingll_sias, chemines medziagas ar
cheminil! medziagl! pirmtakus, jas isplatina per kelis kartus, jo veika
kvalifikuojama kaip pavienis t~stinis nusikaltimas.
358
267 1 straipsnis
267 1 straipsnis. Biologinio ginklo kiirimas ar neteisetas disponavimas juo

1. Tas, kas neteisetai kiire, gamino, igijo, Iaike, gabeno, pardave ar
kitaip perleido biologini ginkl~ arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus ar kitas biologines medziagas ar toksinus,
baudziamas bauda arba laisves atemimu iki septyneriq roetq.

2. Uz siaroe straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asrouo.
(Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. jstatymo Nr. X-272, jsigal. 2005 m. birielio 30 d.
1. Paga1 Bakterio1oginiq ir toksiniq gink1q kiirimo, gamybos ir saugojimo uidraudimo bei jq sunaikinimo konvencijos (Valstybes zinios,
1997, Nr. 59-1370), Lietuvos Respub1ikos Seimo ratifikuotos 1997 m.
balandzio 10 d. (Valstybes zinios, 1997, Nr. 59-1360), I straipsnio 1 punkt~
kiekviena valstybe sios konvencijos da1yve isipareigoja niekada ir jokiomis ap1inkybemis netobu1inti, negaminti, nekaupti ir kaip nors kitaip
neisigyti ir netureti mikrobiniq ar kitq bio1oginiq med:Ziagq ar toksinq,
nepaisant jq kilmes ar gamybos metodo, tokiq tipq ir tokiais kiekiais,
kurie nega1i biiti pateisinami profi1aktiniais, apsauginiais ar kitais taikingais tikslais, o pagal IV straipsnio nuostatas va1stybes sios konvencijos da1yves isipareigojo imtis visq reika1ingq priemoniq uzkirsti ke1i~
bio1oginiam ginklui kurti, gaminti, kaupti, isigyti ar 1aikyti. Taigi sis
nusika1timas yra tarptautinio pobiid:Zio (konvencinis ).
2. BK 267 1 straipsnyje reg1amentuojama baudziamoji atsakomybe uz neteiset~ kiirim~ ir disponavim~ biologiniu ginklu, jo gamybai
naudojamais mikroorganizmais, kitomis bio1oginemis med:Ziagomis ar
toksinais.
3. Nusika1timo t i e s i o g i n i s o b j e k t as - visuomenes saugumas, kuriam kyla pavojus del bio1oginio gink1o ar jo kiirimui skirtq
medziagq naudojimo. Pap i I do m u sio nusikaltimo o b j e k t u 1aikytina zmoniq gyvybe, sveikata, eko1ogine sistema.
4. Komentuojamo nusika1timo d a 1y k as yra biologinis ginklas ir
mikroorganizmai, kitos biologines medziagos ar toksinai, naudojami
biologinio ginklo gamybai.
5. B i o I o g i n i u g i n k 1u laikomas biologines, gamtines kilmes
ginklas, sukeliantis zmoniq, gyvuliq ir augalq epidemines Iigas.
359
SP'ciafioji d,.,.,, XXXVII ky<iu
267' <t<oip,J
~--~~--~------------------------------------~--~
6. M i k roo r g ani z m a i s laikomi maro, juodliges, choleros :1

raupq, geltonojo drugio, encefalomielito, demetosios siltines ir kitq in~ ;,
fekciniq ligq sukelejai.
l
i
7. Kit om is b i o 1o gin em is me d z i ago m is laikytinos ~

bet kokios organines kilmes medziagos, is kuriq gali biiti isaugintas, ~
pagamintas, sukurtas biologinis ginklas.
,;l
8. To k s i n a i s laikytinos nuodingos ( dazniausiai baltymines) bet :i
kuriq mikroorganizmq gyvybines veiklos medziagos, produktai.
J
9. Nusikalstama veika gali biiti padaroma altematyviais, paprastai ;j

aktyviais veiksmais: 1) kuriant biologini ginkl~ arba jo gamybai nau~ :l
dojamus mikroorganizmus, kitas biologines medziagas ar toksinus; J
2) gaminant biologini ginkl~ arba jo gamybai naudojamus mikroor~ J:1
ganizmus, kitas biologines medziagas ar toksinus; 3) igyjant biologi~ j
ni ginkl~ arba jo gamybai naudojamq mikroorganizmq, kitq biologi~ l
niq medziagq ar toksinq; 4) laikant biologini ginkl~ arba jo gamybai
naudojamus mikroorganizmus, kitas biologines medziagas ar toksinus; i
5) gabenant biologini ginkl!:l arba jo gamybai naudojamus mikroorga~
nizmus, kitas biologines medziagas ar toksinus; 6) parduodant biologini '
ginkl!:l arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus, kitas biologines
medziagas ar toksinus; 7) kitaip perleidziant biologini ginkl!:l arba jo
gamybai naudojamus mikroorganizmus, kitas biologines medZiagas
ar toksinus. Nusikaltimo o b j e k t y v i a j a i p u s e i igyvendinti pa~
kanka, kad biitq atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio dispozicijoje
numatytq veiksmq.
Kiekviena is siq altematyviq veikq atitinka is esmes savarankisk~
nusikaltimo sudeti, taigi komentuojamo straipsnio dispozicij~ sudaro
nurodytq nusikalstamq veikq sudeciq visuma ir bet kurios is jq pada~
rymas gali biiti (esant visiems sudeties pozymiams) pakankamas pa~
grindas kaltinink!:l bausti pagal BK 267' straipsni. Todel teismas, pripa~
zindamas asmeni kaltu ir nuteisdamas ji uz kurios nors vienos ar kelitt
siame straipsnyje nurodytq veikq padarym<b byloje privalo nustatyti
kiekvienos veikos padarymo fakt!:l ir apkaltinamajame nuosprendyje tai
posedyje isnagrinetais irodymais, ne vienos is siq altematyvitt veiktt
(sudeties pozymiq visumos) irodinejimui bei pagrindimui nekeldamas
skirtingq (mazesniq ar didesniq) reikalavimq. Vadinasi, kiekvienas in~
kriminuojamos nusikalstamos veikos sudeties pozymis turi biiti irodytas, pagristas irodymq, negincijamai patvirtinanciq kaltinamojo kalt~
padarius t!:l konkreCi!:l nusikalstam!:l veik<b visuma, o ne preziumuojamas (,isvedamas") is kitq siame straipsnyje nurodytq ir neginCijamai
360
267 1 straipsnis
irodytlt veik\l (pavyzdziui, tai, kad asmuo neteisetai gabeno biologini

ginklll, jo gamybai naudojamus mikroorganizmus, kitas biologines medziagas ar toksinus, savaime, nesant byloje irodyta konkreCiais irodymais, nereiskia, kad asmuo juos igijo). Tai itin aktualu tais atvejais, kai
komentuojamame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padaromos bendrininkaujant.
10. BaudZiamoji atsakomybe uz minetus veiksmus kyla tada, kai jie
atliekami neteisetai, t. y. pazeidziant nustat)'Ut tvark4 kuri~ nustato atitinkami teises aktai, todel komentuojamo straipsnio dispozicija yra b l ank e t i n e, t. y. kiekvienu atveju inkriminuojant komentuojam~ straipsni
turi biiti nurodytos konkreCios atitinkamo teises akto, kurio nuostattt pazeidimas lemia baudziamosios atsakomybes taikym4 normos.
Biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamtt mikroorganizmlb
kittt biologiniq medZiagq ar toksinq kiirimo, gaminimo, igijimo, laikymo, gabenimo, pardavimo ar kitokio perdavimo tvark~ reglamentuoja
Strateginitt prekiq kontroles istatymas (Valstybes zinios, 2004, Nr. 732532; 2006, Nr. 44-1586), Strateginiq prekiq eksporto, importo ir tranzito kontroles istatymas (Valstybes zinios, Nr. 2004, Nr. 73-2532), Lietuvos
Respublikos Vyriausybes 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 ,Del
Strateginiq prekiq eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo taisykliq ir Strateginiq prekitt kontroles vykdymo taisyklitt patvirtinimo" patvirtintos Strateginiq prekiq eksporto, importo, tranzito ir
tarpininkavimo licencijavimo taisykles bei Strateginiq prekiq kontroles
vykdymo taisykles (Valstybes zinios, 2004, Nr. 115-4305; 2006, Nr. 73-2785;
2008, Nr. 85-3373; 2009, Nr. 84-3513) ir kiti teises aktai. Bet kurio is sitt
teises akttt nuostallb reglamentuojanciq disponavimo biologiniu ginklu
ar jo gamybai naudojamais mikroorganizmais, kitomis biologinemis
medziagomis ar toksinais tvark4 pazeidimas uZtraukia baudziamlij~
atsakomyb~ pagal komentuojama._ straipsni.
11. Remiantis minetu Strateginiq prekiq kontroles istatymu, disponavimas biologinio ginklo gamybai naudojamais mikroorganizmais, kitomis biologinemis medziagomis ar toksinais laikomas teisetu, jei subjektas, besiverciantis tokia veikla, turi atitinkamos disponavimo riisies
licencijll, kuri~ isduoda Okio ministerija.
12. Biologinio ginklo ar jo gamybai naudojamq mikroorganizmlb
kitq biologinitt medziagtt ar toksinq k ii r i m u laikomi kaltininko
veiksmai, kuriais kuriamas naujas, iki tol nezinotas, nenaudotas biologinis ginklas, arba jam gaminti naudojami mikroorganizmai, kitos
biologines medziagos ar toksinai. Tokio ginklo ar jam gaminti naudojamq dispozicijoje nurodyttt medziagtt kilrimu laikytinas ir jq gamybos
361
267 1 straipsnis
instrukcijq ar techno1ogijq kiirimas. Taigi siam poZym.iui konstatuoti

svarbu, kad bUtq kuriamas toks bio1oginis ginklas arba jo gaminimui
naudojami mikroorganizmai, kitos bio1ogines medziagos ar toksinai,
kurie, kaltininko nuomone, iki to laiko nebuvo zinomi ir naudojami,
ar kuriamos tokiq naujq gink1q ar medziagq gamybos techno1ogijos ar
instrukcijos.
13. Biologinio gink1o arba jo gamybai naudojamq mikroorganizmq,
kitq bio1oginiq medziagq ar toksinq g amy b o s t e c h n o 1o g i j o m i s 1aikoma procesq, reikalingq sioms medziagoms gaminti, visuma.
14. Bio1oginio ginklo arba jo gamybai naudojamq mikroorganizmq,
kitq biologiniq medziagq ar toksin11 gamy b o s in s t r u k c i j om i s
1aikytini rasytiniai, zodiniai, vaizdo, e1ektronines formos nurodymai,
patarimai, aprasymai, kuriuose nurodoma, kaip, is kokiq zaliavq, medziagq, kokiu budu galima pagaminti straipsnio dispozicijoje nurodytas
medziagas.
15. Bio1oginio gink1o arba jo gamybai naudojamq mikroorganizmq, kitq bio1oginiq medZiagq ar toksinq g amy b o s t e c h n o 1o g i j q a r i n s t r u k c i j q k ii r i m u pripazistami veiksmai, kuriais
parengiamos, sudaromos, sukuriamos ir pan. tokiq medziagq gamybos
techno1ogijos ir jos tam tikra forma uzrasomos, kad su jomis galetq
susipazinti - perskaityti, pamatyti - kiti asmenys (pavyzdZiui, atspausdinamos, ufrasomos ranka, irasomos i kompiuterin~ ar vaizdo laikmen~ ir pan.). Taigi technologija ar instrukcija gali biiti tiek rasytine, tiek
vaizdine.
16. Biologinio gink1o arba jo gamybai naudojamq mikroorganizmq, kitq biologiniq medziagq ar toksinq g a m i n i m u laikomi veiksmai, kuriais is bet kokiq medziagq, za1iavq, augalq, gyvq organizmq
siekiama gauti tinkam~ naudoti bio1ogini gink1~ ar bio1oginio gink1o
gaminimui tinkamus mikroorganizmus, kitas bio1ogines medziagas
ar toksinus. Veikai kva1ifikuoti siuo atveju nera svarbu, koks siq medziagq kiekis yra gaminamas - skirtas vienam ar keliems bio1oginiams
ginklams pagaminti, taip pat nera svarbu, ar buvo vienkartinis siq medziagq gaminimas, ar serijine gamyba, ar gaminta namq s~lygomis, ar
pramoniniu biidu ir pan. Veikai kvalifikuoti taip pat reiksmes neturi ir
pagaminto bio1oginio ginklo ar jo gamybai naudojamq mikroorganizmq, kitq biologiniq medziagq ar toksinq koncentracija, jq aktyvumas.
17. Bio1oginio ginklo arba jo gamybai naudojamq mikroorganizmq,
kitq biologiniq medZiagq ar toksinq i g i j i m u 1aikomi ivairiis veiksmai, kuriais asmuo, pazeisdamas teises aktais nustatyt~ tvark<t, gauna
362
267 1 straipsnis
biologini ginkl~t ar jo gamybai naudojamq mikroorganizmtb kitq biologiniq medZiagq ar toksinq. Taigi igijimu 1aikomas siq medZiagq pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip at1ygio uz atliktus darbus ar suteiktas
paslaugas, gavimas dovanq ar uz skol~t, mainai i kitas prekes ar daiktus,
rastq pasisavinimas ir pan., kai sie veiksmai atliekami pazeidziant teises aktais nustatyt~t bio1oginio gink1o ar jam gaminti naudojamq mikroorganizmtb kitq bio1oginiq medziagq ar toksinq igijimo tvark~t.
lgijimas apima ir tarpininko, kuris ga1etq igyti biologini ginkl~t arba
jam gaminti naudojamq mikroorganizmtb kitq bio1oginiq medziagq ar
toksintb paiesk~t, derybas del minetq medZiagq igijimo pazeidZiant teises aktais nustaiytltjq igijimo tvark~t.
Kai biologinis ginklas arba jo gamybai naudojami mikroorganizmai,
kitos biologines medziagos ar toksinai igyjami juos pavagiant, plesimo,
turto prievartavimo, sukciavimo ar turto pasisavinimo budu, kaltininko
veika turi bUti kva1ifikuojama kaip komentuojamo straipsnio ir atitinkamai vagystes (BK 178 straipsnis), p1esimo (BK 180 straipsnis), turto
prievartavimo (BK 181 straipsnis), sukciavimo (BK 182 straipsnis),
turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) sutaptis.
18. Biologinio ginklo arba jam gaminti naudojamq mikroorganizmq, kitq biologiniq medziagq ar toksinq 1a i k y m u pripaZistamos
bet kokios tycines veikos, susijusios su faktiniu siq medZiagq buvimu
kaltininko zinioje pazeidZiant teises aktais nustatyt~tjq1aikymo tvark~t.
Taigi laikymas gali buti biologinio ginklo arba jam gaminti naudojamq
mikroorganizmtb kitq biologiniq medziagq ar toksinq buvimas patalpose, s1aptavietese, kaltininko turejimas jq su savimi, jei tai nesusij~
su jq gabenimu, ir kt. IS to isp1aukia, kad siq medziagq buvimo vieta
neturi reiksmes, svarbu, kad jos butq kaltininko zinioje. Patalpomis pripazistamos tiek negyvenamosios (pavyzdziui, tamybines ir pan.), tiek
gyvenamosios patalpos, garazai, sandeliai ir pan.
BaudZiamoji atsakomybe uz biologinio gink1o arba jo gamybai naudojamq mikroorganizmtb kitq biologiniq medziagq ar toksinqlaikym~t
pazeidziant teises aktais nustatyt~t tvark~t ky1a nepriklausomai nuo jq
laikymo trukmes.
19. Biologinio ginklo arba jam gaminti naudojamq mikroorganizmtb kitq biologiniq medziagq ar toksinq g a b e n i m u laikomas siq
medziagq pervezimas is vienos vietos i kit~t pazeidziant teises aktq
nustatyt~t tvark~t bet kokia transporto rusimi, bet kokiu bUdu, taip pat
nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemones vietoje sios medziagos yra sudetos, pasleptos ar ne ir pan. Taigi gabenama gali bUti
krovininiu, keleiviniu, antzeminiu, pozeminiu, vandens, oro transportu.
363
267' straipsnis
Gabenimu taip pat laikytinas biologinio ginklo arba jam gaminti naudojamq mikroorganizmq, kitq biologiniq medziagq ar toksinq pemesimas
panaudojant gyviinus, portfelyje, lagamine ar kituose daiktuose, kaltininko drabuziuose arba tiesiogiai ant kaltininko kiino ar jo organizme
pazeidziant teises aktais nustatyUt tvark~. Siq medZiagq gabenimo bUdas pazeidziant teises aktais nustaty~ tvark~ veikai kvalifikuoti reiksmes neturi.
Komentuojamo straipsnio prasme gabenimas apima ir siq medziagq
siuntimll_, t. y. veiksmus, kai jq gabenimas is vienos vietos i ki~ pazeidziant nustatyUt tvark~ vykdomas nedalyvaujant tas medziagas siunCianCiam asmeniui.
Tais atvejais, kai biologinis ginklas arba jam gaminti naudojami mikroorganizmai, kitos biologines medziagos ar toksinai gabenami per
valstybes sienll_, kontrabandos sudetis komentuojamos veikos neapima
ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji sutaptis pagal BK
199 straipsnio 2 dali ir BK 267 1 straipsni.
20. Biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamq mikroorganizmq, kitq biologiniq medziagq ar toksinq p a r d a v i m u laikytinas siq
medZiagq pazeidziant teises aktais nustatyt~ tvark~ perdavimas kitam
asmeniui liZ pinigini atlyginim~. Jei biologini ginkl~ arba jam gaminti naudojamq mikroorganizmq, kitq biologiniq medziagq ar toksinq is
kaltininko igyjantis asmuo uz juos atsiskaito kitais bUdais, pavyzdziui,
daiktais, perduodamas kitas medZiagas, ginklus ir pan., tokie kaltininko
veiksmai negali biiti laikomi siq medZiagq pardavimu.
21. Kit o k i u biologinio ginklo arba jam gaminti naudojamq mikroorganizmq, kitq biologiniq medziagq ar toksinq p e r I e i d i m u laikytinas siq medZiagq atlygintinis ar neatlygintinis, isskyrus pardavimll_,
perdavimas kitam asmeniui pazeidziant teises aktais nustatyt~ tvark~.
Kitoks perleidimas gali biiti siq medziagq dovanojimas, davimas kaip
atlygio uz atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas uz skolll_,
davimas skolon, mainais, nuomojimas, davimas pasinaudoti, panauda
ir pan. Del tokiq veiksmq kitas asmuo tampa biologinio ginklo arba jo
gamybai naudojamq mikroorganizmq, kitq biologiniq medziagq ar toksinq, kurie kitaip perleidziami nesilaikant teises aktais nustatytos tvarkos, igijeju. Taigi veikai kvalifikuoti reiksmes neturi, kokio sandorio
pagrindu sios medZiagos kitaip perleidziamos kitam asmeniui.
22. Kaltininko veikai kvalifikuoti reiksmes neturi, k~ su igytu biologiniu ginklu arba jam gaminti naudojamais mikroorganizmais, kitomis biologinemis medziagomis ar toksinais darys jq igijejas, - jis gali
tokias medziagas parduoti, padovanoti, ismainyti i kitas medziagas,
364
267 1 straipsnis
is mikroorganizmq, kitl! biologiniq medziagq ar toksinq gaminti biologini ginkl~ ir pan. Taciau tuo atveju, kai kaltininkas, realizuodamas
biologini ginkl~ arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus, kitas
biologines medziagas ar toksinus, zino, kad igijejas juos panaudos kitoms nusikalstamoms veikoms daryti (pavyzdziui, gamins biologini
ginklll), tokie jo veiksmai sudaro nusikalstamq veikq sutapti- neteiset~
disponavim~ biologiniu ginklu arba jo gamybai naudojamais mikroorganizmais, kitomis biologinemis medziagomis ar toksinais ir padejim~
padaryti atitinkam~ nusikalstam~ veik~ pagal BK 267 1 straipsni, BK
24 straipsnio 6 dali ir atitinkam~ BK Specialiosios dalies straipsni.
23. Kai kaltininkas kaip biologini ginkl~ arba jam gaminti naudojamus mikroorganizmus, kitas biologines medZiagas ar toksinus parduoda ar kitaip perleidzia ne minetas medziagas, bet kokias nors kitas, jo
veiksmai turi biiti vertinami kaip sukciavimas, nes kaltininkas suvokia,
kad parduoda ar kitaip perleidzia ne straipsnio dispozicijoje nurodytas
medziagas, todel siuo atveju nera komentuojamame straipsnyje numatytl! nusikaltimq dalyko. Tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio atitinkam~ dali.
Tokiu atveju biologini ginkl~ arba jam gaminti naudojamus mikroorganizmus, kitas biologines medziagas ar toksinus perkancio ar kitu blidu
gaunancio asmens veiksmai turi biiti vertinami kaip pasikesinimas igyti
sias medziagas pagal BK 22 straipsnio 2 dali ir BK 267' straipsni.
24. Tais atvejais, kai kaltininkas, turedamas viening~ tyci~ parduoti ar kitaip perleisti tam tikr~ kieki biologinio ginklo arba jo gamybai
naudojamq mikroorganizmq, kitl! biologiniq medziagq ar toksinq, t~
padaro per kelis kartus, jo veika kvalifikuojama kaip pavienis t<tstinis
nusikaltimas.
25. Komentuojamo straipsnyje itvirtinta nusikaltimo sudetis yra
form a 1i o j i. Neteisetas biologinio ginklo arba jam gaminti naudojamq mikroorganizmq, kittt biologinitt medziagq ar toksinq kiirimas,
gaminimas, laikymas ar gabenimas laikomas baigtu nuo bet kurios vienos is isvardyttt veikq atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar
kaltininkui savo sumanym~ igyvendinti pavyko visiskai, ar tik is dalies.
Taigi veikai kvalifikuoti reiksmes neturi, ar kaltininkui pavyko iki galo
sukurti, pagaminti, nugabenti i paskirties viet~ biologini ginkl~ arba
jo gamybai naudojamus mikroorganizmus, kitas biologines medziagas ar toksinus - jo veika laikoma baigta ir kvalifikuojama pagal BK
267 1 straipsni. Igijimas laikomas baigtu nuo to mom ento, kai kaltininkas
ima realiai disponuoti biologiniu ginklu arba jo gamybai naudojamais
mikroorganizmais, kitomis biologinemis medziagomis ar toksinais. Jei
365
267 1 straipsnis
asmuo, pavyzdziui, tik sumoka pinigus ir yra sulaikomas ar del kitq

priezasciq negauna siq medziagl!, jo veiksmai kvalifikuojami kaip pasikesinimas igyti biologini ginkl<J: arba jam gaminti naudojamq mikroorganizml!, kitq biologiniq medziagq ar toksinq pagal BK 22 straipsnio
1 dali ir BK 267 1 straipsni. Siq medziagq rea1izavimas laikomas baigtu
nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti biologiniu gink1u arba jam gaminti naudojamais mikroorganizmais, kitomis biologinemis medZiagomis ar toksinais.
Bet kokie BK 267 1 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai yra
uz komentuojamo nusikaltimo sudeties ribq ir gali buti kitos nusikalstamos veikos pozymiu. Tokiais atvejais veika gali biiti kva1ifikuojama
kaip neteiseto disponavimo biologiniu ginklu arba jam gaminti naudojamais mikroorganizmais, kitomis biologinemis medziagomis ar toksinais (BK 267 1 straipsnis) ir atitinkamos nusikalstamos veikos, numatytos konkreciame BK Specialiosios dalies straipsnyje, sutaptis.
26. Sio nusikaltimo sub j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai kuria, gamina,
igyja, laiko, gabena, parduoda ar kitaip perleidzia biologini ginkl~t arba
jam gaminti naudojamus mikroorganizmus, kitas biologines medziagas
ar toksinus, ir siekia tai daryti.
Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei (ar) negali suvokti,
kad disponuoja biologiniu ginklu arba jam gaminti naudojamais mikroorganizmais, kitomis biologinemis medziagomis ar toksinais, baudziamojon atsakomyben pagal komentuojam~t straipsni jis negali buti
traukiamas.
27. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
28. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dali priskiriamas prie sunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio
komentarq).
29. Neteisetas biologinio ginklo arba jam gaminti naudojamq mikroorganizml!, kitq biologiniq medziagq ar toksinq kurimas, gaminimas, igijimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks perleidimas
baudziamas bauda arba laisves atemimu iki septyneriq metq.
366
268 straipsnis
268 straipsnis. Teiseto disponavimo narkotinemis, psichotropinemis, stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis mediiagomis taisykliq
paieidimas
1. Tas, kas paieide narkotiniq, psichotropiniq, stipriai veikianciq ar
nuodingqjq mediiagq gaminimo, laikymo, apskaitos, isdavimo, gabenimo ar siuntimo taisykles, jeigu del to tos mediiagos buvo pagrobtos
arba kitaip tapo nelegalios apyvartos dalyku,
baudiiamas teises dirbti tam tikr~ darb~ arba uisiimti tam tikra veikla atemimu arba bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq
metq.
2. Ui siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
3. Asmuo atsako pagal s! straipsn! tik tais atvejais, kai jame numatytos
veikos padarytos del neatsargumo.
uz nustatytQ teiseto narkotinilb psichotropinil!, stipriai veikianciQ ar
nuodingQjQ medziam disponavimo taisykliQ pazeidimq_.

kyla pazeidZiant teises aktais nustatytq_ narkotinilb psichotropinilb stipriai veikianciQ ar nuodingQjQ medziagQ teisetos apyvartos tvarkq_.
3. Komentuojamo nusikaltimo d a l y k a s yra narkotines, psichotropines, stipriai veikianCios ir nuodingosios medZiagos. Apie komentuojamo nusikaltimo dalykq_ plaCiau ir. BK 259 ir 267 straipsnil{ komentarq.
komentarq.
6. Apie narkotiniQ ir psichotropiniQ medZiagQ klasifikavimq_ ir. BK
8. Apie stipriai veikiancias medziagas ir. BK 267
9. Apie nuodingq_sias medziagas ir. BK 267 straipsnio
komentarq.
367
268 straipsnis
10. Apie stipriai veikianCiq ir nuodingl!.iq medziagq klasifikavim~

11. Komentuojamame straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali
buti padaroma veiksmais arba neveikimu, kuriais pazeidziama teises
aktais nustatyta teiseto disponavimo narkotinemis, psichotropinemis,
stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis medZiagomis tvarka.
Aktyviais veiksmais si nusikalstama veika padaroma tais atvejais,
kai asmuo atlieka veiksmus, kuriq atlikti su siomis medziagomis jis
neturi teises, pavyzdziui, vaistininkas parduoda asmeniui, neturinciam
reikiamo recepto, vaistus, kuriq sudetyje yra narkotiniq medziagq, arba
asmuo, turedamas licencij~ gabenti tokias medziagas tik Lietuvos Respublikoje, jas eksportuoja ar importuoja, ir pan. Neveikimu komentuojama veika padaroma tais atvejais, kai kaltininkas neatlieka veiksmll,
kuriuos pagal galiojanci~ tvark~ turi atlikti disponuodamas siomis medziagomis, pavyzdziui, neuztikrina tinkamos siq medziagq apsaugos,
neitraukia jq i apskai~ ir pan.
Taigi baudziamoji atsakomybe kyla tais atvejais, kai turedamas teis~ disponuoti narkotinemis, psichotropinemis, stipriai veikianciomis ar
nuodingosiomis medziagomis asmuo tai daro pazeisdamas teises aktais
nustaty~ tvark~. Komentuojamo straipsnio dispozicija yra b I an k e tine, todel kiekvienu atveju inkriminuojant komentuojam~ straipsni
turi buti nurodytos konkreCios atitinkamo teises akto, kurio nuosta!ll
pazeidimas lemia baudziamosios atsakomybes taikym!l, normos.
12. Kiekviena is dispozicijoje nurody!ll altematyviq veikq atitinka

is esmes savarankisk~ nusikaltimo sudeti, taigi komentuojamo straipsnio dispozicij~ sudaro nurody!ll nusikalstamq veikq sudeCiq visuma ir
bet kurios is jl.t padarymas gali biiti (esant visiems sudeties pozymiams)
pakankamas pagrindas kaltinink~ bausti pagal BK 268 straipsni. Todel
teismas, pripazindamas asmeni kaltu ir nuteisdamas ji uz kurios nors
vi enos ar kelil! siame straipsnyje nurody!ll veikl! padarym!l, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo fakt~ ir apkaltinamajame
nuosprendyje tai pagristi baudziamojo proceso istatymo tvarka gautais
ir teisiamajame posedyje isnagrinetais irodymais, ne vienos is sill alternatyviq veikq (sudeties pozymiq visumos) irodinejimui bei pagrindimui nekeldamas skirting!! (mazesniq ar didesnil!) reikalavimq. Vadinasi, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudeties pozymis
turi biiti irodytas, pagristas irodymq, neginCijamai patvirtinancil! kaltinamojo kalt~ padarius t~ konkreCi~ nusikalstam~ veik!l, visuma, o ne
preziumuojamas (,isvedamas") is ki!ll siame straipsnyje nurody!ll ir
negincijamai irodytl! veikq (pavyzdziui, tai, kad asmuo pazeide narkotinilb psichotropinil.b stipriai veikianCil! ar nuodingl!.iq medziagq siun368
268 straipsnis
timo taisykles, savaime, nesant byloje irodyta konkreCiais irodymais,

nereiskia, kad asmuo pazeide ir siq medziagq gaminimo taisykles ). Tai
itin aktualu tais atvejais, kai komentuojamame straipsnyje nurodytos
nusikalstamos veikos padaromos bendrininkaujant.
13. Narkotinill, psichotropinilb stipriai veikianciq ar nuodingttiq
medziagq gaminimo, laikymo, apskaitos, isdavimo, gabenimo ar siuntimo tvarklJ; reglamentuoja Narkotiniq ir psichotropiniq medziagq kontroles istatymas (Va1stybes zinios, 1998, Nr. 9-161; 2000, Nr. 61-1807; 2002,
Nr. 123-5536; 2006, Nr. 130-4888), Nuodingttiq med:liagq kontroles istatymas (Va1stybes zinios, 2001, Nr. 64-2330; 2004, Nr. 163-5947), Cheminiq
medziagq ir preparatq istatymas (Va1stybes zinios, Nr. 2008, Nr. 76-3000),
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. gruod:lio 28 d. nutarimu Nr.
1630 ,Del Licencijq gaminti, importuoti i Lietuvos Respublik!l, eksportuoti is Lietuvos Respublikos narkotines ir psichotropines medziagas,
uzsiimti jq didmenine ir mazmenine prekyba Lietuvos Respublikoje
isdavimo taisyklitt patvirtinimo" patvirtintos Licencijq gaminti, importuoti i Lietuvos Respublik!l, eksportuoti is Lietuvos Respublikos narkatines ir psichotropines medziagas, uzsiimti jq didmenine ir mazmenine prekyba Lietuvos Respublikoje isdavimo taisykles (Va1stybes zinios,
1996, Nr. 1-26), Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. kovo 18 d.
nutarimu Nr. 373 ,Del Kompetentingq asmenll, kuriq veikla susijusi
su nuodingosiomis medziagomis, apskaitos tvarkos patvirtinimo" patvirtinta Kompetentingq asmenlb kuriq veikla susijusi su nuodingosiomis medziagomis, apskaitos tvarka (Va1stybes zinios, 2002, Nr. 30-1083),
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d.
isakymu Nr. V-138 ,Del Pa:lymos veztis gydymo tikslais asmeniniam
vartojimui skirtas narkotines ir (arba) psichotropines med:liagas isdavimo tvarkos apraso patvirtinimo" patvirtintas Pa:lymos ve:ltis gydymo
tikslais asmeniniam vartojimui skirtas narkotines ir (arba) psichotropines med:liagas isdavimo tvarkos aprasas (Va1stybes zinios, 2007, Nr. 301109), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos
Respublikos vidaus reikalq ministro 2008 m. spalio 6 d. isakymu Nr.
V-949/1 V-354 ,Del Lietuvos Respublikos vidaus reikalq ministerijos
ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. rugpjiicio 25 d. isakymo Nr. 342/482 ,Del Narkotiniq ir psichotropiniq
medziagq gamybos ir laikymo patalpq irengimo reikalavimq patvirtinimo" pakeitimo" patvirtintas Specialillitt reikalavimq patalpoms,
kuriose gaminamos, laikomos i II ir III SlJ;rasus itrauktos narkotines ir
(ar) psichotropines medziagos, verCiamasi jq didmenine ar mazmenine prekyba, aprasas (Va1stybes zinios, 2008, Nr. 119-4521), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birzelio 26 d. isakymu
369
268 straipsnis
Nr. 302 ,Del Leidimq isigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingll_sias

medziagas isdavimo taisykliq patvirtinimo" patvirtintos Leidimq isigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingll_sias medziagas isdavimo taisykles (Valstybes zinios, 2002, Nr. 70-2932, Nr. 116-5227), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. isakymu Nr. 112
,Del vaistll recept\l rasymo ir vaistll isdavimo (pardavimo)" patvirtintos Vaistll recept\l rasymo ir vaistll isdavimo (pardavimo) gyventojams
taisykles (Valstybes zinios, 2002, Nr. 28-1013, Nr. 51-1959, Nr. 58-2364, Nr.
84-3679, Nr. 87-3761, Nr. 90-3881; 2003, Nr. 9-310, Nr. 12-451, Nr. 70-3204,
Nr. 116-5306; 2004, Nr. 50-1650, Nr. 70-2467, Nr. 106-3951, Nr. 166-6067;
2005, Nr. 63-2241, Nr. 135-4867; 2006, Nr. 60-2154, Nr. 81-3219, Nr. 1254763; 2007, Nr. 30-1111, Nr. 68-2691; 2008, Nr. 67-2554; 2009, Nr. 22-868,
Nr. 73-2984, Nr. 91-3937), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. rugpjuCio 26 d. isakymu Nr. V-607 ,Del Naikintinq
kontroliuojamq vaistiniq preparatll surinkimo vaistinese tvarkos apraso
patvirtinimo" patvirtintas Naikintinq kontroliuojamq vaistiniq preparahl surinkimo vaistinese tvarkos aprasas (Valstybes zinios, 2004, Nr. 1344881), Valstybines vaistll kontroles tamybos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos virsininko 2006 m. birzelio 27 d. isakymas Nr. lA-349 ,Del vaistiniq preparatq, kuriq sudetyje yra narkotiniq
ir psichotropiniq medziagtt, leidziamq vartoti medicinos tikslams, apskaitos" (Valstybes zinios, 2006, Nr. 74-2842) ir kiti teises aktai. Bet kurio is
tokiq teises aktll nuostahl, reglamentuojanCiq teiseto disponavimo narkotinemis, psichotropinemis, stipriai veikianCiomis ar nuodingosiomis
medziagomis tvarkll, pa2eidimas gali uztraukti baudziamltilt atsakomyb~ pagal komentuojamll_ straipsni.
14. Apie teisetl\_ veikllt su siomis medZiagomis plaCiau ir. BK 259 ir
BK 267 straipsnil{ komentarq.
15. Komentuojama nusikaltimo sudetis yra materia 1 i o j i. Narkotinill, psichotropinill, stipriai veikianCiq ar nuodinglijq medziagq gaminimo, laikymo, apskaitos, isdavimo, gabenimo ar siuntimo taisykliq
pazeidimas uztraukia baudziamltilt atsakomyb~ pagal komentuojaml\_
straipsni tik tuo atveju, kai kyla dispozicijoje numatyhl padariniq- sios
medZiagos yra pagrobiamos arba kitu budu tampa nelegalios apyvartos objektu. Vadinasi, del kaltininko veikos siomis medziagomis ima
disponuoti kiti asmenys, neturintys tokios teises, pavyzdziui, pagal suklastotus receptus igyja narkotiniq ar psichotropiniq medziagq turinCius
vaistus, is netinkamai saugomo sandelio pagrobia nuodingqjq medZiagq ir pan. Taigi veikos kvalifikavimll_ pagal komentuojarnll_ straipsni lemia aplinkybe, kad del teiseto disponavimo narkotinemis, psichotropinemis, stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis medziagomis tvarkos
370
268 straipsnis
pazeidimo siomis medziagomis ima disponuoti tokios teises neturintis

asmuo.
16. Sio nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia neats a r gum u. Tai gali biiti ir n u s i k a l s tam as p as i t i k e j i m a s,
kai kaltininkas numato, kad del to,jogjis pazeidzia teiseto disponavimo
narkotinemis, psichotropinemis, stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis medziagomis taisykles, sios medziagos gali patekti teises jomis disponuoti neturinciam asmeniui, taciau Iengvabudiskai tikisi to isvengti,
ir n u s i k a 1s tam a s n e r ii p e s tin gum a s, kai kaltininkas nenumato, kad del to, jog jis pa:leidzia teiseto disponavimo narkotinemis,
psichotropinemis, stipriai veikianciomis ar nuodingosiomis medziagomis taisykles, sios medziagos gali patekti teises jomis disponuoti neturinciam asmeniui, nors turedamas teis~t jomis disponuoti privalo ir gali
tokilt galimyb~ numatyti.
Jei kaltininkas tokius veiksmus atlieka tycia ir del to kyla straipsnio dispozicijoje numatyfil padarinil.b jo veika kvalifikuojama kaip BK
260 straipsnio atitinkamoje dalyje ir (ar) BK 267 straipsnio 1 dalyje bei
komentuojamame straipsnyje numatyfil nusikaltimtt idealioji sutaptis.
17. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t as yra specialusis. Jis,
be bendn.Utt subjekto pozymil.b t. y. am:liaus (16 mettt) ir pakaltinamumo, del dirbamo darbo, einamtt pareim vykdomos veiklos specifikos turi tureti teis~t disponuoti narkotinemis, psichotropinemis, stipriai
veikianciomis ar nuodingosiomis medziagomis. Uz komentuojamame
straipsnyje numatytlt veiklt atsako ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau
zr. BK 20 straipsnio komentarq).
18. Uz narkotinil.b psichotropinil.b stipriai veikianCitt ar nuoding\!jtt
medziagtt gaminimo, laikymo, apskaitos, isdavimo, gabenimo ar siuntimo taisyklitt pazeidimlt, jeigu del to sios med:liagos buvo pagrobtos
arba kitaip tapo nelegalios apyvartos dalyku, asmuo baudZiamas teises
dirbti tam tikrlt darblt ar uzsiimti tam tikra veikla atemimu, arba bauda
arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejtt mefil.
371
269 straipsnis .:

1. Siame skyriuje nurodytos narkotines ir psichotropines medziagos yra
medziagos, ;trauktos i Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotiniq ir psichotropini-q medziagq s~trasus.
2. Koki narkotiniq ar psichotropiniq medziagq kieki laikyti nedideliu,
kokf dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.
1. Medziagl.b pripazistamq narkotinemis ar psichotropinemis, S'l_rasai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2000 m. sausio 6 d. isakymu Nr. 5 ,Del Narkotiniq ir psichotropiniq
medZiagq S<trasq patvirtinimo" (Valstybes zinios, 2000, Nr. 4-113; 2001,
Nr. 66-2428; 2002, Nr. 79-3362; 2003, Nr. 20-869; 2004, Nr. 54-1842, Nr. 1666074; 2005, Nr. 14-448; 2006, Nr. 77-3017; 2007, Nr. 126-5135; 2008, Nr.
59-2242, Nr. 119-4523; 2009, Nr. 66-2644, Nr. 87-3722). Siuo nutarimu yra
patvirtinti trys narkotiniq ir psichotropiniq medziagq S<trasai.
I pirm!\ii S<tras<t itraukti augalai, narkotines ir psichotropines medZiagos is 1961 m. Bendrosios narkotiniQ medziagq konvencijos
IV s<traso ir 1971 m. Psichotropiniq medZiagQ konvencijos I, II, III,
IV s<trasq, kurios yra uzdraustos vartoti sveikatos prieziiiros tikslams
del zalingq padariniq zmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudziaujama.
I antr!\ii narkotiniq ir psichotropiniq medziagq S'l_ras<t itraukti augalai, narkotines ir psichotropines medziagos is 1961 m. Bendrosios narkotiniq medziagq konvencijos I ir II s<trasq bei I 971 m. Psichotropiniq
medZiagq konvencijos II S<traso, kurias leidziama vartoti sveikatos prieziii.ros tikslams, taciau del za1ingq padariniq, kai siomis medziagomis
piktnaudziaujama, yra labai pavojingos zmogaus sveikatai.
I treci!\ii S<tfaS<t itraukti augalai ir psichotropines medziagos is
I 971 m. Psichotropiniq medZiagq konvencijos III ir IV s<trasq, leidziamos vartoti medicinos tikslams, taCiau del zalingq padarinil.b kai siomis
medziagomis piktnaudziaujama, pavojingos zmogaus sveikatai.
2. Tam, kad biitq nustatyta, ar konkrecios medziagos yra narkotines
ar psichotropines, byloje turi bii.ti skiriama ekspertize arba gaunama
specialisto isvada.
3. Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq n e did e 1is, did e 1is
ir 1a b a i d i d e 1i s k i e k i s nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodzio 14 d. isakymu Nr. V-1 033
,Del Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandzio 23 d. isakymo Nr. V-239 ,Del narkotiniq ir psichotropiniq medzia372
269 straipsnis
gq nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijq"

pakeitimo" patvirtintose Narkotiniq ir psichotropiniq medziagq nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (Valstybes
zinios, 2007, Nr. 139-5709). Siuo isakymu nustatyti dydziai yra tik rekomendacinio, orientacinio pobiidZio. Taigi narkotiniq ar psichotropiniq
medziagq kiekis yra sa._lyginis vertinamasis kriterijus, todel teismas,
spr~sdamas, ar konkretus narkotiniq ar psichotropiniq medziagq kiekis
gali buti pripazistamas nedideliu, dideliu ar labai dideliu kiekiu, turi
atsizvelgti taip pat ir i visas kitas konkreCios bylos aplinkybes (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutarti Nr. JA-34812006).
4. Minetuose sa._rasuose narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq kiekiai nurodomi pagal veikliosios (grynosios) medziagos kieki, one pagal
bendra.. su kitomis misinyje esanciomis medZiagomis kieki (ir. kasacin~
nutarti Nr. 2K-7-249/2006).
5. Tais atvejais, kai narkotines ar psichotropines medziagos laikomos suvilgius jomis tamponus, bintus ir pan., grynosios medZiagos
kiekis nustatomas is tokiq daiktq isskyrus narkotines ar psichotropines
medziagas ir skaiciuojant jq sausa.. (pavyzdziui, isdziovint~ isgarinta..)
kieki.
6. Jei misinyje yra keletas narkotiniq ar psichotropiniq medziagQ,
kiekis nustatomas pagal kieki tos medziagos, kuriai numatytas maziausias nedidelis, didelis ar labai didelis kiekis.
373
Specialioji dalis, XXXVIII skyrius
270 straipsnis .
XXXVIII SKYRIUS
NUSIZENGIMAI
APLINKAI IR ZMONIV SVEIKATAI
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo
taisykliq pazeidimas
1. Tas, kas pazeide teises aktq nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo taisykles, jeigu tai sukele pavojq daugelio zmo-
niq gyvybei ar sveikatai arba del to galejo biiti padaryta dideles Zalos
gyvunijai, augmenijai ar atsirasti kitq sunkiq padariniq aplinkai,
baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba ardtu, arba laisves

atemimu iki trejq metq. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. istatymo Nr.
X-272, isigal. 2005 m. birielio 30 d. (Va/stybes iinios, 2005, Nr. 81- 2945) redakcija)
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje nurodyt~t veik~t, jeigu del to
buvo padaryta dideles Zalos gyviinijai, augmenijai ar atsirado kitq
sunkiq padariniq aplinkai,
baudziamas bauda arba ardtu, arba laisves atemimu iki seseriq metq.
(Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birielio
3. Tas, kas pazeide teises aktq nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo taisykles, jeigu del to buvo padaryta nedideles
Zalos gyviinijai, augmenijai ar atsirado kitq nesunkiq padariniq aplinkai, padare baudziamllii nusizengim~t ir
arba arestu. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. istatymo Nr. X-272, isiga/.
2005 m. birielio 30 d. (Valstybes iinios, 2005, Nr. 81-2945) redakcija)

(Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birie/io
5. Siame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos del neatsargumo. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio
23 d. istatymo Nr. X -272, isigal. 2005 m. birielio 30 d. (Va/stybes iinios, 2005, Nr. 81-2945)
redakcija)
374
270 straipsnis
1. Natiiralios gamtines aplinkos, atskirq jos objektl{ naudojimo ir

apsaugos santykiq teisinio reguliavimo konstituciniai pagrindai yra
nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose.
Antai pagal Konstitucijos 53 straipsnio 3 dali valstybe ir kiekvienas
asmuo privalo saugoti aplinkct nuo kenksmingl{ poveikil{. Konstitucijos
54 straipsnyje nustatyta, kad valstybe riipinasi natiiralios gamtines
aplinkos, gyviinijos ir augalijos, atskirq gamtos objektl[ ir ypac vertingq vietoviq apsauga, prizifui, kad biitl{ su saiku naudojami, atkuriami
ir gausinami gamtos istekliai, taip pat kad istatymu draud:liama niokoti
zem~, jos gelmes, vandenis, tersti vandenis ir orll, daryti radiacini poveiki aplinkai bei skurdinti augalijct ir gyviinijct.
2. Natiirali gamtine aplinka, gyviinija ir augalija, atskiri gamtos

objektai ir ypac vertingos vietoves Konstitucijoje traktuojamos kaip
visuotin~ reiksm~ turinCios nacionalines vertybes. Natiiralios gamtines
aplinkos, gyviinijos ir augalijos, atskirq gamtos objektl{ ir ypac vertingq
vietoviq apsauga bei gamtos istekliq racionalaus naudojimo ir gausinimo uztikrinimas yra viesasis interesas, kuri u:ltikrinti - konstitucine
valstybes priederme. IS Konstitucijos, inter alia jos 54 straipsnio, kyla
pareiga nustatyti toki teisini reguliavimct ir veikti taip, kad biitl{ apsaugota natiirali gamtine aplinka, atskiri jos objektai, u:ltikrintas racionalus
gamtos isteklil{ naudojimas ir jl{ atkiirimas bei gausinimas.
3. IS Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos
Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokil{ veiksmtt. kuriais butt{ daroma zala zemei, jos gelmems,
vandeniui, orui, augalijai ir gyviinijai. {statyml{leidejas turi u:ldrausti
veiksmus, darancius zal~t natiiraliai gamtinei aplinkai, jos objektams,
ir nustatyti teisin~ atsakomyb~ uz tokius veiksmus. Mineti draudimai
ir teisine atsakomybe uz siq draudimq nepaisyrnct turi biiti nustatyti tik
istatymu. Biitent BK 270 straipsnyje ir yra nustatyta baud:liamoji atsakomybe uz nusikalstamas veikas, daranCias zal~t natiiraliai gamtinei
aplinkai, jos istekliams.
4. BK 270 straipsnio dispozicija yra b 1 a n k e t i n e, todel norint
issiaiskinti jos turini reikia remtis ne tik BK, bet ir kitais aplinkos apsaugos klausimus reglamentuojanciais teises aktais. Paminetini Aplinkos apsaugos istatymas (Valstybes zinios, 1992, Nr. 5-75), Aplinkos oro
apsaugos istatymas (Valstybes zinios, 1999, Nr. 98-2813), Jiiros aplinkos
apsaugos istatymas (Valstybes zinios, 1997, Nr. 108-3902).
5. BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo pagrindinis, tiesioginis
o b j e k t a s yra aplinkos apsaugos ir ekologinio saugumo pagrindai.
Ap l i n k o s a p s a u g a - aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio,
375
270 straipsnis
biologinio ar kitokio neigiamo poveikio ar padarinilb atsirandanciq

igyvendinant planus ir programas, vykdant iikin<;: veikllt ar naudojant
gamtos isteklius.
6. Sio nusikaltimo daly k as yra pati aplinka ir gamtos istekliai.
A p 1 i n k a - tai gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusiq elementq (zeroes pavirsiaus ir gelmilb oro, vandens, dirvozemio, augallb gyviinlb organiniq ir neorganiniq medZiam antropogeniniq komponentq)
visuma bei juos vienijanCios natiiraliosios ir antropogenines sistemos.
G a m t o s i s t e k 1 i a i - gyvosios ir negyvosios gamtos elementai
(augalija, gyviinija, iskaitant ir jq buveines, vanduo, zeme (jos pavirsius
ir gelmes), kuriuos zmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmems.
7. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi ltj lt pus<;: apibudi- .
na veika, padariniai ir priezastinis rysys tarp veikos ir padariniq.
8. Veika pasireiskia teises aktq nustatytq aplinkos apsaugos arba
gamtos istekliq naudojimo taisykliq pazeidimu. Sios taisykles gali biiti
pazeidZiamos ir veikimu, ir neveikimu - kai neatliekamos is tokiq taisykliq kylancios pareigos. Aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo taisykles, kuriq pazeidimas ufuaukia baudziaml\ilt atsakomyb<;:
pagal BK 270 straipsni, itvirtina labai ivairiis teises aktai (istatymai,
Vyriausybes nutarimai, ministrq isakymai ir pan.), reguliuojantys aplinkos apsaugos ir gamtos istekliq naudojimo santykius.
9. Bendruosius aplinkos apsaugos principus nustato minetas Aplinkos apsaugos istatymas. Pagal si istatymll, gamtos istekliai turi biiti nau- ,
dojami racionaliai ir kompleksiskai, atsizvelgiant i aplinkos issaugojimo
bei atkiirimo galimybes ir Lietuvos gamtos bei ekonomikos ypatumus;
fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti aplinkll, tausoti gamtos isteklius ir nepafeisti kitq gamtos istekliq naudotojq teisiq ir interesq.
Taip pat siame istatyme numatytos ir tam tikros aplinkos apsaugos
nuostatos, kuriq pazeidimas gali suponuoti baudziamosios atsakomybes pagal BK 270 straipsni atsiradimlt. PavyzdZiui, minetame Aplinkos
apsaugos istatyme numatyta, kad asmenys, planuojantys uzsiimti ukine
veikla, savo lesomis nustato, apibudina ir ivertina planuojamos iikines
veiklos galimlt poveiki aplinkai, parengia poveikio aplinkai vertinimo
dokumentacijlt ir pateikia jlt poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams; kad asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plesti iikines veiklos
objektus tik turedami projektin<;: dokumentacijlt su joje numatytomis
priemonemis gamtos istekliams racionaliai naudoti, neigiamam poveikiui aplinkai isvengti; kad asmenys iikines veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas Sltlygas ir nevirsydami aplinkos apsaugos
normatyvq bei standartq ir t. t.
376
270 straipsnis
10. Kai kuriuose istatymuose yra nustatyti ir atskilll gamtos elemen-
h! apsaugos reikalavimai, kuriq nepaisymas taip pat gali buti pripazintas BK 270 straipsnyje numatytu nusikaltimu.
Pagal minetlt Aplinkos oro apsaugos istatymll, tarsos saltinio naudotojas privalo laikytis nustatytt]; tarsos normatyvq ir uztikrinti, kad
jam priklausanCiq tarsos saltiniq ismetami i aplinkos Oflt tersalai nevirsytt]; siai vietovei nustatyh! ribiniq arba siektinq uZterstumo verCiq;
gaminant, vezant, saugant ir naudojant irangll, produktus ar medZiagas,
kurie gamybos, paskirstymo, saugojimo ar naudojimo metu tersia arba
gali tersti aplinkos orll, privaloma pasirinkti toki budll, kuris apsaugott];
aplinkos Oflt nuo neleistino tersimo ir t. t. Siame istatyme numatytas
draudimas deginti SaUSlt zol~, nendrynus, ra:lienas, taip pat draudimas
deginti atliekas, isskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose irenginiuose ir turint tam leidimlt.
Pagal minetlt JUros aplinkos apsaugos istatymll, vidaus vandenyse
ir teritorineje juroje draudziama mesti siuksles, 0 laivams, lektuvams ir
irenginiams draudZiama Baltijos juros raj one ir atviroje juroje salinti ir
deginti atliekas bei kitas medziagas ir t. t.
11. Aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo taisykles,
kuriq pa:leidimas uZtraukia baudZiaml\ilt atsakomyb~ pagal BK 270
straipsni, gali buti itvirtintos ne tik istatymuose, bet ir kituose teises
aktuose (pavyzdziui, Vyriausybes nutarimuose, ministrq isakymuose ).
Kiekvienu atveju sprendZiant baudziamosios atsakomybes uz minetlt
nusikalstamlt veiklt klausimus turi buti nustatyta, kokia konkreciame
teises akte itvirtinta aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo
nuostata buvo pazeista.
12. Pagal BK 270 straipsnio 1 dali baudziamoji atsakomybe atsiranda tik tada, kai del teises aktuose nustatyh! aplinkos apsaugos
arba gamtos istekliq naudojimo taisykliq pazeidimo atsiranda pavojus
daugelio zmoniq gyvybei ar sveikatai arba del to galejo bUti padaryta dideles zalos gyvunijai ar atsirasti ir kitt]; sunkiq padariniq aplinkai.
Jeigu tokia gresme neatsiranda, tai asmuo uz teises aktuose nustatytt];
aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo taisykliq pazeidimus
baudziamojon atsakomyben netraukiamas, jam gali kilti administracine
atsakomybe.
13. Pagal BK 270 straipsnio 2 dali aplinkos apsaugos arba gamtos
istekliq naudojimo taisykliq pazeidimas pripazistamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu del to buvo padaryta dideles zalos gyvlinijai, augmenijai ar atsirado kitt]; sunkiq padariniq aplinkai.
377
Pagal BK 270 straipsnio 3 dali aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo taisykliq pazeidimas pripazistamas baudziamuoju nusi~
zengimu,jei del to buvo padaryta nedideles zalos gyvunijai, augmenijai
ar atsirado kitq nesunkiq padariniq aplinkai.
SprendZiant, ar padaryta zala gyviinijai, augmenijai yra d i de 1e ar .
n e d i d e I e , taip pat apie k i t ll p a d a r i n i ll a p 1i n k a i s u n k u - .
m !b reikia atsimelgti i materialiniq nuostoliq dydi, zalos ekosistemai
pobudi ir dydi, gamtos objektq, kuriems buvo padaryta zala, vertingum~t ne tik materialine prasme (pavyzdZiui, vienaip gali biiti vertinamas
gyviinl!, augall!, irasytq i Lietuvos Raudomu~t knyg!l:, ir visai kitaip - i
j~t neirasytq sunaikinimas ir pan.), zalos mas~ galimyb~ atkurti tai, kas
buvo suniokota, suzalota ir pan.
14. Jeigu del aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo
taisykliq pazeidimo zala padaroma ne tik gyviinijai, augmenijai ar .
apskritai aplinkai, bet ir nuosavybei, zmoniti sveikatai ar gyvybei, tai
kaltininko veika kvalifikuojama ne tik pagal BK 270 straipsni, bet ir
pagal BK straipsnius, nustatanCius atsakomyb~ uz nusikalstamas veikas
nuosavybei, sveikatai ar gyvybei.
Pabreztina, kad jeigu del aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq
naudojimo taisykliq pazeidimo zala padaroma tik nuosavybei, zmoniq sveikatai ar gyvybei, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK
straipsnius, numatancius atsakomyb~ uz nusikalstamas veikas nuosavybei, sveikatai, gyvybei. Siuo atveju asmuo uz aplinkos apsaugos
arba gamtos istekliq naudojimo taisykliq pazeidim~t baudziamojon
atsakomyben negali biiti traukiamas, jam gali kilti administracine
atsakomybe.
15. Si nusikalstama veika gali biiti padaroma arba tycia, arba neatsargiai.
16. Komentuojamos nusikalstamos veikos sub j e k t u gali buti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo
17. BK 270 straipsnis yra bendra norma kitq normq, reglamentuojanciq baudziaml\i~t atsakomyb~ liZ nusikalstamas veikas aplinkai,
atzvilgiu. Todel, kai kesinamasi i konkrecius gamtos objektus, pavyzdziui, niokojamos ar naikinamos saugomos teritorijos, neteisetai medziojama ar mejojama, neteisetai kertamas miskas, kaltininkas paprastai traukiamas baudziamojon atsakomyben ne pagal BK 270 straipsni, o
pagal BK straipsnius, numatancius atsakomyb~ uz kesinim~tsi i atskirus
gamtos objektus.
378
f
270-2701 straipsniai
18. Tycinis ap1inkos apsaugos arba gamtos istek1itt naudojimo

taisyk1il! pazeidimas paga1 BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie
nesunkitt, o tycinis ap1inkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo taisyklitt paZeidimas, sukelcts sunkitt padariniq aplinkai, pagal BK
11 straipsnio 4 dali- prie apysunkiq nusika1timq (apie tai plaCiau ir.
BK J1 straipsnio komentarq).
19. Ap1inkos apsaugos arba gamtos istek1il! naudojimo taisyk1itt pazeidimas baudziamas bauda arba 1aisves apribojimu, arba arestu, arba
laisves atemimu iki trejq metq; ap1inkos apsaugos arba gamtos isteklitt
naudojimo taisyklitt pazeidimas, suke1cts sunkiq padarinil! ap1inkai bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki seseriq metq; aplinkos apsaugos arba gamtos istek1itt naudojimo taisykliq pazeidimas kaip baudziamasis nusizengimas - viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves
apribojimu, arba arestu.
270 1 straipsnis.
Neteiseta prekyba ozono sluoksni ardanciomis
medziagomis
1. Tas, kas neteisetai pardave ar kitaip realizavo ozono sluoksni ardancias medziagas, baudziamas bauda arba aretu, arba laisves atemimu
iki dvejq metq.
2. Uz iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

(Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. tstatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birielio 30 d.
1. Zmonijos veikla gali lemti ozono sluoksnio pokycius, kurie gali

tureti neigiamq padariniq zmoniq sveikatai ir aplinkai - daryti itaklt
fizines aplinkos ar biotiniams pokyciams, tarp jq ir k1imato kitimui,
kurie zalingai veiktq zmogaus sveikatll, natiiraliq ir dirbtiniq ekosistemq struktiirll, jq atkiirimo galimybes ir produktyvumll, taip pat paveikti
zmonil! vartojamas medziagas.
2. Ozono sluoksnio apsaugos imperatyvai, inter alia susijct su ozono sluoksni ardanciq medZiagq emisija, yra itvirtinti ir tarptautiniuose
teises aktuose. Antai 1985 m. Vienos konvencija del ozono sluoksnio
apsaugos (Valstybes zinios, 1998, Nr. 23-570) va1stybes iPareigoja imtis
atitinkamq priemoniq saugoti zmoniq sveika~ ir ap1inklt nuo neigiamq
padarinitt. galinciq kilti del zmonijos veiklos, kuri turi arba gali tureti
itakos ozono sluoksniui. Siam tikslui valstybes turi imtis ir reikiamq teisiniq bei administraciniq priemonitt. bendradarbiauti derindamos projektus, kuriq tikslas kontroliuoti, riboti, mazinti arba visiskai nutraukti
379
270' straipsnis
tos salies jurisdikcijos arba kontroles sriciai priskiriamlt zmonitt veiklll,

kurios zalingas arba potencialiai zalingas poveikis ozono sluoksnio
biiklei irodomas.
Pagal 1987 m. Monrealio protokollt del ozono sluoksni ardanciq
medziagtt (Valstybes zinios, 1998, Nr. 23-571), valstybems kyla pareiga
is anksto tinkamai reguliuoti vistt ozonlt ardancitt medziagtt pasaulinl(
emisijll, palaipsniui silt emisijlt mazinti ir siekti galiausiai visiskai jJl
atsisakyti.
Panasios nuostatos yra itvirtintos ir 2002 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/3/EB del ozono aplinkos
ore, 2000 m. rugsejo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
Nr. 203 7/2000 del ozono sluoksni ardanCitt medZiagJl.
3. Sio nusikaltimo pagrindinis tiesioginis o b j e k t a s yra ozono
sluoksnio apsaugos pagrindai. Darant si nusikaltimlt kyla gresme zmonitt sveikatai, ekosistemai. Taigi zmonitt sveikatos ir ekosistemos apsaugos pagrindai yra papildomas objektas. 0 z o n o s 1u o k s n i s - tai
atmosferos ozono sluoksnis, juosiantis Zeroes planetlt.
4. BK 270 1 straipsnyje numatyto nusikaltimo d a 1y k as yra ozono sluoksni ardancios medziagos - pavieniai arba misiniuose esantys ,
gryni, utilizuoti, recirkuliuoti ar regeneruoti halonai, chlorfluorangliavandeniliai, metilbromidas ir pan. Sitt medziagtt gali biiti parfumerijos
preparatuose, dafuose, oro sausintuvuose ir pan.
5. Sio nusikaltimo o b j e k t y v i ltj lt p u s I( apibudina altematyvlis veiksmai - ozono sluoksni ardancitt medziagtt neteisetas pardavimas ar kitoks realizavimas.
6. P a r d a v i m a s - tai minettt medziagtt atlygintinis perdavimas
kitiems asmenims.
7. K i t o k s rea 1i z a vim as gali biiti tiek atlygintinis (pavyzdziui, mainai), tiek neatlygintinis (pavyzdziui, dovanojimas) minettt
medZiagtt perdavimas kitiems asmenims.
8. Baudziamoji atsakomybe pagal270 1 straipsni kyla tik uz neteisetlt minettt ozono sluoksni ardancitt medziam pardavimlt ar realizavimlt.
Cia pabreZtina, kad 2004 m. balandzio 26 d. buvo priimtas Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro isakymas Nr. Dl-206 ,Del LAND 502004 ,Ozono sluoksni ardanCitt medziagtt tvarkymo reikalavimai" patvirtinimo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos
8 d. isakymo Nr. 339 ,Del LAND 50-2003 ,Ozono sluoksni ardancitt
medziagtt tvarkymo reikalavimai" patvirtinimo" pripazinimo netekusiu
galios" (Valstybes zinios, 2004, Nr. 69-2437).
380
270 1-271 straipsnis
Ozono s1uoksni ardanciq medZiagq pardavimas ar kitoks rea1izavimas pazeidZiant is minetq tarptautiniq teises aktq ir mineto isakymo
ky1anCius reika1avimus BK 270 1 straipsnio prasme yra pripazistamas
neteisetu. Paga1 minetus teises aktus, draudziama (su tam tikromis isimtimis) parduoti ar kitaip rea1izuoti tetrach1ormetanlb ch1orfluorangliavandeni1ius ir pan.
9. Sio nusika1timo sudetis yra form a 1i o j i. Nusika1timas 1aikomas baigtu nuo minetq veiksmq atlikimo momento.
10. Komentuojamas nusika1timas padaromas ties i o gin e t ycia.

11. Komentuojamo nusika1timo sub j e k t u ga1i biiti paka1tinamas, su1auk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
12. Neteiseta prekyba ozono s1uoksni ardanciomis medziagomis paga1 BK 11 straipsnio 3 dali priskiriama prie nesunkiq nusika1timq (apie
13. Uz neteisetll_prekybll_ ozono s1uoksni ardanCiomis medZiagomis

baudziama bauda arba arestu, arba 1aisves atemimu iki dvejq metq.
271 straipsnis. Saugomq teritorijq ar saugomq gamtos objektq

sunaikinimas ar suniokojimas
1. Tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybini park~t, rezervat~t, draustin{, krastovaizdzio ar kit~t valstybes saugom~t gamtin~ teritorij~t ar
gamtos objekt~t,
baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba ardtu, arba laisves
atemimu iki penkeriq metq.
2. Sio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais
atvejais, kai jos padarytos del neatsargumo.
1. Vienas is gamtos objektq, kuris pagal Konstitucijlb inter alia jos

54 straipsni, turi biiti saugomas - tai saugomos teritorijos. Siuo atveju
istatymq 1eidejui paga1 Konstitucijll_ ky1a pareiga nustatyti atsakomyb~ uz veikas, darancias za1ll_ saugomoms teritorijoms ar saugomiems
gamtos objektams. BK 271 straipsnyje yra numatyta baudziamoji atsakomybe uz saugomq teritorijq ar saugomq gamtos objektq sunaikinimll_
ar suniokojimll_.
381
271 straipsnis
2. Komentuojamo nusikaltimo pagrindinis tiesioginis o b j e k t as

yra vertingq gamtos objektq apsaugos pagrindai. Darant si nusikalti- .
fill_ zala gali biiti padaroma ir visai tam tikros teritorijos ekosistemai. ,
Taigi papildomas sio nusikaltimo objektas yra ekosistemos apsaugos
pagrindai.
3. Sio nusikaltimo d a 1y k as yra tam tikri gamtos elementai: saugomos teritorijos ir saugomi gamtos objektai. Santykius, susijusius su
saugomomis teritorijomis, inter alia jq apsaugl:l, reguliuoja labai ivairiis
teises aktai, pavyzdZiui, Saugomq teritorijq istatymas (Valstybes zinios,
2001, Nr. 108-3902).
,
;
:
:
4. Sa u go m o s t e r ito r ij o s - sausumos ir (ar) vandens plotai .

nustatytomis aiskiomis ribomis, turintys pripazintll_ mokslin~, ekologi- :
n~, kultiirin~ ir kitokill_ vert~, kuriems teises aktais nustatytas specia~ '
Ius apsaugos ir naudojimo rezimas. Pagal minetll_ Saugomq teritorijq .,
istatyml:l, saugomomis teritorijomis pripazistami ir BK 271 straipsnyje
ivardyti saugomi gamtos objektai.
5. Saugomq teritorijq sistemll_ sudaro atitinkamos saugomq teritorijq

kategorijos. Yra skiriamos sios kategorijos:
a) konservacines apsaugos prioriteto teritorijos. Siai kategorijai .
priskiriami trys saugomq teritorijq tipai: rezervatai, draustiniai
ir paveldo objektai.
R e z e r v a t a i - saugomos teritorijos, isteigtos issaugoti ir tirti
moksliniu poziuriu ypac vertingus gamtinius ir kultiirinius kompleksus.
D r au s t i n i a i- saugomos teritorijos, isteigtos issaugoti moksliniu ir pazintiniu poziuriu vertingas gamtos ir (ar) kultiiros vietoves,jose
esanCius gamtos ir kultiiros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus .
(vertybes), krastovaizdzio ir biologin~ ivairov~ bei genetini fondll_.
P a v e 1 d o o b j e k t a i - atskiri arba tankias gropes sudarantys
gamtos ir kultiiros paveldo objektai - krastovaizdzio elementai, ku- :
riems del jq vertingumo teises aktais nustatytas specialus apsaugos ir
naudojimo rezimas. Cia paminetina, kad Lietuvos Respublikos aplin- )
kos ministro 2002 m. gruodZio 20 d. isakymu Nr. 652 ,Del valstybes
saugomq gamtos paveldo objektq Sll_raso patvirtinimo" (Valstybes zinios,
2003, Nr. 4-146) buvo patvirtintas Valstybes saugomq gamtos paveldo
objektq Sll_fasas. Pagal si Sll_faSl:l, prie tokiq objektq yra priskiriamos
ivairios atodangos (pavyzdziui, Nemunaicio atodanga), akmenys (pa- :!
vyzdziui, Puntuko akmuo ), saltiniai, giibriai, skardziai, kopos, medziai 1
l1
(pavyzdziui, Stelmuzes ll_fuolas) ir pan.
I ,
382
271 straipsnis
Rezervatai yra gamtiniai, skirti ypac vertingiems gamtinio krastovaizdzio kompleksams issaugoti, ir kultiiriniai (rezervatai-muziejai)
- ypac vertingiems kultiirinio krastovaizdzio kompleksams issaugoti.
Draustiniai taip pat skirstomi i gamtinius (geologinius, hidrografinius,
botaninius, zoologinius ir t. t.), kultiirinius (archeologinius, istorinius,
etnokultiirinius, urbanistinius) ir kompleksinius (krastovaizdzio, kartografinius). Paveldo objektai skirstomi i gamtos paveldo objektus (saugomus gamtinio krastovaizdzio objektus) ir kultiiros paveldo objektus
(nekilnojamltsias kultiirines vertybes);
b) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Saugomos teritorijos tipai: atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai. At k uri am i e j i s k 1y p a i - saugomos teritorijos, skirtos veiklos nuskurdintl! gamtos istekliq riisims arba jq kompleksams apsaugoti, atkurti, pagausinti ir ribotai naudoti gamtos isteklius. G en e t i n i a i s k 1y p a i - saugomos teritorijos, skirtos sekliniams
medelynams ir kit\! riisiq natiiraliems genetiniams istekliams
islaikyti;
c) ekologines apsaugos prioriteto teritorijos. Siai kategorijai priskiriamos e k o 1o g i n e s a p s au g o s z o no s - teritorijos,
kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas
teritorijas ar objektus, taip pat aplinklt nuo galimo neigiamo
veiklos poveikio;
d) kompleksines saugomos teritorijos - valstybiniai (nacionaliniai
ir regioniniai) parkai, biosferos stebesenos (monitoringo) teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai). V a 1sty b i n i a i park a i - didelio ploto saugomos teritorijos, isteigtos
gamtiniu, kultiiriniu ir rekreaciniu poziiiriais sudetingose, ypac
vertingose teritorijose. Bios fer o s s t e be sen o s (m on itor i n g o) t e r i to r i j o s - saugomos teritorijos, isteigtos globalinei bei regioninei biosferos stebesenai ir gamtosaugos eksperimentams vykdyti, taip pat jose esantiems gamtos kompleksams
issaugoti.
6. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia minetl! saugomq teritorijq sunaikinimu ar suniokojimu tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Aktyviis veiksmai naikinant ar niokojant saugomas teritorijas gali biiti labai ivairiis, tai gali biiti fizinis,
cheminis, biologinis ar kitoks neigiamas poveikis, del kurio saugoma
teritorija sunaikinama ar suniokojama. Saugomq teritorijq niokojimas
ar sunaikinimas gali pasireiksti ir neveikimu, kai asmuo, turintis pareigq_ saugoti tokias teritorijas, sios pareigos neatlieka.
383
271 straipsni$,
7. S a u g o m o s t e r i t o r i j o s s u n a i k i n i m a s - tai toks poveikis tai teritorijai ar neveikimas, del kurio sios teritorijos apskritai :
nelieka ar ji praranda savo savybes, del kuriq buvo pripazinta saugoma, ir sias savybes atkurti jau neimanoma (pavyzdZiui, sutrupinamas
akmuo, irasytas i valstybes saugomq gamtos paveldo objektq Sl\_fas~t.
sunaikinamos botaniniame draustinyje esanCios retos, nykstanCios laukiniq augalq ir grybq rtisys, hidrografiniame draustinyje nusausinamas
unikalus tvenkinys ir pan.).
8. S a u g o m o s t e r i t o r i j o s s u n i o k o j i m a s - tai veikimas i
ar neveikimas, del kurio saugoma teritorija praranda dali savo savybil!,.
taciau jos moksline, ekologine, kultiirine ir kitokia verte, nors ir sumazeja, islieka tokia, kad si teritorija ir toliau turi biiti saugoma.
9. BK 271 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudetis yra materia I i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo saugomos teritorijos sunaikinimo ar suniokojimo momento. Jeigu siq padariniq neatsirado, tai
kaltininko veika tam tikrais atvejais, esant jo tyCiai ir kai kaltininkas
sieke, kad saugoma teritorija biitq sunaikinta ar sugadinta, gali biiti kvalifikuojama kaip pasikesinimas padaryti si nusikaltim!l (apie tai plaCiau
10. Komentuojamas nusikaltimas gali biiti padaromas arba tycia,
arba neatsargiai.
11. Sio nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s
16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
12. TyCinis saugomq teritorijq ar saugomq gamtos objektq sunaikinimas ar suniokojimas pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie
apysunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
13. Saugomq teritorijq ar saugomq gamtos objektq sunaikinimas ar
suniokojimas baudziamas bauda arba 1aisves apribojimu, arba arestu,
arba laisves atemimu iki penkeriq metq.
384
272 straipsnis
272 straipsnis. Neteisetas medziojimas ar zvejojimas arba kitoks

taukines gyviinijos istekliq nandojimas
1. Tas, kas medziojo ar zvejojo nzdraustu laiku, uzdraustose vietose
ar draudziamais biidais, irankiais, priemonemis arba kitaip neteisetai
naudojo ar naikino laukines gyviinijos isteklius ir padare dideles ialos
gyviinijai,
baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves

2. Tas, kas neteisetai naikino, zalojo ar paeme is natiiralios aplinkos
ypatingai saugomq riisiq gyviinus, juos igijo, laike, gabeno, realizavo
ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai saugomq riisiq laukinius
gyviinus, jq dalis ar gaminius is jq, jeigu tokia veika nebuvo padaryta
dideles ialos ypatingai saugomq rusiq laukiniq gyviinq riisies apsaugos
biiklei ir tokia veika buvo susijusi su nedideliu ypatingai saugomq riisiq
laukiniq gyviinq kiekiu,
atemimu iki trejq metq. (Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodzio 17 d. istatymo Nr.
XI-579, isigal. 2010 m. sausio 5 d. (Valstybes zinios, 2010, Nr. 1-1) redakcija)
3. Tas, kas neteisetai naikino, zalojo, paeme is natiiralios aplinkos, gaode ar kitaip igijo, laike, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo
dideli kieki saugomq riisiq laukiniq gyviinq, jq daliq ar gaminiq is jq
arba tokia veika padare didel~ zal:t saugomq riisiq laukiniq gyviinq
riisies apsaugos biiklei, arba toki:t veik:t padare komerciniais tikslais,
baudziamas bauda arba are8tu, arba Iaisves atemimu iki ketveriq metq. (Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodzio 17 d. istatymo Nr. XI-579, isigal. 2010 m. sausio
5 d. (Valstybes zinios, 2010, Nr. 1-1) redakcija)
4. Tas, kas neteisetai gamino, isigijo, laike, gabeno ar realizavo elektros

ar ultragarso zvejybos prietaisus, padare baudziamltii nusizengim:t ir
baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba arestu.
6. Sio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos
ir tais atvejais, kai jos padarytos del neatsargumo. (Lietuvos Respublikos
2009 m. gruodzio 17 d. istatymo Nr. XI-579, isigal. 2010 m. sausio 5 d. (Valstybes zinios,
2010, Nr. 1-1) redakcija)
(Lietuvos Respublikos 2005 m. biri.elio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. biri.elio 30 d.
385
1. Vienas is gamtos objektq yra laukine gyviinija - natiiralios gamtines aplinkos dalis, turinti didel~ reiksm~ normaliam ivairiq ekologi- .
niq sistemq funkcionavimui ir islikimui. Laukine gyviinija yra savita.
visuomenes, visos zmonijos gamtinio paveldo estetine, moksline, kultiirine, rekreacine, ekonomine vertybe, turinti visuotin~, tarpvalstybin~
reiksm~.
2. Komentuojamu nusikaltimu daroma zala laukines gyviinijos apsaugos interesams. Taigi tiesioginis sio nusikaltimo o b j e k t a s - 1aukiniq gyviinq apsauga ir racionalus jq istekliq naudojimas.
3. BK 272 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatyto nusikaltimo da1y k u bendriausia prasme pripazistami 1aukines gyviinijos istekliai
gyvi ir negyvi laukiniai gyviinai, jq dalys, taip pat kiausiniai ir ~'a''"""'""
lizdai. Sio nusika1timo dalyku pripazistami laukiniai zverys, pauksciai
ar vandens gyviinai, esantys natiiralioje gamtineje aplinkoje. Sio nusikaltimo da1yku negali biiti nelaisveje gyvenantys laukiniai gyviinai,
kuriems sudaromos dirbtines s~1ygos, kad zmogus galetq tiesiogiai juos
veikti. Siai kategorijai priskiriami laukiniai gyviinai, 1aikomi ~~~~ ..... ~~.
soduose, akvariumuose, terariumuose, namq Sl\,1ygomis ir pan.
gyviinq medziojimas, fvejyba ar naikinimas turetq biiti
mas pagal kitus BK straipsnius (pavyzdziui, kaip nusikaltimas
vybei ir pan.). Taip pat sio nusikaltimo dalyku nelaikytini naminiai ar
laboratoriniai gyviinai (visi gyviinai, specia1iai auginami arba atrinkti
laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams). Jq medziojimas, Zvejojimas ar kitoks naikinimas irgi laikytinas nusikalstama veika nuosavybei. Neteiseta fvejyba ar gaudymas zuvl!, kitq vandens gyviinl!, kurie
auginami nuosavybes teise priklausanCiuose vandens te1kiniuose, turetq biiti kvalifikuojamas paga1 atitinkamus BK straipsnius, numatanCius
atsakomyb~ uz nusikalstamas veikas nuosavybei.
4. Komentuojamo nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 1 daly- .
je, o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia aktyvais veiksmais - neteisetu medziojimu, zvejojimu, kitokiu neteisetu laukines gyviinijos istekliq
naudojimu ar jq naikinimu.
5. MedZiojimas ir zvejojimas- tai viena is laukines gyviinijos istek- .
liq naudojimo riisiq. Be medziojimo ir fvejojimo, skiriamos dar tokios
laukines gyviinijos istek1iq naudojimo riisys:
'
l) medziojimo ir zvejojimo objektams nepriklausanciq laukiniq
gyviinq gaudymas ar rinkimas;
2) laukiniq gyviinq naudojimas mokslo, kultiiros, svietimo, auklejimo ir estetikos tikslams;
386
272 straipsnis
3) 1aukiniq gyvlinq naudojimas zoo1oginems ko1ekcijoms sudaryti;

4) 1aukiniq gyviinq paemimas is buveiniq g1obos ir gydymo tiks1ams;
5) 1aukiniq gyviinq gausos regu1iavimas atliekant saugomq teritorijq prieziur~ arba siekiant apsaugoti zmoniq sveikat!l_ ir gyviinus,
isvengti za1os zemes, misko ar fuvininkystes ukiuose, transporto
ir kitose zmogaus ukines veik1os srityse;
6) prekyba 1aukiniais gyvunais.
6. Pagrindiniai teises aktai, kuriais reguliuojami medZiok1es santykiai, yra Medziok1es istatymas (Valstybes zinios, 2002, Nr. 65-2634) ir Lietuvos Respub1ikos ap1inkos ministro 2002 m. rugsejo 30 d. isakymu Nr.
511 patvirtintos Medziok1es taisyk1es (Valstybes zinios, 2002, Nr. 5-192).
Paga1 minet!l_ istatym!l., m e d z i o j i m a s - tai 1aukines gyvlinijos istek1iq naudojimo riisis, kai siekiama panaudoti 1aisveje gyvenanciq
medziojamtijq gyviinq istek1ius siuos gyvunus sekant, tykojant, persekiojant, saudant arba gaudant.
7. Pagrindiniai teises aktai, regu1iuojantys :lvejojimo santykius, yra
Megejiskos ziik1es istatymas (Valstybes zinios, 2004, Nr. 118-4395) ir Zuvininkystes istatymas (Valstybes zinios, 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 732527). Z v e j o j i mas - tai fuvq gaudymas Ziik1es ifankiais ir biidais
laikantis nustatytos tvarkos.
8. Baudziamoji atsakomybe pagal BK 272 straipsnio 1 da1i atsiranda tik uz neteiset!l_ medziojim~ ar zvejojim!l_.
9. Paga1 BK 272 straipsnio 1 dali medziojimas ar zvejojimas pripazistami neteisetais, jeigu atliekami uzdraustu 1aiku, uzdraust o s e v i e to s e, d r au d z i am a i s b ii d a i s, iran k i a i s, p r i e m o nemis.
10. Teises aktuose, reguliuojanciuose medZiojimo ir zvejojimo santykius, yra nurodomi 1eistini medziojimo ar zvejojimo terminai. Antai,
pavyzdziui, medZiojamuosius gyvunus (isskyrus suaugusius elniniq
zveriq patinus) medzioti varant paprastai leidZiama nuo spa1io 1 d. iki
vasario 1 d. Taigi medziojimas ar :lvejojimas per neleistin!l_ medziojimo
ar zvejojimo termin!l_ paga1 BK 272 straipsnio 1 da1i traktuojamas kaip
medziojimas ar zvejojimas u:ldraustu 1aiku ir tai padarll!s asmuo gali
buti traukiamas baudziamojon atsakomyben. Paminetina, kad pagal
minet!l_ Medziokles istatym!l_ sodybose, negyvenamose sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jq priklausiniuose siq objektq savininkai,
valdytojai ir naudotojai turi teisll!, nepaisydami minetq Medziokles Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklese nustatytq medZiokles terminlb
387
272 straipsnis
naudodami siose taisyklese numatytas leistinas gaudymo priemones,

gaudyti ir pasiimti tll riisiq plesriuosius medziojamuosius zveris, kuriq
med:liokles termin!l minetos taisykles numato kaip leistin!l. Si veikla nelaikoma med:liojimu ir j!l vykdantis asmuo neprivalo biiti med:liotojas.
11. Teises aktai, reguliuojantys medziojimo ir zvejojimo santykius,
nustato ir vietas, kuriose draudziama medzioti ar zvejoti. Med:lioti
draudziama:
1) kapinese, urbanizuotose teritorijose, va1stybiniuose rezervatuo- .
se esanCiuose va1stybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose,
rezervatinese apyrubese ir kitose teritorijose, kuriose si!l veikl~
draudzia istatymai ir kiti teises aktai;
2) zemes sk1ypuose, esanciuose medziok1es plotuose,jeigujq savininkai u:ldraude medzioti mineto Medziokles istatymo nustatyta
tvarka;
3) kitose teritorijose, kuriose atsiZ:ve1giant i vietos S!tlygas negali
biiti medziojama ir kurias nustato institucijos, sudaranCios medziokles plotl! vienetus.
Taip pat, pavyzdziui, naudoti zuvq isteklius ir organizuoti megejis- .
k!l Ziikl~ draudziama:
1) valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniq parkq rezervatuose :
esanciuose vandens telkiniuose;
2) vertingq gamtiniq komp1eksq ir biologines ivairoves issaugojimo poziiiriu ypac svarbiuose vandens telkiniuose;
3) fuvq migracijai, nerstui ypac svarbiuose telkiniuose;
4) rekreacijai svarbiuose vandens telkiniuose;
5) fuvivaisai svarbiuose vandens telkiniuose.
Uz cia minetl! ir kitl! reikalavimq, susijusiq su medziojimo ar zvejojimo vietl! taisyklemis, nepaisym!l asmuo pagal BK 272 straipsnio
1 da1i gali biiti traukiamas baudziamojon atsakomyben.
12. Paga1 BK 272 straipsnio 1 dali asmuo traukiamas baudziamojon
atsakomyben ir tada, kaijis med:lioja ar Z:vejoja taikydamas draudziamus
biidus, irankius, priemones. Antai pagal minetas Med:liokles Lietuvos
Respublikos teritorijoje taisykles draudziama medzioti visq riisiq koviniais ginklais, saudmenimis, sprogmenimis, med:lioti paukscius tinklais
ir sp!lstais, naudoti medzioklei nuodus, medzioti is oro transporto priemoniq, saudyti briedzius, elnius visq dydziq sratais bei granku1kemis ir
pan. Paga1 teises aktus, reguliuojancius zvejojimo santykius, draudziama zvejoti naudojant elektros, ultragarso prietaisus ir pan.
388
272 straipsnis
13. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi qj q_ pus~ apibiidina ir kitoks neteisetas laukines gyviinijos isteklill naudojimas ar naikinimas.
14. Kitoks laukines gyviinijos isteklill naudojimas gali pasireiksti
ivairiais kitais nei medziojimas ar ivejojimas veiksmais, inter alia paimant laukinius gyviinus is jJl buveinill (pavyzdziui, renkant laukinill
pauksCill kiausinius, paimant laukinius gyviinus is jll buveinill specialiai zoologinems kolekcijoms ir pan.). Pagal Laukines gyviinijos istatymq_ (Valstybes zinios, 2001, Nr. 11 0-3988), laukines gyviinijos isteklill naudojimu laikoma ir prekyba tokiais gyviinais. Pre k y b a 1auk in i a is
g y vii n a i s -laukinill gyviinlb jJl dalill ar produklJl is laukinill gyviinll
pirkimas, pardavimas, keitimasis jais, ivezimas i Lietuvos Respublikq,
isvezimas is jos ar gabenimas tranzitu per Lietuvos Respub1ikos teritorijq_. Be to, prekyba laukiniais gyviinais laikomi bet kokie mainai ar keitimasis laukiniais gyviinais, jJl dalimis ar produktais is laukinill gyviinJl,
taip pat jJllaikymas nelaisveje ir eksponavimas siekiant gauti pajamJl.
15. Laukines gyviinijos isteklill naikinimas gali biiti padaromas
ir veikimu, ir neveikimu. Veikimas - mechaninis, fizinis, cheminis
ar kitoks poveikis gyviinijos istekliams, del kurio nelieka atitinkamll
gyviinijos istekliJl. Neveikimu laukines gyviinijos naikinimas padaromas tada, kai kaltininkas nesi1aiko elementariausill saugumo taisyk1ilb
del ko naikinami laukines gyviinijos istek1iai, arba nesiima reikiamJl
priemonill siems istekliams issaugoti, nors yra (pareigotas tai daryti.
Nusika1stamos ga1i biiti labai (vairios veikos (veikimas ar neveikimas),
pavyzdziui, laukines gyviinijos nuodijimas, paukscill kiausinill naikinimas, laukinill zverill ar pauksCill neserimas, turint pareigq_ tai daryti,
vandens telkinill uztersimas ir pan.
16. Baudziamoji atsakomybe pagal BK 272 straipsnio 1 da1i kyla tik
uz neteisetq_ laukines gyviinijos isteklill naudojimq_ ar naikinimq_. N e t e i set u pripazistamas toks 1aukines gyviinijos naudojimas ar naikinimas, kai tai daroma nesilaikant teises aktll nuostalJl. Antai paimti
laukinius gyviinus is jll buveinill specia1iai zoologinems kolekcijoms
paprastai leidziama turint Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka isduotq_ leidimq_. Norint prekiauti laukiniais gyviinais taip pat daznai reikia
tureti atitinkamq_ leidimq_. Be to, tam tikrais 1aukiniais gyviinais apskritai draudziama prekiauti.
Pagal BK 272 straipsnio 1 dali baudziamoji atsakomybe atsiranda
tik tada, kai del minelJl neteiseto medziojimo, zvejojimo, kitokio neteiseto laukines gyviinijos istek1ill naudojimo ar naikinimo atvejll padaroma didele zala gyviinijai. D i d e 1 e z a I a nustatoma atsizvelgiant
389
i medZiokles ar zvejybos laimikio kain~ jo ekologini vertingum~ sumedziotl! ar su:lvejotl! gyviinl! skaicil!, gamtinei aplinkai padarytt
ir pan. Didele zala paprastai laikomas didelio zveril! ar pauksCil! skaiCiaus, taip pat pavienil!, bet stambil! kanopinil! zveril! sumedziojimas.
17. BK 272 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota neteiseto
medziojimo ar zvejojimo arba kitokio laukines gyviinijos isteklil! nau-'
dojimo sudetis. Sio nusikaltimo d a I y k as yra tik ypatingai saugomq
riisil! laukiniai gyviinai, N dalys ar gaminiai is jl!.
Pagal BK 277 1 straipsni, y pat in g a i sa u go m a is 1auk in i a i s g y v ii n a i s laikomi:
i Lietuvos Raudomij~ knyg~ irasYtl.! saugoml! gyviinl! s~rase.

nurodYtl.! ir O(Ex), l(E), 2(V) kategorijoms priskiftl! saugomq
riisil! laukiniai gyviinai (pavyzdziui, europine audine, rudasis lokys, ilgasnukis ruonis, liisis ir pan.). Raudonosios knygos s~ras~
mokslo instituciN ir visuomenes iniciatyva sudaro Raudonosios
knygos komisija ir tvirtina Aplinkos ministerija. l Lietuvos Raudonlij~ knyg~ irasytl! saugoml! gyviinl! Sl!fasas buvo patvirtintas
aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. isakymu Nr. 504 ,Del i
Lietuvos Raudonlij~ knyg~ irasYtl.! saugoml! gyviinl!, augall! ir
grybl! riisil! s~raso patvirtinimo" (Va1stybes zinios, 2003, Nr. 1004506; 2005, Nr. 76-2784; 2007, Nr. 36-1331, Nr. 53-2056);
2) 1996 m. gruodzio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 del
laukines faunos ir floros riisil! apsaugos kontroliuojant jl! prekybllcA ir B prieduose nurodyti saugoml! riisil! laukiniai gyviinai;
3) 1992 m. geguzes 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB del natiiralil! buveinil! ir laukines faunos ir floros apsaugos IV priede
nurodyti saugoml! riisil! laukiniai gyviinai;
4) 1979 m. balandzio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dellaukinil! pauksCil! apsaugos I priede ir sios direktyvos 4 straipsnio
2 dalyje nurodyti laukiniai pauksCiai.
Taip pat nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 2 dalyje, dalyku
yra pripazistamos jau minetl! ypatingai saugoml! laukinil! gyviinl! dalys
(pavyzdziui, ragai, oda ir pan.) ar gaminiai is jl! (pavyzdziui, maisto
produktai, galanterijos gaminiai (pinigines, rankinukai ir pan.), laukinil! gyviinl! iskamsos ar kiti gaminiai, pagaminti kaip za1iav~ naudojant
ypatingai saugomus laukinius gyviinus ar jl! dalis.
I)
18. BK 272 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo o b j e k t yv i ~j ~ p u s ~ apibiidina altematyvios veikos, t. y. ypatingai saugoml!
laukinil! gyviinl! riisil! naikinimas, za1ojimas, paemimas is natiiralios
390
272 straipsnis
aplinkos, igijimas, laikymas, gabenimas, realizavimas ar ypatingai saugoml! riisil! laukinil! gyvlinlb N dalil! ar gaminil! naudojimas.
19. N a i kin i mas - tai toks fizinis, cheminis, biologinis ar kitoks
poveikis laukiniam gyvunui, del kurio jis zusta. Z a 1o j i mas - tai toks
fizinis, cheminis, biologinis ar kitoks poveikis laukiniam gyviinui, del
kurio pakenkiama jo bUklei (gyvlinas su:Zeidziamas naudojant saunamuosius ar nesaunamuosius ginklus, apnuodijamas ir pan.). Su:Zalojimo
dydis ir pobUdis gali bUti labai ivairus - jeigu gyvlinas suzalotas nesunkiai, tokia kaltininko veika gali bUti pripazinta mazareiksme (apie tai
20. Laukinil! gyviinl! p a em i mas is naturalios aplinkos (buveines) gali bUti jl! gaudymas, rinkimas. N at u r a 1i b u v e i n e- tai sausumos arba vandens plotai su jiems biidingais geografiniais, abitiniais ir
biotiniais, visiskai natiiraliais ar pusiau natiiraliais pozymiais. Gyviinl!
gaudymo ir rinkimo biidai gali bUti ivairiis ir siam nusikaltimui kvalifikuoti reiksmes neturi. Laukiniams gyvlinams gaudyti, rinkti gali buti
naudojamos ivairios priemones, pavyzdziui, tinklai, kilpos, sp!l_stai ir
pan.
21. l g ij i mas - tai ypatingai saugoml! riisil! laukinil! gyv\inl! gavimas bet kuriuo atlygintiniu ar neatlygintiniu biidu (pirkimas, mainai,
gavimas dovanl! ir pan.).
22. L a i k y m a s - tai ypatingai saugoml! riisil! laukinil! gyvlinl!
turejimas savo zinioje nepriklausomai nuo jl! buvimo vietos.
23. G a b e n i m a s - tai ypatingai saugoml! riisil! laukinil! gyvulll! transportavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Transportavimo
biidai gali buti ivairiis: mine!l! laukinil! gyvlinl! vezimas bet kokiomis
transporto priemonemis, nesimas pesciomis ir pan.
24. R e a 1i z a v i m a s - tai ypatingai saugoml! riisil! laukinil! gyviinl! atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitiems asmenims (pardavimas, dovanojimas ir pan.).
25. N au d o j i m a s - tai ypatingai saugoml! riisil! laukinil! gyvlinl!
panaudojimas zoologinems kolekcijoms formuoti, jl! demonstravimas,
prekyba tokiais gyvlinais, jl! dalimis ar gaminiais is sil! gyvlinl! ir pan.
Baud:Ziamoji atsakomybe uz naudojim!l_si laukiniais gyvlinais, jl! dalimis,
gaminiais is jl! pagal BK 272 straipsnio 2 dali kyla tik tada, kai tai daroma komerciniams tikslams, t. y. siekiant pasipelnyti is tokios veiklos.
26. Baudziamoji atsakomybe pagal BK 272 straipsnio 2 dali kyla
tik uz neteiset!l_ mine!l! veikl! atlikim!l_. N e t e i s e t u yra pripazistamas
391
272 straipsnis
ypatingai saugomtt riisitt laukinitt gyvlintt naikinimas, zalojimas, paemimas is natUralios aplinkos, jJ.t igijimas, laikymas, gabenimas, realizavimas, naudojimas pazeidziant teises akttt nuostatas.
tik tada, kaii del minettt veiktt nera padaroma didele zala ypatingai saugomtt riisiQ laukinitt gyvlintt riisies apsaugos biiklei ir tokia veika yra
susijusi su nedideliu ypatingai saugomtt riisitt laukinitt gyvlintt kiekiu.
Jeigu minetomis veikomis ypatingai saugomtt riisitt laukinitt gyviinq .
riisies apsaugos biiklei padaroma didele zala ar sios veikos daromos su .
dideliu ypatingai saugomtt riisitt laukinitt gyvlinlb jtt dalitt ar gaminiq is ,
jtt kiekiu, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 272 straipsnio
3 dati.
28. BK 272 straipsnio 3 dalyje yra itvirtinta itin kvalifikuota neteiseto medziojimo arba kitokio laukines gyvlinijos isteklitt naudojimo
sudetis. Pagal si~t dali, nusikaltimo d a I y k a s yra saugomtt riisitt laukiniai gyvlinai, jJ.t dalys, gaminiai is jtt. Saugomtt riisitt laukiniais gy- .
wnais laikomi i Lietuvos Respublikos saugomq gyvlintt riisitt ir (arba)
Europos Bendrijtt svarbitt gyviintt riisitt s~trasus irasytos gyviintt riisys ir .
riisys, saugomos pagal tarptautinius susitarimus. Pavyzdziui, saugomtt
rusitt laukiniais gyvlinais pripazistamos laukinitt gyviintt riisys, irasytos
i Lietuvos Raudon~~t knyg!l_.
29. Laukinitt gyvlintt riisys, saugomos pagal tarptautinius susitarimus, yra, pavyzdziui, gyvlintt riisys, nurodytos:
a) Europos Bendrijos svarbos gyvlintt ir augaltt riisitt, kurioms rei- '
kalinga grieZta apsauga, S!l_rase, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodzio 12 d. isakymu Nr. 592
(Valstybes zinios, 2004, Nr. 68-2374; 2006, Nr. 66-2445);
b) Europos Bendrijos svarbos pauksCitt riisitt, kurios peri Lietuvoje ir kurioms issaugoti reikia steigti paukscitt apsaugai svarbias .
teritorijas, s~trase, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2002 m. balandzio 8 d. isakymu Nr. 159 (Valstybes zi- .
nios, 2002, Nr. 40-1513);
c) Europos Bendrijos svarbos gyviintt ir augaltt riisilb kuritt emimui

is gamtos ir naudojimui gali biiti taikomos tvarkymo priemones,
s~trase, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. gruodzio 12 d. isakymu Nr. 592 (Valstybes zinios, 2004,
Nr. 68-2374; 2006, Nr. 66-2445).
30. Nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, o b j e k t yvi !lj !l pus~ apibiidina altematyvios veikos- minettt laukinitt gyvli-
392
272 straipsnis
nl!, N dalil!, gaminil! is jl! neteisetas naikinimas, zalojimas, gaudymas,

emimas is naturalios aplinkos ar kitoks igijimas, laikymas, perdirbimas,
gabenimas, realizavimas ar kitoks naudojimas (apie sias veikas plaCiau
ir. sio straipsnio komentaro 18-23 punktus).
Baudziamoji atsakomybe pagal BK 272 straipsnio 3 dali kyla tik
tada, kai minetos veikos padaro didel~ zal1l saugoml! riisil! laukinil! gyviinl! riisies apsaugos biiklei arba jos daromos su dideliu saugoml! riisil!
laukinil! gyviinlb jl! dalil! ar gaminil! is N kiekiu, arba tokios veikos
daromos komerciniams tikslams, t. y. siekiant pasipelnyti is tokios veikos.
31. BK 272 straipsnio 1, 2 ir 3 da1yse numatyti nusika1timai gali buti
padaromi arba tycia, arba neatsargiai.
32. BK 272 straipsnyje numaty11.! nusikalstaml! veikl! sub j e k t u
gali buti pakaltinamas, sulauk~s 16 metl! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq).
33. Pagal BK 272 straipsnio 4 dali baudZiamuoju nusizengimu
pripazistamas neteisetas elektros ar u1tragarso zvejybos prietaisl! gaminimas, isigijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas. E I e k t r o s
z v e j y b o s p r i e t a i s a s - tai irenginys, kai vandens gyviinl! zvejybai naudojant tam tikr<t elektros saltini (pavyzdziui, akumuliatoril! ir
pan.) sukuriamas elektros laukas. Ultra gars o z v ej y b o s p r i et a is as - tai irenginys, skleidziantis ultragars<t, naudojamas vandens
gyviinams zvejoti. Ultragarso saltiniu gali buti ivairiis irenginiai, kurie suzadina gars<t, keicia kitos riisies energij<t (pavyzdziui, elektrin~,
kinetin~) i akustin~ energij1l. Dazniausiai naudojami ultragarso saltiniai
yra pjezoelektriniai, magnetostrikciniai, elektrodinaminiai, e1ektromagnetiniai keitikliai. Sis baudziamasis nusizengimas gaii buti padaromas tik tyCia.
34. Neteisetas medziojimas ar :Zvejojimas arba kitoks laukines gyviinijos isteklil! naudojimas, numatytas BK 272 straipsnio I ir 2 dalyse,
pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkilb neteisetas medziojimas ar zvejojimas arba kitoks laukines gyviinijos isteklil! naudojimas, numatytas BK 272 straipsnio 3 daiyje, pagal BK 11 straipsnio
4 dali- prie apysunkil! nusikaltiml! (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
35. Neteisetas medziojimas ar zvejojimas arba kitoks laukines gyvunijos isteklil! naudojimas, numatytas BK 272 straipsnio 1 dalyje,
baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejl! me11.!; neteisetas medZiojimas ar zvejojimas arba kitoks
393
272-273 straipsniai
laukines gyvunijos istekliq naudojimas, numatytas BK 272 straipsnio

2 dalyje, - bauda arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves atemimu iki trejq metq; neteisetas medziojimas ar :lvejojimas arba kitoks
laukines gyvlinijos istekliq naudojimas, numatytas BK 272 straipsnio
3 dalyje,- bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq metq;
neteisetas elektros ar ultragarso :Zvejybos prietaisq gaminimas, isigijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas - bauda arba laisves apribojimu, arba arestu.
273 straipsnis. Neteisetas misko kirtimas ar pelkiq naikinimas

1. Tas, kas neturedamas leidimo iskirto ar kitaip isnaikino didesni negu
vieno hektaro savo misko plot~t arba nusausino pelk~,
baudziamas banda arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq metq.
1. Miskas yra vienas is pagrindiniq gamtos turtq: tai bendros ekologines sistemos dalis, u:ltikrinanti visuomenes ir zmoniq gerov~, sauganti krastovaizdzio stabilum4 gerinanti aplinkos kokyb~. Misko, kaip
aplinkos sudedamosios dalies, apsaugai taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai. Aplinkos apsauga yra valstybes ir kiekvieno pilieCio
rupestis ir pareiga, viesieji ir privatUs interesai sioje srityje sutampa:
aplinkos kokybes gerinimas, neigiamo poveikio aplinkai mazinimas,
gamybos ekologizavimas, gamtos istekliq racionalus ir kompleksiskas
naudojimas aktualus kiekvienam. Misko savininkams, valdytojams ir
naudotojams galiojantys teises aktai nustato specialias pareigas - saugoti miskus nuo gaisrq, kenkejJ.b ligq ir kitq neigiamq veiksniq, laiku ir
tinkamai atkurti iskirstll_ misk4 naudoti miskll_ darant kuo mazesni neigiamll_ poveiki aplinkai, racionaliai ukininkauti misko zemeje, issaugoti
biologin~ ivairov~ ir pan. Miskams, palyginti su kitais objektais, istatymu gali bUti nustatytas specialus, ypatingas teisinis rezimas. Vienas is
gamtos objektq, turinciq gana didel~ reiksm~ ekosistemos stabilumui,
yra ir pelkes. BK 273 straipsnyje numatyta baudziamoji atsakomybe uz
kesinimll_si i minetus gamtos objektus.
2. Tiesioginis komentuojamo nusikaltimo o b j e k t as yra misko

ir pelkiq, kaip svarbiq ekosistemos elementq, apsaugos pagrindai. Pagrindiniai teises aktai, kuriais reguliuojami santykiai, susij~ su misklb
pelkiq atkurimu, apsauga ir naudojimu, yra Miskq istatymas (Valstybes
zinios, 2001, Nr. 35-1161), Melioracijos istatymas (Valstybes zinios, 2004,
Nr. 28-877), minetas Aplinkos apsaugos istatymas, Lietuvos Respubli-
394
273 straipsnis
kos Vyriausybes 2004 m. geguzes 26 d. nutarimu Nr. 632 patvirtinti

Privacil! miskl! tvarkymo ir naudojimo nuostatai (Valstybes zinios, 2004,
Nr. 86-3117).
3. Sio nusika1timo d a 1y k a s yra miskas ir pe1ke.

4. P e 1 k e - tai dregmes pertek1iaus p1otas sausumoje, apaug~s
specifine auga1ija. Pe1kese, 1aikui begant, is auga1ijos 1iekanl! susidaro
durpil! k1odai. Pe1kemis paprastai 1aikomi nuo1at uZJ:nirk~ zemes pavirsiaus p1otai, kuriuos dengia atitinkamo storio durpil! s1uoksnis. P1otai,
kuriuose durpil! s1uoksnis p1onesnis, vadinami supe1kejusiomis zememis ir nera BK 273 straipsnyje numatyto nusika1timo da1ykas. Pe1kes
skirstomos i aukstape1kes, tarpines ir zemape1kes.
5. M i s k a s - ne mazesnis kaip 0,1 hektaro zemes plotas, apaug~s
medziais, kuril! aukstis natiira1ioje augavieteje brandos amziaus siekia
ne maziau kaip 5 metrus, ir kita misko auga1ija, taip pat isretej~s misko
p1otas. Komentuojamo nusika1timo da1ykas yra tik natiira1us miskas:
nenupjauti, nenukirsti ar kitokiu zmogaus darbu is natiira1ios gamtines
ap1inkos nepaimti medZiai ar kriimai. Laukuose, pe1kese, prie vandens
te1kinilb gyvenamosiose vietovese ir kapinese esanCios med:Zil! grupes,
siauros (iki 10 metfl! p1oCio) medzil!juostos, gyvatvores, pavieniai medziai ir kriimai, miestuose ir kaimo vietovese esantys zmonil! iveisti
parkai ne1aikomi misku. Uz sill objek!l! neteisett kirtim~ asmuo paga1
BK 273 straipsni neatsako. Taip pat kaip neteisetas misko kirtimas nega1i biiti kva1ifikuojamas isvaftl.b is1au:Zl! rinkimas, ke1ml! rovimas ir
kiti panasiis veiksmai.
6. Paga1 pagrindinius iikininkavimo tiks1us ir iikininkavimo rezim~
kuris 1emia ir misk\l kirtimo s~1ygas, miskai skirstomi i keturias grupes.
I grupe - rezervaciniai miskai, kuril! kirtimas (isskyrus retas isimtis)
neatliekamas. II grupe - ekosisteml! apsaugos ir rekreaciniai miskai,
t. y. specia1ios paskirties miskai. Siuose miskuose gamtin~ brand~ pasiek~ medynai ga1i biiti kertami pagrindiniu nep1ynuoju kirtimu. Stichinil! arba biotinil! veiksnil! sudarkyti, b1ogos sanitarines biik1es medynai
kertami nep1ynuoju arba p1ynuoju sanitariniu kirtimu. Be to, rekreaciniuose miskuose 1eidziami visl! riisil! ugdymo, sanitariniai ir krastovaizdzio formavimo kirtimai. III grupe - apsauginiai miskai, kuriuose
1eidziami (su nedide1emis isimtimis) nep1ynieji ir nedide1io p1oto (iki
5 ha) p1ynieji, ugdymo bei sanitariniai kirtimai. IV grupe- iikiniai miskai, kuriuose 1eidziami (isskyrus nedide1es isimtis) visl! riisil! kirtimai.
7. Komentuojamo nusika1timo da1ykas yra ne bet koks, o tik nuosavas, t. y. ka1tininkui nuosavybes teise prik1ausantis miskas ar pe1ke.
395
273 straipsnis
Todel jei, pavyzdziui, neteisetai iskertamas miskas, nuosavybes teise

priklausantis ne kaltininkui, o kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam),
tai kaltininko veika kvalifikuojama ne pagal BK 273 straipsni, o paprastai pagal BK 187 straipsni, numatanti baudziaml\i:t atsakomybl( uz
turto sunaikinim:t ar sugadinim:t. Be to, jeigu kaltininkas ne tik neteisetai iskerta svetim:t (t. y. nuosavybes teise priklausanti kitam asmeniui)
miskll_. bet ir pasisavina iskirstus medzius, tai jo veika gali biiti kvalifikuojama ne tik pagal BK 187 straipsni, bet ir pagal BK 178 straipsni,
numatanti atsakomybl( uz vagystl(.
8. BK 273 straipsnyje numatyto nusikaltimo o b j e k t y v i o j i
pus e pasireiskia arba neteisetu misko iskirtimu ar kitokiu jo isnaikinimu, arba neteisetu pelkes nusausinimu.
9. Misko iskirtimas ar kitoks jo isnaikinimas gali biiti padaromas
tik aktyviais veiksmais. M i s k o k i r t i m u laikomas staCil! medzil! ir
kriiml! nukirtimas, nupjovimas. K i t o k s m i s k o i s n a i k i n i m a s
gali pasireiksti labai ivairiais veiksmais, kuriais statiis medziai ir kriimai atskiriami DUO ke}mo, saknl.b zeroes (medZil! rovimas, nulauzimas
ir pan.). Misko isnaikinimu sio straipsnio prasme pripazistamas ir kitoks fizinis, cheminis, biologinis poveikis miskui, del kurio misko kaip
specifinio gamtos objekto nelieka (pavyzdziui, miskas sudeginamas,
sunaikinamas naudojant chemines medziagas ir pan.).
10. P e 1k e s nus au sin i mas - tai ivairiis veiksmai, del kuril!

nebelieka pelkes- specifinio nuolat uzmirkusio zeroes pavirsiaus ploto,
padengto durpemis.
11. Pagal BK 273 straipsni baudZiamoji atsakomybe uz misko kirtim:t ar pelkil! naikinim:t kyla tik tada, kai tokie veiksmai daromi n et e i s eta i, t. y. neturint tam leidimo, kuri isduoda tam igaliotos valstybes institucijos. Antai leidimus kirsti misk:tprivaCil! miskl! savininkams
isduoda region\! aplinkos apsaugos departamentai pagal Leidiml! kirsti
misk:t isdavimo tvarkos aprasll_, patvirtint:t Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. isakymu Nr. Dl-386 (Valstybes zinios,
2004, Nr. 116-4348). Leidimai kirsti misk:t privalomi visiems kirtimams,
isskyrus:
a) sviesinimo ir valymo kirtimus iki 20 mefl! arnZiaus jaunuolynuose;
b) rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iskertami tik sausuoliai ir
vejavartos;
c) rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iskertamos tik vejalauzos;
d) baltalksnil!, drebulil!, gluosniq ir blindzil! kirtim:t neplynuoju
kirtimu III ir IV miskl! grupil! miskuose, nesvarbu, koks medyno
amzius.
396
273 straipsnis
Neteisetu turettt biiti pripazistamas ir toks misko kirtimas ar pelkitt

sausinimas, kai nesilaikoma leidime nurodyttt SllJYgtt: kertami nenurodyttt rusitt medZiai, medziai kertami ne nurodytoje, o kitoje vietoje,
kertama daugiau negu buvo leista ir pan.
12. Baudziamoji atsakomybe pagal BK 273 straipsni uz neteisetq_
misko kirtimq_ kyla tik tada, kai neteisetai iskertamas ar kitaip isnaikinamas didesnis negu vieno hektaro savo misko plotas. Jeigu iskertamas
ar kitaip isnaikinamas mazesnis savo misko plotas, tai kaltininkas gali
bUti traukiamas administracinen atsakomyben.
13. BK 273 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudetis yra mater i a 1i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai neteisetai iskertamas ar kitaip isnaikinamas didesnis negu vieno hektaro savo
misko plotas arba nusausinama pelke. Misko kirtimo ar pelkitt sausinimo darbtt pradejimas tam tikrais atvejais gali biiti kvalifikuojamas kaip
pasikesinimas padaryti BK 273 straipsnyje numatytlt nusikaltimlt.
14. Jeigu iskertamas ar kitaip isnaikinamas saugomoje teritorijoje
esantis miskas ar nusausinama pelke, ir tokiu budu sunaikinama ar suniokojama saugoma teritorija, tai kaltininko veika kvalifikuojama ne
pagal BK 273 straipsni, o pagal BK 271 straipsni.
15. Komentuojamas nusikaltimas gali buti padaromas ties i o g in e arba n e t i e s i o g i n e t y ci a.
16. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali buti pakaltinamas, sulauk[;!S 16 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
17. Neteisetas misko kirtimas ar pelkitt naikinimas pagal BK
II straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkitt nusikaltimtt (apie tai
18. Neteisetas misko kirtimas ar pelkitt naikinimas baudZiamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejtt mettt.
397
274 straipsnis
274 straipsnis. Neteisetas saugomqlaukiniq augalq, grybq ar jq

daliq rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitoks disponavimas jais
1. Tas, kas neteisetai naikino, zalojo, paeme is natiiralios aplinkos ar
kitaip rinko arba {gijo, laike, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip

naudojo didel{ kiek{ saugomq riisiq laukiniq augalq, grybq, jq daliq
ar gaminiq is jq arba tokia veika padare didel~ zal~t saugomq riisiq
laukiniq augalq ar grybq riiSies apsaugos biiklei, arba toki~t veik~t
padare komerciniais tikslais,
baudziamas banda arba arestu, arba laisves atemimu iki trejq metq. (Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodiio 17 d. istatymo Nr. X1-579, isigal. 2010 m. sausio
2. Tas, kas neteisetai naikino, zalojo, paeme is naturalios aplinkos ar

kitaip rinko ypatingai saugomq riisiqlaukinius augalus, grybus, {gijo,
laike, gabeno, realizavo ar komerciniais tikslais naudojo ypatingai
saugomq riisiq laukinius augalus, grybus, jq dalis arba gaminius is
jq, jeigu tokia veika nebuvo padaryta dideles zalos ypatingai saugomq
riisiq laukiniq augalq ar grybq riiSies apsaugos buklei ir tokia veika
buvo susijusi su nedideliu ypatingai saugomq riisiqlaukiniq augalq ar
grybq kiekiu, padare baudziamltii nusiZengim~t ir
baudziamas viesaisiais darbais arba banda. (Lietuvos Respublikos 2009 m.
gruodiio 17 d. istatymo Nr. X1-579, isigal. 2010 m. sausio 5 d. (Valstybes iinios, 2010, Nr.
1-1) redakcija)
3. Uz !Harne straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
4. Sio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais
atvejais, kai ji padaryta del neatsargumo. (Lietuvos Respublikos 2009 m.
gruodiio 17 d. istatymo Nr. Xl-579, isigal. 2010 m. sausio 5 d. (Valstybes iinios, 2010, Nr.
1-1) redakcija)
(Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birielio 30 d.
1. Tiesioginis nusikalstamos veikos, numatytos BK 274 straipsnyje,

o b j e k t a s - tam tikn.}_, paprastai itin vertinm ar retq augall!, kuril!
skaiCius mazeja ir kuriems gresia isnykimas, rinkimo, naikinimo, realizavimo ar kitokio disponavimo tvarka. Pazeidziant sill tvarklt zala daroma ir minetq augall! apsaugos pagrindams. Santykius, susijusius su tokil!
augall! apsauga ir jl! rinkimu, reguliuoja labai ivairiis teises aktai. Cia
paminetini Saugom1.1 gyv\inl!, augall!, grybl.l riisi1.1 ir bendrijl! istatymas
(Va1stybes zinios, 1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3987; 2009, Nr. 153-7200),
Augal1.1 veislil! apsaugos istatymas (Va1stybes zinios, 2001, Nr. 104-3701),

Laukines augalijos istatymas (Valstybes zinios, 1999, Nr. 60-1994) ir kt.
398
274 straipsnis
2. Sios nusikalstamos veikos daly k as yra saugomll ruSil! ar ypatingai saugomll Iiisill laukiniai augalai ir grybai, sill augalll ir grybll
dalys, taip pat gaminiai is jl!.
3. Laukiniai augalai bendriausia prasme - tai gamtoje esanCill Iiisill
augalai ir grybai, kurie nera pakeisti dirbtines atrankos budu. L au k i n i a i s a u g a l a i s, pagal minet~ Saugomll gyviinl!, augallb grybll
rusil! ir bendrijl! istatym!l, laikomi natUraliai augantys ar dirbtinai pasodinti laukinill augalll rusill bet kurios vystymosi stadijos individai, o
g r y b a i s - natiiraliai augantys ar dirbtinai pasodinti laukinil! grybll
rusil! bet kurios biologinio vystymosi stadijos individai.
BK 274 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra ir saugomll
rusil! ar ypatingai saugomll Iiisill laukinil! augall! ir grybl! dalys arba
gaminiai is jl!. Tai gali biiti tokill augalll vaisiai (uogos, riesutai ir kt. ), jl!
seklos, augalll gyvybines veiklos produktai (sakai, sula), ivairus gaminiai is sill augalq (galanterijos dirbiniai, maisto produktai, baldai, namll
apyvokos reikmenys ir pan.).
4. BK 274 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra ne
bet kokie, o tik saugomll rusil! laukiniai augalai, grybai, jll dalys ar
gaminiai is jl!. S au go m a l auk in i ll au g a llb g r y b ll r u s i s tai nykstanti, pazeidziama, reta arba endemine augall! arba grybl! rtisis,
nustatyta tvarka irasyta i Lietuvos Respublikos saugomll augall! ir gryhl! Iiisil! S<tras~ ir (arba) Europos Bendrijl! svarbos augalll rusil! s~rasus
arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus. Lietuvos Respublikos
saugomomis augall! ir grybl! rusimis skelbiamos nykstancios, paZeidziamos, retos arba endemines rusys, kurios tokiomis pripazistamos
vadovaujantis mokslinil! tyriml! duomenimis apie jl! natiiralius arealus,
rusil! buveines, populiacijl! dydzius ir N kaitos tendencijas. Europos
Bendrijos svarbos augall! rtisil! s~rasus tvirtina Aplinkos ministerija.
Europos Bendrijos svarbos augall! rUSil! Sl!Sai yra sie:
1) Europos Bendrijos svarbos augalll rusiq, kurill apsaugai reikalingas specialil! saugomll teritorijl! steigimas, sqrasas;
2) Europos Bendrijos svarbos augall! rusil!, kurioms reikalinga
grieZta apsauga, s~rasas;
3) Europos Bendrijos svarbos augall! rusill, kuril! emimui is gamtos
ir naudojimui gali buti taikomos tvarkymo priemones, s~rasas.
Pavyzdziui, tokiais saugomll rtisill laikiniais augalais ir grybais pripazistami:
1) i Lietuvos Raudon!\i<t knyg<t irasytl! augall! ir grybl! rusys. Sill
rusiq S<trasas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birzelio 13 d. isakymu Nr. 504 (Valstybes zinios, 2003,
399
274 straipsnis
100-4506). Prie tokiq augalq priskiriami siaurine aviete, pievinis

salavijas, miskine meta, mazasis varpenis ir kt.;
2) Europos Bendrijos svarbos augalq riisys, kurioms reikalinga
grieZta apsauga. Siq riisiq s~rasas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodzio 12 d. isakymu Nr. 592
(Valstybes zinios, 2004, Nr. 68-2374; 2006, Nr. 66-2445). Prie tokiq
augalq riisiq priskiriama melsvoji balzgene, kiminai ir kt.;
3) Europos Bendrijos svarbos augalq riisys, randamos Lietuvoje,
kurioms issaugoti reikia steigti specialias buveiniq apsaugos
teritorijas. Siq riisiq Sll.fasas patvirtintas Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2002 m. balandzio 8 d. isakymu Nr. 159 (Valstybes zinios, 2002, Nr. 40-1513). Prie tokiq augalq riisiq priskiriama pajurine linazole, mazasis varpenis, pelkine dirvuole ir kt.
5. Nusikaltimo, numatyto BK 27 4 straipsnio I dalyje, o b j e k t y v i ~j ~ p u s ~ apibiidina atitinkamos altematyvios veikos - neteisetas
saugomq riisiq laukiniq augalq, grybl.b jq daliq ar gaminiq is jq naikinimas, zalojimas, paemimas is natiiralios aplinkos ar kitoks rinkimas,
igijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas, realizavimas ar kitoks naudojimas.
6. Minetq laukiniq augall.b grybq ar jq daliq p a em i mas a r k it o k s r i n k i m a s i s n a t ii r a I i o s a p I i n k o s is esmes reiskia

tokiq augall.b grybq ar jq daliq pasisavinim~ ir gali pasireiksti labai ivairiais veiksmais, kurie siai veikai kvalifikuoti reiksmes neturi. Augalai
gali biiti renkami rankiniu biidu, naudojant ivairi~ technik~ ir pan.
7. Laukiniq augalq ar grybq n a i k i n i m a s gali pasireiksti labai
ivairiu fiziniu, cheminiu, biologiniu ar kitu poveikiu siems augalams ar
grybams, del kurio tq laukiniq augalq ar grybq arba apskritai nelieka
(pavyzdZiui,jie sudeginami), ar jie neatkuriamai praranda savo savybes
(pavyzdziui, nukertami, israunami, nupjaunami ir pan.).
8. Tokiq augalq ar grybq z a 1o j i m u laikytini tie atvejai, kai augalai ar grybai del tam tikro poveikio praranda dali savo savybiq, taCiau '
kaip saviti gamtos objektai islieka (pavyzdziui, nupjaunama dalis medzio sakl!).
9. Laukiniq augalq ar grybq per d i r b i mas - tai jq panaudojimas
kaip zaliavq tam tikrq maisto arne maisto (pavyzdziui, bald\!) produktq
gamybai.
lO.Apie igijim"t, laikym"t,
gabenim~
m ~ plaCiau ir. BK 272 straipsnio komentarq.
400
ar realizavi-
274 straipsnis
11. Laukiniq augalq ar grybq kit o k s n au do j i mas gali bUti,

pavyzdziui, minetq laukiniq augall!, grybl!, jq daliq demonstravimas,
naudojimas ligoms gydyti ir pan.
12. Baudziamoji atsakomybe atsiranda tik uz net e is e t q_ minetq
veikq padarym6 t. y. kai ivardytos veikos daromos pazeidZiant teises
aktq nuostatas.
13. Dazniausiai norint saugomus laukinius augalus, grybus ar jq
dalis paimti is natiiralios aplinkos, juos igyti, naikinti, laikyti, perdirbti, gabenti ar realizuoti, reikia tureti tam igaliotos valstybes institucijos isduotq_ leidimq_. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. sausio 10 d. isakymu Nr. D1-22 patvirtintq_ Saugomq riisiq
gyviinl!, augalq ir grybq paemimo is gamtines ap1inkos tvarkos aprasq_
(Valstybes zinios, 2007, Nr. 7-294), leidimus paimti saugomus auga1us ar
grybus is natiira1ios ap1inkos ar juos naikinti isduoda Aplinkos ministerija. Leidimai paimti saugomus augalus ar grybq riisis is natiiralios
aplinkos ar juos naikinti isduodami siems tikslams:
a) apsaugoti saugomq riisiq egzemp1iorius nuo neisvengiamos Ziities del natiira1iq priezasciq ar zmoniq ukines veikos;
b) apsaugoti 1aukinlt augalijq_ ir issaugoti natiiralias buveines;
c) isvengti dide1es za1os zemes, misko ar zuvininkystes ukiams,
oro transportui;
d) isvengti dideles zalos kitoms nuosavybes riisims;
e) isvengti zalos zmoniq sveikatai ir saugumui;
f) mokslo, mokymo tikslams, kai siekiama atkurti ir reintrodukuoti
saugomq riisiq populiacijas ir uZtikrinti siems tikslams igyvendinti butinq_ veisim6 iskaitant augalq dirbtini dauginim!J;
g) atrankos budu, ribotais kiekiais paimti ir laikyti ribotq_ egzemplioriq skaiciq.
Leidimai isduodami ne i1gesniam kaip 4 menesiq laikotarpiui.

tik tada, kai del minetq veikq saugomq riisiq 1aukiniq augalq ar grybq
rusies apsaugos bUklei padaroma did e 1e z a 1a arba minetos veikos padaromos d i de 1i am k i e k i u i saugomq riisiq laukiniq augall!,
grybq, jq da1il!, gaminiq is jl!, arba sios veikos padaromos turint k o m e r c i n i q t i k s lq.
Sprendziant klausim6 ar zala yra didele, reikia atsizvelgti i materialiniq nuostoliq dydi, zalos ekosistemai pobudi ir dydi, poveiki patyrusiq
laukiniq augalq ar grybq kieki, vertingumq_ ir kitas aplinkybes.
401
Sprendziant klausim'l:, ar kiekis yra didelis, reikia atsizvelgti i kieky.

bini po:lymi- laukinil! augallb grybl!, jl! dalilb gaminil! is jl! skaicil!.
Sprendziant klausim'l:, ar veikos padarytos turint komercinil! tiksllb
reikia atsizvelgti i tai, ar kaltininkas, darydamas minetas veikas, sieke
gauti (pagrindinil! ar papildomtt) pajam\l.
.
15. BK 274 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali biiti padaroma tyCia arba neatsargiai.
16. Sios nusikalstamos veikos sub j e k t u gali biiti pakaltinamas,
16 metl! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai
sulauk~s
17. Pagal BK 274 straipsnio 2 dali baudziamuoju nusizengimu pri- .

pazistamas ypatingai saugoml! riisil! laukinil! augall! ar grybl! neteisetas naikinimas, zalojimas, neteisetas paemimas is natfualios aplinkos
ar kitoks rinkimas, taip pat ypatingai saugoml! riisil! laukinil! augal~
grybl!, jl! dalilb gaminil! is N neteisetas igijimas, laikymas, gabenimas,
realizavimas ar naudojimas komerciniams tikslams. Sio baudziamojo
nusizengimo dalykas yra tik ypatingai saugoml! riisil! laukiniai augalai, '
grybai, jl! dalys, gaminiai is jl!. Pagal BK 277 1 straipsni, y pat in g a i .
s au go m a i s 1auk i n i a i s au g a 1a i s i r g r y b a i s pripazis- '
tami:
1) i Lietuvos Raudon!U~:t knygl{ irasY!l! saugoml! augall! ir grybl! rii- ,
sill sl{fase nurodY!l! ir O(Ex), l(E), 2(V) kategorijoms priskifil! .
saugoml! riisil! laukiniai augalai ir grybai (pavyzdZiui, siaurine
aviete, pelkine raistene, trispalvis astras, europinis kukmedis, mazasis varpenis, puosnusis gvazdikas, juodasis pievagrybis ir kt.);
2) 1996 m. gruodzio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 del
laukines faunos ir floros riisil! apsaugos kontroliuojant jl! prekyb~:tA ir B prieduose nurodY!l! saugoml! riisil! laukiniai augalai;
3) 1992 m. geguzes 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB del natiiralil! buveinil! ir laukines faunos ir floros apsaugos IV priede
nurodY!l! saugoml! riisil! laukiniai augalai.
18. BK 274 straipsnio 2 dalyje numatyta veika pripazistama baudziamuoju nusizengimu tik tada, kai del minetl! veikl! nera padaroma
didele zala ypatingai saugoml! riisil! laukinil! augall! ar grybl! riisies
apsaugos biiklei ir tokia veika susijusi su nedideliu ypatingai saugoml!
riisil! laukinil! augall! ar grybl! kiekiu. Jeigu del minetl! veikl! padaroma
didele zala arba jos susijusios su dideliu ypatingai saugoml! riisil! laukinil! au gall! ar grybl! kiekiu, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal
402
274-275 straipsniai
19. Tycinis neteisetas saugomq laukiniq augalq, grybq ar jq daliq

rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitoks disponavimas jais pagal
BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusikaltimq (apie tai
20. Neteisetas saugomq laukiniq augalq, grybq ar jq daliq rinkimas,
naikinimas, realizavimas 'ar kitoks disponavimas jais kaip nusikaltimas
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki trejq metq;
neteisetas saugomq laukiniq augalq, grybq ar jq daliq rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitoks disponavimas jais kaip baudziamasis
nusizengimas - viesaisiais darbais arba bauda.
275 straipsnis. Neteiseta farmacine veikla

1. Tas, kad neturedamas leidimo pagamino vaistq ar vaistiniq medziagq
ketindamas juos realizuoti, jeigu jq vartojimas galejo sukelti pavojq
zmogaus sveikatai ar gyvybei, taip pat tas, kas siuos farmacijos produktus realizavo,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq metq.
2. Tas, kad neturedamas leidimo pagamino vaistq ar vaistiniq medziagq
ketindamas juos realizuoti, taip pat tas, kas siuos farmacijos produktus realizavo, jeigu del jq vartojimo mire zmogus arba buvo sunkiai
sutrikdyta zmogaus sveikata,
baudziamas laisves atemimu iki astuoneriq metq.
3. Sio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais
atvejais, kai jos padarytos del neatsargumo.
4. Asmuo atsako pagal sio straipsnio 2 dali tik tais atvejais, kai joje
numatytos veikos padarytos del neatsargumo.
1. BK 275 straipsnyje numatyta baudziamoji atsakomybe uZ neteiFarmacines veiklos teisinius pagrindus itvirtina
priimtas Farmacijos istatymas (Valstybes zinios, 2006, Nr. 78-3056). Pagal
si istatymll_, farm a cine v e i k 1a- juridiniq ir (ar) fiziniq asmenq
vykdoma sveikatinimo veikla, apimanti vaistiniq preparatq, tiriamtijq
vaistiniq preparatq, veiklitijq medziagq ir i Europos Komisijos s~ra
s~ irasytq pagalbiniq medziagq, kurios naudojamos kaip pradines medziagos vaistiniq preparatq gamybai, gamybll, impo~ is trecitijq saliq,
kokybes kontrol~; vaistiniq preparatq, veiklitijq medziagq ir i Europos
set~ farmacin~ veikl~.
403
Komisijos SltfaSlt irasytq pagalbiniq mediiagq, kurios naudojamos

pradines medziagos vaistiniq preparatq gamybai, didmenini pl~ttlrtirrtati
vaistiniq preparatq lygiagretq importlt, pardavimlt (isdavimlt) galuti4
niam vartotojui; farmacines informacijos apie vaistinius preparatus
kimlt ir farmaciniq atliekq tvarkymlt, isskyrus jq salinimlt.
.
Taigi farmacine veikla apima gana ivairias visuomenes sveikatini~
mo priemones. Norint tinkamai vykdyti sveikatinimo veikllt, reikia taJ:Q
tikro pasirengimo - atitikti tam tikrus reikalavimus ir gauti leidimlt siai .
veiklai. Priesingu atveju farmacine veikla galetq kelti gresmlt zmoniq .
sveikatai ir gyvybei.
1
2. Komentuojamo nusikaltimo pagrindinis tiesioginis o b j e k t as

yra zmoniq sveikatos saugumas. Si nusikaltimlt kvalifikuoja zmogaus
mirtis ar sunkus sveikatos sutrikdymas, todel papildomu nusikaltimo
objektu gali buti zmogaus gyvybe ar sveikata.
3. Nusikaltimo d a 1y k as yra vaistai ar vaistines medziagos, ku~
rios pagamintos neturint leidimo jas gaminti ir kurios del savo savybiq
gali kelti gresmlt zmoniq sveikatai ar gyvybei.
4. V a i s t a s (v a i s t i n i s p r e p a r a t a s) - vaistine medziaga
arba jq derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes atitinka bent vienlt
is siq kriterijq: 1) turi savybiq, del kuriq tinka zmogaus ligoms gydyti
arba jq profilaktikai; 2) del farmakologinio, imuninio ar metabolinio
poveikio gali buti vartojama ar skiriama atkurti, koreguoti ar modifikuoti zmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti zmogaus Iigas.
Skiriami augaliniai, generiniai, homeopatiniai, imuniniai ir pan.
vaistiniai preparatai.
5. V a i s t i n e m e d z i a g a - bet kuri medziaga, kurios kilme gali
buti: 1) is zmogaus, pavyzdiiui: zmogaus kraujas ir zmogaus kraujo
produktai; 2) gyviinine, pavyzdziui: mikroorganizmai, gyviinai, organq
dalys, gyviinq isskyros, toksinai, istraukos, kraujo produktai; 3) augaline, pavyzdiiui: mikroorganizmai, augalai, jq dalys, augalq isskyros,
istraukos; 4) chemine, pavyzdziui: elementai, natiiralios chemines medziagos ir cheminiai produktai, gauti chemines sandaros keitimo ar sintezes budu.
6. Sio nusikaltimo dalyku gali buti tik vaistai ar vaistines mediiagos, kurios pagamintos neturint leidimo jas gaminti.
7. Sio nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia tam tikrq
altematyviq veiksmq padarymu: vaistq ar vaistiniq medziagq pagaminimu neturint leidimo, taip pat tokiq neteisetai pagamintq vaistq ar
vaistiniq mediiagq realizavimu.
404
il
275 straipsnis
8. Vaistai ar vaistines medziagos gali biiti gaminamos 1abai ivairiais

biidais ir jie siai veikai kvalifikuoti reiksmes neturi. Esmin~ reiksm~
siam nusikaltimui kvalifikuoti turi tai, kad vaistai ar vaistines medziagos pagaminamos neteisetai, t. y. neturint tam 1eidimo.
Paga1 minetl:Jc Farmacijos istatymll, juridinis asmuo ga1i verstis vaistiniq ar tiriamtijq vaistiniq preparatq gamyba, gav~s sio istatymo nustatyta tvarka isduotl:Jc gamybos licencijl:Jc. Sil:l1icencijl:Jcjis taip pat turi igyti,
jei vaistinius preparatus, tiriamuosius vaistinius preparatus gamina tik
eksportui. Gamybos licencija suteikia teis~ p1atinti sios 1icencijos turetojo pagamintus vaistinius preparatus. Gamybos licencijl:Jc isduoda Va1stybine vaistq kontro1es tamyba. Gamybos licencijos nereikalaujama:
a) ekstemporaliems vaistiniams preparatams gaminti;
b) pramoniniu biidu arba pramonini gamybos procesl:Jc apimanCiu
metodu pagamintq vaistiniq preparatq pakuotei perpakuoti,
perfasuoti, prezentacijai keisti, jei sil:l veik1l:l atlieka vaistines ar
filia1ai ir sie vaistiniai preparatai skirti tik tos vaistines ar to vaistines filia1o aptamaujamiems fiziniams asmenims;
c) radiofarmaciniams preparatams, kuriuos paga1 gamintojo nurodymus is registruotq radionuk1idq generatorilb radionuk1idq rinkiniq ar radionuklidq pirmtakq pries vartojiml:Jc ruosia sveikatos
prieziuros istaiga, turinti veik1os su jonizuojanciosios spindu1iuotes sa1tiniais 1icencijll, toje istaigoje vartoti;
d) tiriamiesiems vaistiniams preparatams pries vartojiml:Jc ar pakaviml:Jc praskiesti, jei tai atlieka k1inikiniq tyrimq centruose farmacijos specia1istai ar kiti tam igalioti asmenys ir sie preparatai
skirti vartoti tik tame centre.
9. Juridinis asmuo, norintis gauti gamybos licencijll, priva1o:
a) paraiskoje nurodyti numatomus gaminti vaistinius preparatus ir
jq farmacines formas, tiriamtijq vaistiniq preparatq grupes ir farmacines formas, taip pat vietll, kur jie gaminami ir (ar) vykdoma
jq kontro1e;
b) tureti pakankamai nurodytq vaistiniq, tiriamtijq vaistiniq preparatq gamybai tinkamq pata1pl!, techniniq irenginiq, kontro1es
irangos, kurie atitiktq mineto Farmacijos istatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2006 m. 1apkriCio 30 d. nutarimu Nr. 1191
patvirtintq Farmacines veik1os 1icencijavimo taisykliq (Valstybes
zinios, 2006, Nr. 132-4997) ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus preparatq gamybos, kontro1es ir jq 1aikymo nuostatus, uztikrintq vaistiniq preparatq gamybos ir tyrimq metod\!, aprasytq
405
dokumentuose, pateiktuose vaistinio preparato

igyti, taikymll_;
c) sudaryti darbo sutarti su asmeniu kvalifikuoto darbuotojo,
kingo uz gamyb!l:, pareigoms;
d) atitikti kitus mineto Farmacijos istatymo, Farmacines veiklos
cencijavimo taisykliq ir sveikatos apsaugos ministro
reikalavimus.
10. Neteisetas vaish! ar vaistiniq medZiagq pagaminimas uu-.v'll411
baigtu nusikaltimu, kai yra pagaminta bent dalis sill farmacijos Prclduktu,..':
11. Pagal BK 275 straipsnio I dali baudziamoji atsakomybe
tik uz tokiq vaish! ar vaistiniq medziagq pagaminim"t, kuritt
galejo sukelti pavojq zmogaus sveikatai ar gyvybei.
12. Antras altematyvus veiksmas, apibiidinantis sio UU.,ll\.all,UUU

objektyvi!\ilt pus~,- tai neteisetas pagaminh! ir keliancitt gresm~
gaus gyvybei bei sveikatai vaish! ar vaistiniq medziagq
R e a I i z a v i m a s - tai tokitt vaish! ar vaistinill medziagq atlygintinis ,
ar neatlygintinis perleidimas kitiems asmenims (pardavimas, dovanojimas, paskolinimas ir pan.). Siuo atveju veikai kvalifikuoti reiksmes
neturi, ar asmuo, realizuojantis minetus vaistus ar vaistines medziagas,
turi ar neturi licencijos verstis vaish! realizavimu,- jis gali biiti ir vaistininkas, ir bet kuris kitas asmuo. Siuo atveju esmin~ reiksm~ turi tai, kad ;
yra realizuojami neteisetai pagaminti vaistai ar vaistines medZiagos.
Neteisetai pagaminh! vaish! ar vaistinitt medziagll realizavimas laikomas baigtu nusikaltimu nuo siq vaish! ar vaistinitt medziagq perdavimo kitam asmeniui momento.
13. Nusikaltimas, numatytas sio straipsnio 1 dalyje, gali biiti padaromas arba tyCia, arba neatsargiai. Be to, pagal silt dali uz neteisetllc
vaish! ar vaistiniq medziagq pagaminimllc asmuo atsako tik tada, jei jis
turi specialq t i k s I lie pagamintus vaistus realizuoti. Jeigu sio tikslo
nera (pavyzdziui, vaistai ar vaistines medziagos neteisetai gaminamos
vartoti sau), tai baudziamoji atsakomybe uz vaish! ar vaistinitt medZiagll pagaminimlt pagal BK 275 straipsnio 1 dali netaikytina.
14. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 met\! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
15. BK 275 straipsnio 2 dalyje yra numatytas kvalifikuojamasis komentuojamo nusikaltimo pozymis. Si nusikaltimlt kvalifikuoja neteisetas vaish! ar vaistinitt medZiagtt pagaminimas ar realizavimas, jeigu del
406
275-276 straipsniai
jl! vartojimo zmogus mire arba buvo sunkiai sutrikdytajo sveikata (apie
tai plaCiau ir. BK 132 ir BK 137 straipsnil{ komentarq). Siuo atveju
nusikaltimas gali buti padaron;ms tik neatsargiai.
16. TyCine neteiseta farmacine veikla pagal BK 11 straipsnio
3 dali priskiriama prie nesunki11 nusikaltim11 (apie tai plaCiau ir. BK
17. Neteiseta farmacine veikla baudZiama bauda arba arestu, arba
laisves atemimu iki dvejl.t met\!; neteiseta farmacine veikla, sukelusi
zmogaus mirti arba sunk11 sveikatos sutrikdymlt, - laisves atemimu iki
astuoneril! met\!.
276 straipsnis. Kenksmingq zmogaus sveikatai ir gyvybei produktq gamyba arba prekyba jais
1. Tas, kas turedamas tiksl~t realizuoti pagamino maisto produktq is
akivaizdziai netinkamos, kenksmingos zmogaus sveikatai ar gyvybei
medziagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius
produktus pardave ar kitaip realizavo,

2. Tas, kas turedamas tiksl~t realizuoti pagamino maisto produktq is
akivaizdziai netinkamos, kenksmingos zmogaus sveikatai ar gyvybei
medziagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardave ar kitaip realizavo, jeigu del jq vartojimo mire zmogus
arba buvo sunkiai sutrikdyta zmogaus sveikata,
3. Sio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta del neatsargumo.
4. Asmuo atsako pagal sio straipsnio 2 dal( tik tais atvejais, kai joje
numatytos veikos padarytos del neatsargumo.
1. Maisto produkt\l is kenksming11 medziag11 pagaminimas ar realizavimas kelia gresm~ ne tik zmoni11 sveikatai, bet tam tikrais atvejais
ir j11 gyvybei. Taigi pagrindinis tiesioginis nusikaltimo, numatyto BK
276 straipsnyje, o b j e k t as- zmoni11 saugumas. Si nusikaltim!l kvalifikuoja zmogaus mirtis arba sunkus jo sveikatos sutrikdymas. Taigi siuo
atveju papildomas nusikaltimo objektas yra Zillogaus gyvybe ar sveikata.
407
276 straipsnis
Santykius, susijusius su maisto sauga, jo tvarkymu, reguliuoja Produkttt saugos istatymas (Valstybes zinios, 2001, Nr. 64-2324), Maisto istatymas (Valstybes zinios, 2000, Nr. 32-893).
2. Nusikaltimo, numatyto BK 276 straipsnyje, d a I y k as yra maisto produktai, pagaminti is akivaizdziai netinkamos, kenksmingos zmogaus sveikatai ar gyvybei medziagos arba su kenksmingais priedais.
M a i s t a s - kiekviena medZiaga ar produktas, apdorotas, pusiau apdorotas ar zaliava (neapdorotas produktas), skirtas zmogaus mitybai.
Maistui taip pat priskiriamas geriamasis vanduo, alkoholiniai gerimai,
kramtomoji guma ir kitos medziagos bei produktai, skirti zmogui praryti, kramtyti ar vartoti, isskyrus vaistus ir kitus medicinos gaminius,
narkotines ir psichotropines medziagas, tabako gaminius.
3. Sio nusikaltimo dalyku gali biiti tik maisto produktai, pagaminti
is zmogui kenksmingq medziagll, ar produktai, kuriq tam tikros sudetines dalys yra kenksmingos, pavojingos zmogaus sveikatai ir gyvybei.
4. Teises aktuose, inter alia minetame Maisto istatyme, yra itvirtinti
pagrindiniai maisto saugos, kokybes ir tvarkymo reikalavimai. Antai,
pagal si istatymlt, maistas ir su maistu besilieCiancios medziagos turi
atitikti siuos pagrindinius reikalavimus:
a) maistas turi buti tokios sudeties ir kokybes, kad buttt tinkamas
zmonems vartoti, neuzterstas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais
ir kitokiais tersalais daugiau, negu leidzia teises aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybes reikalavimus;
b) i maistl\; gali bUti dedama tik teises akttt leidziamq maisto priedq
bei maistiniq medZiagll, atitinkancitt nustatytus kiekio, grynumo, vartojimo Sl\;lygq ir kitus reikalavimus;
c) igaliota valstybes valdymo institucija tam tikrai maisto grupei
gali nustatyti konkrecios sudeties ar kokybes reikalavimus, nepriestaraujanCius tarptautinems nuostatoms, jei tai reikalinga visuomenes sveikatos ar mitybos poziuriu;
d) maistui pakuoti ir kitaip su juo liestis leidziama naudoti tik tam
tikslui skirtas, nekenkiancias zmoniq sveikatai, teises akttt nustatytus reikalavimus atitinkancias medZiagas ar gaminius;
e) maistas ir su maistu besiliecianCios medziagos turi atitikti teises
akttt nustatytus zenklinimo reikalavimus.
5. Sio nusikaltimo o b j e k t y v i l\;j lt p u s ~ apibudina tam tikri

altematyvlis veiksmai: minettt maisto produktq pagaminimas, pardavimas ar kitoks realizavimas.
408
276 straipsnis
6. Maisto produktl! p a g am i n i m a s is akivaizdZiai netinkamos,

kenksmingos zmogaus sveikatai ar gyvybei medZiagos arba su kenksmingais priedais gali pasireiksti labai ivairiais veiksmais ir siai veikai
kvalifikuoti reiksmes neturi. Tokios kenksmingos medziagos gali buti
naudojamos kaip zaliava maisto produktams pagarninti, kaip tam tikri
prieskoniai ir pan. Siuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai yra pagaminama bent dalis kenksmingq maisto produktq.
7. Minetq kenksmingq zmogaus sveikatai ir gyvybei maisto produktq p a r d a v i m a s - tai atlygintinas siq produktq perleidimas kitiems
asmenims. Tokiq maisto produktq k i t o k s r e a 1i z a v i m a s - tai
siq produktl! atlygintinis ar neatlygintinis perleidimas kitiems asmenims (mainymas, dovanojimas ir pan.). Siuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo minetq veiksmq atlikimo momento.
8. BK 276 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali buti padaromas arba tycia, arba neatsargiai. BaudZiamoji atsakomybe pagal si~
dali atsiranda tik tada, kai mineti maisto produktai pagaminami turint
specialq t i k s lll, - juos realizuoti.
16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai
plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq), gaminantis, parduodantis ar
kitaip realizuojantis kenksmingus zmogaus sveikatai ar pavojingus gyvybei maisto produktus.
sulauk~s
10. Sio straipsnio 2 dalyje yra numatytas kvalifikuojamasis sio nusikaltimo pozymis - kenksmingq zmogaus sveikatai ar gyvybei maisto produktq pagaminimas ar realizavimas, jeigu del jq vartojimo mire
zmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta zmogaus sveikata (apie tai plaCiau
ir. BK 132 ir BK 137 straipsnil{ komentarq). Siuo atveju nusikaltimas
gali biiti padaromas tik neatsargiai.
11. Tycine kenksmingq zmogaus sveikatai ir gyvybei produktq gamyba arba prekyba jais pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriama prie
nesunkitt nusikaltimq: (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq) . .
12. TyCine kenksmingq zmogaus sveikatai ir gyvybei produktq gamyba arba prekyba jais baudziama bauda arba laisves apribojimu, arba
arestu, arba laisves atemimu iki dvejq metq; kenksmingq zmogaus sveikatai ir gyvybei produktq gamyba arba prekyba jais, sukelusi zmogaus
mirti arba sunkq sveikatos sutrikdymll, -laisves atemimu iki astuoneriq
metq.
409
277 straipsnis
277 straipsnis. Kovos sn epidemijomis ar nzkreciamosiomis ligomis taisykliq pazeidimas

1. Tas, kas pazeide teises aktq del sveikatos apsangos reikalavimns ar
nzkreciamqjq ligq profilaktikos kontroles taisykles, jeign del to isplito
snsirgimas ar kilo epidemija,
baudziamas banda arba arestn arba laisves atemimn iki trejq metq.
2. Tas, kad biidamas medicinos istaigos informuotas apie savo lig1t ir
;spetas del apsaugos priemoniq, knriq jis privalo laikytis bendrandamas sn zmonemis, snkele pavojq kitam asmeniui nzsikresti pavojinga
infekcine liga, padare bandziam1!ii nnsizengim1! ir
baudziamas viebisiais darbais arba banda, arba laisves apribojimn,
arba arestn.
3. Asmno atsako pagal s( straipsnf tik tais atvejais, kai jame nnmatytos
veikos yra padarytos del neatsargnmo.
4. Uz sio straipsnio 1 dalyje numatytl{ veik1! atsako ir jnridinis asmuo.
1. Sveikata - zmogaus ir visuomenes fizine, dvasine ir socialine
gerove. Vienas is svarbiausiq valstybes uzdaviniq yra veiksmingos visuomenes sveikatos saugos sistemos sukiirimas. Visuomenes sveikatos sauga - organizaciniq, ekonominiq, socialiniq, techniniq ir teisiniq
priemoniq, skirtq visuomenes ar atskirq jos grupiq sveikatai apsaugoti
nuo visuomenes sveikatai daranciq itakq_ veiksniq kenksmingo poveikio
arba sio poveikio rizikai kiek imanoma sumazinti, visuma.
2. UzkreCiamosios ligos kelia gresml( zmoniq sveikatai, tam tikrais
atvejais - ir gyvybei, taigi turi biiti sukurta veiksminga tokiqligtt profilaktikos ir kontroles sistema. Sveikatos sistemos istatyme (Valstybes
zinios, 1998, Nr. 112-3099) nustatyta, kad uzkreCiamqjqligq profilaktikos
sistemq_, siq ligq profilaktikos ir kontroles organizavimo bei valdymo
teisinius pagrindus nustato istatymas. Vadovaujantis sia nuostata, buvo
priimtas Zmoniq uzkreciamqjqligq profilaktikos ir kontroles istatymas
(Valstybes zinios, 2001, Nr. 112-4069).
3. Z m on i l! u z k r e cia m o s i o s (in f e k cines i r par az i t i n e s) 1i g o s - uzkreciamqjqligq sukelejq ir jl! toksinq sukeltos

zmogaus ligos, kuriomis apsikreciama nuo zmoniq (ligonio ar uzkreCiamqjqligq sukelejq nesiotojo), gyviinq ar vabzdzitt arba per aplinkos
veiksnius. U z k r e c i am qj q l i g l! s u k el e j a i - helmintai, grybai, pirmuonys, bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai, jl! dalys, ga-
410
277 straipsnis
lincios sukelti uzkreciaml!sias ligas. Taip pat skiriamos ypac pavojingos

karantinines u2kreCiamosios ligos, kuritt profilaktikl! ir kontrol~ nustato
tarptautines teises aktai.
4. Pagal mine1l! Zmonitt u2kreciamttittlim profilaktikos ir kontroles
istatyml:J:, yra numatyti tam tikri sergamumo uzkreciamosiomis Iigomis
lygiai:
iP r as tin is s erg am u mas- visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje ar atskiruose jos administraciniuose teritoriniuose
vienetuose per vienodi! laikotarpi iregistruotq susirgimtt uzkreciamosiomis Iigomis skaicius, nesiskiriantis nuo lyginamojo laikotarpio sergamumo rodikliq;
b) pad ide j ~ s s erg am u mas- statistiskai patikimas iPrastinio sergamumo uzkreciamosiomis ligomis lygio virsijimas;
c) p r o t r ii k i s - staigus uzkreCiamttittlim isplitimas, apem~s riboto skaiCiaus zmonitt grup~ ir (ar) ribo1l! teritorij~
d) e p i d em i j a - staigus ir neiprastai didelis u2kreciamttitt ligtt
isplitimas viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose
vienetuose.
Taigi, nors komentuojamo straipsnio pavadinime kartu su uzkreCiamttil.f ligl.f terminu vartojamas ir epidemijos terminas, epidemija nera
savarankiskas terminas, jis tik parodo tam tikrl! sergamumo uzkreCiamosiomis ligomis lygi. Minetame istatyme yra nustatytos vistt uzkreciamttitt ligtt profilaktikos priemones ir isskirtos epideminitt uzkreCiamttitt Iigl.f situacijll profilaktines priemones.
a)
5. Komentuojamos nusikalstamos veikos tiesioginis o b j e k t a s

yra visuomenes sveikatos saugumas, papildomas- zmogaus sveikata, o
atskirais atvejais ir gyvybe, nes yra nemazai uzkreciamttittlim, kurios
gali sukelti zmogaus mirti (cholera, maras, geltonoji karstine, difterija,
tuberkulioze ir pan.).
6. Nusikaltimo, numatyto BK 277 straipsnio 1 dalyje, o b j e k t yv i iii 1! p u s ~ apibiidina veika - teises aktq del sveikatos apsaugos
reik~lavimq ar uzkreCiamttittligq profilaktikos kontroles taisyklitt pazeidimas, padariniai - susirgimo isplitimas ar epidemijos kilimas ir
priezastinis rysys tarp minetos veikos ar padariniq.
7. Sveikatos apsaugos reikalavimtt ar uzkreCiamttittligq profilaktikos ir kontroles taisyklitt pazeidimas gali biiti padaromas tiek veikimu,
tiek ir neveikimu. Veikimas yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pazeid:lia sveikatos apsaugos ar uzkreCiamttittligtt profilaktikos,
kontroles reikalavimus, o neveikimas- kai kaltininkas, nors turi parei411
277 straipsnis
glb nevykdo is atitinkamtt teises aktl! kylancitt isipareigojimtt, susijusiq

su sveikatos apsauga ar uzkreCiamqjttligtt profilaktika, kontrole.
8. Kadangi pagal BK 277 straipsnio 1 dali baudziamoji atsakomybe
numatyta biitent uZ teises aktuose itvirtintl! sveikatos apsaugos reikalavimtt ar uzkreciamqjttligq profilaktikos, kontroU:s taisyklitt pazeidima.,
sio straipsnio normtt turiniui atskleisti biitina issiaiskinti, kokie teises
aktai reguliuoja silt visuomeninitt santykitt sriti ir koks jtt pazeidimas
sudarytl! pagrindlt traukti asmenis baudziamojon atsakomyben. Pagrindiniai teises aktai, reglamentuojantys siuos klausimus, yra minetas
Zmonitt uzkreCiamqjtt ligtt profilaktikos ir kontroles istatymas. Be jo, '
Sveikatos apsaugos ministerija yra isleidusi ivairitt si istatymlt detalizuojancitt isakymq, skirtq uzkreCiamqjttligq profilaktikai, jll kontrolei
ir epidemiologinei prieziurai.
9. U z k r e cia m ttj q l i g tt prof i l a k t i k a - tai organizacines,
teisines, ekonomines, technologines, higienines, epidemiologines, imunologines, chemoprofilaktines sveikatos ugdymo priemones, taip pat
kiti veiksmai ir metodai, skirti uzkirsti keli~:t uzkreciamosioms ligoms
atsirasti ir plisti. Sittligtt k on t role - tai organizaciniq, epidemiologines prieziuros, medicinos (uzkreciamqjttligtt diagnostikos, gydymo)
priemoniq, skirttt riboti u2kreciamqjttligtt plitimlb visuma. Uzkreciamqjttlim epidemiologine p r i e z i u r a - tai privalomas uzkreciamttjttligq ir jtt sukelejtt epidemiologinis registravimas, uzkreCiamqjq lim
epidemiologine stebesena, epidemiologine analize ir prognoze bei diagnostika, kad biitl! galima sias ligas veiksmingai kontroliuoti.
10. Taigi taisykles, kuriomis siekiama uzkirsti keli~:t uzkreCiamqjtt

ligtt plitimui, apima dvi asmentt grupes: l) siomis ligomis sergancius
ligonius ir uzkreCiamqjttligtt sukelejtt nesiotojus; 2) sveikatos apsaugos
istaigq, kurios privalo rengti priemones uzkirsti keli~:t epidemijtt plitimui, darbuotojus.
11. Mineto Zmonitt uzkreCiamqjttlim profilaktikos ir kontroles istatymo 8 straipsnis nustato, kad ligoniai ir asmenys, turej~t kontakt~:t ar
itariami sergantys pavojingomis uzkreciamosiomis ligomis, bei sittlim
sukelejtt nesiotojai turi buti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami
ir (ar) privalomai gydomi jiems sutikus. Del neveiksnitt asmentt gydymo
sutikimlt duoda vienas is jo istatyminiq atstovq. Jei auksciau nurodyti
asmenys vengia privalomo hospitalizavimo, izoliavimo, tyrimo ir (ar)
gydymo, jiems kyla atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos istatymus.
Asmenims, hospitalizuotiems del pavojingos ar ypac pavojingos
uzkreciamosios ligos, draudziama savavaliskai palikti sveikatos prieziiiros istaiglt.
412
277 straipsnis
Asmenys, turej~ kontaktl\; su ligoniu ar asmeniu, itariamu sergant

ypac pavojinga liga, arba su sios ligos sukelejll nesiotoju, privalo biiti
izoliuoti savivaldos vykdomtt.ill institucijll specialiai siam tikslui skirtose sveikatos prieziuros istaigose arba sill asmenll namuose, jeigu higienos Sl\;lygos leidZia tai padaryti.
12. Teises aktais yra nustatyta ir kit~! taisyklil.b kurios padetl! uzkirsti kelil\; uzkreCiamqjll ligll plitimui. Jos nustato elgsenl\; ligonill ir asmellll, turejusill kontaktl\; su serganciais ar itariamll sergant pavojingomis
ar ypac pavojingomis uzkreCiamosiomis ligomis, ir sill ligll sukelejll
nesiotojais.
13. Uzkertant kelil\; pavojingll ir ypac pavojingll lim plitimui, imonems, istaigoms, organizacijoms nustatomos tam tikros pareigos. Gavus duomenll, kad jll patalpose ar teritorijose yra uzkreciamtt.ill ligll
sukelejus platinancill vabzdzill ar grauzik\b tos patalpos ar teritorijos
privalo buti dezinfekuotos.
Kai kuriuose darbuose ar veiklos srityse leidziama dirbti tik is auksto pasitikrinusiems, veliau periodiskai besitikrinantiems sveikatl\; del
uzkreciamtt.ill ligll darbuotojams, tokiu atveju patikrinimo isvada yra
privaloma ir darbuotojui, ir darbdaviui.
14. Nemazai atitinkamll pareigll yra nustatyta sveikatos apsaugos
istaigll darbuotojams, kurie privalo tiZkirsti kelil\; pavojingll ar ypac
pavojingll uzkreCiamtt.ill lim plitimui. Jeigu sios ligos isplinta del jll
neveiklumo, gali kilti N baudziamosios atsakomybes klausimas.
tik tada, kai del minetl! veikll, susijusill su taisyklill nepaisymu, isplinta susirgimas ar kyla epidemija. L i go s is p 1it i mas - kai suserga
keli ar keliolika zmonill. E p i de m i j a - staigus ir neiPrastai didelis
uzkreCiamtt.ill ligll isplitimas viename ar keliuose administraciniuose
teritoriniuose vienetuose.
Komentuojamo nusikaltimo sudetis yra material i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minetl! padarinill atsiradimo momento.
16. Pagal BK 277 straipsnio 2 dali kovos su epidemijomis ar uzkreciamosioms ligomis taisyklill pazeidimas pripazistamas baudziamuoju
nusizengimu, kai asmuo, budamas medicinos istaigos informuotas apie
savo ligl\; ir ispetas del apsaugos priemoni11 kurill jis privalo laikytis
bendraudamas SU zmonemis, sukele pavOjll kitam asmeniui uzsikresti
pavojinga infekcine liga.
Paprastai tokios apsaugos priemones taikomos pagal ligos pobudi
ir galimybes uzsikresti kitiems zmonems. Pavyzdziui, asmuo, sergantis
413
277 straipsnis
1igomis, dazniausiai perduodamomis 1ytiniq santykiq metu (pavyzdziui,

sifiliu, ZIV ir pan.), ga1i bUti ispetas de11ytiniq kontaktq.
Teismq praktikoje pasitaiko atvejq, kai ka1tininkas, zinodamas apie
savo susirgim~ kitus asmenis siekia susargdinti pavojinga uzkreCiama
liga is kersto. Pavyzdziui, suzinoj~s, kad uzsikrete sifiliu, kaip kerst~
pasirenka daznus 1ytinius santykius su skirtingais asmenimis, kad kuo
daugiau jq taip pat uzkrestq sia 1iga. Tokiu atveju ka1te yra tiesiogine tycia padaryti nusika1tim~ zmogui - tyCini sunkq ar nesunkq
sveikatos sutrikdym~ tode1 veika kva1ifikuotina paga1 BK 135 arba BK
138 straipsnius.
17. Komentuojama nusika1stama veika gali biiti padaroma tik neatsargiai.

18. Komentuojamos nusika1stamos veikos sub j e k t u ga1i buti
pakaltinamas, su1auk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq). Jeigu pavojingos
ar ypac pavojingos ligos isplito ar galejo isplisti del sveikatos apsaugos
istaigq pareigunq ar tamautojq kaltes, tai jiems gali kilti baudziamoji
atsakomybe u2 nusikaltim~ va1stybes tamybai ir viesiesiems interesams
(BK XXXIII skyrius).
19. Kovos su epidemijomis ar uzkreciamosiomis ligomis taisykliq
pazeidimas baudziamas bauda arba arestu arba laisves atemimu iki trejq metq; kovos su epidemijomis ar uzkreciamosiomis 1igomis taisykliq
pazeidimas kaip baudZiamasis nusizengimas - viesaisiais darbais arba
bauda, arba laisves apribojimu, arba arestu.
414
277 1 straipsnis
277 1 straipsnis. S~vOkl{ ibiskinimas

Ypatingai saugomi laukiniai gyviinai, augalai ir grybai yra:
1) i Lietuvos Raudon~~ knyg~ irasytl{ saugomq gyvunq s~rase nurodytq ir O(Ex), 1(E), 2(V) kategorijoms priskirt'l saugom'! rusiq laukiniai
gyvunai, augalai ir grybai;
2) 1996 m. gruodzio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dellaukines faunos ir floros rusiq apsaugos kontroliuojant jq prekyb~ Air B
prieduose nurodyti saugomq rusiq laukiniai gyvunai ir augalai;
3) 1992 m. geguzes 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB del natiiraliq
buveiniq ir laukines faunos ir floros apsaugos IV priede nurodyti saugomq rusiq laukiniai gyvunai ir augalai;
4) 1979 m. balandzio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dellaukiniq
pauksciq apsaugos I priede ir sios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje
nurodyti laukiniai pauksciai.
(Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodiio 17 d. istatymo Nr. XI-579, isigal. 2010 m. sausio 5 d.
I. Siame straipsnyje yra pateiktas BK 272 straipsnio 2 dalyje ir BK

274 straipsnio 2 dalyje vartojamtt sll_voktt y pat in g a i sa u go m i
laukiniai gyvUnai ir ypatingai saugomi laukiniai
aug a I a i i r g r y b a i isaiskinimas (apie tai plaCiau ir. BK 272 ir
274 straipsnitt. komentarq).
415
278 straipsnis
SpeciaJioji daJis, XXXIX skyrius
XXXIX SKYRIUS
NUSIKALTIMAI
TRANSPORTO EISMO SAUGUMUI
278 straipsnis.
Trans porto priemoniq ar keliq, juose esanciq

irenginiq netinkama prie.Ziiira ar remontas
l. Tas, kad netinkamai atliko gelezinkelio, vandens arba oro transporto
priemoniq ar keliq, keliuose esanciq signalizacijos ar rysiq irenginiq,
dujotiekio, naftotiekio, elektros ar rysiq linijq prie.Ziiirl{ ar remont~t,
jeigu del to buvo sunkiai suzalotas zmogus arba padaryta dideles tortines .lalos,
baudziamas teises dirbti tam tikrl{ darb~t arba uzsiimti tam tikra veikla
atemimu ar arestu, arba laisves atemimu iki penkeriq metq.
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatytl{ veik~t, jeigu del to
zuvo zmogus arba buvo sunkiai su.laloti zmones, arba padaryta labai
dideles turtines blos,
DUO
trejq iki astuoneriq metq.
3. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatytl{ veikl{, jeigu del to
sunkiq padariniq nebuvo, bet jos realiai grese, padare baudziaml{ji
nusizengim~t ir
baudziamas teises dirbti tam tikrl{ darb:t arba uzsiimti tam tikra veikla
atemimu arba bauda, arba ardtu.
4. Asmuo atsako pagal sio straipsnio 1 ir 2 dalis tik tais atvejais, kai
jose numatytos veikos padarytos del neatsargumo.
5. Sio straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta del neatsargumo.
I. BK 278 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra susijusi su
transporto eismo saugumu. T r a n s p o r t a s - tai sudetine iikio ir
socialines infrastruktiiros dalis, skirta tenkinti visuomenes ir iikio subjeknt poreikius vezti keleivius, bagazlt ir krovinius. Transporto riisys:
gelezinkelilb keliJ.b jufJ.b oro ir vidaus vandenq transportas. Komentuo-
416
Specialioji dalis, XXXIX skyrius
278 straipsnis
jamame straipsnyje baudziamoji atsakomybe numatyta uz gelezinkelilb

vandens (jufll ir vidaus vandenll), oro transporto priemonilb jq keli~.t ar
irengini~.t netinkam!t priezilir!t ar remont!t.
Santykius, susijusius su minet~.t transporto rusi~.t va1dymu, jl! kelil!
ar irengini~.t naudojimu, reguliuoja istatymai, Vyriausybes nutarimai,
kiti poistatyminiai (istatym~.t igyvendinamieji) teises aktai. Cia paminetini Transporto veik1os pagrindl! istatymas (Valstybes zinios, 2002, Nr.
29-1034), Aviacijos istatymas (Valstybes zinios, 2000, Nr. 94-2918), Gelezinke1i~.t transporto kodeksas (Valstybes zinios, 2004, Nr. 72-2489), Vidaus vandenl! transporto kodeksas (Valstybes Zinios, 1996, Nr. 105-2393),
Saugios laivybos istatymas (Valstybes zinios, 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr.
31-974), Prekybines laivybos istatymas (Valstybes zinios, 1996, Nr. 1012300) ir t. t.
2. Komentuojamos nusikalstamos veikos pagrindinis tiesioginis
o b j e k t a s yra gelezinke1io, vandens, oro transporto eismo sauga. Del
BK 278 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyi!l nusikaltim~.t gali bUti sunkiai
suza1oti ar zuti zmones, be to, gali bUti padaryta didele (arba labai didele) turtine zala. Vadinasi, nusikaltimlb numatyi!l BK 278 straipsnio
l ir 2 dalyse, p a p i l do m u o b j e k t u gali bUti zmogaus gyvybe ar
sveikata, taip pat nuosavybe ir kt.
3. G e l e z i n k e 1 i o , v an den s , oro trans p o r to e i s m o
s au g a - tai ge1ezinkelilb vandens, oro transporto eismo biikle, kai ke1eiviai, kiti ge1ezinkelilb vandens, oro transporto eismo da1yviai ir kiti
asmenys, ge1ezinkelilb vandens, oro transporto priemones ir jl! irenginiai bei vezami kroviniai ir bagazas yra apsaugoti nuo eismo ivykil! ir
jq padariniq.
G e 1e z i n k e 1 i \l t ran s p or t a s - tai sudetine iikio ir socia1ines
infrastruktUros dalis, skirta visuomenes ir ukio subjekt~.tporeikiams tenkinti- keleiviams, bagazui ir (ar) kroviniams gelezinkeliais vezti.
Van dens transportas (vidaus vandenq ir jfuos)- tai sudetine ukio ir socialines infrastruktUros dalis, skirta 1aivybai, zmonems,
bagazui ir (arba) kroviniams ve:lti tiek vidaus vandenimis, tiek ir jura.
0 0 trans p 0 r t as - tai sudetine iikio ir socia1ines infrastrukturos da1is, skirta aviacijai, taip pat zmonems, bagazui ir (arba) kroviniams orlaiviais vezti.
4. Sios nusikalstamos veikos d a 1y k as yra gelezinkelio, vandens,

oro transporto priemones ar jQ ke1iai.
G e 1 e z i n k e 1 i o t r a n s p o r t o p r i e m o n e s - tai traukos
priemones (lokomotyvai), vagonai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai,
417
t. y. suformuoti ir sukabinti vagonll s~:tstatai su vienu ar keliais veikianCiais lokomotyvais, automotrises ir kt. G e I e z i n k e I i o t ran s p o rto k e I i a i - tai inzineriniai statiniai, kuriuos sudaro zemes sankasa,
virsutine kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabegiai, begiai) ir kiti
illZineriniai irenginiai.
0 r o t r a n s p o r t o p r i e m o n e m i s pripazistami labai ivairiis
orlaiviai, t. y. aparatai (masinos), kurie atmosferoje laikosi del s~:tveikos
su oru. Tai gali biiti lektuvai, sraigtaspamiai, sklandytuvai, aerostatai
ir pan. 0 r o t ran s p o r to k e I i u pripazistami oro uos!l.l kilimo ir
nusileidimo takai.
Van d e n s t ran s p o r to p r i e m o n e s - tai jilrq, upilb ezerq
laivai. L a i v a s - bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali bilti naudojamas laivybai. Laivai gali
bilti labai ivairils - motoriniai, buriniai, keleiviniai, krovininiai. Laivais
pripazistami ir ivairils keltai, pavyzdZiui, keleiviniai. K e I e i v i n i s
kelt as - keleivil.l laivas, irengtas taip, kad i ji gale!l.l ivaziuoti ir i
jo isvaziuoti kelil.l ar gelezinkelil.l transporto priemones. Bend r o j o
n au do j i m o v and e n s k e l i a i - laivybai tinkami vandenys,
esantys Lietuvos Respublikos teritorineje jilroje ir nurodyti jilrlapiuose. Vi d au s van de n ll k e I i a i - laivybai tinkamos upes, ezerai,
dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuriq ;
maril.l dalis, kuriuose yra navigacijos zenkll.l arba kuril.l farvateris pazymetas bocmanll zemelapiuose.
5. BK 278 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos d a I y k as
taip pat yra mine!l.l rilsil.l transporto priemonil.l keliuose esantys signali-
zacijos ar rysil.l irenginiai (plildurai, sviesoforai, svyturiai, radiolokaci-
niai irenginiai, ivairils statiniai ir irenginiai, esantys oro, jilrq uostuose
ir kt. ), taip pat dujotiekis, naftotiekis, elektros ar rysil.llinijos.
D u j o t i e k i s - tai auksto slegio vamzdynas, su juo susij~
ir irenginiai dujoms is verslovil.l perduoti i dujl.l talpyklas, mies!l.l
venviecil.l skirstomuosius tinklus arba i dujas naudojancius
iki dujll skirstymo stoCil.l imtinai.
N aft o tie k istai vamzdynas (su atsakomis ir lupingais),
tiekiama nafta, ir su juo susij~ statiniai, irenginiai. Tokiais :><a.uu.a
irenginiais pripazistamos pagrindines ir tarpines siurblines, rezervuarai, ..
skirstymo stotys, prieseroziniai, apsauginiai irenginiai ir pan.
E I e k t r o s I i n i j o s - tai tam tikri irenginiai, skirti elektros energijai perduoti, skirstyti (pavyzdZiui, elektros stulpai, laidai, kabeliai,
transformatorines). Elektros perdavimas yra elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, o skirstymas - elektros energijos persiuntimas
skirstomaisiais tinklais. Komentuojamo straipsnio prasme elektros linija
418
278 straipsnis
pripazintini tam tikri irenginiai,jungiantys elektros energijos gamybos ir

vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomqjq tinklq.
R y s i q l i n i j o s- tai iranga (prietaisai), skirta signalams perduoti
laidinemis, radijo, optinemis ar kitomis elektromagnetinemis priemo. Tai gali biiti ivairios perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo
marsrutizavimo iranga, kitos priemones, kuriomis perduodami sig. laidinemis, radijo, optinemis arba kitomis elektromagnetinemis
~m<Jne:mts, iskaitant palydovinius tinklus, fiksuotus ir judriuosius
-.1111111'~" tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kai jos
~OJ~tmc>s signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (ar) te'"'"-'u'c programoms transliuoti (retransliuoti) ir pan. Tai gali biiti teletelegrafo tinklo linijos, faksimiliniai aparatai, modemai ir pan.
Sios nusikalstamos veikos dalykas nera keliq transporto priemones,
ir siuose keliuose esantys signalizacijos ar rysiq irenginiai.
BK 278 straipsnio o b j e k t y v i ltj lt p u s ~ apibiidina minetq
veikos dalykq netinkama prieziiira ar netinkamas re-
.at.,au.lv"
Minetq nusikalstamos veikos dalykq net i n k am a p r i e z i ii pasireiksti ir veikimu, ir neveikimu. Veikimas gali biiti labai
veiksmai, del kuriq minetq riisiq transporto priemones, keliai,
esantys irenginiai tampa apskritai netinkami naudoti pagal jq paarba, nors ir gali biiti naudojami, taciau neuztikrina gelezinkelio,
vandens transporto eismo saugos ir tokia padetis kelia gresm~ miriisiq transporto eismo saugai.
Neveikimas yra tada, kai asmuo, turintis atlikti minetq nusikalstamos veikos dalykq prieziiirlt (reguliariai juos tikrinti, remontuoti), apskritai neatlieka sios pareigos (pavyzdziui, nepriziiiri gelezinkelio keliq,
orlaiviq, vandens laivq, neremontuoja gelezinkeliq, oro, vandens keliuose esanCiq signalizacijos priemoniq ir pan.).
9. Minetq nusikalstamos veikos dalykq net ink am as rem ont a s - kai gelezinkeliq, oro, vandens transporto priemones, jq keliai ir
keliu<;>se esantys irenginiai po remonto nera tinkami eksploatuoti (papanaudojamos netinkamos medziagos, pasalinami ne visi ge).
veika, kai jlt

lezinkeliq, oro,
ciq irenginiq
prasme galima teigti, kad netinkama minetq nusiprieziura ar jq netinkamu remontu laikytina
pazeistos teises aktq, reglamentuojanciq ge"""'"""'rr" priemoniq, jq keliq, keliuose esan-
Vfi.>fHVUOCU
419
11. Priklausomai nuo to, kokil! padarinil! sukelia minetos

taikomos BK 278 straipsnyje numatytos pagrindine (1 dalis),
kuota (2 dalis) nusikaltimo sudetys ar baudziamojo nusizengimo
tis (3 dalis ).
12. Pagal BK 278 straipsnio I dali baudziamoji atsakomybe
tada, kai del netinkamos gelezinkelio, oro, vandens transporto nnf>TTln'
nil!, jl! kelilb juose esanCil! irenginilb dujotiekio, naftotiekio, eleJlctrctJ
ar rysil! linijl! prieziuros ir remonto sunkiai suzalojamas zmogus
padaroma didele turtine zala. S u n k u s z m o g au s s u z a I o j i m a
- kai bent vienam zmogui yra padaromas sunkus sveikatos ""._,._.v.
mas (apie tai plaCiau ir. BK 135 ir BK 137 straipsnil{ komentarq).
padaryta turtine zala yra did e I e, lemia ivairios aplinkybes: inter
nuo to, ar del netinkamos transporto priemones ar kelil!, juose
cil! irenginil! priezifuos bei remonto transporto priemone, keliai,
esantys irenginiai buvo sunaikinti, ar tik sugadinti, ir kokiu mastu,
pat nuo sunaikintos transporto priemones, kelil! ar juose esanCil! irengi~
nil! vertes, taip pat nuo to, kiek reikia piniginil! lesl! sugadintoms transporto priemonems, keliams, juose esantiems irenginiams suremontuoti.
Sprendziant, ar padaryta zala yra didele, reikia atsizvelgti ir i apskritai
visai atitinkamos transporto rusies infrastrukmrai padarytl\; zall\; bei i
dydi zalos, kuri11c patyre fiziniai ar juridiniai asmenys, besinaudojantys
gelezinkeliu, oro, vandens transporto paslaugomis (pavyzdziui, kartu
su transporto priemone buvo sugadintas ar sunaikintas dideles vertes ,
meno kUrinys, nors pati transporto priemone nebuvo dideles vertes ), ar
kiti asmenys (pavyzdziui, del traukinil! ar orlaivil! avarijos buvo sunaikintas salia oro uosto ar gelezinkelio begil! buv~ts turtas ).
13. Pagal BK 278 straipsnio 2 dali baudziamoji atsakomybe kyla
tada, kai del netinkamos gelezinkelilb oro, vandens transporto priemonilb kelil!, juose esanCil! irengini\l prieziuros ar remonto zuvo zmogus,
buvo sunkiai suzaloti zmones arba dviem ar daugiau zmonil! sunkiai
sutrikdyta sveikata (apie tai plaCiau ir. BK 132, 135 ir 137 straipsnil{
komentarus).
Pagal BK 278 straipsnio 2 dali atsakomybe kyla ir tada, kai del
mine11! veikl! padaroma labai didele turtine zala. Cia paminetina, kad
pagal Gelezinkelil! transporto eismo saugos istatyml\; (Valstybes zinios,
2004, Nr. 4-27; 2006, Nr. 42-1505) kat a s t r o fa pripazistamas toks eismo ivykis, del kurio inter alia padaroma ne mazesne kaip 2 milijODI!
eufl! zala gelezinkelil! infrastruktiirai, gelezinkelil! riedmenims, aplinkai arba fizinil! ar juridinil! asmenl! turtui.
420
278-279 straipsniai
14. Pagal BK 278 straipsnio 3 dali transporto priemoniq ar keliq,

juose esanciq irenginiq netinkama prieziura ar remontas laikomi baudziamuoju nusizengimu, kai del tokiq veiksmq kyla sunkiq padariniq
gresme. S u n k u s p ad a r i n i a i - tai bent vieno zmogaus mirtis,
bent vieno :Zmogaus sveikatos sunkus sutrikdymas ar dideles turtines
zalos atsiradimas. Gresme atsirasti minetiems sunkiems padariniams
turi buti reali.
15. BK 278 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti nusikaltimai padaromi
tik neatsargiai. Sio straipsnio 3 dalyje numatytas baud:liamasis nusizengimas gali buti padaromas arba tyCia, arba neatsargiai.
16. Komentuojamos nusikalstamos veikos sub j e k t u gali buti
pakaltinamas, sulauk~ts 16 metq fizinis asmuo. Be to, jis turi tureti ir
tam tikrq specialiqjq po:lymiq. BK 278 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu gali buti gelezinkelio, oro ar vandens transporto
darbuotojas, kurio darbas yra susij~ts su minetq transporto rusiq priemoniq, keliq, juose esanCiq irenginiq prieziura ar remontu. Uz netinkam~ minetq rusiq transporto priemoniq, keliq, juose esanciq irenginiq
remon~ atsako ir kitq institucijq, istaigq (ne tik gelezinkeliq, oro, vandens transporto) darbuotojai, atlik~t toki remon~.
17. Transporto priemoniq ar keliq, juose esanCiq irenginiq netinkama priezifua ar remontas (BK 278 straipsnio 1 da1is) baud:liamas
teises dirbti tam tikr~ darb~ arba uzsiimti tam tikra veik1a atemimu ar
arestu, arba laisves atemimu iki penkeriq metq; transporto priemoniq
ar keliq, juose esanCiq irenginiq netinkama priezifua ar remontas (BK
278 straipsnio 2 dalis) -laisves atemimu nuo trejq iki astuoneriq metq;
transporto priemoniq ar keliq, juose esanCiq irenginiq netinkama prieziura ar remontas (BK 278 straipsnio 3 dalis)- teises dirbti tam tikr~
darb~ arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba bauda, arba arestu.
279 straipsnis. Tarptautiniq skrydziq taisykliq pazeidimas

Orlaivio ar kito skraidymo lrenginio ekipazo narys, paieid~s tarptautirriq skrydziq taisykles lskrisdamas l Lietuvos Respublik~t arba
isskrisdamas is Lietuvos Respublikos,
1. Pazeidziant tarptautiniq skrydziq taisykles kyla gresme kitq oro
transporto eismo dalyviq saugumui ir apskritai oro transporto eismo saugai. Taigi pagrindinis tiesioginis komentuojamo nusikaltimo o b j e kt a s - oro transporto eismo sauga. Kai tarptautiniq skrydziq taisykliq
421
279 straipsnis :
pazeidimas ivyksta iskrendant i Lietuvos Respublikl\; ir isskrendant is

jos be nustatyto leidimo, yra kesinamasi ir i Lietuvos Respublikos vals- '
tybes sienq nelieciamuml\;.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i l\;j lie p u s <;: apibiidi-
na tarptautiniq skrydziq taisykliq iskrendant i Lietuvos Respublik~ ar
isskrendant is jos pazeidimas. Paprastai t a r p taut i n i u s k r y d z i u
laikomas kiekvienas skrydis, kurio metu orlaivis ar kitas skraidymo
irenginys kerta Lietuvos Respublikos valstybes sien~.
3. Skrydzius per Lietuvos Respublikos valstybes sien~ ir jos oro
erdveje reglamentuoja minetas Aviacijos istatymas, Valstybes sienos ir
jos apsaugos istatymas (Valstybes zinios, 2002, Nr. 42-1192), Vyriausybes
2004 m. rugpjiicio 31 d. nutarimu Nr. l 098 ,Del Skrydziq taisykliq .
patvirtinimo" patvirtintos Skrydziq taisykles (Valstybes zinios, 2004, Nr.
134-4860), Vyriausybes 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 ,Del Lietuvos Respublikos oro erdves organizavimo taisykliq patvirtinimo" patvirtintos Oro erdves organizavimo taisykles (Valstybes zinios, 2004, Nr.
42-1379), Europos Slijungos Tarybos 1993 m. sausio 18 d. reglamentas
(EEB) Nr. 95/93 dellaiko tarpsniq paskirstymo Bendrijos oro uostuose
bendn.Utt taisyklilb Lietuvos Respublikos tarptautines sutartys ir susitarimai del oro susisiekimo su uzsienio valstybemis ir pan.
4. Tarptautiniq skrydziq iskrendant i Lietuvos Respublik~ ar isskrendant is jos taisykliq pazeidimas gali pasireiksti labai ivairiomis
veikomis: tai gali biiti iskridimas i Lietuvos Respublih ar isskridimas
is Lietuvos Respublikos be nustatyto leidimo, nesilaikymas leidime nurodytq marsrutlb nutiipimo vietlb oro vaftlb skridimo aukscio, taip pat
kitoks tarptautiniq skrydZiq taisykliq pazeidimas.
5. Pagal teises aktus, orlaiviai ir kiti skraidymo aparatai gali kirsti valstybes sien~ oro skrydziams nustatytais oro keliais Vyriausybes
patvirtinta tvarka. Kirsti valstybes sien~ nenustatytais oro keliais paprastai galima tik gavus Vyriausybes igaliotos institucijos leidim~. Vyriausybe, vadovaudamasi nacionalinio saugumo interesais arba uzsienio valstybes prasymu, gali tam tikrose vietose laikinai apriboti arba
nutraukti skrydzius per valstybes sienll., apie tai pranesusi suinteresuotoms valstybems. Orlaiviai ir kiti skraidymo aparatai, iskrid<;: i Lietuvos
Respublikos teritorijll., gali nusileisti tik oro uostuose (aerodromuose),
kuriuose yra pasienio kontroles punktai. Orlaiviams, skrendantiems
nuo valstybes sienos iki tarptautiniq oro uostq, kuriuose yra pasienio
kontroles punktai, ar atgal, taip pat tranzitiniais skrydziais per Lietuvos
Respublikos oro erdv<;:, isskyrus isimtinius atvejus, draudziama:
422
279 straipsnis
a) nusileisti Vyriausybes nenustatytuose tarptautiniams skrydziams

oro uostuose (aerodromuose);
b) isskristi is Vyriausybes nenustatytll tarptautiniams skrydZiams
oro uostll (aerodromq);
c) iskristi i skrydziams uzdn1ustas teritorijas, apie kurias buvo oficialiai paskelbta;
d) atlikti kitus Lietuvos Respublikos istatymq, Lietuvos Respublikos tarptautinitt sutarCitt ir kihl teises aktll uzdraustus veiksmus.
Orlaiviai ir kiti skraidymo aparatai, esantys oro uostuose (aerodromuose) ir isskrendantys is Lietuvos Respublikos i trecillsias valstybes,
gali pakilti tik juos patikrinus pasienio kontroles punkte. Isimtiniais
atvejais orlaiviai, atlikdami tarptautinius skrydZius is Lietuvos Respublikos arba i Lietuvos Respublikll, gali nusileisti arba pakilti is oro uostll
(aerodromq), kuriuose nera pasienio kontroles punktq, tik gav~ isankstini Valstybes sienos apsaugos tamybos, Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finanstt ministerijos ir karinitt oro pajegtt leidimll.
6. Tarptautinitt skrydzitt taisyklitt pazeidimu nelaikomi iskridimo i
Lietuvos Respublikll ar isskridimo is jos tvarkos pazeidimai, kil~ del
nenumatyhl aplinkybitt: nelaimingo ivykio, avarijos, stichines nelaimes,
gresmes orlaivio saugumui, neatideliotinos medicinos pagalbos suteikimo, isgelbetll zmonitt pristatymo arba del kihl priverstinitt priezascitt.
Siais atvejais orlaivio ar kito skraidymo aparato vadas privalo nedelsdamas pranesti artimiausio Lietuvos Respublikos oro uosto (aerodromo)
administracijai, o si informuoti apie ivyki Valstybes sienos apsaugos tarnybll, muitin~ ir institucijll, atsakingll u:l gelbejimo darbtt organizavimll.
7. Paminetina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministro 2004 m. birzelio 8 d. isakymll Nr. 3-239 ,Del nereguliariojo oro susisiekimo kategorijq, kurioms nereikia leidimtt skrydziams i
Lietuvos Respublikos teritorijll ir (arba) is jos, taip pat sitt kategorijtt skrydZiams taikomtt reikalavimtt nustatymo" (Valstybes zinios, 2004,
Nr. 96-3570) yra nustatytos nereguliariojo oro susisiekimo kategorijos,
kuri~ms nereikia leidimtt skrydziams i Lietuvos Respublikos teritorijll
ir (arba) is jos. Tai:
a) skubios medicinines pagalbos skrydis;
b) vezejo skrydis tokiu orlaiviu, kurio maksimali kilimo mase
(MTOM) yra ne didesne kaip 10 tontt ir (arba) kuris turi maziau
nei 20 sediml!itt keleivio vietll;
c) nereguliarus komercinis skrydis, vykdomas Bendrijos oro vezejo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentll (EB) Nr.
423
279 straipsnis
1008/2008 ,Del oro susisiekimo paslaum teikimo Bendrijoje

bendn.ijq taisykliq";
d) skrydis, kuri vykdo paieskos ir gelbejimo darbus atliekantis orlaivis.
Oro vezejas, vykdantis nurodytus skrydzius, ar jo igaliotas asmuo
oro eismo paslaugq teikejui turi pateikti skrydzio planlt ir su oro uostu
suderinti atvykimo bei isvykimo laik~
8. BK 279 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo p r i em on e - orlaivis, kuris pazeidzia tarptautiniq skrydziq taisykles. Nors istatymq leidejas BK 279 straipsnyje greta ,orlaivio" Sltvokos nurodo kitq
skraidymo irenginiq Sl\:VOklt, taciau teises aktuose vartojama ,orlaivio"
Sl\:VOka apima kiekvienlt aparatlt (masinlt), kuris atmosferoje laikosi del
Sl\:Veikos su om. Tai gali biiti lektuvas, sklandytuvas, maliinspamis, oro
balionas ir pan. Taigi BK 279 straipsnyje vartojama SltVOka ,kitas skraidymo irenginys" neturi savarankiskos reiksmes.
9. BK 279 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudetis yra form aI i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai yra pazeid:Ziama kuri nors tarptautiniq skrydziq taisykle.
10. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik ties i o gin e
ty cia.
11. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti tik orlaivio
ekipazo narys, del kurio kaltes buvo pazeistos tarptautiniq skrydziq
taisykles. 0 r 1 a i v i o e k i p a z a s - tai paprastai asmenys, kuriems
nustatyta tvarka suteikta teise eksploatuoti orlaivi. Orlaivio ekipazltgali
sudaryti ir vienas, ir keli asmenys. Jeigu orlaivio ekipazlt sudaro keli
asmenys, tai paprastai vienas is jq yra orlaivio vadas. 0 r I a i v i o v ad a s - orlaivio savininko arba naudotojo paskirtas pilotas, atsakingas
uz orlaivio eksploatavimlt ir sauglt viso skrydzio laiku.
12. Tarptautiniq skrydziq taisykliq pazeidimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir.
13. Tarptautiniq skrydziq taisykliq pazeidimas baudZiamas bauda
424
280 straipsnis
280 straipsnis. Transporto priemoniq ar keliq, juose esanciq

(renginiq sugadinimas
1. Tas, kas isarde ar sugadino transporto priemon~ ar keli~t, dujotieki,
naftotiekf, elektros ar rysiq linij~t, juose esant( (rengin{, rysiq ar signalizacijos priemon~, jeigu tai grese sunkiais padariniais,
baudziamas ardtu arba laisves atemimu iki trejq metq.

2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu
del to zuvo ar buvo sunkiai suzalotas zmogus arba padaryta dideles
turtines zalos,
baudziamas Iaisves atemimu iki desimties metq.
3. Siame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos del neatsargumo.
4. Uz siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. (Lietuvos Respublikos 2005 m. birielio 23 d. jstatymo Nr. X-272, jsigal. 2005 m. birielio 30 d.
1. Komentuojamo nusika1timo pagrindinis tiesioginis o b j e k t as
yra ne tik ge1ezinke1io, oro, vandens transporto eismo sauga (apie tai
plaCiau ir. BK 278 straipsnio komentarq), bet ir ke1iq transporto eismo
sauga. BK 280 straipsnio 2 da1yje numatyto kva1ifikuoto nusika1timo
p a p i 1d o m a s o b j e k t a s yra zmogaus gyvybe, sveikata ar nuosavybe.
2. K e 1i tt t ran s p o r t a s - sudetine Lietuvos Respub1ikos Ukio
ir socia1ines infrastruktiiros dalis, susijusi su ke1eiviq ir kroviniq vezimu ke1iais. Vienas is pagrindiniq teises akttt, reguliuojanCitt su ke1itt
transportu susijusius santykius, yra Ke1itt transporto kodeksas (Valstybes
zinios, 1996, Nr. 119-2772).
3. BK 280 straipsnio numatyto nusika1timo d a 1y k a s yra ge1ezinke1io, oro, vandens transporto priemone, ke1ias ar jame esantis irenginys, rysiq ar signa1izacijos priemone, dujotiekis, naftotiekis, e1ektros
rysi41inija (apie tai plaCiau ir. BK 278 straipsnio komentarq), taip pat
ke1itt transporto priemone, antke1iai ar juose esantis irenginys, rysiq ar
signalizacijos priemone.
4. Ke1itt transporto priemones skirstomos i ke1eivines ir krovinines.

5. Prie ke1eivinitt transporto priemonitt priskiriamos motorines ir
e1ektrines transporto priemones, pagamintos ke1eiviams vezti: autobusai, tro1eibusai, 1engvieji automobi1iai, 1engvieji automobi1iai taksi.
425
280 straipsnis
A u t o b u s a s - motorine transporto priemone, skirta zmonems bei

bagazui vetti ir turinti daugiau kaip 9 sedim'lsias vietas, iskaitant vairuotojo viet'l. T r o 1e i bus as- autobusas, varomas kontaktiniu tinklu
tiekiama elektros energija. L en g v a s i s aut o m o b i 1i s - motorine
keliq transporto priemone, skirta keleiviams ir bagazui veZti, turinti ne
daugiau kaip 9 sedim'lsias vi etas, iskaitant vairuotojo vie!'l. Len g v as i s aut o m o b i 1 i s t a k s i - motorine keliq transporto priemone,
skirta keleiviams ir bagazui vezti, turinti, iskaitant vairuotojo viet<\, ne
daugiau kaip 7 sedim'lsias vi etas, irengt'l taksometr'l ir atpazinimo zenkill_ - plafon<l, atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus
techninius reikalavimus, kuriuos nustato Susisiekimo ministerija.
6. Prie krovininiq transporto priemoniq priskiriamos motorines
transporto priemones ar jq junginiai (s'lstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vezti keliais. Tai krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabes. K r o v in in i s auto m o b i 1i s - motorine transporto priemone, skirta vezti krovinius, vilkti priekabas ar
puspriekabes. Traktoriai ir savaeiges (visureiges) masinos nelaikomi
krovininiais automobiliais. P r i e k a b a - transporto priemone, kuri'l
velka motorine transporto priemone. P u s p r i e k a b e - su motorine
transporto priemone sukabinta priekaba, kurios mases ir krovinio mases
dalis tenka motorinei transporto priemonei.
7. Auto k e 1 i a i kaip sio nusikaltimo dalykas gali buti labai ivairus: vietines ir valstybines reiksmes keliai, greitkeliai, automagistrales,
asfaltuoti, gruntiniai keliai ir kt.
8. BK 280 straipsnyje numatyto nusikaltimo o b j e k t y v i 'lj 'l
p u s (( apibudina aktyvus veiksmai - minetq transporto priemoniq ar
kelilb juose esanCiq irenginiq isardymas ar sugadinimas. I s a r d y m u
a r s u g ad i n i m u laikytini tokie minetq transporto priemoniq ar kelilb juose esanciq irenginiq bUkles pakeitimai, del kuriqjais nebegalima
naudotis visiskai arba juos tenka remontuoti, pavyzdziui, isardoma begiq dalis, ant gelezinkelio prikraunama akmenlb perkasamas autokelias
ar nusileidimo takas, sugadinamas sviesoforas, nusausinama laivybai
naudojama upe ir t. t.
tik tada, kai del minetq v e i k s m q g res i a at sir as t i sunk i q
p ad a r i n i q. S u n k u s p a d a r i n i a i- tai bent vieno zmogaus mirtis, sunkus sveikatos sutrikdymas bent vienam zmogui ir didele turtine
zala. Gresme turi buti reali (apie tai plaCiau ir. BK 278 straipsnio komentarq).
426
280-281 straipsniai
10. Sio straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojamieji nusikaltimo

pozymiai. Si nusikaltimll_ kvalifikuoja tai, kad del minettt veiktt ziista ar
sunkiai suzalojamas Zmogus arba padaroma didele turtine zala (apie tai
11. BK 280 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos gali biiti
padarytos arba tycia, arba neatsargiai.
12. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk\!S 16 mettt (BK 280 straipsnio 1 dalis) arba 14 mettt (BK
280 straipsnio 2 dalis) fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai
13. Tycinis transporto priemonitt ar kelitt. juose esanCitt irenginitt
sugadinimas (BK 280 straipsnio 1 dalis) pagal BK 11 straipsnio 3 dali
priskiriamas prie nesunkitt. kvalifikuotas tycinis transporto priemonitt
ar kelitt. juose esanCitt irenginitt sugadinimas (BK 280 straipsnio 2 dalis) pagal BK 11 straipsnio 5 dali -prie sunkitt nusikaltimtt (apie tai
14. TyCinis transporto priemonitt ar kelitt. juose esancitt irenginitt
sugadinimas (BK 280 straipsnio 1 dalis) baudziamas arestu arba laisves
atemimu iki trejq mettt; kvalifikuotas tyCinis transporto priemonitt ar
kelitt. juose esancitt irenginitt sugadinimas (BK 280 straipsnio 2 dalis)
- laisves atemimu iki desimties mettt.
281 straipsnis. KeliQ transporto eismo saugumo ar transporto

priemoniQ eksploatavimo taisykliQ pazeidimas
1. Tas, kas vairuodamas keliQ transporto priemon~ pazeide keliQ eismo
saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to
(vyko eismo (vykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito zmogaus
sveikata,
baudziamas teises dirbti tam tikr~t darb~t arba uzsiimti tam tikra veikla
atemimu arba bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejQ metQ.
2. Tas, kas vairavo keliQ transporto priemon~ biidamas apsvaig~s
nuo alkoholio, narkotiniQ, psichotropiniQ ar kitQ psichik~t veikianciQ
medziagQ ir pazeide keliQ eismo saugumo ar transporto priemones
eksploatavimo taisykles, jeigu del to (vyko eismo (vykis, del kurio buvo
nesunkiai sutrikdyta kito zmogaus sveikata arba nukentejusiajam asmeniui padaryta dideles turtines ialos,
baudziamas banda arba arestu, arba laisves atemimu iki trejQ metQ.
427
281 straipsnis
3. Tas, kas vairuodamas keliq traDsporto priemoD~ pa~eide keliq eismo

saugumo ar traDsporto priemoDes eksploatavimo taisykles, jeigu del
to {vyko eismo {vykis, del kurio buvo suDkiai sutrikdyta kito ~mogaus
sveikata,
baud~iamas teises dirbti tam tikr~t darb~t arba u~siimti tam tikra veikla
atemimu arba bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki peDkeriq
metq.
4. Tas, kas padare sio straipsDio 3 dalyje Dumatyt~t veik~t biidamas

apsvaig~s DUO alkoholio, DarkotiDiq, psichotropiDiq ar kitq psichik~t
veikiaDciq med~iagq,
baudziamas laisves atemimu iki sderiq metq.
5. Tas, kas vairuodamas keliq traDsporto priemoD~ pdeide keliq eismo
saugumo ar traDsporto priemoDes eksploatavimo taisykles, jeigu del to
{vyko eismo {vykis, del kurio zuvo zmogus,
baudziamas laisves atemimu iki astuoDeriq metq.
6. Tas, kas padare sio straipsDio 5 dalyje numatyt~t veiklt biidamas
apsvaig~s Duo alkoholio, DarkotiDiq, psichotropiDiQ ar kitq psichik~t
veikiaDciq medziagq,
baudziamas laisves atemimu Duo trejq iki ddimties metq.
7. Asmuo atsako pagal sio straipsDio 1-6 dalis tik tais atvejais, kai jose
Dumatytos veikos yra padarytos del Deatsargumo.
8. Laikoma, kad asmuo yra apsvaig~s DUO alkoholio, kai jo kraujyje
yra 0,4 promiles ir daugiau alkoholio.
9. ~Harne straipsDyje Durodytos keliq traDsporto priemoDes yra visq
riisiq automobiliai, traktoriai, kitos savaeiges masiDos, troleibusai,
motociklai ir kitos mechaDines transporto priemoDes.
(Lietuvos Respub/ikos 2003 m. /iepos 4 d. istatymo Nr. IX-1706, isiga/. 2003 m. /iepos 25 d.
(Va/stybes zinios, 2003, Nr. 74-3423) redakcija)
1. Pagrindinis tiesioginis komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a skeliq transporto eismo saugumas. Keliq transporto eismo saugumas
pazeidziamas tada, kai nepaisoma keliq transporto eismo saugumo
ar transporto priemoniq eksploatavimo taisykliq, kurios yra itvirtintos ivairiuose teises aktuose. Taigi BK 281 straipsnio dispozicija yra
b 1a n k e t i n e, todel atskleidziant jos turini reikia vadovautis ne tik
BK, bet ir kitq teises aktq nuostatomis.
428
281 straipsnis
Cia galima pamineti Saugaus eismo istatymlt (Valstybes zinios, 2007,

Nr. 128-5213), Lietuvos Respub1ikos Vyriausybes 2002 m. gruodzio
11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Ke1itt eismo taisyk1es (to1iau KET) (Valstybes zinios, 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530).
2. Minetas Saugaus eismo istatymas nustato eismo saugumo automobilitt ke1iais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybes ir
savivaldybitt institucijtt ir istaigtt pareigas igyvendinant saugaus eismo
po1itik% eismo dalyvitt mokym% pagrindines eismo da1yvilb uz kelitt
prieziiir<t atsakingtt asmenlb policijos, muitines pareigiintt ir kittt tikrinancitt pareigiintt teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto
priemonitt technine biik1e, technines biik1es tikrinimu, transporto priemonitt registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, kuriais siekiama apsaugoti eismo dalyvitt ir kittt asmentt
gyvyb~, sveikatlt ir turt% gerinti transporto ir pesCittitt eismo S<tlygas.
3. Minetose KET yra itvirtintos konkreCios ke1itt transporto eismo
saugumo ir transporto priemonitt eksploatavimo taisyk1es, uz kuritt pazeidimlt kaltas asmuo gali biiti traukiamas baudziamojon atsakomyben
paga1 BK 281 straipsni.
4. Paminetina, kad Lietuvos Respublikoje galioja ir kiti teises aktai,
kuriuose yra nuostatlf del tam tikftt kelitt transporto eismo saugumo ar
transporto priemonitt eksp1oatavimo aspekttt. Kaip yra pabrez~s Lietuvos AuksCiausiasis Teismas Teismtt praktikos kelitt transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo taisyklitt pa:Zeidimo (BK
281 straipsnis) baudziamosiose by1ose apzvalgoje (zr. Teismq praktika,
Nr. 30, p. 539--630), is teismtt praktikos matyti, kad kartais teismai priva1o
vadovautis ne tik KET, bet ir kitais teises aktais, kurie detalizuoja konkreCius KET punktus, nustatanCius transporto priemonitt eksploatavimo
Slt1ygas, ir kartu atskleid:lia veiklb numatyttt BK 281 straipsnyje, po:lymius. Cia ga1ima pamineti Lietuvos Respub1ikos sveikatos apsaugos
ministro 2000 m. geguzes 31 d. isakymu Nr. 301 patvirtintlt Vairuotojtt
sveikatos tikrinimo tvarklt (Valstybes zinios, 2000, Nr. 47-1365) ir pan.
5. Kelitt transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo reikalavimai gali biiti itvirtinti ir vietiniuose (lokaliuose)
teises aktuose, kurie reglamentuoja tam tikros riisies transporto priemoniq eksploatavimo, vaziavimo u:ldaroje teritorijoje ir pan. reikalavimus. Tai, pavyzdziui, gali biiti imonitt patvirtintos saugos ar kitos
instrukcijos, specialios taisykles. Taciau tais atvejais, kai pazeidziami
vietiniuose teises aktuose nustatyti transporto saugumo ar eksploatavimo reikalavimai, kvalifikuojant veiklt nuosprendzio aprasomojoje dalyje nurodomi ne tik kaltininko pazeisti atitinkamtt vietiniq teises akttt
429
281 straipsnis
punktai ar dalys, bet ir KET punktai, kuriuos jie detalizuoja. Teismas

turi patikrinti, ar taikomi vietiniai teises aktai nepriestarauja KET, o nustat~s toki priestaravimq, turi vadovautis pastarosiomis (Teismq praktika,
Nr. 30, p. 543).
6. BK 281 straipsnyje numatyta veika pripazistama nusikaltimu tik

tada, kai deljos sutrikdoma zmogaus sveikata, Ziista zmogus ar padaroma didele turtine zala. Taigi p a p i l d o m u sio nusikaltimo o b j e k t u
reiketq laikyti zmogaus gyvyb~, sveikatlt ir nuosavyb~.
7. BK 287 straipsnyje numatyto nusikaltimo o b j e k t y vi ltj lt
bendriausia prasme apibi.idina kelil.l eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisyklitt pazeidimas, padarytas vairuojant
kelil.l transporto priemon~.
pus~
8. Pagal BK 281 straipsnio 9 dali, siame straipsnyje nurodytos

k e l i l.l t ran s p or to p r i e m o n e s yra visl.l ri.isil.l automobiliai,
traktoriai, kitos savaeiges masinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechanines transporto priemones. Baudziamoji atsakomybe pagal BK
281 straipsni kyla tik tada, kai kelil.l transporto eismo saugumo ar transporto priemonil.l eksploatavimo taisykles pazeidziamos vairuojant minetas transporto priemones.
PabreZtina, kad BK 281 straipsnio 9 dalyje nurody1l.l transporto
priemonil.l SltfaSaS nera baigtinis, - sioje dalyje vartojamOS Sll:VOkOS
,,kitos mechanines transporto priemones" ir ,kitos savaeiges masinos".
K i t o m i s s a v a e i g e m i s m a s i n o m i s laikytinos tokios, kurios
skirtos specialiems darbams atlikti: keliams tiesti - greideriai; derliui
apdoroti - ivairil.l ri.isil.l kombainai (jaVl.l, bulvitt, runkelitt, linl.l ir kt.),
komunaliniam i.ikiui - gatvems valyti, laistyti, siukslems rinkti, sanitarines ir t. t. K i to s m e c h an i n e s p r i e m o n e s - tai, pavyzdziui,
mopedai ir pan.
Prie transporto priemonil.l sio straipsnio prasme nepriskiriami arkliais traukiami vezimai, dviraciai ir pan.
9. Kelil.l eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo
taisykles gali bi.iti pazeidziamos veikimu (aktyviais veiksmais) arneveikimu. Eismo saugumo pazeidimas veiksmais - tai greicio virsijimas
(beje, vienas is dazniausiai pasitaikancil.l paieidiml!), lenkimo taisyklil.l pazeidimas, vaziavimas nesilaikant eismo reguliavimo zenkll.l ir
t. t. Transporto eksploatavimo taisyklil.l pazeidimas gali bi.iti padarytas
pervezant keleivius transporto priemonemis, kurios nera atitinkamai
irengtos: sunkvezimiais, traktoril.l priekabomis ir pan. Eismo saugumo
pazeidimas neveikimu gali bUti: transporto priemones sustabdymas
nepaisant ispejamllill zenkll.l, stovejimas draudziamoje vietoje; eksplo-
430
281 straipsnis
atavimo taisykles gali biiti pazeistos tinkamai nepatikrinus transporto

priemones tinkamumo eismui.
10. Kai BK 281 straipsnyje numatytq padariniq sukeliama pazeidziant apibreztus KET reikalavimus (pavyzdziui, virsijus leistinlt greiti,
isvaziavus i priespriesin~ eismo juostv, juos nustatyti teismq praktikoje nekyla didesniq sunkumq. Apivelg~s teismq praktiklt Lietuvos
AuksCiausiasis Teismas padare isvad!t, kad problemq kyla tada, kai
baudziamajame istatyme numatytq padariniq sukeliama del bendfl!iq
vertinamojo pobudzio KET reikalavimq (pavyzdziui, KET 53 punkto,
nurodancio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visq biitinQ atsargumo
priemonii.L nekelti pavojaus kitq eismo dalyvii.L kitq asmenq ar jq turto
saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, taip pat KET 172 punkto iPareigojimo pasiririkti saugq greiti) pazeidimo. Pripaiindamas, kad BK
281 straipsnyje numatytqpadariniq kilo del siq KETreikalavimqpazeidimo, teismas turinustatyti papildomasaplinkybes, pagrindZiancias paieidimlt (pavyzdziui, ivertinti sudetingas eismo Sltlygas, kelio ruozo ypatumus
ar kitas aplinkybes, rodancias, kad kaltininkas konkreciu atveju privalejo vaziuoti mazesniu greiciu ar biiti atsargesnis) (Teismq praktika, Nr. 30,
p. 552).
11. PabreZtina, kad baudziamoji atsakomybe pagal BK 281 straipsni

kyla tik uz keliQ eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliq pazeidimus.
Jeigu eksploatuojant transporto priemon~ baudziamajame istatyme numatyti padariniai sukeliami pazeidziant teises aktais nustatytas
specialiltsias elgesio saugumo kitose veiklos srityse (pavyzdziui, darbQ saugos) taisykles ir sis pazeidimas nera susij~s su keliq transporto
eismo saugumu (pavyzdziui, padaromas uivaziuojant ant platformos,
iskraunant ar pakraunant krovini, remontuojant transporto priemon~,
atliekant keliq remonto ar kitus darbus ), veika priklausomai nuo kilusiq
padariniq kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatancius atsakomyb~ uZ neatsargq gyvybes atemim!l, neatsargQ sveikatos sutrikdym!l,
darbq saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimq pazeidimlt arba
turto sunaikinimlt ar sugadinimlt del neatsargumo (BK 132, 137, 139,
176 ar 188 straipsniai).
12. Baudziamoji atsakomybe pagal BK 281 straipsni kyla tik tada,
kai del transporto eismo saugumo ar transporto priemoniQ eksploatavimo taisykliQ pazeidimo ivyksta eismo ivykis, sukel~s atitinkamose BK
281 straipsnio dalyse numatytq padariniq. Nesant sill padarinitL kaltininko veika kvalifikuojama kaip administracinis teises pazeidimas.
431
281 straipsnis
BK 281 straipsnyje baudZiamoji atsakomybe diferencijuojama atsizve1giant i dvi aplinkybes: 1) atsiradusiq padariniq sunkumct 2) keliq
transporto priemonl(! vairuojanCio asmens apsvaigim~ nuo alkoholio,
narkotiniq, psichotropiniq ar kitq psichik~ veikianciq medziagq.
13. E i s m o ivy k i s - ivykis kelyje, viesose ar privaCiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, fuvo ar buvo suzeisti
zmones, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemone, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas ivykio vietoje buvl(!s turtas.
14. BK 281 straipsnio dispozicija numato keliq riisiq padarinius:
1) nesunkq kito zmogaus sveikatos sutrikdym~ (BK 281 straipsnio 1,
2 dalys); 2) dideles turtines zalos padarym~ nukentejusiam asmeniui
(BK 281 straipsnio 2 dalis ); 3) sunkq kito zmogaus sveikatos sutrikdym~
(BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) zmogaus zuti (BK 284 straipsnio 5,
6 dalys). PabreZtina, kad tais atvejais, kai keliq transporto priemonl(! vairavl(!s asmuo, kaltas del eismo ivykio, susizaloja pats arba patiria dideles
turtines zalos, taciau nesukelia BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse
numatytq padariniq kitiems asmenims, jo veika negali buti kvalifikuojama pagal BK 281 straipsni ir apskritai pagal baudziaml\.ii istatym~.
15. Pagal BK 281 straipsnio I dali asmuo atsako tada, kai del keliq transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo
taisykliq pazeidimo nesunkiai sutrikdoma kito zmogaus sveikata (apie
n e sunk q s v e i kat o s s u t r i k d y m ~ plaCiau zr. BK 138 ir BK
139 straipsnil{ komentarus).
16. Pagal BK 281 straipsnio 2 dali atsako asmuo, kuris vairavo
transporto priemonl(! budamas apsvaigl(!s nuo alkoholio, narkotiniq, psichotropiniq ar kitq psichik~ veikianCiq medziagq ir pazeide keliq eismo
taisykles, jei del to buvo nesunkiai sutrikdyta kito zmogaus sveikata
arba nukentejusiam asmeniui padaryta dideles turtines zalos.
Transporto priemones vairuojanciq asmenq apsvaigimo kontroll(! ir
medicinines apziuros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarkct reglamentuoja Transporto priemones vairuojanciq ir kitq asmenq neblaivumo
(girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau - Neblaivumo
nustatymo taisykles ), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes
2006 m. geguzes 12 d. nutarimu Nr. 452 (Valstybes zinios, 2006, Nr. 562000), Medicinines apziuros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo
psichik~ veikianCiq medziagq nustatyti atlikimo metodika ir Bendros
asmens bUkles ivertinimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birzelio 20 d. isakymu Nr. V-505
(Valstybes zinios, 2006, Nr. 71-2641).
432
281 straipsnis
Pagal BK 281 straipsnio 8 dali kaltininkas laikomas a p s v a i g u s i u n u o a 1k o h o 1 i o, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje yra
0,4 promiles ir daugiau. Nei baudziamajame istatyme, nei Transporto
priemoniq vairuotojq ir kitq asmenq neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo biisenos nustatymo taisyklese nera konkreCiq nuostatq del narkotiniq, psichotropiniq ar kitq psichik<t veikianciq medziagq maksimalios
leistinos koncentracijos vairuotojo kraujyje normos. Vadinasi, del siq
medZiagq specifikos, poveikio organizmui ir testavimo ypatybiq netoleruojamas bet koks siq medZiagq kiekis vairuotojo organizme (Teismq
praktika, Nr. 30, p. 561).
T u r t i n e z a 1a pagal BK 281 straipsnio 2 dali laikomas nukentejusiojo asmens turto sunaikinimas ar sugadinimas per eismo ivyki, kuri
sukele apsvaig~s nuo alkoholio, narkotiniq ar psichotropinil! medZiagq
asmuo. Netiesioginiai nuostoliai (gydymo islaidos, negautos pajamos ir
pan.) turtine zala pagal BK 281 straipsnio 2 dali nepripazistami.
Taikant BK 281 straipsnio 2 dali, atsiradusi turtine zala turi biiti
d i d e 1e. Turtines zalos dydis - vertinamasis pozymis, kuris paprastai
turi biiti nustatomas kiekvien<t kart<t atsizvelgiant i konkrecias bylos
aplinkybes: nuostoliq dydi, sugadinto turto vert~ ir galimyb~ ji atkurti
apskritai, i nukentejusiojo materialin~ padeti ir t. t. Teismq praktikoje tokios zalos dydis yra 3 000 Lt, taciau si suma yra tik orientacine,
isvesta remiantis atskiromis baudziamosiomis bylomis. Priklausomai
nuo nukentejusiojo materialines padeties ir kitq aplinkybiq, toji suma
gali biiti mazesne arba didesne. Antai, pavyzdziui, didele turtine zala
teismq praktikoje buvo pripazinta 2 000 Lt, 4 100 Lt, 4 200 Lt, 5 000 Lt
zala (Teismq praktika, Nr. 30, p. 571 ).
17. Pagal BK 281 straipsnio 3 dali baudziamoji atsakomybe kyla uz
kelil! transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo taisykliq pa:leidimll, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito zmogaus
sveikata, o pagal BK 281 straipsnio 4 dali - uz sios veikos padarym<t
biinant apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotiniq, psichotropinil! ar kitq
psichik<t veikianCiq medziagq.
18. Apie sunkq sveikatos sutrikdym<t plaCiau ir. BK
135 ir 137 straipsnil{ komentarq.
19. Pagal BK 281 straipsnio 5 dali baudziamoji atsakomybe kyla uz

kelil! transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo
taisykliq pazeidimll, sukelusi :lmogaus Ziiti, o pagal BK 281 straipsnio
6 dali- uz sios veikos padarym<t biinant apsvaigusiam nuo alkoholio,
narkotiniq, psichotropinil! ar kitq psichik<t veikianciq medziagq.
433
281 straipsnis
KaltiDiDko veika pagal BK 281 straipsDio 5 ir 6 dalis kvalifikuojama

Depriklausomai Duo to, ar DukeDtejusysis mire tuoj po eismo ivykio, ar
praejus kuriam laikui, taip pat Depriklausomai Duo jam suteiktos mediciDiDes pagalbos laiko ir veiksmiDgumo.
Jei DukeDtejusiojo sveikata buvo sutrikdyta del kelitt traDsporto
saugumo ar traDsporto priemoDitt eksploatavimo taisyklitt paieidimo,
taCiaujo mirti sukele De eismo ivykio metu padaryti suzalojimai, o kita
apliDkybe (pavyzdziui, gydymo metu buvo uzkrestas kraujas ), veika
gali buti kvalifikuojama pagal BK 281 straipsDio 1-4 dalis priklausomai DUO to, kokio laipsDio sveikatos sutrikdymas DukeDtejusiajam buvo
padarytas, ir DUO to, ar kaltiDinkas veikos padarymo metu buvo apsvaigtts Duo alkoholio, DarkotiDilb psichotropiDitt ar kittt psichik~t veikiaDcitt medziagtt (Teismq praktika, Nr. 30, p. 570).
20. Kelitt traDsporto eismo saugumo ar traDsporto priemoDitt eksploatavimo taisyklitt pazeidimo sudetis yra m ate r i a 1i o j i, todel
biitiDas sio Dusikaltimo sudeties poZymis- Dumatyttt padariDitt kilimas.
Kelitt traDsporto eismo saugumo ar traDsporto priemoDitt eksploatavimo taisyklitt pazeidimas, kai Dekyla baudziamajame istatyme Dumatyttt
padariDilb yra admiDistraciDis teises pazeidimas. Todel eismo ivykio
sukelti padariDiai yra pagriDdiDis kriterijus atribojaDt baudziamlti~t ir
admiDistraciDtt atsakomybtt uz kelitt eismo taisyklitt pazeidimus.
21. KadaDgi BK 281 straipsDyje Dumatyttt Dusikaltimtt sudetys yra
materialiosios, tai turi biiti Dustatytas ir priezastiDis rysys tarp kelitt
traDsporto eismo saugumo ar traDsporto priemoDitt eksploatavimo taisyklitt pazeidimo (veikos) ir Dumatyttt padariDitt.
22. Pagal BK 281 straipsDi, priezastiDio rysio Dustatymas apima du
momeDtus: biitiDosios padariDitt kilimo s~tlygos nustatym~t ir priezastinio rysio pobiidzio nustatym~t. Biitinosios padarinitt kilimo s~tlygos
taisykle iPareigoja issiaiskinti, ar eismo dalyvio padarytas kelitt transporto eismo saugumo ar transporto priemonitt eksploatavimo taisyklitt
pazeidimas buvo biitina padariDitt atsiradimo s~tlyga, o priezastiDio rysio pobiidis parodo, ar priezastinis rysys yra desningas (butinasis ), ar
atsitiktiDis (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-38/2008). Teismas turi ivertiDti
De tik traDsporto priemoDtt vairuojancio asmeDs padarytus kelitt transporto eismo saugumo ar transporto priemonitt eksploatavimo taisyklitt
pazeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galejusius tureti reiksmes
padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar mineti pazeidimai buvo eismo ivykio, sukelusio BK 281 straipsnyje numatyttt padariDitt, priezastis (Teismq praktika, Nr. 30, p. 576).
434
281 straipsnis
23. Komentuojamas nusikaltimas gali biiti padaromas tik neatsargiai - del n u s i k a l s t am o p a s i t i k e j i m o ar n u s i k a l s t a m o n e r ii p e s t i n g u m o.

Jeigu vairuodamas transporto priemon~ ir pazeisdamas kelil! transporto eismo saugumo ar transporto priemonill eksploatavimo taisykles
asmuo numato, kad del jo veikos kils baudziamajame istatyme numaty11! padarinilb ir to siekia (arba nors padarinill nesiekia, bet s~moningai
leidzia jiems kilti), konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas t i e s i o gin e (arba net i e s i o gin e) tycia, todel pagal BK 281 straipsni nekvalifikuojamas. Atsizvelgiant i tyCios turini ir kilusius padarinius,
kaltininko veika tokiais atvejais kvalifikuojama pagal BK straipsnius,
nustatanCius baudziam<U~ atsakomyb~ uZ nusikalstamas zmogaus gyvybei, sveikatai ar nuosavybei veikas (Teism\l praktika, Nr. 30, p. 589).
24. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t as yra pakaltinamas,
16 metl! fizinis asmuo, vairuojantis BK 281 straipsnio 9 dalyje
nurodytas transporto priemones, nepriklausomai nuo to, ar eismo ivykio
metu jis turejo teis~ jas vairuoti. Pabreitina, kad transporto priemones
v air a vim as reiskia ne tikjudanCios transporto priemones valdym~.
Sudetinis vairavimo etapas yra tinkamas transporto priemones sustabdymas, todellaikoma, kad asmuo vairavo transporto priemon~, ir tada,
kai baudziamajame istatyme numatytl! padarinill kilo del to, kad vairavimo procesas buvo baigtas pazeidziant transporto priemonill sustojimo ir stovejimo taisykles (pavyzdziui, sustojimas neleistinoje vietoje,
avarines sviesos signalizacijos neijungimas transporto priemonei priverstinai sustojus, jos durelil! atidarymas neisitikinus, kad tai netrukdys
kitiems eismo dalyviams ).
sulauk~s
25. Kelil! transporto eismo saugumo ar transporto priemonill eksploatavimo taisyklil! pazeidimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje,
baudziamas teises dirbti tam tikr~ darb~ arba uzsiimti tam tikra veikla
atemimu arba bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejll me11!;
BK 281 straipsnio 2 dalyje - bauda arba arestu, arba laisves atemimu
iki trejll metl!; BK 281 straipsnio 3 dalyje - teises dirbti tam tikr~ darb~
arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu arba bauda, arba arestu, arba
laisves atemimu iki penkerill metl!; BK 281 straipsnio 4 dalyje -laisves
atemimu iki seserill metl!; BK 281 straipsnio 5 dalyje -laisves atemimu
iki astuonerill metl!; BK 281 straipsnio 6 dalyje - laisves atemimu nuo
trejll iki desimties metl!.
435
282 straipsnis
282 straipsnis. Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykliq

pazeidimas
1. Tas, kas nevairuodamas transporto priemones pazeide transporto
eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu del to zuvo zmogus ar buvo
sunkiai sutrikdyta zmogaus sveikata,

2. Asmuo atsako pagal s{ straipsn{ tik tais atvejais, kai jame numatytos
1. Ivairitt riisitt transporto eismo saugumlt lemia ne tik asmenys, kurie transportlt vairuoja ar su juo dirba, bet ir to transporto technine bUkle. Transporto ivykius daznai sukelia ir kiti eismo dalyviai: keleiviai,
pestieji, dviratininkai, vaznyCiotojai ir pan. Kiekvienai transporto riisiai
yra nustatomos tam tikros taisykles (pavyzdziui, gelezinkelio ruoze,
oro uosto nusileidimo aikstelese, gatvese ir pan.), kuriq privalo laikytis kiekvienas asmuo. Nustatytq taisykliq pazeidimas paprastai kelia
gresm~ tam tikros transporto riisies eismo saugumui, del jo gali ivykti
automobilio avarija, traukinio ar orlaivio katastrofa, kilti pavojus paties
pazeidejo ar kitq zmonitt gyvybei ar sveikatai (apie teises aktus, reguliuojanCius santykius, susijusius su ivairiq transporto riisitt saugumu,
ir. BK 278, 279, 280, 281 straipsnil{ komentarus).
2. Transporte galiojancitt taisyklitt pazeidimo tiesioginis o b j e kt a s yra bet kurios transporto riisies: automobililb gelezinkelilb upilb
oro, miesto elektrotransporto ir pan., darbo saugumas ir tvarka, o papildomas - zmonitt gyvybe ar sveikata.
3. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi ltj lt pus~ apibiidina veika - transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklitt pazeidimas,
padariniai - zmogaus Ziitis ar sunkus sveikatos sutrikdymas, bei priezastinis rysys tarp minetos veikos ir padarinitt.
4. Pagal BK 282 straipsni baudziamoji atsakomybe atsiranda tik uz
transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklitt pazeidim4 jeigu sios taisykles pazeidziamos nevairuojant transporto priemones. Uz tokitt taisyklitt pazeidimlt vairuojant transporto priemon~ kaltininkas gali biiti
traukiamas baudziamojon atsakomyben pagal kitus BK straipsnius, inter alia BK 132 straipsni, BK 137 straipsni ar BK 281 straipsni.
5. Pabreztina, kad BK 282 straipsnyje nera nurodyta, ui kokios transporto riisies eismo tvarkos ar saugumo taisyklitt paieidimlt kyla baudiiamoji atsakomybe. Taigi konstatuotina, kad pagal BK 282 straipsni baudiiamoji atsakomybe atsiranda uz bet kurios riisies transporto (gelezinkelio,
kelilb vandens ar oro) eismo tvarkos ar saugumo taisyklitt paieidimlt.
436
282 straipsnis
6. Minetos taisykles gali biiti pazeistos veikimu ir neveikimu, tokio

pazeidimo biidai ir formos gali buti labai ivairiis. Pavyzdziui, siekiant
uztikrinti gelezinkeliq eismo saugumil draudziama ant gelezinkelio begiq deti daiktus, kurie galetq sutrikdyti gelezinkelio transporto judejima, vaziuoti dviraCiu, arkliu per gelezinkelio pervaza, kai uzdarytas
buomas, eiti per gelezinkelio begius nenustatytose vietose ir pan. Oro
uostuose draudziama naudoti pirotechnikos priemones, vaikscioti orlaiviq nusileidimo ir jqjudejimo keliais ir pan. Miestq gatvese draudziama
pestiesiems pereiti gatv~ nenustatytose vietose, nepaisant sviesoforo
signalq, nesilaikant eismui reguliuoti ispejamqjq zenklq ir t. t. Tokio
pobudzio taisykles gali buti isleistos atskirq institucijq, pavyzdziui,
gelezinkelio, oro ar upiq susisiekimo tamybq, miesto komunalinio aptamavimo imoniq ir t. t. Siq taisykliq esme- ne tik sureguliuoti atitinkamos riisies transporto eismil ir u:Ztikrinti jo sauguma, bet ir nustatyti
zmoniq elgesi., kuris biitq suderintas su atitinkamos transporto riisies
darbo saugumu. Pabreztina, kad visos transporto riisys yra didesnio pavojaus saltinis. Todel, norint uztikrinti jq darbo sauguma, butina, kad
nustatytq taisykliqlaikytqsi ne tik tos riisies transportil valdantys asmenys, bet ir visi kiti su juo susij~ asmenys.
7. BaudZiamoji atsakomybe pagal BK 282 straipsni kyla tik tada,
kai del transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklit.t pazeidimo Ziista
zmogus ar sunkiai sutrikdoma zmogaus sveikata (apie tai plaCiau ir.
BK 132 ir 137 straipsnil{ komentarus). Tarp taisykliq pazeidimo ir minetq padariniq turi buti nustatytas priezastinis rysys (apie tai plaCiau ir.
8. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik neatsargiai. Jeigu
asmuo tycia pazeidzia transporte galiojanCias taisykles, kad sukeltq
zmoniq mirti ar padarytq dideliq materialiniq nuostoliq, jo veika kvalifikuojama kaip tycinis nuzudymas, tycinis turto sunaikinimas ir pan.
16 metq fizinis asmuo. Pabreztina, kad is BK 282 straipsnio
dispozicijos matyti, jog, pirma, asmuo paprastai yra ne tam tikros transporto riisies darbuotojas, o pasalinis: pesCiasis, va:Znyciotojas, dviratininkas, transporto priemoniq keleivis. Antra, sio nusikaltimo subjektais gali
buti tik asmenys, kurie nevairuoja transporto priemones ir pan. Kartais
tai gali biiti ir to paties transporto darbuotojai, taciau tiesiogiai nesusij~
su sios transporto rusies eismu (pavyzdZiui, traukinio palydovai ir kt.).
sulauk~s
10. Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklit.t pazeidimas baudziamas arestu arba laisves atemimu iki penkeriq metq.
437
283 straipsnis
Specialioji dalis, XL skyrius
XLSKYRIUS
NUSIKALTIMAI
VIESAJAI TVARKAI
283 straipsnis. Riauses
1. Tas, kas organizavo ar isprovokavo zmoniq sambiiri viesai smurtauti,
niokoti turt~ ar kitaip siurksciai pazeisti vies1ti~ tvark~, taip pat tas,
kas riausiq metu smurtavo, niokojo turt~ ar kitaip siurksciai pazeide
vies1ti~ tvark~,

2. Tas, kas atlikdamas sio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus panaudojo saunam1tii ginkl~ ar sprogmenis arba pasipriesino policininkui
ar kitam viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui,
1. Pagrindinis komentuojamo nusikaltimo o b j e k t as yra vteSOJI
tvarka, t. y. visuomeneje priimtos bendros isorinio elgesio taisykles,
pagristos pagarbos vieni kitiems principu. Sill taisyklilllaikymasis uitikrina normali!Jc visuomenes gyvenimo eig4 tolerantisk!Jc bendravim4
civilizuotus tarp zmonill kylanCill konfliki\l sprendimo biidus, susilaikym!Jcnuo agresyvumo igyvendinant savo interesus. Papildomu objektu
gali biiti zmogaus sveikata, orumas, nuosavybe.
2. Riauses o b j e k t y v i a i gali pasireiksti trijll riisill altematyviomis veikomis: l) zmonill sambiirio viesai smurtauti, niokoti turt!Jc ar
kitaip siurksCiai pazeisti vieslij!Jc tvark!Jc organizavimu; 2) zmonill sambiirio isprovokavimu atlikti minetus veiksmus; 3) smurtavimu, turto
niokojimu ar kitokiu siurksCiu viesosios tvarkos pazeidimu, padarytu
sambiiryje kartu su kitais zmonemis.
3. Z m o n i ll s am b ii r i s - tai zmonill susibiirimas tam tikroje
vietoje, suejimas. Priezastys, del kurill zmones susirenka i sambiiri,
gali biiti ivairios: demonstracija, mitingas, sporto renginys, koncertas,
noras isreiksti vies!Jc protest!Jc ir kt. Riausemis vadinami zmonill sambiirio viesai atliekami fizinio smurto veiksmai (mustynes, kiino zalo438
283 straipsnis
jimai, kankinimas), svetimo turto niokojimas (dauzymas, padegimas,

sprogdinimas, kitoks gadinimas) arba kitoks viesosios tvarkos siurkstus
pazeidimas (transporto stabdymas, eismo blokavimas, nesankcionuotos
baimft aplinkiniams kelianCios eitynes, smurt~ propaguojanCitt plakattt
demonstravimas ir pan.). Ar kitoks viesosios tvarkos pazeidimas yra
s i u r k stu s, sprendziama atsizvelgiant ijo agresyvumo lygi, amoralum~ ir ciniskumlb visuomeneje sukelt~ baimft ir pan. Riausems biidingas
viesas pobiidis, t. y. jos perzengia privataus konflikto ribas ir padaromos
viesosios tvarkos pazeidimo motyvais. Paprastai riauses ivyksta viesose vietose (gatvese, stadionuose, parkuose ir kt. ), taciau svarbiausias
viesumo kriterijus yra ne vieta, bet atliekamtt veiksmtt akivaizdumas,
jtt atvirai demonstratyvus antivisuomeninis pobiidis.
4. Zmonitt sambiirio turint viesosios tvarkos pa:leidimo tiksl~ o rg an i z a v i m a s pasireiskia kaip zmonitt raginimas susirinkti, susirinkusitt zmonitt telkimas vienam tikslui, nurodinejimas atskiriems zmonems ir grupems, apriipinimas daiktais, skirtais kiinui zaloti arba turtui
naikinti, provokacijtt numatymas, jll rengimas ir kiti veiksmai, kuriais
stengiamasi suteikti agresyviems sambiirio veiksmams organizuotumo ir kryptingumo. Pavyzdziui, uz riausitt organizavim~ buvo nuteisti
A. K. ir B. M., kurie isplestiniame Lietuvos zemdirbitt ir jtt savivaldos
atstovtt susirinkime ragino Lietuvos zemdirbius organizuoti mitingus
prie pagrindinitt Lietuvos magistralinitt kelitt, zemdirbitt mitinge nurode dalyviams eiti prie kelitt ir juos blokuoti, zemdirbiams uzblokavus
keli~ kviete juos nepaklusti policijos darbuotojams, raginusiems nepazeisti viesosios tvarkos ir nestoveti kelio vaziuojamojoje dalyje (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-7-393/2005).
5. Riausi11 pro v o k a v i m u laikytini ivairiis sukiai, raginantys
pradeti antivisuomeninius veiksmus, tam tikros melagingos informacijos skleidimas kurstant agresyvumll:, tam tikro ivykio falsifikavimas
arba kurstymas skatinant socialiai neigiam~ sambiirio reakcij~ ir pan.
Riausi11 provokavimas galimas demonstracijos, protesto piketo, sventinio ar kitokio renginio metu. Asmenys, kurie nebuvo riausi11 organizatoriai ar provokatoriai, atsako pagal BK 283 straipsni, jeigu jie dalyvaudami aktyviai atliko smurto veiksmus, niokojo tu~ arba kitaip
siurksCiai pazeide vies;U~ tvark~. Antai V. M., K. M. irA. P. nuteisti uz
tai, kad zmoni11 sambiiryje siurksCiai pazeide vies;U~ tvark~- mitingo
dalyviams (apie 1 500 zmonitt) isejus i tarptautinio magistralinio kelio
vaziuojam;U~ dali, uzvaziavo ant kelio traktoriais ir uzblokavo automobilill eismll:, atsisake paklusti policijos darbuotojtt reikalavimams
nepazeisti viesosios tvarkos (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-7-393/2005).
439
283 straipsnis
Pasyvus buvimas riausill vietoje arba vien tik pritarimas kitll asmeTI\l agresyviems veiksmams nera pagrindas kaltinti asmeni pagal BK
283 straipsni.
6. Riausill nusikaltimo sudetis apima siuos smurto veiksmll padarinius: nesunkll ir nezym\l sveikatos sutrikdymll, taip pat fizinio skausmo
sukelimlt; jll atskirai kvalifikuoti nereikia. Sunkus sveikatos sutrikdymas arba nuzudymas, padaryti riausill metu, turi biiti kvalifikuojami
atskirai pagal BK 135 arba BK 129 straipsnius ir inkriminuojami tiems
riausill dalyviams, kurie tiesiogiai padare siuos nusikaltimus, sukurste, organizavo arba padejo juos padaryti. Turto sunaikinimas ar sugadinimas, padarytas riausill metu, atskirai nekvalifikuojamas. Veiklt
kvalifikuojant kaip riauses, viesosios tvarkos pazeidimo normos (BK
284 straipsnis) taikyti nereikia.
7. Komentuojamo nusikaltimo sudetis yra form a 1i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai zmonill samburio dalyviai faktiskai pradeda smurtauti, niokoti turtlt arba atlieka kitus veiksmus, kuriais buvo
siurksCiai pafeista viesoji tvarka. Nesekmingi bandymai organizuoti
arba isprovokuoti riauses gali bUti laikomi pasikesinimo stadija (apie
8. Riausill nusikaltimas gali bUti padarytas tik t i e s i o g i n e t y cia. Kaltininkas supranta, kadjis organizuoja arba provokuoja zmonill
sambfuio siurkscius viesosios tvarkos pafeidimus arba pats aktyviai atlieka siuos veiksmus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nera butini
nusikaltimo sudeties pozymiai, taciau jie padeda nustatyti, kad grupiniai veiksmai pirmiausia buvo nukreipti pries viesl\ilt tvarkll, ne vi en tik
pries asmens sveikatct ar nuosavyb~. Riausems paprastai bUdingi protesto, nepagarbos visuomeninei tvarkai ir bendroms elgesio taisyklems
demonstravimo motyvai, demesio pritraukimo ir socialinio atgarsio
sukelimo tikslai. Jeigu grupiniais veiksmais pirmiausia buvo siekiama
atkersyti arba paveikti konkret\l asmeni del asmeninill ar savanaudisk\l
motyV\l ar tiksl\l, veika kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius.
9. Riausill sub j e k t u gali bUti pakaltinamas, sulauk~s 16 met\l
fizinis asmuo. Asmenys nuo 14 iki 16 metq_, dalyvav~ riausese, pagal
baudziamuosius istatymus atsako tik tuo atveju, jei jll veikoje yra kito
nusikaltimo, numatyto BK 13 straipsnio 2 dalyje, pozymill (apie tai
10. BK 283 straipsnio 2 dalis taikoma tam riausill dalyviui, kuris
smurtaudamas, niokodamas turtct ar kitais veiksmais siurksCiai pazeisdamas viesl\ict tvarkct panaudojo saunamliji ginklct ar sprogmenis (apie
440
283 straipsnis
tai plaCiau ir. BK 253 straipsnio komentarq) arba pasipriesino policininkui ar kitam viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui. Saunamojo ginklo ar sprogmenl! panaudojimas
kaip riausil! kvalifikuojamasis pozymis taikomas tada, kai mineti daiktai buvo panaudoti kaip fizines ar psichines prievartos priemones (sauta,
sprogdinta, bauginta jais). TaCiau vien tik sill daiktl! turejimas riausil!
metu, jl! nepanaudojant, nesudaro pagrindo taikyti BK 283 straipsnio
2 dali. P a s i p r i e s i n i m a s policininkui arba viesojo administravimo
funkcijas atliekanCiam asmeniui kaip kvalifikuojamasis pozymis taikomas tada, kai pries siuos asmenis riausil! dalyvis, siekdamas sutrukdyti
jiems eiti pavestas funkcijas, panaudoja fizini smurtq_ arba grasina tuoj
smurtauti. Policininko a~ viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens reikalaviml! nevykdymas, nenaudojant fizinio ar psichinio
smurto, nelaikomas pasipriesinimu. Esant pasipriesinimui riausil! metu
veika kvalifikuojama tik pagal BK 283 straipsnio 2 dali. Kartu taikyti
normas, numatanCias atsakomybl( uz nusikaltimus valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens veiklai (BK
286, 287 straipsniai), nereikia. Jeigu pasipriesinimo metu policininkui
ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata arba atimta gyvybe, veika kvalifikuojama kaip nusikaltiml! sutaptis pagal BK 283 straipsnio 2 dali ir BK 135 straipsnio
2 dalies 10 punktq_ arba BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktq_.
11. Apie sauna mojo gin k 1o, s pro g men\! i r vi e8 o j o

administravimo funkcijq_ atliekancio asmens sampratq_plaCiau ir. BK 255 ir 286 straipsnil{ komentarus.
12. Tais atvejais, kai riauses kilo sulaikymo, suemimo ir laisves atemimo vietose, jl! organizatoril! ir dalyvil! veiksmai kvalifikuotini taikant ne BK 283 straipsni, bet specialiq_jq_ normq_ - BK 239 straipsnio
2 dali.
13. Riauses pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamos prie apysunkil! nusikaltiml! (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
14. Riauses baudziamos arestu arba laisves atemimu iki penkeril!
met\!; kvalifikuotos riauses - laisves atemimu iki seseril! met\!.
441
284 straipsnis
284 straipsnis. Viesosios tvarkos paieidimas

1. Tas, kas viesoje vietoje !iiilin elgesin, grasinimais, patyciomis arba
vandaliskais veiksmais demonstravo nepagarb~t aplinkiniams ar aplinkai ir sntrikde visnomenes rimti ar tvark~t,
bandziamas viesaisiais darbais arba banda, arba laisves apribojimn,
arba arestn, arba laisves atemimn iki dvejq metq. (Lietuvos Respublikos
2007 m. birzelio 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d. (Valstybes zinios,
2007, Nr. 81-3309) redakcija)
2. Tas, kas viesoje vietoje necenziiriniais zodziais ar nepadorin elgesin

trikde visnomenes rimti ar tvark~t, padare bandziamllii nnsizengim~t
ir
bandziamas viesaisiais darbais arba banda, arba laisves apribojimn,
arba arestn.
1. Pagrindinis komentuojamtt nusikalstamtt veiktt o b j e k t a s
viesoji tvarka, papildomi objektai yra zmogaus sveikata, laisve, oromas, nuosavybe.
2. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudeties
o b j e k t y v i e j i p o z y m i a i yra veika, jos padariniai, priezastinis rysys, veikos padarymo biidas ir vieta. Veika pasireiskia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Padariniai - reaIus visuomenes rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viesosios tvarkos
pazeidimas turi pasireiksti bent vienu is sitt biidtt: a) iZilliu elgesiu;
b) grasinimais; c) patyciomis; c) vandaliskais veiksmais. Veika turi biiti
padaryta viesojoje vietoje.
3. Lietuvitt kalbos zodyne nurodomos zodZio i z u1u s reiksmes akiplesiskas, siurkstus. Kaip viesosios tvarkos pazeidimo objektyvus
poiymis, i z ii 1u s e 1g e s y s reiskia agresyvtt, mora1es poziiiriu nepriimtin~t. ap1inkinius sokiruojanti veikimllc ar neveikim~t. kuriuo trikdoma visuomenes rimtis ir viesoji tvarka. Toks e1gesys ga1i biiti fizinis
smurtas pries zmogtt, neteisetas zmogaus laisves ribojimas, gyviino
kankinimas kittt zmonitt akivaizdoje, trukdymas kitiems zmonems
dirbti, mokytis ar leisti laisvalaiki ir pan.
4. G r a s i n i m a i - tai zmonitt bauginimas zodziais ar veiksmais
(pavyzdziui, garsiu rekimu, saudymu, pavojtt kelianCitt daikttt demonstravimu ir pan.).
5. pat y c i 0 s - tai demonstratyvus ciniskas zmonitt orumo zeminimas ivairiais zodziais ir veiksmais, pavyzdziui, vadinant zmogtt zei442
284 straipsnis
diianCiais zodiiais, atliekant zeidziancius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, staigiu judesiu apnuoginant kito zmogaus tam tikras kiino
vietas, apipilant skysciu, juokiantis is invalido, ligonio ar nusenusio
zmogaus ir pan.
6. Lietuviq kalbos zodyne vandal i z mas apibre:ltas kaip barbariskas kultfuos ir materialiniq vertybiq naikinimas. Kaip viesosios
tvarkos pa:leidimo objektyvus po:lymis, vandal i s k i v e i k s m a i
suprastini kaip svetimo turto dau:lymas, ardymas, padegimas, apipylimas dazais ar kitoks niokojimas.
7. Vies o j i viet a teismq praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teis~ (gali)
lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viesoje vietoje
nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas
nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dellaisvo priejimo prie tokios vietos
joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitq asmenq, kurie del kaltininko
veiksmq patirtq nepatogumq (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-670/2002,
Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Apibreziant viesosios vietos sll_vokll_ reiksminga Lietuvos Auksciausiojo Teismo 2002 m. spalio
8 d. nutartis Nr. 2K-670/2002, kurioje pasisakyta, kad viesl\ill. tvarkll_
galima pa:leisti ir veikiant privacioje aplinkoje (bute), kai pa:leidziama
kaimynq teise i normalill. ir ramill_ aplinkll_. Taigi galima teigti, kad viesoji tvarka pagal BK 284 straipsnio 1 dali gali biiti pazeista: 1) vietoje,
kurioje iprasta lankytis zmonems (gatves, keliai, parkai, stadionai, imoniq ir istaigq patalpos, daugiabuciq namqlaiptines, viesasis transportas
ir kt. ), nesvarbu, ar ten buvo susirink~ zmones, ar ne, ar kas nors mate
pa:leidimll., arne; 2) vietoje, kurioje paprastai zmones nesilanko, taciau
turi teis~ lankytis ir bet kurill_ akimirkll_ gali ten atsirasti (pavyzdziui,
miskelis, atokesne vieta prie ezero ir pan.); 3) privacioje vietoje, jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti toje vietoje, trikdo zmoniq,
esanciq uz sios vietos ribq, rimti (pavyzdziui, kaltininkas is savo buto
pro langl\_ meta i kiemll_ sunkius daiktus, tuo sukeldamas pavojq kieme
esantiems zmonems, arba savo bute elgiasi taip, kad sutrikdoma kitq
daugia.buCio namo gyventojq normali gyvensena); 4) privaCioje vietoje,
i kurill. del vienokiq ar kitokiq priezasciq savininko sutikimu gali laisvai
ateiti ir bendrauti kiti zmones (privaCiame name svenCiamos vestuves,
organizuojama paroda, rengiamas oficialus priemimas ir pan.). Teismq
praktikoje viesl\ia vieta pripazistamos ir laisves atemimo istaigos teritorijoje esancios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jq ir bendros nuteisttijq gyvenamosios patalpos (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-33/2004,
Nr. 2K-159/2009).
443
284 straipsnis
8. Kvalifikuojant veik~ pagal BK 284 straipsnio 1 dali, visais atvejais butina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikde visuomenes rimti arba tvarkll:, t. y. kad kaltininko veika turejo tam tikn.t neigiamq padariniq visuomenei.
9. Visuomenes rimties sutrikdym~ gali rodyti tai, kad kaltininko
veiksmai sukele aplinkiniams dideli isg~sti ar sumaisti, siurksciai juos
pazemino, buvo atlikti tokioje vietoje ir tokiu metu, kai iPrasta elgtis
labai santfuiai (teatre, kino teatre, oficialaus renginio metu ir t. t.), arba
buvo nukreipti pries pazeidziamesni asmeni (vaikll:, nesci~ moteri, nusenusi zmogq, invalid~ ir t. t.) ir kt. Apie viesosios tvarkos sutrikdym~
gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, panaudotas ginklas ar daiktas, skirtas kiinui zaloti ar gyvybei atimti, padaryta didele materialine
zala, sutrikdyta normali imoniq ir istaigq veikla, sustabdytas eismas, ,
nutrauktas zmoniq poilsis ar darbas ir pan. Priezastinio rysio tarp veikos ir padariniq buvimas rodo, kad visuomenes rimtis ar tvarka buvo
sutrikdyta biitent del kaltininko (o ne treciqjq veiksniq) veikimo ar neveikimo.
10. Jeigu viesosios tvarkos pazeidimas buvo susij~ts su fizinio smurto naudojimu, grasinimais, turto sunaikinimu ar sugadinimu, veika kvalifikuojama taip: jeigu veika turi nusikaltimo, baudziamo griezciau nei
viesosios tvarkos pazeidimas, pozymiq, sis nusikaltimas inkriminuotinas kartu su viesosios tvarkos pazeidimu (ir. kasacines nutartis Nr.
2K-652!2007, Nr. 2K-122/2008). Pavyzdziui, viesosios tvarkos pazeidimo metu padaryti nufudymas (BK 129 straipsnis), sunkus ir nesunkus
sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis ir BK 138 straipsnis), fizinio
skausmo sukelimas arba nezymus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojanCiomis aplinkybemis (BK 140 straipsnio 2 dalis), zmogaus terorizavimas (BK 145 straipsnio 2 dalis ), turto sunaikinimas ar sugadinimas
kvalifikuojanciomis aplinkybemis (BK 187 straipsnio 2 dalis ), neteisetas laisves atemimas (BK 146 straipsnis), kvalifikuotini atskirai ir inkriminuotini kartu su viesosios tvarkos pazeidimu. Fizinio skausmo sukelimas ar nezymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis ),
grasinimas (BK 145 straipsnio 1 dalis), izeidimas (BK 155 straipsnis),
padaryti pazeidziant vies!ij~ tvarkll:, atskirai neinkriminuotini, nes juos
apima viesosios tvarkos pazeidimo norma (BK 284 straipsnio 1 dalis).
11. Tais atvejais, kai viesoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad
viesoje vietoje del chuliganiskq paskatq padarytas nuzudymas, sunkus
ar nesunkus sveikatos sutrikdymas - si veika kvalifikuojama tik pagal
BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktll:, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkt~ arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punk~ (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-
444
284 straipsnis
14212008, Nr. 2K-235/2009, Nr. 2K-261/2009). Jeigu, be nuzudymo,

sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo viesoje vietoje, kaltininkas
atliko ir kitus veiksmus, pazeidziancius vies!\il:J:. tvarkll, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 straipsnius ir
pagal BK 284 straipsnio 1 dali (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-50112006,
Nr. 2K-214/2009).
12. Jeigu viesosios tvarkos pazeidimas pasireiske kaip dalyvavimas

riausese, veika kvalifikuojama pagal BK 283 straipsni.
13. Jeigu viesosios tvarkos pazeidimas buvo padarytas panaudojant
neteisetai turetl:J:. saunam!\ii ginklll, saudmeni, sprogmeni, sprogstam!\il:J:.
medziagl:\_ ar nesaunam!\ii ginklll, kaltininko veika kvalifikuojama ir pagal BK straipsnius, numatancius atsakomyb~ uz neteiseut disponaviml:J:.
minetais daiktais (BK 253 straipsnis, BK 258 straipsnis).
14. Nagrinejamo nusikaltimo sudetis yra material i o j i. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamll padarinill visuomeneje atsiradimu del kaltininko iziilill veiksmll, grasinimJl, patycill ar
vandalizmo akto. Jeigu padaroma isvada, kad mineti veiksmai neturejo
realios itakos visuomenes rimCiai arba tvarkai, jie gali biiti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 2 dali arba pagal tuos BK straipsnius,
kurie numato atsakomyb~ uz atskifll pavojingJl veiksmll padarymll, pavyzdziui, uz svetimo turto sunaikiniml:J:. arba sugadinimll, fizinio skausmo sukeliml:J:. arba nezymJl sveikatos sutrikdymll, grasiniml:J:. nuzudyti ar
sunkiai sutrikdyti sveikaut ir kt.
15. Viesosios tvarkos sutrikdymas gali biiti padarytas tik ties i ogin e t y cia (ir. kasacines nutartisNr. 2K-216/2007,Nr. 2K-122/2008,
Nr. 2K-248/2008, Nr. 2K-42612008, Nr. 2K-159/2009). Kaltininkas supranta, kad iziiliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandaliskais
veiksmais demonstruoja nepagarbl:J:. aplinkiniams ar aplinkai, numato,
kad del to bus sutrikdyta visuomenes rimtis ar tvarka, ir sill padarinill
nori. Nustatant tycin~ kalt~ nebiitina, kad kaltininkas tiksliai suvok1Jl
savo veikimo vietl:\_ kaip vies!\ilb taciau svarbu tinkamai ivertinti tokio
jo elgesio paskatas. Pavyzdziui, jei asmuo veike be aiskios asmenines
motyvacijos arba jo veiksmams pretekstas buvo mazareiksme dingstis,
galima daryti isvadll, kad asmens veika pirmiausia buvo skirta viesajai
tvarkai pateisti, todel kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dali.
Kita vertus, asmeninio pobiidzio paska1Jl buvimas ne visada paneigia
veikos priesinguml:J:. viesajai tvarkai. Pavyzdziui, jei savo asmeniniams
santykiams aiskintis kaltininkas pasirinko biitent vies!\il:J:. vietl:\_ ir biidll,
kuriuo akivaizdziai sutrikde visuomenes rimti, pademonstravo nepagarbl:J:. aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali biiti kvalifikuojama pagal BK
445
284 straipsnis
284 straipsnio 1 dali (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K159/2009). Padariniq atzvilgiu kaltininko tycia gali buti tiek apibreZta,
tiek ir neapibrezta. Esant apibreztai tyciai, kaltininkas tiksliai numato
galimus neigiamus aplinkiniams ar aplinkai padarinius ir siekia juos padaryti. Esant neapibreztai tyCiai, viesosios tvarkos pazeidejas ga1i veikti
konkreciai nesuvokdamas, koki poveiki visuomenei gali tureti jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruozais numatydamas, kad visuomenes
rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-426/2008,
Nr. 2K-159/2009).
16. Nagrinejamo nusikaltimo sub j e k t u gali buti pakaltinamas,
16 metq fizinis asmuo. Asmenys nuo 14 iki 16 metq, pazeid~ vieslij~ tvark~ BK 284 straipsnio I dalyje nurodytais biidais, pagal
baudziamuosius istatyrnus atsako tik tuo atveju, jei jq veika turi kito
nusikaltimo, numatyto BK 13 straipsnio 2 dalyje, pozymiq (apie tai
placiau ir. BK 13 straipsnio komentarq).
sulauk~s
17. BK 284 straipsnio 2 dalis numato viesosios tvarkos pazeidimo

baudZiamojo nusizengimo sudeti. Nagrinejamo baudziamojo nusizengimo o b j e k t y vie j i p o z y m i a i yra veika, jos padarymo biidai
ir vieta. Veika pasireiskia kaip visuomenines rimties trikdymas, kuris
gali buti padarytas dviem budais: a) vartojant necenziirinius zodzius;
b) nepadoriai elgiantis. Veika turi buti padaryta viesoje vietoje.
18. Visuomenes rimties trikdymas - tai vertimas
savo elgesiu aplinkinius nepatogiai jaustis, isgyventi gedos, baimes,
pazeminimo jausmus. Necenzuriniais laikomi viesai vartoti netinkami, nepadorus zodziai. TaCiau tokiq zodziq pavartojim~ prip3Zistant
baudziamuoju nusizengimu ir kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio
2 dali butina nustatyti, kad sie zodziai, frazes ar posakiai buvo aiskiai
netinkamo, nepadoraus turinio ir jq pavartojimo kontekste akivaizdziai
zeide aplinkinius. N e p ad or u s e l g e s y s, t r i k dan t i s v i s u o men e s rim t i a r tv ark~- tai visuomeneje netoleruojamas, akivaizdziai begediskas, aplinkiniq jausmus ir orum~ zeidziantis elgesys.
Tai gali biiti apsinuoginimas viesoje vietoje, atskirq apnuogintq kuno
daliq begediskas demonstravimas, slapinimasis aplinkiniq akivaizdoje,
spjaudymasis, iZeidziamas kabinejimasis prie aplinkiniq, jq g~sdini
mas, nepadoriq gestq demonstravimas ir pan.
19. Nagrinejamo baudziamojo nusizengimo sudetis - form al i o j i. Baudziamojo nusizengimo baigtumas siejamas su necenziiriniq
zodziq pavartojimu ar kito nepadoraus elgesio, trikdancio visuomenes
rimti ar tvark~ pradzia. Tais atvejais, kai padaroma isvada, kad kaltininko nepadorus elgesys buvo didesnio pavojingumo laipsnio ir realiai
446
284 straipsnis
sutrikde visuomenes rimti ar tvark<l, veika gali buti kva1ifikuojama paga1 BK 284 straipsnio 1 da1i. Jeigu ka1tininkui darant BK 284 straipsnio 2 da1yje numatytll_ baudziamliji nusizengimll_ jo veika taip pat turi
kokio nors nusikaltimo, pavyzdZiui, izeidimo (BK 155 straipsnio 1 da1is), poiymiq, sis nusikaltimas inkriminuotinas ka1tininkui kartu su BK
284 straipsnio 2 da1imi.
20. Nagrinejamas baudziamasis nusizengimas ga1i bUti padarytas
tik t i e s i o g i n e t y c i a. Ka1tininkas supranta, kad viesoje vietoje
vartodamas necenzfuinius zodzius ar nepadoriai e1gdamasis trikdo visuomenes rimti ar tvarkll_, ir nori taip e1gtis. Tycill_ ga1i rodyti ka1tininko
veiksml! demonstratyvumas, akivaizdus sav~s priespriesinimas ap1inkiniams, nutrliktga1viskas e1gesys ir pan.
21. Viesosios tvarkos pazeidimo kaip baudziamojo nusizengimo
sub j e k t u ga1i buti paka1tinamas, su1auk~s 16 metl! fizinis asmuo.
22. Viesosios tvarkos paieidimas paga1 BK 11 straipsnio 3 da1i priskiriamas prie nesunkil! nusika1timl! (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
23. Viesosios tvarkos pazeidimas baudZiamas viesaisiais darbais arba
bauda, arba 1aisves apribojimu, arba arestu, arba 1aisves atemimu iki dvejl! metl!; viesosios tvarkos paieidimas kaip baudZiamasis nusizengimas
- viesaisiais darbais arba bauda, arba 1aisves apribojimu, arba arestu.
447
285 straipsnis
285 straipsnis. Melagingas pranesimas apie visuomenei gresiant{

pavojq ar istikusill
nelaim~
1. Tas, kas melagingai pranese ar paskleide zinill apie visuomenei gresiant{ pavojq arba didel~ nelaim~, jeigu del to kilo zmoniq sumaistis
ar buvo padaryta dideles turtines zalos,
2. Tas, kas melagingai prande ar paskleide zinill apie visuomenei gresiant{ pavojq arba didel~ nelaim~, jeigu del to buvo iskviestos specialios
tarnybos, padare baudziamlli! nusizengimll ir
arba areStu. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birielio 28 d. [statymo Nr. X-1233, [sigal.
2007 m. liepos 21 d. (Valstybes iinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija)
1. BK 285 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytl! nusikalstamq veiktt

o b j e k t as - viesoji tvarka, kuri pazeidziama tuo, kad del melagingo pranesimo apie visuomenei gresianti pavojq arba istikusi::t nelaim~
sutrikdomas valstybinitt institucijtt, reaguojanciq i tokius pranesimus,
darbas, laikinai nutraukiama imonitt ir istaigq veikla, is pastatl! evakuojami zmones, keliama baimes atmosfera.
2. BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudeties veika
pasireiskia pranesimu arba paskleidimu melagingq zinitt apie visuomenei gresiantipavojq arba nelaim~. Padariniai- kylanti zmonitt sumaistis
arba padaroma didele turtine zala fiziniams arba juridiniams asmenims
arba valstybei.
3. Me 1aging u p ran e s i m u laikytinas bet kokiu biidu (telefonu, faksu, laisku, elektroniniu pastu ir t. t.) perdavimas tikrov~ neatitinkancios informacijos valstybes institucijoms arba bet kuriam asmeniui.
Pranesimo turinys- informacija apie: a) visuomenei gresianti pavojq
(pavyzdziui, apie tam tikrame pastate, ant gelezinkelio begiq ar kitur
padet::t bomb~ apie pavojingq Zffionitt gyvybei ir sveikatai medziagq
aptikim::t ir pan.); b) visuomen~ istikusi::t didel~ nelaim~ (pavyzdziui,
apie galing1t sprogim~ pavojingq medziagq patekim1t i aplink~ pastato griiiti, traukinio arba orlaivio katastrof~ dideli radiacini fon~ vaiko
dingim::t ir pan.). BK 285 straipsnio 1 dalis taikoma tik tada, kai melagingas pranesimas sukele zmonitt sumaisti arba padare didel~ turtin~
zal::t. Z m on itt sum a is t i s- tai stichine zmonitt reakcija i pranesim~ kai jie bega is pastato, skubiai palieka savo darbo vi etas, panikuoja
ir pan. D i d e I e s t u r t i n e s z a 1o s turini sudaro tiesioginiai nuos-
448
285 straipsnis
toliai, taip pat negautas pelnas. Zala gali kilti del imones ar istaigos darbo nutraukimo, transporto eismo sutrikimo, sumaisties metu suzaloto
turto, specialiqjll tarnybll didelill islaidll ieskant sprogstamojo itaiso ir
t. t. Nesant nustatyto konkretaus dideles turtines zalos kriterijaus, apie
jos dideli mastq_ sprendziama atsiZ\'elgiant i zalos pinigin~ israiskq_, zalq_
patyrusio asmens padeti ir susiklosciusiq_ teismll praktikq_.
4. Nagrinejamo nusikaltimo sudetis - materia I i o j i, todel jo

baigtumas siejamas su padarinill (zmonill sumaisties arba dideles turtines zalos) atsiradimo momentu. Jeigu kaltininkas sieke minet\l padarinilb bet jll neatsirado del nuo jo nepriklausancill aplinkybil!, veika
kvalifikuotina kaip pasikesinimas padaryti BK 285 straipsnio l dalyje
numatytl! nusikaltiml!. Jeigu asmuo veike net i e s i o gin e t y cia,
t. y. nesieke minet\l padarinilb tai nekilus didelei turtinei zalai arba
zmonill sumaisCiai, BK 285 straipsnis is viso netaikytinas.
5. Nagrinejamas nusikaltimas gali bilti padarytas tiek ties i o g in e, tiek net i e s i o gin e t y cia. Esant tiesioginei tyciai, kaltininkas
suvokia, kad melagingai pranesa ar paskleidzia ziniq_ apie visuomenei
gresianti pavojll arba didel~ nelaim~, numato, kad del to kils zmonill
sumaistis ar bus padaryta dideles turtines zalos, ir siq padariniq nori.
Esant netiesioginei tyciai, kaltininkas, numatydamas minet\l padarinill
atsiradimo galimyb~, jll nenori, bet sq_moningai leidzia jiems atsirasti.
Tais atvejais, kai asmuo pranesa apie neegzistuojanti pavojq arba nelaim~, pagristai arba kad ir nepagristai manydamas, kad toks pavojus arba
nelaime is tikrqjll egzistuoja, jo veika nesudaro nagrinejamo nusikaltimo sudeties, net jei del pranesimo ir kilt!l zmonill sumaistis arba biit\l
padaryta dideles turtines Za!os.
6. Nagrinejamo nusikaltimo sub j e k t u gali bilti pakaltinamas,
16 met!l fizinis asmuo.
sulauk~s
7. BK 285 straipsnio 2 dalis numato melagingo pranesimo apie visuomenei gresianti pavojll ar istikusill nelaim~ baudziamojo nusizengimo sudeti. Sios sudeties numatymo pagrindas - melagingo pranesimo
maziau pavojingi, nei numatyti BK 285 straipsnio 1 dalyje, padariniai,
- iskViestos specialios tarnybos, bet nera zmonill sumaisties ir dideles
turtines zalos.
8. S p e c i a 1i llj q tarn y b ll i s k v i e t i m a s kaip melagingo
pranesimo padarinys reiskia, kad minetoms tarnyboms buvo perduota informacija apie pavojq arba nelaim~ ir jos sureagavo issillsdamos
specialistus i ivykio vietll arba emesi kit!l darbq likviduoti pavoj\l. Tais
atvejais, kai kaltininkas, melagingai pranesdamas arba paskleisdamas
449
285 straipsnis
zini~ apie visuomenei gresianti pavojq arba didel~ nelaim~, sieke, kad
biitq iskviestos specialiosios tarnybos, taciau jos nebuvo iskviestos, jo
veika kvalifikuojama kaip pasikesinimas padaryti BK 285 straipsnio
2 dalyje numaty~ baudziam~i nusizengim~. Taciau jeigu jis tokiq padariniq nesieke, t. y. veike net i e s i o g i n e t y c i a, nekilus minetiems
padariniams nekyla ir baudziamoji atsakomybe uz padaryt~ veik~.
9. Tais atvejais, kai melagingas pranesimas apie pavojq arba nelaibuvo kaip pranesimas apie nebii~ sunkq arba labai sunkq nusikaltima, atribojant BK 285 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas
veikas nuo BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo biitina
atsizvelgti i tai, i koki objekt~ pirmiausia buvo kesinamasi - vies~!\.
tvarklt ar teisingum!\.. Apie tai galima spr~sti ir is pranesimo turinia, ir is
motyvq, del kuriq tai buvo daroma. Pavyzdziui, pranesimas apie zinomai nebiit~ nusikaltima, norint inicijuoti teisesaugos institucijq tyrima,
pareig\inq susidomejimlt tam tikrais faktais, sukelti itarimq del tam tikro asmens veikos ir pan., rodo veikos priesingum~ teisingumui. Taciau
jei buvo norima sutrikdyti tam tikros istaigos darba, isprovokuoti skubq
specialiqjq tarnybq atvykim~ i ivykio vieta, arba tiesiog isdykaujama,
veika daugiau atitinka BK 285 straipsnyje numatytq veikq pozymius.
m~
10. Melagingas pranesimas apie visuomenei gresianti pavojq ar istipagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq
nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
kusi~ nelaim~
11. Melagingas pranesimas apie visuomenei gresianti pavojq ar istikusi!l. nelaim~ baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki
dvejq metq; melagingas pranesimas apie visuomenei gresianti pavojq
ar istikusi!l. nelaim~ kaip baudziamasis nusizengimas - viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves apribojimu, arba arestu.
450
Specialioji dalis, XLI skyrius
286 straipsnis
XLISKYRIUS
NUSIKALTIMAI VALSTYBES TARNAUTOJO

AR VIESOJO ADMINISTRAVIMO FUNKCIJAS
ATLIEKANCIO ASMENS VEIKLAI
286 straipsnis. Pasipriesinimas valstybes tarnautojui ar viesojo
administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui
Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti flzinj smurtll pasipriesino valstybes tarnautojui ar kitam viesojo administravimo
funkcijas atliekanciam asmeniui,
baudziamas vieaisiais darbais arba banda, arba laisves atemimu iki
trejq metq.
1. Pasipriesinimu valstybes tarnautojui ar viesojo administravimo
funkcijas atliekanciam asmeniui kesinamasi i valstybes tarnautojq ar
viesojo administravimo funkcijas atliekanciq asmenq veiklll_.
2. Sios nusikalstamos veikos tiesioginis o b j e k t as - normali
valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio
asmens veikla (t. y. normali valdymo tvarkos subjektq veikla), kuri pazeidziama darant poveiki straipsnio dispozicijoje numatytam asmeniui.
Kaltininkas savo smurtiniais veiksmais ar grasinimais juos panaudoti
pazeidzia ir kitus baudziamaisiais istatymais saugomus gerius. Todel
papildomll_ sio nusikaltimo objektll_ lemia veikos igyvendinimo biidai,
pavyzdziui, juo gali biiti valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo
funkcijas atliekancio asmens sveikata ir (ar) orumas.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodzio
13 d. nutarime ,Del kai kuriq teises aktq, kuriais reguliuojami valstybes
tarnybos ir suja susij~ santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir istatymams" konstatavo, kad valstybes valdzia apima visll_
valstybes teritorijll, o jos paskirtis- uZtikrinti zmogaus teises ir laisves
bei vies!\ii interesq. Kad biitq uZtikrintas visos valstybines bendruomenes - pilietines Tautos - viesasis interesas, valstybe turi uZtikrinti
viesojo administravimo vykdymq ir vieslijq paslaugq teikimq (Valstybes
zinios, 2004, Nr. 181-6708). Savo uZdavinius valstybe vykdo per institucijq sistemq. Valstybes institucijq ivairov~, jq teisini statusq ir igaliojimus
451
286 straipsnis
lemia valstybes funkcijl! ivairove, visuomenes bendn!il! reikall! tvarkymo ypatumai, valstybes organizacines ir finansines galimybes, tam
tikru visuomenes gyvenimo ir valstybes raidos laikotarpiu vykdomos
politikos turinys, tikslingumas, valstybes tarptautiniai isipareigojimai,
kiti veiksniai.
4. Komentuojamo straipsnio prasme valstybes tamautoju ar viesojo
administravimo funkcijas atliekanciu asmeniu reiketl! laikyti ir dirbancius vietos savivaldos institucijose asmenis, kurie atlieka viesojo administravimo funkcijas. Viet o s sa viva 1 d a yra istatymo numatytl!
administracinil! viene1!! teritorinil! bendruomenil! valdzia, kuri formuojama ir funkcionuoja kitokiais nei valstybes valdzia konstituciniais pagrindais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodZio 24 d. nutarime ,Del
savivaldos atstovaujaml.J.il! ir vykdoml.J.il! institucijl! kompetencijos" pabreze: tai, kad Konstitucijoje vietos savivalda nera tapatinama su valstybes valdymu, nereiskia, kad tarp valstybes valdymo ir vietos savivaldos
nera Sl:lveikos; valstybes valdymas ir vietos savivalda, kaip dvi viesosios
valdZios igyvendinimo sistemos, yra susijusios, taCiau kiekviena jl! igyvendina jai bUdingas funkcijas (Valstybes zinios, 2003, Nr. 19-828).
5. Vi e s a s i s ad m i n i s t r a v i m as - tai istatyml! ir ki1!! teises

ak1!! reglamentuojama viesojo administravimo subjek1!! veikla, skirta
istatymams ir kitiems teises aktams igyvendinti: administracinil! sprendiml! priemimas, istatyml! ir administracinil! sprendiml! igyvendinimo
kontrole, istatyml! nustatytl! administracinil! paslaugl! teikimas, viesl.J.il!
paslaugl! teikimo administravimas ir viesojo administravimo subjekto
vidaus administravimas. Viesojo administravimo subjektai yra institucija, istaiga, pareigunas, valstybes tamautojas, kitas fizinis ar juridinis
asmuo, sio istatymo nustatyta tvarka igalioti atlikti viesliji administraviml:l.
6. Valstybes ir savivaldybil! institucijos viesliji administravimll vykdo ir (arba) viesl:lsias paslaugas teikia per siose institucijose dirbanCius
zmones, priimanCius atitinkamus sprendimus - pareigunus. P are i gun as - valstybes politikas, valstybes tamautojas ar kitas asmuo, atliekantis viesojo administravimo funkcijas ir pagal istatymus turintis
igaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teises ak1!! nustatytus privalomus vykdyti nurodymus.
7. Valstybes tamautojo statusl:l ir valstybes tamybos valdymo teisinius pagrindus nustate Valstybes tamybos istatymas (Valstybes zinios,
2002, Nr. 45-1708, Nr. 73-3103, Nr. 116-5192, Nr. 123-5541, Nr. 127-5750;
2003, Nr. 17-705, Nr. 38-1671, Nr. 73-3358, Nr. 101-4534, Nr. 112-4993,
Nr. 116-5258; 2004, Nr. 36-1180, Nr. 104-3827, Nr. 116-4323, Nr. 163-5940,
452
286 straipsnis
Nr. 171-6296; 2006, Nr. 4-97, Nr. 72-2689, Nr. 87-3400; 2007, Nr. 69-2723,
Nr. 135-5453; 2008, Nr. 149-6040, Nr. 63-2376, Nr. 81-3189, Nr. 120-4549,
Nr. 143-5688, Nr. 149-6041, Nr. 149-6010, Nr. 149-6039; 2009, Nr. 29-1140,
Nr. 49-1937, Nr. 75-3065, Nr. 85-3577, Nr. 91-3918, Nr. 147-6555, Nr. 1546960). V a l s t y b e s t a r n auto j a s yra fizinis asmuo, einantis pareigas valstybes tamyboje ir atliekantis viesojo administravimo veiklll
(apie valstybes tamautojllplaCiau ir. BK 230 straipsnio komentarq).
8. Viesojo administravimo istatymas (Valstybes zinios, 1999, Nr. 601945; 2006, Nr. 77-2975; 2007, Nr. 12-497, Nr. 17-628; 2008, Nr. 117-4441,
Nr. 123-4657; 2009, Nr. 75-3062; 2010, Nr. 1-7) apibrezia Lietuvos Respublikos viesojo administravimo subjektus, jq veiklos principus, nustato
administracinio reglamentavimo, vies\liq paslaugq teikimo administravimo ir institucijq vidaus administravimo pagrindus, taip pat administracines proceduras ir prievoles nagrinejant bei sprend:liant asmenq
prasymus ir skundus. Pagrindines viesojo administravimo sritys yra:
1) administracinis reglamentavimas; 2) istatymq ir administraciniq
sprendimq igyvendinimo kontrole (pavaldziq subjek!ll kontrole, nepavaldziq subjek!ll prieziura); 3) administraciniq paslaugq teikimas;
4) vies\liq paslaugq teikimo administravimas; 5) viesojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
9. Komentuojamo nusikaltimo nuke n t e jus i u o j u gali buti:
a) valstybes tamautojai (katjeros, politinio (asmeninio) pasitikejimo,
istaigq vadovai ir pakaitiniai), t. y. visi asmenys, kuriq veikla reglamentuojama Valstybes tamybos istatymu; b) valstybinio administravimo
subjektq (valstybes institucijl.b istaigl.b tamybll) valstybes tamautojai
(pareigunai), kuriems istatymai suteikia viesojo administravimo teises; centriniq valstybinio administravimo subjekt\l (institucijl.b istaigl.!,
tamybq) tamautojai (pareigunai), kurie administravimll vykdo visoje
valstybes teritorijoje; teritoriniq valstybinio administravimo subjekt\l
(institucijq, istaigq, tamybll) tamautojai (pareigunai), kurie administravimll vykdo nustatytoje teritorijoje; savivaldybiq administravimo
subjekt\l (savivaldybes tarybos, savivaldybes kontrolieriaus, mero,
valdybos, jiems pavaldziq istaigq, tamybll), savivaldybes tamautojai
(pareigunai), kuriems istatymai ar savivaldybes tarybos sprendimai
suteikia viesojo administravimo teises savivaldybes teritorijoje; ki!ll
viesojo administravimo subjekt\l (vies\liq istaigq ir nevyriausybiniq organizacijll) atstovai, kuriems istatymq nustatyta tvarka suteikti viesojo
administravimo igaliojimai.
lO.lstatymqleidejas nustate labai pla!ll Sllrasll asmenJ.b uz pasipriesinimll kuriems taikoma baudziamoji atsakomybe. Reglamentuojant
453
286 straipsnis
atsakomyb~ uz pasipriesinimct valstybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui, pirmiausia tureta omenyje
tuos tamautojus (pareigiinus ), kurie atlieka viesosios tvarkos palaikymo
pareigas, dirba teisesaugos institucijose ar turi viesojo administravimo
igaliojimus. Antai Policijos veiklos istatymo (Valstybes zinios, 2000, Nr.
90-2777; 2003, Nr. 42-1910, Nr. 104-4643; 2006, Nr. 60-2118; 2008, Nr. 873464; 2009, Nr. 130-5637) 2 straipsnis nustato, kad policijos pareigunas
yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybes tamautoju i policijos istaig<t ir turintis viesojo administravimo igaliojimus nepavaldiems asmenims. Policijos pareigunas gali reikalauti, kad tiesiogiai
jam nepavaldus asmenys vykdytll jo teisetus nurodymus, o jll nevykdymo ar pasipriesinimo atveju panaudoti prievaft<t. {statymais pagristi
policijos pareigiinll reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Uz sill reikalavimll nevykdymct asmenys atsako
istatymtl nustatyta tvarka.
11. Minetame Policijos veiklos istatyme itvirtinta, kad policija

bendradarbiauja su visuomeninemis organizacijomis ir pavieniais asmenimis istatymtl ir kitll teises aktll nustatyta tvarka. PilieCilb talkinancill policijai (toliau- policijos remeN), veiklos teisinius pagrindus,
jll teises, pareigas, socialines garantijas ir atsakomyb~ reglamentuoja
Policijos remejll istatymas (Valstybes zinios, 1998, Nr. 60-1705; 2003, Nr.
38-1680). Teiseti policijos remejll reikalavimai ir nurodymai yra privalomi asmenims, imonems, istaigoms, organizacijoms ir pareigunams.
Uz policijos remejlb kaip ir policijos pareigiinlb teisetll reikalavimll ir
nurodymtl nevykdymct atsakoma istatymtl nustatyta tvarka.
12. Nevirsydami istatymo nustatytll igaliojimlb policijos remejai padeda policijai: u:ltikrinti konstitucines zmogaus teises ir laisves; saugoti
viesl\ict tvarkct; priziureti eismo saugumct; kontroliuoti, kaip laikomasi
aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimtl; uzkardyti nusikaltimus bei
kitus teises pazeidimus ir juos atskleisti; igyvendinti teises pazeidimtl
prevencijos priemones; teikti visokeriopct pagalbct asmenims, nukentejusiems nuo nusikaltimlb kitll teises pazeidimll ar nelaimingll atsitikiffilb arba tiems, kuritl bUkle bejegiska; gelbeti zmones ir turtct stichines
nelaimes ar kito ypatingo ivykio, keliancio gresm~ zmonill gyvybei,
sveikatai ar turtui, atveju; kartu su policijos komisariatll savivaldybitl
policijos nepilnamecill reikalll inspektoriais, globos ir rupybos darbuotojais lankytis asocialiose seimose siekiant nepilnamecill teisill uztikrinimo, jll nusikalstamumo prevencijos.
13. Mineto Valstybes tamybos istatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sis Istatymas netaikomas: 1) valstybes politikams; 2) Lie454
286 straipsnis
tuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Auksciausiojo

Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kittt teismq
teisejams, prokurorams; 3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui,
jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams; 4) profesines karo tamybos kariams; 5) valstybes ir savivaldybiq imoniq darbuotojams; 6) viesl!.iq istaigq darbuotojams;
7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo uzmokesti is valstybes ir savivaldybiq biudzettt ir valstybes pinigq
fondq. Nors visi sie asmenys yra prilyginami valstybes tamautojams
del jq padarytq nusikaltimq ir baudziaml!.iq nusizengimq valstybes
tarnybai ir viesiesiems interesams (BK 230 straipsnis), taciau pasipriesinimo siems asmenims atveju istatymq leidejas jq interesus gina
kitais BK straipsniais.
14. Lietuvos Auksciausiojo Teismo BaudZiaml!.iq bylq skyriaus
isplestine septyni4. teisejq kolegija baudziamojoje byloje Nr. 2K-7385/2006, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodzio
21 d. nutarimu (Valstybes zinios, 1999, Nr. 109-3192) ir 2001 m. 1iepos
12 d. nutarimu (Va1stybes zinios, 2001, Nr. 62-2276; atitaisymas - 2001,
Nr. 86), pabreze, kad teisejas paga1 jo at1iekamas pareigas nega1i biiti
priskirtas prie valstybes tarnautojlb nes teismine valdzia sudaroma ne
politiniu, o profesiniu pagrindu. Todel teismq praktik~t formuoja tik patys teismai, taikydami teises normas. Teisejq pareigybe yra isskiriama
is valstybes politikq bei tamautojq ir Valstybes politik\.b teisejq ir valstybes pareigiinq darbo apmokejimo istatyme (Va1stybes zinios, 2000, Nr.
75-2271) bei kituose teises aktuose. Visa tai inter alia reiskia, kad pasipriesinimas einanCiam pareigas teisejui neu:ltraukia kaltininkui baudziamosios atsakomybes pagal komentuojam~t straipsni. Tokia veika
turettt biiti vertinama kaip nusikaltimas ar baudZiamasis nusizengimas
teisingumui, arba kaip nusikaltimas zmogaus sveikatai, nusikaltimas,
pavojingas :lmogaus sveikatai ir gyvybei, padarytas del nukentejusiojo
asmens tarnybos vykdymo.
15. Nukentejusiaisiais nuo BK 286 straipsnyje numatyttt nusikaltimq taip pat negali biiti asmenys, prilyginti valstybes tarnautojui pagal
BK 230 straipsnio 3 dali, t. y. asmenys, kurie dirba bet kokioje valstybineje, nevalstybineje ar privacioje istaigoje, imoneje ar organizacijoje
ar verciasi profesine veikla, ir turi atitinkamus viesojo administravimo
igaliojimus, arba turi teis~ veikti sios istaigos, imones, organizacijos
vardu, ar teikia vies~tsias paslaugas. {statymq leidejas siuos asmenis
valstybes tarnautojui prilygina tik tais atvejais, kai jie padaro nusikalstamas veikas, susijusias su kysininkavimu (BK 225 straipsnis), tarpininko kysininkavimu (BK 226 straipsnis), papirkimu (BK 227 straips455
286 straipsnis
nis ), piktnaudziavimu (BK 228 straipsnis), neteisetu teisiq i daikut

iregistravimu (BK 228 1 straipsnis), tamybos pareigq neatlikimu (BK
229 straipsnis), uz kurias baudziamoji atsakomybe reglamentuota BK
XXXIII skyriuje ,Nusikaltimai ir baudziamieji nusizengimai valstybes
tamybai ir viesiesiems interesams".
16. Pasipriesinimas minetiems asmenims (pavyzdziui, mokytojui,
gydytojui, universiteto profesoriui ir pan.) u:ltraukia baudziaml\.ill atsakomyb~ pagal kitq BK skyriq straipsnius, pavyzdziui, kaip nusikaltimai zmogaus gyvybei, nusikaltimai zmogaus sveikatai, nusikaltimai,
pavojingi zmogaus sveikatai ir gyvybei, nusikaltimai ir baudziamieji
nusizengimai asmens garbei ir orumui ir kt.
17. Sio nusikaltimo veika pasireiskia aktyviais veiksmais, kuriais
pasipriesinama valstybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui, teisetai einanCiam istatymo jam pavestas
pareigas. Komentuojamame straipsnyje istatymqleidejas aiskiai nurodo, kad pasipriesinimas galimas tik dviem altematyviais biidais: 1) jis
turi biiti padaromas panaudojant fizini smurt'l, arba 2) grasinant ji tuoj
pat panaudoti. Todel pasyvus pasipriesinimas, neklausant teisetq nurodymq ir reikalavimlb kuris paprastai suponuoja tam tikrq iPareigojimq
ar draudimq nevykdym'l, nesudaro sio nusikaltimo sudeties.
18. Pas i pries in i mas s m u r t u - tai tyCiniai aktyviis kaltininko veiksmai, kai jis panaudoja pries nukentejusiji fizini smurt'l,
t. y. bet koki neteisetll tiesiogini poveiki (fizini, mechanini, chemini,
biologini), kuris sukelia zmogui skausmll ir atitinkamq padariniq.
Smurtas gali biiti tyCinis smiigiq sudavimas, kankinimas, surisimas, laikymas, u:ldarymas, apipylimas cheminemis medziagomis ir pan. BK
286 straipsnio prasme fizinis smurtas apima fizinio skausmo sukelimll
ar ne:lymq sveikatos sutrikdymllc. Papildomai juos kvalifikuoti pagal
kitus BK straipsnius nereikia, nes jie yra sio sunkesnio nusikaltimo padarymo biidai. Siuo atveju BK 140 straipsnio nuostatos yra bendroji
norma, o komentuojamas straipsnis - specialioji. Vadovaujantis normq
konkurencijos taisyklemis, taikoma specialioji norma.
19. Jeigu priesinantis fiziniu smurtu buvo padarytas tycinis sunkus
arba nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimq sutaptis. BK 135 ir BK 138 straipsniq dalys taikytinos
priklausomai nuo konkrecios bylos aplinkybiq. TaCiau, kvalifikuojant
nusikalstamll veikll pagal siuos straipsnius, nebelieka pagrindo dar
kartll atsizvelgti i pasipriesinimo smurtu valstybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui biitinliji po:Zymi
- teisetll nukentejusiojo asmens tamybos pareigq vykdym'l, ir specia456
286 straipsnis
liai inkriminuoti BK 135 straipsnio 10 punkt~ arba BK 138 straipsnio

10 punk~. Todel veika turettt bUti kvalifikuojama kaip nusikaltimll, numatyht BK 135 straipsnio 1 dalyje arba BK 138 straipsnio 1 dalyje ir
BK 286 straipsnyje, idealioji sutaptis.
Jeigu priesinantis fiziniu smurtu buvo padarytas tycinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnis), veika kvalifikuojama kaip
idealioji sutaptis kartu su BK 286 straipsniu.
20. Grasinimai panaudoti fizini smu~ (nufudyti, sutrikdyti sveikatlt), panaudoti ginkl~ ir pan. yra laikomi psichine prievarta. Pasipriesinimas grasinant panaudoti smurt~ reiskia, kad kaltininkas padaro tokius
veiksmus arba vartoja tokius posakius, kad nukentejusiajam nekyla jokil! abejonill, jog smurtas bus tuoj pat realiai panaudotas.
21. Atsakomybe uz pasipriesinim~ valstybes tamautojui ar viesojo
administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui galima tik tais atvejais,
kai: a) tas asmuo eina istatymo jam pavestas pareigas (pavyzdziui, antstolis, policininkas, muitininkas, apskrities virsininkas ir kt. ); b) viesqjl!
istaigl! ar nevyriausybinil! organizacijl! atstovas atlieka konkrecias viesojo administravimo funkcijas. Tai inter alia reiskia, kadjie veikia teisetai
neperzengdami istatymo ar kitais teises aktais nustatytos kompetencijos.
Sie asmenys pagal jiems suteikt~ kompetencij~ turi atlikti atitinkamus
veiksmus ar susilaikyti nuo veiksmll, kurie teises norm\.! nera leidZiami.
22. Jeigu asmens pasipriesinimas valstybes tamautojui ar viesojo

administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui yra atsakas i neteisetus jl! veiksmus, veika negali bUti kvalifikuojama pagal komentuojam~
ji straipsni. Pavyzdziui, Lietuvos AuksCiausiojo Teismo Baudziamqjl!
byll! skyriaus teiseN kolegija 2007 m. kovo 14 d. nutartimi isteisino
kaltinam1J:ii V. J., kuris grasindamas ir priesindamasis fiziniu smurtu atsisake vykdyti policijos pareigiinl! reikalavimus. V. J. buvo gydomas
Kauno 2-ojoje klinikineje ligonineje, ten buvo operuotas, pazymos israsymo dien~ jam buvo taikomas lovos rezimas ir jo transportavimas
negalimas. Teismai nustate, kad konfliktas tarp pareigiinl! ir V. J. prasidejo tada, kai pareigiinai pradejo grasinti, kad V. J. i teism~ pristatys
jega, o pastarasis nesileido aprengiamas. Esant tokioms aplinkybems
teismo nutarti del atvesdinimo vykdantys pareigiinai neturejo teises
naudoti prievartos, kad baudziam1J:ii nusizengim~ padar~s asmuo biiut
pristatytas i teisiam1jj i posedi. V. J. turej o teis~ nepaklusti pareigiinl! reikalavimui ir atsisakyti vykdyti teismo nutarti. Minetomis aplinkybemis
is jo nebuvo galima reikalauti nesipriesinti pareigiinll, kurie naudodami
prievart~ sieke ji paimti is ligonines ir pristatyti i teism4 veiksmams
457
Specialioji dalis, xLI skyrius
286 straipsnis
23. Sio nusikaltimo sudetis yra form a 1i o j i. {statymq leidejas

joje nenumate konkreciq padariniq atsiradimo, todel ji turetq buti laikoma baigta nuo to momento, kai priesindamasis valstybes tarnautojui
ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui kaltininkas
pradeda naudoti fizini smurt!l arba grasina ji tuoj pat panaudoti (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-370/2005).
24. Pasipriesinimas valstybes tamautojui ar viesojo administravimo
funkcijas atliekanciam asmeniui artimas ATPK 187 straipsnio 1 dalyje itvirtintai nuostatai apie pasipriesinim!l policijos, viesojo saugumo
tamybos pareigunui ar policijos remejui, einantiems jiems pavestas
viesosios tvarkos saugojimo pareigas. Pagrindinis kriterijus, svarbus
sprendziant komentuojamo straipsnio ir ATPK 187 straipsnio 1 dalyje
numatytq veikq atribojimo k1ausimll, yra kaltininko veiksmq pobiidis
ir intensyvumas. Atribojant turi reiksmes ir nukentejusiojo statusas bei
jo atliekamos funkcijos. Pasipriesinimas teisetai veikianCiam valstybes
tamautojui, kitam viesojo administravimo funkcijas atliekanCiam asmeniui, isreikstas fiziniu smurtu arba grasinimu ji panaudoti, paprastai
uztraukia baudZiam!\i!l atsakomyb~. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje pasipriesinimas uzdraustas tik po1icijos, viesojo saugumo tamybos pareigunui ar policijos remejui, ir tik tiems is jq, kurie konkreCioje situacijoje
eina jiems pavestas viesosios tvarkos saugojimo pareigas. Pasipriesinimas galimas tiek aktyviais veiksmais (ka1tininkas siems asmenims
priesinasi nenaudodamas pries juos fizinio smurto ar negrasindamas ji
tuoj pat panaudoti), tiek ir pasyviai, neklausant teisetq nurodymq ir reikalavimq, del ko paprastai nevykdomi tam tikri ipareigojimai ar draudimai. Lietuvos Auksciausiojo Teismo 2007 m. geguzes 8 d. nutartyje
pabreziama, kad tokia veika kvalifikuotina kaip administracinis teises
pazeidimas (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-336/2007).
25. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas supranta, kad jis, panaudodamas smuft!t ar grasindamas
ji tuoj pat panaudoti, priesinasi valstybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCiam asmeniui, teisetai vykdanCiam savo pareigas teises aktais nustatytos kompetencijos ribose, ir nori taip veikti.
26. Tais atvejais, kai kaltininkas smurtu ar grasinimu panaudoti
smurt!l priesinasi del asmeniniq nesutarimq ar kitq paskatq, kurios tiesiogiai nera susijusios su asmens tamybos pareigomis ar funkcijomis,
veika paga1 komentuojam!l straipsni negali buti kvalifikuojama.
27. Nagrinejamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, su16 metq fizinis asmuo, kurio atZvilgiu valstybes tamautojas ar viesojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo vykdo savo igaliojimus.
lauk~s
458
286-287 straipsniai

funkcijas atliekanciam asmeniui pagal BK ll straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkill nusikaltimll (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio
komentarq).
funkcijas atliekanciam asmeniui baudziamas viesaisiais darbais arba
bauda, arba laisves atemimu iki trejll metl.l.
287 straipsnis. Grasinimas valstybes tarnautojui ar vidojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui
1. Tas, kas panaudodamas psichin~ prievart~ reikalavo is valstybes tar-
nautojo ar vidojo administravimo funkcijas atliekancio asmens atlikti

veiksmus ar nuo jq susilaikyti kaltininko ar kitq asmenq naudai,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq metq. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. istatymo Nr. IX-2314, jsigal. 2004 m. liepos
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatyt~ veik~ panaudodamas fizini smurt~,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki penkeriq metq.
1. Komentuojamos nusikalstamos veikos tiesioginis o b j e k t as
yra normali konkrecill valstybes tamautojll ar viesojo administravimo
funkcijas atliekancill asmenll veikla. Kartu pabreZtina, kad analizuojamo straipsnio prasme pirmiausia ginama ne apskritai sil! asmenll psichine biisena ir ne jll asmenine veiklos laisve, bet valstybes tamybos ir
viesojo administravimo srityje atsirandancill tam tikrl.l konkrecill visuomeninill santykill turinys. Todel valstybes tamautojl! ar viesojo administravimo funkcijas atliekancill asmenll sveikata ir nuosavybe gali biiti
tik papildomas objektas.
2. Nuke n t e j us i u o j u gali biiti valstybes tamautojas ar viesojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo (apie tai plaCiau ir. BK
3. Sio nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e gali pasireiksti ivairiais altematyviais kaltininko veiksmais, kuriais jis daro psichin~ prievart~ nukentejusiajam. Pavyzdziui, grasinimu: a) nuzudyti; b) padaryti
sunkll arba nesunkl.l sveikatos sutrikdyrnlt; c) sunaikinti ar sugadinti
turtlb d) apriboti veiksml! laisv~; e) paskelbti kompromituojanCi~ ar
kitoki~ informacijll, kurios atskleidimas nepageidautinas, ir pan. Taigi
459
287 straipsnis
veika gali biiti padaroma tik aktyviais veiksmais. BK 287 straipsnio

1 dalies dispozicija nereikalauja nustatyti konkretaus grasinimo turinio.
Siuo atveju istatymq leidejas pabrezia pati grasinimll, o ne jo turini,
todel vien reikalavimo elgtis pagal kaltininko nurodym:t ir bet kurio
is komentuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyto grasinimo fakto pakanka veikai kvalifikuoti pagal BK 287 straipsnio 1 dali.
4. Pabreztina, kad visos grasinimo formos sudaro speciali:t norm:t

bendrosios grasinimo nufudyti ar sunkiai sutrikdyti zmogaus sveikat:t
arba zmogaus terorizavimo (BK 145 straipsnis) normos poziiiriu (apie
tai plaCiau zr. BK 145 straipsnio komentarq). Todel turetq biiti taikoma
bendra taisykle - lex specialis derogat legi generali, nes komentuojamame straipsnyje numatoma, kad daroma psichine prievarta nera savitiksle, ja nesiekiama vien ibauginti nukentejusiji. Kartu su psichine
prievarta turi biiti keliami tam tikri reikalavimai, kurie yra biitinasis sio
nusikaltimo poZymis.
5. Keliami reikalavimai inter alia reiskia, kad nukentejusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis siekiant, kad sis padarytq tam tikrus veiksmus ar susilaikytq nuo tam tikrq veiksmq paties kaltininko ar
treCiqjq asmenq naudai. Reikalavimas, kaip objektyvus poZymis, gali
pasireiksti ivairiai: kaip atviras reikalavimas atlikti tam tikr:t veiksm:t ar
nuo jo susilaikyti ir kaip kitoks nukentejusiojo supazindinimas su pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobiidziu. Taigi psichine prievarta
gali biiti isreiksta zodziu, rastu, kiino gestais arba kitokiais konkliudentiniais veiksmais (pavyzdziui, ufuominomis leidziama suprasti apie
biitinum:t pasielgti vienaip ar kitaip ). TaCiau visais atvejais prievarta
turi biiti konkreti, rea1i ir akivaizdi. Pavyzdziui, Lietuvos Auksciausiojo
Teismo Baudziamqjq bylq skyriaus teisejq ko1egija 2005 m. geguzes
3 d. (zr. kasacin~ nutarti Nr. 2K-183/2005) isnagrinejo baudZiamlij:t
byl:t pagal nuteistojo E. G. ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo kasacinius skundus del Alytaus rajono apylinkes teismo
2004 m. rugsejo 15 d. nuosprendzio, kuriuo E. G. nuteistas uz tai, kad
2003 m. rugpjiicio 18 d. 17.30-18 val. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato arestines pirmojo auksto koridoriuje pries va1stybes
tamautoj:t Alytaus pataisos namq tyrej:t J. P. panaudojo psi chin~ prievart:t: grasindamas zodziais ,tu turi seimll, zmonll, vaikll, ir jiems kas
nors gali atsitikti", ,surinksiu babkes, nusamdysiu k:t nors ir susidoros
su seima", reika1avo, kad J. P. nutrauktq pradet:t ikiteismini tyrim:t baudziamojoje byloje ir paleistqji is suemimo.
6. Grasinimai ir juos lydintis reika1avimas gali biiti pareiksti tiesiogiai, taip pat gali biiti perduoti per tarpinink:t (treciuosius asmenis). Vi-
460
287 straipsnis
sais atvejais valstybes tarnautojas ar viesojo administravimo funkcijas

atliekantis asmuo turi apie juos zinoti.
7. Kaltininko grasinimas visada susij~s su ateitimi. Pabreztina, kad
psi chine prievarta gali tureti t~stini pobiidi. Kaltininkas gali nustatineti
tam tikrus terminus, kuriems suejus jis ketina igyvendinti savo grasinimus, jeigu nukentejusysis neivykdys jo reikalavimJl. T~stines veikos
atveju jos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo dare baudZiamajame istatyme numatytas veikas. Lietuvos Auksciausiojo Teismo
Baudziamllill bylll skyriaus isplestine septynill teisejll kolegija 2005 m.
spalio 18 d. nutartyje (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-7-495/2005) sprende, kad ,,kiekvienas valstybes tarnautojas kartu yra ir privatus asmuo.
Kita vertus, is aptariamos normos dispozicijos turinio matyti, kad ji
netgi daugiau skirtina asmeniui, turinciam tam tikrus igalinimus (t. y.
valstybes tarnautojui), o ne privaciam asmeniui, nes joje kalbama apie
prievartaujamJl atlikti veiksmll teisetumlJ: (nera dazni atvejai, kai privataus asmens susilaikymas nuo kokil! nors teisell! veiksmll atlikimo biill!
naudingas kitam asmeniui - kaltininkui). Aplinkybe, kad 2000 m. BK
atsakomybes uz asmens santa:lll reglamentavimas buvo isskaidytas i dvi
dalis (atsakomyb~ uz privataus asmens santazlJ:numato BK 148 straipsnis, o atsakomyb~ u:l valstybes tarnautojo santaZlJ:- BK 287 straipsnis),
nereiskia, kad iki naujojo BK isigaliojimo atsakomybe u:l valstybes
tarnautojo santazlJ: apskritai nebuvo nustatyta. Ivertin~s visus J. B. inkriminuotos veikos elementus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padare atitinkancill by los medziagll isvadll, kad J. B. 2003 m. kovo
menesi pradetll nusikalstamlJ: veikll t~se ir 2004 m., t. y. padare vienlJ:
t~stini nusikaltimlJ:. T~stine nusikalstama veika kva1ifikuojama pagal jos
pabaigimo ar nutraukimo metu galiojusi baudziamliji istatymlJ:".
8. Pagal BK 287 straipsnio 1 dali kvalifikuotinas tik toks kaltininko
psichinis smurtas, kuris panaudojamas siekiant priversti tarnybin~ ar
viesojo administravimo veikl!l atliekanCius asmenis padaryti tam tikrus
veiksmus ar nuo jll susilaikyti grasinanCiojo ar kill! asmenll naudai.
Manytina, kad pagal komentuojamlJ: straipsni veika turell! bUti kvalifiku<?jama ir tais atvejais, kai kaltininkas reikalauja pakeisti atliekamll
veiksmll pobudi.
9. Lietuvos AuksCiausiojo Teismo Baudziamllill byll! skyriaus teise-
N kolegija 2005 m. geguzes 3 d. (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-183/2005)

konstatavo, kad nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje,
objektas yra valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas
atliekancio asmens veikla. Siai veiklai padaroma zala, kai panaudojant
psi chin~ prievartll is valstybes tarnautojo reikalaujama atlikti veiksmus
461
287 straipsnis
kaltininko naudai. BK 287 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad baudziamas tik tas, kas sioje dalyje numatytu biidu reikalavo is valstybes tarnautojo atlikti savo naudai tik tuos veiksmus, kuriuos valstybes tamautojas turejo teis~ atlikti eidamas savo pareigas, todel darytina isvada,
kad pagal BK 287 straipsnio 1 dali baudziamas ir tas, kas panaudodamas psichin~ prievart~ reikalavo is valstybes tamautojo savo naudai
atlikti teisetus veiksmus, ir tas, kas reikalavo atlikti veiksmus, kurill
valstybes tamautojas pagal savo pareigas atlikti negalejo, t. y. savo naudai reikalavo atlikti neteisetus veiksmus.
10. Del panaudotos psichines prievartos nukentejusysis gali tuoj
pat atlikti reikalaujamus veiksmus, nutraukti savo teise~ veikl~ ar pakeisti jos pobiidi, arba, kaltininkui reikalaujant, gali tai padaryti ateityje
(pavyzdziui, iteisinti neatitinkancias priesgaisrines saugos reikalavimll
patalpas).
11. Biitinasis nusikaltimo po:lymis yra rysys tarp psichines prievartos pries valstybes tamautoj~ ar viesojo administravimo funkcijas atliekanti asmeni ir jo atliekamll tamybinill pareigll. Kaltininkas reikalauja,
kad nukentejusysis, veikdamas pagal savo kompetencij<l:, atlikill tam
tikrus veiksmus arba nutraukill savo veikl<l:, arba pakeis11! jos pobiidi
grasinanCiojo ar kiill asmenll naudai.
12. Vien psichines prievartos naudojimas, nekeliant nukentejusiajam jokill reikalaviml!, nesudaro komentuojamo nusikaltimo sudeties.
Veika netureill biiti kvalifikuojama kaip grasinimas valstybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui ir tais
atvejais, kai asmuo reikalauja is valstybes tamautojo atlikti teisetus
veiksmus, kurill jis neatliko del piktnaudziavimo tamyba, aplaidumo
ar kiill aplinkybill. Minetais atvejais kaltininko veika galeill biiti kvalifikuojama kaip nusikaltimas zmogaus sveikatai, pavojingas zmogaus
sveikatai ir gyvybei nusikaltimas, savavaldziavimas ir pan., jeigu yra
teisinis pagrindas tokiai kvalifikacijai. Sio nusikaltimo sudeties nesudarytll ir veiksmai, kuriais asmuo stengillsi sugraudinti valstybes tamautoj~ ar viesojo administravimo funkcijas atliekanti asmeni (prasymai,
maldavimai, raudos ir kt. ).
13. Komentuojamame straipsnyje kit a is as men i m is, kurill
naudai keliami reikalavimai, gali buti kaltininko gimines, artimieji,
draugai, pazistami, juridiniai asmenys ar net visiskai pasaliniai zmones,
kurill naudai jis nutare veikti ir kuril!likimui jis neabejingas.
14. Nusikaltimo sudetis yra f o r m a l i o j i, todel nusikaltimas yra
baigtas nuo psichines prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiks462
287 straipsnis
mus kaltininko naudai, pradzios momento. Tai, kad nukentejusysis issigando ir atliko reikalaujamus veiksmus, pakeite jJ.t pobudi ar apskritai
susilaike nuo tam tikrJ.t veiksmll (pavyzd:liui, nenubaude kaltininko uz
siurkstJ.t statybos ar kalnakasybos darbtt saugumo taisyklitt pazeidim1t),
veikai kvalifikuoti reiksmes neturi. I silt aplinkyb~ teismas turetJ.t atsizvelgti individualizuodamas baudziamlijl\_ atsakomyb~.
15. Butinasis sub j e k t y vi o s i o s pus e s po:lymis yra ne tik
kalte, pasireiskianti tiesiogines tyCios forma, bet ir specialus t i k s l a s.
Kaltininkas supranta, kad grasina valstybes tarnautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCiam asmeniui del jtt tarnybines veiklos,
ir to nori. Psichines prievartos panaudojimas yra priemone tam tikram
tikslui pasiekti- kaltininko ar kitJ.t asmenJ.t naudai iskart nutraukti teisetus nukentejusiojo veiksmus arba atlikti neteisetus veiksmus, arba pasiekti, kad nuktmtejusysis atitinkamus veiksmus padarytJ.t ateityje.
16 metJ.t fizinis asmuo.
sulauk~s
17. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojamasis sio nusikaltimo pozymis, t. y. reikalavimas is valstybes tarnautojo
ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens atlikti veiksmus ar nuo jtt susilaikyti kaltininko ar kitJ.t asmenJ.t naudai, panaudojant
pries ji fizini smurtl\_.
18. Del kvalifikuojamojo po:lymio turinio is dalies pasikeicia nusikaltimo objektas. Greta pagrindinio tiesioginio objekto - valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens veiklos
- yra bUtinas ir papildomas objektas- sill asmenJ.t sveikata ir orumas.
19. Kvalifikuojamasis sio nusikaltimo pozymis ne tik padidina nusikalstamos veikos pavojingum'b bet kartu keicia ir aprasytos nusikaltimo sudeties objektyvil\.ill. pus~, nes keiciasi kaltininko veikimo bUdas
- panaudojamas fizinis smurtas. TaCiau ir si sudetis yra form a 1 i o j i,
nes istatymttleidejas expressis verbis nenurodo padarinitt atsiradimo.
Antai Lietuvos Auksciausiasis Teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartyje pabreze, kad baudziamoji atsakomybe uz reikalavimll_ is valstybes
tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens atlikti veiksmus ar nuo jJ.t susilaikyti kaltininko ar kitJ.t asmentt naudai
yra diferencijuojami pagal tai, kokiu budu toks reikalavimas pasireiske. Jeigu panaudota psichine prievarta, veika kvalifikuojama pagal BK
287 straipsnio 1 dali, jeigu fizinis smurtas- pagal sio straipsnio 2 dali.
Nusikaltimo sudetis abiem atvejais yra formalioji, t. y. nusikaltimas
laikomas baigtu nuo psichines prievartos ar (ir) fizinio smurto panau-
463
287 straipsnis
dojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai

momento (ir. kasacine nutarti Nr. 2K-1 0712009).
20. F i z in is s m u r t as komentuojamo straipsnio prasme apima:
1) nesunkq sveikatos sutrikdym<~:; 2) fizinio skausmo sukelim~ arba
nezymq sveikatos sutrikdym<~:; 3) kitokius smurto veiksmus. Nukentejusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali biiti tada, kai
jis suzalojamas ar susargdinamas, jeigu del to jis prarado nedidel~ dali
profesinio ar bendrojo darbingumo arba ilgai sirgo. TaCiau visais atvejais jam nera padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (apie tai plaCiau
ir. BK 138 straipsnio komentarq). Fizinio skausmo sukelimas arba nezymus sveikatos sutrikdymas padaromas kaltininko vienkartiniu ar pakartotiniu staigiu fiziniu poveikiu nukentejusiojo kiinui (smiigiai ranka,
koja) (apie tai plaCiau ir. BK 140 straipsnio komentarq).
21. Pabreztina, kad istatymq leidejas sioje straipsnio dispozicijoje
nenurodo, kad smurto veiksmai biitinai turi sukelti nukentejusiajam fizini skausmll_, todel kitokie smurto veiksmai gali biiti neteisetas laisves
atemimas, kai nukentejusysis surisamas, uzrakinamas, taip pat jo stumdymas, tempimas, laikymas ir pan.
22. Kaltininko panaudotas fizinis smurtas gali nepalikti ant nukentejusiojo kiino ibrezimlb melyniq ar kitokiq zymiq. Fiziniu smurtu reiketq laikyti ir tokius kaltininko veiksmus, kuriais jis ypac paiemina ir
izeidzia nukentejusiji (pavyzdziui, apmeto akmenimis, uzsiundo sunimis, apipila purvu ir kt.).
23. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su tam tikrq fizinio smurto veiksmq darymo
pradzia. Jeigu nusikaltimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimq, numatytq BK 287
straipsnio 2 dalyje ir atitinkamoje BK 135 straipsnio dalyje, sutaptis.
24. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo.
25. Grasinimas valstybes tamautojui ar viesojo administravimo
funkcijas atliekanCiam asmeniui pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkilb o kvalifikuota nusikaltimo sudetis pagal BK
11 straipsnio 4 dali- prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir.
26. Grasinimas valstybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui baudZiamas bauda arba arestu, arba laisves
atemimu iki dvejq metq; ta pati veika, padaryta panaudojant fizini smurtll_, - bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki penkeriq metq.
464
288 straipsnis
288 straipsnis. Kisimasis i valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens veikl~t
Valstybes tarnautojas, visuomenes veikejas, politines ar visuomenines
organizacijos atstovas, kuris naudodamasis savo {taka kisosi i valstybes
tarnautojo ar vieojo administravimo funkcijas atliekancio asmens
veikl~t siekdamas priversti atsisakyti teisetq veiksmq ar atlikti neteisetus veiksmus savo ar kitq asmenq naudai,
baudziamas vieaisiais darbais arba bauda, arba arestu, arba laisves
1. Nusikaltimai valstybes tamautojo ar vleSOJO administravimo
funkcijas atliekaneio asmens veiklai gali pasireiksti ir kaip veikos, kai
patys valstybes tamautojai, visuomenes veikejai, politini11 partijl!lyderiai ir pan. pasinaudoja savo itaka ir per valstybines institucijas siekia
igyvendinti savo ar kitl! asmen11 savanaudiskus, asmeninius tikslus ir
interesus (pavyzdziui, iteisinti nelegaliai igytlt nekilnojam~i turt!l:, isvengti administracines nuobaudos ir kt. ).
2. Rusinis sio nusikaltimo o b j e k t a s yra valstybes tamautojo ar

viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens veikla kaip atskifl! valstybes ar savivaldybil! istaigl.b institucijl.b teisesaugos, valstybes kontroles bei prieziUros ir joms prilygintl! institucijl! normalios,
veiksmingos, autoritetingos ir istatymams bei kitiems teises aktams
nepriestaraujancios veiklos israiska, t. y. sill institucijl! veiklos esme, j11
pagrindiniai veiklos uZdaviniai ir atliekamos funkcijos. Tiesioginiu sio
nusikaltimo objektu reiketl! laikyti komentuojamo straipsnio nuostatomis saugom11 valstybes tamautoj11 ar viesojo administravimo funkcijas
atliekanCil! asmen11 teis~ ir pareig14. nevarzomai priimti sprendimus pagal istatymais ir kitais teises aktais nustatytll. kompetencij14..
3. Nuke n t e j us i u o j u gali bUti bet kuris valstybes tamautojas
ar viesojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo (apie tai plaCiau
ir. B_K 286 straipsnio komentarq).
4. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia aktyviais veiksmais, kai kaltininkas, naudodamasis savo itaka, bando paveikti valstybes tamautoj14. ar viesojo administravimo funkcijas
atliekanti asmeni ir todel kisasi ijo veikl14..
5. Kaltininkas veikia dangstydamasis savo autoritetu, tamybine ar
visuomenine padetimi arba draugiskais tarpusavio santykiais ir daro
psichologin~ itak14. nukentejusiajam, vercia isklausyti jo patarimus (pa465
288 straipsnis
geidavimus) ir atsisakyti teisetq veiksmll, pakeisti jl! pobudi ar atlikti

neteisetus veiksmus savo arba kitq asmenl! naudai.
6. Kisimasis i valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens veikl~ gali biiti: prasymai, patarimai, pazadai,
nurodymai, reikalavimas, perdetas (sistemingas) domejimasis problema ir pan. Lingvistine prasme s~voka ,kistis" (kisimasis) reikstq nepageidaujam~ lindim~ dalyvavim~ maisym~si. Pavyzdziui, kaltininkas
gali prasyti priimti jam palankll, bet nepagrist~ sprendim% oficialiuose
dokumentuose pabrezti jam naudingas aplinkybes ir neirasyti nenaudingl!; ,uzmirsti" pareikalauti dokumentq arba juos perduoti ir kt.
7. Kisimasis i valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens veikl~ visada yra neoficialus. Jei asmuo toki
prasym~ pateikia oficialiai, nurodydamas tam tikrus argumentus, jo
veiksml! negalima laikyti nusikalstamais.
8. Neteiseta veika gali biiti padaroma zodziu, rastu ar konkliudentiniais veiksmais. J~ gali daryti pats kaltininkas, jo gimines, draugai ar
pazistami. Kaltininkas gali veikti per nukentejusiojo gimines, draugus,
bendradarbius ar kitus pastarajam artimus arba turincius autoritet~ asmenis. Kokioje vietoje daromas poveikis nukentejusiajam- tamybineje
ar netamybineje aplinkoje, veikai kvalifikuoti reiksmes neturi.
9. Nera nusikalstami asmens veiksmai, kai jis nesavanaudiskai nurodo valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens veiklos triikumus, aplaidum~ nes<\Ziningum~ ir kt. Kritika,
bendrojo pobiidzio reikalavimai ir kalbos piketuose, susirinkimuose,
ziniasklaidoje (pavyzdziui, del valdininkl! nekompetentingumo, korupcijos ir pan.) nera kisimasis i valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens veikl~.
10. Veika gali buti kvalifikuojama pagal komentuojam!\ii straipsni
ir tais atvejais, kai kaltininkas, siekdamas priversti nukentejusiji atsisakyti teisetq veiksml! ar atlikti neteisetus veiksmus savo ar kitq asmenl!
naudai, organizuoja piketus, bado akcijas, tendencingl! straipsnil! ir pranesiml! cikl~ ziniasklaidoje, nurodydamas konkreCius savo reikalavimus: nutraukti ikiteismini tyrim~ isteisinti arba grieztai nubausti asmeni, skirti zemes sklyp~ gr~zinti konkretq tu~ atleisti jam neparankl!
valstybes tamautoj~ is pareigl! ir kt.
11. Visais atvejais kaltininkas savo veiksmais siekia taip paveikti
nukentejusiji, kad sukliudytqjam s~ziningai atlikti pavestas pareigas ir
priverstq atsisakyti teisetq veiksml! ar atlikti neteisetus veiksmus savo
arba treCiqjl! asmenl! naudai (pavyzdziui, nebausti uz padarytus pazei466
288 straipsnis
dimus administracine nuobauda, nutraukti derybas del objekto privatizavimo ir pan.).

12. T e i s e t a i s laikytini tokie veiksmai, kuriuos nukentejusysis
privalo sq_ziningai atlikti pagal istatymais ir kitais teises aktais nustatytll_
kompetencijq_. N e t e i s e t a i s laikomi tokie veiksmai, kuritt priesingumas istatymui ar kitiems teises aktams yra akivaizdus ir kaltininkui,
ir valstybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui.
13. Kisimasis neapima realaus bet kokio fizinio smurto panaudojimo, taip pat ir grasinimtt panaudoti fizini smurtq_ pries pati nukentejustii
ar jo seimos narius, sunaikinti ar sugadinti turtq_. Tokiais atvejais veika
kvalifikuojama pagal kitus BK XLI skyriaus straipsnius.
14. Komentuojamo nusikaltimo sudetis yra f o r m a I i o j i. Istatymtt leidejas nenumato jokitt padarinitt. Skirtingai nuo piktnaudziavimo
savo tamybine padetimi ar igaliojimtt virsijimo (apie tai plaCiau ir. BK
228 straipsnio komentarq), istatymqleidejas siuo atveju nereikalauja,
kad del kaltininko veiksmq kilttt didele zala valstybei, tarptautinei viesajai organizacijai,juridiniam ar fiziniam asmeniui. Kaltininkas nebiitinai turi pasiekti uzsibn!ztus tikslus. Veikai kvalifikuoti pakanka, kad asmuo, siekdamas priversti atsisakyti teisettt veiksmtt ar atlikti neteisetus
veiksmus savo ar kitl{ asmenq naudai, kisasi i valstybes tamautojo ar
viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens veiklq_. Nusikaltimas yra baigtas nuo neteisetl{ veiksmq atlikimo pradzios, nepriklausomai nuo nusikaltimo rezultato.
15. Jeigu kaltininkas kisasi i valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens veiklq_ ir ji papirkineja arba
tarpininkauja kysininkavimui arba piktnaudZiauja tamyba, jo veiksmai
kvalifikuojami kaip nusikalstamq veikq sutaptis.
16. Sis nusikaltimas gali biiti padaromas tik ties i o gin e t ycia. Kaltininkas supranta, kad naudodamasis savo itaka kisasi i valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens
veikl[b t. y. megina paveikti ji taip, kad sis netinkamai atlikttt savo pareigas ir atsisakyttt teisetl{ veiksmtt ar atliktl{ neteisetus veiksmus savo
ar kitl{ asmentt naudai, ir to nori.
17. Komentuojamo straipsnio dispozicijoje istatymtt leidejas nurode specialtt t i k s I q_ - sieki priversti valstybes tamautojq_ ar viesojo
administravimo funkcijas atliekanti asmeni atsisakyti teisetl{ veiksmq
ar atlikti neteisetus veiksmus savo ar kitl{ asmentt naudai. Sis siekis yra
biitinasis nusikaltimo pozymis. Todel kisimasis i nukentejusiojo veiklq_
neturint mineto tikslo nesudaro komentuojamo nusikaltimo sudeties.
467
288 straipsnis
18. Nusikaltimo motyvai gali biiti ivairiis- savanaudiskumas, altruizmas, karjerizmas ir kt. Kvalifikuojant nusikaltimll, motyvai reiksmes
neturi.
19. Sio nusikaltimo sub j e k t as yra specialus- valstybes tamautojas, visuomenes veikejas, politines ar visuomenines organizacijos
atstovas. Be specialil!ill pozymilb nusikaltimo subjektas privalo biiti
pakaltinamas ir sulauk~s 16 mefll.
20. Valstybes tamautojas (apie tai plaCiau ir. BK 286 straipsnio

komentarq), kuris atlieka neteisetus veiksmus, gali biiti is tos pacios,
aukstesnes ar net zemesnes valstybines ar savivaldybill institucijos.
Kvalifikuojant nusikaltimll_ neturi reiksmes, kokioje institucijoje dirba
kaltininkas. Svarbu tai, kad turedamas special\! tikslll_ jis kisasi i kito
valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio
asmens veiklll_. Tureti nukentejusiajam itakos jis gali del einamll aukstesnill pareigll (pavyzdZiui, ministro, viceministro, padalinio vadovo ir
kt.), darbo toje pacioje institucijoje, asmeninill draugiskll santykil!, galimybill paveikti jam artimll zmonilllikimll_ ir kt.
21. Visuomenes veikejais laikytini asmenys, kurie del
savo igimfll gabumlb atliekamo darbo ar kitokios veiklos pasieke pripazinimo socialinil!, kultiirinil!, politinill santykill sferoje ir jll paziiiros
bei idejos turi tam tikros itakos kitiems visuomenes nariams. Tai garsiis
menininkai, rasytojai, mokslininkai, auksciausi baznyCill vadovai ir kt.
22. P o 1i t i n e s a r v i s u o m e n i n e s o r g a n i z a c i j o s a t s to v a i s laikytini asmenys, kurie priklauso tam tikrai politinei partijai ar turinciai visuomeneje autoritetll_ visuomeninei organizacijai ir
veikia tos organizacijos vardu, arba, biidami tam tikros organizacijos
nariais, del aktyvios savo veiklos, sugebejimll ar einamll pareigll turi
tam tikros itakos nukentejusiajam arba jo artimiesiems (pavyzdziui,
,Caritas" organizacijos atstovai, Politinill kalinill ir tremtinill s<Uungos
nariai, profesinill s<Uungll atstovai ir kt.).
23. Siai asmenll kategorijai reikefll priskirti ir asociacijl!, religinill
bendruomenill, bendrijll bei cent[\l vadovus, turincius pripazinimll_ ir
autoritetll_ toje gyvenamojoje vietoveje, viesl!ill istaigll (ne pelno organizacijll) atstovus.
Teisetll_ minefll subjekfll veiklll_ reglamentuoja Politinill partijll istatymas (Valstybes zinios, 2004, Nr. 54-1831; 2008, Nr. 71-2720), Asociacijll
istatymas (Valstybes zinios, 2004, Nr. 25-745; 2010, Nr. 1-21 ), Vies \!ill istaigll istatymas (Va1stybes zinios, 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752; 2007,
Nr. 17-631; 2009, Nr. 54-2141; 2010, Nr. 1-17), Religinill bendruomenill ir
468
288-289 straipsniai
bendrijq istatymas (Valstybes zinios, 1995, Nr. 89-1985; 1997, Nr. 66-1618;
2000, Nr. 40-lll5; 2006, Nr. 144-5463; 2010, Nr. 1-12) ir kt. teises aktai.
24. Kisimasis i va1stybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens veik1!l_ paga1 BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusika1timq (apie tai plaCiau zr. BK 11 straipsnio
komentarq).
25. Kisimasis i va1stybes tamautojo ar viesojo administravimo
funkcijas atliekanCio asmens veik1!t baudziamas viesaisiais darbais arba
bauda, arba arestu, arba 1aisves atemimu iki dvejq metq.
289 straipsnis. Valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo

funkcijas atliekancio asmens vardo pasisavinimas
Tas, kas pasisavin~s valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo
funkcijas atliekancio asmens vard~t padare neteisetus veiksmus,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejll metq.
1. Komentuojamas straipsnis numato atsakomyb~ uz vien!l_ is gana
pap1itusiq apgau1es forml!, kai ka1tininkas, noredamas igyvendinti savo
sumanym!l., apsimeta kitu asmeniu, - paprastai prisistato valstybes tarnautoju ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciu asmeniu (pavyzdZiui, po1icininku ir pan.) ir jo vardu atlieka tam tikras funkcijas.
2. Riisinis sio nusikaltimo o b j e k t a s yra norma1i va1stybes tarnautojq ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciq asmenq veikla.
Pabreztina, kad va1stybes tamybos ar viesojo administravimo veik1oje
turi vyrauti viesasis interesas. Viesojo intereso, kaip va1stybes uztikrinamo ir baudziamosios teises ginamo gerio (visuomeninio intereso ),
igyvendinimas yra viena is svarbiausiq visuomenes egzistavimo ir pozityvios raidos s!l_1ygl!, tode1 tiesioginiu nusika1timo o b j e k t u reiketq
1aikyti konkreciq va1stybes tamybos ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCiq institucijq autoritet!l_, kuri diskredituoja kaltininkas,
daryd~mas koki!l. nors neteiset!l_ veik!l_.
3. Nusikalstamos veikos o b j e k t y vi a j a i p u s e i biidingi sie
po:Zymiai: 1) valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens vardo pasisavinimas; 2) kokiq nors neteisetq
veiksmq padarymas siuo pagrindu; 3) rysys tarp vardo pasisavinimo ir
tuo pagrindu padarytos neteisetos veikos. PabreZtina, kad nusikaltimo
objektyvi~!l. pus~ sudaro visq trijq po:Zymiq visuma. Jeigu asmuo pasisavina valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atlie-
469
289 straipsnis
kancio asmens vardll_ ne tam, kad padal)'tll neteisetus veiksmus, o tam,

kad isvengtl.! atsakomybes (pavyzdZiui, baudos uz neleistinoje vietoje
pastatytll_ automobili ir pan.), veika negali biiti kvalifikuojama pagal
komentuojamll_ straipsni.
4. Komentuojamo nusikaltimo sudeties konstrukcija yra sudetine,

is dviejtt aktyvitt veiksmtt - valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens vardo pasisavinimo ir neteisetl.!
veiksmtt padarymo, ir abiejtt veiksmtt buvimas yra biitinas, kad nusikaltimas bUll! pripazintas baigtu. Tik vieno is sitt veiksmtt atlikimas
nesudaro baigto nusikaltimo. Vardo pasisavinimas, atsizvelgiant i kitas
bylos aplinkybes, gali biiti kvalifikuojamas kaip rengimasis arba pasikesinimas padaryti kitlt, sunkesni nusikaltimll_ (apie tai plaCiau ir. BK
21 ir 22 straipsnil{ komentarus).
5. Valstybes tamautojo statusll_ ir valstybes tamybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybes tamybos istatymas. V a 1s t y b e s
t a r n auto j a s yra fizinis asmuo, einantis pareigas valstybes tamyboje ir atliekantis tam tikrll_ viesojo administravimo veiklllc. Vies o j o
ad m i n i s t r a v i m o s u b j e k t a i yra institucijos, istaigos, tamybos,
valstybes tamautojai (pareigunai), turintys istatymtt suteiktas viesojo
administravimo teises ir igyvendinantys vykdomlijll_ valdzillc ar atliekantys atskiras vykdomosios valdzios funkcijas. Viesojo administravimo
istatymas apibrezia Lietuvos Respublikos viesojo administravimo subjektus, jtt veiklos principus, nustato administracinio reglamentavimo,
viesttitt paslaugtt teikimo administravimo ir institucijtt vidaus administravimo pagrindus, taip pat administracines procediiras ir prievoles nagrinejant bei sprendziant asmentt prasymus ir skundus (apie tai plaCiau
6. Valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens v a r d o p as i s a v i n i m a s inter alia reiskia, kad
kaltininkas be jokio teisinio pagrindo melagingai prisistato kaip tarnautojas (pareigunas) ir padaro tokius veiksmus, kurie biidingi tam tarnautojui (pareigiinui), teisetai atliekanciam savo tamybines pareigas.
Toks vardas gali biiti pasisavinamas ivairiais apgaules biidais: zodziu,
veiksmais, apranga, suklastotais ar neteisetai igytais asmens dokumentais ir pan. Svarbu tai, kad kaltininkas sudaro klaidingll_ nukentejusiojo
nuomon<t esll_s tamautojas (pareigunas) ir teisetai galis atlikti tam tikrus
veiksmus.
7. Nusikaltimo sudeciai nustatyti nebiitina, kad kaltininkas, apsimet<ts valstybes tamautoju ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciu
asmeniu, ilgesni laikll_ atliktl.! tas pareigas. Tokiam vardui pasisavinti
470
289 straipsnis
pakanka, kad kaltininkas padaryttt toki veiksm!l, kuris suklaidinut nukentejustii, pavyzdZiui, apsimesttt policininku, ikiteisminio tyrimo tyreju, muitininku ir pan.
8. Baudziamoji atsakomybe kyla tik tuo atveju, kai kaltininkas, pavalstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens vard!l, padaro kokius nors neteisetus veiksmus. N e t e is eta is v e i k s m a is sio straipsnio poziuriu visqpirma laikytini
nusikaltimai ir baudZiamieji nusizengimai.
sisavin~s
9. Komentuojamo straipsnio prasme net e is eta is v e i k sm a i s reikettt laikyti ir bet kokius pasisavinusio valstybes tamautojo
ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens vardq_ kaltininko padarytus administracinius teises pazeidimus (pavyzdZiui, draudziamq augalines kilmes prekiq be leidimo, karantininio patikrinimo ir
atitinkamo apdorojimo ivezimas bei platinimas {ATPK 106 straipsnis),
naudojimosi gelezinkeliq transporto priemonemis taisykliq paZeidimas
(ATPK 112 straipsnis), saugios laivybos juroje reikalavimq pazeidimas
(ATPK 1172 straipsnis), pavojingas ir chuliganiskas vairavimas (ATPK
1242 straipsnis) ir pan.).
10. Pabreztina, kad ATPK atskirai tokios neteisetos veikos nenumato ir nereglamentuoja administracines atsakomybes uz valstybes
tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens vardo pasisavinimq_. Siame kodekse, pavyzdZiui, nustatyta administracine atsakomybe tik uz neteisetq_ kario uniformos devejimq_ (ATPK 213 3
straipsnis). Sis administracinis teises pazeidimas tik is dalies gali bUti
siejamas su valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas
atliekancio asmens vardo pasisavinimu ir tik tais atvejais, kai konkreciq_
uzduoti vykdantys kariniq vienettt kariai yra prilyginami pareig\inams.
Vadovaujantis Krasto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tamybos istatymo (Valstybes zinios, 1998, Nr. 49-1325) 18 straipsnio 1 dalies
nuostatomis, kariniai vienetai gali buti pasitelkiami teikiant pagalbq_
kitoms valstybes ir savivaldybiq institucijoms siais atvejais: 1) ekstremaliq situacijq atvejais, kai ivykio mastas sparCiai dideja, tam tikroms
gelbejimo ir kiut neatideliotinq darbq uZduotims ekstremalios situacijos
zidinyje atlikti; 2) nepaprastosios padeties atveju, kai Seimo nutarime
ar Respublikos Prezidento dekrete del nepaprastosios padeties ivedimo nurodoma, kad nepaprastosios padeties metu pasitelkiama Lietuvos
kariuomene; 3) prireikus sustiprinti valstybes sienos apsauglb 4) teikiant pagalbq_ valstybes sienos apsaugos, muitines, aplinkos apsaugos,
zvejybos ir Iaivybos kontroles institucijoms, kad Mut igyvendinti N
igaliojimai Lietuvos Respublikos teritorineje jfuoje, isskirtineje ekono471
289 straipsnis
mineje zonoje ir kontinentiniame selfe; 5) ypatingais atvejais, kai kyla

gresme zmonil! gyvybei, prireikus padeti policijai vykdyti skubias asmenl! sulaikymo, paieskos ar gelbejimo operacijas; 6) prireikus padeti
krizes valdymo operacijos vadovui vykdyti teroro ispuolio likvidavimo
operacij'l, kai tam nera pakankaml! ar tinkaml! kit\! valstybes institucijl! ar istaigl! pajegl!; 7) prireikus tam tikram laikui sustiprinti svarbil!
valstybes ar savivaldybil! objektl! apsaugl.t arba ginti juos nuo teroro
ar masinio pobiidZio smurtinil! ispuolil!; 8) prireikus padeti Vadovybes
apsaugos departamentui prie Vidaus reikall! ministerijos (toliau- Vadovybes apsaugos departamentas) uZtikrinti saugoml! asmenl! apsaug'l,
kai tam nepakanka ar nera tinkaml! Vadovybes apsaugos departamento
ir kit\! vidaus reikall! statutinil! istaigl! pajegl!; 9) prireikus padeti institucijoms, atsakingoms UZ zmonil! paieskos ir gelbejimo darbl! Lietuvos
Respublikos teritorijoje, isskyrus paieskos ir gelbejimo rajon'l, koordinavim'l, atlikti siuos darbus. Siais atvejais neteisetas kario uniformos
devejimas gali biiti laikomas kario vardo pasisavinimu, todel jeigu kaltininkas, neteisetai devedamas kario uniform'l, padaro neteisetus veiksmus (pavyzdziui, sulaiko kelyje asmenis ir ,rekvizuoja" jl! turtl.t), tokie
jo veiksmai turetl! biiti vertinami kaip nusikalstama veika.
11. Jeigu asmenys pasisavina valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens vardl.t noredami pasididziuoti,
pasisaipyti is drauglb kamavall! ar kitokil! renginil! metu ir pan., tai
baudziamoji atsakomybe del vardo pasisavinimo neatsiranda. Pagal BK
289 straipsni taip pat neatsako asmenys, pasisavin~t ne pareigiino vard'l,
bet apsimet~t kokiu nors specialistu - pasivadin~t gydytoju, mokytoju,
teisininku, inzinieriumi ir kt. Tokie asmenys, padar~t neteisetus veiksmus, atsako pagal kitus BK straipsnius (pavyzdziui, uz sukciaviml.t).
Nusikaltimo sudeties nera ir tuo atveju, jei asmuo, apsimet~ts tamautoju
(pareigiinu), padaro teisetus veiksmus: sulaiko nusikalteli, organizuoja gaisro gesinimo darbus, palaiko vies<Ul.t tvark.:t masinil! riausil! metu
irpan.
12. Neteisetais nederetl! laikyti tokil! kaltininko veiksml!, kurie nors
ir priestarauja istatymu saugomoms pilieCil! teisems ir N interesams,
taCiau nera pavojingi ir todel neuzdrausti baudziamuoju ar administraciniu istatymu. Pavyzdziui, asmuo apsimeta valstybes tamautoju, kad
be eiles nusipirktl! kasoje biliet'l, patektl! i vies.:t rengini ir pan.
13. Pabreztina, kad pareigiino vardo pasisavinimas ir su tuo susij~s
kitas sunkesnis nusikaltimas, kuri padaro kaltininkas, kvalifikuojami
kaip realioji nusikaltiml! sutaptis pagal atitinkamus BK straipsnius. Jeigu kita nusikalstama veika dar nepradeta, o vardo pasisavinimas yra
472
289 straipsnis
rengimosi kitam sunkiam arba labai sunkiam nusikaltimui stadija, tai,

vadovaujantis BK 21, 22 straipsniais (apie tai plaCiau ir. BK 21 ir 22
straipsnil{ komentarus) ir atitinkamq BK specialiosios dalies straipsniq
nuostatomis, asmens veika taip pat gali biiti kvalifikuojama pagal nusikaltimq sutapties taisykles.
14. Jeigu kaltininkas, pasisavin~ts pareigiino vard:t padaro tik baudziam:iji nusizengim:t arba administracini teises pazeidim:t veika turetq biiti kvalifikuojama pagal komentuojam:iji straipsni kaip pavienis
nusikaltimas.
15. Nusikaltimas yra baigtas nuo valstybes tarnautojo ar viesojo
administravimo funkcijas atliekancio asmens vardo pasisavinimo ir
siuo pagrindu padarytq neteisetq veiksmq momento.
16. Sio nusikaltitno sub j e k t y vi o j i pus e paprastai pasireiskia tyCios forma. Kaltininkas supranta, kad pasisavina valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens vard:t
ir siuo pagrindu daro neteisetus veiksmus, ir to nori.
17. PabreZtina ir tai, kad tycia pasisavin~ts pareiguno vard:t ir darydamas neteisetus veiksmus kaltininkas ne visada gali numatyti visus
galimus tuo pagrindu daromq neteisetq veiksmq padarinius, nors turetq
ir galetq juos numatyti, arba, nors ir numate, jog jo veika gali sukelti
pavojingq padarinilb bet lengvabudiskai tikejosi jq isvengti. Pradetos
tyCines veikos padariniai gali buti ir neatsargus. Tokiais atvejais veika
kvalifikuojama kaip realioji nusikaltimq sutaptis. Taciau tiek pasisavinti valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio
asmens vard:t tiek ir tuo pagrindu daryti kokius nors neteisetus veiksmus galima tik tycia.
18. Tikslas ir motyvai veikai kvalifikuoti reiksmes neturi. Jie gali b\iti
ivairus: kerstas, pavydas, savanaudiskumas, lengvab\idiskumas ir kt.
19. Sio nusikaltimo sub j e k t u gali b\iti pakaltinamas, sulauk~ts
16 metq fizinis asmuo.
2Q. Valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens vardo pasisavinimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
21. Valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens vardo pasisavinimas ir neteisetq veiksmq padarymas
473
290 straipsnis
290 straipsnis.
Valstybes tarnautojo ar vidojo administravimo

funkcijas atliekancio asmens izeidimas
Tas, kas izeide savo pareigas einanti valstybes tarnautojll ar viesojo
administravimo funkcijas atliekanti asmen;,
baudziamas bauda arba ardtu, arba hiisves atemimu iki dvejq metq.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama atsakomybe uz
valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio
asmens izeidiml:t.
2. Konstitucijos 21 straipsnyje itvirtintos nuostatos 8Ztikrina zmo- '
gaus asmens nelieciamumll ir orumll. Tai viena is svarbiausiq kiekvieno
asmens normalios ir biitinos socialines integracijos Slllygq. Orus zmogus
gina savo pripaZistamas vertybes ir del to save vertina teigiamai, kartu
tikedamasis is kitq tokio pat vertinimo. TaCiau valstybes tamautojas ar
viesojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo gina ne vien savo
orumq, bet kartu ir autorite1ll tq valdZios ir valdymo institucijq, kurioms
jis atstovauja ir atlieka jq pavestas funkcijas (pavyzdziui, igyvendina
vietos savivaldos institucijq sprendimus, saugo viesl\ill tvarkll ir kt.).
3. Komentuojamo nusikaltimo riisinis o b j e k t a s yra normali
valstybes tamautojq ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciq '
subjektq ir valstybes institucijq veikla bei jq autoritetas. Tiesioginiu
pagrindiniu objektu reiketq laikyti konkretaus valstybes tamautojo ar
viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens normalill veiklq,
o papildomu objektu - siq asmenq garb~ ir orumll. Pavyzdziui, Lietuvos Auksciausiojo Teismo Baudziamttiq bylq skyriaus teisejq kolegija
konstatavo, kad savo pareigas einanCio valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens izeidimu kesinamasi
i normalill pareigas einancio valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens veikl<t, autoritet<t, taip pat ir i jo
garb~ bei orumll (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-330/2008).
4. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia viesu arba neviesu valstybes tamautojo ar viesojo administravimo
funkcijas atliekanCio asmens izeidimu tuo metu, kai jis atlieka savo
pareigas. Paprastai tokie kaltininko veiksmai biina aktyviis. Senojo BK
202 straipsnyje istatymq leidejas buvo itvirtin~s nuostat<t, kad galimas
tik viesas valdzios ar visuomenes atstovo izeidimas. Komentuojamame
straipsnyje sis pozymis jau nera biitinas. Nusikaltimo padarymo vieta
gali biiti nebiitinai nukentejusiojo tamybos vieta.
474
290 straipsnis
5. Vies as i z e i dimas (lot. animus injurandi) reiskia, kad kaltininkas, atlikdamas einancio savo pareigas nukentejusiojo atZvilgiu
nepadorius veiksmus, demonstruoja bendrll_ neigiamll_ jo asmenybes
vertinim4 diskredituoja ji ir kenkia jo moraliniam prestizui tiek aplinkiniq, tiek ir jo paties akyse. Asmens izeidimas gali biiti padaromas bet
kokiu biidu: a) zodziu (pavyzdZiui, viesos zeminancios nukentejusiojo garb~ ir orumll_ kalbos, pasiiilymai dalyvauti gedinguose darbuose);
b) rastu (pavyzdziui, izeidziancio turinio uzrasai, plakatai); c) fotografijomis (pavyzdziui, fotomontazas, vaizduojantis nukentejusiojo orumll_
zeminancill_jo biikl~); d) tam tikrais veiksmais (pavyzdZiui, fizinis pazeminimas nepadoriais veiksmais) ir pan. PabreZtina, kad kaltininkas
tokiu atveju izeidzia ne tik nukentejusiojo orum4 bet kartu ir jo profesini, pareigini ar tarnybini orumll_.
6. {zeidimas laikomas padarytu v i e s a i, kai nukentejusiojo garbes
arba orumo zeminimll_ mate ar girdejo bent vienas treciasis asmuo. Tai
gali biiti ne tik aplinkiniai zmones, bet ir kiti valstybes tarnautojai ar
viesojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys, kuritt akivaizdoje padaromas izeidimas. tzeidimas gali biiti padaromas ir uz akiq, jei
kaltininkas zino, kad apie tokijo elgesi nukentejusysis suzinos (pavyzdziui, per ziniasklaidll., uzrasius izeidziancius zodzius viesose vietose ).
7. {zeidimas laikomas padarytu n e v i e s a i, kai asmenys izeidziami
negirdint ar nematant tretiesiems asmenims. Pavyzdziui, V. S. nuteistas
uz tai, kad 2007 m. vasario 16 d. 9.41 val. bute, esanciame Kaune, naudodamasis ,Internet Protocol" (IP) adresu is elektroninio pasto dezutes
i Lietuvos Respublikos Prezidento asistentes elektroninio pasto defut~
nusiunte Lietuvos Respublikos Prezidentui adresuotll_ izeidziancio turinio elektronini laisk4 taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo
jo valios nepriklausancitt aplinkybiq, nes to laisko Lietuvos Respublikos Prezidentas neperskaite (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-330/2008).
8. Viesumo pozymio nebuvimas rodo, kad istatymttleidejas grieztina atsakomyb~ UZ. valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens izeidimll_. Veikai kvalifikuoti izeidimo pobiidis
reiksmes neturi, taciau manytina, kad viesas nukentejusiojo izeidimas
iZiiliau ir siurksCiau pazeidzia objektll_.
9. Nuke n t e jus i u o j u gali biiti kiekvienas valstybes tarnautojas (pavyzdziui, karjeros, politinio (asmeninio) pasitikejimo ir kt.) ar
viesojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo, taip pat statutinis
valstybes tarnautojas, turintis viesojo administravimo igaliojimus nepavaldiems asmenims (pavyzdziui, policininkas, muitininkas ir kt.) (apie
475
290 straipsnis
tai plaCiau ir. BK 286 straipsnio komentarq). Taciau nukentejusiuoju negali buti jokie kiti asmenys, kad ir labai artimi nukentejusiajam
(zmona, vaikai). Pastantil! izeidimas turetl! btiti kvalifikuojamas paga1
BK 155 straipsni.
10. Istatyml! leidejas formu1uoja: ,kas izeide savo pareigas einanti" asmeni. Vadinasi, nukentejusysis izeidimo metu turejo dirbti konkretl! darb!~:, pavyzdziui, jis ejo viesosios tvarkos pa1aikymo pareigas,
vykde ikiteismini tyrim!J:, muitineje tikrino krovini, seniunijos seniiinas
priiminejo gyventojl! prasymus ir pan. Taciau valstybes tarnautojo ar
viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens izeidimu reiketl!
1aikyti ir tuos atvejus, kai jis izeidinejamas ir ne darbo vietoje ar ne
darbo metu, taCiau biitinai tai turi vykti del jo atliekaml! pagal jo kompetencij~ funkcijl! ar pareigl!.
11. Sio nusikaltimo sudetis yra f o r m a I i o j i. Nusika1timas laikomas baigtu nuo nukentejusiojo izeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kva1ifikuoti nesvarbu, kaip nukentejusysis reagavo
i kaltininko veik~- piktinosi, tylejo, iskviete kitus pareigiinus, isejo is
valstybes tarnybos ar kt. Bet kurie del to atsirad~ padariniai yra uz nusikaltimo sudeties ribl! ir veikai kvalifikuoti reiksmes neturi.
12. Sio nusikaltimo sub j e k t y v i a j a i p u s e i biidinga tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta, kad izeidzia einanti savo pareigas valstybes tarnautoj~ ar viesojo administravimo funkcijas atliekanti
asmeni, ir to nori.
13. PabreZtina, kad biitina skirti bes~lygisk~ ir s~1ygisk~ izeidimus.
B e s ~ l y g i s k a s i z e i d i m a s - tai toks izeidziamas elgesys,
kuris zemina ne tik teisetai einanti savo pareigas valstybes tarnautoj~
ar viesojo administravimo funkcijas atliekanti asmeni, bet izeistl! ir bet
kuri kit~ zmogl!. S ~ 1 y g i s k a s i z e i d i m a s yra tada, kai kaltininko elgesys yra zeminantis tik ypatingomis aplinkybemis, del tam
tikros nukentejusiojo biikles (pavyzdziui, invalidumo, ligos) arba esant
ypatingoms vietos ir laiko aplinkybems (pavyzdziui, vieso mitingo, suvaziavimo, uzsienio valstybil! ambasadoril! priemimo metu ir kt.).
14. Kaltininkas gali atlikti nusikalstamus veiksmus (izeidineti) ir
del asmeninil! motyVl!- nuoskaudos arba neapykantos nukentejusiajam
(pavyzdZiui, kelil! policininkui, teisetai paskyrusiam baud~ uz virsyt~ greiti ir kt.). Svarbu tai, kad nusikaltimo motyvas parodo rysi tarp
kaltininko veiksml! ir nukentejusiojo pareim. Izeidimas padaromas
biitent kaip atsakas i teisetai pavestl! pareigl! ejim~. Taciau tuo atveju,
kai kaltininkas izeidzia valstybes tarnautoj~ ar viesojo administravimo
476
290 straipsnis
funkcijas atliekanti asmeni del kih! motyvq, nesusijusitt su nukentejusiojo pareigtt ejimu (pavyzdziui, del netinkamai pastatyto asmeninio
automobilio, buitinitt vaidtt ar nesutarimtt ir kt. ), kaltininko veiksmai
negali buti kvalifikuojami pagal komentuojamlt straipsni. Tokiu atveju
baudziamoji atsakomybe kyla pagal BK 155 straipsni.
15. Paminetina, kad BK 155 straipsnis ir BK 290 straipsnis yra vienas su kitu susij~ kaip bendroji ir specialioji norma, kurioms konkuruojant prioritetas suteikiamas specialiajai normai. TaCiau sie nusikaltimai
turi ir esminitt skirtumtt: skiriasi jJl rusiniai ir tiesioginiai objektai, nukentejusieji, kai kurie subjektyviosios puses pozymiai (plaCiau apie tai
16. Tais atvejais, kai kaltininkas vienu metu ne tik izeidineja valstybes tamautojlt ar viesojo administravimo funkcijas atliekanti asmeni.,
bet ir jam priesinasi naudodamas smurt<t., veika turi vieno nusikaltimo
pozymius ir kvalifikuojama pagal BK 286 straipsni., numatanti atsakomyb~ uZ sunkesni nusikaltiml\;. Pagal nusikaltimtt sutapti tokia veika
kvalifikuojama tada, kai veiksmai padaromi ivairiu laiku ir jtt nesieja vieninga kaltininko tyCia (pavyzdziui, ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K557/2005).
17. Sio nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s
16 mettt fizinis asmuo.
18. Valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens izeidimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas
prie nesunkitt nusikaltimtt (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq}.
19. PabreZtina, kad siame straipsnyje istatymttleidejas suteike prioritetlt butent valstybes tamautojtt teisilb susijusitt su jJl orumu, apsaugai,
tuo pripazindamas, kad sitt asmentt zeminimas trukdo jiems nepriekaistingai atlikti pavestlt tamybl\;. Del valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens izeidimo pobiidzio si byla turi
bUti viesojo, o ne privataus kaltinimo.
20:Valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens izeidimas baudziamas bauda arba arestu, arba laisves
atemimu iki dvejtt meh!.
477
Specialioji dalis, XLII skyrius
291 straipsnis
XLII SKYRIUS
NUSIZENGIMAI VALDYMO TVARKAI
291 straipsnis. Neteisetas valstybes sienos perejimas
1. Tas, kas neteisetai perejo Lietuvos Respublikos valstybes
sien~t,
baudziamas banda arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq metq. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandiio 10 d. istatymo Nr. 1X-1495, isigal. 2003 m.
geguies I d. (Valstybes iinios, 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
2. Nuo baudziamosios atsakomybes pagal sio straipsnio 1 dali atleidziamas uzsienietis, kuris neteisetai atvyko i Lietuvos Respublik~t
turedamas tiksl~t pasinaudoti prieglobscio teise. (Lietuvos Respublikos
2003 m. balandiio 10 d. istatymo Nr. /X-1495, isigal. 2003 m. geguzes 1 d. (Valstybes iinios,
2003, Nr. 38-1733) redakcija)
3. Uzsienietis, kuris padare sio straipsnio 1 dalyje numatyt~t veik~t

turedamas tiksl~t is Lietuvos Respublikos teritorijos neteisetai pereiti i
trecil!i~t valstyb~, atleidziamas nuo baudziamosios atsakomybes pagal
sio straipsnio 1 dali, jeigu jis nustatyta tvarka issiunciamas i valstyb~,
is kurios teritorijos neteisetai perejo Lietuvos Respublikos valstybes
sien~t, arba i valstyb~, kurios pilietis jis yra.
1. Europos Sajungos Tarybos 2002 m. lapkricio 28 d. direktyva
2002/90/EB, apibrezianti padejimlt neteisetai atvykti, vykti tranzitu ir
apsigyventi, bei Europos S~ungos Tarybos 2002 m. lapkriCio 28 d.
Pagrindq sprendimas del baudziamosios teises priemoniq stiprinimo
uzkertant kelill, neteisetam ivaziavimui, tranzitui ir apsigyvenimui valstybese narese (2002/946/TVR) numate valstybems narems pareigll, nacionaliniuose istatymuose nustatyti atsakomyb~ uz nelegalill, migracijll,.
Taigi sis nusikaltimas yra tarptautinio pobudZio (konvencinis).

uz neteisetll_ Lietuvos Respublikos valstybes sienos kirtimlt ir atvejai,
kai tokill, veikll, padar~s asmuo gali biiti atleistas nuo baudziamosios
atsakomybes.
3. Nusikaltimo o b j e k t a s - istatymais ir kitais teises aktais nustatyta valstybes valdymo tvarka valstybes sienos kirtimo rezimo srityje.
478
291 straipsnis
4. Lietuvos Respub1ikos v a 1s t y b e s s i e n a, paga1 Va1stybes

sienos ir jos apsaugos istatymo (Valstybes zinios, 2000, Nr. 42-1192, Nr.
92-2850; 2003, Nr. 38-1668; 2006, Nr. 72-2690; 2007, Nr. 12-490) 2 straipsni,
yra 1inija ir sia 1inija einantis vertika1us pavirsius, apibreziantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, zemes ge1mese, oro erdveje, vidaus vandenyse, teritorineje jiiroje ir jos ge1mese.
Va1stybes siena eina sausuma ir vietomis, kur va1stybes siena kerta upes, ezerus ir kitus vidaus vandenis, pereidama nuo vieno kranto i
kitll:1inijomis, jungianciomis gretimus va1stybes zenk1us, laivybine upe
paga1 pagrindinio farvaterio arba upes de1tos vidmi, ne1aivybine upe ar
upe1iu paga1 jos viduri arba pagrindines vagos vidmi, tiltais arba konstrukcijomis, einanciomis per up~, ezerlJ: arba kiilJ: vandens telkini pagal
sio statinio viduri arba pagal jo techno login~ asi, neatsizve1giant i tai,
kaip va1stybes siena eina vandeniu.
Va1stybes siena sausumoje ir vidaus vandenyse :Zymima aiskiai matomais valstybes sienos zenklais. Va1stybes sienos zenklq form~ dydi
ir jq statymo tvarklJ: nustato Lietuvos Respublikos tarptautines sutartys
ir kiti teises aktai.
Jei valstybes siena nera pa:Zymeta atitinkamais valstybes sienos zenklais, ka1tininkui komentuojamas straipsnis inkriminuotas negali biiti,
nes tokiu atveju asmuo neturi pareigos zinoti, kur yra valstybes siena ir
kad jis jlJ: neteisetai kerta.
5. V a 1s t y b e s s i e n o s a p s au g a laikomos teises aktq nustatytos priemones, skirtos isvengti neteisetq va1stybes sienos zenk1inimo
pakeitimq, uztikrinti, kad asmenys 1aikytqsi valstybes sienos teisinio
rezimo, pasienio teisinio rezimo ir pasienio kontroles punktq veiklos
taisykliq, uztikrinti kitus gyvybiskai svarbius asmenq, visuomenes ir
valstybes interesus pasienio kontroles punktuose ir vietose, kur ga1ioja
pasienio teisinis rezimas.
6. 0 b j e k t y vi a i komentuojamame straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais, kuriais pazeid:Ziamas
Lietuvos Respub1ikos va1stybes sienos kirtimo rezimas. Taigi asmuo,
neteisetai kertantis va1stybes sien~ pazeid:Zia teises aktais reg1amentuotll: patekimo i va1styb~ ar isvykimo is jos tvarklJ:. Todel BK 291 straipsnio I da1ies dispozicija yra b 1an k e t i n e.
Veika gali biiti padaroma kertant sausumos, vandens ar oro sienlJ: bet
kuriomis priemonemis ir biidais, neturint atitinkamo dokumento arba
nors ir turint dokumentus, bet sienlJ: pereinant nenustatytoje vietoje tiek
is Lietuvos Respub1ikos i kitll: valstyb~, tiek is kitos valstybes i Lietuvos
Respub1ikll: (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-12 7/2004).
479
291 straipsnis
7. Vaistybes sienos kirtimas - tai asmenq perejimas,

transporto priemoniq vykimas, prekiq (daikttt) ir kitq vertybiq gabenimas per vaistybes sien3c_.
8. Komentuojamame straipsnyje baudziamoji atsakomybe numatyta tik tais atvejais, kai pazeidziamas saugomos vaistybes sienos, t. y.
tos, kuri3c_ Iaisvai pereiti yra draudziama, kirtimo rezimas. Vadinasi, BK
29I straipsnis apima tik tas nusikaistamas veikas, kuriomis neteisetai
kertamos tos Lietuvos Respubiikos vaistybes sienos, kurios yra ir isorines Europos Slijungos sienos. Uz vidiniq Europos Slijungos vaistybiq
nariq sienq kirtimll:, net ir neteisetll:, komentuojamame straipsnyje baudziamoji atsakomybe nenustatyta.
9. Tranzitas per Lietuvos Respubiikos teritorij3c_ is Rusijos Federacijos i Kaiiningrado sriti, vykdomas pagai saiiq susitarimu nustatyt3c_
supaprastint3c_ procedlirll:, paprastai nera Iaikomas nusikaitimu komentuojamo straipsnio prasme.
10. BK 291 straipsnio prasme Lietuvos Respublikos vaistybes sienos kirtimas Iaikomas neteisetu, kai siena kertama: I) neturint reikaIingq dokumentq; 2) pasinaudojant svetimu ar padirbtu dokumentu;
3) nors ir turint dokumentus, taciau be atitinkamo Ieidimo, kai jis yra
bUtinas; 4) isvengiant pasienio kontroies; 5) kertant vaistybes sien3c_ nenustatytoje vietoje, t. y. ne per sienos perejimo punktus.
11. Vaistybes siena gaii buti kertama pesCiomis, va:liuojant, skrendant, piaukiant. Sie sienos kirtimo budai yra altematyviis, todei veikai
kvaiifikuoti pagai komentuojam3c_ straipsni neturi reiksmes, kaip yra
kertama vaistybes siena.
12. Vaistybes sienos kirtimo tvarka regiamentuojama istatymu. Teisetai vaistybes siena gaii bliti kertama tik per vaistybes sienos perejimo
punktus, steigiamus prie automobiiiq keliq, tarptautiniuose oro, jurq ir
upiq uostuose.
13. V a I s t y b e s s i e n o s p ere j i m o pun k t u Iaikytina
pagai Lietuvos Respubiikos ir gretimos vaistybes tarptautin~ sutarti
isteigta vaistybes sienos kirtimo sausumoje vieta, apimanti Lietuvos
Respubiikai prikiausanti pasienio kontroies punkt3c_ ir anaiogiskos paskirties gretimos vaistybes objekt3c_.
14. Kad vaistybes sienos kirtimas per vaistybes sienos perejimo
punkt3c_ butq pripazintas teisetu, asmuo turi tureti teis~ pereiti vaistybes
sien3c_ suteikianCius dokumentus. Dokumentais, suteikianciais teis~ kirsti vaistybes sienll:, pripazistami:
- Lietuvos Respubiikos ar kitos uzsienio vaistybes piiiecio pasas;
480
291 straipsnis
diplomatinis pasas;
vaiko keliones dokumentas;
asmens be pilietybes dokumentas.
15. Tam tikrais atvejais tam, kad Lietuvos Respublikos valstybes

sienos perejimas biitq laikomas teisetu, yra reikalinga viza. Tokiu atveju sien~ kertantis asmuo turi tureti ne tik atitinkam~ asmens tapatybtt
patvirtinanti dokumentll, bet ir galiojanci~ vizll, kurios neturejimas sudaro pagrind~ sienos perejim~ laikyti neteisetu ir kaltininko veiksmus
kvalifikuoti pagal BK 291 straipsnio 1 dali.
16. Jei pereinant valstybes sien~ pateikiami suklastoti oficialiis dokumentai, suteikiantys teistt kirsti valstybes sien~ (pasas, leidimas, viza
ir pan.), kaltininko veika turi biiti kvalifikuojama kaip BK 291 straipsnio I dalies ir BK 300 straipsnio atitinkamos dalies sutaptis.
17. Asmenq, kuriems kompetentingos valstybes institucijos yra uzdraudusios isvykti is Lietuvos Respublikos teritorijos ar i j~ atvykti,
valstybes sienos kirtimas, net ir per valstybes sienos perejimo punkt~ ir
turint reikiamus dokumentus, laikomas neteisetu valstybes sienos perejimu ir ufuaukia baudziam!ij~ atsakomybtt pagal BK 291 straipsni.
18. Neteisetu valstybes sienos perejimu laikomas ir toks atvejis, kai
asmuo, nors ir turi dokumentus, suteikiancius jam teistt kirsti Lietuvos
Respublikos valstybes sienlb sien~ kerta nenustatytoje vietoje, t. y. pereina valstybes sien~ ne per valstybes sienos perejimo pu~.
19. Valstybes sienos kirtimo tvarkos paZeidimu nelaikomi atvejai,
kai asmuo nesilaiko valstybes sienos perejimo tvarkos del nenumatytq
ypatingl! aplinkybil!: nenugalimos jegos (force majeure), nelaimingo
ivykio, avarijos, stichines nelaimes, neatideliotinos medicinos pagalbos suteikimo, nelaimtt patyrusio laivo buksyravimo, isgelbetq zmonil!
vezimo ir pan.
20. Komentuojamo nusikaltimo sudetis yra f o r m a 1i o j i. Neteisetas valstybes sienos perejimas laikomas baigtu nuo to momento,
kai va.lstybes siena pereinama neturint reikalinm dokumentq ar ne per
nusta~ valstybes sienos perejimo punkt~. Valstybes sienos kirtimo
budas (pesciomis, oro transportu ar kt.) sios nusikalstamos veikos baigtumui ir veikai kvalifikuoti reiksmes neturi.
21. Sio nusikaltimo subjektyviajai pusei biidinga ties i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai, t. y. neturedamas reikalingl! dokumentq ar ne nustatytoje vietoje, pereina valstybes
sienll, ir siekia tai daryti.
481
291 straipsnis
22. Neteiseto va1stybes sienos perejimo nusika1timo sub j e k t u

ga1i biiti pakaltinamas, su1auk<ts 16 metq fizinis asmuo.
23. Neteisetas Lietuvos Respub1ikos va1stybes sienos perejimas
paga1 BK 11 straipsnio 3 da1i priskiriamas prie nesunkil! nusika1timl!
24. Neteisetas Lietuvos Respub1ikos va1stybes sienos perejimas
baudziamas bauda arba arestu, arba 1aisves atemimu iki dvejl! metq.
25. Tais atvejais, kai va1stybes siena neteisetai kertama orlaiviu, ,
kuq ka1tininkas uzgrobe, veika kva1ifikuojama kaip idea1ioji or1aivio
tiZgrobimo (BK 251 straipsnio atitinkama da1is) ir neteiseto va1stybes
sienos perejimo (BK 291 straipsnio 1 dalis) sutaptis.
26. Tais atvejais, kai neteisetai gabenantis zmones per Lietuvos
Respublikos valstybes sienll kaltininkas kartu su jais neteisetai kerta
valstybes sienll, kyla BK 291 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytq norml! kaip visumos (BK 292 straipsnio atitinkama dalis) ir da1ies (BK 291 straipsnio 1 da1is) konkurencija. Tokiu
atveju ka1tininko veika kva1ifikuojama paga1 BK 292 straipsnio atitinkamll da1i, numatancill visus veikos objektyviosios puses pozymius,
t. y. apimancill padaryto nusika1timo visum!l.
27. BK 279 straipsnyje numatyta baudZiamoji atsakomybe uz tarptautinil! skrydzil! taisyk1il! pazeidimll, t. y. neteisei!l iskridimll i Lietuvos
Respublik!l ar isskridimll is jos, neturint nustatyto leidimo ar nesilaikant
1eidime nurodytos oro sienos kirtimo vietos. Sio nusika1timo subjektas
yra specia1usis - orlaivio ar kito skraidymo irenginio ekipazo narys.
Taigi kiti asmenys, tuo metu buv<t orlaivyje, atsakomyben paga1 BK
279 straipsni nega1i biiti traukiami. Pagal BK 291 straipsnio 1 dali tokie
asmenys ga1i biiti patraukti atsakomyben uz neteisei!l va1stybes sienos
perejimll tik tuo atveju, jei jie apie toki neteisetll valstybes sienos kirtiID!l orlaiviu zinojo ir sieke taip veikti.
28. Tais atvejais, kai asmuo neteisetai pereina va1stybes sienll turedamas tikslll Lietuvos Respub1ikos teritorijoje snipineti, padaryti teroro
aktll, jo veika kva1ifikuojama kaip sil! nusika1timl! idea1ioji sutaptis paga1 BK 119 straipsnio atitinkamll da1i ar BK 251 straipsnio atitinkamll
da1i ir BK 291 straipsnio 1 dali.
29. Komentuojamo straipsnio 2 da1yje numatytas neteisetai Lietuvos Respub1ikos valstybes sienll perejusio uzsienieCio at1eidimas nuo
baudziamosios atsakomybes, jeigu jis neteisetai pereina sienll turedamas tiks1ll pasinaudoti prieg1obscio teise.
482
291 straipsnis
1951 m. Zenevos konvencija del pabegeliq statuso ir 1967 m. Niujorko protokolas del pabegeliq statuso, Lietuvos Respublikos Seimo
ratifikuoti 1997 m. sausio 21 d. (Valstybes zinios, 1997, Nr. 12-227), numato valstybems sios konvencijos dalyvems pareigil nacionaliniuose
istatymuose itvirtinti pabegeliq apsaugll, inter alia tam tikrais atvejais
jq apsaugil nuo baudziamojo persekiojimo.
P a b e g e I i u, pagal istatymo ,Del u:lsienieciq teisines padeties"
(Va1stybes zinios, 2004, Nr. 73-2539; 2006, Nr. 137-5199; 2008, Nr. 22-803)
2 straipsni, laikomas uzsienietis, kuriam nustatyta tvarka suteiktas pabegelio Lietuvos Respublikoje statusas. Pabegelio statusas pripazistamas asmenims, kurie del visiskai pagristos baimes buti persekiojamiems del rases, religijos, tautybes, priklausymo tam tikrai socialinei
grupei ar del politiniq isitikinimq negali ar bijo naudotis tos valstybes,
kurios pilieCiai jie yra, gynyba arba neturi atitinkamos pilietybes ir yra
uz valstybes, kurioje anksCiau buvo jq nuolatine gyvenamoji vi eta, ribq
ir del isvardytq priezasciq negali ar bijo i jil gri:lti.
30. BK 291 straipsnio 2 daliai taikyti esmin~ reiksm~ turi subjektyvus elementas - asmens siekis gauti prieglobsti Lietuvoje, apie kuri
sprend:liama is objektyviq neteisetai Lietuvos valstybes sienil perejusio
asmens veiksmq: kreipimosi i igaliotas musq salies institucijas su prasymu suteikti prieglobsti.
Uzsienieciui, neteisetai atvykusiam i Lietuvos Respublikos teritorijil is valstybes, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybe
uz neteisetct atvykimct ir buvimct Lietuvoje netaikoma, jeigu jis atvyk~s i
Lietuvos Respublikct nedelsdamas Lietuvos Respublikos valstybes sienos perejimo punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje
galioja pasienio teisinis rezimas, - Valstybes sienos apsaugos tarnybai,
teritorinei policijos istaigai ar UzsienieCiq registracijos centrui pateikia
motyvuotct prasymct suteikti pabegelio statusil.
Jeigu nustatoma, kad asmens prasymas suteikti prieglobsti Lietuvoje yra pateiktas tik siekiant isvengti baudziamosios atsakomybes pagal
komentuojamo straipsnio I dali ir realiai tokio prieglobscio nesiekiant,
toks a~muo traukiamas baudziamojon atsakomyben uz neteisetct sienos
perejimct.
31. Komentuojamo straipsnio 2 dalies nuostatos negali buti taikomos neteisetai Lietuvos Respublikos valstybes sienct perejusiam asmeniui, kuris uz Lietuvos Respublikos ribq yra persekiojamas uz padarytct
nusikalstamct veikll, kuri nusikalstama yra pripazistama ir pagal Lietuvos baudziaml\ii istatymct.
483
291-292 straipsniai
32. Tais atvejais, kai neteisetai kirsdamas valstybes sienlt uzsienietis

padaro ir kiilt nusikalstamlt veiklt (pavyzdziui, kontrabandll), jis negali
buti atleidZiamas nuo baudZiamosios atsakomybes remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalimi ir jo veiksmai kvalifikuojami kaip neteiseto sienos perejimo ir kitos padarytos nusikalstamos veikos idealioji
sutaptis.
33. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta isimtis, suteikianti
pagrindlt atleisti asmeni nuo baudZiamosios atsakomybes uz neteisetlt
valstybes sienos perejim~- kai u:lsienietis, tycia neteisetai perej~s Lietuvos Respublikos valstybes sien~ turejo tiksllt is Lietuvos teritorijos
patekti i treCi~lt sali, jeigu toks asmuo deportuojamas i sali, is kurios
neteisetai perejo Lietuvos Respublikos valstybes sien~ arba i sali, kurios pilietis jis yra.
292 straipsnis. Neteisetas zmoniq gabenimas per valstybes sien~

1. Tas, kas neteisetai per Lietuvos Respublikos valstybes sien~ gabeno
nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturint( uzsieniet( arba neteisetai valstybes sien~ perejus( tokf uisieniet( gabeno ar
slepe Lietuvos Respublikos teritorijoje,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki seseriq metq.
2. Tas, kas padare sio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas del savanaudiskq paskatq, arba jei tai sukele pavojq asmens gyvybei,
3. Tas, kas organizavo sio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas,
baudziamas laisves atemimu nuo ketveriq iki desimties metq.
(Lietuvos Respublikos 2004 m. gruodZio 22 d. istatymo Nr. X-61, isigal. 2004 m. gruodZio 31 d.
1. Nekontroliuojamas asmen4., neteisetai patenkanciq i Lietuvos

srautas sudarytq gresm~ Lietuvos visuomenes saugumui.
Kita vertus, atskiri asmenys, naudodamiesi tuo, kad nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintys uzsienieciai, neteisetai
kirsdami Lietuvos valstybes sien~ bando ieskoti geresniq gyvenimo
Sltlygq kitose valstybese, uz atlyginimlt padeda jiems siuos sumanymus
igyvendinti: neteisetai gabena tokius asmenis per Lietuvos valstybes
sienlt arba slepia ir gabena juos Lietuvos teritorijoje.
Respublik~
484
292 straipsnis
2. BK 292 straipsnyje numatyto nusikaltimo o b j e k t a s yra va1stybeje nustatyta va1dymo tvarka.

3. Nusika1stama veika ga1i biiti padaroma a1tematyviais veiksmais:
1) neteisetai per Lietuvos Respub1ikos va1stybes sienl\. gabenant nuo1atines gyvenamosios vietos Lietuvos Respub1ikoje neturinti uzsienieti;
2) neteisetai va1stybes sienl\. perejusi nuo1atines gyvenamosios vietos
Lietuvos Respub1ikoje neturinti uzsienieti gabenant Lietuvos Respub1ikos teritorijoje; 3) neteisetai va1stybes sienl\.perejusinuo1atines gyvenamosios vietos Lietuvos Respub1ikoje neturinti uzsienieti slepiant Lietuvos Respub1ikos teritorijoje. Nusikaltimo o b j e k t y vi a j a i pus e i
igyvendinti pakanka, kad biittt atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio
dispozicijoje numatyttt veiksmq.
4. Apie teisetl\. va1stybes sienos kirtiml\.plaCiau ir. BK 291 straipsnio komentarq.

5. Nuo1atines gyvenamosios vietos Lietuvos Respub1ikoje neturincio uzsieniecio g a b en i m u p e r L i e t u v o s R e s pub 1 i k o s
v a 1 s t y b e s s i e n l\. 1aikomas asmens, siekiancio neteisetai pereiti
Lietuvos va1stybes sienlt, pervezimas, pervedimas, perskraidinimas,
perp1ukdymas per sienlt, kitaip tariant, bet kokie veiksmai, kuriais nuo1atines gyvenamosios vietos Lietuvos Respub1ikoje neturintis uzsienietis neteisetai transportuojamas bet kokiu biidu is uzsienio va1stybes i
Lietuvos Respub1ikos teritorijll. arba is Lietuvos Respub1ikos i uzsienio
va1styb~. UzsienieCio neteiseto gabenimo per va1stybes sienl\. biidai yra
a1tematyviis ir veikai kva1ifikuoti itakos neturi.
6. Uzsienietis per va1stybes sienl\. ga1i biiti gabenamas tiek s1aptai,
tiek atvirai, tiek per va1stybes sienos perejimo punktlt, tiek ir tam neskirtoje vietoje. Veikai kva1ifikuoti tai reiksmes taip pat neturi.
7. Neteisetai va1stybes sienl\. perejusio nuo1atines gyvenamosios
vietos Lietuvos Respub1ikoje neturincio u z s i en i e c i o g a b e n i m u L i e t u v o s R e s p u b 1 i k o s t e r i t o r i j o j e 1aikytini bet
kokie veiksmai, kuriais neteisetai va1stybes sienl\. perej~s uzsienietis
perkeliamas is vienos vietos i kitl\. Lietuvos Respub1ikos teritorijoje,
t. y. nekertant va1stybes sienq. Si veika ga1i biiti padaroma vedant, vezant, p1ukdant nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinti u2sienieti., pavyzdziui, is vienos s1aptavietes i kitlt, nuo vienos va1stybes
sienos prie kitos ir pan.
8. Neteisetai valstybes sienll. perejusio nuo1atines gyvenamosios
vietos Lietuvos Respublikoje neturincio u z s i e n i e c i o s 1e p i m u
L i e t u v o s R e s p u b 1 i k o s t e r i to r i j o j e pripazistami veiks-
485
292 straipsnis
mai, kuriais jam Lietuvos Respublikos teritorijoje suteikiama prieglauda, biistas, maistas, pariipinami ar suklastojami dokumentai ir pan.
Kuriuo biidu igyvendinamas sis komentuojamo nusikaltimo pozymis,
veikai kvalifikuoti reiksmes neturi.
9. Komentuojamo nusikaltimo sudetis yra form ali o j i. Neteisetas nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturincio
uzsieniecio gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybes sienll, neteisetai valstybes sienll: perejusio tokio uzsieniecio gabenimas ar slepimas
Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu sill veiksmll atlikimo
momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti uzsienieti per valstybes sienll, pergabenti ar paslepti Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti
nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsni reiksmes neturi.
10. Sio nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia ties i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai per Lietuvos
Respublikos valstybes sienll: gabena nuolatines gyvenamosios vietos
Lietuvos Respublikoje neturinti uzsienieti, neteisetai valstybes sienll:
perejusi toki uzsienieti gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti.
11. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali buti pakaltinamas, sulauk~s 16 melll fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
12. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje itvirtinta kvalifikuota neteiseto zmonill gabenimo per valstybes sienll: sudetis. Silt veikll: kvalifikuoja jos padarymas del savanaudiskll paskalll arba jei ji sukele pavojll
zmogaus gyvybei.
13. S a v an au d i s k o m i s p a skat o m i s laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisetai gabendamas zmones per valstybes
sienll, siekia gauti materialines naudos - piniglb daikllb igyti turtin~
teis~, isvengti islaidlb turto netekimo ar turtinill isipareigojimll vykdymo. Siuo atveju veikos padarymo motyvas yra biitinas kvalifikuoto nusikaltimo subjektyviosios puses pozymis ir turi biiti irodinejamas
privalomai.
14. P avo j au s as mens g y v y be i s u k e I i m u laikomi
atvejai, kai asmuo gabenamas ar slepiamas itin kenksmingomis Sll:lygomis, pavyzdziui, triikstant oro, saltyje, karstyje, kartu su nuodingomis,
radioaktyviomis, toksinemis, kancerogeninemis medziagomis ir pan.,
taip pat atvejai, kai neteisetai gabenamas per valstybes sienll: zmogus
suzalojamas, nemaitinamas, negauna vandens, biitinll medikamenlll ir
pan., del to kyla reali gresme jo gyvybei.
486
292 straipsnis
15. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje itvirtinta itin kvalifikuota

neteiseto Zl.noniq gabenimo per valstybes sienl\c sudetis. Si veika itin
kvalifikuota tampa del kaltininko veiksmtt, kuriais jis organizuoja komentuojamo straipsnio I dalyje numatyto nusikaltimo daryml\c.
16. Neteiseto uzsienieCio gabenimo per Lietuvos valstybes sienlt,
neteisetai valstybes sienlt perejusio uzsieniecio gabenimo ar slepimo
Lietuvos Respublikos teritorijoje or g an i z a v i mas yra tokiq veiksmq planq sudarymas, vedlitt, pagalbininktt ieskojimas, verbavimas, taip
pat vadovavimas tokiems veiksmams. Teismq praktikoje sios nusikalstamos veikos organizavimu laikomas uzsienieciq gabenimo per valstybes sienlt ar slepimo Lietuvos teritorijoje plano, suklastott.t kvietimq
atvykti i Lietuvos Respubliklt parengimas, suklastott.t dokumenttt igijimas ir pan. (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-720/2003).
17. BK 292 straipsnio 3 dalyje numatytas neteiseto nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturincio tiZsienieCio gabenimo
per Lietuvos Respublikos valstybes sienlt arba tokio uzsieniecio gabenimo ar slepimo Lietuvos Respublikos teritorijoje organizavimas apima ne
visos uzsienieciq gabenimo is jq kilmes salies i galutini tasklt grandines
organizaviml\c. Organizatorius gali organizuoti ir atskirus sios nusikalstamos veikos grandines veiksmus, t. y. neteisetlt uzsienieciq gabenimlt per
valstybes sienlt i Lietuvos Respubliklt, jq gabenimlt ir slepimlt Lietuvos
Respublikos teritorijoje, isgabenimltper Lietuvos Respublikos valstybes
sienlt i kitl\c valstyb~. Gali buti keli vienos uzsienieCiq grupes gabenimo
organizatoriai, kurie organizuoja atskirus tokio gabenimo etapus arba
koordinuoja vislt nusikalstamos veikos grandin~ (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendi baudiiamojoje byloje Nr. 1A-11312008).
18. Komentuojamos veikos organizavimo atveju organizatoriaus
veiksmai kvalifikuojami pagal BK 292 straipsnio 3 dali be nuorodos i
BK 24 straipsnio 4 dali, nes istatymq leidejas siame straipsnyje jau nustate grieztesn~ tokio kaltininko atsakomyb~ nei to paties nusikaltimo
vykdytojq (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-102/2009).
19. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkitt, straipsnio 2 ir
3 dalyje numatyti nusikaltimai pagal BK II straipsnio 5 dali- prie sunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
20. Neteisetas nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturincio uzsieniecio gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybes sienlt, neteisetai valstybes sienlt perejusio tokio uzsieniecio gabenimas ar slepimas Lietuvos Respublikos teritorijoje baudziamas bauda
arba arestu, arba laisves atemimu iki seseriq metq; neteisetas nuolatines
487
292-293 straipsniai
gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturincio uzsieniecio gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybes sienlb neteisetai valstybes sien~t perejusio tokio uzsienieCio gabenimas ar slepimas Lietuvos
Respublikos teritorijoje del savanaudiskq paskatq arba jei tai sukele
pavojq asmens gyvybei, -laisves atemimu iki astuoneriq metq; neteiseto nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturincio
uzsienieCio gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybes sienll:, neteisetai valstybes sienq_ perejusio tokio uzsienieCio gabenimo ar slepimo
Lietuvos Respublikos teritorijoje organizavimas -laisves atemimu nuo
ketveriq iki desimties metq.
21. Tais atvejais, kai neteisetai uzsieniecius per valstybes sienq_ gabenantis kaltininkas kartu su jais neteisetai kerta valstybes sienll:, jam
kyla BK 291 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio atitinkamoje dalyje
numatytq normq kaip visumos (BK 292 straipsnio atitinkama dalis) ir
dalies (BK 291 straipsnio l dalis) konkurencija. Tokiu atveju kaltininko
veika kvalifikuojama pagal BK 292 straipsnio atitinkamq_ dali, numatanCi~t visus veikos objektyviosios puses pozymius, t. y. apimanCi~t vis~t
padaryto nusikaltimo visumq_.
293 straipsnis.
Lietuvos Respublikos pilieciq kelioniq i ubien!

nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas
1. Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliecius ar nuolatinius gyventojus keliauti i ubien! prasytis prieglobscio ar ten nelegaliai dirbti,
ar del kitq priezasciq nelegaliai pasilikti uzsienyje arba apgaulingai
zadedamas legalq status~t uzsienyje,
baudziamas arestu arba laisves atemimu iki septyneriq metq.

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnis garantuoja Lietuvos pilieciams teis~~? laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenam!J:i~t vietll:,
taip pat laisvai isvykti is Lietuvos. Asmenqjudejimo laisv~~? itvirtina ir
Europos S!jjungos teise. Laisvo asmenq judejimo garantavimas Europos Bendrijoje laikomas vienu is svarbiausiq Bendrijos tikslq. Taciau
laisvas asmenq judejimas Europos S!jjungos valstybese kol kas nera
visiskai igyvendintas. Lietuvai tapus Europos S!jjungos nare, o jos pilieciams igijus Europos S!jjungos pilietyb~~?, tuo pat metu neatsiveria
neribotos galimybes laisvai judeti, nes senosios Europos S!jjungos nares sioje srityje gali taikyti nuo 2 iki 7 metq trukmes pereinamuosius
laikotarpius, kurie numatyti Lietuvos Respublikos stojimo i Europos
488
293 straipsnis
Sl\iunglt sutarties IX priedo 2 skyriuje (Valstybes zinios, 2004, Nr. 1-1 ).

Pabreztina, kad Lietuvos pilieciai nuo 2004 m. geguzes 1 d. be jokitt
apribojimtt gali vykti gyventi ir dirbti i tas Europos Sl\iungos nares,
kurios netaiko minettt pereinaml!itt laikotarpitt.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t as - istatymais ir kitais teises aktais nustatyta isvykimo i uzsienio valstyb~ tvarka, taip pat Lietuvos
Respublikos ivaizdis, nes nelegali migracija kenkia valstybes prestifui.
Teisetai tarpininkauti Lietuvos Respublikos pilieCiams ir nuolatiniams gyventojams isidarbinant uzsienio valstybese gali tik tie subjektai, kurie turi Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo
ministro 2003 m. rugpjiiCio 19 d. isakymu Nr. Al-127 ,Del Licencijtt
tarpininkauti del Lietuvos Respublikos piliecitt idarbinimo uisienyje isdavimo tvarkos patvirtinimo" (Valstybes zinios, 2003, Nr. 82-3760;
2006, Nr. 48-1750; 2007, Nr. 69-2763; 2009, Nr. 9-331) patvirtinttt Licencijtt tarpininkauti del Lietuvos Respublikos piliecitt idarbinimo uzsienyje isdavimo tvarkoje nustatytas licencijas. Taigi tik turint nustatyta
tvarka isduotlt licencijct tarpininkauti del piliecitt idarbinimo uzsienyje
ir nepazeidziant licencijuojamos veiklos sctlygtt atliekamos idarbinimo
tarpininkavimo paslaugos yra teisetos ir neuitraukia baudziamosios atsakomybes pagal komentuojamct straipsni. {monil.b turincitt Socialines
apsaugos ir darbo ministerijos isduotas licencijas, Sltrasct skelbia Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerija.
3. Nusikalstama veika gali biiti padaroma altematyviais veiksmais,
kuriais Lietuvos Respublikos pilieCiai ar nuolatiniai gyventojai organizuojami keliauti i uzsieni: 1) prasytis prieglobscio; 2) nelegaliai dirbti;
3) del kittt priezasCitt nelegaliai pasilikti uzsienyje; 4) apgaulingai zadant legaltt statusct uzsienyje. Nusikaltimo o b j e k t y vi a j a i pus e i
igyvendinti pakanka, kad biittt atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio
dispozicijoje numatyttt veiksmtt.
4. 0 r g an i z a v i m u komentuojamo straipsnio prasme laikytini
kaltininko aktyviis veiksmai, kuriais jis siekia, kad Lietuvos pilieciai
ar nuolatiniai gyventojai isvykttt i uzsieni turedami nelegalitt ketinimtt.
Tai gali biiti tokitt asmentt paieska, jtt kurstymas, raginimas, s~lygtt sudarymas (pavyzdziui, viztt gavimas, turistinio kelialapio nupirkimas)
isvykti i kitas valstybes dispozicijoje nurodytiems tikslams.
5. P r i e g I o b s c i o p r a s y m o tikslas yra tie atvejai, kai Lietuvos pilietis ar nuolatinis gyventojas, noredami pasilikti uzsienio valstybeje, perej~s jos sienct melagingai nurodo escts del politinitt isitikinimtt
persekiojamas atitinkamtt Lietuvos Respublikos valstybines valdzios
institucijtt.
489
293 straipsnis
6. N e 1 ega 1us ida r bini mas komentuojamo straipsnio prasme reiskia, kad ketinama asmeni, neturinti tam teises, idarbinti uzsienio
valstybeje, pavyzdziui, su suklastotais leidimais, dokumentais, dirbti
nesudarius reikiamos darbo sutarties ir kt.
7. Kit om is p r i e z as tim is, de 1 k uri q nor i m a pas i1 i k t i u z s i e n y j e, laikytini bet kokio pobiidzio kaltininko ketinimai, siekiai, kad asmuo pasiliktq uzsienio valstybeje, kurioje jis neturi
teises pasilikti, pavyzdziui, ilgiau nei galioja viza ir pan. Siuo atveju
kaltininkas gali tureti konkreciq tikslq, del kuriq organizuoja nelegalq asmens pasilikimll_ uzsienio valstybeje, taCiau gali ir netureti jokiq
konkreciq tokios veikos tiks1q. Sis faktas veikai kva1ifikuoti neturi
reiksmes.
8. A p g a u 1 i n g o 1e g a 1a u s s t a t u s o u z s i e n y j e z a d e j i m u 1aikytini tokie ka1tininko veiksmai, kai zadama gauti 1eidimll_ gyventi ir (ar) dirbti uzsienio va1stybeje, gauti kitos va1stybes pilieCio pasll_,
padeti istoti i uzsienio va1stybes mokymo istaigll, apvesdinti ir pan.
f o r m a 1 i o j i. Nusika1timas laikomas baigtu nuo to momento, kai pradedama organizuoti kelione komentuojamame straipsnyje nurodytiems
tikslams pasiekti, t. y. sudarinejama grupe, renkami pinigai, dokumentai. Ar pavyko tokiais veiksmais suorganizuoti Lietuvos Respublikos
pilieCius ar nuo1atinius gyventojus ke1iauti i uzsieni nurodytais tikslais,
ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 293 straipsni
reiksmes neturi. Lenkimas, kurstymas keliauti i uzsieni siems tikslams,
pazadai padeti igyvendinti uzsienyje tokius tikslus yra rengimasis padaryti si nusikaltimll_.
10. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y cia. Kaltininkas suvokia, kad organizuoja Lietuvos pilieCius ar nuolatinius gyventojus keliauti i uzsieni turint minetq tiks1q, zada padeti
siuos tikslus igyvendinti, tvarko kelionei reika1ingus dokumentus, organizuoja paCill_ kelion~, ir siekia tai daryti.
11. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
12. Lietuvos Respublikos pilieCi4: ar nuolatini4: gyventoj4: organizavimas ke1iauti i uzsieni prasytis prieglobsCio ar ten nelega1iai dirbti, ar del
kitq priezasCi4: nelegaliai pasilikti uzsienyje, arba apgaulingas zadejimas
legalaus statuso uzsienyje pagal BK 11 straipsnio 5 dali priskiriamas prie
sunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
490
293-294 straipsniai
13. Lietuvos Respublikos piliecill ar nuolatiniq gyventojq organizavimas keliauti i uzsieni prasytis prieglobsCio ar ten nelegaliai dirbti,
ar del kitq priezasCiq nelegaliai pasilikti tiZsienyje, arba apgaulingas
zadejimas legalaus statuso uzsienyje baudziamas arestu arba laisves atemimu iki septyneriq metq.
14. Tais atvejais, kai kaltininkas realiai neketina organizuoti asmenq kelioniq i uzsieni straipsnio dispozicijoje numatytiems tikslams, o
tokia veika yra tik pretekstas gauti turtines naudos, veika, atsizvelgiant
i kesinimosi objektll, turi buti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsni
kaip sukciavimas.
15. Kai kaltininkas organizuoja Lietuvos piliecio ar nuolatinio
gyventojo kelion~ i uZsieni siekdamas, kad sis ten uzsiimtq prostitucija, jam kyla BK 147 straipsnyje ir BK 293 straipsnyje numatytq
normq kaip visumos (BK 147 straipsnio atitinkama dalis) ir dalies
(BK 293 straipsnio 1 dalis) konkurencija. Tokiu atveju kaltininko veika
kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnio atitinkama,_ dali, numatancia,_
visus veikos objektyviosios puses pozymius, t. y. apimancia,_ padaryto
nusikaltimo visuma,_.
294 straipsnis. Savavaldziavimas

l. Tas, kas nesilaikydamas !statymq nustatytos tvarkos savavaliskai
vykde gincijam~t arba pripai!stam~t, bet nerealizuot~t savo ar kito asmens tikr~t ar tariam~t teis~ ir padare dideles zalos asmens teisems ar
teisetiems interesams,
baudziamas bauda arba ardtu, arba laisves atemimu iki trejq metq.
2. Tas, kas savavaldziavo panaudodamas
nukentejusiam ar jo artimam asmeniui,
psichin~
ar
fizin~ prievart~t

3. Uz sio straipsnio 1 dalyje numatytll veikll asmuo atsako tik tuo
atveju, kai yra nukentejusio asmens skundas ar jo teiseto atstovo pareiskimas, ar prokuroro reikalavimas.
l. Nagrinejama nusikaltimo sudetis yra specifine BK specialiosios
dalies sistemoje. Nusikalstamos veikos, kurios paprastai kvalifikuojamos pagal kitus BK straipsnius, kai jos padarytos neteisetomis priemonemis igyvendinant tam tikras subjektines teises, vertinamos kaip
savavaldziavimas. Faktas, kad pavojinga veika padaryta igyvendinant
tam tikra,_ teis~. keiCia veikos turini, ir veika, kuri paprastai traktuojama
491
294 straipsnis
kaip turto sunaikinimas arba sugadinimas, turto prievartavimas, vagyste, neteisetas laisves atemimas ir kt., igauna kito nusikaltimo- savavaldziavimo statuslt.
2. Savavaldziavimo pagrindiniu o b j e k t u laikytina istatymais
ir kitais teises aktais nustatyta asmens teisiq ir pareigq igyvendinimo
tvarka. Teisiq ir pareigq atsiradimo ir jq igyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti
istatymai. Igyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvemis,
zmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymq, nevariyti kitq zmoniq teisiq ir laisviq (Konstitucijos 28 straipsnis).
Teisiq ir pareigq atsiradimo pagrindu gali biiti sutartys ir kiti sandoriai
(tiek numatyti istatymq, tiek ir nenumatyti, bet jiems nepriestaraujantys ), teismq sprendimai, administraciniai aktai, turintys civiliniq teisiniq
padariniq, intelektines veiklos rezultatai, zalos padarymas, nepagristas
praturtejimas ar turto gavimas, taip pat ivykiai ir veiksmai (veikimas
ir neveikimas ), su kuriais istatymas sieja civilinius teisinius padarinius
(CK 1.136 straipsnis). Igyvendindami teises ir pareigas asmenys turi
laikytis istatymq, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morales
principus, veikti Sltziningai, laikytis protingumo ir teisingumo principq. Draudziama piktnaudZiauti savo teisemis, t. y. igyvendinti civilines
teises tokiu biidu ir priemonemis, kurios be teisinio pagrindo pazeistq
ar variytq kitq asmenq teises ar istatymq saugomus interesus ar darytq
zalos kitiems asmenims arba priestarautq subjektines teises paskirciai
(CK 1.137 straipsnis). Savavaldziavimu pripazintinas teises igyvendinimas neteisetomis priemonemis, todel papildomi sio nusikaltimo objektai yra ivairiis teisiniai geriai - zmogaus sveikata, laisve, nuosavybe ir
kitos turtines teises ir interesai, kt.
3. Savavaldziavimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji poiymiai yra veika, jos padariniai ir jq priezastinis rysys. Veika
pasireiskia kaip savavaliskas, nesilaikant istatymq nustatytos tvarkos,
savo ar kito asmens neigyvendintos (tiek ginCijamos, tiek pripazistamos) teises (tikros arba tariamos) vykdymas. Taigi kaltininkas arba
asmuo, kurio interesais kaltininkas veikia, visada yra tikro ar tariamo
teisinio santykio subjektas. NenustaCius tokio santykio, kaltininko pavojingi veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldziavimas (ir. kasacines
nutartis Nr. 2K-509/2008, Nr. 2K-167/2008). Biitinas savavaldziavimo
pozymis- padariniai, t. y. didele zala asmens teisems ar teisetiems interesams, kilusi del savavalisko teises vykdymo.
4. T i k r a t e is e - tai realiai egzistuojanti teise, pagrista sandoriu
ar kitu istatymo numatytu juridiniu faktu. Tikros teises buvimo nenei492
294 straipsnis
gia tai, kad teises turetojas negali jos pagristi irodymais. Tar i am a
t e is e - tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens s~moneje egzistuojanti teise. Tiek teorijoje, tiek teismq praktikoje tariama teise siejama tik su pateisinama (s!lczininga) asmens klaida. Todel, pripazistant
tariamos teises i.gyvendinimo faktq, neleistina pagrindu laikyti vien tik
kaltininko subjektyvq gyvenimo taisykliq ir teisingumo suvokimq, bet
butina nustatyti, kad jis negalejo arba neturejo suprasti nesant jokios
realiai egzistuojancios teises (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-509/2008,
Nr. 2K-65/2009). GinCijamos teises vykdymas bUna tuomet, kai, kaltininko nuomone,.adekvaci!lcjo teisei prievol~ turintis asmuo sios prievoles nepripa:Zista arba pripazista tik is dalies. Pripa:Zistamos, bet neigyvendintos teises vykdymas buna tuomet, kai kaltininko teisei adekvaci!lc
prievol~ turintis asmuo neneigia prievoles egzistavimo fakto, taCiau
atsisako ar delsia j!lc ivykdyti.
5. Savavaldziavimu gali bUti pripazinti atvejai, kai kaltininkas savavaliskai vykdo tiek jam, tiek ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui
priklausanCi!lc tikr!lc arba tariam!lc teis~. Tais atvejais, kai buvo vykdoma
kitam asmeniui priklausanti teise, atsi:Zvelgiant i susitarimo su vykdytoju turini, spr~stina, ar teises turetojo veikoje nera savavaldZiavimo
organizavimo arba kurstymo.
6. T e i s e s v y k d y m o s a v a v a 1 i s k u m a s reiskia tai, kad
kaltininkas piktnaudZiauja savo teise arba pasirenka toki teises i.gyvendinimo bUdq, kuris neatitinka geros morales, bendro gyvenimo taisykliq gerbimo, S!lcziningumo, protingumo ar teisingumo principq. Taip
veikdamas asmuo tarsi imasi pats vykdyti teisingumq, pavyzdZiui, nesikreipdamas i teism!lcjega atima is skolininko turt!lc arba verCia si ivykdyti
prievol~ naudodamas prievartq, be teismo sprendimo jega iskeldina is
buto ten gyvenancius nuomininkus, kurie delsia issikeldinti geruoju, sugriauna kito asmens ukini pastatq, kuris trukdo naudotis nekilnojamuoju
turtu, nesulauk~s teismo sprendimo atlieka kasimo, griovimo, statybos,
rekonstravimo ir kitus darbus, var:ZanCius ginco subjektq interesus, nesutar~s su buvusiu sutuoktiniu, slapta paima savo zinion vaikq, ir pan.
7. Apie savavaliskai igyvendinamos turtines teises dydi sprendziama atsizvelgiant i CK normas, reguliuojanCias civilines atsakomybes
klausimus. Kai asmuo savavaliskai igyvendina turtin~ teis~, S!\cmoningai akivaizdziai virsydamas sios teises apimti, kaltininkui inkriminuotinas atitinkamas BK straipsnis, numatantis atsakomyb~ uz turtini nusikaltim!\c. Tokiais atvejais savavaldziavimo norma neinkriminuojama,
pavyzdziui, kai kaltininkas prievarta reikalauja gerokai daugiau piniglb
nei nukentejusysis buvo skolingas, veika paprastai kvalifikuojama tik
493
294 straipsnis
kaip turto prievartavimas (zr. motyvus, pateiktus kasacineje nutartyje

s~tziningai kiydo manydamas, kad nevirsija teises apimties, pavyzdziui, neteisingai apskaiciuodamas jam padarytos neturtines zaios atlygintin~t daii, jo veika gaii
buti pripazinta savavaidZiavimu igyvendinant tariam~t teis~.
Nr. 2K-259/2004). Kita vertus, kai kaitininkas
8. Butinas savavaldziavimo pozymis - didele zaia asmens teisems

ar teisetiems interesams. Zaios turini gaii sudaryti tiek turtine, tiek neturtine zala kitam asmeniui. Did e I e s z a I o s pozymis yra vertinamasis ir kiekvienu konkreCiu atveju jis irodinejamas atsizvelgiant i
visas byios aplinkybes: turtin~ nukentejusiojo padeti ir jam padarytos
zaios pinigin~ israiskl\_, pazeist\l interesq svarbl\, fizines zalos padarymo buvim~t ar nebuvim!l, moralini veikos aspekt~t ir kt. Visais atvejais
bUtina nustatyti, kad didel~ zai~t sukele bUtent savavaliskas tikros arba
tariamos teises vykdymas. NenustaCius dideles zalos pozymio savava1dziavimas gali buti kvaiifikuojamas kaip administracinis teises pazeidimas (ATPK I88 straipsnis).
9. Tais atvejais, kai didele zaia asmens teisems ar teisetiems interesams padaryta sunaikinus ar sugadinus turt!l, papiidoma kvalifikacija
reikalinga tik veikai, atitinkanCiai BK 187 straipsnio 2 daiies pozymius.
Turto sunaikinimas ar sugadinimas, padarytas nesant kvalifikuojamqjq
pozymiq (BK I87 straipsnio 1, 3 daiys), atskirai nuo savavaidziavimo
nekvalifikuojamas.
10. SavavaldZiavimas gali buti padarytas tiek ties i o gin e, tiek
net i e s i o gin e t y cia (ir. kasacinf{. nutarti Nr. 2K-113/2005). Veikdamas t i e s i o g i n e t y c i a kaitininkas suvokia, kad savavaliskai,
nesilaikydamas istatymo nustatytos tvarkos, vykdo savo ar kito asmens
teis~, numato, kad del to bus padaryta dideles zaios nukentejusiojo
teisems ir teisetiems interesams, ir siq padariniq nori. Esant n e t i e s i o g i n e i t y c i a i, kaltininkas, numatydamas minetll padariniq
atsiradimo gaiimyb~, jq nenori, bet S!Jcmoningai Jeidzia jiems atsirasti. {gyvendindamas tariam~t teis~, kaitininkas veikia paveiktas kiaidos,
t. y. klaidingai manydamas, kad vykdo savo ar kito asmens teis~, nors is
tikrqjq jokios teises nevykdo. TaCiau jeigu jo klaida yra nepateisinama,
nes jis turejo ir galejo suprasti, kad is tikrqjq jokios teises nevykdo, tai
savavaidziavimo pozymiq nera ir tokia veika turet\l bUti kvaiifikuojama
pagai kitus BK straipsnius. Sprendziant apie klaidos pagristum!l, atsizvelgiama i kaltininko amzi4_, gyvenimo patirti, issiiavinim!l, jo isitikinimo del teises buvimo susiformavimo aplinkybes ir kitus bylos aspektus.
11. Nagrinejamo nusikaitimo sub j e k t u gali bUti pakaitinamas,
16 met\l fizinis asmuo.
suiauk~s
494
294 straipsnis
12. BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuout savavaldziavimo sudeti, kuri taikoma tais atvejais, kai savavaliskas teises vykdymas
susij~s su fizines ar psichines prievartos panaudojimu. Pabreztina, kad
pagal teisml! praktik:t savavaldziavimas, padarytas naudojant t'izin~ ar
psi chin~ prievaffil:, pripazistamas nusikalstama veika ir kvalifikuojamas
pagal BK 294 straipsnio 2 dali, net ir formaliai nenustaCius dideles zalos pozymio (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-17112005, Nr. 2K-464/2007,
Nr. 2K-778/2007, Nr. 2K-167/2008).
13. Fizine ir psichine prievarta savavaldZiaujant naudojama kaip
priemone priversti nukentejusiii ivykdyti tikr:t ar tariam:t prievol~. Prievarta gali buti panaudota tiek pries asmeni, kuri siekiama priversti ivykdyti prievol~, tiek ir pries jam artim:t zmom. A r tim u laikytinas bet
kuris zmogus, kurio likimas rupi nukentejusiajam. F i z in e p r i ev art a- tai neteisetas tyCinis, pries nukentejusiojo vali:tjo organizmui
daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybes atemimo, zalos sveikatai padarymo, fizinio skausmo ar kit\! fizinil! kancil! sukelimo, laisves
atemimo arba bejegiskumo bukles sukelimo. Kaip savavaldziavimo
kvalifikuojamasis pozymis, fizine prievarta apima nesufikl! ir nezyml! sveikatos sutrikdymll, taip pat fizinio skausmo sukelimll, neteiset:t
laisves atemimll, kuril! atskirai kvalifikuoti nereikia. Nuzudymas (BK
129 straipsnis), sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis), turto
sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnis) turi biiti kvalifikuojami atskirai nuo savavaldziavimo.
14. Psichines prievartos panaudojimas gali biiti ivairus grasinimai
nukentejusiajam ar jam artimam asmeniui. P s i c h i n ~ p r i e v art :t
apskritai gali sudaryti ivairaus turinio ir intensyvumo grasinimai, taciau
taikant psichines prievartos pozymi kaip savavaldziavim:t kvalifikuojanti butina atsiZvelgti i tai, kad kaltininkas siekia priversti nukentejusiii ivykdyti jo prievol~ ir taip igyvendinti atitinkam:t savo ar kito
asmens teis~. Todel kvalifikuota savavaldziavimo sudetis suponuoja tik
paCius pavojingiausius grasinimus, paprastai- panaudoti fizini smuffil:,
sunaikinti ar sugadinti turt:t ar kitokiu budu padaryti didel~ turtin~ zal:t.
Maziau pavojingl! grasiniml! (pavyzdziui, paskelbti kompromituojanCi:t informacij:t ir pan.) pripazinimas savavaldziavim:t kvalifikuojancia
aplinkybe turetl! biiti pagristas ivertinant visas bylos aplinkybes ir veikos kontekst:t. Faktas, kad kaltininkas igyvendina teis~, gali sumazinti
tam tikfl! grasiniml! pavojingumll, nors kitomis aplinkybemis (pavyzdziui, esant turto prievartavimui) sie grasinimai galetl! biiti vertinami
kaip psichine prievarta. Pripazistant psichines prievartos panaudojimo
faktll, biitina nustatyti ir grasinimo realum:t (tikrumv, ar kaltininkas is
tikntil! sieke ibauginti nukentejusiji ir palauzti jo valill, kad sis ivykdyt\l
495
jam pareikstas pretenzijas. Grasinimai gali biiti pareiksti zodziu, rastu ir

kitais veiksmais (gestais, mimika, garsiu rekimu, ginklo, peilio ar kito
panasios paskirties daikto rodymu, turto naikinimu, bairn~ kelianCios
aplinkos sukiirimu ir kt.).
15. Tais atvejais, kai kaltininkas, savavaliskai vykdydamas kito asmens teis~, panaudoja fizin~ ar psichin~ prievart~ nors apie prievartos
panaudojimllc_ nebuvo susitar~s su teises turetoju (vadinamasis vykdytojo ekscesas), teises turetojas atsako pagal BK 294 straipsnio l dali, o ne
pagal BK 294 straipsnio 2 dali.
16. Savavaldziavimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas
prie nesunki11., o kvalifikuotas savavaldziavimas pagal BK ll straipsnio
4 dali- prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
17. Savavaldziavimas baudziamas bauda arba arestu, arba laisves
atemimu iki trejq metq; kvalifikuotas savavaldziavimas - arestu arba
laisves atemimu iki penkeriq metq.
18. Uz savavaldziavim~ numatytl\_ BK 294 straipsnio 1 dalyje, asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentejusio asmens skundas ar jo
teiseto atstovo pareiskimas, ar prokuroro reikalavimas (apie tai plaCiau
295 straipsnis. Neteisetas specialios technikos !rengimas ar panaudojimas informacijai rinkti

Tas, kas neteisetai !renge ar panaudojo specialill technikll zmogui sekti, informacijai apie valstybes, savivaldybes institucijll, (staigll ar jq
tarnautojll, politin~ partijll, visuomenin~ organizacijll ar jq nar(, kitll
juridin( ar fizin( asmen( rinkti,
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki ketveriq
metq.
1. Neteiseto specialios technikos irengimo ar panaudojimo informacijai rinkti o b j e k t a s - Lietuvos Respublikos teises aktais nustatyta specialios technikos irengimo ar panaudojimo tvarka, o papildomu
objektu gali biiti zmogaus privataus gyvenimo nelieciamumas, valstybes, savivaldybes institucijq, istaigq ar jq tamautoj11., politiniq partijq,
visuomeniniq organizacijq ar jq nariq, juridiniq ar fiziniq asmenq normali veikla ir kt.
496
295 straipsnis
2. Nusikaltimo d a 1 y k a s yra speciali technika, t. y. technines

priemones, naudojamos slapta kontroliuoti ir (ar) fiksuoti asmenq
veiksmus, jq pokalbius, kitoki susizinojim~. Veiksml.b susizinojimo
kontrole ir (ar) fiksavimas yra slapti, kai apie toki~ kontrol~ nera zinoma bent vienam is susizinojimo ar veiksmq dalyviq ir asmuo, kurio veiksmai, susizinojimas yra kontroliuojami ir (ar) fiksuojami, sios
veiklos vykdymo metu neturi teises apie tai suzinoti. Paprastai speciali
technika yra skirta telefoniniams pokalbiams ar kitos elektroniniq rysiq
tinklais perduodamos informacijos kontrolei ir (ar) fiksavimui, taip pat
gyvenam\liq, administraciniq ir kitokiq patalpq garso ar vaizdo kontrolei bei irasams daryti. Pabreztina, kad specialia technika nelaikytinos
technines priemones, naudojamos kontroliuoti ir (ar) fiksuoti asmenl!
veiksmus, kai tai daroma laikantis Asmens duomenq teisines apsaugos
istatymo (Valstybes zinios, 2008, Nr. 22-804) nuostat\!.
3. 0 b j e k t y v i a i neteisetas specialios technikos irengimas ar panaudojimas informacijai rinkti gali buti padaromas dviem altematyviomis veikomis: I) neteisetu specialios technikos irengimu; 2) neteisetu
specialios technikos panaudojimu.
4. Ire n g i m a s - tai kaltininko veiksmai, kuriais speciali technika
yra itaisoma patalpose, transporto priemoneje ir pan., prijungiama prie
elektroniniq rysiq tinklq ar kitaip parengiama eksploatuoti.
5. P an au do j i m a s - tai kaltininko veiksmai, kuriais jis panaudoja irengt~ speciali~ technik~ pagal jos paskirti, t. y. kontroliuoja ar
fiksuoja asmenq veiksmus, jq pokalbius, kitoki susizinojim~ tarp valstybes, savivaldybes institucijq, istaigl.b jq tamautojl.b politiniq partijq,
visuomeniniq organizacijl.b jq nariq, fiziniq ar juridiniq asmenq.
6. Pabreztina, kad specialios technikos irengimas ar panaudojimas
yra nusikalstamas tik tada, kai tokie veiksmai daromi net e i s eta i,
t. y. pazeidziant Lietuvos Respublikos teises aktais nustatyt~t specialios
technikos irengimo ar panaudojimo tvark~. Si~ tvark~ reglamentuoja
Baudziamojo proceso kodeksas (Valstybes zinios, 2002, Nr. 37-1341), taip
pat Operatyvines veiklos istatymas (Valstybes zinios, 2002, Nr. 65-2633).
7. Nusikaltimas pripazistamas b a i g t u neteisetai irengus bent dali
specialios technikos ar j~ neteisetai panaudojus zmogui sekti ar informacijai apie valstybes, savivaldybes institucij'b istaig(b jq tamautoj(b
politin~ partij(b visuomenin~ organizacij(b jq nari, fizini ar juridini asmeni rinkti.
8. Neteisetas specialios technikos irengimas ar panaudojimas padaromas tik t i e s i o g i n e t y ci a. Kaltininkas suvokia, kad neteisetai
497
295 straipsnis
irengia specia1i!l. technik!l. ir (ar) neteisetai j!l. panaudoj a zmogui sekti ar

informacijai apie va1stybes, saviva1dybes institucijl\:, istaigl\:, jtt tamautojl\:, po1itin~ partijl\:, visuomenin~ organizacijlb jtt naq, fizini ar juridini
asmeni rinkti, ir nori taip veikti.
9. PabreZtina, kad biitinas specia1us t i k s 1as - sekti Zffiogtt ar
rinkti informacij!l. apie va1stybes ar saviva1dybes institucijl\:, istaigl\:, jtt
tamautojl\:, po1itin~ partijl\:, visuomenin~ organizacijl\:, N nari, kit!\. fizini
ar juridini asmeni.
I 0. Nusikalstamos veikos sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, su16 mettt fizinis asmuo.
1auk~s
11. Jei siame straipsnyje numatyt!l. nusika1tim!l. padaro valstybes

tamautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudziaudamas tamybine padetimi, veika kvalifikuotina kaip piktnaudziavimo (BK 228 straipsnis)
ir neteiseto specialios technikos irengimo ar panaudojimo informacijai
rinkti (BK 295 straipsnis) sutaptis.
12. Jei neteisetai irengdamas ar panaudodamas speciali!l. technik!l.
informacijai rinkti (BK 295 straipsnis) ka1tininkas neteisetai pazeide
asmens susizinojimo slaptum!l. (BK 166 straipsnis) ar neteisetai rinko
informacij!l. apie privattt asmens gyvenim!l. (BK 167 straipsnis), jo veika
kvalifikuotina kaip atitinkamai asmens susizinojimo nelieCiamumo (BK
166 straipsnis) ar neteiseto informacijos apie privattt asmens gyvenim!l.
rinkimo (BK 167 straipsnis) ir neteiseto specialios technikos irengimo
ar panaudojimo informacijai rinkti (BK 295 straipsnis) sutaptis.
13. Komentuojamas nusika1timas pagal BK 11 straipsnio 4 da1i
priskiriamas prie apysunkitt nusikaltimtt (apie tai plaCiau ir. BK
14. Neteisetas specialios technikos irengimas ar panaudojimas informacijai rinkti baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu
iki ketveritt mettt.
498
296 straipsnis
296 straipsnis. Tarnybos paslapties
pagrobimas ar kitoks netei-
setas igijimas
Tas, kas pagrobe, pirko ar kitaip neteisetai igijo materialq objekt~t,
kurio turinys ar informacija apie yra tarnybos paslaptis, ar perdave
taip igyt~t objekt~t ar informacij~t treciajam asmeniui, jeigu nebuvo
snipinejimo ar padejimo uzsienio valstybei veikti pries Lietuvos Respublik~t pozymiq,
1. Tamybos paslapties pagrobimo ar kitokio neteiseto igijimo
o b j e k t a s yra Lietuvos Respublikos teises aktais nustatyta disponavimo tamybos paslaptimis ir jq apsaugos tvarka. Nusikaltimo pavojingum:t 1emia tai, kad svarbi va1stybes va1dymui informacija gali tapti
zinoma asmenims, neturintiems teises su ja susipazinti, ir del to ji gali
buti panaudota is esmes pasunkinti tinkam:t valstybes institucijq funkcijq atlikim:t (valstybes paslapciq, valstybes saugomq asmenq, strategin~
reiksm~ turinCiQ objektq apsaug~ operatyvines veiklos ir ikiteisminio
tyrimo vykdym~ mokykloje igytq ziniq patikrinimlt ir kt.)
2. Nusika1timo d a 1y k a s yra informacija, kuri yra tamybos pas1aptis, taip pat materia1us objektai, kuriq turinys ar informacija apie
kuriuos yra tamybos pas1aptis.
I n f o r m a c i j a, k u r i y r a t a r n y b o s p a s 1a p t i s, yra istatymo (Va1stybes ir tamybos pas1apCiq istatymo 2 straipsnio 3 dalis) nustatyta tvarka islaptinta po1itine, karine, ekonomine, teisesaugos, svietimo, mokslo ir technikos informacija, kurios praradimas arba neteisetas
atsk1eidimas ga1i pakenkti valstybes ar jos institucijq interesams arba
sudaryti prielaidas neteisetam valstybes paslapti sudarancios informacijos atsk1eidimui, sukelti pavojQ zmogaus sveikatai (Va1stybes zinios,
1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29).
M a t e r i a l u s o b j e k t a i, k u r i q t u r i n y s y r a t a r n y b o s pas lap tis, yra tokie, kuriuose laikoma informacija, kuri yra
tamybos paslaptis, neprik1ausomai nuo informacijos fiksavimo budo ir
laikmenos. Paprastai tai yra ivairus grafiniai darbai, atlikti ivairiais bUdais: parasyti, nupiesti ar nubraizyti; vaizdo ar garso irasai; kompiuteriq
informacijos rinkmenos; kino ir fotografijos negatyvai, pozityvai; kiti
informacijos masyvai; taip pat bet kokiu budu ar priemonemis padarytos tokios informacijos laikmenq kopijos.
Materia 1us o b j e k t a i, inform a c i j a a pie k uri u o s
y r a t a r n y b o s p a s I a p t i s, yra tokie, kuriuose tiesiogiai nera
499
296 straipsnis
uZfiksuota informacija, kuri yra tarnybos paslaptis, bet del savo savybiq
sie objektai patys toki~ informacij~ teikia. Pavyzdziui, tai gali bUti ivairiis gaminiai: irenginiai, sistemos, ginkluote, karines, kompiuterines ir
kitos technikos iranga, kompleksai, agregatai, prietaisai, programine
iranga ir chemijos produkcija; kiti objektai: medziagos, skysCiai, dujos,
mineralai, bakterijos ir kitos materijos formos.
Pabre:ltina, kad sios nusikalstamos veikos dalyku gali biiti ne tik Lietuvos Respublikos tarnybos paslaptys, bet ir uzsienio valstybiq bei tarptautiniq organizacijq paslaptys, perduotos Lietuvos Respublikai. Kilus
abejoniq, ar konkreti informacija arba tam tikrq materialiq objektq turinys yra tarnybos paslaptis, taip pat ar tam tikri materialiis objektai teikia
informacijll:, sudaranCi~ tarnybos paslapti, skirtina teismo ekspertize.
3. 0 b j e k t y v i a i tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisetas igijimas padaromas keturiomis alternatyviomis veikomis: 1) pagrobimu; 2) neteisetu pirkimu; 3) kitokiu neteisetu igijimu; 4) neteisetu
perdavimu treciajam asmeniui.
4. P a g rob i mas - tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais jis neteisetai paima materialq objektll:, kurio turinys ar informacija apie ji yra
tarnybos paslaptis, is kito asmens teiseto valdymo. Pavyzdziui, neteisetai paimami dokumentai, garso, vaizdo irasai, kompiuterines informacijos laikmenos, ginkluotes, karines ir specialiosios technikos irangos
eksperimentiniai pavyzdziai ir pan.
5. Pi r kim astai kaltininko veiksmai, kuriais jis igyja materialq
objektll:, kuris yra nusikalstamos veikos dalykas, uz pinigini ar kitoki
atlygi.
6. K i t o k s i g i j i m a s - tai kaltininko veiksmai, kuriais j is gauna
materialq objektll:, kuris yra nusikaltimo dalykas, bet kuriuo kitu neteisetu bUdu, isskyrus pagrobim~ ir pirkim~. Pavyzdziui, gauna materialius objektus, kuriq turinys ar informacija apie juos yra tarnybos paslaptis, apgaule, panaudodamas psichin~ prievart~ ir pan.
7. P e r d a v i m a s t r e c i a j a m a s m e n i u i - tai tokia kaltininko
veika, kuria jis neteisetai ~ materialq objektll:, kurio turinys ar informacij~ apie ji yra tarnybos paslaptis, arba tarnybin~ paslapti sudaranCi~
informacij~ perduoda asmeniui, kuris neturi teises su jais susipa:linti. lnformacija gali biiti perduodama zod:liu, rastu, gestais, privataus pokalbio
ar vieso pasisakymo metu, pateikiant susipa:linti dokumentus ir pan.
8. Pabreztina, kad nusikaltimo dalyko pirkimas, kitoks igijimas ar
perdavimas yra nusikalstamas tik tada, kai daromas n e t e i s eta i,
t. y. pazeidziant Lietuvos Respublikos teises aktais nustatyt~ disponavi-
500
jiiP
296 straipsnis
mo tamybos paslaptimis tvarklt. Jlt reglamentuoja Valstybes ir tamybos

paslapCiq istatymas (Valstyhes zinios, 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29).
9. Jei pagrobiamas, perkamas, kitaip neteisetai igyjamas arba perduodamas treciajam asmeniui materialus objektas, kuris yra nusikaltimo dalykas, veika pripazistama b a i g t a nuo to momento, kai kaltininkas arba atitinkamai treciasis asmuo gavo toki materialq objek~. Jei
kaltininkas perduoda treCiajam asmeniui informacijll:, kuri yra tamybos
paslaptis, nusikaltimas pripazistamas baigtu, kai treciasis asmuo suzino
bent dali sios informacijos.
Jei del nuo kaltininko valios nepriklausanciq aplinkybiq nepavyko
pagrobti, nupirkti, kitaip neteisetai igyti arba perduoti informacijos ar
materialaus objekto, kurie yra nusikaltimo dalykas, tai veika vertintina
kaip pasikesinimas padaryti si nusikaltimlt.
10. Komentuojamas nusikaltimas padaromas ties i o gin e t yc i a. Kaltininkas suvokia, kad pagrobia, perka, kitaip neteisetai igyja
ar perduoda treCiajam asmeniui materialius objektus, kuriq turinys ar
informacija apie kuriuos yra tamybos paslaptis, ir nori taip veikti. Jei
kaltininkas perduoda treciajam asmeniui tamybincr paslapti sudaranCilt
informacijll, jis suvokia, kad perduoda informacijll:, kuri yra nusikaltimo
dalykas, asmeniui, kuris neturi teises su ja susipa2inti, ir nori taip veikti.
11. Nusikaltimo s u b j e k t u gali biiti pakaltinamas, 16 metq sulauk<ts fizinis asmuo, kuriam tamybos paslaptis nebuvo patiketa, taip
pat jis tamybos paslapties nesuzinojo del tamybos ar darbo (apie tai
12. Straipsnio dispozicijoje pateikiama nuoroda, kad tamybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisetas igijimas (BK 296 straipsnis)
inkriminuotinas tik tada, jeigu veikoje nebuvo snipinejimo ar padejimo uzsienio valstybei veikti pries Lietuvos Respubliklt po2yrniq, vadinasi, si norma inkriminuotina tik tada, kai padaryta veika neatitinka
kitq, pavojingesniq nusikaltimq sudeciq- snipinejimo (BK 119 straipsnis) ar padejimo kitai valstybei veikti pries Lietuvos Respublik::t (BK
118 straipsnis) - pozymiq.
13. Jei kaltininkas pagrobia, perka ar kitaip neteisetai igyja arba
perduoda informacijll:, kuri yra tamybos paslaptis, vykdydamas kitos
valstybes ar jos organizacijos uzduoti, jo veika kvalifikuotina kaip snipinejimas (BK 119 straipsnio 2 dalis).
14. Jei Lietuvos Respublikos pilietis taikos metu pagrobia, perka ar
kitaip neteisetai igyja ar perduoda treCiajam asmeniui material ius objektus, kuriq turinys ar informacija apie juos yra tamybos paslaptis, arba
501
296 straipsnis
neteisetai perduoda treciajam asmeniui informacijll, kuri yra tamybos

pas1aptis, nevykdydamas kitos va1stybes ar jos organizacijos uzduoties,
taip padedamas kitai va1stybei ar jos organizacijai veikti pries Lietuvos
Respub1ikll, veika kva1ifikuotina kaip padejimas kitai valstybei veikti pries Lietuvos Respubliq (BK 118 straipsnis). Tokia pati Lietuvos
Respublikos piliecio veika, padaryta karo metu ar po karo padeties paskelbimo, kvalifikuotina kaip isdavyste (BK 117 straipsnis).
15. Jei asmuo be pi1ietybes ar uzsienio va1stybes pilietis pagrobia,
perka ar kitaip neteisetai igyja ar perduoda treciajam asmeniui materialius objektus, kuril! turinys ar informacija apie kuriuos yra tamybos
pas1aptis, arba neteisetai perduoda treciajam asmeniui informacijll, kuri
yra tamybos paslaptis, nevykdydamas kitos valstybes ar jos organizacijos uzduoties, taip padedamas kitai valstybei ar jos organizacijai
veikti pries Lietuvos Respub1ikll, veika kvalifikuotina kaip padejimas
kitai va1stybei veikti pries Lietuvos Respublik!l (BK 118 straipsnis),
neprik1ausomai nuo to, ar veika padaryta taikos, karo metu ar po karo
padeties paskelbimo.
16. Jei tamybos paslapti sudaranci!l informacij!l ar materialius

objektus, kuril! turinys ar informacija apie kuriuos yra tamybos paslaptis, veikdamas tyCia neteisetai perduoda asmuo, kuriam tamybos paslaptis buvo patiketa ar kuri!ljis suzinojo del savo tamybos ar darbo, ir
nebuvo isdavystes, snipinejimo ar padejimo kitai valstybei veikti pries
Lietuvos Respublik!l pozymil.b tokia veika kvalifikuotina kaip tamybos
paslapties atskleidimas (BK 297 straipsnio l dalis ).
17. Tamybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisetas igijimas
pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkil! nusikaltiml!
18. Tamybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisetas igijimas
baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejl! metl!.
502
297 straipsnis
297 straipsnis. Tarnybos paslapties atskleidimas

1. Tas, kas atskleide informacij~, sudaranci~ tarnybos paslapti, kuri
jam buvo patiketa ar kuri~ jis suzinojo del savo tarnybos ar darbo, jei
nebuvo ~nipinejimo ar padejimo uzsienio valstybei veikti prie~ Lietuvos
Respublik~ pozymiq, padare baudziam~H nusizengim~ ir
baudziamas teises dirbti tam tikr~ darb~ arba uisiimti tam tikra veikla
atemimu arba bauda, arba laisves apribojimu.
2. Siame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais,
kai ji padaryta del neatsargumo.
1. Tamybos paslapties atskleidimo o b j e k t a s yra Lietuvos Respublikos teises aktais nustatyta disponavimo tamybos paslaptimis ir
jtt apsaugos tvarka. Nusikalstamos veikos pavojinguml:t lemia tai, kad
svarbi valstybes valdymui informacija gali tapti zinoma asmenims, neturintiems teises su ja susipazinti, del to ji gali biiti panaudota is esmes pasunkinti tinkaml:t valstybes institucijtt funkcijtt atlikiml:t (valstybes paslapCitt, valstybes saugomq asmentt, strategin~ reiksm~ turinCitt
objekttt apsaug4 operatyvines veiklos ir ikiteisminio tyrimo vykdym4
mokykloje igyttt zinitt patikriniml:t ir kt. ).
2. Baudziamojo nusizengimo d a I y k a s yra informacija, kuri yra

tarn y b o s pas 1apt is (apie tai plaCiau ir. BK 296 straipsnio komentarq).
3. Tarn y b o s p a s I a p t i e s at s k 1e i d i m as - kaltininko
veika, del kurios tamybos paslaptis tampa zinoma bent vienam asmeniui, neturinciam teises su ja susipazinti.
4. Paslaptis atskleidZiama veikimu, kai informacija, kuri yra tamybos paslaptis, yra perduodama asmeniui, neturinciam teises su ja susipazinti, zodziu, rastu, gestais, parodant dokumentus ar kitus dalykus,
kuritt turinys ar informacija apie juos yra tamybos paslaptis.
5. Tamybos paslaptis atskleidziama neveikimu, kai kaltininkas nesilaiko. tamybos paslapCitt ar dalyktt, kurie yra tamybos paslaptis, saugojimo, naudojimo, laikymo, darbo su tokiais dalykais bendfll.itt Sl:tlygtt
ir specialittitt taisyklitt, ir del to paslapti suzino asmuo, neturintis teises
su ja susipazinti.
6. Baudziamasis nusizengimas yra b a i g t a s, kai asmuo, neturintis teises susipazinti su tamybos paslaptimi, suzino bent dali tokio
pobiidzio informacijos. BaudZiamoji atsakomybe kyla nepriklausomai
503
297 straipsnis
nuo to, ar kaltininkas detaliai susipazino su informacija, kuri yra tamybos paslaptis, ar tik suzinojo sios informacijos esm~.
7. Tamybos paslaptis atskleidZiama t i e s i o gin e ar net i e s i og i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad atskleidzia informacij'l, kuri
yra tamybos paslaptis, ir si informacija tampa zinoma asmeniui, neturinCiam teises su ja susipazinti, ir nori taip veikti, arba suvokia, kad
del jo veikos informacija, kuri yra tamybos paslaptis, gali tapti zinoma
asmeniui, neturinciam teises su ja susipazinti, ir nors to nenori, bet S'l_moningai leidzia taip atsitikti.
8. Komentuojamame straipsnyje numatyta veika gali bUti padaryta
ir d e l n e a t s a r g u m o. Siuo atveju kaltininkas suvokia, kad del
jo veikos asmuo, neturintis teises susipazinti su tamybos paslaptimi,
gali suzinoti toki'l_ informacij'l, taCiau lengvabiidiskai tikisi, jog taip
neatsitiks, arba nenumato, kad del jo veikos asmuo, neturintis teises
susipazinti su tamybos paslaptimi, susipazins su tokia informacija, nors
pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai
numatyti.
9. Atkreiptinas demesys, kad tamybos paslapties atskleidimas del
neatsargumo turetJ.t bUti skiriamas nuo kazuso (ivykio), t. y. situacijos,
kai del tam tikro asmens poelgio kitas asmuo, neturintis teises susipazinti su tamybos paslaptimi, vis delto suzino tamybos paslapti sudaranci'l_ informacij'l, o asmuo, del kurio poelgio tamybos paslaptis buvo
atskleista, negalejo ir neturejo pareigos numatyti, kad tamybos paslaptis bus atskleista.
10. Baudziamojo nusizengimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas,
16 metJ.t fizinis asmuo, kuriam informacija, kuri yra tamybos
paslaptis, buvo patiketa ar tapo zinoma del tamybos ar darbo. Informacija, kuri yra tamybos paslaptis, yra nusikalstamos veikos subjektui
patiketa, kai veikos padarymo metu jis turi Valstybes ir tamybos paslapcill istatymo (Valstybes zinios, 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29) nustatyta tvarka isduot'l_leidim'l. dirbti ar susipazinti su sia informacija ar
asmens patikimumo pazymejim'l_. Istatyme nurodyta altematyva ,arba
jis j'l. suzinojo del savo tamybos ar darbo" reiskia, kad subjektu gali biiti
ir asmuo, kuris neturedamas nurodyto leidimo dirbti ar susipazinti su
tamybos paslaptimi esanCia informacija ar asmens patikimumo pazymejimo, j'l_ suzino arba gauna todel, kad tamauja tam tikroje istaigoje ar
dirba tam tikr'l. darb'l_. Asmuo tamybos paslapti sudaranci'l. informacij'l.
gali suzinoti neteisetai veikdamas, taip pat del atsitiktinai susiklosciusill
aplinkybiJ.t. Siais atvejais asmuo, neturintis leidimo susipazinti ar dirbti
su tamybos paslapti sudarancia informacija arba asmens patikimumo
sulauk~s
504
297 straipsnis
pazymejimo, gali biiti traukiamas atsakomyben uz tamybos pas1apties

atsk1eidim!t tik su S!t1yga, kad jis suvoke, jog jo gauta ir kitam atsk1eista
informacija yra tamybos pas1aptis.
11. Straipsnio dispozicijoje pateikiama nuoroda, kad tamybos pas1apties atsk1eidimas (BK 297 straipsnis) inkriminuotinas tik tada, jeigu veikoje nebuvo snipinejimo ar padejimo uzsienio va1stybei veikti
pries Lietuvos Respub1ik!t pozymiq, vadinasi, si norma inkriminuotina
tik tada, kai padaryta veika neatitinka kitq, pavojingesniq nusikaltiml!
sudecil!- snipinejimo (BK 119 straipsnis) ar padejimo kitai va1stybei
veikti pries Lietuvos Respub1ik!t (BK 118 straipsnis) - pozymil!.
12. Jei ka1tininkas tyCia atsk1eidzia informacijll:, kuri yra tamybos
pas1aptis, vykdydamas utsienio va1stybes ar jos organizacijos utduoti,
uzsienio va1stybes ar organizacijos atstovui, veika kva1ifikuotina kaip
snipinejimas (BK 119 straipsnio 2 da1is ).
13. Jei Lietuvos Respub1ikos pilietis taikos metu, nevykdydamas
kitos va1stybes ar jos organizacijos utduoties, tyCia atskleidZia tamybos pas1apti, taip padedamas kitai valstybei ar jos organizacijai veikti
pries Lietuvos Respublikll:, veika kvalifikuotina kaip padejimas kitai
va1stybei veikti pries Lietuvos Respublik!t (BK 118 straipsnis). Tokia
pati Lietuvos Respublikos pilieCio veika, padaryta karo metu ar po karo
padeties paske1bimo, kvalifikuotina kaip isdavyste (BK 117 straipsnis).
Jei asmuo be pilietybes ar uzsienio valstybes pilietis, nevykdydamas
kitos valstybes ar jos organizacijos uzduoties, tyCia atskleidzia tamybos
pas1apti, taip padedamas kitai va1stybei ar jos organizacijai veikti pries
Lietuvos Respub1ikll:, veika kvalifikuotina kaip padejimas kitai valstybei veikti pries Lietuvos Respub1ik!t (BK 118 straipsnis ), neprik1ausomai nuo to, ar veika padaryta taikos, ar karo metu, ar po karo padeties
paske1bimo.
14. Tamybos paslapties atsk1eidimas baudZiamas teises dirbti tam
tikr!t darb!t arba uzsiimti tam tikra veik1a atemimu arba bauda, arba
laisves apribojimu.
505
298 straipsnis
298 straipsnis. Neteisetas zemenaudos ribozenklio pakeitimas

Tas, kas neteisetai pasalino, nukele, perdare ar pastate zemenaudos
ribozenkl!, geodezin!, geologini ar geofizini zenkl::t. padare baudziam::t.H
nusizengim:t ir
baudziamas vidaisiais darbais arba bauda, arba areStu.
1. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo o b j e k t as yra valdymo tvarka nustatant zemes, jos gelmil! ir kill! gamtinil! objekll! ribas,
status~t bei uztikrinant jl! apsaug~t.
2. Baudziamojo nusizengimo d a 1y k a s yra zemenaudos ribozenk1is, geodezinis, geo1oginis ir geofizinis zenk1ai. e m e n au d 0 s r i b o zen k 1is paga1 Neki1nojamojo turto kadastro istatym~t (Valstybes
zinios, 2000, Nr. 58-1704)- zemes sk1ypo ribas vietoveje Z:ymintis zenk1as, atitinkantis Vyriausybes iga1iotos institucijos nustatyt~t standart~t
ir teisiskai saugomas istatyml! nustatyta tvarka. Ribozenk1iai vietoveje
paZ:ymi zemes savinink\! ir va1stybines zemes ribas, taip pat va1stybinil!
(naciona1inil! ir regioniniq) parkl.t, rezervatlt, draustinilb biosferos stebesenos teritorijlb saugoml! gamtinil! ir ku1tiirinil! krastovaizdzio objekll!
bei neki1nojamqjl! ku1tiiros vertybil! ir kill! saugoml! teritorijl! ribas.
3. Geode z in is zen k 1as paga1 Geodezijos ir kartografijos

(Valstybes zinios, 2001, Nr. 62-2226) - tai vietoveje specia1ia
konstrukcija itvirtintas irenginys su centro, turinCiu fiksuotus geodezinio tink1o parametrus. Geodezinis zenk1inimas yra susij~s su geodeziniais darbais, t. y. su Zemes ar jos dalies fom10s ir dydzio tiks1inimu,
gravitacinio 1auko ir erdvines taskq padeties Zemes pavirsiuje matavimu bei koordinacil! nustatymu.
istatym~t
4. G e o 1o g i n i a i i r g e o f i z i n i a i ze n k 1a i- tai ispejamieji, draudziamieji ar informaciniai zenk1ai, Z:ymintys teritorijll, kurioje

vyksta zemes ge1mil! ar jl! istek1il! naudojimas, geo1oginiai ar geofiziniai tyrimai arba uZtikrinama tam tikrq gamtos objekll! apsauga.
5. Baudziamojo nusizengimo objektyvieji pozymiai yra veika, padariniai ir jl! priezastinis rysys. Istatymas nurodo sias altematyvias veikas: 1) neteiset~t zenk1o pasa1inim~t is nustatytos vietos; 2) neteiset~tjo
nuke1im~t i kit~t viet~t 3) neteiset~tjo perdarym~t 4) neteiset~tjo pastatym~t tam tikroje vietoje.
6. Veikl! n e t e i s e t u m a s reiskia, kad minetos veikos atliktos

savavaliskai, neturint tam specia1il! igaliniml!. Z e n k 1 o p a s a 1i n i m a s - tai jo sunaikinimas, ismetimas, nuvezimas i kit~t viet~t ar kiti
506
298-299 straipsniai
veiksmai, nulemiantys zenklo nebuvim1tjam skirtoje vietoje. Z e n k l o

nuke l i m a s - tai jo isemimas is jam skirtos vietos ir pastatymas kitoje vietoje. Z e n k l o p e r d a r y m as - tai jo formos, ilgio, ploCio,
spalvos, informaciniq uirasq pakeitimas ar kiti veiksmai, del kuriq pasikeicia zenklo informacines savybes. Z en k l o n e t e i s eta s p a stat y mas gali butijo ikasimas, sukonstravimas ar kitoks itvirtinimas
jam neskirtoje vietoje.
7. Nagrinejamas baudZiamasis nusizengimas yra b a i g t as atsiradus nusikalstamiems padariniams: zenklo nebera jo pastatymo vietoje
(pasalinimo atveju), zenklas atsirado jam neskirtoje vietoje (nukelimo
ar pastatymo atveju), atsirado zenklo informaciniq savybiq pokyciq
(perdarymo atveju). Tarp veikos ir kilusiq padariniq turi buti nustatytas
priezastinis rysys.
8. Nagrinejamas baudZiamasis nusizengimas gali biiti padarytas tik
t i e s i o g i n e t y ci a. Kaltininkas turi suvokti savo veikos pobudi ir
neteisetumll_, numatyti, kad deljo veiksmQ bus pa8alintas, nukeltas, perdarytas arba pastatytas zemenaudos ribozenklis, geodezinis, geologinis
ir geofizinis zenklas, ir noreti minetQ padariniq.
9. Nagrinejamo baudziamojo nusizengimo sub j e k t u gali biiti
pakaltinamas, sulauk~s 16 metQ fizinis asmuo.
10. Neteisetas zemenaudos ribozenk1io pakeitimas baudZiamas viesaisiais darbais arba bauda, arba arestu.
299 straipsnis. Pagalbos nesuteikimas susidiirus laivams

Laivo kapitonas, nesuteik~s pagalbos susidiirus laivams, jeigu pagalb~
galejo suteikti be rimto pavojaus savo laivui, jo igulai ir keleiviams,
1. Nagrinejamo nusikaltimo o b j e k t as yra valdymo tvarka u:ltikrinant saugi1t vidaus vandenQ ir jiirQ laivyb1t. Papildomu objektu gali
buti zmogaus gyvybe.
2. Saugios laivybos istatymas (Valstybes zinios, 2000, Nr. 75-2264)
nustato laivo kapitonams tam tikras pareigas susidurus laivams. Sio
istatymo 43, 44 straipsniai nustato, kad: 1) kiekvieno laivo kapitonas,
nesukeldamas rimtos gresmes savo 1aivui ir jame esantiems zmonems,
privalo suteikti pagalb1t bet kuriam asmeniui juroje, jeigu kyla pavojus jo gyvybei, plaukti maksimaliai galimu greiCiu gelbeti nelaimeje
atsidurusiq zmoniq, jei buvo pranesta, kad jiems reikalinga pagalba,
507
299 straipsnis
ir jeigu ji gali biiti suteikta; 2) kiekvienas susidiirusio laivo

nesukeldamas rimtos gresmes savo laivui ir jame esantiems
privalo suteikti pagalb!t pavojuje atsidiirusiems zmonems.
gq nevykdymas gali uztraukti baudziam!\.i!l. atsakomyb~
299 straipsni.
kapitonas,
Zlnonems,
Sitt pareipagal BK
3. L a i v a s - tai bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis

statinys, kuris yra arba gali biiti naudojamas laivybai. La i v o i g u l a
- laivo kapitonas ir kiti jiirininkai, atliekantys laive uZduotis, susijusias
su laivo eksploatavimu arba aptamavimu, kuritt pavardes irasytos laivo
igulos S!l.rase. K e l e i v i s - asmuo, kuris nera irasytas i laivo igulos
S!l.ras!l. ir neatlieka laive jokitt igulai tenkanCiq pareigq.
4. Nagrinejamo nusikaltimo objektyvieji poZ)'miai yra veika ir jos
padarymo aplinkybes. Veika pasireiskia kaip neveikimas, t. y. pagalbos
nesuteikimas kitam laivui, jo igulai ir keleiviams. P a g a l b o s n e s u t e i kim as - tai neatlikimas tq veiksmJ.b kuriuos, vadovaujantis
laivybos saugum!l. reglamentuojanciais aktais, privalu atlikti susidiirus
laivams. Biitinos nusikalstamos veikos aplinkybes yra: a) laiVtt susidiirimas, t. y. dviejq (arba daugiau) laiVtt atsitrenkimas vienas i kit!\.,
del ko kilo pavojus susidiirusiam laivui, jo igulai ir keleiviq gyvybei;
b) galimybe suteikti pagalb!t be rimto pavojaus savo laivui, igulai ar
keleiviams. Apie biitinq veiksmq neatlikimo, taip pat galimybes suteikti
pagalb!t buvimo ar nebuvimo faktus sprendziama atsiivelgiant i specialiai igaliotos inspekcijos (inspektoritt) atlikto avarijos tyrimo isvadas.
5. Nusikaltimas laikomas baigtu atsisakius suteikti pagalb!t, neatsizvelgiant i tai, ar del to kilo sunkitt padariniq.
6. Nusikaltimas gali biiti padarytas tik t i e s i o g i n e t y c i a. Laivo kapitonas suvokia, kad neatlieka pagalbos veiksmlb nors po susidiirimo kitam laivui, jo igulai ar keleiviams kilo pavojus, ir kad gali
suteikti pagalb!t be rimto pavojaus savo laivui, igulai ar keleiviams, ir
nori taip neveikti.
7. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t as yra specialusis, t. y.
laivo kapitonas, kurio sprendimas lemia pagalbos suteikimo klausim!\..
L a i v o k a p i t o n a s- tai jiirininkas, turintis atitinkam!l.jiirinio laipsnio dip lorn!\. ir vadovaujantis laivo igulai bei valdantis laiv!\..
8. Tais atvejais, kai laivo kapitonas, neatlikdamas savo pareigos,
nesuteikia pagalbos vandens kelyje i pavojq patekusiems zmonems ne
del laivq susidiirimo, o del kito nelaimingo ivykio, gali biiti svarstomas klausimas del jo patraukimo baudziamojon atsakomyben pagal
BK 144 straipsni.
508
299 straipsnis
9. Tais atvejais, kai laivai susidure ne Lietuvos teritoriniuose vandenyse, arba laivai susidiire Lietuvos teritoriniuose vandenyse, taCiau
pagalbos nesuteike laivo, registruoto uzsienio valstybeje, kapitonas,
patraukimo baudziamojon atsakomyben klausimai sprendZiami vadovaujantis BK 4-6 straipsnil! numatytomis taisyklemis (apie tai plaCiau
ir. BK 4, 5, 6 straipsnil{ komentarus).
10. Pagalbos nesuteikimas susidiirus laivams pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkil! nusikaltiml! (apie tai plaCiau
11. Pagalbos nesuteikimas susidiirus laivams baudziamas bauda
arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejl! met\!.
509
Specialioji dalis, XLIII skyrius
300 straipsnis
XLIII SKYRIUS
(300-306 1 straipsniai)
NUSIZENGIMAI VALDYMO TVARKAI,
SUSIJF; SU DOKUMENTTJ AR MATAVIMO
PRIEMONITJ KLASTOJIMU
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
1. Tas, kas pagamino netikr~t dokument~t, suklastojo tikr~t dokument~t
arba zinomai netikr~t ar zinomai suklastot~t tikr~t dokument~t laike,
gabeno, siunte, panaudojo ar realizavo,
baudziamas bauda arba areStu, arba laisves atemimu iki trejq metq.
2. Tas, kas pagamino netikr~t asmens tapatybes kortel~, pas~t, vairuotojo pazymejim~t ar valstybinio socialinio draudimo pazymejim~t arba
suklastojo tikr~t asmens tapatybes kortel~, pas~t, vairuotojo pazymejim~t
ar valstybinio socialinio draudimo pazymejim~t, arba zinomai netikr~t
ar zinomai suklastot~t tikr~t asmens tapatybes kortel~, pas~t, vairuotojo pazymejim~t ar valstybinio socialinio draudimo pazymejim~t laike,
baudziamas arestu arba laisves atemimu iki ketveriq metq.
3. Tas, kas padare sio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu
del to buvo padaryta dideles zalos, arba pagamino dideli kieki netikrq
asmens tapatybes korteliq, pasq, vairuotojo pazymejimq ar valstybinio
socialinio draudimo pazymejimq, arba suklastojo dideli kieki tikrq
asmens tapatybes korteliq, pasq, vairuotojo pazymejimq ar valstybinio
socialinio draudimo pazymejimq, arba zinomai netikrq ar zinomai
suklastotq tikrq dideli kieki asmens tapatybes korteliq, pasq, vairuotojo pazymejimq ar valstybinio socialinio draudimo pazymejimq laike,
(Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. istatymo Nr. X-511, isigal. 2006 m. vasario 11 d.
510
300 straipsnis
1. Komentuojamame BK 300 straipsnyje itvirtintos dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu nusikaltimo sudeties
turini sudaro tiek intelektualaus, tiek ir materialaus dokumento suklastojimo atvejai. PabreZtina, kad komentuojamo nusikaltimo dalykas
yra dokumentas, o senojo BK 207 straipsnyje ir 289 straipsnyje buvo
vartojama ,oficialaus dokumento" sll_voka. Vadinasi, istatyml! leidejas
baudziam;Ull_ teisin~ apsaugll_ suteike visiems dokumentams, neskirdamas ,oficialil!" ir ,privacil!", siuo atveju svarbu tik tai, ar neteisetai
suklastojamas ar pagaminamas aktas turi dokumento pofymil!.
2. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu
o b j e k t u laikytinas dokumento teisines apyvartos funkcionalumas ir
patikimumas. Pati t e i s i n e a p y v a r t a suprantama kaip juridinil!
fak!l! visuma, del kuril! atsiranda, keiciasi ir pasibaigia ivairiis teisiniai
santykiai, 0 sie faktai paprastai fiksuojami ivairiuose dokumentuose
(ir. kasacin~E nutarti Nr. lK-74512006). Kitose bylose Lietuvos Auksciausiasis Teismas nurode, kad tiesioginiu dokumen!l! suklastojimo
o b j e k t u reiket\l laikyti normalill. valstybes ir savivaldybes institucijl! veiklll. (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-7-200/2008, Nr. 2K-114/2009),
kuri sutrikdoma del netikfl! dokumen!l! pagaminimo, tikfl! dokumen!l!
suklastojimo, tikfl! arba netikfl! dokumen!l! panaudojimo ar realizavimo, ir teiseti fizinil! ar juridinil! asmenl! interesai.
3. Komentuojamo nusikaltimo d a 1y k as - tik tokie dokumentai,
kurie gali biiti juridinil! fakt\l irodymu arba teisil! ir (ar) pareim atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymu arba kill! teisin~ reiksm~
turincil! aplinkybil! irodymu.
4. D o k u m e n t a s (lot. documentum - pamokomas pavyzdys, liudijimas, irodymas) - kiekvienas rasytinis aktas ar kitoks materialaus
pasaulio dalykas, kuriame itvirtinta juridin~ reiksm~ turinti informacija, pagal savo pobudi ir reiksm~ esanti teises ar pareigos arba teisinio
santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymu, taip pat juridinitt fakt\l irodymu ar turinCitt juridin~ reiksm~ aplinkybil! irodymu
(ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-426/2006). Tinkamai patvirtintos dokumen!l! kopijos arba nuorasai teisine prasme prilyginami autentiskiems
dokumentams. Dokumentai pagal savo turini gali biiti: moksliniai-techniniai (pavyzdziui, technines ataskaitos, patentai), valdymo (pavyzdziui,
isakymai, potvarkiai, direktyvos), teisiniai (pavyzdziui, nutarimai, nuosprendziai, sutartys, privacitt asmenl! surasyti notaro ar jam prilyginto
asmens patvirtinti rastai) ir kitokie (pavyzdZiui, pazymos, irodom;Ull_
reiksm~ turintys rastai, nedarbingumo paZyffiejimai ir pan.).
511
300 straipsnis
5. Dokumentai gali buti tam tikn:t tipq: 1) rasytiniai aktai - tprastinemis rasymo ar spausdinimo priemonemis atlikti rastai, schemos,
breziniai ir pan.; 2) rastai akliesiems; 3) garso ir vaizdo produkcija magnetines garso juostos, vaizdajuostes ir pan.; 4) elektroniniai rastai
- kompaktiniai diskai, kompiuteriniai irasai, lazeriniai ar elektroniniai
irasai ir kitos elektronines informacijos fiksavimo priemones; 5) oficialiis dokumentai - organizacijq, istaigq, imoniq surasomi rastai, paZymOS, apskaitos dokumentai ir pan.; 6) privatiis dokumentai - fiziniq
asmenq rastai, pareiskimai, sutartys ir pan.
6. Dokumentq rekvizitus nustato Lietuvos archyvq departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes generalinio direktoriaus
2001 m. kovo 30 d. isakymu Nr. 19 patvirtintos Dokumentq rengimo
ir iforminimo taisykles (Valstybes zinios, 2001, Nr. 30-1009). Pagal sias
taisykles, dokumentai skirstomi i tris gropes: organizacinius (nuostatai,
istatai, taisykles, instrukcijos ir kt.), tvarkomuosius (nutarimai, sprendimai, isakymai, potvarkiai ir kt.) ir informacinius (rastai, pa:Zymos,
aktai, protokolai ir kt.).
7. Pateikta dokumento samprata yra bendra visiems dokumentams,
taciau tais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsniq dispozicijose
nurodomi konkretiis dokumentai, pavyzdZiui, netikri mokejimo instrumentai (BK 214 straipsnis); netikri pinigai ar vertybiniai popieriai
(BK 213 straipsnis); deklaracija (BK 220 straipsnis); netikri ar suklastoti pasto zenklai, banderoles (BK 224 straipsnis), tai esant specialiq
straipsniq konkurencijai su BK 300 straipsniu turi biiti taikoma taisykle
lex specialis derogat legi generali ir veika kvalifikuojama tik pagal speciali~ norm~ numatanti BK straipsni.
8. Pabreztina, kad komentuojamo nusikaltirno dalyku gali buti tik
tokie dokumentai, kurie yra tiesioginis tam tikro teisinio santykio ar
juridinio fakto irodyrnas, pavyzdziui, pasas, vaZtarastis, sutartis, banko
rnokejirno dokumentas, draudimo polisas, invalido pa:Zyrnejimas, aukstojo rnokslo diplomas, rnirties liudijirnas ir pan. Dokurnentai, negalintys buti tarn tikro teisinio santykio ar juridinio fakto tiesioginiu irodymu, nera sio nusikaltirno dalykas, pavyzdziui, isvestiniai buhalterines
apskaitos dokurnentai, laiskai, suvestines ir pan. Be to, komentuojarno
nusikaltimo dalykas ,< ... > paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose
u:Zfiksuoti duornenys yra reiksrningi valstybes ir savivaldos institucijq
normaliai veiklai. PrivaCiq asmenq sukurti dokurnentai taip pat gali biiti
< ... > dalyku, jei juose itvirtinta informacija, turinti reiksrnes juridiniq
faktq atsiradimui, pasikeitirnui ar pasibaigirnui" (ir. kasacin~ nutartj
Nr. 2K-7-200/2008).
512
300 straipsnis
9. Remiantis Lietuvos Auksciausiojo Teismo suformuota teismtt

praktika, automobilio technines apziuros talonas yra oficialus dokumentas (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-315!2001); prasymas isduoti vairuotojo teises nera oficialus dokumentas iki tol, kol atitinkamas pareigunas nepadaro jame iraso apie egzamintt islaikym~. Pareigunui tokius
irasus padarius, minetas prasymas tampa oficialiu dokumentu, nes juo
konstatuojama, kad pilietis is1aike KET teorini ir praktini egzaminus
ir tuo pagrindu igyja teis~ gauti vairuotojo paZyffiejim~ (ir. kasacinf(;
nutarti Nr. 2K-726/2001); valdybos posedZio protoko1as yra oficia1us
dokumentas (ir. kasacin~ nutarti 2K-153/2001); greitosios medicinos
pagalbos iskvietim{! registravimo fumalas yra pirmines apskaitos dokumentas ir pagal jame uzfiksuotus duomenis formuojama sveikatos
prieziuros istaigl{ atskaitomybe, vadinasi, siame fuma1e uzfiksuoti duomenys turi teisin~ reiksm<(, todel sis fuma1as yra oficia1us dokumentas
(ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-66212000).
10. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu
dalyku ga1i bUti n e t i k r i arba s u k 1a s tot i do k u m e n t a i:
-
dokumentas laikomas n e t i k r u tada, kai jo turinyje itvirtinti

objektyvios tikroves neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir ka1tininkas toki dokument~ surase, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali buti
gautas tik visisko materialaus k1astojimo bUdu;
tikras dokumentas yra s u k 1a s to t as, kai ka1tininkas pakeite

kito asmens surasyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turini arba savo vardu surase, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens suras)'Ut dokumenut, tokiu
bUdu dokumento turinyje itvirtindamas tikroves neatitinkanCius
duomenis. Tikras dokumentas ga1i bUti suk1astojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir inte1ektua1aus k1astojimo biidais.
11. 0 b j e k t y v i o j i komentuojamo nusikaltimo puse ga1i pasireiksti vienu arba keliais altematyviais veiksmais:
a) netikro dokumento pagaminimu;
b j tikro dokumento suklastojimu;
c) netikro ar suk1astoto dokumento 1aikymu;
d) netikro ar suk1astoto dokumento gabenimu;
e) netikro ar suk1astoto dokumento siuntimu;
f) netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu;
g) netikro ar suklastoto dokumento realizavimu.
513
300 straipsnis
12. Netikro dokumento p a gamin i mas suprantamas kaip pagaminimas visiskai naujo zinomai me1agingo dokumento, t. y. tokio, kuris
tikroveje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisetai vis~ dokumen4, kuriame itvirtinta tikroves neatitinkanti informacija, suraso, atspausdina ar kitokiais budais sukuria siekdamas is1eisti toki dokumen~
i teisin~ apyvart~ kaip autentisk~.
13. Tikro dokumento s u k 1a s to j i m a s suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumento suk1astojimu 1aikomas ne tik jo turinio pakeitimas, bet ir atskifl.l dokumento
dalitt pakeitimas arba iskraipymas. Dokumentai k1astojami irasant me1aging~ informacijlb padirbant paras~ ar antspaudlb pasa1inant (istrinant
ar kt.) tikro dokumento teksto da1i (pavyzdziui, zodzius, skaicius), perk1ijuojant nuotrauk~ ir pan.
14. Tikro dokumento suk1astojimas ga1i buti da1inis materia1us suk1astojimas arba inte1ektua1us dokumento suk1astojimas:
I) tikro dokumento suk1astojimas yra tada, kai ka1tininkas neteisetai pakeite autentisko dokumento form~ ir (ar) turini, tokiais
neteisetais veiksmais dokumente itvirtindamas tikroves neatitinkanci~ informacij~ ir siekdamas pa1eisti toki dokument~ i teisin~
apyvart~ kaip tikr!l_;
2) tikro dokumento suk1astojimas yra ir tada, kai kaltininkas,
objektyviai turedamas teis~ savo vardu surasyti, atspausdinti ar
kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisetai savo vardu
surase, atspausdino ar kitaip pagamino toki dokumentlb jame
itvirtindamas tikroves neatitinkanCi~ informacijlb arba kito asmens i dokument~ itrauktus objektyvios tikroves neatitinkanCius
duomenis patvirtino parasu, antspaudu arba kitokiu biidu, siekdamas pa1eisti toki dokument~ i teisin~ apyvart~ kaip tikr~.
15. Netikro ar suk1astoto dokumento 1a i k y mas - tai sio nusika1timo da1yko turejimas savo zinioje (va1dymas), neatsizve1giant ito
turejimo trukm~, kai ka1tininkas netikr~ ar suk1asto~ dokumen~ 1aiko
gyvenamojoje ar darbovietes pata1poje, automobi1yje, s1eptuveje, drabuzitt kiseneje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.
16. Netikro ar suk1astoto dokumento gab en i mas - tai nusika1timo da1yko perke1imas is vienos vietos i kit~ bet kuria transporto
priemone (sausumos, vandens, oro) arba nesant (krepsyje, rankineje,
kiseneje ar pan.).
17. Netikro ar suklastoto dokumento s i u n tim as - tai jo perdavimas atitinkamam adresatui pastu, e1ektroniniu pastu, faksu, kitomis
rysio priemonemis, naudojantis kurjerio ar kittt asmentt pas1augomis.
514
300 straipsnis
18. Netikro ar suklastoto dokumento p an au do j i m a s - kai kaltininkas neteisetai paleido netikr~ ar suklastot~ dokument~ i teisin~ apyvartll:, siekdamas irodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisin~
reiksm~ turinCias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai,
imonei, organizacijai, pareigiinui, tamautojui ar kitiems asmenims. Pavyzdziui, A. V. pripazinta kalta, nes is nenustatyto asmens igijusi zinomai netikrus dokumentus: 2001 m. balandzio 5 d. archyvo pa:Zymejim~
Nr. T-512-P ir Kauno apskrities ipotekos istaigos 1940 m. geguzes 8 d.
pranesimll:, 2001 m. geguzes 30 d. pateike juos Kauno apygardos teismui, nagrinejanciam civi1in~ byl~pagal A.V. ieskini del zemes valdymo
nuosavybes teise fakto nustatymo, ir taip juos panaudojo (ir. kasacin~
19. Rea 1i z a vim u laikomas atlygintinis ar neatlygintinis netikro
arba suklastoto dokumento perdavimas naudotis juo kitiems asmenims
(pavyzdziui, pardavimas, dovanojimas, ismainymas ir pan.). Realizavimo forma, taip pat perleidimo atlygintinumas kvalifikuojant veik~
neturi reiksmes.
20. BK 300 straipsnio 1 dalyje itvirtinta nusikaltimo sudetis yra
f o r m a 1 i o j i, todel sis nusikaltimas laikomas baigtu:
1) pagaminus netikr~ dokument~- nuo netikro dokumento sukiirimomomento;
2) suklastojus tikr~ dokumen~- baigus visus tokiam suklastojimui
biitinus veiksmus;
3) laikant netikr~ ar suklasto~ dokument~- nuo laikymo bet kurioje vietoje pradzios;
4) gabenant netikr~ ar suklastot~ dokument~- nuo gabenimo bet
kokia transporto priemone ar nesimo pradzios;
5) siunciant netikr~ ar suklasto~ dokumen~- nuo issiuntimo bet
kokiu imanomu biidu pradzios momento, neatsi:Zvelgiant i tai, ar
adresatas, kuriam buvo skirtas nusikaltimo dalykas, ji gavo;
6) panaudojus netikr~ ar suklasto~ dokument~ - nuo tokio dokumento paleidimo i teisin~ apyva~ momento;
7) realizavus netikr~ ar suklasto~ dokument~- nuo to momento,
kai toks dokumentas patenka treCiojo asmens zinion.
21. Pabreztina, kad suklastoti dokumentai gali biiti panaudojami apgaule igyjant svetim~ ~ ar turtin~ teis~, isvengiant turtines prievoles
ar j~ panaikinant (sukCiavimas). Tokiais atvejais kaltininko veika gali
biiti kvalifikuojama dvejopai:
515
300 straipsnis
1) jei ka1tininkas pats neklastojo, o tik pasinaudojo suklastotais

dokumentais, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukCiavimas, nes
suklastoh! dokumenh! panaudojimas sudaro sukCiavimo objektyvi!l:ill pus~ kaip nusikaltimo padarymo bUdas;
2) jei kaltininkas pats suklastojo dokumentus ir juos panaudojo,
tai jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimq sutaptis pagal BK
182 straipsnio ir BK 300 straipsnio atitinkamas dalis, nes sukciavimo sudetis neapima dokumenh! suklastojimo.
22. Jei kaltininkas, suklastoj~s dokumentus ir juos panaudoj~s, ar
tik juos panaudoj~s, pasisavina arba issvaisto svetimll_ turtlt, tokia jo
veika kvalifikuojama pagal nusikaltimlb numatytq BK 300, 183 ar
184 straipsniq atitinkamose dalyse, sutapti.
23. Suklastoh! dokumenh! (pavyzdziui, muitines deklaracijos, sll_skaitos faktiiros, prekiq vaztarasciq ar kt.) pateikimas muitinei, jei asmuo
nezino, kad jie suklastoti, kvalifikuojamas kaip kontrabanda tik pagal
BK 199 straipsni. Taciau asmens, kuris pats pagamino netikrll_ dokumentll_ ar suklastojo tikrll_ dokumentll_, arba panaudojo zinomai suklastotus dokumentus, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimlb numatytq BK
300 straipsnio ir BK 199 straipsnio atitinkamose dalyse, sutapti.
24. Baudziamoji atsakomybe uz si nusikaltimll_ nekyla asmeniui,
kuris laiko, gabena, siuncia, panaudoja ar realizuoja netikrll_ ar suklastotll_ dokumentll_ nezinodamas, kad jis yra netikras ar suklastotas.
25. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik t i e s i o g i n e
t y cia. Kaltininkas supranta, kad siekdamas teisineje apyvartoje itvirtinti apgaul~, neteisetai pagamino netikrll_ dokumentlt, suklastojo tikrll_
dokumentll_ arba zinomai netikrll_ ar suklastotll_ dokumentll_laike, gabeno,
siunte, panaudojo arba realizavo, ir norejo taip veikti.
26. Sio nusikaltimo s u b j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s
16 meh! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
27. Komentuojamo straipsnio 2 ir 3 dalyse itvirtintos k v a 1 i fik u o to s dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu sudetys.
28. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojamieji pozymiai
siejami su a s me n s tap at y b e s k or t e I e s, p a s o, v a i r u o tojo pazymejimo ar valstybinio socialinio draud i m o paz y me j i m o suklastojimu arba disponavimu jais.
516
300 straipsnis
29. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyti kvalifikuojamieji nusikaltimo pozymiai siejami su asmens tapatybes korteles, paso, vairuotojo
pazymejimo ar valstybinio socialinio draudimo pazymejimo klastojimu
d i de l i u k i e k i u i r d i de l e Za l a , kuri nusikaltimu, numatytu komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse, padaroma tretiesiems asmenims.
30. D i d e l i s k i e k i s yra vertinamasis pozymis, kuris nustatinejamas kiekvienu konkreCiu atveju, atsizvelgiant i dokumenttt skaiCilb
jJ.t teisintt reiksmtt ir kitas bylos aplinkybes.
31. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudetis, kai
kaltininkui inkriminuojamas dideles zalos pozymis, laikytina m at e r i a l i ::tj a, todel biitina nustatyti ir nusikalstamos veikos padarinius dideltt zal::t ir priezastini rysi tarp veikos ir padarinitt.
32. Did e l e z ala yra vertinamasis pozymis, kuris nustatinejamas kiekvienu konkreciu atveju, t. y. ivertinant atsiradusi::t turtintt ar
neturtintt zal!J: ir kitas by los aplinkybes.
33. S::tvokos did e l e z ala turini sudaro bet kokio pobiidzio turtine ir neturtine zala. Klausim::t del zalos dydZio kiekvienu konkreciu
atveju sprendzia teismas, atsiZvelgdamas i zalos pobiidi, paZeistas vertybes, zalos pasalinimo ar atkiirimo galimybes ir pan. Visais atvejais zala
didele, kai pazeidZiamos pagrindines asmens teises ir laisves, taip pat
tada, kai turtines zalos pinigines israiskos dydis virsija 150 MGL dydZio
sum::t (apie MGL plaCiau ir. BK 190 straipsnio komentarq). Pagal Lietuvos AuksCiausiojo Teismo formuojam::t praktikll:, veika kvalifikuojama
pagal BK 300 straipsnio 3 dali tada, kai dokument::t suklastojusio pareigiino nusikalstami veiksmai griauna pasitikejim::t valstybes tarnyba,
jos istaigtt veikla, diskredituoja ir kompromituoja sias institucijas, del
ko valstybe patiria dideltt zal::t. PabreZtina, kad neturtinio pobiidZio zala
vertinama kiekvienu atveju nagrinejant konkreci!J: bylll:, atsiZvelgiant i
pazeisttt objektlt reiksmingum::t (zr. kasacin~ nutarti Nr. 2K-157/2005).
34. Nusikaltimas laikomas b a i g t u nuo istatyme numatytt.t padarinitt- dideles zalos - atsiradimo momento.
35: Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik ties i o gin e t y cia, o 3 dalyje- ties i o gin e ir (ar)
n e t i e s i o g i n e t y c i a. Atsizvelgiant i tai, kad komentuojamojo
straipsnio 3 dalyje itvirtinta materialioji nusikaltimo sudetis, biitina nustatyti, ar kaltininko tycia apeme dideles zalos padarym!J:.
36. Jeigu valstybes tamautojas ar jam prilygintas asmuo suklastoja
dokumentus piktnaudziaudamas tamyba, tai sios veikos (klastojimas ir
517
300-301 straipsniai
piktnaudziavimas) turi biiti kvalifikuojamos savarankiskai, t. y. pagal

atitinkamas BK 228 straipsnio ir 300 straipsnio dalis (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-745/2006).
37. Tais atvejais, kai kaltininkas, atsiskaitydamas uz prekes ar paslaugas svetimu mokejimo instrumentu, atlikdamas operacij~ pasiraso
kasos cekyje kito asmens vardu ir taip igyja svetim~ turtll, jo veika papildomai pagal BK 300 straipsni nekvalifikuotina (ir. kasacin~ nutarti
Nr. 2K-581/2006).
38. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsni
priskiriamas prie nesunkilb o dokumento suk1astojimas ar disponavimas suk1astotu dokumentu, numatytas BK 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse,
paga1 BK 11 straipsnio 4 dali- prie apysunkitt nusika1timtt (apie tai
39. Dokumento suk1astojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, baudziamas bauda arba
arestu, arba 1aisves atemimu iki trejtt mettt; dokumento suk1astojimas
ar disponavimas suk1astotu dokumentu, numatytas BK 300 straipsnio
2 dalyje, -1aisves atemimu iki ketveritt mettt; dokumento suklastojimas
ar disponavimas suk1astotu dokumentu, numatytas BK 300 straipsnio
3 dalyje - 1aisves atemimu iki seseritt mettt.
301 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas

1. Tas, kas suklastojo tikrl} ar pagamino netikrll fizinio ar juridinio
asmens antspaudl}, spaudll ar grieftos atskaitomybes blank~} arba
pasinaudojo zinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba
realizavo,
baudziamas banda arba arestu, arba laisves atemimu iki trejq metq.
2. Tas, kas sio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus dare versliskai
arba jeigu del siq veiksmq buvo sutrikdyta fizinio ar juridinio asmens
veikla, arba padaryta dideles zalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba suklastojo ar laike dideli kieki netikrq ar suklastotq antspaudq, spaudq ar grieztos atskaitomybes blankq,
518
301 straipsnis
1. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s- normali konkrecil!

valdymo tvarkos ir iikio subjektl! veikla, u:Ztikrinanti tinkamlt elgesi
su antspaudais, spaudais ir blankais, kuri sutrikdoma suklastojus tikrlt
ar pagaminus netikrlt fizinio ar juridinio asmens spaudlt ar grieztos atskaitomybes blanklt arba pasinaudojus zinomai suklastotu antspaudu,
spaudu ar blanku, arba ji realizavus, ir pazeisti teiseti valstybes, fizinil!
ir juridinil! asmenl! interesai.
2. Komentuojamo nusikaltimo d a 1y k as yra valstybines ar visuomenines imones, istaigos ar organizacijos, taip pat privataus iikio subjekto - fizinio ar juridinio asmens - antspaudas, spaudas ar blankas.
3. Antspaudo ir spaudo Sltvokos yra apibre:Ztos Antspaudl! ir spaudl!
apyvartos kontroles istatyme (Valstybes zinios, 2002, Nr. 73-3094).
4. An t s p a u d a s - itaisas, kurio paskirtis yra deformavimo biidu
arba dazais daryti apskritimo formos zymas su Lietuvos valstybes herbu arba savivaldybes herbu, arba be jl.b ir su juridinio ar fizinio asmens
rekvizitais. Antspaudas yra dokumentl! patvirtinimo zenklas. Tai tam
tikros formos irankis su atvirkstiniu reljefiniu ispjaustymu arba uirasu ir zenklu, skirtas atspausti ant popieriaus ar kitos medZiagos (pavyzdziui, lako, vasko ir kt.). Antspaude yra visas imones, istaigos ar
organizacijos pavadinimas ir valstybinio herbo arba individualaus imones ar organizacijos zenklo atvaizdas. Popieriuje ar kitoje medziagoje
antspaudu atspaustas zenklas rodo, kad valdymo institucijos atstovas ar
kitas asmuo surase dokumentlt ar atliko kitlt veiksm!l, kuris privalo buti
patvirtintas antspaudu. Antspaudl! yra kelil! rusil!: herbinis (su valstybes herbu), ji atstojantis neherbinis istaigos antspaudas, struktUrinil!
padalinil! antspaudai su padalinio pavadinimu ir kt. Didziausiltjuridin~
galilt turi herbinis antspaudas. {rankiai, kuriais antspauduojamos patalpos, pasto siuntiniai, krovinil! konteineriai, irgi laikomi antspaudais.
5. S p a u d a s - itaisas, kurio paskirtis yra deformavimo biidu
arba dazais daryti bet kokios formos (isskyrus apskritimo) informacinio pobudzio zymas. Paprastai spaudu ant dokumentl! dedama zyma su
specialiu irasu ar vieta irasui. Tai yra irankis {klise), kuriame ispjaustyti
valdyino tvarkos subjekto ar kito juridinio ar fizinio asmens rekvizitai
arba kitoks rasytinis tekstas, skirtas atspausti popieriuje. Spaudai naudojami dokumentuose (pavyzdZiui, nurodant dokumento gavimo ar issiuntimo laik!l, pilieCil! iregistravim!l, valstybes sienos perejimo datlt ir
vietlt ir kt.). Spauduose paprastai yra vieta, skirta tam tikriems irasams
daryti (pavyzdziui, dokumento numeriui, datai, pareiguno ar tamautojo
pavardei ar parasui ir pan.).
519
301 straipsnis
6. Blank as - tai nustatyto formato popieriaus lapas (ar susegti

lapai), kuriame isspausdintas valstybines ar visuomenines istaigos ar
organizacijos arba privaCios imones pavadinimas, kiti rekvizitai, ar atspausdinta teksto dalis. Blankas yra skirtas dokumento tekstui ifasyti.
7. Blankai yra dviejq tipq:
I) atskifl! istaigq ir organizacinitt tvarkoml!.itt dokumenttt blankai
- tai popieriaus lapai su istaigos, imones, organizacijos pavadinimu ir kitais nustatytais rekvizitais. Sie blankai yra dviejtt riisiq: bendrasis blankas, skirtas organizaciniams tvarkomiesiems
dokumentams (protokolams, nutarimams, aktams, ataskaitoms
ir kt.), ir rasttt blankas (firminis blankas), kuriame yra istaigos,
imones, organizacijos butinieji rekvizitai, skirtas rastams rasyti.
Tokie blankai nelaikomi grieztos atskaitomybes blankais;
2) gri dto s a tskai tomybe s dokumen ttt b lankai, paprastai turintys serij~ ir numeri, kuriuose surasyti standartiniai
punktai bei jq tekstai ir palikta tuscios vietos individualiems
tekstams bei reikiamiems duomenims irasyti (pavyzdziui, statistiniq ataskaittt lapai, kasos pajamq orderiai, asmens dokumentq
knygeles, brandos atestato priedai ir pan.). Pabreztina, kad prie
grieztos atskaitomybes arba specialios apskaitos dokumenttt
blankq Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. balandzio
10 d. nutarimu Nr. 339 ,Del specialitt apskaitos dokumenttt
blankl! uzsakymo, gamybos, technologines apsaugos, platinimo,
isigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos patvirtinimo" (Valstybes zinios, 2001, Nr. 32-1071) priskiriami: s~skaita faktiira, pridetines vertes mokesCio s~skaita faktiira, kasos pajamtt orderis,
gyvulitt pirkimo kvitas, griidtt pirkimo kvitas ir kiti zemes Ukio
produkcijos pirkimo kvitai.
8. Komentuojamo nusikaltimo dalykas n.era antspaudq ar spaudq
atspaudai dokumentuose.
9. Nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia veikimu, t. y.
atlikimu bent vieno is neteisettt altematyviq veiksmq:
1) tikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo ar grieZtos
atskaitomybes blanko s u k last o j i mas;
2) netikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo ar grieztos
atsakomybes blanko p a gamin i mas;
3) zinomai suklastoto fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo ar blanko p ana u doj i mas;
4) zinomai suklastoto antspaudo, spaudo ar blanko real i z a vim as.
520
301 straipsnis
10. Apie minetq dalykl! s u k I a s to j i m q, p a g a m 1 n 1 m q, p an au do j i met i r rea I i z a vim et plaCiau ir. BK 300 straipsnio komentarq.
11. Komentuojamo nusikaltimo sudetis yra fo r m a I i o j i, todel
nusikaltimas laikomas b a i g t u nuo veikos padarymo momento ir
padarinil! atsiradimas nebutinas.
12. Tais atvejais, kai keiciami jau dokumentuose esantys (atspausti) antspaudai, spaudai ar blank!! tekstai, nusikaltimas kvalifikuojamas
13. PabreZtina, kad netikri ar suklastoti antspaudai, spaudai ar blankai gali buti panaudojami apgaule igyjant svetimet turt<t ar turtin~ teis~,
isvengiant turtines prievoles arba j<t panaikinant (sukciavimas). Tokiais
atvejais kaltininko veika gali buti kvalifikuojama dvejopai:
1) jei kaltininkas pats neklastojo ar negamino, bet tik pasinaudojo
suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukCiavimas, nes suklastotq antspaudl!, spaudl! ar
blank!! panaudojimas sudaro sukCiavimo objektyvi!\i<t pus~ kaip
nusikaltimo padarymo biidas;
2) jei kaltininkas pats suklastojo ar pagamino antspaudq, spaudet ar
blanket ir juos panaudojo, tai jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltiml! sutaptis pagal BK 182 straipsnio ir BK 301 straipsnio
atitinkamas dalis, nes sukciavimo sudetis mineil! dalykl! pagaminimo ar suklastojimo neapima.
14. Jeigu kaltininkas, suklastoj~s tikret ar pagamin~s netikr<t antspaudq, spaud<t ar blank<t ir juos panaudoj~s, ar tokius dalykus tik panaudoj~s, pasisavina arba issvaisto svetim<t turtq, tokia jo veika kvalifikuotina pagal nusikaltiml!, numatyil! BK 30 I straipsnyje, 183 straipsnio ar
184 straipsnio atitinkamose dalyse, sutapti.
15. Komentuojamas nusikaltimas padaromas ties i o gin e t yc i a. Kaltininkas supranta, kad klastoja tikret ar pagamina netikret fizinio ar juridinio asmens antspaudq, spaud<t ar grieZtos atskaitomybes
blanket arba pasinaudoja zinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku arba ji realizuoja, ir veikia to noredamas.
16. Baudziamoji atsakomybe uz si nusikaltim<t nekyla asmeniui, kuris teisetai sukuria antspaudq, spaud<t ar blankll kaip meno kUrini ir ji eksponuoja (pavyzdZiui, senovini ziedq, medalionl"t su spaudiniu ir pan.).
17. Netrauktinas baudziamojon atsakomyben pagal BK 301 straipsni asmuo, kuris panaudoja ar realizuoja netikrll ar suklastotet fizinio ar
521
301 straipsnis
juridinio asmens antspaud<t, spaudll ar biankll nezinodamas, kad jie yra

netikri ar sukiastoti.
18. Sio nusikaitimo sub j e k t u gaii biiti pakaitinamas, suiauktts

16 metl.! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
19. Komentuojamll nusikaltimll k v a I i fi k u o j a:
1) v e r s I i s k u m a s - kai kaitininkas nusikaistamll veikll daro
sistemingai, t. y. kai jis antspauda, spaudll ar biankll suklastoja,
pagamina, panaudoja ar realizuoja tris ir daugiau karttt. Be to,
turi biiti nustatyta, kad si sisteminga veikia yra kaltininko pagrindinis arba papildomas pajamtt gavimo saltinis;
2) f i z in i o a r j uri din i o as mens v e i k 1o s s u t r i kd y m a s - t. y. kai suklastojant, pagaminant, panaudojant ar realizuojant antspauda, spaudll ar biankll sutrikdoma norma1i fizinio ar juridinio asmens veik1a ir pazeidZiami jo teiseti interesai;
3) dideles zalos padarymas va1stybei arba fiziniam ar
juridiniam asmeniui. D i d e 1e z a 1a yra vertinamasis pozymis,
kuris nustatinejamas kiekvienu konkreCiu atveju vertinant atsiradusill turtintt ar neturtintt zaill ir kitas by1os aplinkybes;
4) did e 1i o k i e k i o netikftt ar sukiastotl.! antspaudq, spaudtt ar
grieztos atskaitomybes b1afiktt suk1astojimas ar 1aikymas. D i d e 1i s k i e k i s yra vertinamasis po:lymis, kuris nustatinejamas kiekvienu konkreCiu atveju vertinant netikftt ar suk1astotl.!
antspaudq, spaudtt ar grieztos atskaitomybes b1aflktt skaiCitt, jtt
teisintt reiksmtt ir kitas by1os ap1inkybes.
20. Antspaudo, spaudo ar b1anko suk1astojimas, numatytas BK
301 straipsnio 1 da1yje, paga1 BK 11 straipsnio 3 da1i priskiriamas prie
nesunkitt, o antspaudo, spaudo ar b1anko suk1astojimas, numatytas BK
301 straipsnio 2 da1yje, pagai BK 11 straipsnio 4 da1i- prie apysunkitt
nusika1timtt (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
21. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas, numatytas BK
301 straipsnio 1 dalyje, baudziamas bauda arba arestu arba laisves atemimu iki trejtt metl.!; antspaudo, spaudo ar b1anko suklastojimas, numatytas BK 301 straipsnio 2 dalyje,- arestu arba laisves atemimu iki
penkeritt metl.!.
522
302 straipsnis
302 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba

pagrobtojo panaudojimas
1. Tas, kas pagrobe ar neturedamas teiseto pagrindo (gijo, laike, gabe-
no, siunte, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaud~t, spaud~t, dokument~t ar gridtos atskaitomybes blank~t,
baudziamas bauda arba areStu, arba laisves atemimu iki sderiq
metq.
2. Tas, kas sio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dare versliskai
arba pagr9be ar neturedamas teiseto pagrindo (gijo, laike, gabeno,
siunte, panaudojo ar realizavo didel( kiek( fizinio ar juridinio asmens
antspaudq, spaudq, dokumentq ar grieztos atskaitomybes blankq, arba
jeigu buvo padaryta dideles ialos valstybei arba ftziniam ar juridiniam
asmeniui,
1. Komentuojamame straipsnyje itvirtinta antspaudo, spaudo, dokumento ar grieZtos atskaitomybes blanko pagrobimo arba pagrobtojo
antspaudo, spaudo, dokumento ar grieZtos atskaitomybes blanko igijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo ar realizavimo nusikaltimo sudetis.
2. BK 302 straipsnio 1 dalyje itvirtinta pagrindine, o BK 302 straipsnio 2 dalyje - kvalifikuota sio nusikaltimo sudetis.
3. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t as yra antspaudo, spaudo
ir dokumento teisines apyvartos patikimumas ir saugumas. Apie t e i sines a p y v art o s samprat~plaCiau zr. BK 300 straipsnio komentarq.
4. Sio nusikaltimo d a I y k a s yra antspaudas, spaudas, dokumentas ir grieztos atskaitomybes blankas:
apie do k u men to sampra~p!aCiau ir. BK 300 straipsnio komentarq;
ants p au d as - tai irankis (klise) su ispjaustytu, isgraviruotu
ar kitokiu biidu pagamintu uzraso ir (ar) zenklo atvaizdu. Paprastai juridiniai ir fiziniai asmenys tokiuose antspauduose
523
302 straipsnis
raidemis ir skaitmenimis itvirtina savo identifikacinius duomenis ir valstybinio herbo ar individualaus zenklo atvaizdus.
Antspaudais dazniausiai tvirtinami svarbiausi juridinio ar fizinio
asmens dokumentai (apie antspaud~tplaCiau ir. BK 301 straipsnio komentarq);
spa u d as - tai taip pat irankis (klise) su ispjaustytu, isgraviruotu ar kitokiu budu pagaminto uzraso atvaizdu. Spaudas skiriasi nuo antspaudo tuo, kad antspaudas pagal paskirti gaminamas vieninteliu egzemplioriu ir naudojamas svarbiems teisiniams santykiams ar juridiniams faktams itvirtinti ar patvirtinti,
0 spaudo paskirtis siejama su dokumentq apyvarta ir rastvedyba,
skirta juridinio ir (ar) fizinio asmens vidinei ir isorinei veiklos
sferoms. Juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys tokius spaudus pasigamina ivairioms vienariisems dokumentq apyvartos operacijoms fiksuoti ar tvirtinti. Pavyzdziui, spaudai naudojami fiksuoti
valstybes sienos kirtim% dokumento gavim"l_ ar issiuntim% antspauduoti past% patalpas ir pan.;
g r i e Zt o s at s k a ito my b e s b l an k a s - tai specifinio
ir individualaus dokumento formuliaras, kuri uzpildzius dokumentas tampa unikaliu ir vizualiai atskiriamu pagal individualius poiymius. Dazniausiai tokie dokumentai (pavyzdziui, kasos
pajamQ orderiai, advokato orderiai, banko cekil! blankai, transporto priemonil! registracijos liudijiml! blankai ir pan.) identifikuojami pagal serij"l_ ir numeri (apie grieztos atskaitomybes
blanki:l_plaCiau ir. BK 301 straipsnio komentarq).
5. Sio nusikaltimo dalyku gali biiti tik tikri antspaudai, spaudai, dokumentai ar grieztos atskaitomybes blankai, kurie priklauso fiziniam ar
juridiniam asmeniui.
6. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e gali pasireiksti ivairiais altematyviais veiksmais: a) antspaudo, spaudo, dokumento ar grieztos atskaitomybes blanko pagrobimu; b) antspaudo,
spaudo, dokumento ar grieztos atskaitomybes blanko igijimu neturint
teiseto pagrindo; c) antspaudo, spaudo, dokumento ar grieztos atskaitomybes blanko laikymu neturint teiseto pagrindo; d) antspaudo, spaudo,
dokumento ar grieztos atskaitomybes blanko gabenimu neturint teiseto
pagrindo; e) antspaudo, spaudo, dokumento ar grieztos atskaitomybes
blanko siuntimu neturint teiseto pagrindo; f) antspaudo, spaudo, dokumento ar grieztos atskaitomybes blanko panaudojimu neturint teiseto
pagrindo; g) antspaudo, spaudo, dokumento ar grieztos atskaitomybes
blanko realizavimu neturint teiseto pagrindo.
524
302 straipsnis
7. Antspaudo, spaudo, dokumento ar grieztos atskaitomybes blanko

p a g r o b i m a s yra tada, kai kaltininkas antspaudl\_, spaudl\, dokument~ ar grieZtos atskaitomybes blank~ neteisetai paima arba gauna is
teiseto sill dalykl! turetojo fizinio ar juridinio asmens pries jll valilb sau
ar tretiesiems asmenims.
8. Pagrobimas gali buti padaromas ivairiais biidais, t. y. slaptai,
atvirai, panaudojant apgaul~ ar smurtl\_, taip pat pasisavinant kaltininkui
patiket~ ar esanti jo zinioje antspaudl\, spaudlb dokumen~ arba grieztos atskaitomybes blank~. Pagrobimo budas kvalifikuojant veik~ pagal
BK 302 straipsni savarankiskos reiksmes neturi, taCiau kai nusikalstama veika daroma panaudojant fizini smurt~ ar grasinimus, tokia veika
kvalifikuojama kaip nusikaltimll sutaptis pagal BK 302 straipsni ir atitinkam~ BK straipsni, nustatanti atsakomyb~ uz nusikaltim~ zmogaus
gyvybei, sveikatai ir pan.
9. Antspaudo, spaudo, dokumento arba grieZtos atskaitomybes
blanko igij imas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar
r e a l i z a v i m a s neturint teiseto pagrindo yra tada, kai kaltininkas
neteisetai jam teisetu pagrindu nepriklausancius dalykus sandorill ar
kitu pagrindu uzvaldo ar igyja kitokiu biidu (isskyrus pagrobimv, arba
keicia sill dalykl! buvimo erdveje viet!\, arba perleidzia tretiesiems asmenims.
10. Antspaudo, spaudo, dokumento arba grieztos atskaitomybes
blanko p a n a u do j i m a s neturint teiseto pagrindo turetl! bUti suprantamas kaip kaltininko aktyvus veiksmai, kai be teisinio pagrindo
antspaudas, spaudas, dokumentas ar grieZtos atskaitomybes blankas
isleidziami i teisin~ apyvart~ arba panaudojant minetus dalykus sukuriami tikroves neatitinkantys dokumentai.
11. Kalte padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyt~ veik~ gali
pasireiksti tik t i e s i o g i n e t y c i a:
- kaltininkas supranta, kad neteisetai pagrobia fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausancius antspaudl\, spaudl\_, dokument~ ar
grieztos atskaitomybes blank!\, numato, kad del tokios veikos
nukentejusysis neteks sill dalyklb ir nori tokill padarinill;
- kaltininkas supranta, kad neturedamas teisinio pagrindo igyja, laiko, gabena, siuncia, panaudoja ar realizuoja antspaudll:, spaudll:,
dokumen~ ar grieZtos atskaitomybes blankll:, ir nori taip elgtis.
12. Sio nusikaltimo sub j e k t u gali buti pakaltinamas, sulauk~s
16 met\! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
525
302 straipsnis
13. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojamieji

nusikaltimo pozymiai: a) versliskumas; b) pagrobtas arba igytas, Iaikytas, gabentas, siqstas, panaudotas ar realizuotas didelis kiekis antspaudlb spaudlb dokumentq ar grieztos atskaitomybes blankq; c) del
veikos buvo padaryta didele zala valstybei arba fiziniam ar juridiniam
asmemm.
14. Ve r s 1is k u m o po:lymis kaltininko veikoje yra tada, kai nustatomos ne maziau kaip trys kaltininko nusikalstamos veikos epizodai
arba kai kitos by los aplinkybes parodo kaltininko ketinimqnaudotis pagrobtais dalykais versliskai ir is siq nusikalstamq veikq gaunama nauda
yra nuolatinis kaltininko pagrindiniq ar papildomq pajamq saltinis.
15. Did e 1is k i e k is antspaudlb spaudlb dokumentq ar grieztos
atskaitomybes blankl! nustatomas kiekvienu konkreciu atveju, atsizvelgiant i nusikaltimo dalyko kieki, jq reiksmingumq_ teisineje apyvartoje
ir kitas by los aplinkybes.
16. Zala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui yra didele, kai nukentejusiesiems padaroma turtine ir (ar) neturtine zala. Faktll, ar zala yra d i de I e, kiekvienu konkreCiu atveju nustato teismas,
atsi:lvelgdamas i turtines ir (ar) neturtines zalos pobiidi ir turini, pazeistq vertybiq svarbll, i zalos pasalinimo ar atkiirimo galimybes, zalai
sumazinti taikytq prevencinil! priemonil! mastq_ ir islaidas, ir pan. Jei
nusikalstama veika padaroma turtines zalos, tai tokia zala laikoma didele, kai jos pinigine israiska virsija 150 MOL dydzio pinigl! sumq_ (apie
MGLplaCiau ir. BK 190 straipsnio komentarq).
17. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo
panaudojimas pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
18. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo
panaudojimas baudziamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki
seseril! metq; kvalifikuotas antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas- laisves atemimu iki seseril! metl!.
526
302' straipsnis
302 1 straipsnis. frangos antspaudams, spaudams, dokumentams

ar grieitos atskaitomybes blankams klastoti gaminimas, laikymas,
gabenimas, siuntimas ar realizavimas
irang~t, prograar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas
netikriems antspaudams, spaudams, dokumentams ar grieztos atskaitomybes blankams gaminti arba tikriems antspaudams, spaudams,
dokumentams ar grieztos atskaitomybes blankams klastoti,
1. Tas, kas gamino, laike, gabeno, siunte ar realizavo

min~ !rang~
baudziam~s
arestu arba laisves atemimu iki penkeriq metq.
2. Tas, kas sio straipsnio I dalyje numatytas veikas dare versliSkai arba
jeigu buvo padaryta dideles zalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam
asmeniui,
I. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t a s - normali konkreCiq

valdymo tvarkos ir ukio subjektq veikla, uZtikrinanti tinkamll: elgesisu
antspaudais, spaudais ir blankais.
2. Komentuojamo nusikaltimo d a 1y k as yra iranga, programine

iranga ar kitokios priemones, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos valstybes
ar visuomenines imones, istaigos ar organizacijos, taip pat privataus
ukio subjekto- fizinio ar juridinio asmens - netikram antspaudui, spaudui, dokumentui ar grieztos atskaitomybes blankui gaminti arba tikram
antspaudui, spaudui, dokumentui arba grieztos atskaitomybes blankui
klastoti.
Apie do k u men t ll: placiau ir. BK 300 straipsnio komentarq.
Apie a n t s p a u d q, s p a u d q, g r i e z t o s a t s k a i t o m y be s
b Ian k ll: plaCiau ir. BK 301 straipsnio komentarq.
{.rang a netikram antspaudui, spaudui, dokumentui ar grieZtos atskaitomybes blankui gaminti arba tikram antspaudui, spaudui, dokumentui arba grieZtos atskaitomybes blankui klastoti - tai ne tik ivairiis
irenginiai, specialiai pagaminti siam tikslui, bet ir ivairus reikmenys,
specialiai pritaikyti netikram antspaudui, spaudui, dokumentui ar grieztos atskaitomybes blankui gaminti arba tikram antspaudui, spaudui, dokumentui arba grieZtos atskaitomybes blankui klastoti.
521
302 1 straipsnis
P r o gram i n e iran g a netikram antspaudui, spaudui, dokumentui ar grieztos atskaitomybes blankui gaminti arba tikram antspaudui,
spaudui, dokumentui arba grieztos atskaitomybes blankui klastoti - tai
zodziais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamq instrukcijq,
kurios sudaro galimyb~ pagaminti netikrl!; antspaudll_, spaudll_, dokumentl\; ar grieztos atskaitomybes blankl\; arba suklastoti tikrl!; antspaudll.,
spaudll_, dokumentl\; arba grieZtos atskaitomybes blankll_, visuma, kai tos
instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonemis, kurias gali perskaityti
kompiuteris. Si Sl!;Voka apima ir parengiaml\.ilt projektin~ tokiq instrukcijq medziagll_, jeigu pagal jl!; biitq galima sukurti minetl\; instrukcijq
ViSUml!;.
K i t o k i o s p r i e m o n e s, tiesiogiai skirtos arba pritaikytos netikram antspaudui, spaudui, dokumentui ar grieztos atskaitomybes blankui gaminti arba tikram antspaudui, spaudui, dokumentui arba grieztos
atskaitomybes blankui klastoti, - tai specialiis dazai, specialus popierius ir kitos antspaudui, spaudui, dokumentui arba grieztos atskaitomybes blankui gaminti naudojamos medziagos (hologramos, kinegramos
ir pan.), kurios technologiskai apsaugo antspaudll_, spaudll., dokumentl\;
ar grieztos atskaitomybes blankl!; nuo klastojimo.
3. Nusikaltimo, numatyto BK 302 1 straipsnio 1 dalyje, o b j e k t yv i 0 j i p u s e pasireiskia altematyviais veiksmais - irangos, programines irangos arba kitokiq priemoniq, tiesiogiai skirtq arba pritaikytq
netikram antspaudui, spaudui, dokumentui arba grieztos atskaitomybes
blankui gaminti arba tikram antspaudui, spaudui, dokumentui arba
grieztos atskaitomybes blankui klastoti, gaminimu, laikymu, gabenimu,
siuntimu ar realizavimu.
4. G a m i n i m a s - tai tam tikras procesas, per kuri yra kuriamos
tam tikros programines irangos, gaminama iranga ar kitokios priemones, tiesiogiai skirtos arba pritaikytos netikram antspaudui, spaudui,
dokumentui arba grieztos atskaitomybes blankui gaminti arba tikram
antspaudui, spaudui, dokumentui arba grieztos atskaitomybes blankui
klastoti. Siuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo tokios irangos,
kitokiq priemoniq gamybos (pritaikymo) proceso pradzios arba nuo to
momento, kai pradedama kurti programine iranga.
5. La i k y mas - tai sio nusikaltimo dalyko turejimas savo zinioje
(valdymas), neatsizvelgiant i turejimo trukm~, kai kaltininkas komentuojamo nusikaltimo dalykl!; laiko gyvenamojoje ar darbovietes patalpoje, automobilyje, sleptuveje, drabuziq kiseneje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.
528
302 1 straipsnis
6. G a b en i m a s - tai komentuojamo nusikaltimo dalyko perkeIimas is vienos vietos i kit~t bet kuria transporto priemone (sausumos,
vandens, oro) arba nesimas (krepsyje, rankineje, kiseneje ar pan.).
7. S i u n tim as - tai komentuojamo nusikaitimo dalyko perdavimas atitinkamam adresatui pastu, eiektroniniu pastu, faksu, kitomis rysio priemonemis, naudojantis kurjerio ar kiut asmenll pasiaugomis.
8. R e a 1i z a v i m a s - tai atlygintinis ar neatlygintinis komentuojamo nusikaitimo daiyko perdavimas naudotis juo kitiems asmenims
(pavyzdziui, pardavimas, dovanojimas, ismainymas ir pan.). Reaiizavimo forma, taip pat perleidimo atlygintinumas neturi reiksmes veikai
kvaiifikuoti.
9. BK 302 1 straipsnio 1 daiyje numatyto nusikaitimo sudetis yra
f o r m a I i o j i, nusikaltimas laikomas baigtu nuo minettt veiksmJl atlikimo momento. BK 302 1 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo
sudetis, numatanti dideies zalos padarymll, yra mate r i a 1i o j i, nusikaltimas laikomas baigtu, kai vaistybe arba juridinis ar fizinis asmuo
patiria didei~ zai~~c.
10. Komentuojamo nusikaitimo sub j e k t y v i a j a i p u s e i biidinga ties i o gin e ir (arba) netiesiogine tycia. Asmuo suvokia,
kad jis gamina, 1aiko, gabena, siuncia arba reaiizuoja irangll, programin~ irang~~c arba kitokias priemones, tiesiogiai skirtas arba pritaikytas
netikram antspaudui, spaudui, dokumentui arba grieztos atskaitomybes blankui gaminti arba tikram antspaudui, spaudui, dokumentui arba
grieztos atskaitomybes biankui kiastoti, ir tai nori daryti, arba suvokia,
kad del jo veikos gali atsirasti tam tikr!l padarinilb ir nors jll nenori,
taCiau s~~cmoningai Ieidzia jiems atsirasti.
11. Komentuojamo nusikaitimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, suiauk~s 16 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
tai plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq). Jeigu si nusikaltim~t padaro valstybes tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, pasinaudodami
tamybine padetimi, tokia veika gali biiti kvalifikuojama kaip irangos
antspaudams, spaudams, dokumentams ar grieztos atskaitomybes blankams kiastoti gaminimo, Iaikymo, gabenimo ar reaiizavimo (BK 302 1
straipsnis) ir piktnaudziavimo (BK 228 straipsnis) sutaptis.
12. Komentuojam~~c nusikaltim~t k val i fi k u o j a:
1) v e r s I i sku m a s - kai kaltininkas nusikaistam~~c veik~t daro
sistemingai, t. y. kai jis gamina, laiko, gabena, siunCia arba realizuoja irangll, programin~ irang~~c arba kitokias priemones, tiesiogiai skirtas arba pritaikytas netikram antspaudui, spaudui, doku-
529
302 1 straipsnis
mentui arba grieZtos atskaitomybes b1ankui gaminti arba tikram

antspaudui, spaudui, dokumentui arba grieztos atskaitomybes
b1ankui k1astoti, tris ir daugiau kartl.!. Be to, turi biiti nustatyta,
kad si sisteminga veik1a yra kaltininko pagrindinis arba papi1domas pajamll gavimo sa1tinis;
2) dide1es za1os padarymas va1stybei arba fiziniam ar
juridiniam asmeniui. D i d e 1e z a 1a yra vertinamasis poZymis, kuris nustatinejamas kiekvienu konkreciu atveju vertinant
atsiradusi:t turtin<t ar neturtin<t za1:t ir kitas by1os ap1inkybes.
Fakto k1ausimlt, ar za1a d i d e 1 e, kiekvienu konkreCiu atveju
sprendzia teismas, atsizve1gdamas i turtines ir (ar) neturtines za1os pobiidi ir turini, pazeis11.l vertybil.l svarblt, i za1os pasa1inimo
ar atkiirimo ga1imybes, za1ai sumazinti taiky1\.l prevencinill priemonill mas1lb is1aidas ir pan. Jei nusika1stama veika padaroma
turtines za1os, tai tokia za1a 1aikoma dide1e, kai jos pinigine israiska virsija 150 MGL dydzio pinigl.l sum:t (apie MGL plaCiau
ir. BK I90 straipsnio komentarq).
13. Irangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar grieZtos atskaitomybes b1ankams k1astoti gaminimas, 1aikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas paga1 BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkil.l nusikaltimll (apie tai plaCiau ir. BK II straipsnio komentarq).
14. Irangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar grieztos
atskaitomybes blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas,
siuntimas ar realizavimas, numatytas BK 302 1 straipsnio 1 da1yje, baudziamas arestu arba laisves atemimu iki penkerill me1\.l; irangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar grieztos atskaitomybes blankams
klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas,
numatytas BK 302' straipsnio 2 da1yje,- 1aisves atemimu iki seserill
me1\.l.
530
303 straipsnis
303 straipsnis. Antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimas

arba paslepimas
1. Tas, kas sunaikino ar paslepe fizinio ar juridinio asmens antspaudll,
spaudll, dokumentll ar grieztos atskaitomybes blankll, jeigu del to buvo
padaryta dideles zalos,
baudziamas vidaisiais darbais arba banda, arba arestu arba laisves
2. Uz siame straipsnyje numatytll veikll atsako ir juridinis asmuo.
1. Komentuojamame straipsnyje itvirtinta antspaudo, spaudo, dokumento ar grieztos atskaitomybes b1anko sunaikinimo arba pas1epimo
nusika1timo sudetis. Senojo BK 205 straipsnyje buvo numatyta baudziamoji atsakomybe tik uz oficia1aus dokumento sunaikinim~ suza1ojim<t ir pas1epim~ vadinasi, naujojo BK 303 straipsnyje faktiskai
krimina1izuotas antspaudo, spaudo ir grieztos atskaitomybes b1anko
sunaikinimas ar pas1epimas.
2. Sio nusika1timo pagrindiniu o b j e k t u 1aikytinas teisines apyvartos patikimumas ir funkciona1umas, papi1domu- fizinio ar juridinio
asmens turtiniai ir neturtiniai interesai.
3. Nusika1timo d a 1y k u ga1i biiti: antspaudas, spaudas, dokumentas ir grie:ltos atskaitomybes b1ankas:
- apie ants p au do samprat(lplaCiau ir. BK 301 straipsnio komentarq;
- apie spa u do samprat<tplaCiau ir. BK 301 straipsnio komentarq;
apie do k u men to samprat<tplaCiau ir. BK 300 straipsnio komentarq;
- apie g r i e z to s at s k a ito my be s b 1an k o samprat(lplaCiau ir. BK 301 straipsnio komentarq.
4. Sio nusika1timo da1yku ga1i biiti tik tikri antspaudai, spaudai, dokumentai ar grieztos atskaitomybes b1ankai, kurie prik1auso fiziniams
ir (ar) juridiniams asmenims.
5. Nagrinejamo nusika1timo sudetis yra materia 1i o j i, tode1 butina nustatyti veikq, padarinius ir priezastini rysi tarp veikos ir padariniq.
6. Komentuojamo nusika1timo sudetis gali pasireiksti dviem alternatyviais veiksmais: a) antspaudo, spaudo, dokumento ar grieztos atskaitomybes b1anko sunaikinimu; b) antspaudo, spaudo, dokumento ar
grieztos atskaitomybes b1anko pas1epimu.
531
303 straipsnis

s u n a i k i n i m a s yra tada, kai kaltininkas pries antspaudo, spaudo,
dokumento ar grieZtos atskaitomybes blanko turetojo vali~ siuos dalykus fiziskai likvidavo arba sugadino ir del to juos naudoti pagal tiesiogin~ paskirti tapo nebeimanoma.
p as 1e p i m a s yra tada, kai kaltininkas pries siq dalykq turetojo vali~
antspaud~ spaud~ dokument~ ar grieztos atskaitomybes blank~ paeme
ar gavo is teiseto siq dalykq turetojo fizinio ar juridinio asmens zinios
ir juos patalpino tokioje vietoje, kuri nukentejusiajam nezinoma ir del
to pastarasis prarado galimyb~ siais dalykais naudotis, disponuoti ar
juos tvarkyti.
9. Nusikalstami padariniai komentuojamoje nusikaltimo sudetyje
ivardyti zodziais ,didele zala". Zalos turini sudaro turtine ir (ar) neturtine zala.
10. Fakto klausim~ ar zala yra did e 1e, kiekvienu konkreCiu atveju sprendzia teismas, atsizvelgdamas i turtines ir (ar) neturtines zalos
pobudi ir turini, pazeistq vertybiq svarb~ i zalos pasalinimo ar atkUrimo galimybes, zalai sumazinti ar pasalinti taikytq prevenciniq priemoniq mast~ islaidas ir pan. Jei nusikalstama veika padaroma turtines zalos, tai tokia zala laikoma didele, kai jos pinigine israiska virsija
150 MGL dydZio pinigq sum~ (apie MGL plaCiau ir. BK 190 straipsnio
komentarq).
11. Antspaudo, spaudo, dokumento ir grieztos atskaitomybes blanko sunaikinimas ar paslepimas yra baigtas nuo dideles zalos atsiradimo
momento.
12. Kalte padarius komentuojam~ nusikaltim~ gali pasireiksti tiesiogine arba netiesiogine tycia.
sulauk~s
14. Antspaudo, spaudo, dokumento ir grieztos atskaitomybes blanko sunaikinimas ar paslepimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio
komentarq).
15. Antspaudo, spaudo, dokumento ir grieztos atskaitomybes blanko sunaikinimas ar paslepimas baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq metq.
532
304 straipsnis
304 straipsnis. Melagingos informacijos pateikimas siekiant igyti

dokument~t
1. Tas, kas siekdamas gauti dokument~t ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinim~t pateike istaigai ar tarnautojui melaging~t informacij~t,
padare baudziamllii nusizengim~t ir
baudziamas vie8aisiais darbais arba bauda, arba arestu.
2. Uz siame straipsnyje numatytll
veik~t
1. Komentuojamame straipsnyje itvirtinta melagingos informacijos

pateikimo siekiant gauti tikrlt dokumentl\_ ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimlt baudziamojo nusizengimo sudetis, kurios nebuvo
senajame BK.
2. Nagrinejamo baudziamojo nusizengimo o b j e k t as yra teisines
apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, nes pateikiant melagingl\_
informacijl\_ siekiant gauti dokumentl\_ sukeliama abstrakti teisines apyvartos funkcionalumo ir patikimumo pazeidimo gresme.
3. Nagrinejamo baudZiamojo nusizengimo sudetis yra form a 1 i o j i , todel nusikalstama veika laikoma baigta padarius veiklt_.
4. Veika komentuojamo baudziamojo nusizengimo sudetyje pasireiskia melagingos informacijos pateikimu istaigai ar tamautojui siekiant gauti dokumentl\_ ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtiniml\_.
5. M e l a g i n g a i n form a c i j a - tai objektyvios tikroves neatitinkantys faktiniai duomenys apie aplinkybes ar kitus supancio pasaulio reiskinius, kai sie duomenys objektyviai klaidina ar gali suklaidinti istaigl\_ ar tamautojl\_.
6. Asmens nuomone apie objektyvios tikroves faktus - tai mlt_stymo
veiklos rezultatas, kuq visada lemia subjektyvils faktoriai, t. y. kiekvieno asmens subjektyvus objektyvios tikroves reiskiniq vertinimas,
kuriam netaikytinas tiesos kriterijus, todel tokia nuomone negali bilti
laikoma melaginga informacija.
7. Jei subjektyvi konkretaus asmens nuomone grindziama to asmens
slt_moningai isgalvotais ir tikroves neatitinkanCiais duomenimis, tai kartu su tikroves neatitinkanCiais faktais pateikta nuomone vis tiek yra tik
nuomone, taCiau tikroves neatitinkantys duomenys laikytini melaginga
informacija.
533
304 straipsnis
8. Me I aging o s inform a c ij o s pate i kim as is taiga i

a r tarn auto j u i yra bet kokia forma materializuotos informacijos
perdavimas istaigos ar tarnautojo zinion, UZtikrinant S!tlygas minetiems
asmenims su sia informacija susipazinti. Melaginga informacija gali
biiti perduodama rastu, zodziu, irasyta i elektronines laikmenas ar kitais
biidais, leidzianCiais adresatui si~ informacij!t suvokti, objektyvizuoti ir
apdoroti.
9.{ s taiga reiskia bet koki~ istaiglt, kuri yra viesosios ar privaCios
teises subjektas. Tarn auto j a s - bet koks minetq istaigq darbuotojas, galintis pagal savo kompetencijllo savo ar istaigos vardu isduoti dokumentus ar tvirtinti dokumentq tikrum~ arba galintis inicijuoti tokiq
dokumentq isdavimll ar tokiq dokumentq tikrumo patvirtinim!t.
10. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo sub j e k t y vi aj a i pus e i konstatuoti bUtina nustatyti: a) kalt~, kuri pasireiskia
ties i o gin e t yc i a; b) t i k s 1~- kaltininko sieki gauti dokumen~
ar suklastoto dokumento patvirtinim!t. Kaltes turini sudaro kaltininko
suvokimas, kad jis istaigai ar tarnautojui pateike zinomai melaging~
informacijlt, ir noras taip veikti.
11. Baudziamojo nusizengimo padarymo t i k s l !t apibudina kaltininko siekis gauti dokumentlt, kuriame biitq itvirtinti tikroves neatitinkantys duomenys, arba noras (siekis) gauti bet kokiu budu suklastoto,
is tiesq neegzistuojanCio dokumento tikrumo patvirtinim!t. Jei asmuo
pateike istaigai ar tarnautojui melaging!t informacij!t siekdamas gauti
dokumentlt, kuriame itvirtinta objektyvi tiesa, tai uz tokiq veiksmq atlikim~ baudziamoji atsakomybe nekyla.
12. Sio baudziamojo nusizengimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie
13. Melagingos informacijos pateikimas siekiant igyti dokument!t
baudZiamas viesaisiais darbais arba bauda, arba arestu.
534
305 straipsnis
Matavimo priemoniq isleidimas i apyvart~t, jq

naudojimas be valstybines metrologines kontroles ar jq parametrq
pakeitimas
305 straipsnis.
1. Tas, kas isleido i apyvart~t arba naudojo matavimo priemon~, kuriai

taikoma valstybine metrologine kontrole, be patikros, kalibravimo
ispaudo ar kitokio kontroles rezultatq iforminimo arba pakeit~s matavimo priemones parametrus po valstybines metrologines kontroles,
numatyt~t veik~t
1. BK 305 straipsnyje itvirtinta matavimo priemoniq isleidimo i

apyvartlt, jq naudojimo be valstybes metrologines kontroles, patikros,
kalibravimo ispaudo ar kitokio kontroles rezultatq iforminimo arba pakeitus matavimo priemoniq parametrus po valstybines metrologines
kontroles, nusikaltimo sudetis.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t u laikytina teisine metrologija, kuri suprantama kaip metrologijos saka, isreiskianti valstybes politik~t norminant matavimus, jq metodus, priemones matavimq vienovei
ir reikiamam matavimq tikslumui pasiekti.
3. Nusikaltimo d a l y k a s yra matavimo priemone, kuriai taikoma
valstybine kontrole.
4. M at a v i m o p r i e m o n e- tai irankis, prietaisas ar jq sistema,
skirti matuoti. Matavimas suprantamas kaip dydZio vertes nustatymas
matavimo priemone.
5. Sio nusikaltimo dalyku gali biiti ne bet kokia matavimo priemone, o tik ta, kuriai pagal Metrologijos istatym~t (Valstybes zinios, 2000,
Nr. 42-118) yra taikoma valstybine metrologine matavimo priemoniq
kontrole. Prie tokiq priemoniq priskiriamos matavimo priemones, kurios naudojamos nustatant prekiq, energijos, paslaugq kieki ir vert~
tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkejo ir pardavejo bei atsiskaitant uz suteiktas paslaugas ir prekes, kai jq kiekio matavimas nulemia kainlt, arba matavimo priemones, naudojamos matavimams, kai jq
rezultatai lemia baudos ar zalos atlyginimo dydi.
6. Valstybine metrologine matavimo priemoniq kontrole suprantama kaip valstybes igaliotq institucijq veikla - matavimo priemoniq
gamybos, laikymo, naudojimo, taisymo ir patikros taisykliq laikymosi
kontrole. Si kontrole vykdoma atliekant matavimo priemoniq patikras.
535
305 straipsnis
Patikros yra keliq riisiq- pirmine patikra, periodine patikra ir inspekcine patikra. Patikrq metu paprastai eksperimento budu tiriamos matavimo priemoniq metrologines charakteristikos ir tikrinama matavimo
priemonems nustatytq reikalavimq atitiktis.
7. Mat a vim o p r i em ones k a I i bra vim astai matavimo
priemones rodmenq arba mato verciq atitikties etaloniniq dydziq vertems patikrinimas ivertinant pasikliautinumo ribas.
8. Valstybine metrologine matavimo priemoniq kontrole taikoma matavimo priemonems, kurios naudojamos: a) atliekant matavimo priemoniq patikrl!; b) sveikatos apsaugos srityje; c) veterinarijoje;
d) ivertinant ekologin~ bukl~ ir poveiki jai; e) darbq saugos srityje;
f) nustatant produktq ir zaliavq kokyb~; g) nustatant prekiq, energijos,
paslaugq kieki ir vert~; h) banko, mokesciq, muitines ir pasto operacijoms; k) teisesaugos bei valstybes valdymo ir kontroles institucijq
pavedimu atliekant matavimus. Siems tikslams naudojamq matavimo
priemoniq Sl!.rasl!. sudaro ir tvirtina, jq valstybin~ metro login~ kontrol~
organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliota institucija.
9. Lietuvoje naudojami Tarptautiniq vienetq sistemos (SI) vienetai
ir jq isvestiniai, kartotiniai bei daliniai dydziai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybe gali iteisinti nesistemintq, susijusiq su Tarptautine vienetq sistema (SI) vienetq naudojiml!..
10. Komentuojamo nusikaltimo veika gali pasireiksti dviem alternatyviais veiksmais: a) matavimo priemones, kuriai taikoma valstybine
metrologine kontrole, isleidimas i apyvartl!. be patikros, kalibravimo
ispaudo ar kitokiq kontroles rezultatq iforminimo arba pakeitus matavimo priemones parametrus po valstybines metrologines kontroles;
b) matavimo priemones, kuriai taikoma valstybine metrologine kontrole, naudojimas be patikros, kalibravimo ispaudo ar kitokiq kontroles
rezultatq iforminimo arba pakeitus matavimo priemones parametrus po
valstybines metrologines kontroles.
11. Matavimo priemones, kuriai taikoma valstybine metrologine
kontrole, be patikros, kalibravimo ispaudo ar kitokiq kontroles rezultatq iforminimo arba pakeitus matavimo priemones parametrus po valstybines metrologines kontroles isle i dimas i a p y v art l!. yra tada,
kai kaltininkas matavimo priemon~, kuriai taikoma valstybine metrologine kontrole, be patikros, kalibravimo ispaudo ar kitokiq kontroles
rezultatq iforminimo arba pakeit~s matavimo priemones parametrus po
valstybines metrologines kontroles perleidzia tretiesiems asmenims,
kad pastarieji silt matavimo priemon~ naudotq atlikdami ivairius mata536
305 straipsnis
vimus, kuritt rezu1tatai turi juridin~ reiksm~ ir iforminami atitinkamuose dokumentuose.

12. Matavimo priemones, kuriai taikoma va1stybine metro1ogine
kontro1e, be patikros, ka1ibravimo ispaudo ar kitokill kontroles rezu1tattt iforminimo arba pakeitus matavimo priemones parametrus po va1stybines metro1ogines kontro1es n au d o j i mas yra tada, kai ka1tininkas
matavimo priemone, kuriai taikoma va1stybine metro1ogine kontro1e,
be patikros, ka1ibravimo ispaudo ar kitokill kontro1es rezu1tattt iforminimo arba pakeit~s matavimo priemones parametrus po va1stybines metro1ogines kontro1es atlieka ivairius matavimus ir sitt juridin~ reiksm~
turincill matavimtt rezu1tatus iformina atitinkamuose dokumentuose.
13. Komentuojamo nusika1timo sudetis yra f o r m a 1 i o j i, tode1
nusika1timas 1aikomas baigtu nuo nusika1timo da1yko is1eidimo i apyvart:t arba da1yko naudojimo momento.
14. Ka1te padarius BK 305 straipsnio 1 da1yje numatyt:tnusika1tim:t
pasireiskia tik t i e s i o g i n e t y c i a.
15. Sio nusika1timo sub j e k t u ga1i biiti paka1tinamas, su1auk~s
16 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau
16. Matavimo priemonitt is1eidimas i apyvarUt, jtt naudojimas be
va1stybines metro1ogines kontro1es ar jJ.t parametfll pakeitimas paga1
BK 11 straipsnio 3 da1i priskiriamas prie nesunkitt nusika1timtt (apie tai
17. Matavimo priemonitt is1eidimas i apyvarUt, jJ.t naudojimas be
va1stybines metro1ogines kontro1es ar jJ.t parametrtt pakeitimas baudziamas bauda arba arestu, arba 1aisves atemimu iki dvejtt metJ.t.
537
306 straipsnis
306 straipsnis.
Valstybinio kontrolinio prabavimo zenklo arba

Lietuvos Respublikos tarptautineje sutartyje numatyto ar uzsienio
valstybes kontrolinio prabavimo zenklo fspaudo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar netikro ispaudo panaudojimas
1. Tas, kas pagrobe, neteisetai perdirbo, pagamino, panaudojo arba
realizavo valstybinio kontrolinio prabavimo zenklo arba Lietuvos

Respublikos tarptautineje sutartyje numatyto ar uzsienio valstybes
kontrolinio prabavimo zenklo {spaud~t.
numatyt~t veik~t
(Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. [statymo Nr. IX-2314, [sigal. 2004 m. liepos 13 d.
1. BK 306 straipsnyje itvirtinta valstybinill ar Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi numatytll arba uisienio valstybes kontrolinill
prabavimo zenklll ispaudll pagrobimo, suklastojimo, realizavimo arnetikfll ispaudll panaudojimo nusikaltimo sudetis.
2. Nagrinejamo nusikaltimo o b j e k t as yra normali Lietuvos Respublikoje igalioto valdymo subjekto, t. y. Lietuvos prabavimo riimll
arba tarptautine sutartimi, kurios dalyve yra Lietuvos Respublika, igaliotll administravimo subjektll arba uzsienio valstybes igaliotll valdymo subjektll veikla, uztikrinant tinkam~ elgesi su kontrolinill prabavimo zenklll ispaudais, kurill paskirtis yra :lymeti tauriuosius metalus ir
brangakmenius bei jll gaminius.
3. Sio nusikaltimo d a l y k a s yra tikri arba netikri Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ar pagal tarptautin~ sutart~ kurios dalyve
yra Lietuvos Respublika, igaliotos organizacijos arba uzsienio valstybes igaliotos institucijos zenklll ispaudai (klises ), kuriais ispaudZiami
nustatyto pavyzdzio zenklai, kurie patvirtina prab~.
4. P r a b a - tai Tarptautines standartizacijos organizacijos (ISO)
arba valstybes nustatytas standartas, kuris parodo brangi~ll metallllydinio ar is lydinio pagaminto gaminio vertingum~ ir santykini tauri~ll
metalll kieki lydinio mases tiikstantyje dalill.
5. N e t i k r i Lietuvos valstybinio ar Lietuvos Respublikos tarptautineje sutartyje numatyto arba uzsienio valstybes k on t r olin i o
p r a b a v i m o z e n k Ill is p au d a i gali buti neteisetai pagaminti, juos sukurus arba neteisetai perdirbus tikrus kontrolinio prabavimo
zenklo ispaudus, ir neteisetai juos panaudojus ar realizavus.
538
306 straipsnis
6. T i k r i Lietuvos valstybinio ar Lietuvos Respublikos tarptautineje sutartyje numatyti arba uisienio valstybes k o n t r o 1in i o p r a b av i m o z e n k 1tt i s p a u d a i gali biiti pagrobti, neteisetai perdirbti
arba neteisetai realizuoti.
7. Komentuojamo nusikaltimo sudetis laikytina form a 1i ~j a, todel baudziamoji atsakomybe atsiranda uz BK 306 straipsnio 1 dalyje numatytq veikq padarymll, isskyrus kontrolinio prabavimo zenklo
ispaudo pagrobimo atvejus, kai nagrinejama sudetis yra m ate r i a 1i o j i ir todel tokiais atvejais biitina irodineti nusikaltimo padarinius
- teiseto zenklo ispaudo turetojo konkretaus kontrolinio prabavimo
zenklo ispaudo valdymo netekim~.
8. Komentuojamo nusikaltimo veika gali pasireiksti penkiais altematyviais veiksmais: a) tikro kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo
pagrobimu; b) tikro kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo neteisetu
perdirbimu; c) netikro kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo pagaminimu; d) netikro kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo panaudojimu;
e) netikro kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo realizavimu.
9. Tikro kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo p a g rob i mas
yra tada, kai kaltininkas sau ar tretiesiems asmenims neteisetai paima
ar gauna tikr~ kontrolinio prabavimo zenkl~ is teiseto siq dalyktt turetojo. Dalyko pagrobimas gali biiti padaromas ivairiais biidais, t. y. slaptai,
atvirai, panaudojant apgaul~ ar smurtll, taip pat dalyk~ pasisavinant.
10. Tikro kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo n e t e i s eta s
p e r d i r b i m a s yra tada, kai kaltininkas tikr~ kontrolinio prabavimo
zenklo ispaudll, t. y. tokio ispaudo parametrus, turini ar kitus Zyffienis,
pakeiCia be Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos tarptautine
sutartimi igaliotq organizacijq arba uzsienio valstybes igaliotq institucijq zinios.
11. Netikro kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo p a gamin im a s yra tada, kai kaltininkas neteisetai, be Lietuvos Respublikos ar
Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi igaliotq organizacijq arba
uzsienio valstybes igaliotq institucijq zinios, pagal taurittitt metaltt ir
brangakmeniq gaminiq ispaudo aprasym~ sukuria prietais~ (ispaudv,
kuris gali biiti panaudotas falsifikuotiems zenklams daryti.
12. Netikro kontrolinio prabavimo zenklo ispaudo pan au do j imas yra tada, kai kaltininkas naudoja falsifikuo~ kontrolinio prabavimo zenklo ispaud~ tauriesiems metalams, brangakmeniams arba jq
gaminiams zymeti.
539
13. Tikro ar netikro kontrolinio prabavimo zenk1o ispaudo rea 1iz a v i m as yra tada, kai ka1tininkas neteisetai tikr~ ar netikr~ kontro1inio prabavimo zenk1o ispaud~ perleidzia tretiesiems asmenims. Rea1izavimo forma, taip pat perleidimo atlygintinumas neturi savarankiskos
reiksmes veikai kva1ifikuoti, taCiau turi reiksm~ baudziamajai atsakomybei individua1izuoti.
14. Ka1te padarius BK 306 straipsnio 1 da1yje
pasireiksti tik t i e s i o g i n e t y ci a.
numatyt~ veik~
ga1i
15. Sio nusika1timo sub j e k t u gali bUti paka1tinamas, su1auk~s

16 mettt fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
16. Va1stybinio kontro1inio prabavimo zenk1o arba Lietuvos Respublikos tarptautineje sutartyje numatyto ar uzsienio va1stybes kontrolinio
prabavimo zenklo ispaudo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar
netikro ispaudo panaudojimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio
komentarq).
17. Valstybinio kontrolinio prabavimo zenklo arba Lietuvos Respub1ikos tarptautineje sutartyje numatyto ar uzsienio valstybes kontrolinio
prabavimo zenk1o ispaudo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar
netikro ispaudo panaudojimas baud:liamas bauda arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejq mettt.
306 1 straipsnis.
Transporto priemones identifikavimo numeriq

suklastojimas, neteisetas sunaikinimas ar pakeitimas
1. Tas, kas suklastojo, neteisetai sunaikino ar pakeite transporto prie-
mones identifikavimo numerius,

numatyt~t veik~t atsako ir juridinis asmuo.
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandiio 10 d. istatymo Nr. IX-1495, isigal. 2003 m. geguies
I d. (Valstybes iinios, 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. BK 306 1 straipsnyje numatyta transporto priemoniq identifikavimo numeril{ suklastojimo nusikaltimo sudetis.
2. Komentuojamo nusikaltimo p a g r i n d i n i s o b j e k t a s yra
istatymais ir kitais norminiais teises aktais nustatyta transporto priemonil! identifikavimo tvarka, o papildomu objektu reikettt laikyti savininkl{ ir (ar) teisettt valdytojl{ turtinius interesus.
540
306 1 straipsnis
3. Europos Sl\iungos valstybese narese bendra transporto priemonil! identifikavimo tvarka sukurta remiantis Europos Sl\iungos Tarybos
1975 m. gruodZio 18 d. direktyva Nr. 76/114/EEB (su ve1esniais pakeitimais, padarytais Europos Sl\iungos Tarybos 1978 m. geguies 19 d.
direktyva Nr. 78/507/EEB), kurios Priedo 3 skyriuje pateikta transporto
priemones identifikavimo numerio s~voka. Transporto priemones identifikavimo numeriu laikomas nustatytas simbolil! derinys, kuri kiekvienai transporto priemonei suteikia jos gamintojas. Mineto identifikacinio
numerio paskirtis - uZtikrinti, kad kiekvien~ transporto priemon~, padedant jos gamintojui, bUill galima identifikuoti 30 meill ir siam tikslui
nereikeill naudoti kiill duomen\!.
4. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2009 m. geguies
19 d. isakymu Nr. I-82 patvirtintose Rekomendacijose del transporto
priemoniq, kurios, itariama, yra pagrobtos, paemimo, saugojimo, tikrinimo ir gr~zinimo atliekant ikiteismini tyrim~ (Valstybes zinios, 2009,
Nr. 64-2589), trans porto priemones identifikavimo num e r is (VIN, angl. Vehicle Identification Number) apibre:ltas kaip
transporto priemones gamintojo jai suteiktas zenkll! derinys, kad ji
buill vienareiksmiskai identifikuota. Kiti identifikavimo zymenys yra
transporto priemones valstybinio numerio zenklai, kebulo, vaziuokles,
remo, kabinos, variklio, pavafl! dezes, produkcijos numeriai ir kiti zenklai, kurie padeda identifikuoti transporto priemon~.
5. Nagrinejama nusikaltimo sudetis, kai veika pasireiskia identifikavimo numerio suklastojimu ar pakeitimu, yra form a I i o j i, todel
nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamos veikos padarymo
momento. Transporto priemones identifikavimo numerio sunaikinimo
nusikaltimo sudetis yra m ate r i a 1i o j i, todel nusikaltimas laikomas
baigtu sunaikinus transporto priemones identifikavimo numeri arba sugadinus ji tiek, kad jis nebegali bUti naudojamas transporto priemonei
identifikuoti.
6. Transporto priemonil! savininkl! ir (ar) teiseill valdytojl! turtinil!
interesl! apsauga pasireiskia tuo, kad minetiems asmenims del neteisetl!
veiksml! nustojus valdyti transporto priemon~, teisesaugos institucijoms palengvinama prarasill transporto priemonil! paieska, o savininkams ir teisetiems valdytojams palengvinamas teisil! ir teiseill interesl!
gynimas, nes transporto priemones identifikavimo numeris turi didesn~
irodoml\i~ gali~. Klastojant, neteisetai naikinant ar pakeiciant transporto priemonil! identifikavimo numerius labai pasunkinamas teisesaugos
institucijl! darbas bei savinink\! ir (ar) teiseill valdytoN teisil! ir teiseill
interesl! apsauga.
541
306 1 straipsnis
7. Transporto priemoniq registravimo teisiniu pagrindu laikytinas

Saugaus eismo automobiliq keliais istatymas (Va1stybes zinios, 2000, Nr.
92-2883; 2007, Nr. 128-5213), kurio 27 straipsnyje numatytas privalomas
Lietuvos Respublikoje eksploatuojamq motoriniq transporto priemoniq, priekabq ir puspriekabiq registravimas. Minetas registravimo privalomumas atlieka: a) prevencin~ funkcij!l, nes uztikrinama, kad registruojama transporto priemone atitiktq tokios kategorijos priemonems
keliamus reikalavimus, ir nuolatos kontroliuojama, kaip vykdoma tokiq
transporto priemoniq valstybine technine prieziura; b) registruoto daikto, t. y. transporto priemones, nuosavybes teisiq turetojo paviesinimo
funkcij!l.
8. Saugaus eismo automobiliq keliais istatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemones, priekabos registruojamos Lietuvos Respublikos motoriniq transporto priemoniq registre arba Lietuvos
Respublikos traktoriq, savaeigiq ir zeroes iikio masinq bei jq priekabq registre, o taktines ir logistines transporto priemones - Lietuvos
Respublikos taktiniq ir logistiniq transporto priemoniq registre.
9. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. lapkricio
28 d. nutarimu Nr. 1286 ,Del Lietuvos Respublikos transporto priemoniq registro isteigimo ir jo nuostatq patvirtinimo" (Va1stybes zinios, 2005,
Nr. 141-5080) patvirtintq Lietuvos Respublikos keliq transporto priemoniq registro nuostatq 15 punktu centrineje duomenq bazeje tvarkomi:
a) registro tvarkymo duomenys; b) keliq transporto techniniai duomenys; c) apribojimq duomenys.
10. Nusikaltimo d a 1y k as yra keliq transporto priemones identifikavimo numeris- kebulo arba vaziuokles (remo) numeris (VIN kodas ),
jeigu jis yra suteiktas ir iskaltas gamykloje arba toki!l teis~ turinCioje
atitinkamoje istaigoje. Kiti transporto priemones identifikavimo zymenys nera komentuojamo nusikaltimo dalykas.
11. Komentuojamo nusikaltimo veika gali pasireiksti trimis altematyviais veiksmais: a) suklastojant transporto priemones identifikavimo
numeri; b) neteisetai sunaikinant transporto priemones identifikavimo
numeri; c) neteisetai pakeiCiant transporto priemones identifikavimo
numeq.
12. Transporto priemones identifikavimo numerio s u k I as toj i m a s yra tada, kai kaltininkas visiskai ar is dalies vietoj autentisko
transporto priemones identifikavimo numerio sukuria netikr!l transporto priemones identifikavimo numeri, siekdamas naudoti toki transporto priemones identifikavimo numeri kaip tikr!l ir tuo biidu apgaulingai
542
306 1 straipsnis
patvirtinti savo ar trecitijq asmenq teises i transporto priemones, nors

is tikrqjq nei kaltininkas, nei tretieji asmenys neturi jokiq teisiq i tas
transporto priemones.
13. Transporto priemones identifikavimo numerio net e i s e t a s
s u n a i k i n i m as yra tada, kai kaltininkas neteisetai fiziskai likvidavo arba sugadino transporto priemones identifikavimo numeri taip, kad
jis nebegali buti naudojamas transporto priemonei identifikuoti.
14. Transporto priemones identifikavimo numerio net e is etas
p a k e i t i m a s yra tada, kai kaltininkas neteisetai, t. y. pazeisdamas
teises aktais nustatytlt tvark~ vietoj autentisko transporto priemones
identifikavimo numerio Zymiq patalpina kitokias Zymes, kurios gali
bUti klaidinanCiai panasios i autentiskas transporto priemoniq identifikavimo zymes.
15. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia tik t i e s i o g i n e t y c i a.
16. Sio nusikaltimo sub j e k t u gali bUti pakaltinamas, sulauk~s
16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai plaCiau ir.
17. Transporto priemoniq identifikavimo numeriq suklastojimas,
neteisetas sunaikinimas ar pakeitimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
18. Transporto priemoniq identifikavimo numeriq suklastojimas,
neteisetas sunaikinimas ar pakeitimas baudziamas bauda arba arestu,
arba laisves atemimu iki dvejq metq.
543
Specialioji dalis, XLIV skyrius
307 straipsnis
XLIV SKYRIUS
(307-31 0 straipsniai)
NUSIZENGIMAI DOROVEI
307 straipsnis. Pelnymasis is kito asmens prostitucijos
1. Tas, kas turejo pajamq is kito asmens prostitucijos arba
prostitucijai,
s~tvadavo

atemimu iki ketveriq metq.
2. Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmen; sio
sutikimu prostitucijai ; Lietuvos Respublik~t ar is Lietuvos Respublikos,
3. Tas, kas pelnesi is nepilnamecio asmens prostitucijos arba orga-
nizavo ar vadovavo nepilnamecio asmens prostitucijai, arba gabeno

nepilnameti asmen; jo sutikimu prostitucijai ; Lietuvos Respublik~t ar
is Lietuvos Respublikos,
baudziamas Jaisves atemimU DUO dvejq iki astuoneriq metq.
4. Uz siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmoo. (Lietuvos Respublikos 2006 rn. birielio 22 d. jstatyrno Nr. X-711, jsigal. 2006 rn. liepos
14 d. (Valstybes zinios, 2006, Nr. 77-2961) redakcifa)
1. BK XLIV skyriuje numatyttt nusikaltimq objektas yra dorove,

t. y. gyvenimo visuomeneje ir elgesio normos. Sios nusikalstamos
veikos yra priesingos dorovei, nes yra nepriimtinos visuomeneje pirmiausia del savo amoralumo. Pelnymosi is kito asmens prostitucijos
nusikaltimu kesinamasi i o b j e k t lt - visuomeneje priimtas seksualiniq santykiq normas. Prostitucija perzengia visuomeneje toleruojamq seksualinio elgesio normq ribas, yra smerkiama ir uzdrausta kaip
administracinis teises pazeidimas. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne
pacill, prostitucij'b bet prostitucija uzsiimanciq asmenq isnaudojim'b
pelnymll_si is jq veiklos. Mineta veikla suteikia prostitucijai organizuotumo, sumazina sekmingos prostitucijos prevencijos galimybes, sudaro palankias sll_lygas plisti venerinems ligoms, narkomanijai, itraukti i
prostitucijll, naujq asmenq.
544
307 straipsnis
2. Nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio I dalyje, sudeties

o b j e k t y v i e j i p o z y m i a i yra dvi altematyvios veikos: I) pajamq_ turejimas is kito asmens prostitucijos; 2) Sltvadavimas prostitucijai.
3. P r o s t i t u c i j a - tai veikla, kurios turini sudaro lytiniai santykiai ar kitoks kitq_ asmenq_ lytines aistros tenkinimas uz pinigus arba
kitokilt turtin\! naudlt.
4. P a j a m q_ t u r e j i m a s i s k i t o a s m e n s p r o s t i t u c i j o s - kai asmuo gauna visas arba dali kito asmens is prostitucijos gautq_
pajamq_. Kaltininko pajamq_ gavimas turi hiiti pagristas tam tikru susitarimu su prostitucija uzsiimanCiu asmeniu. Sio susitarimo pagrindlt gali
sudaryti tiek priklausomybe ar prievarta pagristi santykiai, tiek ir laisva
valia. Prostitucija uzsiimantis asmuo gali moketi kaltininkui UZ. galimyb\! verstis prostitucija, taip pat uz saugumo uZtikrinimlt arba UZ. kitas
jam teikiamas paslaugas, pavyzdZiui, vezimll, patalpq_ suteikimlt ir pan.
Kaltininkas gali kontroliuoti visas kito asmens is prostitucijos gaunamas
pajamas (pavyzdZiui, pats imti pinigus is klientq) arba imti dali siq_ pajamq_ (pavyzdZiui, tam tikrlt nusta~ is kliento gautq_ pajamq_ dydD.
5. S ltv a d a v i m a s p r o s t i t u c i j a i - tai tarpininkavimas tarp
prostitucija uzsiimanciojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytines aistros tenkinimui. Sltvadavimas gali
buti prostitucija uzsiimanCio asmens teikiamq_ paslaugq_ reklamavimas,
jo pristatymas klientui, klientq_ paieska ir pan. Butinu Sltvadavimo pozymiu laikytina tai, kad kaltininkas minetus veiksmus atlieka UZ. pinigus arba kitokilt turtin\! naudlt. Nesavanaudiska pagalba prostitucija
uzsiimanCiam asmeniui nelaikytina Sltvadavimu.
6. Tiek pajamq_ turejimas is kito asmens prostitucijos, tiek ir Sltvadavimas - nevienkartiniai, sistemingi veiksmai, pagqsti santykiq_ tarp
kaltininko ir prostitucija uzsiimancio asmens pastovumu. Todel taikant
BK 307 straipsnio I dali butina nustatyti, kad kaltininko pajamq_ turejimas arba Sltvadavimo veiksmai buvo pagqsti susitarimu del t\!stiniq_
santykiq_ su prostitucija UZ.siimanciu asmeniu. Atsitiktinis vienkartinis
pajamq_ turejimas is kito asmens prostitucijos nelaikytinas nagrinejamo
nusikaltimo pozymiu.
7. Nagrinejamo nusikaltimo sudetis - form a I i o j i, todel nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradejo gauti pajamas is kito
asmens prostitucijos arba suvedineti ji su kitais asmenimis lytiniams
santykiams.
8. Tais atvejais, kai pajamq_ turejimas is kito asmens prostitucijos arba Sltvadavimas prostitucijai yra susij\!s su psichine arba fizine
545
307 straipsnis
prievarta prostitucija uzsiimancio asmens at:lvilgiu, reiketl! atriboti si

nusikaltim~t nuo turto prievartavimo. Laikytina, kad asmens vertimas
verstis prostitucija ir nuolat perdavineti is prostitucijos uzdirbtus pinigus arba kitoki~t turtin~ naud~ turi biiti kvalifikuojamas ne kaip turto
prievartavimas, bet kaip pelnymasis is prostitucijos. Psichines ir fizines
prievartos aktai pries prostitucija uzsiimanti asmeni siuo atveju kvalifikuotini kaip atskiri nusikaltimai zmogaus laisvei arba sveikatai. Kita
vertus, kai tretieji asmenys, nesusieti jokiu susitarimu su prostitucija
uzsiimanciu asmeniu, prievartauja is tokio asmens tufUb jll veika kvalifikuotina kaip turto prievartavimas. Lietuvos Auksciausiasis Teismas
pripazino, kad ,apsaugos" paslaugll primetimas prostitucija besiverCianCioms nukentejusiosioms grasinimais ir fiziniu smurtu, vienasaliskas duokles nustatymas ir periodinis jos rinkimas pagristai kvalifikuotas kaip turto prievartavimas (ir. kasacines nutartis Nr. 2K-30612006 ir
Nr. 2K-607/2004).
9. Nagrinejamo nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia t i e s i o g i n e t y c i a ir pelnymosi tikslu. Kaltininkas suvokia,
kad gauna pajamas is kito asmens prostitucijos arba s~vadauja prostitucijai, ir nori taip veikti. P e l n y m o s i t i k s l a s - kai kaltininkas,
atlikdamas minetas veikas, siekia gauti turtines naudos is kito asmens
prostitucijos.
10. Nagrinejamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti pakaltinamas,
16 met\! fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai
sulauk~s
11. BK 307 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuot!l_ pelnymosi is

kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudeti. Sios nusikaltimo sudeties
o b j e k t y vie j i p o z y m i a i yra trys altematyvios veikos: l) prostitucijos organizavimas; 2) vadovavimas prostitucijai; 3) asmens gabenimas jo sutikimu prostitucijai i Lietuvos Respublik~t ar is Lietuvos
Respublikos.
12. Prost it u c i j o s organ i z a vim as i r v ado v a vim as
j a i sietinas su grupes asmenlb uzsiimanCill prostitucija, veikla. P r o s t i t u c i j o s o r g an i z a v i m u laikytina veikla nustatant laik~ ir vietas, kur turi biiti teikiamos lytines paslaugos, organizuojant prostitucija
uzsiimancill asmenll atvykimq_ is kit\! vietovill ar salill, jll apgyvendinim% jll atvykim~ i darbo vietl\_, koordinuojant ir kontroliuojant jll darb~
ir buiti, palaikant drausm~, taikant tam tikras sankcijas uz nusizengimus nustatytai tvarkai, riipinantis naujll asmenll itraukimu i prostitucijll, priimant i grup~ naujus asmenis, gincll tarp jll sprendimas arba kiti
veiksmai, uztikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavim~.
546
307 straipsnis
Va do v a vim as pros tit u c ij a i - tai svarbiausiq sio nelegalaus

verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimq sprendimas. Vadovavimas prostitucijai pasireiskia kaip asmenq, organizuojanCiq prostitucijll,
veiksmq koordinavimas, jq vaidmenq ir funkcijq nustatymas, konkreCiq uZduociqjiems skyrimas, pelno, gauto is prostitucijos, skirstymas,
lemiamo zodzio teises turejimas sprendziant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan.
13. A s me n s g a b e n i m a s p r o s t i t u c i j a i - tai asmens vezimas tam tikra transporto priemone arba jo lydejimas kelioneje i uzsieni ar is uzsienio. Bfitini sios veikos pozymiai yra gabenamo asmens
sutikimas vykti i Lietuvos Respublik~ ar is jos i kit~ sali turint tiksl~
verstis prostitucija. Jeigu asmuo gabenamas prostitucijai pries jo valill,
veika, atsiZvelgiant ijos pobudi, gali biiti kvalifikuojama kaip nusikaltimas zmogaus laisvei. Uz gabenim~ atsakingi ne tik tie asmenys, kurie
vyksta i uzsieni ar atvyksta is uzsienio kartu su asmeniu, ketinanciu uzsiimti prostitucija, bet ir tie, kurie gabeno mine~ asmeni Lietuvos arba
uzsienio salies teritorijoje, nekirsdami valstybes sienos, pavyzdZiui,
lydejo asmeni iki traukinio, lektuvo, pasitiko ji oro uoste ir pan. Jeigu
kaltininkas pats asmens negabeno, bet organizavo, kurste arba padejo
tai padaryti kitam (nupirko bilietus, sutvarke dokumentus ir pan.), jis
atsako uz gabenim~ kaip bendrininkas pagal BK 307 straipsnio 2 dali ir
atitinkam~ BK 24 straipsnio da}i. Jeigu asmuo gabenamas per valstybes
sien~ neteisetai (suklastojant asmens dokumentus, isvengiant pasienio
kontroles ir pan.), kaltininko veika papildomai kvalifikuojama pagal
BK 291 ar BK 292 straipsnius. Asmens gabenimas prostitucijai nekvalifikuotinas pagal BK 307 straipsni, jeigu si veika yra sudedamasis prekybos zmonemis nusikaltimo (BK 147 straipsnis) pozymis.
14. BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimq sudetis yra
f o r m a l i o j i. Prostitucijos organizavimas ir vadovavimas jai laikomi
baigtais nuo sias veikas sudaranciq veiksmq atlikimo pradzios. Gabenimas prostitucijai laikomas baigtu, kai kaltininkas pradeda veZti arba
lydeti asmenijo kelioneje i uzsieni ar is uzsienio.
}5. Visos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje, padaromos
t i e s i o g i n e t y c i a ir turint tiksl~ pelnytis. Kaltininkas suvokia,
kad organizuoja ar vadovauja prostitucijai, arba gabena asmeni prostitucijai i Lietuvos Respublik~ ar is jos, ir nori taip veikti. P e In y m o s i
t i k s las- kai kaltininkas, atlikdamas minetas veikas, siekia gauti turtines naudos is kito asmens prostitucijos.
16. BK 307 straipsnio 3 dalis numato itin kvalifikuot~pelnymosi is
kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudeti. Itin kvalifikuojanCiu po547
307-308 straipsniai
2ymiu 1aikoma tai, kad veikos, numatytos BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padaromos n e pi 1name c i o as mens (t. y. asmens, neturincio
18 metq) atzvi1giu. Taikant BK 307 straipsnio 3 da1i, biitina nustatyti
ka1tinink~ zinojus, kad pe1nesi (turejo pajamq_, s~vadavo, organizavo,
vadovavo, gabeno) biitent is nepi1namecio asmens prostitucijos, arba
jei ir nezinojo, taciau turejo ir ga1ejo tai suprasti ir numatyti.
17. Pe1nymasis is kito asmens prostitucijos, numatytas BK 307
straipsnio 1 ir 2 da1yse, paga1 BK 11 straipsnio 4 da1i priskiriamas prie
apysunkiq_, o pe1nymasis is kito asmens prostitucijos, nurnatytas BK
307 straipsnio 3 da1yje, paga1 BK 11 straipsnio 5 da1i- prie sunkiq nusika1timq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
18. Pe1nymasis is kito asmens prostitucijos, numatytas BK 307
straipsnio 1 da1yje, baudZiamas bauda arba 1aisves apribojimu, arba
arestu, arba 1aisves atemimu iki ketveriq metq; pelnymasis is kito asmens prostitucijos, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje, - laisves
atemimu iki seseriq metq; pe1nymasis is kito asmens prostitucijos, numatytas BK 307 straipsnio 3 da1yje, - 1aisves atemimu nuo dvejq iki
astuoneriq metq.
308 straipsnis. Jtraukimas i prostitucij~

1. Tas, kas itrauke asmeni i
prostitucij~,

atemimu iki trejq metq.
2. Tas, kas itrauke i prostitucij~ materialiai, del tarnybos ar kitaip
priklausoml! asmeni arba itrauke i prostitucij~ asmeni panaudodamas
fizin~ ar psichin~ prievart~ ar apgaul~, arba bet kokiu biidu itrauke i
prostitucij~ nepilnameti,
baudziamas laisves atemimu nuo dvejq iki septyneriq metq.
(Lietuvos Respublikos 2006 m. birielio 22 d. [statymo Nr. X-711. [sigal. 2006 m. liepos 14 d.
1. Nagrinejamo nusikaltimo o b j e k t as - visuomeneje priimtos

seksualiniq santykiq normos. Asmenq itraukimas i prostitucij~ yra biitina s~1yga prostitucijai kaip neigiamam socia1iniam reiskiniui egzistuoti
ir p1isti, sudaro prie1aidas asmenq seksua1iniam isnaudojimui, pe1nymuisi is jq_, z1ugdo i prostitucij~ itrauktq zmoniq asmenybes ir socia1inio gyvenimo perspektyvas. Papildomais nagrinejamo nusika1timo
548
308 straipsnis
objektais laikytini zmogaus sveikata, laisve, taip pat nepilnamecitt normalus dorovinis ir fizinis vystymasis.
2. Itraukimo i prostitucij~ nusikaltimo sudeties o b j e k t y v i e j i
p o z y m i a i yra veika, padariniai ir jl{ priezastinis rysys. Veika pasireiskia kaip it r a u k i m a s i p r o s t i t u c i j lb t. y. kaip s~moningi
veiksmai skatinant ki~ asmeni pradeti verstis prostitucija. {traukimas
gali biiti itikinejimas, gero uzdarbio pazadai, siiilymas tokiu biidu atidirbti skol~ ir kiti veiksmai, lenkiant asmeni pradeti uz pinigus arba
kitoki~ turtin\! naud~ lytiskai santykiauti ar kitaip tenkinti kitl{ asmentt
lytin\! aistr~. S kat in i mas u z s i i m t i pro s tit u c i j a gali biiti tiek
atviri siiilymai, tiek ir netiesioginis skatinimas, pavyzdZiui, sumokant uz
lytini santykiavimll, parodant tokios veiklos privalumus ir pan. I prostitucij~ itraukiamas asmuo gali biiti tiek vyras, tiek moteris, tiek anksciau
jau vert\!si prostitucija, tiek ir niekada to nedar~, taciau biitina S!llyga
yra tai, kad itraukimo momentu asmuo prostitucija nesivercia. Asmens,
kuris jau verciasi prostitucija, skatinimas pradeti dirbti kaltininkui ar kitam asmeniui nebus nagrinejamo nusikaltimo pozymis, taCiau gali biiti
kvalifikuojamas pagal BK 307 straipsnio 2 dali. PavyzdZiui, teismas,
nustat\!S, kad kaltinamoji suteike nepilnametei prostitutei gyvenamlij~
vietll_, apriipindavo j~ seksualinitt paslaugtt pageidaujanciais klientais ir
pelnesi is jos prostitucijos, pripaZino j~ kalta pagal BK 307 straipsnio
3 dali, taciau pagal BK 308 straipsnio 2 dali isteisino, nes nukentejusioji jau pries pazinti su kaltinamlija vertesi prostitucija (ir. Vilniaus
apygardos teismo nuosprendi baudiiamojoje byloje Nr. 1-219/2008).
Nera itraukimo pozymio ir tada, kai asmuo pats kreipiasi i prostitucij!l
organizuojanti asmeni prasydamas sudaryti s~lygas verstis prostitucija.
3. Biitinas nusikaltimo sudeties pozymis - padariniai, t. y. faktas,
kad kitas asmuo yra realiai itrauktas i prostitucij!l ir pradejo verstis
prostitucija. Tarp minetl{ padarinitt ir kaltininko veikos, itraukiant kit!!:
asmeni i prostitucijll, turi biiti priezastinis rysys. Priezastinis rysys nustatytinas tada, kai be s~moningtt kaltininko veiksmtt kitas asmuo pats
nebiitl{ pradej\!s verstis prostitucija, ir kai sie veiksmai buvo jam svari
paskata pradeti verstis prostitucija. Faktas, kad asmeni i prostitucij!lpastiimejo ne tik kaltininko veiksmai, bet ir kitos priezastys, nepaneigia
priezastinio rysio buvimo.
4. Itraukimo i prostitucij~ nusikaltimo sudetis - m ate r i a l i o j i.
Sio nusikaltimo baigtumas siejamas su nusikalstamtt padarinitt atsiradimu, t. y. su kito asmens vertimosi prostitucija pradzia. Jeigu kaltininkui
nepavyko itraukti kito asmens i prostitucijll, bet jo pastangos buvo tam
skirtos, veika kvalifikuotina kaip pasikesinimas itraukti i prostitucij!l.
549
308 straipsnis
Pavyzdziui, kasacine tvarka isnagrinejus baudziam~!t byl!t, kurioje

nuteistieji verte nukentejusi!U!t pradeti verstis prostitucija, nuveze ir
uz pinigini atlygi perdave j!t klientui lytiskai santykiauti, tokia veika
perkvalifikuota ne kaip itraukimas i prostitucij!t, o kaip pasikesinimas
itraukti i prostitucij!t, nes biidama pas klient!t nukentejusioji atsisake
su juo lytiskai santykiauti ir emesi priemoniq to isvengti. Byloje konstatuota, kad nuteistieji atliko visus tikslui pasiekti bUtinus veiksmus,
taciau nusikaltimo nebaige del priezasciq, nepriklausanciq nuo jq valios
5. Nagrinejamas nusikaltimas gali biiti padaromas tik ties i o g in e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad skatina kitll_ asmeni pradeti verstis
prostitucija, numato, kad sis asmuo jo paskatintas gali pradeti verstis
prostitucija, ir to nori. Motyvai juridines reiksmes veikai kvalifikuoti
neturi.
sulauk~s
7. Jeigu kaltininkas, itrauk~s kitll_ asmeni i prostitucij!t, toliau turejo

is to asmens prostitucijos pajamq arba S!tvadavo, veika kvalifikuotina
kaip pelnymosi is kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 1 dalis) ir itraukimo i prostitucij!t (BK 308 straipsnio 1 dalis) sutaptis. Tais
atvejais, kai asmens itraukimas i prostitucij!t buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veiklos dalis, veika kvalifikuojama tik pagal BK
307 straipsnio 2 dati.
8. BK 308 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotll_ itraukimo i prostitucij!t nusikaltimo sudeti. Kvalifikuojamieji po:lymiai yra: 1) i prostitucij!t buvo itrauktas materialiai, del tamybos ar kitaip nuo kaltininko priklausomas asmuo; 2) i prostitucij!t asmuo buvo itrauktas panaudojant
fizin~ ar psichin~ prievart!t ar apgaul~; 3) i prostitucij!t buvo itrauktas
nepilnametis.
9. Material i a i p r i klaus om as yra asmuo, kuris yra visiskai ar is dalies kaltininko islaikomas arba gauna is jo privalom!t teikti
materialin~ param!t (pavyzdziui, vaikai islaikomi tevq, todel yra nuo
jq materialiai priklausomi). Tarn y b i n i o p r i k I au s o mum o pagrindas yra tamybinis pavaldumas. K i t o k i o p r i k l au s o m u m o
pagrindu gali biiti kaltininko valdzios arba kitokio pobiidzio viesi igalinimai nukentejusiojo atzvilgiu (pavyzdZiui, policijos pareigiino - pilieCio at:lvilgiu, destytojo - studento atzvilgiu, darbdavio - darbuotojo
atzvilgiu), taip pat faktinio priklausomumo santykiai, susiklost~ tarp
550
308 straipsnis
kaltininko ir nukentejusiojo (pavyzdZiui, gydytojo - paciento atzvilgiu,

kreditoriaus- skolininko atzvilgiu ir pan.). Priklausomumo santykiai
turi tureti tam tikr!l teisini pagrind!l ir biiti numatyti teises normose. Jeigu faktinio priklausomumo santykiai tarp kaltininko ir nukentejusiojo
tokio pagrindo neturi, itraukimas tokio asmens i prostitucij!l pagal BK
308 straipsnio 2 dali nekvalifikuojamas.
10. Fizine ir psi chine prievarta - biidas itraukiant asmeni i prosibauginti, versti uzsiimti prostitucija is baimes, kad vel bus
panaudotas fizinis smurtas arba kaltininkas ivykdys savo grasinimus.
Psichines prievartos turinys gali biiti ivairus: grasinama gali biiti tiek fiziniu smurtu arba turtines zalos padarymu, tiek ir kompromituojanCios
informacijos paskelbimu, dokumentll negr!lzinimu ar kitokiais neigiamais padariniais. Apgaule kaip biidas itraukti asmeni i prostitucijll gali
biiti suklaidinimas del aplinkybil.l, nulemianCil! asmens apsisprendim~
pradeti verstis prostitucija (pavyzdZiui, melagingai pranesama apie dydi
uzdarbio, kuri gaus asmuo is prostitucijos, apie geras darbo ir gyvenimo
Sillygas), arba asmens patekim~ i priklausom!l padeti, del kurios jis apsisprendZia pradeti verstis prostitucija (pavyzdZiui, tik atvyk~s i uzsieni
nukentejusysis suprato, kad buvo atveztas dirbti ne legal!! darblb kaip
buvo susitarta, bet verstis prostitucija).
titucij~ ji
11. Jeigu i prostitucijll buvo itrauktas nepilnametis, veika kvalifikuojama pagal BK 308 straipsnio 2 dali, neatsizvelgiant i itraukimo
biidus. Uz nepilnamecio asmens itraukim~ i prostitucij~ pagal BK
308 straipsnio 2 dali atsako tik toks asmuo, kuris suvoke, kad itraukia i
prostitucij!l18 mehl neturinti asmeni, arba jei ir nesuvoke sios aplinkybes, bet galejo ir turejo tai suvokti.
12. Tais atvejais, kai kaltininkas itraukia kitll asmeni i prostitucipanaudodamas fizinct prievafilb taciau itraukimas buvo sudedamoji
prostitucijos organizavimo veiklos dalis, veika kvalifikuotina kaip nusikaltimJ.l, numatytll BK 307 straipsnio 2 dalyje ir BK 308 straipsnio
2 dalyje, sutaptis.
j~
13. {traukimo i prostitucij!l veika gali sutapti su prekybos zmonemis

(BK 147 straipsnis) ir vaiko pirkimo arba pardavimo (BK 157 straipsnis) nusikaltimams biidingu verbavimo prostitucijai po:lymiu. Todel
tais atvejais, kai itraukimas i prostitucij~ yra tik sudedamasis prekybos
zmonemis arba vaiko pirkimo ar pardavimo nusikaltiml! po:lymis, BK
308 straipsnis neinkriminuotinas.
14. {traukimas i prostitucijlb numatytas BK 308 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie nesunkil.l, o itrau551
kimas i prostitucijll, numatytas BK 308 straipsnio 2 dalyje, pagal BK

11 straipsnio 5 dali- prie sunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK
II straipsnio komentarq).
15. Itraukimas i prostitucijlt baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves atemimu iki trejq metq; kvalifikuotas itraukimas i prostitucijlt- laisves atemimu nuo dvejq iki septyneriq
metq.
308 1 straipsnis. Draudziami biomedicininiai tyrimai su zmogumi

ar zmogaus embrionu
1. Tas, kas atliko draudziamus biomedicininius tyrimus su zmogumi
ar zmogaus embrionu,
baudziamas teises dirbti tam tikrll darb~! arba ubiimti tam tikra veikla
atemimu arba bauda, arba laisves atemimu iki dvejq metq.
(Lietuvos Respub/ikos 2005 m. birzelio 23 d. istatymo Nr. X-272, isigal. 2005 m. birze/io
1. Nagrinejamo nusikaltimo o b j e k t a s - biomedicininiq tyrimq

etikos reikalavimai ir principai, nustatyti Biomedicininiq tyrimq etikos
istatyme (Valstybes zinios, 2000, Nr. 44-1247). Pagal istatymo 4 straipsni,
biomedicininiai tyrimai gali biiti atliekami, kai: 1) yra biomedicininiq
tyrimq moksline ir praktine verte; 2) uztikrinta tiriamojo interesq apsauga ir informacijos apie tiriam~i konfidencialumas; 3) gautas savanoriskas tiriamojo asmens sutikimas; 4) yra tyrejo ir biomedicininiq
tyrimq uzsakovo civilines atsakomybes draudimas del galimos zalos
tiriamajam; 5) gauti istatymo nurodytq institucijq (paprastai Lietuvos
bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininiq tyrimq etikos komiteto) dokumentai, suteikiantys teis~ atlikti biomedicinini tyrimlb 6) to
nedraudzia kiti istatymai. Istatyme taip pat nustatyti reikalavimai vienos ar kitos rusies biomedicininiams tyrimams atlikti, taciau baudziamoji atsakomybe numatyta tik uZ pazeidimlt tq draudimq ir reikalavimq, kurie susij~ su biomedicininiais tyrimais, atliekamais su zmogumi
ar zmogaus embrionu.
2. Nagrinejamo nusikaltimo veika pasireiskia draudziamq biomedicininiq tyrimq su zmogumi ar zmogaus embrionu atlikimu.
3. B i o me d i c i n i n i a i t y r i m a i - tai biomedicinos mokslq
hipoteziq patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais ir zmogaus svei552
308' straipsnis
katos ypatumq pazinimo pletojimas. Em brio n as - tai zmogaus organizmo vystymosi stadija nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki astuntos moters nestumo savaites pabaigos.
4. Biomedicininiq tyrimq etikos istatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvi zmones ar jq grupes ir vaisius biomedicininiq tyrimq
objektais gali biiti tik turint atitinkamq neklinikiniq tyrimq issamius
duomenis. Neklinikiniai tyrimai (tyrimai, kuriq objektas nera trnones)
turi biiti atlikti pagal Geros laboratorines praktikos taisykles, kurias tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija (Valstybes zinios, 1999, Nr. 35-1053).
Klinikiniai tyrimai (tyrimai su gyvais zmonemis) turi biiti atliekami
pagal Geros klinikines praktikos taisykles, kurias tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija (Valstybes zinios, 1998, Nr. 57 -1608; 2006, Nr. 125-4768).
Istatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad su zmogaus embrionais
leidziama atlikti tik klinikinius stebejimus (neinvazinius tyrimus). Kiti
biomedicininiai tyrimai su zmogaus embrionais, taip pat jq kiirimas
biomedicininiq tyrimq tikslams yra draudziami. {statymo 3 straipsnio
4 dalyje nustatytas draudimas klonuoti zmogq. Istatymo 5 straipsnio
2 dalis draudzia atlikti biomedicininius tyrimus su ikalinimo istaigose
ar kitose laisves atemimo vietose esanCiais asmenimis. Biomedicininius tyrimus su pazeid:liamais asmenimis 1eid:liama atlikti tik laikantis
papildomq istatymo nustatytq s~lygq.
5. Baudziamoji atsakomybe paga1 BK 308 1 straipsni ga1i bUti taikoma tiek uz bendrojo pobiidzio reika1avimq nesilaikym~ atliekant
tyrimus su zmogumi ar embrionu (pavyzd:liui, tyrimas atliekamas be
tiriamojo asmens sutikimo, neapsidraudus del civilines atsakomybes,
neturint leidimo ), tiek ir uz nustatytq draudimq pazeidim~ (pavyzdziui,
atliekant invazini tyrim~ su zmogaus embrionu ).
6. Nagrinejama nusika1timo sudetis yra form a 1i o j i. Nusikaltimas laikomas baigtu pradejus atlikineti draudziamus biomedicininius
tyrimus, neatsizvelgiant i tai, ar zmogui ar embrionui padaryta kokia
nors zala. Kilus zalai, veika papildomai gali biiti kvalifikuojama ir pagal BK straipsnius, nustatanCius atsakomyb~ uz nusika1stamas veikas
zmogaus gyvybei ar sveikatai.
7. Komentuojamas nusikaltimas gali biiti padarytas tik ties i o g in e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad atlieka biomedicininius tyrimus
su zmogumi ar zmogaus embrionu pazeisdamas Biomedicininiq tyrimq
etikos istatymo nustatytus draudimus, ir nori taip veikti.
sulauk\!S 16 metq fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo (apie tai
553
308'-309 straipsniai
plaCiau ir. BK 20 straipsnio komentarq). Atsakomyben trauktinas tiek

gydytojas ar kitas asmuo, kuris pagal issilavinimll ir pacientq prieziiiros
patirti gali atlikti biomedicinini tyrimll, tiek ir bet kuris kitas asmuo,
atliekantis draudziamll tyrimlt.
9. Draudziami biomedicininiai tyrimai su zmogumi ar zmogaus embrionu pagal BK II straipsnio 3 dali priskiriami prie nesunkil.l nusikaltimtt (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
10. Draudziami biomedicininiai tyrimai su zmogumi ar zmogaus
embrionu baudZiami teises dirbti tam tikrlt darblt arba uzsiimti tam tikra
veikla atemimu arba bauda, arba laisves atemimu iki dvejl.l metq.
309 straipsnis. Disponavimas pornografinio turinio dalykais

1. Tas, kas turedamas tiksl~t platinti pagamino ar isigijo arba platino
pornografinio turinio dalykus,

arba laisves atemimu iki vieneriq metq.
2. Tas, kas pagamino, isigijo, laike, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba
asmuo pateikiamas kaip vaikas,
baudziamas bauda arba laisves atemimu iki dvejq metq.
3. Tas, kas turedamas tiksl~t platinti pagamino ar isigijo arba platino
dideli kieki pornografinio turinio dalykq, kuriuose vaizduojamas mazametis vaikas,
baudziamas laisves atemimu iki penkeriq metq. (Lietuvos Respublikos
2006 m. birielio 22 d. jstatymo Nr. X-711, jsigal. 2006 m. liepos 14 d. (Valstybes iinios, 2006,
4. Tas, kas demonstravo ar reklamavo pornografinio turinio dalykus,
padare baudziaml}ji nusizengim~t ir
arba arestu. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birielio 22 d. istatymo Nr. X-711, isigal.
2006 m. liepos 14 d (Valstybes iinios, 2006, Nr. 77-2961) redakcija)
5. Uz sio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis

asmuo. (Lietuvos Respublikos 2006 m. birielio 22 d. jstatymo Nr. X-711, jsigal. 2006 m.
liepos 14 d. (Valstybes iinios, 2006, Nr. 77-2961) redakcija)
(Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. jstatymo Nr. IX-1992, isigal. 2004 m. vasario 14 d.
554
309 straipsnis
1. Nagrinejamo nusikaltimo o b j e k t as- visuomenes dorove. Pornografiniq kiiriniq platinimas nepriimtinas visuomeneje ne tik morales
poziuriu, bet yra pavojingas ir kenkia vaiktt bei paaugliqprotiniam, fiziniam ir doroviniam vystymuisi, formuoja iskreipt!\c seksualiniq santykitt
isivaizdavim!\c. Biitinum!l u2:tikrinti visuomenes apsaug!l nuo pomografijos platinimo pabrezia 1989 m. Europos konvencija del televizijos be
sienq (Valstybes zinios, 2000, Nr. 29-805), 1989 m. Jungtiniq Tauttt vaiko
teisiq konvencija (Valstybes zinios, 1995, Nr. 60-1501), daugelis Lietuvos
Respublikos istatymq ir nacionaliniq programq.
2. Nagrinejamo nusikaltimo daly k u gali biiti bet kokia forma isreiksti dalykai (nuotraukos, kino ir vaizdo juostos, dirbiniai, spausdinti
kiiriniai, garso irasai, spektakliai ir kt.), atitinkantys pomografijos poZ:ymius. Apibreziant pomografinio turinio dalyk!l, galima remtis Visuomenes informavimo istatyme (Valstybes zinios, 2006, Nr. 82-3254) pateiktu
p o r n o g r a f i j o s apibrezimu - tai informacija, kai atvirai ir detaliai
rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tustinimasis,
masturbacija arba lytiniai iskrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos
tikslas. PabreZtina, kad pomografija nera menines vertes turintys erotiniai
kiiriniai, paprastas nuogo kiino vaizdavimas, taip pat pa2:intines paskirties
dalykai, kuriuose pavaizduoti arba aprasyti seksualiniai 2moniq santykiai.
Nera pomografija taip pat kiiriniai, kuriuose yra atskirttpomografinio pobudZio elementq, kai sie kiiriniai bendrai paemus turi menin~, mokslin~
arba istorin~ vert~. SprendZiant apie dalyko pomografinipobiidi baudZiamosiose by lose remiamasi eksperto ar specialisto isvada (paprastai tokias
ekspertizes daro Zumalisttt etikos inspektoriaus tamyba).
3. Nagrinejamas nusikaltimas o b j e k t y vi a i pasireiskia trimis altematyviomis veikomis: I) platinti skirto pomografinio turinio dalyko
pagaminimu; 2) jo isigijimu; arba 3) jo platinimu.
4. P a g am i n i mas - tai platinti tinkamo pomografinio turinio
dalyko sukiirimas (nufilmavimas, nuotraukos pagaminimas, teksto atspausdinimas, fotomontazas ir pan.). Uz pomografinio turinio dalyko
pagaminim!l atsako visi jo kiirimo proceso dalyviai - autorius, teksto
rinkejas, fotografas, operatorius, rezisierius, pagalbiniai darbuotojai,
taip pat ir seksualiniq scenq atlikejai.
5. Kaip pomografijos pagaminimas ir platinimas kvalifikuojami ir

tokie veiksmai, kai asmuo daro slapt!\c savo paties lytiniq santykitt su
kitais asmenimis vaizdo iras!l_, o paskui si iras!l vienaip ar kitaip isplatina (ir. Vilniaus apygardos teismo nutarti baudiiamojoje byloje Nr.
1-18712008).
555
309 straipsnis
6. l s i g i j i m a s - tai veiksmas, kuriuo kaltininkas igyja galimyb~

disponuoti pomografinio turinio dalyku. {sigyti imanoma tiek fiziskai
paimant, nusiperkant, pagrobiant ir pan., tiek issaugant kompiuterio
standziajame diske arba USB atmintineje (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K306/2007). {sigijimu taip pat gali biiti kaltinamas asmuo, kuris turedamas tiksl~t platinti laiko arba gabena pomografinio turinio dalyk~t.
P or n o g r a f i n i o t uri n i o d a I y k q p I at i n i m a s - tai atlygintinis arba neatlygintinis tokiq dalykq perdavimas kitam asmeniui
disponuoti. Platinama gali biiti tiek fiziskai iteikiant, paliekant tam tikroje vietoje arba siunciant pastu ir pan., tiek pasinaudojant telefoniniu
arba kompiuteriniu rysiu (ir. kasacin~ nutarti Nr. 2K-306/2007). Pagal
BK 309 straipsni, platinimo veikos nesudaro tokio dalyko demonstravimas ir reklamavimas.
7. Nusikaltimas yra baigtas pagaminus arba isigijus pomografinio
turinio dalyk~t turint tiksl~tji platinti, taip pat pradejus platinimo veikl~t.
Jeigu veika del nuo kaltininko nepriklausanCiq aplinkybiq nutriiko pradejus kurti, bet dar nesukiirus pomografinio turinio dalyko, ji kvalifikuotina kaip pasikesinimas pagaminti pomografinio turinio dalyk~t (BK
22 straipsnis, BK 309 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinejamas nusikaltimas gali biiti padarytas tik ties i o gin e
t y c ia. Kaltininkas supranta, kad gamina, isigyja arba platina pomografinio turinio dalykus, ir nori taip veikti. Kai veika pasireiskia pagaminimu arba isigijimu, biitinas subjektyvusis poiymis - p 1at in i m o
t i k s 1a s. Platinimo tikslo buvimas - kai kaltininkas pagamina arba
isigyja pomografinio turinio dalykus ne asmeniniam naudojimuisi, bet
planuodamas perduoti juos kitiems asmenims disponuoti. Be to, kaltininko ketinimai turetq neapsiriboti vienkartiniu tam tikro pomografinio
pobiidZio dalyko perdavimu kitam asmeniui, o turetq bUti jo ketinimas
uzsiimti sistemine platinimo veikla arba is karto isplatinamas didelis
kiekis tokio pobiidzio dalykq.
sulauk~s
10. BK 309 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuot~t nagrinejamo

nusikaltimo sudeti, skirt~t kriminalizuoti pomografinio turinio dalykl!,
kuriuose vaizduojami vaikai, apyvaftlt. Pagal BK 309 straipsnio 2 dali
numatyto nusikaltimo d a I y k a s yra pomografinio turinio produktas,
kuriame vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
V a i k u laikomas asmuo, neturintis 18 metq. Apie tai, kad pomografinio turinio kiirinyje atvaizduotas vaikas, sprendziama atsizvelgus ijo
556
309 straipsnis
isvaizdlt ir kilno savybes. BK 309 straipsnio 2 dalis taikoma tiek tada,

kai pomografinio turinio kiirinyje is tiknijq pavaizduotas vaikas, tiek
tada, kai pavaizduotas suaug~s asmuo, kuriam pagal kilrejq sumanym~
skirtas vaiko vaidmuo. Tai gali rodyti jo vaikiski drabuziai, sukuosena,
elgesys ir pan. Panasumas i vaik~ turi biiti pakankamas, kad vartotojas
galetq biiti suklaidintas. Taikant BK 309 straipsnio 2 dali biitina, kad
pomografinio turinio kilrinyje tikras ar tariamas vaikas vienaip ar kitaip
dalyvautq seksualinese scenose. Jeigu vaikas pavaizduotas tik neutraliose scenose, nagrinejamas kvalifikuojamasis poZymis neinkriminuotinas.
11. Pagal BK 309 straipsnio 2 dali kvalifikuojamos sios altematyvios veikos: pagaminimas, isigijimas, laikymas, demonstravimas,
reklamavimas arba platinimas. Palyginti su BK 309 straipsnio 1 dalimi, sioje normoje papildomai paminetos laikymo, demonstravimo ir
reklamavimo veikos. La i k y m u pripazintinas bet koks disponavimas
minetu dalyku (turejimas su savimi, laikymas namuose, garaze, automobilyje ar kitoje vietoje, gabenimas, nesiojimas, turejimas telefone,
kompiuteryje ar USB atmintineje ir t. t.). Buvimas tokio daikto savininku, kai pats daiktas laikomas pas kit! asmeni, taip pat pripazintinas
tokio dalyko laikymu. Baudziamosios atsakomybes nepaneigia tai, kad
minet~ dalyk~ kaltininkas igijo ne sau, o kitam asmeniui, kad pats to
dalyko nezifuejo, bet tiesiog venge ji ismesti, sunaikinti ir pan.
12. Tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas seksualinio pobiidZio

pries vaikl!, siuos savo veiksmus filmuoja, be seksualinio
pobiidzio nusikaltimo, jam inkriminuotinas ir pomografinio turinio dalyko, kuriame vaizduojamas vaikas, pagaminimas (ir. Vilniaus apygardos teismo nuosprendi baudiiamojoje byloje Nr. 1-207/2008).
nusikaltim~
13. D e m on s t r a v i m a s - tai pomografinio turinio dalyko rodymas kitam asmeniui ar kitiems asmenimis tokiu biidu, kad sie galetq
susipazinti su jo turiniu. Demonstruojama gali buti viesai, kai su demonstruojamo dalyko turiniu gali susipazinti daug zmoniq (per televizijl!, kino teatre, klube, kavineje ir pan.), arba neviesai (demonstruojant
dalyk~ vienam ar keliems pazistamiems asmenims).
14. R e k I am a v i m as - tai informacijos apie tam tikr'l pomografini kiirini suteikimas vienam, keliems asmenims arba neapibreztam
ratui zmoniq, skatinant si kiirini isigyti arba susipazinti su jo turiniu.
Reklamavimas gali biiti tiek susij~s, tiek ir nesusij~s su tokio kiirinio
fragmentq demonstravimu. Nebiitina, kad is reklamos turinio biltq aisku, kad reklamuojamas kiirinys yra pomografinio pobildzio ir kad jame
pavaizduotas vaikas.
557
309 straipsnis
15. Veika kvalifikuotina pagal BK 309 straipsnio 2 dali tik tada, kai
kaltininkas, pagamindamas, isigydamas, laikydamas, demonstruodamas, reklamuodamas arba platindamas pomografinio turinio dalykus,
suprato, kad juose is tikrl!il! arba tariamai vaizduojamas vaikas. BK
309 straipsnio 2 dalis taikoma neatsizvelgiant i tai, ar veika padaryta
turint platinimo tiksllb ar neturint tokil! tiksl\l.
16. BK 309 straipsnio 3 dalis numato atsakomyb~ uz didelio kiekio pomografinio turinio dalykl!, kuriuose vaizduojamas mazametis
vaikas, pagaminimll_ ar isigijiml\_ turint tikslll_ platinti arba j\l platinimll_.
Did eli o k i e k i o po:Zymis yra vertinamasis, todel jis nustatomas
kiekvienu konkreciu atveju atsizvelgiant i pagamint!J:, isigytl\_ ar platintl\_
pomografinio turinio dalykl!, kuriuose vaizduojamas mazametis vaikas, kieki bei i kitas by los aplinkybes, taip pat i teism\l praktikll. analogiskose bylose.
17. BK 309 straipsnio 4 dalis numato baudziamojo nusizengimo sudeti, kurios objektyvieji pozymiai yra dvi altematyvios veikos:
1) pomografinio turinio dalykl!, kuriuose nera pavaizduotas vaikas arba
asmuo, pateikiamas kaip vaikas, demonstravimas; 2) tokil! dalykl! reklamavimas. Baudziamasis nusizengimas yra baigtas pradejus veiksmus
demonstruoti arba reklamuoti pomografinio turinio dalykl\_. Priesingai
nei BK 309 straipsnio 1-3 dalyse nurodyll! nusikaltiml! atveju, pagal
BK 309 straipsnio 4 dali atsako tik fizinis asmuo. BK 309 straipsnio
4 dalis taikoma tik tais atvejais, kai kaltininkas veikia t i e s i o g i n e
t y cia, t. y. supranta, kad demonstruoja arba reklamuoja pomografinio turinio dalykus, ir nori taip veikti. Jeigu pomografinio turinio dalykas reklamuojamas turint tikslll_ platinti, svarstytina, ar veika neturi BK
309 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo po:lymi\l.
18. Disponavimas pomografinio turinio dalykais, numatytas BK 309
straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie
nesunkil!, disponavimas pomografinio turinio dalykais, numatytas BK
309 straipsnio 3 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dali- prie apysunkil!
nusikaltim\l, disponavimas pomografinio turinio dalykais, numatytas
BK 309 straipsnio 4 dalyje, pagal BK 12 straipsni- prie baudziaml!il!
nusizengim\l (apie tai plaCiau ir. BK 11 ir 12 straipsnil komentarq).
19. Disponavimas pomografinio turinio dalykais, numatytas BK
309 straipsnio 1 dalyje, baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba
laisves apribojimu, arba laisves atemimu iki vieneril! met\!; disponavimas pomografinio turinio dalykais, numatytas BK 309 straipsnio
2 dalyje, - bauda arba laisves atemimu iki dvejl! met\!; disponavimas
pomografinio turinio dalykais, numatytas BK 309 straipsnio 3 dalyje, 558
309-310 straipsniai
laisves atemimu iki penkerill met!{; disponavimas pomografinio turinio

da1ykais, numatytas BK 309 straipsnio 4 da1yje, - viesaisiais darbais
arba bauda, arba laisves apribojimu, arba arestu.
310 straipsnis. Ziaurus elgesys su gyvunais

Tas, kas ziauriai elgesi su gyviinu, jeigu del to gyviinas zuvo arba buvo
suluosintas, arba kankino gyviin~t,
baudziamas viesaisiais darbais arba banda, arba arestu, arba laisves
atemimu iki vieneriq metq.
1. Nagrinejamo nusika1timo o b j e k t as yra bendras interesas ugdyti visuomenes neabejingum~t faunai ir riipintis gamtos issaugojimu.
Ziaurumas gyviinl! atzvi1giu nesiderina su visuomeneje priimtomis e1gesio normomis, todel baudZiamieji istatymai krimina1izuoja tokio e1gesio krastutines formas.
2. Nusika1timo d a 1y k as yra bet koks 1aukinis arba naminis gyviinas (gyvu1iai, pauksCiai, 1aukiniai tverys, fuvys ir kt.).
3. Nagrinejamo nusika1timo sudeties o b j e k t y vie j i p o z ym i a i yra dvi a1tematyvios veikos, padariniai ir jl! priezastinis rysys.
Altematyvios veikos yra sios: 1) ziaurus e1gesys su gyviinu; 2) gyviino
kank:inimas. Aiskil! kriterijl!, paga1 kuriuos but!{ imanoma atriboti ziaufl! e1gesi su gyviinu ir gyviino kankinimlt, nera. Paga1 BK 310 straipsnio
prasm~. skiriasi tik sill veikl! padariniai: ziauraus elgesio su gyviinu
atveju biitina, kad gyviinas ziitl{ arba biitl! su1uosintas, o gyviino kankinimas pripazistamas nusikaltimu net ir neatsiradus minetl! padarini\!.
Kita vertus, gyviino kankinimas taip pat suponuoja tam tikrus padarinius, nes siais veiksmais gyviinui suke1iamas dide1is fizinis skausmas
arba kitos fizines kancios.
4. Z i au r u s e 1g e s y s s u g y vii n a i s i r j l! k an k in i m a s pasireiskia visuomeneje neto1eruotinais veiksmais, kuriais demonstruojamas nepateisinamas negai1estingumas ir savivale gyviinl!
atzvi1giu. Abi veikos ga1i buti gyviino musimas, smaugimas, pakabinimas, ga1unil! sukinejimas, atemimas ga1imybes judeti, 1aikymas 1abai
b1ogomis s~t1ygomis, marinimas badu, privertimas tenkinti iskreiptus
zmogaus seksua1inius poreikius, naudojimas jo sveikatai kenkiantiems
sunkiems darbams, rizikingiems azartiniams zaidimams ir pan. Nagrinejamas nusikaltimas gali buti tiek t~stiniai veiksmai, tiek ir vienkartinis poe1gis, pavyzdziui, veiksmas, kuriuo gyviinui tiesiogiai atimama
559
310 straipsnis
gyvybe arba jis suluosinamas (ir. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Nr. 1A-317/2005 ir Nr. 1A-26212006).
5. Ziauriu elgesiu ir kankinimu nelaikomas gyviin\l skerdimas, kai
juo tenkinami zmonill poreikiai, medziokle ir ivejyba, moksliniai bandymai su gyviinais, gyviinll naudojimas atitinkam\l riisill sporto reikmems, taip pat gyvybes atemimas gyviinui ar jo suluosinimas esant
biltinajai ginciai, biltinajam reikalingumui ir pan., pavyzdZiui, ginantis
nuo suns uzpuolimo, nusaunant agresyv\l suni, atimant gyvyb~ ligotam
gyviinui ir pan.
6. Nagrinejamas nusikaltimas baigtas, kai del ziauraus elgesio gyviinas zilsta arba yra suluosintas, taip pat kai del kankinimo gyviinas
patiria dideli fizini skausmll_ ar kit\! fizinill kanCi\l.
7. Nagrinejamas nusikaltimas gali bilti padarytas tiesiogine arba
net i e s i o gin e t y cia. Kaltininkas supranta, kad atlieka pries gyviinll_ biltinumu nepagqstus ziauraus pobildzio veiksmus, numato, kad
del to gyvilnas gali Zilti ar bilti suluosintas, jam sukeltas didelis fizinis
skausmas ar kitos fizines kanCios, ir sill padarinill nori arba kad ir nenori, taciau s~moningai leidzia jiems atsirasti.
8. Nagrinejamo nusikaltimo sub j e k t u gali bilti pakaltinamas,
16 met\! fizinis asmuo.
sulauk~s
9. Ziaurus elgesys su gyviinais pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkill nusikaltimll (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio
komentarq).
10. Ziaurus elgesys su gyviinais baudziamas viesaisiais darbais arba
bauda, arba arestu, arba laisves atemimu iki vienerill met\!.
560
Specialioji dalis, XLV skyrius
311 straipsnis
XLVSKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR
BAUDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI
MIRUSIOJO ATMINIMUI
311 straipsnis. Mirusiojo palaikq isniekinimas
1. Tas, kas neteisetai paeme mirusiojo palaikus ar jq dali arba tyciojosi
is mirusiojo palaikq, arba juos isniekino,
baudziamas viesaisiais darbais arba laisves apribojimu, arba arestu,
arba laisves atemimu iki dvejq metq.
2. Tas, kas neteisetai atkase kap~ ir isniekino mirusiojo palaikus ar is
jq tyciojosi arba paeme ten buvusius daiktus,
baudziamas arestu arba laisves atemimu iki trejq metq.
1. BK 311 straipsnio 1 ir 2 da1yse nustatyta atsakomybe uz du atskirus nusika1timus. Straipsnio 1 da1yje numatyta atsakomybe tais atvejais, kai nepagarbius veiksmus ka1tininkas atlieka su negyvo zmogaus
pa1aikais, t. y. 1avonu, ko1 jis dar nera pa1aidotas, kremuotas ir pan. Komentuojamo straipsnio 2 da1yje numatyta baudziamoji atsakomybe, kai
nepagarbus veiksmai atliekami su jau pa1aidoto mirusiojo 1avonu, pries
tai atkasus jo kap~. Sio straipsnio paskirtis - saugoti emocin~ zmonil!
santykil! sfer'b susijusi~ su pagarba mirusiajam, jo pa1aidojimu.
t~
2. Nusikaltimo o b j e k t a s - visuomenes dorove, taip pat susik1ospaprociai, tradicijos, susijusios su mirusiuoju, jo atminimu.
3. Nusika1timo d a 1y k a s paga1 sio straipsnio 1 dali yra nepa1aidoti mirusiojo pa1aikai arba jl! dalis.
4: Nusikaltimas gali biiti padaromas altematyviais aktyviais veiksmais, kuriais padaroma fizine ir moraline zala: 1) neteisetu mirusiojo palaikl! paemimu, 2) neteisetu mirusiojo palaikl! dalies paemimu,
3) tyCiojimusi is mirusiojo palaikq, 4) mirusiojo palaikl! isniekinimu.
biifl! atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio 1 da1ies dispozicijoje numatyfl! veiksm\!.
561
311 straipsnis
5. N e t e i s eta s m i r u s i o j o p a 1a i k \l a r j tt d a 1i tt p a e m i m a s - tai teises aktais nustatytos tvarkos, susijusios su mirusiojo

palaiklb jo dalitt paemimu, pazeidimas.
Mirusiojo palaiktt dalies paemim:t reglamentuoja Zmogaus audinitt
ir organtt donorystes ir transplantacijos istatymas (Valstybes zinios, 2004,
Nr. 55-1886; 2006, Nr. 119-4545). Pagal si istatym!b mirusiojo palaiklb j\l
dalitt paemimas pripazistamas teisetu, kai zmogus iki mirties nustatyta
forma yra pareisk~s savo vali!b kad jo audiniai ir organai po mirties gali
buti paimami transplantacijai, ar kai toki sutikim~ po asmens mirties
duoda veiksnus jo artimieji, arba sveikatos prieziuros istaigos konsiliumas, kai atvejis skubus, o mirusysis nera isreisk~s savo valios del
transplantacijos bei nera zinomi jo artimieji ir negalima atsiklausti j\l
valios.
Mirusiojo palaiktt ar jo dalitt paemimas laikomas teisetu, kai audiniai ar organai paimami zmogaus patologoanatominio ar teismo medicininio tyrimo metu.
Tais atvejais, kai asmuo nuzudomas siekiant is jo paimti vien:t ar kelis organus persodinimui, kaltininko veiksmai turi biiti kvalifikuojami
tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 12 punkt!b nes organtt ar audinitt
paemimas transplantavimui yra kvalifikuojamasis nufudymo poZymis
ir veika papildomai pagal BK 311 straipsnio 1 dali kaip mirusiojo palaiktt paemimas nekvalifikuojama.
6. T y ci o j i m a s i s i s m i r u s i o j o p a 1a i k \l - tai ciniskas
pasityCiojimas is jtt kittt zmonitt akivaizdoje, nors ir be fizinio kontakto
su jais. Siuo atveju butinas veikos pozymis yra tai, kad kaltininkas nepagarbius veiksmus palaiktt atzvilgiu atlieka kittt zmonitt akivaizdoje,
si:t aplinkyb~ suvokia ir nori taip veikti. Kaltininkui tyCiojimasis is mirusiojo palaiktt inkriminuotinas ir tais atvejais, kai jis tokius veiksmus
atlieka viesoje vietoje, pavyzdZiui, gatveje, aiksteje, kur juos gali stebeti daug zmonilb net jei tuo konkreCiu atveju tokittjo veiksmtt pasaliniai
asmenys ir nemato (pavyzdziui, nakti, kai zmonitt tuo metu toje vietoje
nebuvo), taCiau kaltininkas tyCiojasi is palaiktt viesoje vietoje s:tmoningai, noredamas, kad bent vienas pasalinis asmuo t~ pamatyttt.
7. M i r us i o j o p a 1a i k tt is n i e kin i mas - tai amoralus,
zeminantis, ciniskas elgesys, pasireiskiantis nekrofiliniais veiksmais:
kiino sunaikinimas (pavyzdziui, padegant, susprogdinant), kuno dalitt
atskyrimas, lavono isrengimas, aprangos ar lavono sutersimas ar sugadinimas daiktl!, kurie yra prie palaikl!, pavyzdziui, atskirtt kuno dalilb
organtt nupjaustymas, akitt isdurimas ir pan. Mirusiojo palaiktt isniekinimu laikytini taip pat ir atvejai, kai po atsisveikinimo su mirusiuoju i
562
311 straipsnis
krematoriumll_ atveZtas karstas su mirusiojo palaikais pries sudeginant

yra atidaromas ir mirusysis nurengiamas, paimami karste buv~ daiktai
ar pats karstas. Sie veiksmai turi biiti kvalifikuojami pagal komentuojaffil\. straipsni, jei buvo atliekami po mirties ir iki palaidojimo.
Veikai kvalifikuoti pagal komentuojamo straipsnio 1 dali svarbu nustatyti, kad kaltininkas, atlikdamas konkrecius veiksmus, sieke biitent
isniekinti mirusiojo palaikus. Todel tais atvejais, kai kaltininkas, nuzud~s zmoglb nupjauna atskiras kiino dalis, pavyzdziui, galvl:l, plastakas,
pedas ir pan., siekdamas paslepti padaryto nufudymo pedsakus,jo veika negali biiti kvalifikuojama pagal BK 311 straipsnio 1 dali, nes nera
mineto biitino sios nusikalstamos veikos sudeties poeymio. TaCiau tais
atvejais, kai nufud~s nukentejusiji kaltininkas nupjauna atskiras lavono dalis, organus, ji susmulkina, nepagarbiai su juo elgiasi siekdamas
ne paslepti padarytl\_ nusikaltiml:l, bet biitent tyCiodamasis is palaiklb jo
veika kvalifikuojama kaip BK 129 straipsnio atitinkamoje dalyje bei
punkte ir BK 311 straipsnio 1 dalyje numat)'tll nusikaltimq sutaptis.
8. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje itvirtinta nusikaltimo sudetis yra m ate r i a I i o j i. Atsakomybei pagal komentuojamll_ straipsni
atsirasti biitina nustatyti, kad kilo dispozicijoje numat)'tll padariniq mirusiojo palaikai ar jq dalis buvo paimti, is mirusiojo palaikq buvo
pasityCiota ar jie buvo isniekinti. Tais atvejais, kai kaltininkas atlieka
straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, taciau jie nesukelia minetq padarinilb veika kvalifikuojama kaip pasikesinimas isniekinti mirusiojo palaikus - pagal BK 22 straipsnio atitinkamll_ dali ir BK
9. Sio nusikaltimo sub j e k t y vi o j i pus e pasireiskia ties i og i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad paima mirusiojo palaikus ar
jq dali, is jq tyciojasi ar juos niekina, suvokia kilsiancius padarinius ir
siekia taip veikti bei sukelti dispozicijoje nurodytus padarinius.
10. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje baudziamoji atsakomybe
numatyta uz mirusiojo palaikq isniekinimll_ atkasus kapll_ arba uz kape
buvusiq daiktq paemimll_.
fl. Nusikaltimo d a I y k a s pagal sio straipsnio 2 dali yra palaidoti

mirusiojo palaikai, taip pat kape esantys daiktai. Kadangi pagal dabartines laidojimo tradicijas mirusiojo lavonas gali biiti ir kremuojamas,
tai mirusiojo palaikq isniekinimo dalyku gali biiti lavono pelenai, kurie
laikomi kolumbariume ar artiml!itt saugomi umose kitoje vietoje (pavyzdziui, namuose, sodyboje ir pan.). Taip pat nusikaltimo dalyku gali
biiti ne tik kape, bet ir kolumbariume esantys daiktai.
563
311 straipsnis
12. Nusikaltimas gali biiti padaromas altematyviais aktyviais veiksmais, kurie padaromi neteisetai atkasus kapl:l_: l) mirusiojo palaikq
isniekinimu, 2) tyciojimusi is mirusiojo palaikq, 3) paimant kape buvusius daiktus. Nusikaltimo o b j e k t y vi a j a i p u s e i igyvendinti
pakanka, kad biiut atliktas bet kuris vienas is sio straipsnio 2 dalies
dispozicijoje numatyht veiksmq.
13. K a p u komentuojamo straipsnio prasme laikytina ne tik
vieta zemeje kapinese, kur palaidotas mirusysis, bet ir kapaviete,
t. y. nustatytas ribas turintis zemes plotas kapinese, skirtas kapui, riisiui,
kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami zmogaus palaikai (taip pat kremuoti ar balzamuoti palaikai). Taigi k a p u laikytinas ir kolumbariumas ar kita vieta, kur oficialiai yra palaidotas mirusysis, pavyzdziui, nezinomo kareivio kapas aiksteje, 1aivo ar 1ektuvo
katastrofos vi eta, kuri oficialiai yra pripazinta kapu, ir pan. PavyzdZiui,
Estijos Respub1ika, Suomijos Respublika ir Svedijos Karalyste 1995 m.
vasario 23 d. pasirase susitarim~ kuriuo paske1be, kad kelto ,Estonia",
nuskendusio 1994 m. rugsejo 28-osios nakti Baltijos jiiroje, nuolauzos
ir apie jas esantis tam tikras nustatytas plotas laikomas paskutine katastrofos aukq affiZinojo poilsio vieta ir yra deramai gerbiamas. Susitarianciosios salys isipareigojo savo vidaus procediirq tvarka priimtais teises
aktais nustatyti baudziaml\il:l_ atsakomyb~t uz bet kokil:l. veik1~ trikdancil:l. amzinojo poi1sio vietos ramyb~t. Sios salys Susitariml:l_ papildanciu
1996 m. ba1andzio 23 d. protokolu pasiiile visoms kitoms valstybems
prisijungti prie sio Susitarimo (Valstybes zinios, 2002, Nr. 15-558). Lietuvos Respublika minetl:l_ Susitariml:l_ ir ji papildanti protokoll:l_ ratifikavo
2002 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikai jis isigaliojo 2002 m. kovo
6 d. (Valstybes zinios, 2002, Nr. 15-558, Nr. 32).
14. Kapais taip pat laikomos vietos, kuriose laidojimq nebera, taciau yra islik~t kapavieciq Zymiq, paminklq, kol oficialiai toji vieta nepanaikinta kaip kapines.
15. Net e is e t u atka s i m u laikytini bet kokie ka1tininko
veiksmai, kuriais jis, nesilaikydamas istatymq ir kiut teises akut nuostatq, isima is laidojimo vietos karst~ uml:l_ ar mirusiojo palaikus, pavyzdziui, atkasa kapl:l_ kapinese, isima uml:l_ su mirusiojo pa1aikais is jos
vietos kolumbariume, atkasa ar isardo kitas apsaugos priemones nuo
oficialiai pripaZinto kapo jiiros dugne ir pan.
16. Mirusiojo palaikq isniekinimu nelaikytina jq ekshumacija, perlaidojimas, kai tokie veiksmai atliekami teises akttt nustatyta tvarka,
taip pat kiti veiksmai visuomenes interesais, daromi laikantis teises
akttt nuostattt. Biitina Sl:\_lyga siuo atveju yra tai, kad jie turi biiti atlie564
311 straipsnis
kami vadovaujantis istatymq ir kitq teises aktq reikalavimais. Kad mirusiojo palaikq ekshumacija ar perlaidojimas biitq laikomi teisetais ir
neuztrauktq baudziamosios atsakomybes pagal komentuojamo straipsnio 2 dali, jie turi biiti atliekami vadovaujantis Zmogaus palaikq laidojimo istatymo (Valstybes zinios, 2007, Nr. 140-5763; 2008, Nr. 81-3185)
ir Valstybines visuomenes sveikatos prieziiiros tamybos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 8 d. isakymu Nr. V-39
,Del Leidimo ekshumuoti ar perlaidoti irnoniq palaikus taisykliq patvirtinimo" patvirtintq Leidimo ekshumuoti ar perlaidoti zmoniq palaikus taisykliq nuostatomis (Valstybes zinios, 2007, Nr. 31-1150; 2008,
Nr. 146-5901). Taciau ir atliekant siuos veiksmus vadovaujantis teises
aktais turi biiti laikomasi pagarbos mirusiojo palaikams. Kai tokios veikos daromos nesilaikant teises normq, jos vertintinos kaip neteisetos ir
turi biiti kvalifikuojamos pagal komentuojam~ straipsni.
17. Apie mirusiojo palaikq isniekinim~ir. sia straipsnio komentaro
7 punktq. PabreZtina, kad pagal komentuojamo straipsnio 2 dali mirusiojo palaikq isniekinimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas atkasa
kap~ iris jo iskel~s karst~ bei ji atidar~s palieka taip stoveti.
18. Apie tyciojim~si is mirusiojo palaikq ir. sio straipsnio komentaro 6 punktq.
19.Kape buvusiq daiktq paemimu laikytinasbetkokiq daiktq, buvusiq karste, kapo duobeje ar umoje, paemimas. Daiktq,
kurie paimami, verte veikai kvalifikuoti reiksmes neturi - tai gali biiti
tiek vertingi daiktai, pavyzdZiui, auksiniai dantys, ziedai, brangakmeniai, tiek ir didesnes materialines vertes neturintys daiktai, pavyzdziui,
ikapes, i karst~ ideti religiniai atributai, simboliai ir pan.
20. Daiktq paemimas is atkasto kapo yra viena is turto grobimo riisiq, taciau del skirtingo kesinimosi objekto ir pavojingumo laipsnio ji
laikoma speciali(\ja norma vagystes (BK 178 straipsnis) atzvilgiu, todel
kaltininko veiksmai papildomai pagal BK 178 straipsni nekvalifikuojami.
2.1. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje itvirtinta nusika1timo sudetis

yra m ate r i a l i o j i. Atsakomybei pagal komentuojam~ straipsnio dali
atsirasti biitina nustatyti, kad kilo dispozicijoje numatytq padariniq- atkasus kap~ mirusiojo palaikai buvo isniekinti, is jq buvo pasityCiota ar
paimti kape buv~ daiktai. Tais atvejais, kai kaltininkas atlieka straipsnio
dispozicijoje nurodytus veiksmus, taciaujie nesukelia minetqpadariniq,
veika kvalifikuojama kaip pasikesinimas isniekinti mirusiojo palaikus
paga1 BK 22 straipsnio atitinkam~ dali ir BK 311 straipsnio 2 da1i.
565
311-312 straipsniai
22. Tais atvejais, kai mirusiojo palaiktt isniekinimas yra susij~s su

viesosios tvarkos pazeidimu, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip
nusikaltimQ sutaptis pagal BK 284 straipsnio ir 311 straipsnio atitinkamas dalis.
23. Sio nusikaltimo sub j e k t y v i a j a i p u s e i biidinga t i e s i o gin e t y cia. Kaltininkas suvokia, kad atkas~s kaplt isniekina mirusiojo palaikus ar is jQ pasityCioja, arba paima kape buvusius daiktus,
suvokia kilsiancius padarinius ir siekia taip veikti bei sukelti dispozicijoje nurodytus padarinius.
24. Mirusiojo pa1aikQ isniekinimo ar tyCiojimosi is jl!, kai tai padaroma atkasus kap!l., ar daiktQ is atkasto kapo paemimo nusikaltimo
s u b j e k t u gali biiti pakaltinamas, sulauk~s 16 metQ fizinis asmuo.
25. Mirusiojo palaiktt isniekinimas paga1 BK 11 straipsnio 3 da1i
priskiriamas prie nesunkil! nusika1timQ (apie tai plaCiau ir. BK II
26. Neteisetas mirusiojo palaikl! ar jQ dalies paemimas, tyciojimasis
is mirusiojo pa1aikl! arba jQ isniekinimas baudziamas viesaisiais darbais arba laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves atemimu iki dvejQ metQ; mirusiojo palaikl! isniekinimas ar tyciojimasis is jQ neteisetai
atkasus kaplt arba daiktQ is atkasto kapo paemimas - arestu arba laisves
atemimu iki trejQ metQ.
312 straipsnis.
Kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos isnieki-
nimas
1. Tas, kas suarde ar kitaip isniekino kap~ arba suniokojo
arba isniekino kit~ viesosios pagarbos viet~,
paminkl~,
baudziamas viesaisiais darbais arba laisves apribojimu, arba arestu,

arba laisves atemimu iki vieneriQ metQ.
2. Tas, kas atliko vandaliskus veiksmus kapinese ar kitoje vidosios
pagarbos vietoje arba del rasiniQ, nacionaliniQ ar religiniQ motyvtf
isniekino kap~ ar kit~ viesosios pagarbos viet~,
baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves atemimu iki
trejQ metQ.
(Lietuvos Respublikos 2007 m. birie/io 28 d. istatymo Nr. X-1233, isigal. 2007 m. liepos 21 d.
(Va/stybes iinios, 2007, Nr. 81-3309) redakcija)
566
SpeciaJioji dalis, XLV skyrius
312 straipsnis
1. BK 312 straipsnio 1 ir 2 daliq konstrukcija nuo kitq BK itvirtintq

nusikaltimq ir baudziamll.iq nusizengimq mirusiojo atrninimui skiriasi
tuo, kad sio straipsnio 2 dalyje itvirtinta ne tik atskira, savarankiska nusikaltimo sudetis, bet ir kvalifikuota nusikaltimo sudetis sio straipsnio
1 dalyje itvirtintos veikos atzvilgiu.
2. Nusikaltimo o b j e k t a s - visuomenes dorove, taip pat susiklospaprociai, tradicijos, susijusios su mirusiuoju, jo atrninimu, pagarba
laidojimo vietai.
t~
3. Nusikaltimo daly k as yra mirusiojo laidojimo vieta, taip pat

kita viesosios pagarbos vieta, ant kapo esantys paminklai ar kiti irenginiai.
4. Nusikaltimas gali buti padaromas altematyviais aktyviais veiksmais: 1) suardant kap:t 2) kitaip isniekinant kap:t 3) suniokojant paminkl:t 4) isniekinant kit<t viesosios pagarbos viet<t. Nusikaltimo
o b j e k t y v i a j a i p u s e i igyvendinti pakanka, kad biitq atliktas bet
kuris vienas is sio straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytq veiksmq.
5. Apie k a p <t plaCiau ir. BK 311 straipsnio komentarq.
6. K a p o s u a r d y m u laikytini bet kokie veiksmai, kuriais suardoma kapaviete, t. y. pats kapas, umos vieta kolumbariume, tvorele ar
kiti daiktai, skirti mirusiojo atminimui pagerbti, pavyzdziui, kapaviete
panaikinama, sumazinama, patraukiama i kit<t viet:t istrypiami ar iskasami ten pasodinti augalai ar suardomi kiti kapavieteje buv~ irenginiai.
Kapas gali buti suardytas tiek visiskai, tiek ir is dalies - tai veikai kvalifikuoti reiksmes neturi. Taip pat reiksmes veikai kvalifikuoti neturi
ir tai, ar kap:t umos viet<t kolumbariume, kapavieteje buvusius irenginius, augalus, tvorel~ galima atstatyti i pirmykst~ padeti, ar to padaryti
galimybes nera.
7. K a p o i s n i e k i n i m u laikytini paprastai ciniski veiksmai,
kuriais demonstruojama nepagarba mirusiojo laidojimo vietai, is jos
yra tyCiojamasi, taCiau jais nera is esmes suardomas pats kapas. Tai gali
buti, pavyzdziui, augalq istrypimas, jq ar kitq kapavieteje esanciq irenginil! -apipylimas daiais, fekalijomis, ivairiq daiktl.!, rodanciq nepagarb<t
mirusiajam ar jo artimiesiems, metymas, siukslinimas, kapo atkasimas,
umos isemimas is kolumbariumo ir pan.
8. P a m i n k l o s u n i o k o j i m u pripazintini ciniski veiksmai,
kuriais visiskai ar is dalies sugadinamas ar sunaikinamas paminklas,
pavyzdziui, ant paminklo uzrasomi ciniski, izeidziantys uzrasai, zenklai ar simboliai, paminklas apipilamas dazais, suskaldomas, nuverCia567
312 straipsnis
mas, susprogdinamas, nuo paminklo nuplesiamos, nuimamos atskiros

jo dalys ir pan.
9. Vies o s i o s p agar b o s viet a komentuojamo straipsnio
prasme yra simbolines laidojimo vietos, kur palaikl! nera, taciau ant zemes yra pastatyti paminklai ar tos vietos kitaip pazymetos, pavyzdziui,
nesurastl! palaikl! iamzinimo vietos, Nezinomo kareivio kapas ir pan.
Viesosios pagarbos vieta taip pat laikytini ir kolumbariumas bei visa
kapinil! teritorija, skirta mirusil!il! pagerbimui.
10. Vidosios pagarbos vietos isniekinimas -tai
bet kokie veiksmai tokiose vietose, kai kaltininkas atitinkamai elgiasi
turedamas tiksl~ t~ viet~ isniekinti. Tai gali buti, pavyzdziui, paminklll,
atminimo lent~.! tokiose vietose apipylimas dazais, sugriovimas, kapinese esanCil! medzilb zeldinilb tvoros sugadinimas ar sunaikinimas,
kolumbariume esancil! irenginil! sunaikinimas, neprideramas elgesys girtavimas, vakarelil! organizavimas, nepadoril! gestl! demonstravimas,
pasinaudojimas kaip isviete ir pan.
11. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje itvirtinto nusikaltimo sudetis
yra m ate r i a l i o j i. Atsakomybei kilti butina s~lyga - dispozicijoje
numatyti padariniai, t. y. isniekintas kapas ar kita viesosios pagarbos
vieta, suniokotas paminklas ar suardyta kapaviete. Tais atvejais, kai kaltinink:as atlieka straipsnio dispozicijoje numatytus veiksmus, taciau jie
nesukelia minetl! padarinil!, veika kvalifikuojama kaip pasikesinimas
suardyti ar kitaip isniekinti kap1t, suniokoti paminkl~ arba isniekinti kit~
viesosios pagarbos viet~ pagal BK 22 straipsnio atitinkam~ dali ir BK
312 straipsnio l dali.
12. Sio nusikaltimo subjektyviajai pusei bUdinga ties i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad niekina kap~ ar kit~ viesosios pagarbos vietl\, niokoja paminkl~ ar ardo kapaviet~, suvokia
kilsianCius padarinius ir siekia taip veikti bei sukelti dispozicijoje nurodytus padarinius.
13. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje baudziamoji atsakomybe numatyta uz kvalifikuot~ to paties straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarym~- kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos isniekinim~ del
rasinil!, nacionalinil! ar religinil! motyvl!, taip pat uz atskir~ savarankisk~ nusikaltim~- vandaliskus veiksmus kapinese ar kitoje viesosios
pagarbos vietoje.
14. Nusikaltimas gali bUti padaromas altematyviais aktyviais veiksmais: l) atliekant vandaliskus veiksmus kapinese; 2) atliekant vandaliskus veiksmus kitoje viesosios pagarbos vietoje; 3) del rasinil!, naciona-
568
312 straipsnis
liniq ar religiniq motyvq isniekinant kap!j; 4) del rasinilb nacionaliniq ar

religiniq motyvq isniekinant kit~t viesosios pagarbos viet!\;. Nusikaltimo
o b j e k t y v i a j a i p u s e i igyvendinti pakanka, kad biitq atliktas bet
kuris vienas is sio straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytq veiksmq.
15. K a pine m is pagal Zmogaus palaikq laidojimo istatym~t
(Valstybes zinios, 2007, Nr. 140-5763; 2008, Nr. 81-3185) laikytinas zemes
plotas zmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, riisiuose, kolumbariumq nisose ar kitose vietose, kuriose
isbarstomi arba uzkasami kremuoti zmogaus palaikai.
16. Apie k a p !l plaCiau ir. BK 311 straipsnio komentarq.
17.Apie kit!!: viesosios pagarbos viet!lir.siostraipsnio komentaro 9 punktq.
18. Van d a 1is k a is v e i k s m a is laikytini bet kokie aktyviis
kaltininko veiksmai, kuriais S!lmoningai naikinamas svetimas turtas
ji padegant, dauzant, apipilant dazais ar kitaip niokojant. Paprastai tai
veiksmai be priezasties, kuriems biidingas cinizmas, noras be jokios
dingsties niokoti tam tikrus objektus, vertybes ar bet k!l.
Atlikdamas vandaliskus veiksmus kaltininkas siekia sunaikinti ar
suzaloti ne vien!l konkretq kap!l, paminkl!l, o neapibrezt!l jq skaiciq.
Tokie veiksmai gali biiti susij~ su tam tikrq religiniq sektq veikla, pavieniq asmenq ar atskirq grupiq rasiniais ar nacionaliniais motyvais,
taCiau tokia S!lSaja nera biitina.
19. Apie kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos
straipsnio komentaro 7 ir 10 punktus.
isniekinim~tir.
sio
20. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje itvirtinto nusikaltimo sudetis

(isskyrus kapinese ar kitoje viesosios pagarbos vietoje atliktus vandaliskus veiksmus) yra m ate r i a 1i o j i. Atsakomybei atsirasti biitina
nustatyti, kad kilo dispozicijoje numatytq padariniq- isniekintas kapas
ar kita viesosios pagarbos vieta. Tais atvejais, kai kaltininkas atlieka
straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, taciau jie nesukelia mine11! padarinilb veika kvalifikuojama kaip pasikesinimas del rasiniq, nacionaliniq ar religiniq motyvq isniekinti kap!l ar kit~t viesosios pagarbos
viet!!: pagal BK 22 straipsnio atitinkam!l dali ir BK 312 straipsnio 2 dali.
Vandaliskq veiksmq kapinese ar kitoje viesosios pagarbos vietoje sudetis yra f o r m a 1i o j i, todel sis nusikaltimas laikomas baigtu atlikus
vandaliskus veiksmus.
21. Kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos isniekinimas, vandaliski
veiksmai jose, paminklo suniokojimas ir kapo suardymas paprastai su569
312 straipsnis
kelia ne tik moralinio, bet ir turtinio pobiidzio zal4 nes tokiais atvejais
yra sunaikinamas ar sugadinamas svetimas turtas. Atsizvelgiant i specifini kesinimosi objekt~ ir dalyk4 kaltininko veiksmai kvalifikuojami
tik kaip kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos isniekinimas pagal atitinkam~BK 312 straipsnio dali.
Tais atvejais, kai kapas ar kita viesosios pagarbos vi eta isniekinama,
atliekami vandaliski veiksmai, suniokojamas paminklas ar suardomas
kapas visuotinai pavojingu biidu, mineti veiksmai atliekami taip, kad
del to gali nukenteti zmones, arba sunaikinamas dideles vertes svetimas turtas ar itin reiksmingos mokslo, istorijos, kultiiros vertybes, kyla
BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 312 straipsnio atitinkamoje dalyje
numatyttt normq kaip visumos (BK 187 straipsnio 2 dalis) ir dalies
(BK 312 straipsnio atitinkama dalis) konkurencija. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 2 dali, numatanCi~
visus veikos objektyviosios puses pozymius, t. y. apimanCi~ padaryto
nusikaltimo visum~.
22. Tais atvejais, kai atliekant komentuojamame straipsnyje numatytus veiksmus kartu isniekinami ir mirusiojo palaikai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip BK 311 straipsnio atitinkamoje dalyje ir BK
312 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyttt veikq idealioji sutaptis.
23. Komentuojamo straipsnio dispozicijoje numatyttt veiksmq atlikimas gali biiti susij~s ir su viesosios tvarkos pa2eidimu, visuomenes
rimties ir tvarkos sutrikdymu, zmoniq sambiirio religiniais, nacionaliniais ar rasiniais motyvais organizavimu ar provokavimu viesai niekinti
kapavietes, paminklus, kitas viesosios pagarbos vietas ar dalyvavimu
tokiuose veiksmuose. Tokiais atvejais, atsi2velgiant i visq siq veikq
objektus, jas padariusio asmens tikslus ir motyvus, kaltininko veika
kvalifikuotina kaip riausiq (BK 283 straipsnis) arba viesosios tvarkos
(BK 284 straipsnis) ir kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos isniekinimo (BK 312 straipsnis) idealioji sutaptis.
24. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas
suvokia, kad kapinese ar kitoje viesosios pagarbos vietoje atlieka vandaliskus veiksmus, del rasinil.b nacionaliniq ar religiniq motyvq niekina
kap~ ar kit~ viesosios pagarbos viet4 suvokia kilsiancius padarinius ir
siekia taip veikti bei sukelti dispozicijoje nurodytus padarinius.
25. Komentuojamo nusikaltimo subjektyviosios puses biitinasis pozymis yra veikos padarymo mot y vas, kuris turi biiti nustatomas veikll_ kvalifikuojant pagal BK 312 straipsnio 2 dali. Kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos isniekinimas del rasinil.b nacionaliniq ar religiniq
motyvq yra tais atvejais, kai kaltininko veiksmus, kuriais jis isniekina
570
312-313 straipsniai
kap~
ar kit~ viesosios pagarbos vieut, lemia toje vietoje palaidotl! ar

pagerbiaml! mirusitijl! priklausymas tam tikrai tautai, rasei ar religijai.
Toki~ veik~ taip pat gali lemti kaltininko sovinistines paziiiros, ksenofobija ar religine neapykanta, kai neapykanta ar priesiskumas jauciami
visiems kitos tautybes, rases ar religijos atstovams, kurie siuo konkreciu atveju yra min~ ir toje vietoje palaidoti ar pagerbiami.
26. Komentuojaml! nusikaltiml! sub j e k t u gali buti pakaltinamas, sulauk~s 16 met~! fizinis asmuo.
27. Komentuojamas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkil! nusikaltiml! (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
28. Kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos isniekinimas, paminklo
suniokojimas arba kapo suardymas baudziamas viesaisiais darbais arba
laisves apribojimu, arba arestu, arba laisves atemimu iki vieneril! met~!;
vandaliskl! veiksml! kapinese ar kitoje viesosios pagarbos vietoje atlikimas, kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos isniekinimas del rasinil.b
nacionalinil! ar religinil! motyVl!- viesaisiais darbais arba bauda, arba
laisves atemimu iki trejl! met~!.
313 straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas

1. Tas, kas siekdamas paniekinti mirusiH ar jo artimuosius sutrikde
laidotuviq rimtf, padare baudziam~t.H nusiZengim1t ir

arba arestu.
2. Tas, kas vidai paskleide apie mirusiH melagingus prasimanymus,
galincius nulemti zmoniq paniek1! ar pakirsti pagarb1t jo atminimui,
padare baudziam1lii nusizengim1t ir
arba arestu.
3. U.Z sio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik
tuo atveju, kai yra nukentejusiojo asmens skundas ar jo teiseto atstovo
pareiskimas ar prokuroro reikalavimas.
1. Valstybe saugo zmogaus garb~ ir orum~ neatsizvelgdama i tai,
ar asmuo yra gyvas, ar mir~s. Kiekvienas zmogus turi teis~ i garbes ir
orumo gynim~ tiek tais atvejais, kai budamas gyvas pats suvokia, jog
yra kesinamasi ijo garb~ ar orumlt, tiek ir tais atvejais, kai atitinkamus
571
313 straipsnis
kalto asmens veiksmus kaip nusikalstamus, t. y. niekinancius mirusio

asmens garb!( ar orum!\_, suvokia jo artimieji ar kiti asmenys. Garbe ir
orumas yra doroves sferos kategorijos, apibiidinanCios ir kiut zmoniq
poziiiri i individ!b siuo atveju - mirusi asmeni, jq vertinim!b ir paties
zmogaus poziiiri i save, savl(s vertinim!l.
2. BK 313 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuota baudziamoji atsakomybe uz dvi atskiras nusikalstamas veikas. Straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybe uz veikas, kai kaltininkas sutrikdo laidotuviq rimti
siekdamas paniekinti mirusiji ar jo artimuosius, o straipsnio 2 dalyje
atsakomybe numatyta uz veikas, kuriomis skleidziami melagingi prasimanymai apie mirusiji, zeminantys jo garb!( ir OfUffi!l.
3. BK 313 straipsnyje numatyto baudziamojo nusizengimo o b j e kt u laikytina visuomenes dorove, susiklostl( laidojimo paproCiai, tradicijos, susijusios su mirusiuoju, pagarba jo atminimui.
4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika
gali biiti padaroma aktyviais veiksmais, kuriais sutrikdoma laidotuviq
rimtis siekiant paniekinti mirusiji ar jo artimuosius.
5. L a i d o t u v i tt r i m t i e s s u t r i k d y m a s - tai bet kokie kaltininko nusikalstami veiksmai, kuriais siekiama paniekinti mirusiji ar
jo artimuosius, padaryti laidotuviq metu. Tai gali biiti mirusiojo ir jo
artimttitt uigauliojimas, neigiami ir nepadoriis atsiliepimai apie juos,
nepadoritt gestt:t demonstravimas, nepadorus, iZiilus elgesys mirusiojo
sarvojimo vietoje ar laidojimo metu, laidotuviq ceremonijos sutrikdymas, trukdymas laidoti, kremuoti mirusiji ir pan.
Nuo izeidimo mineti veiksmai skiriasi pagal jq padarymo moment!l
- tokie paniekinantys veiksmai daromi mirusiojo ar jo artimttitt atzvilgiu laidotuviq metu. Kaltininko veiksmai tokiu atveju kvalifikuojami ne
kaip izeidimas (BK 155 straipsnis), bet kaip mirusiojo atminimo paniekinimas (BK 313 straipsnio l dalis ).
Laidotuviq rimties sutrikdymas paprastai yra susijl(s su viesosios
rimties ar tvarkos sutrikdymu. Sios veikos nuo viena kitos atribojamos
pagal tiksl!t. Tais atvejais, kai tokitt veiksmq tikslas buvo noras paniekinti mirusiji ar jo artimuosius, kaltininkas baudziamojon atsakomyben
turi biiti traukiamas pagal specialil\i!l norm!\_, numatanci!l mirusiojo atminimo paniekinim!l. NenustaCius tokio kaltininko veiksmq tikslo, baudziamoji atsakomybe kyla uz viesosios tvarkos pazeidim!l pagal BK
284 straipsnio atitinkam!l dali.
6. Tais atvejais, kai laidotuviq rimtis sutrikdoma trukdant atlikti religines apeigas, kyla BK 171 straipsnyje ir BK 313 straipsnio 1 daly-
572
313 straipsnis
je numatytl! normq kaip visumos ir dalies konkurencija. Tokiu atveju

kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 313 straipsnio 1 dali, numatanci!l_ visus veikos objektyviosios puses pozymius, t. y. apimanCi!l_
padaryto nusikaltimo visum!\_.
7. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje itvirtintos nusikalstamos
veikos sudetis yra mate r i a 1i o j i. Atsakomybei atsirasti biitina nustatyti, kad kilo dispozicijoje numatytl! padariniq - buvo sutrikdyta
laidotuviq rimtis. Tais atvejais, kai kaltininkas atlieka veiksmus, kuriais, siekdamas paniekinti mirusiji ar jo artimuosius, nori sutrikdyti
laidotuviq rimti, taciau del vienokiq ar kitokiq aplinkybiq jam to padaryti nepavyksta, veika kvalifikuojama kaip pasikesinimas paniekinti mirusiojo atminim!l_ pagal BK 22 straipsnio atitinkam!l_ dali ir BK
8. Sio baudziamojo nusizengimo s u b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia t i e s i o g i n e t y c i a. Kaltininkas suvokia, kad noredamas
paniekinti mirusiji ar jo artimuosius trikdo laidotuviq rimti, siekia taip
veikti, suvokia kilsiancius padarinius ir jq nori.
9. Komentuojamo baud:liamojo nusizengimo sudeties biitinasis pozymis yra t i k s l a s. Kaltininkui inkriminuojant silt nusikalstam!l_ veik!l.
biitina nustatyti, kad jis sutrikde laidotuviq rimti noredamas paniekinti
mirusiji ar jo artimuosius.
lO.Mirusiojo ar jo artimqjq paniekinimu laikytini
bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia pa:leminti mirusiojo ar
jo artimqjq garb~ ar orum!l_. Tai gali biiti spjiivis i karst!\., nepagarbios
kalbos ar ufuominos apie mirusiji ar jo artimuosius, nepagarbiis gestai,
mirusiajam pagerbti skirtos ceremonijos trukdymas ir pan.
11. Mirusiojo art i m a is i a is sio straipsnio prasme laikytini tevai
(iteviai), vaikai (ivaikiai), seneliai, vaikaiciai, broliai (ibroliai), seserys
(iseseres), mirusiojo sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo mirusysis bendrai
gyveno neiregistrav~s santuokos (partneryste), sutuoktinio (sugyventinio) tevai.
12. Komentuojamos nusikalstamos veikos s u b j e k t u gali biiti
pakaltinamas, sulauk~s 16 metl! fizinis asmuo.
13. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta baudziamoji atsakomybe uz mirusiojo smeizim!l_.
14. Baudziamojo nusizengimo o b j e k t as yra visuomenes dorove, pagarba mirusiojo atminimui.
573
313 straipsnis
15. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo objektas savo turiniu

ir esme sutampa su kittt nusikalstamtt veiktt - smeizimo ir izeidimo,
numatytlt BK 154 ir 155 straipsniuose, objektu. Sios nusikalstamos veikos atribojamos atsizvelgiant i nukentejusiojo asmeni ir veika pagal BK
154 straipsni ar BK 155 straipsni kvalifikuojama tada, kai zeminama
gyvo asmens garbe ar orumas, o pagal BK 313 straipsnio 2 dali - tais
atvejais, kai pazeidZiama mirusio asmens garbe ar orumas.
16. BK 313 straipsnio 2 dalyje numatytas baudziamasis nusizengimas padaromas aktyviais veiksmais - paskleidziant apie mirusiji melagingus prasimanymus, kurie gali nulemti zmonitt panieklt ar pakirsti
pagarblt mirusiojo atminimui.
17. Melagingtt prasimanymtt viehs paskleidim a s - tai melagingtt, neatitinkanCitt tikroves zinitt paskleidimas rastu,
zodziu ar kuriuo nors kitu biidu, kai su jomis gali susipazinti neapibreztas ratas asmentt. Tai gali biiti faktai, aplinkybes, ivykiai ir pan.,
kurie, kaltininko teigimu, yra buv~, ivyk~, nors is tikn.Utt jll nebuvo,
kaltininkas taip pat gali paviesinti iskreiptus faktus ir pan. Veikai kvalifikuoti svarbu nustatyti, kad kaltininko apie mirusiji paskleistos zinios
yra melagingos - visiskai ar is dalies iskraipytos, t. y. neatitinkancios
tikroves tikros zinios ir pan.
18. Kaltininkas negali biiti traukiamas baudziamojon atsakomyben
pagal BK 313 straipsnio 2 dali uz paskleidimlt tikftt zinilb nors ir ga1incitt suke1ti ar sukelusitt zmonitt paniekll. arba pakirtusitt ar galincitt
pakirsti pagarbll. mirusiojo atminimui.
19. Kokiu biidu tokia informacija, zinios buvo paskleisti, reiksmes
veikai kvalifikuoti neturi, svarbu, kad tai buvo padaryta viesai, t. y. kad
su tokia informacija galejo susipazinti neapibreztas ratas pasalinitt asmentt. Taigi tai gali biiti padaryta privaciame pokalbyje, kuris veliau
tampa zinomas dauge1iui asmenlb paskelbiant toki"t infonnacij"t per
visuomenes informavimo priemones, intemete, kalbant viesai, bet kokiame spaudinyje, pavyzdziui, isplatinant atitinkamo turinio skrajutes,
1ankstinukus ir pan.
Apie m e 1a g i n g ll p r a s i m any m lb g a 1i n c ill n u 1e m t i
z m o n i ll p an i e k ll. a r p a k i r s t i p a g arb lb sampratas atsizve1giant i nukentejusiojo asmens specifikll.plaCiau ir. BK 154 straipsnio komentarq.
20. Komentuojamo straipsnio 2 da1yje itvirtinto baudziamojo nusizengimo sudetis yra form a I i o j i. Me1agingtt prasimanymtt apie
mirusiji skleidimas 1aikomas baigtu sitt veiksmtt atlikimo momentu. Ar
574
313 straipsnis
pavyko pask1eidus tokius prasimanymus suke1ti paniek~t mirusiajam ar

pakirsti pagarb~tjo atminimui, ar to padaryti nepavyko, veikai kva1ifikuoti paga1 BK 313 straipsnio 2 da1i reiksmes neturi.
21. Sis baudziamasis nusizengimas padaromas ties i o gin e t ycia. Ka1tininkas suvokia, kad sk1eidzia apie mirusi.ii me1agingus prasimanymus ir kad tai gali nu1emti zmoniq paniek~t ar pakirsti pagarb~t
mirusiojo atminimui, ir siekia taip veikti.
22. Komentuojamo baudziamojo nusizengimo sub j e k t u ga1i
buti paka1tinamas, sulauk~s 16 metq fizinis asmuo.
23. Baudziamoji atsakomybe uz komentuojamame straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas kyla tik tuo atveju, kai yra nukentejusio
asmens skundas ar jo teiseto atstovo pareiSkimas, arba prokuroro reikalavimas (apie tai plaCiau ir. BK 139 straipsnio komentarq).
24. Komentuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 12 straipsni
priskiriamos prie baud.Ziamt!.itt nusizengimq (apie tai plaCiau ir. BK
25. Laidotuviq rimties sutrikdymas siekiant paniekinti mirusiji ar
jo artimuosius baudziamas viesaisiais darbais arba bauda, arba 1aisves
apribojimu, arba arestu; viesas melagingq prasimanymq, ga1inciq nulemti zmoniq paniek~t ar pakirsti pagarb~t atminimui paskleidimas apie
mirusiji- viesaisiais darbais arba bauda, arba laisves apribojimu, arba
are stu.
575
314 straipsnis
Specialioji dalis, XLVI skyrius
XLVI SKYRIUS
NUSIKALTIMAI IR
BAUDZIAMIEJI NUSIZENGIMAI
KRASTO APSAUGOS TARNYBAI
314 straipsnis. Saukimo i privalomlli~ karo tarnyb~ vengimas
1. Sauktinis, veng~s eilinio 8aukimo i privalomll.i~ karo tarnyb~ sutrik-
dydamas savo sveikat~, simuliuodamas

tus ar kitokia apgaule,
lig~,
suklastodamas dokumen-
baudziamas ardtu arba laisves atemimu iki trejq metq.

2. Sauktinis, veng~s aukimo i privalomlli~ karo tarnyb~, jeigu nebuvo pozymiq, nurodytq ~io straipsnio 1 dalyje, padare baudziamllii
nusiZengim~ ir
1. Komentuojamos nusikalstamos veikos tiesioginis o b j e k t a s
yra Lietuvos kariuomenes komplektavimo interesai.
2. Komentuojamame straipsnyje numatytlt nusikalstamq veikq
b j e k t y v i 0 j i p u s e pasireiskia eilinio saukimo i privalom~:t
karo tarnyb1t vengimu. Vengimas saukimo i privalom~1t karo tarnyb1t
sudaro baudziamojo nusizengimo sudeti, isskyrus keturis alternatyvius
tokio vengimo bUdus: 1) sutrikdant savo sveikat:t; 2) simuliuojant lig:t;
3) suklastojant dokumentus; arba 4) panaudojant kitoki1t apgaul~. Mineti biidai sudaro nusikaltimo sudeti.
3. Sauk i m u i p r i v a 1om 1tj :t k a r o t a r n y b 1t laikytinas

nurodymas pastu issiqstame saukimo lapelyje ir paskelbtas miesto (rajono) laikrastyje sauktiniui atvykti i vietines teritorines karines istaigas
arba karini dalini. Saukimo iprivalom~l!:karo tarnybl!: v eng i m u laikytinas Lietuvos Respublikos piliecio (vyro), kuriam sukako 19 metq,
be pateisinamos priezasties per 15 dienq neatvykimas i vietin~ teritorin~ karin~ istaigll, arba sauktinio, kuris nebuvo saukiamas i privaloml!:jl!: karo tarnybl!: del Karo prievoles istatyme (Valstybes zinios, 1996, Nr.
106-2427) numatytlt priezasciq, neatvykimas i vietin~ teritorin~ karin~
istaigl!: sioms priezastims isnykus, jeigu jis neatvyko be pateisinamos
576
314 straipsnis
priezasties, taip pat sauktinio neatvykimas i paski!Ut da1ini be pateisinamos priezasties. Minetas Karo prievo1es istatymas nustato, kad pateisinamos neatvykimo priezastys yra sauktinio 1iga, sauktinio seimos nario
ar artimo giminaicio mirtis, stichine ne1aime ar ne1aimingas atsitikimas
ir sauktinio mokymasis uzsienyje (jeigu tai yra pagrindas atideti priva1oml\i~t pradin~ karo tarnyb'l:), jeigu jas patvirtina saviva1dybes atrankos
komisijai pateikti pateisinamieji dokumentai. Be to, minetame istatyme
numatyti ir atleidimo nuo priva1omosios pradines karo tamybos arba
jos pakeitimo pagrindai.
4. S a v o s v e i kat o s s u t r i k d y m a s - kai asmuo tycia padaro za1~t savo sveikatai siekdamas laikinai arba visiskai isvengti priva1omosios karo tamybos. Apie s v e i kat o s s u t r i k d y m It plaCiau ir.
BK XVIII skyriaus komentarq.
5. L i go s s i m u 1 i a v i m a s - nesancios ligos simptomq sukelimas arba demonstravimas, taip pat esamos 1igos poiymiq tyCinis padidinimas iki ribos, kuriai esant asmuo atleidziamas nuo privalomosios
karo tamybos.
6. D o k u m e n t q s u k 1a s t o j i m a s - tai netikrq dokumentq

pagaminimas arba juose esanCiq duomenq iskraipymas ir jq pateikimas siekiant isvengti privalomos karo tamybos. Apie d o k u m e n to
k 1as to j i mIt plaCiau ir. BK 300 straipsnio komentarq.
7. K ito k i a a p g au 1e- ivairiausi bUdai, kuriais siekiama suk1aidinti saviva1dybes atrankos komisij~t arba kitas valstybes institucijas,
atsakingas uz saukim4 pavyzdziui, me1agingq ziniq apie save ar savo
seim~t pateikimas, kito asmens uz save pasiuntimas i saviva1dybes atrankos komisij~t ir pan.
8. Nusika1stama veika padaroma t i e s i o gin e t y ci a.
9. Nusika1stamos veikos sub j e k t u ga1i biiti sauktinis, neatlik~s
priva1omosios karo tamybos ir nuo jos neatleistas, taip pat buv~s at1eistas nuo priva1omosios karo tamybos isnykus atleidimo priezastims.
Apie sauktiniplaCiau ir. BK 330 straipsnio komentarq.
o:
1 Vengimas ei1inio saukimo i priva1oml\i~t karo tamyb~t pagal BK

11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq nusika1timq (apie tai
plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq}.
11. Vengimas ei1inio saukimo i priva1oml\i~t karo tamyb~t baudziamas arestu arba laisves atemimu iki trejq metq, o vengimas saukimo
i priva1oml\i~t karo tamyb~t kaip baudZiamasis nusizengimas - bauda
arba arestu.
577
314-315 straipsniai
12. Atkreiptinas demesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo

2008 m. kovo 13 d. rezoliucijl:Jc ,Del Lietuvos kariuomenes organizavimo principq" (Valstybes zinios, 2008, Nr. 47-1753) ir Principines kariuomenes struktfuos 2009 metais, planuojamos principines kariuomenes
struktiiros 2014 metais nustatymo ir civilin~ krasto apsaugos tamybl:l
atliekanciq statutiniq valstybes tamautojq ribinio skaiciaus patvirtinimo istatyml:l (Valstybes zinios, 2008, Nr. 87-3461) numatoma sustabdyti
privalom!jjl:Jc pradin~ karo tamybl:Jc ir issaugoti privalom!jjl:Jc karo tamybl:l
tik mobilizacijos atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2009 m. rugsejo 21 d. nutarimu (Va1stybes zinios, 2009, Nr. 115-4888) pripazino, kad sios nuostatos nepriestarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
315 straipsnis. Saukimo ( karo tarnybll karo padeties metu vengimas

Sauktinis ar aktyviojo rezervo karys, vengfs saukimo l karo tarnybll
karo padeties metu,
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t as yra Lietuvos
kariuomenes komplektavimo (karo padeties metu) interesai.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia vengimu saukimo i karo tamybl:l karo padeties metu. Pabreztina,
kad nuo BK 314 straipsnyje numatytq nusikalstamq veikq komentuojamas nusikaltimas skiriasi nusikaltimo padarymo laiku (karo padeties
metu). Be to, sio nusikaltimo subjektu gali buti ne tik sauktinis, bet ir
aktyviojo rezervo karys.
3. Apie s auk i m o v eng i m l:l plaCiau ir. BK 314 straipsnio komentarq.
4. K a r o p a de t i s pagal Karo padeties istatyml:Jc (Valstybes zinios,
2000, Nr. 52-1482) yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir sio istatymo
nustatyta ypatinga teisine padetis, kuri ivedama prireikus ginti Tevyn~

ginkluoto uzvuolimo ar jo gresmes atveju, kai kyla gresme Lietuvos
valstybes suverenumui ar jos teritoriniam vientisumui, arba prireikus
vykdyti Lietuvos valstybes tarptautinius isipareigojimus siekiant uztikrinti valstybes gynybl:Jc ir kitas svarbiausias valstybes funkcijas karo
metu. Karo padeti iveda Seimas, kai prireikia ginti Tevyn~ arba vykdyti
Lietuvos valstybes tarptautinius isipareigojimus. Ginkluoto uzpuolimo
atveju, kai kyla gresme valstybes suverenumui ar jos teritorijos vienti-
578
315 straipsnis
sumui, sprendim:t del karo padeties ivedimo priima Respublikos Prezidentas ir si sprendim:t teikia tvirtinti artimiausiame Seimo posedyje, o
tarp Seimo sesijq - nedelsdamas saukia neeilin<( Seimo sesij:t. Seimas
nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim:t
del karo padeties. Karo padetis gali biiti ivesta visoje valstybeje arba
jos dalyje.
5. Karo padeties metu valstybeje gali bUti vykdoma mobilizacija.
Mob i 1i z a c ij a pagal Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo istatym:t (Valstybes zinios, 1996, Nr. 116-2695) yra valstybes valdymo,
savivaldybiq ir ukio sistemos pertvarkymas karo padeciai, ginkluotqjq pajegq bei jq rezervo ir civilines saugos bendrosios ir specialiosios
paskirties formuoCiq (civilines saugos formuoCiq) pervedimas is taikos i kovos parengti ir atsargos karo prievolininkq saukimas i tikn\i:t
karo tamyb:t. Mobilizacija gali buti visuotine arba daline. Vi suo t in e
m o b i l i z a c i j a aprepia vis:t valstybes valdymo, savivaldybiq ir ukio
sistem<t, ginkluot:tsias pajegas bei jq rezerv:t ir civilines saugos formuotes. D a l i n e m o b i l i z a c i j a aprepia dali valstybes valdymo, savivaldybiq ir ukio sistemos, ribot:t kieki kariniq daliniq ir civilines saugos
formuociq bei ginkluotqjq pajegq rezervo.
6. Mobilizacijos metu vietine teritorine karine istaiga registruotu
laisku issiunCia atsargos karo prievolininkams m o b i l i z a c i n i u s
s auk i m u s, kuriuose, be kitos informacijos, nurodomas kodas, kuri
paskelbus atsargos karo prievolininkai per nustatyt:t laik:t turi atvykti i
nurodytus punktus.
7. Nusikaltimas padaromas t i e s i o g in e t y c i a.
8. Nusikaltimo sub j e k t u gali bUti sauktinis arba aktyviojo rezervo karys. Apie sauktini ir aktyviojo rezervo kari plaCiau ir. BK
9. Vengimas saukimo i karo tamyb:t karo padeties metu pagal BK
11 straipsnio 4 da1i priskiriamas prie apysunkiq nusika1timq (apie tai
10. Vengimas saukimo i karo tamyb~ karo padeties metu baudziamas laisves atemimu iki penkeriq metq.
579
316 straipsnis
316 straipsnis. Vengimas atlikti karo tarnyb~

1. Karys, veng~s atlikti tikr1l,j~ karo tarnyb~ sutrikdydamas savo sveikat~ arba simuliuodamas lig~, suklastodamas dokumentus ar kitokia
apgaule,
baudziamas laisves atemimu iki trejq metq.

2. Karys, padar~s sio straipsnio 1 dalyje numatyt~ veik~ karo padeties
metu ar atlikdamas kovos uzduoti, arba jeigu del tos veikos atsirado
sunkiq padariniq,
DUO
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t a s yra Lietuvos kariuomenes komplektavimo ir karines parengties karo padeties
metu interesai.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia vengimu atlikti tiknl:ilt karo tamyblt, jei tai daroma sutrikdant savo
sveikatlt, simuliuojant liglt, suklastojant dokumentus arba kitokia apgaule. V e n g i m u at l i k t i k a r o t a r n y b l\. pripazintinas toks
kaltininko elgesys, kuriuo jis neteisetai siekia biiti atleistas nuo tolesnio
tikrosios karo tamybos atlikimo.
3. Apie s a v o s v e i kat o s s u t r i k d y m l\.. l i g o s s i m uliavimlt, dokumentq suklastojiml\_ ir kitokilt apg au l ~ placiau ir. BK 314 straipsnio komentarq.
4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyti sio nusikaltimo kvalifikuojamieji pozymiai- vengimas atlikti karo tamybl\_ karo padeties
metu, vengimas atlikti karo tamybl\_ atliekant kovos uZduoti ir vengimas
atlikti karo tamyblt, jeigu del to atsirado sunkiq padariniq.
5. Apie k a r o pad e t i plaCiau ir. BK 315 straipsnio komentarq.
6. K o v o s u z d u o t i m i laikytinas kariui arba kariq grupei duotas isakymas (nurodymas) ivykdyti tam tikrus karinius veiksmus vykdant strategines, taktines ar administracines karines liZduotis (misijas)
ar mokymus. Kovos liZduotis gali biiti puolamojo arba gynybinio pobiidzio. Kovos liZduotis gali biiti duodama ne tik karo padeties, bet ir
taikos metu (pavyzdziui, vykdant Lietuvos Respublikos tarptautinius
isipareigojimus, dalyvaujant tam tikrose taikos misijose ir pan.).
7. S u n k ii s p a d a r i n i a i yra vertinamasis pozymis, kuri teismas nustato kiekvienu konkreciu atveju. Tokiais padariniais gali biiti
pripazinti zmoniq fuvimas, padarymas jiems ivairaus sunkumo sveika-
580
tos sutrikdyml!, didele materialine zala, esmine zala kariuomenes karinei parengciai arba konkreciai kovos uzduoCiai ir pan.
8. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g in e t y c i a.
Kai nusikaltimas susij~s su sunkil! padarinil! sukelimu, jis gali biiti padaromas ir n e t i e s i o g i n e t y ci a.
9. Vengimo atlikti karo tarnyb!t sub j e k t u gali biiti tik karys (apie
10. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas vengimas atlikti
karo tarnyb!t pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkil!,
2 dalyje- pagal BK II straipsnio 5 dali prie sunkil! nusikaltiml! (apie
11. Vengimas atlikti karo tarnyb!t baudziamas laisves atemimu iki
trej1.1. met\!, kvalifikuotas vengimas atlikti karo tarnyblt- laisves atemimu nuo ketveril! iki astuoneril! metl!.
317 straipsnis. Jsakymo nevykdymas

1. Karys,
neivykd~s
nepaklus~s
vado isakymo ar
vado isakymui,
atsisak~s
ji vykdyti arba kitaip
baudziamas ardtu arba laisves atemimu iki dvejq metq.

2. Karys, padar~s io straipsnio 1 dalyje numatyt~t veik~t karo padeties
metu ar atlikdamas kovos uzduotf, arba jeigu del tos veikos atsirado
sunkiq padariniq,
baudziamas laisves atemimu nuo dvejq iki eeriq metq.
3. Karys, neivykd~s aiskiai neteiseto vado isakymo, baudziam~a tvarka
neatsako.
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t as yra teises
aktuose nustatyta karil! tarpusavio pavaldumo tvarka.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e gali pasireiksti tokiomis alternatyviomis veikomis: vado isakymo neivykdymu,
atsisakymu vykdyti vado isakym!l arba kitokiu nepaklusimu vado isakymui. Sios veikos gali biiti padaromos tiek veikimu, tiek ir neveikimu.
V ad as pagal Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministro isakymu
patvirtint~ Karo tarnybos statut!l (Valstybes zinios, 2008, Nr. 30-1 057) yra
karinis vadovas (profesines karo tarnybos karys, vadovaujantis krasto
apsaugos sistemos institucijai, jos struktiiriniam padaliniui), civilis va581
317 straipsnis
dovas (ne profesines karo tamybos karys, vadovaujantis krasto apsaugos sistemos institucijai, jos struktiiriniam padaliniui), taip pat karys ar
civilis asmuo, kuris isakymu yra paskirtas vadovu vykdant konkrecilt
uZduoti. Vadas turi teis~ duoti isakymus pavaldiems kariams ir pareiglt
tikrinti jl! vykdymlt. Vadai skiriasi pagal karinius laipsnius ir tamybini
pavaldumlt. V ado is a k y m a s pagal minetlt Karo tamybos statutlt
yra vado pavedimas (nurodymas), duodamas zodziu, rastu (iforminant
dokumento blanke, uzrasant rezoliucijlt dokumente arba kita rasytine
forma), 0 vykdant karin~ operacijlt- ir sutartiniais zenklais ar signalais,
kuriais perduodama ipareigojamoji informacija. Jis gali biiti perduotas
asmeniskai ar per treciuosius asmenis. BaudZiamoji atsakomybe u2 isakymo nevykdymlt iskyla, jei isakymas teisetas, atitinka nustatytlt formlt
ir yra perduotas pavaldiniui.
3. V a d o is a k y m o n e ivy k d y m a s - isakym~ gavusio pavaldaus kario elgesys, kai faktiskai (nustatytu laiku) neatliekami isakyme nurodyti veiksmai arba atliekami veiksmai, kuriuos atlikti draudzia
isakymas.
4. A t s i s a k y m a s v y k d y t i v a d o i s a k y m lt - isagavusio pavaldaus kario rasytinis ar zodinis pareiskimas, arba
kitais veiksmais parodymas, kad jis atsisako atlikti isakyme nurodytus
tam tikrus veiksmus, susijusius su karo tamyba, arba susilaikyti nuo jl!
atlikimo. Atsisakymas vykdyti vado isakymlt gali biiti isreikstas atvirai,
viesai arba tik individualiai vadui.
kym~
5. K i t o k s n e p a k 1u s i m a s v a d o i s a k y m u i gali biiti bet

koks kitoks isakymlt gavusio pavaldaus kario elgesys, liudijantis, kad
isakymas nebus tinkamai ivykdytas, pavyzdZiui, ki!l! karil! agitavimas
nevykdyti isakymo, netinkamas isakymo vykdymas ir pan.
6. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyti sio nusikaltimo kvalifikuojamieji pozymiai - isakymo nevykdymas karo padeties metu,
isakymo nevykdymas atliekant kovos uzduoti ir isakymo nevykdymas,
jeigu del to atsirado sunkil! padarinil!.
7. Apie k a r o p ad e t i plaCiau ir. BK 315 straipsnio komentarq.
8. Apie k o v o s u z duo t i plaCiau ir. BK 316 straipsnio komentarq.
9. Sunk ii s pad a r in i a i yra vertinamasis pozymis, kuri teismas nustato kiekvienu konkreciu atveju. Tokiais padariniais gali biiti
pripazinti zmonil! zuvimas, padarymas jiems ivairaus sunkumo sveikatos sutrikdymlb didele materialine zala, esmine zala kariuomenes karinei parengciai arba kovos uzduoCiai ir pan.
582
317 straipsnis
10. Komentuojamas nusikaltimas padaromas ties i o gin e t ycia. Kai nusikaltimas susij~s su sunkiq padariniq sukelimu, jis gali biiti
padaromas ir n e t i e s i o g i n e t y c i a.
11. {sakymo nevykdymo sub j e k t u gali buti tik kariai, pavaldus

vadui, davusiam isakym~.
12. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas isakymo nevykdymas pagal BK II straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq, 2 dalyje- pagal BK II straipsnio 4 daii prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai
13. Komentuojamo straipsnio 3 dalis numato bendr~ princip% pagal kUri karys, neivykd~s aiskiai neteiseto isakymo, baudZiamqja tvarka
neatsako. A i s k i a i n e t e i s e t u is a k y m u laikytinas toks isakymas, del kurio neteisetumo (priestaravimo teises aktams, neatitikties
teises aktuose nustatytai formai, visuotinai pripazintq tarptautines teises principq ir normq pafeidimo, verciancio sulauZyti kario priesaikl\)
akivaizdumo kariui nekyla jokiq abejoniq. Tokio isakymo karys neturi
vykdyti ir apie ji privalo nedelsdamas pranesti aukstesniam uz neteiset~
isakym~ davusiji vadui. Uz aiskiai neteiseto isakymo davim~ arba kito
kario vertim~ vykdyti toki isakym% taip pat tokio isakymo ivykdym~
baudziamoji atsakomybe kyla pagal BK 32I straipsni (apie tai plaCiau
14. Pabreztina, kad pagal Lietuvos Respublikos kariuomenes drausmes statut~ (Valstybes zinios, 1999, Nr. 51-1635; 2006, Nr. 17-603) tiek
baudziamoji, tiek ir drausmine kario atsakomybe negali kilti ne tik uz
aiskiai neteiseto, bet ir bet kokio neteiseto isakymo nevykdym~.
15. {sakymo nevykdymas baudziamas arestu arba laisves atemimu
iki dvejq metq, kvalifikuotas isakymo nevykdymas - laisves atemimu
nuo dvejq iki seseriq metq.
583
318 straipsnis
318 straipsnis. Grasinimas vadui ar smurtas pries j(

1. Karys,
grasin~s
smurtu vadui del sio karo tarnybos pareigq,
baudziamas ardtu arba laisves atemimu iki dvejq metq.

2. Karys,
pareigq,
panaudoj~s
fizini
smurt~t
pries
vad~t
del sio karo tarnybos

3. Karys, padar~s sio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytll veik~t karo
padeties metu ar atlikdamas kovos uZduot;, arba jeigu del tos veikos
atsirado sunkiq padariniq,
DUO
trejlf iki astuonerilf metlf.
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t a s yra karitt

tarpusavio pavaldumo santykiai karo tamybos metu. Sio nusikaltimo
papildomu objektu gali buti vado sveikata, garbe ir orumas, autoritetas, jo saugumas. Nuke n t e j us i u o j u gali buti tik vadas (apie tai
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia grasinimu vadui smurtu. G r a s i n i mas - pranesimas aktyviais veiksmais vadui, kad pries ji bus smurtaujama del jo karo tamybos pareigtt. Toks pranesimas galimas zodziu,
rastu, gestais ar kitokiais veiksmais, telefonu ir pan. Grasinimas gali
bUti issakytas tiesiogiai nukentejusiajam arba per kitus asmenis, taip pat
viesu pasisakymu ir pan.
3. Grasinimas turi buti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus
esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus igyvendintas. Apie tai
gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp vado ir kario, aplinkybes,
kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Vertinant grasinimo realum~t
reiksmes turi tai, kaip ji suprato nukentejusysis.
4. Grasinimo vadui smurtu nusikaltimo sudetis yra f o r m a I i o j i.
Sis nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiskimo.
o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia veikimu - fiziniu smurtu pries
vad~t del sio karo tamybos pareigtt. F i z i n i o s m u r to atveju kaltininko veiksmais pazeidziamas nukentejusiojo kiino nelieciamumas,
kiino audinitt ar organq anatominis vientisumas arba jq funkcijos. Tai
gali biiti nukenU:jusiojo musimas, plakimas, spaudimas, smaugimas ir
584
318 straipsnis
pan. Sie veiksmai gali biiti padaromi tik vadui del jo karo tamybos pareigJ.t. Fizinis smurtas del asmeniniJ.t paskatJ.t ar kitJ.t motyvJ.t, nesusijusiJ.t su vado karo tamybos pareigomis, kvalifikuojami kaip nusikaltimas
zmogaus gyvybei arba sveikatai. Komentuojamas nusikaltimas apima
smurt!l, kuris nepalieka zymiJ.t, sukelia fizini skausm!l, taip pat neiymJ.t
suzalojima._ arba susargdinima._ (apie tai plaCiau ir. BK 140 straipsnio
komentarq). Jeigu smurtaujant nesunkiai sutrikdoma vado sveikata,
tai veika kvalifikuojama pagal komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta._ sunkiJ.t padariniJ.t poiymi. Jeigu smurtaujant vadas nuzudomas
arba jo sveikata sutrikdoma sunkiai, veika kvalifikuojama tik pagal BK
129 straipsnio 2 dalies 10 punkta._ arba BK 135 straipsnio 2 dalies
10 punkta._ (apie tai plaCiau ir. BK 129 ir 135 straipsnil{ komentarus).
6. Tiek grasinimas vadui smurtu, tiek ir fizinis smurtas pries vadlJ:
turi biiti siejamas su vado karo tamybos pareigomis, pavyzdZiui, kerstaujant uz drausmines nuobaudos skyrim!l, siekiant priversti vadlJ:
nevykdyti arba netinkamai vykdyti jam pavestas pareigas ir pan. Jei
grasinimas arba smurtas nesusij~s su vado karo tamybos pareigomis,
tai tokia veika sudarytJ.t nusikaltimJ.t zmogaus sveikatai sudeti (apie tai
plaCiau ir. BK XV111 skyriaus komentarq).
7. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyti sill nusikaltimJ.t kvalifikuojamieji poiymiai- grasinimas vadui smurtu arba fizinio smurto
pries vadlJ: panaudojimas karo padeties metu, atliekant kovos uZduoti
arba jeigu del tos veikos atsirado sunkiJ.t padariniJ.t.
8. Apie k a r o pad e t i plaCiau ir. BK 315 straipsnio komentarq.
10. Sunk ii s pad a r in i a i yra vertinamasis poiymis, kuri teismas nustato kiekvienu konkreciu atveju. Tokiais padariniais gali buti
pripazinti neiymiis ir nesunkiis sveikatos sutrikdymai, didele materialine zala, esmine zala kariuomenes karinei parengCiai arba kovos uZduoties vykdymui ir pan.
ll. Komentuojamas nusikaltimas padaromas ties i o gin e t yc i a. Kai nusikaltimas susij~s su sunkiJ.t padariniJ.t sukelimu, jis gali biiti
padaromas ir n e t i e s i o g i n e t y c i a.
12. Grasinimo vadui smurtu arba fizinio smurto pries vadlJ: panaudojimo sub j e k t u gali buti tik kariai, pavaldiis vadui.
13. Komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas grasinimas
vadui smurtu arba fizinio smurto pries vada._panaudojimas pagal BK 11
585
318-319 straipsniai
straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq, straipsnio 3 dalyje - pagal

BK 11 straipsnio 5 dali prie sunkitt nusikaltimtt (apie tai plaCiau zr. BK
14. Grasinimas vadui smurtu baudziamas arestu arba laisves atemimu iki dvejtt metq, fizinio smurto pries vadlt panaudojimas - laisves
atemimu iki trejtt mettt, kvalifikuotas grasinimas vadui smurtu arba fizinio smurto pries vadlt panaudojimas - laisves atemimu nuo trejtt iki
astuonerill mettt.
319 straipsnis. Smurto veiksmai prid pavaldini

1. Vadas, eidamas karo tarnybos pareigas
panaudoj~s
fizin{
smurt~t
prieS pavaldq kar{,

baudziamas arestu arba laisves atemimu iki dvejq metq.
2. Vadas, padar~s sio straipsnio 1 dalyje numatytl!
atsirado sunkiq padariniq,
veik~t,
jeigu del to
baudziamas laisves atemimu nuo trejq iki astuoneriq metq.

tarpusavio pavaldumo santykiai karo tamybos metu. Sio nusikaltimo
papildomu objektu gali biiti pavaldaus kario sveikata, garbe ir orumas,
autoritetas, jo saugumas. Nuke n t e j u s i u o j u gali buti tik vadui
pavaldus karys.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia veikimu - vado fizinio smurto panaudojimu pries pavaldtt kari.
F i z in i o s m u r to atveju kaltininko veiksmais pazeidziamas nukentejusiojo kuno nelieCiamumas, kiino audinitt ar organtt anatominis vientisumas arba jtt funkcijos. Tai gali buti nukentejusiojo musimas, plakimas, spaudimas, smaugimas ir pan. Sie veiksmai gali buti padaromi tik
vadui einant karo tamybos pareigas. Fizinis smurtas pries pavaldtt kari,
nesusij~s su vado karo tamybos pareigomis, kvalifikuojamas kaip nusikaltimas zmogaus gyvybei arba sveikatai. Komentuojamas nusikaltimas apima smuftb kuris nepalieka zymitt nukentejusiojo kline, sukelia
fizini skausmib taip pat nezymtt suzalojimlt arba susargdinimlt (apie tai
plaCiau zr. BK 140 straipsnio komentarq).
3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimo kvalifikuojamasis pozymis - del veikos atsirad~ sunkus padariniai. Sunk i.i s p a d a r i n i a i yra vertinamasis pozymis, kuri teismas nustato
kiekvienu konkreciu atveju. Tokiais padariniais gali buti pripazinti
586
319-320 straipsniai
sunkus pavaldaus kario sveikatos sutrikdymas, didele materialine zala,

esmine zala kariuomenes karinei parengciai ir pan. Jeigu smurtaujant
pavaldus karys nufudomas, veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal
BK 129 straipsni (apie tai plaCiau ir. BK 129 straipsnio komentarq) ir
4. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tycia.
Kai nusikaltimas susij~s su sunkiq padariniq sukelimu, jis gali biiti padaromasir netiesiogine tycia.
5. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t a s yra vadas, einantis
karo tamybos pareigas. Apie v a d ~ plaCiau ir. BK 317 straipsnio komentarq.
6. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas fizinio smurto pries
pavaldq kari panaudojimas pagal BK ll straipsnio 3 dali priskiriamas
prie nesunkilb 2 dalyje - pagal BK II straipsnio 5 dali prie sunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK 11 straipsnio komentarq).
7. Smurto veiksmai pries pavaldini baudziami arestu arba laisves atemimu iki dvejq metl!; smurto veiksmai pries pavaldini, sukel~ sunkiq
padarinilb - laisves atemimu nuo trejq iki astuoneriq metl!.
320 straipsnis. Kario terorizavimas

I. Karys, neteisetai reikalavfs, kad kitas karys elgt11si pagal jo nurodym~,
arba panaudodamas psichinf
prievart~
zemiDfS
kit~t
kar(,

2. Karys, zemiDfS ar terorizaVfS
ar ginkll},
kit~t
karl panaudodamas fizin( smurtl}

3. Karys, padarfs sio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytl} veikl}, jeigu del
to atsirado sunkill padariniJl,
baudziamas laisves atemimu nuo ketveriq iki astuoneriq metq.
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t as yra kariq
tarpusavio pavaldumo ir statutiniai santykiai. Papildomu objektu gali
biiti zmogaus sveikata, garbe ir orumas, nuosavybe. Nuke n t e j u s i u o j u gali biiti bet kuris karys: kaltininkui pavaldus karys, kaltininkui einamomis pareigomis ar kariniu laipsniu nepavaldus karys ir net
pareigomis ar kariniu laipsniu aukstesnis asmuo (ir. kasacin~ nutarti
Nr. lK-66/2008).
587
320 straipsnis
2. Komentuojamo straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo o b j e k t y v i 0 j i p u s e pasireiskia tokiomis altematyviomis veikomis:

neteisetu kario reikalavimu, kad kitas karys e1gtqsi paga1 jo nurodym~
arba kito kario zeminimu panaudojant psichin~ prievart~t. PabreZtina,
kad Lietuvos Auksciausiasis Teismas konstatavo, jog ,BK 320 straipsnio dispozicija numato atsakomyb~ uz straipsnyje numatyttt veiksmq
padarym~t ne tik pries einamomis pareigomis ar kariniu laipsniu nepavaldtt kari ar vado pries pavaldini, taciau ir pava1dinio pries pareigomis
ar 1aipsniu aukstesni asmeni" (ir. kasacine nutarti Nr. 2K-66/2008).
3. Apie net e i set It k a r i o r e i k a l a v i m ~ k ad kit a s k ary s e 1gtqs i p a g a 1 j o n uro d ym ~plaCiau zr. BK 148 straipsnio komentarq.
4. K i t o k a r i o z e m i n i m a s p a n a u d o j a n t p s i c h i n ~
p r i e v art It - ivairiais atvirais ar uzmaskuotais uzgauliais grasinimais, kurie akivaizdziai priestarauja iPrastoms e1gesio taisyklems ar
bendrazmogiskos mora1es reikalavimams ir kuriems del ivairiq priezasCitt paprastai negalima pasipriesinti arba jq isvengti, nukentejusiajam
sukeliamos dvasines kanCios (pavyzdziui, viesas nepadorus nukentejusiojo laisko skaitymas, uzgaulus kreipinys i nukentejusiji arba nemaloni
pravarde, keikimas necenziiriniais, izeidzianCiais zodZiais ir pan.).
5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo o b j e k t y v i 0 j i p u s e pasireiskia kito kario zeminimu arba terorizavimu
panaudojant fizini smurt~t arba ginkl~t. Kit o k a r i o z em i n i mas
arba terorizavimas panaudojant fizini smurt~t arba
g ink l ~t reiskia net ir vienkartini uzgaulq besit~sianti veiksm~ kuris
akivaizdziai priestarauja iPrastoms elgesio taisyklems ar bendrazmogiskos morales reikalavimams ir kuriam del ivairiq priezasciq paprastai
negalima pasipriesinti arba jo isvengti, sukeliantis nukentejusiajam ne
tik fizines, bet ir dvasines kancios (pavyzdziui, neleidimas miegoti, demonstratyvus draudimas valgyti, vertimas stoveti lietuje arba saltyje be
tinkamq riibtt, nardinimas ir laikymas po vandeniu ir pan.).
6. F i z in i o s m u r to atveju kaltininkas naudoja veiksmus, kuriais pazeidZiamas nukentejusiojo kuno nelieCiamumas, kuno audinitt
ar organll anatominis vientisumas arba jq funkcijos. Tai ga1i buti nukentejusiojo musimas, plakimas, spaudimas, smaugimas ir pan. Komentuojamas nusikaltimas apima smurt~ kuris nepalieka Zyrnill nukentejusiojo kline, sukelia fizini skausm~ taip pat nezymq suzalojim~t arba
susargdinim~t (apie tai plaCiau zr. BK 140 straipsnio komentarq).
7. Apie gin k l !t plaCiau zr. BK XXXVI skyriaus komentarq.
588
320-321 straipsniai

b j e k t y v i 0 j i p u s e pasireiskia kario zeminimu arba terorizavimu, sukelusiu sunkiq padariniq.
9. Sunk ii s pad a r in i a i yra vertinamasis pozymis, kuri teismas nustato kiekvienu konkreCiu atveju. Tokiais padariniais gali biiti
pripazinti nesunkus kario sveikatos sutrikdymas, zeminamo ar terorizuojamo kario savifudybe, didele materialine zala ir pan. Jeigu
smurtaujant karys nufudomas arba jo sveikata sutrikdoma sunkiai,
veika kvalifikuojama kaip sutaptis paga1 BK 129 straipsni arba BK
135 straipsni(apie tai plaCiau ir. BK I29 ir 135 straipsnil{komentarus)
ir BK 320 straipsnio 3 dali.
10. Komentuojamas nusika1timas padaromas ties i o gin e t ycia. Kai nusika1timas susij<ts su sunkiqpadariniq sukelimu,jis ga1i biiti
padaromasir netiesiogine tycia.
11. Komentuojamo straipsnio 1 da1yje numatytas kario terorizavimas paga1 BK 11 straipsnio 3 da1i priskiriamas prie nesunkiq, 2 da1yje
- pagal BK 11 straipsnio 4 da1i prie apysunkiq, o 3 dalyje - paga1 BK
11 straipsnio 5 da1i prie sunkiq nusika1timq (apie tai plaCiau ir. BK
12. Kario terorizavimas baudZiamas arestu arba 1aisves atemimu iki
dvejq metq; kito kario zeminimas arba terorizavimas panaudojant fizini smurtt arba gink1~- 1aisves atemimu iki penkeriq metq; kito kario
zeminimas arba terorizavimas, sukel<ts sunkiq padariniq, - 1aisves atemimu nuo ketveriq iki astuoneriq metq.
321 straipsnis. Neteisetas (sakymas ir jo vykdymas

Karys, dav~s aiskiai neteiset~t (sakym~t arba
tok( (sakym~t, taip pat karys, (vykd~s aiskiai
del to atsirado sunkiq padariniq,
DUO
vert~s kit~t
neteiset~t
kar( vykdyti
(sakymll, jeigu
dvejq iki astuoneriq metq.
1. Krasto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos istatymas (Valstybes zinios, 1998, Nr. 49-1325) nustato, kad ,,karys priva1o
vykdyti savo vadq isakymus". Taciau niekas nega1i kariui ar kariuomenes vienetui duoti isakymo, verCianCio kari su1auzyti priesaikll, aiskiai neteiseto isakymo ir isakymo, pazeidziancio visuotinai pripazintus
tarptautines teises principus ir normas. Jeigu akivaizdziai neteisetas isakymas biitq duotas, karys neturi jo vykdyti, bet priva1o apie ji pranesti
aukstesniam uz neteiset~ isakym~ davusiji vadui. Vadas, dav<ts aiskiai
neteiset~ isakymll, atsako paga1 BK 321 straipsni.
589
321 straipsnis

tarpusavio pava1dumo ir statutiniai santykiai. Papi1domu objektu ga1i
biiti asmens sveikata, garbe ir orumas, nuosavybe.
3. Komentuojamo nusika1timo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia tokiomis a1tematyviomis veikomis: aiskiai neteiseto isakymo davimu, vertimu kit1l_ kari vykdyti aiskiai neteise~ isakym!t, taip pat aiskiai neteiseto isakymo ivykdymu, kuris sukele sunkitt padarinitt. Apie
is a k y m 1l_ i r a i s k i a i n e t e i s et 1l_ is a k y m 1l plaCiau ir. BK
4. Aiskiai neteisetas isakymas ga1i biiti duodamas rastu ar zodziu;
tiesiogiai ar per treCiuosius asmenis.
5. Vertimas kit1l_ kari vykdyti aiskiai neteiset1l_ isakym1l_ ga1i biiti ivairiis veiksmai (fizinis smurtas, psichine prievarta, itikinejimas, santaZas,
prasymas ir pan.), kuriais siekiama kit1l_ kari priversti ivykdyti aiskiai
neteiset1l_ isakym1l_.
6. Aiskiai neteiseto isakymo ivykdymas - isakyme nurodyttt tam
tikn! veiksmtt atlikimas arba susi1aikymas nuo jtt atlikimo. Tokio isakymo ivykdymas turi sukelti s u n k i tt p ad a r i n i lb kuriais gali biiti
pripazinti nezymiis arba nesunkiis sveikatos sutrikdymai, dide1e materia1ine za1a, esmine za1a kariuomenes karinei parengciai arba kovos
liZduoties vykdymui ir pan. Jeigu vykdydamas neteise~ isakym~ karys
nufudo arba sunkiai sutrikdo sveikat!t, veika kva1ifikuojama kaip sutaptis paga1 BK 129 straipsni arba BK 135 straipsni (apie tai plaCiau ir.
BK 129 ir 135 straipsnil komentarus) ir BK 321 straipsni. Pabreztina,
kad karys, pries kuri buvo panaudota prievarta, ivykd~s aiskiai neteiset1l_
isakym1l_ nuo baudziamosios atsakomybes neatleidziamas.
7. Komentuojamas nusika1timas padaromas ties i o gin e t ycia. Kai nusika1timas susij~s su sunkitt padarinitt sukelimu, jis gali
biiti padaromas ir netiesiogine tyCia.
8. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali biiti karys, dav~s
aiskiai neteiset~ isakym1l_ arba vert~s ji vykdyti, taip pat karys, ivykd~s
aiskiai neteiset~ isakym1l_.
9. Neteisetas isakymas ir jo vykdymas pagal BK 11 straipsnio
5 dali priskiriamas prie sunkitt nusikaltimtt (apie tai plaCiau ir. BK
10. Neteisetas isakymas ir jo vykdymas baudZiamas laisves atemimu nuo dvejtt iki astuoneritt mettt.
590
322 straipsnis
322 straipsnis. Savavaliskas pasisalinimas

1. Karys, savavaliskai pasisalin~s is dalinio ar tarnybos vietos arba be
pateisinamq pridasciq nustatytu laiku neatvyk~s i dalini ar tarnybos
viet~, jeigu pasisalinimas truko ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau
kaip desimt parq,

2. Karys, padar~s sio straipsnio 1 dalyje
metu ar atlikdamas kovos uzduotf,
baudziamas laiSVCS atemimu
DUO
numatyt~ veik~
karo padeties
dvejq iki astuoneriq metq.
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t as yra karo tarnybos atlikimo tvarka.

2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y vi o j i pus e pasireiskia altematyviq veikq padarymu: 1) savavalisku pasisalinimu is dalinio
ar tamybos vietos; arba 2) neatvykimu nustatytu laiku be pateisinamq
priezasciq i dalini ar tamybos vietll_. Abiem atvejais kario pasisalinimas turi trukti ilgiau kaip tris paras, bet ne ilgiau kaip desimt parq.
Il g e s n i s n e g u d e s i m t d i e n lt l a i k o t a r p i s - ilgiau kaip
desimt pallb t. y. daugiau kaip 240 valandq (zr. kasacin~ nutarti Nr.
2K-101/2008). Pasisalinimas neturint tikslo isvengti karo tamybos, truk~s trumpiau kaip tris paras, sudaro drausminio pazeidimo sudeti., o
ilgesnis kaip desimties parq- dezertyravimo sudeti (apie tai plaCiau
zr. BK 323 straipsnio komentarq).
3. S a v a v a l i s k a s p a s i s a 1in i m a s i s d a l i n i o a r tarn y b o s v i e to s- kai karys be vado leidimo palieka dalini arba tamybos vietll_. Dalinio vieta yra kareivines, karinis miestelis arba stovykla
ir pan. Tamybos vieta yra kario karo tamybos atlikimo vieta pagal vado
isakymll_. Dalinio ir tamybos vi eta gali nesutapti.
4. N e a t v y k i m a s n u s t a t y t u l a i k u b e p a t e i s i n a m lt
p r i e:l asci lt i d ali n i a r tarn y b o s viet It- kai karys, teisetal isleistas is dalinio ar tamybos vietos, nustatytu laiku Ui nesugrizta be pateisinamq priezasciq. Tokios pateisinamos priezastys gali biiti
kario arba jo artiml.!.itt liga, biitinasis reikalingumas, stichine nelaime ir
pan.
5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimo kvalifikuojamieji pozymiai- savavaliskas pasisalinimas karo padeties metu ir
savavaliskas pasisalinimas atliekant kovos uzduoti.
591
322-323 straipsniai
7. Apie k o v o s u zduo t i plaCiau ir. BK 316 straipsnio komentarq.
8. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t i e s i o g i n e t y c i a.

9. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti karys.
10. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytas savavaliskas pasisalinimas pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkiq,
2 dalyje - pagal BK 11 straipsnio 5 dali prie sunkiq nusikaltimq (apie
11. Savavaliskas pasisalinimas baudZiamas arestu arba laisves atemimu iki dvejq metq; savavaliskas pasisalinimas karo padeties metu arba atliekant kovos uZduoti - laisves atemimu nuo dvejq iki astuoneriq metq.
323 straipsnis. Dezertyravimas

I. Karys, pasiblinfs is dalinio ar tarnybos vietos ilgesniam negu desimt
diem! laikui arba tiek laiko neatvykfs i dalini ar tarnybos viet~t arba
nepaisant pasisalinimo trukmes tai padarfs turedamas tiksl~t isvengti
karo tarnybos,

2. Karys, padarfs sio straipsnio I dalyje
metu ar atlikdamas kovos uzduott,
DUO
numatyt~t veik~t
karo padeties
1. Komentuojamo nusikaltirno tiesioginis o b j e k t as yra karo tarnybos atlikirno tvarka.
2. Dezertyravirno o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia alternatyviq

veikq padaryrnu: I) savavalisku pasisalinirnu is dalinio ar tarnybos vietos ilgesniarn negu desirnt dienq laikui; 2) neatvykirnu ilgesni negu
desimt dienq laikl:t po nustatyto laiko be pateisinarnq priezasCiq i dalini
ar tarnybos vi eta,; arba 3) pasisalinimu arb a neatvykimu, jei tai padaryta
turint tikslq_ isvengti karo tarnybos.
3. Apie s a v a v a l i s k ll p as i s a l i n i m ll i s d a 1i n i o a r
tarn y b o s viet o s plaCiau ir. BK 322 straipsnio komentarq.
4. Apie n e at v y k i rn ll i l g e s n i n e g u d e s i m t d i en l! l a i k ll
po nustatyto laiko be pateisinarn11 prie:lascill i dalini
a r tarn y b o s viet q_ plaCiau ir. BK 322 straipsnio komentarq.
592
323-324 straipsniai
5. P a s i s a I i n i m a s a r b a n e a t v y k i m a s, j e i t a i p a d a r y t a t u r i n t t i k s l ~ i s v e n g t i k a r o t a r n y b o s, pasireiskia tuo, kad karys be vado leidimo paiieka dalini arba tamybos viet\, arba karys, teisetai isieistas is dalinio ar tamybos vietos, nustatytu
Iaiku Ui nesugrizta be pateisinamq priezascil!, jei tokiu eigesiu siekiama isvengti karo tamybos. Siuo atveju pasisalinimo arba neatvykimo
trukme neturi reiksmes teisiniam veikos kaip nusikaitimo vertinimui.
6. Komentuojamo straipsnio 2 daiyje numatyti nusikaitimo kvalifikuojamieji pozymiai - dezertyravimas karo padeties metu ir dezertyravimas atliekant kovos uZduoti.
7. Apie k a r o pad e t i p/aCiau ir. BK 315 straipsnio komentarq.
8. Apie k o v o s u z d u o t i p/aCiau ir. BK 316 straipsnio komentarq.
9. Komentuojamas nusikaltimas padaromas ties i o gin e t y cia.
Pasisalinimo arba neatvykimo, jei tai padaryta turint tiksi~ isvengti
karo tamybos, atveju biitinas specialus t i k s I as - siekis isvengti karo
tamybos. S i e k i s i s v en g t i k a r o tarn y b o s - kai kaitininkas
siekia daugiau nebegqZti i karo tamyb~ ir visai isvengti likusio karo
tamybos laiko.
10. Komentuojamo nusikaitimo sub j e k t u gali biiti karys.
11. Komentuojamo straipsnio 1 daiyje numatytas dezertyravimas
pagal BK 11 straipsnio 4 dali priskiriamas prie apysunkil!, 2 dalyje pagal BK 11 straipsnio 5 dali prie sunkiq nusikaltimq (apie tai p/aCiau
12. Dezertyravimas baudziamas Iaisves atemimu iki penkeriq metq;
dezertyravimas karo padeties metu arba atliekant kovos uzduoti - laisves atemimu nuo ketveriq iki astuoneriq metq.
324 straipsnis. Krasto apsaugos turto praradimas

Karys, del aplaidumo prarad~s jam tarnybos reikalams patiketlt
ginkllt, saudmenis, sprogmenis, sprogstamltsias medziagas, transporto priemon~ ar kitlt karo techniklt,
baudziamas arestu arba Iaisves atemimu iki trejq metq.
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t as yra karo tarnybos turto naudojimo tvarka.
593
324 straipsnis
2. Komentuojamo nusikaltimo d a I y k a s yra kariui asmeniskai

naudotis isduoti ar kitaip tamybos reikalams patiketi ginklai, saudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medziagos (apie tai plaCiau ir. BK
XXXVI skyriaus komentarq), kelilb vandens ar oro transporto priemone
(apie tai plaCiau ir. BK XX/X skyriaus komentarq) ir kita karo technika (pavyzdziui, ziiironai, optiniai taikikliai, racija ir pan.).
3. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia kariui tarnybos reikalams patiketo ginklo, saudmenlb sprogmenlb
sprogstamqjq medziagq, transporto priemones ar kitos karo technikos
praradimu. P r a r a d i m u laikomas kariui asmeniskai naudotis isduoto
ar kitaip jam patiketo dalyko dingimas pries jo valilt (pavyzdziui, ginklas pametamas, pagrobiamas arba tampa nezinia kur esanCiu ir pan.).
4. Komentuojamo nusikaltimo dalyko sunaikinimas arba sugadinimas, atsizvelgiant i kaltes formas, kvalifikuotinas kaip tyCinis arba
neatsargus turto sunaikinimas arba sugadinimas (apie tai plaCiau ir. BK
187 ir 188 straipsnil{ komentarus).
5. Tarnybos reikalams patiketo ginklo, saudmenlb sprogmenq ar
sprogstamqjq med:liagq realizavimas (pavyzdziui, parduodant, mainant,
dovanojant, perduodant naudotis ir pan.) kvalifikuojamas kaip saunamojo ginklo, saudmenlb sprogmenq ar sprogstamqjq medziagq pagrobimo (apie tai plaCiau ir. BK 254 straipsnio komentarq) ir neteiseto
disponavimo saunamaisiais ginklais, saudmenimis, sprogmenimis ir
sprogstamosiomis medziagomis (apie tai plaCiau ir. BK 253 straipsnio
komentarq) sutaptis.
6. Tarnybos reikalams patiketos transporto priemones ar kitos karo
technikos realizavimas (pavyzdziui, parduodant, mainant, dovanojant ir
pan.) kvalifikuojamas kaip turto pasisavinimas (apie tai plaCiau ir. BK
7. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik neat sa r g i a i.
8. Krasto apsaugos turto praradimo sub j e k t u gali biiti karys,
kuriam tamybos reikalais patiketas ginklas, saudmenys, sprogmenys,
sprogstamosios medziagos, transporto priemone ar kita karo technika.
9. Krasto apsaugos turto praradimas baudziamas arestu arba laisves
atemimu iki trejq mettt.
594
325 straipsnis
325 straipsnis. Sargybq tarnybos taisykliq pazeidimas

Karys, pazeid~s sargybq tarnybll reglamentuojanciq teises aktq reikalavimus karo padeties metu ar atlikdamas kovos uzduot{, arba jeigu
del tos veikos atsirado sunkiq padariniq,
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t as yra sargybos
tamybos ejimo tvarka.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia sargybq tamybllc reglamentuojanciq teises aktll_ (pavyzdziui, Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministro 2004 m. geguzes 13 d.
isakymu Nr. V-489 patvirtinto Lietuvos kariuomenes laikinojo sargybos
statuto (Valstybes zinios, 2004, Nr. 111-4158)) nuostatll_ pazeidimu, jei tai
padaryta karo padeties metu, atliekant kovos uzduoti arba sukele sunkiq
padariniq. PabreZtina, kad tik sargybq tamybllcreglamentuojanCiq teises
aktll_ nuostatll_ pazeidimas uztraukia drausmin~ atsakomyb~ pagal Lietuvos Respublikos kariuomenes drausmes statutllc (Valstybes zinios, 1999,
Nr. 51-1635; 2006, Nr. 17-603).
3. Sargybq tamybllc reglamentuojanCiq teises aktll_ nuostatll_ pazeidimas - tai sargybq tamybllc reglamentuojanciq teises aktll_ nuostatll_
nevykdymas arba netinkamas jlJ_ vykdymas (pavyzdziui, savavaliskas
sargybos posto palikimas, netinkamas ginklo panaudojimas, leidimas
prisiartinti prie saugomo objekto pasaliniams asmenims ir pan.).
6. S u n k fL s p a d a r i n i a i yra vertinamasis pozymis, kuri teismas nustato kiekvienu konkreCiu atveju. Jais gali buti pripazinti tokie
padariniai, kuriems isvengti buvo paskirta sargyba (pavyzdZiui, didele
materialine zala pagrobus turtllc is saugomo objekto, esmine zala kariuomenes karinei parengciai arba kovos uzduoties vykdymui ir pan.).
7. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t y cia.
8. Komentuojamo nusikaltimo s u b j e k t u gali bftti karys, esantis
sargyboje.
9. Sargybq tamybos taisykliq pazeidimas pagal BK 11 straipsnio
4 dali priskiriamas prie apysunkiq nusikaltimq (apie tai plaCiau ir. BK
595
325-326 straipsniai
10. Sargybtt tamybos taisyklitt paieidimas baudiiamas laisves atemimu iki penkeritt mettt.
326 straipsnis. Valstybes sienos apsaugos tarnybos taisykliq pazeidimas

1. Karys, karo padeties metu atlikdamas Lietuvos Respublikos valsty-
bes sienos apsaugos tarnybll pazeid~s

to atsirado sunkiq padariniq,
~ios
tarnybos taisykles, jeigu del

2. Asmuo atsako pagal ~i straipsni tik tais atvejais, kai jame numatytos
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t a s yra Lietuvos
Respublikos valstybes sienos apsaugos tamybos ejimo tvarka.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia Lietuvos Respublikos valstybes sienos apsaugos tamybos taisyklitt
pazeidimu karo padeties metu, jei del to atsirado sunkitt padarinitt. Lietuvos Respublikos valstybes sienos apsaugos taisykles nustato Lietuvos
Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartys,
Valstybes sienos ir jos apsaugos istatymas (Va1stybes zinios, 2002, Nr.
42-1192), Valstybes sienos apsaugos tamybos istatymas (Va1stybes zinios, 2000, Nr. 92-2848) ir kiti istatymai, Europos Slijungos teises aktai,
Vyriausybes nutarimai ir kiti teises aktai (pavyzdziui, Valstybes sienos
apsaugos tamybos prie Vidaus reikaltt ministerijos vado isakymu Nr.
4-706 patvirtinti Sienos kontroles nuostatai (Va1stybes zinios, 2006, Nr.
109-4153) ir pan.).
3. L i e t u v o s R e s pub l i k o s v a l sty b e s s i e n o s a p s a u g o s t a r n y b o s t a i s y k l i tt p a z e i d i m a s - tai Lietuvos
Respublikos valstybes sienos apsaugos tamyb~ reglamentuojancitt teises akttt nuostattt nevykdymas arba netinkamas jtt vykdymas, pavyzdiiui, savavaliskas pasisalinimas is uzkardos, miegas tamybos metu,
netinkamas ginklo panaudojimas ir pan.
4. Apie k a r o p a d e t i plaCiau ir. BK 315 straipsnio komentarq.
5. S u n k ii s p a d a r i n i a i yra vertinamasis pozymis, kuri teismas nustato kiekvienu konkreCiu atveju. Jais gali biiti pripazinti nezymiis arba nesunkiis sveikatos sutrikdymai, didele materialine zala,
esmine zala kariuomenes karinei parengciai arba kovos uZduoties vykdymui ir pan.
596
6. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik n e at s a r g 1 a 1.

Pastebetina, kad valstybes sienos apsaugos tamybll_ reglamentuojanCitt
teises akttt nuostattt pazeidimas gali biiti padaromas ir tycia, taCiau sunkUs padariniai turi buti kil~ tik del neatsargumo.
7. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali bUti karys, atliekantis Lietuvos Respublikos valstybes sienos apsaugll_. Pabreztina, kad
taikos metu valstybes sienos apsaugll_ atlieka Valstybes sienos apsaugos tamyba. Prireikus sustiprinti valstybes sienos apsaug~ i pagalbll.
Valstybes sienos apsaugos tamybai istatymtt nustatyta tvarka gali biiti
pasittsta kariuomene. Karo padeties ir valstybes gynybos (karo) metu
Valstybes sienos apsaugos tamybos padaliniai priskiriami ginkluotosioms pajegoms.
8. Valstybes sienos apsaugos tamybos taisyklitt pazeidimas baudZiamas laisves atemimu iki penkeritt mettt.
327 straipsnis. Budejimo tarnybos taisykliq pazeidimas

1. Karys, pazeid~s budejimo tarnyb~t reglamentuojanciq teises aktq
reikalavimus atlikdamas budejimo tarnybll dalinyje (isskyrus sargybll),
jeigu del to atsirado sunkiq padariniq,

2. Asmuo atsako pagal si straipsni tik tais atvejais, kai jame numatytos
1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t as yra budejimo tamybos dalinyje ejimo tvarka.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia
budejimo tamybll reglamentuojancitt teises akttt (pavyzdziui, Lietuvos
Respublikos krasto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. isakymu
Nr. V-163 patvirtinto Karo tamybos statuto (Valstybes zinios, 2008,
Nr. 30-1 057), krasto apsaugos sistemos institucijos vidaus tvarkos
taisyklitt ir pan.) nuostattt atliekant budejimo tamybll_ dalinyje pazeidimu, jei tai sukele sunkitt padarinitt. Pabreztina, kad tik budejimo
tamybll reglamentuojancitt teises akttt nuostattt pazeidimas uztraukia drausmin~ atsakomyb~ pagal Lietuvos Respublikos kariuomenes
drausmes statutll (Valstybes zinios, 1999, Nr. 51-1635).
'
3. Budejimo tamybll_ reglamentuojanCitt teises akttt nuostattt pazeidimas atliekant budejimo tamybll dalinyje - budejimo tamybll_ reglamentuojanCitt teises akttt reikalavimtt nevykdymas arba netinkamas jtt
597
327-328 straipsniai
vykdymas atliekant budejimo tamyb<t dalinyje, pavyzdZiui, savavaliskas isvykimas uz nustatytos teritorijos ribq budejimo ne tamybos vietoje
metu, netinkamas ginklo panaudojimas, pasisalinimas is budetojo posto
ir pan. Minetas Karo tamybos statutas skiria tokias budejimo riisis: dienos tamyb~ kovini budejim~ budejim<t ne tamybos vietoje ir sargyb<t. Pabreztina, kad tycinis sargybq tamyb<t reglamentuojanciq teises
aktq nuostatq pazeidimas uztraukia baudziam!J:i'l atsakomyb~ pagal BK
325 straipsni (apie tai plaCiau zr. BK 325 straipsnio komentarq).
4. S u n k ii s p a d a r i n i a i yra vertinamasis poZymis, kuri teismas nustato kiekvienu konkreciu atveju. Tokiais padariniais gali biiti
pripazinti, pavyzdZiui, didele materialine zala, valstybes paslapties ar
kariniq dokumentq praradimas ir pan.
5. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik neatsargiai. Pastebetina, kad budejimo tamyb<t reglamentuojanciq teises aktq nuostatq
pazeidimas gali biiti padaromas ir tycia, taciau sunkiis padariniai turi
biiti kil~ tik del n e at s a r gum o.
6. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti karys budetojas.
7. Budejimo tamybos taisykliq pazeidimas baudziamas laisves atemimu iki trejq metq.
328 straipsnis. zuvancio karo taivo palikimas

Karo laivo vadas, kuris paliko ziivanti karo
pareigq,
laiv~ neivykd~s
visq savo

1. Komentuojamo nusikaltimo tiesioginis o b j e k t as yra karo tarnybos karo laive tvarka.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia
ZiivanCio karo laivo palikimu neatlikus visq karo laivo vado pareigq.
K a r o 1 a i v u gali biiti kovinis laivas, specialios paskirties laivai,
apriipinimo laivai ir pan. Z ii v an c i u laikytinas toks laivas, kuris del
ivairiausiq pazeidimq sk~sta arba artimiausiu metu sk~s.
3. K a r o 1a i v o p a 1i k i m u n e ivy k d z i u s v i s 1! k a r o
1a i v o v ado pare i g 1! laikytinas karo laivo vado pasitraukimas
is karo laivo neatlikus visq pareigq, pavyzdziui, neorganizavus komandos issilaipinimo i gelbejimo priemones, negelbejus arba nesunaikinus svarbiq arba kariniqlaivo dokumentq, negelbejus turto ir pan.
Pabreztina, kad baudziamoji atsakomybe uz visq ziivanCio karo laivo
598
328-329 straipsniai
vado pareigl! neatlikimll_ gali biiti siejama su objektyvia galimybe jas

atlikti konkrecioje situacijoje.
4. Komentuojamas nusikaltimas padaromas t y c i a.
5. Komentuojamo nusikaltimo sub j e k t u gali biiti karo laivo vadas.
6. ZiivanCio karo laivo palikimas pagal BK 11 straipsnio 4 dali
priskiriamas prie apysunkil! nusika1timl! (apie tai plaCiau ir. BK
7. Ziivancio karo 1aivo pa1ikimas baudziamas 1aisves atemimu iki
penkeril! me1\l.
329 straipsnis. Karo dalinio veliavos praradimas ar isniekinimas

Karys,
prarad~s
dalinio
veliav~
ar j~
isniekin~s,

1. Komentuojamo nusika1timo tiesioginis o b j e k t as yra karo
tamybos atlikimo tvarka. Sio nusika1timo d a 1y k as yra karo da1inio
ve1iava.
2. Komentuojamo nusikaltimo o b j e k t y v i o j i p u s e pasireiskia siomis a1tematyviomis veikomis: karo da1inio ve1iavos praradimu ir karo da1inio veliavos isniekinimu.
3. K a r o d a 1i n i o v el i a v o s p r a r ad i m u 1aikomas karo
da1inio ve1iavos dingimas pries kario, asmeniskai atsakingo uz karo
da1inio ve1iavos issaugojimll, va1ill_ (pavyzdziui, ve1iava pametama,
pagrobiama arba tampa nezinia kur esanCia ir pan.) arba su jo zinia
(pavyzdziui, ve1iava ismetama, perduodama nezinomam asmeniui, pa1iekama priesui ir pan.).
4. Apie k a r o d a 1i n i o v el i a v o s i s n i e k i n i m ll. plaCiau
5. Komentuojamas nusika1timas padaromas t y c i a.

6. Komentuojamo nusika1timo s u b j e k t u ga1i biiti karys, atsakingas uz karo da1inio ve1iavos issaugojimll_.
7. Karo dalinio ve1iavos praradimas ar isniekinimas paga1 BK
11 straipsnio 3 dali priskiriamas prie nesunkil! nusika1timl! (apie tai
8. Karo da1inio veliavos praradimas ar isniekinimas baudziamas
arestu arba 1aisves atemimu iki dvejl! me1\l.
599
330 straipsnis
330 straipsnis. S~vokq isaiskinimas

1. Karys yra Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privalomlli~ (pradinf ar aktyviajame rezerve), profesinf ar savanoriq karo tarnybl}.
2. Sauktinis yra karo prievolininkas, Karo prievoles istatymo nustatyta
tvarka ir biidais iki nustatyto amziaus neatlikfs privalomosios pradines
ar alternatyviosios tarnybos ir nuo jos neatleistas.
1. Komentuojamame straipsnyje pateikiamas
,sauktinis" isaiskinimas.
s~vok11
,karys" ir
2. K a r y s yra Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privaloar aktyviajame rezerve), profesin~ ar savanori11 karo
tamyb~. P r iva 1om ~j ~ k a r o tarn y b ~ sudaro Karo prievoles
istatymo (Valstybes zinios, 1996, Nr. 106-2427) nustatytos trukmes nuolatine pradine karo tamyba ir periodiskai atliekama nenuolatine karo
tamyba aktyviajame rezerve bei tamyba mobilizacijos atveju. Tarn y b ~ a k ty vi aj am e r e z e r v e sudaro privaloma nenuolatine iki
istatyme nustatyto arniiaus atsargos kario, irasyto i aktyvi~~ rezervo
iskaiUl, atliekama (periodiskai arba atsizvelgiant i krasto apsaugos poreikius) karo tamyba. Profesin~ karo tarnyb~ sudaro pagal
profesines karo tamybos sutarti savanoriskai isipareigota ir teises aktq
nustatytomis s~lygomis bei tvarka atliekama nuolatine karo tamyba
kariuomeneje ar kitose krasto apsaugos sistemas institucijose, taip pat
kitose valstybes, uzsienio valstybi11 ar tarptautinese institucijose. Savan or i 11 k a r o tarn y b ~ sudaro savanoriskai isipareigota rasytine sutartimi su Krasto apsaugos ministerija ir teises aktq nustatytomis
s~lygomis bei tvarka atliekama nenuolatine karo tamyba Krasto apsaugos savanori11 pajegose.
m~~ (pradin~
3. Pabreztina, kad pagal Krasto apsaugos sistemas organizavimo ir

karo tamybos istatym~ (Valstybes zinios, 1998, Nr. 49-1325) tikroji karo
tamyba yra ir kariuntt tamyba. K a r i u n as - karys, atliekantis karo
tamyb~ studijuodamas Lietuvos arba uzsienio karo mokymo istaigose,
kurias baigusiems suteikiamas karininko laipsnis.
4. Pagal Krasto apsaugos sistemas organizavimo ir karo tamybos
(Valstybes zinios, 1998, Nr. 49-1325), Lietuvos Respublikos pilieCiai kario status~ igyja: 1) naujokai- nuo atvykimo i dalini (mokymo
centrv arba perejimo i karinio virsininko pavaldum~ momento; 2) profesines karo tamybos kariai - nuo priemimo i profesin~ karo tamyb~
dienos; 3) kariai savanoriai ir aktyviojo rezervo kariai - nuo to momento, kai pagal tamybos arba karinitt mokym11 isakym~ atvyksta i paistatym~
600
330 straipsnis
skirtll_ vietll_ ir prisistato kariniam virsininkui; 4) asmenys, pasiqsti igyti

pagrindinio karinio parengimo, - nuo to momento, kai atvyksta i karini
vienetll_ ir prisistato kariniam virsininkui; 5) kariiinai - nuo atvykimo i
karo mokymo istaigll_ studijuoti arba krasto apsaugos ministro isakyme
nurodytos dienos.
5. S auk t i n i s yra karo prievolininkas (vyras) nuo 19 iki 26 metq,
Karo prievoles istatymo nustatyta tvarka ir blldais iki nustatyto amziaus
neatlik~s privalomosios pradines ar altematyviosios krasto apsaugos
tamybos ir nuo jos neatleistas. A 1t e r n at y v i o j i k r a s to a p sa u go s tarn y b a - privalomajai pradinei karo tamybai altematyvi
privalomoji krasto apsaugos pagalbine tamyba tiems, kurie del religiniq
ar pacifistiniq isitikinimq negali tarnauti su ginklu. Si tamyba atliekama
Lietuvos Respublikos krasto apsaugos sistemoje arba kitose valstybes
institucijose. Sill. tarnybll_ atliekantis Lietuvos Respublikos pilietis turi
biiti skiriamas tamauti i pareigas, nereikalaujancias naudoti prievartos
ir ginklo.
601
Baudziamojo kodekso priedas
Lietuvos Respublikos
baudziamojo kodekso
priedas
fGYVENDINAMI EUROPOS SA:JUNGOS TEISES AKTAI
1. 1996 m. gruodzio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97
del laukines faunos ir floros riisill apsaugos kontroliuojant jJl prekybl\.
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136).
2. 2000 m. geguzes 29 d. Tarybos pagrindll sprendimas 2000/383/
TVR del apsaugos nuo padirbinejimo grieZtinimo kriminalinemis
bausmemis ir kitokiomis sankcijomis rysium su euro ivedimu
3. 2001 m. gruodzio 6 d. Tarybos pagrindll sprendimas 2001/888/
TVR, is dalies keiciantis Tarybos pagrindJl sprendimll. 2000/383/
TVR del apsaugos nuo padirbinejimo grieZtinimo kriminalinemis
bausmemis ir kitokiomis sankcijomis rysium su euro ivedimu
4. 2001 m. geguzes 28 d. Tarybos pagrindll sprendimas 20011413/
TVR, skirtas kovai su sukCiavimu negrynosiomis mokejimo priemonemis ir jll klastojimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,
6 tomas, p. 123).
5. 2001 m. bir2:elio 26 d. Tarybos pagrindll sprendimas 20011500/
TVR del pinigll plovimo, nusikaltimo priemonill ir nusikalstamu bUdu
igytl!pajaml.l nustatymo, paieskos, isaldymo, arestavimo ir konfiskavimo
6. 2002 m. birzelio 13 d. Tarybos pagrindJl sprendimas 2002/475/
TVR del kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas,
19 skyrius, 6 tomas, p. 18).
7. 2002 m. birzelio 13 d. Tarybos pagrindl.l sprendimas 2002/584/
TVR del Europos aresto orderio ir perdavimo tarp valstybill naril.l
tvarkos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 34).
8. 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindJl sprendimas 2002/629/
TVR del kovos su prekyba zmonemis (OL 2004 m. specialusis leidimas,
19 skyrius, 6 tomas, p. 52).
9. 2002 m.lapkriCio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrezianti
padejimll. neteisetai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 64).
602
10. 2002 m. lapkricio 28 d. Tarybos pagrind11 sprendimas 2002/946/

TVR del bausmil! sistemos stiprinimo siekiant uzkirsti kelilt padejimui
neteisetai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 61).
11. 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pagrind11 sprendimas 2003/568/
TVR del kovos su korupcija privaciame sektoriuje (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 182).
12. 2003 m. gruodzio 22 d. Tarybos pagrind11 sprendimas 2004/68/
TVR del kovos su seksualiniu vaikl! isnaudojimu ir vaikq pomografija
13. 2004 m. kovo 31d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2004/23/EB, nustatanti zmogaus audini11 ir lltstelil! donorystes, isigijimo,
istyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybes
ir saugos standartus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,
8 tomas, p. 291 ).
14. 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pagrind11 sprendimas 2004/757/
TVR, nustatantis biitiniausias nuostatas del nusikalstaml! veikl! sudeties
pozymi11 ir bausmi11 neteisetos prekybos narkotikais srityje (OL L 335,
2004, p. 8).
15. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrind11 sprendimas 2005/212/
TVR del nusikalstamu biidu igytq leslb nusikaltimo priemoni11 ir turto
konfiskavimo (OL L 68, 2005, p. 49).
16. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrind11 sprendimas 2005/222/
TVR del atakq pries informacines sistemas (OL L 69, 2005, p. 67).
17. 2005 m. liepos 12 d. Tarybos pagrind11 sprendimas 2005/667I
TVR del baudziamosios teises sistemos stiprinimo igyvendinant
tersimui is laiVl! taikomlt teis~ (OL L 255, 2005, p. 164).
18. 2005 m. rugsejo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2005/35/EB del tarsos is laiVl! ir sankcijq uz pafeidimus ivedimo
(OL L 255, 2005, p. 11 ).
f9. 2008 m. lapkricio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2008/99/EB del aplinkos apsaugos pagal baudziaml\.ilt teis~ (OL L 328,
2008, p. 28).
(Lietuvos Respublikos 2004 m. balandZio 27 d. istatymo Nr. IX-2169, isigal. 2004 m.
geguzes I d. (Valstybes zinios, 2004, Nr. 72-2492) ir 2009 m. gruodzio 17 d. istatymo Nr.
Xl-579, isigal. 2010 m. sausio 5 d. (Valstybes zinios, 2010, Nr. 1-1) redakcija)
603
1. BK 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad BK nuostatos yra suderintos su Europos Slijungos teises aktl!, nurodytQ BK priede, nuostatomis.
Lietuvos Respublikos istatymq ir kitq teises norminiq aktq rengimo
tvarkos istatymo (Va1stybes zinios, 1995, Nr. 41-991; 2002, Nr. 66-2705)
12 1 straipsnis nurodo, kad ,nuorodos i Europos Slijungos teises aktus
< ... > pateikiamos tais atvejais, kai teises aktu arba atskiromis teises akto
nuostatomis derinami ir igyvendinami Europos Slijungos teises aktai.
Europos Slijungos teises aktai nurodomi istatymo priede". Nuorodos i
Europos Slijungos teises aktus daromos remiantis Vyriausybes 2002 m.
spalio 29 d. nutarimu Nr. 1690 ,Del Lietuvos Respublikos istatymq ir
kitq teises norminiq aktq rengimo tvarkos istatymo 12 1 straipsnio nuostatq igyvendinimo" (Va1stybes zinios, 2002, Nr. 104-4648), Europos teises departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes direktoriaus
2002 m. gruodzio 13 d. isakymu patvirtintomis Nuorodq i Europos
Slijungos teises aktus pateikimo istatymuose ir kituose teises aktuose
rekomendacijomis (Va1stybes zinios, 2002, Nr. 125-5720).
2. Remiantis mineto Lietuvos Respublikos istatymq ir kitq teises
norminiq aktq rengimo tvarkos istatymo 12 1 straipsnio 4 dalimi, tokios
nuorodos turi biiti padarytos keiciant arba papildant BK, o jo priede
pateikiant Europos Slijungos teises aktus, su kuriq nuostatomis BK yra
suderinamas. Komentuojamame BK priede siuo metu nurodyta 19 Europos Slijungos teises aktq, su kuriq nuostatomis yra suderintas BK.
3. Pabreztina, kad BK priede nurodomi tik Europos Slijungos ir tik
antrines teises aktai, t. y. pagrindq (pamatiniai) sprendimai ir direktyvos. Lietuvos Respublikos tarptautines sutartys - Europos Slijungos
konvencijos, su kuriq nuostatomis BK taip pat yra suderintas (pavyzdziui, 1995 m. Konvencija del Europos Bendrijq finansiniq interesq apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Slijungos sutarties K.3 straipsniu, ir 1996 m. bei 1997 m. jos papildomais protokolais (Va1stybes zinios,
2004, Nr. 112-4178), 1997 m. Konvencija del kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijq pareigiinais ar Europos Slijungos valstybiq
nariq pareigunais, parengta vadovaujantis Europos Slijungos sutarties
K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (Va1stybes zinios, 2004, Nr. 154-5601) ir
pan.), BK priede nenurodomos.
604
BK KOMENTARO RODYKLE
BK (213-330 straipsniai) rodykle
Administracine
BK KOMENTARO (213-230 STRAIPSNIAI)

ABECELINE DALYKINE RODYKLE*
Administracine paslauga - 230 str. 28.
Administracinis reglamentavimas- 230 str. 29.
Administracinis sprendimas- 230 str. 28.
Administravimas- zr. Vidaus administravimas. Viesl(il{paslaugl teikimo administravimas.
Advokatas- 231 str. 10.; zr. Fizinis smurtas. Kitokia prievarta. Psichinis smurtas.
Aguonos- neteisetas jq auginimas (sejimas)- 265 str. 5.,11., 12.
Alternatyvioji krasto apsaugos tarnyba- 330 str. 5.
Antspaudas- Sl\;VOka- 302 str. 4.; jo suklastojimas- 301 str. 4.; netikro antspaudo
pagaminimas; zinomai suklastoto antspaudo panaudojimas, realizavimas- 301 str.
10.; didelis kiekis netikrq ar suklastotq antspaudq- 301 str. 19.; jo pagrobimas302 str. 7.; jo igijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas- 302 str.
9.; jo panaudojimas- 302 str. 10.; didelis kiekis pagrobtq antspaudq- 302 str.
15.; iranga, programine iranga, kitokios priemones netikram antspaudui gaminti
ar tikram klastoti- 302 1 str. 2.; antspaudo sunaikinimas- 303 str. 7.; antspaudo
paslepimas - 303 str. 8.
Ants tolis - 231 str. 11.; zr. Fizinis smurtas. Kitokia prievarta. Psichinis smurtas.
Aparatai - sprogstamosioms medziagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medziagoms gaminti- 257 1 str. 8.; jq realizavimas- 257 1 str. 21.; narkotinems ar
psichotropinems medziagoms gaminti- 262 str. 9.; jq laikymas- 262 str. 17.; jq
gabenimas- 262 str. 18.; jq realizavimas- 262 str. 19.
Apgaule- kalinio islaisvinimo atveju- 240 str. 5.; narkotiniq ar psichotropiniq medziagq umaldymas apgaule- 263 str. 11.; siekiant isvengti saukimo i privaloml\ilt
karo tarnybl\;- 314 str. 7.
Apyvarta- zr. Matavimo priemone. Sprogmenys. Sprogstamosios medziagos. Saudmenys. Saunamieji ginklai. Teiseta apyvarta.
Apkaltos procesas - siekimas paveikti
metu- 233 str. 8.
liudytoj~t ekspert~t
specialistl\; ar vertejl\; jo
Ap1inka- Sl\;voka- 270 str. 6.

Aplinkos apsauga- jos naudojimo taisykliq pazeidimas - 270 str. 5.
Apskaita - buhalterine apskaita - 222 str.1.; apskaitos dokumentas - 222 str. 3.; apskaitos registras- 222 str. 3.; apgaulingas jos tvarkymas- 222 str. 5.; apskaitos
dokumentq paslepimas - 222 str. 6; apskaitos dokumentq sunaikinimas - 222 str.
7.; apskaitos dokumentq sugadinimas- 222 str. 8.; asmens isipareigojimai apSkaiciais nurodyta: komentuojamas kodekso straipsnis ir sio straipsnio komentaro punktas.
Reiksminiai zodziai komentare spausdinami isretintu sriftu.
606
Biomedicininiai
gaulingo apskaitos tvarkymo atveju - 222 str. 10.; jos netvarkymas - 223 str. 4.;
aplaidus jos tvarkymas- 223 str. 5.; apskaitos dokumenht nesaugojimas istatymtt
numatyut laik~:t- 223 str. 7.
Apsvaig~s
nuo alkoholio kaltininkas- 281 str. 16.
Arestas- skolininko turto- 246 str. 3.

Artimas zmogus- ir. Savavaldiiavimas.
Artimieji- ir. Mirusysis.
Artimieji giminai~iai- 235 str. 21., 248 str. 2.
Asmens teise- veikti imones, istaigos, organizacijos, kurioje dirba, vardu- 230 str. 60.
Asmuo - jo turtas, nuosavas kapitalas, isipareigojimai apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju- 222 str. 10.; jo gabenimas prostitucijai- 307 str. 13.; pelnymasis
is nepilnamecio asmens prostitucijos - 307 str. 16.; materialiai, del tamybos ar
kitaip priklausomas asmuo, jo itraukimas i prostitucij~:t- 308 str. 9.
Ataskaita- ir. Patvirtinta ataskaita.
Atkasimas - neteisetas kapo atkasimas - 311 str. 15.
Atkuriamieji sklypai- jl! sunaikinimas ar suniokojimas- 271 str. 4.
Atsisakymas - vykdyti vado
isakym~:t-
317 str. 4.
Augalas - ir. Narkotines mediiagos. Kanapes (kanapes augalas). Psichotropines

mediiagos.
Auginimas- ir. Aguonos. Kanapes (kanapes augalas).
Autokeliai- 280 str. 7.
Avarija- ir. Orlaivis. Jiirl{ laivas.
Banderole - s~:tvoka- 224 str. 6.; netikrtt ar suklastottt banderolitt pagaminimas 224 str. 10.; laikymas- 224 str. 11.; realizavimas- 224 str. 12.
Bauginimas- zmonitt bauginimas teroro akto atveju- 250 str. 22.
Bendrininkq grope- jos kiirimas ir dalyvavimas jos veikloje- 250 str. 19.
Bendrojo naudojimo vandens keliai- 278 str. 4.
Bes~tlygikas
izeidimas- 290 str. 13.
Bilietai- zr. Kitokie bilietai. Vaiiavimo bilietai.

Biologines medziagos- naudojamos biologinio ginklo gamybai- 267 1 str. 7.; jl! ki.irimas- 267 1 str. 12.; jl! gaminimas- 267 1 str. 16.; jl! igijimas- 267 1 str. 17.; jl!
laikymas-267 1 str. 18.;jttgabenimas-267 1 str. 19.;jttpardavimas-267 1 str. 20.;
jl! perleidimas- 267 1 str. 21.
Biologinis ginklas- 267 1 str. 5.; jo ki.irimas- 267 1 str. 12.; jo gaminimas- 267 1 str.
16.; jo igijimas- 267 1 str. 17.; jo laikymas- 267 1 str. 18.; jo gabenimas- 267 1 str.
19.; jo pardavimas- 267 1 str. 20.; jo perleidimas- 267 1 str. 21.
Biomedicininiai tyrimai- 308 1 str. 3.
607
Biosferos
Biosferos stebesenos (monitoringo) teritorijos- 271 str. 4.

Biudzetine (staiga- 230 str. 23.
Blankas- S'lvoka- 301 str. 6.; grieztos atskaitomybes dokumentq blankai- 301 str.
7.; grie:Ztos atskaitomybes blanko suklastojimas - 301 str. 9.; netikro grie:Ztos
atskaitomybes blanko pagaminimas; zinomai suklastoto grie:Ztos atskaitomybes
blanko panaudojimas, realizavimas- 301 str. 10.; grie:Ztos atskaitomybes blanko
pagrobimas- 302 str. 7.; jo igijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar rea1izavimas- 302 str. 9.; jo panaudojimas- 302 str. 10.; iranga, programine iranga,
kitokios priemones netikram grie:Ztos atskaitomybes blankui gaminti ar tikram
klastoti- 302 1 str. 2.; grie:Ztos atskaitomybes blanko sunaikinimas- 303 str. 7.;
jo paslepimas- 303 str. 8.; zr. Zala. Didelis kiekis.
Branduolines medziagos - S'lvoka- 256 str. 4.; jq pagrobimas - 256 str. 8.; neteisetas jq igijimas - 256 str. 9.; neteisetas jq gaminimas - 256 str. 10.; neteisetas jq gabenimas - 256 str. 11.; neteisetas jqlaikymas - 256 str. 12.; neteisetas
jq panaudojimas - 256 str. 13.; neteisetas jq suardymas - 256 str. 14.; grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisetai igyti branduolines medziagas,
kad jos sukeltq pavojq zmogaus gyvybei, sveikatai arba aplinkai- 256 1 str. 10.;
256 1 str. 17.; kitoks poveikis branduolinems med:Ziagoms- 256 1 str. 12.; teiseto
disponavimo jomis taisykliq pazeidimas - 257 str. 4.
Buhalterine apskaita- zr. Apskaita.
Chemine medziaga- 267 str. 27.
Cheminis ginklas- 267 str. 29.
Daiktai- neteisetas teisiq i daikt'l iregistravimas- 228 1 str. 2.; buv'< kape, jq paemimas-31l str. 19.
Dalinys - savavaliskas pasisalinimas is jo- 322 str. 3.; neatvykimas i ji nustatytu
laiku be pateisinamq priezasCiq- 322 str. 4.
Dalyvavimas - zr. Bendrininkl{ grupe. Organizuota grupe. Riauses. Nusikalstamas
susivienijimas.
Darbas- zr. Tarnybos paslaptis.
Darbo vieta - sprogmenq padejimas, sprogdinimas arba padegimas darbo vietoje 250 str. 5.
Deklaracija - s'lvoka - 220 str. 3.; mokescio deklaracijos nepateikimas valstybes
iga1iotai institucijai- 221 str. 4.
Demonstravimas - zr. Pornografija.
Didele sprogstamoji galia- zr. Sprogmenys.
Didele turtine zala- zr. tala.
Didele verte - netikrq ar suklastotq pinigq ar vertybiniq popieriq, jq pagaminimas,
suklastojimas, igijimas, laikymas ar realizavimas - 213 str. 22.
Didele zala - zr. tala.
Dideles vertes turtas- zr. Turtas.
608
Elektronines
Didelis kiekis - netiknt ar suklastotq pinigq ar vertybinill popierill, jll pagaminimas,

suklastojimas, igijimas, laikymas ar realizavimas - 213 str. 22.; saudmenll253 str. 32.; sprogmenll ar sprogstamqjll medZiagll- 253 str. 33.; aguonll, kanapill
ar kitq i narkotinill ir psichotropinill medziagq S<tfaS!l itrauktq augalll- 265 str. 15.;
narkotinill ar psichotropinill medZiagll- 269 str. 3.; netiknt ar suklastotq antspaudll, spaudll ar grieZtos atskaitomybes blankll- 301 str. 19.; pagrobtq antspaudll,
spaudll dokumentq ar grieZtos atskaitomybes blafikll- 302 str. 15.; pomografinio
turinio dalyk\l- 309 str. 16.
Dokumentas- S!lVOka- 300 str. 4.; netikras ar suklastotas dokumentas- 300 str. 10.;
jo pagaminimas- 300 str. 12.; jo 1aikymas- 300 str. 15.; jo gabenimas- 300 str.
16.;jo siuntimas- 300 str. 17.;jo panaudojimas- 300 str. 18.;jo realizavimas
- 300 str. 19.; didele za1a del dokumentq suklastojimo; didelis kiekis netiknt ar
suklastotq dokumentq- 301 str. 19.; jo pagrobimas- 302 str. 7.; jo igijimas, 1aikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teiseto pagrindo - 302 str.
9.; jo panaudojimas neturint teiseto pagrindo- 302 str. 10.; didelis kiekis pagrobtq
dokumentq- 302 str. 15.; didele zala del dokumentq pagrobimo ar pagrobtqjll panaudojimo- 302 str. 16.; iranga, programine iranga, kitokios priemones netikram
dokumentui gaminti ar tikram klastoti- 302 1 str. 2.; dokumento sunaikinimas303 str. 7.; dokumento paslepimas- 303 str. 8.; jo suklastojimas siekiant isvengti
saukimo i privalom!\ill karo tamyb!l- 314 str. 6.
Draustiniai- jll sunaikinimas ar suniokojimas- 271 str. 4.
Dujiniai ginklai- 258 str. 4.; neteisetas N gaminimas arba realizavimas- 258 str. 8.,
9., 10.;jlligijimas-258 str. 16.; neteisetasjlligijimas-258 str. 17.;jllnesiojimas
- 258 str. 20.
Dujotiekis- 278 str. 5.
Duomenys- zr. Zinomai neteisingi duomenys.
Eismo (vykis- 281 str. 13.
Ekologines apsaugos zonos- jll sunaikinimas ar suniokojimas- 271 str. 4.
Ekspertas- poveikis jam- 233 str. 3.; siekimas paveikti ji apkaltos proceso metu233 str. 8.; zr. Kitokia prievarta.
Eksportas - zr. Karim! iranga.
Elektronines mokejimo priemones - netikra, suklastota ar svetima elektronine mokejimo priemone ar jos dalis- 214 str. 4., 5., 6.; svetimi elektronines mokejimo
priemones duomenys- 214 str. 7 .; svetimi elektronines mokejimo priemones naudcitojo tapatybes patvirtinimo priemonill duomenys- 214 str. 8.; tiesiogiai skirtos
ar pritaikytos technines irangos, programines irangos ar kitokill priemoniq netikroms elektroninems mokejimo priemonems ar jll dalims ar tikroms elektroninems
mokejimo priemonems klastoti gaminimas- 214 str. 13.; netikr\l, suklastotq ar
svetimll elektroninill mokejimo priemonilllaikymas- 214 str. 16.; svetimll, netiknt ar suklastotq elektroninill mokejimo priemonill perdavimas - 214 str. 17 .;
neteisetas svetimll elektroninill mokejimo priemonill ar jll naudotojo tapatybes
patvirtinimo priemonill duomenll igijimas, laikymas, perdavimas ar rea1izavimas
609
Elektroniniai
- 214 str. 19.; svetimll e1ektroninill mokej imo priemonill ar jll naudotojo tapatybes
patvirtinimo priemoniq duomenq, zinomai netikros bent vienos patvirtinimo priemones duomenq panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti - 215 str.
5.; vienos ar daugiau svetimq, netikrq ar suklastotq e1ektroninill mokejimo priemoniq panaudojimo pripazinimas teisetu- 215 str. 6.
Elektroniniai pinigai- S!lvoka- 214 str. 2.
Elektros linijos- 278 str. 5.
Elektros soko {taisai- 258 str. 4.
Elektros hejybos prietaisai- neteisetas jq gaminimas, isigijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas- 272 str. 33.
Embrionas- 308 1 str. 3.
Emitentas- 217 str. 5.; esminis ivykis, susijC<s su emitento veikla- 217 str. 6.; sandorio del emitento vertybiniq popieriq sudarymas - 21 7 str. 10.
Epidemija- 277 str. 4., 15.
Esminis {vykis - susijC<s su emitento veikla- 217 str. 6.
Europos Sltiungos valstybe - perdavimas karines irangos i kit<\, ne Europos S!ijungos, va1stybC<- 253 1 str. 9.
Farmacine veikla- 275 str. 1.
Finansavimas- teroro aktui rengti ar vykdyti- 250 str. 20.
Finansine operacija - neteisetas jos inicijavimas - 215 str. 3.; neteisetas jos atlikimas
-215 str. 4.; svetimq elektroniniq mokejimo priemoniq ar jq naudotojo tapatybes
patvirtinimo priemoniq duomenq, zinomai netikros bent vienos patvirtinimo priemones duomenq panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti - 215 str.
5.; su nusikalstamu biidu igytais pinigais ar turtu- 216 str. 10.
Fizine prievarta - fizines prievartos panaudojimas pries nukentejusiji ar jo artim!l
zmom savavaldziavimo atveju- 294 str. 13.
Fizine zala - ir. Zala.
Fizinis smurtas - trukdymo teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigiino, advokato ar antstolio veiklai atveju- 231 str. 26.; poveikio liudytojui, nukentejusiam
asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertejui atveju- 233 str. 12.; poveikio nukentejusiam asmeniui, kad sis susitaikytq su kaltininku atveju- 234 str. 6.; kalinio
pabegimo atveju - 241 str. 8.; narkotiniq ar psichotropiniq medziagq UZvaldymas
prievartaujant (grasinantjq turetojui fiziniu smurtu)- 263 str. 18., 19., 20.; narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq pagrobimas panaudojant fizini smurt!l- 263 str.
22. grasinimo valstybes tarnautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCiam asmeniui atveju - 287 str. 20.; pries vad!l- 318 str. 5.; pries pavaldini 319 str. 2.; kito kario zeminimas arba terorizavimas panaudojant fizini smuft!l
- 320 str. 5., 6.
Gabenimas - ir. Antspaudas. Biologinis ginklas. Blankas. Branduolines mediiagos. Grybai. [r.anga. JonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniai. Kitokios priemo-
610
Gyvilnai
m?s. Laukiniai augalai. Laukiniai gyvunai. Narkotim?s mediiagos. Narkotinil{ ar

psichotropinil{ mediiagl{ pirmtakai (prekursoriai). Netikras dokumentas. Nuodingosios mediiagos. Pavojus. Programine tranga. Prostitucija. Psichotropines
mediiagos. Radioaktyviosios mediiagos. Spaudas. Sprogstamosios mediiagos.
Sprogmenys. Suklastotas dokumentas. Stipriai veikianCios mediiagos. Uisienietis. Valstybes siena.
Gaminimas- ir. Biologinis ginklas. Branduolines mediiagos. Dujiniai ginklai. Elektronines mokejimo priemones.[ranga. Jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniai.
Kitokios priemones. Narkotines mediiagos. Narkotinil{ ar psichotropinil{ mediiagl{pirmtakai (prekursoriai). Nesaunamieji ginklai. Nuodingosios mediiagos.
Pneumatiniai ginklai. Programine iranga. Psichotropines mediiagos. Radioaktyviosios mediiagos. Sprogmenys. Sprogstamosios mediiagos. Stipriai veikianCios
mediiagos. Saltieji ginklai. Templiniai ginklai.
Gamybos instrukcijos - sprogstam\!iq medZiagq, sprogmenq ar radioaktyvi\!iq medZiagq- 257 1 str. 14.;jqrengimas- 257 1 str. 22.;jqp1atinimas- 257 1 str. 23.; narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq- 262 str. 13.; jq rengimas- 262 str. 20.; jq p1atinimas - 262 str. 21.; bio1oginio ginklo arba jo gamybai naudojamq mikroorganizmq,
kitq biologiniq medZiagq ar toksinq- 267 1 str. 14.;jq kiirimas- 267 1 str. 15.
Gamybos technologijos - sprogstaml!il.! medZiagq, sprogmenq ar radioaktyvi\!iq
medZiagq - 257 1 str. 13.; jq rengimas - 257 1 str. 22.; jq p1atinimas - 257 1 str.
23.; narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq- 262 str. 12.; jq rengimas- 262 str.
20.; jq platinimas- 262 str. 21.; biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamq
mikroorganizmq, kitq biologiniq medZiagq ar toksinq- 267 1 str. 13.; jq kiirimas
-267 1 str. 15.
Gamtos i~tekliai- jl.! naudojimo taisyklil.! paieidimas - 270 str. 6.
GeleZinkeliq transportas- jo eismo sauga- 278 str. 3.; jo priemones- 278 str. 4.;
netinkama jo prieziiira- 278 str. 8.; netinkamas jo remontas- 278 str. 9.; sunkus
zmogaus SuZalojimas, didele turtine zaJa del netinkamos jo prieZiiiros ir remonto
- 278 str. 12.; sunkiis padariniai del netinkamos jo prieziiiros ir remonto
-278 str. 14.
Genetiniai sklypai- jq sunaikinimas ar suniokojimas- 271 str. 4.
Geodezinis ienklas- 298 str. 3.; jo pasalinimas, nukelimas, perdarymas, neteisetas
pastatymas- 298 str. 6.
Geologiniai ir geofiziniai zenklai- 298 str. 4.; jq pasalinimas, nukelimas, perdarymas, neteisetas pastatymas - 298 str. 6.
Ginklai - ir. Biologinis ginklas. Cheminis ginklas. Dujiniai ginklai. Elektros soko
itaisai. Karys. Nesaunamieji ginklai. Pneumatiniai ginklai. Saltieji ginklai. Templiniai ginklai.
Gydymo tikslai- ir. Narkotines mediiagos. Psichotropines mediiagos.

Gyvenamoji vieta - sprogmenq padejimas, sprogdinimas arba padegimas zmoniq
gyvenamojoje vietoje- 250 str. 5.
Gyvunai - ziaurus elgesys su jais, jq kankinimas - 31 0 str. 4.
611
Grasinimai
rodykl~
Grasinimai - s~tvoka - 284 str. 4.; ir. Branduolines mediiagos. Jonizuojanciosios

spinduliuotes saltiniai. Narkotines mediiagos. Psichotropines mediiagos. Radioaktyviosios mediiagos. Vadas.
Gridtos atskaitomybes blankas- ir. Blankas.
Grybai- 274 str. 3.; saugoma grybtt Iiisis- 274 str. 4.; jll rinkimas ar paemimas is natiiralios aplinkos- 274 str. 6.; jll naikinimas- 274 str. 7.; jll zalojimas- 274 str. 8.;
jll perdirbimas - 274 str. 9.; jll igijimas, laikymas, gabenimas, realizavimas 274 str. 10.; jll naudojimas- 274 str. 11.; ypatingai saugomi grybai- 277 1 str. 1.
fdarbinimas - ir. Nelegalus idarbinimas.
Identifikavimo numeris- transporto priemones, jo suklastojimas- 306 1 str. 12.; neteisetas jo sunaikinimas- 306 1 str. 13.; neteisetas jo pakeitimas- 306 1 str. 14.
fgijimas- ir. Antspaudas. Biologinis ginklas. Blankas. Branduolines mediiagos. Dokumentas. Dujiniai ginklai. Elektronines mokejimo priemones. Grybai. Jonizuojani!iosios spinduliuotes saltiniai. Laukiniai augalai. Laukiniai gyvunai. Narkotines mediiagos. Narkotinil{ ar psichotropinil{ mediiagl{pirmtakai (prekursoriai).
Neaunamieji ginklai. Netikri pinigai. Nuodingosios mediiagos. Pneumatiniai
ginklai. Psichotropines mediiagos. Radioaktyviosios mediiagos. Spaudas. Stipriai veikiani!ios mediiagos. Suklastoti pinigai. Saltieji ginklai. Tarnybos paslaptis. Templiniai ginklai. Vertybiniai popieriai.
fgula - ir. Laivas.
fkaitas- pagrobimas zmogaus ikaitu- 252 str. 3.
Ikiteisminio tyrimo duomenys- jll atsk1eidimas be 1eidimo- 247 str. 10.
Ikiteisminio tyrimo (staiga- 230 str. 17.
Ikiteisminio tyrimo pareigiinas- 231 str. 9.; ir. Fizinis smurtas. Kitokia prievarta.
Psichinis smurtas.
Ilgesnis negu deimt dienqlaikotarpis- 322 str. 2.
Incidentas- orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimo atveju- 251 str. 12.
Informacija- ir. Melaginga informacija. Neissami informacija. Skleidimas. Tarnybos paslaptis. Tikroves neatitinkanti informacija.
fprastinis sergamumas - 277 str. 4.
franga (programin~ (ranga) - netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams
gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams k1astoti- 213 str. 10.;
jos gaminimas- 213 str. 18.; netikroms e1ektroninems mokejimo priemonems
ar jtt da1ims gaminti ar tikroms e1ektroninems mokejimo priemonems klastoti 214 str. 10.; iranga, programine iranga, kitokios priemones netikram antspaudui,
spaudui, dokumentui, grieZtos atskaitomybes blankui gaminti ar tikriems klastoti
-302 1 str. 2. ; jos gaminimas- 302 1 str. 4.; jos laikymas- 302 1 str. 5.; jos gabenimas- 302 1 str. 6.; jos siuntimas- 302 1 str. 7.; jos realizavimas- 302 1 str. 8.
frengimas - ir. Speciali technika.
612
Kapas
Jrenginiai - sprogstamosioms medZiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms

medZiagoms gaminti- 257 1 stro 90; narkotim!ms ar psichotropinems medziagoms
gaminti ~ 262 stro 100
Jrodymai- jl! k1astojimas- 236 stro 140
Jsakymas- vado isakymo nevykdymas- 317 stro 30; atsisakymas vykdyti vado isakym~t- 317 stro 40; kitoks nepak1usimas vado isakymui- 317 stro 5o; aiskiai neteisetas isakymas- 317 stro 130; neteisetas isakymas- 321 stro 30
Jsigijimas- iro Pornografijao
Jsipareigojimai- iro Apskaitao
Jspaudai- iro Kontrolinio prabavimo ienkll{ ispaudaio
Jstaiga- jos vadovas- 230 stro 60;
s~tvoka-
304 stro 90
ISardymas- iro Kelil{ transportaso

ISniekinimas- Karo dalinio veliavao Mirusysiso Viesosios pagarbos vietao
Jtaisai- iro imonems ialoti pritaikyti itaisaio
Jzeidimas - iro Besqlygiskas iieidimaso Neviesas jZeidimaso Sqlygiskas iieidimaso
Viesas tieidimaso
Jzulus elgesys - 284 stro 3 0

Ypatingai saugomi laukiniai gyvunai, augalai ir grybai- s~tvokos- 277 1 stro 10
JonizuojanNosios spinduliuotes saltiniai - S!lVOka - 256 stro 60; jq pagrobimas 256 stro 80; jq igijimas- 256 stro 90; neteisetas jq gaminimas- 256 stro 100; neteisetas jq gabenimas- 256 stro 11.; neteisetas jl! 1aikymas- 256 stro 120; neteisetas
jq panaudojimas - 256 stro 130; neteisetas jq suardymas - 256 stro 140; sunkiis
padariniai neteiseto disponavimo jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniais atveju
- 256 stro 180; grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisetai igyti jonizuojanCiosios spinduliuotes sa1tinius, kad jie suke1tq pavojq zmogaus gyvybei,
sveikatai arba ap1inkai- 256 1 stro 100; 256 1 stro 17 0; kitoks poveikis jonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniams - 256 1 stro 120; teiseto disponavimo jais taisykliq
pazeidimas- 257 stro 40
Jurq laivas- jo avarija uzgrobimo atveju- 251 stro 130
Kalibravimas - iro Matavimo priemoneo
Kalinys - jo islaisvinimas panaudojant smlift!l- 240 stro 40; apgaul~ - 240 stro 50;
piktnaudziaujant pasitikejimu- 240 stro 60; jo pabegimas- 241 stro 50
Kanapes (kanapes augalas) ~ neteisetasjq auginimas (sejimas)- 265 stro 60, 11., 120;
didelis jl! kiekis- 265 stro 150
Kandidatai- oficialiis kandidatai uzimti pareigas valstybes tarnyboje- 230 stro 430
Kankinimas- iro Gyviinaio
Kapas - 311 stro 13 0; daiktq, buvusil! kape, paemimas - 311 stro 19 0; kapo suardymas
- 312 stro 60; kapo isniekinimas - 312 stro 7 0
613
Karine
Karine iranga ~ neteisetas tarpininkavimas del jos perdavimo ~ 253 1 str. 4.; jos perdavimas i kit~t, ne Europos Sajungos, valstybt,; ~ 253 1 str. 9.; jos eksportas, reeksportas, tranzitas ~ 253 1 str. 10.
Kariunas ~ S!lvoka ~ 330 str. 3.
Karys - neteisetas jo reikalavimas, kad kitas karys elgtqsi pagal jo nurodym!l ~
320 str. 3.; jo zeminimas panaudojant psichint,; prievaft!l ~ 320 str. 4.; kito kario
zeminimas arba terorizavimas panaudojant fizini smuft!l arba ginkl!l ~ 320 str. 5.;
S!lVOka ~ 330 Str. 2.
Karjeros valstybes tarnautojas ~ ir. Valstybes tarnautojas.
Karo dalinio veliava- jos praradimas ~ 329 str. 3.; jos isniekinimas- 329 str. 4.
Karo laivas ~ 328 str. 2.; jo palikimas neivykdzius visq karo laivo vado pareigq ~
328 str. 3.
Karo padetis ~ 315 str. 4.
Karo tarnyba ~ ir. Dokumentl{suklastojimas. Ligas simuliavimas. Neatvykimas. Privalomoji karo tarnyba. Profesine karo tarnyba. Savanoril{ karo tarnyba. Sunk:Us padariniai. Sveikatos sutrikdymas. Saukimas. Tarnyba aktyviajame rezerve. Vengimas.
Katastrofa ~ 278 str. 13.
Keleivinis keltas ~ 278 str. 4.
Keleivis ~ ir. Laivas.
Keliai ~ir. Autokeliai. Bendrojo naudojimo vandens keliai. Vidaus vandenl{ keliai.
Keliq transportas ~ 280 str. 2.; keliq transporto priemoniq ar keliq, juose esanCiq
irenginiq isardymas ar sugadinimas ~ 280 str. 8.; sunkus zmogaus suzalojimas,
didele turtine zala, sunkiis padariniai del keliq transporto priemoniq ar kelilb juose
esanCiq irenginiq isardymo ar sugadinimo ~ 280 str. 9., 10.; keliq transporto priemones ~ 281 str. 9.; jos vairavimas ~ 281 str. 24.
Kirtimas ~ :lr. Miskas.
Kitokia asmenine nauda
228 str. 23.
piktnaudziavimo ar igaliojimq virsijimo atveju
Kitokia prievarta ~ trukdymo teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigiino,

advokato ar antstolio veiklai atveju - 231 str. 28.; poveikio liudytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertejui atveju ~ 233 str. 15.; poveikio
nukentejusiam asmeniui, kad sis susitaikytq su kaltininku, atveju ~ 234 str. 8.
Kitokie bilietai- S!lvoka ~ 224 str. 5.; netikrq ar suklastotq kitokiq bilietq pagaminimas ~ 224 str. I 0.; laikymas ~ 224 str. 11.; realizavimas ~ 224 str. 12.
Kitokios priemones ~ netikroms elektroninems mokejimo priemonems ar jq dalims
gaminti ar tikroms elektroninems mokejimo priemonems klastoti ~ 214 str. 11.;
antspaudui, spaudui, dokumentui arba grie:ltos atskaitomybes blankui gaminti ar
tikram klastoti ~ 302 1 str. 2.; jos gaminimas ~ 302 1 str. 4.; jos laikymas ~ 302 1 str.
5.; jos gabenimas ~ 302 1 str. 6.; jos siuntimas ~ 302 1 str. 7.; jos realizavimas ~
302 1 str. 8.
614
Laukiniai
Kysininkavimas- 225 str. 3.; uz neteisett neveikimlt- 225 str. 20.; tarpininko kysininkavimas- 226 str. 1.
Kysis- Sltvoka- 227 str. 6.; pazadas priimti kysi- 225 str. 15.; susitarimas priimti
kysi- 225 str. 16.; reika1avimas duoti kysi- 225 str. 17.; provokavimas duoti
kysi- 225 str. 18.; nedideles verti:s kysis - 226 str. 11.; pasiiilymas duoti kysi227 str. 8.
Klastojimas- tikro piniginio zenklo ar vertybinio popieriaus- 213 str. 13.; irodymq
klastojimas - 236 str. 14.
Kontrole- ir. Ligas.
Kontrolinio prabavimo zenklq ispaudai - netikri - 306 str. 5.; tikri - 306 str. 6.;
tikri, jq pagrobimas - 306 str. 9.; tikri, jq neteisetas perdirbimas - 306 str. 10.;
netikri, jq pagaminimas - 306 str. 11.; netikri, jq panaudojimas - 306 str. 12.;
tikri ar netikri, jq realizavimas- 306 str. 13.
Kovos uzduotis
316 str. 6.
Krasto apsaugos turtas - ir. Turtas.

Kreipimasis - savanoriskas kreipimasis i sveikatos prieiiiiros istaiglt ar valstybes
institucijlt savo valia ir savo iniciatyva- 259 str. 38.
Krovininis auto mobilis - 280 str. 6.
Kfirimas - ir. Biologinis ginklas.
Labai didelis kiekis - ir. Didelis kiekis.
Laidotuves - 1aidotuviq rimties sutrikdymas - 313 str. 5.
Laikymas- ir. Antspaudas. Biologinis ginklas. Blankas. Branduolines mediiagos.
Grybai. [ranga. JonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniai. Kitokios priemones.
Laukiniai augalai. Laukiniai gyviinai. Narkotines mediiagos. Narkotinil{ ar psichotropinil{ mediiagl{ pirmtakai (prekursoriai). Netikra elektronine mokejimo
priemone ar jos dalis. Netikras dokumentas. Netikri pinigai. Nuodingosios mediiagos. Pornografija. Programine [ranga. Psichotropines mediiagos. Radioaktyviosios mediiagos. Spaudas. Sprogmenys. Sprogstamosios mediiagos. Stipriai
veikiancios mediiagos. Suklastota elektronine mokejimo priemone. Suklastotas
dokumentas. Suklastoti pinigai. Svetima elektronine mokejimo priemone. Vertybiniai popieriai.
Laisves atemimo vieta- joje laikomq asmenq terorizavimas- 239 str. 3.
Laiv.as- 278 str. 4.; jo igula- 299 str. 3.; laivo keleivis- 299 str. 3.; pagalbos nesuteikimas susidurus laivams- 299 str. 4.; jo kapitonas- 299 str. 7.; ir. Jiirl{ laivas.
Karo laivas. Uigrobimas. Ziivantis karo laivas.
Laukiniai augalai- 274 str. 3.; saugoma laukiniq augahl rusis- 274 str. 4.; jq paemimas is natiiralios aplinkos- 274 str. 6.; jq naikinimas- 274 str. 7 .; jq zalojimas
- 274 str. 8.; jq perdirbimas- 274 str. 9.; jq igijimas, laikymas, gabenimas, realizavimas- 274 str. 10.; jq naudojimas- 274 str. 11.; ypatingai saugomi 1aukiniai
augalai- 277 1 str. 1.
615
Laukiniai
Laukiniai gyviinai- prekybajais- 272 str. 14.; neteisetas 1aukines gyv\inijos istekliq
naudojimas- 272 str. 16.; ypatingai saugomi 1aukiniai gyv\inai- 272 str. 17.; jq
naikinimas- 272 str. 19.; jq za1ojimas- 272 str. 19.; jq paemimas is natiira1ios
ap1inkos (buveines)- 272 str. 20.; jq igijimas- 272 str. 21.; jq1aikymas- 272 str.
22.; jq gabenimas - 272 str. 23.; jq realizavimas - 272 str. 24.; jq naudojimas 272 str. 25.; ypatingai saugomi 1aukiniai gyviinai- 277 1 str. 1.
Leidimas - verstis veik1a, susijusia su stipriai veikianciq ir nuoding\l_jq medziagq
disponavimu- 267 str. 13.
Lengvasis auto mobilis- 280 str. 5.
Lenkimas vartoti- narkotines ar psichotropines medziagas- 264 str. 15.
Licencija- disponuoti narkotinemis ar psichotropinemis medZiagomis- 259 str. 15.;
vykdyti veik1'l, susijusil! su pirmos kategorijos narkotiniq ir psichotropiniq medziagq pirmtakais (prekursoriais) - 266 str. 11.
Lietuvos Respublikos teritorija - uzsienieCio neturincio nuo1atines gyvenamosios
vietos Lietuvos Respub1ikoje gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje 292 str. 7 .; neteisetai va1stybes sienll perejusio uzsieniecio, neturincio nuo1atines
gyvenamosios vietos Lietuvos Respub1ikoje, slepimas Lietuvos Respub1ikos teritorijoje- 292 str. 8.
Lietuvos Respublikos valstybes siena- ir. Valstybes siena.
Lietuvos valstybes pinigai- Sl!voka- 213 str. 4.
Ligos- zmoniq uzkreciamosios (infekcines ir parazitines) 1igos- 277 str. 3.; uzkreCiam\l_jq1igq profi1aktika, kontro1e, prieziiira- 277 str. 9.; jq isp1itimas- 277 str.
15.; jos simuliavimas siekiant isvengti saukimo i priva1omllill karo tarnybll314 str. 5.
Liudytojas- poveikis jam- 233 str. 3.; siekimas paveikti ji apkaltos proceso metu233 str. 8.; ir. Fizinis smurtas. Kitokia prievarta. Psichinis smurtas.
Lobistine veikla - 226 str. 1.
Maisto produktai- maistas- 276 str. 2.; kenksmingq zmogaus sveikatai ir gyvybei
maisto produktq pagaminimas- 276 str. 6.; jq pardavimas ar kitoks rea1izavimas
-276 str. 7.
Matavimo priemone- 305 str. 4.; jos ka1ibravimas- 305 str. 7 .; jos is1eidimas i apyvaftll- 305 str. 11.; jos naudojimas- 305 str. 12.
Materialiai priklausomas asmuo - ir. Asmuo.
Materialine pagalba- jos teikimas teroro aktui rengti ar vykdyti- 250 str. 20.
Materialiis objektai- ir. Tarnybos paslaptis.
Mechanines transporto priemones - 281 str. 8.
Medziojimas- 272 str. 6.; neteisetas medZiojimas uzdraustu 1aiku, uzdraustose vietose, draudZiamais biidais, irankiais, priemonemis- 272 str. 9., 16.
Melaginga informacija- 304 str. 5.; jos pateikimas istaigai ar tarnautojui- 304 str. 8.
616
Narkotiniq
Melagingas nurodymas - kad nusikalstamu bi.idu igyti pinigai ar turtas yra gauti is
teisetos veiklos- 216 str. 13.
Melagingas pranesimas - apie visuomenei gresianti pavoj11 ar istikusilt nelaim\! 285 str. 3.; specialittill tamybl! iskvietimas del melagingo pranesimo- 285 str. 8.
Melagingi parodymai, isvados ir vertimas- 235 str. 6.
Melagingi prasimanymai- j11 viesas paskleidimas- 313 str. 17.; galintys nulemti
zmoni11 panieklt ar pakirsti pagarbllc- 313 str. 19.
Mikroorganizmai- naudojami biologinio ginklo gamybai - 267 1 str. 6.; j11 ki.irimas
- 267 1 str. 12.; j11 gaminimas- 267 1 str. 16.; j11 igijimas- 267 1 str. 17.; jl!laikymas- 267 1 str. 18.; j11 gabenimas- 267 1 str. 19.; j11 pardavimas- 267 1 str. 20.; j11
perleidimas- 267 1 str. 21.
Mirusysis - neteisetas jo palaikl! ar j11 dali11 paemimas - 311 str. 5.; tycioj imasis is mirusiojo palaikl!- 311 str. 6.; jo palaikl! isniekinimas- 311 str. 7.; jo ar jo artimttill
paniekinimas - 313 str. 10., 11.
Miskas- 273 str. 5.; neteisetas jo kirtimas, kitoks jo isnaikinimas- 273 str. 9.
Mobilizacija- visuotine mobilizacija- 315 str. 5.
Mokesciai- SllcVOka- 219 str. 2.; valstybes igaliotos institucijos priminimas apie
pareigllc sumoketi mokesCius- 219 str. 5.; mokescio deklaracijos nepateikimas
valstybes igaliotai institucijai- 221 str. 4.
Naftotiekis- 278 str. 5.
Naikinimas- ir. Laukiniai augalai. Laukiniai gyviinai.
Narkotines medziagos- Sltvoka- 259 str. 5.; teisetaj11 apyvarta- 259 str. 14.; licencija disponuoti jomis- 259 str. 15.; j11 gaminimas- 259 str. 16.; j11 perdirbimas
-259 str. 17.; j11 igijimas- 259 str. 18.; jl!laikymas- 259 str. 19.; j11 gabenimas
- 259 str. 20.; j11 siuntimas- 259 str. 21.; nedidelis j11 kiekis- 259 str. 29.; j11
pardavimas - 260 str. 20.; j11 platinimas - 260 str. 21.; didelis j11 kiekis - 260 str.
31.; labai didelis j11 kiekis- 260 str. 33.; j11 platinimas nepilnameCiui- 261 str.
9.; j11 pavogimas- 263 str. 10.; jq uzvaldymas apgaule- 263 str. 11.; kaltininkui
patiketl! ar jo zinioje buvusi11 narkotini11 medZiag11 pasisavinimas- 263 str. 12.;
j11 umaldymas prievartaujant (grasinant j11 turetojui fiziniu ar psichiniu smurtu)
- 263 str. 18., 19., 20., 21.; j11 pagrobimas panaudojant fizini ar psichini smu~
- 263 str. 22.; j11 vartojimas gydymo tikslams- 264 str. 11.; padejimas j11 isigyti
- 264 str. 13.; vertimas vartoti jas- 264 str. 14.; lenkimas vartoti jas- 264 str.
15.; pratinimas vartoti jas - 264 str. 16.; i narkotini11 medZiagq Sltrasus itraukti
augalai, j11 auginimas (sejimas)- 265 str. 7., 11., 12.; didelis j11 kiekis- 265 str.
15.; jll nedidelis, didelis, labai didelis kiekis- 269 str. 3.; ir. Aparatai. Gamybos
instrukcijos. Gamybos technologijos.[renginiai. Preparatas.
Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakai (prekursoriai)- 266 str. 5.; j11
gaminimas- 266 str. 12.; j11 igijimas- 266 str. 13.; j11laikymas- 266 str. 14.; j11
gabenimas- 266 str. 15.; j11 siuntimas- 266 str. 16; j11 pardavimas- 266 str. 17.;
j11 realizavimas - 266 str. 18.; ir. Licencija.
617
Natilrali
Natilrali aplinka (buveine)- ir. Laukiniai gyviinai.

Nauda- ir. Kitokia asmenine nauda. Turtine nauda.
Naudojimas- ir. Grybai. Laukiniai augalai. Laukiniai gyviinai. Matavimo priemone.
Neatvykimas- nustatytu laiku i dalini ar tarnybos vieut- 322 str. 4.; i dalinio ar tarnybos vietll, jei tai padaryta turint tikslll. isvengti karo tarnybos - 323 str. 5.
Nedidelis kiekis- netikrq ar suklastotq pinigl! ar vertybinil! popierilb jl! pagaminimas, suklastojimas, igijimas, laikymas ar realizavimas- 213 str. 23.; narkotinitt ar
psichotropinil! medziagq- 269 str. 3.
Neissami informacija- 218 str. 9.
Nelegalus (darbinimas - 293 str. 6.
Nepadorus elgesys - trikdantis visuomenes rimti ir tvarkll.- 284 str. 18.
Nepaklusimas- kitoks nepaklusimas vado isakymui- 317 str. 5.
Nepilnametis - narkotinil! ar psichotropinil! medZiagl! platinimas nepilnameciui 261 str. 9.; Sl'\.Voka- 261 str.12., 264 str. 23.; pe1nymasis is nepilnamecio asmens
prostitucijos- 307 str. 16.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas- ir. Sveikatos sutrikdymas.
Ndaunamieji ginklai - 258 str. 4.; neteisetas jq gaminimas arba realizavimas 258 str. 8., 9., 10.; jl! igijimas- 258 str. 16.; neteisetas jq igijimas- 258 str. 17.;
jq nesiojimas - 258 str. 20.
Nesiojimas- ir. Dujiniai ginklai. Nesaunamieji ginklai. Pneumatiniai ginklai. Saltieji ginklai. Templiniai ginklai.
Neteisetas medziojimas ar ivejojimas - uzdraustu laiku, uzdraustose vietose, draudziamais biidais, irankiais, priemonemis- 272 str. 9., 16.
Neteiseti veiksmai - vertimas valstybes tarnautojll. ar viesojo administravimo funkcijas atliekanti asmeni atlikti juos- 288 str. 12.; va1stybes tarnautojo ar viesojo
administravimo funkcijas atliekancio asmens atZvilgiu- 289 str. 8., 9.
Netikra elektronine mokejimo priemone ar jos dalis - ir. Elektronines mokejimo
priemones.
Netikras dokumentas- ir. Dokumentas.
Netikri pinigai- jq igijimas- 213 str. 15.;jq laikymas- 213 str. 16.; jq realizavimas
- 213 str. 17.; didelio kiekio ar dideles vertes netikrq pinigq pagaminimas, suklastojimas, igijimas, laikymas ar realizavimas- 213 str. 22.
Netinkama pridiilra ar remontas- ir. Geleiinkelil{ transportas. Oro transportas.
Vandens transportas.
Neviesas (zeidimas - 290 str. 7.
Nukentej~s
asmuo- poveikis jam- 233 str. 3.; ir. Fizinis smurtas. Kitokia prievarta.
Psichinis smurtas.
Nukentejusysis - poveikis nukentejusiam asmeniui, kad sis susitaikytq su kaltininku - 234 str. 2.; pasipriesinimo valstybes tamautojui ar viesojo administravimo
618
Pagaminimas
funkcijas atliekanciam asmeniui atveju - 286 str. 9., 287 str. 2.; vieso izeidimo
atveju- 290 str. 9.
Nuodingosios chemines medziagos- 267 str. 26.

Nuodingosios medziagos- 267 str. 7.; jq gaminimas- 267 str. 14.; jq igijimas267 str. 15.;jqlaikymas- 267 str. 16.;jq gabenimas- 267 str. 17.;jq realizavimas
-267 str. 18.; 268 str. 9.; zr. Leidimas.
Nuosavas kapitalas - asmens nuosavas kapitalas apgaulingo apskaitos tvarkymo
atveju- 222 str. 10.
Nuosavybes teises apribojimas (laikinas)- zr. Turtas.
Nuotolines prieigos mokejimo priemones- s~voka- 214 str. 2.
Nusausinimas- zr. Pelke.
Nusikalstamas susivienijimas- 249 str. 3.; sunkiq ar labai sunkiq nusikaltimq darymas- 249 str. 5.; dalyvavimas jo veikloje- 249 str. 8.; dalyvavimo jo veik1oje
pastovumas - 249 str. 9.; dalyvavimo jo veikloje funkcionalumas - 249 str. 10.;
dalyvavimas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje- 249 str. 15.; jo organizavimas (kiirimas) - 249 str. 19.
Oficialusis eymejimo zenklas- s~voka- 224 str. 7.; netikrq ar suklastotq oficialiq
iymejimo zenklq pagaminimas- 224 str. 10.; laikymas- 224 str. II.; realizavimas- 224 str. 12.
Operatyvines veiklos subjektai- 230 str. 17.
Organizavimas- zr. Nusikalstamas susivienijimas. Prostitucija. Uzsienietis. Zmonil{
sambiiris.
Organizuota grupe- jos kiirimas ir dalyvavimas jos veikloje - 250 str. 17.
Orlaivis- jo uzgrobimas- 251 str. 3.; orlaivio avarija orlaivio uzgrobimo atveju251 str. 12.; jo ekipazas, vadas- 279 str. 11.
Oro transportas- jo eismo sauga- 278 str. 3.; jo priemones- 278 str. 4.; netinkama
jo prieziiira- 278 str. 8.; netinkamas jo remontas- 278 str. 9.; sunkiis padariniai
del netinkamos jo prieziuros ir remonto- 278 str. 14.
Ozono sluoksnis- 270 1 str. 3.; ji ardanciq medziagtt neteisetas pardavimas- 270 1 str.
6.; ji ardanCiq medZiagtt neteisetas realizavimas- 270 1 str. 7.
Pabegelis- 291 str. 29.
Pabegimas- kalinio- 241 str. 5.
Padegimas- teroro akto atveju- 250 str. 4.
Padejimas isigyti- narkotiniq ar psichotropiniq medziagq- 264 str. 13.
Padidej~s
sergamumas- 277 str. 4.
Paemimas - zr. Grybai. Laukiniai augalai. Laukiniai gyviinai.

Pagalba - jos nesuteikimas susidiirus laivams- 299 str. 4.
Pagaminimas- ir. Antspaudas. Banderole. Blankas. Dokumentas. Kitokie bilietai.
619
Pagrobimas
Kontrolinio prabavimo zenk/11_ ispaudaio Maisto produktaio Netikri pinigaio Oficialusis iymejimo zenklaso Pasta zenklaio Pornografi.jao Spaudaso Vaiiavimo bilietaio
Vertybiniai popieriaio
Pagrobimas - iro Antspaudaso Blankaso Branduolines medziagoso Dokumentaso

[kaitaso JonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniaio Kontrolinio prabavimo zenk/11_
tspaudaio Narkotines medziagoso Psichotropines medziagoso Radioaktyviosios
medziagoso Spaudaso Sprogmenyso Sprogstamosios medziagoso Saudmenyso Saunamieji ginklaio Tarnybos paslaptiso
Pajamos - jl! tun!jimas is kito asmens prostitucijos - 307 stro 40

Pakaitinis valstybes tarnautojas- iro Valstybes tarnautojaso
Pakeitimas- zro ldenti.fikavimo numeriso
Paminklas- jo suniokojimas- 312 stro 80
Panaudojimas - zro Antspaudaso Blankaso Branduolines mediiagoso Dokumentaso
JonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniaio Kontrolinio prabavimo zenk/11_ tspaudaio Netikras dokumentaso Radioaktyviosios mediiagoso Spaudaso Speciali technikao Suklastotas dokumentaso
Paniekinimas - iro Mirusysis
Papirkimas- valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens- 227 stro 30

Parama - jos teikimas teroro aktui rengti ar vykdyti- 250 stro 200
Pardavimas- Biologinis ginklaso Maisto produktaio Narkotines mediiagoso Narkotini11_ ar psichotropini11_ mediiag11_pirmtakai (prekursoriai)o Ozona sluoksniso Psichotropines medziagoso
Pareigos - neatlikimas savo pareigl!- 229 stro 40; netinkamas savo pareim atlikimas
-229 stro 5o
Pareigiinas- S<tVoka- 230 stro 370, 286 stro 60

Pasipriesinimas- iro Policininkaso Viesojo administravimo funkcijas atliekantis asmuoo
Pasisavinimas - zro Narkotines mediiagos Psichotropines mediiagos

0
Pasisalinimas- is dalinio ar tarnybos vietos, jei tai padaryta turint tiksl<t isvengti karo
tarnybos - 323 stro 50
Pasiiilymas - duoti kysi- 227 stro 80

Paslepimas- iro Antspaudaso Blankaso Dokumentaso Spaudaso Turtaso
Pasto zenklai- S<tvoka- 224 stro 30; netikn! ar suklastotl! pasto zenkll! pagaminimas
-224 stro 100; laikymas- 224 stro 110; realizavimas- 224 stro 120
Patycios- 284 stro 50

Patvirtinta ataskaita - jos nepateikimas valstybes igaliotai institucijai - 221 stro 40
Pavaldinys - smurto veiksmai pries ji- 319 stro 20
Paveldo objektai- jl! sunaikinimas ar suniokojimas- 271 stro 40
620
Praradimas
Pavogimas- ir. Narkotines mediiagos. Psichotropines mediiagos.

Pavojus- ir. Branduolines mediiagos. JonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniai. Radioaktyviosios mediiagos. Valstybes siena.
Pazeminimas - ir. Vieas paieminimas.
Pelke- s~tvoka- 273 str. 4.; neteisetas jos nusausinimas- 273 str. 10.
Perdavimas - ir. Elektronines mokejimo priemones. Karine tranga. Kontrolinio
prabavimo ienkll{ ispaudai. Sprogmenys. Sprogstamosios mediiagos. Tarnybos
paslaptis.
Perdirbimas - ir. Narka tines mediiagos. Psichotropines mediiagos.
Perleidimas- ir. Biologinis ginklas. Turtas.
Piktnaudziavimas - pasitikejimu kalinio islaisvinimo atveju- 240 str. 6.
Pinigai- jll plovimas - 216 str. l.; s~tvoka- 2!6 str. 6.; finansines operacijos su nusikalstamu budu igytais pinigais - 216 str. 10.; sandorill su nusikalstamu biidu igytais pinigais atlikimas- 216 str. 11.; nusikalstamu biidu igytq pinigq naudojimas
iikinei, komercinei veiklai- 216 str. 12.; melagingas nurodymas, kad nusikalstamu budu igyti pinigai yra gauti iS teisetos veiklos- 216 str. 13.; ir. Elektroniniai
pinigai. Lietuvos valstybes pinigai. Netikri pinigai. Suklastoti pinigai.
Pirkimas - ir. Tarnybos paslaptis.
Pirmtakas - 267 str. 28.
Platinimas- ir. Gamybos instrukcijos. Gamybos technologijos. Narkotines mediiagos. Pornogra.fija. Psichotropines mediiagos. Preparatas.
Pneumatiniai ginklai - 258 str. 4.; neteisetas jq gaminimas arba realizavimas 258 str. 8., 9., 10.; jq igijimas - 258 str. 16.; neteisetas jq igijimas- 258 str. 17.;
jq nesiojimas- 258 str. 20.
Policija- 230 str. 17.
Policininkas- pasipriesinimas jam- 283 str. I 0.;
s~tvoka-
283 str. 11.
Politines ar visuomenines organizacijos atstovai- 288 str. 22.

Politinio pasitikejimo valstybes tarnautojas- ir. Valstybes tarnautojas.
Pornografija- 309 str. 2.; pomografinio turinio dalyko pagaminimas- 309 str. 4.; isigijimas, platinimas- 309 str. 6.; vaiko atvaizdavimas pomografinio turinio dalyke
- 309 str. 10.; pomografinio turinio dalyko 1aikymas- 309 str. 11.; pomografinio
turinio dalyko demonstravimas- 309 str. 13.; pomografinio turinio dalyko rekla~avimas- 309 str. 14.; didelis kiekis pomografinio turinio dalykq- 309 str. 16.
Poveikis - ir. Branduolines mediiagos. Jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniai.
Radioaktyviosios mediiagos.
Praba - 306 str. 4.
Prabavimas - ir. Kontrolinio prabavimo ienkll{ [spaudai.
Praradimas- ir. Karo dalinio veliava. Turtas.
621
Pratinimas
Pratinimas vartoti- ir. Narkotines mediiagos. Psichotropines mediiagos.

Prekyba - ir. Laukiniai gyviinai.
Preparatas - turintis savo sudetyje narkotiniq ar psichotropiniq medziagq 259 str. 9.
Prieglobscio pra~ymas- 293 str. 5.
Priekaba- 280 str. 6.
Prietaisai- ir. Elektros ivejybos prietaisai. Ultragarso ivejybos prietaisai.
Prievarta - ir. Fizine prievarta. Kitokia prievarta. Psichine prievarta.
Prievartavimas - ir. Narkotines mediiagos. Psichotropines mediiagos.
Pridiiira- ir. Ligos.
Privalomoji karo tarnyba- 330 str. 2.
Profesija- 230 str. 57.
Profesine karo tarnyba- 330 str. 2.
Profilaktika- ir. Ligos.
Programine iranga- ir.[ranga.
Prokuratilra - 230 str. 17.
Prokuroras- 231 str. 8.; ir. Fizinis smurtas. Kitokia prievarta. Psichinis smurtas.
Prostitucija- 307 str. 3.; pajamq turejimas is kito asmens prostitucijos- 307 str. 4.;
S!lvadavimas prostitucijai- 307 str. 5.; prostitucijos organizavimas ir vadovavimas jai- 307 str. 12.; asmens gabenimas prostitucijai- 307 str. 13.; pelnymasis is
nepilnamecio asmens prostitucijos- 307 str. 16.; itraukimas i prostitucij!l; skatinimas uzsiimti prostitucija- 308 str. 2.; materialiai, del tamybos ar kitaip priklausomo asmens itraukimas i prostitucijll- 308 str. 9.
Provokavimas- duoti kysi- 225 str. 18.; riausiq provokavimas- 283 str. 5.
Psichine prievarta- psichines prievartos panaudojimas pries nukentejusiji ar jo artimll zmogq savavald:liavimo atveju- 294 str. 14.; kario zeminimas panaudojant
psichin~ prievart11:- 320 str. 4.
Psichinis smurtas - trukdymo teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigiino,
advokato ar antstolio veiklai atveju- 231 str. 27.; poveikio liudytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertejui atveju- 233 str. 13.; poveikio
nukentejusiam asmeniui, kad sis susitaikytq su kaltininku, atveju- 234 str. 7.;
kalinio pabegimo atveju- 241 str. 9.; narkotiniq ar psichotropiniq medziagq uzvaldymas prievartaujant (grasinant jq turetojui psichiniu smurtu)- 263 str. 18.,
19 ., 21.; narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pagrobimas panaudojant psichini
smuft!i- 263 str. 22.
Psichotropines medziagos- S!lvoka- 259 str. 6.; teiseta jq apyvarta- 259 str. 14.;
licencija disponuoti jomis- 259 str. 15.; jq gaminimas- 259 str. 16.; jq perdirbimas- 259 str. 17.; jq igijimas- 259 str. 18.; jq laikymas- 259 str. 19.; jq gabeni-
622
Ria uses
mas- 259 str. 20.; jq siuntimas- 259 str. 21.; nedidelis jq kiekis- 259 str. 29.; jq
pardavimas- 260 str. 20.; jq p1atinimas- 260 str. 21.; dide1is jq kiekis- 260 str.
31.; 1abai didelis jq kiekis- 260 str. 33.; jq p1atinimas nepi1nameciui- 261 str.
9.; jq pavogimas- 263 str. 10.; jq UZva1dymas apgau1e- 263 str. 11.; ka1tininkui
patiketq ar jo zinioje buvusiq psichotropinitt medziagq pasisavinimas - 263 str.
12.; jq uzva1dymas prievartaujant (grasinant jq turetojui fiziniu ar psichiniu smurtu)- 263 str. 18., 19., 20., 2l.;jqpagrobimas panaudojant fizini ar psichini smurt:lt
- 263 str. 22.; jq vartojimas gydymo tiks1ams- 264 str. 11.; padejimas jq isigyti
-264 str. 13.; vertimas vartotijas- 264 str. 14.; lenkimas vartotijas- 264 str. 15.;
pratinimas vartoti jas - 264 str. 16.; i psichotropinitt medZiagq Slp"asus itraukti
augalai, jq auginimas (sejimas)- 265 str. 7., 11., 12.; didelis jq kiekis- 265 str.
15.; jq nedidelis, dide1is, labai dide1is kiekis- 269 str. 3.; ir. Aparatai. Gamybos
instrukcijos. Gamybos technologijos.[renginiai. Preparatas.
Puspriekabe- 280 str. 6.

Radiacine sauga- 257 str. 4.
Radioaktyviosios medziagos- Sllcvoka- 256 str. 5.; jq pagrobimas- 256 str. 8.; neteisetas jq igijimas - 256 str. 9 .; neteisetas jq gaminimas - 256 str. 10.; neteisetas
jq gabenimas- 256 str. 11.; neteisetas jq laikymas- 256 str. 12.; neteisetas jq panaudojimas- 256 str. 13.; neteisetasjq suardymas- 256 str. 14.; sunkUs padariniai
neteiseto disponavimo radioaktyviosiomis medziagomis atveju- 256 str. 18.; grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisetai igyti radioaktyvillcsias medZiagas, kad jos suke1ttt pavojq zmogaus gyvybei, sveikatai arba aplinkai - 256 1 str.
10.; 256 1 str. 17.; kitoks poveikis radioaktyviosioms medZiagoms- 256' str. 12.;
teiseto disponavimo jomis taisyk1itt pazeidimas- 257 str. 4.; ir. Aparatai. Gamybas instrukcijos. Gamybos technologijos.[renginiai.
Realizavimas- ir. Antspaudas. Biologinis ginklas. Blankas. Dokumentas. Dujiniai
ginklai. Elektronim?s mokejimo priemones. Grybai. [ranga. Kitokios priemones.
Kontrolinio prabavimo ienkll{ ispaudai. Laukiniai augalai. Laukiniai gyviinai.
Maisto produktai. Narkotinil{ ar psichotropinil{ mediiagl{ pirmtakai (prekursoriai). Nesaunamieji ginklai. Netikras dokumentas. Netikri pinigai. Nuodingosios
mediiagos. Ozono sluoksnis. Pneumatiniai ginklai. Programine iranga. Spaudas.
Stipriai veikianCios mediiagos. Suklastotas dokumentas. Suklastoti pinigai. Saltieji ginklai. Templiniai ginklai. Vaistas (vaistinis preparatas). Vaistine mediiaga.
Vertybiniai popieriai.
Reeksportas - ir. Karine tranga.
Reikalavimas- ir. Kysis.
Reklamavimas- ir. Pornografija.
Rezervatai- jq sunaikinimas ar suniokojimas- 271 str. 4.
Riauses- jq organizavimas- 239 str. 6.; dide1e turtine za1a, padaryta riausitt metu
-239 str. 7.; sunki.is padariniai, atsirad~ riausiq metu- 239 str. 7.; aktyvus da1yvavimas riausese- 239 str. 8.; jq provokavimas- 283 str. 5.; saunamojo gink1o ar
sprogmenl{ panaudojimas riausil{ metu - 283 str. 10.
623
Rysiq
Rysiq linijos- 278 str. 5.
Sl}lygiskas ifeidimas- 290 str. 13.
Sandoriai- su nusikalstamu biidu igytais pinigais ar turtu,jq atlikimas- 216 str. 11.;
del emitento vertybiniq popieriq, jq sudarymas- 217 str. 10.
Saugoma laukiniq augalq, grybq riisis- 274 str. 4.
Saugomos teritorijos- 271 str. 4.; jq sunaikinimas- 271 str. 7.; jq suniokojimas271 str. 8.
S~tvadavimas- prostitucijai-
307 str. 5.
Savaeiges transporto priemones - 281 str. 8.

Savanaudiskos paskatos - neteisetas zmoniq gabenimas per valstybes sienil del jq
-292 str. 13.
Savanoriq karo tarnyba- 330 str. 2.
Savavaldziavimas- dideles zalos padarymas savavaldziavimo atveju- 294 str. 8.; fizines ar psichines prievartos panaudojimas pries nukentejusiji ar jo artimil zmogq
savavaldZiavimo atveju- 294 str. 13.,14.
Savavaliskas pasisalinimas- is dalinio ar tarnybos vietos- 322 str. 3.
Savivaldybes !mone- 230 str. 20.
Savivaldybes institucijos- 230 str. 25.
Sejimas- ir. Aguonos. Kanapes (kanapes augalas).
Sergamumas- ir. Epidernija. fprastinis sergarnurnas. Padideks sergarnurnas.
Siuntimas- ir. Antspaudas. Blankas.[ranga. Kitokios priernones. Narkotines rnediiagos. Narkotinil{ ar psichotropinil{ rnediiagt~.pirrntakai (prekursoriai). Netikras dokurnentas. Prograrnine iranga. Psichotropines rnediiagos. Spaudas. Suklastotas dokurnentas.
Sldeidimas- informacijos skleidimas- 218 str. 10.
Skolininkas- jo turto arestas- 246 str. 3.
Skrydziai - ir. Tarptautinis skrydis.
Slepimas - ir. Uisienietis.
Smurtas- ir. Fizinis srnurtas. Psichinis srnurtas.
Spaudas- SilVOka- 302 str. 4.; jo suklastojimas- 301 str. 5.; netikro spaudo pagaminimas; zinomai suklastoto spaudo panaudojimas, realizavimas- 301 str. 10.;
didelis kiekis netikrq ar suklastotq spaud11- 301 str. 19.; jo pagrobimas- 302 str.
7.; jo igijimas, laikyrnas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas- 302 str. 9.; jo
panaudojimas- 302 str. 10.; didelis kiekis pagrobtq spaudl!- 302 str. 15.; iranga,
programine iranga, kitokios priemones netikram spaudui gaminti ar tikram klastoti
-302 1 str. 2.; spaudo sunaikinimas- 303 str. 7.; spaudo paslepimas- 303 str. 8.
Speciali technika- neteisetas specialios technikos irengimas- 295 str. 4.; neteisetas
specialios technikos panaudojimas- 295 str. 5.
624
Suklastota
Specialioji licencija - iro Licencijao

Specialios tarnybos - jq iskvietimas kaip melagingo pranesimo padarinys 285 stro 80
Specialiosios medziagos - netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti
ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti - 213 stro 1Oo
Specialistas- poveikis jam- 233 stro 30; siekimas paveikti ji apkaltos proceso metu233 stro 80; iro Fizinis smurtaso Kitokia prievartao Psichinis smurtaso
Sprogdinimas - teroro akto atveju- 250 stro 40
Sprogmenys- jq padejimas teroro akto atveju- 250 stro 40; sprogmenq apyvarta253 stro 50; S!tVOka-253 stro 10o;jqgaminimas-253 stro 16o;jqigijimas-253 stro
17o;jqlaikymas-253 stro 18o;jqnesiojimas-253 stro 19o;jtlgabenimas-253 stro
200; jq realizavimas - 253 stro 220; dideles sprogstamosios galios sprogmuo 253 stro 31.; didelis sprogmenq kiekis- 253 stro 330; jq pagrobimas- 254 stro 40; jq
pagrobimas panaudojant psichini ar fizini smurt'l, dideles sprogstamosios galios
arba didelio kiekio sprogmenq- 254 stro 140; jqlaikymo taisykliq pliZeidimas255 stro 30; jq panaudojimas riausiq metu- 283 stro 100; iro Aparataio Gamybos
instrukcijoso Gamybos technologijoso[renginiaio
Sprogstamosios medziagos - jq apyvarta - 253 stro 50; Sltvoka - 253 stro 11.; jq
gaminimas- 253 stro 160; jq igijimas- 253 stro 170; jqlaikymas- 253 stro 180;
jq nesiojimas - 253 stro 190; jq gabenimas - 253 stro 200; jq realizavimas 253 stro 220; didelis sprogstamtijq medziagq kiekis - 253 stro 330; jq pagrobimas - 254 stro 40; jq pagrobimas panaudojant psichini ar fizini smurt'l, dideles
sprogstamosios galios arba didelio kiekio sprogstamqjq medziagq- 254 stro 140;
jqlaikymo taisykliq paZeidimas- 255 stro 30; iro Aparataio Gamybos instrukcijoso
Gamybos technologijoso[renginiaio
Stacionari platforma kontinentiniame selfe- jos uzgrobimas - 251 stro 3 0

Statusas- iro Uzsienis
Statutinis valstybes tarnautojas- iro Valstybes tarnautojas
Stipriai veikiancios medziagos - 267 stro 60; leidimas verstis veikla, susijusia su
stipriai veikianciq ir nuodingqjq medziagq disponavimu- 267 stro 130; jq gaminimas- 267 stro 140; jq igijimas- 267 stro 150; jqlaikymas- 267 stro 160; jq gabenimas- 267 stro 170; jq realizavimas- 267 stro 180
Strategines reiksmes objektai- teroro akto atveju- 250 stro 160
Suardymas- iro Branduolines mediiagoso Jonizuojanciosios spinduliuotes saltiniaio
Radioaktyviosios mediiagos
Sugadinimas- iro Kelil{ transportaso Turtaso

Suklastojimas - iro Antspaudas oBlankas 0Identifikavimo numeris 0Spaudas 0Elektronines mokejimo priemoneso Dokumentaso Suklastoti pinigaio
Suklastota elektronine mokejimo priemone - iro Elektronines mokejimo priemoneso
625
Suklastotas
Suklastotas dokumentas- ir. Dokumentas.

Suklastoti pinigai- jq igijimas- 213 str. 15.; jq laikymas- 213 str. 16.; jq realizavimas- 213 str. 17.; didelio kiekio ar dideles vertt::s suklastotqpinigqpagaminimas,
suklastojimas, igijimas, laikymas ar realizavimas- 213 str. 22.
Sunaikinimas- ir. Antspaudas. Atkuriamieji sklypai. Biosferos stebesenos (monitoringo) teritorijos. Blankas. Dokumentas. Draustiniai. Ekologines apsaugos
zonas. Genetiniai sklypai. Jdentifikavimo numeris. Rezervatai. Pave/do objektai.
Saugomos teritorijos. Spaudas. Turtas. Valstybiniai parkai.
Suniokojimas - ir. Atkuriamieji sklypai. Biosferos stebesenos (monitoringo) teritorijos. Draustiniai. Ekologines apsaugos zonas. Genetiniai sklypai. Rezervatai.
Paminklas. Pave/do objektai. Saugomos teritorijos. Valstybiniai parkai.
Sunkiis padariniai- atsirad~ riausiq metu- 239 str. 7.; teroro akto atveju- 250 str.
17 .; orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimo
atveju - 251 str. 15.; neteiseto disponavimo branduolinemis ar radioaktyviosiomis medZiagomis arba kitais jonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniais atveju 256 str. 18.; del netinkamo gelezinkelio, vandens arba oro transporto priemoniq ar
keliq, juose esanciq irenginiq netinkamos priezifuos ir remonto- 278 str. 14.; del
keliq transporto priemoniq ar keliq, juose esanCiq irenginiq isardymo ar sugadinimo- 280 str. 9., 10.; vengimo atlikti karo tarnybll atveju- 316 str. 7.; isakymo
nevykdymo atveju- 317 str. 9.; grasinimo vadui ar smurto priesji atveju- 318 str.
10.; smurto pries pavaldini atveju- 319 str. 3.; kito kario zeminimo arba terorizavimo panaudojant fizini smurt!! arba ginkl!! atveju- 320 str. 5.; neteiseto isakymo
atveju- 321 str. 6.; valstybes sienos apsaugos tamybos taisykliq p3Zeidimo atveju
- 326 str. 3.; budejimo tamybos taisykliq pazeidimo atveju- 327 str. 4.
Sunkus sveikatos sutrikdymas - ir. Sveikatos sutrikdymas.
Sunkus zmogaus suzalojimas- ir. Geleiinkelil{ transportas. Oro transportas. Kelil{
transportas. Vandens transportas.
Susibiirimo vieta- sprogmenq padejimas, sprogdinimas arba padegimas zmoniq susibfuimo vietoje- 250 str. 5.
Sutrikdymas- ir. Laidotuves. Sveikatos sutrikdymas.
Svarbi prie:lastis - nesugrizimo nustatytu laiku i
tardymo izoliatoriq- 242 str. 14.
arestin~,
laisves atemimo vietll ar
Sveikatos sutrikdymas - nesunkus sveikatos sutrikdymas del ke1iq transporto eismo

saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo taisykliq p3Zeidimo - 281 str.
15.; sunkus sveikatos sutrikdymas del keliq transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo taisyk1iq pazeidimo- 281 str. 18.; savo sveikatos
sutrikdymas siekiant isvengti saukimo i privaloml\.ill karo tamyb!l- 314 str. 4.
Svetima elektronine mokejimo priemone - ir. Elektronines mokejimo priemones.
Saltieji ginklai- 258 str. 4.; neteisetas jq gaminimas arba realizavimas- 258 str. 8.,
9., 10.; jq igijimas- 258 str. 16.; neteisetas jq igijimas- 258 str. 17.;jq nesiojimas
- 258 str. 20.
626
1
j
;j
Tarptautinis
Saudmenys- j1.1 apyvarta- 253 str. 5.; S(lvoka- 253 str. 9.; jl.l gaminimas- 253 str.
16.;jl.ligijimas-253 str. 17.;jl.llaikymas-253 str. 18.;jl.lnesiojimas-253 str.
19.; jll gabenimas- 253 str. 20.; j1.1 realizavimas- 253 str. 22.; didelis saudmen1.1
kiekis- 253 str. 32.; j1.1 pagrobimas- 254 str. 4.; j1.1 pagrobimas panaudojant psichini ar fizini smurtll, didelio kiekio saudmen1.1- 254 str. 14.; j1.1laikymo taisykliq
pazeidimas- 255 str. 3.
SauJdmas- i privalomltill karo tamyb(l- 314 str. 3.; mobilizacinis saukimas- 315 str.
6.; ir. Dokumentl{ suklastojimas. Ligas simuliavimas. Sveikatos sutrikdymas.
Sauktinis- S(lvoka- 330 str. 5.
Saunamieji ginklai- j1.1 apyvarta- 253 str. 5.; S(lvoka- 253 str. 7.; j1.1 gaminimas
-253 str. 16.; jll igijimas- 253 str. 17.; jl.llaikymas- 253 str. 18.; jll nesiojimas
- 253 str. 19.; j1.1 gabenimas- 253 str. 20.; j1.1 realizavimas- 253 str. 22.; j1.1 pagrobimas- 254 str.4.; jll pagrobimas panaudojant psichini ar fizini smultlb dviejq ar daugiau saunamqjq ginklq, didelio kiekio saunamqj1.1 ginkll.l- 254 str. 14.;
j1.1laikymo taisyklil.l pazeidimas - 255 str. 3.; j1.1 panaudojimas riausiq metu283 str. 10.
Seimos nariai- 235 str. 21., 248 str. 2.

Taksi -lengvasis automobilis taksi - 280 str. 5.
Tariama teise - 294 str. 4.
Tarnautojas- s(lvoka- 304 str. 9.; ir. Valstybes tarnautojas.
Tarnyba- tamybos igaliojiml.l virsijimas- 228 str. 8.; del tamybos priklausomo asmens itraukimas i prostitucij(l- 308 str. 9.; tamyba aktyviajame rezerve- 330 str.
2.; ir. Alternatyvioji krasto apsaugos tarnyba. Karo tarnyba. Valstybes tarnyba.
Tarnybos paslaptis - informacija, kuri yra tamybos paslaptis; materiaHis objektai,
kuril.l turinys yra tamybos paslaptis; materialils objektai, informacija apie kuriuos
yra tamybos paslaptis- 296 str. 2.; materialaus objekto, kurio turinys ar informacija apie ji yra tamybos paslaptis, pagrobimas- 296 str. 4.; neteisetas pirkimas
- 296 str. 5., 8.; kitoks neteisetas igijimas- 296 str. 6., 8.; neteisetas perdavimas
treCiajam asmeniui- 296 str. 7., 8.; jos atskleidimas- 297 str. 2., 3.; jos atskleidimas del neatsargumo- 297 str. 8.; jos atskleidimas del savo tamybos ar darbo
- 297 str. 10.
Tarnybos vieta- savavaliskas pasisalinimas is jos- 322 str. 3.; neatvykimas nustatytu laiku be pateisinam1.1 priezasCi1.1 Ull- 322 str. 4.
Taq~ininkavimas-
S(lvoka- 253 1 str. 8.; tarpininkavimo licencija verstis tarpininkavimo del karines irangos perdavimo veikla- 253 1 str. 6.
Tarptautine (tarpvyriausybine) organizacija- 230 str. 46.

Tarptautine viesoji organizacija - 230 str. 46.
Tarptautinis baudziamasis teismas - 231 str. 12.
Tarptautinis skrydis- jo taisyklil.l pa:Zeidimas- 279 str. 2.; sio nusikaltimo padarymo priemone- 279 str. 8.
627
Tech nine
Technine iranga- netikroms elektronim!ms mokejimo priemonems ar jq dalims gaminti ar tikroms elektroninems mokejimo priemonems klastoti- 214 str. 9.
Teise - teises vykdymo savavaliskumas - 294 str. 6. ir. Tariama teise. Tikra teise.
Teisejas- 231 str. 7.; ir. Fizinis smurtas. Kitokia prievarta. Psichinis smurtas. Vies as
paieminimas.
Teisesaugos institucijos- 230 str. 17., 248 str. 3.
Teiseta apyvarta- narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq- 259 str. 14.
Teiseti veiksmai - vertimas valstybes tamautojll ar viesojo administravimo funkcijas
atliekanti asmeni atsisakyti jq- 288 str. 12.
Teismas- ir. Tarptautinis baudiiamasis teismas. Viesas paieminimas.
Teismines institucijos- 230 str. 16.
Teismo sprendimas -
nesusij~s
su bausme, jo nevykdymas - 245 str. 4.
Templiniai ginklai- 258 str. 4.; neteisetas jq gaminimas arba realizavimas- 258 str.
8., 9., 10.; jq igijimas- 258 str. 16.; neteisetas jq igijimas- 258 str. 17 .; jq nesiojimas - 258 str. 20.
Terorizavimas -laisves atemimo vietoje laikomq asmenq- 239 str. 3.; ir. Karys.
Terorizmas- jo kurstymas- 250 1 str. 5.
Teroro aktas- ir. Padegimas. Sprogdinimas. Sprogmenys.
Teroro aukos- jq niekinimas- 250 1 str. 7.
Tiketina itaka- tarpininko kysininkavimo atveju- 226 str. 7.
Tikra teise- 294 str. 4.
Tikroves neatitinkanti informacija - 218 str. 8.
Tyciojimasis- ir. Mirusysis.
Toksinai- naudojami biologinio ginklo gamybai- 267 1 str. 8.; jq ki.irimas- 267 1 str.
12.;jqgaminimas-267 1 str. 16.;jqigijimas-267 1 str. 17.;jqlaikymas-267 1 str.
18.; jq gabenimas- 267 1 str. 19.; jq pardavimas- 267 1 str. 20.; jq perleidimas267 1 str. 21.
Transportas- 278 str. 1.; ir. Geleiinkelil{ transportas. Oro transportas. Kelil{ transportas. Vandens transportas.
Transporto priemone - nesunkus sveikatos sutrikdymas del jq eksploatavimo
taisykliq pazeidimo - 281 str. 15.; sunkus sveikatos sutrikdymas del jq eksploatavimo taisykliq pazeidimo- 281 str. 18.; jos identifikavimo numeris- 306 1 str. 4.;
jos identifikavimo numerio suklastojimas- 306' str. 12.; neteisetas jos identifikavimo numerio sunaikinimas- 306 1 str. 13.; neteisetas jos identifikavimo numerio
pakeitimas- 306 1 str. 14.; ir. Kelil{ transportas. Mechanines transporto priemones. Savaeiges transporto priemones.
Tranzitas - ir. Karine tranga.
628
Vairavimas
Tretieji asmenys - viesai neatsk1eistos informacijos perdavimas tretiesiems asme

nims - 217 str. 11.; rekomendavimas ar siiilymas tretiesiems asmenims isigyti ar
perleisti emitento, su kuriuo yra susijusi viesai neatsk1eista informacija, vertybinius popierius- 217 str. 12.
Trys ar daugiau asmenq- kaip nusika1stamo susivienijimo da1yviai- 249 str. 4.
Troleibusas- 280 str. 5.
Turtas- nusika1stamu biidu igytas turtas- 216 str. 6.; finansines operacijos su nu
sika1stamu biidu igytu turtu- 216 str. 10.; sandoriq su nusika1stamu biidu igytll
turtu atlikimas - 216 str. 11.; nusika1stamu biidu igyto turto naudoj imas iikinei,
komercinei veik1ai - 216 str. 12.; melagingas nurodymas, kad nusika1stamu biidll
igytas turtas yra gautas is teisetos veik1os- 216 str. 13.; asmens turtas apgau1ingo
apskaitos tvarkymo atveju- 222 str. 10.; sko1ininko turto arestas; aprasyto ar are~
tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas 1aikinas nuosavybes teises apribojimas,
perleidimas, pas1epimas, sunaikinimas ar sugadinimas- 246 str. 3.; dide1es vertes
aprasyto ar arestuoto turto arba turto, kuriam nustatytas 1aikinas nuosavybes teises
apribojimas, per1eidimas, pas1epimas, sunaikinimas ar sugadinimas- 246 str. 4.;
dide1es vertes turtas- 248 str. 4.; krasto apsaugos turto praradimas- 324 str. 3.
Thrtine nauda- piktnaudiiavimo ar iga1iojimq virsijimo atveju- 228 str. 22.
Ukine, komercine veikla - nusika1stamu biidu igytq pinigq ar turto naudojimas ukinei, komercinei veik1ai- 216 str. 12.
Ultragarso fvejybos prietaisai - neteisetas jq gaminimas, isigijimas, 1aikymas,
benimas ar rea1izavimas- 272 str. 33.
g~
Uzgrobimas - or1aivio, 1aivo arba stacionarios p1atformos kontinentiniame se1fe

251 str. 3.
Uzsienietis - neturintis nuo1atines gyvenamosios vietos Lietuvos Respub1ikoje, jo

gabenimas per Lietuvos Respublikos va1stybes sien~t- 292 str. 5.; jo gabenim~s
Lietuvos Respub1ikos teritorijoje- 292 str. 7 .; jo s1epimas Lietuvos Respub1ikoS
teritorijoje- 292 str. 8.
Uzsienio valiuta - netikros ar suk1astotos valiutos pagaminimas, igijimas,
arba realizavimas - 213 str. 5.
1aikym~s
Uzsienis - priezastys, del kuriq norima, kad asmuo ne1ega1iai pasiliktq u:lsienyje 293 str. 7.; apgaulingo 1egalaus statuso uzsienyje zadejimas- 293 str. 8.
Ufvaldymas (apgaule, prievartaujant) -ir. Narkotines mediiagos. Psichotropines
m_ediiagos.
Vadas- 317 str. 2.; jo isakymo nevykdymas- 317 str. 3.; atsisakymas vykdyti vado
isakym~t- 317 str. 4.; kitoks nepak1usimas vado isakymui- 317 str. 5.; grasinim~s
jam- 318 str. 2.; fizinis smurtas pries ji- 318 str. 5.; ir. Karo laivas.
Vadovavimas - ir. Nusikalstamas susivienijimas. Prostitucija.
Vaikas- jo atvaizdavimas pomografinio turinio da1yke- 309 str. 10.
Vairavimas- keliq transporto priemones- 281 str. 24.
Vaistas
Vaistas (vaistinis preparatas)- 275 str. 4.; neteisetas pagaminttt ir kelianciq gresm~t
zmogaus gyvybei bei sveikatai vaisttt realizavimas- 275 str. 12.
Vaistine medziaga- 275 str. 5.; neteisetas pagaminttt ir kelianciq gresm~t zmogaus
gyvybei bei sveikatai vaistiniq medziagq realizavimas- 275 str. 12.
Valstybes igaliota institucija - jos priminimas apie pareig!l sumoketi mokescius 219str.5.
Valstybes imone - 230 str. 20.
Valstybes institucijos- 230 str. 25.
Valstybes ir savivaldybiq institucijos ir istaigos- 230 str. 15.
Valstybes kontroles ir pridiuros institucijos- 230 str. 18.
Valstybes politikai- 230 str. 12.
Valstybes siena- 291 str. 4.; jos apsauga- 291 str. 5.; jos kirtimas- 291 str. 7.;
jos perejimo punktas - 291 str. 13.; nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvos
Respublikoje neturinCio uzsieniecio gabenimas per j!l- 292 str. 5.; neteisetas
irnoniq gabenimas per valstybes sien!l del savanaudiskq paskattt- 292 str. 13 .; pavojaus asmens gyvybei sukelimas neteiseto zmoniq gabenimo per valstybes sien~t
atveju- 292 str. 14.; jos apsaugos tamybos taisykliq pazeidimas- 326 str. 3.
Valstybes tarnautojas - valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens papirkimas
- 227 str. 3.; valstybes tamautojas- s~tvoka- 230 str. 5., 286 str. 7., 289 str. 5.;
karjeros valstybes tamautojas, pakaitinis valstybes tamautojas, politinio pasitikejimo valstybes tamautojas, statutinis valstybes tamautojas- 230 str. 6.; valstybes
tamautojui prilyginamas asmuo - 230 str. 53.; pasipriesinimas valstybes tamautojui smurtu - 286 str. 18.; fizinio smurto panaudojimas pries ji- 287 str. 20.;
vertimas jo atsisakyti teisettt veiksmq ar atlikti neteisetus veiksmus- 288 str. 12.;
jo vardo pasisavinimas- 289 str. 6.; neteiseti veiksmai jo ativilgiu- 289 str. 8.,
9.; jo viesas izeidimas- 290 str. 5., 6.
Valstybes tarnyba- 230 str. 5.
Valstybiniai parkai- jq sunaikinimas ar suniokojimas- 271 str. 4.
Vandalizmas (vandaliski veiksmai)- 284 str. 6.; kapinese ar kitoje viesosios pagarbos vietoje- 312 str. 18.
Vandens transportas - jo eismo sauga- 278 str. 3.; jo priemones - 278 str. 4.; netinkama jo prieiiiira - 278 str. 8.; netinkamas jo remontas - 278 str. 9.; sunkus
irnogaus suzaloj imas, didele turtine zala del netinkamos jo prieziiiros ir remonto 278 str. 12.; sunkiis padariniai del netinkarnos jo prieiiiiros ir remonto- 278 str. 14.
Vardo pasisavinimas - valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens - 289 str. 6.
Vaziavimo bilietai- s~tvoka- 224 str. 4.; netikrq ar suklastotq vaziavimo biliettt pagaminimas- 224 str. 10.; jq laikymas- 224 str. 11.; jq realizavimas- 224 str. 12.
Veilda- fizinio ar juridinio asmens, jos sutrikdymas - 30 I str. 19.
Veliava- ir. Karo dalinio wUiava.
630
Viesosios
Vengimas- atlikti karo tamyb~t- 316 str. 2.; sunkiis padariniai vengimo atlikti karo
tamyb!l atveju - 316 str. 7.
Versliskumas - antspaudo, spaudo ar b1anko suk1astojimo atveju - 301 str. 19.;
antspaudo, spaudo, dokumento ar blanko pagrobimo ar pagrobtqjl! panaudojimo
atveju- 302 str. 14.; irangos, programines irangos, kitokios priemones netikram
grieZtos atskaitomybes b1ankui gaminti ar tikram k1astoti gaminimo, 1aikymo, gabenimo, siuntimo arba rea1izavimo atveju- 302 1 str. 12.
Vertejas- poveikis jam- 233 str. 3.; siekimas paveikti ji apkaltos proceso metu233 str. 8.; ir. Fizinis smurtas. Kitokia prievarta. Psichinis smurtas.
Vertimas- zinomai neteisingas vertejo vertimas- 235 str. 11.; vertimas vartoti narkotines ar psichotropines medziagas- 264 str. 14.
Vertybiniai popieriai- 213 str. 7., 217 str. 4.; netikfl! ar suk1astotl! vertybinil!popieril!igijimas-213 str.15.;jl!1aikymas-213 str. 16.;jl!realizavimas-213 str.17.;
dide1is kiekis ar dide1es vertes netikfl! ar suk1astotl! vertybinil! popieril! pagaminimas, suklastojimas, igijimas, laikymas ar realizavimas- 213 str. 22.; sandorio
del emitento vertybinil! popieril! sudarymas- 217 str. 10.; rekomendavimas ar
siiilymas tretiesiems asmenims isigyti ar perleisti emitento, su kuriuo yra susijusi
vie~ai neatsk1eista informacija, vertybinius popierius - 217 str. 12.; vertybinil!
popieril! rinka - 218 str. 5.
Vidaus administravimas- 230 str. 28.
Vida us vandenq keliai- 278 str. 4.
Viesai neatskleista informacija- 217 str. 7.; jos perdavimas tretiesiems asmenims
-217 str. 11.
Viesas (zeidimas- va1stybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens- 290 str. 5., 6.
Viesas pareiskimas - terorizmo kurstymo atveju- 250 1 str. 6.
Viesas pazeminimas -
teisingurn~t vykdancio
teismo ar teisejo - 232 str. 7.
Viesasis administravimas- s~tvoka- 230 str. 27., 286 str. 5.; jo subjektas- 230 str. 31.
Vidoji (staiga- 230 str. 20.
Viesoji paslauga- 230 str. 61.
Viesoji vieta- 250 str. 5., 284 str. 7.
Viesojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo - pasipriesinimas jam 283 str. 10.; s~tvoka- 283 str. 11.; pasipriesinimas jam smurtu- 286 str. 18.; fizinio
smurto panaudojimas pries ji- 287 str. 20.; vertimas jo atsisakyti teisetl! veiksml!
ar atlikti neteisetus veiksmus- 288 str. 12.; jo vardo pasisavinimas- 289 str. 6.;
neteiseti veiksmaijo atzvilgiu- 289 str. 8., 9.; jo vie~as izeidimas- 290 str. 5., 6.
Viesojo administravimo subjektai- 289 str. 5.
Viesosios pagarbos vieta- 312 str. 9.; jos isniekinimas- 312 str. 10.; vandaliski
veiksmai viesosios pagarbos vietoje- 312 str. 18.
631
Vieqjq
BK komentaro (231-230 straipsniai) rodykle
Vieqjq paslaugq teikimo administravimas- 230 str. 28.

Vietos savivalda- s~voka- 286 str. 4.
Visuomenes rimties trikdymas- 284 str. 18.
Visuomenes veikejai- 288 str. 21.
Zala- dide1es turtines za1os atsiradimas prekybos vertybiniais popieriais pasinaudojant
viesai neatskleista informacija atveju - 21 7 str. 14.; dide1e zala piktnaud:liavimo ar
igaliojimq virsijimo atveju- 228 str. 12.; fizine zala tamybos pareigq neatlikimo
atveju- 229 str. 11.; didele turtine zala, padaryta riausiq metu- 239 str. 7.; didele
turtine zala, padaryta kalinio pabegimo atveju- 241 str. 11.; didele zala gyviinijai,
augmenijai- 270 str. 13.; didele zala del neteiseto med:liojimo, :lvejojimo, kitokio
neteiseto laukines gyviinijos istekliq naudojimo ar naikinimo - 272 str. 16.; didele turtine zala del netinkamos gelezinkelio, oro, vandens transporto prieziiiros ir
remonto- 278 str. 12.; didele turtine zala, atsiradusi per eismo ivyki, kuri sukele
apsvaigc:;s nuo alkoholio, narkotiniq ar psichotropiniq med:liagq asmuo - 281 str.
16.; didele turtine zala del melagingo pranesimo apie visuomenei gresianti pavojq
ar istikusi'l nelaimc:;- 285 str. 3.; didele zala savavald:liavimo atveju- 294 str. 8.;
didele zala del antspaudq, spaudq ar grie:ltos atskaitomybes blankq suklastojimo- 301 str. 19.; didele zala dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu
dokumentu atveju- 300 str. 33.; didele zala del antspaudl!, spaudlb dokumentq ar
grie:ltos atskaitomybes blankl! pagrobimo ar pagrobtqjq panaudojimo - 302 str.
16.; didele zala del irangos, programines irangos, kitokios priemones netikram
grie:ltos atskaitomybes blankui gaminti ar tikram klastoti gaminimo, laikymo, gabenimo, siuntimo arba realizavimo- 302 1 str. 12.
Zalojimas - i.r. Laukiniai gyviinai. Zmonems ialoti pritaikyti itaisai.
Zemenaudos ribozenklis- 298 str. 2.; jo pasalinimas, nukelimas, perdarymas, neteisetas pastatymas - 298 str. 6.
Zeminimas -ir. Karys.
Zenklas- ir. Geodezinis ienklas. Geologiniai ir geojiziniai ienklai. Kontrolinio prabavimo ienkll{ tspaudai. Oficialusis iymejimo ienklas. Pasta ienklai. Zemenaudos riboienklis.
Ziaurus elgesys - ir. Gyvimai.
Zinomai neteisingi duomenys- 220 str. 4.
zmonems zaloti pritaikyti ;taisai- 258 str. 6.
Zmoniq sambiiris- 283 str. 3.; jo organizavimas- 283 str. 4.
Zmoniq sumaitis - del melagingo pranesimo apie visuomenei gresianti pavojq ar
istikusi~nelaimc:;- 285 str. 3.
Ziivantis karo laivas- 328 str. 2.
Zvejyba- ir. Elektros ivejybos prietaisai. Ultragarso ivejybos prietaisai.
Zvejojimas- 272 str. 7.; ir. Neteisetas mediiojimas ar ivejojimas.
632
BKRODYKLE
Administracine
ABECELINE DALYKINE RODYKLE*
Administracine byla: trukdymas pareigunui atlikti pareigas, susijusias su administracines by los tyrimu ar nagrinejimu- 231.
Administraciniai (gaJiojimai: valstybes tamautojai, turintys juos - 230.
Advokatas: trukdymas jam atlikti pareigas, susijusias su baudZiamosios, civilines
arba administracines bylos tyrimu ar nagrinejimu - 231.
Agregatai: ir. Turtas.
Aguonos: neteisetas jq auginimas- 265.
Aktyviojo rezervo karys: ir. Karys.
Aktyvus dalyvavimas riausese: laisves atemimo vietoje- 239.
AJkohoJis: keliq transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo
taisykliq pazeidimas apsvaigus nuo jo - 281.
Alternatyvioji tarnyba: ir. Karys.
Antspaudas: jo suklastojimas- 301; jo pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas302; jo sunaikinimas arba paslepimas- 303; ir.[ranga.
AntstoJis: trukdymas jo veiklai - 231.
Aparatas: narkotinems ar psichotropinems medZiagoms gaminti - 262.
Apgaule: kalinio islaisvinimas apgaule- 240; narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq
u:lvaldymas apgaule- 263; itraukimas i prostitucijll panaudojant apgaul~- 308;
saukimo i privalom<U~ karo tamyb~ vengimas apgaule- 314; vengimas atlikti
karo tamyb~ apgaule- 316.
ApgauJingas apskaitos tvarkymas: 222.
ApgauJingas zadejimas: ir. Keliones i uisieni.
Apyvarta: ir. Matavimo priemones. Narkotines ar psichotropines mediiagos. Nuodingosios mediiagos. Stipriai veikianCios mediiagos. Vertybiniai popieriai.
Apkalta: melagingi parodymai, isvados ir vertimas jos metu- 233,235.
Apklausa: nukentejusio asmens, liudytojo, melagingq parodymq davimas jos metu
-235.
Aplaidus apskaitos tvarkymas: 223.
ApJinkos apsauga: aplinkos apsaugos taisykliq pa:leidimas - 270.
Aprasytas turtas: ir. Turtas.
Apribojimas: ir. Juridiniai asmenys.
Skaiciais nurodytas BK straipsnis.
634
Augmenija
Apskaita: apgaulingas jos tvarkymas- 222; aplaidus jos tvarkymas- 223; narkotiniq, psichotropiniq, stipriai veikianCiq ar nuodingqjq medZiagq apskaitos taisykliq pliZeidimas - 2680
Apsvaig~s
nuo alkoholio, narkotiniq, psichotropiniq ar kitq psichikll veikianciq

medziagq: keliq transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo taisykliq pazeidimas - 2810
Arestas: vengimas atlikti aresto bausmC( - 2420

Arestine: biinant laikinai isleistam be svarbios priezasties nustatytu laiku negri.zimas
U<t-2420
Aretuotas turtas: ir. Turtaso
Artimieji giminaiciai: jq atsakomybes klausimas nusikaltimo ar nusikaltim<t padariusio asmens slepimo atveju- 237; jq atsakomybes ribos nepranesimo apie nusikaltim~t atveju- 238; s~tvoka- 2480
Asmenybe: ir. Nepilnameeiaio Nuteistasiso
Asmenine nauda: piktnaudZiavimas tarnybine padetimi siekiant jos - 2280
Asmens tapatybes kortele: jos suklastojimas ar disponavimas suklastota asmens tapatybes kortele- 3000
Asmuo: neteisingq duomenq apie jo pajamas, peln<t ar turt<t pateikimas- 220; deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento apie jo pajamas, peln<t ar turt~t nepateikimas
igaliotai institucijai- 221; prilygintas valstybes tarnautojui, kysio priemimas225; prilygintas valstybes tarnautojui, jo papirkimas - 227; prilygintas valstybes tarnautojui, piktnaudZiavimas tarnybine padetimi arba virsijimas igaliojimq
- 228; prilygintas valstybes tarnautojui, atliekantis registratoriaus funkcijas viesame registre, neteisetas teisiq i daikt<t iregistravimas - 228 1; prilygintas valstybes
tarnautojui, tarnybos pareigq neatlikimas - 229; prilygintas valstybes tarnautojui,
Sl\cVOka- 230; laikomas laisves atemimo vietoje, jo terorizavimas- 239; laikomas
laisves atemimo vietoje, pabegimas is jos- 241; jo gabenimas prostitucijai - 307 0
Ataskaita: pagal j!l apskaiciuotq mokesCiq nesumokejimas- 219; neteisingq duomenq apie pajamas, peln!l ar turtl\cpateikimas joje- 220; apie pajamas, peln<t ar turt!l,
jos nepateikimas - 2210
Atemimas: ir. Laisves atemimaso Laisves atemimas iki gyvos galvoso
Atleidimas nuo baudZiamosios atsakomybes: uz papirkim~t- 227; uz vartotq ar atiduotq narkotiniq ar psichotropiniq med.Ziagq gaminimll, igijim~t ir laikym<t- 259;
lizsienieCio uz neteiset<t valstybes sienos perejim~t- 2910
Atsisakymas: vykdyti vado isakym'l- 317 0
Atskleidimas: ir. lkiteisminis tyrimaso Tarnybos paslaptiso
Augalai: neteisetas aguonq ar kanapiq auginimas- 265; neteisetas saugomq laukiniq
augalq, grybq ar jq daliq rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitoks disponavimas jais- 274; ir. Ypatingai saugoml{ riisil{ laukiniai augalai, grybaio
Augmenija: 2700
635
Avarija
Avarija: ivykusi del orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uigrobimo - 251.
Banderoles: netiknt ar suklastotq banderoliq pagaminimas, Iaikymas ar realizavimas
-224.
Baudziamojo persekiojimo teise: melagingas iskundimas ar pranesimas apie nebu~
nusikaltimll istaigai ar pareigunui, turinciam si!t teis - 236.
Baudiiamojo poveikio priemones: vengimas atlikti jas - 243.
Bauginimas, bauginimo priemones: zmoni'l, vykdant padegimus arba sprogdinimus
-250.
Bausme, nesusijusi su laisves atemimu: vengimas atlikti j!t- 243.
Bausmes atlikimas: vengimas atlikti aresto, laisves atemimo bausm - 242; vengimas atlikti su Iaisves atemimu nesusijusias bausmes- 243.
Bausmes terminas: ir. Arestas. Juridiniai asmenys. Laisves atemimas iki gyvos galvas.
Bendrininkq grupe: teroro aktui atlikti - 250.
Bilietai: netiimt ar suklastotq vaiiavimo ar kitokiq bilietq pagaminimas, laikymas ar
realizavimas - 224.
Biologines kenksmingos medziagos, preparatai, mikroorganizmai: jq paskleidimas-250.
Biologinis ginklas: jo kUrimas ar neteisetas disponavimas juo- 267 1
Biomedicininiai tyrimai: draudZiami biomedicininiai tyrimai su zmogumi ar zmogaus embrionu- 308 1
Blankai: ir. Grieitos atskaitomybes blankas.
Branduolines medziagos: neteisetas disponavimas jomis - 256; grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisetai igyti jas- 256 1; teiseto disponavimo jomis
taisyklilt paieidimas - 257.
Broliai: artimieji giminaiCiai- 248.
Budejimo tarnybos taisykles: j\l paieidimas - 327.
Buhalterine apskaita: apgaulingas jos tvarkymas - 222; aplaidus jos tvarkymas 223.
Chemines kenksmingos medziagos: jq paskleidimas- 250.
Chemines medziagos, jq pirmtakai: neteisetas disponavimas jomis- 267.
Cheminio ginklo uzdraudimo (statymas: 267.
Cheminis ginklas: 267.
Civiline byla: trukdymas atlikti tyrimo veiksmus, susijusius su ja- 231.
Daiktai: neteisetas teisilt i daikt!t iregistravimas- 228'; igyti nusikalstamu biidu, jq
paslepimas ar realizavimas- 237; ir. Mirusysis.
636
Elektros
Dalinys: savavaliskas kario pasisalinimas is jo- 322, 323; budejimo tamybos jame taisykli~ paieidimas- 327; karo dalinio veliavos praradimas ar isniekinimas- 329.
Dalyvavimas: Iaisves atemimo istaigos darbo dezorganizavime - 239; nusikalstamo
susivienijimo veikloje- 249.
Darbuotojas: juridinio asmens, atsakingas liZ juridiniam asmeniui paskirtos bausmes
vykdym~~:- 244.
Deklaracija: mokesci~ nesumokejimas pagal j(l- 219; neteisin~ duomenq apie pajamas, peln~~: ar tuft!lpateikimas joje- 220; jos nepateikimas nustatyta tvarka laiku
valstybes igaliotai institucijai - 221.
Dezertyravimas: 323.
Del tarnybos priklausomas asmuo: jo itraukimas i prostitucij~~:- 308.
Didele sprogstamoji galia: ir. Sprogstamosios mediiagos.
Didele verte: ir. Banderoles. Pasto ienklai. Pinigai. Radinys. Turtas. Vaiiavimo bilietai. Vertybiniai popieriai. Zymejimo ienklai.
Didelis kiekis: ir. Narkotines ar psichotropines mediiagos. Pinigai. Vertybiniai popieriai.
Dokumentai: pagal juos apskaiCiuotq mokesciq nesumokejimas- 219; neteisin~
duomen~ apie pajamas, peln~~: ar turt~~:pateikimas juose- 220; apie pajamas, peln~t
ar turtl\, j~ nepateikimas- 221; apskaitos, j~ paslepimas, sunaikinimas ar sugadinimas - 222; buhalterines apskaitos, j~ nesaugojimas istatym~ nusta!yt!llaik~~:
- 223; j~ suklastojimas ar disponavimas suklastotais dokumentais- 300; j~ pagrobimas arba pagrobtqjq panaudojimas- 302; jq sunaikinimas arba paslepimas
- 303; melagingos informacijos pateikimas siekiant igyti juos- 304; j~ suklastojimas siekiant isvengti saukimo i privalom!li~tkaro tamyb~~:- 314; jq suklastojimas
siekiant isvengti karo tamybos - 316; ir. [ranga.
Draustinis: jo sunaikinimas ar suniokojimas- 271.
Dujotiekis: netinkama jo prieziiira ar remontas - 278; jo isardymas ar sugadinimas
-280.
Duomenys: neteisetas elektronines mokejimo priemones ar jos duomen~ panaudojimas - 215; neteising~ duomen~ apie pajamas, peln~~: ar turt~~: pateikimas - 220;
ikiteisminio tyrimo duomenq atsldeidimas be leidimo- 247.
Eilinis saukimas:
i privalomlij~~: karo tamyb~~:. jo vengimas- 314.
Eis~o
ivykis: del keliq transporto eismo saugumo ar transporto priemoni~ eksploatavimo taisykli~ paieidimo - 281.
Ekspertas: poveikis jam- 233; melaging~ parodymq davimas- 235.

Elektronines mokejimo priemones: ir. Netikros elektronines mokejimo priemones.
Elektros ar ultragarso ivejybos prietaisai: j~ neteisetas gaminimas, isigijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas - 272.
Elektros linijos: netinkama jq prieziiira ar remontas - 278; j~ isardymas ar sugadinimas-280.
637
Elgesys
Elgesys: ir. Ziaurus elgesys su gyviinais
Emitentas: ir. Vertybiniai popieriaio

Epidemija: kovos su epidemijomis taisykliq paieidimas- 277 0
Farmacine veikla: ir. Neteisetafarmacine veiklao
Finansavimas: ir. Kurstymaso Teroro aktaso
Finansines operacijos: neteisetai inicijuotos ar atliktos viena ar daugiau finansiniq
operacijq- 215; susijusios su nusika1stamu budu igytq pinigq ar turto 1egalizavimu-2160
Fizine prievarta: savava1diiavimas panaudojant j!l - 294; itraukimas
panaudojant j!l- 3080
i prostitucij!l
Fizinis smurtas: narkotiniq ar psichotropiniq mediiagq pagrobimas arba prievartavimas panaudojus ji- 263 0
Gamybos technologijos: ir. Narkotines ar psichotropines mediiagoso
Gamtos itekliai: jq naudojimo taisyk1iq paieidimas- 2700
Gamtos objektai: saugomq gamtos objektq sunaikinimas ar suniokojimas - 2710
Geleiinkelio transporto priemones: netinkama jq prieziura ar remontas- 2780
Geodezinis, geologinis, geofizinis zenklas: neteisetas jo pasalinimas, nukelimas,
perdarymas ar pastatymas- 2980
Ginklas: kario terorizavimas panaudojant ji- 320; jo praradimas- 324; ir. Biologinis
ginklaso Cheminis ginklaso Nesaunamasis ginklaso Saunamasis ginklaso
Ginkluotas nusikalstamas susivienijimas: 2490
Gyvenamoji vieta: uzsieniecio, neturincio jos Lietuvos Respublikoje, gabenimas per
va1stybes sien!l- 292; ir. Teroro aktaso
Gyvybe: kenksmingq zmogaus gyvybei produktq gamyba arba prekyba jais- 2760
Gyviinai: ziaurus e1gesys su jais - 31 0; ir. Ypatingai saugoml{ riisil{ laukiniai gyviinaio
Gyviinija: dide1es za1os padarymas jai - 270; neteisetas mediiojimas ar ivejojimas
arba kitoks 1aukines gyv\inijos istek1iq naudojimas- 2720
Grasinimai: smurtu, orlaivio, 1aivo arba stacionarios p1atformos kontinentiniame
se1fe uzgrobimas - 251; nufudyti ar suza1oti pagrobf!l zmogq - 252; panaudoti
ar kitaip paveikti arba neteisetai igyti branduo1ines ar radioaktyvi!l:Sias mediiagas
arba kitus jonizuojanCiosios spinduliuotes sa1tinius- 256'; visuomenes rimties ar
tvarkos sutrikdymas naudojant juos - 284; va1stybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCiam asmeniui- 287; karo tamybos vadui- 3180
Gresiantis pavojus: me1agingas pranesimas apie ji- 2850
Grybai: ir. ypatingai saugoml{ riisil{ laukiniai augalai, grybaio
GrieZtos atskaitomybes blankas: jo suk1astojimas- 301; jo pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas- 302; jo sunaikinimas arba pas1epimas- 303; ir. [rangao
638
Jstaigos
Grupe: zr. Bendrininla{ grupe. Organizuota grupe. Teroristine grupe.

ldentifikavimo numeriai: transporto priemones, jtt suklastojimas, neteisetas sunaikinimas ar pakeitimas- 306 1
Jgaliojimai: kysininkavimas vykdant juos- 225; tarpininko kysininkavimas pasinaudojant jais- 226; papirkimas vykdant juos- 227; valstybes tamautojai ir kiti asmenys, turintys atitinkamus administracinius igaliojimus- 230; zr. Piktnaudiiavimas.
Jgaliota institucija: priminimas apie pareig<t sumoketi mokescius- 219; neteisingtt
duomentt apie pajamas, peln~t ar tuft<t pateikimas jai - 220; priminimas pateikti
dokumentt, ataskait!b dek1aracij~t- 221.
Jkaitai: Zn1ogaus pagrobimas ikaitu- 252.
Jkalinimo vieta: negrizimas U<t be svarbios priefusties nustatytu Iaiku- 242.
Ikiteisminis tyrimas: trukdymas ikiteisminio tyrimo pareiguno veiklai - 231; melagingi parodymai, isvados ir vertimas jo metu- 233, 235; jo duomentt atskleidimas
be leidimo - 24 7.
lncidentas: ivyk~s del orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame
selfe ufgrobimo - 251.
lnformacija: neteisetas specialios technikos irengimas ar panaudojimas informacijai
rinkti- 295.
Instrukcijos: zr. Narkotines ar psichotropines mediiagos.
Ypatingai
saugomt~ riisit~laukiniai
augalai, grybai: 274, 277 1 .
Ypatingai saugomq rosiq laukiniai gyvonai: 272, 277 1

Jranga: antspaudams, spaudams, dokumentams ar grieZtos atskaitomybes blankams
klastoti, jos gaminimas, laikyrnas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas- 302 1;
zr. Netikri pinigai. Netikri vertybiniai popieriai.
Jrankiai: nusikalstamos veikos, jtt paslepimas - 23 7.
Jrenginiai: jtt sprogdinimas, padegimas, arba kitoks sunaikinimas, sukel~s pavojtt
daugelio Zn1onitt gyvybei ar sveikatai - 250; sprogstamosioms medZiagoms,
sprogmenims ar radioaktyviosioms medZiagoms gaminti, jtt gaminimas arba jtt
gamybos technologijtt ar instrukcijtt rengimas ar platinimas- 257 1; jtt gaminimas
narkotinems ar psichotropinems medZiagoms gaminti- 262; keliuose esantys signalizacijos ar rysitt irenginiai, jtt netinkama prieziura ar remontas- 278; keliuose
esantys irenginiai, jtt sugadinimas - 280.
Jrodymq suklastojimas: asmens baudziamajam persekiojimui pradeti- 236.
Jsakymas: jo (ne-) vykdymas- 317, 321.
Jskundimas: zr. Melagingas tskundimas.
Jspaudas: zr. Kalibravimo tspaudas. Prabavimas.
Jstaigos: zr. Laisves atemimo tstaiga. Medicinos istaiga. Prokuratiiros istaiga. Savivaldybes institucija. Sveikatos prieziuros istaiga. Teisesaugos institucijos. Valstybes institucija.
639
ISniekinimas
ISniekinimas: mirusiojo palaikll- 311; kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos- 312;
karo dalinio veliavos- 329.
Isprovokavimas: ir. Riauses.
ftaisas: ir. imonems ialoti pritaikytas [taisas, daiktas.
fteisinimas: ir. Pinigai. Turtas.
{teviai: artimieji giminaiCiai- 248.
{traukimas: i prostitucija,- 308.
Jvaikiai: artimieji giminaiciai- 248.
Jzeidimas: valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens-290.
Jziilus elgesys: viesosios tvarkos pazeidimas izuliu elgesiu- 284.
fziillls veiksmai: viesosios tvarkos pazeidimas jais - 284.
Jonizuojani!iosios spinduliuotes saltiniai: neteisetas disponavimas jais- 256; grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisetai igyti juos- 256'; teiseto disponavimo jais taisykliq pa:leidimas - 257.
Juridiniai asmenys: poveikis juridinio asmens atstovui, kad sis susitaikytq su kaltininku- 234; jiems paskirtos bausmes nevykdymas- 244.
Kaina: ir. Vertybiniai popieriai.
Kalibravimo (spaudas: matavimo priemoniq isleidimas i apyvali<b jq naudojimas be
kalibravimo ispaudo- 305.
Kalinys: jo islaisvinimas - 240; jo pabegimas - 241.
Kanapes: neteisetas jq auginimas- 265.
Kandidatai: ir. Valstybes tarnautojas.
Kankinimas: gyviinq- 310.
Kapas: jo atkasimas ir mirusiojo pa1aikq isniekinimas- 311; jo isniekinimas- 312.
Kapines: vandaliski veiksmai jose- 312.
Kapo paminklas: jo suniokojimas- 312.
Kardomojo kalinimo vieta: nuteistojo vengimas sugri:lti ija,- 242.
Karine (ranga: neteisetas tarpininkavimas del jos perdavimo- 253 1
Karys: jo vengimas saukimo i karo tamyba, karo padeties metu- 315; jo vengimas
atlikti karo tamyba,- 316; vado isakymo nevykdymas- 317; grasinimas vadui
ar smurtas pries ji - 318; jo terorizavimas - 320; neteiseto isakymo davimas ar
jo vykdymas - 321; jo savavaliskas pasisalinimas is dalinio ar tarnybos vietos 322; jo dezertyravimas- 323; krasto apsaugos turto praradimas- 324; sargybq
tamybos taisykliq pazeidimas- 325; va1stybes sienos apsaugos tamybos taisykliq
pazeidimas- 326; budejimo tamybos taisyk1iq pa:leidimas- 327; karo dalinio
veliavos praradimas ar isniekinimas- 329; sa,voka- 330.
Karo dalinio veliava: jos praradimas ar isniekinimas- 329.
640
Labai
Karo laivas: ir. Ziivantis karo laivas.

Karo priemones: ir. Uidraustos karo priemones.
Karo prievoles (statymas: 330.
Karo prievolininkas: sauktinis- 330.
Karo tarnyba: saukimo i privalomajll karo tarnybll vengimas- 314; fizinio smurto
pries pavaldllc kari panaudojimas einant karo tamybos pareigas- 319; ir. Karys.
Karo technika: jos praradimas- 324.
Keliai, keliq (renginiai: netinkama jq prieziura ar remontas - 278; jllc sugadinimas
-280.
Keliones l uzsien(: Lietuvos Respublikos pilieCil! kelionil! i uzsieni nelegaliai ten
jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas- 293.
Keliq eismo saugumas: taisyklil! pazeidimas - 281.
Keliq transporto priemones: jllc eksploatavimo taisyklil! pazeidimas - 281.
Kenksmingi produktai: zmogaus sveikatai ar gyvybei, jl! gamyba arba prekyba j ais
-276.
Kisimasis ( veikl~t: valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekanCio asmens - 288.
Kysininkavimas: 225; tarpininko kysininkavimas - 226; jo pozymil! nebuvimas
-228.
Kysis: jo davimas ar pasiUlymas valstybes tamautojui ar jam prilygintam asmeniui uz
pageidaujaml! teisetl! veikiml! ar neveikiml!- 227.
Kita valstybe: jos pinigl! ar vertybinil! popieril! pagaminimas, suklastojimas, laikymas arba realizavimas- 213.
Klastojimas: tikfl! Lietuvos ar kitos valstybes apyvartoje esancil! pinim arba vertybiniq popieril!- 213.
Komercine veikla: nusikalstamu budu igytl! pinigl! ar turto naudojimas joje- 216.
Kovos su epidemijomis taisykles: jq pazeidimas - 277.
Krasto apsaugos turtas: jo praradimas - 324.
Kra8tovaizdzio teritorija: jos sunaikinimas ar suniokojimas- 271.
Kurstymas: terorizmo kurstymas- 250 1
Lab'ai didele turtine zala: ir. Keliai, kelil{ trenginiai. Transporto priemones.
Labai didelis kiekis: narkotinillc ar psichotropinillc medziam- 260, 269.
Labai sunkus nusikaltimas: melagingi parodymai kaltinant asmeni jo padarymu 235; sio nusikaltimo pedsaktt, irankillc ar priemoniq, nusikalstamu budu ig~ daiktl! paslepimas, sunaikinimas ar sugadinimas- 237; nepranesimas apie ji- 238.
Labai sunkiis padariniai: atsirad~ del orlaivio, laivo arba stacionarios platformos
kontinentiniame selfe uzgrobimo- 251.
641
Laidotuves
Laidotuves: jq rimties sutrikdymas- 313.

Laikas: ir. Dezertyravimas. Uidraustas laikas.
Laikymo ;staiga, laikymo vieta: pabegimas is jos- 241.
Laikinas ileidimas: ir. Kardomojo kalinimo vieta.
Laisves atemimas: laisves atemimo vietoje 1aikomq asmenq terorizavimas- 239.
Laisves atemimas iki gyvos galvos: asmens, nuteisto sia bausme, pabegimas is jo
Iaikymo vietos - 241.
Laisves atemimo ;staiga: jos darbo dezorganizavimas- 239.
Laivas: jo uzgrobimas - 251; laivo kapitonas, nesuteik~s pagalbos susidfuus Iaivams
-299.
Legalaus statuso uzsienyje pazadejimas: 293.
Legalizavimas: ir. Pinigai. Turtas.
Leidimas: ikiteisminio tyrimo duomenq atskleidimas be jo- 247; disponavimas saunamaisiais ginklais, saudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medZiagomis be jo- 253; misko kirtimas ar pelkiq naikinimas be jo- 273; vaistq ar
vaistiniq medziagq pagaminimas be Ieidimo ketinant juos realizuoti- 275.
Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medziagas: 264.
Licencija (leidimas): ir. Leidimas.
Lietuvos raudonoji knyga: 277 1
Lietuvos Respublika: uzsienieCio, neteisetai perejusio valstybes sien!l, gabenimas ar
slepimas jos teritorijoje - 292.
Lietuvos Respublikos pilietis: kelioniq i uzsieni nelegaliai ten jiems pasilikti arba
palikti be pagalbos organizavimas- 293; karys- 330.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: 269.
Lietuvos Respublikos tarptautines sutartys: jose numatyto kontrolinio prabavimo
zenklo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar netikro ispaudo panaudojimas
-306.
Lietuvos Respublikos teritorija: ir. Lietuvos Respublika.
Lietuvos Respublikos valstybes siena: neteisetas jos perejimas- 291; neteisetas zmoniq gabenimas per j~:t- 292; jos apsaugos tarnybos taisykliq p3Zeidimas- 326.
Lietuvos valstybes teritorija: ir. Lietuvos Respublika.
Liga: saukimo i privaloml\.i~:t karo tamyb~:t vengimas simuliuojant lig~:t- 314; vengimas atlikti karo tarnyb~:t simuliuojant lig~:t- 316; ir. Pavojinga infekcine liga.
UikreCiamosios Iigas.
Liudytojas: poveikis jam- 233; melagingq parodymq davimas biinant juo - 235.
Maisto produktai: kenksmingq zmogaus sveikatai ar gyvybei produktq gamyba arba
prekybajais- 276.
642
Naftotiekis
Manipuliavimas: vertybiniq popieriq kaina- 218.

Matavimo priemones: jq isleidimas i apyvart:lb naudojimas be valstybines metrologines kontroles ar jq parametrq pakeitimas- 305.
Materialiai priklausomas asmuo: jo itraukimas i prostitucij~~c- 308.
Materialus objektai: zr. Tarnybos paslaptis. Valstybes paslaptis.
Mechanines transporto priemones: keliq transporto priemones- 281; zr. Transporto priemom?s.
Medicinos istaiga: jos nurodytq sveikatos apsaugos reikalavimq ar uzkreciamqjq ligQ
profilaktikos kontroles taisykliq pazeidimas - 277.
Medziojimas: neteisetas medZiojimas- 272.
Melaginga informacija: jos pateikimas siekiant igyti
dokument~~c-
304.
Melaginga ivada: poveikis ekspertui ar specialistui duoti j~~c- 233; jos pateikimas
bunant ekspertu ar specialistu- 235.
Melagingas iskundimas: 236.
Melagingas nurodymas: apie nusikalstamu budu igytus pinigus ar turtlt- 216.
Melagingas paaikinimas: poveikis liudytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui,
specialistui ar vertejui duoti ji- 233; jo pateikimas bfinant ekspertu ar specialistu
-235.
Melagingas praneimas: apie visuomenei gresianti pavojq ar istikusi~~c nelaim'< - 285
Melagingas vertimas: ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudziamajame teisme, apkaltos proceso metu, Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar
Seimui- 235.
Melagingi parodymai: poveikis liudytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertejui duoti juos- 233; liudytojo ar nukentejusiojo asmens- 235.
Melagingi prasimanymai: apie mirusiii- 313.
Metrologija: zr. Valstybine metrologijos kontro/e.
Mirusysis:jo palaikq isniekinimas- 3ll;jo atminimo paniekinimas- 313.
Miko kirtimas: zr. Neteisetas misko kirtimas.
Mokes~iai:
jq nesumokejimas - 219; jq isvengimas- 220.
Mokejimai: neteisetas elektronines mokejimo priemones ar jos duomenq panaudojimas- 215.

Motyvai: rasiniai, nacionaliniai ar religiniai, kapq ar kitos viesosios pagarbos vietos
isniekinimas del jq- 312.
Motociklai: keliQ transporto priemones - 281.
Nacionaliniai motyvai: ir. Motyvai.
Naftotiekis: netinkama jo priezifira ir remontas - 278; jo isardymas ar sugadinimas
-280.
643
Narkotines
Narkotines ar psichotropines medziagos: neteisetas disponavimas narkotinemis ar

psichotropinemis medZiagomis be tikslo jas platinti - 259; neteisetas disponavimas jomis turint tiksl~t jas platinti arba neteisetas disponavimas labai dideliu
narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq kiekiu - 260; jq platinimas nepilnameciams - 261; irenginiq joms gaminti gaminimas arba jq gamybos technologijq
ar instrukcijq rengimas- 262; jq vagyste, prievartavimas arba kitoks neteisetas
uZ\'aldymas- 263; lenkimas vartoti jas- 264; neteisetas aguonq ar kanapiq auginimas- 265; teiseto disponavimo jomis taisykliq pafeidimas- 268; s~tvoka- 269;
keliq transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo taisykliq
pazeidimas apsvaigus nuo jq- 281.
Narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakai (prekursoriai): neteisetas disponavimas jais - 266.
Naturali aplinka: ypatingai saugomq riisiq laukiniq gyviinq paemimas is jos- 272.
Neatsargumas: tarnybos pareigq neatlikimas del neatsargumo- 229.
Nebutas nusikaltimas: melagingas iskundimas ar pranesimas apie ji- 236.
Necenzuriniai zodziai: viesosios tvarkos pafeidimas naudojantjuos- 284.
Nedidele zala: padaryta pafeidus teises aktq nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos istekliq naudojimo taisykles - 270.
Nedideles vertes
ky~is:
226.
Nedidelis kiekis: zinomai netikrq ar suklastotq Lietuvos ar kitos valstybes apyvartoje

esanCiq pinigq ar vertybiniq popieriq, jq realizavimas- 213; narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq- 259, 269.
Nekaltas asmuo: melagingas jo iskundimas - 236.
Nelaime: melagingas pranesimas apie visuomenei istikusi~tnelaim<e- 285.
Nelegali apyvarta: ir. Narkotim!s ar psichotropim!s mediiagos. Nuodingosios mediiagos. Stipriai veikianr"ios mediiagos.
Nelegalus darbas: ir. Keliones i uisient.
Nepadorfis veiksmai, elgesys: trikdymas visuomenes rimties ar tvarkos jais- 284.
Nepagarba: teismui - 232; aplinkiniams - 284.
Nepilnameciai: narkotiniq ar psichotropiniq medZiagl! platinimas jiems- 261; lenkimas nepilnamecio vartoti narkotines ar psichott"Opines medZiagas - 264; pelnymasis is nepilnameCio asmens prostitucijos- 307; nepilnamecio itraukimas i
prostitucij~t- 308.
Nepraneimas: apie nusikaltim~t- 238.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas: ivykus eismo ivyk.iui del keliq eismo saugumo ar
transporto priemones eksploatavimo taisykliq pazeidimo - 281.
Nesaunamasis ginklas: neteisetas disponavimas juo- 258.
Neteiseta farmacine veikla: 275.
Neteisetas {sakymas: jo nevykdymas- 317; jo vykdymas- 321.
644
Nusikaltimas
Neteisetas medziojimas: 272.

Neteisetas misko kirtimas: 273.
Neteisetas specialios technikos irengimas: 295.
Neteisetas uzvaJdymas: narkotiniq ar psichotropiniq medZiagtt- 263.
Neteisetas zmoniq gabenimas: per valstybes sien:.t- 292.
Neteisetas ivejojimas: 272.
Neteisingas isvertimas: poveikis vertejui, kad sis neteisingai Eiversut- 233; bunant
verteju- 235.
Neteisingi duomenys: zr. Pajamas. Pelnas.
Netikras tspaudas: jo panaudojimas- 306.
Netikri pasto zenkJai: jlt pagaminimas, laikymas ar realizavimas - 224.
Netikri pinigai: jll pagaminimas, Iaikymas arba realizavimas - 2 I 3.
Netikri vertybiniai popieriai: jll pagaminimas, laikymas arba realizavimas - 213.
Netikros elektronines mokejimo priemones: jll gaminimas, tikros elektronines mokejimo priemones klastojimas ar neteisetas disponavimas elektronine mokejimo
priemone arba jos duomenimis - 214.
Nevalstybines tstaigos, organizacijos: valstybes tarnautojas, dirbantis joje- 230.
Nukentej~s
asmuo: poveikis jam- 233; poveikis jam, kad sis susitaikyut su kaltininku- 234; jo melagingi parodymai- 235.
Nukentejusio asmens skundas: del savavaldZiavimo - 294; del mirusiojo atminimo

paniekinimo- 313.
Nuodingosios chemines medziagos: neteisetas disponavimas jomis- 267.
Nuodingosios medziagos: neteisetas disponavimasjomis- 267; teiseto disponavimo
jomis taisyklill pazeidimas - 268.
Nuolatine gyvenamoji vieta: jos Lietuvos Respublikoje neturincill uzsienieCiq gabenimas ar slepimas - 292.
Nuolatiniai gyventojai: kelionill i uzsieni nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti
be pagalbos organizavimas- 293.
Nuosavas kapitalas:
kymas.
zr. Apgaulingas apskaitos tvarkymas. Aplaidus apskaitos tvar-
Nuosavybes teises apribojimas: zr. Turtas.

Nusausinimas:
zr. Pelkil{ naikinimas.
Nusikalstamas biidas: igyto turto, piniglllegalizavimas- 216; igYht daiktll paslt!pimas, sunaikinimas ar sugadinimas- 237.
Nusikalstamas susivienijimas: 249.
Nusikaltimas: melagingas iskundimas ar pranesimas apie nebiit:.t nusikaltim:.t- 236;
nusikaltimo ar nusikaltim:.t padariusio asmens slepimas, nusika1timo irankil{, prie-
645
Nuteistasis
monil!, pedsakq pas1epimas, sunaikinimas ar sugadinimas - 23 7; nepranesimas

apie ji- 238.
Nuteistasis: vengimas atlikti aresto, 1aisves atemimo bausml( arba sugriZti ikardomojo kalinimo vietllc- 242.
Oficialiis zymejimo zenklai: netikrq oficia1iq Zym.ejimo zenklq pagaminimas, 1aikymas ar rea1izavimas- 224.
Operatyvines veiklos subjektai: teisesaugos institucijos - 248.
Organizacija: ir. Kita valstybe. Tarptautine viesoji organizacija. Visuomenine organizacija.
Organizuota grupe: jos kiirimas teroro aktui at1ikti - 250; narkotiniq ar psichotropiniq med:Ziagq u:Zva1dymas da1yvaujantjoje- 263.
Orlaivis: jo uzgrobimas - 251; jo ekipazo narys, pa:Zeidl(s tarptautiniq skryd:Ziq taisyk1es- 279.
Oro transporto priemones: netinkama jq prieziiira ar remontas- 278.
Ozono sluoksnis: neteiseta prekyba ozono s1uoksni ardanCiomis med:Ziagomis- 270 1
Pabegimas: ir. Kalinys.
Padegimas, grasinimas padegti: 250.
Padejimas: asmeniui isigyti narkotines ar psichotropines medziagas- 264.
Pagalba: jos nesuteikimas susidiirus 1aivams- 299.
Pageidaujamas teisetas veikimas ar neveikimas: ir. Kysis.
Pajamos: neteisingq duomenq apie asmens pajamas pateikimas - 220; dek1aracijos,
ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas nepateikimas - 221; is kito
asmens prostitucijos- 307.
Palaikq isniekinimas: 311.
Paminklas (-ai): kapo pamink1o suniokojimas - 312.
Paniekinimas: mirusiojo atminimo- 313.
Papirkimas: 227.
Pareigos: tarnybos pareigq neatlikimas - 229; trukdymas teisejui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigiinui, advokatui ar antsto1iui atlikti jas - 231; pa1ikimas
ziivancio karo 1aivo neivykdzius visq savo pareigq- 328.
Pareigiinas: trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigiino veik1ai- 231; trukdymas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigiinllc- 233; me1agingas iskundimas ar pranesimas apie nebiitll nusika1timlljam- 236; ikiteisminio tyrimo, ikiteisminio tyrimo
duomenq atsk1eidimas be jo 1eidimo- 247.
Pasas: jo suk1astojimas ar disponavimas suk1astotu pasu- 300.
Pasipriesinimas: policininkui ar kitam viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui- 283; va1stybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas
atliekanCiam asmeniui - 286.
646
Politine
Pasisavinimas: valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio

asmens vardo- 2890
Paskirta bausme: ir. Juridiniai asmenys
Paslaptis: tamybos paslapties atskleidimas- 2970

Paslaugos: ir. Viesosios paslaugoso
Paslepimas: apr8Syto ar arestuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybes teises apribojimas- 2460
Pastatas: jo sprogdinimas, padegimas, arba kitoks sunaikinimas, sukel'<s pavojli daugelio zmonil! gyvybei ar sveikatai- 2500
Pasto zenklai: netikrQ ar suklastotl.! pasto zenkll! pagaminimas, laikymas ar realizavimas-2240
Patikros kontrole: matavimo priemonil! isleidimas i apyvart<\, jli naudojimas be patikros kontroh!s rezulta11! iforminimo- 3050
Pavaldinys: smurto veiksmai pries ji- 3190
Pavojinga infekcine liga: pavojaus sukelimas kitam asmeniui uzsikresti ja- 277 0
Pavojus: zmogaus gyvybei ar sveikatai- 250, 2750
Pelkiq naikinimas: 2730
Pelnas: neteisingl! duomenli apie asmens pelnll_ pateikimas - 220; deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pelnll_ nepateikimas - 2210
Pelnymasis i kito asmens prostitucijos: 307 0
Perleidimas: aprasyto ar arestuoto turto arba turto, kuriam nustatytas Jaikinas nuosavybes teises apribojimas - 2460
Persekiojimas: melagingas iskundimas ar pranesimas apie nebut!\_ nusikaltimll_ istaigai ar pareigiinui, turinciam teis'< pradeti baudZiamljji persekiojimll_- 2360
Pedsakai: nusikaltimo, jq slepimas - 23 70
Piktnaudziavimas: 2280
Pilieciai: ir. Lietuvos Respublikos pilietiso Uisienietiso
Pinigai: netikri, jli pagaminimas, laikymas arba realizavimas- 213; igyti nusikalstamu budu, jl! legalizavimas - 2160
Pirmos kategorijos narkotiniq ar psichotropiniq medziagq pirmtakai (prekursooriai): neteisetas disponavimas jais- 2660
Po1icija: teisesaugos institucija- 2480
Policininkas: pasipriesinimas jam- 2830
Politine organizacija: jos atstovo kisimasis i valstybes tamautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens veikl!\_- 2880
Politine partija: neteisetas specialios technikos irengimas ar panaudojimas informacijai rinkti apie j!\_- 2950
647
Pornografija
Pornografija: disponavimas pomografinio turinio dalykais- 309.

Poveikis: liudytojui, nukentejusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertejui 233,234.
Prabavimas: valstybinio kontrolinio P. zenklo arba Lietuvos Respublikos tarptautineje sutartyje numatyto ar uzsienio valstybes kontrolinio P. zenklo ispaudo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas- 306.
Pradine karo tarnyba: 330.
Pranesimas: teisesaugos institucijai apie pasiU!ymll, pazadejimll ar davimll kysio 227; apie nebiitl\. nusikaltimll- 236; melagingas pranesimas apie visuomenei gresianti pavojq ar istikusill nelaim- 285.
Prekyba: vertybiniais popieriais - 217; neteiseta prekyba ozono sluoksni ardanciomis medZiagomis- 270 1; kenksmingais produktais- 276.
Prekursoriai: zr. Narkotinil{ ar psichotropinil{ medziagl{pirmtakai (prekursoriai).
Prieglobscio teise: atleidimas nuo baudziamosios atsakomybes uzsieniecio, kuris neteisetai atvyko i Lietuvos Respublikll turedamas tikslll pasinaudoti ja- 291.
Prievartavimas: narkotiniq ar psichotropiniq medziagq- 263.
Prieziiira: ir. Keliai, kelil{ {renginiai.
Priklausomybe: materialiai, del tamybos ar kitaip priklausomo asmens itraukimas
prostitucijll- 308.
Privalomoji karo tarnyba: 330; saukimo Ull vengimas- 314.

Privalomoji pradine karo tarnyba: 330.
Privati {staiga, {mone, organizacija: valstybes tamautojas, dirbantis jose- 230.
Privertimas: atsisakyti teisetq veiksmq ar atlikti neteisetus veiksmus savo ar kitq
asmenq naudai - 288.
Profesine karo tarnyba: 330.
Profesine veikla: 230.
Profilaktika: ir. Uzkreeiamosios ligos.
Prokuratiiros (staiga: teisesaugos institucija- 248.
Prokuroras: trukdymas jo veiklai - 231; ikiteisminio tyrimo duomenq atskleidimas
be jo 1eidimo- 247.
Prokuroro reikalavimas: zr. Nukentejusio asmens skundas.
Promiles: 281.
Prostitucija: pelnymasis is kito asmens prostitucijos- 307; itraukimas Ull- 308.
Psichikll veikiancios medziagos: keliq transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo taisykliq paZeidimas apsvaigus nuo jq- 281.
Psichine prievarta: valstybes tamautojui ar viesojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui atlikti veiksmus ar nuo jq susilaikyti kaltininko ar kitq asmenq
648
Savivaldybes
naudai - 287; savavaldZiavimas panaudojant j!l- 294; itraukimas i prostitucij!l

panaudojant j!l- 308; kario terorizavimas panaudojant j!l- 320.
Psichinis smurtas: saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar sprogstaml.!ilt medZiagq pagrobimas panaudojus ji- 254; narkotiniq ar psichotropiniq medziagq
pagrobimas arba prievartavimas panaudojus ji- 263.
Psichotropines medziagos: zr. Narkotines ar psichotropines medziagos.
Radioaktyviosios medziagos: jq paskleidimas - 250; neteisetas disponavimas jomis
- 256; grasinimas panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisetai igyti jas - 256 1; teiseto disponavimo jomis taisykliq pazeidimas- 257; irenginiq radioaktyviosioms
med:Ziagoms gaminti gaminimas arba jq gamybos technologijq ar instrukcijq rengimas ar platinimas - 257 1
Rasiniai motyvai: kapo ar kitos viesosios pagarbos vietos isniekinimas del jq- 312.
Registras: zr. Viesas registras.
Reklama: zr. Pomogra.fija.
Religiniai motyvai: kapq ar kitos viesosios pagarbos vietos isniekinimas del jq- 312.
Remontas: zr. Keliai, keli!{ irenginiai. Transporto priemones.
Rezervatas: jo sunaikinimas ar suniokojimas - 271.
Ria uses: 283; j\l organizavimas laisves atemimo vietoje - 239.
Ribozenklis: neteisetas zemenaudos ribozenklio pakeitimas - 298.
Rinkos kaina: zr. Vertybiniai popieriai.
Rysiq (renginiai, linijos: netinkama jq prieziiira ar remontas - 278; jq sugadinimas
-280.
Sandoris: jo sudarymas panaudojant nusikalstamu biidu igytus pinigus ar tuft!l- 216;
del vertybiniq popieriq, jo sudarymas pasinaudojant viesai neatskleista informacija-217.
Sargyba: smurto pries j!l panaudojimas arba piktnaudZiavimas pasitikejimu islaisvinant kalini- 240; smurto pries j!l panaudojimas pabegant is laikymo vietos- 241;
sargybq tarnybos taisykliq pazeidimas- 325.
Saugomi gamtos objektai: jq sunaikinimas ar suniokojimas- 271.
Saugomos teritorijos: jq sunaikinimas ar suniokojimas - 271.
S~tvadavimas:
prostitucijai- 307.
Savaeige masina: keliq transporto priemone - 281.

Savanoriq karo tarnyba: 330.
Savavaldziavimas: 294.
Savavaliskas pasisalinimas: is dalinio ar tamybos vietos- 322.
Savivaldybes institucija: valstybes tamautojai, dirbantys joje - 230; neteisetas specialios technikos irengimas informacijai apie j!l rinkti- 295.
649
Savivaldybes
Savivaldybes istaiga: ir. Savivaldybes institucija.

Sl(vokq isaiskinimas: 230, 248, 269, 330.
Seimas: Seimo specia1ioji tyrimo komisija, Seimo 1aikinoji tyrimo komisija, Seimo
komitetas- 233, 235.
Seneliai: artimieji giminaiciai- 248.
Seserys: artimieji giminaiciai - 248.
Signalizacija: jos irengini\l, esancil.i ke1iuose, netinkamas remontas- 278; jos irengini\l, esanciq keliuose, sugadinimas - 280.
Simuliavimas: ligos siekiant isvengti eilinio saukimo i priva1om!ija, karo tarnyba,314; 1igos vengiant atlikti tikr!ija, karo tarnyba,- 316.
Skraidymo irenginio ekipafo narys: pazeid<:;s tarptautinil.i skrydZil.i taisyk1es- 279.
Skrydziai: tarptautinil.i skrydZiq taisyk1il.i pa:leidimas- 279.
Skundas: ir. Melagingas iskundimas. Nukentejusio asmens skundas.
Slepimas: ir. Nusikaltimas. Uisienietis.
Smurtas: trukdymas teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigiino, advokato ar
antsto1io veik1ai panaudojant smuft!l - 231; poveikis 1iudytojui, nukentejusiam
asmeniui, ekspertui, specia1istui ar vertejui panaudojant smuft!l- 233; poveikis
panaudojant smurta, nukentejusiam asmeniui, kad sis susitai~ su kaltininku 234; jo panaudojimas pries sargyba, islaisvinant kalini- 240; kalinio pabegimas
panaudojant smuft!l - 241; or1aivio, 1aivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimas panaudojant ar grasinant panaudoti smurta, - 251;
saunamojo ginklo, saudmen\b sprogmenl.i ar sprogstamqjl.i medZiam pagrobimas
panaudojant ji - 254; narkotinil.i ar psichotropinil.i medziagl.i pagrobimas arba
prievartavimas panaudojus ji- 263; smurtas pries vada,- 318; smurto veiksmai
pries pavaldini- 319.
Spaudas: jo suk1astojimas- 301; jo pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas- 302;
jo sunaikinimas arba paslepimas- 303; zr.[ranga.
Speciali technika: :lmogui sekti, informacijai rinkti, neteisetas jos irengimas ar panaudojimas- 295.
Specialioji tyrimo komisija: ir. Seimas.
Specialios tarnybos: jl.i iskvietimas del melagingo pranesimo apie visuomenei gresianti pavojq ar istikusia, nelaimt<- 285.
Specialistas: poveikis jam, kad duotq melagingus parodymus - 233; melagingos isvados ar paaiskinimo pateikimas- 235.
Sprogdinimas: ir. Teroro aktas.
Sprogmenys: orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimas panaudojant juos - 251; irenginil.i sprogmenims gam inti gaminimas
arba jl.i gamybos technologijq ar instrukcijq rengimas ar platinimas - 257 1; jq
panaudojimas riausiq metu- 283; ir. Sprogstamosios mediiagos.
650
Susitaikymas
Sprogstamosios medziagos: nusikalstamas susivienijimas, ginkluotas jomis - 249;

neteisetas disponavimas jomis- 253; jl! pagrobimas- 254; jl! laikymo taisyklil!
paieidimas- 255; irenginil! sprogstamosioms medZiagoms gaminti gaminimas
arba jl! gamybos technologijq ar instrukcijl! rengimas ar platinimas - 257'; jl!
praradimas- 324.
Stacionari platforma: kontinentiniame selfe, jos uzgrobimas - 251.
Statinys ar statinyje buvusi (ranga: jo sunaikinimas ar sugadinimas del sprogdinimo arba padegimo - 250.
Stipriai veikiancios med.Ziagos: neteisetas disponavimas jomis- 267; teiseto disponavimo jomis taisyklil! pl!Zeidimas- 268.
Strategines reiksmes objektas: teroro aktas pries ji- 250.
Sugadinimas: aprasyto ar arestuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybes teises apribojimas- 246.
Suklastotas dokumentas: disponavimas suklastotu dokumentu- 300; siekimas gauti
jo tikrumo patvirtinim~- 304.
Sulaikytas, suimtas asmuo: laisves atemimo istaigos darbo dezorganizavimas- 239;
jo islaisvinimas panaudojant smurt~ pries sargyb~ arba piktnaudZiaujant pasitikejimu, arba apgaule- 240; pabegimas is jo laikymo vietos - 241.
Sumaistis: kilusi del melagingo pranesimo ar paskleidimo zinil! apie visuomenei gresianti pavojl! arba didel~ nelaim~- 285.
Sunaikinimas: aprasyto ar arestuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybes teises apribojirnas- 246.
Sunkus nusikaltimas: melagingq parodyml! davimas pries asmeni, neva sis padare
sunkq nusikaltim:t- 235; sio nusikaltimo ar ji padariusio asmens slepimas- 237.
Sunkus suzalojimas: laisves atemimo istaigoje laikoml! asmenl! riausil! metu- 239;
zmonil.l, del netinkamos transporto priemonil! ar kelil.b juose esanciq irenginiq
prieziiiros ar remonto - 278; zmogaus, ivyk~s del transporto priemoniq ar kelil.b
juose esanciq irenginiq sugadinimo- 280.
Sunkus sveikatos sutrikdymas: del neteisetai pagamintq vaistq ar vaistiniq medziagq vartojimo- 275; del kenksmingq zmogaus sveikatai ar gyvybei produktq
vartojimo - 276; ivykus eismo ivykiui del keliq eismo saugumo ar transporto
priemones eksploatavirno taisykliq paieidimo- 281; del transporto eismo tvarkos
ar saugumo taisykliq pl!Zeidimo - 282.
Susibiirimo vieta: ir. Teroro aktas.
Susidiir~ laivai: pagalbos nesuteikimas susidiirus laivams- 299.
Susirgimo isplitimas: del sveikatos apsaugos reikalavimq ar uZkreciamqjq ligq profilaktikos kontroles taisykliq paieidimo- 277.
Susitaikymas: poveikis nukentejusiam asmeniui, kad sis susitaikytq su kaltininku
-234.
651
Susitarimas
Susitarimas: ir. Kysininkavimas. Susitaikymas.

Sutuoktiniai: 248.
Sveikatos apsauga: jos reikalavimq pazeidimas- 277.
Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos: del narkotiniq ar psichotropiniq
med:Ziagq- 269.
Sveikatos pridiilros (staiga: kreipimasis Ull del medicinos pagalbos asmens, kuris
vartojo narkotines ar psichotropines medziagas - 259.
Sveikatos prieziilros organizacijos: ir. Sveikatos prieiiiiros tstaiga.
Sveikatos sutrikdymas: ir. Karo tarnyba. Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sunkus
sveikatos sutrikdymas. Teroro aktas.
Saudmenys: neteisetas disponavimas jais- 253; jq pagrobimas- 254; jq laikymo
taisykliq pa:Zeidimas- 255; jq praradimas del aplaidumo- 324.
saukimas: trukdymas pagal saukima, atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigun(b prokuror(b i teisma, ar i Tarptautini baudziam!\.ii teism(b i Seimo speciali!\.ia, tyrimo
komisija, ar Seima,- 233; vengimas jo i privalom!\.ia, karo tamyba,- 314; vengimas
jo i karo tamyba, karo padeties metu - 315.
Sauktinis: sa,voka- 330; ir. Saukimas.
Saunamasis ginklas: nusikalstamas susivienijimas, ginkluotas jais - 249; orlaivio,
laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame selfe uzgrobimas panaudojant
ji- 251; neteisetas disponavimas juo- 253; jo pagrobimas- 254; jo laikymo
taisykliq pa:Zeidimas- 255.
Seimos nariai: jq atsakomybes nenumatymas BK uz nusikaltimo ar nusikaltima, padariusio asmens slepima,- 237; jq atsakomybes nenumatymas BK nepranesus
apie nusikaltima,- 238; sa,voka- 248.
Siurktus pazeidimas: ir. Riauses.
Taisykliq pazeidimas: saunamojo ginklo, saudmenq, sprogmenq ar sprogstamqjq
medziagq laikymo- 255; teiseto disponavimo branduolinemis ar radioaktyviosiomis med:Ziagomis arba kitais jonizuojanCiosios spinduliuotes saltiniais taisykliq
pazeidimas - 257; teiseto disponavimo narkotinemis, psichotropinemis, stipriai
veikianciomis ar nuodingosiomis med:Ziagomis - 268; aplinkos apsaugos arba
gamtos istekliq naudojimo - 270; kovos su epidemijomis ar uzkreciamosiomis
ligomis - 277; tarptautiniq skryd:Ziq- 279; keliq transporto eismo saugumo ar
transporto priemoniq eksploatavimo - 281; transporto eismo tvarkos ar saugumo
- 282; sargybq tamybos- 325; valstybes sienos apsaugos tamybos- 326; budejimo tamybos- 327; ir. Teises aktai.
Tarnautojas: ir. Valstybes tarnautojas.
Tarnyba (-os): ir. Budejimo tarnybos taisykles. Karys. Karo tarnyba. Prostitucija.
Sargyba. Specialios tarnybos. Tarpininkas. Valstybes sienos apsaugos tarnyba.
Valstybes tarnyba.
Tarnybine padetis: ir. Piktnaudiiavimas.
652
Teisiq
Tarnybos pareigos: jq neatlikimas - 229.

Tarnybos paslaptis: jos pagrobimas ar kitoks neteisetas igijimas - 296; jos atskleidimas-297.
Tarnybos vieta: kario savavaliskas pasisalinimas is jos - 322; kario dezertyravimas
isjos- 323.
Tarpininkas: vertybiniq popieriq viesosios apyvartos, sandorio per ji sudarymas217; tarpininko kysininkavimas- 226, 227.
Tarpininkavimas: neteisetas tarpininkavimas del karines irangos perdavimo - 253 1
Tarptautine teismine institucija: 233, 235.
Tarptautine viesoji organizacija: tarpininko kysininkavimas pasinaudojant tiketina
itaka jai - 226; piktnaudziavimas tarnybine padetimi arba igaliojimq virsijimas,
jeigu del to ji patyre dideles zalos - 228; valstybes tarnautojas, turintis atitinkamus igaliojimus joje - 230; reikalavimai is jos, uz pagrobto zmogaus paleidim~t
atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jq atlikimo - 252.
Tarptautines sutartys: Lietuvos Respublikos, jose numatyto kontrolinio prabavimo
zenklo ispaudo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar netikro ispaudo panaudojimas- 306.
Tarptautines teismines institucijos: 230.
Tarptautiniai skrydziai: jq taisykliq pa:leidimas- 279.
Tarptautinis baudziamasis teismas: 231, 233, 235.
Technika: ir. Krasto apsaugos turtas. Speciali technika.
Teisejas: trukdymas jo veiklai- 231; jo pa:leminimas veiksmu, zodZiu ar rastu- 232;
ikiteisminio tyrimo duomenq atskleidimas be jo leidimo - 24 7.
Teises aktai: nustatantys deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, peln~t ar turt~t pateikimo tvarka., jq pazeidimas - 221; apgaulingas teises
aktq reikalaujamos buhalterines apskaitos tvarkymas - 222; aplaidus teises aktq
reikalaujamos buhalterines apskaitos tvarkymas - 223; del aplinkos apsaugos
arba gamtos istekliq naudojimo, jq pa:leidimas - 270; del sveikatos apsaugos, jq
reikalavimq pazeidimas- 277; reglamentuojantys sargybq tarnyba., jq pa:leidimas
- 325; reglamentuojantys budejimo tarnyba.,jqpa:leidimas- 327.
Teisesaugos institucijos: papirkimas su jos zinia- 227; valstybes tarnautojai, dirbantys jose - 230; nepranesimas joms apie zinom~t darom~t ar padaryt!llabai sunkq
nusikaltim~t- 238; s~tvoka- 248.
Teisesaugos ;staiga: ir. Teisesaugos institucijos.
Teiseto atstovo pareiskimas: ir. Nukentejusio asmens skundas.
Teisingumas, teisingumo principas: 232.
Teisiq i daiktl} iregistravimas: neteisetas- 228 1
Teisiq var.lymas: ir. Teistumas.
I
653
Teismas
Teismas: nepagarba jam- 232.

Teismo sprendimas: nesusijc:;s su bausme, jo nevykdymas- 245.
Terminas: savavalisko pasisalinimo is dalinio ar tarnybos vietos- 322, 323.
Teroristine grupe: bauginti zmones arba neteisetai reikalauti is valstybes, jos institucijos ar tarptautines organizacijos atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti
nuo jq- 250.
Terorizavimas: laisves atemimo vietoje laikomo asmens - 239; kario - 320.
Terorizmo kurstymas: 250 1
Teroro aktas: 250.
Tevai: artimieji giminaiCiai- 248.
l)rciojimasis: is mirusiojo palaiktt- 311.
Tiesioginis pasiulymas, pazadejimas: ir. Papirkimas.
Tikroji karo tarnyba: vengimas atlikti j!l- 316.
Tikroves neatitinkanti informacija: apie emitenf!l ar jo vertybinius popierius - 218.
Traktoriai: kelitt transporto priemones - 281.
Transporto eismo saugumas: jo taisyklitt p3Zeidimas - 281, 282.
Transporto priemones: jlt sunaikinimas ar sugadinimas del sprogdinimo arba padegimo - 250; netinkama N priezifira ar remontas - 278; jq sugadinimas - 280; jlt
eksploatavimo taisyklitt p3Zeidimas- 281; jos identifikavimo numerilt suklastojimas, neteisetas sunaikinimas ar pakeitimas - 306 1
Trecioji valstybe: ir. Uisienietis. Valstybes siena.
Tretieji asmenys: viesai neatskleistos informacijos, susijusios su vertybiniais popieriais, perdavimas jiems- 217; informacijos, kuri yra tamybos paslaptis, perdavimas jiems - 296.
Troleibusai: kelitt transporto priemones - 281.
Turtas: igytas nusikalstamu biidu, jo legalizavimas- 216; neteisingq duomenq apie
asmens tuft!l pateikimas - 220; deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento apie
asmens turt!l nepateikimas - 221; aprasytas ar arestuotas arba kuriam nustatytas
laikinas nuosavybes teises apribojimas, jo perleidimas, paslepimas, sunaikinimas
ar sugadinimas - 246; dideles vertes - 248; jo niokojimas riausiq metu - 283;
krasto apsaugos, jo praradimas - 324; ir. Apgaulingas apskaitos tvarkymas. Aplaidus apskaitos tvarkymas. Duomenys.
Turtine nauda: piktnaudZiavimas tamybine padetimi arba virsijimas igaliojimq siekiant gauti turtines naudos - 228.
Ukine veikla: nusikalstamu biidu igytq pinigq ar turto naudojimas iikineje veikloje
-216.
Ultragarso prietaisai: ir. Elektros ar ultragarso ivejybos prietaisai.
Uzdraudimas: ir. Cheminis ginklas. Mediiojimas. Zvejojimas.
654
Valstybes
Uzdraustas laikas: mediioti ar :lvejoti - 272.

Uiduotis: zr. Karys.
Uzgaulus pazeminimas: teismo ar teisejo- 232.
Uzkreciamosios ligos: kovos su jomis taisykliq paieidimas- 277.
Uzsienietis (-ciai): neteisetai perejf<S Lietuvos Respublikos valstybes sien'l turint
tiksl<t pasinaudoti prieglobscio teise- 291; neteisetas jq gabenimas per valstybes
sien<t- 292.
Uisienio valstybes institucija: asmens, turincio atitinkamus igaliojimus joje, prilyginimas valstybes tamautojui - 230.
Uzsienio valstybes kontrolinio prabavimo zenklas: jo pagrobimas, suklastojimas,
realizavimas ar netikro ispaudo panaudojimas- 306.
Uzsienis: Lietuvos Respublikos pilieCiq kelioniq i uzsieni nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas- 293.
Vadas:jo isakymo nevykdymas- 317; grasinimas ar smurtas priesji- 318; panaudojf<S fizini smuft'l pries pavaldq kari- 319.
Vadovavimas: nusikalstamam susivienijimui- 249; prostitucijai- 307.
Vagyste: narkotiniq ar psichotropiniq mediiagq- 263.
Vaikai: artimieji giminaiciai- 248; vaiko atvaizdavimas pomografinio turinio dalykuose- 309; zr. Teisetas vaiko atstovas.
Vaikaiciai: artimieji giminaiciai - 248.
Vairavimas: keliq transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, narkotiniq, psichotropiniq ar kitq psichik<t veikianCiq medziagq- 281.
Vairuotojo paiymejimas: jo suklastojimas ar disponavimas suklastotu vairuotojo
paiymejimu- 300.
Vaistai: jq pagaminimas neturint leidimo, ketinant juos realizuoti- 275.
Vaistines medziagos: jq pagaminimas neturint Ieidimo- 275.
Valstybe: dideles zalos padarymas jai, del valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudiiavimo tamybine padetimi arba virsijus igaliojimus- 228; dideles
zalos padarymas jai, del valstybes tamautojo ar jam prilyginto asmens, del neatsargumo neatlikusio savo pareigq ar jas netinkamai atlikusio - 229; poveikis jos
atstovui, kad jis susitaikytq su kaltininku - 234; reikalavimai is jos uz pagrobto
zmogaus paleidim<t atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jq atlikimo 252; dideles zalos padarymas jai, suklastojus antspaud<t, spaud<t ar blank<t- 301;
dideles zalos padarymas jai, del antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba
pagrobtojo panaudojimo - 302; zr. Kita valstybe. PiktnaudZiavimas.
Valstybes igaliota institucija: neteisingq duomenq apie pajamas, peln<t ar turt<t pateikimas jai - 220; deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas jai
-221.
Valstybes imone: valstybes tamautojas, dirbantis joje - 230.
655
Valstybes
Valstybes institucija: tarpininko kysininkavimas pasinaudojant tiketina itaka valstybes institucijai - 226; valstybes tarnautojai, dirbantys joje - 230; reikalavimai
iS jos uz pagrobto zmogaus paleidim~ atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti
nuo jq atlikimo - 252; asmens kreipimasis i j~ del neteisetai pasigamintl.t, igyt4,
Iaikytq be tikslo platinti narkotiniq ar psichotropiniq medZiagq atidavimo - 259;
neteisetas specialios technikos irengimas informacijai apie j~ rinkti- 295.
Valstybes istaiga: zr. Valstybes institucija.
Valstybes kontroles institucijos: 230.
Valstybes politikai: valstybes tarnautojai - 230.
Valstybes priefifiros institucijos: 230.
Valstybes saugoma teritorija: jos sunaikinimas ar suniokojimas- 271.
Valstybes siena: neteisetas jos perejimas- 291; neteisetas zmoniq gabenimas per
j~- 292.
Valstybes sienos apsaugos tarnyba: jos taisyk1iq pazeidimas - 326.
Valstybes tarnautojas: tiesiogiai ar netiesiogiai priemC<s, pazadejs ar susitars priimti kysi- 225; tarpininko kysininkavimas pasinaudojant tiketina itaka valstybes
tarnautojui- 226; jo papirkimas- 227; piktnaudziavs tarnybine padetimi arba
virsijs igaliojimus, jeigu del to dideles zalos patyre valstybe - 228; atliekantis
registratoriaus funkcijas viesame registre, neteisetas teisiq i daikt~ iregistravimas
- 228 1; del neatsargumo neatliks savo pareigq ar jas netinkamai atlikC<s, jeigu del
to valstybe, juridinis ar fizinis asmuo patyre dideles zalos - 229; s~voka - 230;
pasipriesinimas jam- 286; grasinimas jam- 287; kisimasis ijo veikl~- 288; jo
vardo pasisavinimas - 289; jo izeidimas - 290; neteisetas specialios technikos
irengimas informacijai apie ji rinkti- 295.
Valstybes tarnyba: asmenys, dirbantys joje (valstybes tarnautojai)- 230.
Valstybes tarnybos {statymas: 230.
Valstybine metrologijos kontrole: matavimo priemonitL kurioms ji taikoma, is1eidimas i apyvart!b jq naudojimas- 305.
Valstybine organizacija: asmens, dirbanCio joje, prilyginimas va1stybes tarnautojui
-230.
Valstybinio kontrolinio prabavimo zenklas: jo pagrobimas, suk1astojimas, rea1izavimas ar netikro ispaudo panaudojimas - 306.
Valstybinio socialinio draudimo paeymejimas: jo suklastojimas ar disponavimas
suklastotu va1stybinio socialinio draudimo paeymejimu- 300.
Valstybinis parkas: jo sunaikinimas ar suniokojimas- 271.
Vandali!iki veiksmai: jq atlikimas viesoje vietoje - 284; jq atlikimas kapinese ar
kitose viesosios pagarbos vietose- 312.
Vandens transporto priemones: netinkama jq pridiiira ar remontas- 278.
Vardas: valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo funkcijas atliekancio asmens
vardo pasisavinimas- 289.
656
Zalos
Vaziavimo bilietai: netikrq ar suklastotq v!lZiavimo bilietq pagaminimas, laikymas

ar realizavimas - 224.
Veikla: fizinio ar juridinio asmens, jos sutrikdymas del antspaudo, spaudo ar blanko
suklastojimo- 301.
Vengimas: atlikti aresto, laisves atemimo bausmf~! arba sugrizti i kardomojo kalinimo
viet~- 242; atlikti bausm(\!, nesusijusi~ su laisves atemimu- 243; ivykdyti baudziamojo poveikio priemon(\!- 243; saukimo i privaloml\i~ karo tarnyb~- 314;
saukimo i karo tarnyb!tkaro padeties metu- 315; atlikti karo tamyb~- 316.
Versliskumas: zr. Antspaudas. Grieztos atskaitomybes blankas. Spaudas.
Vertejas: poveikis jam- 233; melagingas ar zinomai neteisingas isvertimas- 235.
Vertybiniai popieriai: netikrq vertybiniq popieriq pagaminimas, laikymas arba realizavimas - 213; prekyba jais pasinaudojant viesai neatskleista informacija - 217;
manipuliavimas jq kaina- 218.
Vertimas: zr. Melagingas vertimas.
Vertinga informacija: zr. Nusikalstamas susivienijimas.
veliava: karo dalinio, jos praradimas ar isniekinimas- 329.

Vie!ias registras: neteisetas teisiq i daikt~ iregistravimas jame- 228 1
Viesoji apyvarta: zr. Vertybiniai popieriai.
Viesoji tvarka: jos p!lZeidimas - 284.
Vie!ioji vieta: sprogmenq padejimas, siekiant sukelti
sprogim~ arba padegim~-
250.
Vidojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo: pasipriesinimas jam - 283,

286; grasinimas jam- 287; kisimasis ijo veikl~- 288; jo vardo pasisavinimas289; jo izeidimas- 290.
Vidojo administravimo valstybes tarnautojas: 230.
Viesosios pagarbos vieta: jos isniekinimas- 312.
Viesosios paslaugos: 230.
Visuomenei gresiantis pavojus: zr. Melagingas pranesimas.
Visuomenes rimties sutrikdymas: 284.
Visuomenes veikejas: jo kisimasis i valstybes tarnautojo ar viesojo administravimo
funkcijas atliekanCio asmens veikl~- 288.
Visuomenine organizacija: jos atstovo kisimasis i valstybes tamautojo ar viesojo
administravimo funkcijas atliekanCio asmens veikl~- 288; neteisetas irengimas ar
panaudojimas specialios technikos informacijai rinkti apie j~- 295.
Visuomenine padetis: 226.
Zalos padarymas: pasinaudojant viesai neatskleista informacija del vertybiniq popieriq- 217; manipuliuojant vertybiniq popieriq kaina- 218; suorganizavus laisves atemimo vietoje riauses- 239; pabegant is laisves atemimo vietos- 241;
pazeidZiant aplinkos apsaugos arba gamtos isteklil{ naudojimo taisykles - 270;
657
Zalos
neteisetai medZiojant ar 2vejojant arba kitaip naudojant laukines gyviinijos isteklius - 272; del transporto priemoniq ar keliq, juose esanciq irenginiq netinkamos priezifiros ar remonto- 278; del transporto priemoniq ar keliq, juose esanCiq
irenginiq sugadinimo - 280; del keliq transporto eismo saugumo ar transporto
priemoniq eksploatavimo taisykliq paieidimo - 281; del melagingo pranesimo
apie visuomenei gresianti pavojq ar istikusi~t nelaimc:;- 285; del savavaldZiavimo - 294; del dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu 300; del antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimo- 301; del antspaudo, spaudo
ar dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo - 302; del irangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar grieZtos atskaitomybes blankams klastoti
gaminimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ar realizavimo- 302'; del antspaudo,
spaudo ar dokumento sunaikinimo arba paslepimo- 303.
Zalos patyrimas: del piktnaudZiavimo tamybine padetimi - 228; del tamybos pareigq neatlikimo - 229.
Zemenaudos ribozenklis: neteisetas jo pakeitimas - 298.
Zenklas: netikras ar suklastotas pasto zenklas ar kitas oficialus iymejimo zenklas,
jo pagaminimas, laikymas ar realizavimas - 224; neteisetas pasalinimas, nukelimas, perdarymas ar pastatymas geodezinio, geologinio ar geofizinio zenklo 298; valstybinio kontrolinio prabavimo arba Lietuvos Respublikos tarptautineje
sutartyje numatyto ar uisienio valstybes kontrolinio prabavimo, jq pagrobimas,
suklastojimas, realizavimas ar netikro ispaudo panaudojimas - 306.
Ziaurus elgesys su gyvOnais: 310.
Zymejimo zenklai: jq pagaminimas, laikymas ar realizavimas - 224.
Zmogaus gyvybe: vaistq ar vaistiniq medZiagq pagaminimas ketinant juos realizuoti,
jeigu jq vartojimas galejo sukelti pavojq zmogaus gyvybei - 275; kenksmingq
zmogaus gyvybei produktq gamyba arba prekyba jais- 276.
Zmogaus pagrobimas (kaitu: 252.
Zmogaus sveikata: neteiseta farmacine veikla, del kurios galejo mirti zmogus ar sunkiai sutrikti zmogaus sveikata- 275; kenksmingq zmogaus sveikatai produktq
gamyba arba prekyba jais - 276; keliq transporto eismo saugumo ar transporto
priemoniq eksploatavimo taisykliq paieidimas, del kurio buvo (ne-) sunkiai sutrikdyta zmogaus sveikata - 281 ; transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykliq
pazeidimas, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta zmogaus sveikata- 282.
Zmogaus zuvimas: organizavimas laisves atemimo vietoje riausiq, kuriq metu fuvo
zmogus - 239; transporto priemoniq ar keliq, juose esanciq irenginiq netinkama prieziiira ar remontas, del kurio fuvo zmogus - 278; transporto priemoniq ar
keliq, juose esanCiq irenginiq sugadinimas, del kurio fuvo Zffiogus - 280; keliq
transporto eismo saugumo ar transporto priemoniq eksploatavimo taisykliq paieidimas, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio fuvo zmogus - 281; transporto
eismo tvarkos ar saugumo taisykliq paieidimas, del kurio fuvo zmogus - 282.
Zmogus ar zmogaus embrionas: draudziami biomedicininiai tyrimai su zmogumi ar
zmogaus embrionu- 308 1
658
Zvejojimas
zmonems zaloti pritaikytas itaisas, daiktas: neteisetas disponavimas juo- 258.

Zmoniq gabenimas: neteisetas, per valstybes sien~t- 292.
Ziivantis karo laivas: jo palikimas- 328.
Zvejojimas: neteisetas- 272 .
:.,~.
\~
<i
.....,; ..
.........
11
jl
659
Lietuvos Respublikos baudziamojo kodekso komentaras. I

[sudarytojas Jonas Prapiestis]. - Vilnius : Teisines informacijos
centras, 2004- .
ISBN 9955-557-53-2 (ir.)
Li307
[Kn.] 3 : Specialioji dalis : (213-330 straipsniai) I [ Armanas

Abramavicius, Marius Aidukas, Rita Aliukoniene ... [et al.].Vilnius : Registnt centras, 2010.- 663, [1] p.- Aut. nurodyti antr.
1apo kt. puseje.- BK komentaro (213-330 straipsniai) abeceline
da1ykine rodykle: p. 606-632.- BK (213-330 straipsniai) abeceline
dalykine rodykle: p. 634-659.
ISBN 978-9955-30-076-2
Baudziamojo kodekso Specialiosios dalies komentara, sudaro 2 knygos pirmoji knyga skirta 99-212 straipsniq komentarams, antroji- 213-330
straipsniq komentarams.
Baudziamojo kodekso Specialiosios dalies komentaro antrojoje knygoje
atsizvelgta i istatymus ir kitus teises aktus, galiojusius 2010 m. sausio 5 d.
UDK 343(474.5)(094)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDZIAMOJO KODEKSO
KOMENTARAS
Specialioji dalis (213-230 straipsniai)
Redagavo Vilija Kruopiene, maketavo Janina Kaminskaite
Parenge leidybai Algis Svedas
SL 1613. 2010-05-04. 41,5 leidyb. apsk. lanko.
Tirazas 2500 egz. Uzsakymas Nr.
ISleido VI Registnt centro Teisines informacijos departamentas,
Zirmunq g. 68A, LT-09124 Vilnius
tel./faks. (8 5) 261 2806
www. kodeksai.lt, leidyba@tic.lt
Spausdino Standartq spaustuve
S. Dariaus irS. Gireno g. 39, LT-02189 Vilnius
Kaina sutartine

BK Komentaras III

Diunggah oleh

Informasi Dokumen

Judul Asli

Hak Cipta

Format Tersedia

Bagikan dokumen Ini

Bagikan atau Tanam Dokumen

Opsi Berbagi

Apakah menurut Anda dokumen ini bermanfaat?

Apakah konten ini tidak pantas?

Hak Cipta:

Format Tersedia

BK Komentaras III

Diunggah oleh

Hak Cipta:

Format Tersedia

UDK 343(474.

213,216,219,220,222, 223,270-282 straipsniai

Vyriausiasis mokslinis redaktorius prof. habil. dr. Gintaras Svedas

SPECIALIOJI DALIS .................................................. 213-330

XXXII SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR BAUDZIAMIEJI

213 straipsnis. Netikrq pinigq ar vertybiniq popieriq

XXXIII SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

225 straipsnis. Kysininkavimas......................................................

XXXIV SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

231 straipsnis. Trukdymas teisejo, prokuroro,

XXXVI SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

XXXVIII SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

XL SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR BAUDZIAMIEJI

XLIV SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

XLV SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR

XLVI SKYRIUS. NUSIKALTIMAI IR BAUDZIAMIEJI

BK KOMENTARO (213-330 straipsniai)

1. 2003 m. geguies 1 d. isigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudiiamasis

bylas. Kitoks Konstitucijos nuostatl{, itvirtinanCil{ bendrosios kompetencijos

4. Naujojo BK Specialiojoje dalyje taip pat nurodoma, kuril{ nusikalstaml{

i Baudiiamqji kodeksCL istatymus ir kitus teises aktus, galiojusius 2010 m.

Autoril{ kolektyvo vardu

Specialioji dalis, XXXII skyrius

mas, laikymas arba realizavimas

baudziamas bauda arba laisves apribojimu, arba arestu, arba

2. Tas, kas pagamino, suklastojo, tgijo, laike arba realizavo dideli

Specialioji dalis, XXXII skyrius

s. Uz siame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

1. Netiknl pinigll ar vertybinill popieriJl pagaminimas, laikymas ar

Specialioji dalis, XXXII skyrius

2) netikri ar sukiastoti Lietuvos ar kitos vaistybes apyvartoje

specialioji dalis, XXXII skyrius

era oficialiai patvirtinti), pagaminimas ar realizavimas gali sudaryti

materiali~sias ir nemateriali~sias. Nematerialiosios akcijos ir obligaci-

Specialioji dalis, XXXII skyrius

10. Iran g a netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams

S p e c i a l i o s i o s me d z i a g o s - special us dazai, specialus

medziagos (hologramos, kinegramos ir pan.), skirtos technologiskai

Speeialioji dalis, XXXII skyrius

tyviai (pavyzdziui, iske~ami_ is zum~lo i~ ~uklij~ojam~, neko~biskai

2~. Netikftt pinigtt ar vertybinitt popieritt pagaminimo, laikymo

e t Ycia. Asmuo suvokia, kad jis gamina, laiko, klastoja, isigyja

Specialioji dalis, XXXII skyrius

valstybes tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, pasinaudodami

Specialioji dalis, XXXII skyrius

netikrq (suk1astohl) pinigl! ar vertybinil! popieril! nomina1i~l! vert~, jl!

lr \d tikrl! pinigl! 1aikyml:l,

26. Netikfl! pinim ar vertybinil! popieril! pagaminimas, 1aikymas

Specialioji dalis, XXXII skyrius

213 straipsnio 3 dalis) - bauda arba laisves apribojimu, arba

214 straipsnis. Netikros elektronines mokejimo priemones

baudziamas bauda arba aretu, arba laisves atemimu iki seseriq

1. Komentuojamo nusikaltimo pagrindinis ir tiesioginis o b j e

Specialioji dalis, XXXII skyrius

Specialioji dalis, XXXII skyrius

s,eeialioji dalis, XXXII skyrius

. kookreciam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis EMP

tikrq EMP suklastojimas;

Specialioji dalis, XXXII skyrius

13. Netikros EMP ar jos dalies gamin i mas turetl.! biiti

15. Svetiml.!, netiknt ar suklastotl.! mokejimo instrument~.!

&peeialioji dalis, XXXII skyrius

Jeigu kaltininkas svetim.os, ne~ikros ~r suklas~~tos ~~P," ~rangos ar

Jeigu kaltininkas svetim.os, ne~ikros ~r suklastos P," ~rangos ar