MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Andrius Nevera

VALSTYBS BAUDIAMOSIOS JURISDIKCIJOS PRINCIPAI

Monografija

Vilnius 2006

UDK 343(474.5)(094) Ne206

Recenzavo: Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto prodekanas doc. dr. Olegas Fedosiukas; Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros doc. dr. Egidijus Bielinas

Monografija svarstyta Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros 2005 m. rugsjo 15 d. posdyje (protokolas Nr. 2) ir rekomenduota spausdinti.

Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini ir kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2005 m. spalio 11 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-6) monografij patvirtino spausdinti.

Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami, taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo ir autoriaus sutikimo.

ISBN 9955-19-040-X

Mykolo Romerio universitetas, 2006 Andrius Nevera, 2006

Mano mamai

TURINYS

Pratarm.................................................................................................. 6 1 SKYRIUS. VALSTYBS BAUDIAMOSIOS JURISDIKCIJOS SAMPRATA IR PRINCIP SISTEMA. TARPTAUTINS TEISS TAKA VALSTYBS BAUDIAMAJAI JURISDIKCIJAI.............................. 9 2 SKYRIUS. VALSTYBS TERITORIN BAUDIAMOJI JURISDIKCIJA IR JOS GYVENDINIMO PROBLEMOS.................................................. 27 2.1. Teritorinis valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas ir jo tvirtinimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse.................. 27 2.1.1. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs sausumos teritorijoje........................ 30 2.1.2. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs vandens teritorijoje........................... 31 2.1.2.1. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs vidaus vandenyse........... 32 2.1.2.2. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs teritorinje jroje............ 39 2.1.3. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs oro erdvje........................................47 2.1.4. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs ems gelmse..................................54 2.2. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius kontinentiniame elfe ar iskirtinje ekonominje zonoje........ 55 2.3. Valstybs teritorins baudiamosios jurisdikcijos apribojimai........ 60 2.3.1. Valstybs teritorins baudiamosios jurisdikcijos apribojimai, numatyti tarptautinse sutartyse....................................... 60 2.3.2. Valstybs teritorins baudiamosios jurisdikcijos apribojimai Lietuvos Respublikos pilieiams, kurie naudojasi imunitetu... 77

3 SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDIAMOJI JURISDIKCIJA PADARIUS NUSIKALSTAM VEIK U LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS RIB (EKSTRATERITORIN JURISDIKCIJA)..................................................................................... 87 3.1. Valstybs baudiamoji jurisdikcija nusikalstam veik padarius jros, ups arba oro laivuose, esaniuose u valstybs teritorijos rib (vliavos principas)................................................................................. 87 3.2. Personalinis (asmeninis) valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas ir jo tvirtinimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse........................................................................................................ 97 3.3. Valstybs interes ir individuali interes apsaugos valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai ir j tvirtinimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse........................................................... 110 3.4. Universalusis valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas ir jo tvirtinimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse.............. 126 3.5. Atstovavimo valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas ir jo tvirtinimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse.................. 143 3.6. Nusikalstamos veikos abipusio baudiamumo slyga ir jos taka gyvendinant valstybs ekstrateritorin baudiamj jurisdikcij........... 148 4 SKYRIUS. NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO VIETOS NUSTATYMAS IR JO REIKM VALSTYBS BAUDIAMAJAI JURISDIKCIJAI..................................................................................... 156 Ivados ir pasilymai............................................................................... 170 Literatra................................................................................................. 182 Summary of the monograph.................................................................... 204

PRATARM

Kiekvienos valstybs baudiamojo kodekso straipsniai, tvirtinantys principus, sudaranius slygas valstybei gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij, yra vieni svarbiausi. ie straipsniai valstybs baudiamajame kodekse tvirtinami vieni pirmj ir yra vis kit kodekso straipsni taikymo pagrindas. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas beslygikai priklauso nuo to, kaip konstruojamos i straipsni normos, ir vertinant j turin galima sprsti apie valstybs prisiimt tarptautini sipareigojim bei visuotinai pripastam tarptautini norm laikymsi. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos klausimai nuo seno reglamentuojami ne tik nacionalins teiss, bet ir tarptautins teiss normomis. Tiek tarptautins sutartys, tiek ir tarptautiniai paproiai danai nustato kitokias nei nacionaliniuose baudiamuosiuose arba baudiamojo proceso statymuose tvirtintas valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo taisykles. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublika jau daugiau nei deimtmet yra nepriklausoma ir demokratika valstyb, spariai engianti tarptautins integracijos ir tarptautinio bendradarbiavimo keliu, jos nacionaliniai baudiamieji statymai dar ir iandien danokai kuriami atsiribojant nuo tarptautins teiss norm. Ypa tai pasakytina apie tas baudiamojo kodekso normas, kuriomis reglamentuojami valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai. Kuriant ias normas danai neatsivelgiama baudiamosios teiss bei tarptautins teiss doktrinos paang. Tokios pozicijos prieastys kelios. Lietuvos Respublikoje paplitusi nuostata, kad tarptautini sutari statusas baudiamojoje teisje yra specifinis. ia jos, skirtingai nei civilinje teisje, neinkorporuotos tiesiogiai negalioja. Be to, neinia, koki reikm baudiamj statym krimui turi visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos, nors btent jos, ypa tos, kurios tvirtina valstybs baudiamosios jurisdikcijos principus, kartu su tarptautinmis sutartimis turi bti atramos takas kuriant baudiamojo kodekso normas. Tai vienas i pagrindini iuolaikins baudiamosios teiss poymi. Net konservatyviausiai iuo klausimu nusistaiusios valstybs keiia savo poir nagrinjam problem ir stengiasi mintas normas sutvarkyti taip,

kad tarptautins teiss normos bt ne vien tik deklaratyvios nuostatos, bet ir i tikrj veikt gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij. Lietuvoje valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai nuodugniau nenagrinti. Nei Antrosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, nei atkrus nepriklausomyb 1990-siais metais, iai problemai baudiamosios teiss specialistai neskyr reikiamo dmesio ispausdinti tik pavieniai straipsniai. Kiek daugiau vairiais klausimais, susijusiais su nagrinjama tema, domjosi arba domisi Lietuvos tarptautins teiss specialistai. iuos klausimus nagrinjo J. Robinzonas, R. Valsonokas, K. alkauskas, A. Mauika, P. Kris, V. Vadapalas, S. Katuoka, D. Joien, A. Paksas, E. Raduyt. Tuo tarpu usienyje padtis kitokia. Tiek baudiamosios teiss (F. Liszt, J. Kohler, F. Meili, A. Berner, L. Baras, F. Schwarze, R. Bulmering, H. Halschner, H. Jescheck, J. Cameroon, A. H. J. Swart, P. O. Traskman, N. S. Tagancev, S. V. Poznyev, M. I. Blum, A. A. Tille, N. N. Galenskaja, A. I. Boicov, A. M. Medvedev ir kt.), tiek ir tarptautins teiss specialistai (J. Brownlie, D. P. OConnel, R. J. Stanger, F. Martens, I. Lukauk ir kt.) valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip tema yra para reikming darb. ie darbai turjo didel tak autoriui gilinantis pasirinkt tem. Monografijoje pabandyta nuodugniai inagrinti valstybs baudiamosios jurisdikcijos samprat, universali jurisdikcijos princip sistem bei tarptautins teiss norm reikm kuriant valstybs baudiamosios jurisdikcijos principus tvirtinanias Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau LR BK) normas ir j sveikos su kitais nacionaliniais statymais mechanizm. Darbe pateikiamas naujas poiris LR BK norm, tvirtinani valstybs baudiamosios jurisdikcijos principus, krimo metodik bei kit teiss akt, turini takos gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij, tobulinim. Monografij sudaro anga, keturi skyriai, ivados ir pasilymai. Darbo pabaigoje pateikiamas literatros sraas ir darbo santrauka angl kalba. Pirmame skyriuje nagrinjamas daugiaaspektis pagal savo iraikos formas jurisdikcijos terminas, siekiant apibrti valstybs baudiamosios jurisdikcijos svok. Jurisdikcijos terminas nagrinjamas plaija prasme, nes gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij reikmingiausias vaidmuo tenka statym leidiamajai valdiai. Tik baudiamuosiuose statymuose tvirtinus valstybs baudiamosios jurisdikcijos principus, sukuriami pagrindai valstybs vykdomajai ir teisminei jurisdikcijai. Analizuojama teorin valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip sistema. Kartu atkreipiamas dmesys tai, kad valstybs baudiamoji jurisdikcija neapsiriboja vien tiktai Lietuvos Respublikos teritorija. Daug dme-

sio skiriama polemikai dl valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip, kuriais vadovaujantis gyvendinama valstybs ekstrateritorin jurisdikcija . Atsivelgiant tai, kad valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai yra nedidel, bet svarbi tarptautins teiss dalis nacionalinje baudiamojoje teisje, skyriuje nagrinjama ir tarptautins teiss norm reikm gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij bei j sveikos su nacionaliniais statymais mechanizmas. Antrame skyriuje nagrinjamos aktualiausios problemos, susijusios su valstybs teritorins jurisdikcijos gyvendinimu. Ypa daug dmesio skiriama valstybs baudiamosios jurisdikcijos teritoriniam principui ir jo pagrindu valstybs teritorijos sudtinse dalyse gyvendinamos valstybs baudiamosios jurisdikcijos specifikai. Taip pat nagrinjamas pakrants valstybs kontinentinio elfo ir iskirtins ekonomins zonos statusas siekiant isiaikinti valstybs baudiamj statym galiojimo juose ypatumus. iame skyriuje taip pat analizuojami svarbiausi tarptautins teiss ir nacionalins teiss norm nustatyti valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo apribojimai usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos pilieiams. Treias skyrius skirtas valstybs ekstrateritorins jurisdikcijos principams. Analizuojami LR BK tvirtinti bei netvirtinti valstybs ekstrateritorins jurisdikcijos principai: vliavos, personalinis, valstybs interes apsaugos, individuali interes apsaugos, universalusis, atstovavimo. Teikiami silymai dl iuos principus tvirtinani norm LR BK krimo metodikos. Nemaai dmesio skiriama ir daugeliui valstybs ekstrateritorins jurisdikcijos principams bdingo veikos abipusio baudiamumo reikalavimui (slygos, principo). Ketvirtame skyriuje nagrinjama vis princip taikymui didel reikm turinti nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo problema. U pagalb rengiant darb autorius dkingas savo mokytojui prof. habil. dr. V. Piesliakui, o u vertingas pastabas ir patarimus prof. habil. dr. V. Vadapalui ir doc. dr. E. Sinkeviiui.

Sakoma, kad tarp dviej skirting nuomoni slypi tiesa. Nieku gyvu. Tarp j gldi problema. J. V. Gt

1 SKYRIUS. VALSTYBS BAUDIAMOSIOS JURISDIKCIJOS SAMPRATA IR PRINCIP SISTEMA. TARPTAUTINS TEISS REIKM VALSTYBS BAUDIAMAJAI JURISDIKCIJAI

Kiekvienos valstybs teisin kompetencija priklauso nuo to, koks valstybs poiris jurisdikcij, kuri yra jos suvereniteto iraika (aspektas) ir pagrindin ypatyb. domu, kad kai kurie autoriai mgina sutapatinti dvi savarankikas teisines kategorijas jurisdikcij ir suverenitet1. Todl btina inoti, kad suverenitetas tai savitas ir neatskiriamas valstybs poymis, tai jos virenyb savo teritorijoje ir nepriklausomyb tarptautiniuose santykiuose, todl tapatinti jurisdikcijos ir suvereniteto svok negalima. Terminas jurisdikcija (lot. iurisdictio teisena, teismo procesas) labai plaiai vartojamas vairi teiss mokslo atstov darbuose2 bei skirtingo pobdio tarptautinse sutartyse3. Skaitydami iuos altinius pastebsime, kad nagrinjamas terminas suprantamas nevienodai. To prieastis termino jurisdikcija daugiaaspektikumas.
1 Plaiau skaityti OConnel D. P. International Law. Vol. 2. London, 1965. P. 399; Lowenfeld A. Aviation Law. New York, 1981. P. 603. 2 Pavyzdiui, Hiller T. Sourcebook on Public International Law. London, 1998; . , 1962. . 18. 3 Pavyzdiui, 1958 m. Konvencija dl teritorins jros ir gretutins zonos, 1982 m. Jr teiss konvencija, 1950 m. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, 1972 m. Europos konvencija dl baudiamojo persekiojimo perdavimo. r. atitinkamai: United Nations Treaty Series. Vol. 516. P. 206; Valstybs inios. 2003. Nr. 107; Valstybs inios. 1995. Nr. 40; Valstybs inios. 1998. Nr. 10.

10

Daugelis autori daniausiai sutinka, kad jurisdikcija reikia valstybs gyvendinamus galiojimus asmenims, turtui ir vykiams civilinse, administracinse ir baudiamosiose bylose. Taiau poiri vairov pasireikia tuomet, kai usimenama apie galiojim gyvendinimo formas. vairi altini analiz leidia teigti, kad iuo aspektu terminas jurisdikcija suprantamas ir siaurj, ir plaij reikme. Siaurja prasme terminas jurisdikcija vartojamas retai ir tik tuomet, kai kalbama apie teism kompetencij nagrinti baudiamsias, civilines arba kitokio pobdio bylas4. Kitaip tariant, i pozicij palaikantys autoriai valstybs jurisdikcijos gyvendinim sieja su teism veikla. iai pozicijai galima bt prietarauti, nes valstybs jurisdikcijos gyvendinimas neapsiriboja tik teism veikla. gyvendinant jurisdikcij dalyvauja ir statym leidiamoji (leidiant statymus) bei vykdomoji (galiojimai, susij, pavyzdiui, su asmen sulaikymu, sumimu, aretuojant turt ir pan.) valdios. Todl teiss tie autoriai, kurie teigia, kad jurisdikcija pagal savo iraikos formas papildomai gali bti statym leidiamoji ir vykdomoji5. Tai ir yra plaioji termino jurisdikcija reikm. Skirti i jurisdikcijos form triad yra labai svarbu, nes apsiribojimas kuria nors viena trukdo velgti vis valstybs jurisdikcijos gyvendinimo sistem. Tikriausiai niekas neabejoja tuo, kad teismin jurisdikcija nemanoma be statym leidiamosios jurisdikcijos, nes antroji pirmajai sukuria pagrindus. Ne k maesn reikm tenka ir vykdomajai jurisdikcijai, kuri, mano nuomone, yra tam tikra prielaida gyvendinti teismin jurisdikcij. Valstybs galiojim gyvendinimo formos nra vienintelis diskusij objektas, kai siekiama isiaikinti jurisdikcijos samprat. Danai teigiama, kad jurisdikcija tai vairi valstybs institucij galiojimai, gyvendinami valstybs teritorijoje6. Tai i esms teisinga pozicija, bet j reikia vertinti atsargiai. Niekas neturt abejoti tuo, kad n vienos valstybs kompetentingos institucijos negali gyvendinti savo galiojim kitos suverenios valstybs teritorijoje, nes ia ios valstybs valdia yra aukiausia. Taiau bt klaidinga manyti, kad valstybs jurisdikcija apsiriboja vien tik jos teritorijoje esaniais asmenimis, turtu ar vykstaniais vykiais. statym galiojimo erdvje kriterijus leidia teigti, kad alies statymai galioja ir u valstybs
4 . . . A. . . , 1970. . 8. 5 Pavyzdiui, Show M. N. International Law /Fourth Edition/. Cambridge, 1997. P. 456 457; Molenaar E. J. Coastal State Jurisdiction over Vessel-Source Pollution. The Hague, Boston, London, 1998. P. 75. 6 Katuoka S. Baudiamoji jurisdikcija valstybs vidaus vandenyse // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 1998. Nr. 9(1). P. 121,123.

11

teritorijos rib padaromoms nusikalstamoms veikoms7. Todl sutapatinti jurisdikcijos samprat su valstybs teritorins virenybs samprata negalima. i ivad patvirtina ir tarptautin praktika. Jurisdikcijos problemai ne kart dmesio skyr Europos mogaus Teisi Teismas bei iuo metu jau nebeveikianti Europos mogaus teisi komisija. Reikmingiausi svarstymai, aikinant jurisdikcijos samprat, vyko nagrinjant Kipro prie Turkij8, veicarijos prie Lichtentein9 ir Loizidou prie Kipr bylas10. Priimtuose sprendimuose buvo akcentuota, kad jurisdikcijos terminas turt bti suprantamas plaiau, neapsiribojant vien tik konkreios valstybs teritorija. Dl ios prieasties galima teigti, kad ekstrateritorin jurisdikcija neatskiriama valstybs jurisdikcijos dalis. Atsivelgiant tai, kad jurisdikcija yra daugiaaspektis teisinis reikinys, jos svoka turt bti labai abstrakti. Manau, vertinus visus ios problemos niuansus, galima daryti ivad, kad jurisdikcija tai valstybs suvereniteto iraika, kai kompetentingos valstybs institucijos pagal savo galiojimus leidia teisinius aktus, teisikai vertina faktus, taiko sankcijas ar sprendia kitus teiss taikymo klausimus, kylanius dl asmen veiklos alies teritorijoje arba u jos rib. Isiaikinus pagrindines problemas, susijusias su jurisdikcijos samprata, galima priartti prie vienos i valstybs jurisdikcijos form baudiamosios jurisdikcijos. Valstybs baudiamoji jurisdikcija neabejotinai susijusi su galiojimais leidiant baudiamuosius statymus (statym leidybos jurisdikcija), nagrinjant baudiamsias bylas (teismin jurisdikcija) ir sudarant slygas (prielaidas) nagrinti baudiamsias bylas dl valstybs teritorijoje ir u jos rib padaryt nusikalstam veik. Valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama vadovaujantis tam tikrais principais, kuri tvirtinimas konkreios alies baudiamajame kodekse apibria ios alies baudiamj statym galiojimo erdvje teisines ribas. Tai, kad valstybs baudiamoji jurisdikcija turi bti paremta teritoriniu principu, neginija nei tarptautins, nei baudiamosios teiss specialistai. i nuostata yra fundamentali, nes j paneig negaltume kalbti ir apie

Akehurst M. Jurisdiction in International Law // British Yearbook of International Law. 19721973. Vol. 46. P. 145. 8 Gerard Cohen-Jonathan. Aspects Europens des Droits Fondamentaux. Monchrestien, 1996. P. 1416. 9 Digest of Strasbourg case // Law Relating to the European Convention on Human Rights. Kln, Berlin, Bonn, Mnchen, 1984. Vol. I. P. 18. 10 Frowein/Peuker. Europische Menschenrechtskonvention. EMRK Kommentar. 2 Aufl., Engel Verlag, Kehl, Strasbourg, Arlington, 1996. S. 21.

12

valstybs suverenitet11. Taiau alies baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas negali bti paremtas vien tik teritoriniu principu, nes juo vadovaujantis baudiamoji atsakomyb nustatoma tik u alies teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas. Teritorinio principo universalumu buvo suabejota jau tuomet, kai daugelis valstybi tik siek j tvirtinti savo nacionaliniuose baudiamuosiuose statymuose. Net palankiausiai princip vertinantys mokslininkai jam negailjo pastab12. Kritikos teritorinis principas sulauk ne dl to, kad buvo blogai suformuluotas ar silpnai mokslikai pagrstas. Tiesiog teritorinio principo gali nepakanka, norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn, kai jis, padars nusikalstam veik u nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teritorijos rib (nusikalsta kitos valstybs teritorijoje arba vietoje, kuri pagal tarptautin teis nepriklauso n vienai suvereniai valstybei), vliau j sugrta13. Ekstrateritorin jurisdikcija yra teritorins jurisdikcijos papildinys, nes valstyb gali iplsti savo baudiamj statym galiojimo teisin erdv. Taiau i problem nagrinjantys autoriai nesutaria, kokiais principais turi bti pagrsta ekstrateritorin valstybs baudiamoji jurisdikcija. Pavieniai autoriai teigia, kad valstybs ekstrateritorin baudiamoji jurisdikcija turt remtis tik pilietybs principu, nes juo vadovaujantis baudiami usienyje padar nusikalstam veik alies pilieiai14. Tuo tarpu didioji baudiamosios ir tarptautins teiss specialist dalis teigia, kad valstybs ekstrateritorin baudiamoji jurisdikcija turi bti paremta ne vienu, o kur kas daugiau princip. Kiek toki princip turt bti, vlgi nesutariama. Tarptautins teiss specialisto profesoriaus M. Akehursto manymu, ekstrateritorin valstybs baudiamoji jurisdikcija turi bti gyvendinama remiantis ne vien pilietybs, bet ir apsaugos (juo vadovaudamasi valstyb gali bausti u veikas, gresianias jos saugumui) principu bei universaliuoju (j taikydama valstyb gali nubausti kiekvien asmen, padarius tarptautinei bendrijai pavojing nusikalstam veik)15. Tuo tarpu kita, didesn tarptautins teiss specialist dalis teigia, kad ekstrateritorin valstybs baudiamoji
11 Higgins R. Problems and Process: International Law and How to Use It. Oxford, 1994. P. 77. 12 Feurbach A. Lehrbuch des gemeinen in Deutschland gultigen peinlichen Recht. Giesen, 1832, 2 Auflage. 31 und 40. Nuoroda daroma pagal . . . , 1974. . 14. 13 Brownlie I. Principles of Public International Law (4th edition). Oxford, 1990. P. 107. 14 . . . , 1974. . 1017. 15 Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikinis tarptautins teiss vadas. Vilnius, 2000. P. 146149.

13

jurisdikcija papildomai remiasi ir pasyviuoju personaliniu (individuali interes apsaugos) principu, kur taikant galima nubausti asmenis, usienyje padariusius nusikalstam veik princip taikanios valstybs pilieiams arba nuolat alyje gyvenantiems asmenims be pilietybs16. Neabejotina, kad is poiris nagrinjam problem yra kur kas teisingesnis, nes daugelio valstybi baudiamj arba baudiamojo proceso kodeks analiz leidia daryti ivad, kad keturiais principais paremta valstybs ekstrateritorin jurisdikcija pripastama daniausiai. I esms toki pat ivad galima padaryti nagrinjant ir vairi tarptautini konvencij aikinamuosius ratus17, taiau juose minimas ir savarankikas vliavos principas, kuris leidia bausti u nusikalstamas veikas, padarytas ios valstybs jros, ups ar oro laivuose18. vairi valstybi baudiamosios teiss specialistai, analizuodami valstybs baudiamosios jurisdikcijos problem, taip pat velgia kur kas plaiau. Vokietijos profesorius W. Groopas, be jau mint princip, nurodo ir atstovavimo princip (j taikydama valstyb gali bausti usieniet, kuris usienyje padar nusikalstam veik, nesiksinani nei princip taikanios valstybs, nei jos piliei ar nuolat ioje alyje gyvenani asmen be pilietybs interesus, ir ja nedaroma ala tarptautinei bendruomenei), kuris kartu su kitais turi sudaryti darni valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip sistem19. Lygiai tokios paios pozicijos laikosi ir tokie inomi baudiamosios teiss specialistai kaip prof. P. O. Trskmanas ir prof. A. H. J. Swartas20. Savo ruotu Vokietijos mokslininkas ir pasaulinio lygio baudiamosios teiss korifjus profesorius H. H. Jescheckas bei vedijos Uppsalos universiteto profesor J. Cameron, neprietaraudami anksiau isakytoms mintims, papildomai nurodo ir jau mint vliavos princip, kuris kartu su kitais sudaro galimyb valstybei gyvendinti savo baudiamj ju-

Hiller T. Sourcebook on Public International Law. London, 1998. P. 252253; Shaw M. N. International Law. Cambridge, 1997. P. 458478; Harris D. J. Cases and Materials on International Law /Fifth Edition/. London, 1998 P. 264265; Molenaar E. J. Coastal State Jurisdiction Over Vessel-Source Polution. The Hague, Boston, London, 1998. P. 7885. 17 Explonatory Report on the European Convention on the Transfer of Proceedings in Criminal Meters. Strasbourg, 1985. P. 914; Explonatory Report on the European Convention on the International Validity of Criminal Judgements. Strasbourg, 1970. P. 34. 18 Agreement on Illicit Traffic by Sea Implementing Article 17 of the United Nations Convention Against Illicit Traffic in Narcotic Drugs and Psychotropic Substances and Explonatory Report. Council of Europe Publishing, 1996. P. 7. 19 Groop W. Strafrecht Allgemeiner Teil. Berlin, 1998. P. 20. 20 Criminal law theory in transition Finnish and comparative perspectives /ed. by R. Lahti and K. Nuotio/. Helsinki, 1992. P. 511526, 529543.

16

14

risdikcij visa apimtimi21. Vertindamas i mokslinink pozicijas noriu pasakyti, kad j ivados apie baudiamosios jurisdikcijos princip sistem paremtos ne vien tik teoriniais apmstymais, bet ir atskir valstybi baudiamj kodeks analize. Tiesa, kai kurie autoriai papildomai iskiria ir iuos principus: okupacin, nustatant iimtis i teritorinio principo usienio valstybs okupuotose teritorijose; globjikj, nustatant iimtis i teritorinio principo priklausomose valstybse. Nesigilinant i princip taikymo detales galima pasakyti, kad jie negali bti pripastami savarankikais valstybs baudiamosios jurisdikcijos principais, nes nustato tik teritorinio principo iimtis. Dl ios prieasties jie turt bti nagrinjami tik apvelgiant teritorin princip. Taiau Lietuvai is klausimas neaktualus, todl i princip neanalizuosiu. Apibendrindamas teigiau, kad esanti nuomoni vairov dl valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip sistemos (kiekio) nra labai aktuali problema. i ivad galima daryti todl, kad tiek tarptautins teiss, tiek atskir valstybi baudiamosios teiss specialistai pripasta, jog konkrei valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip tvirtinimas nacionaliniuose baudiamuosiuose statymuose nors ir priklauso nuo tarptautinje teisje susiformavusi nuostat, taiau jokiu bdu nepareigoja pasirinkti vien ar kit princip. ioje srityje tarptautin teis suteikia valstybei tam tikr laisv. Valstyb laisva pasirinkti, kokiais principais ji grs savo alies baudiamj jurisdikcij. Tik jos valia rinktis, ar bus apsiribota tik teritorine jurisdikcija, ar ekstrateritorin jurisdikcija taip pat bus paremta konkrei princip skaiiumi. Tarptautin teis nustato tik konkretaus principo galiojimo ribas22. Btent ioje srityje ir susiduriama su konkreiais imperatyvais, kuri nepaisymas leidia teigti, kad alies jurisdikcijos gyvendinimas buvo neteisingas. Prie pereidamas prie konkrei valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip ir j tvirtinimo LR BK analizs, noriau panagrinti tarptautins teiss ir nacionalins baudiamosios teiss santykio problem, nes analizuodami prof. H. H. Jeschecko isakytas mintis dl baudiamj statym galiojimo erdvje galime daryti ivad, kad valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai yra ne kas kita, o tarptautins teiss elementas nacionali-

Jescheck H. H., Weigend T. Lehrbuch des Strafrecht Allgemeiner Teil. Berlin, 1996. S. 167171; Cameron I. The Protective Principle of Criminal Jurisdiction in Nordic Criminal Law // Criminal Law Theory in Transition Finnish and Comparative Perspectives /ed. by R. Lahti and K. Nuotio/. Helsinki, 1992. P. 544. 22 Shaw M. N. International Law. Cambridge, 1997. P. 249253; Molenaar E. J. Coastal State Jurisdiction Over Vessel-Source Polution. The Hague, Boston, London, 1998. P. 80.

21

15

nje baudiamojoje teisje23. Kiekviena valstyb, siekianti tapti aktyvia tarptautini santyki dalyve, tvirtindama konkreius baudiamosios jurisdikcijos principus nacionaliniuose baudiamuosiuose statymuose turi atsivelgti vairiose tarptautinse sutartyse tvirtintas i princip galiojimo slygas. Valstybi santyki teikiant teisin pagalb pltra, be viso kito, lemia tai, kad vis daugiau klausim, susijusi su valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimu, anksiau buvusi tik konkrei valstybi nacionaliniu reikalu, reglamentuojami tarptautinmis sutartimis, kuri normos danai skiriasi nuo valstybse galiojani nacionalini statym. Be to, per ilgamet praktik susiformuoja paprotins normos, kuri autoritet ir privalomum gyvendindamos savo baudiamj jurisdikcij pripasta daugelis civilizuot valstybi. Kitaip tariant, susiduriama su tarptautins teiss norm nustatytais imperatyvais bei apribojimais, kuri pripainimas yra kiekvienos iuolaikins valstybs poymis, pareigojantis imtis konkrei veiksm, siekiant suderinti nacionalin baudiamj teis su tarptautine teise. Tarptautins teiss ir nacionalins baudiamosios teiss santykio problema yra savarankikos studijos objektas, taiau jos pamirti nagrinjant pasirinkt tem negalima. Neisiaikinus, koks tarptautins teiss norm statusas valstybs teisinje sistemoje bei kaip turi bti sprendiama tarptautins ir nacionalins teiss derinimo problema, nebus galima suprasti teikiam silym dl norm, tvirtinani valstybs baudiamosios jurisdikcijos principus, krimo logikos. Dualistin ir dvi monistins teorijos tai pagrindins teorijos, kuriomis bandoma grsti tarptautins teiss ir nacionalins teiss santykio problem. ios teorijos aptartos lietuvi autori raytuose darbuose24, todl nenor-

23 Jescheck H. H., Weigend T. Lehrbuch des Strafrecht Allgemeiner Teil. Berlin, 1996. S. 163167. 24 Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Daktaro disertacija. Vilnius, 1999. P. 1315. i teorij charakteristika pateikta ir autoriaus straipsnyje: Nevera A. Tarptautins teiss ir nacionalins baudiamosios teiss santykio problema //Jurisprudencija: LTU mokslo darbai. 2001. Nr. 21(13). P. 126. Dar plaiau apie ias teorijas galima skaityti ir vairiomis usienio kalbomis ileistuose literatros altiniuose: Triepel H. Vlkerrecht und Landesrecht. Leipzig, 1899; . . . , 1974; . . . , 1988; . . . , 1982; Kelsen H. Principles of International Law (Second edition). New York, Chicago, S. Fransisco, Toronto, London, 1967; Scelle G. Cours de droit International Public. Paris, 1948.

16

damas j kartoti, i karto nagrinsiu valstybs baudiamosios jurisdikcijos problemai aktualius klausimus. Esu tvirtai sitikins, kad tik monistin koncepcija, pripastanti tarptautins teiss primat, gali bti vadinama teisinga. Btent i koncepcija padeda sprsti daugel problem, susijusi su baudiamosios jurisdikcijos principus tvirtinani norm konstravimu bei taikymu. Reikt kategorikai nesutikti su tais autoriais, kurie teigia, kad teisingiausia koncepcija dualizmas, o tarptautins teiss primato teorija yra nemokslika, nes paremta klaidingomis prielaidomis. Pagrindin i j jog tarptautins teiss normos alies viduje gali veikti tiesiogiai25. Tarptautins teiss primato teorija pripastama ir Lietuvoje26. i ivad galima padaryti sistemikai nagrinjant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dal, kurioje nustatyta, kad Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis, bei Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 2 dal, kurioje tvirtinta nuostata, kad Jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos 27 tarptautins sutarties nuostatos .

Papildom ios pozicijos argument, nepaisant fakto, kad Europos Sjungos teis nra tarptautin teis, galima pateikti ianalizavus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje 2 dal, kurioje nustatyta, kad Europos Sjungos teiss normos
yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, Europos Sjungos teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus.

Taiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nieko nekalbama apie visuotinai pripaint tarptautins teiss norm viet Lietuvos Respublikos teiss sistemoje, nors tai taip pat labai svarbus tarptautins teiss ir nacionalins teiss (taip pat ir baudiamosios) santykio klausimas. Jau buvo minta,
25 . . . , 1982. C. 10. 26 Lietuvos mokslininkai (tarptautininkai) iuo klausimu isako prietaringas nuomones. Vieni sitikin, kad 1999 m. priimtas LR tarptautini sutari statymas isprend ratifikuot tarptautini sutari virenybs klausim (prof. V. Vadapalas), o kiti tvirtai sitikin, kad io klausimo reglamentavimas yra tik Konstitucijos dalykas (prof. S. Katuoka). Plaiau skaityti: Stojimas Europos Sjung ir Konstitucija. Seminaro mediaga. Vilnius, 2000. P. 17, 18, 4345. 27 Valstybs inios. 1999. Nr. 60.

17

kad visuotinai pripastamos tarptautins teiss normos turi didel reikm gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij, todl atsiriboti nuo ios temos negalima. Tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalyje skelbiama, jog Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis, vargu ar leidia teigti, kad visuotinai pripainti tarptautins teiss principai ir normos yra sudtin Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. i ivada darytina todl, kad ios konstitucins normos paskirtis yra visikai kita. Ji skirta usienio politikos gyvendinimo principams nustatyti. Jeigu Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis, lygiai toki pai politik ji turi gyvendinti ir alies viduje. Juolab kad pasaulyje toki pavyzdi yra. Kaip pavyzd galima pateikti 1993 m. Rusijos Federacijos Konstitucijos 15 straipsnio 4 dalyje tvirtint nuostat, kad Visuotinai
pripainti tarptautins teiss principai ir normos bei tarptautins teiss sutartys yra 28 sudtin Rusijos Federacijos teisins sistemos dalis . Tiesa, Rusijos Federaci-

jos Konstitucija nenustato i norm ir nacionalini statym santykio, jei susiduriama su j prietaravimu. Kita vertus, pavieniai autoriai bei ios alies Konstitucinio Teismo teisjai teigia, kad praktikai i norma tvirtina tarptautins teiss primat29. Vertindamas ias pozicijas manau, kad btent tokia kryptimi pltojama mintis leido Rusijos Federacijos BK 1 straipsnio 2 dalyje tvirtinti, kad io Kodekso pagrindas Rusijos Federacijos Konstitucija ir 30 visuotinai pripastami tarptautins teiss principai ir normos . Taiau galima ivardyti ir tokias valstybes, kuri konstitucijose tvirtinta, kad visuotinai pripaintos tarptautins normos turi beslygikai auktesn teisin gali nei nacionaliniai statymai. 1949 m. Vokietijos Federacins Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje tiesiogiai nurodoma, kad Visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos yra sudedamoji Federacijos teiss dalis. ios normos turi pirmenyb prie nacionalinius statymus ir sukuria teises ir 31 pareigas visiems asmenims, gyvenantiems Federacijos teritorijoje . Vertindami

toki Vokietijos Federacins Respublikos Konstitucijos nuostat kai kurie

. . , 1997. . . // . 1994. . 4. . 55; . . // . 1995. . 181. 30 . , 1997. 31 Albert P. Blaustein, Gisbert H. Flanz. Constitutions of the Countries of the World. Vol. VII. New York, 1994; . , 1997. C. 189.
29 28

18

autoriai teigia, kad is principas turi bti taikomasi net ir tuomet, kai kurios nors visuotinai pripaintos normos ioje valstybje nepripastamos32. Kita vertus, reikia pabrti, kad analizuojamos normos yra viresns tik paprast nacionalini statym, bet ne alies konstitucijos atvilgiu33. Tsdamas i mint noriau atkreipti dmes tai, kad apie tai, kokia vienose ar kitose valstybse visuotinai pripaint tarptautins teiss norm vieta nacionalinje teisje, galima sprsti studijuojant ir teism praktik. veicarijos karinis tribunolas, svarstydamas asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn u karinius nusikaltimus klausim, nusprend, kad visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos turi pirmum nacionalini statym atvilgiu ir galioja alyje tiesiogiai34. Analogikos pozicijos iuo klausimu laikosi ir kai kurie iuolaikiniai tarptautins teiss specialistai35. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos Respublika turi engti istorin ingsn ir konstituciniu lygiu tvirtinti nuostat, kad Visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis ir turi pirmenyb prie nacionalinius statymus bei sukuria teises ir pareigas visiems asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esu tvirtai sitikins teisumu t autori, kurie teigia, kad kiekvienos valstybs nacionalin teis (taip pat ir baudiamoji) turi neprietarauti tarptautinei, o esant tokiam prietaravimui turt bti taikomos tik tarptautins teiss normos36. Taiau Lietuvoje i pozicija visuotinai nepripastama. Argumentuodamas i nuomon, noriau atkreipti dmes 1995 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teikt ivad, konstatuojani, kad tarptautins sutartys nevienodai taikomos civilinje teisenoje ir baudiamojoje teisenoje37. Tarsi baudiamojoje teisenoje tarptautins sutartys gali bti taikomos tik specialiais i statym numatytais atvejais (tokios normos pavyzdys LR BK 9 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 91 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuo . . , 1981. C. 61. Lasok O., Bridge J. W. Introduction to the LAW and Institutions of the European Communities (Second Edition). Exeter, 1979. P. 196. 34 American Journal of International Law. 1998. No. 1. Vol. 92. P. 7880. 35 . . : // . 2000. . 3. . 166. 36 . . . , 1956. C. 11; . . . , 1982. C. 80 81; . . . , 1995. C. 313 314. 37 Konstitucinio Teismo ivada Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1995. Nr. 9.
33 32

19

mone, tokios pozicijos pripainim lemia iuo metu Europoje bene labiausiai paplitusi vadinamoji paralelin tarptautins teiss derinimo sistema, grindiama taisykle, kad tarptautins sutartys transformuojamos alies teiss sistemoje (inkorporuojamos j). Manau, kad iai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicijai galima drsiai oponuoti, nes tarptautins teiss ir nacionalins baudiamosios teiss santykio problema turi bti sprendiama ne kaip nors specifikai, o atsivelgiant bendrus dsnius, formuluojamus nagrinjant tarptautins ir nacionalins teiss santykio problem. Juk baudiamoji teis nra teisi teis, pasiyminti ypatingu tarptautins teiss norm poveikio jai mechanizmu38. Nagrindamas i problem noriau atkreipti dmes tai, kad jau XX a. viduryje tarptautins teiss mokslas vis maiau dmesio skiria transformacijos teorijai. Taip nutiko dl to, kad daugelis tarptautins teiss specialist man, jog transformacijos tema nra tokia jau aktuali, nes vis daniau buvo pritariama tiesioginiam (lot. proprio vigore) tarptautins teiss norm galiojimui nacionalins teiss sferoje39. Vokietijos mokslininkas E. Kleinas teig, kad tarptautins teiss normos, tapdamos nacionalins teiss sudtine dalimi, gali daug veiksmingiau sprsti esamas problemas40. ios mokslins pozicijos alininkais tapo vairi valstybi tarptautins teiss specialistai41, kurie taip pat sitikin, kad tarptautin teis nustato tam tikras elgesio taisykles ir fiziniams asmenims, todl ja vadovautis turi ir nacionalini teism teisjai42. Tuo tarpu rus mokslininkai nepritardavo, o kai kurie ir iuo metu nepritaria tiesioginiam tarptautins teiss norm taikymui nacionalinje tei38 Tai, kad baudiamoji teis nra venta karv, pripasta ir inomi Lietuvos mokslininkai. Plaiau skaityti Stungys K., Vadapalas V. Naujos teisins praktikos galimybs: Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Justitia. 1996. Nr. 3. P. 9; Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Daktaro disertacija. Vilnius, 1999. P. 98. 39 Tiesioginio galiojimo problema keliama ir tuomet, kai kalbama apie Europos Sjungos direktyv taikym. iuo klausimu taip pat nra vienos teorijos, bet linkstama prie to, kad btina palaikyti tiesioginio galiojimo teorij, jei konkrei nuostat nereikia inkorporuoti. Plaiau skaityti, pavyzdiui, . . () // . 1999. . 3. . 175188. 40 Klein E. Die Stellung des Staates in der Internationalen Rechtsordnung.// Zeitschrift fr vergleichende Rechtswissenschaft. 77. Band . Heidelberg, 1978. S. 23. 41 Rozmaryn St. Skuteczno umw midzynarodowyh PRL w stosunkach wewntrznyh // Panstwo i prawo. 1962. No. 12(202). S. 955; Skubiszewski K. Resolution of International Organizations Munitipal Law // The Polish Yearbook of International Law 1968/1969, vol. II. Wroslaw, Warszawa, Krakow, Gdansk, 1971. S. 85. 42 O`Connell D. P. International law. London, 1965. P. 46.

20

sje43 bei tam, kad tarptautin teis galt daryti tak nacionalinio teismo teisjui44. Be to, mano nuomone, transformacija, arba, kitaip tariant, inkorporacija, yra vienas i bd, kur taikant tarptautins teiss normos gyvendinamos nacionalinje teisje, ir tai nra savarankika teorija. is tarptautins teiss ir nacionalins teiss derinimo metodas taikomas tuomet, kai tarptautin sutartis ar atskiros jos normos negali bti tiesiogiai taikomos (angl. non-selfexecuting treaty) 45. Daniausiai inkorporacijos metodas reikalingas tuomet, kai reikia suderinti baudiamojo kodekso specialiosios dalies nuostatas su atitinkamomis tarptautinmis sutartimis. Paprastai tokio pobdio tarptautiniuose susitarimuose vardijama nusikalstama veika ir pateikiami esminiai jos poymiai. Detalesns veikos apraymo bei taikytin bausmi srao pasigendame. Tai reikt, kad kiekviena valstyb, gyvendindama tokios sutarties nuostatas, priima nacionalin statym, kuriame apibria nusikalstam veik ir nustato, kokios valstybins poveikio priemons gali bti taikomos u jos padarym. Inkorporacijos pavyzdys gali bti ie LR BK straipsniai: 251 straipsnis (orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame elfe ugrobimas), 279 straipsnis (tarptautini skridim taisykli paeidimas); 256 straipsnis (neteistas radioaktyvi mediag gijimas, laikymas, panaudojimas, perdavimas arba suardymas); 259268 straipsniai (nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingomis ar stipriai veikianiomis mediagomis) ir kt. Visikai kitaip yra taikant savaime galiojanias (angl. self-executing treaty46) tarptautines teiss normas. Atsivelgiant tai, kad Lietuvoje pripa . . . , 1982. C. 77; . ., . . // . 1997. . 2. C. 98 44 . ., . . // . 1978. . 6. . 57. 45 Tarptautins teiss teorija savaime negaliojani norm teorij sieja tik su sutartinmis tarptautins teiss normomis. Norint realizuoti visuotinai pripastamas tarptautins teiss normas, speciali nacionalini statym priimti nereikia. J tiesioginio taikymo alyje pagrindas gali bti konstitucin norma, kurioje tvirtintas j pirmumas prie nacionalinius statymus. Plaiau skaityti . . // . 2000. . 8. . 57. 46 A. Drzemczewskis teigia, kad, jo nuomone, konvencijos nuostatos gali bti selfexecuting, jei jos yra labai aikios ir apibrtos ir gali bti adresuotos ne tik susitarianioms valstybms, bet ir j vidaus teiss subjektams. Drzemczewski A. The Domestic Status of the ECHR: New Dimensions in: Legal Issues of the European Integration, Law Rewiew of the Europa Institut, University of Amsterdam. 1977. P. 12. Nuoroda daroma pagal Joien D. Eu43

21

stama tarptautini sutari virenyb j prietaravimo nacionalinms normoms atveju, btina pripainti, kad tokios sutartys arba atskiros j normos turi bti taikomos tiesiogiai. Tokia norma, pavyzdiui, yra Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasiraytos konsulins konvencijos 43 straipsnis, kuriame nustatyta, kad
Teismai ir kiti priimanios Valstybs atitinkami valdios organai negali taikyti savo jurisdikcijos nusikaltim, vykdyt siunianiosios Valstybs laive, atvilgiu, iskyrus: 1) nusikaltimus, padarytus priimanios Valstybs pilieio arba prie tok piliet, arba padaryt bet kurio kito asmens ar prie tok asmen, jeigu jis nra laivo gulos narys; 2) nusikaltimus, paeidianius priimanios Valstybs uosto arba teritorini vanden tvark bei saugum; 3) nusikaltimus, paeidianius priimanios Valstybs statymus ar postatyminius aktus dl sveikatos apsaugos, gyvybs saugumo jroje, imigracijos, muit, jros terimo ar nelegalaus narkotik perveimo; 4) nusikaltimus, u kuriuos bausm pagal priimanios Valstybs statymus yra ne velnesn kaip 5 metai laisvs atmimo arba grietesn 47.

Nepaisant to, kad LR BK 4 straipsnio 1 dalyje nedaroma jokia nuoroda tarptautines sutartis, o teigiama, kad Asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais, atsako pagal kodeks, vis dlto Lietuva privalo vykdyti savo prisiimtus tarptautinius sipareigojimus. i konvencij Lietuva ratifikavo, todl, vadovaujantis tarptautinje teisje galiojaniu principu sutari reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), Lietuva pareigota paisyti mint nuostat, juolab kad jos savaime galiojanios. Kita vertus, daug maiau problem kilt tuomet, jei visais atvejais, kai btina atsivelgti tarptautins teiss normas, nacionaliniuose statymuose bt daroma bendro pobdio nuoroda tarptautin teis. Tokiu atveju nacionalins teiss norma neabejotinai tapt tarptautins normos galiojimo nacionalinje teisje pagrindu, nes taip bt sudaromos slygos nacionalinje teisje tiesiogiai galioti tarptautins teiss normoms. Juk btent nuoroda, kaip dar vienas tarptautins teiss realizavimo nacionalinje teisje bdas, naudojama tuomet, kai btina utikrinti savaime galiojani tarptautini sutari ar atskir jos norm taikym nacionalinje teisje. Kita vertus, tai tik juridins technikos problema.
ropos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Daktaro disertacija. Vilnius, 1999. P. 24. 47 Valstybs inios. 1994. Nr. 28.

22

Apibendrinant galima teigti, kad tarptautins teiss normos (daugiausia tarptautins sutartys) alies teisin sistem traukiamos tik tuomet, kai jos nra savaime galiojanios. Tokiu atveju turi bti priimamas baudiamasis statymas, kuriame konkretizuojama atitinkama tarptautins teiss norma. Taip alies baudiamajame kodekse pradeda galioti nauja nacionalin norma, patvirtinanti valstybs prisiimt tarptautini sipareigojim vykdym. Tuo tarpu savaime galiojani tarptautins teiss norm galiojimas baudiamojoje teisje gali bti utikrinamas arba darant nuorod, arba remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata bei Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 2 dalimi. Tsdamas i mint noriau atkreipti dmes tai, kad, nepaisant jau seniai mokslinink propaguojamos teorijos dl tiesioginio tarptautini sutari galiojimo, daugelio ali teismin praktika kur laik liko itikima senosioms tradicijoms. Teismai vienareikmikai laiksi tos nuomons, kad tarptautins sutartys alies viduje neturi jokios teisins galios, kol sutarties nuostatos nra trauktos nacionalin teis kaip statymas48. Akivaizdu, kad toki teismin praktik lm i paskutini jg palaikoma dualizmo teorija. Laikui bgant teism pozicija dl tiesioginio tarptautini sutari galiojimo keitsi. ias permainas lm konstitucini nuostat, skelbiani tarptautins teiss primat, tvirtinimas49. Taiau iuo metu lieka ir dualistin teorij palaikani valstybi. Viena i j Didioji Britanija. Kita vertus, tarptautins jr teiss normas tiesiogiai taiko ios alies Admiralty Court50. Pastaruoju metu daugelyje valstybi laikomasi bendros taisykls, kad teismai taiko tas tarptautines sutartis, kurios yra sudtin nacionalins teisins sistemos dalis. Ianalizavus iuo klausimu susiformavusi vairi valstybi teism praktik, galima daryti ivad, kad nacionaliniai teismai, taikydami tarptautines sutartis, kelia joms tam tikrus reikalavimus. Vis pirma teismai taiko tik tas tarptautines sutartis, kurios yra paskelbtos. Antra, kai kuriose valstybse reikalaujama, kad sutartys atitikt tarptautins teiss paproius ir visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus. Treia, tei48 Internalional Law Reports. 1957 (Ed. Lauterpacht H. and Lauterpacht E.). London, 1963. P. 11; Internalional Law Reports. (Ed. Lauterpacht E.). London, 1971. Vol. 43. P. 269. 49 Pavyzdys galt bti kad ir 1998 m. spalio 21 d. Albanijos Konstitucijos 122 str., tvirtinantis tiesioginio tarptautini sutari taikymo ir j virenybs nacionalini statym atvilgiu princip. 50 Dahm. Vlkerrecht. Stuttgart, 1968. S. 59. Cituojama pagal . . - . , 1968. . 12. . 152.

23

smas privalo sitikinti, ar buvo paisyta konstitucini nuostat dl tarptautini sutari51. Tarkime, Italijoje teismai tikrina, ar nepaeisti konstituciniai reikalavimai dl tarptautini sutari pasiraymo, ratifikavimo ir paskelbimo. Austrijos teismai, vykdydami 1952 m. Austrijos Aukiausiojo Teismo nutart, privalo tikrinti tarptautins sutarties paskelbimo teisingum. Tuo tarpu Belgijoje, norint, kad tarptautin sutartis turt juridin gali, reikia vadovautis 1955 m. Belgijos Kasacinio Teismo sprendimu ir nustatyti, kad sutartims pritar parlamentas (ratifikacija). Remiantis minto teismo sprendimu buvo pripainta, kad sutartys gali bti sudaromos apsikeiiant ratais (angl. arrangement). Taiau jei sutartys buvo sudarytos nedalyvaujant karaliui ar parlamentui, jos yra privalomos tik valstybei, o alies viduje netaikomos52. Ketvirta, teismas privalo sitikinti, kad taikoma sutartis yra sigaliojusi53. Penkta, tam tikros tarptautins sutartys arba kai kurios j nuostatos negali bti taikomos teismo dl to, kad yra abstraktaus pobdio. Teismas, tarptautinje sutartyje aptiks norm, kurias btina detalizuoti, turi tai atkreipti statym leidjo dmes, nes teismo kompetencijai sutari pildymas nepriklauso54. Btent taip elgiamasi, pavyzdiui, Austrijoje ir Vokietijoje. Kiek kitokia pozicija vyrauja dl visuotinai pripaint tarptautins teiss princip ir norm taikymo teism praktikoje. Nepaisant to, kad Vokietijos Konstitucijos 25 straipsnyje paymima, kad Bendrosios tarptautins teiss normos yra federacijos teisins sistemos sudtine dalis, teismai, nustat, kad nacionalins teiss norma prietarauja bendrosioms tarptautins teiss normoms, privalo kreiptis alies Konstitucin Teism siekdami isiaikinti, ar konkreti tarptautins teiss norma i ties yra bendroji, ar ji gali bti taikoma alies viduje ir ar jai suteikti nacionalinio statymo status55. Problem dl paprotini norm taikymo kyla ir Pranczijos teismams, bet

51 Mosler H. Application du droit International Public par les Tribunaux Nationaux. Recueil des Cuors. Paris, 1957. Vol. 7. P. 660661. 52 . . . , 1980. C. 930. 53 vairi valstybi praktikoje is klausimas sprendiamas skirtingai. Dabartiniu metu dominuoja kelios pozicijos. Vienose valstybse manoma, kad tarptautin sutartis yra galiojanti nuo to momento, kai ji paskelbiama oficialiame valstybs leidinyje arba tuomet, kai priimamas statymas dl konkreios sutarties sigaliojimo. Taiau anot kai kuri autori, vairi valstybi teism praktikos analiz patvirtina, kad tarptautin sutartis sigalioja remiantis tarptautins teiss nustatytomis taisyklmis. Tai reikia, kad valstybje sutartis gali bti paskelbta, bet pagal tarptautins teiss reikalavimus ji gali bti dar negaliojanti. Plaiau skaityti . . . , 1984. . 80. 54 . . . , 1980. C. 935. 55 Texas International Law Journal. 1976. Vol. II. No. 3. P. 545.

24

vadovaujantis kai kuri autori atliktais tyrimais galima padaryti ivad, kad paprotins normos ios valstybs teism taikomos labai danai56. Moderni paskutinio deimtmeio Rusijos Federacijos teism praktika. ios valstybs Aukiausiojo Teismo plenumas dar 1995 m. nusprend, kad oficialiai paskelbt RF tarptautini sutari normos, nereikalaujanios priimti nacionalini statym, galioja tiesiogiai57. Negana to, 2003 m. spalio 10 d. priimtame nutarime Nr. 5 i nuostat dar kart pakartojo ir detalizavo (nutarimo 5 dalis). Galiausiai federalinio konstitucinio statymo Dl Rusijos Federacijos teismins sistemos 3 straipsnyje siekiant teism darbo vienodumo tvirtinta imperatyvi norma, reikalaujanti, kad visi ios valstybs teismai taikyt ne tik tarptautines sutartis, bet ir tarptautins teiss visuotinai pripaintus principus58. Tai logiki sprendimai, nes ios alies Konstitucijoje tvirtinta nuostata, kad visuotinai pripainti tarptautins teiss principai ir normos bei tarptautins sutartys yra alies teisins sistemos dalis59. Juk konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas ir niekas negali teismui udrausti vadovautis joje tvirtintomis nuostatomis. Pripaindami, kad teismai, nagrindami konkreias bylas, turi teis taikyti tarptautines sutartis, turime pripainti ir neginijam teism teis jas aikinti, nes teiss norm taikymas be j aikinimo yra nemanomas. Kita vertus, valstybi praktika iuo klausimu nevienoda. tai Italijoje, Izraelyje, Airijoje ir kitose valstybse, kuriose laikomasi principo, kad tarptautin teis nereguliuoja alies vidaus santyki, pripainta, kad teismai neturi teiss aikinti tarptautini sutari. Taiau Austrijoje, vadovaujantis valdi padalinimo principu, teismui tokia teis suteikta, bet aikindami tarptautines sutartis teismai gali remtis tik nacionalins teiss principais60. Tuo tarpu Jungtini Amerikos Valstij (toliau JAV) teismai gali aikinti tarptautines sutartis tik tarptautins teiss dvasia61.

Herzog B. Proof of International Law and Foreign Law before a French Judge // Virginia Journal of International Law. 1978. Vol. 18. No. 14. P. 655. 57 () . , 1999. . 488. 58 . 1997. . 1. 59 . . // . 1999. . 2. . 110. 60 Seidl-Hohenveldern I. Transformation or Adoptation of International Law into Municipal Law // The International and Comparative Law Quarterly. 1963. Vol. 12. P. 88124. 61 Annual Digest of Public International Law Cases. Year 1925 to 1926 (Ed. NcNair A. D. and Lauterpacht H.). London, New York, Toronto, 1932. LV+510pp. Nuoroda daroma pagal . . . , 1981. C. 250.

56

25

Tikriausiai vienaalikos pozicijos iuo klausimu negali bti. Aikinti tarptautin sutart btina tarptautins ir nacionalins teiss dvasia. Tarptautinis aspektas svarbus, nes ioje terpje sutartis buvo priimta, o nacionalinio taip pat negalima pamirti, nes ia sutartis taikoma. Ilg laik Lietuvoje nebuvo tokio teism praktikos apibendrinimo, kuriame bt idstyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija dl tarptautini sutari aikinimo ir taikymo. Tik 2003 m. gruodio 29 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas prim nutarim Dl teism praktikos taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Baudiamojo bei Baudiamojo proceso kodeks normas, nustatanias asmen idavim usienio valstybei arba per davim Tarptautiniam baudiamajam teismui62. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime inter alia nurod, kad auktesns instancijos bendrosios kompetencijos teismai negali emesns instancijos teismams teikti koki nors privalom arba rekomendacinio pobdio nurodym, kaip turi bti sprendiamos atitinkamos bylos, is Lietuvos Aukiausiojo Teismo metodinio pobdio dokumentas yra rykiausias aukiausio bendrosios kompetencijos teismo nuomons dl tarptautini sutari aikinimo ir taikymo pavyzdys. Kita vertus, pasiremiant jau negaliojaniu Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 18 Dl teism praktikos nuudymo bylose, kuriame yra pateikiamas iaikinimas dl 1970 m. Europos konvencijos Dl tarptautinio nuosprendi galiojimo63 taikymo Lietuvos nacionalinje baudiamojoje teisje64, galima daryti ivad, kad io nutarimo nuostata, kad Jei tyin nuudym padaro asmuo, kuris iki to buvo ne Lietuvos Respublikos
teism nuosprendio pripaintas itin pavojingu recidyvistu ar nuteistas u tyin nuudym, ar tyin nuudym, padaryt esant analogikoms BK 105 str. kvalifikuojanioms aplinkybms, esant siteisjusiam dl to nuosprendiui ir tik t valstybi teism, su kuriomis sudarytoje teisins pagalbos sutartyje toks pripainimas numatytas arba kuri atvilgiu galioja 1970 m. Europos konvencija dl tarptautinio nuosprendio galiojimo. is klausimas sprendiamas teismo ar teisjo nutartimi yra

akivaizdus Lietuvos teism teiss tiek aikinti, tiek ir taikyti tarptautines sutartis pavyzdys. vertinus vairi valstybi patirt bei atsivelgiant Lietuvos pirmuosius ingsnius dl tarptautini sutari galiojimo alies viduje, galima teigti, kad iki iol kai kuri valstybi mokslinink ir teism palaikoma pozicija, kad tarptautins sutartys nacionalins baudiamosios teiss srityje negali tiesiogiai galioti, yra dirbtin. Jei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138
62 63 64

Teism praktika. 2003. Nr. 20. P. 223246. Valstybs inios. 1997. Nr. 101. Teism praktika. 1999. Nr. 11. P. 216.

26

straipsnyje parayta, kad ratifikuotos tarptautins sutartys yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis, tai ios tarptautins teiss normos pripastamos ir nacionalins baudiamosios teiss altiniu, ir teismai turi jomis vadovautis, sprsdami klausimus, kylanius dl valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo.

27

2 SKYRIUS. VALSTYBS TERITORIN BAUDIAMOJI JURISDIKCIJA IR JOS GYVENDINIMO PROBLEMOS

2.1. Teritorinis valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas ir jo tvirtinimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse Visi autoriai, nagrinjantys valstybs baudiamosios jurisdikcijos problem, sutaria, kad valstybs teritorin jurisdikcija reikia, jog laikantis absoliutaus teritorinio principo alies baudiamieji statymai taikomi visiems asmenims, padariusiems jos teritorijoje nusikalstam veik (lot. leges loci delicti commisini). Teritorinio principo absoliutum pripasta ir vairios tarptautins sutartys65. Teritorija yra valstybs egzistavimo materialinis pagrindas. Joje valstyb gyvendina savo suverenitet, pasireikiant valstybins valdios virenybe. Dl ios prieasties kiekviena valstyb savo teritorijos ribose sukuria savit teisin tvark ir jos apsaug organizuoja teisinmis priemonmis66. Todl valstybs pareigoja kiekvien j teritorijoje esant asmen paisyti nacionalini statym, o paeidusiems reikalavim taiko nacionaliniais statymais nustatytas sankcijas. Kita vertus, valstybs suvereniteto principas formavosi laipsnikai. Viduramiais, barbar statym (lot. leges barbarorum) laikais, kiekvienam asmeniui, kur jis bebt, galioja jo alies statymai. Salij frankas pais tik sav statym, o saksas sav67. Tai reik, kad kiekvieno asmens elges reguliavo konkreios genties teiss normos vyravo asmeninis teiss taiirti, pavyzdiui, Explanatory report on the European Convention on the Transfer of Proceedings in Criminal Matters. Strasbourg, 1985. P. 10. tai atkreipia dmes ir yms baudiamosios teiss specialistai Jescheck H. H., Weigend T. Lehrbuch des Strafrecht Allgemeiner Teil. Berlin, 1996. S. 167. 66 3- . , 1968. . 1. . 49. 67 . . , , . , 1965. . 103.
65

28

kymas68. Nepaisant to, Senovs Romoje teritorinis principas buvo taikomas be joki iimi. Asmuo, padars nusikaltim Romos Imperijoje, buvo beslygikai baudiamas tik pagal nusikaltimo padarymo vietos statymus. Laikui bgant, ir kitur buvo atsikratoma pirmykts bendruomenins santvarkos liekan ir pradta puoselti idj, kad kiekviena tauta yra nepriklausoma ir savo teritorijoje gyvendina savo suvereni valdi. Btent nacionalini valstybi krimosi laikotarpiu teritorinis principas tampa dominuojaniu vairi ali baudiamojoje teisje. Teritorinio principo teisinimui pritar daugelis skirting laik ir vairi valstybi baudiamosios teiss specialist69. Taiau mokymas apie teritorin baudiamj statym galiojimo erdvje princip labiausiai buvo pltojamas XIV a. Italijoje. ios valstybs mokslinink S. Bartolus ir P. Baldus veikaluose buvo idstyti pagrindiniai statym galiojimo erdvje dsniai, tarp j ir teritorinio principo70. iuo klausimu savo mintis savo garsiajame veikale Apie nusikaltimus ir bausmes yra idsts ir C. Becaria. Jis teig, kad Bausms vieta tai nusikaltimo vieta, nes tik ten, o ne kur kitur mons randa reikalingu eisti pavien asmen, tuo apsaugodami nuo eidimo visuomen71. Valstybs taikomas teritorinis principas skelbia, kad jos teritorijoje padaryta nusikalstama veika paeidia ios valstybs interesus, todl akivaizdu, kad j padars asmuo turi bti traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal ioje teritorijoje galiojanius statymus. Teritorinis principas padeda siekti ir baudiamojo proceso ekonomikumo, nes rodym suradimas vykio vietoje garantuoja geresnius rezultatus. Be to, visiems suprantama, kad valstybins teiss pagrindai reikalauja, jog kiekvienas mogus paklust alies, kurioje jis yra, baudiamajam ir civiliniam teismui72. Remdamosi btent iuo postulatu daugelis ankstesni, t. y. XVIIIXX a. pradios73, ir iuolaikini valstybi74 savo baudiamuosiuose statymuose
Plaiau skaityti Maksimaitis M. Usienio teiss istorija. Vilnius, 1998. P. 6587. . . . , 1903. . 106108; . . .-, 1863. . 7475. 70 Meili F. Lehrbuch des Internationalen Straftrecht und Straftprozessrecht. Zrich, 1910. S. 2574. 71 Bekarija Cesare. Apie nusikaltimus ir bausmes. Kaunas, 1935. P. 4748. 72 . . .-, 1900. . 495. 73 . . . , 1974. . 12; 1885 . .-, 1904; Kavolis M., Bieliackinas S. Baudiamasis Statutas su papildymais baudiamojo statymo ir komentarais. Kaunas, 1934. 74 Code pnal (7 dition). Paris, 1994; The Danish Criminal Code. Kobenhavn, 1991; . , 2000; .
69 68

29

numat, kad asmenys, padar valstybs teritorijoje nusikalstam veik, atsako pagal ios alies baudiamuosius statymus. is principas tvirtintas ir LR BK 4 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad Asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje (...) atsako pagal kodeks. Taikant teritorin princip paprastai nesvarbi nei nusikalstam veik padariusio asmens, nei nukentjusiojo pilietyb, nesvarbu net ir tai, kur yra nukentjusysis usienyje ar valstybs, kuri taiko teritorin princip, teritorijoje. Norint teisingai taikyti teritorin baudiamj statym galiojimo erdvje princip (vok. Territorialittsprinzip, rlichkeitsprinzip, angl. territorial principle, pranc. principe de la territorialit), pirmiausiai reikia isiaikinti valstybs teritorijos sudtines dalis. Aikinantis valstybs teritorijos sandar, galima painti ir baudiamj statym galiojimo joje ribas bei teritorinio principo taikymo ypatumus. Paprastai valstybs teritorijos apibrimas ir jos sudtini dali75 apibdinimas paliekamas tarptautins teiss sferai76. Taiau norint nuodugniai ianalizuoti teritorin baudiamj statym galiojimo erdvje princip, atsiriboti nuo valstybs teritorijos sampratos tyrimo negalima. Daugelio Europos bei kit emyn valstybi baudiamuosiuose statymuose tvirtinamas tik pats teritorinis principas, o valstybs teritorijos svoka nepateikiama, todl norint ianalizuoti ir painti valstybs teritorijos ribas, reikia pasitelkti tarptautins teiss doktrin. Btent tok keli pasirinko Danija77, Suomija78, Italija79, Vokietija80, veicarija81, Rusija82, Baltarusija83 ir kitos valstybs84. sigaliojus 2000 m. LR BK msuose taip pat lai, 1998; Anderson R. A. Wharton's Criminal Law and Procedure. New York, 1957. Vol. 4. 1501. 75 Noriau paymti, kad valstybs teritorijos sudtini dali iskyrimas neturi nieko bendra su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedaloma jokius valstybinius darinius. 76 . i. , 1923. . 103118; Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 343348; . . 3. . , 1990. . 917. 77 The Danish Criminal Code. Kobenhavn, 1991. 78 Finish Criminal Code Reform. Law Text and Drafts. University of Helsinki, 1990. 79 The Italian penal code // The American Series of Foreign Penal Codes. London, 1987. 80 . , 2000. 81 . , 2000. 82 . , 1997. 83 . , 1998. 84 . , 1999.

30

padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje (...) atsako pagal kodeks, galima nurodyti atvejus, kai is principas kai kuriose alies teritori-

komasi analogikos pozicijos, nors 1961 m. LR BK 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos teritorija suprantama visa teritorija ir gelms valstybs sien ribose, taip pat teritoriniai vandenys ir oro erdv vir j. Kita vertus, yra ir toki valstybi, kurios teritorijos apibrim pateikia nacionaliniuose baudiamuosiuose statymuose. Tai gana reti, bet vis dlto pasitaikantys atvejai. tai JAV85 bei Pranczijos Respublikos86 baudiamuosiuose statymuose valstybs teritorijos svoka apibriama. Vertinant situacij, matyt, neginijamai galima bt teigti, kad baudiamajame statyme netikslinga reglamentuoti jo kompetencijai nepriklausani klausim. Juk net ir tuo atveju, kai baudiamajame statyme pateikiamas valstybs teritorijos apibrimas, jis gali bti nagrinjamas tik remiantis specialiais Lietuvos statymais87 ir tarptautins teiss doktrina. Lietuvos teritorij sudaro ios dalys: sausumos teritorija tai visa sausumos dalis alies valstybins sienos ribose; vandens teritorija tai vidaus (nacionaliniai) vandenys ir teritorin jra; oro teritorija tai oro stulpas, esantis vir alies sausumos ir vandens teritorij; ems gelms, esanios po sausumos ir vandens teritorijomis. Nepaisant to, kad LR BK 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Asmenys, jos dalyse turt bti taikomas su tam tikromis iimtimis.

2.1.1. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs sausumos teritorijoje Sausumos teritorija tai ta valstybs teritorijos dalis, kurios plotai apibrti tiek natraliomis, tiek dirbtinmis valstybs sienos ribomis88. Natraliomis ribomis (orografin valstybs siena) pripastami kalnai ir ups89, o jei valstybs krantus skalauja jra, tai vandens auktis didiausio atoslgio
85 . , 1969. Taiau yra Valstij, kuri baudiamuosiuose kodeksuose teritorija neapibriama. r. Penal Code of California (Ed. John A. Gillen). Sacramento, 1993. 27. 86 Code penal (7 edition). Paris, 1994. 87 Lietuvos Respublikos valstybins sienos ir jos apsaugos statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 42. 88 Valstybs sausumos teritorija yra ir ta teritorija, kuri nuo pagrindins alies teritorijos atskirta vienos arba keli kit valstybi teritorijomis (pranc. enclaves), bei salos. 89 Pasienio ups gali skirti valstybes savo dalimi arba visu ilgiu. i upi teisinis reimas daniausiai reguliuojamas tarpvalstybiniais susitarimais. Taiau gali bti ir taip, kad sienos riba pripastamas ups farvateris (angl. thalweg).

31

metu. Dirbtins ribos nustatomos tarpvalstybiniais susitarimais. Lietuva sausumos sien turi su Latvijos Respublika, Baltarusijos Respublika, Lenkijos Respublika ir Rusijos Federacija. Kalbant apie valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinim dl nusikalstam veik, padaryt Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, iimi, galima pasakyti, kad jos susijusios su Lietuvos ir usienio valstybi piliei imunitetu nuo nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs jurisdikcijos. is klausimas reglamentuojamas nacionaliniais ir tarptautiniais teisiniais aktais ir dl savo specifikumo bus nagrinjamas io darbo 2.3 skyriuje.

2.1.2. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs vandens teritorijoje LR BK 4 straipsnyje kokios nors iimtys i teritorinio principo dl nusikalstam veik, padaryt alies vandens teritorijoje, i esms nereglamentuotos. Taiau atsivelgiant tam tikr tarptautini sutari normas bei gerbiant tarptautinius paproius, pakrants valstybs baudiamoji jurisdikcija asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas valstybs vandens teritorijoje, turt pasiymti tam tikromis ypatybmis. Kitaip tariant, iais atvejais Lietuvai reikt vadovautis ne tik nacionaliniais statymais, bet ir civilizuot valstybi pripastamomis tarptautinmis normomis. Valstybs vandens teritorij sudaro dvi dalys vidaus vandenys ir teritorin jra. Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymo 2 straipsnyje nustatyta, kad:
Lietuvos Respublikos jros rajono ir pasienio ruoo vidaus vandenys yra: 1) Lietuvos Respublikos vandenys, esantys sausumos pus nuo teritorins jros bazins linijos, jungianios labiausiai jr nutolusius jros uost mol takus; 2) Lietuvos Respublikos teritorijos pasienio ruoe esantys Kuri mari vandenys, ups, eerai ir kiti vandens telkiniai. Lietuvos Respublikos teritorin jra Lietuvos Respublikos pakrants 12 jrmyli ploio Baltijos jros vanden juosta, kuri yra sudtin Lietuvos Respublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su gretimomis valstybmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys ir visuotinai pripainti tarptautins teiss principai bei normos90.

90

Valstybs inios. 2000. Nr. 42.

32

2.1.2.1. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs vidaus vandenyse Vidaus vandenys yra kiekvienos valstybs suverenioje valdioje ir j reimas paprastai nustatomas nacionaliniais statymais. Kadangi tai neginijama, tai lyg ir nedera abejoti tuo, kad usienio valstybi laivai ir juose esantys asmenys turi beslygikai paklusti pakrants valstybs statymams ir vis baudiamj byl tyrimas, padarius nusikalstam veik laive, esaniame pakrants valstybs vidaus vandenyse, turi priklausyti pakrants valstybs teissaugos institucijoms. Taiau tarptautini norm (tarp j ir paprotini) ir tarptautins praktikos analiz leidia daryti ivad, kad tam tikrais atvejais pakrants valstyb susilaiko nuo savo baudiamosios jurisdikcijos. Ypa tai taikytina atvejams, kai nusikalstama veika padaroma pakrants valstybs uosto akvatorijoje91. Pakrants valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas jos vidaus vandenyse vis pirma priklauso nuo to, kokiai kategorijai priskirtinas laivas. Paprastai pakrants valstybs baudiamoji jurisdikcija negyvendinama usienio valstybi karo laiv atvilgiu, nes jie naudojasi imuniteto teise. ios teiss pagrindai ir naudojimosi ja apimtys detaliau nagrinjami kituose io darbo skyriuose, kadangi tai specifinis klausimas. Kitokios taisykls galioja, jei nusikalstama veika padaroma civiliniame laive, esaniame pakrants valstybs vidaus vandenyse. Civiliams jros laivams imuniteto teis netaikoma. Taiau analizuojant vairi mokslinink darbus, kuriuose dmesys skiriamas teisinio reimo alies vandens teritorijoje analizei, galima susidurti su nuomone, kad prekybiniai laivai, taip pat kaip ir kariniai, turt naudotis imuniteto teise92. Angl profesorius J. Brownlie, inagrinjs i problem, padar ivad, kad nei valstybi praktika, nei principiniai argumentai iki iol nepajg sukurti kokio nors kito principo ir pakeisti jau galiojant plataus imuniteto princip. Pripaindamas, kad pastaroji problema pasiymi neapibrtumu, J. Brownlie mano: () reikia vadovautis prezumpcija, kad laivo valstybs imunitetas nuo vietins jurisdikcijos galioja visuomet, iskyrus atsisakymo nuo jos atvejus93. Tuo tarpu inomas pasaulyje tarptautins jr teiss specialistas J.
Noriau paymti, kad baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo pakrants valstybs vidaus vandenyse klausimai iki iol nereglamentuoti n vienoje visuotinai pripaintoje tarptautinje sutartyje. 92 . . . , 1974. . 71. 93 . . . , 1977. . 474.
91

33

Colombosas daug tiksliau ir suprantamiau formuluoja taisykl, kuria, manau, turt vadovautis visos valstybs. Jis sitikins, kad egzistuoja norma, kuri susiformavo tarptautinje praktikoje (tarptautinis paprotys) ir yra paremta valstybi abipusiu mandagumu94. ios normos esm ta, kad kranto alies jurisdikcija, nepriklausomai nuo to, kokia ji yra, usienio valstybs civiliniame laive negyvendinama, iskyrus atvejus, kai pagalbos prao laivo kapitonas ar konsulas arba kai sukeliama grsm taikai bei trikdoma pakrants valstybs ramyb. Vertinant i nuomon galima pasakyti, kad ji yra labai teisinga, nes tai, kad tam tikrais atvejais pakrants valstyb negyvendina savo jurisdikcijos, reikia ne imuniteto civiliniams laivams pripainim, o yra valstybs suvereniteto iraika, kai auktesni tiksl labui ribojama neginijama pakrants valstybs teis gyvendinti savo teritorin jurisdikcij. Nepaisant to, kad XIX a. nemaa mokslinink dalis teig, jog valstyb turi neginijam teis savo vidaus vandenyse gyvendinti baudiamj jurisdikcij be koki nors apribojim95, kai kurios pasaulio valstybs jau XIX a. pradioje ireik pageidavim, kad bt skiriami du atvejai, t. y. kai nusikalstama veika padaroma vieno gulos nario kito atvilgiu, nepaeidiant geros tvarkos kranto alies uoste, ir visi kiti atvejai. tai Pranczijoje jau XIX a. baudiamoji jurisdikcija alies vidaus vandenyse gyvendinama vadovaujantis dsniais, tvirtintais 1806 m. lapkriio 20 d. priimtame Avis du Conseil akte dl svetim laiv statuso prancz uostuose96. Pagal akt, prancz teismai gyvendina ribot baudiamj jurisdikcij. Kitaip tariant, Pranczijos teismai nenagrinja t nusikalstam veik, kuri kaltininkais ir nukentjusiaisiais yra gulos nariai, nesusij su pakrants valstybe pilietybs ryiu. Papildomai reikalaujama, kad nusikalstama veika nebt paeista gera tvarka ir uosto ramyb97. Panaiais dsniais vadovaujasi ir kitos pasaulio valstybs: Belgija, Meksika, Brazilija, Ispanija, Norvegija, Italija,

., . . , 1953. . 238. . . . , 1875. . 361. Toki pai pozicij palaik ir yms XX a. tarptautins teiss specialistai. Plaiau skaityti Kelsen H. Principles of International Law. New York, 1952. P. 328329. 96 De Lappradelle R. G. Journal du droit International Priv. Paris, 1908. P. 445. Nuoroda daroma pagal Volsonokas R. Lietuvos jros teis // Teis. 1930. Nr. 18. P. 27; . . . , 1912. . 98. 97 Pranczijos teismai nagrinja visas bylas, jei nusikalstam veik padaro keleiviai prie keleivius ar gulos narius. ios valstybs mokslininkai mano, kad alies baudiamoji jurisdikcija turi bti gyvendinama ir tuomet, kai padaromas sunkus nusikaltimas vieno gulos nario kito atvilgiu. Anot i autori, sunkus nusikaltimas paeidia uosto ramyb. Plaiau skaityti Gidel G. Le Droit International Public de la Mer. Paris, 1932. Vol. 2. P. 207232.
95

94

34

JAV98. Pagrindus iai sistemai padjo Pranczijos valstybs tarybos sprendimas dviej JAV laiv Sally ir Newton bylose. Priimtame sprendime teismas pabr, kad tuo atveju, kai laive padaromas nusikaltimas, kuriuo paeidiama laivo komandos interesai ar laivo vidaus tvarka, vietos valdia kitis neturi, nebent nusikaltimu paeidiama uosto ramyb ar yra gautas pagalbos praymas. Kitoje byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas dl nuudymo ir kno sualojimo JAV Tempest laive, teismas konstatavo, kad padarytas nusikaltimas paeid uosto ramyb, todl alies jurisdikcijos gyvendinimas yra teistas99. Laikui bgant ie dsniai tapo visuotinai priimtina taisykle, nes j taikymas pagrstas ir grynai praktiniais sumetimais100. Daugelis pasaulio valstybi iki iol grietai laikosi nuostatos, kad kranto alies baudiamoji jurisdikcija negyvendinama, jei padarytas paeidimas yra susijs tik su usienio valstybs laivu ar jo gula, nepaeidiama uoste ramyb ir laivo kapitonas, nukentjusysis ar laivo vliavos alies konsulas nesikreip pagalbos kranto alies valdi101. Tuo tarpu vertinant LR BK nuostatas, reglamentuojanias teritorinio principo galiojim, galima teigti, kad ms statym leidj pozicija kitokia. Analogika Lietuvos pozicija buvo ir Antrosios Respublikos gyvavimo laikotarpiu. Ano meto Baudiamasis statutas taip pat nenumat koki nors baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo iimi, jei nusikalstamos veikos padarymo metu usienio civilinis laivas buvo pakrants valstybs vandenyse102. i Lietuvos pozicija jau tuo metu buvo savita ir, atsivelgiant nusistovjusi tarptautin praktik, galjo bti grietai kritikuojama. domu tai, kad net Taryb Rusijos Federacijoje, atsivelgiant tarptautin praktik sureguliuoti baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo klausimus dl nusikalstamos veikos alies vidaus vandenyse, buvo priimtas specialus nutarimas. 1927 m. kovo 24 d. nutarime buvo numatyta, kad usienio laivo gulos nari aretas galimas tik tuomet, kai nusikalstama veika visa ar i dalies padaroma kranto alies sausumos teritorijoje arba tada, kai usienio valstybs civiliniame laive padaryta veika sukelia rimtas pasekmes krante103.
Volsonokas R. Lietuvos jros teis // Teis. 1930. Nr. 18. P. 27. Katuoka S. Tarptautin jr teis. Vilnius, 1997. P. 41. Plaiau skaityti . . , 1977. . 285586. 100 Akehurst M. Modern Introduction to International Law. 1993. P. 168. 101 . , 1988. . 34. 102 Kavolis M., Bieliackinas S. Baudiamasis statutas su papildomais baudiamaisiais statymais ir komentarais. Kaunas, 1934. P. 26. 103 24 1927 . // . 1927. . 52. . 348. Nuoroda daroma pagal
99 98

35

Daugelio valstybi (pvz., Pranczijos BK 1132 str., Vokietijos BK 3, veicarijos BK 3 str., Rusijos Federacijos BK 11 str., Estijos BK 4 str., Italijos BK 6 str.) baudiamj statym analiz leidia teigti, kad aptariamuoju atveju i ali baudiamoji jurisdikcija lyg ir taip pat gyvendinama be iimi, taiau tai tik pirmas ir daniausiai klaidingas spdis. Jei ne baudiamieji statymai, tai i valstybi konstitucijos pareigoja atsivelgti tarptautini sutari nuostatas bei tarptautinius paproius. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo vidaus vandenyse taisykls reglamentuojamos ne tik nacionaliniuose baudiamuosiuose statymuose, bet ir dvialse ar daugiaalse tarptautinse sutartyse. Pasiraydamos ias sutartis, valstybs vadovavosi nusistovjusia tarptautine praktika bei atsivelgdavo savo nacionalinius interesus. tai 1969 m. Nyderland ir TSRS104 pasiraytoje tarptautinje sutartyje numatyta, kad susitarianti alis negyvendins savo jurisdikcijos be kitos susitarianios alies diplomatins arba konsulins staigos kompetenting pareign praymo, jei laivo gulos narys padarys teiss paeidim105 jros laive, esaniame pakrants valstybs vidaus vandenyse, iskyrus atvejus, kai, susitariani valstybi valdios nuomone, teiss paeidimo pasekms yra susijusios su pakrants valstybe, kurios teritorijoje yra laivas. Pakrants valstybs jurisdikcija gyvendinama ir iais atvejais: kai dl teiss paeidimo padaroma ala valstybs saugumui arba sutrikdoma alies vieoji tvarka; kai padaromas sunkus nusikaltimas; kai teiss paeidimas padaromas ne laivo gulos nario arba prie tokius asmenis; kai btina nutraukti neteist prekyb narkotinmis mediagomis106. Pastaruoju metu Rusijos Federacija vadovaujasi tarptautinmis sutartimis, pasiraytomis su Pranczija, Didija Britanija, vedijos Karalyste, Nyderlandais bei kitomis pasaulio valstybmis107. i sutari nuostatos dl bau . ., . ., . . . , 1930. . 127 128. 104 Rusijos Federacija yra vis TSRS teisi ir pareig permja, todl visos sutartys, kuri viena i ali buvo TSRS, yra Rusijos teisins sistemos dalis. 105 Terminas teiss paeidimas dl atskir sutarties nuostat turi bti aikinamas plaiau ir apimti ne tik administracinius teiss paeidimus, bet ir alies BK apraytas nusikalstamas veikas. 106 Akivaizdu, kad kranto alis turi gyvendinti savo jurisdikcij ir tais atvejais, kai galima pagrstai tarti, kad reikia ukirsti keli ir kitiems tarptautinio pobdio nusikaltimams, pvz., neteistas radioaktyvi mediag gabenimas, prekyba monmis, asmen verbavimas karo tikslais ir kt. 107 , , , . XXIX. , 1975. C. 295355; . . . , 1968. . 76; . 1998. . 25. . 2834.

36

diamosios jurisdikcijos gyvendinimo, padarius nusikalstam veik usienio valstybs jros laive, esaniame pakrants valstybs vidaus vandenyse, yra beveik vienodos. Kai kur papildomai akcentuojami atvejai, kad pakrants valstyb gyvendins savo jurisdikcij, jei teiss paeidimas susijs su jos pilieiais108. Nepaisant to, kad LR BK 4 straipsnyje nieko neusiminta apie tarptautini sutari reikm sprendiant baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo klausim, padarius nusikalstam veik usienio valstybs civiliniame laive, esaniame Lietuvos vandens teritorijoje, manau, iuo metu reikia vadovautis bent jau eiomis pasiraytomis ir ratifikuotomis dvialmis konsulinmis konvencijomis. Jose aikiai nustatyta, kad aptariamuoju atveju pakrants valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas yra ribojamas109. Pakrants valstyb gali gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij tik tuomet, kai padaryta nusikalstama veika paeidia jos vidaus vanden arba uosto tvark, ramyb ar saugum. Taip pat tuomet, kai gaunamas laivo kapitono ar konsulinio pareigno praymas arba jo sutikimas. iais teiginiais apsiribota pasiraant konsulines konvencijas su Kinijos Liaudies Respublika, Rusijos Federacija ir Ukraina. Taiau pasiraant tokias paias konvencijas su Turkija ir Lenkijos Respublika buvo pasielgta kitaip. Tikriausiai, siekiant eliminuoti bet koki galimyb kuriai nors aliai sau palankesne linkme aikinti konvencijos nuostatas, buvo vardyti konkrets atvejai, kai jurisdikcijos gyvendinimo teis priklauso pakrants valstybei. iose konvencijose tvirtinta, kad baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo teis tenka pakrants valstybei, kai:
- nusikalstama veika padaroma pakrants valstybs pilieio ar prie j arba kai nusikalstama veika padaroma asmens, kuris nra laivo ekipao narys, ar prie j; - nusikalstama veika paeidiami pakrants valstybs vidaus vanden arba jos uosto tvarka ar saugumas;

108 , , , . XXIX. , 1975. C. 295355; . . . , 1968. . 76; . 1998. . 25. . 2834. 109 Lietuvos Respublikos ir Ukrainos konsulin konvencija // Valstybs inios. 1997. Nr. 106; Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos konsulin konvencija // Valstybs inios. 1995. Nr. 99; Konsulin konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos // Valstybs inios. 1993. Nr. 35(20); Konsulin konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos // Valstybs inios. 1994. Nr. 28; Lietuvos Respublikos ir Turkijos konsulin sutartis // Valstybs inios. 1998. Nr. 17; Lietuvos Respublikos ir Gruzijos konsulin konvencija // Valstybs inios. 2001. Nr. 49.

37
- nusikalstama veika paeidiami pakrants valstybs statymai ir kiti teiss aktai dl sveikatos apsaugos, saugumo jroje utikrinimo, migracijos ir muit reimo, jros apsaugos nuo terimo nafta ar kontrabandos (Lietuvos pasiraytoje konsulinje konvencijoje su Lenkijos Respublika vietoje kontrabandos nurodytas nelegalus narkotik perveimo atvejis); - u padaryt nusikalstam veik pakrants valstybs statymai numato atsakomyb ne maiau kaip trejus metus laisvs atmimo (Lietuvos pasiraytoje konsulinje konvencijoje su Lenkijos Respublika nustatytas 5 met laisvs atmimo terminas).

Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo, padarius nusikalstam veik usienio valstybs civiliniame laive, esaniame pakrants valstybs vidaus vandenyse, reglamentavimas dvialse sutartyse iuo metu yra neivengiamas. Juk iandien nra n vienos tam tikslui pasiraytos daugiaals konvencijos. Patikslinant galima pasakyti, kad ta linkme net nebuvo dirbama. Tarptautiniu lygiu buvo siekta reglamentuoti tik baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo klausim, jei nusikalstama veika padaroma usienio valstybs laive, esaniame uosto vandenyse. Taiau iki iol teigiam rezultat nra. 1898 m. Tarptautins teiss institutas pirm kart pareng konvencijos projekt, siekdamas tarptautiniu lygiu reglamentuoti uosto reimo klausimus. ios Konvencijos projekto 30 straipsnyje buvo raoma, kad Vietin valdia turi susilaikyti nuo kiimosi, jei tai nereikalinga ir jei padaryta veika nepaeidia pakrants valstybs nustatytos tvarkos ir ramybs uoste110. Taiau tuo metu i klausim sureguliuoti nepavyko. Pirmieji tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys uosto reimo klausimus, buvo priimti tik 1923 m. enevos Tarptautinje susisiekimo ir tranzito konferencijoje. ios konferencijos metu buvo patvirtinta konvencija ir statutas dl jros uosto reimo111, bet baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo problemai dmesio nebuvo skirta. Dl ios prieasties i problema ir toliau kl didel mokslinink susidomjim. Susirpins dl esamos padties, Tarptautinis jr komitetas 1959 m. pareng konvencijos projekt dl usienio valstybi jr laiv statuso usienio uostuose112. Projekto 4 straipsnyje pateiktos pamatins nuostatos, kuriomis turt vadovautis kiekviena civilizuota valstyb113. Taiau bda ta,
Annuaire de linstitute de droit International, 1898. T. XX. League of Nations. Treaty Series. 1927. Vol. 58. P. 285. 112 . . // . B. 135. . 27. 1965. . 315. 113 Konvencijos projekte numatyta, kad valstybs valdia, kuriai priklauso jros uostas, jei jos uoste stoviniame laive padaryta nusikalstama veika, neturi pradti baudiamojo pe111 110

38

kad iki iol projektas yra svarstomas ir neinia, kada jis taps knu. Usienio valstybi statym analiz leidia daryti ivad, kad j teritorin jurisdikcija jau dabar gyvendinama atsivelgiant alies nacionalinius interesus. Nepaisant to, kad Japonijos BK 1 straipsnyje tvirtinta deklaratyvi nuostata, kad ios valstybs baudiamieji statymai taikomi visais atvejais, jei nusikalstama veika padaroma Japonijos teritorijoje, praktikoje atsivelgiama jurisdikcijos gyvendinimo apribojimus, nustatytus specialiuose teisiniuose aktuose. Japonijoje galioja specialus statymas, kuriame paymta, kad i alis savo baudiamj jurisdikcij dl usienio valstybi laivuose padarytos veikos gyvendina tik tuomet, kai veikos kaltininkas ar nukentjusysis yra Japonijos pilietis114. Tarptautini standart paiso ir Danija. ios alies BK 12 paragrafe nurodyta, kad kodekso 68 paragraf nuostatos turi bti taikomos atsivelgiant tarptautins teiss nustatytas taisykles. vedija teritorin jurisdikcij beslygikai gyvendina tik tuomet, kai usienio laive padaryto nusikaltimo kaltininkas arba auka yra vedijos pilietis arba ioje valstybje gyvenantis asmuo. Kitais atvejais teritorin jurisdikcija gyvendinama tik vyriausybei arba jos galiotam asmeniui leidus. Tai reglamentuojanti norma tvirtinta vedijos BK 2 skyriaus 5 straipsnyje. Teigiamai vertindamas i valstybi pozicij, vis dlto noriu atkeipti dmes, kad valstybs atsisakymas gyvendinti baudiamj jurisdikcij negali bti vienaalis. Turiu omenyje tai, kad valstyb gali atsisakyti gyvendinti teritorin jurisdikcij tik tuomet, kai laivo vliavos valstybs kompetentingos institucijos garantuoja, kad nusikalstama veika ioje valstybje yra kriminalizuota ir jos tyrimas bus atliktas, o kaltininkas, esant teisiniam pagrindui, bus teisiamas. Kitomis slygomis atsisakymas gyvendinti jurisdikcij bt lyg skatinimas nusikalsti dar kart. Taigi Lietuvoje baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo problema dl nusikalstam veik, padaryt usienio valstybi jr laivams esant Lietuvos vidaus vandenyse, egzistuoja jau deimtmet. Tai akivaizdi Lietuvos teisins sistemos spraga, kuri upildyti btina nedelsiant. Keista bt ma-

rsekiojimo, iskyrus atvejus, kai to prao laivo vliavos valstybs konsulas. Konsulo sutikimas nereikalingas iais atvejais: 1) kai laive padaryta nusikalstama veika trikdo uosto rimt arba sudaro grsm jo saugumui ar moni gyvybei, arba nusikalstama veika nukreipta paeisti nustatyt alyje teistvark, muit taisykles ar sudaro grsm visuomens sveikatai; 2) kai nusikalstam veik daro asmenys, nesantys usienio valstybs laivo kapitonu arba gulos nariais, arba prie iuos asmenis; 3) kai nusikalstam veik daro kranto alies pilieiai arba ji daroma prie juos; 4) kai daromas sunkus nusikaltimas. 114 . . , . . . . , 1972. . 1819.

39

nyti, kad LR BK 4 straipsnio 1 dalies nuostata, pareigojanti beslygikai gyvendinti teritorin Lietuvos baudiamj jurisdikcij, yra teisinga. Tobulinant LR BK 4 straipsn, silyiau daryti nuorod Lietuvos Respublikos pasiraytas tarptautines sutartis, o j nesant, sprendimo teis dl Lietuvos baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo apimties, padarius nusikalstam veik ms alies vidaus vandenyse esaniame usienio valstybs laive, suteikti alies generaliniam prokurorui. 2.1.2.2. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs teritorinje jroje Teritorin jra (angl. territorial waters, pranc. la mer territoriale), bdama kranto valstybs vandens teritorijos dalis, yra kranto valstybs suverenioje valdioje. Tai neginytinas faktas, pripastamas ne tik tarptautins teiss doktrinoje115, bet ir tarptautinse konvencijose116. Vertinant tai, kad teritorin jra yra valstybs teritorijos sudedamoji dalis ir yra pakrants valstybs suvereninje valdioje, galima bt daryti ivad, kad ioje vandens teritorijos dalyje gali bti nustatomas toks teisinis reimas, kuris tenkins alies nacionalinius interesus. Taiau i tikrj ios teritorijos reimas yra specifinis, nes jis nustatomas ne tik nacionalins, bet ir tarptautins teiss normomis117. Todl ir pakrants valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas turt pasiymti tam tikromis ypatybmis. Iki XX a. pradios tarptautins teiss doktrinoje bei praktikoje buvo nusistovj, kad teritorin jra nra valstybs teritorijos sudedamoji dalis118. Taiau tam tikrais atvejais savo valdi ioje erdvje pakrants valstyb vis dlto vykd. Teritorins jros samprata ir jos tvirtinimas tarptautinje teisje buvo istorikai susiformavusio ir dsningo pakrani valstybi siekio plsti savo suverenitet jos krantus skalaujaniose jr vandenyse rezultatas, turint tiksl apsaugoti savo ekonominius interesus ir alies saugum119. Paymtina, kad pirmasis bandymas nustatyti teritorins jros ribas buvo XVII a. pradioje Anglijos ir Nyderland Karalysts pasiektas susitarimas, kad teriKris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 343; . , 1988. . 4243. 116 1958 m. JT Konvencijos dl teritorins jros ir gretutins zonos 1 straipsnis. 117 Katuoka S. Teritorins jros problemos // Kriminalin justicija: LPA mokslo darbai. 1997. Nr. 6. P. 137. 118 . i. , 1923. . 110 119 . . , 1959. . 248.
115

40

torins jros ribos turi bti siejamos su tolimiausiu patrankos vio atstumu (lot. terrae dominium finitur, ubi finitur armorum vis)120. Taiau dl to, kad kiekviena valstyb disponavo technikai skirtinga ginkluote, dar XVII a. buvo prieita ivada, kad is teritorins jros rib nustatymo principas yra netinkamas. Tuomet daugelis valstybi pradjo gyvendinti savo jurisdikcij 3-j, vliau 6-i, 10-ies, o galiausiai ir 12-os jrmyli ribose121. Tuo tarpu tarptautiniu mastu teritorins jros ribos (iki 12 jrmyli) buvo nustatytos 1982 m. Jungtini Taut jr teiss konvencijos 3 straipsnyje122. Antra vertus, pastaruoju metu dar liko toki valstybi, kurios, inaudodamos prie konvencijos pasiraym buvusi sprag, nusprend nustatyti labai dideles teritorins jros ribas. 1952 m. il, Peru ir Ekvadoras pasira Santjago deklaracij, kuria vienaalikai nustat maiausiai 200 jrmyli teritorins jros plot. Analogik pozicij um ir kitos Lotyn Amerikos bei kit emyn valstybs: Argentina (1966 m.), Panama (1967 m.), Urugvajus (1969 m.), Brazilija ir Ekvadoras (1970 m.), Somalis (1972 m.), Siera Leon (1972 m.), Tanzanija (1973 m.), Nigerija (1971 m.), Madagaskaras (1973 m.)123. Vertinant toki valstybi praktik dl teritorins jros rib ipltimo, neginytinai galima teigti, jog ji yra nepateisinama ir neteista. Nuo seno priimta, kad teritorins jros ribos turi bti tokiu atstumu, kad pakrants valstyb galt realiai jas kontroliuoti saugodama savo nacionalinius interesus124. Lietuva, atsivelgdama tarptautins teiss reikalavimus, statymikai nustat, kad teritorins jros ribos yra 12 jrmyli ploio125. Jos ribos skaiiuojamos didiausio atoslgio metu nuo iilgai kranto einanios bazins linijos (pranc. la laisse de la basse mare). Remiantis LR BK 4 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, kiekvienas asmuo, padars nusikalstam veik Lietuvos teritoriniuose vandenyse, privalo atsakyti pagal Lietuvos baudiamuosius statymus. Taiau tarptautins teiss normos iuo klausimu nra tokios kategorikos.
Gidel G. Le droitInternational Publique de la Mer. Paris, 1932. Vol. 1. P. 138. . . . . . . 1. ., 1902. . 284; . . . , 1954. . 4041. 122 Lietuvos Seimo nutarimas dl Jungtini Taut jr teiss konvencijos // Valstybs inios. 1995. Nr. 100. iuo nutarimu buvo siloma konvencija vadovautis derinant ir demarkuojant Lietuvos valstybs sienas ir iskirtin ekonomin zon. 123 Plaiau skaityti . , 1986. . 102 109; . ., . . . , 1974. . 44. 124 . i. , 1923. . 111 125 Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 42.
121 120

41

Tarptautini norm analiz leidia teigti, kad pakrants valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo apimtys, padarius nusikalstam veik usienio civiliniame jros laive126, esaniame teritorinje jroje, vairuoja priklausomai nuo keli svarbi aplinkybi. Btina atkreipti dmes tai, ar laivas plaukia vidaus vandenis, ar iplaukia atvir jr; svarbu ir tai, ar laivas stovi teritorinje jroje, ar, naudodamasis taikaus plaukiojimo teise, kerta j, neplaukdamas vidaus vandenis. Pirmuoju atveju pakrants valstyb gyvendina savo baudiamj jurisdikcij neabejotinai. Taiau jurisdikcijos gyvendinimas turt pasiymti tam tikrais ypatumais. Viena i keli tarptautini sutari, kurioje pabriami jurisdikcijos gyvendinimo klausimai teritorinje jroje, yra 1958 m. Jungtini Taut konvencija dl teritorins jros ir gretutins zonos127. Konvencijos 19 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad iame straipsnyje pateiktos nuostatos neriboja kranto valstybs teiss, siekiant aretuoti asmen ar tirti padaryt paeidim, taikyti bet kurias teistas priemones usienio laiv, plaukiani teritorine jra po iplaukimo i alies vidaus vanden, atvilgiu. Kitaip tariant, iais atvejais konvencins normos koki nors apribojim dl kranto valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo nenumato. Pastaruoju metu skirtingos pasaulio valstybs, sprsdamos klausim dl baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo alies teritoriniuose vandenyse, praktinje veikloje vadovaujasi dviem XIX a. susiformavusiomis jurisdikcijos teritorinje jroje gyvendinimo sistemomis: prancz ir angl. Jau buvo minta, kad prancz sistema remiasi 1806 m. Avis du Conseil akte idstytais dl svetim laiv statuso prancz uostuose dsniais, kurie galioja reglamentuojant ir usienio valstybi civili laiv status teritorinje jroje. Tuo tarpu angl sistema remiasi 1878 m. rugpjio 16 d. Britanijos Parlamento priimtu aktu Territorial Waters Jurisdiction Act128. Pagrindus iai sistemai padjo teismai. Vyriausiasis Karnos Teismas 1867 m. R. V. Keyn byloje nusprend, kad angl teismai turi teis gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij vis usieniei atvilgiu, jei nusikalstama veika buvo padaryta teritorinje jroje129. Vadovaudamiesi iuo teisiniu aktu, angl teiKariniams jr laivams, kaip jau minta, taikomas imunitetas. Geneva Convention on the Territorial Sea and Confiquars Zone // Blachstones International Law Documents, 1991. 128 Jessup P. C. The Law or the Territorial Waters and Maritime Jurisdiction. New York, 1927. P. 170172. 129 Pavitbran A. K. Substance of Public International Law. Western and Estern. Bombey, 1965. P. 103.
127 126

42

smai (angl. Admiralty Court) gali teisti asmenis u kiekvien nusikaltim svetimame laive, esaniame angl teritoriniuose vandenyse. Taiau teism sprendimai yra vykdomi tik tuomet, kai esti vyriausybs leidimas. iame akte idstytais principais, nors juos ir peikdami, angl teismai vadovaujasi iki iol130. Taiau, kaip paymi J. Colombosas, jau nuo XX a. vidurio Didiosios Britanijos teismai alies baudiamj jurisdikcij gyvendina tik tais atvejais, kai laive padaryto nusikaltimo padariniai perengia laivo ribas131. Analogikos pozicijos laikytasi ir XIX a. pabaigoje Vokietijoje. Jurisdikcijos klausimai buvo reglamentuoti 1877 m. liepos 27 d. statyme132. Tuo tarpu Argentina, Paragvajus, Peru ir Urugvajus 1889 m. sausio 23 d. pasira Montevideo susitarim, tvirtinant nuostat, kad visi nusikaltimai, padaryti svetimuose laivuose, esaniuose pakrants valstybs vandenyse, iimtinai priklauso pakrants valstybs jurisdikcijai133. Labiausiai atitinkanti ano meto bei dabartin tarptautin praktik yra pranczikoji sistema. Taiau detalesn i dviej teorij analiz leidia teigti, kad tiek anglikoji, tiek pranczikoji sistemos pripasta ribotos jurisdikcijos gyvendinim, kai nusikalstama veika padaroma jros laive, esaniame pakrants valstybs vandens teritorijoje. Bene vis valstybi iandienin praktika rodo, kad pakrants valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama tik tuomet, kai usienio valstybs civiliniame laive daroma nusikalstama veika kelia grsm pakrants valstybs interesams arba susijusi su pakrants valstybs pilieiais. i nuostata buvo ir yra tvirtinta Vokietijos Federacins Respublikos, Pranczijos Respublikos, JAV bei kit valstybi tarpvalstybiniuose susitarimuose su usienio valstybmis134.
130 Skirtingais valstybs gyvavimo laikais Anglijos teismai ne visuomet grietai laikydavosi io principo. Buvo vengiama kitis laivo vliavos valstybs reikalus. Jei nusikaltimas netrikd kranto valstybs uosto ramybs bei tuomet, kai nepateikiamas nukentjusiojo ar laivo valstybs atstovo praymas pradti baudiamj persekiojim, Anglija atsisakydavo taikyti baudiamj jurisdikcij i veik atvilgiu ir klausimo sprendim palikdavo laivo vliavos valstybei. Plaiau skaityti . . // -. . 44. , 1956. . 2627. 131 . . , 1975. . 284; Katuoka S. Tarptautin jr teis. Vilnius, 1997. P. 44. 132 . i. , 1923. . 114. 133 Kohler. International Straftrecht. Stutgart, 1917. S. 238. 134 Plaiau skaityti . i. , 1923. . 115; . . , . . 3. , 1952. . 3536; -

43

vertinus Lietuvos baudiamuosius statymus (LR BK 4 str.), galima teigti, kad teissaugos institucijos, nagrindamos baudiamsias bylas dl nusikalstam veik, padaryt anksiau ivardytomis aplinkybmis, lyg ir vadovaujasi anglikosios sistemos dsniais. Tiesa, Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymo 8 straipsnio 4 dalyje reglamentuoti atvejai, kai plaukiojimo priemons (iskyrus usienio valstybms priklausanius karo laivus ar laivus, naudojamus nekomerciniais tikslais) gali bti sustabdytos siekiant sulaikyti asmen arba atlikti tyrim dl nusikaltimo, padaryto laivo plaukimo metu per Lietuvos Respublikos teritorin jr, Lietuvos Respublikos jros, vidaus vanden uostus ar i j. iuo statymu nustatyta, kad Lietuvos baudiamoji jurisdikcija gali bti gyvendinama jei:
1) nusikaltimo padariniai yra susij su Lietuvos Respublikos ar asmen interesais; 2) padarytas ar daromas nusikaltimas trikdo Lietuvos Respublikos viej tvark arba paeidia taikaus plaukimo teritorine jra tvark; 3) tokios priemons yra reikalingos, kad bt ukirstas kelias neteistai ginkl, audmen, sprogmen, sprogstamj, narkotini, psichotropini, pavojing ir (ar) kenksming mediag apyvartai.

Manyiau, kad gyvendinant Lietuvos baudiamj jurisdikcij privalu atsivelgti nagrinjamo statymo nuostatas. Taiau tol, kol baudiamajame kodekse nra normos, kuria vadovaujantis galima bt tai padaryti, Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymo 8 straipsnio taikymas tampa problema. Kita vertus, esant LR BK tokiai normai, baudiamojo persekiojimo pradios klausimo sprendimas turi tekti alies generaliniam prokurorui. Tai btina padaryti, nes ne visos io statymo nuostatos, susijusios su valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimu, yra grietos. Teritorins jros samprata formavosi atsivelgiant tai, kad ilgus imtmeius ie vandenys buvo naudojami tarptautinei laivybai. is faktas reikalavo, kad usienio valstybi laiv reimas teritoriniuose vandenyse bt reglamentuotas tarptautiniu mastu. Dl to nuo seno pripastama taikaus usienio laiv plaukimo teis per teritorin jr. i teis negali bti ribojama dl koki nors prieasi (lot. jus passagii sive transitus innoxi). iuo metu aikinantis pakrants valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinim teritorinje jroje dl nusikalstam veik, padaryt usienio laive, kertaniame teritorin jr, be plaukimo vidaus vandenis ar sustojimo juose bei uoste, vadovaujamasi 1958 m. Jungtini Taut konvencija dl teritorins jros ir gretutins zonos bei 1982 m. Jungtini Taut jr tei, , , . XXIX. , 1975. C. 295299.

44

ss konvencija135. Lietuvoje i teis reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymu (7 str.)136. Pirm kart taikaus usienio laiv plaukiojimo per teritorin jr teis, kaip sutartin norma, buvo tvirtinta mintoje 1958 m. Konvencijoje. Iki tol ji buvo tik tarptautinis paprotys. 1958 m. enevos konvencijos dl teritorins jros ir gretutins zonos 19 straipsnyje nustatyta, kad vis ali judjimas per kranto alies teritorin jr yra laisvas, jei nepaeidiama gera tvarka ir nesukeliamas pavojus kranto alies saugumui. Taip pat nurodoma, kad kranto alies baudiamoji jurisdikcija padarius nusikaltim civiliniame jros laive, esaniame teritorinje jroje, taikoma, jei:
1) 2) 3) 4) nusikaltimo pasekms turi takos pakrants valstybei; nusikaltimas paeidia alies ramyb ar teritorins jros ger tvark; laivo kapitonas ar konsulas kreipiasi pagalbos; norima ukirsti keli narkotini mediag gabenimui.

enevos konvencijos 19 straipsnyje nurodoma ir tai, kad pakrants valstybs baudiamoji jurisdikcija netaikoma, jei nusikaltimas padarytas jros laivui plaukiant per teritorin jr norint suimti asmen, esant ne pakrants valstybs teritorijoje, arba norint atlikti tardymo veiksmus dl tame laive anksiau padaryto nusikaltimo. Tarptautins teiss komisija, komentuodama straipsn, rekomendavo netaikyti pakrants valstybs baudiamosios jurisdikcijos pirmiesiems laivo asmenims dl sausumoje padaryt maareikmi veik ar nesunki nusikaltim137. ios konvencijos normos yra pavyzdys, kaip valstybs nacionalins jurisdikcijos gyvendinimas apribojamas tarptautiniame teisiniame akte. Taiau domu tai, kad nagrinjamos konvencijos normos, prajus keleriems metams po to, kai jos sigaliojo, buvo kritikuojamos ymi tarptautins teiss specialist. inomas angl mokslininkas tarptautininkas D. P. OConnelas buvo links ias normas pripainti tik kaip rekomendacines ir man, kad valstybs j gali laikytis tik tuomet, kai mano esant tai reikalinga, ir tik tuomet, kai nori pasirodyti mandagios138. Lygiai tokio paties turinio pozicij idst ir keletas JAV mokslinink139. Mginimas neigti i
135

iuo metu nra joki apribojim taikyti kranto valstybs baudiamj jurisdikcij, jei padaryta nusikalstama veika usienio laive, plaukianiame i uosto atvir jr. Taiau akivaizdu, kad ir iuo atveju j galima bt riboti. 136 Valstybs inios. 2000. Nr. 42. 137 6 . , 1967. .3. . 211. 138 OConnel D. P. International Law. London, 1965. Vol. 2. P. 697. 139 Plaiau skaityti, pavyzdiui, Lee L. T. Jurisdiction Over Foreign Merchant Ships in the Territorial Sea // The American Juornal of International Law. 1961. No. 1. P. 8.

45

konvencini norm privalomum akimirksniu sulauk kritikos140. Neabejotina, kad ginyti konvencini norm privalomum neleistina, nes tai neigt imtmeius formuot praktik, bet, mano nuomone, kritikuoti j trkumus ir neuniversalum privalu. Vis pirma nesuprantama, kodl konvencijos autoriai apsiribojo tik viena tarptautinio pobdio nusikalstama veika, kuri darant usienio laive, kertaniame taikiai plaukiojant teritorinius vandenis, pakrants valstyb gali vienaalikai gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij. Juk konvencijos pasiraymo dien galiojo 1949 m. Konvencija dl prekybos monmis ir prostitucijos eksploatacijos treiaisiais asmenimis udraudimo141, kuri pakeit iki tol galiojus 1904 m. susitarim142 ir 1910 m. konvencij dl prekybos moterimis ir vaikais prostitucijos tikslais udraudimo143 bei 1921 m. enevos konvencij dl prekybos moterimis ir vaikais udraudimo144. Galiojo ir 1929 m. konvencija dl kovos su pinig padirbinjimu145. Akivaizdu, kad ios veikos kelia tarptautin pavoj ir gali bti daromos panaudojant tarptautinius laivybos kelius. Galiausiai neaiku, kodl nebuvo konkretizuota svoka kranto alies ramyb? Tai labai didelis trkumas, nes, nesant oficialaus iaikinimo ar bent paaikinimo, kiekviena valstyb gali i svok interpretuoti sau palankesne forma. Tai bt nepateisinama, nes tuomet pakrants valstyb galt be svarios prieasties iplsti baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo ribas teritorinje jroje. Siekiant upildyti buvusias spragas ir norint sukurti kur kas universalesn tarptautin sutart 1982 m. pasirayta Jr teiss konvencija146. Joje tarptautinio pobdio nusikalstam veik sraas, nors ir nedaug, buvo praplstas. Konvencijos 27 straipsnio d punkte papildomai numatyta, kad pakrants valstyb gali gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij, jei siekiama ukirsti keli psichotropini mediag gabenimui per teritorin jr. Vertinant ios konvencijos nuostatas matyti, kad pakeitimai ankstesni sprag nepaalino. Be to, j atsirado dar daugiau. 1982 m. konvencijos pa140 Schwazenberger G. A Manuel of International Law. London, 1967. P. 104; . . . , 1971. . 4445. 141 mogaus teiss: Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 140148. 142 International Agreements of 18 May 1904 for the Suppression of While Slave Traffic // League of Nations. Treaty Series. 1920. Vol. 1. P. 415425. 143 International Convention of 4 May 1910 for the Suppression of While Slave Traffic. Ten pat. 425 433. 144 Ten pat. 1922. Vol. 9. P.8494. 145 International Convention of the Suppression of Counterfeiting Currency and Protocol // Australian Treaty Series. 1982. No. 8. 146 1982 m. Jr teiss konvencija // Valstybs inios. 2003. Nr. 107.

46

siraymo dien galiojo 1979 m. Konvencija dl kovos su kait grobimu147, 1972 m. Konvencija dl bakteriologinio (biologinio) ir toksinio ginklo krimo, gamybos ir atsarg kaupimo udraudimo ir j sunaikinimo148, 1977 m. Konvencija dl kovos su terorizmu149, 1980 m. Konvencija dl branduolini mediag fizins apsaugos150. iomis konvencijomis buvo nusprsta udrausti nusikalstamas veikas, pasiyminias transnacionaliniu poymiu ir kelianias grsm monms. Juk neteistas atominio ginklo ir bet koks biologinio, bakteriologinio ar toksinio ginklo gabenimas laivais per teritorin jr yra pavojingesns nusikalstamos veikos nei narkotini ar psichotropini mediag gabenimas. Tai reikia, kad i veik traukimas 1982 m. konvencijos 27 straipsn yra btinas. Niekas negali prietarauti, kad iais atvejais kranto valstyb privalo turti absoliui teis gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij. ios minties teisingum patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybins sienos ir jos apsaugos statymo 8 straipsnio 4 dalies studija. Analizuojant problem reikia pabrti dar kelis svarbius dalykus. Laivo plaukimas per teritorin jr turi bti nenutrkstamas ir greitas. Taiau jei laivas yra veikiamas nenugalimos jgos (pranc. force majeure), jis gali sustoti ir nuleisti inkar. T pat jis gali padaryti, jei btina suteikti pagalb. Neabejotina, kad toks laivas negali bti pripaintas taikiai plaukianiu per teritorin jr, nes de facto atlieka kitokius veiksmus. Kyla klausimas, kokiomis jurisdikcijos gyvendinimo taisyklmis reikt vadovautis pakrants valstybei, jei iame laive bt padaryta nusikalstama veika? Reikia sutikti su tais autoriais, kurie teigia, jog io laivo statusas turt atitikti laivo, kuris yra vidaus vandenyse, status151. ios nuostatos pripainimas lemia tai, kad privalu pripainti ir visas tarptautinje praktikoje galiojanias pakrants valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo taisykles, kai nusikalstama veika padaroma laive, esaniame vidaus vandenyse. Tuo tarpu visikai kitokiomis nuostatomis turime vadovautis, kai laivas yra atviroje jroje, o jo valtimis, siekiant padaryti nusikalstam veik (pvz., gabenant kontraband), plaukiama krant. Tokiu atveju pakrants valstybs baudiamoji jurisdikcija beslygikai turi remtis teritoriniu principu, nes tarptautinje praktikoje yra pripastama tariamo laivo buvimo teritoriValstybs inios. 2000. Nr. 108. Valstybs inios. 1997. Nr. 59. 149 Valstybs inios. 1997. Nr. 7. 150 ( ). , 1996. . 2. .320. 151 Brownlie I. Principles of Public International Law. Oxford, 1990. P. 200.
148 147

47

nje jroje doktrina152. Jokios iimtys i ios taisykls neturt bti taikomos. Taigi nusikalstamos veikos, padarytos pakrants valstybs teritorinje jroje, pripastamos padarytomis alies teritorijoje. Taiau tokiu atveju gyvendinti valstybs baudiamj jurisdikcij vadovaujantis teritoriniu principu be ilyg negalima, nes tai prietaraut pripaintoms tarptautinms normoms ir tarptautinei praktikai. Be to, gyvendinti teritorin princip gali bti nemanoma, nes nepavyks nustatyti net paties nusikalstamos veikos padarymo fakto. Dl i prieasi teritorinje jroje Lietuvos jurisdikcijos gyvendinim reikia reglamentuoti lygiai taip pat, kaip ir jos gyvendinim alies vidaus vandenyse. Suvienodintas taisykles taiko ir daugelis pasaulio valstybi.

2.1.3. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs oro erdvje Visa valstybs sien ribose esanti oro erdv yra ios valstybs suverenioje valdioje. Tarptautins teiss doktrinoje iuo metu pripainta, kad oro erdv153, esanti vir valstybs sausumos ir vandens teritorijos, yra jos teritorijos sudtin dalis (lot. cujus est solum ejus est summitas usque ad coelum)154. Taiau iki iol nra n vienos tarptautinins sutarties, kurioje tai bt paymta155. Tarptautinse sutartyse pripastamas tik valstybs visikas ir iskirtinis suverenitetas. Tai paymta 1944 m. ikagos tarptautins civilins aviacijos156 ir 1982 m. Jungtini Taut jr teiss konvencijose. Tuo tarpu yms tarptautins oro teiss specialistai J. C. Cooperis157 ir J. F. Bentzienas158 mano, kad diskusijos ia tema yra nereikmingos, nes, j ma . . , 1975. . 164. Lietuvos oro erdvs naudojimo tvarka reglamentuota Vyriausybs nutarimu patvirtintose oro erdvs naudojimo taisyklse. r. Valstybs inios. 1997. Nr. 8. 154 Plaiau skaityti, pavyzdiui, Bing Cheng. The Law of International Air Transport. London, 1962. P. 12. 155 Pirmojoje oro teiss konvencijoje, kuri buvo pasirayta Paryiuje 1919 m. spalio 13 d. ir tituluojama kaip oro erdvs teiss Magna Charta. Joje valstybei pripastamas visikas ir iimtinis suverenitetas oro erdv, esani vir jos teritorijos (1 str.). 156 The Convention on International Civil Aviation, 7 December. 1944, 15 UNITS 259. ICAO. Doc. 7300/6. Lietuvos prisijungimo prie ios konvencijos dokumentai deponuoti 1992 01 08. 157 Cooper J. C. Exploration in Aerospace Law. Montreal, 1968. P. 105. 158 Bentzien J. F. Der unerlaubte Einflug von Luftfahrzeugen in fremdes Staatsgebiet in Friedenszeiten und seine Rechtsfolgen. West Berlin, 1982. S. 6.
153 152

48

nymu, 1910 m vykusioje Diplomatinje konferencijoje dl oro teiss tarptautiniu lygiu buvo susitarta dl to, kad oro erdv yra valstybs teritorijos sudtin dalis. Manau, kad i problema ities negali bti gino objektas, kitaip mes ignoruotume valstybs teritorin vientisum, jos nacionalin suverenitet ir teritorijos nacionalin priklausomyb. Tai pripastama ir vairi valstybi tarpvalstybiniuose susitarimuose159. Tarptautins teiss specialistai danai diskutuoja dl oro erdvs teisins prigimties. i problema analizuojama nagrinjant termino valstybs teritorija teisin prigimt. iuo klausimu gyvuoja jau seniai inoma objektin teorija, kurios pagrindin tez ta, kad valstybs teritorija yra asmens (privatin) arba valstybs (vieoji) nuosavyb. Jau romn laikais ems savininkas turjo neginijam teis erdv, esani vir jo privaios nuosavybs. i neginijama teis buvo irykinta glosatori komentaruose tokia taisykle: Qui dominus est soli, dominus est coeli et inferorum160. Taiau yra mokslinink, kurie laikosi prieingos pozicijos. Vis pirma jie teigia, kad negalima tapatinti dviej svok oras ir oro erdv. Manoma, kad oro erdv nra materiali substancija, todl, skirtingai nei oras, ji negali bti nuosavybs teiss objektas161. i pozicij galima bt ginyti vadovaujantis Napoleono kodeksu, kurio 552 paragrafas skelb, kad ems nuosavyb yra viskas, kas yra jos viruje ir apaioje (pranc. La poprit du sol comporte la proprit du dessus et du dessous). Taiau i tikrj i valstybs teritorijos dalis nra nuosavybs teiss objektas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 5 dalyje aikiai parayta, kad oro erdv vir teritorijos iimtine teise priklauso Lietuvos Respublikai. I to plaukia, kad tik em, vanduo, oras, mikai ir pan. gali bti konkreios valstybs (vieoji) ar asmens (privaioji) nuosavyb162. Vadovaujantis ia konstitucine nuostata ir atsivelgiant anksiau idstytas mintis darytina ivada, kad oro erdv ir oras nra tapaios svokos, todl apie oro erdv negalima kalbti kaip apie nuosavybs teiss objekt. Oro erdvs teisins prigimties klausimas neturt bti gin objektas, nes iimtins teiss j priklauso konkreioje ems teritorijoje esaniai valstybei. Teiss moksle jau seniai bandoma diskutuoti ir kita tema, kuri tampa aktuali, kai nagrinjama valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendini . . , 1969. . 1. . 220. 160 Maiuika A. Dl oro erdvs teiss // Teis. 1939. Nr. 49. P. 459. 161 . . . , 1963. . 109. 162 . . . , 1986. . 5758.
159

49

mo problema oro erdvje. Tai oro erdvs rib klausimas. Dl valstybs oro erdvs ploio tarptautinje teisinje literatroje problem nekyla. Taiau oro stulpo virutins ribos yra ginytinos. Analizuojant klausim galima pastebti, kad tik kosmoso eros pradia163 leido atlikti daug isamesn nagrinjamos temos analiz ir pateikti tikslesn oro erdvs virutini rib nustatymo kriterij. Iki tol oro erdve buvo pripastama bet kuri erdv, turinti nors kiek oro, todl manyta, kad i problema i viso neegzistuoja, nes oro erdv rib lyg ir neturi164. Tarptautinje teisinje literatroje dl oro erdvs virutini rib isakomos vairios nuomons165. Nepaisant to, kad jau ne kart buvo bandoma nustatyti visiems privalom virutin oro erdvs rib166, is klausimas galutinai neisprstas iki iol. Daniausiai ireikiama nuomon, kad virutin oro erdvs riba turi bti 100110 kilometr167. i pozicij tarptautiniu mastu 1976 m. pavieino Jungtins Tautos, j palaiko dauguma valstybi168. ie skaiiai pateikiami dl to, kad tokiame auktyje ribojasi oro ir kosmoso erdvs169. i pozicija ities priimtiniausia. Vargu ar bt teisinga remtis senuosiuose teiss aktuose tvirtintu principu, kad ems savininkas, nenutraukdamas ryio su ems paviriumi, jam priklausania oro erdve gali naudotis tiek, kiek praktikai gali j inaudoti170, ir oro erdvs rib sieti su maksimaliai galimu lktuvo pakilimo aukiu171.
163 Kosmoso eros pradia siejama su pirmojo dirbtinio ems palydovo paleidimu 1957 m. spalio 4 d. Plaiau skaityti . , 1985. . 7. 164 Ki-Gab Park. A protection de la souverainet arienne. Paris, 1991. P. 25; . . // . 1948. . 4. . 7. 165 Mokslinje literatroje pateikiama ir tokia nuomon, kad tarptautiniu mastu nenustaius oro erdvs virutini rib ji gali bti paeidinjama. Plaiau skaityti Beresford S. M. Surveilance Aircraft and Sattelites a Problem of International Law // The Journal of Air Law and Commerce. 1960. Vol. 27. No. 2. 166 Bin Cheng. Delimitation of outerspace: is it necessary? // Rapport present au symposium tenu les 15 et 16 oct. 1981, Centre of Air Space Law. McGill University. P. 230274. 167 . , 1990. . 3. . 910; Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 397. 168 Vlasic I. A. The Nineties: Problem and Prospects. McGill University, 1991. Vol. XVII, part I. P. 37. 169 Ten pat. 170 Panai nuostat galime rasti senuosiuose vokiei ( 905), portugal ( 2288), veicar ( 667) civiliniuose kodeksuose. Plaiau skaityti Maiuika A. Dl oro erdvs teiss// Teis. 1939. Nr. 49. P. 460. 171 . . . . . , 1970. . 1618.

50

Istorikai baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo oro erdvje problema ikilo XIX a., susirpinus dl taikos metu galimo pionao i oro balion bei oro erdvs naudojimo galim karini kampanij metu172. Pirmoji tarptautin konvencija, nustatanti oro teiss pagrindus, buvo pasirayta 1919 m. ir tvirtino visik ir iimtin valstybs suverenitet oro erdvei, esaniai vir jos rib173. Pripainus visik suverenitet, buvo pripainta ir visikos jurisdikcijos gyvendinimo valstybs oro erdvje teis. Taiau neginydamos ios teiss, civilizuotos valstybs visuotinai pripasta, kad baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas valstybs oro erdvje pasiymi tam tikrais ypatumais. I karto reikia pasakyti, kad apie jurisdikcijos gyvendinimo ypatumus galima kalbti tik tuomet, kai nusikalstama veika padaroma usienio valstybs orlaivyje, atliekaniame tarptautin skryd174. Galiojaniame LR BK baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo klausimai padarius nusikalstam veik usienio valstybs orlaivyje, esaniame Lietuvos oro erdvje, specialiai nereglamentuojami. Todl, atrodo, turtume vadovautis nuostata, tvirtinta LR BK 4 straipsnio 1 dalyje. Remiantis ia norma nusikalstama veika, padaryta Lietuvos oro erdvje esaniame usienio valstybs orlaivyje, turt bti tiriama taikant Lietuvos statymus. Taiau iandien Lietuva ratifikavo kelet tarptautini sutari, kuri norm analiz leidia daryti ivad, kad galima susidurti su atveju, kai Lietuva privals susilaikyti nuo teritorins jurisdikcijos gyvendinimo175. Taip elgtis j pareigos principas pacta sunt servanda ir Lietuvos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo nagrintos normos. Taiau praktin ios schemos galiojimo problema yra ta, kad byl tiriantis asmuo gali neinoti, kad btina atsivelgti tarptautini sutari normas.
172 . . . . . . 1. ., 1902. . 284; . i. , 1923. . 104105. 173 Jaenka A. Konstitucin tarptautin teis. Kaunas, 1931. P. 166. 174 Pastaruoju metu laikomasi tarptautinje teisje pripaintos normos, kad orlaivis yra skrydyje nuo to momento, kai, laipinus keleivius ar pakrovus krovin, udaromos visos durys iki to momento, kol neatidaromos kurios nors orlaivio durys keleiviams ilaipinti ar bagaui ikrauti. r. 1963 m. Tokijo konvencija; 1970 m. Hagos konvencija dl kovos su neteistu orlaivi grobimu // Valstybs inios. 1997. Nr. 19; 1971 m. Monrealio konvencija dl kovos su neteistais aktais, nukreiptais prie civilins aviacijos saugum // Valstybs inios. 1997. Nr. 19. 175 1963 m. Tokijo konvencija, 1970 m. Hagos konvencija, 1971 m. Monrealio konvencija, Konsulin sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos konsulin sutartis, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos konsulin konvencija, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos konsulin konvencija ir konsulin konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos.

51

LR BK normos jokios nuorodos tarptautines sutartis nedaro. alinant trkum, teritorin princip tvirtinanioje normoje tikslinga numatyti, kad, padarius nusikalstam veik Lietuvoje, Lietuvos baudiamasis statymas taikomas atsivelgus Lietuvos pasiraytas tarptautines sutartis. Taip iandien pasielg ne viena valstyb. tai Lenkijos Respublikos BK 5 straipsnyje nurodyta, kad Lenkijos baudiamasis statymas taikomas visiems
asmenims, kurie padar nusikalstamas veikas Lenkijos teritorijoje bei Lenkijos vandens ar oro laive, iskyrus atvejus, kai tarptautins sutartys, kuri dalyv yra 176 Lenkija, nustato kitaip . Panaiai klausimas sprendiamas ir JAV. ios

valstybs 1958 m. Federaliniame aviacijos akte tiesiogiai kalbama apie baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo ypatumus. 1108 a skyriuje parayta, kad JAV gyvendina savo jurisdikcij visoje jai priklausanioje teritorijoje, iskyrus atvejus, kai kitaip nustatyta tarptautins teiss, tarptautins sutarties ar konvencijos177. Paisyti tarptautins teiss suformuluot taisykli pareigoja ir Danijos BK 12 paragrafas. Antra vertus, taikant tarptautines sutartis, galima susidurti su konkuruojanios jurisdikcijos problema, kuri kyla tuomet, kai konvencijoje bna nustatyta, kad dl tos paios veikos tiek orlaivio, tiek ir oro erdvs eiminink gali gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij. XX a. penktajame deimtmetyje tarptautiniu lygiu buvo pripainta, kad konkuruojanios jurisdikcijos problema privalo bti sprendiama178. iuo tikslu netgi buvo pradtas rengti visiems inomos 1963 m. Tokijo daugiaals konvencijos dl nusikaltim ir tam tikr veiksm, padaryt orlaiviuose179, projektas. Taiau bda ta, kad rengiant konvencijos projekt nebuvo atsivelgta labai racional pasilym tiksliai reglamentuoti dviej suinteresuot valstybi baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo eilikum, todl konkuruojanios jurisdikcijos problema liko neisprsta. i ivad darau todl, kad galiojanioje konvencijos redakcijoje nustatyta, jog teis gyvendinti baudiamj jurisdikcij dl nusikalstam veik, padaryt orlaivyje, esaniame kitos valstybs teritorijoje, turi teis ir orlaiv registravusi valstyb (Konvencijos 3 str.), ir oro erdvs eiminink (Konvencijos 4 str.). Tuo tarpu norint ivengti atvej, kai oro erdvs eimininks baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo apribojimai paeidia jos visiko ir iimtinio suvereniteto ioje teritorijos dalyje teis, konvencijos rengjai nusprend nu-

176 177

. , 1998. Federal Aviation Act of 1958. 178 International Civil Aviation Organization Bulletin. 1962. No. 10. P. 223; 179 Valstybs inios. 1997. Nr. 19.

52

statyti, kada nusikalstam veik atvilgiu, padaryt civiliniame orlaivyje180, baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo teis suteikiama valstybei teritorijos eimininkei (Konvencijos 4 str.). Tai atvejai, kai:
1) nusikalstamos veikos pasekms susijusios su alimi, kurios teritorijoje yra orlaivis; 2) nusikalstama veika padaryta valstybs pilieio ar asmens nuolat ten gyvenanio arba prie juos; 3) nusikalstama veika ksintasi alies saugum; 4) paeistos skrydio taisykls; 5) alies jurisdikcijos taikymas reikalingas tarptautini susitarim vykdymui.

Kita vertus, konvencijos norm analiz leidia teigti, kad jurisdikcijos gyvendinimo prioritetas teikiamas orlaivio registracijos valstybei. 1970 m. Hagos konvencija dl kovos su neteistu orlaivi ugrobimu181 (Konvencijos 4 str.) ir 1971 m. Monrealio konvencija dl kovos su neteistais aktais, nukreiptais prie civilins aviacijos saugum182 (Konvencijos 5 str.), jurisdikcijos gyvendinimo pirmenyb taip pat teikia orlaivio registravimo valstybei. Pirmenyb laivo registravimo valstybei silyiau teikti net ir tuo atveju, jei laiv registravusi valstyb ir oro erdvs eiminink nra koki nors tarptautini sutari dalyv. i mintis grindiama tuo, kad apie padaryt nusikalstam veik oro erdvs eiminink183 gali suinoti tik post factum, t. y. tada, kai baudiamj persekiojim dl padarytos veikos jau pradjusi orlaiv registravusi valstyb arba kita suinteresuota alis. O greiiausiai oro erdvs eiminink ivis apie tai nieko nesuinos, nes tarptautins teiss normos nepareigoja orlaiv registravusi valstyb praneti apie orlaivyje padarytas nusikalstamas veikas. Vien dl ios prieasties btina susimstyti apie tai, ar aptariamuoju atveju bt pateisinama nustatyti beslygik valstybs teritorin jurisdikcij. Niekam neturt kelti abejoni, kad kiekviena suvereni valstyb, jeigu paeidiamas joje nustatytas valstybs teisinis reimas, turi teis gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij184. Taiau daug teisingesnis ir pragmatikesnis sprendimas atsiriboti nuo toki nusikalstam veik, kurios niekaip
180 Kariniai, policijos ir muitins oro laivai naudojasi imunitetu nuo oro erdvs eimininks baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo kaip ir jr laivai. 181 Valstybs inios. 1997. Nr. 19. 182 Ten pat. 183 Orlaivio priklausomumas nustatomas atsivelgus registravimo viet ir skiriamuosius enklus (valstybs vliava ir registracijos numeris). 184 i pozicij palaiko ir atskiri tarptautins teiss specialistai. Plaiau skaityti Prawo lotnicze // Dziennik uztawow Polskiej Rzeczpospolitej Ludowei. 1962. Nr. 32. Poz. 153. Merle R. Droit pnal gneral. Paris, 1957. P. 50.

53

nesusijusios su Lietuva. Kitaip tariant, alies teritorin jurisdikcij dl usienio valstybse registruotuose orlaiviuose padaryt nusikalstam veik reikt gyvendinti lygiai taip pat, kaip ir alies vandenyse esani usienio jros ar ups laivuose padaryt nusikalstam veik atvilgiu. Ms valstyb turt dominti tik tos nusikalstamos veikos, kurios paeidia valstybs interesus. Tai atvejai, kai nusikalstam veik padaro nuolatos Lietuvoje gyvenantis asmuo arba jis tampa ios nusikalstamos veikos auka, arba nusikalstamos veikos pasekms susijusios su Lietuvos valstybe. Kitaip tariant, orientyras gali bti 1963 m. Tokijo konvencijos 4 straipsnis arba Lietuvos pasiraytos konsulins sutartys. Kitais atvejais Lietuvos baudiamoji jurisdikcija galt bti gyvendinama tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu. Manau, btent jis turt sprsti klausim, ar btina pradti baudiamj persekiojim dl Lietuvos teritorijoje esaniuose orlaiviuose padaryt nusikalstam veik. Lietuva nebt vienintel valstyb, kurioje bt priimami tokio pobdio sprendimai. Pavyzdiui, vedijoje jau daugel met klausim dl baudiamojo persekiojimo pradios, jei nusikalstama veika padaroma usienio valstybs civiliniame orlaivyje, esaniame vedijos teritorijoje, sprendia net vykdomoji valdia (vedijos BK 5 str. 1 d.). Aptariamuoju atveju kit valstybi baudiamoji jurisdikcija taip pat gyvendinama su tam tikrais apribojimais. Tarkime, Pranczijos Respublikoje alies baudiamoji jurisdikcija gyvendinama veikos atvilgiu, jei ji padaryta pranczo ar prie prancz bei tuomet, kai padarius nusikalstam veik lktuvas nusileidia Pranczijos Respublikoje (Pranczijos BK 113 11 str.)185. Kinijos Liaudies Respublikos baudiamojo kodekso 6 straipsnyje taip pat numatyta, kad, padarius nusikaltim Kinijos Liaudies Respublikos teritorijoje, alies baudiamieji statymai taikomi visada, iskyrus atvejus, reglamentuotus nacionaliniu statym186. Noriu atkreipti dmes tai, kad skirtingai nei tarptautinje jr teisje, tarptautinje oro teisje nra norm, nustatani civilinio orlaivio taikaus perskridimo per teritorin jr teiss. Oro erdvs teisinio reimo pagrind sudaro leidim sistema187. Leidimai nustatomi tarpvalstybiniuose susitarimuose, o j nesant turi bti gaunamas vienkartinis oro erdvs eimininks leidimas. Kitaip kiekvienas skrydis turt bti pripastamas neteistu ir jo metu orlaivyje padaryta nusikalstama veika turt beslygikai patekti oro
185 186 187

Merle R. Droit pnal gneral. Paris, 1957. P. 50. . , 2001. Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 384.

54

erdvs eimininks jurisdikcij. Taiau tarptautinje teisje yra priimta, kad orlaiviui laiduojama tranzitinio skrydio teis tarp dviej atviros jros arba iskirtins ekonomins zonos dali tranzitinio skrydio teis188. ios teiss pripainimas jokiu bdu nereikia, kad ksinamasi konkrei valstybi suverenitet. Rus profesorius G. I. Tunkinas konkreiu klausimu isak labai teising nuomon, kad, kalbdami apie valstybi suverenitet, turime omenyje ne absoliut valstybi suverenitet, o suverenitet tarptautins teiss poiriu189. Remdamasis btent ia nuostata ir atsivelgdamas 1982 m. Jr teiss konvencijos 44 ir 54 straipsnius, teigiau, kad dl teisto tranzitinio skrydio metu orlaivyje padarytos nusikalstamos veikos turi bti gyvendinama orlaivio eimininks baudiamoji jurisdikcija. Taigi Lietuvos jurisdikcija vadovaujantis teritoriniu principu dl usienio valstybje registruotame orlaivyje padarytos nusikalstamos veikos turt bti gyvendinama atsivelgiant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Jei toki nra, tai ms valstybs baudiamoji jurisdikcija galt bti gyvendinama tik gavus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sutikim. Priimti sprendim dl baudiamojo persekiojimo pradios generalinis prokuroras turt tik tada, kai nusikalstama veika padaroma Lietuvos pilieio arba prie j, arba nuolat Lietuvoje gyvenanio asmens arba prie j. Teigiamas sprendimas turt bti priimamas ir tuomet, kai paeidiamos tarptautinio skrydio taisykls.

2.1.4. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius valstybs ems gelmse Valstybs ems gelms taip pat yra svarbi alies teritorijos dalis. ioje teritorijos dalyje baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo prasme problem nekyla. Nei tarptautinje, nei baudiamojoje teisje neginijama, kad kiekviena valstyb gyvendina iimtines suverenias teises sausumoje ir vandens gelmse. Gin nekyla ir dl gelmi, kurios eksploatuojamos, gylio. Valstybs gelms siaurja ems centr proporcingai jos sausumai ir vandenims190. Tuo tarpu kur kas realiau kalbti apie praktikai pasiekiamas gelmes. Btent ia valstyb gyvendina savo baudiamj jurisdikcij dl
. . . , 1987. . 209, 234236; . . . . , 1986. . 59. 189 Tunkin G. I. The Problem of Sovereignity and Organization of European Security // Revue Blge de droit International. 1974. N. 1. P. 3. 190 Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 344.
188

55

vis padaryt veik, iskyrus atvejus, kai tarptautins teiss normos ar nacionaliniai statymai nustato kitaip. Apibendrinant analizuojant teritorin princip idstytas mintis, silyiau LR BK straipsnyje, kuriame valstyb tvirtina normas, reglamentuojanias teritorinio principo taikym, nustatyti, kad 1. Visi asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos baudiamuosius statymus, iskyrus atvejus, kai Lietuvos tarptautine sutartimi nustatyta kitaip. 2. Nesant tarptautins sutarties, ikiteisminis tyrimas dl teistai Lietuvos valstybs teritorijoje esani usienio valstybi jros, ups ar oro civiliuose laivuose padaryt nusikalstam veik, kuri kaltininkai ir nukentjusieji yra nuolat Lietuvos teritorijoje negyvenantys usienio valstybi pilieiai arba asmenys be pilietybs, pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu. Atsivelgiant tai, kad LR BK tvirtinama procesinio pobdio norma, atitinkamai turt bti koreguojamas ir Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas (toliau BPK)191.

2.2. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas, nusikalstam veik padarius kontinentiniame elfe ar iskirtinje ekonominje zonoje Nagrinjant valstybs teritorijos ir baudiamj statym joje galiojimo klausim, susiduriama su kontinentinio elfo ir iskirtins ekonomins zonos statuso bei baudiamosios jurisdikcijos dl iose erdvse padaryt nusikalstam veik gyvendinimo problema. Kai kurie autoriai mano, kad kontinentinis elfas yra pakrants valstybs teritorijos sudtin dalis192. domu tai, kad toki teigini galima aptikti net ir tarpvalstybinse sutartyse193. Tokio poirio laikosi ir kai kurie Lietuvos mokslininkai. tai viename i LR BK projekt buvo tvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybs teritorij sudaro sausumos teritorija, gelms valstybs
191 Siekiant ivengti kartojimosi, pasilym reikia turti omenyje ir kitais atvejais, kai LR BK siloma tvirtinti procesinio pobdio norm. 192 Plaiau skaityti . . . , 1974. . 91. 193 . 1997. . 6. . 14.

56

. Vliau i klaida buvo itaisyta. Mokslininkus, kurie kontinentin elf vadina konkreios pakrants valstybs sudtine dalimi, matyt, klaidina tai, kad kontinentinis elfas yra emyno dalis, bei tai, kad jo atvilgiu pakrants valstyb gyvendina suverenias teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje parayta, kad, Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje. Vertinant vien i nors ir neideali konstitucin nuostat, galima teigti, kad bandymai kontinentin elf pavadinti valstybs teritorijos sudtine dalimi yra dirbtiniai, neteisti ir tarptautins teiss prasme niekiniai. Diskutuojant pastaruoju klausimu, galima daryti prielaid, kad kai kurie mokslininkai greiiausiai tapatina dvi kategorijas suverenios teiss ir suverenitetas. iuo klausimu reikia laikytis tvirt nuostat. Kalbant apie kontinentin elf, negalima vartoti termino suverenitetas, nes elfas nra kurios nors valstybs teritorijos dalis. Svoka suverenios teiss yra daug priimtinesn ir daug tiksliau apibria, kokias teises ioje jros dalyje turi konkreti pakrants valstyb195. Kontinentinis elfas tai emyno tsinys, esantis u teritorins jros rib. Btent dl ios prieasties nra abejons, kad kontinentinis elfas nra valstybs teritorijos dalis. Tai patvirtina ymi tarptautins teiss specialist darbai196 bei svarbiausios tarptautins jr teiss konvencijos. tai 1982 m. Jr teiss konvencijos 76 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad pakrants valstybs kontinentinis elfas apima jros dugn ir po juo esanius klodus, kurie yra u teritorins jros per vis jos sausumos teritorijos natral ilg iki kontinento povandeninio krato ribos, arba per 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo kuri yra matuojamas teritorins jros plotis, jeigu kontinentinio elfo povandeninio krato iorin riba nesiekia io atstumo. Kontinentinis elfas yra tik pakrants valstybs interes realizavimo zona, kurios teisinis statusas pirmiausia reglamentuotas tarptautins teiss normomis, o realizuojant ias nuostatas gali bti priimami nacionaliniai statymai197.
sien ribose, kontinentinis elfas, teritoriniai vandenys ir oro erdv vir j
Projekto Nr. P2143. 1999-11-15. . . c . , 1987. . 150151. 196 Vadapalas V. Tarptautin teis: bendroji dalis. Vilnius, 1998. P. 203; . . . , 1977. . 333. 197 Lietuvos Respublikoje nra specialaus kontinentinio elfo statymo, todl Lietuvos kontinentinio elfo teisinis reimas nenustatytas. Nesureglamentuoti ir klausimai, susij su jo eksploatacija.
195 194

194

57

Iskirtin ekonomin zona198 taip pat nepriklauso pakrants valstybs teritorijai, nes yra u teritorins jros rib. Iskirtin ekonomin zona tai rajonas, esantis u ir greta teritorins jros, ir jame galioja specialus teisinis reimas, pagal kur pakrants valstybs teiss ir jurisdikcija bei kit valstybi teiss ir laisvs yra reguliuojamos 1982 m. Jr teiss konvencijos (55 75 str.). Ianalizavus ios konvencijos normas galima teigti, kad iskirtin ekonomin zona yra atvirosios jros dalis, kurioje pakrants valstyb turi tam tikras teises199 ir kurios plotis negali viryti 200 jrmyli nuo t bazini linij, nuo kuri yra matuojamas teritorins jros plotis200. Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo problema kontinentiniame elfe egzistuoja todl, kad pagal 1958 m. enevos konvencijos dl kontinentinio elfo 5 straipsn201 ir 1982 m. Jr teiss konvencijos 77 straipsn, be pakrants valstybs aikaus sutikimo niekas negali valgyti ir tyrinti gamtos itekli, negali statyti rengini ir statini. Iskirtinje ekonominje zonoje valstyb turi iimtines teises statyti ir naudoti dirbtines salas, renginius ir statinius, atlikti jros mokslinius tyrinjimus, yra suinteresuota jros aplinkos apsauga ir isaugojimu (Jr teiss konvencijos 56, 61, 62 str.). Btent iais atvejais ir kyla daugiausia problem dl pakrants valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo. Padarius ivad, kad kontinentinis elfas nra Lietuvos teritorijos sudtin dalis, galima teigti, kad Lietuvos baudiamoji jurisdikcija negali bti gyvendinama vadovaujantis teritoriniu principu. Drsiau teigti, kad, galiojant esamos redakcijos LR BK, Lietuvos baudiamoji jurisdikcija dl kontinentiniame elfe padaryt nusikalstam veik gali bti gyvendinama tik vadovaujantis universaliu principu (BK 7 str.). Oponuojant tokiai pozicijai galima bt teigti, kad i veik padarius asmen galima patraukti baudiamojon atsakomybn pagal LR BK vado-

Noriau atkreipti dmes tai, kad tarptautins teiss doktrinoje manoma, kad plaiai vartojamas terminas iskirtin ekonomin zona nevyks, nes ios zonos teisinis statusas yra kiek kitoks. Plaiau skaityti . , 1988. . 6062; . . . , 1987. . 137. 199 Kai kurie autoriai mano, kad ekonomin zona yra ne atvirosios jros dalis, o zona sui generis, nes joje galioja tik trys i ei atvirosios jros laisvi. Plaiau skaityti Katuoka S. Iskirtins ekonomins zonos genez // Kriminalin justicija: LPA mokslo darbai. 1997. Nr. 6. P. 132136. 200 Plaiau apie iskirtins ekonomins zonos atsiradimo istorij skaityti ten pat. P. 123 136; . , 1986. . 78134; Extavour W. C. The Exclusive Economic Zone: A Study of Evolution and Progressive Development of International Law of the Sea. Geneve, 1979. 201 United Nations-Treaty Series. New York. Vol. 494. P. 311.

198

58

vaujantis personaliniu principu (BK 5 str.)202. Taiau, kaip matysime vliau, is principas taikomas tik tuo atveju, kai padaryta veika pripastama nusikalstama ir pagal LR BK, ir pagal nusikaltimo padarymo vietos statymus. Tuo tarpu jau sutarta, kad kontinentinis elfas nra pakrants valstybs suverenioje valdioje. O jei tai tiesa, tai abipusio baudiamumo reikalavimas yra negyvendinamas. Mano nuomone, valstybs baudiamoji jurisdikcija dl kontinentiniame elfe padaryt veik turt bti gyvendinama i esms vadovaujantis valstybs interes apsaugos principu, nes tik laikantis io principo galima apsaugoti Lietuvos interesus valgant ir eksploatuojant kontinentin elf. Nepaisant to, kad is principas tvirtintas LR BK 6 straipsnyje, jo taikymas tokioms nusikalstamoms veikoms negalimas. i ivada daroma todl, kad BK 6 straipsnis galioja tik usienieiams, padariusiems nusikaltimus Lietuvos Respublikos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai bei todl, kad svarbiausia jo taikymo slyga veikos abipusis baudiamumas. Padarius nusikalstam veik iskirtinje ekonominje zonoje, LR BK gals bti taikomas taip pat tik nustatytomis universalaus principo taikymo slygomis. Kitais atvejais LR BK negalios. Taiau vertinus tai, kad Lietuvos valstybs interes apsauga dl mokslini tyrinjim ir aplinkos apsaugos bei isaugojimo labai svarbus tikslas, Lietuvos baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas dl i iskirtinje ekonominje zonoje padaryt nusikalstam veik turt bti paremtas valstybs interes apsaugos principu. Noriu atkreipti dmes tai, kad tarptautins teiss normos nenustato, kuo remdamasi dl ivardyt veik pakrants valstyb gali gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij203. Dl ios prieasties kai kuri valstybi statym leidjai baudiamuosiuose kodeksuose tvirtino nuostatas, skelbianias, kad alies baudiamoji jurisdikcija dl kontinentiniame elfe ir iskirtinje ekonominje zonoje padarom nusikaltim gali bti gyvendinama vadovaujantis teritoriniu principu. Rusijos Federacijos BK 11 straipsnio 2 dalyje parayta, kad is kodeksas galioja veikoms, padarytoms Rusijos Federacijos konti204 nentiniame elfe ir iskirtinje ekonominje zonoje . Turime suprasti, kad neturi reikms, ar nusikalstama veika padaryta statiniuose, ar jros laive, nesvarbu ir tai, kad nusikalstama veika gali bti padaroma usienio laive,
202 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius, 2004. P. 46. 203 . . . , 1972. . 78 79; 1982 m. Jr teiss konvencijos 7682 straipsniai. 204 . , 1997.

59

plaukianiame per iskirtin ekonomin zon. Manau, kad tokios normos buvimas nesiderina su to paties kodekso 1 straipsnio 2 dalyje tvirtintu principu, kad visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos ir principai yra Rusijos Federacijos BK pagrindas. Pakrants valstybs suverenios teiss kontinentiniame elfe ir iskirtinje ekonominje zonoje yra ribojamos tarptautins teiss norm, todl neleistina alies baudiamuosiuose statymuose tvirtinti norm, kuri leist pakrants valstybei gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij dl vis iose zonose padaryt nusikalstam veik, juo labiau vadovaujantis teritoriniu principu. Dl ivardyt prieasi daug priimtinesn Vokietijos statym leidj pozicija. ios valstybs BK 5 paragrafo 11 punkte nustatyta, kad nepriklausomai nuo teiss, galiojanios nusikalstamos veikos padarymo vietoje, alies baudiamieji statymai taikomi dl nusikalstam veik, numatyt 324 (vandens telkini terimas), 326 (neleistinas elgesys su pavojingomis atliekomis), 330 (sunki grsm aplinkai) ir 330a (pavojingos padties sudarymas dl nuod imetimo) paragrafuose, kurios buvo padarytos Vokietijos iskirtinje ekonominje zonoje, nes tai pareigoja konvencija dl jros apsaugos. Vertinant tai, kad ios normos atsiradimo prieastis yra tarptautin konvencija, gali kilti neaikum dl principo, kuriuo vadovaudamasi valstyb gyvendina savo baudiamj jurisdikcij, jei iskirtinje ekonominje zonoje padaroma viena i ivardyt veik. Taiau visos abejons isisklaido, istudijavus ymi Vokietijos mokslinink darbus. tai H. H. Jescheckas teigia, kad i baudiamojo kodekso norma grindiama ne kuriuo nors kitu, o btent jau mintu valstybs interes apsaugos principu205. Dalis mokslinink, nagrinjani baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo kontinentiniame elfe klausim, teigia, kad pakrants valstybs baudiamoji jurisdikcija gali bti gyvendinama faktikai dl vis nusikalstam veik, padarom valstybs kontinentiniame elfe206. Taip nustatyta ir jau mintame Rusijos Federacijos BK 11 straipsnio 2 dalyje. Manau, kad tai neteisinga pozicija, nes kontinentiniame elfe pakrants valstyb gyvendina suverenias teises dl konkretaus tikslo valgyti ir eksploatuoti elfo gamtos turtus (natralius iteklius)207. Iskirtinje ekonominje zonoje pakrants valstyb taip pat turi tik tam tikras teises, nustatytas mintoje 1982
205

Jescheck H. H., Weigend T. Lehrbuch des Strafrecht Allgemeiner Teil. Berlin, 1996.

S. 172.

206 Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1996. P. 95; : . 1. . , 1999. . 9495. 207 Katuoka S. Tarptautin jr teis. Vilnius, 1997. P. 95.

60

m. Jr teiss konvencijoje. Todl ir baudiamoji jurisdikcija kontinentiniame elfe turt bti gyvendinama tik dl jros aplinkos apsaugos ir jos isaugojimo, dl neteistai statom ir naudojam rengini ir statini, neteistai valgom ir eksploatuojam gamtos turt, atliekam nesankcionuot jros mokslini tyrinjim, o iskirtinje ekonominje zonoje dar ir dl neteistai statom ir naudojam dirbtini sal (konkreios sudtys turi bti suformuluotos BK specialiojoje dalyje). Tarptautini sutari nepaeistume, jei baudiamj atsakomyb nustatytumme ir u trukdym gyvendinti suverenias teises kontinentiniame elfe bei iskirtinje ekonominje zonoje. Taigi Lietuvos valstybs baudiamoji jurisdikcija kontinentiniame elfe turt bti gyvendinama remiantis patobulintos redakcijos valstybs interes apsaugos princip tvirtinania norma siekiant apsaugoti jros aplink bei dl neteistai statom ir naudojam rengini ir statini, valgom ir eksploatuojam gamtos turt, atliekam jros mokslini tyrinjim, o iskirtinje ekonominje zonoje ir dl neteistai statom dirbtini sal. Leistina nustatyti baudiamj jurisdikcij ir u trukdym gyvendinti Lietuvos suverenias teises kontinentiniame elfe bei iskirtinje ekonominje zonoje.

2.3. Valstybs teritorins baudiamosios jurisdikcijos apribojimai

2.3.1. Valstybs teritorins baudiamosios jurisdikcijos apribojimai, numatyti tarptautinse sutartyse LR BK 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Asmen, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos ir padar nusikalstam veik Lietuvos valstybs teritorijoje, baudiamosios atsakomybs klausimas sprendiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis ir iuo kodeksu. Prioritetiniai demokratins valstybs usienio politikos tikslai yra jos piliei teisi ir laisvi apsauga208, valstybei palankios socialins ir ekonomins raidos bei saugumo utikrinimas. Dl i ir kit valstybs usienio
208 Apie valstybs piliei diplomatins apsaugos vykdym plaiau skaityti . // . . . . . . 21. , 1987. C. 8288.

61

politikos tiksl gyvendinimo steigiama alies diplomatin tarnyba209. Pagrindin diplomatins tarnybos institucija yra diplomatin atstovyb, kuri nuolat veikia usienio valstybje ar prie tarptautins organizacijos210. Diplomatins atstovybs personal galima suskirstyti tris grupes: diplomatai (pranc. agens diplomatiques), administraciniai-techniniai darbuotojai (pranc. gens duniforme) ir aptarnaujantis personalas (pranc. gens de livre). Btent pastarj asmen atvilgiu taikomo imuniteto (lot. immunitas) nuo baudiamosios atsakomybs pagrind, tvarkos ir teisini pasekmi analiz turi susilaukti didiausio baudiamosios teiss specialist dmesio. Jau Senovs Romos laikais buvo gerbiamas ir puoseljamas diplomatins nelieiamybs principas, nes manyta, kad pasiuntiniai, bdami valstybs atstovai, saugomi diev. Btinyb diplomatiniams agentams suteikti imunitet nuo j priimanios valstybs baudiamosios ir kitokios jurisdikcijos buvo btina tarptautins teiss norma211. iuo metu yra paengta kiek toliau, nes pripainta, kad ne tik diplomatiniai agentai, bet ir diplomatins atstovybs personalas, akredituotas konkreioje valstybje, taip pat naudojasi imuniteto teise nuo juos priimanios valstybs baudiamosios jurisdikcijos. Nei anksiau, nei dabar nesiginijama dl to, kad imunitet paskirtis utikrinti iuos asmenis paskyrusios valstybs tarptautini udavini gyvendinim. Imuniteto suteikimo teis siejama su valstybs suvereniomis teismis, kurios pripastamos tarptautiniu mastu. Viena valstyb negali sakinti kitai suvereniai valstybei, todl lyg ir paproiu tapo tai, kad lygus tarp lygi valdios neturi (lot. par in parem non habet iurisdictionem). 1961 m. Vienos konvencijos dl diplomatini santyki 31 straipsnyje212 nustatyta, kad diplomatinis agentas naudojasi imunitetu nuo valstybs

Lietuvos Respublikoje diplomatins tarnybos veikla reglamentuota statymu dl Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos // Valstybs inios. 1997. Nr. 7. 210 Nuolatini atstovybi atsiradimas siejamas su XIII a. Iki tol Senovs Graikijoje, Romoje, Indijoje bei kitose to meto valstybse usienio valstybi pasiuntiniai ilgesn laik ios valstybs teritorijoje gyvendavo tik tam, kad atlikt konkrei misij. Plaiau skaityti, pavyzdiui, Qeller D. K. The Office of Ambassador in the Middle Ages. Princeton, 1967. P. 43; . ., . . . , 1990. . 31. 211 H. Grocijaus laikais raytuose moksliniuose darbuose (pavyzdiui, Laurentas, Belingas) nelieiamybs suteikimo teis buvo ginijama, o tam tikros valstybs j net paeidinjo. Taiau ir tuo metu imuniteto teis buvo vienas svarbiausi valstybi tarptautini santyki pagrind. Plaiau skaityti . . , 1923. . 154. 212 Valstybs inios. 1999. Nr. 83.

209

62

baudiamosios jurisdikcijos, taiau tai nealina jo atsakomybs pagal j akreditavusios valstybs baudiamuosius statymus213. Diplomatini agent imunitetas nuo j priimanios valstybs jurisdikcijos yra visikas214. Kiekvienas diplomatinis agentas atstovauja savo valstybei, todl niekas jam negali kliudyti vykdyti savo pareig (lot. ne impeditura legatio). Vykdom pareig utikrinimas tarptautiniu lygiu yra iems asmenims taikomo imuniteto esm. Imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos naudojasi ir diplomatini agent eimos nariai. Taiau imunitetas iems asmenims taikomas tik tuomet, kai jie gyvena kartu su diplomatiniu agentu ir nra juos priimanios valstybs pilieiai. eimos nari svoka gantinai neaiki, todl tarptautinje teisinje literatroje iuo klausimu vienos nuomons nra, nes Vienos konvencijoje i svoka neapibrta, todl kiekviena valstyb j turi apibrti pati. Kalbant ia tema reikia pasakyti, kad vis pirma nesutariama, ar eimos nariu gali bti pripastami diplomatinio agento tvai, artimieji giminaiiai, kurie gana ilg laik gyvena kartu. Antra, nesutariama, ar galt bti eimos nariais pilnameiai vaikai, neturintys jokio pragyvenimo altinio ir diplomatinio agento ilaikomi. Treia, isiskiria nuomons aikinant sutuoktinio svok. Skirting valstybi teisin baz bei praktika iuo klausimu nevieno215 da . Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymo 27 straipsnyje parayta, kad eimos nariai yra sutuoktinis, vaikai (vaikiai) iki 18 met (jei negij vidurinio isilavinimo iki 20 met) ir ilaikytiniai (nesvarbu, koks j amius), gyvenantys kartu su diplomatu216. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje akredituot diplomatini agent eimos nariais pripastami akredituoto asmens sutuoktinis ir vaikai (vaikiai) iki 23 met, kol jie gyvena kartu su
213 Visuotinai pripainta, kad diplomatiniai agentai yra diplomatins atstovybs vadovai ir diplomatinio korpuso nariai, turintys diplomatin rang. Diplomatins atstovybs vadovu gali bti tik nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius (pranc. ambassadeurs) ar nepaprastasis ir galiotasis pasiuntinys (pranc. envoys extraordinaires et ministres plnipotentiaires). Jei nra paskirto diplomatinio atstovo ar jis negali eiti savo pareig, skiriamas laikinasis reikal patiktinis (pranc. charg daffaires), kuris turi tokias paias teises ir pareigas. Kiti Lietuvoje suteikiami diplomatiniai rangai yra: ministras patarjas, patarjas, I sekretorius, II sekretorius, III sekretorius ir ata. r. Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymas // Valstybs inios. 1997. Nr. 7. 214 Diplomatic Imunities and Privileges. Misc.5. 1985. No. 99. P. 343. 215 . ., . . . , 1962. . 375377. 216 Administracinio-techninio personalo eimos nariai taip pat naudojasi nelieiamybs teise (Vienos konvencijos 37 str.).

63

tvais ar kol sukuria savo eim217. Kita vertus, iimties tvarka diplomatinio agento eimos nariais gali bti pripastami ir kiti asmenys, jei tokiais jie laikomi paties diplomatinio agento218. Toki Lietuvos pozicij vertiniau skeptikai, nes manau, kad is klausimas visuomet privalo bti sprendiamas teigiamai, jei konkretus asmuo diplomat akreditavusios valstybs statymais pripastamas eimos nariu. Estijoje diplomatinio agento eimos nariu vaikas laikomas tuomet, jei jis yra ne vyresnis nei 23 met, neturi savarankiko pragyvenimo altinio, nesusituoks ir gyvena kartu219. Vokietijoje ir Didiojoje Britanijoje ekonomikai priklausom (pvz., neturini nuolatinio mokamo darbo) vaik amius neribojamas, o Belgijoje eimos nariu pripastamos netekjusios dukros, nepriklausomai nuo j amiaus ir turtins padties220. Visiems inoma, kad pagal kai kuri valstybi statymus diplomatinis agentas gali turti net kelias monas. Todl kyla klausimas, ar visos monos gali bti pripastamos diplomatinio agento eimos narmis. Negana to, susiduriama su nesantuokinio partnerio, o pastaruoju metu ir su tos paios lyties atstov santuokos problema. Lietuvoje svoka sutuoktinis suprantama siaurja ir, be to, klasikine prasme. Tokia pati praktika nusistovjusi Kanadoje, Didiojoje Britanijoje ir Naujojoje Zelandijoje. iose valstybse eimos nariu pripastama tik viena mona, o tai JAV poiris i problem kitoks. ioje valstybje eimos nario svoka suvokiama kiek plaiau221. Plaiau svoka sutuoktinis suvokiama veicarijos Konfederacijoje, Didiojoje Britanijoje bei kitose valstybse, nes sutuoktiniais pripastami ir nesantuokiniai partneriai222. Tuo tarpu kai kurie autoriai sutuoktiniais silo pripainti ir tos paios lyties atstovus223, nes kai kuriose valstybse (pvz., Nyderland KaraUsienio valstybi diplomatini atstovybi, konsulini staig bei tarptautini organizacij atstovybi nari akreditavimo Lietuvos Respublikoje nuostatai // Valstybs inios. 1998. Nr. 5. 218 T pai nuostat 27 punktas. 219 Handbook for Foreign Diplomatik and Consular Personnel in the Republic of Estonia. Ministry of Foreign Affairs. 1996. P. 5. 220 Denza E. Diplomatic Law: a Commentary on the Vienna Convention on Diplomatic Relations. Oxford, 1998. P. 323325. 221 Paksas A. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos ir j gyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Vilnius, 2000. P. 162. 222 Denza E. Diplomatic Law: a Commentary on the Vienna Convention on Diplomatic Relations. Oxford, 1998. P. 323. 223 Salmon J. A. Manuel de droit diplomatique. Bruxelles, 1994. P. 506. Nuoroda daroma pagal Paksas A. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos ir j gyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Vilnius, 2000. P. 161.
217

64

lystje) tokios santuokos laikomos oficialiomis. Apibendrinus galima teigti, kad Lietuvoje dl diplomatini agent svokos ir jiems taikom imunitet problem nra. Taiau Lietuva turt pakeisti savo poir svokos eimos nariai aikinim, pripaindama, kad eimos nariai yra bent jau suadtiniai, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso treiosios knygos 3.8 straipsnyje susitarimas tuoktis yra teisintas. Taip pat reikia keisti poir ir Lietuvoje akredituot usienio valstybi diplomat eimos narius ir pripainti, kad is klausimas sprendiamas atsivelgus diplomat akreditavusios valstybs statymus. Administraciniam-techniniam personalui224 taikomi imunitetai reglamentuoti 1961 m. Vienos konvencijos 37 straipsnio 2 dalyje. Reikt paymti, kad pasiraydamos konvencij kai kurios valstybs idst savo poir imunitet, taikom administraciniam-techniniam personalui bei j eimos nariams, problem225. Dalis valstybi (pvz., Rusijos Federacija) padar ilyg, kad administraciniam-techniniam personalui imunitetai bus teikiami tik pariteto principu. Kitos alys nurod, kad io konvencijos straipsnio netaikys, o treti, tarp j ir Didioji Britanija, nurod, kad bet kokie apribojimai dl iems asmenims taikom imunitet negali bti priimtini226. Tarptautins teiss komisija, iekodama problemos sprendimo, band pateikti vien taisykl, kuria ir reikt vadovautis visoms valstybms narms. Dauguma komisijos nari prijo ivad, kad be administraciniotechninio personalo diplomatin atstovyb negals gyvendinti savo funkcij, todl jam turi bti taikoma apsauga, kai jis vykdo savo pareigas, ir bet kokie nukrypimai nuo ios nuostatos prietarauja tarptautins teiss paproiams227. Tai neginytina pozicija, nes kitaip paios atstovybs steigimas bt beprasmis. i informacija leidia daryti ivad, kad kai kuri valstybi siekis apriboti ar visikai netaikyti nurodytiems asmenims imunitet yra abejotinas. Jei taip vykt, diplomatinis agentas, kaip ir ankstesniais laikais, vykdydamas nustatytas funkcijas, turt dirbti vienas, o tai labai trikdyt atstovybs veikl.
224 Administraciniam-techniniam personalui paprastai priskiriami: sekretoriai, vertjai, ifruotojai, kanceliarij vadovai, finansininkai. 225 Diplomatic Imunities and Privileges. Misc.5. 1985. No. 3. P. 343. 226 Multilateral Treaties in Respect of Which the Secretary-General Performs Depositary Functions // United Nations Documents ST/LEG/SER.E/15. P. 55. domu tai, kad Didioji Britanija palaikydama administraciniam-techniniam personalui taikom imunitet btinum, taiko juos tik pariteto pagrindu. r. Diplomatic Immunities Restriction Act. December 21, 1955. 227 Yearbook of the International Law Commission. 1958. Vol. II. P. 101102.

65

Atlikdami savo pareigas diplomatins atstovybs aptarnaujaniojo personalo darbuotojai228 taip pat naudojasi imuniteto nuo juos priimanios valstybs teise, jei jie nra valstybs, kurioje veikia atstovyb, pilieiai ar nuolatos gyvenantys asmenys (Konvencijos 37 str. 3 d.). iuo klausimu valstybi pozicijos taip pat isiskyr. Dalis padar ilyg, kad tokiems asmenims imunitetai bus taikomi tik pariteto principu, nes tai numatyta paioje konvencijoje229. Skirtingai nei kitiems, aptarnaujaniojo personalo eimos nariams imunitetai ir privilegijos netaikomi. Diplomatins atstovybs vadovas savo funkcijas pradeda gyvendinti nuo momento, kai priimanios valstybs vadovui teikiami skiriamieji ratai (lot. kreditiv, pranc. lettres de crance) (jei skiriamas laikinasis reikal patiktinis, tai priimanios valstybs usienio reikal ministrui teikiamas skiriamasis laikas). Nuo io momento pradeda galioti ir imunitetas nuo j priimanios valstybs baudiamosios jurisdikcijos. Kiti turintys diplomatin imunitet asmenys tarptautins teiss saugomi tik nuo to momento, kai jie kerta priimanios valstybs sien. Problem dl diplomatins nelieiamybs galiojimo gali kilti, kai paskirtasis diplomatinis agentas vyksta treij al ar per treij al vyksta misijos viet. Tarptautinje praktikoje pasitaiko atvej, kai diplomatin agent, esant treiojoje alyje, sulaiko ar suima230. Kyla klausimas, ar tokia praktika toleruotina? Manau, kad iuo atveju reikia bti kategorikiems. Treiojoje valstybje diplomatinis agentas negali naudotis imunitetu nuo tos alies baudiamosios jurisdikcijos. Tai, kad treioji valstyb diplomatiniam agentui leido per jos teritorij vykti misijos viet, dar nereikia, kad i valstyb pripasta ir agento imunitet. Kitaip tariant, vien diplomatinio paso turjimas nelieiamybs nesuteikia.
fakt rodo vyks incidentas su Rusijos ir Baltarusijos Sjungos vykdaniuoju pirmininku P. Borodinu. Jis, remiantis veicarijos prokuratros iduotu tarptautiniu areto orderiu, buvo sulaikytas JAV ir iduotas veicarijai. io asmens gynyba apeliavo tai, kad P. Borodinas turi diplomatin nelieiamyb, todl negali bti sulaikomas. Taiau jis nebuvo kokios nors oficialios delegacijos narys ir turjo tik Rusijos Federacijos iduot diplomatin pas, kuris pats savaime koki nors imunitet jam nesuteik.
Aptarnaujaniajam personalui priskirtini: vairuotojai, virjai, kurjeriai, veicoriai. Multilateral Treaties in Respect of Which the Secretary-General Performs Depositary Functions // United Nations Documents ST/LEG/SER.E/15. P. 55. 230 Harris D. J. Cases and Materials on International Law (Fifth Edition). London, 1998. P. 349.
229 228

66

aliai usienio valstybse atstovauja ne tik diplomatiniai agentai, bet ir konsulai231. iuo klausimu isakomos ir prieingos nuomons. Prof. V. Vadapalas teigia, kad konsulai neatstovauja savo valstybei santykiuose su priimania valstybe, nes jie vykdo tik plataus pobdio administracines funkcijas232. Manau, kad tai yra gerbtinas, bet ir diskutuotinas poiris nagrinjam problem. Neabejotina tai, kad konsulai neturi toki pai galiojim, kaip diplomatiniai agentai. Kitaip tariant, jie neatstovauja juos paskyrusios alies valstybinei valdiai. Taiau pagal savo kompetencij yra juos paskyrusi valstybi atstovai (gina juos siunianios valstybs asmen interesus, registruoja savo piliei civilins bkls aktus ir kt.233). Jie atstovauja savo valstybei bei gina jos ir jos asmen teises, kinius ir ekonominius-politinius interesus234. Todl siekiant utikrinti konsulini funkcij vykdym, tarptautinse konvencijose, dvialiuose susitarimuose ir nacionaliniuose statymuose nustatyta, kad konsulins staigos personalas atlikdamas savo funkcijas taip pat naudojasi imunitetu nuo j priimanios valstybs baudiamosios jurisdikcijos235. 1963 m. Vienos konvencijoje dl konsulini santyki 73 straipsnyje236 nustatyta, kad remiantis dvialms sutartims konsulinei staigai (konsuliniam personalui) gali bti teikiamas specifinis reimas. Tai reikt, kad konsulini staig pareignai, jei dl to susitaria valstybs, gali turti tokius paius imunitetus nuo baudiamosios jurisdikcijos, kaip ir diplomatini staig pareignai. Panai nuostata tvirtinta ir Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymo 17 straipsnyje237, todl galima teigti, kad konsulini staig pareignai, vykdydami savo pareigas, taip pat naudojasi imuniteto nuo j priimanios valstybs baudiamosios jurisdikcijos teise. Analizuodamas i tem, prof. V. Vadapalas paymi, kad didinti konsulini staig pareign imunitet stengsi tik Taryb Sjunga ir buvusios

Konsulins staigos pareignai yra ie: generalinis konsulas, konsulas, vicekonsulas, konsulinis agentas. O konsulinio personalo sudtis yra tokia pati, kaip ir diplomatinio. 232 Vadapalas V. Tarptautin teis: bendroji dalis. Vilnius, 1998. P. 192. 233 Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 22 straipsnis. 234 Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 248. 235 Norint, kad paskirtas konsulins staigos pareignas naudotsi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos, jis turi gauti j priimanios valstybs sutikim (pranc. exequatur, angl. placet). 236 Valstybs inios. 1999. Nr. 83. 237 Valstybs inios. 1999. Nr. 7.

231

67

komunistinio lagerio valstybs238. Kitos alys tokios iniciatyvos nerod. Taiau domu tai, kad toks pasilymas visuomet priimamas239. i problem nagrinjantys autoriai paymi, kad iuo metu galioja imtai konsulini konvencij, reglamentuojani ir konsulini pareign teisin padt240. Lietuva iuo metu taip pat pasiraiusi dviales konsulines konvencijas su Gruzija241, Kinija242, Lenkija243, Moldova (protokolas neratifikuotas), Rusija244, Turkija245, Ukraina246 ir su Latvija bei Estija (susitarimas pasiraytas 1999 m. vasario 15 d., bet nesigaliojs). Imunitetu nuo buvimo valstybs baudiamosios jurisdikcijos taip pat naudojasi: 1) tarptautini organizacij vadovai bei tarptautini teism teisjai ir j eimos nariai; 2) valstybi atstovybi prie universali tarptautini organizacij diplomatinio ir administracinio-techninio personalo nariai; 3) valstybini delegacij vadovai, delegatai ir diplomatinio personalo nariai, siuniami dalyvauti tarptautins organizacijos darbe, bei j eimos nariai; 4) valstybs vadovai, vyriausybs ar parlamento vadovai, parlamentini ar vyriausybini delegacij nariai, dalyvaujantys derybose, tarptautinse konferencijose, vykdantys oficialius pareigojimus, bei j eimos nariai247; 5) tarptautini ekonomini organizacij vadovai bei iose organizacijose dalyvaujantys valstybi atstovai; 6) Europos Bendrij pareignai ir kiti tarnautojai. Ivardyt asmen imuniteto nuo nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs baudiamosios jurisdikcijos teis reglamentuota vairiose tarptautinse sutartyse248 bei Europos Sjungos teiss aktuose249.
238 Vadapalas V. Tarptautin teis: bendroji dalis. Vilnius, 1998. P. 193. Apie konsul nelieiamyb plaiau skaityti . ., . . . , 1962. . 415419. 239 19581966 m. TSRS pasira konsulines konvencijas su iomis valstybmis: VFR, Austrija, JAV, vedija, Japonija, Italija ir Pranczija. 240 . . // . .3. 1999. . 167. 241 Valstybs inios. 2001. Nr. 49. 242 Valstybs inios. 1993. Nr. 35. 243 Valstybs inios. 1994. Nr. 28. 244 Valstybs inios. 1995. Nr. 99. 245 Valstybs inios. 1998. Nr. 17. 246 Valstybs inios. 1997. Nr. 106. 247 Valstybini delegacij nariai naudojasi diplomatiniais imunitetais tik tuomet, kai jie yra oficialiai pakviesti usienio valstyb arba yra duotas sutikimas dl j atvykimo. Dl ios prieasties valstybs vadovas ar kitas auktas valstybs pareignas, atvykstantis usienio valstyb privaiais reikalai, imuniteto netenka, nes tuo metu jis neatstovauja savo valstybs. 248 Pavyzdiui, 1946 m. Konvencija dl privilegij ir imunitet Jungtinms Tautoms // Valstybs inios. 1999. Nr. 83; 1947 m. Konvencija dl speciali staig privilegij ir imunitet // Valstybs inios. 1999. Nr. 83; 1949 m. Europos Tarybos privilegij ir imunitet pagrindinis susitarimas ir jo 1996 m. etasis protokolas // Valstybs inios. 1998. Nr. 59; Vals-

68

Tarptautins sutartys tai pagrindiniai altiniai, kuriais pagal BK 4 straipsnio 4 dal reikia vadovautis sprendiant vis ivardyt asmen baudiamosios atsakomybs klausim, jeigu ie asmenys padaro nusikalstam veik Lietuvos teritorijoje. Kita vertus, galima uduoti klausim, ar i viso verta baudiamj kodeks traukti tokio turinio norm? Tik nedaugelio valstybi statym leidjai klausim atsako teigiamai. Norma, nustatanti, kad diplomatini atstov ir kit asmen, kurie pagal nacionalinius statymus ir tarptautines sutartis neteismingi nusikalstamos veikos padarymo vietos teismui, baudiamosios atsakomybs klausimas sprendiamas diplomatiniu keliu, tvirtinta, pavyzdiui, Estijos Respublikos BK 4 straipsnio 2 dalyje, Latvijos Respublikos BK 2 straipsnio 2 dalyje250 bei Baltarusijos Respublikos BK 4 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu daugelio kit valstybi statym leidj pozicija aptariamu klausimu yra kitokia. i valstybi (pvz., Lenkijos, Suomijos, Olandijos, vedijos, Danijos, Rusijos) baudiamuosiuose kodeksuose yra tvirtinama arba tai, kad taikant normas, reglamentuojanias valstybs baudiamosios jurisdikcijos principus, turi bti paisoma ir tarptautini teiss norm, arba tai iplaukia i bendro principo, kad baudiamojo kodekso pagrindas yra visuotinai pripainti tarptautins teiss principai ir normos. iai pozicijai pritariu ir a. Juridin technika reikalauja, kad visos konkreios normos iimtys bt apibendrintos. Atliktas tyrimas parod, kad teritorinio principo galiojimas tam tikroje valstybs teritorijoje turi ypatum. Tai, kad ios ypatybs nesusijusios su imuniteto teise, dar nereikia, kad jas btina reglamentuoti visai kitoje normoje. Jei pagal silyt schem
tybs inios. 1999. Nr. 48; 1969 m. Konvencija dl specialij misij, 1975 m. Vienos konvencija dl valstybi atstovavimo j santykiuose su tarptautinmis organizacijomis, Konvencija dl tarpvalstybini ekonomini organizacij, veikiani specifinse bendradarbiavimo srityse teisins padties, imunitet ir privilegij; 1986 m. Konvencija dl pagalbos vykus atominei avarijai ar esant radiacinei avarinei situacijai; specialiuose susitarimuose tarp organizacijos ir jos bstins buvimo valstybs. r. The International Organization Immunities Act // American Journal of International Law. 1946. No. 2. P. 8591; 1998 m. Romos Tarptautinio baudiamojo teismo statutas. Valstybs inios. 2003. Nr. 49. 249 Protokolas dl Europos Bendrij privilegij ir imunitet (1965 04 08) // Official Journal. L 152. 1967; Tarybos Reglamentas (EURATOMAS, EAPB, EEB) Nr. 549/69 1969 m. kovo 25 d. nustatantis Europos Bendrij pareign ir kit tarnautoj kategorijas, kurioms taikomos Bendrij protokolo dl privilegij ir imunitet 12 straipsnio, 13 straipsnio antrosios dalies ir 14 straipsnio nuostato // Official Journal. L 74. 1969; Tarybos aktas 1997 m. birelio 19 d. dl Protokolo, parengto remiantis Europos Sjungos sutarties K.3 straipsniu ir Europolo konvencijos 41 straipsnio 3 dalimi, dl Europolo, jo organ nari, direktoriaus pavaduotoj ir darbuotoj privilegij ir imunitet sudarymo // Official Journal. C 221. 1997 (r. su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 250 Latvijas Policijas Akademija Kriminallikums. Riga, 1998.

69

teritorinis principas formuluojamas taip, kad tarptautins sutartys gali nustatyti ir kitokias jo taikymo slygas, tai, mano nuomone, tokios normos visikai pakanka, norint reglamentuoti ilygas, susijusias su valstybs baudiamosios jurisdikcijos apribojimais, taikomais asmenims, kurie Lietuvos teritorijoje padar nusikalstamas veikas, bet pagal tarptautin teis naudojasi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos. Tsiant diplomatini atstov ir kit jiems prilygint asmen imuniteto nuo baudiamosios jurisdikcijos problemos analiz, galima klausti, ar verta kalbti apie imunitet, kai padaroma nusikalstama veika, nesusijusi su tarnybine veikla. Ypa is klausimas yra aktualus, kai kalbame apie diplomatini agent ir j eimos nari imunitet nuo buvimo vietos baudiamosios jurisdikcijos, nes, skirtingai nei konsulini pareign, j imunitetas yra absoliutus. Tarptautins teiss doktrinoje isakoma mintis, kad btina skirti diplomatini agent oficiali ir privai veikl. Dalis teoretik daro ivad, kad diplomatini agent absoliutus imunitetas neatitinka tarptautins teiss paprotini norm. J nuomone, imunitetas gali galioti tik tuomet, kai ie asmenys veikia atlikdami jiems priklausanias viesias funkcijas251. Taiau autoritetingiausi tarptautins teiss atstovai su tokia pozicija kategorikai nesutinka252. J pozicijai reikt pritarti. Suteiktas asmeniui imunitetas jokiu bdu neatleidia jo nuo baudiamosios atsakomybs u padaryt nusikalstam veik pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs statymus, o tik riboja baudiamosios atsakomybs realizavim. Remiantis ivardyt tarptautini sutari nuostatomis, imunitet turintys asmenys paprastai baudiamojon atsakomybn traukiami pagal juos skyrusios valstybs statymus, nes tai btina daryti vadovaujantis valstybi baudiamuosiuose statymuose tvirtintu personaliniu baudiamj statym galiojimo erdvje principu. is principas taikomas ir tuomet, kai nusikalstama veika padaroma usienyje esanios diplomatins atstovybs teritorijoje, nepaisant to, kad kai kurie autoriai vis dar bando teigti, kad usienyje esani diplomatini atstovybi teritorijos yra ias atstovybes steigusi valstybi teritorijos253. Taiau yra ir toki valstybi (pvz., Lenkija), kurios savo baudiamuosiuose kodeksuose tvirtino norm, kurios analiz leidia teigti, kad, aptariamiems asmenims usienyje padarius nusikalstam veik vykdant savo tarnybines funkcijas, galioja valstybs interes
. . , 1962. . 184. . . , 1948. .1, / 2. . 334335. 253 . // . . 9. 1999. . 125.
252 251

70

apsaugos principas. Manau, kad i pozicija yra teisingesn, bet, norint jai pritarti beslygikai, reikia sutarti, kad omenyje turime ne visas nusikalstamas veikas, o tik tas, kuriomis ksinamasi valstybs tarnybos presti ir vieuosius interesus. Kita vertus, pasaulinje praktikoje inomi atvejai, kai asmen delegavusi valstyb panaikina jo imunitet ir sutinka, kad toks asmuo bt traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs baudiamuosius statymus. Rutuliojant i tem, btina atkreipti dmes tai, kad suteikto imuniteto atsisakymas (angl. waiver of immunity) yra iimtin j suteikusios valstybs teis254. Pats asmuo tokio sprendimo priimti negali. i nuostata plaukia i to, kad imunitetas nuo jurisdikcijos suteikiamas dl tarnybini interes. Laisvanorikas imuniteto atsisakymas galimas tik tuomet, kai asmeniui j suteik tarptautin organizacija su slyga, kad nebus padaryta ala tikslui, dl kurio jis buvo suteiktas255. Tarptautinje praktikoje valstybs asmeniui suteikto imuniteto atsisakymas yra labai retas atvejis256. Taiau i galimyb rodo fakt, kad jokia valstyb negali beslygikai riboti nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs teiss tirti jos teritorijoje padaryt veik. Todl kiekvien kart, kai Lietuvos teritorijoje padaroma nusikalstama veika, kompetentingos valstybs institucijos, nordamos toki veik itirti, privalo pradti ikiteismin tyrim. Kita vertus, LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad baudiamasis procesas yra negalimas (negali bti pradedamas, o pradtas turi bti nutrauktas), jeigu nusikalstam veik padar asmuo, pagal tarptautins teiss normas turintis imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos. Vertinant i norm galima padaryti ivad, jog ji yra kiek nelogika ir atveda mus aklaviet. Juk vargu ar kas sugebs nustatyti, jog nusikalstam veik padar imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos turintis konkretus asmuo, prie tai neatlikus ikiteisminio tyrimo?! Pagal ilgamet tarptautin praktik, asmuo, kuris naudojosi imuniteto teise nuo buvimo valstybs baudiamosios jurisdikcijos ir padar ia nusikalstam veik, daniausiai, jei padars nusikalstam veik pats neivyksta i alies, paskelbiamas persona non grata ir tuomet per nustatyt laik pri254 Interdepartmental Committee on State Immunities // Report on Diplomatic Immunity, Cmnd. 8460. P. 34; United Nations Documents. A/CONF.20/14. Add. 1. 255 Pavyzdiui, Protocol to the General Agreement on Privileges and Immunities of the Council of Europe. 1998. ETS No. 010. 256 Plaiau skaityti . ., . . . , 1962. . 370; Paksas A. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos ir j gyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Vilnius, 2000. P. 107.

71

valo palikti al257. Asmeniui, nevykdiusiam io reikalavimo, suteiktas imunitetas netenka galios. Tuomet, sprendiant klausim dl nacionalins jurisdikcijos gyvendinimo vadovaujantis teritoriniu principu, asmen primusi valstyb neribojama jokiomis tarptautinmis sutartimis. Taigi Lietuvos bei kit valstybi baudiamieji statymai netvirtina koki nors beslygik iimi dl imuniteto teis turini asmen baudiamosios atsakomybs pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos statymus, o tik nustato bendrj princip, nurodant, kaip i problema turt bti sprendiama258. Btina paymti, kad ilgameiai valstybi tarptautiniai santykiai lemia tai, kad imuniteto teise nuo baudiamosios jurisdikcijos naudojasi ir usienio valstybi kariuomen, esanti alyje teistai nustatyt laik. Jau nuo seno priimta, kad karys, teistai esantis usienio alies sausumos teritorijoje ir joje padars nusikalstam veik, baudiamojon atsakomybs traukiamas pagal kario alies statymus. Neabejotina, kad i iimtis vis pirma taikoma tik tiems kariams, kurie remiantis tarptautine sutartimi nustatyt laik yra kurios nors usienio valstybs teritorijoje. Atsivelgus tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnyje parayta, jog Lietuvos teritorijoje negali bti usienio karini bazi, galima bt teigti, jog ms valstybei i problema neaktuali. Taiau tiesa yra kita. Juk Lietuvos teritorijoje gali apsistoti usienio valstybi kariniai daliniai dl dalyvavimo karinse pratybose ar specialiose misijose. Todl neatmetama galimyb, kad kariai gali ir nusikalsti. Aikinantis ikelt problem kyla klausimas, ar imunitetas nuo Lietuvos baudiamosios jurisdikcijos iems asmenims turt galioti padarius bet kuri LR BK numatyt nusikalstam veik. Karini dalini bei kari teisin padtis usienio valstybi teritorijoje paprastai nustatoma tarptautine sutartimi. Lietuva iuo metu vadovaujasi 2004 m. ratifikuotu iaurs Atlanto sutarties ali susitarimu dl karini pajg statuso259. iaurs Atlanto sutarties ali susitarimo dl karini pajg statuso 7 straipsnio analiz leidia daryti ivad, kad iame straipsnyje i esms pripastama konkuruojanti baudiamoji jurisdikcija. Karines pajgas siuntusi valstyb pirmumo teis gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij turi tik
Persona non grata negali bti paskelbiami nuolatins valstybs atstovybs tarptautinje organizacijoje personalo nariai. iems asmenims padarius nusikalstam veik, juos privalo ataukti paskyrusi valstyb. Jei taip nepadaroma, minti asmenys imuniteto netenka. 258 ia noriu pabrti, kad visa surinkta mediaga turi bti perduodama Usienio reikal ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnybai. 259 Valstybs inios. 2004. Nr. 112.
257

72

tuomet, kai padaromi teiss paeidimai, nukreipti tos valstybs karini pajg nar ar j civil tarnautoj bei ilaikytin asmen ar turt, arba kai padaromi teiss paeidimai, kylantys i neveikimo vykdant oficialias pareigas. Visais kitais atvejais pirmumo teis gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij turi karinius dalinius priimanti valstyb. Tai leidia daryti ivad, kad ios teiss tvirtinimas suponuoja nuostat, kad dl tam tikr nusikalstam veik padarymo valstyb taip pat gali atsisakyti gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij. Tai gali bti daroma savo noru arba karius siuntusios valstybs praymu. Neabejotina, kad, esant tokioms sutarties slygoms, Lietuvos statymuose turt bti nustatyta, kas priima sprendim atsisakyti baudiamosios jurisdikcijos, taiau Lietuvoje iuo metu toki statym nra. Daugelis valstybi, kuri kariniai daliniai nustatyt laik yra kitos valstybs teritorijoje, su juos priimania valstybe pasirao sutartis, kuriose baudiamosios jurisdikcijos klausimai reglamentuojami labai tiksliai. Daniausiai karius priimanti valstyb nenagrinja ir nebaudia siuntusios valstybs kari, jei jie padaro nusikalstamas veikas savo valstybei arba kitiems siuntusios valstybs kariams ar civiliams asmenims, arba karinius nusikaltimus (LR BK 317325 str.)260. Taiau yra ir toki atvej, kai karius priimanti valstyb netaiko joki ilyg, jei bent viena i padaryt nusikalstam veik beslygikai patenka priimanios valstybs jurisdikcij arba kai bent vienas i padarant nusikalstam veik dalyvavusi asmen privalo atsakyti pagal priimanios valstybs baudiamuosius statymus261. Tuo tarpu mokslinje literatroje pasitaiko nuomoni, kad kariai turt naudotis imunitetu, nepriklausomai nuo to, koki nusikalstam veik jie padaro priimanioje valstybje262. ios nuomons laikosi ir kai kurios valstybs. tai 1941 m. pasiraytoje sutartyje tarp JAV ir Didiosios Britanijos nustatyta, kad JAV gyvendina visik jurisdikcij ne tik savo kari, bet ir kit asmen atvilgiu, jei jie padaro nusikalstamas veikas, kuri aukomis tampa JAV kariai ar turtas. Mano nuomone, tokia praktika yra alinga, nes neigiama karius priimanios valstybs teis savo teritorijos ribose gyvendinti teritorin jurisdikcij. Kita vertus, nemanau, kad bt teisinga teisti usienio valstybs karius, jei jie padaro nesunkius, neatsargius nusikaltimus ar baudiamuosius nusi260 . . // . 2000. . 4. . 204205. 261 Ten pat. 262 Stanger R. J. Criminal Jurisdiction Over Visiting Armed Forces. Washington, 1965. P. 2579.

73

engimus, kuri padariniai nesusij su juos priimanios valstybs pilieiais ar nuolat joje gyvenaniais asmenimis. Tokiais atvejais gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij netikslinga net ir tuo atveju, jei nusikalstama veika padaroma ne atliekant tarnybines pareigas. Siekiant utikrinti i nuostat gyvendinim, LR BK reikt nustatyti, kad, jeigu teistai Lietuvos teritorijoje esanios usienio kariuomens kariai padaro nusikalstam veik, tai baudiamasis persekiojimas gali bti pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu. Btent is auktas Lietuvos pareignas, atsakingas u baudiamojo persekiojimo organizavim, galt aukiausiu lygiu sprsti baudiamojo persekiojimo pradios klausim, kai Lietuvos teritorijoje usienio valstybs karys padaro nusikalstam veik, ir taip utikrint anksiau minto susitarimo gyvendinim. Tai, kad dl kari nusikalstam veik negyvendinama nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs teritorin jurisdikcija, nereikia, kad nusikalt kariai ivengia atsakomybs. Karius baudiamojon atsakomybn turi traukti j pilietybs valstyb. is sipareigojimas turt bti gaunamas prie priimant sprendim dl atsisakymo persekioti usienio valstybs kar pagal Lietuvos baudiamuosius statymus. Reikt atkreipti dmes tai, kad sutartyje numatytais atvejais, kai kariai naudojasi imunitetu nuo juos priimanios valstybs baudiamosios jurisdikcijos, nereikia, kad j patraukimo baudiamojon atsakomybn klausimas pagal j siuntusios valstybs baudiamuosius statymus turi bti sprendiamas taikant teritorin valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip. Kariams, padariusiems nusikalstam veik juos priimanios alies sausumos teritorijoje, turt bti taikomas personalinis principas arba valstybs interes apsaugos principas. Taiau kariui, nusikaltusiam siunianios valstybs kariniame ar valstybiniame jros, ups ar oro laive, turt bti taikomas vliavos principas. Vadovaujantis tarptautins teiss normomis, usienio valstybs kariniai jr bei oro laivai visiku imunitetu nuo juos priimanios valstybs baudiamosios jurisdikcijos naudojasi nuo seno (lot. par in parem non habet jurisdictionem). Tuo tarpu valstybiniai laivai, kuriems priskirtini policijos, muitins laivai, ir tie, kuriais oficialaus vizito atvyksta valstybs vadovas arba diplomatinis agentas, imuniteto teise nuo juos priimanios valstybs baudiamosios jurisdikcijos naudojasi tik nuo XX a. pradios263. Imunitetas visiems ivardytiems laivams taikomas nepriklausomai nuo to, ar jie yra kitos valstybs vidaus vandenyse, ar teritorinje jroje. Maa to, imunitetas
263 Feine. Die Vlkerrechtliche Stellung der Staatschiffe. Berlin, 1921. Nuoroda daroma pagal Volsonokas R.. Lietuvos jros teis // Teis. Nr. 18. 1930. P. 2627.

74

galioja net ir tuo atveju, kai nusikalstamos veikos pasekms kyla kitame laive. Kaskart, kai karinis laivas plaukia ar skrenda kitos valstybs teritorij, jos saugumui ikyla grsm. Todl btina isiaikinti, ar karini laiv imunitetas nuo juos priimanios alies baudiamosios jurisdikcijos visais atvejais yra beslyginis. iuo metu tarptautins teiss teorijoje susiformavo kelios koncepcijos dl kariniams jr laivams taikomo imuniteto apimties264. Pirmosios esm ta, kad valstybs baudiamoji jurisdikcija kariniams jr laivams netaikoma, jei j buvimas kranto alies teritorinje jroje arba vidaus vandenyse siejamas su oficiali ios alies institucij leidimu. Iki 1995 m. rugsjo 5 d. Lietuvoje galiojo taisykl, kad usienio valstybi karo laivai galjo plaukti Klaipdos uost tik gav Vyriausybs leidim. iuo metu leidimus iduoda Usienio reikal ministerija265. Tuo tarpu usienio valstybi praktika dl leidim idavimo tvarkos yra vairi. vedijos karalystje leidimus usienio valstybi karo laivams plaukti valstybs uostus duoda vedijos karalius, o Belgijoje io klausimo sprendimo teis priklauso Usienio reikal ministerijai. Taiau yra keletas atvej, kai kranto alies leidimas plaukti jos vandenis nereikalingas: 1) jeigu karinis laivas (tos paios taisykls galioja ir kitiems valstybiniams laivams) kranto alies vandens teritorij patenka dl stichins nelaims ar nenugalimos jgos (pranc. force majeure); 2) jeigu vyko avarija, reikalinga skubi medicinos pagalba ir pan. Taiau net ir iais atvejais apie karinio laivo plaukim kranto alies teritorij turi bti praneta kranto alies valstybinms institucijoms266. Antroji koncepcija yra kiek liberalesn. Kariniams jr laivams kranto alies baudiamoji jurisdikcija netaikoma jokiais atvejais. Kitaip tariant, net ir neturintis oficialaus leidimo plaukti kranto alies vandens teritorij karinis laivas vis vien naudojasi imuniteto teise. Manau, kad i koncepcija yra visikai nepagrsta. J kritikuojant galima pasakyti, kad usienio valstybs karinio laivo buvimas kranto alies vandens teritorijoje yra tiesiogin grsm ios valstybs saugumui ir suverenitetui. Todl laivui neteistai patekus

264 . . . , 1974. . 102. 265 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 1889 dl usienio karo ir kit valstybini nekomercini laiv plaukimo Klaipdos valstybin jr uost ir buvimo jame taisykli ir leidim idavimo usienio laivams, kuriems nustatyta leidimo teis, tvarkos patvirtinimo // Valstybs inios. 1995. Nr. 83. 266 . . . , 1987. . 55.

75

kranto alies vandens teritorij, jis netenka imuniteto ir jo atvilgiu gali bti realizuojama kranto valstybs jurisdikcija, paremta teritoriniu principu. Tuo tarpu teisinje literatroje didesni diskusij dl oro erdvs eimininks gyvendinamos baudiamosios jurisdikcijos karini oro laiv atvilgiu nekyla. Taiau ir iuo atveju reikia turti omenyje, kad oro erdvs eimininks baudiamoji jurisdikcija negyvendinama dl orlaiviuose padaryt nusikalstam veik tik tada, kai valstybs oro erdv jie patenka teistai. Pripainus, kad usienio valstybs karinis ar valstybinis laivas naudojasi imuniteto teise, perasi ivada, kad dl tokiame laive padarytos nusikalstamos veikos visais atvejais gyvendinama tos alies jurisdikcija, su kurios vliava is laivas plaukioja ar skraido. Taiau i tikrj yra kitaip. Nepaisant to, kokios koncepcijos alinink yra konkreti valstyb, nuo seno priimta, kad, jei kaltininkas ir nukentjs nra karinio laivo gulos nariai, tai nusikaltimas tiriamas priimanios alies teissaugos institucij267. Tuo tarpu, jei laivo gulos narys padaro nusikalstam veik ne kariniame ar valstybiniame laive, o priimanios alies sausumos teritorijoje, jis turt atsakyti pagal ioje valstybje galiojanius statymus. Taiau ir iuo atveju laiv priimanti valstyb savo baudiamj jurisdikcij turt gyvendinti su tam tikromis iimtimis. Kalbant apie baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo iimtis, btina atriboti du atvejus. Pirma, kai nusikalstama veika padaroma karinio laivo gulos nario, kuris atstovauja kuriai nors iaurs Atlanto (NATO) sutarties dalyvei arba valstybei, dalyvaujaniai programoje Partneryst taikos labui. Tokiu atveju vadovaujamasi jau idstytomis taisyklmis. Antra, kai nusikalstama veika padaroma karinio laivo gulos nario, neatstovaujanio io susitarimo valstybei, bet esanio Lietuvoje teistai. Pastaruoju atveju, remiantis LR BK 4 straipsniu, u Lietuvos teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas ie asmenys turt atsakyti bendraisiais pagrindais. i problem XX a. pradioje atkreip dmes pasaulinio garso carins Rusijos mokslininkas prof. N. S. Tagancevas. Jis ragino atsisakyti griet baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo slyg ir sil io klausimo sprendim pavesti vyriausybei268. Tai visikai teisinga mintis. Taiau Lietuvoje, kaip jau buvo minta, tokio sprendimo primimo teis turt tekti generaliniam prokurorui. Pritariant tokios nuostatos tvirtinimui, btina

. . . . . . 1. ., 1902. . 296. 268 . . . . , 1902. . 296.

267

76

isiaikinti ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bt priimamas sprendimas atsisakyti gyvendinti teritorin jurisdikcij. Rutuliojant i problem, reikt atkreipti dmes tai, kad visuotinai pripaint kriterij, kuriais vadovaujantis bt priimamas mintas sprendimas, nra. Iekant ieities galima vadovautis konvencijomis, kuri nuostatos buvo nagrintos analizuojant teritorinio principo galiojimo ypatumus, padarius nusikalstam veik valstybs teritorijos sudedamosiose dalyse. i konvencij normose tvirtintos aplinkybs, kurioms esant siloma susilaikyti nuo laiv priimanios valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo. Oponuojant iai miniai galima bt teigti, kad i konvencij nuostatos, skirtos reglamentuoti problemoms, susijusioms su baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimu, kai nusikalstama veika padaroma civiliniame laive. Tai yra tiesa. Taiau niekas nedraudia konvencijose tvirtintas iimtis pripainti universaliomis, ypa kai kalbama apie laivo gulos pirmuosius narius. Todl silyiau vadovautis taisykle, kad Lietuvos valstybs baudiamoji jurisdikcija dl karinio ar kurio nors kito valstybinio laivo gulos nario padarytos nusikalstamos veikos gyvendinama tik tada, kai padaryta veika trikdo kranto alies ramyb arba veikos padariniai susij su ia valstybe. Be to, galima bt atsisakyti gyvendinti valstybs teritorin jurisdikcij dl nesunki nusikaltim, u kuri padarym pagal LR BK baudiama ne didesne kaip vieneri met laisvs atmimo bausme. Nusikalstamomis veikomis, netrikdaniomis alies ramybs, ir kuri padariniai nesusij su pakrants valstybe, turt bti pripastamos tokios, kuri kaltininkas ir nukentjusysis yra laivo gulos nariai arba valstybs, su kurios vliava laivas plaukioja ar skraido, pilieiai. Taiau ir iais atvejais Lietuvos generalinis prokuroras gali nusprsti nepradti baudiamojo persekiojimo tik tuomet, kai karinio laivo valstyb sipareigoja dl Lietuvoje padarytos nusikalstamos veikos gyvendinti savo alies baudiamj jurisdikcij. tvirtinant baudiamuosiuose statymuose tokias nuostatas galima bt pasiremti prof. S. Katuokos mintimi269 ir j kiek perfrazavus teigti, kad visais baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo atvejais veikimo laisv turi tai sprendianti valstyb. Apibendrindamas silyiau LR BK atskira norma nereglamentuoti diplomatini atstov ir kit asmen, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo Lietuvos baudiamosios jurisdikcijos, baudiamosios atsakomybs slyg dl Lietuvos teritorijoje padaryt nusikalstam veik. i mintis grindiama tuo, kad jau pasilytoje teritorin princip reg269 Katuoka S. Baudiamoji jurisdikcija valstybs vidaus vandenyse // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 1998. Nr. 9(1). P. 123.

77

lamentuojanioje normoje aikiai nustatyta, kad nusikalstam veik Lietuvos teritorijoje padar asmenys atsako pagal LR BK, iskyrus atvejus, kai tarptautin sutartis nustato kitaip. Tuo tarpu vis usienio valstybi kari, kurie teistai bdami Lietuvos valstybs teritorijoje padaro nusikalstam veik, baudiamosios atsakomybs slygos turt bti reglamentuotos atskira norma, kurioje silau nustatyti, kad Ikiteisminis tyrimas dl usienio valstybi kari, teistai esani Lietuvos teritorijoje, padaryt nusikalstam veik pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu. i norma bt universali. Ji galiot tiek pagal tarptautin sutart, tiek ir be jos Lietuvoje esantiems usienio valstybi kariams, padariusiems nusikalstam veik.

2.3.2. Valstybs teritorins baudiamosios jurisdikcijos apribojimai Lietuvos pilieiams, kurie naudojasi imunitetu Valstybs teritorins baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo apribojimai Lietuvos pilieiams nustatomi Lietuvos Konstitucijoje arba specialiuose nacionaliniuose statymuose. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnio 1 dalyje parayta, kad Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Jau nuo Romos Imperijos laik, vadovaujantis valstybins teiss pradmenimis, monarchai ar kiti alies vadovai negaljo bti baudiami u nusikalstam veik (lot. princeps legibus solutus est), nes ie asmenys buvo statym leidjai ir teismins valdios vadovai. Juos teisti galjo sin ir dievai. Valstybs vadovo vidinis imunitetas buvo teisintas ir XVIIIXIX a. pasaulio valstybi konstitucijose (1791 m. Pranczijos Konstitucija, 1831 m. Belgijos Federacijos Konstitucija, 1850 m. Prsijos Konstitucin chartija, 1889 m. Japonijos Imperijos Konstitucija) bei iliko ir iais laikais (1974 m. vedijos Konstitucija, 1949 m. Vokietijos Federacins Respublikos Konstitucija, 1920 m. Austrijos Respublikos Konstitucija ir kt.). Neabejotina, kad keli ami tradicija suteikti valstybs vadovams vidin imunitet yra teisinga, neginijama ir turi bti puoseljama. Kita vertus, kyla klausimas, k daryti, jei prezidentas nusikalsta? Paaikjus iam faktui, pirmiausiai jis turi bti paalintas i posto apkaltos proceso tvarka ir tik vliau sprendiamas jo patraukimo baudiamojon atsakomybn klausi-

78

mas (Prezidento R. Pakso atvejis). Nepavykus paalinti prezidento i pareig, privalu laukti jo kadencijos pabaigos. Taiau tai, manau, negali trukdyti teissaugos institucijoms pradti ikiteismin tyrim. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje parayta, kad Seimo
nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv.

Atkreiptinas dmesys tai, kad nuo seno parlamentar imuniteto (pranc. immunit parlementaire) esm yra ta, kad jie neatsako u pasakytas kalbas ir pareiktas nuomones, kai vykdo savo pareigas270. Paymtina ir tai, kad iuo metu daugelis Europos valstybi savo konstitucijose, o kai kurios ir baudiamuosiuose kodeksuose271 tvirtina visik parlamentar nelieiamyb tik u kalbas ir pareiktas nuomones. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad u asmens eidim ar meit Seimo narys gali bti traukiamas atsakomybn bendra tvarka, msuose vis dlto nukrypta nuo senj tradicij. i ivad darau dl to, kad Lietuvoje Seimo nariai naudojasi imunitetu net ir tada, kai veikos, turinios nusikalstamos veikos poymi, padarymo faktas yra akivaizdus.
To pavyzdys galt bti Seimo nario A. B. atvejis, kai parlamentar sulaikius darant nusikalstam veik 1997 m. rugpjio 14 d. Generalinis prokuroras kreipsi Seim su teikimu dl Seimo sutikimo patraukti A. B. baudiamojon atsakomybn 272 .

is atvejis rodo, kad parlamentaras, stodamas valstybs tarnybon, gauna neturini pagrindo privilegij, kuri suteikia jam galimyb bti pranaesniam u kitus Lietuvos pilieius. Manau, kad parlamentaras privalo bti saugomas tik dl savo politins veiklos, o neleisti j patraukti baudiamojon atsakomybn galima tik tada, kai paaikja faktai, leidiantys daryti pagrst prielaid, jog parlamentaras persekiojamas dl savo politins veiklos ar sitikinim. Tai bt ta papildoma garantija, kuri saugot Seimo nar nuo galimos teissaugos institucij savivals, kurios prieastis jo politins pairos ar nepatinkanti parlamentin veikla.

270 Heinze. Strafbarkeit parlamentarishen Rechtsverletzungen. 1879. Nuoroda daroma pagal . . . . . .-, 1902. . 1. . 286. 271 VFR baudiamojo kodekso 36 ir 37 nustatyta, kad Bundestago nariai negali bti traukiami baudiamojon atsakomybn u kalbas, balsavimus ir praneimus. 272 LR Seimo rezoliucija dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Seimo nar Audri Butkevii // Valstybs inios. 1997. Nr. 77.

79

Mano vadinamoji nemotyvuota parlamentar nelieiamyb tvirtinama ir daugelio buvusi TSRS valstybi Konstitucijose273. Taiau ir kai kurios posovietins erdvs valstybs nemano, kad parlamentaras, padars bent jau akivaizdi veik, turini nusikalstamos veikos poymi, gali turti imunitet nuo baudiamosios atsakomybs274. Labai teisinga, jog i valstybi konstitucijose tvirtinta, kad be parlamento sutikimo leidiama parlamentar patraukti baudiamojon atsakomybn u meit ar eidim, sunkaus nusikaltimo padarym ar valstybs idavim bei tais atvejais, kai jis sulaikomas nusikaltimo padarymo vietoje. Matyt, iuo atveju remiamasi Vakar valstybi patirtimi. i valstybi pagrindini statym studijos leidia teigti, kad parlamento sutikimas patraukti jo narius baudiamojon atsakomybn nereikalingas, kai padaromas sunkus nusikaltimas, kai parlamentaras sulaikomas nusikaltimo padarymo vietoje ar tuoj po to arba kai parlamentaras tariamas tvyns idavimu275. Mokslinje literatroje parlamentar imuniteto nuo baudiamosios jurisdikcijos problema nagrinjama retai. Taiau keli naujausi straipsni analiz leidia teigti, kad vis daniau keliamas klausimas, kad asmenys, tap parlamento nariais, negalt prisidengti nepagrstu, o kartais ir neveikiamu imunitetu276. Nepagrstas imunitetas, kaip rodo ir Lietuvos patirtis,

273 Armnijos 1995 m. liepos 5 d. Konstitucijos 66 str.; Gruzijos 1995 m. rugpjio 24 d. Konstitucijos 52 str.; Ukrainos 1996 m. birelio 21 d. Konstitucijos 80 str.; Latvijos 1922 m. vasario 15 d. Konstitucijos 30 str.; Estijos 1992 m. birelio 28 d. Konstitucijos 76 str. r. Albert P. Blaustein, Gisbert H. Flanz. Constitutions of the Countries of the World. New York, 1994. Vol. VI, IX; . , 1997. 274 Baltarusijos Respublikos 1996 m. lapkriio 24 d. Konstitucijos 102 str.; Kazachstano Respublikos 1995 m. rugpjio 30 d. Konstitucijos 52 str. Ten pat. 275 1949 m. Vokietijos Federacins Valstybs Konstitucijos 46 str. (iskyrus eidimus ir meit). Padars nusikaltim Bundestago deputatas be Bundestago sutikimo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, jei sulaikomas nusikaltimo vietoje arba sulaikomas neprajus parai. 1920 m. Austrijos Konstitucijos 571 str. numatyta, kad Nacionalins tarybos sutikimas patraukti deputat baudiamojon atsakomybn nereikalingas, jei padaryta nusikalstama veika nesusijusi su jo politine veikla. 1928 m. Eduskunto akto (Konstitucijos sudtin dalis) 14 paragrafe numatyta, kad jei sesijos metu deputatas yra sulaikomas nusikaltimo padarymo vietoje arba dl jo sulaikymo teismas prim nutart, tai parlamento sutikimas dl deputato patraukimo baudiamojon atsakomybn nereikalingas. Panaaus turinio normos yra ir kit pasaulio bei Europos Sjungos valstybi konstitucijose. r., pavyzdiui, . , 1992; . , 2000. . 263; () . , 1986. . 469470. 276 . . // . , 1998. . 194; .

80

sukelia labai rimt problem. Tokiu atveju parlamento nariai gali jaustis nebaudiami ir be jokios baims rytis nusikalstamai veikai. Tuomet siekis tapti parlamento nariu gali bti motyvuotas ne noru dirbti valstybs labui, o noru gauti nepramuam skyd. Norint, kad imunitetas netapt priedanga nusikalstamai veiklai, jis turi bti susiaurintas, o ateityje galbt dert jo visikai atsisakyti277. Tuo tarpu jau iuo metu galima bt svarstyti klausim dl Ministro Pirmininko ir ministr nelieiamybs panaikinimo (Konstitucijos 100 str.). Tiesa, valstybi poiris i problem skiriasi. Dalis j (pvz., Vokietija, Airija, Olandija) savo konstitucijose netvirtino koki nors norm, reguliuojani klausim. Kitos valstybs (pvz., Ispanija, Italija) numat, kad Ministr kabineto nari patraukimo baudiamojon atsakomybn parlamento sutikimu klausimas sprendiamas tik tuo atveju, jei nusikalstama veika padaroma einant pareigas. Taiau, mano nuomone, iuo klausimu priimtiniausia gali bti Portugalijos ir Pranczijos pozicija. Portugalijos Konstitucijos 199 straipsnyje tvirtinta norma, Vyriausybs nariui nusikaltus, neribojanti nei galimybs pradti ikiteismin tyrim, nei jo patraukimo baudiamojon atsakomybn. Panai norma tvirtinta ir Pranczijos Konstitucijos 681 straipsnyje. Taiau ios valstybs vyriausybs narius teisia specialus teismas. Lietuvos Respublikos statymuose taip pat nustatyta, kad aukiausias valstybines pareigas einantys asmenys teisiami Apygardos teisme, bylas nagrinjant trij teisj kolegijai (LR BPK 225 str.). Manau, tai pakankamai geras saugiklis, norint apsaugoti iuos auktus pareignus nuo nepagrst politinio pobdio kaltinim. Apibendrinant idstytas mintis, galima teigti, jog Lietuvos Konstitucijoje tvirtinta Seimo nari ir Vyriausybs nari imuniteto teis labiau susijusi su tarybinmis tradicijomis, nei paremta siekiu apsaugoti auktus asmenis nuo politinio susidorojimo. Lietuvai, manau, reikt i esms keisti poir i asmen imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos ir j tvirtinanias normas performuluoti. Kaip atskir klausim noriau iskirti ir kandidat Respublikos Prezidentus, Seimo ir savivaldybi taryb narius imuniteto nuo valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo problem. Atitinkamuose Lietuvos

// . 2000. . 1. . 8893; . // . 2000. . 6. . 1819. 277 1998 m. Kirgizijoje buvo surengtas referendumas ir remiantis rezultatais ios alies Konstitucijoje nelieiamybs institutas buvo panaikintas.

81

statymuose (Prezidento rinkim statymo 39 str.278, Seimo rinkim statymo 49 str.279 ir Savivaldybi taryb rinkim statymo 46 str.280) nustatyta, kad kandidatai mintus valstybins valdios postus negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn be Vyriausiosios rinkim komisijos sutikimo u veikas, padarytas rinkim kampanijos metu. Visi mes inome, kad politin kova danai bna labai purvinas procesas, todl nereikt stebtis tuo, kad rinkim kampanijos metu gali bti siekiama susidoroti su politiniais oponentais kaltinant juos vairi nusikalstam veik padarymu. Tokiu atveju reikalingos tam tikros kandidat saugumo garantijos. Taiau ar yra pagrindas kalbti apie saugumo garantijas, jei anksiau minti asmenys padaro akivaizdias veikas, turinias nusikalstamos veikos poymius. Vertinant tai, kad ie asmenys tik pretenduoja didels atsakomybs reikalaujanius valstybs postus, galima teigti, kad jiems statymais nustatytos specifins patraukimo baudiamojon atsakomybs taisykls nra pagrstas sprendimas. Be to, tiek pretendentai, tiek teismai akivaizdiai ikraipo atitinkam teiss akt formuluotes arba nesigilina j turin. To pavyzdys gali bti 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim kampanijos metu vyk teismo procesai dl A. Z., V. M. ir V. V. prie registruojant juos kandidatais Seimo narius padaryt nusikalstam veik. Analizuojant tuo metu Vilniaus m. pirmojo apylinks bei Ukmergs rajono apylinks teism teisj Vyriausiajai rinkim komisijai atsistus ratus, matyti, kad buvo klausiama, ar tokiu atveju reikalingas Vyriausiosios rinkim komisijos sutikimas patraukti konkret asmen baudiamojon atsakomybn (V. V. atvejis281) arba tiesiai viesiai to praoma (A. Z.282 ir V. M..283 atvejai). Akivaizdu, kad tokia praktika dar kart rodo prie tai isakyt mini teisingum dl pretendent imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos reglamentuojani norm tobulinimo. Ne k maiau opi ir teisj imuniteto nuo valstybs baudiamosios jurisdikcijos problema. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsniu, teisj patraukti baudiamojon atsakomybn galima tik Sei278 Lietuvos aidas. 1992. Nr. 253 ir Valstybs inios. 1993. Nr. 2. Taip pat irti vlesnius io statymo pakeitimus ir papildymus. 279 Lietuvos aidas. 1992. Nr. 139; Valstybs inios. 1992. Nr. 22. ir Valstybs inios. 2000. Nr. 57. Taip pat irti vlesnius io statymo pakeitimus ir papildymus. 280 Valstybs inios. 1994. Nr. 53; Valstybs inios 1999. Nr. 93. Taip pat irti vlesnius io statymo pakeitimus ir papildymus. 281 2004-09-17 ratas Nr. 21-210952. 282 2004-09-20 ratas Nr. 211063-14. 283 2004-09-20 ratas Nr. 1-66-03.

82

mo sutikimu (tarp Seimo sesij Respublikos Prezidento sutikimu). Manau, kad ios konstitucins teisj nepriklausomumo garantijos gali bti vertinamos kaip didels ir nemotyvuotos. Teisjas yra valstybs pareignas, vykdantis teisingum valstybs vardu. Tai vienintelis jo iskirtinis poymis, palyginti su kitais aukto rango valstybs pareignais. Norint apsaugoti teisj ir garantuoti jo nepriklausomum, pakanka eliminuoti teisjo perklimo prie jo vali kit teism galimyb bei nustatyti, kad siteisjs kaltinamasis nuosprendis yra vienas i pagrind, leidiani teisj atleisti i pareig. Lietuvos Konstitucijoje ios teisj nepriklausomumo garantijos tvirtintos 115 straipsnyje. Tad draudimas be Seimo sutikimo patraukti juos baudiamojon atsakomybn yra vlgi tik privilegija. Rutuliojant i tem reikia atkreipti dmes ir tai, kad Lietuvos Konstitucijos 116 straipsnyje numatyta teisjo apkaltos galimyb (Konstitucinio Teismo teisj apkaltos galimyb taip pat laiduojama Konstitucijos 108 str.). Viena i slyg, leidiani Seimui paalinti teisj i pareig, nusikaltimo padarymo fakto paaikjimas284. Tai reikia, kad neatmetama galimyb, jog teisjas gali bti paalintas i pareig, kol kaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripastamas kaltu dl nusikalstamos veikos padarymo, siteiss. Esu tos nuomons, kad tik siteisjs kaltinamasis teismo nuosprendis gali bti pagrindas atleisti teisj i pareig285. O prie tai minto kelio pasirinkimas liudyt nekaltumo prezumpcijos paeidim. tarus teisj nusikalstamos veikos padarymu, btina sustabdyti jo galiojimus, kol teismas byloje paskelbs galutin sprendim ir jis siteiss. Tokios praktikos link pirmieji ingsniai jau engti.
Vadovaujantis LR teism statymo 47 straipsniu, 2000 m. gegus 25 d. LR Seimas prim nutarim, kuriuo buvo sustabdyti Klaipdos apygardos teismo teisjos O. G. galiojimai286.

Manau, tai teisingas sprendimas. Jeigu dl teisjo padarytos veikos pradtas ikiteisminis tyrimas, tai jis negali toliau vykdyti teisingum, nes
Viena i daugelio 2000 m. LR Seimo patvirtinto Baudiamojo kodekso naujovi yra ta, kad nusikalstamos veikos skirstomos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. Todl Konstitucijoje esantis terminas nusikaltimas turi bti prilygintas terminui nusikalstama veika. 285 ia noriau priminti, kad Lietuvoje buvo taip, jog net ir siteisjs teismo nuosprendis Seimo buvo pripaintas nepakankamu pagrindu, kad apkaltos proceso tvarka bt panaikintas Seimo nario A. Butkeviiaus mandatas. Plaiau skaityti Saulinas D. Audriaus Butkeviiaus fenomenas, arba ar gali parlamentas nusprsti kitaip negu teismas? // Justitia. 1999. Nr. 3. P. 710. is sprendimas su teisjais nesusijs, bet jis rodo, kad tokia situacija galima. 286 Valstybs inios. 2000. Nr. 44.
284

83

pagrstai spjama, kad pats eng ingsn asocialaus elgesio link. Tuomet, kai siteisja kaltinamasis teismo nuosprendis, vadovaujantis LR Konstitucijos 115 straipsnio 6 punktu, teisjas privalo bti atleidiamas i pareig. Konstitucinio Teismo teisjams taip pat neturt galioti esamos apimties Konstitucijos 104 straipsnyje tvirtinta nelieiamybs teis. Sutikim dl j sumimo bei patraukimo baudiamojon atsakomybn turt duoti Seimas, iskyrus atvejus, kai teisjas sulaikomas veikos, turinios nusikalstamos veikos poymi, padarymo vietoje. Visika imuniteto nuo valstybs baudiamosios jurisdikcijos teise Konstitucinio Teismo teisjas gali naudotis tik dl teismo posdyje isakytos nuomons ir priimto sprendimo. i teis turt galioti ir pasibaigus teisjo kadencijai. Didesns dalies Europos Sjungos valstybi konstitucijos nepripasta, kad teisjai gali turti toki pat nelieiamybs teis, kaip parlamento nariai ar valstybi vadovai. Sprendiant j nepriklausomumo problem, ribojama tik galimyb perkelti juos kit darb bei tvirtinama nuostata, kad, tarus teisj dl nusikalstamos veikos padarymo, tik siteisjs teismo sprendimas yra pagrindas atleisti teisj i pareig prie jo vali287. Be to, to nereikalauja ir Visuotin teisjo chartija288. Suprantu, kad keisti siloma apimtimi LR Konstitucijos atitinkamus straipsnius yra ilgas ir varginantis, o galbt dl politini motyv ir nemanomas dalykas, bet siekti io tikslo reikt. Aptariant Seimo, Vyriausybs nari, teisj bei kit mint asmen imuniteto problem, privalu inagrinti ir patraukimo baudiamojon atsakomybn termin, nes tik io termino tinkamas suvokimas gali padti isiaikinti, kokiam tikslui turi bti duodamas Seimo ar Vyriausiosios rinkim komisijos sutikimas. Keleri met praktika parod, kad is terminas msuose suprantamas labai klaidingai. Iki iol Seimas, o tarp Seimo sesij Respublikos Prezidentas dav sutikim patraukti baudiamojon atsakomybn eiolika Lietuvos piliei, kuriems Konstitucija arba sprendimo primimo metu galioj kiti

287 Liuksemburgo Kunigaiktysts Konstitucijos 91 str.; Danijos Konstitucijos 64 str.; VFR Konstitucijos 97 ir 98 str.; Belgijos Konstitucijos 152 str.; Austrijos Respublikos 88 str.; vedijos Konstitucijos 11 skyriaus 5 paragrafas ir t. t. Plaiau skaityti Albert P. Blaustein, Gisbert H. Flanz. Constitutions of the Countries of the World. New York, 1994. Vol. I, II, V, VII, X. 288 Chartijos 10 str. nustatyta tik tai, kad baudiamosiose bylose teisjo atvilgiu procesiniai veiksmai turi bti leidiami tik esant aplinkybms, utikrinanioms, kad teisjo nepriklausomumui nebus daroma taka. r. Visuotin teisjo chartija // Justitia. 1999. Nr. 56. P. 17.

84

Lietuvos Respublikos teiss aktai garantavo nelieiamyb289. dmiai ianalizav tokio sutikimo paskirt, matysime, kad jis buvo duodamas ne dl i asmen patraukimo baudiamojon atsakomybn, o dl ikiteisminio tyrimo pradjimo ar kaltinimo pareikimo (pagal 1961 m. BPK terminij autoriaus pastaba). Akivaizdu, kad taip negali bti. Visiems turi bti inoma, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas ne konkreiam asmeniui, o pagal fakt290. Todl negavus Seimo ar kitos tam tikslui galiotos institucijos sutikimo, atsisakymas surayti kaltinamj akt, prokuroro pareikim nubausti asmen baudiamojo sakymo tvarka arba nagrinti byl privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka, juo labiau pradti ikiteismin tyrim bt visikai neteisingas procesinis sprendimas. Kita vertus, analizuodami i problem, vl susiduriame su jau mintu LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu. i norma, mano nuomone, neabejotinas ingsnis atgal, nes eilin kart terminas patraukimas baudiamojon atsakomybn tapatinamas su baudiamojo proceso pradia. Be to, galima daryti prielaid, kad rengiant nauj procesin statym buvo netinkamai suprasta 1999 m. lapkriio 12 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarins sesijos priimta nutartis, kuria nustatyta, kad patraukimas baudiamojon atsakomybn yra baudiamasis teisinis, o ne procesinis terminas, ir nevalia jo tapatinti bei sieti su tarpinmis baudiamojo proceso statymuose nusta289 Seimo rezoliucija dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Seimo nar A. Butkevii // Valstybs inios. Nr. 77; Seimo nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Kauno m. apylinks teismo teisjus T. Kaminsk ir J. Kauin // Valstybs inios. 1996. Nr. 98; Seimo rezoliucija dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Vilniaus m. apylinks teismo teisj E. Milinien // Valstybs inios. 1998. Nr. 98; Seimo nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Klaipdos miesto apylinks teismo teisj . T. Tamoinien // Valstybs inios. 1993. Nr. 65; Seimo nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Marijampols rajono apylinks teismo teisj V. Jazbut // Valstybs inios. 1993. Nr. 40; Seimo nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Jurbarko rajono apylinks teismo teisj M. Povilaitien // Valstybs inios. 1997. Nr. 46; Seimo nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn savivaldybi taryb deputatus I. Jackevi, P. Misiukon ir A. I. pok // Valstybs inios. 1994. Nr. 88; Lietuvos Aukiausiosios Tarybos nutarimas dl leidimo patraukti baudiamojon atsakomybn alinink rajono Taryb ir Pokoni apylinks Tarybos deputat I. Mlinsk // Valstybs inios. 1991. Nr. 9; Lietuvos Aukiausiosios Tarybos nutarimas dl leidimo patraukti baudiamojon atsakomybn alinink rajono Pabrads apylinks tarybos deputat L. Antropik // Valstybs inios. 1991. Nr. 22; Lietuvos Aukiausiosios Tarybos nutarimas dl leidimo patraukti baudiamojon atsakomybn alinink rajono Pokoni apylinks tarybos deputat F. Cudzanovsk // Valstybs inios. 1991. Nr. 22; Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dl sutikimo patraukti teisjus D. Japert, P. Linkeviien ir A. Gud baudiamojon atsakomybn // Valstybs inios. 2003. Nr. 73. 290 Piesliakas V. Teisins sistemos reforma Lietuvoje: problemos ir perspektyvos // Justitia. 1997. Nr. 5. P. 4.

85

tytomis baudiamosios bylos tyrimo stadijomis291. i nutartis patvirtino baudiamosios teiss teorijos pripastam mint, kad patrauktas baudiamojon atsakomybn asmuo yra tik tada, kai siteisja priimtas kaltinamasis nuosprendis. Manau, neturt bti ginijamasi dl to, kad, tik taip isprendiant nagrinjam problem, galima neabejoti, kad veiksmingai bus gyvendintos ir LR BPK 2 straipsnio nuostatos. Manau, sunku bt ginytis su mintimi, kad tik vertinant visos baudiamosios bylos mediag galima daryti ivad, ar apkaltinus asmen nesiekiama su juo susidoroti dl politini prieasi. Todl galima teigti, kad iki iol buvusi praktika dl kreipimosi Seim, Respublikos Prezident ar Vyriausij rinkim komisij dl sutikimo patraukti asmenis baudiamojon atsakomybn nebuvo visikai teisinga. Kreiptis ias institucijas norint gauti sutikim patraukti asmen baudiamojon atsakomybn reikia tik tada, kai sprendiamas klausimas dl bylos perdavimo teismui. Taip turi bti todl, kad be teiss aktais galiotos institucijos leidimo negalima priimti kaltinamojo nuosprendio arba, kitaip tariant, negalima asmens patraukti baudiamojon atsakomybn. Atkreiptinas dmesys tai, kad panai problema buvo kilusi ir Rusijos Federacijoje, bet ji buvo isprsta ios alies Konstitucinio Teismo, kuris paymjo, kad, tik nusprendus byl perduoti teism, btina gauti parlamento sutikim. Kitokio pobdio kreipimaisi parlament negalimi292. Apibendrindamas idstytas mintis, manau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje galt bti nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti suimamas, traukiamas baudiamojon atsakomybn, negali bti kitaip suvaroma jo laisv, iskyrus atvejus, kai jis sulaikomas darant veik, turini nusikalstamos veikos poymi. Taip pat palaikyiau tai, kad bt atsisakyta Lietuvos Konstitucijoje reglamentuoti specifines Ministro Pirmininko ir ministr patraukimo baudiamojon atsakomybn slygas. Manyiau, kad garantuojant Konstitucinio Teismo teisj nelieiamyb Lietuvos Konstitucijos 104 straipsnio 4 dalyje pakakt nustatyti, kad Konstitucinio Teismo teisjas be Seimo sutikimo negali bti suimamas, traukiamas baudiamojon atsakomybn, negali bti kitaip suvaroma jo laisv, iskyrus atvejus, kai jis sulaikomas darant veik, turini nusikalstamos veikos poymi. Norint garantuoti kit teism teisj nepriklausomum, pakakt laikytis Lietuvos Konstitucijos 115 straipsnio, kuriame reglamentuojama Lietu291 292

Kasacin byla Nr. 2K280, 1999 m. // Teism praktika. 1999. Nr. 12. P. 321323. . 1996. . 9. . 828.

86

vos Respublikos teism teisj atleidimo i pareig tvarka, todl, manau, kad Lietuvos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata nebtina. Taip pat nepritariu tam, kad teisj galima bt apkaltos proceso tvarka paalinti i pareig dar nesant j apkaltinusio teismo nuosprendio. Taip pat silau atsisakyti specifins kandidat Prezidentus, Seimo ir savivaldybi taryb narius patraukimo baudiamojon atsakomybn u akivaizdias veikas, turinias nusikalstamos veikos poymi, dl kuri jie sulaikomi j padarymo vietoje, tvarkos. Manau, kad bt teisinga, jei, kitaip nei dabar, atitinkamuose rinkim statymuose bt nustatyta, kad Vyriausiosios rinkim komisijos sutikimas patraukti kandidat () baudiamojon atsakomybn u nusikalstamas veikas, padarytas rinkim kampanijos metu, nereikalingas tik tada, kai jis sulaikomas darant veik, turini nusikalstamos veikos poymi. Galiausiai silyiau keisti LR BPK 3 straipsnio 1 dal, kad bt aikiai nustatyta, kad Baudiamasis procesas turi bti nutrauktas, jeigu nusikalstam veik padar asmuo, pagal tarptautin teis turintis imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos, arba nra kompetentingos institucijos sprendimo patraukti baudiamojon atsakomybn asmen, kai is leidimas pagal statymus btinas. Atitinkamai turi bti keiiamas ir BPK 3 straipsnio pavadinimas. Tik tokia norma bt atriboti atvejai, kada baudiamasis procesas negali bti pradedamas, o kada pradtas turi bti nutrauktas.

87

3 SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDIAMOJI JURISDIKCIJA PADARIUS NUSIKALSTAM VEIK U LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS RIB (EKSTRATERITORIN JURISDIKCIJA)

3.1. Valstybs baudiamoji jurisdikcija nusikalstam veik padarius jros, ups arba oro laivuose, esaniuose u valstybs teritorijos rib (vliavos principas) LR BK 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais, atsako pagal kodeks. Pradedant nagrinti i norm, pirmiausia susiduriama su jos turinio ir vietos problema, o jos negali bti isprstos be laivo statuso analizs. Atsivelgiant tai, kad i norma priklauso straipsniui, kuris vadinasi Baudiamojo statymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais, galima susidaryti spd, jog padarius nusikalstam veik Lietuvos jros, ups ar oro laive, esaniame u Lietuvos rib, nusikalstama veika vis vien pripastama padaryta Lietuvoje. Nepaisant to, kad iuo metu i ivada daroma turint omenyje ir plaukianius, ir skraidanius laivus, vis dlto laivo teritorialumo problema pirmiausia siejama su jros laivais. inomi tarptautins teiss specialistai atkreipia dmes tai, kad i problema ikilo 1752 m. nagrinjant jurisdikcijos gyvendinimo klausim dl nusikalstam veik, padaryt jros laivuose, esaniuose atviroje jroje293. Tuo metu daugelis tarptautins teiss specialist vadovavosi vadinamja teritorine koncepcija, kurios pagrindin mintis ta, kad laivas tai tarsi tos valstybs, su kurios vliava jis plaukioja, teritorija (kvaziteritorija). Tik prajus daugiau nei imtui met, vliavos principas pradjo skintis keli gy293

. . , 1975. . 251.

88

venim. Pirmas tarptautinis dokumentas, kuriuo pripastamas vliavos principas, buvo 1889 m. sausio 23 d. Montevideo konvencija, kuri pasira Argentina, Bolivija, Paragvajus, Peru ir Urugvajus. Taiau XVIII a. viduryje sigaljusi teritorin teorija dar ilgai neuleido savo pozicij, nes ja vadovavosi inomi pasaulio bei Lietuvos tarptautins294 ir baudiamosios teiss295 specialistai. ios teorijos alininkai lieka ir kai kurie iuolaikiniai mint teiss ak specialistai296. Siekdami pagrsti savo mini teisingum, vieni autoriai teigia, kad net iuolaikin sutartin praktika patvirtina tai, kad tik teritorin koncepcija gali pateisinti iskirtin vliavos valstybs jurisdikcijos gyvendinim297. Kiti teigia, kad neigti teisin fikcij, jog jros laivai prilyginami valstybs, su kurios vliava jie plaukioja, teritorijai, tai toks pat nerimtas ingsnis, kaip neigti saultekio arba saullydio fikcij298. Tuo tarpu dauguma iuolaikini tarptautins299 ir baudiamosios tei300 ss specialist pripasta, kad teritorin koncepcija turi nueiti umartin, o kiekvienas bandymas jos laikytis turi bti pripaintas archainiu. Pavyz294 Volsonokas R. Lietuvos jros teis // Teis. 1930. Nr. 18. P. 29; . . -, 1904. . 1. . 247; . . , 1923. . 117. Taip pat r. . , 1984. . 369. 295 . . .-, 1863. . 7576; . o . . , 1903. . 108; i . . . . , 1913. . 99; Kavolis M., Bieliackinas S. Baudiamasis statutas su papildomais baudiamaisiais statymais ir komentarais. Kaunas, 1934. P. 22. 296 Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius, 2004. P. 46; . . // . 2000. . 3. . 232239; . . . , 1987. . 9596. 297 . . . , 1987. . 9596. 298 . . // . 1996. . 2. . 22. 299 Katuoka S. Atviroji jra: svoka ir laisvs // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 1999. Nr. 13(5). P. 121; OConnel D. P. International law. London, 1970. Vol. 11. P. 604 606; Starke I. Introdaction to international law. London, 1972. P. 246247; . . , 1947. . 1. . 169; . . , 1975. . 249252; . . , 1977. . 1. .450; . . - : . , 1962. . 187; . ., . . . M, 1986. . 1. 300 . . . , 1995. . 120.

89

diui, visiems inomas tarptautins teiss specialistas prof. J. Colombos labai teisingai atkreip dmes, kad, norint pagrsti jurisdikcijos gyvendinim laivo, esanio atviroje jroje, atvilgiu, nereikia remtis fikcija ir traktuoti laiv kaip teritorijos dal301. Baudiamosios teiss specialistai (pvz., H. H. Jescheck) taip pat pripasta, kad laivas nra valstybs, su kurios vliava jis plaukioja, teritorija, nes padarius jame nusikalstam veik laivo vliavos valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama vadovaujantis ne teritoriniu, o jam giminingu vliavos principu302. T pat teigia ir kiti autoriai303. Esu alininkas minties, kad egzistuoja laivo ir vliavos valstybs teisinis ryys304, bet tai jokiu bdu neleidia teigti, kad laivas yra vliavos valstybs teritorija. Nelogika bt manyti, kad laivas yra plaukiojanti i vieno tako kit tak kurios nors valstybs teritorija. Juolab, kad nei tarptautins teiss, nei baudiamosios teiss mokslininkai nesiginija dl orlaivio statuso. Nepavyko rasti n vienos nuomons, kad orlaivis prilyginamas jo registravimo vietos teritorijai. Kitaip tariant, iuo atveju niekas nesiginija, kad padarius orlaivyje nusikalstam veik turt bti gyvendinama orlaiv registravusios valstybs baudiamoji jurisdikcija remiantis ne teritoriniu, o vliavos principu. Jei nesiginijama ioje srityje, tai neinia, kodl net kai kuriems iuolaikiniams autoriams kyla noras vadovautis jros laivo fikcija, kad jros ar ups laivas yra jo vliavos valstybs teritorija. Neinia kodl ir 2000 m. LR BK iki 2003 m. gegus 1 d. buvusioje redakcijoje i esms buvo tvirtinta mintis, kad padarius nusikalstam veik jros, ups ar oro laive, kuris buvo su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais, atsakomyb kyla pagal Lietuvos baudiamuosius statymus305. Taigi, gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij dl nusikalstam veik, padaryt laivuose arba orlaiviuose, plaukiojaniuose arba skraidaniuose su Lietuvos vliava ar Lietuvos skiriamaisiais enklais, turi bti vadovaujamasi ne teritoriniu, o vliavos principu, kuris yra savarankikas valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo principas.
301 302

. . , 1975. . 249252. Jescheck H. H., Weigend T. Lehrbuch des Strafrecht Allgemeiner Teil. Berlin, 1996. . . . , 1972. . 80

S. 172.
303 304

93.

Kai kurie autoriai abejoja, ar yra realus teisinis ryys laivo ir j registravusios valstybs, kai laivai plaukioja su oforini valstybi vliavomis (Bermudai, Kipras, Bahamai ir kt.). Plaiau skaityti . . // . , 1990. . 5056. 305 Tik 2003 m. balandio 10 d. priimtu statymu buvo pakeisti LR BK 4 straipsnio pavadinimas ir 1 dalies redakcija. r. Valstybs inios. 2003. Nr. 38.

90

Pripainus, kad, padarius nusikalstam veik jros, ups ar oro laivuose, kurie buvo su Lietuvos vliava ar Lietuvos skiriamaisiais enklais u Lietuvos teritorijos rib, Lietuvos valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama remiantis savarankiku vliavos principu, btina engti ir kit ingsn vliavos princip tvirtinti savarankikame Baudiamojo kodekso straipsnyje. Daugelio pasaulio valstybi statymuose tai ir padaryta. Vokietijos Federacins Respublikos BK vliavos principas tvirtintas 4 paragrafe. Taip pat pasielg, pavyzdiui, Nyderland Karalysts (BK 3 str.) bei Latvijos Respublikos (BK 3 str.) statym leidjai. Apie tai, kad vliavos principas pripastamas savarankiku baudiamj statym galiojimo erdvje principu, galima sprsti istudijavus Danijos Karalysts (BK 2 skyriaus 6 paragrafas), Suomijos Respublikos (BK 1 skyriaus 5 str.), vedijos Karalysts (BK 2 skyriaus 3 str.) bei Kinijos Liaudies Respublikos (BK 6 str. 2 d.) baudiamuosius kodeksus. i valstybi statym leidjai taip pat atmeta laivo teritorialumo teorij. i ivad darau remdamasis mokslini darb, kuriose nagrinjamas jurisdikcijos principas, analize306. Tuo tarpu Rusijos Federacijos (BK 11 str.), Japonijos (BK 1 str. 307), Pranczijos Respublikos (BK 1133 str. ir 1134 str.), Didiosios Britanijos (Civil Aviation Act308) ir Lenkijos Respublikos (BK 5 str.) statym leidjai vis dar toleruoja teritorin koncepcij, nes i valstybi skiriamaisiais enklais paymtuose lktuvuose ir laivuose padarytos nusikalstamos veikos pripastamos padarytomis lyg ir tos valstybs teritorijoje. Apibendrinant galima teigti, kad, atsivelgus tai, jog LR BK straipsniai turi savo pavadinimus bei tai, jog laivo teritorialumo koncepcija yra atmestina, Lietuvos valstybs jurisdikcija dl jos jros, ups ar oro laivuose padaryt nusikalstam veik turi bti gyvendinama atskirame LR BK straipsnyje vadovaujantis tvirtintu vliavos principu. Isiaikin vliavos principo vietos problem, turtume inagrinti io principo galiojimo ribas. Su Lietuvos vliava arba skiriamaisiais enklais jros, ups ir oro laivai gali plaukioti tiek atvirojoje jroje, tiek ir kitos valstybs vandens teritorijoje. i erdvi teisinis reimas yra nevienodas, todl
Swart A. H. J. Jurisdiction in Criminal Law: Sam Reflections on the Finnish Code from a Comparative Perspective // Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 527. 307 The Penal Code of Japan // Japanese Laws in English Version. EHS Law Bulletin Series. Tokyo, 1992. Vol. 2. 308 Civil Aviation Act. London, 1949 // Archbold. Pleading, Evidence, Practice in Criminal Cases (Thirty-fouth Edition). London, 1959. P. 3738. Taip pat skaityti Honig I. P. The Legal Status of Aircraft. Nijhoff, 1957. P. 168172.
306

91

ir Lietuvos baudiamoji jurisdikcija dl nusikalstam veik, padaryt laivui esant kiekvienoje i j, turi bti gyvendinama vadovaujantis skirtingomis taisyklmis. Atvirosios jros (lot. mare liberum) teisinis reimas reglamentuotas 1958 m. enevos konvencijoje dl atvirosios jros309 ir 1982 m. Jr teiss konvencijoje. Atvirojoje jroje jokia valstyb negali iplsti savo suvereniteto310. Pakrants valstyb tik iskirtinje ekonominje zonoje turi ribotas suverenias teises, todl nagrinjamas principas i tikrj beslygikai galioja tik erdvje, esanioje u iskirtins ekonomins zonos rib. Atsivelgiant tai, kad atviroji jra niekam nepriklauso, bei tai, kad su Lietuvos vliava ar skiriamaisiais enklais plaukianiame laive galioja Lietuvos teisiniais aktais nustatyta tvarka, galima daryti ivad, kad padarius nusikalstam veik turt bti gyvendinama Lietuvos baudiamoji jurisdikcija. Taiau reikia nepamirti, kad tam tikrais atvejais pretenduoti gyvendinti savo jurisdikcij dl Lietuvos laive padarytos nusikalstamos veikos gali ir kita valstyb. Vis pirma turiu omenyje atvej, kai i atvirosios jros vykdoma nelegali radijo ar televizijos transliacija. Asmen, vykdani nesankcionuot transliacij, baudiamosios atsakomybs klausimai sprendiami 1965 m. susitarime dl radijo transliacij i stoi, esani u valstybs teritorijos rib311, 1982 m. Jr teiss konvencijoje ir 1965 m. Europos susitarime dl radijo transliacij i stoi, esani u nacionalini teritorij, prevencijos312. tai 1982 m. Jr teiss konvencijos 109 ir 110 straipsniuose numatyta, kad nelegalios transliacijos atveju gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij turi teis: a) valstyb, su kurios vliava plaukioja laivas (vliavos principas); b) valstyb, kurioje uregistruotas renginys (vliavos principas); c) valstyb, kurios pilietis yra is asmuo (personalinis principas); c) valstyb, kurios teritorijoje priimami nesankcionuoti radijo ar televizijos signalai (valstybs interes apsaugos principas). Vertinant ias nuostatas, galima teigti, kad teiss visoms suinteresuotoms valstybms tokiais atvejais gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij pripainimas yra galimas ir teistas ios problemos sprendimo variantas.

1958 Convention on the Law of the Sea // www.hri.org/doc/LOS/ Plaiau apie atvirosios jros svok skaityti, pavyzdiui, Katuoka S. Tarptautin jr teis. Vilnius, 1997. P. 127129; . . . , 1987. . 9193. 311 International Legal Materials. 1965. P. 115118. 312 European Agreement for the Prevention of Broadcast Transmitted from Stations Outside National Territories // 643 United Nations Treary Series. 1965. Nr.239.
310

309

92

Antra, problem dl baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo atvirojoje jroje gali kilti laivams susidrus. 1958 m. Konvencijos dl atvirosios jros 11 straipsnyje numatyta, kad, laivams susidrus, kapitono ar kito asmens baudiamosios atsakomybs klausim gali sprsti valstyb, su kurios vliava plaukioja laivas, arba kurios pilietis kapitonas ar kitas asmuo yra. Kai kurie autoriai teigia, kad, susidrus laivams, vis pirma turt bti gyvendinama laivo vliavos valstybs jurisdikcija, o valstybs, kurios pilietis yra kaltininkas, baudiamoji jurisdikcija (vadovaujantis personaliniu (asmeniniu) principu) galt bti gyvendinama tik tuomet, kai is asmuo, vengdamas baudiamosios atsakomybs u padaryt nusikalstam veik, pasislepia313. i nuomon tikriausiai pateikiama atsivelgiant 1952 m. Tarptautins teiss komisijos ivad, kuria buvo pripainta, kad laivo susidrimo atveju turi bti gyvendinama laivo vliavos valstybs jurisdikcija314. Taiau toki griet taisykli nustatyti negalima. Negalima neigti ir kit valstybi teiss dl ivardyt veik gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij. Juk vliavos principas ir personalinis principas nra vieninteliai inomi baudiamosios jurisdikcijos principai. Kita vertus, kiti principai gali bti taikomi tik tuomet, kai laivo vliavos arba kaltininko nuolatins gyvenamosios vietos valstyb negali arba nenori gyvendinti savo baudiamosios jurisdikcijos dl padarytos nusikalstamos veikos. Taiau inoma ir kitoki pavyzdi. Turiu omenyje Lotus byl (The Lotus Case)315, kai laivams susidrus atvirojoje jroje Turkija gyvendino savo baudiamj jurisdikcij, vadovaudamasi individuali interes apsaugos principu316.
Turkijos teismas 1926 m. nuteis prancz laivo Lotus karinink M. D. kalti 80 dien ir sumokti baud, nes jis buvo kaltas dl laiv susidrimo. Incidento metu uvo atuoni turk laivo Boz-Kourt jreiviai ir keleiviai. Nacionalins jurisdikcijos gyvendinim Turkija grind tuo, kad incidento, vykusio atvirojoje jroje, metu uvo Turkijos pilieiai. Vadovaujantis ios valstybs BK 6 straipsniu, jei kaltas asmuo sulaikomas Turkijoje, jis gali bti ia ir baudiamas. Be to, Turkijos teismas rmsi ir paprotins teiss normomis317.
313 . . o . , 1960. . 184185. 314 United Nations Document. A/CN/.4/79. 315 Ten pat. P. 267277. 316 ia noriau paaikinti, kad daugelyje literatros altini minima, kad Turkijos teismai taik valstybs interes apsaugos princip. Taiau tiek Turkijos BK 6 straipsnio analiz, tiek ios bylos teisj nuomoni studija rodo, kad Lotus byloje buvo taikytas btent individuali interes apsaugos principas. Plaiau skaityti Harris D. J. Cases and Materials on Iternational Lw (Fifth Eition). London, 1998. P. 271, 276277. 317 Henkin L., Pugh R. C., Schachter O., Smit H. International Lw. Cases and Mterials. 1987. P. 110.

93

Tokiam Turkijos teismo sprendimui prietaravo Pranczija, taiau jos skundas, nagrintas Nuolatiniame Tarptautiniame Teisingumo Teisme, nebuvo patenkintas318. Teismas nusprend, kad Turkija nepaeid tarptautins teiss reikalavim. is sprendimas buvo paremtas anuomet dar labai palaikoma laivo teritorialumo teorija, nors i ties Turkija, gyvendindama savo jurisdikcij, vadovavosi visai kitu principu. Treia, 1982 m. Jr teiss konvencijoje tvirtintos normos nustato, kad jei laivas usiima piratavimu (Konvencijos 100, 101 str.), prekyba vergais (Konvencijos 99, 110 str.), narkotini ar psichotropini mediag prekyba (Konvencijos 108 str.), nesankcionuotu transliavimu (Konvencijos 109, 110 str.), neturi nacionalins priklausomybs (Konvencijos 110 str.)319, pretenduoti savo valstybs jurisdikcijos gyvendinim gali ir kita valstyb320. T pat nustato ir 1969 m. Konvencija dl intervencijos atvirojoje jroje, kai dl avarijos isilieja nafta321. Savo baudiamj jurisdikcij dl toki veik padarymo valstybs gali gyvendinti (be jau mint autoriaus pastaba) siekdamos apsaugoti valstybs interesus bei vadovaudamosi universaliuoju principu. Orlaivi skrydi vir atvirosios jros teisin prigimtis yra tokia pati, kaip ir jros laiv plaukimo joje. Niekas negali trukdyti orlaiviams skraidyti oro erdvje, esanioje vir atvirosios jros. Taiau is laivas turi paisyti visuotinai pripastam tarptautinio skrydio taisykli322. Tarptautinje teisje orlaiv registravusios valstybs jurisdikcijos apribojimo atvej nustatyta kur kas maiau nei prie tai aptartuoju klausimu. tai 1982 m. Jr teiss konvencijoje (105 str.) kalbama apie tai, kad kiekviena valstyb gali sulaikyti orlaiv, jei jis tariamas piratavimu323. Be to, kitos valstybs gali gyvendinti savo jurisdikcij ir tuo atveju, kai neteistai gabenami ginklai, narkotins ar psichotropins mediagos. Juk tokiais atvejais daugelis valstybi savo baudiamj jurisdikcij dl padarytos veikos gali gyvendinti vadovaudamosi universaliuoju principu.
318 319

Permanent Court of International Justice. Reports. series A. No. 10. P. 25. Nacionalins priklausomybs neturi laivas, plaukiojantis su keli valstybi vliava arba ivis be jos. 320 Tuo tarpu iki 1982 m. laivo vliavos valstybs jurisdikcijos gyvendinimo iskirtin teis buvo ribojama maiau. Plaiau skaityti Volsonokas R. Lietuvos jros teis // Teis. 1930. Nr. 18. P. 30; 1958 m. Konvencija dl atviros jros (19 str.); . . . , 1972. . 8093. 321 http://sedac.ciesin.org/pibd/texts/intervention.high.seas.casualties.1969.html 322 . . . , 1986. . 119120. 323 Taip pat r. . . . , 1958. . 93.

94

Nepaisant to, kad dl tos paios veikos, padarytos su Lietuvos vliava ar Lietuvos skiriamaisiais enklais jros, ups ar oro laive, esaniame pagal tarptautin teis niekam nepriklausaniose teritorijose, kelios valstybs vadovaudamosi skirtingais principais gali pretenduoti gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij, vis dlto LR BK reikia nustatyti, kad tokiais atvejais taikoma iskirtin Lietuvos baudiamoji jurisdikcija. Jros, ups ir oro laivai su Lietuvos vliava ar Lietuvos skiriamaisiais enklais bna ne tik niekam pagal tarptautin teis nepriklausaniose vandens ar oro teritorijose, bet ir tose teritorijose, kuriose savo suverenitet gyvendina kuri nors usienio valstyb. Kitaip tariant, kalbama apie kit valstybi vidaus vandenis ir teritorin jr bei apie oro erdv vir j ir sausumos teritorijos. Jeigu vadovausims LR BK 4 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, tursime padaryti ivad, kad padarius nusikalstam veik Lietuvos jros, ups ar oro laive, esaniame mintose teritorijose, gyvendinama beslygin Lietuvos baudiamoji jurisdikcija. Mano nuomone, tai nesiderina su Lietuvos pasiraytomis tarptautinmis sutartimis. Nagrinjant problemas, susijusias su valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimu valstybs vandens ir oro teritorijose, buvo atkreiptas dmesys tai, kad i esms kurios nors valstybs teritorijoje padarytos nusikalstamos veikos patenka tos valstybs teritorin jurisdikcij, taiau tarptautins sutartys gali nustatyti ir kitokias taisykles. Jau buvo atkreiptas dmesys, kad Lietuva iuo metu turi vadovautis mintomis dvialmis konsulinmis konvencijomis. Vien dl ivardyt prieasi galima daryti ivad, kad nagrinjama LR BK norma turi bti koreguojama. Koreguojama ji turi bti ir dl to, kad praktika aikiai parodo, jog ji nebus realizuota.
Nepaisant to, kad 1961 m. LR BK buvo tvirtinta savo turiniu identika 4 straipsnio 4 dalis, vis dlto 1999 m. balandio 23 d. Norvegijoje sulaikyto 12 ton narkotini mediag (haio) gabenusio laivo Kvdarna, plaukiojusio su Lietuvos vliava, septyni gulai priklaus Lietuvos jrininkai buvo nuteisti, juos kaltinant narkotini mediag kontrabanda324. Kaliningrado pasienio tarnyba sulaik dvi Lietuvos pilieiams priklausiusias jachtas Tirena ir Janin, kuriomis buvo nelegaliai gabenamos cigarets ir narkotikai. Sulaikyti ir i jacht, plaukiusi su Lietuvos vliava, kapitonai J. N. ir P. .325.

324 Lietuvos laive kalnas narkotik Europai // Lietuvos rytas. 1999 m. balandio 26 d; Nuteisti septyni Lietuvos jrininkai // Lietuvos rytas. 1999 m. spalio 4 d. 325 Klaipdiei jachtose cigarets ir narkotikai // Lietuvos rytas. 1999 m. liepos 31 d.

95

Jeigu nusikalstama veika padaroma Lietuvos jros, ups ar oro laivuose, kurie tuo metu buvo kitos valstybs teritorijoje, Lietuvos baudiamoji jurisdikcija vadovaujantis vliavos principu gali bti gyvendinama tik tuomet, kai tokia teis jai suteikta remiantis tarptautine sutartimi arba tuomet, kai valstyb, turinti teis gyvendinti savo jurisdikcij vadovaudamasi teritoriniu principu, atsisako tai daryti. Beslygika laivo vliavos valstybs baudiamoji jurisdikcija gali bti gyvendinama tik tuomet, kai kalbame apie karinius arba valstybinius jros, ups ar oro laivus. Todl, mano nuomone, LR BK turi bti tvirtinta norma, nustatanti iimtin Lietuvos valstybs teis gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij dl valstybiniuose ir kariniuose jros, ups ar oro laivuose padaryt nusikalstam veik, nepriklausomai nuo j teisto buvimo vietos. Usienio valstybi statym leidjai nagrintas problemas sprendia skirtingai. Tarkime, Vokietijos Federacins Respublikos BK 4 paragrafe tvirtinta nuostata, kad Nepriklausomai nuo teiss, galiojanios nusikalstamos
veikos padarymo vietoje, Vokietijos baudiamoji teis galioja tais atvejais, kai nusikaltimas padarytas laive ar lktuve, kurie teistai vyko su Vokietijos vliava ar Vokietijos skiriamaisiais enklais. i Vokietijos Federacins Respublikos BK

norma beveik niekuo nesiskiria nuo nagrinjamos LR BK normos. Taiau ios valstybs Konstitucijos 25 straipsnyje tvirtinta aiki nuostata, kad visuotinai pripaintos tarptautins normos yra sudedamoji Vokietijos teiss dalis ir jos turi pirmenyb Vokietijos nacionalini statym atvilgiu326, todl galima daryti ivad, kad Vokietijos valstybs poiris iuo klausimu vis dlto yra kitoks nei Lietuvoje. Kitaip jurisdikcijos gyvendinimo klausimas aptariamuoju atveju sprendiamas ir kitose valstybse. tai Danijos Karalysts BK 6 paragrafe nustatyta, kad ios valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo apimtys priklauso nuo to, kur nusikalstamos veikos padarymo momentu buvo Danijos laivas ar orlaivis. Jeigu nusikalstama veika padaroma teritorijoje, kuri pagal tarptautin teis niekam nepriklauso, tai Danijos baudiamoji jurisdikcija gyvendinama visa apimtimi. Taiau padarius nusikalstam veik laivui ar orlaiviui esant kitos valstybs teritorijoje, ios valstybs baudiamosios jurisdikcijos apimtys maja. Tokiu atveju Danijos jurisdikcija gyvendinama tik tuomet, kai nusikalstam veik padaro laive ar orlaivyje tarnaujantys asmenys arba jais keliaujantys keleiviai. Toki pai tvark nustato ir vedijos Karalysts BK 3 straipsnio 3 punktas. Tuo tarpu Nyderland karalysts BK 3 straipsnyje nustatyta, kad ios valstybs baudiamoji jurisdikcija dl jai priklausaniuose orlaiviuose
326

. , 1997. C. 189.

96

ar laivuose padaryt nusikalstam veik gyvendinama visa apimtimi tik tuomet, kai jie buvo atviroje oro ar jros erdvje. Be to, vis i valstybi baudiamuosiuose kodeksuose aikiai nustatyta, kad kodekso normos turi bti taikomos atsivelgus visuotinai pripaintas tarptautins teiss normas bei tarpvalstybiniuose susitarimuose tvirtintas nuostatas (vedijos Karalysts BK 2 skyriaus 7 str., Danijos Karalysts BK 12 paragrafas, Nyderland Karalysts BK 8 str.). Galima daryti ivad, kad i valstybi baudiamj kodeks nuostatos, reglamentuojanios vliavos principo taikymo apimtis, yra vienos geriausi, nes iuo principu paremta valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama atsivelgiant tarptautins teiss reikalavimus. iuo metu vliavos principu paremta valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama ir tuomet, kai nusikalstama veika padaroma kosmoso laivuose. Be abejo, Lietuvai i problema kol kas neaktuali, taiau velgdamas ateit vis dlto i problem aptarsiu. Pastaruoju metu ypa populiars tarptautini ekipa skrydiai, kai konkreios valstybs registruotu kosminiu laivu skrenda keli valstybi piliei ekipaas. Sprendiant baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo problem reikia remtis nuostatomis, idstytomis 1967 m. sutartyje dl valstybi veiklos princip, tiriant ir naudojant kosmoso erdv, tarp j mnulyje ir kituose dangaus knuose327. Remiantis sutarties VIII straipsniu, galima daryti ivad, kad kosmin laiv registravusi valstyb isaugo jurisdikcij bet kokios sudties ekipao atvilgiu vadovaudamasi vliavos principu. Kosminio laivo vliavos valstybs jurisdikcija turi bti pripastama iimtine arba bent jau pirmaujania kit atvilgiu. Be to, vliavos principu paremta jurisdikcija turt bti taikoma ne tik tuomet, kai ekipaas yra kosminiame laive, bet ir tuo atveju, kai jis yra atvirame kosmose. Taiau jei kosmonautas yra kokiame nors kosminiame objekte, tai jis paklsta savo alies valstybs jurisdikcijai. Noriau atkreipti dmes mintis t autori, kurie teig, kad savo valstybs baudiamajai jurisdikcijai kosmonautai paklsta vis buvimo kosmose laik ir yra jos kontroliuojami328. Manau, kad ano meto realijos vis dlto neleido daryti toki kategorik ivad, bet i mintis tampa aktuali atsivelgiant ndien. Vandenyne paskandinus Rusijos kosmin stot pradta eksploatuoti nauja tarptautin kosmin stotis. i stotis kol kas priklauso Rusijai ir JAV, bet Kanada, Japonija, Brazilija ir Europa
. . . . , 1987. . 2834; . , 1985. . 168173. 328 Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 398.
327

97

(Didioji Britanija, Pranczija ir Vokietija) taip pat turt sumontuoti savo modulius. Nelaukdami kol bus sumontuoti visi kosmins stoties moduliai, galime teigti, kad TKS jau iuo metu negali turti nacionalins priklausomybs. O jei taip yra, tai ir vliavos principo taikymas tampa komplikuotas. Tokiu atveju pagalbon turt bti pasitelkiami kiti baudiamosios jurisdikcijos principai, o j taikymo prioritetus reikt reglamentuoti tarptautine sutartimi329. Galutinai apibendrinant idstytas mintis, galima daryti ivad, jog LR BK reikt tvirtinti tok 41 straipsn: 41 straipsnis. Baudiamj statym taikymas nusikalstam veik padarius Lietuvos jros, ups ar oro laivuose. 1. Pagal Lietuvos baudiamuosius statymus atsako visi asmenys, padar nusikalstamas veikas jr, upi ar oro laivuose, kurie su Lietuvos vliava ar Lietuvos skiriamaisiais enklais buvo teritorijoje, nepriklausanioje pagal tarptautin teis n vienai suvereniai valstybei. 2. Pagal Lietuvos baudiamuosius statymus visi asmenys, padar nusikalstamas veikas jr, upi ar oro laivuose, kurie su Lietuvos vliava ar Lietuvos skiriamaisiais enklais buvo usienio valstybs teritorijoje, atsako tik Lietuvos tarptautinje sutartyje numatytu atveju, taip pat usienio valstybei atsisakius gyvendinti savo jurisdikcij. 3. Nepriklausomai nuo teiss, galiojanios nusikalstamos veikos padarymo vietoje, pagal Lietuvos baudiamuosius statymus atsako visi asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybiniuose arba Lietuvos karinms pajgoms priklausaniuose jr, upi ar oro laivuose, teistai esaniuose u Lietuvos teritorijos rib.

3.2. Personalinis (asmeninis) valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas ir jo tvirtinimas Lietuvos baudiamajame kodekse Personalinis baudiamj statym galiojimo erdvje principas (vok. Heimatsprinzip, aktives Personalittsprinzip, angl. active personality principle, pranc. principe de personnalit) pradjo formuotis paioje XIX a. pradioje. Tuo metu buvo tvirtai nusprsta, kad kiekvienas valstybs pilietis u visas usienyje padarytas nusikalstamas veikas atsako pagal nacionali329

. , 1985. . 51.

98

nius statymus (lot. quilibet est subditus legibus patriae suae et extra territorium). ios teorijos, kuri i pradi buvo vadinama nacionaline, krjas ital mokslininkas Manini. Jo idja buvo ta, kad teis, kaip ir kalba, meils jausmas bei panas dalykai, nuo gimimo siskverbia mogaus kn ir krauj, todl svetimos teiss taikymas prilygsta prievartai330. Panaios nuomons laiksi ir vokiei mokslininkas Frankenteinas. Jis man, kad teismas usienieiui privalo taikyti tik jo valstybs teis, nes tik ji jam yra teis, o kitos valstybs teis usienieiui netikroji teis331. ios idjos nacionalinje teorijoje toliau pltojamos nebuvo. Taiau pasti pradai kitiems mokslininkams leido kurti kiek kitokio pobdio nacionalin teorij. Tai buvo yms XIX a. mokslininkai L. Baras, F. Hli, bet detaliausiai i teorij pagrind ymus vokiei mokslininkas A. Berneris 1853 m. paraytame veikale Wirkungskreis des Strafgesetzer nach Zeit, Raum und Personen332. Nepaisant to, kad Viduramiais buvo sigaljusi praktika taikyti veikos kaltininko asmenin teis, vis dlto personalinis principas istorikai yra pirmasis teritorinio principo papildinys. Vadovaudamasi iuo principu valstyb gali gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij dl usienyje padaryt jos piliei bei nuolatos alyje gyvenani asmen nusikalstam veik. O baudimo pagrindas nuolatinis i asmen teisinis ryys su nuolatins gyvenamosios vietos valstybe. Padar nusikalstam veik usienyje, ie asmenys gali atvykti pilietybs arba nuolatins gyvenamosios vietos valstyb. Tuomet gali ikilti j atsakomybs u padaryt veik problema. Nacionaliniuose statymuose netvirtinus personalinio principo, kaltininko pilietybs ar nuolatins gyvenamosios vietos valstyb negalt io asmens nubausti, nes prie tai nagrint teritorinio ir vliavos princip tikslai visai kiti. Nesant personalinio principo, galimi atvejai, kai u Lietuvos rib nusikalt diplomatai arba kiti imuniteto teise besinaudojantys asmenys tiesiog ivengt baudiamosios atsakomybs. J negalima iduoti ar perduoti nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybei, o netvirtinus personalinio principo, negalima pritaikyti ir nacionalini statym. T pat galime pasakyti ir apie paprastus asmenis. Tam

. . , , . , 1965. . 116. Frankenstein. Internationale Privatrecht. Berlin, 1926. S. 210. 332 Berner A. Wirkungskreis des Srafgesetzes nach Zeit, Rum und Personen. Berlin, 1853. Nuoroda daroma pagal . . . o . , 1912. . 102.
331

330

99

tikrais atvejais333 atsivelgiant pilietybs teisin santyk pripastamas ekstradicijos negalimumas taip pat tiesiogiai pareigoja pripainti ir nacionaliniuose statymuose tvirtinti personalin princip, nes tik j taikant galima tokius asmenis nubausti u daugel nusikalstam veik, padaryt u Lietuvos teritorijos rib. Asmens baudimas pagal Lietuvos baudiamuosius statymus gali bti organizuotas daniausiai vadovaujantis personaliniu principu ir tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo vietos valstyb perduoda baudiamj persekiojim kaltininko valstybs (pilietybs arba nuolatins gyvenamosios vietos) teissaugos institucijoms.
J. P., bdamas Lietuvos pilietis, 1997 m. ekijos Respublikos Znojmno rajono Lechovic m. tyia nuud Lietuvos piliet S. S. ekijos teissaugos institucijoms atlikus parengtin tardym, baudiamasis procesas buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 29 d. nuosprendiu jis buvo pripaintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. LR BK 6 str. ir 104 str.334.

T pati galima pasakyti ir apie atvejus, kai atliekant ikiteismin tyrim dl Lietuvoje padarytos nusikalstamos veikos iaikja, kad buvo nusikalsta ir usienyje.
R. G. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. sausio 5 d. nuosprendiu buvo nuteistas pagal 1961 m. LR BK 312 str. 2 d. u tai, kad 1996 m. gegus 3 ir 7 d. per Lietuvos valstybs sien gabeno kontraband bei papildomai pagal LR BK 207 str. 2 d. u tai, kad 1996 m. balandio gegus mnesiais (tikslus laikas ir vieta tardymo metu nenustatyti), siekdamas ivengti muitins kontrols veant degtin Russia vodka, suklastojo oficial dokument. Tuo paiu nuosprendiu jis buvo pripaintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. LR BK 207 str. 1 d. u tai, kad 1995 m. gruodio 19 d. Baltarusijos Respublikoje, Minske, suklastojo oficial dokument.

Kiek sudtingiau pagrsti kit asmen (usieniei ir asmen be pilietybs) atsakomyb vadovaujantis personaliniu principu, bet i tolesns analizs galima bus suvokti ir toki idj logik. Be to, nusikalstama veika gali bti padaryta ir tokioje vietoje, kurioje negalioja jokios valstybs statymai. Viena i toki viet Antarktis335. Pagal 1959 m. Vaingtono susitarim dl Antarkties336, Antarktis yra pietin poliarin ems rutulio dalis, ku333 1957 m. Europos konvencija dl ekstradicijos // Valstybs inios. 1995. Nr.34. Konvencija dl ekstradicijos tarp Europos Sjungos valstybi nari, parengta remiantis Europos Sjungos sutarties K.3 straipsniu // Valstybs inios. 2004. Nr.67. 334 Kasacin byla Nr. 2K-684/1999. 335 Visai kitokia situacija yra tuomet, kai nusikalstama veika padaroma Arktyje. Arktis suskirstyta sektorius, kurie priklauso JAV, Kanadai, Rusijai, Danijai ir Norvegijai, t. y. toms valstybms, kuri emyn teritorijos turi slyio tak su ja. Btent dl ios prieasties kiekvienoje teritorijoje (sektoriuje) galioja baudiamieji statymai tos valstybs, kuriai ji priklauso, o i valstybi baudiamoji jurisdikcija dl sektoriuose padaryt nusikalstam veik gy-

100

ri suvereniomis teismis nepriklauso n vienai valstybei, nes vis valstybi pretenzijos j yra aldytos visam sutarties galiojimo laikui337. Kiekviena valstyb Antarkties emyne gali statyti mokslinio tyrimo stotis ir gyvenamuosius kaimelius338. Kadangi Antarktis naudojama moksliniams tyrimams, todl neatmetama galimyb, kad atliekant iuos tyrimus gali bti padaroma ir nusikalstama veika. Iaikjus tokiam faktui, i karto kyla klausimas, kuri valstyb dl padarytos veikos gyvendins savo baudiamj jurisdikcij. Daugelis ios problemos tyrintoj mano, kad, atsivelgus tai, jog Antarktis yra niekam nepriklausanti ems rutulio dalis (lot. terra nullius), padarius nusikalstam veik baudiamoji jurisdikcija turi bti gyvendinama daniausiai vadovaujantis personaliniu principu339. Tai, kad veikos kaltininko valstyb taikydama personalin princip gali gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij, yra realiausia galimyb. Taiau kitos valstybs gali bandyti padaryti t pat taikydamos kitus ekstrateritorins baudiamosios jurisdikcijos principus. Daugelis autori, nagrinjani baudiamosios jurisdikcijos principus, atkreipia dmes tai, kad egzistuoja princip hierarchija340, todl silyiau ja remtis ir tuomet, kai dl tos paios nusikalstamos veikos, padarytos Antarkties sausumos teritorijoje, kelios valstybs pretenduoja gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij. Pirmenyb teikiau personaliniam principui. Taikant personalin princip turi bti baudiamas ir toks asmuo, nusikalstam veik padars virtualioje erdvje. Internetas savitomis savybmis pasiyminti erdv. Ji niekam nepriklauso, todl, manau, jog teiss tie autoriai, kurie vienareikmikai teigia, kad, padarius nusikalstam veik virtualioje erdvje, vis pirma taikytinas personalinis principas341. Atlikta analiz akivaizdiai rodo, kad personalinis principas yra tikrai reikmingas principas, ir juo vadovaudamasi valstyb gali gyvendinti savo
vendinama vadovaujantis teritoriniu principu. r. Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 351. 336 . , 1997. . 325329. 337 ios sutarties galiojimas buvo atnaujintas 1991 m. 338 Mokslinio tyrimo stotis turi Argentina, il, Didioji Britanija, Pranczija, Norvegija, Australija, Naujoji Zelandija, JAV ir Rusija. 339 Hiller T. Sourcebook on Public International Law. London, 1998. P. 271; . , 1967. . 3. . 399. 340 Trskman P. O. Provision on Jurisdiction in Criminal Law the Reform of Law Caught in the Tension Between Tradition and Dinamism // Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 511526. 341 Burk D. L. Jurisdiction in a World Without Borders // Virginia Journal of Law and Technology. University of Virginia, 1997. Chapter No. 7.

101

baudiamj jurisdikcij dl veik, padaryt u jos rib arba specifinse erdvse. Detalesn personalinio principo analiz reikt pradti nuo io principo pavadinimo analizs. Lietuvoje jau kelet deimtmei nagrinjamas principas danai vadinamas pilietybs principu342. Smoningai ar ne, bet kritikuojamas io principo pavadinimas nepakito net tuomet, kai buvo iplstos jo galiojimo ribos, t. y. pradta j taikyti ir nuolat alyje gyvenantiems asmenims be pilietybs. Konkrei fakt, leidiani suvokti tokios konservatyvios pozicijos prieastis, rasti nepavyko. Galima tik spti, kad to prieastis tikriausiai buvo personalinio principo itak sureikminimas. Juk is principas i pradi buvo taikomas tik konkreios alies pilieiams. Antrosios Lietuvos Respublikos metais taip pat buvo autori, vadinani analizuojam princip tautybs principu. Skirtingai nei dabar, toki pozicij galima pateisinti, nes anuomet jis buvo taikomas iimtinai Lietuvos pilieiams. Taiau jau tuo metu buvo autori, silani princip vadinti ne tautybs, o asmeniniu principu, nes jis taikomas konkretiems asmenims343. Lygiai prie toki pai ivad buvo prij ir io principo analizei daug dmesio skyr vokiei344 bei kitomis kalbomis ra mokslininkai345. Jie teig, kad daug teisingiau ir perspektyviau princip vadinti personaliniu, arba asmeninio pavaldumo, principu. Ankstesniam nagrinjamo principo pavadinimui pritaria ir kit valstybi mokslininkai. Rusijos Federacijoje is principas vis dar daugeliu atvej vadinamas pilietybs principu (rus. )346, nors statymu nustatyta (BK 12 str. 1 d.), kad jis taikomas ir asmenims be pilietybs, nuolat gyvenantiems Rusijoje. i analiz leidia teigti, kad jau seniai buvo btina pereiti nuo klaidinanios terminijos prie tinkamesns ir universalesns. Gal teisingiau anali-

342 Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2001. P. 98; Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989. P. 11. 343 Jurgutis V. Baudiamojo statymo teritorin galia baudiamojo kodekso projekte // Teis. 1939. Nr. 45. P. 7475. 344 Bar L. Das Internationale Privat und Strafrecht. Hannover, 1862. 132. 345 . . .-, 1863. . 74. 346 . // . 1997. . 9. . 85. Taiau jau esama ir toki autori, kurie sugrta prie klasikinio pavadinimo (rus. ). Plaiau skaityti, pavyzdiui, .., . . . , 1998. . 19.

102

zuojam princip vadinti personaliniu347. Juolab kad pastaruoju metu daugelyje valstybi nagrinjamo principo ribos dar labiau pleiamos. Manoma, kad ir nuolat konkreioje valstybje gyvenantys usienio valstybi pilieiai u nusikaltimus, padarytus u ios valstybs teritorijos rib, turi atsakyti pagal jos statymus348. Tai dar labiau rodo, kad sena terminija yra nevykusi. LR BK personalinis principas tvirtintas 5 straipsnyje, nustatant, kad
Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys u usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal kodeks.

Vertinant i LR BK norm, galima daryti prielaid, kad kiekvienas Lietuvos pilietis349 ar nuolatos Lietuvoje gyvenantis asmuo, bdamas usienyje, privalo paisyti Lietuvoje galiojani statym. Jiems nevalia nusikalsti u Lietuvos rib, o kiekvienas, paeids i nuostat, privalo bti patrauktas baudiamojon atsakomybn pagal Lietuvos statymus. Baudiamosios teiss doktrinoje nuo seno buvo teigiama, kad kiekvieno pilieio santykis su valstybe yra dvipusis, todl jis yra jos saugomas. Btent pilietybs ryys suteikiantis valstybei teis reikalauti i savo piliei vadovautis valstybs teise net bnant u jos rib350. Lygiai taip pat is santykis pagrindiamas ir iuolaikinje mokslinje351 bei populiariojoje literatroje352. Taiau ar tikrai viskas taip paprasta? Pilietybs ryys, manau, nepaveria mogaus konkreios valstybs pavaldiniu (vasalu). Dar visiems inomas . Bekarija teig, kad pilietyb nra vergovs sinonimas, todl negali bti taip, kad pilietis, gyvendamas vienoje valstybje, kartu yra kitos valstybs pavaldinys353. Dvigubas asmens pavaldumas yra nelogikas ir sukeliantis aib problem. Tokiu atveju mogus, nordamas nenusiengti dviej valstybi statymams, turt ypa kontroliuoti savo elges.
347

iuolaikinje usienio literatroje nagrinjamas principas vadinamas personaliniu (angl. active personality principle). r., pavyzdiui, Molenaar E. J. Coastal State Jurisdiction Over Vessel-Source Polution. The Hague, Boston, London, 1998. P. 82. 348 The Swedish Penal Code. Stockholm, 1990; The Danish Criminal Code. Kobenhavn, 1991; Finish Criminal Code (19 December 1889/39). Helsinky, 1995. 349 LR pilietybs statymas // Valstybs inios. 1991. Nr. 36 (irti su vliau darytais pakeitimais ir papildymais). 350 Schwarze F. Der Wirkungskreis des Strafgesetzes betreffs der Zeit, der Raumes und der Personen // Handbuch des deutschen Straftrechts in Einzelbeitrgen. Bd. 2. Berlin, 1871. S. 31. 351 Harris D. J. Cases and Materials on International Law (Fifth Edition). London, 1998. P. 266. 352 . ., . . ( ). , 1994. . 6. 353 Bekarija Cesare. Apie nusikaltimus ir bausmes. Kaunas, 1935. P. 47.

103

Grindiant io principo galiojim ypatingu mogaus pavaldumu pilietybs valstybei, tikriausiai pamirtama, kad personalinis principas tra baudiamj statym galiojimo erdvje papildomas principas354. Todl neturt bti ginijama tai, kad dl padarytos nusikalstamos veikos valstybs jurisdikcija pirmiausia gyvendinama vadovaujantis teritoriniu principu. Kiti principai tra pagalbiniai. Likdami grietos teorijos alininkais, bsime priversti sutikti su tuo, kad Lietuva negali teisti usienieio, jei jis Lietuvoje padar nusikalstam veik, nes pati i usienio valstybs reikalaus sav piliei atvilgiu gyvendinti nacionalin jurisdikcij355. Niekas tikriausiai neabejoja, kad tokios ivados negalimos. Kiekviena alis su usienio valstybmis paprastai stengiasi palaikyti gerus santykius. Neigiant nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs jurisdikcijos gyvendinim is tikslas bt nepasiekiamas. Palaikant griet pozicij, tarpvalstybiniai santykiai tapt labai sudtingi. Kaskart, norint gyvendinti valstybs jurisdikcij taikant personalin princip, tekt kreiptis usienio valstyb su teisins pagalbos praymais, prayti ekstradicijos ar perduoti asmen, klimpti ilgalaikes derybas. Be to, ekstrateritorinis valstybs statym galiojimas nereikia, kad jie galioja kitos valstybs teritorijoje. Kiekvienos valstybs statymai faktikai galioja tik jos teritorijoje, nors jais remiantis asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn u nusikalstam veik, padaryt u valstybs teritorijos rib. Dl i prieasi personalinio principo galiojimui btina rasti kitok mokslin pagrindim. Manau, kad aiku viena personalinis principas turi bti tvirtintas baudiamajame statyme tam, kad asmenys (pilieiai ir kiti nuolat alyje gyvenantys asmenys), padar nusikalstamas veikas svetur ir sugr atgal, nelikt nenubausti. Btent tai turi bti personalinio principo teisinio tvirtinimo ir galiojimo pagrindas. Tai padt sprsti ir kit problem bt galima paisyti veikos abipusio baudiamumo reikalavimo taikant personalin princip. LR BK abipusio baudiamumo reikalavimas (kaip ir daugelio usienio valstybi baudiamuosiuose kodeksuose (pvz., Danijos Karalysts BK 7 paragrafas, veicarijos Konfederacijos BK 6 str., vedijos Karalysts BK 2 str.) tvirtintas 8 straipsnyje, kuriame reglamentuojamos baudiamosios atsakomybs u u354 Mokslinje literatroje isakoma ir nuomon, kad personalinis principas nra ir niekada nebuvo subsidiarinis. Plaiau skaityti . . . , 1974. . 46. 355 Btent nacionalinio principo konkurencija su nusistovjusiu ir neginijamu teritoriniu principu paskatino kai kuriuos autorius neigti jo pripainim. Plaiau skaityti, pavyzdiui, . . . 2. ., 1905. . 395.

104

sienyje padarytus nusikaltimus slygos. Tuo tarpu 1961 m. LR BK tai nebuvo padaryta. Kita vertus, skaitant io kodekso 6 straipsnio 2 dal, galjo susidaryti spdis, kad abipusio baudiamumo reikalavimas buvo btinas, norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn taikant personalin princip356. Taiau tiesa kita. 1961 m. LR BK 6 straipsnio 2 dalis reglamentavo atstovavimo principo taikymo slygas. Btina pabrti, kad asmuo, veikdamas usienyje, pirmiausia yra konkreios valstybs teritorinio principo galiojimo zonoje. Tiek tarptautins357, tiek baudiamosios teiss358 doktrinoje seniai pripastama, kad teritorinis principas yra dominuojantis, todl kiekvienas asmuo, padars nusikalstam veik, pirmiausia privalo atsakyti pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs statymus. Be to, nelogika ir neteisinga reikalauti, kad asmuo paklust dviej, o turint dvi ar daugiau pilietybi, vis t valstybi baudiamiesiems statymams359. Problem nebt, jei i valstybi statymai bt vienodi, taiau kol kas taip nra ir vargu ar bus. Be to, asmen priimaniai valstybei visikai nerpi, ar konkretus asmuo paiso kitos valstybs statym, ar ne. Toks elgesys bt tik pagarbos savo alies statymams enklas ir asmens geros valios iraika. Visa tai rodo, kad abipusio baudiamumo reikalavimas yra neatsiejama personalinio principo galiojimo dalis, jei nusikalstama veika padaroma kit valstybi teritorijoje. Grsti personalinio principo galiojim visiku mogaus pavaldumu pilietybs ar nuolatins gyvenamosios vietos valstybei yra utopija. Ginytis ia tema galima tik tuomet, kai kalbama apie ideologini vertybi apsaug. Taiau tam sukurtas valstybs interes apsaugos principas. Jo analiz pateikiama kitoje darbo dalyje. Apie veikos abipusio baudiamumo btinyb kalba ir pasaulyje inomi baudiamosios360 ir tarptautins361 teiss specialistai. Jie kritikuoja tokius

Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2001. P. 99. Harris D. J. Cases and Materials on International Law (Fifth Edition). London, 1998. P. 264, 278; . . . 1. ., 1977. . 428. 358 Jurgutis V. Baudiamojo statymo teritorin galia baudiamojo kodekso projekte // Teis. 1939. Nr. 45. P. 74; . . . , 1903. . 103104. 359 Dviguba pilietyb, manau, turt bti nepageidautinas reikinys, taiau kai kuri valstybi statymai pripasta jos galimyb. Plaiau skaityti Ginsburg G. The Issue of Dual Citizenship Among the Successor States // Osteuropa-Recht. 1995. Vol. 41. P. 129. Dviguba pilietyb teisinta ir Lietuvoje. r. LR pilietybs statymas // Valstybs inios. 1991. Nr. 36 (irti su vliau darytais pakeitimais ir papildymais). 360 Criminal Law Theory in Transition. Finnish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio. Helsinki, 1992. P. 521, 528,534.
357

356

105

baudiamuosius statymus, kurie netvirtina io reikalavimo. Veikos abipusio baudiamumo btinum rodo ir is gyvenimikas netolimos praeities atvejis.
TSRS pilietis buvo nuteistas u tai, kad Ispanijoje paeid TSRS valiutini operacij statym. Vliau is asmuo buvo amnestuotas, bet, nesutiks su tuo, kad jis buvo pripaintas kaltu, pareikalavo reabilitacijos. Reabilituotas jis buvo tik po to, kai prokuratros praymu mokslininkai pareng ir pateik savo mokslines ivadas apie tai, kad tarybiniai statymai negalioja usienyje, todl jie negali bti taikomi alies pilieiui, kuris ten elgsi nepaeisdamas vietini statym. Remiantis ivada buvo nutrauktos dar kelios panaios baudiamosios bylos362.

Kita vertus, veikos abipusio baudiamumo reikalavimas netenka prasms, kai reikia teisikai vertinti nusikalstam veik, padaryt objektuose ir zonose, nepriklausaniose suvereniomis teismis n vienai valstybei. Skirtingai nei pirmuoju atveju, i problema priimant nauj LR BK buvo nepastebta ir nevertinta. Taiau ir iuo atveju vargu ar pasiteisint beslygikas nacionalini statym taikymas. Verta atkreipti dmes pozicij t valstybi, kurios tokiu atveju riboja personalinio principo taikym. tai Danijos Karalysts BK 7 paragrafo 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad personalinis principas taikomas tik tuomet, kai u padaryt veik asmuo gali bti baudiamas didesne bausme nei paprastas sulaikymas (angl. simple detention). Panaios pozicijos laikosi vedija. ios valstybs BK 2 skyriaus 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad taikant pilietybs princip asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn tik tuomet, kai princip taikanios valstybs baudiamieji statymai numato bausm, didesn nei pinigin bauda. Bet yra ir toki valstybi, kurios pateikia isam sra veik, kurias padarius usienyje galima traukti baudiamojon atsakomybn taikant ir personalin princip. To pavyzdys galt bti Vokietijos Federacins Respublikos BK 5 paragrafas363. Taiau is kelias buvo pasirinktas dl to, kad Vokietijoje personalinis principas gali bti taikomas nepriklausomai nuo teiss, galiojanios nusikaltimo padarymo vietoje. Manau, kad nelogika kodekse tvirtinti kok nors nusikalstam veik sra, nes, pasikeitus valstybs poiriui atitinkamo klausimo sureguliavim, tekt keisti ir baudiamj statym. Apibendrinant galima teigti, kad, kuriant personalin princip teisinani norm, veikos abipusio baudiamumo reikalavimas btinas, jei nusi361 . . // . 1999. . 9. . 125. 362 . . // . 1996. . 2. . 2324. 363 . , 1966.

106

kalstama veika padaroma usienio valstybs teritorijoje. Tuo tarpu, jei veikos padarymo vieta yra erdv, kurioje pagal tarptautin teis negalioja n vienos valstybs statymai, veikos abipusio baudiamumo reikalavimo taikyti negalima. Taiau ir iuo atveju galima teisinti LR BK taikym apribojant kriterij, nustatant, kad pagal Lietuvos baudiamuosius statymus kaltininkas atsako tik tuomet, kai jo padaryta veika gali bti baudiama didesne nei vieneri met laisvs atmimo bausme. Norint geriau suprasti personalin princip btina aptarti ir kitas su jo galiojimu susijusias problemas. Labai svarbu isiaikinti io principo galiojimo ribas nuolatos Lietuvoje gyvenantiems asmenims be pilietybs ir usienieiams. Taiau prie tai noriu atkreipti dmes tai, kad LR BK 5 straipsnyje personalinis principas suformuluotas taip, kad terminas pilietis ymi esam asmens teisin padt. Tai reikia, kad i norma taikoma ir tiems Lietuvos pilieiams, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu jais dar nebuvo. Tokios pozicijos laikosi daugelis valstybi, nors yra ir toki ali, kuri baudiamuosiuose kodeksuose specialiai pabriamas asmens teisinis statusas, buvs nusikalstamos veikos padarymo metu (pvz., Pranczijos Respublikos BK 1136 str. 3 d.). Remiantis LR BK 5 straipsnio redakcija, personalinis principas taikomas ne tik alies pilieiams, bet ir nuolatos Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Tokie asmenys yra asmenys be pilietybs (apatridai364) ir usienio valstybi pilieiai. Panagrinkime tokios nuostatos prieastis. Tikriausiai sunku ginytis su tuo, kad kiekvienas asmuo be pilietybs, nuolat gyvenantis konkreioje valstybje, tampa aspirantu gyti ios valstybs pilietyb365, bei su tuo, kad i asmen gyvenimas paprastai glaudiai susijs su konkreia valstybe. Toje valstybje jie turi savo k, moka mokesius, augina vaikus, esant btinybei gauna paalpas, turi gimini ir kt. Btent dl i prieasi vardyt asmen atsakomyb turi bti tokia pati, kaip ir konkreios valstybs piliei. Palankiausi status iems asmenims pareigoja suteikti ir tarptautins sutartys. Kartu reikalaujama, kad tokie asmenys paklust tai padariusios alies statymams366. Usieniei teisins padties klausimo analiz taip pat yra tarptautins teiss doktrinos objektas. O tarptautinje teisje iuo klausimu vienos pozicijos nra. Terminas usienietis tarptautinje teisje suvokiamas dvejopai
364 365

Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 291293. Jurgutis V. Baudiamojo statymo teritorin galia baudiamojo kodekso projekte // Teis. 1939. Nr. 45. P. 77. 366 1954 m. JT konvencija dl pilietybs neturini asmen statuso LR Seimui buvo pateikta ratifikuoti 1995 11 17, o ratifikuota tik 2000 metais. r. Valstybs inios. 2000. Nr. 59.

107

plaija ir siaurja prasme. Vieni autoriai teigia, kad usienieiai tai asmenys, gij kurios nors valstybs pilietyb, arba tie, kurie neturi jokios pilietybs367. Kiti tvirtai sitikin, kad usienieiai yra tik tie asmenys, kurie turi kurios nors usienio valstybs pilietyb368. Nagrinjant nuolatos Lietuvoje gyvenani usieniei baudiamosios atsakomybs taikant personalin princip problem, galima bt priekaitauti, kad nei Lietuva, nei kitos valstybs neturi teiss usieniei atvilgiu gyvendinti nacionalins jurisdikcijos, nes jie, kaip ir Lietuvos pilieiai, padar nusikaltimus svetur, patenka savo pilietybs valstybs personalinio principo galiojimo ribas. Personalinio principo taikym nuolatos konkreioje alyje gyvenantiems usienieiams vis dlto galima bt mokslikai pagrsti. Pagrindimo reikia iekoti btent tarptautins teiss doktrinoje. Tarptautins teiss fundamentaliuose ir specialiuose darbuose, skirtuose usieniei teisinio statuso analizei, iskiriamos trys usieniei teisins padties usienio valstybje rys: nacionalinis, didesnio palankumo ir specialusis. Esant nacionaliniam reimui, nuolatos alyje gyvenantiems usienieiams laiduojamos tokios paios teiss ir nustatomos tos paios pareigos, kaip ir jos pilieiams369. Neabejotina, kad taikant i formul negalima pamirti, jog teiss ir pareigos yra slygikai tokios pat, kaip ir konkreios valstybs pilieio. i ivada darytina dl to, kad usienietis neturi teiss rinkti ar bti irinktais valstybins valdios ar valdymo institucijas. Usienietis taip pat neturi pareigos atlikti privalomj karin tarnyb. Nacionalinio reimo itakos aptinkamos Lotyn Amerikos valstybi teisje ia usienieiai buvo traktuojami taip pat, kaip ir savos valstybs pilieiai370. Nors IX a. pabaigoje ir XX a. pradioje iai doktrinai prieinosi Vakar Europos valstybs, vis dlto ten ji taip pat paplito. Antai vedijos Karalysts Konstitucijos 2 skyriaus 22 paragrafe idstyti punktai, kuriuose usienieiams laiduojamos tolygios teiss kaip ir alies pilieiams371. Portugalijos Respublikos Konstitucijos 15 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad usienieiai ir asmenys be pilietybs naudojasi
. . . , 1982. C. 7. . . , 1959. C. 340; . . . , 1986; . // . 1997. . 9. . 89. 369 . . - . , 1989. . 2829. 370 Encyklopedia of Public International Law (ed. by R. Bernhardt). 1992. Vol. I. P. 521 523. 371 . , 1997. C. 706.
368 367

108

tomis paiomis teismis bei turi tokias paias pareigas, kaip ir alies pilieiai372. Suteikdama iems usienieiams nacionalin reim, valstyb anksiau aptartais atvejais gauna teis juos bausti taikydama personalin princip. Btent dl ios prieasties daugelis usienio valstybi iplt personalinio principo galiojim nuolatos alyje gyvenani usieniei atvilgiu. Apibendrinant galima teigti, kad personalinio principo taikymo Lietuvos pilieiams ir kitiems nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims teorin baz yra gantinai stipri. Todl LR BK krjai pasielg teisingai papildydami personalinio principo subjekt sra. Kita vertus, idstytas Lietuvos ir kit valstybi poiris personalin princip nra visuotinis. Anglosaks teisins sistemos valstybse personalinis principas ne toks populiarus. Tarkime, Didiojoje Britanijoje taikydama princip valstyb gyvendina savo baudiamj jurisdikcij tik atvilgiu piliei, kurie usienyje padaro tokius nusikaltimus kaip nuudymas, neatsargus gyvybs atmimas, valstybs idavimas arba dvipatyst373. Btent dl konservatyvesnio poirio personalin princip ios teisins sistemos valstybse (pvz., JAV, Didiojoje Britanijoje) personalinio principo taikymas usieniei atvilgiu nepaplito. Taiau ios valstybs dl kitose valstybse vykdomos kitokios politikos nepareik joki prietaravim374. Personalinio principo teorini nuostat analiz nra vienintel io klausimo problema. Labai svarbus ir praktinis io principo taikymo aspektas. Pagrindin problema yra ta, kad msuose nra jokios apibendrintos informacijos apie tai, kiek Lietuvos piliei arba nuolatos Lietuvoje gyvenani asmen be pilietybs nuteista Lietuvoje u padarytus nusikaltimus usienyje taikant personalin princip. Tuo, kad Lietuvoje personalinis principas taikomas gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij, galima sitikinti tik apklausus teisjus arba analizuojant bylas, nuosprendius arba nutartis. ios padties prieastis netinkamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Msuose tikriausiai manoma, kad Baudiamojo kodekso bendrosios dalies normos, kuriose tvirtinami valstybs jurisdikcijos principai, yra nereikmingos kvalifikuojant nusikaltimus. Tai liudija pavyzdiai i Lietuvos teism praktikos.
1998 m. kovo 5 d. O. D. Panevio apygardos teismo buvo pripaintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. LR BK 272 str. 3 d. laisvs atmimu septyneriems metams ir jau skirta 7000 Lt bauda u tai, kad 1995 m. rugpjio 7 d. apie 19 val. Rusijos
. , 1997. C. 524. Hiller T. Sourcebook on Public International Law. London, 1998. P. 278. 374 Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, 2000. P. 147.
373 372

109
Federacijoje, Smolensko srityje, Safonovo rajone, netoli Alfiorovo kaimo, i anksto susitars ir bendrai veikdamas grupje su tardymo nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizin smurt nukentjusij G. . Ir V. J. atvilgiu, stambiu mastu uvald svetim turt375. 2001 m. liepos 10 d. L. K. Vilniaus apygardos teismo buvo pripainta kalta ir tarp daugelio kit nusikaltim nuteista pagal 1961 m. LR BK 18 str. 4 d. ir 105 str. 8 p., 12 p. u tai, kad i savanaudik paskat organizavo A. L. nuudym, kuris buvo padarytas 1992 m. gruodio 10 d. Rusijos Federacijoje, Ninij Novgorode376.

Matome, kad kaltininko veika kvalifikuota tik pagal specialiosios dalies atitinkam straipsn be nuorodos bendrj dal. i pastaba i pirmo vilgsnio gali atrodyti labai nereikminga. Taiau teismo atliktas kvalifikavimas reikia, kad kaltininkas nuteistas u nusikalstam veik, padaryt Lietuvos Respublikos teritorijoje, nors i tikrj j padar usienyje. Atvej, kai Lietuvos Respublikos piliei usienyje padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos i esms laikantis baudiamosios teiss teorijoje nustatyt kvalifikavimo taisykli, Lietuvos teism praktikoje pasitaiko nedaug. Tiksliau tariant, tokie atvejai pavieniai.
1998 m. lapkriio 10 d. A. D. Vilniaus apygardos teismo buvo pripaintas kaltu ir nuteistas pagal1960 m. LR BK 6 str. ir 234 str. 1d., 6 str. ir 105 str. 2 p., 8 p., 12 p. u tai, kad 1995 m. sigijo ir iki 1995 m. liepos 3 d. Rusijos teritorijoje neiojosi aunamj ginkl revolver, su kuriuo 1995 m. kovo mn. Voroneo m., Rusijos Federacijoje, nuov Lietuvos piliet R., o 1995 m. liepos 3 d. Rusijos Kursko srityje nuud R. T. ir A. S.377 1999 m. sausio 29 d. J. P. Vilniaus apygardos teismo buvo pripaintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. LR BK 6 str. ir 104 str. laisvs atmimu 7 metams u tai, kad, bdamas Lietuvos Respublikos pilietis, 1997 m. rugpjio 11 d. ekijos Respublikoje, Znojmo rajone, Lechovic m. nuud kit Lietuvos piliet S. S.378

Kita vertus, net ir tinkamai kvalifikavus kaltininko padaryt veik statistinje informacijoje tai neatsispinds. Lietuvoje nusikalstamos veikos registruojamos taip, lyg jos bt daromos tik Lietuvos Respublikoje. Uregistruotos nusikalstamos veikos statistinje kortelje nerasime n vieno skyriaus, n vieno punkto, kuriame galima bt paymti, kad nusikalstama veika padaryta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o usienyje. Tas pats pasakytina ir apie iaikint nusikalstam veik ir kit tyrimo rezultat statistin kortel. Btent dl ios prieasties Lietuvoje yra visikai nepalanki situacija rinkti ir vertinti informacij apie usienyje padarytas nusikalstamas veikas, dl kuri Lietuva gyvendina savo baudiamj jurisdikcij.
375 376

Kasacin byla Nr. 2K-149/1998. Baudiamoji byla Nr. 1-24/2001. 377 Baudiamoji byla Nr. 1-172/1998. 378 Kasacin byla Nr. 2K-684/1999.

110

Apibendrinant galima teigti, kad kvalifikuojant usienyje padarytas nusikalstamas veikas btina nurodyti ne tik LR BK specialiosios dalies straipsn ir dal, bet ir bendrosios dalies straipsn. O norint, kad tokia veik kvalifikavimo praktika pagerint statistikos duomen rinkim apie usienyje padarytas nusikalstamas veikas, btina sudaryti Lietuvoje naudojamas statistines korteles taip, kad jose galima bt nurodyti: 1) vis padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavim; 2) tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta usienis. Galutinai apibendrinant galima daryti ivad, kad personalin princip tvirtinanti LR BK norma atspindi ne visus iuolaikins baudiamosios teiss teorijos laimjimus. Vienas i svarbiausi jos trkum neatsivelgta tai, jog nusikalstamos veikos gali bti padaromos ir niekam nepriklausanioje erdvje. Antra vertus, kiekvienos valstybs valioje pasirinkti ir statymikai tvirtinti, jos nuomone, priimtiniausias io principo galiojimo taisykles. Taiau siekiant, kad konkreti formul utikrint mogaus teisi apsaug, silau LR BK 5 straipsn formuluoti taip: 1. Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys u nusikalstamas veikas, padarytas usienio valstybje, pagal Lietuvos baudiamuosius statymus atsako tik tada, kai padaryta veika pripastama nusikalstama ir u jos padarym baudiama ir pagal usienio valstybs, ir Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus. 2. Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys, padar nusikaltim vietoje, pagal tarptautin teis nepriklausanioje n vienai suvereniai valstybei, pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus atsako tik tuo atveju, jeigu padaryta veika Lietuvos Respublikoje gali bti baudiama didesne bausme nei laisvs atmimas vieneriems metams. 3. io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu. 3.3. Valstybs interes ir individuali interes apsaugos valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai ir j tvirtinimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse Darant nusikalstam veik usienyje, gali bti ksinamasi ne tik nusikalstamos veikos padarymo vietoje, bet ir usienio valstybje ginamas vertybes. Ksinimosi objektu pirmiausia gali bti konkreios valstybs pozityviosios teiss norm ginamos ideologins vertybs. Ksinantis ias verty-

111

bes, gali bti padaroma ala tos valstybs nacionaliniams interesams. Tad kyla klausimas, ar ta valstyb turi teis gintis dl toki veik nustatydama, o vliau ir gyvendindama savo baudiamj jurisdikcij? Nesunku pastebti, kad iuo tikslu negali bti taikomi jau inagrinti teritorinis, vliavos ir personalinis principai, nes j galios ribotos. Be to, j kita paskirtis. Siekiant apsaugoti valstybs interesus ir taip upildyti atsirandanias spragas taikant mintus baudiamj statym galiojimo erdvje principus, XIX a. pradioje pradjo formuotis apsaugos principas379. io principo analiz reikt pradti nuo terminijos. Kai kurie tarptautins teiss380 ir Lietuvos baudiamosios teiss specialistai381, usimindami apie valstybs teis bausti asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, paeidianias valstybs interesus, kalba apie realin princip. Didels problemos ia nra. Tiesiog iems autoriams labiau prie irdies pranczikasis nagrinjamo principo pavadinimas comptence relle, principe de ralit 382 . Tuo tarpu iame darbe bus vartojamas ne pranczikasis, o anglikas io principo pavadinimo atitikmuo. Apsaugos principas (vok. Realschutzprinzip, angl. the security principle, protective principle, pranc. comptence relle, principe de ralit) atvr didesnes galimybes taikyti nacionalin teis iaikjus faktams, kad usienyje padaryta nusikalstama veika, kuria ksintasi konkreios alies nacionalinius interesus. Kitaip tariant, io principo taikymo pagrindas yra ne nusikalstamos veikos padarymo vieta, ne ios veikos subjektas, o baudiamojo statymo saugomi interesai, kuriuos ksinamasi konkreia veika. Autoriai, skyr dmesio valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip analizei, labai teisingai pastebi, kad apsaugos principo sitvirtinimas baudiamosios teiss doktrinoje, tarptautinje ir nacionalinje teisje, kitaip nei kit princip, buvo labai komplikuotas383. ymus vokiei mokslininkas A. Berneris buvo vienas pirmj, pasils priimti apsaugos principo idj. Moksliniame traktate, kuriame buvo engti pirmieji ingsniai ios teorijos painimo link, jis nurod, kad kiek379 XIX a. pradi reikt laikyti tikresne apsaugos principo formavimosi data, nors jo itakos siekia XII a. Tuomet Italijoje konkretaus miesto statymai buvo taikomi asmenims, kurie nusikalto miesto interesams, bdami u jo rib. 380 Vadapalas V. Tarptautin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998. P. 294. 381 Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1996. P. 97. 382 Donnedieu De Vabres. Les principes modernes du droit pnal international. 1928. P. 87. Nuoroda daroma pagal Cameron I. The Protective Principle of Criminal Jurisdiction in Nordic Criminal Law // Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 544. 383 . . , 1995. . 165.

112

viena valstyb, kurios interesus ksinamasi, turi neginijam teis gintis384. Autoriaus nuomone, i teis valstybei suteikta nepriklausomai nuo to, kas ir kur padar nusikalstam veik385. Nepaisant to, kad i realins teorijos versija buvo tik A. Bernerio gelbjimosi ratas, kur jis pats sau met, siekdamas apginti kai kuri autori (pvz., Carins Rusijos profesoriaus N. S. Tagancevo) labai kritikuojam personalin teorij386, i jo idja buvo lemtinga tolesnei baudiamosios teiss doktrinos raidai387. Nepaisant isakomos kritikos, XIX a. pabaigoje apsaugos princip grindianti teorija turjo daug alinink i skirting kontinentins Europos valstybi. Italai E. Pessina ir P. Fiore, pranczas M. Villefortas, vokieiai W. Rohlandas, E. Belingas, K. Bindingas, rusas F. Martensas ir iandien minimi kaip pagrindiniai ios teorijos puoseltojai. Nenuostabu, kad, turdama daug garbing pasekj, i teorija pradjo skverbtis ir atskir valstybi nacionalin teis. XX a. pradioje apsaugos principas buvo tvirtintas daugelio Europos388 ir kit emyn valstybi 389 baudiamuosiuose kodeksuose. Taiau net ir tuo metu buvo mokslinink, kurie arba teig, kad apsaugos principas negali bti gyvendintas netaikant kit baudiamj statym galiojimo erdvje princip, arba visaip prieinosi io principo sigaljimui. tai vokietis J. Kohleris man, kad apsaugos principas negali bti gyvendintas, nes jis niekaip nesiderina su visuotinai pripainta baudiamosios teiss teorija bei prietarauja tarptautinei teisei390. Reikia atkreipti dmes, kad ie J. Kohlerio nuogstavimai neatitiko tikrosios ano meto padties. Jau XIX a. pabaigoje391 bei XX a. pradioje392
384 Berner A. Wirkungskreis des Strafgesetzes nach Zeit, Raum und Personen. Berlin, 1853. S. 140146. Nuoroda daroma pagal . . . , 1974. . 17. 385 Toliau pltojantis iai teorijai, jos ribos buvo kiek susiaurintos, teigiant, kad is principas galioja tik t veik atvilgiu, kurios padaromos usienyje ir kuri autoriai yra usienieiai. 386 . . . . . . 1. .-, 1902. . 316317. 387 domu tai, kad prof. N. S. Tagancevas kritikavo ir apsaugos princip, nes man, kad jo pagrindimas turi daug trkum. Taiau btina atkreipti dmes, kad N. S. Tagancevo kritikos tikroji prieastis buvo ta, kad jis norjo iauktinti kosmopolitins teorijos nuostatas. 388 To meto atskir Europos valstybi baudiamj statym redakcijas irti . . . , 1912. . 105107. 389 Turimos omenyje Brazilija, Venesuela, Peru, Kinija ir Japonija. 390 Kohler J. Internationales Strafrecht. Stuttgard, 1917. S. 9397. 391 . . 1. , 1948. . 1. . 304 305. 392 1927 m. Varuvos konferencijos rezoliucija // RiDp. N. 1. 1928.

113

tarptautiniu lygiu buvo pripainta, kad kiekviena valstyb gali bausti usienieius, padariusius nusikalstamas veikas u jos rib, jei ia veika ksinamasi tos valstybs saugum, valdymo tvark ar tos valstybs pilieius393. Skiriasi tik konkretaus laikotarpio mokslinink poiris apsaugos principo poymius. tai 1883 m. Tarptautins teiss instituto priimtoje rezoliucijoje tvirtinta nuostata, kad nurodytais atvejais baudimo teis egzistuoja net tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo vietoje ji nebaudiama. Tuo tarpu 1927 m. rezoliucijoje paymima, kad baudimo teis pripastama tik tuomet, kai nusikalstama veika baudiama ir jos padarymo vietoje, ir nacionalin teis taikanioje valstybje. Diskusijos dl veikos abipusio baudiamumo slygos nra vienintel io principo problema. J yra daug daugiau, todl siekiant jas isprsti btina nuodugnesn io klausimo analiz. I pradi reikt atkreipti dmes tai, kad XIX a. pabaigojeXX a. pradioje, vadovaujantis apsaugos principu, susiformavo savarankikas baudiamj statym galiojimo erdvje principas. is principas daugiausia skirtas apsaugoti konkreios valstybs gyventoj interesus, kurie paeidiami valstybs gyventojams esant usienyje. Btent dl ios prieasties ia aptariamas principas buvo pavadintas individuali interes apsaugos principu, nors kartais jis vadinamas pasyviuoju personaliniu principu (vok. Individualschutsprinzip, pranc. principe de personnalit passive, angl. passive personality principle). Ne visi mokslininkai link baudiamj statym galiojimo erdvje princip vertinti kaip savarankik, nes mano, kad savarankikas yra tik apsaugos principas, skirtas saugoti valstybs ir individualius interesus394. i nuomoni priepriea ir yra pagrindin prieastis, dl kurios kai kurie autoriai iki iol nesutaria dl apsaugos principo poymi. Taiau, mano nuomone, teisingiausia kalbti ne apie vien apsaugos princip ir du jo porius, o apie du savarankikus valstybs baudiamosios jurisdikcijos prin393 Realinis principas pripastamas ir iuolaikins tarptautins teiss mokslinink. r., pavyzdiui, Harris D. J. Cases and Materials on International Law (Fifth Edition). London, 1998. P. 264265, 288; Kwiatkowska B. Expansion of Protective Jurisdiktion: Future Challenges in Lessons from the Pastblueprints for the Future // Proceedings of the 25th Canadian Council of International Law. Ottawa, 1998. 394 Plaiau skaityti, pavyzdiui, Traskman P. O. Provisions on Jurisdiction in Criminal Law the Reform of Law Caught in the Tension between Tradition and Dynamism // Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 519; Horrow M. Grundiss des sterreichischen Strafrecht mit besonderer Bercksichtigung der historischen Entwicklung. Allgemeiner Teil. 1. Hlfte. Wien, 1947. S. 8384. Nuoroda daroma pagal . . . , 1974. . 21.

114

cipus: valstybs interes apsaugos ir individuali interes apsaugos. Nepaisant to, kad kalbant apie iuos principus vartojamas vienas odis apsauga, j sutapatinti negalima, nes kokybikai skiriasi i princip paskirtis ir taikymo slygos (poymiai). Btent dl tokios ivados kiekvienas mintas principas nagrinjamas atskirai. Pradkime nuo valstybs interes apsaugos principo (vok. Staatsschutzprinzip) (toliau apsaugos principas). LR BK apsaugos principas tvirtintas LR BK 6 straipsnyje. ia parayta, kad Usienieiai, neturintys nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudiamj statym, jeigu jie usienyje padar io kodekso 114128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.

Tai pirmas kartas, kai LR BK tvirtinamas apsaugos principas. Kita vertus, galiojant 1961 m. LR BK, kai kurie autoriai buvo sitikin, kad 6 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad Kiti asmenys, padar usienyje
nusikaltimus, gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal Lietuvos Respublikos statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir yra baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudia395 muosius statymus, atveria keli apsaugos (realinio) principo taikymui .

Tuo tarpu inomi Lietuvos tarptautins teiss specialistai man visikai prieingai. Prof. V. Vadapalas anuomet labai teisingai atkreip dmes, kad Lietuvos statymai netvirtina apsaugos principo. Paremdamas i pozicij, jis pateikia tvirt argument: vargu ar usienio valstybs statymai numatys, kad gali bti baudiami asmenys, padar nusikaltimus prie kitos valstybs interesus396. Norint isiaikinti, kiek galiojantis LR BK 6 straipsnis atitinka visus apsaugos principo poymius, reikia inagrinti kai kuriuos su ikelta problema susijusius klausimus. Pirmiausia reikia apsisprsti dl asmen, kuriems gali bti taikomas apsaugos principas. Skaitant naujojo LR BK 6 straipsn matyti, kad apsaugos principas taikomas tik usienieiams, neturintiems Lietuvoje nuolatins gyvenamosios vietos. Norint isiaikinti, ar tokia Lietuvos statym leidjo pozicija teisinga, btina atkreipti dmes ir kit diskutuotin io principo poym. Turiu galvoje veikos abipusio baudiamumo reikalavim. Manyiau, kad, tik isiaikinus io reikalavimo tvirtinimo pagrstum formuojant apsaugos princip, galima bus isiaikinti ir subjekto problem. LR BK 8 straipsnio 1 dalyje parayta, kad Asmuo, padars usienyje nusikaltimus, numatytus io kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika pripastama nusikaltimu ir u jos
395 396

Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1996. P. 97. Vadapalas V. Tarptautin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1998. P. 294.

115
padarym baudiam pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybs ir Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks.

Vertybs, kurias ksinamasi darant nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 114128 straipsniuose, yra ideologins. O ideologins vertybs skirtingose valstybse vertinamos ir ginamos skirtingai397. Juk smokslo siekiant vykdyti valstybs perversm Lietuvoje organizavimas (LR BK 114 str. 1 d.) kurioje nors kitoje valstybje yra nebaudiama veika. Pagal usienio valstybi statymus, nebaudiamas ir toks asmuo, kuris taikos metu padjo kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik (LR BK 118 str.). i veik autoriai gali bti ir Lietuvos pilieiai, taiau patraukti juos baudiamojon atsakomybn pagal Lietuvos baudiamuosius statymus, tvirtinus veikos abipusio baudiamumo reikalavim, tikrai nepavyks. Be to, veikos, nukreiptos prie Lietuvos Respublik, gali bti daromos tokioje ems rutulio dalyje, kuri niekam suvereniomis teismis nepriklauso. Tuomet abipusio baudiamumo reikalavimas i viso negyvendinamas398. Taigi apsaugos principui veikos abipusio baudiamumo reikalavimas netaikytinas, o galioti jis turi visiems asmenims, nepriklausomai nuo j pilietybs, nuolatins gyvenamosios vietos399 ir nusikaltimo padarymo vietos statym. Tik pritarus iai nuostatai, atsiranda reali galimyb patraukti asmen baudiamojon atsakomybn u nusikaltim, padaryt Lietuvai u jos teritorijos rib. Btina atkreipti dmes problem, susijusi su termino nusikaltimai Lietuvos valstybei interpretavimu. Skaitant LR BK 6 straipsn matyti, kad nusikaltimai Lietuvos valstybei tai nusikaltimai, ivardyti kodekso XVI skyriuje, kuris vadinasi Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Visikai kitoks poiris i problem buvo abiej baudiamj kodeks projekt autori. Darbo grups, kuriai vadovavo prof. V. Piesliakas, parengtame kodekso projekto 7 straipsnyje ir Teisingumo ministerijos parengto projekto 6 straipsnyje buvo parayta, kad Usienieiai, neturintys nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus atsako, jeigu usienyje padar nusikaltimus Lietuvos valstybs saugumui,
Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius, 1996. P. 13. Panaiais argumentais vadovaujasi ir kiti autoriai, nagrinjantys apsaugos principo poymius. Plaiau skaityti, pavyzdiui, Cameron I. The Protective Principle of Criminal Jurisdiction in Nordic Criminal Law // Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 548. 399 Noriau akcentuoti tai, kad dar XX a. pradioje inomas carins Rusijos mokslininkas S. Poznyevas pritar tam, kad apsaugos principas galiot ir alies pilieiams. Plaiau skaityti . . . , 1912. . 103.
398 397

116
konstitucinei tvarkai ar ekonominiams interesams, Lietuvos Respublikos pilieiams, pareignams ar staigoms. Matyti, kad, be prie dabar galiojanio LR BK 6

straipsnyje ivardyt vertybi, minimos dar kelios Lietuvos ekonominiai interesai, Lietuvos pilieiai, pareignai ir staigos. Vertinant ias dvi pozicijas galima teigti, kad jos abi yra teisingos. Taiau, mano nuomone, vertingesn yra ta, kuri atsispindjo abiejuose Lietuvos baudiamojo kodekso projektuose. Nepritariau tik tam, kad apsaugos principas skirtas Lietuvos piliei ir pareign interesams saugoti. Tai kito, jau minto savarankiko individuali interes apsaugos principo kompetencija. Tuo tarpu Lietuvos ekonomini interes ir staig apsauga tikrai labai opi problema. Galimas atvejis, kad kur nors usienyje bus renkama informacija, kuri yra mons komercin paslaptis (LR BK 210 str.), arba usienyje tokia informacija bus atskleista (LR BK 211 str.), arba bus gaminamos netikros banderols ar oficials enklinimo enklai (LR BK 224 str.). Esu sitikins, kad valstybs ekonomini interes apsauga yra vienas svarbiausi valstybs tiksl, todl kiekvienas asmuo, darantis al iai vertybei, turi bti baudiamas pagal Lietuvos statymus. Taiau vadovaudamiesi galiojania LR BK 6 straipsnio redakcija, asmen, padariusi ias veikas u Lietuvos rib, patraukti baudiamojon atsakomybn pagal Lietuvos statymus negalsime. Tai gali bti realu tik tuomet, kai Lietuvos valstybs interesai bus suprantami kiek plaiau nei dabar. Lietuvos interesai, manau, nukenia ir tuomet, kai nusikalstama veika padaroma usienyje veikianioms valstybinms staigoms (Lietuvos ambasadoms, konsulatams ar panaios reikms objektams) ar jose dirbantiems pareignams. Darant ias nusikalstamas veikas kenkiama Lietuvos vieiesiems interesams, todl valstybs interes apsaugos princip silyiau taikyti ir iuo atveju. Opi problema yra ir nusikaltim bei baudiamj nusiengim valstybs tarnybai, darom usienyje atstovaujant Lietuvai, vertinimas vartojant svok valstybs interesai. Padarius ias nusikalstamas veikas, Lietuvos valstybs interesams padaroma didel ala, todl u tokias veikas turt bti baudiama taikant apsaugos princip. Be to, is sprendimas padt ivengti ir veikos abipusio baudiamumo problem. Juk yra toki viet, kuriose tam tikr veik baudimas nenustatytas pozityviosios teiss normomis. Galiausiai Lietuvos valstybs interesai nukenia ir tuomet, kai daromos veikos, ivardytos nagrinjant valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo kontinentiniame elfe ir iskirtinje ekonominje zonoje klausim. Todl silytina Lietuvos baudiamj jurisdikcij gyvendinti taikant valstybs interes apsaugos princip ir iuo atveju.

117

Aikinantis valstybs interes sampratos problem, svarbu atkreipti dmes konkrei usienio valstybi statymus bei kai kuri autori isakytas mintis. Pranczijos Respublikos BK apsaugos principas tvirtintas 11310 straipsnyje. Taikant straipsn galima nubausti visus asmenis, kurie, bdami u Pranczijos teritorijos rib, ksinasi svarbiausius nacijos interesus (nusikaltimai ir nusiengimai nacijai, valstybei ir vieajam saugumui), Pranczijos atstovus ar diplomatus arba padirbinja pinigus, antspaudus, vertybinius popierius (BK 4421, 4431 ir 4441 straipsniai). Kiek plaiau nei msuose nusikaltimai valstybs interesams suprantami ir Danijoje. ios valstybs BK 8 paragrafo 1 dalies 1 punkte tvirtintas apsaugos principas leidia nubausti kiekvien asmen, kuris ne Danijos valstybje ksinasi Danijos valstybs nepriklausomyb, saugum, konstitucin ar viej valdi arba paeidiami tokie interesai, kuri teisin gynyba priklauso nuo asmens santykio su Danijos valstybe. Tas pats pasakytina ir apie vedij (BK 2 skyriaus 3 str. 4 p.). Dar plaiau terminas valstybs interesai suprantamas Lenkijoje. Lenkijos Respublikos BK 112 straipsnis nustato, kad nepaisant nuostat, galiojani nusikaltimo padarymo vietoje, Lenkijos baudiamieji statymai taikomi Lenkijos pilieiams ir usienieiams, jei jie padaro nusikaltimus Lenkijos valstybs vidaus ir iors saugumui; nusikaltimus Lenkijos valstybinms staigoms ar pareignams; nusikaltimus svarbiausiems Lenkijos valstybs kiniams interesams; nusikaltimus, susijusius su melaging parodym prie lenkik staig davimu. Tuo tarpu Vokietija taikydama apsaugos princip gali realizuoti baudiamj jurisdikcij, jei usienyje padaromi nusikaltimai, nurodyti ios valstybs Baudiamojo kodekso 5 paragrafo 1, 2, 3b, 4, 5a, 10 ir 1114 punktuose400. I nemao skaiiaus veik noriau paminti kelias: agresyvaus karo kurstymas; valstybs idavimas; iskirtinje ekonominje zonoje padaryti nusikaltimai gamtai; nusikaltimai, padaryti Vokietijos pareigno ar tarnautojo; nusikaltimai, padaryti asmeniui, vykdaniam viesias pareigas, arba Bundesvero kariui, vykdaniam tarnyb. Analizuojant kit valstybi (pvz., Suomijos, Estijos, Rusijos) baudiamj kodeks atitinkamas normas, suprasti termino valstybs interesai turinio nepavyks. tai Suomijos Respublikos BK 2 paragrafo 2 dalyje nustatyta atsakomyb u nusikaltimus Suomijai ir suomiams. Tai reikia,
Vokietijos BK 5 paragrafe tvirtintas tiek valstybs apsaugos principas, tiek individuali interes apsaugos principas. Paiame paragrafe tai nepaymta, bet yms ios valstybs baudiamosios teiss specialistai tai btinai pabria. Plaiau skaityti Jescheck H. H., Weigend T. Lehrbuch des Strafrecht Allgemeiner Teil. Berlin, 1996. S. 172.
400

118

kad asmuo, tiriantis byl, turi pats aikintis, ar konkretus nusikaltimas alingas Suomijai. iuo tikslu jis gali pasitelkti doktrin, bet bda ta, kad terminas valstybs interesai nevienodai suprantamas ir mokslinink. 1953 m. komitetas, kurtas vedijos baudiamajam kodeksui rengti, pareik, kad apsaugos principo prasme nusikaltimai valstybs interesams yra: nusikaltimai vidaus ir iors saugumui; nusikaltimai vieajai alies valdiai bei alies pareign ar tarnautoj piktnaudiavimas tarnybine padtimi401. Tuo tarpu ios valstybs mokslininkas P. Falkas mano, kad is sraas turi bti ilgesnis, nes dert papildomai traukti nusikaltimus, padarytus kareivi, nusikaltimus valstybs pareignams arba visuomeniniams veikjams ir valstybs ar savivaldybi turto, esanio usienyje, pagrobim402. Be to, jo manymu, kiekviena veika, padaryta alies pilieio usienyje, gali bti pripainta nusikaltimu valstybei. Oponuojantys iai pozicijai mokslininkai teigia, kad tokie samprotavimai grindiami praeities doktrina, negalinia tapti iuolaikins teorijos pagrindu, nes anksiau apsaugos ir individuali interes apsaugos principai buvo sujungti ir aikinami kartu403. Jeigu neatsivelgsime i aplinkyb, galsime teigti, kad nusikaltimu vedijai gali bti pripaintas ir vedei usienyje padarytas abortas. Tsdamas i mint noriau remtis labai teisinga ivada, kad nusikalsti valstybei negalima, nes terminai valstyb ir valstybin valdia netapats404. Taigi nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs interesams yra nusikalstamos veikos, kurias darant ksinamasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. Taiau tai ne vieninteliai teiss paeidimai, kuriais daroma ala Lietuvai. Todl papildomai silau nusikalstamomis veikomis valstybs interesams pripainti: 1) nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams; 2) nusikaltimus valstybs ekonominiams interesams; 3) veikas, daromas Lietuvos kontinentiniame elfe ar iskirtinje ekonominje zonoje: neteista dirbtini sal, rengini ir statini statyba ir j naudojimas; neteistas gamtos turt valgymas ir naudojimas; nesankcionuoti jros moksliniai tyrinjimai; veikos, kurias darant alojama jros aplinka; trukdymas gyvendinti Lietuvos suverenias teises kontinentiniame elfe bei
401 Cameron J. The Protective Principle of Criminal Jurisdiction in Nordic Criminal Law // Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 551. 402 Ten pat. P. 551552. 403 Ten pat. P. 552554. 404 Piesliakas V., Gutauskas A. Ar galima nusikalsti valstybei? // Teiss apvalga. 1999. Nr. 2. P. 15.

119

iskirtinje ekonominje zonoje (konkreios sudtys turi bti sukonstruotos BK specialiosios dalies straipsniuose). Noriu atkreipti dmes dar vien aktual klausim. Kuriant apsaugos princip tvirtinani norm, susiduriama su problema, ar btina straipsnyje nurodyti visas veikas, kuriomis ksinamasi valstybs interesus, ar galima tiesiog pasirinkti bendrj formuli metod. Galiojanio LR BK rengjai pasirinko pirmj variant405. Tai suprantamas ir logikas ingsnis, nes apsaugos principas taikomas tik tuomet, kai u Lietuvos rib padaromi nusikaltimai, numatyti BK 114128 straipsniuose. Taiau net ir tokiu atveju is metodas turi trkum. Visi inome, kad naujas baudiamojo kodekso straipsnis traukiamas t skyri, kuriam konkreti norma labiausiai tinka pagal rin objekt406. Todl keiiant Baudiamojo kodekso specialij dal teks koreguoti ir bendrj dal. Gyvenimas kinta, todl tiktina, kad nusikaltimai, kurie iandien dar neinomi, ateityje bus aprayti LR BK ir u juos galima bus asmen traukti baudiamojon atsakomybn taikant valstybs interes apsaugos princip. Todl daug pranaesnis yra bendrj formuli metodas, pasirinktas Baudiamojo kodekso projekto rengj. i ivad galima daryti todl, kad apsaugos princip tvirtinanioje normoje ivardytos tik vertybs, kurias ksinantis daroma ala Lietuvos valstybs interesams. Srao metod galima bt taikyti tik vienu atveju, t. y. kai ivardijamos nusikalstamos veikos, padarytos Lietuvos kontinentiniame elfe ir iskirtinje ekonominje zonoje. Kita vertus, pasirinkus metod, btina Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui suteikti galimyb kas kart, kai iaikja veikos, kuria ksinamasi straipsnyje nurodyt vertyb, faktas, sprsti klausim dl ikiteisminio tyrimo pradios. slyga btina, kad ikiteisminis tyrimas dl veik, kurias darant ksinamasi valstybs interesus, bt pradedamas tik esant rimtam pagrindui. Juk konkreiame Baudiamojo kodekso skyriuje apraomos ir tokios veikos, kurias darant nors ir ksinamasi tam tikr vertyb, bet valstybs interesai dl to gali ir nenukentti. Baigiant analizuoti apsaugos princip, btina atkreipti dmes tai, kad dalis iuolaikini autori vl sugrta prie diskusijos apie perdt susidomjim apsaugos principu. Manoma, kad jis faktikai paeidia mogaus tei405 is metodas yra tvirtintas tik Vokietijos BK 5 paragrafe ir taikomas ne tik realiniam, bet ir individuali interes apsaugos principui. I dalies jis pripastamas ir Pranczijoje (BK 11310 str.). 406 Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius, 1996. P. 62. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Vilnius, 2006. P. 219.

120

ses, nes teisina objektyv pakaltinamum. i ivada motyvuojama tuo, kad neaiku, kaip kit valstybi pilieiai turi bti informuojami apie jiems kitos valstybs baudiamojo statymo nustatyt pozityvij atsakomyb407. O jei kit valstybi pilieiai apie tai neinformuoti, tai reikalauti i j atitinkamo elgesio bt neteisinga. Vertinant i pozicij lyg ir galima bt sutikti su tuo, kad apsaugos principas teisina objektyv pakaltinamum. Taiau tai tik pirmas ir nevisikai teisingas spdis. Baudiamoji atsakomyb, paremta objektyviu pakaltinamumu, jau seniai nesivaizduojama. ios problemos eskalavimas tai nevyks bandymas kritikuoti apsaugos principo tvirtinimo nacionaliniuose statymuose btinyb. Jeigu manytumm prieingai, galima bt drsiai teigti, kad daugelio valstybi, kuri demokratin santvarka nekelia abejoni, baudiamieji statymai skirti mogaus teisms paeidinti. Kritikuojamos pozicijos alininkai tikriausiai pamiro, kad be kalts (subjektyvusis nusikalstamos veikos sudties poymis) nra ir atsakomybs. Pamirtama, kad norint apkaltinti asmen padarius nusikalstam veik, kuria ksinamasi jau mintas ideologines vertybes, vis vien bus privalu nustatyti, kad asmuo veik kaltai. Naivu bt manyti, kad asmuo, smoningai veikiantis prie Lietuvos interesus, nesuvokia daromos veikos pavojingumo Lietuvai408. Visi nuogstavimai dl objektyvaus pakaltinamumo tvirtinimo netenka prasms, jei, siekiant isprsti ikelt problem, papildomai pasitelkiamas mokymas apie statym inojimo prezumpcij, nes statym inojimas yra kalts pagrindas. Baudiamosios teiss doktrinoje ir praktikoje jau seniai laikomasi nuostatos, kad kiekvienas mogus turi inoti ne tai, kad yra konkretus baudiamasis statymas, nustatantis pozityvij atsakomyb u konkret elges, o tai kad is elgesys yra asocialus (asmuo supranta savo poelgio socialin reikm, supranta, kad jis neigiamai vertinamas)409. Todl argumentai, kad usienietis nebuvo informuotas apie pozityviuosius usienio valstybs statymus, yra nerimti. Apibendrindamas isakytas mintis, silyiau LR BK 6 straipsn suformuluoti taip:

407 . . , 1995. . 172173. 408 Apie veikos pavojingumo turin plaiau skaityti, pavyzdiui, Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius, 1996. P. 132136. 409 Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius, 1996. P. 132133; Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1996. P. 200; . . . . . .-, 1902. . 1. . 326.

121
6 straipsnis. Baudiamj statym taikymas padarius usienyje nusikalstam veik Lietuvos valstybs interesams. 1. Visi asmenys, padar usienyje nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybs tarnybai, valstybs ekonominiams interesams arba usienyje veikianiai valstybinei staigai, atsako pagal Lietuvos baudiamuosius statymus nepriklausomai nuo teiss, galiojanios nusikalstamos veikos padarymo vietoje. 2. Pagal Lietuvos baudiamuosius statymus atsako ir tie asmenys, kurie padar Lietuvos kontinentiniame elfe ar iskirtinje ekonominje zonoje nusikaltimus, numatytus LR BK () straipsniuose. 3. io straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu.

Inagrinjus problemas, susijusias su valstybs interes apsaugos principu, btina istudijuoti jam gimining, bet savarankik individuali interes apsaugos princip. Individuali interes apsaugos princip grindianti teorija jau nuo jos sukrimo pradios daugeliui nepatiko. Buvo manoma, kad i teorija labai ipls nacionalini baudiamj statym galiojimo ribas. Buvo net ir toki mokslinink, kurie teig, kad individuali interes apsaugos principas ksinasi kit valstybi suverenitet, todl neturi jokio pagrindo gyvuoti410. i pozicija teisinga tik i dalies. Tiesa yra tai, kad taikant princip prapleiamos valstybs baudiamosios jurisdikcijos ribos. Taiau nra jokio pagrindo abejoti tuo, kad kiekviena valstyb turi bti pasirengusi ginti joje gyvenani ir veikiani asmen, jei jiems padaroma ala usienyje, interesus. Individuali interes apsaugos principas LR BK netvirtintas. Tuo tarpu abiej Baudiamojo kodekso projekt rengjai sil tai padaryti. Jau minjau, kad tiek Vyriausybs sudarytos darbo grups, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtame Baudiamojo kodekso projekte buvo siloma princip teisinti vienoje normoje kartu su valstybs interes apsaugos principu. Kodl tai nebuvo atsivelgta, neinia. Manau, prietarauti galima buvo tik tam, kad individuali interes apsaugos principas reglamentuojamas viena norma kartu su valstybs interes apsaugos principu, bet visikai nuo jo atsiriboti negalima. io principo reikm ta, kad j taikant galima gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo vietos valstyb aplaidiai iri kitos valstybs piliei teisi apsaug ir nesiekia
410 Schwarze F. Der Wirkungskreis des Strafgesetzes betreffs der Zeit, der Raumes und der Personen // Handbuch des deutschen Straftrechts in Einzelbeitrgen. Bd. 2. Berlin, 1871. S. 4345.

122

dl toki veik gyvendinti savo baudiamosios jurisdikcijos411. Tokiais paiais pagrindais valstybs baudiamoji jurisdikcija gali bti gyvendinama ir tuomet, kai nusikalstama veika padaroma teritorijoje, niekam nepriklausanioje suvereniomis teismis. Galiausiai io principo pripainimas yra btina personalinio principo pripainimo pasekm, nes tik tokiu atveju galima kalbti apie abipus valstybs ir nuolat joje gyvenani asmen ry. Kaip savarankikas arba kartu su apsaugos principu jis tvirtintas ir daugelio usienio valstybi statymuose (pvz., Vokietijos Federacins Respublikos BK 5 paragrafas, Pranczijos Respublikos BK 1137 str., vedijos Karalysts BK 2 skyriaus 3 straipsnio 4 p., veicarijos Konfederacijos BK 5 str., Italijos Respublikos BK 10 str., Lenkijos Respublikos BK 110 str. 1 paragrafas, Estijos Respublikos BK, Suomijos Respublikos BK 1 skyriaus 3 poskyris, Danijos Karalysts BK 8 str.). Apie 1980 m. pripainimo aptariamas principas sulauk net JAV412 ir Didiojoje Britanijoje413, kurios paprastai gantinai konservatyviai iri valstybs baudiamosios jurisdikcijos rib ipltim. Silant LR BK tvirtinti individuali interes apsaugos princip, btina kelti klausim dl to, kad bt nustatytos ir grietos jo taikymo slygos. Vis pirma is principas gali bti taikomas tik tada, kai padaryta nusikalstama veika baudiama ir pagal Lietuvos, ir pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos baudiamuosius statymus (veikos abipusio baudiamumo apribojimas). is reikalavimas netaikomas tik tuomet, kai veika padaroma vietoje, kurioje negalioja jokios valstybs statymai. Tuo tarpu kai kurie autoriai teigia, kad valstyb privalo ginti savo pilieius net tuomet, kai konkreti veika nebaudiama pagal valstybs, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, statymus414. iai pozicijai pagrsti pateikiamas net toks pavyzdys.

Swart A. H. J. Jurisdiction in Criminal Law: Sam Reflections on the Finnish Code from a Comparative Perspective // Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 537. 412 1986 m. JAV buvo priimtas statymas, kuriame buvo parayta, kad asmuo, nuuds ar sualojs usienyje JAV piliet, patenka JAV teism jurisdikcij. Plaiau skaityti . // . 1994. . 4. . 38. 413 . . . , 1974. . 51. 414 Traskman P. O. Provisions on Jurisdiction in Criminal Law the Reform of Law Caught in the Tension between Tradition and Dynamism. Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 520.

411

123
sivaizduokime, kad konkreioje valstybje seksualiniai santykiai su asmeniu galimi tik tuomet, kai jam sukako 15 met. Bet kokie seksualiniai santykiai su tokio amiaus neturiniu asmeniu ioje valstybje pripastami nusikaltimu. Taiau jei su keturiolikmeiu nuvaiuojama al, kurioje minta amiaus riba yra maesn, tai bet kokie seksualiniai santykiai su tokiu mogumi bus teisti. Taiau toks vertinimas prietarauja teisingumo principui ir paeidia vis asmen lygybs prie statym princip. Tie, kurie turi galimybi keliauti, u ios veikos padarym gali ivengti atsakomybs, o tie, kurie tokios galimybs neturi, privals ssti teisiamj suol.

Taiau yra ir iai miniai oponuojani mokslinink. iaurs ali baudiamosios teiss inovas A. H. J. Swartas sitikins, kad veikos abipusio baudiamumo reikalavimas yra btinas io principo poymis, jei nusikalstama veika padaroma kitos valstybs teritorijoje415. iai miniai reikia pritarti. Vargu ar pateisinama valstybs baudiamj jurisdikcij gyvendinti taikant individuali interes apsaugos princip, siekiant apsaugoti ioje valstybje nuolat gyvenanius asmenis nuo bet kokio ksinimosi j teises. Tuomet individuali interes apsaugos principas labiau panat kosmopolitin princip ir valstybs jurisdikcija bt gyvendinama nepateisinamai plaiai. Be to, oponuojant anksiau mintai P. O. Traskmano pozicijai galima pasakyti, kad kiekvienos valstybs teisin sistema tai istorijos ir kultros nulemtas krinys, kur paneigti nra galimybs. Todl skeptikai vertintina pozicija, kad kuriant individuali interes apsaugos princip nereikia atsivelgti nusikalstamos veikos padarymo vietos teis. Skirtingai i problem vertina ir skirting valstybi statym leidjai. tai Vokietijos Federacins Respublikos BK 5 paragrafe, kuriame tvirtinti valstybs interes apsaugos, individuali interes apsaugos ir personalinis principai, veikos abipusio baudiamumo reikalavimas nenustatytas. Individuali interes apsaugos principas taikomas, jei Vokietijos pilieio atvilgiu padaromas, pavyzdiui, seksualinis nusikaltimas (BK 134 paragrafo 1 ir 3 dalys bei 176 176b ir 182 paragrafai) arba jis pagrobiamas ir kaltinamas dl politini motyv (BK 234a ir 241a paragrafai), arba pagrobiamas vaikas (BK 235 paragrafo 2 d. 2 p.). Veikos abipusio baudiamumo nepripasta ir Pranczija (BK 1137 str.). Tuo tarpu Lenkijoje (BK 111 str. 1 paragrafas), Estijoje (BK 5 str. 2 d.), veicarijoje (BK 5 str.), Danijoje (BK 2 skyriaus 8 paragrafo 3 p.) is reikalavimas yra btinas, norint valstybs baudiamj jurisdikcij realizuoti taikant individuali interes apsaugos princip. Antra, taikant princip kaltininkas gali bti teisiamas tik tuomet, kai nustatomos aplinkybs, neleidianios j iduoti nusikalstamos veikos pada415 Swart A. H. J. Jurisdiction in Criminal Law: Sam Reflections on the Finnish Code from a Comparative Perspective // Tas pats leidinys. P. 536537.

124

rymo vietos valstybei. Abipusio baudiamumo reikalavimo pripainimas lemia tai, kad pirmiausia kaltininkas turi atsakyti pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs statymus, ir tik nesant tokios galimybs gali bti realizuota nusikalstamos veikos aukos valstybs baudiamoji jurisdikcija. Tuo tarpu atskir valstybi praktika rodo, kad, vadovaujantis individuali interes apsaugos principu, neatmetama galimyb teisti kaltinink ir u aki (lot. in absentia).
1990 m. Pranczijoje kaltinant dviej prancz vienuoli kankinimu ir dingimu be inios, kaljimu iki gyvos galvos u aki buvo nuteistas Argentinos karo laivyno kapitonas A. A.416.

Vadovaujantis iuo principu, 1998 m. Pranczijos teisme buvo pradtas bylos tyrimas dl A. P. padaryt nusikaltim Pranczijos pilieiams. is teisminis bylos svarstymas nedalyvaujant teisiamajam buvo surengtas turint tiksl kreiptis Didij Britanij dl A. P. ekstradicijos. Ekstradicijos praymai, paremti individuali interes apsaugos principu, bdingas reikinys ir kit valstybi praktikoje.
1985 m. JAV kreipsi Italij dl teroristins grups lyderio, kuris laivo Achille Lauro ugrobimo metu nuud JAV piliet L. K., ekstradicijos417.

ie faktai rodo, kad kaltininko faktin buvimo usienyje vieta jokiu bdu neeliminuoja galimybs individuali interes apsaugos princip tvirtinusiai valstybei ikelti baudiamj byl ir pradti baudiamj persekiojim. Taiau vargu ar tikslinga gyvendinti valstybs baudiamj jurisdikcij, jei kaltininkas gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybje arba toje valstybje, kurios pirmumas gyvendinant jurisdikcij neabejotinas (pvz., taikant vliavos arba personalin princip). Todl silytina LR BK nustatyti, kad ikiteisminis tyrimas padarius nusikalstam veik, kuri gali bti baudiama pagal LR BK, pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu. Treia, taikant princip turt bti baudiami tik Lietuvoje nuolatins gyvenamosios vietos neturintys usienieiai ir asmenys be pilietybs. Tai btina slyga, norint princip atriboti nuo personalinio. Galiausiai engus ingsn io principo pripainimo link, reikia nustatyti, kad j taikant saugomi ne tik Lietuvos pilieiai, bet ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. Taiau iuo atveju reikia pabrti, kad kit asmen gynyba gali bti organizuojama tik tuomet, kai dl j padaryt nusikalstam veik usienyje gali bti taikomas personalinis principas. To nesant,
416 417

Judgment of the Cour D'Assises de Paris, 16th March 1990. Hiller T. Sourcebook of Public International Law. London, 1998. P. 279.

125

negalimas ir atvirktinis valstybs ir asmens teisinis ryys. Tuo tarpu yra ir toki valstybi, kurios saugo ne tik alyje nuolat gyvenani moni, bet ir alyje registruot juridini asmen interesus. Taip nustatyta, pavyzdiui, Estijos ir Suomijos baudiamuosiuose kodeksuose. Antrosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu V. Stankeviius isak nuomon, kad vadovaujantis iuo principu turi bti baudiama tik dl didij nusikaltim418. Tai, kad tokia nuostata yra ne vien tik teoriniai samprotavimai, liudija ir iuolaikin vairi valstybi teism praktika. Pavyzdiui, JAV individuali interes apsaugos principas taikomas tik tuomet, kai valstyb yra labai suinteresuota dl konkreios bylos tyrimo419. Taiau teisingausia bt nepritarti jokiems jurisdikcijos gyvendinimo apribojimams, jei nusikalstama kitos valstybs teritorijoje. Neinia, kokie argumentai galt bti pateikiami, norint paaikinti, pavyzdiui, Lietuvos pilieiui, kad, nepaisant jog nusikalstama veika, dl kurios jis nukentjo, baudiama ir jos padarymo vietoje, ir Lietuvos Respublikoje, valstybs jurisdikcija nebus gyvendinama vien dl to, kad nusikalstama veika baudiama velnia bausme. Kita vertus, valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas gali bti apribojamas, jeigu nusikalstama vietoje, kuri pagal tarptautin teis nepriklauso n vienai suvereniai valstybei. Minjau, kad tokiu atveju negalima taikyti veikos abipusio baudiamumo reikalavimo, todl silytina iuo atveju valstybs baudiamj jurisdikcij gyvendinti taikant individuali interes apsaugos princip tik tuomet, kai Lietuvoje i veika baudiama ne maesne kaip vieneri met laisvs atmimo bausme. Taigi individuali interes apsaugos principas, kitaip negu valstybs interes apsaugos principas, pasiymi savitais poymiais, todl jis turi bti pripastamas savarankiku valstybs baudiamosios jurisdikcijos principu. Silyiau LR BK papildyti tokiu individuali interes apsaugos princip tvirtinaniu straipsniu: 61 straipsnis. Baudiamj statym taikymas padarius usienyje nusikalstam veik Lietuvos piliei ir nuolat Lietuvoje gyvenani asmen interesams. 1. Nuolat Lietuvoje negyvenantys usienieiai arba asmenys be pilietybs, nusprendus j neiduoti, u nusikalstamas veikas, padarytas usienyje, Lietuvos piliei arba nuolat Lietuvoje gyvenani asmen interesams atsako pagal Lietuvos baudiamuosius statymus, jeigu i veika baudiama pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus.
418 419

Stankeviius V. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925. P. 21. Hiller T. Sourcebook on Public International Law. London, 1998. P. 279.

126

2. iems asmenims padarius nusikaltim vietoje, kuri pagal tarptautin teis nepriklauso n vienai suvereniai valstybei, atsakomyb pagal Lietuvos statymus galima tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus gali bti baudiama didesne bausme nei laisvs atmimas vieneriems metams. 3. io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik Lietuvos generalinio prokuroro sprendimu. 3.4. Universalusis valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas ir jo tvirtinimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse Yra inoma, kad kiekvienos civilizuotos valstybs pozityvioji teis stengiasi nustatyti baudiamj atsakomyb ne tik u tas nusikalstamas veikas, kuriomis ksinamasi toje valstybje labiausiai saugomas vertybes, bet ir u tas, kuri padarymas kelia grsm tarptautinei teistvarkai. Aktyvus i valstybi dalyvavimas tarptautinje teissaugos veikloje yra btinas civilizacijos paangai ir monijos ilikimui. Jeigu civilizuotos valstybs nustos saugoti vertybes, esanias monijos gerovs ir ger tarptautini santyki pagrindu, o apsiribos tik savais, egoistiniais, interesais, tai visos pastangos gerbti ir puoselti tarptautinius teiss principus420, stiprinanius tarptautin taik ir saugum, nueis perniek. Norint pasiekti tiksl prie tai aptart valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip nepakanka. Jie nesudaro galimybs valstybei aktyvia veikla, o ne vien tik deklaracijomis rodyti, kad ji visomis teisinmis priemonmis siekia kovoti su tais teiss paeidimais, kuriais ksinamasi visai monijai svarbias vertybes, ir nesvarbu, kas ir kur paeidia teis. Tik universalusis principas gali padti sprsti mintas problemas. Nors is principas nuo pat jo susikrimo pradios buvo daugiau palaikomas kontinentins Europos valstybi, vis dlto po Antrojo pasaulinio karo pripainimo jis sulauk ir anglosaks teisins sistemos valstybse421. Universalusis baudiamj statym galiojimo erdvje principas (vok. Universalittprinzip, pranc. principe universel, angl. universality principle) yra krinys kosmopolitins teorijos, kurios itak galime aptikti net Hugo
420

Suvienytj Nacij Organizacijos statai. Tarptautinio Teismo statutas. Vilnius, Mann F. A. The Doctrine of Jurisdiction in International Law. 1964. P. 95.

1981.

421

127

Grocijaus darbuose422. Taiau ios teorijos mintas pasaulinio garso oland mokslininkas nepltojo. Kosmopolitin teorija pradjo spariai pltotis apie XIX a. vidur, o sitvirtino XX a. pradioje. Pirmieji jos krjai buvo vokiei teoretikai A. Bulmerinegas ir R. Mohlas423, taiau j darbai ia tema nebuvo vieninteliai. Kosmopolitins teorijos alinink pusn stojo tokie yms mokslininkai, kaip R. Schmidtas, F. Martitzas, G. Lammaschas, F. Carrara, J. Ortollanas, N. Tagancevas ir kiti424. Aktyvus ios teorijos pltotojas buvo ir pasaulinio garso tarptautins teiss specialistas rus mokslininkas prof. F. Martensas425. Pagrindin kosmopolitins teorijos mintis yra ta, kad teistvarka yra vertyb, kuri brangina visos valstybs, todl vis valstybi tikslas tobulos teisins tvarkos utikrinimas. Anot kosmopolitins teorijos alinink, tikslas nebus pasiektas, jei paviens valstybs apsiribos vien tik tarptautine teisine pagalba. Kiekviena valstyb turi ne tik teis, bet ir pareig bausti u nusikalstamos veikos padarym neatsivelgdama tai, kur ji padaryta. Tai reikia, kad kiekviena valstyb turi gyvendinti pasaulin teisingum dl visa vienijanios teiss. Nepaisant to, kad ios idjos buvo ir, turbt nesuklysiu pasaks, iki iol lieka labai patrauklios426, vis dlto dar kosmopolitins teorijos formavimosi pradioje buvo suvokta, kad tai sunkiai gyvendinama427. Daugelis ano meto mokslinink savo tyrimuose pripasta, kad kosmopolitinei teorijai reikia nustatyti daug siauresnes ribas. Taiau ne visi autoriai nagrindami i tem yra nuosekls. tai prancz teoretikas J. Ortollanas, kalbdamas apie kosmopolitins teorijos galiojimo ribas, nukrypsta nuo jos esms. Pagrindin
. . , 1957. . 480. Bulmerineq R. Das Asylrecht und die Auslieferung flhtinger Verbrecher. Dorpat, 1853; Mohl R. Die Vlkerrechtliche lehre vom Asyle. 1853. Nuoroda daroma pagal . . . , 1912. . 99. 424 domu tai, kad prie ios teorijos alinink galima priskirti ir H. Hlshner, nes jis teig, kad, esant nusikaltliui konkreioje valstybje, negalima likti abejingiems jo nusikalstamam darbui, todl valstyb turi teis bausti asmen nepriklausomai nuo to, kur veika buvo padaryta. Plaiau skaityti Hlschner H. Das gemeine deutsche Straftrecht. B. 1. Berlin, 1890. 56. 425 . . -, 1905. . 2. . 300. 426 Autoriaus nuomone, pamintos kosmopolitins teorijos idjos iandien galt bti gyvendintos regioniniu mastu. Jau dabar Europos Sjungos nari bendr interes sritis yra bendradarbiavimas ukertant keli rimtiems tarptautinio pobdio nusikaltimams. O ateityje tiktina bus suvienodinti ir kiti baudiamieji statymai, nes siekiama vienos politins ir socialins politikos. r. Europos Sjunga. Steigimo dokument rinktin. Vilnius, 1998. P. 1524, 43. 427 Mohl R. Die vlkerrechtliche lehre vom Asyle. 1853. S. 710.
423 422

128

tokios ivados prieastis ta, kad, nustatydamas ios teorijos ribas, jis taiko kriterijus, bdingus individuali interes apsaugos principui428. Tuo tarpu i tem svarsts R. Mohlas laiksi kur kas teisingesns pozicijos. Jis teig, kad apibriant kosmopolitins teorijos ribas, btina nustatyti, kad tarptautins apsaugos nusipelno tik visoms valstybms svarbs teisiniai interesai. Tik tuomet bus galima atsiriboti nuo veik, kuriomis ksinamasi vien nacionalinius interesus429. ios R. Mohlo mintys buvo ir tebra universalaus principo galiojimo pagrindas. iuo metu daugelis Europos valstybi universalj princip pripasta btent vadovaudamosi R. Mohlo idstytomis idjomis, nes is principas, daniausiai taikomas tik toms veikoms, dl kuri baudimo pasiraomos tarptautins konvencijos. Pasiraiusios konvencij valstybs pasiada solidariai kovoti su joje ivardytomis nusikalstamomis veikomis ir kartu pripasta, kad darant ias nusikalstamas veikas ksinamasi vertybes, kurios branginamos daugelyje civilizuot valstybi. Dl ios prieasties galima teigti, kad universalusis principas yra veiksmingiausias tarptautinio solidarumo iraikos bdas kovojant su nusikalstamumu. Nusikalstamos veikos, kuriomis ksinamasi visos monijos gyvavimo pagrindus, vadinamos delicta jure gentium430. Tokioms nusikalstamoms veikoms priskirtini tarptautiniai nusikaltimai (nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui431) ir tarptautinio pobdio nusikaltimai (orlaivio nuvarymas, nusikaltimai, susij su narkotinmis, psichotropinmis ar radioaktyviomis mediagomis, terorizmas, pinig plovimas, piratavimas ir kt.). Darant iuos nusikaltimus paeidiami daugelio valstybi interesai, todl pasaulin bendruomen privalo neleisti plstis tokiems nusikaltimams, o juos padariusius asmenis bausti.

428 Ortollen J. Elments de droit pnal. Paris, 1886. Nuoroda daroma pagal . . . , 1912. T. 1. . 100. 429 Mohl R. Die Vlkerrechtliche Lehre vom Asyle. 1853. S. 710. Nuoroda daroma pagal . . . . . .-, 1902. . 1. . 319. 430 iuos nusikaltimus daranius asmenis galima bt vadinti ir monijos prieais (lot. hostes humani generis). 431 Remiantis Niurnbergo tribunolo statuto 6 str., btent ie nusikaltimai priskirtini delicta jure gentium. Taiau domu tai, kad 1927 m. Varuvoje vykusioje tarptautinje konferencijoje dl baudiamj statym unifikavimo prie tarptautini nusikaltim buvo priskirti: piratavimas, pinig padirbinjimas, prekyba vergais, prekyba moterimis ir vaikais, prekyba narkotikais, prekyba pornografine literatra, kiti tarptautinse konvencijose nurodyti nusikaltimai. Plaiau skaityti . . . , 1956. . 13.

129

Universalusis principas galiojaniame LR BK buvo tvirtintas tik 2000 m. Seimui patvirtinus pirm Lietuvos mokslinink sukurt baudiamj statym. Taiau kai kurie Lietuvos autoriai teig, kad mes universalj princip galjome taikyti vadovaudamiesi ir 1961 m. LR BK 6 straipsnio 2 dalimi432. Tokia informacija pateikiama ir oficialiose ataskaitose433. Vertinant i norm ir inant vien tai, kad universalusis principas turt bti taikomas nepriklausomai nuo teiss, galiojanios nusikalstamos veikos padarymo vietoje, drsiai galima teigti, kad LR BK 6 straipsnio 2 dalis ne atvr, o ukirto keli universaliojo principo taikymui Lietuvoje. Tuo tarpu iam principui labai artima norma buvo tvirtinta Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos BK434. Ji galiojo iki 1990 m. spalio 4 dienos435. Analizuojamo baudiamojo statymo 6 straipsnio 4 dalyje buvo raoma, kad Usienio pilieiai u nusikaltimus, padarytus ne TSR Sjungos teritorijoje, atsako pagal tarybinius baudiamuosius statymus tarptautinse sutartyse numatytais atvejais. ios normos esm ta, kad usienieiai, padar nusikal-

timus usienyje, pagal ano meto statymus buvo baudiami tik tarptautinse sutartyse numatytais atvejais. Lietuvos statym leidjas, matyt, neteisingai vertino aplinkyb, kad usienieiai gali bti baudiami nepriklausomai nuo teiss, galiojanios nusikaltimo padarymo vietoje, ir 1990 m. savo valiniu sprendimu ukirto keli universalaus principo galiojimui Lietuvoje, nors vienintel ios normos problema (neminint tarybinio jos aspekto) buvo ta, kad jos negalima buvo taikyti Lietuvos pilieiams. Norint atskleisti LR BK 7 straipsnyje tvirtintos nuostatos, kad Asmenys atsako pagal kodeks, nesvarbu, kokia j pilietyb ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar u padaryt veik baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos statymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomyb u kuriuos numatyta tarptautini sutari pagrindu () pranaumus ir trkumus,

reikia inagrinti btinas daniausiai mokslinje literatroje iskiriamas universaliojo principo galiojimo slygas. Pirma, universalusis principas taikomas nusikaltimams, padarytiems u princip taikanios valstybs teritorijos rib. Antra, u iuos nusikaltimus baudiama remiantis atitinkamomis tarptautinmis konvencijomis. Treia, u nusikaltimo padarym baudiama nepriklausomai nuo jo padarymo vie432 433

Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1996. P. 98. Leiden Journal of International Law. Leiden University. Vol. 13. No. 4. 2000. P.

833.

LTSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989. P. 11. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 4 d. statymas Nr. I636 Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo // Valstybs inios. 1990. Nr. 31.
435

434

130

tos statym. Ketvirta, asmuo baudiamas jo faktinio buvimo valstybje tik tuo atveju, kai jis negali bti iduotas arba perduotas nusikaltimo padarymo vietos valstybei arba tarptautiniam teismui. Penkta, universalusis principas taikomas asmeniui, nepriklausomai nuo pilietybs ir gyvenamosios vietos. Visos ios slygos yra svarbios, nors dl kai kuri turinio ar privalomumo vyksta diskusijos. Mokslinje literatroje nepavyko aptikti n vieno prietaravimo, kad universalioji jurisdikcija realizuojama remiantis i esms tik tarptautinmis konvencijomis, nors pripastama, kad universaliosios jurisdikcijos srit kai kurie nusikaltimai (piratavimas, prekyba vergais, lktuv upuolimas arba grobimas, genocidas, karo nusikaltimai ir tam tikri terorizmo aktai) patenka vien pagal paprotin teis436. I esms tai teisingas poiris ikelt problem, taiau vargu ar iandien tai aktualus klausimas. Visos ivardytos veikos tarptautins teiss norm pripastamos arba tarptautiniais, arba tarptautinio pobdio nusikaltimais, ir niekas neneigia, kad juos padar asmenys gali bti baudiami taikant universalj princip. Taiau kyla klausimas, kodl sra nepatenka veikos, susijusios su dalyvavimu svetimos valstybs kare? Btina paymti, kad kai kurie autoriai mano, jog alis, nacionalinje teisje nustatanti dl i veik universalij jurisdikcij, turi bti konkreios konvencijos dalyv437. Tikriausiai neginytina gali bti tik tai, kad n viena valstyb savo valia negali nusistatyti, ar konkretus nusikaltimas (iskyrus jau mintus) gali bti baudiamas taikant universalij jurisdikcij, jei to neleidia daryti tarptautin konvencija, nors kai kuri valstybi praktika yra kitokia. Taiau vargu ar tikslinga bti grietos pozicijos alininku ir apriboti valstybi, kurios nra konkreios konvencijos dalyvs, teis organizuoti nusikaltim, keliani pavoj visam civilizuotam pasauliui, baudim taikant universalj princip. Juk negalima drausti valstybms individualia tvarka derinti savo nacionalin teis su tarptautine. Toks valstybi elgesys, manau, neprietaraut tarptautins teiss nuostatoms. rodymas galt bti pavyzdys i veicarijos teism praktikos.
Iki iol veicarija neratifikavo 1948 m. Jungtini Taut konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j, bet 1999 m. balandio 30 d. kaljimu iki gyvos galvos nuteis asmen u karinius nusikaltimus ir genocid Ruandoje. Sprendimas buvo paremtas tuo, kad veicarijos BK (108 ir 109 straipsniai) nustato

436

Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikinis tarptautins teiss vadas. Vilnius, 2000. P.

149.

437 Ten pat. P. 150; . . . , 1974. . 58.

131
atsakomyb u tokias veikas, bei tuo, kad ios valstybs BK tvirtintas universalusis baudiamj statym galiojimo erdvje principas (BK 6 str.)438.

Ypa i problema aktuali jaunoms valstybms, dar nespjusioms prisijungti prie daugelio svarbi tarptautini sutari, pasirayt dl solidarios kovos su konkreiais nusikaltimais, kelianiais grsm monijos gerovei ir geriems tarptautiniams santykiams. Iki 1940 m. Lietuva buvo 204 tarptautini sutari dalyv439. O nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuv inkorporavus Taryb Socialistini Respublik Sjung (toliau TSRS) (aneksijos laikotarpis) ms valstybs baudiamoji teis buvo kuriama atsivelgiant daugelio tarptautini sutari, pasirayt TSRS, nuostatas440. Atkrus Lietuvos nepriklausomyb ir iirus TSRS visi i i tarptautini sutari kylantys sipareigojimai perjo Rusijos Federacijai, kaip vis TSRS teisi ir pareig permjai. Tai reikia, kad, Lietuvai siekiant kartu su kitomis valstybmis dalyvauti aktyviame tarptautiniame gyvenime, reikia i naujo imtis aktyvi ingsni, norint prisijungti nors prie dalies pai svarbiausi tarptautini konvencij, kuri dalyv ji buvo iki 1940 m., bei t, kurios buvo priimtos po Antrojo pasaulinio karo ir iuo metu yra aktualios. Taiau laukti, kol tai bus padaryta, pragaitinga. Todl jau iuo metu, siekiant gyvendinti atsakomybs neivengiamumo princip, i esms pakanka konkreios alies pozityviojoje teisje tvirtinti norm, sankcionuojani universaliojo principo taikym. Tuomet galima tiktis, kad asmuo, padars tarptautin ar tarptautinio pobdio nusikaltim, neivengs atsakomybs ir bus nubaustas. Tiktina, kad iais argumentais vadovavosi ir LR BK krjai, nes universalj princip tvirtinanioje normoje nustat, kad asmuo, padars vien i 7 straipsnyje nurodyt nusikaltim, baudiamas ne remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, o() tarptautini sutari pagrindu () Tai, manau, atskleidia daug platesn Lietuvos statym leidj poir nagrinjam problem. Atkreiptinas dmesys tai, kad mokslinje literatroje diskutuojama ir dl pai konvencij, kuriomis remiantis gali bti gyvendinama universalioji jurisdikcija, pobdio bei turinio. Ne visose konvencijose, pasiraytose dl kovos su tarptautiniais arba tarptautinio pobdio nusikaltimais, tiesio438 Code Pnal Suisse of 21 December 1937; Coupable de crimes de guerre et d'assassinat, le maire rwandais est condamn la perptuit // Le Temps. 1 May 1999. 439 Lietuvos sutartys su svetimomis valstybmis. Kaunas, 1939. T. II. 440 Iki 1990 m. TSRS pasira apie 10 tkst. tarptautini sutari ir pakt, kuri nemaa dalis tenka ir baudiamosios teiss sriiai. Plaiau skaityti . ., . . ( ). , 1994. . 7.

132

giai numatyta galimyb gyvendinti universalij jurisdikcij. is aspektas ir yra pagrindin prieastis, suteikianti teis kai kuriems autoriams laikytis labai konservatyvios pozicijos. Jie teigia, kad universalioji jurisdikcija galima tik tuomet, kai omenyje turime piratavim, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monijai441. Tai, kad valstybs universalij jurisdikcij gali gyvendinti dl nusikaltim taikai442, karo nusikaltim443 ir nusikaltim monijai444, yra neginijamas faktas. vairi tarptautini konvencij, kurios skirtos kovai su iais tarptautiniais nusikaltimais, turinio analiz leidia teigti, kad jurisdikcijos universalumas, kaip atsakas tokias nusikalstamas veikas, pasireikia tuo, kad kaltinink gali bausti ne tik veikos padarymo vietos, bet ir kit valstybi arba net ir tarptautinis teismas445. Jungtini Taut (toliau JT) Karo nusikaltim komisija konstatavo, kad teis bausti u karo nusikaltimus suteikiama bet kuriai nepriklausomai valstybei446. Tai paymima ir daugelyje konvencij, pasirayt turint tiksl solidariai kovoti su karo nusikaltimais447. Tai reikia, kad baudimo teis suMalcolm N. S. Internalional Law (Fourth Edition). Cambridge, 1997. P. 470. Tokios pozicijos, matyt, laiksi ir Baltarusijos baudiamojo kodekso 6 straipsnio rengjai. 442 Kaip apibrta Niurnbergo karinio tribunolo statuto 6 str., nusikaltimai taikai yra: agresijos planavimas, rengimasis jai, karas paeidiant tarptautines sutartis ar susitarimus; dalyvavimas vykdant bet koki prie tai mint veik. r. Wright Q. The Law of the Nurenberg Trial // American Journal of International Law. 1947. Vol. 41. P. 3972. 443 Visuotinai pripainta, kad karo nusikaltimai yra ie: karo statym ir paproi paeidimas, pasireikiantis udraust kariavimo bd ir priemoni naudojimu; miest ir kit gyvenviei netikslingas naikinimas; kultrini vertybi naikinimas; nemonikas elgesys su karo belaisviais, sueistaisiais ir kitais civiliais okupuotos ar aneksuotos teritorijos asmenimis; civili asmen deportacija ar inaudojimas; kait pamimas ir j udymas; ekocidas; asmenins ar visuomenins nuosavybs grobimas. r. Bierzanec R. War Crimes: History and Definition // International Criminal Law Enforcement. New York, 1987. P. 2950. 444 iai nusikaltim grupei priklauso nuudymas, pavergimas, deportavimas ir kiti nemoniki veiksmai, vykdyti civili gyventoj atvilgiu prie kar ar jo metu, taip pat persekiojimai politiniu, rasiniu ar religiniu pagrindu (genocidas), apartheidas. r. Ferencz B. Crimes Against Humanity // Encyclopedia of Public International Law. 1992. P. 869871. 445 Pavyzdiui, Tarptautinio baudiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai tekst r. UN Doc. S/25704; Tarptautinio baudiamojo teismo statuto tekst r. International Law. , 1998. . 3. 446 Harris D. J. Cases and Materials on International Law (Fifth Edition). London, 1998. P. 289. 447 1929 m. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni veikianiose armijose padties gerinimo ir dl elgesio su karo belaisviais; 1949 m. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni veikianiose armijose padties gerinimo; 1949 m. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni bei asmen, itikt laivo avarij, esani ginkluotj jr pajg sudtyje, padties gerinimo; 1949 m. enevos konvencija dl elgesio su karo belaisviais; 1949 m. enevos konvencija dl civili gyventoj apsaugos karo metu. r. Valstybs inios. 2000. Nr. 63.
441

133

teikiama tiek kaltininko tautybs, tiek nuolatins jo gyvenamosios vietos valstybei bei nieko bendra su nusikaltimu neturiniai valstybei, bet nustaiusiai savo pozityviojoje teisje baudiamj atsakomyb u tokias veikas. Kitose konvencijose nustatyta, kad teis bausti u tarptautinius nusikaltimus suteikiama nusikaltimo padarymo vietos arba tarptautiniam teismui448. Nepaisant vairioms valstybms ir tarptautiniams teismams pripastamos teiss bausti kaltinink u tarptautinius nusikaltimus, pirmoji ia teise turt pasinaudoti ta valstyb, kurios teritorijoje buvo padarytas nusikaltimas. Taiau vykdant kaltininko ekstradicij arba perdavim i faktins jo buvimo vietos nusikalstamos veikos padarymo vietos valstyb, turi bti nusprsta, kad ta valstyb pajgi kaltininko atvilgiu realizuoti teritorin jurisdikcij. Tik tuomet, kai tokios galimybs nra, galima kalbti apie universaliosios jurisdikcijos gyvendinim. Tuomet nesvarbu, ar asmuo bus teisiamas jo faktinio buvimo vietos valstybje, ar jo pilietybs valstybje, ar tarptautiniame teisme. Kalbant apie tarptautinius teismus, pirmiausia reikia turti omenyje 1993 m. steigt Tarptautin baudiamj tribunol buvusiai Jugoslavijai449. io Tribunolo jurisdikcijai suteikta pirmenyb nacionalini teism jurisdikcijos atvilgiu. Taiau praktikai Tribunolo jurisdikcija gyvendinama tik tuomet, kai Tribunolas pareikalauja, kad nacionaliniai teismai jam perleist savo jurisdikcij.
Tokios praktikos pavyzdys galt bti M. T. byla. M. T. kaltinimas genocidu buvo pareiktas Vokietijoje Bavarijos Aukiausiajame Teisme, remiantis Vokietijos BK 6 straipsniu. Taiau Tribunolo reikalavimu jis buvo iduotas ir nuteistas Hagoje (byla Nr. IT-95-9).

Dl genocido, nusikaltim monikumui, karo nusikaltim ir agresijos nusikaltim jurisdikcija pripastama ir Tarptautiniam Baudiamajam Teismui, kuris buvo steigtas 1988 m. Romoje pasiraius Tarptautinio Baudiamojo Teismo statut450. Taiau io Teismo jurisdikcija yra tik papildoma. Universaliosios jurisdikcijos pripainimas neginijamas ir tuomet, kai kalbama apie piratavim, nors is nusikaltimas yra tik tarptautinio pobdio (ia noriau atkreipti dmes tai, kad LR BK baudiamoji atsakomyb u
448 1948 m. JT konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j, 1973 m. Tarptautin konvencija dl apartheido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j. r. mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 115119; 7380. 449 io teismo statut irti Lyal S. Sunga. The Emerging System of International Criminal Law. Developments in Codification and Implementation. Hague, London, Boston, 1997. P. 351360; International Legal Materials. 1993. Vol. 32. 450 Romos Tarptautinio Baudiamojo Teismo statutas // Valstybs inios. 2003. Nr. 49.

134

piratavim nenustatyta451. Manau, tai akivaizdus kodekso trkumas, kur artimiausiu metu btina paalinti ir dl io nusikaltimo padarymo nustatyti universalij jurisdikcij). Kaip galima jurisdikcijos ris ji tvirtinta 1982 m. JT jr teiss konvencijoje, 1958 m. enevos konvencijoje dl atvirosios jros, 1970 m. Hagos konvencijoje dl kovos su neteistu orlaivio pagrobimu ir 1971 m. Monrealio konvencijoje dl kovos su smurtu prie civilins aviacijos saugum. Be to, universalij jurisdikcij galima gyvendinti remiantis 1988 m. Konvencija dl nubaudimo u neteistus veiksmus, nukreiptus prie jr navigacijos saugum452. 1982 m. JT jr tess konvencijos 101 straipsnyje nustatyta, kad piratavimas gali bti dviej ri: piratavimas jrose ir piratavimas ore453 (angl. hijacking454). Tokia pati klasifikacija pateikta ir 1958 m. enevos konvencijoje dl atvirosios jros. Taiau apibriant nusikaltim reikia turti omenyje, kad piratavimas yra ne tik nelegals prievartos ar sulaikymo veiksmai arba plimo atvejai, bet ir laivo paskandinimas arba orlaivio numuimas, j apaudymas, bombardavimas, ekipao nari arba keleivi udymas455. Btina paymti ir tai, kad mintos 1970 m. Hagos ir 1971 m. Monrealio konvencijos skirtos apibrti ne tik piratavim ore, bet ir kitus nusikaltimus (pvz,. orlaivio pagrobimas), kuri padarymas taip pat kelia visuotin pavoj. Todl ios konvencijos suteikia galimyb valstybms nacionalines normas formuluoti taip, kad baudiamoji atsakomyb u konvencijose vardytas veikas bt nustatyta visais atvejais. Kiekviena valstyb, nustaiusi baudiamj atsakomyb u ias veikas, gali j atvilgiu gyvendinti universalij jurisdikcij456. Taiau universalumas ia pasireikia tuo, kad kiekviena valstyb privalo utikrinti atsakomybs neivengiamum, vadovaudamasi jau mintu principu aut dedere aut judicare.
Nemanau, kad baudiamj atsakomyb u piratavim nustato LR BK 251 straipsnis, nes ugrobti orlaiv, laiv ar stacionari platform kontinentiniame elfe praktikai nemanoma. Juk kontinentinis elfas tai emyno tsinys, esantis u teritorins jros rib. Jame plaukioti ar skraidyti laivai tikrai negali. 452 http://www.geocities.com/Tokyo/Garden/5213/rome1988.htm 453 Kovajant su iuo nusikaltimu pasiraytos specialios konvencijos: 1970 m. Hagos ir 1971 m. Monrealio. r. Valstybs inios. 1997. Nr. 19. Plaiau apie piratavim ore skaityti Aerial Piracy and Aviation Security (Ed. by Yonah Alexander, Eugene Sochori). Dordrecht, Boston, London, 1990. 454 Apie io angliko termino kim plaiau skaityti Harris D. J. Cases and Materials on International Law (Fifth Edition). London, 1998. P. 294. 455 . , 1995. . 121. 456 Jungtini Taut Karo nusikaltim komisija konstatavo, kad piratavimas, kaip ir kariniai nusikaltimai, gali bti baudiami bet kurioje nepriklausomoje valstybje. r. Harris D. J. Cases and Materials on International Law (Fifth Edition). London, 1998. P. 289.
451

135

Lygiai tas pats pasakytina ir apie kitas konvencijas (1973 m. Konvencija dl baudimo u nusikaltimus, padarytus prie asmenis, kurie naudojasi tarptautine apsauga457, taip pat diplomatinius agentus; 1984 m. Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim458; 1988 m. Konvencija dl kovos su neteistais aktais, nukreiptais prie saug jros laiv plaukiojim; 1988 m. JT konvencija dl kovos su neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta459; 1997 m. Tarptautin konvencija dl teroristini sprogdinim eliminavimo460; 1977 m. Europos konvencija dl kovos su terorizmu461; 1979 m. Tarptautin konvencija dl kovos su kait pamimu; 1980 m. Konvencija dl branduolini mediag fizins apsaugos; 1989 m. Konvencija dl kovos su samdini verbavimu, inaudojimu, finansavimu ir j apmokymu462; 1999 m. Baudiamosios teiss konvencija prie korupcij463; 1961 m. Vieninga konvencija dl narkotini mediag464, 1971 m. Konvencija dl psichotropini mediag465). iuo klausimu yra ir kita nuomon. Teigiama, kad ivardytais atvejais galima kalbti tik apie kvaziuniversali (tarsi universali) jurisdikcij, nes konvencijos tekste ji tiesiogiai nenustatyta466. Oponuojant iai pozicijai galima pasakyti, kad tarptautini sutari, kurios pasiraomos dl solidarios kovos su tarptautinio pobdio nusikaltimais, pagrindinis tikslas yra garantuoti, kad kaltininkas neivengs atsakomybs. Siekdamos io tikslo, valstybs privalo sukurti tokius nacionalinius statymus, kad kaltininkas bt arba teisiamas jo sulaikymo vietoje, arba iduodamas kitai valstybei, pasiruousiai tai padaryti (principas aut dedere aut judicare). ymi mokslinink teigimu, principas aut dedere aut judicare (jei asmuo gali bti baudiamas netaikant veikos abipusio baudiamumo reikalavimo) yra universaliojo principo poymis467. Antra vertus, nematau
. , 1997. . 3. . 1822. mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 169184. 459 Valstybs inios. 1998. Nr. 38. 460 International Convention for the Suppression of Terrorist Bombings (1997) // www.un.org/law/cod/terroris.htm. i konvencija pasirayta 1998m gruodio 12 d., bet iki iol neratifikuota. 461 Valstybs inios. 1977. Nr. 7. 462 . , 1997. . 2. C. 812819. 463 Criminal Law Convention on Corruption // European Treaty Series/173. Strasbourg, 1999. 464 , 1997. . 291295 465 Ten pat. . 296301. 466 Malcolm N. S. Internalional Law (Fourth Edition). Cambridge, 1997. P. 437. 467 Traskman P. O. Provisions on Jurisdiction in Criminal Law the Reform of law Caught in the Tension between Tradition and Dynamism // Criminal Law Theory in Transi458 457

136

prieasi atskirti universalij ir kvazi-universali jurisdikcij, nes esm lieka ta pati. Taiau dl tam tikr veik teisinant universalij jurisdikcij reikia atsivelgti usienio valstybi praktik bei tai, ar konkreti veika kelia pavoj vis civilizuot valstybi egzistencijai. Vargu ar verta kalbti apie universaliosios jurisdikcijos taikymo btinyb korupcijos atveju. Tuo tarpu niekas nesiginys dl to, kad terorizmas arba veikos, susijusios su neteistu elgesiu su branduolinmis mediagomis, yra btent tokios. Tarptautinio pobdio nusikaltim kategorijai priklauso tokie nusikaltimai kaip laiv susidrimas ir nesuteikimas pagalbos jroje. Baudiamosios atsakomybs klausimai u i nusikaltim padarym reglamentuojami keliose tarptautinse konvencijose, o btent: 1952 m. Briuselio konvencijoje dl kai kuri taisykli, susijusi su baudiamja kompetencija susidrus laivams bei kitais vykiais navigacijos metu, unifikavimo468; 1958 m. enevos konvencijoje dl atvirosios jros ir 1982 m. JT jr teiss konvencijoje. Taiau domu tai, kad n viena i i konvencij nesuteikia teiss gyvendinti kuriai nors valstybei baudiamj jurisdikcij taikant universalj princip. Konvencijose nustatyta, kad teis persekioti kaltinink469 suteikiama tik jo pilietybs arba laivo vliavos valstybei. Todl akivaizdu, kad i tarptautinio pobdio nusikaltim atvilgiu galioja tik vliavos arba personalinis principas. Taiau jau minta, kad tarptautinje praktikoje buvo ir toki atvej, kai kaltininkas buvo baudiamas taikant net apsaugos princip (Lotus byla)470. Tik teritorinio arba vliavos principo taikym pripasta 1926 m. Konvencija dl vergovs471 ir 1956 m. Papildoma konvencija dl vergovs, verg prekybos ir vergov panai institut bei paproi panaikinimo472. 1949 m. Konvencija dl kovos su moni prekyba ir treij asmen prostitucijos inaudojimu473 laiduoja teritorins arba personalins jurisdikcijos gyvendinim. T pat galima pasakyti ir apie 1923 m. Konvencij dl kelio

tion Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 522. 468 1952 m. Tarptautin konvencija dl kai kuri teisi, susijusi su jr laiv aretu, suvienodinimo // Valstybs inios. 2002. Nr. 45. 469 Kaip nurodyta 1982 m. JT jr teiss konvencijos 97 str., kaltininkas gali bti tik laivo kapitonas ar kitas laivo gulai priklausantis asmuo, dl kurio kalts vyko nelaimingas atsitikimas. 470 Akehurst M. , Malanczuk P. iuolaikinis tarptautins teiss vadas. Vilnius, 2000. P. 237. 471 mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P.125129. 472 Ten pat. P. 132139. 473 Ten pat. P. 140148.

137

ukirtimo pornografini leidini apyvartai ir prekybai jais474, 1972 m. Konvencij dl pasaulinio kultros ir gamtos paveldo globos475. Vliavos arba, iimtiniais atvejais, personalinio principo taikym pripasta 1884 m. Paryiaus konvencija dl povandenini telegrafo kabeli apsaugos476, o 1929 m. enevos konvencija dl kovos su pinigini enkl padirbinjimu pripasta tik teritorin jurisdikcij. Vertinant i konvencij nuostatas dl valstybi baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimo princip, kyla klausimas, ar teisinga, jei valstybi nacionaliniuose statymuose bus nustatyta, kad daugelis i i veik gali bti baudiamos taikant universalij jurisdikcij? Norint atsakyti klausim, pirmiausia reikia pabrti tai, kad ne visomis iose konvencijose nurodytomis veikomis ksinamasi monijos gerov. Tai, kad konkreti nusikalstama veika pripastama tarptautinio pobdio nusikaltimu, dar nereikia, kad kovai su juo turi bti suvienytos civilizuot valstybi pajgos. ias ivadas galima daryti vertinant nusikaltimus, ivardytus 1884 m. Paryiaus konvencijoje dl povandenini telegrafo kabeli apsaugos, 1972 m. konvencijoje dl pasaulinio kultros ir gamtos paveldo globos, 1952 m. Briuselio konvencijoje dl kai kuri taisykli, susijusi su baudiamja kompetencija susidrus laivams bei kitais vykiais navigacijos metu, unifikavimo, 1923 m. Konvencijoje dl kelio ukirtimo pornografini leidini apyvartai ir prekybos jais ir kt. Taiau kiti tarptautinio pobdio nusikaltimai sulaukia kitokio vertinimo. Tai patvirtina tiek LR BK, tiek usienio valstybi baudiamj kodeks straipsni, tvirtinani universalj princip, analiz. Nepaisant to, kad nemaai konvencij, pasirayt dl kovos su tarptautinio pobdio nusikaltimais, nenustato galimybs taikant universalj princip gyvendinti kurios nors alies baudiamj jurisdikcij dl konvencijose nurodyt nusikaltim, vis dlto kai kuri valstybi baudiamuosiuose kodeksuose tai padaryta. LR BK 7 straipsnyje aikiai nustatyta, kad is straipsnis taikomas, pavyzdiui, jei asmuo prekiavo monmis; gamino, laik arba realizavo netikrus pinigus arba vertybinius popierius; legalizavo nusikalstamu bdu gyt turt. Tas pats pasakytina ir apie Vokietijos Federacins Respublikos BK 6 paragraf bei Japonijos BK 42 straipsn. Taiau yra ir toki valstybi, kurios savo baudiamuosiuose kodeksuose universalj princip suformulavo taip, kad jis gali bti taikomas tik tuo
, , . IX. , 1954. . 100105. 475 Valstybs inios. 1997. Nr. 19. 476 . , 1995. . 134.
474

138

atveju, kai tai tiesiogiai paymta tarptautinje sutartyje. Tokios normos pavyzdys gali bti Lenkijos Respublikos BK 113 straipsnis. iame straipsnyje parayta, kad Lenkijos baudiamieji statymai taikomi nusikaltimams, padarytiems usienyje, tik tuomet, kai remiantis Lenkijos Respublikos tarptautine sutartimi Lenkija pareigota tai daryti. Taip pat nustatyta vedijos Karalysts BK 2 skyriaus 3 straipsnio 6 punkte, Danijos Karalysts BK 2 skyriaus 8 paragrafo 5 punkte ir veicarijos Konfederacijos BK 6 bis straipsnyje. Vertinant pozicij t valstybi, kuri nacionaliniai statymai, kitaip nei konkreios tarptautins sutartys, leidia gyvendinti baudiamj jurisdikcij taikant universalj princip, galima pasakyti tik viena: jei tarptautinje sutartyje numatyta veika kelia pavoj monijos gerovei, tai j padariusio asmens baudimas taikant universalj princip gali bti pateisinamas. Jau seniai taikant universalj princip baudiami asmenys, padirbinjantys pinigus ir vertybinius popierius, ir tai daugeliui valstybi priimtinas poiris ios problemos sprendim477. Be to, tokia valstybs pozicija nesikerta su tarptautinje teisje nustatytomis universaliojo principo ribomis. 1948 m. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 4 straipsnyje parayta, kad Niekas negali bti laikomas vergijoje ar nelaisvas: vis form vergija ir prekyba vergais draudiama478. Taigi ar galima nesutikti su valstybe, kuri siekia nubausti nusikaltim padarius asmen net ir tuo atveju, jei jis nusikalto u ios valstybs teritorijos rib. i trumpa tarptautini konvencij analiz leidia teigti, kad universalj princip tvirtinanios normos konstravimo metodas yra dar vienas diskusij objektas. Formuluojant Baudiamajame kodekse universalj princip tvirtinani norm, reikia vengti vien bendrj formuli metodo, kurio alininks yra Lenkija (BK 113 str.) bei tokios valstybs kaip Estija (BK 5 str. 3 d.), Italija (BK 7 str.), Rusija (BK 12 str. 3 d.). Bendrj formuli metodo pasirinkim rodo normos, tvirtinanios, kad universalioji jurisdikcija gyvendinama tik tarptautinse sutartyse numatytais atvejais.
Pavyzdiui, Rusijos Federacijos BK 12 str. 3 d. nustatyta, kad Usienio valstybi pilieiai ir nuolat Rusijos Federacijoje negyvenantys asmenys be pilietybs u nusikaltimus padarytus ne Rusijos Federacijos teritorijoje, atsako pagal Kodeks tuomet, kai (), ir tuomet, kai tai numatyta Rusijos Federacijos tarptautinje sutartyje ().

tvirtinus Baudiamajame kodekse bendrj formuli metod, faktikai ukertamas kelias gyvendinti valstybs baudiamj jurisdikcij dl tam
477 Jurgutis V. Baudiamojo statymo teritorin galia baudiamojo kodekso projekte // Teis. 1939. Nr. 45. P. 82. 478 mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 13.

139

tikr nusikaltim padarymo taikant universalj princip, nes, kaip jau buvo minta, tik nedaugelyje tarptautini sutari tokios jurisdikcijos gyvendinimo galimyb tiesiogiai nustatyta. LR BK 7 straipsnyje tvirtinant universalj princip pasirinktas srao metodas. Tai reikia, kad pateikiamas tikslus sraas veik, u kurias gali bti gyvendinama Lietuvos baudiamoji jurisdikcija taikant universalj princip. Toks valstybs poiris klausim taip pat nra visikai teisingas, nes, pasiraant naujas konvencijas, privalu bus keisti ir mint straipsn. Todl daug teisingiau pasirinkti kartu ir srao, ir bendrj formuli, arba, kitaip tariant, kombinuotj, metod. metod pasirinko, pavyzdiui, Vokietijos baudiamojo kodekso rengjai. Pritarti iam universalj princip tvirtinanios normos konstravimo metodui galima dl keli prieasi. Pirma, pasirinkdama metod, valstyb gals bausti asmenis, padariusius nusikaltimus, kelianius grsm monijos gerovei, bet dl kuri baudimo atitinkamose konvencijose tiesiogiai nenustatyta universaliosios jurisdikcijos gyvendinimo teis. Antra, valstyb gali nustatyti universalij jurisdikcij dl t veik, dl kuri baudimo pasiraytos tarptautins sutartys, bet prie j dar neprisijungta arba jos neratifikuotos. Treia, baudiamajame kodekse alia veik srao tvirtinus nuostat, kad baudiamieji statymai taikomi nusikaltimams, padarytiems usienyje, ir tuomet, kai, remiantis ratifikuota tarptautine sutartimi, valstyb pareigota tai daryti, bt galima ivengti dano statymo kaitaliojimo, kai pasikeiia pasaulins bendruomens poiris konkrei nusikalstam veik pavojingum. Viena i aptart universaliojo principo taikymo slyg ta, kad asmuo faktinje jo buvimo valstybje baudiamas tik tuomet, kai jis negali bti iduotas arba perduotas nusikaltimo padarymo vietos valstyb arba tarptautiniam teismui. Skaitydami LR BK 7 straipsnio redakcij matome, kad i slyga nenustatyta. Taiau prie tai minta, kad konkreiose konvencijose tvirtinamas aut dedere aut judicare principas, leidiantis kalbti apie jurisdikcij prioritet. Reikt nesutikti su tais autoriais, kurie teigia, kad iuo atveju vienos kurios jurisdikcijos pirmumo klausimas negali bti svarstomas479. Jeigu pripastama, kad teritorinis principas yra pamatinis, absoliutus, tai jo pirmumas kit princip sistemoje negali bti ginijamas. Paneigti teritorins jurisdikcijos pirmum galima tik tuomet, kai ji dl konkretaus nusikaltimo padarymo negali bti taikoma.
479 . . . , 1995. . 192.

140

Tokios situacijos pavyzdys galt bti vykiai buvusioje Jugoslavijoje ir Ruandoje. i valstybi pozityvioji teis nenustat atsakomybs u genocid ir karo nusikaltimus, todl dl i nusikaltim mintose valstybse nra galimybi gyvendinti teritorin jurisdikcij. Btent dl ios prieasties tokios valstybs kaip Vokietija, Danija, Olandija, veicarija, Belgija nuteis ne vien asmen dl nusikaltim, padaryt buvusioje Jugoslavijoje ar Ruandoje. Taip pat pasielg ir tarptautiniai baudiamieji tribunolai buvusiai Jugoslavijai ir Ruandai. Vadovaujantis iais principais buvo sprendiama ir Jugoslavijos prezidento S. M. byla. Taiau jei teritorin jurisdikcija gali bti gyvendinta, tai valstyb, kurios teritorijoje yra nusikaltim padars asmuo, turi vykdyti ekstradicij ir taip sudaryti slygas valstybei gyvendinti teritorin jurisdikcij.
Tokios praktikos pavyzdys yra A. L. ir K. G. ekstradicija i JAV Lietuv. Tuo tarpu Kanada per pastaruosius penkerius metus nusikaltimo padarymo vietos valstybes idav net 114 karo nusikaltimais tariam asmen480.

Ekstradicijos, arba perdavimo, negalimumas, kaip slyga, suteikianti valstybms teis gyvendinti universali jurisdikcij, btina, norint nepaalinti galimybs iduoti kaltinink Tarptautiniam Teismui. Oponuojant iam teiginiui galima bt teigti, kad pakanka toki galimyb tvirtinti ekstradicij reglamentuojaniame straipsnyje ir problema bus isprsta. Taiau tokiu atveju galima susidurti su norm kolizija. Universalj princip tvirtinanti norma nustatys imperatyv, kad asmuo yra baudiamas pagal alies statymus, o ekstradicijos pagrindus ir slygas nustatanioje normoje bus nustatyta, kad asmuo gali bti (iskirta autoriaus) iduodamas (LR BK 9 str.) arba pagal Europos areto order (LR BK 91 straipsnis) perduodamas usienio valstybei arba Tarptautiniam teismui. Kam teikti pirmum imperatyvui ar dispozityvui? Manau, pirmumas turi bti teikiamas imperatyviai normai. Tad akivaizdu, kad kuriant norm, tvirtinani universalj princip, btina nustatyti, kad valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama taikant princip, kai kaltininkas neiduodamas arba neperduodamas. Studijuojant universalaus principo galiojimo slygas, btina inagrinti veikos abipusio baudiamumo problem. Taiau prie tai noriau atkreipti dmes tai, kad savita problema yra ir subjekt, kuriems gali bti taikomas universalusis principas, sraas.

480

Leiden Journal of International Law. Leiden University. 2000. Vol. 13. No. 4. P.

816.

141

Rus mokslininkas A. I. Boicovas teigia, kad universalusis principas galioja tik usienieiams ir nuolat alyje negyvenantiems asmenims be pilietybs481. Tokios pozicijos laikosi ir Rusijos Federacijos statym leidjai (Rusijos Federacijos BK 12 str. 3 d.). Tikriausiai akivaizdu, kad iuo klausimu verta diskutuoti. Pirmiau ivardyt princip analiz akivaizdiai rod, kad universalusis principas turi galioti visiems asmenims, nepriklausomai nuo j pilietybs ir gyvenamosios vietos. Be to, ir daugelis autori yra pareik, kad alies universalioji jurisdikcija gyvendinama nepriklausomai nuo nusikaltim padariusio asmens pilietybs482. Grtant prie jau aptart problem reikia pasakyti, kad dauguma autori sutaria, kad tvirtinant universalumo princip veikos abipusio baudiamumo slyga netaikytina483. Tokia nuostata tvirtinama ir galiojaniame LR BK (7 ir 8 straipsniai) bei daugelio usienio valstybi baudiamuosiuose kodeksuose (pvz., Vokietijos Federacins Respublikos BK 6 paragrafas, Danijos Karalysts BK 2 skyriaus 8 paragrafo 5 punktas, Lenkijos Respublikos BK 113 str., Estijos Respublikos BK 5 str. 3 d., Suomijos Respublikos BK 1 skyriaus 3 paragrafe). Taiau iuo metu toks poiris nra visuotinis. Pavyzdiui, veicarijos Konfederacijos BK 6 bis straipsnyje nustatyta, kad universalusis principas taikomas tik tuomet, kai padarytas nusikaltimas baudiamas ir nusikaltimo padarymo vietoje. Tas pat tvirtinta Austrijos Respublikos BK 65.1.2. straipsnyje484. Kit valstybi baudiamuosiuose kodeksuose (pvz., Italijos, Baltarusijos, Japonijos, Rusijos) veikos abipusio baudiamumo princip reglamentuojani norm ivis nra. Vien tai, kad nusikaltimai (pvz., piratavimas), kuriems taikomas universalusis principas, gali bti padaromi teritorijoje, kurioje negalioja n vienos valstybs statymai, leidia teigti, kad veikos abipusio baudiamumo reikalavimas universaliajam principui netaikytinas. Be to, vadovaujantis veikos padarymo vietoje galiojaniais statymais, nusikaltimai, patenkantys universaliosios jurisdikcijos sritin, j padarymo vietoje gali bti nebaudiami. Tai rod vykiai Ruandoje bei buvusioje Jugoslavijoje. Nagrinjant universalj princip, negalima ivengti anksiau nagrinto baudiamojo persekiojimo pradios klausimo analizs. Naujai priimtame
. . . , 1995. . 177. 482 Elst R. Implementing Universal Jurisdiction over Graves Breaches of the Geneva Concention // Leiden Journal of International Law. Leiden University. 2000. Vol. 13. No. 4. P. 823. 483 Ten pat. 484 Austria's Initial Report to the United Nations Committee Against Torture // United Nations Document. CAT/C/5/Add. 10. P. 5.
481

142

LR BK iuo klausimu nieko neraoma. Tuo tarpu Didiojoje Britanijoje universalumo principas negali bti taikomas be generalinio prokuroro sutikimo. Panaiai klausimas sprendiamas ir Ispanijoje, Danijoje bei Suomijoje. Svarstant klausim i esms galima teigti, kad i problema nra pagrindin. Kiekviena valstyb gali laisvai pasirinkti, ikiteisminis tyrimas bus pradedamas tik tada, kai tai daryti nurodys generalinis prokuroras arba teisingumo ministras, arba jis bus pradedamas bendrais pagrindais. Kur kas svarbiau inagrinti kaltininko buvimo btinyb valstybje, kuri pradeda ikiteismin tyrim, problem. 19701980 m. nemaai moni nukentjo nuo Argentinos ir ils reim. Dalis moni sugebjo pabgti i i ali Europ ir gauti politin prieglobst arba pabglio status. ie asmenys arba Argentinoje ir ilje likusi reimo auk artimieji kreipsi juos primusi valstybi teismus, praydami pradti baudiamj persekiojim dl Argentinoje ir ilje darom nusikaltim monikumui. Paduoti skundai buvo pagrindas teismams pradti baudiamj persekiojim ir vliau prayti konkrei kaltinink ekstradicijos. Tikriausiai daugelis buvome liudininkai, kai Ispanija, Pranczija ir veicarija kreipsi Didij Britanij, praydamos iduoti buvus ils diktatori A. P. ie praymai buvo pagrsti nukentjusij arba j artimj A. P. pateiktais kaltinimais. Tokia baudiamojo proceso pradios tvarka pripainta, pavyzdiui, Ispanijos statymais. Tuo tarpu veicarijos Konfederacijos BK 6 straipsnyje ir Pranczijos Respublikos BPK 6892 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad taikant universalj princip kaltininkas privalo bti alyje. T pat patvirtino ir Pranczijos kasacinis teismas, nusprends, kad Pranczijos teismai gali gyvendinti valstybs baudiamj jurisdikcij taikydami universalj princip tik tuomet, kai kaltininkas yra Pranczijoje485. Norint nusprsti, kuri pozicija teisinga, btina atriboti du dalykus. Reikia skirti baudiamojo proceso pradios moment ir moment, kai, vadovaujantis universaliuoju principu ir remiantis konkreiu LR BK specialiosios dalies straipsniu, kaltininkas traukiamas baudiamojon atsakomybn. is atribojimas draust teisti asmen in absentia, bet leist jam nesant pradti ikiteismin tyrim. Taigi silyiau LR BK tvirtinti toki universalj princip ir jo taikymo pagrindus teisinani 7 straipsnio redakcij: 1. Asmenys, kuri nusprsta neiduoti i Lietuvos arba neperduoti usienio valstybei ar Tarptautiniam teismui, atsako pagal kodeks, nesvar485 Belgian Initial Report to the United Nations Committee against Torture // United Nations Document. CAT/C/5/Add. 2. P. 14.

143

bu, kokia j pilietyb ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar u padaryt nusikaltim baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos statymus, jei padaromi: 1) nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai (BK 99113 straipsniai); 2) prekyba monmis (BK 147 straipsnis); 3) netikr pinig ar vertybini popieri gaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 straipsnis); 4) netikr mokjimo instrument, skirt atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteistas disponavimas jais (BK 214 straipsnis); 5) nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legalizavimas (BK 216 straipsnis); 6) teroro aktas (BK 250 straipsnis); 7) orlaivio ugrobimas (BK 251 straipsnis); 8) jros ar ups laivo upuolimas (BK str.); 9) mogaus pagrobimas kaitu (BK 252 straipsnis); 10) neteistas elgesys su radioaktyviomis mediagomis (BK 256 ir 257 straipsniai); 11) nusikaltimai, susij su disponavimu narkotinmis arba psichotropinmis, nuodingosiomis arba stipriai veikianiomis mediagomis (BK 259269 straipsniai). 2. Tokiomis pat slygomis ie asmenys atsako u padarytus nusikaltimus, dl kuri baudimo Lietuvos Respublika pasiraiusi tarptautin sutart.

3.5. Atstovavimo valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas ir jo tvirtinimas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse Atstovavimo principas tai XX a. pabaigoje suformuluotas ir paskutin viet valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip sistemoje uimantis valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas. io principo esm ta, kad usienietis, esantis princip taikanios valstybs teritorijoje, u usienyje padarytas nusikalstamas veikas (iskyrus tas, kurios baudiamos taikant valstybs interes apsaugos, individuali interes apsaugos ir universalj principus) atsako pagal valstybs baudiamuosius statymus tik tuo atveju, kai kita valstyb prao j nubausti.

144

Valstybs neretai ieko j teritorijoje arba u j rib nusikalstam veik padariusi asmen, siekdamos dl padaryt veik gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij. Taiau suradus iekom asmen, kartais susiduriama su jo idavimo teisinmis klitimis. Siekdama, kad toks asmuo neivengt baudiamosios atsakomybs, jo iekanti valstyb gali kreiptis su praymu nuteisti kaltinink u nusikalstam veik, padaryt praomosios valstybs teritorijoje arba u jos rib pagal jo faktins buvimo valstybs teis. Norint kad toks praymas bt patenkintas, vis pirma privalu, kad praym gavusios valstybs baudiamieji statymai tvirtint atstovavimo princip. Atstovavimo principo (vok. prinzip der stellvertretender strafrechtspflege, pranc. principe de la comptence) uoliausiu rmju pripastamas Vokietijos mokslininkas J. Kohleris486. XX a. pradioje jis pateik princip grindiani teorij. J palankiai sutiko daugelis mokslinink ir neuilgo ji tvirtinta daugelio valstybi baudiamuosiuose statymuose487. Atstovavimo principo pagrindas ekstradicijos arba asmens perdavimo netaikymas ar negalimumas bei siekis utikrinti atsakomybs neivengiamum. Jau buvo minta, kad padars nusikalstam veik usienio valstybje usienietis gali atvykti kit al, o vliau, nordama gyvendinti savo jurisdikcij, jo ekstradicijos arba perdavimo prao nusikalstamos veikos padarymo vietos arba jo pilietybs valstyb. Esama nemaai visuotinai pripaint slyg, kurioms esant praomoji valstyb gali nevykdyti praomo asmens ekstradicijos arba perdavimo. Tuomet teisingausia bt kaltinink teisti pagal jo faktinio buvimo vietos valstybs statymus, nes tai pareigoja daryti tarptautiniu mastu pripaintas principas aut dedere aut judicare. Asmen baudianti valstyb imasi atstovauti kitai valstybei, siekdama teisingumo vardan persekioti kaltinink488. statymai kuriami ne teritorijoms, o monms489, todl kiekviena nusikalstama veika turi bti teisikai vertinta, o jos kaltininkai nubausti. Antraip atsakomybs neivengiamumo principas lieka tik fikcija. Nepaisant gantinai plai atstovavimo principo galiojimo rib, lei486 487

Kohler J. Internationales Strafrecht. Stuttgart, 1917. S. 187. . . . , 1974.

. 27.

Nagrinjamuoju atveju atstovavimo esm yra visai kitokia nei civilinje teisje, todl ymiems XIXXX a. mokslininkams nebuvo jokio pagrindo teigti, kad pripastant vienos valstybs atstovavim kitai, privalsime kaltinink teisti pagal atstovaujamosios valstybs baudiamuosius ir procesinius statymus. Plaiau skaityti . . .-, 1884. . 78; . . . . . .-, 1902. . 1. . 315. 489 . . . . . .-, 1902. . 1. . 315.

488

145

diani teigti, kad jis yra artimas universaliajam baudiamj statym galiojimo erdvje principui, laikyti juos lygiaveriais negalima. LR BK atstovavimo principas netvirtintas. Taiau vertinant 1961 m. LR BK 6 straipsnio 2 dal, kur buvo nustatyta, jog Kiti asmenys, padar usienyje nusikaltimus, gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal Lietuvos Respublikos statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus, galima daryti ivad, kad atstovavimo principo poymiai

joje buvo. Kita vertus, jau anuomet buvo neaiku, kokiu pagrindu Lietuva nustato i asmen baudiamum ir kodl apsiribota vien tik nusikaltim (vartojant 1961 m. LR BK terminij autoriaus pastaba), padaryt kitos valstybs teritorijoje, baudimu. Atsivelgiant tai, kokia yra atstovavimo principo esm ir norint, kad io principo taikymas nekelt abejoni, btina iskirti ias atstovavimo princip apibdinanias ir jo galiojimui btinas slygas. Pirma, atstovavimo principas turt bti taikomas tik nuolatos Lietuvoje negyvenantiems usienieiams ir asmenims be pilietybs, padariusiems nusikalstamas veikas u Lietuvos teritorijos rib. Taiau kai kurios valstybs yra nustaiusios, kad taikant princip gali bti baudiami ir j pilieiai. Viena i toki valstybi yra Vokietija. i Vokietijos statym leidj pozicij galima paaikinti tik tuo, kad Vokietijos Federacins Respublikos BK 5 paragrafe tvirtintas personalinis principas galioja tik dl dalies u Vokietijos teritorijos rib padarom nusikalstam veik. Todl norint, kad kitos Vokietijos piliei usienyje padarytos nusikalstamos veikos taip pat bt baudiamos, buvo pasirinktas toks problemos sprendimo bdas. Antra, atstovavimo principas turt bti taikomas tik tuomet, kai dl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos negali bti gyvendinta Lietuvos baudiamoji jurisdikcija taikant vliavos, valstybs interes apsaugos, individuali interes apsaugos arba universalj principus. i atstovavimo principo taikymo slyga galt bti fiksuojama ne j tvirtinanioje normoje, o straipsnio pavadinime. Treia, taikant norm kaltininkas turt bti Lietuvoje. Ta pati slyga galioja ir ikiteisminio tyrimo pradios momentui. Be to, tokiu atveju baudiamasis persekiojimas gali bti pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu, nes btent is pareignas turt sprsti klausim dl baudiamojo persekiojimo permimo. Taiau Lietuvoje, nepaisant to, kad dl baudiamojo proceso perdavimo usienio valstybs generalinis prokuroras kreipiasi Lietuvos generalin prokuror, kartais sprendim pavedama priimti emesnio lygio prokuratros pareignams.

146
2000 m. spalio 12 d. Estijos generalinis prokuroras, vadovaudamasis 1972 m. Europos konvencija dl baudiamojo persekiojimo perdavimo ir 1993 m. pasirayta tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos savitarpio pagalbos civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose sutartimi, kreipsi Lietuvos generalin prokuror su praymu perimti baudiamj persekiojim baudiamojoje byloje, kurioje Estijos pilietis K. A. kaltinamas pasiksinimu sukiauti490. io klausimo sprendimas buvo perduotas emesnio lygio prokurorui su praymu apie priimt sprendim informuoti Estijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos generalines prokuratras491.

Matome, kad tokia Lietuvos praktika neteisinga. Lietuvoje btent Lietuvos Respublikos generalin prokuratra atsako u tarptautin teisin bendradarbiavim baudiamojo persekiojimo srityje, todl ne kas kitas, o jos vadovas turt sprsti ir mintus klausimus. io reikalavimo btinum galima argumentuoti ir tuo, kad, pavyzdiui, 1972 m. Europos konvencija dl baudiamojo persekiojimo perdavimo numato galimyb atsisakyti perimti baudiamj persekiojim vien tuo pagrindu, kad nusikalstama veika buvo padaryta u praomosios valstybs teritorijos rib, taiau galimo neigiamo sprendimo primimo motyvai nenurodomi. Valstyb pati turi isprsti galim problem. Jei i teis tenka alies generaliniam prokurorui, tai jam turi tekti ir teis sprsti baudiamojo persekiojimo pradios organizavimo klausim. Be to, reikalavimas, kad baudiamasis persekiojimas pradedamas tik alies generalinio prokuroro arba teisingumo ministro sutikimu, tvirtinamas ir atskir valstybi baudiamuosiuose statymuose (pavyzdys gali bti Suomija ir Italija). Ketvirta, bausti asmen taikant atstovavimo princip galima tik tuo atveju, kai, vadovaujantis pasirayta tarptautine sutartimi arba nacionaliniu statymu, kaltininkas negali bti iduotas arba perduotas kaltininko nubaudimu suinteresuotai valstybei arba toks praymas, inant, kad jis nebus patenkintas, visai nepateikiamas. Btent tokiais atvejais kaltininko nubaudimu suinteresuota valstyb gali kreiptis praydama perimti i jos baudiamj persekiojim ir kaltinam asmen u jos teritorijoje arba u jos rib padaryt nusikalstam veik teisti pagal praomosios valstybs baudiamuosius statymus. Pripainkime, kad tai daug paprastesnis bdas vykdyti teisingum, nei laukti, kol veikos kaltininkas, pavyzdiui, atvyks jo nubaudimu suinteresuot al arba bus iduotas tada, kai atliks jam paskirt bausm u praomojoje alyje padaryt nusikalstam veik. Didel tikimyb, kad belaukiant baigsis apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminai, ir jis liks nenubaustas.
490 491

2000 m. spalio 12 d. ratas Nr. 1.40/3281. 2000 m. spalio 20 d. ratas Nr. 07-04-3821.

147
Apraytos situacijos pavyzdys galt bti jau mintas atvejis, kai Estijos generalin prokuratra Lietuvos generalin prokuratr praydama perimti baudiamj persekiojim kreipsi tik tada, kai buvo atsisakyta iduoti Estijos piliet K. A. Mintas Estijos pilietis buvo sulaikytas Lietuvoje dl Lietuvoje padaryto turto prievartavimo (LR BK 273 str. 3 d.) ir kait pamimo (LR BK 131 str. 2 d.), todl praymo pateikimo momentu io asmens ekstradicijos klausimas negaljo bti isprstas teigiamai.

Pripastant ios slygos svarb, vis dlto nereikt jos tvirtinti atstovavimo princip fiksuojanioje normoje. Tokio sprendimo prieastis nenoras apsunkinti norm. Be to, tai, kad atstovavimo principas taikomas btent iais atvejais, tampa aiku gyvendinant 1972 m. Europos konvencij dl baudiamojo persekiojimo arba kitas tarpvalstybines sutartis dl teisins pagalbos ir teisini santyki baudiamosiose bylose. Penkta, padaryta nusikalstama veika turi bti baudiama Lietuvoje ir jos padarymo vietoje, o jei ji padaryta vietoje, kurioje negalioja jokios valstybs statymai, tai gresianti kaltininkui bausm turi bti ne maesn kaip vieneri metai laisvs atmimo492. Atstovavimo principas tvirtintas ir daugelio usienio valstybi baudiamuosiuose kodeksuose: Vokietijos Federacins Respublikos BK 7 paragrafo 2 dalyje, vedijos Karalysts BK 2 skyriaus 2 straipsnyje, Italijos Respublikos BK 10 straipsnio 2 dalyje, Danijos Karalysts BK 8 paragrafo 1 dalies 6 punkte, Estijos Respublikos BK 5 straipsnio 2 dalyje ir Suomijos Respublikos BK 3 paragrafe493. Taiau galiojaniame LR BK atstovavimo princip tvirtinani norm nerasime. Neinant tikr tokios pozicijos motyv, galima tik spti, kad is sprendimas, matyt, susijs su nenoru tuiai plsti nacionalins jurisdikcijos ribas. Bet oponuojant tokiai pozicijai galima remtis nuomone autori, teigiani, kad io principo vienas i pranaum yra tai, kad juo paremtas valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas yra solidarumo su kita valstybe iraika, o ne kiimasis jos vidaus reikalus494. Taigi akivaizdu, kad jei valstybs solidarios, padarytos nusikalstamos veikos kaltininkas turi daug daugiau prog ivengti jam gresianios baudiamosios atsakomybs. Siekdamas, kad taip neatsitikt, silyiau LR BK tvirtinti atstovavimo princip teisinant 71 straipsn:
io silymo argumentai buvo idstyti anksiau, todl nagrindamas atstovavimo princip j nekartosiu. 493 The Penal Code of Finland (19 December 1889/39). Helsinki, 1995. 494 Swart A. H. J. Jurisdiction in Criminal Law: Sam Reflections on the Finnish Code from a Comparative Perspective // Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 540.
492

148

71 straipsnis. Baudiamj statym galiojimas nuolat Lietuvoje negyvenantiems usienieiams ir asmenims be pilietybs, usienyje padariusiems nusikalstamas veikas kitais atvejais 1. Usienieiai ir nuolatos Lietuvoje negyvenantys asmenys be pilietybs usienio valstybs praymu u nusikalstamas veikas, padarytas usienio valstybs teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus atsako tik tuomet, kai padaryta veika pripastama nusikalstama ir pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos, ir pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus. 2. Tuo atveju, kai nusikaltimas padaromas vietoje, kuri pagal tarptautin teis nepriklauso n vienai suvereniai valstybei, io straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais asmuo gali bti baudiamas pagal Lietuvos baudiamuosius statymus tik tuomet, kai pagal Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks jis gali bti baudiamas didesne bausme nei laisvs atmimas vieneriems metams. 3. Ikiteisminis tyrimas io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje numatytais atvejais pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu.

3.6. Nusikalstamos veikos abipusio baudiamumo slyga ir jos taka gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij Norint valstybs baudiamj jurisdikcij gyvendinti taikant personalin, individuali interes apsaugos ir atstovavimo principus btina nustatyti, kad kaltininko padaryta nusikalstama veika baudiama ir princip taikanioje, ir veikos padarymo vietos valstybje. i aplinkyb taip pat svarbu nustatyti ir tuomet, kai sprendiamas klausimas dl kaltininko ekstradicijos, baudiamojo persekiojimo permimo arba usienyje priimt nuosprendi pripainimo ir vykdymo. Kitaip tariant, susiduriame su padarytos veikos abipusio baudiamumo slygos (angl. principle of dual criminal liability495; dual criminality) aikinimo problema. Valstybi baudiamj statym formuluots nra vienodos, todl svarbu isiaikinti, ar lyginant dviej valstybi baudiamuosius statymus reikia bti labai principingiems.
495 Explanatory Report on the European Convention on the International Validity of Criminal Judgements. Strasbourg, 1970. P. 27.

149

Mokslinje literatroje veikos abipusio baudiamumo principo svarb pirm kart XIX a. pabaigoje ikl vokiei mokslininkas H. Lammaschas. Taiau skirtingai nei dabar, anuomet is principas vadinosi abipusio pakaltinamumo principu496. Abipusio pakaltinamumo termin sil perimti ir kai kurie XX a. antrosios puss mokslininkai497. Vertindamas i pozicij noriau pasakyti, kad ji nra priimtina, nes i esms ikreipia nagrinjamo principo turin. Siekiant tikslumo reikia paymti, kad baudiamojoje teisje pakaltinamumas yra baudiamosios atsakomybs slyga498, parodanti, kad nusikalstam veik padars asmuo sugeba suprasti savo veiksmus ir gali juos valdyti. Taiau ms atveju btina nustatyti ne asmens pakaltinamum, o jo padarytos veikos abipus baudiamum. Btent dl ios prieasties nagrinjamo principo dabartinis pavadinimas turt bti neginijamas. Kita vertus, kai kurie i problem nagrinjantys mokslininkai net nediskutuoja dl principo pavadinimo, nes mano, kad jis ivis neprivalomas. Pavyzdiui, turk profesorius N. Kunteras, diskutuodamas apie tarptautin nuosprendi galiojim, mano, kad tais atvejais, kai kaltininko asocialus elgesys nekelia abejoni, tokio asmens nuteisimas turi bti vertintas net ir tuomet, kai padaryta nusikalstama veika neatitinka veikos abipusio baudiamumo reikalavimo499. Vertinant toki pozicij kyla klausimas, kokiais kriterijais reikia vadovautis, norint bti tikram, kad kaltininko elgesys asocialus. Atsivelgus tai, kad kiekvienos valstybs teisin sistema turi tam tikr ypatum, akivaizdu, jog vienod vertinimo kriterij nra. Vis dlto kartais veikos abipusio baudiamumo reikalavimui ities galima nusiengti. Turiu omenyje atvejus, kai dviej valstybi baudiamieji statymai nevienodi dl skirtingos geografins padties. ios ivados teisingum patvirtina ir pats N. Kunteras. Jo pateiktame pavyzdyje nurodoma veika (jros utvank sugadinimas), kuri galima padaryti tik t valstybi teritorijose, kuri geografin padtis specifin. Specifin geografin padtis yra vienintelis objektyvus kriterijus, leidiantis atsiriboti nuo veikos abipusio baudiamumo reikalavimo ne tik tuomet, kai sprendiamas nuosprendi pripainimo klausimas, bet ir asmens ekstradicijos atveju. Btent taip 1934 m. nusprenLammasch H. Auslieferungspflicht und Asylrecht. Eine Studie ber Theorie und Praxis des Internationales Strafrecht. Leipzig, 1887. B. 1. S. 56. 497 . ., . . . , 1974. . 25. 498 Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius, 1996. P. 118. 499 Kunter N. The European Validity of Criminal Judgments in Respect of Contingent Effects // Aspects of the International Validity of Criminal Judgments. Strasbourg, 1968. P. 151.
496

150

d JAV Aukiausiasis Teismas, tiesa nagrindamas ne baudiamojo persekiojimo, o asmens ekstradicijos byl. Konkreiu atveju buvo padaryta ivada, kad veikos abipusio baudiamumo principas yra tik sutartinis, taiau jokiu bdu ne visuotinis tarptautins teiss principas500. gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij, jei to reikalauja konkretus principas, veikos abipusio baudiamumo reikalavimas yra absoliutus. Tai pasakytina ir apie baudiamojo persekiojimo permim. Jeigu nepaisysime iais atvejais veikos abipusio baudiamumo principo, paeisime seniai pripaint kit baudiamosios teiss princip nullum crimen sine lege. Tiktina, kad btent todl veikos abipusio baudiamumo principas buvo patvirtintas ir 1928 m. Romoje vykusioje antrojoje tarptautinje konferencijoje dl baudiamosios teiss suvienodinimo. Tuomet tarptautiniu lygiu pirm kart buvo nusprsta, kad veikos abipusio baudiamumo principas yra vienas svarbiausi, kai sprendiamas asmens baudiamosios atsakomybs klausimas dl veik, padaryt usienyje501. 1950 m. Tarptautins teiss institutas patvirtino i taisykl502. Analizuojant vairi teisin literatr matyti, kad veikos abipusio baudiamumo principas gali bti suprantamas dvejopai: in concreto ir in abstracto. Kyla klausimas, kuri i i svok priimtinesn? Norint atsakyti klausim, btina atskleisti veikos abipusio baudiamumo principo aikinamo in concreto ir in abstracto tur. Pavyzdiui, asmens ekstradicijos atveju daniausiai sutinkama su tuo, kad praomoji valstyb turi pripainti, jog jos statymai veik, dl kurios asmuo praomas iduoti, traktuoja kaip nusikalstam bendrja prasme. Tuo tarpu praaniojoje valstybje tokia veika turi bti pripainta konkreia nusikalstama veika, kurios poymiai aprayti atitinkamame baudiamajame statyme503.
1953 m. Austrijos Aukiausiasis Teismas prim teigiam sprendim ekstradicijos byloje, nors veika, dl kurios padarymo buvo praoma asmens ekstradicijos, Austrijoje nebuvo traktuojama kaip sukiavimas. Remiantis ios valstybs BK, ji turjo bti vertinama tik kaip vagyst. Taiau ie prietaravimai buvo vertinti kaip neesminiai, nes vertinant padaryt veik in abstracto, ji vis vien baudiama abiejose valstybse504.

United States Reports. 1993. Vol. 290. P. 276. Actes de la confrence. Rome, 1937. P. 237. 502 Annuaire de linstitut de droit International. 1950. II. P. 382. 503 Epp H. Der Grundsatz der identen Norm und die beiderseitinge Strafbarkeit. 1981. S. 200. 504 OGH Decision of March 20, 1953.
501

500

151

io sprendimo teisingum patvirtina ir 1969 m. deimtajame tarptautiniame baudiamosios teiss kongrese priimta rezoliucija, kurioje paymta, kad ekstradicijos atveju veikos abipusio baudiamumo principas yra priimtinas, taiau silyta j taikyti kuo velnesne apimtimi505. Tuo tarpu 1970 m. Europos konvencijos dl tarptautinio baudiamj nuosprendi galiojimo aikinamajame rate paymima, kad pagal i konvencij veikos abipusis baudiamumas suprantamas in concreto506. ios koncepcijos pripainimas reikia, kad, sprendiant klausim, ar konkreti veika baudiama abiejose valstybse, btina lyginti bene visus konkrei sudi pagrindinius ir fakultatyvinius poymius. Nustaius bent maiausi neatitikim, daroma ivada, kad veikos abipusio baudiamumo reikalavimas nevykdytas. Manau, i pozicija nepriimtina, nes idealiai sutampani sudi nra. Jei iuo klausimu pozicija bt kitokia, tai daugeliu atvej bt nemanoma Lietuvos piliet patraukti baudiamojon atsakomybn Lietuvoje u usienyje padarytas nusikalstamas veikas. Tarkime, Lietuvos pilietis Rusijos Federacijoje gabeno kontraband ir, vengdamas atsakomybs, atvyko Lietuv. Tiktina, kad iduoti tokio asmens nusikaltimo padarymo vietos valstybei negalsime, nes tai neleis daryti Lietuvos tarptautin sutartis. Jei padaryt nusikaltim vertinsime in concreto, negalsime pilieio nuteisti ir Lietuvoje. Toki ivad darau todl, kad LR BK 199 straipsnyje baudiamoji atsakomyb nustatyta tik u preki, pinig ar kit privalom pateikti muitinei daikt gabenim per Lietuvos valstybs sien. Tas pats pasakytina ir apie kitas nusikalstamas veikas. tai Baltarusijos Respublikos BK 1502 straipsnyje nustatyta atsakomyb u kredito arba dotacijos iviliojim. Tuo tarpu Lietuvoje tokios veikos padarymas pripastamas sukiavimu (LR BK 181 str.)507. Dar keblesnis yra turto prievartavimo sudties klausimas. Skirtingai nei Lietuvoje (LR BK 183 str.), pavyzdiui, Belgijoje, turto prievartavimas i viso neiskiriamas kaip atskira nusikaltimo sudtis. ioje valstybje tokie atvejai kvalifikuojami kaip smurtin vagyst508. Kitose valstybse (pvz.,
Revue internationale de droit pnal. 1970. No. 12. P. 13. Explanatory Report on the European Convention on the International Validity of Criminal Judgements. Strasbourg, 1970. P. 27. 507 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas nutarimu Nr. 8 nusprend, kad sukiavimo dalykas bank ir kit kredito moni atliekam operacij srityje yra paskol pinigins los ir turtins prievols, kurias kredito staiga privalo vykdyti pagal sutart su klientu. r. Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodio 22 d. nutarimas Nr. 8 Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose (BK 274 str. ir 275 str.) // Teism praktika. 1998. Nr. 10. 508 International Encyclopaedia of Laws. Criminal Law. Belgium (By Lieven Duport and Cyrille Fijnaut). Deventer, Boston, 1993. P. 109.
506 505

152

Didioji Britanija, Japonija, Ispanija) turto prievartavimas apibriamas labai lakonikai509. Mint problem nebus, jei veikos abipusio baudiamumo princip aikinsime in abstracto. Tuomet tursime padaryti visiems ir taip suprantam ivad, kad jau minto Baltarusijos Respublikos BK 1502 straipsnis yra speciali sukiavimo sudties (Baltarusijos Respublikos BK 90 str.) norma. Taiau tuomet, kai abiej valstybi normos skiriasi dl j formulavimo metodikos, labai svarbu kruopiai ianalizuoti visus atitinkam nusikaltimo sudi pagrindinius poymius ir juos sugretinus nusprsti, ar savo esme jie panas. Gali bti taip, kad, sutapus pagrindiniams, skirsis fakultatyviniai nusikaltimo sudties poymiai. Tokiais atvejais, manau, veikos abipusio baudiamumo principas nepaeidiamas, nes fakultatyvini poymi nesutapimas nereikia, kad lyginamos normos skiriasi savo esme. Usienio valstybi mokslinink nuomoni510 ir teism praktikos analiz rodo, kad veikos abipusio baudiamumo principas turi bti suprantamas in abstracto. Turdamas omenyje teism praktik, noriau atkreipti dmes 1998 m. Pranczijos Kasacinio Teismo sprendim. is teismas, nepaisydamas, kad 1994 m. Pranczijos Respublikos BK genocidas apibrtas kaip Pranczijoje padaromas nusikaltimas, nusprend, kad tai nra klitis teisti asmenis u toki veik padarym kitose valstybse511. Drstu teigti, kad veikos abipusio baudiamumo principo tvirtinimas alies baudiamuosiuose statymuose pareigoja paisyti usienio valstybs statym. Tokio teiginio teisingumu galima sitikinti, kai taikant veikos abipusio baudiamumo princip btina studijuoti usienio valstybs baudiamuosius statymus, juos gretinti su nacionaliniais ir tik esant abiej atitikiai taikyti msikius. Be to, veikos abipusio baudiamumo principo taikymas gali bti siejamas su pareigojimu atsivelgti velnesn usienio valstybs baudiamojo statymo nustatyt sankcij skiriant asmeniui bausm. LR BK 8 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad Jeigu asmuo, padars nusikaltim usienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybse u nusikaltim numatytos skirtingos bausms, bausm nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos statymus, taiau ji negali viryti nusikaltimo padarymo vietos valstybs baudiamuosiuose statymuose nustatyto maksimalaus dydio.
Pavyzdiui, Japonijos BK 249 str. Bassioni Ch. La estradizione internazionale: Riassunto della prassi americana contemporanea ed uno schema di proposte per il rinnovamento dellistituto // Revista del diritto matrimoniale e dello stato della persone. 1968. N. 2. P. 428. Nuoroda daroma pagal . ., . . . , 1974. . 2829. 511 Judgment of the Cour de Cassation, Chambre Criminelle, of 6 January 1998, No. X9632.491 PF.
510 509

153

Vertinant i norm daugeliui kilt klausimas, ar tokiu atveju kitos valstybs teiss normos, kurias daroma nuoroda, tampa nukreipianiosios sistemos (nacionalinio baudiamojo statymo) dalimi. Vieno atsakymo klausim mokslinje literatroje nra. Nemaa dalis mokslinink tarptautinink teigia, kad visais atvejais nuoroda netransformuoja vienos teisins sistemos ar akos norm kitos sistemos ar akos normas, o tik sankcionuoja nukreipiamosios sistemos ar atskiros teiss akos norm veikim (galiojim) nukreipianiosios sistemos ar akos srityje512. ie autoriai teigia, kad btina skirti dvi visikai skirtingas svokas: atskiros valstybs teisin sistem ir teis, taikom atskiroje valstybje. J nuomone, pirmoji svoka daug siauresn nei antroji. Manoma, kad jei konkreioje valstybje gali galioti tarptautins teiss normos, tai usienio valstybi nacionalins teiss norm galiojimas taip pat galimas. Taiau i norm galiojim btinai turi sankcionuoti konkreti nacionalins teiss norma, o tokio sankcionavimo vienintelis bdas nuoroda. Tuo tarpu Italijoje net ir pastaruoju metu vadovaujamasi doktrina, skelbiania, kad, norint taikyti Italijos teritorijoje usienio valstybs norm, btina j transformuoti italikosios teiss norm. Be to, i norm btina aikinti vadovaujantis italikja teiss dvasia513. Analizuodami tokias doktrinos nuostatas ir lygindami jas su tarptautins teiss visuotinai priimtais principais, galime aptikti tam tikr prietaravim. Tarptautinje privatinje teisje iki iol galioja principas, skelbiantis, kad jeigu konkreios valstybs nacionaliniai statymai leidia taikyti ioje valstybje atitinkamas usienio valstybs teiss normas, tai jos turi bti taikomos lygiai taip, kaip usienio valstybi teism praktikoje514. Galima beslygikai sutikti su tuo, kad io principo galiojimas privatinje teisje sunkum nekelia. Taiau jei princip tiesmukai taikysime vieojoje , o ypa baudiamojoje, teisje, tai galime susidurti su dideliais nesklandumais. Reikt atkreipti dmes tai, kad panaaus turinio normos tvirtinamos ir usienio valstybi baudiamuosiuose kodeksuose. tai Rusijos Federacijos BK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Jeigu Rusijos pilietis ar asmuo be
pilietybs, nuolat gyvenantis Rusijos Federacijoje, padaro usienyje nusikaltim, tai jam negali bti paskirta bausm, didesn nei atitinkamo usienio valstybs sta512 Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. P. 75; . . . , 1982. C. 61. 513 Plaiau skaityti . . . : , 1982. C. 62. 514 Cituojama pagal . . . . , 1973. . 160.

154

. Nuo LR BK 8 straipsnio 1 dalies i norma skiriasi tik tuo, kad ji taikoma Rusijos pilieiams ir nuolat ioje valstybje gyvenantiems asmenims be pilietybs, t. y. tiems asmenims, dl kuri usienyje padaryt nusikaltim Rusijos valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama taikant personalin princip. gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij taikant valstybs interes apsaugos arba universalj princip i norma negalioja. Tai absoliuiai teisinga pozicija, nes iems principams veikos abipusis baudiamumas nebdingas. Danijos Karalysts BK 10 paragrafo 2 dalyje, vedijos Karalysts BK 2 skyriaus 2 straipsnio 3 dalyje taip pat tvirtintos nuostatos, pareigojanios teism asmeniui skirti bausm, ne didesn nei numatyta nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs baudiamuosiuose statymuose. Akivaizdu, kad tokio turinio normos yra galimos, taiau niekas nepaneigs, kad nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs baudiamajame kodekse gali bti nustatyta, jog padaryta veika baudiama tokia bausme, kurios net nra LR BK tvirtintoje bausmi sistemoje. Akivaizdu, kad tuomet susidursime su atveju, kai statymas reikalaus atsivelgti velnesn usienio valstybs baudiamojo statymo sankcij, o praktikai to padaryti negalsime. Btent dl ios prieasties pritariu autoriams, kurie skeptikai vertina kit valstybi baudiamj statym galiojimo alyje galimyb, nes tai dirbtinai riboja nacionalinio statymo ir teismo galias516. Antra vertus, vargu ar tikslinga riboti teismo teis skiriant asmeniui bausm atsivelgti nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs baudiamajame kodekse numatyt velnesn bausm. Manau, LR BK reikt nustatyti, kad, gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij taikant personalin, individuali interes apsaugos arba atstovavimo principus, kaltininkui bausm skiriama LR BK norm nustatyta tvarka ir apimtimi, bet nustaius, kad nusikalstamos veikos padarymo valstybje asmeniui skiriama velnesn bausm, tai atsivelgiama velninant bausm. velninant bausm reikt atsivelgti asmeniui taikomos LR BK normos sankcijos ribas. Kita vertus, galima bt taikyti ir LR BK 54 straipsnio 3 dal. Apibendrinant idstytas mintis galima teigti, kad veikos abipusio baudiamumo principas turi bti taikomas tik in abstracto, nes j taikant in
tymo numatytas sankcijos maksimumas

515

. , 1997. . . // . 1997. . 9. . 91.

516

515

155

concreto gali bti tvirtintas usienyje padaryt nusikalstam veik nebaudiamumas. Nacionaliniuose statymuose tvirtintas imperatyvas atsivelgti velnesn usienio valstybs sankcij skiriant asmeniui bausm u usienio valstybse padarytus nusikaltimus yra logika veikos abipusio baudiamumo slygos pripainimo idava. Taiau siekiant ivengti vis galim nesklandum tokios normos turinys turt bti gerai apgalvotas. Turi bti nustatytos labai tikslios ir nedviprasmikos jos taikymo taisykls siekiant ivengti bet koki galim bausms skyrimo asmeniui proceso nesklandum. Manau, kad LR BK 8 straipsnio 1 dalyje vietoj esamos antrojo sakinio formuluots galt bti nustatyta, kad: Usienyje nusikalstam veik padariusiam asmeniui bausm skiriama pagal Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks. Jei usienio valstybs baudiamieji statymai u atitinkam nusikalstam veik numato velnesn bausm nei Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, teismas tai atsivelgia velnindamas bausm.

156

4 SKYRIUS. NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO VIETOS NUSTATYMAS IR JO REIKM VALSTYBS BAUDIAMAJAI JURISDIKCIJAI

Valstybs baudiamosios jurisdikcijos problema labai susijusi su nusikalstamos veikos padarymo vietos (lot. forum delicti commisini) nustatymu. Tik nustaius nusikalstamos veikos padarymo viet, galima sprsti klausim dl valstybs pozityviojoje baudiamojoje teisje tvirtinto konkretaus baudiamosios jurisdikcijos principo taikymo. Nusikalstamos veikos padarymo vietos problema danai analizuojama iuolaikins baudiamosios teiss bei tarptautins teiss teorijoje, taiau, kaip matysime vliau, ne k maiau ji domino ir prajusi imtmei vairi valstybi baudiamosios teiss specialistus. Buvo sukurtos kelios teorijos jas nagrinsiu toliau. Nordamas nuodugniau nagrinti problem iskiriau kelias nusikalstamos veikos padarymo galimybes: 1) veika sumanoma ir padaroma Lietuvos teritorijoje; 2) veika sumanoma ir padaroma u Lietuvos teritorijos rib; 3) dalis veikos padaroma Lietuvos teritorijoje, o dalis u jos rib; 4) veika padaroma bendrininkams veikiant ne vienos valstybs teritorijoje; 5) veika padaroma naudojant telekomunikacij tinklus. Pirmuoju ir antruoju atveju nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo problema nekyla, nes asmens padaryta veika apsiriboja vienos valstybs teritorija, taiau visais kitais atvejais sprendiant nusikalstamos veikos padarymo vietos problem ginytin ir teisikai domi klausim kyla daug. Norint juos visus inagrinti reikia itirti teisin vairi nusikalstam veik prigimt, atkreipti dmes svarbiausias teisines veik savybes ir padarymo slygas. Nusikalstama veika gali trukti kur laik ir susidaryti i vairiausi kno judesi. Be to, statymas baudia ne tik u baigtos nusikalstamos veikos padarym, bet ir u pasiksinim, o tam tikrais atvejais ir u rengimsi padaryti nusikalstam veik, todl galime susidurti su situacija, kai asmuo rengsi padaryti nusikalstam veik arba pasiksino j padaryti u Lietuvos teritorijos rib, o baigta ji buvo Lietuvoje. Galimas ir atvirktinis variantas.

157

2000 m. priimto LR BK 4 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata, kad

Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybs teritorijoje, ir usienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybs teritorijoje, jeigu ioje teritorijoje ji buvo pradta, baigta arba nutrko.

inant tai, kad usienio valstybi baudiamuosiuose statymuose tvirtinama tokia pati arba labai panai nuostata517, galima bt teigti, kad analizuojama LR BK nuostata tvirtina konkuruojanios jurisdikcijos problem. Pavyzdiui, Pranczijos Respublikos BK 1132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstama veika laikoma padaryta Pranczijoje, jei bent dalis nusikalstamos veikos buvo padaryta jos teritorijoje. Tad kyla klausimas, kam teikti pirmenyb, ar valstybei, kurios teritorijoje buvo veika pradta, ar valstybei, kurios teritorijoje ji buvo baigta? Iekant atsakymo reikia turti galvoje, kad tarptautiniu lygiu inomi du pagrindiniai nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo principai518. Pirmasis subjektyvusis teritorinis principas. Juo gali vadovautis ta valstyb, kurios teritorijoje veika buvo pradta arba baigta daryti. Antrasis objektyvusis teritorinis principas. princip taiko ta valstyb, kurios teritorijoje kilo nusikalstamos veikos padariniai. Baudiamosios teiss specialist pozicij analiz leidia daryti ivad, kad ne kas kita, o veika ir padariniai, kaip nusikalstamos veikos sudties objektyvs poymiai, yra dviej tarp savs konkuruojani nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo teorij pagrindai. Pirmosios teorijos alininkai mano, kad nusikalstamos veikos esm yra pavojinga veika (vok. Ausfhrungsttigkeitstheorie). Labiausiai i teorija buvo paplitusi XVIII a. pabaigojeXIX a. pradioje519. Kaip mano j palaikantys autoriai (C. Bar, E. Beling, F. Liszt), pavojinga veika, o ne kas kita yra nusikalstamos veikos sudties poymis, kuriame bna akumuliuotas nusikalstamas sumanymas520. Manyiau, i nuostata verta dmesio, nes asmuo, gyvendindamas nusikalstam sumanym, veikia konkreios valstybs teritorijoje ir ino arba numano, kokios poveikio priemons gali bti taikomos pripainus j kaltu. Kiti i teorij palaikantys autoriai mano, kad pavojinga veika siekiama tam tikr padarini, todl ji ir yra pagrindinis nusikalstamos veikos akcenThe Danish Criminal Code. Kobenhavn, 1991; . , 1997; . , 1976; . , 1996; . , 1969. 518 Shaw M. N. International Law. Cambridge, 1997. P. 459; Hiller T. Sourcebook of Public International Law. London, 1998. P. 254255. 519 Kunter N. De la loi penale applicable aux delits commis a lentranger pour lesquels lextradition nest pas admise // Revue internationale de droit pnal. 1950. N. 2. P. 213. 520 Hlschner H. Das gemeine deutsche Srafrecht. Berlin, 1887. S. 390.
517

158

tas521. Be to, reikia pabrti ir tai, kad i tikrj patraukti asmen baudiamojon atsakomybn dl nusikalstamos veikos, kurios padariniai kilo usienyje, padarymo gali tik ta valstyb, kurioje asmuo veik. Veikos teorija buvo pripainta ir 1883 m. Miunchene vykusioje Tarptautins teiss instituto sesijoje bei 1932 m. Hagoje tarptautiniame lyginamosios teiss kongrese522. Antrosios teorijos alininkai (H. Meyer, K. Binding) teigia, kad veikos teorija yra visapusikai ir pakankamai pagrsta. gyvendinant j valstybs, kurios teritorijoje kyla padariniai, interesai praktikai neapsaugomi. Manyiau, is argumentas yra abejotinas, nes valstybs interesai gali bti apsaugomi taikant apsaugos arba kit valstybs baudiamuosiuose statymuose tvirtint baudiamosios jurisdikcijos princip (pvz., individuali interes apsaugos arba universalj princip). Dstydami savo argumentus padarini teorijai pagrsti, kai kurie mokslininkai teigia, kad sprendiant i problem padariniai yra pagrindinis nusikalstamos veikos sudties poymis, nes tik jie rodo, kokios vertybs paeistos523. Reikia pasakyti, kad ios teorijos alininkai visikai be pagrindo pavojing veik pripasta tik papildomu, o ne pagrindiniu nusikalstamos veikos poymiu524. Be to, abejotina, ar teisinga padarini doktrina iplsti teritorinio principo taikym, apeliuojant vien padarini kilimo fakt. Manau, kad nustatant nusikalstamos veikos padarymo viet vien tik padarini kilimo faktas gali bti svarbus tuomet, kai negalima nustatyti tikslios pavojingos veikos padarymo vietos ir pagrstai manoma, kad veikos padariniai turjo kilti kitoje valstybje. Akivaizdu, kad drastikos priemons sprendiant nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo klausim nieko gera neduoda, nes problem sprsti dl to bna tik sudtingiau. Matyt, todl XX a. pradioje daugelio valstybi, t. y. Vokietijos, Austrijos, Italijos, Olandijos, Rusijos, mokslininkai tapo vadinamosios tarpins (ubikvitacins) teorijos (vok. Einheitstheorie) alininkais525. Btent i teorija tvirtinta tiek LR BK, tiek daugelio kit valstybi baudiamuosiuose arba baudiamojo proceso statymuose526. Tarpins teorijos
. . . , 1968. . 9. Plaiau skaityti . ., . . . , 1974. . 41. 523 . . , 1969. . 48. 524 . . . , 1968. . 7075. 525 . . . , 1913. . 345 347. 526 Omenyje turiu Pranczijos BPK, Italijos BK, vedijos BK, Vokietijos BK, veicarijos BK ir kt.
522 521

159

alininkai sitikin, kad visi vardyti nusikaltimo sudties objektyviosios puss pagrindiniai poymiai yra svarbs ir neleistina teikti pirmenyb kuriam nors vienam, jei statym leidjas nenusprend kitaip. Vertinant ubikvitacin teorij matyti, kad jos alininkai, jungdami veikos ir padarini teorijas, siek utikrinti visokeriop kiekvienos valstybs interes apsaug. iai teorijai noriau pritarti, bet manyiau, kad jos taikymas turi bti diferencijuotas. Kitu atveju, remiantis grynai dirbtiniais ir formaliais argumentais, bt daroma ivada dl nusikalstamos veikos padarymo vietos. Baudiamojoje teisje nusikaltimo sudtys skirstomos formalias ir materialias, nors galbt nra tokios nusikalstamos veikos, kuri nesukelt vienoki ar kitoki padarini. Esant formaliai sudiai pavojingi padariniai nra btinas nusikalstamos veikos sudties poymis. Veika laikoma baigta nepaisant kylani padarini. Remiantis ia nuostata galima bt teigti, kad pavojingi padariniai neturi vyrauti nustatant ir nusikalstamos veikos padarymo viet. Remiantis pavojingos veikos teorija galima daryti ivad, kad konkreti nusikalstama veika padaryta teritorijoje tos valstybs, kurioje pasireik asmens valia. Daug diskusij ia tema kyla tuomet, kai kalbama apie nusikalstamas veikas, padaromas panaudojus vadinamj nekalt tarpinink (angl. innocent agent). Nekaltu tarpininku gali bti pripastamas laikas, urnalas, laikratis ir kita. Esama autori, kurie, remdamiesi anglikja doktrina, palaiko mint, kad tokiu atveju nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje tarpininkas pasiekia adresat527. Vadinamoji anglikoji doktrina jau nuo seno taikoma ir kit emyn teritorijose. Tarptautinje teisinje literatroje ios doktrinos pavyzdiu laikoma Cuttingo byla.
1887 m. Cuttingas Teksaso laikratyje ispausdino informacij, meiiani Meksikos gyventoj. Neilgai trukus Cuttingas apsilank Meksikoje ir ten buvo sulaikytas. Nepaisant to, kad JAV ambasadorius band rodinti, kad is nusikaltimas buvo padarytas JAV, Meksikos teismas nusprend, kad is nusikaltimas buvo padarytas ia, nes asmen meiianti informacija buvo perskaityta Meksikoje528.

Tuo tarpu net Didiosios Britanijos teismai, sprsdami nusikalstamos veikos padarymo vietos klausim, vadovaujasi visikai kitokia logika. Tokiais atvejais jie taiko subjektyv teritorin princip. Pavyzdys galt bti is atvejis.

. . // - . . . . . 188. , 1973. . 171175. 528 Shaw M. N. International Law (Fourth Edition). Cambridge, 1997. P. 259.

527

160

1971 m. Didiosios Britanijos Lord Rmai nagrinjo apeliacin byl, kurioje T. buvo kaltinamas turto prievartavimu. Jis nusiunt laik Vokietijoje gyvenaniai poniai X, reikalaudamas atsisti pinig. Gavusi laik, ponia X nedelsdama informavo Britanijos policij. Ji ir sulaik tariamj. ioje byloje dauguma lord sutiko su tuo, kad nusikaltimo padarymo vieta yra Didioji Britanija nepaisant, kad veiksmai buvo nukreipti prie u jos rib gyvenant asmen529. Konkretus pavyzdys akivaizdiai rodo, kad, numaius atsakomyb vien tik u pavojingos veikos padarym, bandymai paremti kit, o ne veikos teorij yra nevaisingi. Tai patvirtina ir XIX a. pabaigos ymi mokslinink darbai530. Be to, nelogika taikyti nekalto tarpininko teorij, nes tuomet nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo klausimas priklauso nuo to, kur tam tikru momentu yra nukentjusysis. Silau sivaizduoti situacij, kai per Lenkijos teritorij traukiniu vaiuojaniam asmeniui peiliu krtin suduodamas mirtinas smgis, taiau asmuo mirta tik Lietuvos teritorijoje. Paodiui taikant LR BK 4 straipsn reikt konstatuoti, kad nusikalstama veika (nuudymas) padaryta Lietuvos teritorijoje. Nuudymo sudtis yra materiali ir padarini kilimas turi lemiam reikm sprendiant io nusikaltimo baigtumo momento klausim. Vadovaudamiesi btent iuo argumentu tam tikri baudiamosios teiss specialistai teigia, kad jei padariniai pasireik konkreios valstybs teritorijoje, nusikalstama veika pripastama padaryta joje nepaisant to, kad visa veika buvo padaryta u ios teritorijos rib531. Manau, kad tik fakto, jog padariniai pasireik konkreios valstybs teritorijoje, konstatavimas neleidia sukurti savo teorijos. Sprendiant nusikalstamos veikos padarymo vietos klausim btina gilintis problemos esm, o ne apsiriboti formaliu poiriu. Atsiribojant nuo nusikalstamos veikos sudties ries, kuri turi reikms nustatant nusikaltimo baigtumo moment, svarbu nustatyti, kas, t. y. ar pavojinga veika, ar pavojingi padariniai, yra pagrindinis konkretaus nusikaltimo arba baudiamojo nusiengimo dalykas. Dar galima atsivelgti tai, ar kaltininkas norjo, kad pavojingi padariniai kilt kitos valstybs teritorijoje, ar ne. Panaiomis taisyklmis vadovaujamasi sprendiant ir nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymo klausim (LR BK 3 str. 1 d.).

Law Reports, Appeal Cases. 1971. P. 537. Binding K. Handbuch des Strafrechts. Berlin, 1885. S. 422. Nuoroda daroma pagal . . . . . .-, 1902. . 1. . 308. 531 Revue roumaine des sciences sociales. 1996. N. 1. P. 74; . . . , 1967. . 218219.
530

529

161

ios minties pagrstum, manau, rodo tai, kad anglosaks teisins sistemos valstybse taikoma vadinamoji efekto teorija (angl. where it actual takes effect)532. Jos esm ta, kad objektyvus teritorinis principas gali bti taikomas pripastant konkreios valstybs teritorij nusikalstamos veikos padarymo vieta tik tuomet, kai padariniai joje buvo efektingiausi533. Remdamasis btent ia doktrina kotijos teismas Lockerbie byloje nusprend, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra kotijos teritorija, nes orlaivis, kuriame buvo padti sprogmenys, susprogo vir Lockerbio miestelio534. Tokiais paiais argumentais vadovavosi ir Turkijos teismas darydamas ivad, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta Turkijos teritorijoje.
1948 m. buvo nuvarytas Bulgarijos avialinij lktuvas. Orlaiviui pakilus or, vienas i upuolik ov laivo pilot, kuris mir orlaiviui nusileidus Turkijoje. Turkijos teismas pripaino, kad konkreiu atveju reikia vadovautis pavojingos veikos teorija ir pripainti, kad nusikaltimas nebuvo padarytas Turkijos teritorijoje. Pasekmi kilimas Turkijos teritorijoje buvo vertinamas tik kaip faktas, neturintis reikms problemos sprendimui535.

Atlikta klausimo analiz, manau, rodo, kad bet koks pasekmi doktrinos idealizavimas536 ir beatodairikas taikymas praktikoje turi bti vertinamas neigiamai, nes esmini klausim negalima sprsti vien tik formaliais argumentais. Ubikvitacin teorija skelbia ne tik tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje ji buvo pradta arba baigta, bet ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje ji nutrko537. Pripainti, kad nusikalstama veika nutrko Lietuvoje, galima tik tuomet, kai veika buvo pradta usienyje, o Lietuvoje tssi arba truko. Konkretus to pavyzdys galt bti kontrabandos gabenimas, neteistas aunamojo ginklo neiojimas, keli asmen, esani skirtingose valstybse, udymas ir kiti trunkamieji arba tstiniai nusikaltimai arba baudiamieji nusiengimai. Tokiais atvejais nusikalstamos veikos nutrkimas Lietuvos terito532 Panai i teorija gyvavo ir Vokietijoje iki 1915 m. Ji vadinosi tarpinio poveikio teorija ir jos esm buvo ta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kurioje konkreti jga paveik norim objekt bei ta, kurioje iai jgai buvo duota pradia. Plaiau skaityti Fitzgerald P. J. Criminal Law and Punishment. Oxford, 1962. P. 166168; Bergman L. Der begehungrost im Internationalen Strafrecht Deutschlands, Englands und der Vereiningten Staaten von America. Berlin, 1966. S. 3032; 8086. 533 Hiller T. Sourcebook of Public International Law. London, 1998. P. 254. 534 Shaw M. N. International Law (Fourth Edition). Cambridge, 1997. P. 459. 535 Revue Internationale de droit pnal. 1950. N. 2. P. 212213. 536 . , 1957. . 1. . 133. 537 Btina atkreipti dmes, kad veikos nutrkimo negalima tapatinti su kaltininko sulaikymu.

162

rijoje siejamas su aktyviais kaltininko, teissaugos institucij arba civili asmen veiksmais, kurie padeda nutraukti tolesn nusikalstamos veikos darym. Tuo tarpu Lietuvos teritorija negali bti pripainta nusikalstamos veikos padarymo vieta, jei susiduriama su prieingu variantu, t. y. kai tstin ar trunkamoji nusikalstama veika pradedama Lietuvoje, o usienio valstybs teritorijoje nutrksta. i ivada perasi dl to, kad nusikalstama veika yra tam tikr poymi visuma. Pagrindiniai ios visumos poymiai buvo realizuoti u Lietuvos teritorijos rib, todl ta erdv yra nusikalstamos veikos padarymo vieta. Vadovaudamasis tokia paia logika daryiau ivad, kad Lietuvos teritorija neturi bti pripastama nusikalstamos veikos padarymo vieta, jei Lietuvoje jos darymui buvo rengtasi, o daroma ji buvo u Lietuvos teritorijos rib. Juk atsakomyb u baigt nusikalstam veik apima visas prie tai buvusias stadijas, t. y. rengimsi ir pasiksinim. Vertinant Lietuvos teism praktik galima daryti ivad, kad sprendiant klausim dl nusikalstamos veikos padarymo vietos vadovaujamasi tokiomis paiomis taisyklmis.
2001 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos teismas pripaino kalta ir nuteis L. K.pagal LR BK 18 str. 4 d. ir 105 str. 8 p., 12 p. u tai, kad Lietuvoje organizavo A. L. nuudym, t. y. surado nusikaltimo vykdytojus K. S., A. M., V. S., ir jie Rusijos Federacijoje nuud A. L.538.

Pripainus i taisykl teisinga btina engti (vertinus pareiktas mintis dl veikos ir padarini doktrinos taikymo autoriaus pastaba) ir kit logik ingsn, t. y. pripaint, kad veika, pradta u Lietuvos rib, o baigta Lietuvoje, pripastama padaryta Lietuvos teritorijoje. Taiau yra ir toki autori, kurie tvirtai sitikin kitos nuomons teisingumu. Jie mano, kad valstyb turi gyvendinti savo teritorin jurisdikcij kiekvien kart, kai jos teritorijoje buvo atlikta nors dalis nusikalstamos veikos539. Manau, kad dl tokios pozicijos galima abejoti, nes praktikoje ji negyvendinama. Apibendrinant galima teigti, kad paodiui taikant analizuojam LR BK norm galima susidurti su atveju, kai statymas reikalauja gyvendinti teritorin Lietuvos jurisdikcij, o tai padaryti praktikai nra galimybs, nes
Baudiamoji byla Nr. 1-24/2001m. Revue roumaine des sciences sociales. 1966. N. 1. P. 74; . . // . . , 1976. T. XIII (1). C. 114; . . // . , 1969. . 4750, 80141.
539 538

163

teritorin jurisdikcij gyvendins usienio valstyb. Akivaizdu, kad tik atsisakius ketinimo visais atvejais nusikalstamos veikos padarymo vieta pripainti Lietuvos teritorij bus galima ivengti kolizini situacij. Prie taikant norm visada btina sigilinti jos turin. Esant nusikalstamam neveikimui nusikalstamos veikos padarymo vieta turi bti pripastama ta, kurioje asmuo turi ir gali atlikti pareig. Jei auktinis, bdamas usienyje, vengia bti paauktas privalomj karo tarnyb (BK 314 str.), nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Lietuva, o ne auktinio faktin buvimo vieta. Taiau jei pareig reikia atlikti ten, kur yra asmuo (pavyzdiui, darant veik, numatyt LR BK 114 str.), jo buvimo vieta bus nusikalstamos veikos padarymo vieta. Daug problem kyla tuomet, kai reikia nustatyti bendrininkaujant padarytos nusikalstamos veikos viet. Naujo Lietuvos baudiamojo kodekso 4 straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad Bendrinink nusikalstamos veikos
padarymo vieta yra ta vieta, kurioje i veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrinink veik kitoje vietoje, jo veikimo vieta.

Bendrininkaujant nusikalstama veika gali bti padaroma keliais bdais: 1) kiekvienas bendrininkas padaro veik Lietuvoje; 2) nusikalstamos veikos vykdytojas veik padaro Lietuvoje, o kiti bendrininkai u jos rib; 3) vykdytojas veik padaro u Lietuvos rib, o kiti bendrininkai Lietuvoje. Pirmuoju atveju nustatant nusikalstamos veikos padarymo viet joki problem nekyla, nes vis bendrinink veikos buvo padarytos Lietuvoje. Tuo tarpu kitais atvejais, remiantis analizuojama Lietuvos baudiamojo kodekso norma, nustatyti, kur padaryta nusikalstama veika, nra lengva. i ivad darau todl, kad minta norma jos taikytojo aikiai neinformuoja, kaip suprasti formuluot () o jeigu bendrininkas veik kitoje vietoje jo veikimo vieta. Taikant gramatin-login aikinimo metod galima teigti, kad bendrininkams veikiant skirtingose vietose nusikalstamos veikos padarymo vieta yra kiekvieno bendrininko veikimo vieta. Kitaip tariant, jei keli bendrininkai veikia keliose valstybse, tai kiekvieno j veikimo vieta bus nusikalstamos veikos padarymo vieta. Situacija paradoksali, nes daugjant bendrinink veikimo viet, daugja ir nusikalstamos veikos padarymo viet. Nordamas, kad normos, kuria reglamentuojama bendrinink daromos nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykl, aikinimas netapt slyga pateiktoms ivadoms daryti, silau vadovautis nuostata, kad padaryta nusikalstama veika yra vis bendrinink bendr veiksm rezultatas. Tai reikt, kad vis bendrinink veiksm teisinis vertinimas tiesiogiai turi priklausyti nuo vykdytojo padarytos veikos teisinio vertinimo. I viso to iplaukia, kad jei vykdytojas padar nusikalstam veik Lietuvoje, o ji buvo

164

suorganizuota usienyje, tai visa nusikalstama veika pripastama padaryta ne kur nors kitur, o tik Lietuvoje. Faktin organizatoriaus ar kito bendrininko veika nustatant nusikalstamos veikos viet neturi jokios reikms. ie asmenys veikdami usienyje bendrininkavo darant nusikalstam veik Lietuvoje. ios minties teisingum patvirtina pavyzdys i Lietuvos teism praktikos.
2001 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos teismas pripaino kalta ir nuteis L. K. pagal LR BK 18 str. 4 d. ir 105 str. 2 p., 7 p., 12 p. u tai, kad ji, bdama Ninij Novgorode, Rusijos Federacijoje, surado nuudymo vykdytojus N. S. ir K. S, kurie padedami B. D. Vilniuje nuud D. L. ir E. R.540

Toliau nagrindamas problem noriau atkreipti dmes tai, kad iki 1994 m. rugsjo 1 d. galiojusioje Baudiamojo kodekso 4 straipsnio redakcijoje bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo klausimas i viso nebuvo reglamentuotas541. Taiau i problema buvo sprendiama komentaruose. Viename i j iaikinama, kad nusikaltimas, padarytas bendrinink, veikusi ne tik Lietuvos TSR, laikomas padarytu ten, kur nusikalstamus veiksmus padar vykdytojas542. Baudiamosios teiss teorijoje nesiginijama dl bendrinink akcesorins atsakomybs. Kitaip tariant, bendrinink atsakomyb priklauso nuo vykdytojo veiksm teisinio vertinimo. Btent is principas ir turi bti pagrindas, kai sprendiamas ir bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo klausimas, nes kiekvienas bendrininkas atsako u bendromis pastangomis pasiekt rezultat. Tuo tarpu kitokio poirio bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo problem itakas galima aptikti studijuojant jau XIX a. mokslinink darbus543 ir teism praktik544. Analogikos pozicijos laikosi ir inomi XX a. mokslininkai. Pavyzdiui, inoma baudiamosios teiss specialist profesor M. I. Blum teigia, kad esant bendrininkavimui nusikalstamos veikos padarymo vieta nustatoma taip: visiems bendrininkams nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje vykdytojas padar veik, o kitiems bendrininkams ir ta vieta, kurioje kiekvienas padar veik, padjusi gyvendinti bendr tiksl545.
Baudiamoji byla Nr. 124/2001m. To meto BK 4 straipsnio redakcijoje buvo tvirtintas tik teritorinis principas ir reglamentuotas asmen, neteisming Lietuvos teismams, baudiamosios atsakomybs klausimas. 542 Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989. P. 9. 543 Bar L. Lehrbuch des Internationales Privat und Strafrechts. 1892. 61. 544 Btent taip panai nuostata buvo iaikinta 1883 m. liepos 14 d. ir 1886 m. balandio 12 d. Vokietijos Reihsgerihto sprendimuose. 545 . . . , 1974. . 133.
541 540

165

i teorij pripasta ir Suomijos baudiamosios teiss specialistai546. Dstydamas savo mintis P. O. Traskmanas teigia, kad tai kur kas dinamikesnis poiris bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatym, todl galiojaniame Suomijos Respublikos BK tvirtintai tradicinei nuostatai, kad bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vieta nustatoma atsivelgiant tai, kur savo veik padar vykdytojas, reikia skirti maiau dmesio547. Vertindamas ias mintis noriu pasakyti, kad, mano nuomone, tai tos paios akcesorins teorijos taikymo pavyzdys, kai labiau pabriama faktin kit bendrinink veikos padarymo vieta. Taiau faktin kit bendrinink veikimo arba neveikimo vieta neturt bti vertinama, kai sprendiamas klausimas dl nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo. tvirtinant silom model nacionaliniuose statymuose sukuriama konkuruojanios jurisdikcijos problema. Tokiu atveju usienio valstyb turs neginijam teis teigti, kad nusikalstama veika padaryta ir jos teritorijoje, nes ia veik vienas i bendrinink (padjjas, kurstytojas, organizatorius). Tai reik, kad abi valstybs dl tos paios veikos padarymo gali pretenduoti teritorins jurisdikcijos gyvendinim, o tai iuo atveju nra visai logika. Nusikalstamos veikos padarymo vieta turi bti viena. Konkrei bendrinink veikimo arba neveikimo vieta gali skirtis, bet nustatant nusikalstamos veikos padarymo viet i aplinkyb negali turti lemiamos reikms. Tai rodo ir V. L. nuudymo byloje priimtas kaltinamasis nuosprendis.
1994 m. lapkriio 10 d. Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl kolegija pripaino kaltu ir nuteis B. D. (tarp daugelio kit nusikaltim) pagal 1961 m. LR BK 105 str. 10 p., 12 p. u tai, kad 1993 m. spalio 3 d. Jrmaloje, Latvijoje, suorganizavo V. L. nuudym, t. y. I. A. dav nurodym kartu su B. B., o jei reikia pasitelkus ir V. S., per 10 d. nuudyti V. L.548.

XX a. pradios Carins Rusijos Aukiausiojo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad bendrinink faktin veikimo vieta neturi reikms sprendiant problem, kur buvo padaryta nusikalstama veika.
Carins Rusijos Aukiausiojo Teismo senatas nuteis savo piliet u kurstym, padaryt Sankt Peterburge, padirbti Austrijoje (Vienoje) Rusijos kompanijos akcijas. Kurstymo vieta buvo pripaintas Sankt Peterburgas549. Taiau vertindamas
Trskman P. O. Provision on Jurisdiction in Criminal Law-the Reform of law Caught in the Tension between Tradition and Dinamism // Criminal Law Theory in Transition Finish and Comparative Perspectives (Ed. by Raimo Lahti and Kimmo Nuotio). Helsinki, 1992. P. 518. 547 Ten pat. 548 V. Lingio nuudymo nuosprendis // Teiss problemos. 1995. Nr. 1. P. 106126. 549 . . . . . . 1. ., 1902. . 309.
546

166
i situacij teismas pritaik 1903 m. Baudiamojo statuto 9 straipsn, kuriame buvo nustatyta, kad Statutas turi gali piliei nusikalstamiems darbams, padarytiems usieniuose ()550.

enyje padarytoje nusikalstamoje veikoje veikdamas Vokietijos teritorijoje (iskirta autoriaus), tai iam bendrininkui galioja Vokietijos baudiamieji statymai, ().

is sprendimas rodo, kad kurstytojas buvo nuteistas u nusikalstamos veikos padarym usienyje ir jo faktin veikimo vieta nulm, kur yra nusikalstamos veikos padarymo vieta. Vokietijos baudiamojo kodekso rengjai taip pat mano, kad bendrininkaujant nusikalstamos veikos padarymo vieta nustatoma taikant tas paias taisykles, kaip ir nusikalstamai veikai, padarytai vieno asmens. i taisykl tvirtinta Vokietijos Federacins Respublikos BK 9 paragrafo 1 dalyje, o to paties paragrafo 2 dalyje papildomai nurodoma, kad bendrininkai gali veikti ir toje vietoje, kurioje nusikalstama veika buvo padaryta, ir j faktinje veikimo arba neveikimo vietoje. Be to, tai, kad Vokietijoje laikomasi tradicinio poirio nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatym, rodo ir tokia aplinkyb, kad nagrinjamoje Vokietijos Federacins Respublikos BK 9 paragrafo 2 dalyje nustatyta, jog, Jei bendrininkas dalyvavo usi-

T pat galima pasakyti ir nagrinjant Pranczijos Respublikos BK 1135 straipsn. Noriu atkreipti dmes tai, kad nusikalstamos veikos padarymo vietos klausimas aktualus ir tuomet, kai kalbama apie nusikalstamos veikos padarym virtualioje erdvje (angl. cyberspace)551. Tarkime, Lietuvoje esantis mogus internetu iplatina pornografines nuotraukas, padarydamas daugelio valstybi baudiamuosiuose kodeksuose numatyt nusikalstam veik pornografijos platinim (LR BK 309 str.). inome, kad internetas virtuali erdv, kurioje susitinka du subjektai, t. y. informacijos gavjas ir informacijos skleidjas. Informacijos skleidjas interneto puslap deda informacij, kuria naudojasi informacijos gavjas. Pagrindu laikant i schem, galima teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje veik udraustos informacijos skleidjas. Taiau problema ta, kad platintojas deda informacij svetain, neturini jokios teritorins priklausomybs ir kuria gali bet kas naudotis. Faktas, kad informacija prieinama visiems potencialiems vartotojams, leido susiformuoti teorijai, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta,
550 22 1903 . . . . , 1922. . 3132. 551 iame darbe virtuali erdv tai internetas ir elektroninis patas, todl nusikalstamos veikos padarymo vietos klausimas, kai veika padaroma naudojantis kompiuterine technika, turt bti sprendiamas vadovaujantis iame darbe suformuluotais bendraisiais dsniais.

167

kurioje vartotojas informacij aptiko arba pasinaudojo. i teorija m skintis keli po to, kai Minesotos valstijos (JAV) vyriausiasis prokuroras pareik, kad kiekvienas asmuo, paskleidiantis internete informacij, ino, jog ji bus prieinama Minesotoje, todl jis nusikalsta ia552. Akivaizdu, kad valstijos vyriausiasis prokuroras, sprsdamas klausim dl nusikalstamos veikos padarymo vietos, rmsi jau analizuotu objektyviuoju teritoriniu principu. Taiau nagrinjamuoju atveju io principo negalima taikyti, nes tuomet kiekvienas asmuo, internete paskleidiantis neleistin informacij, nusikalsta ne tik Minesotoje, bet ir kitose valstybse, kuriose i informacija prieinama. Informacijos skleidjai ino, kad internete dta informacija naudojantis tam tikra kompiuterine technika gali bti prieinama bet kuriame ems kampelyje. Jei kiekviena valstyb, nordama taikyti teritorin princip, mgins vadovautis objektiniu principu, susidursime su absurdika situacija. Tokiu atveju kiekviena alis, kurios teritorijoje bus naudojamasi informacija, taps nusikaltimo arba baudiamojo nusiengimo padarymo vieta. Manau, kad ios ivados nepriimtinos. Tokiu atveju sprendiant klausim dl nusikalstamos veikos padarymo vietos silau vadovautis bendra taisykle, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta, kurioje kaltininkas veik. Taiau taikydami i taisykl turime daryti ivad, kad kaltininkas veik ne kokioje nors konkreioje teritorijoje, o niekam nepriklausanioje virtualioje erdvje. Galiausiai, manau, tikslinga padiskutuoti apie tai, ar verta Baudiamajame kodekse reglamentuoti nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatym. Skirting valstybi statym leidjai i problem sprendia skirtingai. Japonijos, Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Ispanijos553,Danijos baudiamuosiuose kodeksuose nusikalstamos veikos padarymo vietos problemai daugiau dmesio neskiriama. Tai reikia, kad nustatant nusikalstamos veikos padarymo viet vadovaujamasi baudiamojo proceso kodekso normomis. Taiau Italijos (BK 6 str.), Pranczijos (BK 1132 ir 1135 str.), Vokietijos (BK 9), JAV (Pavyzdinio BK 1.03 str.) baudiamuosiuose kodeksuose i problema neapeinama. Pavyzdiui, Pranczijos Respublikos BK 1132 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad nusikaltimas laikomas padarytu Pranczijoje, jei bent dalis nusikalstamos veikos buvo padaryta jos teritorijoje554, o to paties kodekso 1135 straipsnyje raoma apie bendrinink
Hiller T. Sourcebook of Public International Law. London, 1998. P. 260. . , 1998. 554 domu paymti, kad Pranczijos teism praktikoje pasitaik atvej, kai nusikalstamos veikos padarymo vieta buvo pripastama Pranczija, nors tam nebuvo jokio pagrindo. 1964
553 552

168

baudiamosios atsakomybs principus, jei bdami Pranczijoje jie dalyvavo usienyje padarytoje veikoje. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo klausimas gana detaliai reglamentuotas JAV ir Vokietijoje. JAV pavyzdiniame baudiamajame kodekse bei atskir valstij baudiamj statym rinkiniuose555 nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykls tvirtintos straipsnyje, reglamentuojaniame teritorin baudiamj statym galiojimo erdvje princip (pavyzdinio BK 1.03 str.). Tokios paios pozicijos alininkai yra ir Lietuvos statym leidjai. Nusikalstamos veikos padarymo vieta nustatoma taikant taisykles, tvirtintas galiojanio ir naujai priimto Lietuvos baudiamojo kodekso 4 straipsnyje. Tuo tarpu visikai kitaip i problem iri Vokietijos statym leidjai. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatym reglamentuojanios normos yra atskirame paragrafe. Tai labai teisingas sprendimas, nes iaikjus nusikalstamos veikos padarymo faktui pirmiausia nustatoma, kur veika buvo padaryta, ir tik vliau galima sprsti konkretaus baudiamosios jurisdikcijos principo taikymo klausim, jei norima gyvendinti alies baudiamj jurisdikcij. Toliau analizuodamas LR BK normas, reglamentuojanias nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo klausim, noriau atkreipti dmes tai, kad jos yra dvi (LR BK 4 straipsnio 2 ir 3 dalys). Viena norma skirta reglamentuoja bendras nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykles, o kita nustatyta, kai nusikalstama veika laikoma padaryta Lietuvos teritorijoje. Esu alininkas tos nuomons, kad jeigu nusprendiama, jog nusikalstamos veikos padarymo vietos klausimas aktualus tik reglamentuojant teritorinio principo taikymo slygas, pakakt nuostatos, tvirtinanios taisykl, kad Lietuvos teritorija yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, jei Lietuvos valstybs teritorijoje ji buvo pradta, baigta arba nutrko. Teritorin princip reglamentuojaniame straipsnyje tvirtinus ir bendras nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykles, jos tampa beprasms. Tuo tarpu nusprendus, kad nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo klausimas LR BK turt bti sprendiamas atskirame straipsnyje, jo normomis nereikt reglamentuoti atvej, kai nusikalstama veika pripam. Belgijos pilietis buvo nuteistas Pranczijoje u tai, kad Belgijoje pagrob automobil ir ketino juo vykti Pranczij. Btent is ketinimas buvo pagrindas teismui pripainti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Pranczija. ios valstybs teism praktikoje galima aptikti ir dar keistesni atvej. Plaiau skaityti Bouzat P., Pinatel J. Trait de droit pnal et de criminologie. Paris, 1970. T. II. P. 1634. 555 : . , 1990. . 151152.

169

stama padaryta Lietuvos teritorijoje, o dert tiesiog tvirtinti bendr taisykl, kad Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veik arba turjo ir privaljo veikti, arba vieta, kurioje kilo arba turjo kilti baudiamojo statymo numatyti padariniai. Taigi LR BK silau tvirtinti tokios redakcijos nauj 81 straipsn: 81 straipsnis. Nusikalstamos veikos padarymo vieta 1. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veik arba turjo ir privaljo veikti, arba vieta, kurioje kilo arba turjo kilti baudiamojo statymo numatyti padariniai. 2. Bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta, kurioje veika buvo padaryta.

170

IVADOS IR PASILYMAI

1. Formuluojant valstybs baudiamosios jurisdikcijos svok reikt atsivelgti tai, kad pats terminas jurisdikcija negali bti suvokiamas vien tik siaurja prasme, t. y. kaip teism kompetencija nagrinti baudiamsias bylas. gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij svarbus vaidmuo tenka statym leidiamajai ir vykdomajai valdioms, todl valstybs baudiamoji jurisdikcija neabejotinai susijusi su galiojimais leidiant baudiamuosius statymus (statym leidybos jurisdikcija), nagrinjant baudiamsias bylas (teismin jurisdikcija) ir sudarant slygas (prielaidas) nagrinjant baudiamsias bylas dl valstybs teritorijoje ir u jos rib padaryt nusikalstam veik. 2. Valstyb baudiamj jurisdikcij gyvendina tik laikydamasi tam tikr princip, tvirtint jos baudiamajame kodekse, taip apibrdama alies baudiamj statym galiojimo erdvje teisines ribas. Valstyb laisva pasirinkti principus, kuriuos taikydama gyvendins savo teritorin arba ekstrateritorin jurisdikcij, nes tarptautin teis nustato tik konkretaus principo galiojimo ribas su slyga, kad j pripasta tarptautin teis. Neteisinga laikytis konservatyvios pozicijos manant, jog, plsdama princip sra, kuriuos atsivelgdama valstyb gyvendina savo ekstrateritorin baudiamj jurisdikcij, valstyb ipls ir savo baudiamj statym galiojimo erdvje ribas. Tarptautin teis iuo klausimu pripasta tam tikr laisv, todl kiekviena alis turt stengtis sukurti darni baudiamosios jurisdikcijos princip sistem, tenkinani konkreios alies poreikius gyvendinant savo ekstrateritorin baudiamj jurisdikcij. Manyiau, valstybs ekstrateritorin jurisdikcija turt bti gyvendinama vadovaujantis vliavos, personalinio, valstybs interes apsaugos, individuali interes apsaugos, universaliuoju ir atstovavimo principais. 3. Spartjantis valstybi bendradarbiavimas baudiamosiose bylose lemia tai, kad vis daugiau klausim, susijusi su valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimu, reglamentuoja ir tarptautins normos. i norm analiz rodo, kad jos gana danai nustato kitokias nei nacionaliniai statymai taisykles. Tai lemia i norm kolizijos problem, kuri turt bti sprendiama tik remiantis tarptautins teiss primat pripastana monistine teorija.

171

Atsivelgdamas tai, kad gyvendinant valstybs jurisdikcij (taip pat ir baudiamj) takos turi ne tik tarptautins sutartys, bet ir visuotinai pripastamos tarptautins teiss normos, silau Lietuvos Respublikos Konstitucijos atskirame straipsnyje tvirtinti, jog Visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos bei tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis ir turi pirmenyb prie nacionalinius statymus bei sukuria teises ir pareigas visiems asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. 4. Baudiamojoje teisenoje tarptautins sutartys turi galioti tiesiogiai. Principas pacta sunt servanda universalus, todl negalima diferencijuoti jo taikymo atsivelgiant teiss ak. Baudiamoji teis nepasiymi didesniu tarptautins teiss norm poveikio jai mechanizmu. Todl nesant Baudiamajame kodekse nuorodos tarptautines sutartis, Lietuvos ratifikuot tarptautini sutari taikymas baudiamojoje teisje su slyga, kad jos yra savaime galiojanios (angl. self-executing treaty), turi bti utikrinamas vadovaujantis Lietuvos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 2 dalimi, kuri normos tvirtina tarptautini sutari primat nacionalini norm atvilgiu esant j kolizijai. 5. Usienio valstybi teism praktikos analiz parod, kad tarptautins sutartys sprendiant baudiamsias bylas taikomos tik tuomet, kai jos yra sudtin nacionalins teiss dalis; oficialiai paskelbtos; atitinka visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus ir paproius; nepaeidia konstitucijos norm dl tarptautini sutari pasiraymo ir ratifikavimo; galioja tarptautiniu lygiu. 6. Nepaisant to, kad tarptautini sutari galiojimas Lietuvos baudiamojoje teisenoje gali bti utikrinamas taikant Lietuvos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo normas, teritorin valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip tvirtinanti Lietuvos baudiamojo kodekso norma turt bti raoma darant nuorod tarptautines sutartis, nes tai palengvint jos taikym. Kartu darau ivad, kad kol nra tarptautins sutarties, teritorinio principo iimtys turi bti nustatytos dl nusikalstam veik, padaryt teistai Lietuvos teritorijoje esaniuose usienio valstybi civiliniuose jros, ups ar oro laivuose, su slyga, kad veikos kaltininkas ar auka yra ne Lietuvos pilietis ar nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo. Norint utikrinti, kad kaltininkas neivengt baudiamosios atsakomybs, klausim reglamentuojanioje normoje turi bti nustatyta, kad baudiamasis persekiojimas iais atvejais pradedamas tik Lietuvos generalinio prokuroro sprendimu.

172

tvirtinant ias nuostatas LR BK 4 straipsnyje nustatyti, kad: 1. Visi asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos baudiamuosius statymus, iskyrus atvejus, kai Lietuvos tarptautine sutartimi nustatyta kitaip. 2. Nesant tarptautins sutarties, ikiteisminis tyrimas dl teistai Lietuvos valstybs teritorijoje esani usienio valstybi jros, ups ar oro civiliuose laivuose padaryt nusikalstam veik, kuri kaltininkai ir nukentjusieji yra nuolat Lietuvos teritorijoje negyvenantys usienio valstybi pilieiai arba asmenys be pilietybs, pradedamas tik Lietuvos generalinio prokuroro sprendimu. 7. Tarptautini sutari ir nacionalini statym analiz parod, kad kontinentinis elfas ir iskirtin ekonomin zona nra pakrants valstybs teritorijos sudtins dalys, todl dl jose padarom nusikalstam veik pakrants valstybs baudiamoji jurisdikcija negali bti gyvendinama vadovaujantis teritoriniu principu. Inagrinjus pakrants valstybs teises jos kontinentin elf ir iskirtin ekonomin zon darytina ivad, kad kontinentiniame elfe iimtin valstybs baudiamoji jurisdikcija gali bti gyvendinama tik tuomet, kai ten statomi neteisti renginiai ir statiniai ir jais naudojamasi, neteistai valgomi ir eksploatuojami gamtos turtai ar atliekami nesankcionuoti jros moksliniai tyrinjimai, kai alojama jros aplinka, o iskirtinje ekonominje zonoje dar ir tuomet, kai neteistai statomos ir naudojamos dirbtins salos. Tarptautins normos nebus paeidiamos, jei baudiamj atsakomyb nustatysime ir u trukdym gyvendinti Lietuvos suverenias teises kontinentiniame elfe bei iskirtinje ekonominje zonoje. Atsivelgdamas tai, kad Lietuvos kontinentinis elfas ir iskirtin ekonomin zona yra u valstybs teritorijos rib, silau LR BK nustatyti, kad pakrants valstybs baudiamoji jurisdikcija dl ia padarom konkrei LR BK specialioje dalyje ivardyt nusikalstam veik bt gyvendinama vadovaujantis tinkamiausiu valstybs interes apsaugos principu. 8. LR BK asmen, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos, atsakomybs klausimas dl Lietuvoje padaryt nusikalstam veik gali bti reglamentuotas atskira norma tik tuo atveju, jei teritorin princip tvirtinanti norma nedaro nuorodos tarptautines sutartis. Atskira norma reikt reglamentuoti tik usienio valstybi kari, teistai esani Lietuvos teritorijoje, baudiamosios atsakomybs klausim, jiems padarius nusikalstam veik Lietuvoje, nes kari status reglamentuojaniose tarptautinse sutartyse tvirtinama konkuruojanti jurisdikcija, bei tuo, kad net ir ne remiantis tarptautine sutartimi, bet teistai Lietuvos teritorijoje esantys kariai neturt bti traukiami baudiamojon atsakomybs pagal LR BK u Lietuvos teritorijoje padarytas nusikalstamas

173

veikas, jei jos nesusijusios su Lietuva. Dl i prieasi silau teritorin princip tvirtinaniame LR BK 4 straipsnyje nustatyti, kad: Ikiteisminis tyrimas dl usienio valstybi kari, teistai esani Lietuvos teritorijoje, padaryt nusikalstam veik pradedamas tik Lietuvos generalinio prokuroro sprendimu. Generalinio prokuroro vaidmuo reikmingas, norint sprsti konkuruojanios jurisdikcijos ir jos atsisakymo problem. 9. Tiek Lietuvos Konstitucijoje, tiek kituose ms alies statymuose nustatyti apribojimai dl Seimo nari, Vyriausybs nari, vis lygi teisj, kandidat Prezidentus, Seimo ir Savivaldybi taryb narius patraukimo baudiamojon atsakomybn apribojimai yra nepagrsti ir suteikia iems asmenims nemotyvuot privilegij. Tik Respublikos Prezidento nelieiamyb ir specifin jo patraukimo baudiamojon atsakomybn tvark tvirtinanios Konstitucijos normos atitinka tradicijas ir gali bti pripastamos. Analizuodamas i asmen nelieiamybs problem darau ivad, kad galiojanios redakcijos teiss aktai net akivaizdi veik, turini nusikalstamos veikos poymi, padarymo atvejais nesuteikia teiss patraukti juos baudiamojon atsakomybn bendra tvarka ir suteikia iems asmenims apsaugin skyd, o tai kelia abejoni, ar nra paeistos vis asmen lygybs prie statym principas. Taiau suprasdamas, kad Seimo nari, kandidat Prezidentus, Seimo narius ir Savivaldybi tarybas veikla susijusi su nesininga politine konkurencija ir galimu neteistu poveikiu, silau pripainti, kad j nepriklausomum ir politin saugum garantuojanios normos galt bti pakankamos, jei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje bt nustatyta, kad: Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti suimamas, traukiamas baudiamojon atsakomybn, negali bti kitaip suvaroma jo laisv, iskyrus atvejus, kai jis sulaikomas darant veik, turini nusikalstamos veikos poymi, o Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 39 straipsnyje, Seimo rinkim statymo 49 straipsnyje bei Savivaldybi taryb statymo 46 straipsnyje, kad: Vyriausiosios rinkim komisijos sutikimas patraukti kandidat () baudiamojon atsakomybn u nusikalstamas veikas, padarytas rinkim kampanijos metu, nereikalingas tik tada, kai jis sulaikomas darant veik, turini nusikalstamos veikos poymi. Ministro Pirmininko ir ministr specifins patraukimo baudiamojon atsakomybn slygos, manau, neturt bti reglamentuotos Lietuvos Konstitucijoje, nes j apsaugos nuo galimo susidorojimo dl politins veiklos garantas yra LR BPK 225 straipsnis. Garantuojant Konstitucinio Teismo teisj nelieiamyb Lietuvos Konstitucijos 104 straipsnio 4 dalyje pakakt nustatyti, kad: Konstitucinio Teismo teisjas be Seimo sutikimo negali bti suimamas, traukiamas baudiamojon atsakomybn, negali bti kitaip suvaroma jo laisv, iskyrus at-

174

vejus, kai jis sulaikomas darant veik, turini nusikalstamos veikos poymi. Norint garantuoti kit teism teisj nepriklausomum pakanka laikytis Lietuvos Konstitucijos 115 straipsnio, kuriame reglamentuota Lietuvos Respublikos teism teisj atleidimo i pareig tvarka. Remdamasis iais motyvais silau atsisakyti Lietuvos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje tvirtintos nuostatos. Taip pat nepritariu tam, kad bet kur teisj galima bt paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka dar nesant j apkaltinusio teismo nuosprendio. 10. Nagrindamas Lietuvos Konstitucijoje tvirtint specifin Lietuvos piliei, kuriems garantuota nelieiamyb, patraukimo baudiamojon atsakomybn tvark, atkreipiu dmes tai, kad patraukimas baudiamojon atsakomybn negali bti siejamas su tarpinmis baudiamojo proceso stadijomis, nes patrauktu baudiamojon atsakomybn asmuo laikomas tik tuomet, kai jo atvilgiu priimamas ir siteisja kaltinamasis nuosprendis. Todl su praymais dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn nelieiamybe besinaudojanius asmenis turi bti kreipiamasi tik perduodant baudiamj byl teism. Siekiant, kad baudiamojo proceso normos utikrint tinkam LR Konstitucijos ir LR BK nuostat taikym, silau keisti LR BPK 3 straipsnio 1 dal, kad bt aikiai nustatyta, kad baudiamasis procesas turi bti nutrauktas, jeigu nusikalstam veik padar asmuo, pagal tarptautins teiss normas turintis imunitet nuo baudiamosios jurisdikcijos, arba nra kompetentingos institucijos sprendimo patraukti baudiamojon atsakomybn asmen, kai is leidimas pagal statymus btinas. 11. Norint pagrsti valstybs baudiamosios jurisdikcijos gyvendinim dl nusikalstam veik, padaryt jos jros, ups ar oro laivuose, neverta vadovautis laivo, kaip valstybs teritorijos, fikcija. Valstybs baudiamoji jurisdikcija dl i nusikalstam veik gali bti gyvendinama vadovaujantis visuotinai inomu vliavos principu. Nagrindamas princip darau ivad, kad laivo vliavos ar jo registracijos valstybs baudiamoji jurisdikcija dl laive padaryt nusikalstam veik turi bti diferencijuojama. Laivo alies baudiamoji jurisdikcija negali bti beslygika, nes jos gyvendinimo apimtys priklauso nuo laivo statuso, jo faktins buvimo vietos ir tarptautins teiss norm. Atsivelgdamas tai, kad vliavos principas yra savarankikas valstybs ekstrateritorins jurisdikcijos principas, silau LR BK 41 straipsnyje, kuris vadintsi Baudiamojo statymo taikymas nusikalstam veik padarius Lietuvos jros, ups ar oro laivuose, nustatyti, kad: 1. Pagal Lietuvos baudiamuosius statymus atsako visi asmenys, padar nusikalstamas veikas jr, upi ar oro laivuose, kurie su Lietuvos vliava ar Lietuvos skiriamaisiais enklais buvo teritorijoje, nepriklausanio-

175

je pagal tarptautin teis n vienai suvereniai valstybei. 2. Pagal Lietuvos baudiamuosius statymus visi asmenys, padar nusikalstamas veikas jr, upi ar oro laivuose, kurie su Lietuvos vliava ar Lietuvos skiriamaisiais enklais buvo usienio valstybs teritorijoje, atsako tik Lietuvos tarptautinje sutartyje numatytu atveju, taip pat usienio valstybei atsisakius gyvendinti savo jurisdikcij. 3. Nepriklausomai nuo teiss, galiojanios nusikalstamos veikos padarymo vietoje, pagal Lietuvos baudiamuosius statymus atsako visi asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybiniuose arba Lietuvos karinms pajgoms priklausaniuose jr, upi ar oro laivuose, teistai esaniuose u Lietuvos teritorijos rib(...) 12. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas, kuriuo vadovaujantis u nusikalstamas veikas, padarytas usienyje, atsako ne tik Lietuvos pilieiai, bet ir kiti nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys, turt vadintis personaliniu, nes is pavadinimas labiau atspindi principo esm. Manyiau, kad tuomet, kai nusikalstama veika padaroma kurios nors usienio valstybs teritorijoje, btinas personalinio principo poymis turi bti veikos abipusio baudiamumo slyga. Taiau i slyga netenka prasms, kai nusikalstama veika padaroma teritorijoje, kuri pagal tarptautin teis nepriklauso n vienai suvereniai valstybei. Kita vertus, ir iuo atveju silau vesti apribojant vieneri met terminuoto laisvs atmimo bausms kriterij, kuris leis atsiriboti nuo nelabai pavojing nusikalstam veik baudimo. Siekiant sprsti problemas, susijusias su personalinio principo taikymu, silau LR BK 5 straipsnyje, kuris vadintsi Lietuvos Respublikos piliei ir kit nuolat Lietuvoje gyvenani asmen baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytas nusikalstamas veikas, nustatyti, kad: 1. Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys u nusikalstamas veikas, padarytas usienio valstybje, pagal Lietuvos baudiamuosius statymus atsako tik tada, kai padaryta veika pripastama nusikalstama ir u jos padarym baudiama ir pagal usienio valstybs, ir Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus. 2. Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys, padar nusikaltim vietoje, pagal tarptautin teis nepriklausanioje n vienai suvereniai valstybei, pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus atsako tik tuo atveju, jeigu padaryta veika Lietuvos Respublikoje gali bti baudiama didesne bausme nei laisvs atmimas vieneriems metams. 3. io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu.

176

13. Kvalifikuojant Lietuvos piliei ir nuolatos Lietuvoje gyvenani asmen usienio valstybse padarytas nusikalstamas veikas btina nurodyti ne tik specialiosios dalies atitinkam straipsn ir jo dal, bet ir bendrosios dalies straipsn bei atitinkam dal (dalies nurodymas priklauso nuo straipsnio konstrukcijos), kurioje tvirtintas is principas. 14. Atsivelgdamas tai, kad valstybs interes apsaugos (mokslinje literatroje dar vadinamos realiniu) principas skirtas usienio valstybi statymais nesaugomies valstybs interesams ginti, darau ivad, kad LR BK 6 straipsnis neutikrina tinkamos Lietuvos valstybs interes apsaugos. i ivad galima daryti vien todl, kad veika, kuria ksinamasi Lietuvos interesus, gali bti padaroma pagal tarptautin teis n vienai suvereniai valstybei nepriklausanioje teritorijoje, todl LR BK 8 straipsnio 1 dalyje tvirtinta veikos abipusio baudiamumo slyga tampa visikai negyvendinama. Aikindamas svok valstybs interesai silau pripainti, kad, skirtingai nei tvirtinta LR BK 6 straipsnyje, nusikaltimai valstybs interesams yra nusikaltimai valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybs tarnybai bei nusikaltimai, kuriais ksinamasi valstybs ekonominius interesus, usienyje veikianias Lietuvos valstybines staigas. Valstybs interesai nukenia ir tuomet, kai kontinentiniame elfe neteistai statomi ir naudojami renginiai ir statiniai, neteistai valgomi ir naudojami gamtos turtai, atliekami nesankcionuoti jros moksliniai tyrinjimai, o iskirtinje ekonominje zonoje, be ivardyt veik, neteistai statomos ir naudojamos dirbtins salos. Trukdant gyvendinti Lietuvos suverenias teises jos kontinentiniame elfe bei iskirtinje ekonominje zonoje valstybs interesai taip pat nukenia. Ipltus sra nusikalstam veik, darani al valstybs interesams, silau valstybs interes apsaugos princip tvirtinaniame straipsnyje nustatyti, kad ikiteisminis tyrimas dl dalies nurodyt veik pradedamas tik Lietuvos generalinio prokuroro sprendimu. is silymas susijs su tuo, kad ne visuomet dl vis ivardyt nusikalstam veik pakenkiama valstybs interesams. Vertinant tai, kad valstybs interes apsaugos principui nebdingas veikos abipusio baudiamumo reikalavimas, j atsivelgiant pagal Lietuvos baudiamuosius statymus turt atsakyti kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo to, kokia jo pilietyb ir nuolatin gyvenamoji vieta. Siekiant sprsti daugel problem, kylani reglamentuojant valstybs interes apsaugos princip, silau LR BK 6 straipsnyje, kuris vadintsi Baudiamj statym taikymas, padarius usienyje nusikalstam veik Lietuvos valstybs interesams, nustatyti, kad:

177

1. Visi asmenys, padar usienyje nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybs tarnybai, valstybs ekonominiams interesams arba usienyje veikianiai valstybinei staigai, atsako pagal Lietuvos baudiamuosius statymus nepriklausomai nuo teiss, galiojanios nusikalstamos veikos padarymo vietoje. 2. Pagal Lietuvos baudiamuosius statymus atsako ir tie asmenys, kurie padar Lietuvos kontinentiniame elfe ar iskirtinje ekonominje zonoje nusikaltimus, numatytus LR BK () straipsniuose. 3. io straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu. 15. Individuali interes apsaugos principas skirtas apsaugoti valstybs pilieius bei nuolat alyje gyvenanius asmenis (su slyga, kad jie u nusikalstamas veikas, padarytas usienyje, baudiami pagal Lietuvos baudiamuosius statymus) nuo nusikalstam veik, kurias j atvilgiu usienyje padaro nuolat Lietuvoje negyvenantys asmenys, yra savarankikas valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas. io principo pripainimas yra btina personalinio principo pripainimo slyga, nes tik tokiu atveju galima kalbti apie abipus ry tarp valstybs ir nuolat joje gyvenani asmen. Inagrinjus vairi mokslinink mintis bei usienio valstybi baudiamuosius statymus silytina LR BK 61 straipsnyje, kuris vadintsi Baudiamojo statymo taikymas padarius usienyje nusikaltim Lietuvos piliei ir nuolat Lietuvoje gyvenani asmen interesams, nustatyti, kad: 1. Nuolat Lietuvoje negyvenantys usienieiai arba asmenys be pilietybs, nusprendus j neiduoti, u nusikalstamas veikas, padarytas usienyje, Lietuvos piliei arba nuolat Lietuvoje gyvenani asmen interesams atsako pagal Lietuvos baudiamuosius statymus, jeigu i veika baudiama pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus. 2. iems asmenims padarius nusikaltim vietoje, kuri pagal tarptautin teis nepriklauso n vienai suvereniai valstybei, atsakomyb pagal Lietuvos statymus galima tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus gali bti baudiama didesne bausme nei laisvs atmimas vieneriems metams. 3. io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik Lietuvos generalinio prokuroro sprendimu. 16. Civilizuot valstybi rytas bendromis pastangomis kovoti su nusikaltimais, kuriais ksinamasi visai monijai svarbias vertybes, pareigoja

178

savo baudiamuosiuose statymuose tvirtinti universalj princip, kuriuo vadovaudamasi valstyb galt gyvendinti savo ekstrateritorin jurisdikcij ir kuris yra stipriausia valstybi tarptautinio solidarumo iraika kovojant su nusikalstamumu. Universalusis principas taikomas neatsivelgiant veikos abipusio baudiamumo slyg, todl galiojaniame Lietuvos baudiamajame kodekse ji netvirtinta. Nagrindamas vairias mokslinink nuomones ir usienio valstybi statymus darau ivad, kad universalusis principas i esms gali bti taikomas tik tuomet, kai dl padarytos veikos baudiamumo yra pasirayta tarptautin sutartis, bet neatsivelgiant tai, ar valstyb yra ios sutarties dalyv. Silyiau universalj princip tvirtinani norm, skirtingai nei nustatyta LR BK 7 straipsnyje, kurti taikant ne vien tik nusikaltim srao metod. Papildomai tvirtintas bendr formuli metodas, kai daroma nuoroda Lietuvos tarptautines sutartis, padt isprsti universalj princip tvirtinanio straipsnio kaitaliojimo problem, kai ratifikavus naujas tarptautines sutartis, skirtas solidariai kovai su joje nurodytais nusikaltimais, Baudiamojo kodekso specialiojoje dalyje bt tvirtinama nauja nusikaltimo sudtis. Siekiant, kad universalusis principas bt efektyviai taikomas gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij, silytina LR BK 7 straipsnyje, kuris vadintsi Baudiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus, nustatyti, kad: 1. Asmenys, kuri nusprsta neiduoti i Lietuvos arba neperduoti usienio valstybei ar Tarptautiniam teismui, atsako pagal kodeks, nesvarbu, kokia j pilietyb ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar u padaryt nusikaltim baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos statymus, jei padaromi: 12) nusikaltimai mogikumui ir karo nusikaltimai (BK 99-113 straipsniai); 13) prekyba monmis (BK 147 straipsnis); 14) netikr pinig ar vertybini popieri gaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 straipsnis); 15) netikr mokjimo instrument, skirt atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteistas disponavimas jais (BK 214 straipsnis); 16) nusikalstamu bdu gyt pinig arba turto legalizavimas (BK 216 straipsnis); 17) teroro aktas (BK 250 straipsnis); 18) orlaivio ugrobimas (BK 251 straipsnis);

179

19) jros ar ups laivo upuolimas (BK str.); 20) mogaus pagrobimas kaip kaitas (BK 252 straipsnis); 21) neteistas elgesys su radioaktyviomis mediagomis (BK 256-ir 257 straipsniai); 22) nusikaltimai, susij su disponavimu narkotinmis arba psichotropinmis, nuodingosiomis arba stipriai veikianiomis mediagomis (BK 259269 straipsniai). 2. Tokiomis pat slygomis ie asmenys atsako u padarytus nusikaltimus, dl kuri baudimo Lietuvos Respublika pasiraiusi tarptautin sutart. 17. Valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip sistemoje specifin vieta tenka atstovavimo principui, kuris LR BK netvirtintas. io principo taikymo pagrindas ekstradicijos arba asmens perdavimo negalimumas bei siekis utikrinti baudiamosios atsakomybs neivengiamumo princip usienio valstybs praymu. Baudiamajame kodekse tvirtinant atstovavimo princip silau laikytis tam tikr reikalavim. is principas turi bti taikomas tik nuolat Lietuvoje negyvenantiems usienieiams ir asmenims be pilietybs, padariusiems nusikalstam veik u Lietuvos teritorijos rib, ir tik tuomet, kai dl j padarytos nusikalstamos veikos valstyb negali gyvendinti savo baudiamosios jurisdikcijos taikydama vliavos, valstybs interes ar individuali interes apsaugos arba universaliojo princip. Btinas io principo poymis turi bti veikos abipusio baudiamumo slyga, kuris padarius nusikalstam veik vietoje, nepriklausanioje pagal tarptautin teis n vienai suvereniai valstybei, pakeiiama vieneri met laisvs atmimo bausms apribojaniu kriterijumi. Ikiteisminis tyrimas dl padarytos nusikalstamos veikos gali bti pradedamas tik Lietuvos generalinio prokuroro sprendimu, nes btent is pareignas turt sprsti klausim dl baudiamojo persekiojimo permimo. Siekdamas, kad atstovavimo principas darniai siliet valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip sistem, silau LR BK 71 straipsnyje, kuris vadintsi Baudiamojo statymo galiojimas nuolat Lietuvoje negyvenantiems usienieiams ir asmenims be pilietybs usienyje padariusiems nusikaltimus kitais atvejais, nustatyti, kad: 71 straipsnis. Baudiamj statym galiojimas nuolat Lietuvoje negyvenantiems usienieiams ir asmenims be pilietybs usienyje padariusiems nusikalstamas veikas kitais atvejais 1. Usienieiai ir nuolatos Lietuvoje negyvenantys asmenys be pilietybs usienio valstybs praymu u nusikalstamas veikas, padarytas usienio valstybs teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus atsako tik tuomet, kai padaryta veika pripastama nusikalstama ir pagal

180

nusikalstamos veikos padarymo vietos, ir pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus. 2. Tuo atveju, kai nusikaltimas padaromas vietoje, kuri pagal tarptautin teis nepriklauso n vienai suvereniai valstybei, io straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais asmuo gali bti baudiamas pagal Lietuvos baudiamuosius statymus tik tuomet, kai pagal Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks jis gali bti baudiamas didesne bausme nei laisvs atmimas vieneriems metams. 3. Ikiteisminis tyrimas io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje numatytais atvejais pradedamas tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimu. 18. Veikos abipusio baudiamumo slyga gali bti suprantama dvejopai in concreto ir in abstracto. Atsivelgiant tai, kad sugretinus dviej valstybi baudiamuosius statymus idealiai sutampani sudi nra bei vertinus usienio valstybi mokslinink nuomones, manytina, jog veikos abipusio baudiamumo slyga turi bti taikoma in abstracto. 19. Veikos abipusio baudiamumo slygos taikymas negali bti siejamas su pareigojimu skiriant asmeniui bausm atsivelgti velnesn usienio valstybs baudiamojo statymo numatyt sankcij, nes praktikoje galima susidurti su atvejais, kai usienio valstybs baudiamojo kodekso sankcijoje bus numatyta tokia velnesn bausm, kurios Lietuvos bausmi sistemoje nra. Dl ios prieasties bei vadovaudamasis nuostata, kad asmen baudianioje valstybje usienio valstybs baudiamieji statymai negalioja, silau LR BK 8 straipsnyje, reglamentuojaniame baudiamosios atsakomybs slygas u usienyje padarytas nusikalstamas veikas, nustatyti, kad: Usienyje nusikalstam veik padariusiam asmeniui bausm skiriama pagal Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks. Jei usienio valstybs baudiamieji statymai u atitinkam nusikalstam veik numato velnesn bausm nei Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, teismas tai atsivelgia velnindamas bausm. 20. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykls negali bt reglamentuotos straipsnyje, kurio paskirtis tvirtinti teritorin valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip. Nusikalstamos veikos padarymo viet nustatyti svarbu taikant bet kur valstybs baudiamosios jurisdikcijos princip, todl, skirtingai nei nustatyta LR BK, nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykls turi bti reglamentuotos atskirame Baudiamojo kodekso straipsnyje. Padarius pavojing veik Lietuvoje, o pavojingiems padariniams kilus usienyje arba atvirkiai, nusikalstamos veikos padarymo vieta turi bti nustatoma vadovaujantis baudiamosios teiss doktrinoje inoma ubikvita-

181

cine teorija, kuri atsirado suprieinus veikos ir pasekmi teorijas. Taiau straipsnio dispozicijoje aprayt pavojing veikos pasekmi kilimo kitoje, nei padaryta veika, vietoje faktas ne visada gali bti pripastamas konkreios nusikalstamos veikos padarymo vieta, nes viskas priklauso nuo to, pavojinga veika ar pavojingos pasekms yra pagrindinis nusikalstamos veikos akcentas. Pavojing pasekmi kilimo vieta gali bti pripastama nusikalstamos veikos padarymo vieta tik tuomet, kai veikos kaltininkas gali kontroliuoti pasekmi kilim ir nori, kad pasekms kilt kitoje, nei padaryta veika, vietoje. ios taisykls pripainimas leidia valstybs baudiamuosiuose statymuose nustatyti ir tai, kad ta vieta, kurioje turjo kilti pasekms, taip pat gali bti pripastama nusikalstamos veikos padarymo vieta. Neveikimu padaromos nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo turjo ir galjo atlikti pareig, t. y. veikti. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo problema, kai ne visi bendrininkai veikia vienoje valstybje, turt bti sprendiama vadovaujantis inomu akcesorybs principu. Bt nelogika, jei, organizatoriui, kurstytojui, padjjui ir vykdytojui veikiant skirtingose valstybse, jos bt pripastamos vienos ar keli nusikalstam veik padarymo vietomis. Bendrinink faktins veikimo vietos sureikminimas tik klaidina. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo klausimas, kai veika padaroma virtualioje erdvje, turt bti sprendiamas vadovaujantis bendra nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykle, t. y. kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje kaltininkas veik. Dl ivardyt prieasi silau panaikinti LR BK normas, kurios teritorin princip tvirtinaniame straipsnyje reglamentuoja nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisykles, o 81 straipsnyje, kuris vadintsi Nusikalstamos veikos padarymo vieta, nustatyti, kad: 1. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje asmuo veik arba turjo ir privaljo veikti, arba vieta, kurioje kilo arba turjo kilti baudiamojo statymo numatyti padariniai. 2. Bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta, kurioje veika buvo padaryta.

182

LITERATRA
Tarptautins sutartys 1. 1921 m. enevos konvencija dl prekybos moterimis ir vaikais udraudimo // League of Nations. Treaty Series. 1922. Vol. 9. 2. 1923 m. enevos konvencija ir statutas dl jr uosto reimo // League of Nations. Treaty series. 1927. Vol. 58. 3. 1929 m. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni veikianiose armijose padties gerinimo ir dl elgesio su karo belaisviais // Valstybs inios. 2000. Nr. 63. 4. 1946 m. Konvencija dl privilegij ir imunitet jungtinms tautoms // Valstybs inios. 1999. Nr. 83. 5. 1947 m. Konvencija dl speciali staig privilegij ir imunitet // Valstybs inios. 1999. Nr. 83. 6. 1949 m. Europos Tarybos privilegij ir imunitet pagrindinis susitarimas ir jo 1996 m. etasis protokolas // Valstybs inios. 1998. Nr. 59. 7. 1949 m. enevos konvencija dl civili gyventoj apsaugos karo metu // Valstybs inios. 2000. Nr. 63. 8. 1949 m. enevos konvencija dl elgesio su karo belaisviais // Valstybs inios. 2000. Nr. 63. 9. 1949 m. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni bei asmen, itikt laivo avarij, esani ginkluotj jr pajg sudtyje, padties gerinimo // Valstybs inios. 2000. Nr. 63. 10. 1949 m. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni veikianiose armijose padties gerinimo // Valstybs inios. 2000. Nr. 63. 11. 1950 m. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Valstybs inios. 1995. Nr. 40. 12. 1954 m. Jungtini Taut konvencija dl pilietybs neturini asmen statuso // Valstybs inios. 2000. Nr. 59. 13. 1958 Convention on the Law of the Sea // www.hri.org/doc/LOS/. 14. 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki // Valstybs inios. 1999. Nr. 83. 15. 1963 m. Tokijo konvencija dl nusikaltim ir kit veiksm, nukreipt prie civilins aviacijos saugum // Valstybs inios. 1997. Nr. 19.

183

16. 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki // Valstybs inios. 1999. Nr. 83. 17. 1969 m. Konvencija dl intervencijos atviroje jroje, kai dl avarijos isilieja nafta; http://sedac.ciesin.org/pibd/texts/intervention.high.seas. casualties.1969.html 18. 1970 m. Europos konvencija dl tarptautinio nuosprendi galiojimo // Valstybs inios. 1997. Nr. 101. 19. 1970 m. Hagos konvencija dl kovos su neteistu orlaivi grobimu // Valstybs inios. 1997. Nr. 19. 20. 1971 m. Monrealio konvencija dl kovos su neteistais aktais, nukreiptais prie civilins aviacijos saugum // Valstybs inios. 1997. Nr. 19. 21. 1972 m. Europos konvencija dl baudiamojo persekiojimo perdavimo // Valstybs inios. 1998. Nr.10. 22. 1972 m. Konvencija dl bakteriologinio (biologinio) ir toksinio ginklo krimo, gamybos ir atsarg kaupimo udraudimo ir j sunaikinimo // Valstybs inios. 1997. Nr. 59. 23. 1972 m. Konvencija dl pasaulinio kultros ir gamtos paveldo globos // Valstybs inios. 1997. Nr. 19. 24. 1975 m. Europos konvencija dl ekstradicijos ir jos 1975 m. papildomas bei 1978 m. antras papildomas protokolai // Valstybs inios. 1995. Nr. 34. 25. Konvencija dl ekstradicijos tarp Europos Sjungos valstybi nari, parengta remiantis Europos Sjungos sutarties K.3 straipsniu // Valstybs inios. 2004. Nr.67. 26. 1977 m. Europos konvencija dl kovos su terorizmu // Valstybs inios. 1977. Nr. 7. 27. 1982 m. Jr teiss konvencija // Valstybs inios. 2003. Nr. 107. 28. 1983 m. Konvencija dl nuteistj asmen perdavimo // Valstybs inios. 1995. Nr. 42. 29. 1988 m. Jungtini Taut konvencija dl kovos su neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta // Valstybs inios. 1998. Nr. 38. 30. 1996 m. Europos Tarybos privilegij ir imunitet pagrindinio susitarimo etasis protokolas // Valstybs inios. 1999. Nr. 48. 31. 1998 m. Romos Tarptautinio Baudiamojo Teismo statutas // Valstybs inios. 2003. Nr. 49. 32. Agreement on Illicit Traffic by Sea Implementing Article 17 of the United Nations Convention against Illicit Traffic in Narcotic Drugs and Psychotropic Substances and Explonatory Report. Council of Europe Publishing, 1996. 33. Austrian, Belgium Extradition Treaty // RGB1. No. 28/1887.

184

34. Convention for the Suppression of Unlawful Acts against the Safety of Maritime Navigation signed at Rome, 10 March 1988 // www.geocities.com/Tokyo/Garden/5213/rome1988.htm 35. Criminal Law Convention on Corruption // European Treaty Series/173. Strasbourg, 1999. 36. European Agreement for the Prevention of Broadcast Transmitted from Stations Outside National Territories // 643 United Nations Treaty. 1965. 37. Geneva Convention on the Territorial Sea and Confiquars Zone // Blachstones International Law Documents, 1991. 38. International Agreements of 18 May 1904 for the Suppression of While Slave Traffic // League of Nations. Treaty Series. 1920. Vol. 1. 39. International Convention for the Suppression of Terrorist Bombings (1997) // www.un.org/law/cod/terroris.htm. 40. 1952 m. Tarptautin konvencija dl kai kuri teisi, susijusi su jr laiv aretu, suvienodinimo // Valstybs inios. 2002. Nr. 45. 41. International Convention of 4 May 1910 for the Suppression of While Slave Traffic // League of Nations. Treaty Series. 1920. Vol. 1. 42. International Convention of the Suppression of Counterfeiting Currency and Protocol (1929) // Australian treaty series. 1982. No. 8. 43. Konsulin konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos // Valstybs inios. 1993. Nr. 35(20). 44. Konsulin konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos // Valstybs inios. 1994. Nr. 28. 45. Lietuvos Respublikos ir Gruzijos konsulin sutartis // Valstybs inios. 2001. Nr. 49. 46. Lietuvos Respublikos ir Kazachstano sutartis dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose // Valstybs inios. 1997. Nr. 101. 47. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos konsulin konvencija // Valstybs inios. 1995. Nr. 99. 48. Lietuvos Respublikos ir Turkijos konsulin sutartis // Valstybs inios. 1998. Nr. 17. 49. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos konsulin konvencija // Valstybs inios. 1997. Nr. 106. 50. Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano sutartis dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose // Valstybs inios. 1998. Nr. 51. 51. Protokolas dl Europos Bendrij privilegij ir imunitet (1965 04 08) // Official Journal. L 152. 1967.

185

52. Resolution Adopted by the Institute of International Law at its Cambridge Session 24 August 1 September. Oxford, 1980. 53. Suvienytj Nacij Organizacijos statai. Tarptautinio teismo statutas. Vilnius, 1981. 54. Tarybos 1969 m. kovo 25 d. reglamentas (EURATOMAS, EAPB, EEB) Nr. 549/69, nustatantis Europos Bendrij pareign ir kit tarnautoj kategorijas, kurioms taikomos Bendrij protokolo dl privilegij ir imunitet 12 straipsnio, 13 straipsnio antrosios dalies ir 14 straipsnio nuostato // Official Journal. L 74. 1969. 55. Tarybos aktas 1997 m. birelio 19 d. dl Protokolo, parengto remiantis Europos Sjungos sutarties K.3 straipsniu ir Europolo konvencijos 41 straipsnio 3 dalimi, dl Europolo, jo organ nari, direktoriaus pavaduotoj ir darbuotoj privilegij ir imunitet sudarymo // Official Journal. C 221. 1997 (r. su vlesniais pakeitimais ir papildymais). 56. The Convention on International Civil Aviation, 7 December. 1944. 15 UNITS 259. ICAO. Doc. 7300/6. 57. Valstybi iaurs Atlanto sutarties ali dalyvi susitarimas dl karini pajg statuso // Valstybs inios. 2004. Nr. 112. Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi statymai ir kiti teisiniai aktai 1. Bundesgesetzblatt fr die Republik strreich. 183 stck-Ausgegeben am 28. Dezember 1979529. 2. Code pnal (7 dition). Paris, 1994. 3. Federal Aviation Act of 1958. 4. Finish Criminal Code (19 December 1889/39). Helsinky, 1995. 5. Konstitucja Rzeczpospolitej Polskiej. Warszava, 1977. 6. Latvijas Kriminalkodeks // Latvijas Policijas Akademija Kriminallikums. Riga, 1998. 7. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 18 Dl teism praktikos nuudymo bylose // Teism praktika. 1999. Nr. 11. 8. Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodio 22 d. nutarimas Nr. 8 Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose (BK 274 str. ir 275 str.) // Teism praktika. 1998. Nr. 10. 9. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990-10-04 statymas Nr. I-636 Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo // Valstybs inios. 1990. Nr. 31.

186

10. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 89. 11. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. Rinkinys segtuvas. Vilnius, 2001. 12. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas. Oficialus tekstas su pakeitimais ir papildymais. Vilnius, 2000. 13. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas // Valstybs inios. 2002. Nr. 37. 14. Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymas // Valstybs inios. 1999. Nr. 7. 15. Lietuvos Respublikos statymas Nr. IX-737 dl LR BK 71, 32, 35, 282, 284, 290 straipsni pakeitimo ir kodekso papildymo 112, 221, 321, 322, 3022 straipsniais ir 319, 320 straipsni pripainimo netekusiais galios // Valstybs inios. 2002. Nr. 15. 16. Lietuvos Respublikos statymas Nr. IX-738 dl LR BPK 222, 37, 440 straipsni pakeitimo ir kodekso papildymo 226, 227 straipsniais bei tryliktuoju skyriumi // Valstybs inios. 2002. Nr. 15. 17. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992. 18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11d. redakcija), Lietuvos Respublikos teism statymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2006. Nr. 36. 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijos, numatanios mirties bausm, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1998. Nr. 109. 20. Konstitucinio Teismo ivada Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1995. Nr. 9. 21. Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo taisykls // Valstybs inios. 1997. Nr. 8. 22. Lietuvos Respublikos pilietybs statymas // Valstybs inios. 1991. Nr. 36 (irti su vliau darytais pakeitimais ir papildymais). 23. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas // Lietuvos aidas. 1992. Nr. 253; Valstybs inios. 1993. Nr. 2.

187

24. Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymas // Valstybs inios. 1994. Nr. 53; Valstybs inios 1999. Nr. 93. 25. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Kauno m. apylinks teismo teisjus T. Kaminsk ir J. Kauin // Valstybs inios. 1996. Nr. 98. 26. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija Dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Seimo nar Audri Butkevii // Valstybs inios. 1997. Nr. 77. 27. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija Dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Vilniaus m. apylinks teismo teisj E. Milinien // Valstybs inios. 1998. Nr. 98. 28. Seimo nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Klaipdos miesto apylinks teismo teisj . T. Tamoinien // Valstybs inios. 1993. Nr. 65. 29. Seimo nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Marijampols rajono apylinks teismo teisj V. Jazbut // Valstybs inios. 1993. Nr. 40. 30. Seimo nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn Jurbarko rajono apylinks teismo teisj M. Povilaitien // Valstybs inios. 1997. Nr. 46. 31. Seimo nutarimas dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn savivaldybi taryb deputatus I. Jackevi, P. Misiukon ir A. I. pok // Valstybs inios. 1994. Nr. 88. 32. Lietuvos Aukiausiosios Tarybos nutarimas dl leidimo patraukti baudiamojon atsakomybn alinink rajono taryb ir Pokoni apylinks Tarybos deputat I. Mlinsk // Valstybs inios. 1991. Nr. 9. 33. Lietuvos Aukiausiosios Tarybos nutarimas dl leidimo patraukti baudiamojon atsakomybn alinink rajono Pabrads apylinks tarybos deputat L. Antropik // Valstybs inios. 1991. Nr. 22. 34. Lietuvos Aukiausiosios Tarybos nutarimas dl leidimo patraukti baudiamojon atsakomybn alinink rajono Pokoni apylinks tarybos deputat F. Cudzanovsk // Valstybs inios. 1991. Nr. 22. 35. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dl sutikimo patraukti teisjus D. Japert, P. Linkeviien ir A. Gud baudiamojon atsakomybn // Valstybs inios. 2003. Nr. 73. 36. Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymas // Lietuvos aidas. 1992. Nr. 139; Valstybs inios. 1992. Nr.22; Valstybs inios. 2000. Nr. 57. 37. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas // Valstybs inios. 1999. Nr. 60.

188

38. Lietuvos Respublikos teism statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 44. 39. Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 42. 40. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 1889 Dl usienio karo ir kit valstybini nekomercini laiv plaukimo Klaipdos valstybin jr uost ir buvimo jame taisykli ir leidim idavimo usienio laivams, kuriems nustatyta leidimo teis, tvarkos patvirtinimo // Valstybs inios. 1995. Nr. 83. 41. Lietuvos Seimo nutarimas dl Jungtini Taut jr teiss konvencijos // Valstybs inios. 1995. Nr. 100. 42. LTSR baudiamasis kodeksas su pakeitimais ir papildymais (1978 m. balandio 15 d. redakcija). Vilnius, 1978. 43. Penal Code of California (Ed. John A. Gillen). Sacramento, 1993. 44. The Danish Criminal Code. Kobenhavn, 1991. 45. The Finland Extradition Act. 1970. 46. The Finland, Iceland, Norway, Sweden and Denmark Extradition Act. 1959. 47. The Italian Penal Code // The American Series of Foreign Penal Codes. London, 1987. 48. The Penal Code of Finland (19 December 1889/39). Helsinki, 1995. 49. The Penal Code of Japan // Japanese Laws in English Version. EHS Law Bulletin Series vol. 2. Tokyo, 1992. 50. The Swedish Penal Code. Stockholm, 1990. 51. Uited Nations Treaty Series. 1974. Vol. 937. New York, 1982. No. 13329. 52. Usienio valstybi diplomatini atstovybi, konsulini staig bei tarptautini organizacij atstovybi nari akreditavimo Lietuvos Respublikoje nuostatai // Valstybs inios. 1998. Nr.5. 53. . 1997. . 6. 54. . , 1976. 55. . , 1996. 56. . , 1969. 57. . 1996. . 9. 58. . 1998. . 25. 59. 22 1903 . . . . , 1922. 60. . , 1998. 61. . , 2001.

189

. , 1998. . , 1998. . , 1997. . , 2000. . , 2000. 1885 . .-, 1904. 68. // . 1997. . 1. 62. 63. 64. 65. 66. 67. Specialioji literatra ir kitos publikacijos 1. 1927 m. Varuvos konferencijos rezoliucija // RiDp. N. 1. 1928. 2. Actes de la confrence. Rome, 1937. 3. Aerial Piracy and Aviation Security (Ed. by Yonah Alexander, Eugene Sochori). Dordrecht, Boston, London, 1990. 4. Akehurst M. Jurisdiction in International Law // British Yearbook of International Law. 19721973. Vol. 46. 5. Akehurst M. Modern Introduction to International Law. 1993. 6. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikinis tarptautins teiss vadas. Vilnius, 2000. 7. Albert P. Blaustein, Gisbert H. Flanz. Constitutions of the Countries of the World. New York, 1994. 8. American Journal of International Law. Washington, 1998. Vol. 92. No. 1. 9. Anderson R. A. Wharton's Criminal Law and Procedure. Vol. 4. New York, 1957. 10. Annuaire de linstitut de droit international. 1950. T. II. 11. Annuaire de linstitute de droit international. 1898. T. XX. 12. Archbold. Pleading, evidence, practice in criminal cases (Thirty-fouth Edition). London, 1959. 13. Aspects of the International Validity of Criminal Judgments. Strasbourg, 1968. 14. Austria's Initial Report to the United Nations Committee against Torture // United Nations Document. CAT/C/5/Add.10. 15. Bar L. Das Internationale Privat und Strafrecht. Hannover, 1862. 16. Bar L. Lehrbuch des Internationales Privat und Strafrechts. 1892. 17. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2001. 18. Bekarija Cesare. Apie nusikaltimus ir bausmes. Kaunas, 1935. 19. Belgian Initial Report to the United Nations Committee against Torture // United Nations Document. CAT/C/5/Add. 2.

190

20. Bentzien J. F. Der unerlaubte einflug von luftfahrzeugen in fremdes staatsgebiet in friedenszeiten und seine rechtsfolgen. West Berlin, 1982. 21. Beresford S. M. Surveilance Aircraft and Sattelites a Problem of International Law // The Journal of Air Law and Commerce. Vol. 27. No. 2.1960. 22. Bierzanec R. War Crimes: History and Definition // International Criminal Law Enforcement. New York, 1987. 23. Bin Cheng. Delimitation of Outerspace: is it necessary? // Rapport present au symposium tenu les 15 et 16 oct. 1981, Centre of air space law. McGill University. 24. Bing Cheng. The Law of International Air Transport. London, 1962. 25. Bouzat P., Pinatel J. Trait de droit pnal et de criminologie. Paris, 1970. T. II. 26. Brownlie I. Principles of Public International Law (4th edition). Oxford, 1990. 27. Burk D. L. Jurisdiction in a World without Borders // Virginia Journal of Law and Technology. University of Virginia, 1997. 28. Canadian Treaty Series. No. 32. 1991. 29. Chart Chowing Signatures and Ratifications of the Council of Europe Conventions in the Penal Field. Strasbourg, 1999. 30. Cooper J. C. Exploration in Aerospace Law. Monreal, 1968. 31. Coupable de crimes de guerre et d'assassinat, le maire rwandais est condamn la perptuit // Le Temps. 1 May 1999. 32. Criminal law theory in transition Finnish and comparative perspectives /Ed. by R. Lahti and K. Nuotio/. Helsinki, 1992. 33. Denza E. Diplomatic Law: a Commentary on the Vienna Convention on Diplomatic Relations. Oxford, 1998. 34. Digest of Strasbourg Case // Law relating to the European Convention on Human Rights. Kln, Berlin, Bonn, Mnchen, 1984. Vol. I. 35. Diplomatic Immunities Restriction Act. December 21, 1955. 36. Diplomatic Imunities and Privileges. Misc.5. No. 99. 1985. 37. Encyklopedia of Public International Law (Ed. by R. Bernhardt). Vol. I.1992. 38. Epp H. Der Grundsatz der identen Norm und die beiderseitinge Strafbarkeit. 1981. 39. European Convention on Extradition. A guide to Procedures. Stracbourg, 1997. 40. Europos Sjunga. Steigimo dokument rinktin. Vilnius, 1998.

191

41. Explanatory Report on the European Convention on Extradition. Strasbourg, 1985. 42. Explanatory Report on the European Convention on the International Validity of Criminal Judgements. Strasbourg, 1970. 43. Explanatory Report on the European Convention on the Transfer of Proceedings in Criminal Matters. Strasbourg, 1985. 44. Explonatory Report on the European Convention on the Punishment of Road Traffic Offences. Strasbourg, 1970. 45. Extavour W. C. The Exclusive Economic Zone: A Study of Evolution and Progressive Development of International Law of the Sea. Geneve, 1979. 46. Ferencz B. Crimes against Humanity // Encyclopedia of Public International Law. 1992. 47. Finish Criminal Code Reform. Law Text and Drafts. University of Helsinki, 1990. 48. Fitzgerald P. J. Criminal Law and Punishment. Oxford, 1962. 49. Frankenstein. Internationale Privatrecht. Berlin, 1926. 50. Frowein/Peuker. Europische Menschenrechtskonvention. EMRK Kommentar. 2 Aufl., Engel Verlag, Kehl, Strasbourg, Arlington, 1996. 51. Gj ir lesbiei slpyns artja prie pabaigos // Lietuvos rytas. 2001 m. birelio 23 d., Nr. 146. 52. Gerard CohenJonathan. Aspects europeens des Droits Fondamentaux. Monchrestien, 1996. 53. Gidel G. Le Droit International public de la mer. Paris, 1932. Vol. 1, 2. 54. Gilbert G. Aspects of Extradition Law. Dordrecht, Boston, London, 1991. 55. Ginsburg G. The Issue of Dual Citizenship among the Successor States // Osteuropa-recht. Vol. 41. 1995. 56. Groop W. Strafrecht Allgemeiner Teil. Berlin, 1998. 57. Hlschner H. Das gemeine deutsche Strafrecht. Berlin, 1887. 58. Hlschner H. Das gemeine deutsche Straftrecht. B. 1. Berlin, 1890. 59. Handbook for Foreign Diplomatik and Consular Personnel in the Republic of Estonia. Ministry of Foreign Affairs. 1996. 60. Harris D. J. Cases and Materials on International Law (Fifth edition). London, 1998. 61. Henkin L., Pugh R. C., Schachter O., Smit H. International Law. Cases and Materials. 1987. 62. Herzog B. Proof of International Law and Foreign Law before a French judge // Virginia Journal of International Law. Vol. 18. No. 14. 1978.

192

63. Higgins R. Problems and Process: International Law and how to use it. Oxford, 1994. 64. Hiller T. Sourcebook of Public International Law. London, 1998. 65. Honig I. P. The Legal Status of Aircraft. Nijhoff, 1957. 66. Yearbook of the Institute of the International Law. Paris, 1981. Vol. 59. 67. Yearbook of the International Law Commission. Vol. II, 1958. 68. Interdepartmental Committee on State Immunities // Report on Diplomatic Immunity, Cmnd. 8460. 69. Internalional Law Reports. (Ed. Lauterpacht E.). London, 1971. Vol. 43. 70. Internalional Law Reports. (Ed. Lauterpacht H. and Lauterpacht E.). London, 1963. 71. International Civil Aviation Organization Bulletin. 1962. No. 10. 72. International Encyclopaedia of Laws. Criminal Law. Belgium (By Lieven Duport and Cyrille Fijnaut). Deventer, Boston, 1993. 73. International Law and World Order. St. Paul, Minnesota, 1990. 74. International Law Association Report. 1994. 75. International Legal Materials. 1965. 76. International Legal Materials. Vol. 32.1993. 77. Jaenka A. Konstitucin tarptautin teis. Kaunas, 1931. 78. Jescheck H. H., Weigend T. Lehrbuch des Strafrecht Allgemeiner Teil. Berlin, 1996. 79. Jessup P. C. The Law or the Territorial Waters and Maritime Jurisdiction. New York, 1927. 80. Joien D. Europos mogaus teisi konvencijos taikymas usienio valstybi ir Lietuvos Respublikos teisje. Daktaro disertacija. Vilnius, 1999. 81. Journal of Criminal Law, Criminology and Police Science. 1971. No. 3. 82. Jucys K. Lietuvos Respublikos baudiamj statym galiojimo erdvje ir dvigubo baudiamumo problemos bei j sprendimo bdai naujame Lietuvos baudiamajame kodekse ir usienio valstybi praktikoje // Kriminalin justicija: LPA mokslo darbai. 1993. Nr. 1. 83. Judgment of the Cour D'Assises de Paris, 16th March 1990. 84. Judgment of the Cour de Cassation, Chambre Criminelle, of 6 January 1998. No. X96-32. 491 PF. 85. Jurgutis V. Baudiamojo statymo teritorin galia baudiamojo kodekso projekte // Teis. 1939. Nr. 45.

193

86. Katuoka S. Atviroji jra: svoka ir laisvs // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 1999. Nr. 13(5). 87. Katuoka S. Baudiamoji jurisdikcija valstybs vidaus vandenyse // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 1998. Nr. 9(1). 88. Katuoka S. Iskirtins ekonomins zonos genez // Kriminalin justicija: LPA mokslo darbai. 1997. Nr. 6. 89. Katuoka S. Tarptautin jr teis. Vilnius, 1997. 90. Katuoka S. Teritorins jros problemos // Kriminalin justicija: LPA mokslo darbai. 1997. Nr. 6. 91. Kavolis M., Bieliackinas S. Baudiamasis statutas su papildomais baudiamaisiais statymais ir komentarais. Kaunas, 1934. 92. Kelsen H. Principles of International Law (Second Edition). New York, Chicago, S. Fransisco, Toronto, London, 1967. 93. Kelsen H. Principles of International Law. New York, 1952. 94. Ki-Gab Park. A protection de la souverainet arienne. Paris, 1991. 95. Klaipdiei jachtose cigarets ir narkotikai // Lietuvos rytas. 1999 m. liepos 31 d. 96. Klein E. Die Stellung des Staates in der internationalen Rechtsordnung.// Zeitschrift fr vergleichende Rechtswissenschaft. 77. Band . Heidelberg, 1978. 97. Kohler J. Internationales Strafrecht. Stuttgart, 1917. 98. Kunter N. De la loi penale applicable aux delits commis a lentranger pour lesquels lextradition nest pas admise // Revue internationale de droit pnal. N. 2. 1950. 99. Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. Vilnius, 1985. 100. Kwiatkowska B. Expansion of Protective Jurisdiktion: Future Challenges in Lessons from the Pastblueprints for the Future // Proceedings of the 25th Canadian Council of International Law. Ottawa, 1998. 101. Lammasch H. Auslieferungspflicht und Asylrecht. Eine Studie ber Theorie und Praxis des Internationales Strafrecht. B.1. Leipzig, 1887. 102. Lasok O., Bridge J. W. Introduction to the LAW and Institutions of the European Communities (Second Edition). Exeter, 1979. 103. Law Reports, Appeal Cases. 1971. 104. Lee L. T. Jurisdiction over foreign Merchant Ships in the Territorial Sea // The American Juornal of International Law. No. 1. 1961. 105. Leiden Journal of International Law. Leiden University. Vol. 13. No.4.2000.

194

106. Lyal S. Sunga. The Emerging System of International Criminal Law. Developments in Codification and Implementation. Hague, London, Boston, 1997. 107. Lietuvos laive kalnas narkotik Europai // Lietuvos rytas. 1999 m. balandio 26 d. 108. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas (projektas). Projekto Nr. P2143. 109. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius, 2004. 110. Lietuvos Respublikos sutartys dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose. Vilnius, 1995. 111. Lietuvos sutartys su svetimomis valstybmis. Kaunas, 19301939. T. 1, 2. 112. Lietuvos TSR baudiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989. 113. Lowenfeld A. Aviation Law. New York, 1981. 114. Maiuika A. Dl oro erdvs teiss // Teis. 1939. Nr. 49. 115. Maksimaitis M. Usienio teiss istorija. Vilnius, 1998. 116. Malcolm N. S. Internalional Law (Fourth Edition). Cambridge, 1997. 117. Mann F. A. The Doctrine of Jurisdiction in International Law. 1964. 118. Meili F. Lehrbuch des Internationales Straftrecht und Straftprozessrecht. Zrich, 1910. 119. Merle R. Droit pnal gneral. Paris, 1957. 120. Mohl R. Die Vlkerrechtliche Lehre vom Asyle. 1853. 121. Molenaar E. J. Coastal State Jurisdiction over Vessel-source Polution. The Hague, Boston, London, 1998. 122. Mosler H. Application du droit International public par les Tribunaux nationaux. Recueil des Cuors. Paris, 1957. Vol. 7. 123. Multilateral Treaties in Respect of which the Secretary-General Performs Depositary Functions // United Nations Documents ST/LEG/SER.E/15. 124. Nanda V. P. The Validity of United States intervention in Panama under International Law // American Journal of International Law. Vol. 80. 1990. 125. Nevera A. Ekstradicija Lietuvos ir usienio valstybi teisje // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai. 1999. Nr. 14(6). 126. Nevera A. Tarptautins teiss ir nacionalins baudiamosios teiss santykio problema // Jurisprudencija: LTU mokslo darbai. 2001. Nr. 21(13). 127. Nuteisti septyni Lietuvos jrininkai // Lietuvos rytas. 1999 m. spalio 4 d.

195

128. O`Connell D. P. International Law. London, 1965. 129. OConnel D. P. International Law. London, 1970. 130. OGH decision of March 20, 1953. 131. zgen E. Suclularin geri verlmesi. Ankara, 1962. 132. Paksas A. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos ir j gyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Vilnius, 2000. 133. Pavitbran A. K. Substance of Public International Law. Western and Estern. Bombey, 1965. 134. Permanent Court of International Justice. Reports. series A. No. 10. 135. Piesliakas V. Dvigubos atsakomybs problema Lietuvos teisje // Jurisprudencija: LTU mokslo darbai. 2001. Nr. 23(15). 136. Piesliakas V. Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. Vilnius, 1996. 137. Piesliakas V. Teisins sistemos reforma Lietuvoje: problemos ir perspektyvos // Justitia. 1997. Nr. 5. 138. Piesliakas V., Gutauskas A. Ar galima nusikalsti valstybei? // Teiss apvalga. 1999. Nr. 2. 139. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Pirmoji knyga. Vilnius, 2006. 140. Piragoff D., Kran M. The impact of Human Rights Principles on Extradition from Canada and the United States // Criminal Law Forum. No. 2. 1992. 141. Prawo lotnicze // Dziennik uztawow Polskiej Rzeczpospolitej Ludowei. N. 32.1962. 142. Qeller D. K. The Office of Ambassador in the Middle Ages. Princeton, 1967. 143. Rapport explicatif sur la Convention europeenne dextradition. Strasbourg, 1985. 144. Revue General de Droit International Public. 1996. 145. Revue International de droit penal. Paris, 1966. 146. Revue Internationale de droit pnal. Paris, 1950. N. 2. 147. Revue Internationale de droit pnal. Paris, 1970. N. 12. 148. Revue roumaine des sciences sociales. 1996. N. 1. 149. Robinzonas J. I Lietuvos tarptautins ir tarpsritins baudiamosios teiss // Kriminalistikos inynas. 1997. Nr. 16. 150. Rozmaryn St. Skuteczno umw midzynarodowyh PRL w stosunkach wewntrznyh // Panstwo i prawo, 1962. N. 12 (202). 151. Saulinas D. Audriaus Butkeviiaus fenomenas, arba ar gali parlamentas nusprsti kitaip negu teismas? // Justitia. 1999. Nr. 3. 152. Scelle G. Cours de droit International public. Paris, 1948.

196

153. Schwarze F. Der Wirkungskreis des Strafgesetzes betreffs der Zeit, der Raumes und der Personen // Handbuch des Deutschen Straftrechts in Einzelbeitrgen. Bd. 2. Berlin, 1871. 154. Schwazenberger G. A Manuel of International Law. London, 1967. 155. Seidl-Hohenveldern I. Transformation or Adoptation of International Law into Municipal Law // The International and Comparative Law Quarterly. Vol. 12. 1963. 156. Shaw M. N. International Law /Fourth Edition/. Cambridge, 1997. 157. Skubiszewski K. Resolution of International Organizations Munitipal Law // The Polish Yearbook of International Law 1968/1969. Vol. II. Wroslaw, Warszawa, Krakow, Gdansk, 1971. 158. Stanger R. J. Criminal Jurisdiction over Visiting Armed Forces. Washington, 1965. 159. Stankeviius V. Baudiamoji teis. Paskaitos. Kaunas, 1925. 160. Starke I. Introdaction to International Law. London, 1972. 161. Stojimas Europos Sjung ir Konstitucija. Seminaro mediaga. Vilnius, 2000. 162. Stungys K., Vadapalas V. Naujos teisins praktikos galimybs: Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Justitia.1996. Nr. 3. 163. engeno sutartis. engeno sutarties taikymo konvencijos rezium ir kiti dokumentai apie engeno sutart. Vilnius, 1995. 164. Texas International Law Journal. Vol. II. No. 3. 1976. 165. The International Organization Immunities Act // American Journal of International Law. No. 2. 1946. 166. The Second Bennial International Criminal Law Seminar (By Richard D. Atkins). International Bar Asotiation. Netherlands, 1995. 167. Tomkus J. Politiniai nusikaltimai i dien baudiamojoje teisje // Kriminalistikos inynas. 1936. Nr. 11. 168. Triepel H. Vlkerrecht und Landesrecht. Leipzig, 1899. 169. Tunkin G. I. The Problem of Sovereignity and Organization of European Security // Revue Blge de droit International. 1974. N. 1. 170. T . . : , , // . 1999. . 8. 171. United States Reports. Vol. 290. 1993. 172. V. Lingio nuudymo nuosprendis // Teiss problemos. 1995. Nr. 1. 173. Vadapalas V. Tarptautin teis: bendroji dalis. Vilnius, 1998. 174. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, 2000. 175. Visuotin teisjo chartija // Justitia. 1999. Nr. 56.

197

176. Vlasic I. A. The Nineties: Problem and Prospects. McGill University, 1991. Vol. XVII, part I. 177. Volsonokas R. Lietuvos jros teis // Teis. 1930. Nr. 18. 178. Wright Q. The Law of the Nurenberg Trial // American Journal of International Law. 1947. Vol. 41. 179. alkauskas K. VI-oji Tarptautin konferencija baudiamajai teisei suvienodinti, Kopenhagoje, .m. rugpjio mn. 32 rugsjo mn. 6 d. // Kriminalistikos inynas. Nr. 6. 1935. 180. mogaus teiss. Regionini tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1993. 181. mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. 182. . . // . 1992. . 4. 183. . ., . ., . . . , 1930. 184. . . . , 1986. 185. . ., . . . , 1990. 186. . . // . , 1989. 187. . ., . . . , 1962. 188. . . . , 1974. 189. . . // . . . . . 188. , 1973. 190. . . // . . T. XIII (1). , 1976. 191. . . // . , 1969. 192. . . // . , 1998.

198

193. . . -, 1995. 194. . . . , 1977. 195. . . . , 1981. 196. . ., . . // . 1978. . 6. 197. . . // . . . . . . 21. , 1987. 198. . . . , 1958. 199. . . . , 1972. 200. . . . , 1982. 201. . . // . 1999. . 3. 202. . // . 1994. . 3. 203. . . () // . 1999. . 3. 204. . . . , 1995. 205. . . , 1957. 206. . . . , 1988. 207. . ., . . . M, 1986. 208. . , 1997. . 2. 209. . . . , 1968. 210. . . . , 1984. 211. . . . , 1967.

199

212. . . // . , 1990. 213. . . . , 1989. 214. . . // . 2000. . 3. 215. . ., . . . , 1997. 216. . . - : . , 1962. 217. . // . 2000. .1. 218. . ., . . . , 1974. 219. . . // . 1999. . 2. 220. . . : // . 2000. . 3. 221. . . // . 2000. . 8. 222. . . . , 1974. 223. . . . A. . . , 1970. 224. . . // . 1965. B. 135. . 27. 225. . . . , 1971. 226. . . , 1975. 227. . . , 1977. 228. ., . . , 1953. 229. . , 1997.

200

230. . . , 1981. 231. . , 1997. 232. () . , 1986. 233. . , 2000. 234. . . , 1997. 235. . . . . , 1987. 236. . . . , 1968. 237. 6 . , 1967. . 3. 238. . . , 1990. . 3. 239. : . 1. . , 1999. 240. . . . , 1974. 241. . // . 1994. . 4. 242. . . // . 1999. . 9. 243. .., . . . , 1998. 244. . . . . , 1973. 245. . . . . , 1986. 246. . // . 2000. . 6. 247. . . -, 1904. . 1. 248. . . , 1905. . 2. 249. . ., . . ( ). , 1994. 250. . // . 1997. . 9. 251. . , 1985. 252. . , 1988.

201

253. . , 1997. 254. ( ). , 1996. . 2. 255. . , 1995. 256. . . , 1969. . 1. 257. . , 1986. 258. . . o . , 1960. 259. . . . , 1987. 260. . . .-, 1900. 261. . . . , 1982. 262. . . . , 1954. 263. . . .-, 1884. 264. . . , 1889. 265. . , 1997. 266. 3- . , 1968. . 1. 267. . . , 1947. . 1. 268. . . , 1948. . 1. 269. . , 1962. 270. i . . . . , 1913. 271. . . , . . . . , 1972.. 272. . . . , 1912. 273. () . , 1999. 274. . . , 1962. 275. . . . , 1980. 276. , , . IX. , 1954.

202

277. , , . XXIX. , 1975. 278. . . // . 2000. . 4. 279. . . . , 1913. 280. . . - . 12. , 1968, 281. . , 1957. . 1. 282. . , 1992. 283. . . .-, 1863. 284. . . . , 1875. 285. . ., . . // . 1997. Ho. 2. 286. . . . . . . 1. .-, 1902. 287. . . , , . , 1965. 288. . . // . 1995. 289. . . . , 1995. 290. . . . , 1956. 291. . . . , 1956. 292. . , 1999. 293. : . , 1990. 294. . . , 1969. 295. : . , 1994. 296. . . // . 1996. . 2. 297. . . . , 1993. 298. . . . , 1963. 299. . . , 1959.

203

300. . i. , 1923. 301. . . . , 1905. 302. . . . , 1903. 303. . . , . , 1952. . 3. 304. . . // . 1994. . 4. 305. . . // . 1948. . 4. 306. . . // -. 44. , 1956. 307. . . . . . , 1970. 308. . , 1984.

204

PRINCIPLES OF THE STATE CRIMINAL JURISDICTION

Andrius Nevera Summary of the monograph One of the most important articles of criminal code of the State are those, where the principles setting down the conditions for the State to implement its criminal jurisdiction are entrenched. These articles are among the first ones that are entrenched in the criminal code and form the basis for the application of all the rest articles of the Code. The implementation of the States criminal jurisdiction unreservedly depends on the construction of the articles norms. While considering their content it is possible to judge about the States observance of the assumed international obligations as well the universally recognised international norms, since the States criminal jurisdiction principles is a considerable part of international law in the national criminal law. The questions of the States criminal jurisdiction have been long regulated not only by the norms of the national but international law as well. Both international treaties and international customs often determine different States criminal jurisdiction implementation rules than those that are already entrenched in the national criminal or criminal procedure laws. Despite the fact that Lithuania has been an independent and democratic State advanced in the international integration and co-operation for over a decade, its national criminal laws still are frequently created disregarding the international law norms. Especially it is the case with those norms of the Criminal Code, that regulate the principles of the States criminal jurisdiction. While creating them, the novelties of the criminal law and international law doctrine are often left out. There exist several reasons to such position. An attitude in Lithuania is widely spread that the international law has a specific status in the criminal justice. These, oppositely than in civil justice, do not have direct power without incorporation into the national law. Besides, it is not clear to what extent the universally recognised norms of international law influence the

205

creation of criminal laws, even though it is them, along with the international treaties, that have to be a base for the creation of the Criminal Code norms, especially those, where the States criminal jurisdiction principles are entrenched. This is one of the most important features of the present day criminal law. Even the countries holding the most conservative position towards this problem are changing their attitude and are trying to modify the mentioned norms so that the international law norms were not only the declarative provisions, but would in reality affect the implementation of the States criminal jurisdiction. In Lithuania principles and problems of the States criminal jurisdiction have not been the subject of deep study so far. There are no scientific monographic research carried out in this area. Neither in the period of the second Republic of Lithuania (1920-1940), nor after the restoration of its independence in 1990, the specialists of the criminal law have not devoted due attention to the problem. Only separate articles have been published. The Lithuanian specialists of the international law are more interested in the subject. The problems have been analysed by J. Robinzonas, R. Volsonokas, K. alkauskas, A. Mauika, P. Kris, V. Vadapalas, S. Katuoka, D. Joien, A. Paksas, E. Raduyt. The situation is different in foreign countries. Both the specialists of criminal law (F. Liszt, J. Kohler, F. Meili, A. Berner, L. Bar, F. Schwarze, R. Bulmering, H. Halschner, H. Jeschek, J. Cameroon, A. H. J. Swart, P. O. Traskman, N. S. Tagancev, S. V. Poznyshev, M. I. Blum, A. A. Tille, N. N. Galenskaja, A. I. Boicov, A. M. Medvedev etc.) and the specialsits of international law (J. Brownlie, D. P. OConnel, R. J. Stanger, F. Martens, I. Lukashuk etc.) wrote significant works on the subject of the principles of the criminal jurisdiction and the implementation of the States criminal jurisdiction based on these principles. The analysis of their works made a substantial influence on the authors studies. The author of this monograph for the first time in Lithuania analyses theoretical and practical problems related to the entrenchment of the principles of the States criminal jurisdiction in the Criminal Code of Lithuania. The author also submits a comprehensive interpretation of criminal laws. The work presents a new look on the construction methodology of norms of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, entrenching the principles of the States criminal jurisdiction, as well on the improvement of other legal acts influencing the implementation of the States criminal jurisdiction. The faults of the lawmakers work in implementing the principles of the jurisdiction in the Lithuanian criminal laws are analysed and the scientifically

206

grounded proposals for their improvement are submitted in a form of the draft law. The monograph includes introduction, four chapters, conclusions and recommendations. The first chapter under the title of The notion of the States criminal jurisdiction and the system of principles. The influence of the international law norms to the States criminal jurisdiction analyses the multi-aspect term jurisdiction in order to define the notion of the States criminal jurisdiction. The term jurisdiction is analysed in a wide sense, for the key role in the implementation of criminal jurisdiction belongs to the legislative authority of the country. Only after the legislature has implemented the principles of the States criminal jurisdiction, the basis is laid for the States executive and court jurisdiction. The theoretical system of the States criminal jurisdiction principles is analysed. At the same time it is noted that the States criminal jurisdiction is not limited to the territory of Lithuania. A lot of attention is devoted to the polemic over the States criminal jurisdiction quantity principles, on the basis of which the extraterritorial jurisdiction of the State is implemented. Taking into consideration the fact that the principles of the States criminal jurisdiction is a little, but important part of the international law in the national criminal law, the chapter also analyses the importance of the international law norms to the implementation of the States criminal jurisdiction and the mechanism of their interrelation with the national laws. The second chapter The territorial criminal jurisdiction of the State and its implementation problems analyses the most important problems, related to the implementation of the States territorial jurisdiction. A special emphasis is laid on the territorial principle of the States criminal jurisdiction and the specifics of the implementation of the States criminal jurisdiction in the composite parts of the State. The status of the States continental shelf and the economic zone are also analysed in order to see the specifics of the States criminal laws validity there. This chapter also analyses the most important restrictions of the implementation of the states criminal jurisdiction to the citizens of Lithuania and foreign citizens defined by the norms of international and national law. The third chapter The States criminal jurisdiction after the commission of the criminal act outside the borders of the Republic of Lithuania (extraterritorial jurisdiction) is devoted to the analysis of the implementation problems of the States extraterritorial jurisdiction. The principles of extraterritorial jurisdiction established and those not established in the existing and newly adopted Criminal Code of the Republic of Lithuania (the

207

principles of flag, active personality, security of the State interests, passive personality, universality, representative). The proposals are submitted for the necessity of the principles implementation in the Criminal Code of the Republic of Lithuania and the construction methodology of entrenching norms. A lot of attentions devote to analysis the requisition of the acts double penalty characteristic for most principles of extraterritorial jurisdiction. The fourth chapter The Identification of the Criminal Act Place and its Significance for the States Criminal Jurisdiction devote to analysis of the problem of criminal act location that bears a significant influence for the implementation of all principles for the States criminal jurisdiction.

Nevera, Andrius
Ne206 208 p. Bibliogr.: p. 182203. ISBN 9955-19-040-X Valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai: monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006.

Monografijoje nuodugniai nagrinjama valstybs baudiamosios jurisdikcijos samprata, universali jurisdikcijos princip sistema bei tarptautins teiss norm reikm, kuriant valstybs baudiamosios jurisdikcijos principus tvirtinanias Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso normas, ir j sveikos su kitais nacionaliniais statymais mechanizmas. Pateikiamas naujas poiris Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso norm, tvirtinani valstybs baudiamosios jurisdikcijos principus, j krimo metodikos bei kit teiss akt, turini takos gyvendinant valstybs baudiamj jurisdikcij, tobulinim. i monografija skirta studijuojantiesiems teiss mokslus, mokslininkams, teisininkams praktikams, dirbantiems ikiteisminio tyrimo institucijose, prokuratroje, advokatroje ir teismuose. Ji bus naudinga ir statym leidjams, nes nemaa dalis autoriaus silym pateikiami statymo projekto pavidalu.

UDK 343(474.5)(094)

Andrius Nevera VALSTYBS BAUDIAMOSIOS JURISDIKCIJOS PRINCIPAI Monografija Redaktor Stas Simutyt Rinkja Jan Andriukeviien Maketuotoja Regina Silkovien Virelio autor Stanislava Narkeviit SL 585. 2006 09 28. 10,98 leidyb. apsk. l. Tiraas 500 egz. Usakymas Ileido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius. Tinklalapis internete www.mruni.lt Elektroninis patas leidyba@mruni.lt Spausdino UAB Baltijos kopija, Kareivi g. 13 b, LT-09109 Vilnius. Tinklalapis internete www.kopija.lt El. patas info@kopija.lt