1.Kiek civilins atsakomybs kontekste reikmingi principai impos-sibilium nulla obligatio est ir restitutio in integrum?

Koks j
santykis?
Visiko nuostoli atlyginimo principas (restitutio in integrum) reikia, jog al btina tiksliai vertinti ir nukentjusiajam ala turi bti
atlyginta visikai t.y. nukentjusiajam atlyginama tiek, kiek jis i ties prarado.Jeigu atlyginama daugiau nei i tikrj padaryta alos,
is principas paeidiamas, nes civilin atsakomyb tokiu atveju atlieka, ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcij. Tai, k
nukentjusysis gavo daugiau nei i ties prarado, gali bti kvalifikuojama kaip nepagrstas praturtjimas.
2.Ar visais atvejais civilin atsakomyb yra nauja prievol? Kodl?
Civilin atsakomyb yra nauja prievol, kuri atsiranda nevykdius ar netinkamai vykdius statyme arba sutartyje nustatyt pareig,
taip pat ne leistinu bdu ar neleistinomis priemonmis gyvendinant savo teises, t. y. piktnaudiaujant teise. Todl sutartini pareig ar
teisi vykdymas, pvz., isinuomoto turto grinimas, sutarties nutraukimas, nuompinigi iiekojimas ir pan., nra civilin
atsakomyb.
3.Ar prievols nevykdymo atveju pareiktas reikalavimas j vykdyti natra yra laikomas reikalavimu taikyti civilin atsakomyb?
Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu alis nevykdo savo pinigins prievols, kita alis turi teis reikalauti,
kad prievol bt vykdyta natra. Iekinio reikalavimas priteisti pardavjui i pirkjo pagal pirkimopardavimo sutart nesumokt
parduoto daikto kainos dal reikia reikalavim pareigoti pirkj vykdyti sutartin prievol natra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas,
6.213 straipsnio 1 dalis). Toks reikalavimas atitinka pirkimopardavimo teisinius santykius reglamentuojaniose teiss normose
nustatyt civilini teisi gynybos bd, kai yra paeidiama pirkjo pareiga sumokti daikto kain per sutartyje ar statymuose
nustatytus terminus (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnio 3 dalis). Taigi, reikalavimas vykdyti
prievol natra nra reikalavimas taikyti civilin atsakomyb sutartin prievol paeidusiai aliai. Civilin atsakomyb yra papildoma
prievol, atsirandanti dl pagrindins prievols nevykdymo.
4.Koks civilins atsakomybs santykis su kitomis alos kompensavimo sistemomis, kurios yra taikomos ne teismo tvarka?
Ar galima jas taikyti kartu su civiline atsakomybe? Pateikite konkrei pavyzdi.
alos kompensavimo sistemos:1.civilin atsakomyb;2.socialinis draudimas;3.vairios draudimo rys (draudimas nuo nelaiming
atsitikim dar-be, turto draudimas, gyvybs draudimas, civilins atsakomybsdraudimas ir kt.);4.teista veika padarytos alos
kompensavimas;5.mokesi lengvatos al patyrusiems asmenims;6.skolos perklimas valstybei ar kitiems asmenims (speciali
fond,kurie tiesiogiai padengia nukentjusij nuostolius, krimas).Kit alos kompensavimo sistem santykis su civiline atsakomybe
tik civilins atsakomybs taikymas daro tiesiogin turtin tak al pada-riusiam asmeniui. Kompensacins sistemos atlieka tik vien
funkcij nu-kentjusiajam atlygina nuostolius. Kompensavimas vykdomas nustatytudydiu, nesiejant kompensacijos dydio su
padaryta ala ar nuostoliais,vykdomas ne paeidjo turto sskaita ir ne civilins atsakomybs pagrin-dais, pavyzdiui, ne dl kalts.

5.Koki konkrei atvej, kuriais gali bti kompensuojama teistais veiksmais padaryta ala, numato Lietuvos Respublikos
statymai? kokias aplinkybes turi bti atsivelgiama, atlyginant i al?
Teistais veiksmais padarytos alos kompensavimo atvejais:1.nuosavybs nusavinimas (Konstitucijos 23 str., Europos mogausteisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 1 str., CK 4.100str.);2.ems sklypo pamimas visuomens poreikiams (CK 4.101 str.,4.102
str., ems statymo 4547 str.);3.ala dl ems servituto nustatymo (ems statymo 23 str.);4.investicij nusavinimas (Investicij
statymo 7 str.);5.ala, padaryta laikinai pasinaudojus daiktu visuomens poreikiams prie savininko vali (CK 4.94 str.
6.Ar tuo atveju, kai al padars asmuo yra apdraustas civilins atsakomybs draudimu, nukentjusysis turi teis reikalauti, kad
al atlygint ne draudikas, o tiesioginis skolininkas? Ar teismas turi pareig traukti draudik bendraatsakovu, kai reikalavimas
yra pareikiamas tik al padariusiam asmeniui?
vykus draudiamajam vykiui, kurio metu savo civilin atsakomyb apdrauds asmuo padaro treiajam asmeniui alos, is gyja teis
reikalauti j atlyginti. Reikalavimas atlyginti al gali bti pareikiamas tiek al padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomyb
apdraudusiam draudikui.
Jeigu reikalavimas atlyginti al reikiamas tiesiogiai al padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentjusiajam padarytos alos dydis
virija draudiko imokt draudimo imokos sum), taikytinos deliktin atsakomyb reglamentuojanios teiss normos ir ala
atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis).
Tuo atveju, kai nukentjs asmuo pareikia reikalavim atlyginti al ne tiesiogiai al padariusiam asmeniui, o jo civilin atsakomyb
apdraudusiam draudikui, jis tampa al padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosiusi draudimo teisini
santyki dalyviu. <...> Paymtina tai, kad draudiamojo vykio atsitikimo faktas savaime nereikia draudiko pareigos atlyginti
padaryt al. statyme nustatytas reguliavimas, kuriuo remiantis tiek nukentjusiajam, tiek al padariusiam asmeniui, tiek policijos

pareignams nustatyta pareiga praneti al padariusio asmens draudikui apie eismo vyk Transporto priemoni savinink ir valdytoj
civilins atsakomybs privalomojo draudimo statymo
7. Pagal kokio pobdio atsakomybs (dalins ar solidarios) taisykles atlyginama ala tais atvejais, kai vienas i atsaking u al
subjekt yra apdrauds savo civilin atsakomyb, o kitas ne?
Dalin civilin atsakomyb-kai yra dalin prievol, atsakomyb padalijama visiems pagal j prievoles.
Solidarioji civilin atsakomyb-kai esant vienam ar daugiau skolinink, jie atsako solidariai. Jei vienas
skolininkas atlygina al, jis gauna regreso teis kit skolinink turt.
8. Kurie civiliniai paeist teisi gynimo bdai gali bti taikomi kartu su civiline atsakomybe ir kurie ne? Kodl?
Civilin atsakomyb yra paeistos teiss gynimo bdas (CK 1.138 str. 6 p.). Jai visada bdingas turtinis pobdis t.y. jos taikymas
sukelia neigiam turtini pasekmi (skolininko turtas atitinkamai sumaja), o kreditorius gauna atitinkam turtin ekvivalent.
Kadangi kiti civilini teisi gynimo bdai nelaikomi civiline atsakomybe, tai civilin atsakomyb gali bti taikoma kartu su kitais
gynimo bdais, iskyrus statym numatytus atvejus.Pavyzdiui, CK 6.258 straipsnio 2 dalyje draudiama kartu reikalauti vykdyti
prievol natra ir sumokti netesybas, iskyrus atvejus kai prievols paeidimas pasireikia termino praleidimu.
9.Koks yra civilins atsakomybs ir prievols, kylanios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, santykis?
Nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas be pagrindo prievoli teiss sistemoje uima savarankik viet ir priskiriamas prie
prievoli atsiradimo pagrind (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis).
Nepagrsto praturtjimo institutas, kai vienas asmuo gauna turtin naud kito sskaita. iuo jei yra kit slyg, turi bti taikoma
civilin atsakomyb, o ne nepagrstas praturtjimas.
is institutas yra subsidiaraus taikymo institutas (taikomas tada, kai negalima pritaikyti civilins
atsakomybs). 2008-01-08 Jucys v. Lietuva. Taikant civilin atsakomyb taikomas visiko alos
atlyginimo principas. Paprastai atlyginant al, ji nra atlyginama visikai, o tik tiek, kiek asmuo
praturtjo. Konfiskacija yra kriminalin bausm, kuri gali taikyti tik teismas.
10.Koks yra prevencinio iekinio ir civilins atsakomybs santykis? Ar galima reikti prevencin iekin, kai alos jau yra padaryta?
Prevenciniu iekiniu laikomas iekinys, kuriuo siekiama udrausti atlikti veiksmus, sukelianius reali alos padarymo grsm
ateityje.Tai vienas i civilini teisi gynimo bd, kurio tikslas ukirsti keli potencialiai alai, o jo dalykas udrausti atsakovui
atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti alos.Prevenciniu iekiniu siekiama udrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia real
pavoj alai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne alos ar nuostoli, o siekiama ukirsti keli, kad j ateityje neatsirast.
Realios grsms aplinkyb, kaip prevencinio iekinio slyga, turi bti rodyta iekovo. Ji nepreziumuojama. Todl prevencinio iekinio
negalima reikti tada,kai ala jau yra padaryta.
11.Apibdinkite civilins atsakomybs, kaip prievols, dalyk ir objekt. Koks j santykis su civilins atsakomybs formomis?
Prievols dalykas turtas ir pinigai.
Prievols dl alos atlyginimo turinys yra prievols dalyvi veiksmaigyvendinant teises ir vykdant
pareigas, nukreiptas alai atlyginti. Tai civilins atsakomybs formos.
Civilins atsakomybs forma yra alos (nuostoli) atliginimas ir netesybos.

12.Kokie yra civilins atsakomybs form panaumai ir skirtumai? Kokiais atvejais galima reikalauti ir atlyginti al, ir sumokti
netesybas?
Forma neigiam turtini padarini, kuriuos patiria teiss paeidjas, iraika.
Skirtumai:1.skirtingos galimybs taikyti sutartins ir deliktins civilins atsako-mybs atvejais (pvz., deliktins atsakomybs atveju
mokti netesybas ne-manoma); 2.skirtingas nustatymo pagrindas (pvz., netesyb dydis priklauso nuoteiss paeidimo pavojingumo
laipsnio, jos skaiiuojamos nuo nevykdytos prievols dalies);3.skirtingas rodinjimas (pvz., palkanos priteisiamos kaip
nuostoliai,kuri buvimas statymo arba sutarties numatytu dydiu preziumuojamas);4.skirtingos civilins atsakomybs slygos (pvz.,
pareiga atlyginti ne-tesybas atsiranda esant neteistiems veiksmams ir kaltei, o pareiga atlygintinuostolius neteistiems veiksmams ir
kaltei, alai ir prieastiniam neteis-t veiksm ir alos ryiui (esant tam tikroms iimtims).5.skirtingi iekinio senaties
terminai (netesyb sutrumpinti).6.netesybos inomos i anksto, nuostoliai ne visada.

13. Ar palkan mokjimas yra civilins atsakomybs forma? Jeigu taip, kokios ries palkan: mokjimo, kompensacini ar
procesini? Jei ne, kodl?
Palkanos yra laikomos ypatinga civilins atsakomybs rimi,bet ne netesybomis.
CK 6.37 str.1d. numato,kad palkanas pagal prievoles gali numatyti statymai arba ali susitarimai,o io str. 2 d. tvirtina skolininko
pareig mokti teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo. Pastarosios palkanos teism praktikoje vadinamos procesinmis
palkanomis. J paskirtis skatinti skolink kuo greiiau vykdyti prievol,iekoti bdu atsiskaityti su kreditoriumi dar iki iam
kreipiantis teism ir taip ivengti prievols mokti ias palkanas.
14. Ar alos atlyginimas visais atvejais turi bti imokamas btent tam asmeniui, kuriam ji padaryta?
I Konstitucijos neiplaukia, kad asmeniui padarytos materialins ir (arba) moralins alos atlyginimas visais atvejais turi bti
imokamas btent tam asmeniui, kuriam ji padaryta, ir kad atitinkamas atlyginimas apskritai negali bti imokamas jokiam kitam
asmeniui (asmenims). Taigi nevisais atvejais alos atlyginimas turi bti imokamas btent tam asmeniui,kuriam buvo padaryta ala.
15.Ar teis reikalauti alos atlyginimo gali bti paveldima arba kitaip perleidiama?
16.Kokios konkreios Civilinio kodekso nuostatos tvirtina ribotos civilins atsakomybs taikymo galimybe?
Civilins atsakomybs ribojimas: 1.statymu;2.sutartimi;3.teismo nuoira.
Atsakomyb gali bti ribojama vairiais bdais. Pirmas - nustatant, kad kreditorius turi teis iiekoti tik teigiamus nuostolius.
Pavyzdiui, Civilinio kodekso 395 straipsnis apriboja kapitalins statybos rangos sutarties ali atsakomyb - atlyginami tik tie
nuostoliai, kurie pasireikia ilaidomis, turto netekimu arba sualojimu. Tai reikia, kad kreditoriui atimama teis reikalauti atlyginti
nuostolius, kurie ireikiami negautomis pajamomis. Antras - nustatant kreditoriaus teis iiekoti i teiss paeidjo statyme numat :
to

dydio

nuostolius.

Treias

atsivelgiant

kreditoriaus

kalt

(Civilinio

kodekso

233

straipsnis).

17.Ar absoliuti atsakomyb yra tapati grietai atsakomybei? Pateikite konkrei absoliuios atsakomybs pavyzdi.
Didesnio pavojaus altinio valdytojo civilin atsakomyb yra grieta, padidinta, bet ne absoliuti. Tai reikia, kad tam tikromis
slygomis ji netaikoma.

18. Nurodykite visus Civiliniame kodeks numatytus netiesiogins civilins atsakomybs atvejus. Kurie i j taip pat yra
ir grietos atsakomybs pavyzdiai?
Civilins atsakomybs rys. Deliktin, ikisutartin ir sutartin atsakomyb. Dalin ir solidarioji atsakomyb. Pagrindin ir
papildoma (subsidiarioji) atsakomyb. tiesiogin ir netiesiogin atsakomyb. Ribota ir visika atsakomyb. Grieta
atsakomyb. Absoliuti atsakomyb.
netiesiogins civilins atsakomybs atvejis numatytas CK 6.246 straipsnio 2d)
19. Kokios reikms, rodinjant civilins atsakomybs slygas, turi aplinkybs, nustatytos siteisjusiu nuosprendiu
baudiamojoje byloje?
Civilins atsakomybs taikymas yra sudtingas, nes norint j pritaikyti, reikia nustatyti atsakomybs slygas:
Neteisti veiksmai; ala; Kalt; Prieastinis ryys.
20. Kokie kriterijai turi reikms sprendiant klausim dl asmens veiksm neteistumo? Ar piktnaudiavimas teise gali
reikti neteistus veiksmus kaip pagrind civilinei atsakomybei kilti?
Neteistumas. Jei veiksmai teisti, civilin atsakomyb negali atsirasti, galimas tik dalinis alos
kompensavimas. Kad neteistumas yra btina slyga, numatyta CK. rodyti neteistum yra iekovo pareiga. Neteistumas
yra plati ir vertybin kategorija, kuri gali apimti vairius atvejus

Asmens veika ar neveikimas yra neteistas, jei asmuo paeidia statutins teiss norm, taisykl.
Kai yra paeidiama bendro pobdio pareiga, pvz. veikti taip, kad nebt padaryta ala treiajam
asmeniui.
Kalbant apie sutartin civilin atsakomyb, kai asmuo paeidia sutarties normas.
Neteistu elgesiu galim laikyti netinkam savo teiss gyvendinim. Tokios situacijos vadinamos
piktnaudiavimu teise.

21. Ar neteistus veiksmus gali reikti tik teisins pareigos paeidimas? Ar neteistumas gali bti siejamas su teiss
principo paeidimu?
Veiksm neteistumas reikia asmeniui nustatytos teisins pareigos paeidim. Ji gali bti nustatyta kaip draudimas,
nurodymas, leidimas, suvarymo rib nustatymas ar dar kitaip. Teisin pareiga gali bti paeidiama suteikta teise
naudojantis ne pagal paskirt arba perengiant leistinas teiss ribas, t. y. piktnaudiaujant teise.
Teisin pareiga gali bti konkreti arba bendro pobdio, pavyzdiui, kiekvienas asmuo turi elgtis siningai. Tai bendro
pobdio pareiga, ji reikalauja elgtis atidiai ir rpestingai, nedaryti alos. Savininkas privalo turt naudoti, valdyti ir juo
disponuoti taip, kad nepaeist kit asmen teisi bei teist interes. Tai bendroji kiekvieno savininko pareiga.
22. Ar baudiamojo persekiojimo inicijavimas gali bti pripastamas neteistais veiksmais Civilinio kodekso 6.246
straipsnio prasme, jeigu asmenys, kuriuos siekiama patraukti baudiamojon atsakomybn, yra iteisinami? Ar taip pat
gali bti vertinamas ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas?
Paymtina, kad esmin reikm turi ne baudiamojon atsakomybn patraukt asmen iteisinimo faktas, o nukentjusiojo
kreipimosi teismins gynybos aplinkybs, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikminga konstatuojant, ar
nra aikiai ireikto piktnaudiavimo teise, atidumo ir rpestingumo imperatyv smoningo nepaisymo; tai teismui bt
pagrindas sprsti dl civilins atsakomybs u al, padaryt piktnaudiaujant teise, taikymo.
23. Kaip nustatomas bonus pater fmilias elgesio standartas, turintis esmins reikms sprendiant kalts, kaip civilins
atsakomybs slygos, klausim?
is kriterijus reikia, kad sprendiant atsakomybs klausim, turi bti atsakyta klausim, ar bdamas asmens, kurio
atvilgiu aikinamasi atsakomybs jam kilimas, vietoje rpestingas, apdairus, protingas vadovas tapaioje situacijoje bt
pasielgs analogikai
24. Ar skolininko kalt civilinje atsakomybje yra preziumuojama visais atvejais? Kokios prezumpcijos taikomos
sprendiant kreditoriaus kalts klausim?
Kalt. Civilin atsakomyb galima tik esant atsakovo kaltei, tai tvirtinta CK. Pirmiausia reikia isiaikinti,kas yra asmens
kalt. Baudiamosios teiss prasme, kalt yra psichinis santykis su asmens daroma veika. Civilinje teisje baudimo
principo nra, todl ir kalts svoka suprantama kitaip. Asmens kalt yra konkretaus asmens elgesio neatitikimas tam tikro
elgesio etalono. Elgesio etalonas yra atsargus, rpestingas ir apdairus asmuo. Civilin teis kalt supranta ne subjektyviai, o
objektyviai kaip asmens elgesio palyginim su tam tikru standartu. Civilinje teisje kalt skirstoma ris:
Tyia
Neatsargumas: Didelis; Paprastas; Maas.
Skolininko kalt civilinje atsakomybje nera preziumuojama visais atvejais. Skolininko kalt yra preziumuojama tada, kai
nukentjs asmuo rodo skolininku pasirinkto asmens padaryt al, skolininko tinkamum, t.y. kad jis padar neteistus
veiksmus, suklusius neigiamas turtines pasekmes al, nuostolius ar kt. Nukentjusiajam rodius ias aplinkybes apie
skolininku pasirinkt asmen, yra paneigiamas io objektyvusis siningumas (nekaltumas objektyvija prasme)
25. Ar, taikant civilin atsakomyb, asmens kalt gali bti siejama su skolininko individualiomis savybmis,
sugebjimais, patirtimi ir kt.?
Kalt siejama su monms bdingomis savybmis mstymu, protine veikla, psichine bsena
26. Kaip suprantama iankstin kalt? Ar, nustaius iankstin skolininko kalt, nuostoli atlyginimo dydis nebegali
bti mainamas remiantis Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalimi?

Asmuo neatleidiamas nuo atsakomybs, jeigu tokios bsenos jis tapo pavartodamas alkoholinius grimus, narkotines,
psichotropines, toksines mediagas ar kitokiu bdu. Atsakomybs pagrindu iuo atveju yra asmens iankstin kalt, kai jis,
vartodamas atitinkamo poveikio mediagas ar veikdamas kitokiu bdu, privalo numatyti galimas pasekmes, o tai turi apimti
ir galimyb padaryti al. Tuo asmuo prisiima alos padarymo rizik ir nra pagrindo jam atsakomybs netaikyti.
27. Kokios konkreios reikms, nustatant civilins atsakomybs apimt, turi skolininko kalts formos? Ar teisini
pasekmi prasme yra skirtingai vertinamas didelis neatsargumas ir paprastas neatsargumas?
Reikms turi kalts forma - atsakomybs ribos gali bti daug platesns didelio neatsargumo bei tyios atvejais. inoma,
atsakomybs prigimties veiksnys visais atve-jais turi bti vertinamas kompleksikai su alos prigimties veiksniu. Todl
alos absoliutinms vertybms atveju atsakomybs prigimties veiks-nys nevaidina didels reikms. Taiau jeigu padaryta
ala ne tokioms svarbioms vertybms ir ypa jeigu ji nra tiesiogin neteist veiksm pasekm, atsakomybs prigimties
veiksnys itin svarbus nustaius, kad ala sukelta tyiniais veiksmais ar dideliu neatsargumu, ji turt bti atlyginta, o
atsakomybs be kalts atveju teismas gali nusprsti, kad ne-teist veiksm ir atsiradusi pasekmi ryys yra
nepakankamas sutar-tinei atsakomybei kilti.
28. Atskleiskite teisin svok ala, nuostoliai, ilaidos, pelnas, snau-dos santyk.
ala. i slyga btina deliktins atsakomybs atveju. alai apibrti skirtas CK straipsnis, ji suprantama kaip tam tikri
turtiniai praradimai: turto sunaikinimas, jo sugadinimas, sualojimas, fizinio asmens integralumo paeidimas, gyvybs
atmimas, kitoki neturtini vertybi paeidimas, privataus gyvenimo paeidimas. ala galime laikyti bet kok pakenkim
teiss saugomoms vertybms, interesams. Taiau nuostoliai yra pinigin alos iraika. Pakenkimas turi bti vertinamas
pinigais, nes absoliuia dauguma atvej ala atlyginama ne natra, o pinigais. Kai kuriais atvejais iekovui tai neparanku,
nes jis pats nori isirinkti daikt, kuris buvo paeistas, surasti tok daikt bt labai sunku ar nemanoma. ala, pagal
objekt skirstoma :
al turtui.
al asmeniui. Tai asmenini neturtini vertybi pakenkimas, jos neturi tikslaus turinio.
alos pinigin iraika yra nuostoliai. Nuostoliai, kaip alos pinigin iraika, yra tiesioginiai. Jie betarpikai iplaukia i
kreditoriaus turtins padties pasikeitimo, parodo pablogint nukentjusiojo ekonomin padt dl turtini ar neturtini
vertybi pakenkimo arba sunaikinimo.
Ilaid prigimtis yra tai, kad dl susidariusios padties kreditorius yra priverstas jas daryti. Kreditorius turi imtis priemoni
atstatyti buvusi iki paeidimo turtin padt (pataisyti sugadint turt, gydytis ar kitaip atstatyti sveikatos bkl, leisti las
tiesiogini neigiam pasekmi likvidavimui), veikti, kad jam nebt daroma dar didesn ala ir dl to turi ilaid. Jis
priverstas daryti ilaidas dl paeist teisi gynimo statymo nustatyta teismine ar ne teismo tvarka ir kt. Esminis ilaid
poymis yra tai, kad jos yra priverstins, todl atlyginamos tik tos, kurios buvo btinai reikalingos ir yra protingo dydio.
Ilaidos gali bti mainamos tuo atveju, jei pagal statym yra pagrindas mainti alos dyd.
Ilaid poymiai:
1) btinos,
2) priverstins,
3) protingos.
29. Koks yra skirtingais pagrindais klasifikuojam alos ri tarpusavio santykis (pvz., neturtins alos su ala turtui
bei netiesiogine ala ir kt.)?
Neturtin. Laikoma specifine todl, kad j vertinti pinigais labai sunku ar nemanoma, todl ji
kompensuojama ne visais, o tik statymo numatytais atvejais. Atlyginama visais atvejais, jei yra
padaryta nusikaltimu. Neturtin ala yra visais atvejais atlyginama, jei ji pasireikia gyvybs atmimu ar sveikatos
sualojimu. Atmus gyvyb kyla klausimas, kas turi alos atlyginim. Dabartin teism praktika iplt i asmen rat
pagal faktinius asmen santykius. Sveikata teism praktikoje suprantama siauriau nei medicinoje, todl kyla problem
atlyginant al. Manoma, kad ala yra tik tuomet, jei yra fizini sualojim, is traktavimas nra teisingas, nes sveikata

sutrikdoma ne tik tada, kai yra fizini sualojim, bet ir patiriamas stresas, okas ir kt.
30. Kaip suprantamas nuostoli paskirstymo principas? Ar jis yra siejamas su kalte kaip civilins atsakomybs slyga?
31. Kokie yra alos atlyginimo, kaip civilins atsakomybs formos, bdai? Ar gali bti kartu taikomi keli i j? Ar
skolininkas turi teis reikalauti pakeisti vien bd kitu? Jei taip, kokiais atvejais?
Pagrindins civilins atsakomybs formos yra dvejopo pobdio alos atlyginimo prievols skolininko pareigos:
- pareiga atlyginti al ir nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius),
- pareiga sumokti netesybas (baud, delspinigius).
Negautas pajamas kaip nuostolius apibdina tokie poymiai kaip pagrstas tiktinumas jas gauti, jeigu paeidimo nebt, ir
kaip los, kuriomis asmuo praturtt i teistos veiklos. Pareiga rodyti negaut pajam dyd tenka aliai, reikalaujaniai
atlyginti al
33. Kaip gali bti nustatomas alos dydis turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju? Ar alos atlyginimas priklauso nuo
to, ar nukentjs asmuo turjo reali turto atkrimo ilaid ir ar i viso ketina prarast turt atkurti?
alos dl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto vert iki sunaikinimo ir likutin vert po eismo vykio.
34. Kokiais atvejais turto sugadinimas gali bti prilygintas turto sunaikinimui, nors konkretus turtas ir nra ezikai
visikai sunyks?
Turtas laikomas sunaikintu, kai j pataisyti ekonomikai netikslinga (btinos ilaidos yra lygios ar 75 proc. didesns turto
rinkos verts iki eismo vykio
36. Ar neturtin ala gali bti atlyginama tik statym numatytais atvejais?
Neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais, todl ji negali kilti i sutarties.
37. Ar gali bti atlyginama neturtin ala, jei turtas sunaikinamas ar sugadinamas?
Neturtin ala atsiranda tik tada, kai yra individuali. Taiau neturtin ala gali bti padaroma ne tik paeidus asmenines
neturtines vertybes, bet ir padarius turtin al, pvz., sunaikinus mogaus turt padaroma ne tik turtin ala, bet
nukentjusysis patiria didesn arba maesn dvasin traun.
38. Kokios slygos turi bti nustatytos, kad bt atlyginta neturtin ala, kilusi ikisutartini santyki metu?
Lietuvos CK 6.165 straipsnio 4 dalyje tvirtinta norma, numatanti, kad jeigu preliminarij sutart sudariusi alis nepagrstai
vengia ar atsisako sudaryti pagrindin sutart, ji privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Privaloma nustatyti
bendrsias civilins atsakomybs slygas, be kuri civilin atsakomyb i viso neatsiranda: neteisti veiksmai, prieastinis
ryys tarp neteistos veikos ir atsiradusios alos, kalt, ala.
39. Ar gali bti atlyginama neturtin ala, jeigu alis sieja teisiniai statybos santykiai?
40. Kokie yra neturtins alos atlyginimo ir jos dydio nustatymo juridiniam asmeniui ypatumai?
41. Ar CK numatyta treij asmen teis neturtins alos atlyginim? Jeigu taip, tuomet kokiais atvejais ir kokiomis
CK normomis?
42. Ar, nustatydamas neturtins alos dyd, teismas turi beslygikai vadovautis analogikose bylose priteisto alos
dydiais?
ala apskaiiuojama pagal kainas, galiajanias teismo sprendimo primimo dien, jeigu statymai arbo prievols esm
nereikalauja taikyti kain, buvusi alos padarymo ar iekinio pareikimo dien. Nystatydamas neturtins alos dys
teismas atsivelgia:
- alos pasekmes;

- al padariusio asmens kalt;

- al padariusio asmnes turtin padt;
- ar padaryta turtin ala, padarytos turtins alos dyd;
- kitas turiias reikms bylai aplinkybes;
- siningumo, teisisngumo ir protingumo kriterijus.
Tai nra baigtinis saraas kur teismas turi atsivelgti, nustatant neturtins alos dyd.
43. Ar visais atvejais, sprendiant dl neturtins alos dydio, btina atsivelgti al padariusio asmens turtin padt?
Pagal kokius kriterijus nustatoma tokio asmens turtin padtis? Ar al padariusio asmens teisinis atatusas (vz., vieasis
juridinis asmuo) turi takos vertinant turtin jo padt?
Asmens turtin padtis, kaip bendrasis kriterijus, kur atsivelgiama nustatant neturtins alos atlyginimo dyd, yra
pamintas tiek Civiliniame kodekse(6.250 straipsnio 2 dalis), tiek kituose statymuose, kuriuose minimi neturtins alos
kompensavimo klausimai. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje yra netgi tvirtinta
galimyb teismui sumainti atlygintinos alos dyd atsivelgiant sunki alies turtin padt (iskyrus atvejus, kai ala
padaryta tyia), jeigu alos atlyginimas visa apimtimi sukelt asmeniui labai sunki ir nepriimtin padarini.
Neturtins alos dydio nustatymo kriterijais, tokie, kaip, pavyzdiui, nesunkus teiss paeidimas, tyins kalts
nebuvimas, ypating dvasini ar fizini igyvenim iekovui nesuklimas, sunkesni padarini tolimesniam nukentjusiojo
gyvenimui nebuvimas, nuoirdus gailjimasis ir siekimas atlyginti padaryt skriaud, neturtins alos atlyginimo dydio
koregavimas jo mainimo linkme galt bti pateisinamas.
Kai iekinys dl neturtins alos atlyginimo reikiamas vieajam juridiniam asmeniui, finansuojamam i valstybs ar
savivaldybi biudeto, nevykdaniam ar neefektyviai vykdaniam finansin veikl, nesiekianiam pelno, skirtam tenkinti
daugelio asmen vieuosius interesus, tuomet sunkios tokio subjekto finansins bkls analizei ir vertinimui turt bti
skiriama daugiau dmesio, bandant surasti savotik balans tarp konkretaus nukentjusiojo turtinio intereso gauti
adekvai ir garbing kompensacij u patirt nemateriali skriaud bei visuomens intereso ir toliau gauti tinkamas
viesias paslaugas i to subjekto, kuris priteisus didel atlyginimo u neturtin al sum, galimai nukentt.
44. kokias aplinkybes, nustatant neturtins alos dyd, turi bti atsivelgiama, kai paeidiama teis i atvaizd ir teis
privat gyvenim?
CK 2.22 str tvirtinta teis atvaizd. Asmens teis atvaizd yra paeidiama, kai be jo sutikimo padarytoje, platinamoje
nuotraukoje, vaizdo mediagoje vaizduojamas asmuo yra identifikuojamas, t. y. Atpastamas.
CK 2.23 straipsnis. Teis privat gyvenim ir jo slaptum. Fizinio asmens privatus gyvenimas yra nelieiamas.
Informacija apie asmens privat gyvenim gali bti skelbiama tik jo sutikimu.
Turi bti atsivelgta alos pasekmes, al padariusio asmens kalt, kitas turiias reikms bylai aplinkybes bei
siningumo, teisisngumo ir protingumo kriterijus.
45. Ar teismas turi atsivelgti nukentjusiojo asmens veiksmus, jeigu jie turjo tik minimalios takos neturtinei alai
atsirasti? Kaip kit neturtins alos dydio nustatymo kriterij kontekste turi bti vertinama nukentjusiojo asmens
kalt?
46. Ar gali teismas savo iniciatyva, nesant al padariusio asmens praymo, sumainti atlygintin nuostuoli dyd pagal
CK 6.251str. ?
Teismui suteikiama teis savo nuoira sumaint nuostuoli atlyginimo dyd. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva,
tiek atsakovo praymu. i norma teismui leidia gyvendinti teisingumo, siningumo ir protingumo principus tais atvejais,
kai visiko nuostoli atlyginimo principo gyvendinimas sukelt atsakovui arba kitiems asmenims labai sunki padarini,
todl visikas nuostoli atligynimas paeist iuos principus. i norma turi bti taikoma labai atsargiai ir tik iimtinais
atvjais, kai protingumas, siningumas bei protingumas i tiesu reikalauja sumainti nuostuoli atlyginomo dyd.
47. Kokios prieastinio ryio teorijos tvirtintos Civiliniame kodekse? Ar teismai gali remtis teiss doktrinoje
suformuotomis prieastinio ryio teorija?
CK pateikta prieastinio ryio samprata yra labai abstrakti, nes nedeta-lizuoja, kokio jis pobdio. I svokos ieina, kad:

nuostoliai ir veiksmai turi bti susij; veiksmai turi nulemti skolininko atsakomyb; atsakomyb nulemia todl, kad
nuostoliai laikomi skolininko veik-sm rezultatu; nepabriama, kad prieastinis ryys yra tik tiesioginis, todl gali bti
ir netiesioginis, bet gana svarbus prieastinis ryys. CK 6.247 str. tvirtinta teiss doktrinoje vadinamoji lankstaus
prieastinio ryio samprata. Prieastinio ryio lankstus taikymas atitinka civilins atsakomybs tiksl kompensuoti
padarytus nuostolius, kuri atsiradimas yra susijs su veikimu ar neveikimu, dl kurio ie nuostoliai atsirado. Paymtina,
kad paeidjo elgesys gali bti ne vienintel alos atsiradimo prieastis, bet pakankama prieastis nuostoliams
atsirasti. Taip gali, jeigu yra analogika situacija.
48. K reikia LAT-o praktikoje suformuota lakstaus prieastinio ryio teorija?
Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susij su veiksmais, nulmusiais skolininko civilin atsakomyb taip, kad nuostoliai
pagal j ir civilins at-sakomybs prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm rezultatu (CK6.247 str.).
49. Kuo skyriasi atleidimas nuo civilins atsakomybs ir civilins atsakomybs netaikymas? Ar skiriasi atleidimo nuo
civilins atsakomybs ir civilins atsakomybs netaikymo pagrindai?
Civilin atsakomyb pagal CK 6.253 str., netaikoma, o pagal CK 6.298 str., asmuo atleidiamas nuo atsakomybs.
Atleidimo nuo atsakomybs pagrindas yra tik nukentjusiojo tyia arba didelis neatsargumas, nustato didesne gamintojo
galimybes apsiginti nuo pareikto iekinio, o netaikymas yra kai atsakomyb i vi negali atsirasti, jeigu nra prieastinio
ryio, kaltsir Civilinsa atsakomybs slyg.
50. Kam tenka aplinkybi, atleidiani nuo civilins atsakomybs, rodynjimo pareiga? Kokios reikms tam turi i
aplinkybi atsiradimo pagrindas ( statymas ar sutartis)?
Atsakovas privalo rodyt vien i pagrind, dl kuri jis visikai arba i dalies gali bti atleistas nuo nuo civilins
atsakomybs. Sutartyse numatyti atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai turi bti teisti, nepaeisti imperatyvi
statymo nuostat, atitikti siningumo reikalavimus.
51. Ar ekonomin kriz gali bti laikoma nenugalimos jgos aplinkybe? Jeigu taip, pagal kokius kriterijus ji turt bti
nuatatoma?
Ekonomikos kriz negali bti laikoma nenugalima jga CK 6.212 straipsnio prasme, toks aikinimas taip pat prietaraut
siningumo ir protingumo principams. Ekonomikos nuosmukio negalima kontroliuoti, taiau tai nra pakankamas
pagrindas i aplinkyb konkreios alies atvilgiu laikyti force majeure.
52. Pagal kokius kriterijus tarpusavyje galima atriboti btinj reikalingum, btinj gint ir savigyn kaip atleidimo
nuo civilins atsakomybs pagrindus?
Btinasis reikalingumas numatomas keliais poymiais. A) Realus pavojus asmeniui ar jo turtui. B) pavojus buvo
neivengiamas, todl vienintel galimyb jo ivengti buvo padaryti al. C) padaryta ala yra maesn arba tokia pati u t,
kuri galjo kilti. Nuo btinojo reikalingumo btinoji gintis skiriasi tuo, kad btinojo reikalingumo atvju nra upuolimo,
be to ala padaroma ne treiam asmeniui bet upuolikui. I) turi bti ginamasi nuo neteisto u-puolimo. II) turi bti realus
pavojus asmens gyvybei, sveikatai,turtui. III) aktyvi gynyba buvo vienintel ieitis ivengti alos. IV) gynybos bdai ir
priemons buvo adekvatus, proporcingi puolimo pobd-iui ir pavojingumui. Perengus btinosios ginties ribos, ala turi
bti atlyginta bendrais pagrindais. Savigyna nuo btinosios ginties skiriasi tuo, kad btinoji gintis yra gynimasis nuo
upuolimo, o savigyna- savo subjektins teiss gyvendinimas vienokiomis ar kitokiomis prievartos priemonmis.
Perengus savigynos ribas, ala turi bti atlyginta bendra