mogaus biologija

1. Antropologijos apibrimas ir tyrimo objektas.

Antropologijos tyrimo metodai.
a) Antropologija (gr. anthropos mogus, logos mokslas)
pagal apibrim mokslas apie mog, mokslinis moni ir
monijos tyrinjimas laiko ir erdvs poiriu.
b)Objektai:
Fizin antropologija:
mogaus vieta gamtoje
Artimiausi mogaus giminaiiai (primatologija)
Antropogenez (ontogenez, filogenez)
Auksologija
mogaus populiacij vairov
mogaus adaptacijos
Kultrin antropologija
Psichologija
Etnografija
Etnologija
Lingvistika
Archeologija
Sociologija
c) Metodai:
Mokslinis metodas:
Problemos iklimas
Empiriniai stebjimai (empirin informacija, patvirtinta
kit stebtoj)
Hipotez (aikina stebjimus atsakymas problem.
Hipotez paremta turimais stebjimais, tikrinama
eksperimentais.)

Eksperimentas (hipotezs patikrinimas) turi bti

kontroliuojami visi kintamieji, eksperimentas turi bti
universalus ir pakartojamas
Sukuriama teorija eksperimentais patikrint hipotezi
visuma, paaikinanti problem. Teorija tampa dsniu, kai
ji patikima ir universali.
Stebjimas ir duomen rinkimas
Standartinis metodas nustatomi apraomieji (skopiniai)
ir matuojamieji (metriniai) poymiai
Fiziologiniai metodai
2. Biologins ries svoka. Populiacijos svoka.
Ris tai grup morfologikai panai
organizm, turini bendr kilm ir
galini krymintis natraliomis slygomis
tarpusavyje
Biologin
(Mendelio)
populiacija

integruota vienos ries individ grup,

gyvenanti
to
pat
metu
apibrtoje
teritorijoje bent vienos kartos gyvenimo
trukms bgyje, ir realiai besikryminanti
tarpusavyje.
Statistin ar demografin populiacija tam
tikroje vietoje gyvenanti grup.
3. Biologins evoliucijos varomosios jgos
(evoliucijos faktoriai).
a)
Mutacijos
b)
Pasirinktins santuokos
c)
Nevienodas vaisingumas
d)
Migracijos (imigracijos didina
populiacijos gen srv, emigracijos maina)

e)
Gen dreifas (gen kitimo tikimyb tuo
maesn, kuo didesn populiacija)
f) Natrali atranka (stabilizuojanioji,
balansuojanioji, kryptingoji, iskirianioji)
4. Primat klasifikacija. Pagrindini primat
grupi biologin ir ekologin charakteristika
a)
Karalyst gyvnai (patys nesigamina
maisto
mediag,
vartoja
augal
pagamintas)
Tipas chordiniai (turi chord, nervin
vamzdel ir iaunas)
Potipis stuburiniai (chorda virsta stuuru)
Klas induoliai (pastovi kno temp., kno
danga plaukai, pieno liaukos, gyvavediai,
heterodontija, difiodontija)
Brys primatai
Pobris pusbedions (Prosimiae)
lapia nosis, gera uosl, trumpesnis
brendimo laikas, gyvena mediuose,
naktiniai gyvnai, paplit tropik Afrikoje,
Madagaskare, PER Azijoje, Malajuose:
eimos lemriniai, tupajiniai ir kt.
Pobris bedions (Simiae) tobulos
psichikos primatai, gera binokulin rega,
dieniniai gyvnai, sudtingi socialiniai
ryiai, ilgesnis brendimo ir vystymosi
laikotarpis.
o Anteimis Plaianoss (naujojo
pasaulio Amerika). Dant formul
2.1.3.3

o Anteimis Siauranoss ( senojo

pasaulio Afrika, Europa, Azija).
Dant formul 2.1.2.3
eima unbedions
eima mogins bedions
(Hominoidai)
Poeimis Gibonai
Poeimis tikrosios mogins
bedions (Hominidai):
Gentis orangutangai
Gentis gorilos (didiausia
mogbedion)
Gentis

impanzs
(artimiausia mogui)
eima mogus
5. Pagrindins primat morfologins ir
fiziologins adaptacijos.
a)
Gyvenimas
mediuose

uosls
redukcija, regos pagerjimas (spalvota,
stereoskopin
rega),
pirt
pagalvli
isivystymas, 5 pirtai su priepastatomu
nykiu,
nag
ploktels,
maai
specializuotas skeletas, smegen vystymasis,
virkinimo sistemos ypatybs (visadiai)
b)
Mokymasis, socializacija smegen
didjimas, palikuoni sumajimas, brendimo
ir gyvenimo trukms ilgjimas, lytinio
sezonikumo nykimas, jungimasis grupes.
6. Primat filogenez.
a)
Paleocenas pirmieji primatai
b)
Eocenas pusbedions

c)
Oligocenas siauranoss
d)
Miocenas mogins bedions
e)
Pliocenas mogus atsiskiria nuo
bedions
f) Pleistocenas Homo gentis
7. Plioceno ekologins slygos ir hominidai.
a)
Plioceno epochoje Afrikoje klimatas
tapo gerokai sausesnis, sumajo mik ir
padaugjo savan.
b)
Plioceno hominidai australopithecus,
ardipithecus. Visiems bdinga vaikiojimas
dviem kojom, laisvos rankos, pritaikytos
manipuliuoti daiktais, taiau nedidels (350600 cm3) galvos smegenys.
8. Australopitekai: pagrindins radimviets,
biologins formos ir j evoliucija.
a)
Australopitekai gyveno prie 4-6 0.9
mln. met. Radimviets piet ir ryt Afrika.
b)
Australopitek pirmtakai:
Sahelanthropus tchadensis (6-7mln. m.)
- adas
Orrorin tugenensis (6 mln. m.) Kenija
Ardipithecus ramidus (6-4 mln. m.)
c)
Australopitek geniai priklauso ios
rys:
Australopithecus anamensis
A. afarensis (Lucy, Selam)
A. africanus
A. robustus
Homo habilis (pereinamoji forma tarp
australopiteko ir Homo)

9. Australopitek biologin ir ekologin

charakteristika.
Kaukols tris 350 600 ml. gis 130 cm,
svoris 25-50 kg. Veidas prognatikas, ryks
antaki lankai, iltiniai dantys maesni, o
krminiai didesni, nra bedionms bdingos
diastemos. Skeleto anatomija rodo, kad nors
australopitekai galjo vaikioti eme dviem
kojomis, dal laiko jie greiiausiai vis dar
praleisdavo mediuose, australopitekai galjo
naudotis vairiais objektais kaip rankiais, bet j
negamino. Prisitaikymas vaikioti dviem kojomis
teik daug pranaum - be galimybs geriau
matyti, ji ilaisvino rankas, o tai leido nusineti
maist saugi viet, saugiai gabenti palikuonis,
gintis, galop pats judjimas dviem kojom
energetikai racionalesnis, geresns
termoreguliacins galimybs, maesnis kno
plotas kaitinamas sauls. Kita labai svarbi
australopitek adaptacija mitybos ypatumai.
Mito jie daugiausia smulkiais gyvnais bei
augaliniu maistu, surinktu nuo ems.
10. Homo habilis biologija ir ekologija.
Datuojamas 2,5-1,8 mln. m. gis 100-150cm,
svoris 33-55kg, kaukols talpa 660ml. Arealas
ryt Afrika. Jis buvo kiek didesnis u
australopitekus, turjo stambesnius kandius ir
iltinius dantis, bet maesnius krminius, didesn
kaukols talp . Homo habilis pirmasis
homininas, neabejotinai gamins rankius
(Olduvajaus kultros universalus akmeninis
kirtiklis). H. habilis buvo visadis, darbo

pasidalijimas skatino kooperacij, mitybos

ypatumai skatino smegen vystymsi ir
socializacij. Tarpin forma tarp Homo habilis ir
Homo erectus Homo rudolfensis ir Homo
ergaster.
11. Homo erectus: biologins charakteristikos,
pagrindins radimviets.
Datuojamas 1,8-0,4 mln. m., radimviets Javos
saloje. Vidutinio gio 155-180cm, smegenins
talpa apie 1000ml. Smegenys, ypa kalbos
sritys, artimesns iuolaikiniam mogui; veido
santykinis dydis maesnis, negu H. habilis,
taiau veidas prognatikas; labiau igaubtas
kaukols skliautas, dant sandara artimesn
dabartiniam mogui, taiau apatinis andikaulis
dar be smakro kyulio. Bdinga aelin kultra
(Acheul). Tai universals akmeniniai rankiniai
kirviai, kurie nuo olduvajaus kirtikli skiriasi
labiau standartizuota forma, tikslesniu
apdirbimu, atresniais kratais. Yra duomen,
kad bent jau vlyvos H. erectus formos naudojo
ugn . H. erectus gyveno urvuose, pirmieji
sistemingai mediojo stambius gyvulius.
Manoma, kad galjo kalbti artikuliuota kalba.
Homo erectus, turdamas didesnes smegenis,
kultros dka (geresns kokybs ir vairesni
rankiai bei j regionin vairov; ugnies
panaudojimas, bst statyba) galjo geriau
adaptuotis prie vairi aplinkos slyg ir iplito
po vis Senj Pasaul.
12. Homo sapiens neanderthalensis biologin ir
ekologin charakteristika.

Gyveno prie 350 000-3000 m. Arealas Europa,

vakar Azija. Nors kaukols talpa (1300 - 1600
cm3) buvo net didesn u iuolaikinio mogaus,
taiau forma gerokai skyrsi, pirmiausia emu
kaukols skliautu, nuolaidia kakta ir masyviu
antaki velenu, rykiu prognatizmu (andikauli
atsikiimu), nedideliu smakro kyuliu. Tai buvo
vidutinio ar emesnio nei dabartiniai gio
(160cm, 55-70kg), labai tvirto, kresno kno
sudjimo (tvirti ir masyvs kaulai, plats peiai,
stambi krtins lsta, trumpos rankos ir kojos),
turj pasiymti didele fizine jga mons,
maitinsi beveik vien tik gyvuliniu maistu
(arktinio klimato slygos), mediojo stambius
gyvnus. J kultra mustjerin (Le Moustier)
tikslesni ir vairesni, kombinuoti rankiai.
Turdami bstus, pastoviai krendami ugn,
mokdami pasigaminti rbus i kaili (odos
apdorojim liudyt labai nusidvj priekiniai
dantys), jie sugebjo ne tik igyventi rstaus
ledynmeio klimato slygomis, bet ir migruoti
iauresnes teritorijas.
13. Neandertalieio vieta dabartinio tipo mogaus
evoliucijoje.
Madaug prie 25.000 m. neandertalieiai
inyko. Vis daugiau duomen liudija, kad
Neandertalio mons visgi buvo alutin
evoliucijos aka, atsiskyrusi nuo bendro kamieno.
14. Homo sapiens sapiens kilm ir plitimas.
a)
Monoregionin kilms hipotez Homo
sapiens kilo Afrikoje ir paplito po pasaul.

b)
Multiregionin kilms hipotez Homo
sapiens protvis skilo regionus, tada
skirtingose vietose evoliucionavo panaiu
laiku.
15. ? Homo sapiens paleodemografiniai
ypatumai. Migracijos, prieaugiai, skaiiai.
Populeciju dydis, gyvenimo trukme
16. Pagrindiniai mogaus ontogenezs etapai, j
charakteristika.
mogaus
postnatalins
ontogenezs
periodai
1. Naujagimyst (neonatus)
0-14(28) d.
2. Kdikyst
iki 1 m.
3. Ankstyvoji vaikyst
1-2 m.
4. Pirmoji vaikyst
2-6 m.
3.-4. Neutralioji vaikyst
1-6 m.
5. Antroji vaikyst (praepubertas)
mergaits 7-11 m.
berniukai
7-12 m.
6. Paauglyst (adolescentia, pubertas)
mergaits 12-15 m.
berniukai
13-16 m.
7. Jaunyst (juventus, postpubertas)
merginos
16-20 m.
vaikinai
17-21 m.
5.-7. Lytinis brendimas (pubertas)
mergaits 7-20 m.
berniukai
7-21 m.
8.
Brandos
amius
(maturitas)
I periodas
moterys
21-35 (40) m.

vyrai 22-35 (40) m.

II periodas
moterys
36-55 m.
vyrai 36-60 m.
9. Pagyvens amius (praesenitas)
moterys
56-74 m.
vyrai 61-74 m.
10. Senatv (senitas)
75-90 m.
11. Ilgaamyst
vir 90 m.

Naujagimyst.
kno svoris 2500-4300 g
kno ilgis 46-56 cm
Galva didel (iki viso kno), gali bti
deformuota, dideli momenliai
rankos ir kojos trumpos, dl didesnio
lenkiamj raumen tonuso sulenktos
bna
padengtas
savotiku
varkiniu
dangalu (vernix caseosa).
gimti refleksai: Moro (dl bet kokio
dirgiklio
naujagimio
knelis
ir
kojos
sitempia,
rankos
iskeiamos
ir
vl
suglaudiamos lyg apkabinant; refleksas
inyksta iki 5 mn);
knaisiojimo (palietus skruost, ialks
naujagimis kreipia galvyt dirgiklio pus
ir epsi lpomis; inyksta iki 7-8 mn.),
griebimo, plaukimo, iulpimo, rijimo ir kt.,
apsauginiai
refleksai
(kosjimo,
iaudjimo).

Pokyiai po gimimo
ima kvpuoti plauiais
persitvarko kraujotaka (sijungia maasis
kraujo apytakos ratas)
fetalinis hemoglobinas (HbF) keiiamas
normaliu (HbA) - fiziologin gelta
virktel atkrinta po 6-14 d.
Kdikyst
Spartus augimas (ilgis padidja 1,5 karto, o
svoris - 3 kartus)
Pasyvus imunitetas
Nuo 6 mn. pradeda dygti dantys

Ankstyvoji vaikyst
baigia dygti pieniniai dantys
usidaro priekinis momenlis
tolydio ltja augimo tempai.
kalbos formavimasis:
nuo pirmj met prelingvistins kalbos
(gugavimo)
pereinama
prie
artikuliuotos: 12-18 mn. vaikas itaria
pirm od.

Adrenarche
Testosteronas:
Baltym anabolizmas
Kaul ir raumen augimas
Gerkl augimas
Odos seborja ir acne
Specifinis kno plaukuotumas

 Skeleto brendimas
Lytini organ augimas
Estrogenai:
Riebalinio audinio kaupimas
Lytini organ augimas
Skeleto brendimas
Progesteronas:
Krt liaukinio audinio formavimasis
Gonadarche
Mergaits
Berniukai
1.
Apokrinins prakaito liaukos
2. Dubens apvaljimas
3. Kiauidi ir gimdos augimas
Sklidi
kapelio augimas
4.
Krt padidjimas
5.
Gaktos plaukuotumas
6. Lytini lp, makties augimas
Varpos augimas
7. Menarche
Poliucijos
8.
Paast plaukuotumas
9. Ovogenez
Spermatogenez
10. Klub platjimas
Pei platjimas
Balso kitimai
Paauglysts sveikatos problemos:
~80% miri dl nelaiming atsitikim
Narkotini mediag vartojimas
Valgymo sutrikimai:
Anorexia nervosa
Bulimia
Senjimo biologinis aspektas:
Jungiamasis audinys:

ir

 Kolageno kokybs prastjimas: maja

kolageno molekuli sugebjimas
prisijungti vanden,
dl to oda sausja ir praranda
elastingum;
dl sutrikusios kraujotakos gali pradti
ilti ir slinkti plaukai.
Mediag apykaitos ltjimas
lsteli gliukozs receptori jautrumo
majimas (polinkis sirgti cukriniu
diabetu)
dl sultjusios mediag apykaitos
organizme gali pagausti riebal.
Kraujotakos sistema
Arterij sienelse ima kauptis
aterosklerotins ploktels,
todl maja arterij sieneli elastingumas
ir gali pakilti arterinis kraujospdis.
Maja irdies rezervins galimybs.
Judjimo aparatas
Raumen mass ir jgos majimas,
raumen tonuso nykimas.
Kremzlinio audinio nykimas ir j lydinios
snari ligos (osteoartroz,
osteochondroz).
Po 30 m. gali pradti mati kaulinio
audinio mas (osteoporoz).
Majant raumen tonusui ir kremzlinio
audinio kokybei, maja gis
Kvpavimo sistema
Plaui elastingumo majimas
Plaui gyvybins talpos majimas

Virkinimo sistema
Ferment gamybos ir aktyvumo
majimas

Imuniteto silpimas
Didjantis sergamumas
Nerv sistema:
Jutim silpimas
Klausos silpimas
Toliaregyst (presbyopia)
Skonio ir uosls silpimas
Trumpalaiks atminties silpimas
Reakcijos laiko ilgjimas
Lytin sistema
Hormon gamybos majimas
Lytini funkcij silpimas
Klimaksas
17. mogaus ontogenez takojantys egzogeniniai
ir endogeniniai faktoriai.
Naujagimio svor takojantys
prenataliniu laikotarpiu:

veiksniai

Genetika ~40%
Motinos sveikata ~24%
Ntumo eil ~7%
Motinos amius ~1%
Genetiniai veiksniai postnataliniu laikotarpiu
Rieo ir epifizi kauljimas 70-90%
Dant dygimas 60-90%
Lytinis brendimas (menarche) 60-80%
Lytini hormon sekrecijos lygis 70-90%
Lytiniai brendimo temp skirtumai
(berniukai atsilieka 1-2 metais)

 Konstitucija
Ioriniai veiksniai
Baltymini kalorij trkumas
Bendras stresas
Fizinis aktyvumas
Socialin padtis
Gyvenimo trukm takojantys veiksniai
Genetika:
Tv amius (+0,08 m. u kiekvienus tv
metus)
0 kraujo grup (+)
Moterika lytis (+)
Aplinka:
Ribotas kalorij kiekis (+)
Atiaurus klimatas (-)
Stresas (-)
18. iuolaikinio mogaus biologin vairov
(geografini rasi samprata, pagrindini didij
ir maj rasi morfologin charakteristika).
a)
Ras - Populiacija (individ grup),
isiskirianti kokiu nors apibrtu
parametru (= poris)
Individ grup, pasiyminti fizinio tipo
panaumais ir turinti bendr gyvenimo
ar kilms areal
b)
3 didiosios rass:
Europidai
Mongolidai
Negridai
c)
Europidai
viesi ar kiek tamsesn oda

 tiess ar banguoti plaukai

gerai augantys barzda ir sai
siaura aukta nosis, aukta nosies
aknis, siauros nervs
nedidelis burnos plyys, plonos
neatsikiusios lpos (ortocheilija)
visas veidas ortognatikas, grietos
horizontalios profiliuots
iaurs vakar variantams bdinga
viesios akys ir plaukai
Paplitimo sritis - Europa, iaurs
Afrika, Prieakin Azija, iaurs
Indija
d)
Mongolidai
tamsesni ar viess odos atspalviai
akys ir plaukai tamss
daniausia tiess, neretai kieti
plaukai
menka ar net labai menka barzda ir
sai
vidutinio ploio, ema (Azijos rasi)
ar atsikiusi (Amerikos) nosis, ema
ar vidutin nosies aknis
procheilija, vidutinis lp plotis
visas veidas didelis, plokias,
isiov skruostakauliai
virutinis vokas su kloste ir epikantu
arealas apima Ryt ir Centrin Azij,
Sibir, Amerik, Indonezij
e)
Negridai

 tamsi oda, aki rainel ir plaukai

banguoti ar raityti plaukai
plati maai atsikiusi nosis, ema ar
vidutin nosies aknis, plaios
nervs
didelis burnos plyys, plaios
atsiki lpos (procheilija ir
prognatija)
Tarp Australijos aborigen pasitaiko
viesiaplauki, daugiausia vaik ir
jaun moter; papuasai turi polink
rudaplaukikum
Iki Europos kolonijins ekspansijos
gyveno daugiausia Senajame
Pasaulyje pietus nuo Vio tropiko
19. mogaus morfologin konstitucija. mogaus
kno matmenys ir proporcijos.
a)
mogaus kno matmenys:
Rorerio indeksas I=P/L3
Moterims vidurkis 1,4, vyrams 1,2
Kno mass indeksas BMI=P/L2
20-25 norma
25-28 nedidelis virsvoris
28-30 virsvoris
>30 nutukimas
Matmenys
Vyrai
gis, cm
Pasaulyje 165,0
Europoje
155-187
Lietuvoje 179,6

 Svoris, kg
Europoje 52-75
Lietuvoje 70,7
Moterys
gis, cm
Pasaulyje 154,0
Europoje
144-175
Lietuvoje 165,6
Svoris, kg
Europoje 47-70
Lietuvoje 60,6
20. mogaus kno sudjimo koordinats.
a)
Plataus-siauro sudjimo:
Eurisomija
Leptosomija
Brachimorfija
Dolichomorfija
b)
Aktyvios-pasyvios mass:
(raumenys)
(riebalai)
c)
Makrosomija -mikrosomija
d)
Andromorfija -ginekomorfija
21. Populiariausios konstitucini tip klasifikavimo
schemos (eldono, Kremerio), j privalumai ir
trkumai.
Kretschemer
Sheldon
Piknikas
(riebalai)
Endomorfikas
Atletikas (raumenys)
Mezomorfikas
Astenikas (lieknas)
Ektomorfikas
22. mogaus aklimatizacija ir adaptacija.
mogaus biologiniai adaptaciniai tipai.
a)
mogaus adaptacijos:

 Kultrins adaptacijos
Biologins adaptacijos:
o
Aklimatizacijos (grtami
morfologiniai ir fiziologiniai
organizmo pokyiai)
o
Adaptacijos siaurja prasme
(kitimai populiacijos genofonde)
b)
Aklimatizacijos:
Ultravioletiniai spinduliai
Auktikalns
altas klimatas
Kartas klimatas
c)
Adaptacijos ekologiniai
gradientai
Glogerio dsnis vienos ries individai
ariau ekvatoriaus yra labiau pigmentuoti
Bergmanno dsnis vienos ries
individai apie ekvatori yra smulkesni,
negu gyvenantys auktesnse platumose
Alleno dsnis apie ekvatori
gyvenani tos paios ries individ
kno dalys yra labiau atsiki, negu
gyvenani auktesnse platumose

Antropologin odontologija
1.
Antropologins odontologijos tyrimo
objektas ir metodai.
a) Objektas:

 dant morfologija, anatomija

norma ir variacijos
populiacin odontologija (praeities ir dabartins
populiacijos)
patologija (istorinis aspektas);
dantys ir elgesys:
o nusidvjimas
o dant naudojimas kaip instrumento treioji
ranka
o dirbtins deformacijos estetiniai dalykai);
teisminiai taikymai:
o amiaus nustatymas;
o
lyties identifikacija (palyginti
ribotos
galimybs);
o rasinio tipo nustatymas
o
individualios ypatybs
(personalin
identifikacija)
o danties augimas ir vystymasis (erupcija,
lauk modelio teorija, okliuzija, simetrija);
o dant poymi genetika;
o dant
sistemos
mikroevoliucija
ir
makroevoliucija;
o primat ir hominid lyginamoji dant
anatomija.
b)Metodai:
Odontoskopija
Odontometrija
Kiti (histologiniai, cheminiai, rentgeniniai)
2.
Danties iorin sandara (pagrindins
dalys).

a)
Vainikas corona dentis
b)
Kaklelis cervix dentis
c)
aknis radix dentis
3.
Danties vidin sandara (dentino, emalio
ir cemento ypatumai).
a)
Cementas cementum
b)
Dentinas dentinum
c)
Emalis enamelum
4.
Orientacin odontologin terminija.
Danties paviri nomenklatra.
a)
facies mesialis
b)
facies distalis
c)
facies lingualis
d)
facies
labialis
buccalis
vestibularis (facialis)
e)
facies occlusalis
5.
Dant ymjimo sistemos (Zigmondo,
Haderupo, universalioji, FDI ir kt.).
a)
Adolph Zsigmondy, 1861 m., Viena
(Symbolic system)
Nuolatiniai dantys ymimi
skaitmenimis nuo 1 iki 8, pridedant
kvadranto enkl (kamp, pvz., f);
Pieniniai dantys ymimi analogikai,
tik romnikais skaitmenimis nuo I iki V.
b)
Corydon Palmer sistema
sistema paplito anglosaks alyse
Zsigmondy sistemos variantas

 pieniniai dantys ymimi raidmis,

nuo A iki E
c)
Eduard Mhlreiter
(Salzburg, Austrija, XIX a.)
Nuolatiniai dantys ymimi raidmis I, C,
P, M (pagal lotynikus pavadinimus) ir,
kur reikia, skaiiais 1, 2, 3.
pieniniai pridedama d
d)
Victor Haderupo sistema
(1887 Kopenhaga)
(1845-1913, dantistas)
skaitmenys nuo 1 iki 8, virutiniai su
+, apatiniai su -, enklas deinje (jei
deinysis dantys) arba kairje (kairiojo
danties) nuo skaiiaus.
pieniniai prie skaii dar raomas 0
e)
Universal system (American
system), populiari JAV
Dantys ymimi nuo 1 iki 32, pradedant
nuo virutinio deiniojo treio moliaro,
baigiant apatiniu deiniuoju treiuoju
moliaru)
Pieniniai ymimi nuo A iki T (ABCDE
FGHIJ KLMNO PQRST)
(variantas: pieniniai ymimi skaiiais
nuo 41 iki 60).
f) FDI dant ymjimo sistema
two digit system
Priimta 1970 Bukarete

 Nuolatiniai: kvadrantai ymimi nuo

1 iki 4, o dantys kvadrante nuo 1 iki
8
Pieniniai: kvadrantai ymimi nuo 5
iki 8, o dantys kvadrante nuo 1 iki 5
6.
induoli dant sistemos ypatumai.
Homodontija ir heterodontija.
a)
Maksimali induoli dant formul
3.1.4.3
b)
Heterodontija morfologins dant
klass: kandiai, iltys, kapliai, krminiai
c)
Difiodontija 2 dant kartos
d)
Tekodontija (yra danties dalys
vainikas ir tt.)
7.
Bazin induoli dant formul
C3 I1 P4 M3
8.
mogaus pienini ir nuolatini dant
formul.
a)
Pieniniai 2.1.0.2
b)
Nuolatiniai 2.1.2.3
9.
Kandi, ili, kapli ir krmini dant
vainik bei akn morfologija, anatominiai
variantai.
a)
I1 plaiausiais i vis kandi, MD apie
8-9mm, aknis (kaip ir vis dant) pakrypusi
distalin pus, kampo poymis distalinis
kampas bukesnis nei mezialinis, turi
mamelionus (gumburliai ant jaun kandi),
emalio kreivumo poymis emalis storesnis,
labiau igaubtas mezialinje pusje

b)
I1 pats siauriausias i vis kandi,
antras platesnis ir asimetrikas distalin
briauna igauta, distalinis virutinis kampas
bukesnis nei mezialinis.
c)
C virutins ilties aknis pati ilgiausia,
virutin iltis ilgesn u apatin, virutins
vainikas apvalesnis, apatins ploktesnis.
Lieuviniame paviriuje yra lieuvinis
gumburlis, na kandinio paviriaus, o tik
virn, su nuo jos prasidedaniomis
briaunomis. Vainiko paviriuje yra 3 keteros
vidurin ir onins (kartais prie distalins
onins keteros dar yra viena smulki ketera
distalin papildoma ketera, bdingesn
vyrams), labiausiai atsikis vainiko takas
mezialinje pusje yra emiau nei distalinje
pusje, todl mezialinis kampas smailesnis,
distalinis bukesnis.
d)
P kapliai kandiniame paviriuje turi 2
gumburlius. Virutini kapli prieanginis
gumburlis yra rykesnis nei lieuvinis (1
kaplio rykus skirtumas, 2 nerykus), o
lieuvinis gumburlis yra pasisuks
mezialin pus. Virutiniai kapliai yra suploti
MD kryptimi, 1 virutinis kaplis gali turti 2
aknis (prieangin ir lieuvin). Apatiniai
kapliai apvalesni, prieanginis gumburlis
daug rykesnis u lieuvin, turi po vien
akn, irint i skandio ploktumos
distalin kaplio pus tolydesn, mezialin
labiau igaubta, antrame kaplyje mezialin
pus auktesn nei distalin.

e)
M virutiniai. Lygiagretainio formos, turi
4 gumburlius, 3 aknis (2 prieangins, 1
lieuvin), MD apie 10 mm, VL 11-12 mm.
Gali turti Karabelio gumburl.
M apatiniai. Trapecijos formos, turi 5
gumburlius (kartais net 6), antras apatinis M
turi 4 gumburlius. Gumburliai isidsto 2
prienaginje pusje, 2 lieuvinje, 1
distalinje. Yra 2 aknys mezialin
(stambesn) ir distalin. Jos plaios VL
kryptimi.
Visiems moliarams bdinga, kad labiausiai
atsikiusi vainiko dalis lingvalinje pusje yra
ties okliuziniu kratu, o prieanginje ties
kakleliu. Bdinga didesn mezialin pus.
10.
Diastema. Sangrdis (kraudingas).
Kastuvlio pavidalo kandiai.
a)
Diastema tarpas tarp kandi
(bdinga mongolidams)
b)
Sangrdis dantys netelpa dantiniame
lanke, todl auga keliomis eilmis
c)
Kastuvlio
pavidalo
kandiai

lieuviniame paviriuje ant kandio yra

onins keteros ir tarp j fossa lingualis.
Bdinga mongolidams.
Shoveling pagal A. Hirdlik:
0 no shovel
1 trace-shovel
2 semi-shovel
3 full-shovel
11.
Krmini dant gumburli
nomenklatra. Gumburli morfologins

variacijos, Karabelio gumburlis,

tarpgumburini vag rato variantai.
a)
Nomenklatra
Pagal Gregory numeracija
Cope-Osborn pavadinimai
Virutiniai krminiai:
1 protokonusas
2 eokonusas (parakonusas)
3 metakonusas
4 hipokonusas
Hipokonuso redukcija balais 4, 4-, 3+, 3
Apatiniai krminiai:
1 eokonidas
2 metakonidas
3 hipokonidas
4 entokonidas
5 hipokonulidas
Tarpgumburini vag ratas:
Y kai susisiekia eokonusas su metakonusu
X kai susisiekia
protokonusas su
hipokonusu
+ - kai isidsto lygiai
12.
Odontometriniai tyrinjimai: dant
matmenys bei indeksai.
a)
Vainiko matmenys:
MD matmuo = MD plotis = vainiko
plotis
VL matmuo = BL plotis = vainiko storis

b)

Vainiko modulis M=(MD+VL)/2

Makrodontizmas
Mezodontizmas
Mikrodontizmas
c)
Vainiko indeksas I=VL/MD * 100%
Dolichodontizmas
Mezodontizmas
Brachidontizmas
d)
Tarpkandinis indeksas matmen
santykis tarp dviej kandi
e)
Step indeksai P1, P2, M2, M3
matmen santykis su atitinkamais M1
matmenimis.
f) Danties stambumas R= MD*VL
g)
Kaklelio indeksas Mdcol/MDcor *100%
(rodo siaurjimo laipsn)
13.
mogaus dant sistemos
odontometrini poymi epochiniai kitimai ir
geografins variacijos.
a)
Vainiko modulio geografins variacijos:
mikrodontai piet europidai
(gracilus tipas), kartais modulis bna
<10,0
mezodontai Azijos mongolidai,
iauriniai europidai
makrodontai ekvatorins grups,
eskimai, Amerikos indnai,
Australijos aborigenai (iki 11,75)
b)
Tarpkandinis indeksas:
europidai 75-78 proc.

mongolidai 82-84 proc.

c)
Antrojo Step indekso evoliuciniai
kitimai:
australopiteko apie 100 %
sinantropo apie 90%
neandertalieio 85%
iuolaikinio mogaus apie 80%
14.
Dant skaiiaus variacijos: hipodontija ir
hiperdontija.
a)
Hipodontija Oligodontija omodintija
b)
Hipodontijos prieastys:
Ektodermos displazijos
Gomurio ir andikaulio ydos
Per maa alveolin atauga
Genetika
Prenatalins problemos
c)
Hipodintjos atvejai:
I2, I 1, P 2, P 2, M 3, M 3
d)
Hiperdontija polidontija
e)
Hiperdontijos atvejai:
Mesiodens
Dens paramoliaris et distomoliaris
Apatiniai kapliai
15.
Dant dygimo mechanizmas, chronologija, jos
evoliucija.
a)
Danties dygimas:
Gingivinis
Alveolinis
Okliuzinis
b)
Danties dygimo laikas:
Pradia (kai 5% individ turi dant)

 Pabaiga (kai 95% individ turi dant)

Medianinis dygimo laikas (kai 50% turi
dant)
c)
Chronologija:
Pienini: i1, i2, m1, c, m2
Nuolatini M1, I1, I2, P1, C, P2, M2, M3
Dygimo fazs:
I 7-9m. M1, I1, I2
II 9-12m. P1, C, P2
C, P1, P2
M2 dvyliktj met moliaras
Antropoid dygimas M1, I1, I2, M2, P1,
P2, C, M3
16.
Aplinkos faktori taka dant sistemai.
a) Kalba
b) Patologija
c) Stresas
d) Maistas
17.
Paleopatologiniai tyrimai: karieso ir kit dant
sistemos lig paplitimas praeities populiacijose.
a) Patologijos:

Kariesas
Periodonto patologija

Traumos

Tumorai
b)Archeologiniai duomenys:
Europos neandertalieiai kai kuriose grupse
karieso 0 proc.
Virutinis paleolitas apie 1 proc.
Mezolitas 7-8 proc.

c) Tolesn istorin tendencija:

Daugja paeist individ
Daugiau paeista dant vienam individui
Daniau paeisti priekiniai dantys
Vis jaunesnis amius
18.
Linijins emalio hipoplazijos kaip populiacijos
streso markeris.
a) Emalio defekto pobdis:
linijiniai defektai (M-hipoplazija), pasireikia
viena linija arba skalbimo lentos tipo defektu;
netaisyklingas duobtumas (G-hipoplazija).
b)Sistemins prieastys:
chromosom anomalijos (pvz., Dauno
sindromas);
gimti defektai (pvz., irdies ydos, vienpus veido
hipoplazija arba hipertrofija);
gimti metabolizmo sutrikimai (galaktozemija,
fenilketonurija, eritropenin porfirija);
neonatalins problemos (prielaikinis gimdymas,
hipokalcemija, hemolitin anemija, alergija);
c) vlesns prieastys:
neurologiniai sutrikimai;
infekcins ligos (virusai, bakterijos);
endokrinopatijos (cukrinis diabetas,
hipoparatiroidizmas);
nutriciniai nepakankamumai (vitaminai,
proteinai, mineralins mediagos);
nefropatijos (nefritai ir kt.);
enteropoatijos (nespecifin diarja ir kt.);

 intoksikacijos (tetraciklinas, talidomidas,

vitaminas D, vinas)
d)Lokalios LEH prieastys:
lokali mi mechanin trauma

elektros trauma
radiacinis paeidimas

lokali infekcija
regionin odontodisplazija
19.
Lytinis dimorfizmas dant sistemoje.
Fliuktuojanti asimetrija.
a) Lytinis dimorfizmas:
varijuoja tarp populiacij:
vyrai daugiau valgo;
kartais moterys dirba dantimis (nonmasticatory
wear treia ranka)
b)fliuktuojanti asimetrija:

vainik poymi

akn poymi

matmen
skaiiaus anomalij
c) FA prieastys:
developmental noise

inbridingas
stresas (mitybinis, ligos, klimatas)
d)FA maiausia tarp raktini dant
Raktiniai dantys I1, P1 M1
I2, P1, M1
20.
Genetiniai tyrinjimai odontologijoje:
odontoskopini ir odontometrini poymi
paveldjimas.

a) Autosominiai dominantiniai poymiai:

Karabelio gumburlis

Dens invaginatus (sulcus coronoradicularis)

Dens evaginatus (kapli odontoma)
Virutini kandi rotacija (winging)
Kastuvlio pavidalo kandiai
b)Autosominis recesyvinis poymis:
Taurodontizmas (didel pulpos ertm) bdinga
neandertalieiams.
c) Odontoskopija:
Concordance PP+AA
Disconcodrdance PA+AP
Conc. + disc. = 100%
Karabelio gum. Conc. 98%
M1 5 gumburliai conc. 84%
21. Paveldimos dant anomalijos.
a) Amelogenesis imperfecta
Kai kurie AI variantai yra susij su defektyvia
matrikso produkcija
tada emalis bna atsitiktinai duobtas, vagotas
ar labai plonas
Tai panau kai kuriuos nepaveldimus defektus,
bet iuo atveju emalis daosi geltonai ar rudai ir
bna paeistas visas vainiko pavirius.
Kitais AI atvejais idygs vainikas bna
normalaus vaizdo (kontr), bet emalis bna
blogai mineralizuotas, silpnas, matinis, greitai
prarandamas.
hipoplastinis (undermodelled); bdinga
defektyvi matrikso produkcija, duobuts, vagos;

hipokalcifikacinis (defektyvi mineralizacija).

Bet kuriuo atveju emalis gali bti minktesnis,
maiau atsparus nusidvjimui.
b)Emalio hipoplazija
Tai matrikso produkcijos defektas.
Emalis bna kietas (normalus), gerai
mineralizuotas.
linijiniai defektai (M-hipoplazija), pasireikia
viena linija arba skalbimo lentos tipo defektu;
netaisyklingas duobtumas (G-hipoplazija).
22.
Aminiai dant sistemos kitimai: dant
nusidvjimas, jo priklausomyb nuo mitybos tipo.
a)
Dant nusidvjimas:
okliuzinis
aproksimalinis
b)
Nusidvjimo tipai:
Atricija: maistas, paralelios linijos
(dantis dant).
Abrazija: difuzikai, ne dl
kontakto tarp dant
(dantys/maistas).
c)
Nusidvjimo forma:
emdirbi nusidvjimas
striesniu kampu
Mediotoj nusidvjimas
horizontalesnis. Labiau nusidvi
priekiniai
d)
Interproksimalinis nusidvjimas:
mediotoj maksimalus
emdirbi minimalus

23.
Dirbtins dant modifikacijos.
a)
Kultrins modifikacijos: estetins,
instrumentins, pypks rkymas.
b)
Galimybs taikyti amiaus
nustatymui.
c)
Dietos rekonstrukcija.
24.
Geografinis Homo sapiens skirstymas pagal
odontologin tip.
a)
Vakar Eurazija
Arealas visa Europa, dalis
Afrikos, dalis Azijos
kalbos: indoeuropiei, afroazijos,
kaukazo, Uralo
i esms atitinka kaukazoidus
(europidus)
b)
Subsacharin Afrika
negroidai, etiopai ir pan.
labai didel kalb vairov
dar kartais skirstomi kongoidus ir
kapoidus
c)
Sino-American
dar kitaip mongoloidai arba
protomongoloidai
arealas nuo Uralo iki Amazons
ioi
apima madaug pus ems
sausumos ploto
d)
Sunda-Pacific
Pietiniai mongolidai

e)

Sunda kontinentas egzistavo

pleistocene
lingvistikai giminingi Polinezijos
populiacijoms
Arealas pietryi Azija, Polinezija,
Mikronezija
Sahul-Pacific
Sahulland (Sahul) senas
kontinentas (Australija, Naujoji
Gvinja, Tasmanija)
Vliausiai apgyvendintas (4000060000 BP)
Melanezija kolonizuota 30000 BP
(jreivi)