Anda di halaman 1dari 6

I tema. Jungtini Amerikos Valstij konstitucin santvarka Konstitucionalizmo raida. JAV Konstitucijos atsiradim ir jos turin lm keletas veiksni.

Pirmiausia tai buvo Anglijos (buvusios metropolijos) teorinis ir praktinis paveldas. Taip pat kolonijin patirtis. JAV Konstitucija buvo priimta 1787 m. Filadelfijos kongrese. teiss akt prim Steigiamasis susirinkimas, kur sudar 13 valstij atstovai. ios valstijos tuo metu buvo lyg ir nepriklausomos valstybs, taiau jos kovojo ir paskelb nepriklausomyb. Paskelbusios nepriklausomyb 13 valstij sudar konfederacij (1777 m. sudaryta konfederacija, kuri faktikai tokia tapo 1781 m.). Siekiant reformuoti konfederacij, kuri siejo labiau formals, nei reali naud duodantys ryiai (padrika mokesi sistema, neskatinama laisva prekyb) buvo suauktas kongresas Pensilvanijoje, kitaip inomas kaip Filadelfijos kongresas. Taiau is kongresas atliko didesnius darbus buvo parengta ir priimta naujoji alies Konstitucija. Konstitucija sigaliojo 1789 m., kai j ratifikavo 9 valstijos i 13. Filadelfijos kongrese dalyvavo tokios ikilios asmenybs kaip Deimsas Madisonas (iki iol vadinamas ,,Konstitucijos tvu), Dordas Vaingtonas, Beneminas Franklinas. Naujojoje Konstitucijoje buvo tvirtinta dviej rm parlamento sudarymo tvarka. Atstov rmai formuojami atsivelgiant gyventoj skaii (daugiau gyventoj turinios valstijos turi daugiau nari Atstov rmuose), o maesni valstij interes sauga buvo apsaugota su Senato formavimu. Senate valstijos turi bti atstovaujamos vienodo skaiiaus atstov, nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus. Galiojanios konstitucijos bruoai. JAV Konstitucija pirmoji raytin konstitucija pasaulio istorijoje. Pagal apimt tai gana trumpas teiss aktas. Jame neaptariamos socialins ir ekonomins asmens teiss. Konstitucijoje yra dviprasmik dl vergovs problemos. Konstitucijos struktr sudaro preambul, 7 straipsniai ir 27 pataisos.

Pirmasis straipsnis reglamentuoja statym leidiamosios institucijos Kongreso formavimo, struktros ir veiklos principus. Antrasis reglamentuoja vykdomosios valdios formavimo ir galiojim apimt. Treiasis skirtas teismins valdios reglamentavimo ir tvirtinimo klausimams. Ketvirtasis JAV Konstitucijos straipsnis reglamentuoja alies sandaros struktr (ia tvirtinama federacin galiojim pasidalijimo sistema). Kiti trys straipsniai nustato Konstitucijos patais primimo tvark, pareig laikytis Konstitucijos nuostat bei Konstitucijos sigaliojimo tvark. Konstitucija reglamentuoja pagrindini valstybs valdios institucij steigimo, veiklos ir galiojim turin bei (Teisi bilyje) pagrindines mogaus teises bei laisves. Btina pabrti, jog Nepriklausomybs deklaracija (1776 m.) laikoma konstituciniu dokumentu, nes nra Konstitucijos sudedamoji dalis, kuris buvo tiek Konstitucijos, tiek ir jos patais reikmingas altinis. Nors JAV Konstitucija seniausia pasaulyje, taiau ji turi tik 27 pataisas, nedidelis j skaiius leidia teigti, kad tai grieta Konstitucija ir kad jos keitimo procedros gantinai sudtingos. Pirmos deimt patais buvo priimtos 1789 m. ir ratifikuotos 1791 m. jos istorijoje inomos kaip Teisi bilis, tvirtinantis pagrindines mogaus teises ir laisves. JAV yra demokratin, teisin, federacin respublika, jos valdymo forma prezidentin. Visi ie fundamentiniai principai tvirtinti JAV Konstitucijoje, tai pirmoji Konsitucija pasaulyje, priimta tautos vardu.
mogaus teisi ir laisvi reglamentavimo ypatumai. Filadelfijos Kongreso priimta Konstitucija nereglamentavo mogaus teisi ir laisvi. Net penkios valstijos, ratifikuodamos naujj Konstitucij, tai dar su ilyga, jog nedelsiant bus padarytos jos pataisos, tvirtinanios mogaus teises ir laisves. Tad 1791 m. pirmosios deimt patais sigaliojo ir tapo JAV Konstitucijos dalimi. ios deimt patais dar ir iandien vadinamos Teisi biliu. Pirmoji pataisa tvirtinto

odio, sins, taiki susirinkim laisv. Antroji Konstitucijos pataisa tvirtino asmens teis turti ir neioti aunamj ginkl. Ribojimai taikomi teistiems, narkomanams bei asmenims, sergantiems psichinmis ligomis. Treioji pataisa draud nesant eimimimko sutikimo kurdinti kareivius privaiuose namuose. ia pataisa grindiamas asmens bsto nelieiamybs principas. Ketvirtoji pataisa garantavo, jog nepagrsti aretai ir kratos nepaeis asmens, jo nuosavybs nelieiamybs. Penktoji pataisa nustat tam tikras procesines asmens garantijas. Btent ioje pataisoje numatyta prisiekusij teismo galimyb, asmuo negali bti baudiamas u t pat nusoengim du kartus, negali bti veriamas liudyti prie save. i pataisa draud riboti mogaus laisv, jo turt, atimti gyvyb be atitinkamo teismo sprendimo. Pataisa, tvirtindama asmens teis neliudyti prie save, tvirtino nekaltumo prezumpcij, kalts rodinjimo pareig paskirdama atitinkamiems subjektams. etoji pataisa apibr kai kuriuos bendruosius teism veiklos principus. Kaltinamojo teis greit ir vie teism, tvirtinta kaltinamojo teis susipainti su kaltinimo motyvais ir prieastimi. ioje pataisoje numatyta kaltinamojo teis akistat su kaltinamojo liudytojais ir t.t. Septintoji pataisa nustat, jog ne tik baudiamosios, bet ir civilins bylos gali bti nagrinjamos prisiekusij teismo. Atuntoji pataisa draud reikalauti dideli ustat, imti dideles baudas ir skirti iaurias, neprastas bausmes. Taiau pabrtina, kad JAV Konstitucijos pataisa, nors ir drausdama iaurias ir neprastas bausmes, nedraudia mirties bausms. ios bausms klausimas JAV reglamentuojamas ne federacijos, o valstij teiss aktais. Todl beveik pusje valstij yra taikoma mirties bausm. Devintoji pataisa konstatavo, jog Konstitucijoje nenurodytos teiss nepaneigia kit (nepamint) mogaus teisi ir laisvi. Deimtoji pataisa pabr federacijos ir valstij galiojim ribas. Joje teigiama, jog federacijai neperduotos teiss iimtinai lieka valstij ir j moni nuoirai. Ne tik Teisi bilis (pirmosios deimt Konstitucijos patais), bet ir vlesns pataisos vis plt ir reglamentavo mogaus teises. Kadangi mogaus teiss ir laisvs traktuojamos kaip prigimtins, tai draudia Kongresui priimti tokius statymus, kurie galt varyti ar riboti mogaus teises ir laisves. Taiau supratimas, kad mogaus teiss ir laisvs negali bti absoliuios, vert numatyti ir t teisi ir laisvi ribas. Valstybs valdymo forma ir valstybs valdios institucij sistema: Stabdi ir atsvaro sistema. i sistema garantuoja, kad kiekviena valdios aka turi galimyb ukardyti kitos neteist veikl ir taip apginti teiss saugomas verybes. Kad bt isaugota pusiausvyra yra ribojama vienos i valdi galimyb turti takos teistai kitos veiklai. Tad amerikietika doktrina dvej rm parlament, skirtingus skirting valdios ak galiojim terminus bei skirtingas rinkim apygardas vardijo kaip atsvaras. Tuo tarpu apkalta, prezidento teis vetuoti parlamento priimtus statymus, prezidento galimyb paleisti parlament, parlamento teis dalyvauti skiriant svarbiausius valsrybs valdios pareignus buvo vardytos kaip strabdiai. a. statym leidiamoji valdia. JAV Kongresas tai statym leidiamoji institucija, tautos atstovyb. i institucij renka alies pilieiai. Rinkimai vykdomi remiantis visuotinumo principu, lygiuose, tiesioginiuose slaptuose rinkimuose. Pats kongresas atstovauja ir visos alies, ir atskir institucij interesams. Taigi kongres sudaro dveji rmai: Atstov rmai ir Senatas. ,,Federalist ratuose dvej rm parlamentas buvo suprantamas ir kaip stabdi ir atsvar sistemos dalis, garantuojanti nuosaik ir pasvert parlamento darb. Nors abeji parlamento rmai yra lygiateisiai, taiau jie sudaromi skirtinga tvarka ir skirtingai atstovauja gyventoj skaiiui. Atstov rmai sudaromi proporcingai gyventoj skaiiui. Senate valstijos atstovaujamos nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus jose. Kiekviena valstija deleguoja po du atstovus Senat. Senatori galiojimo terminas 6, o Atstov rm nario 2 metai. JAV Senat sudaro 100 senatori. Pagal Konstitucij Senato primininkas yra JAV viceprezidentas. Kas dveji metai yra perrenakamas tredalis Senato, taip garantuojant parlamento veiklos stabilum. JAV senatoriumi gali bti irinktas asmuo, turintis ne maesn kaip devyni met pilietybs sta ir ne jaunesnis kaip 30 met. Kandidatas senatorius turi gyventi tos valstijos, kuriai rengiasi astovauti Senate, teritorijoje. Atstov rmus sudaro 435 nariai. Juos renka alies pilieiai dvejiems metams. Puerto-Riko atstovauja rezidentas, kuris dalyvauja diskusijose, taiau neturi balsavimo teiss. Atstov rm nariu gali bti asmuo, turintis ne maesn kaip septyni met pilietybs sta, bet ne jaunesnis kaip 25 met amiaus ir gyvenantis atstovaujamoje valstijoje. Atstov rmams atstovauja pirmininkas (spikeris), kuris daniausiai bna rinkimus laimjusios patrijos atstovas. Tai pagal svarb treias asmuo valstybje, jis

vadovauja Astov rm posdiams, palaiko ry su alies prezidentu, teikia komitetams svarstyti statym projektus ir t.t. Tiek senatoriai, tiek Atstov rm nariai negali usiimti verslu, negali uimti joki valstybini post, taiau jie naudojasi indemniteto teise. Kiekvienuose Kongreso rmuose veikia nuolatiniai ir laikini komitetai, komisijos. Senate yra 17, o Atstov rmuose 22 nuolatiniai komitetai. Jie sudaromi tokia paia propercija kaip ir rm sudtis. Komitetai turi gana svarius galiojimus, jie gali reikalauti informacijos i bet kurios valstybs institucijos, kviestis savo posdius bet kuriuos valstybs pareignus (skaitant ir sekretorius), kitaip kontroliuoti vykdomosios valdios veikl. Komitetai rengia statym projektus bei teikia ivadas dl kit subjekt parengt projekt. Siekant koordinuoti rm veikl sudaromi jungtiniai komitetai, kurie tam tikrus klausimus svarsto kartu. Esant Kongreso rm nesutarimams sudaromi derinamieji komitetai. J tikslas surasti tok sprendimo variant, kuris atitikt abej rm interesus. JAV Konstitucija numato labai grietas Kongreso veiklos ribas. Konstitucija apibria tas visuomeninio gyvenimo sritis, kurias reguliuodamas Kongresas gali leisti statymus, taip pat tas visuomeninio gyvenimo sritis, kuriose to daryti parlamentas negali. Kongreso kompetencij taip pat galima skirstyti bendrj ir specialij. Sprendiant bendrosios kompetencijos klausimus dalyvauja abu Kongreso rmai, o specialius tik vieneri rmai. Kongresas gali priimti statymus ir rezoliucijas. Sprendimai yra galimi dl ekonomikos reguliavimo, finans ir biudeto, gynybos ir usienio politikos, apkaltos, prezidento ir viceprezidento rinkim. Tad tik Kongreso kompetencija yra nustatyti mokesius, akcizus, pinig politik ir t.t. Tik parlamentas turi teis skelbti kar, sprsti kariuomens ir laivyno sudarymo ir ilaikymo klausimus. Beveik visi JAV kariniai ir usienio reikal klausimai sprendiami remiantis Kongreso priimtais teiss aktais. Apkalta tai vykdomosios ir teismins valdios atstovo paalinimo i einam pareig procedra. Apkaltos procedra yra gana sudtina ir vykdoma abej Kongreso rm. Atstov rmai gali inicijuoti kaltinim, o Senatas veikia kaip teismin institucija, priimanti galutin sprendim dl paalinimo i pareig. Apkalta suprantama tik kaip asmens paalinimas i posto ir jo turto imuniteto netekimas. Specialius galiojimus turi Senatas. Jis pritaria prezidentui, skirianiam aukiausius valstybs pareignus (sekretorius, teisjus, pasiuntinius ir t.t.) Senatas taip pat pritaria tarptaurinms sutartims, kurias vliau gali ratifikuoti JAV prezidentas. Iskirtin Atstov rm teis yra teikti Kongresui finansinio pobdio statymus. Abiej Kongreso rm vidin veiklos organizacij reglamentuoja pai priimti reglamentai. Pagrindiniai aktai, kuriuospriima Kongresas statymai ir bendrosios rezoliucijos. ie aktai sigalioja, kai jiems pritaria abeji Kongreso rmai ir juos pasiraso prezidentas. Vieni arba kiti Kongreso rmai gali priimti atskiras rezoliucijas, kuriuose ireikiama atskirt Kongreso rm nuomon vienu ar kitu klausimu, tokiu atveju prezidento parao nebereikia. statym leidybos precedra prasideda nuo statymo projekto pateikimo rmams. statym leidybos iniciatyvos teise gali naudotis tik abej parlamento rm nariai. JAV prezidentas nra statym leidybos iniciatyvos teiss subjektas. Prezidentui svarbius statymo projektus parlamentui paparastai teikia tie parlamento nariai, kurie atstovauja tai paiai politinei partijai. b. Vykdomoji valdia. JAV vykdomoji valdia priklauso JAV prezidentui. Jis yra vykdamosios valdios ir valstybs galva, svarbiausias alies pareignas. i institucija priimdama sprendimus nra kolegiali. JAV prezidentas nra atskaitingas Kongresui, galiniam prezident paalinti apkaltos tvarka. JAV prezidentu gali bt renkamas asmuo, kuris aliespilietyb gijo gimdamas (natralizacijos bdu gijs pilietyb asmuo negali tapti prezdientu), yra 35 met ir paskutinius 14 met gyvena Valstijose. Taip pat Konstitucija numato, kad prezidentas ir viceprezidentas negali bti vienos valstijos gyventojai. Jeigu prezidentas nualinamas nuo pareig, mirta, atsistatydina arba negali vykdyti pareig, jo galiojimus vykdo viceprezidentas. Konstitucijos pataisa nustat dviej kadencij termin, kuriam asmuo gali bti renkamas alies prezidentu. Prezidentas renkamas netiesioginiu bdu. alies pilieiai renka rinkik kolegija, o i JAV prezident. Renkant prezident btina absoliuti bals dauguma. Jeigu dl koki nors aplinkybi rinkik kolegija negali irinkti prezidento (balsai pasidalina tarp keli kandidat), tuomet, kaip numato Konstitucijos pataisa, alies prezident renka Atstov rmai, o viceprezident Senatas. JAV nra oficialaus termino vyriausyb. ia vartojamas prezidento administracijos terminas. Prezidento administracij sudaro trys gradys: Kabinetas

Prezidento vykdomasis aparatas Vykdomosios agentros

Kabinet sudaro departament vadovai sekretoriai (ministrai). Kabineto funkcijos ir galiojimai nra regalmentuoti Konstitucijoje, tad jos veikl reglamentuoja konstituciniai paproiai. Tai ne koleiali sprendimus priimanti institucija, ji tik gali teikti rekomendacij prezidentui. Visi sprendimai priimami prezidento vardu. ios institucijos reikm tiesiogiai priklauso nuo prezdento valios. Kabinet sudaro ie sekretoriai: valstybs (usienio reikal), finans, justicijos, gynybos, vidaus reikal, prekybos, ems kio, darbo, sveikatos apsaugosir socialini reikal,gyvenamosios statybosir miest pltros, transporto, vietimo, energetikos. Departamentai yra gana savarankikos institucijos, veikianios atskir statym pagrindu. Prezidento vykdomasis aparatas utikrina prezidento funkcij gyvendinim ir skland darb. i institucija palaiko koordinacinius ryius su Kongresu astovaudama prezidento institucijai iniasklaidoje, derina skirting vykdomosios valdios instititucij pozicijas. Vykdomojo aparato sistemoje veikia nacionalinio saugumo, vidaus politikos, tarptautins ekonomins politikos komitetai. Vykdomosios agentros tai institucijos, nagrinjanios konkreius klausimus (Panamos kanalo, Tenesi slnio valdymo). Daugum prezidento galiojim apibria pati Konstitucija, taiau dal j lemia konstituciniai paproiai. Pirmiausia reikia paminti atstojaumsias funkcijas. Prezidentas turi teis atidti nuosprendi baudiamosiose bylose sigaliojim, gali teikti malon nuteistiems. Prezidentas dalyvauja statym leidiamojoje veikloje. Nors formaliai jis nra statym leidybos iniciatyvos teiss subjektas, taiau prezidento aparato parengtus projektus i pagarbos prezidento institucijai danniausiai svarsto Kongresas. Prezidentas turi galimyb Kongreso priimt statym (bil) vetuoti. Prezidentas negali paleisti nei Atstov rm, nei Senato. Konstitucija JAV prezidentui suteikia vyriausiojo kariuomens vado ir laivyno vado galiojimus. Jis negali skelbti karo ( tai gali padaryti tik JAV Kongresas), bet gali sisti karius usien dalyvauti taikos palaikymo ir panaiose opracijose. Taiau sprendimus sisti karius usien net ir taikai palaikyti turi bti per du mnesius tvirtinamas Kongreso. Prezidentas teikia aukiausius karinius laipsnius, skiria karo vadus, sudaro Generalin tab, skiria gynybos sekretori, formuoja usienio politik ir jai vadovauja. Jis pats per savo atstovus vadovauja deryboms su usienio alimis. Senato pritarimu pasirao tarptautines sutartis, o iam jas patvirtinus jas ratifikuoja. Paymtina, jog be Senato sutikimo prezidentas gali pasirayti su usienio alimis ,,vykdomuosius susitarimus, kurie taip pat isamiai reguliuoja JAV usienio ali santykius. Tik Senato pritarimu prezidentas gali skirti pasiuntinius, konsulus, JAV atstovus tarptautinse organizacijose. Vykdydamas savo galiojimus prezidentas leidia vykdomuosius sakymus, direktyvas, reorganizacinius planus, proklamacijas, instrukcijas. Nors JAV vykdomoji valdia neatskaitinga Kongresui, is turi teis sudaryti tyrimo komisijas, kurios tirt ir vykdomosios valdios veiklos kokyb. Tam tikra kontrols forma, verianti vykdomosios valdios atstovus derinti savo veiksmus su statym leidiamja institucija. c. Teismin valdia. JAV Konstitucija nustato, jog alyje gali egzistuoti tik vienas Aukiausiasis Teismas ir tiek emesns pakopos teism, kiek nustatys Kongresas. Konstitucija taip pat tvirtina teisj nepriklausomumo ir nekeiiamumo principus. Teismai gali nagrinti bylas vadovaudamiesi reikmingu skaiiumi altini. Jie gali remtis bendrj ir teisingumo teise, statymais, sutartimis gali tiesiogiai taikyti Konstitucij. alies Konstitucijoje tvirtina, jog bylos, kuriose sprendiamas baudiamosios atsakomybs klausimas, nagrinjamos dalyvaujant prisiekusiesiems, be to, tos valstijos, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, teritorijoje. JAV veikia federacin ir valstij teism sistema. Federacin teism sistem sudaro trij pakop teismai :

Region (Kaip pirmosios instancijos teismai sprendia baudiamsias ir civilines bylas. alyje egzistuoja 96 regioniniai teismai) Apeliaciniai (alyje yra 12, nagrinja apeliacijas dl regionini teism, taip pat ginus dl tam tikr neteismini institucij (nacionalins darbo santki valdybos) sprendimo) JAV Aukiausiasis Teismas yra aukiausia teeismins alies institucija. is teismas nagrinja ginus dl valstij aukiausij teism ir federacijos teism sprendim)

Aukiausij Teism sudaro devyno teisjai. Juos skiria prezidentas Senato patarimu ir pritarimu. iuos teisjus galima nualinti tik apkaltos tvarka. Teismo veikloje nra numatyta galimybi jam veikti ne visos sudties. Tad jis veikia kaip kolegiali institucijja. JAV AT naudojasi diskrecijos teise. Jis pats gali sprsti, kokias bylas priimti nagrinti. Paprastai AT nagrinja federacijos lygmens, ypatingos svarbos klausimus. Prieastys,dl kuri Teismas gali priimti nagrinti byl, gali bti : Federacijos lygmens klausimai, kuri anksiau teismas nenagrinjo Neteisingas federacijos statym interpretavimas emesns pakopos teismuose emesns pakopos teism ir AT sprendim prietaringumas emesns pakopo teism teismini procedr priimant sprendimus nesilaikymas

AT veidkamas kaip paskutin apeliacin institucija, gali nagrinti bylas ir i esms (tikrinti faktus), ir dl procedrini dalyk (teiss akt paeidimo). AT veikia ir kaip pirmosios instancijos teismas, taiau tuomet byl esm bna valstij, pasiuntini ginai, usienio valstybi konsul problemos. Teismas priima nagrinti byl esant apeliacijai ( AT kreipiasi viena i ali,teigiani, kad jos byla yra reikminga visai federacijai ir kad emesns instancijos teismas prim neteising sprendim), pareiklavimui (daniausia nuorodos procedrinius paeidimus) bei kreipimuisi (kreipiasi emesnio rango teismas, nordamas gauti teisinio klausimo iaikinimus, reikaling sprendiant konkrei byl). Taip pat is teismas sprendia konstitucins justijos klausimus. Tad jis gali tiek statymys, tiek ir kitus vykdomosios valdios aktus pripainti nekonstituciniais. Teiss akt konstitucingumo klausimus gali sprsti ir emesnio rango teismai. Taiau AT turi galiojimus tokius sprendimus persvarstyti. Kiekvienos alies valstijos Konstitucija numato atskiras ne federacinio lygmens teism sistemas. Kaip ir federacijoje, valstijose egzistuoja pakop teism sistema. Taiau j yra nuo trij iki keturi. Btent iuose teismuose yra sprendiama absoliuti dauguma baudiamj ir civilini byl. emiausios instancijos (taikos, magistrat, merij, policijos) teismai sprendia smulkias baudiamsias ir civilines bylas, Taikos teisjai provincijoje arba magistrat teisjai miesteliuose nebtinai privalo turti teisin isilavinim, tokie teisjai gali patvirtinti tam tikrus dokumentus, paskirti baud, perduoti byl auktesns instancijos teismui. Pirmosios instancijos (grafysi, apygard, miesto) teismai nagrinja baudiamsias ir civilines bylas dalyvaujant prisiekusiesiems (maasis iri dvylika nari). Apeliaciniai teismai vykdo emesnij teism prieiros funkcija, nagrinja apeliacijas dl sprendim. Daniausiai apeliaciniai teismai sprendia ginus dl rinkim. Valstij aukiausieji teismai yra aukiausios teismins institucijos valstijose. ie teismai nagrinja apeliacijas dl emesns pakopos teism sprendim. Paprastai valstij aukiausij teism teisjus skiria gubernatoriai valstij senat pritatimu. ie teismai taip pat vykdo valstijos konsituticns justicijos kontrol. Sprsdami bylas valstij teismai gali remtis federacijos konstitucija ir netgi pripainti valstijos konstitucijos nuostatas antikonstitucinmis. Valstybs sandaros forma.

JAV yra demokratin, teisin, federacin respublika, jos valdymo forma prezidentin.