Tomas V. Kajokas,
Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin
vadas
Nors psichostimuliuojan iomis savyb mis pasižymi nemaža jungini , pav. kofeinas, ta iau tik
dalis j sukelia priklausomyb , lydim akivaizdži elgesio ir psichikos sutrikim . Lietuvoje
dominuoja amfetaminai, nors neretas ir kokainas. Pigesni amfetaminai dominuoja jaunimo tarpe,
tuo tarpu kokainas d l palyginus didel s kainos prieinamas ne visiems. Apklaus duomenimis
daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos student yra vartoj psichostimuliatorius, dažniausiai „ekstazi“
(3,4-metilendioksimetamfetaminas, MDMA).
Psichostimuliatori vartojimas tampriai susij s su specifiniu gyvensenos stiliumi : audringais
savaitgali vakar liais, naktini klub lankymu ir pan („rave party“). Atrodo, kad net vien ar kit
psichoaktyvi medžiag (PAM) pasirinkimas šiose pusiau uždarose sistemose t ra bandymo pritapti
prie grup s pasekm . Vartotojai ir ypa j artimieji ne visada suvokia vartojamos medžiagos
prigimt , neretai net vardydami j kaip saugi (pav., tvirtindami, kad kokainas yra augalin s kilm s
ekologiškas produktas), arba painiodami su legaliomis gydomosiomis medžiagomis (pav.,
amfetaminai vadinami tiesiog vitaminais).
Traukuliai
Sunkiausi traukuliai ištinka kurjerius, žarnyne praplyšus pervežamiems kokaino paket liams,
ta iau pasitaiko ir vartotojams. S mon s praradimai pasitaiko 2% nepastovi vartotoj ir net
ketvirtadaliui sunki vartotoj , o traukuliai fiksuojami apie 0,6 – 7,9 tarp besikreipian i pagalbos
kokaino vartotoj . prastai tai b na generalizuoti kloniniai toniniai traukuliai, retais atvejais
pereinantys traukulin b kl [4]. Traukuli mechanizmas n ra aiškus. Dažniausiai siejamas su
katecholamin toksiniu poveikiu. Eksperimentuose antipsichoziniai vaistai (pvz., chlorpromazinas)
iš dalies blokavo kokaino traukulin poveik [4], tuo tarpu klinikoje pirmenyb teikiama didel ms
diazepamo ar kit benzodiazepin doz ms, ir tik v liau prireikus galima skirti haloperidolio ar
droperidolio.
Diskinezijos
Kartu kokaino vartotojams prisšpsichoziniai vaistai kur kas dažniau sukelia diskinezijas, nors
jos tik tinos ir vien d l kokaino vartojimo, tiek d l toksinio poveikio, tiek ir abstinencijos
laikotarpiu. Nors literat roje nedaug dokumentuot kokaino sukelt choreoatetoidini diskinezij ,
ta iau sp jama, kad jos gali kur kas dažnesn s (joms prigij gatv s pavadinimai, pvz. „crack
dancing“). Diskinezijos siejamos su toksiniu dopamino poveikiu ir paprastai praeina per 6 dienas
[1,4].
Galvos skausmai
Beveik 60 % kokaino vartotoj tvirtina, jog patiria galvos skausmus, ta iau tik nedidel j
dalis patenka gydytoj akirat . Išskiriamos kelios skirtingos galvos skausm grup s: per kelias
minutes po vartojimo prasidedantys stipr s galvos skausmai, kartais lydimi sujaudinimo; epizodinio
kompulsyvaus vartojimo laikotarpiu besikartojantys galvos skausmai; abstinencijos laikotarpiu
patiriami skausmai (besit siantys skirtingais duomenimis iki 4 savai i ar 9 m nesi ). miniai
skausmai gali tur ti migrenin pob d (manoma, kad juos gali s lygoti vienas stipriausi
vazokonstriktori serotoninas), ta iau jie gali b ti ir rimtesn s komplikacijos, pvz. kraujo
išsiliejimo smegenis simptomas [4,14,17,19,27].
Karš iavimas
Hipertermija yra viena iš tiping kokaino ir kit psichostimuliatori sukelt komplikacij .
Psichostimuliatoriai padidina fizin aktyvum , trikdo termoreguliacij . Eksperimentuose MDMA
izoliuotam gyv nui nesukelia karš iavimo, o ta pati doz grup je laikomiems gyv nams sukelia
akivaizd kar iavim . Prakaituojant prarandami skys iai ir elektrolitai. Žema aplinkos temperat ra,
termogeninius psichostimuliatori efektus blokuojan ios ar tiesiog hipotermij sukelian ios
medžiagos turi apsaugin poveik [14,17,24,27].
Užsit susi sunki hipertermija sukelia daug skirting efekt , pirmiausia rabdomioliz
(aprašoma žemiau), mioglobinurij ir inkst funkcijos nepakankamum , kepen pažeidim ,
diseminuot intravaskulin koaguliopatij . Išgyvenamumas tiesiogiai susij s su laiku, per kur
hipertermija buvo koreguota. Temperat r dažniausiai pavyksta koreguoti v sinant k n vonioje,
infuzuojant atšaldytus skys ius, plaunant skrand ar šlapimo p sl šaltais skys iais, o traukuli ar
raumen hipertonuso atveju - neatid liojant paskyrus raumen tonus veikian ius vaistus
(rekomenduojama skirti dantroleno arba miorelaksant ) [10,14].
Sp jama, kad kokaino sukelto karš iavimo, s mon s sutrikim ir rabdomioliz s mechanizmas
gali b ti tapatus piktybiniam neurolepsiniam sindromui, kuris žymiai dažniau pasitaiko pacientams,
turintiems ilgamet kokaino vartojimo patirt [4].
Rabdomioliz
Rabdomioliz , paprastai deran i su hipertermija, dažniausiai sukelia alkaloidin kokaino
forma, kiek re iau - amfetaminai. Rabdomioliz s priežastimis taip pat gali b ti traukuliai, didelis
fizinis kr vis, hipokalemija, raumen hipertonusas [10]. Mechanizmas n ra aiškus, ta iau siejamas
su vazokonstrikcijos nulemta išemija bei katecholamin pertekliaus sukelta intral stelin
hiperkalcemija. Net tre dalio kokain vartojan i asmen kraujyje randama padid jusi
kreatininkinaz s koncentracija net ir nesant klinikini rabdomioliz s reiškini [4]. Rabdomioliz
gresia inkst funkcijos nepakankumu, tod l, esant mioglobinurijos reiškiniams, b tina koreguoti
skys i balans bei šarminti šlapim [10,16].
Laboratorin diagnostika
Kadangi pacientai ir j artimieji link sl pti vartoj nelegalias PAM, greiti šlapimo testai gali
b ti greita pagalba aiškinantis PAM indukuot netiping klinikini situacij priežastis. Tikslinga
pasirinkti vairias psichoaktyvias medžiagas identifikuojan ius testus. Visgi, klaidingai neigiami ir
klaidingai teigiami Lietuvoje naudojam greit test rezultatai Vilniaus teismo ekspertiz s
duomenimis svyruoja nuo 2 iki 10 % (Damijonaitien R., nepublikuota). Tad gautus duomenis
b tina verifikuoti tikslesniais metodais. Remiantis tyrimais ne visada galima nusp ti, kada ir kokia
medžiaga svaigintasi, mat vairias PAM galima nustatyti pra jus kelioms paroms ar net savait ms
po vartojimo [24].
Rezium
Pasilinksminimai su psichostimuliatoriais tapo kasdienybe. J toksinis poveikis pastebimas
ne prastais atvejais, kai sveikatos sutrikimo eiga išsiskiria iš bendros populiacijos. Net ir turint gan
aiški klinik , ir patys pacientai, ir j artimieji link sl pti nelegali PAM vartojimo fakt . Tod l
greiti diagnostiniai PAM testai tur t lyd ti visus kliniškai ne prastus neurologinius sutrikimus,
ypa jauname amžiuje.
Literat ra
1. Bartzokis G, Beckson M, Ling W. Clinical and MRI evaluation of psychostimulant
neurotoxicity. In: Majewska MD,ed. Neurotoxicity and Neuropathology associated with
cocaine abuse. NIDA Research Monograph 163: 300-317.
2. Cherney DZI, Davids MR, Halperin ML. Acute hyponatraemia and ‘ecstasy’: insights
from a quantitative and integrative analysis. QJM, Jul 2002; 95: 475 - 483.
3. Damijonaitien R, Minkuvien Z. Narkotini ir psichoaktyvi medžiag tyrimo
duomenys Lietuvoje. Laboratorin medicina, 2002, 1: 5-8.
4. Daras M. Neurologic complications of cocaine.In: Majewska MD,ed. Neurotoxicity
and Neuropathology associated with cocaine abuse. NIDA Research Monograph 163: 43-
65.
5. Farré M, De La Torre R, González ML, et al. Cocaine and Alcohol Interactions in
Humans: Neuroendocrine Effects and Cocaethylene Metabolism. J. Pharmacol. Exp. Ther.,
Oct 1997; 283: 164 - 176.
6. Finch E, Sell L, Arnold D. Drug workers emphasise that water is not an antidote to
drug. BMJ, Sep 1996; 313: 690.
7. Fitzsimons JT. Angiotensin, Thirst, and Sodium Appetite. Physiol Rev, Jul 1998; 78:
583 – 686.
8. Gijn J, Rinkel GJE. Subarachnoid haemorrhage: diagnosis, causes and management.
Brain, Feb 2001; 124: 249 – 278.
9. Green AR, Goodwin GM. Ecstasy and neurodegeneration. BMJ, Jun 1996; 312: 1493
- 1494.
10. Henry JA. Metabolic consequences of drug misuse. Br. J. Anaesth., Jul 2000; 85: 136
- 142.
11. Hernández-López C, Farré M, Roset PN, et al. 3,4-Methylenedioxymethamphetamine
(Ecstasy) and Alcohol Interactions in Humans: Psychomotor Performance, Subjective
Effects, and Pharmacokinetics. J. Pharmacol. Exp. Ther., Jan 2002; 300: 236 - 244.
12. Holmes SB, Banerjee AK, Alexander WD. Hyponatraemia and seizures after ecstasy
use. Postgrad. Med. J., Jan 1999; 75: 32 - 34.
13. Jones AJ, Volans G. Recent advances: Management of self poisoning. BMJ, Nov
1999; 319: 1414 - 1417.
14. Kalant H. The pharmacology and toxicology of "ecstasy" (MDMA) and related drugs.
Can. Med. Assoc. J., Oct 2001; 165: 917 - 928.
15. Kessel B. Hyponatraemia after ingestion of "ectasy". BMJ, Feb 1994; 308: 414. [13]
16. Klinikin toksikologija. Sud. Šurkus J. ir Kajokas T.V., Kaunas, Naujasis lankas,
2002.
17. Mas M, Farré M, De La Torre R, et al. Cardiovascular and Neuroendocrine Effects
and Pharmacokinetics of 3,4-Methylenedioxymethamphetamine in Humans. J. Pharmacol.
Exp. Ther., Jul 1999; 290: 136 - 145.
18. Matthai SM, Sills JA, Davidson DC, et al. Cerebral oedema after ingestion of MDMA
("ecstasy") and unrestricted intake of water. BMJ, May 1996; 312: 1359.
19. McEvoy AW, Kitchen ND, Thomas DGT. Lesson of the week: Intracerebral
haemorrhage in young adults: the emerging importance of drug misuse. BMJ, May 2000;
320: 1322 - 1324.
20. Merrill J. Ecstasy and neurodegeneration. BMJ, Aug 1996; 313: 423.
21. O'
Connor A, Cluroe A, Couch R, et al. Death from hyponatraemia-induced cerebral
oedema associated with MDMA ("Ecstasy") use. N Z Med J, Jul 1999; 112(1091): 255-6.
22. Parrott AC. Human psychopharmacology of Ecstasy (MDMA): a review of 15 years
of empirical research. Hum Psychopharmacol Clin Exp 202001, 16: 557-577.
23. Reneman L, Majoie CBLM, Habraken JBA, et al. Effects of Ecstasy (MDMA) on the
Brain in Abstinent Users: Initial Observations with Diffusion and Perfusion MR Imaging.
Radiology, Sep 2001; 220: 611 - 617.
24. Schifano F, Oyefeso A, Webb L, et al. Review of deaths related to taking ecstasy,
England and Wales, 1997-2000. BMJ, Jan 2003; 326: 80 – 81.
25. Seiden SL, Sabol KE. Methamphetamine and Methylenedioxyamphetamine
neurotoxicity: possible mechanism of cell destruction. In: Majewska MD,ed. Neurotoxicity
and Neuropathology associated with cocaine abuse. NIDA Research Monograph 163: 43-
65.
26. Sora I, Hall FS, Andrews AM, et al. Molecular mechanisms of cocaine reward:
Combined dopamine and serotonin transporter knockouts eliminate cocaine place
preference. PNAS 2001 98: 5300-5305.
27. Taraska T, Finnegan KT. Nitric Oxide and the Neurotoxic Effects of
Methamphetamine and 3,4-Methylenedioxymethamphetamine. J. Pharmacol. Exp. Ther.,
Feb 1997; 280: 941 - 947.
28. Traub ST, Hoffman RS, Nelson LS. The "Ecstasy" Hangover: Hyponatremia Due to
3,4-Methylenedioxymethamphetamine. Journal of Urban Health, Dec 2002; 79: 549 - 555.
29. Wilkins B. Hyponatraemia must be treated with low water input. BMJ, Sep 1996; 313:
689 - 690.