!

/

(Pabaiga.

"Logos"

ALEKSANDR MEN

SVENTASIS RASTASIR MOKYMAS APlE NUODEMINGUMl1

KLASIKA

8) Mirtis gamtoje.

Viena is graiiausi4. Sventojo Rasto psalmrq (Ps 103), kurtoje dar skamba Echnatono himno Saulei atgarsial, tetgia Dievtskajf pasaulio kurtma esant procesq_, nen u trUkstan tUigi stolet. SioJe psalme] e labai akivaizdZial atsiskleidzta toj1 tiesa, kad kiekviena savostos buties akimlrka visas kfrrinijos pasaulis yra palaikomas kurybines visa valdancto Viespaties galios. Psalmeje apdainuota gamta - kalnalirSviesuiJai, augalattrgyvnnai, -yra vienintelegamta, kurtzinoma sventajame Raste. .Jo]e plesrusts liutas uztma tokia pat riaturalia padet], kalp tr dangaus svtesultai. Tik sis Pasaulis zmomas ir Pradzios, Ir kitose Sventojo Rasta knygose (pvz., Amasa prariasysteje ar Joba knygaje). Niekur neuzsimenama, kad pries stuos gyvunus egzistave kiti, kad pries siuos gamtos desnius veike kiti.

s-. Baztlljus Didysis Heksamerono komentare, pasakodarnas apte pasaulio sutverimq_ Ir ja sandaras racianalius prtncipus, be abejones, turt omenyte mus supanqpasault Pakankanuradyti, kadjisdaugkarttiminipleSriuosiusgyv-unus (zr, BacHJ1HH BenHKHH. ba;C,iI,hl aa Illecrozaes, Tsopeuaa, - T.!. C06 1911. - Crp, 77,80, 91; tatp pat fPUropuH OOrOCJlOB. TBOpeHl1Jl, T.!. C06 1912. - CTp. 4(6).

Paleontologqa atrado isttsa gyvu sutvenmu pasault, egztstavust iki zrnogaus, taciau jokiu budu nepaneige Sventajo Rasto ir Sventll.i4.Bainycios tevq mokymo apte gamtos vtenove, Nors Isnykusieji gyvunat daug kuo skyresi nuo dabar esanciu, bet pats j4. egzistavimo principas. be abejones, niekuo nestskyre nuo palfkuontu, Jie buvo kitokios iSvaizdos ir kitokio dydzio, tactau j4. gyveniIno bUdas is esmes tapatus dabartiniam. Netrieisrnananttszmogus, [demtat apziillejes senoves gyvun4.suakrnenejusias kaulultekanas ir atspaud us uolienose. nesunkiai iSitikins, kad ste vijosi, spruko, tyko]o ir naikino vienas kita, kad jie zUclavo katastrofose ir krisdavo nuo lig4., kad buvo apslginklavc puolimui ir gynybaL Kitalp tartant, j 4. gyvenimas vyko tomis pactomis salygornis, kaip ir dabartineje epochoje, - kancios, kovos, abipusio naikinimo ir rnirties salygomis. Gyvybei nuo pat jos pradzios grese daugybe pavoju; temperatim; svyravimai, chemines ir flzines gresmes. Savo ruoztu zmogus atsirado pasaulyje, kurjbe paliovos drebino kovos ir skausmo klyksmai, kurtame nuolat ltejost kraujas, kuriame kiekvienq_ sekunde, mirtis pasiglernzdavo milijonus tvartnlu.

Taciau, noredarru suprasti rnirt], negalime tenkintis tik biologinejos fonna.

"Kodel, - klausia Teilhard de Chardin, - mtrsta gyvi tvariniai, ar ne del vtsuotmto atomtstines prtgrmtres polinkto i irtma? Mlrtis (t.y. mmas). bendriausta, pragmatine sio zodzio prasme, paslreisktajau atomo Iygrnenyje. Budama materijos ftzmes chemmes prtgtmties dalis, mirtis tik savaip atskletdzia Visatos atomtstmc struktura" (Teilhard de Chardin. Reflex lions sur Ie Peche Ortgmel. - Qeuvres, v . 10,1969. - P. 221).

Bet ir mtrtts, kaip irimas - tal dar neviskas. Materijos tarpuotumas ir atomme sandara pati savaime nesuponuoja materijos dezintegracijos. Turt bou kaikokios ypaUngos, sttai skatmanctos prtezastys. Ir jos turet q apimti parnatine materijos substancijq_- energijq_.

Tennodinamikos desruai [stuo atve]u antrasis) Ieido daryti tsvada, kad. vykstant silurnos mainams, tam Ukra energfjos dalis nuolat devalvuojasi. Sio

LOGOS

1991/3 BALANDIS, RUGPJOTIS

ALEKSANDR MEN

~ventasl9 ra!Stas it mokymas apie nuod~mingum"

energijos "nykimo" mata Clausius pavadino entropije (zr. M.nJlaHK. EJu.mcroo I{IHJH'IecKOH KaprHl1N MHpa. - M .. 1966. - Crp. 31). Kibernetikos pozlfrrtu. entroPlja buvo apfbrezta kaip chaoso arba dezorganizacijos didejimO ststemo]e matas. Paafske]o, kad chaoso bukle Yl'41 dtdziausla ttkrmybe negyvojoje gamtoje. "Pagal tal, kiek dtdeja entropija. - tetgta N.Wiener, - visata ir visos liZdaros sistemos turt tendencija "sustdeveti". prarasti savo apibreztuma, todel atsiranda "slekrmas" pereiti is mazesnes tiklmybes busenos i didesnes ttklmybes bOsenC\_; is orgamzuotos tr diferencijuotos bosenos. kurto]e egzistuoja formos tr skirtybes, _ l chaoso ir vienalytiskumo busena ( H.BHHHep. KH6ePHefHKll H 06mecrBO .. M .. 1958 .. Crp. 27·28). Tatgt ftzmts pasaulis prtmena akmenl muokalneje, netsvenglamal bestrttantl zemyn. Egzistuoja net "Vtsatos silumines mirties' teorija, tetgtanti, jog visi gamtoje vykstantys procesal kada nors tures balgtts. Telsi ar ne si teorija, taclau visuotinai pripaiinta, kad entropme tendenclja, vedanti l chaosa, yra mums zmomo negyvosios gamtos pasaulio neatskirta.

mas bruozas. -

Vadinasi, galtme pagristai teigti, kad Mirtis gamtoje yra uruversalt, Ziiva

gyvi tvartniat, suyra materna. energt]a devalvuojasi, ir aklo tamsaus chaoso seselts sklando Vtsatoje. Tad ar galima tetgti, kad zmogus atnese mtrtl l Visata? Argt ne tetstngtau butu prtpazinti. kad zmogaus mtrtingumas - tal tik vtsuotmio lalkinumo atskiras atvejis?

Mtrtles klausirnas neatskiriamas nuo kite klausimo, susijusio su kiek:vieno

kurtruo netobulumu.

9) Chaosas ir Logos.

Tik nelsmanelts galt neigti protinga pasaulio saranga, apie ka bylo]a jo desniat ir strukturos; bet, kita vertus, ne mazesnts tamsuolis yra ir tas, kurts Visatos velde salia Logos zymes netz;velgia ryskiu Chaoso zenklu. Sptnoza it Leibniz konstravo savo protuose neegzistuojantl pasaull, nenoredamt matytl realaus pasaulio nctobulumo. Tuo tarpu gamtoje neabejotmat isryskeja dvilypumas, joje harmonija palaikancioms j egoms prtesmast grtovimo jegos,

Galime daryti tsvada, kad pasaulyje nera "grteztos programos", kad jo tstakcse slypi varianUskumas. SiO varianttskumo rezultatas - dvt Visatoje vyraujancios tendencijos: kurtamo]t ir grtaunamoji.

Protlnga, harmonmga, kurybtnga, kryptt Iemtancios ptrmostos prtezasttes paieskos veda mus prte Dieviskoj 0 Proto, pasaulio Kurej o. Sis Protas yra Logos. Dtevo Zodis. apte Kurt evangelistas sako: "Visa per ji atstrado, ir be jo

neatstrado rneko, kas tik yra atstrade'' (In 1. 3). .

Beje, Sventasis Rastas sutvertmo netraktuoja ~P Dievo tiesioginio ~eikic mo akto. Tactau pirminio Visatos prtncipo 11' zmoglskostos dvasiss sukunma be abejones galime traktuoti karp tik sttatp. Kiti pasaulio kurimo etapai vyksta del tam ttkru antrinill pnezesctu. Dievas. karp teigtama Heksamerone, paltepta vandentut ir zemet, tr sie patys gnndo gyvus sutvenmus (zr. 3. COOTJlOB. HcroKH peJlHnm. - OPlOOCe.J1b. 1970; iJi. "TBOpeHHR. 3BOJIlOLlHJI. '1eJloBeK").

Vadinasi, lpasaulio veikianch-tJegtt tarp<\.~tvedamas" tartum maZasis ~logos· arba struktiJriskumo. tikslingumo. evoliucinio kIypUngumo prtncipas. "Logos"

LOGOS 1991/3 BALAND:S • RUGPJOTIS

KLASIKA

priI1Ci~as .ne~ojoje g~tOj~ ~~skeJa jos ~tOmineje. molekultneje ir kristalineje strukturoJe. Taciau ypac ryskiat jis pastebimas gyvtt esybiq pasaulyje,

Daugelis dabartmtu moksltnmku mano, kad gyvybe atsirado staiga, "Pries 5-10 milijardttmetq Visata. kaip spejama, buvusi "pirmlnto chaoso" busenoje, JOs egzlstavim<\. reglamentavo fizikos desntai. kurtuos nulerne to laiko ll1atertalirles salygos. Pries kelis mtlnardus metu Visatos salygos pastkelte. SiUO visatos egzistavtmo laikotarplu Ir atstrado planeta Zeme. Ir atsirado gyvybe joje, matyt. tatp pat netfketai, katp atsiranda termodmamme faze (ir, K.TpHH'Iep. TepMO.LJ.HHa.\IH'leCKHe Jara,IJ,KH XHIlOH MarepHH. / / KH6epHeTHKll O:lKH,D,il.eMiUl JI KH6epHerHKll Heo:lKH.lI.llHHllJl. - M .• 1968 .. Crp, 86).

Sis suolis gamto]e nuleme ir naujo hierarchinio elemento atstradrma, oyvybe buvo artimai susijust su neorgarune materna. bet [ja rtered'ukuojarna. Tai buvo tartum Logos kurybtnrq jegll [srverztmas t materna, ligi to1 pastduodanci<\.irimui ir entropijai. Gyvybe paslrode sugebanti kaupU infonnacljq, kurt, prtestngal entropitat, yra tvarkos ir organlzuotumo pagrtndas, ir dar perduoti j"t evoltucme linija (zr. K'Ipaasep, OHOJlOrHR H HHt(lopMaUHR. - M .• 1965. - Crp, 101). Sltal pastretskla jos "logtskat tikslinga" pngtmtts.

Skirtingal nuo negyvojo pasaulto, "organizmuose entropija ne Uk nedideja, bet ji gali netgt sumazett, vadinasi, tsettu, kad pagrtndmis fizikos desnls yra Imkimas i chaosa, entropnos dtdejnna, 0 pagrtndinis btologtjos desnts, atvlrksciai. yra organizuotumo stiprejtmas - entropijos mazejtmas" (A.H.OnapHH. )ICH3Hb. ee npapona, npoHCXOJK.lleHHe H paaaarae. - M .• 1960. - Crp, 17).

Gyvybe, - katp yra tsstreiskes N.Wssklj, - yra kazkoks sugebejtmas [prasminti, t.y. suststemmtt, gamtos procesus (H.JlOCCKHH. Marepaa B CHCTeMe opraaaseocoro MHpoBOJpeHHJI. - 1918 .. Crp, 28).

Si<\. nauja tendencna, atslra~usi<\. kartu su Gyvybe. ABergson pavadino gyvenimo polekiu (elan vital). Sis polekts, anot mastytojo, ~is esmes yra poreikis kurti. Jis negali kurti be saiko, nes sustdurta su materna. t.y. su prtesmgos krypties judejtmu. Bet jis apvaldo matenja, kurt lryra bntmybe ... Gyvybe - tal tartum pastanga lslaikyti krmtant; svort, Ttesa, jal pavyksta tik sulettnti krtttrna ... Oyvybe negalt pakelsti pagal Carnoto prtncipa vetkianctu ftztntu jegi; krypties. Bet vis delto ji veikia vtstskat taip pat, kalp velktu jega, kurt palikta pati sau, tmtu veikti prtesmga kryptimi. Negaledama sustabdyti matertaltu kitrmu eigos, ji pasiekia nors tiek, kad suletma j<\.(A.EieprcoH, TOOP'lOCKaJI 3BOJUOUHR .. M .• 1914 .. Crp. 224. 220. 22 1).

Organizuotumas. komplikuotumas. adaptacija, aktyvumas Ir ypac gyvqjll btnybn; daugmnnasts - visa tai issUkis chaosui ir mirclai. Gamtoje Oyvybes deka sttpreja pastprtestntmo irtmut jega. ir jos nuolatme evoliucfja yra Logos kovos pries Chaosa naujos fazes pagnndas. Si nauja faze - Zmogus.

"Viskas vyksta tarp, - tetgia Bergson, kalbedamas apte evoltuctja, - lyg nekonkretl ir miglota esybe, kuna noredami galtme vadinti Zmogumi arba antzmogtu, siektq tgyti realias formas .. Organtzuotasis pasaulis savo visuma yra lyg tas juodzemts, kuriame ture]o isaugtt arba Zmogus, arba butybe, moraliai panasi Ul (A.EieprcoH. TBOP'lecKaJI 3BOJ1l0UHII .. Crp. 238).

•• *

LOG OS

1991/3 BALANDIS - RUGPJOllS

ALEKSANDR MEN Sventasis raJtas ir mokymas aple nuodemlngum ..

Tai ne filosofinis isprotaviml..l. valsius, 0 apibendrinimas to. ka mums pateikia mokslas, pavlenrq Ilzfkos, btologijos, paleon.tol?gijOS ~aktl..l. tpras~_ nrmas, Ir kuo daugtau suzinome apie pasauli, tuo akrvatzdesne darosi dVleJlt

tendenctlu prtesprtesa jame. . _. . . . . .

Dar tuomet. kai mokslas ienge ptrmuosius zmgsmus, reltgme samons

jaute ltamp<\ tarp sil..l. priesiskl!. poltu, si<\ Chaoso ir .LogO.S ~ov<\'. .

PirmaJame Pradzfos knygos sktrsnyje mums atstskletdzia baugmantls 11'

rustus paveikslas. _

o ZEME BlNO 1YRA IR TUSCIA.

IR TAMSYBEs BlNO VIRSUM GELMIU. IR DIEVO DVASIA SKLENDENO

\

VIRSUM VANDENU· _

Tai atskus parodymas. kad DieviskoJi .Jega [kvepe gyvyb~ chaotisk~

pasauliui. Taciau lieka neaisku. is kurgi ~ad~s: ?at~ pim:ap:~dls cha~sas?Is kurVisatoje toji mtrti nesantt banga, kurt pnesmasi kunancl~si.~mSje~?m~?

Kaip jau mmejome. Telhard de Chardin mane. ka? pa~~uhs l~ pra~ll!. tik ir gale]o butt sutvertas srtokios chaotisk_~~ formoso Taclau SIS tetginys ner~ net religiniu. nei moksltruu, nei loginiu poziurtu pa?r~~tas .. Gamt?s.vari~~s~umas dar neretskta. kad pradtne buvo JOS negatyvlojt puse. Saltims g~h butl tl~ pozttyvus. kurybingas. turtntis galing4. po~enClj4.. ~uo t~u e.ntr~pI~s ap~rrmas gresia isnykimu. Jokia evoliuclja but4. negahma. JeiguJos saltmis butq

Mirtis. . -. . t ..

Ar galima Kflrejui priskirti tai, kas trukdo tvertmui, pnesmasi pro Ul ir

organizacij ai? . . . _ . .

Sventasis Heksamerono autorius niekur nerrnru chaotiskos Gelmes_ ~tsi-

radtrno prtezasciu, bet "galima prtelatda, _kad .p~ie~ mlisll: k~smoso k~I_D:O

d-·· nes JO "prrmaja dtena" [vyko kazkokia iktpasaulme, nematenallir

pra zia, p ~ h " (B 11 Weer

metaflzme tragedna, kurios epilogas buvo tams a ir c aosas . Jlb"H. . b

lUleH reopeuaa- - Ilapax, 1930. - CTp. 67). Tik sta paslaptinga katastrofa gahma

paatskmti tamstojo Visatos pavidalo atslradtma, .

Aisku mes neturetume priskirti gamtos retskmtams valios laisves. Bet ar pats g~tos variantiskumas nera savotl~ka~ ~ogaus lai~~S pinn~vaizdis? ~r ar poetat, mokslininkai. rnistikai nejaute slepmmgo dvas~o gyve~o. k~ns glUdi kazkur kOrinijOS gelmese? Kas trukdo mums suvokti VIS,:t<\ karp tam tikra savotisk<\ organizm<'\.. kurio gelmese slypi dvasinis ar Ul panasus pra~as?

Vis latku tr taut q mastytojat tike]o kfninijos visuotiniu dvaslI~gumu.

Galim; pamtnetl Artstotell ir Bruno. Goethe't:_ ir Leibmza, SchellIngq_ ~r Fichte't:_: Fechnerf Ir Lotze'e, Schopenhauert tr Renouviera, solo,?ev~ If Losskij'I, Ciolkovskij'l tr Tellharda, de Chardlna, Mokyma~ apte Pasauh~. sreta rvi.sotovtev). monadas [Lefbrtlzl, substancionalius veikej us (N.~SS~~) .yra bandymas suvokU ir apibendrinti mokslo. filoSO~ijOS Ir mlsttnto pazmimo patrrtl, Taciau analizuodami Sl klaustma labat nutoltume ~u~ temos. Svarbiausia. ka Cia galetume pasakyti. butu tat. kad "Aleksan~~jos teologu mokyklos sukurtame Nuodemingo nuopuolio modelyje gali slypeti gili prasme. Juk jame pirrn<\ kart<\ randame nuorod<\. kad pasaulio netobu~umas yra atgarsis tos katastrofos. kuri lvyko buties dvasiniame lygmenYJe. Sunku

LOGOS 1991/3 BALANDIS - RUGPJ011S

KLASIKA

sutikti tik su termmu "Adomas", vartojamu kaip vtsummes gamtos smontmas. nes. kaip jau sakerne. sis terminas labtau tinka [vardfjant vtsuotme zrnonijos stela, negu visa pasaulio Stela,

Beprasmiska botl..l. gamtos moksluose teskott atsakymo i klaustma, kokia katastrofa pavetke visa gamtos saranga, nes sis lvykis yra liZ mokslui prieinamOS ribos. To<!_el ptrmtausta turtme kreiptis t. reUginl suvoktma, l Apreiskim<\. [amztnta Sventajame Raste.

Biblinis pasaulio sutvertmas daznlaustat buvo [stvaizduo] amas kaip taikus

, kUriIDas. be maziaustu uzuomtnu apte kova Ir pastprtesmrma, Tai atstttko del to. kad Sventojo Rasto mokymas apte sutvenma buvo alskmamas remiantis uk pirrnaisiais dviem Pradzlos knygos skirsniais (Priester Kodex ir Jahvistas). Bet vellau buvo pastebeta, kad siems dvtem tekstams beveik netmanoma rasti paraleli4. kitose Senojo Testamento dalyse. Tai dave pagrtnda manytt, kadjie yra tarsi tsskirtt is Sventojo Rasto (iT. G. v.Rnd. Old Testament Theology. - 1968. - VI. - P. 150). lstyrus senuostus reltgtnius tekstus. atrastus pastarajt simtmett. buvo galima padaryti abejontu nekeltancia Isvada, kad Senajame Testamente yra ir kitokia pasaulio sutvertmo samprata, skirtinga nuo tos, kuri<\randamePradZiosknygoje. Si "ktta paztura, - sakoJ.McKenzie. -niekada forrnaliai neisretksta, bet pastebima daugely] e uzuomtnu ... nevengta Dlevtskaja kuryba vaizduoti kaip uzkartavtma, Todel apie kosmine tvarka galtma kalbeti karp apie kazka laimeta Ir kaip apte Dievo pergale pries chaoso jegas" (J.McKenzie. The Two-Edged Sword. - N.Y .. 1966. - P. 105).

Heksamerone sis Chaoso prtestrumasts - tik miglotal jauctamas, Bet kituose tekstuose mes jau matome Pasauline Gelme, kalp atvirai priesiskos Dievui jegos [valzd], Noredamt suvokti Gelmes lvaizdZio Sventajame Raste prasme, turime pirma [stgflmtt l sio lvaizdZio prasme senoves rehgtne]e fllosofljoje, nes kaimyniniu tautu kultura tr buvo ta terpe, is kurios biblmis Apretskimas semest simbolius ir kolortta,

10) Praamzi4 Geltne.

Beveik visose nekrtkscioruskose reltgijose mes sustduname su Praamztu Gelmes paveikslu. Ji. matyt, yra vienas is Delves Motinos aspektu, Senoves zrnoniu intuicija. iZvelgdama kazkok; dvasmi prada gamto]e. parnazu atskyre It nuo Dtevybes. Detve Motlna Imta suvokti kaip visa gimdencios lscios. Jos kultas buvo viena is plrmqj 4. kOrinijos sudtevtrumo apraisku (3.COOTJlOB. MarHJM H EawHo6oJlCHe. - Bpiocoem, 1971. rn, I). "Dtfuzmeje" busenoje ji [gauna antgamttnes Manos energljos pavtdala, J<\ [asmenma Zemes tr ypac Vandens {seil!. paveikslai.

Sumer4. deive Nammu. "motma. pagtmdzrusl dangu ir zeme", yra ne kas kita. kaip praamztu Okeanas (C.H.KpaMMep. l1crOPHlI Ha'lHHaeTCII B Illyaepe, - M., 1965. - CTp. 106). Akadams ir babtlontecrams sl Okeana [asmenma motertskos gimines dievybe Ttamat. Ttamat - tat Chaoso slfbtnas, kuriam prtesmast svtesos dievas Mardukas, veltau sukures zemisk<\il pasaul] (3.CBeTJlOB. MarHJM H E.n.HHo6o)lC}te. - I'n. XVI) .. Musu neturetu trikdyti primttyvt mitologme padavimo apie Marduko ir Tifunat kovq forma. Tai buvo archaiskas tekstas, giedamas

LOGOS

1991/3 BALANDIS - RUGPJOTIS

ALEKSANDR MEN

~venta.~is raJtas ir mokymas apie nuodemtnguma

Babilone naujametlnes sventes skitu metu (zr. S.Langdon. The Babylonian Epic of Creation. - 1923). Tactau ]o ftlosoftne prasme labai gili. Jame slypi ta patl mintts katp ir graikll mite apte Tttanomachf <'\. (3.CBe'I'JlOB. MarHJM H EJurno6o)((8e. - rJl.XVI) .. Vtsatayra svtesnt, protinglljegllkovossu klaikiomis chaosojegoms, rezultatas. "Baznycios mokslas, - rase Gunkel savo populiariame veikale "Kuryba ir Chaosas", - pastelgs tetsmgat. jeigu pagarbiai traktuos mtta aple Marduka" (Gunkel. Schopfung und Chaos. - 1895. - S. 118). B.A.Turaevnetgi spejo, kad "Marduko asmenyje babtlontectu teologme mmtts prtarte]o prte Logos idejos" (6.A.TypaeB. Hcropaa ApeBHeroBocroKa. Jl., 1935. - CTp. 147).

Jei palygintume Chaoso pabaisa Ttamat Ir btbltne, Gelme (Thehom), kuri lvardljama be dalelytes "hu" (tai uzuomtna apte tikrtnt datktavardll.Jengvtau suvoktume Heksamerone glUdinciCl idejCl. Sis palyglnlmas su padavtmu apte Marduka turetu bOO lyg ir uzuomtna. kad chaosas - tat ne tik sttcluja, bet tr kazkas prtestska Dievui.

Senoves Eglpte buvoztnomas Nuno vaizdinys, praamziu Chaosas, pagimdes dteva Ra (zr. M.MaTbe. npeBHeerHneTCKHe MH41bl. - 1956. - CTp. 83). Kartais sios vtsagtmdanctos [sctos buv.o suvokiamos kaip pustau skysta mase, panasi l Nilo dumbla, 0 kartais ttesiog kaip vanduo (zr. K.Sethe. Arnun und die Acht Urgdtter von Hermopolis. - 1929. - S. 102).

Viename is neseniai rastu Finikijos tekstu dtevas Baalis Alejanas vadlnaJ mas "JUros sunumi". Tai liudija. kad junne stichjja yra viso promote r (zr. H.HHKOJlbCKHH. 3TlO,ll,bI no HCTOpHH 4lHHHKHHCICHX o6mHHHbIX H JeMJleAeJ1b'lOClCHX

KYJlbTOB. - MHHCK, 1948. - CTp. 128,220). .

o Fmtklecn; kosmogonija [velyvuosiuose atpasakojimuose) pradedama sitaip: "Pradzioje buvo drumzlinas, tamsus Chaosas, bertbts ir amzmas" (ir. Ii.A.TypaeB. OcTaTiCH 4lHHHICHHCKOH nareparvps. - 1903). Ugarttu poemose, kuriose patelkiaml mitai apie Dievybes kova su savo pnesmtnkats. mmtmas mtrtles dtevas Motas I! jo pagalbininkas septyngalvis jfrr4. slibmas Lotanas (J.B.Pritchard. Ancient Near Eastern Texts. - Princeto, 1950. - P. 137). Tai

labai panasu t bibltnj Levtatana, aple kurt dar kalbesime. !

Graikq kosmogonijai tikriausiai turejo [takos Finlkija. Hesiodo Chaosas ptrmapradis.jts yradievllprotevis (Hesiodas. Teogonlja, 116), tuotarpu Homeras jl vadma Okeanu, ~is kurto visa gnne" (Iliada, 14, 246). Gralku ismmctus Talis (pagal padavima, kfles is Finikijos), tvirtindamas, kad visa yra atstrade is vandens, tik pratese siCl senovtne mitologme tradtcija (Arjsto telis. Metafizika, 1,

3) (apie tai plactau: 3.COOTJlOB. MarHJM H E.Lurno6oJKHe. - JipIOO::e/1b, rn, XV).

Mokymas aple praamzrq Motmtskaja, Oelme buvo paplites net Indijoje ir KiniJoje. Rigvedos hirrmai kildina pasaul] is neturincio pradztos vandens Chaoso (Rigveda, X, 168, 121). Bryhadaranjakos Upanisadoje kalbama apte ptrmapradzlus vandenis kaip apie vtso ko pradzla, (Bryhadaranjaka, 5: 5.,: 1), 0 Satapatha tvirtina, kad ir pati Dtevybe isejusi is pasaulmrq Vanderiq (Satapatha, II, I, 6). Atitinkamai Ir kmq mttologijo]e priestngi pradat In ir Jan, is kurtu prastde]o pasaulis, girne is Chaoso (IOaHb K3. MHtIlbi ApeBHero KHTaJI. - M., 1965. - CTp. 35).

Celme buvo mastoma kaip praamztnoji kaip tik del to, kad buvo suvokiama per pagontskos samones "pnzme". Ji iskildavo kaip realus mottntskoslos

LOGOS 1991/3 BALANDIS - RUGPJUns

KLASIKA

dievybes lSikfm~imas (karp babtloruectams) arba transformuotujos paveikslu (kaipTaliui). SisGamtossudievinlmaSjOSvisybejetaponetikpoliteizmopradZia, bet ir pagrtndtntu pasaulio istorijoje ztnomu dvasmiu paklydrmu saltmtu.

1) Materializmas Ir istortskal. ir pstchologtskat glaudziaustat susijes su Motinos kultu. Jonljos ftlosofal rytq mitui sutelke moksllskumo. jie dave pradzia tendencijai atskmtt pasaull apelluojant l pacta Gamta, Mokyme apte amiinCl ir savatmmga Materija nuo Dernokrtto iki sluolatkmrq matertalistu gyva senoji gamtos garbinlmo dvasia. Isttiktntmas, kad prottngai sutvarkytas pasaulis atstrades is neprotingos materijos, ne ka, racionalesrus ui senoves mrta, Ko gero rnitas yra net logtskesnts, nes lengvtau pattkett, kad delve pagimdys prottngas butybes, negu ju lauktl is aklos tr beprasmiskos materijos.

2) Delves [valzdis transformuojast ir kitokiu pavidalu - virsdamas Likimu jiS gnndo nenugahma fatalizmq, paplltusr ir Rytuose, Ir Graikijoje. Motinos valdzla suvokiama kaip kazkoks neaiskus Desnts, Tai Ir sumefll "Me", babtloruectu "Parsu", ir kazkurta prasme egtptlecn; "Maat", ar~ll "Rita". Fatalizmas ypae kleste]o Graikijoj e, kur jau Kretos-Mtkenu latkotarptu Ma vis dar buvo laikoma vyrtausta deive. Likimo netsvengiamuma patvtrtino gamtos ctkli; Ir planetu judejimo pastovumas (ypac Babtlonjjoje). Likimo tema, skambanti nuo Homero lki Platono ir pttagorteotu, leidzla aptbreztt graiku Fatuma kalp "vtska aptmancta vise, kas egzistuoja, vtenybe, kurioje visa nuo amzrq yra is anksto numatyta ir [vykdyta" (B.n.TaH,lI,eHKo. Teaa CY)lb6b1 H npeacraaneaae 0 BpeMeHH B rpeseocoa MH)lOBOJpeHHH./ rBollpClCbl .HnD<X>+HH". - 1969. - HQ. 9 .. CTp. 93). IS sto ttkejtmo netsvengtarnu [vykiu Iemtmgumu atsirado -

3) Ciklizmas. Pasaulis buvovaizduojamas kaip uzdara Sistema, kur viskas amzmai skrieja ratu arba ratais. Pasaulis atsiranda ir zUva, kad vel is naujo atgtmtu, Pasaulio ctkltskumo Ideja ptrmiausta gtme Mesopotamijoje (ir. r.BHHKJlep. BaBHJlOH, era HCfOPHlI H xynsrypa, - 1910. - CTp. 113). Indijoje ji tapa mokymu aple Kalpas (3.CoernoB. Y spar MOn'laHHJI. - 6ptOCCenb, 1971. - Kli.3). Kai kas panasaus yra ir orflku cikluose, Ir Platona Pasaulio Metu tdejoje (zr. M.Eliad. The Myth ofthe Eternal Return. - 1965. -P, 115. 1. Anksclau ar veliau Visata turi zOO ugny]e arbangose, bet po to Pasaulio [sctos vel pagtmdysja, kadji vel nuettu vargmant] savo billies kella, Sviesi4.111 dievu (Marduko, Dzeuso Ir kt.l kovos su Chaosojegomis baigesi pergale. Taciaujte nepajege nugalett Likinio. Jll kova paslrode esanti amzma Ir bevtlttska. Is cia atsiranda -

4) dualizmas, klaidingai kildinamas tik is Iran.o tradtcnu, Zaratustros religija sutelke jam ettni aspekta, kurto jis anksctau neture]o. Is tikr4.Jll dualizmas atsirado is supratimo, kad galuUne harmonljos ir proto jegll pergale pries Chaosatr Ltkimayra negalima. Musu neturetu klatdtntt Marduko trtumfas, apdalnuojamas "Enuma Elts" himne, kuris, kaip jau mmeta, skambedavo "akltu" svente]e. Sventes metu vykdavo misteri]a. kurto]e "kova tarp dvteju gruptu vetklancruju asmenu nebuvo tik prisiminimas apte pradmt konfhkta tarp Marduko ir Tiamat: ji buvo kartojama, ir aktualizavo kosmogonija- perejtma nuo chaoso prte kosmos. Mttologtnts [vykis vtrsdavo siuolalklntu ... Kava, pergale ir Sutvertmas vyko tuo paciu momentu (M.Eliad. The Myth of the Eternal Return. - 1965. - P. 56).

Naujametine misterija Babilone (kaip Ir egtptteciu, hetttu bel ftntktecru

LOGOS

1991/3 BALANDIS· RUGPJOTIS

ALEKSANDR MEN

~ventasis raJt.u ir mokymas apie nuod~Plin&uD\'1

mtsterijos) magiskomis prtemonemis turejo nuolat palaikyti besigrumianctl.l jegq pusiausvyra, Labat svarbu pazymeti, kad sventtnrq rellgmrq apelgu metu Marduka vaidindavo karalius, kurts budavo tapatinamas su dievybe (ir. S.Langdon. The Babylonian Epic of Creation. - 1923. - P. 25 fl). Vadinasi, dldysts magas Ir valdovas pasaulio patvarta stabtlla busena megmo paveikn apeigornts. Taip jo vtespatavtmas tapdavo sventa butlnybe Ir dave pagrmdq .

5) sakralJniam monarchizmui. Zmonijai, kurt maste pasaulmesfbaigtanctoe kovos kategoIijomis, reikejo To, kuris, lku.nydamas dtevybe, gale]o stovett ties Chaoso riba, pasirenges kovai. Panastose mistertjose dalyvaudavo ir Egipto faraonas, tapatinamas tat su Horu, tat su Ra arb a Amonu ar Oztrtu, ir nuolat pasikartojantijo pergale pries nedraugus tetke gyvybe jo saltat (ir. M.Mane. ,llpeBHeenmeTCKHe MH4>W. - 1956. - CTp. 83). Ta, pat; matome ir kitose salyse (ir. ,lJ:,tDproep. 3onOTaJI BeTBb. - 1928. - B. W. - CTp. 109).

Tikejimas rnagtskats retskmtu priezastlniais rystats, ntualu ir ceremorujq galybe patetslndavo monarchu autorttanne valdzta, "Vtsuomene ir pasaulio tvarka tebuvo sutvertmo tvarkos statiska ir rttmine flksacija" (O.E. Wright. BiblicalArcheology. - 1957. - P. 101).0 karalius, kaip dlevybes-kure]o sunus ar jo antrininkas, susiejo gamta Ir vtsuomene su pasaulio Visybe.

Taciau galejome [slttkinti, kad "magiskasis zmogus" ne karta iSgyveno dvasme knze Ir ji apimdavo skausmingas buttes Pilnatves nepasiekiamumo jausmas (3.CBeTnoB. MarH3M Ii WHo6o)fCHe. - I'n. XVI). Fatallska lemtis, nestbatgtantt ir be tsetttes kova pade]o plisti pesimizmui visame Iktkrtksetoniskajame pasaulyje, kuriame net auksctaustus dvastos poleklus lyde]o liUdesys, kuptna kartelio rezignaona. Platono ir Budos sistemos gtme nusivylimo sutemose (ir. ( 3.CBeTnoB. Marli3M H EJmuo6o)fCHe. - I'n, VI, VII, XVI; H.ApceHbeB. )l(aJIC,lllI. nO)l)lHlIHOrO 6b1THJI. - Bepnnu, 1922; ll.Apceusea necCHMH3M H MHCTHKa B tlpeBHeH rpeUHH/ rnYTb~. - 1926. - H2o• 4-5). Ankstyvosios krtksctonybes laikais bande smtezuoti senoves mttus ir filosofines sistemas gnostikai ypac pastzyme]o linkimu [pesnrnzma, Jie tarytum apfbendrtno pasaulezvalga, paremta tlke] imu praamziu Gelme - vtso, kas yra MoUna.

Biblinis Aprelskimas - radikali pnesprtesa sitokiai pasaulezturat, nors iydq pranasai Ir poetai pasmaudo]o pagomskostos ltteraturos vaizdtntats. Ir kuo aiskesne darosi standien Si4. vaizdtnrq prasme, tuo akivaizdZiau matome, kokios unikalios tiesos skelblamos Senajame ir Naujajarne Testamente.

* * *

11) Chaosas ir blogio Jegos SenaJame Testamente.

Senajame Testamente kalbama apie bertbi Pasaulinl vandenyna (hebr.

Thehom). bet nera ne maziauslos uzuommos, kad Si Gelme egzistavo nuo amzn; amiin4,jq. Pagal pirmajj Pradzios knygos sktrsn], Thehom denge Dievo sukurta zeme, 0 Psalmeje (103, 6) gtedama. kad -Jahve apdenge zeme; vandenynu "kalp apdaru", Patarliq knygoje Dlevtsko]o Proto hipostaze - Ismmtts byloja: "AS esu [statyta nuo amztu, Ir nuo senoves latku, pinna negu buvo padaryta zeme. Dar nebuvo gelmlu, 0 as jau buvau pradeta" (Pat 8, 23-24).

Vtespats - vlenintelis Kilrejas Ir Valdovu Valdovas, Ir nera nieko nepasle-

LOGOS 1991/3 BALANDIS· RUGPJOTIS

KLASIKA

kiamuose praamztuose salta Jo. Visa butts gtmsta is Jo vaHos - vieninteles ir absoliucios. Taciau is vtsu Jo sukurtu stichijq bibliniai prariasaj ir poetai pasirenka gelmiu vandenis kaip tvaizdt tos kUrinij os. kurt prtestnasi Dteviskajai sklrciai. banda pazeistt pasaulmes sarangos tvarka,

Stai keletas pavyzdztu. itikinamai rodanctu. kad variderrq sUchijoJe, vaizduojamoje Sventajame Raste, slypi kazkas matsttngo ir nepaklilstancio Dievu1.

Psalmeje 103, 9 sakoma, kad -Jahve nubreze ribas, kurtas uidraude periengti vandenims, kad neapltetu jie zemes is nau]o. 45-ojoje Psalmeje uziantys vandenys yra Dtevo tautai prieSiskqjeg4. simbolis (Ps 45, 4). Tai, kad vandenynas turt bUtt "pazabotas", liudija Vtespattes zodztat, Issakyti per Jeremij::t: ..... padartau jUrai is smllcrqrfba, amzmajsakyma, kurto ji neperiengs; tr nors bangos sujunda, jos netstengta, ir nors siaucta, JOS neperzengta ~ (J er 5, 22). Biblineje poezijoje skaitome apie Vtespat], kuris nutildo uzaujancias joras. "bangas jq audrtngas, pagonrq selima" (Ps 64, 8), kuris vtespatau]a "ispuikusiaijilrai" (Ps 88, 10),

.Iahve krelptast l .Joba: "Kur buvai, kai as dejau zemes pagrmdus? ( ... ) Ant ko pastatyta tvirtai'' jos ramsclal? arba kas [leldo jos kertmt akmeru, kada mane draug slovtno rytmetmes zvalgzdes ir dztaugesi vtst Dievo simus? Kas uzdare jilrq_ durtmts, kai ji verzesi lyg tsetdama is motinos [sctos. kada as davtau j at debesfkaip apdararrvyntojau jq_ tamsybe kaip kudikystes vystyklais? AS apstaetau j q_ manortbomis Ir padartau jai uzkaisq ir vartus ir tariau: Iki cia teelsi ir nezengst toliau, ir cia sulauZysi pasiputustas savo bangas" (Job 38. 4- 11). Aprasytas stose eilutese vandenyno maistas vyksta pasaulio sutverrmo laikais.

Tvanas. apte kurt pasakojama Sventajame Raste, egzegeti; manymu, reiskia ne "potvynt", bet Pasaulml Okeana, Kaip tik Siq_ prasme galrme tzyelgU .Jahves zodztuose: "Stai, as uzvesiu tvano vandenis ant zemes" (Pr 6, 17). Tada gi ir "pratruko vist dtdziosios gelmes saltmiat ir atsisklende dangaus uztvankos" (Pr 7, 11).

Kitoje Sv. Rasto vtetoje yra tokios etlutes:

"Virs vandenynu pasigirsta Vlespattes balsas! Dievo dldybe sugrtaudztal

Vtespats vtrsum vandenynu, plactujq!" (Ps 28, 3)

Matyt. tat reikia suprasti, kaip teigtma, kad vandenu gelmes - Pasaullne Gelme - parklupdytos prte Kilrejo kojq, Kuris iryra vlenintelis Kosmoso Valdovas.

Galima prtestarautt, kad visi ste matsttngosios juros pavetkslai yra tik poetiniai stichijos vaizdtniat. Ir is tikn.ijq bibliniai autortai dazntaustai skrupulmgat vengta mttologmtu ivaizdiiq, tokn; budmgu pagonybei. "Thehorn" Heksamerone - tik vanduo, arba pasaulmts okeanas. S1tokia rytretisku padavtrnu demttologizactja turejo labai atsku tiksla: apsaugoti Izraeli nuo politeizrno pagundos. Kaip tik del stos prtezastles mokymas apie tvertma kaip kova Sventajame Haste nebuvo lki galo suformuotas, bet pasiliko nerasytlniame Senojo Testamento Padavtme.

LOGOS

1991/3 BALANDIS· RUGPJUTIS

~ ir

/Ii,

ALEKSANOR MEN

Sventasi~ r.a.§tas if mckymas apte nu~emingumil

T~fi.au nepaneigtamas faktas. kad Thehom yra valzdmys. labai artlrnas Babilono wflteliskaJal dtevybet - slibinui Tlamat. Dar svarbiau prtmmtt, kad kanaanteetu .Iam.juru dievas arba slfbinas, yra "gerosios dlevybes" priesinmkas (ir. c.H. Gordon. Canaanite Mythology / / S.N.Kramee (ed) Mythologies of Ancient World. - N.Y .. 1961. - P. 191). Panasl Ldama mttologme butybe Kanaane buvo Lotan. Jilrtt gyvate. kovojanti pries Baal~ Vtsiskai ynanoma. kad Lot~ yra babtloniecru Ttamat analogna (ir. H.HHKOJlbClCHH. 3Tlo.ll.li no HGI'OpHH -PHlMKHHCKJIX 06mocrooHHbIX H aeMOO.lle.I1L'IOOCHX KYJlLTOB.· MHHCK. 1948. - Crp, 419). SprendZiant is sto

vardo etimolognos. tal gali bill bfblme jOnt pabalsa - Le~atanas. .

Visi bandymal sutapatinti J\. su kurtuo nors realiu gyvunu buvo nesekmingi.

Tai ne krokodilas. kalp mane vtenl, nes gyvenajuroje. ir ne delftnas, nes tun sarvus ir spjaudo ugnrmi. Bfbltne zoologij a p~amal tiksli. be to. Vid~rZemiO juros pakranciugyventotai pakankamatgeral pazmo]o delflnus, kad valzduotu juos kaip fantastinius slibinus.

Kas gi sakoma Sventajame Raste apie Leviatana?

Jobo knygoje -tai "karaliusvisllPuikybessDnq" (Job 41. 26)l .. "JO aky~kaiJ ausros aki II vokat, is jo nasru tsetna ziburial kaip degantys ugmes pluostai . lis uzvtrma juros gnuma karp katlla'".

Be abe]o, Leviatanas yra Dievo kiirinys (~s 103.26; Job 41. 25)4. Atrodo, kad jam giminingi batstmat Tanm, Rahabas, Zaltys. J.obo knygOje. sakoma. kad Dievas sutvere "vtngruota.saltl" (Job 26. 13) (stnodmtame Seno]o Testamento

. vertime l rus'q kalba siS gyvis vadmamas skorptonu), 0 Dlevo "iSminting~~as uigauna puikuma" (Job 26. 12) (sinodiniame v:rtime.t rusu k~bCl ~:hevas "strtramdo lZiilyb~"). Kitoje vietoje vel sakoma: Jis Dievas, kuno rustybei ntekas negali prtestntts, ir po JUO susilenkia t~e. kulie. nesa pasa~lt~"(Job. 9. 13) (tactau komentaruose "tie" yra Rahabo. puikybes palaikytojat ). Izaijo pranasysteje randarne patvtrttntma, kad Rahabas - putkybes, lZiilybes slibinas yra j\tr4. batstmas:

"Kelkis. kelkis. viespaties ranka, apsivilk sUprybe; Kelkis kaip senose dtenose. amzn; kartose. Argt ne tu uigavai pulkuj], suzeidet sllbma?

Argt ne tu iSdziovinai jfD:Cl. smarkios gelmes vanderu ?

Ttl, kuris is juros dugno padarei taka, kad pereitu iSlaisvintieji?" (Iz 51. 9-10).

Matome, kad pranasas stals iodZiais Zymi dvlejq kurybos aktu - pasau?o sutvertmo ir Dievo tautos. tsvestos is Egipto. - sukurimo paralele (zr. C.Stulmuller. Isaiah 40-66. - 1965. - P. 86 ff).

Tat, kad Jurq slibinas prtesinosi .Jahves kurybtntams sumanymarns, matytt is 73 psalmes, kurtoje taip gtedama apte KiirejO galybe:

"Ttl savo galybe perkirtal jfD:<\. vandenyse slibtnu sutrupinai galvas. Galvas to Leviatano sutraisket

if davet jl suesUjurq pabatsorns" (Ps 73. 13-14)5.

LOGOS 1991/3 BALAND1S • RUGPJO"IlS

KLASIKA

Smodmiame Seno]o Testamento vertrrne (i rusu kalbCl- L.J.) zodis "galva" verclamas vtenaskarta, tuo tarpu hebraiskame tekste yra: "Levlatano galvas", KCi tal galetu reiksti? Vtskas iSaiskeJo. suradus ftntktectu, poemas Ugarite. Vienarne tekste detve, kovojusi su Baalio prtesais. sako:

"AI' gi ne as sutralskiau .Jama, palankq Eliui. Sunaikinau did\.it uptu dieva?

Ar gi ne as sutramdziau slfbtna,

sutryntau vtngtuota Zaltt.

galmga sepyngalve pabaisa?"

(C.H.Gordon. Canaanite Mythology. - P. 200). Kitoje vtetoje poetas kreipiasi t Baal]:

"Ar gi ne tu kliudei sliauzrant] Zalq. sutnuskmat vingiuot~l Zalq sestagalvt?"

(J.B.Pritchard. Ancient Near Eastern Texts. - Prtncenton, 1950. - P. 137). Btblmis poetas neskolina mitologtniu siuzetu is pagontskos Itteraturos, bet

pasmaudoja daugiagalvto ZalCio [vatzdzru. noredamas pavaizduott jegas, maistaujanctas plies KurejCl. Leviatanas ir Rahabas sutapatmamt SU jUros stichija:

"Tu vtespatauj i Isputkustat jural, bangas isdidzfas jos trarndai.

Tu sumindei nudurta rahaba,

galmga savo ranka isgamtotai prtesus" (Ps 88. 10-11).

Slibinas sutramdytas Dievo galybes (Job 7. 12). ir jo jegos laikinai parallzuotos. jis lyg tr uzrmgo (Job 3. 8).

Visi pateikti liudijimai letdzra tetgti, kad Levtatanas, Rahabas, Zaltys.

Gelrne ir J uros Sventaj arne R9_ste yra besipnesmancio Dtevul Chaoso simbol1ai (ir. H.Rlnggren. Israelite ReI1gion. - P. 81. lO'71Taciau niekurnesurasime ne menkiausios uzuomtnos, kad sis Chaosas. tkDnytas slibtnuose, yra praamzrq Pradas. prtespriesa D Ievul. Leviatanas - Dievo tvarmys, ir tik iki tam Ukro laiko Dievo yra lelsta jam kelti maista Vlsato]e.

Sventasis Rastas atmeta if ctkllskumo idejq. Biblijoje ispailstarnas ttkejtmas vtstskos harmomjos pasaulyje galimybe. Jei Dlevo kurybos pagrmdas -Iaisve. tai is JOS yra nuopuolis rr kova, tai ateityje tsstptldys vtst Dtevo sumanymai. Tai bus J ahves Diena (ir. Am 5.18; Iz 4. 2) - svtesos Ir tiesos trtumfas. Chaoso j egll pralalmejtmas.

"TCl dtena Vlespats lankys savo kietu, dideliu Ir galtngu kalaviju Leviatana, ta Isnesta zaltt, Levtatana, ta vmgiuota zaltt, ir uzmus bangmi, esanttjuroje" (Iz 27. 1)5.

SltaiP atsiveria Dtevo Karalystes atejtmo eschatologme perspektyva.

.. ....

LOGOS

1991/3 BII!.AND1S - RUGPJO"rIS

ALEKSANDR MEN

~ventclsis randS ir mokymas epte ncodemingum ..

Nors Leviatanas irvadinamas "karaliurni visuputkybes sfmu", viSli. pirma jis simbolizuoja netvarka ir matsta stichijos pasaulyje. Beje, Izraelio religinei samonet buvo ypac bfldinga koncentruoti demesi ; dvasinio gyventmo [vykius, t zmogu, Istonja, Izraelio pranasams apstretske Dievas, veikiantis istorljOje, todel Ir eschatologtjo]e "centrtnls jll stebejtmo objektas buvo ne kataklizmas. bet karalysclu zlugimas" '(H. de Lubec. Catholicisme. - 1965. - P. 105). Sakralinis monarchizmas Sventajame Raste traktuojamas karp viena is nuopuolio Mill, iSsUkis, mestas Dtevui, bandymas uzurpuoti Visagalio valdzta, Tai pasrreiske dar Samuelio Iatkals. kai lzraelyje sutvirtejo monarchija (ZL 3.CBeTJlOB. ManUM" E,lI.IfHo6oxHe. - I'n. XXI. XXII).

Prievartos tr pagonybes trtumfa senove]e, regtmaslas Asirijos. Babilono, Persijos, Makedonijos pergales Izraelio pranasai suvoke ne tik kaip Chaoso pergales kare su Dievu. bet kaip kaikokiLl iskrypitnu dvasios pasaulyje rezultata,

lki nelaisves prtestska Dtevul dvasia (Setonas) apskritai neminima Senajame Testamente. Tactau, kai Uk prae]o politeizmo pavojus.ji atstradojudeju rastuose. IS pradziu aptejabuvo kalbamalabai atsargtat.jabuvo galimalaikyti vienu is angelu, kurtam buvo pavesta isbandytr zmogll (Job 2, I; Zakh 3. 1; I Kron 21. 1). Bet palatpsnlut del didztuln; tstortnrq perversmu ir tragisku [vykiu pasaulyjejudejat patiki tamsiujegu, karaltaujanciu zrnorujo]e, buvtmu. Dleval, kurtuos garbma dtdztostos monarchfjos, iskyla kaip demonai, 0 pactos monarchijos - kaip setono karalystes,

TikinCillill persekiojimo laikais (II a, pr. Kr.). kai Jeruzale gmklu gyne SventqjtRastqir Apretsklma nuo helenizmo kesmtmust, atsirado epoksltptme Itteratura. kurioje pasauline kovajau vyksta ne gamto]e, 0 dvasios plotmeje (zr, J,L, McKenzie. Dictionary of the Bible. - 1966. - P. 421).

Pirmojoje apokalipseje - Danielio knygo]e - pasaultovalstybes vaizdu0.tamos kaip slykstus sutvertmai, zverys, tskylantys is jOros (Dan 7. 2). Sioms pabaisoms pastprieslns Zmogaus Sunaus karalyste.jo]e bus realizuota Siono Sandora, jos valdovui Viespats duos "valdzia, garbe ir karalyste, ir vises tautos, gtmines irkalbos turesjam tarnautt.jo valdziayra amztna valdzta, kuri nebus attrnta, ir jo karalyste nebus sugriauta (Dan 7. 14)7, Tai ne kas kitas, kaip busrmasts Pateptasls, Mesijas. kuris uzbaigs Dievo darbus ir priartins Dievo Dierra, Bet zmogaus Sunaus karalyste ateis per Mesl]o kova su tamsos legtonais.

Tatgt, kaip matome, biblinis mesianizmas g;teztai paneigia sakralines monarchijas ir tapatina jas su Blogto Dvasia. Setonas yra nusfkalteliu ir bedtevtu [kvepejas, Atsiranda naujas [vaizdis. simbolizuojantis jau ne ftzm; Chaosa, 0 Nuodemes jega (ir. H.Ringgren. Israelite Religion. - P. 313 ff).

SHono paveikslas nera tik paprastas Iakios vaizduotes padarinys ar skolinys is persu mrtologijos. Jo pasirodymas Sventajame Raste, kaip teismgat yra pazymejes Lute Bouyer, "yra ne kas kita. kaip seniausios zydu Idejos pntatkymas naujoms aplmkyberns ir naujarn patyrtmui. Gamtos jegos, kurias garbino Kanaano tautos ir jll kaimynat dar tik formuo] antis jahvtstu reltgtjat, jau buvo smerkiamos kaip prazutmgosIr aiskiaj prtestskos Jahvei. Nuo pat savo apslretskimo Izraeliui .Jahve - "pavydus Dlevas", ir pavydus del to, kad

LOGOS 1991/3 BALANDIS - RUGPJOTIS

KLASIKA

reikalauja apstspresu ir pasirtnkti: Jt arb ·-tv'rkavimCl su baali~' .

I'g' . I I' aki tt . - a IS I "l <us. Kat

re 1 mrs zrae 10 raus praslplecia ir nus-v·t ., samonet darost vi '-k .

tsk k d '., . -'. 1 USIal "If" SIS ar

ais u, ~ J~ve - ':lenmtehs Kure~a~ tr kad Visos botybes priklausomos Uk

nuo J 0 vieno, SIOS gresmmgos kosmmes j egos iskyl . labo kaip sukile pn _

v, ali] t ' t - - aVISO '< es isag 1. 0 arnar, nortn ys prieszmonespasirodyt' t kiai koktats jre niekad

b ' b Ok sk I 0 ais. a ne uvo lrne, "". ~. p.aais eja, ~ad_s~~~s SUSiJUSioS zerruskostos karalystes

vyrauja realioje IstOTIJOJe Ir neg all bun lsstumtos be d'd-' uo ir paskutmiojo

Jah . . ikiv, I I I ZIOJ OJ

. yes 1.s. SI~O, zrae i:,,' i:_ ,tai sa:raime, suprantama, nusprendzia, kad kaip

11k kosmintu jegq pralatrnejimas ir nuleme "dabartinio amztaus" smuktma" (Jl.Byue. 0 6"6JlHH " EBaUreJlHH. - Bpiocceas, 1965. _ Crp, 149). J

.IZaijO _pran~sys.teje. p,~as~?je. ~atyt: jau po nelaisves. pranasas kalba apie Babtlono zlugima, Snvykt]IS vatzduo] a karp VisUotin~istorin~katastrofq zenkltnancia karo pries Dleva pabaiga, '

"Kaip gi tu kritai is dangaus.

tu , svtesnesy, kurs anksti ryta uztekedavai? Kaip sukniubai iemeje,

tu, kurs griaudavai tautas? Tu sakei savo s'irdyje:

"AS uzzengstu t dangq; auksctau Dievo z.vaigzdziq as iskelsiu savo sosta;

as sedesiu sandoros kalne Siaurio slaltuose.

AS uzzengstu auksciau uz debesu aukstybes, bustu panasus t Auksctauslaj]".

Taciau tu zengsi t mtrustqjq buveme,

t duobes gilybes" (Iz 14, 12-15),

Is stos tstra.ukos matome, karp pasaulmtq valstybiu demonizmas susflieja su bendra dvastniu pasaultu, savo puikybeje pasrrtnkusrq maistavimo pries

Dleva kelta, katastrofa. Zmogus, nepaklusdamas Dtevo valiai, tampa Setono c :

vergu, Apokalipseje jau tiesiog sakorna, kad "Velnlo pavydu rntrtts tejo i pasuul]" (Ism 2. 24), Enocho paslapcrq Knygoj e irgi randame ta patl, kad velnio pavydu nuoderne teJo [pasauli tj t , 72)8,

Vadlnast. jegos, maistaujanctos pries Dlevq, tskyla aiksten ir gamtos. ir dvasrq karalysteje,

Kumrano tekstuose nuolat kalbama apie pasaulyje vykstaricta kova, kurta nulemia du pradai, taclau si kova Dievo leista iki laiko ("naJIOCfHHCK"U c60pHHK". - 1959. - Ho. 4. - CTp. 33; H.AMYCHH. PYKO"HC" MepTBOl'O MOpl1. - M .• 1960. - CTp. 176), Iki_laiko duota latsve kovat tarp svlesos ir tamsos, tarp gerto ir blogto. Kai ateis Zmogaus Sunus ir eutrtuskms Sltbrna, 8i kova baigsts. TCl dteria bus nugaleias Levtatanas (Barucho Apokallpse 29. 4)9,

Izraelis tikriausiai skaudzlau nei kitos tautos patyre daugtavetdzto blogto smugius, taciau. nepaisant vtsko, jo pranasat pasrrode kaip ISganymo naujienos skelbejai. Jie neture]o Budos giedraus romumo Ir gratku ftlosofu

LOGOS

1991/3 BALANDIS - RUGPJUTIS

ALEKSANDR MEN

~ventasis ra§'tdS ir mokymas apic nuodemingumq

iSminties, tactau jiem~ atslvere pasaulio Tapsmo paslaptls, ate ityj e jie iZvelge artejant Dievo Dtena .. Sventajame Raste, sako H. de Lubac, - ~istorikqstebina kontrastas tarp Izraelto istorijos nezymtos pradztos ir jo uglill. stiprybes, tiksliau butt; sakyti - sprogtmo jegll, kurtu salttnts ir buvo Izraelis. Tai viSiskai konkreti ir gaubianU pactus isktltaustus tikejtmua forma. Veliau vyksta didinga raida, - tal nenukrypstantis judejtmas, nors tamsus ir neaiskus kazko didingo, nors ir nenuspejamo Itnkul: niekur nerasime nieko bent kiek prilygstamo siam vyksmui. Niekas negali prilygti stebtnanctam profetines literatUros nesuprantamumut: tik del atskiru blyksnru ji nepraZliva neissprendztamuose prtestaravtmuose. Vtsa Izraelio rellgljos istorinio charakterto ortgmalurna galima suvokti tlk prtemus domen, kuo ji tapo Kristaus rellgljoje" (Ii. de Lubac. Catoltcisme. - 1965. - P. 107).

Eschatologiniu Iukescrq stiprejlmas pasteke rtbme [tampa tuo istoriniu momentu, kurt Apastalas pavadino "laikq Isstpildymu". Niekada Izraelyje mesiaruzmas nebuvo taip uzvaldes zmonrq mmcrq ir jausmu, Jis phto didZiuliu diapazonu: apimdamas ir prtmttyvlus liaudiskus tikejtmus, ir pakilius mistlkq praregejtmus. Senoves pranasu zodzia; buvo kartojami. vel ir vel skaitomi, jie prade]o nauja gyvenrma sukeldami aistrmga sustdomejima, Tai liudija kupinos [tampos pranasysciu Ir Kumrano rankrasciu eilutes. Tal buvo nepaaiskinama, tactau nepermaldaujamai besismelkianti [slelas nuojauta, - nepaatsktnama, nes Mesijo karalystes paveikslas ir prasme buvo suprantami labat skirtingai ...

II' tada pranasu zeme]e, kazkada pazadetoje Abraomui, paslrode Dievo Sunus. .Jts ate]o skelbti Savo Karalyste, parodyti zmonems Dievo Veida,., ate]» kovott, mirti tr nugaleti mirt],

12) Tverimes, Nuopuolis, Atpirkimas.

Dabar ate]o laikas atslgrezti ir vtenu zvtlgsruu apreptt visa pasaulm] procesa, kaip jts parodytas Sventajame Raste. Mes jau [sttikinome, kad Sventajam Rast ui nebudlnga suslzavejimas tariamu optimizmu. Jarne atskletdztarnas atslaurokas tiesos grynumas: jis prtvercia atgr~zti verda pasaulio tvertrna, Iydmcioms audroms, kartu stose neramiose bangose moko ieskoti pasaulio ir zmogaus tauraus pasaukimo zenklu,

Logos Ir Chaosas, Gerts ir Nuoderne, Kristus tr Antikristas ... Bet ar neatrodo rehgtnei samonei, kad Si tarnsos kava pries Ki1rejq riejmanoma? Ar Kovos pnpazmtmas nera slaptas Dievo absoliutumo aprfbojimo prtpazinnnas?

I slklausimq atsako pats Sventasis Rastas, J arne niekur nerasime pagrmdo suabejotl Ki1rejo visagalybe: vis os Senojo Testamento teofarujos ltudija Jo visagalybe, nes Jis - .Jahve. Esantis per amtius. Kartu abu Testamentus vieniJa pranasyste apie Dievq. kuris, "turedamas Dievo prigimtt. godiiai nesilatke savo lygybes su Dievu, bet apiplese pats save, priimdamas tamo isvaizdq ir tapdamas panasus i zmones" (Fi! 2, 6-7; IS 33, 18). Kurejo nusizeminimas atskleidzia mums Dieviskosios MeiU:s paslaptt

"Dievasyra Meile~l() - hudija apastalasJcnas. Vienas is stipliaush.tjausmll., kuris zmogui atveria _io vienov~ su k1tais "as". yra simbolis, isreiskiantis Trejybes praamziq misterij<t. Mums zinoma s1 paslaptis, Be:> "Jis yra dav~s

LOGOS 1 ml J !~) BA!...Al\1[)IS - HUCPJOTJS

KLASIK

mums Savo Dvasios"!'. Pacta savo blitimi. m u . .

veikimq. Bet ttkro]t melle svetima smurtui ir ;~ev:~~: ~UrianCios ~ei1es isiklausydarna ji laukia ir kencia Ir Dievtsk ,Jl kalba tyltai, jl veda

, . s as nus!Zerninimas pagimdyta

pas.!aukojancios Metles, neztno rtbq kelyje t Golgotq. ' s

Sis netsrvaizduotamas alepmys - nusiZeminps ir k -

I ." enCiantis Dievas - kaip

mig ota nuojauta jau pastebtma seniausiose relig~ose S b . _

vlrpu!i keltancia jega jis atsrvere Senajame Testamente. v;espu t ajUgllnanCia, del I l' ·-t·ki be W - ass e vartaujn

e_. ~~~~o ~~I~)l Dmy es: AS traukiau juos zmogiSkomis virvemts, meiles

ry~laIS k z . .' . angaus paSiuntinys~ wJahves vaikas", pranasn piesiamas kaI~ a~ a, pnSii~anti ~a~ pasauIio kancias (Iz 52-53). TikrOj! Metles Ilnatve

atsrverta ant kryztaus. Dievas tatp pamilo pasaul], .. "12 p

Sis Dievo nusizemmimas atsiveria ir sutvertqjq butybi"giliausiame I' in .

1 . Iantvi - -. _ _ .... s ep Y.le

- ~jS~~~ pa~~p~Y.le. V~!tUi ie~~ot~rne zodines israiskos galimybilljos esmes

aplbr.eZ1lllUl; JI Vlsad~ tsslys is zodZitt narvo, is tmancio proto spastu. Belieka :td~l~ patikiIpu:?o hudij.i~~S, kad Dievo Meile neatsiejama nuo Iaisves. Joje IT k~~o ~Vlrruskos, Ir tsstptldymo, jOje Ir maisto pries Dievq galimybes.

Kas lsdI1s teigtt, kad pasaulio sarango]e Iaisve yra kazkas menko Ir dalinio?

Ar turtme pagrmdo nelgtt, kad ji kaip principas siekia sutvertosios buttes giliau~i~s saknis? Tik prtpazme laisve visuotineje pasaulio hierarchljoje. mes su~ebes1llle suprasti btbltnlo mokymo apie Kovos vtsuotinuma esme,

Plika_ aki~" teg~~a .~ifireti i~~rint vartantlskumo II' pnesprtesos gamtoj e fakta, tacla_u J1 ~epajegIa tzve1gti gtltau, Kur slypi sitt vartantq Ir kelill.lStakos? Kur ta kIyzkele, tas taskas, is kurto Isema kelias i tamsa, i prtestskumo Ir prie§tara~ll k~aly~t~? Sie klaustmai nukelia mus jeigu ne i uikibutin~", tat bent jau l iktlaikme, plotme, kaip tetsmgat yra teig~ dar "ateksandrreerar'. Taciau Sioje plotmeje "issenka" proto ir vaizduotes jegos, joje belieka nutiltl visiems garsams, nes cia Ir yra buttes ir nebuties nba ...

Vtena, ka tikrai mums tetgta tikejimas ir Apretsktmas, yra tal, kad Dtevas negalejo tiesiogiai sukurtt kovos Ir dulejtmo, kuriais nuspalvinta visa Vlsatos istorija. Todel priesprtesos tr irirno pasault turtme suvokti karp gtmus

sukurtosios latsves tsciose. .

S_e_llOjo. Testam~nto apo~alipSill. autoriai Nuopuolio pradztos Iesko]. ~u,kSciausIOse dvas~ngll. esybrq sferose. Ir tat, kad, apretksdamt savaj [patynma jie na~~ojo .~enoves mltu spalvas Ir motyvus, riestrmertkrna jll rrustmf prar:-~eJ~oJegos~.Juk ne beveideje stichijoJe, 0 dvasmese hlerarchnose tUJ slypeti ptktnaudstavtmo lalsve. laukrntu savasties protruklq, gtmdanct prazntmga=autonomija'' irEvoliucijos kelrqfskraipymus, istakos. Siosdvasine ~atastrofos n~ojauta nuo seno buvo juntarna zmonijos religineje s<\.lIloneje. < lVY~O dvasinese gelmese, taciau del visuotines tarpusavio SClsajos Vlsato: turejo ~akos visai ~OSminei tvarkai. sukeldama neramumus, bangas, vibracija Supriesindama jegas ir jas ardydama. Tai galejo but! ~didZiOjo sprogim. mornentas, kai Issiskleide erdve lr 1aikas su savo desniais veikianciais ~iru:~en. T~p pas~ulio sqrangoje prasiveIie chaotiska srove. K~nija, ApaSta ZOdZlaiS tanant, buvo pajungta tustybei, - ne savo lloru, bet paverge valia ... "13

Ki1rinijos tapsmas. arbaPasauline Evoliucija, pasuko kreive, nenumaldorr

LOGOS

1991/3 BALIINDIS • RUGPJll'I1s

ALEKSIt.NDll MEN

Sventasis ra~tas ir mokymas apte nuodeminguma

bestletdztancla zemyn. l tustuma .. Ir pinnoji pasaulio sutvertmo dtena galejo tapti paskutmtaja, jeigu gyvyb~ teikianti Dlevo Dvasia rrebutu "sklendenusi

vtrsum vandenu"!". .

Logos kurybines jegos, pradedamos vetktt, nugah Tamsa, nors Ir ne iki galo: kretve Istleslnama palaipsntut. Materijos tvarkingumas Ir strukturtskumas - ptrmleji Chaoso atsitraukimo poZymiai. Irvis tik irimas ir entroptskumas lieka Iabtaustat ltikinamos busenos. Krelves trajektorfja tstfestnta vos keletu laipsntq ...

Bet stat naujas kurybtnts Impulsas: Vandenys tetsduoda gyv<\ siel<\P5 Atsiranda gyvybe, biostere. J i prtestnast mtrctat, kurdama sudettngas sistemas; perduodanctas is kartos [karta savo strukturtnl slfra, Nepaisant to, is gtmtnes i glmtne mokama duokle rnlrties Molochui. Negana to, gyvos butybes, noredamos isgyventi, nuolat kovo]a, rydamos viena klta,

Sitai, atrode, pavercta niekais visas Evoliucljos pastangas. Oyvybe, kalp sako Bergson. buvo "tarytum didziule banga, kurt plinta is vteno centro Ir kurt visame apskritirne sustoja trvtrsta svyravirnu vteto]e; tik vie name taske kliutts buvo nugaleta, impulsas nuvilnijo laisvai. Sia laisve pazenklinta zmogtsko]] gyvybes forma". Jos atsttraukrrnas - ne Uk "laimingas atstttktlnumas". bet ir neujas kisrybini« aktas, kurts toliau koreguoja Vystymosi trajektorua, Zrnogus - tat Logos pastuntmys pasauly]e, apdovanotas savimone, asmenybe, sukurtas pagal "Dievo pavelksla Ir panasuma". "Adorne" arba noosieroje paveldejtmo kodu ne tik perduodama tnforrnacna, bet ir gnnsta kurybines dvasios karalyste, tos dvasios. kuri nepaklusta entropijai ir dulejimut, kurt is pngtmties Dvasta, [ktmyta psichofrzme]e esybe]e, vislsko]e saves atskleidimo ptlnatveje yra pajegi pajungtt sau mirttngaj; pasaul; ir tsvestt Evoliu'cijos krerve, l zeruta,

Vis delto noosferos faze dar nera galutme pergale. Pergale atltoltno Nuodemtngasts Nuopuolis. Klaidinga kryptis, kurta pasirinko "Adorn as" kaip latsvas dvasia, apnuodijO noosferarr jl is dalles buvo paralizuota. Puoles zmogus, atskirtas nuo Dlevo, tapo atviras demonlsku jegu povelkiui, jis pavirto ligutsta. tskrypusia. nedarnia butybe. Is pasaulmto tapsmo gelmtu tstiese sav~ crulptuvus mirtis ir [ststurbe [Adorna ...

Todel Istorija, kaip ir Evolluclja, lieka nuozmtos kovos arena. Gamtoje vyksta kova tarp chaoso ir tvarkos. 0 zmogu]e kovoja gens ir blogts.

Taciau Dteviskasis Logos testa savo kurybmi d arb a, J 0 vetkla lskyla aiksten vtsada, ka1 Zmogus krypsta [Auksctausta] i- Visa religme pasaulio tston]a - tat Dievo ir zmogaus dialogas. Bet Neregtmo]o balsas skamba kaip tylaus vejello slamesys. skamba nelkyrtai ir negarstai, taip, kad girdetu ]! tik tie, kas "turi austs"!".

Istorijos gelmese zmonija tvertama tarsi is naujo, kurtamas ateities pasaulio branduolys, Populus Dei, Dievo Tauta. Jo pradzta - .Jahves kvietimas ir laisvo zmogaus atsakymas. Kvteciamas atsiliepla "tikinci4,j4. tevas" - ptemuo Abraomas, paltkes gtmtme if naujuoju tlkejtmu daves pradzla iSrinkt4.i4. gimtnei. Jahves balsas nuskambejo nuo Sinajaus sudarant Sandorq_ su Izraeliu. 0 paiadetoji Vlespaties Diena buvo Abraomo klajoni4. apvainikavimo sekme zenklas ir Dieviskojo surnanymo apie pasaulio tapsm<\ issipildymo viltis.

LOGOS 199113 BALANDI S • RUGPJOTIS

KLASIKA

Sis Dievo ir Zmogaus dialogas istorijoje pasiekia auksciausi<\ Itam

ivyksta hlpostaztnts, asrneniskas Logos ~engimas l noosfera, p<\, kat

"Tas Zodis tapo kiinu

ir gyveno tarp musq;

mes regejome jo slov~ -

slove; Tevo vtengtmto Siinaus, pllno malones if tiesos" (In I, 14).

{sikiinij~s ~diS [vykdo tat, ko netstenge atlikti puoles Adomas, ir Kristuje prasideda naujas eschatologmis pasaulio Tapsmo etapas.

"Nauj~~is ~domas." ~engia l istorijq_ talp pat nepastebimai, karp l gamtos pasau~l l:/70 pirmasls .Adomas". B~t 'jts lSjOjo kalp nugaletojas. kad dar ~~galet4. . Neveltui virpa demonai, kai Jis eina Galllejos keliais. "Macta.u setona, - sako .Jezus mo~niams, - kaip iaib<\ krtntanti is dangaus. Stai as sutetkiau j urns gali.~ mi~dZiot1 gyvates bei skorpionus ir vtsokia prteso galybe" {L~ !-O, l8-!-9):.. 0 tz;englant l K1istaus Baznycta naujarn jos nartut skamba retksmmgr zodZiai:

:Visa ~fninija SIO~ina Tave apstretskusj; Tu gr apsiretsket zemeje ir gyvenat su zmo~ernis. ~u yasvenUnai. J~rdano vandenls, is dangaus atsluntes Cyvaja D:a~iq_ .lr sutrtuskines tenat Iizda sustsukustu angtu galvas" 18. Tai Dievo iS1kiiniJIrno kosmmes prasrnes Ispaztntmas.

K1istus - pirm~sis tarp :mirting4.i4., sustabde skrtejanti i nebUties tamsa ~asault viename taske, sukresdamas vtsa vtdtnepasaulto saranga, Jo iemiskasis zygdarbis tesiast Baznyctos istonjo]e, nematomu mums biidu Kristui dalyvau-

jant tetsi4.J4. gyvenime. .

Neretai tenka gtrdett, kad "Krtstaus reikalas nenustsekqs", tactau sitatp s~igali tiktie, kurte niekad nesuprato, koksyra tasJo "retkalas". .Jetgu tat but4. buves ttk rnoraliniS mokymas, tat sttas "reikalas" maza kuo sktrtust nuo Sokrato ar Budos skelbiamu tiesu, Pastrodes Dtevazmogts sumtsustai ir s~~lurn~Siai zmonyai skelbe tatka, bet tatka Dievuje, tatka, ne prtmesta ''is virsaus , mechantska, 0 kylancta Is zmonrq geros vallos. Kristus sudauze gr~?ines,. p~?de kelta, ir juo vede tik tuos, kurie nore]o eiti paskui Jt Is. me~les. ~nk~~lOnybe - ne filosofija lr ne "tdeologija", 0 naujo gyverumo ga.lnnybe. ~il~onai sielu, radustu Jame buttes pllnatve, ltudl]a, kad Jo

reikalas ir siandten pildost pasaulyje. .

. Jau daug lcart q ~kscionybes prieSininkai laido]o KIistaus relkala, Ir kiek_vlenq karta jts vel atglmdavo. Nuo jo kelio pradZios iki musu, dienu kova pries ji t~Si~i. Atviri Pri~Sai if netikri draugat, Romos imperatorta] ir vtduramzrq in~itoriaI, vadat Ir. f~loso!ai, ~ana.tikai tr skepUkai, rodes, sunaikino jl Ikl pacrq jo pam~t4.. Vtsl pozyrruai hudijo, kad Jis jau seniai turejo zlugtl. ~epai~ant to, jts gyvas ir veiksIl21ngas. "Jezus Kristus yra tas pats vakar ir siandten. tas pats per amzlus" (Zyd 13, 18)'9.

"Pasauli~" i~sko savo _grynai zrnogisktt kelill. l ties<\. laisv~ ir vienyb~. Bet kuo labiau j IS uzsisklendZia sudievindamas pats save, tuo giliau grirnzta lmelq_; vergijq_ir neapykantq_. Tik didinga tikejimo jega, {gyvendinama meil<~je, kuriq_

LOGOS

1991/3 BALANDIS • RUGPJOTIS

ALEKSANDR MEN

~ventasis rartas ir mokymas epie nuod~n1ingum4

skelbia Evangellja. gali suteikti tat, ko veltui iesko zmogus savo susikurtuose stabuose. "Vtsoje noosferos erdve]e krtkscionybe .stuo metu yra vienlnteie. Mintles srove. pakankamai drasl ir pakankamai pazangi, kad veiksmingai suvienytu vtsa pasauli ; vtena vtsybe, srove, kurt, nors susiformavo praeityje. bet. nepaisant to.issaugo]o sugebe] tma tobuleti per tikejtmo ir viltles pllnatves meileje steklma, Viena tlk krtksclonybe, be abejones, viena siuolatkrniame pasaulyjatskleidZia mums Vlsybes Ir Asmenybes smtezes vienlngame gyvybiniame akte galimyb~" (P.Teilhard de Chardin. The Phenomen of Man. - 1959. - P. 294).

Krtksctonybes tstortjos negalima suvokti kaip tlesaus Ir ramaus sravejimo, nes iki stol atvtros Gelmes bedugnes ir iki stol islieka laisve prtesintis Kristaus reikalui. Todel karp Dtevazmogio kclias ejo per kryztu, taip irJo Baznycia eina per kryztu,

Sie dldtngt eschatologmes eros mustal atstspindejo paskutine]e Sventojo Rasto knygojc - Apretskime Jonui.

Apnuoglndama metaistorijos gelmes Apokalipse vaizdtngai piesta Baznyctos, apsuptos jai prtesisku jegtt, kelta laike. Tal paskutme Logos ir Tamsos, Kristaus ir Antikristo kova.

Sv. Jono pranasyste]e daug mums ztnomu senoves simboliq, Septyngalvis slibinas kesmast praryti Kudikell, Sis slibinas, apastalo zodztais, "senoji gyvate, vadinamas Velniu Ir Setonu. kuris suvedztodavo vtsa pasaulj" (Apr 12, 9). Cia susnungla l vtena vis os blogto apraiskos: Chaoso pabaisa Zaltys. sugundes zmogu Edene. Ir puolusi dvasla, tskretpust pasaulio sarangos kelius. Slibinui talkina Antikristas. isikilnijantis Zveryse. tsemanctuose is juros. Jiems leista "kovott su sventaistats ir juos nugaleti'?", Tai pasauhnlu monarchjju demonat, nuo Danielio Ialku [kimtjantys tamstasias jegas tstonjo]e. "Ir visa zeme stebedamasi nuseke paskui ivbi.- Zmones garbino slfbtna, kad atldave valdzta zveriui, Ir slovmo iveri, saukdami: "Kas galetu Iyglntts su zvertmt, ir kas galetu kovoti sujuo!

Zveriui buvo duotas snukis didziuotis ir piktzodZiauti... Ir Jis. atveres nasrus. piktzodziavo Dievul" (Apr 13, 3-7). TaCiau zvertes pergale laikina. Pasaultntu katakhzmq grtausme grtfNa demonu tvlrtove. Dievo Avtnelis. Mesijas Nugaletojas savo dvasia sutriuskina Setono pulkus. Mtrtj Ir Pragara, Issiplldo senovespazadas. ateina tikroji Ytespeties Diena.

AS REGEJAU NAUJA DANGll IR NAUJl\ ZEM~. NES PIRMASIS DANGUS IR PIRMOJI ZEME ISNYKO IR JUROS TAIP PAT NEBELIKO (Apr 21. 1).

Siame naujame pasaulyje tat. kas buvo nuopuoly]e, sumatstyje, priespaudo]e, atgnnsta amiinybei. Mums alsku. kodel Apastalas sako. kad jura isnyko: juk jura - tai ne kas kita, kaip biblinis demomsku jeg4. simbolis. Pasaulis ("dangus ir zeme" Pradztos knygoje) Dtevazrnogyje randa tobula harmornja, Draske.vede i pragaistt pasaut[ desnlai tsnyksta.

Sitaip nuo Pradzios knygos iki Apretsktmo Jonui Sventajame Raste atskletdziama pasaultne drama. kurtos atomazga - S.viesos Karalystes pergale, Tai Ietdzla [stvafzduotl kosmme ratda kaip kDgl. kurto smaigalys nukrciptas zemyn. i pasaulio sutvertmo, laisves ir kovos Istakas, 0 pagrtndas atsrverta begalybeje.

LOGOS 1991/3 BALAND1S - RUGPJOTIS

KLAS/KA

Taciau Tapsmas egztstuo]a tik LAIKE P v ,

ku:inijq_ ne l~k~ tekmeje, 0 jos pilnatvej~ i;~~IU~~e ES~Ci?jO Zvi1gsnis regi "Dtevas mate VIsa ka buvo padares ir b' lybeje. Todel lr pasakyta. kad

_ ..' -c- , trvo Iabai g ~ (

pranasui DICVO Karalyste regima Ir tarytum JAU era Pr 1, 31). Todel ir

1 .- . deu aau ESANn

r isgtr. au gdlmgct balsa skambantj nuo sost '''S '.

imoniL{_. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo taut tal Dle~o padangte tarp Jis nusiuostys kiekvienct asarct nuo jo aki!.l.; tr a~ o:~ts Dle:a~ bus su jeis. ltisdesto, nei aimanos. net sielvarto, "NES KAS BUV; P;~S mlrties. neb~bus (Apr 21.3.4). lAD. TAS PRAEJO"

K<\. galima pasakyti sto neapsakomo regejtrno akivaizd . ? _

dabarttrus pasaulis tera kiidikis [sctose, palygtnti su sud' oje. Gal rnusu

'1 t ? I . tlk : -. . levllltos tVarinilJ'o

pI na ve. r vis 1 JauslandlengalimeiengtiAteitiesKaraly t. _'. s ttket . T '-' sen. Jau SIandlen

ejimas ir mel e lZlcbia vllt] Ir lukesctus, isrelkstus Evangeli"o - d"'" •

TEATEINIE TAVO KARALYSTE. ~ s zo zrars:

NUORODll PATIKSLINIMAI

I. LietuviSkajame arkiv. J.Skvirecko Senojo Testamenlo vertime ste wdziai yra Job 41 25.

2. Job 41. 9-10. . '.

3. Job 4 i . 22.

4. Job 41. 24.

5. Rusfskajarne Seriojo Testamento ve rtime: "dave: sviestt jl' d k -_ 6 R ·-k.' S ." Y urrrq gyvunams

. US1S .~Ja,?e eno]o Testamento vertime: "Uzrnus slibina jurq". .

7. Lietuvtskajame arktv, J.Skvirecko Senojo Testamento vertime sie wdz" D 7 I

8. Enocho paslapciq knyga _ apokrtfas. 18.1 yra an - A.

9. Baru cho Apokalipse - apokrifas.

10. 1 In 4,8.

11. 1 In 4, 13.

12. In 3. 16.

13. Rom 8. 20.

14. Pr 1. 2.

15. Pr 1.20 ("vandenys teiSduoda gyvas esybes").

16. Apr 13. 9.

17. Apr 6. 2.

18. Tai .RuSijos ortodoksu bainycios apeigose skambantys seriaja alavq bainytine kalba z c!Z' .

t:?del vertimas pertetkia tik jq prasme, 0 lat.

19. Zyd 13,8.

20. Apr 13, 7.

LOG OS

1~)!J1/J BAi.AND1S - P.I1GPJ(lTIS