ATSISKAITYMAI BANKE IR TARPBANKINIAI ATSISKAITYMAI

Atsiskaitymai banke gali vykti grynaisiais pinigais ar nenaudojant grynj pinig. Ats iskaitymai grynaisiais pinigais vyksta banko kasoje, o kasos operacijos reglamen tuojamos atitinkamais Vyriausybs ir Lietuvos banko valdybos nutarimais.

Visos mons savo las privalo laikyti viename i pasirinkt Lietuvos Respublikos bank, k e statym nustatyta tvarka turi bti registruoti Lietuvos banke. Pinigins operacijos vy kdomos kasos pagalba. mons savo kasose gali turti gryn pinig, kuri suma turi neviryt imit, kuriuos nustato pati mon suderinusi su savo banku. Limitai nustatomi remianti s tam tikrais kriterijais, pavyzdiui, gaunamos pajamos (plaukos) bei ilaidos per mne s. ie limitai gali bti tikslinami bet kuriuo metu. mons, teikianios paslaugas, pinig yvartos apskaitai privalo naudoti kasos aparatus.

Gryn pinig primimo bank ir gavimo i jo tvarka nustatoma mons ir banko sutartyje, k e numatomi ali sipareigojimai ir atsakomyb. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Lietuvos banko valdybos nustatytomis kasos darbo organizavimo ir operacij vyk dymo taisyklmis, mons kasa priima pinigus pagal kasos pajam order, kur pasirao vyria as buhalteris. Primus pinigus, iduodamas kvitas, kur pasirao vyriausias buhalteris i r kasininkas. mons kasa iduoda pinigus pagal kasos ilaid order arba kitus atitinkamai ormintus dokumentus. Paymti specialiu spaudu ie dokumentai pakeiia kasos ilaid order

Kasininkas, iduodamas asmeniui pinigus pagal kasos ilaid order, reikalauja pateikti pas, usirao jo numer, kas ir kada pas idav. Orderyje pasirao pinig gavjas. Jeigu d orderis iraytas keliems asmenims, jie pateikia savo pasus ir pasirao atitinkamoje dokumento skiltyje (eilutje). Gaunant pinigus, pasiraoma raalu arba tuinuku, nurodom a gautoji suma: lit - odiais, cent - skaitmenimis. Gaunant pinigus pagal mokjimo inia at, suma odiais nenurodoma.

Kasininkas iduoda pinigus tik kasos ilaid orderyje nurodytam asmeniui. Jeigu piniga i iduodami pagal galiojim, buhalterija nurodo orderio tekste galiotojo asmens vard ir pavard. Jeigu pinigai iduodami pagal mokjimo iniarat, prie gavjo para kasininkas agal galiojim".

Visos priimtos ir imoktos pinig sumos apskaitomos kasos knygoje. Jeigu apskaita kom piuterizuota, turi bti isaugoti visi btinieji kasos knygos rekvizitai. Yra pildoma tik viena kasos knyga, kurios lapai turi bti sunumeruoti, perverti virvele ir uans pauduoti. raas apie kasos knygos lap skaii tvirtinamas mons vadovo ir vyriausiojo fi sininko paraais. Lietuvos Respublikos bankai, atliekantys klient kasin aptarnavim, parengia kasos ap yvart ataskaitas ir nustatytais terminais jas teikia Lietuvos banko Kasos departa mentui, kuris buvo kurtas 1993 m. sausio l d.., sujungus Kredito ir pinig emisijo s departamento Kasos operacij skyri su Inkasacijos departamento centriniu aparatu. Tokia reorganizacija padaryta atsivelgiant Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaul io banko rekomendacijas. Kasos departamentui pateikiamos dvi kasos apyvart ataska itos: mnesio ir 10 dien.

Bankai surenka ataskaitas i vis savo filial (skyri) ir pateikia bendr kasos apyvart a askait, kurioje parodo kiekvieno skyriaus (filialo) kasos apyvart duomenis. Kasos apyvart ataskaitos rengiamos vadovaujantis grynj pinig pajam ir ilaid buhalterins a tos duomenimis.

Tarpbankiniai atsiskaitymai. Vykdant tarptautinius atsiskaitymus, bankas privalo turti savo sskait kuriame nors kitos alies banke. Sskaitoje atsispindi visos operaci jos, kurias vykdo klientai, atitinkamai ir bankai korespondentai. Sskaitos savini nkas informuojamas apie sskaitos bkl. Kiekvien dien, jei sskaitoje atliekamas raas, sudaromas sskaitos iraas arba balansas, kuris perduodamas sskaitos savininkui SWIFT'

o sistemos pagalba. SWIFTAS - pasaulin tarpbankini finansini atsiskaitym telekomunik acijos priemonmis organizacija. i sistema sukurta, kadangi buvo poreikis greitai i r saugiai persisti las i vienos alies kit. SWIFTas apima vis pasaul, dirba 24 h p

Norint kontroliuoti raus, naudojamos vidins korespondentins sskaitos NOSTRO ir LORO. NOSTRO - usienio banko sskaita pas mus. rao padarymas sskaitoje nereikia, kad uskait inig suma kliento ir banko sskait klientas gali naudotis. Tas pats ir su nurayta sum a. Ji taip pat yra kliento sskaitoje. Valiutavimas - papildomas atymjimas, kur nurodoma data. Debetuota suma negali naud otis nuo nurodytos datos. Kredituota suma klientas gali naudotis i karto, kai pin igai uskaitomi sskait, bet turi mokti iki nurodytos datos. Komisiniai mokesiai, kuriuos bankai korespondentai ima u paslaugas, nurodyti kaino raiuose, kuriais bankai korespondentai apsikeiia, todl kiekvienas bankas ino mokest, ur turi sumokti u atitinkam banko korespondento atlikt paslaug ir kaip elgtis. Vykdydami i operacij, skolina kitam bankui. Bankas, ddamas indlius usienio bankus, kia ilaikyti likvidum ir investuoti laikinai laisvas las, kuo didesnio pelno. Korespondentiniai ryiai naudojami operacijoms, susijusioms su klient poreikiais, v ykdyti. Tai gali bti: mokjimo pavedimai; inkasins operacijos; atsiskaitymai atidarant akredityvus; mokjimai pagal ekius; garantij suteikimas; ir kitos.

Tarptautinje pinig apyvartoje tarp bank dauguma komercini sandori atliekami ne dokume ntiniais mokjimais, taiau nepaisant to, dokumentins operacijos yra taip pat reikming os, nes prekyba tarp isivysiusi ir besivystani ali daugiausia vyksta naudojant akred vus ar inkaso.

Atsiskaitymai ekiais naudojami tada, kai duodantis komand bankas ir gavjas neturi t arpusavio sskaitos. Taip pat ekiais atsiskaitoma, kai sipareigojim sureguliavimas ne gali bti atliekamas pavedimu. Daniausiai kliento pavedimu bankas prisiima vairias g arantijas ir atsako u savo sipareigojimus. is operacijos tipas atliekamas gan danai tarptautinje apyvartoje, nes usienio ali firm atsiskaitymo mokumas negali bti patikim i vertintas. Kai bankas yra patikimas, jis prisiima klient sipareigojimus ir suteik ia garantijas. is galiojimas gali bti sustiprintas banko gavjo alyje garantuojaniu u nio banko praymu prisiimti papildom garantij. Visos operacijos turi atitinkam kain. K omisiniai mokesiai, kuriuos moka bankai, nurodyti banko paslaug kainoraiuose, kuriai s bankai korespondentai apsikeiia. Todl kiekvienas bankas ino kito mokesiu s. Tam tikrame bendradarbiavimo etape korespondentiniai ryiai pasiekia aukiausi lyg ir jungiamos tarpbankins operacijos, kurios paremtos tarpusavio paslaug suteikim u. iame etape vykdomos operacijos, kylanios i pai bank interes ir nesusijusios su kl t aptarnavimu: 1. 2. 3. 4. 5. valiutos pirkimas-pardavimas; prekyba pinig rinkoje; indli pritraukimas ir paskolos; vertybini popieri laikymas; kliringins bei kreditins operacijos.

Valiuta gali bti perkama klient poreikiams tenkinti arba patys bankai tarpusavyje ja prekiauja. To reikia tvarkant savo aktyvines operacijas bei norint pasipelnyt i valiut rinkoje. Vykdydami prekyb pinig rinkoje, bankai skolina vieni kitiems pini g sumas. Prie indli priklauso valiutini indli gavimas i nerezident be to bankas, d

ndl usienio bank, stengdamasis ilaikyti likvidum ir investuoti laikinai laisvas l kolindamas indlius, bankas siekia kuo didesnio pelno. Visos tarpbankini operacij rys reikalauja atskiros apskaitos, todl ikyla kliringo operacij btinumas. Jas vykdant usi enio banke atidaroma einamoji sskaita, kurioje vykdomos debetins ir kreditins opera cijos. Atidarydami kliringo sskait, bankai turi ypa pasitikti vienas kitu. Klasikin b ank operacija - kreditin. Tai trumpalaik paskola, kuri vienas bankas suteikia kitam bankui laikiniem sunkumam veikti. Ji suteikiama vykdyti btiniem mokjimam ar trumpal aikiam likvidumo sunkumam padengti. Taip susidaro kreditiniai santykiai, bet jie nra grindiami kredito sutartimis. Toki santyki sureguliavimas remiasi tarptaut inmis taisyklmis ir praktika. Tokie kreditiniai santykiai galimi tik susitarus.

Atsiskaitymai vekseliais. Lietuvos Respublikos vekseli statyme, priimtame 1992 m. birelio 30 d., vekselis apibriamas kaip "vertybinis popierius - dokumentas, kuriuo iraantis j asmuo beslygikai sipareigoja (pasiada) tiesiogiai ar netiesiogiai sumokt tikr sum vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam". 1930 m. enevoje 25 valstybs pasira konvencij dl sakomj ir paprastj vekseli. 1992 m. Lietuvos Respublika atnaujino savo prisijungim prie enevos konvencijos. Pagal forminim vekseliai bna : Paprastieji (solo); sakomieji (trata).

Paprastieji (solo) vekseliai yra tokie, kuriuos irao skolininkas, beslygikai sipareig odamas mokti. Paprastajame bna vienas skolininko paraas. sakomieji (trata) vekseliai yra tokie, kai vekselio davjas pareigoja kit asmen, kad is vekselio sum sumokt jam odytam asmeniui. Pagal sakomj veksel veikia trys asmenys: Vekselio davjas (trasantas); Moktojas (trasatas); Pirmasis vekselio savininkas (remitentas).

Kadangi sakomj veksel irao kreditorius, btina, jog skol pripaint ir patvirtint s - moktojas. Sutikimas mokti vadinamas akceptu. Akceptas raomas vekselyje. Jis ireikia as odiu "akceptuotas" ar kitu analogiku odiu ir pasiraomas moktojo. Vien moktojo pa ekselio pirmojoje pusje laikomas akceptu.

Paprastajam vekseliui taikomos sakomj vekseli nuostatos: dl mokjimo termin, apmokji ndosavimo ir kt. Mokjimo pagal veksel terminai: Vekselyje nurodoma konkreti data; Per tam tikr laik nuo vekselio iraymo datos; Pateikus (tok veksel btina pateikti ne vliau kaip per vienerius metus); Per tam tikr laik nuo pateikimo. Mokjimo vieta: Pagal enevos konvencij vekselis gali bti apmoktas trasato gyvenamojoje vietovje ar tr asanto gyvenamojoje vietovje. Jei vekselyje nurodyta kita mokjimo vieta, toks veks elis vadinamas domiciliniu.

Indosamentas. Kiekvienas vekselis gali bti perduotas indosamentu, net jei jame nra rao sakymu . Indosuoti veksel galima net moktojo naudai, nepaisant to, jis veksel a avo ar ne, taip pat vekselio davjo ar kurio nors kito vekseliu sipareigojusio asme ns naudai. ie asmenys gali tok veksel indosuoti toliau. raas daromas vekselio antrojo je pusje. Gali bti labai daug indosament, tokiu atveju klijuojama vekselio pratsa (a lonas). Vekselio indosamentas turi bti beslyginis.

Indosament rys: Vardinis indosamentas (perduodant veksel, raomas vardas, pavard ar firmos pavadinima s); Blankinis indosamentas (nenurodoma, kam perduodamas vekselis, tik indosatas pasi rao); Indosamentas be atsakomybs (indosantas gali padaryti ra, kad atsisako atsakomybs u pmoktus, protestuotus vekselius); Patiktinis indosamentas (daromas perduodant veksel bankui skolai iiekoti).

Kaip matome, paprastieji ir sakomieji vekseliai turi nemaai panaum, taiau pagrindini s skirtumas - paprastj veksel irao asmuo (importuotojas), kuris beslygikai pasia mokti nurodyt sum tiesiogiai eksportuotojui, o sakomojo vekselio paskirtis - pervest i pinigus i vieno asmens treiajam. Kreditorius (eksportuotojas) pareigoja importuot oj mokti ne jam, o kitai usienio firmai, kuriai jis (eksportuotojas) skolingas. Usie nio prekyboje daugiausia naudojami komerciniai vekseliai atsirad sudarius konkret prekybos sandor. Paprastai ie vekseliai likvids, maai pavojingi bankams. Kaip jau minjau, vekselis, kaip usienio prekybos finansinis dokumentas, plaiai naud ojamas tada, kai eksportuotojas suteikia kredit importuotojui. Tada importuotoja akceptuoja veksel, taip sipareigodamas, sujus nustatytam mokjimo terminui, sumokti ek sportuotojui pinigus. Tokius vekselius bankai gali pirkti (diskontuoti). Bankai diskontuoja tik komercinius paprastuosius ir sakomuosius vekselius, iraytus konkreiu terminu. Priimami diskontuoti vekseliai turi atitikti visus teisinius reikalavimus:

Jie turi bti sutvarkyti pagal Vekseli statym; Trasatas (importuotojas) yra beslygikai akceptavs vis sakomojo vekselio sum; J apmokjimas patvirtintas ne maiau kaip dviem paraais, t.y. vekselio davjo parau ir rmojo vekselio savininko indosamentu; Nuo j pateikimo diskontuoti iki j apmokjimo termino turi bti lik ne daugiau kaip 12 esi ir ne maiau kaip viena savait; Juose yra vardinis indosamentas bankui arba atviras (blankinis) vekselio pateikjo indosamentas.

Diskontuojantis bankas paprastai reikalauja i savo kliento, kad vekselis bt ileistas konkreiam preki tiekimui. Be to, bankas vertina vekselio pateikjo, laiduotoj ir indo sant finansin bkl (analizuojami finansins atskaitomybs duomenys, naudojamasi audito i paslaugomis, kita informacija). i usienio prekybos finansavimo forma yra pigesn ne i naudojant einamosios sskaitos pervirio finansavimo bd, lankstesn nei tiesiogins pas olos suteikimas. Diskontuojant vekselius bankas gali finansuoti ir importuotoj, ir eksportuotoj.

Bankinis akceptas terminuotas vekselis, kur akceptavo bankas ratu pateikdamas suti kim vykdyti sipareigojim, apmokjim (1 altinis, 45psl.). Akceptuodamas veksel, bankas areigoja sumokti, sujus vekselio mokjimo terminui. Akceptas yra beslyginis. Kaip jau minjau, akceptas raomas vekselyje. Jis reikiamas odiu akceptuotas ar kitu panaiu sirao banko galiotas asmuo. Eksporto atveju, eksportuotojui reikia pinig, kad galt to liau plsti savo versl ir bendrovs likvidum. Jei eksportuotojas turi savo banke speci ali kreditin linij, tai jis gali irayti bankui veksel ir gauti jo (bankin) akcept. ankin akcept, eksportuotojas gali j realizuoti. Taip eksportuotojui suteikiama pask ola, tuo pat metu sukuriant perleidiam finansin instrument. Importo atveju, importuo tojas gali gauti bankin akcept, jei jis savo banke turi speciali kreditin linij. Taig i, importuotojas vliau gali atsiskaityti su banku. Akredityvas tai dokumentas, patvirtinantis suteikti kredit, nustatyti ilaid akcepta vim bei skolos grinimo termin. Pinigai imokami tik tada, kai bankui pateikiami nustat yti dokumentai. Atsiskaitymas atidto mokjimo akredityvais vyksta tokia tvarka:

1. Eksportuotojas, isiunts prekes, pateikia dokumentus tam bankui, kuriame bus atl iekamas atsiskaitymas pagal akredityv; 2. Bankas, nustats, kad pateikti dokumentai atitinka akredityvo slygas, sumoka pin igus eksportuotojui; 3. is bankas siunia dokumentus bankui - emitentui; 4. Bankas - emitentas, nustats, kad pateikti dokumentai atitinka akredityvo slygas , sumoka praneaniajam ar patvirtinaniajam bankui; 5. Bankas - emitentas isiunia dokumentus importuotojui; 6. Bankas debetuoja importuotojo sskait. Dokument persiuntimo rizika tenka bankui - emitentui, kai jame atsiskaitoma pagal akredityv, arba gavjui, kai atsiskaitoma pagal akredityv praneaniajame bei patvirtin aniajame banke. Reikia paminti, kad atidto mokjimo akredityvas yra naudingas importu otojui, kadangi j finansuoja eksportuotojas.

Elektronins atsiskaitymo priemons. Mginant teisikai apibrti pinigus, reikia atkreipti dmes tai, kad istorikai teisin pinig svoka buvo grindiama ekonominmis kategorijo r daugelis suvokia pinigus kaip grynuosius pinigus, egzistuojanius banknot pavidal u. iuolaikinje ekonomikoje vyrauja daugyb kit form ir grynieji pinigai tesudaro ma igi ekonomikos doktrina atmeta pernelyg siaur pinig samprat, reikiani grynuosius pini us, ir pernelyg plai, reikiani turt, ir pinigus apibdina pagal j funkcijas: pinigai viskas, kas funkcionuoja kaip main tarpininkas, kaip verts matas, kaip mokjimo priem on arba kaip likvidi kaupimo priemon.

monija visuomet iekojo patogesni atsiskaitymo bd. Reikjo tokios priemons, kuri turt tinai pripaint vert, bt nesunkiai transportuojama, t.y. priemon, kuri bt patogi, un ali ir saugi. Todl atsiranda naujos mokjimo priemons, kurios manoma po truput istums grynuosius pinigus. Tai elektronini mokjim sistemos priemons. ios priemons pagal funk ines charakteristikas yra skirstomos: 1) 2) 3) 4) 5) mokjimo kortels; elektroniniai ekiai; skaitmeniniai pinigai; mobils atsiskaitymai; elektroniniai pinigai.

Mokjimo kortel arba banko kortel - atsiskaitomoji negrynaisiais pinigais priemon. At siskaitant kortelmis, u prekes ar paslaugas j pardavjui tiesiogiai sumoka kliento b ankas.

Klientas yra identifikuojamas pagal kortels magnetinje juostelje ar luste esani infor macij, arba pagal ant kortels uraytus duomenis - j ileidusi organizacij, numer, ga laik, naudotojo vard ir pavard, papildom internetin kod. Atsiskaitant kortelmis, paprastai reikalaujama pasirayti ant pirkimo ekio ar vesti k ortels PIN kod.

Atsiskaitymai mokjimo kortelmis viena i populiariausi bank teikiam finansini pasla itin patogi mokjim korteli teikiam galimybi jos greitai paplito visuose ekonomikos ve klos sektoriuose. Itin spariai jos prisitaik aptarnavimo sektoriuje: mamenins prekyb os, paslaug ir kt. Dabar jos naudojamos daugelyje prekybos, restoran, viebui, degalin i, biliet kas ir kitose staigose, o prireikus jas galima isiimti bet kuriuo paros met u.

Kredito kortel tai banko kortel, kuri leidia jos turtojui atlikti tokio dydio operac jas, koks yra suteiktas kreditins linijos ir ilaid limito dydis, kortels emitento nu statytas prekms ar paslaugoms apmokti arba gryniesiems pinigams gauti. Kitaip tar iant kortel, paprastai iduodama su kredito limitu, t.y. su galimybe ileisti daugiau pinig, nei yra sskaitoje.

Kredito kortels dar skirstomos individualias ir verslo moni (Business) korteles. In dividualios kortels iduodamos privatiems banko klientams ir gali bti standartins (Sta dard) ar auksins (Gold). Pasaulyje dar leidiamos ir platinins (Platinum), bei World nia kortels. Prie kredito korteli dar galima priskirti korteli grup Charge korteles. . Kredito kortel daniausiai iduoda bankai, idavimo metu nustatomas kredito limitas. Se niau atsiskaitymo metu kortels savininkui utekdavo pasirayti pirkimo ek, pastaruoju m etu daniausiai naudojama elektronin sistema (naudojanti magnetin juostel), utikrinant i, kad kortel nra padirbta ir kad kortelje yra pakankamai pinig (arba pakankamas kre dito limitas). Kredito kortelmis taip pat galima atsiskaityti telefonu ar interne tu.

Kredito kortels savininkas kas mnes gauna ataskait, kurioje nurodytas inaudotas kredi tas ir minimali suma, kuri privaloma sumokti per mnes. U neapmokt kredito likut mok palkanos, kurios paprastai yra ymiai didesns nei kit paskol.

Danai iduodamos apsaugotos kredito kortels, kur prie gaudamas kortel, savininkas priv alo neti tam tikr sum pinig (100%-150% maksimalaus kredito dydio). alyse, kuriose ka amos asmen kredito istorijos, tokios kortels iduodamos tiems, kurie neturi kredito istorijos arba turi prast istorij. Lietuvoje anksiau ta buvo daniausia iduodam kredit korteli ris, bet pastaruoju metu daniau iduodamos kortels, kur nustatomas keli mne yginimo dydio maksimalus kreditas.

Kredito korteli numeravimas. Kredito kortels numeruojamos vieningai - numer sudaro 13-16 skaitmen, i kuri du ar trys pirmi nusako kortels tip, 6 skaiiai nusako kortel us bank ar staig (BIN), o lik skaiiai parenkami pagal tam tikras taisykles, leidian engvai atpainti klaidingai vest kortels numer. Virtuali kortel Virtualias korteles teikia tos paios mons, kurios platina tradicines korteles, pvz., Visa. Jomis galima atsiskaityti visame internete, kur aptarnauj amos to banko plastikins kortels. Pagrindinis j privalumas: nereikia atskleisti sav o mokjimo kortels duomen.

Mamenins prekybos kredito kortels paskol galutiniam preki ir paslaug vartotojui sut ia atitinkamus gaminius parduodanti mamenins prekybos mon: parduotuv, viebutis, autom bili nuomos punktas, degalin ir kita, bei visas j tinklas ar kompleksas.

Banko debeto kortels debeto kortel tai mokjimo kortel, kai mokjimams galima ileisti k t pinig sum, kuri buvo neta kortels sskait. Atsiskaitant u pirkin, kurios sum itos likut, i operacija tiesiog nevyks. Debeto kortels ypa populiarios, nes jos pigio s ir paprasta j idavimo procedra. Galima sakyti, kad debeto kortel - atsiskaitymo kortel, naudojama kaip alternatyva gryniesiems pinigams atsiskaitant. Fizikai tokia pat kaip kredito kortel, bet deb eto kortele galima atsiskaityti tik banko sskaitoje esaniais pinigais - dl to teorik ai negalima ileisti daugiau pinig, nei yra sskaitoje. Lietuvoje dauguma bank silo deb eto korteles turintiems klientams pasiimti kredito limit, tuo faktikai jas padaryd ami kredito kortelmis. Esminis skirtumas tarp kredito ir debeto korteli ri - tai, kad debetinmis kortelmis galima atsiskaityti tik naudojant elektroninius skaitytuvus. Be to, su kreditinmis kortelmis bankai paprastai silo papildom privilegij. Debeto ko rteli naudojimo mokesiai paprastai yra maesni, nei kreditini korteli.

Elektroninis ekis tai dokumentas, kuriame moktojas nurodo savo bankui apie pinig pe rvedim. Elektroninis atsiskaitymo ekis turi tas paias savybes, kaip ir paprastas po pierinis atsiskaitymo ekis: j struktra ir naudojimo ypatumai tokie pat, moktojas par engia ek ir apsaugo elektroniniu parau, pateikia ek elektroniniu patu pardavjui, kur yra pinigini mokjim gavjas. Pardavjas, savo ruotu, gavs ek, j pasirao ir persiun ui ir pagal j gauna pinigus. Po to ekis grta pirkjui kaip apmokjimo rodymas. Pardav

ristato prek pirkjui namus.

Elektroniniai ekiai prastai iduodami i tos paios, kaip ir popieriniai ekiai ekins s s. Elektroninis atsiskaitymo ekis pranaesnis u popierin, nes moktojas gali ukoduoti s vo sskaitos numer, tokiu bdu paslpdamas j nuo pardavjo (pinig gavjo). Esminis skirtumas pats ekis ir visa jame esanti informacija yra elektroninje formo je ir greitai perduodama elektroniniu bdu.

Taip pat, kaip ir tradiciniai, e-ekiai negarantuoja, kad sskaitoje yra pakankamai l nurodymui vykdyti; jeigu toje sskaitoje nra pakankamai l, e-ekis yra banko gr ant j negaliojaniu.

Skaitmeniniai pinigai (digital cash) popierini grynj pinig analogas. Kartais skaitme niniai pinigai vadinami elektroniniais (angl. Electronic Cash), nors tai nra prast as elektroninis pinig pervedimas. Jie turi pinigini enkl pavidal. Skaitmeniniai pini gai tai yra kupon komplektas. Kuponai (angl. Token) tai skaii grandins, vaizduojan atitinkam pinig kiek. Bankas, kuris ileido iuos kuponus, kiekvien kupon patvirtina itmeniniu parau.

Prie perduodant kupon pinig gavjo kompiuter, bankas patvirtina j savo skaitmeniniu spaudu. Skaitmeniniai pinigai daniausiai saugomi personalini kompiuteri elektroninse piniginse. Juos galima saugoti lstinse (mikroprocesors) kortelse, kurios talpina di del informacijos kiek. Tai yra visikai saugus ir anonimikas atsiskaitymo bdas, jei sk aitmeninius pinigus leidia finansins institucijos. Tuo atveju, kai preks pirkjas nors ileisti parduotuvje tam tikr skaitmenini pinig kiek, jis tik perduoda pardavjui rei m kupon kiek.

Kiekvienas kuponas gali bti ileistas tik vien kart. Kad kuponas nebt panaudotas kelet art, bankas usirao kiekvieno ileisto kupono numer. Jeigu pasirodys, kad kuponas jau b uvo panaudotas ir yra raytas duomen bazje, tai reikia, kad kupon bando panaudoti dar art. Bankas i karto informuoja pardavj apie kupono negaliojim. Skaitmenini pinig technologija labiausiai tinka nedideli sum mokjimams realaus laiko reimu per internet. Pagrindin skaitmenini pinig ypatyb yra ta, kad kaip ir reals grynieji pinigai, jie an onimiki, tai yra, kai pirkjas isiunia skaitmeninius pinigus pardavjui, nra galimybs ti informacijos apie pirkj. Tai pagrindinis skaitmenini pinig ir banko korteli skirtu mas. Manoma, kad skaitmeniniai pinigai yra perspektyviausia elektronini pinig ris.

Mobils atsiskaitymai. Spariai pleiantis mobiliojo ryio rinkai, atsirado dar viena el ektronini mokjim priemon mobils atsiskaitymai. Atsiskaitymai mobiliuoju telefonu gal bti inicijuojami SMS inutmis ar paprastais skambuiais. Mobils atsiskaitymai yra pato gs ir gali bti naudojami atsiskaitant u prekes ir paslaugas Internete bei atsiskait ymams tarp vartotoj bei vartotoj ir verslo subjekt. Vis dlto toki priemoni saugumo ly is yra emas. Atsivelgiant tai, buvo sukurtos daug saugesns mobilij atsiskaitym prie , kurios nustato padidintus reikalavimus kliento identifikavimui, pvz., kliento identifikavimo informacijos patalpinimas SIM (Subscriber Identity Module) kortelj e. Kol kas tiek Europoje, tiek Lietuvoje naudojimasis tokiomis atsiskaitym formom is yra ribotas. Taiau atsivelgiant m-atsiskaitym patogum, Europos Centrinis Bankas p rognozuoja, kad ateityje m-atsiskaitym priemons gali istumti i rinkos elektroninius korteli skaitytuvus ir mokjimo korteles.

Elektroniniai pinigai tai pinigini l pervedimas i vienos sskaitos kit, procent mas nuo na ir kiti elektrini signal perdavimai be popierini neiotoj dalyvavimo. Ele iniais pinigais naudojasi bankai ir stambios mons, kurios turi galimyb gauti leidim pervesti moktojo pinigines las ir susitarti dl apmokjimo slyg su pinig gavju. Pini

imas tarp bank atliekamas naudojant paprastus bank tinklus. Danai elektronini pinig udt traukiami visi skaitmeniniai, elektroniniuose ekiuose ir kortelse esantys ir kiti elektronin pavidal turintys pinigai. Kitas elektronini pinig apibrimas :

tai pinig vert, ireikta kaip pretenzija emitent

saugoma elektroninse laikmenose; kuri ileidiama gavus las, kuri suma yra ne maesns verts u ileist pinig priima kaip atsiskaitymo priemon subjekt, kurie nra jos emitentai.

Saugomos pinig verts suma atitinkamai padidja arba sumaja, kai tik i mokjimo priemon audojama atsiskaitant. Atsiskaitant e-pinigais banko sskaita nebtina. Nordamas naud oti elektroninius pinigus atsiskaitymams, vartotojas privalo i anksto sumokti u ele ktroninje laikmenoje saugom vert. Elektronin vert gali bti ireikta etonais arba e u.

etonai arba patys turi vert, arba j vert paremta mokumo pasitikjimu. Kiekviena e-mone ta turi unikal serijin numer ir yra patvirtinama e-parau, kuris galina vertinti sando i autentikum ir ukerta keli tos paios e monetos pakartotinam ileidimui. Kontroliniai ir savitikros klausimai 1. 2. 3. te. 4. 5. Kokios yra atsiskaitym rys tarp banko ir jo klient? Kam reikalinga banko kasa ir kas reglamentuoja jos veikl? Kokios yra atsiskaitym be grynj pinig priemons ir jas trumpai charakterizuoki Kokiais principais organizuojamas atsiskaitymas tarp bank? Kokios yra elektroninio atsiskaitymo priemons?