1

Generolo Jono emaiio

Lietuvos karo akademija
KARO ARCHYVAS
XIX
Vilnius
2004
ISSN 1392-6489
2
3
Karo archyvas tstinis Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys
Mokslinis redaktorius ir sudarytojas
plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono
emaiio Lietuvos karo akademija.
Redaktori kolegijos nariai:
prof. habil. dr. Algirdas Aubalis, Generolo Jono
emaiio Lietuvos karo akademija,
prof. habil. dr. Gegoas Blaykas (Grzegosz
Blaszczyk), Poznans Adomo Mickeviiaus universitetas
(Lenkijos Respublika),
doc. dr. Pranas Janauskas, Vytauto Didiojo
universitetas, Humanitarini moksl fakultetas,
dr. Eriksas Jekabsonas (Eriks Jekabsons), Latvijos
universitetas,
doc. dr. Vytautas Lesius, Vilniaus universitetas,
Istorijos fakultetas,
dr. Valdas Rakutis, Generolo Jono emaiio Lietuvos
karo akademija, Vytauto Didiojo universitetas,
prof. habil. dr. Valdemaras Rezmeras (Waldemar
Rezmer), Mikalojaus Koperniko universitetas (Torn,
Lenkijos Respublika),
dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas.
Stilist Nijol Andriuien
Virelio dailinink Inga Dambrauskien
Maketavo Giedr Nevierien
Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademija, 2004
4
TURINYS
AKMENS AMIAUS KARYBA LIETUVOJE
dr. Egidijus ataviius, Vilniaus universitetas ............................................... 6
KERNAVS GYNYBINIS KOMPLEKSAS
prof. dr. Aleksas Luchtanas, dokt. Manvydas Vitknas,
Vilniaus universitetas .................................................................................... 30
LIETUVOS KARO VADAI IR KARIAI 1380 M.
KULIKOVO MYJE
I Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts tarptautinio vaidmens
problematikos
doc. dr. Romas Batra,
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija .................................... 84
LIETUVOS KARO AVIACIJOS LAKN IR VALG
RENGIMAS 19191932 M.
Estela Gruzdien, Vytauto Didiojo universitetas ...................................... 150
LIETUVI SAVISAUGOS (APSAUGOS) BATALION KARI
NUOSTOLIAI VOKIETIJOSSSRS KARO METU (19411945)
dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas......................................... 179
VOKIETIJOS POLITIKA TRAUKIANT ANTROJO PASAULINIO KARO
METAIS UIMT BALTIJOS ALI GYVENTOJUS POLICIJOS IR
KARINIUS DALINIUS IR JOS REZULTATAI
dr. Petras Stankeras ......................................................................................... 344
KRATO APSAUGOS DEPARTAMENTAS IR JO VEIKLA
19901991 M.
dr. Gintautas Surgailis,
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija ................................... 414
5
SOMMAIRE
LART MILITAIRE DANS LGE DE LA PIERRE EN LITUANIE
Dr. Egidijus ataviius, luniversit de Vilnius .............................................. 6
LENSEMBLE DFENSIF DE KERNAV
Dr. Aleksas Luchtanas, Manvydas Vitknas,
luniversit de Vilnius ................................................................................... 30
LES COMMANDANTS MILITAIRES ET LES SOLDATS DANS LA
BATAILLE DE KULIKOV EN 1380
De la problmatique du rle international de la Grand Duch de la
Lituanie Charg de cours
Dr. Romas Batra,
Lacadmie de guerre de la Lituanie du Gnral Jonas emaitis ............. 84
LINSTRUCTION DES PILOTES DE LAVIATION MILITAIRE
ET DES AGENTS SECRETS DE LA LITUANIE EN 1919-1932
Estela Gruzdien, luniversit de Vytautas Magnus................................... 150
LES PERTES DES SOLDATS DES BATAILLONS DE DFENSE
LITUANIENS PENDANT LA GUERRE LALLEMAGNE
L U.R.S.S. (19411945)
Dr. Rimantas Zizas, linstitut de lhistoire de la Lituanie ............................... 179
LA POLITIQUE DE LALLEMAGNE ET SES RSULTATS
CONCERNANT LINCORPORATION DES HABITANTS
DES PAYS BALTES OCCUPS DANS LES FORMATIONS
POLICIRES ET MILITAIRES PENDANT LA SECONDE
GUERRE MONDIALE
Dr. Petras Stankeras ........................................................................................ 344
LE DPARTEMENT DE LA DFENSE DU PAYS ET SON
ACTIVIT EN 1990 1991
Dr. Gintautas Surgailis,
lacadmie militaire de la Lituanie du Gnral Jonas emaitis.............. 414
6
AKMENS AMIAUS KARYBA LIETUVOJE
Dr. Egidijus ataviius
Vilniaus universitetas
vadas
monijos istorijoje gausu vairiausi konfliktini si-
tuacij, kuri vienos buvo isprstos taikiai, kitos, deja, su
ginklu rankose. Taip santykius aikinosi pavieniai asmenys,
bendruomens, gentys, valstybs ir civilizacijos. Taigi karai
ir karybos menas, galima sakyti, buvo tarsi pasaulio visuo-
mens raidos stimulas, kita vertus, t paang lm ir ekono-
miniai bei visuomeniniai pokyiai. Ne kitaip klostsi ir anks-
tyviausioji ms krato istorija, dar vadinama prieistore. T
laik mons neturjo rato, todl negaljo sukurti ir rayti-
ni altini. Tad iki ms dien senuosius karinius konflik-
tus kaip nebyls liudytojai mena tik vairiausi akmeniniai,
kauliniai, raginiai ir metaliniai ginklai, tvirtinim liekanos,
kapai, juose randami skeletai su smigusiais strli antga-
liais bei durtinmis ir kirstinmis ymmis, j kaps ir kt.
iame straipsnyje bus bandoma atsakyti klausim,
ar buvo karini susidrim, konflikt akmens amiuje, m-
ginama iekoti j pdsak lietuvikoje archeologinje me-
diagoje, vardyti j atsiradimo prieastis ir pasekmes.
Raant straipsn kilo nemaai ir problem. Vis pir-
ma tai bema iki iol netyrinta tema, labiau bdinga v-
lesni laik archeologijai ir istorijai. Lietuvos archeolog
surinkt mediag iuo aspektu bandyta apibdinti kone tik
7
vien kart ir tai tik prabgomis
1
. Be to, didioji dalis me-
diagos daugelio autori interpretuojama nevienareikmi-
kai, pavyzdiui, tiriant mirusij su smurtini traum pd-
sakais palaikus, sunku atskirti, ar jie buvo nuudyti, ar tapo
nelaiming atsitikim medioklje aukomis. Kita vertus, per-
velgus senesnij literatr susidaro spdis, jog akmens
amiuje joki karini susidrim negaljo bti, o turimi aki-
vaizds faktai daniausiai interpretuojami kaip aukojimo
apeig rodymai ar su tuo susij dalykai. Bene geriausiai to-
ki tyrim sunkumus ir interpretacij vingrybes rodo XX a.
pabaigoje Alpi ledynuose rasto Ledo mogaus (tzi) ty-
rimai: i pradi jo tis sieta su aukojimu, o pastaruoju me-
tu, atlikus naujausius tyrimus, nustatyta, kad jis uvo kari-
nio konflikto metu
2
.
Deja, Lietuvoje tokio tipo mediagos, aptiktos tyrinjant
vairi akmens amiaus laikotarpi objektus, ypa paleolito ir
mezolito, turime nedaug, tad pagalbon bus pasitelkiama ir kai-
mynini bei tolimesni krat archeologin mediaga.
Paleolitas (daugiau nei prie 11 600 m.)
3
Seniausius karinius konfliktus liudijani rodym
aptikti nra taip paprasta, nes, sekant ami juosta toliau
praeit, spariai maja tiek pai liudytoj (iuo atveju
archeologins mediagos, radini), tiek ir su jais susijusi
antrini dalyk. Kad j surandama atsitiktinumas ir kartu
kruoptaus darbo rezultatas. Dabartiniu metu turimi duome-
nys leidia teigti, kad kadaise kako nepasidalijo dar prie
apie 68 000 m. gyven moni gimins atstovai neanderta-
1
Kunceviius A. Balt karyba // Istorija. T. XLIX-L. Vilnius, 2001. P. 6676.
2
Fowler B. Iceman: Uncovering the Life and Times of a Prehistoric Man Found in an Alpine
Glacier. 2002, Macmillan; Spindler K. The Man in the Ice: the preserved body of a Neolithic
man reveals the secrets of the Stone Age. London, 1994; Spindler K. The Man in the Ice: the
discovery of a 5,000-year-old body reveals the secrets of the Stone Age. New York, 2001;
Sulzenbacher G. The Glacier Mummy: discovering the Neolithic Age with the Iceman. 2002,
Folioverlag.
3
Visos iame straipsnyje pateikiamos datos yra kalendorins.
8
lieiai. Irake, anidaro (Shanidar) urve, aptikta keletas palai-
k: vieno j skeletas sualotas titnago antgaliu
4
. Kad egzis-
tavo kanibalizmas (buvo valgomi nuudyti prieininkai), grei-
iausiai liudija pakankamai danai urvinse gyvenvietse ran-
damos paviens kaukols ar kiti skeleto kaulai. Kiek dau-
giau galim rodym aptinkama vlyvajame paleolite (prie
45 00011 600 m.). Pavyzdiui, 1986 m. Dolni Vestonice, II gy-
venvietje (ekija), surastas vienalaikis trigubas kapas (pa-
laidoti 3 paaugliai): vieno i skelet (tikriausiai vyrikos ly-
ties asmens) onkaulyje matyti durtin ym. Tad greiiau-
siai visi ie trys asmenys yra vieno konflikto aukos. Kapas
datuojamas apie 25 000 m. pr. Kr
5
. Tuo tarpu ant Koske (Cos-
quer) urvo (Pranczija) sienos yra pavaizduotas nuudytas
mogus (vyras). Atvaizdas sukurtas madaug prie 20 000
met ia gyvenusi Soliutr ar Madleno kultros atstov
6
.
iuo metu turimais duomenimis, Lietuvos teritorij
pirmieji gyventojai atsikraust tik vlyvojo paleolito paioje
pabaigoje, madaug prie 15 000 met. Tai buvo Hamburgo
(gal ir Federmeserio) kultros atstovai, iauriausiai gyven
to meto Europos gyventojai, atklyd ms krat i vakar
(dabartins Vokietijos, Danijos, Vakar Lenkijos). Juos XIIX
tkstantmetyje pr. Kr. pakeit Broms, Arensburgo ir Svidr
kultr mons. I aptinkam gyvenviei liekan galima
sprsti, jog jie gyveno nedidelmis 57 asmen eimomis.
Vertsi mediokle, vejyba, rankiojimu. Tarpusavyje skirtin-
g kultr atstovai maai bendraudavo: skyrsi ne tik j ran-
kiai ir ginklai, bet tikriausiai ir paproiai ar net kalba.
4
Shanidar 1. 2003. http://www.mnh.si.edu/anthro/humanorigins/ha/shanidar.html (paskutinio
prisijungimo laikas: 2004-02-15); Sillen A. Stone age murder. 2003. http://www.outthere.co.za/
may97/archmay.html (paskutinio prisijungimo laikas 2004-02-15); Trinkaus E. The Shanidar
Neandertals. New York, 1983.
5
Alt K. W., Pichler S., Vach W., Klima B., Vlcek E., Sedlmeier J. Twenty-five Thousand-year-
old Triple Burial from Dolni Vestonice an Ice Age Family? // American Journal of Physical
Anthropology. T. 102. P. 123131; Shreeve J. The Neandertal Enigma: solving the mystery of
modern human origins. New York, 1995.
6
Cosquer cave. 2003. http://www.public.coe.edu/~jlliljeq/cosquer_cave.htm (paskutinio
prisijungimo laikas: 2004-02-15)
9
Deja, apie to meto karinius susidrimus ms krate
joki duomen iki iol neturime. Remdamiesi turima skur-
dia tyrim mediaga galime tik splioti, daryti menkai pa-
grstas ivadas, kad skirting kultr atstovai vertsi ta pa-
ia kine veikla iaurs elni mediokle, todl vieni kitus,
ypa gyvenantys nedideliame regione, galjo vertinti kaip
konkurentus ir tam tikrais atvejais nevengti konflikt.
Vienas i seniausi mediokls nagi-ginkl yra ietis.
Greiiausiai ietims naudot akmenini antgali Eurazijoje yra
aptinkama jau nuo itin sen laik ankstyvojo paleolito pa-
baigos (prie 400 000300 000 m.). O paprastos medins, uat-
rintu galu ietys galjo bti naudojamos nuo dar ankstesni
laik. Lankai ir strls atsirado ymiai vliau. J genez sieja-
ma su vairiomis Eurazijosiaurs Afrikos vlyvojo paleolito
vidurinio etapo ar pabaigos kultr grupmis. Pamintina ir
tai, jog tiek Australijos, tiek Amerikos emyn senieji gyven-
tojai lank ir strli negamino ir nenaudojo
7
.
Paleolito pabaigoje Pietryi Baltijos regione pa-
grindinis ginklas-mediokls nagis buvo kotinis antga-
lis, i titnago skelts pagamintas pailgas, smailus dirbinys
susiaurinta tveriamja dalimi. Sprendiant i svorio, sun-
kesnieji (daugiau nei 5 g) buvo naudojami kaip ietigaliai,
o lengvesnieji (iki 5 g) kaip strli antgaliai (1 pav.: 1
10). Plaiai gaminti ir kauliniai-raginiai antgaliai (eivos,
irklo formos). Visi jie buvo tveriami, tvirtinami prie me-
dini koteli. Antgaliai skyrsi ir savo morfologinmis bei
fizinmis savybmis: vieni (siauri ir smails) smigdavo
giliai kn, kiti (plats, stori) padarydavo didesn aiz-
d, dar kiti ir viena, ir kita. Norint iet nusviesti toliau,
naudota svaidykl pailgas raginis dirbinys su ubarzda
viename i gal. ie dirbiniai danai puoti mantriais ra-
tais ar net skulptriniais raiiniais. O to meto lankai pa-
prastos konstrukcijos, pagaminti i medio kamieno ar a-
kos. Kaip ginklai dar galjo bti naudojami vairs akme-
7
.-. .
// . 1996. T. 2. C. 521.
10
niniai ar kauliniai-raginiai peiliai/durklai ir i iaurs el-
nio rago ar kaulo pagaminti vienaeiliai eberklo tipo dir-
biniai su stambiomis retai idstytomis ubarzdomis bei
Liungbiu tipo kapliai/kirviai (1 pav.:11).
Apibendrinant galima teigti, kad ioje epochoje kari-
niai susidrimai, matyt, buvo pakankamai retas reikinys. Ir
tam yra tikinamas paaikinimas. Tuo metu teritorijos buvo
menkai apgyventos, bendruomens maos, o aliav ir mais-
to gausu, todl nebuvo prieasi jiems danai kilti. O bu-
vusius pavienius susidrimus galima bandyti aikinti kon-
fliktinmis situacijomis, atsiradusiomis dalijantis grob, ren-
kantis gyvenamj viet. To meto mons pusiau klajok-
liai, gyvenantys tundros ir mikatundrs slygomis.
Tiktina, kad paioje pradioje karyba tiek savo taktik,
tiek strategij bei ginklus bus tiesiogiai permusi i mediok-
ls, nes kova su stambiu vrimi tai irgi savotikas ginkluotas
susidrimas, reikalaujantis ger sekimo, persekiojimo, pasalos
rengimo, puolimo, atsitraukimo gdi. ioje epochoje specia-
lizuot ir vien tik karybai skirt ginkl dar nebuvo.
Mezolitas (prie 11 6007 800 m.)
Mezolito epocha nuo seno daugelio tyrintoj yra su-
prantama kaip harmoningiausias monijos ir gamtos bei pa-
i moni tarpusavyje sugyvenimo laikotarpis. Deja, atides-
ns turimos mediagos studijos liudija visai k kita.
Mezolito epochoje atsekami pakankamai dideli pakiti-
mai visuomeniniame ir ekonominiame to meto gyvenime. La-
bai pagerjus klimatinms slygoms, Lietuvoje spariai iplinta
mikai, o kartu ir miko gyvnija. Tai savo ruotu lm ir me-
diokls nagi-ginkl spari kait. Stambokus kotinius ant-
galius keiia lengvesni ir sudtingesns konstrukcijos nagiai.
Pastebima rykesn j diferenciacija: strli antgaliams da-
niau naudoti pavieniai smulks mikrolitai (trapecijos, lancetai,
striai retuuotos mikroskelts) ar keletas j (pavyzdiui, lan-
cetas + nelygiaonis trikampis), o iei antgaliai paprastai bu-
11
vo gaminami derinant vairi tip mikrolitus, kurie buvo stato-
mi korpuse irtus griovelius ir suklijuojami (2 pav.: 116).
Plaiai iplito vairi tip kauliniai-raginiai antgaliai, durklai,
peiliai, smaigai, kirveliai (2 pav.: 1724).
To meto mons daniausiai krsi prie vandens, ypa
mgo seklias pakrantes, kur tekdavo ar itekdavo upeliai.
Atrodo, kad apsirpinant maistu svarbesnis vaidmuo jau te-
ko vejybai, o ne medioklei. Tai nulm gyventoj sslu-
m. Pastebimas ir spartus gyventoj skaiiaus augimas. Ati-
tinkamai didjo ir gyvenviets dabar jas tikriausiai sudar
kelios eimos. Pradeda formuotis gentin struktra.
Pakankamai aikiai apie to meto karinius susidri-
mus galime sprsti i tolimesni ir kaimynini krat ar-
cheologins mediagos, ypa laidojimo objekt. Pavyz-
diui, iaurs Amerikoje, Kolumbijos ups pakrantje (Va-
ingtono valstija), vanduo iplov apie 9 3009 600 m. senu-
mo mogaus, pavadinto Kenevicko (Kennewick) vardu, ske-
let, kurio dubenkaul buvo strigs i vulkanins kilms
uolienos pagamintas bifasinis antgalis. Antgalis pasidengs
kauliniu audiniu, o tai rodo, kad mogus po io sueidimo
igyveno
8
. Europoje, Azilio kultros areale, aptinkama duo-
bi, kuriose palaidota iki keli deimi moni galv, gau-
siai apipilt raudona ochra. Tai gali bti susij su kaniba-
lizmu. Neabejotin kanibalizmo pdsak aptinkama Piet-
vakari Baltijos regione, mezolito pabaigos Ertebiols kul-
tros gyvenvietse. moni skelet kaulai ia danai ran-
dami ibarstyti po vis gyvenviets plot, aptinkami net
iuklynuose (kiaukutynuose). Taip greiiausiai buvo el-
giamasi su nukaut prie knais. Nuo mezolito epochos
pradeda plisti paprotys mirusiuosius laidoti pastoviuose
kapinynuose, o kartu ir vienalaikiuose grupiniuose kapuo-
se. Tokie kapai, jeigu palaidoti ne vien vaikai, moterys ar
8
Powell J. F., Rose J. C. Report on the Osteological Assessment of the Kennewick Man
Skeleton (CENWW.97.Kennewick). 2003. http://www.cr.nps.gov/aad/kennewick/
powell_rose.htm.
12
moteris su vaiku, labiau sietini su kariniais susidrimais.
Nors, kita vertus, ankstyvosiose visuomense upuolimo
atveju buvo udomi ne vien tik vyrai, bet ir moterys, vaikai.
Pastarieji dl silpnesnio kno sudjimo net galjo bti pa-
trauklesni prieininkai kovos metu. Tad ir nukentti gal-
davo daniau. Panaiai elgtasi ir vlesniais (mongol-toto-
ri, Vokiei ordino) laikais, kai buvo iudomi itisi kai-
mai, papils ar stambesns gyvenviets, k ne kart yra u-
fiksav ankstyvieji raytiniai altiniai.
Kad prieik susidrim padanjo, patvirtina tiek
kovini, tiek ginantis patirt traum pdsakai skeletuose bei
juos smig ginklai. Toki karini susidrim pdsak da-
nai randama Europoje nuo Pranczijos ir Danijos vakaruo-
se iki Ukrainos rytuose. Danai j aptinkama ir Ertebiols
kultros kapuose. Pavyzdiui, Strby Egede kapinyne (Dani-
ja), grupiniame 8 asmen kape, rasti palaikai su smurtins
mirties pdsakais
9
. Keleto nuaut moni kapai rasti Ved-
baeko kapinyne (Danija). Trij asmen (vyro, moters, vaiko)
vienalaikiame grupiniame kape Nr. 19 palaidoto vyro skele-
te, tarp antro ir treio kaklo slankstelio, rastas strigs kauli-
nis antgalis, o kape Nr. 7 ilgj vamzdin kaul smigs
trapecinis antgalis
10
. Kitame Skateholmo I kapinyne (vedija),
kape Nr. 13, taip pat aptikti suaugusio vyro palaikai su du-
benkaul smigusiu trapeciniu antgaliu
11
.
alia po vandeniu atsidrusios Mllegabeto gyvenvie-
ts (Danija) surasti mogaus palaikai luote. 25 m. amiaus
vyro kaukolje matyti 4 cm ilgio tikriausiai kirvio smgio
pdsakai (gydyti), luote rastas strls, greiiausiai autos
mog, trapecinis antgalis
12
.
9
Brinch-Petersen. Strby Egede // Archologisches Korrespondenzblatt. T. 18. 1988. P. 121
125.
10
Bennicke P. Palaeopathology of Danish Skeletons. Kbenhavn, 1985, Akademisk Forlag.
11
Mithen J. S. The Mesolithic Age // The Oxford Illustrated Prehistory of Europe. Oxford,
New York, 1994. P. 121123.
12
Grn O., Skaarup J. Mllegabet II a Submerged Mesolithic Site and a Boat Burial from
r // Journal of Danish Archaeology. T. 10. Odense, 1991. P. 3850.
13
doms rezultatai gauti atlikus Danijos mezolitini ka-
p osteologinius tyrimus. Nustatyta, kad daugumoje kau-
koli yra ryks smurtini traum pdsakai (pakitusios pro-
porcijos, dubimai), palikti smgiuojant kuoka-vzdu. Be to,
toki traum pdsak randama gerokai daugiau tiriant me-
zolito nei vlesni epoch mirusij palaikus
13
.
Buvus karini konflikt tikriausiai akivaizdiai liu-
dija Pietryi Ispanijoje aptikti mezolito pabaiganeolito
pradia datuojami uol raiiniai, kuriuose pavaizduoti
dviej lankinink grupi kariniai susidrimai. Pavyzdiui,
Cueva del Roure vietovje 4 lankininkai kovoja su 3
lankininkais, Les Dogueso vietovje 11 lankinink su 9, o El
Molino de las Fuentes vietovje 15 lankinink su 20
14
.
Panai liudijim randame ir Lietuvoje. Pamintinas
Duonkalnio kapinynas, kur tiriant palaikus danai aptinkama
traum pdsak. Kape Nr. 4 palaidotas 5055 m. vyras, kurio
kaukolje pastebimos skalpavimo yms, rieas taip pat pa-
eistas, matyti sugijusios traumos pdsakai, galima aptikti ir
peties snario patologijos pdsak
15
. Kapas apie 8 000 m.
senumo. Traumos, padarytos buku daiktu, yms matyti ir ka-
pe Nr. 3 palaidotos 2530 m. moters kaukolje
16
.
Apibendrinant galima pasakyti, kad mezolito epochos
osteologin mediaga aikiai liudija, jog karini susidrim
skaiiaus iaurs Europoje, o kartu (tiktina) ir Lietuvoje, di-
13
Bennicke P. Palaeopathology of Danish Skeletons. Kbenhavn, 1985, Akademisk Forlag. P.
98101
14
Mithen J. S. The Mesolithic Age // The Oxford Illustrated Prehistory of Europe. Oxford,
New York, 1994. P. 131134; Thorpe N. Origins of War: Mesolithic conflict in Europe //
British Archaeology. 2000 april No. 52.
15
Jankauskas R. Duonkalnis: vlyvojo neolito gyvenviet, alkas ir kapinynas (Janapols apyl.,
Teli raj.). Paleopatologiniai duomenys // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 5861;
Jankauskas R. Lietuvos gyventoj antropologija: nuo seniausi laik iki XIII a. // Istorija. T.
XLIXL. Vilnius, 2001. P. 38-45; Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological
remains from Neolithic Lithuania // Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 1219.
16
Jankauskas R. Duonkalnis: vlyvojo neolito gyvenviet, alkas ir kapinynas (Janapols apyl.,
Teli raj.). Paleopatologiniai duomenys // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 5861;
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania //
Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 1219.
14
djimas greiiausiai yra susijs su bendruomeni tarpusa-
vio kovomis, vykusiomis stengiantis uimti ir ilaikyti tur-
tingas gamtini itekli vietas.
Neolitas (prie 7 8004 100/4 000 m.)
Neolito epochos iskirtinis poymis yms kultri-
ni-etnini grupi teritorij pokyiai. Taip ankstyvojo ne-
olito pabaigojeviduriniajame neolite Narvos kultros atsto-
v apgyvent iaurin ir rytin dal uima finougr gentys,
priskiriamos ukins-duobelins keramikos kultrai. Vidu-
riniajame neolite Lietuv tikriausiai pasiekia ir piltuvlini
tauri bei rutulini amfor kultr mons, o vlyvajame
neolite virvelins keramikos ir laivini kovos kirvi kult-
ra. Vidurio ir iaurs Europoje tokio kultrinio persigrupa-
vimo pdsak randama gerokai daugiau. Sprendiant i v-
lesni laik analogij, toks kultrinis-etninis persigrupavi-
mas negaljo vykti taikiai. Padanjusi karini susidrim
atvejus liudija antropologin mediaga, randami ginklai, gy-
venviei padtis ir iplanavimas, pakitusi ideologija.
Bene akivaizdiausiai buvusius karinius susidrimus
liudija Talheimo vietovje (Vokietija) esanti masin kapaviet,
kurioje rasti 34 skeletai. Tai 16 vaik ir paaugli (kdiki ne-
rasta), 18 suaugusij, tarp j 9 vyr ir 7 moter, knai (dau-
guma 2030 m. amiaus, tik keli vyresni kaip 50 m.). Daugu-
ma j su smurtini traum pdsakais. Pavyzdiui, daugiau
nei pusje kaukoli matyti aiks smgini sueidim pd-
sakai. Vienose i j keleto centimetr ilgio ir 23 cm ploio
ovalios skyls, kitose buku daiktu palikti keliolikos centi-
metr dydio dubimai ir deformacijos. Dar 2 kaukolse yra
strigusi titnagini strli antgali ymi. Visi ie sueidi-
mai buvo mirtini. Kad tai to paties karinio konflikto aukos,
liudija ir chaotika kn padtis skeletai sumesti vienas ant
kito, nerasta kapi. i kapaviet priskiriama linijins-juosti-
ns keramikos kultrai ir datuojama madaug 5 000 m. pr. Kr.
Skyls kaukolse padarytos iai kultrai bdingais lifuotais
15
titnaginiais kirviais. Akivaizdu, kad vyko konfliktas tarp tos
paios kultros moni grupi
17
.
Toki vienalaiki grupini kap daug aptikta ir m-
s kaimynystje Latvijoje, viename didiausi Europoje
Zvejniek kapinyne. Dalis j neabejotini karini konflik-
t rodymai. Pavyzdiui, vienalaikiame grupiniame kape
Nr. 178-182 rasti 5 asmen skeletai (4 vyr ir 1 moters), vie-
no vyro dubenkaulyje aikiai matyti atriu daiktu padaryti
kirtimai bei kiauryms, o stuburo slankstelyje yra strigs
titnaginis lapo formos antgalis. Dar vieno palaidoto asmens
yra paeista kaukol. Traum pdsakai matyti ir kit as-
men skeletuose
18
. ie palaikai yra apie 7 000 m. senumo
19
.
Pasak V. Derumso, visi ie sunks sueidimai mirtini
20
.
Smurtine mirtimi, matyt, mir ir grupiniuose kapuose Nr.
220-225 (2 vyrai, 3 paaugliai, 1 vaikas) bei Nr. 274-278 (3 vy-
rai, 2 paaugliai) palaidoti asmenys, nes keleto j krtins
srityje aptikti strli antgaliai
21
. Paprastai tokio tipo kaps
taip nra dedamos. Pirmasis i j yra madaug 6 000 m. se-
numo. Smurtine mirtimi mir asmenys tikriausiai yra palai-
doti ir dar keliuose kapuose (Nr. 101-102, 206-209, 242-245,
258-261, 279-280, 282-284)
22
.
Vienas i toki atvej yra Lietuvoje, Kretuono 1B gy-
venvietje (venioni r.), aptiktas grupinis vienalaikis 5 as-
men kapas (Nr. 2-6)
23
. Kad ten palaidoti vienu metu uv
asmenys, liudija kn padtis (jie glaudiai ir kompaktikai
suguldyti) bei mirusiojo Nr. 2 krtins srityje rastas lancetinis
17
Bogucki P. The Talheim Neolithic Mass Burial // Tombs, Graves and Mummies / ed. Gahn G.
P. London, 1996. P. 4849.
18
Zagorskis F. Zvejnieku akmens laikmeta kapulauks. Riga, 1987.
19
Zagorska I. The Art from Zvejnieki Burial ground, Latvia // Prehistoric Art in the Baltic
Region / Vilniaus dails akademijos darbai. T. 20. Vilnius, 2000. P. 91, Tab. 1.
20
Derums V. Tautas veselba un dziedniecba senaj Baltij. Rga, 1978. P. 4243.
21
Zagorskis F. Zvejnieku akmens laikmeta kapulauks. Riga, 1987.
22
iuo metu atliekama pakartotin kapinyne atkast kap antropologin analiz gali smarkiai
pakoreguoti duomenis apie mirusij lytin priklausomyb.
23
Kiek atokiau iaurs vakar kryptimi aptiktas kapas Nr. 1 tikriausiai iam kompleksui
nepriklauso. Tai patvirtina ir C14 datos. Jis apie 200300 m. vlyvesnis.
16
strls antgalis
24
. Tai 4 vyr ir vaiko kapas. Be to, kape Nr. 3
palaidoto 5055 m. amiaus vyro kaukols virugalvyje ma-
tomi 8 vairios formos ir dydio defektai, kurie interpretuoti-
ni kaip buku daiktu (ginklu) padaryt sugijusi sualojim
pdsakai
25
. Sprendiant i antropologins mediagos anali-
zs (mirusiesiems bdingi velns mongolid bruoai), ia
greiiausiai buvo palaidoti ne per seniausiai atklyd ias
teritorijas finougr kilties ukins-duobelins keramikos kul-
tros atstovai, karinio susidrimo metu nukauti vietos Nar-
vos kultros moni. Kapaviet yra apie 6 400 m. senumo.
Panai smurtini ymi ir traum pdsak, liudi-
jani buvus karini susidrim, nustatyta ir tiriant Duon-
kalnio kapinyno neolitiniuose kapuose rastus palaikus. Pa-
vyzdiui, kape Nr. 6 rasti 3540 m. moters palaikai su sugiju-
siu alknkaulio liu. Tai tipika ginantis patirta trauma. Ka-
pe Nr. 7 rasti vyresnio nei 55 m. vyro su sugijusio raktikaulio
lio pdsakais palaikai
26
.
Viduriniame ir vlyvajame neolite pradeda keistis ir
paios gyvenviets. Sekli eer pakrantse daugiau atsiran-
da polini gyvenviei. Daniausiai manoma, kad tai susij
su tuomete j kine veikla (vejyba)
27
. Taiau i dalies tai
galjo bti nulemta ir siekio apsisaugoti nuo neprayt sve-
i. Tokios gyvenviets sunkiau pastebimos ir prieinamos,
jas lengviau ginti. Panai, neabejotinai gynybos tikslais reng-
24
Girininkas A. Kretuono 1-os gyvenviets vidurinio neolito kapai (venioni raj., Rekutn
apyl., Rekutn k.). Archeologiniai tyrimai // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 5
9.
25
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania /
/ Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 1219; Jankauskas R. Kretuono 1-os gyvenviets
vidurinio neolito kapai (venioni raj., Rekutn apyl., Rekutn k.). Paleopatologiniai
duomenys // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 13.
26
Jankauskas R. Duonkalnis: vlyvojo neolito gyvenviet, alkas ir kapinynas (Janapols apyl.,
Teli raj.). Paleopatologiniai duomenys // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 5861;
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania //
Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 1219. Neatmestina tikimyb, kad visi (ar bema
visi) io kapinyno kapai datuotini mezolito laikotarpio pabaiga.
27
Girininkas A. Ryt Pabaltijo neolitosenojo alvario amiaus kinio ir visuomeninio gyvenimo
modelis // Lietuvos istorijos metratis. 1999 metai. Vilnius, 2000. P. 19.
17
t, bet jau geleies amiaus gyvenviei daug rasta visame
pietiniame Baltijos regione.
Vlyvajame neolite atsiranda ir pirmosios tvirtintos
gyvenviets. Kol kas Lietuvoje tokios gyvenviets rastos dvi
ventojoje ir prie Kretuono eero. ventosios 1A gyven-
vietje tyrim metu pavyko aptikti madaug 150 m ilgio
aptvar. Jis eero pakrant juos lenkta linija. Aptvaro pa-
grind sudar dvi daniausiai po por sukalt statmen
kuol eils. Kuolai sukalti giliai grunt 20100 cm tarpais.
Vien eil nuo kitos skyr apie 0,5 m tarpas, kuris buvo u-
pildytas iilgai suguldytomis kartimis, samanomis, pu ie-
ve, o apaia neretai ir akmenimis. Pietinje pusje, netoli
eero kranto, bta vart, kuriuos ymjo du stambs akoti
kuolai. U j bta iuklyno
28
.
Kitas aptvaras rastas tyrinjant emaitiks 1-j gy-
venviet (venioni r.). Jis sudtingesns konstrukcijos. Gy-
venviet iaurs rytuose jis juos puslankiu trimis lygiagre-
iomis eilmis, tarp kuri buvo 47 m tarpai. Aptvarai reng-
ti i kalt em stulp ir ipinti. U antro ir treio aptvaro
buvo ikasti plats ir gils grioviai. Kol kas ioje gyvenvie-
tje aptvaras atkastas tik nedideliame plotelyje, tad tikslus jo
planas neinomas. Pasak tyrim autoriaus, sienoje buvo ap-
tikta smigusi trikampi antgali
29
. iuo atveju ia galjo
gintis vietiniai Narvos kultros mons tiek nuo kit kaimy-
nini bendruomeni, tiek nuo svetimos virvelins kerami-
kos kultros moni.
Aptvarai iaurs ir Vidurio Europoje atsirado dar
ankstyvajame neolite kartu su linijins-juostins keramikos
kultra. Vliau tokie aptvarai tveriami ir kit kultr (Leng-
jelio, piltuvlini tauri) gyvenvietse. i kultr mons
jau vertsi gyvulininkyste ir emdirbyste. Paiose gyven-
vietse aptinkama daug pastat. Aptvarai ia gali tiek juos-
ti pai gyvenviet, tiek bti gyvenviets pakratyje. J kon-
28
Rimantien R. Akmens amius Lietuvoje. Vilnius, 1996. P. 268269.
29
Girininkas A. Kretuonas. Vidurinis ir vlyvasis neolitas // Lietuvos archeologija. T. 7.
Vilnius, 1990. P. 20, 9091.
18
strukcija vairi (tvoros, grioviai). i aptvar paskirtis ai-
kinama vairiai: atseit jie ymjo kaimo teritorij, tai esan-
ios kulto ar gyvuli laikymo vietos ir t. t. Taiau visa tai
galima aikinti ir kariniu aspektu: taip buvo apsaugomas
pats kaimas ir (ar) gyvuli banda nuo netikt ipuoli.
kai kuri archeolog teiginius, kad tai negali bti tvirtini-
mai (nes jie es per menki ir j grioviai danai bna upilti
iuklmis), galima atsakyti taip: ios tvoros danai stip-
resns nei randamos lietuvikuose ankstyvuosiuose pilia-
kalniuose, nors dl j gynybins paskirties iuo metu lyg
niekas ir neabejoja. O grioviai prisipildo natraliai, alinant
iukles i gyvenviets teritorijos. Panaiai elgtasi ir pilia-
kalniuose, kur iukls nuo kalno buvo pilamos emyn, nors
tai ir maino kalno aukt. Paprastai ia aptinkamas pakan-
kamai storas kultrinis sluoksnis. Be to, neolitini aptvar
grioviuose danai aptinkama ir pavieni moni skelet
kaul. Tai irgi galima paaikinti: jie rodo, kad bta karini
susidrim. Padrikai imtyt moni kaul danai aptin-
kama piliakalni aiktelse. Be to, reljefo formas neigiamai
veikia erozija, mogaus kin veikla.
Menki ankstyvieji gyvenviei tvirtinimai tikriausiai
rodo, kad to meto nedidels karins grupels dar nebuvo pa-
sirengusios iuos tvirtinimus pulti: trko moni ir mate-
rialini itekli, kad bt galima pulti ir ilgiau ilaikyti juos
apsuptus, neturta technikos tvirtinimams griauti.
ia tikt iek tiek nukrypti ymiai vlesnius laikus.
Kad balt gentims ilg laik nelabai seksi uimti tvirtinimus
ir pilis, rodo ir ankstyvj vidurami raytiniai altiniai. Da-
niausiai utekdavo gyvenamsias teritorijas nusiaubti.
Bet grkime prie temos. To meto kariniai ipuoliai
tikriausiai buvo pagrsti trumpalaikiais ir greitais siveri-
mais kit bendruomeni nesaugomas teritorijas. Pagrin-
dinis grobis maisto atsargos, naminiai gyvuliai, reti ir pres-
tiiniai ginklai bei darbo rankiai. Kad i prielaida yra tei-
singa, patvirtina ir tai, jog tyrinjant ankstyviausius gyven-
19
viei tvirtinimus (ar aptvarus) paprastai neaptinkama jo-
ki ymesni gaisr pdsak, kuriuos bt galima sieti su
upuolimais, nes prieingu atveju sudegt ir visas numa-
tomas grobis.
Neolito pabaigabronzos amiaus pradia datuoja-
m titnagini ir akmenini dirbini pavyksta rasti ir iau-
rs Ryt Lietuvoje, ankstyvj piliakalni apatiniuose kul-
trinio sluoksnio horizontuose. Ir tai daugiausia su karyba
susij daiktai trikampiai strli antgaliai, kovos ir univer-
sals akmeniniai kirviai su skyle kotui (Nevieriks, Soki-
ks). Galbt tai nedidels tvirtintos gyvenviets liekanos
ar apvalgos vieta, skirta gretimo kaimo ar didesnio terito-
rinio vieneto apsaugai utikrinti. Kol kas tinkamesnio pa-
aikinimo nra. Bet tikriausiai io periodo pabaigoje teks
gilintis bronzos amiaus viduryje staiga atsiradusi pilia-
kalni genez, nes jie negaljo atsirasti i niekur. Matyt, tai
vlyvajame neolite atsiradusi tvirtint gyvenviei toles-
ns raidos rezultatas. Toki mint patvirtina ir bronzos am-
iaus pradios osteologin mediaga moni kaukoli
skliautai, deformuoti mirtin impresini li (Kretuonas
1C, Turlojik)
30
. Tai jau akivaizds suaktyvjusi karini
konflikt padariniai.
Neolito epochoje smarkiai kinta ir patys mediokls
nagiai-ginklai. Itin pagausja kirvio tipo dirbini, ypa tai
pasakytina apie Lenkijoje (ir kitose alyse), titnago gavy-
bos vietose, masikai gamintus tveriamuosius lifuotus kir-
vius, kurie eksportuoti iki 300400 km spinduliu. Neabejo-
tina, dalis j buvo naudojami kaip ginklai (panaaus tipo
buvo naudoti Talheime). Nedaug toki dirbini rasta ir Lie-
tuvoje. Negana to, vlyvajame neolite pasirodo ir pirmieji
30
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania /
/ Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 1214; Jankauskas R. Lietuvos gyventoj
antropologija: nuo seniausi laik iki XIII a. // Istorija. Lietuvos auktj mokykl mokslo
darbai. T. XLIXL. Vilnius, 2001. P. 3940; Jankauskas R., Urbanaviius U. Preliminars
2000 m. archeologini kasinjim antropologins mediagos tyrim rezultatai // Archeologiniai
tyrinjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. P. 246.
20
tikrieji kovos kirviai, ms kratus greiiausiai patek kartu
su virvelins keramikos kultros monmis. Tai i tvirt
akmens ri pagaminti specifins formos (smarkiai profi-
liuoti), visu lifuotu paviriumi ir su skyle kotui dirbiniai,
danai gaminti pagal bronzini kirvi analogus (turi spe-
cialiai suformuotas imitacines liejimo siles), dl savo for-
mos vadinami laiviniais kovos kirviais (4 pav.: 36). Prie
ginkl tikriausiai priskirtini ir dviameniai kirviai tiek smai-
ljaniais, tiek bukais amenimis (4 pav.: 12). J onins
ploktumos danai nusklembtos (facetuotos). ie dviej ti-
p kirviai tai ne darbui skirti nagiai. Daugja ir titnagi-
ni durkl, kuri visas pavirius plokiai retuuojamas
(pav. 3: 12). Iki tol labiau naudoti kauliniai-raginiai durklai
(3 pav.: 2526), kartais su statytais titnago amenimis. Kei-
iasi ir aunamieji bei svaidomieji nagiai. Palaipsniui i-
nyksta kauliniai antgaliai (3 pav.: 1324), o j viet uima
titnaginiai. Periodo pabaigoje jau vyrauja plokiai retuuo-
tu paviriumi 25 cm dydio vairi tip trikampiai, rom-
bo, lapo formos dirbiniai, naudoti kaip strli antgaliai (3
pav.: 710). Tokie pat, tik 34 kartus didesni, dirbiniai nau-
doti ir iei smaigaliams gaminti (3 pav.: 11). Pasirodo ir
pirmosios buos, matyt, pakeitusios vairias medines kuo-
kas ar vzdus. Visi ie dirbiniai nebtinai turjo bti nau-
dojami kaip ginklai. Jie galjo bti ir valdios asmens ar
grups jgos ir takos simbolis.
Spariai tobuljant ginkluotei kinta ir pati ideologi-
ja. Atsiradus ir pltojantis gamybiniam kiui (emdirbys-
tei, gyvulininkystei), itin svarbus to meto visuomenje tam-
pa vyro, gynjo kario, vaidmuo. Daugelyje vlyvojo ne-
olito bronzos amiaus pradios vyr kap aptinkama jau
nebe mediokls nagi, bet tikr ginkl laivini kovos
kirvi, trikampi antgali, peili-durkl. sigali protvi
kultas: pradedami garbinti mir yms gimins, bendruo-
mens vyrai, matyt, kadaise to nusipeln gindami savj ar
puldami svetim turt. Jo atspindius aikiai matome gau-
21
siau randamose moni ar tik j veid skulptrlse, ku-
rios danai dedamos ir kapus
31
. Neolito antrojoje pusje
Lietuvoje jau aptinkama ir naminio arklio pavieni kaul
32
.
Tai rodo, kad arkliai galjo bti naudojami kaip transporto
priemon tolimiems karo ygiams.
Taigi visi ia pateikti faktai ir j interpretacijos aki-
vaizdiai liudija, kad kariniai susidrimai, konfliktai atsira-
do dar monijos prieauryje, galbt net kartu su paiu mo-
gumi. Pastebimas akivaizdus j skaiiaus per vis akmens
amiaus laikotarp didjimas. Taigi kai kuri tyrintoj pa-
mgti samprotavimai apie taiki Senj Europ
33
, matyt, n-
ra visikai teisingi.
31
Butrimas A. Human Figurines in Eastern-Baltic Prehistoric Art // Prehistoric Art in the
Baltic region / Vilniaus dails akademijos darbai. T. 20. Vilnius, 2000. P. 729.
32
Daugnora L., Girininkas A. Osteoarcheologija Lietuvoje. Vidurinysis ir vlyvasis holocenas.
Vilnius, 1996.
33
Gimbutas M. The Goddesses and Gods of Old Europe. Berkeley, 1982; Gimbutas M. The
Language of the Goddesses. San Francisco, 1989; Gimbutas M. The Civilization of the
Goddesses. San Francisco, 1991; Gimbutien M. Senoji Europa. Vilnius, 1996. P. 1011,
151253.
22
1 pav. Vlyvojo paleolito mediokls nagiai-ginklai: vairi tip titnaginiai
kotiniai antgaliai, priskirtini Hamburgo (13), Broms (47), Arensburgo
(8), Svidr (910) kultroms, ir i iaurs elnio rago pagamintas
Liungbiu tipo kaplys/kirvis (11)
23
2 pav. Mezolito epochos mediokls nagiai-ginklai.
vairi tip mikrolitiniai antgaliai-amenliai: trapecijos (13) striai
retuuotu galu (46), statmenai retuuota nugarle (78), lygiaoniai trikampiai (9
10), nelygiaonis trikampis (11), rombiniai skersinukai (1213), lancetai (1416).
Kaulo-rago dirbiniai: ubarzdinis antgalis su vienoje kratinje statytais amenliais
(17), kginiai antgaliai (1820), kirvis (21), ubarzdiniai antgaliai (2223), strl su
statytu titnaginiu antgaliu ir amenliais (24)
24
3 pav. Neolito epochos mediokls nagiai-ginklai. Titnago dirbiniai:
trapecijos (12), lancetai (36), nuoskaliniai vairi tip trikampiai antgaliai
(710), ietigalis (11), durklas (12). Kaulo-rago dirbiniai: ploktieji antgaliai
(1315), kginiai antgaliai (1624), durklai (2526)
25
4 pav. Vlyvojo neolitobronzos amiaus pradios ginklai: dviameniai
kirviai (12) ir vairi tip laiviniai kovos kirviai (36)
26
Ivados
Seniausi karini susidrim pdsak pasaulyje ga-
lima aptikti dar i paleolito laik. Beveik visada tai pavie-
niai asmen ar nedideli moni grupi susidrim atve-
jai. tikinamesns j prieastys bandymas pasisavinti grob
maisto atsargas, ugrobti patogi gyventi teritorij ar siekis
j isaugoti. Lietuvoje joki galim io laikotarpio karini
susidrim pdsak kol kas neaptikta.
Nuo mezolito laikotarpio pastebimas laipsnikas kari-
ni susidrim skaiiaus augimas. Matyt, tai lm spartus gy-
ventoj skaiiaus bei bendruomeni didjimas, siekimas val-
dyti turtingas maisto itekli, kuri kiekis gamtoje yra ribo-
tas, vietas. Pagrindiniai toki susidrim liudytojai pavie-
niai ir grupiniai kapai, kuriuose randama moni palaik su
smurtini traum, sueidim pdsakais, strigusiais ginklais.
Viduriniame ir vlyvajame neolite smarkiai iauga
smurtine mirtimi mirusi asmen kap skaiius. Tai tikriau-
siai sietina su ymiais kultriniais-etniniais pokyiais Piet-
ryi Baltijos regione. Pltojantis gamybiniam kiui bei pra-
djus naudoti metal, daugiau atsirado ir bendruomens tur-
to, kur jau reikjo nuolat saugoti tiek nuo svetimj, tiek
nuo nepageidaujam gamtini veiksni. Tiktina, kad dl to
atsirado ir pirmosios tvirtintos gyvenviets (ventoji 1A, e-
maitik 1). Be to, iuo laikotarpiu atsiranda ir pirmieji tikrieji
ginklai (strli ir iei antgaliai, kovos kirviai, durklai) pres-
tio ir valdios simboliai, irykja vyro vaidmuo visuomen-
je, sigali protvi kultas. Visa tai lm tolesn spart karini
konflikt skaiiaus Lietuvoje augim bronzos amiuje.
teikta 2003-06-13
27
Rsum
Lart militaire dans lge de la pierre en Lituanie
Dr. Egidijus ataviius, luniversit de Vilnius
Cet article cherche la rponse de la question est-ce
quil y avait des collisions et des conflits militaires lge de
la pierre; on essaye de trouver leurs traces dans le matriel
archologique lituanien, trouver leur raisons et leurs rsultats.
Les traces les plus vieux des conflits militaires viennent
du pal olithe. Presque toujours ce sont les cas des conflits
entre deux personnes ou entre de petits groupes de gens. Les
raisons peuvent tre lappropriation de la proie des rserves
alimentaires, loccupation du territoire et son dfense. Il ny a
pas de traces des conflits militaires de cette priode en Lituanie.
Depuis le msolithique le nombre des conflits
militaires augmente. Ctait le rsultat de laugmentation du
nombre des habitants et des communauts, du besoin davoir
des territoires riches en ressources alimentaires. Les tmoins
de ces conflits les tombes ou les fosses communes avec les
traces des traumatismes et les armes. Un tombe de ce type est
trouv dans le cimetire de Duonkalnis.
Le nombre des tombes des personnes tues augmente
trs vite lpoque du nolithique du milieu et tardif (les
cimetires de Duonkalnis et Kretuonas). La cause est les
changements culturels ethniques dans la rgion Baltique de
Sud-Est. Le dveloppement de lconomie de production et
lapparition du mtal ont incit laugmentation du bien de
communauts et il fallait le protger contre les trangers. Peut
tre que cest la raison de lapparition des cits fortifies
(ventoji 1A, emaitik 1). Dailleurs, pendant cette priode
de premiers armes apparaissent (les bouts des flches et des
lances, les haches de guerre, les poignards) les symboles
du prestige et du pouvoir, le rle dhomme dans la socit
augmente, le culte des anctres stablit. Tout cela tait la
28
cause de laugmentation du nombre des conflits militaires
lge de bronze en Lituanie.
Summary
Stone age warfare in Lithuania
Egidijus ataviius, Vilnius University
There were almost no written records about prehis-
toric (Stone Age) wars and warfare. The traditional point of
view in Lithuanian historiography states that Baltic tribes were
surprisingly peaceful. Well-known researchers of the Baltic
prehistory (M. Gimbutas, R. Rimantien and others) tend to
confirm this characterization. On the other hand, it is difficult
to believe that the coexistence of different palaeolithic-
neolithic societies and unification of the Balts were peaceful.
In this article author more carefully will try to answer
a question were there warfare conflicts in Stone Age Lithuania,
and will attempt to look for their traces in our archaeological
material, as well as define their causes of origin and effects.
In Europe the oldest traces of warfare conflicts are detected
from the palaeolithic times. Nearly always it is solitary in-
stances of military conflicts between individual persons or
small groups of people. Their more likely causes could be
misappropriation of reserve ration of food, capture of more
comfortable places for living or aspiration to preserve them.
Till now any real traces of military conflicts from the
palaeolithic have been found in Lithuania.
From the mesolithic time a gradual increase of war-
fare conflicts are noticed. Most likely, that was determined of
increase of population, aspirations to rule over territories with
rich natural and food resourses, which amount in the nature
(region) are limited. The main witnesses of such conflicts are
individual and collective-mass graves with traces of violent
29
injuries and wounds as well as embedded points in the hu-
man skeletons. Such remains are widespread in Europe, from
Atlantic France and Denmark in the West to the Ukraine in
the East. One such grave with violent injuries have been found
in Duonkalnis gravefield.
In the middle and late neolithic the amount of graves
with violent injuries and wounds increase markedly
(Duonkalnis, Kretuonas 1). Most likely that is linked with
sudden and large scale cultural-ethnic changes in the South-
East Baltic region. In the developing of neolithization pro-
cesses and appearing of the first metal ware, stone age com-
munities accumulated more wealth and resources, that must
be constantly protected from both strangers and undesirable
natural factors. It is probable, thats why the first fortificated
settlements, such as ventoji 1A and emaitik 1, appeared
in the end of the late neolithic. Besides, in this period the first
real specialize weapons (points of arrows and spears, war-
axes, daggers, knobs and others) the symbols of the pres-
tige and power appeared. Also the mans role like warrior
and defender came to light in prehistoric society and the an-
cestors cult became firmly established. All of that predeter-
mined subsequent rapid militarization of society and, of
course, increased warfare conflicts in Lithuania in Bronze Age.
30
KERNAVS GYNYBINIS KOMPLEKSAS
Prof. dr. Aleksas Luchtanas
Dokt. Manvydas Vitknas
Vilniaus universitetas
vadas
Savo moksline verte ne tik Lietuvos, bet ir visos Ryt
Europos mastu unikalus Kernavs archeologini ir istorini
paminkl kompleksas nuosekliai tyrinjamas nuo 1979 met.
Per t laik sukaupta daug mokslins informacijos, atspindin-
ios Neries vidurupio baseino apgyvendinimo raid ir kult-
rin kait nuo mezolito laikotarpio pradios iki i dien.
Didiuls nelaims, itikusios Kernavs gyventojus,
prie antpuoliai. Pasirengimas gynybai, ginkl gamyba ir
tvirtinim statyba bei remontas buvo vienas svarbiausi gy-
venimo senojoje Kernavje aspekt.
io straipsnio tikslas apibendrinti I a. pr. Kr.XIV a.
Kernavs archeologin mediag, leidiani atsekti ia eg-
zistavusio vairialaikio gynybinio komplekso raid, aptarti
archeologikai pastebimus karini susidrim pdsakus, ras-
tus vairi laikotarpi ginklus.
Nuo pirmj gyventoj pasirodymo Kernavs teritori-
joje 8 tkst. m. pr. Kr. iki straipsnyje aptariamo periodo pra-
dios ia taip pat veikiausiai bta karini susidrim, randa-
ma ginkluots likui, taiau kol kas negalima iskirti tvir-
tint gyvenviei, nra rasta joki tvirtinim ar akivaizdi
31
kov, sugriovim pdsak. I a. pr. Kr.II a. datuojama pirmoji
Kernavje, ant Aukuro kalno piliakalnio, tvirtinta gyvenvie-
t, su kuria siejama gynybinio komplekso formavimosi pra-
dia, o XIV a. pabaigoje (1390 m.) is kompleksas ir viduram-
i Kernavs miestas lugo. Straipsnyje kalbama apie Kerna-
vs gynybin kompleks tvirtint gyvenviei, pili, val-
gakalnio, kelio (medgrindos) rengim, konstrukcijas ir panau-
dojim kovose. Kompleksas suvokiamas kaip statini ir kit
konstrukcij, skirt apsaugai ir gynybai nuo prieo, visuma.
Kernav ankstyvasis Ryt Lietuvos miestas labiau-
siai inoma kaip vienas reikmingiausi vidurami Lietu-
vos politini centr. Didesn radini dalis aptikta XIIIXIV
a. datuojamuose archeologiniuose paminkluose. ie amiai
didiausio Kernavs ikilimo ir istorins reikms laiko-
tarpis. Tai liudija archeologiniai duomenys ir istoriniai alti-
niai. Taiau Kernav neikilo tuioje vietoje, nors anksiau
buvo manoma, kad XIIIXIV a. Kernav yra tipikas nau-
jas centras, atsirads kaip stipraus kunigaikio rezidenci-
ja; bendruomeninje epochoje ji buvo nereikminga gyven-
viet
1
. Turimi duomenys leidia teigti k kita jau senaja-
me geleies amiuje, ypa antrojoje jo pusje, ia buvo kles-
tintis gyvenviei ir tvirtinim kompleksas. Nuo I tkstant-
meio pradios nuosekliai vyko gyvenviei ir tvirtinim
evoliucija: palaipsniui jos tapo ankstyvaisiais vidurami
miestais. Per ilg laik Kernavje atsirado palankios slygos
rengti feodalin rezidencij, o vliau bent tam tikru periodu
jai tapti ankstyvja sostine sostapiliu.
Straipsnyje trumpai apvelgsime XIIIXIV a. raytinius
altinius, padedanius suvokti Kernavs reikm to meto Lie-
tuvos valstybje bei leidianius tiksliau datuoti daugelio
aptariam paminkl stratigrafinius sluoksnius. Atskirai ap-
tarsime antropologini tyrim mediag, leidusi atsekti
XIIIXIV a. kernaviki patirtas traumas, dal kuri galima
sieti su kariniais susidrimais.
1
Gudaviius E. Miest atsiradimas Lietuvoje. Vilnius, 1991, p. 57.
32
Autoriai tikisi, kad is straipsnis pads papildyti ar-
cheologijos ir istorijos moksl inias apie ms protvi
karyb Lietuvos valstybs prieauriu, jos krimo ir
tvirtinimo bei sunki kov dl laisvs laikotarpiu.
I. Kernavs archeologini paminkl
tyrinjimai
Kernavs gynybinio komplekso tyrinjimai neatsieja-
mi nuo vis Kernavje esani archeologini objekt tyrim.
Iki XX a. ankstyvoji Kernavs praeitis liko apgaubta
Renesanso epochos legend bei padavim. XIX a. pirmojoje
pusjeXIX a. viduryje Kernave susidomi Lietuvos archeo-
logijos pradininkai. Pirmuosius archeologinius kasinjimus
Kernavje ir jos apylinkse atliko broliai Tikeviiai (E. Tys-
zkiewicz, K. Tyszkiewicz)
2, 3
, V. Kondratoviius-Syrokoml (W.
Kondratowicz-Syrokomla)
4
, A. Pliateris (A. Plater). Taiau ma-
os apimties kasinjimai Aukuro kalno ir Mindaugo sosto
piliakalniuose neatne laukiam sensacing rezultat. Tik
po imtmeio, 1979 m., Vilniaus universitetui pradjus nuo-
seklius mokslinius tyrimus, palaipsniui atskleidiama garsi
ios vietovs praeitis.
Per 23 tyrinjim sezonus Kernavje surasta daug nau-
j, iki tol neinom archeologini paminkl. Taiau itirtas
tik apie 1 proc. milinikos kultrinio rezervato teritorijos.
1989 m. Kernavje buvo kurtas pirmasis Lietuvoje speciali-
zuotas Valstybinis archeologijos ir istorijos muziejus-rezer-
vatas, kurio tikslas saugoti, tirti bei populiarinti ios unika-
lios vietovs paveld. Kernavje atliekami moksliniai tyri-
mai, apimantys vis laikotarpi paminklus, suteikia galimy-
b atkurti svarbiausius Lietuvos prieistors raidos etapus.
2
Tyszkiewicz E. Rzut oka na roda archeologii krajowej, czyli opisanie zabytkw niektrych
staroytnoci, odkrytych w zachodnich guberniach Cesarstwa Rossyiskiego, Wilno, 1842, p. 5.
3
Tyszkiewicz K. Wilja i jej brzegi, Drezno, 1871.
4
Syrokomla W. Wycieczki po Litwie, Wilno, 1860.
33
Per 1979 m. pavasarin atlyd nuslinkus rytiniam Min-
daugo sosto piliakalnio laitui, prie pradedant tvarkymo dar-
bus, buvo nusprsta atlikti archeologinius paminklo tyrin-
jimus. Tai buvo pirmoji Vilniaus universiteto archeologin
ekspedicija Kernavje. 19791982 m. itirta beveik visa pilia-
kalnio aiktel (458 kv. m), iskyrus pietin jos gal
5, 6, 7
. Stra-
tigrafikai ir pagal radinius piliakalnyje iskirti du pagrindi-
niai apgyvendinimo horizontai (IVVIII a., XIIIXIV a.) bei
dviej gaisr pdsakai.
Tais paiais 1979 m. tyrinta ir dalis gyvenviets, esan-
ios iaurs rytus nuo Lizdeikos kalno piliakalnio
8
. rytus ir
iaurs rytus nuo piliakalnio tsiasi lygus laukas. Jame arche-
ologikai itirtas 254 kv. m plotas. Aptikti, apardyti ariant, VI
XIV a. netvirtint gyvenviei kultrini sluoksni likuiai.
2002 metais io paminklo teritorijoje itirta dar 200 kv. m.
Tyrinjant Mindaugo sosto piliakaln suinota, jog
apie 2 km iaurs vakarus nuo Kernavs ilikusi 23 pilka-
pi grup. 19811984 m. itirti 6 vlyvojo geleies amiaus
pradia (IXX a.) datuotini pilkapiai bdingi Ryt Lietu-
vos pilkapi kultros laidojimo paminklai.
1983 m. pradtas tyrinti didiausias Kernavs pilia-
kalnis Pilies kalnas
9
. Kasinjimai buvo tsiami ir 1985 m.
10
Archeologikai itirtas 518 kv. m aiktels plotas. Aptiktos
XIIIX a. pr. Kr. netvirtintos gyvenviets kultrinio sluoks-
nio liekanos bei VIXIV a. apimantys kultrini sluoksni
5
Kulikauskas P., Luchtanas A. Archeologiniai tyrinjimai Kernavje 1979 metais //
Archeologiniai tyrinjimai Lietuvoje [toliau ATL] 1978 ir 1979 metais, Vilnius, 1980, p.
3538.
6
Volkait-Kulikauskien R. Mindaugo sostu vadinamo Kernavs piliakalnio tyrinjimai //
ATL 1980 ir 1981 metais, Vilnius, 1982, p. 2832.
7
Volkait-Kulikauskien R. Kernavs piliakalnio Mindaugo Sostas tyrinjimai // ATL 1982 ir
1983 metais, Vilnius, 1984, p. 3538.
8
Kulikauskas P., Luchtanas A. Archeologiniai tyrinjimai Kernavje 1979 metais // ATL 1978
ir 1979 metais, Vilnius, 1980, p. 3738.
9
Volkait-Kulikauskien R. Kernavs Pilies Kalno tyrinjimai 1983 m. // ATL 1982 ir 1983
metais, Vilnius, 1984, p. 3840.
10
Luchtanas A. Kernavs Pilies kalno tyrinjimai // ATL 1984 ir 1985 metais, Vilnius, 1986, p.
3235.
34
horizontai. Pirmaisiais ios teritorijos apgyvendinimo etapais
ia bta netvirtintos gyvenviets. XIIIXIV a. piliakalnio te-
ritorijoje jau buvo tvirtinta auktutin Kernavs miesto da-
lis, tankiai ustatyta amatinink bei pirkli sodybomis.
1983 met ruden valgant Kernavs apylinkes buvo
aptikta nauja akmens bei geleies amiaus gyvenviet. 1983
1984 m. itirtas 595 kv. m

gyvenviets plotas. 1986 m. gegu-
s mn. Pajautos slnyje, pietvakarius nuo Pilies kalno,
melioracijos tranjoje, aptiktos medinio kelio, akmen grin-
dinio liekanos, iversti pastat sienojai. Taip melioratori
dka buvo atrastas emutinis vidurami Kernavs mies-
tas. Plats archeologiniai tyrinjimai ia buvo atliekami 1986
1989 m.
11, 12
, 19921993 m.
13
ir 1995 m.
14
Archeologikai tyri-
ntas 1750 kv. m miesto plotas, esantis pietus nuo Pilies
kalno piliakalnio.
Lietuvos TSR kultros ministerijos iniciatyva 1985 m.
buvo sausinami grioviai aplink Mindaugo sosto piliakaln. At-
liekant archeologin prieir padarytas griovio tarp Mindau-
go sosto ir Aukuro kalno piliakalni (15 kv. m) pjvis. Aptikti
Aukuro kalno papds sutvirtinimai akmen grindiniai, nu-
statyta, kad griovys buvo 3 m gilesnis negu dabartinis. Pagrin-
din Kernavs pilis kunigaikio rezidencija ant Aukuro kal-
no buvo i trij pusi apsupta griovio, pilno vandens, nuo
Neries j saugojo pelktas Pajautos slnis. 19921993 metais
Aukuro kalno piliakalnis tyrintas plaiau
15
. Archeologikai
itirtas 194 kv. m

piliakalnio aiktels plotas. Stratigrafikai ir
pagal radinius piliakalnyje isiskyr trys pagrindiniai apgy-
vendinimo horizontai, datuojami I a. pr. Kr.XIV a., bei ryks
11
Luchtanas A. Tyrinjimai Kernavje // ATL 1986 ir 1987 metais, Vilnius, 1988, p. 137142.
12
Luchtanas A. Tyrinjimai Pajautos slnyje Kernavje // ATL 1988 ir 1989 metais, Vilnius.
1990, p. 148152.
13
Karnatka G. Miesto Pajautos slnyje Kernavje tyrinjimai // ATL 1992 ir 1993 metais,
Vilnius, 1994, p. 236238.
14
Luchtanas A. Miesto Pajautos slnyje Kernavje tyrinjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995
metais, Vilnius, 1996, p. 254255
15
Luchtanas A. Aukuro kalno piliakalnio Kernavje tyrinjimai // ATL 1992 ir 1993 metais,
Vilnius, 1994, p. 50-53..
35
keturi gaisr pdsakai. Gauss archeologiniai radiniai, ypa
didelis importini dirbini bei prabangos daikt kiekis, ro-
do, kad viduramiais ant Aukuro kalno piliakalnio stovjusi
medin pilis buvo pagrindin gynybinio piliakalni komplek-
so dalis kunigaikio rezidencija.
1989 m. valgant Kernavs kultrinio rezervato teri-
torij, apie 0,4 km rytus nuo Lizdeikos kalno piliakalnio
Vilniaus universiteto archeologin ekspedicija aptiko penk-
t iki tol neinot Kernavs Kriveikiki piliakaln
16
. Arche-
ologikai tyrinta 15 kv. m paminklo teritorijos. ymesni
tvirtinim liekan neaptikta, rasta I tkstantmeio vidurio
bei XIV a. keramikos. Manoma, kad piliakalnis turjo saugo-
ti XIIIXIV a. miesto prieigas. Gali bti, kad piliakalnis atli-
ko daugiau sakralin funkcij, kadangi iaur nuo jo buvo
to paties laikotarpio kapinynas.
Taigi Kernavs gynybini tvirtinim kompleks su-
dar 5 piliakalniai, i kuri visi, iskyrus Lizdeikos kaln,
yra daugiau ar maiau tyrinti.
1989 m. valgym metu, be Kriveikiki piliakalnio,
abipus Kernavls upelio ioi aptiktos dvi netvirtintos gy-
venviets. Deiniajame upelio krante buvusi gyvenviet pri-
skiriama neolitui ir pirmiesiems ms eros amiams. Terito-
rijoje atlikti valgomieji tyrinjimai (36 kv. m).
1989 metais, be ivardyt paminkl, taip pat aptiktas
unikalus visame Baltijos regione brkniuotosios keramikos
kultros degintinis kapinynas. Paminklas yra Pajautos sl-
nyje. Archeologikai itirta 1 902 kv. m paminklo teritorijos.
Kernavs vidurami (XIIIXIV a.) paveldas yra uni-
kalus, kadangi j sudaro ne tik penki piliakalni gynybin
sistema bei puikiai ilik miesto kultriniai sluoksniai, bet ir
to meto kapinynas. Vidurami Kernavs kapinynas aptik-
tas 1993 met ruden, tyrintas 19941996, 19981999 ir 2002
16
Luchtanas A. valgomieji tyrinjimai Kernavje ir jos apylinkse // ATL 19881989 metais,
Vilnius, 1990, p. 195196.
36
metais
17, 18, 19
. Paminklas rastas virutinje Neries terasoje. Ap-
tikti 292 XIIIXIV a. Kernavs miesto gyventoj kapai.
Pastarj met Kernavs archeologiniai tyrinjimai pa-
rod, kad Kernavs miestas viduramiais neapsiribojo vien
Pajautos slnio bei piliakalni teritorija. Sodyb, kur gausiai
aptikta metalini ir organini mediag dirbini, liekanos
rastos bei tyrintos ir virutinje ups terasoje, apie 200 m
iaur nuo Lizdeikos kalno piliakalnio
20
.

ia kasinta XIII
XIV a. sodybos kiemo dalis (423 kv. m). 1992 metais kasinta
Kernavs dvarviet (200 kv. m dvaro teritorijos), Kernavs
senj banyi teritorijoje tyrintos XIV a. pabaigosXVIII
a. kapinaits (598 kv. m)
21, 22
, Kernavs miestelio dalis (16 kv.
m), jos XVXX a. kultrinis sluoksnis
23
.
Taigi 24 metus atliekant nuoseklius mokslinius tyri-
mus suinota, kad pirmieji gyventojai ioje vietovje sikr
dar 98 tkst. m. pr. Kr., senojo akmens amiaus paleolito
pabaigoje. Nuo t laik ia nuolat gyvena mons.
Iki iol Kernavje tsiami plats archeologiniai tyrin-
jimai, leidiantys sukaupti labai daug archeologins media-
gos. is archeologini paminkl kompleksas ir jo tyrinjim
duomenys suteikia mums unikali galimyb painti ios Lie-
tuvos vietovs tkstantmet praeit ir daugyb jos aspekt, jie
ateityje pads atsakyti daugel dar neaiki klausim, leis
geriau painti ms protvi gyvensen, taip pat ir vien ma-
iausiai itirt senovs Lietuvos gyvenimo srii karyb.
17
Vlius G. KernavsKriveikiki XIIIXIV a. kapinynas // ATL 1994 ir 1995 metais, Vilnius,
1996, p. 149154.
18
Vlius G. KernavsKriveikiki senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p.
248249.
19
Vlius G. KernavsKriveikiki XIIIXIV a. senkapis // ATL 1998 ir 1999 metais, Vilnius,
2000, p. 332334.
20
Vaiinien D. Kernavs virutinio miesto tyrinjimai // ATL 1998 ir 1999 metais, Vilnius,
2000, p. 131134.
21
A. Jankauskas, A. Luchtanas. Senj Kernavs banyi tyrinjimai // ATL 1988 ir 1989
metais, Vilnius, 1990, p. 138139.
22
Karnatka G. XVXVII a. senkapio tyrinjimai Kernavje // ATL 1990 ir 1991 metais,
Vilnius, 1992, p. 7982.
23
Luchtanas A. valgomieji tyrinjimai Kernavje, Kerniaus gatvje Nr. 6 // ATL 1996 ir 1997
metais, Vilnius, 1998, p. 397399.
37
Darb, skirt tiktai Kernavs gynybinio komplekso
tyrimams, iki iol beveik nebuvo. Pirmasis darbas, kuriame
apibendrinta iki 1988 met apie piliakalnius ir juose buvu-
sius tvirtinimus sukaupta mediaga, Vilniaus universi-
teto Istorijos fakulteto absolvento Eligijaus midto diplo-
minis darbas
24
.
2. Gamtins slygos
Kurdami gyvenvietes, statydami gynybinius tvirtini-
mus, pritaikydami gynybinms reikmms piliakalnius, Ker-
navs gyventojai puikiai inaudojo palankias gamtines sly-
gas. Kernavs archeologini paminkl kompleksas sikrs
deiniajame Neries ups krante. Plaiame (apie 0,5 km plo-
io) slnyje, vadinamame Pajautos slniu, pirmojoje antsal-
pinje terasoje, buvo vairialaiks gyvenviets ir XIIIXIV a.
Kernavs miesto emutin dalis. Antrosios ir treiosios tera-
s telik pdsakai. Ketvirtosios terasos pakratyje, iraiyta-
me raguv, ant gamtos ir mogaus suformuot piliakalni,
buvo vairialaiks tvirtintos ir netvirtintos gyvenviets, pi-
laits-slptuvs, vliau Kernavs pilis su priepiliais ir
auktutin miesto dalis, sikrusi ant Pilies kalno piliakal-
nio bei iaur ir rytus nuo Lizdeikos kalno piliakalnio. Dar
toliau rytus buvo XIIIXIV a. KernavsKriveikiki kapi-
nynas ir valgakalnio piliakalnis.
Piliakalni komplekso teritorijoje gausu altini. Ypa
altiniuoti Pilies kalno piliakalnio laitai. ia vietomis netgi
susidariusios mayts pelkuts. Tarp Lizdeikos kalno pilia-
kalnio ir kit piliakalni Neries link teka Pajautos upelis, da-
vs vard visai deiniajame Neries krante plytinio slnio at-
karpai ties Kernave.
Gamtins slygos atskirose Pajautos slnio dalyse
nuo seno skiriasi. Intensyviausiai nuo mezolito laikotarpio
iki ms dien gyvenama Neries pakrantje, sausoje
24
midtas E. Kernavs gynybin sistema XIIIXIV a. Diplominis darbas (rankratis), Vilnius,
1988.
38
auktumlje, kuri yra neaukta polediniu laikotarpiu tarp
dabartins Neries ups vagos ir buvusios senvags viduri-
nje Pajautos slnio dalyje ups tkms suneta smlio ir
vyro sala. ia bta akmens amiaus (mezolito ir neolito)
bei bronzos amiaus gyvenviei, kurios (kurtosios salo-
je) buvo pakankamai gerai apsaugotos. Ankstyvajame ge-
leies amiuje (VI a. pr. Kr.) ia bta brkniuotosios ke-
ramikos kultros kapinyno, III a. nedidels brkniuoto-
sios keramikos kultros gyvenviets.
Vidurin Pajautos slnio dalis tarp buvusios salos ir
piliakalni buvo labai drgna. Apie 500 m. pr. Kr., subatlan-
io periodo pradioje, Ryt Europoje klimatas tapo atiau-
resnis, nukrito vidutin temperatra, pakilo gruntini van-
den, upi ir eer lygis. Lietuvoje krituli kiekis padidjo
1,5 karto
25
. Dl to emumose susidar drgms perteklius,
isiplt pelki plotai, daug anksiau apgyvent viet tapo
nebetinkamos gyventi
26
.
Apie 200 metus, prasidjus antrajam subatlanio peri-
odui, klimatas tapo kur kas sausesnis ir iltesnis, pelki plotai
labai sumajo, ups pasidar maiau vandeningos. is sau-
sas ir iltas periodas tssi nuo III a. iki VII a. vidurio. iuo
laikotarpiu daug gyvenviei buvo kurta emose, prie tai
gyventi netinkamose vietose. Kernavje mons vl apsigy-
veno Neries pakrantse, o piliakalniai ir toliau liko svarbs
kaip gynybiniai tvirtinimai bei tvirtintos gyvenviets, kurio-
se dalis moni gyveno nuolatos, o pavojaus metu galjo si-
tvirtinti ir gintis Pajautos slnio gyvenviei gyventojai. Kad
Neries pakrants gyventojai greitai ir patogiai veikt gamti-
n klit, skiriani juos nuo piliakalni, pelkes, per jas bu-
vo nutiestas medinis kelias medgrinda. Tai bene rykiausias
25
. (,
, ) //
. , 1987, . 249.
26
. .
( ) // i
i i. .3. i, 1994, . 76.
39
nepatogi gamtins aplinkos slyg koregavimo senovs Ker-
navje pavyzdys. Medgrinda laikytina ne tik kasdienms reik-
mms, bet ir apsaugai nuo prie skirtu renginiu.
Jau II tkstantmeio pradioje ir viduramiais ker-
navikiai stipriai pakeit piliakalni komplekso reljef: ly-
gino piliakalni aikteles, pyl pylimus, auktino piliakal-
ni laitus, tarp piliakalni gilino griovius. Pilies kalno pi-
liakalnio tyrinjim metu pastebta, kad altini igrau-
tos gana gilios griovos, buvusios kai kuriose piliakalnio aik-
tels vietose, upiltos emmis XIIIXIV a. tvarkant ir lygi-
nant piliakalnio aiktel.
Gana nesunku paaikinti, kodl gyventojai negro
nuolat gyventi Pajautos sln po V a. buvusio prie ant-
puolio. IV a. klimatas Europoje atvso, o V a. viduryje emy-
ne temperatra buvo maiausia per pastaruosius 2000 met
(skaiiuojant nuo ms dien). Dirvos pasidar gerokai drg-
nesns, pakilo gruntini vanden, upi ir eer lygis, isi-
plt pelki plotai. Tai lm ema temperatra, gauss kri-
tuliai, Baltijos jros transgresija. Dalis upi slni buvo u-
tvindyti, pasideng potvyni snaomis, upelkjo ir tapo
nebetinkami gyventi
27
. Pajautos slnyje vir III a.V a. vidu-
rio gyvenviei kultrinio sluoksnio daugelyje viet paste-
bimas sna bei durpi sluoksnelis. Tai liudija, kad Neries
potvyniai apsemdavo gyvenviei vietas, o pakilus grunti-
ni vanden lygiui pradjo formuotis auktapelk. Taigi mo-
nes pasitraukti i Pajautos slnio privert gamtini slyg
pokyiai ir su jais sutaps klajokli antpuolis, po kurio nu-
siaubtas ir tikriausiai sudegintas gyvenvietes pelkjaniame
slnyje gyventojai nebegro. Beje, negalime atmesti ir ant-
ros prielaidos, jog mones palikti gyvenvietes privert ne kla-
jokli antpuolis, o kiek anksiau vyks didiulis potvynis.
Vien i didiausi gamtos keliam problem vai-
rialaiki gyvenviei bei vidurami emutinio miesto Pa-
jautos slnyje gyventojams kl Neries potvyniai. Aiks vi-
27
.. . , 1994, c. 296297.
40
duramiais vykusi potvyni pdsakai randami alia tvor
liekan emutiniame mieste. Didesn miesto dalis sikr
durpingoje senvags vietoje. Vietomis bta upelkjusi plo-
t, galbt ma eerli, augo nendrynai. Vasar pelkti plo-
tai ir Neries up tapdavo natralia klitimi prie Kernavs i
piet artjaniam prieui.
Taigi Kernavs gyventojus supo vaizdinga ir vairi
kratovaizdio element turtinga gamtin aplinka. Kernavs
ir jos apylinki gamtiniai itekliai buvo naudojami kasdienia-
me kernaviki gyvenime ir rengiant gynybin kompleks.
3. Kernavs apgyvendinimo raida
I a. pr. Kr. XIV a.
Prie praddami nagrinti Kernavs gynybinio kom-
plekso pltr apie 1500 met trukusiu laikotarpiu, pabandy-
sime pateikti Kernavs apgyvendinimo raidos schem.
Kernavje pirmieji gyventojai pasirod mezolito pra-
dioje, tad ia buvo gyvenama jau nuo akmens amiaus. Se-
niausi gyventoj pdsak Kernavje pavyko aptikti prie
Neries, Pajautos slnio pakratyje. Apie IXVIII tkstantmet
prie Kr. ia pasirod vlyvojo paleolito mediotojai svid-
r kultros atstovai. Gerokai intensyviau Kernavs apylin-
ks buvo apgyvendinamos mezolito bei neolito epochose. Itin
palankios gyvenimo slygos uvinga up, ia pat veju-
sios derlingos pievos, dideli mediokls plotai virutinje
Neries terasoje lm, kad ioje vietovje nuolat buvo gyve-
nama jau nuo VIIIVII tkstantmeio prie Kr.
Iki pat ms eros pradios Kernavje gyveno negausi
bendruomen. Bene domiausias iki ms laik iliks anks-
tyvojo geleies amiaus paminklas ploktinis kapinynas su
degintiniais kapais greta Pajautos upelio ioi priskiriamas
brkniuotos keramikos kultrai.
Taiau Kernavs apgyvendinimo laikotarpio iki Kris-
taus gimimo nenagrinsime, nes tai jau kita tema.
41
Piliakalni panaudojimo, vairialaiki gyvenviei
raidos bei miesto atsiradimo ir pltros aptariamuoju laiko-
tarpiu schema yra tokia:
1. (I a. pr. Kr.II a. po Kr.) tvirtinta Aukuro kalno pi-
liakalnio gyvenviet tipikas brkniuotosios keramikos
kultros gynybinis-gyvenamasis objektas, Kernavs gynybi-
nio komplekso uuomazga. Iki pat Kernavs sunaikinimo XIV
a. pabaigoje is piliakalnis buvo pagrindinis gynybinio kom-
plekso objektas. Nedidel brkniuotosios keramikos kul-
tros gyvenviet buvo ir Pajautos slnyje. Jos pdsak rasta
2003 met ruden, tyrimai dar tik pradti.
Ant Aukuro kalno piliakalnio buvusi gyvenviet II
a. pabaigojeIII a. pradioje sunaikino netiktai kils gaisras.
Tai liudija perdegs molis, kuriuo buvo drbtos sienos, bei
gauss degsiai, taip pat perdegusi brkniuotoji keramika,
apsilyd metaliniai dirbiniai. Po gaisro gyvenviet atstato-
ma, taiau jau randama mirios ia gyvenusios etnins gru-
ps pdsak grubltosios keramikos su brkniavimo y-
mmis. Kernavje apsigyveno nemaa nauj gyventoj gru-
p. Tai, kad iki j atjimo buvusi gyvenviet sudeg, leidia
spti, jog is atjimas nebuvo taikus. Veikiausiai brkniuo-
tosios keramikos kultros gyventojai band ginti piliakaln.
Vis dlto i prielaid galini patvirtinti rodym prakti-
kai neturime iame piliakalnio sluoksnyje nerasta toki ry-
ki antpuolio pdsak, kaip datuojamo V a. gaisro sluoks-
nyje. Kernav ir kitas Ryt Lietuvos vietoves atjo nauji gy-
ventojai, vakar balt etninio elemento atstovai. I mirios
gyventoj mass kilo Ryt Lietuvos pilkapi kultros atsto-
vai tiesioginiai lietuvi protviai.
2. (III a.V a. vidurys) Ant Aukuro kalno piliakalnio
tvirtinta gyvenviet, kurioje randama ankstyvosios grubl-
tosios keramikos, ant Mindaugo sosto piliakalnio tvirtinta
gyvenviet bei atviro tipo gyvenviets Pajautos slnyje. I a.
po Kr. viduryje ram Kernavs gyvenim nutrauk Didiojo
taut kraustymosi vykiai. Mediniai tvirtinimai ir pastatai
ant centrinio Aukuro kalno piliakalnio buvo sudeginti, kul-
42
triniame sluoksnyje rasta keliasdeimt klajokliams bdin-
g trisparni strli antgali. is upuolimas siejamas su hu-
n prasiskverbimu Lietuv. Tuo paiu metu apleidiamos
gyvenviets Pajautos slnyje. iuo atveju lemiam vaidmen
suvaidino ne staigs prie antpuoliai, bet rykus klimato
pablogjimas. Pakilo gruntinio vandens lygis, gyventi slny-
je pasidar nebemanoma, todl naujos gyvenviets krsi
virutinje terasoje, alia piliakalni.
3. (V a. vid.XII a.) Piliakalniai-slptuvs Mindaugo
sostas ir Lizdeikos kalnas (iki II tkstantmeio pradios), Au-
kuro kalnas (iki I tkstantmeio paskutiniojo ketvirio). I tks-
tantmeio pabaigoje ankstyvoji feodalin pilait ant Auku-
ro kalno piliakalnio. Nuo II tkstantmeio pradios pilis
ant Aukuro kalno piliakalnio, priepiliai ant Mindaugo sos-
to ir Lizdeikos kalno piliakalni. Netvirtintos gyvenviets
ant Pilies kalno piliakalnio bei 4-ojoje antsalpinje Neries te-
rasoje, alia Lizdeikos kalno piliakalnio. iam laikotarpiui
taip pat priklauso Kernavs pilkapynas, priskiriamas vly-
vajam geleies amiui.
III a.V a. viduryje Kernavje jau formuojasi gynybi-
nis kompleksas, labai glaudiai susijs su didelmis netvir-
tintomis gyvenvietmis Pajautos slnyje. Veikiausiai pagrin-
din tvirtinta gyvenviet buvo ant Aukuro kalno piliakal-
nio, greta jos, ant Mindaugo sosto piliakalnio, iaugo panai
gyvenviet. iose tvirtintose gyvenvietse buvo nuolat gy-
venama, taip pat jos turjo tapti prieglobsiu ir gynybos vie-
ta daugeliui gyventoj prie antpuoli metu.
4. (XIII a.1390 m.) Kunigaikio rezidencija pilis ant
Aukuro kalno piliakalnio, tvirtinti priepiliai ant Mindaugo
sosto ir (tikriausiai) Lizdeikos kalno piliakalni, neaikios
paskirties valgakalnio piliakalnis, tvirtinta Auktutinio
miesto dalis ant Pilies kalno piliakalnio, netvirtinta Auktu-
tinio miesto dalis 4-ojoje antsalpinje Neries terasoje, iau-
r nuo Lizdeikos kalno piliakalnio, emutinis miestas Pa-
43
jautos slnyje (1 pav.). iam laikotarpiui taip pat priskiria-
mas KernavsKriveikiki kapinynas, datuojamas XIII a. ant-
rja puseXIV a.
Apie XIIXIII a. senasis gentinis centras tampa stam-
bia feodaline pilimi. Ant Aukuro kalno piliakalnio sikr
kunigaikio rezidencija, kiti piliakalniai atliko gynybin
funkcij. alia piliakalni apsigyveno amatininkai ir pirkliai.
XIII a. viduryje Kernav gavo visus feodalinio miesto po-
ymius. Virutinje miesto dalyje, Pilies kalno piliakalnio
teritorijoje, greiiausiai gyveno kunigaikio dvarui dirb
amatininkai ia nepastebta siauresns amat specializa-
cijos. Apatiniame mieste, Pajautos slnyje, tyrinjim metu
aptiktos specializuotos amatinink sodybos: kauladirbio,
juvelyro ir kt. Mieste susiformavo gatvi, vedani link Ne-
ries, tinklas. Kiekvienoje auktomis tvoromis aptvertoje so-
dyboje stovjo keli pastatai gyvenamasis namas ir 23 dirb-
tuvs. Sodybos sklypas uimdavo nuo 7 iki 9 ar. alia mies-
to, Kriveikikse, virutinje terasoje, buvo pagrindins
miestiei bendruomens kapins. Laidojimo paproiai bei
aptiktos kaps atspindi ne tik paskutins Europoje pago-
nikos valstybs tradicijas, bet ir aplinkini krat krik-
ionikosios kultros tak.
XIIIXIV a. piliakalni kompleksas buvo ankstyvojo
Kernavs miesto administracinis ir gynybinis branduolys.
Jame galima iskirti keturias pagrindines funkcines zonas:
rezidencin-gynybin (Aukuro kalno piliakalnis), gynybi-
n (Mindaugo sosto ir tikriausiai Lizdeikos kalno piliakal-
niai po 1365 m.), gynybin-gyvenamj (du ia paminti
piliakalniai iki 1365 m. ir Pilies kalno piliakalnis per vis
laikotarp) ir gynybin-valgybin (valgakalnis). iuo
atveju labiausiai diskutuotinas Mindaugo sosto piliakalnio
funkcij kitimas XIV a.
44
45
Autorius Aleksas Luchtanas, dailinink Dalia Grigonien
1 pav. XIIIXIV a. Kernavs pilies ir miesto rekonstrukcinis pieinys.
46
Ilgiausias vidurami Kernavs klestjimo laikotar-
pis XIII a. paskutinis ketvirtisXIV a. pirma pus. Tuo me-
tu Kernav buvo ne tik vienas stambiausi Lietuvos etnins
kultros centr, bet ir Didiojo kunigaikio rezidencija. XIV
a. viduryje ir antroje pusje Kernavs vaidmuo maja. Ypa
katastrofiki miestui buvo 1365 m. kryiuoi antpuolio pa-
dariniai. Gaisr ir sugriovim pdsakai ryks daugelyje ty-
rint Kernavs archeologini paminkl. Pili gynybin sis-
tema po sugriovim taip ir nebuvo visikai atkurta. Dar vie-
nas 1390 m. kryiuoi antpuolis galutinai sugriov senj
Lietuvos sostin ji ilgiems imtmeiams liko tik buvusios
valstybs simbolis. Po paskutinio antpuolio miestas ir pilys
jau niekuomet nebuvo atstatyti. Gyventojai paliko sln ir k-
rsi virutinje ups terasoje, dabartinio miestelio teritorijo-
je. Senojo miesto lieknas gana greitai paslp storas snai-
nis (aliuvinis) emi sluoksnis, puikiai ukonservavs visas
organines mediagas, kartu ir miesteln gyvenimo pdsa-
kus. Skirtingai nuo daugelio kit vidurami paminkl, Pa-
jautos slnyje bei piliakalniuose gyvyb, kaip ir bet kokia
juos ardanti kin veikla, nutrko staiga. Taip susiklosius
istorijai, Kernavje nuo pat XIV a. pabaigos piliakalniai, j
bei miesto kultriniai sluoksniai iliko nepaliesti ir iki ms
dien isaugojo nekainojam informacij.
4. Kernav XIIIXIV a. raytiniuose
altiniuose
ini apie Kernav XIIIXIV a. pateikia to meto ray-
tiniai altiniai kaimynini krat metraiai ir kronikos. Juo-
se minimi istoriniai vykiai, kuri dalis tiesiogiai atsispindi
archeologini tyrinjim mediagoje. Kernavs istorij liu-
dijanius raytini altini duomenis savo diplominiame dar-
be yra apibendrinusi J. Adomaityt
28
.
28
Adomaityt J. Kernavs istorija raytini altini duomenimis. Diplominis darbas. Vilniaus
universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos ir etnologijos katedra. 1992.
47
Pirm kart Kernavs vardas minimas XIII amiaus
Eiliuotojoje Livonijos kronikoje
29
. Kronikininkas eiliuota-
me tekste mini 1279 metais vykus Livonijos ordino yg
Lietuv, taip pat ir Kernav, kunigaikio Traidenio em.
Tuomet Kernavs uimti prieams nepavyko, kalavijuoiai
nusiaub tik jos apylinkes.
Livonijos riteri yg iki pat Kernavs mini ir Herma-
nas Vartberg, nurodantis kit dat 1278 metus
30
.
1290 m. Rygos miesto skol knyga patvirtina, kad Ker-
navs pirkliai prekiavo su kaimyniniais kratais
31
. Knygoje
buvo fiksuojami i vairi ali atvykusi pirkli, 12861352
metais prekiavusi Rygoje, kreditiniai-prekybiniai santykiai.
Joje minimi Kernavs pirkliai Rameiz ir Studil.
Kernav, bdama stambus lietuvi gynybinis centras,
kovoje su Kryiuoi ordinu pateko 13841402 m. Ordino
valg sudarytus Lietuvos keli apraus (vegeberichtus),
1863 metais istoriko Teodoro Hiro paskelbtus Leipcige i-
leistame Prsijos istorijos altini rinkinyje
32
. (i publikaci-
j lietuvi kalb ivert Juozas Jurginis
33
.) Per Kernav jo
penki kryiuoi marrutai pietrytin Lietuvos dal: 1) i
Kulvos Maiiagal; 2) nuo Nevio ups Vilni; 3) i Vil-
kijos palei Ner Vilni; 4) i Romaini Trakus ir Vilni; 5)
i Labnavos Vilni. Keli aprauose minimos kai kurios
ir dabar egzistuojanios netolim apylinki gyvenviets (Gel-
vonai, Labnava, Papariai). Teigiama, kad krate yra ger
keli ir pastoviui visko utenka. Daug dmesio buvo ski-
riama brast per upes apraymui. Minimos net trys brastos
per Ner prie Kernavs: Pirmoji brasta per Ner aukiau
Kernavs tokiu atstumu, kad galima girdti auksm, netoli
nuo karaliaus bstins; kita brasta nuo itos brastos yra per
du auksmus, prie Sidaro kiemo. Dar viena brasta buvo
29
Livlndische Reimchronik. Livlndische Reimchronik. Paderborn, 1889, p. 191.
30
Livonijos kronikos. Vilnius, 1991, p. 173.
31
Das Rigische Schuldbuch (18261352). St. Peterburg, 1872, p. 8485.
32
Scriptores Rerum Prussicarum, Bd. 1, 1861, Bd.2, 1863, Bd. 3, 1866. Leipzig, 1863.
33
Kratas ir mons. Vilnius, 1983, p 841.
48
Neryje, netoli Kernavs u puss mylios prie vieno kalno,
vadinamo Atavalga
34
. Veikiausiai Atavalga vadinamas
auktas skardis, dabar inomas Baltojo kalno vardu. ia Ne-
ris gana sekli ir dabar, vasar netgi ikyla salels. Citatoje
mintas brastas tekt sieti su seklumomis ties Semeniki
kaimu, kur iuo metu Neryje yra didel sala.
Lietuvi kovos su Kryiuoi ordinu neaplenk ir Ker-
navs. 1365 m. kryiuoiai sureng yg Lietuv, kurio pa-
grindine prieastimi tapo Kstuio snaus Butauto, norju-
sio uimti Vilni ir tapti Lietuvos valdovu, perbgimas pas
kryiuoius
35
: 1365 m. v. Jokbo liepos 25 d. Kstuio,
lietuvi karaliaus, snus pagonis su 15 raiteli atvyko
Karaliauiaus pil, kur buvo pakriktytas Henriku.
Imperatorius j paskelb kunigaikiu, o sveiai i Vokietijos
padovanojo jam daug dovan. Taps krikionimi jis Marijos
Dangun mimo dien (rugpjio 15 d.) nuved didj magistr
visa niokojant yg lietuvi emn, madaug ties Vilniaus
ir Ukmergs pilimis, jis sudegino Kernavs ir Maiiagalos
pilis. Ten utruko dvylika dien, isived daug belaisvi,
daug lietuvi iud
36
.
1390 met pradioje prie Kernavs artjo didiul Kry-
iuoi ordino ir jo sjunginink kariuomen, vadovaujama
maralo Engelharto Rabs. Ordino pusje kart kariavo ir
Vytautas. Sjungininkai um Maiiagal. Kernavs gyn-
jai patys padeg pil, priepilius ir pasitrauk. io ygio me-
tu uvo daug Ordino riteri, daug lietuvi buvo paimta
nelaisv. Torns analuose ir Dietmaro bei Jono i Posilgs
kronikose teigiama, kad iame kryiuoi ygyje dalyvavo
net 40 tkstani moni
37
.
XIV a. Kernavs miesto ir pili kultriniame sluoksny-
je akivaizds dviej dideli gaisr pdsakai. Ypa ryks su
1365 m. kryiuoi antpuoliu siejami gaisr padariniai.
34
Ten pat, p. 2830
35
Kuinskas A. Kstutis. V., 1998, p. 7778.
36
Scriptores Rerum Prussicarum , Bd. 2, 1863, s. 554; Bd. 3, 1866, s. 594-585; Livonijos
kronikos. Vilnius, 1991, p. 188.
37
Scriptores Rerum Prussicarum , Bd. 2, 1863, s. 641; Bd. 3, 1866, s. 162.
49
Po 1390 met gaisro pilis daugiau nebuvo atstatyta.
emutinis miestas nesudeg, taiau buvo apleistas, uklo-
tas didelio pavasarinio Neries potvynio nemenimis ir nuo
piliakalni lait nuplautos ems sluoksniu. Esant auktam
gruntinio vandens lygiui, po susidariusiu durpingu sluoks-
niu puikiai usikonservavo organins mediagos.
XIV a. pabaigoje tarp kit Lietuvos miest (Vilniaus,
Kauno, Senj ir Naujj Trak, Ukmergs, Maiiagalos, Per-
lojos, Punios, Krvos) Kernav minima Rus miest sra-
e
38
. Ipatijaus metratyje, raytame XIV a. pabaigojeXV a.
pradioje, iliko trumpa inut apie tai, kad Gediminas pra-
djo valdyti Naugarduk ir Kernav
39
.
Raytiniai altiniai pateikia duomen ir apie pasku-
tinj dalins Kernavs kunigaiktysts valdov Jogailos
brol Vygand. 1386 m. savo privilegija Jogaila skyr j Ker-
navs kunigaikiu
40
. 1388 m. Vygandas prisiek karaliui ir
jo monai Jadvygai
41
.
Po 1390 m. ygio Kernavs pilis kronikose daugiau
neminama. XIVXV a. sandroje pradjo plstis ketvirtojo-
je Neries terasoje (dabartinje vietoje) esantis miestelis. Ta-
iau atsikrusi Kernav savo ankstesns svarbos jau nieka-
da nebeatgavo.
Raytiniai altiniai patvirtina svarb Kernavs vaid-
men ankstyvosios Lietuvos valstybs istorijoje, paaikina ir
leidia tiksliai datuoti archeologini tyrinjim metu atse-
kamus dideli prieo antpuoli ir sugriovim pdsakus.
38
. ,
1950, c. 476.
39
. .2. -, 1843, c. 227.
40
Daniowicz I. Skarbiec dipomatw. T.1. Wilno, 1860, s. 262.
41
Codex Epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae (13761430). Cracoviae, 1882, p. 1415.
50
5. Piliakalni tvirtinimai, pastatai, kov
pdsakai ir ginklai
Kernavs piliakalni kompleksas pradtas apgyven-
dinti gana anksti. Jau II tkst. pr. Kr. pabaigoje mons gyve-
no Pilies kalno piliakalnio teritorijoje. Tai veikiausiai buvo
netvirtintos gyvenviets. Madaug Kristaus gimimo laiko-
tarpiu buvo apgyvendintas Aukuro kalno, IVV a. Mindau-
go sosto piliakalniai. Tikriausiai tada buvo apgyvendintas ir
ligi iol netyrintas Lizdeikos kalno piliakalnis. Intensyviau-
siai piliakalniai naudoti XIIIXIV a.
Piliakalniai buvo palaipsniui tvirtinami, o po didiau-
si antpuoli ir visiko sugriovimo atliekami didels apim-
ties rekonstrukciniai darbai. Didiausius atstatymo darbus te-
ko atlikti po 1365 m. kryiuoi ir j sjunginink antpuolio.
Gamta teik Kernavei pakankamai patikim apsaug.
Pagrindin tvirtint gyvenviet, o vliau ir piliakaln-slp-
tuv bei feodalin pil rengus Aukuro kalno piliakalnyje, j
i trij pusi supo gretimi piliakalniai. Labai tiktina, kad
krantinio piliakalnio poymi turintis Mindaugo sosto pi-
liakalnis i pradi nuo gretimos auktumos nebuvo visi-
kai atskirtas ir tik vliau buvo ikastas didiulis juos skirian-
tis griovys. Krantinio tipo Lizdeikos piliakalnis nuo gretimos
auktumos atskirtas grioviais ir pylimu, kuriam rengti rei-
kjo palyginti nedaug darbo. Anksiausiai pradtas naudoti
ir vliausiai tvirtintas Pilies kalno piliakalnis XIIIXIV a.,
veikiausiai tik XIV a. sustiprintas pylimu. iam menkiausiai
gamtos apsaugotam piliakalniui tvirtinti prireik didiuli
darbo snaud, sutelkti daug moni. Tai tapo manoma tik
susiformavus valstybei. Nuo Pajautos slnio puss piliakal-
ni prieigas saugojo Neris ir didels pelks rytinje ir vaka-
rinje slnio dalyse.
Panaudodami turimus archeologini tyrim duomenis
trumpai aptarsime visuose piliakalniuose buvusius tvirtinimus
bei statinius, j viet Kernavs gynybiniame komplekse.
51
1 etapas (I a. pr. Kr.II a.)
iuo laikotarpiu apgyvendintas Aukuro kalno piliakal-
nis centrinis Kernavs piliakalni komplekse. Piliakalnio lai-
tai stats, nuo 13 m (iaurinje pusje) iki 18 m (pietinje pu-
sje) aukio. Aiktels ilgis 53 m, plotis 20 m. Seniausiojo
brkniuotosios keramikos kultrai priskiriamo kultrinio
sluoksnio pdsak aptikta piliakalnio aiktels pakraiuose
ir laite. Aiktels pakraiuose (iskyrus rytin ir pietrytin
laitus) yra siaur (apie 1,01,2 m ploio) terasli liekanos.
Dalis i terasli nuslinkusios arba upiltos emi sluoks-
niu vlesniais laikais lyginant ir pleiant aiktel. Pietinje te-
raslje, esanioje apie 1,5 m emiau aiktels viraus, bei pi-
liakalnio laite rasti stulpins konstrukcijos pastato likuiai.
Panau, jog tai yra dalis ilgojo pastato, juosusio vis aiktel
arba bent jau jos dal. Pastatas pastatytas ant tvirto molingo
grunto, sienos i em kas 0,81,1 m kast stulp, tarpai
tarp j upildyti 1220 cm storio vertikaliai sustatytais rste-
liais, apie 6 cm storio akomis ir jaun medi kamienais.
Tokios sienos buvo apdrbtos moliu, kuriame bta vairi or-
ganini priemai, iaud ir, atrodo, mlo likui. Sien pd-
sakai stulpaviets ir apdegusio molio tinko, kuriame atsi-
spaud rsteli ir ak kontrai, griuvsiai. Laikantieji stul-
pai buvo 2025 cm skersmens, kasti iki 40 cm gylio duobse,
apdti akmenimis. Sienos buvo drbtos moliu ne tik i lauko,
bet ir i vidaus. Pagal molio tinko likuius matyti, kad sien
tinkas patalp viduje buvo kruopiai ilygintas rankomis. Pa-
stato sienoje nuo piliakalnio aiktels puss buvo 0,9 m plo-
io tarpas jimo vieta. Pastato sienos nuo aiktels ir nuo
piliakalnio laito puss tokios paios, tik ariau laito buvusi
siena papildomai sustiprinta apatin jos dalis i iors api-
pilta emmis, tiesa, neaiku, iki kokio aukio. Ikart vir io
emi pylimo prasidjo status piliakalnio laitas.
I pastato konstrukcijos matyti, kad pastato iorin sie-
na buvo viso piliakalnio gynybins sienos dalis. Tai pastebi-
ma ir kituose brkniuotosios keramikos kultros piliakal-
52
niuose Auktadvaryje, taip pat Mukukalnyje, Dievukalny-
je (Latvija), Zboroviiuose (Baltarusija). Zboroviiuose kaip
iorin ilgojo pastato siena buvo naudojamas piliakalnio py-
limas
42
. Matyt, panaiais tikslais buvo sutvirtintos emmis
ir ant Aukuro kalno piliakalnio stovjusio pastato iorins
sienos. Kai kuriuose brkniuotosios keramikos kultros pi-
liakalniuose taip pat pastebima tendencija statyti pastatus pi-
liakalni laituose, geriau nuo vjo apsaugotose vietose. Tai
paymima kalbant apie Aukuro kalno piliakalnio pietinio lai-
to teritorijoje stovjusio pastato dal, kuri buvo labai gerai
apsaugota nuo iaurs vj.
Tirtos ilgojo pastato dalies plotis 4 metrai, ilgis ne-
nustatytas. Veikiausiai tai yra viena i ilgojo pastato patal-
p. Jos viduryje buvo rengtas artimos ovalui formos 1,9 m
ilgio, 0,9 m ploio idinys su 1015 cm ploio akmen vole-
liu pakraiuose.
Pastato viduje rasta gana nemaai III a. datuojam
dirbini, dalis j buvo visikai sveiki. Rasta nedaug ginkluo-
ts fragment. Aptiktas vienas masyvus raginis strls ant-
galis (2 pav.) bei kito antgalio virn. Pirmojo antgalio ilgis
7 cm, plotis iki 1,9 cm. Antgalio smaigalys padarytas stri-
ai nusklembus rago gal. movoje i abiej pusi igrtos
skyluts vinutms, kuriomis antgalis tvirtintas prie medinio
kotelio. Antgalis ornamentuotas trimis siauresnmis ir viena
platesne juostele. Antrojo antgalio rasta tik virn. Gali b-
ti, jog tai ietigalio virn. Panaus raginis ietigalis rastas I
tkstantmeiu prie Kr. datuojamame Narkn piliakalnio
sluoksnyje
43
. Taip pat I a. pr. Kr.II a. periodui skirtinas labai
sunyks geleinis tveriamasis strls antgalis sunykusia ko-
te. Antgalis plokias, karklo lap primenanios formos. Ant-
galis rastas viename sluoksnyje su raginiais antgaliais. Dl
radinio sunykimo sunku j priskirti konkreiam tipui.
42
.
// . , 1985, . 141.
43
Grigalaviien E. alvario ir ankstyvasis geleies amius Lietuvoje. Vilnius, 1995, p. 108.
53
2 etapas (III a.V a. vid.)
Didioji gyventoj dalis aptariamo laikotarpio Ker-
navje gyveno didelse netvirtintose gyvenvietse, sikru-
siose Pajautos slnyje, deiniajame Neries krante. Jos um
plat pakrants ruo nuo vakarins slnio dalies iki Seme-
liki kaimo ir tssi toliau rytus link dabartinio Vilniaus
rajono Grabijol kaimo. Pagrindinis Aukuro kalno piliakal-
nio gynybinis objektas atkurta tvirtinta gyvenviet. Panai
gyvenviet kurta ir ant Mindaugo sosto piliakalnio. Pilia-
kalnius ir gyvenvietes Neries krante jung per pelkt vidu-
rin Pajautos slnio dal nutiestas medinis kelias medgrin-
da, kuris buvo svarbus kernavikiams saugantis prieo. iuo
keliu antpuolio metu gyventojai galjo greitai pasitraukti i
netvirtint gyvenviei piliakalnius.
Gyvenimas Aukuro kalno piliakalnio teritorijoje atgi-
jo apie IV a. iam laikotarpiui priskirtini menki statini liku-
2 pav. Raginis III a. strls antgalis, rastas Aukuro kalno piliakalnyje
54
iai, ankstyvoji grubltoji keramika, vairs dirbiniai. III a.
V a. viduryje ia buvo tvirtinta gyvenviet. iam laikotar-
piui dert priskirti piliakalnio aiktels pakratyje bei piet-
rytiniame laite suklotam laitui sustiprinti skirto keturi
sluoksni akmen grindinio apatin sluoksn. Taip pat rasta
gana daug vairaus dydio stulpaviei, dal kuri reikt
priskirti IV a.V a. viduryje ia stovjusiems pastatams ir tvir-
tinimams. Vis dlto akivaizdu, jog aptariamo laikotarpio pi-
liakalnio kultrinis sluoksnis labai menkas tai stulpavie-
ts, nesudaranios aikesns sistemos, ir degsi sluoksnis,
daugelyje viet nukastas arba permaiytas vlesni laik sta-
tyb metu. ia stovj pastatai sudeg V a. prie antpuolio
metu. Tai liudija mintasis gaisro sluoksnis, jame surasti tri-
sparniai lanko strli antgaliai, suskaldyti moni kaulai, su-
deg grdai, perdegusi keramika.
Apie IIIIV a. gyvenviet kurta ir ant Mindaugo sosto
piliakalnio, kuris yra piliakalni komplekso iaurinje daly-
je. io piliakalnio laitai stats 2023 m aukio. Aiktels
ilgis 57 m, plotis iki 17 m. Jos iauriniame gale yra nu-
pjauto kgio pavidalo 5 m aukio pylimas. iaurinio laito
auktis su pylimu 15 m.
Mindaugo sosto piliakalnyje gyvenviets pdsakai ga-
na ryks. Vietomis rastos pagal pakankamai aik plan i-
dstytos stulpaviei grups, leidianios atsekti pastat kon-
trus. tvirtinim pdsak rasti nepavyko. Taiau kakokie
tvirtinimai (bent jau stai rst tvora) turjo bti, nes pilia-
kalnio aiktelje stovjo gyvenamieji pastatai. Vargu ar mo-
ns bt stat bstus ant piliakalnio, kur nuo gretim auk-
tum skiria gilios griovos, kur susisiekimas su aplinkine te-
ritorija nepatogus, jei piliakalnis nebt teiks papildomos
apsaugos. Ant gretimo, gerokai emesnio Aukuro kalno pi-
liakalnio buvo tvirtinta gyvenviet. Jo saugumas bei gyny-
binis pajgumas gerokai sumat prieui umus Mindau-
go sosto piliakaln nuo jo labai patogu apaudyti vis Au-
kuro kalno piliakaln. Taip ir atsitiko V a. kaip parod tuo-
met vykusio klajokli antpuolio metu Aukuro kalno pilia-
55
kaln smigusi strli antgali padties analiz, dalis str-
li buvo paleistos nuo Mindaugo sosto piliakalnio. O Min-
daugo sosto piliakalnyje smigusi strli trisparni antga-
li nerasta. Tai nerodo, kad io piliakalnio gyvenviet visi-
kai nebuvo tvirtinta ir jos net nereikjo apaudyti. Tikriau-
siai puolimas buvo labai staigus, todl nestipriai tvirtinta
gyvenviet buvo uimta lengvai ir greitai, o vliau padegta.
Pagal ilikusias stulpavietes pavyko rekonstruoti vie-
n piliakalnio aiktels vakarinje dalyje stovjus pastat.
Jis buvo nedidelis 3,5x3,5 m, karkasas stulpins konstruk-
cijos. Kampuose buvo kasti 2025 cm skersmens rstai, per-
pinti akomis, taip ipintos sienos apdrbtos moliu. Stogas
galjo bti dvilaitis arba keturlaitis, emai nuleistas. Pa-
state rastas idinys
44
. Panaiai turjo atrodyti ir kiti piliakal-
nio pastatai. Ant Mindaugo sosto, kaip ir Aukuro kalno, pi-
liakalnio pastatai ir tvirtinimai sudeg V a. vykusio antpuo-
lio metu. Tai liudija gausus degsi sluoksnis emiausiame
kultrinio sluoksnio horizonte.
Medgrinda vienintelis Lietuvoje plaiau tyrintas I
tkstantmeio po Kr. medinis kelias, rastas vidurinje Pajau-
tos slnio dalyje, buvusios senvags vietoje. Sprendiant pa-
gal negausi mediag (ankstyvosios grubltosios kerami-
kos uk) bei bendr medgrindos ir gretim paminkl topo-
grafij, ji priskirtina III a.V a. vid. laikotarpiui. Medgrinda,
jusi per negyvenam pelkt vidurin Pajautos slnio dal,
jung gyvenviet, sikrusi Pajautos slnyje, Neries pakran-
tje, ir piliakalni kompleks. Ji suklota labai tvarkingai i
2,32,7 m ilgio, 813 cm ploio puini rsteli. Tarpai tarp
j labai nedideli. Medgrinda veikiausiai rengta III a. pradio-
je, kai buvo kurta didel gyvenviet Pajautos slnyje bei su-
sidar palankios gamtins slygos j rengti. Apie 200 metus
atilo klimatas ir krito upi, eer bei pelki vandens lygis
45
.
44
Kulikauskien R. K slepia Kernavs piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas, Nr. 3, Vilnius,
1984, p. 1314.
45
. .
( ) // i
i i. .3. i, 1994, . 77.
56
Pelk Pajautos slnyje tapo seklesn. Manytume, jog med-
grinda buvo klojama taip: numatytoje jos trasoje klojami nu-
pjaut nendri pluotai, kurie, kiek manoma, slegiami ir
lyginami, o ant j dedami puiniai rsteliai. Po medgrinda,
tarp jos ir natralaus grunto (vyro buvusio senvags dug-
no), yra apie 0,40,5 m storio durpi su stambiais, nevisi-
kai supuvusiais nendri gabalais sluoksnis. Nendrs, b-
damos atsparios drgmei, vandenyje ltai puvo ir buvo pa-
kankamai tvirtas pagrindas vir j suklotai medgrindai. Abi-
pus medgrindos taip pat augo pelkiniai nendrynai. Med-
grinda buvo intensyviai naudojama rsteli gruntin da-
lis apvali, o virutin dalis tarsi suploktjusi, lyg nusitry-
nusi nuo intensyvaus arba ilg laik trukusio psij ju-
djimo. Tai liudija, kad medgrinda nebuvo tiktai antpuoli
metu gyventojams i gyvenviets piliakalnius pasitraukti
skirtas slaptas kelias (juoba kad tirtoji medgrindos dalis be-
veik tiesi, be staigi vingi, btin slaptiems keliams), bet
pagrindin tarp gyvenviets ir piliakalni komplekso einan-
ti susisiekimo arterija. Ji neteko reikms ir buvo apleista, o
vliau sunyko pelkje po V a. klajokli antpuolio, kai mo-
ns nebegyveno Pajautos slnyje.
Kernavs gynybinis kompleksas labai didel sukrti-
m patyr apie V a. vidur vykusio klajokli antpuolio me-
tu. io antpuolio pdsak aptikta Aukuro kalno piliakalnyje
ir (gana neryks) Mindaugo sosto piliakalnyje bei Pajautos
slnyje. Aukuro kalno piliakalnyje rastas intensyvaus gaisro
paliktas sluoksnis, perdegusios grubltosios keramikos, su-
angljusi grd, senyvo amiaus vyro apatinis andikau-
lis, 67 met amiaus vaiko suskaldytas apatinis andikau-
lis. Aukuro kalno piliakalnyje aptikta 14 trisparni strli ant-
gali (3 pav.), bding vis pirma hunams ir jiems artimoms
klajokli tautoms. Tokio tipo strli antgaliai, pasiymintys
puikiomis aerodinaminmis savybmis ir didele kaunamja
galia, Eurazijos stepse inomi nuo paskutinij a. pr. Kr.
iki X a. is radini kompleksas sietinas su vieno i hun b-
ri V a. viduryje surengt ygi balt emes. io ygio pd-
57
sak aptinkama ne tik Kernavje, bet ir Auktadvaryje, Plin-
kaigalyje ir kitur. Spjama, kad Kernavje pirmiausia buvo
uimta silpnai tvirtinta Mindaugo sosto piliakalnio gyven-
viet, o vliau nuo jo ir nuo tuo metu neapgyvendinto Pilies
kalno piliakalnio bei Pajautos slnio puss (tai rodo smigu-
si em strli antgali isidstymas) buvo apaudyta ant
Aukuro kalno piliakalnio stovjusi tvirtinta gyvenviet
46
. Po
to gyvenviet buvo sudeginta. Tai liudija degsi sluoksnis,
jame aptikti suskaldyti moni kaulai, nuls kovos peilio,
galbt priklausiusio hun kariui, galas, taip pat siauraame-
nio geleinio kirvio nuskils amen fragmentas. Tiktina,
kad dalis moni smulkesni kaul sudeg, sunyko ir ne-
identifikuoti. Be abejons, Aukuro kalno piliakalnyje sitvir-
tin Kernavs gyventojai gynsi, antraip nebt buv reika-
lo apaudyti piliakaln. O tai Mindaugo sosto piliakalnyje
rastas gaisro sluoksnis, taiau nerasta trisparni strli ant-
gali. III a.V a. pirmosios puss gyvenvietse Pajautos sl-
nyje taip pat pastebta, kad jos apleistos staiga: palikta daug
buities daikt, puodai sudu tose vietose, kur stovjo, ran-
dami itisi j uki lizdai. Manytume, kad Kernavs antpuo-
lio schema buvo tokia: veikiausiai nuo Auktadvario atjoj
klajokliai persikl per Ner, taiau buvo laiku pastebti, to-
dl bent jau dalis Pajautos slnyje buvusi gyvenviei gy-
ventoj spjo isislapstyti aplinkiniuose mikuose ir pelk-
se, o kiti sitvirtino Aukuro kalno piliakalnyje ir kartu su ia
gyvenaniais monmis gynsi. Ant Mindaugo sosto pilia-
kalnio buvusi gyvenviet nebuvo ginama arba pasiprieinta
silpnai, todl is piliakalnis be didelio vargo buvo uimtas.
Atkakliausiai prieinosi Aukuro kalno piliakalnio gynjai. i
tvirtint gyvenviet prieai apaud, puol ir pam tur-
mu, apipl ir padeg, o gyventojus iud.
46
. . V // i i i. .11.
i i . i., 1997, . 1520.
58
is klajokli antpuolis ne-
pakeit etnins gyventoj sud-
ties gro gyvi lik gyventojai,
kurie atstat Aukuro kalno, Min-
daugo sosto ir tikriausiai Lizdei-
kos kalno (archeolog netyrin-
tame) piliakalni tvirtinimus.
Gyvenviets Pajautos slnyje ne-
buvo atstatytos: gyventojai sik-
r saugesnse vietose ant Pilies
kalno piliakalnio ir auktumoje
alia Lizdeikos kalno piliakalnio.
Visi III a.V a. vid. laiko-
tarpiui priskiriami ginklai taip
pat rasti Aukuro kalno piliakal-
nyje. Tai geleinis movinis ie-
tigalis (4 pav.), vieno kovos pei-
lio fragmentas bei vienas strls
antgalis (neskaitant klajokliams
priskiriam trisparni antgali).
3 pav. Geleinis trisparnis
strls antgalis, rastas Aukuro
kalno piliakalnyje
Ietigalis lauro lapo formos briaunota plunksna, 19 cm ilgio.
Plunksnos ilgis 11 cm, plotis 3,8 cm, storis 0,7, movos
ilgis 8 cm, skersmuo 1,9 cm. Remiantis V. Kazakeviiaus
sudaryta klasifikacija, is ietigalis priskirtas 1A tipui. Tokio
tipo ietigaliai, datuojami I tkstantmeio pirmja puse, da-
niausiai randami Vakar Lietuvos kapinynuose, apie III a.
datuojamuose kapuose. Pavieni tokio tipo ietigali taip pat
yra aptikta ariau Ryt Lietuvos, Bir, Rokikio rajonuo-
se
47
. Aukuro kalno piliakalnyje rast ietigal galima skirti iam
tipui, taiau gali bti, kad tai yra vlesni laik dirbinys, tik
savo forma panaus aptarto tipo ietigalius.
47
. IIVIII .
, 1988, c. 2224.
59
tveriamasis lanko strls
antgalis yra pailgo rombo formos
plokia plunksna, su neymiu
laipteliu ties perjimu tarp plunks-
nos ir kots. Antgalio ilgis 8,1 cm,
plotis 2 cm, storis 0,2 cm. is ant-
galis tipologikai artimas V. Kaza-
keviiaus iskirtam B tipui, datuo-
jamam I tkstantmeio pirmja pu-
se. Artimiausi aptariamo antgalio
analogai rasti Auktadvario pilia-
kalnyje
48
.
Masyvaus kovos peilio i-
likusios dalies ilgis 8 cm, gele-
ts plotis 2,6 cm, nugarls sto-
ris 0,4 cm. Lietuvoje kovos pei-
liai apie III a. pirmiausia pradti
naudoti vakarinje jos dalyje. I
tkstantmeio viduriu datuoja-
muose archeologiniuose pamin-
kluose jie jau aptinkami ir Ryt
bei Piet Lietuvoje, taiau yra re-
tas radinys
49
. Kernavje is peilio
fragmentas rastas gaisro sluoks-
nyje, siejamame su klajokli (grei-
iausiai hun) antpuoliu V a. ia-
me kontekste pakankamai do-
mus yra norveg archeologo G.
Gjessingo teiginys, kad kovos pei-
4 pav. Geleinis movinis
ietigalis, rastas Aukuro kalno
piliakalnyje
li iplitimas Europoje sietinas su hun antpldiu Didio-
jo taut kraustymosi metu. Galbt is peilio fragmentas yra
hun kario kovos peilio, sulusio Aukuro kalno piliakal-
nio turmo metu, dalis?
48
Ten pat, p. 6567.
49
Ten pat, p. 85.
60
3 etapas (V a. vid.XII a.)
Po V a. vykusio prie antpuolio vl pradtas nau-
doti Aukuro kalno piliakalnis. Deja, nra galimybi tiksliau
datuoti io piliakalnio raidos etap viduriniame (VIX a.) bei
vlyvajame (XXII a.) geleies amiuje. Piliakalnyje rasta ga-
na nemaai io laikotarpio stulpaviei, kini duobi, vai-
ri radini, taiau dl perstatym, vykusi II tkst. pradio-
jeXIV a., aptariamo laikotarpio kultrinis sluoksnis dauge-
lyje viet permaiytas arba sunaikintas.
Daugelis iuo laikotarpiu datuojam stulpaviei yra
1025 cm skersmens, iki 40 cm gylio, dalis j sutvirtintos ak-
menimis. Tam tikri stulpaviei sistemos pdsakai, esantys
aiktels pakraiuose, liudija, kad ia bta gynybini tvir-
tinim. Tai, kad piliakalnis buvo vertinamas kaip svarbus
gynybinis objektas, liudija aiktels pietiniame ir pietrytinia-
me laituose esantys lait tvirtinimo akmen grindiniais
pdsakai. ia aptikti keturi akmen grindiniai, sukloti vie-
nas vir kito. Apatinis sluoksnis klotas senajame geleies am-
iuje, o likusieji VXII a. ir galbt vidurami pradioje.
Kai kurie smulks radiniai, aptinkami tarp grindini, nepri-
etarauja iai prielaidai. Atrodo, kad tvirtinant laitus ir per-
tvarkant piliakaln po V a. gaisro link lait buvo nustumta
dalis emi kartu su kultriniu sluoksniu i centrins pilia-
kalnio dalies. Vidurinio geleies amiaus sluoksnio likuiai
priskirtini apatiniam kultrinio sluoksnio horizontui, o v-
lyvojo geleies amiaus virutiniam kultrinio sluoksnio
horizontui. Veikiausiai aptariamo laikotarpio pradioje Au-
kuro kalno piliakalnio pilaitje-slptuvje nuolat nebuvo gy-
venama. Ja rpinosi aplinkini kaimeli, tikriausiai egzista-
vusi (taiau dar neaptikt arba greiiausiai sunaikint) da-
bartinio Kernavs miestelio teritorijoje ir apylinkse, galbt
kai kuriose Pajautos slnio vietose, gyventojai. Panai pi-
liakalni-slptuvi aptariamu laikotarpiu Lietuvoje bta ga-
na nemaai. Sprendiant pagal j tyrinjim duomenis, ant
piliakalni stovjusiomis medinmis pilaitmis naudojosi
61
aplinkini kaim bendruomeni mons. Jos buvo nuolat
stiprinamos, remontuojamos, perstatomos, nes daugjo tarp-
gentini susidrim, plikavim, gerjo karin organizaci-
ja, tobuljo ginklai. Be to, medini gynybini pilaii sien
stulpai, rstai puvo, kas keliolika ar keliasdeimt met juos
reikjo perstatyti. Tokiose pilaitse galjo bti saugomos vi-
sos bendruomens grd atsargos ir kt., o vliau, piliakal-
niams-slptuvms tampant gentins diduomens pilimis-re-
zidencijomis, ir surinkta duokl
50
. I tkstantmeio antrosios
puss kultrinio sluoksnio likuiai piliakalnyje labai menki,
taiau tam tikri poymiai (kins duobs bei kai kurie buiti-
ns paskirties radiniai) leidia spti, kad paskutiniame I tks-
tantmeio ketvirtyje io piliakalnio, skirtingai nei Mindaugo
sosto piliakalnio, teritorijoje vl pradta nuolat gyventi. Tai
sietina su gentins diduomens isiskyrimu, vykusiu apie
IXX a.
51
Be abejons, bendruomens pilaits-slptuvs ne-
galjo i karto pakeisti feodalin pilis. Turjo bti pereina-
masis laikotarpis, kai bendruomeninius tvirtinimus palaips-
niui uzurpuoja turtingieji bendruomens nariai, ilgainiui ta-
p kunigaikiais. Veikiausiai toks procesas vyko ir Aukuro
kalno piliakalnyje. Kada ant Aukuro kalno piliakalnio buvo
pastatyta feodalin pilis, sunku pasakyti. Tai vyko XXIII a.,
labiausiai tiktina XIIXIII a.
Nieko negalima pasakyti apie ant Mindaugo sosto pi-
liakalnio nuo V a. vidurio iki II tkstantmeio pradios sto-
vjusius pastatus ir tvirtinimus. R. Kulikauskiens nuomo-
ne, apie I tkstantmeio vidur mons piliakaln apleido, o
gyvenimas ia vl atgijo tik II tkstantmeio pradioje
52
. Eta-
p, kai ia buvo pastatyta gerai tvirtinta feodalin pilis, pi-
liakalnio tyrintoja datuoja IXXIII a.
53
Vis dlto labiau ti-
ktina, kad iki to laiko piliakalnis nebuvo visikai apleistas,
50
Tautaviius A. Vidurinis geleies amius Lietuvoje (VIX a.). Vilnius, 1996, p. 1215.
51
Ten pat, p. 280-285.
52
Kulikauskien R. K slepia Kernavs piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas, Nr. 3, Vilnius,
1984, p. 14.
53
Volkait-Kulikauskien R. Lietuva valstybs prieauriu. Vilnius, 2001, p. 360.
62
jame stovjo pilait-slptuv, kurios pdsakai sunaikinti ren-
giant iki 1365 m. egzistavusi pil ant Aukuro kalno pilia-
kalnio stovjusios pagrindins pilies priepil.
Geleies amiaus netvirtinta gyvenviet ant Pilies kal-
no piliakalnio atsiranda I tkstantmeio viduryje. Neries
(Pajautos) sln besileidiantys piliakalnio laitai stats, iki
30 m aukio. iaurje ir iaurs vakaruose nuo gretim auk-
tum piliakaln skiria 150 m ilgio pylimas, kurio auktis aik-
tels pusje siekia 3,54 m, iorinje pusje 5,56 m. U jo
yra griovys, kurio virutins dalies plotis 2025 m, gylis
2,73,5 m. Piliakalnio aiktel 180 m ilgio, 100 m ploio. Tu-
rimi archeologini tyrinjim duomenys liudija, kad I tks-
tantmeio pirmojoje pusje piliakalnis nebuvo gyvenamas.
Gyvenviet um tik rytin aiktels dal. Ankstyvo-
jo etapo kultrinis sluoksnis geriau iliko tik duobse ir pir-
minio paviriaus dubimuose. Vidurinio geleies amiaus lai-
kotarpiui priklauso akmenimis igrsta kin duob ir daug
dideli stulpaviei. Aptikta gana panai 2530 cm sker-
smens, 2040 cm gylio plokiadugni stulpaviei pasta-
t karkas sudariusi stulp liekan. Stulpai buvo masyvs,
gana giliai kasami natral moling piliakalnio paviri.
ios stulpaviets sudaro dvi lygiagreias viena kitai eiles, at-
stumas tarp eili 55,5 m, atstumas tarp stulp eilse 0,3
0,7 m. Tai pastato, kurio ilgio nepavyko nustatyti, pdsakai.
Gyvenimas Pilies kalno piliakalnio gyvenvietje ts-
si ir II tkstantmeio pradioje. io laikotarpio kultrinio
sluoksnio likuiai labai menki aikesns sistemos nesuda-
ranios stulpaviets ir keramikos fragmentai. Tuo laiku ia
buvo netvirtinta gyvenviet.
Apie V a. vid.IX a. Kernavje buvusius gynybinius
tvirtinimus, j konstrukcij ir bendr gynybins sistemos
struktr sprsti sunku dl duomen stokos. Veikiausiai to
meto Kernavje buvo 13 piliakalniai-slptuvs. J likuiai
sunaikinti pertvarkant Aukuro kalno ir Mindaugo sosto pi-
liakalnius, R. Volkaits-Kulikauskiens teigimu, IXXII a.,
63
rengiant ia pil
54
. Be abejons, II tkstantmeio pradioje
Kernavje buvo rengta pilis ant Aukuro kalno piliakalnio
bei tvirtintas Mindaugo sosto piliakalnio ir tikriausiai Liz-
deikos kalno piliakalnio priepilis. Apie Kernav palietusius
karinius konfliktus iki XIII a. neturime joki duomen. Ker-
navs, kaip vieno svarbiausi Ryt Lietuvos centr, reikm
tolydio didjo, taiau sprsti apie to meto kernaviki kari-
n organizacij galime tik pagal bendras to meto karybos plt-
ros tendencijas (genties diduomens isiskyrimas ir su tuo
susijs kariaunos atsiradimas bei kt.). Tai ne vietini, bet pla-
tesni tyrinjim tema.
Ginkl, kuriuos neabejodami galtume priskirti vidu-
riniam geleies amiui (iskyrus mintus V a. datuojamus
radinius) Kernavje nerasta. Galbt vidurinio ir ypa vly-
vojo geleies amiaus laikotarpiui bt galima priskirti kai
kuriuos strli antgalius, taiau, norint tiksliau juos suklasi-
fikuoti pagal tipus ir datuoti, reikalinga detali analiz.
Unikaliausias ginkluots pavyzdys, rastas Kernavje,
yra analog Lietuvoje ir kaimyniniuose kratuose neturintis
bronzinis strls antgalis (5 pav.), aptiktas giliai smigs e-
mio sml Pajautos slnyje, alia Mitkiki vienkiemio. Ant-
galio ilgis 6,8 cm, plotis 1 cm, storis 0,7 cm. Antgalis
lietas sudedamoje i dviej dali formoje. Plunksna suplo-
to rombo skerspjvio, jos onuose yra grioveliai, skirti aero-
dinaminms strls savybms pagerinti. Ties perjimu ap-
valaus skerspjvio smailjani kot yra neymus laiptelis.
Nustatyti antgalio kilm ir chronologij labai sudtinga. Ar-
timos formos antgaliai XXI a. po Kr. buvo naudojami Piet
Sibire Chakasijoje, Tuvoje, bet neatmetama prielaida, jog
tai gali bti ir vietos meistro gaminys. Vis dlto labiau tikti-
na, kad is antgalis priklauso strlei, kuri pateko Lietuv i
kit krat. Remdamiesi ia nurodyta artim form antgali
chronologija, antgal skiriame vlyvajam geleies amiui.
54
Ten pat, p. 360361.
64
Aukuro kalno piliakalnyje
rastas tveriamasis svaidomosios ie-
ties antgalis lauro lapo formos
plunksna, datuojamas vlyvuoju ge-
leies amiumi. Jo ilgis 11,8 cm,
plunksnos plotis 2,5 cm, storis 0,7
cm. Lietuvoje ankstyviausios svaido-
mosios ietys atsirado apie VII a., bu-
vo naudojamos vlyvajame geleies
amiuje ir vliau, net iki XVI a.
55
Taip pat vlyvuoju geleies
amiumi datuojamas almo apsaugi-
nio iedelinio kaklo tinklo fragmen-
tas, aptiktas Aukuro kalno piliakal-
nyje. VXII a. etapui (dalis galbt i
senojo geleies amiaus laikotarpio)
priklauso siauraameniai kirviai bei
j nuolauos, rastos Kernavs arche-
ologini paminkl komplekse. ie
universals dirbiniai buvo skirti dar-
5 pav. Bronzinis strls
antgalis, rastas Pajautos
slnyje
55
Volkait-Kulikauskien R. Ginklai // Lietuvi materialin kultra IXXIII amiuje. T. 2.
Vilnius, 1981, p. 9.
bui ir kovai. Vlyvuoju geleies amiumi datuotinas kalavi-
jas, rastas Auktutiniame mieste. J aptarsime kartu su kitais
kalavij fragmentais apvelgdami XIIIXIV a. ginklus.
4 etapas (XIIIXIV a.)
is laikotarpis didiausio Kernavs ikilimo ir su-
klestjimo metas. Neabejotina, kad iuo laikotarpiu egzista-
vo kunigaikio rezidencija pilis, tvirtinti priepiliai, ne-
aikios paskirties valgakalnio piliakalnis, tvirtinta Auk-
tutinio miesto dalis Pilies kalno piliakalnio teritorijoje bei ne-
tvirtinta jo dalis, esanti iaur nuo Lizdeikos kalno pilia-
kalnio, emutinis miestas Pajautos slnyje. Vidurami Ker-
nav vienas svarbiausi politini, kini, gynybini ir gal-
bt dvasini Lietuvos valstybs centr.
65
Strategin Aukuro kalno piliakalnio padtis (is pilia-
kalnis centrinis, geriausiai apsaugotas visame piliakalni
komplekse), stipri tvirtinim pdsakai ir itin gausiai pilia-
kalnyje randami prabang liudijantys dirbiniai patvirtina
prielaid, jog ant io piliakalnio viduramiais buvo pagrin-
din Kernavs pilis ir kunigaikio dvaras.
Labai nedaug tegalima pasakyti apie Aukuro kalno
piliakalnio pastatus ir tvirtinimus, egzistavusius iki 1365 m.
gaisro. Su XIII a.XIV a. pirmosios puss kultrinio sluoks-
nio horizontu siejama tik dalis radini ir molins krosnies
likuiai. Tikriausiai ant Aukuro kalno piliakalnio stovjusi
pilis daugeliu aspekt panai ant Mindaugo sosto piliakal-
nio iki 1365 m. stovjus priepil.
Po gaisro Aukuro kalno piliakalnyje nebuvo atlieka-
mi tokie dideli rekonstrukciniai darbai kaip Mindaugo sosto
piliakalnyje. Degsiai buvo sustumti aiktels pakraius,
galbt nuerti nuo lait ir pastatyta nauja galinga pilis. Jos
sien pagrind aiktels pakraiuose, kaip ir Mindaugo sosto
piliakalnyje, sudar 5060 cm ploio vidutinio dydio akme-
n juosta. Masyvs, akmenimis sutvirtinti vertikals stulpai
laik i horizontali rst suklot gynybin sien galerij,
turjusi pastog su audymo angomis. Galerijos plotis 3
3,5 m. I lauko puss siena buvo padengta molio tinku, kuris
buvo atsparesnis padegamosioms strlms bei padjo ilai-
kyti ilum kiemo pusje buvusiose patalpose.
Sienos apatinje dalyje, iorinje pusje, buvo eil nu-
smailint kuol, tvirtint horizontaliai arba nulenkt lai-
to apai. Dl ios papildomos gynybos priemons prieui
gerokai sunkiau buvo prieiti prie pilies sien.
Aukuro kalno rytinio laito apatinje dalyje, toje pu-
sje, kur tekjo Pajautos upelis, rasta labai daug sutvirtinan-
i lait akmen. Atsekti net trys grindini sluoksniai. Ma-
tyt, siekiant apsaugoti piliakaln nuo pavasario potvyni metu
itvinstanio upelio griaunamojo poveikio, apsauginiai grin-
diniai buvo periodikai taisomi.
66
Tarp Mindaugo sosto ir Aukuro kalno piliakalni i-
kastas griovys buvo 22,2 m gilesnis nei dabar. Vienoje vie-
toje per j i vyro ir molio buvo supiltas apie 2 m aukio
pylimas. is pylimas supiltas siekiant reguliuoti vandens ly-
g tarp Mindaugo sosto, Aukuro kalno bei Pilies kalno pilia-
kalni esaniame griovyje. Kernavs piliakalni komplekse
buvo visa griovi ir pylim sistema, reguliavusi vandens
srautus ir leidusi panaudoti Pajautos upelio bei gausi alti-
ni vanden papildomoms vandens utvaroms Aukuro kal-
no prieigose i iaurins, iaurs ryt ir iaurs vakar pu-
ss rengti. Kunigaiki rezidencija buvo i trij pusi ap-
supta griovio su vandeniu.
Mindaugo sosto piliakalnio iki XIV a. antrosios puss
teritorijoje egzistavusio priepilio liekanos buvo beveik sunai-
kintos atliekant rekonstrukcij po prie antpuolio 1365 m. Ga-
lima pasakyti, kad iki 1365 m. piliakalnio aiktel juos medin
gynybin siena, padengta molio tinku, turjusi 1,401,55 m plo-
io akmenin pamat, vietomis sutvirtint molio skiediniu. Pa-
mato aukio nustatyti nepavyko, nes didel jo dalis suardyta,
iimti akmenys panaudoti naujo priepilio konstrukcijoms su-
tvirtinti. Piliakalnio aiktelje stovjo pastatai, rsti i horizon-
tali rst, taip pat stulpin karkas turj pastatai. Pavyko rasti
tik rst pdsakus, stulpavietes bei krosnies pado liekanas. Pa-
stat sienos i iors buvo padengtos molio tinku (Kulikaus-
kien R., 1984, p. 14). Piliakalnio pastatuose ir aiktelje vieto-
mis buvo lent grindys, plkto molio aslos ir akmen grindin-
liai. Kieme bta vairaus dydio kini duobi.
1365 m. gaisrui visikai sunaikinus ant piliakalnio sto-
vjusius pastatus, netrukus ia buvo rengtas naujas tvirtin-
tas priepilis (6 pav.). Taiau prie tai buvo atlikti dideli re-
konstrukciniai darbai. Pirmiausia atgabenta daug smlio, ant
viso aiktels paviriaus supiltas 0,51,5 m storio sluoksnis,
palaidojs degsius ir griuvsius. Vir jo suplktas 0,30,8 m
storio molio sluoksnis, kuriuo buvo siekiama sustiprinti ily-
gint aiktel. Atrodo, kad molio sluoksnis storesnis po stati-
niais. Paskutiniame piliakalnio gyvavimo etape aiktel juos
67
ilgas pastatas, kurio paskirtis buvo keleriopa. Pastato karkas
sudar tayti 11x25 cm, 11x26 cm skersmens rstai, kurie tam
tikru atstumu buvo kasami em ir sustiprinami akmeni-
mis. Tarpai tarp karkaso rst buvo upildomi horizontaliais
rstais ir akmenimis. Sienos buvo padengiamos molio tinku.
Pastato plotis apie 3,4 m, stogas veikiausiai buvo vienlai-
tis
56
. Aiktels pakraiu, kur buvo iorins pastato sienos (kar-
tu ir gynybins priepilio sienos), sudtas akmen pamatas,
sustiprintas moliu. Pastatas buvo suskirstytas atskiras patal-
pas. Joki patalp apildymo rengini pdsak nepastebta.
Dviejose vietose rasta suangljusi grd. alia vienos i pa-
talp, kurioje buvo aptikta grd liekan, rasta cilindrin spy-
na. Turbt ia spyna buvo rakinamos grd saugyklos durys.
6 pav. Mindaugo sosto piliakalnio priepilio, datuojamo XIV a. antrja puse,
rekonstrukcinis pieinys. Autor Regina Volkait-Kulikauskien,
dailininkas Jurijus Sazonovas
56
Kulikauskien R. K slepia Kernavs piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas, Nr. 3, Vilnius,
1984, p. 14.
68
XIII ir XIV a. sluoksniuose rasta analogik dirbini
(geleini peili, skustuv, vairi apkal, keramikos uki),
taiau XIV a. antrosios puss sluoksnyje nerasta verpstuk
ir kit moter darb liudijani dirbini, didesni kini
duobi, idini ir kit nuolatin ir intensyv gyvenim pi-
liakalnio teritorijoje liudijani objekt. Mindaugo sosto pi-
liakalnio funkcijos iki 1365 m. gaisro ir po jo skyrsi. Iki su-
griovimo piliakalnio priepilis buvo gynybinis-gyvenama-
sis, jame vir prastas kasdienis gyvenimas. Po rekonstrukci-
jos priepilis tikriausiai tapo tiktai gynybiniu statiniu, kuria-
me buvo laikomos maisto (turbt ir ginkl) atsargos.
Priepilyje, i iaurs puss dengusiame pilies Au-
kuro kalno piliakalnio prieigas, tikriausiai budjo negausi
kari gula.
Ant Lizdeikos kalno piliakalnio XIIIXIV a. buvo ryti-
nis Kernavs pilies priepilis, o prie tai galbt piliakalnis-
slptuv, kuriuo naudojosi alia piliakalnio buvusios vidu-
riniuoju geleies amiumi datuojamos netvirtintos gyven-
viets bendruomen. Didel dal piliakalnio nuplov Pajau-
tos upelis. I iaurs ir vakar piliakaln juosia gilios dau-
bos, pietinis laitas leidiasi Neries (Pajautos) sln. laitai
stats, 2530 m aukio. Rytuose, kur piliakalnis siekia auk-
tum, supiltas 4,5 m aukio kgio pavidalo pylimas (iori-
nje pusje jo auktis siekia 6 m), u jo buvo du grioviai (vir-
utins dalies plotis 23 m, gylis 11,5 m, tarpas tarp grio-
vi 20 m). Piliakalnis archeolog netyrintas.
Pilies kalno piliakalnio teritorijoje XIIIXIV a. buvo
auktutin tvirtinta vidurami Kernavs miesto dalis, u-
musi apie 2 ha plot. iame piliakalnyje atsekti du XIIIXIV
a. kultrinio sluoksnio horizontai, sietini su 1365 ir 1390 m.
prie antpuoliais. Pylimas piltas dviem etapais. Pirmas ne-
auktas (iki 0,8 m aukio) pylimlis supiltas iki 1365 m. At-
rodo, kad ant pylimlio bta kakoki statini, galbt stai
rst tvoros. Po 1365 m. pylimas gerokai paauktintas ir pa-
platintas, taiau joki karkaso pdsak nepastebta. Ityrus
dal piliakalnio aiktels, rastos trij pastat liekanos.
69
Pilies kalno piliakalnio teritorijoje gyventa vairi spe-
cializacij amatinink ir tikriausiai pirkli. J kasdienio gy-
venimo slygos buvo panaios kaip ir emutinio miesto Pa-
jautos slnyje gyventoj, tik pavasar sodyb neuliedavo pa-
tvinusios Neries vandenys, o gresiant prie antpuoliui, dau-
giau vili isaugoti savo turt teik piliakalnio tvirtinimai.
valgakalnis (Kriveikiki piliakalnis) yra atokiau nuo
pagrindinio Kernavs piliakalni komplekso, 0,4 km piet-
ryius nuo Lizdeikos kalno piliakalnio. Vakarinis ir pietinis
laitai leidiasi Neries ir Kernavls sln, yra stats, 2022
m aukio. iaurje nuo gretimos auktumos piliakaln ski-
ria 4 m aukio kgio pavidalo pylimas, rytuose griovys.
Aiktel mayt 11 m ilgio, 5 m ploio. Pylimo viruje rasta
tvirtinim liekan, supiltiniame sluoksnyje viena grubl-
tosios keramikos ir keletas iest puod uki.
valgakalnio piliakalnis galjo bti skirtas brastoms
per Ner aukiau Mitkiki vienkiemio stebti ir kontroliuoti.
Nuo piliakalni gerai matomos brast prieigos, nuo j palei
valgakaln link pagrindini piliakalni js kelias. Vidu-
ramiais, kai didum Pajautos slnio rytins dalies um
pelks, tai buvo patogiausia susisiekimo trasa. Galbt viena
i piliakalnio funkcij buvo bti kernaviki slptuve prie-
antpuolio atveju.
Apie vidurami kernaviki karin organizacij rem-
damiesi archeologiniais duomenimis beveik nieko negalime
pasakyti. Staigaus prie antpuolio metu savo gyvybes ir turt
stodavo ginti visi gyventojai. Jei prieas bdavo pastebtas
i anksto, dalis gyventoj (moterys, vaikai, seniai) galdavo
pasitraukti gretimus kalvotus ir pelktus mikus.
Tokiame svarbiame ankstyvosios Lietuvos valstybs
centre kaip Kernav turjo bti rinktinis kunigaikio kariau-
nos brys. Tyrinjant KernavsKriveikiki kapinyn neap-
tikta jokios archeologins mediagos, kuri bylot apie kari
sluoksnio egzistavim vidurami Kernavje. Galbt kariai
buvo laidojami kitoje vietoje
57
.
57
Vlius G. KernavsKriveikiki kapinynas ir Ryt Lietuvos senkapiai // Balt archeologija,
1998 Nr. 1(1112), p. 46.
70
Raytiniai altiniai liudija buvus tris didelius prie
ygius Kernav. 1279 m. kalavijuoiai nusiaub Kernavs
apylinkes, o 1365 ir 1390 m. kryiuoi ygiai baigsi Ker-
navs miesto ir pilies komplekso sunaikinimu. Archeologi-
nje mediagoje aikiai atsekami dviej paskutinij ant-
puoli pdsakai.
1365 m. vyko arios gynj kautyns su kryiuoi ir
j sjunginink kariuomene. Pavienius kautyni momentus
padeda atsekti ir archeologini tyrim duomenys.
Gyventojai tikriausiai spjo pasitraukti i miesto Pa-
jautos slnyje piliakalnius, taiau antpuolis buvo gana stai-
gus, todl turt teko slpti paskubomis. Tai liudija ir Pilies
kalno piliakalnyje aptiktas itraukto kuolo duobutje pasku-
bomis paslptas lietuvik sidabrini pusapvals lazdels
formos lydini lobis.
Aukuro kalno piliakalnis buvo apaudytas nuo tarp
io ir Pilies kalno piliakalnio esanios griovos puss bei i
Pajautos slnio. Tai pavyko nustatyti atlikus dalies piliakal-
nyje rast arbaleto strli antgali padties analiz. Kai ku-
rie antgaliai buvo giliai smig kultrin sluoksn, o vienas
ilgas, masyvus antgalis rastas emyje, vertikalioje padtyje.
Tai rodo, kad buvo audoma labai aukta trajektorija, kai str-
ls krito ant gynj galv tarsi i dangaus. Mindaugo sos-
to piliakalnyje rasto arbaleto strls antgalio padtis liudija,
kad is piliakalnis buvo apaudytas i iaurs ryt puss.
Taigi prieo kariai aud priepil ir nuo auktumos, su ku-
ria jungiasi Lizdeikos kalno piliakalnis.
Sunku k nors pasakyti apie gynj veiksmus. Ant Au-
kuro kalno buvusios pilies gynjai kovsi pilies sien viru-
tinje dalyje, galerijose, kur turjo bti audymo angos. Lai-
mti pavyko kryiuoiams ir j sjungininkams. Mis bai-
gsi dideliu gaisru, sunaikinusiu piliakalnio teritorijoje sto-
vjusius pastatus. Miestas Pajautos slnyje nesudeg, taiau
keliems ar net keliolikai met liko apleistas ir sunyko.
Per kelet ar keliolika met Kernavs gynybinis kom-
pleksas buvo atstatytas, dar labiau sutvirtintas, ypa pilia-
71
kalni aiktels ir pastatai, taiau Pilies kalno gynybiniai tvir-
tinimai nebuvo iki galo baigti ant pylim nepastatytos gy-
nybins sienos ar bent jau atriakuoli tvoros. Tai liudija vals-
tybs valdovus neteikus Kernavei iskirtins strategins reik-
ms, nors etnografinje Ryt Lietuvoje savo dydiu ir kine
reikme jai teprilygo Vilnius. XIV a. antroje pusje jau buvo
akivaizdu, kad efektyviai pasiprieinti Kryiuoi ordino ka-
riuomenei gals tik mrins pilys, kokios buvo statomos, pa-
vyzdiui, Kaune, Gardine, Senuosiuose Trakuose ir kitur.
Kernavje mriniai pastatai net nepradti statyti.
Raytiniai altiniai liudija, kad 1390 m. kernavikiai
patys padeg pil, priepilius ir pasitrauk. Vadinasi, besiar-
tinantis prieas buvo pastebtas i anksto. Apie tai galjo pra-
neti valgai. Taip pat tiktina, kad Neries pakrantse egzis-
tavo signalini piliakalni sistema. Galbt tokios paskirties
galjo bti piliakalnis, esantis deiniajame Neries krante, apie
10 km emiau Kernavs, netoli iobikio miestelio. is pilia-
kalnis, nuo seno vadinamas valgakalniu, datuojamas II tks-
tantmeio pradia
58
.
Po 1390 m. Kernavs gynybinis kompleksas nustojo
egzistuoti.
Vidurami Kernavje ginkl rasta gana nedaug (i-
skyrus strli antgalius). Tik vienas ginklas kovos peilis
1998 m. rastas KernavsKriveikiki kapinyne
59
. Ginklai
labai svarbs daiktai, prieo geidiamas grobis, todl po
1365 m. antpuolio lik uvusi kari ginklai, be abejo, tu-
rjo bti surinkti. 1390 m. antpuolio metu gyventojai pasi-
traukdami paliko daug buities daikt, taiau ginklus sten-
gsi pasiimti su savimi.
Kernavje nerasta n vieno sveiko kalavijo. Auktuti-
niame mieste buvusioje sodyboje prie pat emio, rasta ke-
turgubai sulankstyta dviamenio kalavijo gelets dalis (36
cm ilgio, 3,5 cm ploio). alia Z tipo kalavijo rankenos dalis
58
Zabiela G. Lietuvos medins pilys. Vilnius, 1995, p. 261.
59
Vlius G. Kernavs miesto bendruomen XIIIXIV amiuje. Daktaro disertacija.
Humanitariniai mokslai, istorija (05H). Vilnius, 2001, p. 93.
72
su buoele, be skersinio. Buoel ornamentuota, padengta
sidabru. is radinys analogikas Z tipo kalavijui, rastam Uk-
mergs apylinkse ir datuojamam XIIXIII a. Kernavje aptik-
to kalavijo dalys (7 pav.) rastos ne pirminje vietoje. Veikiau-
siai is radinys sodybos teritorij pateko i suardyto deginti-
nio kapo, buvusio visai kitoje vietoje
60
. V. Kazakeviius Z ti-
po kalavijus datuoja X a. antrja puseXII a.
61
Aukuro kalno
piliakalnio papdje rasta alvarin masyvi kalavijo rankenos
buo, kurios pavirius puotas keturiais ikilimais briau-
nomis. Paiame Aukuro kalno piliakalnyje rasta kalavijo ran-
kenos skersinio dalis. KernavsKriveikiki kapinyno terito-
rijoje atsitiktinai rasta tuiavidur kalavijo buo
62
.
7 pav. Kalavijo dalys, rastos Auktutiniame mieste, sodybos kieme
60
Vaiinien D. Kernavs virutinio miesto (treio Kernavs piliakalnio Lizdeikos kalno AR
1132 senovs gyvenviets) 1999 met archeologini tyrinjim ataskaita. Lietuvos istorijos
instituto rankratynas, byla [toliau LII R B] 3304, p. 1820. Vaiinien D. Kernavs
virutinio miesto tyrinjimai // ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 133.
61
Kazakeviius V. IXXIII a. balt kalavijai. Vilnius, 1996, p. 77.
62
Vlius G. KernavsKriveikiki kapinynas. 1996 m. archeologini tyrinjim ataskaita. LII
R B. 2648, p. 42.
73
emutiniame mieste rasta ragin kalavijo makties
apkala, i on puota figrinmis atauglmis. Apkalos
kratuose buvo dvi geleins knieds su keturkampmis
ploktelmis. Aukuro kalno piliakalnyje rastas makties galo
gelein apkal panaus geleinis dirbinys.
49 cm ilgio, 3,6 cm ploio ties kriaunomis, su trikampio
skersinio pjvio gelete kovos peilis (8 pav.) rastas Kernavs
Kriveikiki kapinyne, 1820 met amiaus vyro kape Nr.
160. Prie kriaun medinmis kniedmis pritvirtinta medin
rankena su 1,6 cm ploio alvariniais apkaustais ties gelets
pradia. Radinys datuojamas XIV a.
63
63
Vlius G. Kernavs miesto bendruomen XIIIXIV amiuje. Daktaro disertacija.
Humanitariniai mokslai, istorija (05H). Vilnius, 2001, p. 93.
8 pav. Kovos peilis, rastas KernavsKriveikiki kapinyne
74
9 pav. Geleinis movinis ietigalis,
rastas Aukuro kalno piliakalnyje
Geleinis movinis ieti-
galis (9 pav.) rastas Aukuro kal-
no piliakalnyje. Jo ilgis 175
mm, plunksna 113x32 mm,
movos skersmuo 25 mm.
Gelein rombinio
skersinio pjvio ietigalio
plunksna rasta Pilies kalno pi-
liakalnyje, XIIIXIV a. sluoks-
nyje. Jos ilgis 9,2 cm, plotis
2,4 cm, storis 0,6 cm.
Dvi geleini ietigali
movos aptiktos Mindaugo
sosto piliakalnyje
64
.
emutiniame mieste
rastas vienintelis kovos (dai-
lids?) kirvis (10 pav.), kurio
matmenys 56x83 mm, bei
daugiabriaunio formos 21x40
mm gelein buo su 16 mm
skersmens skyle kotui per vi-
dur
65
. Daugiabriaunio for-
mos buos buvo plaiai nau-
dojamos senojoje Rusioje.
Tikriausiai kariui pri-
klaus Aukuro kalno piliakal-
nyje, permaiytame sluoksny-
je, rastas geleinis tveriama-
sis peilis tiesia nugarle su
grioveliu kraujui nubgti vir-
utinje amen dalyje. Jo
matmenys 133x15x4,5 mm.
10 pav. Geleinis kovos (dailids?)
kirvis, rastas emutiniame mieste
64
Kulikauskien R., Kulikauskas P. Kernavs piliakalnio (vadinamo Mindaugo sostu) ir Kernavs
pilkapi tyrinjimai 1981 m. Ataskaita. LII R B. 975, p. 33; Kulikauskien R. Kernavs piliakalnio,
vad. Mindaugo sostu, 1982 m. tyrinjimai. Ataskaita. LII R B. 992, p. 34.
65
Karnatka G. Miesto Pajautos slnyje, irvint raj., tyrinjimai 1992 m. Ataskaita. LII R B.
2219, p. 26.
75
Kernavje, daugiausia Aukuro kalno piliakalnyje, ras-
ta apie 30 strli antgali arba j fragment (koi). Didij
j dal sudaro vairaus dydio tveriamieji (11 pav.) ir movi-
niai arbaleto strli antgaliai. Beveik visi antgaliai priklauso
1365 m. gaisro sluoksniui. Tais metais antpuolyje dalyvavo
kryiuoiai bei j sjungininkai, Butauto vedami lietuviai, tad
Kernavs gynjus skriejo ne tik vokikos, bet ir lietuvikos
strls. I kryiuoiams nebding antgali pamintini 2 ylos
formos antgaliai, rasti Aukuro kalne. Antgali ilgis atitinka-
mai 8,2 ir 8,8 cm, plunksn ilgis 6,2 ir 5,2 cm, plotis 0,9 ir
1,2 cm, storis apie 0,3 cm. Manoma, kad tokio tipo antgaliai,
11 pav. Geleinis tveriamasis
arbaleto strls antgalis, rastas
emutiniame mieste
bdingi XIIIXIV a., pateko
Lietuv i slav emi
66
. Min-
daugo sosto ir Aukuro kalno
piliakalniuose rasti tveria-
mieji antgaliai plokia tri-
kampe plunksna turi daug
analog Lietuvos archeologi-
nje mediagoje
67
. Be to, ap-
tikta ir kit form strli ant-
gali, kurie tipologikai gali
bti sugrupuoti tik atlikus
nuoseklesnius tyrimus. ie
antgaliai veikiausiai yra prie
pilies vykusi kov reliktai.
Apsaugins ginkluo-
ts liekanos labai menkos.
Mindaugo sosto piliakalnyje
rastas 92 mm skersmens ap-
valus geleinis apkalas su
skylutmis pakraiuose
68
.
Galbt tai plokias antsky-
66
Zabiela G. Lietuvos medins pilys. Vilnius, 1995, p. 123.
67
Ten pat, p. 122.
68
Kulikauskien R., Kulikauskas P. Kernavs piliakalnio (vadinamo Mindaugo sostu) ir
Kernavs pilkapi tyrinjimai 1981 m. Ataskaita. LII R B. 975, p. 33.
76
dis. Auktutiniame mieste rasta keletas grandinini marki-
ni fragment
69
.
Taigi XIIIXIV a. Kernavje praktikai buvo naudojami
vis to meto Lietuvoje inom ri ginklai. Be to, gynyboje ga-
ljo bti naudojami ir kiti archeologikai sunkiai nustatomi b-
dai akmen, rst svaidymas, karto vandens liejimas ir pan.
Daugiau suinoti apie praeities kovas padeda osteo-
loginiuose objektuose matomos traumos (kaul liai), da-
niausiai siejamos su neramiais senovs vykiais. Buvo ko-
vojama ne tik su iors prieais, be abejons, pasitaikydavo
rimt konflikt ir bendruomens viduje. Kai kurias trau-
mas sukeldavo buitiniai sualojimai. ia paminsime tik
tuos XIIIXIV a. kernaviki sualojimus, kurie galjo atsi-
rasti karini konflikt metu.
KernavsKriveikiki kapinyne rast keturi asme-
n griauiuose pastebti vadinamieji gynybiniai sualojimai,
kai mogus, stengdamasis apsiginti nuo smgio galv, ban-
do usidengti kaire (retai deine) ranka, kuri smgio metu
sulauoma. Visais keturiais atvejais limai sugijo
70
. Ilgieji
l kaulai taisyklingai nesuauga, jei nebna imobilizuoti.
Sualotiems monms buvo tvirtinami tvarai. Tai liudija eg-
zistavus pirmin traumatologin pagalb. Be to, tiriant vyr
kapus pastebta astikauli, launikauli, skruostikauli l-
i bei sugijusi kirstin momens kaulo aizda.
Kape Nr. 164 palaidoto 5055 met amiaus vyro galva
buvo ne antropologinje padtyje. Galbt ji buvo nukirsta. Deja,
neiliko kaklo slanksteli, kurie leist patikrinti i prielaid.
iauraus nuudymo, vykusio tikriausiai XIII a. pra-
dioje, pdsak aptikta emutiniame mieste, amatininko
kauladirbio sodybos kieme, alia dirbtuvs (pastato Nr. 8). ia
buvo rastos em kastos mogaus kaukols dalys. Kit ske-
69
Vaiinien D. Kernavs virutinio miesto (treio Kernavs piliakalnio Lizdeikos kalno AR
1132 senovs gyvenviets) 1999 met archeologini tyrinjim ataskaita. Lietuvos istorijos
instituto rankratynas, byla (toliau - LII R B) 3304, p. 12.
70
Vlius G. Kernavs miesto bendruomen XIIIXIV amiuje. Daktaro disertacija.
Humanitariniai mokslai, istorija (05H). Vilnius, 2001, p. 33.
77
leto kaul nerasta. Atlikus antropologinius tyrimus paaik-
jo, jog tai 2535 met amiaus vyro kaukol. mogus uvo
nuo sunki smurtini sualojim, aikiai matom kaukols
veido dalyje. Kirsta i viraus aukai stovint arba klpant. Nu-
kirsta dalis kairiojo kaktos gumburo ir antakio lanko. Iliku-
sios sualojim linijos liudija, kad ginklo amenys buvo kiek
itrupj
71
. Aukos mirties aplinkybs nra aikios. Galva grei-
iausiai buvo nukirsta ir ukasta arba upilta iuklmis so-
dybos kieme. Kur dingo likusios kno dalys neaiku.
Neabejotina, kad dalis KernavsKriveikiki kapi-
nyne palaidot moni yra uv, pavyzdiui, 1365 m. kry-
iuoi antpuolio metu, taiau kauluose nra sualojim
pdsak. Veikiausiai prie ginklai mirtinai kliud mink-
tuosius audinius, vidaus organus, taiau nesualojo skelet.
G. Vlius bando sieti su 1365 m. vykiais dal KernavsKri-
veikiki kapinyno kap, pirmiausia vienalaikius dvigubus
kapus (Nr. 22, 23, 25, 122). Pirmieji trys dvigubi kapai sudaro
kompaktik grup. Keli dvigubi kapai vienoje vietoje liu-
dija vienalaik grups asmen mirt.
Antropologini tyrim duomenys liudija, kad XIII
XIV a. kernaviki gyvenimas buvo gana nelengvas ir nera-
mus. Gyventojai kent nuo vairi lig, prie antpuoli. Tur-
tin diferenciacija ir kiti bendruomens viduje vyk procesai
kurst nesantaik ir tarpusavio vaidus, dalis kuri, be abejo-
ns, baigdavosi moni sualojimais ir mirtimi.
71
Jankauskas R., Zakaras A. Traces of skull lesion caused by sharp instrument on the 13 th C.
ad // Medicina Legalis Baltica, 1993, N. 34, p. 113114.
78
Ivados
Kernavs archeologini paminkl komplekso tyrin-
jim duomenys suteikia gana daug informacijos apie Ryt
Lietuvos gyventoj statytus gynybinius tvirtinimus, naudo-
t ginkluot ir iame regione nuo Kristaus gimimo iki vidu-
rami vykusias kovas. I a. pr. Kr.XIV a. Kernavs gynybin
kompleks galima apibdinti iais pagrindiniais teiginiais:
1. Kernavs raida I a. pr. Kr.XIV a. nuosekli gyven-
viei ir tvirtinim komplekso raida nuo piliakalnyje tvir-
tintos gyvenviets iki ankstyvj vidurami miesto.
2. Kernavs apgyvendinimo raida IXIV a. remiantis
archeologijos paminkl tyrinjim duomenimis skirstoma
keturis pagrindinius etapus: 1) I a. pr. Kr.II a.; 2) III a.V a.
vid.; 3) V a. vid.XII a.; 4) XIIIXIV a.
3. Kernavs gynybinis kompleksas rengtas maksima-
liai inaudojant palankias gamtines slygas. Tai leido paly-
ginti nedidelmis darbo snaudomis pastatyti galingus gy-
nybinius tvirtinimus.
4. I a. pr. Kr.II a. Kernavje, ant Aukuro kalno pilia-
kalnio, buvo tvirtinta brkniuotosios keramikos kultros
moni gyvenviet. Ji sudeg madaug tuo paiu laiku, kai
IIIII a. sandroje Kernav atjo nauji gyventojai i vakar
balt arealo, atne grubltosios keramikos gamybos tradi-
cij. Ateiviai asimiliavo senuosius gyventojus, dal j tikriau-
siai iud arba ivijo. Tiktina, kad tvirtinta Aukuro kalno
piliakalnio gyvenviet sudeg ginkluoto konflikto tarp se-
nj gyventoj ir atjn metu.
5. Atjus naujiems gyventojams, gyvenviei tinklas
Kernavje ir jos apylinkse labai isiplt. III a.V a. vid. in-
tensyviausio Kernavs apgyvendinimo laikotarpis, neskaitant
vidurami epochos. V a. Kernav patyr klajokli (veikiau-
siai hun) antpuol. Dl to etnin gyventoj sudtis nepasi-
keit. Buvo apleistos gyvenviets Pajautos slnyje. III a.V a.
viduryje Kernavje m formuotis gynybinis kompleksas, ku-
r i pradi sudar dvi tvirtintos gyvenviets (Aukuro kalno
79
ir Mindaugo sosto piliakalni) bei medgrinda, jungusi pilia-
kalnius su netvirtintomis gyvenvietmis Pajautos slnyje.
6. I tkstantmeio antroji pus ir II tkstantmeio pra-
dia ne toks intensyvus Kernavs apgyvendinimo laikotar-
pis. Kernav iuo laikotarpiu emdirbi gyvenviei kom-
plekso centras, kuriame piliakalniai-slptuvs isiskiriant gen-
tinei diduomenei palaipsniui paveriami feodalinmis pilimis.
7. IIIXII a. Kernav Ryt Lietuvos pilkapi kult-
ros gyventoj, sudariusi lietuvi gent, vienas centr, for-
muojantis Lietuvos valstybei XIII a. peraugs valstybins
reikms ekonomin ir administracin-politin bei gynybin
centr. Kaip gentins, o vliau valstybins reikms centras,
Kernav per vis aptariam laikotarp isiskyr i daugelio
vienalaiki Ryt Lietuvos gyvenviei savo dydiu, tvirti-
nim galingumu, ekonominiu pajgumu.
8. XIIIXIV a. Kernavje buvo vienas svarbiausi Lie-
tuvos administracini-politini, gynybini ir ekonomini
centr. Tai buvo miestas, kurio daugumos gyventoj pragy-
venimo altiniu tampa ne ems kis ir jam artimos kio a-
kos, bet amatai, prekyba ir karyba.
9. Vidurami Kernavs mieste skirtinos trys pagrindi-
ns funkcins zonos: administracin-gynybin (piliakalniai, isky-
rus Pilies kaln), gyvenamoji-gynybin (Pilies kalno piliakalnis)
bei gyvenamoji (miestas Pajautos slnyje ir miesto dalis iaur
nuo Lizdeikos kalno piliakalnio). Ant Aukuro kalno piliakalnio
buvo pagrindin Kernavs pilis ir valdovo rezidencija, kurioje
buvo sukaupta didel prabang liudijani daikt dalis.
10. XIV a. Kernav buvo du kartus sudeginta prie
ygi metu (1365 ir 1390 m.). iuos istorinius faktus, ufiksuo-
tus raytiniuose altiniuose, patvirtina archeologini tyrim
duomenys. Iki 1365 m. gaisro mieste Pajautos slnyje gyventa
intensyviau nei po jo. 1390 m. gaisras sustabd Kernavs, kaip
vieno svarbiausi vidurami Lietuvos centr, pltr.
11. XIV a. Kernav buvo vienas svarbiausi gynybi-
ni centr Lietuvoje, svarbi pilis vakarinse Vilniaus priei-
gose, taiau po 1365 m. kryiuoi antpuolio utruk gyny-
80
binio komplekso atstatymo ir virtinimo darbai ir tai, kad
nebuvo mrini statini, liudija, jog visos valstybs gynybos
mastu Kernavs reikm palaipsniui majo.
teikta 2003 -10-01
81
Rsum
Lensemble dfensif de Kernav
Dr. Aleksas Luchtanas, luniversit de Vilnius
Manvydas Vitknas, luniversit de Vilnius
Les donnes des recherches dans lensemble des
monuments archologiques de Kernav donnent beaucoup
dinformation sur les fortifications dfensives construites par
les habitants de la Lituanie de lest, sur larmement us et sur
les luttes dans cette rgion pendant la priode de la naissance
de Christ jusquau Moyen Age. Lensemble dfensif de
Kernav est construit en se servant au maximum des condi-
tions naturelles. Cest pourquoi les fortifications dfensives
puissantes ont t construites aux ressources de travail
relativement petites.
Lvolution de Kernav du I sicle av. J.-C. au XIV
sicle lvolution consquente de lensemble des cits et des
fortifications, de la cit chteau fortifi jusqu la ville du
moyen ge. Lvolution de lhabitation de Kernav du I au
XIV sicle, sappuyant sur les donnes des recherches des
monuments archologiques, peut tre divise en quatre tapes
principales: 1) I sicle av. J.-C. II sicle; 2) III sicle le
milieu de V sicle; 3) le milieu de V sicle XII sicle; 4)
XIII sicle XIV sicle.
Du I sicle au II sicle Kernav, sur le chteau de la
colline de Aukuras, il y avait la cit fortifie de la population
de la culture de la cramique trace des lignes. Elle a t brle
presque au mme temps quand au jointure du II III sicles
de nouveaux habitants sont venus Kernav des territoires
des Baltes de louest et qui ont apport la culture nouvelle
de la cramique rude. Des nouveau venus ont assimil des
anciens habitants, peut tre certains taient tus ou chasss.
A larrive de nouveaux habitants, le rseau des cits
sest accru Kernav et ses environnements. Du III sicle au
82
milieu du V sicle la priode de lhabitation le plus intense
de Kernav sans compter lpoque du Moyen Age. Au V sicle
Kernav a subi une attaque des nomades. Mais le corps
ethnique na pas chang. Les cits dans la valle de Pajauta
ont t abandonnes. Du III sicle au milieu du V sicle,
Kernav, lensemble dfensif a commenc se former, qui au
dbut comprenait deux cits fortifies (celle de la colline de
Aukuras et celle de la colline du chteau de Mindaugo sostas)
et le chemin qui assemblait les collines des chteaux o les
cits ntaient pas fortifies dans la valle de Pajauta.
La deuxime partie du I millnaire et le dbut du II
millnaire la priode moins intense en ce qui concerne
lhabitation de Kernav. A cette poque Kernav est le centre
de lensemble des cits des agriculteurs o peu peu, quand
les grands seigneurs de tribu se distinguent, les collines des
chteaux abris deviennent les chteaux fodaux. Kernav aux
III-XII sicles un des centres des habitants de la culture des
tertres funraires de la Lituanie de lEst, qui formaient la tribu
lituanienne, et qui est devenu le centre conomique, adminis-
tratif politique et dfensif dune importance nationale dans
le procs de la formation de lEtat de la Lituanie au XIII sicle.
Etant le centre dune importance de tribu, plus tard nationale,
pendant la priode analyse, Kernav se distinguait des autres
cits de la Lituanie de lEst par sa grandeur, la puissance des
fortifications et la capacit conomique.
Du XIII sicle au XIV sicle Kernav est un des plus
importants centres administratifs politiques, dfensifs et
conomiques de la Lituanie. Ctait la ville dont la plupart
dhabitants gagne son pain en faisant des mtiers, le commerce
et lart de la guerre, mais non plus lagriculture et les mtiers
proches. Sur la colline du chteau de Aukuras il y avait le
chteau principal de Kernav et la rsidence du souverain o
il y avait beaucoup dobjets somptueux. Sur les collines de
Mindaugo sosto et, peut tre, de Lizdeika il y avait des avant
chteaux. La partie suprieure de la ville tait fortifie sur la
colline de Pilis. La partie den bas de la ville, qui ntait pas
83
fortifie, taient situe dans la valle de la rivire de Neris,
nomme la valle de Pajauta.
Au XIV sicle Kernav a t brle deux fois pendant
les campagnes des ennemis (1365 et 1390). Les donnes des
recherches archologiques certifient ces faits historiques qui
sont fixs dans les sources crites. En 1390, lincendie a arrt
le dveloppement de Kernav, un des centres les plus
importants de la Lituanie du moyen ge.
Au XIV sicle, Kernav a t le centre dfensif impor-
tant de la Lituanie, le chteau important laccs de
Vilnius,mais, aprs les attaques des chevaliers de lOrdre
Teutonique en 1365, les travaux de reconstruction et de forti-
fications durent, il ny avait pas de btiments en maonnerie
et tout ces faits tmoignent que Kernav perd limportance
nationale dans le domaine de la dfense de lEtat.
84
LIETUVOS KARO VADAI IR KARIAI 1380 M.
KULIKOVO MYJE
I Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts tarptautinio
vaidmens problematikos
Doc. dr. Romas Batra
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija
XIIIXV a. tarptautiniuose santykiuose, atremiant vo-
kiei Kryiuoi ordino ir totori Aukso ordos agresij, Lie-
tuvos valstybs, Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts, jos ka-
rini pajg bei vad vaidmuo buvo svarbus. Tai pasireik
ir XIV a. antrojoje pusje, 1380 m. rugsjo 8 d., Kulikovo m-
yje, kuriame prie Dono auktupio Rusios kariuomen atr-
m ir sumu tuometinio Aukso ordos valdovo (pagrindin
jo valdoma teritorija buvo tarp Volgos ir Dniepro, iaurs
Kaukazas, steps prie Juodosios jros ir Krymas) Mamajaus
didiul daugiataut kariuomen. Maskvos ir Vladimiro di-
dysis kunigaiktis Dmitrijus Ivanoviius (13621389) po ios
pergal gavo Donikio pravard. i pergal sustiprino Ru-
sios valstyb, vilkusi ilgalaik Aukso ordos jung, tvirtino
Maskv kaip rus emi vienijimo centr.
Tarptautin mio reikm. Netrukus po mio perga-
lei aminti sukurtame meniniame-istoriniame krinyje Udo-
n (Zadonina) paymta, kad apie j lov pasklido iki Ge-
leini Vart (greiiausiai Derbento tvirtovs, esanios tarp Kas-
85
pijos jros ir Kaukazo kaln), iki Ornao (greiiausiai Urgen-
o, Chorezmo sostins), iki Romos, Kafos (Genujos prekybos
centro pietinje Krymo pakrantje), iki Tyrnovo (Bulgarijoje),
iki Cargrado (Konstantinopolio, Bizantijos imperijos sostins)
1
.
Paymtina, kad Vakaruose, Kryiuoi ordino, v. Ro-
mos imperijos (Vokietijos, Liubeko) regione, inia apie Kuliko-
vo m nuaidjo ankstesnio Lietuvos valdovo Algirdo kariuo-
mens pirmojo Ryt Europoje didelio siverimo Aukso or-
dos valdas ir totori sutriukinimo prie Mlynj Vanden
13621363 m.
2
fone: Rusios ir Mamajaus Aukso ordos m 1380
m. prie Dono minti vokiei, Ordino altiniai vadina Mlyn-
j Vanden miu (prope Bloen Wassir, bi Blowasser)
3
.
Istoriografijoje Kulikovo mio reikm ikeliama iki
tarptautinio, pasaulinio lygmens. J bandoma lyginti su 451
m. miu Katalauno laukuose, kur Romos karvedio Aeti-
jaus vadovaujama kariuomen atrm Atilos hunus, bei su
miu prie Puatje, kuomet 732 m. frank karalius atrm ara-
b siverim, kai buvo ginama Vakar Europa. Toki reik-
m, kalbant apie Ryt Europos gynyb nuo siverim i Azi-
jos, dar XIX a. bandyta suteikti Kulikovo miui
4
. Ms lai-
kais pasaulin, ypa Ryt Europos, piet ir ryt slavams, Ku-
likovo mio svarba akcentuojama ir dl to, kad jis vyko,
kai visi slavai i vienos puss buvo smarkiai spaudiami Os-
man imperijos, o i kitos Aukso ordos
5
. Kulikovo mis
laikomas svarbia gaire taut isivaduojamj kov istorijo-
je
6
, manoma, kad tai buvo didiausias isivaduojamasis m-
is vidurami Europoje
7
, turjs milinik reikm Rusi-
1
, (toliau ), ,
1982, . 10, 134.
2
R. Batra Lietuva taut kovoje prie Aukso Ord, Vilnius, 1975, p. 220300.
3 Scriptores rerum Prussicarum (toliau SRP), III, Leipzig, 1866, S. 114115.
4
. . . . . II, , .
34, ., 1988, . 277278.
5
. . . , , . 255.
6
, . 262 (. . ).
7
Ten pat, p. 291 (. . ). Laikomas vienu didiausiu viduramiais vykusi
mi, daugeliu atvej lmusiu rus emi ir visos Ryt Europos istorin likim. . .
. , , 1980, 8, . 3.
86
jos istorijoje iki pat 1812 m.
8
, tvirtins Maskv kaip rus e-
mi vienijimo centr.
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts istorijoje ta situ-
acija turi prietaring reikm. Mamajaus Aukso ordos di-
plomatiniai ir kariniai veiksmai komplikavo Lietuvos pad-
t Jogailos valdymo pradioje politins vidaus krizs slygo-
mis, bet tam tikr LDK jg, ypa karo vad, vaidmuo Kuli-
kovo myje Rusios pusje parodo LDK vad Algirdo ir
Karijoto sn (Andriaus ir Dmitrijaus Algirdaii, Dmitri-
jaus Bobroko Volynieio) bei ginkluotj pajg reikm
tarptautinje arenoje.
Siekiant giliau panagrinti ias Lietuvos istorijos pro-
blemas, vis pirma Lietuvos karo vad ir kari vaidmen ia-
me tarptautinio masto myje, i pradi vertinkime pro-
blemos altinius ir istoriografij.
I. altiniai ir tyrinjimai
altiniai. Netrukus po mio Rusioje pasirod pirmieji
pasakojimai ir uraai apie iuos svarbius vykius. iuo pa-
grindu palaipsniui susiformavo dviej tip metratiniai pa-
sakojimai (letopisnije povesti) trumpieji ir platieji.
Trumpajame metratiniame pasakojime nurodoma,
kad Ordos kunigaiktis Mamajus, surinks didel kariuome-
n bei vis Polovc ir Totori em, pasitelks friagus
(Krymo genujieius), erkesus, jasus (osetinus), ygiavo
prie didj kunigaikt Dmitrij Ivanovii, kuris, suinojs
apie artjant prie, jo jo pasitikti. Persiklus per Ok sui-
nota, kad Mamajus u Dono stovi ir laukia pagalbos Jogai-
los su lietuvi kariuomene. Didysis kunigaiktis ygiavo u
Dono, prie Nepriadvos ioi vyko iaurus mis. Dievas
padjo didiajam kunigaikiui, o Mamajaus pagonikieji
pulkai pabgo...
9
iame trumpame pasakojime, kaip mato-
8
. . . o 1380 .,
(toliau ), ., 1959, . 335.
9
, , . 1415, 138139.
87
me, yra inut ir apie Lietuvos didj kunigaikt Jogail
10
.
Platusis metratinis pasakojimas pateikia kur kas dau-
giau duomen apie Rusios, totori bei Jogailos (Lietuvos)
kariuomeni veiksmus, apie Algirdaii atvykim padti
Dmitrijaus Ivanoviiaus Rusios pajgoms.
Plaiai kalbama apie Mamajaus pasiuntinius, pasis-
tus Lietuv pas Jogail, ir Riazans kunigaikt Oleg, apie
susitarim susijungti prie Okos, Maskvos didiojo kunigaik-
io yg pasitikti prieo, atvykim Kolomn. ia paymi-
ma, kad prie didiojo kunigaikio pajg prisijung Algir-
daiiai: Andrius, Polocko kunigaiktis, ir jo brolis Dmitrijus,
Briansko kunigaiktis. Pasakojama, kaip pereita Oka, pasiek-
tas Donas, po ilg svarstym per j persikelta ir kaip 1380 m.
rugsjo 8 d. atkakliame myje u Dono<...> prie Nepriad-
vos ioi Mamajaus Aukso ordos pajgos buvo nugal-
tos
11
. Taigi ia suinome ir apie Algirdaii prisijungim.
Poetinio pasakojimo Udon (Zadonina) siue-
to centre i Lietuvos ems du broliai Algirdaiiai, An-
drius ir jo brolis Dmitrijus bei Dmitrijus Volynietis. Tai dr-
ss Lietuvos sns<...>, garbingi karvediai, ugdyti trimi-
t gars, ietimi maitinti, atriu kalaviju girdyti Lietuvos e-
mje, tai Algirdo sns, Gedimino ankai, Skolomendo
proankiai, subr aunios Lietuvos ponus, pasiry i-
bandyti savo lietuvikus kalavijus totori almus, su ku-
riais drsios Lietuvos 70 000 arvuotos kariuomens
12
.Tarp
uvusij, alia 40 Maskvos bajor, 12 Beloozero kunigaik-
i ir kit, minimi ir 30 Lietuvos pon
13
.
Kulikovo mis plaiai apraomas ir vairiuose rus
metraiuose. Manoma, kad anksiausias metratinio pasako-
jimo variantas atsispindi Ermolino ir Lvovo metraiuose
14
,
10
Ten pat, p. 14, 138
11
, , . 1624, 140148.
12
, , . 89, 132133; . . . (toliau
), , 1980, . 7879.
13
, , . 13, 137; , . 85.
14
(toliau ), . 23 (.), ., 1910, .
125126; . 20, . 1 (.), ., 1910, . 200202.
88
jis atsirado greitai po vyki, dar XIV a. pabaigoje. Tuomet
pasirod ir Udon
15
. tikimiausia, kad Udon buvo su-
kurta XIV a. 9-ajame deimtmetyje
16
.
Kiek platesnis mus pasieks metratinio pasakojimo
variantas yra Naugardo IV
17
ir kiti metraiai. Tyrinjimai
rodo, kad labai artimas pirminiam variantui pasakojimas i-
liko minto Naugardo IV Dubrovskio metratyje, sudaryta-
me LDK teritorijoje, Polocke, mio dalyvio Andriaus Algir-
daiio aplinkoje, apie 1386 m.
18
Akcentuojamas ir Tvers ini ankstyvumas
19
, negau-
sios ankstyvosios maskviks inios
20
. Platesnis metratinis pa-
sakojimas atsispindi Maskvos 14791480 m. svade
21
, kitos i-
nios XV a. paskutiniojo deimtmeio sutrumpintuose met-
ratiniuose svaduose
22
bei daugelyje kit rus metrai.
Vokiei kronikos taip pat mini 1380 m. rugsjo 8 d.
rus ir totori kov. DetmaroLiubeko miesto kronika, ray-
ta 13851395 m., mini svarb rus ir totori m, kai rusai
su dideliu grobiu gro namo, susidr su lietuviais, kurie
juos sumu ir atm grob
23
. Panaiai pasakojama Kryiuo-
i ordino Posilgs kronikoje (raytoje
13601405 m.)
24
. T met rus ir totori kov mini ir
Toruns analai
25
.
15
. . . XIV
XV , ., 1960, . 596.
16
. . . , ,
. 310; Udons pradioje buvo daina, greit po mio sukurta, urayta XV a. 8-ajame
deimtmetyje, XVI a. 4-ojo deimtmeio pradioje sudaryta Plaioji redakcija , . 15; .
. . ..., . 7.
17
, . 4, . 1, . 1, , 1915, . 311320; . 4, . 1, . 2, 1925, .
321324; . , . 486487; . . . ..., . 597.
18
. . . , .
1976 ., ., 1976, . 8287.
19
, . 15, . 1 (.), ., 1965, . 139140; . . . ..., . 6;
. . . , ., 2001, . 99.
20
(toliau ), . . , -
., 1950, . 419420; , . 18, ., 1913, . 129130.
21
, . 25 (.), -., 1949, . 201202.
22
, . 27, -., 1962, . 252253 (1493 m.), 331332 (1495 m.).
23
SRP, t. 3, Leipzig, 1866, S. 114115.
24
Ten pat.
25
Ten pat. Z. Ivinskis. Rinktiniai ratai, t. II, Roma, 1986, p. 7879, 8385, 7172.
89
Centrinis Kulikovo ciklo paminklas Sakm apie
Mamajaus sumuim (Skazanija o Mamaevom poboie,
toliau tekste Sakm) karinis istorinis pasakojimas, i-
liks nuorauose
26
. Jo yra kelios redakcijos
27
, kuri seniau-
sioji pagrindin, kai kuri tyrintoj nuomone, atsirado
artimu miui laikotarpiu, XIV a. pabaigoje
28
ar XV a. 1-
ajame ketvirtyje
29
, ne anksiau kaip XV a. viduryje
30
ar pan.
Spjama, kad Sakm sukurta XIV a. pabaigojeXVI a. 4
5-ajame deimtmetyje.
V. Mingaliovas mano, kad Sakms altinis Platu-
sis metratinis pasakojimas, o jos redagavimas, Kulikovo m-
io dalyvi lietuvi kunigaiki Algirdaii idealizavimas,
galjo sietis su kunigaikiais Bielskiais, Lietuvos didiojo
kunigaikio Algirdo palikuonimis i Lietuvos 1482 m. i-
vyto, persiklusio Maskv Feodoro Bielskio snumis. XVI
a. pirmoje pusje vienas j Dmitrijus Bielskis buvo ymus
karo vadas, o kitas Ivanas Bielskis taip pat karvedys ir
aktyvus politikas, ne kart buvs Rusijos vyriausybs vado-
vu, permainingoje kovoje dl valdios du kartus 15381540
m. ir 1542 m. buvo tremtyje vienuolyne, Beloozere. Sakms
tikslas galbt buvo ikelti Bielski politin reikm. Kit ty-
rintoj nuomone, Sakm greiiausiai buvo parayta anks-
iau, bet ne vliau kaip XV a. pabaigojeXVI a. pradioje
31
.
26
(toliau ),
.., 1966, . 535556.
27
, . 41207, 243332; C, . 25127, 149252.
28
. . . ( XIVXV .
.), ., 1975, . 400401.
29
, . 423 (. . ).
30
. . . ,
, . 505.
31
. . .
, - ,
. 24, . 2, , 1966, . 5272; V. Mingaliovas. Genealoginis padavimas apie
Lietuvos kunigaiki dalyvavim Kulikovo myje ir literatrin tradicija, Kratotyra, Vilnius,
1970, p. 4347; . . . ,
. . . , , 1971; . . .
..., . 338; , . 14.
90
Sakmje yra keletas istorini-literatrini siuet, pl-
tojam siekiant parykinti idjines krinio spalvas. Jau pirmi-
niame tekste
32
1380 m. prie Rusi veiks Lietuvos valdovas
Jogaila vadinamas jo tvo Algirdo vardu. Toliau plaiai kal-
bama apie diplomatin Riazans kunigaikio susirainjimo
su Algirdu, Algirdo su Mamajumi korespondencij, j susi-
jungim. Plaiame bendr vyki kontekste kalbama apie Al-
girdo kariuomens yg iki Odojevo, apie Andriaus ir Dmitri-
jaus Algirdaii atvykim su kariuomene pagalb Maskvos
didiajam kunigaikiui Dmitrijui Ivanoviiui prie Berezui,
vietovs netoli Dono, ypating Rusios valdovo dmes iai pa-
galbai, apie didiojo kunigaikio tarimsi su Algirdaiiais
dl kariuomeni persiklimo per Don, apie tai, kaip didysis
kunigaiktis su Algirdaiiais ir kartu su Lietuvos kunigaik-
iais atvykusiu ymiu karvediu Dmitrijumi Bobroku Voly-
nieiu rikiuoja pulkus, jo pranayst prie m, t. y. kari-
ns situacijos vertinim, vadovavim lemiam smg toto-
riams sudavusiam pasalos pulkui, Rusios didj kunigaikt
sueidus ir jam pasitraukus, mio lauke iki pergals liku-
sius lietuvi kunigaikius Algirdaiius
33
. Taigi, panaiai kaip
ir Udonje, Sakmje daug vietos ir svarbi akcent ski-
riama lietuvi kunigaikiams ir karo vadams.
Tyrimais nustatyta, kad Sakms bei Udons au-
toriai buvo mons, susij su daliniu Rusios kunigaikiu Vla-
dimiru Andrejeviiumi (didiojo kunigaikio Dmitrijaus Iva-
noviiaus pusbroliu), artimais jo dvarui lietuvi kunigaik-
iais Algirdaiiais ir Dmitrijumi Volynieiu (Karijotaiiu).
Antrojo po didiojo kunigaikio Rusioje kunigaik-
io Vladimiro Andrejeviiaus mona buvo Lietuvos valdovo
Algirdo dukra Elena Algirdait. Sakmje lovinami dviej
jos broli ygdarbiai Kulikovo myje
34
. Svarbu, kad Sakm-
32
. . , ..., . 333; To paties,
, , . 406421.
33
. , , . 2548, 149173.
34
. . . . ,
. (toliau ),
1983, . 62.
91
je gldi istoriniai faktai, neufiksuoti kituose altiniuose
35
.
Sakm toliau plito, buvo redaguojama. Vadinamoji
Kiprijono redakcija sudaryta 15261530 m., sujungus Metra-
tin pasakojim ir Sakm. Toks tekstas apie Kulikovo m
pateko XVI a. pirmosios puss Maskvos metropolito kated-
roje sudaryt platj Nikono metrat
36
.
Nikono metraio pagrindu XVI a. 7-ajame deimtme-
tyje (vliausiai iki 1570 m.) caro Ivano IV iauriojo sakymu
buvo sudarytas iliustruotas svadas, kuriame Kulikovo m-
apraantis Sakms tekstas (Kiprijono redakcija) iliustruo-
tas 191 miniatira
37
.
Miniatirose lietuvikja tematika vaizduojamas Lie-
tuvos didysis kunigaiktis Algirdas (Jogaila), siuniantis sa-
vo pasiuntin su ratu pas Mamaj, Algirdaitis su savo ka-
riais, Dmitrijaus Volynieio stebjimas prie m, pasalos
pulko su vadu prieakyje ijimas puolimui ir kt.
38
Algirdaiiai Kulikovo myje vaizduojami net ir iko-
nose. tai Jaroslavlio srities dails muziej pateko XVII a.
ikona (-394), kurioje pagal Sakm vaizduojami ir du bro-
liai Lietuvos kunigaikiai, Algirdaiiai, ygiuojantys su ka-
riais Dmitrijui pagalb
39
.
35
Ten pat, p. 58.
36
, . 11 (.), ., 1965, . 4669; , . 4972, 174197; . . .
XVIXVII , ., 1980, . 5154, 127
128; . . . ..., . 335.
37
. . . ..., . 206214; . . .
..., . 356.
38
. . . ...,
(toliau ), . 28, ., 1974, . 155179; , tarp
p. 64 ir 65; Maskvos ir Peterburgo knyg saugyklose iliko 8 iliustruoti Sakms nuoraai.
XVII a. rankratyje, saugomame Maskvoje, Valstybiniame istorijos muziejuje, vaizduojamos ir
kitos lietuvikos scenos: kun. Dmitrijus Ivanoviius bei jo kariai susitinka su sjungininkais
Algirdo sn Andriaus ir Dmitrijaus daliniais ( XVII .
. .
. . . , , 1980).
39
. . . XVII
., , XVI, . ., 1960, . 2, . 403.
92
Istoriografija. pirmosios Kijeve spausdintos (1674 m.)
rus istorins knygos Sinopsio 3-ij leidim (1680 m.)
trauktas atskiros redakcijos Sakms tekstas apie Kuliko-
vo m, kuriame minimas Algirdaii atvykimas pagalb
Maskvos didiajam kunigaikiui Dmitrijui Ivanoviiui, Vo-
lynieio pranayst prie m
40
.
Kritins rus istoriografijos XVIII a. pradininkas V. Ta-
tievas savo Rusijos istorijoje Kulikovo m nuvieia
pagal Nikono metraio Sakms variant, bet, atrodo, pa-
naudojo apie tuos vykius ir neinomus duomenis
41
, taip pat
ir apie Algirdaii veiksmus.
XIX a. 2-ajame deimtmetyje N. Karamzinas Rusijos
valstybs istorijoje remiasi metraiais, neatmetami ir Ni-
kono pateikti Sakms tekstai, akcentuojami Jogailos veiks-
mai, Algirdaii, Dmitrijaus Volynieio nuopelnai
42
.
XIX a. viduryje ir antrojoje pusje S. Solovjovas pa-
reng daugiatom Rusijos istorij nuo seniausi laik, ku-
rioje, pabrs Kulikovo mio pasaulin istorin
reikm, Algirdaiius vos pamini, o Dmitrijus Voly-
nietis-Bobrokas jam yra tik Maskvos vaivada
43
.
Rus karybos istoriografijoje N. Golicynas, nuvies-
damas Kulikovo epoch, trumpai pamini Jogailos susitari-
m su Mamajum, rao apie Algirdaii prisijungim ties Ko-
lomna, j pasilym pereiti Don, paymi, kad rus kariuo-
men miui rikiavo Dmitrijus Volynietis, po to jis faktikai
vadovavo pasalos pulkui, o Algirdaiiai kovsi Rusios ka-
riuomens centre; Jogaila, neprijs 3040 varst iki mio
lauko, suinojs apie Mamajaus pralaimjim, pasuko atgal
ir skubiai patrauk Lietuv
44
.
40
, ., 1810, . 151153, 160163.
41
. . . , . 5, .., 1965, . 139149; . . .
1380 . , , . 20; . .
. , , . 291, 298299.
42
. . . , . 5, ., 1819, . 6178.
43
. . . . . II. . .
34, .275277.
44
. . . . .1, ., 1877, . 181191.
93
N. Michneviius, laikydamas geriausiais vidurami
pabaigos rus ir Vakar Europos karo meno pavyzdiais 1380
m. Kulikovo m ir 1346 m. prie Kresi vykus m, Kuliko-
vo mio metu trumpai aptaria Jogailos ir Algirdaii pozi-
cijas (Andriaus Algirdaiio deiniajame sparne, Dmitrijaus
Algirdaiio u didiojo pulko, daliniame rezerve, Dmitri-
jaus Volynieio-Bobroko pasalos pulke)
45
.
Vilniaus universiteto prof. J. Lelevelis kunigaiki
ir karali istorijoje (Vilnius, 1824 m.), o vliau Lietuvos Di-
diosios Kunigaiktysts istorijoje (Paryius, 1839 m.), nu-
viesdamas XIV a. tarptautinius santykius, Maskvos Rusios
pasiprieinimo totoriams pradi, paymjo, kad Lietuva
iuose vykiuose nemaai dalyvavo, 1380 m. Kulikovo lau-
ke rus ir lietuvi kunigaikiai, vadovaujami Dmitrijaus
Donikio, nugaljo Mamaj
46
.
T. Narbutas Lietuvi tautos istorijoje Jogailos ry
su Mamajum ir Kulikovo m nuvieia siedamas su vidaus
kova Lietuvoje, jis mano, kad Jogaila tikriausiai turjo slapt
mint ilaukus pairti, kaip seksis totoriams. Autorius
rao apie Lietuvos kunigaiki Andriaus ir Kaributo Dmit-
rijaus Dmitrijui Ivanoviiui duot patarim perkelti kariuo-
men u Dono, kur jis prim, apie Jogailos, buvusio per 50
ar maiau varst nuo Dono, greit pasitraukim, suinojus
apie totori pralaimjim
47
.
XIX a. 1-ojoje pusje S. Daukantas plaiajai visuome-
nei skirtuose Lietuvos istorijos darbuose paymi, kad toto-
riai telk lietuvius kar<...>, Jogaila, ygiuodamas toto-
riams talk, pavlavo, o sutiks po Kulikovo mio gr-
tanius rusus be kovos, iems pabgus, pam j grob
48
.
45
. . . , ., 1898, . 1114.
46
J. Lelewel. Dzieje Litwy i Rusi, Dziea, t. X, Warszawa, 1969, s. 155.
47
T. Narbutas. Lietuvi tautos istorija, 5 t., Vilnius, 2001, p. 252253; T. Narbutt. Dzieje
narodu litewskiego, t. V, Wilno, 1839, s. 266269; juo sek J. I. Kraszewski. Litwa, t. II,
Warszawa, 1850, s. 342.
48
S. Daukantas. Istorija emaitika, t. II, Vilnius, 1995, p. 14; Ratai, II t., Vilnius, 1976, p.
548549.
94
XIX a. 2-osios puss lenk istoriografijoje K. Stadnic-
kis pareng Gediminaii gyvenimo apybraias, aptar Jo-
gailos broli Andriaus ir Dmitrijaus Algirdaii veikl, nu-
viet ir Kulikovo mio vykius, akcentuodamas, kad Jo-
gailos neveiklumas turjo takos totori pralaimjimui, ban-
d kritikai sugretinti rus metraius ir Vakar altinius
49
.
J. Volfas patikslino duomenis apie Kulikovo mio
dalyvius Algirdaiius, paymdamas, kad Andrius Algir-
daitis ir Vingoltas tai atskiri asmenys, kad ankstyvojoje is-
toriografijoje painiojami Dmitrijus Algirdaitis Vyresnysis su
broliu Kaributu-Dmitrijumi
50
.
S. Smolka, tirdamas pirmuosius Jogailos valdymo Lie-
tuvoje metus, atskleid Lietuvos vidaus ir tarptautin situa-
cij 13791380 m., Kulikovo kautyni ivakarse, aptar Jo-
gailos sjung su Mamajum, Jogailos pozicij mio metu ir
po jo. Jis prijo prie ivados, kad i didelio ygio, kuris tur-
jo tvirtinti Lietuvos valdi visose rus emse, Jogaila gr-
o patyrs skaud politin pralaimjim
51
.
Su pastarja ivada nesutiko A. Prochaska, kuris Jo-
gailai skirtame darbe teig, kad koalicij prie Jogail, ku-
riai priklaus ir Ordinas, Lietuvos didysis kunigaiktis su-
gebjo iskaidyti, tam panaudodamas ir sjung su Mama-
jum, kuris i koalicij izoliavo Rytuose. Smgis, Jogailos ka-
riuomens suduotas rus pajgoms po Kulikovo mio, ver-
tinamas kaip atsakas koalicijos LDK vald puolim Kuli-
kovo mio ivakarse, kai Jogaila, nesileisdamas gilesn
konflikt, pasitenkino grobiu
52
.
M. Gruevskis UkrainosRusios istorijoje, remda-
masis Nikono metraio iniomis apie Lietuvos kov su Te-
mirezu (Ordos kunigaikiu) 1374 m., mano, kad Lietuva dar
tuomet galjo remti Mamaj jo kovoje su kitais totori emy-
49
K. Stadnicki. Bracia Wadysawa-Jagiey Olgierdowicza, Lww, 1867, s. 2426, 42.
50
J. Wolff. Rd Gedimina, Krakw, 1886, s. 71, 8891.
51
S. Smolka. Kiejstut i Jagieo, Krakw, 1888, s. 2336.
52
A. Prochaska. Krl Wadysaw Jagieo. T. 1, Krakw, 1908, s. 3639.
95
rais, palaikydama su juo kompromisinius santykius LDK
pietryi emse. Tai galjo ilikti ir 1380 m. situacijoje
53
.
F. Konenis Rusijos istorijoje glaustai paymi, kad Lie-
tuvos didysis kunigaiktis Jogaila siek panaudoti Mamaj
savo tikslams ir negalvojo laikytis su juo sudarytos sutarties,
todl veltui Mamajus jo lauk savait ir daugiau ir dl to pa-
tyr pralaimjim Kulikovo myje
54
.
Po Pirmojo pasaulinio karo L. Kolankovskis ra LDK
(13771499 m.) istorij, kurioje paymi, kad Maskvos valdo-
vas, kurio pusje buvo abu Algirdaiiai, sumu Mamaj,
bet kukliau baigsi jo susidrimas su Jogailos pajgomis, ku-
ris, gerai informuotais Ordino altiniais, sumu Maskvos pa-
jgas ir atm i totori paimt grob, taiau svarbesnis Jo-
gailos ygio rezultatas buvo Dmitrijaus Algirdaiio istmi-
mas i Sever regiono. Pabriama, kad pergal kovoje su
Mamajumi labai ikl Rusioje Maskvos pirmaujant vaid-
men, labai susilpnino Jogailos vidaus pozicijas
55
.
Panaiai problem nuvieia ir H. Pakeviius
56
. Ki-
tame savo darbe jis paymi, kad Jogaila 1380 m., nors ir bu-
vo susitars su Mamajum, mio lauk nepavlavo, bet,
prisimindamas tvo patyrim, smoningai veng to rizikin-
go mio, kuriame turjo bti totori sjungininkas
57
, ap-
taria ir Kulikovo mio dalyvio Dmitrijaus Volynieio Ka-
rijotaiio giminysts ryius
58
.
J. Puzyna, tirdamas Karijoto Gediminaiio ir jo sn
veikl, vertindamas Karamzin, pabria svarb lietuvi ka-
ro vad Algirdaii, Dmitrijaus Volynieio Karijotaiio ir ki-
t vaidmen Kulikovo kautynse
59
.
53
. . Ii , . 4, i, 1907, . 83.
54
F. Koneczny. Dzieje Rosyi, t. 1, Warszawa, 1917, s. 395.
55
L. Kolankowski. Dzieje Wielkiego Ksistwa Litewskiego za Jagiellonw, t. 1, Warszawa,
1930, s. 1920.
56
H. Paszkiewicz. Jagiellonowie a Moskwa, t. 1, Warszawa, 1933, s. 437439, 443.
57
H. Paszkiewicz. O genezie i wartoci Krewa, Warszawa, 1938, s. 126.
58
Ten pat, p. 286.
59
J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, Ateneum Wileskie, 1930, z. 34, s. 434438.
96
Remdamasis LDK ernygovoSever ems istorijos
isamiais tyrimais, S. M. Kuinskis pateik nauj samprota-
vim apie Kulikovo m, t. y. plaiau aptar Jogailos paj-
g pavlavimo problem, rus kariuomens, kuriai jis po m-
io sudav smg, sudt, tolesnius Jogailos veiksmus (ku-
riuos metraiai mini pasakodami apie 1379 m., o autoriaus
nuomone, tai galjo vykti 1380 m.) prie vidaus prieinin-
kus Algirdaiius prie Trubevsko ir Starodubo
60
.
Lietuvoje I. Jonynas apvelg pirmuosius politinius Lie-
tuvos didiojo kunigaikio Jogailos veiksmus sudtingomis
vidaus kovos, Ordino agresijos ir jo politini intrig slygo-
mis, paliesdamas kai kuriuos santykius su totoriais ir Kuliko-
vo mio aspektus
61
. Apybraiose apie Algirdo snus Andri
ir Dmitrij paymima, kad rus metraiai auktai vertino An-
driaus ir jo brolio vaidmen Kulikovo kautynse
62
, rus istori-
nse legendose giriamas j strateginis sumanumas
63
.
Apie Jogailos ir totori ryius raoma kolektyvinia-
me darbe Jogaila
64
. Apvelgiant Kstuio veikl, taip pat,
taiau iek tiek plaiau, palieiami ir kai kurie ms te-
mos klausimai
65
.
Antrojo pasaulinio karo metais vokiei istoriko B.
Spulerio monografijoje Aukso Orda. Mongolai Rusijoje
trumpai pasakojama apie Kulikovo m, apie lietuvi da-
lyvavim totori pusje, minima, kad Jogaila i rus atm
didij totori grobio dal
66
.
Trumpai apie Jogailos yg, surengt padti sjungi-
ninkui Mamajui kovoje su Dmitrijumi, Maskvos pusje ko-
vojanius du Jogailos brolius Andri ir Dmitrij raoma Z.
Ivinskio Lietuvos istorijoje iki Vytauto Didiojo mirties,
60
S. M. Kuczyski. Ziemie CzernihowskoSiewierskie pod rzdami Litwy, Warszawa, 1936, s.
202205.
61
I. Jonynas. Jogaila, idinys, 1934, nr. 10, p. 265266.
62
I. Jonynas. Lietuvos didieji kunigaikiai, Vilnius, 1996, p. 51.
63
Ten pat, p. 56.
64
Jogaila, red. A. apoka, Kaunas, 1935, p. 91 (P. leas).
65
A. Kuinskas. Kstutis lietuvi tautos gynjas, Marijampol, 1938, p. 166167.
66
B. Spuler. Die Goldene Horde. Die Mongolen in Russland. 12231502. Leipzig, 1943, S. 127.
97
paymint, kad tolesniems Maskvos ir Vilniaus santykiams
fatalikas buvo tas Jogailos pavlavimas Kulikovo kauty-
nes. Lieka paslaptis, kodl Jogaila udels ygiuoti kau-
tynes, kurios reik pirmj Maskvos skm laisvinantis i
totori jungo
67
.
Lietuvos TSR istorijoje trumpai paminta, kad 1380
m. su rus kariuomene ivien jo Algirdo sns Andrius ir
Dmitrijus. Tuo tarpu Jogaila su savo kariuomene vyko pad-
ti Mamajui. Mamajaus kariuomen buvo sutriukinta Jogai-
lai nepriartjus, ir dl to Jogailos pagalba nebuvo pasinau-
dota
68
: Jogailos pajgos nesuspjo susijungti su Mamajaus
pajgomis ir kautynse nedalyvavo
69
.
M. Juas, tyrindamas Rusios metraius kaip Lietu-
vos istorijos altin, atkreip dmes kai kuriuos teksto, susi-
jusio su Kulikovo miu ir Jogailos veiksmais, pokyius Mask-
vos metratiniame XV a. pradios svade, atspindiniame Lie-
tuvos ir Rusios suartjim kovojant su totoriais
70
, kai kuriuos
Naugardo ir Smolensko metraio redagavimo prasms paki-
timus, atsiradusius dl 1380 m. vyki
71
. Plaiai analizuoda-
mas LDK padt Kulikovo mio metu, autorius mano, jog
nra abejons, kad Jogaila buvo Mamajaus sjungininkas, ta-
iau ar Jogaila i tikrj ygiavo padti Mamajui, bet pavla-
vo, ar tyia vlavo ir lauk mio baigties, neaiku. Autorius
sutinka su abejotina A. Chorokevi nuomone, kuri neigia, kad,
Jogailos ygiui pasibaigus skmingai, ernigovo emje ga-
ljo bti atkurta Lietuvos didiojo kunigaikio valdia
72
.
67
Z. Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didiojo mirties, Roma, 1978; Vilnius, 1991, p.
273, 318.
68
Lietuvos TSR istorija, I t., Vilnius, 1957, p. 124 (J. iugda); ,
, 1978, . 50 (J. Jurginis).
69
Lietuvos TSR istorija/1, Vilnius, 1985, p. 60 (J. Jurginis).
70
. . . XIVXV . . ,
Lietuvos TSR MA Darbai, A., 2(5), 1958, p. 74.
71
M. Juas. Lietuvos metraiai, Vilnius, 1968, p. 2930; M. Juas. Lietuvos metraiai ir
kronikos, Vilnius, 2002, p. 2627.
72
M. Juas. Kulikovo mis ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, Lietuvos istorijos metratis,
1981 m., Vilnius, 1982, p. 2327.
98
Trumpai yra vertintas LDK pajg naas Rusios pergal ko-
voje su totoriais Kulikovo kautynse
73
.
Lenkijoje, nuviesdamas Jogailos epoch, S. M. Ku-
inskis svarst Jogailos veiksmus 1380 m.
74
J. Sikorskio visuotins karybos istorijoje, kalbant apie
Kulikovo m, minimi Jogailos ir Mamajaus santykiai
75
.
Apie Kulikovo m usimenama J. Ochmanskio vei-
kaluose, kuriuose pateikta Lietuvos
76
ir Rusijos
77
istorijos
sintez. Autorius aptaria Gediminaii ir Algirdaii
Kulikovo mio dalyvi aplinkos lietuvik istorin
tradicij, pastebim Udonje
78
. Jogailai skirtoje
monografijoje kalbama apie Jogailos iniciatyva (!) su
Mamajum sudaryt sjung, Jogailos yg iki Odojevo,
susidrim su rus kariuomene po Kulikovo mio
79
.
Po Antrojo pasaulinio karo rus sovietinje istoriog-
rafijoje Kulikovo problema susilauk nemao dmesio.
Buvo publikuotas Udons tekstas pagal S. ambi-
nago tyrinjimus
80
. V. Adrianova-Peretc paskelb vis jos
teksto rekonstrukcij
81
.
73
R. Batra. Lietuvos kova su Aukso Orda, Mokslas ir gyvenimas, 1966, nr. 10, p. 30; R.
Batra. Lituanistins Kulikovo mio problemos, Mokslas ir gyvenimas, 1980, nr. 10, p. 28
29, 33.
74
S. M. Kuczyski. Wadyslaw Jagieo 13501434, Warszawa, 1971, s. 2325; Krl Jagieo
ok. 13511434, Warszawa, 1985, 1987, s. 3435.
75
J. Sikorski. Zarys historii wojskowoci powszechnej do koca wieku XIX, Warszawa, 1972,
s. 174176.
76
J. Ochmaski. Historia Litwy, WroclawWarszawaKrakw, 1967, s. 50.
77
J. Ochmaski. Dzieje Rosji do roku 1861, WarszawaPozna, 1974, s. 7576. Trumpai ir L.
Bazylow. Historia Rosji, WrocawWarszawa, 1975, s. 72.
78
J. Ochmaski. Giedyminowicze prawnuki Skoomendowy, Dawna Litwa, Olsztyn, 1986,
s. 21; J. Ochmanskis. Gediminaiiai Skalmanto provaikaiiai, Senoji Lietuva, Vilnius,
1996, p. 2021.
79
J. Krzyaniakowa, J. Ochmaski. WadysawII Jagieo, WroclawWarszawa, 1990, s. 5960.
80
. , . . ,
., 1947.
81
- . . . ,
, . 5, -., 1947, . 194224.
99
1949 m. ileidiamos Senovs Rusios karins sak-
ms, tarp j Kulikovo ciklo kriniai
82
.
Karo meno istorijoje Kulikovo m apvelg A.
Strokovas
83
, knygos apie Dmitrij Donik autoriai, analizuo-
dami Jogailos pozicij, Algirdaii, Dmitrijaus Bobroko vaid-
men myje
84
.
B. Grekovo ir A. Jakubovskio veikale Aukso Ordos
istorija akcentuojamas Dmitrijaus Bobroko Volynieio, at-
vykusio i Lietuvos, vaidmuo Kulikovo kautynse
85
.
SSSR istorijos apybraiose (II d., XIVXV a.) paymi-
ma, kad prie Voroneo Mamajus prim Riazans kunigaik-
io Olego ir Jogailos pasiuntinius. Derybose siekta suvienyti
Lietuvos, Riazans ir Ordos veiksmus puolant Rusi. Rusios
pajgoms esant prie Dono, prisijung Algirdo sns. Taip Jo-
gailos planai sutriukinti Rusi bendromis lietuvi ir Ordos j-
gomis lugo. Jogaila nuo Odojevo gro. Mio baigt lm pa-
salos pulkas, vadovaujamas Vladimiro Andrejeviiaus ir Dmit-
rijaus Bobroko Volynieio
86
(jo lietuvika kilm nutylima).
Kulikovo mio 575 m. jubiliejui paminti ijo popu-
liarus P. Karykovskio leidinys, kuriame aptariami Jogailos,
Algirdaii, Bobroko veiksmai, pabriamas Dmitrijaus Algir-
daiio didvyrikumas myje, atitraukiant totori pajgas
87
.
M. Tichomirovas pirmenyb teik Maskvos svadams,
siek ikelti Maskvos didiojo kunigaikio vaidmen, savaip
paaikinti su Algirdaiiais susijusius klausimus
88
.
E. Razino Karo meno istorijoje isamiai apraytos
Kulikovo kautyns, kaip Algirdaiiai ir Bobrokas vadovavo
pulkams
89
.
82
, ., 1949.
83
. . , . 1, ., 1955, . 268299.
84
. . , . . . , ., 1950, . 3252.
85
. . , . . . , .-., 1950, . 242.
86
, . II (XIVXV . .), ., 1953, . 222.
87
. . , ., 1955, . 4155.
88
. . . 1380 ., , 1955, 8;
., . 335376.
89
. . , . 2, ., 1957, ., 1999, . 279280.
100
1959 m. ileistas Kulikovo mio altini rinkinys, pa-
rengtas M. Tichomirovo, V. Rigos, L. Dmitrijevo, kuriame
publikuoti Udons, Metratinio pasakojimo, Sakms
tekstai, j vertimai, komentarai ir mint rengj studijos
90
.
Be aptarto M. Tichomirovo darbo, V. Riga ia analizuoja U-
don, kaip literatrin XIV a. 9-ojo deimtmeio paminkl
91
,
L. Dmitrijevas Sakms literatrin istorij
92
, aptardami
joje Dmitrijaus Volynieio ir Algirdaii vaizdius.
L. erepninas stambioje monografijoje apie rus cen-
tralizuotos valstybs susidarym detaliai tiria ir Kulikovo
mio epoch, problemos altinius bei svarbias su LDK su-
sijusias temas: Mamajaus planus su Jogailos pagalba suduo-
ti smg Maskvai, Algirdaii vaidmens atspind seniausiuo-
se metrai tekstuose, Algirdaii ir Bobroko iniciatyv, Al-
girdaii pagalbos Rusiai vaizdavimo idjin prasm ir kt.
93
Trumpai apie Jogailos pozicij Kulikovo mio situa-
cijoje usimena mordvi istorikas M. Safargalijevas bei rus
istorikas I. Grekovas
94
.
1966 m. pasirod kolektyvinis darbas, skirtas Sakms
apie Igorio yg ir Kulikovo ciklo krini lyginamajai ana-
lizei
95
, kuriame, kaip minjome, pateikiami archyviniai ran-
kratiniai Udons tekst nuoraai,
96
o i tyrinjim, svar-
bi nagrinjant ms tem, ypa reikminga J. Begunovo stu-
dija apie jos istorin pagrind
97
. Autorius plaiai analizuoja
Lietuvos kunigaiki Algirdaii, Bobroko bei Jogailos si-
tuacij Kulikovo myje remdamasis Sakms kontekstu
98
.
90
.
91
Ten pat, p. 380381.
92
Ten pat, p. 430, 433, 438.
93
. . . ..., . 596623.
94
. . . , , 1960, . 133, 135; . .
. XIV
XVI . ., ., 1963, . 6162.
95
.
96
Ten pat, p. 535556.
97
. . . , ten
pat, p. 477523.
98
Ten pat, p. 499502, 505517.
101
Nuviesdamas Ryt Europos ir Aukso ordos situacij
XIVXV a. sandroje, I. Grekovas paymi, kad Mamajus kr
Maskvai prieik koalicij j sudar Lietuva, Riazan, Kafa,
idst kai kuriuos abejotinus samprotavimus apie Jogailos
veiksmus po Kulikovo mio. Jo nuomone, dl sudtingos po-
litins situacijos Jogaila prie m um laukimo pozicij,
matyt, nenordamas visikos Mamajaus pergals prie Dono
99
.
Algirdaii dalyvavim Dmitrijaus Donikio kariuomenje,
anot erepnino, vertina kaip idjos iaurs ryt ir Pietvaka-
ri rus emi staiatiki siekio susivienyti siknijim
100
.
A. Kirpinikovas, apraydamas XIIIXV a. Rusios ka-
ryb, tos epochos ginklus (ietis, kirvius, kalavijus ir kardus,
buoes, almus ir kt.), Kulikovo m, pabr, kad ia euro-
pins kovos rikiuots lyginimas su azijietikja pasirod ess
vienas pai drsiausi ir liausi, koki tik regjo vidu-
rami Ryt ir Vakar mi istorija
101
. Jis atkreip dmes
Udonje pateiktame mio aprayme vakarietik ginkl
reikm, palyginti su totori ginklais, ir mano, kad tai liudi-
ja, jog vyravo rus, o ne rytietiki ginklai, nes Udonje
lietuvi kalavijai, vokikos sulikos (lengvosios ietys), friag
(ital) durklai, maskvietiki skydai lyginami su totori kar-
dais, arvais ir erkes bei totori almais
102
. Taiau galima
patikslinti: lietuvi kalavijai, vokikos sulikos
103
U-
donje minimi ir kaip Algirdaii ginklai. Taigi LDK kari
ginklai gyja tarptautin simbolin reikm.
ia daugiausia gali bti tam tikro spdio, literatri-
ns imons moment, nes, kaip rodo tyrimai, mongol-to-
tori ginkluot, ypa gynybin, XIV a. 2-oje pusjeXV a. pra-
dioje buvo vairi, technikai ir funkcikai tobula, tobulina-
ma Centrinje Azijoje, ingizid imperijoje. Dauguma gin-
99
. . . ( XIVXV .
.), ., 1975, . 130, 132133.
100Ten pat, p. 136.
101
. . . XIIIXV . ., , 1976, . 16.
102
Ten pat, p. 18; plg. to paties. , . 6987 (rus ginkluot europietika,
Vakar, Ryt ir savos gamybos).
103
, . 9, 133; , . 78.
102
kl gaminta Aukso ordoje, dal ginkluots, ypa brangios, bu-
vo siveama i Artimj Ryt, j, matyt, Aukso ordos valdo-
v usakymu gamino ir Piet Europos (ital) meistrai. Toto-
ri-mongol arvai turjo didel tak Azijos ir Europos gy-
nybins ginkluots raidai. Mamajaus totori kariuomenje bta
ir tikr europiei genujiei. Konkrets duomenys apie
Rusios ginkluot kuklesni (plg. , . 238269).
1980 m. buvo ileistas akademinis Kulikovo miui
skirtas straipsni rinkinys
104
, kuriame L. Beskrovnas detaliai
nuviet rus mio istoriografij
105
ir pat m
106
, pabr,
kad Mamajus daug dmesio skyr Jogailos ygiui, aptar at-
sargaus Jogailos ygio prieastis
107
, Algirdaii prisijungi-
m prie Dono, ties Berezui vietove, Dmitrijaus Algirdaiio ir
Dmitrijaus Bobroko Volynieio vaidmenis myje
108
, Jogai-
los vaidmen po mio ir atsitraukimo prieastis
109
.
Tame paiame leidinyje B. Floria apvelg Lietuvos
ir Rusios santykius prie Kulikovo m, tylomis apeidamas
lietuvi istorik tyrinjimus, isamiai aptar Andriaus Al-
girdaiio veiksmus pasitraukiant Pskov. Pagal XVII a. ar-
chyvo aprae minimas dvi neilikusias Andriaus Algirdai-
io ir Dmitrijaus Donikio sutartis, jo nuomone, tarp j bta
susitarimo
110
. Autorius analizavo Mamajaus ir Jogailos sjun-
g. Man, kad 1380 m. Jogailos ygio tikslai ne visai buvo
gyvendinti dl jo kariuomenje buvusi baltarusi ir ukrai-
niei galimo palankumo Maskvai
111
.
I. Grekovas man, kad kylanti Vladimiro kunigaik-
tyst siekia ijudinti tarp Maskvos ir Vilniaus esani pusiau-
104
. , ., 1980.
105
Ten pat, p.625.
106
. . . , ten pat, p. 214245.
107
Ten pat, p. 223224.
108
Ten pat, p. 232241.
109
Ten pat, p. 223224.
110
. . . ,
. , ., 1980, . 159162.
111
Ten pat, p. 170173.
103
svyr, kuri palaikydami Aukso ordos valdovai galjo ilai-
kyti Ryt Europos ali kontrol
112
.
V. Kukinas aptar Kulikovo pergal
113
, vertins alti-
nius, pateikdamas savit kai kuri problem sprendimo va-
riant, pavyzdiui, pat m bandydamas lokalizuoti kairia-
jame Nepriadvos krante ir tik jo ts deiniajame
114
, paliet
Algirdaiius, Dmitrij Bobrok Volyniet. Autorius mano, kad
Jogaila galjo paimti Odojev, Novosilo kunigaikio centr,
ir po mio kaip tik i jo atimti dal laimto grobio
115
.
Akademiniame A. Kirpinikovo darbe apie Kulikovo
m pabriama, jog prie kautynes pulkus rikiavo patyrs
vaivada Dmitrijus Bobrokas Volynietis
116
, kad Algirdaiiai
prie Dmitrijaus Ivanoviiaus kariuomens prisijung prie Be-
rezui vietovs (netoli Dono itak), o j atvesta arvuota ka-
riuomen sustiprino Rusios pajgas prie lemiam m
117
,
kuriame Algirdaiiai kovsi prieakiniame pulke, Dmitrijus
Volynietis pasalos pulke
118
, o Dmitrijus Algirdaitis su savo
kariais u didiojo pulko (Tatievo duomenimis)
119
.
1982 m. ijo naujas Sakmi ir pasakojim apie Kuli-
kovo m leidinys, kuriame pateikiami ms aptart alti-
ni senovs rus tekstai bei vertimai, tekstologiniai bei istori-
niai-literatriniai komentarai
120
, taip pat tyrintoj studijos.
D. Lichaiovas paymjo, kad Mamajus, patraukda-
mas savo pus Lietuv, siek izoliuoti Maskv
121
.
Pltodamas istorins mio reikms tem, V. Pauta
paliet kai kuriuos Lietuvos istorijos klausimus
122
.
112
. . .
XIV ., . , . 130131.
113
. . . , , 1980, 8, . 321.
114
Ten pat, p. 1619.
115
Ten pat, p. 20.
116
. . . , , 1980, . 48, 89.
117
Ten pat, p. 42.
118
Ten pat, p. 5051 ir schema (pagal Dubrovskio nuora).
119
Ten pat, p. 99.
120
, . 7252.
121
Ten pat, p. 257.
122
. . . , , . 262290.
104
A. Kirpinikovas, pateikdamas nauj savo darbo apie
didj m prie Dono redakcij, vis pirma akcentuoja Sak-
ms ir V. Tatievo tekst, pateikiani kit dar neinom
fakt, reikm
123
. Myje Andrius Algirdaitis, anot Tatie-
vo, kovsi deiniajame sparne
124
.
L. Dmitrijevas atskleid Kulikovo ciklo paminkl li-
teratrin istorij, paymdamas jau pirminiame Sakms
tekste buvusio Algirdo (vietoj i tikrj veikusio Jogailos)
vardo simbolin reikm autorius tuo norjs pabrti Mask-
vos didiojo kunigaikio jg, ypating Kulikovo mio
svarb (kartu su Mamajum atremiamas ir senas Maskvos prie-
as Algirdas)
125
. To siekta ir Algird prieprieinant Algirdai-
iams
126
. Simbolinis dl bsimos moni ties sielvartau-
janios ems sudvasintas paveikslas kuriamas epizode, kai
Dmitrijus Bobrokas Volynietis klausosi ems gars
127
.
R. Dmitrijeva analizavo Udons altinio (Sofoni-
jaus) autorysts, kuri siejama su Algirdaiiais, vakarinmis
emmis
128
, t. y. su LDK, klausim.
Kulikovo mio 600 met jubiliejui paminti Maskvoje
surengtos konferencijos (1980 m. rugsjis), kuri organizavo
Maskvos universitetas, valstybiniai Maskvos Kremliaus ir
Istorijos muziejai, tematika apm istorijos, meno ir
muziejininkysts problemas
129
. I daugelio tem ypa
paymtina A. Gorskio plati Kulikovo mio altini,
mokslins istoriografijos bei kitos rus literatros apvalga
130
ir R. Skrynikovo mio problem analiz, kuriose nemaai
dmesio skiriama Algirdaiiams ir Dmitrijui Bobrokui
131
.
123
. . . , , . 291.
124
Ten pat, p. 299.
125
. . . , ,
. 333, 340.
126
Ten pat, p. 348349.
127
Ten pat, p. 351.
128
. . . , , . 366.
129
.
130
. . . ..., . 1542.
131
. . . ..., . 4370.
105
R. Skrynikovas aptaria vidaus skilimo Lietuvoje 1379
m. aplinkybmis Andriaus Algirdaiio ir Maskvos pajg y-
g prie LDK, Dmitrijaus Algirdaiio perjim Maskvos pu-
s
132
. Mano, kad Sakm ir Udon susijusios su dalinio
kunigaikio Vladimiro Andrejeviiaus ir jo monos Elenos
Algirdaits aplinka (Algirdaiiais ir Dmitrijumi Volynieiu),
galjo bti sukurtos j valdose buvusiame Troicos-Sergijaus
vienuolyne
133
. Analizuojamas kariuomens dalini isidsty-
mas, taip pat Algirdaii, Bobroko Volynieio padt nuvie-
iantys altiniai. J, kaip ymiausi vad, veikla atskleidia-
ma alia didiojo kunigaikio ir jo pusbrolio veiksm
134
.
Lietuvi karo vad reikm pabrta populiarioje, jau-
nimui skirtoje O. Tichomirovo knygelje Kulikovo lauke:
Maskvos didiojo kunigaikio kariuomen siliejo stam-
bs daliniai, kuriuos atved broliai Algirdaiiai; Dmitrijus
Ivanoviius ir patyrs vaivada Bobrokas numat pulk vie-
tas ir vadus, pastarasis vadovavo pasalos pulkui, o Dmitri-
jus Algirdaitis, Briansko kunigaiktis, rezerviniam pulkui;
Andriui, Polocko kunigaikiui, buvo pavestas deins ran-
kos pulkas, kuris nuvijo Ordos karius nuo deiniojo sparno;
mio skuryje kairiojo sparno gelbti savo karius ived
Dmitrijus Algirdaitis; Bobrokas savo pasalos pulkui nurod
lemiamo puolimo moment
135
.
V. Kukinas, pateikdamas Dmitrijaus Donikio istori-
n portret, atskleidia jo asmenyb sudting RusiosOr-
dosLietuvos santyki fone. Nuviesdamas 1380 m., kalba
apie Mamajaus siek susijungti su Jogaila bendram ygiui,
apie Dmitrijaus strateginius veiksmus, Dono perjim auk-
iau Nepriadvos ioi ir m jos kairiajame krante (Algir-
daiiai myje neminimi)
136
, sunki Rusios situacij, kuri
132
Ten pat, p. 49.
133
Ten pat, p. 5862.
134
Ten pat, p. 6367.
135
. . , . , ., 1980, . 16, 18, 20,
21, 24, 29.
136
. . . , , 1995, 56, . 7576.
106
susidar kitais metais po mio dl Aukso ordos chano Toch-
tamio agresyvi veiksm.
Amerikiei Harperio karin enciklopedija, parengta
R. Ernesto ir Trevoro N. Dupuy, Pasaulio kar istorija
(nuo 3500 m. pr. Kr. iki ms dien, 14 laidos, 19701991
m.), Poligono leidyklos 1997 m. laidoje papildyta Ryt Eu-
ropos ir Rusios istorijos straipsniais, tarp j ir apie Kulikovo
m
137
(sekant E. Razinu (1957 m.), pateikiant maiau duo-
men apie lietuvius), rao apie Mamajaus pastangas patraukti
savo pus Jogail, kuris prisijung prie totori-mongol ben-
dram ygiui prie Maskv, kad Lietuvos kariuomen aty-
giavo iki Odojevo, apie prie Berezui vietovs prie rus ka-
riuomens prisijungusius Pskovo ir Briansko karius, vado-
vaujamus dviej lietuvi kunigaiki Jogailos broli. Pa-
ymima, kad totori sjungininkas Jogaila buvo pakeliui i
Odojevo link Dono, o rugsjo 8-osios ryte u 3040 km nuo
rus pozicij
138
. Raoma apie Rusios kariuomens pasalos
pulk, kurio vado Dmitrijaus Bobroko Volynieio lov bu-
vo seniai inoma Rusioje, jo itin tinkamu laiku myje toto-
riams suduot lemiam smg. O Mamajaus sjungininkas
Jogaila, bdamas su 30 000 kari netoli mio lauko, suino-
js apie totori sutriukinim, greitai pasuko atgal Lietuv.
Komentuojama mio eiga, pagrindiniai jo etapai, paymint,
kad Kulikovo mis rodo aukt rus kariuomens karybos
meno lyg
139
. Ikeliamas Maskvos didiojo kunigaikio
Dmitrijaus Donikio vaidmuo, nutylima Algirdaii reik-
m, jie tiesiogiai i viso nebeminimi.
Ukrainos istoriografijoje, kalbant apie Kulikovo m-
, minimi Dmitrijus Bobrokas i Volyns, Algirdaiiai An-
drius ir Dmitrijus ir j Briansko ir Polocko pajgos, pay-
137
. . . . . . . 1. 3500 . .
1400 . ., , .-, 1997, . 858868.
138
Ten pat, p. 858862.
139
Ten pat, p. 863, 866, 868.
107
mint, kad lemiamomis minutmis rus tautai pagalb at-
jo ukrainiei, baltarusi ir lietuvi kariniai daliniai
140
.
Naujoje G. Saganoviiaus Baltarusijos istorijoje pay-
mima, kad agresyvi Maskvos politika, Sever miest umi-
mas paskatino Jogail sudaryti sjung su Mamajumi. 1380 m.
Jogaila ved kariuomen, kad susijungt su Mamajumi ir kar-
tu veikt prie Maskvos kunigaikt Dmitrij, bet lemiamu mo-
mentu to nepadar, ir totoriai Kulikovo lauke buvo sutriu-
kinti. Myje Maskvos pusje kovojo Jogailos broliai Andrius
ir Dmitrijus Algirdaiiai, Dmitrijus Bobrokas, vadovav dei-
ns ir kairs rankos pulkams, ir taip prisidjo prie istorins
pergals. Greiiausiai Jogaila veng kovoti todl, kad jo ka-
riuomen daugiausia sudar Baltarusijos gyventojai
141
.
Lietuvos istorijoje paymima, kad Jogaila, sudars
taik su Ordinu, su Aukso orda prie Maskv sudar koalici-
j, 1380 m. LDK kariuomen ygiavo padti totoriams kovoti
su Maskva, bet dl neaiki prieasi nespjo lemiam
m Kulikovo lauke
142
, nespjo arba stovjo vienos dienos
kelio atstumu nuo vietos, kur totoriai buvo sumuti
143
.
E. Gudaviiaus populiarioje Lietuvos istorijoje ga-
na plaiai aptarta 13781379 m. LDK vidaus ir tarptautin si-
tuacija, Algirdo sn Andriaus ir Briansko kunigaikio De-
metrijaus pasitraukimas Maskvos kunigaiktyst. Vokiei
ordino spaudiama Lietuvos valstyb negaljo to sutrukdy-
ti. Jogaila iekojo ieities suartdamas su Aukso orda. Lietu-
vos ir totori sjunga tapo natralia Maskvos ikilimo pa-
sekme. Aukso ordos chanas Mamajus susitar su Jogaila 1380
m. vasaros pabaigoje rudens pradioje surengti didel yg
prie Maskvos Didij Kunigaiktyst. Dl sumanaus rus
manevro nepavyko susijungti lietuvi ir totori kariuome-
nms: Jogail nuo mio vietos skyr vienos dienos ygis.
140
, . II, , 1982, . 138140.
141
. . ii i, i, 2001, . 7778.
142
Kiaupa Z., Kiaupien J., Kunceviius A. Lietuvos istorija iki 1795 m., V., 1995, p. 140 (J.
Kiaupien).
143
Makauskas B. Lietuvos istorija, Kaunas, 2000, p. 65.
108
Rugsjo 8 d. myje rusai pasiek spding pergal. Jogai-
lai pavyko sumuti jau besiskirstanios rus kariuomens
ariergard ir atimti gaus grob.
Su Lietuvos sjungininkais Jogailos broliai Andrius ir
Demetrijus kovsi rus gretose (j nuomon daug lm pri-
imant pasiteisinus persiklimo per Don plan). Dalin lie-
tuvi kariuomens pergal iek tiek pristabd Gediminaii
dinastijos kriz
144
.
M. Juas, kritikai vertindamas ir naujausi rus, bal-
tarusi istoriografij, paymi, kad i Krvos sutart aikina
kaip Kulikovo mio pasekm
145
. Sutinkame, kad vien tai ak-
centuoti jokiu bdu negalima.
Naujai apvelgdamas Maskvos ir Ordos santykius A.
Gorskis paymi, kad, nepasitikdamas vien tik savo jgomis,
Mamajus sudar sjung su naujuoju Lietuvos didiuoju ku-
nigaikiu Jogaila Algirdaiiu ir sureng yg, savo mastais
XIV a. neturint precedento. Aptardamas altini patikimu-
mo klausimus, plaiame kontekste pamindamas, kad Algir-
daiiai dalyvavo Kulikovo myje, A. Gorskis konstatuoja,
kad rus kariuomen, siekdama neleisti susijungti Mamajui
su Jogaila, prijo Dono auktup ir ten sutriukino Mama-
jaus ordos pajgas
146
.
Taigi raytiniai altiniai, kuriems bdinga sava speci-
fika ir tendencijos, gana plaiai aprao Rusios pergal ir Lie-
tuvos karo vad, i dalies ir kari, dalyvavim Kulikovo m-
yje. Gausioje keli imtmei istoriografijoje vienaip ar ki-
taip paliesta daugelis ms temos klausim, taiau ne visa-
da jie vertinami Lietuvos istorijos poiriu, danai priima-
ma altiniuose perdt vyki interpretacija (vis pirma kal-
bant apie Jogail), kai kas nutylima, nesukaupti visi mums
rpimi altini duomenys, apskritai ms nagrinjama te-
ma nra apibendrinanio darbo.
144
Gudaviius E. Lietuvos istorija. Nuo seniausi laik iki 1569 m., V., 1999, p. 146148.
145
Juas M. Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. XIX a. pr.), V., 2000, p. 32, 35.
146
. . , ., 2001, . 9699.
109
iame darbe sieksime vertinti LDK Jogailos vyriau-
sybs pozicij tarptautins ir vidaus padties, dviej front
ir Kulikovo vyki situacijoje, Lietuvos didiojo kunigaik-
io Jogailos taktinio manevro esm, prietaringiausiai verti-
nam istoriografijoje, o svarbiausia LDK pajg ir karo va-
d dalyvavim ir vaidmen Kulikovo myje: lietuvi karo
vad kovin patirt, Algirdaii pajgas ir prisijungimo prie
Rusios kariuomens klausimus, lietuvi karo vad vaidme-
n Kulikovo mio ivakarse ir jo metu, ypa ginant deinj
Rusios kariuomens sparn, centrinio didiojo pulko unu-
gar, bei vadovaujant pasalos pulkui, sudavusiam lemiam
smg Mamajaus pajgoms.
Kalbame apie LDK karo vadus ir LDK pajgas. Nors
oficialiai tuo metu Lietuvos valstybei atstovavo Jogaila, ta-
iau politinio skilimo slygomis Algirdaiiai, atsidr kitoje
nei valdovas politinje pusje su nemaomis LDK karinmis
pajgomis, patys bdami LDK, vis pirma valdovo ir tvo
Algirdo karins patirties atstovai, greiiausiai ir dokumen-
tikai tapdami Dmitrijaus Donikio sjungininkais, kaip Lie-
tuvos ems, Lietuvos pajgos, laikinai pabuv Rusioje ir
suvaidin svarb vaidmen Kulikovo myje, po mio
Dmitrijaus Maskvikio atleidiami<...> su didele meile ir
dovanomis, vl gr Lietuv, manome, gali bti traktuo-
jami kaip LDK vadai, o j kariuomen kaip dalins LDK
pajgos. Panaiai traktuotume ir tuomet netiesiogiai Jogailai
buvusi pavaldi Kstuio kariuomen.
Toliau detaliau aptarsime ms mintas problemas.
110
II. LDK tarptautin padtis ir Lietuvos
valdovo Jogailos pozicija
LDK tarptautin ir vidaus padtis XIV a. 8-ajame
deimtmetyje. Du frontai
Ilgos Lietuvos kovos su totori Aukso ordos agresija
XIIIXV a. istorijoje
147
XIV a. 8-asis deimtmetis buvo kov
ir kompromis metas.
1372 m. viduryje buvo sudaryta Lietuvos ir Maskvos
kunigaiktysts taikos sutartis
148
. Kitais metais Ordoje vyra-
vo suirut, daugelis Ordos kunigaiki tarp savs buvo
imuti, o totori krito be skaiiaus
149
. Ord vliau kelet
met vald tarp savs nesutariantys keli emyrai
150
. Ordos vi-
daus kova pasinaudojo Maskvos didysis kunigaiktis Dmit-
rijus, kuris 1374 m. buvo nesantaikoje su totoriais ir su Ma-
majum (tai greiiausiai reik, kad Ordai buvo nesumokta
duokl). emutiniame Naugarde kilo antitotorikas liaudies
judjimas, Mamajaus pasiuntiniai buvo imuti
151
.
Pastarieji vykiai atsitiko po to, kai 1374 m. Lietuva
skmingai kovojo su totoriais: jo Lietuva prie totorius,
prie Temirez (Temeri), ir buvo tarp j mis (didelis
mis)
152
. Nepakankamai aiki minto totori kunigaikio
pozicija
153
. Tai bandoma sieti ir su Jurgio Karijotaiio, vieno
i lietuvi kunigaikio, Podolje irinkimu Moldavijos ku-
147
R. Batra. Lietuvos; to paties. Kova prie Aukso Ord.
148
, . 15, . 1, . 103; . . . ..., . 575.
149
, . 11, . 19.
150
. . , . . . , . 285287.
151
, . 15, . 1, . 106109; . . , ..., . 584.
152
, . 15, . 1, . 106; . 11, . 21; plg. Edigjaus antpuolyje prie Rusi dalyvavo
kunigaiktis Obriagimas, Temirezo snus (, . 339, 468).
153
Istoriografijoje vyrauja nuomon, kad ie faktai atsispindi Lietuvos veiksmus Mamajaus
pusje (. . Ii..., . 4, 1907, . 83; S. M. Kuczyski. Antimoskiewska
iniciatywa Litwy, 1936, s. 25; to paties, Ziemie CzernihowskoSiewierskie, 1936, s. 201;
to paties, Studia z dziejw Europy Wschodniej XXVII w., Warszawa, 1965, s. 176), taiau
tikim to rodym nra.
111
nigaiktysts valdytoju. 1374 m. kunigaikt Jurg moldavai
pasikviet bti j vaivada<...>. Dl to manoma, kad Teme-
ris galjo bti totori kunigaiktis, kovojs prie Lietuvos ta-
k Moldavijoje
154
. Kiekvienu atveju tai pirmas po Mlynj
Vanden (13621363) ginkluotas Lietuvos veiksmas prie to-
torius, gal sikiimas Ordos vidaus vykius, vienaip ar ki-
taip silpnins Aukso ordos tak Ryt Europoje, galjs tu-
rti takos ir pirminiam pasiprieinimui j valdiai Rusioje.
Vienu metu vykusi Rusios ir Lietuvos jg kova su
Aukso orda atspindi aktualius abiem alims siekius
155
.
Tais 1374 m. lietuvi karvediai kunigaiktis Jurgis
Karijotaitis ir Jakas Litavoras skmingai kovojo su totoriais
pietuose, prie Dnestro
156
.
Stoti kov su Lietuva ir Rusia Mamajaus orda nedr-
so, taiau dl totori diplomatijos pavyko iebti Tvers ir
Maskvos konflikt. Tvers kunigaiktis Michailas kreipsi pa-
galbos Lietuv. Tver tikjosi paramos i Lietuvos ir i to-
tori. Tvers ir Maskvos konflikte Lietuva ir totoriai palai-
k Tver
157
. Tais ir vlesniais metais Lietuvai ypa sunkus
tapo vakar frontas.
13731376 m. Livonijos ordinas i iaurs niokojo Lie-
tuv iki Ukmergs, Giedraii, Dubingi. Atkaklios kovos vy-
ko prie ventosios ir Nemuno, emaitijoje. Kryiuoiai buvo
prij iki Vilniaus apylinki ir Trak, pietuose iki Brastos
prie Vakar Bgo. Kstutis, Algirdas, Andrius Algirdaitis va-
dovavo atsakomiesiems smgiams, nukreiptiems Ordino te-
ritorijas Prsijoje ir Livonijoje. Tai buvo sunks ygiai. tai
154
Lietuvos metratis. Bychovco kronika. Pareng R. Jasas, V., 1971, p. 76; J. Wolff. Kniaziowie
Litewsko-ruscy, Warszawa, 1897, s. 177; J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, s. 439; . .
. ..., . 153154.
155
. . . , ., 1978, . 2829.
156
S. Krakowski. Korjatowicze, AW, 1938, z. 1, s. 268; J. Puzyna. Pierwsze wystpienie
Korjatowiczw, ten pat, z. 2, s. 68; H. Paszkiewicz. W sprawie roli politycznej Korjatowiczw,
ten pat, s. 336.
157
, . 15, . 1, . 109113; . 11, . 2224; . . . ...,
. 578581; . . . ..., . 59; to paties, ..., . 8789;
. . . ..., . 3138; H. Paszkiewicz. Jagiellonowie, s. 428.
112
Dauguvos apylinkse vieno ygio iem metu lietuviai dl
gilaus sniego ir blogo kelio neteko daugiau kaip tkstanio
arkli, 50 vyr prigr su ginklais, kai band perplaukti up.
1376 m. kova pietryiuose isiplt iki Belzo, Lucko, kai teko
gintis nuo Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko agresijos,
surengiant atsakomj smg iki Vyslos auktupio ir Kroku-
vos apylinki
158
. Stipraus Kryiuoi ordino spaudimo Lie-
tuvai metu, 1377 m. gegu, mir Lietuvos didysis kunigaik-
tis Algirdas, vienas didiausi vidurami valstybinink, val-
dovo soste paliks savo jaunesnj sn Jogail. Didiojo ku-
nigaikio sostas bdavo paliekamas senojo lietuvi tikjimo
snums (pagonims). Gediminaiiai, prim staiatikyb, lai-
kyti antrariais kunigaikiais
159
.
Padtis alyje buvo sunki. Dar tvui gyvam esant vaidi-
n svarb vaidmen valstybje vyresnieji Jogailos broliai An-
drius ir Dmitrijus Algirdaiiai bei kiti Gediminaiiai (Liubar-
tas, Karijotaiiai) neikart pripaino jaunj valdov. Tuoj pat,
1377 m. lieprugsj, agresij prie pietvakarin LDK teritorij
vykd Vengrijos ir Lenkijos karalius Liudvikas Anu, karinius
antpuolius ir diplomatines intrigas, siekdamas suskaldyti Lie-
tuv, ts Kryiuoi ordinas. Viso ito pasekm Lietuvos vals-
tyb Volynje, Podolje, rytinje dalyje suskilo dalis.
Andrius, vyriausias Lietuvos didiojo kunigaikio
snus, be abejons, laik save tiesioginiu Algirdo pdiniu
Lietuvos soste. Lietuvos didiojo kunigaikio sosto perda-
vimas ne jam, o broliui Jogailai, pagimdytam kitos motinos,
turjo j nustatyti prie Jogail, taiau pastarj palaik Ks-
tutis. Jogaila savo valdymo pradioje stengsi nekeisti tvo
nustatyto valdymo. Jis greiiausiai patvirtino savo vyresniuo-
sius brolius j valdomose kunigaiktystse. Taiau tai nesu-
laik Andriaus nuo riziking veiksm. Andrius paliko Po-
158
H. Vartberg, H. Latvis, H. Vartberg. Livonijos kronikos, V., 1991, p. 198205; Vygandas
Marburgietis. Naujoji Prsijos kronika, V., 1999, p. 146154; H. Paszkiewicz. Jagiellonowie,
s. 426427.
159
H. Paszkiewicz. Pocztki Rusi, Krakw, 1996, s. 236; D. Baronas. Trys Vilniaus kankiniai,
V., 2000, p. 111.
113
lock, nuvyko Pskov, i ia Naugard, o vliau Mask-
v, pas didj kunigaikt Dmitrij, kuris j prim labai ma-
loniai. Galjo bti dokumentikai sudaryta Andriaus Algir-
daiio ir Dmitrijaus Maskvikio sjunga (inoma apie dvi j
sudarytas neilikusias sutartis)
160
. i sjunga buvo labai rei-
kalinga Maskvos didiajam kunigaikiui iekant paramos
prie Aukso ordos totori grsm, ypa po Rusios kariuo-
mens sutriukinimo 1377 m. myje prie Pjanos, o Andriui
Algirdaiiui siekiant sustiprinti savo pozicijas Lietuvos Di-
diojoje Kunigaiktystje.
Iekodami ieities i tokios sunkios situacijos, Jogaila
ir Kstutis 1379 m. rugsjo 29 d. sudar sutart su Ordinu,
kuris sipareigojo nepulti kai kuri Lietuvos teritorij.
Po Maskvos didiojo kunigaikio Dmitrijaus Ivanovi-
iaus pajg, dalyvaujant prie Jogail stojusiam vyresniajam
broliui Andriui Algirdaiiui, rytini LDK vald puolimo
(Trubevskas, Starodubas) 1379 m. gruod
161
Lietuvos valdo-
vas Jogaila, matyt, siekdamas vis pirma utikrinti vakarini
sien saugum, 1380 m. vasario 27 d. ir gegus 31 d. sudar
sutartis su Ordinu
162
. Nesipareigodamas remti vokiei rite-
ri
163
, Jogaila gijo galimyb veikti kita, ryt, kryptimi.
160
H. Paszkiewicz. O genezie, s. 6168; to paties. Jagiellonowie, s. 6168; to paties. Pocztki,
s. 256257; I. Jonynas. Andrius, DLK Algirdo snus, Lietuvikoji enciklopedija, t. 1, Kaunas,
1933, stb. 578579; to paties. Lietuvos didieji kunigaikiai, p. 50; . . .
..., . 162.
161
, . 418419.
162
Mintos 13791380 m. sutartys nerodo Jogailos prieikumo Kstuiui, pirmoji j buvo
sudaryta kartu (Codex diplomaticus Lithuaniae, edit. E. Raczyski, Vratislaviae, 1845, p. 53
55; I. Jonynas. Jogaila, idinys, 1934, nr. 10, p. 261266; H. Paszkiewicz. O genezie, s. 74
75, 88, 91). Plg.: L. Kolankowski. Dzieje WKL, t. 1, s. 1617; . . .
..., . 99100.
163
H. Paszkiewicz. O genezie, s. 92.
114
LDK Jogailos vyriausybs santykiai su Aukso orda
Po Lietuvos ir Aukso ordos kovos 1374 m., tam tikro
bendradarbiavimo, susijusio su 1375 m. Tvers vykiais, iki
1380 m. vasaros ir rudens fakt apie Lietuvos ir Ordos santy-
kius beveik neturime
164
.
Galima manyti, kad 1380 m. vasar Lietuvos didysis
kunigaiktis Jogaila turjo kontakt su Mamajum. Metrati-
niame pasakojime sakoma, jog kai Mamajus atjo Rusi, pra-
djo sisti Lietuv pagoniui Jogailai ir <...> Riazans Olegui
<> Ir sutar Mamajus <...> su Lietuva ir <...> su Olegu stoti
(atvykti) jiems prie Okos Semiono dien
165
, t. y. rugsjo1-j.
Tai tarsi rodo, kad sutarties iniciatorius buvo Mamajus, sie-
kiantis sukaupti kuo didesnes pajgas Rusiai pulti.
Mamajaus siloma sutartimi Lietuvos valdovas turjo
pasinaudoti pirmiausia siekdamas paalinti valstybs susi-
skaldym ir stabilizuoti padt rytinse LDK emse. Oficia-
liai nesutikti su Mamajaus pasilymu, manome, bt reik
palikti i valstybs dal toliau skilti ir totoriams puldinti.
Riazans kunigaiktis Olegas, bijodamas artjanios
grsms, sudar sutart su Lietuvos didiuoju kunigaikiu
Jogaila
166
.
Yra ini apie Olego pas Mamaj ir pas Jogail pa-
sist pasiuntin
167
. Sakmje kalbama apie Jogailos (Algir-
do) pasiuntin ir laik Mamajui
168
, o jos Iplstojoje redakci-
joje nurodomas ir pasiuntinio (minimo visose redakcijose)
vardas Barteas, imintingas mogus i ek ems
169
,
164
Tvirtinti, kad tuo metu, t. y. 8-ojo de. pabaigoje, Ordos ir Lietuvos sjunga tapo dar
glaudesn, kalbti apie bendras pastangas (. . . ..., . 104)
vargu ar yra pagrindo.
165
(4), , . 30; , . 16; . . .
..., . 599601.
166 XIVXVI . .,
.-., 1950, 10, . 2930; . . . ..., . 6.
167
, . 16.
168
Ten pat, p. 27; . . . ..., . 5, . 140.
169
, . 75, 76.
115
kuris grs apibdino idid Mamaj ir jo kariuomen.
ie konkrets duomenys apie Jogailos pasiuntin gali bti
autentiki
170
.
Jogailos pajgos
Kaip liudija altiniai, Lietuvos kunigaiktis Jogaila
atjo su visa lietuvi jga Mamajui <...> pagalb
171
arba
su visa Lietuvi ir Liach jga
172
, sukaups daug Lietu-
vos ir variag, ir emaii
173
, su visa jga lietuvi ir e-
maiiais, ir liachais
174
. Taiau galima galvoti, kad Jogailos
jgos nebuvo tokios didels, kaip atrodo i pirmo vilgsnio.
Pasakojimo apie Kulikovo m tekste minimi lia-
chai galjo atsirasti dl 1386 m. Polocko vyki
175
arba ap-
skritai dl Lietuvos ir Lenkijos vlesni ryi, kaip kad atsi-
tiko metratiniame tekste nuvieiant 1372 (1373) m. vy-
kius
176
. Paymtina, kad ir vliau (1432 m.) netgi Lietuvos
didiojo kunigaikio aktuose lietuviai katalikai vadinti lia-
chais
177
. Tai taip pat galjo turti takos, kad is terminas
buvo trauktas rus metraius.
Apskritai liach pajg paminjimas, kalbant apie
1372 m., taip pat ir Jogailos 1380 m. ygius, mums atrodo,
170
Plg. XIV a. 9-ajame deimtmetyje Andriaus Algirdaiio aplinkoje inomas pasiuntinys Bratoa
R. Petrauskas. Lietuvos diduomen XIV a. pabaigojeXV a., V., 2003, p. 8283, 217218.
171
, , . 38; , . 22.
172
, . 4, . 1, . 1, . 311; . 25, .
201.
173
(. .), , . 58.
174
, .-., 1950, . 58.
175
. . . ,
1976 ., ., 1976, . 84, 87.
176
, . 394 ir kt. metraiai. R. Batra. Lietuva..., p. 3738.
177
: , , ..., . 1, ,
1843, 24, . 25 ( ; plg.: ... fidei Catholicae
Cultoribus quam etiam Ruthenis; ...
...).
116
nra pagrstas autentika mediaga. T pat greiiausiai gali-
ma pasakyti ir apie variagus
178
.
Turint omenyje tempt padt LDK vakaruose ir ki-
tas aplinkybes, vargu ar kiek didesns ir emaii (t. y.
vakar lietuvi) pajgos galjo bti trauktos tolim yg
Rytus. 1380 m. vasario ir gegus sutartys su Kryiuoi or-
dinu rodo, kad tuo metu didysis kunigaiktis Jogaila i Vil-
niaus tiesiogiai vald tik dal Lietuvos teritorijos
179
(kit da-
l Kstutis vald i Trak), tiesiogiai disponavo ir ne visomis
karinmis pajgomis. Todl metraio odius, kad Jogaila
ygiavo pagal susitarim su Mamajumi su visa Lietuvos j-
ga, reikt vertinti ir tai turint omenyje.
Esant sudtingiausiai situacijai Rytuose, labai neu-
tikrintai Vakaruose ir valstybs viduje, Jogailos ygis Odo-
jevo rajon ir ryiai su Mamajum, matyt, negali bti traktuo-
jami kaip rytingi veiksmai prie Maskv, glaudiai politi-
kai bendradarbiaujant su totoriais ir siekiant su jais susijung-
ti
180
, su ilygomis reikia vertinti ir tvirtinim, kad Jogaila tuo
metu dar politin spaudim Dmitrijui Maskvikiui
181
.
Jogailos strateginis manevras
Pasakojant apie tolesnius vykius, Jogaila, jo kariuo-
men, Metratinio pasakojimo liudijimu, ygiuojanti susi-
jungti su totoriais, <...> truput nespjo laiku <...> viena die-
na (ygio) ar maiau <...>
182
, nepriygiavusi <...> 30 varst
apsisuko ir pabgo atgal ne keliais
183
. Sakmje parayta,
178
Tuo labiau kad Sakmje figruoja ir Dunojaus variagai (greta Dunojaus totori,
ir t. t., r. toliau). Yra nuomon, kad Jogailos jg sudtyje 1380 m.
minimi variagai tai senojo balt ir slav Pamario, VyslosNemuno regiono atstovai (. .
. , Slavia occidentalis, t. 25, Pozna, 1965, s. 184), kad
tai greiiausiai kryiuoiai ( J. Krzyaniakova, J. Ochmaski. WadyslawII Jagieo, s. 60), bet
Ordino kronikos apie tai nerao.
179
H. Paszkiewicz. O genezie, s. 69, 153.
180
. . . ..., . 61; XIVXV . ., ., 1953, .
529.
181
. . . ..., . 135.
182
, . 38; , . 22; , . 23, . 126; . 11, . 66.
183
, . 27, . 253, 332; . 22, . 1, . 415; , . 60.
117
kad <...> atvyko prie Odojevo pilies <...> ir nuo tada ia
buvo nejuddamas
184
.
Pripastama, kad informacija, jog Jogaila buvo vie-
nos dienos kelio ar 30 varst atstumu nuo mio lauko, yra
patikima, taiau abejotina, kad jis gro nuo Odojevo
185
. Isto-
riografijoje kartais remiamasi mintais altiniais, kuriuose tei-
giama, kad Jogaila siek susijungti, bet dl vairi prieas-
i nespjo (dl prieikos Auktupio kunigaiki pozici-
jos, neturdamas duomen apie savo brolio, Briansko kuni-
gaikio Dmitrijaus Algirdaiio, veiksmus, neaikios pad-
ties Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts viduje) sustojo ir
negaljo laiku atvykti pas Mamaj
186
. Taiau vyrauja nuo-
mon, kad, atsivelgdamas sudting situacij ir vairias
prieastis, Jogaila greiiausiai pavlavo smoningai ir l-
kuriavo, nes nebuvo suinteresuotas Mamajaus pergale ir jo
takos padidjimu Ryt Europoje. Be to, lm ir tai, kad da-
lis LDK pajg (Algirdaii) buvo Dmitrijaus Ivanoviiaus
kariuomenje
187
. Remdamasis tvo karvedio patirtimi, jis s-
moningai lauk, siekdamas karo sunkumus permesti Mama-
jaus kariuomenei
188
. Tai buvo manevras, atliktas siekiant sta-
bilizuoti padt, sustiprinti LDK valstybingum rytinse te-
ritorijose, atkurti savo tak Okos auktupyje
189
.
Kryiuoi ordino kronikose raoma (Detmaras ir Po-
silg), kad, rusams grtant nugaljus totorius, juos sutriu-
kino lietuviai (umu labai daug rus) ir pam i j didel
grob, atimt i totori
190
. Galvojama, kad Jogailos pajgos
kakur Dono prieigose puol rus kariuomen
191
. Tai, ma-
184
(. .), , . 58; , . 3536.
185
. . . ..., . 509510.
186
S. M. Kuczyski. Ziemie, s. 203204.
187
S. Smolka. Kiejstut, s. 3540; . . . ..., . 611612; . .
. ..., . 134.
188
H. Paszkiewicz. O genezie, s. 233.
189
R. Batra. Lituanistins, p. 28; . . . ..., . 171172; M. Juas.
Kulikovo mis..., p. 25.
190
SRP, III, p. 114115; . . . ..., . 507.
191
. . . ..., . 507509; L. Kolankowski. Dzieje
WKL, s. 19.
118
tyt, galjo bti kokie nors prieakiniai Dmitrijaus Maskvi-
kio daliniai
192
, nedidelis susidrimas nedalyvaujant pagrin-
dinms pajgoms
193
, galbt Auktupio kunigaiki daliniai,
dalyvaujant Odojevo pajgoms
194
.
Manoma, kad po Kulikovo kautyni Jogailos pajgos
galjo suduoti smg Andriui ir Dmitrijui Algirdaiiams ir
uvaldyti Sever teritorijas. Briansk, Starodub, Sever Nau-
gard ir kt. Jogaila perdav savo bendraygiui Dmitrui Al-
girdaiiui-Kaributui
195
.
Taip Jogaila ioje teritorijoje atkr didiojo kunigaik-
io valdi ir neleido tai LDK daliai atskilti.
altiniai mini, kad Mamajus sils Jogailai sujungti
kariuomenes rugsjo 1 dien. Kai Dmitrijaus Maskvikio pa-
jgos persikl per Ok, suinota, kad Mamajus u Dono lau-
kuose stovi ir laukia Jogailos, lietuvi kariuomens pagal-
bos
196
, ir stovjo 3 savaites <...>, kai susitelk nori bendrai
pasiekti pergal
197
, <...> caras Kuzmino gatje stovi, bet ne-
skuba, laukia Lietuvos Algirdo (t. y. Jogailos)
198
. Mamajus
dar jo lauk ir rugsjo pradioje.
Laukdamas Jogailos Mamajus prarado galimyb suduo-
ti savo prieininkui staig, netikt smg. Tuo gerai pasinau-
dojo Maskvos didysis kunigaiktis, greitai sutelks kariuome-
n ir organizavs yg pasitikti prieo
199
. Smoningas Jogailos
neveiklumas dl mint aplinkybi tam tikra prasme prisi-
djo prie Mamajaus pralaimjimo. O tai turjo takos, kad pra-
jo ir galimo totori siverimo LDK valdas pavojus.
Jogailos ir Algirdaii situacij prie m galbt ga-
na realiai atspindi Sakm. Jogaila (Algirdas), apsvarsts su-
192
K. Stadnicki. Bracia Wadislawa-Jagiey, ww, 1867, s. 25; S. Smolka. Kiejstut, s. 35.
193
H. Paszkiewicz. Jagiellonowie, s. 439; . . . ..., . 132
133.
194
S. M. Kuczyski. Ziemie, s. 204.
195
Ten pat, p. 205.
196
, . 419.
197
, , . 31; , . 18.
198
(. .), , . 61; , . 37; . . .
..., . 490.
199
. . . ..., . 603.
119
sidariusi padt, galimyb paremti Dmitrij Maskvik ar
Mamaj, vertins tai, kad broliai (sns) Algirdaiiai buvo
Rusios kariuomens eilse, tarsi yra pareiks: Padk, Die-
ve, mano broliams (vaikams), o ne Mamajui
200
. Taigi um
laukimo pozicij.
Pasakojimas apie Jogailos pabgim
tik literatrin priemon
Rus Plaiajame metratiniame pasakojime Kulikovo
mio apraymo pabaigoje yra platokas tekstas apie Jogailos
kariuomens pabgim, kai jis tiktai suinojo apie Dmitrijaus
Maskvikio pergal: Kai tik suinojo Jogaila Algirdaitis ir vi-
sa jo jga, kad didysis kunigaiktis kovsi su Mamajum ir nu-
galjo j, kad Mamajus pabgo, tai n kiek nedelsdami lietu-
viai su Jogaila pabgo atgal dideliu greiiu (strimagalviais),
niekieno nepersekiojami. Tuo metu, nemaius didiojo kuni-
gaikio, nei jo kariuomens, nei jo ginkl, o tik jo vardo Lie-
tuva bijodavo, j apimdavo smyis. Ne taip, kaip iais lai-
kais, kai Lietuva tyiojasi ir ijuokia mus
201
.
Pagal tai rus istoriografijoje sutinkama, kad Jogaila
skubiai pabgo niekieno nevejamas
202
, taip pat beveik be
ilyg ir su tuo, kad Jogaila pasuko atgal dideliu greiiu,
taip teigia ir karybos istorikai
203
. Taiau ia aptarta altini
ir vyki visuma bei is Metratinio pasakojimo tekstas, ku-
ris apskritai orientuotas XV a. vykius, rodo, kad ie vy-
kiai gana aikiai perdti, tai daroma didesniam meniniam
spdiui pasiekti
204
.
200
, , . 308.
201
, , . 22; , . 4, . 82; . 25, . 205; .
11, . 66. Tai siejama su XV a. 1-ojo deimtmeio antroje pusje temptais Maskvos didiojo
kunigaikio Vasilijaus ir Vytauto santykiais (. . . ..., . 620).
202
. . . , . 244; . . .
, . 100; . . . ..., . 361.
203
. . . ..., . 287 (1957, 1999); . . ..., ..., . 1,
. 867.
204
. . . ..., . 509.
120
III. LDK pajg dalyvavimas Kulikovo
myje
Lietuvos vad ir kari vaidmuo
13791380 m. tarp Lietuvos Didiosios Kunigaiktys-
ts ir Maskvos Didiosios Kunigaiktysts ikil prietaravi-
mai silpnino Ryt Europos ali jgas Aukso ordos agresi-
jos akivaizdoje. Siek tas jgas suvienyti tam tikra prasme at-
spindi kai kuri LDK karo vad ir kari dalyvavimas DMK
pusje kovojant su puolania Mamajaus Aukso orda.
Kulikovo lauke 1380 m. Rusia, susikovusi su Mama-
jaus pajgomis, ikovojo svarbi pergal. Rusios pusje iuo-
se kariniuose vykiuose dalyvavo ir tam tikros Lietuvos, LDK,
pajgos, kurias, altini duomenimis, rykiausiai atstovauja
patyr karo vadai, vyresnieji Lietuvos didiojo kunigaikio
Algirdo sns Andrius ir Dmitrijus Algirdaiiai bei Algirdo
brolio Karijoto snus Dmitrijus Volynietis Bobrokas.
Lietuvi karvedi kovin patirtis
Dmitrijus Volynietis Karijotaitis
205
Lietuvos kuni-
gaiki Gediminaii eimos, kuri ilgai vadovavo LDK ka-
rinei ir diplomatinei kovai su Aukso orda, atstovas. Dar XIV
a. 5-ojo deimtmeio pabaigoje sudtingiausiomis tarptauti-
nmis aplinkybmis pats tvas Karijotas vadovavo Lietuvos
didiojo kunigaikio Algirdo pasiuntinybei: pasiuntiniams,
siuniamiems Aukso ord. Jo sns aktyviai kovojo su Or-
da Podolje ir, matyt, dalyvavo triukinant totori pajgas
Mlynj Vanden myje (1363 m.). Jie ts kov ir vliau.
Podolje valds Aleksandras Karijotaitis energingai kovojo
205
S. Smolka. Kiejstut, s. 2728; J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, s. 434438; S. Krakowski.
Korjatowicze, s. 266; H. Paszkiewicz. O geneze, s. 286; . . .
, XVXVI ., .-., 1958, . 363; . . , . .
. , , . 222;
, . 2, ., 1962, . 494; . . . ...,
. 500.
121
su Orda ir uvo apie 1380 m.
206
, t. y. beveik Kulikovo mio
laikotarpiu. Karijotaiiai dalyvavo ir kitame LDK fronte ko-
vojo su Kryiuoi ordinu.
Tokiomis aplinkybmis subrendo talentingas karo va-
das Dmitrijus Karijotaitis. Mums atrodo, kad Dmitrijus Vo-
lynietis Karijotaitis Dmitrijaus Maskvikio tarnyb galjo
atvykti, kai buvo sudaroma Lietuvos ir Rusios 1371 m. taika
ir vyko Algirdo dukros Elenos ir Maskvos didiojo kuni-
gaikio pusbrolio kunigaikio Vladimiro Andrejeviiaus,
su kuriuo Dmitrijus Karijotaitis ateityje, Kulikovo myje,
bus glaudiai susijs, jungtuvs (Karijotaitis galjo bti Al-
girdaits palydoje)
207
. Matyt, kaip didel karin patirt turin-
iam karo vadui, Maskvos didysis kunigaiktis paved jam
vadovauti Rusios kariuomenei ygiuose Riazan, vliau
Bulgar, kai buvo kovojama dl Volgos kelio, ir t. t. Jis akty-
viai veik ir pasiymjo Kulikovo myje.
Lietuvos didiojo kunigaikio Algirdo vyresnysis s-
nus Andrius Algirdaitis jau nuo XIV a. 5-ojo deimtmeio
pradios dalyvavo tvo vadovaujamoje karinje ir diploma-
tinje veikloje
208
. Ilg laik valds Polock, Andrius, ypa XIV
a. 8-ajame deimtmetyje, vadovavo LDK iaurs vakar fron-
tui kovoje su Kryiuoi ordinu (Dauguvos regione su Li-
vonija)
209
. Didelse karinse operacijose jis veik kartu su Ks-
tuiu 1372 m. toli iaurs rytus nuo Maskvos, Perejeslav-
lio, Kaino regione
210
, tampa tarsi ir treiuoju asmeniu vals-
tybje, deinija didiojo kunigaikio Algirdo ranka.
Su Andriumi kai kuriuose 8-ojo deimtmeio ygiuo-
se dalyvavo ir jo brolis Dmitrijus Algirdaitis, valds Druck
ir Briansk
211
. Taigi abu Algirdaiiai vald dideles ir svar-
bias teritorijas LDK iaurs rytuose ir rytuose. Abu, kaip ir
206
, . 17, . 82, 100 ir kt.; J. Wolff. Kniaziowie, s. 177; J. Puzyna. Korjat i
Korjatowicze, s. 441.
207
, . 392393; , . 25, . 186187; . 15, . 1, . 9699; R. Batra.
Lietuva, p. 36-37.
208
, . 354.
209
SRP, II, p. 104111.
210
, . 15, . 431; , . 394; . . . ..., . 572.
211
S. M. Kuczyski. Ziemie, s. 152153, 175.
122
Dmitrijus Volynietis Karijotaitis, matyt, dalyvavo LDK ko-
voje su Orda, turjo didel vadovavimo kariams patirt.
Po tvo mirties Andrius Algirdaitis, per Pskov ir D.
Naugard atvyks Maskv pas didj kunigaikt Dmitrij
212
,
tuoj pat buvo trauktas Rusios kov su Aukso orda.
Jau 1378 m. Voos myje Andrius Algirdaitis
vadovauja deiniajam sparnui
Prie Aukso ordos Mamajaus kariuomen, vadovau-
jam Begio, 1378 m. rugpjt stojo rus Dmitrijaus Ivanovi-
iaus pajgos. Tvers svade, kuriame daugiausia ufiksuo-
ta lietuvik ini, skaitome, kad myje prie Voos su di-
diuoju kunigaikiu jo Andrius Polocko ir Pronsko kuni-
gaiktis Danilas. Ir smog i vienos puss Polockietis, o i
kitos Danilas, o didysis kunigaiktis centre. Panaiai rao-
ma ir Nikono metratyje
213
. Maskvos ir kituose svaduose An-
drius Algirdaitis neminimas, o vieno i pulk vadu kartais
vadinamas didiojo kunigaikio okolniius Timofejus
214
. Is-
toriografijoje tvirtinama, kad Andrius Algirdaitis dalyvavo
Voos kautynse
215
, nes j mini geriausiai apie vykius, susi-
jusius su LDK, informuoti Tvers kilms svadai
216
. Tai bu-
vo pirmasis laimtas Rusios mis su totoriais, prie ios per-
gals neabejotinai prisidjo ir patyrs karo vadas Andrius Al-
girdaitis, nors tai danai nutylima
217
.
Patyr karo vadai Algirdaiiai bei Dmitrijus Karijo-
taitis dalyvavo ir Kulikovo myje.
212
, . 375.
213
, . 15, . 439; . 11, . 42; . . . ..., . 5, . 136.
214
, . 415; , . 25, . 199; . 15, . 1, . 134 ir kt.
215
. . . , . 164;
, . 2, . 221; . . . ..., . 514; . .
. ..., .92,97; . . . ..., . 594 (mini
abu variantus).
216
R. Batra. Lietuva, p.48.
217
Plg. . . , . . . , . 2732; . . .
..., . 267268; . . . ..., .4748; ..
..., .., I, . 858, bei kiti autoriai.
123
Giminysts ryiai
Kodl maskvieiai Kulikovo myje taip pasitikjo
lietuvi karo vadais?
Andrius Algirdaitis ir Dmitrijus Volynietis-Karijotai-
tis, yms lietuviai karo vadai, jau prie Kulikovo vykius,
kaip matme, pasiymjo miuose paddami Maskvos di-
diajam kunigaikiui. Abu pagrindiniai Rusios valdovai
didysis kunigaiktis Dmitrijus Ivanoviius ir jo pusbrolis da-
linis Borovsko (esanio pietvakarius nuo Maskvos, prie Prot-
vos Pratuvos) kunigaiktis Vladimiras Andrejeviius buvo
susigiminiav su iais lietuvi kunigaikiais.
Vladimiro Andrejeviiaus mona Elena Algirdait,
kaip minjome, buvo Algirdo dukra. Tai padjo jam sustip-
rti, iplsti savo valdas. Jis pastat svarb pietin strategin
Rusios centr Serpuchov. Algirdaits palydoje buvs Dmit-
rijus Volynietis Karijotaitis ved didiojo kunigaikio Dmit-
rijaus Maskvikio seser An. Taigi Algirdaiiai Rusioje ap-
sistodavo pas savo seser dalin kunigaiktien, prie jos
vyro kunigaikio Vladimiro Andrejeviiaus. Kulikovo lai-
kotarpiu toje aplinkoje su Algirdaiiais veik ir Dmitrijus Vo-
lynietis-Karijotaitis.
Visi ie trys lietuvi kunigaikiai Gediminaiiai,
karo vadai, giminysts ryiais buvo susij su abiem Rusios
valdovais, Kulikovo mio vadais
218
.
218
, . 383; . .. , . 62, 65.
124
Algirdaii prisijungimo prie Rusios kariuomens
Kulikovo mio ivakarse klausimai
Algirdaii atvykimas ir prisijungimas prie Dmitri-
jaus Maskvikio kariuomens altiniuose vaizduojamas dve-
jopai. Metratiniame pasakojime sakoma, kad Kolomnoje (
pietryius nuo Maskvos, prie Okos) susirinko didel Mask-
vos kariuomen, nuo pasaulio pradios nebuvo tokios ru-
s kunigaiki jgos <...>. Dar, be to, suspjo to karo metu
i toli didieji kunigaikiai Algirdaiiai nusilenkti ir patar-
nauti: kunigaiktis Andrius Polocko su pskovieiais ir jo bro-
lis kunigaiktis Dmitrijus Briansko su visais savo vyrais
219
.
Toliau kalbama apie likusij prisijungim prie Okos, ties
Lopasnos iotimis, kad vliau priartta prie Dono.
Sakmje apie tai yra platus ir sudtingas pasakoji-
mas. Jo pradioje pabriama, kad dviej Algirdaii ivy-
kimo i Lietuvos viena i pagrindini prieasi buvo blogi
santykiai su tvu, nes jie, bdami krikionys, negaljo gy-
venti negarbje
220
. Istoriografijoje is Sakms teiginys lai-
komas neteisingu, nes es pats Algirdas prie mirt pasikrik-
tijo
221
. Taiau reikt spti, kad negalima remtis vlyvomis
genealogijomis
222
. T pat galima pasakyti ir apie epizod,
aprayt Lietuvos metratyje, Bychovco kronikoje
223
. Pskovo
metraiai liudija, kad dar XIV a. 5-ojo deimtmeio pradioje
jau seniai Vitebske valdantis Algirdas, kaip ir jo snus An-
drius, nebuvo pasikriktij
224
(pastarasis kriktijosi tik prie
tapdamas kunigaikiu Pskove). Tuo labiau jog Algirdas, u-
ms Lietuvos didiojo kunigaikio sost Vilniuje, liko stab-
meldys. Kariaujant su Maskva Lietuvos didj kunigaikt
Algird Konstantinopolio patriarchas vadina bedieviu, o lie-
219
, , . 31; , . 17.
220
(. .), , . 58; , . 36.
221
. . . ..., . 513.
222
Dl j vertinimo r. . . . ..., . 7376.
223
, . 17, . 498; . 33, . 139; Lietuvos metratis. Bychovco kronika, p. 77.
224
(toliau ), . 1, .-., 1941, . 1819; . 2, ., 1955, . 24.
125
tuvius ugnies garbintojais. Algirdas buvo ir palaidotas pa-
gal lietuvi paproius
225
. Rus metraiai, apraydami 1377
m. vykius, paymi, kad mir Lietuvos didysis kunigaiktis
Algirdas Gediminaitis, blogiui itikimas ir bedievis ir negar-
bingas
226
. Taigi taip prieikai staiatiki apibdinamas pro-
tvi tradicijoms itikimas Lietuvos valdovas.
Lietuva, rodydama tolerancij Vakar ir Ryt krik-
ionybs akoms, vienos neprim dl Kryiuoi ordino ag-
resijos, o staiatikyb nebt paalinusi etninms lietuvi
emms kilusios teuton grsms
227
. Matyt, dl to Algirdas
Lietuvos valdovo sost i nekriktyt savo sn pagal tradi-
cijas irinko vyriausij ir kitais atvejais labiausiai tinkant
valstyb valdyti sn Jogail. Tai galbt taip pat prisidjo
prie konflikto su vyriausiuoju broliu Andriumi. Tai, matyt,
tam tikra prasme ir perteikta Sakms epizode apie Algir-
daii pasiruoim prisijungti prie Rusios kariuomens.
Algirdaii pajg telkimas
Toliau vairiose Sakms redakcijose ir nuorauose
nurodoma, kad Dmitrijaus Algirdaiio kariuomen pasiren-
gusi ygiui, nes buvo sutelkta kovai su Dunojaus toto-
riais
228
, Dunojaus variagais
229
, Dunojaus agarianais
230
,
turkais. Yra manani, kad ie terminai apibdina turk
karines pajgas, pltusias agresij bulgar emje
231
, bet pa-
siprieinimo turk agresijai tema dirbtinai susieta su lietu-
vi kunigaikio Dmitrijaus Algirdaiio vaizdiu
232
.
225
SRP, t. 2, S. 113; H. Vartberg, p. 206; Balt mitologijos altiniai, t. 1. Sud. N. Vlius.
Vilnius, 1996, p. 424425 (1370 m.).
226
, . 402; , . 25, . 193; . 15, . 1, . 117. Plg. D. Baronas. Trys Vilniaus
kankiniai, V., 2000, p. 44, 65, 8889, 108.
227
J. Ochmaski. Biskupstwo wileskie w redniowieczu, Pozna, 1972, s. 6.
228
(. .), , . 59; , . 36.
229
Ten pat (. .), , . 23; , . 91; plg. , . 138 ().
230
Ten pat ( . .), . 183.
231
. . , . . . , , . 285.
232
. . . XIV XV .
, c XVII . ., 1961, . 243.
126
ia reikia paymti, kaip minjome, kad 1374 m. Jur-
gis Karijotaitis tapo Valach vaivada, m valdyti Moldavi-
j, ten kovojo su totoriais
233
. Podolje valds Aleksandras Ka-
rijotaitis taip pat kovojo su tais paiais totoriais ir uvo tais
paiais metais, kuriais vyko ir Kulikovo mis (apie 1380
m.)
234
. Taigi Karijotaiiai dalyvavo kovoje su totoriais pieti-
nse emse, taip pat ir Padunojo teritorijose. Galbt tam tikra
prasme pagalb jiems galjo bti permetamos pajgos i
rytini LDK dali, Karijotaiiai galjo bendradarbiauti su Al-
girdaiiais. Dl to Dmitrijus Algirdaitis tuo tikslu galjo telkti
kariuomen kovai su Padunojo totoriais, kas atsispindi ir
Pagrindinje Sakms redakcijoje
235
.
Taigi is teksto fragmentas, matyt, ne tik prapleia pa-
tikimesnij Sakms faktografij, bet ir suteikia galimyb
nauju aspektu nuviesti lietuvi ir Ordos santykius bei pa-
dt Kulikovo mio ivakarse.
Prisijungimas netoli Dono
Toliau, kitaip negu Metratiniame pasakojime, Sak-
mje kalbama, kad abiej Algirdaii jungtins pajgos at-
skubjo prie Dono <...> ir vietovje, vadinamoje Berezui,
susijung su Dmitrijaus Ivanoviiaus kariuomene
236
. Istoriog-
rafijoje sutinkama su tuo, kad lietuvi kunigaiki pajgos
prisijung ties Berezui vietove, Dono prieigose
237
(apie 30 km
nuo jo auktupio).
233
, . 17, . 82, 100; A. Czoowski. Sprawy wooskie w Polsce do r. 1412, Kwart.
Hist., 1891, R. 5, S. 572573; W. Abraham. Zaoenia biskupstwa..., Ksiga pamitkowa
universitetu Lwowskiego, t. 1, Lww, 1912, s. 89; J. Puzyna. Pierwsze wystpienie
Koriatowiczw, s. 68.
234
, . 17, . 82, 100, 171, 279, 328, 454; J. Puzyna. Korjat, s. 439441.
235
Vlesnse redakcijose, stiprjant turk agresijai Balkanuose, totoriai galjo virsti agarianais,
turkais. Nuo XV a. pabaigos inomi j bendri veiksmai.
236
(. .), , . 60; , . 37; ... ...
, . 59;
. . . ..., . 144.
237
. . , . . . ..., . 292; ,
. 2, . 223; . . . ..., . 276; . . . ..., . 611;
. . . , . 42; . . .
, . 232; . . ... ..., . 860.
127
Yra manani (remiantis Metratiniu pasakojimu), kad
Algirdaii prisijungimas vyko Kolomnoje
238
. Manoma, kad
Algirdaiiai 1380 m. gyveno toli nuo Lietuvos sien, Perejes-
lavlyje, Pskove ir negaljo atygiuoti i Sever Naugardo ir
Briansko emi (t. y. i Severo, kaip nurodoma Sakm-
je). Taiau, atrodo, 1379 m. faktai
239
gali bti aikinami ki-
taip. Regis, tikima nuomon, kad iki 1380 m. Briansk vald
Dmitrijus Algirdaitis ir tik dl Jogailos ygio turjo j apleis-
ti, o Ugirio Perejeslavl greiiausiai gavo valdyti po Kuli-
kovo mio
240
. iuo atveju Sakms duomenys yra priimti-
ni. O Metratinis pasakojimas, vaizduodamas rus kariuo-
meni telkimsi, iuo atveju, matyt, apibendrino vykius, nors
ir jo tekste, atrodo, galima pastebti, kad Algirdaii atvyki-
mo epizodas atskiriamas (frazmis: <>
) nuo ankstesn jg koncentracij prie
Kolomnos apraanio epizodo.
Algirdaii atvykim padti Dmitrijaus Ivanoviiaus
rus kariuomenei aprao Metratinis pasakojimas: <...> at-
skubjo <...> i toli didieji kunigaikiai Algirdaiiai nusi-
lenkti ir patarnauti, kunigaiktis Andrius Polockietis su psko-
vieiais, jo brolis Dmitrijus Brianskietis su visais savo vy-
rais
241
(kariais).
Udonje pabriama, kad abu Algirdaiiai ir
Dmitrijus Volynietis atvyko i Lietuvos ems, tai dr-
ss sns, <...> inomi karvediai, <...> ieties galu imai-
tinti Lietuvos emje
242
. Ir Sakmje paymta, kad su lie-
tuvi kunigaikiais Algirdaiiais atvyko vaivada<...> var-
du Dmitrijus Bobrokas, kils i Volyns ems, kuris y-
mus buvo karo vadas
243
.
238
. . . ..., . 515.
239
, . 418419.
240
L. Kolankowski. Dzieje WKL, s. 1920; S. M. Kuczyski. Ziemie Czernihowsko-Siewerskie,
s. 156.
241
, , . 31; , . 17.
242
, , . 11; , . 536, 542, 549, 552; , . 89.
243
(. .), , . 62; , . 3839.
128
Algirdaii karini pajg sudtis
Kokios karins pajgos ir i kur atvyko su Algirdai-
iais? Metratiniame pasakojime raoma, kad Andrius Algir-
daitis Polockietis atvyko su pskovieiais. Tuo remiantis is-
toriografijoje teigiama, jog pskovieiai dalyvavo Kulikovo
myje
244
, paymima, kad myje kovojo, matyt, tik kuni-
gaikio Andriaus Algirdaiio kariauna, kitaip Pskovo met-
raiai bt paminj myje uvusius pskovieius
245
. Ta-
iau kartu pabriama, kad fakto, jog pskovieiai dalyvavo
su Andriumi Algirdaiiu, nepatvirtina kiti altiniai
246
. S. Az-
belevo tyrinjimai rodo, jog artimiausias pirminiam metra-
tinis pasakojimas yra Naugardo IV Dubrovskio metratyje,
kuriame, kalbant apie kariuomens telkim 1380 m.,
praneama, kad atvyko kunigaiktis Andrius Polockietis su
polockieiais (vliau atsirado pataisa vietoje
polockieiai rayta pskovieiai). Tuo remiantis tampa
akivaizdu, kad Andrius Algirdaitis atvyko Pskov su savo
Polocko kariauna, kuri buvo su juo ir 1380 m. kare
247
.
Remiantis tuo, kad Polocko kariauna dalyvavo my-
je, teigiama, jog jo pulkuose Kulikovo lauke buvo ir baltaru-
si
248
. Ar joje, be paties Algirdaiio, buvo lietuvi?
Senosiose balt emse atsirad slavikieji Polockas
ir Vitebskas jau nuo XIII a. vidurio buvo Lietuvai pavalds,
ten vald Lietuvos kunigaikiai. XIV a. pirmojoje pusje Vi-
tebsko ir Polocko kunigaikiai dar labiau tapo pavalds Lie-
tuvos valdovui Gediminui. XIV a. 5-ame deimtmetyje Al-
girdas Gediminaitis, valds Vitebsk, taps Lietuvos valdo-
vu, savo snui Andriui valdyti paskyr Polock
249
.
244
. . . ..., . 166; . . . ..., . 607.
245
. . . , , . 358.
246
. . . , ., 1918, . 322.
247
. . . ..., . 82, 8687.
248
. . . ..., . 353.
249
. . . ..., . 136159; I. Jonynas. Lietuvos didieji kunigaikiai, p.
3334.
129
Polocko kunigaiktis Andrius Algirdaitis, be aukti-
ni kariuomens, turjo savo draug, kariaun, 300 ge-
riausij kari, su kuriais 8-ojo deimtmeio viduryje, ko-
vodamas su Livonijos ordinu, atlikdavo sudtingiausias sku-
bias uduotis
250
. 300 buvo tam tikras lietuvi (ir kryiuoi)
kariuomens kari skaiius. Anksiau, XIII amiuje, lietuvi
kunigaiktis Daumantas vyko Pskov su 300 lietuvi
251
.
Palyginkime 1410 m. birel, prie algirio m, Vytautas
i kiekvienos emaii ems (jos buvo gana smulkios) su-
telk po 400 kari
252
.
Polocko, Vitebsko lietuviai kunigaikiai, be vietini
auktini, turjo savo lietuvi pajgas ir lietuvius vadus.
Taip Polocko kunigaiktis Tautvilas 1262 m. prie Dorpato (Jur-
jevo, Tartu) veik su polockieiais ir 500 Lietuvos
253
, t. y.
500 lietuvi kari. Tautvilas, jo snus, Polocke turjo savo
vyrus (karius), kartu minimi Polocko bajorai
254
. Dar Al-
girdo valdymo Vitebske metu inomas jo karo vadas kuni-
gaiktis Jurgis Vytautaitis
255
. Pats Algirdas svarbesniuose to
meto karo ygiuose prie Ordin turjo vyrus savo Lietu-
vius (, , ) ir vi-
tebskieius
256
. Taigi ir ia buvo sukurta maoji kariauna
(kunigaikio tarnybos mons, jo tarnai), kuri padiddavo
prisijungus kunigaikio emi bajorams
257
.
XIV a. 8-ojo deimtmeio ir XV a. pirmosios puss me-
diaga rodo, kad Polocko ems rytinje dalyje, pietryius
nuo Polocko, pietus nuo Vitebsko, Vabali (Obolc, Vo-
bolc) valsiuje, iliko etnin lietuvika sala. ia nemaai
valstiei buvo lietuviai (pvz., j vardai: Svirklis, Dobutis,
250
SRP, 2, p. 105.
251
, . 85.
252
S. M. Kuczyski. Chorgiew Miednicka Jana Dugosza, Europa-Sowiaszczyzna-Polska.
Studia ku uczczeniu prof. K. Tymienieckiego, Pozna, 1970, s. 443.
253
, . 83.
254
Ten pat, p.84.
255
, . 1, . 18; . 2, . 24, 95.
256
Ten pat.
257
D. Baronas. Trys Vilniaus kankiniai, p. 101.
130
Rimeiis ir kt.), buvo kai kuri lietuvi bajor (Kurkuio ir
kt.), taip pat ir Algirdaii valdos
258
.
Remiantis visais iais faktais galima, matyt, tvirtinti,
kad Andriaus Algirdaiio Polocko kari dalinyje buvo ir lie-
tuvi, kurie dalyvavo Kulikovo myje, panaiai kaip tvo
Algirdo lietuviai.
Ir kituose stambiuose LDK slavikj emi centruose
buvo lietuvi dalini, kuriems vadovavo vadai valdovo vie-
tininkai
259
. Podolje veik Karijotaiiai turjo savo kariaunas
(inomas j vadas Jakas Litavoras (mintas anksiau). Todl,
matyt, lietuvi kari turjo ir Dmitrijus Volynietis Karijotai-
tis, juo labiau Dmitrijus Algirdaitis, iki pat Kulikovo mio
ivakari valds rytines LDK teritorijas. ia, kaip atrodo, ir
buvo sutelktos Algirdaii pajgos, kurios su visais savo vy-
rais, su visais polockieiais ir brianskieiais
260
, kartu su
Dmitrijumi Volynieiu Karijotaiiu, artjant Jogailos pajgoms,
prisijung prie Rusios Dmitrijaus Ivanoviiaus kariuomens.
ioms pagalb su Algirdaiiais atvykusioms Lietu-
vos, Lietuvos ems pajgoms Udonje skiriama daug
dmesio. Dmitrijaus Algirdaiio odiais broliui sakoma, kad
susirinko su mumis drsi lietuvi 70 000 (7000)
261
. is skai-
ius, matyt, jau buvo pirminiame Udons tekste ir i jo pa-
teko ir Sakm
262
. Istoriografijoje kartais raoma, kad i su-
rinktos 150 000 Rusios kariuomens Andriaus ir Dmitrijaus
258
Codex diplomaticus ecclesiae cathedralis necnon dioeceseos Vilnensis, Vol. 1, Krakw, 1948,
N 9; , . 1, . . -
, ., 1897, . 10 ( 2, 14), 11 ( 4, 10, 11); J. Ochmaski. Ludno
litewska we woi Obole, Acta Baltice-Slavica, V, 1967, s. 147158; To paties, Litewska granica
etniczna na wschodzie od epoki plemiennej do XVI w. Pozna, 1981, s. 5758.
259
, . 17, . 68.
260
., . 59.
261
, , . 11, 22; , . 537, 542, 552;, . 9.
262
. . . ..., , . 420421; . .
. ..., ten pat, p. 454455; plg. . .
-. , , . 5, 1947, . 211 (tai, jog nenurodomas
lietuvi kariuomens kari skaiius -, leidia spti, kad tas vlesnse redakcijose atsirads
skaiius yra paimtas i Sakms). Vlesniuose Sakms nuorauose nurodoma, kad Algirdaii
pajgas sudar 46 000 arvuotos kariuomens (, . 184), 40 000 nurodyta metratiniame
svade ( , . 59).
131
Algridaii atvesti kariai sudar 40 000, dar neinant, kiek at-
sived treiasis lietuvi karo vadas Dmitrijus Volynietis
263
.
Mintuose altiniuose pateikti skaiiai, inoma, padi-
dinti, ir beatodairikai jais pasitikti negalima. Pavyzdiui,
Udonje nurodyta, jog i viso rus kariuomen sudar
300 000
264
kari (taigi pagal i istorin tradicij LDK paj-
goms proporcingai tekt nemaa dalis). Mokslininkai, rem-
damiesi kai kuriais metratiniais duomenimis, mano, kad re-
aliai rus kariuomenje, dalyvavusioje kovoje su Mamaju-
mi, buvo 100150 tks.
265
ar 170 tkst.
266
kari, precizikiau
ir realiau skaiiuojant, is skaiius, matyt, nebt didesnis
kaip 5060 tkst., o atmetus gurguolininkus, tiekjus, tiesio-
giai myje, kaip manoma, galjo dalyvauti 4045 tkst. mo-
ni
267
, taiau ir pastarieji skaiiai gali bti per dideli.
Pagal spjamas proporcijas, matyt, tiksliau apie LDK
pajg, traukt Dmitrijaus Ivanoviiaus kariuomen, dyd
galima sprsti i Udonje pateikt uvusij Kulikovo
lauke skaiiaus. Be 40 didij Maskvos bojarin, 12 Belo-
ozero kunigaiki, 20 Kolomnos bojarin, 40 Serpuchovo
bajor, uvo ir 30 Lietuvos pon
268
(toliau panaiai ivar-
dyti Perejeslavlio, Kostromos, Vladimiro, Suzdals ir kt. bo-
jarinai). uvo galbt 596 bojarinai, bajorai, todl tie 30 Lietu-
vos pon sudaryt apie 5 proc. vis uvusij (neskaiiuo-
jan daugelio eilini kovotoj).
Udonje paymima, kad i viso uvo 250
tkst.
269
kari, taigi, io altinio duomenimis, uvo per 80 proc.
rus kariuomens. Nors iais skaiiais tikti negalima, bet, at-
rodo, kad pergals kaina buvo didel
270
, todl myje galjo
ti didioji dalis Algirdaii kariuomens, Lietuvos pon.
263
J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, s. 437.
264
, , . 17; , . 537, 543.
265
. . . ..., . 352; . . . ...,
. 607.
266
. . . ..., . 11.
267
. . . ..., . 272; . . . , . 66.
268
, , . 17; , . 540; , . 13; , , . 106, 153.
269
, , . 17.
270
. . . ..., . 622.
132
Ponai tai ymiausi, stambiausi, geriausieji LDK
bajorai, barones
271
, didieji bajorai (bestin bayorin, gros-
ze bajorin)
272
, nobilibusque viris dominis
273
, barones, no-
biles (panowie, slachta)
274
, nobilibus ac strennuis viris do-
minis
275
, magnificis et strenuis
276
, LDK diduo-
men. Pavyzdiui, ir K. Astikas (dalyvavs sudarant 1398 m.
Salyno sutart su Ordinu, 13981442 m. Upali ir Pienio-
ni seninas, 14181442 m. Vilniaus katelionas), Ksgaila
Valmantaitis (dalyvavs sudarant 1401 m. Vilniaus ir Lenki-
jos sutart, 1410 m. Ukmergs seninas, nuo 1412 m. ilga-
laikis (su pertraukomis) emaitijos seninas)
277
bei kiti. I
didik, pon buvo skiriami didiojo kunigaikio vaiva-
dos ir vietininkai
278
. Artimi jo biiuliai, ponai-patarjai
prie Jogailos (Algirdo) prie Kulikovo m minimi Sakm-
je
279
. XIV a. pabaigoje (1399 m.) Vytauto kariuomenje buvo
daug jo kunigaiki ir pon
280
.
Ir XV a. tarptautiniu mastu didikai (ponai), net ir kar-
tu su kunigaikiais, nesudar daugiau kaip 1 proc. vis kil-
mingj
281
, todl tai, kad Kulikovo myje uvo 30 Lietu-
271
Gedimino laikai (pareng V. Pauta, I. tal), Vilnius, 1966, nr. 12, p. 97 (1324 m.);
Chartularium LithuaniaeGedimino laikai (pareng S. C. Rowell), Vilnius, 2003, nr. 41, p.
133134.
272
SRP, III, S. 240 (1400 m.), 265, 267; Skarga zmudzinw (A. Doubek), AW, 1930, z. 34,
s. 878879; . . . ..., . 160.
273
CDCV, I, N 28, p. 47 (1397 m.).
274
Zbir praw litewskich od r. 1389, Pozna, 1841, s. 3; Akta unji, Krakw, 1932, N 39,
s. 37 (1401 m. dok., bet iliks vlesniuose tekstuose).
275
CDCV, I, N 55, p. 86 (1411 m.).
276
... (toliau ), . 1, 1843,
34 (1432 .).
277
R. Petrauskas. Lietuvos diduomen XIV a. pabaigojeXV a., V., 2003, p. 5255, 214215, 250.
278
CDCV, I, N 23, p. 39; , I, 34; . . - ,
., 1900, . 319320; H. owmiaski. Studja, I, s. 325; K. Avionis. Die Entstehung und
Entwicklung des litauischen Adels im 13. und 14. Jahrhundert bis zur litauisch-polnischen
Union im Jahre 1385, Berlin, 1932, S. 83; J. Jurginis. Baudiavos sigaljimas Lietuvoje, V.,
1962, p. 108109; E. Gudaviius. lkt atsiskyrimas nuo bajor..., Lietuvos TSR MA Darbai,
A, 2 (51) t., 1975, p. 97105.
279
, , . 308.
280
, 2, . 31.
281
R. Petrauskas. Lietuvos diduomen, p. 56.
133
vos pon, liudyt, jog eilini Lietuvos bajor galjo ti ne
maiau kaip 300, o kit kari dar gerokai daugiau.
Tikslesni duomen apie kariuomens, kuri valsty-
bs gynybai suburdavo LDK ponai, dyd turime i 1528 m.
kariuomens suraymo. Vidutinikai vienas ponas, didikas i-
rengdavo 27 irgus
282
. Pavyzdiui, ponas Vilniaus vaivada tu-
rjo pristatyti 466, Trak vaivada 426 irgus, emaitijos se-
ninas 371 irg, be to, i vis jo ponios dvar turjo bti
pristatyti 246 irgai ir t. t. Yra ir maesni skaii, pavyzdiui,
ponas Kijevo vaivada turjo irengti 43 irgus, ponas P. Naru-
eviius 9 irgus. Tuo metu ponas Polocko vaivada i vis
dvar pristat 244 irgus, Polocko em (vidutiniai ir smul-
kieji emvaldiai, Polocko miestieiai) 712 irg
283
.
Turimais duomenimis, Udonje mintas skaiius
70 000 Lietuvos, inoma, yra padidintas (hiperbolizuotas),
taiau ten pat pasitaikantis skaiius 7 000 (variantas) gali
bti realesnis (turint omenyje ir stambij bajor, pon val-
d pokyius). Kiekvienu atveju Kulikovo myje galjo da-
lyvauti keletas tkstani Lietuvos kariuomens, Algirdai-
i, LDK pajg kari.
Lietuvos kariuomens dydiai, nurodyti Udonje
ir Sakmje, matyt, tam tikra prasme liudija, kad Lietuvos
ems Dmitrijui Ivanoviiui suteik galbt nema pagal-
b (ypa turint galvoje to meto tarptautin situacij ir grsm
i Jogailos pajg puss). inant, kad tai buvo palyginti di-
dels slav ir lietuvi pajgos, daugiausia, matyt, i LDK iau-
rs ryt dalies, is gana nemaas Lietuvos, Lietuvos e-
ms pajgoms altiniuose skiriamas dmesys yra visikai
suprantamas.
282
E. Gudaviius. Lietuvos paauktins kariuomens organizacijos bruoai, Karo archyvas,
XIII, V., 1992, p. 93.
283
, , . 33, , 1915,
. 810, 192195; . . - , . 355366.
134
Lietuviai karo vadai karo tarybos prieakyje
Kulikovo m apraaniuose altiniuose, nuvieiant
vis karin kampanij ir pat m, daug vietos skiriama lie-
tuvi karo vadams Algirdaiiams ir Dmitrijui Volynieiui
Karijotaiiui. Jie prie m buvo traukti prie didiojo ku-
nigaikio sudaryt 7, 8 ar 9 asmen, vardais iskaiiuot
kunigaiki, matyt, vadovaujani grup
284
. Taigi trys lie-
tuviai sudar vadovybs grups tredal ar daugiau, be to,
tai buvo patys ymiausi, vaidin svarbiausi, lemiam
vaidmen myje karo vadai.
Lietuvos karo vadai pulk rikiuotje mio
ivakarse
Prie m LDK kunigaiki Andriaus ir Dmitrijaus
Algirdaii daliniai buvo prieakiniame pulke avangarde,
Dmitrijus Volynietis jungtins rus kariuomens pasalos
pulke. Visa Rusios kariuomen mio ivakarse buvo pa-
dalyta 6 pulkus. J rikiuots apraymas, kuriame paymta
ir lietuvi vad vieta, iliko 1539 m. Naugardo Dubrovskio
metratiniame svade, kuriame aprayta, kaip i tikrj pul-
kai buvo isirikiav Kulikovo lauke
285
.
Pulk isidstymo schema sudaryta pagal io Nau-
gardo metraio tekst. Tokia reali pradin situacija galjo
bti, o vliau ji galjo keistis.
Dar ygio metu Kolomnoje pradjus rikiuoti pulkus,
anot Sakms, kairs rankos pulko (vlesnse redakcijose
prieakinio pulko) vadu buvo paskirtas Glebas, Briansko,
Drucko ( pietvakarius nuo Oros) kunigaiktis, t. y. LDK ku-
nigaiktis, istoriografijoje laikomas Dmitrijaus Algirdaiio s-
284
, , . 12, 23 (ivardijimas laikomas antriniu); , . 537,
543, 553.
285
, . 4, . 1, . 2, . 486; . . . ..., . 500
502 (ir schema pagal metrat); . . . , . 5051 (ir
schema); to paties, ..., . 293; . . . ...,
. 6364.
135
numi, nors bandoma j sieti ir su Briansko kunigaikiu Ro-
manu, kiek vlesniu Vytauto vietininku Smolenske
286
. Taigi
i ei Kulikovo myje dalyvavusi Rusios kariuomens
pulk vad tikrai trys, o galbt keturi karo vadai buvo lietu-
viai Gediminaiiai, lietuvis vadovavo ir svarbiausiam, m-
io baigt lmusiam pasalos pulkui.
Lietuvi karo vad vaidmuo atsiskleid svarbiausio-
se Kulikovo mio situacijose.
Lietuvi karo vad sprendiamasis odis pasitarime
prie Dono, lmusiame pozicij pasirinkim
Svarbus momentas Rusios kariuomens ygyje pasi-
tinkant Mamajaus pajgas buvo karo vad pasitarimas prie
Dono: jame svarstyta, ar laukti totori pajg iame, kairiaja-
me, ups krante, ar persikelti per Don ir ten pasitikti prie.
Metratiniame pasakojime gana trumpai bendrai kal-
bama apie pasitarim (daug galvota), apie dvi nuomones
dl persiklimo, kurias pareikus didysis kunigaiktis sa-
k tiltus per Don tiesti ir brastas valgyti, ruotis persikel-
ti
287
, o Sakmje is klausimas sukonkretintas: <> didy-
sis kunigaiktis pradjo galvoti su savo broliu ir su <...> bro-
liais lietuvi kunigaikiais: ia liksime ar Don pereisi-
me? Ir tar jam Algirdaiiai: Jei nori stiprios kariuomens
padties, tai sakyk per Don keltis <...>.
288
Nikono metratyje raoma: <> pradjo kalbti Lie-
tuvos kunigaikiai Algirdaiiai, kunigaiktis Andrius ir ku-
nigaiktis Dmitrijus, Lietuvos Jogailos Algirdaiio broliai, taip
tar: Jei ia liksime, silpni bus rus kariai, jei an pus Dono
pereisime, stiprs ir drss bus: visi gyvybs atsiads <>
laukdami mirties; o jei veiksime totorius, tebus lov tau ir
visiems; jei bsim j imuti, tai visi kartu mirsime
289
.
286
, , . 34, 58, 89, 399; J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, s. 437; . .
. ..., . 492493.
287
, , . 3334; , . 1920.
288
..., , . 61, 9495, 139140; , . 3738 ir kt.
289
, . 11, . 56.
136
Po Algirdaii argument didysis kunigaiktis sa-
k visiems kariams keltis per Don
290
.
Ustiugo metratyje raoma, kad su lietuvi kunigaik-
iais atvyks patyrs karvedys Dmitrijus Bobrokas tar di-
diajam kunigaikiui: Jei nori smarkiai kovoti, tai persi-
kelkim per Don pas totorius
291
.
Sakms variantuose priduriama, kad po kart dis-
kusij dl persiklimo Algirdaiiai savo veiksmais parod
pavyzd: <> patys abu broliai suplak savo irgus ir per-
jo Dono up ir visa j jga paskui juos
292
.
V. Tatievas Algirdaii vaidmen persikeliant per
Don atskleidia remdamasis Nikono metraiu
293
.
Ms epochoje M. Tichomirovas abejojo, kad idj per-
sikelti per Don pirmieji ikl Algirdaiiai, ir j priskiria pa-
iam didiajam kunigaikiui
294
.
Nemaai autori, nemindami Algirdaii, kalba apie
pasitarim keltis u Dono, akcentuodami Rusios didiojo kuni-
gaikio numatytus aktyvius veiksmus kaip priemon pergalei
pasiekti
295
. Pasaulio kar istorijos rusikuose papildymuose
pabriama Dmitrijaus Donikio, kaip karo vado, siekusio ak-
tyviais veiksmais primesti savo vali prieininkui, veikla
296
, vi-
sikai neminint aptartos lietuvi karo vad veiklos.
L. erepninas aptaria visas keturias Dono perjimo ini-
ciatyvos versijas: 1) pagal Ermolino ir Lvovo metraius id-
ja apm dauguma kari, ir didysis kunigaiktis dav saky-
m persikelti per Don; 2) Naugardo, Voskresenijos ir Tipog-
rafinis metraiai tai sieja su didiais kariais ir karvediais;
3) Sakms ir Nikono metraio teigimu, keltis per Don nu-
tarta po to, kai i mint palaik lietuvi kunigaikiai Algir-
290
(. .), , . 61.
291
, . 59.
292
( . .), , . 186.
293
. . . ..., . 144145.
294
. . . ..., . 366367.
295
. . . ..., . 276277; . . . , .
233; . . . ..., . 14.
296
. . ..., ..., . 861.
137
daiiai; 4) Ustiugo metratyje teigiama, kad didiajam kuni-
gaikiui patarim pereiti Don dav Dmitrijus Bobrokas. ia
siekta idj personifikuoti, ji uvald daugel rus kari
297
.
Fakt, kad Algirdaiiai priveria svyruojant didj ku-
nigaikt keltis per Don, J. Begunovas aikina bendrame
Sakms apie Algirdaiius, organikai siliejusios Sakm
apie Mamajaus sumuim, kontekste, i to ir kit fakt da-
rydamas ivad, kad pastaroji sakm yra meninio-publicisti-
nio pobdio krinys
298
.
Lietuvi karo vadai, jei jie prisijung prie Rusios ka-
riuomens, kaip manoma, prie Dono, greiiausiai turjo tiks-
lesni duomen apie Jogailos ir Mamajaus totori pajg pa-
dt. Turint omenyje ir j didel kovin patirt, galima galvoti,
kad mintuose altiniuose akcentuota j iniciatyva keltis per
Don yra reali. Pirmi per Don tikriausiai galjo persikelti Al-
girdaii daliniai, nes j kariuomen (kaip liudija Naugardo
Dubrovskio metratis) tuo metu buvo jungtini pajg prie-
akiniame pulke. Tokiam traktavimui altiniai neprietarauja.
Taigi lietuvi karo vadai daug prisidjo, kad Ru-
sios kariuomen mio lauke uimt patogi pozicij. Ir
kituose epizoduose altiniai patvirtina, kad lietuvi karo
vadai, Maskvos didiojo kunigaikio patarjai, vaidino
svarb vaidmen.
Dmitrijaus Volynieio Karijotaiio karin pranayst
valgyba prie m
Karvedio Dmitrijaus Volynieio Karijotaiio patirt
liudija ir valgybos epizodas, kada jis nakt prie m, kai
Dmitrijus Volynietis didiajam kunigaikiui prane, kad
pasakys apie savo stebjim, nes jau seniai vakaro ara u-
geso. Dmitrijus Volynietis, pams su savimi didj kuni-
gaikt (Sakms metratinje redakcijoje: didysis kuni-
gaiktis Dmitrijus Ivanoviius, pams su savimi tik savo brol
297
. . . ..., . 613614.
298
. . . ..., . 515517.
138
kunigaikt Vladimir ir lietuvi kunigaikius
299
),nuvyko
Kulikovo lauk, esant tarp abiej pulk. siklauss nak-
ties garsus totori (girdjosi smarkus bildesys ir triukmas)
ir rus pusje (buvo didinga tyluma), nulipo nuo irgo ir
priglauds prie ems aus ilgai klaussi. Anksiau pagal
tuos poymius daug mi numat. Ir tada Dmitrijus Voly-
nietis ipranaauja rytdienos pergal kovoje su totoriais, nors
ir didele kaina (kari daug kris), pataria didiajam kuni-
gaikiui anksti ryt sakyti kariams ssti ant savo irg ir
gerai apsiginkluoti, nes ryte totoriai ruoiasi puolimui (ryte
nori su mumis matytis)
300
.
Karo istoriografijoje atkreiptas dmesys i Dmitri-
jaus Volynieio akcij, kaip valgyb prie m
301
. Plaiai
aptariama i situacija, kurioje dalyvauja Dmitrijus Bobrokas,
Algirdaiiai, kaip reali vyki atspindys
302
. Kartu Dmitri-
jaus Volynieio klausymasis, pridjus aus prie ems, jos
raudos, kai prie m em sielvartauja dl moni ties,
yra rykiausias viso pasakojimo simbolinis gamtos sudvasi-
nimo epizodas, monikas ir humanikas
303
.
Taigi ir iame pranaysts valgybos prie m
epizode akcentuota didel, net simbolin lietuvi karo vado
(vad) reikm.
Lietuvi karo vadai prie m rikiuoja visus Rusios
pulkus
Sakmje raoma: <> pradjo didysis kunigaik-
tis Dmitrijus Ivanoviius su savo broliu Vladimiru Andreje-
viiumi ir su lietuvi kunigaikiais Andriumi ir Dmitriju-
mi Algirdaiiais iki 6 val. pulkus tvarkyti. Toliau paymi-
ma, kad atvyks su lietuvi kunigaikiais ymus karo va-
das Dmitrijus Bobrokas idst pulkus pagal pajgum, nu-
299
(. .), , . 97.
300
(. .), , . 6465; . . . ..., . 145.
301
. . . ..., . 282.
302
. . . ..., . 614.
303
. . . ..., . 351.
139
rod, kaip ir kur kam dera stovti. Jam Sakmje u vykus
kariuomens idstym Kulikovo lauke priskiriami visi nuo-
pelnai: Ir matsi gerai irikiuoti pulkai, sustatyti stipraus
karvedio Dmitrijaus Bobroko Volynieio pamokymu
304
. Ka-
ro meno ir kitoje istoriografijoje sutinkama su tuo, kad kovos
gretas irikiuoti buvo pavesta ymiam karo vadui vaivadai
Dmitrijui Bobrokui Volynieiui, o jo pagalbininkai buvo lie-
tuvi kunigaikiai
305
, nors tai danai nutylima
306
.
LDK pajgos mio metu. Svarbus lietuvi karo
vad vaidmuo
Kulikovo myje su Mamajaus vadovaujamomis Auk-
so ordos ir jos talkinink pajgomis kovsi bendros Rusios pa-
jgos ir LDK daliniai bei vadai: <> puol auns rus kuni-
gaikiai, lietuvi galinai dideles totori pajgas ir smog
307
.
Algirdaiiai ir j kariai mio ivakarse, kaip min-
jome, bei galbt mio pradioje kovsi prieakiniame pul-
ke, atrmusiame pirmuosius totori kariuomens smgius.
Vliau mio metu, kai buvo persirikiuota, minima,
kad Algirdaiiai kovojo kituose pulkuose. V. Tatievas, ma-
tyt, turjs ir kitos altini informacijos, paymi, kad, didia-
jam kunigaikiui esant centre, deinje (deiniajame pulke)
stovjo Algirdaiiai su Sever Naugardo pulkais ir pskovie-
iais, o toliau patikslina, kad deiniajame sparne kunigaik-
tis Andrius Algirdaitis ne kart atakavo totorius ir daugel j
imus, bet nedrss toliau vytis, matydamas didiojo pul-
ko sunki padt
308
, kovsi toliau. Karo meno istoriografijoje
304
(. .), , . 62.
305
. . . ..., . 279; . . . ..., .
499500; . . . , . 48, 89; to paties,
..., . 293.
306
Plg. . . ..., ..., . 863 (tik minima, kad Dmitrijus Donikis idst
savo pulkus).
307
(), , . 553; kituose nuorauose iame epizode lietuviai neminimi.
Plg. ir , , . 10.
308
. . . ..., . 145146.
140
paymima, kad Andrius Algirdaitis vadovavo deiniajam pul-
kui ir myje padjo centrui
309
.
Atrmus totorius deiniajame sparne, jie metsi prie
kairj Rusios kariuomens sparn ir j pralau.
Kunigaiktis Dmitrijus Algirdaitis u didiojo pulko
stojo t viet, kur atitrko kairysis pulkas, ir puol su Sever-
nais (tai greiiausiai LDK Trubevsko daliniai) ir pskovieiais
didj totori pulk
310
, sunki kova tssi. Karybos mokslinje
istoriografijoje teigiama, kad daliniame didiojo pulko rezer-
ve, u jo kairiojo sparno, buvo kariauna, vadovaujama lietu-
vi kunigaikio Dmitrijaus Algirdaiio, kuris smog pro kai-
rj rus kariuomens sparn prasiverusiems totoriams, sie-
kusiems ieiti didiojo pulko unugar. Manoma, jog tai, kad
didysis pulkas turjo rezerv, kuris sureng atak, atitiko Ti-
mro karins taktikos Pergali knygos nuostatas
311
. Tai pri-
stabd prie, bet dalinys greiiausiai uvo.
Totoriams puolant, i mio pasitraukus sueistam di-
diajam kunigaikiui, didysis rus kariuomens pulkas pa-
tyr didiulius nuostolius. Vladimiro ir Suzdals daliniuose
uvo daug kari, bet totoriai negaljo prasimuti, nes Brians-
ko kunigaiktis Glebas ir didiojo kunigaikio tkstantinin-
kas Timofejus Vasiljeviius, drss ir labai stiprs, smarkiai
kovojo ir neleido totoriams nugalti
312
. Taigi ir centrinio pul-
ko gynyboje pasiymjs vienas i vad kunigaiktis Gle-
bas, kaip minta, galbt buvo Dmitrijaus Algirdaiio snus
(Algirdo vaikaitis), LDK kunigaiktis ir karo vadas.
Ir taip mio metu pagonys m nugalti. Tuomet,
kaip liudija Sakm, buvs pasalos pulke, paslptame gi-
raitje prie Dono, didiojo kunigaikio pusbrolis kunigaik-
tis Vladimiras Andrejeviius nekantraudamas kreipsi fak-
309
. . . ..., . 280; . . . ..., . 299.
310
. . . ..., . 146.
311
. . ..., . 279; . . . , . 99; to
paties, ..., . 300; . . . , . 237,
241242.
312
. . . ..., . 146.
141
tin io pulko vad Dmitrij Volyniet Karijotait: Kokia i
ms stovjimo nauda <...>? Jau ms kunigaikiai ir bajo-
rai, visi rus sns veltui va nuo pagoni <...>! Ir tar
Dmitrijus: Nelaim, kunigaikti, didiul, dar neatjo m-
s laikas: ne laiku pradsi, alos tursi<...>, ir nurodo, kiek
pakentti iki parankaus momento.
Rus sns pulke kariai verk, matydami savo
draugus, pagoni muamus<...>. Volynietis atkirto jiems sa-
kydamas: Palaukite truput, ateis js laikas <...>. Atjo
atunta valanda dienos. Piet vjas papt mums i unuga-
rio. Suuko Volynietis galingu balsu: <...> ms laikas at-
jo, patogus laikas atjo!. Ir tar: Broliai mano, drauguiai,
smokite <...>!. Bendraminiai drauguiai ipuol i alio-
sios giraits tarsi sakalai <...>, smog <...> tai didelei jgai
totori. O j vliavas kreip stiprus karvedys Dmitrijus Vo-
lynietis. Ir pradjo pagonis totorius kirsti be gailesio <...> Ir
apsigr pagonys <...>, ir pabgo
313
.
Pasalos rezervinio pulko, vadovaujamo Dmitrijaus
Volynieio Karijotaiio, netiktas smgis per rus kariuo-
mens eiles prasiverusi totori sparn lm Kulikovo m-
io baigt, totori kariuomens sutriukinim.
Dmitrijaus Volynieio lietuvi karvedio
314
, vado-
vavusio pasalos pulkui, vaidmuo atsispindi istoriografijoje
315
.
Laiku paskelbtas Dmitrijaus Volynieio sakymas pa-
salos pulkui smogti karo meno istoriografijoje labai vertina-
mas. Joje, deja, net neusimenama apie Dmitrijaus Volynie-
io lietuvik kilm, pabriama, kad jo vadovavimas buvo
veiksmingas, paymint, kad surengti pasalos pulko arba ben-
drojo rezervo manevr reikjo didels jo vadovybs stipry-
bs. Per anksti pulk traukus m, nebt pasiektas neti-
ktumo efektas, o pavlavus tai padaryti, mis galjo baig-
tis pagrindini rus pajg pralaimjimu. Todl ypatingo
313
(. .), , . 7071.
314
. . . ..., . 146 ( ).
315
. . . , . 241242; . . .
, . 67, ir kt.
142
dmesio nusipelno Dmitrijaus Volynieio pavyzdinis pasa-
los pulko smgiui momento parinkimas
316
.
Taigi Kulikovo myje trys lietuvi karo vadai su sa-
vo daliniais suvaidino labai svarb vaidmen. Deiniajame
sparne Andrius Algirdaitis, didiojo pulko unugario ir
sparno gynyboje vadovavs daliniam rezervui Dmitrijus
Algirdaitis ir vadovavs pasalos, rezervo, pulkui, nulmu-
siam persilauim ir kautyni baigt, Dmitrijus Bobrokas
Volynietis Karijotaitis.
Kunigaiktis Glebas, galbt Gediminaitis, LDK kuni-
gaiktis, buvo vienas i didiojo pulko gynybos organizatori.
Sueistas didysis kunigaiktis Dmitrijus Maskvikis
pasitraukia i mio. Mio didvyriai lietuvi karo
vadai
Dar iki lemiamo pasalos pulko smgio, suduoto prasi-
verusiems totoriams, prieas gijo persvar, rus kariai ir
vaivados kaip mediai linko prie ems po irg kanopomis.
Pat didj kunigaikt labai sueid ir nuo irgo nublok, jis
buvo priverstas i mio pasitraukti negaldamas kovoti ir pa-
sislp giraitje Dievo isaugotas. Didiojo kunigaikio v-
liavos buvo pakirstos
317
. Kitame pasakojimo apie sueidim
variante sakoma, kad didysis kunigaiktis du kartus buvo nu-
bloktas nuo irgo ir smarkiai sueistas, jis sunkiai pasitrau-
k i mio girait, pasislp ir guljo ant ems po naujai
nukirstu akotu bei lapuotu mediu
318
. Didiojo kunigaik-
io sueidimo ir pasitraukimo aplinkybi interpretacijos met-
raiuose buvo vairios, bet pats faktas neginytinas
319
, tik kar-
tais manoma, kad didysis kunigaiktis Dmitrijus Maskvikis,
316
. . . ..., . 290291; . . ..., ..., . 868.
317
..., , . 6970.
318
, . 11, . 60; . . . ..., . 146.
319
. . . ..., . 617621; . . .
..., . 43; . . ..., ..., . 866. Kartais pats didiojo kunigaikio
Dmitrijaus Maskvikio sueidimo ir pasitraukimo i mio faktas nutylimas: . . .
p..., . 284.
143
smgi apsvaigintas, stebuklingai ivengs mirties, pasitrau-
k i mio, sueistas be smons greiiausiai guljo ne girai-
tje po mediu, bet mio lauke tarp uvusij
320
.
Kaip pasakojama Sakmje, miui pasibaigus, da-
linis kunigaiktis Vladimiras Andrejeviius mio lauke,
nuklotame uvusij knais, stojo ant kaul. Jis nerado
savo brolio didiojo kunigaikio pulke, o tik lietuvi ku-
nigaikius Algirdaiius
321
. Algirdaiiai su kitais kuni-
gaikiais bei kariais persekiojo bgant prie ir prie sau-
llyd gr mio lauk simbolikai pergalei prasminti
stojo ant kaul
322
, kur juos, kaip minta, jau rado po di-
diojo kunigaikio antrasis pagal svarb kunigaiktis Vla-
dimiras Andrejeviius.
Netrukus, kaip minta, sueistas, be smons buvo
rastas ir didysis kunigaiktis Dmitrijus Maskvikis. Atgaivin-
tas jis taip pat atvyksta mio lauk vsti pergals.
Pagal to meto metratin tradicij, jei kunigaiktis as-
menikai dalyvavo ygyje ar myje, minimas tik jo var-
das. Todl oficialusis metratis trumpai mini, kad didysis
kunigaiktis Dmitrijus Ivanoviius su kitais rus kunigaik-
iais ir vaivadomis, bajorais <...> ir su likusiais rus pul-
kais stojo ant kaul, dkojo Dievui ir gyr savo kariaun,
kad smarkiai kovojo <...>, ir i ia gro Maskv su didele
pergale
323
. Detalesniame Metratiniame pasakojime, suda-
rytame iek tiek vliau, paymta, kad drauge su Dmitriju-
mi Ivanoviiumi ant kaul stovjo ir jo brolis (pusbrolis)
Vladimiras Andrejeviius
324
.
Oficialumo nevaromoje Udonje ivardyti mio
didvyri vardai, pagerbiant oficialiuosius ir tikruosius m-
io vadus didj kunigaikt Dmitrij Ivanovii ir jo brol
Vladimir Andrejevii ir du Lietuvos ems snus brolius
320
. . . ..., . 295.
321
, . 72.
322
. . . ..., . 147.
323
, . 15, . 1, . 140.
324
, , . 38.
144
Algirdaiius, Andri ir jo brol Dmitrij, bei Dmitrij Voly-
niet
325
, taigi visus tris Gediminaiius.
Po mio grtant namo, perjus Don, didysis kuni-
gaiktis Dmitrijus Ivanoviius atleidia kunigaikt Dmit-
rij Algirdait ir visus lietuvi kunigaikius su didele meile
ir dovanomis
326
.
Kulikovo mio didvyriai vl Lietuvos Didiojoje
Kunigaiktystje, didij kunigaiki Jogailos ir
Vytauto tarnybose
Pagaliau abu Algirdaiiai gro LDK, po vairi po-
litini peripetij stojo didiojo kunigaikio Jogailos (Dmit-
rijus), vliau Vytauto (Andrius) tarnyb. Abu Algirdai-
iai, greiiausiai ir Dmitrijus Volynietis Karijotaitis bei Gle-
bas Gediminaitis (?), paioje XIV a. pabaigoje prisijung prie
Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto vadovaujamos ka-
riuomens Vorsklos ygyje ir myje prie Vorsklos ups 1399
m., atrodo, visi uvo
327
.
LDK pajg dalyvavimo Kulikovo myje tarptau-
tin reikm
ymi lietuvi karo vad ir LDK pajg naas Kuli-
kovo myje Rusios pergal prie galingas Aukso ordos
pajgas liudija LDK karini pajg, ypa jos vad, veiksm
ir patirties tarptautin reikm, nes Algirdaiiai ir Karijotai-
tis spdingai prats Algirdo, Kstuio, Gedimino LDK gar-
bingas kovines tradicijas.
LDK karini pajg, Lietuvos karo vad pagalba Ru-
siai kovoje su Aukso orda ir kitais chanatais, tokia spdinga
325
, . 536; , . 8; . . . , . 66.
326
. . . ..., . 149.
327
, . 451; , . 15, . 1, . 165; . 32, ., 1975, . 148; Lietuvos metratis.
Bychovco kronika, V., 1971, p. 103; J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, s. 438; Z. Ivinskis.
Lietuvos istorija, p. 317; I. Jonynas. Lietuvos didieji kunigaikiai, p. 55, 56; . . .
..., . 516.
145
1380 m. Kulikovo myje, toliau buvo teikiama: 1382 m. lietu-
vi kunigaikiui Ostejui ginant Maskv, 1408 m. vitrigailai
ir LDK pajgoms ginant Vladimir ir kt. Rusios miestus, taip
pat 1439 m. ir 1451 m.
328
Visa tai ir iuo aspektu patvirtina,
kad LDK vaidino svarb tarptautin vaidmen ne tik Kuliko-
vo epochoje, bet apskritai XIV a. 2-oje pusjeXV a. viduryje.
328
R. Batra. LDK jgos Rusios gynybinje kovoje prie totori feodal puolimus (XIV a. 9-
de. XV a. vid.), Istorija, 33 t., Vilnius, 1994, p. 317.
146
Ivados
1. Tarptautins reikms 1380 m. Kulikovo m nu-
vieiantys altiniai, rayti XIV a. pabaigojeXVI amiuje, lei-
dia atskleisti Lietuvos karo vad ir kari vaidmen myje.
Istoriografijoje i tema vienaip ar kitaip atsispindi, taiau api-
bendrinamo darbo nra.
2. XIV a. 8-ajame deimtmetyje, LDK sunkaus gynybi-
nio, keliais frontais vykusio karo laikotarpiu, mirus didia-
jam kunigaikiui Algirdui ir Lietuvos Didiojoje Kunigaik-
tystje tarp Algirdaii vykus skilimui, didysis kunigaik-
tis Jogaila sureng karo yg ir stabilizavo padt valstybs
pietryiuose. Jis turjo kontakt su Aukso ordos valdovu Ma-
majum, bet smoningai dels, um stebtojo pozicij. Ru-
sios paribiuose Mamajus lauk didiojo kunigaikio Jogai-
los kariuomens, todl Rusios pajgos galjo mobilizuotis ir
pasirengti kovai.
3. Rusios didiojo kunigaikio Dmitrijaus Maskvi-
kio telkiam kariuomen sitraukusios LDK kunigaiki Al-
girdaii Andriaus ir Dmitrijaus karins pajgos buvo dide-
l parama Rusiai pirmiausia dl karo vad pritaikytos ver-
tingos kovins patirties. Algirdaii kariaunose buvo slav
ir lietuvi pon, bajor ir eilini kari.
4. Kulikovo kampanijoje ir paiame myje lietuvi karo
vad Andriaus ir Dmitrijaus Algirdaii bei Dmitrijaus Volynie-
io Karijotaiio vaidmuo buvo labai svarbus. Ketvirtas vadas
Glebas, galbt Dmitrijaus Algridaiio snus, LDK kunigaiktis.
5. Lietuvos karo vad argumentai lm, kad buvo pri-
imtas sprendimas keltis per Don. Rusios kariuomen tai pa-
dar ir um svarbias strategines pozicijas.
6. Lietuvi karo vadai, vis pirma Dmitrijus Volynie-
tis Karijotaitis, prie m irikiavo visus Rusios pulkus.
7. Mio metu LDK pajgos ir vadai suvaidino labai svar-
b vaidmen: Algirdaiiai ir j kariai mio pradioje kovsi
prieakiniame, vliau deiniajame pulke, skmingai atrmu-
siame totori puolim, ia pagrindinis vadas buvo Andrius Al-
147
girdaitis, suteiks didel pagalb centriniam didiajam pulkui.
Kunigaiktis Dmitrijus Algirdaitis kovojo ir vadova-
vo didiojo pulko rezervui, neleidusiam prasiverusiems to-
toriams i unugario apeiti didj pulk.
Centrinio didiojo pulko gynyboje pasiymjo LDK
kunigaiktis Glebas.
Pasalos pulkui vadovavo Dmitrijus Volynietis Karijotai-
tis. Jo tinkamai pasirinktas laikas smgiui prasiverusi totori
sparn lm Mamajaus Aukso ordos pajg sutriukinim.
8. Mio metu sueistas didysis Maskvos kunigaik-
tis Dmitrijus buvo priverstas pasitraukti i kovos. alia ofi-
cialij mio didvyri didiojo kunigaikio Dmitrijaus
Maskvikio ir jo pusbrolio dalinio Rusios kunigaikio Vla-
dimiro Andrejeviiaus jais tapo pagrindiniai faktikieji m-
io vadai LDK kunigaikiai Andrius ir Dmitrijus Algirdai-
iai bei ymus karo vadas Dmitrijus Volynietis Karijotaitis.
Jie puikiai tarptautiniu mastu 1380 m. Kulikovo myje rep-
rezentavo LDK karins vadovybs, Gedimino, Kstuio, Al-
girdo ir savo kovin patirt.
9. Savo indl ne ir emesnieji LDK vadai bei kariai.
Myje uvo 30 Lietuvos pon ir daug j kariaun kari.
10. Vlesniais metais minti LDK vadai gro Lietu-
v, stojo Lietuvos didij kunigaiki Jogailos ir Vytau-
to tarnybas, Vytauto kariuomen.
teikta 2003-10-30
148
Rsum
Les commandants militaires et les soldats dans la bataille
de Kulikov en 1380
De la problmatique du rle international de la Grand
Duch de la Lituanie
Charg de cours, Dr. Romas Batra
Lacadmie de guerre de la Lituanie du Gnral Jonas
emaitis
En 1380, les forces de la Russie ont cras larme
multinationale immense du seigneur Mamajus de lOrde
dans la bataille de Kulikov prs damont de Don. En
sappuyant sur les sources principaux de la problme de la
fin du XIV et du XVI sicles et sur lanalyse de
lhistoriographie, laide importante des commandants
militaires de la Grand Duch de la Lituanie les forces
militaires de ducs Andrius et Dmitrijus Algirdaiiai est trs
vidente, surtout lexprience militaire applique. Dans
larme de Algirdaiiai il y avait des seigneurs, des
gentilshommes et des soldats non grads slaves et lituaniens
de la Grand Duch de la Lituanie.
Dans la campagnie de Kulikov et dans la bataille, les
arguments des commandants militaires lituaniens Andrius
et Dmitrijus Algirdaiiai et Dmitrijus Volynietis Karijotaitis
dterminaient que larme a pass le Don et a occup les
positions stratgiques. Avant la bataille, ils mettaient en rang
les rgiments de la Russie. Dans la bataille, Algirdaiiai et
leurs forces se battaient dans le rgiment du devant, plus tard
dans celui de droite (le commandant principal Andrius
Algirdaitis), cest--dire dans ceux qui ont fait reculer les
Tatars, dans ceux qui ont aid les forces centrales de la Russie.
Le duc Dmitrijus Algirdaitis commandait les troupes
de rserve, qui ont arrt les Tatars percs dans larrire.
149
Le duc de la Grand Duch de la Lituanie Glebas (peut
tre le fils de Dmitrijus Algirdaitis) sest distingu par la
dfense du rgiment central.
Dmitrijus Volynietis Karijotaitis commandait le
rgiment dembuscade. Lemoment bien choisi de lattaque
du flan des Tatars a dtermin la dfaite des Tatars.
Les commandants rels de la bataille, les grands ducs
Andrius et Dmitrijus Algirdaiiai et Dmitrijus Volynietis
Karijotaitis, ont devenus les hros auprs les hros officiels
le grnd duc de la Russie Dmitrijus de Moscou (qui a t bless
et qui sest retir de la bataille) et son cousin, le duc partiel
de la Russie Vladimir Andrejevi. Ils ont reprsent trs bien
lexprience militaire du commandement militaire de la
grande duchesse de la Lituanie.
30 de seigneurs lituaniens et le grand nombre de leurs
soldats one t tus dans la bataille.
Plus tard, les commandants mentionns sont revenus
en Lituanie et ils ont fait leurs services dans larme de
Vytautas et dans les services de Jogaila et Vytautas.
150
LIETUVOS KARO AVIACIJOS LAKN IR VALG
RENGIMAS 19191932 M.
Estela Gruzdien
Vytauto Didiojo universitetas
Atkuriant Lietuvos valstybingum ypa sunkiomis s-
lygomis buvo formuojama Lietuvos kariuomen, turjusi nuo
prie apginti jaun valstyb. Kariuomens vadovybs pla-
nuose buvo numatyta Lietuvoje diegti nauj ginkl r
aviacij. Tai daryti vert ir tai, kad Lietuvai grasin prieai
turjo savo aviacij ir j skmingai naudojo. Karo laknus,
valgus ir mechanikus karin vadovyb Lietuvoje buvo nu-
maiusi rengti 1919 m. sausio 30 d. pradtos formuoti inine-
rins kuopos aviacijos bryje, kuriam vadovauti buvo pa-
skirtas karininkas K. Fugaleviius. Taigi aviacijos brio ir
Aviacijos mokyklos krimas vienalaikis reikinys. vykiai
aviacijos bryje ir Karo aviacijos mokykloje vieni kitiems dar
tak ir vieni kitus papild. Aviacijos specialist rengimo ko-
kyb tiesiogiai priklaus nuo Aviacijos dalies vado dme-
sio, lektori, mokyklai skiriamo benzino ar maisto davini
kiekio. Ji savo ruotu taip pat aktyviai dalyvavo Aviacijos
dalies gyvenime: mokyklos mokiniai jo sargyb, skrisdavo
front atlikti skirt uduoi. Nuo mokykloje besimokan-
ij priklaus Lietuvos aviacijos ateitis. Patys mokiniai bu-
vo tokie entuziastingi ir turjo tiek daug noro tapti tikrais
laknais ir valgais, jog skraidymas ir lktuv prieira j
buvo laikomi malonumu, o ne prievole ar darbu.
151
aviacijos specialist rengimo Lietuvos Respubliko-
je laikotarp galima suskirstyti tris periodus. Pirmasis peri-
odas laikotarpis nuo Karo aviacijos mokyklos krimo iki
jos udarymo (1919 03 121919 12 16) ileidus pirmj spe-
cialist laid, antrasis personalo rengimo etapas, kai i kit
kariuomens ri buvo imami kadrai ir ugdomi savi avia-
toriai Vytauto Didiojo karinink kursuose bei mokomi mo-
komojoje eskadrilje (19201932 10 01), ir treiasis 1932 m.,
kai karo aviacijos personalas buvo rengiamas naujai sufor-
muotoje Aviacijos mokykloje.
Pagrindinis io straipsnio tikslas apvelgti ir ver-
tinti pirmuosius ingsnius rengiant ir ugdant Lietuvos avia-
cijos specialistus, t. y. pirmj ir antrj lakn ir valg ug-
dymo periodus.
Sunkus ir dinamikas laikotarpis paskelbus nepriklau-
somyb, kovos dl jos puikiai atsispindjo ir Karo aviacijos
mokyklos istorijoje. Analizuojant i tem ikilo problema
informacija apie mokyklos krim yra isklaidyta arba pa-
teikta tik buvusi mokyklos absolvent atsiminimuose. Yra
ir visai neitirt tem, pavyzdiui, Karo aviacijos mokyklos
mokymo programos struktra ir mokymo eiga, skraidan-
io (karo lktuv) personalo rengimas udarius Karo avia-
cijos mokykl, ileidusi tik vien laid. iame straipsnyje
tai ir pabandysiu atskleisti ir turimas inias susisteminti.
J. Pyragiaus redaguotoje knygoje Ms sparnai
1
, i-
leistoje minint Lietuvos karo aviacijos 10-met, raoma apie
pirmosios Karo aviacijos mokyklos krim, aptariami pagrin-
diniai jos usibrti tikslai. Taiau yra sivlusi klaid nu-
rodant datas, nors naudotasi ir archyviniais dokumentais, jo-
je atsispindi tik pirmasis aviacijos krimo deimtmetis, bet
jis nevertinamas. JAV ieivijos ileistoje V. Statkaus knygoje
Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m.
2
pateikta ir
informacija, gauta i periodini leidini, atsiminim apie Ka-
1
Ms sparnai. 19191929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deimtmeio sukaktuvms
paminti), red. kpt. J. Pyragius, Kaunas, 1929.
2
Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m., Chicago, 1986.
152
ro aviacijos mokykl, jos pirmuosius absolventus, taiau ma-
ai dmesio skirta aviacijos specialist rengimo po mokyk-
los udarymo problemai. Joje panaudota informacija pateik-
ta jau mintoje J. Pyragiaus knygoje. Pagrindinis darbo tr-
kumas yra tas, kad autorius neturjo galimybs naudotis ar-
chyvine mediaga. Sovietins okupacijos metais ieivijoje
leisti Plieno sparnai
3
upild didisias aviacijos istorijos
spragas aminink atsiminimais, spausdintais tarpukario Lie-
tuvoje. A. Gamziuko biografinje apybraioje apie gen. A.
Gustait Antanas Norjo Bti Ore
4
nemaa vertingos me-
diagos ir apie Aviacijos mokyklos raid, ir apie dstomuo-
sius dalykus, mokym skraidyti. V. Lesius knygoje Lietu-
vos kariuomen 19181920m.
5
visos tuometins Lietuvos ka-
riuomens kontekste trumpai apvelg ir Aviacijos mokyk-
los bei Aviacijos dalies krimo istorij.
Karo aviacijos mokyklos krimas
Oficialiai ufiksuota, kad Karo aviacijos mokykla bu-
vo kurta 1919 m. kovo 12 d. Pirmuoju Aviacijos daliai ileis-
tu sakymu Karo aviacijos mokyklos virininku buvo paskir-
tas krn. K. Fugaleviius, karo valdininkas J. Elisonas tos
mokyklos mokytoju, o po keleto dien instruktoriumi. Ta-
iau kurti mokykl ir j atidaryti pradta planuoti dar anks-
iau. Jau 1919 m. sausio 30 d. pradjus formuoti ininerijos
kuop, vadovaujam M. Nurko, ir jos aviacijos briui vado-
vauti paskyrus krn. Konstantin Fugalevii
6
, kariuomens
vadovyb buvo suplanavusi kurti tokio profilio mokykl.
Aviacijos brys vienu metu turjo atlikti dvi uduotis: ka-
riauti su bolevikais bei jaunus vaikinus rengti karo lak-
3
Narakas J. Kokia buvo ms karo aviacija, Plieno sparnai, 1970, Nr. 1, p. 1517.
4
Gamziukas A. Antanas Norjo Bti Ore, Kaunas, 1997.
5
Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920 m., Vilnius, 1998.
6
Konstantinas Fugaleviius (18931919 09 03) nuo 1914 m. tarnavo Kauno tvirtovs aviacijos
bryje, buvo baigs Kijevo praporik mokykl, carins Rusijos aviacijoje tarnavs oro valgu,
jam buvo suteiktas kapitono laipsnis, 1919 m. sausio pradioje gro Lietuv, 1919 m. sausio
30 d. buvo paskirtas vadovauti aviacijos briui.
153
nais. Taps aviacijos brio vadu, K. Fugaleviius tuo paiu
metu pradjo kurti ir Karo aviacijos mokykl. Jis iekojo sa-
vanori jaunuoli, norini tapti laknais, bei rpinosi mo-
kyklos patalpomis. Patalp trko, todl Karo aviacijos mo-
kykla buvo atidaryta K. Fugaleviiaus tv namuose, alia-
kalnyje (dab. Savanori pr. 42). Keli mokomieji lktuvai, ati-
tek mokyklai, buvo neoficialiai nupirkti i vokiei dalinio
Flieger Abteilung Nr. 425, buvusio Kauno Aleksoto aerodrome
nuo 1915 met.
Konstantinas Fugaleviius
(I Lietuvos aviacijos muziejaus rinkini toliau LAM)
154
Karo aviacijos mokykla buvo tiesiogiai pavaldi Avia-
cijos dalies vadui, nors turjo savo ratin, antspaud. Nors
mokykla galjo leisti savo sakymus, taiau visi svarbs
sprendimai taip pat buvo nurodomi sakymuose, skirtuose
Aviacijos daliai
7
. Pagal kariuomens vadovybs sumanym
i mokykla turjo rengti visus aviacijai reikalingus specialis-
tus: laknus, valgus, motoristus (t. y. mechanikus). Moki-
niai vilkjo ininerijos dalini karin uniform, kurios mun-
duro apykakl buvo apsita sidabrine juostele, o tamsiai a-
lio aksomo pilot buvo su avietins spalvos virvele ir dviem
sukryiuotomis sidabro spalvos juostelmis viruje. Unifor-
mos dalis buvo ir durklas juodose maktyse.
Karo aviacijos mokykl jaunuoli buvo priimta ga-
na daug. Kovo 12 d. buvo priimtas 21 mokinys: J. Pranckevi-
ius, Kundrotas, S. Stanaitis, J. Zauka, V. Rauba, J.Kumpis,
Jakimaviius, Budreviius, A. Staaitis, Kvesko, Petrauskas,
V. enbergas, J. abanaviius, Grauinis, A. Babilius, Ambra-
ziejus, Miseviius, S. Sabas, M.Vaicekauskas, Suchoverskis,
Kanapinskas
8
.
7
Ms sparnai. 19191929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deimtmeio sukaktuvms
paminti), p. 28.
8
Ms sparnai (Lietuvos karo aviacijos deimtmeio sukaktuvms paminti), red. J. Pyragius,
p. 27.
155
A. Gustaitis su Aviacijos mokyklos uniforma 1919 m.
(LAM)
156
Mokyklai jau veikiant dar iki pat rugpjio mn. bu-
vo priimami vis nauji mokiniai
9
. Buvo gauti J. alkausko,
V. vitrio, A. Gustaiio, L. liuinsko, Germano, T. akma-
no, L. Virbicko, Kazakeviiaus, V. Rusecko, Junkerio, Las-
tausko, Kazlausko, B. Sidaraviiaus, Janulionio, V. Liaus-
ko, S. Tumo, L. Pesecko, V. Jablonskio, K. Kanaukos, V. Eli-
sono, Kvasnevskio, P. Brazdino, V. Fironto, G. Bezuma-
viiaus, T. Sereikos, B. Sruogos, R. idlausko, K. Brazdio-
nio, J. Dobkeviiaus praymai.
Aviacijos mokyklos mokiniai prie lktuv angaro.
Sdi i kairs: T. akmanas, A. Gustaitis, mokyklos virininkas J.
Laurinaitis, K. Brazdionis, V. Ruseckas. Stovi i kairs: V. Liauskas, B.
Sidaraviius, L. Virbickas, A. Babilius, L. Peseckas, J. Dobkeviius, X, V.
idlauskas, J. Pranckeviius, X, V. Firontas, S. Tumas, K. Kanauka, S. Sabas,
J. alkauskas, V. Elisonas, T. Sereika, H. Bezumaviius, K. Grauinis, A.
Staaitis, V. Jablonskis, V. enbergas, P. Brazdinas, S. Stanaitis, J. Zauka.
1919 m. ruduo (LAM)
9
Kandidat Aviacijos mokykl praymai. 1919 m. // LCVA, F.1451, ap. 3, b. 3, l. 110.
157
Reikalavimai stojantiesiems buvo gana dideli. Jau-
nuoliai privaljo turti ne maesn kaip 6 klasi isilavinim
ir kas bene svarbiausia! bti stiprios sveikatos. Po medi-
cininio patikrinimo buvo priimti 48 mokiniai
10
.
Nemaai Karo aviacijos mokyklos mokini jau turjo
pakankamai ir ini, ir patirties vienoje ar kitoje srityje. Pa-
vyzdiui, Jonas Zauka buvo baigs 2 dvasins seminarijos kur-
sus, Jurgis Dobkeviius moksis Politechnikos institute, Vin-
cas Ruseckas baigs 3 mokytoj seminarijos klases, Antanas
Gustaitis Karo aviacijos mokykl stojo baigs Imperatoriaus
Aleksandro I susisiekimo keli ininieri institut.
Buvo ir toki, kurie neturjo isilavinim patvirtinan-
i dokument (pvz., Leonardas Peseckas )
11
, bet jiems ke-
lias Aviacijos mokykl taip pat nebuvo ukirstas. Susirin-
kus mokiniams i vairi lietuvik gimnazij paaikjo, kad
ne visi gali susikalbti lietuvikai, pasak vlesnio Karo avia-
cijos mokyklos virininko J. Laurinaiio, net kilo abejoni, ar
kai kurie i viso moka rayti
12
.
Mokyklos vadov kaita
Karo aviacijos mokyklai krn. K. Fugaleviius vadova-
vo iki nelaimingo atsitikimo.
Balandio mnes Lietuvos kariuomen m telktis
puolimui. Balandio 4-j F. ulcas ir K. Fugaleviius valg
raudonarmiei pozicijas dviem kryptimis: JonavosPanev-
io ir UkmergsPanevio. iose teritorijose mt ir bom-
bas. Prie Panevio lktuvas buvo apaudytas, benzino ba-
kas pramutas, K. Fugaleviiui sueista ranka
13
.
10
stojusi Karo aviacijos mokykl mokini skaiius skirtinguose altiniuose nesutampa. J.
Pyragius vienur rao, jog stojo 50 mokini (Ms sparnai, red. J. Pyragius, K., 1929, p. 11
12, 2729), kitur 48 (kpt. J. Pyragius, Karo aviacijos mokykla 19191929, Karys, K., 1929,
Nr. 49/50, p. 819). Naujausiuose tyrimuose pateikiamas stojusij skaiius 48 (V. Lesius,
Lietuvos kariuomen 19181920, V., 1998, p. 389; A. Gamziukas, G. Ramoka, Lietuvos
karin aviacija 19191940 m., K., 1999, p. 18. Archyvini duomen, patikslinani skaii,
nepavyko rasti.
11
Bendrieji dalykai mokiniams laknams ir valgams // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 7.
12
Laurinaitis J. M. Karo aviacijos mokykl prisimenant, Ms inynas, 1925, t. 1, p. 179180.
13
Ramoka G. Lietuvos karo aviacija Nepriklausomybs karuose, Plieno sparnai, 1994, Nr. 2, p. 3.
158
Jis kur laik gydsi Kauno ir Berlyno ligoninse. Su-
sirgs nepagydoma liga gro Kaun ir 1919 m. rugsjo 3 d.
nusiov. Aviacijos mokyklos mokiniai prisimena j buvus
rimt, energing ir darbt aviacijos specialist.
Tuomet laikinuoju Karo aviacijos mokyklos virinin-
ku buvo paskirtas karininkas, rus tarnybos generolas majo-
ras R. Okuli-Kazarinas, kuris vadovavo mokyklai 1919 m.
balandio 420 dienomis. Eidamas ias pareigas jis susirgo
ir 1919 m. balandio 27 d. mir. Nuo balandio 20 d. iki ge-
gus 29 d. ir nuo liepos 6 d. iki rugpjio 7 d. ias pareigas
jo karo valdininkas J. Elisonas. Jis kariuomens vadovybei
akcentavo, jog klaidingai sivaizduojama, kad laknus reng-
ti trukdo lktuv stygius. Mokyklos virininkas sil kuo
greiiau sprsti esminius klausimus: paskirti mokyklai nuo-
latinius lektorius, isprsti dstytoj transporto klausimus,
sutvarkyti mokini buit bei, kiek manoma, Karo aviacijos
mokykloje besimokantiesiems suteikti galimyb kuo daugiau
laiko praleisti besimokant, o ne atliekant karo tarnyb.
Nuo 1919 m. gegus 29 d. iki liepos 6 d. Aviacijos
mokyklos virininko pareigas jo karininkas I. Adamkavi-
ius
14
. Jam vadovaujant Karo aviacijos mokykla persikl
barakus, esanius netoli Cepelino angaro Linksmadvaryje
15
.
Mokyklos patalpos nebuvo pritaikytos mokytis. Vadovli
i viso nebuvo. Pamokos daniausiai vykdavo ia pat bu-
tuose, dirbtuvse, o vasar lauke
16
.
1919 m. rugpjio 7 d. Karo aviacijos mokyklos vair
perm karininkas J. M. Laurinaitis
17
, kuris, anot J. Pyragiaus,
nors ir nebdamas aviacijos specialistas, bet darbtus ir su-
sidomjs aviacija, sutvark mokykl <...> tiek, kiek ano me-
14
KAM. Aviacijos mokyklos virininko 1919 m. gegus 28 d. raportas Aviacijos dalies vadui
Nr. 15 // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, p. 29.
15
Ms sparnai. 19191929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deimtmeio sukaktuvms
paminti), red. kpt. J. Pyragius, p. 29.
16
Ten pat, p. 32.
17
KAM. Aviacijos mokyklos virininko 1919 m. rugpjio 7 d. pareikimas Aviacijos dalies
vadui // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, p. 16.
159
to slygos leido
18
. J. Laurinaitis pradjo reikalauti, kad la-
knai, valgai ir mechanikai bt mokomi pagal dstytoj
parengtas programas. Buvo sudaryta speciali komisija, atsa-
kinga u aviatoriams reikalingos literatros vertim
19
, mo-
kykloje vesta grietesn drausm, o spalio mnes Karo avia-
cijos mokykla i barak, sikrusi greta diriablio angaro,
buvo perkelta Linksmadvario dvaro pastatus
20
.
Vis nauji paskiriami mokyklos vadovai nespdavo nei
sigilinti einamuosius mokyklos reikalus, nei j isprsti,
todl dana Karo aviacijos mokyklos virinink kaita buvo
alinga nuo to nukentdavo karo lakn ugdymas.
O. Dahlbeko vaidmuo kuriant Karo aviacijos
mokykl
Nuo 1919 m. balandio 1 d. Aviacijos dalies inspekto-
riumi pradjs dirbti ved majoras Ol Dahlbekas (Olle Dahl-
beck) rpinosi visais Aviacijos dalies reikalais, taip pat pri-
irjo ir Karo aviacijos mokyklos darb. Jis rpinosi mokyk-
los organizaciniais reikalais, teik isamius pasilymus, pa-
reikdavo pastab, kurias daugiau ar maiau buvo atsivelgta
rengiant mokyklos mokymo planus ir vidaus struktr.
Aviacijos dalies inspektorius O. Dahlbekas kariuome-
ns vadovybei pateik aviacijos specialist rengimo plan,
kuris dl l stokos nebuvo gyvendintas. Jo nuomone, Avia-
cijos mokykla turi rengti tik laknus ir valgus. Jis sil avia-
cijos virininkui kuo greiiau suformuoti atskir mechanik
mokykl. j i vis kariuomens dali turt bti atrenka-
ma 30 mokini
21
.
18
Ms sparnai. 19191929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deimtmeio sukaktuvms
paminti), red. kpt. Pyragius, p. 28.
19
KAM. Aviacijos mokyklos virininko 1919 m. lapkriio 2 d. pareikimas Aviacijos dalies
vadui // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l.29.
20
Gamziukas A. Antanas Norjo Bti Ore, p. 40.
21
Aviacijos dalies inspektoriaus raportas Nr. 8, 1919 m. rugpjio 20 d. // LCVA, f. 929, ap. 1,
b. 333, l.767.
160
Inspektorius taip pat pateik nemaai pastab dl Avia-
cijos dalyje ir Aviacijos mokykloje esamos prastos padties.
Jos buvo ne be pagrindo. Aviacijos mokyklos mokiniai per daug
laiko praleisdavo sargyboje, rikiuots pratybose, todl maai
laiko likdavo lakn gdiams ugdyti. Faktikai kartais at-
sitinka taip, kad mokinys, kuris privalo pradti savo usimi-
mus ir skraidyti 4 val. ryto, stovjo poste iki pirmos valandos
nakties. Taip, inoma, toliau tstis negali, ypatingai j pirm-
j praktini gdi formavimosi laikotarpyje
22
, 1919 m.
rugpjio 20 d. raporte rao O. Dahlbekas. 1919 m. rugpjio
mn. atliks patikrinim Aviacijos mokykloje, inspektorius pa-
stebjo, kad ji rengia mokinius per ilgai, disciplinos blogai i-
dstomos, mokiniams duodamas prastas maistas
23
.
Labai trko ger karo aviacijos specialist tiek la-
kn, tiek valg. Inspektorius suvok, kad per trump lai-
k nemanoma vis priimtj Karo aviacijos mokykl pa-
rengti gerais laknais. Jis sil i mokini pilot grups at-
rinkti 4 geriausius mokinius, jiems suteikti iimtinai tik skrai-
dymo pamokas tam, kad jie galt laikyti egzaminus kaip
galima greiiau
24
. Inspektorius pabr, kad tai padaryti
btina, norint pasiekti rezultat artimiausioje ateityje, kadan-
gi instruktori ir mokyklini aparat kiekis yra labai ribo-
tas
25
. O. Dahlbeko manymu, esant geram orui ir esant pa-
kankamam kiekiui gero benzino, pirmieji mokiniai jau turi
bti paruoti madaug per mnes
26
. is pasilymas buvo
priimtas ir gyvendinamas, taiau, kaip su kartliu usime-
na Aviacijos dalies inspektorius, nebuvo atsiklausta jo nuo-
mons atrenkant gabiausius mokinius.
O. Dahlbekas besikuriant Lietuvos karo aviacijai bu-
vo tarsi idj generatorius. Jis pateikdavo silymus gerai ap-
galvojs, taiau visikai neatsivelgdavo esam situacij.
22
Ten pat, l. 766.
23
Ten pat.
24
Ten pat.
25
Ten pat.
26
Ten pat.
161
Atrodo, jam net nerpjo, ar silomiems patobulinimams at-
likti bus l, ar juos gyvendinti leis susiklosiusi situacija.
Inspektorius kr aviacijos pltros ir Karo aviacijos mokyk-
los ateities planus.
Aviacijos dalies inspektoriaus O. Dahlbeko vaidmuo
Lietuvos aviacijos krimo istorijoje iliko svarus, kadangi jo
galvoje gim Aviacijos mokyklos perorganizavimo variantai
ir racionals pasilymai dl visos Aviacijos dalies patobuli-
nimo buvo pradti gyvendinti susiklosius palankioms ap-
linkybms, prajus dar 34 metams.
Teorinis ir praktinis aviatori rengimas Karo
aviacijos mokykloje
Kaip jau minta, Karo aviacijos mokyklos tikslas bu-
vo rengti visus reikalingus aviacijos specialistus pilotus,
valgus ir mechanikus. Buvo numatyta, jog mokyklos moki-
niai pirmiausia iklausys didesn teorinio kurso dal, ilai-
kys egzaminus, po to bus mokomi praktini dalyk, reika-
ling laknams ir valgams
27
.
1919 m. personalas turjo bti rengiamas greitai ir ge-
rai, taiau slygos tam buvo nepalankios. Karo aviacijos mo-
kyklos darbo pradia buvo sudtinga. Trko specialist, ga-
lini rengti laknus, vadovli i viso nebuvo. Besitsiant
kovoms dl nepriklausomybs, teorinis rengimas mokyklo-
je vyko pripuolamai, kadangi dstytojai turjo skristi front
atlikti karini uduoi. Pratyb instruktoriais teko skirti
samdytus vokiei laknus ir valgus
28
.
Sudaryta 810 mnesi teorinio mokymo programa
apm 954 valand mokymo kurs
29
. Taiau pirmaisiais mo-
kyklos gyvavimo mnesiais nebuvo laikomasi jokios moky-
mo programos, nes trko dstytoj. Aviacijos mokyklos vir-
27
KAM Aviacijos mokyklos virininko 1919 m. liepos 7 d. pareikimas Aviacijos dalies vadui
Nr. 469 // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 19.
28
Ms sparnai. 19191929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deimtmeio sukaktuvms
paminti), red. kpt. Pyragius, p. 31.
29
Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920, p. 390.
162
ininko, karo valdininko J. Elisono rpesiu mokiniai i pra-
di bent iklaus trump teorin kurs, kurio metu buvo
dstomi karinio statuto pagrindai, rikiuots pradmenys, su-
paindinama su kulkosvaidi rimis.
30
Bendrieji dalykai mokiniams laknams ir valgams // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 7.
Deinje prie stalo Aviacijos mokyklos virininkas karinin-
kas Jonas Martynas Laurinaitis (1894 02 011966 09 25) 1919 m.
(LAM)
1919 m. ruden, Karo aviacijos mokyklai vadovaujant
J. M. Laurinaiiui, padtis jau buvo pakitusi. Bsimieji lak-
nai buvo iklaus aviacijos teorijos, aeronavigacijos, meteo-
rologijos, taktikos, lietuvi kalbos, rikiuots, motor, aero-
grametrijos, lakiojimo [t.y. skraidymo] pstinink tikslams,
artilerijos, bevielio telegrafo, aerofotogrametrijos, fotografi-
jos, lengvj kulkosvaidi, kulk Maksim, bomb
30
mo-
komj dalyk kursus. Nors (vertinant iandien) daugelis
t dalyk galjo bti dstomi kaip viena disciplina, taiau,
nesant grietai nustatyt mokymo program, kiekvienas ds-
163
tytojas stengsi suteikti to meto slygomis pai reikmin-
giausi ir reikalingiausi, taip pat ir skrydi front metu,
praktikai panaudojam ini.
Aviacijos mokyklos mokiniai klasje.
I kairs: V. Rauba, J. Pranckeviius, T. akmanas, X, B. Sidaravi-
ius, S. Tumas, X, A. Babilius, H. Bezumaviius, K. Kanauka, V. Jablonskis,
A. Gustaitis, K. Brazdionis, P. Brazdinas, X, L. Peseckas, X, T. Sereika, X,
V. Firontas, S. Sabas, X, X, X, K. Grauinis, A. Staaitis, J. Dobkeviius, L.
Virbickas. 1919 m. (LAM)
Skatinamas kuo greiiau ubaigti lakn rengimo pro-
gram, Karo aviacijos mokyklos virininkas krn. J. Elisonas
kariuomens vadovybei pateik pasilymus, kaip spariau
paruoti taip reikalingus pirmuosius laknus. Tiesa, jo min-
tys visikai sutapo su anksiau minto Aviacijos dalies ins-
pektoriaus O. Dahlbeko nuomone, jog i tikrj reikt i
keleto geriausi mokini sudaryti nuolatin bsimj skra-
jotoj grup, kuriai pravartu bt paskirti nuolatinis instruk-
torius-skrajotojas ir kuris nors nuolatinis mokomasai apara-
164
tas
31
. Nuo rugpjio 7 d. J. M. Laurinait paskyrus eiti Karo
aviacijos mokyklos virininko pareigas, buvo pradta aktyviau
ruotis ileisti i pirmj laid. Aviacijos dalies vadas
perirjo einam mokslo dalyk programas, lakn pilot
egzamin projekt
32
. Rugsjo 29 d. Aviacijos mokyklos
virininkas J. Laurinaitis Aviacijos dalies vadui P. Petroniui
prane, jog teorijos mokslas mokykloj baigiamas. U
mnesio, daugiausiai pusantro, galsime pirmj laid ileisti,
reikia tik intensyviai pratsti lakstymus
33
. Taiau praktini
pratyb bsimiems karo laknams eig stipriai trukd ir
didel tak jai dar iorins ir vidins klitys. Instruktoriai ir
vliau mokiniai buvo siuniami front, besimokantys laknai
taip pat turjo eiti sargyb, nebuvo atleidiami nuo tarnybos,
todl praleidindavo paskaitas
34
. Net ir skming mokym
ore metu buvo gyjami tik skraidymo pagrindai. (Mokiniai
praktikos gijo vliau, jau skraidydami eskadrilje ir
vykdydami karines uduotis fronte.) Be to, mokymas skraidyti
truko tiek, kiek turta benzino. Mokomieji skrydiai vyko nuo
birelio mn. pabaigos su pertraukomis iki lapkriio mn.,
kadangi, kaip ir visoje Aviacijos dalyje, buvo nuolatinis benzino
stygius. Danai atsitikdavo, rao J. Pyragius, kad mokiniai,
nordami skraidyti, turdavo bgti su skardine miestan ir u
nuosavus pinigus pirktis i vokiei mugelio bdu kelet
litr drek-benzolio. Nors ir menkiausiai lktuvo daliai
sugedus ar sulus, taip pat tekdavo ilgai laukti, kol j
pataisys, arba net su nuosavais pinigais, surinktais i grups
mokini, sisti vokiet mechanik Eitknus, kad ten sutaisyt.
Mokoma valdyti lktuv buvo individualiai, todl in-
struktorius sugaidavo daug laiko, kol pirmuosius gdius
31
KAM Aviacijos mokyklos virininko 1919 m. liepos 19 d. Aviacijos dalies vadui praneimas
Nr. 521 // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 18.
32
KAM Aviacijos mokyklos virininko 1919 m. rugpjio 28 d. Aviacijos dalies vadui praneimas
Nr. 681 // Ten pat, l. 35.
33
KAM Aviacijos mokyklos virininko 1919 m. rugsjo 29 d. Aviacijos dalies vadui praneimas
Nr. (neskaitomas) // Ten pat, l. 25.
34
KAM. Aviacijos mokyklos virininkui 1919 m. liepos 19 d. pareikimas Aviacijos dalies
vadui. Nr. 519 // Ten pat, l. 20.
165
gydavo vienas mokinys. Liepos 21 d. trys instruktoriai H.
Roteris (H. Rotter), F. ulcas (F. Schultz) ir E. Kuligovskis (E.
Kuligowski) pradjo mokyti po eis mokinius. Pirmoje (in-
struktoriaus H. Roterio) grupje buvo ei mokiniai laknai:
A. Gustaitis, V. Jablonskis, V. Rauba, J. Zauka, L. Sliuinskas
ir A. Staaitis, antroje (instruktoriaus F. ulco) A. Babilius, J.
Kumpis, V. Liauskas, V. enbergas, S. Sabas, M. Vaicekaus-
kas, treioje (instruktoriaus E. Kuligovskio) S. Stanaitis, V.
vitris, B. Sidaraviius, L. Peseckas, S. Tumas, G. Bezumavi-
ius ir J. Dobkeviius.
Aviacijos dalies karininkai 1919 m. ruden.
Sdi i kairs: B. Martinaitis, O. Dahlbekas, inspektuojantys dal
gen. V. Slabaeviius ir krn. E. Adamkaviius, E. alkauskas. Stovi: F. ul-
cas, H. Roteris, P. Soltanas, J. Grigikis, P. Hiksa, V. ivatovas, Z. Knystau-
tas, Lechneris, vezigas, Veinenkas, P. Janceviius, Ditrichas, u j S.
Jaktys, E. Kuligovskis ir E. ulcas (LAM)
166
1919 m. vasaros pabaigoje pirmieji pradj mokytis
skraidyti (V. Rauba, J. Kumpis, A. Gustaitis, L. liuinskas,
A. Staaitis, V. enbergas ir J. Dobkeviius) skraid savaran-
kikai lktuvu Albatros B II. Likusieji ruosi tapti oro val-
gais. Mokykla gavo dar vien i bolevik atimt angl ga-
mybos lktuv Sopwith, kuris buvo atgabentas i Jiezno. To-
kio tipo lktuvai su rotaciniu varikliu po Pirmojo pasaulinio
karo jau nebuvo gaminami. Be to, is lktuvas veant gele-
inkeliu buvo gerokai apgadintas ir j pavyko sutaisyti tik
pasibaigus Nepriklausomybs kovoms. 1919 m. rudeniop
skraidymo pamokos vl nutrko, nes 1919 m. spalio 28 d.
avarijoje uvo krn. F. ulcas, imoks savarankikai skraidy-
ti tik vien mokin J. Kump. Kitas instruktorius H. Roteris,
ileids L. liuinsk, V. Raub ir A. Staait, pabgo. Po io
vykio vokieiai instruktoriai buvo atleisti
35
, liko tik vienas
krn. P. Hiksa, bet jam vienam tiek daug mokini mokyti bu-
vo nemanoma, be to, dar reikjo suteikti galimyb prakti-
kuotis ir kitiems mokiniams valgams.
Mokyklos virininkas J. M. Laurinaitis, matydamas,
kad tokiomis aplinkybmis greitai ger lakn ir valg ne-
bus galima parengti, kelet kart pra vadovybs (ratu ir
odiu) isisti usienin nors eis geresnius mokinius u-
baigti aviacijos moksl. Ratai buvo nuj iki krato apsau-
gos ministro, bet, trkstant l, liko be pasekmi
36
.
1919 m. spalio mn. pabaigoje pasikeit Aviacijos da-
lies vadovyb. Spalio 26 d. vietoj krn. P. Petronio buvo pa-
skirtas kpt. V. Gavelis. Taiau lapkriio 20 d. kpt. V. Gavelis
tampa ios dalies vado padjju, vadu paskiriamas anglas
mjr. . R. Karas (C. R. Carr).
1919 m. ruden 2 savaites mokiniai buvo isisti Ka-
ro mokykl patikrinti statut ir rikiuots ini. Po io patik-
rinimo vyr. ltn. Jankauskas suskirst mokinius dvi grupes
stipresnij (A. Babilius, P. Brazdinas, J. Dobkeviius, V.
35
1919 m. lapkriio 14 d. sakymas Aviacijos dalies vadui Nr.157 // LCVA, f. 929, ap. 1, b. 334, l. 41.
36
Ms sparnai. 19191929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deimtmeio sukaktuvms
paminti), red. kpt. Pyragius, p. 34.
167
Firontas, K. Grauinis, A. Gustaitis, V. Jablonskis, K. Kanau-
ka, J. Kumpis, B. Sidaraviius, S. Stanaitis, A. Staaitis, T. ak-
manas, R. idlauskas, L. Virbickas) ir visai silpn (G. Bezu-
maviius, K. Bradionis, V. Elisonas, L. Peseckas, J. Pranc-
keviius, S. Svilas, T. Sereika, J. abanaviius, J. alkauskas,
V. enbergas, S. Tumas, M. Vaicekauskas, A. Vasnevskis,J.
Zauka). L. Sliuinskas ir V. Liauskas dl netikusio, kaipo
karikiams elgimosi, negali bti kuomet nors pakelti kari-
ninko laipsniu
37
. Aviacijos mokyklos mokini mokymas Ka-
ro mokykloje sukl nepageidaujamos trinties. Atsirado
priekait dl aviatori iskirtins laikysenos, reikalaujamos
drausms nesilaikymo
38
. Kaip tik Karo mokykloje pirm kart
pastebimos svetim tarp sav pozicijos uuomazgos. Avia-
toriai, palyginti su kitais kariuomens specialistais, visuo-
met man es iskirtiniai.
1919 m. gruodio 13 d. Karo aviacijos mokyklos mo-
kini inias vertino gen. ltn. J. Kubiliaus (Krato apsaugos
ministerija) vadovaujama komisija, kuri sudar kpt. Jan-
kauskas, ltn. Kepalas (Karo mokykla), mjr. Josiukas ir kpt. J.
M. Laurinaitis (Karo aviacijos mokykla)
39
.
Po 9,5 mn. mokymo 1919 m. gruodio 16 d. Karo avia-
cijos mokykla ileido pirmj laid. Mokykl baig 34 lak-
nai ir valgai: A. Gustaitis, V. Rauba, J. Kumpis, T. akma-
nas, P. Bradinas, K. Grauinis, K. Kanauka, J. Zauka, A.
Babilius, R. idlauskas, L. Virbickas, V. Jablonskis, J. Pranc-
keviius, V. Firontas, A. Vasnevskis, A. Staaitis, J. Dobkevi-
ius, V. Elisonas, S. Stanaitis, B. Sidaraviius, V. vitris, L.
Peseckas, V. Ruseckas, V. enbergas, S. Tumas, K. Brazdio-
nis, T. Sereika, S. Sabas, J. Sabanaviius, J. alkauskas, G. Be-
zumaviius, M. Vaiekauskas, L. liuinskas, V. Liauskas.
I j 23 buvo leitenantai, 11 puskarininki. Jiems Aviacijos
dalyje laipsniai buvo pakelti iki leitenanto. Tai buvo pirmie-
ji ir paskutiniai pirmosios Lietuvos Respublikos aviatoriai,
37
Karo mokyklos vyr. ltn. Jankausko raportas Karo mokyklos virininko padjjui. 1919 m.
gruodio 11 d. // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 96.
38
Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m., p. 184.
39
Gamziukas A. Antanas Norjo Bti Ore, p. 42.
168
dalyvav kovose ir apgyn savo Tvyn. Dl sunkios finan-
sins padties ir vis dar besitsianio konflikto su lenkais pa-
rengusi pirmuosius Lietuvos aviatorius Karo aviacijos mo-
kykla buvo iformuota
40
.
Nors ir buvo susidurta su sunkumais, karo aviacijos
lakn, valg ir mechanik pirmasis rengimo etapas buvo
skmingas: pavyko iugdyti puikius karo laknus, usigr-
dinusius miuose, sugebjusius vadovauti, modernizuoti
Lietuvos karo aviacij.
1920 m. pradioje buvo sudarytas mokomasis brys,
kuris balandio 1 d. performuotas oro eskadril. Baigusieji
Karo aviacijos mokykl, ia priimti mokiniais laknais, to-
bulino savo gdius. ios eskadrils vadu buvo paskirtas
krn. P. Hiksa, kuris kartu su O. Rahnu (Otto Rahn), Ragains
vokieiu, dirbo ir instruktoriaus darb, ugdydamas lietuvi
aviatori profesionalum.
Aviacijos personalo rengimas 19201932 metais
19201932 m. lakn ir valg rengimas tssi, taiau
kitomis slygomis. 1920 m. birelio 12 d. Aviacijos dal at-
vyko karo laknas, rus baltagvardiei Denikino armijos
gen. mjr. J. Krauceviius. Jis buvo paskirtas dalies vado pa-
djju. T pai met liepos 18 d. J. Krauceviius skiriamas
Aviacijos dalies vado pareigas. Aviacijos dalyje prasidjo
dideli permain ir reorganizacijos metas. Karo aviacija bu-
vo pavadinta oro laivynu. J. Krauceviius siek sunorminti,
teisinti ir apibrti aviacijos status. Jis nusiunt Generali-
niam tabui Pamatini aviacijos dsni projekt, kuris ta-
po ne tik Lietuvos karo aviacijos nuostatomis, bet ir jos atei-
ties vizija, kurioje buvo vieta skirta ir jr aviacijai. Juose
taip pat buvo numatyta ir aviacijos personalo ugdymo tvar-
ka. Karininkai, galintys sudaryti aviacijos branduol, turjo
bti priimami i vairi kariuomens rikiuots dali, surink-
ti mokomj eskadril ir skmingai ubaig aviacijos moksl.
40
Lesius V. Lietuvos kariuomen 19181920 m., p. 389.
169
Mokytis skraidym leidiama iki 25 proc. kareivi, bet tik
baigusi ne maiau 6 klasi gimnazijos arba tolygios mo-
kyklos ir prisirengusi technikos atvilgiu
41
. Tai buvo pir-
mieji ingsniai, atlikti norint, kad aviacija tapt prestiine,
privilegijuota kariuomens dalimi.
19201921 metais karo aviacijos struktra baigiama for-
muoti, nusistovi aviacijos karinink ir kareivi santykiai. Karo
aviacija pradeda egzistuoti savarankikai, palaipsniui atsi-
sakoma svetimali samdom karinink, vadov pareigas
perima Nepriklausomybs kovose dalyvav karo vadai.
1920 m. rugsjo 1 d. buvo suformuota mokomoji es-
kadril. Jos vadu buvo paskirtas mjr. A. Senatorskis
42
, instruk-
toriumi vyr. ltn. Rahnas. Mokomajai eskadrilei buvo perduoti
visi mokomieji Albatros tipo lktuvai
43
. mokomosios eskadri-
ls balans buvo traukta ir fotolaboratorija, kuria rpinosi lais-
vai samdomas ulcas. Nuo rugsjo 22 d. karo laknas vyr. ltn.
P. Hiksa buvo atleistas i oro eskadrils vado pareig ir pa-
skirtas mokomosios eskadrils vyr. instruktoriumi. Mokoma-
jai eskadrilei, be mjr. A. Senatorskio, vadovavo vyr. ltn. A. Gus-
taitis (nuo 1923 m. kovo 22 d.)
44
, vyr. ltn. V. emarka (nuo 1925
m. spalio 19 d.), kpt. V. Reimontas (nuo 1927 m. gegus 18
d.), kpt. . Janukeviius (1932 m. spalio 10 d.).
1921 m. kovo mn. pradioje vl susirpinta sav ka-
rinink ugdymu, prie mokomosios eskadrils surengti spe-
cials karinink kursai laknams ir valgams. Jiems vado-
vauti buvo paskirtas mjr. A. Senatorskis. Kurs tikslas buvo
rengti i i ir kit dali atsistus karininkus, kad jie galt
papildyti aviacijos personalo gretas, bei pagilinti jau turim
aviacijos karinink inias
45
. Norinij papildyti karo avia-
cijos karinink gretas buvo iekoma kasmet, to klausiant pa-
41
Pareikimas Generalinio tabo virininkui Pamatini aviacijos dsni projektas, 4 , 1920
m. // LCVA, f. 929, ap. 1, b. 439, l. 580.
42
1920 m. rugsjo 7 d. sakymas Mokomajai oro eskadrilei Nr.1 // LCVA, f. 531, ap. 1, b. 258, l. 2.
43
Miknas J. Gyvenimo skrydis, Kaunas, 1994, p. 23.
44
sakymas aviacijai Nr. 9, 1923 m. vasario 7d. // LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 66, l. 13.
45
Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajgos 19181940 m., p. 185.
170
i karinink, tarnaujani kitose kariuomens dalyse. Kan-
didatams buvo keliama nemaai reikalavim, pvz.: turti ne
maesn kaip vien met rikiuots sta, bti ne vyresniems
kaip 28 met amiaus, tikti pagal nustatyt bendrojo
isilavinimo cenz bti baigus 8 klases, turti stipri
sveikat bei gerai atestuotiems
46
. Tikrinant dl tinkamumo
tarnybai aviacijoje fizinio krvio ibandymui atlikti tokie
karininkai i kit dali vienam mnesiui buvo
komandiruojami aviacij.
1921 m. kovo mn. suformuot kurs pirmj laid sudar
karininkai, baig Karo aviacijos mokykl ir atsisti i kit
kariuomens dali
47
. Teorinis kursas, kuris trukdavo apie 8
mnesius, buvo dstomas Vytauto Didiojo auktj karinink
kurs Aviacijos skyriuje nuo spalio 1 d. iki birelio 1 d.
48
Mokomojoje eskadrilje mokiniai atlikdavo skraidymo praktik.
Kursuose besitobulinantys karininkai tik po savarankiko
skrydio kovos lktuvu turjo ans patekti oro eskadril.
1921 m. gruodio pabaigoje formuojant antrj aviaci-
jos laid nebuvo surinktas reikiamas skaiius norinij tapti
laknais, todl aviacijos specialist gretas papildysiantis b-
rys buvo formuojamas i baigusij Karo mokykl. Jie ir su-
dar antrj aviacijos karinink kurs laid
49
.
Aviacijos karinink kursai prie mokomosios eskadri-
ls iki 1926 m. buvo organizuojami kasmet. Teorinio kurso
dstymo lygis Vytauto Didiojo karinink kursuose nuolat
kilo: buvo tobulinamos programos, kvieiamasi geresni lek-
tori. Aviatori mokymo programoje daugiausia dmesio bu-
vo skiriama aviacijos dalykams. 1921 m. pirmajai aviacijos
kurs laidai buvo dstoma aviacijos taktika (dst gen. ltn. J.
Krauceviius), aviacijos istorija, motor kursas (ltn. Krauce-
46
KAM Vyriausiojo tabo 1929 m. lapkriio 29 d. aplinkratis // LCVA, f. 1481, ap. 1, b. 30,
l. 191.
47
1921m. kovo 1d. Aviacijos dalies vado pareikimas Nr. 708 Generalinio tabo virininkui //
LCVA, f. 929, ap. 1, b. 439, l. 580.
48
Aviacijos komplektavimas. 1923 m. rugsjo 21 d. // LCVA, f. 1323, b. 68, ap. 1, l. 63.
49
Ten pat.
171
viius), aviacijos teorija (ltn. A. Gustaitis), aviacijos ginklai,
aeronavigacija, fotografija ir fotogrammetrija, topografija, ar-
tilerija (mjr. Senatorskis), technologija (in. Bliumentalis), ra-
dijo telegrafija (ltn. Olsufjevas)
50
, o 1923 m. laidos programa
isiplt: pradtas dstyti aviacijos technologijos ir aparat
reguliavimo kursas. Kursuose dst gen. J. Krauceviius, plk.
ltn. Janaviius, vyr. ltn. A. Gustaitis, ltn. Tallat Kelpa, ltn. J.
Dobkeviius
51
ir kiti jau Lietuvoje gij aviacijos specialisto
isilavinim karininkai. Tinkami kandidatai bdavo palieka-
mi aviacijoje ir kariuomens sakymu perkeliami ia tarnau-
ti, o netinkami grdavo savo dalis.
Kelti savo kvalifikacij kariai ir karininkai buvo suinte-
resuoti ir finansikai. Kariai, gij karo lakno arba valgo sta-
tus, gaudavo 50 lit didesn atlyginim nei kit kariuomens
dali kariai, turintys t pat laipsn ar einantys tas paias pa-
reigas. Kareiviams karo laknams buvo mokama 50 proc.
karo lakno leitenanto pagrindins algos. U naujo arba sure-
montuoto lktuvo ibandym ore laknas gaudavo 25 litus
52
.
Karininkai, skmingai ubaig teorijos kurs DLK Vy-
tauto auktj karinink kurs Aviacijos skyriuje, gydavo
teis tarnauti aviacijoje, aviacijos virininko buvo skiriami ar-
ba laknais, arba valgais ir privaljo itarnauti ioje srityje 2
metus. Jie turjo ir kit teisi, privilegij ir prievoli. Kari-
ninkams buvo leidiama neioti Auktj karinink kurs
Aviacijos skyriaus enkl, suteikiamos 2 mnesi atostogos,
pakeliamas karinis laipsnis
53
. Tuo tarpu karininkai, nebaig
kurso, aviacijos virininko nuoira buvo paliekami aviaci-
joje dl ne rikiuots tarnysts
54
arba, perkeliant i aviaci-
jos, komandiruojami Generalinio tabo Rikiuots skyri.
50
Ms sparnai. 19191929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deimtmeio sukaktuvms
paminti), red. kpt. Pyragius, p. 50.
51
sakymas aviacijai Nr. 45, 1923 m. birelio 8 d. // LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 66, l. 66.
52
sakymas aviacijai Nr. 30, 1923 m. balandio 19 d. // LCVA, f.1323, ap. 1, b. 66, l. 43.
53
DLK Vytauto auktj karinink kurs statai // LCVA, f. 1451, ap. 1, b. 55, l. 82.
54
Aviacijos komplektavimas. 1923 m. rugsjo 21 d. // LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 68, l. 63.
172
1927 m. kovo 5 d. laikinai eiti aviacijos virininko pa-
reigas Vyriausiojo tabo sakymu buvo paskirtas gen. t. plk.
ltn. S. Pundzeviius. Jis, nors ir ne aviacijos specialistas, msi
tvarkyti administracinius reikalus. Ugdant aviatorius ir su-
teikiant jiems isilavinim dar buvo pakankamai sprag. Nors
nuo 1921 m. laknams ir valgams prie mokomosios eskad-
rils buvo organizuoti karinink kursai, Vytauto Didiojo
auktj karinink kurs Aviacijos skyriuje buvo skaitomos
paskaitos, taiau augant poreikiams viso to jau nebepakako.
Trko ir technins srities vadovli. Artjant aviacijos
krimo deimtmeiui i problema pradta sprsti. 1928 m.
mjr. A. Gustaiiui, tik k baigusiam Pranczijos auktj
aeronautikos ir mechanikos konstrukcij mokykl (lEcole
Superieure dAeronautique et de Constructions Mecaniques) ir
gijusiam ininieriaus specialyb
55
, buvo pavesta rengti
reikalingus vadovlius vairiais technikos reikalais. Taip pat
susirpinta, kad visuomen maai informuota apie Lietuvos
karo aviacij, todl imtasi j populiarinti. Kpt. A. Svilui buvo
pavesta surinkti vairi statistikos ini i aviacijos
darbuots, o kpt. J. Pyragiui rpintis aviacijos istorijos
raymu. Trkstant lietuvikosios terminijos, buvo paskirti ir
konsultantai kpt. V. Jablonskis, kpt. J. Rapys, ltn. B. Vaivada.
iuo laikotarpiu i aviacijos karinink ne tik buvo reikalauta
atsakingiau atlikti pareigas, bet ir buvo sudarytos geresns
slygos gauti karin isilavinim Lietuvoje.
Apie tai, kad lakn mokymas nra lengvas ir greitai
atliekamas darbas, savo atsiminimuose ra Juozas Narakas.
Jis teig, jog neutenka to, kad jaunuolis gali valdyti aparat
reikia i jo dar padaryti karo lakn, kuris, naudodamasis
lktuvu ir specialia ginkluote, galt ir mokt kovoti su prie-
u
56
. Jo nuomone, specialus lakn mokymas ir rengimas,
esant palankioms slygoms, utrunka apie 23 metus.
55
sakymas aviacijai Nr. 117, 1 , 1922 m. gruodio 1 d. // LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 172, l. 96.
56
Narakas J. Kokia buvo ms aviacija, Plieno sparnai, 1970, Nr. 1, p. 15.
173
Pilot ir valg rengimas ir tolesnis j lavinimas bu-
vo susij su skrydiais. Tam buvo reikalingi vairs lktuvai
pradedant paiais pagrindiniais ir baigiant moderniausiais
kovos lktuvais
57
.
1932 m. pabaigoje buvo vertintas lktuv personalo
poreikis, pastebtas didelis suinteresuotumas tarnauti aviaci-
joje, pradtos organizuoti 5-oji ir 6-oji eskadrils, sargyb kuo-
pa, prielktuvin kuopa ir Aviacijos mokykla
58
. Aviacijos mo-
kykloje buvo karinink bei puskarininki skyriai. Mokykla
reng laknus, valgus, mechanikus ir oro aulius. Karinin-
kai, kaip ir 19211932 metais, bdavo atrenkami i kit kariuo-
mens ri karinink bei Karo mokyklos absolvent tarpo
59
.
Mokyklos virininku paskirtas plk. ltn. V. Reimontas mokini
prisimenamas kaip grietai reikalavs drausms, bet teisingas
vadovas. Baigusiesiems mokykl bdavo suteikiamas jaunes-
niojo puskarininkio laipsnis ir II rango karo lakno vardas.
1933 m. S. Pundzeviius patvirtino Karo aviacijos le-
kiojanio personalo rangus paklimo taisykles. Tai buvo
naujov, kadangi buvusi trij aviacijos personalo skirstymo
pakopomis mokinys laknas karo laknas (tas pats ir val-
gams) sistema buvo pakeista skirstymo rangais tvarka mo-
kinys laknas II rango karo laknas, I rango karo laknas,
vedania tam tikrus normatyvinius pakeitimus, pvz., mo-
kiniais-laknais laikomi aviacijos kurs klausytojai, ginkl
ri, oro valg kurs klausytojai, puskarininki lakn
mokyklos mokiniai ir aviacijos aspirantai
60
.
Taigi 19211932 m. karo aviacijos skraidantis perso-
nalas buvo rengiamas keliais bdais:
1. I kit kariuomens dali buvo atrenkami karinin-
kai, kurie teorin kurs ieidavo ir skraidymo praktik atlik-
davo aviacijoje.
57
Ten pat, p. 15.
58
sakymas aviacijai Nr. 38, 1932 m. spalio 1 d. // LCVA, f. 1323, b. 1, ap. 101, l. 17.
59
Gamziukas A. Aviacija Lietuvoje 19191940 m, p. 14.
60
Priedas prie sakymo Nr. 1, 1933 m. rugsjo 30 d. // LCVA, f. 1323, b. 1, ap. 26, l. 30.
174
Buvusi mokini ir instruktori susitikimas Aviacijos
mokyklos baigimo 15-j metini proga Aviacijos
karinink ramovje.
I kairs sdi: T. akmanas, J. abanaviius, G. Bezumaviius, in-
struktorius P. Hiksa, mokyklos virininkas J. Laurinaitis, A. Gustaitis, A.
Staaitis, B. Sidaraviius, A. Babilius; stovi: V. Liauskas, L. liuinskas, V.
Firontas, V. enbergas, L.Virbickas, L. Peseckas, V. idlauskas, V. vitrys, K.
Kanauka ir V. J ablonskis. 1934 m. gruodio 16 (LAM)
2. Karininkai i kit kariuomens dali stodavo Vytau-
to Didiojo auktj karinink kurs Aviacijos skyri, kur iei-
davo teorin kurs. Kai kurie lektoriai buvo aviacijos karinin-
kai. Skraidymo praktik jie atlikdavo mokomojoje eskadrilje
61
.
61
L. Lendraitis. Karo aviacijos mokykla, Karys, 1939, Nr. 10, p. 313.
175
Esant ypa sunkioms savos valstybs atkrimo sly-
goms, ginkluotosios pajgos nelengvai, bet nuolat augo, pl-
tojosi, buvo modernizuojamos. Karo aviacija tuo metu buvo
visikai nauja sritis, reikalaujanti labai dideli finansini i-
tekli ir moni, dalyvaujani kuriamajame darbe, atsida-
vimo. Tai ypa atsiskleid ugdant aviacijos personal. Ne-
nutrks lakn ir valg rengimas nuo 1919 iki 1932 met
lm ir skatino spart Lietuvos karo aviacijos augim. iame
darbe neginijam vaidmen atliko pirmoji Karo aviacijos mo-
kykloje iugdyta lakn karta, vis savo gyvenim skyrusi
aviacijai. 1929 m. duomenimis, i baigusij Karo aviacijos
mokyklos pirmj laid 4 karininkai uvo, 8 toliau tarnavo
aviacijoje, 4 kitose kariuomens dalyse, kiti buvo kariuo-
mens atsargos karininkai
62
.
Nenutrks lakn ir aviacijos valg rengimas, nors
ir su DLK Vytauto auktj karinink kurs vliava, sudar
prielaidas 1932 metais atkurti Aviacijos mokykl ir, gijus
brandesns patirties, skmingai toliau tsti darb.
teikta 2003-09-22
62
Ms sparnai. 19191929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deimtmeio sukaktuvms
paminti), red. kpt. Pyragius, p. 35.
176
Rsum
Linstruction des pilotes de laviation militaire et des
agents secrets de la Lituanie en 1919 - 1932
Estela Gruzdien
Luniversit de Vytautas Magnus
En 1918 1919, en restituant lEtat de la Lituanie,
larme se formait qui devait dfende ltat jeune des ennemis.
Les units de larme taient formes suivant les exemples
des tats modernes, cest pourquoi laviation a t cre comme
larme nouveau. La cration de lcole de laviation a t un
deuxime pas aprs la formation du rgiment daviation.
Linstruction des spcialistes daviation en 1919 1932 peut
tre mise en trois priodes. Cet article analyse deux premires
priodes de 1919 1932.
La premire - le 12 mars 1919 le 1 dcembre 1932
priode comprend la cration et la clture de lcole
daviation, les premires spcialistes.
Larticle discute les problmes de la cration de lcole
de laviation militaire, le changement des directeurs, les
programmes de linstruction, la vie quotidienne des tudiants
et des professeurs.
Malgr toutes les pnuries, le 16 dcembre 1919, 34
pilotes et agents secrets ont achev lcole de laviation
militaire aprs les cours qui ont dur 9,5 mois.
La deuxime priode 1920-1932 exprime la variante
intressante et complique dinstruire le personnel, cest--
dire on ragissait trs vite aux besoins de laviation et on
organisait linstruction du personnel des officiers
partiellement instruits dans les domaines dautres armes. Cest
pour cela linstruction du personnel continuait et aprs la
fermeture de lcole dAviation militaire: les connaissances
thoriques taient enseignes dans le secteur de laviation des
cours des officiers de Vytautas Magnus. La dure des cours
177
thoriques a t 8 mois. Le 1 septembre 1920, lEscadrille -
cole a t forme pour lacquisition de la pratique en vol.
les commandants de cette escadrille ont t le major
A.Senatorskis, le lieutenant - chef A.Gustaitis, le lieutenant
chef V.emarka, le caporal V.Reimontas, le capitaine
.Janukeviius. Ces cours des officiers auprs de lescadrille
cole ont eu lieu jusqu 1926. Le niveau denseignement
de la thorie augmentait constamment: on perfectionnait et
adaptait les programmes selon les besoins de larme
moderne, on invitait les confrenciers. Les tapes de
linstruction des spcialistes daviation ont t russies et ont
apport les rsultats attendus, le plus important tait instruire
des pilotes et agents secrets de guerre, capables daccomplir
les missions, dfendre la patrie et servir avec succs dans
laviation militaire de la Lituanie.
Linstruction des pilotes daviation et des agents se-
crets continue, quoique partage en deux places les Cours
suprieurs des officiers de Vytautas Magnus et lEscadrille
cole a donn la possibilit de continuer avec succs
linstruction du personnel dans la troisime priode
dinstruction des aviateurs en 1932, quand lEcole daviation
a t cre de nouveau et a commenc instruire des
spcialistes daviation.
178
Summary
The preparation and education of the aviation specialists
in 1919-1932 in Lithuania
Estela Gruzdien
University of Vytautas Magnus
When Lithuania became an independent country, dur-
ing 1918-1919 an independent army was being formed. It had
to defend the country from possible invaders. The
subdividisions of the army were being formed according to
the examples, of the often-developed countries. Thus the prepa-
ration of the aviation specialists became essential. First of all
the aviation platoon was formed and afterwards the War Avia-
tion School was founded. The preparation of the aviation spe-
cialists in 1919-1932 could be divided into tree periods.
The first period (March 12, 1919 December 16, 1919)
comprises the foundation of the War aviation school, the gradu-
ation of the aviators from the aviation school and it closing.
The second period (1920-1932) was interesting and
complicated enough because the preparation of the aviation
specialists was divided into two parts. The yang officers from
the other divisions of the army who wanted to become the
aviators, were supposed to study the aviation theory in
Vytautas Magnus Officers courses. These courses took place
approximately for 8 months. In the continuation of the stud-
ies officers were taught to handle war airplanes in the Practi-
cal Flying Squadron.
The commanders of the Squadron were major
Senatorskis, vyr. let. Gustaitis, vyr. ltn. emarka, kept.
Reimontas, kept Janukeviius.
Therefore those two periods of the preparation and
education of the aviators were influential. The maintenance
of this educational system gave the incentive to establish the
Aviation School in 1932.
179
LIETUVI SAVISAUGOS (APSAUGOS) BATALION
KARI NUOSTOLIAI VOKIETIJOSSSRS KARO METU
(19411945)
Dr. Rimantas Zizas
Lietuvos istorijos institutas
vadas
19411945 m. Vokietijos ir Soviet Sjungos kare Lie-
tuva kaip valstyb nedalyvavo. Ji io karo ivakarse (1940
m.) buvo Soviet Sjungos okupuota ir aneksuota. Sovie-
t ir j pakeitusi naci okupacija lm, kad Lietuvos mo-
ns kariavo abiejose fronto pusse ir vien, ir kit oku-
pant karinse pajgose. Antrojo pasaulinio karo laikotar-
pio lietuvi karybos istorija, deja, i esms tra tik voki-
kos ir rusikos kilms lietuvik karini formuoi istori-
ja. Soviet Sjungos pusje, Raudonosios armijos sudty-
je, kovojo Raudonosios armijos 16-oji lietuvikoji auli
divizija, pradta formuoti jau 1941 m. pabaigoje Rusijoje
(Gorkio sr.), 1944 m. ruden kur laik veik i reokupuo-
tos Lietuvos vyr mginta suformuoti 50-oji auli atsar-
gos divizija. Vokietijos pusje veikusi lietuvik formuo-
i vaizdas buvo daug margesnis ir sudtingesnis lietu-
vi savisaugos (apsaugos) batalionai, statybos (inineri-
jos) batalionai, vadinamieji vietins savisaugos briai, 1944
180
m. neskmingai bandyta formuoti Lietuvos vietin rinkti-
n, Tvyns apsaugos rinktin.
Lietuvi savisaugos (apsaugos) batalionai buvo
gausiausia, pastoviausia, ilgiausiai (beveik vis karo lai-
kotarp) veikusi, dalyvavusi kovose su sovietiniais, taip
pat lenk, ukrainiei partizanais, Raudonosios armijos
daliniais lietuvika karin formuot. Vis kit lietuvik
formuoi, iskyrus tik statybos (ininerijos) batalionus (jie
pradti formuoti 1943 m. balandio mn. po SS lietuvi
legiono boikoto), veikla buvo trumpalaik ir epizodika.
Deja, tenka kalbti ir apie dar vien savisaugos batalion
veiklos ir istorijos iskirtin bruo: kai kurie batalionai ar
j padaliniai talkininkavo naciams j organizuotose nusi-
kalstamose akcijose, vis pirma yd udynse. Apskri-
tai i vis lietuvik formuoi lietuvi savisaugos bata-
lion veiklos istorij galima laikyti paia prietaringiau-
sia, tragikiausia dl pasekmi, iki iol maiausiai itirta.
Savisaugos batalion istorijos klausimais pradta
rayti jau vokiei okupacijos metais, jais domtasi per
vis ilg sovietmeio laikotarp, j istorija domimasi ir da-
bar, nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Be abejo, do-
mjimosi prieastys kiekvienu istorijos laikotarpiu buvo
skirtingos: vokietmeiu oficialiojoje spaudoje buvo pa-
skelbta nemaai apologetini, batalionus ir apskritai lie-
tuvi dalyvavim kovoje su bolevizmu lovinusi pub-
licistini straipsni
1
, sovietmeiu, atvirkiai juos nieki-
nusi, siekusi parodyti batalion kari nusikaltimus, be-
veik vis dmes skyrusi j dalyvavimui masinse tary-
bini moni (t. y. yd) udynse, stengiantis sukom-
1
1943 m. pradioje savaitratyje Karys rayta, kad batalion kari kov epizod apraymai,
nors ir pasirodo periodinje spaudoje, nesukuria bendrojo ms narsij vyr ygi ir gyvenimo
vaizdo. Todl buvo rengiamas didesnis leidinys apie batalion krimsi ir j kovas (r. Ruoiamas
leidinys apie ms batalionus, Karys, 1943, sausio 30, p. 5). Taiau apie tokio leidinio ileidim
duomen nra.
181
promituoti buruazinius nacionalistus
2
.
Sovietmeiu tik politins, ideologins prieastys, so-
vietins propagandos interesai ir tikslai neleido ignoruoti fak-
to, kad savisaugos batalionai egzistavo, ir nutylti j istori-
jos klausim, savaime aiku, tendencingai nuviest. Suby-
rjus Soviet Sjungai, iuo poiriu Lietuvos (kaip ir Latvi-
jos bei Estijos), visuomens smon ir istoriografijos padtis
gerokai skyrsi, palyginti su padtimi Rusijoje ir kitose bu-
vusiose sovietinse respublikose: ten sovietmeiu kruop-
iai buvo slepiami ir nutylimi faktai, kad Didiojo Tvyns
karo metais apie 1,5 mln. tarybini piliei (vis pirma
rus) kariavo nacistins Vokietijos pusje, tarnavo naci oku-
pant sukurtose nacionalinse karinse (vermachto), polici-
jos, SS kariuomens formuotse. Utat dabar Rusijoje labai
domimasi iais karo istorijos klausimais, gausiai leidiami
iversti Vakar autori ir originals rus istorik darbai.
Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, savisaugos bata-
lion istorija pradta domtis moksliniais tikslais. Taiau li-
teratros j istorijos klausimais Lietuvoje nra daug. Tam ta-
kos turi daugelis aplinkybi, tarp j ir jau minta kompli-
kuota, skaudi dl savo pasekmi batalion veikla. Objekty-
vesnis, siningesnis poiris batalion istorij, deja, nepa-
neigia sovietins istoriografijos teigini, kad kai kurie i j
dalyvavo rengiant ir vykdant holokausto akcijas, kitus oku-
pant represinius veiksmus net ir prie lietuvi taut, atsklei-
dia ieivijos autori ir pai savisaugos batalion kari at-
siminim spragas ir nutyljimus. Beje, matyt, ir dl to ne-
daug pasirodo buvusi savisaugos batalion kari atsimini-
2
Sovietmeiu LSSR moksl akademijos Archyviniams dokumentams skelbti redakcija,
vadovaujama B. Baranausko, ilgai reng ir pasil LSSR valstybins politins ir mokslins
literatros leidyklos 1961 m. leidybos planus traukti leidin Savisaugos daliniai (hitlerinink
ir lietuvikj nacionalist suorganizuoti daliniai kovai su pasiprieinimo faistiniams
okupantams Didiojo Tvyns karo metu judjimu). 1961 m. toks leidinys ileistas (r. J.
Vicas, SS tarnyboje: dokumentinis leidinys apie lietuvi apsaugos dali vykdytus nusikaltimus,
Vilnius, 1961). Vliau ilgai rengtas dokument rinkinys Buruazini nacionalist policiniai
batalionai, jame turjo bti skelbiami dokumentai apie savisaugos ir Lietuvos vietins rinktins
batalionus. is leidinys ileistas 1970 m., r.: Nacionalist talka hitlerininkams, Vilnius, 1970.
182
m, todl sunkiau aikintis ir nuviesti j istorijos proble-
mas. Istorinje literatroje batalion veiklos klausimais gali-
ma rasti nemaai diskutuotin, netiksli, pagraint teigi-
ni, fakt, detali. Kita vertus, istoriografijoje yra vairios ap-
imties ir tematikos darb batalion istorijos klausimais
3
ir
tam tikr istoriografini laimjim. Apskritai objektyviau
mokslikai dar neitirta daugelis batalion istorijos klausi-
m, nedaug yra apibendrinamj darb.
io straipsnio (ir prie jo pateikiamo priedo) tikslas
pasigilinti vien i istoriografijoje beveik netyrint lietuvi
savisaugos batalion istorijos problem j nuostolius, patir-
tus kovose su partizanais, Raudonja armija ir kt., batalion
kari i ir miri problem, kiekybin jos iraik, paneigti,
demitologizuoti istoriografijoje egzistuojanius teiginius, di-
delius, nerealiai ipstus nuostoli skaiius, nepagrstus, ne-
argumentuotus vertinimus, apskritai atspindinius iuo po-
iriu apgailtin istoriografijoje susiklosiusi padt, objek-
tyviau juos vertinti. Nustatyti, kokie buvo savisaugos bata-
lion reals nuostoliai, svarbu siekiant atskleisti, geriau su-
vokti ne tik batalion istorij, bet ir apskritai vokiei oku-
3
Pirmiausia btina paminti straipsnius ir atsiminimus, paskelbtus JAV nuo 1950 m. atkurta-
me urnale Karys: L. B., Lietuvi apsaugos dalini 257 bn., Karys, 1979, Nr. 3, p. 94101;
Nr. 4, p. 135139; Nr. 5, p. 181186; Nr. 6, p. 230233; M. ., Anoj pusj eero, Karys, 1982,
Nr. 2, p. 6367; Gen. t. mjr. A. Levickis, Prisiminim nuotrupos i 15-to Gardino bataliono,
Karys, 1977, Nr. 10, p. 379384; K. Leknickas, Naujok batalionas 19421944 metais:
atsiminimai, Karys, 1985, Nr. 3, p. 109111; 1985, Nr. 4, p. 150160; K. Leknickas, Lidnas
Lietuvos kario likimas: atsiminim ubaiga, Karys, 1985, Nr. 5, p. 202204; H. C. Kudreikis,
Adutikio batalionas, Karys, 1989, Nr. 4, p. 170171; Nr. 5, p. 211212; Nr. 6, p. 254258
ir kt. Kiti pamintini darbai: P. Stankeras, Lietuvi policija 19411944 metais, Vilnius, 1998;
Henry L. Gaidis, A history of the Lithuanian military forces in World War II 19391945,
Chicago, Illinois, 1998; A. Bubnys, Lietuvi vieoji policija ir policijos batalionai (1941
1944), Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 1(3), p. 81104; 253-iasis lietuvi policijos bata-
lionas (19431944), Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 2(4), p. 104120; Lietuvi policijos
2-asis (Vilniaus) ir 252-asis batalionai (19411944), Genocidas ir rezistencija, 2000, Nr. 2(8),
p. 4255; Penktasis lietuvi policijos batalionas (19411944), Genocidas ir rezistencija,
2001, Nr. 1(9), p. 4450; Lietuvi policijos batalionai Pskovo srityje ir Kure: 13-asis ir 10
(256)-asis batalionai (19421945), Genocidas ir rezistencija, 2001, Nr. 2(10), p. 3143; St.
Knezys, Kauno karo komendantros Tautinio darbo batalionas 1941 m., Genocidas ir rezis-
tencija, 2000, Nr. 1(7), p.122147; R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose (1941
1944 m.), Lietuvos archyvai, t. 11, Vilnius, 1998, p. 3871 ir kt.
183
pacijos met procesus ir reikinius: jie rodo lietuvi tautos
dalyvavimo kare Vokietijos pusje pobd, mast ir pasekmes.
Nenuostabu, kad apie lietuvi savisaugos batalion di-
delius nuostolius propagandiniais sumetimais rayta sovieti-
nje istoriografijoje. J. Vico tvirtinimu, vokiei okupacijos me-
tais laikraiai mirgte mirgjo praneimais apie uvusiuo-
sius. Es viename batalione, 1942 m. stovjusiame ties Veliki-
je Luki, per kautynes liko tik apie 30 kareivi ir karinink, kai
kurie batalionai Ryt fronte buvo visikai sunaikinti ir kt.
4
Kad
ir kaip bt keista, taiau pana vaizd galima susidaryti ir
i darb, ileist Vakaruose (atkrus nepriklausomyb ir Lie-
tuvoje). Antai R. J. Misino, R. Taageperos knygoje pateiktoje
lentelje Mirtys karo ir okupacijos metais (19401945) nuro-
domi tokie apytikriai okupuot Baltijos valstybi moni, bu-
vusi Vokietijos ir Suomijos armijose, miri skaiiai: Lie-
tuva 10 tkst., Latvija 40 tkst., Estija 15 tkst. (Atsivel-
giant tai, kad Lietuvoje nebuvo suformuotas SS legionas, su
Raudonja armija ir partizanais kovojo tik savisaugos (tik i
dalies statybos (ininerijos) batalionai), neivengiamai didiau-
sias buvo savisaugos batalion uvusi kari skaiius.) i
autori nuomone, batalionai buvo laikomi daugiausia takti-
niais, o ne kovos daliniais, jiems danai tekdavo kontroliuoti
vietos gyventojus arba vykdyti antipartizanines operacijas. I
to daroma abejotina ivada: batalion nuostoli procentas es
buvo didelis, i est 36-ojo policijos bataliono 450 vyr, pa-
sist Stalingrad, gro tik 72
5
. io 1942 m. ruden prie Dono
Raudonosios armijos apsupto ir sunaikinto bataliono nuosto-
liai buvo iskirtiniai ne tik lietuvi, bet ir est batalion gyva-
vimo istorijoje, todl vargu ar jo ties faktas tinka bendres-
nms ivadoms daryti. Dar didesnius (nerealesnius) batalio-
n nuostoli skaiius pateikia ieivijos autorius A. Damuis.
Jo apytikriais apskaiiavimais, vien tik dezertyravusi i ka-
4
J. Vicas, SS tarnyboje, p. 85.
5
R. J. Misinas, R. Taagepera, Baltijos valstybs: priklausomybs metai, 19401990, Vilnius,
1992, p. 6263, 300.
184
rinio transporto, pagalbos bei sargybos dalini, suaudyt bei
mirusi koncentracijos stovyklose buvo 13 tkst. moni
6
.
iuo atveju pateikiant lietuvik karini formuoi nuosto-
lius siekiama sustiprinti lietuvi tautos pasiprieinimo ir kan-
ios vokiei okupacijos metais spd.
Taigi i toki apibendrint apytikri duomen ir
neinia kuo remiantis atlikt apskaiiavim susidaro sp-
dis, kad savisaugos batalionai patyr didiuli nuostoli. At-
skir batalion nuostoli didinimo (apskritai batalion vaid-
mens sureikminimo) tendencij galima pastebti ir batalio-
n kari atsiminimuose. Antai buvs 7-ojo savisaugos bata-
liono karys Br. Butnas rao apie daugelio likimo draug t,
apie kastuvli kautynes, bataliono verimsi pro pagrin-
dinius Stalingrado iedus ir kt.
7
Neneigiant io bataliono ga-
lim nuostoli, vis dlto atrodyt, jog toks vaizdas sudra-
matintas ir neatitinka istorins tikrovs.
Autoriai, atidiau tyrinj savisaugos batalion isto-
rijos klausimus, remiasi toli grau ne tokiais spdingai di-
deliais batalion nuostoli skaiiais. Lietuvi antinacinio
pogrindio 1944 m. kovo 17 d. altinyje Savisaugos dali-
niai tvirtinta, kad iki kovo 1 d. uvo 451 karys, tarp uvu-
sij 8 karininkai, nelaisv pateko 1 karininkas. Dezertyr
apie 2 300, visi jie tebra srauose, i j apie 430 surasta
ir nubausta. Tuo pat metu kai kurie duomenys apie batalio-
n nuostolius buvo paskelbti lietuvi antinacinio pogrin-
dio laikratyje laisv: uvo per 450 vyr, i j 8 kari-
ninkai, sueistj daug daugiau
8
. Lietuvi enciklopedijo-
je pateiktais duomenimis, batalion nuostoliai buvo dar
maesni: iki 1944 m. liepos mn. uvo apie 400 vyr, i j
15 karinink, sueist buvo apie 1 tkst., i j 100 liko inva-
6
A. Damuis, Lietuvos gyventoj aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario (1940
1959) metais, Kaunas, 1991, p. 28.
7
Br. Butnas, Svetimo karo kelias // J. Semakait, Priesaika: Jonas Semaka-Liepa ir
bendraygiai, Dokumentinis es, Vilnius, 2000, p. 181184.
8
Savisaugos daliniai /1944 m./ III. 17, Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau LYA), f. 3377, ap.
58, b. 265, l. 110. Mainratis; Savisaugos daliniai, laisv, 1944, kovo 27, Nr. 5(28).
185
lidai
9
. ie duomenys apie batalion nuostolius neatrodyt
labai dideli. Beje, jie taip pat gali bti diskutuotini, j tiks-
lumas gali kelti abejoni neaiku, kas ir kuo remdamasis
juos pateik, kiek batalion kari galjo ti vliau nuo
1944 m. kovo iki 1945 m. pavasario, kai batalion nebeliko.
Tiriant savisaugos batalion nuostoli problem, dl
konkreios istorins mediagos vertingiausi yra ivardyti is-
toriko A. Bubnio darbai, kuriuose nuvieiama atskir bata-
lion istorija, reikmingi leidiniai ia tematika savisaugos
batalion karo kapeliono Z. Ignonio (Ignataviiaus) atsimi-
nim knyga, taip pat A. Martinionio sudarytas lietuvi savi-
saugos ir statybos (ininerijos) batalion kari atsiminim
rinkinys
10
. Jame yra nemaai verting duomen apie bata-
lion nuostolius, kari i aplinkybes, su tuo susijusi
konkrei fakt, detali ir kt.
Savisaugos batalion istorij tirti sunku ir dl to, kad Lie-
tuvos archyvuose stokojama archyvini altini. Lietuvos cen-
triniame valstybs archyve (LCVA) isamiausiai galima nagri-
nti batalion veiklos iki 1942 m. pavasario laikotarp, ilik v-
lesnio laikotarpio dokumentai yra fragmentiki, epizodiki, re-
miantis jais galima atskleisti tik kai kuri batalion ir tik kai
kuriais j gyvavimo laikotarpiais vykdyt veikl. Lietuvos ar-
chyvuose dar maiau dokument, kuriuose esama duomen
apie batalion kari nuostolius. Lietuvos ypatingajame archy-
ve (LYA) apskritai nemaai mediagos apie savisaugos batalio-
nus, taiau sovietins represins struktros daugiausia dom-
josi likusiais gyvais, o ne uvusiais (mirusiais) batalion kariais.
Galima manyti, kad apskritai nemaai mediagos apie
lietuvi savisaugos batalionus saugoma Vokietijos (i dalies
ir Rusijos) archyvuose. Taiau dti dideles viltis, kad joje yra
duomen apie batalion nuostolius ir lietuvi kari tis,
matyt, nereikt: kaip matyti i kai kuri rus autori dar-
9
K. Aliauskas, Lietuvos kariuomen 19181944, Lietuvi enciklopedija, t. 15: Lietuva, Antrasis
leidimas, Vilnius, 1990, p. 120.
10
Z. Ignonis, Praeitis kalba: Dienoratiniai uraai, Gudija, 19411944, Brooklyn, N.Y., 1980;
A. Martinionis, Ryt fronte atkakls miai, Vilnius, 2000.
186
b, Vokietijos vermachte buvo fiksuojamos tik vokiei ka-
ri netektys, o j aptarnavusi karini formuoi nuostoliai
buvo traktuojami kaip civilini gyventoj tys
11
. Dauguma
lietuvi savisaugos batalion vykd btent tokias apsau-
gos, pagalbines, policijos funkcijas, j kari tys vokiei
altiniuose gali bti paprasiausiai neufiksuotos.
Taigi lietuvi savisaugos batalion kari nuostoli i-
aikinimas ir nustatymas vairiais poiriais sudtinga moks-
lin problema, nelengvas, kruoptaus darbo reikalaujantis u-
davinys. Siekiant juos bent apytikriai nustatyti, surinkti duo-
menis apie uvusius (mirusius) batalion karius, reikia studi-
juoti ir analizuoti vairius archyvinius altinius, vokiei oku-
pacijos met spaud, memuarin literatr ir kt.
Siekdamas isikelto tikslo, io straipsnio autorius jo
dviem keliais: 1) analizuodamas vairius vokiei okupacijos
laikotarpio altinius apie savisaugos batalionus ir j veikl ir i
j duomen darydamas ivadas apie kari nuostoli mastus;
2) straipsnio priede pateikdamas 19411945 m. uvusi (miru-
si) kari sra kartu su konkreiais i vairi altini surink-
tais faktais ir duomenimis apie uvusius (mirusius) karius. Rei-
kia paymti, kad straipsnyje apsiribojama vien tik vadinamai-
siais tiesioginiais, negrinamaisiais nuostoliais, kuriuos suda-
ro koviniai nuostoliai (uvusieji kovose, mirusieji nuo sueidi-
m) ir kiti (ne kov metu patirti) nuostoliai (uvusieji per vai-
rius nelaimingus atsitikimus, mirusieji nuo lig, pai vokie-
i suaudytieji ir kt.). Be i, buvo ir kit nuostoli, kai kuri
ri labai dideli, pvz., nuostoli dl dezertyravimo i bata-
lion. Jie straipsnyje netyrinjami ir neaptariami.
Reikt kelet odi tarti ir dl kai kuri straipsnyje
vartojam svok. Terminas karys vartojamas kaip karei-
vius, puskarininkius ir karininkus vardijanti svoka. Auto-
rius kaip istorikai tikslesn svok vartoja odi jungin
lietuvi savisaugos (apsaugos) batalionai, jo sutrumpin-
tus variantus lietuvi savisaugos batalionai, batalionai
11
r.: , http//www.soldat.ru
187
(o ne policijos batalionai). Taip ie batalionai vadinami pir-
miniuose lietuvikuose altiniuose, i dalies ir istoriografijo-
je, svarbiausia, autoriaus nuomone, jie turi daugiau ssaj ir
panaum su kariuomene, o ne su policija (tai aikinama ir
stengiamasi pagrsti iame straipsnyje). Galima remtis ir is-
toriografijoje randamomis istorinmis analogijomis: pirma-
sis pavadinimas vartojamas vardijant Lietuvos vietins rink-
tins batalionus, kurie pagal savo kilm, struktr, pavaldu-
m buvo labai panas savisaugos batalionus ir laikomi b-
simos Lietuvos kariuomens branduoliu.
Autorius nuoirdiai dkoja straipsn recenzavusiems
humanitarini moksl daktarams plk. Stasiui Kneziui ir plk. ltn.
Gintautui Surgailiui. J pareiktos pastabos leido patobulinti
straipsn, ivengti kai kuri klaid ir netikslum. Autorius ypa
dkingas plk. St. Kneziui ne tik u vertingas pastabas, bet ir u
geranorikai pateiktus archyvinius savo tyrim duomenis apie
uvusius batalion karius, jais papildytas ir patikslintas priede
skelbiamas uvusi (mirusi) kari sraas.
Straipsnis iliustruotas nuotraukomis i kit leidini: A.
Martinionis, Ryt fronte atkakls miai (Vilnius, 2000), J. Rut-
kiewicz, W. N. Kulikow, Wojsko Litewskie 19181940: litewskie
formacje zbrojne 19401953 (Warszawa, 2002), vokiei okupaci-
jos metais leisto urnalo Savait, savaitraio Karys, savisau-
gos batalion kari gimini ir artimj asmenini album.
Lietuvi savisaugos (apsaugos) batalionai: kai kurie
bendrieji istorijos klausimai
Kalbant apie lietuvi savisaugos batalion veiklos, j
kari nuostoli klausimus, reikia bent trumpai aptarti kai ku-
riuos bendruosius, svarbesnius j istorijos reikinius ir fak-
tus: kokiomis istorinmis aplinkybmis ie batalionai atsira-
do ir veik, koks buvo j santykis su kariuomene ir policija
ir kt. Iki iol istoriografijoje aiki ir vienareikmi atsaky-
m iuos klausimus nra.
Soviet Sjunga 1940 m. vasar okupavo ir aneksavo
nepriklausom Lietuvos valstyb. Praradusios nepriklauso-
188
myb, valstybingum tautos tragedijos sudedamoji dalis bu-
vo ir Lietuvos kariuomens, kaip vienos i svarbiausi vals-
tybs institucij, valstybingumo garanto, naikinimas, jos prie-
vartinis pertvarkymas vadinamj Liaudies kariuomen,
Raudonosios armijos 29-j nacionalin teritorin korpus.
Prasidjs Vokietijos ir SSRS karas pagrindines kor-
puso pajgas (179-j ir 184-j auli divizijas) uklupo ryti-
niame Lietuvos pakratyje Pabrads ir Varnos poligonuo-
se. Raudonoji armija Lietuvos teritorijoje nesugebjo rimiau
pasiprieinti Vokietijos vermachtui. Juo labiau netenka kal-
bti apie patyrusi sovietizavimo, rusinimo ir skaudias rep-
resines akcijas lietuvi dalini pasiprieinim. Lietuviai ka-
riai nenorjo trauktis i savo tvyns SSRS gilum, siek
atsipalaiduoti (atitrkti) nuo Raudonosios armijos, masi-
kai dezertyravo ir pasiduodavo vokieiams.
Atsipalaidav lietuviai kariai rinkosi savo dislokaci-
jos vietose Varnoje, Pabradje, Vilniuje ir kitur, dalis j isi-
skirst, gro namus. Lietuvi kari, kaip ir vis Lietuvos
moni, nuotaikos nebuvo visai vienodos, vienareikms, ta-
iau apskritai pakilios, optimistins: diaugtasi karo pradia,
vokiei armijai reikta pagarba ir dkingumas u ivadavi-
m, viltasi, jog Vokietijos kariai atnea Lietuvai laisv, kad
bus atkurtas Lietuvos valstybingumas ir jos kariuomen ir kt.
Lietuvius karius pasiek per Kauno radij paskelbta
deklaracija apie Lietuvos valstybs atkrim, Lietuvos laiki-
nosios vyriausybs sudarym, raginimai valstybs tarnauto-
jams grti savo tarnybas. Kaune ir Vilniuje nedelsiant im-
tasi konkrei organizacini ingsni Lietuvos kariuomenei
atkurti ir organizuoti. Kaune sikr Lietuvos ginkluotj pa-
jg tabas. 1941 m. birelio 28 d. buvo kurta Pabrads rink-
tin, t pai dien sudarytas Lietuvos kariuomens Vilniaus
gulos tabas, jo virininku paskirtas plk. J. Jukneviius, pa-
skirti tabo skyri virininkai ir kiti pareignai
12
.
12
R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose, p. 39.
189
Vokiei karin valdia pirmosiomis okupacijos die-
nomis leido minti Lietuvos kariuomens vard, netrukd
atkurti lietuvi karinius dalinius. Antai Vilniaus karo komen-
danto von Ostmano 1941 m. birelio 26 d. sakyme buvo skel-
biama, kad Lietuvos kariuomen ir Lietuvos civiliai eina sar-
gyb. Tiesa, jie privaljo ant rankovs neioti baltus rai-
ius su atspaudu Militarbefehshaber von Vilnius ir su hakenkroi-
cu (svastika) viduryje
13
. Kai kurie t dien liudininkai savo
atsiminimuose paymi, kad pirmosiomis dienomis santykiai
su vokiei armija buv draugiki, vokiei rodytas reikia-
mas prielankumas ir pritarimas
14
.
Taiau greitai padtis pradjo keistis, nes apskritai oku-
pant vokiei planuose nebuvo vietos bent daliniam Lietuvos
suverenumui, taigi nesirengta atkurti ir Lietuvos kariuomens.
Vilniuje gestapas m spausti vokiei komendantr,
kad i grietint savo pozicij dl lietuvi kari ir j plan at-
kurti Lietuvos kariuomen. Liepos 5 d. karo komendantr
Vilniuje atvyks vokiei armijos vadas nurod, jog neturi bti
leidiami politiniai sambriai, profesins sjungos ir kurtis lie-
tuvi valstybei. Sudaryti lietuvi armij taip pat neleistina,
leidiama tik kurtis vietinei savisaugai, kuriai kartu su lietu-
viais vadais vadovaut ir vokiei karo lauko komendantra.
Taigi Vilniuje Lietuvos kariuomens atkrimo procesas
i esms tuo ir baigsi. Plk. ltn. A. pokeviius 1941 m. liepos 7
d. ileido paskutin sakym Lietuvos kariuomens dali Vil-
niaus gulai, kitas liepos 9 d. sakymas jo jau buvo pasira-
ytas kaip Lietuvi savisaugos dali (LSD) vado. io sakymo 1
punkte skelbta: Nuo ios dienos buvusios Lietuvos kariuome-
ns likuiams vadintis Lietuvi savisaugos daliniais (Litauis-
che Selbschutzeiheiten)
15
. Lietuvos kariuomen privaljo tvarkin-
gai ir organizuotai likviduotis, vliau dar ne kart pabrta,
kad Raudonosios armijos lietuvi dalini likuiai yra paleidia-
mi, jog lietuvi kariuomen nebeegzistuoja.
13
Vilniaus miesto karo vado sakymas, Naujoji Lietuva, 1941, birelio 29.
14
J. Abraitis, Gedimino pulko likimas: Atsiminimai, Vilnius, 1994, p. 83.
15
R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose, p. 41.
190
vykiai panaiai klostsi visoje Lietuvoje. Vokieiai nie-
kur neleido atkurti Lietuvos kariuomens dalini. Kaip ino-
ma, jie nereagavo ir Lietuvos laikinosios vyriausybs sily-
m organizuoti tautin korpus, kuris dalyvaut ygyje
prie bolevizm. Taiau vokieiai ypa nepasitikjo ir sku-
bjo paleisti buvusius Raudonosios armijos lietuvikus dali-
nius. 1941 m. liepos viduryje pradta organizuoti vadinamoji
Vilniaus atstatymo tarnyba (VAT). J turjo sudaryti tik trys
(Savisaugos, Tvarkos ir Darbo) batalionai. Visi kiti lietuviai ka-
riai (j Vilniuje galjo bti apie 45 tkst.) turjo bti paleisti
neribot atostog. Tiesa, netrukus buvo gautas sakymas su-
daryti dar vien batalion sargyb tarnybai Baltarusijoje eiti
(is batalionas vadintas Lydos arba Gardino batalionu, vliau
tapo 15-uoju lietuvi savisaugos batalionu). Paleistus su at-
leidimo liudijimais, bet nespjusius ivykti karius Vilniuje
teko gaudyti, i j iuos liudijimus atiminti
16
.
Vokieiai labiau pasitikjo i 1941 m. birelio antiso-
vietinio ginkluoto sukilimo dalyvi (tarp j buvo nemaai
soviet i Lietuvos kariuomens demobilizuot kari) su-
darytais savisaugos daliniais.
Kodl vokieiai neleido atsikurti lietuvi kariuome-
nei, o tik (j terminais kalbant) vietinei savisaugai, t. y.
savisaugos (apsaugos) formuotms, ir k tai reik? Vis pir-
ma vokieiams, suplanavusiems greit ir pergaling aibo
kar su SSRS, i pradi ivaduot Ryt Europos taut
karin pagalba ygyje prie bolevizm atrod nereikalin-
ga. Buvo ir politin okupuot Ryt Europos taut tam tikro
atribojimo nuo kryiaus ygio prie bolevizm pus: oku-
pantai vokieiai nenorjo susiriti sau rank ateityje, kai
bt sprendiamas i taut likimas, kuo nors politikai si-
pareigoti, nes nacionalini karini formuoi dalyvavimas
iame ygyje, naci supratimu, galjo reikti taut pretenzi-
jas valstybingum, kelti politinio pripainimo problem.
16
B. Raugas, Lietuvos batalionai vokietmetyje // J. P. Kedys, Terorizuojama ir naikinama
Lietuva, 19381991, Klaipda, 1994, p. 354.
191
Todl okupantai vokieiai ir leido atsikurti Lietuvos gin-
kluotosioms pajgoms, taiau niekaip kitaip, kaip tik steigiant
pagalbins policijos dalinius, pavaldius vokiei policijai
(andarmerijai), j skaiius taip pat buvo ribotas. ie daliniai
turjo atlikti tik savisaugos, tvarkos ir rimties palaikymo
funkcijas. Tai matyti ir i savotikai ta prasme domi vokiei
aukt pareign kalb, pasakyt 1941 m. ilydint Rytus
pirmuosius lietuvi savisaugos batalionus. Generalinis
komisaras von Rentelnas, ilyddamas 1941 m. lapkrit i Kauno
iaurs fronto unugar 5-j savisaugos batalion, ikilmingai
kalbjo apie io bataliono laukiani policijos tarnyb: es
vokiei karins pajgos ima vien bolevizmo tvirtov po
kitos, o ilaisvintoje alyje vis dar lieka vairi udavini, kurie
reikalauja panaudoti tikrus vyrus. Taigi vokieiai turjo imti
bolevizmo tvirtoves, o ilaisvint krat tikriems vyrams
buvo skirtas tik politikai niekuo nepareigojantis policinink
vaidmuo j unugaryje.
Vilniuje 1941 m. spal, ilydint vykstant Lenkij sau-
goti Maidaneko karo belaisvi stovyklos (vliau ji tapo koncen-
tracijos stovykla) 2-j savisaugos batalion SS, Vilniaus miesto
ir srities policijos vadas plk. P. Kriegas kalbjo apie reicho SS ir
policijos vado H. Himlerio iam batalionui skirt garbing u-
duot pakeisti vien vokiei policijos batalion
17
.
Tiesa, po pralaimjimo prie Maskvos 1941 m. pabaigoje,
1942 m. altos iemos Rusijoje, aibo karo lugimo vokiei
pareign retorika pradjo keistis. Vokiei karo cenzra Ka-
ryje 1942 m. vasar jau leido kritikuoti nuomon, kad lietuvi
batalionai vykdo policijos udavinius: tokia nuomon es yra
perdm klaidinga,<> ms batalionai vykdo tik kariuomens
statomus udavinius
18
. T pai met spalio 26 d. per savisau-
gos batalion kari priesaikos ceremonij Kaune SS ir policijos
vadas Lietuvoje gen. mjr. L. Wysockis padjo vainik Karo mu-
ziejaus sodelyje ant Lietuvos neinomojo kareivio kapo
19
.
17
Naujoji Lietuva, 1941, lapkriio 5, 12.
18
Ms batalionai iaurs fronte, Karys, 1942, liepos 25, p. 4.
19
Karys, 1942, spalio 31, p. 8.
192
1942 m. rugpjt Lietuvoje lanksi ir savisaugos
(apsaugos) dalinius Kaune, Panevyje, Vilniuje inspektavo
Vokietijos Tvarkos policijos vado pavaduotojas gen. ltn. J.
Kamptzas.
Nuotraukoje: i deins J. Kamptzas, ryi karininkas prie SS ir
policijos vado Lietuvoje mjr. G. Songinas, mjr. Dungsas. Prieais juos stovi
252-ojo bataliono jaun. leitenantas Pr. Grinius.
193
Savisaugos dalini pavadinimai iek tiek keitsi, vyko
dalin j reorganizacija (i pradi kurta, vliau panaikinta
savisaugos dalini vado institucija, kurtos ir likviduotos 4 apy-
gardos ir j tabai, savisaugos dalini tabas reorganizuotas
Ryi karininko tab, kartu susiaurintos lietuvi karinink
teiss ir kt.). Po vis reorganizacij ir pasikeitim batalionai
galjo veikti ne tik Lietuvos teritorijoje. I esms per vis oku-
pacijos laikotarp vokiei poiris savisaugos batalionus,
j paskirt ir vaidmen i esms maai keitsi. Iki 1944 m. ba-
landio okupantai vokieiai juos vadino Schutzmannschaft der
Ordnungspolizei (sutrumpintai Schuma) batalionais, jiems bu-
vo skirtas vokiei pagalbins policijos vaidmuo.
Toks vaidmuo, naci rasins teorijos ir jomis grsti oku-
pacins politikos tikslai Lietuvoje, visa karo veiksm eiga, vis
labiau nepalanki Vokietijai, silpnino i pradi stipri motyva-
cij, skatinusi prisidti prie kryiaus ygio prie bolevizm.
Patiems savisaugos batalion kariams, lietuvikos ad-
ministracijos pareignams, okupuotos Lietuvos visuomenei
buvo neaikus ir nesuprantamas batalion statusas, j pri-
skyrimas ir pavaldumas policijai, tai beveik vis vertinta kaip
lietuv kar eminantis dalykas. 1941 m. ruden iaurs fron-
t isisto 5-ojo savisaugos bataliono vadovybs 1942 m. ra-
te vokiei unugario 584-osios srities komendantui apie lie-
tuvi savanori tarnyb Ryt fronte buvo raoma: Duotas
mums Schutzmannschafto vardas nepatenkina ms noro
gauti tinkam viet iame karo ygyje. Ms teisin padtis
tuo neisprendiama. is pavadinimas lietuvio akyse labai
nepopuliarus, nes jis niekam neinomas ir su iuo vardu ne-
siria jokios teiss. Vokiei pareignai vard prilygina
policijos vardui, bet tikrumoje tai yra institucija tarp civilio
mogaus ir policijos. Jei mes atliktume savo pareigas savo
Tvynje, tai gal tas bt pateisinama, bet kai turime stovti
alia vokiei kareivio ir atlikti udavinius kareivikus, ir
vadintis tokiu pusiau policininko vardu, tai mes su tuo ne-
194
sutinkame. Teisiniai mes paliekame ir toliau nepripainti, ne-
prilyginti mes nei policijai, nei kariuomenei
20
.
Taurags miesto policijos nuovados virininkas 1941
m. rugpjio 7 d. rate Taurags apskrities virininkui skun-
dsi, kad vokiei karin vadovyb apsaugos kuopos parei-
gnus laiko pagalbine policija, ir vis atsakomyb u viso-
kius j veiksmus skyr vieajai policijai. Policijos nuovados
virininkas vokiei karo komendantui band aikinti, kad
apsaugos kuopos kareiviai nra pagalbin policija, kad jie
nepriklauso jo kompetencijai, bet buvo priverstas paklusti
vokiei karo komendanto nurodymams
21
.
Net provokika Lietuvi nacionalist partija (LNP) lie-
tuvi batalion, kurie priklausyt policijai, o ne vermachtui,
nelaik politikai tinkama Lietuvos djimosi Naujosios Eu-
ropos krim forma ir prie tai protestavo
22
. Paymtina,
kad 1943 m. buvo pareikta neigiama nuomon ir apie SS ka-
riuomen, SS lietuvi legion, kalbant apie juos kaip apie
grietai nepriimtin, svetim Lietuvos ginkluotj pajg
organizavimo form, reiktas siekis kurti lietuvi kariuome-
n su lietuvika vadovybe, kur bt jauiama lietuvika dva-
sia ir buvusios kariuomens tradicijos
23
.
Didioji Lietuvos visuomens dalis, net ir oficials pa-
reignai, savisaugos batalionus, nors jie priklaus ir buvo
pavalds policijai, irjo kaip kariuomens (o ne polici-
jos) dalinius, Lietuvos kariuomens nenutrkstamumo rep-
rezentantus. Lietuvi savisaugos dalini ryi karininkas
prie vokiei Tvarkos policijos vado Lietuvoje plk. ltn. A.
pokeviius sveikindavo batalion karius Lietuvos kariuo-
mens (o ne policijos) vents proga, linkdamas garbingai
20
R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose (priedas), p. 65.
21
Lietuvos centrinis valstybs archyvas (toliau LCVA), f. R-1476, ap. 1, b. 3, l. 136.
22
Metmenys Lietuvi nacionalist partijos ruoiamo pro memoria Reicho vyriausybei Berlyne,
ten pat, f. R-1520, ap. 1, b. 2, l.4; LYA, f. 3377, ap. 55, b. 38, l. 80.
23
Lietuvi nacionalist partijos (LNP) generalinio sekretoriaus Z. Blyno karo met dienoratis,
LYA, f. 3377, ap. 55, b. 239, l. 125; Kodl SS legionas mums nepriimtinas, Lietuvi fronto
biuletenis, 1943, lapkriio 26, Nr. 11, p. 7.
195
tsti Lietuvos kariuomens (o ne policijos) tradicijas
24
.
Batalion kariai stengsi vilkti Lietuvos kariuome-
ns uniform
25
, batalionams vadovavo buvusios Lietuvos ka-
riuomens karininkai, vadovaudamiesi Lietuvos kariuome-
ns statutais, laiksi joje nusistovjusios tvarkos ir tradicij.
Skyrsi savisaugos batalion ir lietuvi vieosios policijos
ginkluot: savisaugos daliniai buvo ginkluoti sunkiaisiais ir
lengvaisiais kulkosvaidiais, kitais automatiniais ginklais,
policija daugiausia tik autuvais ir kt.
Taigi tarp savisaugos ir policijos dalini buvo nema-
ai formali ir esmini skirtum. Paymtina, kad vokieiai
tik 1944 m. baland lietuvi batalionams (ymiai vliau negu
est ir latvi) buvo suteiktas policijos batalion pavadini-
mas ir vokiei policijai prilygstantis statusas.
Trumpai pasakyti, kas buvo savisaugos batalionai
veiklos, funkcij poiriu, nelengva. Batalionams buvo ski-
riamos vairios unugario funkcijos, i j svarbiausios ka-
rini komunikacij, ypa geleinkeli, vairi karini ir ki-
ni objekt, taip pat karo belaisvi stovykl, kalinimo vie-
t, yd get apsauga, jie sisti vykdyti rekvizicij, gaudyti
gyventoj darbams Vokietij. Pradjus plstis partizaninei
kovai, batalionai naudoti kovai su partizanais, net ir kauty-
nse su Raudonja armija fronte. Batalionai buvo ymimi in-
deksais, kurie reik j paskirt: W sargyb, E (Ersatz)
atsargos, naujok, F fronto, kovos batalionai.
Taigi batalionai vykd vairias specifines, mirias
funkcijas. Taiau jie vis dlto buvo karins paskirties formuo-
ts. Panaias unugario policijos funkcijas karo metais vyk-
d ir vermachto daliniai. Atsivelgiant visa tai, atrodyt, ne
visai logiki, diskutuotini istoriografijoje sigalj savisau-
gos batalion pavadinimai policijos batalionai ar lietu-
24
Aukomis remkime lietuvius karius, Tvik (iauliai), 1943, rugsjo 10, p.1; Karys, 1943,
lapkriio 20, p. 10.
25
Antai Policijos departamento direktorius V. Reivytis 1941 m. rugpjio 28 d. pareigojo
apskrii policijos vadus skubiai praneti, kiek apskrityse yra Lietuvos kariuomens aprangos,
ginkl, amunicijos, visa tai turjo bti perduota savisaugos daliniams, LCVA, f. R-500, ap. 1,
b. 3, l. 693.
196
vi policiniai rikiuots padaliniai
26
. Savisaugos batalionai
vis pirma buvo okupant likviduotos Lietuvos kariuome-
ns, o ne Lietuvos policijos organizacin tsa, o j veiklos
istorija prietaringas, dramatikas laikotarpis ir komplikuo-
tos istorijos puslapis.
Taip juos vertinti leist ir istoriografijoje sigaljs po-
iris 1944 m. pradioje bandyt formuoti Vietin rinktin,
kaip bsimos atkurtos Lietuvos kariuomens (o ne polici-
jos) uuomazg. Vietins rinktins batalionai buvo formuo-
jami vadovaujantis btent savisaugos (apsaugos) batalion
nuostatomis, juos vokieiai vertino kaip policijos batalio-
nus, jie, kaip ir savisaugos batalionai, gaudavo vokiei
Tvarkos policijos vado suteikt numer (nuo 301 numerio),
buvo pavalds vokiei policijai, jiems buvo skirta bandi-
t naikinimo funkcija ir kt.
27
Nors vokiei okupacijos metais buvo daug vairi
veiksni, kurie trukd kurti savisaugos batalionus ir juos
panaudoti okupant vokiei interesams, vis dlto prieta-
ringoje ir nevienareikmje karo meto Lietuvos situacijoje
buvo ir palanki savisaugos batalionams atsirasti ir veikti
aplinkybi. Vis vokiei okupacijos laikotarp buvo gyva
Lietuvos valstybingumo, kartu ir lietuvik karini paj-
g, sudaryt kompromiso su okupantu bdu, atkrimo id-
ja. Siekta turti karines pajgas, kurios, susiklosius palan-
kioms aplinkybms, galt tapti atkurtos Lietuvos kariuo-
mens branduoliu. Manyta, jog vokieiai, lyjant j reika-
lams fronte, taps vis nuolaidesni ir sukalbamesni, padarys
kompromis sprendiant lietuvik karini formuoi su-
darymo klausimus.
Be politins, idealistins kovos su bolevizmu moty-
vacijos, Lietuvos interes gynimo (ms kariuomen m-
s reikal sargybai), buvo nemaai ir kit stoti batalionus
26
P. Stankeras, Lietuvi policija 19411944 metais, p. 130 ir kt.
27
Pirmojo Lietuvos generalinio tarjo gen. P. Kubilino 1944 m. vasario 2 d. ratas Slygos,
pasilytos nauj Lietuvos dalini sudarymui, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l. 102; SS;
Policijos gen. majoro K. Hintzs ratas gen. ltn. P. Plechaviiui, ten pat, l. 128.
197
ir tarnauti juose skatinusi prieasi. Karininkai stojo juos
nordami dirbti pagal savo profesij, gyventi kario gyveni-
m. Ne paskutin vieta teko materialiniams motyvams: dau-
gel stojanij viliojo neblogas atlyginimas, vairios privi-
legijos ir kt. Antinacinio pogrindio leidiniuose su sarkaz-
mu ir ironija buvo paymima, kad vokieiai vilioja geru el-
gesiu, geru atlyginimu, gausiu aprpinimu, alkoholio ir ta-
bako paadais
28
. Tarnyba batalionuose danai buvo pasi-
renkama kaip alternatyva, vengiant iveimo priverstiniams
darbams Vokietij ir kt.
Plk. ltn. A. pokeviius 1941 m. liepos 31 d. sakyme,
kreipdamasis Vilniaus atstatymo tarnybos, t. y. pirmuo-
sius Vilniuje suformuotus savisaugos batalionus, pabr:
Tegul neatsiranda nei vieno vyro, kuris bent kuo sutert
ivaduotos Lietuvos kario vard <>
29
. Deja, ivaduoto-
j okupacin, rasin genocido, represij politika, konkre-
ts jiems ikil udaviniai savo unugaryje tramdant oku-
puot taut pasiprieinim iurkia karine jga ir iauria
taktika lm kitaip: batalionai tapo okupacins politikos ir
represij vykdymo rankiais, kai kurie j dalyvavo masinse
yd udyni (holokausto) ir kitose nusikalstamose akcijose,
paliko kruvin pdsak, sukompromitavo ir suter lietuvio
kario vard. Yra didiulis skirtumas tarp garbingos kovos su
ginkluotu prieu ir negailestingo susidorojimo su beginkliais,
nekaltais civiliniais gyventojais. Deja, savisaugos batalion
istorijoje bta ir vieno, ir kito.
batalionus stota kaip karines formuotes siekiant
kovoti su bolevikais, tapti bsimos Lietuvos valstybs ka-
riais, ir stojusij asmenin tragedija buvo tai, kad okupan-
tai vokieiai juos trauk nusikalstamas akcijas, privert jas
vykdyti. Kita vertus, tai anaiptol nereikia, kad visi batalio-
n kariai tapo nusikaltliais.
28
Lietuvos laisvs kovotoj sjungos (LLKS) 1942 m. birelio 7 d. atviras laikas vokiei
civilins valdios komisarams Lietuvoje, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 10, l. 71.
29
LCVA, f. R-660, ap.2, b. 2a, l. 10.
198
Vokieiai ir savisaugos dalini (matyt, 12-ojo bataliono)
kareiviai vykdant mirties nuosprend suimtiems sovietinio
pogrindio dalyviams Minske (1941 m. ruduo)
Nors ir nedaug, yra inoma fakt apie pasitraukim
i batalion protestuojant prie atgrasias kariams operacijas.
Kaune formuoto 252-ojo bataliono karininkas, laikinai js ir
io bataliono vado pareigas, kapitonas E. Poebutas 1942 m.
spalio 14lapkriio 2 d. su 80 kareivi buvo pasistas Vil-
niaus srit, kad ikraustyt lenk kininkus i ki ir saugo-
t audomus ydus. Grs E. Poebutas para raport, pra-
ydamas ileisti j atsarg, nes panai uduoi jis kaip
karininkas daugiau vykdyti negals. Bataliono vadas majo-
ras Br. Bajerius kreipsi vokieius, kad jo kareiviams pa-
nas udaviniai nebt skiriami
30
. Nenoras dalyvauti nusi-
kalstamose okupant akcijose, taip pat ir kitos prieastys vert
i batalion masikai dezertyruoti.
Savisaugos batalionams, kaip, beje, ir kitoms lietuvi-
koms formuotms, sudarytoms vokiei okupacijos metais
Lietuvoje, nebuvo lemta tapti atkurtos Lietuvos kariuome-
ns daliniais. Savisaugos batalion, kaip Lietuvos pradini
30
A. Eidintas, ydai, lietuviai ir holokaustas, Vilnius, 2002, p. 283.
199
ginkluot pajg, krimas, siekiai jas turti ir ilaikyti vi-
s laik, taigi ir /vokiei/ okupacijoje
31
brangiai kainavo.
Istoriografijoje nra vienos nuomons, kiek batalion
vokiei okupacijos metais i viso Lietuvoje buvo suformuota
ir kiek juose tarnavo vyr. Autoriaus nuomone, buvo sufor-
muoti ne maiau kaip 26 batalionai. Tai batalionai Nr. 115,
250259 ir batalionas Lietuva, taip pat keletas maesni pa-
dalini: kavalerijos eskadronas, reprezentacin kuopa, tech-
nin kuopa, veikusi prie 9-ojo bataliono Kaune.
Paymtina, kad daugiausia batalion suformuota ne
Vilniuje, kur telksi dauguma nuo Raudonosios armijos ati-
trkusi lietuvi kari, o Kaune. fakt savo atsiminimuo-
se paymjo ir lietuvi savisaugos batalion organizatorius
Vilniuje, vliau savisaugos dalini inspektorius, j ryi ka-
rininkas prie vokiei Tvarkos policijos vado Lietuvoje plk.
ltn. A. pokeviius. Jo odiais tariant, didiausia savisau-
gos dalini santalka buvo Kaune, ten buvo keli batalionai,
ginkluoti lengvaisiais pstinink ginklais, atrodo, kad i
formacij demobilizacija nepaliet, nes tai buvo ne Lietuvos
kariuomens vienetai, bet sukilliai.
Kaune 1941 m. ruden batalionuose tarnavo apie 3 470
savanori
32
. Taigi okupantai, kaip jau minta, labiau pasiti-
kjo ne batalionais, suformuotais i Raudonojoje armijoje tar-
navusi lietuvi kari, o batalionais, sudarytais daugiausia
i 1941 m. antisovietinio sukilimo dalyvi. Apie tai bylot ir
tokie faktai: savanoriai i Kaune 1941 m. vasar sudaryto Tau-
tinio darbo apsaugos (vliau 1-ojo (13-ojo) bataliono 3-iosios
kuopos) brio, J. Hamanno skrajojanio brio sudtyje au-
d ydus daugelyje Lietuvos vietovi, Kaune (o ne Vilniuje)
suformuotas 2-asis (12-asis) batalionas 1941 m. spalio pradio-
je buvo pasistas Baltarusij vykdyti ypatingsias uduo-
tis, t. y. yd udyni akcijas.
31
J. Abraitis, Gedimino pulko likimas (atsiminimai), Vilnius, 1994, p. 95.
32
Plk. ltn. A. pokeviius, Lietuvos jaunimas kovose prie okupantus, Lietuvi dienos, 1959,
balandis, Nr. 4, p. 18; LYA, f. 3377, ap. 55, b. 37, l. 200.
200
Apskritai Lietuva neinaudojo jai suteikto limito: ne-
suformavo tiek batalion, kiek buvo leista. Vienu metu nuro-
dytas batalion skaiius neegzistavo, kai kurie batalionai bu-
vo sujungti, kai kurie j veik trump laik, nebuvo visikai
sukomplektuoti. 1942 m. rugpjio mn. batalionuose buvo
341 karininkas, 1 772 puskarininkiai bei virilos, 6 275 karei-
viai, i viso 8 388 karikiai
33
. Antinacinio pogrindio altinio
duomenimis, 1944 m. kovo mn. batalion srauose bta apie
8 tkst. moni
34
. I viso batalionuose per vis okupacijos lai-
kotarp galjo tarnauti apie 1213 tkst. Lietuvos vyr.
Batalion kari nuostoli problema pogrindio ir
oficialiojoje lietuvikoje spaudoje
Nacionalin pogrindio spauda grietai neigiamai ver-
tino Vokietijos siekius traukti okupuotos Lietuvos mones
karo veiksmus, priversti beslygikai dalyvauti kare jos pu-
sje. Ji laiksi tarptautine teise pagrstos nuostatos, kad oku-
pantas neturi teiss okupuotame krate vykdyti mobilizaci-
j. Pogrindio spauda ypa prieinosi batalion siuntimui
u Lietuvos rib, j veikl Rytuose lietuvi tautos interes
poiriu laik betiksle ir beprasme, naudinga tik nacistins
Vokietijos antrojo Lietuvos okupanto interesams. Antai
pogrindio laikratyje Laisvs kovotojas rayta: Boleviz-
mas yra mirtinas ms tautos prieas, ir to niekas geriau u
mus paius neino <> Bet lietuvi tauta nenori kovoti vo-
kiei interes enkle ir leisti, kad jos sn kraujas lietsi
kur nors tarp Leningrado ir Krymo. Lietuvi tauta nori ginti
tik savo gyvyb, savo valstybs sienas. Kitas pogrindio laik-
ratis Nepriklausoma Lietuva grietai atmet visas suges-
tijas, kad Lietuvos jgas verta svetur eikvoti, pabr, jog
lietuvis gali kovoti tik dl savo krato ilaisvinimo i oku-
panto valdios, nesvarbu, kad ir kas jis bt bolevikas ar
33
Masins udyns Lietuvoje (19411944), Dokument rinkinys, 1 dalis, Vilnius, 1965, p.
322323.
34
Savisaugos daliniai, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l.110.
201
nacis, nes lietuvis, bdamas maos tautos snus, savo gyvy-
b ir jgas tegals panaudoti tik Lietuvai
35
.
Todl gausi ir takinga visuomenje lietuvi pogrin-
dio spauda i negatyvi pozicij ra apie batalion veikl,
ignoravo (lietuvi tautos interes poiriu) j beprasm ko-
v. Tik deinioji katalikikoji spauda iek tiek daugiau d-
mesio skyr ir objektyviau ra apie lietuvi karius Rytuose.
Pogrindinis laikratis laisv 1943 m. vasario 16 d., prasi-
djus propagandinei kampanijai prie SS lietuvi legiono stei-
gim, prane, kad lietuvi batalionai Rytuose turjo nuos-
toli, kovodami ne su banditais, kaip es visur skelbiama,
o fronte su reguliarija soviet kariuomene. Vienas batalio-
nas buvo apsuptas prie Mogiliovo, verdamiesi i apsupties
uvo ltn. [A.] Kemeklis ir 6 jo vyrai, netoli Voroneo buvo
apsuptas kitas batalionas, kuris, verdamasis i apsupties,
neteko tredalio kari
36
. Be jokios abejons, laikratyje ray-
ta apie lietuvi savisaugos 11-j ir 7-j batalionus. Vliau
laikratis patikslino, kad uvo 50-60 7-ojo bataliono vyr.
1944 m. kovo pabaigoje leidinyje laisv pateikti
bendri duomenys apie lietuvi savisaugos batalion nuos-
tolius, kurie bene tiksliausiai atspindjo reali padt. Laik-
ratis ra apie tai, kad i batalion beliko maiau negu du
tredaliai to, kas buvo pradjus juos organizuoti, uvo per
450 vyr, sueistj dar daugiau. Laikratis vardijo prieas-
tis, dl kuri batalion eils retjo: traktavimas kaip polici-
nink, netaktikas vokiei ryi karinink elgesys, menkas
kari aprpinimas, o svarbiausia, inios, kad po vis Ryt
front iblakyti lietuviai nesijaut tur ideal, u kur galt
kovoti ir mirti
37
. Net keli batalionai buvo iformuoti, kai ku-
rie atkelti Lietuv, 3 batalionai traukti vermacht ir kt.
Tai, kad pogrindio spauda, turinti neigiam nuomo-
n batalion formavimo, o ypa j siuntimo Rytus ir veik-
35
Mobilizacij reikalu, Laisvs kovotojas, 1944, Nr. 19, p. 2; Tautieiai, Nepriklausoma Lietuva,
1943, kovo 1, p.4.
36
laisv, 1943, vasario 16; Lietuvi batalionai Rytuose, laisv, 1943, kovo 1.
37
Savisaugos daliniai, laisv, 1943, kovo 27.
202
los ten klausimu, bdama neblogai informuota apie padt
batalionuose, neskelb duomen apie didelius batalion
nuostolius, reik viena toki nuostoli nebuvo. Apie juos
duomen neturjo ir sovietinio pogrindio agentra Lietu-
voje: jos altiniai 1943 m. viduryje Maskv informavo apie
tai, kad sueista apie 400500 batalion kari, o uvusiuo-
sius, vietos spaudos iniomis, es galima suskaiiuoti ant
pirt
38
. Taiau tai netrukd sovietinei propagandai i Mask-
vos skelbti visikai tikrovs neatitinkani fakt: es, kai su-
mobilizuoti apsaugos batalionus ir isisti u Lietuvos ri-
b lietuviai pareikalavo grinti juos Lietuv, vokieiai m
juos be jokio pasigailjimo audyti: 315 (!) lietuvi kari bu-
vo suaudyti Stolbcuose (Baltarusijoje) ir keletas imt Kos-
topolyje (Ukrainoje)
39
.
Pogrindio spaudos nepalankus poiris ir skelbia-
mi faktai apie padt savisaugos batalionuose vokiei oku-
pacinei politikai ir propagandai buvo alingi, kl neigiam
Lietuvos visuomens reakcij dl lietuvi kari kovos tiksl
ir auk prasms. Todl su pogrindio spauda ir jo nib-
dania (odine) propaganda aktyviai kovojo oficialioji lie-
tuvika spauda. i spauda atkakliai neig gandus apie kai
kuri batalion didelius nuostolius Rytuose. Laikratis At-
eitis 1943 m. gandus apie kai kuri batalion visik su-
naikinim vertino kaip sufabrikuotus, kirinanius visuo-
men, piktos valios prasimanym, es nra pagrindo kal-
bti apie kokius ypatingus nuostolius, ie gandai yra sklei-
diami siekiant aikaus tikslo bauginti ir atbaidyti nuo ka-
rins tarnybos rugpjio pabaigoje
40
. Dl platint gand tiks-
l Ateitis buvo visikai teisi. Dar labiau piktinosi Kario
savaitratis: es tariam nuostoli iptimas ar lykti mela-
38
1943 m. lieposrugpjio mn. payma apie faistinius savisaugos dalinius, LYA, f. 1, b. 74, l. 1.
39
LKP(b) 1943 m. rugsjo mn. atsiaukimas Lietuviai, tarnaujantieji vokieiams, Kovoje
prie hitlerin okupacij: Lietuvos KP(b) atsiaukimai Didiojo Tvyns karo metu, Vilnius,
1948, p. 107.
40
Ms kariai ir mes, Ateitis, 1943, balandio 17, p.1; A. Gailinas, Fronto karys ms
spaudos viesoje, Ateitis, 1943, rugpjio 31, p.3.
203
gyst apie visikai sunaikintus vien ar kit ms batalio-
nus yra eilinis gandas, kurio tikrovj saldiai trokta moni-
jos kraujo itrok stalininiai Maskvos mogdros. Es buvo
mginama ir piktesni gand apie vien ms dalin (7-j
savisaugos batalion ? - R. Z.) paskleisti
41
.
Piktai neigdama gandus apie didelius batalion nuos-
tolius Rytuose, oficialioji spauda piro okupuotos Lietuvos
visuomenei nuomon, jog lietuvi savanori kova Rytuose
su bolevizmu yra kova dl savo tautos laisvs ir laimingos
ateities naujojoje Europoje, es ios kovos fakt neginija-
mai rodo ir ms uvusij kari aukos
42
. Taigi kova su
bolevizmu laikyta tam tikra politine vertybe, o ios kovos
aukos didiai prasmingomis. Todl fakt apie kari tis
oficialioji spauda nenutyljo, o atvirkiai - stengsi jas i-
auktinti, ikelti, pagerbti. Spaudoje rayta apie Rytuose u-
vusi broli kapus, kuriuose alia vokieio, ispano, latvio,
esto amino poilsio atgul toli nuo Tvyns, nuo artimj
atsidrs lietuvis karys
43
. 1943 m. pavasar, sulugus mgi-
nimams steigti SS lietuvi legion, faktai apie lietuvi daly-
vavim kare vokiei pusje tapo ypa aktuals, deficiti-
niai, j reikjo net ir Vokietijos spaudai. Oficialiosios spau-
dos darbuotojams, siuniamiems Rytus karo koresponden-
tams buvo keliamas udavinys skelbti mediag apie lie-
tuvi kari kov, didesni ar maesni dalini bdinges-
ni kautyni, ygi, buities, nuotyki apraymus, apskri-
tai kuo plaiau pasakoti pasauliui apie ms kari ygius
44
.
Suprantama, oficialioji spauda negaljo atskleisti ir ne-
atskleid realios padties lietuvi savisaugos batalionuose,
j kari nuotaik, nusivylimo ir nepasitenkinimo savo pa-
dtimi, nera apie i proces rezultat gaus dezertyra-
vim i batalion, nutyljo skaudiausius, masikiausius ka-
ri i atvejus ir kt. Nepaisant to, j, vis pirma savaitrat
41
Stipri dvasia, Karys, 1943, gegus 15, p. 2.
42
Ms aukos tautos kovoje prie bolevizm, Panevio apygardos balsas, 1942, kovo 22.
43
Z. Gerulaitis, Lietuvis karys Rytuose, Ateitis, 1943, sausio 6, p.3.
44
Mediaga i ms kari gyvenimo vokiei spaudai, Karys, 1943, gegus 29.
204
Karys, galima laikyti svarbiu istorijos altiniu, kuriame ga-
lima rasti nemaai vertingos informacijos apie savisaugos ba-
talion nuostolius ir j kari tis.
Savaitratyje Karys ir kitoje spaudoje buvo skelbia-
mi oficials uvusi kari sraai, trumpi praneimai apie ka-
ri tis, uuojautos, nekrologai ir kita informacija. Tiesa, ma-
tyt, padidjus batalion nuostoliams, spaudoje nuo 1944 m.
pradios tokia informacija pradta riboti. Ateitis 1944 m. sau-
sio 25 d., o Karys vasario 12 d. prane, kad pavieni asme-
n bei staig uuojautos uvusi kari giminms ir artimie-
siems nebus skelbiamos, taiau uvusij (mirusij) eim
nariai, gimins, dalini vadai ir toliau turjo teis jas skelbti
45
.
Taigi martirologins informacijos oficialioje spaudoje netr-
ko beveik iki pat vokiei okupacijos pabaigos.
Dl i sumetim oficialioji spauda reguliariai ra
apie lietuvi kari tis Rytuose. Antai iauliuose leista T-
vik 1942 m. rugsjo pabaigoje paymjo, kad nemaai
ms narsi vyr jau uvo Ryt kovose
46
, panaiai popu-
liariame urnale Savait ra virila A. Gailinas: Toli nuo
Tvyns ilsisi nemaas skaiius lietuvi kari, paguldiu-
si galvas kovoje su bolevikais. Jie palaidoti bendruose ka-
puose su vokiei ir kit tautybi uvusiais kariais. A. Gai-
linas minjo graiai sutvarkytus kari kapus D. vietovje
(matyt, Dedoviiuose, Pskovo sr. R. Z.), uvusi kari lai-
dotuves: laidojama be aar, be gedulo vliav ir sentimen-
talumo. Atsisveikinama trimis vi salvmis. Laidotuvse
daniausiai dalyvauja vokiei karo kapelionai, bet pasku-
tiniu laiku jau yra atvyks ir lietuvi kapelionas, kuris ia
pat kapuose u uvusius atlaiko pamaldas ir dalyvauja lai-
dotuvse. Reikia manyti, kad, karui pasibaigus, uvusi ka-
ri palaikai bus perkelti Tvyn
47
.
45
Kronika: Uuojautos nuo iol nebus spausdinamos, Ateitis, 1944, sausio 25, p. 6; Karys,
1944, vasario 12.
46
Tvik,1942, rugsjo 25.
47
Vr. A. Gailinas, Fronte uvusi kapai, Savait, 1942, spalio 31, Nr. 20, p. 389.
205
Jaunesnysis puskarininkis J. Susmaras 1943 m. ra apie
kari kapus prie Dniepro, Ukrainoje: <> prie mane kelio-
mis eilmis driekiasi kap kryiai <> Vienoje eilje suran-
du 3 lietuvi kari kapus: jie uvo 1942 m. gruodio 21 d.
48
Daugjo uvusi kari ir jiems pastatyt kryi ir Lie-
tuvos emje. Karyje 1943 m. buvo raoma: miestel, esan-
t Lietuvos pasienyje, vyksta veim kolona <> pagaliau
kolona priartja prie A. miestelio, veimai sustoja miestelio
aiktje, i j ikeliama keletas lavon <> Tai naujos X.
bataliono aukos, uvusios kovoj prie bolevizm<>.
49
(Matyt, ia apraytos 2-ojo savisaugos bataliono kari laido-
tuvs Adutikio miestelyje. R. Z.)
Lietuvi savisaugos batalion kariai kovojo, deja, dl
svetim interes Rusijos platybse nuo Azovo jros pie-
tuose iki Ilmenio eero iaurje. Visur, kur jie kovojo, buvo
ir uvusij. Lietuvos banyiose pagerbiant uvusiuosius
vykdavo ikilmingos pamaldos. Vienos i toki pamald u
Vilniaus apygardos batalion uvusius karius 1943 m. liep
vyko Vilniaus katedroje
50
.
Oficialioji spauda taip pat nuolat ra apie sueistus
lietuvius karius, kl j eim rpybos, socialins ir morali-
ns globos klausimus. Rayta apie Rytuose sueist lietuvi
kari gydym Kauno, Panevio, iauli, Vilniaus, Rygos ka-
ro ligoninse. 1942 m. pabaigoje Kauno karo ligoninje buvo
daug Ryt fronto kovotoj, tarp j nemaai ir ms tautie-
i. 1943 m. gegus pradioje sveikstanij kari kuopoje
( j buvo surenkami kariai i vairi karo ligonini; kuopos
vadas kpt. /D./ Meiys) buvo apie 90 lietuvi kari. 1943 m.
rugpjio pabaigoje Kauno klinikose gydsi apie 70 sueist
lietuvi kari
51
. 1944 m. vasario mn. Vilniaus karo ligonin-
se buvo gydoma apie 200 kari (tarp j apie 90 vokiei)
52
.
48
Jul. Susmaras, Kari kapai prie Dniepro, Karys, 1943, liepos 3.
49
K. Karpaviius, Lietuvos em puoiasi kryiais, Karys, 1943, birelio 5.
50
Karys, 1943, liepos 17.
51
laisv: Kauno dienratis, 1942, vasario 18; gruodio 12; Tvik (iauliai), 1942, vasario
20; vasario 27; kovo 6; balandio 3; Ateitis, 1943, sausio 8; rugpjio 30; Panevio apygardos
balsas, 1943, rugpjio 28.
52
Sueistieji kariai graiai pagerbti, Naujoji Lietuva, 1944, vasario 23.
206
Oficialiosios spaudos duomenys daugma atitinka ar-
chyvini altini apie sueistuosius pateiktus duomenis. Iki
1943 m. lapkriio 16 d. Vilniaus karo ligoninse i viso buvo
gydomi 153 sueisti lietuviai kariai, tarnaujantys vermach-
te
53
. Iki 1944 m. pavasario Vilniaus iurlionio g. buvusioje
karo ligoninje buvo gydomi beveik vien tik vokieiai. Vil-
niaus krate isipltus partizan kovai, lietuvi kari ir po-
licinink skaiius m didti. Balandio pradioje ioje ligo-
ninje gydsi apie 100 sueist lietuvi
54
.
1943 m. spaudoje buvo pamintos 19411942 m. i Lie-
tuvos Rytus isist batalion veiklos metins. 1943 m. pa-
vasar minta 13-ojo savisaugos bataliono vien met kov
Rytuose (iaurs fronte) sukaktis. Visas ms nueitas Ryt
lygumomis kelias nulaistytas lietuvio kario krauju, sudr-
kintas jo prakaitu <> Tie kaimai, tie kolchozai niekuomet
neidils i ms atminties, nes jie visi buvo paimti per kov,
aplaistyti ms pai krauju, rayta Karyje
55
.
Vien met jubiliej Rytuose minjo ir 7-asis savi-
saugos batalionas, isistas Ukrain 1942 m. pavasar, v-
liau atsidrs Voroneo placdarme, tarp Voroneo ir Staling-
rado, 1943 m. pradioje sugrintas Lietuv. Oficialioji spau-
da ia proga neig, kad batalionas patyr daug nuostoli. Vir-
ila A. Ivanauskas 1943 m. birel ra: <>lygiai prie me-
tus buvome visi, o iandien jau kai kuri draug ms tarpe
nebra. Vieni gro atgal Lietuvon, o kiti liko aminai ilstis
Ukrainos emj, atymti kukliais, pilkais lietuvikais kry-
eliais. Nors, tiesa, ms bataliono uvusi ar mirusi skai-
ius maas, tik apie 10 (o pikti gandai Lietuvoje savo laiku
buvo paskelb, kad uvs beveik visas ms batalionas)
56
.
53
Sueist Vermachto dalini lietuvi kari skaiius Vilniaus karo ligoninse (Vermachto
komendantros 1943 m. lapkriio 17 d. sraas), Lietuvos centrinis valstybs archyvas (LCVA),
f. R-978, ap. 2, b. 14, l. 63.
54
Nepamirkime ms kari iose Velykose, Naujoji Lietuva, 1944, balandio 8.
55
Psk. J. M-tis, 13 bataliono sukaktis: vieneri metais Rytuose, Karys, 1943, balandio 10.
domu paymti, kad minint io bataliono veiklos metines spaudoje stambiu riftu buvo
nurodytas jo numeris. Neaiku, kas lm tok atvirum karo cenzros neapsiirjimas,
bataliono nuopelnai , SS lietuvi legiono steigimo 1943 m. neskm ar kitos prieastys.
56
A. Ivanauskas, Paminjome savo metines Rytuose, Karys, 1943, birelio 26.
207
T pai met liepos mn. Karyje skelbtas tstinis
leitenanto [Kazio?] Treioko straipsnis Prajusios iemos
kautynse. Nors bataliono numeris, vietovs, kari pavar-
ds neminimos, remiantis daugeliu fakt galima tvirtinti, kad
straipsnyje rayta apie 7-ojo bataliono kovos keli ir batalio-
no verimsi i Ostrogosko apylinkse grsusios apsupties
pietus nuo Voroneo. ia publikacija, kurioje rayta apie
keli apsupties ied (kartu su vokiei ir vengr daliniais)
pralauim, pradtas kurti iki iol istoriografijoje gyvas mi-
tas apie tariam bataliono patekim su feldmaralo F. Pau-
liaus grupuote apsupt prie Stalingrado. (I tikrj batalio-
nas Stalingrado katil nebuvo pateks, jis kartu su vengr ir
vokiei daliniais isiver i grsusios apsupties.) Nors i
detalaus isiverimo apraymo atrodyt, kad batalionas tu-
rjo patirti nemaai nuostoli, minimi tik 2 sunkiai sueisti
lietuviai kariai ir nesunkiai sueistas puskarininkis, batalio-
no nuostoliai buvo gana menki
57
. Apskritai iskirtinis ofi-
cialiosios spaudos dmesys 7-ojo bataliono trumpam kovi-
ns veiklos epizodui 1943 m. saus Voroneo srityje rodo,
koks deficitas lietuvi savisaugos batalion veikloje buvo
tokie faktai ir kad pasigirti nebuvo kuo.
1943 m. oficialioji spauda, apibendrindama lietuvi
savisaugos batalion kari nuostolius, patirtus kovoje su
bolevizmu per dvejus metus (19411942), pagrstai dar
ivad, kad jie yra palyginti menki, juos kartkartmis sten-
giasi ipsti tik pikta prieo propaganda
58
. (Oficialioji spau-
da prieu laik ir nacionalin pogrindio spaud.) Vlesni
batalion nuostoliai oficialiojoje spaudoje liko neapibendrinti.
Taiau apskritai oficialiosios ir pogrindio spaudos
polemikoje su batalion nuostoliais, lietuvi kari timis
susij klausimai nuviesti gerokai realiau negu kai kuriuose
mintuose iuolaikini autori darbuose. Vokiei okupa-
cijos metais propagandinje idjinje kovoje, polemizuojant
batalion nuostoli, j kari i klausimais, vertinant vai-
57
Ltn. Treiokas, Prajusios iemos kautynse, Karys, 1943, liepos 10; liepos 17; liepos 24.
58
Konferencija ir ms vyrai Rytuose, Ateitis, 1943, balandio 18; Karys, 1943, balandio 24.
208
rias kitas j netektis, nebuvo perengta visiko nesiskaitymo
su realiais istoriniais faktais riba.
Batalion kari nuostolius lm bendrieji veiksniai
Pasiremiant vokiei okupacijos met spauda, kaip
svarbiu altiniu ir ieities taku, vertinant lietuvi savisau-
gos batalion kari nuostolius, galima daryti prielaid, kad
jie bent iki 1944 m. pavasario i tikrj buvo palyginti nedi-
deli. Pagrindiant toki prielaid reikt bent iek tiek pasi-
aikinti jos svarbesnes bendrsias prieastis, vairaus pob-
dio veiksnius ir aplinkybes.
Frontui greitai nutolus Rytus, okupuota Lietuva tapo
giliu ir ramiu vokiei kariuomens unugariu. Krato sau-
gumui utikrinti ir tvarkai palaikyti uteko lietuvi vieosios
policijos pajg. Todl dauguma 19411942 m. suformuot sa-
visaugos batalion buvo isisti u Lietuvos rib. Batalion
isiuntimas Rytus, kariniu poiriu pavojingus regionus,
apskritai buvo viena svarbiausi bendrj aplinkybi, lmu-
si j nuostolius.
Batalion nuostolius Rytuose lm j paskirtis ir funk-
cijos, kurios buvo vairios ir neretai keitsi: tai priklaus nuo
bendrosios karins padties ir padties batalion dislokacijos
vietose, okupant tiksl ir poreiki. Taiau esmin, svarbiau-
sia, aplinkyb buvo ta, kad batalionai buvo ne fronte, o unu-
garyje veikusios karins formuots, vykdiusios daugiausia
pagalbines, aptarnavimo, policijos uduotis, joms buvo ski-
riamos pirmiausia sargyb, apsaugos (komunikacij, ypa ge-
leinkeli, vairi karini ir kini objekt, karo belaisvi sto-
vykl ir kt.) funkcijos. Tik pradjus komplikuotis padiai
Rytuose, kratutiniais atvejais lietuvi savisaugos batalionai
pradti naudoti ne tik sargyb tarnybai, bet ir kovai su parti-
zanais, uduotims pafrontje ar net ir paiame fronte vykdyti.
Taiau net ir lietuvi fronto batalionai vykd i es-
ms pagalbines, prieakini fronto dalini aptarnavimo, j ap-
saugos funkcijas. Fronto linija Rytuose tssi kelis tkstanius
209
kilometr ir, aiku, kai kuriuose ruouose itiso fronto nebu-
vo, tokiose vietose susidar palankios slygos i sovietinio
vokiei unugar skverbtis partizan briams ir grupms (pri-
reikus ir grti atgal). Vokiei armij fronto juosta gilum
nebuvo platesn nei 10 km. U prieakini dali buvo isids-
t j tabai ir unugario daliniai, didesni jungini tabai, da-
liniai, ivykstantys i fronto poilsio, armij rezervas. Toliau
nuo fronto linijos, iskyrus didesnius miestus, karini dalini
beveik nebuvo. Tik iilgai link fronto jusi geleinkeli ir plen-
t buvo dislokuotos rezervo ir apsaugos dalys. Toliau kaip
3050 km nuo magistralini keli karini dalini taip pat be-
veik nebuvo
59
. Kontroliuoti milinikas okupuotas teritorijas
Rytuose vokieiai paprasiausiai neturjo jg, susidar pa-
lankios slygos partizaninei veiklai.
Taigi buvimas fronte nebtinai reik kov prieaki-
nse linijose. Lietuvi savisaugos fronto batalion veiklos
pobdis matyti i vokiei iaurs fronte nuo 1941 m. pabai-
gos veikusio 5-ojo savisaugos bataliono konkreios veiklos.
io bataliono 1-oji kuopa saugojo Ilmenio eero vakarin pa-
krant. Nors ja jo vokiei kariuomens prieakins linijos,
soviet daliniai stovjo kitoje eero pusje (u 30 km). 1942
m. iem Raudonajai armijai pradjus puolamj Demjans-
ko operacij, ios kuopos dalis pateko apsupt, joje bdami
jos kariai saugojo Chmelio kaim, taiau io kaimo sovietai
n karto nemgino pulti. Bataliono 2-oji kuopa 19411942 m.
iem saugojo LokniosCholmo kelio ruo, dalyvavo kau-
tynse su puolania Raudonja armija ir sovietiniais partiza-
nais, vliau saugojo kaim prie Lovats. 3-ioji kuopa vis ie-
m ramiai praleido saugodama sandlius ir kitus karinius
objektus Lugos apylinkse. Tokios bataliono padalini funk-
cijos lm ir atitinkamus j nuostolius, smarkiau nukentjo
tik 2-oji kuopa. Nuo 1942 m. vasaros iki 1944 m. pradios 5-
asis batalionas saugojo geleinkelio linijas
60
.
59
. , , , 2003, . 70.
60
A. Bubnys, Penktasis lietuvi policijos batalionas, p. 4546.
210
Apskritai lietuvi savisaugos batalion nuostolius Ry-
tuose daugiausia lm kova su sovietiniais partizanais. Taiau
partizan veiklos 19411942 m. kaip batalion nuostoli veiks-
nio nereikt pervertinti ir sureikminti. Soviet partizaninis
karas dl daugelio aplinkybi toli grau ne i karto tapo masi-
nis (visaliaudinis), organizuotas, kariniu poiriu efektyvus
ir kt. Sovietin vadovyb nuo 3-iojo deimtmeio pabaigos bu-
vo atsisakiusi partizaninio karo idjos, kariniu poiriu su-
stiprjusios SSRS karin doktrina skelb, jog, kilus karui, jo
veiksmai vyks prieo teritorijoje, silymai rengtis partizani-
niam karui, sovietiniu argonu kalbant, buvo vertinami kaip
silpnadvasikumo reikiniai, partizan kadrai buvo su-
naikinti per 19371938 m. stalinines represijas ir kt. Naujau-
sioje rus istoriografijoje daroma ivada, kad 19411942 m. so-
vietiniai partizanai okupuotose SSRS teritorijose nedar esmi-
nio poveikio karo veiksm eigai, nekl didelio pavojaus ir
netrukd vokiei karo mainai skverbtis SSRS gilum. Par-
tizaninis judjimas m stiprti tik nuo 1942 m. vidurio
61
.
Paymtina, kad pirmj lietuvi savisaugos batalio-
n, pasist 1941 m. Baltarusij, svarbiausias udavinys bu-
vo ne kovoti su partizanais, o valyti teritorij nuo usilikusi
Raudonosios armijos likui ir vokieiams prieik elemen-
t, konvojuoti soviet karo belaisvi grupes karo belaisvi
stovyklas, jas saugoti, eiti sargyb prie vairi kit karini bei
kini objekt ir kt. ios funkcijos nekl didesnio pavojaus
batalion kariams ir nepareikalavo didesni j auk.
Vis dlto sovietini partizan karas vokiei okupuo-
tose teritorijose Rytuose pltojosi ir stiprjo, vairs unuga-
rio apsaugos udaviniai ilgainiui tapo pavojingi, reikalau-
jantys auk. Batalionai buvo siuniami aktyviausios parti-
zan veiklos regionus, sovietiniai partizanai, nepaisydami
nuostoli ir pasekmi vietos gyventojams, siek vykdyti di-
versijas susisiekimo linijose, ypa geleinkeliuose, puldin-
ti vokieiams gyvybikai svarbius karinius ir kinius objek-
tus degal, ginkl, audmen, maisto sandlius ir kt.
61
. . , : , ,
2003, c. 87, 91 ir kt.
211
Savisaugos batalion viena svarbiausi veiklos srii
Rytuose buvo geleinkeli apsauga nuo juos masikai
puldinjusi sovietini partizan
212
Galbt lietuvi savisaugos dalinio karys (apie tai galima
sprsti i lietuvikos kokardos kepurje)
1943 m. iem Rytuose
213
Okupuotoje SSRS teritorijoje stiprjant partizaniniam karui
nuo partizan antpuoli teko saugoti derli ir j nuimti
suvarytus gyventojus
Apskritai batalion kovoje su partizanais galima iskirti
du svarbesnius laikotarpius: 1) 19411943 m. vidurys, kai Vo-
kietija kariniu poiriu dominavo, puol visu frontu, partiza-
ninis karas dar nebuvo isiplts, savisaugos batalionai daly-
vavo didelio masto ir intensyviuose puolamuosiuose veiks-
muose ir operacijose valant mikus ir gyvenamsias vietoves
nuo prieik element, juos persekiojant ir naikinant; 2) lai-
kotarpis nuo 1943 m. vidurio, kai Vokietija negrtamai prara-
do karin strategin iniciatyv, sovietini partizan veikla la-
bai isiplt, vokieiams vis labiau m trkti pajg kovai su
jais, lietuvi savisaugos batalionai, iblakyti atskirais smul-
kiais padaliniais (kuopomis, puskuopmis, briais, skyriais)
tvirtintuose atsparos punktuose daugiausia tik gynsi, sau-
gojo svarbiausias komunikacijas ir karinius objektus.
214
Vienas ymiausi sovietini partizan vad Baltaru-
sijoje F. Markovas 1943 m. apie okupant vokiei kovos su
partizanais taktik ra, jog prieo pajgos Vileikos srityje ir
Lietuvoje (matyt, jis turjo omenyje Ryt Lietuv R. Z.) yra
didels: Pastovyje apie 2 tkst. vokiei ir policinink, Vi-
leikoje 800, visuose rajon centruose po 100120 vokie-
i, policinink ir lietuvi. Be to, veikia vokiei ir policijos
pajg smulki atsparos punkt specialus tinklas. Visos ios
gulos gerai tvirtintos (dzotai, apkasai, mriniai namai, spyg-
liuot viel utvaros) ir ginkluotos. guloms sakyta nesd-
ti, visomis pajgomis ivykti savo veiklos zonas, organizuoti
pasalas partizanams j judjimo vietose, paruo grupms
kaimuose, apskritai gaudyti nedideles partizan grupes ar-
ba apsupti dideles j pajgas
62
.
Panaiai apie kovos taktik su partizanais Rytuose tuo
paiu metu rayta ir Karyje: Ms bataliono atskirai sto-
vinios kuopos vykd vairius kautyni udavinius: val di-
diulius spygliuoi mikus nuo ufronts ginkluot gau-
j, krt tartinus kolchozus, lydjo surinkimo punktus ja-
v ir galvij transportus ir N. geleinkelio ruoe vykd pa-
salas prie bolevik banditus, kurie kartais mgindavo i-
sprogdinti geleinkelio bgius, upuldindavo karinius ee-
lonus ir vairiausiais bdais stengsi sutrukdyti normal tie-
kim frontui
63
.
Netiesiogiai batalion nuostolius i dalies lm dau-
gelis jau mint bendrj politini, psichologini, materia-
lini su j padtimi susijusi aplinkybi: Vokietijos reicho
negatyvi politika Lietuvos suverenumo klausimu, okupuo-
tos Lietuvos visuomens neigiamas nusistatymas prie bata-
62
K. Voroilovo brigados komisaro F. Markovo 1943 m. vasario 24 d. praneimas Baltarusijos
KP(b) CK sekretoriui P. Kalininui apie partizan veikl Vileikos srityje //
:
, ( 1942 .- 1943
.), ,1973, . 180.
63
Psk. J. Miktas, Naikiname desantinink organizuojamas bandit gaujas, Karys, 1943,
balandio 17.
215
lionus, lietuvi antinacinio pogrindio taka, jo demoralizuo-
jamasis vaidmuo, batalion kari jausta vokiei jiems tai-
kyta diskriminavimo politika, neaikus batalion statusas,
aiki kovos tiksl, motyv neturjimas ir kitos prieastys
menkino lietuvi kari kovingum, nor kariauti ir lieti krau-
j u Vokietijos interesus. Kita vertus, vokieiai nepasitik-
jo (ir ia beveik nebuvo iimi) politikai nepatikimais, men-
kai kariauti apmokytais ir aprpintais lietuvi batalionais,
neskyr jiems sudtingesni (kartu ir pavojingesni) uduo-
i. Visa tai maino batalion kari nuostolius.
Savaime suprantama, batalion, iblakyt didiulje
nuo Ilmenio eero iaurje iki Azovo jros pietuose plytinio-
je SSRS teritorijoje, padtis ir veikla turjo specifini bruo,
kovos intensyvumas, kartu ir patirt nuostoli mastai skyrsi.
Rytuose veikusi savisaugos batalion
nuostoliai
Vokietijos Ryt frontas buvo suskirstytas tris didiu-
lius barus: iaurs, Centro (vidurin) ir Piet frontus. Suformuo-
ti lietuvi savisaugos batalionai buvo siuniami visus iuos
fronto barus Pskovo, Novgorodo sritis (iaurs fronto armij
unugar), Baltarusij (Centro fronto armij unugar), Ukrain
ir Rusijos pietines sritis (Piet fronto armij unugar).
Batalion nuostoliai Baltarusijoje. Pirmieji lietuvi
savisaugos batalionai, isisti u Lietuvos rib, ivyko Bal-
tarusij. 1941 m. vasar ten jau buvo isisti 15-asis, spalio
pradioje 2 (12)-asis, lapkriio mn. 3-iasis batalionai. V-
liau, 19421944 m., Baltarusijoje (i dalies ir Ryt Lietuvoje
bei Latvijoje, Pskovo sr., Rusijoje) veik 2-asis (Vilniaus apy-
gardos), 251-asis, 253255-asis, 257-asis batalionai ir kit ba-
talion atskiri padaliniai, 1944 m. birel ir 13-asis batalio-
nas (Pskovo srityje). Nereikia pamirti, kad 1942 m. baland
prie Lietuvos generalins srities buvo prijungtos Amenos,
Svyri apskritys, prie naujos Eiiki apskrities priskirti kai
kurie baltarusiki valsiai (i viso apie 4 tkst. kv. km, 200
216
tkst. gyventoj), iose teritorijose lietuvikos savivaldos ad-
ministracija, lietuvi policija ir savisaugos batalionai veik
kaip Lietuvos teritorijoje. Plk. ltn. A. pokeviius ra, kad
savisaugos batalion Vilniaus apygardai buvo keltas uda-
vinys sitvirtinti Rusijos ir Lietuvos 1920 m. sutartimi
Lietuvai priskirtoje teritorijoje, daryti visk, kad Lietuvai
priklausyt Pin (Pinsko) bal ir tarp Pastovio ir Mogiliovo
esantys kreidos laukai
64
.
Dl toli siekiani kai kuri Lietuvos kariki ir poli-
tikos veikj, dalies visuomens puoselt vili iplsti Lie-
tuvos teritorij Rytus ir sieki joje sitvirtinti buvo leng-
viau (nesukl prieikos visuomens reakcijos) isisti sa-
visaugos batalionus Baltarusij, tai turjo takos batalion
kari kovos motyvacijai, kartu ir j auk prasmei pateisinti.
1942 m. oficialiojoje spaudoje su nemau patosu pra-
dta rayti apie lietuvi savisaugos batalion veikl Ry-
tuose, vis pirma Baltarusijoje (Gudijoje). I 1942 m. rude-
n Karyje apie vieno lietuvi savisaugos bataliono veik-
l Baltarusijoje (i pateikt pasiymjusi kari pavardi
aiku, jog tai buvo 3-iasis batalionas (vadas kpt. Pr. Amb-
razinas, vliau kpt. J. Aleksa) rayta: batalionas sunkio-
mis karo meto slygomis nuygiuodavo per dien 3545
km pelktais Gudijos keliais ir klastingais mikais, vien
tik psiomis nujo per 2 tkst. km, vykd daugiau kaip
180 kautyni udavini
65
. I pateikt duomen galima da-
ryti ivad, jog 3-iasis ir kiti batalionai intensyviai ir sk-
mingai val Baltarusijos mikus ir vietoves, i pradi
retai susidurdami su prieu ir be didesni auk. Antai 1942
m. balandio 20 d. kautynse su partizanais uvs 3-iojo
bataliono karys J. Navikas buvo tik antroji io bataliono
auka Baltarusijoje
66
.
64
Plk. ltn. A. pokeviius, Lietuvos jaunimas kovose prie okupantus, p. 18.
65
Padka kautynse pasiymjusiems ms vyrams, Karys, 1942, spalio 17.
66
Palaidotas Rytuose uvs eil. Julius Navikas, Karys, 1942, gegus 16.
217
Ir vis dlto 3-iasis lietuvi savisaugos batalionas ko-
voje su sustiprjusiais sovietiniais partizanais Baltarusijoje
patyr vien pirmj masins kari ties atvej.
1942 m. gegus 9 d. sovietini partizan pasal Ko-
pylio (Minsko sr.) apylinkse pateko io bataliono 1-osios kuo-
pos 3-iasis brys. 3-iojo bataliono karys V. Dalinkeviius pri-
simena, kad t dien 30-ies kari brys ivyko Kopyl pa-
rengti batalionui patalpas. Nuvykus ten, buvo gautas prane-
imas, kad vien kaim ijo ir negro 9 rusai policininkai
ir 2 vokieiai. Brys ir 2 vokieiai, isisti iekoti dingusi-
j, papuol partizan pasal: br staiga pasipyl kulk
krua, kariai, neturdami jokios priedangos, krito ant ems.
Vieni daugiau nebepakilo, kiti band aklai atsiaudyti, ne-
matydami, kur slepiasi prieas. Tik kiek vliau pastebtas
medyje sitaiss partizan kulkosvaidininkas. ioje pasaloje
i viso uvo 17 lietuvi kari. Atvykus pastiprinimui i bata-
liono 1-osios kuopos, brio likuiai atsitrauk
67
.
i pasala ir jos tragiki rezultatai ufiksuoti ir so-
vietini partizan altiniuose. I K. Voroilovo brigados
Nr. 300 istorijos matyti, kad 1942 m. gegus 9 d. prie e-
tak kaimo (5 km vakarus nuo Kopylio) ios brigados 27
Kotovskio brio ir dar dviej bri partizanai, ginkluoti
autuvais ir automatais, pasaloje sunaikino 12 vokiei.
mio viet padti vokieiams i Slucko atvyko 3-iasis
lietuvi baudj batalionas. Iskleistja rikiuote, trimis
kolonomis baudjai puol sovietinius partizanus. ie pri-
sileido baudjus iki 25 m atstumu ir i vis ginkl palei-
do ugn. Lietuvi baudj pirmoji kolona buvo nuluo-
ta, vliau partizanai atakavo 2-j ir 3-ij kolonas. Bau-
djai pabgo, palik mio lauke daugiau kaip 60 uvu-
sij. Partizanai nuostoli neturjo, iskyrus sueist b-
rio vad, surink trofjus, jie pakeit dislokacijos viet. Es
inia apie pirmj partizan pergal plaiai pasklido ap-
linkiniuose rajonuose, nuo jos prasidjusi lovinga Kopy-
67
A. Martinionis, Ryt fronte atkakls miai, p. 35.
218
lio krato partizan veikla, kuri vliau praturtino naujos
pergals. Kotovskio brys pradjo masikai augti
68
.
Pasala, kuri papuol 3-iojo savisaugos bataliono
brys, aprayta su sovietini partizan dokumentams b-
dingu patosu, aprayme esama ikraipym bei pervertinti
kovos rezultatai, taiau i tikrj tai buvo pirmoji didel
sovietini Baltarusijos partizan surengta karin akcija ir
vienas pirmj j laimjim kovojant ne tik su lietuvi
baudjais, bet apskritai su vokiei antipartizaninmis pa-
jgomis. J galima laikyti viena skaudiausi kovoje su par-
tizanais lietuvi savisaugos batalion patirt neteki ne
tik 1942 m., bet ir per vis naci okupacijos laikotarp.
ios masins 3-iojo bataliono kari ties fakt savo pa-
rodymuose KGB po karo minjo ir bataliono vadas kpt. Pr.
Ambrazinas. Jis nurod, kad papuolusiam pasal 2728 vy-
r briui vadovavo j. ltn. [Povilas] epetys, per susiaudym
uvo apie 20 vyr. vyk savo knygoje minjo ir Z. Ignonis
69
.
3-iojo bataliono masins kari ties faktas buvo nu-
tyltas oficialiojoje lietuvikoje spaudoje. uvusi kari pa-
vardes paminjo tik iauliuose leista Tvik. iame laik-
ratyje 1942 m. birelio 12 d. paskelbtas vieno Vilniaus apy-
gardos bataliono, esanio Rytuose, uvusi kari sraas.
Jame i viso ivardytos 19 uvusi kari pavards, taiau
nurodytos tik 2 atskirai uvusi kari ties datos. Kit 17
uvusi kari ties dat nra, matyt, taip siekta umas-
kuoti j masins ties fakt. Taiau visi jie 1942 m. gegu-
s 9 d. uvo sovietini partizan surengtoje pasaloje Ko-
pylio apylinkse (r. pried).
68
e
( 1941 1944): , . 1, ,
1967, . 590.
69
Pr. Ambrazino 1950 m. spalio 30 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55., b. 54, l. 165; Z.
Ignonis, Praeitis kalba, p. 57.
219
Tokius praneimus apie batalion kari tis gaudavo
uvusij tvai, gimins ir artimieji. Praneim tekstas
nebuvo vienodas, vairavo
70
Bir Kald senelis ms bunkeriuose, Naujosios Bir inios, 1944, sausio 22, p. 2 (Bir
apskritis globojo batalion. R. Z.); M. Adomaiio 1944 m. rugpjio 23 d. parodymai, LYA,
f. 3377, ap. 55, b. 54, l. 139144.
71
Z. Ignonis, Praeitis kalba, p. 75.
I 3-iojo bataliono kari parodym KGB matyti, kad
is batalionas Baltarusijos teritorijoje veik beveik vis vo-
kiei okupacijos laikotarp. Batalionas, maais dalinliais
plaiai isisklaids Baltgudijos ems erdvje, veik Mins-
ko, Molodeno, Voloino, Starobino, Luk, Vileikos, Lydos
apylinkse, saugojo vairius karinius ir kinius objektus, ko-
vojo su sovietiniais partizanais
70
, be abejo, patirdamas nuos-
toli. Karo kapelionas Z. Ignonis (Ignataviius), aplanks 3-
ij batalion, paymjo, kad vyr moral maai diuginan-
ti, vadai viskam abejingi, nesirpina savo vyr elgesiu
71
.
220
1942 m. gegus 9 d. sovietini partizan pasaloje uvusi
3-iojo bataliono kari laidotuvs Kopilyje, Baltarusijoje
Neabejotina, jog panai masini i atvej patyr
ir kiti Baltarusijoje veik batalionai. Remiantis Baltarusijos
vokiei saugumo policijos ir SD 1942 m. birelio 26 d. pra-
neimu, matyt, yd udyni akcijai vykdyti Baranoviiuo-
se buvo sudaryta speciali komanda. J sudar 8 vokiei SS
karininkai, 2 Naugarduko gebietskomisariato pareignai, an-
darmerijos leitenantas ir vachmistras, 15 lietuvi ir rus po-
licinink. Birelio 9 d. komanda atvyko Nalibokus ( iaur
nuo Stolbc). Visa komanda, iskyrus 1 SS karinink, 4 vert-
jus ir vairuotoj, sunaikinta pasaloje, apaudius j i kul-
kosvaidi. Sovietini partizan altinio duomenimis, t die-
n prie Nalibok po 2 val. trukusio mio sunaikintas viena-
me kaime ydus auds baudj brys, tarp uvusij buvo
ir 10 lietuvi
72
. (inomos 6 uvusi l942 m. birelio 9 d. prie
Nalibok lietuvi pavards (galbt j tiek ir buvo), bet ne-
aiku, kokiam batalionui jie priklaus.)
72

, .1, . 376, 213.
221
1941 m. spalio pradioje Baltarusij atvyks 12-asis
savisaugos batalionas turjo uduot ivalyti nuo Raudono-
sios armijos likui ir sovietini partizan Minsko, Boriso-
vo, Slucko sritis. 1941 m. ruden is batalionas, buvs tiesio-
ginje vokiei 11-ojo rezervins policijos bataliono vado F.
Lechthalerio inioje, dalyvavo masinse yd udynse ir
audant sovietinius karo belaisvius, vliau vykd sargyb
tarnyb acke, Uzdoje, Kopilyje, Minske ir kitur, kovojo su
sovietiniais partizanais, turjo nuostoli. Z. Ignonis savo at-
siminim knygoje teigia, kad batalione, kuriame tarnavo ltn.
Plung, viename susidrime su bolevikais uvo 15 lietuvi
kari (Jonas Plung tarnavo 12-ajame batalione, taigi pana-
u, kad uvusieji priklaus iam batalionui. R. Z.). Z. Igno-
nis taip pat rao, kad prie Papernicos buvo sunaikintas visas
sargyb postas uvo 14 lietuvi kari, jo teigimu, Starobi-
no cerkvs ventoriuje 1944 m. pavasar buvo palaidota daug
kovose uvusi lietuvi
73
.
Buvusio 15-ojo bataliono kario A. Daunio teigimu, Ba-
ranoviiuose buvo palaidota 18 lietuvi kari, i j 9 uvu-
sieji buvo ne io dalinio (bataliono) kariai
74
.
255-ojo bataliono kario J. Stankeviiaus tvirtinimu,
1943 m. vasar (liepos ar rugpjio mn.) sovietiniai partiza-
nai puol io bataliono kuopos tab, po 4 valandas trukusi
kautyni jie um 2 pagrindinius bunkerius, uvo j gu-
los, i viso 9 vyrai (taiau mini tik dviej uvusij pavar-
des Navicko ir Urbanaviiaus). Partizanai buvo persireng
vokiei uniformomis, tai sukl sumait, lietuviai neino-
jo, rusus ar vokieius audo
75
.
J. Stankeviius, matyt, klysta, nurodydamas i kau-
tyni dat ir uvusij skaii. I archyvini altini matyti,
kad 255-ojo bataliono 2-osios kuopos grandinis J. Urbanavi-
ius uvo 1943 m. rugsjo 5 d. I kuopos karinink ir kari
uuojautos uvusij giminms ir artimiesiems Karyje ga-
73
Z. Ignonis, Praeitis kalba, p. 169, 194, 280.
74
A. Martinionis, Lietuvi kariuomens tragedija, Vilnius, 1993, p. 125126.
75
A. Martinionis, Ryt fronte atkakls miai, p. 75.
222
lima sprsti, kad i viso kartu su J. Urbanaviiumi uvo 6
kariai
76
. Panai netikslum (nuostoli sureikminimo) gali
bti ir kit autori cituotuose atsiminimuose.
Stiprjant sovietini partizan veiklai savisaugos da-
lini padtis Baltarusijoje darsi sunki. Lietuviai kariai, vel-
ti represij politik, sunki kov su partizanais, vis ai-
kiau suprato karo beprasmikum, buvo nusivyl savo ko-
vos idealais, vokieiais ir j politika. Sovietin agentra fik-
savo tokias batalion kari nuotaikas ir j kratutines aprai-
kas: <> kovoti jau nesinori, atsibodo ir visos kalbos apie
lietuvi ivadavim i bolevik jungo, netgi teigta, kad b-
si geriau su bolevik valdia gyventi, negu po smurtiku
ir apgaulingu vokiei kumiu. 255-ojo bataliono vienas
komunistikai nusiteiks karys 1942 m. gruod neva svie-
d kareivi br granat, nuo kurios 4 kareiviai uvo, 3 bu-
vo sueisti
77
. Batalion kariai danai sabotuodavo vokiei
sakymus, u okupant vokiei nugar jo kompromisus
su sovietiniais partizanais ir vietiniais gyventojais. Be abejo,
tai silpnino batalion kari ir sovietini partizan bei vieti-
ni gyventoj prieikum, apskritai veik kaip nuostolius
velninantis ir tis mainantis veiksnys. 1943 m. balandio
mn. i sovietinio unugario Baltarusij atvyks sovietinio
pogrindio vadovas M.umauskas buvo nustebintas, jo o-
diais tariant, keisto dalyko - vietiniai gyventojai buvo ge-
ros nuomons apie lietuvius, tarnaujanius baudiamuo-
siuose briuose, es jie kalba apie nenor tarnauti vokie-
iams. Kartu su vokieiais Begomlyje buvo dislokuotas ir lie-
tuvi dalinys, to dalinio karininkas lietuvis neleids sude-
ginti Begomlio, kai tai padaryti norjo vietiniai policininkai.
Beresniovkos kaimo gyventojai kalbj panaiai: jei ne lietu-
viai, j kaimas bt nuluotas nuo ems paviriaus, lietu-
viai neleid udyti kaimo moni ir kt.
78
76
uvusij kartoteka, LCVA, f. R-1018, ap. 1, b. 147, l. 101; Karys, 1943, spalio 2.
77
LYA, f. 1, ap. 1, b. 32, l. 92; b. 22, l. 163.
78
M. umausko (Kazimiero) 1943 m. balandio 25 d. laikas A. Sniekui, LYA, f. 1, ap. 1, b.
51, l.5.
223
1942 m. viduryje Poless srityje, Mozyrio mieste, sto-
vjusius lietuvi baudiamuosius brius sovietiniai par-
tizanai mgino persivilioti savo pus, bet jie nesutik. Lie-
tuviai partizan atstovams kalbj: Pasitraukite i ios teri-
torijos, mes nenorime su jumis kariauti. Es partizanai taip
ir padar
79
. Remiantis kitu sovietini partizan altiniuose
ufiksuotu liudijimu, Mogiliovo srityje, Bieliniiuose, dislo-
kuoti lietuviai kariai 1942 m. gruodio mn. prane vietos
gyventojams apie vokiei planuojam moni gaudyni
operacij, nurod jiems bgti ten, kur jos metu stovsi lietu-
viai kareiviai, jie leid pabgti suimtiems monms ir kt.
80
I Baltarusijoje dislokuot batalion ryiais su sovie-
tiniais partizanais bene labiausiai pasiymjo 257-asis bata-
lionas, kai buvo dislokuotas Svyri apylinkse, ryius su par-
tizanais palaik net bataliono tabas
81
. Tarpininko tarp lietu-
vi batalion ir sovietini partizan vaidmen atliko buvs
io bataliono karininkas V. lapelis, pateks sovietiniams
partizanams nelaisv, vliau pats taps sovietiniu partiza-
nu. Kai kurios atskirai dislokuotos lietuvi kari gulos ve-
d su baltarusi sovietiniais partizanais derybas, kurios kar-
tais baigdavosi draugikais susitarimais. Antai Bielk lie-
tuvi gula (joje buvo nuo 18 iki 28 vyr) ir sovietiniai parti-
zanai 1943 m. liepos 18 d. susitar, kad lietuviai kariai neau-
dys arti vaikiojanius partizanus, jei ie j neupuls
82
.
Apie lietuvi kari santykius su sovietiniais partizanais by-
loja ir toks pavyzdys: sovietiniai partizanai j 1943 m. saus
nukauto 257-ojo bataliono emetavos gulos puskarininkio J.
Jakto palaikus grino batalionui
83
.
79
Sovietinio partizano gruzino 1943 m. balandio 22 d. parodymai, ten pat, f. 16895, ap. 2, b.
186, l. 155.
80
R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose, p. 53.
81
B. Raugas, Lietuvos batalionai vokietmetyje // J. P. Kedys, Terorizuojama ir naikinama
Lietuva, 19381991, Klaipda, 1994, p. 358360.
82
LYA, f. 1, ap. 1, b. 74. l. 12.
83
Sovietini partizan algirio junginio tabo 1944 m. sausio 26 d. laikas emetavos gulos
virininkui, LYA. F. 60, ap.1 b. 1, l. 45.
224
i fakt ir j reikms batalion ir sovietini partiza-
n santykiams, be abejo, nereikia pervertinti. Ari susidri-
m su sovietiniais partizanais ir auk turjo net ir 257-asis ba-
talionas: antai 1944 m. gegus pradioje susidrime su parti-
zanais prie Svyri eero uvo io bataliono puskarininkis ir 4
kareiviai
84
. Taiau dl to sumajo kruvin ginkluot konflikt
tikimyb, sustiprjo vokiei nepasitikjimas lietuviais, kai
kur vokieiai buvo priversti lietuvius nuginkluoti, perkelti
kitas, ne tokias svarbias (ir pavojingas) vietas, pakeisti juos y-
miai patikimesniais latvi ir est daliniais. Visa tai vokiei
sakym sabotavimas, kovos su partizanais imitavimas ar net
pasitraukimas i jos maino batalion nuostolius.
Vieni didiausi nuostoli kovose su partizanais bu-
vo Baltarusijoje (taip pat ir Ryt Lietuvoje) 2-ojo lietuvi sa-
visaugos bataliono patirti nuostoliai. is batalionas 1942 m.
gruodio pradioje gro i Liublino (Lenkija), kur saugojo
Maidaneko koncentracijos stovykl. 1943 m. vasario-balan-
dio mn. dalyvavo operacijose prie sovietinius partizanus
Sebeo, Opokos rajonuose (Pskovo sr.), vliau batalionas ap-
sistojo venioni apskrityje ir iki 1944 m. daugiausia kovo-
jo su sovietiniais partizanais.
Kaip matyti i bataliono uvusio kario Edmundo (Za-
borskio? R. Z.) dienoraio, 1943 m. pavasar bataliono ka-
riai Pskovo srityje, pasienyje su Latvija, val mikus nuo par-
tizan gauj, degino kaimus, kur gyveno partizanai, gyve-
no kaip klajokliai krendami lauus, maitinosi kaip ameri-
konai kep ir vir bekoniukus ir vitas. 1943 m. kovo 6
d. 1 bataliono kareivis buvo nukautas (K. Pragulbickas), 3
lengvai sueisti. Dienoratis nutrksta 1943 m. balandio pra-
dioje, vliau uvo ir jo autorius
85
.
1943 m. gegus pabaigoje ar birelio pradioje bata-
liono 2-osios kuopos valgyb pasist br apsupo sovie-
tiniai partizanai. uvo brininkas j. psk. J. adeika ir 11 vy-
84
L. B., Lietuvi apsaugos dalini 257 bn., Karys, 1979, Nr. 5, p. 183.
85
LYA, f. 1, ap. 1, b. 437, l. 4649.
225
r, 4 sueistieji buvo ineti i mio lauko
86
.
Kovose su sovietiniais partizanais i viso uvo apie
30, buvo sueista daugiau kaip 50 io bataliono vyr. Besi-
traukiant Vakarus 2-j batalion 1944 m. liepos 30 d. Sas-
navos apylinkse (Marijampols aps.) smarkiai apaud rau-
donarmiei artilerija ir tankai. Galjo ti nemaai batalio-
no kari, kiti isibgiojo, treti pasiek Vokietij ir buvo pa-
skirstyti po vairius vokiei karinius dalinius
87
.
Nuo 1942 m. spalio Baltarusijoje veikusio ne visos eta-
tins sudties 254-ojo bataliono (populiariai vadinto Naujo-
k batalionu) moni nuostoliai buvo tokie: uvo 7, sueisti
3, paimti nelaisv 5 kariai
88
.
Apskritai Baltarusijoje veikusi lietuvi savisaugos
batalion buvo palyginti dideli nuostoliai. Galima daryti prie-
laid, kad daugelis io straipsnio priede rayt kari, nors
nepavyko nustatyti, kokiam konkreiai batalionui jie priklau-
s, uvo Baltarusijoje. Matyt, didesni buvo tik vokiei iau-
rs fronte ir pafrontje Pskovo ir Novgorodo srityse vei-
kusi batalion nuostoliai.
Batalion nuostoliai iaurs fronto unugaryje. Vo-
kiei iaurs fronte (jo unugaryje) veik 250-asis, 13-asis,
5-asis, 10 (256)-asis batalionai.
Apie 250-ojo bataliono veikl joki duomen nra, kai
kurie autoriai net nenurodo, kad toks batalionas egzistavo.
Taiau vokikuose ir lietuvikuose altiniuose is batalionas
yra minimas, 1942 m. jo dislokacijos vieta nurodoma Pskovo
sritis, 1944 m. pavasar jis buvo Daugpilyje
89
.
Vokiei iaurs fronte didiausius nuostolius patyr
13-asis savisaugos batalionas. is batalionas (ypa jo 3-ioji kuo-
86
K. Jurkno 1952 m. gegus 25 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 55, l. 133; A.
Martinionis, Ryt fronte atkakls miai, p. 57.
87
A. Martinionis, Ryt fronte atkakls miai, p. 57; A. Bubnys, Lietuvos policijos 2-asis
(Vilniaus) ir 252-asis batalionai (19411944), p. 49.
88
K. Leknickas, Lidnas Lietuvos kario likimas, Karys, 1985, Nr. 5, p. 203.
89
Lietuvi policini batalion dislokacija ir pavaldumas, Masins udyns Lietuvoje (1941
1944): Dokument rinkinys, 1 dalis, Vilnius, 1965, p. 321322; Savisaugos daliniai, 1944 m.
kovo 17d., LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l.110.
226
pa) Lietuvoje lidnai pagarsjo dl dalyvavimo yd udyni
akcijose. I pradi j rengtasi sisti Baltarusij, taiau, sustip-
rjus partizan veiklai Leningrad puolusios vokiei kariuo-
mens unugaryje, 1942 m. kovo mn. 13-asis batalionas buvo
pasistas Pskovo srit
90
. Apie jo keli vien didiausi tuo
metu sovietini partizan veiklos epicentr, intensyvius ko-
vos su sovietiniais partizanais veiksmus ir patirtus nuostolius
vos ia atvykus galima sprsti i daugelio dokument. Tai ma-
tyti ir i io bataliono uvusio kareivio ura (jis, matyt, pri-
klaus bataliono 3-iajai kuopai): <> ivykome i Kauno [1942
m.] kovo 11 d., Rygoje buvome kovo 12 d., Rusijoje kovo 13 d.,
Dedovii stotyje [Pskovo sr. R. Z.] kovo 15 d., Dorokino
kaime kovo 22 d. Balandio 4 d. vykdyta valgyba, per j
mirtinai sueisti 2 kariai
91
, balandio 29 d. 2 kariai uvo Ploko-
bogo kaime, gegus 4 d. sueistas bataliono vadas [N. Gasnas
R. Z.] ir kuopos vadas [ltn. N. Jakubauskas R. Z.], gegus 16
d. vyko sunkus mis, uimti 2 kaimai, sueisti 6 kariai, i j
1 mirtinai, gegus 19 d. buvo sueist (1 mirtinai), gegus
28 d. mirtinai sueisti 3 kariai. ia data uraai nutrksta, matyt,
uvo ir pats j autorius
92
.
Kareivis, kuris vliau uvo, matyt, fiksavo tik 3-iosios kuo-
pos kovas su partizanais ir jos nuostolius, kovos veiksm ir nuos-
toli vaizdas jo urauose toli grau neisamus. Bataliono kari
susidrimai su sovietiniais partizanais prasidjo jau kovo 22 d.
(vos tik batalionui atvykus) ir vyko kone kasdien, kovo 27 d. kau-
tynse nuauta 12 partizan, nakt gegus 4 d. vykusiame m-
yje kartu su bataliono vadu N. Gasnu sueista 15 kari, sovie-
tiniai partizanai taip pat patyr nemaai nuostoli ir kt.
93
90
Jau nuo 1941m. rudens Pskovo ir Novgorodo srityse sovietiniai partizanai pradjo kontroliuoti
didel teritorij tarp Dno, Beanic, Cholmo, Staraja Rusa (i viso apie 9,6 tkst. kv. km).
Vadinamojo partizan krato centras buvo Dedovii apylinks. Vokieiai siek krat
likviduoti, ypa po to, kai partizanai 1942 m. vasar upuol Dedoviius. 1942 m. ruden tai
jiems pavyko padaryti.
91
Vienas i uvusi kareivi buvo grandinis A. Rudminas, matyt, pirmoji bataliono auka
atvykus Pskovo sr. (r. pried).
92
LYA, f. 1771, ap. 5, b. 138, l. 12.
93
A. Bubnys, Lietuvi policijos batalionai Pskovo srityje ir Kure, p. 3233.
227
I A. Bubnio ir St. Knezio darb galima daryti ivad,
kad is batalionas, kaip joks kitas lietuvi batalionas, su sovie-
tiniais partizanais Rytuose ir vliau kovojo aktyviai, nirtingai,
be kompromis, kartu patyr ir nema nuostoli. Yra ini,
kad 1942 m. pavasar, per staiatiki Velykas, puolant sovieti-
niams partizanams uvo 13 lietuvi kareivi ir 1 karininkas, ki-
tame myje uvo ltn. P. Mikelsko vadovaujamos kuopos 11
kari. (P. Mikelsko kuopa i pradi priklaus 1-ajam (Vilniaus
apygardos) savisaugos batalionui, 1942 m. saus ji buvo pasis-
ta Pskovo srit sargyb tarnybon, gegus mn. traukta 13-
ojo bataliono sudt.) Birelio 3 d. batalionas puol dviejuose
kaimuose sitvirtinusius partizanus, jo veiksmus rm 5 vokie-
i vidutiniai tankai ir greitaauds mao kalibro patrankos.
1942 m. ruden batalionas perkeltas Novgorodo srit, Staraja
Rusos apylinkes, ten kas apkasus, stat tvirtinimus, saugojo
tiltus, kovojo su partizanais, vykd baudiamsias akcijas. Nuo
1943 m. iemos iki 1944 m. birelio batalionas veik Pskovo sri-
tyje (Loknios, Aevo miestelio apylinkse, Opokos rajone). I
daugelio 13-ojo bataliono karini susidrim su sovietiniais par-
tizanais pamintinas bataliono 3-iosios (P. Mikelsko vadovau-
jamos) kuopos dalyvavimas kartu su vokiei daliniais 1943
m. kovo 1427 d. didelje antpartizaninje operacijoje Dedovi-
i, Poerevic ir Beanic rajonuose. Vykdant i operacij vie-
nas i susidrim su sovietiniais partizanais truko 4 valandas,
partizanai buvo priversti trauktis, palik 23 uvusiuosius. 1944
m. sausio mn. buvo sueisti 7 bataliono jagdkomandos na-
riai. I3-asis batalionas dalyvavo ir kovoje su sovietiniais Balta-
rusijos partizanais: 1944 m. birelio 110 d. kartu su kitais vai-
ri tautybi batalionais jis vykd didel antipartizanin opera-
cij DysnosDrisos rajone. 1944 m. liep i Pskovo srities bata-
lionas trauksi Latvijos teritorij
94
.
Yra tvirtinim, kad 19421944 m. Rusijoje buvo sueista
apie 60 vien 1-osios kuopos kareivi ir karinink, uvo 39 bata-
liono kariai. Dideli nuostoli traukdamasis batalionas patyr
94
Ten pat, p. 3238; St. Knezys, Kauno karo komendantros Tautinio darbo batalionas 1941
m., Genocidas ir rezistencija, Nr. 1(7), 2000, p. 143144.
228
Latvijoje. 1944 m. rugpjio pradioje batalionas buvo pasis-
tas front stabdyti front prie Gulbens (Latvija) pralauusi
raudonarmiei, ia uvo daugiau kaip 100 bataliono kareivi
95
.
ie batalion nuostolius liudijantys skaiiai yra apy-
tiksliai, juos patikrinti dl dokument stokos nemanoma.
Netiesiogiai apie didelius 13-ojo bataliono nuostolius byloja
raudonarmiei ir sovietini partizan miuose paimt sa-
visaugos batalion kari laik gausa. (Jie saugomi LYA, LPJ
fonde, kai kurie laikai publikuoti.) Tarp j daugiausia lai-
k, paymt FP 12951 (tai 13-ojo bataliono karo lauko pato
numeris). Apskritai galima daryti ivad, kad 13-asis bata-
lionas patyr paius didiausius nuostolius. Jie labai isiski-
ria i vis kit lietuvi savisaugos batalion patirt nuosto-
li. Toliau pateikiamame uvusi (mirusi) kari srae ra-
yta daugiau kaip 90 io bataliono kari pavardi.
iaurs fronte veikusio 5-ojo savisaugos bataliono veik-
los pobdis ir nuostoliai jau buvo iek tiek aptarti kalbant apie
fronto batalion nuostolius. I io bataliono padalini isi-
skiria 2-osios kuopos nuostoliai. 1942 m. vasario mn. Novgo-
rodo srityje vyko atkaklios kovos dl Cholmo miesto. Cholm
vasario 18 d. puol ir jo dal trumpam um sovietiniai parti-
zanai
96
. Miuose prie Cholmo dalyvavusi 2-oji kuopa saugo-
jo LokniosCholmo kelio ruo, 1942 m. sausio pabaigoje kuo-
pa gavo sakym uimti svarb kaim, kur prie tai nesk-
mingai puol vokiei kuopa. 2-oji kuopa skmingai vykd
uduot, vliau ji buvo perkelta kaim prie Lovats, ia vo-
kieiams ir lietuviams teko atremti smark soviet puolim
97
.
Kokie buvo 2-osios kuopos nuostoliai miuose prie Cholmo?
A. Bubnys daro ivad, kad miuose prie Cholmo (ir apskri-
tai) bataliono nuostoliai buvo gana menki, uvo maiau kaip
10, sueista ir dezertyravo keliolika kareivi
98
.
95
A. Bubnys, Lietuvi policijos batalionai Pskovo srityje ir Kure, p. 37; A. Martinionis, Ryt
fronte atkakls miai, p. 4041.
96
19411945: -, Moc, 1985, . 456.
97
A. Bubnys, Penktasis lietuvi policijos batalionas, p. 4546.
98
Ten pat, p. 47.
229
Daug lietuvi kari, uvusi iaurs fronte ir jo unugaryje,
buvo palaidota vokiei kari kapuose Dedoviiuose
(Pskovo sr., 25 km pietryius nuo Porchovo miesto)
230
Vis dlto 5-ojo bataliono nuostoliai, matyt, buvo iek tiek
didesni. Buv 5-ojo bataliono 2-osios kuopos vadai ltn. J. Bal-
inas ir V. Draugelis 1944 m. vasario 27 d. Cholmo kautyni
pabaigos antrj metini proga apsilank Kaune, Karo muzie-
juje, padjo vainikus uvusiems prie Cholmo savo kovos drau-
gams atminti, muziejaus lankytoj knygoje sura vasario 226
d. uvusi kari pavardes, nurod tikslias j ties datas. I
viso uvusij srae ufiksuotos 16 uvusi kari pavards
99
.
1943 m. pabaigoje, sovietiniams partizanams upuo-
lus 5-ojo bataliono saugom geleinkelio tilt, uvo 23 par-
tizanai, 67 bataliono kariai ir vokieiai
100
.
Sovietams pralauus Leningrado blokad, 5-asis bata-
lionas, trumpai pailsjs Lietuvoje, vl ivyko Rytus, iki 1944
m. gegus mn. saugojo geleinkelius Ostrovo rajone (Pskovo
sr.). Liepos pabaigoje batalionas pradjo saugoti Baltijos jros
pakrant tarp Ventspilio ir Paviluostos Latvijoje. 1944 m. pabai-
goje ar 1945 m. pradioje vokieiai batalion nuginklavo.
5-ojo bataliono veiklos pabaig lydjo tragiki vykiai,
batalionas, deja, patyr ir nekovini nuostoli. Saugodami Bal-
tijos pakrant bataliono kariai leido latviams kateriais iplaukti
vedij. Vokiei karo lauko teismas 7 karius nuteis mirties
bausme. Jie suaudyti bataliono akivaizdoje, egzekucij pri-
versti vykdyti atrinkti 1-osios kuopos kareiviai
101
. Yra liudiji-
m, kad po egzekucijos per suaudytj kap pagal koman-
d perygiavo visas batalionas
102
. Jei visa tai tiesa, okupantai
vokieiai skaudiai pasityiojo ir paemino 5-ojo bataliono ka-
rius, bataliono, kuris jiems buvo nemaai nusipelns nuo 1941
m. pabaigos kovodamas iaurs fronto unugaryje.
iaurs fronto pafrontje nuo 1943 m. balandio vei-
ks 10(256)-asis batalionas didesni nuostoli nepatyr. Ap-
skritai is batalionas, kur buvo atrenkami rasiniu poiriu
rinktiniai vyrai mlynakiai blondinai, i kit batalion ir
99
Kauno Karo muziejaus lankytoj paraai ir uraai, LYA. F. 16895, ap. 1, b. 54, l. 186.
100
Pr. Ambrazino 1950 m. spalio 30 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55, b.54, l. 166.
101
J. Lauc, Penktasis savisaugos batalionas, Vilnius, 1998, p. 6063.
102
J. Semakait, Jonas Semaka-Liepa ir bendraygiai, Vilnius, 2000, p. 156.
231
lietuvi policinink formuoi Rytuose neisiskyr, niekuo
nepasiymjo. Mintame 1944 m. kovo mn. dokumente, ku-
riame pateikti apibendrinti duomenys apie savisaugos bata-
lion nuostolius, nurodyta, kad batalionas buvo neteks 13
moni
103
. Lietuvi nacionalinio pogrindio altiniuose bu-
vo raoma, kad is batalionas buvo dislokuotas prie Volcho-
vo ups, ties Grigorjevsku. I 1943 m. kovo 27 d. ivykusi
papildyti batalion 380 policinink belik 138. Kai kurie j
pabgo, daug j neva uvo. Novgorodo pilyje per bombar-
davim uvo per 15 i Kauno bunkerius vykusi kari. Ba-
taliono bunkeriai (tvirtinimai) buvo apaudyti i katiu.
1943 m. birelio 34 d. sovietai aud dujiniais sviediniais.
Nuo duj mir 3, per 10 kari apsinuodijo. I bataliono daug
kari dezertyravo
104
. (ie visi duomenys, matyt, yra ne visai
tiksls ir patikimi.) 1945 m. paskutinius du karo mnesius
batalionas dalyvavo miuose su puolaniais soviet dali-
niais Kure, taiau duomen apie bataliono nuostolius nra.
I vis lietuvi savisaugos batalion vokiei iaurs
fronto unugaryje veik 13-asis ir 256-asis batalionai buvo vie-
ninteliai, isilaik iki pat Vokietijos ir SSRS karo pabaigos.
Batalion nuostoliai Ukrainoje ir Piet Rusijoje. ia,
vokiei Piet fronto unugaryje, veik 4-asis, 7-asis, 8-asis,
11-asis lietuvi savisaugos batalionai. Apie j bendrus nuos-
tolius sprsti sunku, daugiausia nuostoli galbt patyr 7-asis
batalionas. Kaip minta, spaudos (oficialiosios ir pogrindins)
duomenimis, jo nuostoliai galjo siekti nuo 10 iki 5060 vyr.
7-asis (i pradi 4-asis) batalionas buvo suformuotas
Kaune, 1942 m. kov isistas Lvov (Lemberg), i ia ba-
landio pradioje perkeltas Vinicos srit ir dislokuotas at-
skiromis kuopomis Proskurove, Nemirove, Litine, Gaisine,
vliau kuopos iskirstytos dar maesnes grupes. Bataliono
padaliniai saugojo prie strategins reikms kelio i Rumu-
nijos Stalingrad (vadinamosios 4-osios Berlyno autostra-
dos) tiesimo darb dirbusius karo belaisvius ir ydus (bata-
103
LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l. 110.
104
Ten pat, Dokument rinkinys, Nr. 167, p. 11.
232
liono kareiviai dalyvavo juos audant). Kai 1942 m. lapkrit
Raudonoji armija apsupo vokiei armijas prie Stalingrado,
7-asis batalionas buvo surinktas vien viet, apie mnes
mokytas kariauti ir gruodio pabaigoje pasistas Ostrogo-
sk, esant netoli Korotojako miesto, Voroneo srityje.
1943 m. saus Raudonoji armija pradjo prie Stalingra-
do apsuptos vokiei grupuots likvidavim, kartu buvo puo-
lama ir sparnuose, siekiant atstumti nepapuolusias Staling-
rado katil vokiei armijas nuo apsupties iedo. Raudonoji
armija puol ir Voroneo placdarm: prie Korotojako pralau-
tas vengr armijos, o toliau pietus, prie Novaja Kalitva, ital
armijos frontas. Vengr daliniai, Raudonosios armijos spau-
diami, trauksi vakarus ir iaur. Atsiuntus pastiprinim,
vokieiams pavyko kuriam laikui stabilizuoti front
105
. Kartu
su vengr ir vokiei daliniais, gresiant prasiverusi Rau-
donosios armijos dalini apsupiai, i Ostrogosko trauksi
ir 7-asis lietuvi savisaugos batalionas, bet tai nebuvo trauki-
masis i apsupties prie Stalingrado. Menkai ginkluotas, kari-
niu poiriu blogai parengtas batalionas traukdamasis pakri-
ko, isisklaid atskiras grupes, vliau ilgai rinkosi i anksto
numatytoje susirinkimo vietoje Charkove.
Taigi 7-ojo bataliono vaidmens mintuose miuose
ir jo patirt nuostoli, matyt, nereikt pervertinti. domu, kad
ir mintas Vl. lapelis, raydamas apie lietuvi savisaugos
batalionus, kaip ymesn lietuvi savisaugos batalion is-
torijos fakt iskyr 7-j batalion, taiau akcentavo ne jo
nuostolius, o tai, kad batalionas buvo iblakytas: jo kariai
gro Lietuv maesnmis ar didesnmis grupmis, Kaune
telkimosi viet neatvyko daugiau kaip 100 moni, jie pasi-
liko slapstytis namuose
106
. Kad ir kaip ten bt, 7-ojo lietu-
vi savisaugos bataliono neitiko R. J. Misino ir R. Taage-
peros minimo est 36-ojo bataliono likimas, kai i io bata-
liono 450 vyr, pasist Stalingrad, gro tik 72
107
.
105
. , , , 1956, . 265266.
106
Vl. lapelis, Lietuvi kari pabgimas i lietuvi batalion, LYA, f. 1, ap. 1, b. 53, l. 63.
107
R. J. Misinas, R. Taagepera, Baltijos valstybs:priklausomybs metai 19401980, p. 6263.
233
1943 m. iem Lietuv grusio 7-ojo bataliono 3 kuo-
pos buvo pasistos Vilniaus krat kovoti su partizanais, o
4-oji kuopa saugojo karo belaisvi stovykl Alytuje
108
. 1944
m. batalionas buvo iformuotas.
4-asis savisaugos batalionas, suformuotas Vilniuje,
saugojo karo belaisvi stovykl Naujojoje Vilnioje. 1942 m.
isistas Lvov eiti sargybos prie belaisvi stovykl, taiau
pakeliui Ukrain buvo gautas sakymas vykti Stalino miest
(nuo 1961 m. Doneckas). Bataliono padaliniai buvo plaiai
imtyti Ukrainoje ir Piet Rusijoje Rostove (prie Azovo
jros), Taganroge ir kitur. 1943 m. spalio 29 d. Ukrainoje ko-
voje su partizanais uvs J. Diinas buvo pirmoji 4-ojo ba-
taliono auka
109
. Yra duomen, kad 4-asis batalionas, pana-
iai kaip ir 7-asis batalionas, buvo iblakytas ir patyr nuos-
toli 1943 m. Raudonajai armijai puolant i Stalingrado plac-
darmo, taiau konkretesni ini apie bataliono patirtus
nuostolius nra. 1943 m. pabaigoje batalionas buvo sugr-
intas Vilni. Mintame 1944 m. kovo 17 d. dokumente Sa-
visaugos daliniai apie 4-j batalion raoma, kad i jo su-
daryta sunkij priemoni (kulkosvaidi? R. Z.) kuopa,
leitenantas ernius su 22 kariais pateks nelaisv, leitenan-
tas Kritopaitis (Z. Kritaponis? R. Z.) su 12 savo moni
uvo; i viso uvusij toje kuopoje apie 30
110
. Taigi 4-ojo
bataliono kari nuostoliai gali bti ne maesni, o gal net ir
didesni u 7-ojo bataliono nuostolius.
11-asis lietuvi savisaugos batalionas (buvs Kauno
apygardos 3-iasis batalionas) i Kauno Ukrain ivyko 1942
m. balandio 28 d. Jis buvo mirios sudties, be lietuvi,
jame buvo ir vokiei. Batalionas buvo dislokuotas itomi-
re, Korostenyje ir kitose vietovse (Pavlovgrade, Krivoj Ro-
ge, Kremenece), be sargyb tarnyb, dalyvavo rekvizuojant
108
L. Juciaus 1950 m. sausio 20 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 53, l. 275-276.
109
A. Ivanauskas, Netekome dviej kovos draug, Karys, 1943, gruodio 4.
110
A. A. artilerijos majoras Leonardas Jurkas, Karys, 1958, balandis, Nr. 168 (L. Jurkas buvo
io bataliono vadas); Henry L. Gaidis, A history of the Lithuanian military forces in World
war II 19391945, p. 135; Savisaugos daliniai, /1944m./, kovo 17 d., LYA, f. 3377, ap. 58, b.
265, l. 110.
234
i gyventoj grdus, kovojo su sovietiniais partizanais, tur-
jo uduot slopinti partizanin judjim Korostenio apylin-
kse, kartu su vokiei, slovak, latvi daliniais kovojo ir su
ukrainiei partizanais
111
.
Pogrindio spaudoje ir pokariniuose j kari paro-
dymuose galima rasti nemaai prietaring fakt apie 11-ojo
bataliono veikl. Pogrindio spaudoje rayta, kad is bata-
lionas neva buvo iskirstytas u nelegalios lietuvikos
spaudos platinim, ginkl Lietuv gabenim, nusistatym
prie vokieius ir ryius su partizanais. I bataliono Lietuv
dezertyravo daugiau kaip 120 kari. 1944 m. pavasar bata-
liono likuiai grinti Kaun, kareiviai jo sargyb, priart-
jus Raudonajai armijai, batalionas pakriko
112
. Galima daryti
prielaid, kad batalionas nebuvo kovingas dalinys ir nepaty-
r dideli nuostoli.
Apie 11-ojo bataliono kari nuostolius yra domus KGB
dokumentas. LSSR KGB vyr. tardytojas Akuratovas 1952 m. ko-
vo mn. apirjo ir apra Korostenio miesto centre (senosiose
miesto kapinse) 7 lietuvi kari, uvusi kovose su partiza-
nais, kapus ir ant j pastatytus paminklus. Visi paminklai 1952
m. jau buvo ivartyti ir imtyti 78 m spinduliu, 4 i j guljo
uraais vir, kiti 3 buvo al grunt uraais apai (1
paminklo saugumietis nepajg atversti). Apiros protokole
jis ufiksavo (neaiku, ar tiksliai) 5 uvusi kari pavardes, j
gimimo ir ties datas: tai buvo eil. K. Anuktis, ltn. A. Kemek-
lis, R. Markeviius, psk. P. Kritaponis, eil. Z. idlauskas (kiti 2
uv kariai dl mintos prieasties liko nevardyti)
113
.
I lietuvi kari ties dat galima daryti ivad, kad
nuo 1942 m. pabaigos iki 1943 m. vidurio Korostenio apylin-
kse uvo 7 io bataliono kariai.
111
E. ukausko 1944 m. gruodio 1011 d. parodymai, J. Jackno (bataliono vado) 1952 m.
kovo 20 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 53, l.286291, 294, 304305.
112
laisv (pogrindio laikratis), 1943, spalio 30, p. 3; E. ukausko 1944 m. gruodio 10 d.
parodymai, LYA, f.3377, ap. 55, b.53, l. 289290; J. Pakausko 1961 m. liepos 14 d. parodymai,
ten pat, b. 137, l. 6364.
113
KGB 1952 m. kovo 22 d. apiros protokolas, LYA, ap. 55, b. 53, l. 315.
235
1942 m. balandio mn. Ukrain buvo isistas Kau-
ne suformuotas 8-asis lietuvi savisaugos batalionas. Bata-
lionas buvo dislokuotas Kirovograde, ia jo sargyb tarny-
bas, saugojo karo belaisvi stovykl, karinius sandlius, pat-
ruliavo, vliau panaias funkcijas vykd Kijeve. Sovietini
partizan altini duomenimis, 1943 m. ruden iaurs Va-
kar Ukrainoje batalionas dalyvavo kovos veiksmuose prie
partizanus. 1944 m. pavasar bataliono likuiams Lvove va-
dovavo leitenantas ernas
114
.
114
A. Pesacko 1951 m. balandio 24 d. parodymai, ten pat, b. 59, l. 18; St. ereivos 1945 m.
gruodio 30 d. parodymai, ten pat, b. 154, l.5455; Centrinio partizaninio judjimo tabo
(CPJ) valgybos skyriaus virininko plk. S. Anisimovo 1943 m. ratas Lietuvos partizaninio
judjimo tabo (LPJ) valgybos skyriaus virininkui B. Baranauskui, ten pat, f. 1, ap. 1, b.
18, l. 191; laisv (pogrindio laikratis), 1944, kovo 27.
Lietuvi kari kapini Korostenyje
(Ukrainoje) fragmentas
236
Batalion nuostoliai Lietuvoje
Kaip minta, frontui greitai nutolus Rytus, Lietuva
tapo tolimu ir ramiu vokiei fronto unugariu. Dl to pa-
ioje Lietuvoje lietuvi savisaugos batalion nuostoliai bu-
vo menki. Vis pirma sovietinis ginkluotas pogrindis kari-
niu poiriu buvo silpnas ir negaljo kelti batalionams di-
desns grsms. Politiniu poiriu jo silpnum lm tai, kad
jis neturjo didesns krato gyventoj paramos. Kalbant apie
partizan veikl, kaip svarbiausi batalion nuostolius l-
mus veiksn, reikia iskirti Ryt Lietuv, kur nuo 1943 m.
rudens m stiprti sovietiniai partizanai, ypa lenk (Armi-
ja Krajova), ir padanjo j veiksmai.
Per vis naci okupacijos laikotarp i Lietuvos nebu-
vo isisti 1-asis, 6-asis, 9-asis, 10-asis (trumpai veiks), 14-
asis, u Lietuvos generalins srities (su prijungtomis balta-
rusikomis teritorijomis) rib ir 253-iasis, 254-asis, 257-asis,
okupacijos pabaigoje suformuoti 258-asis, 259-asis batalio-
nai, i Vokietijoje atsidrusi lietuvi suformuotas batalio-
nas Lietuva (galbt iskyrus pavienius i batalion pa-
dalinius). Batalion siuntim u Lietuvos rib pristabd pa-
ioje Lietuvoje sustiprjusi partizan veiklos grsm, blog-
janti Vokietijos bendra karin padtis fronte. 1943 m. vasar
po pralaimto Kursko mio Vokietija galutinai prarado stra-
tegin iniciatyv, nuo tol vokieiai tik trauksi ir gynsi, o
Raudonoji armija puol visu frontu.
1943 m. ruden imtasi priemoni, kad bt sutrukdytas
sovietini partizan desantini grupi ir baltarusi partizan
skverbimasis Lietuv, sustiprinta rytins Lietuvos sienos ap-
sauga. Tam tikslui ia buvo sutelkti 2-ojo, 7-ojo, 253-iojo, 254-
ojo, 257-ojo batalion, veikusi Vakar Baltarusijoje ir Ryt Lie-
tuvoje, padaliniai. Nuo Bogino eero (Vileikos sr.) Drisviatos
Medzialkos upi pakrantmis iki Pastovio lietuviai kariai kas
apkasus, reng tvirtinim linij. 1943 m. rugsjo 5 d. prie Bogi-
no eero M. umausko vadovaujami sovietiniai partizanai su-
siaud su, jo odiais tariant, broliais lietuviais, ie pradjo
237
audyti i minosvaidi mik, kuriame telksi partizanai. Rug-
sjo 22 d. Bogino eero apylinkse lietuvi kari pasaloje uvo
2 sovietiniai partizanai lietuviai
115
. 1943 m. rugsjo pabaigoje
vokieiai sureng didel Vakar Baltarusijos mik (Naruio,
Kazn ir kt.) valymo operacij. Jos metu buvo gaudomi ne tik
partizanai, bet ir mons darbams Vokietij, deginami kai-
mai, konfiskuojamas gyventoj turtas. Operacijoje dalyvavo ir
lietuvi batalion daliniai. Sovietiniai partizanai patyr daug
nuostoli, nemaai j uvo, partizan pajgos buvo iblaky-
tos, suardyti su gyventojais umegzti ryiai ir kt. Apskritai savi-
saugos batalion telkimas Ryt Lietuvoje labai apsunkino ir pri-
stabd sovietini partizan skverbimsi Lietuv
116
, j, taip pat
ir lenk partizan veikl.
Savaime suprantama, ir iki 1943 m. rudens Lietuvoje
bta batalion kari vairi pavieni, atsitiktini i, Ry-
tuose sueist ir Lietuv sugrint kari mirties atvej. Vie-
nas i toki atsitiktini, masikesni kari ties Lietuvoje at-
vej buvo 1942 m. kovo mn. pabaigoje. Karyje ir kitoje Lie-
tuvos spaudoje rayta, kad eidami tarnybos pareigas uvo
8 Vilniaus apygardos savisaugos dalini kariai, jie ikilmin-
gai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinse
117
. Kari ties da-
tos ir aplinkybi oficialioji spauda nenurod, taiau neabejo-
tina, jog uv kariai buvo sovietins aviacijos bombardavimo
Vilniuje aukos. Apie bombardavim savo atsiminimuose ra
vilnietis urnalistas, tuthofo koncentracijos stovyklos kalinys
R. Mackonis: Vilniuje 1942 m. kovo 24 d. [turt bti kovo 23
d. R. Z.] apie 21 val. pasigirdo lktuv esys, ant miesto
pasipyl bombos, labiausiai nukentjo kareivins prie Jzuit
g., savisaugos daliniai. ia bomba pataik kareivines, j ge-
roka dalis nugriauta, keliolika lietuvi kari uvo vietoje, dau-
gumas sueista. io bombardavimo metu uvo kun. K. ibi-
115
M. umausko (Kazimiero) 1943 m. rugsjo 25 d. radiograma A. Sniekui, LYA, f.1, ap.1, b.
409, l. 71; M. umausko 1943 m. laikas A. Sniekui, ten pat, b. 6, l. 2627.
116
M. umausko 1943 m. laikas A. Sniekui, ten pat, b. 31, l. 43; b.438, l. 77.
117
uvo tarnybos pareigas eidami, Karys, 1942, balandio 4; Sovietin Lietuvos gyvenimo
apvalga, Tvik, 1942, balandio 10; Naujoji Lietuva, 1942, kovo 31; emaii em, 1942,
balandio 11.
238
ras, arkivyskupas M. Reinys, kun. Taknas buvo sueisti. Tai
buvo pirmasis nuo karo pradios bolevik lktuv pasiro-
dymas vir Vilniaus
118
. Galima spti, jog uvusieji priklaus
2-ajam savisaugos batalionui.
19411942 m. Lietuvoje vyko ir vienas kitas savisau-
gos batalion kari ginkluotas susidrimas valant mikus ir
gyvenamsias vietoves nuo usilikusi karo belaisvi. An-
tai 1942 m. sausio 26 d. puskarininkio Umbraso vadovauja-
mi Trakuose dislokuoto dalinio 4 vyrai susiaud su 4 rus
kareiviais, kurie slapstsi ydiki kaime pas kinink Kle-
pikov: 1 rusas nuautas, kitas sueistas, o kiti 2 su Klepiko-
vu suimti
119
. Savisaugos dalinio vyrai nuostoli neturjo.
Nors sovietinis partizaninis judjimas iek tiek plt-
si ir stiprjo, savisaugos dalini susirmimai su sovietiniais
partizanais (iskyrus Ryt Lietuv) buvo reti, ginkluot kon-
flikt nuostoliai menki. Antai 1942 m. pabaigoje buvo nu-
statyta, kad Duset valsiuje laikosi apie 30 rus bandit.
Policija, bdama negausi ir blogai ginkluota, pasikviet lie-
tuvi savisaugos kuop, kad ji likviduot banditus. 1943 m.
vasario 14 d. vykdant operacij buvo pastebta bganti apie
25 ginkluot moni grup. Kariai mgino juos apaudyti,
taiau banditai neatsiaudydami dingo miko tankmje
120
.
1943 m. birelio pradioje 7-ojo bataliono 2-ajai kuo-
pai ukuojant mik Rokikio apskrityje, Kamaj valsiuje,
jos priekinis patrulis susidr su sovietiniais partizanais, es
uvo 5 kariai (policininkai)
121
.
Sovietini partizan K. Kalinausko brio ataskaitoje
tvirtinama, kad 1943 m. nakt rugsjo 16 d. brio partizan
buvo upulta Kazitiki gula (garnizonas). uvo 1 polici-
118
R. Mackonis, Amiaus liudininko uraai: atsiminimai, Vilnius, 2001, p. 321. Autorius
suklydo nurodydamas bombardavimo ir kun. K. ibiro ties dat; Apie Vilniaus bombardavim
r.: kininko patarjas, 1942, balandio 3; Lietuvi enciklopedija, t. 4, South Boston. 1954,
p. 179; P. Mateknas, Okupacij metai Vilniuje, Karys, 1989, Nr. 9, p. 396.
119
Lietuvos liaudis Didiajame Tvyns kare: Dokument ir mediagos rinkinys, Vilnius,
1982, p. 51.
120
Pogrindinio laikraio laisv redakcijos rankratis, LYA, f. 3377, ap.58, b. 263, l. 202.
121
L. Juciaus 1950 m. sausio 20 d. parodymai, LYA. F.3377, ap. 55, b. 53, l. 278.
239
ninkas. Po to gula isikraust. Rugsjo 23 d. 20 sovietini
partizan brys puol Astraviki kaime buvusi lietuvi
kareivi tab ir neva nukov 23 kareivius ir 1 karinink
122
.
ie sovietini altini duomenys labai abejotini.
1943 m. lapkriio pradioje 2-ojo, 7-ojo batalion pada-
liniai, i Kauno atvykusi reprezentacin kuopa, lietuvi poli-
cija, vokieiai val Rokikio, Utenos, Panevio, Bir apskri-
i mikus. Lapkriio 6 d. vokiei ir lietuvi daliniams va-
lant aliosios giri (Panevio aps.) nukauti 6 banditai, per
susiaudym uvo ir 2 vokieiai (Hofbauer ir Meyer), vienas
vokietis karys sunkiai sueistas. uvusieji palaidoti Panev-
io kari kapinse
123
, apie lietuvi nuostolius duomen nra.
1943 m. lapkriio 24 d. Vieint valsiuje 11 sovieti-
ni partizan susikov su savisaugos dalini komanda. 3 par-
tizanai nukauti, kiti pasislp mike
124
.
Lapkriio 28 d. venioni aps., Adutikio vls., Pauu-
pio kaime, vokiei ir lietuvi kareiviai apsupo 6 sovietinius
partizanus. uvo 2 partizanai, vienas i j Raas (tikroji pa-
vard J. Noreika) uvo neva giedodamas internacional
125
.
1943 m. gruodio 11 d. Rokikio aps. Milin kaimo
laukuose susekti 5 ginkluoti banditai. Per susiaudym su
savisaugos dalinio kariais 1 banditas nukautas, kiti pabgo.
Panaus savisaugos dalinio ir bandit susidrimas vyko
1944 m. sausio 10 d. Panevio aps., Vieint vls., lobiki
kaime: i 4 ginkluot bandit 1 nukautas, kiti 3 pabgo
126
.
Toki smulki savisaugos batalion padalini susi-
drim su sovietiniais partizanais pavyzdi galima pateik-
ti nemaai, taiau juose batalion patirti nuostoliai buvo men-
ki, kari tys retos, ginkluotuose susirmimuose daniau-
siai davo tik sovietiniai partizanai.
122
K. Kalinausko brio ataskaita. LYA, f. 1, ap. 1, b. 438, l. 215.; D. Rociaus (Bakio) 1943 m.
rugsjo 29 d. radiograma A. Sniekui, ten pat, b. 409, l. 111.
123
Dviej kritusi kovoje prie bolevizm karygi laidotuvs, Panevio apygardos balsas,
1943, lapkriio 27.
124
Policijos praneimas, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 266, l. 8.
125
LYA, f. 1771, ap. 7, b. 270, l. 6.
126
Policijos praneimai, LYA. F. 3377, ap. 58, b. 266, l. 17, 35.
240
127
S. Apyvalos (Griko) 1944 m. gegus 24 d. radiograma, LYA, f. 1, ap. 1, b. 412, l. 287;
St. Andriukaitis, algirio partizan brio veikla 19431944 m., LYA, f. 3377, ap. 22, b. 9, l.
22.
128
H. C. Kudreikis, Adutikio batalionas, Karys, 1989, Nr. 4, p. 170; A. Martinionis, Ryt
fronte atkakls miai, p. 63.
Sovietini partizan altiniuose ufiksuota bene vie-
nintel didel skminga, skaudi pasekmi prieui tur-
jusi pasala, surengta kakur tarp Ignalinos ir venioni Pa-
stovio kavalerijos eskadrono raiteliams. Apie jos rezultatus
A. Sniek Maskvoje informavs S. Apyvala ra, jog Vil-
niaus brio grup 1944 m. gegus 19 d. i pasal nukov
18 moni, tarp j 1 leitenant, ir sueid 5 lietuvius raite-
lius i kavalerijos mokyklos Pastovyje. Sovietinis partizanas
St. Andriukaitis savo atsiminimuose gyrsi, kad tada iau-
d visus iki vieno 25 plechaviiuk kavaleristus. Es pa-
sisek pabgti tik vienam arkliui su negyvu raiteliu, sovie-
tiniai partizanai surink daug baln ir ginkl
127
. Yra duome-
n, kad tarp sovietini partizan, susidorojusi su savisau-
gos eskadrono kavaleristais, buvo ir Vl. lapelis, buvs savi-
saugos batalion karininkas. (Taigi didele savo buvusi ben-
draygi kraujo kaina buvusiam savisaugos batalion kari-
ninkui teko pelnyti sovietini partizan vad pasitikjim.)
Sovietini partizan pasala kavalerijos eskadrono raite-
liams ir jos skauds rezultatai atsispindi ir savisaugos dalini
kari atsiminimuose. Partizanams apaudius neilg kavalerist
kolon i kulkosvaidi ir automat, kavaleristai oko nuo ar-
kli pakels griovius ir band gintis. uvo 11 kari (jie palai-
doti Adutikio kapinse). Grandiniui K. strigo pentinai balno
kilpoje ir arklys ivilko j gyv per sovietini partizan ugn
128
.
Kovodami su sovietiniais ir lenk partizanais lietu-
vi savisaugos batalionai didiausius nuostolius patyr Ry-
t Lietuvoje ir Vakar Baltarusijos rajonuose, vokiei pri-
skirtuose Lietuvos generalinei sriiai. ia, kaip niekur kitur
Lietuvoje, nuo 1943 m. rudens i kova darsi nepalyginamai
intensyvesn, nuomesn, su didesniais moni nuostoliais.
Apskritai batalion santykiai su sovietiniais partizanais sky-
241
rsi nuo j santyki su lenk partizanais, turjo nemaai i-
skirtini, specifini bruo.
Ryt Lietuvoje nuo 1943 m. intensyviausiose partiza-
n veiklos vietose (panaiai kaip Baltarusijoje) veik savi-
saugos batalion ir lietuvi policijos atsparos punktai (kitur
Lietuvoje j nebuvo). i punkt udavinys buvo kontroliuo-
ti teritorij, trukdyti banditams judti, kovoti su maesn-
mis j grupmis, atlikti valgyb, rengti pasalas partizanams
ir kt. Antai 253-iojo savisaugos bataliono padaliniai 1944 m.
pradioje buvo idstyti puskuopmis (ne maiau kaip po
40 kari kiekvienoje) didelje Pietryi Lietuvos teritorijoje
(Jainuose, Valkininkuose, Rdikse, Raklikse ir ki-
tur)
129
ir dar smulkesniais padaliniais atsparos punktuose
vairiems kiniams objektams saugoti.
Kariniu poiriu nei sovietiniai, nei lenk partiza-
nai, veik Ryt Lietuvoje, nebuvo pajgs pulti ir likviduoti
didesni, gerai tvirtint savisaugos batalion atsparos punk-
t. Antai 1944 m. kovo pradioje 253-iojo savisaugos batalio-
no Rakliki atsparos punkte buvo 16 kari, ginkluot 1 sun-
kiuoju, 3 lengvaisiais kulkosvaidiais, autuvais, Baltinink
atsparos punkte 42 kariai, ginkluoti 2 sunkiaisiais, 4 leng-
vaisiais kulkosvaidiais, autuvais
130
. Toki atsparos punk-
t uimti partizanai nestengdavo.
Partizanai nebuvo pajgs kautis su savisaugos bata-
lion neblogai parengtais, nuolat aprpinamais ginklais ir
audmenimis padaliniais ir atvirose kautynse.
Bda buvo ta, kad pleiantis partizaninei veiklai rei-
kjo ginti vis daugiau objekt, o jg neuteko. Antai 253-
iojo bataliono 4-osios kuopos vadas ltn. M. Cieminis 1944 m.
sausio 4 d. raporte bataliono vadui pra Gaidiniki dva-
ro apsaug padidinti bent iki 13 moni. Anot jo, apsaugos
dyd nustat ne specialistai, bet turbt civiliai, kurie vie-
129
253-iojo bataliono vado 1944 m. sausio 13 d. operatyvinis sakymas Nr. 1, LCVA, f. R-666,
ap. 1, b. 4, l. 247.
130
253-iojo bataliono 4-osios kuopos vado 1944 m. kovo 3 d. raportas bataliono vadui, ten
pat, b.7, l. 168.
242
tos slyg neino ir nesupranta, kad kakur mike esanio
dvaro nuo 100 bandit puolimo negali apsaugoti 6 mons,
turintys 1 lengvj kulkosvaid, be reikalo es tik rizikuoja-
ma moni gyvybmis
131
.
Partizanai puldinjo tik nedidelius, atokesnius atspa-
ros punktus, maesnes kari grupes. 253-iojo bataliono 5-
osios kuopos vadas kpt. V. Asipauskas raporte bataliono va-
dui paymjo, kad pavieni asmen i atramos punkt i-
vykimas beveik kiekvienu atveju pasibaigia uvimu
132
.
Sovietini ir lenk partizan kovos su lietuvi savi-
saugos batalion padaliniais taktika turjo ryki skirtum,
skyrsi ir pats karinio konflikto pobdis. Ryt Lietuvoje vei-
kusi batalion kariniai susidrimai su sovietiniais partiza-
nais buvo kur kas nirtingesni, atkaklesni, be kompromis.
Sovietiniai partizanai veik nepaisydami auk, nesiskaity-
dami su atsakomosiomis represinmis priemonmis, gresian-
iomis vietos gyventojams. Ypa tai buvo bdinga sovieti-
niams baltarusi partizanams.
Bene didiausias 253-iojo bataliono ir sovietini balta-
rusi partizan karinis susirmimas vyko 1943 m. lapkriio
mn., nakt i 19 d. 20 d., Kamajuose (Svyri aps.). T nakt
Kamaj mokykloje sikrusi io bataliono 5-j kuop upuo-
l apie 300 partizan. iedinei gynybai pasirengusi lietuvi
kari susiaudymas su sovietiniais partizanais truko 2025 mi-
nutes, per j uvo 2223 partizanai, buvo sueisti 5 lietuviai
kariai. Kitais duomenimis, buvo nukautas 31 banditas, 1 pa-
imtas gyvas, sudeg 51 miestelio pastatas ir Kamaj dvaras
133
.
1944 m. sausio 23 d. 253-iojo bataliono 5-oji kuopa ga-
vo praneim, kad sovietiniai partizanai plia Mokinli
kaim (netoli Parevo dvaro). Nuvykus kari grupei, parti-
zanai pradjo bgti i kaimo, 1 partizanas nukautas,1 paim-
tas gyvas. Vasario 24 d. apie 60 sovietini partizan plika-
131
Ltn. M. Cieminio 1944 m. sausio 4 d. raportas bataliono vadui, LCVA, f. R-666, ap. 1, b.
5, l.94.
132
Ltn. V. Asipausko 1944 m. sausio 4 d. raportas bataliono vadui, ten pat, l. 100.
133
A. Bubnys, 253-iasis lietuvi policijos batalionas (19431944), Genocidas ir rezistencija, 1998,
Nr. 2 (4), p. 108; Lietuvi policijos praneim santrauka, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 266, l. 6.
243
vo Degsni kaime (Rdiki vls.). I Valkinink ivyko 42
kari grup sutrukdyti plti kaim. Partizanai atsiaudyda-
mi pabgo. Vasario 25 d. sovietiniai partizanai upuol Kuc-
k kaim (netoli Konstantinovo), autuv buomis mu kai-
mieius. I atsparos punkto audant vir trobesi, partizanai
grupmis i kaimo pasitrauk
134
.
1944 m. birelio mn., nakt i 2 d. 3 d., 253-iojo batalio-
no 22 kari brys ties Most kaimu susikov su 30 sovietini
partizan. Sovietini partizan nuostoliai 2 nukauti, madaug
5 partizanai sueisti. Lietuviai kariai nuostoli neturjo
135
.
Toki fakt apie savisaugos batalion padalini ir so-
vietini partizan susidrimus galima pateikti daug. I j
matyti, kad per juos nukentdavo daugiausia tik sovietiniai
partizanai, batalion padalini nuostoliai buvo nedideli.
253-iojo bataliono kovos veiksm dienoratyje 1944 m. pra-
dioje rayta: Ms vyrai, ar tai puldami, ar bdami upulti,
visuomet ieina nugaltojais, ir neretai prie daug gausesn prie-
. Taiau banditai yra tiek kyrs, kad tai visai neatsivelgia ir
savo plimo ekspedicijas vykdo toliau, todl ms vyrams vi-
sada tenka bti budriems. Tai ne tik neatbaido ms vyr, bet
dar labiau ugrdina j kovos dvasi bei kovingum
136
.
Paymtina, kad kariniai susidrimai vyko daugiausia
su sovietiniais baltarusi partizanais. Vadinamj lietuvi so-
vietini partizan buvo palyginti nedaug, net ir Ryt Lietuvoje
j nerm vietos gyventojai (nei lenkai, nei lietuviai), kariniu
poiriu jie buvo silpni, ginkluots i sovietinio unugario jie
pradjo gauti tik nuo 1944 m. pavasario ir kt. Nelengva j pad-
tis ir vairios politins aplinkybs vert juos siekti kompromis
ir laikin paliaub. M. umausko vadovaujama sovietini parti-
zan vadovyb Lietuvoje nuo 1944 m. vasario mn. umezg ir
iki pat vokiei okupacijos pabaigos palaik ryius su naciona-
linio lietuvi pogrindio, lietuvi savivaldos administracijos pa-
reignais. Palaikant iuos ryius dalyvavo ir savisaugos bata-
134
LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 7, l. 237, 183, 175.
135
Ltn. V. Asipausko raportas 253-iojo bataliono vadui, LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 7, l. 36.
136
253-iojo bataliono kovos veiksm dienoratis, 1944 m. sausio 20 d. raas, ten pat, b. 8, l. 87.
244
137
R. Zizas, Vietin savisauga (savigyna) Lietuvoje naci Vokietijos okupacijos metais (1941
1944), Genocidas ir rezistencija, Nr. 1(11), Vilnius, 2002, p. 83.
138
253-iojo bataliono 4-osios kuopos vado ltn. M. Cieminio 1943 m. kovo 9 d. raportas bataliono
vadui kpt. Vl. ibui ir kt., LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 7, l. 162; b. 4, l. 142; b.8, l. 75-76.
lion, ir lietuvi policijos kai kurie vadai. U vokiei nugar
taktiniais sumetimais susitarta tarpusavyje nekariauti, nelieti
lietuviko kraujo, netgi drauge kovoti su vokieiais bei len-
k imperialistiniu pogrindiu, siekianiu atplti nuo Lietu-
vos Vilni, ir kt.
137
Visa tai velnino ginkluotus konfliktus, kar-
tu ir savisaugos batalion kari nuostolius.
Lenk partizanai (Armija Krajova) Ryt Lietuvoje bu-
vo daug gausesnis, pavojingesnis, remiamas vietos gyvento-
j lenk prieas. Taiau ir lenk partizanai kariniu poiriu
danai nesugebdavo skmingai kovoti su lietuvi savisau-
gos batalion padaliniais.
Antai lenk partizan dalinys 1944 m. kovo 8 d. 253-iojo
bataliono Rakliki atsparos punkto gulai teik ultimatum,
kuriame grsmingai reikalavo pasiduoti (per 5 minutes), su gin-
klais pereiti j pus. Lietuviams kariams adta didel pasi-
rinkimo laisv bti paleistiems namo, galimyb stoti kuria-
m lenk armij, kurioje es bus ir lietuvi dalini, kovosian-
i dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs, ir kt. Nors ir bu-
vo daromas karinis ir propagandinis spaudimas, Rakliki
atsparos punkto gula atmet ultimatum. Pasibaigus jo termi-
nui, lenkai i lengvojo minosvaidio atsparos punkt iov 2
kartus. tai atsparos punkto kariai atsak sunkiojo kulkosvai-
dio ir lengvj kulkosvaidi bei autuv ugnimi
138
. Lenk
partizanams nebeliko nieko kita, tik pasitraukti.
Laikinai js 253-iojo bataliono vado pareigas kpt. Vl.
idinas 1944 m. raporte, apibendrindamas bataliono kov
su lenk partizanais patirt, ra, kad lenk partizanai gin-
kluoti daugiausia autuvais, nors turi ir automatini pistole-
t, ir kulkosvaidi. Prie vien bataliono atsparos lizd (Rak-
likse R. Z.) buvo panaudoj ir granatsvaid, i kurio io-
v 2 granatas. Apskritai atrodo, padar ivad bataliono va-
das, kad jiems trksta audmen, jie nesileidia traukiami
245
kautynes, traukiasi atsiaudydami i dideli atstum, at-
sparos punktui energingai pasiprieinus, tuoj pasitraukia.
Normalaus tiekimo nra. Lenkai upuldinja maesnes ka-
ri grupeles, maesni atsparos punkt gulas, pirma patei-
k ultimatumus atiduoti ginklus ir spj apsaug, kad nra
prasms prieintis. Skaiius, rodanius gul dyd, ipuia
iki netikim rib, taiau j veikla to nepatvirtina. Tokiu
bdu jiems yra pasisek nuginkluoti kelet policijos atspa-
ros punkt. Be to, nordami nuo vokiei nuslpti, utu-
uoti, savo veikl, danai veikia bolevik vardu
139
.
253-iojo savisaugos bataliono kituose dokumentuose
paymima, kad lenk partizan briuose danai matyti ne-
ginkluot partizan. Taip pat daryta ivada, jog partizanai
didelio palaikymo kaimuose, kaip es jie danai giriasi, ne-
turi. Lenk partizan palaikymas dvaruose ess supranta-
mas: j organizatoriai yra dvar savininkai ar valdytojai
lenk armijos karininkai, prisideng tarnyba vokieiams
140
.
Nors lenk partizanai laik save antinacins koalici-
jos nariais ir turjo tiksl kovoti su okupantais vokieiais, jie
Ryt Lietuvoje dl susidariusi politini ir karini aplinky-
bi bei taktiniais sumetimais ir bendradarbiavo su jais. Vo-
kieiai mgino lenk partizanus palenkti savo pus, juos
apginkluoti ir pasisti kovoti su sovietiniais partizanais, ypa
tokios j pastangos buvo rykios 1944 m. pradioje.
Savaime suprantama, kad vokiei ir lenk vienokie
ar kitokie tarpusavio santykiai veik ir lietuvi savisaugos ba-
talion ir lenk partizan santykius. Vilniaus apygardos ko-
misaro H. Wulfo 1943 m. sausio 18 d. praneime Dl baltj
lenk gauj minima besiformuojanti prie Svyri lenk parti-
zan gauja. Ji buvo susidrusi su lietuvi policijos batalio-
nu, taiau mis nevyko, nes es iki tol dar nebuvo sakymo
audyti i gauj. is faktas, anot H. Wulfo, savaime su-
139
253-iojo bataliono vado 1944 m. raportas apie banditus, esanius bataliono veiksm rajone,
LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 5, l. 207208,184.
140
253-iojo bataliono 3-iosios kuopos vado kpt. Vl. Pataiaus 1944 m. kovo 3 d. raportas
bataliono vadui kpt. Vl. ibui, ten pat, b.7, l. 127.
246
141
253-iojo bataliono virilos A. Liesio 1944 m. vasario 20 d. raportas bataliono vadui, ten pat,
b. 7, l. 206.
142
Ten pat, b.8, l. 71.
prantama, turjo sukelti tam tikr abejoni to bataliono lietu-
vi karininkams. 1944 m. vasario mn., nakt i 19 d. 20 d.,
lenk partizanai upuol dvar netoli Turgeli, sumu jo val-
dytoj, pagrob 4 kiaules. Saugoj dvar 253-iojo bataliono lie-
tuviai kariai i vakaro buvo gav sakym baltuosius len-
kus neaudyti. io bataliono virila A. Liesis su tam tikru li-
desiu bataliono vadui prane: Ivada tokia, kad Turgeliai
palieka be nieko. Viraitis ir [lietuvi] policija ivaiuoja
141
.
Taigi lietuvi savisaugos batalionai buvo veriami likti
seniai rusenusio lietuvi ir lenk konflikto nuoalyje, vokie-
iai, savaime aiku, dl sav interes var j ginkluotos kovos
su lenk partizanais veiksmus. ie nuo 1943 m. pabaigos puldi-
njo Vilnijos krato miestelius, degino lietuvi policijos punk-
tus, valsi bstines, pl kooperatyvus, terorizavo lietuvi
savivaldos administracijos pareignus, o batalion gulos tik
saugojo ir gyn atskirus karinius ir kinius objektus, daugiau-
sia dvarus, jiems drausta pulti lenk partizanus.
1944 m. kovo pabaigoje, kai vokiei ir lenk partizan
Vilniaus apygardos vadovybs derybos jau buvo lugusios, 253-
iojo bataliono kovos veiksm dienoratyje rayta: batalionas ga-
vo uduot kovoti su lenk partizanais Maiiagalos apylinkse,
kur j daugiausia telkiasi. Iki iol lenk partizan puolimai bu-
vo tik atmuinjami, juos pulti ir naikinti nebuvo sakymo. Da-
bar es liai siauiantys ir terorizuojantys lietuvius gyvento-
jus lenk partizanai bus pradti naikinti be pasigailjimo. Es
vis vyr pas pakilo ir nuotaika puiki, kad dalyvaujama ka-
re su ms aminuoju prieu lenku
142
. Taigi susidar palan-
kios (kartu ir pavojingos) aplinkybs siplieksti lietuvi savi-
saugos batalion ir lenk partizan kariniam konfliktui.
253-iojo bataliono 1-oji kuopa 1944 m. balandio pa-
baigoje gavo uduot pulti Suioni miestelio apylinkse su-
sitelkusius lenk partizanus. i bataliono vykdyta karin bau-
diamoji akcija domi daugeliu, pirmiausia kariniu, poiri.
247
I nuolatini agent gautomis valgybinmis iniomis, Su-
ioni apylinkse veik didels lenk partizan pajgos, bu-
vo sikrs j tabas, apmokomi lenk partizanai, jie ruosi
ventinti savo vliavas, duoti priesaik ir kt. Be to, balandio 9
d. lenkai buvo sum ir isive Eitminiki klebon lietuv
A. Jakavon (jis lenk partizan buvo nuudytas R. Z.), todl
reikjo paimti kaitais arius lenk veikjus, partizan glo-
bjus Suioni klebon ir naujj Eitminiki klebon.
Balandio 23 d. vakare i Pabers buvo pasistas 253-
iojo bataliono 1-osios kuopos 40 kari ir Pabers 11 lietuvi
policinink (taigi i viso 51 vyras) brys, vadovaujamas vir-
ilos Stripaiio. Brys buvo ginkluotas 5 rusikais lengvai-
siais kulkosvaidiais, rusikais ir vokikais autuvais, 3 au-
tomatiniais pistoletais, 102 vokikomis granatomis. Suioni
puolimas buvo pradtas kitos dienos 4 val. ryto. Lenk par-
tizan miestelyje buvo apie 6070. Jie veik atskiromis gru-
pmis, buvo ginkluoti autuvais, automatiniais pistoletais,
turjo 1 lengvj kulkosvaid. Suioni prieigose 2 lenkai par-
tizanai buvo paimti nelaisv, kiti i miestelio pasitrauk.
Iki 8 val. miestelyje buvo atliekamos kratos, suimtas Suio-
ni klebonas, klebonijoje rasta lenk partizan vliava, o r-
syje pasislps zakristijono snus. I Suioni pietus, Ne-
menins link, iygiavs brys 3 kartus susikov su lenk
partizanais, taiau jie aud i didelio atstumo. Apaudomam
briui pradjus audyti lenk partizanai pasitraukdavo. Per
vien i susiaudym buvo nukautas (ar sueistas?) raitas
lenk partizan vadas. Jo pabalnotas arklys pasielg ida-
vikikai parbgo namo. Vietiniams gyventojams patvir-
tinus, kad tai lenk partizan vado sodyba, ji buvo sudegin-
ta apaudius padegamosiomis kulkomis. Eitminikse kai-
tais paimti klebonas ir vargonininkas (pastarojo sns buvo
ij pas partizanus). Vykdydamas operacij brys joki
nuostoli nepatyr, tuo tarpu keli lenk partizanai buvo pa-
imti nelaisv, spta, kad tarp j buvo sueist ir nukaut.
Apibendrindamas jos rezultatus 253-iojo bataliono 1-osios
kuopos vadas padar ivad, kad lenk partizanai aktyvias
248
kautynes vengia veltis, veikia i pasal ir kt.
143
Ryt Lietuvoje veik gauss lenk partizan briai
veng atvir kautyni, Suioni apylinkse (ir kitur) nepa-
jg pasiprieinti, nes buvo blogiau ginkluoti ir aprpinti,
negaljo atsilaikyti net ir prie palyginti nedidelius, bet mo-
bilius, imokytus kovos su partizanais metod, ymiai ge-
riau apginkluotus ir aprpintus savisaugos batalion pada-
linius. Lietuvos slygomis batalion pajgos vis dlto buvo
didel karin jga, su kuria teko skaitytis. Batalion doku-
mentuose danai buvo paymima, kad banditai turjo
trauktis neatlaik juos nukreiptos ugnies. Kariniu poi-
riu, kaip jau buvo minta, tarp savisaugos ir tikrosios poli-
cijos padalini buvo skirtum. ie skirtumai kovoje su parti-
zanais reiksi ir gerokai didesniais policijos padalini nuos-
toliais. Antai 1944 m. sausio 8 d. Amenos apskrities polici-
jos 76 vyr brys, vadovaujamas vokiei andarmerijos lei-
tenanto Shnabelio, Turgeli valsiuje susidr su 200 lenk
partizan briu. Kautynse uvo 19 lietuvi policinink, 6
vokiei andarai ir ltn. Shnabelis, 4 policininkai ir 1 andar-
merijos pareignas buvo sueisti, 2 baltarusiai policininkai
dingo be inios
144
. Savisaugos batalion Ryt Lietuvoje veik-
los istorijoje toki dideli nuostoli atvej neinoma.
Dl daugelio aplinkybi savisaugos batalionai Ryt Lie-
tuvoje kur kas skmingiau kovojo su lenk partizanais negu ia
1944 m. pavasar dislokuoti Lietuvos vietins rinktins daliniai.
Lietuvi savisaugos batalion kari ir lenk partiza-
n ginkluoti konfliktai ir susidrimai apskritai buvo ir sud-
ting, tempt dviej taut santyki, kovos dl Vilniaus kra-
to valstybins priklausomybs iraika, jos sudedamoji da-
lis. Taiau jie nepasiek neaboto, nekontroliuojamo antago-
nizmo, nebuvo ir tarpusavio kovos masini kruvin akcij.
Lietuviai kariai, patek lenk partizan nelaisv, toli grau
ne visada buvo suaudomi tik nuginkluojami, irengiami
143
253-iojo bataliono 1-osios kuopos vado raportai bataliono vadui, ten pat, b.7, l. 5860;
253-iojo bataliono kovos veiksm dienoratis, ten pat, b. 8, l. 64.
144
Armija Krajova Lietuvoje, Antra dalis, Vilnius-Kaunas, 1999, p. 271.
249
iki baltini, sumuami, velnesnio elgesio susilaukdavo
mokantys lenk kalb
145
. Kartais lenkai nuginkluotus lietuvius
netgi palyddavo iki atsparos punkt ir kit saugi viet: es
kad j neupult raudonieji banditai. Taip, pavyzdiui, atsi-
tiko su 1944 m. sausio 28 d. lenk partizan nuginkluotais Po-
lian (Palioni) (Amenos aps.) atsparos punkto kariais: jie bu-
vo nurengti iki baltini, aprengti lenk partizan drabuiais,
palydti iki Dud kaimo. Jiems liepta nuvykti Kiemelikes ir
praneti policijai, kad vasario 4 d. Kiemeliks bus lenk puo-
lamos. Lenk partizan irengt lietuvi kari ivaizda, kaip
ufiksuota bataliono dienoratyje, buvo nekokia: jie buvo ap-
rengti tikrais skarmalais, sutiks juos, taip apsirengusius, tik-
rai palaikytum banditais
146
. Taiau jie liko gyvi.
Savisaugos batalion kari nacionalistines, radikalias
antilenkikas nuotaikas ir ginkluotus veiksmus, be abejo, var-
lietuvi nacionalinis antinacinis pogrindis, batalionuose tu-
rjs nema tak. Apie kompromisines tendencijas batalio-
n kareivi ir lenk partizan santykiuose byloja toks faktas.
253-iojo bataliono vadas per Maiiagalos lietuvi policijos
punkto vedj Rinkevii 1944 m. balandio mn. gavo tokio
turinio laik: Ponas Virininke, 1944 m. balandio 16 d. bu-
vome js miestelyje, atlikome tikrus savo reikalus. Matme
js patrul, kuris 24 ingsni atstumu prajo pro mus 4 kar-
tus. Dl to, kad nelabai mums ir ms eimoms darote ypatin-
gos alos, neturime [ir] mes jus ypatingos alos, bet jeigu su-
sitiksite su mumis, tai gerai bt leistis nuginkluojamiems
147
.
Be abejo, lenk partizan kompromisinius, toleranti-
kus veiksmus lm ne tik abstrakios humanikos idjos, bet
ir pavojus susilaukti savisaugos batalion represij, lenk gy-
ventoj juntama kerto akcij u lenk partizan vykdytus
vairius antilietuvikus veiksmus baim. Deja, bta ir toki
atvej. Antai, kai 1944 m. nakt i 19 d. 20 d. Glitiki apylin-
145
253-iojo bataliono 5-osios kuopos vado ltn. V. Asipausko 1944 m. sausio 25 d. raportas
bataliono vadui, ten pat, b. 7, l. 245.
146
253-iojo savisaugos bataliono dienoratis, ten pat, b. 8, l. 8485.
147
Lenk partizan 6-osios brigados aibo brio vado laikas, LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 7,
l. 72. Tuometinis vertimas i lenk k.
250
kse lenk partizanai kai kuri vietos gyventoj lenk pade-
dami surado ir iauriai nuud (subad peiliais) 4 sueistus
258-ojo bataliono karius
148
, kerydami io bataliono kareiviai
suaud 39 Glitiki apylinki gyventojus lenkus
149
. (Vliau
lenk AK daliniai vykd atsakomj kerto akcij Dubingi
apylinkse ir kitur nuud apie 90 lietuvi.)
Savisaugos batalion kari nuostolius ir tis atspa-
ros punktuose saugant vairius kinius objektus maino ir
tai, kad jie nebuvo ginami i paskutinij: ikilus realiam
pavojui ir nesant galimybi juos sustiprinti ir apginti, atspa-
ros punktai ir ginami objektai buvo paliekami.
Apibendrinant galima daryti ivad, kad lietuvi ba-
talion kari nuostoliai Ryt Lietuvoje kovojant su soviet
ir lenk partizanais apskritai nebuvo dideli, nedaug buvo
masini i atvej. Tai matyti ir i tokio pavyzdio: 1944
m. vasario 5 d. prie Novosiolk kaimo, Amenos apylinkse,
partizan pasal pateko ir buvo nuauti keturi 253-iojo ba-
taliono 3-iosios kuopos kariai. Po io vykio bataliono die-
noratyje buvo raoma: Tai vienas skaudiausi smgi
ms bataliono gyvenime, kada vienu kartu va tiek vyr.
Jie jau buvo usigrdin kovose ir daug kart pasiymj
kautynse su banditais
150
. Duomen apie io bataliono, ak-
tyviai kovojusio su partizanais Ryt Lietuvoje beveik iki pat
vokiei okupacijos pabaigos, kari masins ties atvejus
nra ir vlesniuose bataliono dokumentuose.
Minint 1944 m. Vasario 16-j 253-iojo bataliono die-
noratyje rayta apie Vilniuje, Antakalnio kari kapinse, pa-
laidotus keliasdeimt jaun lietuvi, padjusi galvas u
ms geresn ateit, apie uvusij u Tvyn pagerbi-
m Svyriuose
151
. Matyt, turta galvoje vis iame regione vei-
kusi batalion kari aukos.
148
Armija Krajova Lietuvoje, Vilnius-Kaunas, 1995, p. 78; Armija Krajova Lietuvoje, Antra
dalis, Vilnius-Kaunas, p. 259.
149
Europa nie prowincjonalna: Przemiany na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej
(Bialorus, Litwa, Lotwa, Ukraina, wschodnie pogranicze III Rzeczypospolitej Polskiej) w
latach 17721999, Warszawa-Londyn, 1999, s. 857.
150
LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 5, l. 910.
151
Ten pat, b. 8, l. 80.
251
Kari kapai Adutikio kapinse: ia laidoti uv
savisaugos batalion kariai
Svyri apylinkse kovoje su sovietiniais partizanais uvusio
257-ojo savisaugos bataliono virilos M. Janueviiaus
laidotuvs Biruose 1944 m. gegus 4 d. Lietuvika trispalve
udengt karst nea Lietuvos vietins rinktins Bir aps.
komendantros kariai
252
Lietuvi kari kovos prasminimas 1944 m. propagandiniame
pieinyje, skirtame Didvyri dienai (Heldentag) paminti.
T dien Vokietijoje (ir jos okupuotuose kratuose) buvo
pagerbiami u Vokietij uv kariai.
1944 m. ji paminta kovo 12 d. (sekmadien)
253
Lietuvi savisaugos batalion nuostoliai Lietuvoje ga-
ljo bti dideli, jeigu Raudonajai armijai 1944 m. vasar art-
jant prie Lietuvos vokieiai bt sugebj prie jos sien sta-
bilizuoti front, j karius telkti Lietuvoje, pasinaudoti j pa-
triotinmis nuotaikomis ir pasiryimu gintis nuo puolani
raudonarmiei. 1944 m. liep Lenkijoje buvusio 252-ojo sa-
visaugos bataliono kariai turjo vienintel nor grti Lie-
tuv savo Tvyns ginti. Tiktasi, kad vokiei vadovyb
visus lietuvi batalionus grins Lietuv, nes tik ten lau-
kia ms vis tikroji pareiga. 252-ojo bataliono vadas 1944
m. liepos 7 d. ratu kreipsi vokiei Tvarkos policijos va-
d Lietuvoje, praydamas batalion grinti Lietuv
152
. Ta-
iau batalionas Lietuv nebuvo grintas.
Savisaugos batalion kariai patys savavalikai sten-
gsi bgti Lietuv. I Lenkijos Lietuv pavyko prasiskverbti
kai kuriems 252-ojo bataliono kariams. 1944 m. liep Vaka-
rus besitraukianio 13-ojo bataliono 2-oji kuopa Latvijoje buvo
atkirsta nuo bataliono, didesn jos dalis dezertyravo, kiti kuo-
pos kareiviai organizuotai trauksi Teli kryptimi
153
.
Taiau Raudonajai armijai 1944 m. birelio pabaigoje Bal-
tarusijoje pralauus vokiei front, jos puolimas Vakarus bu-
vo verlus ir spartus, vokieiai nespjo sitvirtinti net prie Ne-
muno paskutins gynybai tinkamos didesns gamtins kli-
ties Lietuvoje, kartu sulugo ir tam tikros visuomens dalies
planai kartu su vokieiais ginti Lietuvos sienas, mginimai steig-
ti naujas lietuvikas karines formuotes kaip bsimos Lietuvos
kariuomens branduol. (Kaip inoma, 1944 m. pavasar nesk-
mingai bandyta steigti Lietuvos vietin rinktin, vliau Tvy-
ns apsaugos rinktin.) Fronto linija Lietuvoje kuriam laikui (nuo
1944 m. rugpjio iki spalio pradios) stabilizavosi tik aki
Raseini Kurn Maeiki atkarpoje.
152
Savisaugos dalini kelias (252-ojo bataliono metratis), Jono Rimaausko dokument
kolekcija, St. Balzekas, Museum of Lithuanian Culture, Chicago, IL (metraio lapai
nenumeruoti). U io rankraio kopij autorius dkoja Lietuvos Respublikos ambasadoriui
Izraelyje, istorikui, prof., habil. dr. Alfonsui Eidintui.
153
A. Bubnys, Lietuvi policijos batalionai Pskovo srityje ir Kure: 13-asis ir 10-asis batalionai
(19421945), p. 36.
254
Lietuvoje veik batalionai (1-asis, 2-asis, 6-asis, 9-asis,
253-iasis, 257-asis) trauksi Vakarus, i j 1944 m. liepos vi-
duryje sudarytas 1-asis Lietuvos policijos pulkas. Batalionai
stat gynybinius tvirtinimus, dalyvavo miuose. Nuo Rau-
donosios armijos arvuotj dalini smarkiai nukentjo 2-
asis ir 257-asis batalionai
154
. Tikslesni duomen apie batalio-
n nuostolius Lietuvoje nra, taiau, atsivelgiant tai, kad jie
buvo demoralizuoti ir pakrik, j kovingumas buvo menkas,
jie dalyvavo kovos veiksmuose epizodikai, nuostoliai (kari
netektys) neturjo bti dideli. Batalionai prie LietuvosVo-
kietijos sienos (Tilje ir kitur) buvo nuginkluoti ir iformuoti,
j eiliniai ir puskarininkiai isisti vokiei prielktuvinius
dalinius, darbo batalionus, karininkai Dresden.
252-ojo savisaugos bataliono nuostoliai
Lenkijoje
Isisti i Lietuvos savisaugos batalionai veik ir paty-
r nuostoli ne tik Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Jie veik
ir j kariai uvo ir kituose Vokietijos okupuotuose kratuose.
1942 m. gruodio 19 d. Lenkij, Liublino apylinkes,
saugoti Maidaneko koncentracijos stovyklos atvyko t pai
met pavasar Kaune, aniuose, suformuotas jau mintas 252-
asis savisaugos batalionas (jis pakeit nuo 1941 m. pabaigos
ia tas paias funkcijas atlikus 2-j savisaugos batalion).
252-ojo bataliono kareiviai Liublino apylinkse, be
Maidaneko koncentracijos stovyklos, dar saugojo bat fabri-
k, kareivines, konvojavo stovyklos kalinius, siuniamus
ems kio darbus, taip pat Maidanek veus kalinius trans-
port. ios j atliekamos pareigos, moni masinio naikini-
mo akcijos neigiamai veik kareivi moral. 1943 m. birel
u vairius tarnybinius nusiengimus bataliono 22 kareiviai
buvo perduoti SS ir policijos teismui, 2 kareiviai nusiud
155
.
Taigi io bataliono pirmieji nuostoliai nebuvo kovos veiks-
m rezultatas.
154
P. Stankeras, Lietuvi policija 19411944 metais, p. 178.
155
A. Bubnys, Lietuvi policijos 2-asis ir 252-asis batalionai (19411944), p. 51.
255
Maidaneko koncentracijos stovyklos vadovyb 1943
m. rugsjo pabaigoje nutar atsisakyti 252-ojo bataliono pa-
slaug. Stovyklos sargybos tarnyboms palikta 100 kareivi,
1944 m. birelio pabaigoje dl aret, lig ir dezertyravimo
j beliko tik 36
156
.
1943 m. ruden bataliono tabas ir didesn dalis karei-
vi buvo perkelti netoli Pulav miesto (Liublino sr.) esant
Volka Profeck saugoti geleinkelio bei kit karins ir ki-
ns paskirties objekt nuo ia veikiani lenk komunist ir
sovietini partizan. 1944 m. birelio pradioje Liublino vai-
vadijos mikuose j buvo susitelk apie 3 tkst.
157
Matyt, nuo i partizan veiksm 1944 m. baland 252-
ajam batalionui teko skaudiai nukentti. 1944 m. balandio
21 d. vokiei dalinio, dislokuoto DlugiKt vietovje, va-
dovyb sudar miri vokiei ir lietuvi kari grup i 27
vyr. Jai buvo duota uduotis nuvykti veimais Brzezini ir
GoreckaKoscielne vietoves (j pavadinimai gali bti netiks-
ls R. Z.), mobilizuoti civilinius gyventojus darbams lent-
pjvje ir rekvizuoti pastotes miko mediagai veti. Kari
grup uduoties vykdyti ivyko ginkluota 4 kulkosvaidiais,
17 autuv, 3 automatiniais pistoletais, 28 rankinmis grana-
tomis. Atvykus Brzezini vietov, ia buvo palikti 8 vyrai,
kiti 19 vyko toliau GoreckaKoscielne link. vaiavus gur-
guoli vorai mik, staiga i vis pusi pasipyl ugnis, pa-
saloje bta daug ir gerai ginkluot bandit. I viso uvo
10 grups kareivi, i j 9 lietuviai, 1 (eilinis J. Ambrazas)
buvo sueistas. uvusieji rasti labai sualoti, perautomis gal-
vomis, matyt, pribaigti gyvi. Tai buvo pirmoji didel 252-ojo
bataliono auka kovojant prie bolevizm
158
.
1944 m. liep batalionas gavo sakym persikelti kit
(kairj) Vyslos krant ir gintis iki paskutinio mogaus
159
.
156
Ten pat.
157
. . , . . , ,
, 2003, . 172.
158
Savisaugos dalini kelias (rankratis).
159
Ten pat.
256
Prieakinse fronto pozicijose 252-asis batalionas ibuvo apie
por mnesi, paskui buvo perkeltas Radom. Vliau dalis
bataliono kari pasiek Lietuv, kitus sum sovietai, bata-
liono branduolys buvo trauktas vokiei policijos 19-j
pulk, kovojo su partizanais iaurs Jugoslavijoje.
domu paymti, kad apie 2 mnesius kovodamas prie-
akinse fronto pozicijose Lenkijoje batalionas patyr palyginti
nedaug nuostoli: uvo kpt. A. Petrulis ir dar keliolika kari
(r. pried). I to netiesiogiai galima daryti ivad, kad ir kit
lietuvi savisaugos batalion (apie kuriuos nra patikim al-
tini) frontiniai nuostoliai 1944 m. vasar ir vliau (iki j i-
formavimo) u Lietuvos rib nebuvo labai dideli.
Apibendrinant vis pateikt mediag bent apytikriai
pasakyti, kokie buvo lietuvi savisaugos batalion nuosto-
liai (kiek uvo kari) 19411945 metais, deja, sunku. Bendram
vaizdui atskleisti trksta duomen, reikalingi tolesni kruop-
ts altini tyrimai Lietuvos ir usienio archyvuose. Siekiant
apibendrinti nuostoli duomenis, kaip orientaciniu tenka
remtis ne kart mintu lietuvi antinacinio pogrindio 1944
m. kovo mn. altiniu ir jame ufiksuotu uvusij skaiiu-
mi 451. Kitais duomenimis, nuostoliai buvo dar maesni
iki 1944 m. liepos mn. uvo apie 400 vyr. i skaii nepa-
neigt ir oficiali altini pateikti skaiiai: iki 1943 m. spalio
1 d. lietuvi policijos (jai priskirti ir savisaugos batalionai)
nuostoliai buvo 262 mons, i j kovoje su kriminaliniais
elementais ir banditais uvo 137, mir 41, 194 policijos bata-
lion kariai uvo ne savo tvynje
160
.
Atsivelgiant straipsnyje aptartas lietuvi savisau-
gos batalion veiklos aplinkybes, iki Antrojo pasaulinio ka-
ro pabaigos uvusij batalionuose nuostoliai galjo bti
daugiau kaip 600 moni. io straipsnio priede pateikiami
duomenys apie savisaugos batalion 498 kari t.
Istoriografijoje, deja, nepavyko aptikti lyginamj
duomen apie latvi ir est analogik batalion patirtus
160
P. Stankeras, Lietuvi policija 19411944 metais, p. 180.
257
moni nuostolius. Rus autori duomenimis, per kar buvo
suformuoti 45 latvi policijos (apsaugos) batalionai, kuriuose
vidutinikai buvo po 300700 vyr, ir 26 est batalionai, ku-
riuose vidutinikai tarnavo po 500 vyr
161
(neskaiiuojant abie-
j taut suformuot SS kariuomens nacionalini jungini: SS
latvi 15-osios ir 19-osios divizij, SS est 20-osios divizijos).
Nors kiekvieno mogaus (kario) mirtis yra didel, sun-
kiai su kuo nors palyginama netektis, lietuvi savisaugos ba-
talion kari nuostolius 19411945 m. apskritai galima ver-
tinti kaip neymius, menkus, simbolinius. Netenka kalbti
apie masines aukas, ypa atsivelgiant tai, kad tbtinje
kovoje Ryt fronte abiejose pusse uvo milijonai moni.
Be jokios abejons, lietuvi batalion nuostoliai buvo ymiai
maesni u latvi ir est batalion patirtus nuostolius.
Per Antrj pasaulin kar vokiei ir suomi armijoje
uvo 14600 est, vokiei armijoje apie 50 tkst. latvi.
Svarbiausias veiksnys, lms menkus lietuvi kari
nuostolius, buvo tai, kad savisaugos (apsaugos) batalionai ir
j veikla neturjo tolesns logikos organizacins ir idjins
tsos, auktesns pakopos. Tokia pakopa turjo bti SS lie-
tuvi kariuomens formuots, fronto, elitiniai daliniai. Taiau
dl visuotinio lietuvi tautos pasiprieinimo okupant vokie-
i bandymai 1943 m. pradioje organizuoti SS lietuvi legio-
n gdingai sulugo. Lietuvi savisaugos (apsaugos) batalio-
nams iki pat karo pabaigos buvo lemta ilikti aukiausia
karinio bendradarbiavimo su okupantais forma, kuri karine
prasme buvo tik pagalbin, maai reikminga, alutin (antra-
eil). Apie tai spdingai byloja batalion patirti nuostoliai.
Dalyvavimas kare nacistins Vokietijos pusje lietu-
vi savisaugos batalionams lm ne tik didelius moni (ka-
ri) nuostolius, bet ir su niekuo nepalyginam patirt mora-
lin al buvo suterta lietuvio kario, kartu ir lietuvi tau-
tos, garb, paemintas orumas.
161
.. , : , , ,
, , 2003, . 100, 112.
258
Ivados
1. Lietuva kaip valstyb Vokietijos ir SSRS kare neda-
lyvavo. 1940 m. ji buvo okupuota ir aneksuota, Lietuvos ka-
riuomen traukta Raudonosios armijos sudt. Prasidjus
Vokietijos ir SSRS karui, masikai nuo Raudonosios armijos
atsipalaidav lietuviai kariai band telktis soviet likvi-
duotos Lietuvos kariuomens dalinius.
2. Okupantai vokieiai netoleravo bent dalinio Lie-
tuvos suverenumo atkrimo sieki, neleido atsikurti ir Lie-
tuvos kariuomenei. aibo kare su SSRS okupuot Ryt
Europos krat karin pagalba jiems atrod nereikalinga.
Politine prasme okupantai nenorjo suvaryti savo veiks-
m sprendiant lietuvi ir kit Ryt Europos taut pokari-
nio sutvarkymo ir valstybingumo klausimus. Lietuvos ka-
riuomens likuiai buvo pavadinti lietuvi savisaugos da-
liniais, jiems skirtas pagalbinis vaidmuo vokiei kariuo-
mens unugaryje.
3. Naci Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo
suformuoti 26 savisaugos (vok. Schutzmannschaft, nuo 1944
m. balandio policijos) batalionai, juose i viso tarnavo 12
13 tkst. vyr. 1943 m. lietuvi tautai boikotavus idj steig-
ti SS lietuvi legion, savisaugos (apsaugos) batalionai iki
pat karo pabaigos buvo gausiausia, pastoviausia lietuvika
karin-policin formuot, dalyvavusi ginkluotoje kovoje su
soviet partizanais ir Raudonja armija.
4. Vokietijos ir SSRS karo frontui greitai nutolus Ry-
tus, Lietuvai tapus palyginti ramiu okupant vokiei u-
nugariu, dauguma batalion buvo isisti Rytus, vokie-
i iaurs, Centro ir Piet front unugar.
5. Lietuvi nacionalinis antinacinis pogrindis propa-
gandinmis priemonmis siek, kad okupantai vokieiai ne-
traukt okupuotos Lietuvos moni lietuvi tautos politi-
ni interes poiriu beprasm kar Vokietijos pusje, ypa
kad formuojami batalionai nebt siuniami Rytus, kl
j nuostoli problem leistoje pogrindinje spaudoje. 1944
m. kovo mn. buvo paskelbta apie madaug 450 batalion
259
kari t. is batalion bendrus nuostolius apibdinantis
skaiius vertintinas kaip apytikslis.
6. Lietuvi savisaugos batalionuose uvusij nuos-
toliai dl daugelio aplinkybi buvo palyginti nedideli. Lie-
tuvi batalionai buvo ne fronto, kovins paskirties kariniai
daliniai, o unugario formuots, vykdiusios daugiausia u-
nugario valymo, sargyb, komunikacij, karini ir kini ob-
jekt apsaugos funkcijas.
7. Didiausius nuostolius lietuvi batalionai patyr
vokiei okupuotoje SSRS teritorijoje kovodami su sovieti-
niais partizanais, kuri veikla sustiprjo nuo 1942 m. Paly-
ginti didiausi nuostoliai kovojant su partizanais patirti Bal-
tarusijoje, Rusijos Pskovo ir Novgorodo srityse, Ukrainoje.
1942 m. pavasar sovietini partizan pasaloje Kopylio apy-
linkse (Baltarusijoje) uvo 3-iojo bataliono 17 kari, 1943
m. pavasar 2-ojo bataliono 12 kari ir kt. Vokiei iaurs
fronto unugaryje, Pskovo ir Novgorodo srityse, kovodami
su partizanais, nemaus nuostolius patyr 13-asis ir 5-asis lie-
tuvi savisaugos batalionai. I vis lietuvi batalion paly-
ginti didiausius nuostolius 19421945 m. kovodamas su par-
tizanais ir puolaniais Raudonosios armijos daliniais patyr
13-asis batalionas. 5-asis batalionas didesnius nuostolius pa-
tyr 1942 m. iem miuose prie Cholmo (Novgorodo sr.).
I Ukrainoje ir Piet Rusijoje veikusi lietuvi batalion pa-
lyginti nemaus nuostolius patyr 7-asis batalionas, 1943 m.
pradioje vos nepateks apsupt prie Stalingrado.
8. Batalion nuostoliai Lietuvoje 19431944 m. kovo-
jant su soviet ir lenk partizanais buvo neyms.
9. I viso lietuvi savisaugos batalion kari nuosto-
liai 19411945 m. pradioje galjo bti daugiau kaip 600 mo-
ni. ie nuostoliai liudija, kad batalionai ir apskritai visa lietu-
vi tauta maai dalyvavo kare, ginkluotoje kovoje nacistins
Vokietijos pusje, karinis bendradarbiavimas su okupantais
buvo visikai menkas, simbolinis. Gerokai didesni ir skaudes-
ni, sunkiai apibdinami buvo lietuvi savisaugos batalion,
dalyvavusi holokausto (yd udyni) ir kitose represinse,
nusikalstamose okupant akcijose, veiklos padariniai.
260
Rsum
Les pertes des soldats des bataillons de dfense lituaniens
pendant la guerre lAllemagne l U.R.S.S. (1941 1945)
Dr. Rimantas Zizas, linstitut de lhistoire de la Lituanie
La Lituanie na pas particip comme lEtat la guerre
entre lAllemagne et l U.R.S.S., en 1940 elle a t occupe et
annexe par les soviets, larme de la Lituanie a t insre
dans lArme Rouge. Au dbut de la guerre entre lAllemagne
et lU.R.S.S., le gouvernement provisoire de la Lituanie, les
soldats lituaniens qui se sont retirs de lArme Rouge et qui
se sont rendus en masse aux allemands, ils ont essay de
rtablir larme liquide de la Lituanie.
Les occupants allemands nont pas tolr laspiration
au rtablissement de la souverainet, mme partielle, de la
Lituanie et ils nont pas permis de rtablir larme lituanienne.
Laide des pays de lEurope de lEst, occups pendant la
guerre avec lU.R.S.S., ne les a pas intresss. Au point de
vue politique, les occupants ont voulu laisser leurs mains
libres dans les questions de lavenir, su statut aprs la guerre
et de la souverainet du peuple lituanien et dautres peuples
de lEurope de lEst. Les restes de larme de la Lituanie ont
t nomms les units lituaniennes de dfense, leur fonction
tait aider la police.
Pendant loccupation Allemagne, 26 units de dfense
(all. Schutzmannschaft, et depuis 1944 de police) ont t
formes, 12-13 mille dhommes y servait. La rsistance
antiallemande augmente, en 1943 les lituaniens ont boycott
la tentative dorganiser la lgion lituanienne SS (les forma-
tions de larme SS) et les units lituaniennes de dfense ont
rest les formations militaires de police uniques qui
participaient dans la lutte arme contre les partisans
sovitiques et lArme Rouge.
Quand le front de la guerre dAllemagne et dU.R.S.S.
261
sest loign vers lEst, et la Lituanie est devenue
larrire front tranquille des occupants allemands.
La clandestinit nationale antinazie a lutt aux moyens
propagandistes que les occupants allemands narriveraient pas
faire participer la nation lituanienne dans la guerre dAllemagne,
qui tait inutile pour les intrts politiques de la Lituanie, surtout
que les formations de dfense lituaniennes ne seraient pas
envoyes dans lEst, analysait le problme des pertes dans la
presse propagandiste. En mars 1944, la mort de 450 units de
soldats a t annonce. Ce chiffre tait approximatif.
Les pertes des soldats des units ntaient pas si
grandes, et on peut dire quils sont symboliques. Les units
lituaniennes ntaient pas les formations de front, mais les
formations darrire front dont les fonctions taient le
refoulement de larrire, la dfense des objets de garde, de
communication, militaires et conomiques.
Les units lituaniennes ont subi les plus grandes pertes
dans le territoire de lU.R.S.S., occup par les allemands pen-
dant les luttes contre les partisans sovitiques, qui sont
devenus plus actifs depuis 1942. Les units ont subi de
grandes pertes dans la Bilorussie, dans les rgions de Pskov
et de Novgorod en Russie, dans lUkraine. Il y avait quelques
morts en masse pendant les embuscades des partisans. Au
dbut du mois de mai 1942, dix sept soldats de lunit 3 ont
t tus pendant lembuscade des partisans dans les
environnements de Kopylis (la Bilorussie). A larrire front
du front du nord allemand, dans les environnements de Pskov
et de Novgorod, les units de dfense 13 et 5 ont subi de
grandes pertes dans les luttes avec les partisans. Dans les
luttes avec les partisans et les formations de lArme Rouge
en 1942-1945, lunit 13 a subi de terribles pertes. Lunit 5 a
subi des pertes dans les batailles prs de Cholm (la rgion de
Novgorod) en hiver 1942. Lunit 7 a subi les pertes en Ukraine
et en Russie du Sud.
Les pertes, subies en 1943-1944 dans les luttes avec les
262
partisans soviets et polonais, des units en Lituanie ntaient
pas importantes.
Pendant la priode de 1941 1945, le nombre des
soldatslituaniens morts peut tre plus que 600. Les chiffres
tmoignent que les units de dfense et la nation lituanienne
nont pas pris de part actif dans la lutte arme du cot
dAllemagne, la collaboration militaire avec les occupants tait
insignifiante. Les rsultats de lactivit de la participation des
units de dfense dans les oprations criminelles des occu-
pants comme celle du Holocauste (lextermination des Juifs)
et dautres rpressions taient plus compliqus, plus pnibles
et difficiles expliquer.
Lannexe publie prs de larticle contient la liste des
soldats morts des units lituaniens de dfense en 1941-1945,
il y a 502 noms, les dates, les lieus, les circonstances de la
mort, il y a les renvois dans les sources.
263
Priedas: lietuvi savisaugos (apsaugos)
batalion 19411945 m. uvusi kari sraas
Kaip straipsnio priedas skelbiamas autoriaus sudary-
tas 19411945 m. lietuvi savisaugos (apsaugos) batalion u-
vusi (mirusi) kari sraas. Jame raytos 498 pavards. Jos
idstytos abcls tvarka, pateikiami kiti inomi trumpi duo-
menys: bataliono numeris, uvusiojo karinis laipsnis, ties
(mirties) data, aplinkybs, nurodomi altiniai, i kuri paimti
duomenys. Deja, apie uvusiuosius (mirusiuosius) pateikia-
mi duomenys labai nevienodi informatyvumo poiriu, apie
kai kuriuos uvusius karius nerasta konkretesni fakt. Labai
nedaug pateikiama duomen apie batalion kari gimimo vie-
tas ir datas, i duomen specialiai neiekota, j pateikiama
tiek, kiek j rasta altiniuose apie kari t (mirt).
Sraas sudarytas remiantis vokiei okupacijos me-
tais oficialiojoje spaudoje, daugiausia savaitratyje Karys,
taip pat svarbiausiuose laikraiuose Ateitis, laisv,
Naujoji Lietuva, Naujosios Bir inios, Panevio apy-
gardos balsas, Tvik, emaii em skelbta infor-
macija, vairi archyvini altini (LCVA, LYA) duomenimis.
Autorius laiksi nuostatos, kad i spaudos paimti duome-
nys yra patikimi (kartais net patikimesni u prietaringus ar-
chyvini altini duomenis). Taiau kai kuriais aspektais
spaudos duomenys, deja, nra informatyvs. Saugant kari-
nes paslaptis nebuvo nurodomi batalion numeriai, tikslios
kari ties aplinkybs, vietovs ir kt. Tokios ries kai ku-
rie duomenys tikslinti archyviniuose altiniuose, skelbtuose
dokumentuose ir kit autori darbuose. I archyvini alti-
ni kaip svarbiausia pamintina LCVA byla, kurioje saugo-
mos kortels su duomenimis apie Vokietijos pusje uvu-
sius lietuvius karius, policininkus, karo talkininkus
162
. Deja,
jos duomenys labai neisams, padriki, neatspindi batalio-
n kari nuostoli mast, tikrojo vaizdo.
162
LCVA, f. R-1018, ap. 1, b. 147. 177 l.
264
Nepavykus isiaikinti konkrei ties aplinkybi,
jos nenurodomos, palikta spaudoje pateikta ar oficialaus do-
kumento formuluot, pvz., uvo Rytuose, kovoje su bol-
evikais ir kt. Paymtina, kad ios sampratos labai plaios:
Rytai galjo bti ir Vakar Baltarusija, ir vietovs prie Azo-
vo jros, t kovoje su bolevikais galjo reikti tis ne
tik kovoje su sovietiniais partizanais, bet ir su lenk, ukrai-
niei partizanais (ne komunistais). Tok prie vardijim
lm okupant vokiei interesai.
Iaikintas kari ties vietoves stengtasi pateikti pa-
gal dabartin ali administracin teritorin paskirstym. Nu-
statant jas yra daug painiavos, galimi vairs netikslumai, i-
kreipti kaim pavadinimai. Pavyzdiui, iki karo dabartins
Pskovo srities iaurin dalis ir Novgorodo sritis priklaus Le-
ningrado sriiai, Pskovo srities pietin dalis Kalinino sriiai.
Be abejo, srae gali pasitaikyti vairi kit netikslum.Kai ku-
rie nevisikai aiks (tiksls) atvejai paymti klaustukais. Pa-
ymtina, kad sra galjo patekti ir ne savisaugos batalio-
n uvusi kari. U visas galimas klaidas ir netikslumus au-
torius atsiprao. Nereikia pamirti, kad konkrei duomen
apie savisaugos batalion kari t ir mirt, iskyrus galbt
tik vokiei okupacijos laikotarp, niekas nerinko ir neskelb.
Sudarant uvusi (mirusi) kari iplstin sra steng-
tasi nustatyti, kokiame batalione jie tarnavo. Tai svarbu atski-
r batalion veiklai ir istorijai painti. I apie 500 uvusi (mi-
rusi) kari daugiau kaip 70 proc. atvej nustatyta j priklau-
somyb vienam ar kitam batalionui. Nustatyta, kad tarp u-
vusij (mirusij) 13-ojo bataliono kari daugiau kaip 90,
2-ojo apie 40, 5-ojo 35, 12-ojo 25, 3-iojo daugiau kaip 20,
252-ojo apie 20, 15-ojo ir 255-ojo batalion po 15 kari ir t.t.
Skelbiamas uvusi kari sraas, be abejo, neisamus,
taiau kiek (kokiu laipsniu), tiksliau pasakyti sunku. Ypa
trksta duomen i 19441945 m. laikotarpio. Autoriaus si-
tikinimu, srae trksta apie 100 uvusi savisaugos bata-
lion kari pavardi.
265
I archyvini altini matyti, kad bta atvej, kai bata-
lion uv kovotojai buvo palaidoti kaip neinomi kariai
163
.
Pabandyti sudaryti publikuojam sra autori paska-
tino 1995 m. pasirodiusi knyga 16-osios lietuvikosios divi-
zijos uvusij kari atmintis (Vilnius: Vilius, 336 p.). io-
je knygoje pateiktos Raudonosios armijos 16-osios auli di-
vizijos 9 350 uvusi kari pavards ir kiti duomenys (toli gra-
u ne visi jie buvo Lietuvos gyventojai). Knygos sudarytoj
nuomone, Raudonojoje armijoje uvo 40 tkst. Lietuvos vyr.
Nors ir nevisikai tiksls, ie duomenys dl savo mas-
t yra tragiki. Natraliai kyla klausimas: kiek Lietuvos gy-
ventoj uvo kovodami kito okupanto nacistins Vokieti-
jos pusje? tok klausim leist atsakyti duomenys apie
lietuvi savisaugos batalion kari nuostolius, nes, kaip mi-
nta, lietuvi tautai boikotavus sumanym sudaryti SS lietu-
vi legion, iems batalionas buvo lemta tapti svarbiausia
lietuvi karine formuote, su ginklu kovojusia okupant vo-
kiei karinse ir policijos pajgose.
Paskelbti turim uvusi (mirusi) savisaugos bata-
lion kari sra autori paskatino ir plk. dr. St. Knezio pa-
skelbtas po karo suimt 13-ojo bataliono represuot kari
sraas
164
. Tai buvusi savisaugos batalion kari, mirusi
(uvusi) po karo, sra pradia, tokius sraus reikia tsti.
Daugelis batalion kari sovietins valdios buvo nuteisti
suaudyti, dalis ilgus metus kalti.
Batalion uvusi (mirusi) kari Vokietijos ir SSRS
karo metais srao paskelbimas neturt bti suprantamas
kaip mginimas kaip nors pagerbti, iauktinti, aminti sa-
visaugos batalionus ir j karius ar sakralizuoti j t. Auto-
rius gerai suvokia batalion veiklos ir istorijos kontroversi-
kum, tai, kad ne visi j uv kariai su partizanais ar Raudo-
nja armija kovojo vien tik garbingai ir garbingai ioje kovo-
je uvo, kad tarp uvusij yra ir nusikaltli, susikompro-
163
Ten pat, l. 3640, 4849, 8081 ir kt.
164
r.: Genocidas ir rezistencija, Nr.1(7), 2000, p. 159163.
266
mitavusi, suterusi lietuvio kario garb asmen. Apskri-
tai lietuvi kari tis Pskovo, Novgorodo ar Voroneo e-
mje su svetima vliava u taut prieo nacistins Vokieti-
jos interesus vargu ar galjo bti herojika ir prasminga.
Taiau turime inoti ir blaiviai vertinti ne tik ikilius savo
tautos istorijos vykius ir faktus, bet ir aukas, sudtas dl sve-
timj interes, Lietuvos moni likimus Antrojo pasauli-
nio karo metais. is sraas skelbiamas siekiant isamiau, kon-
kreiau atskleisti sudting, prietaring, skaudi, bet au-
tentik istorijos tikrov.
267
Sutrumpinim sraas
ap. apyraas
aps. apskritis
b. byla
bn. batalionas
f. fondas
jaun. jaunesnysis
k. kaimas
kp. kuopa
LCVA Lietuvos centrinis valstybs archyvas
LYA Lietuvos ypatingasis archyvas
l. lapas
pr. pradioje
sr. sritis
vls. valsius
268
Iavaide, vaidas,
balalionas, kaiinis
laipsnis
Gimimo
dala, viela
lies (miilies)
dala, aplinkybes,
viela

alliniai
1 2 3 4
Adomaviius
Vylaulas, eilinis
Ma eiki
aps.,
Tiik liuose

1944 03 03 kovo|e
su pailizanais
Kaiys,
1944 03 25
Akiomas
Ceslovas, 253 bn.,
5 kp., eilinis
1943 11 01 miie
pei aulas vokieio
civilines
adminisliaci|os
paieig no
venioni aps.,
Tveieiu|e

IVCA, f. R-666,
ap. 1, b. 6, l.
118, b. 8, l.106,
Kaiys, 1943 11
27

Albiecllas
Vylaulas,
giandinis

1942 Ryluose { laisv,
1942 08 11

Alilionis Vylaulas,
256 bn., eilinis
1922 01 06
Ianeve y|e
1943 09 04 fionle
Rusi|o|e
(Novgoiodo si.)
Kaiys,
1943 09 25, 10 02,
ICVA, f. R-1018,
ap.1, b. 147, l. 142

Ali auskas
Adomas, 13 bn.,
eilinis
1944 su eislas
kaulynese su
Raudonj|a aimi|a
Ialvi|o|e, miie
kaio ligonine|e

IYAf. 3377,
ap. 55, b. 155, l.
52
Ali auskas
/Jonas`/, 7 bn`,
eilinis
1942 miie nuo
illines
{ laisv
1942 11 07

Aliukonis
Adomas, 3 bn., 1
kp., eilinis
1942 05 09
sovielini
pailizan pasalo|e
Ballaiusi|o|e
(Minsko si.,
Kopylio
apylinkese)
Tevi ke
1942 06 12

269
1 2 3 4
Anlanynas
AIbinas,
3 bn.,
2 I., oiIinis
1918 O9 17
Mari|amoIos
as.,
Sasnavo|o
1942 O6 16
susiromimo su
sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o|o
(MinsIo sr., KoyIio
ayIinIoso)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I. 175

AnuI lis
Kazys, 11 bn.,
oiIinis
192O 1O 29 1943 O2 16 Iovo|o
su sovioliniais
arlizanais
IIraino|o
(Koroslonio
ayIinIoso)

IYA, f. 3377,
a. 55, b. 53,
I. 315

AuIsIis
Iranas,
grandinis
1918 O2 22
Ma oiIi as.,
YIaIi vIs.,
Slriini I.

1944 O6 O9
Ryluoso
Karys,
1944 O7 O1
ArIinsIas
Iranas, 253
bn., 5 I.,
oiIinis
1944 O1 O1
nu aulas Ryl
Iioluvo|o i o|s i
alsaros unIlo
Iaima
ICVAf. R-
66O, a. 2, b.
249, I. 2, f. R-
666, a.1, b. 4,
I. 31, b. 8, I. 92

Ar liIis
Iranas, 13
bn., |aun.
usIarininIis

1944 Iovo|o su
Raudona|a armi|a
Ialvi|o|o

AsiausIas
AIbinas, 253
bn., 1 I.,
|aun. Iaroivis
1943 O9 15
su oislas
Iaulynoso su
arlizanais
Li i Ii as., Iila
diona miro
Bulrimonyso
Nau|o|i
Iioluva, 1943
O9 19, ICVA, f.
R-666, a.1, b.
6, I.25, b.8,
I.117, f. R-66O,
a.2, b. 249, I. 2
270
1 2 3 4
Auguslinavi-
cius Jonas
1942 Ryluose [ laisv,
1942 O5 22

Baciu ka
Vladas,
5 bn., |aun.
uskaiininkis
1942 O2 26 kaulynese
Rusi|o|e (Novgoiodo
si., Clolmo
aylinkese)

Kaiys,
1942 O3 14,
O5 O1, IYA,
f.16895, a.1,
b. 54, l. 186

Bagdonavicius
Domas, eilinis
1944 O4 21 nukaulas
asalo|e Ryluose

Kaiys
1944 O6 24

Bakanauskas
Anlanas,
15 bn., eilinis
1941 O9 O2 nakl[
aliulio nu aulas ei
klaida Ballaiusi|o|e

Kaiys,
1942 O5 3O

Bakanauskas
Zigmas,
2 bn., eilinis
1944 O5 sovielini
ailizan iauiiai
nu udylas
vencioni as.,
Aduli kio aylinkese

Kaiys,
1944 O6 17,
Kaiys1995,
Ni. 2, . 27

Bakas Iiudas,
4 bn.`, eilinis
1944 O3 O3 kaulynese
Ryluose

Kaiys
1944 O4 15

Balci nas
Kaiolis,
uskaiininkis

1944 O2 O4
kaulynese su
bol evikais
Kaiys,
1944 O4 O1

Bailkus
Bionius, 6
bn., eilinis
1918 O7 22
Raseiniuose
1944 O1 O8
nukaulas ailizan
Iieluvo|e
Kaiys,
1944 O1 15
ICVAf. R-66O,
a. 2, b. 249, l. 2

271
1 2 3 4
Ba inskas }onas,
5 bn., 1 k.,
oiIinis
1944 12 vokioci
karo Iauko loismo
nuosrond iu
su audylas
Ialvi|o|o
(IaviIuoslo|o)
IYA, f. 3377, a.
55, b. 124, I. 96,
A. Bubnys,
Gonocidas ir
rozislonci|a,
2001, Nr. 1(9), .
49

Balakys Kazys,
3 bn., 1 k.,
oiIinis
1942 05 09
soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr.,
KoyIio
ayIinkoso)

Tovi ko,
1942 06 12

Bondorailis
}onas, oiIinis
1941 08 14
nu aulas ViIniu|o
noalsargiai
oIgianlis su ginkIu



Bornolas IoviIas,
oiIinis
1942 06 09
soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o (rio
NaIibok )

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 65

Boru ailis }uozas,
uskarininkis
1944 03 03
vor ianlis i
asulios Ryluoso

Karys,
1944 04 08, 04
22
Bor anskis
Dionizas, oiIinis
1918 1943 05 10
BaIlarusi|o|o

ICVA

BioIinis Kazys 1944
Karys
1944 01 29

272
1 2 3 4
Byla,
uskaiininkis
1944 O2 nu aulas
golo inkolio
saigybo|o Nau|o|o|o
Vilnio|o

LYA, f. 337,
a. 58, b. 266,
l. 5O
Bingolis Vladas,
13 bn., oilinis
1918 1O 19 1942 O6 O3
kaulynoso su
sovioliniais
ailizanais Rusi|o|o
(Iskovo si.,
Dodovici
aylinkoso)

LCVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, l. 176

Blonskis Liudas,
3 bn., 1 k.,
oilinis
1942 O5 O9
soviolini
ailizan asalo|o
Ballaiusi|o|o
(Minsko si.,
Koylio
aylinkoso)

Tovi ko
1942 O6 12

Biazauskas
Anlanas, 2 bn.,
oilinis
1944 O4 21
soviolini
ailizan asalo|o
Ryluoso
(Ballaiusi|o|o)

Kaiys
1944 O7 O1

Biazdauskas
Eduaidas,
giandinis
1944 O3 1O Ryluoso
valgybo|o sunkiai
su oislas, niio nuo
aizd

Kaiys,
1944 O4 22
Biazys Eduaidas,
5 bn., loilonanlas
1916 11 29
iauli as.,
Ia vilinio vls.,
Moni n k.
1944 nu aulas
soviolini
ailizan Lalvi|o|o
(Iaviluoslos
aylinkoso)
A. Bubnys,
Gonocidas ii
iozislonci|a,
2OO1, Ni.
1(9), . 48

273
1 2 3 4
BrusoIas Jurgis,
bn.` (II O36O3),
ma|oras
1899 O4 28
Mari|ampoIos
aps.,
MaIricI I.
1942 O2 14 Rusi|o|o
(SmoIonsIo sr.,
Viazmos
apyIinIoso)
Karys
1942 O4 O4, O5 O1,
LCVA, f. R-1O18,
ap.1, b. 97, I. 13-14

Bruzga Anfanas,
15 bn.
1918 O3 O9 1943 11 O2 miro
Iaro Iigonino|o
MinsIo

LCVA, f. R-1O18,
ap. 1, b. 147, I. 56

BudroiIa
Bronius, 13
bn.>`@,
pusIarininIis

1943 O8 Rusi|o|o
Karys
1943 O9 18
Buivydas Sfasys,
3 bn., 1 Ip.,
oiIinis
1942 O5 O9
soviofini
parfizan pasaIo|o
BaIfarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KopyIio
apyIinIoso)
Karys
1942 O7 11,
Tovi Io
1942 O6 12

Bunovicius Jonas,
grandinis
1944 O3 21 miro
sunIiai su oisfas
Iaufynoso su
parfizanais Ryfuoso

Karys
1944 O4 22
Buo ys, 13 bn. 1942 Iaufynoso
Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
CloImo
apyIinIoso)

A. Marfinionis,
Ryf fronfop.
36
BurbuIas Jonas,
15 bn., oiIinis
1941 O8 O1
BaIfarusi|o|o miro
nuo sauIos sm gio,
gaufo Ionvo|uo|anf
soviofinius Iaro
boIaisvius
Karys,
1942 O5 3O

274
1 2 3 4
Bulyrius 1942 Ryluoso Tovi Io,
1942 03 13

BulIus
AIborlas, oiIinis
Ma oiIi as.,
AImonos vIs.,
KIyIoIi I.
1942 05 10 Ryluoso
nolycia
susisrogdino

Karys,
1942 05 30

BulIus
Anlanas, oiIinis
1944 04 02 Ryluoso Karys,
1944 07 01

BulIus
Bronius, 3 bn.,
1 I., oiIinis
1918 12 29
ToI i as.,
Riolavo vIs.,
Valu i I.
1942 05 09
soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIoso)

Karys,
1942 09 05,
Tovi Io,
1942 06 12

BulIus Iolras,
12 bn.,
grandinis
1943 Iovo|o su
arlizanais
BaIlarusi|o|o

Karys,
1943 08 07

ChmioIiausIas
}onas, 259 bn., 1
I., |aun.
IusIarininIis

1944 06 20 Iovo|o
su sovioliniais
arlizanais
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
106, I. 35, 50, 67

CoIausIas
IoviIas, 13 bn.,
3 I., grandinis
1917 12 30
Kauno
1942 04 29
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici
ayIinIoso rio
Bugoro)
Savailo,
1942 10 31, .
389, ICVA, f.
R-1018, a. 1, b.
97, I. 13-14, b.
147, I. 124

275
1 2 3 4
CorsIus }urgis,
2 bn., oiIinis
1942 06 12 nu aulas
or noalsargum
IonIi|o|o, IiubIino
[ Iaisv,
1942 06 25,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97, I.15-16

CicirIa Anlanas,
usIarininIis
1942 06 09 soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o (rio
NaIiboI )
ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
147,
I. 161

Cigas Vincas,
oiIinis

1944 01 17 Iovo|o su
arlizanais
Karys,
1944 02 26
CiIus Anlanas,
lochninos agaIbos
I. (rio 9 bn.),
oiIinis

1944 02 14 Iovo|o su
boI oviIais
Karys
1944 03 25

Civas Anlanas 1944 03 25 miro o
sunIios ooraci|os
ViIniu|o gr[ s
su oislas i Rusi|os
(nuo IImonio o oro)

Nau|o|i
Iioluva
1944 03 29

DagiIis Koslas, 5
bn.`, oiIinis
1943 12 10 Iioluvo|o
gindamas savo
gimini lurl nuo
u uoIiIo soviolinio
Iaro boIaisvio

Aloilis
1943 12 14

Dagys ViIius, 5
bn.,
usIarininIis
1915 05 20 1942 06 11 Iaulynoso
su sovioliniais
arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici
ayIinIoso)
IYA, f. 3377,
a. 55, b. 124, I.
98, ICVA, f. R-
1018, a.1, b.97,
I. 13-14, b. 147,
I. 164

276
1 2 3 4
Dambiauskas
Balys, 15 bn.,
3 k., eilinis
1918 1O O1
Raudondvaiy|e
1942 O7 17
kaulynese su
sovieliniais
ailizanais
Ballaiusi|o|e
(Slonimo
aylinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1,
b.97, l. 13-14,
b. 147, l. 123

Dambiauskas
Jonas, 2 bn.,
eilinis
1944 O4 O9
Ryluose
Kaiys,
1944 O5 O6,
A. Mailinionis,
Ryl fionle.,
. 59

Daubaiis
Vincas,
253 bn., 5 k.,
eilinis
1944 O1 iad io|e
nu udylas
Ballaiusi|o|e
(Vaianavo
aylinkese), i e|s
kaimj i alsaios
unklo
Dubnikuose

IVCA, f. R-
666, a.1, b. 4,
l.31, b. 8, l. 91-
92, f. R- 66O,
a. 2,
b. 249, l. 2

Daui nas
Bionius,
253 bn., 3 k.,
|aun.
uskaiininkis
1917 1O 1O
Ianeve io as.,
Ramygalos vls.,
Gudeli k.
1944 O2 O5
susiiemime su
lenk ailizanais
Ballaiusi|o|e
(A menos as.,
iie Novosiolk )
Kaiys
1944 O2 19,
ICVA
f. R- 666, a.
1, b. 5, l. 9

Daugiidas
Vincas, 5 bn.,
giandinis
1942 O2 11
kaulynese
Rusi|o|e
(Novgoiodo si.,
Cholmo
aylinkese)
Kaiys
1942 O3 14, O5
O1, IYA, f.
16895, a. 1,
b. 54, l. 186

277
1 2 3 4
Daunaiavicius
Juozas, eiIinis
1942 O6 29
sovielini
ailizan asaIo|e
BaIlaiusi|o|e (iie
NaIibok )

LCVA, f. K-
1O18, a.1, b.
147, I. 47

Daunys
Ldvaidas,
13 bn., eiIinis
1913 12 12 1942 O8 O6
kaulynese su
sovieliniais
ailizanais
Kusi|o|e (Iskovo
si., Dedovici
ayIinkese,
Tio ki k.)

Iaisv,
1942 O9 19,
LCVA,
f. K-1O18, a.
1, b. 97, I. 13-
14, b. 147, I. 42

Dici nas
Jonas, 4 bn.,
eiIinis
Zaias as.,
AnlaIieles
vIs.,
Snygaii (`)
k.

1943 1O 29 kovo|e
su ailizanais
Ikiaino|e
Kaiys,
1943 12 O4,
LCVA, f. K-
66O, a. 2, b.
249, I. 1

Didi kailis,
12 bn.
Kauno as.,
ViIki|o|e
kovo|e su
sovieliniais
ailizanais
BaIlaiusi|o|e

Z. Ignonis,
Iiaeilis
kaIba, . 211

Did iuIevicius
BaIys, eiIinis
1944 kovo|e su
ailizanais
Kaiys
1944 O4 29

Dmukauskas Kyluose I. Naiulis,
Taulos
sukiIimas
1941 m., .
61, 121

278
1 2 3 4
DomansIas
}uozas, 2 bn.,
oiIinis
1944 02 21 Iovo|o
su sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Vyd i
ayIinIoso)

Karys,
1944 03 18,
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 60
Dominas
Bronius,
1 bn.,
1 I., oiIinis
1922 05 14
Ulonos as.,
AnyI ci
vIs.,
IiIlagaIio I.
1943 12 26 i
asaI nu aulas
arlizan Ryl
Iioluvo|o
Karys
1944 01 08, 01 15,
ICVA, f. R-660,
a. 2, b. 249, I. 2,
f. R-661, a. 1, b.
10, I. 34

Drag nas
}uIius,
13 bn., oiIinis
1911 11 12 1942 04 07
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
ayIinIoso,
Krasny|o NoviIi
I.)

Karys,
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
97, I. 13-14,
b. 147, I. 173
DrisIius
VaIonlinas,
2 bn., |aun.
Iaroivis
1942 03 23 or
soviolinos aviaci|os
bombardavim
ViIniu|o

Karys
1942 04 04

Dru iIiausIas
Lduardas,
252 bn., |aun.
usIarininIis
1944 05 22
IonIi|o|o oidamas
sargyb orsi ovo
ol[, Iil dion
miro
Sl. BaIzoIo
Iioluvi
IuIl ros
muzio|aus
archyvas
(CiIaga), }.
Rima ausIo
fondas

279
1 2 3 4
D da Slasys,
12 bn., oiIinis
1943 kovo|o su
parlizanais
BaIlarusi|o|o

Karys,
1943 08 07

Dudonis Jurgis,
255 bn.
1922 01 20 1943 09 27
su audylas
soviolini
parlizan
BaIlarusi|o|o
(MogiIiovo sr.,
Iagodovo|o)

ICVA, f. R-
1018, ap.1, b.
147, I. 28

DuIioka
Ldvardas, oiIinis
1943 Ryluoso Karys,
1943 12 11

DzindzaIola
(DzindzoIailis)
Iolras, 3 bn.,
oiIinis
1918 02 01 1942 03 28 por
soviolinos aviaci|os
bonbardavin
BaIlarusi|o|o
(Minsko
apyIinkoso)

Karys,
1942 04 18,
ICVA, f. R-
1018, ap. 1, b.
97, I. 13-14,
b. 147, I. 26

Linoris
NapoIoonas,
13 bn., oiIinis
1915 12 13
Bir aps.,
IapiIio vIs.,
vaguii k.
1942 05 20
kaulynoso su
sovioliniais
parlizanais Rusi|o|o
(Iskovo sr.,
Dodovii
apyIinkoso)

Nau|osios
Bir inios,
1942 07 11,
ICVA, f. R-
1018, ap.1,
b. 147, I. 27

Lilulis Kazys,
5 bn.,
puskarininkis
1917 12 18
iauIi aps.,
aukon vIs.,
KaIni ki k.
1943 pab.`
kaulynoso su
sovioliniais
parlizanais Rusi|o|o
Karys,
1944 01 15

280
1 2 3 4
Eringis
Kazimioras,
oiIinis
Ianovo io
as.,
SmiIgi vIs.
1943 12 14 miro
RadviIi Iio Iaro
Iigonino|o o
sunIaus
su oidimo
Ryluoso

Aloilis,
1944 01 03

FranIas
}uozas, oiIinis
1944 Iovo|o su
boI oviIais
Karys,
1944 04 22

GaIIonlas,
15 bn.,
usIarininIis
1943 02 23
sunIiai su oislas
Iovo|o su
arlizanais, miro
nuIrau|avs

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 45
Garbsas
(Garb ys)
}urgis, 258 bn.,
oiIinis
1944 06 20
nu udylas IonI
arlizan
ViIniaus as.,
GIili Ioso

Nau|o|i
Iioluva,
1944 06 25

GaroIis Slasys,
5 bn.,
grandinis
1942 02 26
Iaulynoso
Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
ChoImo
ayIinIoso)

Karys,
1942 03 14, 05
01, IYA, f.
16895, a. 1, b.
54, I. 186

Garsanovas
Nosloris,
15 bn., oiIinis
1943 ` Iovo|o su
boI oviIais
(arlizanais)
BaIlarusi|o|o

ICVA, f. R-660,
a. 2, b. 249,
I. 2

Gar va Slasys,
grandinis
1944` miro nuo
Iauci u dogimo
Ryluoso
Karys,
1944 02 12

281
1 2 3 4
Gaiunk lis
Molio|us, 13
bn., vii ila,
(Iioluvos
kaiiuomonos
kaio lak nas)
1915 02 24,
Ilonos as.,
Vy uon vls.,
Vilkabiuki k.
1942 05 20
kaulynoso su
sovioliniais
ailizanais
Rusi|o|o (Iskovo
si., Dodovici
aylinkoso)
Kaiys,
1942 07 11,
Savailo,1942
10 31, Ni. 20,
. 389,
Aloilis,1942 07
06, ICVA, f.
R-1018, a. 1,
b. 147, l. 25

Gaviilovas
Slasys, 253 bn.,
oilinis
1943 05 29
nu aulas Iioluvo|o
bandanl suimli
kai dozoilyij

ICVA, f.R-
666, a.1, b.6,
l.127

Gocas Juozas,1
bn., 3 k., |aun.
uskaiininkis
1944 01 i. miio
kaio ligonino|o
Vilniu|o o
sunkaus
su oidimo
Kaiys,
1944 01 15,
ICVA,
f. R-661, a.1,
b. 10, l. 34

Godvilas
Ioidinandas,
253 bn., 1 k.
vadas,
kailonas
1907 08 16
Tauiagos as.,
Iaukuvos vls.,
Iao oiio k.
1943 09 12 lonk
ailizan asalo|o
Ei i ki as.,
Iiubail k. (iio
alsaios unklo
Rakli ki dvaio)
Kaiys,
1943 09 18,
omaici
omo, 1943 09
25, ICVA,
f. R-666, a.1,
b. 6, l. 125

Golumbauskas
Anlanas, oilinis
1943 Kaiys,
1943 03 13

Gonailis
(Ginailis) Jonas,
4 bn.,
uskaiininkis
1915 02 17
Ikmoigos as.,
Balnink vls.,
Ilaslakos k.

1943 12 02 kovo|o
su bol ovikais
Ryluoso
(Ikiaino|o)
Kaiys,
1943 12 23,
1944 01 15,
ICVA, f. R-
660, a.2, b.
249, l.1

282
1 2 3 4
Germanavicius
Ielras,
12 bn.,
grandinis
1906 06 27 1943 09 26 Iovo|e
su arlizanais
BaIlarusi|o|e
Karys,
1943 10 16,
1944 02 19,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 21

GiIys
RomuaIdas,
eiIinis
1944 02 04 Iovo|e
su boI eviIais
Karys,
1944 04 08,
Nau|o|i
Iieluva,
1944 03 05

GresIus
VIadas,
13 bn., eiIinis
Kaulynese su
Raudona|a armi|a
(rie Iieo|os)


GrigaIi nas
Bronius,
252 bn.,
vir iIa
1944 04 21
arlizan asaIo|e
IenIi|o|e (IiubIino
sr.)
Karys,
1944 06 13,
Sl. BaIzeIo
Iieluvi
IuIl ros
muzie|aus
arclyvas
(CiIaga),
J. Rima ausIo
fondas

Grigas Juozas,
2 bn., eiIinis
1944 04 21
sovielini
arlizan asaIo|e
Ryluose
(BaIlarusi|o|e)
Karys,
1944 07 01,
A. Marlinionis,
Ryl fronle.,
. 60

283
1 2 3 4
Grigorovas
VasiIi|us,
13 bn.
1942 O7 O5 kovo|e
su sovieliniais
arlizanais
Rusi|o|e (Iskovo
sr., Dno
ayIinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I. 15

GrimaiIa
AIfonsas, 13
bn., 1 k.,
grandinis
1918 12 24 1942 O6 O3
kaulynese su
sovieliniais
arlizanais
Rusi|o|e (Iskovo
sr., IarIi k.)

ICVA f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I. 14
Grimas
Anlanas,
eiIinis
19O3 O9 17 1943 O2 O3
kaulynese su
sovieliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|e

ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I. 13
GrumbIys
Vincas,
uskarininkis

1944 kovo|e su
arlizanais
Karys,
1944 O6 1O

Guberlas
Vylaulas,
2 bn., eiIinis
1944 O4 21
sovielini
arlizan
asaIo|e Ryluose
(BaIlarusi|o|e)

Karys,
1944 O7 O1

Gudailis
Slasys, 252
bn., eiIinis
1921 O7 13
Mari|amoIe|e
1943 1O 31
Ienki|o|e
(IiubIino
ayIinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I. 34

Guokas
AIeksas,
12 bn., eiIinis
1943 kovo|e su
arlizanais
BaIlarusi|o|e
Karys,
1943 O8 O7

284
1 2 3 4
Guslailis
}uozas, 3 bn.,
oiIinis
1918 11 07
Kauno
1942 06 24
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(rio CimIovici )

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97,
I. 13-14, b. 147,
I. 126

GulausIas
Andrius, 255
bn., grandinis
Mari|amoIos
as., unsI
vIs., Grybinos I.
1944 04 14
Iaulynoso su
boI oviIais
Ryluoso
(BaIlarusi|o|o)
Karys,
1944 05 06,
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
75

IIinsIis
AIfonsas,
oiIinis
1942 06 09
soviolini
arlizan
asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(rio NaIiboI )

ICVA, f. R-
1018, a. 1,
b.147, I. 16

I ganailis
}urgis, 4 bn.,
grandinis
1918 02 28 1943 03 07
IIraino|o
(SlaIino m.
ayIinIoso)

ICVA, f. R-
1018, a. 1,
b.147, I. 17
}acI nas
}onas, 4 bn., 4
I., oiIinis
1923 02 20 1943 05 11
IIraino|o
(SlaIino m.
ayIinIoso)

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 71

}aI las }onas,
257 bn., |aun.
usIarininIis
1916 Krolingos
as., IIaloIi
vIs. , aron I.
1944 01 23
susiromimo su
sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Svyri
ayIinIoso)
Karys,
1944 02 12,
IYA, f. 60,
a.1, b.1, I. 45

285
1 2 3 4
JaIubausIas
Juozas, 3 bn.,
1 I., eiIinis
1942 05 09 sovielini
arlizan asaIo|e
BaIlarusi|o|e (MinsIo
sr., KoyIio
ayIinIese)

Tevi Ie,
1942 06 12

Janavicius
Tadas, eiIinis
(Iieluvos
Iariuonenes
savanoris
I re|as)

1898 11 25
iauIi as.,
I venly|e
1943 08 30 Iovo|e su
arlizanais
Karys,
1943 09 25
JanicIas
IoviIas, 4 bn.`,
|aun.
usIarininIis

1944 03 03 Iaulynese
su boI eviIais
Karys,
1944 04 15
JanIausIas
Ldnundas,
258 bn.,
grandinis
1944 06 20 nu udylas
IenI arlizan
ViIniaus as.,
GIili Iese

Nau|o|i
Iieluva,
1944 06 25

JanI nas
BaIys, 3 bn.,
eiIinis
1942 06 27 Iaulynese
su sovieliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|e

ICVA, f. R-
1018, a. 1,
b. 97,
I. 13-14
JanIus Kazys,
12 bn., eiIinis
1943 09 26` Iovo|e su
arlizanais
BaIlarusi|o|e

Karys,
1943 10 16
JanIus
MyIoIas, 6
bn., eiIinis
BaIlarusi|o|e,
Gerveci vIs.
1943 12 13 i asaI
nu udylas Li i Ii
as., Ja i n vIs.,
IininIo IenIo, as
Iur buvo u e|s
Karys,
1943 12 18,
Nau|o|i
Iieluva,
1943 12 22

286
1 2 3 4
Janu as Iolias,
12 bn.,
uskaiininkis
1911 06 07 1942 06 28
nukaulas
soviolini
ailizan
Ballaiusi|o|o
(Iliso|o)

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97, l.13-14, b.
147, l. 72
Janu auskas nu aulas vokioci
oi kiviicj
aloslog molu
Radvili kio
aylinkoso

IYA, f. 3377,
a.53, b. 285,
l. 40-41
Janu ovicius
Mykolas,
257 bn., vii ila
1911 11 10
Rusi|o|o
(Iialigoisko)
1944 04 27` kovo|o
su sovioliniais
ailizanais
Ballaiusi|o|o
(Svyii
aylinkoso)

Kaiys,
1944 06 10
Janu ka
Anlanas

1945 Ialvi|o|o


Jasikovicius
Juozas, 13 bn.,
giandinis

1943 12 25
Rusi|o|o
Aloilis,
1944 01 14
Ja kus, 2 bn.,
uskaiininkis
kovo|o su
sovioliniais
ailizanais
A. Mailinionis,
Ryl fionlo.,
. 59

Jonika Vincas,
13 bn.,
giandinis
1917 05 17 1942 05 17 kovo|o
su sovioliniais
ailizanais
Rusi|o|o
(Iskovo si.)
] laisv, 1942 06
04, Nau|o|i
Iioluva, 1942
06 06, ICVA,
f. R-1018, a.1,
b. 147, l. 69

287
1 2 3 4
Jonys Ielras,
9 bn., eiIinis
1944 O1 O6 kovo|e
su sovieliniais
arlizanais
vencioni as.,
Aduli kio
ayIinkese

Karys,
1944 O1 22, O2
O5, ICVA, f. R-
66O, a. 2, b.
249, I. 2
Jonu as
Ierdinandas,
uskarininkis

1943 ab.

Tevi ke,
1943 12 O3
Jonu as Slasys,
eiIinis

1944 kovo|e su
boI evikais

Karys,
1944 O4 22
Jucailis Jonas,
13 bn., 3 k.

1918 O4 O3
aki as.,
GeIgaudi ky|e

1944 O7 17 mire
karo Iigonine|e
Vokieli|o|e,
Kenigsberge

ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I. 152
JurgeIailis
AIfonsas, 259
bn., grandinis

1944 O7 15 mire
nuo aizd
ICVA, f. R-1O18,
a.1, b. 1O6
Jurkevicius
Iiudas,
8 bn., eiIinis
1942 O2 28 kovo|e
su arlizanais
Ryluose
(Ikraino|e`)

ICVA, f. R-
1O18, a.1, b. 97,
I. 13-14
Jurkonis
Anlanas,
grandinis
Jiezne 1942 O6 23
vencioni as.,
Ia eimene|e

Iaisv,
1942 O8 14
KabaIskis,
|aun.
uskarininkis

1943 sunkiai
su eislas kaulynese
su arlizanais,
vengdamas neIais-
ves susisrogdino
granala
Karys,
1943 O8 O7
288
1 2 3 4
Kadelskis
Raolas, 258 bn.,
eilinis
1944 06 20
nu udylas lenk
ailizan Vilniaus
as., Glili kese

Nau|o|i
Iieluva,
1944 06 25

Kaiiys Slasys,
7 bn.
1943 IYA, baud . b.
3446/3, l. 40

Kalinauskas
Anlanas, 2 bn.,
eilinis
1942 03 23 ei
sovielines aviaci|os
bombaidavima
Vilniu|e

Kaiys,
1942 04 04
Kalinka Juozas,
13 bn.
1944 ai 1945
kovo|e su
Raudona|a aimi|a
Ialvi|o|e


Kamaiauskas
Jonas, 13 bn.

Rusi|o|e


Kamicailis
Juozas, |aun.
leilenanlas
1944 iuden[
kaulynese su
Raudona|a aimi|a
Ialvi|o|e
J. Abiailis,
Gedimino
ulko likimas,
Kaunas,
1994, . 63

Kaacinskas
Vikloias, 5 bn.,
1 k., eilinis
1918 11 08
Kauno
as.,
Juiagiuose
1943 12 21
Rusi|o|e (Iskovo
si., Dedovici
aylinkese)
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, l. 133a

289
1 2 3 4
KaraIi nas
Ioonas, lochninos
agaIbos I. (rio
9 bn.), oiIinis

1944 02 14 Iovo|o su
boI oviIais
Karys,
1944 03 25

KaranausIas
KIomonsas,
13 bn.,
usIarininIis
1942 05 27 sunIiai
su oislas Iaulynoso
su sovioliniais
arlizanais Rusi|o|o
(miro IsIovo sr.,
Iorchovo)

[ Iaisv,
1942 06 18,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97, I. 13-14

KarnausIas }uIius 1944 Iovo|o su
boI oviIais Ryluoso

Karys,
1944 03 04

KarniausIas
}onas, oiIinis
1944 02 04 Iovo|o su
boI oviIais
Karys,
1944 04 08

Karlanas
DomininIas
1944 Karys,
1944 01 29

Kasoravicius
Anlanas, 5 bn.,
oiIinis
1942 02 11
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais Rusi|o|o
(Novgorodo sr. ,
rio SIoru|ovo)
Karys,
1942 03 14, 05
01, IYA, f. R-
16895, a.1,
b. 54, I. 186,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97,
I. 15-16

KauIaris }onas, 13
bn., grandinis
1942 02 12
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 10

290
1 2 3 4
Kaunas Iranas,
13 bn.,
usIarininIis
1944 08
Iaulynoso su
Raudon|a
armi|a Ialvi|o|o
(rio GuIbonos)


KazIausIas
}onas, 253 bn., 1
I., |aun.
Iaroivis

1943 08 25
su oislas Ryl
Iioluvo|o, miro
aIoIiui [
Iigonin

ICVA, f. R-666,
a.1, b. 6, I.74

KazIausIas
ViIloras, 13 bn.
Ma oiIiuoso Iovo|o su
sovioliniais
arlizanais
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 41

Kazragis }onas,
grandinis
1944 04 21
asaIo|o Ryluoso

Karys,
1944 06 24
KoIonis, 13 bn. 1942 05 28
sunIiai
su oislas, miro
IYA, f.16895,
a. 2, b.186, I.
127, f. 1771, a.
5, b.138, I.1

KoI a
Auguslinas,
12 bn., oiIinis
Ma oiIi
as.
1943 07 26
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o


Karys,
1943 08 28

KomoIIis
AIoIsandras,
11 bn.,
Ioilonanlas
1914 10 02
TbiIisy|o
1942 12 23
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
IIraino|o
Karys,
1943 02 13, 20,
02 06, 05 08,
Aloilis,
1943 01 20,
IYA, f. 3377,
a.55, b.53, I. 315

291
1 2 3 4
Koi ys
Vaclovas, oilinis
1922 06 01 Tiak
as.,Valkinink
vls., Iamoiki k.

1944 02 03 miio
o ligos
Kaiys,
1944 02 12

Kovolis Iolias,
oilinis
1944 04 19
nukaulas
ailizan

Kaiys,
1944 06 17

Kiau as
Albinas, 7 bn.,
giandinis
IYA, baud .
b. 34466/3, l.
40

Kimavicius
Juozas, oilinis
1944 05 01
Ryluoso
Kaiys,
1944 06 17

Kiikila Bionius,
13 bn.,
kailonas, k.
vadas
1902 06 15 1941 07 13
nusi ovo savo
bulo Kauno
] laisv,
1941 07 22,
IYA, f. 3377,
a. 55, b. 53,
l. 200-201

Kiiliklis Juigis,
13 bn., vii ila
1917 04 02
Ianovo y|o
1942 11 26
Rusi|o|o (Iskovo
si., Dno
aylinkoso)
Nau|o|i
Iioluva,
1943 01 23,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, l. 4

Kisiolius
Anlanas, |aun.
uskaiininkis

1944 04 21
asalo|o
Ryluoso
Kaiys,
1944 06 24

Kisiolius
Zigmas, 253 bn.,
2 k., oilinis)
1944 05 28 oi
aloslogas
nu aulas
vokioci
Vilniu|o
ICVA, f. R-
666, a.1, b.
5, l. 69, b. 8, l.
47

292
1 2 3 4
Kiznys Ielras,
eiIinis
1944 Iovo|e su
arlizanais
Karys,
1944 03 25

Ky as, 7 bn.,
eiIinis
1943 01 uoIanl
Raudona|ai armi|ai
dingo be inios
Rusi|o|e (Vorone o
sr., rie
Oslrogo sIo)

IYA, baud . b.
34466/3, I. 40

KIanausIas
AIbinas, 2 bn.,
eiIinis
1942 ruden
voIieci nu aulas
IenIi|o|e
(Iareivinese
IiubIine)

V. Kuberlaviciaus
alsiminimai
(ranIra lis)
KIeboa ovas
(KIeoa aIas,
KIeoavicius)
Ieonas, 9 bn.,
eiIinis
1944 01 06 Iovo|e
su arlizanais
Karys,
1944 01 22, 02
05, ICVA, f. R-
660, a. 2, b. 249,
I. 2

KIeemeyeris
Jonas
1941 12 09 Iaisv,
1942 12 08

KIeiva Slasys,
eiIinis
1918 05 29
iauIi as.,
iauIen vIs.,
BulIi I.
1943 07 12
nu aulas
sargybo|e
BaIlarusi|o|e

Karys,
1943 08 28

KIimavicius,
Iailonas
1944 07 nu aulas
ViIIavi Iy|e
lrauIianlis
VaIarus
J. KIimas,
IasIulinio
Iari no odise|a,
Karys, 1987,
Nr. 8,
. 350

293
1 2 3 4
KIimavicius
}uozas, 13 bn.,
1 I., oiIinis
1916 07 23 1942 04 04
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., rio
Sovaslino)
Karys, 1942
04 25, ICVA,
f. R-1018, a.
1, b. 97, I. 15-
16, IYA, f.
16895, a. 2,
b. 186, I. 98

KIiuIas MiIas,
13 bn., oiIinis
1913 05 26 1942 05 28
sunIiai su oislas
Rusi|o|o (IsIovo
sr., rio Dno),
miro 05 30
IYA, f.1771,
a.5, b.138, I.
24, ICVA, f.
R-1018, a. 1,
b. 147, I. 89

KoIosa }onas,
4 bn.`
1943 02 12
IIraino|o
(SlaIino m.)
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 3

Kondralavicius
}uozas, 2 bn.,
|aun.
usIarininIis
1943 Iovo|o su
arlizanais
Ryluoso (Rusi|o|o,
IsIovo sr.`)
Nau|o|i
Iioluva, 1943
04 24, A.
Marlinionis,
Ryl
fronlo., .
59

Kondrolas
Vincas, 13 bn.,
oiIinis
1914 04 06 1942 04 21
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
ayIinIoso)
ICVA, f.R-
1018, a. 1, b.
147, I. 158

294
1 2 3 4
Korzunas
(Korzonas)
Eduardas,
13 bn., oiIinis
1942 04 21
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Iomlichovo)
Savailo,
1942 10 31, .
389, Aloilis,
1943 04 20,
ICVA, f. R-
1018, a.1, b.97,
I.13-14

KrasausIas,
5 bn., 1 I.,
oiIinis
1944 12
su audylas
voIioci Iaro
IauIo loismo
nuosrond iu
Ialvi|o|o,
IaviIuoslo|o
IYA, f. 3377,
a.55, b.124, I.
96, A. Bubnys,
Gonocidas ir
rozislonci|a,
2001, Nr. 1(9),
. 49

KrasausIas,
13 bn.
1944 08 Iaulynoso
su Raudon|a
armi|a Ialvi|o|o
(rio GuIbonos)

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 36

KrasausIas
}uozas, 15 bn.,
3 I., oiIinis
1919 09 26
Ma oiIi
as.,
IIaloIiuoso

1942 11 20 miro
BaIlarusi|o|o
(Baranoviciuoso)
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 67

KrasinsIas
}onas, 12 bn.,
1 I., oiIinis
1911 09 13
iauIi as.,
KIovainiuoso
1942 10 18
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIoso)
[ Iaisv,
1942 11 04,
Karys,
1942 11 07,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97, I.15-16

295
1 2 3 4
Kiasnodomskis
Jonas, 13 bn.,
uskaiininkis

Rusi|o|o
Kiia ius Iolias,
7 bn., 4 k.,
sanilaias
1942 miio
susiigs
IYA, baud .
b. 34466/3, l.
40-49

Kiik coli nas
Kazys
Ianovo y|o 1942 11 19
Ryluoso
Ianovo io
aygaidos
balsas,
1942 12 19

Kii laonis
Adolfas,11 bn.,
1 k., |aun.
uskaiininkis
Ikmoigos as.,
Tau|on vls.,
ilviciuio k.
1942 06 13
kovo|o su
ailizanais
Ryluoso
(Ikiaino|o)

] laisv,
1942 07 20,
Kaiys,
1943 07 10

Kii laonis
Iolias, 11 bn.,
uskaiininkis

1916 06 15 1943 06 16 ai 18
Ikiaino|o
IYA, f.3377,
a.55, b. 53, l.
315
Kii laonis
Zigmas,
loilonanlas
1914 08 04
Rusi|o|o
1944 03 03
voi ianlis i
asulios
Ryluoso
(Ikiaino|o)
Kaiys,
1944 04 08, J.
Abiailis,
Kaiys, 1978,
Ni. 5, . 188

Kiululis
Bionius, 5 bn.,
sanilaii|os
uskaiininkis
1942 02 06
kaulynoso
Rusi|o|o
(Novgoiodo si.,
Clolmo
aylinkoso)
Kaiys,
1942 03 14, 05
01, IYA,
f.16895, a.1,
b. 54, l.186

296
1 2 3 4
KucinsIas
}uozas, 5 bn.,
|aun.
usIarininIis


1942 O2 23
Iaufynese Rusi|o|e
(Novgorodo sr.,
ChoImo
ayIinIese)
Karys,
1942 O3 14,
O5 O1, IYA,
f.16895, a.1,
b. 54, I.186,

KuIie ius
Vincas, eiIinis
1943 Ryfuose Karys,
1943 O7 31

Kum fis
Anfanas,
254 bn., eiIinis
Ianeve io
as.,
Subaciaus
vIs.,
Radzi n I.
1943 ab. aimfas
neIaisv ir
neai Iiomis
aIinIybemis
nu aufas
soviefini
baIfarusi
arfizan

IYA, f.1, a. 1,
b. 36, I. 22

Kunce
Anfanas,
grandinis
1913
Ianeve io
as.,
Subaciaus
vIs.,
Ramanavos
I.
1942 O1 19
Ryfuose
Karys,
1942 O3 14,
O5 O1,
Ianeve io
aygardos
baIsas,
1942 O4 12,
O4 O3
Kundrofas
Vincas, 13 bn.,
2 I., eiIinis
1914 O4 O6
}iezne
1942 O4 O4
Iaufynese su
soviefiniais
arfizanais
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Dedovici
ayIinIese,
Iemfichove)

Karys,
1942 O4 25,
IYA, f.1771,
a. 5, b.138, I.
24,ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
97, I. 15-16

Kuri|onas
Bronius, 13
bn., |aun.
usIarininIis
192O 12 1O
ViIIavi Iio
as.,
IiIvi Iiuose
1942 O3 3O mire
susirgs Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Iorchove)
Karys
1942 O4 25,
ICVA, f. R-1O18
a.1, b. 147, I. 99

297
1 2 3 4
Kurailis
}onas,
7 bn.,
usIarininIis

1916 O7 O4
iauIi as.
1942 O6 17
UIraino|o
(IrosIurovo)
ICVA, f. R-1O18,
a. 1, b. 147,
I. 14O

Kuras
Bronius, 252
bn., oiIinis
1944 O4 21
arlizan asaIo|o
IonIi|o|o
(IiubIino sr.)
Karys, 1944 O6 1O,
Sl. BaIzoIo
Iioluvi IuIl ros
muzio|aus
arclyvas
(CiIaga),
}. Rima ausIo
fondas

Ku oIiausIas
}uozas, 3 bn.,
1 I., oiIinis
1942 O5 O9
soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIoso)

Tovi Io,
1942 O6 12

KuzmicIas
Zononas, 2
bn., oiIinis
1943 O2 11 voIioci
Kauno nuloislas ir
su audylas u
dozorlyravim ir
noaIIusnum

A. Bubnys,
Gonocidas ir
rozislonci|a, 2OOO,
Nr. 2(8), . 47

Kvodaravicius
Kazys, 12 bn.,
|aun.
usIarininIis
1943 Iovo|o su
arlizanais
BaIlarusi|o|o
Karys, 1943 O8 O7

298
1 2 3 4
Kvederis
Kazys, 252
bn., eiIinis
1944 04 21
arlizan
asaIo|e
IenIi|o|e
(IiubIino sr.)
Karys,
1944 06 03,
Sl. BaIzeIo
Iieluvi IuIl ros
muzie|aus
arclyvas (CiIaga),
}. Rima ausIo
fondas

IabanausIas
IeIiIsas,
13 bn., 1 I.,
grandinis
1909 08 31
TeI i as.,
AIsed iuose
1942 04 10 mire
nuo iIlines
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Iorclove)
ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
97, I. 13-14, b.
147, I. 8

IabunsIas
VIadas, 13 bn.,
grandinis
1942 07 01
Iaulynese su
sovieliniais
arlizanais
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Koru|eve)

IYA, f. 3377,
a.55, b.155, I.
27, ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
97, I. 13-14

IaIicIas
}onas, 13 bn.,
grandinis
1915 09 20
Mari|amoIes
as.,
Iiudvinavo
vIs.
1942 04 05
Iaulynese su
sovieliniais
arlizanais
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Dedovici
ayIinIese, Kiine)

Karys
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 7

IauniIonis
Anlanas,
usIarininIis

1944 05 23 Iovo|e
su arlizanais
Karys,
1944 06 17

Iaurinailis
}uozas, 13 bn.,
1 I., eiIinis
1918 02 03 1942 05 20
Iaulynese su
sovieliniais
arlizanais
Rusi|o|e (IsIovo
sr., rie Dno)
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97, I.13-14, b.
147, I. 6

299
1 2 3 4
Iauiinavicius
Juozas, 2 bn.,
oilinis
nukankinlas
soviolini
ailizan
A. Mailinionis,
Ryl fionlo.,
. 60

Iobodnikas
Vikloias, 6 bn.,
oilinis

1943 vasaij
Iioluvo|o
Kaiys,
1943 08 14

Iogacinskas
Valoii|onas,
5 bn., giandinis
1942 02 10
kaulynoso
Rusi|o|o
(Novgoiodo si.,
Clolmo
aylinkoso)

Kaiys
1942 03 14,
05 01, IYA,
f.16895, a.1,
b.54, l.186

Ioliokas Jonas,
2 bn., giandinis
1942 03 23 oi
soviolinos
aviaci|os
bombaidavimj
Vilniu|o
Kaiys,
1942 04 04,
ICVA,
f. R-1018, a. 1,
b. 97, l. 13-14

Ioonas
Bionius, 255
bn.
1916 11 08 1943 07 30
Ballaiusi|o|o
(Mogiliovo
aylinkoso)

ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
147, l. 5

Ioonas
Simonas,
12 bn., 1 k.,
oilinis

1920 06 17 1943 07 26
Ballaiusi|o|o
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, l. 1

Iovinskas
Naoloonas,
13 bn., oilinis
1943 iudon[
Rusi|o|o
Kaiys,
1943 11 13,
IVCA, f. R-660,
a. 2, b. 249, l. 2

300
1 2 3 4
Iioa
Vylaulas,
14 bn., 4 k.,
oiIinis
1943 ab. Ianovo io
aygardos
baIsas,
1943 12 24

Iioavicius
VIadas, 2 bn.,
|aun. karoivis
1942 O3 23 or
soviolinos
aviaci|os
bombardavima
ViIniu|o

Karys,
1942 O4 O4

Iioluvninkas
Anlanas,
13 bn.`,
grandinis

Mari|amoIos
as., GudoIi
vIs.

1942 O4 O4
Ryluoso
(Rusi|o|o)
Karys,
1942 O4 25

Iioluvninkas
Bronius, oiIinis
1918
ViIkavi kio
as., Kybarl
vIs., Vaidol k.

1944 O1 14
kaulynoso
Ryluoso
Karys
1944 O2 19,
O2 26

Iilvinas
Vincas, 12 bn.,
|aun.
uskarininkis

BaIlarusi|o|o IYA,
baud . b.
Iiulkus
AIborlas,
13 bn., 3 k.,
oiIinis
1917 O1 19
Kodaini as.,
Grinki kio vIs.,
B d k.
1942 O4 29
kaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o
(Iskovo sr.,
IIokobogo k.)

IYA, f.16895,
a.2, b.186, I.
97, 127,
ICVA, f. R-
1O18, a. 1,
b. 147, I. 11

Iiulkus }onas,
13 bn.

Rusi|o|o

301
1 2 3 4
Lobikis
Anlanas,
uskarininkis
1943 kovo|o su
sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr., Izdos
ayIinkoso)

Z. Ignonis,
Iraoilis
kaIba, .133-
134

Lukauskas
Slasys, 13 bn.,
oiIinis
1918 O6 28 1942 O6 O3
Kusi|o|o (Iskovo
sr., Dodovici
ayIinkoso)

LCVA, f. K-
1O18, a. 1,
b.147, I. 89

Luko ovicius
VaIonlas, 254
bn., vir iIa
1913 11 24
iauIi as.,
oduvos vIs.,
Iavarlyciuoso
1943 O2 27
BaIlarusi|o|o
(Dru|o|o)
Karys,
1943 O3 O6, O3
2O, LCVA, f.
K-1O18, a.1,
b. 147, I. 6O

Luko ius
VIadas, 6 bn.`,
karininkas-
kandidalas
1916 O9 O9
Kyl Ir si|o|o
(1937 m.
alvyko
Lioluv,
larnavo
Lioluvos
kariuomono|o)

1944 O2 18
soviolini
arlizan sunkiai
su oislas, O3 O2
miro Iigonino|o
ViIniu|o
Karys,
1944 O3 18,
25, Nau|o|i
Lioluva,
1944 O3 O5

Maci|auskas, 5
bn., 1 k.,
vir iIa
1944 12
su audylas
vokioci karo
Iauko loismo
nuosrond iu
Lalvi|o|o,
IaviIuoslo|o
LYA, f.3377,
a. 55, b.124,
I. 96,
A. Bubnys,
Gonocidas ir
rozislonci|a,
2OO1, Nr.
1(9), . 49

Maciukovicius
Slasys
1944 kovo|o su
boI ovikais
Kyluoso
Karys
1944 O3 O4

302
1 2 3 4
Maciuloviius
alys, giandinis
1944 O4 21
asalo|o Ryfuoso
Kaiys
1944 O6 24

Mackoviius
Anfanas, oilinis
1944 O2 28 kovo|o
su bol ovikais
Ryfuoso

Kaiys,
1944 O3 18

Mackus Anfanas,
13 bn.
1942 Rusi|o|o IYA, f.16895,
a. 2, b.186,
l.127

Maiulis Kazys,
oilinis
1944 O2 O4 kovo|o
su bol ovikais
Kaiys,
1944 O4 O8

Malakauskas
Anfanas, oilinis
1943 Ryfuoso Kaiys,
1943 1O O9

Malasauskas (`)
Vladas, 12 bn.
1912 O5 17
Tiak as.,
io maii vls.,
akonyso
1941 12 28
alfaiusi|o|o,
Minsko
ICVA, f. R-
1O18, a.1 b.
147, l. 61


Malickas Juozas,
6 bn., oilinis
1944 O6 12
Iiofuvo|o
Nau|o|i
Iiofuva,
1944 O6 17

Malinauskas
Alfonsas, 13 bn.,
oilinis
192O O6 O6 1942 O6 O3
Rusi|o|o (Iskovo
si., Dodovii
aylinkoso)

ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, l. 172

Malinauskas
Jonas, 3
bn.`,vii ila
1942 kaufynoso
Ryfuoso
(alfaiusi|o|o`)
laisv,
1942 O8 14,
Kaiys,
1942 O9 19

Maidosas Iofias,
oilinis
1942 O6 O9
soviofini
aifizan
asalo|o
alfaiusi|o|o (iio
Nalibok )
ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, l. 2

303
1 2 3 4
MarIailis Vincas,
oiIinis
1944 04 09
,oidamas
larnybos
aroigas

Karys,
1944 04 29

MarIovicius Iolras
(RaoIas`), 11 bn., 3
I.,
|aun.usIarininIis
1914 04 28 1942 11 18 (ar
11 20 `) Iovo|o
su arlizanais
IIraino|o
[ Iaisv,
1942 12 03,
IYA,
f. 3377, a. 55,
b. 53, I. 315

Masailis Anlanas,
12 bn., grandinis
1913 06 13 1943 09 26
Iovo|o su
arlizanais
BaIlarusi|o|o
Karys,
1943 10 16,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 75

Ma idIausIas
AIoIsas, oiIinis
1942 12 12 Aloilis,
1943 01 29

MaloiIa AIoIsas,
usIarininIis
1944 02 04
Iaulynoso su
boI oviIais

Karys,
1944 04 01

Malusovicius
AIbinas, 13 bn.,
grandinis
1909 03 14 1942 04 05
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Kiino)

Karys
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
147, I. 74

Malusovicius }onas,
3 bn., 1 I.,
grandinis
1942 05 09
soviolini
arlizan
asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIoso)
Tovi Io, 1942
06 12

304
1 2 3 4
Malulis Vincas,
12 bn., eilinis
1919 O3 16 1943 O9 26
kovo|e su
ailizanais
Ballaiusi|o|e
Kaiys,
1943 1O 16,
ICVA,
f. R-1O18, a. 1,
b. 147, l. 73

Meginis
Juozas, 8 bn.,
eilinis
1917 O6 O6
Roki ky|e
1943 1O 17 miie
o ligos
Lkiaino|e
Kaiys,
1942 11 14, 1943
O2 O6, ICVA, f.
R-1O18, a. 1, b.
147, l. 112

Mencinskas
(Mecinskas)
Koslas, eilinis
1942 O1 19
Ryluose
Kaiys,
1942 O3 14, O5 O1,
Ianeve io
aygaidos balsas,
1942 O3 22

Me kauskas
Anlanas, 5 bn.,
leilenanlas
Kedaini as.,
Giinki kio vls.
1942 O2 1O
kaulynese su
sovieliniais
ailizanais
Rusi|o|e
(Novgoiodo si.,
Skoiu|evo k.)

Kaiys,
1942 O3 14, IYA,
f. 16895, a. 1, b.
54, l. 186, ICVA,
f. R-1O18, a. 1,
b. 97, l. 13-14

Me kauskas
Bionius,
252 bn.,
uskaiininkis
1944 O4 21
ailizan
asalo|e
Ienki|o|e
(Iiublino si.)
Kaiys, 1944 O5
13, Sl. Balzeko
lieluvi kull ios
muzie|aus
aiclyvas
(Cikaga),
J. Rima ausko
fondas

305
1 2 3 4
Me kauskas
Vladas, 5 bn.,
eilinis
1942 O2 23
kaulynese Rusi|o|e
(Novgoiodo si.,
Cholmo aylinkese)

Kaiys,
1942 O3 14, O5 O1,
IYA, f.16895, a.1,
b.54, l.186
Mici nas
Slasys, 6 bn.,
eilinis
1942 O1 28 miilinai
su eislas vielini
gyvenlo| Vilniaus
as., Kalabaii ki
k., miie akeliui [
umsko ligonin

Nau|o|i
Iieluva,
1942 O2 O7,
ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
97, l. 13-14
Miciulevicius
Juozas, TDA bn.
|aun. kaieivis

1941 O7 3O
Mikelskas
Juozas, 13 bn.,
eilinis
1916 O6 15
Giediaiciuose
1942 O2 27
Rusi|o|e (Pskovo
si., Poichove)
ICVA, f. R-
1O18, a.1,
b.147, 1. 23, 87

Mykolailis
Pianas, 13 bn.,
eilinis
192O O4 O2 1942 O6 O3
Rusi|o|e (Pskovo
si., Dedovici
aylinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, l. 8O

Mikulskis
Aleksas, 5 bn.,
eilinis
Ma eiki as.,
Iai uvos vls.,
Puili k.
1942 O2 26
kaulynese Rusi|o|e
(Novgoiodo si.,
Cholmo
aylinkese)

Kaiys,
1942 O5 O1,
IYA, f.16895,
a.1, b. 54, l.
186
Miku auskas
Pelias, 13 bn.,
|aun.
uskaiininkis
1942 O4 O4
kaulynese su
sovieliniais
ailizanais
Rusi|o|e (Pskovo
si., Sevasline)
Kaiys,
1942 O4 25, [
laisv, 1942 O6
24, ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
97, l. 13-14

306
1 2 3 4
MiIulis
Koslas, eiIinis
1944 04 18
Iovo|e su
boI eviIais
Ryluose

Karys,
1944 05 13

MiIa ausIas
VIadas, 12 bn.,
3 I.,
grandinis

1912 05 17 1942 01 12 mire
BaIlarusi|o|e
(MinsIe)
ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
147, I. 79

MiIa evicius
Vylaulas,
253 bn., 3 I.,
eiIinis
1919 04 04
Ianeve io
as.,
KreIenavos
vIs., KurguI
I.
1944 02 05
nu aulas IenI
arlizan
BaIlarusi|o|e
(A menos as. ,
rie NovosioII
I.)

Karys,
1944 02 12,
ICVA, f. R-666,
a.1, b. 5, I. 9, b.
7, I. 223, b. 8, I.
83

MiIda ys
Kazys, 255
bn., grandinis
1912 12 25
Mari|amoIes
as.
1943 05 10
BaIlarusi|o|e
(MogiIiovo
ayIinIese)

ICVA, f. R-
1018, a.1,
b.147, I. 135

MisiuIailis
Ieonas, 2 bn.,
eiIinis
1944 r. Iovo|e
su arlizanais
BaIlarusi|o|e

ICVA, f. R-660,
a. 2, b. 249,
I. 2

Misi nas
KIemensas, 2
bn., eiIinis
1943 11 28
nu aulas
sovielini
arlizan
aloslog melu
vencioni as.,
MiIaIavo I.
IYA, f. 3377,
a. 58, b. 266, I.
10, f.1, a.1,
b.102, I.108, A.
Marlinionis,
Ryl fronle.,
. 60

307
1 2 3 4
Mockailis
Jonas, 257 bn.,
oilinis
1944 i. kovo|o
su ailizanais
Ryl Iioluvo|o
Nau|o|i Iioluva,
1944 01 21,
ICVA, f. R-660,
a. 2, b. 249, l. 2

Mockus
Anlanas, 13
bn., giandinis
1942 07 01
kaulynoso su
sovioliniais
ailizanais
Rusi|o|o (Iskovo
si., Kaiu|ovo)

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97, l. 13-14

Mockus Jonas,
oilinis
1944 04 10 kovo|o
su bol ovikais
Ryluoso

Kaiys,
1944 05 13

Moncovicius
Mocys, 15 bn. `,
|aun.
uskaiininkis
1916 12 17
Kauno
1943 11 09
kovo|o su
ailizanais
Ryluoso
(Ballaiusi|o|o`)
Kaiys,
1943 11 20,
Nau|o|i Iioluva,
1943 11 16, 11
23

Monkus
Iovilas, 252
bn., |aun.
uskaiininkis
1944 08 11
kaulynoso su
Raudonj|a
aimi|a Ionki|o|o
(nuo soviolinos
aililoii|os
ugnios)
Sl. Balzoko
lioluvi
kull ios
muzio|aus
aiclyvas
(Cikaga),
J. Rima ausko
fondas

Monlvilas
Alfonsas, 13
bn., oilinis
1918 06 06 1943 02 24
Rusi|o|o (Iskovo
si., Dno
aylinkoso)
ICVA, f. R-
1018, a 1, b.
147, l. 84

308
1 2 3 4
Morkovicius
IoviIas,
uskarininki
mokykIos
kursanlas

1944 r. kovo|o su
arlizanais
Karys,
1944 O2 19

MuIkis Bronius,
rorozonlacino
k., oiIinis
1943 O2 O9
kaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Svyri as., rio
Narucio o oro)

Karys,
1943 O2 2O

Nau|okas Juozas,
15 bn., oiIinis
1941 O9 23 or
noIaiming
alsilikim
BaIlarusi|o|o

Karys,
1942 O5 3O

Naumavicius
Juozas, 4 bn.`,
oiIinis
1944 O3 O3
kaulynoso su
boI ovikais

Karys,
1944 O4 15

Navickas
AIfonsas, oiIinis
1942 O2 14
kaulynoso Kyluoso
Karys,
1942 O4 O4

Navickas
Anlanas, 255 bn.,
2 k., oiIinis
1943 O9 O5 kaulynoso
su sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(MogiIiovo
ayIinkoso)

Karys,
1943 1O O2,
A. Marlinionis,
Kyl fronlo.,
. 75
Navikas JuIius, 3
bn., oiIinis
1942 O4 2O kaulynoso
su sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Slarobino
ayIinkoso)
Karys,
1942 O5 16,
Tovi ko, 1942
O6 12, LCVA, f.
K-1O18, a. 1, b.
97, I.15-16

309
1 2 3 4
NaviIas
(NoviIas)
IoviIas, 5 bn.,
grandinis
1942 02 23
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
SIoru|ovo)
Karys,
1942 03 14,
IYA, f.
16895, a. 1,
b. 54, I.186,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97, I. 13-14

NodzinsIas
Anlanas, 5 bn.,
usIarininIis
1942 02 26
Iaulynoso Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
CloImo ayIinIoso)
Karys,
1942 05 01,
IYA,
f. 16895,
a.1, b. 54,
I.186

Noni Iis
AIbinas,
loclninos
agaIbos I.
(rio 9 bn.),
|aun.
usIarininIis

1944 02 14 Iovo|o su
boI oviIais
(arlizanais)
Karys,
1944 03 11

NyI loIo
Anlanas, 13
bn., oiIinis
1910 10 17 1942 06 03
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr., TarIi I.)
ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
97 ,
I. 13-14, b.
147, I. 83

NorIus
Bronius, 13 bn.,
Ioilonanlas
1914 12 20
Ialvi|o|o
(Iioo|o|o)
1942 04 04 Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici
ayIinIoso,
u simu o nuIrils
nuo arIIio, 09 26
aIaiIai orIoIli [
Kaun, Iolra i n
Iainos)
Karys,
1942 04 25, [
Iaisv,
1942 04 16,
09 28, ICVA,
f. R-1018, a.
1, b. 147, I. 88

310
1 2 3 4
NorIus
}uozas, 13 bn.,
grandinis
1942 04 21
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o su oislas,
miro Iaro
Iigonino|o
(IsIovo sr.,
Iorchovo)

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97,
I. 13-14, b. 147,
I. 82

Normanlas
Anlanas,
13 bn., oiIinis
1918 11 27 1942 06 03 Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 87

Normanlas
Koslas, 13 bn.
1921 03 13 1942 07 21 Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici
ayIinIoso)

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 86

OboIionius
}uozas, 2 bn.,
usIarininIis
1944 02 21 Iovo|o
su sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Vyd i
ayIinIoso)

Karys,
1944 03 18,
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 59

OrIicIas
}uozas,
253 bn., 3 I.,
|aun. Iaroivis
1923 04 26
Ianovo io
as.,
KroIonavos
vIs., Ru| n
I.
1944 02 05
nu aulas IonI
arlizan
BaIlarusi|o|o
(A monos as. ,
rio NovosioII
I.)
Karys,
1944 02 19,
Nau|o|i
Iioluva,
1944 02 12,
ICVA, f. R-666,
a.1, b. 5, I. 9

Osiavicius
CosIovas,
13 bn., oiIinis
1942 09 miro
su oislasRusi|o|o

311
1 2 3 4
Iabor is
AdoIfas, 8 bn.,
oiIinis
1917 12 O4
Bir as.
1943 O6 O5 or
noIaiming
alsiliIim
UIraino|o
Karys,
1943 O7 O3,
N. Bir
inios, 1943
O7 1O, ICVA,
f. R-1O18, a.
1, b. 147, I. 177

IaginsIas
Kazys,
usIarininIis
1944 omaici
omo,
1944 O4 15

IaIsIys }uozas,
13 bn.,
usIarininIis
1917 O7 17 1942 O6 O3
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
ayIinIoso)

Savailo,
1942 1O 31,
Nr. 2O, . 389,
ICVA, f. R-
1O18, a. 1,
b. 147, I. 122

Iarnavas
Kazys, 2 bn.,
|aun. Iaroivis
1942 O3 23 or
soviolinos
aviaci|os
bombardavim
ViIniu|o

Karys,
1942 O4 O4

IasIausIas`
}onas, 253 bn., 1
I., |aun.
Iaroivis
1943 O8 25
nu aulas or
noIaiming
alsiliIim
Li i Ii as.
( aIcininI
ayIinIoso)

ICVA, f. R-
666, a. 1, b.
8, I. 122

Ia Iovicius
Slasys, 5 bn.,
grandinis
1916 O3 25
Ulonos as.,
DrisIiuoso
1943 O4 21
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
ayIinIoso,
Nogodic I.)
ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I. 3O

312
1 2 3 4
Ia Iovicius
Vincas, 13 bn.,
voIiau 253 bn.,
4 I., vir iIa,
IarininIas-
Iandidalas
1915 09 24
aIi as.,
Iao oroIi
vIs.,
uIIi| I.
1944 01 01
Iaulynoso su
IonI arlizanais
BaIlarusi|o|o
(A monos as.,
BonoIoni vIs.,
Gaid i ni Ii
alsaros unIlo)

Karys,
1944 01 22, 29,
ICVA, f. R-660,
a. 2, b. 249,
I. 2,
f. R-666, a.1, b.
4, I. 20

IauIausIas, 2
bn., grandinis
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 59

IauIausIas
Iranas, 13 bn.,
oiIinis
1918 01 05 1942 05 28 Iovo|o
su sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o
(IsIovo sr.)

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 90

IauIiuIonis
}uozas, 255 bn.,
2 I., oiIinis
1943 09 05
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(MogiIiovo
ayIinIoso)

Karys,
1943 10 02
Iaura Kazys,
1 bn., oiIinis
1942 11 28 Iovo|o
su sovioliniais
arlizanais

Karys,
1942 12 12

Iaulionius
Anlanas, 4 bn.`,
oiIinis
1944 03 03
Iaulynoso su
boI oviIais
Karys,
1944 04 15

313
1 2 3 4
IociuIis
Edvardas,
3 bn., oiIinis
1942 O5 O9
soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr.,
KoyIio ayIinkoso)

Tovi ko,
1942 O6 12

Ioicius, 12
bn.,
uskarininkis

1944` nusi ovo
BaIlarusi|o|o
Z. Ignonis,
Iraoilis kaIba,
. 25O
Iosockas K. 1943 Kyluoso Kauno aidas,
1991 O6 24O7 O1

Iolkovicius
VIadas,
oiIinis
1944 O3 O2 kovo|o
su arlizanais
Nau|o|i
Lioluva,
1944 O3 O9,
Karys,
1944 O3 25

Iolrauskas
Anlanas,
oiIinis

1942` kovo|o su
boI ovikais
Karys,
1942 O8 29

Iolrauskas
VIadas,
12 bn., 1 k.,
vir iIa
19O2 O7 27,
Kauno as.,
Coki kos
vIs.,
Vozbul k.

1942 1O 18
kaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr., KoyIio
ayIinkoso)

] Iaisv,
1942 11 O4,
Karys,
1942 11 O7,
LCVA, f. K-
1O18, a. 1, b.
97, I. 15-16
IolruIis
AIfonsas,
252 bn., k.
vadas,
kailonas
1944 O8 O1
kaulynoso su
Kaudon|a armi|a
Lonki|o|o (IuIav
ayIinkoso)
Sl. BaIzoko
Iioluvi kuIl ros
muzio|aus
arclyvas
(Cikaga),
J. Kima ausko
fondas

314
1 2 3 4
IiIockas
DanioIius, oiIinis
1942 O1 19 Kusi|o|o
(Iskovo sr.,
Sobo o)
Karys,
1942 O3 14,
LCVA,
f. K-1O18, a.1,
b.147, I. 151

IIovokas Iolras,
vir iIa
1942 O2 14 Kusi|o|o
(SmoIonsko sr.,
Viazmos
ayIinkoso)
Karys,
1942 O4 O4,
Ianovo io
aygardos
baIsas,
1942 O3 22

IIiu kovicius
Slasys, 3 bn.,
1 k., oiIinis
1942 O5 O9
soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr.,
KoyIio ayIinkoso)

Tovi ko,
1942 O6 12

Iodor ockas
Loonas,
grandinis
1944 O1 27
kaulynoso su
boI ovikais

Karys,
1944 O4 O1

IoIokauskas
(Iolras`), 258
bn., Ioilonanlas
1944 SS ir oIici|os
loismo nuloislas
mirlios bausmo u
civiIini gyvonlo|
Ionk su audym
ViIniaus as.,
GIili koso

Karinos ir
oIilinos inios,
1944 O6 16-26

Io ka Iranas,
252 bn.,
sanilari|os |aun.
uskarininkis
1944 O4 15
arlizan asaIo|o
Lonki|o|o (LiubIino
sr.)
Karys, 1944 O5 13,
Sl. BaIzoko
Iioluvi kuIl ros
muzio|aus
arclyvas (Cikaga),
J. Kima ausko
fondas

315
1 2 3 4
Io eIa Domas,
1O bn., eiIinis
1915 O1 14
iauIi as.,
Iinkuvos
vIs.,
Iuoni k.

1943 O6 O6 Rusi|o|e
(Novgorodo sr.)
Karys, 1943 O6 19,
ICVA, f. R-1O18,
a.1, b.147, I. 94

IraguIbickas
Koslas, 2 bn.,
eiIinis
1943 O3 O6
kaulynese su
sovieliniai
arlizanais
Ialvi|os ir Rusi|os
asieny|e
Karys, 1943 O3 27,
Tevi ke,
1943 O3 26,
A.Marlinionis,
Ryl fronle., .
6O

Iranckevicius
Jonas,
uskarininkis
1944 su eislas kovo|e
su arlizanais, mire
nuo aizd

Karys,
1944 O6 1O
IriaIgauskas
Germanas,
254 bn., sanilari|os
uskarininkis
1942 O4 13 mire
deI Iigos ViIniu|e
Nau|o|i Iieluva,
1942 O4 16, ICVA,
f. R-1O18, a.1,
b.97, I. 13-14

Iuidokas Jonas,
13 bn., grandinis

mire susirgs
Rusi|o|e


Iuidokas
Iranas, eiIinis
1942 O2 15
Ryluose
Iaisv,
1942 O4 1O,
Karys, 1942 O5 O1

Iumeris Ii|us,
12 bn.,
grandinis
19O9 12 16 1943 O9 26 kovo|e
su arlizanais
BaIlarusi|o|e

Karys, 1943 1O 16,
ICVA, f. R-1O18,
a.1, b.147, I. 115

Iumulis
Juozas, eiIinis
Zaras as.,
SaIako vIs.,
eIi k.
1943 O6 18 er
sovielines aviaci|os
anlskryd Ryluose
Karys,
1943 O8 O7

316
1 2 3 4
IurIys, 2 bn.,
oiIinis
A.Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 60

Iulra Iolras, |aun.
usIarininIis

1944 05 11 Karys,
1944 06 17

RaciausIas Iolras,
|aun. usIarininIis,
minosvaidininIas
1942 12 03
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais Ryluoso
Karys,
1943 01 09,
[ Iaisv,
1942 12 19

RacIausIas
Slasys, oiIinis
1944 01 17 Iovo|o
su arlizanais
Karys,
1944 02 26

RacIausIas
VacIovas, b rio
vadas, vir iIa

1912
Rasoiniuoso
1944 05 21
nuIaulas
arlizan
Karys,
1944 06 10

RacIus,
usIarininIis
VaIar
BaIlarusi|o|o

Z. Ignonis,
Iraoilis IaIba,
. 203

Rada Iovicius
MocisIovas,
2 bn., oiIinis
1922 09 22
BaIlarusi|o|o
(Gorvoci
vIs.,
IoIogrindos
I.)
1943 ab. soviolini
baIlarusi
arlizan aimlas [
noIaisv, i lardylas
ir 1944 01 r.
su audylas

IYA, f.1, a.1,
b. 438, I.143-
145

RadviIas
Toodoras, 2 bn.,
2 I., oiIinis
1943 06 Iaulynoso
su sovioliniais
arlizanais
voncioni as.,
Anlan girio|o,
aloIo [ noIaisv,
iauriai |
nuIanIinlas
Karys,
1943 06 12,
A.Marlinionis,
Ryl fronlo.
. 60-61

317
1 2 3 4
Radzevicius
Jonas, 5 bn.,
eiIinis
1942 O2 O9
Iaulynese Rusi|o|e
(Novgorodo sr.,
CloImo ayIinIese)
Karys,
1942 O3 14, O5 O1,
IYA, f.16895,
a.1, b. 54, I. 186

Radzevicius
Juozas, 11 bn.,
3 I., eiIinis

1942 11 18 Iovo|e
su arlizanais
IIraino|e
Iaisv,
1942 12 O3

RaiIa VIadas,
253 bn., 3 I.,
usIarininIis
1944 O2 26 mire
ViIniaus Iaro
Iigonine|e, su eislas
rivaciame bule
Karys,
1944 O3 11, O3 18,
ICVA, f. R-666,
a.1, b. 8, I.78

RaIicIas
Ielras, 14 bn., 2
I., eiIinis

1943 O4 1O mire
Ialvi|o|e
ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I.116
RamanausIas
Kazys, leclnines
agaIbos I.
(rie 9 bn.), |aun.
usIarininIis

1944 O2 14 Iovo|e
su boI eviIais
(arlizanais)
Karys,
1944 O3 11

RamanausIas
Koslas, 13 bn.,
grandinis
1917 O3 13 1942 O8 26
Iaulynese su
sovieliniais
arlizanais Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Dedovici
ayIinIese)

ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I. 117
RauIinavicius
Juozas, 2 bn., 2
I., eiIinis
1943 O6 Iaulynese
su sovieliniais
arlizanais
vencioni as.,
Anlan girio|e
Karys,
1943 O6 12

318
1 2 3 4
Kodockas
MykoIas,
15 bn.`, 2 k.
1919 O2 16
Ianovo y|o
1942 O6 14 miro karo
Iigonino|o
BaIlarusi|o|o
(Gardino)
Savilarinos
agaIbos
inios,
1943 O2 15,
LCVA, f. K-
1O18, a.1, b.
147, I. 113

Kimkovicius
BoIosIovas
1943 su oislas
aloko soviolini
arlizan noIaisv,
| nu udylas
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr., Izdos
ayIinkoso)

Z. Ignonis,
Iraoilis kaIba,
.133

Kim a Jonas,
grandinis
1943 O3 O1
Ikraino|o ( ilomiro)
LCVA, f. K-
1O18, a. 1, b.
147, I. 132

Kim a Juozas,
2 bn., |aun.
karoivis
1942 O3 23 or
soviolinos aviaci|os
bombardavim
ViIniu|o

Karys,
1942 O4 O4, ]
Iaisv,
1942 O4 O9
Kinkovicius
Juozas, 5 bn.,
|aun.
uskarininkis
1942 O2 O2
kaulynoso Kusi|o|o
(Novgorodo sr.,
CloImo ayIinkoso)

Karys, 1942
O3 14, O5 O1,
LYA, f.16895,
a. 1, b. 54,
I.186

Kink nas 1942 Kyluoso Tovi ko,
1942 O3 O6

Ko o
BronisIavas,
oiIinis
1942 O6 O9 soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o (rio
NaIibok )
LCVA, f. K-
1O18, a.1, b.
147, I.119, 12O

319
1 2 3 4
RubiIas
Slasys, oiIinis
1944 02 04 Iaulynoso
su boI oviIais
Karys,
1944 04 01

Rudminas
Anlanas, 13
bn., grandinis
1915 09 27 1942 04 04 miro
sunIiai su oislas
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici ayIinIoso,
Ioro Iino I.)

Karys,
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
147, I. 43

Rudis, 13 bn. 1942 05 28 mirlinai
su oislas Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
IYA, f.16895,
a. 2, b.186,
I.127

Rud ionis
}onas
(}uozas`),
13 bn., oiIinis
1916 06 05 1942 03 26 Iaulynoso
su sovioliniais
arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr., Iorchovo
ayIinIoso)
Karys,
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97, I. 13-14,
b. 147, I. 121

Rumbinas
Sloas, bn. (FI
13271) oiIinis
1942 06 28 Iaulynoso
su sovioliniais
arlizanais
ICVA, f. R-
1018, a.1, b.
97,
I. 13-14

Ruonis
Bronius, 252
bn., oiIinis
1944 04 21 arlizan
asaIo|o IonIi|o|o
(IiubIino sr.)
Karys,
1944 06 03, Sl.
BaIzoIo Iioluvi
IuIl ros
muzio|aus
archyvas
(CiIaga),
}. Rima ausIo
fondas

320
1 2 3 4
Ru ys Jonas,
2 bn., 2 k.,
eiIinis
1943 O6 kaulynese
su sovieliniais
arlizanais
vencioni as.,
Anlan girio|e

Karys,
1943 O6 12

Ruseckas,
15 bn., eiIinis
1941 O9 O5 mire
su eislas avari|o|e
BaIlarusi|o|e

Karys,
1942 O5 3O

Ruseckas
AIeksas,
12 bn., 1 k.,
uskarininkis

191O O7 O3 1941 12 16 mire
BaIlarusi|o|e
(Minske)
ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I.1OO

R leIionis
ViloIis, 255
bn., 2 k.,
eiIinis
192O
Mari|amoIes
as., SvelIicos
k.
1943 O9 O5
kaulynese su
sovieliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|e
(MogiIiovo
ayIinkese)

Karys,
1943 1O O2,
Karys, 1978,
Nr.1, .38
SabaIiauskas
Anlanas,
15 bn., eiIinis
1942 O7 22
kaulynese su
arlizanais
BaIlarusi|o|e (rie
Rozankos)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
97, I. 13-14
Sacevicius
Ieonas, 13 bn.
1943 O8 vokieci
suimlas ir
su audylas


Safronas
AdoIfas,
13 bn., eiIinis
192O O9 16 1942 O5 2O
kaulynese su
sovieliniais
arlizanais Rusi|o|e
(Iskovo sr.)
ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I. 88

321
1 2 3 4
SaIaIausIas
Juozas, 255
bn., |aun.
usIarininIis
1942 10 01 Iaulynese
su sovieliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|e
(Borisovo ayIinIese)

ICVA, f. R-1018,
a. 1, b. 97,
I.13-14

SaIaIausIas
Ieonas
Ryluose Aleilis,
1944 01 27

SaIaIausIas
IoviIas, 13
bn., 2 I.,
usIarininIis
1911 06 04
RoIi Iio
as.
1942 07 10 Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Dedovici
ayIinIese,
MaIov|es I.)

ICVA, f. R-1018,
a. 1, b. 147, I. 113

SaIaIausIas
Iranas, |aun.
usIarininIis

1942 Ryluose
(BaIlarusi|o|e`)
Karys,
1942 08 22, 09 26
SaIaIausIas
Slasys
1942 (`) Ryluose IYA, f.1, a.1,
b.97, I. 47, 49,
f.16895, a. 2,
b.186, I. 35

SaIalausIas
VaIenlinas,
13 bn., eiIinis
1918 0214
ViIIavi Iio
as.,
CycI I.
1942 05 17
Iaulynese su
sovieliniais
arlizanais Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
SosonIo|e)

Karys,
1942 07 04,{
Iaisv, 1942 06
16, ICVA, f. R-
1018, a. 1, b. 97,
I. 13-14
SaIicIas, 5
bn., 1 I.,
eiIinis
1944 12 voIieci
Iaro IauIo leisno
nuosrend iu
su audylas
Ialvi|o|e
(IaviIuoslo|e)
IYA, f.3377, a.
53, b.124, I.96,
A. Bubnys,
Genocidas ir
rezislenci|a, 2001,
Nr. 1(9), . 49

322
1 2 3 4
Samu is 1943 ab. nu aulas
besislaslancio
sovielinio kaio
belaisvio
Maii|amoles as.
IYA, f. 3377,
a. 58, dok.
iinkinys
Ni. 167, .
133

Sai|onas
Jonas, 255 bn.,
3 k.
1913 O6 O5
Bii as.,
Salociuose
1942 (1943`)
Ballaiusi|o|e (Slaiy|
Byclovo
aylinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, l. 77

Saleiis Kazys,
5 bn., 2 k.,
eilinis
1942 O2 27 Rusi|o|e
(Iskovo si.,
Ioknios
aylinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, l. 76

Saunoiis
skaias, 6 bn.,
eilinis
1923 O8 O5 1942 O3 27 miie
kaio ligonine|e
Ienki|o|e
(Kalovicuose)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, l. 78
Savickas Jonas,
vaclmislias
1943 O7 15 kovo|e
su iie u
Kaiys,
1943 O7 24

Savilis Iolilas 1941 11 O3
Ballaiusi|o|e
(Gomely|e)
ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, l. 2O

Sendiius, 5 bn.,
giandinis
1944 12 su audylas
vokieci kaio lauko
leismo
nuosiend iu
Ialvi|o|e
(Iaviluoslo|e)
IYA, f. 3377,
a.55, b.124,
l. 96,
A. Bubnys,
Genocidas ii
iezislenci|a,
2OO1, Ni.
1(9), . 49

323
1 2 3 4
Seni nas
AIeIsas, eiIinis
1923 Kaune 1944 O3 O3 Iovo|e
su arlizanais
Karys,
1944 O3 25

SenuIis
AIfonsas, 5 bn.,
|aun.
usIarininIis
1942 O2 23
Iaulynese
Rusi|o|e
(Novgorodo sr.,
CloImo
ayIinIese)

Karys,
1943 O3 14, O5
O1, IYA,
f.16895, a.1,
b.54, I.186

SimaIausIas
Ii|us, 5 bn.,
2 I., eiIinis
1915 11 O1
Ma eiIi
as.
1943 O4 24
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Ioro I I.)
ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I.136

Simanavicius
Juozas, 3 bn.,
1 I., eiIinis
1942 O5 O9
sovielini
arlizan
asaIo|e
BaIlarusi|o|e
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIese)

Tevi Ie
1942 O6 12

Sima Ia
Vylaulas, eiIinis
1944 O1 14 Iovo|e
su boI eviIais
Ryluose

Karys,
1944 O2 12

Simonailis
Kazys, 8 bn.,
eiIinis
1944 r. ICVA, f.R-
66O, a.2, b.
249, I. 2


Syso|evas
Borisas, vir iIa
1944 nuIaulas
arlizan
Tevi Ie,
1944 O5 12, 26

324
1 2 3 4
SIacIausIas
Iolras, 5 bn.,
1 I., oiIinis
1943 O4 21
Iaulynoso su
sovioliniais
alizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Krasny|o
GorIi I.)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I. 1O5

SIardys-
SIardinsIas
Godiminas,
ViIniaus
aygardos 1 bn.,
13 bn., |aun.
Ioilonanlas
1916 1O 14
Saralovo
1943 O5 23
Iovo|o su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o
(IsIovo ar
Novgorodo sr.)

Karys,
1943 O6 O5,
Aloilis,
1943 O5 29, O6
19
SIauda Iolras,
oiIinis
1944 nu aulas
arlizan
Karys,
1944 O2 12

SIrilausIas
Koslas, 13 bn.,
3 I., oiIinis
Ma oiIi
as.,
Dagi I.
1943 O3 2O
Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
ICVA, f. R-
1O18, a.1,
b.147, I. 1O6

SmaiIys Jonas,
252 bn., oiIinis
1944 1O 19 or
noIaiminga
alsiliIima
IonIi|o|o
(Radomo)
Sl. BaIzoIo
Iioluvi
IuIl ros
muzio|aus
arclyvas
(CiIaga),
J. Rima ausIo
fondas

Sobulas Vincas,
252 bn., oiIinis
1944 O4 21
arlizan
asaIo|o
IonIi|o|o
(IiubIino
ayIinIoso)
Karys,
1944 O6 O3

325
1 2 3 4
SoIoIiIas
OsvaIdas
Ryluose I. Narulis,
Taulos
suIiIinas
1941, . 52

SongaiIa
VIadas, eiIinis
1942 O6 O9 sovielini
arlizan asaIo|e
BaIlarusi|o|e ( rie
NaIiboI )

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I. 1O8

Seci nas
Slasys, 15 bn.,
3 I., eiIinis
1918 O8 15
Ilenos
as.
1942 O7 17
BaIlarusi|o|e (SIonino
ayIinIese)
ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I. 3O

Srogis 1942 Ryl fronle { Iaisv,
1942 O9 16

SlaIovenIas
BoIesIovas, 13
bn., 2 I., eiIinis
1943 O2 O2 nire Iaro
Iigonine|e Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Iorclove)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1,
b.147, I. 11O

SlanciausIas
MiIas, 13 bn.,
eiIinis
1918 O3 O2 1942 O6 O3 Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Dedovici
ayIinIese)

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I. 111

Slanionis
KaroIis, 2 bn.,
eiIinis
1942 O7 12 nu aulas i
asaI IenIi|o|e
(IiubIine)
ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
97, I.13-14

Slani ausIas
Bronius, 11 bn.,
eiIinis
192O O4 1943 O1 O6 IIraino|e
( ilonire)
ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I. 1O2

326
1 2 3 4
SlanIailis
VIadas
1942 06 09 sovielini
arlizan asaIo|e
BaIlarusi|o|e (rie
NaIiboI )

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 91

SlanIevicius
VIadas, 253
bn., |aun.
Iareivis
1943 08 11 mire
ViIniu|e mirlinai
su eislas er
neIaiminga
alsiliIima

Karys, 1943
08 21, ICVA,
f. R-666, a.
1, b. 8, I. 123

SlanIus JuIius,
4 bn., eiIinis
1942 08 10 Iaulynese
su arlizanais
IIraino|e (SlaIino`
ayIinIese)

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
97, I. 13-14

Slarasevicius
Juozas
1943 12 27 nu aulas
sovielini arlizan
aloslog melu
Mari|amoIes as.,
GudeIi vIs.,
GudeIi I.

IYA, f. 3377,
a. 58, b. 266,
I. 28

Slasys Kazys,
252 bn., eiIinis
1944 04 21 arlizan
asaIo|e IenIi|o|e
(IiubIino sr.)
Karys,
1944 06 03,
Sl.BaIzeIo
Iieluvi
IuIl ros
muzie|aus
arclyvas
(CiIaga),
J.Rima ausIo
fondas

Sla IausIas
Ielras, eiIinis
1925 03 02
TeI i as.,
aren vIs.,
IauIsodes I.
1944 04 28 Iovo|e su
arlizanais
Karys,
1944 05 20

327
1 2 3 4
Slobrys }uIius,
grandinis
1919 O1 15
UImorgos as.
1944 O2 18 Iovo|o
su arlizanaiss
Karys,
1944 O3 11, O3 18

SloIionis }onas,
ISD ViIniaus
ayg., labo
vir iIa

19O2 O8 3O
TraI as.,
SomoIi Ioso
1942 O7 O2 miro
ViIniu|o
Karys,
1942 O7 11

Slimburys,
13 bn.`, oiIinis
1942 Iaulynoso
Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
CloImo
ayIinIoso)

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 36

SlonIus
MyIoIas, 13 bn.,
2 I., oiIinis
1918 O5 2O 1943 O5 O5 Iovo|o
su sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o
(KaIinino sr.)

ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
147, I. 162

SlrafoIis
RudoIfas, 5 bn.,
oiIinis
1914 O3 O1
Tyluvonuoso
1944 O7 22 miro
Iaro IauIo
Iigonino|o
ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I. 57

SlriIausIas,
13 bn.
1944 O8 Iovo|o
su Raudon|a
armi|a Ialvi|o|o
(rio GuIbonos)

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 36

Slrous }uozas,
oiIinis
19O7 O1 O7 1944 O2 15
nuIaulas
arlizan sauganl
goIo inIoI[

Karys
1944 O3 O4,
O3 11
SluIginsIas
Iolras, 13 bn.,
usIarininIis
1942 O8 O2
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o
ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
97, I. 13-14
328
1 2 3 4
Subacius
Godiminas,
259 bn., oiIinis
1944 O5 14
nusIondo
maudydamasis
ICVA, f. R-
1O18, ap. 1, b.
1O6

SufuIa Vincas,
3 bn., 1 Ip.,
oiIinis
1942 O5 O9
soviofini
parfizan pasaIo|o
BaIfarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KopyIio
apyIinIoso)

Tovi Io
1942 O6 12

Svifo|us }uozas,
6 bn., oiIinis
1944 O1 nuIaufas
soviofini
parfizan
Iiofuvo|o

Karys,
1944 O1 15

aIys }onas,
255 bn., 3 Ip.
1915 O3 O9
ToI i aps.
1943 O9 1O
BaIfarusi|o|o
(MogiIiovo
apyIinIoso)

ICVA, f. R-
1O18, ap. 1, b.
147, I. 22

aIIausIas,
13 bn.
1942` Iaufynoso
Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
prio ChoImo)

A. Marfinionis,
Ryf fronfo.,
p. 36

aIfys Kazys,
|aun.
pusIarininIis

1944 Ryfuoso Karys,
1944 O2 12

aro|us }onas,
2 bn., |aun.
pusIarininIis
1944 O1 Iovo|o su
parfizanais
gindamasis
afsparos punIfo
Ryf Iiofuvo|o
Karys, 1944 O1
29, ICVA, f. R-
66O, ap. 2, b.
249, I. 2,
A. Marfinionis,
Ryf fronfo.,
p. 59

329
1 2 3 4
einius
Juozas, eiIinis

1944 O4 kovo|e su
arlizanais
Karys,
1944 O4 29

e k nas I.,
uskarininkis
1943(`) ,eidamas
larnybos areigas
Tevi ke,
1943 O5 28

idIauskas
Zigmas, 11
bn., eiIinis


ik nius
IndeIfonsas,
bn. ,Iieluva,
karininkas-
kandidalas
1922 O1 O6




19O8 O9 21
Krelingos as.,
Skuodo vIs.,
VaideIi ki k.
1943 O2 O9 kovo|e
su sovieliniais
arlizanais
Ikraino|e

1944 O3 19 mire deI
Iigos karo
Iigonine|e
Vokieli|o|e
IYA, f. 3377
a. 55, b. 53,
I. 315


Karys
1944 O4O8,
O4 15, Nau|o|i
Iieluva
1944 O3 23

iIeika
Iionginas, 2
bn., |aun.
kareivis
1942 O3 23 er
sovielines aviaci|os
bombardavimj
ViIniu|e

Karys,
1942 O4 O4

iIeikis
AIfonsas, 4
bn., eiIinis
1919 O6 28
Zaras as.,
SaIako vIs.,
CeeIi ki I k.
1943 11 1O kovo|e
su arlizanais
Ikraino|e
Karys
1943 12 O4,
ICVA,
f. R-66O, a.
2, b. 249, I. 1

imk nas
Adomas,
eiIinis

1944 O1 17 kovo|e
su arlizanais
Karys,
1944 O2 26

imonis
Ieonas, 12
bn., eiIinis
Bir as. 1943 O7 26
kaulynese su
sovieliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|e
Karys
1943 O8 28,
Aleilis, 1943
O8 21
330
1 2 3 4
irvinskas
MecisIovas,
eiIinis
Ianeve io
as., Nau|a-
miescio vIs.

1942 1O Ryluose Karys,
1942 11 28

irvinskas
IoviIas,
13 bn., |aun.
uskarininkis
1918 O8 12 1942 O7 O1
kaulynese su
sovieliniais
arlizanais
Rusi|o|e (Iskovo
sr., Karu|eve)

Iaisv,
1942 O7 31, ICVA,
f. R-1O18, a.1, b.
97, I. 13-14

kema
Bronius, 252
bn., eiIinis
1944 O4 21
arlizan asaIo|e
Ienki|o|e (IiubIino
sr.)
Karys,
1944 O6 O3,
Sl.BaIzeko Iieluvi
kuIl ros muzie|aus
arclyvas (Cikaga),
J. Rima ausko
fondas

kema Ielras,
252 bn.,
eiIinis
1943 O8 26 mire
Ienki|o|e deI Iigos
Karys,
1944 O6 O3, Sl.
BaIzeko Iieluvi
kuIl ros muzie|aus
arclyvas (Cikaga),
J.Rima ausko
fondas

Iekys Kazys,
eiIinis

1943 12 24 kovo|e
su arlizanais
Karys, 1944 O1 O8

Iiaras
Juozas, 5 bn.,
|aun.
Ieilenanlas
1918 O3 3O
Joni ky|e
1944 O1 2O
kaulynese su
sovieliniais
arlizanais
gindamas
geIe inkeIio liIlj
Rusi|o|e (Iskovo
sr.`)
Karys, 1944 O2 O5,
O2 12, Aleilis,
1944 O2 O5

331
1 2 3 4
niuoIis
( nioIis)
Iolras, 13 bn.,
Ioilonanlas
1913 1O 17 1942 O4 O5
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
ayIinIoso,
Kiino I.)

Karys,
1942 O4 25,
ICVA, f. R-
1O18, a.1, b.
97, I. 13-14,
b. 147, I. 1O7

riub a
BaIys,
13 bn.`,
oiIinis
1917 O1 O9 1942 O4 O5
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
ayIinIoso,
Kiino I.)

Karys,
1942 O4 25,
ICVA,
f. R-1O18, a.
1, b. 147, I.
1O9

uIys
Vincas,
1 bn., 1 I.
vadas,
Iailonas
19O5 O7 O6
ViIIavi Iio
as.,
Ia|ovoni vIs.,
SloIauIio I.

1942 O2 26 miro
nuo Iauci
u dogimo

Karys,
1942 O3 O7
uIsIis
Slasys, 3 bn.,
1 I.,
grandinis
1942 O5 O9
soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIoso)

Tovi Io,
1942 O6 12,
ICVA,
f. R-1O18, a.
1, b. 97, I.13-
14
ulinys
Anlanas,
4 bn.`, oiIinis
1944 O3 O3
Iaulynoso su
boI oviIais

Karys,
1944 O4 15

TabaIas
Jonas, oiIinis
1942 12 12 Aloilis,
1943 O1 29

332
1 2 3 4
TaIanskas Ignas,
ViIniaus
alslalyno
larnybos bn.,
|aun. Ioilonanlas,
k. vadas

1913 03 13
Zaras as.,
AnlaIiolos
vIs.,
Iurvynos k.
1941 09 02 niro
Iigonino|o
ViIniu|o
Karys,
1941 12 23,
Nau|o|i Iioluva,
1941 09 04
Tana auskas
AIoksas, 2 bn.
1918 1944 07 30
kaulynoso su
Raudon|a arni|a
Mari|anoIos
as., Sanavos vIs.,
MoIuio k.

V. Kuborlaviius,
Tronlinys,
2001 03 22

Tana auskas
/L.`/, 13 bn.,
oiIinis
1918 04 06 1942 06 11
kaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (Iskovo
sr., Dodovii
ayIinkoso)

ICVA, f. R-1018,
a. 1, b. 147, I. 98

Tana auskas
Iolras,
kailonas
1886 05 05
Rusi|o|o
1944 02 10
kovo|o su
arlizanais
Ryluoso

Karys,
1944 03 18,
Nau|o|i Iioluva,
1944 02 15
TanuIis JuIius,
13 bn.,
uskarininkis
1942 05 26
kaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
dingo bo inios

ICVA, f. R-1018,
a. 1, b. 97,
I. 13-14

Tanu is Slasys,
oiIinis
1943 12 08
aloslog nolu
nu aulas
ginkIuol
asnon
Mari|anoIos
as., rio
Tarui k.
IYA, f. 3377, a.
58, b. 266, I. 17

333
1 2 3 4
Taulis
Anlanas, 255
bn., 2 I.,
eiIinis
1943 O9 O5
Iaulynese su
sovieliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|e
(MogiIiovo
ayIinIese)

Karys,
1943 1O O2

Tauci nas
Bronius, 253
bn., |aun.
usIarininIis

1944 O2 O5 Iovo|e
su arlizanais
BaIlarusi|o|e
Nau|o|i
Iieluva,
1944 O2 12

Tinleris Ielras,
12 bn., eiIinis

BaIlarusi|o|e

Ti Ievicius
Zigmas,
leclnines
agaIbos I.
(rie 9 bn.),
usIarininIis

1944 O2 O2 Iovo|e
su arlizanais
Karys,
1944 O3 O4

Ti Ius Juozas,
usIarininIis
1944 O4 14
Iaulynese su
sovieliniais
arlizanais Ryluose

Karys,
1944 O5 O6

ToIu is, 5 bn.,
usIarininIis
1944 O5 srogus
arlizan adelai
minai geIe inIeIy|e
Rusi|o|e (IsIovo
sr., rie Idricos sl.)

A. Bubnys,
Genocidas ir
rezislenci|a,
2OO1, Nr.1(9),
. 48

TraIimavicius
Andrius, 25O
bn., grandinis
19O9 11 O2 1942 O2 23 (O3 O8 `)
mire nuo iIlines
Rusi|o|e (IsIove)
ICVA, f. R-
1O18 a. 1, b.
97, I. 13-14, b.
147, I. 97

334
1 2 3 4
Tiociokas
Kazys,
giandinis

1944 O2 O4
kaulynoso su
bol ovikais
Kaiys,
1944 O4 O1

Tulinas Juigis,
11 bn., 1 k.,
oilinis
Ilonos as.,
Kukli ki
vls., aki k.
1942 O6 13 kovo|o
su ailizanais
Ikiaino|o
[ laisv,
1942 O7 2O,
Kaiys,
1943 O7 O3

Tvaskus
Bionius, 256
bn., oilinis
192O O1 O3
Ianovo io
as.,
Kui kio vls.,
Vidugiii k.
1943 O8 28
kaulynoso
giosianl nolaisvoi
susisiogdino
gianala Rusi|o|o
(Novgoiodo si.)

Kaiys,
1943 O9 18, O9
25, ICVA, f.
R-1O18, a. 1,
b. 147, l. 144

Ikiinas Slasys,
giandinis
1944 kovo|o su
ailizanais
Kaiys,
1944 O4 29

Inbiasas
Iolias, 259 bn.,
1 k., oilinis
1944 O6 2O
kaulynoso su
ailizanais

ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
1O6

Iibolis
Ednundas, 4
bn.
1921 O3 O2 1943 O2 14
Ikiaino|o (Slalino
aylinkoso)
ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, l. 95

Iibonas
Bionius, oilinis
1943 Ryluoso Kaiys,
1943 O9 O4

Iibonas Ignas,
oilinis
1943 O9 O1
nu aulas koly|o
lai Naunioscio
ii I lauki
IYA, f. 3377,
a. 58, b.
1O45, l. 194

335
1 2 3 4
Irbonas Jonas,
grandinis

1944 01 15 mire
sunIiai su eislas
Karys,
1944 02 05

Irbonas
Slasys, 3 bn.,
1 I.,
grandinis
1942 05 09
sovielini
arlizan asaIo|e
BaIlarusi|o|e
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIese)

Tevi Ie,
1942 06 12
Irbanavicius
Jonas, 255 bn.,
2 I.,
grandinis
1913 07 15
ViIIavi Iy|e
1943 09 05
Iaulynese su
sovieliniais
arlizanais
BaIlarusi|o|e
(MogiIiovo
ayIinIese)

Karys,
1943 10 02,
ICVA, f. R.-
1018, a.1, b.
147, I. 101
Irbonavicius
Anlanas,
eiIinis
1918 07 01
Raseiniuose
1942 05 07 mire Iaro
IauIo Iigonine|e
BaIlarusi|o|e
(Baranoviciuose)

ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 96
Irb ys Jonas,
5 bn., eiIinis
1942 02 26
Iaulynese Rusi|o|e
(Novgorodo sr.,
CloImo
ayIinIese)

IYA, f. 16895,
a. 1, b. 54, I.
186, Karys,
1942 03 14, 05
01

IrniIis
MyIoIas,
14 bn., eiIinis
1943 ab. mire emaici
eme,
1943 12 24

sas Anlanas,
eiIinis
1944 03 10 Iovo|e
su sovieliniais
arlizanais
Ryluose
Karys,
1944 05 06

336
1 2 3 4
U inskas
Mykolas,
5 bn., eilinis
1926 O7 2O
Ianeve io
as.,
Smilgiuose
1943 11 13 kovo|e
su sovieliniais
ailizanais
Rusi|o|e (Iskovo
si.)

Kaiys, 1943 12 23,
ICVA, f. R-1O18,
a.1, b. 147, l. 19

Uziela
Noibeilas
1942 O1 miie
Vilniu|e, bule
asinuodi|s
du|omis

Kaiys, 1942 O1 24

Vaicekauskas
Jonas, eilinis
1942 O6 23 nu aulas
Kedaini as., anl
vie kelio neloli
Tiuskavos

Ianeve io
aygaidos balsas,
1942 O7 O5

Vaicius
Ielias,
252 bn., 1 k.,
giandinis
1943 O4 11 miie
nuo demelosios
illines Ienki|o|e
(Iiubline)
Sl. Balzeko lieluvi
kull ios muzie|aus
aiclyvas (Cikaga),
J. Rima ausko
fondas

Vaikulis
Anlanas,
1O bn., 2 k.,
eilinis
19O9 O7 O7
Roki kio as.,
Ju inl vls.,
U ubali k.
1943 O4 16
Rusi|o|e
(Novgoiodo si.)
Kaiys, 1943 O5 O8,
ICVA,
f. R-1O18, a.1, b.
147, l. 157

Valadka
Kazys,
13 bn.,
giandinis
1915 O2 14
Alylaus as.,
Bii lono vls.,
Medeikoni
k.
1942 O4 O4
kaulynese su
sovieliniais
ailizanais Rusi|o|e
(Iskovo si.)
Kaiys, 1942 O4 25,
IYA, f. 16895, a.
2, b. 186, l.97,
f. 1771, a. 5, b.
138, l. 23

Vala inas
Giaci|onas,
eilinis
1942 O2 14
kaulynese
Ryluose
Kaiys, 1942 O4 O4

337
1 2 3 4
Valenlinaviius
Heniikas,
253 bn., 3 k.,
eilinis
1922 O5 15
Kedaini as.,
Giinki kio
vls., Iau ines
k.
1944 O2 O5
lenk ailizan
nu aulas
Ballaiusi|o|e
(A menos as.,
iie
Novosiolk k.)

Kaiys,
1944 O2 19,
ICVA, f. R-
666, a.1, b. 5,
l. 9, b.7, l. 223,
b. 8, l. 83

Vanagailis
Bionius,
lechnines
agalbos k.
(iie 9 bn.),
eilinis

1944 O2 14
kovo|e su
bol evikais
Kaiys,
1944 O3 25

Veeiskis
Adomas,
252 bn., 1 k.,
eilinis
1921 O3 23
Kielingos as.,
Daibenuose
1943 O6 O9 miie
nuo gaulo
saules sm gio
kaio ligonine|e
Ienki|o|e
(Iiubline)
Sl. Balzeko
lieluvi kull ios
muzie|aus
aichyvas
(Cikaga),
J. Rima ausko
fondas, ICVA,
f. R-1O18, a. 1, b.
147, l. 45

Velika Ielias,
eilinis
1919 Tiak
as., Onu kio
vls.,
Iano i ki k.
1943 O6 13
nukaulas
sovielini
ailizan
asalo|e Ryluose
(Ballaiusi|o|e`)

Kaiys,
1943 O7 O3

Venclova
Vylaulas,
255 bn., 2 k.,
eilinis
1921 O5 O8
Maii|amoles
as., A uol
B do|e
1943 O9 O5
kaulynese su
sovieliniais
ailizanais
Ballaiusi|o|e
(Mogiliovo
aylinkese)
Kaiys,
1943 1O O2,
ICVA,
f. R-1O18, a.
1, b. 147, l. 138

338
1 2 3 4
VorausIas
Iolras, 12 bn.,
oiIinis
1911 Kauno
as., A.
Ianomunos
vIs., Ra oIi
I.
1943 O4 O3 miro
nuo u nuodylo
maislo
BaIlarusi|o|o
(SIucIo)
Aloilis,
1943 O4 12,
ICVA,
f. R-1O18, a 1,
b.147, I. 159

VioIius
Anlanas,
6 bn., 4 I.,
oiIinis
1943 O7 25
goIo inIoIio
avari|o|o
Kai iadoryso
Karys,
1943 O8 14,
IYA,
f. 3377, a. 58,
b. 1O45, I. 17

ViIIausIas
Sorgo|us,
13 bn., oiIinis
1911 11 O3
Mari|amoIos
as.,
IgIi IoIiuoso
1942 O4 O5
Iaulynoso su
sovioliniais
arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
ayIinIoso, Kiino
I.)

Karys
1942 O4 25,
ICVA,
f. R-1O18, a 1,
b. 147, I. 63

ViIIausIas
Zigmas,
3 bn., 1 I.,
oiIinis
1942 O5 O9
soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIoso)

Tovi Io
1942 O6 12,
ICVA,
f. R-1O18, a. 1,
b. 97, I. 13-14

VirIulis,
2 bn., oiIinis
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 6O

Vy niausIas
}onas, 2 bn.,
oiIinis
1941 1O O2 mirlinai
su oislas
auloavari|o|o
ICVA, f. R-66O,
a. 2, b. 261, I. 9

339
1 2 3 4
Vy niausIas
Juozas, eiIinis
1942 12 12 Aleilis,
1943 O1 29

VosyIius
Anlanas, 252
bn., eiIinis
1944 O4 21
arlizan asaIo|e
IenIi|o|e (IiubIino
ayIinIese)
Karys
1944 O6 1O, Sl.
BaIzeIo Iieluvi
IuIl ros
muzie|aus
arclyvas
(CiIaga),
J. Rima ausIo
fondas

Zaboras
Slasys, eiIinis
1944 O4 14 Iovo|e
su boI eviIais
Ryluose

Karys
1944 O5 2O

ZaborsIis
Ldmundas, 2
bn., 2 I.,
eiIinis
1943 O6 Iaulynese
su sovieliniais
arlizanais
vencioni as.,
Anlan girio|e,
aleIo neIaisv,
buvo nuIanIinlas

Karys,
1943 O6 12,
A. Marlinionis,
Ryl fronle.,
. 6O-61

ZaIecIas
Simas, 13 bn.,
2 I., vir iIa
1942 O5 O5 mire
sunIiai su eislas
Iaulynese su
sovieliniais
arlizanais Rusi|o|e
(IsIovo sr., Dno
ayIinIese)
] Iaisv,
1942 O6 24, Karys,
1942 O7 25,
ICVA, f.R-1O18,
a.1, b. 97, I. 13-
14, b. 147, I. 168

340
1 2 3 4
ZaIosIis
Kazimioras,
257 bn.,
Ioilonanlas
19O7 O2 26
Zaras as.,
DunduIi I.
1944 O1 14 miro
ViIniu|o
su oislas Iovo|o
su arlizanais
Ryl Iioluvo|o
Karys1944 O1
22, O1 29,
Nau|o|i
Iioluva, 1944
O1 2O, ICVA, f.
R-66O, a. 2, b.
249, I. 2

ZarocIas
Bronius, 12
bn., oiIinis

143 Iovo|o su
arlizanais
BaIlarusi|o|o

Karys,
1943 O8 O7, O9
O4
Zigmanlas
}uozas, 6 bn.,
|aun.
Ioilonanlas
1916 O1 13
Bir as.,
Krincino vIs.,
Mio i n I.
1944 O2 19 miro
nuo aizd Iaro
Iigonino|o ViIniu|o,
su oislas
soviolini
arlizan Viovio
ayIinIoso

Karys,
1944 O3 11,
Nau|o|i
Iioluva,
1944 O2 25

ZinIovicius
}uozas, oiIinis
1943 Ryluoso Karys,
1943 O7 31

Zizas (Zyzas)
Sloonas,
13 bn.,
sanilari|os
usIarininIis
191O 12 21
Ulonos as.,
Ulonos vIs.
1942 O4 O4
soviolini
arlizan sunIiai
su oislas
Rusi|o|o, O4 O6
miro Iaro
Iigonino|o
IsIovo sr.,
Iorclovo

Karys
1942 O4 25, [
Iaisv, 1942 O6
24, ICVA, f. R-
1O18, a. 1, b.
147, I. 16O

Zubavicius
}onas, 256 bn.,
grandinis
1915 11 24
UImorgos
as., KavarsIo
vIs.,
Vaivadi Ii I.
1944 O6 16
susisrogdino anl
minos Rusi|o|o
(IsIovo sr., rio
Krasno|os)
Karys
1944 O7 O1

341
1 2 3 4
adoiIa
}uozas, 2 bn.,
2 I., |aun.
usIarininIis
1943 06 Iaulynoso
su sovioliniais
arlizanais
voncioni as.,
Anlan girio|o
Karys
1943 06 12,
A.Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 57, 61

aIonis
Koslas, oiIinis
1918 04 23 1942 05 28 Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 166

aIniori nas
}oronimas,
3 bn., 1 I.,
|aun.
usIarininIis
1942 05 09
soviolini
arlizan asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIoso)
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 72, Tovi Io,
1942 06 12,
Nau|o|i
Iioluva,
1944 05 06

oborlavicius
Anlanas,
lochn.
agaIbos I.
(rio 9 bn.),
usIarininIis

1944 02 02 Iovo|o
su boI oviIais
(arlizanais)
Karys,
1944 03 04

ogIailis
Anlanas,
258 bn.,
grandinis
1944 06 20
nu udylas IonI
arlizan ViIniaus
as., GIili Ioso

Nau|o|i
Iioluva,
1944 06 25

oimys
DomininIas,
oiIinis
1923 08 29
TraI as.
1944 04 01 Iovo|o
su sovioliniais
arlizanais
Karys,
1944 04 22, 04
29

omailis
Bronius, 13
bn., oiIinis
1918 05 01 1942 08 11 ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 156

342
1 2 3 4
oroIis }. 1942 [ Iaisv,
1942 06 26

ibulis Vincas,
5 bn., 3 I.,
grandinis
1907 10 01
IImorgos as.,
Tau|onuoso
1942 07 07
Rusi|o|o (IsIovo
sr., SosonIos I.)
ICVA, f. R-
1018,a. 1, b.
147, I. 155

icIus Iolras,
13 bn., 3 I.,
vir iIa
1944 01 02 miro
Ialvi|o|o
(Rygo|o)
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I. 31

iIinsIas
VIadas, 7 bn.,
|aun.
usIarininIis
1918 01 02 1944 07 09 miro
Iaro Iigonino|o
ICVA, f. R-
1018, a. 1, b.
147, I.153


iIinsIas,
13 bn.
1944 08 Iovo|o
su Raudon|a
armi|a Ialvi|o|o
(rio GuIbonos)

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
. 36

iIys AdoIfas,
3 bn., 1 I.,
3 br., oiIinis

1942 05 09
soviolini
arlizan
asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KoyIio
ayIinIoso)

Tovi Io,
1942 06 12
ioba }onas,
2 bn., oiIinis
1941 09 29 miro
su oislas
ICVA, f. R-660,
a. 2, b. 261, I.
71

iogoIis
Domas, 2 bn.,
oiIinis
1942 03 23 or
soviolinos
aviaci|os
bombardavim
ViIniu|o
Karys,
1942 04 04

343
1 2 3 4
iurIovicius
Iranas,
grandinis
1942 02 10 Ryluoso Karys,
1942 03 14,
05 01

i ys ViIloras,
oiIinis
1944 04 21 asaIo|o
Ryluoso
Karys,
1944 06 24

virbIis, 15 bn.,
oiIinis
1941 auloavari|o|o
BaIlarusi|o|o
(Gardino
ayIinIoso)

Karys, 1977,
Nr.10, . 383
virbIis
AIborlas, 13 bn.,
vir iIa
1942 06 28 miro
Rusi|o|o
[ Iaisv,
1942 07 18

344
VOKIETIJOS POLITIKA TRAUKIANT ANTROJO
PASAULINIO KARO METAIS UIMT BALTIJOS ALI
GYVENTOJUS POLICIJOS IR KARINIUS DALINIUS IR
JOS REZULTATAI
Dr. Petras Stankeras
Bibliografija
Antrojo pasaulinio karo vykiai trauks istorik dme-
s tol, kol egzistuos istorijos mokslas. is baisus karas nunio-
kojo ir Lietuv. Ms emje uvo daug beginkli moni,
mirtis pakirto karius, kovojusius abiejose pusse, puosel-
jusius vairius idealus ir tapusius j aukomis.
io darbo tikslas supaindinti skaitytojus su Vo-
kietijos politika traukiant Antrojo pasaulinio karo metais
uimt Baltijos ali gyventojus policijos ir karinius dali-
nius. i tema lietuvi istorik iki iol tyrinta nepakanka-
mai. Paskutiniojo karo metais daugiau kaip imtas tkstan-
i lietuvi, latvi ir est tarnavo vairiuose vokiei ka-
riuomens daliniuose. Taiau ar teisinga taip traktuoti? Ar
tai buvo vokiei kariuomens daliniai, ar savarankikos
nacionalins formuots? Dauguma nuomoni iuo klausi-
mu paremtos ideologija, o ne objektyviais istorijos tyrimais.
Tema gan plati, ir nagrintin klausim gali bti daug, ta-
iau vis j nemanoma aprpti, todl iame darbe, panau-
345
dojus naujus literatrinius bei kai kuriuos archyvinius al-
tinius ir siekiant aptarti pavadinime vardyt problem, ban-
doma pavelgti Lietuvos, Latvijos bei Estijos krat vaid-
men gyvendinant Vokietijos karo metais Rytuose ikeltus
politinius ir karinius tikslus. Atsiranda btinyb pakoreguo-
ti kai kuriuos nusistovjusius teiginius, sigilinti to meto
realyb, politin ir karin situacij, objektyviau nuviesti
skaudius ms tautos istorinius reikinius, kiek tai ma-
noma vis dar politizuotoje Lietuvos visuomenje.
Iki iol parayti darbai, kuriuose tiesiogiai arba netie-
siogiai paliesti Baltijos ali dalyvavimo Antrajame pasauli-
niame kare, tautini policij atkrimo bei nauj karini da-
lini steigimo karo metais klausimai, yra gana kukls ir pa-
virutiniki. Ypa trukdo istorini vyki ideologizavimas
nesvarbu, kokia tai bt ideologija komunistin ar antiko-
munistin. Apie j veikl Antrojo pasaulinio karo metais kol
kas nra atskiros isamios istorins monografijos, tik kai ku-
riose knygose tam skirti pavieniai skyriai ir straipsniai, i-
spausdinti vairiuose periodiniuose leidiniuose. Sovietiniais
metais buvo ileista keletas propagandini broir, kurio-
se Lietuvos, Latvijos ir Estijos policijos SS legionai bei divi-
zijos, ypa j batalionai, nupieti juodiausiomis ir niriau-
siomis spalvomis: naciai, kolaborantai, baltaraiiai ir t. t. Vo-
kiei okupacijos met lietuvio naci aktyvaus talkininko
vaizdio formavimas tai viena sovietins Lietuvos karo
met istorijos istoriografijos klii. Sovietinis istorijos moks-
las veng objektyviai analizuoti (kadangi netilpo klasi ko-
vos teorijos rmus) Baltijos ali savivaldos karo metais veik-
l. Tautini policij reikm dl ideologini motyv buvo
nutylima arba aikinama vienareikmikai, vertinant ir apra-
ant vykius buvo ignoruojamas pagrindinis istorizmo prin-
cipas reikalavimas kiekvien praeities reikin ir vyk tirti
atsivelgiant jo atsiradimo aplinkybes ir raidos perspekty-
v, epochos slygas ir ryius su kitais reikiniais. Dauguma
darb, ileist Soviet Sjungoje ir Lietuvoje, aptariani
346
19411945 met karo laikotarp Baltijos alyse apskritai bei
atkurt tautini policij ir SS dalini veikl konkreiai, turi
menk mokslin vert. Tai nebuvo mokslo darbai tikrja io
odio prasme, taiau ir jie, be abejo, formavo istorin smo-
n. Ypa uoliai ir sistemingai soviet autoriai siek sukom-
promituoti 19411944 metais i vietos gyventoj suformuot
policij, vaizduodami j kaip naci kolaborant ir naci vyk-
dyto yd naikinimo Pabaltijyje bendrinink. Tad ne istori-
k, o propagandos mainos rpesiu buvo pradta vairi
dokument apie karo metus leidyba. Tie tendencingai pa-
rinkti, gerokai kupiruoti ir kitaip apdoroti dokumentai tu-
rjo vis pirma tiesiogiai pasitarnauti sovietinei propagan-
dai, o paskui tapti svarbiausia istorijos tyrinjim atrama,
rao dr. Sigitas Jegeleviius knygoje, skirtoje Lietuvos sovie-
tins istoriografijos analizei
1
.
Po karo ne vienas Lietuvos, ieivijos bei usienio
mokslininkas ar publicistas m tyrinti Antrojo pasaulinio
karo problematik, susijusi su Baltijos alimis.
Nemaai informatyvios mediagos nagrinjama tema
sudta nedidels apimties, bet pakankamai dideliu tirau (15
tkst.) ileist Jakovo Vico knyg SS tarnyboje
2
. Pagrindinis
knygos tikslas paaikja perskaiius knygos pavadinimo pa-
antrat Dokumentinis leidinys apie lietuvi apsaugos da-
li vykdytus nusikaltimus. Tai bene pirmasis sovietins is-
toriografijos leidinys, skirtas lietuvi policijos batalion isto-
rijai Antrojo pasaulinio karo metais. Atmetus politizuotus bei
propagandinius knygos aspektus, joje yra daug vertingos in-
formacijos. Knygos autorius taikliai paymi, kad per vis oku-
pacijos laik vokieiai nebuvo paskelb n vienos mobilizaci-
jos apsaugos dalis, ir daro teising ivad, kad jie turjo
pakankamai priemoni priversti mones stoti j tarnybon
3
.
1
Lietuvos sovietin istoriografija. Teoriniai ir ideologiniai kontekstai, Vilnius, 1999, p. 7980.
2
J.Vicas, SS tarnyboje, Vilnius, 1961.
3
Ibid., p.19.
347
J. Bulavas rao, kad vietins savivaldos organai di-
diul al padar lietuvi tautai, versdami jaunim stoti
faistins vokiei armijos pagalbinius dalinius ir patys to-
kius dalinius organizuodami
4
.
Istorikas A. Raknas savo knygose rao, kad hitleri-
ninkai, savo statytini padedami, Lietuvoje keliolika kart
skelb vairias registracijas, telkimus ir mobilizacijas
5
, bet
kartu su ginkluota kova Lietuvos darbo mons <...> boi-
kotavo mobilizacijas hitlerin kariuomen
6
. Savo propa-
gandinje ir istorins tiesos neatspindinioje knygoje A. Ra-
knas daro ivad, kad mobilizacij neskm, o ivadavus
Lietuv, hitlerini mobilizacij ivengusi vyr stojimas
Raudonj armij atlikti pareigos socialistinei Tvynei ry-
kiai pademonstravo Lietuvos liaudies patriotizm
7
.
K. Ruknas teigia, kad lauydami tarptautins teiss
normas, apgaule ir prievarta vokieiai sumobilizavo pagalbi-
nius policijos ir karinius dalinius apie 37 000 Lietuvos vyr
8
.
1970 metais ileistame dokument rinkinyje Naciona-
list talka hitlerininkams
9
yra pateikiama nemaai tendencin-
gai parinkt dokument, saugom Lietuvos archyvuose, nuo-
ra. Dokument komentaruose tvirtinama, kad generolas S.
Ratikis pasigyr gals suformuoti du 150 000 vyr korpusus,
kurie uimt iaurs fronto bar hitleriniame vermachte. Na-
cionalist vadai tam sumanymui pritar
10
. Toliau komentaruo-
se prietaringai teigiama, kad hitlerininkai nesutiko formuoti
toki stambi lietuvi karini dalini, bet kartu ketino vyk-
dyti<...> visuotin vyr mobilizacij vermachto dalinius
11
.
4
J. Bulavas, Vokikj faist okupacinis Lietuvos valdymas, Vilnius, 1969, p.145.
5
A. Raknas, Lietuvos liaudies kova prie hitlerin okupacij, Vilnius, 1970, p.146.
6
Ibid., p.5.
7
Ibid., p.159.
8
K. Ruknas, Hitlerinink politika Lietuvoje 19411944 m., LMAB, Rankrai skyrius,
f. 26-1475, p. 412.
9
Nacionalist talka hitlerininkams, Vilnius, 1970.
10
Ibid., p.84.
11
Ibid., p.85.
348
Pirmiau ivardytose archyvini dokument publika-
cijose dauguma dokument parinkta tendencingai, todl juos
skaityti bei vertinti reikia kritikai, atskiriant faktines inias
nuo politini tendencij.
Vakaruose ileist istorini ar memuar knyg ver-
timai rus kalb bdavo kruopiai glavlito
12
pareign
ir nomenklatrini partini istorik tikrinami, o j nelabai
tinkami faktai praleidiami. Faktikai juose skelbiami do-
kumentai buvo klastojami. 1971 metais sovietini dokumen-
tini publikacij istoriografij papild Vokietijos sausumos
pajg generalinio tabo virininko generolo pulkininko
Franco Halderio karo dienoraio treiasis tomas
13
, apiman-
tis period nuo 1941 m. birelio 22 d. iki 1942 m. rugsjo 24
d. Su vokiku pedantikumu autorius jame apra visus es-
minius vykius Vokietijos generaliniame tabe, veikianio-
joje armijoje, nevengdamas smulkmen apie kareivikus ka-
zino, bet kakodl dienoratyje nerandame joki uuomi-
n apie Hilfswillige Ryt savanorius, kovojusius vermach-
to pusje. Bet, sulyginus dienoraio sovietin vertim su
vokiku leidiniu
14
, pasirodo, kad rus redaktoriai uraus
iuo ne visai jiems tinkamu klausimu tiesiog paalino. Bijo-
jo, kad nepalanks faktai apie tkstanius buvusi sovieti-
ns imperijos piliei, nukreipusi ginkl prie Soviet S-
jung, taps inomi plaiajai visuomenei.
Garsus angl autorius Gordonas Viljamsonas (William-
son), kurio knygos iverstos daugel pasaulio kalb, taip pat ir
lietuvi, kapitaliniame veikale SS: Adolfo Hitlerio gvardija
15
rao, kad pagalbiniai policijos daliniai (Schutzmannschaften der
Polizei, sutrumpintai Schuma) buvo formuojami i prie komu-
12
Rus. Vyriausioji literatros ir leidykl valdyba, kontroliuojama NKGB (MGB,
KGB), sovietin cenzra.
13
- . , .
19391942 . ., 3 , , 1971.
14
Generaloberst F.Halder, Kriegstagenbuch taglische aufzeichnungen des Chefs des Generals-
tabes des Heeres 1939-1942. W.Kochlhammer-Verlag, Stuttgard, 1962.
15
G. Williamson, Schutzstaffel: gwardia Adolfa Hitlera, Warszawa, 1995.
349
nistus nusiteikusi vietini gyventoj ir naudojami vieajai tvar-
kai palaikyti ir kovai su sovietiniais partizanais bei NKVD
16
paraiutininkais. Autoriaus teigimu, Latvija ir Lietuva sudar
64 batalionus, kuriuose tarnavo 28 tkst. moni.
Naujausias leidinys, kuriame nagrinjama tema i da-
lies randama faktins mediagos, yra Maskvoje ileista S. Dro-
biazko ir A. Karauko knyga Ryt savanoriai Vermachte, po-
licijoje ir SS
17
. Autoriai, nenurodydami jokio konkretaus al-
tinio, be panaudotos literatros srao knygos pabaigoje, pa-
teikia kovojusi su ginklu rankose arba tarnavusi vairiuose
pagalbiniuose daliniuose Vokietijos pusje 19411945 metais
moni skaii: ukrainiei 250 tkst., latvi 150 tkst.,
est 90 tkst., baltarusi 70 tkst. ir lietuvi 50 tkst.
Buvs Lietuvos kariuomens vadas generolas Stasys
Ratikis savo kario atsiminimuose rao, kad vokieiai kiek
manydami stengsi traukti ir lietuvi taut <...> kov <...>
su visu pasauliu. iam tikslui vokiei buvo skelbiamos Lie-
tuvoje vairios mobilizacijos
18
.
S. Jegeleviius daro kategorik ivad, kad tik su-
telktomis lietuvi antinacinio pogrindio <...> pastangomis
<> pavyko Lietuvoje i esms sulugdyti visas naci skelb-
tas mobilizacijas vairias karines formuotes
19
.
Istorikas Arnas Bubnys savo knygoje rao, kad lie-
tuvi rezistencija neatmet galimybs bendrai su vokiei
kariuomene gintis nuo Raudonosios armijos invazijos, jeigu
Vokietijos politin vadovyb pripaint lietuvi tautos tei-
s savo valstybs ir kariuomens atkrim
20
. Autorius pa-
16
Rus. SSRS vidaus reikal liaudies komisa-
riatas; vadovavo NKVD kariuomenei. 19341941 metais pagrindinis komunistinio genoci-
do vykdytojas SSRS ir okupuotoje Lietuvoje.
17
. , ., , ,
, 2000.
18
S. Ratikis, Kovose dl Lietuvos, II dalis, Vilnius, 1990, p. 321.
19
S. Jegeleviius, Lietuvi savivalda ir vokiei okupacin valdia: tarp kolaboravimo ir
rezistencijos, Genocidas ir rezistencija, 2000, Nr. 1(7), p.11617.
20
A. Bubnys, Lietuviu antinacine rezistencija 19411944 m., Vilnius, 1991, p.127.
350
ymi, kad sovietiniai lietuvi istorikai prikaiiojo nacionali-
nei rezistencijai, kad jie neatmet galimybs su Vokietija ko-
voti prie Taryb Sjung, bet jie umirdavo pridurti, jog
lietuvi rezistencija bendradarbiavim sivaizdavo su vie-
na btina slyga Vokietija juridikai ir faktikai pripasta
Lietuvos valstybs suverenum ir padeda Lietuvai gintis nuo
antrosios bolevik okupacijos
21
.
A. Bubnys kitoje isamioje savo knygoje Vokiei
okupuota Lietuva (19411944) tvirtina, kad iki 1942 m. pa-
vasario hitlerins Vokietijos kariuomen jautsi esanti pakan-
kamai stipri ir okupuot rytini srii gyventoj Vermach-
t ir pagalbines karines formuotes nemobilizavo
22
.
Verneris Hauptas, kaip buvs vermachto karys, t is-
torini vyki Lietuvoje liudininkas, savo domioje knygoje
Pabaltijys 1941. Vienos neisprstos problemos istorija
23
teigia, kad vokiei kareiviai Lietuvoje buvo sutikti kaip i-
vaduotojai, atkurta vietin lietuvi policija, sovietams tik pa-
sitraukus, jau rpinosi ramybe ir tvarka krate. Lietuvi sa-
visaugos daliniai bei policininkai kovojo su iblakytais so-
viet kari likuiais beatodairikai kietai. Knygoje smul-
kiai aprayta Ostlando vokiei administracin santvarka ir
jos santykiai su vietos savivaldos staigomis. Vokiei civi-
lin valdia Lietuv (kaip ir kitus Pabaltijo kratus) traktavo
kaip nukariaut al, rao knygos autorius V. Hauptas, todl
galimyb 1941 metais atkurti Lietuvos valstybs nepriklau-
somyb tapo nereali ir Pabaltijo problema liko neisprsta.
Lenk profesorius eslavas Madaiykas (Czesaw Ma-
dajczyk) savo kiek anksiau dar komunist valdomoje Lenkijo-
je ileistoje dvitomje studijoje Faizmas ir okupacijos
24
tyri-
nja vokiei okupacini reim ypatumus vairiuose Euro-
21
Ibid., p.153154.
22
A. Bubnys, Vokiei okupuota Lietuva (19411944), Vilnius, 1998, p.383.
23
W. Haupt, Baltikum 1941. Die Geschichte eines ungeloesten Problems. Neckergemued:
Kurt Vowinkel Verlag, 1963.
24
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje: 19381945. Wykonanie okupacji przez pastwa osi w
Europie, t. 1, Pozna, 1983; t. 2, Pozna, 1984.
351
pos kratuose. Profesorius teigia, kad vokieiai, um Pabalti-
j, neatkr iki sovietins okupacijos buvusios policijos, o tik
panaudojo jos senuosius kadrus. Autorius, nesukonkretinda-
mas policijos ri, nurodo, kad 19411942 metais lietuvi bur-
uazini nacionalist policijos daliniuose policinink skaiius
siek 16 tkstani
25
. Autorius konstatuoja, kad lietuvi polici-
jos batalionai neturjo vieno vadovaujanio organo.
Labai informatyvios knygos Baltijos valstybs: pri-
klausomybs metai 1940/1980 autoriai nurodo, kad vokie-
i armij 19411944 metais buvo mobilizuota 50 000 lietu-
vi, 150 000 latvi bei 70 000 est
26
.
Gerai inomas karo istorikas M. I. Semiriaga savo pasku-
tinje priemirtinje knygoje pateikia skaiius, kad Waffen-SS da-
liniuose tarp kit tarnavo 25 tkst. latvi bei 12,5 tkst. est
27
.
Kai kurie autoriai, smoningai ar nesigilin klausi-
mo esm, teigia, kad Waffen-SS daliniuose <...> tarnavo ke-
liasdeimt tkstani oland, prancz, <...> lietuvi ir es-
t faist
28
, jog lietuvi SS divizija buvo suformuota v-
liau negu est ir latvi, kad 1944 met ruden fronte kovsi
lietuvilatvi 15-oji SS divizija
29
. Kitur teigiama, kad Pa-
baltijo SS formuotse latvi, lietuvi, est tarnavo 48 tks-
taniai kari
30
. Amerikietis M. teinbergas tvirtina, kad Vo-
kietijos pusje kovojo 15-oji lietuvi divizija. Kartu su jos 20
tkstani kari kovsi ne tik lietuviai, bet ir estai, ir latviai
31
.
B. V. Sokolovas rao, kad vokiei poiris lietuvius buvo
daug blogesnis negu estus ir latvius, nes lietuviai nepri-
25
Ibid., t.1, s.618.
26
R.J. Misinas, R. Taagepera, Baltijos valstybs: priklausomybs metai 1940/1980, Vilnius,
1992, p.298.
27
. . , . ,
, , 2000, .414.
28
J. Sokol, Organizacje militarystyczne w NRF, Warszawa, 1967, s. 172.
29
- , ,
20 02 1992.
30
. , , , N 8/1994, .179.
31
. , .
, , N 8 (128), 03 03 1995.
352
klaus arij rasei. Todl, daro ivad autorius, lietuvi SS
divizija buvo suformuota vliau negu est ir latvi
32
.
Vokiei autorius Nikas Uorvalas rao, jog vokieiai,
suprat, kad savanorikumo pagrindais nieko gero neieis
ir 3-iosios Pabaltijo divizijos sukomplektuoti nepavyks, to-
dl Ostlando generalgubernatorystje buvo priimtas visuo-
tins karo prievols statymas, kuris liet tiktai 19151924 me-
tais gimusius estus ir latvius
33
.
III reicho politika
Karo ygyje Soviet Rusij vokiei vermacht r-
m Italijos, Suomijos, Vengrijos, Rumunijos, Kroatijos ir Slo-
vakijos ginkluotosios pajgos. Francisco Frankas, atsidko-
damas u param Ispanijos pilietiniame kare, pasiunt sava-
nori divizij. Uimtose teritorijose ir neutraliose alyse tks-
taniai savanori usira vermacht ir SS brius, norda-
mi dalyvauti kovoje su bolevizmu. Netgi 108 amerikieiai
Ryt fronte kovojo vokiei pusje
34
. Geopolitinius 19411945
m. karo tikslus faktikai gyvendino ne 70 milijon vokiei,
o daugiau kaip 300 milijon europiei, sutelkt skirtingu
pagrindu nuo priverstinio pavaldumo iki savanoriko ben-
dradarbiavimo, bet veikiani viena kryptimi.
Kai Vokietijos vermachtas su nacionalsocializmo v-
liavomis pergalingai ygiavo nuo Norvegijos krant iki Li-
bijos dykumos smlyn, vokieiai neman, jog reikt skai-
tytis su uimt krat gyventoj sentimentais, atrod, kad
jie praktikai rod savo teorijos apie rasi nelygyb teisin-
gum. Praddami kar su Soviet Sjunga bei pasitikdami
vien savo pai jgomis ir savo kariniu pranaumu, vokie-
i politikai pradiniame karo etape ignoravo politin elemen-
t, visikai nesivaizduodami, koki didel jg bt sutel-
32
. . , , , .318.
33
, . , , 2000, .195.
34
, 19 1991 .
353
k kovai su komunizmu panaudodami Soviet Sjungos sa-
vanorius. Vokietijos vadovybs viduje vyko nuomi kova
tarp dviej tendencij partins-nacistins ir karins-valsty-
bins. Prie sovietini savanori panaudojim vokiei ka-
riuomenje buvo Vokietijos ginkluotj pajg vyriausiasis
vadas Adolfas Hitleris: Jeigu jie veikia kenkdami savo tau-
tos interesams, vadinasi, jie neturi nei sins, nei garbs; jei-
gu nori padti savo liaudiai, vadinasi, bus pavojingi
35
. Jam
pritar Vyriausiosios ginkluotj pajg vadovybs (OKW)
vadovas generolas feldmaralas Vilhelmas Keitelis
36
bei
OKW operatyvins valdybos virininkas generolas pulkinin-
kas Alfredas Jodlis
37
, kurie kategorikai atmet bet kokius b-
dus traukti soviet savanorius savo karinius dalinius. Ta-
35
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 648.
36
Gim 1882 09 22 Helmerode (Helmscherod). Karo tarnyb pradjo 1901 03 09. Pirmj
pasaulin kar praleido daugiausia generaliniame tabe, tik 1917 m. trumpai atsidr fronte,
kur buvo jr korpuso Flandrijoje tabo virininkas. Nuo 1933 04 04, turdamas pulkininko
laipsn, tapo Reicho Gynybos tarybos pirmininku, nuo 1934 04 01 generolu majoru, 1936
01 01 generolu leitenantu, 1937 08 01 artilerijos generolu, 1938 11 01 generolu
pulkininku, 1940 06 19 generolu feldmaralu. Nuo 1938 02 04 iki karo pabaigos Vyriau-
siosios ginkluotj pajg vadovybs (OKW) vadovas. 1939 10 29 apdovanotas Riterio kry-
iumi prie Geleinio kryiaus ordino. Nepaprastai silpnos valios mogus. Hitleris teig, kad
niekados neatsisakys jo, nes ess itikimas kaip uo. 1945 05 09 pasira Vokietijos kapitu-
liacijos akt. 1946 10 16 pakartas Niurnberge.
37
Gim 1890 05 10 Viurcburge (Wrzburg). Karo tarnyb pradjo 1910 m. leitenantu 4-ajame
Bavarijos lauko artilerijos pulke Augsburge. 1918 m., turdamas kapitono laipsn, perjo
generalin tab. Buvo inomas kaip labai gabus generalinio tabo karininkas: kandus, atraus
lieuvio, savo srityje gana isilavins, neiekantis odio kienje. 1933 m. tapo pulkininku
leitenantu, 1935 m. pulkininku, 1939 m. generolu majoru, 1940 m. artilerijos generolu,
1944 m. generolu pulkininku. Nuo 1939 08 23 OKW operatyvins valdybos virininkas,
vienas i artimiausi A. Hitlerio patarj. Turjo fenomenali atmint, bet kuriuo paros metu
gebjo i atminties nusakyti kiekvienos divizijos dislokacijos viet, atsiminti bet kur sakym
bei tiksliai informuoti apie padt fronte. Buvo nepriklausomas santykiuose su A. Hitleriu, ir
jam danai pavykdavo pasielgti kitaip. Atviras ir garbingas. 1943 01 30 buvo apdovanotas
auksiniu partijos enkleliu. Pasiksinimo A. Hitler metu buvo sueistas ir apdovanotas
atminimo enklu. Vienintelis, kuris t pai dien naujojo Vokietijos prezidento K. Dnitco
buvo apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio kryiaus ordino bei uolo lapais prie to
paties apdovanojimo. 1945 05 07 Reimse Vakar valstybms pasira vermachto kapituliaci-
jos akt. Niurnbergo teismo procese pareik, kad ne kareivio reikalas bti savo vyriausiojo
vado teisju. 1946 10 16 pakartas Niurnberge. 1953 02 28 denacifikacijos teismas po mirties
j reabilitavo.
354
iau vien vilgteljus Soviet Sjungos emlap buvo gali-
ma suprasti, kad Vokietija negaljo tiktis ukariauti ios a-
lies ir ilaikyti jos paklusnios, jeigu tam bent tyliai nepritars
dauguma jos gyventoj.
Taiau Treiojo reicho kariniai vadovai labai atsargiai ir
rezervuotai irjo uimt teritorij Rytuose kuriam polici-
jos pajg didjim, nes, pasak j, tai sudaro grsm vokiei
armijai, o ito reikia vengti. i nuostata idstyta Vyriausiosios
ginkluotj pajg vadovybs vadovo generolo feldmaralo V.
Keitelio visikai slaptame 1941 met rugsjo 16 dienos saky-
me
38
. Tik aplinkybms keiiantis Treiojo reicho vadov kate-
gorikos nuostatos kito. Tai pamau suprato daugelis A. Hitle-
rio aplinkos moni, suprato vermachto vadovyb.
Vokietijos politin vadovyb, organizuodama uimt
Ryt teritorij administravim, siek gyvendinti tris funkcio-
nalius udavinius. Pirma, laikyti gyventojus absoliuiai paklus-
nius, rytingai slopinant visus, netgi maiausius, nepaklusnu-
mo bei noro prieintis atvejus. Antra, utikrinti uimtos teritori-
jos ekonomikos funkcionavim vokiei karins gamybos la-
bui. Treia, paversti uimtus kratus neisenkamu vokiei ka-
rins pramons darbo jgos rezervuaru, o atskirais atvejais
panaudoti savo karini dalini nuostoliams kompensuoti bei
naujoms karinms ir policijos struktroms steigti.
Vokietijos mobilizacins galimybs netenkino reika-
lingos uimtoms teritorijoms kontroliuoti policijos poreikio.
1941 met pabaigoje vien bendras Vokietijos policijos paj-
g deficitas buvo 69 tkst., i to skaiiaus uimtoje Soviet
Sjungos teritorijoje 43 tkst.
39
Karins skms laikotarpiu
i problema Berlynui maai terpjo. Umus atitinkamas
valstybes, vokiei tvarkos policijos prieiroje toliau lik-
davo funkcionuoti vietin policija ir naujai suformuoti pa-
galbins policijos daliniai, vokiei vadinti Schutzmannschaf-
38
! !.
, ,1967, .396.
39
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 2, s. 104.
355
ten, juoba kad tarptautin teis pareigojo vokieius naudo-
tis vietins policijos, iskyrus politins, paslaugomis. eki-
joje ir Moravijoje buvo palikta iki tol buvusi policija 16 tkst.
moni. Generalinje gubernijoje atkurtos vadinamosios M-
lynosios (Granatowa) policijos gretose 1942 metais buvo 14
tkst. asmen, ukrainiei policij sudar 6 tkst., o tvarkos
tarnyb yd getuose 45 tkst. moni. Olandijoje buvo
palikta 13 tkst. pareign policija, Belgijoje 11 tkst. an-
dar ir per 10 tkst. municipalins policijos darbuotoj, Pran-
czijoje 47 tkst. policinink, o Serbijoje sukurta nauja po-
licija, kurioje suburta 20 tkst. policinink.
Policijos daliniai Rytuose savo gretose sutelk apie
300 tkst. moni, i j organizuot batalionus buvo 48
tkst.
40
I Pabaltijo ir Ukrainos savanori vokieiai buvo su-
formav beveik 200 policijos batalion
41
. J kis Lojalus,
karygikai drsus, paklusnus! Viena pagrindini j funk-
cij buvo kartu su vokiei SS ir policijos daliniais kovoti su
sovietiniais partizanais. I viso pagalbin policij iuose kra-
tuose sudar 450 tkst. moni.
1942 metais vokieiai neteko pagrindini aibiko ka-
ro privalum staigaus upuolimo ir laikinos karins organi-
zacijos bei ginkluots pranaumo. Buvo mobilizuojamos nau-
jos pajgos lemiamoms kovoms. Jau tuo metu nemaai aukto
rango vokiei karinink suprato, kad ikreipta hitlerinink
rasin politika Rytuose lemia prieing rezultat skatina liau-
d prieintis grobikams. Vir pamus tai daliai vokiei ka-
rininkijos, kuri buvo nacionalsocialistins ideologijos ir poli-
tikos prieinink ir kuriai Vokietijos valstybs interesai buvo
aukiau visko, Ryt savanori verbavimo reikalai pajudjo
priek. A. Hitleriui leidus organizuoti pagalbinius karinius da-
linius i buvusi Soviet Sjungos ir jos okupuot krat pi-
liei bei karo belaisvi, fronte esani dalini vadai sudar
40
Ibid., s. 105.
41
R. Lumsden, SS Regalia, London, 1996, p. 141. R. Hilberg teigia, kad lietuvi, latvi ir est
policij inioje, be armijos batalion, buvo 54 batalionai (R. Hilberg, Nusikaltliai, aukos,
stebtojai. yd tragedija 19331945, p. 299).
356
atskirus vienetus, apginklavo juos savais ginklais ir apreng
savais drabuiais. Kilo aprpinimo problema. Naivu galvoti,
kad ie mons sutiko aprengiami vermachto uniformomis tik-
tai i bado ar baims vl bti grinti karo belaisvi stovyk-
las. Vargu ar atitinkamos vokiei institucijos sutikt rizikuo-
ti, traukdamos ginkluotsias pajgas daugyb inomai prie-
ikai nusiteikusi ginkluot moni.
1942 metais buvo steigtas Ryt savanori pajg ta-
bas, jo virininku buvo paskirtas generolas leitenantas Hein-
zas Helmichas (Hellmich)
42
, o kiek vliau tas pareigas i jo
perm generolas leitenantas Ernstas Augustas von Koest-
ringas
43
. Sausumos pajg generalinio tabo pulkininkas
Klausas von taufenbergas (Claus Filipp Maria Schenk von
Stauffenberg)
44
gavo nurodym steigti inspekcij Rytai.
Dabar legalizuoti Ryt savanori daliniai buvo organizuoja-
mi visame Ryt fronte, taiau tik iki bataliono dydio. Viso-
se armij grupse, armijose ir kituose stambiuose junginiuo-
se buvo steigti Kommandeur der Osttruppen z.b.V. (specialio-
sios paskirties Ryt dalini vadai) etatai. Lietuvoje, Marijam-
42
Gim 1890 06 09 Karlsruhe. 1908 m. pradjo karo tarnyb. Nuo 1910 06 16 136-ojo
pstinink pulko leitenantas, nuo 1934 02 01 pulkininkas leitenantas, nuo 1936 01 01
pulkininkas, nuo 1939 10 01 generolas majoras, nuo 1941 09 01 generolas leitenantas,
1940 06 011942 01 17 23-iosios pstinink divizijos vadas, 1942 12 151943 12 31
Ryt savanori pajg tabo virininkas, vliau i pajg inspektorius. 1944 01 101944 06
17 243-iosios pstinink divizijos vadas. uvo 1944 06 17 erbro pusiasalyje (Pranczija).
1944 09 02 po mirties apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio kryiaus ordino.
43
Gim 1876 06 02 Maskvoje, surusjusio vokieio, Tulos dvarininko, eimoje. Moksi Maskvoje,
mokjo rus kalb kaip gimtj. vokiei kariuomen stojo 1895 m. 1916 m. ryi
karininkas prie austr XII armijos. 1917 m. komandiruotas Turkij ir 1918 m. paskirtas
turk armijos generalinio tabo virininko pirmuoju adjutantu. Vliau Vokietijoje jo vairias
pareigas. 1930 m. pulkininkas, nuo 1933 04 01 generolas majoras, nuo 1937 08 01
generolas leitenantas, nuo 1940 10 01 kavalerijos generolas. 1931 02 011933 09 30 karo
ata Rusijoje ir 1935 10 011941 karo ata Rusijoje ir Lietuvoje. Asmenikai painojo
Stalin. 1941 081943 04 30 galiotas generolas Kaukazo klausimais prie armij grups A,
vis kazok karini dalini vokiei armijoje generalinis inspektorius. 1944 01 011945 05
04 Ryt savanori pajg inspektorius. 19471953 m. para atsiminimus, kurie ijo
Vakar Vokietijoje. Mir 1953 m. Biehlhofe.
44
Gim 1907 11 15 Bavarijoje. Rezervins kariuomens tabo virininkas. Pasiksinimo A.
Hitler 1944 07 20 pagrindinis organizatorius ir vykdytojas. Tos paios dienos vakare suaudytas
kaip idavikas.
357
polje, buvo steigta Kitataui karinink, puskarininki ir
vertj mokykla, kuri taip pat buvo vadinama 1-ja ROA
45
karinink mokykla. Jos vadu buvo paskirtas tikras rusas, pra-
dioje nelaisvje buvs pulkininkas ir vliau taps generolu
V. G. Assbergas (Arcezovas). 1944 metais mokykla buvo per-
kelta Pranczij, Coflans vietov. Buvo parengti specials
Ryt savanori karini dalini statai bei kiti normatyviniai
dokumentai. Taiau jie turjo esmin trkum, kur netgi
atkreip dmes armij grups iaur tabo virininkas ps-
tinink generolas Eberhardas Kinzelis
46
savo 1943 met ba-
landio 16 dienos laike Ryt savanori pajg vadui juo-
se neatsakyta svarbiausi klausim: kas bus su j, Ryt ar-
mij kari, Tvyne po karo?
47
Pirmj dokument, kuris reglamentavo i sovietini
piliei sudaryt karini formuoi funkcionavim, paren-
g sausumos pajg generalinio tabo II (organizacinis) sky-
rius 1942 met rugpjt. Tai buvo generalinio tabo virinin-
ko generolo pulkininko Franco Halderio
48
sakymas Nr.
8.000/42 (be datos)
49
, kuris sovietinius pilieius suskirst
eias kategorijas, i j pirm ir antr sudar:
45
Rus ilaisvinimo armija.
46
Gim 1897 10 18 Berlyne. Karo tarnyb pradjo 1914 10 16. Nuo 1939 02 01 pulkininkas
leitenantas, 1941 02 01 pulkininkas, 1943 01 01 generolas majoras, 1943 09 01
generolas leitenantas, 1945 04 20 pstinink generolas. 1942 06 021943 01 22 XXIX
armijos korpuso tabo virininkas, po to iki 1944 07 18 armij grups iaur tabo
virininkas, 1945 03 281945 04 22 armij grups Weichsel tabo virininkas. 1945 05
nusiud Flensburge.
47
, , 29 10 1991.
48
Gim 1884 06 30 Viurcburge (Wrzbug). Protestantas. Karo tarnyb pradjo 1902 06 30.
Nuo 1931 12 01 pulkininkas, nuo 1932 10 01 6-osios divizijos tabo virininkas. 1934 07
01 tapo generolu majoru, 1936 08 01 generolu leitenantu, 1938 02 01 artilerijos generolu,
1940 07 19 generolu pulkininku. Nuo 1938 08 27 iki 1942 09 24 sausumos pajg
generalinio tabo virininkas. 1939 10 29 apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio kryiaus
ordino. 1944 07 23 suimtas gestapo ir kalintas Flossenburgo koncentracijos stovykloje, po to
Dachau. 1945 01 31 ileistas atsarg. 19451946 m. buvo amerikiei nelaisvje. 1949 m.
para knyg Hitleris kaip karvedys. 1961 11 gavo aukiausi amerikiei armijos civilin
apdovanojim Meritorius Civilian Service Award. Mir 1972 04 02 Aschane (Chimgau).
49
. 19411945 . .
(, , ). 1, , 1997, . 41.
358
1) tiurk taut atstovai bei kazokai, kurie buvo trak-
tuojami kaip lygiateisiai sjungininkai, kovojantys petys pe-
t su vokiei kareiviais su bolevikais ypatingj kovini
dalini, toki kaip Turkestano batalionai, kazok daliniai bei
Krymo totori formuots, gretose;
2) vietiniai apsauginiai savanori daliniai, taip pat pa-
leisti karo belaisviai lietuviai, latviai, estai, suomiai, ukrai-
nieiai, baltarusiai ir etniniai vokieiai panaudojami tvar-
kai palaikyti bei kovai su apsuptomis Raudonosios armijos
grupmis bei partizanais.
Prie sakymo buvo pridta savanorik pagalbinin-
k (Hilfswillige) panaudojimo vokiei vermachte instrukcija.
Skirting kategorij pagalbini formuoi egzistavi-
mas buvo nacistins politikos diferencijuoto poirio vai-
rias tautas pasekm. is skirtumas buvo labai juntamas mo-
kant kariams atlyginim bei suteikiant atostogas. Pabaltijo kra-
t apsauginio dalinio karys gaudavo 72 reichsmarkes per m-
nes, o rus savanoris 24 reichsmarkes. Lietuvi, latvi ir
est kariai buvo geriau materialiai aprpinami ir gaudavo kaip
papildom apdovanojim u kiekvien fronte praleist dien
po vien reichsmark, o kiti legionieriai bei rus savanoriai
negaudavo. Analogika padtis buvo ir su atostogomis, ku-
rios baltams buvo suteikiamos be apribojim, tuo tarpu ru-
sams, ukrainieiams ir baltarusiams tiktai turintiems eimas.
Tenka akcentuoti, kad ne visi vokieiai pritar A. Hit-
lerio pairoms dl Ryt kampanijos tiksl bei metod. Blai-
viai mstantys vokiei karininkai suprato, kad, nepaisant
puiki rezultat, nugalti milinik ekonomin potencial
turini Soviet Sjung nemanoma, nepakeitus politikos ir
neatmus i Stalino rank Tvyns karo kozirio. Kad ios
uduotys bt skmingai gyvendintos, btinai buvo reika-
lingos permainos nacistins vadovybs elgesio su Soviet S-
jungos tautomis politikoje, reikjo tarybinius pilieius pa-
traukti savo pus kovai su stalinine vyriausybe. Jau 1941
met rugsjo mnes klausim kl armij grups Cen-
359
tras tabo karininkai tabo operatyvinio skyriaus virinin-
kas pulkininkas Henigas von Treskovas (Tresckow)
50
ir val-
gybos skyriaus virininkas generalinio tabo majoras Rudol-
fas von Gersdorfas
51
. 1941 met gruodio 13 dien sausumos
pajg generalinio tabo generolas-kvartirmeisteris genero-
las leitenantas Eduardas Vagneris (Wagner)
52
ra uimt
Ryt srii ministrui Alfredui Rosenbergui
53
, kad karin pa-
dtis veria patraukti uimt srii gyventojus savo pus,
todl btina rasti tok patraukl politin k, kuris skatint
j antibolevikin judjim. Panaius samprotavimus ne kar-
t dst ir armij grups Centras unugario rajono viri-
ninkas ir apsaugos karini dalini vadas pstinink genero-
50
Gim 1901 01 10 Magdeburge. Karo tarnyb pradjo 1917 08 15. Nuo 1940 03 01
pulkininkas leitenantas, nuo 1942 04 01 pulkininkas, nuo 1944 01 30 generolas majoras.
Buvo i karini dalini tab operatyvinio skyriaus virininku: nuo 1939 09 01 221-osios
pstinink divizijos, nuo 1940 03 01 armij grups A, nuo 1940 12 01 armij grups
B, nuo 1941 06 20 armij grups Centras. Apdovanotas Vokiei aukso kryiumi. 1944
07 21 nusiud Ryt fronte.
51
. 19411945 . .
(, , ). 1, , 1997, .44.
Rudolf Christoph Freiherr von Gersdorff gim 1905 m. Armij grups Centras Ryt fronte
valgybos skyriaus virininkas, vliau 7-osios armijos Vakar fronte tabo virininkas. 1944
08 26 apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio kryiaus ordino. Po karo Bundesvero
korpuso vadas. Fanatikas kavaleristas. Mir 1980 m.
52
Gim 1884 04 01 Kirchenlamitze. Karo tarnyb pradjo 1912 08. Nuo 1935 04 01
pulkininkas leitenantas, nuo 1937 10 01 pulkininkas, nuo 1940 08 01 generolas majoras,
nuo 1942 04 01 generolas leitenantas, nuo 1943 08 01 artilerijos generolas. 1940 08 01
1944 07 23 sausumos pajg generalinio tabo generolas-kvartirmeisteris. 1944 07 23
nusiud.
53
Gim 1893 01 12 Taline, studijavo architektr Rygoje, po to Maskvoje. 1919 m. su
pirmaisiais pabgli eelonais pasitrauk Vokietij. Nuo 1919 m. NSDAP narys (bilieto
Nr. 126). 1921 m. Vlkischer Beobachter redaktorius. 1930 m. ileido knyg XX amiaus
mitas, u kuri 1937 01 30 gavo Vokietijos nacionalin premij. 1933 m. NSDAP Usienio
politikos valdybos vadovas. Nuo 1934 m. NSDAP vadovas ideologijos bei usienio politikos
klausimais, NSDAP reichsleiteris, SA ir SS obergrupenfiureris. 1941 04 20 Hitlerio buvo
paskirtas Ryt Europos erdvs problem tyrinjim galiotiniu. 1941 07 17 reichsministras
uimtoms Ryt sritims. Rasins teorijos skelbjas bei teoretikas. Kaip ministras pasirod
prastai: paskendo biurokratizme, kontratakavo savo oponentus memorandumais, stokojo
kompetencijos, neturjo autoriteto tarp pavaldini. 1944 10 12 padav atsistatydinimo rat,
kur Hitleris net neatsak. Tarptautinio karo tribunolo Niurnberge sprendimu 1946 10 16
pakartas.
360
las Maksas von enkendorfas (Schenckendorff)
54
, kuris 1942
met kovo mnes savo raporte nurod, kad rus liaudies
noras bendradarbiauti bus efektyvi priemon kovoje su par-
tizanais. Netgi fanatikas nacist politinis veikjas propa-
gandos ministras Jozefas Gebelsas (Goebbels) 1942 met pra-
dioje nusprend nebeskleisti nesmoni apie Rytuose gy-
venanius pusiau laukinius mones (Untermenschen), nes to-
kia propaganda tik didino vokiei prie skaii, ir pa-
sil sudaryti marionetines vyriausybes
55
. O kai Vokietija
atsidr kritikoje padtyje, nacistin rasin doktrina buvo
pamirta. Vokieiai buvo priversti keisti savo politines, ra-
sines bei karines nuostatas, elges ir poir uimt Ryt
Europos krat tautas. SS oberfiurerio dr. Oskaro Dirle-
vangerio
56
Waffen-SS divizij buvo uverbuoti netgi igo-
nai i Saksenhauseno koncentracijos stovyklos. Tuo metu
vokiei vermachto eilse kovojo 150 tkstani yd kil-
ms kareivi ir karinink, tarp j 23 pulkininkai, 5 genero-
lai majorai ir 8 generolai leitenantai. I j 20 yd karinink
buvo apdovanoti aukiausiu Treiojo reicho koviniu ap-
dovanojimu Riterio kryiaus ordinu
57
.
Uimt Ryt srii ministerijos veikla gavo pragma-
tikesn atspalv, kai 1942 met rugpjio mnes SS Vyriau-
siosios valdybos virininkas SS grupenfiureris Gotlobas Ber-
54
Gim 1875 02 24 Prenzlau. Nuo 1924 05 01 pulkininkas, nuo 1928 11 01 generolas
majoras, nuo 1929 10 01 generolas leitenantas, nuo 1940 09 01 pstinink generolas. Nuo
1940 09 01 XXXV pstinink korpuso vadas. 1941 03 151943 07 06 armij grups
Centras unugario rajono virininkas ir apsaugos karini dalini vadas. Apdovanotas Vokiei
aukso kryiumi. uvo 1943 07 06.
55
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 576.
56
Gim 1895 09 26 Viurcburge (Wrzburg). Pirmj pasaulin kar baig tarnaudamas karininku,
apdovanotas II ir I klass Geleinio kryiaus ordinais. Baig universiteto Filosofijos fakultet.
Nuo 1923m. NSDAP narys (Nr.1098716), SS narys (Nr. 357267). 1934 m. u ketinim
iprievartauti nuteistas 2 metus kalti. Kovojo Ispanijoje, Kondor legione. Smogiamosios SS
brigados Dirlewanger vadas Ryt fronte. 1943 12 05 apdovanotas Vokiei aukso kryiumi.
Nuo 1944 08 12 SS oberfiureris. 1944 09 30 apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio
kryiaus ordino. 1945 06 07 Altshausene nuudytas lenk kareivi.
57
, , -2, 22 08 2002 (Izraelis).
361
geris (Gottlob Berger)
58
tapo oficialiu SS reichsfiurerio Hein-
richo Himlerio (Himmler) atstovu ioje ministerijoje. Bda-
mas treiasis, po Reinhardo Heydricho ir Valterio Kriugerio
(Walter Kruger)
59
, patikimiausias RF SS bendraygis, nelabai
derindamas savo veiksmus su A. Rosenbergu, m zonduoti
galimybes pritraukti daugiau uimt krat gyventoj vo-
kiei reikmms. Mgiamiausias jo posakis buvo: Vokie-
i motina neverkia dl uvusio kitatauio. 19431944 me-
tais jis svajojo Rytuose rengti gynybos ruo, kur u tam
tikras nuolaidas gint 5 proc. gyventoj mobilizuoti est ir
latvi vyrai bei kiti Vakar Europos kariai.
1942 met gruodio 18 dien Uimt Ryt srii mi-
nisterijoje, gausiai dalyvaujant vermachto atstovams, vyko
iplstinis pasitarimas. Pasitarime buvo reikalaujama pada-
ryti nuolaid uimt krat gyventojams (grinti privatin
nuosavyb, vesti nauj ems kio valdymo tvark, sudary-
58
Gim 1896 07 16 Gerstet Viurtemberge (Gerstett Wrttemberg). Pirmojo pasaulinio karo
metais apdovanotas II ir I klass Geleinio kryiaus ordinais. Nuo 1922 11, o nuo 1931 01 01
pakartotinai NSDAP narys (Nr. 426875). Prie stodamas NSDAP buvo gimnastikos
mokytojas, pasiek nemenk sporto rezultat (boksas, plaukimas bei sportinis jimas). Nuo
1931 01 01 SA narys, SA tandartenfiureris, nuo 1932 10 15 SA oberfiureris. SS nariu
tapo 1936 01 30 (Nr. 275991). I karto suteiktas SS oberfiurerio laipsnis. SS aparate buvo
inomas kaip 1,80 metro gio ir 100 kg sveriantis milinas. 1940 04 011945 05 08 SS
vyriausiosios valdybos virininkas. Nuo 1940 04 20 SS brigadefiureris ir Waffen-SS generolas
majoras, 1942 04 20 SS grupenfiureris ir Waffen-SS generolas leitenantas, 1943 06 21 SS
obergrupenfiureris ir Waffen-SS generolas. Jo didiausias nuopelnas buvo vokiei bei kitataui
Waffen-SS divizij steigimas. 1943 01 30 apdovanotas auksiniu NSDAP enkleliu, o 1943 07
01 Vokiei sidabro kryiumi. Nuo 1943 08 iki 1945 05 08 Reichstago deputatas. 1943 08
20, be daugybs kit pareig, tapo Uimt Ryt srii ministerijos I valdybos (Hauptabteilung
I) virininku. Nuo 1944 04 vadovavo kovinms operacijoms Slovakijoje, o nuo 1944 08 31 iki
1944 09 20 SS policijos vadas Slovakijoje. Apdovanotas SS reichsfiurerio Garbs paga ir SS
iedu Mirties galva. 1949 04 14 Niurnberge nuteistas 25 metus kalti. 1951 12 16 paleistas
laisv. Mir 1975 01 05 Gerstet Viurtemberge.
59
Gim 1890 02 27 Strasburge (Elsasas). NSDAP narys (Nr. 3995130), SS narys (Nr. 266184).
1939 09 SS tandartenfiureris ir policijos pulkininkas. 1941 12 13 kaip SS policijos divizijos
vadas apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio kryiaus ordino. 1943 08 31 kaip 286
vermachto karys apdovanotas uolo lapais, o 1945 01 11 Kalavijais (Nr. 120). 1943 08
2-osios SS tank divizijos Das Reich vadas. 1944 06 21 SS obergrupenfiureris ir Waffen-
SS generolas. Nuo 1944 11 25 Latvi VI savanori SS korpuso vadas. 1945 05 08 nusiud
Kurliandijoje.
362
ti galimyb steigti maas gamybos mones, plsti kultr, rem-
ti Banyi, padidinti mokykl skaii), kritikuojama mo-
ni gaudymo darbams Vokietij praktika. Kaip tik iame
pasitarime nuskambjo inomas posakis, kad Rusija gali bti
nugalta tik pai rus.
Po pralaimjimo prie Stalingrado, J. Gebelsas 1943 me-
t vasario 15 dien visiems reichsleiteriams, gauleiteriams ir
propagandos vadovams isiunt slapt aplinkrat. Pasirem-
damas A. Hitlerio 1943 met sausio 30 dien pasakyta kalba,
J. Gebelsas primin, kad nacist kova turi labai didel reik-
m ne tik Treiajam reichui, bet ir visai Europai. Dl to vo-
kiei santykiai su Europos tautomis, taip pat ir gyvenan-
iomis Rytuose, turi remtis iomis nuostatomis:
1. Pergalei kovoje su komunizmu pasiekti turi bti
mobilizuotos ne tik visos vokiei tautos, bet ir uimt kra-
t taut, taip pat ir Ryt Europos, jgos.
2. Propagandinje veikloje btina akcentuoti, kad
Adolfo Hitlerio pergal yra visos Europos interesas.
3. Dl to nedera eminti ir niekinti kit taut. Negali-
ma, atkreip dmes J. Gebelsas, vadinti Ryt tautas galvi-
jais, barbarais ir po to tiktis i j suinteresuotumo Tre-
iojo reicho pergale. Atsargumas, formuluojant savo posa-
kius, pads isaugoti vokiei kraujo ir pasiekti pergal
60
.
Tragik tautini sjdi dilem Antrojo pasaulinio
karo metais taikliai apibdino Baltarusijos Liaudies Rados
prezidentas V. Zacharka: Mes neturime pasirinkimo ar-
ba arba. Jeigu laims vokieiai, tai sunaikins mus visus.
Jeigu laims sovietai, tai sunaikins inteligentij ir asimiliuos
liaud <> Treios ieities nra
61
.
Dauguma Vakar istorik bei politolog yra link ma-
nyti, kad nacistins pairos bei rasistin praktin veikla Ry-
tuose buvo itin svarbi, gal net pagrindin, Treiojo reicho pra-
60
K. Grunberg, Adolf Hitler biografia fuhrera, Warszawa, 1988, s. 337338.
61
. . , , , 2000, c. 319.
363
laimjimo kare prieastis. Dauguma autori laikosi nuomons,
jog daug lankstesn politika okupuotuose Ryt kratuose ga-
ljo sudaryti pakankamas prielaidas sustiprinti vokiei domi-
navim ir palauti Raudonosios armijos pasiprieinim.
Pabaltijys
Dvideimt met Lietuva, Latvija ir Estija buvo nepri-
klausomos valstybs, paskui metus jas vald soviet oku-
pantai. 1940 metais lietuviams, latviams ir estams rus bol-
evikai tapo okupantais, o 1941 metais vokieiai ivaduo-
tojais. Btent pragaitinga Josifo Stalino politika turjo ta-
kos, kad Baltijos krat gyventojai draugikai sutiko vokie-
ius. Kai prasidjo Vokietijos ir jos sjunginink ygis Ry-
tus, Baltijos ali gyventojai msi aktyvios veiklos. Deim-
tys tkstani lietuvi, latvi ir est kilo kov. Jie atvirai
demonstravo savo antikomunistines nuotaikas ir tikjosi, kad
Vokietija juos ivaduos ir gals bti atkurta nepriklausomy-
b. Pabaltijo krat gyventoj dalyvavimo pavaldi vokie-
iams karini dalini gretose problemos nemanoma nagri-
nti atskirai nuo Vokietijos Ryt politikos. Pirminiame Bar-
barosos plano variante buvo numatyta europinje Soviet S-
jungos dalyje steigti kelet nacionalini valstybi su savo
vyriausybmis (Lietuva, Latvija, Baltarusija, Ukraina), kurios
tarp vokiei imperijos ir azijins Soviet Rusijos dalies
62
atlikt buferio vaidmen. Bet prasidjus karui, buferini vals-
tybi idj A. Hitleris atmet. Naujoji koncepcija numat u-
imtoje teritorijoje perduoti vis valdi vokiei administra-
cijai steigiant reicho komisariatus.
Vokiei okupacin sistema Pabaltijo kratuose sky-
rsi nuo sistemos, funkcionuojanios kituose Soviet Sjun-
gos rajonuose. Iskyrus skriaudas ir prievart, ji buvo pana-
62
. 19411945 . .
(, , ). 1, , 1997, . 17.
364
esn Vakar kratuose buvusi administravimo sistem.
Buvo toleruojama kultrin bei mokslin veikla, tiktai ji bu-
vo grietai kontroliuojama bei derinama prie oficialios pro-
pagandos. Liberalesnis i krat administravimas turjo sa-
v latentini tiksl.
Pagal generalin plan Ost buvo numatyta suvo-
kietinti vis est taut ir gana nemaai latvi. O lietuviai
tam netiko, nes turjo gana daug slaviko kraujo. SS reich-
sfiurerio H. Himlerio nuomone, vis lietuvi taut reikjo
itremti toli Rytus Vakar Sibir
63
. Atidiau panagrin-
jus vokiei archyvinius dokumentus tampa visikai ai-
ku, kad ilgalaikis nacionalsocialistins Vokietijos tikslas Bal-
tijos respublikose buvo jas traukti reicho sudt, du tre-
dalius gyventoj ikeldinus, o kitus pamau sumaiius su
vokiei imigrantais. Bet svarbiausias ir artimiausiais me-
tais vokiei keliamas udavinys buvo laimti kar. O tam
Baltijos krat gyventoj maksimali parama kovoje su bol-
evikais buvo labai pageidautina. Dar 1941 met liepos 11
dien NSDAP reichsleiteris A. Rosenbergas bsimajam Ost-
lando reicho komisarui Hinrichui Lohsei
64
ra: Btina for-
muoti patikim est, latvi, lietuvi policij
65
.
Reichsministras uimtoms Ryt sritims A. Rosenber-
gas, bdamas gan valgus politikas, savo 1941 met spalio
24 dienos potvarkio projekte dl administracijos organiza-
63
J. Gumkowski, K. Leszczynski, Okupacja hitlerowska w Polsce, Warszawa, 1961, s. 16.
64
Gim 1896 09 02 Miuhlenbarbeke (Mhlenbarbeck, Holstein). 1915 1916 m. eilinis
kareivis fronte. Nuo 1921 m. NSDAP narys, 1925 m. lesvigoHolsteino (Schleswig
Holstein) ems NSDAP gauleiteris, 1928 m. Prsijos Landtago deputatas. 1933 m. kovo
mn. lesvigoHolsteino ir Prsijos emi tarybos vyr. prezidentas. Nuo 1934 m. iaurins
bendrovs prezidentas. Nuo 1932 iki 1939 met Reichstago deputatas. SA
obergrupenfiureris. Nuo 1941 07 25 iki 1944 m. rugpjio mn. Ostlando reichskomisaras.
Neigiamai nusistats prie Ostlando gyventojus, nors nepritar yd holokaustui ir draud
savo administracinio aparato darbuotojams jame dalyvauti. Laisv laik skirdavo rengti
Konstitucijai, kurioje numat, jog jo postas Ostlande turt bti paveldimas. 1944 m. rugpjio
mn. be Berlyno inios bei sutikimo nusialino nuo savo pareig ir pabgo. 1948 m. nuteistas
10 met kalti, taiau ikaljo tik 3 metus ir buvo paleistas laisv. Kaip atsargos karininkas
gavo nema pensij. 1964 02 25 mir.
65
, , 1990, N 10, c. 135.
365
vimo Ostlando reicho komisariate ikl dvi alternatyvias
galimybes: arba organizuoti vokiei kontrolin administ-
racij, pripainus plat savarankik ir savanorik Ostlan-
do taut bendradarbiavim su vokieiais, arba, paalinus
vietini savivaldos staig vadovus, organizuoti vokiei
administracij. Jis pakankamai skeptikai vertino vien i
galimybi paalinti vietins savivaldos vadovus gene-
ralinius tarjus (Generalrate, Lietuva), generalini direkcij
(Generaldirektoren, Latvija) ar vietini direkcij (Landesdirek-
toren, Estija) vadovus. Tai padarius, tekt skirti labai daug
Vokietijos aukiausios, vidurins ir emesns kategorijos
tarnautoj. Kalbdamas apie savivaldos naudingum rei-
chui politiniu, saugumo, kariniu bei kiniu poiriais, Rei-
cho uimt Ryt srii ministerijos pareignas dr. Peteris
Bruno Kleistas
66
slaptame valstybins svarbos dokumente
paymjo, kad Ostlando taut bendradarbiavimas su vo-
kieiais yra naudingas. ito atsisakius, reikt i pradi
paskirti apie 120 000 vokiei policinink
67
.
Vokietijos propagandos ministerijoje buvo steigtas
specialus skyrius (Ostabteilung), jam vadovauti paskirtas dr.
Eberhardo Tauberto
68
, kuris organizavo propagandin veikl,
66
Gim 1904 01 29. Daktaras, nuo 1931 m. NSDAP narys (bilieto Nr. 1277679), SS narys
(bilieto Nr. 203045), 19341935 m. lenk ir Baltijos valstybi referato vadovas, J. von
Ribbentropo biuro (NSDAP Dienstelle von Ribbentrop) pareignas; 1940 m. Usienio
reikal ministerijos departamento virininkas, paskui perjo A. Rosenbergo vadovaujam
Reicho uimt Ryt krat ministerij. Germanizavimo akcijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
vadovas, vis uimt Ryt srii vokietinimo politikos ekspertas. Nuo 1941 m. balandio 20
d. SS turmbanfiureris, apdovanotas SS reichsfiurerio Garbs paga ir SS iedu Mirties
galva. Lietuvos teritorijoje vadovavo specialiai sukurtos smogiamosios grups A daliniams.
1943 m. ministerijos regentas, Uimt Ryt srii ministerijos I/2 skyriaus (Ostland) vadovas.
Po karo neofaistins organizacijos Pasiprieinimo akcija vadovas, knyg Tarp Hitlerio ir
Stalino (1950) ir Europos tragedija (1972) autorius.
67
Nacionalist talka hitlerininkams, Vilnius, 1970, p. 43.
68
Gim 1907 05 11 Kaselyje (Kassel). Studijavo teis Kylio, Heidelbergo ir Berlyno
universitetuose, apsigyn daktaro disertacij. 1931 11 tapo NSDAP nariu. SA turmfiureris.
Nuo 1932 met didelio Berlyno teiss skyriaus virininkas. Tapo artimiausiu J. Gebelso
bendradarbiu. Oficialus Antikominterno vadovas. Propagandos ministerijoje buvo atsakingas
u vis propagandin darb uimtose Ryt teritorijose. Antisemitinio filmo Der ewige Jude
autorius. Po karo dirbo psichologinio karo srityje. Mir 1976 11 02 Kelne (Kln).
366
nukreipt prie komunistin Soviet Sjung. A. Rosenbergo
ministerijoje i uduot atliko Propagandaabteilung. Bet pagrin-
dinis krvis ioje srityje teko Vokietijos ginkluotj pajg
specialiajai tarnybai Abteilung Wehrmachtpropaganda OKW.
Speciali 1941 met birelio 2 dienos direktyva pro-
pagandos klausimais (Weisungen fur die Handhabung der Pro-
paganda im Falle Barbarossa)
69
pareigojo ginkluotsias pa-
jgas visur akcentuoti, kad Vokietijos prieas yra ne Sovie-
t Sjungos tautos, o iimtinai tiktai ydin-bolevikin so-
vietin vyriausyb su visais pareignais bei komunist par-
tija, kad vokiei kariuomen atvyko j al ne kaip prie-
as, o atvirkiai jie siekia ilaisvinti mones nuo soviet
tironijos. Propaganda turjo skatinti Soviet Sjungos byr-
jimo atskiras valstybes proces, bet tuo paiu metu nega-
ljo atskleisti tikrj ketinim. Politiniai karo metodai bu-
vo atmesti, nes trumpalaiks ir pergalingos kampanijos s-
lygomis nacistinei vadovybei atrod nereikalingi. Skirtin-
gai nuo A. Rosenbergo, kuris sil su Baltijos, Ukrainos ir
Kaukazo tautomis elgtis daug velniau negu su rusais, A.
Hitleris buvo sitikins, kad vokiei armija sugebs atlikti
savo misij savarankikai. Niekada neturi bti leista, kad
ginkl neiot kas nors kitas, iskyrus vokieius! teig
1941 met liepos 16 dien A. Hitleris
70
.
1941 met birelio 30 dien vyko Vokietijos usienio
reikal ministerijos, OKW usienio skyriaus, SS vyriausio-
sios valdybos ir NSDAP tarptautini ryi valdybos atstov
pasitarimas, kuriame turjo bti priimta bendra direktyva
sprendiant klausim dl usienio savanori praym daly-
vauti bendroje kovoje su Soviet Sjunga. Nutarta netenkinti
ek bei rus emigrant praym.
69
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 559.
70
. 19411945 . .
(, , ). 1, , 1997, . 19. Cz. Madajczyk,
Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 580.
367
Vermachto generolas-kvartirmeisteris generolas leite-
nantas Fridrichas Paulus
71
(Friedrich Wilhelm Ernst Paulus)
1941 met liepos 25 dien pasira sakym paleisti i OKW
ir Vyriausiosios sausumos pajg vadovybs (OKH) karo be-
laisvi stovykl 318 770 etnini vokiei, balt, ukrainiei,
baltarusi, moldav bei suomi ir dal j panaudoti vokie-
i armijoje bei policijoje
72
.
Armij grups iaur (Heeresgruppe Nord) karo die-
nyne (1941 met liepos 7 dienos raas) buvo teigiama, jog
pagal OKH praneim fiureris nusprend, kad Pabaltijo erd-
vs ateities politinei pertvarkai neturt bti ubgama u
aki. Naujai susidariusi vyriausybi talkininkavimas, kiek
tai apsiriboja rimties bei normalaus darbo ritmo krate palai-
kymu ir pagalba vokiei kariuomenei, ypa jos aprpini-
mo srityje, yra priimtinas, taiau tik tuo atveju, jei tai nra
susij su politiniu pripainimu. Kurti karinius dalinius, i-
skyrus savisaugos policijos, neturi bti leidiama. Tai patvir-
tino vokiei vyriausiojo ginkluotj pajg vado Ostlande
tabo virininkas generolas majoras Vodepas (Vodepp)
73
sa-
vo 1942 met kovo 4 dienos rate dl balt praym leisti
stoti vokiei ginkluotsias pajgas: Karin pagalba ne-
reikalinga. Bendram tikslui ir kariniams interesams bus dau-
giau naudos, jeigu, pasiruo kovoti, mons stos Tvarkos
ir saugumo tarnyb uimtoje teritorijoje
74
.
71
Gim 1890 09 23 Breitenau. Karo tarnyb pradjo 1910 02 18. Pirmojo pasaulinio karo
dalyvis. Nuo 1933 06 01 pulkininkas leitenantas, nuo 1935 06 01 pulkininkas, nuo 1938
11 01 XVI armijos tabo virininkas, nuo 1939 01 01 generolas majoras. 1939 09 01
paskirtas 10-osios armijos tabo virininku, o nuo 1939 10 26 perkeltas 6-j armij,
analogikas pareigas. 1940 05 30 paskirtas vermachto generalinio tabo generolu-
kvartirmeisteriu. Nuo 1940 08 01 generolas leitenantas, nuo 1942 01 01 tank generolas.
1942 m. rugpjio 26 d. apdovanotas Geleinio kryiaus Riterio kryiumi. Nuo 1942 11 30
generolas pulkininkas. 1943 m. sausio 15 d. kaip 178-asis vermachto karys apdovanotas
uolo lapais prie Geleinio kryiaus Riterio kryiaus. Nuo 1942 01 01 iki 1943 01 31 6-
osios armijos vadas prie Stalingrado, nuo 1943 01 31 generolas feldmaralas. Pateko
Raudonosios armijos nelaisv. Grs tvyn gyveno VDR. Mir 1957 02 01 Dresdene.
72
. 19411945 . .
(, , ). 1, , 1997, .3638.
73
Autoriui nepavyko rasti jo biografini duomen.
74
Nacionalist talka hitlerininkams, p.72.
368
Taiau vokiei armij, kovojani fronte, unugaryje
kils partizaninis karas tapo svarbiu veiksniu pritraukiant ta-
rybinius pilieius vermachto gretas ir formuojant ypatinguo-
sius ginkluotus dalinius. Pirmiausia tai buvo lietuviai, latviai,
estai, baltarusiai ir ukrainieiai. 1941 met rugpjio 25 dien
armij grups iaur vadas generolas feldmaralas Vilhel-
mas von Lbas (Generalfeldmarschall Wilhelm Ritter von Le-
eb)
75
oficialiai leido priimti tarnybon vermacht lietuvius,
latvius bei estus ir sudaryti i j ypatingsias komandas bei
savanori batalionus kovai su partizanais
76
. Jau 19411942 me-
t iem buvo steigti balt apsauginiai fronto batalionai pir-
miausia tam, kad pakeist vokiei karinius dalinius fronto
unugaryje ir fronte, bet jau nuo 1942 met liepos est batalio-
nai vienodai su vokieiais kovojo prieakinse fronto linijose.
Baltijos alyse vokiei panika nebuvo tokia pastebi-
ma ir vietini moni nenoras bendradarbiauti su Vokietija
nebuvo toks visuotinis kaip Lenkijoje. A. Hitlerio kalbos apie
Lietuv buvo vairios nuo pikt iki draugik, bet pagal
naci rasin vertybi skal latviai ir estai stovjo aukiau
u lietuvius vien dl to, kad tuose kratuose jau nuo seno
gyveno gerai vertinami Baltijos vokieiai Baltendeutschen,
daugelis j vokiei kilms aristokratai ar iaip vokiei
inteligentija, kuri ne tam tikr indl vokiei kultr.
Rytuose steigiami pagalbiniai policijos ir kariniai pa-
daliniai buvo kuriami laikantis savanorikumo bei latentins
prievartos princip, bet pirmenyb buvo teikiama savanori-
kumui. Atviros mobilizacijos, nepaeisdami tarptautins tei-
75
Gim 1876 09 05 Pasau (Passau). Karo tarnyb pradjo 1895 07 16. Pirmojo pasaulinio
karo metais apdovanotas II ir I klass Geleinio kryiaus ordinu. Nuo 1925 02 01 pulkininkas,
nuo 1929 02 01 generolas majoras, nuo 1930 02 01 generolas leitenantas. 1930 02 01
1933 10 01 7-osios pstinink divizijos vadas. Nuo 1934 01 01 artilerijos generolas, nuo
1938 11 01 generolas pulkininkas. 1939 08 261941 05 armij grups C vadas. 1940 06
24 apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio kryiaus ordino. Nuo 1940 07 19 generolas
feldmaralas. 1941 051942 01 16 armij grups iaur vadas. Mir 1956 04 29
Hohenvangau ( Hohenschwangau).
76
. 19411945 ..
(, , ). 1, , 1997, . 23.
369
ss, vokieiai skelbti negaljo, todl nutar nesivarydami pa-
sinaudoti Pabaltijo krat savivaldos struktromis. Teis or-
ganizuoti savanori verbavim vokieiams pavaldius kari-
nius dalinius buvo suteikta Ostlando reicho komisarui H. Loh-
sei (Lohse) ir auktesniajam SS ir policijos vadui iaurs Rusi-
joje ir Ostlande SS obergrupenfiureriui Fridrichui Jeckelnui
77
.
Darbo jgos mobilizacija Baltijos kratuose turjo ir
latentin tiksl surinkti vyrus kariniams ir sukarintiems
daliniams sudaryti. Kai vokiei politin ir karin vadovy-
b nutar geriau panaudoti Baltijos ali gyventoj itek-
lius, ji danai leisdavo jiems pasirinkti vien i dviej gali-
mybi arba savanorik tarnyb vokieiams pavaldiuo-
se policijos ir kariniuose daliniuose, arba darbo tarnyb. Lat-
viai ir estai, labiau nei lietuviai, buvo link tarnauti vokie-
i steigtuose kariniuose daliniuose.
1942 m. liepos 1 d. Pabaltijo nacionaliniuose policijos
daliniuose (neskaiiuojant penki armijoms priskirt bata-
lion) buvo 115 034 mons. I to skaiiaus atmus priegais-
rins apsaugos policijos ir pagalbins policijos pareign
skaii matyti, kad juose i viso tarnavo 34 229 vyrai
78
. ai-
bikas vietini policijos batalion gausjimas glumino net
pat A. Hitler. Jis nenorjo, kad balt kovos daliniai vliau
pareikalaut savo ali nepriklausomybs. Taiau tai buvo
77
Gim 1895 02 02 Hamberge (varcvalde) fabrikanto eimoje. Pirmajame pasauliniame kare
dalyvavo kaip eilinis kareivis, paskui tapo savanori korpuso nariu. Nuo 1929 m. NSDAP
narys (bilieto Nr. 163348), nuo 1930 m. SS narys (bilieto Nr. 4367). Pagal isilavinim
architektas. Nuo 1930 m. kovo 15 d. SS tandartenfiureris. 19321943 m. Reichstago
deputatas. Nuo 1933 m. trij provincij SS vadovas; 1936 m. balandio1940 m. liepos
mn. SS apygardos Centras vadas. Nuo 1936 m. rugsjo 13 d. SS obergrupenfiureris,
1940 m. liepos1941 m. gegus mn. grups Vakarai auktesnysis SS ir policijos vadas
(Diuseldorfas). Nuo 1941 m. birelio 29 d. auktesnysis SS ir policijos RusijaPiets ir
Ukrainoje vadas, o nuo 1941 m. lapkriio mn. Rusijaiaur ir Ostlande policijos vadas.
1944 m. Waffen-SS generolas. 1944 m. rugpjio 27 d. apdovanotas Geleinio kryiaus
Riterio kryiumi. 1945 m. kovogegus mn. Waffen-SS V savanori kaln korpuso vadas.
1945 m. kovo 5 d. kaip 802-asis vermachto karys apdovanotas uolo lapais prie Geleinio
kryiaus Riterio kryiaus. 1946 m. vasario 3 d. Pabaltijo karins apygardos karo tribunolo
nuosprendiu pakartas Rygoje.
78
R.Hilberg, Nusikaltliai, aukos, stebtojai. yd tragedija 19331945, p. 299.
370
didiul paspirtis vokieiams, kurie fronte pradjo justi vo-
kiei vyr trkum. Vokiei tvarkos policijos pajgos Bal-
tijos alyse buvo gana kuklios: Lietuvoje 456, Latvijoje (Ost-
lando centrini institucij dislokavimo vietoje) 1987 polici-
ninkai, Estijoje 591 policininkas
79
.
U nacionalini policijos formuoi organizavim Ost-
lande buvo atsakingas vyresnysis tvarkos policijos vadas prie
auktesniojo SS ir policijos vado Ostlande SS grupenfiureris
Georgas Jedick (Georg Jedicke)
80
, vliau SS brigadefiureris
Otas Gieseck (Otto Giesecke)
81
. Vokiei SS ir policijos vado
H. Himlerio 1941 met lapkriio 1 dienos nurodymu visa u-
imt Ryt srii policija, kurioje tarnavo vietos gyventojai, nuo
lapkriio 6 dienos buvo sujungta apsaugos tarnyb prie tvar-
kos policijos (Schutzmannschaft der Ordnungspolizei, sutrumpin-
tai Schuma)
82
. Ji buvo skirstoma taip: miest policija (Einzel-
dienst)
83
, apskrii Schutzmannschaft (Einzeldienst), Schutzman-
nschaft jungtiniai daliniai, ugniagesi Schutzmannschaft, pagal-
binis Schutzmannschaft. i struktr kontrolei 1942 m. pradio-
je prie vyresniojo tvarkos policijos vado bei prie auktesniojo
SS ir policijos vado Ostlande tabo buvo steigtas apsaugos
79
A. Mnoz, Hitlers Eastern Legions, Vol. 1: The Baltic Schutzmannschaft, p. 18.
80
Gim 1887 03 26, NSDAP narys (bilieto Nr. 346948), SS narys (Nr. 323869). 1936 10 01
1941 05 01 tvarkos policijos inspektorius Vysbadene (Wiesbaden) (XI karo apygarda). 1941
05 011941 07 15 tvarkos policijos vadas Kionigsberge (I karo apygarda). Nuo 1941 12 12
SS grupenfiureris ir policijos generolas leitenantas. 1941 071944 03 vyresnysis tvarkos
policijos vadas Ostlande. 1941 10 14 inspektavo Vilniaus m. policij ir liko ja labai patenkintas.
Pirmojo pasaulinio karo metais apdovanotas II ir I klass Geleiniais kryiais, vliau Fronto
kovotoj garbs kryiumi. H. Himleris apdovanojo j SS Garbs paga ir SS iedu Mirties
galva. Jo likimas pokariu autoriui neinomas, ir jokie prieinami altiniai ito nenurodo.
81
Gim 1891 03 24 Hohenhamelne. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, i pradi eilinis, po to
karininkas, apdovanotas II ir I klass Geleiniais kryiais bei I klass Baltijos kryiumi. Po
karo Freikorps narys. NSDAP narys (bilieto Nr. 2084825), SS narys (Nr. 357198). 1935
m. majoras, 1940 m. policijos pulkininkas leitenantas. 1942 10 06 SS tandartenfiureris ir
policijos pulkininkas, 4-osios SS policijos divizijos 1-osios SS policijos apsauginio pulko
vadas, 1944 031944 11 09 vyresnysis tvarkos policijos vadas Ostlande. 1942 09 12
apdovanotas Vokiei aukso kryiumi, o 1942 09 30 Geleinio kryiaus Riterio kryiumi.
Nuo 1944 06 10 SS brigadefiureris ir policijos generolas majoras. Mir 1958 07 21 Hanoveryje.
82
SS reichsfiurerio 1941 m. lapkriio 1 d. nurodymo vertimo i vokiei kalbos nuorao
nuoraas, LCVA, f. R-691, ap. 1, b. 28, l. 5457.
83
Pavien policijos tarnyba.
371
(policijos) tarnybos inspektoriaus etatas (Inspekteur der Schut-
zmannschaft), sudaryta savo regionini atstov sistema. Nema-
ai dmesio, parengiant tarnybai naujokus, buvo skiriama po-
litiniam aukljimui. iam tikslui visi be iimties daliniai tur-
jo specialiai parengtus politinio vietimo karininkus. Kokie
politiniai ir moraliniai idealai buvo skiepijami tai atskirai
nagrintina tema. Policijos jungtiniai daliniai buvo skirstomi
batalionus, kuopas, brius, skyrius. Batalionams buvo sutei-
kiami eils numeriai. Tuo tikslu iaurs Rusijos ir Ryt krato
(Ostlando) auktesniojo SS ir policijos vado dispozicijai buvo
priskirti 150 numeriai, Vidurins Rusijos 51100 ir Piet
Rusijos bei Ukrainos 101200.
Pagalbin policija buvo sudaroma pagal specialius vie-
tos poreikius (karo belaisvi stovykloms bei yd getams sau-
goti ir t. t.). Tuo paiu H. Himlerio nurodymu policijos bata-
lionus privaljo bti skiriami prieiros karininkai vokieiai.
Auktesnysis SS ir policijos vadas iaurs Rusijoje ir
Ostlande SS obergrupenfiureris F. Jeckelnas jam skirtus bata-
lion numerius paskirst taip:
Lietuvai 115;
Latvijai 1628;
Estijai 2940;
Baltarusijai 4150
84
.
Vliau, augant policini pajg poreikiams, augo ir
policijos batalion skaiius. 1942 met viduryje Baltijos a-
li generalini srii tvarkos policijos vadams policijos ba-
talion numeriai buvo perskirstyti:
Lietuva: Nr. 115, 251265, 301310;
Latvija: Nr. 1628, 266285, 311328;
Estija: Nr. 2945, 50, 286293;
Baltarusija: Nr. 4649.
Nors stojantis tarnyb policijoje savanoris pasiadji-
m pasiraydavo eiems mnesiams, bet po to tarnyba pa-
84
F. Jeckelno nurodymo (be datos) vertimo i vokiei kalbos nuorao nuoraas, LCVA, f. R-
691, ap. 1, b. 28, l. 63.
372
prastai bdavo pratsiama neribotam laikui. SS reichsfiurerio
ir vokiei policijos vado H. Himlerio 1942 met rugsjo 28
dienos sakymu policijos batalionuose tarnav mons, remian-
tis reicho ministro NSDAP reichsleiterio A. Rosenbergo 1941
met gruodio 19 dienos saku dl priverstinio darbo prievo-
ls vedimo okupuotose Soviet Sjungos srityse, buvo pri-
saikdinti policijos batalionuose tarnauti neribot laik
85
.
SS reichsfiurerio ir vokiei policijos vado H. Himlerio
sakymu i Baltijos ali vyr sudaryti pagalbiniai policijos jun-
giniai (vadinamieji Schutzmannschaften des Einzeldienstes), kaip po-
licijos junginiai ypatingiems udaviniams atlikti, priklaus atski-
ram SS ir policijos teismui (SS, Waffen-SS und Polizeigericht)
86
. Teis
tvirtinti SS ir policijos teismo nutarimus dl policijos kari nusi-
engim SS reichsfiureris pasiliko sau. Baudiamosios bylos tu-
rjo bti pateikiamos SS teismo vyriausiajam skyriui. Policijos
teismas buvo kompetentingas nagrinti tik tuos nusikaltimus, ku-
rie policijos kari buvo padaryti jau juos paskyrus pagalbin
policij. Tokie nusikaltimai i esms buvo nagrinjami pagal vo-
kiei teis, ypa pagal karo statymus, taiau kartu atsivelgiant
ypatingas aplinkybes ir nusikaltlio asmenyb
87
.
Antrojo pasaulinio karo metais uimtose teritorijose
ir neutraliose alyse deimtys tkstani savanori, nor-
dami dalyvauti kovoje su bolevizmu, usira Waffen-SS
dalinius. Pirm kart atgijo europietiko solidarumo jaus-
mas. Tarptautiniai Waffen-SS daliniai nuo 1942 met tapo
savanorika europiei armija. Juose tarnavo 34 tautybi
atstovai, tarp j ir lietuviai
88
, nors pastarieji ir nesudar sa-
vo atskiro dalinio. 1942 metais pokalbio su SS reichsfiure-
85
H.Himlerio 1942 09 28 sakymo vertimo lietuvi kalb nuoraas, ibid., f. R-556, ap. 2, b.
19, 1. 30.
86
io SS teismo kompetencijai priklaus ne tik visos lietuvi policijos reikalai, bet ir SS, SD,
gestapo ir Waffen-SS pareign nusiengim klausimai. Vien io teismo Kauno skyriuje dirbo
per 12 teisj.
87
H.Himlerio 1942 m. lapkriio 15 d. sakymo vertimo lietuvi kalb nuoraas, LCVA, f. R-
660, ap. 2, b. 246, 1. 10.
88
Lietuviai tarnavo netgi ymaus vokiei kario, SS oberturmbanfiurerio Oto Skorcenio specialiajame
SS padalinyje. r.: O. Skorzeny, Nieznana wojna. Moje operacje specjalne, Warszawa, 1999, s. 43.
373
riu H. Himleriu bei savo adjutantais metu A. Hitleris labai
skeptikai atsiliep apie kitataui legion naudojim Ry-
t fronte
89
. Jeigu mes vienai i savo ukariaut provincij
kada nors suteiksime teis sukurti nuosav armij arba ka-
rines oro pajgas, tai ms viepatavimas joje kaipmat vi-
sam laikui baigsis, samprotavo A. Hitleris 1942 met ko-
vo mnes vyriausiojo kariuomens vado bstinje Wolf-
schanze
90
. Taiau 1943 met sausio 23 dien A. Hitleris pri-
tar H. Himlerio pasilymui organizuoti latvi ir lietuvi
SS dalinius. SS reichsfiureris sil Pabaltijo kratams u j
gyventoj mobilizacij Waffen-SS dalinius suteikti ribot
autonomij
91
. Vliau A. Hitleris sutiko padidinti kovos da-
lini iuose kratuose skaii, bet su slyga, kad jie bus SS
ir toliau kontroliuojami.
Vyriausiojoje SS valdyboje (virininkas SS obergru-
penfiureris Gottlobas Bergeris) valdybos D grup (Amtsgruppe
D) buvo padalyta Vidurio Europos I valdyb (Amt I Europis-
che Mittelstelle), German reikal II valdyb (Amt II Germa-
nische Leitstelle) ir Ryt savanori vadovavimo III valdyb (Amt
III Freiwilligen-Leitstelle Ost). III valdybos vadovu buvo paskir-
tas SS oberturmbanfiureris dr. Fritzas Arltas
92
, jos pagrindin
funkcija buvo organizuoti Ryt srii gyventoj, taip pat ir
lietuvi, SS policijos formuotes. Valdyba buvo padalyta Uk-
rainos, Baltarusijos, Kaukazo krat, Rusijos, Estijos, Latvijos
ir Lietuvos sekcijas. Dar 1942 met lapkriio 11 dien tvarkos
policijos vadas prie SS ir policijos vado Lietuvoje andarmeri-
89
. , , , 1994, N10, p. 52.
90
Adolfas Hitleris. Ustals kalbos, Kaunas, 1994, p. 84.
91
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 2, s. 36.
92
Gim 1911 m. Leipcige studijavo sociologij, teologij, genetik ir statistik. Bdamas
studentas lanksi Lenkijoje, ekoslovakijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje. 1936 m. tapo
Breslau universiteto asistentu. Daktaras, statistikos ir demografijos profesorius, SS
oberturmbanfiureris. Dirbo Generalins gubernijos administracijoje, tarnavo Waffen-SS
divizijos Das Reich tabe, kur 1944 m. pradioje buvo sunkiai sueistas. Vyriausiojoje SS
valdyboje vadovavo specialiai valdybai (Freiwilligen-Leitstelle Ost), kurios pagrindin funkcija
buvo organizuoti Ryt srii gyventoj, taip pat ir lietuvi, SS policijos formuotes. Po karo
dirbo Kelno vokiei pramons institute.
374
jos pulkininkas Hansas Hachtelis
93
, remdamasis SS reichsfiu-
rerio ir vokiei policijos vado H. Himlerio nurodymu, pasi-
ra slapt aplinkrat vis lietuvi policijos batalion vokie-
i ryi karininkams. Jame nurodyta, kad btina i vis lie-
tuvi policijos batalion atrinkti asmenis, iorikai panaius
rasinius vokieius (viess garbanoti plaukai, ydros akys ir
t. t.). I atrinkt moni pagal j skaii buvo ketinama steig-
ti udar br arba kuop Nr. 1
94
.
SS dalini, sudaryt i uimt Ryt krat gyventoj,
steigimui tarp kit grietai prieinosi ir Vyriausiosios reicho sau-
gumo valdybos (RSHA) virininkas SS obergrupenfiureris Ern-
stas Kaltenbruneris, RSHA III valdybos virininkas SS obergru-
penfiureris Ottas Ohlendorfas, SS ir policijos vadas Liubline SS
grupenfiureris Odilas Globocnikas, Ryt Prsijos gauleiteris ir
Ukrainos reichskomisaras Erichas Kochas ir kiti. H. Himleris tei-
g, kad tai laikina politika, kuri vykdyti veria sunki Treio-
jo reicho padtis bei sav karini itekli stoka. Europoje,
aikino jis savo pavaldiniams, yra vietos tiktai vienai suvere-
niai valstybei Vokietijai. Europoje yra tik viena SS tai yra
german SS, kuriai vadovauja SS reichsfiureris
95
.
Kad Ostlando reicho komisariatas buvo dirbtinis, nevi-
sikai vyks administracinis darinys, suprato ir patys aukiau-
si vokiei pareignai. 19421943 metais buvo numatyta Rei-
cho uimt Ryt srii ministerijos (ne daugiau kaip 290 etat
ir dar 60 technin valdyba), kartu ir Ostlando reicho komisa-
riato reorganizacija
96
. A. Rosenbergas 1942 met gegus 8 die-
n A. Hitleriui pasil Ostland i reicho komisariato pertvar-
kyti reicho protektorat, nes tikjosi vietos gyventojus paska-
93
Gim 1894 m. spalio 25 d. Daktaras, andarmerijos pulkininkas, 1942 m. vokiei
andarmerijos vadas Lietuvoje. Nuo 1942 m. rugsjo 22 d. vokiei tvarkos policijos vadas
prie SS ir policijos vado Lietuvoje. Kartu iki 1943 m. rugsjo jo lietuvi savisaugos dalini
inspektoriaus pareigas.
94
Tvarkos policijos vado 1942 m. lapkriio 11 d. rato vertimo lietuvi kalb nuoraas,
LCVA, f.R-1018, ap. 1, b. 93, l. 7273.
95
H.Himlerio kalba Charkove 1943 04. r.: K. Grunberg, Adolf Hitler biografia fuhrera,
Warszawa, 1988, s. 449.
96
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 565.
375
tinti aktyviau remti kar. A. Hitleris t pasilym atmet.
1943 met vasario pradioje reicho ministras uimtoms
Ryt sritims NSDAP reichsleiteris A. Rosenbergas pakartoti-
nai idst savo idj dl Ostlando A. Hitleriui. J parm ver-
machto vadovyb ir Berlyno politikos veikjai
97
. Idjos esm
ta, kad A. Rosenbergas pasil panaikinti Ostlando reicho ko-
misariat ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje sudaryti savo vy-
riausybes ir administracijas. Baltarusija likt tiesiogiai paval-
di Reicho uimt Ryt srii ministerijai. Pralaimjimo prie
Stalingrado ir neskmi Kaukaze paveiktas, A. Hitleris neat-
met reicho ministro pasilym ir paved jam sukonkretinti
projekt. Tuo metu reicho kancleris buvo pasirengs aprobuoti
ribot Baltijos krat autonomij ir ribot politin bendradar-
biavim. Kad tokia nuomon susidaryt, takos turjo ir kri-
tikas SS vadovybs nusistatymas vietos gyventoj atvilgiu,
Rytuose vykdoma politika. Gal gale 1943 met pavasar A.
Hitleris sutiko iek tiek modifikuoti Ryt politik. Svarbiau-
sias naujojo kurso niuansas buvo tas, kad fiureris sutiko Lie-
tuvoje ir Ukrainoje formuoti SS priirimus nacionalinius ka-
rinius dalinius, o Latvijoje ir Estijoje juos smarkiai padidinti.
A. Hitleris pereinamuoju laikotarpiu buvo pasiruos pritarti
dalinei Pabaltijo respublik autonomijai (be karini reikal,
be geleinkelio, komunikacijos, pato, muit ir nacionalins
valiutos) su reicho rezidentais, surengti privatizavimo akcij
ir maisto norm prilyginti reicho normai. Taiau 1943 met
vasar A. Hitlerio pozicija iuo klausimu vl tapo bekompro-
mis. Galutinai Ostlando reicho komisariatas buvo panaikin-
tas 1944 met lapkriio 10 dien.
Lietuvai, Latvijai bei Estijai rus bolevizmas buvo
daug pavojingesnis negu vokiei nacionalsocializmas. Vie-
nintelis ms prieas tuo metu buvo soviet barbarikumas,
bdingas mogaus teisi niekintojams ir iauriems ms tau-
tos naikintojams. Todl Baltijos ali nacionaliniai rezisten-
97
J. Turonek, Biaoru pod okupacj niemieck, s. 132.
376
ciniai judjimai paband suderinti bendrus veiksmus bei po-
litik vykstanio karo metu. 1944 metais sausio 89 dieno-
mis Rygoje vyko Baltijos ali rezistencijos atstov konfe-
rencija, kurioje buvo nusprsta bendrai gintis nuo soviet in-
vazijos, stengtis, kad balt ginkluotosios pajgos nebt pa-
valdios SS vadovybei ir t.t. Taiau latviams ir estams nuta-
rus tsti kov su bolevikais vokiei kariuomens sudty-
je, bendradarbiavimas nutrko
98
.
1944 met kovo 15 dien buvo steigta vadinamoji Ni-
kelio tarnyba. Jai vadovavo HJ-hauptbanfiureris Zigfridas
Nickelis. Tarnyba atliko ryininks tarp Vokietijos jaunimo
organizacijos Hitlerjugend vadovybs ir Ostlando reichsko-
misariato vaidmen, jos pagrindin uduotis buvo Baltijos
alyse pradti 1520 met amiaus vietos jaunimo verbavi-
mo akcij, taiau ji turjo menk pasisekim, nors iki rugsjo
20 dienos iai tarnybai pasisek uverbuoti 1 012 lietuvi jau-
nuoli, SS pagalbinink (SS-Helfer).
1944 met balandio 18 dien Vokietijos vyriausiosios
ginkluotj pajg vadovybs bstinje vyko pasitarimas, ku-
riame buvo aptarta savanori i Lietuvos, Latvijos ir Estijos
teisin padtis. Diskutuojant klausimu, koks yra skirtumas trak-
tuojant trij generalini srii savanorius, buvo konstatuota,
kad viena yra estai ir latviai, kita lietuviai. Estai ir latviai
buvo pripainti visikai lygiateisiais, palyginti su vokiei ka-
riais, o lietuvi savanoriai tokiais nebuvo pripainti
99
.
1944 metais MauthausenoGuseno koncentracijos sto-
vykloje tarp sovietini kalini buvo pradta atskirai registruoti
lietuvius, latvius bei estus. Naudojant agitacijos presing, Bal-
tijos ali kaliniams buvo adama laisv, jeigu jie sutiks stoti
savanoriais karinius junginius Ryt fronte. Kiek j tuo metu
buvo uregistruota, nra inoma, taiau 1945 met balandio
mn. stovykloje buvo 238 latviai, 17 lietuvi ir 5 estai
100
.
98
A. Bubnys, Lietuvi antinacin rezistencija 19411944 m., Vilnius, 1991, p.124125.
99
Lietuvi tauta atmet SS legion, Karys, 1985, Nr.7, p. 293.
100
S. Dobosiewicz, Mauthausen-Gusen samoobrona i konspiracja, Warszawa, 1980, s. 70.
377
Nepaisant to, kad 1944 met birelio 23 dien Pabaltijo kra-
tai tapo karo operacins veiklos sfera ir vermachto daliniai um
panteros linij Estijos ir Latvijos pasienyje, Ostlando reichsko-
misariato valdia liko. 1944 met liepos mn. H. Himleris nusprend
leisti steigti savarankikas lietuvi, latvi bei est karines formuo-
tes. Parinkti bei apmokyti iems daliniams skirtus mones buvo
pavesta valgybos organizacijai Waffen-SS Jagdverband
101
. Rude-
n armij grups iaur vadas generolas feldmaralas Ferdinan-
das iorneris (Schorner)
102
gavo didelius galiojimus vadovauti vo-
kiei staigoms bei institucijoms. 1945 met sausio 25 dien ap-
supti vokiei kariniai daliniai buvo sujungti armij grup Kur-
liandija, kuriai paeiliui vadovavo generolai pulkininkai Heinri-
chas von Vitinhofas (Heinrich Gottfried von Vietinghoff-Scheel)
103
,
dr. Lotaras Rendulikas (Lothar Rendulic)
104
ir Karlas Hilpertas (Karl
101
, , 1990, N.11, .119.
102
Gim 1892 05 12 Miunchene. Pirmojo pasaulinio karo metais apdovanotas II ir I klass
Geleinio kryiaus ordinais. 1943 11 161944 01 31 XXXX tank korpuso vadas, vliau
armij grupi iaur ir A vadas, vokiei armijos Kurliandijoje vadas. Nuo 1944 04 01
generolas pulkininkas, nuo 1945 04 05 generolas feldmaralas. Apdovanotas auksiniu NSDAP
enkleliu. 1941 04 20 apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio kryiaus ordino. 1944 02
17 kaip 398 vermachto karys apdovanotas uolo lapais, 1944 08 28 Kalavijais (Nr.93),
1945 01 01 Briliantais (Nr. 23). 1945 05 151955 01 17 kaljo rus karo belaisvi
stovykloje. Mir 1973 07 02 Miunchene.
103
Gim 1887 12 06. Karo tarnyb pradjo 1906 m. Nuo 1914 08 01 oberleitenantas, 1916
1918 m. tarnavo generaliniame tabe. Nuo 1926 03 01 majoras. 19391940 13-ojo
korpuso vadas. 1940 06 24 apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio kryiaus ordino.
1944 04 16 kaip 456 vermachto karys apdovanotas uolo lapais. 1942 12 071943 08 08
XV armijos vadas Vakar fronte. 1943 08 221944 10 25 X armijos vadas Italijoje. Nuo
1943 09 17 generolas pulkininkas. 1945 0103 armij grups Kurliandija vadas. 1945
0305 armij grups C vadas Italijoje. Mir 1952 02 23 Pfrontenriede (Allgau).
104
Gim 1887 11 23. Karo tarnyb pradjo 1910 m. 1917 m. kapitonas, 1926 m. majoras,
1933 m. pulkininkas. 19331935 m. Austrijos karo ata Paryiuje. 19351938 m.
motorizuotosios brigados vadas Vienoje. 1939 m. generolas majoras. 1940 06 14-osios
pstinink divizijos vadas. 1941 m. generolas leitenantas. 1942 m. XXXV armijos korpuso
vadas. 1942 m. pstinink generolas. 1943 081944 06 25 2-osios tank armijos vadas
Balkanuose. 1942 03 06 apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio kryiaus ordino. 1943
08 15 kaip 271 vermachto karys apdovanotas uolo lapais, 1945 01 18 Kalavijais (Nr.
122). 1945 01 2703 12 armij grups Centras vadas. 1945 0304 armij grups
Kurliandija vadas. Po karo Niurnbergo procese Nr. 7 nuteistas 20 met kalti, taiau 1951
m. paleistas. Mir 1971 01 18.
378
Hilpert)
105
. Paskutinje karo fazje 1945 met vasario mn. Kur-
liandijoje A. Hitleris ved karin valdym, karins vadovybs prie-
akyje buvo galiotasis SS grupenfiureris teiss daktaras Vilhelmas
Behrendsas
106
kartu jis buvo SS reichsfiurerio galiotiniu ioje te-
ritorijoje. Kariniu poiriu jis buvo pavaldus armij grupei Kur-
liandija, o politikai H. Himleriui
107
.
Artjant karui pabaig, 1945 met pradioje vokie-
iai i latvi ir est pabgli Vokietijoje buvo sudar latvi
ir est politinius tautinius komitetus. Pagal vokiei suma-
nym ie komitetai turjo suvaidinti i taut atstovybi vaid-
men ir padti vokieiams traukti vermacht Vokietijoje at-
sidrusius latvi ir est pabglius. Netrukus komitetai pa-
skelb savotik savo tautiei Vokietijoje mobilizacij
SS legionus, kuri buvo tik likuiai.
Pirmasis, kuriam kilo mintis, kad Pabaltijo krat gy-
ventojai galt atlikti ir karo aviacijos personalo uduotis,
buvo Luftwaffe vadovybs Ost tabo karininkas oberleite-
nantas Holtersas (Holters). 1943 met pabaigoje Luftwaffe 1-
ajame oro laivyne buvo steigta pagalbin naktin turmo gru-
p Ostland (Erganzungsnachts-schlachgruppe Ostland), ku-
rios sudt jo 11-asis naktinis turmo aviacijos divizionas
(NSGr.11), sudarytas 1943 met spalio 18 dien i est sava-
nori, ir 12-asis lietuvi naktinis turmo aviacijos divizionas
105
Gim 1888 09 12 Niurnberge. Karo tarnyb pradjo 1907 m. Bavarijos 14-ajame pstinink
pulke. 1933 m. pulkininkas leitenantas, 1935 m. pulkininkas, 1939 m. generolas majoras,
1940 m. generolas leitenantas, 1942 m. pstinink generolas, 1945 m. generolas
pulkininkas. 1939 09 IX armijos korpuso tabo virininkas. 1940 02 1-osios armijos tabo
virininkas. 1942 06 LIX armijos korpuso vadas. 1943 08 22 apdovanotas Riterio kryiumi
prie Geleinio kryiaus ordino. 1944 08 08 kaip 542 vermachto karys apdovanotas uolo
lapais. 1944 091945 04 16-osios armijos Ryt fronte vadas. 1945 04 armij grups
Kurliandija vadas. Mir 1948 12 24 rus karo belaisvi stovykloje.
106
Gim 1907 05 11 Rostringene. NSDAP (Nr. 981960) ir SS (Nr. 35815) narys. 1939 03
1945 Reichstago deputatas. 1944 04 011944 10 auktesnysis SS ir policijos vadas
Serbijoje, o nuo 1945 01 30 iki 1945 05 Ostlande ir iaurs Rusijoje. Nuo 1944 08 01 SS
grupenfiureris ir policijos generolas leitenantas. Rezervo SS turmbanfiureris Waffen-SS
daliniuose. H.Himmleris apdovanojo j SS Garbs paga ir SS Mirties galvos iedu. 1946 04
16 Belgrade jam vykdyta mirties bausm.
107
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 647.
379
(NSGr.12)
108
, steigtas 1944 met gegus 14 dien Liepojo-
je
109
. Abu divizionai buvo apginkluoti pasenusiais vairi ti-
p lktuvais, pritaikytais bombarduoti nakt: Bucker Bu-131,
Go-145, He-50, He-46, Ar-66 bei trofjiniais oland biplanais
C.Vm/26 ir C.Vm/33. vadinamj Latvijos aviacijos legion
dar jo Flak-Abteilung 385. 1944 met spalio 17 dien abu di-
vizionai buvo iformuoti, o j personalas buvo paskirstytas
po kitus Luftwaffe dalinius.
Be i dalini, apie 6 000 Latvijos ir Estijos vaikin bu-
vo paaukti kaip Luftwaffe-Helfers, Oro pajg atsarginiai, ir i-
sisti Vokietij. Daugiausia j tarnavo techniniuose arba ad-
ministraciniuose postuose, taiau kai kurie pateko zenitins
artilerijos dalinius. Jie vilkjo Hitlerjugend uniformas su nacio-
nalinmis spalvomis idaytais enklais ant rankovi.
Lietuva
Lietuviai buvo pirmieji, kurie palaik ygiuojant Ry-
tus vermacht. 1941 met birelio 23 dien sudaryta Lietu-
vos laikinoji vyriausyb (LLV)
110
isprend daug organiza-
cini udavini, kuri negyvendinus vermachto ygis per
Lietuv bt buvs ymiai sunkesnis. Siekdami velninti san-
tykius su vokieiais ir gauti i j ekonomini bei politini
nuolaid ir privilegij, lietuviai silsi suorganizuoti lietu-
vi tautin korpus, kuris dalyvaut bendrame ygyje prie
sovietus
111
, juoba kad vienintelis A. Hitlerio ansas laimti
kar Rytuose buvo sjunga su milijonais potenciali stalini-
nio reimo prieinink
112
. Taiau vokieiai lietuvi pasily-
108
., , ,1999,N 1,. 23.
109
M.Zefirovas savo knygoje teigia, kad NSGr.12 buvo sudarytas i latvi savanori. M. B.
, , , 2001, . 42, 49.
110
Nei latviai, nei estai tuo metu nebuvo paskelb savo vyriausybi.
111
Nacionalist talka hitlerininkams, p. 36.
112
1943 met balandio 15 dien Nepriklausoma Lietuva ra: Kas bt atsitik, jei vokieiai
<...> nebt pasididiav ir bt prim ms kai kuri tuolaikini politini vadov net du
kartus pasilyt Lietuvos vyr mobilizacij?.
380
m atmet ir patar steigti vokieiams pavaldius ir itiki-
mus policijos batalionus. Joki tvirtesni vokiei siparei-
gojim dl Lietuvos nepriklausomybs atkrimo ar pripai-
nimo nebuvo gauta. Taiau iokios tokios vilties bta.
LLV, neturdama kitos ieities, nusprend kurti lie-
tuvi policijos padalinius, juos apginkluoti ir laikyti krato
vidaus saugumui garantuoti. Prielaida, kad lietuviai sitrauks
kov u Vokietijos ateit, buvo grietai atmesta. Buvo isa-
miai ir nedviprasmikai garantuota, kad derinimas ir bendra-
darbiavimas su Vokietija kovojant su bendru prieu Sovie-
t Sjunga yra tik priemon. Vliau lietuvi kariniai ir poli-
tikos veikjai iuos policijos batalionus vertino kaip savo pra-
dines karines pajgas, kurias reikia ilaikyti net grieto vo-
kiei valdymo slygomis ir isaugoti ateiiai, kovai dl ne-
priklausomybs. Vokietijos kariuomens vadovybei buvo i-
aikinti tuomeiai i policijos batalion udaviniai ir tiks-
lai, todl juos kurti buvo leista. Svarbiausi udaviniai buvo
saugoti strateginius tiltus, geleinkelio linijas, mikuose gau-
dyti likusius sovietins kariuomens karius, kovoti su siau-
tjaniais plikais, o svarbiausia garantuoti saug ir ram
lietuvi kinink gyvenim. iems tikslams Vokietijos ka-
riuomens vadovyb pritar
113
. Be to, prie svarbi udavi-
ni buvo priskirtas vokiei pareign saugumo laidavimas,
nes pagal paioje karo pradioje Vokietijos kariuomens i-
leistus sakymus u vien nuaut vokiet buvo suaudoma
100 vietos gyventoj (lietuvi) ir 500 yd.
Vokieiams likvidavus Lietuvos laikinj vyriausy-
b, teko, neatsisakant ginti savo teisi ir tautos garbs, steng-
tis lojaliai prisiderinti prie naujosios padties. Buvo steig-
tos centrins savivaldos staigos, vadinamosios vadybos, ku-
rioms vadovavo generaliniai tarjai lietuviai. Vokiei
113
K. kirpa, Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti, p. 339; A. Janys, Kauno yd
tragedija tebelieka atvira aizda, Laikinoji sostin, 1998, birelio 22 d., Nr. 143 (728); J.
Abraitis, Atkuriami ginkluoti daliniai, Karys, 1987, Nr. 1, p. 14; J. Vgelis, Lietuvos
vietins rinktins krimasis iauliuose, ibid., 1958, Nr. 9, p. 301. R. Liormonas, Lietuviai
kariai Vokietijos kariuomenje, ibid., 1970, Nr. 1, p. 9.
381
okupacijos metais lietuvi karini policijos formuoi kom-
plektavimas vyko vadovaujantis savanorikumo principu: vie-
ni norjo ivengti sunkaus fizinio darbo Treiojo reicho kari-
nse gamyklose, kiti troko naudos, privilegij ar lovs, tre-
ius taip elgtis skatino sitikinimai. Didel reikm turjo ir
tai, kad lietuviai, stoj policijos dalinius, arba j eimos na-
riai atgaudavo soviet nacionalizuot nuosavyb. Pradiniame
karo etape stoti savanoriu policijos batalion buvo materia-
liai naudinga. Ir tai buvo nemaas akstinas. Eilinis veds poli-
cininkas, kurio dalinys buvo dislokuotas u Lietuvos rib, pa-
fronts ruoe, 1941 metais gaudavo 465 rb per mnes atlygini-
m, kuopos virila 960 rb, leitenantas 1170 rb, kapitonas
1630 rb
114
. Policininkai buvo aprpinami maistu ir drabuiais,
todl beveik vis alg palikdavo eimoms, kurios, be to, dar
naudojosi vairiomis privilegijomis: u korteles be eils pirk-
davo maist, nemokjo u but, buvo aprpinamos kuru ir kt.
Taiau neapsieita ir be io principo paeidim.
Tenka pabrti, kad atkurtos lietuvi policijos bei
steigt policijos batalion padtis buvo palankesn u kit
krat vietini policij. Karo metais vietins nacionalins po-
licijos struktros funkcionavo daugelyje vokiei okupuot
krat. Pavyzdiui, Lenkijos teritorijoje steigtame administ-
raciniame darinyje Generalin gubernija veik i vietos gy-
ventoj lenk sudaryta policija, taiau jinai buvo vadinama
ne lenk, o granatowa policija (pagal tamsiai mlynos spal-
vos uniformas). Be to, jinai neturjo centrinio vadovaujanio
organo, o tik vietines vadovavimo struktras. Keliems Len-
kijoje steigtiems Schutzmannschafto batalionams vadovavo tik-
tai vokiei policijos karininkai. Bohemijos ir Moravijos pro-
tektorate po skmingo pasiksinimo Vyriausiosios reicho
saugumo valdybos virinink SS obergrupenfiurer Reinhar-
d Heydrich ek policija buvo iformuota, o jos lik nariai
privaljo neioti raiius su urau Deutsche Polizei, nes
buvo tiesiogiai traukti vokiei policijos sudt. Ne k ge-
114
LCVA, f. R 402, ap. 2, b. 1, l. 56 57 ir f. R 1099, ap. 1, b. 1, l. 309.
382
resn padtis buvo ir kituose kratuose. Tuo tarpu atkurtoji
lietuvi policija turjo centrin vadovaujant organ Polici-
jos departament, kuriame atsakingas pareigas jo lietuviai.
Lietuvi policijos batalionams vadovavo bei karinink pa-
reigas jo taip pat lietuviai. Batalion kari uniformas puo
nacionalin priklausomyb ymintys skiriamieji enklai.
Vokiei valdymo metais savarankik lietuvi ginkluo-
tj pajg nebuvo, todl buvo leista sudaryti ias nuo vokie-
i administracijos priklausomas lietuvi karines policijos for-
muotes: lietuvi savisaugos dalinius (1941 metais), statybos ba-
talionus (1943 metais), Lietuvos vietin rinktin (1944 metais),
Tvyns apsaugos rinktin (1944 metais). Keiiantis vokiei
karinei ir policijos vadovybei, keitsi ir naujai steigiam lietu-
vik policijos padalini pavadinimai. Tai daugiausia priklau-
s nuo to, koks buvo padalinio pagrindinis udavinys, t. y. svar-
biausioji funkcija. ie ms policijos daliniai turjo bendr pa-
vadinim savisaugos batalionai, bet pagal savo specifines funk-
cijas jie dar buvo vadinami Vilniaus ar Kauno atstatymo tarny-
b batalionais, savisaugos apsaugos batalionais, geleinkeli
linij ir tilt apsaugos batalionais, fronto ir ufronts batalio-
nais, sargyb batalionais, statybos batalionais ir kitokios paskir-
ties batalionais. I viso 19411944 metais lietuviai suformavo 26
policijos batalionus, reprezentacin policijos kuop, policijos ka-
valerijos eskadron ir 6 statybos batalionus
115
, be formuojam,
bet vliau paleist 301310 serijos batalion (estai suformavo
26 batalionus, o latviai 51 batalion)
116
. Nors lietuviai ir su-
lugd sumanym suformuoti vietin SS legion, taiau j su-
kurti policijos batalionai buvo panaudoti vokiei interesams.
U nacionalini policijos formuoi sukrim Lietu-
vos generalinje srityje buvo atsakingas tvarkos policijos va-
das prie SS ir policijos vado majoras A. Engelis
117
(vliau
115
P. Stankeras, Lietuvi policija naci okupacijos metais 19411944 (Organizacin struktra
ir personalas). Daktaro disertacijos santrauka, Vilnius, 2000, p. 20.
116
A. Mnoz, Hitlers Eastern Legions, Vol. 1: The Baltic Schutzmannschaft, p. 11.
117
Policijos majoras, tvarkos policijos vadas Vilniaus apskrityje, o nuo 1941 09 14 iki 1942 02
tvarkos policijos vadas prie SS ir policijos vado Lietuvoje.
383
pulkininkas Volfgangas Denick (Wolfgang Denicke)
118
ir
pulkininkas leitenantas Valteris Musilis (Walter Musil)
119
).
Lietuvos generalinio komisaro nurodymu alies teritorijoje
buvo pradtos steigti gyventoj registravimo staigos, paval-
dios vokiei civilinei valdiai
120
. Ryt fronto vokiei ka-
riuomens vad pageidavimu bei sutikus vokiei policijos
Lietuvoje vadovybei jau 1941 met rugsjo mnes keli Vil-
niuje suformuoti lietuvi policijos batalionai gavo sakym
vykti fronto prieakines linijas, sitraukti kovos veiksmus
su ufrontje veikianiais soviet partizanais, o kiti buvo pa-
skirti geleinkelio linij ir tilt, kuriais vyko fronto aprpi-
nimas, apsaug utikrinti. Operatyvinje srityje jie buvo pa-
valds vokiei kariuomens dalinio vadui, o aprpinimo
vokiei policijos vadovybei Lietuvoje.
Ar teisinga yra traktuoti Antrojo pasaulinio karo me-
tais steigtus lietuvi policijos batalionus kaip pradines ka-
rines pajgas? Manyiau, kad ne. Kariuomen tai valstybs
ginkluotos gynybos institucija krato apsaugos sistemos pa-
grindin dalis, sauganti valstybs suverenitet, jos teritorijos
bei oro erdvs nelieiamyb, ginklu ginanti valstyb nuo ag-
resijos ar kitokio ginkluoto upuolimo. Nors suvereni Lietu-
vos valstyb po Soviet Rusijos, o vliau ir po Treiojo rei-
cho reokupacijos nebuvo inykusi, suvereni valstybs ins-
titucij veikla buvo laikinai sutrikdyta. Todl apie jokios lie-
tuvi kariuomens atkrim, ypa inant griet naujojo oku-
panto nuostat iuo klausimu, negaljo bti n kalbos. Ta-
iau policija yra teistvark utikrinantis vykdomasis vals-
tybins valdios organas. Pagrindiniai policijos udaviniai
buvo nusikaltim bei kitoki teiss paeidim prevencija,
118
Policijos pulkininkas. Nuo 1942 02 29 iki 1943 m. tvarkos policijos vadas prie SS ir
policijos vado Lietuvoje. Lietuv atvyko i Frankfurto prie Maino.
119
Gim 1894 06 08. Dr., austras. Nuo 1942 11 30 policijos pulkininkas leitenantas
(Oberstleutnant der Schutzpolizei), 19431944 m. tvarkos policijos vadas prie SS ir policijos
vado Lietuvoje, lygiagreiai nuo 1943 m. rugsjo mn. Lietuvos savisaugos dalini inspektorius.
120
Lietuvos generalinio komisaro potvarkio vertimo lietuvi kalb nuoraas, LCVA, f. R-713,
ap. 1, b.1, l.11.
384
nusikaltim atskleidimas ir tyrimas, vieosios tvarkos, visuo-
mens rimties bei saugumo utikrinimas, piliei teisi, lais-
vi ir turto apsauga. Policija buvo atsakinga u eismo sau-
gumo prieir, teik neatidliotin ir kitoki socialin pa-
galb gyventojams bei vykd kitas vokiei okupant pri-
mestas policijai nebdingas funkcijas. Be to, vokiei polici-
jos vadas H. Himleris 1944 metais visiems lietuvi batalio-
nams oficialiai suteik policijos vard.
Vokietijos politin bei karin vadovyb nuo pat pirm
buvimo Lietuvoje dien stengsi pajungti vis k bei gyven-
toj iteklius savo kariniams tikslams. Teko laviruoti taikant
ir saldainio, ir botago princip. Paioje karo pradioje, kai bu-
vo siekiama isivaduoti i soviet okupacijos, Lietuvos gy-
ventojai parod daug draugikumo ir geros valios, buvo pasi-
ry bendradarbiauti su vermachtu, todl plaiausia savival-
da Lietuvos generalinei sriiai buvo suteikta ne be pagrindo.
Reicho ministras uimtoms Ryt sritims NSDAP reichsleiteris
A. Rosenbergas, suprasdamas, kad vietos gyventoj savano-
rikas ir kuo laisvesns formos bendradarbiavimas su vokie-
iais duos daugiau naudos, 1942 met kovo 7 dien paskelb
direktyvas dl liberalesnio administracinio tvarkymo Lietu-
voje, Latvijoje ir Estijoje ir dekret dl administracins savi-
valdos vedimo Ostlande
121
. Kartu Baltijos alyse buvo teisin-
ta vietin savivalda.Vokiei jau netenkino Lietuvoje steigti
policijos batalionai. Jiems prireik karini dalini.
Vokiei civilin, policijos bei karin administracija
djo daug pastang, kad steigt SS karin dalin Lietuvoje.
Taiau vokieiai i pat pradi padar iurki taktin klai-
d neusitikrino Lietuvos savivaldos institucij bei visuo-
mens paramos ir msi svarb udavin gyvendinti savo
jgomis. 1942 metais latviams ir estams su vokiei pagalba
pavyko suformuoti pirmuosius SS dalinius. Vokiei politi-
ns ir karins administracijos atstovai lietuviams pavyzdiu
rod latvius bei estus, kaip realiai galvojanius ir toli numa-
121
Ibid., f. R-614, ap. 1, b. 20, l. 4248.
385
tanius politikus, kuriems vokieiai tikrai suteiksi nepriklau-
somyb. Lietuviams buvo draugikai patariama pagalvo-
ti, apsisprsti ir sekti savo iaurini kaimyn pavyzdiu
122
.
1942 met spal Vokietijos usienio reikal ministro J. von
Ribentropo atstovas Ostlande dr. Adolfas Vindeckeris (Win-
decker) lanksi pas generol Stas Ratik ir klaus, ar jis su-
tikt organizuoti lietuvi legion tais paiais pagrindais, kaip
tai dar estai. Lietuvos generolas atsisak
123
. T pai met
gruodio 21 dien Vyriausioji reicho saugumo valdyba sa-
k atrinkti i lietuvi ir latvi policijos batalion mlynakius
bei blondinus. 2 tkst. rass atvilgiu tinkam vyr i Lie-
tuvos ir Latvijos turjo bti po 10 iskirstyti vokiei SS
policijos batalion kuopas
124
.
Pralaimj kautynes prie Stalingrado, vokieiai paskel-
b visuotin vis itekli, reikaling karo reikmms, mobili-
zacij. Tai negaljo aplenkti Pabaltijo, taip pat ir Lietuvos.
Auktesnysis SS ir policijos vadas Ostlande ir iaurs Rusijoje
SS obergrupenfiureris ir policijos generolas F. Jeckelnas 1943
met vasario 1 dien spjo Lietuvos generalin komisar Ad-
rian Theodor von Renteln
125
pasiruoti masiniam Lietu-
vos vyr suraymui
126
. Suraant vyrus turjo bti panaudoja-
mi adres biurai, maisto korteli idavimo registracijos kny-
gos bei kiti altiniai. Taiau 1943 met vasario 19 dien Lietu-
vos generaliniai tarjai atsisak per vyr suraym padti vo-
122
S. Ratikis, Kovose dl Lietuvos, II dalis, Vilnius, 1990, p.321.
123
Lietuvi tauta nepakluso vokiei mobilizacijai, Karys, 1986, Nr. 3, p.107.
124
RSHA 1942 12 21 d. sakymo vertimo lietuvi kalb nuoraas, LCVA, f. R-1399, ap. 1, b.
57, 1. 17.
125
Gim 1897 m. rugsjo 15 d. Maskvoje. Daktaras. Po bolevik revoliucijos gro Vokietij,
kur studijavo nacionalin ekonomik ir pramons teis. Aktyvus urnalistas. Rusikai kalbjo
ne prasiau nei vokikai ir laik save Ryt problem ekspertu. Nuo 1928 m. NSDAP, o nuo
1929 m. SA narys. 1929 m. Nacionalsocialistini mokytoj draugijos vadovas, 19311932
m. organizacijos Hitler-Jugend vadovas. Nuo 1933 m. Reichstago deputatas, atstovavs
Potsdamui. 19331935 m. Vokietijos pramons ir prekybos rm pirmininkas. Vokietijos
Belgijos draugijos Berlyne prezidentas. 1934 m. Reicho darbo tarnybos tabo vadovas. 1941
m. liepos 28 d. 1944 m. Lietuvos generalinis komisaras. Pateko rus nelaisv ir 1946 m.
soviet teismo sprendimu buvo pakartas.
126
Rato vertimo lietuvi kalb nuoraas, LCVA, f. R-615 ap. 2, b.21, l.18.
386
kiei valdiai organizuoti lietuvikj SS divizij.
Vasario 21 dien lietuvi visuomens atstovai vys-
kupas V. Brizgys, profesorius Juozas Ambrazeviius ir kiti
aplank pirmj generalin tarj ir generalin tarj vidaus
reikalams generol Petr Kubilin ir pareik jam savo nei-
giam nuostat dl lietuvikosios SS divizijos krimo. Kit
dien Ryg dl lietuvikosios SS divizijos steigimo ikvies-
ti tarjai perdav auktesniajam SS ir policijos vadui Ostlan-
de ir iaurs Rusijoje SS obergrupenfiureriui ir policijos ge-
nerolui F. Jeckelnui lietuvi visuomens reikalavim atkurti
valstybingum, kaip btin karini dalini organizavimo s-
lyg. Bet nepaisant to, po delegacijos grimo Kaun, vasa-
rio 24 dien, buvo pradta 19191924 metais gimusi vyr
registracija lietuvi SS legion. Organizavimo darbai buvo
pavesti darbo jgos telkimo staigai Arbeitsamtui
127
. T pai
dien lietuvi taut su atsiaukimu kreipsi Ostlando reich-
skomisaras H. Lohs ir pareikalavo atsilyginti u paslaugas,
kurias neva vokieiai suteik Lietuvai
128
. Generaliniai tarjai
atsisak pasirayti atsiaukim, raginant Lietuvos vyrus stoti
SS divizij. Vasario 27 dien paskelbtame Lietuvos genera-
linio komisaro A. von Rentelno, Lietuvos vyriausiojo karo
lauko komendanto generolo majoro Emilio Justo
129
ir SS ir
policijos vado Lietuvoje SS brigadefiurerio ir policijos gene-
127
L. Truska, Lietuva bolevik ir naci metais. 19401945 met politin kronika, Lietuvos
rytas, 1993, kovo 20.
128
Karys, 1943, Nr.9.
129
Gim 1886 m. Strasbre. Nors lietuvi kalbos nebemokjo, taiau buvo kils i Rytprsi
lietuvi ir savo lietuvikos kilms neslp. Nuo 1924 m. tarnavo Abvere. 19381940 m. karo
bei aviacijos ata Kaune ir Rygoje, Abvero rezidentros Kaune (slaptas pavadinimas Likog)
virininkas. Vadovavo slaptai antisovietinei organizacijai Lietuvos karin organizacija. 1941
m. karo ata Rumunijoje. Prasidjus karui Lietuvos generalins srities saugumo zonos
komendantas (der Kommandant des Sicherungsgebietes Litauen), o nuo 1941 m. lapkriio 1
d. iki 1944 m. Lietuvos vyriausiasis karo lauko komendantas (Oberfeldkommandant), nuo
1942 m. generolas majoras. Buvo palankus lietuviams ir visuomet stengdavosi jiems padti.
Karo pabaigoje pateko naci nemalonn, buvo atleistas i pareig ir isistas Kuro front.
1945 m. gegus 3 d. Berlyne suimtas soviet. Niurnbergo procese kaip liudytojas liudijo
palankiai Lietuvai. 1946 m. teismo procese Rygoje liudijo prie F. Jeckeln. 1946 m. lapkriio
2 d. Vilniuje nuteistas mirti, 1947 m. vasario mn. NKVD Vilniaus rm poemyje suaudytas
ir po Tuskulnuose buvusio garao grindimis slapta ukastas.
387
rolo majoro Luciano Vysockio (Wysocki)
130
kreipimesi Lie-
tuviai, prie ginklo! sakoma: Fiureris Adolfas Hitleris sutei-
k jums galimyb aktyviai dalyvauti Europos kare prie bol-
evizm. Todl stokite kuriam Lietuvi legion ir savo
karinink vadovaujami kartu su kitomis Europos tautomis
kovokite u savo krat
131
. Argumentuotai politik suskal-
dyt Lietuvos visuomen 1943 met kovo 6 dien kreipsi
Lietuvos generalins srities pirmasis generalinis tarjas ir vi-
daus reikal generalinis tarjas generolas Petras Kubilinas:
Kas tik sveikas ir pajgus, stokime ms lietuvi legion
ir vermachto dalinius <...> Juo greiiau ir geriau suorgani-
zuosime savo lietuvi legion, juo aktyviau pasirodysime
kovoje prie bolevikus, tuo daugiau laimsime politiniu ir
kitais atvilgiais
132
. Remdamasis reicho ministro uimtoms
Ryt sritims 1941 met gruodio 19 dienos potvarkiu dl dar-
bo prievols vedimo uimtose Ryt srityse, taip pat 1942
met rugpjio 27 dienos potvarkiu, keiianiu potvark dl
darbo prievols vedimo uimtose Ryt srityse, ir reicho ko-
misaro Ryt kratui 1943 met sausio 25 dienos pirmuoju
potvarkiu, nurodaniu vykdyti potvark dl darbo prievols
vedimo okupuotose Ryt srityse, reicho komisaro Ryt kra-
tui 1942 met rugsjo 9 dienos potvarkiu dl generalini ta-
rj teiss leisti potvarkius generaliniam komisarui pritarus,
Lietuvos generalins srities pirmasis generalinis tarjas ir ge-
130
Gim 1899 m. sausio 18 d. Gentomice (Vakar Prsija), achtininkas. NSDAP narys
(bilieto Nr. 132988), SS narys (bilieto Nr. 365199). 1933 m. Reichstago narys, atstovavs
Kelnui ir Achenui. Nuo 1933 m. rugpjio SA turmbanfiureris. Tuo paiu metu paskirtas
Duisburgo SA 138-ojo pulko vadu, suteiktas SA tandartenfiurerio laipsnis. 1934 m. rugpjio
1937 m. sausio mn. Vupertalio SA 171-ojo pulko vadas. 1937 m. sausio1940 m. gegus
mn. SA 73-iosios brigados vadas Esene. 1939 m. SA brigadefiureris, policijos prezidentas.
Nuo 1940 m. birelio 21 d. SS brigadefiureris. Iki 1941 m. rugsjo 8 d. vyriausiasis Vilniaus
miesto ir srities policijos vadas, o nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. SS ir Lietuvos policijos
vadas. Nuo 1941 m. rugsjo policijos generolas majoras. Atleistas i posto dl minktumo,
ypa pasireikusio vykdant akcijas prie ydus ir kovojant su sovietiniais partizanais. 1944 m.
dirbo SS vadovybs Vakarai tabe. Po karo gyveno Duisburge. Mir 1964 m. gruodio 13 d.
131
L. Truska, Lietuva bolevik ir naci metais. 19401945 met politin kronika, Lietuvos
rytas, 1993, kovo 20, Karys, 1943, Nr.10.
132
Karys, 1943, Nr.11.
388
neralinis tarjas vidaus reikalams generolas Petras Kubili-
nas 1943 met balandio 6 dien pasira potvark dl 1919
1924 m. gimusi vyr suraymo
133
. Buvo aikinama, kad nu-
matyta vyrus mobilizuoti ne vokiei kariuomens, o tik
pagalbinius karinius dalinius. Didiuls vokiei propagan-
dins pastangos, visoki privilegij stojusiems SS legion
paadai nedav norim rezultat. Paauktj registracijos
vykdymas dl tam tikr intelektualini sluoksni takos bu-
vo neigiamai paveiktas. Atsakingieji asmenys tuo ne tik nu-
sikalto prie Europos taut bendruomen, bet ir prie savo
lietuvi tautos interesus<>, savo vedamajame ra dien-
ratis Ateitis
134
.
Vykdant 1943 metais prievartin lietuvi mobilizaci-
j SS legion, Kauno apygardos komisaras SA brigadefiure-
ris Arnoldas Lentzenas
135
Kauno apskrities policijos vadui
ir apskrities virininkui ra, jog lietuvi policija nerodanti
geros valios, kad kiekvienas policininkas privalo surasti ir
atgabenti kaljim po tris asmenis, neatvykusius mobili-
zacijos komisijas
136
. Laim, kad auktesnieji lietuvi polici-
jos pareignai, kaip ir pats Policijos departamento direkto-
rius Vytautas Reivytis, buvo smoningi, siningi lietuviai,
jaut laiko dvasi, gerai paino aplink, todl kur galdami
ir kaip manydami gelbjo bdon pakliuvusius savo kole-
gas, per juos paddavo gyventojams. vairiais bdais buvo
stengiamasi nevykdyti daugelio vokiei potvarki ir sa-
kym, bet kartu neerzinti reicho valdios atstov valsiuo-
se, apskrityse, Lietuvos generalinio komisaro staigoje Kau-
ne. Vieas pasiprieinimas arba atsisakymas vykdyti vokie-
i reikalavimus buvo motyvuojamas teisiniais argumentais.
Tai, kad nepasisek steigti lietuvikojo SS legiono, bu-
133
LCVA, f.R-729, ap.2, b.3, l.125.
134
Ateitis, 1943, kovo 17, Nr.63.
135
Gim 1902 m. birelio 30 d. Nuo 1941 m. liepos 28 d. Kauno apygardos komisaras. Nuo
1941 m. spalio SA oberfiureris, o nuo 1942 m. kovo SA brigadefiureris. Pokarinis likimas
autoriui neinomas.
136
LCVA, f.R-1474, ap. 1, b. 25, l. 30.
389
vo didelis politinis ir moralinis smgis vokiei prestiui,
politikai ir propagandai. 1943 met kovo 17 dien spaudo-
je
137
bei per radij buvo paskelbtas oficialus vokiei komu-
nikatas, kad lietuvi SS legiono formavimas yra sustabdo-
mas, nes lietuviai nes verti tarnauti vokiei SS daliniuose.
Lietuvos generalins srities generalinio komisaro stai-
gos atsakingi pareignai atliko isami prieasi, dl ko lu-
go lietuvi mobilizacija, analiz. Berlynui pateiktame doku-
mente kaip pagrindin prieastis nurodyta Lietuvos gyven-
toj ypatumai: lietuvi tautos charakteris, emas kultros ir
civilizacijos lygis, Lietuvos valstybs ir jos valdanij
sluoksni, inteligentijos prieikumas. Buvo pripainta ir da-
lis vokiei kalts: trumpas pasirengimo mobilizacijai ter-
minas, nedidels bausms vermachto dezertyrams, vokiei
paad netesjimas
138
. Vokieiai ignoravo tiek tarptautins,
tiek valstybins teiss nuostat, kad krato gynimo ir valsty-
bs karini pajg mobilizacij gali vykdyti tik tos valstybs
suvereni valdia per savo konstitucines institucijas.
Taiau visa tai nereik, kad vokiei kariuomenje
yra vyr perteklius ir lietuvi jaunuoliams j pakliti nra
joki ans. Vokieiams labai rpjo palauti lietuvi pasi-
prieinim ir nugalti jaunimo nepaklusnum. Kai kurie SS
vadovai Lietuvoje i pradi norjo, pritaikius gsdinimo bei
teroro priemones, tiesiog paskelbti Lietuvos jaunimo lietu-
vikj Waffen-SS dalin, vadovaujam vokieio generolo, mo-
bilizacij. Taiau mobilizacijos legion skmei utikrinti ge-
neralinis komisaras A. von Rentelnas per pirmj generalin
tarj P. Kubilin pareik pageidavim gauti tam tikr to
garantij
139
, todl taktiniais sumetimais, siekiant geriau u-
maskuoti mobilizacijos akcij, vokieiai io darbo didesn
dal patikjo lietuvi savivaldos organams. Savo ruotu ir
lietuvi visuomens sluoksniuose, siekiant ivengti grietes-
137
Ateitis, 1943, kovo 17, Nr.63.
138
A. Bubnys, Vokiei okupuota Lietuva (19411944), p.391393.
139
J. Bulavas, Vokikj faist okupacinis Lietuvos valdymas, Vilnius, 1969, p.150.
390
ni vokiei valdios veiksm, buvo pradta iekoti kom-
promis. Iniciatyvos msi pirmasis generalinis tarjas P. Ku-
bilinas. 1943 met lapkriio 24 dien vyko visuomens vei-
kj antroji konferencija, kurioje nusprsta, kad galima kurti
tautin kariuomen, kuriai vadovaut lietuviai ir kuri gint
tik Lietuv. Dabar vokieiai pasilym atmet. Tada Vy-
riausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas (toliau VLIKas),
suvienijs visas krato politines jgas ir partijas, paskelb pa-
reikim, kuriame buvo sakoma, kad vokiei skelbiama
mobilizacija, prieinga ms tikslams ir tautos valiai, teisi-
kai yra Lietuvos pilieiams neprivaloma, pavartojimas mo-
bilizacijai prievartos priemoni bus smurto aktas, prietarau-
jantis tarptautinei teisei
140
.
Po to, kai nepavyko surinkti Lietuvos jaunimo SS ir
vermachto dalinius, po tempt deryb vokieiai leido pa-
tiems lietuviams telkti savo karinius dalinius. Tuo labiau kad
gresianio bolevik pavojaus akivaizdoje tai buvo teisin-
giausia ir vienintel ieitis griebtis ginklo ir kovoti bei gin-
tis. Neivengiamai reikjo tartis su vokieiais, nes be j suti-
kimo, neturint nei ginkl, nei kit priemoni, kova su bole-
vikais nebt davus joki vaisi. Lietuva tapo vienintele Eu-
ropos alimi, kur vokieiai leido formuoti ginkluotsias pa-
jgas ne SS legiono pavidalu. Lietuvos tautins armijos orga-
nizavim dar paskubino suaktyvjusi bolevikini partiza-
n veikla iaurs ir Ryt Lietuvoje. Kartu buvo stengtasi ne-
paklusti vokiei mobilizacijoms ir ilaikyti lietuvi karini
formuoi iok tok savarankikum. 1944 met vasario 1
dien pirmasis generalinis tarjas susitar su SS ir policijos
vadu Lietuvoje dl 5 tkstani vyr karinio dalinio organi-
zavimo. Kovo 5 dien is kontingentas buvo padidintas iki
10 tkstani moni. Karinis dalinys buvo pavadintas Lie-
tuvos vietine rinktine (Litauische Sonderverbnde) (toliau LVR).
Buvo paskirtas rinktins vadas, tabas ir 25 apskrii komen-
140
A. Jakubionis, Nepriklausomybs viltis, Lietuvos rytas, 1991, sausio 9.
391
dantai, atsakingi u rinktins kuop steigim apskrityse.
Vietin rinktin buvo registruojami puskarininkiai ir eiliniai,
ne vyresni kaip 45 met amiaus, netarnav kariuomenje
1825 met jaunuoliai. Savanori registravimas vyko vasa-
rio 21kovo 1 dienomis. Vokieiai nepaprastai nustebo, kad
LVR steigimas vyksta skmingai. Kaun netgi atvyko auk-
tesnysis SS ir policijos vadas Ostlande SS obergrupenfiureris
F. Jeckelnas. Per kelet dien usiregistravo 19 500 vyr. Bu-
vo nutarta organizuoti 13 batalion, kuriuose bt po 750
vyr. Marijampolje buvo steigta karo mokykla.
Vokieiai, prisidengdami rinktine, nutar kuo daugiau
lietuvi jaunuoli paimti savo reikalams: leid organizuoti
Vietin rinktin, kurios veikimo plotas buvo tik Lietuvos te-
ritorija, norjo gauti lietuvi kari frontui savo kariuomens
retjanioms gretoms papildyti. Buvo numatyta lietuvius pa-
skirstyti palei vis iaurs front nuo Narvos iki Minsko.
Mobilizacijos tabas numat iaurs front pasisti 50 000
lietuvi, 18 000 vyr paimti nauj lietuvi SS legion, arti
30 000 priimti talkininkais aviacijos dalinius ir 10 000
prielktuvins gynybos dalinius
141
. iaurs fronto vadas ge-
nerolas feldmaralas Valteris (Otto Moritz) Modelis (Walter
Model)
142
per Lietuvos karo komendant generol E. Just
pakviet Vietins rinktins vad generol Povil Plechavi-
i atvykti savo bstin. Vermachto atstovai pasitarime su
Vietins rinktins vadu 1944 met kovo 21 23 dienomis pa-
141
K. Ruknas, vergov, Vilnius, 1966, p.73.
142
Gim 1891 01 24 Genthine. Karo tarnyb pradjo 1909 02 27. Nuo 1934 10 01
pulkininkas, nuo 1938 03 01 generolas majoras, nuo 1940 04 01 generolas leitenantas, nuo
1941 10 01 arvuoi armijos generolas, nuo 1942 02 01 generolas pulkininkas, nuo 1944
03 01 generolas feldmaralas. 1938 111939 10 4-ojo armijos korpuso tabo virininkas,
1939 101940 11 16-osios armijos tabo virininkas, 1940 111941 10 3-iosios tank
divizijos vadas, 1941 101942 01 XXXXI tank korpuso vadas, 1942 011944 01 9-osios
armijos vadas, 1944 011944 03 armij grups iaur vadas, 1944 031944 06 armij
grups iaurin Ukraina vadas, 1944 061944 08 armij grups Centras vadas, 1944 08
171945 04 17 armij grupi B, D ir Vakarai vadas. 1941 07 09 apdovanotas Riterio
kryiumi prie Geleinio kryiaus ordino. 1942 02 17 kaip 74 vermachto karys apdovanotas
uolo lapais, 1943 04 02 Kalavijais (Nr. 28), 1944 08 07 Briliantais (Nr. 17). 1945
04 21 nusiud Diuseldorfe.
392
reikalavo 10 500 vyr pasisti ufronts dalinius, lygiagre-
iai suformuoti Lietuvos pirmj divizij, o vliau antrj,
kurios veikt iaurs fronto sektoriuje. Tiesiogiai P. Plecha-
viius neatsisak vykdyti praymo, taiau atkreip dmes
LVR materialinio ir techninio aprpinimo sunkumus. Gene-
rolas P. Plechaviius gavo generolo feldmaralo V. Modelio
sutikim lietuvius skirti vien tik fronto ruo, esant rytus
nuo Lietuvos. Vietins rinktins vadas 1944 met kovo 25
dien sak apskrii virininkams ir miest burmistrams iki
balandio 12 dienos parengti kariuomenje tarnavusi (gi-
musi 19151919 metais) ir netarnavusi (gimusi 19191924
metais) vyr sraus. Vokiei generalinis komisaras Lietu-
voje balandio 1516 dienomis ultimatyviai pareikalavo pa-
skelbti mobilizacij. Balandio 28 dien buvo paskelbta mo-
bilizacija. Per Kauno radij taut kreipsi generolas P. Ple-
chaviius: <> Raudonoji armija visomis priemonmis
stengiasi vl ugrobti tas sritis, kurios jau vien kart yra i-
gyvenusios siaubing bolevik viepatavim<...> i aplin-
kyb udeda mums pareig sijungti kovojani prie bol-
evizm taut eiles <...>, mes ioje likiminj kovoj stosime
petys pet su didiosios Vokietijos kariuomens kariais ir
kovosime lemtin kov dl savo tautos, dl savo tvyns <...>
Be to, iandien btina organizuoti fronto dalinius<...>
143
. Ta-
iau mobilizacija visikai lugo. Usiregistravo 35 procen-
tai aukiamojo amiaus vyr
144
.
Ostlando reichskomisaro nurodymu buvo ketinama
1944 met gegus 16 dien Lietuvoje skelbti mobilizacij.
Gegus pradioje vokieiai paband perimti Lietuvos vie-
tins rinktins batalionus savo inion ir perrengti juos SS
uniforma. Vietins rinktins tabas atsisak vykdyti vokie-
i sakym ir isiuntinjo sakym klausyti tik savo tabo
nurodym. Gegus 15 dien rinktins tab vokieiai su-
143
Dokumentai Lietuvos vietins rinktins istorijai. Sudar Z. Raulinaitis, Chicago, 1990, p.
126128.
144
V. Vencknas, Okupacij randai, Pasaulis, 1991, Nr. 9, p. 34.
393
m, o batalionus m nuginkluoti. I 12 tkstani kari
daugelis su ginklais pabgo, apie 100 kareivi buvo suau-
dyta, apie 3 500 suimta, aprengta vokiei karo aviacijos
uniforma ir su stipria sargyba iveta Vokietij dirbti ae-
rodromuose. Dl Vietins rinktins vado ir jo tabo karinin-
k sumimo bei rinktins nuginklavimo Lietuvos generali-
nis komisaras dr. A. von Rentelnas atsisak ileisti potvar-
k, skelbiant gegus 16 dien mobilizacij, ir dl to i Ry-
gos ir Berlyno susilauk dideli priekait
145
. Ostlando
reichskomisaras H. Lohs priekaitavo auktesniajam SS ir
policijos vadui Ostlande SS obergrupenfiureriui F. Jeckel-
nui, kad is, i anksto nesuderins savo veiksm su politi-
ne vadovybe, paskubjo ivaikyti Lietuvos vietin rinktin
ir taip supainiojo lietuvi mobilizacijos reikalus, be to, dl
to gerokai sumajo ir ems kio produkcijos gamyba.
Taiau paskubj ir per klaid likvidav Lietuvos vie-
tin rinktin, vokieiai neatsisak sumanymo paimti lietu-
vius vyrus vermacht ir tuo tikslu suformavo mobilizacin
tab, kuriam vadovauti buvo paskirtas pulkininkas Adol-
fas Birontas. Tuo klausimu buvo paskelbtas jo pareikimas
spaudai
146
. Buvo kreiptasi reichsministr uimtoms Ryt sri-
tims NSDAP reichsleiter A. Rosenberg su praymu panai-
kinti teisines klitis, kad steigti ypatingieji ar SS ir policijos
teismai galt sprsti vengiani mobilizacijos civilini as-
men bylas. Buvo paliktos apskrii komendantros, taiau
komendantai dabar jau priklaus apygard komisar galio-
tiniams apskrityse ir buvo j priirimi. Jau brakant Ryt
frontui, pirmasis generalinis tarjas 1944 met birelio 10 die-
n ileido potvark Dl Lietuvos vyr aukimo karo tarny-
bon, pagal kur nuo birelio 28 dienos turjo prasidti vis
aukiamojo amiaus Lietuvos vyr mobilizacija vokiei
kariuomen. Buvo grasinama net mirties bausme. Dl ios
mobilizacijos VLIKas iplatino atsiaukim, kuriame sako-
145
J. Abraitis, Atkuriami ginkluoti daliniai, Karys, 1987, Nr.3, p. 111.
146
Balsas, 1944, birelio 3.
394
ma: iuo metu pagal lietuvi taut iduodant generalinio
tarjo birelio 10 d. mobilizacin potvark vokieiai per plk.
A. Bironto mobilizacin tab ruoia nauj mobilizacij, ku-
rios metu paimtieji vyrai bus beslygikai panaudoti vien tik
vokiei interesams
147
. Pogrindio spauda kategorikai pa-
reik: Nei Vakarus, nei Rytus n vieno mogaus
148
.
Taiau i paskutinioji vokiei mobilizacija Lietuvoje nevy-
ko: j kariuomen pradjo trauktis i Lietuvos, uleisdama
pozicijas bolevik armijoms. Vien tik Lietuvos sostin Vil-
ni j puol trys: sovietin Raudonoji armija, lenk Armija
Krajova bei bolevikiniai partizanai, gyn, deja, tiktai vokie-
iai. Lietuviai dar kart nesugebjo pasiprieinti savo ami-
niems prieams i Ryt. Tuo tarpu Latvijos teritorij gyn
dvi nacionalins latvi divizijos, Estij viena est divizija.
Keli tkstaniai sulaikyt Vietins rinktins kari ir lie-
tuvi, tarnavusi RAD darbo daliniuose Lietuvoje ir Vokieti-
joje, buvo paaukti atsarginiais Vokietijos karines oro paj-
gas (Kampfhelfer der Luftwaffe). Jiems buvo iduotos standarti-
ns vokiei mlynai pilkos Luftwaffe uniformos su raudonais
ems personalo papuoimais (Waffenfarbe). Kaip ir lietuviai,
tarnaujantys Vokietijos armijoje, Luftwaffe atsarginiai galjo bti
atpainti tik i trispalvio enklo ant peties. Lietuvos Luftwaffe
atsarginiai, minimaliai apmokyti, buvo paskirstyti visoje Eu-
ropoje po maus neinomus Luftwaffe anteminius dalinius.
Dauguma buvo isisti oro uostus, sikrusius aplink Berly-
n, nors vienas dalinys taip pat tarnavo vokiei oro uoste Nor-
vegijoje. Lietuvos atsarginiai taip pat buvo paskirti 6-j at-
sargin aviacijos batalion, kurio tabas buvo Poznanje. ia-
me dalinyje lietuviai tarnavo tol, kol ia eng rusai. Ir tik keli
isigelbjusieji sugebjo pasitraukti Vakarus
149
.
iuos atsargini dalinius buvo paskirta apie 100 lie-
147
J. Vicas, SS tarnyboje, p. 107.
148
O. Urbonas, Lietuvos Vietin rinktin 1944 metais, Karys, 1952, Nr. 3, p. 72.
149
Henry L. Gaidis, A history of the Lithuanian military forces in World War II 19391945,
Chicago, Illinois, 2001, s. 250.
395
tuvi karinink, tarnavusi P. Plechaviiaus teritoriniuose
briuose. Auktesnio rango karininkai buvo tik vokieiai. La-
bai maai inoma apie i lietuvi Luftwaffe atsargini
tarnyb, apie igyvenusius ir simaiiusius tarp vietos gyven-
toj arba pasidavusius sjunginink pajgoms lietuvius.
Atsivelgdamas susiklosiusi politin bei karin situ-
acij, Ostlando reicho komisaras H. Lohs be Berlyno inios ir
sutikimo nusialino nuo pareig ir pabgo. H. Lohs viet bu-
vo paskirtas reicho komisaras Ukrainoje, Ryt Prsijos NSDAP
gauleiteris Erichas Kochas. Karo frontui artjant prie Lietuvos,
savivaldos valdia vis menkjo, j perm SS ir policijos vado-
vyb. A. Hitlerio 1944 met liepos 9 dienos sakymu Ostlando
auktesnysis SS ir policijos vadas SS obergrupenfiureris F. Jec-
kelnas gavo diktatoriaus galiojimus mobilizuoti visus mo-
gikuosius iteklius, likusius gyventojus, karo tarnybai bei ka-
rini objekt statybai. Netrukus valdi Lietuvoje perm Vo-
kietijos karin vadovyb (Militarverwaltung) bei SS.
Nors tarptautin teis (1907 met spalio 18 dienos IV
Hagos tarptautins konvencijos 4245, 52 straipsniai)
150
drau-
dia okupantams mobilizuoti uimto krato gyventojus ir vers-
ti juos dalyvauti karo veiksmuose prie savo al, i nuostata
lietuviams nebuvo taikytina. Lietuva nelaik savs kariaujan-
ia su Vokietija alimi, todl tarp krato gyventoj ir vokiei
kari dl bendros kovos (sukilimo) su sovietais Lietuvoje bu-
vo usimezg natrals, nuoirdiai draugiki santykiai. Po
vien sovietins okupacijos met lietuviai isigelbjim siejo
su vokiei armija. Lietuvos valstyb karo metais neegzistavo
ir jos moni nesaist jokie antihitlerins koalicijos saitai. Jau
vien dl to, kad Lietuva buvo SSRS okupuota, lietuviai nega-
ljo priklausyti antihitlerinei koalicijai. Lietuviai partizanai bu-
vo pirmieji vokiei ginkluoti talkininkai kovojant su bole-
vizmu. Vokiei nuomone, ie mons jau savaime buvo s-
jungininkai
151
. Vermachto pusje lietuvi policijos daliniuose
150
Documents on the Laws of War, Oxford, 1994, p. 57. Vokietija i konvencij pasira 1907
m. spalio 18 d., o ratifikavo 1909 m. lapkriio 27 d.
151
R. Hilberg, Nusikaltliai. Aukos. Stebtojai, Vilnius, 1999, p. 109.
396
savanorikai tarnavo ir kovojo daugiau lietuvi jaunimo ne-
gu per prievart mobilizuotj vadinamj 16-j lietuvik-
j auli divizij. 1942 met gegus 22 dien ioje divizijoje
buvo 12 398 kariai, i kuri tiktai 4 499, t. y. 36,3 proc.
152
, buvo
lietuviai
153
, o 1944 met pradioje is procentas sumajo iki
32,3
154
. vairios aplinkybs (repatriacija, siekimas ivengti i-
veimo darbams Vokietij, isigelbti nuo represij ir paga-
liau noras kovoti su Rusijos bolevikais) skatino vyrus stoti
vokiei karo tarnyb. Be policijos dalini, lietuviai jaunuo-
liai tarnavo vermachto kariniuose junginiuose (5,4 tkst. ka-
ri, i j 1,4 tkst. inineriniuose daliniuose), Vokietijos kari-
nse oro pajgose (12 tkst. vyr), Reicho darbo tarnyboje (400)
bei organizacijoje Todt (15 tkst. lietuvi)
155
.
Nuginkluoti lietuvi policijos batalion bei LVR ka-
riai buvo paskirstyti artilerijos, pstinink, paraiutinink,
karo talkinink dalinius. Frontui priartjus prie Lietuvos,
1944 met birelio 24 dien generolo P. Kubilino pastango-
mis buvo gautas vokiei leidimas apskrityse steigti apsau-
gos komandas
156
. Vokieiai suprato, kad lietuviai prieinsis
naujai soviet okupacijai, o tai buvo jiems naudinga. Kuro
lanko kautynse drauge su vokieiais su Raudonja armija
kovsi ir keli lietuvi batalionai. Dabar lietuvis kovojo akis
ak su lietuviu, tarnaujaniu Raudonojoje armijoje.
Kautynms artjant prie rytini Lietuvos sien, e-
maitijoje, Teli apylinkje, vokiei karinei vadovybei lei-
dus, i ginkluot apsaugos bri liepos 29 d. buvo sufor-
muota emaii rinktin, kitaip dar vadinama Tvyns ap-
saugos rinktine (TAR)
157
. J daugiausia sudar i Auktaiti-
152
Prie ieinant pirmj m Oriolo srityje, prie Aleksejevkos (1943-02-24) divizijoje buvo
3600 lietuvi. A. Paulius, XXI amius paskutinis?, Vilnius, 1999, p. 97.
153
Maoji lietuvikoji tarybin enciklopedija, t. 3, Vilnius, 1971, p. 473.
154
L. Truska, 16-osios divizijos veteranai: kolaborantai ar didvyriai?, Lietuvos aidas, 1994,
birelio 10.
155
A. Mnoz, Hitlers Eastern Legions, p. 11. skaii patvirtina A. Bubnys knygoje Vokiei
okupuota Lietuva, p. 404.
156
N. Gakait, Pasiprieinimo istorija, 19441953 metai, Vilnius, 1997, p. 18.
157
V. imkus, Atsiminimai, d. 2, p. 142143.
397
jos pasitrauk buv Lietuvos policijos pareignai, karikiai
ir kovingai nusiteiks jaunimas. Rinktins 1-ojo pstinink
pulko vadas buvo majoras A. Urbonas, 2-ojo pstinink pul-
ko ininierius pulkininkas leitenantas Meys Kareiva, o jam
mirus generalinio tabo pulkininkas leitenantas Matas Nau-
jokas. Atsisakius tapti TAR vadu tarpukario Lietuvos 3-io-
sios divizijos vadui divizijos generolui Edvardui Adamke-
viiui, rinktinei vadovavo vokietis pulkininkas Helmutas
Maederis
158
ir lietuvis kapitonas Izidorius Jatulis. Sovietams
slenkant vakarus, TAR Lietuvoje sudar besitraukiantiems
vokiei daliniams ariergard. vyko keletas kruvin kauty-
ni (ypa smarkios prie Sedos). TAR buvo menkai ginkluo-
ta, o prieo jg persvara didiul, todl ji buvo priversta
trauktis Vokietij. Jos likuiai buvo iskirstyti 8 statybos
pionieri kuopas, kurios reng tvirtinimus Rytprsiuose.
Beveik imtas lietuvi pateko Vokietijos karinio j-
r laivyno mokykl 9. Marine Ersatz Abteilung. ia kartu su
lietuviais moksi 400 latvi ir 150 est
159
. Vliau, 1944 met
spalio mnes, latviai ir estai buvo iveti Dancig, kur dis-
lokavosi j SS legion mokymo stovyklos. Kai kurie altiniai
nurodo, kad 1945 met sausio 24 dien Vokietijos pusje vai-
riuose kariniuose daliniuose kovojo 36 800 lietuvi
160
.
1944 met pabaigoje1945 met pradioje vokieiai ke-
158
A.Stankeviius, Apie dvejas kautynes i 55-eri met perspektyvos, Kauno diena, 1999,
rugpjio 20 d., Nr. 193.
Maeder Hellmuth gim 1908 07 05 Roterode (Rotterod), 34-osios pstinink divizijos
tabo adjutantas. 19411943 m. Ryt fronto 297-osios pstinink divizijos bataliono vadas,
numatytas paskirti vis lietuvik savanorik SS jungini vadu, iauli karo komendantas,
pulkininkas. 1944 m. Tvyns apsaugos rinktins, arba emaii rinktins, vadas. Drsus,
taktikas, palankus lietuviams. Karo pabaigoje elitins divizijos Grossdeutschland vadas.
1942 m. balandio 3 d. apdovanotas Geleinio kryiaus Riterio kryiumi, 1944 m. rugpjio
27 d. kaip 560-asis vermachto karys apdovanotas uolo lapais prie Geleinio kryiaus
Riterio kryiaus, o 1945 m. balandio 18 d. kaip 143-iasis karys dar ir Kalavijais. Generolas
majoras. Po karo nuo 1958 iki 1968 09 30 tarnavo Bundesvere. 1960 m. pstinink karo
mokyklos virininkas, generolas leitenantas. 1970 m. korporacij BellAerospace ir
Rheinmetall (JAV) patarjas. Mir 1984 m. gegus 12 d. Koblence.
159
Leonas B., Jrininkai kasa bulves, Karys, 1956, Nr. 7, p. 221.
160
. , , , No.19, 13 1990.
398
tino sudaryti i Vokietijoje gyvenani karo pabgli vadi-
namj Lietuvi tautin komitet ir su jo pagalba pabandyti
mobilizuoti karinius dalinius Vokietijoje esanius lietuvi
pabglius bei tremtinius. Tam buvo pasitelkta tuo metu Vo-
kietijoje veikusi Lietuvi pagalbin staiga (Litauische Hilfsstel-
le), vadovaujama buvusio generalinio tarjo darbo ir sociali-
niams reikalams dr. Jono Paukio. Berlyne 1944 met rugsjo
2021 dienomis ioje staigoje vyko pasitarimas dl lietuvi
karini dalini Vokietijoje steigimo. Bsim karini dalini
vado pareigos vl buvo silomos generolui S. Ratikiui, ta-
iau jis, kol nebus isprsti aktuals lietuviams politiniai klau-
simai, kategorikai atsisak. Atsisak io silymo ir generolai
Stasys Pundzeviius bei K. Tallat-Kelpa. Taigi ir kart vo-
kieiams sunkiai seksi rasti bendr kalb su lietuviais
161
.
Keitsi vokiei poiris dar taip neseniai persekiotas
lietuvi pasiprieinimo organizacijas. Vokiei karin vadovy-
b suprato, kad lietuviai prieinsis naujai sovietinei okupacijai,
o tai buvo jiems naudinga. Netgi pasitraukusi i Lietuvos teri-
torijos Vokietijos karin vadovyb buvo suinteresuota bendra-
darbiauti su likusiu Lietuvoje antibolevikiniu pogrindiu. Vo-
kiei karo valgyba umezg ryius su kai kuriomis pogrin-
dio organizacijomis. Vokieiai glaudius ryius palaik su Lie-
tuvos laisvs armija (LLA). Kai kurie jos padaliniai gavo i vo-
kiei tam tikr kiek kokybik ginkl. LLA ir vokiei santy-
kiai rmsi ne pavaldumo, bet suinteresuotumo principu. Abi
puss stengsi panaudoti viena kit savo naudai. Vokiei ka-
rin vadovyb buvo suinteresuota partizaniniais veiksmais Rau-
donosios armijos unugaryje: tai atitraukdavo karinius dalinius
i fronto, karo valgyba lauk valgybins informacijos, o LLA
i vokiei norjo gauti kuo daugiau ginkl kovai su bolevi-
kais
162
. Be to, naujoji Abvero
163
vadovyb sutiko parengti parti-
zaninei veiklai apie imt lietuvi savanori, ir LLA vokiei
161
S. Ratikis, Kovose dl Lietuvos, II dalis, Vilnius, 1990, p. 437 ir kt.
162
A. Bubnys, Lietuvi antinacin rezistencija 19411944 m., Vilnius, 1991, p. 79.
163
Vokiei vermachto karin valgyba ir kontrvalgyba.
399
karo valgybos mokyklas pasiunt kelias deimtis savo mo-
ni, kurie 1944-j pabaigoje1945-j pradioje desantu buvo
permesti Soviet Sjungos okupuot Lietuvos teritorij.
Latvija
Kreipimesi, kur 1941 met liepos 11 dien Rygoje pri-
m grup latvi politik, sakoma: Visos latvi tautos vardu
dkojame auniosioms vokiei ginkluotosioms pajgoms ir kiek-
vienam vokieiui, dalyvavusiam ivaduojant Latvij, ypa di-
diajam ir nenugalimajam vokiei ir vis indovokiei taut
vadui Adolfui Hitleriui. Mes siejame su Adolfu Hitleriu visos
latvi tautos vilt dalyvauti Europos ivaduojamojoje kovoje
164
.
Latvijoje buvo steigtos trys karo lauko komendant-
ros. Vokiei administracijos aparatas Latvijoje buvo labai
isikerojs, j sudar 25 tkstaniai darbuotoj, bet tik nedau-
gelis j, apie 350400, vykd generalinio komisaro uduotis.
Dauguma dirbo centrinse institucijose: RKO (per 500), WiStO
(kio tabe Rytai) ir kitur
165
.
Pradiniame karo etape Vokietijos ginkluotj pajg
inioje buvo nemaai Latvijos policinink, kurie buvo vadi-
nami Hilfspolizei (pagalbin policija) arba Selbstschutz (savigy-
na). Be to, ios policijos nema dal sudar buvusios pilieti-
ns apsaugos (Aiszargi) nariai. i dalini steigjai bei vado-
vai buvo dar nepriklausomos Latvijos kariuomens karinin-
kai plk. ltn. Voldemaras Veisas ir jo pavaduotojas plk. ltn. Ro-
bertas Osis. Kai ruden Latvijoje buvo vestas vokiei civili-
nis administravimas, Selbstschutz buvo sumainta ir pertvar-
kyta Schutzmannschaft su nuolatiniais padaliniais ir batalio-
nais. Latvijos savisaugos batalionuose tarnavo apie 15 000 vy-
r
166
, suburt 41 batalion (1628, 266270, du 271, 272278,
164
L. Bezymenskis, Totalin germanizacija, Komjaunimo tiesa, 1988, rugsjo 8.
165
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 612613.
166
R.J. Misinas, R. Taagepera, Baltijos valstybs: priklausomybs metai 1940/1980, Vilnius,
1992, p. 62.
400
du 279, 280282, 311313 ir 316322)
167
. Nuo 1943 met gegu-
s latvi Schuma batalionai pradti vadinti latvi policijos
batalionais ir gavo teis dvti vokiei uniform.
Potvark steigti latvi SS legion A. Hitleris pasira
1943 met vasario 10 dien (prof. . Madaiykas ( Cz. Madaj-
czyk) nurodo sausio 24 d. P. S.). I pradi SS legion buvo
traukti 16-asis, 19-asis, 21-asis ir 24-asis batalionai. Latvijoje
SS legion steigti taip sklandiai nesisek, kaip gali atrodyti
i pirmo vilgsnio. Jau antroji savanori verbavimo akcija, vy-
kusi 1943 met ruden, netgi nebuvo suderinta su Latvijos di-
rektoratu. Kvietimo atsiaukimas buvo paskelbtas latvi ge-
nerolo Rudolfo Bangerskio vardu, bet be jo inios. Taiau Ry-
t fronto grimas prie Latvijos sienos ir naujos bolevikins
okupacijos grsm pakeit latvi savivaldos poir svarb
visai tautai ingsn. 1943 met lapkriio 15 dien sukviestas
latvi administratori pasitarimas pritar verbavimo legio-
n akcijai. Savanori skaiius latvi daliniuose pasiek 40 000.
1944 met gegusbirelio mnesiais buvo galutinai sufor-
muoti pagrindiniai Latvi legiono junginiai Latvi savano-
ri SS brigada ir 15-oji latvi SS divizija.
Karinio bendradarbiavimo su vokieiais srityje neabe-
jotinai pirmavo latviai, kurie sukr dvi Waffen-SS divizijas
(15-j ir 19-j). Jos kovsi greta vermachto dalini pirmo-
siose Ryt fronto linijose. Pirmoji latvi SS divizija buvo su-
formuota 1943 met lapkriio mnes ir gavo 15-j numer
(15. Lettische SS-Freiwilligen-Division, vliau 15. Waffen-Gre-
nadier-Division der SS (lett. Nr.1)
168
. pirm m i divizija sto-
jo Novosokolnik rajone, dalyvavo myje prie Nevelio, v-
liau daugiausia gynybiniuose miuose prie Narvos. Po
to, kai 1944 met vasar fronte padtis stabilizavosi, divizija
buvo gerokai papildyta. Rengiantis naujam Raudonosios ar-
167
, , 1998, . 22.
168
Divizijos vadai: SS brigadefiureriai Nikolas Heilmanas (Heilmann) ir Herbertas von Obvurzeris
(Obwurzer), SS oberfiureriai dr.Eduardas Deisenhoferis (Deisenhoffer), Adolfas Axas ir Karlas
Burkas.
401
mijos puolimui, liepos mnes joje buvo 18 412 kareivi ir
karinink
169
. 15-oji divizija fronte kovojo kartu su naujai su-
formuota 19-ja latvi divizija Latvi VI savanori SS korpu-
so
170
sudtyje (o tuo metu kitoje fronto pusje kovojo kitas
latvi korpusas 130-asis, kurio sudtyje buvo 308-oji ir 43-
ioji latvi gvardijos auli divizijos). Met pabaigoje 15-oji
divizija poilsiavo Pomeranijoje. Po sunki mi prie Dan-
cigo dalis divizijos pasidav Raudonajai armijai, o kita dalis
po Berlyno gynybos Elbs rajone amerikieiams.
Antroji latvi divizija buvo suformuota 1944 met pra-
dioje daugiausia i 2-osios SS brigados pstinink ir gavo 19-j
numer (19. Lettische SS-Freiwilligen-Division, vliau 19. Waffen-
Grenadier-Division der SS (lett.Nr.2)
171
. Aktyviai dalyvavo gynybi-
niuose miuose Baltijos jros pakrantje (Kure) ir 1945 met
gegus 8 dien prie Mitau pasidav Raudonajai armijai kartu
su divizijos vadu SS grupenfiureriu Bruno Streckenbachu
172
.
Latvi SS legiono 19-oji divizija buvo kovingiausia ir
labiausiai pasiymjusi tarp keliolikos Waffen-SS vokiei di-
vizij, viena i geriausi vermachte Vyriausiosios vermach-
to vadovybs komunikatuose ji buvo paminta 55 kartus
173
.
169
. , . , , ,
, , , , 2001, . 101.
170
Korpuso vadas SS obergrupenfiureris Valteris Krugeris.
171
Divizijos vadai: SS oberfiureris F. V. Bockas (Friedrich-Wilhelm Bock) ir SS grupenfiureris
Bruno Streckenbachas.
172
Gim 1902 02 07 Hamburge. Gavo universitetin isilavinim (ekonomika). Nuo 1930 12
01 NSDAP narys (Nr. 489972), nuo 1931 08 31 SS narys (Nr. 14713). Nuo 1933 m.
Hamburgo policijos virininkas. 1939 01 30 apdovanotas NSDAP auksiniu enkleliu. 1939
081939 11 20 I Einsatzgrup Lenkijoje vadas. 1939 11 201940 saugumo policijos ir
saugumo tarnybos Krokuvoje virininkas. Nuo 1941 11 09 SS grupenfiureris ir policijos bei
Waffen-SS generolas leitenantas. 1940 10 10 apdovanotas II klass Geleinio kryiaus ordinu,
o 1943 07 15 I klass Geleinio kryiaus ordinu. 1943 12 15 apdovanotas Vokiei aukso
kryiumi. Vyriausiosios reicho saugumo valdybos I (personalo) valdybos virininkas. Latvi SS
legiono 19-osios divizijos vadas. 1944 08 17 apdovanotas Riterio kryiumi prie Geleinio
kryiaus ordino, 1945 01 16 kaip 701-asis vermachto karys apdovanotas uolo lapais prie
Riterio kryiaus. H.Himleris apdovanojo j SS Garbs paga ir SS Mirties galvos iedu. Nuo
1945 05 20 buvo rus nelaisvje, kaljo Butyrk, Lefortovo ir Vladimirovo kaljimuose. 1952
02 18 karo tribunolo nuteistas 25 metus kalti stovyklose. 1955 03 10 paleistas Vakar
Vokietij. Mir 1977 10 28 Hamburge.
173
, , 1991, Nr. 91.
402
Daugiau kaip 10 tkstani latvi, tarnavusi vairiuose vo-
kiei kariniuose daliniuose, buvo apdovanoti I ir II klass
Geleinio kryiaus ordinais, o 17 latvi u didvyrikum m-
iuose apdovanoti vienu i aukiausi pasiymjimo enkl
Riterio kryiaus ordinu prie Geleinio kryiaus ordino.
i latvi divizija buvo ymiai stipresn u paprast ver-
machto divizij. Jai priklaus trys pstinink pulkai ir vienas
artilerijos pulkas. Ji turjo daugiau kareivi, daugiau arvuo-
i, arvuotj transporteri ir motocikl, pabkl ir prie-
lktuvini patrank. Bet, svarbiausia, karininkams ir karei-
viams vis laik buvo aikinama, kad jie ypatingi ir pranaes-
ni u visus kitus. Divizija nepriklaus vermachtui. Ji buvo pa-
valdi tik reichsfiureriui SS. Armijos karo lauko teismai jiems
neturjo jokios galios. H. Himlerio sumanymu, nugaljus Ru-
sij, tautins Waffen-SS divizijos turjo tapti saugumo polici-
jos korpusu okupuotoje Rusijoje ir vesti joje naujj tvark.
Gal gale vokieiai tesjo od ir 1945 met vasario
mnes sutiko, kad bt paskelbta Latvijos nepriklausomy-
b. Buvo steigtas Latvi tautinis komitetas, kurio vadovu
tapo generolas Rudolfas Bangerskis.
Per vis vokiei administravimo laikotarp buvo u-
verbuota iki 150 000 Latvijos moni. I j arti 50 000
174
uvo,
buvo sueista arba dingo be inios. Apie 80 000 legionieri pa-
teko rus nelaisv. Dar 1945 met sausio 24 dien Vokietijos
pusje kovojo 104 000 latvi
175
. Beveik 20 000 isigelbjo pasi-
trauk Vakar Europ
176
. Latvi, kaip ir est, rezistencijos va-
dovyb suprato antibolevikinio partizaninio karo beprasmi-
kum ir, saugodama savo genofond, skatino emigracij.
174
Kiti autoriai nurodo, kad uvusij skaiius siekia 60 000. r.: V. Stinkulis, Ir tai yra tautos
drama: pernelyg daug esame kovoj su svetimomis vliavomis, iaurs Atnai, 1998, kovo 28.
175
. , , , N.19, 13
1990.
176
R.J. Misinas, R. Taagepera, Baltijos valstybs: priklausomybs metai 1940/1980, p.64. R.
Hilberg teigia, kad palaipsniui daugiau kaip 100 000 latvi usivilko vokiei uniformas. Iki
1944 met liepos 1 dienos kare uvo 13 000 i kareivi. r.: R.Hilberg, Nusikaltliai, aukos,
stebtojai. yd tragedija 19331945, p.114.
403
Estija
Estijos teritorijoje aktyviai veik vokiei specialij
tarnyb Suomijoje suformuotas batalionas Erna II. Viena
jo grup buvo imesta paraiutais nacionalistini partizani-
ni grupi (alij broli) veikimo zonoje. Tikslas va-
dovauti j kovai su sovietine kariuomene. Kita grup isilai-
pino i jros iaurinje Estijos pakrantje ir vykd diversin
veikl sovietiniame unugaryje.
Estija beveik per vis karo laikotarp buvo vokiei armi-
j grups iaur unugario sritis. Kartu tai buvo vienintelis at-
vejis, kai kariuomens unugario sritis turjo civilin vadovyb.
Pirmieji Estijoje steigti daliniai vadinosi saugumo
batalionais, vliau buvo pervadinti policijos batalionais ir
sudaromi i savanori. Estai juos stojo dl vairi motyv.
Kai kurie tikrai buvo pronacistini pair, bet dauguma tai
dar skatinami savo patriotini bei kerto bolevikams jaus-
m. Estijoje i pradi buvo kurti 27 mai batalionai, i j
vliau sudaryta 13 batalion, kuriuose i viso tarnavo apie
10 000 moni
177
. I pradi buvo adama, kaip ir kitose Bal-
tijos respublikose, kad batalionai veiks tiktai savo alyse. Bet
netrukus paadai buvo pamirti ir dalis batalion atsidr
ne tik ufrontje, bet ir fronte. Pavyzdiui, i est 36-ojo poli-
cijos bataliono 450 vyr, pasist Stalingrad, grio tik 72
178
.
Estijos policijos batalionai 1942 metais daugiausia buvo
pavalds vermachtui ir tik 1943 met vasario mnes vl gijo
vieosios policijos status: i batalion nariams buvo leista ne-
ioti vokiei policinink uniformas. I viso buvo steigti 26
Schuma batalionai (29 45, 50 ir 286 293), jie veik ne tik Pabal-
tijyje, bet ir Baltarusijoje ir net Ukrainoje. 1944 met baland es-
t Schuma daliniai, sugebj rodyti savo itikimyb vokiei
vykdomai politikai, buvo reorganizuoti est policij. Batalio-
nai buvo sujungti pulkus: 286, 288, 291 ir 292 batalionai sudar
177
R.J. Misinas, R. Taagepera, Baltijos valstybs: priklausomybs metai 1940/1980, Vilnius,
1992, p. 62.
178
Ibid., p. 63.
404
1-j est policijos pulk, o kiti batalionai pasienio pulkus (nuo
1 iki 6-ojo). Savigynai ir kovai su bolevikiniais partizanais vo-
kieiai atkr iki 1940 met buvusi civilins gynybos (Eesti Kait-
seliit) struktr. Be to, vokieiai atkr savigynos korpus (Oma-
kaitse), kuriame buvo atliekama privalomoji tarnyba
179
. 1943 me-
tais ia tarnavo 65 tkst. moni.
Buv nepriklausomos Estijos laknai stengsi pakliti
Vokietijos karines oro pajgas Luftwaffe. 1942 met birel
dalinys, inomas kaip See Aufklarungs Staffel Buschmann, pra-
djo aukti est savanorius ir po mnesio tapo 15-uoju dali-
niu Staffel See Aufklarungs Grupp 127
180
. Greitai visa i grup
tapo estika; estai pilotavo Arado vandens lktuvus patru-
liuodami Suomijos lankoje. 1943 met spal, skmei grian-
tis nuo Vokietijos ir jos sjunginink, dalinys buvo reorgani-
zuotas Nacht Schlacht Gruppe 11: ios naktins kovos gru-
ps tai antemins atakos daliniai, aprpinti labiausiai nu-
sidvjusia technika, remiantis tuo, kad tamsos priedanga yra
pakankama apsauga. Keturi NSGr.11 Stafflel lakn valdomi
He-5 ir net Fokker C-Ves kovojo Kuro fronte, ypa ties Johvi,
Rahkla, Reval bei Libau. Galiausiai 1944 met spal dalinys
dl kuro bei atsargini dali stygiaus buvo iformuotas, prie
tai daugumai personalo spjus pabgti neutrali vedij.
Nuo 1942 met rudens Estijoje pradtas kurti Waffen-
SS tautinis legionas. ia, kaip ir Latvijoje, verbavimas legio-
n buvo siejamas su darbo prievole darbo batalionuose, todl
5 300 pasirinko legion, o 6 800 batalionus
181
. 1943 met sau-
sio 1 dien est savanoriai buvo suburti 657-j est kuop ir
658660 skaitmenimis paymtus est batalionus.
Po met Estijoje nuvilnijo naujoji verbavimo legion
banga. Direktoratas atsisak dertis su vokieiais dl verba-
179
4050- ,
, N 8, . 172.
180
Carlos Caballero Jurado, Foreign volunteers of the Wehrmacht 194145, London, 1994, s.
26.
181
R.J. Misinas, R. Taagepera, Baltijos valstybs: priklausomybs metai 1940/1980, Vilnius,
1992, p.83.
405
vimo slyg, kol valstyb nebus suvereni. Tada Estijos pir-
masis valdytojas (direktorius) generalinis tarjas Hjalmaras
Maeas savo vardu paskelb sakym, o kiti direktoriai nusi-
leido. Legionas iaugo j sudar iki 11 000 vyr.
Soviet Raudonajai armijai priartjus prie Estijos vals-
tybs sienos, est visuomens ir politikos veikjai pakeit sa-
vo skeptik poir tautin legion. Laikinosios vyriausy-
bs vadovas Juris Uluotsas man, jog, susiklosius tokiai poli-
tinei ir karinei situacijai, naudinga bet kokiomis priemonmis
sutelkti daug vokiei apginkluot est, kurie apsaugot kra-
t nuo soviet invazijos, o besitraukiantys vokieiai suteiks
jiems isvajotj nepriklausomyb. Vokieiai tikjosi, kad bus
15 000 savanori, o usira net 70 000. Vokieiai galjo apr-
pinti ir apginkluoti tik 45 000. Buvo suformuoti ir apmokyti 6
pasienio apsaugos pulkai, vadovaujami est karinink, keli
batalionai ir maesni apsaugos padaliniai. Vokieiai laiksi
duoto odio panaudoti est dalinius fronte tik tiesiogiai Es-
tijos teritorij ginant. front buvo permestas Suomijos armi-
jos sudtyje buvs est pulkas. 1944 met vasar buvo sufor-
muota est 20-oji SS divizija (20. Waffen-Grenadier-Division der
SS (estn. Nr. 1)
182
. Taiau buvo problema trko aukto rango
est karinink, todl i pradi divizijai vadovavo vokietis
Hansas Siglingas. Nuo balandio iki rugpjio divizija daly-
vavo miuose prie Narvos, po to buvo ivesta Prsij. 1945
met kovo mnes ji kovsi Silezijoje. Raudonajai armijai pa-
sidav 1945 met gegus 5 dien.
Per vis vokiei administravimo laikotarp buvo u-
verbuota maiausiai 70 000 Estijos piliei. I j daugiau kaip
10 000 uvo nuomiuose miuose su bolevikine kariuo-
mene
183
. Vokieiai, siekdami karinius dalinius pritraukti
kuo daugiau Estijos gyventoj, paskelb amnestij asmenims,
kurie 1943 metais sugebjo per Baltijos jr pabgti Suomi-
182
Divizijos vadai: SS oberturmbanfiureris Hans Sigling, SS brigadefiureris Franz Augsberger,
SS brigadefiureris Berthold Maack.
183
R.J. Misinas, R. Taagepera, Baltijos valstybs: priklausomybs metai 1940/1980, p.65.
406
j. Todl, suomiams tarpininkaujant, daugiau kaip 1 800 vy-
r gro tvyn ir sitrauk ginkluot kov su bolevizmu.
Est vien tiktai SS daliniuose tarnavo daugiau negu vi-
soje Raudonojoje armijoje
184
. Netgi karo pabaigoje, 1945 met
sausio 24 dien, Vokietijos pusje kovojo 10 000 est, suburt
vairius karinius dalinius
185
. Bet kar Vokietija pralaimjo,
nors vokiei kariai ir j sjungininkai ir didvyrikai kovojo.
X X X
Karo istorikai apskaiiavo, kad 19411945 metais ver-
machte, SS ir policijoje tarnavo 1 milijonas 200 tkstani sava-
nori i Ryt, tarp j buvo apie 50 tkst. lietuvi, 90 tkst. est
ir 150 tkst. latvi
186
. Kad Pabaltijo krat gyventoj dauguma
savanorikai sitrauk kov su Europai grsusiu komunizmu,
liudija kari apdovanojim statistika: tkstaniai i ali sa-
vanori buvo apdovanoti Geleinio kryiaus ordinu, o 6 estai ir
17 latvi aukiausiu Treiojo reicho kovinio pasiymjimo
enklu Riterio kryiaus prie Geleinio kryiaus ordinu (dau-
giau negu Soviet Sjungos pusje kovojusij, apdovanot
Taryb Sjungos didvyrio vaigds ordinu).
184
Soviet Sjungos pusje kovojo 28 000 Estijos gyventoj.
185
. , , , N.19, 13 1990.
186
. , . , , ,
, , , , 2001, . 31.
407
Ivados
1. Vokietijos politin vadovyb nesiruo pritarti Bal-
tijos valstybi bei j nepriklausomybs atkrimo siekiams.
2. Vokietija, umusi Baltijos alis, stengsi vietos gy-
ventojus panaudoti karo meto kio ir kariuomens reikmms.
Nors toks gyventoj telkimas vadinamas verbavimu, taiau i
esms tai buvo mobilizacija su prievartine registracija. Vokie-
iai gana vlai grobikik politik pakeit bendradarbiavimu.
3. Vokiei skm pritraukiant Baltijos ali gyven-
tojus sau pavaldias policijos ir karines pajgas priklaus
nuo t ali taut savit istorini, kultrini bei kit kon-
krei aplinkybi nulemt veiksni. Tai nebuvo visuotinis
bendradarbiavimas su okupantu, taps politika.
4. Nors Baltijos alys djo pastang, karo metais jos
nepriklausomybs nesusigrino, savo ali ekonominio i-
naudojimo nesumaino.
5. Baltijos krat nacionaliniai kariniai daliniai vokie-
i buvo panaudojami tiktai pragmatiniais tikslais tiktai
kaip kariniai vienetai, be joki politini poteksi bei sipa-
reigojim toms tautoms po karo.
6. Lietuvi tauta niekada nebuvo atsisakiusi savo vals-
tybingumo tradicij ir nesitaikst su kit valstybi jai pri-
mesta padtimi.
7. Per vis okupacijos laikotarp vokieiams nepavy-
ko lietuvi sumobilizuoti (tikrja io odio prasme) kovai
dl svetim interes.
8. Lietuviai n akimirkai nepamiro, kad vokieiams
valdant j alies nepriklausomyb buvo apribota, o vliau ir
visikai panaikinta, kad j demokratins tradicijos priein-
gos Vokietijos oficialioms idjoms.
9. Per vis kar jokiuose vokiei karo praneimuose lietu-
vi, kaip tautos, kovojanios Vokietijos pusje, vardas nefigravo.
10. Lietuvos visuomens veikj, politik, kariki bei
pogrindio atstov poiris lietuvikj SS legion nebuvo
vienareikmikai negatyvus.
408
11. Lietuvi mobilizacija vokiei karinius dalinius
tokiu mastu, kaip buvo sumanyta, nepasisek dl Lietuvos
politinio susiskaldymo, dl to, kad neturta vienos nuomo-
ns, kokiu laipsniu leistina bendradarbiauti su vokieiais, dl
antinacins rezistencijos bei dl vokiei padaryt taktini
klaid mobilizuojant visus uimto krato iteklius.
teikta 2003-09-15
409
Rsum
La politique de lAllemagne et ses rsultats
concernant lincorporation des habitants des pays Baltes
occups dans les formations policires et militaires pen-
dant la seconde guerre mondiale
Dr. Petras Stankeras
Les buts gopolitiques de la guerre 1941-1945 ont t
raliss non par 70 millions dallemands, mais par 300 mil-
lions deuropens qui, dautorit ou de leurs volont, ont
collabor. Les politiciens allemands ont ignor llment
politique au dbut de la guerre avec lUnion Sovitique, ils
se sont confis leurs forces et la supriorit militaire, mais
ils nont pas pris en considration la possibilit de se servir
des volontiers de lUnion Sovitique pour la lutte contre le
communisme. Les commandants militaires du troisime Reich
avaient lopinion modre concernant laugmentation des
forces policires dans les territoires de lEst occups, car,
leur avis, cela tait le danger pour larme allemande. Les
circonstances changeaient et les opinions catgoriques des
commandants du troisime Reich ont chang aussi. Peu peu
le milieu de A. Hitler a conu cela. Les commandants
allemands ont compris que la politique raciale dform cause
le rsultat contraire pousse la nation rsister. Lenrlement
des volontaires de lEst a pris son lan quand les comman-
dants allemands, qui taient opposs lidologie et la
politique national-socialiste et qui ont mis les intrts de
lAllemagne en premire place, ont eu le dessus.
Le gouvernement politique de lAllemagne a eu trois
buts en organisant ladministration des territoires dEst
occups. Premier les habitants doivent rester tout fait
obissants, les cas de la dsobissance doivent tre touffs.
Deuxime assurer le fonctionnement de lconomie des
territoires occups pour le bien de la production militaire
410
allemande. Troisime changer les pays occups en rserves
intarissables des forces de travail pour lindustrie militaire
des allemands, et dans certains cas compenser les pertes
des formations militaires et organiser de nouvelles units
policires et militaires.
La cration des units policires et militaires dans les
pays Baltes a t motive par les principes volontaires et de
contrainte dissimile. Les allemands navaient pas de droit,
selon le droit international, de propager la mobilisation
gnrale, donc ils ont dcid de se servir des structures des
autonomies des pays.
Pendant la priode du gouvernement des allemands,
les forces indpendantes lituaniennes nexistaient pas, donc
la permission a t donne de crer ces formations policires
militaires dpendantes de ladministration allemande: les
units lituaniennes de dfense (1941), les units de construc-
tion (1943), lquipe locale de la Lituanie (1944), lquipe de
la dfense de la Patrie (1944). Le compltement des forma-
tions policires militaires lituaniennes sappuyait sur le
principe de la volont: certains voulaient viter le travail phy-
sique difficile dans les usines militaires du troisime Reich,
les autres asspiraient au profit, aux privilges ou la gloire,
les troisimes se conduisaient selon leurs convictions.
Largument important tait que ceux lituaniens qui ont adhr
aux formations policires ou les membres de leurs familles
rcupraient la proprit nationalise.
Pendant la priode de 1941 1945, les lituaniens ont
form 26 formations policires, le groupe reprsentatif policier,
lescadron de la cavalerie policire et 6 formations de construc-
tion, sans celles en stade de cration, mais plus tard mis en
uvre les formations de srie 301-310 (les Estoniens ont form
26 formations, les Lettons 51 formation).
Ladministration civile, policire et militaire a fait tous
ses efforts pour former la division militaire de SS en Lituanie.
Mais au dbut, les allemands ont fait la faute tactique grave
411
ils voulaient raliser son ide sans soutien des institutions de
lautonomie lituanienne et de la socit. Lchec de la forma-
tion de la division SS en Lituanie tait un coup politique et
moral sur le prestige, la politique et la propagande allemands.
Aprs la tentative choue de former les divisions de
SS et aprs les ngociations, les allemands ont permis
dorganiser les divisions lituaniennes. Ctait la solution juste
et unique lutter et se dfendre devant le danger des
bolcheviks. Les consultations avec les allemands taient
invitables, car sans leur accord, sans armes, sans moyens la
lutte contre les bolcheviks serait vaine. La Lituanie a t le
pays de lEurope unique o les allemands ont permis de
former les forces armes et pas la division de SS. Ctait la
cration de lquipe locale de la Lituanie en 1944.
Les allemands ont dcid de recruter le plus grand
nombre possible de jeunes hommes lituaniens sous le nom de
lquipe locale de la Lituanie: le territoire dactivit de cette
quipe tait la Lituanie, mais les allemands avaient besoin de
soldats pour son arme dans le front. Les allemands ont liquid
lquipe locale de la Lituanie et ils ont form ltat-major de
mobilisation pour le recrutement des hommes lituaniens.
Au dbut de la guerre, les forces militaires de
lAllemagne avaient dans sa disposition des policiers de la
Lettonie, qui taient appels Hilfspolizei (la police
supplmentaire) ou Selbstschutz (la dfense). En automne,
ladministration civile des allemands a t tablie en Lettonie,
Selbstschutz a t rduite et rorganise en Schutzmannschaft
avec les divisions et les formations permanentes. Il y avait
environ 15000 dhommes dans les divisions de dfense en
Lettonie. Le 15 novembre 1943, la runion des administrateurs
a eu lieu et elle a donn son approbation de laction du
recrutement dans les lgions de SS de la Lettonie. Le nombre
des volontaires dans les divisions lettones a atteint 40000.
En mois de mai et de juin 1944, les divisions principales
lettonnes ont t formes dfinitivement la brigade SS des
volontaires lettones et la division SS No. 15 des lettons. Les
412
allemands ont tenu leur parole et, en mois de fvrier 1945, ils
ont accept que la Lettonie dclare lindpendance. 150000
lettons ont t engags pendant la priode de ladministration
allemande. 50000 deux ont t tus, blesss ou ports
disparus. 80000 de soldats ont devenues des prisonniers de
guerre des russes. Le 24 janvier 1945, 140000 de lettons
luttaient pour les allemands. Presque 20000 se sont sauvs
en se retirant dans lEurope de lOuest. La direction de la
rsistance lettone a compris labsurdit de la guerre de parti-
sans antibolchevique et elle incitait lmigration.
LEstonie tait larrire du groupe des armes alle-
mandes Nord presque toute la guerre. Aussi ctait un cas
unique quand la rgion darrire a eu le gouvernement civil.
Les premires units en Estonie taient les units de dfense,
plus tard on les a appels les units de police et elles ont t
formes des volontaires. Tout dabord, il y avait 27 petites
divisions, plus tard elles ont t rorganises en 13 divisions
avec 10000 dhommes. Depuis lautomne 1942, la cration
de la lgion nationale Waffen-SS a t commence. Les
allemands ont tenu leur parole quils ne se serviraient des
divisions estoniennes que pour la dfense du territoire de
lEstonie. En fvrier 1944, la division SS estonienne No.20 a
t forme. 70000 de citoyens de lEstonie ont t engags
pendant la priode de ladministration allemande.
Les historiens de guerre ont fait le compte des
volontaires de lEst engags dans larme, la police et SS
allemands pendant la priode de 1941 1945; parmi 200
milles des volontaires de lEst il y avait 50000 de lituaniens,
90000 destoniens et 150000 de lettons. La plupart des ha-
bitants des pays Baltes taient volontaires dans la lutte contre
le communisme, cela prouve la statistique des dcorations
des soldats: milles de volontaires de ces pays ont t dcors
de lOrdre de la Croix de Fer, 6 estoniens et 17 lettons de
lOrdre de la Croix de Chevalier prs de la Croix de Fer la
dcoration suprieure du troisime Reich (cest plus que dans
lUnion Sovitique dcors de lOrdre de lEtoile dHros).
413
La conclusion de larticle est que les allemands
cherchaient utiliser les habitants des pays Baltes occups
pour les besoins de lindustrie militaire et de larme. Ils
utilisaientt le terme lenrlement, mais, en effet, ctait la
mobilisation avec lenregistrement forc. Les allemands ont
chang leur politique de conqute en la collaboration assez
tard. Les units militaires nationales des pays Baltes ntaient
utilises que pour les buts pragmatiques comme les units
militaires, sans intrigues politiques et sans engagements aprs
la guerre.
414
KRATO APSAUGOS DEPARTAMENTAS IR JO VEIKLA
19901991 M.
Dr. Gintautas Surgailis
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija
1. Mginimas kurti Krato apsaugos
ministerij
1998 m. birelio mn. Lietuvos inteligentijos pastan-
gomis kurtas Lietuvos persitvarkymo sjdis pradjo per-
tvarkos procesus Lietuvoje. 1990 m. vasar vykusiuose rinki-
muose Lietuvos TSR Aukiausij Taryb Sjdio kandi-
datai laimjo absoliui daugum viet, j dka 1990 m. ko-
vo 11 d. buvo priimtas Lietuvos valstybs atkrimo aktas,
kuriuo buvo paskelbta, kad Lietuva vl yra nepriklausoma
valstyb. Buvo pradta formuoti Kazimieros Prunskiens va-
dovaujama Lietuvos Vyriausyb. Taiau Nepriklausomyb
dar reikjo tvirtinti, pasiekti tarptautin pripainim, perim-
ti savo rankas valstybs sien kontrol, organizuoti krato
ir jo moni gynim. Tai buvo galima pasiekti tik sukrus
krato apsaugos sistem, tuo labiau kad nuo pat pirmj Ne-
priklausomybs dien Soviet Sjunga prie Lietuv prad-
jo altj kar. Siekiant apsunkinti Lietuvos santykius su kai-
mynais, prasidjo Lietuvos politin izoliacija ir skaldymas.
Kad galt sikiti SSRS represins tarnybos, mginta suda-
ryti konfliktines situacijas, suformuoti nacionalistins, dik-
tatr linkusios valstybs vaizd.
Nesitenkinant tuo, 1990 m. balandio 19 d. buvo pra-
dta vykdyti ekonomins blokados politika, siekiant sulug-
415
dyti Lietuvos ekonomik, sukurstyti moni nepasitenkinim,
suformuoti neigiam poir nepriklausomos valstybs k-
rim, bauginti gyventojus, pakirsti pasitikjim Lietuvos val-
dia ir jos institucijomis, sukelti bejgikumo jausm ir suda-
ryti prielaidas grti valdi Maskvos statytiniams.
Lietuvos istoriografijoje apie atkurtos Lietuvos vals-
tybs kariuomens krimo pradi nra daug publikacij,
todl straipsnis paraytas daugiausia remiantis dokumentais,
saugomais Krato apsaugos archyve prie Krato apsaugos
ministerijos, oficialiais Aukiausiosios Tarybos Atkuria-
mojo Seimo ir Vyriausybs dokumentais, Aukiausiosios Ta-
rybos Atkuriamojo Seimo stenogramomis, spaudos publi-
kacijomis. I spaudos leidini reikt iskirti Krato apsau-
gos ministerijos urnal Karys, Lietuvoje vl pradt leisti
1991 m. sausio mn., kuriame yra daug faktins mediagos
apie to meto vykius.
Nemaai mediagos suteik 19901991 m. Krato ap-
saugos departamento darbuotojai. I publikuot darb rei-
kt atskirai paminti Konferencijos Lietuvos krato ap-
saugos sistemos atkrimas mediag
1
. iame straipsni rin-
kinyje yra nemaai faktins mediagos apie Krato apsau-
gos departamento istorij.
1
Konferencijos Lietuvos krato apsaugos sistemos atkrimas mediaga. Vilnius, 2000.
1990 m. kovo 23 d. Lietuvos
Respublikos Aukiausioji Taryba
pirm kart band kurti valstybs
apsaugos institucij tvirtindama mi-
nistrus. Ministr Pirminink Kazi-
miera Prunskien krato apsaugos
ministru sil skirti Lietuvos Res-
publikos Aukiausiosios Tarybos
deputat Vidmant Povilion. Pri-
statydama kandidat krato apsau-
gos ministrus Ministr Pirminink
pabr, kad btent tokios tarny-
Vidmantas Povilionis
416
bos, btent tok ministr, kaip krato apsaugos, Respubli-
kos valstybingumui arba savarankikos valstybs Vyriau-
sybei tvirtinti tikrai reikia
2
.
Ministrs Pirmininks silym nemaai Aukiau-
siosios Tarybos deputat sutiko prieikai. Silymui kurti
Krato apsaugos ministerij pirmasis pasiprieino deputa-
tas Egidijus Bikauskas. Jis, pateikdamas klausim K. Pruns-
kienei, pareik, kad, jo giliu sitikinimu, visu tuo, kas vyks-
ta ir ko reikia, turi usiimti vidaus reikal ministras
3
.
Deputat poiris i esms nepasikeit ir po V. Povi-
lionio kalbos, kurioje jis idst pagrindin krato apsaugos
krimo koncepcij. ios deputat nuostatos pagrindin prie-
ast atskleid deputatas Juozas Tamulis. Kandidatui kra-
to apsaugos ministrus duodamas klausim jis pabr: Vi-
s pirma noriau priminti gerbiamajam kandidatui, kad S-
jdio rinkiminje platformoje buvo aikiai parayta: ne tik
neutrali, bet ir demilitarizuota
4
.
2
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. 1990 m.
kovo 2123 d. Stenogramos. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba. Vilnius, 1991.
P. 317.
3
Ten pat. P. 317
4
Ten pat. P. 320.
5
Ten pat. P. 324325.
6
Ten pat. P. 325.
Deputat Nijol Oelyt-Vaitie-
knien pareik, jog turti iliuzij,
kad galima suburti kariuomen, galin-
i kam nors rimtai pasiprieinti, yra
juokinga. Ji sil tik sudaryti pasienio
dalinius
5
. Deputatas Vidmantas ieme-
lis sil visai nevartoti termino kariuo-
men. Tai, deputato nuomone, gali pa-
kenkti valstybei, kuri siekia pripaini-
mo
6
, o deputatas Albinas Januka buvo
labai kategorikas. Jis pareik: Man at-
rodo, kad itas klausimas visikai ne-
parengtas.Visa ta diskusija kaip ka-
Albinas Januka
417
koks klaikus nakties sapnas. (Plojimai.) A kalbsiu ultimaty-
viai. Silau nutraukti klausimo svarstym. Jeigu vis dlto klau-
simas bus silomas balsuoti, manau, kad bus deputat, kurie
ieis i sals ir sukels kvorumo kriz
7
.
Reikia pripainti, kad A. Januka dl daug ko buvo
teisus. Klausimas i tikrj nebuvo parengta svarstyti. Pre-
tendentas ministrus kalbjo gana atriai. Kaip paaikjo dis-
kusij metu, jo idstyta gynybos koncepcija nebuvo aptarta
su Ministre Pirmininke ir jau paskirtais ministrais, pagaliau
ir pats pretendentas pasirod menkai imans karinius daly-
kus, painiojo netgi terminus, pvz., aukim kariuomen ir
mobilizacij
8
.
Deputat A. V. Patacko, A. Janukos, K. Uokos sily-
mu io klausimo svarstymas buvo atidtas, kol parlamente
bus aptartas strateginis krato apsaugos sistemos pobdis
9
.
Aikiai matant Aukiausiosios Tarybos nusistatym,
krato apsaugos ministro kandidatros pakartotinis svarsty-
mas nebuvo inicijuotas.
2. Krato apsaugos departamento krimas
inant antikarines Aukiausiosios Tarybos deputat
nuostatas buvo nusprsta, kad vl silyti svarstyti krato ap-
saugos ministro kandidatr neverta. Buvo pasirinktas kitas
bdas kurti Krato apsaugos departament prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybs. Taiau reikia paymti, kad to prie-
astis buvo ne vien antikarins Sjdio deputat daugumos
nuostatos. Buvo pareikta ir tokia nuomon: kad dar labiau
nesuerzinus SSRS, apie karini struktr krim apdairiau b-
t kol kas apskritai vieai nediskutuoti geriau pradti kurti
koki nors struktr, kuri nesukelt stiprios neigiamos reak-
cijos. Ko gero, atsivelgus abi mintas nuomones ir buvo nu-
sprsta kurti Krato apsaugos departament (KAD).
7
Ten pat. P. 325.
8
Ten pat. P. 318320.
9
Ten pat. P. 327.
418
pagrindins Krato apsaugos departamento veiklos kryptys.
Departamentas buvo pareigotas teikti silymus Lietuvos Res-
publikos Vyriausybei dl krato apsaugos, usienio ir vidaus
politikos, rengti statym, susijusi su krato apsauga, bei
kit teiss akt projektus, kontroliuoti Vyriausybs paves-
tus tarptautinius sipareigojimus, planuoti krato apsaugos
sistemos darb, kurti btinas, kad ji galt funkcionuoti, tar-
nybas, priirti j veikl, gyvendinti Lietuvos Respubli-
kos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs sprendimus
krato apsaugos srityje; rengti mobilizacinius kariuomens
ir valstybs planus, krato apsaugos plan, rpintis mobili-
zacini itekli rengimu ir apskaita, karine skaita, sprsti
jaunuoli karo tarnybos klausimus, rengti silymus dl j
alternatyviosios tarnybos; palaikyti ryius su savivaldybi
padaliniais ir ministerijomis, atsakingais u mobilizacini i-
tekli apskait, skirstym, aukimo kariuomen organiza-
vim; rpintis specialist, reikaling krato apsaugos siste-
mai, rengimu, ugdyti Lietuvos Respublikos gyventoj pilie-
tin ir patriotin savimon, kuruoti visuomenini sporto or-
ganizacij bei j gamybini padalini veikl; rinkti ir anali-
zuoti informacij, susijusi su krato apsaugos veikla, rengti
silymus dl SSRS ginkluotj pajg, dislokuot Lietuvo-
1990 m. balandio 25 d. Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybs
sprendimu buvo steigtas Krato ap-
saugos departamentas. Krato ap-
saugos departamento generaliniu
direktoriumi paskirtas Aukiau-
siosios Tarybos deputatas Audrius
Butkeviius.
Departamentui buvo ikeltas
udavinys formuoti ir gyvendinti
krato apsaugos koncepcij, sukurti
krato apsaugos sistem.
1990 m. gegus 17 d. Vyriau-
sybs nutarime buvo detalizuotos
Audrius Butkeviius
419
je, statuso ir kt., deryboms su SSRS Vyriausybe; rpintis ka-
riuomens veteranais, kari ir j eim socialiniais reikalais;
kontroliuoti produkcijos SSRS ginkluotj pajg dalims, dis-
lokuotoms Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiekim; derin-
ti SSRS ginkluotj pajg perdislokavimo, karini manev-
r, organizuojam u karini bazi rib, klausimus; rengti
deryboms su SSRS Vyriausybe gynybini interes srityje si-
lymus dl SSRS ginkluotj pajg, dislokuot Lietuvos Res-
publikos teritorijoje, statuso ir kt.
10
Departamento nuostatai buvo patvirtinti tik 1991 m.
rugsjo 27 d. Juose atsispindjo pirmiau mintos svarbiau-
sios departamento veiklos kryptys, teiss ir pareigos
11
.
3. Centrinio KAD aparato formavimas
Buvo numatyta, kad kurtame Krato apsaugos depar-
tamente dirbs 38 darbuotojai. Departamentui buvo inuomo-
tos patalpos Vilniuje, Kosciukos g. 36
12
, ir skirtas minima-
lus finansavimas
13
.
Kol nebuvo sikls patalpas Kosciukos gatvje, de-
partamentas dirbo Aukiausiosios Tarybos Nacionalinio sau-
gumo komiteto skirtuose dviejuose Aukiausiosios Tary-
bos rm kabinetuose. naujas patalpas departamentas per-
sikl tik 1990 m. birelio 1 d. Jose buvo tik 7 kabinetai.
Didiausia departamento aparato formavimo nata u-
gul generalinio direktoriaus peius. Jau vliau, prisiminda-
mas tas dienas, Respublikos dienraio urnalistui jis pa-
sakojo: Kai atjau krato apsaug, man niekas nepasak,
k a turiu daryti. Ir dabar nesako. Kurk, Butkeviiau, krato
10
Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs departament pagrindini funkcij. Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir
Vyriausybs inios. 1990. Nr. 18. P. 563564 .
11
Dl Krato apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuostat
patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas // Ten pat. 1991. Nr. 30. P.
14531457.
12
A. Butkeviiaus 1990 m. gegus 28 d. ratas Vilniaus miesto tarybai // Krato apsaugos
ministerijos einamasis archyvas (toliau KAMEA). F. 1. Ap. 1. B. 11. L. 2.
13
Pauolis J. LAKSo indlis Lietuvos kariuomens 19901991 met atkrimui. Praneimas,
skaitytas 2000 02 11 konferencijoje Krato apsaugos karinink ramovje.
420
apsaug pagal savo paveiksl, kaip Dievas. Galiu pasidiaug-
ti savarankikumu. Nors nuolat galvoju ir apie atsakomyb.
Nepasitars a stengiuosi nepriimti sprendim
14
.
Pirmasis KAD pastatas Kosciukos g. 36
1990 m. gegus 22 d. A. But-
keviius Kauno medicinos instituto
Karins katedros virininkui Algi-
mantui Vaitkaiiui pasil tapti jo
pavaduotoju. iam sutikus, kit die-
n jis buvo pristatytas Aukiausio-
sios Tarybos Prezidiumo Pirminin-
kui Vytautui Landsbergiui ir Minist-
rei Pirmininkei Kazimierai Prunskie-
nei. 1990 m. gegus 24 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimu
14
Pranaysts slenkanio pavojaus fone // Respublika. 1991, rugsjo 13.
15
Vaitkaitis A. Tvyns labui. Praneimas, skaitytas 2000 02 11 konferencijoje Krato apsaugos
karinink ramovje; Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1990 m. gegus 24 d. nutarimas Nr.
163 // Krato apsaugos archyvas prie Krato apsaugos ministerijos (toliau KAA).
Algimantas Vaitkaitis buvo paskirtas Krato apsaugos depar-
tamento generalinio direktoriaus pavaduotoju
15
.
Algimantas Vaitkaitis
421
Darb pradjo nedidelis bendramini brelis. Buvo
nusibrtos kelios svarbiausios darbo kryptys: sukurti spe-
cialisias tarnybas, galinias apginti Lietuvos Respublikos
interesus, pasienio ekonomins apsaugos tarnyb, svarbi
valstybini objekt bei staig apsaugos tarnybas, Respubli-
kos civilins saugos sistem, kurti Lietuvos kariuomens, ta-
da planuotos kaip nacionalin gvardija, padalinius.
Esant Lietuvoje labai sudtingai situacijai, vienas i
sudtingiausi departamentui ikilusi udavini buvo pra-
dti rengti Lietuvos vyrus profesionaliai Lietuvos gynybai.
1990 m. pavasar, Lietuvai dar nesulaukus tarptautinio pri-
painimo, atvirai to daryti buvo beveik nemanoma, todl nu-
tarta darb dirbti prisidengus karinio-techninio sporto klubo
ikaba. 1990 m. gegus 31 d. Krato apsaugos departamen-
to generalinio direktoriaus sakymu Nr. 1 prie Krato apsau-
gos departamento buvo kurtas toks klubas. Klubo virinin-
ku paskirtas eslovas Jezerskas
16
. Taiau buvo aiku, kad tai
yra tik trumpalaik priemon.
Pradta priimti departament darbuotojus. 1990 m.
gegus 18 d. generalinio direktoriaus patarja buvo priimta
Rosita Daunoraviit
17
. Persiklus naujas patalpas, nuo bir-
elio 1 d. oficialiai buvo priimti: Jonas Pauolis Pirmojo
skyriaus virininku, Francika inien vyriausija ekono-
miste-finansininke, Rimvydas Vaitieknas kvediu-tiek-
ju, arnas Vasiliauskas Ketvirtojo skyriaus I kategorijos
ininieriumi, Paulius Bartkus Antrojo skyriaus inspekto-
riumi, Klemensas Radzeviius Pirmojo skyriaus inspekto-
riumi jaunuoli apskaitai, Petras Mataviius Pirmojo sky-
riaus inspektoriumi (kadr), Artras Merkys generalinio
direktoriaus patarju, Litauras Pauolis Pirmojo skyriaus
inspektoriumi, Alfonsas Bajoras Antrojo skyriaus virinin-
ku, Jonas Geas KAD archyvo vedju (puse etato), Riar-
16
KAD 1990 m. gegus 21 d. sakymas Nr. 1 // Krato apsaugos departamento generalinio
direktoriaus sakym rinkinys. 1990. P. 3.
17
KAD generalinio direktoriaus sakymas dl primimo darb // KAA. F. 1. Ap.2. B. 1.
L. 2.
422
das Pocius Ketvirtojo skyriaus I kategorijos techniku, Ks-
tutis Treigys Ketvirtojo skyriaus I kategorijos techniku, Jo-
nas Simanaviius vairuotoju
18
. Nuo birelio 11 d. KAD bu-
haltere priimta Janina Garuolyt, 12 d. Antrojo skyriaus ins-
pektoriumi-koordinatoriumi Jonas Vytautas ukas
19
.
kurtas Krato apsaugos departamentas jam keliam
udavini vien tik su Vilniuje esaniomis struktromis
gyvendinti negaljo. Buvo kreiptasi Vyriausyb, silant
Lietuvos miestuose ir rajonuose kurti KAD skyrius. 1990 m.
gegus 24 d. Lietuvos Vyriausyb sutiko su departamento
silymu mobilizaciniams itekliams ruoti, skirstyti, j ap-
skaitai tvarkyti, jaunuoli karo tarnybos klausimams sprsti
miestuose ir rajonuose kurti Krato apsaugos departamento
skyrius arba turti atskirus darbuotojus, ilaikomus i Lietu-
vos valstybs biudeto
20
.
1990 m. birelio 1 d. buvo steigti KAD skyriai septy-
niose zonose:
1) Alytaus (Alytaus m., Alytaus, Lazdij, Varnos r.);
2) Kauno (Kauno m., Kauno, Jonavos, Jurbarko, Kai-
iadori, Kdaini, Raseini, Prien r.);
3) Klaipdos (Klaipdos m., Klaipdos, Kretingos, Ma-
eiki, Plungs, Skuodo, ilals, iluts r.);
4) Marijampols (Marijampols m., Marijampols, a-
ki, Vilkavikio r.);
5) Panevio (Panevio m., Panevio, Anyki, Bir-
, Kupikio, Pasvalio, Rokikio, Utenos, Zaras r.);
6) iauli (iauli m., iauli, Akmens, Jonikio, Kel-
ms, Pakruojo, Radvilikio, Taurags, Teli r.);
7) Vilniaus (Vilniaus m., Vilniaus, Ignalinos, Molt,
Trak, alinink, irvint, venioni, Ukmergs r.)
21
.
18
Krato apsaugos generalinio direktoriaus sakymai dl primimo darb // Ten pat. L. 811,
1417, 21, 24, 2932, 3334, 38.
19
Ten pat. L. 19, 27.
20
Dl Krato apsaugos departamento organizacini klausim. Lietuvos Vyriausybs nutarimas //
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1990. Nr. 17. P. 535.
21
KAD 1990 m. birelio l d. sakymas Nr. 2 // Krato apsaugos departamento generalinio
direktoriaus sakym rinkinys. 1990. P. 3
423
1990 m. lapkriio l5 d. buvo kurta nauja Utenos zona,
todl teritorij teko perskirstyti taip:
1) Alytaus (Alytaus m., Alytaus, Lazdij, Varnos r.);
2) Kauno (Kauno m., Kauno, Jonavos, Kaiiadori, Ra-
seini, Prien r.);
3) Klaipdos (Klaipdos m., Klaipdos, Kretingos, Ma-
eiki, Plungs, Skuodo, ilals, Taurags, iluts r.);
4) Marijampols (Marijampols m., Marijampols, Jur-
barko, aki, Vilkavikio r.);
5) Panevio (Panevio m., Panevio, Anyki, Bir-
, Kupikio, Pasvalio, Rokikio r.);
6) iauli (iauli m., iauli, Akmens, Jonikio, Kel-
ms, Pakruojo, Radvilikio, Teli r.);
7) Utenos (Utenos, Ignalinos, Molt, venioni, Za-
ras r.);
8) Vilniaus (Vilniaus m., Vilniaus, Trak, alinink,
irvint, Ukmergs r.)
22
.
Nuo birelio 1 d. Klaipdos zonos virininku buvo
paskirtas Cirilis Norkus, iauli zonos Zigfridas Orentas,
Kauno zonos Vytautas Baranauskas
23
. Nuo birelio 4 d. Pa-
nevio skyriaus virininku paskirtas Antanas Duleviius,
nuo birelio 18 d. Marijampols zonos virininku Vytautas
Jurgis Kadys, nuo liepos 2 d. Alytaus zonos virininku
Liubartas Ragelis
24
.
Pradjus intensyv Krato apsaugos departamento k-
rimo darb greitai paaikjo, kad darbuotoj reiks daugiau,
negu buvo numatyta. Jau 1990 m. liepos 30 d. Vilniaus mies-
te, Krato apsaugos departamente, dirbo 51 mogus
25
, lap-
kriio 30 d. 61
26
.
22
Dl Lietuvos Respublikos teritorijos paskirstymo Krato apsaugos departamento veiklos
zonas. KAD 1990 m. lapkriio 15 d. sakymas Nr. 24 //Ten pat. P. 1011.
23
Krato apsaugos generalinio direktoriaus sakymai dl primimo darb // KAA. F. 1. Ap.
2. B. 1. L. 2930, 41.
24
Ten pat. L. 28, 35, 36.
25
KAD 1990 m. liepos 30 d. ratas Vilniaus m. prekybos organizacij valdybai // KAA. F. 1.
Ap. l. B. 16. L. 56.
26
KAD 1990 m. lapkriio 29 d. ratas Vilniaus miesto prekybos organizacij valdybai // Ten
pat. L. 191.
424
Krato apsaugos departament dirbti atjo labai vai-
ri moni, tarp j nemaai buvusi sovietins armijos ir jau
ijusi atsarg karinink. Jie daugiausia buvo deleguoti
Atsargos karinink sjungos. Buvo nemaai aktyvi Sjdio
veikj, savo atstovus delegavo Politini kalini ir tremti-
ni sjunga. Dauguma pirmj darbuotoj buvo gana jauni.
Be abejo, absoliuti dauguma atjusij departament buvo
tikri Lietuvos patriotai, nes tuo metu dirbti ioje struktroje
buvo i tikrj pavojinga.
krus Krato apsaugos departament, nauj karin
struktr, pradjus j priimti mones, btinai reikjo sukur-
ti krato apsaugos tarnyb reglamentuojanius statymus. Dar
vykstant rinkimams Lietuvos Aukiausij Taryb daugu-
ma kandidat deputatus adjo, jog vis atsakomyb u
tai, kad Lietuvos jaunuoliai neis sovietin kariuomen, pri-
siims parlamentas. 1990 m. balandio 4 d. buvo priimtas Lie-
tuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos kreipimasis Lie-
tuvos jaunuolius. Jame pabrta: Js demokratikai irink-
tas parlamentas, i met kovo 11 dien atstats savo Tvy-
ns garb ir orum, tiki, kad Js, neidami tarnauti svetimos
valstybs kariuomen, stiprinsite Lietuvos nepriklausomyb.
Visuotinis Lietuvos piliei atsisakymas tarnauti bt dar
vienas ygis Lietuvos nepriklausomybs labui.
Nors Lietuvos valdia negali jga apginti jaunuoli
nuo prievartinio rekrutavimo, taiau ji imasi juridins ir mo-
ralins atsakomybs u savo valstybs piliei atsisakym
tarnauti svetimiems<...>
27
.
Paskelbus kreipimsi, ikilo problema, kaip pada-
ryti, kad Aukiausioji Taryba ir Vyriausyb realiai prisiim-
t atsakomyb u i moni likim. Krato apsaugos de-
partamento vadov nuomone, kuri palaik ir Lietuvos Vy-
riausyb, tai turjo garantuoti priimtas Lietuvos Respubli-
kos laikinasis krato apsaugos statymas.
27
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos kreipimasis Lietuvos jaunuolius.
425
io statymo projekt reng pats departamentas. 1990
m. birelio 13 d. KAD generalinis direktorius A. Butkeviius
statymo projekt pristat Aukiausiajai Tarybai. J prista-
tydamas A. Butkeviius paymjo: Nemanoma apginti
mogaus ir nemanoma netgi ruoti jo gynimo, jeigu mes ne-
same pareik j kakoki savo teisi. Kadangi i Taryb
Sjungos puss yra reikiamos teiss ir pretenzijos it pat
mog, jis yra aukiamas Tarybin armij, i ms puss
taip pat turt bti nuostata dl ito mogaus tolesnio liki-
mo. Tokia nuostata ir gali bti suformuluota Lietuvos Res-
publikos krato apsaugos statyme ir Lietuvos Respublikos
krato apsaugos prievols statyme <...> Tokiu atveju, jeigu
Lietuvos Respublikos pilieiai tapt Lietuvos Respublikos
krato apsaugos prievolininkais ir bt paaukti Lietuvos
Respublikos krato apsaugos tarnyb, duot priesaik Lie-
tuvos Respublikai, bt labai sunku paaikinti j mim
Taryb Sjungos ginkluotsias pajgas. Netgi tokiu atveju,
jeigu itas mogus bt paimtas prievarta, ymiai palengv-
t jo gynimas, kadangi itok mog bt galima traktuoti
jau netgi kaip karo belaisv
28
.
Pateiktame projekte, be kita ko, buvo numatyta, kad
tinkami tarnybai jaunuoliai gali atlikti tikrj karo tarnyb
arba alternatyvij darbo tarnyb. aukti tarnyb buvo nu-
matoma 19 met jaunuolius, taiau j galjo stoti ir sulau-
kusieji 18 met (todl, kad 18-meiai buvo aukiami SSRS
karo tarnyb). Siloma tarnybos trukm pusantr met
29
.
28
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. Stenogramos.
T. 9. V., 1991. P. 439440.
29
Ten pat. P. 441.
426
palikti vietos poiriui, kad mogus btinai turt turti tei-
s i viso atsisakyti bet kokios tarnybos, tiek alternatyviosios,
tiek ne, jeigu jis gyvenimo keli pasirenka visai kit. E. Vilko
nuomone, projektas pateiktas svarstyti ne laiku, per anksti
30
.
Baigdamas pristatyti statymo projekt A. Butkeviius
pareik: A labai gerai suprantu, jog daugelis i ia esan-
i ir toliau nort neprisiimti atsakomybs u aukiamojo
amiaus jaunuoli likim ir it atsakomyb perduoti Kra-
to apsaugos departamentui. Mes toki atsakomyb priima-
me. Taiau jeigu parlamentas nepateiks aikios nuomons
dl aukiamojo amiaus jaunuoli, a nemanau, kad ms
darbas bus efektyvus
31
.
Tuo metu statymas nebuvo priimtas.
1991 m. birelio 21 d. Aukiausiosios Tarybos pos-
dyje buvo pristatyti Lietuvos Respublikos krato apsaugos
tarnybos ir Krato apsaugos prievols statym projektai. sta-
tym projektus pristat Aukiausiosios Tarybos Pirminin-
ko pavaduotojas eslovas Stankeviius.
Krato apsaugos departamento pateikt statymo pro-
jekt Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas suskirst du.
Lietuvos Respublikos krato apsaugos tarnybos statymo pro-
jektas gim Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo iniciatyva.
Projekt Aukiausiosios Ta-
rybos deputatai sutiko gana priei-
kai. Deputatas V. Jermolenka i prin-
cipo pasisak prie projekt, laiky-
damasis piliei teiss arba laisvs
teiss princip. P. Tupikas prieta-
ravo, kad bt aukiami 19 met jau-
nuoliai, sil aukti 18-meius. De-
putatui V. Andriukaiiui atrod, kad
projektas yra parengtas pagal Sovie-
t Sjungos karin doktrin. V. Jasu-
kaityt man, jog reikt vis dlto
Vidmant Jasukaityt
30
Ten pat. P. 442445.
31
Ten pat. P. 447.
427
Jame buvo siloma, kaip reikia sprsti bendruosius krato
apsaugos tarnybos klausimus, o antrajame Krato apsaugos
prievols statyme detalizuojama, kaip ta tarnybos prievo-
l yra organizuojama, atliekama, kaip nuo jos atleidiama.
Pristatydamas projektus . Stankeviius paymjo, jog
jie yra apsvarstyti Valstybs atkrimo komisijos atvirame po-
sdyje ir daugelis ten dalyvavusi deputat pasisak u tai,
kad Lietuva, kaip neutrali valstyb, dt minimaliai pastan-
g ir skirt l krato apsaugos kariniams daliniams kurti
ateityje, kad jos saugumas bt grindiamas tarptautinmis
garantijomis, o ne tik savomis ginkluotosiomis pajgomis.
Pateikti statym projektai gerokai skyrsi nuo anks-
iau KAD pateikto projekto. Projekte buvo fiksuojama nor-
ma, kad aukiamojo pageidavimas yra lemiamas pasirenkant
tarnybos r. Buvo ibraukti visi straipsniai, kuriuose kal-
bama apie tarnyb karo metu ir kitus dalykus, kurie nesusij
su tuometinmis krato apsaugos tarnybos reikmmis.
Projekt svarstymas buvo gana atrus. I esms, pada-
rius kai kuriuos pataisymus, projektams sil pritarti deputa-
tai A. Patackas, A. Norvilas. Deputatas J. Karvelis pritar pir-
majam projektui, o antrojo statymo projekt sil atidti. Kiti
diskusijose kalbj deputatai kategorikiau ar ne taip katego-
rikai pasisak prie. Deputatas R. Gudaitis, be kita ko, pa-
reik, kad svarstomi statymai apgins naujj karinink ant-
peius, algas ir padt sutinku. Kad bus utikrinta jaunuoli
ir visos Lietuvos apsauga drsiau suabejoti <...> Nenor-
iau, kad Lietuv, be ekonomini bd, slgt dar ir saldofo-
nikos pretenzijos, militaristiniai prietarai
32
.
Deputato A. Janukos nuomone, i viso antrojo pro-
jekto nedera ia svarstyti, o dl projekto, kuris lieia krato
apsaugos tarnyb, tai yra projekto, kur pateik Prezidiumas,
ten yra pasakyta, kad tai laikinas projektas. Taiau visikai
neapibrta, kada baigiasi tas laikinumas
33
.
32
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. Stenograma.
T. 10. V., 1991. P. 200201.
33
Ten pat. P. 203.
428
Deputat V. Jasukaityt i karto pareik, kad kriti-
kai vertina abu statym projektus. Jos nuomone, Krato ap-
saugos departamentas nesuvokia Lietuvos kaip visikai neut-
ralios valstybs ateities
34
.
J. Tamulis man, kad kariuomen Lietuvai dl jos ge-
opolitins padties yra visikai nereikalinga
35
.
K. Lapinsko nuomone, Krato apsaugos departamen-
tas turt pirmiausia rpintis tam tikr ginkluot arba suka-
rint bri formavimu savanorikumo principu, o ne visuo-
tins karo tarnybos prievols vedimu
36
.
P. Vaiteknas statymo projekt vertino panaiai
kaip ir R. Gudaitis ne kaip ginant Lietuv, bet ginant Kra-
to apsaugos departamento interesus, ginant jo etatus ir lei-
diant i principo daryti politik jga, i jgos pozicij
37
.
Balsuojant u iuos projektus, dauguma deputat bal-
savo prie, o svarstymas buvo atidtas iki atskiro nutarimo
38
.
1990 m. liepos 17 d. po pakartotinio svarstymo buvo
priimtas Laikinasis krato apsaugos prievols statymas. Tai,
be abejo, buvo svarbus vykis. Taiau nebuvo sukurta ger
sav statym, ir tai labai trukd kuriant pai Krato apsau-
gos sistem, nes dar tebegaliojo ir senieji sovietiniai staty-
mai. Jie oficialiai nebuvo panaikinti, todl Krato apsaugos
departamento vadovai bet kada galjo bti apkaltinti netei-
stais veiksmais.
1990 m. rugpjio mn. KAD vadovyb nusprend kurti
KAD Apsaugos tarnyb. Buvo parengtas Apsaugos tarnybos
nuostat projektas, tipin individuali darbo sutartis, numatyta
primimo darb tvarka. Rugpjio 18 d. su iuo pasilymu
buvo kreiptasi Aukiausij Taryb ir Vyriausyb
39
.
Sumanymui buvo pritarta ir 1990 m. rugpjio 21 d.,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1990 m.
34
Ten pat. P. 204.
35
Ten pat. P. 208.
36
Ten pat. P. 213.
37
Ten pat. P. 214.
38
Ten pat. P. 228.
39
KAD 1991 m. rugpjio 18 d. ratas // KAA. F. 1. Ap. 1. B. 16. L. 107.
429
rugpjio 20 d. potvarkiu Dl Apsaugos tarnybos prie KAD
steigimo, buvo kurta Krato apsaugos departamento Ap-
saugos tarnyba
40
. Pagal nuostatus tai buvo Krato apsaugos
departamento kiskaitinis sukarintas padalinys, saugantis
ypa svarbius Lietuvos Respublikos objektus. Remiantis
tarpinybins komisijos ivadomis buvo sudaromos objekt
apsaugos sutartys. ios komisijos ivados bdavo pateikiamos
objekto apiros akte. Objekt apsaugos sutartis Krato ap-
saugos departamento vardu sudarydavo Apsaugos tarnybos
virininkas. Sutartys buvo sudaromos metams, taiau galjo
bti nutrauktos ir anksiau vienos i ali pageidavimu.
Pagrindiniai udaviniai, keliami apsaugos tarnybai,
garantuoti esam materialini vertybi apsaug, neleisti
saugom objekt paalini asmen, vykdyti Lietuvos Vyriau-
sybs skirtas uduotis.
Apsaugos tarnyba buvo formuojama savanorikumo
principu. j buvo priimami 1935 m. Lietuvos pilieiai, ne-
priklausantys jokioms politinms partijoms, mokantys vals-
tybin kalb ir pagal savo asmenines ir dalykines savybes,
sveikat tinkantys iai tarnybai. Be to, jie su Krato apsaugos
departamentu sudarydavo terminuotas darbo sutartis.
Siekiant patikrinti, ar pareiks nor asmuo tinkamas
tarnauti apsaugos tarnyboje, buvo nustatytas tam tikras lai-
kotarpis, kuris baigdavosi kandidatui ilaikius speciali i-
ni patikrinimo egzamin.
Apsaugos tarnybos darbuotojams kaip kratutin prie-
mon buvo leista naudoti ginkl.
Kiekvienu ginklo panaudojimo atveju Apsaugos tar-
nybos darbuotojai privaljo informuoti savo vadovyb, im-
tis priemoni, kad sueistajam bt suteikta skubi medi-
cinos pagalba.
aunamj ginkl buvo draudiama naudoti prie as-
menis, turinius su savimi maamei vaik, prie moteris
ir nepilnameius, taip pat prie asmenis, turinius aiki in-
40
KAD 1990 m. rugpjio 21 d. sakymas Nr. 12 // Krato apsaugos departamento generalinio
direktoriaus sakym rinkinys. 1990 m. P. 6.
430
validumo poymi, iskyrus atvejus, kai jie ginkluoti upuola
arba prieinasi ginklu
41
.
Apsaugos tarnybos nuostatai Lietuvos Respublikos
Ministrs Pirmininks pavaduotojo R. Ozolo buvo patvirtin-
ti 1990 m. spalio 3 d.
1990 m. rugsjo 10 d. Lietuvos Vyriausyb, siekdama
apsaugoti Lietuvos rink ir pradti kontroliuoti Lietuvos sie-
nas, prim nutarim Dl papildom laikin priemoni Lie-
tuvos Respublikos rinkai apsaugoti. iuo nutarimu buvo pa-
vesta nuo 1990 m. spalio 1 d. pradti Lietuvos muitins veik-
l, formuoti Krato apsaugos departamento tarnybas Lietu-
vos Respublikos sienos ekonominei apsaugai utikrinti, su-
kurti j veiklai btin materialin technin baz.
Lietuvos Respublikos sienos ekonominei apsaugai or-
ganizuoti ir Lietuvos muitins veiklai su kaimyninmis vals-
tybmis koordinuoti buvo sudaryta darbo grup: A. Butke-
viius, M. Laurinkus, R. Purtulis, S. D. Umbrasas, V. Zaba-
rauskas ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis muitininkas
42
.
Taigi departamentui buvo ikeltas labai sudtingas u-
davinys, nes vienas i valstybingumo poymi yra sav sie-
n kontrol, o to SSRS jokiu bdu nenorjo leisti. Departa-
mentas turjo imti saugoti 1 747 km sausumos sienos, kuri
kirto 253 vairi kategorij keliai, 99 km ilgio jros sien, oro
erdv. Sienos su Latvija ilgis 650 km, su Lenkija 103, su
Rusijos Federacija 255 km. 44 km siena jo upmis, 29 km
eerais, 163 km pelkmis, 422 km mikais. Ji kirto 61 up
ir upel, 166 kelius, 32 tiltus, 16 geleinkeli.
Aptarti, kaip bus vykdomas mintas Vyriausybs nu-
tarimas, 1990 m. rugsjo 19 d. Krato apsaugos departamen-
te buvo surengtas iplstinis tarnybinis pasitarimas. pasita-
rim buvo sukviesti zon ir rajon KAD instruktoriai. Pasi-
tarime buvo aptarti konkrets veiksmai ir priemons
43
.
41
Krato apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Apsaugos tarnybos
nuostatai // KAMEA
42
Valstybs inios. 1990, Nr. 27-668.
43
Norkus C. Tvyns labui. P. 97.
431
Kad bt galima vykdyti nutarim, buvo numaty-
ta rengti 64 Krato apsaugos departamento Pasienio apsau-
gos tarnybos pasienio kontrols postus. Pagal KAD genera-
linio direktoriaus sakym lapkriio 19 d. jie jau turjo pra-
dti darb. Iki tos dienos turjo bti rengti pasienio kontro-
ls postai, tarnybins patalpos
44
.
Visiems pasienio darbams vado-
vauti Krato apsaugos departamente buvo
sukurtas Pasienio apsaugos tarnybos sky-
rius. Jo virininku buvo paskirtas Virgini-
jus esnuleviius. Jam ir teko pagrindiniai
pasienio apsaugos krimo rpesiai.
Pasienio apsaugos tarnyba pagal
Laikinj Krato apsaugos departamen-
to pasienio apsaugos tarnybos instruk-
cij turjo tikrinti asmen, moni, stai-
g, organizacij iveamas u Lietuvos
Respublikos rib prekes pagal ribojam
Virginijus
esnuleviius
ir draudiam pilieiams iveti i Lietuvos Respublikos mais-
to ir ne maisto preki sraus, leidimus prekms i Lietuvos
iveti, patikrinti juose nurodyt preki kiek, veam krovi-
ni plombas, teikti pagalb Vidaus reikal ministerijos dar-
buotojams iaikinant nusikaltimus, sulaikant nusikaltlius,
informuoti Vidaus reikal ministerij apie pastebtus ar su-
laikytus tartinus asmenis ar transporto priemones
45
.
Pavedimui vykdyti reikjo nemaai l ir moni,
o parinkti tinkamus pasienio apsaugos pareignus irgi buvo
ne taip jau paprasta. Tinka ar netinka parinktas asmuo tarny-
bai, nusprsdavo iam tikslui 1990 m. spalio 15 d. sudaryta
mandatin primimo darb Pasienio apsaugos tarnyboje ko-
misija. Komisijos pirmininku buvo paskirtas J. Pauolis, na-
riais V. esnuleviius, V. ukas, P. Mataviius bei kon-
44
Dl pasienio kontrols post istatymo. KAD 1990 m. lapkriio 15 d. sakymas Nr. 25 //
Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus sakym rinkinys. 1990 m. P. 11.
45
Laikinoji Krato apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos instrukcija // KAMEA.
F. 1. Ap. 2. B. 30. L. 7 a.p.
432
kreios KAD zonos skyriaus virininkas
46
. Spalio 22 d. ios
komisijos sudtis buvo pakeista. j dar buvo traukti A. Ba-
joras, A. Duleviius ir L. Pauolis. i komisija buvo padalyta
dvi darbo grupes
47
.
Pasienio tarnyba buvo formuojama labai spariai, ta-
iau beveik nuo pat pirmj darbo dien pasienieiai susi-
dr su nemaais sunkumais. Pagal nustatyt struktr pa-
sienio 4 pareign patrulio tarnybos pamaina turjo kontro-
liuoti 3040 km pasienio ruo. Neturintys main ir negin-
kluoti pasienieiai jiems ikeltas uduotis galjo atlikti tik
formaliai
48
. Nebuvo tinkamai suderintas juridinis pasienie-
i statusas, rpesi kl nepatenkinamos buities ir tarny-
bos slygos, mai eilini ir kai kuri vidurini grandi pa-
reign atlyginimai, neisprsta but ir kai kurios kitos pro-
blemos. Nepaisant to, pirmieji pasienieiai garbingai atliko
savo pavojingos tarnybos pareigas.
Pradjus saugoti sienas ikilo labai rimta problema
kaip elgtis su valstybs sien kertaniomis SSRS karinmis
mainomis, kurias neretai lyddavo ginkluoti kariai. Siekiant
ivengti ginkluot susidrim, realiai vertinus Lietuvos pa-
dt, iki to laiko, kol derybose su Maskva bus isprstas Lie-
tuvoje dislokuot SSRS karini pajg statuso klausimas, Pa-
sienio apsaugos tarnybos pasienio apsaugos postams buvo
sakyta netikrinti ivaiuojani i Lietuvos SSRS ginkluot-
j pajg transporto priemoni ir j krovini
49
.
Toks sprendimas buvo logikas ir priimtas laiku, nes
SSRS karikiai, Krato apsaugos departamentui pradjus kon-
troliuoti sienas, reagavo labai prieikai. Pirmiausia vieus
protestus Lietuvos Vyriausybei pradjo reikti SSRS VSK Pa-
baltijo pasienio apsaugos virininkas gen. ltn. V. Gaponen-
46
Dl mandatins komisijos sudarymo. 1990 m. spalio 15 d. KAD sakymas Nr. 18 // Krato
apsaugos departamento generalinio direktoriaus sakym rinkinys. 1990 m. P. 9.
47
Ten pat.
48
1991 m. sausio 30 d. KAD generalinio direktoriaus ratas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
// KAMEA.
49
KAD 1990 m. gruodio 19 d. sakymas // Krato apsaugos generalinio direktoriaus sakym
rinkinys. 1990 m. P. 16.
433
ko. Svarbiausias jo protest motyvas niekas neturi teiss
vesti SSRS valstybs sienos kontrols ir pan.
50
1990 m. gruodio 20 d. Kaune buvo steigti Karinink
kursai. Apie kurs organizavim pradta galvoti nuo tada,
kai tik buvo kurtas departamentas. Jau 1990 m. gegus mn.
KAD generalinis direktorius patvirtino Krato apsaugos ka-
rinink ruoimo program. Buvo numatytas 260 valand kur-
sas. Planuota dstyti iuos dalykus: politologij, taktik, val-
gyb, priechemin apsaug, Lietuvos kariuomens statutus,
audyb ir ginklus, karin topografij, ininerin parengim,
pirmosios medicinos pagalbos pradmenis, asmens higien ir
fizin lavinim.
1990 m. liepos mnes Kaune susibr atsargos kari-
ninkai ir auktj mokykl dstytojai ikl mint rengti kva-
lifikuotus karininkus besikurianiai Lietuvos kariuomenei.
Idj palaik KAD generalinis direktorius A. Butkeviius ir
jo pirmasis pavaduotojas A. Vaitkaitis
51
.
Taiau kurs steigimo operatyvin grup pradjo
dirbti tik 1990 m. lapkriio 15 d. J sudar Bronislovas Vizba-
ras, Jonas Veselka, Vytautas Latkauskas, Algis Liorentas, Po-
vilas Skrivelis, Kazimieras Skrinska, Algimantas Jureviius,
Arnas Virbila, ygimantas Lapnas
52
.
Karinink kurs virininku buvo paskirtas
Bronislovas Vizbaras. B. Vizbaras sakymu kurs virininko
pavaduotoju mokymo reikalams paskyr J. Veselk, Finans
tarnybos virininku A. Liorent, kurs virininko
pavaduotoju unugariui V. Latkausk, Ininerins-
pionieri tarnybos virininku A. Virbil, dstytojais
K.Skrink, P. Skvirel, A. Jurevii, intendantu . Lapn
53
.
Karinink kursus buvo priimami Lietuvos pilieiai,
turintys atsargos karininko ar praporiko laipsn, ne vyresni
kaip 30 m. amiaus, teigiamai charakterizuojami darbe,
50
V. Gaponenkos 1990 m. gruodio 25 d. ratas K. Prunskienei // KAMEA.
51
Vizbaras B. Karinink kursai ir Div. gen. S. Ratikio puskarininki mokyklos veikla //
Konferencijos Lietuvos krato apsaugos sistemos atkrimas mediaga. P. 115.
52
Ten pat.
53
Ten pat.
434
dalyvaujantys visuomeninje veikloje, gij Lietuvos valdios
organ ir visuomenini organizacij pasitikjim
54
.
pirmj kurs laid buvo priimti 47 klausytojai
55
.
Buvo nustatyta kurs trukm 4 mnesiai. Kursams
buvo atiduotos Vyio organizacijos Kauno automokyklos
patalpos. Darbas prasidjo 1991 m. sausio 2 d., bet jau sausio
9 d. dauguma dstytoj ir klausytoj ivyko Vilni ginti
Aukiausiosios Tarybos.
1990 m. ruden steigtas KAD Informacijos skyrius. Jo
udavinys buvo rinkti valgybinius duomenis apie soviet
armijos dalinius, dislokuotus Lietuvoje
56
.
Susikrus pagrindiniams departamento padaliniams,
1990 m. rugpjio 16 d. buvo sudaryta departamento kolegija,
turinti patariamojo balso teis sprendiant svarbius
departamento veiklos klausimus ir problemas. Kolegijos
pirmininku tapo generalinis direktorius A. Butkeviius,
pirmininko pavaduotoju A. Vaitkaitis, nariais J. Pauolis,
A. Bajoras, A. Kairys, A. Pakalka ir J. Uurka
57
.
1990 m. spalio 12 d. kolegij buvo traukti A. Norvilas,
C. Norkus, Z. Orentas ir G. Juriukonis
58
.
Kolegijos posdiuose buvo svarstomi svarbiausi
departamento veiklos klausimai, krato apsaugos sistemos
pltros, specialist paiekos, mokymo ir ugdymo,
departamento padalini sudarymo, j veiklos ir likvidavimo,
54
Dl karinink rengimo. KAD 1990 m. gruodio 29 d. sakymas Nr. 44 // Krato apsaugos
departamento generalinio direktoriaus sakym rinkinys. 1990 m. P. 16.
55
Priimti: A. Baua, R. Bertaius,V. Berinskas, V. Bieliauskas, V. Dambrauskas, V. Darguis,
K. Didiulis, J. Duseviius, R. Geas, A. Germanaviius, V. Giniotas, P. Grias, S. Gusius, M.
Inknas, J. Jasaitis, P. Jokubauskas, V. Jureviius, G. Kabainskas, G. Kastickas, A. Kliuka, V.
Kibartas, R. Lenartaviius, S. Marcinkus, V. Margeviius, V. Navickas, V. Ostrauskas, V. Ponteis,
E. Pupys, A. Rastokas, V. Reklaitis, V. Rupys, R. Ruzgys, A. Sirvydis, S. Strainskas, A.
edys, K. ermuknis, V. ilas, K .ipkinas, K.ukys, S. Titas, A. Tumpa, V. Ubartas, V.
Velaviius, A. Vilinauskas, S. Zavarauskas, A. ukas, V. vinklys // KAA. F. 1. Ap. 2. B.
40. L. 2021.
56
Yra tokia tarnyba // Karys. 1998. Nr. 42. P. 3.
57
KAD 1990 m. rugpjio 16 d. sakymas Nr. 11 // Krato apsaugos departamento generalinio
direktoriaus sakym rinkinys. 1990 m. P. 5.
58
Dl Krato apsaugos departamento kolegijos sudarymo. KAD 1990 m. spalio 12 d. sakymas
Nr. 17 // Ten pat. P. 8.
435
finans, materialini vertybi paskirstymo, panaudojimo ir
atsakomybs u jas, departamentui pavaldi tarnyb bei
atskir darbuotoj veiklos klausimai, sakym, nutarim,
statut, svarbiausi dokument projektai.
Kolegijos sprendimai buvo priimami balsuojant, o
forminami generalinio direktoriaus sakymais.
Kolegijos posdiai paprastai vykdavo kart per
mnes, o kai reikdavo ir daniau.
1990 m. ruden Aukiausioji Taryba prim du labai
svarbius krato apsaugos pltrai statymus.
1990 m. spalio 16 d. Aukiausioji Taryba prim
Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos
prievols statym. Pagal j Lietuvos Respublikos pilieiai
nuo 19 iki 27 met, krato apsaugos prievolininkai, kurie dl
savo sitikinim negali atlikti tikrosios krato apsaugos
tarnybos, atlieka alternatyvij (darbo) tarnyb. Buvo
nustatyta jos trukm 24 mnesiai, baigusij auktsias
mokyklas tarnyba turjo trukti 12 mnesi
59
.
Antrasis Krato apsaugos tarnybos statymas buvo
priimtas 1990 m. lapkriio 20 d.
1990 m. lapkriio 15 d. A. Butkeviius patvirtino
laikinj Krato apsaugos departamento struktr. Pagal j
departamentas buvo suskirstytas skyrius:
I Mobilizacijos;
II Informacijos-valgybos;
III Karins parengties ir specialist ruoimo;
IV Unugario;
V Pasienio apsaugos;
VI Ininerins tarnybos;
VII Informatikos;
Finans apskaitos;
Kadr apskaitos
60
.
59
Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievols statymas // Lietuvos
Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1991. Nr. 30. P. 10051008.
60
KAA. F. 1. Ap. 1. B. 12. L. 14.
436
Tomis sunkiomis slygomis, kuriomis teko kurti
Krato apsaugos departament ir pradti sudting krato
apsaugos sistemos krimo darb, labai svarbus, bene vienas
svarbiausi, udavinys buvo parinkti tinkamus kadrus. Pir-
miausia sprendimus priimdavo pats generalinis direktorius.
Tik vliau, t. y. 1990 m. lapkriio 15 d., KAD kolegija nuspren-
d prie KAD sudaryti atestavimo komisij, kuri silyt as-
menis priimti darb, skirti karinink pareigoms. i komisi-
ja buvo sudaryta 1990 m. gruodio 3 d., jos pirmininku buvo
paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas A. Vaitkai-
tis, pavaduotoju generalinio direktoriaus pavaduotojas I.
Stankoviius, nariais A. Kairys, B. Vizbaras, J. Pauolis, A.
Bajoras, V. ukas, N. Vidrinskas, A. Malijonis (A. Malijonis
Lietuvos kariuomens veteranas).
Komisija buvo pareigota tikrinti karinink, norini
dirbti Krato apsaugos departamente, inias, j kompeten-
tingum, anketinius duomenis
61
.
KAD darbuotoj grup. 1990 m. lapkriio mn. Kaunas (KASPA)
61
Dl atestacins komisijos sudarymo. KAD generalinio direktoriaus 1990 m. gruodio 3 d.
sakymas // Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus sakym rinkinys. 1990 m.
V., 1993. P. 13.
437
1990 m. gruodio 6 d. Vyriausybs pavedimu Krato
apsaugos departamente buvo steigtas Atskirasis apsaugos b-
rys
62
. Brio vadu paskirtas R. Baltuis. Brys saugojo KAD
pastat, priirjo tvark vairi rengini metu, moksi kary-
bos pagrind. Gruodio pabaigoje brys iaugo kuop. Kuo-
pos vadu buvo paskirtas . Jezerskas.
1991 m. sausio 2 d. kuopos vado sakymu Nr. 1 kuop
buvo priimti ir paskirti: A. Pauolis kuopos vado pavaduo-
toju teoriniam ir praktiniam rengimui, R. Baltuis kuopos
vado pavaduotoju rikiuotei ir aukljimui, K. Mickeviius
kuopos gydytoju, P. Kasteckas artimos kovos instruktoriu-
mi, A. Mateika Finans skyriaus virininku-idininku, A. Po-
cius instruktoriumi intendantu, R. Litvinas priechemins
apsaugos instruktoriumi, N. Miseviius taktikos instrukto-
riumi, R. Gvazdauskas I skyriaus vadu, R. Jonauskas II sky-
riaus vadu, D. Skraitis III skyriaus vadu, B. ilanas IV sky-
riaus vadu, A. Budreika V skyriaus vadu, A. Gvazdauskas
VI skyriaus vadu, . Uusienis VII skyriaus vadu, M. Ado-
mnas VIII skyriaus vadu, H. Prudnikas IX skyriaus vadu,
A. Stonkus X skyriaus vadu, taip pat kariai
63
.
62
A. Butkeviiaus 1991 m. sausio 29 d. ratas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // KAMEA.
F. 1. Ap. 1. B. 20. L. 27.
63
Kariais priimti: J. Kirkis, G. Vaickus, R. Dovidnas, D. Stakelskas, G. Kunceviius, M.
Jakutis, R.Tamaauskas, J. Markeviius, G. Liutkeviius, R. Takareviius, K. Jurgelionis pa-
skirti valgais, D. Pastarnokas, M. Rynkeviius, V. Giedraitis, S. Meidus, . Svirnelis, S.
Brazauskas, G. Rastenis, M.Deveka, O. Imbrasas, J. Antanaitis snaiperiais.
A. Putrimas, K. Lukoinas, A. Keris, D. Mikluis, D. ileikis, A. Panavas, T. Zabulis,
R. Starkeviius, R. Bariauskas, R. Degulis paskirti sanitarijos instruktoriais, A. ereka, R.
Anglickas, A. Demenius, G. Skorupskis, M. Mileviius, R. Gudelaitis, M. mitas, D. Jasiulio-
nis, T. Baratinskas, S. Daukys kulkosvaidininkais, D. Dagys, S. Sinkeviius, V. Ribakas, S.
Vatakas, S. Valadka, D.Chapko, G. Jonytis, P. Sokolovas, S. Vaiknoras, V. Alekna granat-
svaidininkais, G. Ketleras, D.Panavas, M. Bajoraitis, L. ilys, V. Pecinkeviius, V. Gackas, R.
Taukinaitis, P. Petrikas, .Sipoviius, . Kauyla pionieriais.
S. telmokas, R. Kliis, A. Gaievskis, R. Prokopoviius, S. erniauskas, R. Lanzber-
gas, R. abas, A. Kaziukonis, L. ernius, S. Vilkiius buvo paskirti vairuotojais-auliais,
S. Jainskas, M. Bireviius, R Zaranka, M. ternbergas, R. Misinas, . Geas, M.
Abaraviius, S. Repeka, L. Kavalinas, A. Petryla, D. Bogueviius, R. Moliejus, E. eponas,
L. Guzikas, A. Kaminskas, T. Upoleviius, G. epukas, D. Kazaliauskas, V. ulys, E. Gro-
checkis, R. Virintas eiliniais. // Dl moni primimo Atskirj apsaugos kuop. Kuopos
vado 1991 m. sausio 2 d. sakymas Nr. 1 // KAMEA. F. 1. Ap. 2. B. 117. L. 12.
438
1990 m. pabaigoje imta galvoti ir apie karins aviaci-
jos atkrim. Gruodio 27 d. KAD buvo steigtas aviatoriaus
etatas. Audringomis 1991 m. sausio dienomis ias pareigas
paskirtas laknas Zenonas Vegeleviius.
4. Departamento veikla 1991 m. sausio
dienomis
Lietuvos nepriklausomybs prieai nuo pat l990 m.
kovo 11 d. reng rimt tiek krato apsaugos vyr, tiek vis
Lietuvos moni ibandym. Juo tapo 1991 m. sausis, kai rau-
donieji okupantai ginkluota jga mgino ugniauti Lietu-
vos moni ryt gyventi laisvai ir nepriklausomai. Krato
apsaugos departamento valgybos tarnyba dar iki sausio vy-
ki gavo duomen apie rengiam pu. Apie tai KAD gene-
ralinis direktorius spjo Lietuvos vadovyb
64
.
Antrj 1991-j sausio savait tampa dar labiau iaugo.
Vis grietesni Maskvos grasinimai, pastat grobimas, smarkiai
suaktyvjusi Jedinstvos organizacijos veikla ir kita i vairi
altini gaunama informacija tik patvirtino jau turimas inias apie
artjani atvir, prie Lietuvos valstyb nukreipt agresij.
Kariniuose aerodromuose nusileido 30 transportini
lktuv IL-76 su desantininkais i Pskovo. Milinika karin
kolona patrauk Vilni. Ankst sausio 8-osios ryt tkstan-
iai jedinstvinink ir civiliniais drabuiais aprengt kariki,
nein raudonomis vliavomis ir transparantais su uraais
alin vyriausyb!, apsupo Aukiausiosios Tarybos rmus.
Dalis j siver vidin kiemel ir pradjo rm turm. Jiems
pavyko idauti stiklus, iversti duris ir siverti rmus. Tik
gynj atkalumas ir narsa, taip pat skmingai panaudoti prie-
gaisrins sistemos vandens virktai padjo upuolikus atremti.
Prasidjo derybos, o aikt jau skubjo vilnieiai, pasiry
ginti Aukiausij Taryb, ginti Nepriklausomyb. Aplink
rmus stichikai prasidjo barikad statyba
65
.
64
Pranaysts slenkanio pavojaus fone // Respublika. 1991, rugsjo 13.
65
Geas J. Viena prajusio deimtmeio savait // Karys. 2000. Nr. 8. P. 8.
439
Sausio 9 d. po vidurnakio 308 kabinete susirinko Kra-
to apsaugos departamento darbuotojai ir buvo sudarytas
Aukiausiosios Tarybos rm gynybos tabas. Vadu tapo
KAD generalinis direktorius Audrius Butkeviius, pavaduo-
toju Virginijus esnuleviius, tabo virininku Jonas Ge-
as, atsakingu u valgyb ir informacij buvo paskirtas Al-
fonsas Bajoras, u tvark rm viduje Vitalijus Straleckas,
u aprpinim Algimantas Samajauskas, iors rm gy-
nybos organizavimas patiktas Gediminui Juriukoniui ir
Vincui Viriukaiiui
66
.
66
Ten pat.
eslovas Jezerskas ir Audrius Butkeviius
1991 m. sausio dienomis Aukiausiojoje Taryboje
Sigito Ruzo vadovaujami Afganistano kare dalyva-
v vaikinai i Kauno pradjo pirmuosius minavimo dar-
bus. Buvo bandoma tvirtinti ir paius Aukiausiosios Ta-
rybos rmus. Sausio 11 d. ant rm stogo buvo pritvirtin-
tos vokikos prietankins granatos su elektroniniais de-
440
tonatoriais, ruoiami degaus miinio, vadinamojo Molo-
tovo kokteilio, buteliai
67
. Vidas epulis atgabeno kelias
radijo stotis, su kuriomis ne tik buvo organizuota ryio tarp
tabo ir gynybini post iorje sistema, bet ir pradta klau-
sytis sovietini kariki pokalbi. Tai ypa pagerino r-
m gynj padt, nes suteik galimyb geriau pasiruoti
galimai atakai: i anksto jau buvo inoma apie karini ko-
lon judjim.
Buvo atveta keli imtai dujokauki. Jomis buvo ap-
rpinti ne tik rm gynjai, bet ir Aukiausiosios Tarybos
deputatai. Buvo bandyta gauti kran ir greideri barikadoms
statyti, taiau tada n viena statybos organizacija nesutiko j
duoti. Vincui Viriukaiiui buvo sakyta rengti autobus, ku-
riais i kit miest ir rajon atvyko mons budti prie Auk-
iausiosios Tarybos, utvaras.
M. Mavydo bibliotekoje buvo kurtas Raudonojo Kry-
iaus tabas. Atveta tvarsliavos, netuv, vaist, aiktje nuo-
lat budjo medikai, buvo sudaryta moni evakavimo i r-
m prieig schema, paskirti u tai atsakingi
68
. Buvo kaupia-
mos inios apie rus kariuomens judjim. J i esms rin-
ko patys rm gynjai, o duomenis daugiausia teik netoli
karini dalini gyvenantys mons ir kt.
Sausio 10 d. SSRS prezidentas M. Gorbaiovas paskel-
b ultimatum: Lietuvos Respublikos Aukiausiajai Tary-
bai tutuojau visikai atkurti SSRS Konstitucijos galiojim,
ataukti anksiau priimtus antikonstitucinius aktus. Gau-
nama vis daugiau informacijos apie kariuomens dalini ju-
djim, Jedinstvos bri veiksmus.
Sausio 11 d. prasidjo atvira agresija: uimami Spau-
dos rmai, peraunamas j gynjas Vytautas Lukys, sua-
lojami keli urnalistai. Uimant Krato apsaugos departamen-
to pastat buvo sumuti grobikams pasipriein Klemensas
Radzeviius, Jonas Pauolis ir kiti KAD darbuotojai. Vakare
67
Krato apsaugos savanori pajgos. V., 2001. P. 11.
68
Geas J. Viena prajusio deimtmeio savait // Karys. 2000. Nr. 8. P. 8.
441
dviem lktuvais TU-134A Vilni buvo atskraidinta KGB
specialiosios paskirties grup Alfa
69
.
Tomis dienomis tiek krato apsaugos darbuotojai, tiek
visi Lietuvos mons stojo ginti svarbiausi Lietuvos objek-
t Aukiausiosios Tarybos, Vyriausybs, Radijo ir televi-
zijos centro, televizijos bokto, Spaudos rm.
Prie Aukiausiosios Tarybos rm budjo tkstaniai
moni, o viduje buvo susirink keli imtai savanori parla-
mento gynj. Sausio 11 d. 14 val. jie prisiek Tvynei. Vyrus
pasveikino Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsber-
gis, KAD generalinis direktorius A. Butkeviius, palaimino ku-
nigas R. Grigas. Po priesaikos vaikinai spaud vieni kitiems
rankas, glbesiavosi, buiavosi, atsisveikino kaip prie tikr
m. Tada galbt dar ne visi suvok, kad tikr tikriausias m-
is Vilniaus centre gali nugriaudti po keli valand
70
.
Tomis tragikomis sausio dienomis daugiausia sa-
vanori buvo i Krato apsaugos departamento, pasienie-
i. Tuo metu kitos realios ir masins KAD struktros ir
nebuvo. Daugiau kaip 1000 pasieniei gyn Aukiausio-
sios Tarybos, Vyriausybs rmus, televizijos bokt, Spau-
dos rmus ir tuo paiu metu budjo postuose. Aukiausi-
j Taryb gyn ir Aukiausiosios Tarybos Apsaugos sky-
riaus darbuotojai, KAD zonini skyri pareignai, KAD Ap-
saugos tarnybos darbuotojai.
1991 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Aukiau-
sioji Taryba nusiunt protesto not Soviet Sjungos vyriau-
sybei. Taiau SSRS reguliariosios ginkluotosios pajgos sau-
sio 1112 d. toliau vykd savo operacijas. Naudojant ginkl
buvo ugrobiami bei niokojami valstybiniai objektai ir teis-
saugos staigos, blokuojami keliai, transportas, ryiai.
Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba 1991 m.
sausio 12 d. iuos SSRS veiksmus vertino kaip atvir karin
agresij ir pareikalavo nedelsiant j nutraukti. Aukiausioji
69
Ten pat. P. 89.
70
ekanauskas B. Stiprs ne ginklais, o dvasia // Karys. 1991. Nr. 3. P. 910.
442
Taryba paved savo Prezidiumui kartu su Vyriausybe suda-
ryti Lietuvos Respublikos laikinj gynybos vadovyb. Jos
sudt ir status turjo patvirtinti Aukiausioji Taryba.
Tuo paiu nutarimu Lietuvos Respublikos vidaus rei-
kal ir krato apsaugos padaliniai gavo teis prieintis svarbiau-
sius valstybinius objektus ugrobti siekianiam upuolikui
71
.
71
Dl priemoni Lietuvos Respublikai ginti. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos
nutarimas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1991. Nr.
3. P. 97.
72
Geas J. Viena prajusio deimtmeio savait // Karys. 2000. Nr. 8. P. 9.
Sausio 12 d. tampa pasiek
aukiausi laipsn. Ypa ji buvo jau-
iama rm viduje. Visi suprato, kad
puolimo metu tiems, kurie yra vidu-
je, likti gyviems nedaug galimybi.
Kitas, kaip prisimena rm gynybos
tabo virininkas Jonas Geas, ne ma-
iau svarbus klausimas, jaudins r-
m gynjus, buvo kada auti? Bijo-
ta ne tik ties jai visi likusieji r-
muose po priesaikos buvo pasiren-
g, bet galimos idavysts ar klai-
dos. is klausimas ne kart buvo ap-
tariamas su vadais, nes dideliuose
Jonas Geas
Aukiausiosios Tarybos rmuose buvo nemanoma netik-
tos atakos metu sulaukti sakymo i tabo, kiekvieno gyny-
bos posto vadas sprendim, kuris galjo bti lemtingas, tu-
rjo priimti pats. is atsakomybs jausmas vert bti sitem-
pusiems ir dar labiau didino nerim.
Gynjai praktikai buvo nemiegoj jau kelias paras.
Nebuvo kur, o ir umigti daugeliui buvo sunku
72
.
Sausio 13 d., tuoj po vidurnakio, i iaurs miestelio
pajudjo tank kolona. Aukiausiosios Tarybos rm gy-
njai pasireng kovai, taiau kolona pasuko Vilniaus televi-
zijos bokto link.
443
1991 m. sausio 13-osios nakt prie televizijos bokto
buvo pralietas kraujas. Tuo tarpu KAD vyrai, Aukiausio-
sios Tarybos gynjai, prisiek itikimyb Lietuvai, puikiai
suprasdami, kad turimais ginklais negals rimiau pasiprie-
inti agresoriui, nepasitrauk i Aukiausiosios Tarybos r-
m, nors galjo... Tiesa, vienas kitas ijo
73
Pocius A. Treioji savanori karta // Konferencijos Lietuvos krato apsaugos sistemos
atkrimas mediaga. P. 85.
74
Dl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybs sudarymo. Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos nutarimas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir
Vyriausybs inios. 1991. Nr. 3. P. 98.
Gynj ginklai buvo metali-
niai strypai, peiliai, sportiniai mao
kalibro ir mediokliniai autuvai bei
benzino buteliai, o pagrindinis gin-
klas rytas ir noras apginti neseniai
atgaut Nepriklausomyb
73
. Pagrin-
diniu ginkl teikju tapo Lietuvos
bankas. I banko sandli buvo pa-
imti inkasatori ginklai, dalis ginkl
sigyta mediotoj parduotuvse,
nemaai j atsine patys gynjai.
Sausio 13 d. buvo sudaryta
Lietuvos Respublikos laikinoji gy-
nybos vadovyb, kuri jo: V.
Vytautas Landsbergis
Landsbergis, A. imnas, A. Butkeviius, Z. Vaivila, V. Za-
barauskas, M. Laurinkus, R. Ozolas, A. Abiala. Aukiau-
sioji Taryba pareigojo Laikinj gynybos vadovyb vado-
vauti fizins (karins), politins, informacins ir kitokios gy-
nybos veiksmams, kol SSRS puolimas ir karas prie Lietuv
bus nutrauktas. Ji taip pat buvo pareigota sudaryti Lietuvos
Respublikos gynimo bei koordinavimo grupes
74
.
1991 m. sausio 17 d. buvo kurta Savanorikoji krato
apsaugos tarnyba (SKAT). Aukiausiosios Tarybos rm ap-
saugos tabas faktikai tapo ir SKAT tabu. SKAT pirmiau-
sia stojo Aukiausij Taryb saugoj vyrai.
444
krus Savanorikj krato apsaugos tarnyb, tiksliau
juridikai teisinus savanori veikl, buvo isprstas dar vienas
svarbus udavinys valstybs gynim oficialiai buvo traukta
visuomen, kuri galjo ginti valstyb jau remdamasi statymu.
Taiau reikia paymti, kad SKAT kurti paskatino ne
sausio vykiai. Jie tik paspartino Savanorikosios krato ap-
saugos tarnybos statymo primim. statymo projektas bu-
vo parengtas 1990 m. lapkriio mnes, nes nuo pat pirmj
Krato apsaugos departamento veiklos dien buvo planuo-
jama kurti Lietuvos kariuomen kaip nacionalin gvardij,
todl savanori padalini pagrindas buvo sukurtas dar iki
priimant statym. Neoficialiai jau veik savanori rinktins,
kuopos, briai, kurie, primus statym, buvo oficialiai tei-
sinti. Savanori rinktins Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje jau
m veikti 1990 met vasar
75
.
Pagrindinis tikslas, kuris buvo ikeltas Savanori-
kajai krato apsaugos tarnybai, rengti Lietuvos Respub-
likos pilieius Tvyns gynybai, stiprinti Krato apsaugos
sistemos pajgas.
Savanorikoji krato apsaugos tarnyba buvo tiesiogiai
pavaldi KAD generaliniam direktoriui, kuriai jis vadovavo
per KAD generalinio direktoriaus pavaduotoj Savanorika-
jai krato apsaugos tarnybai ir Savanori tarnybos tab.
1991 m. sausio 23 d. Savanorikosios krato apsaugos
tarnybos tabo virininku buvo paskirtas Jonas Geas
76
.
Laikinoji SKAT struktra tabas, tabo operatyvinis
brys, SKAT mokykla, 8 rinktins ir 100 kuop ir etatai ofi-
cialiai buvo patvirtinti 1991 m. kovo 1 d.
75
Pocius A. Treioji savanori karta // Konferencijos Lietuvos krato apsaugos sistemos
atkrimas mediaga. P. 83.
76
Norkus C. Tvyns labui. P. 188.
445
5. Departamento pltra po 1991 m. sausio
vyki
Po sausio vyki grsm Aukiausiajai Tarybai ir Vy-
riausybei nesumajo. SSRS karikiai galjo bet kuriuo mo-
mentu atnaujinti puolim. Jaunai KAD valgybos tarnybai
pavyko gauti SSRS kariki parengtus naujos, daug grsmin-
gesns ir geriau apgalvotos agresijos prie Lietuvos nepri-
klausomyb planus. Todl reikjo rimtai ruotis.
1991 m. sausio 29 d. A. Butkeviius kreipsi Vyriau-
syb, silydamas steigti Garbs sargybos kuop
77
. Gavus su-
tikim, vasario 2 d. i kuop buvo atrinkti mons
78
.
1991 m. vasario 22 d., sujungus Atskirj apsaugos ir
Garbs sargybos kuopas, buvo kurtas Mokomasis junginys
79
,
300 savanori profesional grup, tapusi bsimos Lietuvos
sausumos kariuomens pagrindu. Jo vadu buvo paskirtas es-
lovas Jezerskas, tabo virininku L. Pauolis, I kuopos va-
du R. Baltuis, II kuopos vadu P. Kasteckas. Junginiui
buvo ikeltas udavinys bsimai Lietuvos kariuomenei
rengti puskarininkius.
Buvo numatyta, kad tarnavusieji sovietinje kariuome-
nje puskarininkio laipsn gaus po puss met, netarnavusieji
77
A. Butkeviiaus 1991 m. sausio 29 d. ratas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // KAA. F. 1.
Ap. 1. B. 20. L. 27.
78
Garbs sargybos kuop buvo priimti: A. Sirtautas kuopininku, A. Belkis, J. Kovalevskis,
A. Krasilnikovas, A. Volkovas, E. entelis, K. Bepirtis, A. Vaitkeviius, D. Paukonis, E.
Tukal, S. Juozaitis, A. Baltutis, M. Jamknas, R. Augustinaviius, S. Kauas, A. Bilinas, K.
Treigys, V. Raginskas, A. Staceviius, R. Cvirka, A. Vencknas, R. Nepas, R. Stankeviius, V.
Briedis, S. Botyrius, V. Kuleviius, V. ilakauskas, R. Klerovskis, P. Kapustinskas, . Stirna, V.
Druteika, A. Gimaila, G. elna, R. ubrickas, A. entelis, R. Jefremovas, V. Bublys, A.
Nerkus, K. Bakutis, V. Zupka, D. Maiulis, A. Alionis, A. Morauskas, G. Apulskis, A. Stecevi,
J. Aleknaviius, E. Pernaraviius, V. Steiblys, D. Gruas, L. Miseviius, E. Popovas, R.
Vaitkeviius, G. Jonikas, A. Jurgaitis, R. Abarius, D. Vaivara, E. Glavdel, J. Valiukynas, R.
Vingeris, V. Kastlovskis, R. Vaiknora, V. Dabkus, V. Grikeviius, S. Zoruba, E. altis, J.
Sadauskas, R. Baltrnas, P. Mackonis, M. Veriloviius, A. Daukta, D. Matulis, V. Stravinskas,
R. Gudaitis auliais // Dl moni primimo Garbs kuop. Atskirosios kuopos vado 1991
m. vasario 2 d. sakymas Nr. 2 // KAMEA. F. 1. Ap. 2. B. 117. L. 2 a. p.
79
A. Butkeviiaus 1991 m. sausio 29 d. ratas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // KAA. F.
1. Ap. 1. B. 20. L. 27.
446
po met. Baigusieji Mokomojo junginio kurs gals laikyti
egzaminus karininko laipsniui gauti. Mokomasis junginys bu-
vo komplektuojamas savanorikumo principu. Norinij bu-
vo kur kas daugiau, negu viet, todl teko atlikti griet at-
rank. I pradi junginys sikr Vilniuje, Gynj gatvje.
Mokomojo junginio kariai buvo mokomi statut, tak-
tikos, topografijos, radijo ryio organizavimo pagrind, arti-
mosios kovos veiksm (karat, sambo, dziudo, bokso), su-
teikti pirmj medicinos pagalb. Kasdien po kelis kartus vy-
ko rikiuots pratybos. Daliniui buvo iduotos naujos alios
spalvos karins uniformos.
Krvis buvo nemaas. Diena prasiddavo 7 val. ir baig-
davosi 22 val., todl jau gana greitai silpnesni kariai dalin
paliko, apie 20 buvo atleisti dl drausms paeidim.
Be pratyb, kuriose turjo dalyvauti, Mokomojo jun-
ginio kariai budjo Aukiausiosios Tarybos, Ministr Tary-
bos rmuose, banke, patruliavo Vilniuje ir Kaune
80
.
Junginys Aukiausiosios Tarybos, Vyriausybs ir bu-
vusiuose Profsjung rmuose istat nuolatinius sargybos
postus. Vis par prie Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausy-
bs rm buvo patruliuojama, grup kari, kurie vis laik
buvo kovins parengties, nuolat stebjo Aukiausiosios Ta-
rybos ir Vyriausybs rm prieigas. Reikia paymti, kad
analogik darb dirbo ir SKAT vyrai
81
.
Nuo iol KAD Mokomojo junginio bei SKAT vyrai r-
pinosi nuolatine Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs r-
m apsauga.
1991 m. pavasar KAD Informacijos skyrius reorgani-
zuojamas Informacijos tarnyb. Joje buvo kurtas A skyrius,
kuris perm valgybos funkcijas. Skyrius toliau rinko infor-
macij apie sovietin armij, pradta informacij analizuoti,
80
Vl ruoiami puskarininkiai // Karys. 1991. Nr. 4. P. 2.
81
Dl Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs rm
apsaugos. KAD 1991 m. kovo 14 d. sakymas Nr. 29 // Krato apsaugos departamento generalinio
direktoriaus ir krato apsaugos ministro sakym rinkinys. 1991 m. P. 2325.
447
vykdoma kontrpropaganda, platinami atsiaukimai tarp so-
vietini kariki
82
.
1991 m. sausio vykiai parod, kad prie brutali sovie-
t kariaunos jg galima atsilaikyti tik taikiai prieinantis, susi-
telkus ir esant vieningiems, nesudarant prieininkui dingsties
panaudoti ginkl arba tai pateisinti objektyviu btinumu.
Kad i anksto bt pasirengta duoti atkirt naujiems
galimiems sovietins kariaunos veiksmams, siekiant neutra-
lizuoti j ir specialij tarnyb organizuot prievartos ir dez-
informacijos kampanij, Krato apsaugos departamentas at-
kreip dmes psichologin gynyb: pradta formuoti Psi-
chologins gynybos grup. 1991 m. vasario 1 d. KAD genera-
linis direktorius A. Butkeviius jau galjo pasilyti Lietuvos
Respublikos valstybins deryb su SSRS delegacijos nariams
praktiniams deryb gdiams gyti KAD Psichologins gy-
nybos grups parengt mokymo program.
Vasario viduryje buvo nusprsta Psichologins gyny-
bos grups veikl iplsti ir iai problemai skirti dar dau-
giau dmesio. Vasario 20 d. A. Butkeviius sak steigti Kra-
to apsaugos departamento Psichologins gynybos ir pilieti-
nio pasiprieinimo komisij. Komisijos vadove buvo paskir-
ta filosofijos moksl kandidat Graina Miniotait. Tuo pa-
iu sakymu komisijos vadov iki kovo 12 d. buvo pareigo-
ta parengti neprievartinio pasiprieinimo instrukcij, skirt
KAD etatiniams darbuotojams ir Savanorikosios krato ap-
saugos tarnybos savanoriams, iki vasario 28 d. komisijos
darbo program, kartu su Vilniaus universiteto Sociologini
tyrim laboratorija komisijos veiklai organizuoti reikalin-
g sociologini tyrim program, kartu su Valstybine komi-
sija Ryt Lietuvos problemoms inagrinti ir rengti io re-
giono integravimosi Lietuvos Respublikoje programas.
Savanorikosios krato apsaugos tarnybos tabo vir-
ininkas buvo pareigotas teikti komisijai reikaling pagal-
b, organizuoti savanori mokym pagal neprievartinio pa-
82
Yra tokia tarnyba // Karys. 1998. Nr. 42/-. P. 3.
448
siprieinimo programas. Komisijos darbui reikiamas las nu-
sprsta skirti i Gynybos fondo
83
.
Tokios komisijos krimo idj parm ir Lietuvos
Respublikos Vyriausyb. 1991 m. vasario 26 d. Ministro Pir-
mininko G. Vagnoriaus pasiraytu potvarkiu buvo steigta
KAD Psichologins gynybos ir pilietinio pasiprieinimo ko-
misija. KAD generaliniam direktoriui buvo pavesta patvir-
tinti nurodytosios komisijos sudt
84
.
I pradi buvo pradta rengti mediaga Gimtajam
kratui su rubrika Perskaityk, isikirpk ir perduok kitam.
Ten buvo apraomas kit ali patyrimas ir pateikiami ro-
dymai, jog tokia gynyba yra galima, kad ji turi savo meto-
dus, tikslus ir t. t., kad kiekvien grsming upuolim ga-
lima atsakyti ne smurtu. Kolaborantus galima demaskuoti ir
ivaryti, pastatus masinmis akcijomis gali apginti ir sugr-
inti neginkluoti mons. Taip pat teigiama, kad pavieniai
nesmurtiniai pasiprieinimo veiksmai, jei jie sudarys nesmur-
tin kampanij, virs galinga jga.
Kiek vliau i komisij buvo pakviesti 5 specialis-
tai i JAV, kurie su iomis idjomis supaindino savanorius,
Sjdio mones, skait paskaitas visuomenei.
Balandio 24gegus 1 d. KAD kvietimu Lietuvoje vie-
jo JAV Alberto Einteino instituto vadovas Gene arpas (Sharp)
vienas ymiausi nesmurtinio pasiprieinimo ir psichologi-
ns gynybos specialist, jo mokslinis asistentas Briusas Den-
kinsas (Bruce Jenkins) bei Londone dirbantis instituto moksli-
nis bendradarbis Peteris Ackermanas (Peter Ackerman)
85
.
Kitas komisijos udavinys buvo teikti teising infor-
macij apie Lietuv kitoms alims. Tai buvo savotika kontr-
propaganda.
83
Dl Krato apsaugos departamento Psichologins gynybos ir pilietinio pasiprieinimo komisijos
steigimo ir darbo organizavimo. KAD 1991 m. vasario 20 d. sakymas Nr. 12 // Krato
apsaugos departamento generalinio direktoriaus ir krato apsaugos ministro sakym rinkinys.
1991 m. P. 56.
84
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. vasario 26 d. potvarkis // KAM EA.
85
Krato apsaugos departamento kronika // Karys. 1991. Nr. 6. P. 42.
449
Taiau i komisija dirbo neilgai. 1991 m. gegus m-
nes Krato apsaugos departamente buvo kurtas Informaci-
ns gynybos skyrius, kuris ts komisijos pradt darb.
Nors ir pamokyti per sausio vykius, sovietiniai ka-
rikiai, Vilniaus ir Rygos OMONo grupuots bei kai kurie
privats asmenys pradjo agresyvius veiksmus prie Lietu-
vos pasienieius bei muitininkus. 1991 m. sausiovasario mn.
nuostoli patyr Vilniaus, alinink, Ignalinos, Pakruojo,
Skuodo ir VarnosDruskinink ukardos, gegusbirelio
mn. Vilniaus, alinink, Maeiki, Bir, Pasvalio, Jo-
nikio, Akmens, Zaras, VarnosDruskinink ukardos ir
Kalvarijos kontrols postas. Bendra vis nuostoli suma
siek 207 274, 32 rublio.
Buvo puldinjami ne tik pasienio apsaugos postai, bet
ir muitins. Per t pat laikotarp muitinms padaryta 182, 9
tkst. rubli nuostoli
86
.
Nuo 1991 m. sausio iki puo Maskvoje lugimo die-
nos SSRS kariuomens ir OMONo upuolimo metu buvo su-
aloti ie Pasienio apsaugos tarnybos pareignai:
Pasvalio ukardoje G. Adikelis, A. Arsimaviius, A.
Gudas, R. Gutauskas, A. Remeika, A. Valeika;
Bir ukardoje V. Fenderis, D. Kaulinis;
Kalvarijos ukardoje V. Grabauskas, S. Paliulis, E.
Pranskeviius, S. emaitis;
Zaras ukardoje V. Barkauskas, S. Buinskas, A.
Guobys, A. vilpa;
alinink ukardoje A. Bandza, G. Dapkus, M. Mu-
raka, F. Petkus, P.Pumputis;
Vilniaus rajono ukardoje J. Kazlauskas, P. Slavins-
kas, G. Vakelis, V. Voveris, G. ukaitis;
Vilniaus miesto ukardoje T. Lietuvininkas;
Akmens ukardoje R. Adomaitis, V. Baltruaitis,
V. Blo, A. Butkus, . Statkus, J. Suchorevskis, V. im-
86
1991 m. birelio 24 d. KAD apsaugos tarnybos payma apie padarytus materialinius nuostolius
// KAMEA (byla nenumeruota).
450
kus, S. ikus
87
.
Valstybs sien apsauga nepatiko ir tiems Lietuvos
pilieiams, kurie, pasinaudodami sunkia ekonomine alies
padtimi, i Lietuvos neteistai ivedavo prekes. Main,
kurios bandydavo iveti udraustas prekes, vairuotojai pa-
prastai stabdomi nestodavo, o padidindavo greit, tuo sukel-
dami pavoj pasienio apsaugos darbuotojams. Atsivelgiant
tai visuose pasienio kontrols postuose buvo rengtos dirb-
tins pervaiuojamosios klitys
88
.
Be viso to, buvo ir kit rimt problem. 1991 m. sau-
sio 30 d. KAD generalinis direktorius informavo Lietuvos Vy-
riausyb, kad dar nra bendros formos leidim prekms u
Lietuvos rib iveti. Pasienio apsaugos pareignai netur-
jo teiss surayti administracins teiss paeidim protoko-
l, sulaik neteistai iveamas prekes, 22 postuose nebuvo
muitini, kai kur iki artimiausi muitini buvo 5070 km.
Nebuvo isprsti ir sulaikyt preki vertinimo, j realiza-
vimo ir laikymo klausimai. Ne darbo ir veni dienomis pre-
ki inovai ir liaudies teismai nedirbo. Be to, KAD pasienio
postuose budjo tik po 4 beginklius pareignus.
Sien saugoti buvo ypa sudtinga alinink rajo-
ne. Jame nuolat buvo rengiamos provokacijos bei grasina-
ma fizikai sunaikinti KAD Pasienio apsaugos tarnybos
skyriaus postus ir pareignus. Esant tokiai padiai, Pa-
sienio apsaugos tarnybos virininkas V. esnuleviius krei-
psi vidaus reikal ministr M. Misiukon, praydamas
pasienieiams paramos skirti policininkus
89
. Taiau Po-
licijos departamentas neturjo galimybi skirti policijos
pareign, kurie nuolat budt pasienio ukardose. al-
inink rajono policijos komisariatui buvo tik pavesta ope-
ratyviai reaguoti teistvarkos paeidimus ar provokaci-
87
Payma apie 1991 m. SSRS kariuomens ir OMONo upuolim metu sualotus Pasienio
apsaugos tarnybos pareignus // KAMEA (byla nenumeruota).
88
Dl dirbtini pravaiavimo klii rengimo. 1990 m. gruodio 27 d. KAD generalinio
direktoriaus aplinkratis // Ten pat.
89
1991 m. kovo 27 d. V. esnuleviiaus ratas M. Misiukoniui // Ten pat.
451
jas pasienio postuose
90
.
1991 m. birelio 6 d. KAD generalinio direktoriaus sa-
kymu Dl departamento struktr ir etat pakeitimo bu-
vo panaikintas Pasienio apsaugos tarnybos skyrius ir sukur-
ta Pasienio apsaugos tarnyba.
Nuo 1991 m. birelio 15 d. buvo pakeista budjimo pa-
sienyje tvarka. Pagal naujai patvirtintus etatus nebuvo numa-
tyta skirstymo patrulius ir posto budtojus, nesudaroma nuo-
latini budtoj pamain. Visi ukardos pareignai turjo ge-
rai painti ukardai priskirto pasienio ruoo teritorij
91
.
Nuo 1991 m. liepos 15 d. kiekvienoje ukardoje buvo
kurtos 1015 asmen operatyvins grups. grupes buvo
atrenkami gerai fizikai ir psichologikai pasireng pareig-
nai, ypating dmes kreipiant mokjim naudotis ginklu.
ios grups buvo papildomai mokomos, treniruojamos
92
.
1991 m. liepos 31 d., tarp 3 ir 5 val. ryto, Medinink
pasienio apsaugos poste buvo vrikai nuudyti ei ir sun-
kiai sueisti du pareignai, kurie vykd savo pareigas sau-
gojo Lietuvos Respublikos sien.
ios tragedijos bei ankstesni pasienio apsaugos pos-
t upuldinjimai, kuri metu buvo smurtaujama, tyioja-
masi i Pasienio apsaugos tarnybos pareign, plikauja-
ma, analiz rod, kad nebaudiamas pasienio apsaugos pos-
t upuldinjimas ir j niokojimas yra galimas tik dl to, jog
Pasienio apsaugos tarnybos pareignai yra neginkluoti, or-
ganizuota tarnyba nepakankamai budri, o patys postai tar-
nybai neparengti. Atsivelgdama tai, 1991 m. liepos 31 d.
Lietuvos Vyriausyb ved sugrietint pasienio kontrols
reim. iuo potvarkiu Krato apsaugos departamentas bu-
vo pareigotas utikrinti asmen ir transporto priemoni do-
kument tikrinim bei registravim. Buvo leista pareig-
90
1991 m. balandio 8 d. generalinio komisaro P. Liuberto ratas Krato apsaugos departamentui
// Ten pat.
91
1991 m. balandio 5 d. PAT skyriaus virininko V. esnuleviiaus ratas ukard virininkams
// Ten pat.
92
1991 m. liepos 4 d. PAT virininko V. esnuleviiaus ratas ukard virininkams // Ten pat.
452
nams, vykdantiems pavedimus ypa pavojingomis slygo-
mis, atlyginim per mnes padidinti tris kartus
93
.
Vykdydamas Vyriausybs potvark, rugpjio 2 d.
KAD generalinis direktorius sak apginkluoti Pasienio ap-
saugos tarnybos pareignus aunamaisiais ginklais ir spe-
cialiosiomis priemonmis, panaudoti asmeninius lygiavamz-
dius autuvus bei aunamuosius ginklus, sigytus u Gy-
nybos fondo las.
Taiau ios nutarimo dalies vykdym 1991 m. rugpj-
io 7 d. potvarkiu vicepremjeras V. Pakalnikis, motyvuoda-
mas tuo, kad tai prietarauja Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybs 1991 m. gegus 24 d. nutarimui, kuriame nurodoma,
jog aunamieji ginklai Krato apsaugos tarnybos darbuoto-
jams iduodami tik pagal Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bs sprendim, sustabd. Jis Krato apsaugos departament
pareigojo imtis vis btin priemoni, kad bt pasirengta
prireikus iduoti pasienio apsaugos pareignams ginklus lai-
kantis Lietuvos Respublikos statym ir Lietuvos Respubli-
kos normatyvini akt nustatytos tvarkos.
1991 m. sausio 30 d. Ministras Pirmininkas, remdama-
sis Lietuvos Respublikos krato apsaugos tarnybos statymo
37 straipsniu, savo potvarkiu leido karininkams, tarnaujan-
tiems Krato apsaugos departamente, suteikti anksiau tur-
tus karinius laipsnius ir skaityti tarnybos sta tarnybos
laik kit ali kariuomense
94
.
Reikia paymti, kad SSRS karin vadovyb panaiki-
no pradjusi dirbti Krato apsaugos departamente atsargos
karinink laipsnius: pulkininko A. S. Kairio, A. Pakalkos,
B. Vizbaro, R. Bajoro, A. Vaitkaiio, papulkininkio C.Nor-
kaus, Z. P. Orento, V. J. Kadio, R. Dubicko, N. Kovtuno, A.
erelio, J. A. Pauolio, E. Musteikio, majoro B. A. Genins-
ko, J. S. Boriseviiaus, L.Gregubo, A. G. Valiniaus, J. Silevi-
93
Dl sugrietinto pasienio kontrols reimo vedimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991
m. liepos 31 d. potvarkis Nr. 493p.
94
Dl Krato apsaugos departamento sistemos darbuotoj savanori karini laipsni suteikimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. sausio 30 d. potvarkis Nr. 21p.
453
iaus, A. Aglinsko, V. E. Pliaterio, kapitono A.Miliaviiaus,
ir panaikino karinink pensijas
95
.
Lietuvos karo tarnyb stojo ne tik karininkai, met
tarnyb SSRS ginkluotosiose pajgose, bet ir buv SSRS at-
sargos karininkai, taip pat asmenys, neturintys joki karini
laipsni ir karinio pasirengimo. Ikilo btinyb apibrti, kas
yra karinis isimokslinimas, kam gali bti suteikti kariniai
laipsniai, patikslinti laipsni suteikimo tvark. i problema
buvo aptarta 1991 m. liepos 10 d. KAD kolegijos posdyje.
Kolegijos posdiui buvo pateiktas svarstyti Lietuvos kariuo-
mens laipsni suteikimo projektas. Kolegija po ioki to-
ki pataisym jam pritar
96
.
Deja, reikia konstatuoti, kad krato apsaugos sistema
nebuvo izoliuota nuo visuomens, nuo joje vykstani nega-
tyvi proces. Neigiami reikiniai, suvej visuomenje, ne-
aplenk ir krato apsaugos sistemos. Siekiant, kad Krato ap-
saugos departamento sistemoje bt itiriami visi ypatingi at-
vejai, 1991 m. balandio 3 d. buvo sudaryta nuolatin komisi-
ja. j buvo paskirtas KAD I skyriaus virininkas A. Dulevi-
ius (pirmininkas) ir 3 nariai: juriskonsultas V. Valikonis, vyr.
instruktorius pasienio reimui E. Leinskas ir Kadr skyriaus
I kategorijos inspektorius R. Manas. Komisija buvo parei-
gota per 7 dienas KAD generaliniam direktoriui pateikti tyri-
m ivadas dl vis nelaiming atsitikim, nusikaltim ar ki-
t ypating atvej, kuriuose dalyvavo Krato apsaugos de-
partamento ar jam pavaldi struktr darbuotojai
97
.
Buvo dar viena problema nebuvo socialini garanti-
j statymo. Krato apsaugos departamento darbuotojai, dirb-
dami ekstremaliomis slygomis, neturjo joki valstybs ga-
rantij, kad, tarnybos metu atsitikus nelaimei, jais ir j eimo-
95
Atsargos karinink, kuriems atimti kariniai laipsniai ir pensijos, sraas // KAMEA (byla
nenumeruota).
96
KAD kolegijos 1991 m. liepos 10 d. posdio protokolas Nr. 10 // Ten pat.
97
Dl komisijos sudarymo ypatingiems atvejams tirti. KAD 1991 m. balandio 3 d. sakymas
Nr. 37 // Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus ir krato apsaugos ministro
sakym rinkinys. 1991 m. P. 26.
454
mis ims rpintis valstyb. Pagaliau tai, kad tokio statymo ne-
buvo, prieino policijos ir krato apsaugos pareignus, nes po-
licininkams visos socialins garantijos buvo utikrintos.
1991 m. balandio 11 d. buvo sudaryta komisija Lie-
tuvos Respublikos krato apsaugos socialini garantij sta-
tymui rengti. Komisijos pirmininku buvo paskirtas KAD ge-
neralinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas A. Vaitkaitis,
nariais A. Duleviius, A. Kairys, . Braziulis, A. Pakalka,
A. Bajoras, V. ukas, F. inien, . Vasiliauskas, A. Valiko-
nis, V. esnuleviius. Komisija statymo projekt turjo pa-
rengti iki 1991 m. balandio 29 d.
98
Taiau, nors projektas
buvo parengtas, jo primimo Aukiausiojoje Taryboje pro-
cedra labai utruko.
Krato apsaugos departamentui augant, daugjant jam
keliam uduoi, departamento struktra ir etatai m ne-
beatitikti reikalavim. 1991 m. gegus 20 d. Lietuvos Res-
publikos Vyriausyb nutar pakeisti Krato apsaugos depar-
tamento struktr ir etatus. Vykdant nutarim, 1991 m. bir-
elio 6 d. ileistame KAD sakyme buvo nurodyta nuo bire-
lio 1 d. panaikinti esam KAD struktr ir etatus ir vesti 1991
m. gegus 21 d. patvirtint laikinj struktr ir etatus.
Buvo patvirtinta pirmoji Krato apsaugos departamen-
to tabo laikinoji struktra ir etatai. tabe buvo steigti Ope-
ratyvinis, valgybos, Mobilizacinis, Ryi, Ininerinis-tech-
ninis, Specialiosios paskirties, Administracinis-kio skyriai
bei tabo padalinys tabo komendantin kuopa, susidedanti
i Vidaus ir Iors apsaugos tarnybos bri
99
.
tabas liko pavaldus Krato apsaugos departamento
generaliniam direktoriui, o jam buvo pavaldios apskrii
komendantros
100
.
98
KAD generalinio direktoriaus 1991 m. balandio 11 d. sakymas Nr. 41 // Ten pat. P. 27
28.
99
Jurgaitis A. Krato apsaugos ministerijos Gynybos tabo atkrimas, jo raida // Konferencijos
Lietuvos krato apsaugos sistemos atkrimas mediaga. P. 66.
100
Ten pat. P. 67.
455
Nuo 1991 m. birelio 1 d. m veikti KAD Imuniteto
tarnyba. Jos svarbiausias udavinys buvo rinkti vis KAD va-
dovybei reikaling informacij
101
.
1991 m. birelio 1 d. buvo kurta Mokomojo junginio
Kauno kuopa. Kuopos vadu paskirtas Arvydas Raiys, b-
ri vadais Valdas Kerulis ir Virgilijus Kisielius, brinin-
kais Vladas Dobrovolskis ir Artras Katilius, skyrininkais
V. Gelnas, B.Aleknaviius, R. Greliauskas, S. Dumskis, K.
Bilskis ir E. emaitis
102
.
Kiek vliau buvo kurta Panevio kuopa.
1991 m. birelio 6 d. buvo suformuota ekspert tary-
ba Lietuvos karo laivynui atkurti. Jos vadovo pareigas prisi-
m KAD generalinis direktorius A. Butkeviius, nariais bu-
vo paskirti E. Miliauskas, J. Leiis, V. Urbas, V. Sireviius.
Tarybos udavinys buvo suburti karo laivyno specialistus
lietuvius, numatyti bsimojo karo laivyno struktr ir pasi-
ruoti perimti i soviet kariuomens Lietuvoje esanius ka-
rinius jr objektus.
Siekiant padidinti Krato apsaugos departamento val-
dymo operatyvum, 1991 m. birelio 12 d. generalinis direk-
torius sak tais atvejais, kai jo nra, jo funkcijas operatyviais
vadovavimo padaliniams ir tarnyboms klausimais vykdyti
budiniam generalinio direktoriaus pavaduotojui.
Operatyvinis budtojas turjo inoti generalinio di-
rektoriaus ir budinio pavaduotojo buvimo viet
103
.
Atsivelgiant nauj Krato apsaugos departamento
struktr ir patvirtintus etatus iki Lietuvos Respublikos Vy-
riausybs sprendimo nuo 1991 m. birelio 1 d. KAD genera-
linio direktoriaus sakymu buvo paskirti generalinio direk-
toriaus pavaduotojai:
101
A. Butkeviiaus 1991 m. rugpjio 2 d. ratas Ministrui Pirmininkui G.Vagnoriui // KAMEA.
F. 1. Ap. 1. B. 24. L. 62.
102
Dl patvirtinimo. Dl Mokomojo junginio. 1991 m. birelio 1 d. sakymas Nr. 228-K //
KAMEA. F. 1. Ap. 2. B. 117. L. 84.
103
KAD 1991 m. birelio 12 d. sakymas Nr.70 // Krato apsaugos departamento generalinio
direktoriaus ir krato apsaugos ministro sakym rinkinys. 1991 m. P. 44.
456
Norbertas Vidrinskas pavaduotoju, Vyriausiojo ta-
bo virininku;
Jonas Pauolis pavaduotoju mokymo ir kadr klau-
simais;
Ignas Stankoviius pavaduotoju informacijai
104
.
1991 m. birelio mn. buvo likviduota Apsaugos tarny-
ba. Ji buvo perduota Savanorikosios krato apsaugos tarnybos
tabo virininkui. SKAT tabo virininkas J. Geas buvo parei-
gotas perirti visas Apsaugos tarnybos sudarytas sutartis
105
.
Siekiant ivengti vairi partij, judjim, organizacij
destruktyvios veiklos ir Krato apsaugos departamento pada-
linius sutelkti vien tik ikeltoms uduotims vykdyti, Krato
apsaugos departamento sistema buvo depolitizuota. 1991 m.
liepos 1 d. buvo ileistas sakymas Dl Krato apsaugos de-
partamento ir jo struktr depolitizavimo. Pagal sakym
Krato apsaugos departamento ir jo padalini darbuotojai, pra-
ddami dirbti krato apsaugos sistemoje arba stodami Kra-
to apsaugos tarnyb, privaljo sustabdyti savo galiojimus bet
kokioje visuomeninje ar politinje organizacijoje
106
.
Tai buvo btinas ir laiku ileistas sakymas, nes parti-
j ir judjim kiimasis krato apsaugos sistemos padalini
bei departamento veikl m trukdyti normaliam darbui.
Greitai praktikai buvo sitikinta, kad norint deramai
tvarkyti jaunuoli skait ir prireikus organizuoti naujok
aukim krato apsaugos tarnybon, vien apskrii komen-
dantr neutenka. 1991 m. gegus 29 d. KAD generalinis
direktorius sak alia 8 apskrii komendantr steigti 37
joms pavaldias rajon komendantras
107
.
104
Dl generalinio direktoriaus pavaduotoj paskyrimo. KAD 1991 m. birelio 12 d. sakymas
Nr. 73 // Ten pat. P. 4445.
105
Dl KAD Apsaugos tarnybos pavaldumo pakeitimo. KAD 1991 m. balandio 16 d. sakymas
Nr. 47 // Ten pat. P. 30.
106
Dl Krato apsaugos departamento ir jo struktr depolitizavimo. KAD 1991 m. liepos 1 d.
sakymas Nr. 80 // Ten pat. P. 48.
107
Dl komendantr organizavimo. KAD 1991 m. gegus 29 d. sakymas Nr. 61 // Ten pat.
P. 3839.
457
Kruopiai buvo renkamos rajon komendant kan-
didatros. Kiekvieno bsimo komendanto kandidatra bu-
vo svarstoma departamento kolegijos posdiuose
108
.
KAD vadovybs sprendim palaik ir Lietuvos Vy-
riausyb. 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Vyriausyb prim
sprendim alia Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols,
Panevio, iauli, Utenos ir Vilniaus apskrii komendan-
tr kiekviename rajone kurti rajon komendantras. Pagal
potvark Krato apsaugos departamentas turjo nustatyti
rajon komendantr pavaldum atitinkam apskrii ko-
mendantr komendantams
109
.
Apskrii komendantros vykd ir atitinkam mies-
t bei rajon komendantr funkcijas.
Komendantr apsaugai utikrinti, Krato apsaugos
sistemos darbuotoj drausmei ir tvarkai palaikyti miest ir
rajon teritorijose komendantroms reikjo daugiau moni.
iam tikslui 1991 m. rugpjio 26 d. buvo nutarta kiekvienoje
apskrities komendantroje kurti komendantinius brius. Ko-
mendantinius brius buvo leista formuoti miriu principu: i
SKAT savanori, samdant reikalingos kvalifikacijos civilinius
specialistus, paaukiant aukiamojo amiaus jaunuolius ir
skaitant j tarnyb kaip tikrj krato apsaugos tarnyb
110
.
108
Kolegijos posdiuose KAD generaliniam direktoriui rajon komendant pareigoms skirti
rekomenduoti ie darbuotojai: J. Purlys iluts r., E. Musteikis Kretingos r., J. Rutelionis
Lazdij r., S. Bartuka Varnos r., A. Grabaius Ignalinos r., A. Balanda Molt r., A.
Jasiulionis venioni r., A. Aglinskas Zaras r., L. Kleinauskas Jonikio r., E. Kleivinis
Kelms r., V. Linkeviius Bir r., R. ipas Rokikio r., P. Sapkauskas Anyki r., A.
Grineviius Ukmergs r., A. Gudais irvint r., P. ilinskas Trak r., A. Gimauskas
Kaiiadori r., V. Smagurauskas Kdaini r., A. Valinius Prien r., G. Dubickas aki
r. / KAD kolegijos posdi protokolai Nr. 36, 1991 m. birelio 1821 d. // KAMEA (byla
nenumeruota).
109
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. liepos 31 d. potvarkis Nr. 496p // Ten pat.
110
Dl komendantini bri krimo. KAD 1991 m. rugpjio 26 d. sakymas Nr. 171 // Krato
apsaugos departamento generalinio direktoriaus ir krato apsaugos ministro sakym rinkinys.
1991 m. P. 77.
458
6. Rugpjio puo Maskvoje atgarsiai
Lietuvoje
Nepaprastai sudtinga ir tempta padtis susidar rug-
pjio puo Maskvoje dienomis. Karikiams vien po kito
grobiant Lietuvai svarbius objektus, rugpjio 19 d. 11 val.
30 min. susirinko Laikinoji gynybos vadovyb aptarti susi-
dariusios situacijos ir savo bsim veiksm. Reikjo atsaky-
ti du labai svarbius klausimus: ar Lietuva prieinsis SSRS
agresijai ir kaip reaguoti SSRS kariki reikalavim nugin-
kluoti Krato apsaugos departament.
Laikinoji gynybos vadovyb vienbalsiai nusprend lai-
kytis anksiau priimt nuostat: ginti numatytus objektus,
j sra traukti ir Vidaus reikal ministerijos pastat
111
.
Vykdydamas Laikinosios gynybos vadovybs spren-
dim, rugpjio 19 d. KAD generalinis direktorius sak Sa-
vanorikajai krato apsaugos tarnybai, KAD Mokomajam jun-
giniui, Pasienio apsaugos tarnybai su ginklu ginti Lietuvos
Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs rmus.
Tuo paiu sakymu krato apsaugos sistemos darbuotojai bu-
vo pareigoti blogiausiu atveju SSRS ginkluotosioms paj-
goms umus Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs r-
mus organizuoti ir vykdyti pilietinio pasiprieinimo akci-
jas visoje Lietuvos teritorijoje naudojant nesmurtinio pasi-
prieinimo metodik
112
.
Per trump laik KAD vyrai Aukiausiosios Tarybos
rmus gana gerai pareng gynybai. Buvo rengti nauji medi-
cinos punktai, atgabenta daugiau netuv, vaist, padidin-
tos smlio mai tvirtovs, uminuota laukym ties Nerimi.
inoma, grioviai, barikados, uminuotas laukas prie
Neries aplink Aukiausiosios Tarybos rmus tebuvo dau-
111
Laikinosios gynybos vadovybs 1991 m. rugpjio 19 d. posdio protokolas. Rankratis //
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas (byla nenumeruota).
112
Dl KAD padalini veiksm ypatingos situacijos metu. KAD 1991 m. rugpjio 19 d.
sakymas Nr. 160 // Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus ir krato apsaugos
ministro sakym rinkinys. 1991 m. P. 7374.
459
giau simbolinis dalykas, negaljs padti atremti didesnio
karinio puolimo, prajus pavojui prisimin SKAT tabo vir-
ininkas J. Geas, bet buvo btina parodyti, kad prieina-
masi, ir tai ufiksuoti
113
.
Rugpjio 19 d. Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas
V. Landsbergis kalbjosi su Pabaltijo karins apygardos vadu
gen. F. Kuzminu. F. Kuzminas primygtinai reikalavo, kad V.
Landsbergis sakyt nuginkluoti KAD padalinius. tai jam bu-
vo atsakyta, kad KAD neginkluota organizacija, o ginkluoti
sargybiniai priiri tik svarbiausius valstybs objektus
114
.
Maskvoje prasidjus rugpjio puui, KAD generali-
nis direktorius, siekdamas utikrinti krato apsaugos siste-
mos valdymo operatyvum SSRS agresijos prie Lietuv
slygomis, apskrii ir rajon komendantams paved
garantuoti operatyv karin valdym alies miestuose ir
rajonuose. Savanorikosios krato apsaugos tarnybos,
Mokomojo junginio vadai turjo grietai vykdyti atitinkamo
komendanto sakymus.
Rugpjio 21 d. 22 val. 45 min., kai Aukiausiosios
Tarybos rmus, nordami juos apsaugoti, supo tkstaniai
moni, Sapiegos gatvje dislokuotos specialiosios paskirties
kuopos kariai maina prasiver pro pirmj rm apsaugos
post, esant netoli nuo Pedagoginio instituto tilto. Prasiver
prie rm, jie apsisuko ir tuo paiu keliu norjo grti atgal.
Poste budj SKAT vyrai sustabd automobil. Kariams
atsisakius ilipti, du buvo ilaipinti jga, o po to i mainos
pasipyl automat viai, buvo imesti du sprogstamieji
paketai. Aukiausiosios Tarybos gynjai atsak ugnimi.
Susiaudymo metu uvo 28 met savanoris statybininkas i
Alytaus Artras Sakalauskas
115
.
113
Girdvainis J. Ant parako statins // Respublika. 1991, rugsjo 20.
114
Gaivenis V. Evakuacija be kvorumo // Ten pat
115
Telksnys F. Paskutins puo aukos // Ten pat. 1991, rugpjio 23.
460
Tomis dienomis sovietiniai kariai siautjo visoje
Lietuvoje. Rugpjio 20 d. buvo gauta informacijos, kad
agresyviems veiksmams rengiasi Alytaus desantinink
pulkas, jr pstininkai. Klaipdoje buvo upulti 4 muitini
postai. Kaune sovietiniai kariai um Lietuvos auli s-
jungos bstin. Daugelyje Lietuvos vietovi represins j-
gos elgsi agresyviai, plikavo. Panevio merei buvo pa-
reikta, kad mieste negali bti leidiami nepriklausomi laik-
raiai, turi bti udraustos kitos nepriklausomos iniask-
laidos priemons ir t. t.
116
Rugpjio 23 d. SKAT tabo virininkas J. Geas buvo
pareigotas organizuoti vis buvusi KPSS komitet, archy-
v stebjim, kartu su visuomene, policija siekti sutrukdyti
iveti archyvus, jei sutrukdyti nemanoma registruoti i-
veani archyvus ir kit turt main numerius, markes.
Pasienio apsaugos tarnybos virininkas V. esnulevi-
ius buvo pareigotas kartu su policijos pareignais sustip-
rinti vykstanio per valstybs sien autotransporto kontrol,
nepraleisti n vienos mainos, iveanios i Lietuvos archy-
vinius dokumentus ar kitas vertybes
117
.
Taiau puas lugo...
1991 m. rugsjo 6 d. SSRS Valstybs taryba prim nu-
tarim, kuriuo pripaino Lietuvos nepriklausomyb
118
.
lugus puui Maskvoje, Lietuvos Respublikos Auk-
iausiosios Tarybos Prezidiumas laisvs ir nepriklausomy-
bs gynj didvyrikum vertino ir apdovanojo iuos Kra-
to apsaugos departamento darbuotojus:
1-ojo laipsnio Vyio kryiaus ordinu Artr Saka-
lausk, Savanorikosios krato apsaugos tarnybos Alytaus
rinktins savanor (po mirties); Gintar agin, Pasienio ap-
116
Lietuva // Lietuvos aidas. 1991, rugpjio 21.
117
Dl kontrols sustiprinimo apsaugant Lietuvos Respublikos turt. KAD 1991 m. rugpjio
23 d. sakymas Nr. 169 // Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus ir krato
apsaugos ministro sakym rinkinys. 1991 m. P. 76.
118
SSRS Valstybs tarybos nutarimas dl Lietuvos Respublikos nepriklausomybs pripainimo
// Lietuvos aidas. 1991, rugsjo 10.
461
saugos tarnybos alinink ukardos pamainos virinin-
k (po mirties);
4-ojo laipsnio Vyio kryiaus ordinu Gintar Danie-
li, Pasienio apsaugos tarnybos virininko pavaduotoj; Gin-
tar Dapk, Pasienio apsaugos tarnybos alinink ukar-
dos vado pavaduotoj; Donat Kaulin, Pasienio apsaugos
tarnybos Bir ukardos aul; Rim Litvin, Mokomojo jun-
ginio tabo skyriaus virinink; Romuald Gintaut, Pasie-
nio apsaugos tarnybos alinink ukardos pamainos viri-
nink; Vidmant Vaitk, Pasienio apsaugos tarnybos ali-
nink ukardos pamainos virinink;
5-ojo laipsnio Vyio kryiaus ordinu Vid epul,
Savanorikosios krato apsaugos tarnybos Ryi skyriaus vir-
inink; Eugenij epet, Pasienio apsaugos tarnybos Roki-
kio ukardos vad
119
.
U pasiaukojam darb ir parodyt sumanum uker-
tant keli galimiems mginimams vykdyti valstybin perver-
sm Lietuvos Vyriausyb pareik padk ir skyr pinigines
trij mnesini tarnybini atlyginim dydio premijas Krato
apsaugos departamento generaliniam direktoriui A. Butke-
viiui ir jo pavaduotojams J. Pauoliui ir N. Vidrinskui
120
.
Krato apsaugos departamento generalinis direktorius
savo ruotu u nepriekaiting darb, pasiaukojim ir ryt
puo metu premijavo 1 085 Krato apsaugos departamento
darbuotojus
121
.
119
Dl apdovanojimo Vyio Kryiaus ordinu. 1991 m. rugsjo 6 d. Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos nutarimas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir
Vyriausybs inios. 1991. Nr. 27. P. 1273.
120
1991 m. rugsjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs potvarkis Nr. 693p // KAMEA
(byla nenumeruota).
121
Dl premij KAD sistemos darbuotojams mokjimo. KAD 1991 m. spalio 30 d. sakymas
Nr. 243 // Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus ir krato apsaugos ministro
sakym rinkinys. 1991 m. P. 101109.
462
7. KAD veiklos pokyiai po rugpjio
puo
lugus 1991 m. rugpjio puui Maskvoje, Lietuvos
Aukiausiosios Tarybos nutarimu nuo rugpjio 26 d. tur-
jo bti utikrinta vis Lietuvos Respublikos valstybs sien
apsauga ir vestas pasienio ruoo reimas, taip pat atnaujin-
tas Lietuvos Respublikos viz idavimas
122
.
darb Lietuvos Respublikos Vyriausyb paved
dirbti Krato apsaugos departamentui. Nutarime buvo pa-
ymta, kad Krato apsaugos departamentas nuo 1991 m.
rugpjio 26 d. turi utikrinti Lietuvos RespublikosLenki-
jos Respublikos valstybs sienos, taip pat kit iki iol TSRS
valstybs saugumo komiteto pasienio kariuomens saugot
sien apsaug, laikinai (kol Krato apsaugos departamentas
visikai perims j apsaug bei utikrins pasienio ruoo rei-
m) j vykdydama kartu su TSRS valstybs saugumo komiteto
pasienio kariuomene.
Tame paiame nutarime buvo sakyta nuo rugpjio 25
d. apginkluoti Pasienio apsaugos tarnybos pareignus auna-
maisiais ginklais laikantis Lietuvos Respublikos statym, Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybs normatyvini akt nustatytos
ginkluots sigijimo, apskaitos, laikymo ir naudojimo tvarkos
123
.
Nuo rugpjio 26 d. buvo sustabdyta SSRS Lietuvos
respublikins muitins veikla. Jos funkcijas perm Lietuvos
Respublikos muitins departamentas
124
.
Lietuvos Vyriausyb taip pat buvo nutarusi, kad nuo
rugpjio 26 d. ginkluoti KAD Pasienio apsaugos tarnybos
pareignai valstybs sien laikinai saugos kartu su j iki iol
122
Dl Lietuvos Respublikos valstybs sien. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos
nutarimas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1991. Nr.
25. P. 1151.
123
Dl Lietuvos Respublikos valstybini sien apsaugos ir Krato apsaugos departamento
Pasienio apsaugos tarnybos pareign apginklavimo. 1991 m. rugpjio 25 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimas // Ten pat. Nr. 28. P. 1352.
124
Dl TSRS Lietuvos respublikins muitins veiklos nutraukimo. 1991 m. rugpjio 25 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas // Ten pat. Nr. 26. P. 1238.
463
kontroliavusia sovietine pasienio kariuomene. Taiau tam rei-
kjo pasiruoti. Tai buvo padaryta truput vliau, nei buvo
pareigojusi Vyriausyb
125
.
Rugsjo 3 d. Vyriausyb paved Krato apsaugos de-
partamentui Pasienio apsaugos tarnyboje steigti pas kon-
trols padalin. io padalinio pareignams laikinai buvo pa-
vesta vykdyti konsulines funkcijas.
Darbas buvo naujas, todl greitai surinkti jam darbuo-
tojus buvo ne taip jau paprasta. iam skyriui kurti Pasienio
apsaugos tarnybos vadovai gavo savait laiko. Dar prie pra-
dedant veikti iam skyriui, darbas buvo pavestas specialiai
parinktiems ir apmokytiems PAT darbuotojams. iuos dar-
buotojus instruktavo Usienio reikal ministerijos atsakingi
pareignai.
Viz idavimas, registravimas ir apskaita buvo atlie-
kama Lazdij, Nidos, Paggi, Kybart, Kalvarijos, Druski-
nink, alinink, Saloi, Buknaii, Medinink, Btings
pasienio apsaugos postuose, Vilniaus aerouoste bei Klaip-
dos uoste. Atsakingu u viz idavim ir kontrol Pasienio
apsaugos tarnyboje buvo paskirtas Pasienio apsaugos tarny-
bos skyriaus virininko pavaduotojas E. Leinskas
126
.
Ypa sunkus baras Lietuvos pasienieiams buvo Laz-
dij muitin. Prie muitins nusidriekdavo kilometrins ei-
ls. ia dirbantiems Pasienio apsaugos tarnybos pareignams
reikjo ypatingos itverms ir kantrybs. Ne vienas iame
poste ir suklupo, nes 1991 m. spalio mn. pasienieio atlygi-
nimas buvo apie 500, ukardos virininko 800 rubli, o u
praleidim prie muitins be eils silomo kyio dydis siek
net 40 tkst. rubli
127
.
125
Jarmalaviius R. Skyrybos // Respublika. 1991, rugpjio 27.
126
KAD 1991 m. rugsjo 6 d. KAD sakymas Nr. 185 // Krato apsaugos departamento generalinio
direktoriaus ir krato apsaugos ministro sakym rinkinys. 1991 m. P. 81; Dl telefon
rengimo. 1991 m. rugsjo 9 d. KAD ratas Ryi ministerijai // KAMEA. F. 1. Ap. 1. B.
25. L. 108.
127
Jarmalaviius R. Purvini Lietuvos vartai // Respublika. 1991, spalio 2.
464
Panai problem buvo ir kitur, su jomis buvo kovo-
jama. Madaug per metus nuo Pasienio tarnybos krimo die-
nos buvo atleista per 350 darbuotoj, 200 skirtos administra-
cins nuobaudos, 15 buvusi pasieniei u nusikaltimus
buvo perduota prokuratrai
128
.
Nors Lietuva buvo pripainta nepriklausoma alimi,
ia dar liko milinika sovietin kariuomen. Sovietins ka-
rins dalys Lietuvoje um 68 000 ha, arba 1,2 proc., Lietu-
vos teritorijos. Jos buvo dislokuotos visuose didiuosiuose
alies miestuose ir sostinje Vilniuje
129
. Visa i kariuomen
bet kada galjo imtis agresyvi veiksm. J ir toliau buvo
btina stebti ir apie jos veikl kaupti informacij.
Atkrus Lietuvos nepriklausomyb, Lietuvoje funk-
cionavusi civilins gynybos sistema buvo sudedamoji SSRS
civilins gynybos sistemos dalis. i sistema buvo pritaikyta
didiulei valstybei, turiniai milinik teritorij, kur visuo-
met galima evakuoti nelaims ar katastrofos itiktus mones.
Taiau praktika parod, jog, itikus didesnms stichinms
nelaimms, tokioms katastrofoms kaip ernobylio, o ir ma-
esnms, i sistema funkcionuoja blogai. Tokia civilins gy-
nybos sistema Lietuvai netiko. Reikjo visk apsvarstyti i
naujo, taiau i pradi to padaryti buvo nemanoma, nes
pirmiausia i problem reikjo sprsti politikams. Tai buvo
padaryta tik 1991 m. rugsjo mnes.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir SSRS
Vyriausybs susitarimu, taip pat Lietuvos Respublikos Vy-
riausybs 1991 m. rugsjo 18 d. nutarimu Nr. 387 (Dl pave-
dimo vykdyti civilins apsaugos funkcijas Krato apsaugos
departamentui), buvusi sjunginio-respublikinio pavaldu-
mo valstybs institucija civilins gynybos sistema perjo
Lietuvos Respublikos Vyriausybs inion. Nuo 1991 m. rug-
sjo 18 d. ji buvo traukta krato apsaugos sistem Krato
apsaugos departamento tarnybos teismis.
128
Sienos jau ms // Karys. 1991. Nr. 11. P. 8.
129
Butkeviius A. Nacionalinis saugumas ir Baltijos regionas // Ten pat. 1992. Nr. 2. P. 56.
465
Pertvarkant esam civilins gynybos sistem buvo sie-
kiama j pritaikyti Lietuvos valstybs poreikiams, apsaugoti
alies gyventojus avarij, katastrof, gaivalini nelaimi, di-
versij ar karini konflikt atvejais. O Lietuvoje tuo metu
buvo net 68 chemin pavoj kelianios mons.
Lietuvos Respublikos civilins gynybos tabo ir Krato
apsaugos departamento veiklai koordinuoti buvo paskirtas
Gediminas Pulokas. Jis buvo tiesiogiai pavaldus Krato ap-
saugos departamento generaliniam direktoriui.
lugus puui KAD vadovyb susidr dar su viena pro-
blema. Departament upldo norintys tarnauti departamente
buv ar dar tarnaujantys sovietins kariuomens karininkai. 1991
m. rugsjo viduryje nor pereiti dirbti KAD sistem buvo pa-
reik 94 karininkai: 10 pulkinink, 23 papulkininkiai, 21 majo-
ras, 24 kapitonai, 16 leitenant. I j 58 dar tebetarnavo sovieti-
nje kariuomenje, kiti jau buvo ij atsarg.
is klausimas 1991 m. rugsjo 24 d. buvo apsvarstytas
departamento kolegijos posdyje. Jame buvo konstatuota,
kad daugelis pareikusi nor tarnauti krato apsaugos sis-
temoje karinink yra gij tokias karines specialybes, kurios
nebus reikalingos planuojamuose Lietuvos kariniuose pada-
liniuose. Kolegija nusprend sudaryti mandatin komisij,
kuri vertint karinink, tarnaujani arba jau baigusi tar-
nyb sovietinje kariuomenje, tinkamum krato apsaugos
tarnybai. Buvo nustatyta, kad karinink, norini tarnauti
krato apsaugos sistemoje, registravimas turi bti baigtas 1991
m. gruodio 31 d.
Kolegijos nutarimu miest ir rajon komendantai tu-
rjo surinkti ir pateikti apie karininkus, pretenduojanius
dirbti krato apsaugos sistemoje, isamias inias
130
.
Krato apsaugos sistemai pleiantis, daugjant jai u-
duoi, KAD tabas pasidar nepajgus operatyviai vado-
vauti departamentui, nes nebuvo nustatyta aiki ir tiksli vis
130
Krato apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Kolegijos posdio
1991 m. rugsjo 24 d. protokolas Nr. 15 // KAMEA (byla nenumeruota).
466
departamento padalini pavaldumo schema. tabe trko kai
kuri tarnyb, kurios galt utikrinti, kad laiku bt patei-
kiami silymai vadovybei, gyvendinami priimti sprendimai,
kontroliuojama, kaip jie vykdomi.
Siekdamas isprsti susidariusi problem, 1991 m.
rugpjio 20 d. generalinis direktorius nurod, kad visos
Krato apsaugos departamento karins formuots ir tarny-
bos yra pavaldios jam, o joms vadovauja tabas. iuo sa-
kymu karini formuoi bei tarnyb vadai ir virininkai bu-
vo pareigoti susirainti tik per tab. tabo virininko nu-
rodymus ir reikalavimus privaljo vykdyti vis karini for-
muoi vadovai.
Tuo paiu sakymu tabo virininkas iki rugsjo 1 d.
buvo pareigotas generaliniam direktoriui pateikti nauj ta-
bo organizacins struktros projekt, o tabo skyri virinin-
kai iki rugpjio 20 d. tabo virininko pavaduotojui sily-
mus dl skyri reorganizavimo, darbo apimties apribojimo,
pareigini funkcij kiekvienam darbuotojui nustatymo, nu-
rodant jo kategorij, darbo apimt, pareigas ir atsakomyb.
tabo virininko pavaduotojas iki rugpjio 25 d. turjo su-
daryti tabo struktros projekt, utikrinant tvirt ir nuola-
tin vadovavim visose susidariusiose situacijose
131
.
Taiau tuo metu nepavyko pasiekti, kad tabo veikla
utikrint krato apsaugos sistemos padalini ir KAD vado-
vybs poreikius.
Krato apsaugos departamento darbuotoj kari
veiklai bei tarpusavio santykiams reglamentuoti reikjo sta-
tut. Taiau tai irgi buvo gana sudtinga problema. Statutus
i esms reikjo kurti naujus. Buvo Lietuvos Respublikos iki
1940 m. galioj statutai, taiau prabg 50 met gyvenim ge-
rokai pakeit. Nors tuomeiai kariuomens statutai buvo ga-
na tobuli, iems laikams jie netiko. Reikjo, pasirmus moder-
ni kariuomeni statutais, kurti naujus.
131
Dl Krato apsaugos departamento tabo darbo veiklos tobulinimo ir jo struktros
reorganizavimo. KAD 1991 m. rugpjio 20 d. sakymas Nr. 162 // Krato apsaugos departamento
generalinio direktoriaus ir krato apsaugos ministro sakym rinkinys. 1991 m. P. 74.
467
Dar 1990 m. pabaigoje buvo parengtas pirmojo Lietu-
vos kariuomens statuto Rikiuots statuto projektas. Ja-
me buvo isamiai aptarti kari veiksmai iki bataliono lyg-
mens imtinai. Gruodio 5 d. statuto projekt patvirtino KAD
generalinis direktorius. Jis turjo bti taikomas tarnyboje. Pa-
stabos, pasilymai dl io statuto tobulinimo turjo bti siun-
iami departament
132
.
Keleto kit statut projektai buvo parengti 1991 m.
vasar. Nordamas juos ibandyti, 1991 m. rugsjo 4 d. KAD
generalinis direktorius sak nuo 1991 m. rugsjo 10 d. laiki-
nai vadovautis Vidaus tarnybos, Drausms, Sargyb ir Ri-
kiuots statut projektais. Generalinio direktoriaus pavaduo-
tojams, valdyb, tarnyb, skyri virininkams, komendan-
tams, padalini vadams buvo pavesta iki 1991 m. gruodio l
d. KAD Mokymo valdybai pateikti pasilymus ir atsiliepi-
mus apie i statut projektus
133
.
Tai buvo pagrindiniai statutai, taiau dar turjo bti
parengti ir kiti, reglamentuojantys vairi tarnyb darb. Siek-
damas suaktyvinti ir koordinuoti statut ir mokomosios lite-
ratros rengimo proces, 1991 m. rugsjo 10 d. KAD genera-
linis direktorius sak valdyb, tarnyb, skyri, Karinink
kurs virininkams, komendantams skirti daugiau dmesio
statut, nuostat, reglamentuojani pavaldi formuoi
veikl, ir mokomosios literatros rengimui. Buvo sakyta sta-
tutams ir mokomajai literatrai karine tematika rengti suda-
ryti darbo grupes ir tinkamas darbui slygas. is darbas tur-
jo bti derinamas su Mokymo valdyba. Mokymo valdybos
virininkas iki 1991 m. spalio 20 d. turjo apibendrinti atlie-
kamo darbo rezultatus ir parengti statut bei mokomosios
literatros leidimo plan
134
.
132
Dl rikiuots statuto projekto. KAD 1990 m. gruodio 5 d. sakymas // Krato apsaugos
departamento generalinio direktoriaus sakym rinkinys. 1990 m. P. 14.
133
Dl Vidaus tarnybos, Drausms, Sargyb ir Rikiuots statut projekt. KAD 1991 m.
rugsjo 4 d. sakymas Nr. 177 // Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus ir
krato apsaugos ministro sakym rinkinys. 1991 m. P. 79.
134
Dl statut (nuostat) ir mokomosios literatros rengimo. KAD 1991 m. rugsjo 10 d.
sakymas Nr. 187 // Ten pat. P. 8182.
468
Pltojant krato apsaugos sistem ikilo krato apsau-
gos formuoi apginklavimo klausimas. Juo labiau kad iki
tol KAD buvo menkai ginkluota organizacija, nes pirmieji gin-
klai oficialiai buvo gauti tik 1990 m. Apsaugos tarnybai ap-
ginkluoti. Vliau, sausio vyki metu, buvo gauta ginkl par-
tija i Lietuvos banko bei mediotoj parduotuvi, po rug-
pjio puo Maskvoje nuginklavus KGB padalinius Lietu-
voje. Taip pat iek tiek ginkl buvo nupirkta, taiau ginkl
problema besikurianiai Lietuvos kariuomenei buvo viena
aktualiausi. iai problemai sprsti 1991 m. rugsjo 19 d. bu-
vo sudaryta Vyriausiojo tabo virininko N. Vidrinsko vado-
vaujama komisija. komisij buvo paskirti Mokymo valdy-
bos virininkas Z. Kulys, PAT virininkas V. esnuleviius,
Mokomojo junginio vadas . Jezerskas, Informacijos valdy-
bos virininkas . Vasiliauskas, SKAT tabo virininkas J. Ge-
as, Imuniteto skyriaus virininkas L. Bumbulis, Ryi sky-
riaus virininkas V. agaras, Ininerinio-techninio skyriaus
virininkas A. Grika, Jreivysts skyriaus virininkas E. Mi-
liauskas, Oro erdvs skyriaus specialistas Z. Vegeleviius,
Operatyvinio skyriaus vyr. specialistas J. Noreika.
Komisija buvo pareigota ianalizuoti ir nusprsti,
koki ali ginkluot ir technik tikslinga orientuotis, nusta-
tyti ginkluots ir technikos ris bei tipus ir j reikaling kie-
k, suformuot padalini ginkluots ir technikos poreik, pa-
rengti ginklavimo program, nustatant jos vykdymo etapus
ir turin
135
. Taiau i komisija savo pasilymus pateik jau
Krato apsaugos ministerijai.
gyvendindama Lietuvos Respublikos laikinj kra-
to apsaugos prievols statym, Lietuvos Respublikos Vy-
riausyb 1991 m. spalio 10 d. nutar paskelbti naujok, gi-
musi 1972 m., taip pat kit vyresnio amiaus Lietuvos Res-
publikos piliei, kurie privalo atlikti tikrj krato apsau-
135
Dl komisijos ginkluots klausimams sprsti paskyrimo. KAD 1991 m. rugsjo 19 d. sakymas
// Ten pat. P. 86.
469
gos tarnyb, aukim tikrojon krato apsaugos tarnybon. Bu-
vo nutarta paaukti iki 7000 naujok
136
.
Naujok aukim organizuoti buvo pavesta jau
Krato apsaugos ministerijai
137
.
8. Tarptautini ryi umezgimas ir
pltojimas
Krato apsaugos departamentui vykdant ikeltus u-
davinius, juos teko glaudiai sieti su politiniais sprendimais,
nes XX a. pabaigoje jau n viena pasaulio valstyb negaljo
vien savo jgomis, vien savo itekliais bei atsargomis utik-
rinti nacionalinio saugumo. Tai galjo garantuoti tik kolek-
tyvinio saugumo sistema.
Lietuvai, pradjusiai kurti savo gynybines struktras,
tai buvo labai palankus momentas, nes tuo metu kaip tik pra-
djo formuotis bendra Europos saugumo sistema. is proce-
sas buvo glaudiai susijs su Varuvos bloko irimo proce-
sais, ir Lietuvai reikjo kuo greiiau pralauti SSRS vykdo-
m blokad, sukurti struktras, utikrinanias Lietuvos, kaip
kolektyvinio saugumo sistemos nars, funkcijas. Vis dar-
b reikjo suplanuoti, gerai vertinti savo tiek ekonomines,
tiek materialines galimybes, moni iteklius. io darbo, be
vis kit, ir msi Krato apsaugos departamentas
138
.
Kol Lietuva buvo izoliuota, Krato apsaugos depar-
tamento vadovyb djo daug pastang, kad bt umegzti
tarptautiniai ryiai su vairi ali karinmis struktromis.
1990 m. gruodio 1014 d. vedijos civilins saugos
organizacijos kvietimu ioje alyje viejo A. Butkeviius, V.
Vaitkaitis, I. Stankoviius, R. Daunoraviit
139
.
136
Dl naujok aukimo tikrojon krato apsaugos ir alternatyviojon (darbo) tarnybon. Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1991 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 413 // Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios. 1991. Nr. 31. P. 14981499.
137
Ten pat.
138
Lietuvoje bus reguliari kariuomen ar nacionalin gvardija // Karys. 1991. Nr.1. P. 3.
139
A. Butkeviius 1990 m. gruodio 7 d. ratas LR Vyriausybei // KAMEA (byla nenumeruota).
470
1991 m. balandio 1723 d. A. Butkeviius viejo ve-
dijoje ir Didiojoje Britanijoje. vedijos sostinje Stokholme
A. Butkeviius dalyvavo vedijos civilins gynybos vadovy-
bs surengtoje konferencijoje Baltijos valstybs, TSRS ir ve-
dija, kurioje buvo svarstomi Baltijos valstybi saugumo, eko-
nominio bendradarbiavimo klausimai.
Didiojoje Britanijoje A. Butkeviius susitiko su Tarptau-
tinio strategijos tyrim instituto direktoriumi Maiklu Du, Usie-
nio reikal ministerijos ypatinguoju patarju politikos klausimais
Edvardu Biokhamu, Civilins gynybos divizijos vadais
140
.
Gegus 910 d. A. Butkeviius Lenkijoje susitiko su
Lenkijos Respublikos senatoriais A. Barovskiu (Barovski), S.
Dembinskiu (Dembinski), Vyriausybs atstovais gynybos mi-
nistro pavaduotoju V. Onukeviiumi, vidaus reikal minist-
ro pavaduotoju (pabgli ir internuot usienio piliei klau-
simams sprsti) plk. Z. Skoylu (Skoczyl), patarjais dr. A. Hai-
niu (Hainicz), T. Chabiera, E. Lasota, Lenkijos Respublikos
Helsinkio komiteto atstovu M. Novickiu (Novicki). iuos su-
sitikimus organizavo Lenkijos Senato Tarptautini tyrim cen-
tro direktorius, ministras J. Novakovskis. Susitikimuose buvo
aptarti Lenkijos saugumo politikos bruoai, jos santykiai su
SSRS, Vokietija, Vengrija, SFR, Rumunija, Lenkijos dalyva-
vimo saugumo procese perspektyvos, santykiai su Lietuva,
civilins gynybos, gelbjimo tarnyb bendradarbiavimas
141
.
Gegus 16 d. jau Vilniuje vyko susitikimas su Tarp-
tautins policijos ef organizacijos vadovu plk. J. Nortonu
(Norton), JAV konservatori klubo prezidentu H. Filipsu (Phi-
lips) bei kitais sveiais i Belgijos ir Vokietijos. KAD genera-
liniam direktoriui buvo teiktas Tarptautins policijos ef
organizacijos medalis.
Gegus 19 d. susitikime su Gelopo (Gallyp) instituto
atstovu G. Hildu buvo aptartos tolesnio bendradarbiavimo
perspektyvos
142
.
140
Baltijos valstybi interesai // Karys. 1991. Nr. 6. P. 8.
141
Krato apsaugos departamento kronika // Ten pat. Nr. 7. P. 7.
142
Ten pat.
471
Birelio 12 d. Krato apsaugos departamente lanksi
Kanados ambasados Maskvoje konsulas ir patarjas R. To-
das (Todd) ir Austrijos pasiuntinybs Maskvoje pirmoji sek-
retor F. Bedj (Bedie).
Birelio 1921 d. Maskvoje vyko sjunginio Taikos
gynimo komiteto organizuota konferencija Baltijos
valstybi: Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo, taikos ir
stabilumo problemos. Konferencijos tikslas padti valsty-
binms SSRS ir Baltijos valstybi delegacijoms suartti dery-
bose, pagelbti atitinkam delegacij ekspertams geriau i-
analizuoti ikilusias problemas neoficialioje aplinkoje.
Konferencijoje dalyvavo SSRS gynybos ministerijos ir
generalinio tabo, SSRS vidaus reikal ministerijos, SSRS u-
sienio reikal ministerijos, SSRS, JAV ir Kanados problemini
mokslini tyrim institut, SSRS valstybs ir teiss instituto
atstovai, Tarptautins teiss, karini-politini ir karini-isto-
rini tyrim asociacijos, Nacionalinio saugumo problem ty-
rimo centro specialistai, Rusijos Aukiausiosios Tarybos at-
stovai, Latvijos vidaus reikal ministras A. Vaznis, Latvijos
Aukiausiosios Tarybos deputatai, Latvijos visuomens ap-
saugos departamento direktorius J. Bakers, Estijos moksl aka-
demijos akademikas E. Lipma (Lippmaa), Estijos Aukiau-
siosios Tarybos deputatai, ekspertai, valstybs ministras Vaze
Raivo, Lietuvos Krato apsaugos departamento generalinis di-
rektorius A. Butkeviius, Valstybins delegacijos deryboms
su SSRS ekspert grups koordinatorius J. Geas ir KAD ge-
neralinio direktoriaus pavaduotojas I. Stankoviius.
Buvo aptarti juridiniai ir politiniai SSRS ir Lietuvos,
Latvijos bei Estijos saugumo politikos aspektai, nacionalinio
saugumo samprata, SSRS ir Baltijos valstybi santykiuose at-
siradusios konfrontacijos prieastys, i valstybi vidaus si-
tuacij destabilizuojantys veiksniai, svarbiausios, skubiai
sprstinos problemos, SSRS ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos
santyki sureguliavimo galimybs, konfrontacijos alinimo
bdai, pasitikjim stiprinanios priemons.
472
Birelio 20 d. A. Butkeviius Maskvoje susitiko su Aust-
rijos pasiuntinybs gynybos ata M. Troifaieriu (Troifaier)
143
.
Birelio 2428 d. vedijos civilins gynybos departamen-
to kvietimu KAD generalinis direktorius A. Butkeviius daly-
vavo Norvegijos, Danijos, Suomijos ir vedijos civilins gyny-
bos departament organizuotoje konferencijoje Norvegijoje.
Savo kalboje, apvelgs chemijos gamykl, Ignalinos
atomins elektrins bei esamos Lietuvos civilins gynybos sis-
temos padt, jis paymjo, kad efektyviu civilins gynybos
sistemos darbu yra suinteresuoti ne tik Lietuvos, bet ir kaimy-
nini valstybi mons bei civilins gynybos specialistai.
A. Butkeviius pabr: Manau, jog tai yra pakanka-
mas pagrindas pradti bendradarbiauti jau dabar, net ir su
nepripainta valstybe ar jos valstybinmis institucijomis, nes
ms vis sprendiamos problemos daniausia neturi nie-
ko bendro su DE JURE
144
.
Poir lietuvi delegacij rod kiekviena detal:
nors Lietuva ir nebuvo pripainta valstyb, A. Butkeviiaus
vieta prie stalo buvo paymta Lietuvos valstybs vliava ir
atitinkamu urau.
1991 m. liepos 23 d. A. Butkeviius buvo ivyks
Belgij. Jis dalyvavo Europos Parlamento organizuotoje kon-
ferencijoje Europos saugumas ir gynybos ateitis. Konferen-
cija buvo organizuota siekiant isiaikinti Europos valstybi
vadov ir atsaking u tarptautin bendradarbiavim ir sau-
gum pareign galimybes suvienytoje Europoje, Europos
valstybi ir JAV santykius saugumo ir gynybos aspektu, ap-
tarti nestabilumo idini Europoje likvidavimo ir ten kylan-
i problem sprendimo galimybes.
ioje konferencijoje niekam nekilo abejoni dl Balti-
jos valstybi reikalavim bti nepriklausomomis teistumo.
Buvo pabrta, kad Baltijos valstybs turi susitarti su Sovie-
t Sjunga ir nustatyti naujus tarpusavio santykius, kurie bt
priimtini Europai.
143
Ten pat. P. 28.
144
A. Butkeviiaus kalba Norvegijoje // KAMEA (byla nenumeruota).
473
Konferencijos metu pavyko umegzti ryius su Belgi-
jos, Pranczijos, Anglijos, Graikijos, Danijos saugumo politi-
kos ekspertais.
1991 m. liepos 4 d. A. Butkeviius buvo priimtas Belgi-
jos karalikajame gynybos institute prie Belgijos gynybos mi-
nisterijos. ia buvo aptarta Baltijos valstybi situacija, galimi
Lietuvos ir Soviet Sjungos santyki saugumo politikos sri-
tyje modeliai, susitarta dl konsultacij Lietuvos ir SSRS dery-
b metu. Buvo gauti tarptautini sutari, reglamentuojan-
i svetim kariuomeni bazi status, pavyzdiai, aptarti so-
viet kariuomens ivedimo i ekoslovakijos ypatumai.
Liepos 5 d. A. Butkeviius buvo priimtas NATO bsti-
nje Briuselyje, Danijos misijoje. Buvo aptarta situacija Lietuvo-
je, galimi Soviet Sjungos ir Lietuvos santyki variantai, NATO
bloko valstybi poiris vairius i santyki variantus
145
.
Liepos 1217 d. A. Butkeviius viejo Londone. Liepos
13 d. j prim usienio reikal ministro specialusis patarjas E.
Biskhamas (Biskham). Susitikimo metu A. Butkeviius informa-
vo E. Biskham apie padt Baltijos valstybse, pateik atsive-
tus i anksto parengtus dokumentus. Buvo aptartas kai kuri
Didiosios Britanijos program pritaikymo Lietuvai galimybs,
susitarta informacij apie Lietuv teikti reguliariai.
Vliau vyko susitikimas su Karalikojo tarptautini
ryi instituto Tarptautinio saugumo programos vadovu Tre-
voru Teiloru (Trevor Taylor). Su juo vyko atviras pokalbis.
Jo metu T. Teiloras patar Lietuvai kiek galint vengti ginkluo-
t konflikt su Soviet Sjunga. Institutas padovanojo daug
vertingos literatros.
Kiek vliau A. Butkeviius skait praneim Karali-
kojoje Kamberlio (Camberley) karo akademijoje. Vyko abi-
pusikai doms susitikimai su nepriklausomais strategini
tyrim ekspertais. Taip pat vyko susitikimas su Gelopo tarp-
tautini statistikos tyrim instituto vadovybe bei Europos
valstybse veikiani jo filial direktoriais. Aptarta Lietuvos
145
A. Butkeviiaus 1991 m. liepos 10 d. Pro memorija //KAA. F. 1. Ap. 1. B. 23. L. 81
82.
474
Respublikos tarptautinio vaizdio problema, dalyvavimo
tarptautini statistini tyrim programose galimybs ir kt.
A. Butkevii taip pat prim Didiosios Britanijos
Konservatori partijos lyderis seras Defris (Gefry).
Vizito metu taip pat vyko susitikimai su civilins gy-
nybos sistemos, gelbjimo bei kit tarnyb atstovais
146
.
1991 m. rugpjio mn. 512 d. A. Butkeviius lan-
ksi vedijos Civilins gynybos departamento kvietimu jo
surengtoje konferencijoje. ioje konferencijoje buvo kalba-
ma apie Baltijos regiono ateit ir bendr saugumo sistem
perspektyvas, Estijos, Latvijos, Lietuvos vaidmen jose. Kon-
ferencijoje dalyvavo ymiausi Skandinavijos civilins gy-
nybos specialistai
147
.
Rugpjio 8 d. A. Butkeviius pasak svarbi kalb
Baltijos valstybi laisv ir Skandinavijos saugumas. iame
praneime buvo isamiai ianalizuota Lietuvos vidaus ir tarp-
tautin padtis, konferencijos dalyviai supaindinti su Sovie-
t Sjungos ir jos specialij tarnyb veikla siekiant
sulugdyti Lietuvos moni pastangas bti laisviems. Daug
dmesio buvo skirta sovietins kariuomens, dislokuotos Lie-
tuvoje, problemoms, kalbta apie jos Lietuvos saugumui ke-
liam grsm, darom ekonomin al.
Praneime A. Butkeviius pabr, kad politinis ir eko-
nominis nestabilumas SSRS kelia grsm ne tik Lietuvai, bet
ir Skandinavijos valstybms, todl visos valstybs turi nu-
matyti bendr veiklos program
148
.
Po ios konferencijos A. Butkeviius susitiko su Norve-
gijos gynybos ministru J. J. Holstu. Tai buvo pirmasis Krato
apsaugos departamento generalinio direktoriaus susitikimas su
NATO alies gynybos ministru. iam susitikimui leidim dav
Norvegijos vyriausyb. Susitikime buvo aptarti Baltijos ali ir
Lietuvos perspektyvos integruotis Europos struktras. Buvo
146
A. Butkeviiaus 1991 m. liepos 19 d. Pro memorija // Ten pat. L. 184186.
147
eiberis L. Brifingas AT // Lietuvos aidas. 1991, rugpjio 14.
148
Butkeviius A. Baltijos valstybi laisv ir Skandinavijos saugumas // KAMEA (byla
nenumeruota).
475
prieita prie nuomons, kad tai reikia daryti taikiais bdais, be
didesnio konflikto su Rytais, vengiant pralieti krauj
149
.
Vizito Skandinavij metu buvo susitarta keistis in-
formacija, reguliariai rengti susitikimus.
1991 m. rugsjo 10 d. Maskvoje vyko Lietuvos, Latvi-
jos ir Estijos respublik atstov susitikimas su SSRS gynybos
ministerijos vadovais.
Lietuvai susitikime atstovavo vicepremjeras Z. Vai-
vila, KAD generalinis direktorius A. Butkeviius, Lietuvos
Vyriausybs vadovybs valdybos atstovas Z. Rinkeviius,
KAD generalinio direktoriaus pavaduotojas N. Vidrinskas ir
KAD Savanorikosios krato apsaugos tarnybos tabo viri-
ninkas J. Geas. Latvijos grupei vadovavo premjeras Guod-
manis, Estijos ministras Vare.
Rugsjo 10 d. ryte Baltijos valstybi atstovai svei
teismis dalyvavo SSRS respublik atstov susitikime su Gy-
nybos ministerijos vadovais. Lietuvos ir Estijos atstovai su-
sitikime nekalbjo.
Po piet Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai susitiko
su SSRS gynybos ministru E. aponikovu. Buvo sutarta, kad
iki 1991 m. pabaigos visi Baltijos valstybi pilieiai, tarnau-
jantys sovietinje kariuomenje, bus paleisti, taip pat bus at-
leisti i i respublik kil karininkai, pareik nor nebetar-
nauti SSRS ginkluotosiose pajgose.
Susitarta dl buvusios SSRS civilins gynybos sistemos,
karini komisariat turto bei karini girininkij, esani Lie-
tuvoje, Latvijoje ir Estijoje, perdavimo i respublik inion.
Nutarta sudaryti mirias SSRSLietuvos, Latvijos ir Es-
tijos komisijas visiems SSRS ginkluotj pajg ivedimo i
Baltijos valstybi klausimams sprsti
150
.
Rugsjo 2328 dienomis A. Butkeviius buvo ivyks
Danij, rugsjo 28spalio 3 d. Anglij
151
.
149
Baltijos ali gynybos sistema. Ar ji bus sukurta? // Lietuvos aidas. 1991, rugpjio 16.
150
J. Geo 1991 m. rugsjo 14 d. Pro memorija // KAA. F. 1. Ap. 1. B. 14. L. 910.
151
A. Butkeviiaus 1991 m. gruodio 6 d. ratas G. Vagnoriui // Ten pat. B. 29. L. 178.
476
Taigi tarptautiniams santykiams, tiesioginiams ryiams
su vairi ali ginkluotosiomis pajgomis Krato apsaugos
departamento vadovyb skyr didiul dmes.
9. Krato apsaugos departamento
likvidavimas
1991 m. spalio 3 d. Atkuriamasis Seimas prim Lietu-
vos Respublikos Vyriausybs statymo pakeitimo statym, ku-
riuo remiantis buvo kurta Krato apsaugos ministerija.
1991 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Aukiausioji
Taryba Audri Butkevii paskyr krato apsaugos ministru
152
.
Paskyrus krato apsaugos ministr, 1991 m. spalio 16 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 435 Krato ap-
saugos departamentas, kaip vykds uduot, buvo likviduo-
tas
153
. Spalio 17 d. Ministro Pirmininko pavaduotojo V. Pakal-
nikio pasiraytu Vyriausybs potvarkiu buvo sudaryta Krato
apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bs likvidavimo komisija. j buvo paskirti A. Butkeviius (pir-
mininkas), . Aksamitas, V. Bruzgys, V. esnuleviius, J. Ge-
as, G. Naujikas, J. Pauolis, . Vasiliauskas. Komisijai buvo pa-
vesta iki 1991 m. gruodio 1 d. atlikti Krato apsaugos departa-
mento turto inventorizacij ir pateikti Lietuvos Respublikos Vy-
riausybei silymus dl tolesnio jo panaudojimo, taip pat sprs-
ti klausimus, susijusius su darbuotoj atleidimu
154
.
Likvidavus Krato apsaugos departament kurta
Krato apsaugos ministerija tapo io departamento veiklos
tsja. Krato apsaugos departamento pradta formuoti krato
apsaugos sistema ir Lietuvos kariuomen buvo baigta kurti
jau Krato pasaugos ministerijai vadovaujant. Pirmaisiais
152
Dl Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro paskyrimo. Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 10 d. nutarimas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios
Tarybos ir Vyriausybs inios. 1991. Nr. 30. P. 1429.
153
Dl kai kuri departament prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs likvidavimo. 1991 m.
spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 435.
154
Dl Krato apsaugos departamento likvidavimo komisijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1991 m. spalio 17 d. potvarkis Nr. 746p.
477
Krato pasaugos ministerijos egzistavimo mnesiais i esms
buvo dirbamas toks pat darbas kaip ir departamente.
10. Ivados
Visapusikai vertinti, nors ir neilg, bet gana sudtin-
g Krato apsaugos departamento istorij vis dlto yra ganti-
nai sunku. Vis pirma, nors tai ir nesena istorija, dl to, kad
labai trksta dokument, nes, departamentui kuriantis ir pra-
dedant savo veikl esant gana sudtingai vidaus ir tarptauti-
nei padiai, jo veiklos nebuvo stengiamasi dokumentuoti.
Daug dokument buvo sunaikinta sausio vyki bei rugpj-
io puo Maskvoje dienomis. Remtis vien tuo laikotarpiu dir-
busi asmen atsiminimais taip pat negalima, nes jie vis dlto
yra gana subjektyvs. Taiau nepaisant viso to, kas ia buvo
idstyta, galima konstatuoti, kad Krato apsaugos departa-
mentas jam ikeltus udavinius daugma vykd.
I esms buvo sukurtas centrinis aparatas ir karins
administracijos miestuose ir rajonuose. Veik ne tik komen-
dantros, bet ir prie j sukurti komendantiniai briai. Moko-
masis junginys tapo bsimosios reguliariosios kariuomens
pagrindu. Beveik visikai buvo sukomplektuota Pasienio ap-
saugos tarnyba. Visoje Lietuvos teritorijoje buvo kurti Sava-
norikosios krato apsaugos tarnybos padaliniai. SKAT sa-
vanoriais stojo apie 10 tkst. Lietuvos vyr ir moter. Buvo
sukurti aptarnaujani tarnyb pagrindai.
Reikia pripainti, kad departamento veiklos slygos
buvo gana sunkios, ne visada iai institucijai palankios. KAD
buvo kuriama kaip nauja strktra, todl nuo pat pirmj die-
n labai trko KAD teisin status reglamentuojani doku-
ment. i problema, nors ir buvo sprendiama, taiau iki ga-
lo taip ir liko neisprsta.
Kaip jau buvo minta, Aukiausiosios Tarybos daugu-
ma, parlament atj Sjdio deleguoti mons, atsine ir
Sjdio rinkim programoje deklaruotas idjas, kad Lietuva
turi bti neutrali ir demilitarizuota. Todl karins struktros
478
krim jie velg atsargiai, ne visada buvo sulaukiama j para-
mos. Atvirkiai, buvo netgi atviro prieikumo apraik.
Naujai kuriamai struktrai reikjo nemaai l, ta-
iau valstybs itekliai buvo riboti, todl per vis Krato ap-
saugos departamento gyvavimo laikotarp jo finansavimas
buvo nepakankamas. Dl nepakankamo finansavimo depar-
tamento bei jo naujai kuriam struktr aprpinimas taip
pat buvo nepakankamas, kai kurioms veiklos sritims l
beveik nebuvo skiriama. Jo danai vos utekdavo menkam
departamento darbuotoj darbo umokesiui.
Taiau finansins problemos neturjo jokios takos de-
partamento darbuotojams. Absoliuti dauguma j atjo dirbti
kuriam krato apsaugos sistem vadovaudamiesi patrioti-
nmis nuostatomis ir pasiry, jei reiks, dl Lietuvos lais-
vs ir nepriklausomybs paaukoti net savo gyvybes. Deja,
tenka konstatuoti, kad daug departamento darbuotoj netu-
rjo karinio pasirengimo, ir tai buvo tam tikra problema. i
problem turjo padti isprsti kurti Karinink kursai.
Dar viena problema, su kuria nuolat susidurdavo de-
partamento vadovyb, tai politini partij ir organizacij m-
ginimas kitis departamento veikl ir jai daryti lemiam ta-
k. Ypa aktyviai band kitis Atsargos karinink sjunga, au-
li sjunga. Nors su auli sjunga, kaip gimininga organiza-
cija, i pradi buvo gana geri santykiai, taiau dl kai kuri
auli sjungos bei Krato apsaugos departamento vadov
ambicij jie gana greitai pakriko, o viso to pasekm buvo
kurta beveik analogika auli sjungai organizacija Sava-
norikoji krato apsaugos tarnyba. is susiprieinimas nieko
gera nedav nei auli sjungai, nei kuriamai krato apsau-
gos sistemai. Taiau reikia paymti, kad Krato apsaugos de-
partamento vadovyb sugebjo iki minimumo neutralizuoti
politini jg poveik departamento veiklai.
Ne visada geri santykiai buvo ir su vidaus reikal sis-
tema. Nors Vidaus reikal ministerijos ir Krato apsaugos de-
partamento funkcijos ir udaviniai buvo skirtingi, kuriam
nauj struktr kai kurie Vidaus reikal ministerijos vadovai
479
irjo kaip tam tikr konkurent. Be to, vyravo nuomon,
kad Krato apsaugos departamentas yra Lietuvos deinij
politini jg atrama, o Vidaus reikal ministerija kairij.
Nors to negalima laikyti absoliuia tiesa, taiau tai buvo viena
i i dviej jgos struktr prieprieos prieasi.
Krato apsaugos departamentas, kaip reali jg tu-
rinti institucija, buvo nuolatinio okupacini SSRS struktr
dmesio centre. Buvo bandym departament infiltruoti
KGB darbuotojus, organizuoti prie departamento vadovyb
bei darbuotojus provokacijas.
Dar viena problema, su kuria susidr departamentas,
buvo susijusi su ginkluote. I pradi departamentas buvo
kuriamas kaip neginkluota struktra, nes, pirma, taip buvo
bandoma ukirsti keli didiuliam SSRS nepasitenkinimui ir
galimoms provokacijoms, antra, nebuvo statym, kuriais
remiantis bt galima apginkluoti krato apsaugos
padalinius. Tik sausio vyki metu buvo oficialiai gauti
pirmieji ginklai i Lietuvos banko saugykl, mediotoj
parduotuvi. Taiau per vis KAD gyvavimo laikotarp
ginkl problema taip ir nebuvo isprsta.
teikta 2003-07-08
480
Rsum
Le dpartement de la dfense du pays et son activit en
1990 1991
Dr. Gintautas Surgailis
Lacadmie militaire de la Lituanie du Gnral Jonas
emaitis
Aprs la dclaration de lindpendance de la Lituanie
du 11 mars 1990, il tait ncessaire daffermir lindpendance,
acqurir la reconnaissance internationale, organiser le contrle
du pays, des frontires et la dfense du pays, des habitants.
Le systme de la dfense du pays tait ncessaire, dautant
plus que le gouvernement de lUnion Sovitique na pas
accept la dclaration de lindpendance.
La premire tentative de crer linstitution de la dfense
de la Lituanie a t le 23 mars 1990 dans le Soviet Suprme de
la Rpublique de la Lituanie en nommant des ministres de la
Rpublique de la Lituanie. Mais la proposition de nommer le
ministre de la dfense du pays na pas t approuve.
Le 25 avril 1990, le gouvernement de la Rpublique
de la Lituanie a cr le Dpartement de la dfense du pays
auprs du Gouvernement de la Lituanie. Audrius Butkeviius
est devenu le directeur gnral du dpartement.
La fonction du dpartement former et appliquer la
conception de la dfense du pays, crer le systme de la
dfense du pays.
Au dbut de lactivit du dpartement il y avait
quelques directions de travail. Crer les services spciales,
capables de dfendre les intrts de la Rpublique, le service
de la scurit conomique des frontires, les services de scurit
des objets nationaux, crer le systme de la scurit civile de la
Rpublique et crer les structures de larme de la Lituanie.
Les filiales du dpartement de la dfense du pays ont
t ouvertes dans 7 zones de la Lituanie du 1 juin 1990, le 21
481
aot le service de Scurit cre. Le Gouvernement de la
Lituanie a dcid de dfendre le march lituanien et contrler
les frontires, donc le service de la Scurit des Frontires a
t ouvert dans le dpartement de la dfense du pays, le 20
dcembre les cours des officiers.
Le 17 janvier 1991 le Soviet Suprme a adopt la loi de
Service Volontaire de la Dfense du Pays et il a lgitim les
structures des volontaires dj existantes. A la fin du mois de
janvier, la division dinstruction du Dpartement de la dfense
du pays a t cre. Depuis le 1 juin 1991, le service dimmunit
commence travailler ayant le but de prsenter les informa-
tions ncessaires ladministration du dpartement.
La situation est devenue complique pendant le
putsch Moscou en mois daot. Mais le putsch a chou.
Le 3 octobre 1991, le Soviet de LU.R.S.S. a adopt la
dcision quelle homologue lindpendance de la Lituanie.
Le 3 octobre 1991 le Soviet Suprme la Dite de Re-
construction a adopt la loi de changement de la loi du
Gouvernement de la Rpublique de la Lituanie et le Ministre
de la dfense nationale a t cr. Le dpartement de dfense
du pays a t liquid par la dcision du Gouvernement de la
Rpublique de la Lituanie.
Le Ministre de la dfense nationale continuait le tra-
vail de rtablissement de larme de la Lituanie.
482
KARO ARCHYVO XIX tomo straipsnius recenzavo:
Dr. Kastytis Antanaitis
Dr. Darius Baronas
Dr. Arnas Bubnys
Habil. dr. Vytautas Kazakeviius
Dr. Stasys Knezys
Dr. Vytautas Lesius
Dr. Valdas Rakutis
Dr. Gintautas Surgailis
Dr. Gintautas Zabiela
Dr. Rimantas Zizas
483
KARO ARCHYVO XIX TOMO AUTORIAI
Istorikas, humanitarini moksl daktaras, do-
centas, XIIIXV a. Lietuvos istorijos, altini, kary-
bos, kultros paveldo tyrjas, Generolo Jono e-
maiio Lietuvos karo akademijos Karo istorijos cen-
tro vyresnysis mokslo darbuotojas. Monografijos
Lietuva taut kovoje prie Aukso ord autorius,
knygos Petro Dusburgieio Prsijos ems kroni-
ka rengjas, mokslini straipsni apie lietuvi ka-
ryb, pili gynybin sistem autorius.
Romas Batra
Estela Gruzdien
Istorik, istorijos magistr. Gim 1971 m.
Kaune. Baig Vilniaus pedagoginio universiteto
Istorijos fakultet, magistrantr Vytauto Didio-
jo universitete. Nuo 1989 m. dirba Lietuvos avia-
cijos muziejaus vyresnija muziejininke, nuo 2002
m. yra ir Vytauto Didiojo universiteto, taip pat
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademi-
jos Karo istorijos centro jaunesnioji mokslo dar-
buotoja. Lietuvos karo istorijos draugijos nar.
484
Humanitarini moksl daktaras, mokslini
tyrinjim sritis Antrojo pasaulinio karo bei na-
cistins Vokietijos istorijos problemos. Paskelb
per 150 mokslo, mokslo populiarinimo straipsni.
Monografijos Lietuvi policija 19411944 me-
tais autorius.
Petras Stankeras
Humanitarini moksl daktaras, Lietuvos
kariuomens pulkininkas leitenantas, Generolo
Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Mokslo
centro virininkas. Karo akademijos mokslo leidi-
nio Karo archyvas mokslinis redaktorius. Tyri-
njim sritis tarpukario Lietuvos kariuomens
istorija. Knyg Lietuvos kariuomens vadai,
Lietuvos kariuomen 19181998, Lietuvos ka-
rinis laivynas 19351940 autorius. Yra paskel-
bs kelet mokslini straipsni.
Gintautas Surgailis
Humanitarini moksl daktaras, Vilniaus
universiteto profesorius. Gim 1956 m. Vilniuje.
Baig Vilniaus universitet, archeologas. Leidinio
Archeologia Lituana vyr. redaktoriaus pava-
duotojas. Mokslins archeologijos komisijos prie
KVAD narys, 1999 m. ios komisijos pirmininkas,
KVAD Mokslins tarybos narys, VPK Archeologi-
jos pakomiss narys (20002003). Pagrindin ty-
rim sritis Lietuvos archeologija (bronzos, anks-
tyvasis geleies amiai, Lietuvos archeologijos is-
torija), Lietuvos numizmatika, eksperimentin ar-
cheologija, muziejininkyst.
Aleksas Luchtanas
485
Humanitarini moksl daktaras, archeologas,
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeolo-
gijos katedros lektorius. urnalo Balt archeolo-
gija redakcins kolegijos narys. Tyrinjim sritis
akmens amiaus laikotarpis iaurs Europoje ir
Lietuvoje.
Egidijus ataviius
Istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakul-
teto Archeologijos katedros doktorantas, gim 1977
m. Vilniaus apskrities irvint rajono Musnink
miestelyje. Augo Kernavje. 1999 m. baig archeo-
logijos specialybs bakalauro, 2001 m. magistro
studijas Vilniaus universitete. Nuo 1997 m. dirbo
krato apsaugos sistemoje, 19971999 m. buvo ur-
nalo Karys korespondentas, 19982001 m. Ge-
nerolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos mu-
ziejaus vedjas.
Manvydas Vitknas
Gim 1948 m. Baig Vilniaus universitet, is-
torikas, humanitarini moksl daktaras, Lietuvos
istorijos instituto mokslo darbuotojas. Pagrindin
mokslini tyrim sritis Vokietijos okupacijos
19411944 m. ir pirmj pokario met Lietuvos
istorijos problematika.
Rimantas Zizas
486
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija
KARO ARCHYVAS XIX
2004 10 15. Tiraas 500 egz. Usakymas GL551.
Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
ilo g. 5A, LT-2055 Vilnius
Spausdino KAM Leidybos ir informacinio aprpinimo tarnyba,
Totori g. 25/3, LT-2001 Vilnius