Anda di halaman 1dari 60

13 tema.

CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS


Ši stadija gali baigtis trejopai: 1. teisėjo nutartimi priimti pareiškimą teismo žinion 2.
teisėjo nutartimi grąžinti pareiškimą suinteresuotam asmeniui dėl to, kad per nustatytą
laiką nebuvo pašalinti pareiškimo trūkumai 3. teisėjo nutartimi atsisakyti priimti
pareiškimą.
13.1.Teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.
Teisė į teisminę gynybą nurodyta įvairiuose šaltiniuose:
Konstitucijos 30 str. Įtvirtina teisę kreiptis į teismą;
CK Nustato, kad civilines teises gina teismas;
Teismų įst. 4 str. ir CPK 4 str. kalba apie teisę į gynybą.
Skiriami teisės į teisminę gynybą aspektai:
1) remiantis Konstitucijos 30str., teisė į teisminę gynybą yra konstitucinis principas,
reiškiantis, kad kiekvienam teisės subjektui privalo būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar
interesų gynimo galimybė. Šiuo atžvilgiu teisė į teisminę gynybą yra sudedamoji asmens
teisinio statuso dalis, taigi ir jo teisnumo elementas;
2) materialine teisine prasme teisė į teisminę gynybą yra teisė į pažeistos subjektinės
teisės atkūrimą vienu ar keliais subjektinės teisės gynimo būdais: pripažįstant teisę,
priteisinat atlyginti nuostolius, taikant restituciją ir tt.;
3) procesine teisine prasme teisė į teisminę gynybą yra teisė kreiptis į teismą su
ieškininiu pareiškimu, pareiškimu ar skundu (CPK 5 str.).
13.2. Teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygos.
Materialinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo subjektines teises, neretai
susiduria su vienokiomis ar kitokiomis kliūtimis ar trukdymais. Pvz. Reikalavimo teisę
turinti šalis negali jos įgyvendinti, nes kita sutarties šalis sutarties nevykdo. Šiuo atveju
reikalavimo teisė įgyvendinama tik priverstiniu būdu – teismui įpareigojus šalį vykdyti
prievolę natūra arba priteisus atlyginti nuostolius. Subjektinę teisę būtina ginti ir kitais
atvejai: sužalojus asmens sveikatą ar turtą, kliudant asmeniui įgyvendinti savo teises ir
tt. Subjektinė teisė gali būti ginama dar jos nepažeidus, o tik esant realiai pažeidimo
grėsmei.
Svarbu visiems asmenims užtikrinti paprastą ir greitą konstitucinės teisės kreiptis į
teismą realizavimą. Šia prasme komentuotina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981
05 14 rekomendacija Nr.R(81)7, kur pasiūlyta Tarybos narėms - nacionalinėje teisėje
užtikrinti reikiamą teisminės gynybos prieinamumą, realizuojant tokius principus:
1. užtikrinant visiems lengvai prieinamą informaciją apie kreipimąsi į teismą, bylos
nagrinėjimo bei sprendimo įvykdymo tvarką;
2. garantuojant informacijos apie nesudėtingas procesinių dokumentų formas
prieinamumą;
3. panaikinant archaiškas proceso t-kles ir tokiu būdu pagreitinant ginčų išsprendimą bei
įgalinant taikyti supaprastintą atskirų bylų nagrinėjimo tvarką;
4. įvertinant galimybes, leidžiančias sumažinti arba net panaikinti mokesčius, mokamus
kreipiantis į teismą;
5. užtikrinant užmokesčio už advokatų teikiamą teisinę pagalbą dydžio kontrolę;
6. skatinant taikų ikiteisminį ginčų sprendimą.
Tinkamas ieškininio pareiškimo surašymas bei jo apmokėjimas žyminiu mokesčiu yra
viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų. Teisėjas privalo patikrinti, ar
buvo laikytasi ir kitų teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, o dar svarbiau –
patikrinti, ar suinteresuotas asmuo apskritai turi neabejotiną teisę kreiptis į teismą.
Konstatavus, kad suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir šią teisę tinkamai
realizuoja, teisėjas nutartimi priima pareiškimą teismo žinion.Tokios nutarties priėmimas
reiškia, jog civilinė byla yra iškelta, o tuo pačiu užbaigta ir pirmoji CP stadija. Deja,
teismų praktikoje nutartis priimti pareiškimą teismo žinion sutinkama retai. Tai
procesinės teisės pažeidimas, nes bet kokį veiksmą, kuriuo byla neišsprendžiama iš
esmės, teisėjas turi įforminti priimdamas nutartį. (CPK 247 str).
13.3. Ieðkininis pareiðkimas ir jo rekvizitai.
Iešk. pareiškimas – procesinė priemonė c/b iškelti. Kol jo nėra, negalima iškelti c/b. Jis turi formalius
reikalavimus, jo turinio reikalavimai minimalūs (kad galėtų surašyti teisinio išsilavinimo neturintis),
bet turi atitikti CPK 146 str. reikalavimus, t.y. ieškininis pareiškimas paduodamas teismui raštu ir
Ieškininiame pareiškime turi būti nurodoma:
“1) teismo, kuriam pareiðkimas paduodamas, pavadinimas;
2) ieškovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba, jeigu ieškovas yra juridinis
asmuo, jo pavadinimas, kodas, buveinė, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą
paduoda atstovas;
3) atsakovo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir, jeigu žinomas, asmens kodas arba, jeigu
atsakovas yra juridinis asmuo, jo pavadinimas, kodas, buveinė;
4) kitų dalyvaujančių byloje asmenų, kurių teisės ir pareigos susijusios su ieškovo reikalavimu,

1
vardai, pavardės, gyvenamoji vieta ir, jeigu žinomi, jų asmens kodai arba, jei tai yra juridiniai
asmenys, jų pavadinimai, kodai, buveinės;
5) ieškinio kaina, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
6) aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo
išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta;
7) ieðkovo reikalavimas;
8) pridedamų prie ieškininio pareiškimo dokumentų sąrašas.
Ieðkinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia, taip pat dėl gyvenimo
skyrium (separacijos), be duomenų, išvardytų aukščiau, turi būti nurodoma:
1) ieðkovo ir atsakovo gimimo metai;
2) motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar
nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją);
3) jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo
data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų
gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir
išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškinio pareiškimu teismui turi būti pateikiamas
šis susitarimas;
4) duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai
sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo
sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama, arba jis nustatytas šalių
susitarimu;
5) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs
jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);
6) nurodymas, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas
Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu;
7) reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.
Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi
būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgalinimus.
Asmuo, turintis teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą, gali kartu su ieškinio pareiškimu pateikti
prašymą dėl teisinės pagalbos skyrimo. Prie prašymo turi būti pridėti dokumentai, įrodantys asmens
teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą.”
Labai svarbu, jog iešk. pareiškime nėra reikalaujama nurodyti įstatymus, kuriais grindžiamas
ieškovo reikalavimas, t.y. nėra reikalaujama nurodyti teisinį ieškinio pagrindą.
Ieðk. Pareiðkimas (pareiðkimas, skundas) aiðkinamas trejopai:
a) pareiškimas yra procesinė priemonė civilinei bylai iškelti. Teisėjui priėmus pareiškimą teismo
žinion, iškeliama c/b, t.y. prasideda civ. procesas, sukeliantis atitinkamas materialines teisines ir
procesines teisines pasekmes;
b) iešk.pareiškimas yra informacijos pertekimo priemonė, kurios pagalba atsakovui pranešama
apie c/b iškėlimą bei jos pobūdį. Atsakovas, gavęs iešk.pareiškimo kopiją, sužino ne tik tai, kad
prieš jį yra pradėtas procesas, tačiau sužino ir ieškovo reikalavimų esmę bei argumentus;
c) iešk.pareiškime suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo veiklos ribas, t.y.
teismas gauna informaciją apie įrodinėjimo dalyką byloje, apie ginčijamą materialinį teisinį santykį
bei ieškovo reikalavimą. Teismas, vadovaudamasis dispozityviškumo principu, negali išeiti už
pareiškime apibrėžtų reikalavimo ribų, išskyrus atvejį, kai pats ieškovas, jau iškėlus bylą, pakeičia
ieškinio dalyką, arba sumažina ar padidina ieškininių reikalavimų apimtį (CPK 35 str.).
Ieškovas turi teisę kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus sujungti viename iešk.pareiškime
(CPK 149 str.), pvz.reikalavimą nustatyti tėvystę ir reikalavimą priteisti alimentus. Teisėjas turi teisę
sujungti arba iškirti reikalavimus į vieną bylą (išskiriant į kelias), jei pripažįsta, kad konkretų
reikalavimą tikslingiau nagrinėti skyrium ar sujungus.
Įstatymas reikalauja, kad ieškovas kartu su ieškininiu pareiškimu pateiktų jo priedus: žyminio
mokesčio sumokėjimo įrodymus, atitinkamą iešk.pareiškimo nuorašų skaičių (kiek yra atsakovų),
dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais pagrindžia savo reikalavimą.
Egzistuojant specialiai normai, pareiðkimas turi būti surašomas laikantis būtent specialiosios normos
reikalavimų, o CPK 146 ir 148 str. reikalavimai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja specialiųjų normų
nuostatoms bei atitinkamos bylos kategorijos esmei.
13.4. Pagrindai atsisakyti priimti ieðk. pareiđkimŕ.
Yra du pagrindų, kada negalima iškelti c/b, blokai: a) asmuo neturi teisės kreiptis su ieškininiu
pareiškimu; b) asmuo netinkamai realizavo savo teisę kreiptis su ieškiniu. CPK 150 str.2 d. punktai 1-5
– pirmos grupės pagrindai. 2 grupė: 6-8 imtinai.
CPK 150 str. Pateiktas baigtinis atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų sąrašas. Civilinės bylos
pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas nutartį.
Teisėjas atsisako priimti pareiškimą:
1) jeigu pareiđkimas neţinybingas teismams; (teisėjas atsisakydamas priimti pareiškimą
nutartyje privalo nurodyti organą, kuriam ginčas yra žinybingas; atsisakyti priimti pareiškimą šiuo
pagrindu teismas turi ne tik tada, kai ginčo sprendimą įstatymas priskiria kitų organų kompetencijai,

2
bet ir tada, kai ginčas iš viso nenagrinėtinas jokiuose organuose, dažniausiai dėl įstatymo
draudžiamos kokios nors veiklos pvz.kol buvo uždrausti azartiniai lošimai – reikalavimas priteisti
pinigų sumą, išloštą žaidžiant kortomis ar kt.lošimu, nėra ginamas nei teismine, nei kitokia teisine
tvarka); jei teisėjas suklysdamas priima pareiškimą, kuriuo prašoma išspręsti nežinybingą teismui
ginčą ir ši aplinkybė paaiškėja iškėlus bylą, teismas privalo bylą nutraukti. )
2) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymo nustatytos tai bylų
kategorijai bylos išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos; (neteisminė tvarka gali būti įvairi: a)
įstatymas pačias ginčo šalis įpareigoja bandyti savo jėgomis išspręsti ginčą, tai vadinamoji
pretenzinė tvarka, kai suinteresuota šalis siunčia kitai, pažeidusiai jos teises šaliai rašytinį
reikalavimą – pretenziją, reikalaudama atstatyti pažeistas teises, pvz. atlyginti nuostolius, tokia
tvarka numatyta santykiuose tarp ryšių organizacijų, geležinkelio transporto organizacijų ir klientų;
b) įstatymas įpareigoja bandyti ginčą išspręsti pavaldumo arba administracine tvarka, t.y.
skundžiant kitos šalies veiksmus aukštesniam pareigūnui, jei nepatenkina aukštesnio pareigūno
sprendimas, tada kreipiamasi į teismą; c) įstatymas gali įpareigoti abi ginčo šalis, prieš perduodant
ginčą spręsti teismui, pabandyti jį išspręsti specialiame neteisminiame organe – Patentų įst.40 str.
Ginčai dėl išradimo patentavimo, kilę iki patento išdavimo, t.b.nagrinėjami Patentų biuro
Apeliaciniame skyriuje, o teisė kreiptis į teismą atsiranda nesutinkant su apeliacinio skyriaus
sprendimu; d) kai sutartyje numatyta, jog ginčas bus sprendžiamas taikiai ir numatytos taikinimo
procedūros. Šiuo atveju susiduriama su kolizija – šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, bet juk
atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja, todėl teisėjas turėtų priimti pareiškimą nepaisant,
kad sutartis numato t.t.ikiteismines procedūras – be abejo ši išvada netaikoma arbitražiniams
susitarimams.
Jei, priėmus pareiškimą teismo žinion, paaiškėja, kad suinteresuotas asmuo nesilaikė
ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, galimos dvejopos pasekmės: 1. byla gali būti nutraukta (CPK
243 str.2p), jeigu šia tvarka nebegalima pasinaudoti, pvz.kai yra pasibaigę nustatyti įstatymo
naikinamieji terminai; ir 2. pareiškimas g.b. paliktas nenagrinėtu (CPK 245 str.1d.), jeigu
suinteresuotas asmuo šia tvarka dar gali pasinaudoti).
3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties
dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar
patvirtinti šalių taikos sutartį; ( Šį atsisakymo pagrindą sunku taikyti: 1) sudėtinga nustatyti ieškinių
dalyko ir pagrindo tapatumą, nes teorijoj nėra vieningos nuomonės, ką reikėtų laikyti ieškinio dalyku
– teisinį santykį, ieškovo reikalavimą ar ginčo objektą. Įstatymo prasme ieškinio dalykas yra ieškovo
materialinis teisinis reikalavimas, nukreiptas atsakovui. Gali būti atvejų, kai visi trys elementai,
pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, formaliai sutampa, bet ieškinių tapačiais laikyti
negalima, pvz. Atmetus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, galimas pakartotinas tokio pat ieškinio
pareiškimas, nes laikui bėgant tie patys faktai, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas gali turėti visai
kitą reikšmę. Atsisakius priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo būtų įtvirtinta nuostata, kad gali
bandyti nutraukti santuoką tik vieną kartą; 2) dėl informacijos stokos – teisėja gali sužinoti apie
įsiteisėjusio sprendimo egzistavimą tik tuo atveju, jei tai nurodo pats ieškovas ar praneša kiti
asmenys (pvz. Atsakovas), arba pats teisėjas anksčiau yra nagrinėjęs bylą pagal tapatų ieškinį.
4) jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu; šio pagrindo egzistavimas paaiškinamas tuo, kad ieškovas, iškėlus c/b laikomas jau
realizavusiu savo teisę kreiptis į teismą ir todėl praradusiu teisę kreiptis į teismą pakartotinai su
tapačiu ieškiniu. Neturi reikšmės kurio teismo žinioje – to paties ar kito. Paaiškėjus aplinkybei, kad
byla jau iškelta, pareiškimas paliekamas nenagrinėtu.
5) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti trečiųjų teismui; sutartis perduoti ginčą
spręsti arbitražui nėra laikoma atsisakymu nuo teisės kreiptis į teismą, nes įst.leidėjas pripažįsta
arbitražinę ginčų sprendimo formą lygiaverte teisminei ginčų sprendimo formai. Šiuo atveju teisėjas
privalo patikrinti, ar sutartis perduoti ginčą spręsti arbitražui yra galiojanti ir ar ginčas pagal
galiojančius įstatymus apskritai g.b. jam perduotas.
6) jeigu byla neteisminga tam teismui; atsisakant priimti pareiškimą šiuo pagrindu teisėjas nutartyje turi
nurodyti teismą, kuriam ši byla yra teisminga. Jeigu iškeltos c/b neteismingumas paaiškėja jau
priėmus pareiškimą, teismas turi perduoti bylą kitam teismui pagal teismingumo t-kles.
7) jeigu pareiškimą paduoda neveiksnus asmuo; toks asmuo pats savarankiškai negali relizuoti
savo teisės kreiptis į teismą, jo vardu tą privalo atlikti jo atstovai; priimtas toks pareiškimas
paliekamas nenagrinėtu. Taikant šį punktą būtina išsiaiškinti suinteresuoto asmens materialinio
veiksnumo apimtį. Jei asmuo veiksnus materialiniuose santykiuose, iš kurių kilo ginčas, tai jo
pareiškimą reiktų priimti nepaisant to, kad pagal amžių paduodantysis pareiškimą pilno procesinio
veiksnumo dar neturi.
8) jeigu pareiškimą suinteresuotojo asmens vardu padavė neįgalintas vesti bylą asmuo; šis
pagrindas dažniausiai taikomas, kai atstovas neturi nustatyta tvarka patvirtinto įgaliojimo ar kitokio
jo įgalinimus patvirtinančio dokumento, pvz. Kai JA vardu pareiškimą paduoda ne vadovas, o kt.
asmuo, kuriam įstatais tokia teisė nesuteikta ir kuris neturi vadovo pasirašyto įgaliojimo. Jei tokia
aplinkybė paaiškėja iškėlus c/b teismas turi palikti pareiškimą nenagrinėtu.
Teisėjas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teisėjas

3
privalo nurodyti, į kurį organą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nežinybinga teismui, arba kaip
pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą. Teisėjo nutarties, kuria atsisakoma priimti
ieškininį pareiškimą, nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas įteikiamas arba pasiunčiamas
pareiškėjui kartu su jo paduotu ieðkininiu pareiðkimu.
Teisėjo atsisakymas priimti pareiškimą 2, 6, 7 ir 8 punktuose numatytais pagrindais nekliudo vėl
kreiptis į teismą su tos pačios bylos pareiškimu, jeigu yra pašalintas buvęs pažeidimas.
Dėl teisėjo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Teisėjas, nutartimi priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio
statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša viešojo
registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.
13.5. Eigos ieðk.pareiðkimui nedavimas.
Reikalavimai iešk.pareiškimo turiniui ir formai, išdėstyti CPK 146 ir 148 str. bei kitose specialiose
normose, yra imperatyvaus pobūdžio, ir jų nesilaikant, ieškovui atsiranda tam tikros neigiamos
teisinės pasekmės. Civilinė byla negali būti iškeliama, nes pareiškimui nėra duodama eiga (nors
nauja CPK 151 str. redakcija “pareiškimui eigos nedavimo” sąvokos ir nebavartoja, tačiau realiai
eigos nedavimo pareiškimui institutas išliko.) Teisėjas, nustatęs, kad pareiškimas paduotas
nesilaikant numatytų reikalavimų, priima nutartį neduoti pareiškimui eigos. Pareiškimui eigos
nedavimo instituto esmę sudaro tai, jog šiuo atveju c/b nėra iškeliama, tačiau ir nėra atsisakoma
priimti pareiškimą, taigi nėra visai atsisakoma iškelti c/b. Teisėjas nutartyje neduoti pareiškimui
eigos turi nurodyti trūkumus, ir nustatyti terminą (realų), per kurį ieškovas privalo trūkumus
pašalinti. Jei trūkumai pašalinami, laikoma, kad pareiškimas paduotas pradinio jo pateikimo teismui
dieną. Jei trūkumai nepašalinami, pareiškimas laikomas nepaduotu, ir teisėjas nutartimi grąžina jį
ieškovui. Pareiškimo grąžinimas neatima iš ieškovo teisės ateityje pakartotinai kreiptis į teismą su
tapačiu ieškiniu. Dėl teisėjo nutarties grąžinti pareiškimą gali būti duodamas atskirasis skundas.
Pareiškimui eigos nedavimo pagrindų, CPK 151 str. sąrašas yra baigtinis:
1. ieðk.pareiðkimas neatitinka CPK 146 str.(ieðk.pareiškimo forma ir turinys) ir 148 str.(iešk.pareišk.priedai) numatytų
reikalavimų;
2.pareiškimas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu (išskyrus atvejus, kai ieškovas nuo žyminio
mok. Mokėjimo yra atleistas);
3.neįmokėtos sumos, numatytos 110 str. (liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms
organizacijoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros išlaidų paėmimas iš šalių)
13.6. Civilinės bylos teisinės pasekmės.
Teisėjui priėmus iešk.pareiškimą teismo žinion, iškeliama civilinės byla, t.y. prasideda
civ.procesas, sukeliantis materialines teisines ir procesines teisines pasekmes.
Materialinės teisinės pasekmės:
1.nutrūksta ieškininės senaties terminas;
2.periodiniai mokėjimai (pvz.alimentai) yra priteisiami nuo bylos iškėlimo dienos, išskyrus
įst.numatytus atvejus, kai yra leidžiama juos priteisti nuo ankstesnės datos;
3.sąžiningas neteisėtas turto valdytojas privalo grąžinti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo
gauti nuo to laiko, kai gavo šaukimą pagal savininko ieškinį dėl turto grąžinimo;
Procesinės teisinės pasekmės:
1.prarandama teisė pareikšti tapatų ieškinį (CPK 150str. 1 d.4 p.);
2. prasideda pasiruošimo bylos nagrinėjimui termino eiga (CPK 121 str.1d.);
3.prarandama teisė pareikšti ieškinį kitam teismui alternatyvinio teritorinio teismingumo atvejais
(CPK 138 str.).
PS. CPK nereglamentuoja klausimo, kada c/b laikoma iškelta, nors tai svarbu dėl procesinių ir dėl
materialinių priežasčių, pvz. Nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo g.b.
skaičiuojamos palūkanos. Yra 2 nuomonės: 1. c/b yra iškelta nuo to momento, kai yra
priimta teisėjo nutartis iškelti c/b. 2. c/b laikoma iškelta nuo to momento, kai atsakovas
gauna ieškininio pareiškimo kopiją (kol atsakovas nežino apie bylos iškėlimą, laikoma,
kad ji neiškelta).
13.7. Atsiliepimas į ieškininį pareiškimą
Kartu su šaukimu teisėjas nusiunčia atsakovui ieškininio pareiškimo nuorašą, o reikiamais
atvejais - pridėtų prie pareiškimo dokumentų nuorašus ir nustato terminą, per kurį atsakovas raštu
privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į ieškinį ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje
ieškovų. Atsiliepime atsakovas nurodo, ar sutinka, ar ne su pareikštu ieškiniu, taip pat ar dalyvaus
bylą nagrinėjant teismo posėdyje, taip pat atsiliepime nurodoma atsakovo pozicija ir nuomonė dėl
jam pareikšto ieškinio. Jei atsakovas nesutinka, arba dalinai sutinka su jam pareikštu ieškiniu,
atsiliepime t.b. nurodytos aplinkybės, kuriomis jis pagrindžia savo nesutikimą.
Jeigu atsakovas per teisėjo nustatytą terminą raštu nepateikia savo atsiliepimo į ieškinį,
nepraneša apie tai, kad neatvyks, ir neatvyksta į teismo posėdį, teismas nagrinėja bylą jam
nedalyvaujant. Atsakovo tylėjimas ir nereagavimas į jam pareikštą ieškinį gali būti laikomas ieškinio
pripažinimu. Ši t-klė netaikoma tuomet, jeigu atsakovas nesurašė atsiliepimo dėl pateisinamų
priežasčių (buvo komandiruotėje, sirgo).
Jei yra laiko, teisėjas nusiunčia ieškovui gautą atsakovo rašytinio atsiliepimo į ieškinį nuorašą.(Pono

4
Valentino nuomone, šią normą reiktų suformuluoti numatant atsakovo pareigą savo atsiliepimą siųsti ne
tik teismui, bet ir ieškovui – kad ieškovas iki teismo sužinotų atsakovo poziciją.)

14. PASIRUOŠIMAS NAGRINĖTI BYLĄ TEISMO POSĖDYJE


14.1.Pasiruošimo nagrinėti bylą teismo posėdyje reikšmė ir terminai.
Reikšmė:Pasiruošimas nagrinėti bylą teismo posėdyje - 2-oji savarankiška CP stadija. Sąvoka
“pasiruošimas” reiškia, kad ruošimasis būsimajam teismo posėdžiui yra tiek ginčo šalių, tiek ir
teisėjo pareiga. Pagrindinis šios stadijos tikslas – užtikrinti, kad c/b būtų teisingai išnagrinėta iš
esmės ir teismo sprendimas būtų priimtas jau pirmame teismo posėdyje. Tinkamai pasiruošus bylos
nagrinėjimui, lieka nedidelė bylos atidėjimo tikimybė. Ši stadija ypač svarbi užtikrinant operatyvų
bylų nagrinėjimą ir mažinant nagrinėjimo vilkinimŕ teismuose.
Terminai:Pasiruošimas c/b teisminiam nagrinėjimui turi būti baigtas ne vėliau kaip per septynias
dienas nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais itin sudėtingoms byloms motyvuota
teisėjo nutartimi šis terminas gali būti pratęstas iki dvidešimties dienų, išskyrus bylose: 1) dėl
komercinio banko, kuriam paskirtas laikinasis administratorius ar iškelta bankroto byla, turto
išieškojimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl banko bankroto bylos iškėlimo ar dėl banko
akcinio kapitalo sumažinimo; 2) dėl alimentų išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos
suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, ir dėl reikalavimų,
kylančių iš darbo teisinių santykių.
Problema: Šie įstatymo nustatyti terminai yra nerealūs, nes neįmanoma įstatymu sureguliuoti
laiko, būtino ir pakankamo teisėjui bei šalims pasiruošti bylos nagrinėjimui - bylos yra pernelyg
skirtingos, vienos pasiruošimui reikia daugiau, kitos - mažiau laiko. Pono Valentino nuomone, reiktų
atsisakyti formalaus terminų nustatymo 2-ajai pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijai, pakaktų
numatyti, kad teisėjas turi kontroliuoti šalių veiksmus, ruošiantis bylos nagrinėjimui.
14.2.Procesiniai veiksmai atliekami rengiantis bylŕ nagrinėti teisme.
Siekiant tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, reikia kiek įmanom tiksliau išsiaiškinti šiuos
dalykus:
1. išsiaiškinti visus asmenis, kurie turi dalyvauti bylos nagrinėjime. Informacija apie ginčo šalis, o
kartais ir apie kitis dalyvaujančius byloje asmenis būna nurodyta ieškininiame pareiškime, tačiau
būtina patikslinti, ar konkrečios bylos nagrinėjime neturėtų dalyvauti bendrininkai (bendraieškovai ir
bendraatsakovai), tretieji asmenys, valdymo institucija išvadai duoti (CPK 55), šalys ves bylą pačios
ar atstovai, ar neturi byloje dalyvauti įstatyminiai atstovai;
2. išsiaiškinti, dėl kokių faktų šalys sutaria, o kokius faktus viena ar kita ginčija, t.y. tiksliai
nustatyti byloje įrodinėjimo dalyką sudarančius faktus. Faktai, kuriais remiasi ieškovas, sužinomi iš
ieškininio pareiškimo. Atsakovo požiūris į ieškovo išdėstytus faktus atsispindi atsiliepime į ieškininį
pareiškimą;
3. nustačius įrodinėjimo dalyką byloje, teisėjas ir šalys turi imtis priemonių, kad būtų surinkti ir
pateikti teismui reikiami įrodymai;
4. išsiaiškinus byloje dalyvaujančius asmenis bei kitus proceso dalyvius, teisėjas turi užtikrinti,
kad visiems būtų laiku nusiųsti teismo šaukimai.
Šiuos veiksmus teisėjas gali pradėti iš karto, kai tik priimamas pareiškimas.
Pagal CPK 164 str. priėmęs pareiškimą, teisėjas:
1) reikiamais atvejais įpareigoja ieškovą pateikti įrodymus, nurodydamas įpareigojimo įvykdymo
terminus (nors įstatyme nenumatyta, teisėjas analogiškai gali įpareigoti kitus dalyvaujančius
asmenis ir atsakovą, ypač įvertinus atsiliepimą į pareiškimą)
2) ieškovo prašymu išreikalauja įrodymus, kurių ieškovas negali gauti, arba išduoda liudijimą
tiems įrodymams gauti (kalbama tik apie ieškovo galimybę prašyti teismą surinkti įrodymus, šią
normą privalu aiškinti plečiamai ir taikyti ją atsakovo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu);
3) išsiunčia atsakovui pareiškimo nuorašą ir nustato terminą, per kurį atsakovas privalo raštu
pateikti teismui atsiliepimą (plačiau žr.13.7);
4) nusprendžia dėl ekspertizės darymo (nutartimi);
5) neatidėliotinais atvejais, ieškovo prašomas, pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims,
padaro vietos apžiūrą;
6) reikiamais atvejais priima sprendimą dėl advokato arba advokato padėjėjo paskyrimo teikti
ieškovui ar atsakovui valstybinę teisinę pagalbą, jei gautas ieškovo ar atsakovo prašymas;
7) atlieka kitus veiksmus, kurie, jo manymu, reikalingi pasiruošiant nagrinėti bylą (pvz.skelbia
atsakovo paiešką; esant pagrindui, sujungia kelias bylas į vieną).
Nutartis, reikalingas pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui, teisėjas priima nepranešęs
dalyvaujantiems byloje asmenims.
14.3.Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje.
Laikydamas, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti, teisėjas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo
posėdyje.
Nutartyje nurodoma:
1) posėdžio laikas ir vieta;
2) pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims;

5
3) pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus, vertėjus ir kitus
asmenis;
4) pavedimas išsiųsti atsakovams ar tretiesiems asmenims pareiškimo nuorašus ir kitus
dokumentus;
5) duoda kitus pavedimus, užtikrinančius, kad byla būtų išnagrinėta laiku.
6.Reikiamais atvejais teisėjas nutaria įtraukti į bylą asmenis (CPK 55 str. Valstybinio valdymo
orgasnai), išvadai duoti ir užtikrina, kad jiems apie tai būtų pranešta ir būtų nusiųsti pareiškimo ir
kitų dokumentų nuorašai.
Problema: Pono Valentino nuomone, čia įstatymo leidėjas padarė rimtą klaidą, nes išvardintus
veiksmus (1, 4, 5 ir 6 p.) teisėjas privalo atlikti dar iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje
priėmimo, t.y. ruošdamasis bylos nagrinėjimui, o aukščiau minėtos nutarties priėmimas reiškia, kad
visi paruoðiamieji veiksmai jau yra atlikti.
14.4.Teismo pranešimai ir šaukimai. Šaukimų turinys. Šaukimų įteikimo tvarka.
Teismo pranešimas – teismo dokumentas, kuriuo teismas informuoja byloje dalyvaujantį asmenį
apie teismo posėdžio ar kitų procesinių veiksmų atlikimo datą, laiką, vietą. Pranešimas nėra
įpareigojantis atvykti į teismą dokumentas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims, kurių
dalyvavimas posėdyje yra jų teisė, o ne pareiga, yra tik pranešama apie posėdį, o ne reikalaujama
atvykti.
Teismo šaukimas – teismo dokumentas, įpareigojantis atvykti į teismo posėdį nurodytą datą,
nurodytu laiku ir į nurodytą vietą asmenis, kurių dalyvavimas teismo posėdyje yra jų pareiga, t.y.
liudytojus, ekspertus, vertėjus.
Šaukimas turi būti įteikiamas taip, kad šaukiamieji turėtų pakankamai laiko laiku atvykti į teismą ir
pasiruošti bylai.
Nors įstatymas vartoja dvi sąvokas, pranešimas ir šaukimas yra vienodos formos: abu jie
surašomi dokumente, vadinamame “teismo šaukimu”.
Ðaukimas pristatomas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu. Jeigu
nurodytuoju adresu asmuo faktiškai negyvena, šaukimas gali būti pasiunčiamas į jo darbovietę.
Jeigu gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos arba tapo nežinomos, taip pat bylose, kuriose yra
daugiau kaip 10 dalyvaujančių asmenų, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir sąskaita
gali apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti spaudoje. Skelbimas išspausdinamas
vietiniam ir centriniame laikraščiuose ne vėliau kaip likus 14 dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo
atveju laikoma, kad dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir
vietą. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma šaukimo įteikimo diena.
Jeigu adresai yra žinomi ir šie asmenys dalyvavo teismo posėdyje, tai, atidėjus bylos
nagrinėjimą, apie kitų teismo posėdžių laiką ir vietą šiems dalyvaujantiems byloje asmenims gali
būti pranešama teismo pranešimais be grąžintino teismui parašo apie pranešimo įteikimą.
Pranešimas turi būti išsiųstas taip, kad liktų pakankamai laiko atvykti į teismą ir pasiruošti bylai.
Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius. Šiuo atveju
pranešimo išsiuntimas prilyginamas šaukimo įteikimui ir laikoma, kad minėtiems dalyvaujantiems
byloje asmenims pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Turinys: Teismo šaukimą sudaro dvi dalys – pats šaukimas ir šaukimo šaknelė (priedas).
Šaukime turi būti:
1) adresato pavadinimas;
2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas;
3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vietos ir laiko nurodymas;
4) bylos, kurioje adresatas painformuojamas ar ðaukiamas pavadinimas;
5) šaukiamojo ar painformuojamojo procesinės padėties nurodymas;
6) pasiūlymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie pateiktų visus savo turimus byloje
įrodymus;
7) nurodymas, kad asmuo, priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo, atsiradus
pirmam galimumui, įteikti jį adresatui;
8) neatvykimo pasekmių nurodymas. (71str.(liudytojui- atvesdinamas, bauda iki 1000 lt. ar 1
mėn. areštas), 90str. (ekspertui taip pat kaip liudytojui ir BA už melagingą išvadą), 181 ir 182
straipsniai (šalims – ieškovui: pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, galima bauda iki 500 lt. ;
atsakovui: laikoma, kad sutinka su ieškiniu ir byla nagrinėjama jam nesant, galima bauda iki 500 lt.;
neatvykus abiems – nagrinėjimas atidedamas; kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir
atstovams – bauda iki 500 lt.).
Šaukimo šaknelėje pasirašoma apie šaukimo gavimą ir nurodomas gavimo laikas, tada ji
grąžinama teismui, įsiuvama į bylą ir yra laikoma šaukimo įteikimo įrodymu.
Įteikimo tvarka: aukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas
įmonei, įstaigai, organizacijai, įteikiamas atitinkamam pareigūnui, kuris pasirašo, kad šaukimą gavo.
Jeigu nerandama asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloje, jo gyvenamojoje vietoje
arba darbo vietoje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos
narių, o jų nesant - butų eksploatavimo organizacijai, apylinkės (valsčiaus) viršaičiui ar darbovietės
administracijai. Šiais atvejais priėmusis šaukimą asmuo privalo paraše apie šaukimo gavimą

6
nurodyti savo pavardę, vardą, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamąsias pareigas. Priėmusis
šaukimą asmuo privalo, esant pirmai galimybei, tuojau įteikti jį adresatui.
Jeigu faktinė atsakovo buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme
šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos
butų eksploatavimo organizacija arba apylinkės (valsčiaus) viršaitis.
Adresatui atsisakius priimti šaukimą, tai atžymima šaukime, atžymą apie atsisakymą ir apie
atsisakymo motyvus patvirtina įteikiantis šaukimą asmuo ir kviestinis. Adresato atsisakymas priimti
šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui.
Dalyvaujantys bylose asmenys ir atstovai privalo praneðti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso
metu (jei nepraneša – gali skirti 50 lt. baudą). Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas
paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų.
Ðaukimai pristatomi paðtu ar per kurjerius. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teisėjas gali
įduoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas byloje.
Asmuo, kuriam teisėjas paveda pristatyti šaukimą, privalo grąžinti teismui adresato parađŕ apie
đaukimo gavimŕ.

15 tema. TEISMINIS NAGRINĖJIMAS

15.1. Teisminio nagrinėjimo, kaip pagrindinės civilinio proceso stadijos, reikšmė


Teismo posėdžio sudedamosios dalys.
Teisminis nagrinėjimas yra 3-oji CP stadija, kurios metu tiriama visa byloje surinkta
medžiaga ir sprendžiamas ieškovo reikalavimo pagrįstumo klausimas. Ši stadija
užbaigiama sprendimo priėmimu.
Teisminio nagrinėjimo forma (būdas) yra teismo posėdis. Teismo posėdį sudaro 4 etapai:
1. Parengiamoji teismo posėdžio dalis. Jos tikslas – iðsiaiškinti, ar įmanoma nagrinėti bylą iš esmės
šitame teismo posėdyje. Prasideda sekretoriaus žodžiais: ”Prašom stot, teismas eina”. Paskui
teisėjas praneša teismo sudėtį, bylą, kokia bus tiriama, ir pradeda aiškintis: a) ar atvyko į teismo
posėdį visi šaukti asmenys, b) ar yra įmanoma išnagrinėti bylą tai teismo sudėčiai (klausia, ar
kas nori pareikšti nušalinimus), c) ar galima nagrinėti bylą esant joje surinktiems įrodymams –
gal reikalingi nauji įrodymai. Jei yra vienos šalies prašymas išreikalauti tam tikrą įrodymą,
posėdis atidedamas (teisėjas taip pat gali priimti nutartį dėl atsisakymo tenkinti tokius
prašymus).
2. Bylos nagrinėjimas iš esmės. Tai byloje surinktų ir esančių įrodymų tyrimas. Teisėjas paklausia,
koks bus įrodymų nagrinėjimo eiliškumas. Paprastai pradedama nuo ieškovo įrodymų, visų pirma
nuo liudytojų apklausos (jeigu yra liudytojai). Kai ištirti visi įrodymai, pirmininkaujantysis skelbia,
kad bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas.
3. Teisminiai ginčai. Tai byloja dalyvaujančių asmenų kalbos, kuriose ji apibendrina tai, kas būna
ištirta byloje, analizuoja, pateikia savo įrodymų įvertinimą. Kalbama tam tikra eiliškumo tvarka,
kuria nustato 207 str. Draudžiama riboti pasisakymų trukmę, tačiau antra vertus,
pirmininkaujantysis turi kontroliuoti kalbos eigą ir, reikalui esant, įspėti “Prašom kalbėti apie
bylos esmę”. Kitas svarbus reikalavimas – teisminių ginčų metu byloje dalyvaujantys asmenys (o
dalyvauti teisminiuose ginčuose gali tik jie) gali remtis tik tais įrodymais, kurie būna ištirti
nagrinėjant bylą iš esmės – 211 str. 1 d. Tačiau 211 str. 2 d. leidžia nutraukti teisminius ginčus ir
atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu viena iš šalių tyčia ar ne pamiršta kokį nors įrodymą.
Sugrįžus prie bylos nagrinėjimo iš esmės, prie teisminių ginčų bus pereita bendra tvarka – šitie
dalykai naujame CPK bus griežtinami: bus draudžiama pateikti naujus įrodymus jau pradėjus
nagrinėti bylą iš esmės. Aišku, šios nuostatos nereikės taikyti formaliai – reikės atsižvelgti į šių
įrodymų nepateikimo priežastis. Pabaigoje teismas praneša “Teisminiai ginčai yra baigti” ir
išeina į pasitarimų kambarį.
4. Sprendimo priėmimas ir skelbimas. Galiojantis CPK numato galimybę sugrįžti prie bylos
nagrinėjimo iš esmės netgi perėjus prie 4 etapo. 217 str.: nutartis dėl bylos nagrinėjimo iš esmės
atnaujinimo. Ieškovas gali pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą iki pat teismui išeinant į
pasitraukimo kambarį. CPK projekte – tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Normalus teisminio
nagrinėjimo pasibaigimas yra kai teismas išėjęs į pasitarimo kambarį priima sprendimą tenkinti
ieškinį ar ne, o tai reiškia, kad teismo nagrinėjimas yra užbaigtas. Galimi ekstraordinarūs atvejai,
kai užbaigti teisminį nagrinėjimą normaliai negalima (žr 2, 3, 4 kl.)

15.2. Bylos nagrinėjimo atidėjimas


Daţnai nepavyksta užbaigti bylos nagrinėjimo 1-ame teismo posėdyje. CPK leidžia
teisminį nagrinėjimą daryti iš kelių posėdžių. Skirtingai nei bendrosios teisės procese,
kur yra koncentruotas teisminis nagrinėjimas, pertraukos daromos tik poilsiui, t.y nuo 9
ryto ir 21 val. vakaro vyksta posėdis, toliau jis tęsiasi kitos dienos 9 val. ir taip visą
savaitę.
Bylos nagrinėjimo atidėjimas yra teismo posėdžio nukėlimas kitai iš anksto žinomai datai dėl tam
tikrų priežasčių, kurias galima pašalinti.

7
Bruožai:
1) teismo posėdis perkeliamas į kitą konkrečią datą – teisėjas nurodo šią datą nutartyje atidėti bylos
nagrinėjimą.
2) kliūtys, dėl kurių negalima užbaigti bylos nagrinėjimo, yra pašalinamos arba teismo, arba byloje
dalyvaujančių asmenų.
Bylos nagrinėjimo atidėjimas yra dažnas reiškinys, todėl įst. nenustato baigtinio sąrašo pagrindų
bylai atidėti, o yra pavyzdinis sąrašas – 184 ir kt. str. (181, 182, 183 str. – kažkas neatvyksta, kai
netinkama šalis keičiama tinkama, kai keičiami ieškinio elementai, kai į bylą įstoja nauji asmenys,
kai pareiškiamas nušalinimas ir jis yra priimamas ir pan.). Atskirais atvejais bylos atidėjimo pagrindai
gali būti numatyti ir kituose įstatymuose.
Bylos nagrinėjimas atidedamas priimant teismo nutartį, kuri priimama ne kaip atskiras procesinis
dokumentas, o įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Tokią nutartį teisėjas priima neišeidamas į
pasitarimo kambarį. Posėdyje dalyvavę asmenys pasirašo teismo posėdžio protokolą, kad yra
susipažinę su tuo, kada įvyks kitas posėdis. Nedalyvavusiems asmenims siunčiami šaukimai.
CPK 184 str. – atvykusius liudytojus galima apklausti teismo posėdyje, jeigu jame dalyvauja visi
asmenys, išskyrus tuos, kurie nedalyvauja dėl svarbių priežasčių. Jeigu neatvykimo priežastys yra
svarbios, teismas negali apklausti liudytojų.
Laiko tarpas iki naujo teismo posėdžio panaudojamas pasirengimui naujam teismo posėdžiui:
surinkti įrodymus, iškviesti nedalyvavusį proceso dalyvį ir pan.
Praktiškai kiekvienas bylos atidėjimas prideda maždaug vieną pusmetį prie bendro bylos
išnagrinėjimo termino.
Atidedant bylą, naujame teismo posėdyje grįžtama prie nagrinėjimo pradžios. Kitaip yra bylos
sustabdymo atveju, kai naujas teismo posėdis prasideda nuo to momento, ties kuriuo sustoja
paskutinis teismo posėdis.

15.3. Bylos sustabdymas


Civilinės bylos sustabdymas yra labai panašus institutas į bylos atidėjimą. Sustabdymas – tai yra
bet kokių procesinių veiksmų atlikimo užšaldymas civilinėje byloje neapibrėžtam laikui
dėl nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų nepriklausančių aplinkybių.
Skirtumai nuo bylos atidėjimo:
1. Byla sustabdoma neapibrėžtam laikui.
2. Sustabdoma nepriklausomai nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios. Šios kliūtys dažniausiai
yra ilgalaikio veikimo.
3. Bylos atidėjimo pagrindų sąrašo CPK nėra, tuo tarpu byla gali būti sustabdyta tik įstatymo
numatytais atvejais CPK 239 ir 240 str. pateiktas baigtinis pagrindų sąrašas.
4. Civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimas nėra kliūtis tolesnei proceso eigai, todėl šios nutarties
negalima skųsti apeliacine (kasacine) tvarka CPK 347 str. Tuo tarpu nutartis sustabdyti bylą gali
būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka. Šią galimybę numato tiek CPK 347 str., tiek
konkrečiai CPK 239 str.
5. Nutartis sustabdyti bylą yra priimama kaip atskiras procesinis dokumentas.
6. Bylą atidėjus yra atliekami tam tikri procesiniai veiksmai, sustabdant bylą jokie procesiniai
veiksmai neatli2ekami. Jie yra tarsi užšaldami iki tol, kol bus priimta nutartis atnaujinti bylos
nagrinėjimą.
7. Civilinės bylos nagrinėjimas yra vientisas institutas. Sustabdymas, kaip institutas skirstomas į 2
rūšis: privalomas ir neprivalomas (fakultatyvus). Privalomo sustabdymo atveju, paaiškėjus įstatyme
nurodytai aplinkybei, byla besąlygiškai turi būti sustabdyta. Šiuos pagrindus numato CPK 239 str.
iš viso 8 pagrindai: kai miršta asmuo, jeigu ginčo teisiniame santykyje yra leidžiamas procesinių
teisių perėmimas, arba pasibaigia juridinis asmuo; kai šalis netenka veiksnumo; kai ieškovas ar
atsakovas yra veikiančiame LR ginkluotų pajėgų dalinyje ir t.t.Fakultatyvinis bylos sustabdymas –
nors įstatymas numato sustabdymo pagrindus, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismui
paliekama galimybė pačiam nuspręsti, sustabdyti bylą ar ne, CPK 240 str., pvz., suserga viena iš
šalių, bet ji turi atstovą ir teisėjas mano, kad asmeninis šios šalies dalyvavimas byloje nėra
būtinas. CPK 240 str. numato 5 atvejus: kai kreipiamasi į KT, kai šalis yra ilgalaikėje
komandiruotėje, kai šalis sunkiai serga, kai paskelbta atsakovo paieška, kai teismas paskiria
ekspertizę.
Bylos sustabdymas, kai kreipiamasi į Konst. Teismą – šis pagrindas yra numatytas prie
fakultatyviųjų pagrindų, nors pagal įstatymą, jis turi būti privalomas. CPK projekte šis pagrindas
numatytas prie privalomųjų.
Byla yra atnaujinama tada, kai išnyksta aplinkybės, kurios buvo pagrindas bylai sustabdyti.
Skiriamas teismo posėdis. Bylos atnaujinimas įvyksta priimant teismo nutartį, kaip atskirą procesinį
dokumentą.

15.4. Bylos užbaigimas nepriėmus teismo sprendimo


Idealus atvejis, kai teisminis nagrinėjimas užsibaigia teismo sprendimo priėmimu. CPK 214 str. 1 d.
numato: Pirmosios instancijos teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas sprendimą. Tačiau

8
kartais dėl įvairių priežasčių išspręsti ginčą iš esmės būna neįmanoma, t.y. kai pats procesas
prasidėjo neteisėtai; procesas prasidėjo teisėtai, tačiau vėliau iškyla aplinkybės, kurios neleidžia
išspręsti ginčą iš esmės, o verčia kitaip užbaigti bylą.
Todėl įstatymų leidėjas numato teismui galimybę užbaigti bylą ne priimant teismo sprendimą, o
priimant nutartį užbaigti bylą nepriimant teismo sprendimo. Kyla klausimas, ar tokiu atveju ginčas
bus tapatus, t.y. ar pakartotinas kreipimasis į teismą tuo pačiu pagrindu yra galimas.
Vienareikšmiškai šio klausimo išspręsti negalima. Viskas priklauso nuo aplinkybių dėl kurių byla yra
užbaigiama. Jeigu tai yra tokios aplinkybės, kurios apskritai užkerta galimybę išspręsti ginčą (pvz.,
miršta viena iš šalių), tapatus ieškinys negali būti pareikštas. Bet jeigu tai yra aplinkybės, kurios
ateityje gali būti pašalintos, pakartotinis kreipimasis į teismą yra galimas. Taigi yra du variantai:
1. Byla užbaigiama nepaliekant galimybės atkurti bylos – bylos nutraukimas. T.y. procesas yra
užbaigiamas ir ateityje pagal tapatų ieškinį yra neįmanomas.
2. Pareiškimo palikimas nenagrinėtu (pvz., neveiksnaus asmens ieškinys) – neužkerta galimybės
procesui ateityje.

15.5. Bylos nutraukimas


Bylos nutraukimas yra jos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo, kuomet dėl priežasčių,
atsiradusių iki bylos iškėlimo arba iškėlus bylą, neįmanoma spręsti civilinės bylos ir yra neįmanomas
pakartotinio tapataus ieškinio ateityje. Bylos nutraukimo pagrindai yra CPK 243 str., tai yra baigtinis
sąrašas iš viso 8 pagrindai. Dauguma šių pagrindų yra aplinkybės, kurios rodo, kad byla buvo
pradėta neteisėtai, kad teisėjas suklydo, priėmęs ieškininį pareiškimą. Pagrindai:
1. Byla yra nežinybinga teismui (analogiškas pagrindas atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą yra
numatytas CPK 150 str. 2 d. 1 p.).
2. Jei suinteresuotas asmuo nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo
tvarkos, ir šita tvarka jau nebegalima pasinaudoti (analogiškai CPK 150 str. 2d. 2 p.). Taip yra
tuomet, kai yra nustatyti naikinamieji terminai kreiptis į neteismines institucijas arba ir
nenaikinamieji terminai, bet jų neįmanoma atnaujinti.
3. Jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tapataus ginčo, arba teismo nutartis priimti ieškovo
atsisakymą nuo ieškinio arba patvirtinti taikos sutartį (analogiškai 150 str. 2d. 3.p).
4. Jeigu paaiškėja, kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą (CPK 150 str. 2.d. 5p.).
Ðie keturi bylos nutraukimo pagrindai rodo, kad byla pradėta neteisėtai. Likusieji pagrindai atsiranda po
bylos iškėlimo.
5. Jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio – ateityje tokia byla nebegalės būti keliama. Teismas turi
atlikti 2 veiksmus: įsitikinti, ar tikrai ieškovo sprendimas atsisakyti nuo ieškinio yra jo laisvos
valios pasireiškimas, ar tokiu atveju nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai bei paaiškinti
ieškovui tokio atsisakymo pasekmes (kad nebegalės ateityje pareikšti tapataus ieškinio). CPK 35
str. sako, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio nėra privalomas teismui, ypač teismui reikia
atsargiai elgtis, kai ne pats ieškovas, o jo atstovas pareiškia atsisakymą nuo ieškinio. Naujajame
CPK šis pagrindas yra kiek modifikuotas, užtikrinant šalių lygiateisiškumą. Šiandien ieškovas gali
vienasmeniškai atsisakyti nuo ieškinio, o naujame CPK ieškovas turi sužinoti atsakovo nuomonę,
ar jis sutinka su atsisakymu, nes gali būti atveju, kai atsakovas yra suinteresuotas bylos
išnagrinėjimu iš esmės.
6. Taikos sutarties sudarymas, jei teismas ją patvirtina. Taikos sutartis reiškia, kad šalys išsprendžia
ginčą pačios, abipusio kompromiso būdu. Vėl gi pagal CPK 35 str. taikos sutartis nėra absoliučiai
teismui privaloma. Teismas gali jos netvirtinti, jeigu jos sudarymas prieštarauja įstatymui, arba
pažeidžia kieno nors teises bei interesus (analogiškai teismas sprendžia, ar patvirtinti ieškovo
atsisakymą nuo ieškinio). Nedispozityviose bylose (kur šalių teisės ir pareigos yra
reglamentuotos imperatyviomis normomis, pvz., alimentinės bylos šeimos santykiuose) taikos
sutarties sudarymas arba yra visiškai teismo netvirtinamas, arba tvirtinimas yra labai ribotas.
Taip pat nedispozityvios yra dauguma darbo bylų. Teismas turi šalims išaiškinti taikos sutarties
sudarymo padarinius, kad ateityje nebus galima pareikšti tapataus ieškinio. Tokiu atveju, teismo
posėdžio protokole turi būti įrašas, kad pirmininkaujantysis išaiškino šalims taikos sutarties
sudarymo pasekmes ir šalys jas suprato. Šalys turi pasirašyti.
7. Kuomet mirðta (asmens paskelbimas nežinia kur esančiu prilygsta) viena iš šalių, o ginčas yra grynai
asmeninio pobūdžio ir procesinių teisių perėmimas yra neįmanomas – pagal analogiją šis
pagrindas yra taikomas ir juridiniam asmeniui. Jeigu įvyksta teisių perėmimas byla nėra
nutraukiama.
8. kitais CPK numatytais atvejais.
CPK 244 str.: byla nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl jos nežinybingumo
teismams teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis (1 d.). Nutartis
nutraukti bylą gali būti skundžiama atskiruoju skundu (2 d.). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą
tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (3 d.).

15.6. Pareiškimo palikimas nenagrinėto


Pareiškimo palikimas nenagrinėto taip pat yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl

9
aplinkybių, kurios atsirado arba iki arba jau iškėlus civilinę bylą, tačiau šios aplinkybės neužkerta
kelio pradėti bylą ateityje pagal tapatų ieškinį. T.y. esminis skirtumas nuo bylos nutraukimo
instituto. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai yra išvardinti CPK 245 str. (9 pagrindai) ir CPK
271 str. 3 d. (čia numatyta pagrindas yra specifinis, taikomas tik ypatingoje teisenoje). Šis sąrašas
yra baigtinis. CPK 245 str. numatyti pagrindai irgi gali būti klasifikuojami: pagrindai, atsiradę iki bylos
iškėlimo ir parodantys, kad byla yra pradėta neteisėtai:
1. Įstatymas yra nustatęs ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, tačiau ieškovas jos nesilaikė, bet šia
tvarka dar galima pasinaudoti.
2. Pareiðkimas yra paduotas neveiksnaus asmens. Ši norma apima tiek tuos atvejus, kai asmuo yra visiškai
neveiksnus (nepilnametis, arba pripažintas neveiksniu teismo sprendimu), tiek tuo atvejus, kai
asmuo yra ribotai veiksnus (jei pareiškė ieškinį tuose santykiuose, kur jis yra neveiksnus).
3. Ieškinį pareiškė asmuo, neturintis teisės jo pareikšti kito asmens vardu.
4. Jeigu nėra sumokėtas žyminis mokestis – žyminio mokesčio sumokėjimas yra būtina sąlyga teisei
kreiptis į teismą tinkamai realizuoti. Čia galimi du atvejai: a) teisėjas suklydo, nepamatė, kad
žyminis mokestis nesumokėtas; b) buvo ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą
ir teisėjas, patenkinęs šį prašymą, priėmė ieškinio pareiškimą. Aiškinama, kad antruoju atveju
teisėjas negali palikti pareiškimo nenagrinėto, jis turi nagrinėti bylą iš esmės, priimti sprendimą ir
atskirai išspręsti žyminio mokesčio klausimą. Antra nuomonė sako, kad abiem atvejais
pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 245 str. 8, 9 p.) Mikelėnas pritaria pirmajai
nuomonei.
5. Kuomet teisme yra nagrinėjama byla pagal tapatų ieškinį.
Kitos aplinkybės atsiranda jau po bylos iškėlimo:
6. Jeigu suinteresuotas asmuo, kuris kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu, gavęs šaukimą,
neatvyksta į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių – šiuo atveju įstatymas laiko, kad ieškovas
neturi intereso. CPK projekte yra tas pats pagrindas, bet bus atsižvelgiama į atsakovo nuomonę,
nes jis gali turėti interesą, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės. Projektas numato, kad tokiu
atveju byla galės būti išnagrinėta už akių arba atidėta.
Šiandien pagal CPK teismas turi įsitikinti:
1. ar tikrai ieškovas gavo šaukimą;
2. ar nėra ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant;
3. ar ieškovas, gavęs šaukimą, į teismą neatvyko dėl pateisinamų priežasčių. Jeigu tai yra
svarbios priežastys, pareiškimas negali būti paliktas nenagrinėtas. Kokios priežastys yra
svarbios, sprendžia teismas. Šiandien liga pati savaime nėra svarbi priežastis.
7. Kuomet abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, antrą kartą be svarbių
priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, ir teismas laiko, kad be šalių bylos nagrinėti neįmanoma.
Šiuo atveju turi būti įsitikinta, kad:
1. ðalys gavo ðaukimus;
2. nėra šalių prašymų nagrinėti bylą be jų;
3. neatvyksta jau antrą kartą;
4. nėra svarbių priežasčių;
5. teismas laiko, kad be ðalių bylos nagrinėti neįmanoma.
8. Kuomet ieðkovas iðtuokos byloje neatvyksta į teismo posėdį ir neprašo nagrinėti bylą jam
nedalyvaujant. Šis punktas taikomas tik ištuokos bylose. Šiuo atveju neatsižvelgiama į
neatvykimo priežastis.

CPK 271 str. 3 d. numato specifinį pagrindą, taikoma ne ginčo (ypatingojoje teisenoje): jeigu kilo
ginčas tarp šalių. Tokiu atveju teisėjas palieka pareiškimą nenagrinėtą ir išaiškina šalims teisę
kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu ginčo tvarka.
Žyminio mokesčio gražinimo klausimas, kai pareiškimas paliktas nenagrinėtas, išsprendžiamas CPK
107 str. – grąžinamas tik tais atvejais, kai nesilaikoma išankstinės neteisminės ginčo sprendimo
tvarkos, arba pareiškimą padavė neveiksnus asmuo. Bylos nutraukimo atveju, žyminis mokestis
grąžinamas dviem atvejais: kai nesilaikoma, išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos ir jau
nebegalima pasinaudoti šia tvarka bei kai ginčas yra nežinybingas. Speciali norma dėl mokesčio
grąžinimo yra CPK 115 str.
Teismas, palikdamas pareiškimą nenagrinėtu, privalo be atskiro šalių prašymo išspręsti ir teismo
išlaidų klausimą.
CPK 246 str. numato: tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama
teismo nutartimi. (1 d.) Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas pareiškimui palikti nenagrinėtam
(turi būti nurodomos nutartyje), suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu
bendra tvarka (2d.). Dėl nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtu galimas atskiras skundas
apeliacine tvarka. Pagal CPK 332 str. 8 p. kasacija yra negalima (3 d.).

15.7. Teismo posėdžio protokolas, jo turinys ir reikšmė


/šia tema p.V.Mikelėnas nieko nepasakė nei per dienininkų paskaitas, nei per seminarus, nei savo 2
tomų knygoje. Todėl CPK + kai kurie samprotavimai./

10
CPK 252 str. numato, kad protokolas turi būti rašomas per kiekvieną pirmosios instancijos teismo
posėdį arba atliekant kiekvieną atskirą procesinį veiksmą, kuris buvo atliekamas ne posėdyje.
Apeliaciniame procese protokolas rašomas žodinio nagrinėjimo metu (CPK 334 str. 4 d.).
Protokole turi būti nurodyti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo
momentai. Konkrečiai (CPK 253 str. ne pažodžiui):
1. teismo posėdžio ar proc. veiksmo atlikimo data ir vieta;
2. pradžios ir pabaigos laikas;
3. teismo, nagrinėjančio bylą ar atliekančio atskirą proc. veiksmą, pavadinimas, sudėtis, posėdžio
sekretorius, šalių ir kt. dalyvaujančių asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų vardai ir pavardės;
4. ginčo dalykas;
5. žinios apie bylos dalyvių ir t.t. atvykimą ir apie neatvykimo priežastis;
6. pirmininkaujančiojo patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos, neišeinant į pasitarimo kambarį;
7. bylos dalyvių pareiškimai;
8. teismo išaiškinimas bylos dalyviams jų proc. teisių ir pareigų;
9. bylos dalyvių paaiškinimai, liudytojų parodymai, žodinis eksperto išaiškinimas savo išvados,
daiktinių ir rašytinių parodymų apžiūros duomenys;
10. valst. valdymo organo iðvada;
11. teisminių ginčų turinys;
12. žinios apie nutarčių ir sprendimo perskaitymą balsu;
13. žinios apie sprendimo turinio, sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų išaiškinimą.
Protokolą rašo teismo posėdžio sekretorius pačiame posėdyje arba atliekant atskirą proc. veiksmą
ne posėdyje. Surašomas atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro proc. veiksmo ne posėdyje
protokolas. Jeigu yra galimybė kiekvienas posėdis stenografuojamas ar įrašomas garso įrašu.
Stenograma pridedama prie protokolo, o įrašas laikomas prie bylos iki sprendimo įsiteisėjimo.
Protokole įrašoma, kad panaudojamos šios priemonės. Bylos dalyviai turi teisę prašyti, kad į
protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jie laiko esminėmis bylai. Šis prašymas tenkinamas
posėdžio pirmininkui pritarus, o kai nagrinėjama kolegialiai – pritarus teisėjų kolegijai. Protokolas t.b.
baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar proc.
veiksmo atlikimo pabaigos. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas arba pranešėjas ir sekretorius,
įrašydami pasirašymo datą. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptarti. (CPK 254
str.)
Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, stenogramomis, įrašais ir per tris
dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo, nurodydami,
kas neteisingai įrašyta į protokolą ir siūlymus, kaip turi būti įrašyta. (255 str.)
Pastabas išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir, kai su jomis sutinka, raštiškai patvirtina, kad jos yra
teisingos. Jeigu jis nesutinka su pastabomis, tai yra 2 galimybės:
1. kai bylą nagrinėjo ar proc. veiksmą atliko teisėjų kolegija, pastabas nagrinėja tos pačios kolegijos
teisėjai, o išimtinais atvejais – du kolegijos teisėjai, išklausę pastabas pateikusiųjų nuomonę, jei
šie kviesti atvyko. (t.y. teisėjai turi juos pakviesti) Atmetant pastabas, priimama motyvuota nutartis.
2. kai bylą nagrinėjo vienas teisėjas, ir su pastabomis nesutinka, jis pakviečia pateikusiuosius
pastabas ir dėl pastabų priima motyvuotą nutartį.
Visos pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos. Pastabos dėl protokolo turi būti išnagrinėtos per
3 dienas nuo pateikimo dienos. (256 str.)
Apie protokolo reikšmę žinoma tiek, kad pagal 338 str. apeliacinė instancija privalo panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu joje nėra teismo posėdžio protokolo (tai yra viena
absoliučių sprendimo negaliojimo sąlygų). Tas pats ir kasacijoje (354(2) str.)

16 tema. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARIMAI

16.1. Nutarimų rūšys


Bet kuris procesinis teismo veiksmas privalo būti įforminamas atitinkamu procesiniu dokumentu (tarp jų
ir protokolai, žr. aukščiau). Teismas byloje priima nutarimus. Nutarimai gali būti:
1. Teismo sprendimai
2. Teismo nutartys.
3. Teismo įsakymas (supaprastintoms byloms).

16.2. Teismo sprendimo esmė ir reikšmė


Teismo sprendimas yra procesinis dokumentas, kuriuo teisėjas išsprendžia bylą, ginčą iš esmės (214
str. 1 d.). Jeigu teismas išspęsdamas ginčą iš esmės pavadins dokumentą ne sprendimu, o nutartimi,
tai jau bus procesinis pažeidimas. Tai formalus pažeidimas nesuteikiantis teisės kreiptis į apeliac. ar
kasac. instanciją.
Teismo sprendimo bruoţai:
1. Sprendimu gali būti galutinai atsakyta į ieškovo pareikštą reikalavimą. Šalių ginčo nebelieka.
Šiuo požymiu teismo sprendimas skiriasi nuo teismo nutarčių, kuriomis teismas ginčo išspręsti

11
negali.
2. Teismo sprendimas yra individualus aktas. Individualumas reiðkia, kad teismas savo sprendime negali spręsti
neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ir pareigų klausimo (218 str.). Sprendimas negali būti
vertinamas kaip teisės norma ar šaltinis. Bet, jei teisėjas susidurs su tokiu pat ginču, teisingumo
ir lygybės principai reikalauja, kad ankstesnio sprendimo būtų laikomasi, jei dalykas ir pagrindas
tapatūs, bet šalys kitos. Toks sprendimas faktiškai įgyja teisminio precedento statusą, be to
žemesnieji teismai dažniausiai seka aukštesnių teismų praktika. Savotišką teismini precedentą
sukuria ir AT, nes pagal įstatymus AT formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus, o į
Teisėjų senato aprobuotuose teismų sprendimuose esančius įstatymo taikymo išaiškinimus turi
atsižvelgti kiti teismai, valstybės ir kt. institucijos, bei kiti subjektai, taikydami tuos pačius
įstatymus.
3. Sprendimas visada yra valstybės valdžios aktas, nes priimamas valstybės vardu. Tad jo visi
privalo laikytis ir su juo sutikti. CPK 14 str. kalba apie teismo sprendimo privalomumą.
4. Sprendimas yra teisės normų aiškinimo ir taikymo aktas, t.y. jungiamoji grandis tarp abstrakčios
elgesio taisyklės ir gyvenimo fakto. Abstrakti teisės norma tampa konkrečių šalių konkretaus
elgesio taisykle. Sprendimas šalims turi įstatymo galią.
5. Sprendimas yra juridinis faktas, sukuriantis, pakeičiantis, nutraukiantis tam tikrus teisinius
santykius. Taip teismo sprendimai, priklausomai nuo taikomo teisės gynimo būdo, skirstomi į tris
rūšis:
a) sprendimai dėl teisinių santykių pripažinimo (pvz., nuosavybės teisės pripažinimo, tėvystės
pripažinimo ir pan.);
b) sprendimai dėl teisinių santykių pakeitimo ar nutraukimo (pvz., sutarties sąlygų pakeitimo,
santuokos nutraukimo ir t.t.);
c) sprendimai dėl priteisimo (pvz., alimentų išieškojimo, žalos atlyginimo ir t.t.).
6. Teismo sprendimas taip pat yra motyvuotas teisės taikymo aktas. Motyvavimo reikalavimas
kokybiškai išskiria teismo sprendimą iš kitų teisės taikymo aktų.
Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas preziumuojami, kol sprendimo nepanaikino apeliacinė
instancija.
CPK nepateikia sprendimų klasifikavimų į rūšis, bet V.Mikelėnas skirsto jas iš teisės doktrinos pagal
įvairius kriterijus.
Pagal teisės gynimo būdą, taikomą teismo sprendimu, skiriami teismo sprendimai dėl pripažinimo,
priteisimo ir teisinių santykių modifikavimo. Pagal teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą
skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir
nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia
teisinių padarinių patys savaime, be jokios spec. priverstinio jų vykdymo procedūros.
Pagal sprendžiamo klausimo pobūdį sprendimai skirstomi į: galutinius, preliminarius ir tarpinius
(dalinius).
Pagal sprendimą priėmusių teisėjų skaičių skiriami vienasmeniai ir kolegialūs sprendimai.
Dar iðskiriamas sprendimas už akių, numatytas CPK projekte.

16.3. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas


1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (215 str. 1d.). Teisėtas procesine prasme reiškia
priimtas nepažeidžiant proceso teisės reikalavimų, jei turinys atitinka keliamus reikalavimus,
nurodytus CPK 222 str. Materialine prasme teisėtumas reiškia, kad priimtas ginčo santykiui tas
teisės normas, kurias reikėjo taikyti ir jas išaiškinant taip, kaip reikia, t.y. tinkamai (ne pernelyg
plačiai ir ne pernelyg siaurai). Sprendimas privalo būti pagrįstas tiek faktine bylos medžiaga, tiek
atitinkamomis teisės normomis. Faktine prasme reiškia – teisėjas yra aptaręs sprendime visas
faktines bylos aplinkybes, kiekvieną įrodymą, pasisakęs dėl jų, įvertinęs įrodymus. Teisine
prasme reiškia – sprendime padarytos išvados pagrįstos tam tikrais teisiniais argumentais. Be to,
motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti remiamasi tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais
(215 str. 2 d.). Sprendimas laikomas pagrįstu, tik jeigu nagrinėjant bylą visiškai išsiaiškintos ir
nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kuriomis rėmėsi šalys. Sprendimas, kuriame
nenurodyta konkreti materialinės teisės norma ar kitas teisės šaltinis (CPK 11, 12 str.), kuriais
darydamas išvadas rėmėsi teismas, taip pat yra neteisėtas ir teisiškai nepagrįstas. Teismas
negali grįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėlionėmis ir pan.
2. Teismo sprendimas turi būti besąlyginis, t.y. jo vykdymas negali būti tiesiogiai susijęs su tam
tikrų sąlygų atsiradimu arba neatsiradimu (219 str.). Tokiais atvejais sprendimo būtų neįmanoma
įvykdyti. Sąlyginius sprendimus reikia skirti nuo alternatyvių ir fakultatyvių sprendimų. Alternatyvus
teismo sprendimas yra toks, kuris numato du galimus sprendimo įvykdymo būdus. Pvz., turtas
priteisiamas natūra, arba priteisiama jo vertė pinigais, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad
turto natūra nebėra (CPK 226 str.). Fakultatyvus sprendimas yra toks, kuriuo atsakovas
įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kartu numatant ir kitą sprendimo
įgyvendinimo būdą, jeigu atsakovas tų veiksmų neatliktų (CPK 227 str.).
3. Sprendimas turi būti motyvuotas. žr. aukščiau.
4. Sprendimas negali peržengti pateikto ieškinio ribų. T.y. teismas negali priteisti to, ko nereikalavo

12
ieðkovas arba priteisti daugiau negu buvo praðoma.

16.4. Teismo sprendimo turinys


CPK 222 str. aiškiai numato iš kokių dalių turi susidėti teismo sprendimas, ir kas jose turi būti
nurodyta. Teismo sprendimas susideda iš 4 dalių:
1. Įžanginės;
2. Apraðomosios;
3. Motyvuojamosios;
4. Rezoliucinės.
Įžanginėje dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo laikas ir vieta; sprendimo priėmusio teismo
pavadinimas; teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalys ir kt. dalyvaujantys byloje asmenys;
ginčo dalykas.
Apraðomojoje dalyje nurodoma: ieškovo reikalavimas; atsakovo atsikirtimai; kitų, dalyvaujančių byloje
asmenų paaiškinimai.
Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos
teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais
teismas vadovavosi.
Rezoliucinėje dalyje nurodoma: teismo išvada ieškinį patenkinti pilnutinai arba dalinai, kartu
išdėstant patenkinto ir ieškininio reikalavimo turinį, arba ieškinį atmesti; nurodymas apie teismo
išlaidų paskirstymą; sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. Šioje sprendimo dalyje
taip pat gali būti nurodytos sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės (CPK 223 str.).
Daţniausios klaidos yra sprendimo motyvuose. CPK 220 str. numato galimybę surašyti sutrumpintus
motyvus, jei atsakovas pripažino ieškinį visiškai. Juose turi būti nurodomos aplinkybės, kurios yra
nustatytos, įrodymai, įstatymai, kuriais remiamasi. Be to: 1. teisėjas neaptaria kai kurių faktinių
bylos aplinkybių, kuriomis rėmėsi viena ar abi šalys; 2. teisėjas neaptaria kai kurių įrodymų; 3.
įrodymai atrenkami nenurodant argumentų; 4. nėra pateikiami teisiniai argumentai (materialinės
teisės normos). O jei pateikiami, tai trūksta jų išaiškinimo; 5. nepasisakoma dėl visų reikalavimų.
Mikelėnas laiko sutrumpintų motyvų institutą beprasmiu dalyku pabrėždamas, kad nemotyvuotas
teismo sprendimas iš viso negali būti laikomas teismo sprendimu.
CPK 222 str. yra bendra norma, sprendimuose dėl atskirų bylų kategorijų ir motyvuojamojoje ir
rezoliucinėje dalyje gali ir turi būti nurodomos kitos aplinkybės, reikšmingos tai bylai.

16.5. Skubiai vykdytini sprendimai (rūšys ir pagrindai)


Egzistuoja du skubaus sprendimo vykdymo tipai: imperatyvus (privalomas) (CPK 235 str. 7 atvejai) ir fakultatyvinis (CPK
236 str.):
Imperatyvusis. Teisėjas, net nesant išieškotojo prašymo išrašo vykdomąjį raštą ir perduoda vykdyti, t.y.
veikia ex offitio. Atvejai:
1) dėl alimentų priteisimo;
2) dėl darbo užmokesčio priteisimo - sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo
užmokesčio;
3) dėl neteisėtai atleisto iš darbo ar perkelto į kitą darbą darbuotojo grąžinimo į darbą;
4) dėl savavališkai iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo;
5) nutartis dėl banko bankroto bylos iškėlimo;
6) nutartis (sprendimas) dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;
7) dėl komercinio banko, kuriam paskirtas laikinasis administratorius ar iškelta banko bankroto
byla, turto išieškojimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Fakultatyvusis. Pateiktas bylų kategorijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi teisę, bet neprivalo,
nukreipti skubiai vykdyti. Paprastai tai daroma, kai prašo išieškotojas. Bet net esant prašymui, teismas gali
atsisakyti. Atvejai pagal CPK:
1) dėl priteisimo išmokų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip
pat maitintojo gyvybės atėmimu;
2) dėl priteisimo atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorine teise, atradimo
autoriui, išradėjui, turinčiam autorystės liudijimą, - už naudojimąsi jo išradimu;
3) dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo;
4) visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti
išieškotojui žymią žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti.
Jeigu yra turtinių reikalavimų, teismas, leisdamas sprendimą skubiai vykdyti šio straipsnio pirmosios
dalies 4 punkte nurodytais pagrindais, privalo pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo
įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas bus panaikintas (236 str. 2 d.).
Jeigu leidimo skubiai vykdyti klausimas nebuvo išspręstas, priimant sprendimą, tai priėmusis
sprendimą teismas, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, gali, prieš
sprendimui įsiteisint, leisti jį skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo sprendimą skubiai vykdyti
klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių
asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti skubaus vykdymo klausimą (236 str. 3 d.).
Dėl teismo nutarties sprendimo skubaus vykdymo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas.

13
Teismo nutarties leisti sprendimą skubiai vykdyti apskundimas nesustabdo skubaus vykdymo (236 str. 4
d.).
Jeigu apeliacine tvarka sprendimas yra panaikintas, o jis jau įvykdytas, taikomas sprendimo
įvykdymo atgręžimo institutas (CPK 474 – 476 str.). Bet yra ir tam tikros išlygos, kai grąžinti
negalima, pvz., išieškoti alimentų. 236 str. numato, kad teismas leisdamas, skubiai vykdyti
sprendimą, nepaminėtų šiame straipsnyje atveju, gali reikalauti grąžinimo įvykdymo garantijų, pvz.,
depozitas į teismo įstaigą. Jei nebus užtikrinimo, skolininkas gali nukentėti, jei kreditorius perduoda
turtą kitiems sąžiningiems įgijėjams.

16.6. Sprendimo vykdymo atidėjimas ir išdėstymas


238 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo
tvarkos pakeitimas
Priėmusis byloje sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo
iniciatyva, remdamasis turtine šalių padėtimi ar kitomis aplinkybėmis, sprendimo įvykdymą atidėti
ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Nurodytieji klausimai išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.
Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.
Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimu, taip pat sprendimo
vykdymo tvarkos pakeitimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas.

16.7. Sprendimo vykdymo uţtikrinimas


237 straipsnis. Sprendimo įvykdymo užtikrinimas
Priėmusis sprendimą teismas gali, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, imtis
priemonių nenukreipto skubiai vykdyti sprendimo įvykdymui užtikrinti pagal taisykles, nustatytas šio
kodekso dvyliktajame skirsnyje.

16.8. Sprendimo trūkumų šalinimas


Sprendimo trūkumų šalinimas priklauso nuo trūkumų pobūdžio. Nepagrįstumo, neteisėtumo
trūkumus gali pašalinti tik apeliacinė, kasacinė instancija, pats pirmosios instancijos teisėjas to
padaryti negali.
Jei trūkumai neesminiai, juos gali ištaisyti pats sprendimą priėmęs teisėjas. Neesminiai trūkumai gali
būti pašalinami:
1. iđtaisant sŕlygiđkai formalias klaidas, t.y. aiđkias rađymo, aritmetines klaidas (siaurŕja prasme);
2. priimdamas papildomŕ sprendimŕ, jeigu rezoliucinėje dalyje neišspręsti tam tikri klausimai, kurie
buvo aptarti kitose sprendimo dalyse
3. priimdamas sprendimo iđaiđkinimŕ – kai jis dviprasmiðkas, neaiðkus ir vykdymo procese su tuo bus susidurta.
Visiems punktams būdingas bruožas – šie trūkumai ištaisomi, nekeičiant sprendimo esmės.
Teismo rašymo ir aritmetinių klaidų ištaisymas
Jei yra 1 punkte išvardintų trūkumų, galima bet kada iškelti jų ištaisymo klausimą (CPK 230 str.). Jį
gali iškelti teisėjas arba byloje dalyvaujantys asmenys. Sprendžiama teismo posėdyje priimant
teismo nutartį, kurioje nurodomos klaidos ir jų ištaisymas. Ši nutartis tampa neatskiriama sprendimo
dalimi. Apie teismo posėdį pranešama bylos šalims, tačiau jų neatvykimas netrukdo teismui
išnagrinėti sprendimo klaidas ir jas ištaisyti. Klaidas sprendime galima ištaisyti nepriklausomai nuo
to ar jis įsiteisėjo ar ne. Kai klaidos pastebimos dar prieš paskelbiant sprendimą, jos ištaisomos prieš
teisėjų parašus (240 str. 4 d.). Taisant negalima keisti sprendime nurodytos išieškomos sumos
apskaičiavimo tvarkos, datos, nuo kurios priteisiamos periodinės išmokos, ar taisyti kitų klaidų,
kurios negali būti laikomos mechaninėmis rašybos ar aritmetinėmis klaidomis.
16.9. Papildomo sprendimo priėmimas
Jei yra 2 punkte išvardintų trūkumų, priimamas papildomas sprendimas (CPK 231 str.), sŕrađas yra
baigtinis:
a) jei teismas neišsprendė teismo išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimo;
b) jei teismas, išsprendęs ieškovo teisę, nenustato, ką konkrečiai ieškovui priteisė (sumos, turto) ar
nenumatė veiksmų, kuriuos turi atlikti ar nuo kurių susilaikyti atsakovas (pvz., rezoliucinėje
dalyje tik nurodyta, kad ieðkinys yra teinkinamas);
c) jei kurios nors iš šalių reikalavimas nebuvo išspręstas, nors ir buvo nagrinėjamas, analizuojamas
per teisminį nagrinėjimą (pvz., buvo pareikštas ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir alimentų
išieškojimo, o sprendime yra aptariamas tik tėvystės nustatymas). Jeigu reikalavimas nebuvo
nagrinėjamas ir tiriamas teismo posėdyje, teismas papildomo sprendimo priimti negali.
Papildomas teismo sprendimas gali būti priimamas tik, jeigu teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
Teismas gali priimti papildomą sprendimą savo iniciatyva arba dalyvaujančių byloje asmenų
prašymu. Papildomas sprendimas yra sudedamoji priimto teismo sprendimo dalis, todėl jo nuorašai
per tris dienas siunčiami neatvykusiems į posėdį šalims ar tretiesiems asmenims. Priimdamas
papildomą sprendimą teismas taip pat negali keisti pirmojo sprendimo esmės. Papildomas
sprendimas gali būti skundžiamas per 20 dienų. Nutartis, kuria teismas atsisako priimti papildomą
sprendimą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Yra AT išaiškinimas (2001.04.17). Klausimas, ar

14
14 dienų terminas 231 str. yra naikinamasis? Ieškovas kreipėsi po metų, teismas atnaujino ir
prašymą patenkino. Apygarda atmetė sprendimą. Kasacija nusprendė, kad šis 14 dienų terminas,
nėra naikinamasis, jį praleidus galimą paduoti prašymą jį atnaujinti, jei praleista dėl svarbių
aplinkybių (CPK VIII skirsnis).
16.10. Sprendimo iðaiðkinimas
Spendimą galima aiškinti, kai atskiros jo dalys ar formuluotės yra dviprasmiškos ar neaiškios.
Sprendimas išaiškinamas teismo nutartyje, o ji gali būti priimta teismo iniciatyva, taip pat
dalyvaujančių byloje asmenų prašymu. Sprendimą galima išaiškinti, kol jis dar nėra įvykdytas ir nėra
pasibaigęs terminas, per kurį jis gali būti įvykdytas priverstinai (CPK 232 str.). Įstatymas nenumato,
kad teismas gali kreiptis į aukštesnę instanciją. Nutartį, kuria teismas atsisako išaiškinti sprendimą,
dalyvaujantys byloje asmenys gali skųsti apeliacine tvarka. Sprendimo išaiškinimas negali keisti
sprendimo esmės ir turinio. CPK 232 str. nurodyto sprendimo išaiškinimo nereikia painioti su
sprendimo turinio išaiškinimu iš karto paskelbus sprendimą teismo posėdyje CPK 213 str. Tuo tarpu
sprendimas 232 str. nustatyta tvarka išaiškinamas jau pasibaigus teisminio nagrinėjimo stadijai.

16.11. Teismo sprendimo įsiteisėjimo teisinės pasekmės


Apylinkės ir apygardos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui (14
dienų), jeigu jie nėra apskųsti. Taip teismo sprendimas tampa juridiniu faktu, kuris sukuria, keičia ar
nutraukia tam tikras teisės ir pareigas. Apskundžiamas apeliacine tvarka, tačiau nepanaikinamas
sprendimas įsiteisėja iš karto baigus nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos
teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 233 str.). Jei apeliacine tvarka sprendimas
yra naikinamas, jis niekada neįsiteisės. Bus apeliacinio teismo sprendimas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja tokias savybes:
I. Vykdytinumas
CPK 234 str. numato, kad teismo sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus, kai jie vykdomi
skubotai (pagal CPK 235, 236 str. žr. aukščiau). Vykdomasis raštas bus įteiktas išieškotojui tik po
įsiteisėjimo. Jeigu skolininkas nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo savanoriškai, pradedamas
priverstinio sprendimo vykdymo procesas.
II. Privalomumas
Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybės institucijoms ir pareigūnams,
visiems fiziniams asmenims, įmonėms, organizacijoms (CPK 14 str. 1 d.). Taigi jis galioja visiems ir
visoje LR teritorijoje.
Vykdytinumas yra svarbus ginčo šalims, jos įgyja naujas teises ir pareigas (vykdyti teismo
sprendimą ir pan.). Privalomumas taikomas visiems asmenims, ne tik šalims. Asmenys privalo
padėti šalims įgyvendinti jų teises, nekliudyti. Pvz., su teismo sprendimu asmuo ateina į valstybės
instituciją ir ji privalo atlikti atitinkamus įrašus, pvz., sprendimas nutraukti santuoką. Bet tai
nereiškia, kad neįtraukti į bylą asmenys negali ginti savo teisių. CPK numato pvz., teisę reikšti
ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo (371(18) str.), tad teismo sprendimas privalomas, bet iki tam tikros
ribos.
III. Teismo sprendimas įgyja res judicata(lot. reikalas išspręstas) galią, t.y. šalims turi įstatymo
galią.
Skiriami tokie res judicata padariniai:
a) materialiniai;
b) procesiniai.
Procesiniai padariniai reiðkia, kad sprendimo nebegalima apskųsti apeliacine tvarka. Viena išimtis susijusi
su 14 dienų terminu pagal CPK 231 str. (žr. aukščiau), kuris gali būti atnaujintas pagal CPK 318 str.,
jei praleistas dėl svarbių priežasčių pagal. Jei teismas atnaujina šį terminą, tai senas teismo
sprendimas praranda savo savybes, atsiradusias po įsiteisėjimo. Atnaujinant terminus reikia elgtis
labai atsargiai, reikia galvoti ne tik apie apeliantą, bet ir apie kitą šalį, kitus asmenis. Vienašališkai
atnaujinti negalima. Teismų praktika rodo, kad teismų pozicija pastaraisiais metais griežtėja.
Kiekviena svarbi priežastis vertinama atskirai. Liga nėra laikoma rimta priežastimi, nes: 1. galėjo
pasinaudoti apeliacijos teise per atstovą, 2. galėjo paštu atsiųsti apeliaciją pvz., paskutinę termino
dieną patenka į komą. Svarbu yra tai, kada kreipėsi po atsigavimo. Jei apeliacinėje instancijoje
priimant sprendimą asmuo nedalyvavo, o sprendimas įsiteisėja iš karto, reikia atsižvelgti.
Jeigu teismas pažeidė savo pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal 239 str., tai bus pagrindas
atnaujinti terminą. Jei šalis teismo sprendimą gavo vėliau, arba tik po 20 dienų po sprendimo
priėmimo, terminą taip pat reikia atnaujinti.
Materialiniai padariniai. Įsiteisėję teismo sprendimas tampa išimtiniu dokumentu. Išimtinumas tai
materialinis res judicata principo aspektas, nusakantis, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir
jos nebeturi teisės dėl tokio ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 233 str. 3 d.). Tapatus ieškinys bus
arba nepriimamas, arba, jeigu priimtas, byla bus nutraukiama.
Res judicata principas turi tam tikras ribas:
1. Subjektinės ribos reiškia, kad teismo sprendimas yra išimtinis tik ginčo šalims, jų įpėdiniams ir
teisių perėmėjams. Kiti asmenys gali reikšti ieškinį ir dėl to paties dalyko, ir tuo pačiu pagrindu.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad skiriamas ne tik fizinis bet ir teisinis asmenų tapatumas. Todėl

15
sprendimas gali turėti res judicata galią ne tik šalims bet ir tretiesiems asmenims. Pvz., teismo
sprendimas dėl asmens teisinio statuso (pvz., pripaţinimo neveiksniu) ir t.t.
2. Objektinės sprendimo išimtinumo ribos apima tik tą patį ieškinio dalyką ir pagrindą. Todėl šalys
gali reikšti naują ieškinį, jeigu jo dalykas arba pagrindas yra skirtingas. Sprendimas turi
išimtinumo savybę tol, kol nėra panaikinamas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, sprendimo res
judicata galia neliečia faktų, atsiradusių priėmus sprendimą. Paaiškėjus naujų aplinkybių, šalys
gali kreiptis su prašymu peržiūrėti sprendimą kasacine tvarka, o atsiradus naujų aplinkybių –
pareikšti ieškinį dėl jų tarpusavio santykių pakeitimo (CPK 233 str. 5 d.)
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicinę galią. Ši savybė reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo
sprendimu nustatytų faktų šalys nebegali ginčyti kitose bylose. Įsiteisėjusio teismo sprendimo
prejudicialumas liečia tik toje byloje dalyvavusias šalis ir kt. asmenis (CPK 61 str.). Asmenys, kurie
nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus.
Teismo sprendimo prejudicialumas liečia ne tik šalis ir dalyvaujančius byloje asmenis, bet ir teismą,
bei ginčus nagrinėjančias institucijas.

16.12. Pirmosios instancijos teismo nutartys


Visi procesiniai teismo veiksmai, kuriais byla nėra išsprendžiama iš esmės, turi būti įforminami
nutartimis (CPK 247 str.). Be nutarties pirmosios instancijos teismas, bylose dėl alimentų išieškojimo
nesant ginčo priima nutarimą (CPK 312(3) str.).
Teismo nutartį, kaip ir sprendimą, sudaro keturios dalys: įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir
rezoliucinė (CPK 248 str.).
Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties priėmimo data ir vieta; nutartį priėmusio teismo
pavadinimas; teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalys ir kt. dalyvaujantys byloje asmenys;
ginčo dalykas;
Apraðomojoje dalyje nurodoma: klausimas, kuriuo priimama nutartis; dalyvaujančių byloje asmenų
paaiškinimai, jeigu nutartis priimta teismo posėdyje ir tie asmenys pateikė paaiškinimus.
Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: faktiniai ir teisiniai motyvai, kuriais remdamasis teismas priima nutartį.
Rezoliucinėje dalyje surašoma: priimtas teismo nutarimas svarstomu klausimu, taip pat nutarties
apskundimo tvarka ir terminas. Kad nutartis apeliacine tvarka neskundžiama, irgi pažymima
nutartyje. Šioje dalyje gali būti nurodomi ir kiti duomenys: pvz., nutartyje grąžinti pareiškimą,
nurodomas terminas, per kurį ieškovas turi pašalinti trukumus.
Ne visų nutarčių struktūra yra iš keturių dalių.
16.13. Nutarčių rūšys
Pagal priėmimo tvarką nutartis skirstomos į 2 rūšis:
1. priimamos pasitarimo kambaryje, ir
2. priimamos neišeinant į pasitarimo kambarį.
Nutartis, priimama pasitarimo kambaryje, turi būti surašoma, kaip atskiras procesinis dokumentas ir
jo turinys privalo atitikti CPK 248 str. reikalavimus.
Nutartis, priimama neišėjus į pasitarimo kambarį, nėra rašoma kaip atskiras dokumentas. Šiuo atveju
teismo posėdžio protokole nurodomas klausimas, kuriuo priimama teismo nutartis, motyvai ir
teismo priimtas nutarimas tuo klausimu.
Įstatymas nevardija, kokias konkrečias nutartis privalu priimti pasitarimo kambaryje, o palieka tai
spręsti teisėjui. CPK 247 str. 3 d. formuluoja tik vertinamąjį kriterijų – “klausimo nesudėtingumą” ir
nustato, kad spręsdamas nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį, neišeidamas į
pasitarimo kambarį pvz., taip priimamos nutartys atidėti bylos nagrinėjimą; dėl liudytojų iškvietimo,
dėl įrodymų išreikalavimo ir t.t.
Pagal sprendžiamų klausimų pobūdį nutartys gali būti skirstomos į šias rūšis:
1. nutartys, užtikrinančios normalų bylos nagrinėjimą ir sprendimo vykdymą (nutartys priimamos
rengiantis bylos nagrinėjimui, nutartys dėl naujų asmenų įtraukimo į bylą, įrodymų rinkimo ir
pan.);
2. nutartys, kuriomis baigiamas spręsti ginčas (dėl taikos sutarties patvirtinimo, dėl ieškovo
atsisakymo nuo ieškinio priėmimo ir t.t.).
3. nutartys, uţkertančios kelią tolesnei proceso eigai (dėl bylos nutraukimo, dėl atsisakymo priimti
pareiškimą)
4. nutartys, baigiančios procesą, tačiau netrukdančios jo pradėti ateityje (nutartis palikti pareiškimą
nenagrinėtą ar jį gražinti).
Egzistuoja dar viena specifinė nutarčių rūšis, atliekanti informacinę ir prevencinę funkciją. Jeigu
teismas nagrinėdamas bylą nustato, kad pareigūnai, įmonės ar organizacijos ir piliečiai pažeidė
įstatymus ar kt. teisės normas, dėl šių faktų gali priimti atskirąją nutartį ir pasiųsti ją valdymo
institucijoms, įmonių ar organizacijų vadovams (CPK 250 str.). Priimti atskirąją nutartį teismas turi ir
nustatęs, kad teisės aktas, kurio konstitucingumo nustatymo klausimas nepriklauso KT
kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar kitam LR Seimo, Prezidento ar Vyriausybės aktui (CPK 11
str. 5 d.).
Teismo nutartis teisinių padarinių sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Apeliacine tvarka
neskundžiamos nutartys įsiteisėja nuo priėmimo momento. Nutarys, kurios gali būti

16
skundžiamos apeliacine tvarka, įsiteisėja, pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui,
jeigu jos nėra apskundžiamos. Apskųsta, tačiau apeliacinės instancijos teismo palikta
galioti ir nepanaikinta nutartis įsiteisėja bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.

17 TEMA SUPAPRASTINTAS BYLŲ NAGRINĖJIMAS


17.1. Teismo įsakymo samprata
Teismo įsakymo institutas yra palyginti naujas. Jis atsirado tik 1998 metais. Iki
1998 metų be ypatingosios teisenos kitokio būdo nagrineti bylas nebuvo. Net ir
paprastus ginčus reikėjo nagrinėti pagal sudėtingas teisminio nagrinėjimo bendrasias
taisykles.
Teismo įsakymo institutas yra supaprastintas (sumarinis) civilinis procesas, kurio tvarka
nagrinėjamos civilinės bylos pagal CPK 256 (1) – 256 (10) str. Jei byla neatitinka šių straipsnių
reikalavimų ginčas turi būti nagrinėjamas bendraja tvarka. 256 (1) str. sąlygos:
1) reikalavimas turi būti piniginis dėl konkrečios pinigų sumos priteisimo
2) šis piniginis reikalavimas turi būti kilęs iš sutartinių prievolių, jei ieškinys yra dėl žalos atlyginimo
ar kyla iš kvazisutarties ðio instituto taikyti negalima.
3) piniginis reikalavimas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais.
To paties straipsnio 2 dalis teigia, kad pareiškimas dėl piniginių sumų išieškojimo nebus
nagrinėjamas, jeigu:
1) pareiškėjas nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės ar jos dalies ir skolininkas reikalauja ją
įvykdyti;
2) nežinoma skolininko gyvenamoji vieta ar darbo vieta arba įmonės, įstaigos ar organizacijos
buveinė;
3) skolininkas pateikia raštu motyvuotus ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstus
prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo.
Tais atvejais, kai skolininkas yra užsienio pilietis ar užsienio juridinis asmuo, šio skirsnio
nuostatos taikomos tik tarptautinių sutarčių ar šalių susitarimo pagrindu.
Teismingumas - Pareiškimus dėl piniginių reikalavimų nagrinėja skolininko gyvenamosios ar
buveinės registravimo vietos apylinkės teismas. Pareiškimus dėl didesnių kaip 100 tūkstančių litų
piniginių reikalavimų pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai.
Teismo įsakymo instituto privalumai:
I) mažesnis žyminis mokestis;
II) nagrinėjimas ne žodine tvarka;
III) teismo įsakymas yra vykdytinas dokumentas, bet turi būti dar išduotas vykdomasis
raštas;
IV) įstatymas nustato trumpus parengiamuosius veiksmus, terminus, trumpa nagrinėjimo
terminą.
Teismo įsakymo instituto trūkumai:
I) jei yra skolininko prieštaravimai nebus teismo įsakymo, nes tada pareiškėjas gali
pateikti ieškinį bendra tvarka;
II) Per daug griežtų reikalavimų.

17.2. Teismo įsakymo išdavimo pagrindai ir tvarka


Pareiðkimo forma ir turinys - Pareiðkimas paduodamas teismui raštu. Pareiškime turi būti nurodoma:
1) teismo, kuriam paduodamas pareiðkimas, pavadinimas;
2) pareiškėjo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta, o jeigu pareiškėjas yra įmonė, įstaiga ar
organizacija - buveinė; taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
3) skolininko pavadinimas, jo gyvenamoji ar darbo vieta; jeigu skolininkas yra įmonė, įstaiga ar
organizacija, - buveinė;
4) reiškiamo reikalavimo dalykas bei įrodymai, pagrindžiantys reiškiamą reikalavimą;
5) paaiškinimas, jog nėra pagrindų, nurodytų šio kodekso 256 (1) straipsnio antrosios dalies 1
punkte, arba kad reikalavimo teisė nepriklauso nuo tam tikrų pareiškėjo veiksmų atlikimo;
6) pareiðkimo pateikimo teismui data;
7) pareiškėjo ar jo atstovo paraðas;
8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.
Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas,
patvirtinantis atstovo įgalinimus. Pareiškimas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra
skolininkų. Prie pareiškimo pridedami rašytiniai įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo
reikalavimą.
Pareiškimo priėmimas - Pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas
nutartį. Teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu jis neatitinka šio kodekso reikalavimų arba už jį
nesumokėtas žyminis mokestis. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir
neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, pateikti naują pareiškimą arba
pareikšti ieškinį teisme. Teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą, jeigu yra neįmanomas prievolės
įvykdymas dalimis, o pareiškėjas reikalauja dalies prievolės įvykdymo. Pareiškimo priėmimo

17
klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas po jo pateikimo teismui dienos.
Praneðimas skolininkui - Teisėjas, priėmęs pareiškimą, ne vėliau kaip per tris dienas jo nuorašą
persiunčia kartu su pranešimu skolininkui. Pranešime turi būti nurodyta:
1) siūlymas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pareiškimo skolininkui įteikimo dienos,
sumokėti pareiškėjui išieškotinas sumas (įskaitant delspinigius bei teismo išlaidas) bei apie
sumokėjimą raštu informuoti teismą;
2) pranešimas, kad, neįvykdžius šio straipsnio 1 punkto reikalavimų, pareiškėjui bus išduotas
teismo įsakymas dėl išieškojimo vykdymo;
3) informacija apie tai, kad teismui bus perduotas pareiškimas nagrinėti ieškininės teisenos
tvarka, jei skolininkas pateiks raštu motyvuotus ir pagrįstus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo.
Pareiškimo ir pranešimo įteikimas - Pareiðkimo nuoraðas kartu su pranešimu siunčiamas
skolininkui registruotu laišku ar įteikiamas per kurjerį. Jeigu pareiškėjas sutinka, teisėjas gali duoti
jam pareiškimą ir pranešimą, kad juos įteiktų skolininkui. Teismui yra pristatomas skolininko
parašas, įrodantis pareiškimo ir pranešimo įteikimą.
Skolininko prieðtaravimai - Skolininko prieštaravimai yra pateikiami teismui raštu. Prieštaravimų
priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas motyvuotą nutartį. Teisėjas atsisako priimti
skolininko prieštaravimus, jei jie nemotyvuoti ar nepagrįsti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo
priemonėmis.
Bylos perdavimas nagrinėti ieškininės teisenos tvarka - Priėmęs skolininko
prieštaravimus, teismas nutartimi ne vėliau kaip per tris dienas po prieštaravimų gavimo informuoja
pareiškėją, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi teisę pateikti teismui ieškininį pareiškimą,
atitinkantį šio kodekso 146 straipsnio reikalavimus, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, bei
išaiškina pareiškėjui šio kodekso 150 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse nurodytas
pasekmes. Žyminis mokestis, sumokėtas už šio skirsnio nustatyta tvarka paduotą pareiškimą,
laikomas žyminio mokesčio, sumokėtino už ieškininį pareiškimą, dalimi. Jeigu pareiškėjas, gavęs
teisėjo pranešimą, neįvykdo šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimų, pareiškimas laikomas
nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju
skundu. Grąžinus pareiškėjui pareiškimą šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu atveju, sumokėtas
žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas.
Teismo įsakymo išdavimas - Jeigu skolininkas nepareiškia motyvuotų ir pagrįstų
prieštaravimų pareiškimą nagrinėjančiam teismui per šio kodekso nurodytą terminą, ne vėliau kaip
per tris dienas, pasibaigus šiam terminui, teismas priima teismo įsakymą. Teismo įsakyme
nurodoma:
1) iðdavimo laikas;
2) teismo, išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;
3) iðieðkotojo pavadinimas ir adresas;
4) skolininko pavadinimas ir adresas;
5) iðieðkojimo pagrindas;
6) išieškoma iš skolininko pinigų suma;
7) pagal sutartį išieškomų delspinigių dydis;
8) išieškotinas žyminio mokesčio dydis.
Įsakymą pasirašo teisėjas ir jį patvirtina teismo antspaudu. Teismo įsakymo nuorašai per tris
dienas išsiunčiami šalims.
Teismo įsakymo išdavimo apskundimas - Teismo įsakymas gali būti skundžiamas
atskiruoju skundu šio kodekso trisdešimt penktojo skirsnio nustatyta tvarka.

TOLIAU EINA KELETAS CPK SKIRSNIŲ APIE KURIUOS NEUŽSIMENAMA PROGRAMOJE (JIE
YRA NAUJI – GALIOJA TIK NUO 2001.07.01), BET LAUŽIKAS PASKAITŲ METŲ APIE JUOS KALBĖJO
(NEAIŠKU TIK KUR JAS PRISKIRTI PRIE YPATINGOSIOS TEISENOS AR PRIE SUPAPRASTINTŲ BYLŲ)

BYLŲ DĖL SANTUOKOS NUTRAUKIMO IR PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIA NAGRINĖJIMO


YPATUMAI
Ieðkinio pareiðkimo padavimas - Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės
teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia
pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą. Ieškinį dėl santuokos pripažinimo
negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.38–3.40 straipsniuose, taip
pat prokuroras Civilinio kodekso numatytais atvejais. Pareiškimas nutraukti santuoką abiejų
sutuoktinių bendru sutikimu arba vieno sutuoktinio pareiškimu nagrinėjamas ypatingosios teisenos
tvarka.
Bylos nagrinėjimas - Kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jam nesant,
be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą.
Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių
neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas gali pripažinti atsakovo
atvykimą būtinu. Jeigu šiuo atveju atsakovas neatvyksta į teismo posėdį dėl priežasčių, kurias
teismas pripažįsta nesvarbiomis, jam skiriama bauda iki penkių šimtų litų ir jis priverstinai

18
atvesdinamas. Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams
sutaikyti ir turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, paskirdamas sutuoktiniams terminą susitaikyti.
Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė nei šeši mėnesiai.
Paskyrus susitaikymo terminą, bylos nagrinėjimas sustabdomas. Byla atnaujinama, praėjus teismo
nustatytam terminui, vieno iš sutuoktinių prašymu. Pareiškimas paliekamas nenagrinėtas
nekviečiant šalių, jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš
sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos. Terminas susitaikyti nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių
taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių
vaikų interesams. Apie susitaikymą šalys praneša teismui. Rašytinis šalių pareiškimas pridedamas
prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasiraðomas. Gavęs
šalių pareiškimą, teismas nutartimi bylą nutraukia. Teismo nutartys dėl bylos atidėjimo ir
nutraukimo šalims susitaikius neskundžiamos. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad
sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Teismas santuoką pripažįsta
negaliojančia, nustačius nors vieną iš santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų.
Teismo sprendimas - Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti
pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo,
vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi
išspręsti nepilnamečių vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat nepilnamečių vaikų
gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją
nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką
ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą teismo
buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą. Teismas
privalo per tris darbo dienas po teismo sprendimo, kuriuo santuoka pripažinta negaliojančia,
įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) - Pareiškimai dėl sutuoktinių gyvenimo
skyrium (separacijos) nagrinėjami ta pačia tvarka, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nustatytus
ypatumus.

BYLŲ DĖL TĖVYSTĖS NUSTATYMO NAGRINĖJIMO YPATUMAI


Ieðkinio pareiðkimo padavimas - Teismas šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėja bylą dėl tėvystės
nustatymo tik esant ginčui tarp šalių. Ieškinio pareiškimą dėl tėvystės nustatymo gali paduoti
asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.147 straipsnyje. Ieškinys pareiškiamas atsakovo arba ieškovo
gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Ieðkinio pareiðkimo turinys - Be šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų duomenų,
ieškinio pareiškime turi būti nurodomi duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, gimimo data,
gyvenamoji vieta), kai ieškinį paduoda ne pats vaikas.
Šalių dalyvavimas teismo posėdyje - Kai ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių
neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą. Atsakovo dalyvavimas
teismo posėdyje yra būtinas. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į
teismo posėdį, jam skiriama iki penkių šimtų litų bauda ir jis priverstinai atvesdinamas.
Bylos nagrinėjimas - Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizė). Jei
atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali atsakovo
atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei
nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir
spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai,
kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti įrodymai. Teismas išsiaiškina, ar vaikas,
kuriam yra suėję dešimt metų ir kuris nėra ieškovas byloje, sutinka, kad atsakovas būtų pripažintas
jo tėvu. Sutikimas turi būti išreikštas raštu. Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nustatymo, privalo
dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Bylos nutraukimas - Jeigu atsakovas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl
tėvystės pripažinimo ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistruoja atsakovą vaiko tėvu, tai teismas,
pateikus tėvystės pripažinimo liudijimą, bylą dėl tėvystės nustatymo nutraukia.
Tėvystės nustatymas mirus spėjamam vaiko tėvui - Jeigu miršta spėjamas vaiko tėvas,
kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės
nustatymo bylą šio kodekso dvidešimt šeštojo skirsnio nustatyta tvarka. Jeigu miršta spėjamas vaiko
tėvas, kai teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas ieškinio pareiškimą
palieka nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę kreiptis į teismą šio kodekso dvidešimt šeštojo skirsnio
nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai yra kilęs ginčas.
Teismo sprendimas - Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką –
atsakovo vaiku. Teismas, priėmęs sprendimą nustatyti tėvystę, privalo, įsiteisėjus sprendimui, per
tris darbo dienas nusiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko
gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

BYLŲ DĖL TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUGINČIJIMO NAGRINĖJIMO YPATUMAI


Ieðkinio pareiðkimo padavimas - Ieðkinio pareiškimą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali

19
paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.151 straipsnyje. Ieškinys pareiškiamas atsakovo
gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Ieðkinio pareiðkimo turinys - Be ðio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų duomenų, ieškinio
pareiškime turi būti nurodoma, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis vaiko gimimo įraše
arba kada paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Pasiruoðimas bylai - Teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, išreikalauja iš civilinės metrikacijos
įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu (motina).
Privalomas dalyvavimas procese - Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo,
privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Teismo sprendimas - Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo nuginčyta tėvystė (motinystė), privalo,
įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas nusiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos
įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

BYLŲ DĖL TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMO NAGRINĖJIMO YPATUMAI


Ieðkinio pareiðkimo padavimas - Ieškinio pareiškimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar
motinos), taip pat dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali paduoti asmenys,
nurodyti Civilinio kodekso 3.182 straipsnyje. Ieškinys pareiškiamas vieno ar abiejų tėvų, nuo kurių
siekiama atskirti vaikus ar kurių valdžią siekiama apriboti, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, ieškinio
pareiškimas gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Tėvų valdžios apribojimo pagrindai - Tėvų valdžią vaikams teismas turi teisę apriboti tik
Civilinio kodekso trečiojoje knygoje numatytais pagrindais.
Ieðkinio pareiðkimo turinys - Be šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje numatytų duomenų,
ieškinio pareiškime turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar
motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų įstaiga, kuriems
vaikas bus perduotas ieškinio patenkinimo atveju.
Pasiruoðimas bylai - Teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, paveda valstybinei vaiko teisių
apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo.Atsižvelgdamas į pareiškimo pagrindą, teisėjas
išreikalauja iš atitinkamų institucijų duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius pareiškime nurodytas
aplinkybes.
Bylos nagrinėjimas - Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas dėl sutikimo ar
nesutikimo su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir vaiko
pasirašomas. Teismas išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo požiūrį, nuomonę ir į tai atsižvelgia.
Jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, bet nagrinėjant bylą teismas
nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių
apsaugos institucijos išvadą, teismas ieškinį patenkina.
Teismo sprendimas - Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams apribojama arba
ieškinys atmetamas. Ieškinį patenkinus, vaikas perduodamas asmeniui arba vaikų globos (rūpybos)
įstaigai, nurodytiems ieškinio pareiškime arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
Jei nėra valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaiką asmeniui ar vaikų
įstaigai, nurodytiems ieškinio pareiškime, teismas įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos
instituciją pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų
valdžią ar atskirti vaiką nuo tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą
(rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą.
Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo
pakeitimas kitu - Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms,
dėl kurių vaikas buvo nuo tėvų atskirtas. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali
būti panaikinamas, jeigu įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti
vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės
pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios
apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios
laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų
valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų. Jei
atskirti nuo vaikų tėvai (tėvas ar motina) savo valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems
gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios apribojimą
galima panaikinti tik tuo atveju, kai vaikas nėra įvaikintas.
Teismai, nagrinėjantys bylas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ar valdžios
būdo pakeitimo - Bylas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ar valdžios būdo pakeitimo
nagrinėja vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

18 TEMA YPATINGOJI TEISENA

18.1. Ypatingosios teisenos esmė; 18.2. Ypatingosios teisenos skirtumas nuo ieškininės
teisenos ir bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, teisenos.
Kai byloje nėra dviejų ginčo šalių, turinčių priešingus interesus, nėra ginčo dėl teisės, teismas

20
neturi tikrinti kitų asmenų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, bylos gali būti nagrinėjamos pagal
supaprastintą tvarką. Normos, reguliuojančios supaprastintą ne ginčo bylų nagrinėjimą, sudaro
ypatingosios teisenos institutą.
Esminiai ypatingosios teisenos ir kitų civilinio proceso teisenų skirtumai yra:
1) tai – vienašalė teisena. Bylą pradeda pareiškėjas, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir
neginčija. Šis asmuo prašo teismo sprendimu patvirtinti tam tikrus faktus, o priimto
sprendimo pagrindu jis įgyja galimybę realizuoti savo subjektinę teisę.
2) Ypatingoji teisena – neginčo teisena. Kadangi nėra asmenų, ginčijančių pareiškėjo teises,
teismui nereikia spręsti netgi teisės gynimo klausimo. Pati subjektinė teisė nėra pažeista,
o teismas savo sprendimu tik apsaugo subjektinę teisę ir sudaro reikiamas sąlygas jai
realizuoti. Todėl kartais ši teisena dar vadinama apsaugine teisena.
Šie pagrindiniai ypatingosios teisenos sąlygoja kitus jos ypatumus: ypatingojoje teisenoje nėra
trečiųjų asmenų instituto, nėra ieškinio ir priešieškinio, taikos sutarties institutų; teismas
nagrinėdamas šias bylas savo sprendimu netaiko sankcijų, o apsiriboja tik pareiškėjo prašymo
išsprendimu.
CPK 1 str. 2 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal bendras
civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas CPK bei kitų LR įstatymų.
Kiekviena ypatingosios teisenos bylų kategorija yra labai savita, todėl neįmanoma sukurti
ypatingosios teisenos taisyklių, bendrų visoms teisenos byloms. Dėl šios priežasties keikvienai
ypatingosios teisenos bylų kategorijai yra skirtas atskiras CPK skirsnis.
Sutinkamai su CPK 270 str., ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos:
1) dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo;
2) dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu ir fizinio asmens paskelbimo mirusiu;
3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu;
4) dėl skundų, paduodamų dėl notarų ir notarinius veiksmus atliekančių įstaigų pareigūnų veiksmų,
išsprendimo;
5) dėl civilinės metrikacijos įrašų neteisingumo nustatymo;
6) dėl turto pripažinimo bešeimininkiu;
7) dėl teisių pagal prarastus pareikštinius dokumentus atstatymo (šaukiamoji teisena);
8) dėl įvaikinimo;
9) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo;
10) dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kai nėra ginčo;
11) dėl nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu (emancipacijos);
12) dėl globos (rūpybos);
13) dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo;
14) dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ar vieno sutuoktinio pareiškimu;
15) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Šis sąrašas yra baigtinis
Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarka. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja
pagal šio kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai. Ypatingosios teisenos bylas, išskyrus dėl alimentų nepilnamečiams vaikams, kai nėra
ginčo, išieškojimo, teismas nagrinėja, pranešęs pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims,
valstybinės valdžios ar valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms. Jeigu,
nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginčas, dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės
teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą ir išaiškina suinteresuotiems asmenims,
kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais.

18.3. Ypatingosios teisenos atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo procesiniai ypatumai

1) TURINČIŲ JURIDINĘ REIKŠMĘ FAKTŲ NUSTATYMAS


Teismo nagrinėjamos bylos dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo.
Byla dėl juridinio fakto nustatymo žinybinga teismui, jeigu:
1) faktas, kurį suinteresuotas asmuo prašo nustatyti, yra juridinis, t.y. jeigu jis sukels
tam tikras teisines pasekmes pareiškėjui ir jeigu, jį nustačius, pareiškėjas įgis tam
tikrą subjektinę teisę, galės realizuoti jau egzistuojančią teisę ar kitokiu būdu
pasikeis jo teisinis statusas. Jeigu prašoma nustatyti faktą, kuris nėra juridinis,
teisėjas turi atsisakyti priimti tokį pareiškimą, o jeigu byla jau yra iškelta, teismas
turi ją nutraukti. Prašyti nustatyti juridinį faktą gali tik tas asmuo, kurio asmeninių
ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo to juridinio fakto;
2) juridiniam faktui įstatymas nėra numatęs kitokios, t.y neteisminės, nustatymo
tvarkos. Jei juridinis faktas turi būti nustatomas administracine ar kitokia
neteismine tvarka, teisėjas privalo atsisakyti priimti pareiškimą, o jeigu byla jau yra
iškelta, teismas turi ją nutraukti;
3) juridinio fakto nustatymui įstatymas numato privalomą išankstinę neteisminę šio
klausimo sprendimo tvarką. Esant tokiai įstatymo nustatytai sąlygai, pareiškimas

21
gali būti priimamas tik tuomet, jeigu pareiškėjas laikėsi išankstinės neteisminės
klausimo sprendimo tvarkos.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų arba organizacijų asmeninių ar turtinių
teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Teismas nagrinėja bylas:
1) dėl giminystės santykių nustatymo;
2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo;
3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos, ištuokos ir mirties įregistravimo fakto nustatymo;
4) dėl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo įstatymo numatytais
atvejais, jeigu santuoka negali būti įregistruota civilinės metrikacijos organuose dėl to, kad vienas iš
sutuoktinių yra miręs;
5) dėl nustatymo fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus patvirtinančius priklausymą
partijoms, politinėms ar visuomeninėms organizacijoms, karinius dokumentus, pasą ir civilinės
metrikacijos įstaigų duodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas,
nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens pase ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde
ar tėvo vardu;
6) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo;
7) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo;
8) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu
civilinės metrikacijos organai atsisako įregistruoti mirties įvykį;
9) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo;
10) dėl deputato sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis fakto
nustatymo;
11) dėl įvaikinimo fakto nustatymo, kai faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, jeigu šio
fakto nustatymas susijęs su nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atstatymu;
12) dėl asmenų neteisėto iškeldinimo iš vienų Lietuvos vietovių į kitas Lietuvos vietoves 1951-1952
metais fakto nustatymo;
13) dėl dalyvavimo rezistencijos būriuose, taip pat išvežimo priverstiniams darbams, buvimo
getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose, mažamečių buvimo fašistinėse prievartinio įkalinimo
vietose Antrojo pasaulinio karo metais fakto ir trukmės nustatymo;
14) dėl nustatymo fakto, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar
kandidatas į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje nuslėpė ar neteisingai nurodė duomenis
apie savo darbą, mokymąsi ar bendradarbiavimą su SSRS ar buvusių sovietinių respublikų vidaus
reikalų, valstybės saugumo, žvalgybos ir kontržvalgybos struktūromis (NKVD, NKGB, MGB, KGB, GRU
ir kt.) bei kitų užsienio valstybių atitinkamomis tarnybomis (struktūromis);
15) dėl kitokių turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems
nustatyti kitokios tvarkos.
Šiose bylose nėra ieškovų, atsakovų, o yra tik pareiškėjas.
Sąlygos, reikalingos turintiems juridinę reikšmę faktams nustatyti - Teismas nustato
turinčius juridinę reikšmę faktus tiktai tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų
dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarastų dokumentų.
Pareiðkimo padavimas - Bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo pareiškimai
paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar
miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos bei įvaikinimo, kai
faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai
paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo
dalies buvimo vietos apylinkės teismui.
Pareiðkimo turinys - Pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia pareiškėjui nustatyti tą
faktą, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atstatyti dokumentų, patvirtinančių tą
faktą, nurodomi įrodymai, patvirtinantys šį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali
gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima atstatyti prarastų dokumentų.
Teismo sprendimas - Tais atvejais, kada teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi
sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais
remiantis faktas pripažintas nustatytu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti
įregistruotas civilinės metrikacijos organuose arba įformintas kituose organuose, yra pagrindas šį
faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neatstoja tų organų duodamų dokumentų.

NUOSAVYBĖS TEISĖS ĮGIJIMO PAGAL ĮGYJAMĄJĄ SENATĮ FAKTO NUSTATYMAS


Pareiðkimo padavimas - Pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto
nustatymo gali paduoti asmuo, kuris siekia įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties pagrindu
pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Jeigu siekiama įgyti nuosavybės teisę
į nekilnojamąjį daiktą, tai pareiškimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės
teismui.
Pareiðkimo turinys - Pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį turi būti
nurodyta:
1) daiktas, į kurį siekiama įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu;

22
2) daikto valdymo terminų apskaičiavimas;
3) kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas;
4) kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas;
5) kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamosios
senaties būdu.
Pasiruoðimas bylai - Priėmęs pareiškimą, teisėjas priima nutartį paskelbti pareiškėjo
gyvenamosios vietos ar buveinės vietiniame laikraštyje ir centriniame laikraštyje apie bylos dėl
nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo iškėlimą ir nagrinėjimą.
Laikraštyje skelbiama pareiškėjo lėšomis. Skelbime turi būti nurodyta teismas, nagrinėjantis bylą,
pareiškėjas (vardas, pavardė, o jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, – pavadinimas), daiktas, į kurį
prašoma pripažinti nuosavybės teisę, pasiūlymas ne vėliau kaip per keturiolika dienų
suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese,
bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta.
Bylos nagrinėjimas - Jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo
sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas rašytinio proceso tvarka
patenkina prašymą. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas nagrinėja
bylą žodinio proceso tvarka.

2) ASMENS PRIPAŽINIMAS NEŽINIA KUR ESANČIU IR ASMENS PASKELBIMAS MIRUSIU


Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu arba jo paskelbimo mirusiu gali
paduoti asmenys, kurių teisėms ar pareigoms toks pripažinimas ar paskelbimas gali turėti įtakos.
Paprastai suinteresuotais asmenimis aptariamose bylose yra asmenys, susiję su dingusiu asmeniu
tam tikrais teisiniais santykiais: sutuoktinis, vaikai, kiti giminaičiai, išlaikytiniai, kurie paskelbus
asmenį mirusiu, įgytų teisę į palikimą arba teisę į gyvenamąją patalpą; kiti ūkinės bendrijos nariai,
dingus kuriam nors bendrijos nariui; asmenys privalantys mokėti dingusiajam tam tikras periodines
išmokas iki gyvos galvos, pvz. žalos atlyginimą; taip pat prokuroras. Paskelbti asmenį mirusiu galima
ir prieš tai jo nepripažinus nežinia kur esančiu, todėl teisėjas negali atsisakyti priimti pareiškimą,
kuriuo prašoma paskelbti asmenį mirusiu motyvuojant, kad tas asmuo nėra pripažintas nežinia kur
esančiu.
Pareiðkimo padavimas - Pareiškimą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu arba dėl asmens
paskelbimo mirusiu suinteresuoti asmenys ar prokuroras paduoda pareiškėjo gyvenamosios vietos
apylinkės teismui.
Pareiðkimo turinys - Pareiškime turi būti nurodyta, dėl ko pareiškėjui reikia pripažinti fizinį
asmenį nežinia kur esančiu arba paskelbti fizinį asmenį mirusiu, taip pat išdėstytos aplinkybės,
patvirtinančios fizinio asmens buvimą nežinia kur, arba aplinkybės, sudariusios dingusiajam be
žinios fiziniam asmeniui mirties grėsmę ir leidžiančios spėti, jog jis žuvęs dėl nelaimingo atsitikimo.
Pareiškime turi būti duomenys, kurie asmenys (giminaičiai, bendradarbiai ir pan.) gali suteikti žinių
apie nesantįjį.
Įrodymų pateikimas, rinkimas ir pasiruošimas bylai - Prie pareiškimo turi būti pridėti
rašytiniai įrodymai iš paskutinės žinomos nesančiojo gyvenamosios ir darbo vietos, policijos,
patvirtinantys žinių apie jį buvimą arba nebuvimą. Priėmęs pareiškimą, teisėjas pareiškimą
padavusio asmens prašymu ar savo iniciatyva skiria nesančio asmens turto laikinąjį administratorių
arba imasi kitų priemonių nesančiojo turtui apsaugoti bei tvarkyti, taip pat duoti iš to turto lėšų
išlaikyti nesančiojo išlaikytiniams, kuriuos jis pagal įstatymą privalėjo išlaikyti. Nesančio asmens
turto laikinasis administravimas skiriamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Priėmęs
pareiškimą, teisėjas priima nutartį paskelbti vietiniame laikraštyje apie bylos dėl fizinio asmens
pripažinimo nežinia kur esančiu arba fizinio asmens paskelbimo mirusiu iškėlimą. Laikraštyje
skelbiama pareiškėjo lėšomis.
Bylos nagrinėjimas - Jeigu per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos negaunama
tikrų žinių apie asmens, dėl kurio pripažinimo nežinia kur esančiu arba paskelbimo mirusiu iškelta
byla, buvimo vietą, teisėjas skiria bylą nagrinėti. Pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio
pirmojoje dalyje, teismas išnagrinėja bylą per terminus, nustatytus šio kodekso 121 straipsnyje,
šaukdamas pareiškėją, kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis ir pareiškime nurodytus
liudytojus.
Teismo sprendimas - Teismas, pripažinęs fizinį asmenį nežinia kur esančiu, savo sprendimu
paskiria to asmens turto administratorių. Jeigu teismo nutartimi buvo paskirtas laikinasis turto
administratorius, tai teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu, nauja
nutartimi paskiria nuolatinį turto administratorių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį
mirusiu yra pagrindas teismo buveinės vietos civilinės metrikacijos organui įrašyti į civilinės
metrikacijos knygą mirties įrašą, taip pat yra pagrindas globos ir rūpybos organui, jeigu yra reikalas,
įsteigti paskelbto mirusiu asmens turtui globą.
Pripažinto nežinia kur esančiu arba paskelbto mirusiu asmens atvykimo ar jo
buvimo vietos paaiškėjimo pasekmės - Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu arba paskelbtas
mirusiu asmuo atvyksta ar paaiškėja jo buvimo vieta, teismas, kuris buvo priėmęs sprendimą
pripažinti asmenį nežinia kur esančiu arba paskelbti mirusiu, nauju sprendimu panaikina pirmiau

23
priimtą sprendimą ir nustatytą asmens turto administravimą. Įsiteisėjus naujam teismo sprendimui,
jo nuorašas pasiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai mirties įrašui anuliuoti.

3) ASMENS PRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU ARBA RIBOTAI VEIKSNIU


Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu sukelia šiam asmeniui labai
reikšmingas teisines pasekmes. Dėl šios priežasties CPK numato palyginti siaurą asmenų, turinčių
teisę paduoti pareiškimą teismui dėl kito asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, ratą.
Byla dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės gali būti
pradedama pagal jo sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroro
pareiškimą. Byla dėl fizinio asmens, piktnaudžiaujančio alkoholiniais gėrimais, narkotikais,
narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, pripažinimo ribotai veiksniu gali būti pradėta pagal jo
sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos ar prokuroro pareiškimą.
Pareiðkimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu paduodamas to
asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu asmuo yra psichiatrinėje gydymo įstaigoje -
gydymo įstaigos buveinės vietos apylinkės teismui.
Pareiðkimo turinys - Pareiškime dėl asmens pripažinimo neveiksniu turi būti išdėstomos
aplinkybės, rodančios psichinį sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės
ar valdyti jų. Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstytos
aplinkybės, rodančios, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar
toksinėmis medžiagomis.
Pasiruoðimas bylai - Jeigu yra pakankamai duomenų apie fizinio asmens psichinę ligą ar
silpnaprotystę, teisėjas, ruošdamasis bylos teisminiam nagrinėjimui, psichinei būsenai nustatyti
teismo nutartimi skiria fizinio asmens teismo psichiatrinę ekspertizę ir išreikalauja kitus
dokumentus, apibūdinančius jo sveikatos būklę. Jeigu fizinis asmuo aiškiai vengia teismo
psichiatrinės ekspertizės, teismas, posėdyje dalyvaujant psichiatrui, gali priimti nutartį priverstinai
nusiųsti fizinį asmenį teismo psichiatrinei ekspertizei padaryti. Šią nutartį vykdo policija.
Bylos nagrinėjimas - Bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu teismas
nagrinėja, būtinai dalyvaujant globos ir rūpybos institucijos atstovui. Asmuo, dėl kurio pripažinimo
neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinėjama byla, šaukiamas į teismo posėdį, jeigu tai galima,
atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Teismo išlaidos, susijusios su išnagrinėjimu bylos dėl asmens
pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, padengiamos iš valstybės lėšų. Jeigu teismas nustato,
jog šeimos nariai veikė nesąžiningai, siekdami, kad žinomai nepagrįstai būtų atimtas arba apribotas
asmens veiksnumas, tai išieško iš jų visas teismo išlaidas.
Teismo sprendimas - Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai
veiksniu, savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl globos (rūpybos) šiam asmeniui nustatymo,
globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjimą nustatyta tvarka. Teismas, pripažinęs asmenį ribotai
veiksniu, savo sprendime gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas reikalingas sudaryti ir sandoriams,
kurie nenumatyti Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 2 dalyje.
Pasveikusio asmens pripažinimas veiksniu - Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta
arba žymiai pagerėja jo sveikatos būklė, teismas, globėjo, taip pat aukščiau išvardytų asmenų
pareiškimu, remdamasis atitinkama teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, priima sprendimą
pripažinti pasveikusįjį veiksniu. Jeigu asmuo nustoja piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais,
narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, teismas pagal paties asmens, taip pat
aukščiau numatytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti asmens veiksnumo apribojimą ir
jam paskirtą rūpybą. Teismo sprendimo nuorašas pasiunčiamas globos ir rūpybos institucijai asmens
globai arba rūpybai panaikinti.

4) SKUNDŲ DĖL NOTARŲ IR ATLIEKANČIŲ NOTARINIUS VEIKSMUS ORGANŲ VEIKSMŲ


IŠSPRENDIMAS
Savo teisine prigimtimi šios bylos yra ginčo bylos, todėl ateityje jos turėtų būti nagrinėjamos ne
ypatingosios teisenos, o ginčo teisenos tvarka. Šiuose ginčuose yra dvi šalys – asmuo, kuris mano,
kad notarinis veiksmas atliktas neteisėtai, todėl yra pažeistos jo teisės, ir notaras ar kitas
pareigūnas, atlikęs tą veiksmą, tačiau manantis, kad veiksmas yra tliktas teisėtai.
Skundo padavimas - Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba
atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę dėl to paduoti skundą apylinkės
teismui pagal notarinio veiksmo atlikėjo buvimo vietą. Skundas dėl pareigūnų, išvardytų Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 68 ir 582 straipsniuose, neteisingai patvirtintų testamentų bei
įgaliojimų arba atsisakymo juos patvirtinti paduodamas apylinkės teismui pagal atitinkamos
ligoninės, kitos stacionarinės gydymo- profilaktikos įstaigos, sanatorijos, senelių ir invalidų namų,
ekspedicijos, karo ligoninės, karinės gydymo įstaigos, karinio dalinio, junginio, karo mokyklos,
laisvės atėmimo vietos buvimo vietą, o skundas dėl jūrų laivo arba vidaus plaukiojimo laivo,
plaukiojančio su Lietuvos Respublikos vėliava, kapitono neteisingai patvirtinto testamento arba
atsisakymo jį patvirtinti paduodamas apylinkės teismui pagal laivo prirašymo uosto vietą.
Skundas apylinkės teismui paduodamas per dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo tos
dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie atliktą notarinį veiksmą arba atsisakymą atlikti tokį veiksmą.

24
Šis terminas nėra naikinamasis. Jo praleidimas nėra pagrindas atsisakyti priimti skundą. Pripažinęs
termino praleidimo priežastis svarbiomis, teismas gali jį atstatyti ir nagrinėti bylą iš esmės.
Kilęs suinteresuotų asmenų ginčas dėl teisės, pagrįstas atliktu notariniu veiksmu, taip pat ir
vykdomuoju įrašu, nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka. Tokiu atveju teismas turi skundą palikti
nenagrinėtu ir paaiškinti suinteresuotiems asmenims, kad jie gali pareikšti ieškinį bendra tvarka.
Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu teisėjas turėtų išreikalauti iš notarų biuro ar kito
organo visą medžiagą, susijusią su atliktu notariniu veiksmu arba atsisakymu jį atlikti.
Skundo nagrinėjimas - Teismas nagrinėja skundą, pranešęs pareiškėjui, notarų biurui ar
kitai institucijai, kurio veiksmas ar atsisakymas atlikti veiksmą yra skundžiamas. Tačiau jų
neatvykimas nekliudo išspręsti bylą. Bylos nagrinėjimo metu teismas privalo patikrinti notaro ar kito
pareigūno veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas įpareigotas išsiaiškinti, ar notarinis veiksmas
buvo atliktas tiksliai pagal Notariato įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytą tvarką, ar notaras yra
išaiškinęs asmenims notarinio veiksmo atlikimo pasekmes, ar, atlikdamas notarinį veiksmą, jis
nustatė asmenų tapatybę. Būtina nustatyti ir tai, ar notaras ar kitas pareigūnas apskritai turi teisę
atlikti konkretų notarinį veiksmą.
Teismo sprendimas - Patenkindamas skundą, teismas priima sprendimą, kuriuo panaikina atliktą
notarinį veiksmą arba įpareigoja notarą ar instituciją, atliekančią notarinius veiksmus, atlikti notarinį
veiksmą. Įsiteisėjusio sprendimo nuorašas pasiunčiamas notarų biurui ar atliekančiai notarinius
veiksmus institucijai.

5) CIVILINĖS METRIKACIJOS ĮRAŠŲ NETEISINGUMO NUSTATYMAS


Šioms byloms yra nustatyta išankstinė neteisminė sprendimo tvarka.
Pareiðkimo padavimas - Pareiškimas dėl įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumo
nustatymo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Teismas nagrinėja bylą
dėl įrašo civilinės metrikacijos knygose neteisingumo nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos
institucijos atsisakė ištaisyti tą įrašą. Pareiškime turi būti nurodoma, kuo yra neteisingas įrašas
civilinės metrikacijos knygose, kada ir kuri civilinės metrikacijos institucija atsisakė ištaisyti tą įrašą.
Pareiškėjas gali prašyti nustatyti neteisingumą tik jo atžvilgiu sudarytame akto įraše,. Nepilnamečių
asmenų civilinės būklės aktų įrašų neteisingumas nustatomas pagal tėvų (įtėvių), globėjų ar
rūpintojų pareiškimą.
Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu teisėjas turi išsireikalauti iš atsisakiusio ištaisyti įrašą
civilinės metrikacijos organo medžiagą, susijusią su to klausimo sprendimu, taip pat pranešti
civilinės metrikacijos organui apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. Į bylą gali būti įtraukiami ir
kiti suinteresuoti asmenys priklausomai nuo to, kokiu tikslu pareiškėjas siekia ištaisyti įrašą.
Pareiðkimo nagrinėjimas - Teismas nagrinėja pareiškimą dėl įrašo civilinės metrikacijos knygose
ištaisymo, šaukdamas pareiškėją, civilinės metrikacijos organo atstovą ir kitus suinteresuotus bylos
baigtimi asmenis. Teismas gali nustatyti tik surašytų ir faktiškai egzistuojančių civilinės metrikacijos
būklės aktų įrašų neteisingumą.
Teismo sprendimas - Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas įrašo civilinės metrikacijos
knygose neteisingumas, yra pagrindas civilinės metrikacijos organams tą įrašą ištaisyti.

6) TURTO PRIPAŽINIMAS BEŠEIMININKIU


Bešeimininkiu yra pripažįstamas turtas, kuris neturi savininko arba jo savininkas nėra
žinomas.
Pareiðkimo padavimas - Pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu paduoda finansų,
kontrolės institucija arba savivaldybė turto buvimo vietos apylinkės teismui.
Pareiðkimo turinys - Pareiškime dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turi būti nurodyta, koks
turtas yra pripažintinas bešeimininkiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog turtas
neturi savininko. Pareiškime nurodomi duomenys, kurie asmenys (faktiški turto valdytojai ir kt.) gali
suteikti žinių apie tai, kam turtas priklauso.
Įrodymų pateikimas - Prie pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turi būti pateikti
rašytiniai įrodymai iš institucijų, registruojančių turtą, taip pat iš turto buvimo vietos seniūnijos,
savivaldybės, apylinkės viršaičio ar pan., kokių jie turi žinių apie šio turto priklausymą.
Bylos nagrinėjimas - Teismas nagrinėja pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu,
šaukdamas pareiškėją ir kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis.
Teismo sprendimas - Teismas, pripažinęs, kad turtas neturi savininko arba turto savininkas
nežinomas, priima sprendimą pripažinti turtą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

7) TEISIŲ PAGAL PRARASTUS VERTYBINIUS DOKUMENTUS ATKŪRIMAS (ŠAUKIAMOJI


TEISENA)
Pareiðkimo padavimas - Asmuo, praradęs vertybinį dokumentą, gali prašyti apylinkės teismą
pripažinti šį dokumentą negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą vertybinį dokumentą.
Pareiškimas dėl prarasto vertybinio dokumento pripažinimo negaliojančiu paduodamas išdavusios tą
dokumentą įstaigos buveinės arba išdavusio tą dokumentą asmens gyvenamosios vietos apylinkės
teismui. Pareiškime turi būti nurodomi prarasto vertybinio dokumento skiriamieji požymiai ir

25
išdavusios tą dokumentą įstaigos pavadinimas ar išdavusio tą dokumentą asmens vardas, pavardė,
taip pat išdėstomos aplinkybės, kuriomis dokumentas prarastas.
Pasiruoðimas bylai - Priėmęs pareiškimą, teisėjas priimą nutartį paskelbti pareiškėjo lėšomis
skelbimą vietiniame laikraštyje. Skelbime turi būti:
1) apylinkės teismo, kuriame gautas pareiškimas dėl dokumento praradimo, pavadinimas;
2) pareiškėjo vardas, pavardė ir jo gyvenamoji vieta;
3) dokumento pavadinimas ir jo skiriamieji požymiai;
4) pasiūlymas dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojui per tris mėnesius nuo
paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą.
Kartu su nutartimi paskelbti skelbimą vietiniame laikraštyje teisėjas priima ir išsiunčia
išdavusiai dokumentą institucijai ar išdavusiam dokumentą asmeniui bei mokėtojui nutartį uždrausti
pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti vertybinius popierius, daiktus.
Dėl atsisakymo priimti nutartį paskelbti skelbimą gali būti duodamas atskirasis skundas.
Dokumento turėtojo pareiškimas - Dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas
privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos paduoti apylinkės teismui pareiškimą
apie savo teises į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą. Jei dokumento turėtojas prašo,
dokumento originalą, kol byla bus išnagrinėta, teisėjas gali grąžinti turėtojui patvirtindamas ir byloje
palikdamas dokumento turėtojo pateikto dokumento kopiją. Byloje palikus dokumento kopiją,
originalas būtinai turi būti pateiktas teismo posėdžio metu.
Teismo veiksmai, gavus dokumento turėtojo pareiškimą - Jeigu teisme gaunamas
dokumento turėtojo pareiškimas, prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos,
teismas savo nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir
nustato naują terminą, per kurį išdavusiai dokumentą įstaigai ar išdavusiam dokumentą asmeniui bei
mokėtojui uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus arba išduoti vertybinius popierius, daiktus. Tas
terminas neturi būti ilgesnis kaip du mėnesiai. Kartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra
tvarka pareikšti dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo, o dokumento turėtojui -
jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius, kuriuos padarė teismo panaudotos uždraudimo priemonės.
Dėl teismo nutarties šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.
Pareiškimo nagrinėjimas - Pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, jeigu
iš dokumento turėtojo negauta pareiškimo sutinkamai su reikalavimais, nustatytais šio kodekso 302
straipsnyje, teismas nagrinėja bylą dėl prarasto dokumento pripažinimo negaliojančiu per terminus,
numatytus šio kodekso 121 straipsnyje.
Teismo sprendimas - Jeigu pareiškėjo prašymas patenkinamas, teismas priima sprendimą, kuriuo
pripažįsta prarastą dokumentą negaliojančiu. Teismo sprendimas yra pagrindas išmokėti pareiškėjui
indėlį ar išduoti vietoj pripažinto negaliojančiu naują dokumentą.
Dokumento turėtojo teisė pareikšti ieškinį dėl turto nepagrįsto įgijimo ar
sutaupymo - Dokumento turėtojas, dėl kurių nors priežasčių laiku nepareiškęs apie savo teises į tą
dokumentą, įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti dokumentą negaliojančiu, gali pareikšti
asmeniui, kuriam pripažinta teisė gauti naują dokumentą vietoj prarasto, ieškinį dėl turto nepagrįsto
įgijimo ar sutaupymo.

8) ĮVAIKINIMAS
Praðymo padavimas - Lietuvos Respublikos pilietis, turintis gyvenamąją vietą Lietuvos
Respublikoje, prašymą dėl įvaikinimo paduoda apylinkės teismui pagal savo arba
įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis
užsienyje, užsienio valstybės pilietis arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir
užsienio valstybės pilietybę, prašymą dėl įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos
teismui.
Praðymo turinys - Prašyme turi būti nurodyta:
1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta,
gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, įtraukimas į norinčių
įvaikinti asmenų sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje turi
gyvenamąją vietą, institucijų išvada, ar šis asmuo gali būti tarptautiniu įvaikintoju);
2) duomenys apie įvaikinamąjį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo
tėvai ar globėjai (rūpintojai); vaiko buvimo vieta, sveikatos būklė, įtraukimas į įvaikintinų vaikų
sąrašą);
3) įvaikinimo motyvai.
Jeigu pareiškėjas prašo įvaikinamajam suteikti įvaikintojų pavardę ir jų nurodytą vardą, tai irgi
turi būti išdėstyta prašyme įvaikinti.
Įrodymų pateikimas - Prie prašymo įvaikinti turi būti pridėta:
1) įvaikintojų ir įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos, išduotos Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
2) teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tėvų, o jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs,
– jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimą įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
3) jeigu vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę

26
globos instituciją), teismo nutartis, patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;
4) jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti,
išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
5) duomenys apie įvaikintojo įtraukimą į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir apie įvaikinamojo
įtraukimą į įvaikintinų vaikų sąrašą;
6) valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada dėl pasirengimo
įvaikinti.
Užsienio valstybės piliečiai, paduodami prašymą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų
nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus
vaiko įvaikinimą ir kad vaikui yra ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje
gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti notaro ar vertėjo
parašu ir antspaudu.
Pasiruoðimas bylai - Teisėjas, ruošdamasis nagrinėti bylą:
1) paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių
įvaikinti šį konkretų vaiką, duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį
vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose;
2) iðreikalauja ið valstybinės įvaikinimo institucijos duomenis apie įvaikinamojo vaiko
kilmę, vystymąsi, sveikatos būklę ir šeimą;
3) jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis, – paveda valstybinei įvaikinimo institucijai
pateikti išvadą, ar teisės aktų nustatyta tvarka įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.
Bylos nagrinėjimas - Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Apie
bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, valstybinei įvaikinimo institucijai, valstybinei vaiko teisių
apsaugos tarnybai, kitiems asmenims, pareiškusiems norą įvaikinti tą patį vaiką, ir kitiems
suinteresuotiems asmenims. Kiti asmenys, pareiškę norą įvaikinti tą patį vaiką, gali pateikti bylą
nagrinėjančiam teismui prašymus su savarankiškais reikalavimais dėl įvaikinimo. Prašymus teismui
priėmus, šie asmenys dalyvauja byloje kaip pareiškėjai. Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai
dalyvaujant pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui bei valstybinės vaiko teisių
apsaugos institucijos atstovui, kurie pareiškia savo išvadą dėl įvaikinimo teisme. Teismas patikrina,
ar įvaikintojai turi tinkamas sąlygas ir ar yra deramai pasirengę įvaikinti. Jeigu įvaikinti prašo
užsienio valstybės pilietis, teismas privalo atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę,
religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, taip pat ar valstybės, į kurią vaiką prašoma
įvaikinti, teisė atitinka 1993 metų Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo
tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus. Sutikimas įvaikinti vaiką gali būti atšauktas iki teismo
sprendimo dėl įvaikinimo priėmimo. Padavus pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, bylos dėl
įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas, kol bus išspręstas sutikimo atšaukimo klausimas.
Teismo sprendimas - Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba prašymas įvaikinti atmetamas.
Patenkinus prašymą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikinamieji –
įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus
vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą
įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime. Teismo sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje paliekami
duomenys, išsaugantys vaiko individualybę: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar)
pavardė, jeigu jie nekeičiami. Kai įvaikina užsienio valstybės piliečiai, teismo sprendimo rezoliucinėje
dalyje nurodoma valstybė, kurioje įvaikintas vaikas gyvens. Įsiteisėjusio teismo sprendimo įvaikinti
nuorašas per tris dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Teismo sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo
įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą. Visas teismo sprendimas skelbiamas uždarame teismo
posėdyje.
Įvaikinamo vaiko sutikimas - Įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo
turi būti išklausytas teismo posėdyje. Jo sutikimas būti įvaikintam duodamas teismui žodžiu ir raštu.
Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis sutinka būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikiu, ar sutinka, kad
įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku, taip pat ar sutinka, kad būtų pakeistas jo
vardas, pavardė. Be įvaikinamojo, kuriam yra suėję dešimt metų, sutikimo įvaikinti negalima.
Įvaikinamasis, kuriam nėra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo, vardo ir pavardės pakeitimo turi būti
išklausytas teismo posėdyje, jeigu jis sugeba išreikšti savo nuomonę. Nuomonė gali būti išreikšta
žodine, rašytine forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Teismas, priimdamas sprendimą, turi
atsižvelgti į vaiko norą, jeigu jis neprieštarauja paties vaiko interesams. Nustatyti, ar vaikas sugeba
išreikšti savo nuomonę, bei išreikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas ekspertas
psichologas. Išklausant jaunesnį kaip šešiolikos metų vaiką, o teismo nuožiūra ir jaunesnį kaip
aštuoniolikos metų, gali būti kviečiamas pedagogas ar (ir) psichologas. Išimtiniais atvejais teismo
nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo
posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai šis asmuo grįžta į posėdžių salę, jam turi
būti pranešama vaiko išreikšta nuomonė. Teismo leidimu teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas
ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimus. Teismas privalo
įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes. Teismas atsisako priimti
įvaikinamo vaiko sutikimą būti įvaikintam, jeigu yra pagrindas manyti, kad šis sutikimas buvo

27
išgautas prievartos ar apgaulės būdu ar siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą.]
Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo - Jei atsižvelgiant į būsimų įtėvių ir vaiko
psichologinį pasirengimą įvaikinti, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir
kitas aplinkybes gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje, ir yra pagrindas manyti, kad
kitų kliūčių įvaikinti nėra, bylą nagrinėjantis teismas valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar
savo iniciatyva gali nutartimi pareiškėjui nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį
laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi į pareiškėjo šeimą, jį auklėti ir išlaikyti. Šiuo atveju bylos dėl
įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, valstybinė įvaikinimo institucija
pateikia teismui išvadą apie įvaikintojų pasirengimą įvaikinti šį konkretų vaiką, įvaikintojų ir vaiko
psichologinį suderinamumą. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas iš naujo įvykdo įstatymo
reikalavimus dėl įvaikinamo vaiko sutikimo.
Sutikimas įvaikinti - Vaiko tėvai, o jeigu jie yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, – jų tėvai arba
globėjai (rūpintojai), vaiko globėjas (rūpintojas) rašytinį sutikimą įvaikinti, įformintą pareiškimu,
paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal vaiko, dėl kurio duodamas
sutikimas, gyvenamąją vietą. Pareiškime dėl sutikimo įvaikinti patvirtinimo turi būti nurodyta:
1) duomenys apie sutikimą duodantį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir
vieta, gyvenamoji vieta);
2) duomenys apie vaiko tėvų amžių ar sveikatos būklę, jeigu tėvai yra nepilnamečiai ar
neveiksnūs;
3) duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar
globėjai (rūpintojai), vaiko gyvenamoji ir buvimo vieta).
Prie sutikimo įvaikinti turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys jame išdėstytas aplinkybes.
Sutikimas įvaikinti nagrinėjamas žodinio nagrinėjimo būdu. Apie nagrinėjimą pranešama sutikimą
duodančiam asmeniui. Teismas privalo sutikimą duodančiam asmeniui išaiškinti tokio sutikimo
davimo bei įvaikinimo pasekmes. Sutikimo įvaikinti patvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo
nutartimi. Teismas patvirtina sutikimą, jei nustato, kad sutikimas įvaikinti duodamas sąmoningai, be
poveikio sutikimą duodančio asmens valiai, nėra išgautas prievartos būdu arba siekiant neteisėtos
materialinės naudos. Tvirtindamas sutikimą, nutartyje teismas išaiškina įvaikinimo pasekmes ir teisę
atšaukti duotą sutikimą. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nutarties,
patvirtinančios sutikimą įvaikinti, įsiteisėjusį nuorašą teismas per tris darbo dienas išsiunčia
valstybinei įvaikinimo institucijai.
Sutikimo įvaikinti atšaukimas - Tėvai, globėjai (rūpintojai) gali atšaukti duotą sutikimą
įvaikinti. Jei sutikimas įvaikinti vaiką, jo tėvams esant nepilnamečiams ar neveiksniems, buvo duotas
jų tėvų ar globėjų (rūpintojų), tai, vaiko tėvams tapus pilnamečiais ar veiksniais, sutikimas įvaikinti
netenka galios. Pareiškime dėl sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimo turi būti nurodyta:
1) duomenys apie sutikimą įvaikinti atšaukiantį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas,
gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta);
2) duomenys apie vaiką, dėl kurio įvaikinimo duotas sutikimas atšaukiamas (vardas, pavardė,
asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaiko gyvenamoji ir buvimo
vieta);
3) duomenys apie sutikimo įvaikinti patvirtinimą.
Valstybinė įvaikinimo institucija, gavusi pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, tą pačią
dieną pareiškimą pasiunčia šį sutikimą patvirtinusiam teismui ir, jei byla dėl įvaikinimo nagrinėjama
teisme, tuoj pat raštu arba žodžiu informuoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl įvaikinimo. Pareiškimo
padavimas, jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo nėra priimtas, sustabdo įvaikinimo procedūrų
vykdymą. Pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo nagrinėja tą sutikimą patvirtinęs apylinkės
teismas. Pareiškimas nagrinėjamas žodinio nagrinėjimo būdu. Apie jo nagrinėjimą pranešama
asmeniui, atšaukiančiam sutikimą įvaikinti, ir valstybinei įvaikinimo institucijai. Teismas patikrina, ar
nuo tėvų valdžios apribojimo yra praėję vieneri metai, ar tėvų valdžios apribojimas nėra panaikintas,
ar sutikimas įvaikinti nėra atšaukiamas tik siekiant materialinės naudos. Sutikimo įvaikinti atšaukimo
klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtintas sutikimo įvaikinti atšaukimas, teismas apie sutikimo
įvaikinti atšaukimą pažymi nutartyje, kuria buvo patvirtintas sutikimas įvaikinti. Įsiteisėjusią nutartį
teismas per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai ir įvaikinimo bylą
sustabdžiusiam teismui.
Valstybinės įvaikinimo institucijos išvados apskundimas - Asmuo, nesutinkantis su
valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada apie jo pasirengimą
įvaikinti, per vieną mėnesį nuo išvados surašymo dienos gali paduoti apylinkės teismui pagal savo
gyvenamąją vietą pareiškimą dėl išvados panaikinimo. Asmuo, ketinantis įvaikinti vaiką užsienyje,
pareiškimą paduoda Vilniaus apygardos teismui. Prie pareiškimo dėl išvados panaikinimo turi būti
pridėta skundžiama valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada.
Pareiškimas nagrinėjamas žodinio nagrinėjimo būdu. Apie jo nagrinėjimą pranešama pareiškėjui,
valstybinei įvaikinimo institucijai, išvadą surašiusiam socialiniam darbuotojui. Išvados panaikinimo
klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

28
9) PRARASTOS TEISMO AR VYKDOMOSIOS BYLOS ATSTATYMAS
Pareiðkimo padavimas - Prarastą teismo ir vykdomąją bylą teismas gali atstatyti pagal
dalyvavusių byloje asmenų ar vykdžiusios vykdomąją bylą teismo antstolių kontoros pareiškimą, taip
pat savo iniciatyva.
Nagrinėjantis bylą teismas - Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos atstatymo
paduodamas nagrinėjusiam tą bylą teismui, o pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos
atstatymo - vykdymo vietos apylinkės teismui.
Pareiðkimo turinys - Pareiškime turi būti nurodomos smulkios žinios apie prarastą bylą, ir prie jo
turi būti pridedami dokumentai ar jų nuorašai, kurie yra išlikę pas pareiškėją ir turi ryšį su prarasta
byla.
Bylos nagrinėjimas - Nagrinėdamas bylą, teismas pasinaudoja išlikusia bylos dalimi,
dokumentais, išduotais iš bylos asmenims ir įstaigoms, prieš prarandant ją, tų dokumentų nuorašais,
kitomis pažymomis ir raštais, turinčiais ryšį su byla. Teismas gali apklausti kaip liudytojus asmenis,
buvusius, atliekant procesinius veiksmus, o reikiamais atvejais - ir asmenis, kurie buvo nagrinėjusio
prarastąją bylą teismo sudėtyje, taip pat vykdžiusius teismo sprendimą asmenis. Dalyvavusieji
byloje asmenys turi teisę pateikti teismui apsvarstyti savo paruoštą atstatomojo sprendimo ar
nutarties projektą.
Teismo sprendimas - Remdamasis surinkta ir patikrinta medžiaga, teismas priima sprendimą
atstatyti visą prarastą bylą ar jos dalį, kurią, teismo nuomone, reikia atstatyti. Teismo sprendimas ar
nutartis nutraukti bylą, jeigu jie buvo priimti prarastoje byloje, būtinai turi būti atstatomi. Jeigu
surinktos medžiagos neužtenka prarastai bylai atstatyti, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą.
Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka.
Teismo iðlaidos - Išlaidos, teismo turėtos, nagrinėjant bylą dėl prarastos bylos atstatymo,
padengiamos iš valstybės lėšų. Tais atvejais, kai pareiškimas yra žinomai neteisingas, teismo
išlaidos išieškomos iš pareiškėjo.

10) ALIMENTŲ NEPILNAMEČIAMS VAIKAMS IŠIEŠKOJIMAS, KAI NĖRA GINČO


Pareiðkimo padavimas - Pareiškimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kai nėra
ginčo, paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pareiškime turi būti
nurodyta, kiek laiko ir kokius vaikus vengia išlaikyti asmuo, privalantis mokėti alimentus.
Prie pareiškimo turi būti pridėta:
1) tėvų santuokos (iðtuokos) liudijimo nuoraðas;
2) vaiko (vaikų) gimimo liudijimo nuorašas (nuorašai);
3) pažyma apie tai, kad pareiškėjas vaiką (vaikus) išlaiko;
4) pažyma iš asmens, privalančio mokėti alimentus, darbovietės apie jo uždarbio (pajamų)
dydį ir apie tai, ar iš jo uždarbio (pajamų) daromos išskaitos pagal kitus vykdomuosius dokumentus;
5) jeigu vaikui (vaikams) paskirta globa ar rūpyba, tą liudijančio dokumento nuorašas.
Pareiškėjas kartu su pareiškimu gali pateikti asmens, privalančio mokėti alimentus, sutikimą
išlaikyti vaikus.
Pasiruoðimas bylai - Neturėdamas duomenų apie asmens, privalančio mokėti alimentus,
sutikimą išlaikyti vaikus, teisėjas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo gavimo praneša alimentus
mokėti privalančiam asmeniui apie gautą pareiškimą ir pasiūlo jam ne vėliau kaip per dešimt dienų,
jeigu jis ir pareiškėjas gyvena tame pačiame mieste arba rajone, o kitais atvejais - ne vėliau kaip per
dvidešimt dienų pranešti apie sutikimą, kad būtų išieškomi alimentai arba pateikti prieðtaravimus.
Bylos nagrinėjimas ir teisėjo nutarimas - Gavęs asmens, privalančio mokėti alimentus,
sutikimą, kad būtų išieškomi alimentai, arba negavęs pranešime nustatytu laiku jo prieštaravimų,
teisėjas ne vėliau kaip kitą dieną įvertina turimus įrodymus ir priima nutarimą išieškoti alimentus.
Pareiškėjas ir asmuo, privalantis mokėti alimentus, į teismą nekviečiami, teismo posėdžio protokolas
nerašomas. Teisėjo nutarimas turi būti skubiai vykdomas.
Teisėjo nutarimo panaikinimas - Jeigu asmuo, privalantis mokėti alimentus, nesutinka su
teisėjo nutarimu, jis turi teisę paduoti pareiškimą bylą išnagrinėjusiam apylinkės teismui. Teisėjas,
gavęs tokį pareiškimą, panaikina nutarimą, ir tėvo (motinos) reikalavimas dėl alimentų
nepilnamečiams vaikams išieškojimo nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka.

11) NEPILNAMEČIO PRIPAŽINIMAS VEIKSNIU (EMANCIPACIJA)


Pareiðkimo padavimas - Byla dėl nepilnamečio, sulaukusio šešiolikos metų, pripažinimo visiškai
veiksniu gali būti pradedama pagal jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties
pareiškimą. Pareiškimas dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu paduodamas nepilnamečio
gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Pareiðkimo turinys - Pareiškime dėl nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu turi būti
nurodyta:
1) duomenys apie nepilnametį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir
vieta, gyvenamoji vieta, tėvai ar rūpintojas, darbovietė, mokymosi įstaiga);
2) duomenys apie nepilnamečio tėvus arba rūpintoją (vardas, pavardė, asmens kodas);
3) motyvai, kuriais remiantis prašoma nepilnametį pripažinti veiksniu;

29
4) įrodymai, patvirtinantys nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines
teises ar vykdyti pareigas (charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi vietos, duomenys
apie nepilnamečio šeiminę ir materialinę padėtį, sveikatos būklės pažyma, išduota Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, ir kt.).
Prie pareiškimo pridedamas nepilnamečio rašytinis sutikimas, jeigu pareiškimą teismui
paduoda ne pats nepilnametis.
Pasiruoðimas bylai - Teisėjas, ruošdamasis nagrinėti bylą:
1) paveda nepilnamečio gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai duoti
išvadą dėl nepilnamečio pasirengimo savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti
pareigas;
2) išreikalauja duomenis, ar nepilnametis nėra teistas ar įvykdęs administracinių ir kitų teisės
pažeidimų;
3) prireikus nustatyti nepilnamečio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo lygį,
skiria teismo pedagogikos-psichologijos ekspertizę ir išreikalauja šiai ekspertizei atlikti nepilnamečio
medicininę dokumentaciją bei kitą reikiamą medžiagą;
4) atlieka kitus būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui veiksmus.
Bylos nagrinėjimas - Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, nepilnamečiui, kurio
byla nagrinėjama, jo tėvams (rūpintojui), valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, globos
(rūpybos) institucijai (jeigu nepilnametis neturi tėvų). Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant
nepilnamečiui, jo tėvams (rūpintojui), taip pat globos (rūpybos) institucijos atstovui (jeigu
nepilnametis neturi tėvų). Nepilnamečio rašytinį sutikimą pripažinti jį visiškai veiksniu teismas
patvirtina teismo posėdžio metu, prieš tai išklausęs jo paaiškinimų. Jeigu nepilnamečio sutikimas
nebuvo pridėtas prie pareiškimo, rašytinį sutikimą nepilnametis gali duoti bylos nagrinėjimo metu.
Apie tai įrašoma teismo posėdžio protokole ir nepilnametis protokole pasirašo. Teismas turi
nepilnamečiui išaiškinti tokio sutikimo davimo pasekmes. Nepilnametis savo duotą sutikimą būti
pripažintas visiškai veiksniu gali atšaukti iki teismo sprendimo priėmimo.
Teismo sprendimas - Išnagrinėjęs bylą posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti
nepilnametį veiksniu arba pareiškimą atmeta. Teismo išlaidos, susijusios su bylos pripažinti
nepilnametį veiksniu nagrinėjimu, padengiamos iš valstybės lėšų. Teismo sprendimas pripažinti
nepilnametį veiksniu yra pagrindas panaikinti nepilnamečiui rūpybą, jeigu ji buvo nustatyta. Teismo
sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys.
Teismo sprendimo panaikinimas - Jeigu nustatomos aplinkybės, kad veiksniu pripažintas nepilnametis,
savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų
teisėms ar teisėtiems interesams, teismas nepilnamečio tėvų ar globos (rūpybos) institucijų
pareiškimu gali panaikinti savo sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu. Teismo sprendimas
panaikinti ankstesnį sprendimą, kuriuo nepilnametis buvo pripažintas veiksniu, yra pagrindas
nepilnamečiui nustatyti rūpybą, jeigu jis neturi tėvų.

12) GLOBA IR RŪPYBA


Leistinumas - Šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo
nepilnamečiams asmenims bei pilnamečiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra pripažinti
neveiksniais ar ribotai veiksniais, taip pat dėl rūpybos nustatymo veiksniems asmenims.
Globėjo (rūpintojo) būtinų išlaidų, susijusių su globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimu,
atlyginimas - Įstatymo numatytais atvejais globėjo (rūpintojo) turėtų būtinų išlaidų, susijusių su
globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimu, dydį, jų atlyginimo tvarką pagal globėjo (rūpintojo) pareiškimą
nustato teismas, paskyręs globėją (rūpintoją). Išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas teismo
nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Turto administratoriaus paskyrimas - Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar
kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas
pagal globos (rūpybos) institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Juo gali
būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriaus paskyrimo klausimas
išsprendžiamas teismo nutartimi. Paskirtam turto administratoriui teismas išaiškina jo teises ir
pareigas. Teismas, paskyręs turto administratorių, gali pagal globos (rūpybos) institucijos pareiškimą
nutartimi nušalinti turto administratorių nuo pareigų atlikimo ar jį pakeisti kitu asmeniu.
Globėjo (rūpintojo) atleidimas arba nušalinimas nuo pareigų - Pagal globėjo
(rūpintojo), globos (rūpybos) institucijos pareiškimą globėjas (rūpintojas) gali būti jį paskyrusio
teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali vykdyti dėl savo ar artimų giminaičių ligos,
savo turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių. Pagal globos (rūpybos) institucijos
arba prokuroro pareiškimą globėjas (rūpintojas) gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas
nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo (rūpintojo) pareigas, neužtikrina globotinio
(rūpintinio) teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Pareiškimą
dėl veiksniam asmeniui paskirto rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų taip pat gali paduoti
rūpintinis. Globėją (rūpintoją) atleidus arba nušalinus nuo pareigų, dėl kito globėjo (rūpintojo)
paskyrimo sprendžiama atitinkamai pagal šio skyriaus antrojo ar trečiojo skirsnių nuostatas. Pagal
globėjo (rūpintojo), globos (rūpybos) institucijos, vaiko tėvų arba įtėvių pareiškimą vaiko globėjas

30
(rūpintojas) gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas
tėvams arba įtėviams.
Globos (rūpybos) panaikinimas - Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo
pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, tai pagal šio asmens, globėjo (rūpintojo), globos (rūpybos)
institucijos arba prokuroro pareiškimą teismas, nustatęs globą (rūpybą), nutartimi panaikina globą
(rūpybą). Veiksnaus asmens rūpyba panaikinama pagal šio asmens pareiškimą teismo, nustačiusio
rūpybą, nutartimi.
Teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas - Teismo nutartys dėl globos (rūpybos)
nustatymo ir panaikinimo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų
vykdomos skubiai. Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.
Pareiškimo padavimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) - Pareiškimą dėl vaiko
nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba
prokuroras. Pareiškimą dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo vaikui, kuriam nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba), gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Valstybinė vaiko teisių apsaugos
institucija pareiškimus dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo)
paskyrimo gali sujungti į vieną. Pareiškimas paduodamas pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti
nuolatinę globą (rūpybą) ir (ar) skirti globėją (rūpintoją), gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra, –
pagal šio vaiko buvimo vietą.
Pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo turinys - Pareiškime dėl
vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo turi būti nurodyta:
1) duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji ar (ir)
buvimo vieta, sveikatos būklė, duomenys apie tėvus);
2) duomenys apie laikinosios globos (rūpybos) nustatymą;
3) nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindimas;
4) duomenys apie vaiko turtą.
Pareiškimo dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo turinys - Pareiškime dėl globėjo (rūpintojo)
skyrimo turi būti nurodyti duomenys apie vaiką, taip pat:
1) prašoma taikyti globos (rūpybos) forma ir jos pagrindimas;
2) duomenys apie asmenį, kurį rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju) (fizinio asmens –
vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir
materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su globos (rūpybos) reikalingu
vaiku, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė būti globėju (rūpintoju) ir įgyvendinti globėjo
(rūpintojo) pareigas; juridinio asmens – kodas, banko rekvizitai, buveinė, finansinė būklė);
3) duomenys apie kitus asmenis, pareiškusius sutikimą tapti šio vaiko globėjais (rūpintojais);
4) kai vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra
(įmonė, žemė, pastatas ir kt.), tai turi būti nurodoma ir rekomenduojama paskirti šio turto
administratorių.
Įrodymų pateikimas - Prie pareiškimo dėl globos (rūpybos) nustatymo turi būti pridėta:
1) įrodymai, pagrindžiantys vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo reikalingumą;
2) vaiko ir fizinio asmens, rekomenduojamo skirti globėju (rūpintoju), sveikatos būklės
pažymos, išduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3) dokumentai, patvirtinantys šio straipsnio 2 punkte nurodytus duomenis apie asmenį,
rekomenduojamą skirti globėju (rūpintoju);
4) asmens, rekomenduojamo skirti globėju (rūpintoju), rašytinis sutikimas;
5) jei globėju (rūpintoju) rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, pateikiamas
kartu gyvenančių asmenų sąrašas, vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinis sutikimas;
6) jei pareiškimą paduoda valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prie pareiškimo turi
būti pridėta išvada dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo reikalingumo ir globėjo
(rūpintojo) paskyrimo.
Pasiruošimas nagrinėti bylą - Priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos
(rūpybos) nustatymo, teismas paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti
pareiškimą dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos)
nustatymo reikalingumo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo. Priėmęs valstybinės vaiko teisių apsaugos
institucijos pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar) globėjo (rūpintojo)
paskyrimo, teismas, jeigu globėju (rūpintoju) rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną,
išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens, kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos
narių teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
Bylos nagrinėjimas - Byla dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar) globėjo
(rūpintojo) paskyrimo nagrinėjama žodinio nagrinėjimo būdu. Apie bylos nagrinėjimą pranešama
valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, prokurorui, jeigu jis yra pareiškėjas, asmeniui,
rekomenduojamam skirti globėju (rūpintoju), kitiems asmenims, pareiškusiems sutikimą tapti to
paties vaiko globėjais (rūpintojais), kitiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjant bylą privalo
dalyvauti prokuroras, jeigu jis yra pareiškėjas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos
atstovas, kuris duoda išvadą teisme, ir asmuo, kurį rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju).
Skiriant globėją (rūpintoją), atsižvelgiama į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti

31
globėju (rūpintoju), jo santykius su vaiku, vaiko nuomonę ir interesus bei į kitas turinčias reikšmės
aplinkybes.
Vaiko nuomonė - Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę, dėl nuolatinės globos (rūpybos)
nustatymo ir (ar) globėjo (rūpintojo) skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Nustatyti, ar
vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, bei pareikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas
ekspertas psichologas. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine forma ar kitais vaiko
pasirinktais būdais. Išklausant jaunesnį kaip šešiolikos metų vaiką, o teismo nuožiūra ir jaunesnį kaip
aštuoniolikos metų, kviečiamas pedagogas ar (ir) psichologas. Išimtiniais atvejais teismo nuožiūra
vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės
kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai šis asmuo grįžta į posėdžių salę, jam turi būti pranešama
vaiko išreikšta nuomonė. Teismo leidimu teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir)
psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų. Teismas privalo vaikui
išaiškinti globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo pasekmes. Priimdamas
sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams.
Teismo nutartis - Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir (ar) globėjo (rūpintojo)
paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi
duomenys apie globotinį (rūpintinį), globėją (rūpintoją), taip pat nurodoma globos (rūpybos) vieta.
Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas
paskiria šio turto administratorių. Paskirtam globėjui (rūpintojui), turto administratoriui teismas
išaiškina jo teises ir pareigas.
Teismo pareiga inicijuoti bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo)
paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nagrinėjimą - Teismas, priėmęs
sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo savo iniciatyva pradėti
bylos dėl globos (rūpybos) šiam asmeniui nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjimą.
Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, jeigu šis
asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam
asmeniui globą (rūpybą). Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar
ribotai veiksniu, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijoje, privalo
savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą (rūpybą) ir paskirti globėją (rūpintoją).
Pasiruošimas nagrinėti bylą dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo)
paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui - Teismas, priėmęs sprendimą
pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, tą pačią dieną nutartimi paveda globos
(rūpybos) institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti. Globos
(rūpybos) institucija raštu pateikia teismui išvadą, kurioje nurodo:
1) duomenis apie asmens, dėl kurio nagrinėjama byla, buvimo vietą ir globėjo (rūpintojo)
paskyrimo reikalingumą;
2) jeigu reikia skirti globėją (rūpintoją), pateikiama globėjo (rūpintojo) kandidatūra; nurodomi
duomenys apie jį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, darbovietė, šeiminė ir
materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su pripažintu neveiksniu ar ribotai
veiksniu asmeniu, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė įgyvendinti globėjo (rūpintojo)
pareigas), taip pat kitos turinčios reikšmės aplinkybės; nurodoma neveiksniu ar ribotai veiksniu
pripažinto asmens nuomonė dėl globėjo (rūpintojo) kandidatūros;
3) jeigu pateikiama globėjo (rūpintojo) kandidatūra, pridedamas rašytinis šio asmens
sutikimas ir sveikatos būklės pažyma, išduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka;
4) kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems
reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), globos (rūpybos) institucijos rašte tai
turi būti nurodoma bei rekomenduojama paskirti šio turto administratorių.
Jeigu reikia skirti globėją (rūpintoją), teismas išreikalauja duomenis apie asmens,
rekomenduojamo paskirti globėju (rūpintoju), teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
Pasiruošimas nagrinėti bylą turi būti užbaigtas iki teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas
neveiksniu ar ribotai veiksniu, įsiteisėjimo.
Bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai
veiksniam asmeniui nagrinėjimas - Byla dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo)
paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui teismo posėdyje nagrinėjama
nedelsiant po sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu,
įsiteisėjimo. Byla dėl globos (rūpybos) nustatymo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka,
išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta būtinu žodinį bylos nagrinėjimą. Byla dėl globos
(rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso
tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos (rūpybos) institucijai, asmeniui,
pripaţintam neveiksniu ar ribotai veiksniu, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju (rūpintoju),
kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant
globos (rūpybos) institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį
rekomenduojama skirti globėju (rūpintoju). Neveiksniu ar ribotai veiksniu pripažintas
asmuo, jeigu įmanoma, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, turi teisę teismo posėdyje

32
išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo (rūpintojo) kandidatūros. Teismas gali pripažinti
būtinu asmens, pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu, dalyvavimą teismo posėdyje.
Skiriant globėją (rūpintoją), turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę
įgyvendinti globėjo (rūpintojo) funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam reikalinga globa (rūpyba),
taip pat, jeigu galima, į globos (rūpybos) reikalingo asmens pageidavimą.
Teismo nutartis - Globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo neveiksniam ar
ribotai veiksniam asmeniui klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Tenkinant pareiškimą,
nutartyje nurodomi duomenys apie globotinį (rūpintinį), globėją (rūpintoją). Jei neveiksnus ar ribotai
veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra,
teismas gali paskirti šio turto administratorių. Paskirtam globėjui (rūpintojui), turto administratoriui
teismas išaiškina jų teises ir pareigas.
Veiksnaus asmens rūpyba - Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali
savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal šio asmens prašymą arba
globos (rūpybos) institucijos pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Pareiškimas dėl
rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo paduodamas apylinkės teismui pagal asmens, kuriam
reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra, – pagal šio asmens buvimo vietą.
Veiksnaus asmens pareiškime turi būti nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo
reikalingumo motyvai. Teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, paveda globos (rūpybos) institucijai
pateikti teismui duomenis, būtinus išnagrinėti bylą. Globos (rūpybos) institucija pateikia teismui
išvadą. Globos (rūpybos) institucijos pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų asmenį,
kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat išdėstytas rūpybos nustatymo ir
rūpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Prie pareiškimo turi būti pridėta globos (rūpybos)
institucijos išvada. Teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, išreikalauja duomenis apie asmens,
rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir ar jam nebuvo taikyta atsakomybė už
administracinės teisės pažeidimus. Byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam
asmeniui nagrinėjama žodinio nagrinėjimo būdu. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos
(rūpybos) institucijai, asmeniui, kuris prašo ar kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją,
taip pat asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju, bei kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi
asmenims. Nagrinėjant bylą privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucijos atstovas, kuris duoda
išvadą teisme, asmuo, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, bei asmuo, kurį
rekomenduojama skirti rūpintoju. Rūpintojas veiksniam asmeniui skiriamas tik rūpintinio sutikimu.
Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Tenkinant
pareiškimą, nutartyje nurodomi duomenys apie rūpintinį ir rūpintoją. Paskirtam rūpintojui teismas
išaiškina jo teises ir pareigas.

13) TEISMO LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR FAKTŲ PATVIRTINIMAS


Leistinumas - Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams
atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo bei kiti klausimai, kurie pagal Civilinį kodeksą turi
būti nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šio skirsnio nustatyta tvarka, jeigu šis
kodeksas nenumato kitos tokių pareiškimų nagrinėjimo tvarkos.
Praðymo padavimas - Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo
paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Praðymo turinys - Praðymo turiniui mutatis mutandis taikomi šio kodekso 146 straipsnio antrojoje
dalyje nurodyti reikalavimai (bendri reikalavimai ieškinio turiniui). Prie prašymo turi būti pridėti
įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, pareiðkimo ar fakto patvirtinimo.
Bylos nagrinėjimas - Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus numatytus
atvejus, bei atvejus, kai pats teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia nagrinėti
žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas
nerašomas. Prašymai, paduoti šio skirsnio nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau
kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos. Teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti
papildomus bylai išspręsti reikalingus įrodymus arba rinkti juos savo iniciatyva. Kai sprendžiamas
klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, vaikas, sugebantis suformuluoti savo požiūrį, turi būti
išklausytas, o leidimo išdavimo klausimą teisėjas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko
interesus. Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, jį įkeisti
ar kitaip suvaržyti teises į jį, teisėjas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad
pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį, taip pat būsimo sandorio
projektą, jo sąlygas, sandorio įvykdymo galimybes, vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio
neįvykdymo atveju ir kt. Byla nagrinėjama šio skirsnio nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad
kyla ginčas dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. Byla išnagrinėjama priimant
teismo nutartį, o Civilinio kodekso numatytais atvejais – sprendimą. Teismo nutartis (sprendimas)
gali būti skundžiama tik apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismo nutartis (sprendimas)
neskundžiama, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš
pareiškėjo teisės pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo,
pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių
asmenų turėtos teismo išlaidos neatlyginamos.

33
14) SANTUOKOS NUTRAUKIMAS ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ BENDRU SUTIKIMU IR VIENO SUTUOKTINIO
PAREIŠKIMU
Leistinumas - Ðio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų
sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), taip pat bylos dėl santuokos
nutraukimo vieno sutuoktinio pareiškimu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis).
Pareiðkimo padavimas - Pareiškimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pareiškimas nutraukti
santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės
teismui.
Pareiðkimo turinys - Pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be
duomenų, nurodytų šio kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje (bendri ieškininio pareiškimo turinio
reikalavimai), turi būti nurodyta:
1) ieðkovo ir atsakovo gimimo metai;
2) ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos;
3) priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo;
4) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas
yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą;
5) reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos
nutraukimo.
Kartu su pareiškimu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos
nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Pareiškime nutraukti santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu, be duomenų, nurodytų šio kodekso 146
straipsnio antrojoje dalyje, turi būti nurodyta:
1) ieðkovo ir atsakovo gimimo metai;
2) ar yra viena ið Civilinio kodekso 3.55 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų sąlygų;
3) kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams;
4) ðio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyti duomenys.
Bylos nagrinėjimas - Bylas pagal ðio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo būdu,
išskyrus atvejus, kai pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio nagrinėjimo būdu nepakenks šeimos
santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio nagrinėjimo būdu,
teismo posėdžio protokolas nerašomas. Pareiškimai, paduoti šio skirsnio nustatyta tvarka, teisme
išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos.
Teismo sprendimas - Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis
atitinka įstatymų reikalavimus. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio
pareiškimu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų
išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus
atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro. Santuoka laikoma
nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po
teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą teismo
buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Pareiškimo palikimas nenaginėto - Jeigu, šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjant
santuokos nutraukimo bylą, reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai
arba vienas sutuoktinis ar jo globėjas pareiškia, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio
kaltės, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju gali būti paduodamas
ieškinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ieškinio teisenos tvarka.

19 tema. NEĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ IR NUTARČIŲ APSKUNDIMAS (APELIACINIS


PROCESAS).
19.1. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo esmė bei reikšmė.
Apeliacija – suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti
neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų
faktinių ar teisinių klaidų.
Apeliacinis skundas – apeliacijos išorinė forma, t. y. dalyvaujančio byloje asmens ar jo atstovo
surašytas ir per įstatymo nustatytą terminą įteiktas dokumentas, kuriame yra išdėstyti prašymas
peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą (o tuo pačiu ir visą civilinę bylą) bei
tokio prašymo teisiniai ir faktiniai motyvai.
Apeliacinio proceso paskirtis – remiantis byloje esančia medžiaga ir neperžengiant apeliacinio skundo
ribų, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 332 str.). Tai reiškia, kad
apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose,
siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine
prasme.
Apeliacijos rūšys:
1) de novo – ne priimto sprendimo teisėtumo, pagrįstumo patikrinimas, bet bylo nagrinėjimas

34
iš naujo, t. y. neribojama galimybė pateikti naujus įrodymus, keisti ieškinio pagrindą ir kt. Faktiškai –
ginčas perkeliamas iš 1-os inst. teismą į Apeliacinį teismą. Tikslas – apsaugoti privatų interesą
(Prancūzijos variantas).
2) revizio – priimto sprendimo teisėtumo, pagrįstumo patikrinimas. Ne privataus, bet viešojo
intereso gynimas (kad neįsiteisėtų neteisingi sprendimai). Modeliai:
a) tikrinama tik pagal protokolus ir byloje esančius įrodymus. Jokių kitų įrodymų pateikti
negalima; (JAV, Anglija...); trūkumas – neleidžiama pateikti naujų įrodymų. Privalumas –
proceso greitumas;
b) neribota apeliacija – tikrinama ne tik pagal byloje esančią medžiagą, bet ir pagal naujai
pateiktus įrodymus (Danija...);
c) ribota apeliacija - tikrinama pagal byloje esančią medžiagą; galimybė pateikti naujus
įrodymus ribojama – nauji įrodymai priimami ik tuo atveju, jeigu šių įrodymų pateikimo
būtinybė iškilo vėliau (Austrija, Lietuva...).
Reikšmė:
1. Apginamas viešasis interesas - užtikrinamas teisingumas, t.y. užkertamas kelias įsiteisėti
neteisingiems sprendimams; užtikrinama harmoninga teisės raida;
2. Apsaugomas privatus interesas – galimybė privačiam asmeniui apginti savo teises.
Apeliacinis skundas atlieka dvi funkcijas:
1) jo pagrindu yra sustabdomas 1-os instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimas;
2) byla yra perduodama naujam, pakartotiniam nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinio proceso stadijos:
1) apeliacinio proceso iškėlimo stadija;
2) pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadija;
3) apeliacinės bylos nagrinėjimo stadija, kuri baigiama teismo sprendimo ar nutarties priėmimu.
19.2. Teisė apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Apeliacinio apskundimo teisės
subjektai.
Apeliacinį skundą turi teisę paduoti bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 30, 316 str.)
nepriklausomai nuo to, ar faktiškai jis dalyvavo bylos nagrinėjime. Asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į
bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, tačiau kurio teisės ar teisėti interesai paliečiami teismo
sprendimu, gali pareikšti ieškinį bendrais pagrindais.
19.3. Apeliacinio apskundimo objektas.
Sutinkamai su CPK 313 str., apeliacinio apskundimo objektu yra neįsiteisėję pirmosios instancijos
teismų sprendimai (nutartys, nutarimai). Apeliacinio apskundimo objektu gali būti visas sprendimas
ar tik jo dalis, liečianti apelianto teises ir pareigas, tačiau neleidžiama skųsti tik motyvuojančią
teismo sprendimo dalį.
19.4. Apeliacinio skundo turinys.
317 straipsnis. Apeliacinio skundo turinys
Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:
1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;
2) apelianto pavadinimas ir jo adresas;
3) kitų byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus šalių ir trečiųjų asmenų atstovų, pavadinimai ir
adresai;
4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
5) ginčijama suma;
6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar
nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas);
7) apelianto praðymas (apeliacinio skundo dalykas);
8) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes;
9) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.
Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas juos turi),
taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis bei sumokėtos kitos sumos,
nustatytos šio kodekso 110 straipsnyje.
Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba įstatyminis atstovas. Kai apeliacinį
skundą paduoda advokatas, įstatyminis atstovas, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo
turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus.
19.5. Teisė prisidėti prie skundo.
320 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo
Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo,
paduodami rašytinį pareiškimą apeliacinės instancijos teismui. Toks prisidėjimas yra galimas iki
bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl
prisidėjimo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo
prisidedantysis negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar
pakeitimo pagrindų.
Jeigu atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas nepaduotu ir
grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

35
Jeigu asmuo prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką
apeliacinį skundą.
Pareiškimas dėl prisidėjimo gali būti paduodamas apeliacinės instancijos teismui.
19.6. Paaiškinimai dėl apeliacinio skundo. (Turbūt atsiliepimai į apeliacinį skundą)
329 straipsnis. Atsiliepimai į apeliacinį skundą
Dalyvaujantys apeliaciniame procese asmenys per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo
išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos gali apeliacinės instancijos teismui raštu pateikti
išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio
skundo.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nuorašai pateikiami apeliacinės instancijos teismui ir kiekvienam
apeliantui.
19.7. Apeliacinio skundo trūkumai.
Kai apeliacinis skundas yra surašytas netinkamai, t. y. nesilaikoma apeliacinio skundo turiniui
keliamų reikalavimų (317 str.), prie jo nėra pridėti reikiami dokumentai (322 str) arba jis
neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teisėjas nutartimi nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.
327 straipsnis. Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas
Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio kodekso 317 ir 322 straipsnių
reikalavimų, teisėjas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.
Jeigu apeliantas nustatytu terminu įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, tai skundas laikomas
paduotu įteikimo teismui dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį
padavusiam asmeniui.
19.8. Teismo veiksmai, gavus apeliacinį skundą.
328 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmai priėmus apeliacinį
skundą
Pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris dienas pasibaigus terminui
nustatytam sprendimui apskųsti, turi nusiųsti:
1) dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus; 2)
apeliacinės instancijos teismui bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais.
19.9. Bylų pagal apeliacinius skundus nagrinėjimo procesinė tvarka apeliacinės instancijos teisme.
Priėmus apeliacinį skundą, baigiasi apeliacinio proceso iškėlimo stadija ir prasideda pasiruošimo
bylos nagrinėjimui stadija.
330 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio paskyrimas
Apeliacinės instancijos teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro teisėjų kolegiją,
paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu
skundu.
331 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
Pranešėjas vienvaldiškai atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju byloje dalyvaujantys asmenys apie apeliacinės bylos
nagrinėjimo vietą ir laiką informuojami pranešimais. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį
nekliudo nagrinėti bylą.
Ruoštis bylos nagrinėjimui turi ir šalys bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Sutinkamai su CPK 329
str Dalyvaujantys apeliaciniame procese asmenys per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo
išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos gali apeliacinės instancijos teismui raštu pateikti
išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio
skundo.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nuorašai pateikiami apeliacinės instancijos teismui ir
kiekvienam apeliantui.
Bylos nagrinėjimo iš esmės stadija.
314 straipsnis. Proceso taisyklės
Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios
instancijos teisme, iðskyrus ðiame skirsnyje nurodytas iðimtis.
333 straipsnis. Sprendimas be bylos žodinio nagrinėjimo iš esmės
Teisėjų kolegija be žodinio nagrinėjimo, tai yra nekviečiant į teisminį nagrinėjimą byloje
dalyvaujančių asmenų, gali išspręsti apeliacinį skundą, jeigu:
1) pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį priimti. Šiuo
atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia ir priima nutartį dėl sumokėto
žyminio mokesčio grąžinimo;
2) konstatuoja, jog yra absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai;
3) pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo
apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti. Šiuo atveju apeliacinis skundas su byla yra
grąžinamas pirmosios instancijos teismui, kuris atlieka veiksmus, nurodytus šio kodekso 327
straipsnio pirmojoje dalyje.
Sprendžiant apeliacinį skundą be žodinio nagrinėjimo, teismo posėdžio protokolas nerašomas.
Teismo nutartis išsiunčiama šalims.
334 straipsnis. Bylos nagrinėjimas iš esmės
Bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas kolegijos pranešėjo

36
pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį
skundą argumentai, taip pat nauji įrodymai, jeigu jų yra pateikta.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso ginčo šalių bei kitų
byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus. Pirmasis kalba apeliantas. Teismas įspėja byloje
dalyvaujančius asmenis, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.
Jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios
instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos
teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami
tiktai tuo atveju, jeigu teismas juos pripažįsta galimus tirti remiantis ðio kodekso 325 straipsniu.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę
išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos
būna po ginčo šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas, kuriame turi atsispindėti
visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai.
Protokolą pasirašo pranešėjas ir teismo posėdžio sekretorius.
Apeliacinio skundo iðsprendimas:
1) Apeliacinės instancijos teismas, išsprendęs apeliacinį skundą be bylos žodinio
nagrinėjimo iš esmės, priima nutartį ir išsiunčia ją šalims.
2) Žodinio bylos nagrinėjimo atveju:
335 straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po byloje dalyvaujančių asmenų baigiamųjų kalbų, teismas išeina į
pasitarimų kambarį priimti sprendimo ar nutarties.
Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos
pirmininkas arba pranešėjas paskelbia sprendimo ar nutarties įžanginę bei rezoliucinę dalis,
trumpai išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus bei praneša, kada bus surašytas visas
sprendimas ar nutartis.
Visas teismo sprendimas ar nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašomi ne vėliau kaip per
septynias dienas nuo jų priėmimo.
Išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei dydį, teisėjų kolegija,
nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip septynių
kalendorinių dienų terminui gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą ir paskelbimą. Šiuo
laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.
19.10. Apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai
I. CPK 332 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Pagal CPK 317 straipsnio 1 dalies 6 punktą
apeliaciniame skunde turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas
sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Argumentai dėl konkrečių sprendimo išvadų
nepagrįstumo ir neteisėtumo sudaro apeliacinio skundo pagrindą, kuris ir apibrėžia bylos
nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas. Tai yra, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės
panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą dėl pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama.
Tačiau ši bendra taisyklė turi išimtį. LR CPK 332 str. numato, kad:
a) apeliacinės instancijos teismas visais atvejais patikrina, ar nėra LR CPK 338 str.
antrojoje dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų;
b) apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą dėl materialinės
teisės normų pažeidimo, kuriuo apeliaciniame skunde nesiremiama, jeigu toks pažeidimas
prieštarauja vieðajam interesui.
Teismo sprendimo panaikinimas ar pakeitimas nurodytais pagrindais nelaikomas bylos
nagrinėjimo ribų peržengimu, nors šiais pagrindais ir nebuvo grindžiamas apeliacinis skundas.
II. 336 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;
3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;
4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti
nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus
šio kodekso 245 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus. (243 – bylos nutraukimo pagrindai; 245 –
pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai;)
Ðio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais
atvejais - motyvuota teismo nutartis.
19.11. Sprendimo panaikinimo, pakeitimo arba naujo sprendimo priėmimo pagrindai.
Sprendimo panaikinimo pagrindai:
1) procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas;
• jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla;

37
• nustatyti absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai (338 str.);
338 straipsnis. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius
procesinės teisės normas
Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui
panaikinti tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:
1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio, rūšinio ar išimtinio
teritorinio teismingumo taisykles;
2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir
pareigų;
3) buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės, priimant sprendimą pirmosios
instancijos teisme;
4) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė
ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;
5) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;
6) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų);
7) byloje nėra teismo posėdžio protokolo.
Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu:
1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje
asmenų, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir toks asmuo šia
aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;
2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos
taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį
• jeigu nustatomos šio kodekso 243 (bylos nutraukimo pagrindai) ir 245 (pareiškimo
palikimo nenagrinėto pagrindai) straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio
kodekso 245 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus (nesumokėtas visas ar
dalis žyminio mokesčio);
2) materialinės teisės normų pažeidimas (339 str.);
339 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialinės teisės
normas
Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo
sprendimui panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas
pritaikė arba išaiškino.
3) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų;
4) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
Sprendimo pakeitimo pagrindai:
1) materialinės teisės normų pažeidimas (339 str.);
Naujo sprendimo priėmimo pagrindai:
337 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:
1) sprendimas panaikinamas dėl šio kodekso 338 straipsnyje nurodytų pagrindų;
2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų;
3) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima naują
sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užvilkins galutinio
sprendimo priėmimą.
19.12. Apeliacinės instancijos teismo nutartys.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priima nutartį, jeigu:
1) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė;
2) pakeistė pirmosios instancijos teismo sprendimą;
4) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perdavė bylą pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo;
5) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukė arba pareiškimą paliko
nenagrinėtą (nustatęs šio kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytas aplinkybes, išskyrus šio kodekso 245
straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus).
19.13. Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimas.
Pirmos instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos apeliacinės instancijos
teismui. Tokiais atvejais yra paduodamas atskirasis skundas (347 str.).
Apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pagal
CPK 347 str. 1-osios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant
atskirąjį skundą dviem atvejais:
1) kai tokia galimybė yra tiesiogiai numatyta CPK-e (pvz., 150, 162, 240 str. Ir kt.);
2) kai teismo nutartis uţkerta galimybć bylai toliau vykti. Đis, antrasis, nutarties

38
apskundimo atvejis gali būti ne tik tada, kai nutarimas visai užkerta kelią tolesnei
proceso eigai, bet ir tada, kai neleidžiama dalyvauti procese atskiram asmeniui
(pvz., teismo nutartis, kuria atsisakoma leisti įstoti į bylą trečiajam asmeniui,
nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, užkerta jam galimybę įstoti į procesą
Nutartys, kurių apskundimo galimybė CPK nenumatyta ir kurios neužkerta kelio tolesnei
proceso eigai, negali būti skundžiamos. Tačiau apeliaciniame skunde, kuriuo yra
apskundžiamas priimtas teismo sprendimas, apeliantas gali nurodyti ir šių nutarčių
priėmimo nepagrįstumą arba jų neteisėtumą.
ATSKIRIEJI SKUNDAI
347 straipsnis. Teisė paduoti atskirąjį skundą
Pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarimus) byloje dalyvaujantys asmenys gali apskųsti atskiruoju
skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:
1) ðio kodekso nustatytais atvejais;
2) kai teismo nutartis (nutarimas) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas po jo gavimo:
1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio
kodekso 243 ir 245 straipsniuose numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina
skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems
asmenims;
2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu
apeliacinės instancijos teismui.
Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių (nutarimų) atskirieji skundai negali būti
paduodami, bet atsikirtimai šioms nutartims (nutarimams) gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
348 straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai
Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per
septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundžiama teismo nutartis, šio kodekso nustatyta
tvarka priimta nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, atskirasis skundas gali būti paduodamas
per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.
349 straipsnis. Atskirojo skundo nagrinėjimas
Teismas atskirąjį skundą nagrinėja be žodinio nagrinėjimo.
350 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;
3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
350(1) straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą
apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
350(2) straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo
priėmimo

20 tema. ĮSITEISĖJUSIŲ SPRENDIMŲ IR NUTARČIŲ PERŽIŪRĖJIMO TVARKA.


20.1. Kasacinio proceso esmė
Daromas skirtumas tarp teisės ir fakto, kadangi manoma, kad trečią kartą tirti faktines bylos
aplinkybes yra netikslinga, todėl trečioji teismo grandis bylos faktiniu atžvilgiu netiria. Fakto
klausimai paprastesni, o teisės susiję su teisės aiškinimu, gali būti įvairių nuomonių, todėl taikyti ir
aiškinti teisę sudėtingiau. Teisinės klaidos galimybė didesnė, tai siejasi ir su viešu interesu bei su
apeliacinės instancijos teismų praktika aiškinant ir taikant teisę. Turi būt užtikrintas vienodas teisės
aiškinimas visoje valstybėje. Tam būtina viena galutinė instancija. Todėl yra Lietuvos aukščiausias
teismas (LAT), kuris vykdo kasacijos funkciją.
Pagrindinis kasacinio proceso tikslas yra ne priimti teisingą sprendimą byloje, o užtikrinti vienodą
teisės aiškinimą ir taikymą, t.y. apginti viešą interesą panaikinant neteisėtą sprendimą. Tai
pirmiausia ir skiria kasaciją nuo apeliacijos, nes apeliacija skirta ir teisės ir fakto, o kasacija tik teisės
klausimo analizei. Dėl šios priežasties kyla diskusijos, ar kasacija apskritai galima laikyti dar viena
instancija, nes instancija – tai visapusiškas bylos nagrinėjimas, o kasacija nagrinėja tik teisinę bylos
pusę. Kasacinis teismas nevertina ir netiria aplinkybių, kurias yra ištyręs I-os ar apeliacinės
instancijos teismas.
Kasacinis teismas atsirado Prancūzijoje siekiant užtikrinti vienodą įstatymų taikymą ir aiškinimą
visoje valstybėje. Nustatęs esminį teisės pažeidimą kasacinis teismas sprendimą naikina ir bylą
grąžina nagrinėti iš naujo žemesniam teismui. Dar viena istoriškai susiklosčiusi teismo sprendimo
teisėtumo forma – revizija, kurios tikslas ne tik nustatyti, kad teismas suklydo, bet ir pasiekt, kad
būtų priimtas teisingas sprendimas.
Pagal CPK 386 str., nustačius, kad faktinės aplinkybės turi būt vėl aiškinamos iš naujo, byla

39
grąžinama nagrinėti iš naujo.
Kita vertus, dažnai neįmanoma teisingai išaiškinti teisės normos neanalizuojant faktinių aplinkybių.
Teisės norma aiškinama sprendžiant konkretų ginčą tam, kad būtų teisingai taikoma esant
konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Todėl teisės visada susijęs su konkrečių faktų nustatymu ir
vertinimu.
Įrodymų vertinimo klausimas pripažįstamas fakto klausimu, todėl į įrodymų vertinimą LAT negali
kištis, tačiau tikrina, ar nebuvo padaryta klaidų taikant teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimo
procesą.
Yra klausimų, kurie neaišku, kam turėtų būti priskirti, pvz. vertinamieji kriterijai – gera moralė,
viešoji tvarka. Šiais atvejais pirmenybė teikiama teisiniam aspektui ir šie klausimai turi būti laikomi
kasacinio nagrinėjimo dalyku.
Teismas, nagrinėjantis bylas kas.tvarka negali tirti ir aiškintis naujų faktų, įrodymų, negali jų kitaip
vertinti. Net nustatęs teisė klaidą, teismas negali priimti naujo sprendimo, jei reikia aiškintis ir tirti
naujus įrodymus ir faktus, turi panaikint sprendimą ir perduot žemesnės instancijos teismui nagrinėt
iš naujo.
Yra žinomi pasaulyje ribotos ir neribotos kasacijos modeliai. Kasacija ribojama siekiant sumažinti
bylų srautą. Dažniausiai kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo forma, todėl yra nemažai
išlygų, ribojančių galimybę paduoti kas,skundą. Egzistuoja leidimų sistema – kas.skundą galima
paduoti pvz. aukšč. teismo, apel. teismo, teisingumo ministerijos leidimu.
Kitose valstybėse teisė į kasaciją priklauso nuo ginčo sumos, nuo tam tikrų esminių proceso
pažeidimų. Kasacija neribojama tose valstybėse, kur manoma, kad kiekvienas bylininkas turi teisę,
kad jo bylą nagrinėtų visos teisminės instancijos.
Lietuvos Respublikos ribojimai nustatyti įstatymu. CPK 352 str. 11 atvejų, kada kasacija negalima.
Sąrašas nebaigtinis, 12 – kitais šio kodekso nustatytais atvejais.

20.2. Kasacijos ir apeliacijos skirtumai


Apeliacijoje skundžiamas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, o kasacijoje jau įsiteisėjęs, nes
sprendimas įsiteisėja iš karto, kai byla išnagrinėjama kasacine tvarka. Tai skirtingi apskundimo
objektai.
Galimybė paduoti apeliacinį skundą praktiškai neribojama, kasacinį – ribojama. Ribojimas
yra, nes kas.bylų srautas būtų labai didelis.
Apeliacija nagrinėja ir teisės ir fakto klausimus, kasacija tik teisės. Tai teismo funkcijų
skirtumas. Apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo pakartotinai iš esmės išnagrinėti
bylą, t.y. patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visus faktus ir
tinkamai taikė teisės normas. Kasacinis tiria tik ar nėra padaryta esminių materialinės ar
proceso teisės pažeidimų. Kasacijoje yra nežodinis nagrinėjimas, išskyrus atvejus, kai
teisėjų kolegija nusprendžia, kad būtina bylą nagrinėti žodžiu.
Skiriasi apskundimo tvarka ir terminai. Tinkamai suraðytas apeliacinis skundas automatiðkai reiðkia apeliacinio proceso
pradţiŕ.

20.3. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai


354(2) straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimo kasacine
tvarka pagrindai
Kasacija galima tik esant ðiame straipsnyje iðvardytiems pagrindams.
Pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: materialinės teisės normų pažeidimas,
netinkamai jas taikant ar išaiškinant; procesinės teisės normų pažeidimas, jeigu šis pažeidimas
galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį; jeigu teismas nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ar aiškinimo praktikos; absoliutūs sprendimo ar nutarties
negaliojimo pagrindai.
Absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra, kai:
1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo;
2) teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų teisių ir pareigų;
3) priimant sprendimą ar nutartį, buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės;
4) sprendimo ar nutarties nepasirašė kuris nors iš teisėjų arba sprendimą ar nutartį pasirašė
ne tie teisėjai, kurie nurodyti sprendime ar nutartyje;
5) sprendimą ar nutartį priėmė ne tie teisėjai, kurie buvo nagrinėjamos bylos teismo
posėdyje;
6) sprendimas ar nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų);
7) byloje nėra teismo posėdžio protokolo.
Absoliučiais sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai,
jeigu:
1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš byloje
dalyvaujančių asmenų, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir
toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo kasacinį skundą;
2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir

40
asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo kasacinį skundą.
Šiame straipsnyje nurodytų pagrindų buvimą ar nebuvimą konstatuoja kasacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka.
Kadangi kasacinis teismas bylas nagrinėja tik dėl teisės klausimų, kasacija galima tik teigiant, kad
teismas padarė materialinės ar procesinės teisė pažeidimus. Kasacinio skundo priėmimo klausimą
sprendžia LAT. Kasacinį skundą atsisakoma priimti jei:
1. jei paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą, o prašymas jį atnaujinti nėra
tenkinamas;
2. neatitinka kasacinio skundo turinio reikalavimų;
3. jei kasacija negalima pagal CPK 352 str.
4. neatitinka CPK nustatytų kasacinio peržiūrėjimo pagrindų;
5. pasirašytas neįgalinto asmens arba paduotas asmens, nesančio kasacinio skundo subjektu;
6. paduotas pakartotinai po to, kai byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka;
7. paduotas nesumokėjus žyminio mokesčio arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies
atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, mokesčio sumokėjimą atidėti arba mokestį išskaidyti.
Tuo atveju, kai netenkinamas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo,
atidėjimo arba išskaidymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas nustato
terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.
Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir
neskundžiama. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas padavusiajam. Atsisakant priimti kasacinį
skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.
Visais atvejais, iðskyrus termino praleidimą, kasatorius ištaisęs kasacinį skundą turi teisę paduoti jį iš naujo,
tačiau nepažeisdamas kasacinio skundo padavimo terminų.
20.5. Kasacijos ribojimas
Lietuvos Respublikos yra ribota kasacija, jos ribojimo atvejus nustato CPK.
351 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys šio skirsnio nustatyta tvarka ir
sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.
Kasacine tvarka bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Kasacine tvarka byla gali būti nagrinėjama tik vieną kartą.
Kasacine tvarka bylą šio skirsnio nustatytais atvejais nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba
septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.
Kasaciniam procesui taikomos ðio kodekso bendrieji nuostatai, iðskyrus ðiame skyriuje nurodytas iðimtis
352straipsnis. Apribojimai pateikti kasacinį skundą
Kasacija negalima:
1) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka;
2) tarp įmonių kylančiuose turtiniuose ginčuose, jei ginčijama suma mažesnė kaip 50
tūkstančių litų, o kituose turtiniuose ginčuose, jei ginčijama suma mažesnė kaip 5 tūkstančiai litų.
Šis apribojimas netaikomas ginčams, kylantiems bylose dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų,
susijusių su darbo santykiais, alimentų, žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu,
gyvybės atėmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo, pensijų išieškojimo;
3) dėl teismų sprendimų ar nutarčių, priimtų ypatingosios teisenos bylose, išskyrus šio
kodekso 270 straipsnio 1 punkte numatytas bylas;
4) neteko galios
5) pirmosios instancijos teismų nutarčių, kurios negali būti apskųstos apeliacinės instancijos
teismui. Šių nutarčių teisėtumas gali būti ginčijamas kasaciniu skundu dėl teismo sprendimo;
6) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dėl teismo baudų skyrimo;
7) neteko galios
8) dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
9) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių teismo išlaidų klausimais;
10) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais;
11) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių apeliacinio skundo trūkumų
šalinimo klausimais;
12) kitais ðio kodekso nurodytais atvejais.
358 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos
Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis
sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir
nutartis teisės taikymo aspektu.
Kasacinės instancijos teismas yra nesaistomas kasacinio skundo ribomis tais atvejais, kai yra nustatomi šio
kodekso 354(2) straipsnio trečiojoje dalyje išvardyti absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo
pagrindai arba materialinės teisės normos pažeidimas.
Aplinkybė, kad kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimas grindžiama dviem argumentais:
finansiniu ir viešo intereso. Jei nagrinėtų ir teisės ir fakto klausimus, t.y. būtų antroji apeliacinė
instancija, tektų labai padidinti teisėjų skaičių, ko nepadarius labai užtruktų bylų nagrinėjimas LAT.
Kasacijos ribojimas leidžia valstybei taupyti lėšas ir sutrumpinti bylos nagrinėjimo laiką.

41
Antra, viešo intereso požiūriu teisingas teisės taikymas ir aiškinimas yra svarbesnis dalykas negu
teisingas faktų nustatymas ir įvertinimas. Tai labai svarbus kriterijus skiriantis kasaciją Lietuvos
Respublikos dabar nuo buvusios iki 99 01 01. Tačiau labai griežta ribą tarp fakto ir teisės klausimų
nubrėžti yra sunku. Tam tikrus fakto ir teisės atribojimo kriterijus pateikia įstatymas. Pvz.CPK 368
str. 4 d. įtvirtinta norma, kad kasacinis teismas gali pakeisti apskųstą sprendimą ar nutartį arba
priimti naują sprendimą tik jei nustato, kad pažeistos materialinės teisės normos netinkamai jas
taikant ar aiškinant. Tokiu atveju kasacinis teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių. Visgi nagrinėjant bylas kasacine tvarka faktinės bylos aplinkybės netiesiogiai
yra analizuojamos. 1) Teisingai išaiškinti teisės normos neįmanoma nesiejant su konkrečios bylos
faktais. 2) Taip pat faktų teisinis kvalifikavimas yra teisės klausimas. Kiekviena teisės norma taikoma
tam tikriems faktams. 3) Yra ir mišrių, t.y. fakto ir teisės klausimų, tarp kurių neįmanoma nustatyti
griežtos takoskyros. 4) Netiesiogiai faktinės aplinkybės analizuojamos tada, kai siekiama nustatyti,
ar teismas teisingai taikė normas, reguliuojančias įrodinėjimo procesą.
Daugumoje valstybių yra nustatyti papildomi kasacijos ribojimai, kurių pagalba į aukščiausią teismą
patenka tik bylos, kuriose keliama ypatinga teisinė problema. Šie ribojimai nustatomi 2 būdais. 1)
įstatyme nustatant atvejus kada kasacija leidžiama (arba atvirkščiai – neleidžiama). 2) suteikiant
teisę pačiam aukščiausiam teismui spręsti byla verta būt nagrinėjam aukščiausiam teisme, ar ne,
t.y. įvedant leidimų sistemą. Lietuvos Respublikos nustatyti kasacijos draudimai – CPK 352 str, o CPK
3542 str. 3 d. esant kokių proceso teisės pažeidimų kasacija galima be jokių išlygų – absoliutūs
negaliojimo pagrindai.
Absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra, kai:
1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo;
2) teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų teisių ir pareigų;
3) priimant sprendimą ar nutartį, buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės;
4) sprendimo ar nutarties nepasirašė kuris nors iš teisėjų arba sprendimą ar nutartį pasirašė ne
tie teisėjai, kurie nurodyti sprendime ar nutartyje;
5) sprendimą ar nutartį priėmė ne tie teisėjai, kurie buvo nagrinėjamos bylos teismo
posėdyje;
6) sprendimas ar nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų);
7) byloje nėra teismo posėdžio protokolo.
Absoliučiais sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai,
jeigu:
1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš byloje
dalyvaujančių asmenų, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir
toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo kasacinį skundą;
2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir
asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo kasacinį skundą.
Šiame straipsnyje nurodytų pagrindų buvimą ar nebuvimą konstatuoja kasacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka.
Riba tarp fakto ir teisės negali būti pastovi. Remiantis kasacinio teismo praktika ir teisės
aiškinimo metodais galima siaurinti ar plėsti teisės ir fakto klausimų sritį. Tai turėtų
įtakos ir kasacinių bylų srautui.
Užsienio valstybėse kasacijos draudimų nustatymas įstatymuose taikomas labai atsargiai. Ribojimas
kasacijos įstatymu reiškia ir teismo galių ribojimą, kas pažeidžia teismo nepriklausomumo garantijos
principą. Taigi CPK 352 str. iš esmė susiaurino teismų įstatymo 18 str. numatytą LAT funkciją.
CPK 352 str. 1 p. Lietuvos Respublikos negalima tiesioginė kasacija, kai galima kreiptis į aukšč.teismą
aplenkiant apeliaciją. Negalimumas kreiptis dėl kasacijos be apeliacijos skatina bylinėjimąsi. Taip pat
neracionalu, jei pirmos instancijos teismas padaro tik teisės klaidą, abi šalys tai pripažįsta, bet vis
tiek yra priverstos naudotis apeliacija.
Dalyvaujančių byloje asmenų problema kaip kasacijos ribojimas prie 20.6 temos.
CPK 352 str. 2 p. Dar vienas kasacijos ribojimas nustatytas įstatyme – ginčo suma. Mikelėno
nuomone, bylos reikšmingumas priklauso ne nuo ginčo sumos, o nuo toje byloje keliamos teisinės
problemos. Ginčo sumos nustatymas prieštarauja Teismų įstatyme įtvirtintai AT vienodos teismų
praktikos taikant įstatymus funkcijai. Taip pat kai kurių autorių nuomone asmenų lygybės prieš
įstatymą principui. Ir apskritai, amoralu yra vertinti teisėtumą pinigais.
CPK 352 str. 3 p. nustatyta, kad kasacija leidžiama tik vienos kategorijos ypatingosios teisenos
bylose – dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo. Mikelėnas mano, kad draudimas kasacijos
kitų kategorijų yp.teisenos bylose nėra pagrįstas. Nemaža dalis bylų ,,iškrenta” iš AT veiklos sferos ir
neformuojama vienoda teismų praktika.
Daugelio draudimų nustatymas Lietuvos Respublikoje didina teisinės sistemos chaosą, sukuria
,,zonas” kur formuojasi apylinkių ir apygardų teismų teisės aiškinimo praktika.
Mikelėnas už leidimų sistemą, kai pats AT gali atsirinkti precedentines bylas.

20.6. Asmenys, turintys teisę paduoti kasacinį skundą, jo padavimo tvarka


353 straipsnis. Kasacinio skundo subjektai

42
Kasacinį skundą gali paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys.
Asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, kasaciniai skundai gali būti paduoti, kada įsiteisėjęs
sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi
teisę savo iniciatyva pateikti kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių sprendimų ar nutarčių. Kasaciniai
teikimai paduodami tokiais pačiais pagrindais ir nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai
skundai.
Kasacinis teikimas negali būti paduotas, jei po sprendimo, nutarties įsiteisėjimo praėjo
daugiau kaip treji metai.
Iškyla problema dėl 353 str. 2 d. kadangi vienas iš absoliučių sprendimo naikinimo pagrindų yra
3542str. 3 d. 2 p. – teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų teisių bei pareigų. Tai
yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 37118 str. 7 p. pagal CPK 316 str. apeliacinio skundo objektas yra tik
byloje dalyvaujantys asmenys. Vadinasi, asmuo, neįtrauktas į bylą kaip joje dalyvaujantis asmuo ,
neturės teisės paduoti apeliacinį skundą. Jeigu kiti asmenys, dalyvaujantys byloje, sprendimo,
lemiančio šio asmens teise ir pareigas neapskųs, toks sprendimas negalės būt kasacijos objektu
pagal CPK 352 str. 1 p. tai reiškia, kad tokių asmenų galimybė gintis nuo jų teises ir pareigas
apibrėžiančio sprendimo, nors ir numatyta įstatymu, praktiškai gali būti neįgyvendinta. Todėl imta
plečiamai aiškinti šią teisės normą.
354(1) straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai
Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo nutarties
įsiteisėjimo dienos. Asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, kasacinis skundas gali būti paduotas per
tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jie sužinojo apie priimtą sprendimą, nutartį.
Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasties, kurią teismas
pripažįsta svarbia, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino
atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo
sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,
skyriaus pirmininkas nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama

354(3) straipsnis. Kasacinio skundo turinys


Kasaciniame skunde turi būti:
1) teismo, kuriam paduotas kasacinis skundas, pavadinimas;
2) kasatoriaus pavadinimas ir adresas bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus atstovų,
pavadinimai ir adresai;
3) nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;
4) turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma;
5) nurodyti išsamūs kasacinio skundo motyvuoti pagrindai, numatyti šio kodekso 354 (2)
straipsnyje;
6) kasatoriaus praðymas.
Kasacinį skundą pasirašo kasatorius ar jo įgaliotas asmuo arba jo įstatyminis atstovas.
Prie kasacinio skundo turi būti pridėti skundžiamo ir su juo susijusių sprendimų ir nutarčių
nuorašai bei įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas iš dalies atleisti, atidėti
arba išskaidyti žyminio mokesčio sumokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus, taip
pat tiek kasacinio skundo nuorašų, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus atstovus. Užsienio
piliečiams ir juridiniams asmenims siųstini skundų nuorašai turi būti išversti į anglų arba kitą jiems
suprantamą kalbą. Prie atstovo paduodamo kasacinio skundo turi būti pridėtas įgaliojimas ar kitas
dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.
Kasaciniame skunde neleidžiama motyvuoti naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo
nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
354(4) straipsnis. Prisidėjimas prie kasacinio skundo
Kasacinio proceso dalyviai per 356 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą terminą
atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti gali raštišku pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio
skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantysis negali pareikšti
savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei pareikšti
savarankiškų reikalavimų.
Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo žyminis mokestis neimamas.
Asmuo, prisidedantis prie kasacinio skundo, byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus
atstovus, privalo išsiųsti pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nuorašus. Pareiškimo
nuorašas turi būti išsiųstas registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą.
354(5) straipsnis. Kasacinio skundo atsisakymas
Kasatorius turi teisę atsisakyti paduoto kasacinio skundo iki byloje dalyvaujančių asmenų
kalbų pabaigos teismo posėdyje, o esant nežodiniam bylos nagrinėjimui - iki nutarties priėmimo.
Vėlesnis kasacinio skundo atsisakymas negalioja.
Priėmęs kasacinio skundo atsisakymą, teismas priima nutartį nutraukti kasacinį procesą.
Nutarties nuorašas išsiunčiamas kasacinio proceso dalyviams.

43
Teismas turi teisę nepriimti skundo atsisakymo šio kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje
nurodytais pagrindais arba jei tai prieðtarauja vieðajam interesui.
Priėmus atsisakymą nuo kasacinio skundo, pareiškimas dėl prisidėjimo prie šio skundo
nenagrinėjamas.

356 straipsnis. Atsiliepimai į kasacinį skundą


Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka
nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama kasatoriui ir byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus
atstovus. Kartu su pranešimu apie šį kasacinio skundo įrašymą dalyvaujantiems byloje asmenims,
išskyrus atstovus ir kasatorių, išsiunčiamas kasacinio skundo nuorašas.
Atsiliepimus į kasacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys gali raštu pateikti per vieną
mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų
sąrašą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu
išsamūs ir motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat
tvarka kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimai į kasacinį skundą, pateikti praleidus nustatytą terminą,
nepriimami ir grąžinami jį pateikusiam asmeniui.
Esminė kasacinio proceso naujovė buvo rašytinis procesas. Pagal CPK 357 str. apie bylos
nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims pranešama tik žodinio nagrinėjimo atveju. Ši norma
vertintina neigiamai, nes šalys turi žinoti bylos nagrinėjimo laiką ir vietą net jeigu žodiniai
argumentai teismo posėdyje neleidžiami. Dar blogiau, kad kasaciniame procese( beje kaip ir pirmos
ir apeliacinės instancijos) nėra nustatytas privalomas šalių apsikeitimas rašytiniais pareiškimais ir
atsikirtimais. CPK 356 str. numatyta šalies teisė, o ne pareiga surašyti atsiliepimą į kasacinį skundą.
Kasacinis procesas to nedarant tampa vienašalis, nes teismas žino tik kasatoriaus argumentus.
359 straipsnis. Atstovavimas
Kasacinės instancijos teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus šio kodekso
55 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus asmenis, atstovauja tik advokatai arba įstatyminiai
atstovai.

20.8. Kasacinės bylos iškėlimo tvarka


Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir
neskundžiama. Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiajame
Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,
skyriaus pirmininkas patvarko išreikalauti bylą. Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos
Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama kasatoriui ir byloje
dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atstovus. Kartu su pranešimu apie šį kasacinio skundo įrašymą
dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atstovus ir kasatorių, išsiunčiamas kasacinio skundo
nuorašas.
Atsiliepimus į kasacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys gali raštu pateikti per vieną mėnesį nuo
skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.
Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu išsamūs ir
motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip
ir kasacinis skundas. Atsiliepimai į kasacinį skundą, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami
ir grąžinami jį pateikusiam asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro teisėjų kolegiją,
paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Pranešėjui perduodamas kasacinis
skundas ir gauta byla.
Pranešėjas ir kolegijos teisėjai atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju byloje dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atstovus, pranešama
apie kasacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nagrinėti
bylą nekliudo.
Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo yra užsienio pilietis ar juridinis asmuo, tai žodinio nagrinėjimo
atveju apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešama jo atstovui Lietuvos Respublikoje.
20.9. Kasacinių skundų nagrinėjimo procesinė tvarka.
Kasaciniame procese kasatorius reikalauja pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą arba
perduoti bylą nagrinėti iš naujo, motyvuodamas teismo sprendimo neteisėtumu. Kaip teisminio
nagrinėjimo dalykas kasaciniame procese jokie nauji faktai ir reikalavimai negali būt nurodomi.
Bylos nagrinėjimo kasaciniame procese ribos yra kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį
skundą nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumas ar neteisėtumas. Kasacinis teismas negali
analizuoti bylos faktų, sprendimo ar nutarties, kurie nėra skundžiami arba skundžiamo teismo
sprendimo dalių, kurios nėra ginčijamos.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas gali remtis ir kasaciniame skunde nenurodytais argumentais,
kadangi pagrindinė jo funkcija – ginti viešą interesą ir formuoti vienodą teismų praktiką.
358 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos
Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis
sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir

44
nutartis teisės taikymo aspektu.
Kasacinės instancijos teismas yra nesaistomas kasacinio skundo ribomis tais atvejais, kai yra
nustatomi ðio kodekso 354(2) straipsnio trečiojoje dalyje išvardyti absoliutūs sprendimo ar nutarties
negaliojimo pagrindai arba materialinės teisės normos pažeidimas.

360 straipsnis. Kasacinio proceso dalyvių teisės teismo posėdžio metu


Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teismo posėdžio metu pareikšti nušalinimus ir
prašymus.
Kasatoriaus advokatas, o jo nesant, - pats kasatorius ar jo įstatyminis atstovas turi teisę
išdėstyti žodžiu kasacinio skundo motyvuotus pagrindus bei pareikšti argumentus dėl gauto
atsiliepimo į kasacinį skundą.
Kitų dalyvaujančių byloje asmenų advokatai, o šių nesant, - patys byloje dalyvaujantys
asmenys ar jų įstatyminiai atstovai turi teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir
atsiliepimo į kasacinį skundą.

361 straipsnis. Tvarka teismo posėdyje


Kolegijos pirmininkas kasacinės instancijos teismo posėdyje imasi būtinų priemonių reikiamai
tvarkai posėdyje užtikrinti, vadovaudamasis šio kodekso 171 ir 172 straipsniais.

362 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teismo posėdyje


Kasacinė byla nagrinėjama be žodinio jos nagrinėjimo iš esmės, tai yra nekviečiant į teismo
posėdį byloje dalyvaujančių asmenų. Nusprendusi, kad tai yra būtina, kolegija gali nutartimi paskirti
žodinį bylos nagrinėjimą.
Kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia kolegijos sudėtį, praneša, kokia byla, pagal
kieno skundą ir dėl kurio teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama.
Kolegijos pirmininkas patikrina, kurie ið kasacinio proceso dalyvių yra atvykę, nustato atvykusiųjų
tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgalinimus ir išaiškina jų teises, numatytas šio kodekso 360
straipsnyje. Po to paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų.
Pareikðtus pareiðkimus ir prašymus, išklausęs kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomones, teismas
išsprendžia nutartimi.
Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kasacinį skundą reikėjo atsisakyti priimti šio
kodekso 355 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais, bylos nagrinėjimo pradžioje
pranešėjas turi nurodyti šias aplinkybes. Kolegija, išklausiusi kasacinio proceso dalyvių nuomones ir
nustačiusi, kad kasacinį skundą reikėjo atsisakyti priimti šio kodekso 355 straipsnio antrosios dalies
numatytais pagrindais, priima nutartį nutraukti kasacinį procesą. Ta pačia nutartimi išsprendžiamas
žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Nagrinėjant bylą, pranešėjas išdėsto bylos ir kasacinio
skundo esmę.
Po to suteikiama teisė pasisakyti kasacinio proceso dalyviams. Pirmasis kalba kasatoriaus
advokatas, o jo nesant, - pats kasatorius arba jo įstatyminis atstovas. Kitų asmenų, turinčių teisę
kalbėti, kalbų eiliškumą nustato kolegijos pirmininkas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų
trukmę.
Teismas turi teisę užduoti klausimus visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
Byloje kalbėjusieji asmenys turi replikos teisę.
Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme baigiamas priimant nutartį šio kodekso 367
straipsnio nustatyta tvarka.

367 straipsnis. Teismo nutarties priėmimas ir paskelbimas


Teismo nutartis priimama ir paskelbiama ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teismo
posėdžio pabaigos. Bylos dalyviams žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdžio metu
pranešamas nutarties paskelbimo laikas. Per šį laikotarpį teisėjai gali nagrinėti ir kitas bylas.
Teismo nutartis priimama balsų dauguma, laikantis šio kodekso 216 straipsnio reikalavimų.
Pirmasis kalba mažiausią teisėjo darbo stažą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turintis teisėjas, o
paskutinis - pirmininkas. Plenarinėje sesijoje balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia sesijos pirmininko
balsas.
Teismo nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašoma. Plenarinės sesijos nutartį pasirašo
jos pirmininkas ir pranešėjas.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo nutartis paskelbiama teismo posėdžio salėje. Plenarinės
sesijos pirmininkas, kolegijos pirmininkas arba teisėjas perskaito nutartį arba tik rezoliucinę jos dalį.
Tuo atveju, kai paskelbiama tik rezoliucinė dalis, žodžiu išdėstomi nutarties motyvai. Kai skelbiama
nutartis, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, kiti plenarinės sesijos, kolegijos teisėjai gali
ir nedalyvauti.

366 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo posėdžio protokolas


Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas.
Teismo posėdžio protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai.

45
Teismo posėdžio protokolą rašo teismo posėdžio sekretorius.
Protokolą pasirašo pranešėjas ir teismo posėdžio sekretorius.

363 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko, kolegijos nutartimi byla gali
būti perduota nagrinėti septynių teisėjų kolegijai, jeigu:
1) teisės aiškinimas byloje reikštų naujos teismų praktikos suformavimą;
2) kolegijos teisėjų nuomonės dėl įstatymo taikymo ir jo aiškinimo nesutampa;
3) kyla klausimas dėl užsienio ir tarptautinės teisės taikymo;
4) kitais atvejais, kai byla yra itin sudėtinga.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje paminėtą nutartį trijų teisėjų kolegija priima pasitarimo
kambaryje ir paskelbia to paties teismo posėdžio metu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro išplėstinę
septynių teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą.
Į išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtį paprastai įtraukiami šią bylą kasacine tvarka pradėję
nagrinėti teisėjai.
Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėja bylą šio kodekso ketvirtojo skyriaus nustatyta tvarka.

364 straipsnis. Bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje


sesijoje
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko, kolegijos nutartimi (trijų ar
septynių teisėjų) byla gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinei sesijai:
1) jeigu klausimo sprendimas yra susijęs su tiesioginiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymu;
2) jeigu sprendžiami kelių teisės šakų normų taikymo klausimai;
3) kitais ypač reikšmingais vienodos įstatymų taikymo praktikos formavimui atvejais.
Ðio straipsnio pirmojoje dalyje paminėtą nutartį trijų arba septynių teisėjų kolegija priima pasitarimo
kambaryje ir paskelbia to paties teismo posėdžio metu.
Perdavus bylą nagrinėti plenarinei sesijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar
skyriaus pirmininkas nutartimi paskiria pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos teisėjų sudėtis yra teisėta, jeigu joje
dalyvauja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų.
Plenarinės sesijos pirmininkas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai jis negali
pirmininkauti, jo pavedimu - skyriaus pirmininkas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija nagrinėja bylą šio kodekso ketvirtojo skyriaus
nustatyta tvarka
365 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas
Teisėjų kolegija, išplėstinė teisėjų kolegija arba plenarinė sesija dėl svarbių priežasčių
nutartimi gali bylos nagrinėjimą atidėti. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju kasacinio proceso
dalyviams turi būti iš anksto pranešama apie kitą bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje dieną.
Byla iš naujo skiriama nagrinėti išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo atidėta.

369 straipsnis. Teismo nutarties turinys


Teismo nutartyje turi būti nurodyta:
1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;
2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;
3) asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme;
4) kasatorius;
5) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas ir sprendimo esmė;
6) kasacinio skundo pagrindai, atsiliepimo į kasacinį skundą ir kasacinės instancijos teismo
posėdyje kalbėjusiųjų asmenų argumentai, turintys reikšmės apskųsto sprendimo ar nutarties
teisėtumui;
7) motyvai, kuriais remdamasis kasacinės instancijos teismas padarė savo išvadą, ir
įstatymai, kuriais jis vadovavosi;
8) suformuluota teisės taikymo ar aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklė;
9) teismo nutarimas;
10) pasiūlymas skelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo leidžiamame biuletenyje.

370 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas


Kasacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo
dienos.
Kasacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo
nagrinėjančiam bylą

370(1) straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, kolegija, išplėstinė kolegija

46
ar plenarinė sesija turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki byla bus išnagrinėta
kasacine tvarka.

370(2) straipsnis. Kasacinio skundo išbraukimas iš sąrašo ir bylos grąžinimas


Kasacinis skundas išbraukiamas iš sąrašo:
1) šio kodekso 362 straipsnio penktosios dalies nustatyta tvarka nutraukus kasacinį procesą -
Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kasacinį skundą reikėjo atsisakyti priimti šio kodekso
355 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais, bylos nagrinėjimo pradžioje pranešėjas turi
nurodyti šias aplinkybes. Kolegija, išklausiusi kasacinio proceso dalyvių nuomones ir nustačiusi, kad
kasacinį skundą reikėjo atsisakyti priimti šio kodekso 355 straipsnio antrosios dalies numatytais
pagrindais, priima nutartį nutraukti kasacinį procesą. Ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio
mokesčio grąžinimo klausimas. Nagrinėjant bylą, pranešėjas išdėsto bylos ir kasacinio skundo esmę.
2) baigus nagrinėti bylą kasacine tvarka.
Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją pirmosios instancijos teismui ar
teismui, kuris nurodytas nutartyje.

20.10. Kasacinio teismo teisės


Apeliacinės instancijos teismo ir teismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka teisės skiriasi. Kasacine
tvarka nagrinėjantis bylas teismas negali ištaisyti klaidų, padarytų žemesnės instancijos teismo
nustatant, išaiškinant ir vertinant faktines bylos aplinkybes.
368 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo teisės
Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę:
1) sprendimą ar nutartį palikti nepakeistą; (kasacinis skundas netenkinamas)
2) sprendimą ar nutartį pakeisti;
3) panaikinti sprendimą ar nutartį ir palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų
ar nutarčių;
4) sprendimą ar nutartį panaikinti (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą;
5) sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
žemesnės instancijos teismui;
6) sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti
nenagrinėtą.
Panaikinus sprendimo ar nutarties dalį, kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma dėl
likusios sprendimo ar nutarties dalies galiojimo.
Kasacinės instancijos teismas, nustatęs šio kodekso 354(2) straipsnyje numatytus pagrindus,
panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą ar nutartį.
Kasacinės instancijos teismas gali sprendimą ar nutartį pakeisti arba panaikinti ir priimti
naują sprendimą, jeigu nustato, kad buvo pažeistos tik materialinės teisės normos jas netinkamai
taikant arba išaiškinant. Šiuo atveju kasacinės instancijos teismas yra saistomas žemesnės
instancijos teismuose nustatytų aplinkybių.
Teismo sprendimas ar nutartis panaikinami kasacine tvarka ir byla nutraukiama arba
pareiškimas paliekamas nenagrinėtas šio kodekso 243 straipsnio 1, 2, 3, 7 punktuose:
Teismas nutraukia bylą:
1) jeigu byla nežinybinga teismui;
2) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos
ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir
tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių
taikos sutartį;
7) jeigu, mirus asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, ginčo teisiniame santykyje neleidžiamas teisių
perėmimas.
Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą:
245 straipsnyje, iðskyrus 8 ir 9 punktus:
1) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos
išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka;
2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus asmuo;
3) jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgalintas vesti bylą asmuo;
4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu;
5) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą
jam nesant ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikęs dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą į
teismą, neatvyko į teismo posėdį arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis;
6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą, joms nesant, antrą kartą šaukiamos, neatvyko
be svarbių priežasčių, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą;
7) jeigu ieškovas ištuokos byloje, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jam nesant,
neatvyko į teismo posėdį;

47
10) kitais ðio kodekso numatytais atvejais.]
nurodytais pagrindais.
Iki 1999 m. kasacinis teismas nagrinėjo bylą visa apimtimi, t.y. tiek apskųstos tiek ir neapskųstos
teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, nuo 1999 kasacinis teismas
kasaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas gali peržengti tik CPK 358 str. 2
d. numatytais atvejais (kai yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba
materialinės teisės normos paţeidimas) , t.y. tik tada kasacinis teismas gali tikrinti
neapskųstos teismo sprendimo (dalies) teisėtumą skundo nepadavusio asmens atžvilgiu.
Nustačius proceso teisės pažeidimą, kuris nors ir prieštarautų viešajai tvarkai, išeiti už
ribų negalima, tuo tarpu apeliaciniame procese leidžiama išeiti už ribų, kai reikia ginti
viešąjį interesą.
Mikelėno nuomone kasaciniame procese teismas turi teisę priimti nutartį nepalankesnę
kasatoriui, nei jo skundžiamas sprendimas. Tokią teisę suponuoja tai, kad pagrindinė
kasacinio teismo teisė užtikrinti vienodą teisės taikymą ir aiškinimą.
Pastaba. CPK nuo 99 01 01 papildytas ketvirtuoju prim skyriumi, reglamentuojančiu proceso
atnaujinimŕ. CPK 37118str. nustato proceso atnaujinimo pagrindus. Pagal 1 d. 1 p procesas gali būti
atnaujinamas, kai Europos Žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo
sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir
jos papildomiems protokolams, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas LAT.

22. TEISMO NUTARIMŲ VYKDYMAS


22.1. Teismo nutarimų vykdymas kaip savarankiška civilinio proceso stadija.
Pažeistos subjektinės teisės yra atstatomos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo
sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir tt. Jeigu
atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo
sprendimų vykdymo priemonės – prasideda savarankiška CP stadija – priverstinio teismo sprendimų
vykdymo procesas. Dėl vykdymo proceso teisinės prigimties yra 3 nuomonės:
1. vykdymo procesas – tai sudedamoji CPK dalis, savarankiška CP stadija – paskutinė bylos, iškeltos
pagal suinteresuoto asmens skundą, stadija, kurios metu ieškovas pradeda valdyti jam teismo
sprendimu priteistą turtą ar kitokį daiktą (Lietuvoje vykdymą reguliuoja CPK);
2. vykdymo procesas nėra tos pačios bylos tęsinys, o yra visiškai atskiras, savarankiškas procesas,
kurį reguliuoja savarankiška teisės šaka – vykdymo teisė (vykdymo procesą reguliuoja atskiri
įstatymai) (Estijoje).
3. vykdymo procesas – tai administracinės teisės dalis, t. y. iš teisminės valdžios byla perduodama
vykdomajai valdžiai (Rusijos f.).
Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų realizavimo formų.
Realizavimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo. Priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai, pvz.
Sprendimai dėl pripažinimo, santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo paprastai nereikalauja
priemonių taikymo, nes teisinį efektą sukelia pats sprendimas, pvz. Sprendimas dėl tėvystės
nustatymo. Spendimai, vykdomi panaudojus priverstinio vykdymo priemones vadinami vykdytinais.
Teismo sprendimai:
1) savaime realizuojami;
2) vykdomi:
• savanoriðkai;
• priverstinai.
22.2. Priverstinio teismo sprendimų vykdymo organai.
Teismų ir kitų institucijų nutarimus vykdo teismo antstoliai, esantys prie apylinkės teismų.
Teisingumo ministras gali šalių prašymu arba savo iniciatyva bet kurį sprendimą pavesti vykdyti
teismo antstolių kontorai, esančiai prie kito apylinkės teismo.
Teismo antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo
greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus.
NCPK supaprastinta vykdymo procedūra, nebelieka vyresniojo anstolio, vėl yra prižiūrintis
teisėjas.
22.3.Šalys vykdant teismo sprendimą, jų procesinės teisės ir pareigos.
Vykdymo procese pasikeičia šalių procesinė padėtis. Buvęs ieškovas tampa išieškotoju, o buvęs
atsakovas- skolininku. Abi šalys įgyja naujas procesines teises ir pareigas. Atliekant vykdymo
veiksmus, išieškotojas ir skolininkas turi teisę: dalyvauti patys ar per savo atstovus,
• susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga,
• gauti pažymas apie vykdymo eigą
• pasidaryti iðraðus ir nuoraðus,
• sudaryti taikos sutartis,
• ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą,
• apskųsti teismo antstolio veiksmus.
Išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo. Skolininkas, išieškotojas ar jų atstovai privalo jiems
priklausančiomis teisėmis naudotis sąžiningai.

48
Skolininkas ar jo atstovas privalo aktyviai padėti teismo antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti
sprendimą.
Teismo antstolis, pradėdamas priverstinį vykdymą, privalo išaiškinti išieškotojui ir skolininkui
procesines jų teises ir pareigas.
22.4. Išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų teisių gynimas vykdant teismo sprendimą.
Dėl teismo antstolio atliktų veiksmų, arba dėl atsisakymo tokius veiksmus atlikti, išieškotojas,
skolininkas ir kiti suinteresuoti asmenys gali paduoti skundą. Skundas paduodamas tam teismui,
prie kurio yra teismo antstolių kontora, per 10 d. nuo tos dienos, kurią teismo antstolis atliko
skundžiamą veiksmą, arba nuo tos dienos, kurią nurodytieji asmenys sužinojo apie jį.
Jeigu teismo antstolis pažeidžia įstatymą ir tai sudaro pagrindą areštui panaikinti, teismas gali ir
savo iniciatyva išnagrinėti arešto panaikinimo klausimą.
Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami teismo posėdyje, pranešus išieškotojui, skolininkui,
kitiems suinteresuotiems asmenims. Tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą
klausimą.
Skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų. Tačiau teisėjas gali sustabdyti vykdymo
veiksmus, jeigu laiko tai esant reikalinga.
Dėl teismo nutarties, priimtos teismo antstolio veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis
skundas.
Kiti asmenys gali pareikšti ginčą dėl civilinės teisės, susijusį su turto, į kurį nukreiptas išieškojimas,
priklausymu. Tą ginčą nagrinėja teismas pagal ieškininės teisenos taisykles.
Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Jeigu turtas
areštuotas ryšium su jo konfiskavimu, tai atsakovais traukiami asmenys, kurių turtas areštuotas, ir
valstybinė mokesčių inspekcija.
Jeigu areštuotasis turtas jau perduotas išieškotojui arba realizuotas, tai ieškinys pareiškiamas
taip pat ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie įgijo tą turtą.
Sprendimo įvykdymo atgręžimas: Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir priimamas
sprendimas atmesti ieškinį arba nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi
būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai
(sprendimo įvykdymo atgręžimas).
22.5. Vykdytini teismų ir organų sprendimai (vykdymo pagrindai).
Pagal CPK 372 str. Vykdytini teismų ir kitų institucijų sprendimai:
1) teismų sprendimai, nutartys, nutarimai ir teismų įsakymai civilinėse bylose;
2) teismų nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose dėl turtinių išieškojimų;
3) teismų (teisėjų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose dėl turtinių išieškojimų;
4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai skirti baudą;
5) institucijų (pareigūnų) nutarimai dėl administracinių baudų ir turtinių išieškojimų
administracinėse bylose;
6) trečiųjų teismo (arbitražo) sprendimai įstatymų nustatytais atvejais;
7) teismų patvirtintos taikos sutartys;
8) darbo ginčų komisijų sprendimai;
10) muitinės įstaigų sprendimai dėl išieškų į biudžetą, Kelių ar kitus valstybinius fondus ir pagal
tarptautines sutartis ne ginčo tvarka;
11) hipotekos teisėjų nutartys;
12) rajonų savivaldybių seniūnijų seniūnų sprendimai išieškoti iš įmonių, įstaigų, organizacijų
arba fizinių asmenų žalą, padarytą nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius, įstatymų numatytais
atvejais;
13) notarų vykdomieji įrašai pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ir
čekius;
14) prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo;
15) užsienio teismų ar arbitražų sprendimai įstatymų ir tarptautinių sutarčių numatytais
atvejais;
16 ) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimai iðieškoti piniginę baudą iš ūkio subjektų;
17) valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai dėl išieškų ne ginčo tvarka;
18) Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimai dėl ekonominių sankcijų, piniginių nuoskaitų
skyrimo ir lėšų išieškojimo ne ginčo tvarka į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei fondus;
19) valstybinio SoDra fondo valdybos bei teritorinių skyrių sprendimai dėl išieškų iš visų ūkio
subjektų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ne ginčo tvarka;
20) valstybės institucijos, atliekančios įmonių rejestro vyriausiojo tvarkytojo f-jas, vadovo
sprendimai ne ginčo tvarka išieškoti iš ūkio subjektų pinigines baudas įstatymų numatytais atvejais;
21) Vertybinių popierių komisijos sprendimai išieškoti piniginę baudą iš ūkio subjektų ne ginčo
tvarka;
22) Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos išieškojimo į biudžetą iš ūkio subjektų, kurie gavo
kreditus arba kreditų grąžinimą garantavo valstybė, įstatymų numatytais atvejais;
23) Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sprendimai dėl išieškų ne ginčo tvarka;

49
24) Valstybinės ligonių kasos sprendimai dėl išieškų iš sveikatos priežiūra ar farmacine veikla
besiverčiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne
ginčo tvarka;
25) LR krašto apsaugos sistemos institucijų vadų (viršininkų) įsakymai dėl turtinės žalos joms
atlyginimo,
26) Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos sprendimai išieškoti piniginę baudą iš
reklaminės veiklos subjektų.
22.6. Vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų teisinė reikšmė. Vykdomojo rašto išdavimo
tvarka.
Įsiteisėjus teismo sprendimui ar nukreipus jį skubiai vykdyti, teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tai
oficialus teismo dokumentas, kurio pagrindu yra atliekami priverstinio teismo sprendimų vykdymo
veiksmai. Vykd. raštas – pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis. Pagal CPK vykdomieji dokumentai
yra:
1) vykdomieji raštai, išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis,
nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, trečiųjų teismo sprendimais, užsienio teismų ir
arbitražų sprendimais;
1(1)) teismų įsakymai;
2) teismų nutartys dėl išlaidų, susijusių su sprendimų vykdymu, įrodymų ar ieškinio užtikrinimo
priemonių taikymo;
3) LR Konstitucinio Teismo sprendimai skirti baudą;
4) arbitražo sprendimai įstatymų numatytais atvejais;
5) darbo ginčų komisijų sprendimai;
6) institucijų (pareigūnų) nutarimai dėl administracinių baudų ir kitokių turtinių išieškojimų;
7) rajonų savivaldybių seniūnijų seniūnų sprendimai išieškoti iš įmonių, įstaigų, organizacijų
arba fizinių asmenų žalą, padarytą nuganant pasėlius ir sužalojant sodinius;
8) notarų vykdomieji įrašai pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ir
čekius; ir tt. Viso 22.
Vykdomąjį raštą teismas išduoda, sprendimui įsiteisėjus, išskyrus skubiojo vykdymo atvejus,
kada vykdomasis raštas išduodamas tuojau, kai tik priimtas sprendimas.
Išieškotojo, kitų asmenų prašymu, teismas perduoda vykdomąjį raštą tiesiogiai vykdyti. Jeigu
vykdomasis raštas turi būti vykdomas kitos apylinkės teismo veiklos teritorijoje, jis siunčiamas
teismo antstolių kontorai, esančiai prie to teismo. Apie tai praneðama iðieðkotojui.
Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą,
kai išieškoma nusikaltimais padaryta žala, kai išieškomi alimentai, žala, padaryta suluošinant ar
kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai išieškomos pinigų sumos iš
pareigūnų, kaltų dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš darbo ar perkėlimo į kitą darbą arba
nevykdymo teismo sprendimo grąžinti į darbą, teismas savo iniciatyva perduoda vykdomąjį raštą
vykdyti teismo antstolių kontorai ir apie tai praneša išieškotojui, o dėl turto konfiskavimo, išieškų į
valstybės biudžetą - valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Tačiau, jeigu turi būti
vykdoma skirtingose vietose arba jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar prieš kelis
atsakovus arba nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas, išieškotojų prašymu, gali išduoti
kelis vykdomuosius raštus, kartu tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba tą sprendimo dalį, kuri
turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą.
Išieškant iš solidarių atsakovų į valstybės biudžetą, teismas savo iniciatyva turi išduoti tiek
vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų.
Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo
suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari.
22.7. Bendrosios vykdymo proceso taisyklės.
Teismo antstolio reikalavimai vykdant sprendimus yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams
asmenims ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms.
Jeigu vykdančiam sprendimą teismo antstoliui kas nors kliudo vykdyti teismų ir kitų institucijų
sprendimus, jis surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kliūtims pašalinti kviečia
policiją, kurios dalyvavimas būtinas.
Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo antstolis neturi teisės išeiti už savo įgalinimų ribų ir bet
kokia forma kėsintis į piliečių asmens laisvę bei orumą.
Teismo antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip 8 valandą ir ne
vėliau kaip 22 valandą. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tiktai
neatidėliojamais atvejais ir tik gavus vyresniojo teismo antstolio leidimą.
Teismo antstolis pradeda vykdymo veiksmus, esant žodiniam ar rašytiniam išieškotojo
pareiškimui arba teismo pasiūlymui, remdamasis reikiamai išduotais ir pateiktais vykdyti
vykdomaisiais dokumentais.
Teismo antstolis privalo pradėti vykdyti sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo vykdomosios
bylos gavimo, o skubiai vykdytiną sprendimą – nedelsiant, taip pat imtis priemonių surasti skolininko
turtą ar turtą, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, ir išsiaiškinti, ar turtas yra areštuotas

50
ir kokios teisės į jį suvaržytos.
Bylose dėl alimentų išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos
sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, teisėjas
privalo priimti nutartį daryti skolininko paiešką per policiją.
Teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo.
Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį
dokumentą vykdyti.
Teismo antstolis, pradėdamas sprendimą vykdyti pasiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą
geruoju.
Ne vėliau kaip kitą dieną nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas sprendimui geruoju įvykdyti,
teismo antstolis pradeda vykdyti priverstinai, jei skolininkas nustatytu terminu teismo sprendimo
neįvykdė geruoju. Priverstinio vykdymo priemonės yra:
1) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą;
2) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą ir pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis;
3) išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ir kitokias jo
pajamas;
4) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas
išieškotojui;
5) kitokios priemonės, nurodytos sprendime sutinkamai su įstatymu.
Teismo antstolis išieškojimą į skolininko turtą nukreipia šį turtą areštuodamas ir parduodamas.
Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris
yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už
nusikalstamu būdu gautas lėšas.
Vykdant sprendimus, išieškojimas negali būti nukreipiamas į asmenų turtą pagal sąrašą,
pateiktą CPK priede Nr. 2.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės
atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas.
Teismo antstolis areštuoja skolininko turtą priimdamas turto arešto aktą.

22.8. Išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą ir t. t.


Jeigu, gavęs antstolio raginimą, skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo sprendimo geruoju
teismo antstolis pradeda vykdyti teismo sprendimą priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės
yra:
1) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą;
2) išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą ir pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis;
3) išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ir kitokias jo pajamas;
4) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas
išieškotojui;
5) kitokios priemonės, nurodytos sprendime sutinkamai su įstatymu.
Teismo antstolis išieškojimą į skolininko turtą nukreipia šį turtą areštuodamas ir
parduodamas. Tais atvejais, kai sprendimą dėl išieškojimo priėmusi institucija yra
areštavusi skolininko turtą sprendime nurodyto reikalavimo įvykdymui užtikrinti, teismo
antstolis išieškojimą atlieka pagal atitinkamos institucijos priimtŕ turto aređto aktŕ.
Teismo sprendimai turtinėse bylose paprastai yra vykdomi nukreipiant išieškojimą
į skolininko turtą, esantį pas jį ar pas kitus asmenis. Jei skolininkas yra juridinis asmuo,
tai išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į banke ar kitoje kredito įstaigoje esančias lėšas
(CPK 453 str.). Šiuo atveju lėšas iš skolininko sąskaitos nurašo bankas ar kita kredito
įstaiga, kurioje yra skolininko sąskaita pagal teismo antstolio pateiktą vykdomąjį
dokumentą. Jeigu juridinis asmuo neturi pakankamai pinigų išieškomoms sumoms
padengti, išieškojimas yra nukreipiamas į kitą skolininko turtą (CPK 456 – 456 (5) str.).
Kai skolininkas yra fizinis asmuo, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo lėšas,
esančias banke ar kitoje kredito įstaigoje, bei į kitą jo turtą (CPK 404, 417 str.).
Teismo antstolis, areštavęs skolininko turtą CPK 408 – 412 str. numatyta tvarka, įvertina
turtą pagal toje vietoje esančias rinkos kainas ir, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, perduoda
turtą atsakingam saugojimui iki jis bus parduotas varžytinėse. Areštuoto turto saugotoju gali būti
skiriamas pats skolininkas, išieškotojas, arba kitas asmuo (412 str.).
414 straipsnis. Turto saugotojo (administratoriaus) atsakomybė
Perduoto saugoti (administruoti) turto iðeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas
šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), užtraukia
baudžiamąją atsakomybę.
Už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar suţalojimŕ
saugotojas (administratorius) kiekvienu atveju atsako turtu.
Skolininko turto areðtas
…408 Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės
atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas.

51
Teismo antstolis areštuoja skolininko turtą priimdamas turto arešto aktą.
Tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas
perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims, taip pat tais atvejais, kai
apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio
turto apyrašas.
Turto arešto aktas ar turto apyrašas nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro
tvarkytojui. Jo kol kas nėra, todėl jeigu turi būti areštuojamas nekilnojamas turtas ar kilnojamas
turtas, kuriam yra privaloma registracija, teismo antstolis, areštavęs tokį turtą, turi nusiųsti turto
registravimo įstaigai reikalavimą įregistruoti turto areštą. Kai yra areštuojamas įkeistas turtas,
teismo antstolis apie jo areštą turi pranešti įkaito turėtojui (408). Turto areštas įsigalioja nuo turto
arešto akto paskelbimo skolininkui, o nesant galimybės paskelbti - nuo turto arešto akto
įregistravimo turto arešto aktų registre. Tais atvejais, kai areštuotas kilnojamasis turtas (produktai,
kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) šio kodekso nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant
perduodamas realizuoti, turto areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento (404).
Apie įkeisto turto areštą teismo antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui (404).
Areštuotas skolininko turtas realizuojamas parduodant jį varžytinėse, surengtose
turto buvimo ar teismo antstolio nustatytoje vietoje. Varžytinės organizuojamos ir
vykdomos CPK 428 – 436 str. nustatyta tvarka.
Tam tikrų turto rūšių išieškojimui yra nustatyti specialios taisyklės ir apribojimai:
1) 406 straipsnis. Skolininko dalies turte, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymas
Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo
antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais - ir skolininkui
per dešimt dienų pareikšti ieškinį teisme, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendroje
su kitais asmenimis nuosavybėje. Jei teismo antstolio nustatytu terminu tokie ieškininiai pareiškimai
nepateikti, teismo antstolis savo iniciatyva gali kreiptis į teismą, kad šis nustatytų skolininko dalį
bendrojoje nuosavybėje. Šis pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus išieškotojui,
skolininkui ir kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje
nustatoma teismo nutartimi.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendrojoje
nuosavybėje, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.
2) 415 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą,
esančius pas kitus asmenis ar priklausančius skolininkui iš kitų asmenų
Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus
asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
Nurodytieji asmenys, teismo antstolio užklausti, privalo jo nustatytu terminu suteikti žinias apie tai,
ar pas juos yra skolininko pinigų sumų bei kitokio jo turto, taip pat ar privalo jie išmokėti skolininkui
pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kuriuo pagrindu ir kuriuo terminu.
Kartu nurodytiesiems asmenims pranešama, kad nuo teismo antstolio užklausimo gavimo
momento pas juos esančios skolininko pinigų sumos ir kitoks turtas areštuojami tokiu kiekiu, koks
reikalingas priteistai išieškotojui sumai bei vykdymo išlaidoms padengti, ir kad visas skolininkui
priklausančias pinigų sumas ir kitokį turtą, kol bus visiškai padengta išieškomoji suma, jie privalo
įnešti išieškotojui arba į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.
3) 426(1) straipsnis Išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą
Vykdant išieškojimą iš turto, kurio įkeitimas įregistruotas hipotekos registre, pirmiausia
tenkinami kreditorių, kurių reikalavimų įvykdymas užtikrintas hipotekos registre įregistruotu turto
įkeitimu, reikalavimai. Šiais atvejais hipotekos kreditorių reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami
Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo nustatyta tvarka, laikantis jame nustatytos kreditorių
reikalavimų tenkinimo eilės, o kreditorių, kurių reikalavimų įvykdymas užtikrintas kilnojamojo turto
įkeitimu pagal Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymą, reikalavimai tenkinami
Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo nustatyta tvarka, laikantis jame nustatytos kreditorių
reikalavimų tenkinimo eilės.
Visiðkai patenkinus ðio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų kreditorių reikalavimus, tenkinami kitų
kreditorių reikalavimai šio kodekso 463-470 straipsniuose nustatyta eilės tvarka.
Jeigu, pardavus įkeistą turtą, gautų lėšų neužtenka visiškai patenkinti kreditorių,
kurių reikalavimų įvykdymas užtikrintas hipotekos registre įregistruotu turto įkeitimu,
reikalavimams, likusi reikalavimų dalis patenkinama iš kito skolininko turto šio kodekso
466 straipsnyje nustatyta eilės tvarka. (t. y. atsistoja į eilę ir tampa trečiosios eilės
išieškotojais).
4) 456 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į valstybės ar savivaldybių įmonių turtą
Jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti,
išieškojimas nukreipiamas į jų turtą, išskyrus įrengimus, mašinas, statinius ir kitus neapyvartinius
aktyvus būtinus gamybinei veiklai.
Jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą,
išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto
5) 424 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į gyvenamąjį namą, butą, žemę eilė
Į gyvenamąjį namą, butą, žemę išieškojimas nukreipiamas paskiausia, kai nėra kito turto arba jo

52
neužtenka išieškomai sumai padengti.
Išieškant paskolą, duotą namui, kitam statiniui statyti, žemei įgyti, išieškojimas gali būti pirmiausiai
nukreipiamas į gyvenamąjį namą, kitą statinį, žemę.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis
namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir
kitokias paslaugas yra areštuotas, gali nustatyti, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į
paskutinį butą, gyvenamąjį namą ar jų dalis, būtinus šiems asmenims gyventi. Šitai
teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir kitų socialiai remtinų asmenų
materialinę padėtį bei interesus.
6) 423(1) straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į ūkininko turtą
Jeigu ūkininkas neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms apmokėti, išieškojimas pirmiausiai
nukreipiamas į skolininko kilnojamąjį turtą.
Jeigu lėšų iš kilnojamojo turto nepakanka išieškomoms sumoms apmokėti,
išieškojimas nukreipiamas į ūkininkui nuosavybės teise priklausančią žemę ar jos dalį,
kurią realizavus pakaktų lėšų išieškomoms sumoms apmokėti. Jeigu išieškotų lėšų
nepakanka, išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą.
7) Teismo antstolis, nustatćs, kad skolininkas neturi kito turto arba visai neturi turto, iđ
kurio galima iđieđkoti, taip pat kai realizuoto turto neuţtenka ieđkomoms sumoms
visiđkai apmokėti, išieško iš skolininko darbo užmokesčio, kitokio jo uždarbio, pensijos,
stipendijos.
441 straipsnis. Išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų dydis
Iš priklausančios skolininkui darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų sumos gali
būti išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus pilnutinai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant alimentus, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat
maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikaltimais, atlyginimą, - penkiasdešimt
procentų;
2) visų kitų rūšių išieškojimams, jeigu ko kita nenustato įstatymas, - dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip penkiasdeðimt procentų.
445 straipsnis. Pinigų sumos, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas
Išieškojimas negali būti nukreipiamas į sumas, kurios priklauso skolininkui:
1) kaip išeitinė pašalpa ir kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama atleidžiant
darbuotoją iš darbo. Išieškant alimentus, leidžiama nukreipti išieškojimą į kompensaciją už
neišnaudotas atostogas, jeigu mokąs alimentus asmuo, atleidžiamas iš darbo, gauna kompensaciją
už kelis neišnaudotų atostogų mėnesius, sujungus atostogas už kelerius metus;
2) kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos
kompensacijos pagal darbo įstatymus;
3) kaip sumos, mokamos darbuotojui ryšium su tarnybine komandiruote, perkėlimu, priėmimu į
darbą ir pasiuntimu dirbti į kitas vietoves;
4) kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa;
5) kaip valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus;
6) kaip socialinė pašalpa;
7) kaip laidojimo paðalpos;
8) kaip kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių
biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių
priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui.
8) 407 straipsnis. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas
Vykdant sprendimus, išieškojimas negali būti nukreipiamas į asmenų turtą pagal sąrašą,
pateiktą šio kodekso priede Nr. 2.
FIZINIŲ ASMENŲ TURTO, Į KURĮ NEGALI BŪTI NUKREIPTAS
IÐIEÐKOJIMAS PAGAL VYKDOMUOSIUS DOKUMENTUS,
RŪŠIŲ SĄRAŠAS
Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą bei daiktus,
kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi
skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims:
1. Namų apstatymo bei apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems
asmenims:
1) drabužiai kiekvienam asmeniui:
vienas vasarinis ar rudeninis apsiaustas, vienas žieminis apsiaustas arba kailiniai, vienas
vasarinis kostiumas (moterims - dvi vasarinės suknelės); vienas žieminis kostiumas (moterims - dvi
žieminės suknelės); po vieną kepurę (skarelę) kiekvienam sezonui, moterims - dvi vasarinės
skarelės ar skrybėlaitės ir viena šilta skara; kiti drabužiai ir kepurės, neturintys didesnės vertės;
2) avalynė, baltiniai, patalynė, virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus
daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus);
3) baldai - po vieną lovą ir kėdę arba taburetę kiekvienam asmeniui, vienas stalas, viena spinta
šeimai;

53
4) visi vaikų daiktai.
2. Asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis, - maisto produktai, kiek jų reikia
skolininkui ir jo šeimai iki naujo derliaus, pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas,
sėkla, reikalinga eilinei sėjai, viena karvė, o jei jos nėra - viena telyčia, kitais atvejais - maisto
produktų ir pinigų už bendrą sumą, kuri lygi mėnesiniam skolininko darbo užmokesčiui, bet ne
mažiau kaip 500 litų.
3. Kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo
sezoną.
4. Asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi
įrankiai, pagalbinės priemonės ir knygos, išskyrus tą atvejį, kada šiais įrankiais skolininkas naudojasi
neteisėtam verslui.
5. Pašalpos vienišoms ir daugiavaikėms motinoms.
437 straipsnis. Teismo antstolio veiksmai nerealizavus areðtuotojo turto arba skolininkui neturint turto
Nerealizavus areštuotojo skolininko turto, teismo antstolis pasiūlo išieškotojui paimti tą turtą
sau. Tuo atveju, kai išieškotojas to turto atsisako, apie turto nerealizavimą teismo antstolis surašo
aktą. Jeigu teismo antstolis nesurado turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, jis surašo turto
neradimo aktą ir jame nurodo priemones, kurių ėmėsi turtui surasti.
Aktai perduodami vyresniajam teismo antstoliui, kuris patikrina, ar teismo antstolis ėmėsi visų
priemonių areštuotajam turtui realizuoti ir skolininko turtui, taip pat ir esančiam pas kitus asmenis
bei skolininkui priklausančiam iš kitų asmenų turtui surasti.
Pripažinęs, kad aktai surašyti teisingai, vyresnysis teismo antstolis juos patvirtina ir panaikina
turto areštą. Jeigu turtas areštuotas remiantis teismo nutartimi, patvirtintą akto nuorašą vyresnysis
teismo antstolis pateikia nutartį priėmusiam teismui. Teismas sprendžia nutarties dėl turto arešto
panaikinimo klausimą.
Teismo antstolis, nustatćs, kad skolininkas neturi kito turto arba visai neturi turto,
iš kurio galima išieškoti, taip pat kai realizuoto turto neužtenka ieškomoms sumoms
visiškai apmokėti, išieško iš skolininko darbo užmokesčio, kitokio jo uždarbio, pensijos,
stipendijos; jeigu skolininkas jų neturi - grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o tuo
atveju, kai išieškoma į valstybės biudžetą, - atitinkamai valstybinei mokesčių inspekcijai.
22.9. Atskirų teismo sprendimų vykdymo ypatybės.
448 straipsnis. Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui
Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri daiktai, nurodyti teismo sprendime, teismo antstolis paima
tuos daiktus iš skolininko ir perduoda juos išieškotojui arba išieško šių daiktų vertę, jeigu, vykdant
sprendimą, jų nėra (226 straipsnis).
Jeigu negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba dėl
kitų priežasčių ir jeigu negalima išieškoti jų vertės, teismo antstolis surašo aktą apie tai,
kad negalima sprendimo įvykdyti, ir vykdomasis rađtas grŕţinamas iđieđkotojui.
449 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų ir įkeldinimas į jas pagal teismo
sprendimą
Pagal teismo sprendimą turi būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų tik tie asmenys, kurie
nurodyti vykdomajame rašte.
Iškeldinimas vykdomas, esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba
geruoju nevykdo teismo antstolio reikalavimo išsikelti iš patalpos, teismo antstolis iškeldina jį
priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. Apie priverstinį iškeldinimą teismo
antstolis surašo aktą, kurį pasirašo teismo antstolis ir kiti asmenys, kurie buvo, vykdant iškeldinimą.
Jeigu priverstinai iškeldinama, nesant iškeldinamajam, teismo antstolis aprašo ir įkainoja
iškeldinamojo patalpoje esantį turtą, laikydamasis šio kodekso 409 ir 411 straipsniuose nustatytų
taisyklių. Aprašytasis turtas kartu su apyrašo nuorašu perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam
turto saugotoju.
Pagal teismo sprendimą turi būti įkeldinami į gyvenamąsias patalpas tik tie asmenys,
kurie nurodyti vykdomajame rašte. Įkeldinimas vykdomas esant išieškotojui ir
skolininkui. Jeigu skolininkas slepiasi arba geruoju nevykdo teismo antstolio reikalavimo
įleisti išieškotoją į patalpą, teismo antstolis įkeldina jį priverstine tvarka, esant policijos
pareigūnui. Apie priverstinį įkeldinimą teismo antstolis surašo aktą, kurį pasirašo teismo
antstolis ir kiti asmenys, kurie buvo vykdant įkeldinimą.
450 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus
veiksmus, įvykdymas
Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus,
nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismo antstolis surašo aktą apie sprendimo neįvykdymą.
Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio kodekso 227
straipsnio pirmojoje dalyje (ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems
nutraukti atsakovo sąskaita ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas), surašytasis aktas
perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismo teisėjui, kuris priima nutartį taikyti sprendime
nurodytas pasekmes ryšium su tuo, kad skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas

54
perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos
pakeitimo klausimą pagal šio kodekso 238 straipsnyje numatytas taisykles (teismas gali sprendimo
įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką).
Jeigu, nagrinėjant aktą apie sprendimo neįvykdymą, paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų
sprendimui įvykdyti skolininko sąskaita, teismas, išieškotojo prašymu, priima nutartį išieškoti
reikiamas lėšas iš skolininko.
Jeigu teismo nustatytu terminu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba
nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (227
straipsnio antroji dalis), surašytąjį aktą teismo antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui.
Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie posėdžio laiką ir vietą
pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo
neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti skolininkui
iki 1000 litų baudą ir nustato jam naują terminą sprendimui įvykdyti. Bauda išieškoma iš skolininko į
valstybės pajamas.
Jeigu skolininkas antrą kartą ir tolesnius kartus pažeidžia nustatomus sprendimui įvykdyti
terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio penktojoje dalyje.
Tačiau bendra baudos suma negali būti didesnė kaip 5000 litų. Baudos sumokėjimas skolininko
neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.
Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus,
nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo įmonė, įstaiga, organizacija, priemones,
numatytas šio straipsnio penktojoje ir šeštojoje dalyse, teismas gali pritaikyti pareigūnui, kaltam
sprendimo neįvykdymu.
Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis
skundas.
22.10. Išieškotų sumų paskirstymas išieškotojams.
Esant ne vienam, o keliems išieškotojams, nustatoma, kurios eilės išieškotojais jie yra.
Skirtingų eilių išieškotojų reikalavimai tenkinami eiliškumo tvarka, t.y. pirmiausiai
tenkinami pirmosios, po to – antrosios eilės išieškotojų reikalavimai ir t. t. Kiekvienos
paskesnės eilės išieškotojų reikalavimai pradedami tenkinti tik visiškai patenkinus
pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus. Viso įstatymas nustato keturias išieškotojų
eiles (CPK 463 – 467 str.). Jeigu yra keli tos pačios eilės išieškotojai, o išieškotos iš
skolininko sumos neužtenka visų išieškotojų reikalavimams visiškai patenkinti, tai
išieškota suma paskirstoma visiems išieškotojams proporcingai priklausančiai
kiekvienam išieškotojui sumai (CPK 462 str.).
IŠIEŠKOTŲ SUMŲ PASKIRSTYMAS TARP IŠIEŠKOTOJŲ
460 straipsnis. Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams
Iš sumų, teismo antstolio išieškotų iš skolininko, pirmiausiai apmokamos vykdymo išlaidos, o iš
likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai. Suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus,
grąžinama skolininkui.
462 straipsnis Reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo
eilės tvarka
Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka visiems reikalavimams pagal vykdomuosius
dokumentus patenkinti, ši suma paskirstoma tarp išieškotojų šio kodekso 463-470 straipsniuose
nustatyta eilės tvarka.
Kiekvienos paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės
eilės reikalavimai. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai
patenkinti, tie reikalavimai patenkinami proporcingai priklausančiai kiekvienam išieškotojui sumai.
463 straipsnis. Pirmosios eilės išieškojimai
Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti alimentus; darbininkų ir tarnautojų reikalavimai,
kylantys iš darbo teisinių santykių; žemės ūkio bendrovių narių reikalavimai, susiję su darbu toje
bendrovėje; reikalavimai apmokėti už advokatų suteiktą teisinę pagalbą; reikalavimai išmokėti
atlyginimą, priklausantį autoriams už kūrinio panaudojimą, dizaino kūrinių ir išradimų autoriams;
reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat susijusią su
maitintojo netekimu.
Visiðkai patenkinus nurodytus reikalavimus, patenkinami valstybinio socialinio draudimo įmokų ir netesybų
bei asmenų (fizinių ir juridinių) reikalavimai atlyginti žalą, padarytą jų turtui nusikaltimu arba
administraciniu teisės pažeidimu.
464 straipsnis. Antrosios eilės išieškojimai
Antrąja eile patenkinami ūkininkų reikalavimai žemės ūkio produkcijos supirkimo, perdirbimo,
prekybos ir kitoms įmonėms dėl įsiskolinimų už patiektą žemės ūkio produkciją, fizinių asmenų
reikalavimai atlyginti žalą, kurią padarė individualios (personalinės) įmonės, uždarosios akcinės
bendrovės ir kitos įmonės, sudarydamos su šiais asmenimis pinigų paskolos, panaudos, dalinio
dalyvavimo ekonominėje veikloje bei panašias sutartis ir, sutarties terminui pasibaigus arba
nustatyta tvarka sutartį nutraukus, nevykdydamos savo finansinių įsipareigojimų.
Visiškai patenkinus nurodytus reikalavimus, patenkinami žemės ūkio produkciją gaminančių

55
įmonių reikalavimai žemės ūkio produkcijos supirkimo, perdirbimo, prekybos ir kitoms įmonėms dėl
įsiskolinimų už patiektą žemės ūkio produkciją, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių
reikalavimai prekybos įmonėms dėl įsiskolinimų už perdirbimo įmonių pagamintą ir patiektą žemės
ūkio produkciją ir maisto produktus, valstybinio draudimo įstaigų reikalavimai, kylantys iš
privalomojo draudimo; reikalavimai, kylantys iš mokesčių ir nemokestinių įmokų į biudžetą, bei
reikalavimai dėl teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
466 straipsnis. Trečiosios eilės išieškojimai
Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.
Tai, apie ką paminėta paskaitoje.
Areštuotas skolininko turtas gali būti:
1) realizuojamas iš varžytinių (427 – 433). Turto pardavimo iš varžytynių aktas
prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra
nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant
pirkimo-pardavimo sutartį. (432 str. 4 d.)
2) parduotas be varžytinių. Turto pardavimo be varžytynių aktas prilyginamas
notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę
patvirtinantis dokumentas. Įstatymo numatytais atvejais ši pirkimo-pardavimo
sutartis nustatyta tvarka turi būti registruojama (436 str. 6 d.).
3) perduodamas iðieðkotojui. Turto perdavimo iđieđkotojui aktas prilyginamas notariđkai
patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra nuosavybės teisę
patvirtinantis dokumentas nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo
sutartį. (434(1) str. 5 d.).

Pasiskaitymui. Kam nereikia, iðmeskit.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 17


1999 m. birželio 18 d.
Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant skundus dėl teismo antstolių veiksmų,
atliktų vykdant turto varžytynes, taip pat nagrinėjant civilines bylas dėl turto pardavimo iš (be)
varžytynių aktų arba turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, išanalizavęs teismų praktiką nagrinėjant skundus dėl
teismo antstolių veiksmų, atliktų vykdant turto varžytynes, ir nagrinėjant civilines bylas dėl turto
pardavimo iš (be) varžytinių aktų, turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais,
nustatė, kad teismai dažnai pažeidžia procesines teisės normas, nepakankamai pasiruošia bylų
teisminiam nagrinėjimui, neprideda prie bylos ginčijamų aktų ir kitų būtinų dokumentų. Neretai
skundai dėl teismo ants-tolių veiksmų organizuojant varžytynes ir pareiškimai dėl varžytynių aktų
pripažinimo negaliojančiais nagrinėjami pagal tas pačias CPK 435 str. 1 dalyje ir 472 straipsnyje
išdėstytas taisykles, pažeidžiamos areštuoto turto įkainojimo taisyklės, komisijų turtui įkainoti
sudarymo tvarka. Teismų praktikoje kyla neaiškumų įtraukiant į procesą by-loje dalyvaujančius
asmenis, realizuojant turtą, kuriam taikytos ieškinio užtikrinimo priemonės (areštas), sprendžiant
restitucijos klausimus, tam tikrų rūšių turtui netaikant specialių apribojimų (pvz., CPK 456 str.) ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti įstatymų
taikymo praktiką ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 20 str. 1 d. 3
punktu bei Lietuvos Aukđčiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 punktu,

nutarė:

I. Iðaiðkinti teismams, kad:


1. CPK 435 straipsnyje numatyti du išieškotojo, skolininko ir kitų suintere-suotų asmenų teisių
gynimo būdai: pirmasis – paduodant skundą dėl teismo antstolių veiksmų CPK 472 straipsnyje
nustatyta tvarka; antrasis – pareiškiant ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto arba turto
perdavimo išieškotojui akto, ar dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais
(CPK 432 str. 5 d., 4341 str. 5 d., 435 str. 2 d., 436 str. 6 d., 11 str. 6 d.).
Jeigu nebaigtas skolininko turto pardavimo arba perdavimo procesas, skoli-ninkas, išieškotojas ir
kiti suinteresuoti asmenys gali paduoti skundus dėl teismo antstolių veiksmų CPK 472 straipsnyje
nustatyta tvarka. Turto pardavimo procesas laikomas baigtu nuo to momento, kai vyresnysis teismo
antstolis savo parašu ir antsto-lių kontoros antspaudu patvirtina pardavimo arba perdavimo aktą.
Jeigu antstolio veiksmai ginčijami po to, kai patvirtintas turto pardavimo ar perdavimo aktas, pripa-
žįstama, jog atsirado ginčas dėl teisės, kuris turi būti nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka (CPK
435 str. 2 d.). Ieškininiame pareiškime nurodyti antstolio padaryti įstatymų pažeidimai gali būti
pagrindas turto pardavimo (perdavimo) aktui pripažinti negaliojančiu.
Tais atvejais, kai vyresniajam teismo antstoliui patvirtinus turto pardavimo (perdavimo) aktą
gaunamas CPK 472 straipsnio nustatyta tvarka suinteresuoto asmens skundas, teisėjas turi
atsisakyti priimti skundą, o jei jis buvo priimtas, tai palikti nena-grinėtą. Abiem atvejais
suinteresuotam asmeniui turi būti išaiškinta teisė pareikšti ieškinį bendrais pagrindais (CPK 11 str. 6

56
d., 150, 245 str.).
2. Skundai dėl teismo antstolių veiksmų parduodant turtą paduodami tam teismui, prie kurio yra
teismo antstolių kontora (kurios antstolio veiksmai skundžiami), per dešimt dienų nuo tos dienos,
kurią antstolis atliko skundžiamą veiksmą, arba nuo tos dienos, kurią suinteresuoti asmenys,
nepainformuoti apie veiksmo atlikimo laiką ir vietą, sužinojo apie jį (CPK 435 str. 1 d., 472 str. 1 d.).
Tai procesinis terminas, kuris gali būti atstatomas, jeigu praleistas dėl priežasčių, kurias teismas
pripažįsta svarbiomis (CPK 127 str.).
Ieškiniai dėl nekilnojamojo turto pardavimo arba perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais
teismingi turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui, o jeigu ieškinio kaina
didesnė kaip 100 tūkstančių litų – apygardos teismui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra šis turtas
(CPK 136 str. 1 p., 139 str.). Kitais atvejais ieškiniai pareiškiami teisme pagal atsakovo buveinę (CPK
137 str.). Atsakovo buveinė nustatoma pagal teismo antstolių kontoros, kurios antstoliai atliko
vykdomuosius veiksmus realizuojant turtą, buvimo vietą.
Ieškiniams dėl turto pardavimo (perdavimo) akto pripažinimo negaliojančiu taikomas bendras
trejų metų ieškininės senaties terminas (CK 84 str. 1 d., CPK 435 str. 2 d.). Teisė į ieškinį atsiranda
nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, vyresniajam
teismo antstoliui patvirtinus turto pardavimo aktą (CK 86 str.).
3. CPK 472 str. 4 dalyje teisėjui numatyta teisė sustabdyti vykdymo veiksmus tais atvejais, kai
gaunamas skundas dėl teismo antstolio veiksmų. Taip pat, padavus skundą dėl teismo antstolio
veiksmų teisėtumo, vykdomąją bylą gali visiškai ar iš dalies sustabdyti ir teismo antstolis (CPK 397
str. 5 p.). Jeigu vykdymo veiksmai vienoje vykdomojoje byloje atliekami kelių objektų atžvilgiu, tai
vykdymo veiksmai kitų objektų, kurių skundas neliečia, atžvilgiu gali būti atliekami.
Nagrinėjant skundą dėl teismo antstolio veiksmų, apskųstų CPK 472 straipsnyje nustatyta
tvarka, teismas turi užvesti atskirą civilinę bylą. Prie skundo turi būti pridėta vykdomoji byla. Jeigu
vykdomojoje byloje sprendimas vykdomas ir kitų objektų atžvilgiu, dėl kurių nevyksta ginčas,
tuomet ta vykdomosios bylos dalis išskiriama ir vykdymo procesas tęsiamas.
4. Turto pardavimo iš varžytynių aktas, turto perdavimo išieškotojui aktas ir turto pardavimo be
varžytynių aktas prilyginami notariškai patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai (CPK 432 str. 5 d.,
4341 str. 5 d., 436 str. 6 d.). Ginčijant tokius sandorius, ieškinio pagrindą gali sudaryti teisės normų
pažeidimai išaiškinant, aprašant, įkainojant parduodamą iš varžytynių turtą, organizuojant ir vykdant
varžytynes, turto perdavimą, pardavimą be varžytynių (CK 47–58 str., Hipotekos įstatymo 43 str. 1
d., CPK 406, 407, 409–411, 424, 428–436 str. ir kiti).
Civilinį ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia gali pareikšti
išieškotojas, skolininkas, turto savininkas, pirkėjas, taip pat kiti asmenys, kurių teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti, parduodant turtą priverstine tvarka (CPK 472, 473 str. 1 d.). Įstatymų
numatytais atvejais tokį ieškinį gali pareikšti CPK 55 straipsnyje išvardinti asmenys. Antstolių
kontora tokiose bylose dalyvauja atsa-kovu. Turtą perleidę antstoliai įtraukiami dalyvauti byloje
trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (Teismų įstatymo 74, 81 str.,
CPK 39 str.). Pirkėjas, kuris nėra pareiškęs ieškinio, šios kategorijos bylose dalyvauja atsakovu.
Reikalavimas pripažinti negaliojančiu sandorį, prilygstantį pirkimo–pardavimo sutarčiai, yra
turtinio pobūdžio ieškinys, todėl ir ieškininis pareiškimas apmokestina-mas žyminiu mokesčiu pagal
CPK 104 str. 1 dalies 1 punktą.
5. Pripažinto negaliojančiu sandorio teisinės pasekmės yra susijusios su šalių turtinės padėties,
kurioje jos buvo iki sandorio sudarymo, atstatymu. Jeigu to, ką pagal sandorį šalis yra gavusi,
negalima grąžinti natūra, ji privalo kitai šaliai atlyginti to vertę pinigais (CK 47 str. 2 d.). Taigi pagal
nurodytą bendro pobūdžio taisyklę pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia, šalys
grąžinamos į pradinę padėtį, tai yra turto savininkui (skolininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui iš
teismo antstolių kontoros depozitinės sąskaitos priteisiama pinigų suma, gauta už parduotą turtą ir
neišmokėta išieškotojams. Jeigu gautos už parduotą turtą lėšos jau išmokėtos išieškotojams, o
sandoris pripažintas negaliojančiu dėl teismo antstolio (antstolių) kaltės, pinigų suma priteisiama
turto pirkėjui iš priverstinį turto pardavimą vykdžiusios teismo antstolių kontoros. Pastaruoju atveju
antstolių kontora turi teisę išmokėtas lėšas susigrąžinti iš skolininko, pareiškus ieškinį CK 512
straipsnio pagrindu, su sąlyga, jeigu nebuvo pažeisti kitų išieškotojų iš to paties skolininko interesai.
Teismo antstolių kontora, išmokėjusi turto pirkėjui pinigus bei atlyginusi teismo ir kitas bylos
vedimo išlaidas, turi teisę reikalauti, kad nuostolius, kiek jų nepadengė skolininkas, atlygintų teisės
normas pažeidę teismo antstoliai (Teismų įstatymo 81 str., DĮK 142–147 str.) arba kiti asmenys (CK
483 str.).
Buvusio savininko reikalavimams pripažinti negaliojančiu turto priverstinio pardavimo sandorį
netaikomos taisyklės, reguliuojančios turto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Šiuo atveju taikomos
sandorio negaliojimo taisyklės (CK 47–58 str.).
6. Apie būsimas varžytynes ar būsimą turto pardavimą be varžytynių vyresnysis teismo antstolis
privalo paskelbti vietinėje spaudoje ne vėliau kaip likus dvidešimčiai dienų iki turto realizavimo (CPK
428 str. 1 d., 436 str. 1 d.). Informacijos apie privers-tinį turto pardavimą paskelbimo tikslas –
pranešti kuo platesniam potencialių pirkėjų ratui apie skolininko turto pardavimą. Todėl skelbimai
turi būti skelbiami periodinėse informavimo priemonėse, pasiekiančiose daugiausia skaitytojų.

57
Vietinė spauda suprantama kaip geografiniu kriterijumi apibrėžtoje aplinkoje leidžiami ir
platinami periodiniai bendrapolitiniai ir reklaminiai spaudos leidiniai, atspindintys tos vietovės
gyventojų informacinius poreikius. Pramoginio tipo leidiniai, nors ir būdami vietiniai, netinka
visuomenės informavimui apie varžytynes, nes skirti informacijai apie meną, sportą, kitus kultūrinės
krypties užsiėmimus.
Skelbime trumpai apibūdinamas parduodamas turtas, nurodoma jo pradinė vertė ir
priklausomybė, turto buvimo vieta, varžytynes vykdančios teismo antstolių kontoros pavadinimas,
jos adresas ir telefonas, varžytynių vieta ir laikas bei galimybė apžiūrėti turtą.
7. Areštavus turtą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso skolininkui kartu su kitais
asmenimis, realizuoti jo negalima, kol nebus nustatyta skolininko turto dalis (CK 121 str. 1 d., 1211 str., SÐK
21– 25 str., CPK 404, 406 str.).
Nustatant dalį turto, kuris priklauso skolininkui bendrosios jungtinės nuosa-
vybės teise, teismas privalo vadovautis bendrosiomis santuokos ir šeimos įstatymų,
reglamentuojančių sutuoktinių turto padalijimo klausimus, nuostatomis (SŠK 21–25 str.).
Nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas
privalo išsiaiškinti visą sutuoktiniams priklausantį turtą ir neapsiriboti vien areštuoto
turto padalijimu. Į dalytiną turtą įtrauktinas ir toks turtas, į kurį negalima nukreipti
išieškojimo, tačiau šis turtas paprastai skiriamas neturinčiam kreditorinių įsiskolinimų
sutuoktiniui. Jeigu sutuoktinis yra žemės ūkio bendrovės narys, tuomet į dalytiną turtą
įtrauktinas ir pajus. (Žemės ūkio bendrovių įstatymo 14 str., 19 str. 2 d.).
Bendrojoje dalinėje nuosavybėje paprastai yra nustatytos kiekvieno savininko turto dalys (CK
121, 122 str.). Nenustatyta dalis nustatoma vadovaujantis CK 126, 128 straipsniuose numatytomis
taisyklėmis.
Skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatytina, kai šis
turtas prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas kreditoriui, nes bendrasavininkiai, užtikrinę prievolės
įvykdymą, tampa skolininkais.
Skolininkui priklausanti turto dalis nustatoma ieškininės teisenos tvarka pagal išieškotojo,
skolininko ar kitų suinteresuotų asmenų, pareiškiančių pretenzijas į skolininko nuosavybės teisę,
ieškininį pareiškimą (CPK 406 str. 1 d.).
Kai per teismo antstolio nustatytą dešimties dienų terminą tokie ieškininiai pareiškimai
nepateikiami, antstolis savo iniciatyva gali kreiptis į teismą, kad šis nustatytų skolininko dalį
bendrojoje nuosavybėje. Toks pareiškimas ne ginčo tvarka nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus
išieškotojui, skolininkui ir kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Skolininko dalis bendrojoje
nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Visa medžiaga: pareiškimas, rašytiniai įrodymai, teismo
posėdžio proto-kolas ir teismo nutartis, turi būti pridedami prie vykdomosios bylos, o atskira byla
neužvedama.
Skolininko dalies turte, kuris yra jo bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo
klausimas gali būti išspręstas ir byloje dėl arešto turtui panaikinimo (CPK 473 str. 2 d.).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai neturi pirmenybės teisės pirkti parduodamo iš
viešųjų varžytynių skolininko turto dalį (CK 125 str. 1 d.). Tačiau jiems apie organizuojamas
varžytynes turi būti pranešta raštu.
8. Neįvykus pakartotinėms varžytynėms, išieškotojui leidžiama pasiimti turtą už pradinio
įkainojimo sumą (CPK 434 str. 1, 5 d.). Jeigu to paties skolininko atžvilgiu išieškojimas vykdomas
hipotekiniams ir nehipotekiniams kreditoriams, tai, hipo-tekiniam kreditoriui atsisakius pasiimti iš
varžytynių neparduotą turtą, šis turtas negali būti perduotas nehipotekiniams kreditoriams. Toks
turtas turi būti realizuojamas be varžytynių, o iš gautų lėšų pirmiausia tenkinami hipotekinių
kreditorių reikalavimai (CPK 436, 4261 str.).
9. Turtas gali būti realizuotas be varžytynių po to, kai pakartotinės varžytynės neįvyko ir
išieškotojas atsisakė jį pasiimti sau, arba turtas priklauso prie neparduo-tino iš varžytynių (CPK 422
str. 2 d., 433 str. 3 d., 434 str. 6 d., 436 str. 1 d.). Šiuo būdu parduodant turtą laikomasi CPK 436
straipsnyje numatytų reikalavimų. Esant keliems pirkėjams, turtas parduodamas tam asmeniui, kuris
pirko palankiausiomis išieško-tojui ir skolininkui sąlygomis (pvz., pasiūlė didžiausią kainą, sutarties
sudarymo metu sumokėjo iš karto visą sumą, kai parduoto daikto vertė yra didesnė kaip vienas
tūkstantis litų ir kt.).
10. Pirkimo–pardavimo dalyku varžytynėse gali būti bet koks turtas, neišimtas iš civilinės
apyvartos ir turintis ekonominę vertę. Išimtį sudaro fizinių asmenų turtas, į kurį pagal vykdomuosius
dokumentus negali būti nukreiptas išieškojimas (CPK priedas Nr. 2), taip pat valstybės ar
savivaldybės įmonėms priklausantys įrengimai, mašinos, statiniai bei kiti neapyvartiniai aktyvai,
būtini gamybinei veiklai (CK 101 str. 2 d., Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 str., CPK 456
str. 1 d.).
Valstybės ar savivaldybės atsakomybė atitinkamai už valstybės ar savivaldybės įmonės
prievoles yra subsidiarinė (CK 33 str. 2 d., 101 str. 2 d., 192 str., CPK 455, 456 str. 2 d.). Kai vykdant
sprendimą paaiškėja, kad valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, į kurį galima nukreipti
išieškojimą, kreditorius bendra tvarka gali pareikšti ieškinį valstybės įmonės savininko funkcijas
atliekančiai institucijai (pvz.,Vyriausybei, atitinkamai ministerijai) arba savivaldybės tarybai

58
(Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str.). Esant akivaizdiems duomenims, kad įmonė–
skolininkė pagal turtinę padėtį yra nepajėgi įvykdyti savo prievolės, ieškinys gali būti pareikštas
kartu pagrindiniam skolininkui – valstybės ar savivaldybės įmonei ir jos savininkui.
11. CPK 431 str. 1 dalyje nurodyta, kad turtas per varžytynes laikomas parduotu tam asmeniui,
kuris pasiūlė didžiausią kainą. Tačiau pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento,
kada po varžytynių pirkėjui nustatytu terminu sumokėjus visą sumą, už kurią jis nupirko turtą,
vyresnysis teismo antstolis ją patvirtina savo parašu ir antspaudu (CPK 432 str. 4 d.). Po sutarties
sudarymo ją galima ginčyti tik pareiškus ieškinį bendrais pagrindais. Jeigu pinigai nesumokami ar
vyresnysis teis-mo antstolis dėl įstatymo pažeidimų atsisako tvirtinti varžytynių aktą, pirkimo–
pardavimo sutartis laikoma nesudaryta. Tokiu atveju suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti
teismo antstolio veiksmus ar vyresniojo teismo antstolio atsisakymą tvirtinti aktą CPK 472
straipsnyje nustatyta tvarka.
Pirkėjui nuosavybės teisė į varžytynėse nupirktą nekilnojamąjį turtą atsiranda nuo to momento,
kai vyresniojo teismo antstolio patvirtintą varžytynių aktą jis įregistruoja atitinkamoje turto
registravimo įstaigoje (CPK 432 str. 4, 5 d.,CK 255 str. 1 d., 149 str. 2 d.), o į kitą turtą – nuo
varžytinių akto patvirtinimo momento (CK 149 str. 1 d.).
12. Pagal CPK 424 str. 1 ir 409 str. 3 dalis skolininko reikalavimas nukreipti išieškojimą į kitą turtą, o ne į
gyvenamąjį būstą, jei kito turto pakanka sprendimui įvykdyti, teismo antstoliui yra privalomas.
Išimtis iš šios taisyklės numatyta tais atvejais, kai šis nekilnojamas turtas įkeistas išieškotojui (CPK
4261 str.) arba išieškoma paskola, duota namui (butui) statyti (CPK 424 str. 2 d.).
Išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias
paslaugas, neturėtų būti nukreipiamas išieškojimas į paskutinę gyvenamąją patalpą, būtiną
vaikams, invalidams ir kitiems socialiai remtiniems asmenims gyventi, jeigu ją pardavus ir
atsiskaičius su išieškotojais neliktų lėšų mažesnei gyvenamajai patalpai įsigyti (CPK 424 str. 3 d.).
Nagrinėjant CPK 424 str. 3 dalyje numatytu pagrin-du paduotą skolininko ar jo šeimos narių prašymą
nenukreipti išieškojimo į paskutinį būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, teismas turi įtraukti
dalyvauti procese vaiko teisių apsaugos tarnybą arba ji gali įstoti į procesą savo iniciatyva (CPK 55
str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 str.). Toks skolininko ar jo šeimos narių prašymas
nagrinėjamas CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka ir gali būti paduotas tik iki turto pardavimo.
Ieškinys dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu, pareikštas CPK 424 str. 3 dalyje
numatytu pagrindu, neturėtų būti tenkinamas, jei skolininkas ar jo šeimos nariai įstatymo nustatyta
tvarka ir terminu nebuvo kreipęsi su prašymu nenukreipti išieškojimo į paskutinį būstą, kuriame
gyvena nepilnamečiai vaikai.
13. Akcinių bendrovių akcijos nuosavybės teise priklauso akcininkams, kurie šiais investicijų
vertybiniais popieriais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka (CK 1171 str. 2, 3 d., Akcinių bendrovių
įstatymo 2 str. 2 p., 15 str. 1 d. 5, 6 p., 32 str. 1 d.). Tai reiškia, kad išieškojimas gali būti nukreiptas
ir į įsiskolinusio akcininko akcijas.
Turto pardavimas iš varžytynių yra priverstinio vykdymo priemonė (CPK
391 str. 1 p.) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka. Pagal civilinio proceso normas negali būti realizuotas
tik išimtas iš civilinės apyvartos turtas, taip pat turtas, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. CK
953 straipsnyje nurodyta nuosavybės teisės objektų (turto) samprata apima ir vertybinius popierius,
kuriems realizuoti CPK 407, 456 straipsniuose specialūs apribojimai nenumatyti. CK 201 straipsnyje
ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 15 str. 2 punkte, be kitų objektų, įkeitimo dalyku numatyti
ir vertybiniai popieriai (tarp jų ir uždarosios akcinės bendrovės akcijos), o CK
208 straipsnyje nustatyta, kad įkeistas turtas realizuojamas kreditoriniams reika-lavimams
patenkinti. Be to, priverstinio vykdymo priemonių pagalba realizavus dalį uždarosios akcinės
bendrovės akcijų kitam asmeniui, įmonės rūšis nepasikeis, o keisis tik perleistų akcijų savininkas.
Todėl Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 dalyje, 32 str. 4 dalyje ir Vertybinių popierių viešosios
apyvartos įstatymo 7 str. 2 dalyje numatytas draudimas reklamuoti ir Viešosios apyvartos įstatymo
nustatyta tvarka viešai prekiauti uždarosios akcinės bendrovės akcijomis netaikomas, kai iš
varžytynių parduodamos uždarosios akcinės bendrovės akcijos.
Realizuojant iš varžytynių uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, turi būti suda-romas realizuojamų
akcijų paketų skaičius taip apskaičiavus, kad juos įsigijus keliems pirkėjams nebūtų pažeistas
Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 punkte reglamentuo-tas akcininkų skaičius, kuris sąlygoja
bendrovės rūšį.
14. Jeigu hipotekos kreditoriui turto kaina, gauta varžytynėse, pasirodo per maža, tuomet jis per
dešimt dienų nuo varžytynių pradžios turi teisę reikalauti antrųjų varžytynių ir pasiūlyti ne mažiau
kaip dešimtadaliu didesnę kainą už tą, už kurią turtas buvo parduotas (Hipotekos įstatymo 49 str.).
Tokiu atveju varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis ir skelbiamos naujos CPK 431 str., 434 str. 3
dalyje nustatyta tvarka. Per nustatytą terminą varžytynių neužprotestavus, vyresnysis teismo
antstolis patvirtina turto pardavimo varžytynėse aktą, kuris prilyginamas notariš-kai patvirtintai
pirkimo–pardavimo sutarčiai. Hipotekos įstatymo 49 straipsnis yra speciali norma CPK 431 str. 2
dalies ir 432 str. 4 dalies, nustatančių pinigų sumos po varžytynių įmokėjimo penkių dienų terminą
bei varžytynių akto tvirtinimo tvar-ką, atžvilgiu, todėl, esant teisės normų konkurencijai, taikytinos
Hipotekos įstatymo normos.

59
Vykdant įkeitimu užtikrintą prievolę, turi būti laikomasi reikalavimų, taikomų įkeistam turtui
realizuoti (CK 208 str., Hipotekos įstatymo 43 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad hipotekos
kreditoriui įkeistas turtas gali būti realizuojamas varžytynėse tik hipotekos teisėjo nutartimi.
15. Vykdant teismo sprendimą, privaloma imtis priemonių skolininko turtui nustatyti, surastam
turtui aprašyti bei įkainoti, laikantis CPK 39–40 skirsniuose nustatytų taisyklių, taip pat turi būti
išaiškintos skolininkui bei išieškotojui jų teisės ir pareigos vykdymo procese. Turto aprašoma tiek,
kiek jo reikalinga priteistai išieško-tojui sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Aprašant turtą,
atsižvelgiama į skolininko pareiškimą nenukreipti išieškojimo į atskirus daiktus, jeigu tai nepažeidžia
išieškotojo interesų ir nekliudo įvykdyti sprendimą.
Negalima realizuoti turto, kuriam uždėtas areštas kito asmens ieškiniui kitoje civilinėje ar
baudžiamojoje byloje užtikrinti arba galimam turto konfiskavimui (CPK 156, 157, 161, 425 str.), tol
kol šis areštas nustatyta tvarka nėra panaikintas. Areštavus turtą kitoje civilinėje ar baudžiamojoje
byloje, teismo antstolis pagal CPK 396 str. 10 punktą privalo sustabdyti vykdomąją bylą.
Turtas civilinėje byloje pripažįstamas areštuotu nuo teisėjo nutarties uždėti turtui areštą
įvykdymo momento. Nutartis laikoma įvykdyta teismo antstoliui areštą įforminus turto arešto aktu
(CPK 408–410 str.), o jeigu turtas turi būti specialiai registruojamas – nutartį įregistravus atitinkamai
turto registravimo įstaigai (CPK 426 str. 2 d.).
16. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys pilnutinai ar iš dalies patenkintas, ieškinio
užtikrinimas tampa sprendimo įvykdymo užtikrinimu, tačiau negalima vadovautis ankstesniu turto
įkainojimu, o būtinas naujas įkainojimas, atsi-žvelgiant į tos vietovės rinkos kainas ir turto
nusidėvėjimą.
Teismai, nagrinėdami skundus dėl teismo antstolių veiksmų, susijusių su turto įkainojimu, turi
tikrinti, ar antstolis laikėsi CPK 411 straipsnio ir kitų teisės aktų, reguliuojančių turto vertinimo
tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad turto vertės nusta-tymo principus nustatė Lietuvos Respublikos
Vyriausybė 1995 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 440 “Bendrieji turto vertės nustatymo principai”, o
turto vertės nustatymo meto-dų parinkimą, taikymo tvarką ir procedūras, turto vertinimo dokumentų
turinį reglamentuoja Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės 1996
m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244. Realiai turto rinkos kainai nustatyti gali būti taikytinas Komisijos
privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas “Dėl
privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo”, kuris
periodiškai kiekvieną metų ketvirtį koreguojamas ir skelbiamas leidinyje “Valstybės žinios”.
Įkainojant turtą, rekomenduojama atsižvelgti į Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro
valstybinės įmonės nustatytą inventorizacinę turto vertę. Kilus ginčui dėl turto vertės ar esant
prieštaringiems turto įvertinimo aktams, skiriama turto įvertinimo ekspertizė (CPK 87 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 1999 m. liepos 1 d. įsigalioja Turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatymas Nr. VIII–1202, reguliuojantis materialaus ir nematerialaus turto, taip pat verslo vertinimo
principus, būdus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims,
turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę.
Akcinės bendrovės akcijos įvertinamos pagal Nacionalinės vertybinių popie-rių biržos kotiruotą
akcijų kursą pardavimo dieną.
Varžytynėse parduodamas turtas gali būti perkainotas tik tais atvejais, kai per teismo antstolio
nustatytą terminą negautas išieškotojo pareiškimas apie turto pasiėmimą arba hipotekos kreditorius
Hipotekos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka reikalauja antrųjų varžytynių (CPK 434 str. 3 d.).
Teismo antstolis yra pareigūnas, vykdantis teismų ir kitų institucijų sprendi-mus (Teismų
įstatymo 77 str., CPK 372, 379 str.), todėl negali būti įtrauktas į vyresniojo teismo antstolio
sudaromą komisiją įvertinti CPK 436 straipsnyje nustatyta tvarka parduodamam be varžytynių
turtui.
17. Ruošiant šios kategorijos bylas teisminiam nagrinėjimui, rekomenduotina surinkti tokius
rašytinius įrodymus: turto arešto aktą, įrodymus, kam priklauso turtas, varžytynių ar neįvykusių
varžytynių aktus, jeigu turtas neparduotas iš varžytynių, turto perdavimo ar pardavimo aktus,
varžytynėse dalyvavusių asmenų sąrašą, laikraštį su skelbimu apie varžytynes, teismo antstolio
kvitus apie sumokėtą 10 procentų dydžio turto įkainojimo sumą, duomenis apie varžytynių eigą
(kainos didinimo intervalus), turto įkainojimo ar perkainojimo aktą, vykdomojo dokumento nuorašą.
II. Aprobuoti teismų praktikos, nagrinėjant skundus dėl teismo antstolių veiksmų, atliktų
vykdant turto varžytynes, taip pat nagrinėjant civilines bylas dėl turto pardavimo iš (be) varžytynių
aktų arba turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais, apibendrinimo apžvalgą ir ją
paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.

60