Baudžiamojo Kodekso Komentaras

UDK 343(474.
5)(094) Li307
TURINYS
Komentaro autoriai: Armanas ABRAMAVIIUS Agn BARANSKAIT Algimantas EPAS Algimantas EPAS, Gintaras VEDAS Romualdas DRAKAS Anna DRAKIEN Oleg FEDOSIUK GiriusIVOKA Antanas JATKEVIIUS Albertas MILINIS Vytas MILIUS Vladas PAVILONIS, Gintaras VEDAS Jonas PRAPIESTIS Deividas SOLOVEIIKAS Deividas SOLOVEIIKAS, Gintaras VEDAS Gintautas ULIJA 10-12 straipsniai 29, 30, 32-39, 40, 79 straipsniai 8, 9 straipsniai 91 straipsnis 28, 31, 41, 54, 59, 60 straipsniai 80, 89-94 straipsniai 391 straipsnis 13-16 straipsniai 81-88 straipsniai 95-97 straipsniai 75-78 straipsniai 1-7, 67-74, 98 straipsniai 21-27 straipsniai 20 straipsnis 17-19 straipsniai 47 straipsnis 55-58, 61-66 straipsniai Gintautas ULIJA, Gintaras VEDAS 42-46, 48-53 straipsniai Gintaras VEDAS
str. psl. Pratarm............................................................................................. 11
BENDROJI DALIS..................................................i_98
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS........................1-2 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso paskirtis................................................................ 2 straipsnis. Pagrindins baudiamosios atsakomybs nuostatos........................................................ II SKYRIUS. BAUDIAMOJO STATYMO GALIOJIMAS..............................................
.............3-91 3 straipsnis. Baudiamojo statymo galiojimo laikas............... 4 straipsnis. Baudiamojo statymo galiojimas
15
16 16
22
32 32
Mokslinis redaktorius doc. dr. Gintaras VEDAS Recenzentai: Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas GREIIUS Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisjas, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros prof. habil. dr. Vytautas PIESLIAKAS Sudarytojas doc. dr. Jonas PRAPIESTIS A. Abramaviius, A. Baranskait, 2004 A. epas, R. Drakas, 2004 A. Drakien, O. Fedosiuk, 2004 G. Ivoka, A. Jatkeviius, 2004 A. Milinis, V. Milius, 2004 V. Pavilonis, J. Prapiestis, 2004 D. Soloveiikas, G. ulija, 2004 G. vedas, 2004 n Teisins informacijos centras, 2004
ISBN 9955-557-52-4 (1 knyga) ISBN 9955-557-53-2 (bendras)
asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais......................................................... 5 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliei ir kit nuolat Lietuvoje gyvenani asmen baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus.................. 6 straipsnis. Usieniei baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei............. 7 straipsnis. Baudiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus.................... 8 straipsnis. Baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus....................................................... 9 straipsnis. Ekstradicija...................................................... 9l straipsnis. Asmens perdavimas pagal Europos areto order....................................................................... III SKYRIUS. NUSIKALTIMAS IR BAUDIAMASIS NUSIENGIMAS.............................10-20 10 straipsnis. Nusikalstam veik rys................................ 11 straipsnis. Nusikaltimas..................................................
43 51 55 56 58 62 72
86
86 91
12 straipsnis. Baudiamasis nusiengimas.............................
98
Turinys str. 13 straipsnis- Amius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus............................................... 14 straipsnis- Kalts formos....................................................... 15 straipsnis- Tyinis nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas............................................................................... 16 straipsnis. Neatsargus nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas........................................................ 17 straipsnis. Nepakaltinamumas.............................................. 18 straipsnis- Ribotas pakaltinamumas.................................... 19 straipsnis. Asmens atsakomyb u nusikalstam veik, padaryt apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag................................................................... 20 straipsnis. Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb.................................................................................. IV SKYRIUS. NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS ...................................................21-27 21 straipsnis. Rengimasis padaryti nusikaltim........................ 22 straipsnis. Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik............................................................................................. 23 straipsnis. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik...................................................................... 24 straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrinink rys............................................................................................. 25 straipsnis. Bendrininkavimo formos..................................... 26 straipsnis. Bendrinink baudiamoji atsakomyb............... 27 straipsnis- Nusikaltim recidyvas......................................... V SKYRIUS. BAUDIAMJ ATSAKOMYB ALINANIOS APLINKYBS ........................................28-35 28 straipsnis. Btinoji gintis....................................................... 29 straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas........................................................................ 30 straipsnis. Profesini pareig vykdymas.............................. psl. 100 103 105 110 113 116
___________
Turinys str. psl. 198 202 209 213 220 228
31 straipsnis Btinasis reikalingumas....................................... 32 straipsnis Teissaugos institucijos uduoties vykdymas..................................................................................... 33 straipsnis [sakymo vykdymas............................................... 34 straipsnis Pateisinama profesin ar kin rizika................. 35 straipsnis Mokslinis eksperimentas...................................... VI SKYRIls. ATLEIDIMAS NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS ............................36-40 36 straipsnis. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomy>s, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado Pavojingum................................................................. 37 straipsnis Atleidimas nuo baudiamosios atsakomy)es dl nusikaltimo maareikmikumo..................... 38 straipsnis. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomy>s, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko...................................................................................... 39 straipsnis Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi......................... 39 straipjnis. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padlrytas nusikalstamas veikas........................................ 40 straipsnis Atleidimas nuo baudiamosios iitsakomyjs pagal laidavim.................................................... VII SKYRUJS. BAUSM....................................................41-53 41 straipsnis Bausm ir jos paskirtis......................................... 42 straipsnis. Bausmi rys...................................................... 43 straipsnis. Bausmi rys juridiniams asmenims................ 44 straipsnis. Viej teisi atmimas...................................... 45 straipsnis. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tjm tikra veikla atmimas............................................. 46 straipsnis. Vieieji darbai...................................................... 47 straipsnis. Bauda....................................................................
228 232
118 120 127 127 139 146 153 164 168 174 180 180 188 194
238 246
249 253 262 262 268 271 273 277 279 283
Turinys str. 48 straipsnis. Laisvs apribojimas............................................. 49 straipsnis. Aretas.................................................................. 50 straipsnis. Terminuotas laisvs atmimas............................. 51 straipsnis. Laisvs atmimas iki gyvos galvos...................... 52 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas................. 53 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas............................ VIII SKYRIUS. BAUSMS SKYRIMAS..........................54-66 54 straipsnis. Bendrieji bausms skyrimo pagrindai................ 55 straipsnis. Bausms skyrimas asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim.............. 56 straipsnis. Bausms skyrimas recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym................................................... 57 straipsnis. Bausms skyrimas u rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikalstam veik................................ 58 straipsnis. Bausms skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams................................................................. 59 straipsnis. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs................ 60 straipsnis. Atsakomyb sunkinanios aplinkybs................ 61 straipsnis. Bausms skyrimas, kai yra atsakomyb lengvinani ir (ar) sunkinani aplinkybi............................. 62 straipsnis. velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas....................................................................... 63 straipsnis. Bausms skyrimas u kelias nusikalstamas veikas................................................................... 64 straipsnis. Bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika............................ 65 straipsnis. Bausmi sudjimo ir keitimo taisykls................ 66 straipsnis. Kardomojo kalinimo skaitymas paskirt bausm.......................................................................... IX SKYRIUS. BAUDIAMOJO POVEIKIO PRIEMONS IR J SKYRIMAS......................................67-74 67 straipsnis. Baudiamojo poveikio priemoni paskirtis ir rys......................................................................... psl. 287 292 295 298 300 301 302 302 310 312 315 319 322 334 342 348 358 365 370 372 374 374 str. 68 straipsnis- Udraudimas naudotis specialia teise.................. 69 straipsnis- Turtins alos atlyginimas ar paalinimas.................................................................................. 70 straipsnis- Nemokami darbai................................................. 71 straipsnis- moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond.............................................................................. 72 straipsnis- Turto konfiskavimas............................................ 73 straipsnis- Baudiamojo poveikio priemoni skyrimas....................................................................................... 74 straipsnis- Baudiamojo poveikio priemoni nevykdymo teisins pasekms.................................................... X SKYRIUS. BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMS .................................75-79 75 straipsnis- Bausms vykdymo atidjimas............................. 76 straipsnis- Atleidimas nuo bausms dl ligos........................ 77 straipsnis- Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme............................. 78 straipsnis- Amnestija.............................................................. 79 straipsnis- Malon.................................................................. XI SKYRIUS. NEPILNAMEI BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS YPATUMAI..........................................80-94 80 straipsnis- Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum paskirtis................................................. 81 straipsnis- Skyriaus nuostat taikymas................................. 82 straipsnis- Aukljamojo poveikio priemons nepilnameiams........................................................................... 83 straipsnis- [spjimas.............................................................. 84 straipsnis- Turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas.................................................................................. 85 straipsnis- Nemokami aukljamojo pobdio darbai............ 86 straipsnis- Atidavimas tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti.........................................................
Turinys psl. 380 382 384 386 388 395 396 399 399 407 411 420 423 428 428 433 437 439 440 442 444 9
Turinys str. 87 straipsnis. Elgesio apribojimas............................................. 88 straipsnis. Atidavimas speciali aukljimo staig........................................................................................... 89 straipsnis. Aukljamojo poveikio priemoni nevykdymo pasekms................................................................. 90 straipsnis. Bausmi ypatumai nepilnameiams................... 91 straipsnis. Bausms skyrimo nepilnameiui ypatumai...................................................................................... 92 straipsnis. Bausms vykdymo atidjimas nepilnameiui.............................................................................. 93 straipsnis- Nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs...................................................... 94 straipsnis. Asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms jam pakeitimas velnesne bausme..................................................... XII SKYRIUS. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SENATIS...............................................95-96 95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis......................................................................... 96 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis.......................................................................... XIII SKYRIUS. TEISTUMAS..................................................97 97 straipsnis. Teistumas............................................................. XIV SKYRIUS. PRIVERIAMOSIOS MEDICINOS PRIEMONS.............................................................................98 98 straipsnis. Priveriamosios medicinos priemons................ BK KOMENTARO (1-98 straipsniai) ABCLIN DALYKIN RODYKL........................................... BK (1-98 straipsniai) ABCLIN DALYKIN RODYKL........................................... 10 psl. 447 450 452 456 463 471 477 1. 2003 m. gegus 1 d. sigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. Kartu sigaliojo ir naujieji Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas bei Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas. Tai reikia, kad Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje sukurti ir pradjo galioti tarpusavyje suderinti pirmieji nacionaliniai kodifikuoti statymai, tvirtinantys ms alies baudiamosios politikos nacionalinius teisinius pagrindus. 2. Naujasis Baudiamasis kodeksas parengtas remiantis atitinkam Europos Sjungos ir kit tarptautini teiss akt nuostatomis, atsivelgta Europos mogaus Teisi Teismo praktik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencij vertinta iuolaikini demokratini teisini valstybi praktika baudiamosios teiskros srityje. Komentare remtasi (atsivelgta) ir tais Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato nutarimais, kurie, nors ir buvo skirti senojo Baudiamojo kodekso taikymo praktikai, taiau neprarado savo aktualumo ir sigaliojus naujajam Baudiamajam kodeksui. Neatsisakyta ir kai kuri senojo Baudiamojo kodekso nuostat, atitikusi nepriklausomos Lietuvos valstybs poreikius vykdant baudiamj politik. Paymtina, jog rengiant naujojo Baudiamojo kodekso projekt kartu aktyviai buvo keiiamas, pildomas senasis, 1961 m. patvirtintas ir iki 2003 m. gegus I d. galiojs Baudiamasis kodeksas. Antai, atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb per pirmuosius deimt nepriklausomybs met statym, keiiani, pildani senj Baudiamj kodeks buvo priimta daugiau negu per sovietin io kodekso galiojimo laikotarp (19611990). Kai kuriais senojo Baudiamojo kodekso pakeitimais ir papildymais is statymas buvo i esms reformuotas: atsisakyta sovietini ideologini neteisim nuostat, taip pat t norm, kurios negaljo bti taikomos pasikeitus tarptautinms, politinms, ekonominms, socialinms ir kitoms Lietuvos valstybs egzistavimo slygoms. Jau pirmieji senojo Baudiamojo kodekso pakeitimo, papildymo statym projektai buvo rengiami padedant Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros mokslininkams. 3. Esminmis naujojo Baudiamojo kodekso naujovmis yra baigta visas nusikalstamas veikas apimanti klasifikacija. Nusikalstamos veikos pagal Baudiamajame kodekse numatytus poymius skirstomos baudiamuosius nusiengimus ir nusikaltimus. Nusikaltimai yra neatsargs ir tyiniai. Tyiniai nusikaltimai yra skirstomi nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai
PRATARME
483 491 491 496 501 501 508 508 513 527
Pratarm sunkius. Iplsta nusikalstamos veikos subjekto samprata, nes kai kuri konkreiai Baudiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatyt nusikalstamu veik subjektais gali bti ir juridiniai asmenys. Bausmi sistema papildyta naujomis, su laisvs atmimu nesusijusiomis bausmmis (pavyzdiui, viej teisi atmimas, vieieji darbai). Be bausmi Baudiamajame kodekse [tvirtintas ir baudiamojo poveikio priemoni institutas. ios priemons gali bti skiriamos pilnameiui asmeniui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. Tai sudaro prielaidas utikrinti atsakomybs neivengiamumo u kaltai padaryt nusikalstam veik princip. Bausmi sistem Baudiamajame kodekse pradeda lengviausia bausm -viej teisi atmimas, toliau nuosekliai nurodomos kitos grietesns bausms. is principas i esms pritaikytas ir idstant baudiamojo poveikio priemoni sistem konstruojant Baudiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsni sankcijas. Tai rodo statym leidjo pozicij, jog parenkant kaltininkui bausm ar baudiamojo poveikio priemon turi bti iekoma galimybi taikyti kaltininkui racionaliausi, ekonomikiausi ir kartu efektyviausi bausm ar kit poveikio priemon. 4. Kitose Baudiamojo kodekso nuostatose taip pat nuosekliai realizuojami ir vystomi atsakomybs diferencijavimo, humanizmo, teisingumo, bausmi individualizavimo, bausmi ekonomijos ir kiti baudiamosios teiss principai. Pavyzdiui, Baudiamajame kodekse ryki statym leidjo pozicija grietinti atsakomyb asmenims, padariusiems sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, recidyvistams ir pavojingiems recidyvistams, organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nariams. Kartu Baudiamajame kodekse iplstos galimybs velninti atsakomyb ar atleisti nuo jos arba bausms asmenis, padariusius baudiamj nusiengim ar pirm kart padariusius neatsarg ar nesunk arba apysunk tyin nusikaltim. Paymtina, kad Baudiamajame kodekse tvirtintas naujas XI skyrius Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai". Iplstas sraas aplinkybi alinani baudiamj atsakomyb. 5. Baudiamajame kodekse kardinaliai pakeista ir jo Specialioji dalis. Ji konkretesn, nes jos struktra ir klasifikacija remiasi tiksliau ir konkreiau apibrtais riniais objektais ir j pagrindu iskirtomis atskir nusikals tam veik grupmis. Pavyzdiui, senojo Baudiamojo kodekso X skirsnio Nusikaltimai visuomens saugumui ir vieajai tvarkai" norimi pagrindu sudaryti atuoni naujojo Baudiamojo kodekso skyriai. Baudiamojo kodekso Specialij dal sudaro 32 skyriai (senajame Baudiamajame kodekse j buvo 18). Kai kurie i j yra i esms nauji
12
Pratarm (pavyzdiui, XVI skyrius Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai", XXX skyrius ,, Nusikaltimai informatikai"). 6. Specialiosios dalies struktros, jos norm klasifikacijos ir iskyrimo atskirus skyrius kriterijus yra ne tik rinis, bet ir aksiologinis (vertinamasis) kriterijus, atskleidiantis nusikalstam veikli rinio objekto, t. y. saugom visuomenini (socialini) santyki svarb, reikm, vert. Todl Baudiamojo kodekso Specialiosios dalies sistema pradedama nuo skyri jungiani baudiamosios teiss normas, udraudianias nusikalstamas veikas, kuriomis ksinamasi svarbiausius, vertingiausius teisinius grius. Taigi Specialioji dalis pradedama nuo pai sunkiausi pavojingiausi nusikalstam veik paeidiani didiausias individo, visuomens, valstybs vertybes (interesus). Tokia naujojo Baudiamojo kodekso Specialiosios dalies sistema kartu atskleidia valstybs baudiamosios politikos hyptis, prioritetus, formuoja ios politikos strategij ir taktik. 7. Specialiojoje dalyje taip pat nurodyta kuri nusikalstam veik subjektais gali bti juridiniai asmenys. Naujovmis yra ir tai, jog Specialiojoje dalyje taip pat nurodoma, kurios nusikalstamos veikos gali bti padaromos neatsargiai, u kuri veik padarym asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn tik esant nukentjusiojo skundui ir kt. S. Minta, kad komentuojamas Baudiamasis kodeksas pirmas nacionalinis Lietuvos valstybs ir teiss istorijoje kodifikuotas vientisas baudiamosios teiss aktas, kuriame daug nauj norm ir net atskir institut. is kodeksas galioja nuo 2003 m. gegus 1 d., todl aikinant (interpretuojant) atskiras Baudiamojo kodekso svokas, formuluotes, normas, institutus ne visada buvo galima remtis baudiamosios teiss doktrina, maoka ir teism praktikos taikant naujj Baudiamj kodeks. Rengiant Baudiamojo kodekso komentar ypa vertingos buvo inom baudiamosios teiss specialist Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greiiaus ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisjo, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros profesoriaus, habilituoto daktaro Vytauto Piesliako pastabos ir patarimai. 9. Komentar para Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros darbuotojai: profesorius daktaras Vladas Povilonis, docentai daktarai Armanas Abramoviius, Romualdas Drakas, Anna Drakien, Ilona Michailovi, Jonas Prapiestis, Gintaras vedas, lektorius daktaras Algimantas epas bei lektoriai Rita Aliukonien, Juozas Nocius, 13
Pratarm
Dainius Stasiulis, taip pat doktorantai Marius Aidukas, Agn Baranskait, Girius Ivoka, Gintautas Sakalauskas, Deividas Soloveiikas bei Gintautas ulija. Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedrai talkino Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros docentas daktaras Oleg Fedosiuk, taip pat Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisjai docentai daktarai Egidijus Bielinas bei Pranas Kuconis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisjas docentas daktaras Edvardas Sinkeviius, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus pirminink Laima Garnelien, Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis bei kiti teisininkai. Komentaro bendraautoriai profesorius Vladas Pavilonis, docentai Armanas Abramoviius, Anna Drakien, lektorius Juozas Nocius dirbo ir naujojo Baudiamojo kodekso projekto rengimo grupse. Deja, negailestinga ir neteisinga lemtis ilgameiui viesios atminties Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros vedjui profesoriui daktarui Vladui Paviloniui neleido pabaigti pradt darb. Liko nebaigta Profesoriaus rayta komentaro dalis, mokslinis viso komentaro redagavimas. Profesoriaus darbus teko pabaigti dabartiniam Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros vedjui docentui daktarui Gintarui vedui. 10. Baudiamojo kodekso komentar sudarys 2 knygos - pirmoji skirta Bendrosios dalies komentarui. Baudiamojo kodekso Bendrosios dalies komentare atsivelgta statymus bei kitus teiss aktus, galiojusius 2004 m. spalio 1 d. Autori kolektyvo vardu doc. dr. Jonas Prapiestis
BENDROJI DALIS
(1-98 straipsniai)
14
Bendroji dalis, I skyrius
1 straipsnis
straipsnis
I SKYRIUS
(1-2 straipsniai)
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 Straipsnis. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso paskirtis 1. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas yra vientisas baudia masis statymas, kurio paskirtis - baudiamosios teiss priemonmis ginti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus nuo nusikalstam veik. 2. is kodeksas: 1) apibria, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudiamieji nusien gimai, bei jas udraudia; 2) nustato bausmes, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemones u iame kodekse numatytas veikas bei priveriamsias medicinos priemones; 3) nustato baudiamosios atsakomybs pagrindus ir slygas, taip pat pagrindus ir slygas, kuriais nusikalstamas veikas padar asmenys gali bti atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. 3. io kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sjungos teiss akt, nurodyt io kodekso priede, nuostatomis. (Lietuvos Respublikos 2004 m.
balandio 27 d. [statymo Nr. LY-2169, sigal. nuo Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sung dienos (in., 2004, Nr. 72-2492) redakcija)
2. BK kaip sistematizuotam teiss aktui budinga tai, kad jame teiss normos idstytos tam tikra logine seka ir remiantis vienodais pagrindais. Visos BK teiss normos yra tarpusavyje susietos ir suda ro visum- sistem. BK sistem apibdina jo skirstymas Bendrj ir Specialij dalis, tolesnis kiekvienos i i dali skirstymas sky rius, o skyri - straipsnius. Toks skirstymas turi objektyv pagrin d, leidiant ne tik surasti reikiam teiss norm, bet ir nustatyti jos ry su kitomis BK teiss normomis. Ypa glaudus yra BK Bendro sios ir Specialiosios dali teiss norm ryys. BK Bendrosios dalies teiss normos skirtos vairiais aspektais aptarnauti" Specialiosios da lies teiss normas, pavyzdiui, sprendiant baudiamosios atsakomy bs u nepabaigt daryti nusikaltim klausim btina atsivelgti BK Bendrojoje dalyje nustatytas taisykles dl nusikalstamos veikos pa darymo stadij (BK 21 ir 22 str.) ir pan. Kita vertus, ir BK Specialio sios dalies skyriuose yra teiss norm-definicij, kurios atskleidia atskir ioje dalyje numatyt nusikalstam veik sudi poymi turin, pavyzdiui, karys ir auktinis (BK 330 str.), artimieji giminai iai (BK 248 str.), valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo (BK 230 str.), didel turtin ala (BK 212 str.) ir pan. 3. BK vientisumas reikia ir tam tikr io teiss akto ibaigtum. BK nustatytos teiss normos sudaro ibaigt baudiamosios atsako mybs u Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas rinkin. Kita ver tus, BK ibaigtumas nepaneigia io teiss akto dinamikumo, kur lemia tiek visuomens ir valstybs gyvenimo raida, socialini verty bi kaita, vien socialini reikini inykimas ir nauj atsiradimas, tiek tarptautins teiss reikalavimai. Lietuva, bdama vairi tarptau tini organizacij nar, privalo atsivelgti tarptautins bendrijos pri imtas teisines nuostatas, reikalaujanias numatyti baudiamj atsa komyb nacionaliniuose statymuose u tam tikras pavojingas veikas. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys gali daryti ir jau daro es min tak Lietuvos Respublikos BK tvirtintai baudiamosios atsa komybs sistemai, pavyzdiui, juridini asmen baudiamosios atsa komybs (BK 20 str.) atsiradimas, Lietuvos Respublikos pilieio ekstradicijos (BK 9 str.) galimyb ir pan. 4. Dabartins lietuvi kalbos odyne svoka paskirtis" yra api briama keliais aspektais. Viena i jame nurodyt ios svokos pras mi yra i anksto numatytas tikslas". ia prasme svok paskirtis" statym leidjas vairiuose priimtuose statymuose vartoja gana da nai. Taip suprantant statyme numatyt paskirt laikytina, kad staty17
1. Baudiamasis kodeksas (toliau - BK) yra vientisas baudiamasis statymas. BK, kurio btinum pagrindia Konstitucija ir joje tvirtinti pagarbos mogaus teisms ir laisvms, visuomens ir valstybs interesams bei pan. principai, kartu yra Lietuvos teiss sistemos dalis. BK - sistematizuotas, aukiausi teisin gali turintis teiss aktas - baudiamasis statymas, kuris nustato, kokios pavojingos veikos yra nusikalstamos, ir jas udraudia, nustato teisines toki veik padarymo pasekmes - bausmes, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemones bei priveriamsias medicinos priemones, baudiamosios atsakomybs pagrindus ir slygas, taip pat pagrindus ir slygas, kuriais nusikalstamas veikas padar asmenys gali bti atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms.
16
1 straipsnis
1 straipsnis
mas yra priemon tam tikslui pasiekti. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje apibrta BK paskirtis yra: baudiamosios teiss priemonmis ginti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens bei valstybs interesus nuo nusikalstam veik". Taigi akivaizdu, kad BK keliamas tikslas - apsaugoti ivardintus teisinius grius. Tai vis pirma Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnyje nustatytos garantijos dl svarbiausi mogaus teisi ir laisvi: gyvybs apsaugos (19 str.), mogaus laisvs nelieiamumo (20 str.), mogaus asmens nelieiamumo (21 str.), mogaus privataus gyvenimo nelieiamumo (22 str.), nuosavybs nelieiamumo (23 str.), mogaus bsto nelieiamumo (24 str.) ir kt. 5. BK paskirtis - ginti Konstitucijoje ir statymuose tvirtintas ver tybes realizuojama i esms dviem aspektais. Vis pirma paymti na baudiamojo statymo bendroji prevencija - siekis ukirsti keli nusikalstam veik padarymui tvirtinant baudiamajame statyme tam tikro elgesio draudimus ir nustatant baudimo (bausmi, baudiamojo poveikio priemoni ir pan.) formas u toki draudim paeidim. Ab soliuti dauguma asmen smoningai laikosi baudiamuosiuose staty muose nustatyt draudim. Kita vertus, vairs kriminologini tyrim rezultatai rodo, kad dalis moni susilaiko nuo neteist veiksm pa darymo vien inodami, kad baudiamuosiuose statymuose yra nusta tytas atitinkamas draudimas, o u jo nevykdym arba netinkam vyk dym gresia baudiamoji atsakomyb. Atskirai pamintina specialioji baudiamojo statymo prevencija - siekis baudiamosios teiss prie monmis paveikti asmenis, teismo pripaintus kaltais dl nusikals tam veik padarymo, kad jie laikytsi statym ir daugiau nenusi kalst. 6. Visos pavojingos veikos, pripastamos nusikalstamomis, yra nustatytos BK. is teiss aktas, taip pat visi jo papildymai ir pakeiti mai skelbiami oficialiame leidinyje Valstybs inios", o apie aktua lius BK pakeitimus ir papildymus paprastai informuojama ir per kitas visuomens informavimo priemones, pavyzdiui, dienraius, urna lus, televizij ir kt. Tai reikia, kad visi asmenys turi galimyb gauti informacij apie baudiamaisiais statymais udraustas nusikalstamas veikas ir nepaeisti statym reikalavim. Informacija apie baudia mj statym, jame nustatytus draudimus bei baudimo formas u to ki draudim paeidim, taip pat j taikymo praktik formuoja mo ni smon teisinga linkme ir skatina elgtis teistai, tam tikr moni dal sulaiko nuo nusikalstam veik padarymo.
7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK turi bti apibrta, kokios veikos yra nusikaltimai, o kokios - baudiamieji nusiengimai. Tai reikia, jog BK yra konkretizuotas nusikalstam veik, kurios klasifikuojamos nusikaltimus ir baudiamuosius nusi engimus, sraas. Lietuvos, kaip ir daugelio kit kontinentins teiss sistemos ali, baudiamoji atsakomyb grindiama iimtinai staty mu. Kiti teiss aktai negali sprsti ir nesprendia baudiamosios atsa komybs klausim. 8. Atkreiptinas dmesys tai, jog statym leidjas iskyr atskir grup maiau pavojingas nusikalstamas veikas - baudiamuosius nu siengimus. Tai BK numatytos pavojingos veikos, u kuri padarym nustatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret (pla iau ir. BK 12 str. komentar). tai teismas privalo atsivelgti sprs damas baudiamosios atsakomybs klausinius, nes nuo j sprendimo priklauso BK norm galiojimas laiko atvilgiu (plaiau r. BK 3 str. komentar). 9. Paymtina, kad BK pirm kart pavartota svoka veik (t. y. nusikaltim ir baudiamj nusiengim) darymo udraudimas". Anksiau galiojusiame BK apie tai, kad jame numatytos veikos yra udraustos, buvo galima sprsti tik i teisini pasekmi, numatyt u j padarym. Taiau jeigu asmuo buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, galjo susidaryti spdis, kad padarytoji veika baudia mojo statymo neudrausta. BK nuoroda veik udraudim supo nuoja, kad visos BK Specialiojoje dalyje numatytos veikos, nepri klausomai, ar jos realiai padarytos, ar ne, savaime yra udraustos. 10. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatytos tei sini pasekmi rys u veik, kurios yra udraustos iuo kodeksu, padarym: a) bausms, b) baudiamojo poveikio priemons, c) auk ljamojo poveikio priemons, d) priveriamosios medicinos priemo ns. Teisini pasekmi taikymo pagrindai ir ribos priklauso nuo pa darytos veikos pobdio (nusikaltimas ir jo ris pagal sunkum, bau diamasis nusiengimas ar pavojingas elgesys, neutraukiantis bau diamosios atsakomybs), subjekto, kuris padar nusikalstam veik ir kuriam taikomos teisins pasekms (fizinis ar juridinis asmuo, ne pilnametis, ribotai pakaltinamas ar nepakaltinamas asmuo, sunkiai ser gantis asmuo ir pan.).
18
19
1 straipsnis
1 straipsnis
11. Bausm gali bti skiriama tik pakaltinamam (arba ribotai pakal tinamam) ir sulaukusiam amiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudia muosius statymus, fiziniam asmeniui arba baudiamajame statyme numatytas slygas atitinkaniam juridiniam asmeniui, padariusiems nu sikaltim ar baudiamj nusiengim. Apie juridinio asmens baudia mosios atsakomybs slygas plaiau ir. BK 20 str. komentar. Jeigu fizinis asmuo dl iame BK numatyt aplinkybi atleidiamas nuo bau diamosios atsakomybs arba bausms, jam gali bti skiriamos bau diamojo poveikio priemons arba priveriamosios medicinos priemo ns. Nepilnameiui, kuris padar nusikaltim, taiau buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, arba padariusiam vien baudiamj nusiengim visais atvejais skiriamos aukljamojo poveikio priemo ns. Jeigu nepilnametis padar du ir daugiau baudiamj nusiengi m, teismas gali jam skirti bausm (apie lai plaiau ir. BK 82 str. komentar). Jeigu nepilnametis padar nusikaltim ir nra BK numa tyto atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindo, jam turi b ti skiriama bausm. Ribotai pakaltinamam asmeniui, kuris padar bau diamj nusiengim, neatsarg nusikaltim, nesunk ar apysunk ty in nusikaltim, gali bti skiriama bausm arba baudiamojo (nepilna meiui - aukljamojo) poveikio priemons arba priveriamosios medi cinos priemons. Priveriamosios medicinos priemons taip pat gali bti skiriamos asmenims, teismo pripaintiems nepakaltinamais, bei asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms paskyrimo sutriko psichika, jei dl to jie negali suvokti savo veiksm esms ar j valdyti. 12. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte skelbiama, kad BK turi bti nustatyti baudiamosios atsakomybs pagrindai ir slygos, taip pat asmen, padariusi nusikalstamas veikas, atleidimo nuo bau diamosios atsakomybs ir bausms pagrindai bei slygos. i nuosta ta uprogramuoja patraukimo baudiamojon atsakomybn teistumo, asmen lygybs prie statym ir teism, humanizmo ir pan. princip realizavim. Asmuo gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, jeigu jo padaryta veika atitinka BK Specialiosios dalies straipsnyje tvirtint nusikalstamos veikos sudt. Kitaip tariant, tokiu atveju vei ka bna padaryta pakaltinamo fizinio asmens, sulaukusio amiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus, arba bau diamuosiuose statymuose numatytas slygas atitinkanio juridinio asmens, jei veika asmuo padar al arba sukl alos grsm teiss ginamiems griams, veika yra padaryta kaltai, ir nra aplinkybi, dl kuri negalima baudiamoji atsakomyb u toki veik. Kita vertus, 20
statym leidjas i anksto daro prielaid, kad padarytos veikos, kurios atitinka baudiamojo statymo tvirtint nusikalstamos veikos sudt, ne visais atvejais pavojingos tokiu mastu, kad baudiamoji atsakomyb turi bti realizuojama skiriant bausm. Dar daugiau, i statym leidjo nuostata rodo, kad kiti BK straipsniai turi nustatyti teisinius pagrindus, kuriais remiantis galima sprsti, ar asmuo, kuris padar iame BK numatyt nusikalstam veik, gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms, taip pat tokio atleidimo pagrindus ir slygas. 13. Komentuojamo straipsnio 3 dalis nustato, kad BK nuostatos yra suderintos su Europos Sjungos teiss akt, nurodyt BK priede, nuostatomis. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymo (Valstybs inios", 1995, Nr. 41-991; 2002, Nr. 66-2705) 12' str. nurodo, jog nuorodos Europos Sjungos teiss aktus ... pateikiamos tais atvejais, kai teiss aktu arba atskiromis teiss akto nuostatomis derinami ir gyvendinami Europos Sjungos teiss aktai. Europos Sjungos teiss aktai nurodomi statymo priede." Nuorodos Europos Sjungos teiss aktus daromos remiantis Vyriau sybs 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1690 Dl Lietuvos Respub likos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymo 12' straipsnio nuostat gyvendinimo" (Valstybs inios". 2002, Nr. 104-4648), Europos teiss departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs direktoriaus 2002 m. gruodio 13 d. sakymu patvirtinto mis Nuorod Europos Sjungos teiss aktus pateikimo statymuose ir kituose teiss aktuose rekomendacijomis (Valstybs inios", 2002. Nr. 125-5720). 14. BK priede iuo metu nurodytas tik vienas Europos Sjungos teiss aktas - tai 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimas 2002 /584/ TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpu savio perdavimo procedr. Kita vertus, tai nereikia, jog BK nuosta tos yra suderintos tik su iuo Europos Sjungos teiss aktu; tiesiog reikalavimas daryti nuorodas Europos Sjungos teiss aktus sigaliojo vliau nei BK. Remiantis minto Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymo 12' str. 4 dalimi, tokios nuorodos turs bti padarytos keiiant arba papildant BK jo priede pateikiant nenurodytus Europos Sjungos teiss aktus.
21
2 straipsnis
2 straipsnis
2 Straipsnis. Pagrindins baudiamosios atsakomybs nuostatos 1. Asmuo atsako pagal kodeks tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo udrausta baudiamojo statymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. 2. statymo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia. 3. Asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars nusikalstam veik ir tik jeigu veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti statymus atitinkanio elgesio. 4. Pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudia mojo nusiengimo sudt. 5. Bausms, baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons bei pri veriamosios medicinos priemons skiriamos tik pagal statym. 6. Niekas negali bati baudiamas u t pai nusikalstam veik antr kart. 1. Komentuojamo straipsnio pavadinimas leidia daryti ivad, kad svoka baudiamoji atsakomyb" yra viena i pagrindini baudia mosios teiss svok, ireikianti vairias asmens, padariusio nusi kalstam veik, ir esmines dl to atsiradus teisiniams santykiams nuo statas: patraukimo baudiamojon atsakomybn pagrindus (BK 2 str. 1, 3 ir 4 dalys), Lietuvos Respublikos piliei ir kit nuolat Lietuvoje gyvenani asmen baudiamj atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus (BK 5 str.), baudiamj atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus (BK 7 str.), juridinio asmens bau diamj atsakomyb (BK 20 str.), bendrinink baudiamj atsako myb (BK 26 str.) ir kt. Teisingas vis baudiamosios atsakomybs" aspekt suvokimas yra viena i esmini slyg utikrinant teistum baudiamosiose bylose. 2. Dabartins lietuvi kalbos odyne odis atsakyti", be kit, turi tokias reikmes: 1) reaguoti, atsiliepti; 2) gauti atpild u nusikaltim ar kitus neteistus veiksmus; 3) garantuoti, utikrinti darbo skm ir pan.
3. Baudiamojoje teisje terminas atsakyti" reikia baudiamosios atsakomybs realizavim. Baudiamoji atsakomyb realizuojama pa skiriant asmeniui, padariusiam nusikaltim ar baudiamj nusiengi m, baudiamajame statyme numatyt (-as) bausm (-es) arba atlei diant nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. Paymtina, kad baudiamosios atsakomybs realizavimas atleidiant asmen nuo bau diamosios atsakomybs ar bausms gali bti siejamas su baudiamo jo poveikio priemoni (nepilnameiams - aukljamojo poveikio prie moni) ir (ar) priveriamj medicinos priemoni taikymu. 4. Padarius BK Specialiojoje dalyje numatyt nusikalstam veik atsiranda teisinis santykis, kurio subjektais i vienos puss yra nusi kalstamos veikos subjektas, i kitos - valstyb, kuriai atstovauti ga liotas teismas. Esant tokiam santykiui teismo teis ir pareiga - kons tatuoti (arba ne) nusikalstamos veikos padarym, asmens kaltum bei kaltam asmeniui u padaryt veik paskirti baudiamojo statymo nu matyt (-as) bausm (-es) arba atleisti nuo baudiamosios atsakomy bs ar bausms. Nusikalstamos veikos subjektas privalo priimti pa skirtus teisi ir laisvi suvarymus arba specialias pareigas, turda mas teis reikalauti, kad t suvarym pobdis ir laipsnis bt teisin gas, atitikt padaryt nusikalstam veik. 5. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte sakmiai nurodyta, kad pagal BK baudiamoji atsakomyb atsiranda tik tuo atveju, jeigu asmens padaryta veika buvo udrausta baudiamojo statymo, galio jusio nusikalstamos veikos padarymo metu. i taisykl tvirtina esmi n baudiamosios teiss princip nullum crimen, nullum poena sine lege, kur nustato ir tarptautin teis. Pavyzdiui, Europos mogaus Teisi Teismas S.W. byloje prie Jungtin Karalyst paymjo, kad turi bti laikomasi io, o taip pat principo, pagal kur baudiamasis statymas neturi bti aikinamas pleiamai, darant al kaltinamajam. I i princip seka, kad bet kuris nusikaltimas turi bti tiksliai nusta tytas statyme, be to btina, kad kiekvienas galt suprasti i straips nio teksto <...>, kokie veiksmai ar neveikimas gali utraukti bau diamj atsakomyb" (Europeiskij sud po pravam eloveka, Izbrannyje reenija", t. 2, M., 2000, p. 162). 6. Baudiamosios atsakomybs pagrindai nustatyti BK teiss nor mose, kurios nurodo, kokios pavojingos veikos statymo yra pripa intos kaip nusikaltimai ar baudiamieji nusiengimai, bei pateikia i veik poymius. is nusikalstam veik sraas yra isamus. Taip pat apibriamos teisins pasekms, jeigu tokios veikos bus padary23
22
2 straipsnis
2 straipsnis
tos. Akivaizdu, kad BK nustatytas pavojing veik udraudimas, grasinant valstybs prievarta, kol nra padarytos nusikalstamos veikos, turi abstrakt pobd. Juo statym leidjas i esms prevencine prasme nustatydamas teisines pasekmes spja susilaikyti nuo nusikalstam veik padarymo. Kai asmuo padaro pavojing veik, btina nustatyti maiausiai dvi aplinkybes: ar toji veika buvo udrausta baudiamuoju statymu ir ar tas draudimas galiojo veikos padarymo metu. Aikinantis veikos udraudim reikia turti omenyje, kad kai kuriais atvejais suvokti j galima tik atsivelgus kituose teiss aktuose sureguliuotus santykius (normas-definicijas, blanketines normas ir pan.) arba ianalizavus tam tikrus nusikalstamos veikos sudties poymius (vertinamuosius nusikalstamos veikos sudties poymius). Paymtina, kad BK nepripasta nei teiss, nei statymo analogijos, todl veikos, kurios netrauktos galiojant BK, gali bti amoralios, neetikos arba neteistos (pavyzdiui, administracinis teiss paeidimas ir pan.), taiau neutrauks baudiamosios atsakomybs. Taip pat svarbu tiksliai nustatyti, koks nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo laikas ir kokie baudiamieji statymai galiojo jo padarymo metu (r. BK 3, 4 str. komentarus). 7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytas principas staty mo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia" i es ms atkartoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 dalyje tvir tint bendresn princip, pagal kur bet kurio statymo neinojimas nuo teisins atsakomybs neatleidia. io principo gyvendinimui ga rantuoti to paties Konstitucijos straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ga lioja tik paskelbti statymai. Be to, Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statymas (Valstybs inios-', 1993. Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) nustato, kad ne tik staty mai, bet ir postatyminiai teiss aktai gali bti taikomi tik tuomet, kai jie yra paskelbti oficialiame leidinyje Valstybs inios". 8. Komentuojamo straipsnio 3 dalis tvirtina vien svarbiausi iuolaikins baudiamosios atsakomybs nuostat - atsakomyb tik u kaltai padaryt veik. iuo metu galiojanti baudiamoji demokra tini ali teis kartais vadinama kalts teise. Baudiamoji atsakomy b atsiranda tik tuomet, kai BK numatyta veika padaroma viena i statyme nustatyt kalts form. Tai reikia, kad tik suvoktas, smo ningas (t. y. tyinis) arba neatsargus baudiamojo statymo paeidi mas gali bti baudiamosios atsakomybs pagrindu. Kalts principas 24
i baudiamosios teiss eliminuoja o b j e k t y v p a k a l t i n i m , t. y. asmens patraukim baudiamojon atsakomybn u padarinius, kurie atsiranda be jo kalts. ala, padaryta be kalts, baudiamojoje teisje vadinama kazusu arba atsitikimu ir negali bti pagrindu patraukti asmen baudiamojon atsakomybn. Nekalto asmens patraukimas baudiamojon atsakomybn nesiderina ir su kitais bendraisiais baudiamosios teiss principais. Baudiamosios atsakomybs realizavimas daniausiai siejamas su tikslingu valstybs prievartos priemoni (bausms, baudiamojo poveikio priemoni ir t. t.) taikymu. Vienas i pamint prievartos priemoni taikymo tiksl yra siekis pataisyti kaltinink (apie tai plaiau r. BK41, 67, 80 str. komentarus), tuo tarpu nekalt mog nra nei pagrindo, nei reikalo kaip nors pataisyti. 9. Siekiant patraukti asmen baudiamojon atsakomybn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kalts forma, kuri numatyta baudiamajame statyme. BK numatytos dvi kalts formos - tyia ir neatsargumas (apie tai plaiau r. BK 14 str. komentar). Tyia gali bti tiesiogin ir netiesiogin (apie tai plaiau r. BK 15 str. komen tar), o neatsargumas skirstomas nusikalstam pasitikjim ir nusi kalstam nerpestingum (apie tai plaiau r. BK 16 str komentar). Paymtina, kad baudiamoji atsakomyb u neatsargiai padarytas vei kas galima tik BK Specialiosios dalies straipsniuose nustatytais atve jais (apie tai plaiau r. BK 16 str. komentar). 10.Kalts principas tuo paiu reikia asmenin atsakomyb. Bau diamojon atsakomybn gali bti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padar nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Baudiamo sios atsakomybs perklimas kitiems asmenims negalimas. 11.Komentuojamo straipsnio 4 dalis nustato taisykl, kad pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka bau diamajame statyme numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusien gimo sudt. Nusikalstamos veikos sudtis - baudiamajame statyme numatyt objektyvi ir subjektyvi poymi, kurie apibdina pavo jing veik kaip tam tikr nusikaltim arba baudiamj nusiengim, visuma. Nusikalstamos veikos sudties poymiai btini, kad pavojin ga veika bt pripainta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas bau diamojon atsakomybn. Jei nra bent vieno i i poymi, nra ir nusikalstamos veikos sudties. Nusikalstamos veikos sudties poy miai taip pat yra pakankami, kad pavojinga veika bt pripainta nu25
2 straipsnis
2 straipsnis
sikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudiamojon atsakomybn. Kiekviena pavojinga veika gali turti daug vairi poymi, kuri formalizuoti statyme nemanoma. statym leidjas turi iskirti tik pagrindinius, esminius poymius, pagal kuriuos pavojinga veika pripastama nusikalstama ir j galima atriboti nuo kit nusikalstam veik arba teiss paeidim. Nusikalstamos veikos sudtis - teisin svoka, kuri nurodo teisikai reikmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymius. Nusikalstamos veikos sudtis leidia ne tik atskirti nusikalstam veik nuo nenusikalstamos, nustatyti, kokios ries nusikalstama veika padaryta, bet ir atriboti vien nuo kitos nusikalstamas veikas, turinias panaius poymius. 12. Baudiamosios teiss doktrina vardija objektyviuosius (ob jekt ir objektyvij pus) bei subjektyviuosius (subjekt ir subjekty vij pus) nusikalstamos veikos sudties elementus. Kiekvien i pa mint element apibdina tam tikri poymiai, pavyzdiui, objekty vij pus - veika, padariniai, prieastinis ryys tarp veikos ir padari ni, veikos padarymo laikas, vieta, bdas, rankiai, priemons ir kitos aplinkybs, subjekt- amius ir pakaltinamumas bei pan. Btina pa ymti, kad visi nusikalstamos veikos sudties poymiai turi bti tie siogiai arba netiesiogiai tvirtinti statyme. Vis nusikalstamos veikos sudties poymi apibdinimui panaudojamos tiek BK Specialiosios, tiek Bendrosios dalies normos. Dauguma poymi (pavyzdiui, vei ka, padariniai ir pan.) atskleidiami BK Specialiosios dalies straips niuose, taiau dalies - ir BK Bendrosios dalies straipsniuose, pavyzdiui, subjekto amius (apie tai plaiau r. BK 13 str. komenta ro), nepakaltinamumas ir ribotas pakaltinamumas (apie tai plaiau r. BK 17, 18 str. komentarus), tyins ir neatsargios kalts turinys (apie tai plaiau r. BK 15, 16 str. komentarus) ir t. t. 13. Baudiamosios teiss doktrina nusikalstamos veikos sudties poymius suskirsto pagrindinius ir papildomus. is skirstymas yra slyginis, nes konkreiai nusikalstamos veikos sudiai visi joje nu rodyti poymiai yra btini norint pripainti veik nusikalstama ir j individualizuoti. Taiau tarp poymi yra toki, kurie bdingi kiek vienai konkreiai nusikalstamos veikos sudiai, pavyzdiui, veika, kalt, amius, pakaltinamumas ir nusikalstamos veikos objektas. ie poymiai vadinami pagrindiniais. Tuo tarpu papildomi poymiai b dingi ne visoms, o tik kai kurioms konkreioms nusikalstam veik sudtims. Papildomais poymiais yra veikos padariniai, prieastinis ryys tarp veikos ir padarini, veikos padarymo vieta, laikas, ran26
kiai, priemons, kitos aplinkybs bei veikos motyvas ir tikslas. Jei statym leidjas i poymi netraukia sudt, tai jos nedaro takos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, taiau gali turti reikms bausms individualizavimui. 14.Nusikalstamos veikos sudties objektas (t. y. kam veika daro ma ala arba sukeliama alos grsm) irykja i BK Specialiosios dalies straipsnio pavadinimo, vietos Specialiosios dalies sistemoje ir turinio, pavyzdiui, sunkus sveikatos sutrikdymas arba nepagarba teismui parodo, kad nusikalstamos veikos objektas yra mogaus svei kata arba normalus teismo darbas ir pan. Neretai rinis nusikalsta mos veikos objektas vardijamas BK Specialiosios dalies skyriaus pa vadinime, pavyzdiui, nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai as mens garbei ir orumui (BK 22 skyrius), nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai asmens socialinms teisms (BK 27 skyrius) bei kt. Su nusikalstamos veikos objektu susijs ir nusikalstamos veikos dalykas - materialaus pasaulio daiktai, kuriuos tiesiogiai ksinantis paei diamas objektas, pavyzdiui, automobilio vagysts atveju objektu yra teisiniai nuosavybs santykiai, o dalyku - automobilis ir pan. 15.Nusikaltimo sudties objektyviosios puss poymiai idstyti BK Specialiosios dalies straipsniuose, taiau kai kurios jos poymi savybs gali bti aptartos ir kituose teiss aktuose (blanketins teiss normos). Pavyzdiui, keli eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimas, jeigu dl to vyko eismo vykis, nesunkiai sutrikds kito mogaus sveikat ar padars didels turtins alos (BK 281 str. 1 dalis), vardija nusikalstamos veikos turin nustatyt keli eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavi mo taisykli paeidim ir dl to atsiradusius padarinius - eismo vy k, nesunkiai sutrikdiusi kito mogaus sveikat ar padarius didels turtins alos. Tuo tarpu iekant prieastinio ryio tarp atsiradusi padarini ir veikos btina nustatyti, dl koki konkrei keli eismo saugumo ar transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimo, pavyzdiui, viryto greiio, saugaus atstumo nesilaikymo ar pan., at sirado iame BK straipsnyje nurodyta ala. Taigi iuo atveju tik pa pildomas teiss aktas - Keli eismo taisykls, kurias patvirtino Vy riausyb (Valstybs inios", 2003, Nr. 7-263), - pads atskleisti nusi kalstamos veikos turin.
27
2 straipsnis
2 straipsnis
16. Nusikalstamos veikos sudties subjekto poymiai - amius, pakaltinamumas arba juridinio asmens baudiamosios atsakomybs slygos - atskleidiami BK Bendrosios dalies straipsniuose. Tam tik rais atvejais, kai statym leidjas nurodo, kad veik gali padaryti tik specialus vykdytojas, specialaus vykdytojo poymiai nurodomi BK Specialiosios dalies straipsniuose, pavyzdiui: Lietuvos Respublikos pilietis (BK 120 str.), motina, tvas, snus ar dukra (BK 129 str. 1 dalies 3 punktas), valstybs tarnautojas arba jam prilygintas asmuo (BK 225 str. ir kt.) ir pan. 17. Nusikalstamos veikos sudties subjektyviosios puss poymiai - kalt, jos formos ir turinys - atskleidiami BK Bendrosios dalies straipsniuose. Be to, visais atvejais, kai veika gali bti padaroma tik (arba ir) neatsargiai, apie tai yra nuoroda BK Specialiosios dalies straipsnyje, nustataniame atsakomyb u pamint veik. Veikos mo tyvas arba tikslas, kai juos statym leidjas traukia nusikalstamos veikos sudt, nurodomi BK Specialiosios dalies straipsniuose, nusta taniuose konkreios nusikalstamos veikos poymius. 18. Teisingam baudiamojo statymo taikymui daug reikms turi nusikalstam veik sudi klasifikavimas pagal sudi pavojingu mo laipsn ir konstrukcij. Pagal pavojingumo laipsn sudtys skirs tomos pagrindines, kvalifikuotas ir privilegijuotas. Pagrindin sud tis - tai sudtis, kurioje nra nei didinani, nei mainani atitinka mos ries nusikalstamos veikos pavojingum poymi. i sudtis apima tokius poymius, kurie bdingi kiekvienai ios ries nusikals tamai veikai. Kvalifikuota sudtis be bendr atitinkamos ries nusi kalstamos veikos poymi, turi papildom poymi, kurie didina ios ries nusikalstamos veikos pavojingum. Tuo tarpu privilegijuota su dtis turi papildom poymi, kurie maina ios ries nusikalstamos veikos pavojingum. Kvalifikuotos ir privilegijuotos sudtys gali bti sukonstruotos BK Specialiosios dalies straipsni, nustatani pagrin din nusikalstamos veikos sudt, antrosiose, treiosiose ir 1.1. dalyse arba atskiruose straipsniuose. Kvalifikuoti arba privilegijuoti nusikals tamos veikos poymiai gali apibdinti veikos subjekt, pavyzdiui: tvas, motina, snus ar dukra (BK 129 str. 1 dalies 3 punktas), veikos objekt (dalyk), pavyzdiui: Respublikos Prezidento arba naujagi mio gyvyb (BK 115 ir 131 str.), veik, pavyzdiui: kankindamas ar kitaip itin iauriai (BK 138 str. 2 dalies 6 punktas), veikos padari nius, pavyzdiui: nedidels arba didels verts turt (BK 178 str. 3 ir 4 dalys), veikos motyv, pavyzdiui: dl chuliganik ar savanaudi k paskat (BK 129 str. 8, 9 punktai) ir pan. 28
19. Pagal konstrukcij nusikalstam veik sudtys skirstomos formalias, kai nusikalstama veika laikoma teisikai pabaigta padarius j, o veikos padariniai paliekami u nusikalstamos veikos sudties rib (pavyzdiui, davus ky ir pan.), ir materialias, kai nusikalstama veika laikoma teisikai pabaigta atsiradus baudiamajame statyme nurodytiems padariniams (pavyzdiui, mirus mogui, kur siekta nu udyti, ir pan.). 20. Komentuojamo straipsnio 5 dalis i esms atkartoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 dalies nuostat, pagal kuri baus m gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu". Taigi Kons titucija nustato, kad bausms, kurios gali bti paskirtos u padaryt nusikalstam veik, gali bti teisintos ne bet kuriuo teiss aktu, o tik statymu. Konstitucinis Teisinas, aikindamas mint Konstitucijos nuostat, savo nutarime Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Valstybs inios", 2003, Nr. 57-2552) pabr, jog Kons titucijos 31 str. 4 dalis ... inter alia reikia, kad pagal Konstitucij statym leidjas turi pareig statymu nustatyti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat baudiamj atsakomyb u tokias veikas ... {statym leidjas bausmes, skiriamas u nusikalstamas veikas, ir i bausmi dydius turi nustatyti tik statymu; bausms turi bti nusta tytos u kiekvien nusikalstam veik". i Konstitucijos nuostata BK ivystoma tvirtinant, kad ne tik bausms, bet ir baudiamojo ar aukl jamojo poveikio bei priveriamosios medicinos priemons skiriamos tik pagal statym. Paymtina, kad visos bausms, baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons bei priveriamosios medicinos prie mons yra numatytos tik BK. Jokie kiti teiss aktai nereglamentuoja i valstybs prievartos priemoni. 21. Teismo kompetencij skirti bausmes, baudiamojo ir auklja mojo poveikio bei priveriamsias medicinos priemones nustato BK tvirtinti bausmi, baudiamojo ir aukljamojo poveikio bei priveria mj medicinos priemoni skyrimo pagrindai ir taisykls bei Baudia mojo proceso kodekse numatyta procesin j skyrimo tvarka (apie tai plaiau r. BK 8, 9, 11 bei 14 skyri komentarus). 22. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje tvirtintas dar vienas kons titucinis principas, pagal kur niekas negali bti baudiamas u t pai veik antr kart. Paymtina, kad is principas akcentuojamas
29
2 straipsnis
2 straipsnis
ir tarptautiniuose teiss aktuose. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 str. 1 dalyje bei Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 14 str. 7 dalyje nustatyta, kad niekas negali bti persekiojamas ar baudiamas u nusikaltim, u kur jis yra iteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendiu pagal konkreios alies statym ar baudiamj proces". Draudimo bausti antr kart u t pai veik esm yra tai, kad asmuo, kuris nuteistas arba iteisintas, teismo nuosprendiui siteisjus, negali bti tais paiais pagrindais i naujo patrauktas baudiamojon atsakomybn ir vl nuteisiamas arba iteisinamas. Taiau tai nereikia, kad primus iteisinamj arba apkaltinamj nuosprend prokuroras, nuteistasis, nukentjusysis ar kitas proceso dalyvis neturi teiss vertinti tok nuosprend kaip neteist ar nepagrst. Apeliacins ar kasacins instancijos teismui nustaius, kad iteisinamasis arba apkaltinamasis nuosprendis buvo nepagrstas ar neteistas, privaloma toki klaid itaisyti. Tuo tarpu kai iteisinamasis arba apkaltinamasis nuosprendis yra siteisjs ir praj visi Baudiamojo proceso kodekse (toliau -ir BPK) nustatyti tokio nuosprendio apskundimo terminai, byla tuo paiu pagrindu negali bti atnaujinta, o asmuo nuteistas. 23. Asmens baudiamosios atsakomybs slygas pagal Lietuvos Respublikos BK u usienyje padarytus nusikaltimus, numatytus BK 5, 6 ir 7 str., nustato io kodekso 8 str. (apie tai plaiau r. BK 5, 6, 7 ir 8 str. komentarus). 24. Teisinje praktikoje daugiau reikms turi klausimas dl kitais statymais numatytos atsakomybs, pavyzdiui, civilins, drausmins ir pan. atsakomybs realizavimo, kai atsakomybs pagrind sudaro nusikalstama veika, u kuri asmuo patraukiamas baudiamojon atsa komybn. Asmens nuteisimas u padaryt nusikalstam veik i es ms nedraudia sprsti kitos, su ia nusikalstama veika susijusios at sakomybs klausim. Pavyzdiui, nuteisus u nusikalstam veik gali bti sprendiamas nuteistojo atsakomybs u padaryt turtin ar ne turtin al arba tokio asmens atleidimo i darbo ar valstybs tarny bos ir pan. klausimas. Taigi gali bti realizuotos be baudiamosios atsakomybs ir kit ri atsakomybs. 25. Problematikesnis yra baudiamosios ir administracins atsa komybs santykis, kuris reikalauja atsakyti, ar asmen nubaudus ad ministracine nuobauda, pavyzdiui, u Keli eismo saugumo taisykli paeidim, galima vliau dl to paties fakto pradti ikiteismin tyrim,
30
pripainti asmen kaltu ir paskirti bausm. Paymtina, kad klausim tik dalinis atsakymas pateiktas Administracini teiss paeidim kodekso (toliau - ir ATPK) (Valstybs inios", 1985, Nr. 1-1) 9 str. 2 dalyje, kurioje skelbiama, kad administracin atsakomyb u iame kodekse numatytus teiss paeidimus atsiranda, jeigu savo pobdiu ie paeidimai pagal galiojanius statymus neutraukia baudiamosios atsakomybs". i Administracini teiss paeidim kodekso nuostata leidia padaryti dvi svarbias ivadas. Pirma, administracins ir baudiamosios atsakomybs taikymas u t pat teiss paeidim yra negalimas ir prietaraut konstituciniam principui, draudianiam bausti u t pai veik antr kart. Antra, kilus klausimui, kuri atsakomyb turi bti taikoma, ATPK prioritet suteikia baudiamajai atsakomybei. Paymtina, kad asmens nubaudimas administracine nuobauda automatikai nepaalina baudiamosios atsakomybs u t pai veik, nes Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. lapkriio 13 d. nutartyje Nr. 2K-863/2001 (Teism praktika", 2001, Nr. 16, p. 240-241) teigiama, jog tai, kad kasator u t pai veik nubausta administracine tvarka, nra pagrindas nutraukti baudiamj byl, nes to nenumato Baudiamojo proceso kodeksas. Kasator pagrstai nuteisus pagal BK 115 str., klausimas dl nutarimo skirti jai administracin nuobaud gali bti sprendiamas ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka" (t. y. skundiant nutarim dl administracins nuobaudos paskyrimo).
31
Bendroji dalis, II skyrius Bendroji dalis, II skyrius 3 straipsnis
II SKYRIUS
(3-9' straipsniai) BAUDIAMOJO
STATYMO GALIOJIMAS
3 Straipsnis. Baudiamojo statymo galiojimo laikas 1. Veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato tos veikos padarymo metu galiojs baudiamasis statymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudiamojo statymo numatyt padarini atsiradimo laikas, jeigu asmuo norjo, kad padariniai atsirast kitu laiku. 2. Veikos nusikalstamum panaikinantis, bausm velninantis arba ki tokiu bdu nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt pa lengvinantis baudiamasis statymas turi grtamj gali, t. y. taikomas iki tokio statymo sigaliojimo nusikalstam veik padariusiems asme nims, taip pat atliekantiems bausm bei turintiems teistum asmenims. 3. Baudiamasis statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grieti nantis bausm arba kitaip sunkinantis nusikalstam veik padariusio as mens teisin padt, neturi grtamosios galios. Iimt sudaro io kodek so normos, nustatanios atsakomyb u genocid (99 straipsnis), tarptau tins teiss draudiam elges su monmis (100 straipsnis), tarptauti ns humanitarins teiss saugom asmen udym (101 straipsnis), oku puotos valstybs civili trmim (102 straipsnis), tarptautins humanita rins teiss saugom asmen alojim, kankinim ar kitok nemonik elges su jais (103 straipsnis), civili ar karo belaisvi prievartin panau dojim prieo ginkluotosiose pajgose (105 straipsnis), draudiam karo atak (111 straipsnis). 4. Skiriamos tos baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons bei priveriamosios medicinos priemons, kurias numato teismo sprendimo primimo metu galiojantis baudiamasis statymas.
1. Teisingas baudiamj statym taikymas reikalauja inoti teiss normas, nustatanias j galiojim laiko atvilgiu, ir tiksliai jomis vadovautis tuo sudarant slygas tinkamai realizuoti baudiamj statym paskirt, priimti teisingus teism sprendimus ir ginti baudiamosiose bylose mogaus teises ir laisves. Baudiamj statym galiojimo ir taikymo laiko atvilgiu bendrieji principai tvirtinti Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 7 str. bei Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 15 str., kuriuose nustatyta, kad niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie pagal j padarymo metu galiojusius valstybs statymus arba pagal tarptautin teis nebuvo laikomi nusikaltimais". iose tarptautinse sutartyse nustatyta, kad tokio draudimo gali bti nesilaikoma tik tuomet, kai padaryta tokia veika, kuri pagal tarptautins bendrijos pripastamus bendruosius teiss principus buvo laikoma nusikaltimu. iuos pradmenis ipltoja BK 3 str. 1 dalis ir kiti statymai, reglamentuojantys baudiamosios teiss norm galiojim ir taikym laiko atvilgiu, pavyzdiui, Baudiamojo kodekso, Baudiamojo proceso kodekso ir Bausmi vykdymo kodekso sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymas (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736). Teismai, taikydami baudiamj statym, turi atsivelgti ir Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statym (Valstybs inios", 1999, Nr. 601948), kuris nustato, kad jei kuri nors sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymas, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos. Atkreiptinas dmesys tai, kad kai kuriais atvejais veikos nusikalstamumui, baudiamumui arba teisinei veik padariusio asmens padiai takos gali turti pakeitimai ir papildymai kituose statymuose ar teiss aktuose, kurie nepriskiriami prie baudiamj statym, pavyzdiui, Buhalterins apskaitos statyme, Keli eismo taisyklse, Narkotini ir psichotropini mediag srae bei pan., todl teismai turi kruopiai patikrinti, kaip dl toki pakeitim ir papildym kituose norminiuose teiss aktuose pakito baudiamajame statyme numatyt veik nusikalstamumas, baudiamumas ar teisin veik padariusio asmens padtis. Be to, teismai, sprsdami baudiamj statym galiojimo ir taikymo laiko atvilgiu klausimus, turi vadovautis ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimu Nr. 38 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu".
32 33
Bendroji dalis, II skyrius
3 stn
llcmlroji dalis, II skyrius
3 straipsnis
2. Komentuojamo straipsnio 1 dalis tvirtina nuostat, kad veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato tos veikos padarymo metu galiojs baudiamasis statymas. Taigi tam, kad bt galima teisingai isprsti klausim, koks baudiamasis statymas galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, reikia nustatyti: a) kada baudiamasis statymas, nustatantis veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum, sigaliojo; b) ar baudiamojo statymo, nustatanio veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum, galiojimas nenutrks ar nepanaikintas; c) ar iuo laikotarpiu buvo padaryta veika. Lietuvos Respublikoje statym sigaliojimo tvark nustato Konstitucijos 70 str., o j detalizuoja Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statymas (Valstybs inios", 1993, Nr. 12296; 2002, Nr. 124-5626) kurio 5 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu paiuose statymuose nenumatoma vlesn sigaliojimo data. Tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas Konstitucijos 71 str. nurodytu laiku nesiunia Seimui statymo pakartotinai svarstyti ir jo nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimtas statymas sigalioja jo oficialaus paskelbimo Valstybs iniose" dien, jeigu paiame statyme nenustatyta vlesn sigaliojimo data. 3. Taigi Lietuvos Respublikoje statymai sigalioja: a) paskelbimo Valstybs iniose" dien; b) vliau t dien, kuri nurodyta paiame statyme. Taiau statymo sigaliojimas ne visuomet reikia, kad jis beslygikai gali bti taikomas. Svarbu nustatyti, ar asmuo objektyviai galjo susipainti su paskelbtu statymu. Tarkim, informacija apie tai, kas naujai priimtu statymu numatyta kaip nusikalstama veika paskelbtose Valstybs iniose", pasiek rajono spaudos platintojus ir valdios institucijas tik antroje tos paios dienos pusje, o naujai udrausta nusikalstama veika padaryta ryte. Tokiu atveju nra pagrindo reikalauti baudiamosios atsakomybs, nes kaltininkas, net ir nordamas, negaljo inoti oficialaus nustatyto draudimo teksto. Dl to Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimo Nr. 38 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu" 9 punkte pritariama tokiai teism praktikai, pagal kuri baudiamasis statymas, jeigu jame nra nurodyta vlesn sigaliojimo data, pradedamas taikyti kit dien po jo oficialaus paskelbimo Valstybs iniose". 34
4. Veikos nusikalstamum nustatantis statymas yra toks staty mus, kuriame numatyta arba pakeista nusikalstamos veikos sudtis, o asmens baudiamum nustatantis statymas yra toks statymas, kuria me numatyta bausm u nusikalstam veik, nustatyta arba pakeista Imiisms ris arba dydis. 5. Taiau gali bti atvej, kad tarp Seimo priimto statymo paskel bimo ir jo sigaliojimo (vacatio legis) praeis pakankamai daug laiko. Komentuojamas BK buvo Seimo priimtas 2000 m. rugsjo 26 d., o pradjo galioti tik daugiau kaip po dvej met. Vlesnis monms bei vnlstybei svarbi ir reikaling statym sigaliojimas yra pateisinamas, nes atsiranda reali galimyb tinkamai susipainti ir suderinti savo veiksmus su naujai priimto statymo reikalavimais. 6. Baudiamojo statymo, jo atskiro straipsnio arba straipsnio da lies galiojimo laikas pasibaigia, kai: 1) statymas (ar straipsnis, dalis) piinaikinamas; 2) statymas pakeiiamas kitu statymu (ar straipsniu, di i li m i ) ir pradeda galioti io statymo (ar straipsnio, dalies) nauja n-dakcija; 3) statymas netenka galios sujus jo galiojimo terminui. I U- lo, remiantis Konstitucijos 107 str., statymas (taip pat ir baudia masis) ar jo dalis negali bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad jis ar jo dalis priei.iniiija Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Reikt atkreipti dmes, kad pagal Konstitucijos 106 str. ir Konstitucinio Teismo statymo (Valstybs inios", 1993, Nr. 6-120) 26 str. nuostatas statymo ar jo ii,lies galiojimas sustabdomas, kai Konstitucinio Teismo pirmininkas n l u i a l i a i paskelbia Valstybs iniose" ir Konstitucinio Teismo interI U -I O linklalapyje apie Konstitucinio Teismo sprendim priimti nagriI H I I Seimo nutarimu pateikt praym dl statymo ar jo dalies atiti kimo Konstitucijai. Sustabdytasis statymo ar jo dalies galiojimas at naujinamas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pripastama, k,id toks statymas ar jo dalis neprietarauja Konstitucijai, paskelbi mo dienos. 7. Taikant baudiamj statym u padaryt nusikalstam veik, Imliiia nustatyti jos padarymo laik. Nusikalstamos veikos padarymo l ai ka s yra veikos (veikimo arba neveikimo) padarymo laikas. Jeigu veikos padarymo metu galiojo vienas statymas, o padarini atsiradi mo metu kitas, taikomas statymas, galiojs veikos padarymo metu. Iniau BK 3 str. 1 dalyje numatyta iimtis, susijusi su materialinmis nusikalstam veik sudtimis. Kai darant nusikalstam veik, kuri sta35
3 straipsnis
Hi'iiilroji dalis, II skyrius
3 straipsnis
tyme apibdinta kaip materiali, kaltininko tyia yra nukreipta tam tikr padarini atsiradimo laik, tokios veikos padarymo laikas yra t padarini atsiradimo laikas. Tokiu atveju taikomas statymas, galiojs padarini atsiradimo metu. 8. Jeigu nusikalstam veik sudaro du veiksmai, jos padarymo pa baiga yra antrojo veiksmo atlikimo laikas. Tstins ir trunkamosios veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo dar baudiamajame statyme numatytas vei kas. Taiau i nusikalstam veik padarymo atvejais taikomas sta tymas, galiojs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nu traukta. 9. Jeigu nusikalstama veika nebuvo pabaigta dl to, kad nutrko rengimosi arba pasiksinimo stadijoje, taikomas jos nutrkimo metu galiojs statymas. 10. Bendrininkavimo atvejais kiekvienam i bendrinink taikomas baudiamasis statymas, galiojs tuo metu, kai bendrininkas, veikda mas pagal susitarim, pabaig savo veiksmus arba nuo j susilaik. Iimt sudaro tokios bendrinink padarytos nusikalstamos veikos, ku ri padarini atsiradimo jie norjo kitu metu. Tokiais atvejais visiems bendrininkams taikomas baudiamasis statymas, galiojs padarini atsiradimo metu. 11. iuolaikin baudiamj statym leidyba yra labai dinami ka, todl gali pasitaikyti atvej, kad nusikalstama veika padaryta galiojant vienam statymui, taiau kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teis minis bylos nagrinjimas iki nuosprendio primimo, is statymas pasikeit ne maiau kaip du kartus. Tokiu atveju ikyla klausimas, koki reikm turi statymas, kuris negaliojo nei nusikalstamos vei kos padarymo, nei nuosprendio primimo metu (remiantis baudia mosios teiss teorija, vadinamasis tarpinis" statymas). Baudiama sis statymas nepateikia atsakymo klausim, tuo tarpu Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimo Nr. 38 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, regla mentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu" 16 punkte pritariama teism praktikai, pagal kuri tarpinis staty mas, atitinkantis BK 7 str. 3 dalies (naujojo BK 3 str. 3 dalies) nuo statas, netaikomas, o tarpinis statymas, atitinkantis BK 7 str. 2 dalies (naujojo BK 3 str. 2 dalies) nuostatas, yra taikomas".
12. Komentuojamo straipsnio 2 dalis tvirtina taisykl, pagal kuri veikos nusikalstamum panaikinantis, bausm velninantis ar kitokiu hihlii nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt palengviiiiinlis baudiamasis statymas turi grtamj gali. Tai reikia, kad nuHtniyl.'i bendros taisykls, jog asmuo atsako pagal statym, galiojus nusikalstamos veikos padarymo metu, iimtis. Jos esm yra tai, kad knllininkui taikomas ne statymas, kuris galiojo jo veikos padarymo me lu, d vlesnis statymas, jei remiantis baudiamosios teiss doktrina ir liisin praktika jis pripastamas velnesniu. Taip pasireikia humanistlni.s baudiamj statym pobdis. Bt ne tik nepagrsta, bet ir ne humanika asmeniui toliau atlikti bausm u veik, kuri nauju statymu deki iininalizuota arba numato galimyb atleisti nuo baudiamosios atkomybs ar skirti velnesn bausm bei taikyti kitas bausms atliki mo slygas, kurios palengvina nuteistojo padt. BK aptariant grtain,HI baudiamojo statymo galiojim (lex retro agit), jis siejamas su U l i n i s aplinkybi grupmis: 1) veikos nusikalstamumo panaikinimu (tlckiiminalizacija); 2) bausms velninimu (depenalizacija); 3) kitokiu teisins nuteisto asmens padties palengvinimu. 13. Veikos nusikalstamum panaikina toks statymas, kuriame nelieiuimatyta buvusios nusikalstamos veikos sudtis arba sumainta jos Miik'tis, numatant naujus arba atsisakant buvusi jos sudties poyimi|, dl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamomis. Akivaizdu, IMIII naujojo BK grtamasis galiojimas rykiausiai matomas, kai vyks iu visikas ar dalinis anksiau numatyt nusikaltim dekriminalizavini,r. Komentuojamame BK, palyginus su senuoju BK, nebra keli ilf-.imi toki sudi, pavyzdiui, diversijos (senojo BK 66 str.), I ciikimo (senojo BK 67 str.), banditizmo (senojo BK 75 str.), valstyln"> l ui t o privatizavimo dokument klastojimo (senojo BK 2071 str.), |v,i?iavimo pasienio zon taisykli paeidimo (senojo BK 213 str.), .i.iivbos taisykli paeidimo (senojo BK 275 str.), neteisto karat mokymo (senojo BK 236' str.), nepateisinamai rizikingos banko opei .ii-ijos (senojo BK 3262 str.) ir kai kuri kit. Taiau reikt paymi i , kad tai, jog naujajame BK nra tokiu pat pavadinimu straipsnio m iciSkia, kad nebus baudiamosios atsakomybs u tam tikrpavoIMIVI veik. Pavyzdiui, bt nepagrsta, jeigu veikos, kurios anksr I , I I I buvo numatytos kaip diversija arba kenkimas, dabar btpripaj|'.l;iinos nenusikalstamomis ir neutraukt baudiamosios atsakomy bes \\7. tyin turto sunaikinim ar sualojim, banditizmas - u turto ik-im ir pan. Tai reikia, kad naujajame BK nesuradus tuo paiu Mv;idinimu straipsnio reikia patikrinti, ar jame numatyta kokiu nors
37
36
3 straipsnis
Itrndroji dalis, II skyrius
3 straipsnis
38
aspektu veika nra numatyta kituose BK straipsniuose, kuriuose kitaip idstyti nusikalstamos veikos sudties poymiai. Pavyzdiui, se-
nojo BK 225 str. numatyta chuliganizmo sudtis naujojo BK 284 str. numatyta kaip vieosios tvarkos paeidimas, vietoj chuliganik pa-
skat gimas, kad ir kiek kart jis padaromas, savo pavojingu numatyti mu negali peraugti iki nusikalstamos veikos pavojingumo lygmens. tam tikri Beje, ir anksiau bdavo pakankamai sunku rodyti, kad kaltininkas, nepagar pakartotinai darydamas administracin teiss paeidim, suvok da rs nusikaltim. Prieingu atveju de facto tekt pripainti objektyv bos aplinkini pakaltinim. ams 15.Naujajame BK padidintas nusikalstam veik, u kuri padary monm m numatyta baudiamoji atsakomyb galima tik esant nukentjusio s ar aplinkai asmens skundui, jo teisto atstovo pareikimui ar prokuroro reikalavi demonst mui, skaiius. Taigi kaltininko baudiamoji atsakomyb tokiu atveju ravimo siejama su nukentjusiojo, jo atstovo ar prokuroro diskrecija. Esant veiksma tam tikroms aplinkybms nukentjusysis, jo atstovas ar prokuroras gali atsisakyti kreiptis teissaugos institucijas ir padarytos veikos i. nebus galima teismo nuosprendiu pripainti nusikaltimu ar baudia 14.Nmuoju nusiengimu (BK 184, 186, 187, 188 ir kiti straipsniai). aujajam 16- Baudiamasis statymas turi grtamj gali ir dalins dekrimie BK nalizacijos atvejais, kai i naujajame BK numatytos nusikalstamos veinebenu matytos kos sudties paalinami arba papildomai nustatomi vienas ar keli poveikos, ymiai, kurie susiaurina baudiamosios atsakomybs ribas. Pavyzdiui, naujojo BK 252 str., numatant baudiamj atsakomyb u mogaus u kurias pagrobim kaitu, nenumatytas toks poymis kaip grasinimas nuudyti atsakom ar padaryti sunk kno sualojim, kad bt priverstos tarptautins vieosios organizacijos, valstyb ar jos institucijos atlikti bet kok yb atsirand veiksm ar susilaikyti nuo jo. Taip pat iame straipsnyje nenumatytas grasinimas pamintais tikslais fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui a tik esant ar grupei asmen. Suprantama, kad jeigu mogus pagrobiamas ir graadminist sinamj nuudyti, siekiant gauti ipirk, veika nra dekriminalizuota racinei apskritai. Kitaip tariant, sumajus atsakomybei pagal vien BK straipsprejudic n, gali reikti j perkvalifikuoti pagal kit BK straipsn. ijai. Tai reikia, kad tokia iraika pavojing veik sudtys yra dekrimi nalizuot os. Adminis tra cinis nusien
17. Dalins dekriminalizacijos atvejis galimas ir pagal naujojo BK I (> str., kuris nustato, kad atsakomyb pagal kodeks u nusikaltimo .u baudiamojo nusiengimo padarym dl neatsargumo galima tik Spe< iiiliojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. Taigi jeigu asmuo padar veik dl neatsargumo, kuri naujojo BK Specialiosios dalies straips nyje nevardinta kaip neatsargi, toki veik reikia pripainti dekriminali/uota. 18. Dalins dekriminalizacijos atvejis galimas ir pagal naujojo BK I1 str. 1 dal, kuri nustato, kad patraukti baudiamojon atsakomybn \\7. rengimsi padaryti nusikalstam veik galima tik tuo atveju, jeigu rengtasi daryti sunk ar labai sunk nusikaltim. Vadinasi, visi kiti ii'iigimosi padaryti koki nors kit pavojing veik atvejai yra dekriiniiializuoti, t. y. u juos baudiamoji atsakomyb yra negalima. 19. Dalins dekriminalizacijos atvejis galimas ir pagal naujojo BK K), 32, 33, 34, 35 str., kuriuose numatytos naujos aplinkybs, aliluinios baudiamj atsakomyb: profesini pareig vykdymas, tei ssaugos institucijos uduoties vykdymas, sakymo vykdymas, patei sinama profesin ar kin rizika, mokslinis eksperimentas. Dl to vei kos, padarytos pamintomis aplinkybmis ir esant kitoms baudia mojo statymo numatytoms slygoms, yra dekriminalizuotos. 20. Baudiamasis statymas turi grtamj gali, kai velninama liimc nustatyta bausm. Bausm suvelnina toks statymas, kuris suiMM/.ina jos minimali, maksimali arba abi ias ribas, numato nauj iillcrnatyvi velnesn bausms r, paalina grietesn bausms r Tais atvejais, kai naujasis baudiamasis statymas sumaina
min iin.i li bau sm s rib ir kart u pad idin a ma ksi mal ijo s rib , vie nar eik mi kai atsa kyti , ar tok s sta tym as yra vel nes nis, neg ali ma. Liet uvo s Au k
iausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimo N i 38 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, uL'lamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu" I s punkte nurodyta, kad is klausimas gali bti isprstas tik priiiii iiii t nuosprend arba nutart, atsivelgus padaryto nusikaltimo pavnjingum, kaltininko asmenyb ir kitas bylos aplinkybes, turinias n-ikSms bausms skyrimui". Jeigu atsivelgiant iuos kriterijus kalimmkui gali bti paskirta bausm ariau minimalios naujojo statymo .inkcijoje numatytos ribos, tai toks statymas yra velnesnis, todl jis i ni i bti taikomas kvalifikuojant veik ir skiriant bausm. Jeigu atsivelgiant iuos kriterijus kaltininkui gali bti paskirta bausm, di-ili'sn negu senajame statyme numatyta maksimali jos riba, toks sta39
3 straipsnis
llcndroji dalis, II skyrius
3 straipsnis
tymas yra grietesnis, todl jis neturi grtamosios galios. Tokiu atveju taikomas statymas, galiojs veikos padarymo metu. Nors pamintame Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarime tiesiogiai nenurodyta, taiau iuo principu reikt vadovautis ir tais atvejais, kai naujasis baudiamasis statymas padidina minimali bausms rib ir kartu sumaina jos maksimali rib, nustato nauj alternatyvi velnesns bausms r ir kartu padidina grietesns bausms ribas ir pan. 21. Paymtina, kad komentuojamas BK, lyginant su senuoju BK, i esms pakeit bausmi sistemas, bausmi skyrimo, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs bei bausms institutus, todl vertinant, ar naujasis baudiamasis statymas yra velnesnis (grietesnis), be pa mintame Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarime nurodyt aplinkybi, teismai turt vertinti ir tokius aspektus kaip atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms galimybes (apie tai plaiau r. BK. 36-40 str., 75-77 str. komentarus), maksimal galim skirti bausmi skaii (apie tai plaiau r. BK 42 str. komentar), bausmi skyrimo taisykles (apie tai plaiau r. BK 54-66 str. komen tarus), atskir bausmi ri ypatybes (pavyzdiui, areto bausms negalima skirti nioms moterims ir pan.), taip pat BK Specialiosios dalies straipsni sankcij konstravimo principus ir 1.1. 22. Baudiamasis statymas turi grtamj gali, jeigu jis ir ki taip palengvina teisin nusikalstam veik padariusio asmens padt. Prie toki statym Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimo Nr. 38 Dl teism praktikos taikant Bau diamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu" 12 punkte priskiriami statymai, kurie pa alina veik i sunki nusikaltim srao, ipleia galimybes atleisti veik padarius asmen nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms arba atidti jam paskirtos bausms vykdym, nustato asmeniui palan kesn pataisos darb staigos r ir reim, suteikia palankesnes bau dos sumokjimo slygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan." Be to, atsivelgdami komentuojamo BK naujoves, teismai tu rt vertinti ir tokius aspektus kaip nusikalstam veik rys ir nusi kaltim klasifikacija (apie tai plaiau r. BK 10 ir U str. komenta rus), naujai nustatytas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r is (apie tai plaiau r. BK 39 ir 40 str. komentarus), didesn baus mi, kurias skiriant leidiamas bausms vykdymo atidjimas, skaii (apie tai plaiau r. BK 75 str. komentar), i dalies palengvintas 40
slygas ir didesn asmen, kuriems gali bti pritaikytas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme, skaii (apie tai plaiau r. BK 77 str. komentar) bei pan. 23. Komentuojamame BK padaryti esminiai nepilnamei baudia mosios atsakomybs pakeitimai. Pavyzdiui, BK 13 str. nustatyta, kad numatant atsakomyb u dal nusikalstam veik, u kurias baudia moj i atsakomyb pagal senj BK buvo nustatyta keturiolikosSeiolikos met vaikams, apatin amiaus riba padidinta iki eiolikos met, pavyzdiui, numatant atsakomyb u veiksmus, galinius su kelti traukinio katastrof, nuudym motinos savo naujagimio ar di diai susijaudinus, u tyin sunk kno sualojim didiai susijaudi nus ir pan. Kita vertus, paymtina, kad dl dalies veik baudiamoji nlsakomyb nustatyta nuo keturiolikos met, pavyzdiui, seksualinis prievartavimas (BK 150 str.), turto prievartavimas (BK 181 str.). 24. Komentuojamo BK XI skyrius Nepilnamei baudiamosios .iisakomybs ypatumai" nustato, kad nepilnameiams negalima skirti chilies bausmi, kurios gali bti skiriamos suaugusiems asmenims, viej teisi atmimo, teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam i i k r veikla atmimo, laisvs atmimo iki gyvos galvos. Terminuotas l.iisvs atmimas nepilnameiui gali bti paskirtas tik tuomet, jeigu vra pagrindas manyti, kad kitos ries bausms nepakanka nepilna meio elgesiui pakeisti arba jis yra padars sunk arba labai sunk nusikaltim. Be to, skiriant laisvs atmimo bausm nepilnameiui, l'.latyme nustatyta apatin laisvs atmimo riba mainama per pus iii/>ie tai plaiau r. BK 91 str. komentar). 25. Nepilnametis gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomylu-s ir bausms esant tam tikroms slygoms, jeigu jis yra traukiamas knidiamojon atsakomybn u nesunk ar apysunk tyinio nusikalti mu padarym, taikant jam aukljamojo poveikio priemones (apie tai plaiau r. BK 92-94 str. komentarus). Pabrtina, kad nepilnamei ,iivilgiu naujajame BK nustatyta ir daugiau atvej, kai velninamos luusmi ribos ar kitaip palengvinama teisin j padtis, todl j at v i l g i u baudiamasis statymas grtamj gali gali turti net keliais .ispcktais.
41
3 straipsnis
3-4 straipsniai
26. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm ar kitaip sun kinantis nusikalstam veik padariusio asmens padt, neturi grta mosios galios. Veikos nusikalstamum nustatantis statymas yra toks statymas, kuriame numatyta nauja arba pakeista esanti nusikalstamos veikos sudtis ipleiant baudiamosios atsakomybs ribas. Grieti nantis bausm statymas yra toks statymas, kuris padidina jos mini mali, maksimali arba abi ias ribas, numato nauj alternatyvi grie tesn bausms r, paalina velnesn bausms r. Tais atvejais, kai naujasis baudiamasis statymas padidina minimali bausms rib ir kartu sumaina jos maksimali rib, nustato nauj alternatyvi vel nesn bausms r ir kartu padidina grietesns bausms ribas, su maina minimali bausms rib ir kartu padidina maksimali jos rib, vienareikmikai atsakyti, ar toks statymas yra grietesnis, negalima. Tokiu atveju teismai turt vadovautis principais, nurodytais io straipsnio komentaro 20 punkte. Kitaip sunkinantis nusikalstam vei k padariusio asmens padt statymas yra toks statymas, kuris pa keiia nusikalstamos veikos r ir klasifikacin nusikaltimo grup, susiaurina galimybes atleisti veik padarius asmen nuo baudiamo sios atsakomybs ir bausms arba atidti jam paskirtos bausms vyk dym, nustato asmeniui maiau palanki pataisos staigos r, sutei kia maiau palankesnes baudos sumokjimo slygas, pailgina sena ties, teistumo terminus ir pan. 27. Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, ko mentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta bendros taisykls, pagal ku ri grietesnis baudiamasis statymas neturi grtamosios galios, i imtis. i iimt sudaro normos, nustatanios baudiamj atsakomy b u genocid (BK 99 str.), tarptautins teiss draudiam elges su monmis (BK 100 str.), tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udym (BK 101 str.), okupuotos valstybs civili trmim (BK 102 str.), tarptautins humanitarins teiss saugom asmen a lojim, kankinim ar kitok nemonik elges su jais (BK 103 str.), civili ar karo belaisvi prievartin panaudojim prieo ginkluotose pajgose (BK 105 str.) ir draudiam karo atak (BK 111 str.). Tai reikia, kad pamintuose BK straipsniuose numatyta atsakomyb, su grietintos u jas sankcijos arba kitoks teisins tokias veikas padariu sio asmens padties sunkinimas turi grtamj gali. Pastebtina, kad i iimtis turt bti taikoma tik tiems asmenims, kuri atvilgiu dar nra priimtas ir siteisjs apkaltinamasis teismo nuosprendis.
28. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta taisykl, pagal kuri baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons bei priveriamosios medicinos priemons skiriamos tos, kurios numatytos teismo sprendimo primimo metu galiojaniame baudiamajame statyme. Asmenims, atleistiems nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms, gali bti taikomos baudiamojo, o nepilnameiams - aukljamojo poveikio priemons. Tuo tarpu asmenims, kurie padar pavojingas veikas bdami nepakaltinami ar ribotai pakaltinami, gali bti skiriamos priveriamosios medicinos priemons. ios priemons nepriskiriamos kriminalinms bausmms. Baudiamojo poveikio priemons turi padti gyvendinti bausms paskirt, aukljamojo poveikio priemons -padti nepilnameiui pakeisti gyvenimo bd ir elges bei sulaikyti nuo nauj nusikalstam veik padarymo, priveriamosios medicinos priemons - apsaugoti visuomen nuo pavojing psichinio ligonio veiksm, neretai ir pat asmen nuo galim susialojim ir kit padarini. Tai, kad visos ios priemons nra tiesiogiai skirtos nubaudimui, j skirstymas grietesnes ar velnesnes nra esminis. Atsivelgiant tai baudiamasis statymas tvirtina paprast taisykl: taikomos tos priemons, kurios numatytos teismo sprendimo primimo melu galiojaniame baudiamajame statyme. 4 straipsnis. Baudiamojo statymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais
i Pavadinimas - Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. '003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritori joje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar ski riamaisiais enklais, atsako pagal kodeks. (Lietuvos Respublikos 2003 m.
balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. 1733) redakcija) (in., 2003, Nr. 38-
2. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo vei k arba turjo ir galjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudia mojo statymo numatyti padariniai. Bendrinink nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje i veika buvo padaryta, o jeigu vie nas bendrinink veik kitoje vietoje, -jo veikimo vieta. .1. Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybs teritorijoje, ir usienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybs teritorijoje, jeigu ioje teritorijoje ji buvo pradta, baigta arba nutrko. 43
42
4 straipsnis
Hcndroji dalis, II skyrius
4 straipsnis
4. Asmen, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos ir padar nusikalstam veik Lietuvos valstybs teritorijoje, baudiamosios atsakomybs klausimas sprendiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis ir iuo kodeksu. 1. Baudiamj statym galiojim erdvje apsprendia teritorinis, pilietybs (personalinis), realinis bei universalinis principai, tvirtinti BK 4-8 str. 2. Baudiamojo statymo galiojimas visuomet yra ribojamas tam tikra teritorija, kurios ribose utikrinamas valstybs suverenitetas. Ko mentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta taisykl, pagal kuri asme nys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais, atsako pagal kodeks". statymo nuoroda asmen rei kia, kad statymas, kuriame aptariamas teritorinis principas, nustato baudiamj atsakomyb nepriklausomai, koks asmuo - fizinis ar ju ridinis padar BK udraustas veikas ar fizinis asmuo yra Lietuvos pilietis, usienietis ar asmuo be pilietybs (apatridas), ar juridinis as muo registruotas Lietuvoje ar kitoje valstybje, kokia juridinio as mens forma, ir pan. 3. Lietuvos valstybs teritorij apibria valstybs siena. Pagal Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 42-1192) 2 str. 1 punkt valstybs siena yra linija ir ia linija einantis vertikalus pavirius, apibriantis Lie tuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, ems gelmse, oro erdvje, vidaus vandenyse, teritorinje jroje ir jos gelmse. io sta tymo 2 str. prie vidaus vanden priskirti: 1) Lietuvos Respublikos vandenys, esantys sausumos pus nuo teritorins jros bazins lini jos, jungianios labiausiai jr nutolusius jros uost mol takus; 2) Lietuvos Respublikos teritorijos pasienio ruoe esantys Kuri ma ri vandenys, ups, eerai ir kiti vandens telkiniai. Teritorin jra Lietuvos Respublikos pakrants 12 jrmyli ploio Baltijos jros van den juosta, kuri yra sudtin Lietuvos Respublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su gretimomis valstybmis nustato Lietuvos Respubli kos tarptautins sutartys ir visuotinai pripainti tarptautins teiss prin cipai bei normos. Pasienio vandenys - ups, eerai ir kiti vandens telkiniai, kuri vandenimis arba krantais eina valstybs siena. 44
4. Paymtina, kad valstybs siena, jeigu kitaip nenustatyta Lietu vos Respublikos tarptautinse sutartyse su gretimomis valstybmis, eina: 1) sausuma ir vietomis, kur valstybs siena kerta upes, eerus ir kitus vidaus vandenis, pereidama nuo vieno kranto kit, linijomis, jungianiomis gretimus valstybs sienos enklus; 2) laivybine upe pagal pagrindinio farvaterio (laivakelio) arba ups deltos vidur, nelaivybine upe (upeliu) pagal jos (jo) vidur arba pa grindins vagos vidur; 3) tiltais arba kitomis konstrukcijomis, einaniomis per up (upel), eer arba kit vandens telkin pagal io statinio vidur arba pagal jo lechnologin a, neatsivelgiant, kaip valstybs siena eina vandeniu. 5. Su valstybs teritorija yra glaudiai susijusios dar dvi svokos: kontinentinis elfas" ir iimtin ekonomin zona". 1982 m. Jr teiss konvencijos 76 str. kontinentin elf apibria taip: Pakrants valstybs kontinentinis elfas apima jros dugn ir po juo esanias /.ms gelmes t povandenini rajon, kurie yra u jos teritorins jros per vis sausumos teritorijos natral tsin iki emyno povan deninio krato iorins ribos arba per 200 jrmyli nuo bazini lini j , nuo kuri matuojamas teritorins jros plotis, jeigu emyno po vandeninio krato iorin riba nesiekia io atstumo <...>". Povande n i n i s emyno kratas apima pakrants valstybs sausumos masyvo, esanio po vandeniu, tsin, ir susideda i elfo jros dugno ir po juo esani ems gelmi, laito ir pakilimo. Jis neapima vandenyno dug no dideliuose gyliuose, taip pat jo okeanini kalnagbri, arba po tuo dugnu esani klod. Pakrants valstyb gyvendina savo suverenias leises kontinentinio elfo atvilgiu siekdama tirti j ir eksploatuoti gamtos turtus. Taiau pabrtina, kad pakrants valstyb, turinti teis I kontinentin elf, neturi takos teisiniam j dengiani vanden ir oro erdvs vir t vanden statusui. Tai reikia, kad dl to neturi bti n ukdoma tokioje teritorijoje kit valstybi laiv ir orlaivi navigacil.11 ir kitoms teisms. Tuo tarpu iskirtin ekonomin zona pagal Jros aplinkos apsaugos statym (Valstybs inios", 1997, Nr. 108-2731) vi a u teritorini vanden ribos esanti Baltijos jros dalis, kurioje I ietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikcij ir pareigas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos statymus ir tarptaul i n i us susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninmis valstybmis nustalo Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai". Pagal pamintos lilr teiss konvencijos 56 str. pakrants valstybs iskirtinje ekonominje zonoje turi: a) suverenias teises, kuriomis remdamosi gali ty45
4 straipsnis
4 straipsnis
rinti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti tiek gyvuosius iteklius, tiek negyvosios gamtos turtus tuose vandenyse, kurie dengia jros dugn, arba jros dugne, jos gelmse esaniuose kloduose; b) turi teis atlikti kitoki veikl, skirt iskirtinei ekonominei zonai tyrinti ir eksploatuoti, pavyzdiui, usiimti energijos gamyba panaudojant vanden, sroves, vj. 6. Taigi kontinentinis elfas ir iskirtin ekonomin zona pagal tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 4 dal nra Lietuvos valstybs teritorijos dalis. Tuo tarpu, kaip min ta, komentuojamo straipsnio 1 dalyje, aptariant teritorin princip, bau diamoji atsakomyb siejama su Lietuvos valstybs teritorija. Todl klausimo sprendimas galt bti dvejopas: a) nustatoma speciali at sakomyb u veikas, padarytas kontinentiniame elfe ir iskirtinje ekonominje zonoje (taip yra padariusios kai kurios valstybs, pavyzdiui, Rusija); b) asmenys, padar veikas iose teritorijose, trau kiami baudiamojon atsakomybn remiantis ne teritoriniu, o kitais principais, pavyzdiui, pilietybs arba universaliniu, atsivelgiant padariusio veik asmens pilietyb arba paeisto teisinio grio speci fik- iimtines Lietuvos valstybs teises aptariamose teritorijose. Tai nulemia ir tarptautinse sutartyse nustatyti pakrants valstybs intere sai, susij su pavojing zon tokiose vietose sukrimu, toki zon turt tyrimu ar naudojimu. 7. Komentuojamas straipsnis teisino tarptautinje teisje pakan kamai ilg laik nusistovjusi taisykl, pagal kuri atviroje jroje esantis laivas ar oro erdvje esantis orlaivis yra valstybs, su kurios vliava ar skiriamaisiais enklais jis paymtas, teritorija. Valstyb, kurios jurisdikcijoje yra jr laivas arba orlaivis, nustatyta tvarka su teikia teis iam jros laivui plaukti su jos vliava arba paenklinti valstybs atpainimo enklais orlaiv. Tuo paiu laivas ar orlaivis tam pa tos valstybs teritorijos dalimi, kurioje galioja ir baudiamieji sta tymai. 8. Padarius nusikalstam veik jros laive, kuris yra atviroje jro je, ar orlaivyje, kuris yra atviroje oro erdvje, turiniame Lietuvos valstybs vliav ar Lietuvos valstybs skiriamuosius enklus, bau diamoji atsakomyb atsiranda pagal Lietuvos BK, jeigu kitaip nenu statyta Lietuvos Respublikos tarptautinje sutartyje. Kartu btina at kreipti dmes, kad tokia jurisdikcija paprastai yra nustatoma tik civi liniams jr laivams ir orlaiviams. Laivui ar orlaiviui, esaniam u sienio alies teritorijoje, galioja tos alies statymai, taiau tai nerei46
kia, kad jie automatikai bus taikomi, jei tame laive ar orlaivyje bus padaryta nusikalstama veika. Toks jurisdikcij kolizijos atvejis sprendiamas remiantis tarptautinmis sutartimis, pavyzdiui, Konvencija dl kovos su neteistais veiksmais prie saugi jr laivyb (Valstybs inios"', 2003, Nr. 8-226), Konvencija dl nusikaltim ir tam tikr veiksm, padaryt orlaiviuose (Valstybs inios", 1997, Nr. 19-416), Konvencija dl kovos su neteistu orlaivio pagrobimu (Valstybs inios" 4, 1997, Nr. 19-417) ir pan., arba nacionaline teise. Pavyzdiui, numatyta, kad Lietuvos Respublika, remdamasi Valstybs sienos ir jos apsaugos statymo 8 str., taiko baudiamj statym tik tada, kai: ,,a) nusikalstamos veikos padariniai yra susij su Lietuvos Respublikos ar asmen interesais; b) padaryta ar daroma nusikalstama veika trikdo Lietuvos Respublikos viej tvark arba paeidia taikaus plaukimo teritorine jra tvark; c) tokios priemons btinos, kad bt ukirstas kelias neteistai ginkl, audmen, sprogmen, sprogstamj, narkotini, psichotropini, pavojing ir (ar) kenksming mediag apyvartai; d) to prao plaukusio Lietuvos Respublikos teritorin jr laivo kapitonas arba laiv registravusios valstybs diplomatinis atstovas arba konsulinis pareignas". 9. Padarius nusikalstam veik kariniuose jr laivuose ar orlaiviuose, baudiamoji atsakomyb daniausiai ikyla pagal tos valstybs, kuri nacionalinei priklausomybei priklauso karinis jr laivas ar orlaivis, baudiamuosius statymus, neatsivelgiant, kur jie yra. Toki a taisykl taikoma todl, kad karini jr laiv, orlaivi ir karinio kontingento atvykimas usienio valstybi teritorij, uostus ar teritorinius vandenis su oficialiais vizitais, karinms pratyboms ir pan. bna i anksto tarp valstybi suderintas tarptautiniuose susitarimuose, isprendiant ir kai kuriuos baudiamosios atsakomybs klausimus. Paymtina, kad usienio valstybi kariuomens vienetams Lietuvos Respublikos statymai nustato kai kuriuos draudimus. Pavyzdiui, pagal Klaipdos valstybinio jr uosto statymo 8 str. 3 punkt laivams su branduolinmis jgainmis ir branduoliniu ginklu plaukti Klaipdos uost udrausta, pagal Valstybs sienos ir jos apsaugos statymo 7 str. 4 dal povandeniniai karo laivai Lietuvos Respublikos teritorine jra privalo plaukti vandens paviriumi ir ikl savo valstybs vliav, nustatyta sprendim leisti atvykti usienio valstybs kariuomens vienetui Lietuvos Respublik primimo tvarka ir valstybs sienos kirtimo tvarka: pagal Lietuvos Respublikos kariuomens vienet dalyvavimo tarptautinse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautini pratyb rengimo Lietuvos teritorijoje statymo 8 str. sprendi-
47
4 straipsnis
4 straipsnis
m surengti Lietuvos teritorijoje tarptautines pratybas ir leisti atvykti Lietuv usienio valstybs kariniam vienetui priima Vyriausyb arba krato apsaugos ministras ir t. t. 10. Baudiamj statym paskirtis inter alia yra nustatyti bau diamj atsakomyb u padarytas veikas, todl labai svarbu inoti ne tik teritorines baudiamojo statymo galiojimo ribas, bet ir nusi kalstamos veikos padarymo viet. Baudiamasis statymas galioja ir gali bti taikomas tik tada, kai jo galiojimo teritorijoje padaryta nusi kalstama veika. 11. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalsta mos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veik, arba gal jo ir turjo veikti, arba kurioje atsirado baudiamajame statyme nu matyti padariniai. Taigi statymas formalios nusikalstamos veikos su dties atveju jos padarymo viet sieja su atitinkam veiksm padary mo ar neveikimo vieta, o materialios nusikalstamos veikos sudties atveju - su baudiamajame statyme numatyt padarini atsiradimo vieta. Teisikai reikminga yra ne konkreti vietov (miestas, kaimas ir pan.), o tai, kad ta vietov yra baudiamojo statymo galiojimo erdvje. Nusikalstamoms veikoms, kurios padaromos neveikimu, b dinga tai, kad kaltininkas neatliko tam tikr veiksm, taiau juos ati tinkamu laiku atitinkamoje vietoje galjo bei privaljo padaryti. Tai gi ten, kur buvo atsiradusi realiai vykdoma pareiga veikti, ir bus tokios nusikalstamos veikos padarymo vieta. 12. Lietuvos ir usienio valstybi baudiamieji statymai tos pa ios veikos atvilgiu gali bti pritaikyti tik tuo atveju, jeigu bendri ninkai veik skirtingose valstybse. Toki taisykl tvirtina komen tuojamo straipsnio 2 dalis, pagal kuri bendrinink nusikalstamos vei kos padarymo vieta yra vieta, kurioje ta veika buvo padaryta, o jeigu vienas bendrinink veik kitoje vietoje -jo veikimo vieta. 13. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybs teritorijoje, ir u sienyje, laikoma, kad veika padaryta Lietuvos valstybs teritorijoje, jeigu ioje teritorijoje ji buvo pradta, baigta arba nutrko. ia tai sykle specialiai uprogramuojama keli valstybi baudiamj sta tym jurisdikcij kolizija, kuria siekiama, kad nusikalstam veik pa dars asmuo neivengt baudiamosios atsakomybs. Jos teisinim nulemia tarptautins savitarpio pagalbos baudiamosiose bylose, ekstradicijos, baudiamojo persekiojimo ir pan. sutartys, leidianios teikti 48
teisin pagalb kitai valstybei tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikalstama abiejose valstybse. Jos esm sudaro tai, kad jeigu nusikalstama veika buvo daroma Lietuvoje ir usienyje, utenka, kad bent dalis nusikalstamos veikos (pradia, t. y. veik sudarantis elgesys; pabaiga, t. y. baudiamajame statyme numatyt padarini atsiradimas; arba veikos tsinys ir pabaiga) buvo padaryta Lietuvoje, ir baudiamoji atsakomyb taip pat ikyla ir pagal Lietuvos BK. Kurioje valstybje baudiamoji atsakomyb bus realizuota, priklauso nuo vairi aplinkybi, numatyt Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse, pavyzdiui, kaltininko pilietybs, nukentjusiojo pilietybs, daugumos rodym buvimo vietos ir pan. 14. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kuria sprendiamas klausimas dl baudiamosios atsakomybs asmen, pa dariusi nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje, taiau kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo Lietu vos baudiamosios jurisdikcijos. Asmen, kurie Lietuvos Respubli koje naudojasi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos, grupes nu stato statymai ir Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. staty mo dl usienio valstybi diplomatini atstovybi Lietuvos Respub likoje statuso (Valstybs inios"', 1991, Nr. 29-791; 1992, Nr. 22-634) 9 str. nustato, kad diplomatins atstovybs vadovai, diplomatai ir j eimos nariai naudojasi asmens bei privaios rezidencijos nelieia mybe". Diplomatai, jei jie nra Lietuvos Respublikos pilieiai, nau dojasi imunitetu nuo Lietuvos Respublikos baudiamosios, civilins ir administracins atsakomybs. Administracinio bei techninio perso nalo darbuotojai ir j eimos nariai, jeigu jie nra Lietuvos Respubli kos pilieiai, naudojasi privilegijomis ir imunitetais. Aptarnaujanio personalo nariai, jeigu jie nra Lietuvos Respublikos pilieiai, taip pat diplomatai, kurie yra Lietuvos Respublikos pilieiai, imunitetu naudojasi tik dl veiksm, atlikt vykdant tarnybines pareigas, jeigu kitaip nra susitarta tarp valstybi. Be to, diplomatins atstovybs patalpos, jose esantis turtas, transporto priemons, archyvai ir doku mentai yra nelieiami, o Lietuvos Respublikos valdios atstovai to kias patalpas eiti gali tik sutikus diplomatins atstovybs vadovui. 15. Lietuvos Respublika yra sudariusi dviales ir daugiaales tarp tautines sutartis, kuri pagrindu tam tikroms asmen grupms Lietu vos Respublikoje suteikiamas imunitetas nuo baudiamosios jurisdik cijos, pavyzdiui, valstybi nari atstovams Jungtinse Tautose ir Jungtini Taut pareignams pagal Konvencij dl Jungtini Taut 49
4 straipsnis
5 straipsnis
privilegij ir imunitet (Valstybs inios", 1999, Nr. 83-2457), valstybi nari atstovams ir vairi Jungtini Taut bei kit specializuot agentr - Tarptautins darbo organizacijos, Jungtini Taut Maisto ir ems kio organizacijos, Tarptautins civilins aviacijos organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulins sveikatos apsaugos organizacijos, Pasaulins pato sjungos ir pan. - pareignams pagal Konvencij dl specializuot agentr privilegij ir imunitet (Valstybs inios", 1999, Nr. 83-2458), valstybi nari atstovams ir Europos Tarybos pareignams pagal Europos Tarybos statut (Valstybs inios", 2002, Nr. 40-987) bei Europos Tarybos privilegij ir imunitet pagrindin susitarim (Valstybs inios", 1998, Nr. 59-1658), Europos mogaus Teisi Teismo teisjams pagal Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij (Valstybs inios", 2000, Nr. 96-3016), Tarptautinio baudiamojo teismo teisjams, prokurorams ir j pavaduotojams bei sekretoriui pagal Romos tarptautinio baudiamojo teismo statut (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2165), Komisijos prie kankinimus ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim nariams pagal Konvencij prie kankinimus ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim (Valstybs inios", 1998, Nr. 86-2393), ir t. t. Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar asmuo turi imunitet nuo Lietuvos Respublikos baudiamosios jurisdikcijos, privaloma tiksliai nustatyti teisin asmens status, teisin jo pagrind (Lietuvos Respublikos tarptautin sutart) ir privilegij bei imunitet, kuriais naudojasi asmuo, apimt. 16. Asmuo, kuris naudojasi diplomatiniu imunitetu nuo Lietuvos baudiamosios jurisdikcijos, padars nusikalstam veik Lietuvos valstybs teritorijoje neatsako pagal Lietuvos BK. Toks asmuo gali bti paskelbiamas persona non grata. Tada jis privalo grti j paskyrusi al, kur jo baudiamoji atsakomyb sprendiama remiantis bendrais tos alies baudiamj statym principais.
5 Straipsnis. Lietuvos Respublikos piliei ir kit nuolat Lietuvoje gyvenani asmen baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys u usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal kodeks. 1. Komentuojamas straipsnis teisina pilietybs (personalin) prin cip, pagal kur Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolat Lietuvo je gyvenantys asmenys u usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos BK. ia taisykle specialiai uprogramuojama keli valstybi baudiamj statym jurisdikcij kolizija, kuria siekiama, kad nusikalstam veik usienyje padars Lietuvos Respublikos pi lietis ar kitas nuolatinis Lietuvos gyventojas neivengt baudiamo sios atsakomybs. Jos teisinim nulemia tarptautini savitarpio pa galbos baudiamosiose bylose, ekstradicijos, baudiamojo persekio jimo ir pan. sutari nuostatos, leidianios atsisakyti iduoti kitai valstybei savo piliet, neteikti teisins pagalbos ir pan. Pavyzdiui, BK 9 str. nustato, kad asmens idavimas kitai valstybei (ekstradicija) galimas tik Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties pagrindu (apie tai plaiau r. BK 9 str. komentar), todl, pavyzdiui, Lietu vos Respublikos pilietis, kuris padar nusikaltim kitoje valstybje, jeigu su ja Lietuvos Respublika neturi tarptautins sutarties dl ekst radicijos arba sutartyje nenumatyta savo valstybs pilieio ekstradi cijos galimyb, grs Lietuvos Respublikos teritorij negali bti iduotas valstybei, kurioje padar nusikaltim, jis turi bti patrauktas baudiamojon atsakomybn komentuojamo straipsnio pagrindu pagal B K straipsn, nustatant padaryto nusikaltimo sudt. 2. Paymtina, kad u baudiamojo nusiengimo padarym usie nyje Lietuvos Respublikos pilieio ar kito nuolat Lietuvoje gyvenan io asmens baudiamoji atsakomyb pagal Lietuvos BK negalima. 3. Komentuojamo straipsnio pagrindu baudiamojon atsakomybn pagal Lietuvos BK straipsn, nustatant padaryto nusikaltimo sudt, traukiami Lietuvos Respublikos diplomatai bei kiti asmenys, kurie padar nusikaltimus usienio valstybje, neturinioje teiss vykdyti savo baudiamosios jurisdikcijos dl mint asmen privilegij ir imu nitet.
50
51
5 straipsnis
5 straipsnis
52
4. Komentuojamas straipsnis nustato ias baudiamosios atsako mybs slygas: a) padarytas nusikaltimas (apie nusikaltimo samprat plaiau r. BK 10 ir 11 str. komentarus); b) nusikaltimas pradtas, daromas ir pabaigtas arba nutrauktas usienio valstybje; c) nusikal tim padar Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo; d) nusikaltim padars Lietuvos Respublikos pi lietis ar kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo yra Lietuvos Res
publikoje; e) nra teisinio pagrindo nusikaltim padarius Lietuvos Respublikos piliet ar kit nuolat Lietuvoje gyvenant asmen iduoti valstybei, kurioje padarytas nusikaltimas. 5. Lietuvos Respublikos pilieiais pagal Pilietybs statym (Vals tybs inios", 2002, Nr. 95-4087; 2003, Nr. 38-1701) yra: 1) asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai (jeigu ie asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai
nerepatri nra kitos valstybs pilieiai (lietuvi kilms asmeniu javo); 2) laikomas asmuo, kurio tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli asmenys,yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu); 4) asme 1919 m. nys, iki 1991 m. lapkriio 4 d. gij Lietuvos Respublikos pilietyb sausio 9 pagal 1989 m. lapkriio 3 d. priimt Pilietybs statym; 5) kiti asme d. - 1940 nys, kurie Lietuvos Respublikos pilietyb gijo pagal 1991 m. gruodio m. 5 d. priimt Pilietybs statym. birelio 6. Pilietybs statymas nustato, kad Lietuvos Respublikos piliety 15 d. b gyjama: gimus, gyvendinus teis Lietuvos Respublikos piliety nuolat gyven b, suteikus Lietuvos Respublikos pilietyb, optavimo bdu ar kitais dabartin Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse numatytais pagrindais ir kitais Pilietybs statyme numatytais pagrindais. je Lietuvos 7. Pagal Pilietybs statym vaikas, kurio abu tvai jo gimimo Respubli metu buvo Lietuvos Respublikos pilieiai, yra Lietuvos Respublikos kos teritorijo pilietis, nesvarbu, ar jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar u je, taip jos rib. Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vienas i tv buvo Lietuvos Respublikos pilietis vaiko gimimo metu, vaiko, gimusio u pat Lietuvos Respublikos teritorijos rib, pilietyb, iki jam sukaks j vaikai, atuoniolika met, nustatoma pagal tv susitarim. Vaikas, kurio vie vaikaiia nas i tv jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o i ir provaika iiai, jeigu jie Pilietyb s statymo siga liojimo dien nuolat gyveno ir iuo metu gyvena Lietuvos Respubl i kos teritorijo je, nra kitos valstyb s pilieiai; 3) lietuvi kilms asme nys, jeigu jie
kitas - asmuo be pilietybs arba neinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsivelgiant vaiko gimimo viet. Asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, vaikas, gims Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyja Lietuvos Respublikos pilietyb (analogikai sprendiamas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje rasto vaiko, kurio tvai neinomi, pilietybs klausimas). 8. Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti suteikiama praym pa teikusiam asmeniui, jei jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir: a) ilaik valstybins kalbos egzamin; b) nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met; c) turi legal pra gyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje; d) ilaik Konsti tucijos pagrind egzamin; e) yra asmuo be pilietybs arba tokios valstybs, pagal kurios statymus Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo atveju prarandama tos valstybs pilietyb, pilietis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. 2 dalis tvirtina vienos pilietybs princip, taiau leidia statymais padaryti iimtis, t. y. leidia turti dviej valstybi pilietyb. Tokius iimtinius atvejus nustato minto Pilietybs statymo 18 str., pagal kur bti Lietuvos pilieiais ir turti kitos valstybs pilietyb gali asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos Respublikos pilietyb, ir j vaikai, vaikaiiai bei provaikai iai, jeigu ie asmenys nerepatrijavo i Lietuvos, bei lietuvi kilms asmenys, kuri tvai, seneliai arba vienas i tv, seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu. Be to, asmenims, nusi pelniusiems Lietuvai, Respublikos Prezidento dekretu gali bti suteik ia Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka netaikant pilietybs suteikimo slyg. 9. Teis Lietuvos Respublikos pilietyb gali gyvendinti asme nys, kuriems isaugoma teis Lietuvos Respublikos pilietyb. Tokia teis pagal Pilietybs statymo 17 str. 1 dal neterminuotai
isa ug o ma: a) asm eni ms, kur ie
iki 1940 m. birelio 15 d. turjo Lietuvos Respublikos pilietyb, ir j vaikams, vaikaiiams bei provaikaiiams (jeigu ie asmenys nerepatrijavo i Lietuvos), gyvenantiems usienio valstybse; b) lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valsty bse. iems asmenims suteikta galimyb gauti Lietuvos Respublikos pilieio pas arba teis Lietuvos Respublikos pilietyb 'i
patvirtinan ius dokumentus. 10. Nuolat Lietuvoje gyvenaniu asmeniu pagal Civilinio kodek so (Valstybs inios"', 2000, Nr. 70-2262) 2.12 str. yra asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje nuolatin gyvenamj viet. Fizinis asmuo pri53
5 straipsnis
6 straipsnis
54
pastamas turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia kuria ir ilaiko savo
vienintel arba pagrindin gyvenamj viet, ketindamas ia kurti ir ilaikyti savo asmenini, socialini bei ekonomini interes centr.
Fizinis mj viet. Be to, nuo 2003 m. sausio 1 d. sigaliojo Gyvenamosios asmuo vietos deklaravimo statymas (Valstybs inios", 1998, Nr. 66-1910), gali pagal kur asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamj viet. turti tik 11. Treioje alyje padarius nusikalstam veik asmeniui, kuris turi vien nuolatin Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs (dvigub) pilietyb, gali ikilti klausimas, pagal kurios valstybs baudiamuosius statymus jis gali gyvena bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Remiantis tarptautine teise tokiais atvejais siloma taikyti vadinamj efektyvios pilietybs" mj viet. princip, pagal kur nustatoma, kokios valstybs pilieiu asmuo laikyNusta- tinas pirmiausia atsivelgiant : a) tikrj konkret ry su tam tikra valstybe; b) nuolatin gyvenamj viet, kurioje gyvena ar dirba jis ir tant gyvena jo eima; c) turto buvimo viet; d) valstybs, i kurios jis yra kils, teritorij ir pan. mj asmens 12. Lietuvos Respublikos pilieiai ar kiti nuolat Lietuvoje gyvenanviet, tys asmenys gali bti nusikaltimo padarymo vietos valstybs teismo atsivel giama pripainti kaltais ir nubausti. Tokiu atveju galioja BK 2 str. 6 dalies norfaktinio ma, pagal kuri niekas u t pat nusikaltim negali bti baudiamas du asmens kartus (apie tai plaiau r. BK 2 str. 6 dalies komentar), bei BK 8 str. gyve- 2 dalies norma, pagal kuri asmuo, padars nusikaltimus usienyje, neatnimo sako pagal Lietuvos BK, jei atliko usienyje paskirt bausm, buvo atleistas nuo visos ar dalies usienio valstybs teismo paskirtos bausms toje vietoje atlikimo, buvo iteisintas usienio valstybs teismo nuosprendiu, attrukm leistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje valstybje numatytais teisiniais pagrindais ir tstinu (apie tai plaiau r. BK 8 str. 2 dalies komentar). m, 13. Lietuvos Respublikos pilieiai ar kiti nuolat Lietuvoje gyveduomen nantys asmenys, atliekantys laisvs atmimo bausm usienio valstyis apie gyvena bje, Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse numatytais pagrinmj as-dais ir tvarka gali bti perduoti Lietuvos Respublikai, kad atlikt limens kusi bausms dal. viet vieuosi uose registru ose, taip pat vieus paties asmens pareiki mus apie savo gyvena
6 Straipsnis. Usieniei baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei Usienieiai, neturintys nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudiamj statym, jeigu jie usienyje padar io kodekso 114-128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei. 1. Komentuojamas straipsnis tvirtina baudiamosios teiss doktri noje vadinamj realin princip. Neretai is principas vardinamas kaip valstybs interes apsaugos principas. Jis reikia, kad valstyb, ku rios esminius interesus usienyje ksinasi usienietis, neturintis nuo latins gyvenamosios vietos toje valstybje, gali patraukti tok usie niet baudiamojon atsakomybn. 2. Komentuojamas straipsnis nustato tokios baudiamosios atsa komybs realizavimo slygas: a) nusikaltim padar usienietis (u sienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs), neturintis nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje; b) nusikaltimas padary(as usienyje; c) padarytas nusikaltimas numatytas io BK VI skyriu je, nustataniame atsakomyb u nusikaltimus Lietuvos valstybs ne priklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; d) nusikaltim padars usienietis yra Lietuvos Respublikos teritori joje; e) u tokio nusikaltimo padarym usienietis kitoje valstybje nebuvo patrauktas baudiamojon atsakomybn ir nuteistas arba at leistas nuo baudiamosios atsakomybs. 3. BK VI skyriuje numatyta atsakomyb u valstybs perversm ( I S K 114 str.), ksinimsi Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb
(B K 115 str.) ar kito s vals tyb s ar tarp taut ins vie osi os org ani zaci jos nari o gyv yb (B K 116 str.) , ida vys t (B K 117 str.) , pad ji m kita i vals tyb ei
veikti prie Lietuvos Respublik (BK 118 str.), nipi njim (BK 119 str.), kolaboravim (BK 120 str.), antikonstitucini grupi ar organizacij krim ir veikl (BK 121 str.), vieus ragini mus smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet (BK 122 str.), piktnaudiavim oficialiais galiojimais (BK 123 str.), neteist dis ponavim informacija, kuri yra valstybs paslaptis (BK 124 str.), valslybs paslapties atskleidim (BK 125 str.), valstybs paslapties prara dim (BK 126 str.), valstybs simboli iniekinim (BK 127 str.) ir usienio valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos simboli i niekinim (BK 128 str.). is nusikaltim sraas yra isamus, todl 55
67 straipsniai
7 straipsnis
jame nenumatyto nusikaltimo, kuriuo ksintasi esminius Lietuvos valstybs interesus, padarymas nesudarys baudiamosios atsakomybs pagrindo pagal komentuojam straipsn. 4. Usienietis u pamintus nusikaltimus komentuojamo straipsnio pagrindu baudiamojon atsakomybn turi bti traukiamas Lietuvoje. 7 Straipsnis. Baudiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus Asmenys atsako pagal kodeks, nesvarbu, kokia j pilietyb ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar u padaryt veik baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos statymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomyb u kuriuos numatyta tarptautini sutari pagrindu: 1) nusikaltimus monikumui ir karo nusikaltimus (99-113 straipsniai); 2) prekyb monmis (147 straipsnis); 3) vaiko pirkim arba pardavim (157 straipsnis); 4) netikr pinig ar vertybini popieri pagaminim, laikym arba realizavim (213 straipsnis); 5) nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legalizavim (216 straipsnis); 6) teroro akt (250 straipsnis); 7) orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame elfe u
grobim (251 Straipsnis); (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo
Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus I d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
mis nuostatomis siekiama padti baudiamosios teiss priemonmis ukirsti keli tarptautiniams nusikaltimams. Tarptautin bendrija yra primusi nemaai tarptautini sutari, pavyzdiui, keturias 1949 m. enevos konvencijas dl elgesio su karo belaisviais, 1973 m. Konvencij dl nusikaltim, padaryt tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, skaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo u juos, 2000 m. Konvencij dl kovos su terorizmo finansavimu, 1988 m. Konvencij dl kovos su neteistais veiksmais prie saugi jr laivyb ir jos Protokol dl kovos su neteistais veiksmais prie stacionari platform kontinentiniame elfe saug ir pan., kuriuose nustatyta, jog tam tikros veikos kelia pavoj ne tik konkreios valstybs gyventojams, bet ir visai tarptautinei bendruomenei. 2. Pagal komentuojam straipsn Lietuvos Respublika universalin princip taiko tik tiems nusikaltimams, kurie numatyti Lietuvos Res publikos tarptautinse sutartyse, pavyzdiui, nusikaltimai moniku mui ir karo nusikaltimai (BK 99-113 str.) numatyti Romos Tarptautinio baudiamojo teismo statute (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2156; 492165), prekyba monmis (BK 147 str.) ir vaiko pirkimas arba pardavi mas (BK 157 str.) - Protokole dl prekybos monmis, ypa moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo u vertimsi ja, papildaniame Jungtini Taut Konvencij prie tarptautin organizuot nusikalstamum (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2157; 49-2166), orlai vio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame elfe ugrobimas (BK 251 str.) - 1988 m. Konvencijoje dl kovos su neteistais veiks mais prie saugi jr laivyb ir jos Protokole dl kovos su neteislais veiksmais prie stacionari platform kontinentiniame elfe saug (Valstybs inios", 2003, Nr. 8-267) ir 1.1. Komentuojamame straipsnyje pateiktas baigtinis nusikalstam veik, numatyt Lietuvos Respubli kos tarptautinse sutartyse, kurioms taikomas universalus baudia mojo statymo galiojimo principas, sraas. 3. Vienu i esmini io principo poymi yra tai, kad asmen, padai ius tarptautin ar tarptautinio pobdio nusikaltim, numatyt BK / str., patraukti baudiamojon atsakomybn Lietuvoje galima net ir tuo .ilveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstyb nenumato baudia mosios atsakomybs u tokias veikas. 4. Paymtina, kad pagal Romos Tarptautinio baudiamojo teismo slalut asmen, padariusi tokius nusikaltimus kaip genocid, nusiknllimus monikumui, karo nusikaltimus bei agresij, baudiamjjui isdikcij, esant ioje tarptautinje sutartyje numatytoms slygoms,
57
8) mogaus pagrobim kaitu (252 straipsnis); 9) neteist elges su radioaktyviosiomis mediagomis (256 ir 257 straipsniai); 10) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinmis ar psicho tropinmis, nuodingosiomis ar stipriai veikianiomis mediagomis (259269 straipsniai). 1. Komentuojamas straipsnis tvirtina baudiamosios teiss doktrinoje vadinamj universalins jurisdikcijos princip. io principo esm sudaro tai, kad valstyb nustato baudiamj atsakomyb u tam tikrus nusikaltimus, neatsivelgdama juos padariusi asmen pilietyb ir gyvenamj viet, taip pat nusikaltimo padarymo viet bei tai, ar u padaryt veik baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos statymus. ia taisykle specialiai uprogramuojama keli valstybi baudiamj statym jurisdikcij kolizija, kuria siekiama, kad nusikalstam veik padars asmuo neivengt baudiamosios atsakomybs. Tradicikai tokio56
7-8 straipsniai
8 straipsnis
gals vykdyti Tarptautinis baudiamasis teismas nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo vietos net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstyb nenumato baudiamosios atsakomybs u tokias veikas. o Straipsnis. Baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus 1. Asmuo, padars usienyje nusikaltimus, numatytus io kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudiamj jstatym tik tuo atveju, jeigu pa daryta veika pripastama nusikaltimu ir ujos padarym baudiama pa gal nusikaltimo padarymo vietos valstybs ir Lietuvos Respublikos bau diamj kodeks. Jeigu asmuo, padars nusikaltim usienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybse u nusikaltim numaty tos skirtingos bausms, bausm nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos statymus, taiau ji negali viryti nusikaltimo pada rymo vietos valstybs baudiamuosiuose statymuose nustatyto maksima laus dydio. 2. Asmuo, padars nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos bau diamojo kodekso 5, 6 ir 7 straipsniuose, neatsako pagal kodeks, jeigu jis: 1) atliko usienio valstybs teismo paskirt bausm; 2) buvo atleistas nuo visos ar dalies usienio valstybs teismo paskir tos bausms atlikimo; 3) usienio valstybs teismo nuosprendiu buvo iteisintas, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje valstybje numatytais teisiniais pagrindais. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos patraukimo baudiamojon atsakomybn u usienyje padarytus nusikaltimus slygos. Pirmoji straipsnio dalis, kurioje numatytas abipusis veikos baudiamumas kaip patraukimo baudiamojon atsakomybn slyga (t. y. nuostata, kad asmuo, padars usienyje nusikaltimus, atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripastama nusikaltimu ir ujos padarym baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybs ir Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks), taikoma tik nusikaltimams, kuriuos usienyje padar Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje asmenys, bei nusikaltimams Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK 114-128 str.), kuriuos usienyje 58
padar asmenys, neturintys nei Lietuvos Respublikos pilietybs, nei nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. ios straipsnio dalies nuostatos netaikomos usienyje padarytiems nusikaltimams, u kuriuos atsakomyb BK numatyta tarptautini sutari pagrindu (r. BK 7 str. komentar). Pacta sund servanda principas reikalauja, kad universalins jurisdikcijos principui bt teikiamas prioritetas kit jurisdikcijos princip atvilgiu, todl Lietuvos Respublikos pilieiai u usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos baudiamoji atsakomyb LR BK numatyta tarptautini sutari pagrindu, turi bti traukiami baudiamojon atsakomybn remiantis BK 7 str., o ne BK 5 str., ir abipusio veikos baudiamumo reikalavimas tokiais atvejais neturi bti laikomas. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta abipusio veikos baudiamumo slyga suprantama kaip reikalavimas, kad asmenys nebt raukiami baudiamojon atsakomybn u usienyje padaryt veik, jei veika, kurios padarymu jie kaltinami, jos padarymo vietos valstybje nepripastama nusikaltimu (usienio valstybs baudiamieji statymai nenumato analogiko nusikaltimo) arba toje valstybje u toki veik padarym nebaudiama (usienio valstybs baudiamieji stalymai numato analogik nusikaltim, taiau egzistuoja aplinkybs, kurioms esant nusikaltim padars asmuo baudiamojon atsakomybn netraukiamas, pavyzdiui, btinojo reikalingumo situacija). Komentuojamame straipsnyje tvirtinama abipusio veikos baudiamumo slyga nereikalauja normini veikos apibrim abiej valstyb i statymuose tapatumo, t. y. nereikalauja, kad Lietuvos Respublikos ir nusikaltimo padarymo vietos valstybs baudiamosios teiss normos, nustatanios atsakomyb u nusikaltim, bt tapaios. Pak;mkama slyga patraukti asmen baudiamojon atsakomybn pripastama tai, kad baudiamoji atsakomyb u jo padaryt veik numal yt a abiej valstybi statymuose. Pavyzdiui, nesvarbu, kad nusikalii i no padarymo vietos valstybje veika laikoma vagyste, o pagal Liei u vos Respublikos BK - sukiavimu, svarbu tik tai, kad abiejose valsivbse konkreti veika laikoma nusikaltimu. Nusikaltim, numatyt BK d str., ypatybs reikalauja, kad nustatant nusikalstam veikos pobd pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybs statymus bt sprendiama, ar veika bt laikoma nusikaltimu, jei ja bt ksintasi ne I ietuvos Respublikos, o nusikaltimo padarymo vietos valstybs ini erosus. Nors BK nereikalauja, kad norminiai veikos, u kuri traukiama baudiamojon atsakomybn, apibrimai nusikaltimo padarymo vietos vals59
8 straipsnis
8 straipsnis
tybje ir Lietuvos Respublikoje but tapatus, veikos pavojingumas abiejose valstybse turi bti vertinamas panaiai. Komentuojamame straipsnyje numatyta, kad asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn tik u veik, kuri ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir nusikaltimo padarymo vietos valstybje pripastama nusikaltimu (ne baudiamuoju nusiengimu, baudiamuoju teiss paeidimu ar pan.). Nustatant, ar veikos vertinimas nusikaltimo padarymo vietos valstybje atitinka Lietuvos Respublikos BK tvirtint nusikaltimo svok, turi bti atsivelgiama visus veikos sunkum ios valstybs statymuose apibdinanius kriterijus. Svarbiausiu j pripaintinas toje valstybje u veik numatytos sankcijos pobdis - ar sankcija gali bti pripastama bausme (atsivelgti tai reikalauja ir komentuojamos normos nuostata, kad baudiamojon atsakomybn traukiama tik u tas usienyje padarytas veikas, u kuri padarym baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybs ir Lietuvos Respublikos BK). Taiau taip pat turi bti atsivelgiama kitus veikos pavojingum apibdinanius kriterijus, pavyzdiui, tai, ar baudiamoji atsakomyb u i veik realizuojama baudiamojo proceso tvarka ir kt. 3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje taip pat tvirtinamas reikala vimas, kad bausm u usienyje padarytus nusikaltimus (iskyrus BK 7 str. numatytus nusikaltimus) neviryt maksimalaus nusikaltimo pa darymo vietos valstybs baudiamuosiuose statymuose u tokios vei kos padarym numatytos bausms dydio. Nustatant maksimalius nusikaltimo padarymo vietos valstybs statymuose u konkreias veikas numatyt bausmi dydius neturi bti apsiribojama pagal atitinkam norm sankcijas numatyt bausmi virutini rib vertinimu. Atitinkami maksimals bausms dydiai turi bti nustatomi atsivelgiant ir kitas usienio valstybs baudiamojo statymo normas, reglamentuojanias bausmi ris, skyrim, lygtin atleidim nuo bausms bei kt., ir sprendiant, kokia konkreti maksimali bausm galt bti paskirta asmeniui u jo padaryt nusikaltim. 4. Komentuojamo straipsnio 2 dalis taikoma vis ne teritorinje Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje padaryt nusikaltim atvilgiu ir nustato, kokioms aplinkybms esant asmuo negali bti traukiamas bau diamojon atsakomybn Lietuvos Respublikoje. i aplinkybi tvirti nimu siekiama garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. tvirtinto non bis in idem principo, draudianio pakartotin baudim u tapai veik, gyvendinim. Sprendiant, ar veika, dl kurios bau diamoji atsakomyb jau realizuota usienyje, yra tapati veikai, u kuri siekiama patraukti asmen baudiamojon atsakomybn Lietuvos 60
Respublikoje, atsivelgiama tik faktines veikos aplinkybes. Tapatumo tarp Lietuvos Respublikos normos, kuri siekiama taikyti veikos atvilgiu, ir atitinkam usienio valstybs norm nereikalaujama. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje vartojama svoka usienio valstybs teismas" turi bti aikinama plaiau ir apimania tarptautinius teismus: Tarptautin baudiamj teism, Tarptautin baudiamj tribunol buvusiai Jugoslavijai, Tarptautin baudiamj tribunol Ruandai. Reikt atkreipti dmes, kad Tarptautinio baudiamojo teismo statuto 20 str. 2 paragrafe tvirtinama, jog asmuo negali bti teisiamas u nusikaltim, u kur jis jau buvo nuteistas Tarptautinio baudiamojo teismo arba iame Teisme iteisintas, nereikalaujama, kad asmuo bt atliks Teismo paskirt bausm. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad asmenys neatsako pagal Lietuvos Respublikos BK u usienyje padarytas veikas, jeigu jiems bausm usienyje paskirta, taiau jie atleisti nuo visos ar dalies usienio valstybs teismo paskirtos bausms atlikimo. i BK norma taikoma tik usienio valstybs ar tarptautinio baudiamojo teismo nuosprendiais paskirt bausmi atvilgiu, taiau nereikalauja, kad sprendim dl atleidimo nuo bausms atlikimo priimt usienio teismas, o ne kita kompetentinga institucija (pavyzdiui, asinuo gali bti atleistas nuo bausms atlikimo usienio valstybs vadovo sprendimu malons tvarka). Asmuo neatsako pagal Lietuvos Respublikos BK u usienyje padarytus nusikaltimus, jeigu jis usienio valstybs teismo nuosprendiu iteisintas, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms, bausm nepaskirta dl senaties ar kitais toje valstybje numatytais teisiniais pagrindais. i nuostata neleidia traukti asmenis baudiamojon atsakomybn u usienyje padarytus nusikaltimus, jeigu jie j a u buvo usienyje kaltinami toki nusikaltim padarymu ir teismo nuosprendiu iteisinti arba teismas ar kita kompetentinga institucija nusprend atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms, taip pat jei usienio teismas ar kita kompetentinga institucija nusprend neskirti asmeniui bausms dl senaties ar kitais teisiniais Pagrindais. BK nereikalauja, kad komentuojamo straipsnio 2 dalyje minimi usienio teism ir kit kompetenting usienio institucij sprendimai bt galutiniai. Lygtinio pobdio priemones sankcionuojanius sprendimus taip pat apima ioje straipsnio dalyje tvirtinamos svokos. Asmenys, kurie usienyje buvo nuteisti lygtinai, taip pat kurie usienyje buvo lygtinai atleisti nuo bausms atlikimo, neturi bti traukiami baudiamojon atsakomybn Lietuvos Respublikoje. 61
9 straipsnis
9 straipsnis
9 Straipsnis- Ekstradicija
1. Lietuvos Respublikos pilietis, padars nusikalstam veik Lietuvos Res publikoje ar kitos valstybs teritorijoje, gali bti iduotas usienio valsty bei arba perduotas Tarptautiniam baudiamajam teismui tik remiantis Lie tuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtini Taut Organizaci
jos Saugumo Tarybos rezoliucija. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d.
statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in.. 2003, Nr. 38-1733) redakci ja)
2. Usienietis, padars nusikalstam veik Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybs teritorijoje, iduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtini Taut Organizacijos Saugumo Tary
bos rezoliucija. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
3. Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis gali bti neiduodamas, jeigu: 1) padaryta veika pagal kodeks nelaikoma nusikaltimu ar baudia muoju nusiengimu; 2) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybs teritorijoje; 3) asmuo persekiojamas u politinio pobdio nusikaltim; 4) asmuo u padaryt nusikalstam veik buvo nuteistas, iteisintas ar atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms; 5) asmeniui u padaryt nusikaltim kitoje valstybje gali bti taiko ma mirties bausm; 6) sujo apkaltinamojo nuosprendio primimo ar vykdymo senaties terminas; 7) asmuo atleistas nuo bausms pagal amnestijos akt arba malons tvarka; 8) yra kit Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse numatyt pa grind. 4. Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos statymus yra suteiktas prieglobstis, u nusikalstamas veikas, dl kuri jie buvo persekiojami usienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudiamj statym nebaudiami ir usienio valstybms neiduodami, iskyrus io kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus.
1. Komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse tvirtinama pamatin nuostata, kad tiek Lietuvos Respublikos pilieiai, tiek usienieiai (Lietuvos Respublikos pilietybs neturintys usienio valstybi pilieiai ir asmenys be pilietybs) gali bti iduodami usienio valstybms ar perduodami Tarptautiniam baudiamajam teismui tik tuo atveju, jei j ekstradicijos galimyb numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinje sutartyje arba Jungtini Taut Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucijoje. Tokia galimyb numatoma ne tik sutartyse, kuri pavadinimuose figruoja terminas ekstradicija" (pavyzdiui, Europos konvencijoje dl ekstradicijos (Valstybs inios", 1995, Nr. 34-819)), bet ir daugiau klausim reglamentuojaniose dvialse sutartyse (pavyzdiui, Lietuvos Respublikos ir Azerbaidano Respublikos sutartyje dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose (Valstybs inios", 2002, Nr. 75-3217)) bei daugiaalse konvencijose (pavyzdiui, Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartyje dl teisins pagalbos ir teisini santyki (Valstybs inios", 1994, Nr. 28-492)). Reikt atkreipti dmes, kad Tarptautinio baudiamojo teismo statutas, numatantis valstybi pareig perduoti teismui ios institucijos nurodytus asmenis, taip pat turi tarptautins sutarties status. Nuostatos dl ekstradicijos tvirtinamos ir daugiaalse konvencijose dl atskir veik kriminalizavimo, daniausiai pateikiant standartin formul, kuria remdamosi valstybs gali laikyti atitinkam konvencij teisiniu pagrindu ekstradicijai dl toje konvencijoje numatyt nusikaltim. Tokios nuostatos tvirtintos Jungtini Taut konvencijos prie tarptautin organizuot nusikalstamum 16 str. (Valstybs inios", 2002, Nr. 51-1933), Baudiamosios teiss konvencijos dl korupcijos 27 str. (Valstybs inios", 2002, Nr. 23-853), Konvencijos dl kovos su neteistais veiksmais prie saugi jr laivyb 11 str. (Valstybs inios", 2003, Nr. 8-266), Konvencijos dl nusikaltim, padaryt tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, skaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo u juos 8 str. (Valstybs inios", 2002, Nr. 97-4257), Tarptautins konvencijos dl kovos su terorizmo finansavimu 11 str. (Valstybs inios", 2003, Nr. 8-268), Jungtini Taut konvencijos dl kovos su neteista narkotini priemoni ir psichotropini mediag apyvarta 6 str. (Valstybs inios", 1998, Nr. 38-1004), 1995 m. konvencijos dl Jungtini Taut ir joms priskirto personalo apsaugos 15 str. (Valstybs inios", 2000, Nr. 48-1374), Tarptautins konvencijos dl kovos su kait mimu 10 str. (Valstybs inios", 2000, Nr. 108-3430), Konvencijos dl kovos su smurtu prie civilins aviacijos saugum 8 str. (Valstybs inios", 1997, Nr. 19-418), Konvencijos dl kovos su
62
9 straipsnis
9 straipsnis
neteistu orlaivio pagrobimu 8 str. (Valstybs inios", 1997, Nr. 19417), 1961 m. bendrosios narkotini mediag konvencijos 36 str. (Valstybs inios-', 2001, Nr. 51-1768) ir kt. Lietuvos Respublika laikosi nuostatos, kad ios sutartys visais atvejais (tiek esant atitinkamiems pareikimams ratifikuojant sutartis, tiek j nesant) laikomos pagrindu ekstradicijai vykdyti. Tokiais atvejais dvials ar daugiaals sutartys dl ekstradicijos taikomos tik tiek, kiek jos papildo ir patikslina i specialij konvencij taikym (r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodio 29 d. nutarimo Nr. 42 Dl teism praktikos taikant LR tarptautines sutartis ir Baudiamojo ir Baudiamojo proceso kodeks normas, nustatanias asmen idavim usienio valstybei arba perdavim Tarptautiniam baudiamajam teismui" 7punkt (Teismpraktika", 2003, Nr. 20)). Taip pat paymtina, kad sprsdamas ekstradicijos klausimus teismas vadovaujasi tik tomis tarptautinmis sutartimis, kurios j taikymo metu galioja ir Lietuvos Respublikai, ir praaniai iduoti asmen valstybei (r. minto Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodio 29 d. nutarimo Nr. 42 5 punkt.), t. y. kurios ne tik ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo, bet ir ratifikuotos valstybs, kuri prao ekstradicijos, bei (daugiaali konvencij atveju) ratifikuotos sutartyje numatyto valstybi skaiiaus, pripastamo btinu sutarties sigaliojimui. Atkreiptinas dmesys tai, kad Lietuvos Respublikos pareig perduoti asmenis Tarptautiniam baudiamajam tribunolui buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautiniam baudiamajam tribunolui Ruandai nustato ne tarptautins sutartys, o Jungtini Taut Organizacijos (toliau - ir JTO) Saugumo Tarybos rezoliucijos. Vis dlto svarbu, kad ir tokiais atvejais ekstradicij vykdoma tarptautins sutarties (Jungtini Taut Organizacijos statuto, nustatanio Saugumo Tarybos kompetencij priimti atitinkamas rezoliucijas) pagrindu. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, padars nusikalstam veik Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybs teritorijoje, gali bti iduotas usienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtini Taut Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija". Asmenis, kurie yra Lietuvos Respublikos pilieiais, apibria Pilietybs statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 95-4087) 1 str. io statymo 2 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietyb patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos pilieio pasas, asmens tapatybs kortel ir pasas". 64
ioje straipsnio dalyje vartojama formuluot Lietuvos Respublikos pilietis gali bti iduodamas" negali bti laikoma tvirtinania teismo diskrecij sprsti ar vykdyti tarptautinje sutartyje numatyt ir Lietuvos Respublikos statymams neprietaraujani ekstradicij ar perdavim Tarptautiniam baudiamajam teismui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 str. ir i Konstitucijos norm detalizuojanioje BPK 71 str. 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos pilieiai gali bti iduoti usienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudiamajam teismui tik tuo atveju, jei tarptautin sutartis ar JTO Saugumo Tarybos rezoliucija tvirtina Lietuvos Respublikos pareig iduoti ar perduoti asmen. Tokios pareigos nra ir LR pilieiai negali bti iduodami, jei tarptautinje sutartyje numatyta, kad j sudariusios valstybs nevykdo arba gali atsisakyti vykdyti savo piliei ekstradicij (r.: minto Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodio 29 d. nutarimo Nr. 42 9 punkt). 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinta formuluot usie nietis, padars nusikalstam veik kitos valstybs teritorijoje, iduo damas atitinkamai valstybei" negali bti aikinama kaip nustatanti, jog usienietis gali bti iduotas tik valstybei, kurios teritorijoje pa daryta veika. ioje straipsnio dalyje vartojama svoka atitinkama valstyb" turi bti suvokiama kaip apibdinanti valstyb, pateikusi nagrinjam ekstradicijos praym. Vlgi pabrtina, kad BPK 71 str. 2 dalyje tvirtinta, jog usienieiai gali bti iduodami arba perduo dami Tarptautiniam baudiamajam teismui tik tais atvejais, kai tarp tautinje sutartyje, pagal kuri praoma ekstradicijos, ar atitinkamoje JTO Saugumo Tarybos rezoliucijoje numatyta tokia Lietuvos Respub likos pareiga. 4. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kada galima atsisakyti iduoti asmen usienio valstybei. BK nenumatyta galimyb atsisakyti perduoti asmen Tarptautiniam baudiamajam teismui, nes tokio atsisakymo galimybs nenumato Tarptautinio baudiamojo teis mo statutas. ios nuostatos formuluojamos kaip tvirtinanios teismo diskrecij sprendiant atsisakymo vykdyti ekstradicij klausimus. Vis dlto tokia teismo diskrecij galima tik retais atvejais. Paprastai kliajai ukerta pacta sund servanda principas, reikalaujantis, kad ekstradicij bt vykdoma visais atvejais, kada tai numatyta tarptautinje sutartyje. Ekstradicij turi bti vykdoma net tuomet, kai yra Lietuvos Respublikos BK numatyti, taiau atitinkamoje tarptautinje sutartyje netvirtinti 65
9 straipsnis
Ucndroji dalis, II skyrius
9 straipsnis
atsisakymo vykdyti ekstradicij pagrindai. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybs ekstradicijos sutarties 2 str. 4 punkte numatyta, kad dl nusikaltimo, dl kurio iduodama, praymas iduoti patenkinamas nepaisant to, kur buvo padaryta nusikaltim sudaranti veika arba veikos", todl atsisakymas iduoti asmen Jungtinms Amerikos Valstijoms remiantis Lietuvos Respublikos BK 9 str. 3 dalies 2 punktu negalimas. Kiekvienu konkreiu atveju btina tiksliai isiaikinti, kokios sutarties pagrindu yra praoma ekstradicijos ir kokias jos slygas bei atsisakymo iduoti asmen pagrindus nustato ta sutartis. Reikt atkreipti dmes ir tai, kad daugiaalse konvencijose dl ekstradicijos paprastai numatoma valstybi - konvencijos dalyvi teis padaryti ilygas konvencijos normoms. Toki ilyg padarymo teise danai naudojasi ir Lietuvos Respublika (pavyzdiui, Lietuvos Respublika padar ilyg Europos konvencijai dl ekstradicijos, kad Lietuvos Respublika taikys ekstradicij tik su slyga, kad asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, nebus teisiamas praaniosios valstybs specialiajame teisme"). Kiekvienu konkreiu atveju sprendiant, ar atitinkamoje daugiaalje konvencijoje numatyta Lietuvos Respublikos pareiga iduoti asmen, turi bti vertinta, kokias ilygas konvencijai yra padariusios Lietuvos Respublika ir ekstradicijos praanti valstyb. Diskrecija sprendiant ekstradicijos klausimus negalima ir tais atvejais, kai ekstradicij paeist Lietuvos Respublikos Konstitucij arba mogaus teisi apsaugos garantijas tvirtinanias Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis, pirmiausia - mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij. Tokiais atvejais turi bti atsisakoma vykdyti ekstradicij, net jeigu ji numatyta praaniosios valstybs ir Lietuvos Respublikos sudarytoje ekstradicijos sutartyje. 5. Nuostata, kad ekstradicij gali bti nevykdoma dl veik, pagal LR BK nelaikom nusikaltimais ar baudiamaisiais nusiengimais, reikia, jog ekstradicij gali bti vykdoma tik kai jos praoma dl veikos, kuria paeistas Lietuvos Respublikos baudiamasis statymas arba kuri bt laikoma nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK, jei ji bt padaryta Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Vertinant, ar veika yra (bt laikoma) nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK, veikos kvalifikacij pagal praaniosios valstybs baudiamuosius statymus neturi bti atsivelgiama.
6. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kad ekstnidicija gali bti nevykdoma dl veik, padaryt Lietuvos Respubli kos teritorijoje, reikia, jog ekstradicij gali bti vykdoma tik kai jos praoma dl veikos, padarytos u Lietuvos Respublikos teritorijos ub (r. BK 4 str. komentar). Tarptautinse sutartyse gali bti nu matoma, kad atsisakymas vykdyti ekstradicij remiantis iuo pagrindu negalimas (r. Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Jungtini Ameri kos Valstij Vyriausybs ekstradicijos sutarties 2 str. 4 punkt), o lose sutartyse, kuriose toks atsisakymo vykdyti ekstradicij pagrindas pripastamas, paprastai tvirtinama atsisakiusios vykdyti ekstradicij valstybs pareiga pradti baudiamj proces asmeniui arba perimti usienyje priimto nuosprendio vykdym (r. Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos ekstradicijos sutarties 5 str.). Pagal BK 4 str. 3 dal padarytomis u Lietuvos Respublikos teritoi jos rib pripastamos ir tos veikos, kurios, nors buvo daromos Lieluvos Respublikoje, ir pradtos, ir baigtos (arba nutrauktos) u Lietuvos Respublikos rib (r. BK 4 str. komentar). 7. Ekstradicij gali bti nevykdoma, jei praanioji valstyb persekio|n praom iduoti asmen dl politinio pobdio nusikaltimo. Politinio pohiidio nusikaltimais laikomos baudiamj statym udraustos vei kos, kuriomis ksinamasi teisinius grius, turinius grynai politinpobil|, kurios padaromos dl politini motyv arba siekiant politinio pob<l?i<> liksiu, nepriklausomai, kaip veika kvalifikuojama. Ar asmuo, kurpra'uiiiiii iduoti, yra persekiojamas u politinio pobdio nusikaltim, sprenilJiiiina kiekvienu konkreiu atveju vertinant veik, dl kurios praoma Kilnoti; jos tikslus ir motyvus; praomo iduoti asmens status (pavyz dini, atsivelgiant jo vaidmen politiniame valstybs gyvenime, jo atJvilj'.iu toje valstybje taikytas prievartos priemones ir j taikymo pagrin>hi'.), laktus, kuriais asmuo pagrindia, kad yra persekiojamas u politinio polnid/io nusikaltim; valstybs, kuri pateik praym, politin sistem, minsimas bei tradicijas ir pan. Pabrtina, kad kai kurios Lietuvos Respiihlikos tarptautins sutartys nustato nusikaltim, kuriems negali bti pi ip.i/jstamas politinis pobdis (pavyzdiui, nusikaltimai monikumui, ypiimidas) sraus (r. Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Jungtini inurikos Valstij Vyriausybs ekstradicijos sutarties 4 str; Europos konvencijos dl ekstradicijos papildomo protokolo 1 str.; Europos koni e m i f i i s dl kovos su terorizmu 1 str; Konvencijos dl kelio ukirtimo jgihifit/o nusikaltimui ir baudimo u j 7 str. bei kt). Svarbu atkreipti (l#iiies, kad iomis sutartimis valstybs sipareigoja nepripainti politinio laiii tikru kategorij nusikaltim pobdio tiktais atvejais, kai ekstradiciitn tkM j prao kita sutart pasiraiusi valstyb.
67
66
9 straipsnis
lliiulidji dalis, II skyrius
9 straipsnis
BK politinis nusikaltimo, dl kurio praoma ekstradicijos, pobdis nepripastamas pakankamu pagrindu nevykdyti ekstradicijos. Aptariamoji nuostata tvirtina, kad ekstradicija gali bti nevykdoma tik tais atvejais, kai praomas iduoti asmuo dl politinio pobdio nusikaltimo praaniojoje valstybje yra persekiojamas. iame punkte vartojamas terminas persekiojimas" negali bti tapatinamas su baudiamojo persekiojimo" svoka, nes jis apibdina ypating asmens teisi ribojim dl pagrind, negalini bti teisi diferenciacijos pagrindu. Tokiais atvejais ekstradicija negali bti vykdoma, net jei Lietuvos Respublikos tarptautinje sutartyje nenumatyta galimyb atsisakyti iduoti asmen remiantis politiniu nusikaltimo, dl kurio praoma ekstradicijos, pobdiu. Ekstradicija tokiais atvejais prietaraut Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 str. tvirtintoms normoms, draudianioms eminant mogaus orum elges. 8. Ekstradicija gali bti nevykdoma, jei dl veikos, dl kurios praoma vykdyti ekstradicija, asmuo jau buvo nuteistas, iteisintas arba atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. Pastaroji nuostata suformuluota vadovaujantis principu, kad negalima bausti du kartus u t pai nusikalstam veik (non bis in idem). is principas atsispindi visose tarptautinse ekstradicijos sutartyse, kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika. Taiau princip tvirtinanios sutari nuostatos savo turiniu skiriasi. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybs ekstradicijos sutarties 5 str. nustatyta, kad asmuo neiduodamas, kai praomas iduoti asmuo praym gavusioje valstybje buvo nuteistas arba iteisintas u nusikaltim, dl kurio praoma iduoti. Pagal Lietuvos statymus nuteisimas arba iteisinimas taip pat reikia teismo patvirtint susitarim, kuris yra galutinis ir privalomas". Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos ekstradicijos sutarties 3 str. 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad iduoti atsisakoma ir tais atvejais, kai praym gavusios alies kompetentingos institucijos dl to paties nusikaltimo buvo nutraukusios asmens, kur praoma iduoti, byl. Remiantis komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, ekstradicija nevykdoma visais atvejais (jei Lietuvos Respublikos tarptautinje sutartyje nenumatyta kitaip), kai praoma iduoti asmen, kuris jau buvo kaltintas veikos, dl kurios praoma ekstradicijos, padarymu, ir kuriam baudiamoji byla buvo baigta atitinkamu procesiniu sprendimu. Aptariama BK nuostata nereikalauja, kad atitinkamas procesinis sprendimas bt priimtas prie gaunant Lietuvos Respublikai ekstradicijos praym. Be to, pagrindu atsisakymui vykdyti ekstradi68
i i|i| laikytini minti procesiniai sprendimai nepriklausomai, kurioje valstybje (Lietuvos Respublikoje, praaniojoje valstybje ar treiojoje valstybje) jie priimti. Sprendiant veikos, dl kurios buvo priimtas iipliiriamame punkte minimas procesinis sprendimas, ir veikos, dl kunos praoma ekstradicijos, tapatumo klausimus, atsivelgiama tik (aklins aplinkybes, normini veikos apibrim tapatumo (vienodos kvalifikacijos) nereikalaujama. Tais atvejais, kai asmuo, kur praoma iduoti, Lietuvos Respublikoje ar usienyje jau baustas u veik, dl kurios praoma ekstradicijos, pastaroji negali bti vykdoma, nes ji paeist Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. tvirtint draudim bausti u t pat nusikallim;| antr kart. Tokio asmens ekstradicija turi bti nevykdoma net ir litis atvejais, kai jos praoma pagal tarptautin sutart, kurioje nenumatytos specialios taisykls dl asmens, jau bausto u veik, dl kurios j praoma iduoti, ekstradicijos. ). Ekstradicija gali bti nevykdoma, jei asmeniui, kur praoma iduoti, to praaniojoje valstybje u padaryt nusikaltim gali bti Iiiikoma mirties bausm. Tai, jog praaniosios valstybs statymuose numatyta mirties bausm u veik, dl kurios praoma ekstradicijos, ir liii, kad egzistuoja mirties bausms skyrimo iduotam asmeniui tikimyln\ automatikai neukerta kelio ekstradicijai. Tokiais atvejais asmuo t i n i bti iduodamas, jei praanioji valstyb pateikia pakankamas iMiuntijas, kad mirties bausm asmeniui nebus skiriama arba nebus vvkdoma, netgi jeigu ji bus paskirta. Danai tokia nuostata tvirtinama II tarptautinse sutartyse, pavyzdiui, Europos konvencijos dl eksti.ulicijos 11 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Jungtini Amei ikos Valstij Vyriausybs ekstradicijos sutarties 7 str. Asmens ekstradicija valstybei, kurioje jam gresia mirties bausm niek u nusikaltim, dl kurio vykdoma ekstradicija, tiek u bet kur I u;i nusikaltim), prietaraut Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei I uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai. Vis ai s atvejais, kada egzistuoja mirties bausms vykdymo grsm, i m i bti atsisakoma iduoti asmen. Kai tarptautinje sutartyje, kuria imiiantis praoma ekstradicijos, nra speciali taisykli dl asmens, I ui iam gali bti taikoma mirties bausm, idavimo, atsisakymas vyk- I v t i ekstradicija turi bti remiamas kitais sutartyje numatytais pagrindini s, pavyzdiui, tuo, kad ekstradicija prietaraut praomosios valsUIR-S pagrindiniams statym principams" (Lietuvos Respublikos ir lliillarusijos Respublikos sutarties dl teisins pagalbos ir teisini sanlvkii| civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose 19 str., Lietuvos Kivspublikos ir Ukrainos sutarties dl teisins pagalbos ir teisini san69
9 straipsnis
9 straipsnis
tyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose 18 str., Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose 18 str.). 10. Ekstradicija gali bti nevykdoma, jei sujo apkaltinamojo nuo sprendio primimo ar vykdymo senaties terminas. ia BK nuostata duodama nuoroda realiai sujus senaties termin, t. y. termin, numatyt praaniosios valstybs statymuose. Taiau i nuostata turi bti taikoma ir Lietuvos Respublikos BK numatyt senaties termin atvilgiu, t. y. atsisakymas vykdyti ekstradicija galimas, kai dl sena ties nebt manoma priimti nuosprend arba j vykdyti, jei veika b t padaryta (arba buvo padaryta) Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. 11. Ekstradicija gali bti nevykdoma, jei asmuo, kur praoma i duoti, buvo atleistas nuo bausms u nusikaltim, dl kurio praoma ekstradicijos, pagal amnestijos akt arba malons tvarka. i nuostata suformuluota taip pat vadovaujantis principu, kad negalima bausti du kartus u t pai nusikalstam veik (non bis in idem). BK 78 str. nustatyta, kad nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu", o remiantis io kodekso 79 str. nuteistasis gali bti atleistas nuo vi sos ar dalies bausms atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas paten kina jo malons praym". Taigi tiek amnestija, tiek malon gali bti taikoma tik asmeniui, kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuospren dis, t. y. asmeniui, kuris jau buvo nuteistas u nusikalstam veik, dl kurios j praoma iduoti. Atsisakymo vykdyti ekstradicija pagrindu laikytinas atitinkamas amnestijos arba malons aktas nepriklausomai, kurioje valstybje (Lietuvos Respublikoje, praaniojoje ar treiojoje valstybje) jis priimtas. Atsisakymas vykdyti ekstradicija gali bti grindiamas tik amnestijos aktu, realiai taikytu asmeniui, kur praoma iduoti. Tais atvejais, kai ekstradicijos praoma dl veikos, padarytos Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ir patenkanios Lietuvos Respublikos Seimo priimto amnestijos akto taikymo sfer, ekstradicijos klausimai turi bti sprendiami tik prie tai pritaikius arba atsisakius taikyti atitinkam amnestijos akt. Sprendiant veikos, dl kurios asmuo atleistas nuo bausms, ir veikos, dl kurios praoma ekstradicijos, tapatumo klausimus, atsivelgiama tik faktines aplinkybes, normini veikos apibrim tapatumo (vienodos kvalifikacijos) nereikalaujama. 12. Ekstradicija gali bti nevykdoma, jei yra kiti Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse numatyti atsisakymo vykdyti ekstradici70
j pagrindai. Visose Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse numatyti bent keli kiti atsisakymo vykdyti ekstradicija pagrindai, nepaminti komentuojamame straipsnyje. Pavyzdiui, Europos konvencijos dl ekstradicijos 3 str. 3 dalyje nustatyta, kad asmuo gali bti neiduodamas, Jei praomoji valstyb turi svarbi prieasi tikti, kad praymas iduoti asmen u kriminalin nusikaltim buvo pateiktas tam, kad asmuo bt teismo tvarka persekiojamas ir baudiamas dl jo rass, religijos, tautybs ar politini sitikinim", Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos ekstradicijos sutarties 3 str. I dalies 3 punkte nustatyta, kad iduoti atsisakoma, jeigu nusikaltimas, dl kurio praoma iduoti, pagal praym pateikusios alies statymus yra iimtinai karo teiss reguliuojamas nusikaltimas" ir pan. Tarptautins sutartys pagal BK 9 str. 3 dalies 8 punkt yra ne tik valstybi sipareigojimus vykdyti ekstradicija tvirtinanios sutartys, liet ir kitos, tarp j ir skirtos mogaus teisi apsaugai sutartys. Pavyzdiui, Konvencijos dl pabgli statuso (Valstybs inios", 1997, Nr. 12-227) 33 str. nustatomas draudimas isisti pabglius al, kur j gyvybei ar laisvei grst pavojus dl rass, religijos, pilietybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini pair, nebent ie pabgliai dl svarbi prieasi laikomi pavojingais alies, kurioje jie yra, saugumui arba yra nuteisti sigaliojusiu nuosprendiu u ypa sunk nusikaltim ir kelia visuotin pavoj aliai. 13. Komentuojamo straipsnio 4 dalis tvirtina, kad prieglobst LieHivos Respublikoje gav asmenys neiduodami ir nra baudiami pal'.iil Lietuvos Respublikos baudiamj statym u veikas, dl kuri jie buvo persekiojami usienyje, nebent ta veika yra nusikaltimas, u kur .iisakomyb yra numatyta tarptautins sutarties pagrindu. i norma .pima plaiau nei tvirtinta 9 str. 3 dalies 3 punkte. Ji draudia politin prieglobst gavusi asmen ekstradicija ir tais atvejais, kai ekstradici-| os praoma ne dl politinio nusikaltimo. Be to, i norma draudia <kstiadicij ir tais atvejais, kai jos prao ne asmen persekiojusi, o dilioji valstyb. BK 9 str. 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai ekstradicijos piaSoma dl veik, kuri baigtinis sraas pateiktas BK 7 str. (r. BK ' str. komentar), asmuo gali bti iduodamas. Taiau ir dl veik, \O kurias baudiamoji atsakomyb numatyta tarptautini sutari pa-r.iiiulu, negalima iduoti asmens praaniajai ekstradicijos valstybei, kurioje tam asmeniui gresia persekiojimas. Tokiais atvejais turi bti .ilsis;ikoma vykdyti ekstradicija ir asmuo traukiamas baudiamojon at-.nkomybn pagal Lietuvos Respublikos BK. 71
9' straipsnis
I le miroj i dalis, II skyrius
9' straipsnis
9 Straipsnis. Asmens perdavimas pagal Europos areto order 1. Remiantis Europos areto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis, Europos areto order idavusioje valstybje tariamas nusikalstamos veikos padarymu arba ioje valstybje nubaustas su laisvs atmimu susijusia bausme, taiau jos neatliks, perduodamas Europos areto order idavusiai valstybei. 2. Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis pagal Europos areto order perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal order idavusios valstybs statymus u jo padaryt nusikalstam veik yra numatyta bent vieneri met su laisvs atmimu susijusi bausm, o jeigu Europos areto orderis buvo iduotas dl jau paskirtos su laisvs atmimu susijusios bausms vykdymo, - tik kai paskirtos bausms terminas yra ne trumpesnis negu keturi mnesiai. 3. Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis neperduodamas Europos areto order idavusiai valstybei, jeigu: 1) asmens perdavimas pagal Europos areto order paeist pagrindines mogaus teises ir (ar) laisves; 2) asmuo pagal amnestijos akt ar malons tvarka Lietuvos Respub likoje atleistas nuo bausms u jo padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas Europos areto orderis, atlikimo; 3) asmuo u jo padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas Europos areto orderis, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybje ir paskirta bausm vykdyta, tebevykdoma ar nebegali bti vykdoma pagal nuteisusios valstybs statymus; 4) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulauks amiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus galima baudiamoji atsakomyb u jo padaryt veik; 5) padaryta veika pagal kodeks nelaikoma nusikaltimu ar baudia muoju nusiengimu, iskyrus atvejus, kai Europos areto orderis iduotas dl 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimo 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o Europos areto order idavusios valstybs baudiamieji statymai u i nusikalstam veik numato ne maesn negu trej met su laisvs atmimu susijusi bausm; 6) asmuo u padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas Europos areto orderis, buvo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sjungos valstybje narje iteisintas ar atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms;
72
7) Kuropos areto orderis yra iduotas dl nusikalstamos veikos, dl kurios gali bti taikomi Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai, ir yra suj io kodekso 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuospren dio primimo senaties ar 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminai; 8) nusikalstama veika padaryta ne Europos areto order idavusios viilstybs teritorijoje ir Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai negalt bti taikomi dl analogikos veikos, jeigu ji bt buvusi paduryta ne Lietuvos valstybs teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais. 4. Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis, atsivelgiant bylos tiplinky bes ir teisingumo interesus, gali bti neperduodamas Europos nri\sto order idavusiai valstybei, jeigu: I) dl asmens padarytos nusikalstamos veikos, dl kurios iduotas Kumpos areto orderis, Lietuvos Respublikoje yra pradtas baudianiiisis procesas; 1) dl asmens padarytos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje buvo Blsisakyta pradti baudiamj proces arba pradtas baudiamasis procesas buvo nutrauktas; S) l',uropos areto orderis yra iduotas dl Lietuvos Respublikos pilieiui ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenaniam asmeniui paskirtos m laisvs atmimu susijusios bausms vykdymo ir Lietuvos Respublika perima ios bausms vykdym; I) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybs teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais; S) Kuropos areto orderyje trksta informacijos, reikalingos spreni l i n i u i dl asmens perdavimo priimti, ir Europos areto order idavusi \ nlslyb per nustatyt termin jos nepateikia. \ Jeigu Europos areto orderis iduotas dl Lietuvos Respublikos pilieiui u usienieiui paskirtos su laisvs atmimu susijusios bausms vykdymo, u î hausm buvo paskirta jam nedalyvaujant ir nepraneus apie bylos mii;rinjinio viet bei laik, Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis perduodamas tik tuo atveju, kai Europos areto order idavusi valstyb u?likrina, kad io asmens praymu byla bus inagrinta (perirta) ir nuosprendis priimtas jam dalyvaujant.
73
9' straipsnis
Hendroji dalis, II skyrius
9' straipsnis
6. Jeigu Europos areto orderis iduotas dl nusikalstamos veikos, u kuri Europos areto order idavusios valstybs statymai numato laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis perduodamas su slyga, kad Europos areto order idavusios valstybs statymai numato galimyb nuteistajam ne vliau kaip atlikus dvideimt met laisvs atmimo bausms kreiptis dl atleidimo nuo bausms ar jos suvelninimo. 7. Jeigu Europos areto orderis iduotas baudiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo gali bti perduodamas su slyga, kad asmuo, dl kurio Europos areto order idavusi valstyb prim nuosprend, bus grintas Lietuvos Respublik atlikti jam paskirt su laisvs atmimu susijusi bausm, jeigu to prayt perduotasis asmuo arba to pareikalaut Lietuvos Respublikos generalin prokuratra.
(Lietuvos Respublikos 2004 m. balandio 27 d. statymo Nr. IX-2I69, sigal. nuo Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sjung dienos (in., 2004, Nr. 72-2492) redakcija)
order, pavyzdiui, pagal Baudiamojo proceso kodeks Europos areto order Lietuvos Respublikoje iduoda Generalin prokuratra ir Teisingumo ministerija. 3. Komentuojamame straipsnyje skirtingai nei ekstradicijos atveju {apie tai plaiau r. BK 9 str. komentar), reglamentuojant perdavimo pagal Europos areto order klausimus ir Lietuvos Respublikos pilie i, ir usieniei teisin padtis nra diferencijuojama. Toks regla mentavimas grindiamas nuostata, kad pagal Europos areto order Lietuvos Respublikos pilieiai ne iduodami svetimai valstybei, o perduodami kitai Europos Sjungos valstybei. iomis aplinkybmis uiSkintina ir tai, kad Europos areto orderio vykdymo klausim nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 str., kuriame tvirtinta, kad draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip". Pabrtina ir tai, kad 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendime 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr nustatyta, kad jis yra priimtas re miantis Europos Sjungos steigimo sutarties 34 str. 2(b) punktu, kuriuo valstybs Europos Sjungos nars delegavo Europos Vadov tarybai funkcij priimti Europos Sjungos valstybms narms privalomus pagrind sprendimus, todl pripaintina, kad Lietuvos Respublikos piliei perdavimo pagal Europos areto order pagrindas yra tarplautin sutartis - Europos Sjungos steigimo sutartis. 4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad pagal Europos ,neto order perduodamas asmuo, kuris: a) Europos areto order idavusioje valstybje yra tariamas nusikalstamos veikos padarymu, n ba b) Europos areto order idavusioje valstybje nubaustas su laisvs atmimu susijusia bausme, taiau nra jos atliks. Reikia turti umenyje, kad straipsnyje nekeliamas reikalavimas, jog Europos areto uulcr idavusioje valstybje paskirta bausm savo turiniu bt adekvati Lietuvos Respublikos statymuose numatytoms areto, terminuoto laisvs atmimo ar laisvs atmimo iki gyvos galvos haiismms, svarbu tai, jog i bausm bt susijusi su asmens laisvs atmimu. Kadangi ioje straipsnio dalyje tvirtintas reikalavimas, kad paâl Europos areto order turi bti perduodamas asmuo, kuris nra atliks visos order idavusioje valstybje paskirtos bausms arba jos dalies, todl aplinkyb, kad praomas perduoti asmuo yra atliks dal ? .ioje valstybje paskirtos bausms, negali bti atsisakymo perduoti asmen pagrindu. 75
1. Komentuojamas straipsnis teisina ir reglamentuoja Europos areto orderio taikymo pagrindus ir slygas Lietuvos Respublikoje. is straipsnis sudaro teisines prielaidas gyvendinti Europos Sjungos 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendim 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr Lietuvos Respublikoje, kur Europos Sjungos nars turjo gyvendinti nuo 2003 m. gruodio 31 dienos. Europos areto orderio paskirtis yra valstybi Europos Sjungos nari tarpusavio santykiuose pakeisti visas tarptautines sutartis, reglamentuojanias ekstradicijos klausimus. 2. E u r o p o s a r e t o o r d e r i s pagal Baudiamojo proceso kodekso 17' str. 1 d. yra Europos Sjungos valstybs nars teismins institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sjungos valstyb nar pareigojama suimti ir perduoti iame sprendime nurodyt asmen siekiant pradti io asmens baudiamj persekiojim ar vykdyti jam paskirt su laisvs atmimu susijusi bausm ir kuris atitinka 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimo 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr 8 str. 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus. Atkreiptinas dmesys, kad terminas teismin institucija" turi bti aikinamas kaip apimantis visas institucijas, kurioms atitinkamos valstybs statymai suteikia teis atlikti i teismin funkcij - iduoti Europos areto 74
Bendroji dalis, H skyrius
9' straipsnis
llendroji dalis, II skyrius
9' straipsnis
76
5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal Europos areto order asmuo perduodamas tik tuo atveju, jeigu: a) pagal
order idavusios valstybs statymus u padaryt nusikalstam veik yra numatyta bent vieneri met su laisvs atmimu susijusi bausm,
arba b)privalo priimti sprendim nevyk kai dyti Europos areto orderio. paskirto 7. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 1 punkte tvirtintas draudimas s su laisvs perduoti asmen pagal Europos areto order tais atvejais, kai asmens atmim perdavimas paeist pagrindines mogaus teises ir (ar) laisves. i nor ma nustato, kad asmuo negali bti perduodamas tais atvejais, kai jo u susijusi perdavimas paeist Lietuvos Respublikos Konstitucij arba mogaus teisi apsaugos garantijas tvirtinanias Lietuvos Respublikos tarp os bausm tautines sutartis, pavyzdiui, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij bei jos papildomus protokolus ir pan. s termina 8. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 2 punkte tvirtintas draudimas s yra ne perduoti asmen pagal Europos areto order tais atvejais, kai asmuo trumpes pagal amnestijos akt ar malons tvarka Lietuvos Respublikoje atleis nis negu tas nuo bausms u padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas keturi Europos areto orderis, atlikimo. i nuostata suformuluota taip pat mnesi vadovaujantis principu, kad negalima bausti du kartus u t pai nusikalstam veik (non bis in idem). BK 78 str. nustatyta, kad ai. nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas nuo visos ar 6. K dalies bausms atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu", o remiantis omentuo io kodekso 79 str. nuteistasis gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malons jamo straipsni praym". Taigi tiek amnestija, tiek malon gali bti taikoma tik asmeniui, kurio atvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, o3 dalyje t. y. asmeniui, kuris jau buvo nuteistas u nusikalstam veik, dl tvirtinti kurios j praoma perduoti. Europos areto orderis nevykdomas tik pagrinda tada, jeigu atitinkamas amnestijos arba malons aktas yra priimtas Lietuvos Respublikoje, o ne Europos areto order idavusioje ar tre i, kuriems iojoje valstybje. Usienio valstybse praomo perduoti asmens at vilgiu priimti amnestijos ar malons aktai gali ukirsti keli Europos esant asmens areto orderio vykdymui tik tada, jeigu j buvimas rodyt, kad asmens perdavi perdavimas gali paeisti pagrindines mogaus teises ar laisves {apie mas pagal Europos areto order yra negalim as, t. y. esant iems pagrinda ms teismas
lai plaiau r. io straipsnio komentaro 7 punkt). Atsisakymas vykdyti Europos areto order gali bti grindiamas tik amnestijos aktu, realiai taikytu asmeniui, kur praoma perduoti. Tais atvejais, kai asmen praoma perduoti dl veikos, padarytos Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ir patenkanios Lietuvos Respublikos Seimo priimto amnestijos akto taikymo sfer, Europos areto orderio vykdymo klausimai turi bti sprendiami tik prie tai pritaikius arba atsisakius laikyti amnestijos akt. Sprendiant veikos, dl kurios asmuo atleistas nuo bausms, ir veikos, dl kurios praomj perduoti Europos areto order idavusiai valstybei, tapatumo klausimus, atsivelgiama tik faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrim tapatumas (vienoda kvalifikacija) nra reikalaujamas. 9. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 3 punkte tvirtintas draudimas perduoti asmen pagal Europos areto order tais atvejais, kai praomas perduoti asmuo Lietuvos Respublikoje ar bet kurioje kitoje valstybje jau buvo nuteistas u veik, dl kurios praoma jo perdavimo ir paskirta bausm buvo vykdyta, yra tebevykdoma arba nebegali bti vykdoma pagal nuteisusios valstybs statymus. is draudimas perduoti asmen laikomas tik tais atvejais, kai praomas asmuo buvo nuteistas ir jam buvo paskirta bausm. Tais atvejais, kai praomas perduoti asmuo buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybje, taiau jam bausm nebuvo paskirta, mintas draudimas netaikomas. Tai, ar bausm yra vykdyta, tebevykdoma ar nebegali bti vykdoma, spren diama pagal valstybs, kurioje i bausm buvo paskirta, statymus. Terminas tebevykdoma bausm" apima ir tuos atvejus, kai bausm yra paskirta, taiau nevykdoma dl vien ar kit pagrind, kuriems inykus, ji gali bti pradta vykdyti, pavyzdiui, Lietuvos Respublikoje bausms vykdymo atidjimas ir pan. Sprendiant veikos, u kuri asmeniui buvo paskirta bausm, ir veikos, dl kurios praomj
per duo li Eur opo s are to ord er id avu siai val sty bei, tap atu mo kla usi mu s, atsi ve lgia ma tik fakt ine s apli nky bes, teis inis vei kos api br im lapa tum as
(vienoda kvalifikacija) nra reikalaujamas. 10. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 4 punkte tvirtintas drau dimas perduoti asmen pagal Europos areto order tais atvejais, kai asmuo nusikalstamos veikos, dl kurios iduotas Europos areto orderis, padarymo metu nebuvo sulauks amiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus galima baudiamoji atsakomyb u padaryt nusikalstam veik. Atkreiptinas dmesys, kad ioje nuostatoje nurodomas ne bendras baudiamosios atsako mybs amius pagal Lietuvos Respublikos BK, bet amius, kurio
77
9' straipsnis
9' straipsnis
sulaukusiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos statymus kyla baudiamoji atsakomyb u konkrei praomo perduoti asmens padaryt nusikalstam veik. Taigi perduodamas gali bti ir 16 met nesulauks asmuo, jei jo perdavimo praoma dl nusikalstamos veikos, numatytos BK 13 str. 2 dalyje, o praomas perduoti asmuo veikos padarymo metu buvo sulauks bent 14 met amiaus. Pabrtina, kad klausimas, ar praomas perduoti asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulauks atitinkamo Lietuvos Respublikos baudiamuosiuose statymuose numatyto amiaus, sprendiamas ir tais atvejais, kai pati nusikalstama veika, dl kurios praoma perduoti asmen, padaryta u Lietuvos Respublikos jurisdikcijos rib ir asmuo negalt bti traukiamas baudiamojon atsakomybn Lietuvos Respublikoje. Tokiu atveju sprendiant veikos, dl kurios praoma perduoti asmen Europos areto order idavusiai valstybei, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 13 str. 2 dalyje, tapatumo klausimus, atsivelgiama tik faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrim tapatumas (vienoda kvalifikacija) nra reikalaujamas. 11. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 5 punkte tvirtintas draudimas perduoti asmen pagal Europos areto order tais atvejais, kai veika, dl kurios iduotas Europos areto orderis, pagal Lietuvos Respublikos baudiamj kodeks nelaikoma nusikalstama. Europos areto orderis gali bti vykdomas tik dl veikos, kuria paeistas Lietuvos Respublikos baudiamasis statymas arba kuri bt laikoma nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK, jei ji bt padaryta Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Sprendiant veikos, dl kurios praoma perduoti asmen Europos areto order idavusiai valstybei, ir nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamame Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnyje, tapatumo klausimus, atsivelgiama tik faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrim tapatumas (vienoda kvalifikacija) nra reikalaujamas. iame komentuojamo straipsnio 3 dalies punkte tvirtinta bendros taisykls iimtis: asmenys turi bti perduodami pagal Europos areto order dl veik, kurios, nors ir nelaikomos nusikalstamomis pagal Lietuvos Respublikos BK, taiau yra numatytos baigtiniame veik srae, kur nustato 2002 m. birelio 13 d. Europos Vadov Tarybos pagrind sprendimo 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr 2 str. 2 dalis. iame srae nurodytos tokios veikos: 1) dalyvavimas nusikalstamame organizuotame susivienijime; 2) terorizmas; 3) prekyba monmis; 4) seksualinis vaik inaudojimas ir vaik pornografija; 5) neteista prekyba narko78
tikais ir psichotropinmis mediagomis; 6) neteista prekyba ginklais, audmenimis ir sprogmenimis; 7) korupcija; 8) klastots, skaitant klaslotes, kurios turi poveikio Europos Bendrij finansiniams interesams, kaip apibrta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dl Europos Bendrij finansini interes apsaugos; 9) nusikalstamu bdu gyt pinig plovimas; 10) valiutos, skaitant eur, padirbinjimas; 11) nusikaltimai informatikai; 12) ekologiniai nusikaltimai, skaitant neteist prekyb nykstaniomis gyvn ir augal rimis bei veislmis; 13) pagalba neteistai patekti al ir apsigyventi joje; 14) mogudyst, rimtas kno sualojimas; 15) neteista prekyba mogaus organais ir audiniais; 16) moni grobimas, neteistas laisvs atmimas ir kait mimas; 17) rasizmas ir ksenofobija; 18) organizuotas arba ginkluotas apipl imas; 19) neteista prekyba kultros vertybmis, skaitant antikva rines vertybes ir meno krinius; 20) sukiavimas; 21) reketavimas ir turto prievartavimas; 22) gamini klastojimas ir piratavimas; 23) admi nistracini dokument padirbinjimas ir prekyba jais; 24) mokjimo priemoni padirbinjimas; 25) neteista prekyba hormoninmis media gomis ir kitomis augimo skatinimo mediagomis; 26) neteista prekyba branduolinmis ir radioaktyviomis mediagomis; 27) prekyba vogtais automobiliais; 28) iaginimas; 29) padegimas; 30) Tarptautiniam bau diamajam teismui teismingi nusikaltimai; 31) neteistas orlaivi ar laiv ugrobimas; 32) sabotaas. i veik atveju pakanka, kad praanioji valstyb rodyt, jog pagal jos statymus veika, dl kurios praoma perduoti asmen, atitinka vien i mintame srae nurodyt veik. Klausimas, ar pagal Lietuvos Respublikos statymus veika, dl kurios praoma perduoti asmen, atitinka mintame srae nurodyt veik, nesprendiamas. Be to, komentuojama nuostata reikalauja, kad pra aniosios valstybs statymai u veik, jei ji patenka mint sra, numatyt ne maesn negu trej met su laisvs atmimu susijusi bausm. Praaniojoje valstybje numatyta bausm tenkins keliamus icikalavimus, jeigu pagal jos baudiamojo statymo straipsnio, numa tanio atsakomyb u veik, sankcijoje nustatytos su laisvs atmimu .usijusios bausms maksimali riba yra trys arba daugiau met. Komentuojama nuostata nereikalauja, kad order idavusios valstybs baudiamuosiuose statymuose numatyta bausm savo turiniu bt adekvati Lietuvos Respublikos BK numatytoms terminuoto laisvs almimo ar laisvs atmimo iki gyvos galvos bausmms, svarbu, kad l a i bt bausm, kuri vykdant i esms ribojama asmens laisv.
79
91 straipsnis
91 straipsnis
12. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 6 punkte tvirtintas drau dimas perduoti asmen pagal Europos areto order tais atvejais, kai orderis iduotas dl veikos, dl kurios ji s jau buvo iteisintas ar atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms, jei procesiniai sprendimai buvo priimti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sjungos valstybje. i nuostata nereikalauja, kad procesinis spren dimas bt priimtas prie gaunant Europos areto order. Sprendiant nusikalstamos veikos, dl kurios buvo priimtas procesinis sprendimas, ir nusikalstamos veikos, dl kurios praoma perduoti asmen, tapatumo klausimus, atsivelgiama tik faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrim tapatumas (vienoda kvalifikacija) nra reikalaujamas. 13. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 7 punkte tvirtintas draudi mas perduoti asmen pagal Europos areto order tais atvejais, kai dl nusikalstamos veikos gali bti taikomi ir Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai, taiau yra suj Lietuvos Respublikos BK numatyti apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties (apie tai plaiau r. BK 95 str. komentar) arba apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties (apie tai plaiau r. BK 96 str. komentar) terminai. 14. Komentuojamo straipsnio 3 dalies 8 punkte tvirtintas draudi mas perduoti asmen pagal Europos areto order tais atvejais, kai veika padaryta ne order idavusios valstybs teritorijoje, o jurisdikcija remiasi principais, kuri nepripasta Lietuvos Respublikos BK. i nuostata kiekvienu konkreiu perdavimo klausimo nagrinjimo atveju reikalauja vertinti, ar asmens baudiamosios atsakomybs klausimas galt bti sprendiamas Lietuvos Respublikos teisme, jei jo ir jo padarytos nusikalstamos veikos ryiai su Lietuvos Respublika bt identiki praomo perduoti asmens ryiams su order idavusi vals tybe. Pavyzdiui, kai kuri Europos Sjungos valstybi baudiamieji statymai numato, kad asmenys, neturintys nei i valstybi pilietybs, nei nuolatins gyvenamosios vietos iose valstybse, gali bti trau kiami baudiamojon atsakomybn u nusikalstamas veikas, usienyje padarytas prie ios valstybs pilieius. Tokiu jurisdikcijos principu paremtas Europos areto orderis Lietuvos Respublikoje negalt bti vykdomas, nes Lietuvos Respublikos BK nenumato galimybs traukti baudiamojon atsakomybn asmenis u tokias usienyje padarytas nusikalstamas veikas.
15. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje tvirtinti fakultatyviniai atsisakymo vykdyti Europos areto order pagrindai. Esant iems pagrindams teismas turi teis, taiau neprivalo, priimti sprendim nevykdyti Europos areto orderio. Sprendimas nevykdyti Europos areto orderio turi bti grindiamas ne tik io straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose nurodytais pagrindais, taiau ir kitomis bylos aplinkybmis ir teisingumo interes gyvendinimo poreikiu. Teismas privalo moty vuoti, kurios bylos aplinkybs rodo, kad perdavus asmen pagal Europos areto order teisingumo interesai bt paeisti. 16. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 1 punkte tvirtinta teismo teis atsisakyti vykdyti Europos areto order, jei jis iduotas dl nusikalstamos veikos, dl kurios Lietuvos Respublikoje yra pradtas baudiamasis procesas. Ar dl nusikalstamos veikos jau yra pradtas baudiamasis procesas Lietuvos Respublikoje, sprendiama vadovau jantis BPK 166 str. 3 dalimi, kuri nustato, kad sprendim pradti ikiteismin tyrim priima prokuroras, ikiteisminio tyrimo staigos vadovas ar io galiotas asmuo ant pareikimo, praneimo ar skundo apie nusikalstam veik uraydami rezoliucij, o kiekvienas ikiteis minio tyrimo pradios atvejis nustatyta tvarka uregistruojamas. Komentuojamos nuostatos atvilgiu svarbus tik pats faktas, kad dl Europos areto orderyje nurodytos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje buvo pradtas baudiamasis procesas, nereikalaujama, kad sprendimas nepradti baudiamojo proceso arba j nutraukti bt priimtas prie Lietuvos Respublikai gaunant Europos areto order. Sprendiant nusikalstamos veikos, dl kurios buvo priimtas sprendi mas pradti ikiteismin tyrim, ir nusikalstamos veikos, dl kurios praoma perduoti asmen, tapatumo klausimus, atsivelgiama tik Faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrim tapatumas (vienoda kvalifikacija) nra reikalaujamas. Komentuojama nuostata tiesiogiai nereikalauja, kad baudiamasis procesas bt pradtas btent praomo perduoti asmens atvilgiu, taiau daugeliu atveju io punkto nuostata gali bti taikoma tik tada, kai praomas perduoti asmuo pagal Lietuvos Respublikos statymus yra laikomas tariamuoju arba kaltinamuoju baudiamajame procese. 17. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 2 punkte tvirtinta teismo teis atsisakyti vykdyti Europos areto order, jei jis iduotas dl nusikalstamos veikos, dl kurios Lietuvos Respublikoje buvo atsisakyta pradti baudiamj proces arba pradtas baudiamasis procesas Inivo nutrauktas. Ar Lietuvos Respublikoje buvo atsisakyta pradti 81
80
9' straipsnis
9' straipsnis
baudiamj proces arba pradtas baudiamasis procesas buvo nutrauktas, sprendiama vadovaujantis BPK 168, 212-216, 254 ir kt. straipsniais, kurie reikalauja, kad bt priimtas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigno nutarimas atsisakyti pradti ikiteismin tyrim arba prokuroro nutarimas ar teismo nutartis (nuosprendis) nutraukti baudiamj proces. Sprendiant, ar atsisakymas perduoti asmen tenkint teisingumo interesus, btina vertinti pagrindus, kuriais remiantis buvo atsisakyta pradti baudiamj proces arba buvo priimtas sprendimas nutraukti baudiamj proces. Komentuojamos nuostatos atvilgiu svarbus tik pats faktas, kad dl Europos areto orderyje nurodytos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje buvo atsisakyta pradti baudiamj proces arba baudiamasis procesas buvo nutrauktas, nereikalaujama, kad sprendimas nepradti baudiamojo proceso arba j nutraukti bt priimtas prie Lietuvos Respublikai gaunant Europos areto order. Sprendiant nusikalstamos veikos, dl kurios buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradti arba nutraukti baudiamj proces, ir nusikalstamos veikos, dl kurios praoma perduoti asmen, tapatumo klausimus, atsivelgiama tik faktines aplinkybes, teisinis veikos apibrim tapatumas (vienoda kvalifikacija) nra reikalaujamas. 18. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte tvirtinta teismo teis atsisakyti vykdyti Europos areto order, jei jis iduotas dl Lietuvos Respublikos pilieiui ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenaniam asmeniui paskirtos su laisvs atmimu susijusios bausms vykdymo ir Lietuvos Respublika perima ios bausms vykdym. 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimo 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr 4 str. 6 punktas pripasta kiekvienos valstybs teism prerogatyv nurodytais atvejais sprsti, ar perduoti asmen order idavusiai valstybei, ar perimti iam asmeniui paskirtos bausms vykdym. iuo atveju order idavusios valstybs sutikimas, kad praomam perduoti asmeniui paskirta bausm bt vykdoma Lietuvos Respublikoje nra reikalaujamas. Bausms vykdymo permimas ir perimtos bausms vykdymas realizuojamas vadovaujantis 1983 m. Europos nuteist asmen perdavimo konvencija ir ios konvencijos papildomu protokolu (Valstybs inios", 1995, Nr.42-1022; 2000, Nr. 108-3422, 108-3429), arba 1970 m. Europos konvencija dl tarptautinio baudiamj nuosprendi pripainimo (Valstybs inios". 1997, Nr.1012547,101-2665), taip pat is klausimas gali bti sprendiamas dvialmis Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis.
19. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 4 punkte tvirtinta teismo Icis atsisakyti vykdyti Europos areto order, jei jis iduotas dl nusi kalstamos veikos, padarytos Lietuvos valstybs teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais. Nusikalstama veika, padaryta Lietuvos valstybs teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais, laikoma ir tokia veika, kuri buvo pradta, baigta arba nutrko Lietuvos valstybs teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais (apie tai plaiau r. BK 4 str. komentar). 20. Komentuojamo straipsnio 4 dalies 5 punkte tvirtinta teismo leis atsisakyti vykdyti Europos areto order, jei pateiktame Europos areto orderyje trksta informacijos, reikalingos sprendimui dl asmens perdavimo priimti, ir Europos areto order idavusi valstyb per nustatyt termin jos nepateikia. Tai, kokia informacija turi bti pateikta liuropos areto orderyje, apibria 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimo 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr 8 str.: a) reikalaujamo ;ismens tapatyb ir pilietyb; b) iduodaniosios teismins institucijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pato adresas; c) vykdytino teismo sprendimo rodymas, areto orderis arba kitas tok pat poveik turintis vykdytinas teismo sprendimas; d) nusi kaltimo pobdis ir teisin kvalifikacija; e) aplinkybi, kuriomis nusikallimas buvo padarytas, apraymas, ypa laikas, vieta, reikalaujamo asmens dalyvavimo padarant nusikaltim laipsnis; f) skirta bausm, jei yra priimtas galutinis teismo sprendimas, arba pagal iduodanio sios valstybs nars teis skirtin u tok nusikaltim bausmi ribos; i0 jei manoma, kitos nusikaltimo aplinkybs. Minto Tarybos pagrind sprendimo priedas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sakymo Dl Europos ;ireto orderio idavimo ir asmens permimo pagal Europos areto order taisykli patvirtinimo" (Valstybs inios", 2004, Nr. 134-4886) I priedas nustato Europos areto orderio form. Paymtina, kad teismas taip pat gali reikalauti, kad Europos areto order idavusi valstyb pateikt papildom informacij, kuri yra btina sprendiant, ar nra pagrind atsisakyti vykdyti Europos areto order. Termin, per kur t u r i bti pateikta praoma papildoma informacija, nustato teismas, laiau btina turti omenyje, kad BPK 71' str. reikalauja, kad galutinis sprendimas dl Europos areto orderio turi bti priimtas per 60 dien nuo asmens sumimo dienos ir tik iimtiniais atvejais is terminas gali bti pratstas iki 90 dien. 83
82
91 straipsnis I
9' straipsnis
21. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje tvirtintas draudimas per duoti asmen, jei Europos areto orderis iduotas dl Lietuvos Res publikos pilieiui ar usienieiui paskirtos su laisvs atmimu susijusios bausms vykdymo, o i bausm buvo paskirta jam nedalyvaujant ir nepraneus apie bylos nagrinjimo viet bei laik, nebent order idavusi valstyb utikrina Lietuvos Respublik, kad praomo perduoti asmens praymu byla bus inagrinta (perirta) ir nuosprendis priimtas jam dalyvaujant. Tai, ar praomam perduoti asmeniui buvo tinkamai praneta apie bylos nagrinjimo viet bei laik, sprendiama atsivelgiant ir order idavusios valstybs, ir Lietuvos Respublikos statymus: jei praneimas pagal Lietuvos Respublikos statymus bt laikomas tinkamu, reikalavimas order idavusiai valstybei inagrinti (perirti) byl negali bti keliamas. Sprendimas perduoti asmen turi bti priimamas, jei order idavusi valstyb nurodo, kad pagal jos statymus perduotas asmuo turs teis bylos perirjim teisme pirmosios instancijos, apeliacine ar kasacine tvarka arba pateikia pakankamas garantijas, kad perduotam asmeniui bus suteikta tokia teis iimties tvarka, net jeigu order idavusios valstybs statymai tokios teiss nenumato. 22. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje tvirtintas draudimas per duoti Lietuvos Respublikos piliet arba usieniet, jei Europos areto orderis iduotas dl nusikalstamos veikos, u kuri order idavusios valstybs statymai numato laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, nebent ios valstybs statymai numato nuteistajam galimyb ne vliau kaip atlikus dvideimt met laisvs atmimo bausms kreiptis dl atleidimo nuo bausms ar jos suvelninimo. Asmuo iuo atveju turi bti perduodamas tik tada, kai order idavusios valstybs statymai numato ne tik praymo pateikimo, bet ir jo patenkinimo galimyb. Komentuojama nuostata turi bti aikinama kaip duodanti nuorod Europos order idavusios valstybs teismo ar kitos atitinkamus galiojimus turinios institucijos teis atleisti nuo bausms ar j suvelninti. 23. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje tvirtintas reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teismas, nusprsdamas perduoti Lietuvos Respublikos piliet ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenant asmen baudiamojo persekiojimo tikslais, kartu nustatyt slyg order idavusiai valstybei, kad pastaroji grint asmen Lietuvos Res publik atlikti jam paskirt su laisvs atmimu susijusi bausm, jei tokia bausm bus paskirta ir jeigu to paprayt perduotas asmuo arba 84
(o pareikalaut Lietuvos Respublikos generalin prokuratra. Toki slyg asmens perdavimo baudiamojo persekiojimo tikslais nustato ir 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimas 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr iuo atveju nereikalaujama, kad order idavusi valstyb pateikt garantijas, jog nustatytos slygos grinti asmen bus laikomasi, nes pakankama ios slygos vykdymo garantija yra tvirtinta 2002 m. birelio 13 d. Tarybos pagrind sprendimo 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir valstybi nari tarpusavio perdavimo procedr 5 str. 5 punkte, kuris tvirtina toki asmen permusios valstybs pareig. 24. Europos areto orderio idavimo, asmens perdavimo ir permimo pagal Europos areto order tvark nustato Baudiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sakymas Dl Europos areto orderio idavinio ir asmens permimo pagal Europos areto order taisykli patvirtinimo" (Valstybs inios", 2004, Nr. 134-4886).
85
Bendroji dalis, III skyrius
10 straipsnis
Hcndroji dalis, III skyrius
10 straipsnis
III SKYRIUS
(10-20 straipsniai)
valstybine valdia pasireikia vieu raginimu smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet (BK 122 str.), asmens noras tapti turtingu realizuojamas darant plim (BK 180 str.) ir pan.). 5. Nusikalstama veika kaip viena i mogaus elgesio pasireikimo form visada bna smoninga ir valinga. Ji kontroliuojama mogaus smons, todl negali bti laikoma nusikalstama tokia veika, kuri vi sai nekontroliuojama mogaus smons, arba veika, kuri, nors ir su vokiama, bet mogaus nevaldoma. Asmuo, kuris veik dl nenugali mos jgos ar fizins prievartos, paprastai negali bti traukiamas bau diamojon atsakomybn. Nenugalima jga - nenumatytas, neivengiamas iorinis vykis, kurio asmuo, padars veik, negaljo kontroliuoti. Pavyzdiui, negali l)ti traukiamas baudiamojon atsakomybn gydytojas dl potvynio negaljs atvykti ir suteikti medicinin pagalb ligoniui. Fizin prievarta - veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvaryti ;ir j palenkti nusikaltlio norima linkme. Pavyzdiui, nebus traukiamas baudiamojon atsakomybn u savo pareig nevykdym asmuo, privalantis saugoti jam patikt turt, jeigu jis nusikaltlio buvo suritas. 6. Kitaip yra vertinama psichins prievartos taka baudiamajai at sakomybei. Psichin prievarta visikai nepalauia asmens valios. Dl psichins prievartos takos asmuo visgi gali kontroliuoti savo veiks mus. Tokiu atveju sprendiant baudiamosios atsakomybs klausimus reikia atsivelgti psichins prievartos esm, jos pavojingum, vei kos, padarytos esant psichinei prievartai, pasekmes, taip pat asmens, kurio atvilgiu naudojama psichin prievarta, statuso ypatumus (pavyzdiui, policininkai, gaisrininkai, gelbtojai, karikiai ir pan., lyginant su kitais asmenimis, turi tam tikrus pareigojimus), kitas ap linkybes. Tam tikrais atvejais, kai asmuo padaro nusikaltim dl psichins prievartos, pavyzdiui, grasinant j nuudyti, padaryti kno sualojim ir pan., tokia situacija gali bti vertinama kaip btinasis reikalingumas. Taiau tai nereikia, kad asmuo visais atvejais, kai jis padaro nusikaltim dl psichins prievartos, yra netraukiamas bau diamojon atsakomybn. Pavyzdiui, asmuo, grasinamas nuudymu, buvo priverstas nuudyti kit mog. Tokiu atveju asmuo bus trau kiamas baudiamojon atsakomybn u nuudym. Skiriant bausm C.iili bti atsivelgiama psichin prievart kaip atsakomyb lengvi nani aplinkyb. 7. Iorikai kiekviena nusikalstama veika gali pasireikti dviem for momis - veikimu arba neveikimu. 87
NUSIKALTIMAS IR BAUDIAMASIS NUSIENGIMAS

10 Straipsnis. Nusikalstam veik rys
Nusikalstamos veikos skirstomos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. 1. Komentuojamame straipsnyje apibriama tai, kokias ris kla sifikuojamos BK numatytos nusikalstamos veikos. Pagal straipsn nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai laikomi nusikalstam vei k rimis. Taigi nusikalstama veika gali pasireikti arba kaip nusi kaltimas, arba kaip baudiamasis nusiengimas. 2. Paymtina, kad pagal senj BK nusikalstamos veikos nebuvo skirstomos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. Jame vie nintele veikos rimi, u kuri buvo numatyta baudiamoji atsako myb, pripaintas tik nusikaltimas. 3. Nusikalstama veika gali bti nagrinjama vairiais aspektais: kaip atitinkamas poelgis, kaip socialinio gyvenimo reikinys, kaip as mens savybi, jo charakterio bruo pasekm. ie aspektai suponuo ja ir skirtingas nusikalstamos veikos tyrimo kryptis. Baudiamoji teis apsiriboja nusikalstamos veikos nagrinjimu teisiniu aspektu, t. y. baudiamajai teisei yra reikmingas nusikalstamos veikos kaip atitinkamo poelgio poymi atskleidimas ir j formalizavimas statyme. iuo aspektu nusikalstama veika - smoningas ir valingas, pavojingas, prieingas teisei mogaus elgesys ioriniame pasaulyje. 4. Nusikalstama gali bti pripastama tik konkreti veika, kuri vi sada yra mogaus elgesio pasireikimas ioriniame pasaulyje. mo gus negali bti baudiamas u savo mintis, sitikinimus, pairas, no rus. mogus gali bti baudiamas tik tada, kai jo mintys, sitikinimai, pairos yra realizuojamos konkreia baudiamajame statyme nu matyta pavojinga veika (pavyzdiui, asmens nepasitenkinimas esama 86
10 straipsnis
10 straipsnis
8. Veikimas yra pagrindin kiekvienos nusikalstamos veikos pada rymo forma. Veikimas pasireikia vairi veiksm, kuriais ksinamasi baudiamojo statymo saugomus teisinius grius, atlikimu. Kiekvien veikim sudaro smoningas ir valingas mogaus kno judesys. Bau diamja teisine prasme reikmingi tik tokie kno judesiai, kuriuos lemia asmens smon ir valia. Kno judesiai, padaryti dl fizins prie vartos (tam tikrais atvejais ir dl psichins prievartos), refleksiniai judesiai negali bti pripastami nusikalstamu veikimu. Kadangi veiki mas - smoningas mogaus kno judesys, reikt pripainti, kad vei kimo svoka neapima ir t jg, dsningum, kuriuos nusikaltlis pa naudoja darydamas veik. Atitinkam jg, dsningum panaudoji mas yra u veikimo rib ir juos reikia atsivelgti siekiant geriau su vokti padaryto veikimo pobd. 9. Nusikalstamas veikimas savo fizine esme gali pasireikti labai vairiai. Daniausiai asmuo, darantis nusikalstam veik, nordamas pasiekti atitinkam rezultat, veikia kitus mones (nuudymo atveju) ar materialaus pasaulio daiktus (vagysts atveju), taiau asmuo, da rantis nusikalstam veik, gali veikti ir odiu, pavyzdiui, meii mo, eidimo atveju ir pan. odiu daniausiai veikia nusikaltimo ben drininkai - kurstytojas, organizatorius. Veikimas odiu irgi yra tam tikras kno judesio pasireikimas. 10. Veikimas gali susidti i vieno kno judesio ar kno judesi visumos, taiau daniausiai praktikoje veikim apibdina visas kno judesi kompleksas. Atsivelgiant tai yra iskiriamos tstins ir trunkamosios nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos su dviem veiks mais ir pan. 11. Veikimas galimas labai vairiais budais. Vis bd konstruojant atskiras nusikalstam veik sudtis praktikai nemanoma numatyti. statymo leidjas konstruodamas BK Specialiosios dalies straipsni dispozicijas vartoja apibendrintas svokas, pavyzdiui: pagrobimas", uvaldymas", nuudymas", rinkimas", gaminimas", perdavimas", suklastojimas" ir 1.1. 12. Antra veikos pasireikimo forma yra neveikimas. Tai pasyvus mogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Neveikimas nuo veikimo skiriasi fiziniais dalykais. Veikimo atveju nusikalstamos veikos subjektas daro tam tikrus kno judesius, o neveikimo atveju neatlieka toki kno judesi, kuriuos jis privalo ir gali atlikti. 88
13. Neveikimas kaip viena i veikos pasireikimo form gali bti paprastas, kai j sudaro vienas epizodas. Pavyzdiui, asmuo, suino js, kad padarytas tyinis nuudymas, apie tai neprane teissaugos institucijoms. Neveikimas gali bti ir sudtinis, t. y. susidedantis i daugelio epizod. Pavyzdiui, valstybs tarnautojas ilg laik neat lieka jam pavest pareig. Neveikimas yra smoningas ir valingas asmens poelgis. Asmuo suvokia, kad jis privalo veikti atitinkamu bdu. Jei asmuo nesuvok, kad privalo atitinkamai veikti, nes negaljo to suvokti, baudiamoji iitsakomyb tokiam asmeniui neatsiranda. Taip pat negali atsirasti baudiamoji atsakomyb u neveikim, jei asmuo suvok, kad jis turi veikti atitinkamu bdu, bet dl objektyvi, nuo jo nepriklausani prieasi to negaljo padaryti. Tai kartais yra nurodoma ir baudiamajame statyme konstruojant nusikalstam veik sudtis, kuri objektyvioji pus apibdinama neveikimu. Pavyzdiui, pagal BK 144 str. baudiamoji atsakomyb u palikim be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei, atsiranda tik tada, kai kaltininkas turi galimyb suteikti nukentjusiajam pirmj pagalb. 14. Neveikimo baudiamumas kartais statyme yra siejamas ir su kitomis aplinkybmis. Pavyzdiui, pagal BK 238 str. u nepraneim apie nusikaltim neatsako t nusikaltim padariusio asmens artimieji giminaiiai ir eimos nariai. 15. Norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn u nevei kim, kaip jau i dalies buvo minta, vis pirma reikia nustatyti, ar asmuo privaljo veikti atitinkamu bdu. Tokia pareiga veikti nustato ma baudiamajame statyme konstruojant atskir nusikalstam veik sudtis. Daniausiai baudiamosios teiss normose, udraudiant tam l ikras nusikalstamas veikas, bna numatytas tiesioginis reikalavimas veikti atitinkamu bdu (praneti apie nusikaltimo padarym, ilaikyti vaikus, atsiskaityti u atliktus darbus ir pan.). Taiau kartais tokio reikalavimo gali nebti numatyta - nusikalstam veik sudtys gali bti sukonstruotos atsivelgiant abi veikos pasireikimo formas, ne nustatant vien tik reikalavimo veikti. Taip yra konstruojant nuudy mo, sveikatos sutrikdymo sudtis. Reikalavimai veikti (pavyzdiui, suteikti pagalb nukentjusiajam, utikrinti saug traukini eism, mo kti mokesius, atvykti atlikti karin tarnyb ir pan.) visada aikiai apibriami. Negalima grasinant baudiamuoju statymu reikalauti i asmens veikti daugiau negu jis pareigotas. Nenustatyt reikalavim nevykdymas nra baudiamojo neveikimo pagrindas. 89
10 straipsnis
Bendroji dalis, UI skyrius
10-11 straipsniai
16. Asmens pareig veikti atitinkamu bdu gali lemti: 1) asmens profesija bei jo tarnybins pareigos, pavyzdiui, gydy tojas privalo suteikti medicinos pagalb, laivo kapitonas privalo su teikti pagalb vandens kelyje nelaims itiktiems monms, polici ninkas privalo ukirsti keli nusikaltimo padarymui ir pan.; 2) giminysts ryiai, pavyzdiui, tvai privalo ilaikyti vaikus; 3) pilietins pareigos, pavyzdiui, asmuo privalo praneti teis saugos institucijoms apie rengiam, darom ar padaryt nusikaltim; asmenys privalo mokti mokesius; 4) ankstesnis asmens elgesys, pavyzdiui, vairuotojas, padars ava rij, privalo suteikti pagalb nukentjusiajam; 5) sutartiniai santykiai, pavyzdiui, asmuo sipareigojs atsiskai tyti u atliktus darbus, tai ir privalo padaryti. Paymtina, kad asmens pareigojimai veikti atitinkamu bdu daniausiai bna numatyti ir kituose statymuose. Pavyzdiui, asmens pareig mokti mokesius nustato mokesi administravimo bei kiti mokestiniai statymai, {statym leidjai priima daug vairi statym, kuriuose tvirtinami atitinkami pareigojimai, taiau ne kiekvieno statymuose numatyto pareigojimo nevykdymas utraukia baudiamj atsakomyb. Baudiamoji atsakomyb atsiranda tik tada, kai statym leidjas vieno ar kito pareigojimo nevykdym pripasta nusikalstama veika. Tai sprsdamas statym leidjas paprastai atsivelgia galimus statymu nustatytos pareigos nevykdymo padarinius. 17. Traukiant asmen baudiamojon atsakomybn u neveikim reikia nustatyti jo pradi ir pabaig. Tai darant turi bti atsivelgia ma tris aplinkybes: 1) asmens pareigos daryti atitinkamus veiksmus atsiradimo mo ment; 2) asmens galimyb esamomis slygomis padaryti iuos veiksmus; 3) veiksm, kuriuos asmuo privaljo padaryti, neatlikimo moment. 18. Daniausiai nusikalstamos veikos gali bti padaromos arba tik veikimu (pavyzdiui, vagyst, plimas, iaginimas ir pan.), arba tik neveikimu (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei, deklaracijos nepateikimas, juridiniam asmeniui paskirtos bausms nevykdymas ir pan.). Taiau kai kurios nusikalstamos vei kos gali bti padaromos ir veikimu, ir neveikimu (naujagimio nuu dymas, valstybs paslapties atskleidimas, teisto disponavimo narko tinmis, psichotropinmis, stipriai veikianiomis ar nuodingomis me diagomis taisykli paeidimas ir pan.). 90
19. Apie pavojingumo ir prieingumo teisei sampratas plaiau r. BK 11 ir 12 str. komentarus. 20. Nusikalstam veik skirstymas nusikaltimus ir baudiamuo sius nusiengimus turi ne tik teorin, bet ir praktin taikomj reik m sprendiant vairius su baudiamja atsakomybe ir bausms sky rimu susijusius klausimus. Pavyzdiui, pagal BK nra baudiama u rengimsi padaryti baudiamj nusiengim, skiriasi bausmi, ku rios gali bti skiriamos u nusikaltim bei u baudiamj nusiengi m padarym sistemos, konkrei bausmi (pavyzdiui, baudos) dy diai ir pan. (r. BK 21, 42, 47 str. komentarus), baudiamasis nusi engimas neutraukia teistumo (r. BK 97 str. komentar) ir 1.1.
11 Straipsnis. Nusikaltimas
1. Nusikaltimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veiki mas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. 2. Nusikaltimai yra tyiniai ir neatsargs. Tyiniai nusikaltimai skirsto mi nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. 3. Nesunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiama jame statyme numatyta didiausia bausm nevirija trej met laisvs atmimo. 4. Apysunkis nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiama jame statyme numatyta didiausia bausm virija trejus metus laisvs ;itmimo, bet nevirija eeri met laisvs atmimo. 5. Sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija eerius metus laisvs at mimo, bet nevirija deimties met laisvs atmimo. (>. Labai sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija deimt met laisvs
iitmimo.
1. Komentuojamame straipsnyje pateikiama nusikalstamos veikos nusikaltimo svoka ir reglamentuojamas nusikaltim klasifikavimas i;im tikras grupes.
91
11 straipsnis
11 straipsnis
2. N u s i k a l t i m a s - pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. Taigi ia me straipsnyje iliko materialus-formalus nusikaltimo apibrimas, ku ris buvo ir senajame BK. statym leidjas iame apibrime iskiria du nusikaltimo momentus - materialj ir formalj. Materialusis nusikaltimo svokos momentas ireikia socialin nusikaltimo esm. Btent komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o pavojinga veika. Veikos pavojingumas pasireikia tuo, kad tokia veika ksinamasi konkreius valstybs saugomus teisinius grius (pavyzdiui, visuomenin santvark, nuosavyb, ekonomin sistem ir pan.). Btent materiali svoka leidia atsakyti klausim, kodl vienos ar kitos veikos baudiamajame statyme yra pripastamos nusikaltimu. Formalusis nusikaltimo svokos momentas ireikia teisin nusikaltimo poym, t. y. prieingum teisei, taiau vien tik i formalios nusikaltimo svokos praktikai negalima sprsti apie veikos kriminalizavimo pagrindus. Tokiu atveju tampa neaiku, kodl vienos veikos baudiamajame statyme yra laikomos nusikaltimu, o kitos - ne. Taiau reikia turti omeny ir tai, kad formalioji nusikaltimo svoka paalina analogijos instituto taikymo galimyb baudiamojoje teisje bei sulygina visus teiss paeidjus statymo atvilgiu. Taigi formalusis bei materialusis momentai nusikaltimo svokoje papildo vienas kit. 3. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalyje esania nusikaltimo svoka galima bt iskirti tokius pagrindinius nusikaltimo poymius: 1) nusikaltimas - veika; 2) nusikaltimas - pavojinga veika; 3) nusikaltimas - prieinga teisei veika; 4) nusikaltimas - veika, u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. 4. Nusikaltimu gali bti pripastama tik smoninga ir valinga vei ka, kuri pasireikia aktyvia elgesio forma - veikimu ar pasyvia elge sio forma - neveikimu (plaiau apie veikos samprat ir. BK 10 str. komentar). 5. Nusikaltimu yra pripastama ne bet kokia, o tik pavojinga veika. Taigi antruoju nusikaltimo poymiu reikt laikyti jo pavojingum. Nusi kaltimo pavojingumas reikia, kad nusikaltimu ksinamasi valstybs saugomus teisinius grius. Dl tokio ksinimosi iems teisiniams g riams padaroma ala arba sukeliama tokios alos atsiradimo grsm. Tei siniam griui, atsivelgiant jo esm, gali bti padaroma fizin, turtin, 92
moralin, politin ir pan. ala. Pavyzdiui, ksinantis teisin gr gyvyb atsiranda fizinio pobdio ala, ksinantis teisin gr nuosavyb -turtinio pobdio ala, ksinantis teisin gr garb - moralin ala ir pan. Paymtina, kad tam tikrais atvejais reali ala teisiniam griui gali bti nepadaryta. Gali bti tik sukeliama tokios alos grsm. Taip daniausiai bna rengimosi nusikaltimui ir pasiksinimo stadijose bei formali nusikaltim sudi atveju, taiau dl tokios grsms atsiradimo galimybs veika taip pat pripastama pavojinga. 6. Nusikaltimo pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savyb, kuri nepriklauso nei nuo statym leidjo, nei nuo asmen, taikani baudiamsias teisines normas, valios. statym leidjas privalo tik iskirti i veik tokias veikas, kurios yra pavojingos, ir tai tvirtinti baudiamosios teiss normomis. Nusikaltimo pavojingumas yra dina mikas, kintantis poymis. Visuomenini santyki raida lemia tai, kad vienos veikos, kurios buvo laikomos pavojingomis, praranda savo pavojingum, kartais net tampa naudingomis, o kitos veikos, kurios nebuvo pavojingos, pasidaro tokios. 7. Pavojingum lemia vairs objektyvs ir subjektyvs nusikalti mo poymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviems poymiams: pa darytos veikos pobdiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinky bms, kadangi ie poymiai yra labiau pastebimi ir lengviau vertinami nei subjektyvs poymiai. Taiau nereikia menkinti ir subjektyvi po ymi: kalts, tikslo, motyvo, kadangi ir jie daro nemaai takos veik pripastant arba nepripastant pavojinga. 8. Nusikaltimo pavojingumas yra apibdinamas dviem rodikliais: pavojingumo pobdiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobdis - kokybin nusikaltimo charakteristika. Pavojingumo pobdis daugiausia priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo teisini gri, kuriuos ksinamasi, vertingumo. Pavyzdiui, pagal pavojingumo pobd nusikaltimai, kuriais ksinamasi asmen, skirsis nuo nusikaltim, kuriais ksinamasi nuosavyb. Pavojingumo pobdiui turi takos ir padaryta ala, kadangi ji betarpikai susijusi su objektu. Padaryta ala sukelia atitinkamus pakitimus objekte. Pavyzdiui, pavojingumo pobdiu skirsis nusikaltimai, kuriais padaroma materialin, moralin arba fizin ala. Pavojingumo pobdis priklauso nuo kalts formos. Esant kitoms vienodoms slygoms tyiniai nusikaltimai pavojingumo pobdiu visada skirsis nuo neatsargi. Pavojingumo pobdiui turi takos ir kitos objektyviosios bei subjektyviosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybs.
93
11 straipsnis
11 straipsnis
94
Pavojingumo laipsnis ireikia kiekybin nusikaltimo charakteristik. Jei pavojingumo pobdis rodo, koks yra pavojingumas, t. y. jo
turinys, tai pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydio yra is pavojingumas. Nusikaltimai, kurie yra vienodi pagal pavojingumo pobd,
daniaus umo laipsn lemia daugelis faktori. Kaip vien i j reikt nurodyti iai padarytos alos dyd. Pavyzdiui, pagal pavojingumo laipsn paprasta diferenc vagyst skiriasi nuo vagysts, padarytos pagrobiant didels verts ijuojami svetim turt, tyinis vieno asmens nuudymas - nuo tyinio dviej ar pagal daugiau asmen nuudymo. Pavojingumo laipsniui takos turi ir pavojing nusikaltimo padarymo bdas, motyvai, tikslai, laikas, kitos umo aplinkybs. laipsn. 9. Pavojingos veikos padarymas dar nereikia, kad tokia veika Pavyzd bus pripastama nusikaltimu, o kaltas asmuo bus traukiamas bau iui, tyiniai diamojon atsakomybn. Nusikaltimu laikoma tik tokia pavojinga vei sveikato ka, kuri yra numatyta baudiamajame statyme. Taigi iskiriamas tre iasis nusikaltimo poymis - prieingumas teisei. s Prieingumas teisei yra formalus nusikaltimo poymis, kuris reisutrikdy kia, kad padaryta veika laikoma nusikaltimu, jei jos poymiai sutammai pa su baudiamajame statyme apraytais nusikaltimo sudties poyesant vieninga miais. Prieingumas teisei, kaip vienas i nusikaltimo poymi, nurodytas ne tik komentuojamo straipsnio 1 dalyje, bet ir BK 2 str. 4 dam pavojing lyje, kurioje sakoma, kad pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt umo pob- nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt". I dalies prieingum teisei kaip btinj nusikaltimo poym taip pat atkreiptas ddiui (objekta mesys Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos kons - vencijos 7 str. 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad niekas negali bti nuasmens teistas u veiksmus ar neveikim, kurie pagal galiojusius j vykdysveikata, mo momentu valstybs vidaus statymus arba tarptautin teis nebuvo ala - laikomi nusikaltimais". fizin, 10. Nusikaltimu laikoma ne bet kokia pavojinga ir prieinga teisei pasirei kianti veika, o tik tokia veika, u kurios padarym numatyta laisvs atmi mo bausm. Neturi reikms, ar tai terminuotas laisvs atmimas, ar kno sualoji laisvs atmimas iki gyvos galvos. mu, kalts forma tyia) turi kelis pavojing umo laipsniu s: sunks, nesunk s, neyms . Pavojing
11. Paminti nusikaltimo poymiai - veika, pavojingumas, priein gumas teisei ir baudiamumas - tarpusavyje susij. Nusikaltimo pavo jingumas ir prieingumas teisei pasireikia veika. Prieingumas teisei yra teisin pavojingumo iraika baudiamajame statyme. Nusikalti mo baudiamumas - pavojingos, prieingos teisei veikos pasekm. Kai nra bent vieno i i poymi - nra nusikaltimo. 12. Komentuojamame straipsnyje taip pat yra reglamentuotas nu sikaltim klasifikavimas tam tikras grupes. Pagal io straipsnio 2 dal nusikaltimai, atsivelgiant kalts form, skirstomi tyinius ir neat sargius, o tyiniai nusikaltimai atsivelgiant j pavojingum, kur ireikia laisvs atmimo bausms, numatytos BK straipsnio, regla mentuojanio atsakomyb u nusikaltimo padarym, sankcijoje dydis, nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Paymtina, kad neatsargs nusikaltimai jokias grupes pagal BK neskirstomi, sudaro vien neatsargi nusikaltim grup. 13. Senajame BK nebuvo atskiro straipsnio, numatanio nusikalti m skirstym atitinkamas grupes. Senajame BK pateikta tik sunkaus nusikaltimo svoka nurodant sunki nusikaltim sra, taip pat kai kuriuose straipsniuose, reglamentuojaniuose laisvs atmimo baus ms skyrim bei atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, buvo mi nima nesunkaus nusikaltimo svoka. 14. Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis tyiniai nusikaltimai ko mentuojamame straipsnyje skirstomi nesunkius, apysunkius, sun kius ir labai sunkius, - baudiamajame statyme (atitinkamo BK Spe cialiosios dalies straipsnio, reglamentuojanio atsakomyb u nu sikaltimo padarym, sankcijoje) numatytos bausms ris (laisvs atmimas) ir jos dydis. Taigi sprendiant klausim, kuriai nusikaltim grupei priskiriama viena ar kita veika, reikia isiaikinti, kokio dydio laisvs atmimo bausm numatyta BK straipsnio, reglamentuojanio atsakomyb u io nusikaltimo padarym, sankcijoje. Paymtina, kad pagal BK Specialiosios dalies straipsnio sankcij numatytas bausms dydis yra teisin nusikaltimo pavojingumo iraika baudiamajame statyme. statymo leidjas, vertindamas nusikaltimo daromos ar gresianios alos teiss saugomiems griams dyd, nustato atitinkamas sankcijas. Kuo pavojingesnis nusikaltimas, tuo grietesn bausms ris ir didesnis jos dydis numatytas BK Specialiosios dalies sankcijoje u jo padarym. Taigi tyini nusikaltim suskirstymas parodo ir tam tikr j pavojingumo laipsn bei pobd. Paiais pavojingiausiais yra laikomi labai sunks, o maiausiai pavojingais - nesunks nusikaltimai. 95
11 straipsnis
11 straipsnis
15. Nesunkiems nusikaltimams priskiriami tyiniai nusikaltimai, u kuriuos numatyta baudiamajame statyme didiausia bausm neviri ja trej met laisvs atmimo. Tai, pavyzdiui, privertimas darytis ne teist abort (BK 143 str.), trukdymas pasinaudoti rinkim ar referen dumo teise (BK 172 str.), radinio pasisavinimas (BK 185 str.) ir pan. 16. Apysunkiams nusikaltimams yra priskiriami tyiniai nusikalti mai, u kuriuos baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija trejus metus laisvs atmimo, bet nevirija eeri met lais vs atmimo. Tai, pavyzdiui, viei raginimai smurtu paeisti Lietu vos Respublikos suverenitet (BK 122 str.), nuudymas labai susijau dinus (BK 130 str.), vaiko inaudojimas pornografijai (BK 162 str.) ir pan. 17. Sunkiu nusikaltimu pripastamas tyinis nusikaltimas, u ku r baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija ee rius metus laisvs atmimo, bet nevirija deimties met laisvs atmimo. Tai, pavyzdiui, piktnaudiavimas oficialiais galiojimais (BK 123 str.), didels verts svetimo turto vagyst (BK 178 str. 3 da lis), orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame elfe ugrobimas panaudojant fizin smurt (BK 251 str. 2 dalis) ir pan. 18. Labai sunkiu nusikaltimu pripastamas tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija deimt met laisvs atmimo. Tai, pavyzdiui, idavyst (BK 117 str.), nuudymas (129 str.), narkotini ar psichotropini mediag platini mas nepilnameiams (BK 261 str.). iai nusikaltim grupei yra priskiriami ir tie nusikaltimai, u kuri padarym kartu su laisvs atmimo bausme alternatyviai sankcijoje yra numatyta ir laisvs atmimo bausm iki gyvos galvos. 19. Komentuojamame straipsnyje nusikaltimus priskiriant vienai ar kitai grupei yra vartojama formuluot baudiamajame statyme numa tyta didiausia bausm". i formuluot apibdina (reikia) laisvs at mimo bausms numatytos BK Specialiosios dalies straipsni sankci joje u konkretaus nusikaltimo padarym, virutin rib. 20. Sprendiant klausim dl nusikaltim priskyrimo atitinkamai nu sikaltim grupei atsivelgiama tik laisvs atmimo bausms dyd. Kokios kitos alternatyvios bausms yra numatytos u nusikaltimo pa darym, io klausimo sprendimui reikms neturi. 96
21. Toks komentuojamame straipsnyje numatytas nusikaltim su skirstymas atitinkamas grupes sukelia tam tikras teisines pasekmes. nusikaltim priskyrim vienai ar kitai grupei turi bti atsivelgiama sprendiant vairius baudiamosios atsakomybs ir bausms klausi mus: jeigu asmuo, teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, padar sun k arba labai sunk nusikaltim, jis, skirtingai nei asmuo, irgi teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, padars nesunk ar apysunk nusi kaltim, pagal BK 18 str. negali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, bausm jam gali bti tik velninama (plaiau r. BK 18 str. komentar); asmuo atsako tik u rengimsi padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim (plaiau r. BK 21 str. komentar); asmuo neatleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs esant atsakomyb lengvinanioms aplinkybms, jeigu jis padar sunk arba labai sunk nusikaltim (plaiau r. BK 39 str. komentar); asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, paprastai turi bti skiriama su laivs atmimu nesusijusi bausm (plaiau r. BK 55 str. komentar) ir pan. 22. Paymtina, kad pagal teisines pasekmes, kurias gali sukelti padaryta veika, visas nusikalstamas veikas (nusikaltimus ir baudia muosius nusiengimus) taip pat galima suskirstyti dvi grupes. vie n grup patekt baudiamasis nusiengimas, neatsargus nusikaltimas, nesunkus ir apysunkis tyinis nusikaltimas, o kit - sunkus ir labai sunkus nusikaltimas. Dl pirmos grups nusikalstam veik baudia majame statyme numatyta galimyb ne tik velninti skiriam baus m, bet ir plaiausiai taikyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomy bs arba bausms institutus, taip pat bausms vykdymo atidjim, tuo tarpu antros grups veik atveju baudiamasis statymas leidia tik velninti skiriam bausm.
97
Bendroji dalis, III skyrius 12 straipsnis
12 Straipsnis. Baudiamasis nusiengimas Baudiamasis nusiengimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. 1. Komentuojamame straipsnyje pateikiama nusikalstamos veikos - baudiamojo nusiengimo svoka. Senajame BK baudiamj nusi engim kaip nusikalstam veik ries nebuvo numatyta. Kaip jau minta komentuojant BK 10 str., senajame BK iskirta tik viena nusi kalstam veik ris - nusikaltimai. 2. Baudiamasis nusiengimas - pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas arba neveikimas), u kur numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. Pagal BK galima iskirti tokius baudiamojo nusiengimo poymius: 1) baudiamasis nusiengimas - veika; 2) baudiamasis nusiengimas - pavojinga veika; 3) baudiamasis nusiengimas - prieinga teisei veika; 4) baudiamasis nusiengimas - tai veika, u kuri numatyta baus m, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. 3. Baudiamasis nusiengimas kaip ir kita nusikalstama veika nusikaltimas, gali bti padaromas ir veikimu, ir neveikimu (apie vei k plaiau r. BK 10 str. komentar). 4. Baudiamasis nusiengimas yra pavojinga veika, taiau lyginant su nusikaltimu baudiamasis nusiengimas yra maiau pavojinga nusi kalstama veika. Didesn nusikaltimo pavojingum iuo atveju lemia jo objektyvs ir subjektyvs poymiai. Paprastai nusikaltimo padarymo pasekms bna sunkesns nei baudiamojo nusiengimo. Pavyzdiui, turtins alos padarymas apgaule yra pripastamas baudiamuoju nu siengimu, jeigu ia veika kitam asmeniui padaroma nedidel turtin ala (BK 186 str. 2 dalis). Didesniam nusikaltimo, palyginti su bau diamuoju nusiengimu, pavojingumui takos turi ir nusikaltimo daly ko vert. Pavyzdiui, jeigu vagysts bdu pagrobiamas nedidels ver ts svetimas turtas, tai tokia veika (aiku, jeigu nra i veik kvalifi kuojani poymi) laikoma ne nusikaltimu, o baudiamuoju nusien gimu. Danai didesn nusikaltimo nei baudiamojo nusiengimo pavo jingum lemia ir jo subjektyvs poymiai: kalt, motyvas, tikslas (pla iau apie veikos pavojingum r. BK 11 str. komentar). 98
12 straipsnis
5. Baudiamasis nusiengimas visada yra prieinga teisei veika (apie prieingum teisei r. BK 11 str. komentar). 6. Pagrindinis formalus baudiamojo nusiengimo skirtumas nuo nusikaltimo yra nusiengimo baudiamumas. Baudiamuoju nusien gimu laikoma tik tokia veika, u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. I esms formaliai irint konkreios bausms ries numatymas u nusikalstamos veikos padarym lemia ios veikos priskyrim arba baudiamajam nusiengimui, arba nusikal timui. Tokiu atveju sprendiant klausim, ar konkreti nusikalstama vei ka yra laikoma nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu, atsivelgia ma ne tai, kokios ries bausm skiriama u padaryt veik, o tai, kokios ries bausm yra numatyta BK Specialiosios dalies straips nio, reglamentuojanio atsakomyb u toki veik, sankcijoje. Visais atvejais, kai BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje u konkre ios nusikalstamos veikos padarym numatyta bausm, susijusi su laisvs atmimu (iuo atveju nesvarbu, ar alternatyviai), tokia veika laikoma nusikaltimu. Taip pat paymtina, kad statymo leidjas prie bausmi, susijusi su laisvs atmimu, pagal komentuojam straipsn nepriskiria areto. Taigi jeigu u nusikalstam veik baudiamajame statyme numatytas tik aretas arba aretas ir kita su laisvs atmimu nesusijusi bausm (bauda, laisvs apribojimas ir pan.), veika laikoma baudiamuoju nusiengimu. 7. Paymtina, kad statym leidjas, BK Specialiojoje dalyje for muluodamas nusikalstam veik sudtis, jose visada tiesiogiai nuro do, kada viena ar kita veika yra pripastama baudiamuoju nusien gimu. Pavyzdiui, BK 178 str. 4 dalyje numatyta, kad tas, kas pa grob nedidels verts svetim turt, padar baudiamj nusiengi m ir baudiamas ...". 8. Nusikalstam veik skirstymas nusikaltimus ir baudiamuo sius nusiengimus turi ne tik teisin, bet ir praktin reikm spren diant vairius baudiamosios atsakomybs bei bausms skyrimo klau simus (plaiau r. BK 10 str. komentar).
99
13 straipsnis
13 straipsnis
13 Straipsnis. Amius, nuo kurio asmuo atsako

pagal baudiamuosius statymus 1. Pagal kodeks atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudiamo jo nusiengimo padarymo buvo suj eiolika met, o io straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais - keturiolika met. 2. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo buvo suj keturiolika met, atsako u nuudym (129 straipsnis), sunk sveikatos sutrikdym (135 straipsnis), iaginim (149 straipsnis), sek sualin prievartavim (150 straipsnis), vagyst (178 straipsnis), plim (180 straipsnis), turto prievartavim (181 straipsnis), turto sunaikinim ar su gadinim (187 straipsnio 2 dalis), aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobim (254 straipsnis), narkotini ar psicho tropini mediag vagyst, prievartavim arba kitok neteist uvaldym (263 straipsnis), transporto priemoni ar keli, juose esani rengini
sugadinim (280 Straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d.
statymo Nr. IX-1992, sigal. 2004 m. vasario 14 d. (in., 2004, N r. 25-760) redakcija)
naudojim pornografijai), 261 str. (narkotini ar psichotropini mediag platinim nepilnameiams), 264 str. 2 dalyje (nepilnameio lenkim vartoti narkotines ar psichotropines mediagas), 307 str. 3 dalyje (pelnymsi i nepilnameio asmens prostitucijos), 308 str. 2 dalyje (nepilnameio traukim prostitucij), pagal baudiamj statym gali atsakyti ne jaunesnis kaip atuoniolikos met asmuo; 2) asmens galjimas bti nusikaltimo subjektu siejamas su tam tikra statym nustatyta pareiga, kurios atsiradim lemia tai, kad asmuo turi bti sulauks daugiau nei atuoniolika met, pavyzdiui, u nusikaltim, numatyt BK 314 str. (aukimo privalomj karo tarnyb vengim), pagal baudiamj statym gali atsakyti asmuo, sulauks devyniolikos met. 3. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra pateiktas baigtinis nusi kalstam veik, u kurias pagal baudiamj statym gali atsakyti asmuo, kuriam iki pavojingos veikos padarymo sujo keturiolika me l, sraas. Baudiamosios atsakomybs nuo keturiolikos met nusta tym lemia du svarbiausi kriterijai: pirma, statymo leidjo poiriu keturiolikos met sulauks asmuo geba suvokti komentuojamo straips ni o 2 dalyje rayt veik pavojingum bei galim jam taikyti bau diamojo pobdio suvarym reikm; antra, daugelis srae nuro dyt nusikalstam veik yra labai sunks arba sunks nusikaltimai mogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir ne lieiamumui, asmens nuosavybei ir turtiniams interesams, visuome ns saugumui, t. y. didiausi socialin reikm turintiems griams. 4. Asmens amius nustatomas pagal asmens dokumentus (asmens pas, asmens identifikavimo kortel, gimimo liudijim, vairuotojo pa ymjim ar kt.). Jeigu asmens amiaus negalima nustatyti pagal as mens dokumentus, skirtina teismo ekspertiz. Jei atlikus teisino eksper tiz pateikiama ivada, kuriais btent metais gim asmuo, gimimo diena laikytina paskutin t met diena. Kai asmens amius nustatomas m nesio tikslumu, gimimo diena laikytina paskutinioji to mnesio diena. Teismo ekspertizs akte nustaius tiktin asmens amiaus tarpsn (maksimal ir minimal), teisinas turt vadovautis minimaliu amiumi. 5. Atsivelgiant BK 81 str. nuostatas, darytina ivada, kad staty m leidjas pagal nusikalstam veik padariusio asmens ami, so cialin brand bei gebjim atsakyti u nusikalstamas veikas iskiria lris asmen kategorijas: pilnameius, sulaukusius atuoniolikos met, pilnameius, sulaukusius dvideimt vieneri met, bei nepilnameius nsmenis, sulaukusius keturiolikos, taiau nesulaukusius atuonioli101
3. Asmeniui, kuriam iki iame kodekse numatytos pavojingos veikos pa darymo nebuvo suj keturiolika met, Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka gali bti taikomos aukljamojo poveikio ar kitos priemo ns. 1. Galiojaniame BK yra nustatytos dvi amiaus ribos, nuo kuri nepilnameiams gali bti taikoma baudiamoji atsakomyb, t. y. eio lika ir keturiolika met. Asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, jei komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyto amiaus yra sulauks iki nusikalstamos veikos padarymo (r. BK 3 str. komentar). 2. Bendroji amiaus, nuo kurio gali bti taikoma baudiamoji atsa komyb, riba yra eiolika met, t. y. tokio amiaus sulauks asmuo gali atsakyti u nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus, kurie numatyti BK, taip pat u pasiksinim, rengimsi padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim, u nusikalstamas veikas, padarytas bendri ninkaujant, iskyrus tuos atvejus, kai: 1) nusikalstamos veikos sudtis yra sukonstruota taip, kad nusikalstamos veikos subjektui atsakomyb slygoja pilnametyst, t. y. u nusikaltimus, numatytus BK 159 str. (vaiko traukim nusikalstam veik), 160 str. (vaiko traukim vartoti vaistus ar kitas apkvaiinanias mediagas), 161 str. (vaiko traukim girtauti), 162 str. (vaiko i100
13 straipsnis
llcndroji dalis, III skyrius
13-14 straipsniai
102
kos met. Pastarj baudiamosios atsakomybs ypatumus reglamentuoja BK XI skyrius.
6. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, ku ris padar pavojing veik, aprayt BK, bet negali bti traukiamas
baudia veikio priemoni taikym nepilnameiams, kurie padar nusikaltimo ar mojon baudiamojo nusiengimo poymi turini veik, taiau nebuvo su atsako lauk Lietuvos Respublikos BK numatyto baudiamosios atsakomybs mybn amiaus (2003 m. gegus 9 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 581 patvirtinta dl to, Lietuvos Respublikos nepilnamei minimalios ir vidutins prieiros kad statymo koncepcija; Valstybs inios", 2003, Nr. 47-2080), reikt va nra dovautis Baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. sulauk statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto s 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, keturiol patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir ikos gyvendinimo tvarkos statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4970; me 2003, Nr. 38-1736) 3 str. 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad sigaliojus nau t, jiems kodeksams, jei nra j gyvendinim utikrinani statym ir kit Lietuvo teiss akt, taikomi statymai ir kiti teiss aktai, utikrin senojo BK, s senojo BPK bei Pataisos darb kodekso nuostat gyvendinim. Pa Respub vyzdiui, Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo (Valstybs inios", likos 1996, Nr. 36-807) 49 str. nustatyta, jog vaikui u nuolatinius ir piktybi statym nius teistvarkos paeidimus, taip pat u pavojingos nusikalstamos vei kos padarym, jeigu dl jo amiaus, sveikatos ar kit aplinkybi negali nustatyt ma taikyti administracins ar baudiamosios atsakomybs, gali bti tai a komos priveriamosios aukljamojo poveikio priemons: tvarka 1) spjimas; gali 2) pareigojimas vieai ar kitokia forma atsiprayti nukentjusiojo; bti 3) atidavimas tv ar kit asmen prieirai pagal laidavim; taikom 4) nam prieira (laisvalaikio apribojimas); os 5) atidavimas speciali aukljimo ir drausms staig; auklja 6) kitos statymuose numatytos priemons. mojo Be to, 1995 m. gegus 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nupoveiki tarimu Nr. 643 patvirtint Specialij vaik aukljimo ir globos nam o ar laikinj nuostat (Valstybs inios", 1995, Nr. 39-971) 24.3 punkte nukitos statyta, kad dvylikos-keturiolikos met nepilnameiai, padar visuopriemo menei pavojing (sunki) veik (pagal vidaus reikal staig (policijos) ns. 7. Kol nra speciala us statymo , reglame ntuojan io auklja mojo po
pateiktus dokumentus), gali bti priimami aukljimo ir globos namus, levams arba jiems atstojantiems asmenims praant ir vaikui sutikus, su vietimo ir mokslo ministerijos kelialapiu. i nuostat 42-49 punktuose aptartos priemons ugdymo, aukljimo ir globos namuose.
14 Straipsnis. Kalts formos

Asmuo pripastamas kaltu padars nusikaltim ar baudiamj nusiengim, jeigu jis i veik padar tyia ar dl neatsargumo. 1. Kalt pagal baudiamosios teiss teorij apibriama kaip asmens santykis su daroma pavojinga veika (veikimu arba neveikimu) ir padari niais. Jis apibdintinas tiek individualiai (asmens, daranio pavojing veik, nuostatomis visuomenje vyraujani vertybi atvilgiu), tiek so cialiai (paremtas visuomens nuostatomis asmens, daranio pavojing veik, vertybi atvilgiu). Kalt apima tiek asmens intelekto, tiek valios procesus, tarp kuri egzistuoja glaudus ryys: bet kuris valingas veiks mas nemanomas be intelektinio asmens vertinimo bei bd, kuriais gali Imti pasiektas norimas rezultatas; antra vertus, intelektinis procesas nel'.ali duoti rezultat be asmens valios iraikos. Baudiamojoje teisje, kitaip nei civilinje teisje, vyrauja subjek-ivvios kalts principas, t. y. asmuo laikomas kaltu, jeigu jis suvokia, kad sukelia pavoj, vertindamas savo intelekt ir vali kaip nukreipt veikti nepavojingai ar neveikti pavojingai (individualus kalts apibdinimas). Kita vertus, objektyvios kalts principas taikytinas tuo atveju, jeigu asmuo, vertindamas savo intelekt ir vali kaip nukreipt veikti nepavojingai ar neveikti pavojingai, sukelia pavoj, taiau tai .iivokia ne jis pats, o visuomen (socialus kalts apibdinimas). 2. Komentuojamame straipsnyje nurodant kalts formas tyi ir neatsargum detalizuojama BK 2 str. 3 dalies nuostata, kad asmuo alsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra
pad ars nusi kals tam vei k bd ama s kalt as. i . Sk irti ng as int ele kti nio ir val ini o ele me nt der iny s le mi a tai, ka d leo ri kai ir ko
mentuojamame BK straipsnyje skiriamos dvi kalts formos - tyia ir neatsargumas. Veika pripaintina padaryta t y i a , kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingum, numato ios veikos pavojingus padarinius ir t padarini siekia arba smoningai leidia jiems atsirasti. 103
14 straipsnis
Itendroji dalis, III skyrius
15 straipsnis
104
Veika pripaintina padaryta d l n e a t s a r g u m o , kai asmuo
numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus pada-
rinius, s asmens santykis su teisin reikm turiniais veikos poymiais, pavojingais padariniais ir situa bet lengvab cija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kalts esms nustaty dikai mas yra svarbus ne tik pagrindiant baudiamosios atsakomybs tai tikjosi, kym, bet ir kvalifikuojant nusikalstamas veikas bei atskiriant jas vie kad jnas nuo kit pagal subjektyviosios puss poymius. bus 5. Analizuojant valin element, pabrtina, kad asmens santykis ivengt su objektyviaisiais poymiais formalij ir materialij nusikalstam a, arbaveik sudi atvejais skiriasi. Formalij sudi atveju asmens san kai tykis apima fizin gebjim ir nor padaryti veik, o materialij sud nenu- i atveju asmens santykis apima ne tik fizin gebjim ir nor padary mat, ti veik, bet ir sukelti padarinius. kad jo 6. Pripastama, kad asmuo padar veik tyia, jeigu veik padar veikima suvokdamas visus veikos poymius, kurie sudaro nusikalstamos vei s arba neveiki kos sudt, ir nordamas, kad jo padarytos veikos poymiai atitikt baudiamajame statyme apraytos veikos poymius. mas gali 7. Jeigu nusikalstamos veikos poymiai aprayti kvalifikuotja su sukelti dtimi ir kvalifikuojanio poymio atvilgiu asmens tyia yra neapi pavojin brta, asmuo turt bti traukiamas baudiamojon atsakomybn u gus tyia padaryt nusikalstam veik, atitinkani paprastosios nusikals padari- tamos veikos sudties poymius. nius, 8. Asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus ar neveikdamas, turi nors sitikinti, kad jis veikia, laikydamasis statymo ar jam neprietarauda galjo mas, arba nenustato todl, kad statymas jam suteikia teis neveikti ir turjo arba nenustato pareigos veikti. Jeigu asmuo suvokia, kad jis paeidia numaty statym nuostatas veikti ar neveikti, ir tokia veika yra aprayta BK ti, kadkaip nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, asmuo gali bti pa trauktas baudiamojon atsakomybn nepriklausomai, ar suvok, jog jie atsiras. tokia veika aprayta BK Specialiojoje dalyje. Antra vertus, jeigu as muo, darydamas nusikalstam veik, paeidia specialias taisykles, su 4. K kuriomis jis turjo bti, bet nebuvo oficialiai supaindintas, t taisyk alt yra li neinojimas dl nesupaindinimo gali bti pagrindas netraukti as vienas i men baudiamojon atsakomybn. nusikalst amos veikos subjekty viosios puss poymi . Kalts turin sudaro psichini
15 Straipsnis. Tyinis nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas 1. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra tyinis, jeigu jis pa darytas tiesiogine ar netiesiogine tyia. 2. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine lyia, jeigu: 1) j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti; 2) j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir j norjo. 3. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas netiesiogi ne tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos vei kos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir nors j nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti. 1. Komentuojamame straipsnyje pateikiamas tyios skirstymas tiesiogin ir netiesiogin bei atskleidiama kiekvienos ries tyios esm, atsivelgiant nusikalstam veik sudi skirstym pagal konst rukcij. 2. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte pateikiamas tiesio gins tyios apibrimas formalij nusikalstam veik sudi atve ju. Formalioji nusikalstamos veikos sudtis yra tokia, kurios konst rukcija lemia, kad baudiamajai atsakomybei taikyti pakanka pagrsti fakt, jog asmuo padar pavojing ir prieing teisei
(nu sika lsta m) vei ksm (vei kim as) arb a atsi rad us stat ym o nust atyt ai par eiga i nep ra dj o jos vyk dyti , nus tojo j vyk dyti (ne vei kim as). 3 . F orm
alij nusikalstam veik sudi atveju tiesioginei tyiai yra bdingi ie poymiai: a) pavojingo nusikalstamos veikos pobdio suvokimas; b) norjimas veikti. Pirmasis poymis apibdina intelektualj tiesiogins tyios element, o antrasis - valin.
105
15 straipsnis
15 straipsnis
106
4. Pavojingo nusikalstamos veikos pobdio suvokimas yra po ymi, nusakani nusikalstam veik objekt ir objektyvij pus,
suvokimas. Veikos pavojingumo pobdio suvokimo apimtis nustato ma konkreios nusikalstamos veikos sudties poymiais.
5. N yra smoningas asmens valios nenuorjimas kreipimas (esant galimybei nukreipti vali) vykdyti statym nustaty veikti tas pareigas, kai pavojingum ir prieingum teisei lemia neveikimas esant (pavyzdiui, nepraneama apie labai sunk nusikaltim). galimyb 6. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punkte pateikiamas tiesio ei nenukre gins tyios apibrimas nusikalstam veik materialij sudi at veju. Nusikalstamos veikos materialiosios sudties konstrukcija lemia, ipti valios kad baudiamajai atsakomybei taikyti btina pagrsti fakt, jog dl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieingi yra smo teisei (nusikalstami) padariniai. ningas 7. Nusikalstam veik materialij sudi atveju tiesioginei ty asmens valios iai bdingi ie poymiai: a) pavojingo nusikalstamos veikos pobdio suvokimas; nukreipi b) numatymas, kad gali atsirasti iame kodekse numatyti padari mas nesilaik niai; c) norjimas, kad dl veikimo ar neveikimo atsirast padariniai. yti Pirmieji du poymiai apibdina tiesiogins tyios intelektualj statyme numatyt element, o treiasis - valin. o drau 8. Pavojingo nusikalstamos veikos pobdio suvokimas veiki dimo, mo atveju reikia, kad nusikalstam veik darantis asmuo suvokia, kai paeidi jog yra statyme nustatytas draudimas sukelti padarinius arba liepi mas nesukelti padarini. Paymtina, kad remiantis BK 278 str. mo pavojin 3 dalimi ir 280 str. 1 dalimi nusikalstam veik darantis asmuo suvo gum ir kia, jog egzistuoja draudimas sukelti reali grsm padariniams atsi prieing rasti. Be to, asmuo suvokia, kad savo veika jis sukelia konkreius BK Specialiosios dalies dispozicijoje apraytoje nusikalstamos veikos su um teisei dtyje nurodytus padarinius. Jeigu asmuo suvokia veikos pavojingumo pobdio ribas taip, kaip lemia veiki jos apraytos nusikalstamos veikos sudtyje, jam taikoma baudiamoji mas atsakomyb u baigt nusikalstam veik. (pavyzd iui, eidim o, mogau s laisvs varym o atvejais) . Ne veikimo atveju norjim as veikti
Jeigu asmuo suvokia veikos pavojingumo ribas siauriau, negu jos apraytos veikos sudtyje, jam taikoma baudiamoji atsakomyb u pasiksinim padaryti veik. Jeigu asmuo suvokia, kad nori sukelti padarinius, apraytus sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo sudtimi, taiau padariniai neatsiranda, jam gali bti taikoma atsakomyb ne tik u pasiksinim, bet ir rengimsi padaryti nusikaltim. Jeigu asmuo suvok veikos pavojingumo ribas, atitinkanias daugiau nei vienos nusikalstamos veikos sudties ribas, jam bus taikoma baudiamoji atsakomyb pagal veik sutapt. 9. Numatymas, kad gali atsirasti padariniai veikimo atveju, rei kia, jog veik darantis asmuo suvokia, kad tarp jo veikos ir atsiradu si padarini yra prieastinis ryys, o padarini atsiradimas konkre iu atveju yra neivengiamas ar labai tiktinas. Neveikimo atveju pa reig veikti turintis asmuo smoningai nevykdo jam nustatyto liepimo veikti ir suvokia, kad konkreiu atveju padarini atsiradimas dl parei gos nevykdymo yra neivengiamas ar labai tiktinas. Tiek veikimo, tiek neveikimo atveju tiesioginei tyiai bdinga tai, kad kaltininkas mano, jog padariniai atsiras neivengiamai. 10. Norjimas, kad dl veikimo ar neveikimo atsirast padari niai, reikia, jog veikdamas asmuo smoningai nukreipia savo pastan gas tam, kad atsirast padariniai ar kilt grsm (BK Specialiosios dalies straipsniuose nurodytais atvejais) jiems atsirasti, arba smo ningai nepradeda vykdyti pareigos, sudarydamas slygas BK Specia liosios dalies normoje apraytoje nusikalstamos veikos sudtyje nu rodytiems padariniams atsirasti. 11. Netiesiogin tyia bdinga tik nusikalstam veik materialio sioms sudtims, o j nusako tokie poymiai: a) pavojingo nusikalstamos veikos pobdio suvokimas (ir.
Padarini nenorjimas, bet smoningas leidimas jiems io at str sirasti apibdina asmens abejingum tam, kad jo daroma veika aip gali sni sukelti Specialiosios dalies normoje apraytoje nusikalstamos o veikos ko sudtyje nurodytus padarinius. Asmuo suvokia galini atsirasti me konk nta rei padarini pobd, taiau neatsisako savo pavojingo ro elgesio ir 4 nesitiki ivengti j arba realios grsms, kad jie atsiras (o jeigu pun tikisi kt - remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais: skme, ); b) nu likimaty 107 mas, kad gali atsir asti BK num atyti pada rinia i; c) pa darin i neno rjim as, bet smo ning as leidi mas jiem s atsir asti. 1 2.
15 straipsnis
15 straipsnis
rau, burtais ar kt). Kitaip tariant, asmuo nenukreipia valios tam, kad nebt prieastinio ryio tarp veikos ir padarini arba realios grsms padariniams atsirasti. 13. Vienais atvejais statym leidjas konstruoja nusikalstam vei k sudtis, neapraydamas nusikalstamos veikos poymi taip, kad bt galima aikiai sprsti, kokia tyia - tiesiogine ar netiesiogine gali bti padaroma viena ar kita nusikalstama veika, todl konkreios ries tyios iaikinimas paliekamas teismams, pavyzdiui, iuo at vilgiu laikytinas reikmingu Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodio 22 d. nutarimo Nr. 8 Dl teism praktikos sukia vimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose" 12 punktas, kuriame teigiama, kad sukiavimas bei patikto ar esan io kaltininko inioje svetimo turto pasisavinimas padaromi tik esant kaltininko tiesioginei tyiai, o ivaistymas galimas ir esant netiesio ginei tyiai" (Teism praktika", 1999, Nr. 10, p. 265). Kitais atvejais galima sprsti, kad nusikalstama veika gali bti padaroma tik tiesio gine tyia, pavyzdiui, kai nusikalstamos veikos sudtis yra formalio ji, kai straipsnio dispozicijoje yra nurodytas tikslas, veikos padarymo bdas (apgaule", verslikai", melagingai"), dalyko savybs (ap gaulingi duomenys", svetimas krinys"). 14. Komentuojamame straipsnyje apibdinta tiesiogin ir netie siogin tyia, taiau remiantis baudiamosios teiss teorija teism praktikoje skiriamos ir kit ri tyios: pagal susiformavimo mo ment - i anksto apgalvota ir staiga atsiradusi; pagal apibrtum neapibrta (nekonkretizuota) ir apibrta (konkretizuota). 15. I anksto apgalvota tyia yra tokios ries tyia, kuri atsklei dia psichin kaltininko santyk su veika kaip trunkant daugiau laiko, kuris skiriamas apgalvoti nusikalstamos veikos aplinkybes, veikimo bd ir siekiamus padarinius. Tokia tyia veikdamas asmuo paprastai laikomas pavojingesni. Staiga atsiradusios tyios atveju laikotarpis tarp nusikalstamo kslo ir veikos yra labai trumpas ar beveik nepastebimas. Asmuo, kurio psichinis santykis su veika ar jos padariniais susiformuoja staiga, laikomas maiau pavojingu, kadangi veika yra ne i anksto apgalvotas, kryptingas, asmens inicijuotas intelekto ir valios ireikimas, o atsirads netiktai, paprastai dl paties nukentjusiojo slygot aplinkybi. Staigiosios tyios atmaina yra afektin tyia, kuriai bdingai tai, jog asmuo padaro nusikalstam veik labai susijaudins, t. y. bdamas psichikai paveiktas aplinkybi- neteisto ar itin eidianio nukentjusio asmens poelgio kaltininko ar jo artimo asmens atvilgiu. 108
Veikos padarymas esant afektinei tyiai turi reikms kvalifikuojant veik kaip maiau pavojing (r. BK 130 str. ir 136 str. komentarus). Asmuo, kuris veik afektine tyia, gali bti pripaintas ribotai pakaltinamu, irtai gali turti takos taikant jam baudiamj atsakomyb ar baudiamojo poveikio priemones (r. BK 18 str. komentar). 16. Neapibrta (nekonkretizuota) tyia yra tuomet, kai kaltininkas darydamas veik suvokia veikos pavojingum, bet nesuvokia konkre taus padarini pavojingumo laipsnio, kitaip tariant, kaltinink tenkina bet kokio laipsnio atsirad padariniai, neatsivelgiant j sunkum. Neapibrtos (nekonkretizuotos) tyios atveju kaltininkas atsako u atsiradusius padarinius. 17. Apibrta (konkretizuota) tyia yra tuomet, kai asmuo konkre iai suvokia veikos pavojingumo pobd ir siekia konkrei padarini (pavyzdiui, uvaldyti konkret svetim turt, atimti gyvyb ir pan.). Apibrta (konkretizuota) tyia gali bti paprasta, kai kaltininkas siekia vieno konkretaus rezultato (pavyzdiui, nukentjusiojo mirties) arba alternatyvi, kai kaltininkas suvokia, kad jo veika gali sukelti du ar daugiau savarankik padarini, i kuri bet kurie j patenkins (pavyz diui, nukentjusiojo sveikatos sutrikdymas arba mirtis). Apibrtos (konkretizuotos) tyios atveju veika kvalifikuojama pagal jos kryptin gum ne tik tada, kai tikslas pasiekiamas, bet ir kai nepasiekiamas, .leigu padariniai nepasiekiami dl nuo kaltininko nepriklausani prie asi, veika kvalifikuotina kaip pasiksinimas sukelti padarinius, ku ri buvo siekiama. Jeigu apibrta (konkretizuota) tyia nusikalstamos veikos metu perauga neapibrt (nekonkretizuot) tyi, veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius. 18. Tyios apibrtumas turi praktins reikms atskiriant baigtas veikas nuo ksinimosi jas padaryti, pavyzdiui, iuo atvilgiu reik minga laikytina Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1998 m. birelio 2 d. nutartis, kurioje nustatyta, kad veika gali bti kvalifikuotina kaip pasi ksinimas nuudyti tik tuo atveju, jei nusikaltimas padarytas tiesiogi ne apibrta tyia, t. y. Jei kaltininkas suvok ne abstrakt daromos veikos pavojingum, bet jos pavojingum kito asmens gyvybei, nu mat gyvybs atmimo galimyb ir norjo atimti gyvyb nukentju siajam. Btent tokio turinio tyin kalt, nustatyta bylos teisminio nagrinjimo metu, leist kvalifikuoti veik kaip pasiksinim nuudy ti" (Teism praktika", 1998, Nr. 10, B4-52, p. 299). 109
16 straipsnis
Bendroji dalis, III skyrius________________________________16 straipsnis ukirsti keli padariniams atsirasti arba neatsivelgia, kad tam tikros objektyvios aplinkybs gali neleisti jam ivengti padarini. Taigi asmuo, neatsivelgdamas subjektyvias ir objektyvias aplinkybes, nepagrstai ir nepateisinamai rizikuoja. Galiojaniame BK intelektinis nusikalstamo pasitikjimo elementas apima tik nusikalstamus padarinius, taiau neakcentuojamas veikos pavojingumo pobdio suvokimas. Asmuo savo veikos pavojingum vertina abstrakiai, t. y. veika, jo vertinimu, galt bti laikoma pavojinga, taiau konkreiu atveju negalinti sukelti padarini (nepavojinga). Tai, ar kaltininkas suvokia veikos pavojingum, turi takos nustatant, ar kaltininkui taikytina atsakomyb u veikos padarym neatsargiai, ar jam netaikytina atsakomyb todl, kad susidariusi situacija yra kazusas. 4. Lengvabdikas tikjimasis ivengti padarini reikia, kad kaltininkas nepagrstai mano, jog pavojingi padariniai neatsiras, ir tikisi, kad j bus ivengta, remdamasis aplinkybmis, kurios, asmens vertinimu, turt ukirsti keli padariniams atsirasti. Tikjimasis yra pagrstas tik subjektyvia kaltininko nuomone, kad padariniai neatsiras, neatsivelgiant subjektyvias ir objektyvias aplinkybes, kurias kaltininkas turt vertinti, darydamas veik. Kaltininkas gali pasikliauti tiek savo Ilzinmis ir psichinmis savybmis, tiek kit asmen elgesiu ir bsena, mogaus sukurt objekt ar gamtos jg veikimu ir kt. is nusikalstamo pasitikjimo poymis apibdina valin element. Nusikalstamo pasitikjim apibdina btent lengvabdikas tikiimasis. Lengvabdikumas reikia, jog kaltininkas pervertina aplinkybi tak tam, kad padariniai neatsiras ar grsm atsirasti jiems nekils. Kaltininkas nepagrstai vertina aplinkybes, kurios gali ukirsti keli padarini atsiradimui, ir neteikia reikms aplinkybms, kurios gali turti takos padarini atsiradimui. Aplinkybi, kuriomis remdamasis kaltininkas tikisi ivengti nusikalsi ;im padarini, pobdis turi takos vertinant, ar veika padaryta nusikalsi amai pasitikint, ar netiesiogine tyia. Jeigu kaltininkas tikisi, kad padariniai neatsiras dl, pavyzdiui, prietar, magijos ar religini sitikinim, tai via netiesiogins tyios poymis, o jeigu kaltininkas tikisi ivengti padarini ir pasikliauja mogaus sukurt objekt ar gamtos jg veikimu, tai yra nusikalstamo pasitikjimo poymis.
16 Straipsnis. Neatsargus nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas 1. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo arba nusikalstamo nerpestingumo. 2. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikals tamo pasitikjimo, jeigu j padars asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, taiau lengva bdikai tikjosi j ivengti. 3. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikals tamo nerpestingumo, jeigu j padars asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti. 4. Asmuo baudiamas u nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padary m dl neatsargumo tik io kodekso specialiojoje dalyje atskirai numaty tais atvejais. 1. Komentuojamame straipsnyje yra apibdintas dviej ri neat sargumas nusikalstamas pasitikjimas ir nusikalstamas nerpestin gumas. Neatsargumas kaip tam tikros ries kalt skiriasi nuo tyios intelektinio ir valinio elemento reikme. 2. Nusikalstam pasitikjim apibdina: a) numatymas, kad dl asmens veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; b) lengvabdikas tikjimasis ivengti padarini. 3. Numatymas, kad gali atsirasti padariniai reikia, jog asmuo suvokia, kad tokia veika apskritai gali bti sukeliami padariniai, taiau nepateisinamai ir nepagrstai mano, jog konkreioje situacijoje padari niai neatsiras arba BK Specialiosios dalies straipsnyje nurodytais at vejais grsm jiems atsirasti nekils, kadangi asmuo, jo nuomone, pa teisinamai ir pagrstai pasitiki savo, treij asmen ar gamtos jg taka konkreiai situacijai. Asmuo nepagrstai ir nepateisinamai vertina prieastinio veikos ir padarini ryio raid, t. y. mano, kad jo veika gali bti padarini atsiradimo prieastis, taiau nenumato, kad padariniai atsiras kaip tik dl t aplinkybi, kurias kaltininkas laik nepakankama (atsitiktine) prieastimi padariniams atsirasti, arba dl t aplinkybi, dl kuri kaltininkas tikjo, kad padariniai neatsiras. Asmuo nevertina savo galimybi 110
111
16 straipsnis
1617 straipsniai
5. Nusikalstamas nerpestingumas apibudinamas taip pat dviem poymiais: a) nenumatymu, kad dl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; b) galjimu ir turjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savy bes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas, kad gali atsirasti padariniai, apibdina intelektualj nusikalstamo nerpestingumo element. Jis pasireikia tuo, kad asmuo daro veik, neatsivelgdamas visuotinai priimtinas atsargaus elgesio taisykles ar specialius reikalavimus, susijusius su vykdoma veikla arba einama tarnyba, pareigomis, profesija. Paymtina, kad atsargumo taisykls gali bti privalomos ir visiems, ir atskiroms asmen grupms. Galjimas ir turjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibdina valin nusikalstamo nerpestingumo element. Galjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris lemia, kad asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn u padaryt veik. Antra vertus, asmuo, net ir turdamas pareig numatyti padarini atsiradim, dl asmenini savybi (psichins ar fizins bkls) gali neturti galimybs suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirast. Turjimas (pareiga) numatyti yra objektyvusis nusikalstamo nerpestingumo kriterijus. Jis apibriamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklmis, tam tikru teiss aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys (plaiau r. BK 10 str. komentar). Jeigu asmuo negaljo neinoti, kad jis turi pareig veikti, bei veik neapdairiai ir neatidiai, tuo sukeldamas padarinius, jo veika pripaintina padaryta dl nusikalstamo nerpestingumo. io straipsnio komentarui reikminga laikytina Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus kolegijos 1999 m. spalio 12 d. nutartis, priimta kasacinje byloje Nr. 2K-565/1999, kurioje nurodyta, kad kvalifikuojant veik kaip neatsarg nuudym privaloma nustatyti, kad asmuo privaljo ir galjo numatyti savo veikos pasekmes, iuo atveju - kito mogaus mirt: Turjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvim. Tokia pareiga iplaukia i statymo, tarnybos pareig, profesins veiklos, gyvenimiko patyrimo ir pan. (...) Galjimas numatyti pasekmes yra subjektyvus nusikalstamo nerpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinio atitinkam pareig, galimyb konkreioje situacijoje nu112
matyti kito mogaus gyvybs atmim kaip jo veikos pasekm" (Teism praktika", 1999, Nr. 12, p. 297-301). 6. Jeigu asmuo padar veik, nenumatydamas bei negaldamas ar neturdamas numatyti padarini, tokia veika laikoma kazusu (vykiu) ir asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. 7. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad u neatsargias veikas asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn tik spe cialiai kodekse numatytais atvejais. ie atvejai yra numatyti BK Spe cialiosios dalies straipsniuose naudojant vairius juridins norm technikos bdus: a) antrosiose, treiosiose ar ketvirtosiose straipsni dalyse nuro dyta, kad straipsnyje numatyta veika (veikos) yra nusikalstama (nusi kalstamos) ir tais atvejais, kai ji (jos) padaryta (-os) dl neatsargumo. Kitaip tariant, straipsnyje nurodoma, kad veika (veikos) gali bti pa daryta (-os) tiek tyia, tiek neatsargiai (pavyzdiui, BK 270-273, 275, 276,278 str.); b) atskirose straipsni dalyse nurodyta, kad asmuo pagal straips n atsako arba veika pripastama nusikalstama tik tais atvejais, kai numatyta veika padaryta dl neatsargumo (pavyzdiui, BK 255, 257, 277 str.); c) kai kuri straipsni dispozicijose tiesiogiai nustatyta, kad vei kos padaromos dl neatsargumo (pavyzdiui, BK 132, 137, 188 str.).
17 Straipsnis. Nepakaltinamumas
1. Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas io kodekso udraust veik jis dl psichikos sutrikimo negaljo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm. 2. Asmuo, teismo pripaintas nepakaltinamu, neatsako pagal kodeks u padaryt pavojing veik. Jam teismas gali taikyti io kodekso 98 straipsnyje numatytas priveriamsias medicinos priemones. 1. P a k a l t i n a m urnas- fizinio asmens sugebjimas suvokti savo veiksm esm ir juos valdyti. Tai yra vienas i btin nusikalstamos veikos subjekto - fizinio asmens - poymi. Tik i pakaltinamo asmens baudiamasis statymas gali bei turi reikalauti daryti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo j ir u io reikalavimo nevykdym grasinti jam kriminaline bausme. 113
Bendroji dalis, UI skyrius
17 straipsnis
17 straipsnis
114
2. Lietuvos baudiamoji teis nepripasta objektyvaus pakaltinimo, todl fizinis asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsako
mybn ir jam negali bti skiriama bausm, jeigu jis pavojing ir bau diamojo statymo udraust veik padar bdamas nepakaltinamas.
Toks padars baudiamajame statyme udraust asmuo veik, netraukiamas baudiamojon atsakomybn ir nebaudiamas, nes nra ir nesuvokdamas savo veiksm esms ar negaldamas j valdyti jis ne negali gali suvokti ir jam skiriamos bausms arba baudiamojo poveikio prie bti mons esms. pripast 4. Komentuojamame straipsnyje skiriami du nepakaltinamumo kri amas nusikals terijai: 1) medicininis (biologinis), 2) juridinis (psichologinis). Medi tamos cininis (biologinis) kriterijus apibdina bendr psichin mogaus b veikos sen, o juridinis (psichologinis) kriterijus - mogaus intelekt ir vali subjektu.darant pavojing veik. Nepakaltinamu asmuo tampa tik nustaius ir medicinin, ir juridin kriterijus. 3. N 5. Medicininio (biologinio) kriterijaus iraika baudiamajame sta epak a l t i n tyme yra psichikos sutrikimas. Psichika - smegen funkcija, atspin dinti aplink ir reguliuojanti organizmo sveik su ja. Nesveika psichi a m urnas- ka yra tuomet, kai suyra visuma, sutrinka proces koordinacija. P s i c h i k o s s u t r i k i m a i apima psichikos ligas, silpnaprotyst ir tokia psichin kitus psichins veiklos sutrikimus, numatytus pagal 10-os redakcijos asmens tarptautin statistin lig ir sveikatos problem klasifikacij, patvir bsena, tint sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. sakymu Nr. 542 Dl 10-os redakcijos tarptautins statistins lig ir sveikatos pro kuri udraust blem klasifikacijos (TLK-10) vedimo" (Valstybs inios'", 2001, Nr. 50-1758). Psichikos sutrikimai vairiai paeidia mogaus jutim, atmin os t, intelekt, smon ir asmenyb, todl mogus, turintis psichikos veikos sutrikim, neadekvaiai suvokia ir vertina aplink, nepakankamai joje darymo orientuojasi ir nepajgia pasirinkti tinkam elgesio variant. Psichikos metu dl sutrikimai nepriklauso nuo mogaus valios, todl, pavyzdiui, negali psichiko bti pripastamas nepakaltinamu asmuo, kuris negaljo suprasti savo s veiksm esms arba j valdyti dl fiziologinio girtumo. i nuostat sutrikim laikomasi ir Lietuvos teism praktikoje (Lietuvos Aukiausiojo Teis o mo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. birelio 5 d. neleidia asmeniu i suvokti tokios veikos pavojing umo arba valdyti savo veiks m. Nepakalt inamas asmuo,
nutartis. Kasacin bylaNr. 2K-538, kategorija S-2.1.1.2.4). Kiekvienu konkreiu atveju siekiant nustatyti, ar mogaus psichika buvo sutrikusi darant baudiamajame statyme udraust veik, turi bti skiriama teismo psichiatrin ekspertiz. 6. Medicinin nepakaltinamumo kriterij sudaro tik psichikos sutri kimai. Jei psichin veikla sutrinka dl kitoki prieasi, pavyzdiui, dl susijaudinimo, gimdymo, apsvaigimo nuo narkotik, alkoholio ir pan., tokia bsena nelaikoma medicininiu nepakaltinamumo kriteriju mi, taiau gali turti takos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (nu udymas didiai susijaudinus (BK 130 str.), naujagimio nuudymas (BK 131 str.) ir 1.1.) arba bausms skyrimui kaip atsakomyb lengvi nanti ar sunkinanti aplinkyb (BK 59 ir 60 str.). 7. Medicinin nepakaltinamumo kriterij sudaro bet kuris vienas psichikos sutrikimas, taiau vien toks sutrikimas nelemia nepakalti namumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas slygoja toki bsen, dl kurios asmuo negali suvokti savo veiksm ar j valdyti. 8. Juridinis (psichologinis) nepakaltinamumo kriterijus apibdina tok asmens psichikos sutrikim, kuris atima jam sugebjim suvokti savo veiksm esm arba suvokiant t esm juos valdyti. Negaljimas suvokti savo veiksm esms yra intelektualusis juridinio kriterijaus poymis, o negaljimas j valdyti - valinis poymis. Juridiniam kri terijui pripainti alternatyviai pakanka vieno i i poymi. Negal jimas suvokti savo veik esms susijs tik su veikomis, kurios nuro dytos baudiamajame statyme kaip pavojingos. Intelektualusis poy mis reikia, kad asmuo nesuvokia savo veiksm esms, taip pat j pavojingumo. Negaljimas valdyti savo veiksm pasireikia tuomet, kai dl psichikos sutrikimo yra paeista valia. Asmuo, suvokdamas savo veikos pavojingum dl psichikos sutrikimo, negali nugalti po traukio vogti (kleptomanija), padeginti (piromanija) ir pan. 9. Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas nustatomas dl konkre ios baudiamuoju statymu udraustos veikos ir gali bti tik tos vei kos darymo metu. i nuostata reikia, kad asmuo, kuris dl psichikos sutrikimo nesupranta savo veiksm esms arba negali j valdyti, ne padars nusikalstamos veikos nra nepakaltinamas. Nepakaltinamas nra ir asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms paskyrimo sutriko psichika ir dl to jis negali suprasti savo veiksm esms ar j valdyti. Tokiu atveju taikomos BK 76 str. 3 dalyje numaty tos taisykls (ir. BK 76 str. komentar). 115
17-18 straipsniai
18 straipsnis
10. Asmen konkreioje baudiamojoje byloje nepakaltinamu pripasta teismas. Asmuo, teismo pripaintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK u padaryt pavojing veik. Nepakaltinamam asmeniui teismas gali taikyti priveriamsias medicinos priemones, numatytas BK 98 str. (apie tai plaiau r. BK 98 str. komentar). 18 Straipsnis. Ribotas pakaltinamumas 1. Asmen teismas pripasta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas io kodekso udraust veik tas asmuo dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu, negaljo visikai su vokti pavojingo nusikalstamos veikos pobodio ar valdyti savo veiksm. 2. Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velnina ma remiantis io kodekso 59 straipsniu, arba jis gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ir jam taikomos io kodekso 67 straipsnyje numatytos baudiamojo poveikio priemons arba io kodekso 98 straips nyje numatytos priveriamosios medicinos priemons. 3. Asmuo, padars sunk arba labai sunk nusikaltim ir teismo pripa intas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudiamj statym, taiau baus m jam gali bti velninama remiantis io kodekso 59 straipsniu. 1. Ilgamet Lietuvos teism praktika rodo, kad yra nemaai atvej, kai nusikalstamas veikas padaro asmenys, turintys tam tikr psichi kos sutrikim, kurie nesudaro pakankamo pagrindo pripainti asmen nepakaltinamu. Tokie asmenys pagal baudiamosios teiss doktrin ir kriminologij vardijami kaip ribotai pakaltinami arba asmenys, kuriems bdingos psichins anomalijos. Vienas i pagrindini baudiamosios teiss princip yra teisingumo principas, kur tvirtina BK 41 ir 54 str. Baudiamajame statyme jis realizuojamas ir numatant riboto pakaltinamumo institut, kuris teisina ribotai pakaltinam asmen baudia mosios atsakomybs ypatumus. 2. R i b o t a s p a k a l t i n a m u m a s - tokia psichin asmens bsena, kuri udraustos veikos darymo metu dl psichikos sutrikimo, nesanio pakankamu pagrindu pripainti j nepakaltinamu, neleidia asmeniui visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm. 116
3. Komentuojamame straipsnyje iskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai: 1) medicininis (biologinis); 2) juridinis (psichologinis). _Ribft_____ tai jjakjltinamu asmuo pripastnias-tik tuomet, kai bus nustatyti ir _ medicininis, ir juridinis kriterijai. 4. Medicininio (biologinio) kriterijaus iraika baudiamajame sta tyme yra psichikos sutrikimas (apie tai plaiau r. BK 17 str). Kita vertus, riboto pakaltinamumo atveju psichikos sutrikimo laipsnis ir to sutrikimo pasireikimo intensyvumas neturi bti pakankamas asmen pripainti nepakaltinamu. Kiekvienu konkreiu atveju, siekiant nusta tyti asmens psichikos sutrikimo laipsn ir intensyvum baudiamaja me statyme udraustos veikos darymo metu, turi bti skiriama teismo psichiatrin ekspertiz. Tokios ekspertizs rezultat pagrindu teismas gali pripainti asmen ribotai pakaltinamu. 5. Juridinis (psichologinis) riboto pakaltinamumo kriterijus apib dina tok asmens psichikos sutrikim, kuris tik i d a l i e s atima jam sugebjim suvokti savo veiksm esm arba suvokiant esm i dalies sugebjim juos valdyti (apie tai plaiau r. BK 17 str. komentar). 6. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dl konkreios baudia muoju statymu udraustos veikos ir gali bti tik tos veikos darymo metu. Asmen ribotai pakaltinamu pripasta teismas. 7. Asmuo, pripaintas ribotai pakaltinamu, padars baudiamj nu siengim (r. BK 12 str. komentar), neatsarg nusikaltim (r. BK 16 str. komentar), nesunk ar apysunk nusikaltim (r. BK 11 str. komentar), atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis BK 59 str. (r. BK 59 str. komentar) arba jis gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs taikant BK 67 str. numatytas baudiamojo poveikio priemones (r. BK 67 str. komentar), arba BK 98 str. numatytas priveriamsias medicinos prie mones (r. BK 98 str. komentar). 8. Asmuo, pripaintas ribotai pakaltinamu, padars sunk arba la bai sunk nusikaltim (r. BK 11 str. komentar), atsako pagal bau diamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis BK 59 str. (r. BK 59 str. komentar).
117
1819 straipsniai
19 straipsnis
9. Paymtina, kad baudiamasis statymas ne pareigoja, o sutei kia teis teismui nusprsti, ar taikyti asmeniui, pripaintam ribotai pa kaltinamu, teisines priemones, jei taip, tai kokias priemones skirti. Kiek vienu konkreiu atveju teismas privalo atsivelgti bendruosius baus ms skyrimo pagrindus (r. BK 54 str. komentar), vertinti psichikos sutrikimo tak baudiamajame statyme udraustos veikos padarymui ir nusprsti, ar atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs arba vel ninant bausm bus realizuota bausms paskirtis (r. BK 41 str. ko mentar). 10. Reikt atkreipti dmes, kad pagal Lietuvos baudiamj teis medicininio tiek nepakaltinamumo, tiek riboto pakaltinamumo kriteri jaus nesudaro socialinis nebrandumas arba socialin degradacija, t. y. asmens, sulaukusio BK 13 str. nustatyto amiaus, nuo kurio atsako pagal baudiamuosius statymus (r. BK 13 str. komentar), socialini gdi neturjimas arba praradimas dl asmenybs vystymosi ypatum, ini ar gyvenimo patirties stokos, gyvenimo bdo ir pan. Socialiai nesubrends arba degradavs asmuo laikomas pakaltinamu ir atsako pagal baudiamj statym, taiau teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 dalies 5 punktu, turi atsivelgti toki aplinkyb, kai parenka ir skiria bausm. 19 Straipsnis. Asmens atsakomyb u nusikalstam veik, padaryt apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag 1. Asmuo, kuris nusikalstam veik padar apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, nuo baudiamosios atsakomybs neatleidiamas. 2. Asmuo, kuris baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim padar bdamas prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas ir dl to ne visikai sugebdamas suvokti pavojingo nu sikalstamos veikos pobdio arba valdyti savo veiksm, atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. 3. Asmuo, kuris io straipsnio 2 dalyje nurodytomis slygomis padar sunk arba labai sunk nusikaltim, atsako pagal baudiamj staty m, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis io kodekso 59 straipsniu.
1. BK skiriamos kelios apsvaigimo nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag formos: 1) savanorikas apsvaigimas; 2) priverstinis apsvaigimas; 3) patologinis apsvaigimas; 4) fiziologinis apsvaigimas. Savanorikas f i z i o l o g i n i s a p s v a i g i m a s bna tais atvejais, kai asmuo savo noru vartoja alkohol, narkotines ar kitas psichik veikianias mediagas ir tampa lam tikros psichins bsenos, kai susilpnja veiksm stabdymo ir savikontrols procesai, atsiranda laikini psichikos pakitimai. Antra vertus, toks apsvaigimas neeliminuoja asmens ryio su ioriniu pasauliu, todl jis gali suvokti j supani aplink, nors ir ne taip gerai kaip normalios bsenos mogus. P r i v e r s t i n i s a p s v a i g i m a s bna tais atvejais, kai asmuo nugirdomas arba apsvaiginamas prie jo vali, panaudojant fizin ar psichin prievart arba apgaul. Patologinis apsvaigimas bna laikinas psichikos sutrikimas. Patologinio apsvaigimo atveju, skirtingai nuo fiziologinio apsvaigimo, asmens judesiai yra tiksls, kalba rili ir aiki. Skiriamos dvi patologinio apsvaigimo formos - epilepsin ir paranojin. Epilepsins formos atveju asmuo neteisingai, ikreiptai suvokia aplink, o paranojin forma sukelia haliucinacijas, pykt, baim. Patologinis apsvaigimas sudaro medicinin (biologin) nepakaltinamumo kriterij (r. BK 17 str. komentar). 2. Komentuojamame straipsnyje nustatyta taisykl, kad asmuo, kuris nusikalstam veik padar apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, nuo baudiamosios atsakomybs neatleidiamas. i taisykl taikoma savanoriko fiziologinio apsvaigimo atveju. Alkoholiu laikytini alkoholio produktai. Remiantis Alkoholio kontrols statymu (Valstybs inios", 1995, Nr. 44-1073) tai yra nedenatruotas etilo alkoholis, denatruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis, alkoholiniai grimai, ingredientai ir aliavos, kuriuose yra etilo alkoholio. Narkotins ir psichotropins mediagos pagal Narkotini ir psichotropini mediag pirmtak (prekursori) kontrols statym (Valstybs inios", 1999, Nr. 55-1764) yra Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojam mediag sraus raytos gamtins ar sintetins mediagos, kurios dl kenksmingo poveikio ar piktnaudiavimo jomis sukelia sunk mogaus sveikatos sutrikim, pasireikiant psichine ir fizine asmens priklausomybe nuo j, ar pavoj mogaus sveikatai (apie tai plaiau r. BK 259 str. komentar). K i t o m i s p s i c h i k v e i k i a n i o m i s mediag o m i s laikytinos bet kokios mediagos, kuri vartojimas tiek pagal paskirt, tiek ne pagal paskirt paveikia mogaus psichik, pavyzdiui, vaistai, klijai, daai, odekolonas ir pan. 119
118
19-20 straipsniai
20 straipsnis
3. Savanorikas fiziologinis apsvaigimas nuo alkoholio, narkoti ni, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, jei ios ap linkybs turjo takos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsako myb sunkinanti aplinkyb (r. BK 60 str. komentar). 4. Asmuo, kuris baudiamj nusiengim (r. BK 12 str. komenta r), neatsarg nusikaltim (r. BK 16 str. komentar), nesunk arba apysunk tyin nusikaltim (r. BK 11 str. komentar) padar bda mas prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas ir dl to ne visikai sugebdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio arba valdyti savo veiksm, atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. 5. Asmuo, kuris sunk ar labai sunk nusikaltim (r. BK 11 str. komentar) padar bdamas prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas ir dl to ne visikai sugebdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio arba valdyti savo veiksm, atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis BK 59 str. (r. B K 59 str. komentar). Paymtina, kad baudiamasis sta tymas ne pareigoja, o suteikia teis teismui velninti bausm. Kiek vienu konkreiu atveju teismas privalo atsivelgti bendruosius baus ms skyrimo pagrindus (r. BK 54 str. komentar), vertinti nugirdymo ar apsvaiginimo aplinkybes ir apsvaigimo tak nusikalstamos vei kos padarymui, nusprsti, ar velninant bausm bus realizuota baus ms paskirtis (r. BK 41 str. komentar).
3. Juridinis asmuo gali atsakyti u nusikalstamas veikas ir tuo atveju,
jeigu jas juridinio asmens naudai padar juridinio asmens darbuotojas ar galiotas atstovas dl io straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepa kankamos prieiros arba kontrols.
4. Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb nepaalina fizinio asmens,
kuris padar, organizavo, kurst arba padjo padaryti nusikalstam veik, baudiamosios atsakomybs.
5. Pagal kodeks neatsako valstyb, savivaldyb, valstybs ir savival
dybs institucija ir staiga bei tarptautin vieoji organizacija. (Lietuvos

Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo N r. IX-23I4, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004. Nr. 108-4030) redakcija)
20 straipsnis. Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb 1. Juridinis asmuo atsako tik u nusikalstamas veikas, u kuri padarym io kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomyb.
2. Juridinis asmuo atsako u fizinio asmens padarytas nusikalstamas
veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstam veik juridinio asmens naudai arba interesais padar fizinis asmuo, veiks individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujanias pareigas juridiniame asmenyje, turjo teis: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veikl.
1. Komentuojamas straipsnis tvirtina nauj institut Lietuvos baudiamojoje teisje -juridinio asmens baudiamj atsakomyb. Juridinio asmens baudiamosios atsakomybs teisinimas siejamas su Lietuvos tarptautiniais sipareigojimais bei eurointegracija. Pareig valstybms - tarptautini sutari dalyvms numatyti nacionaliniuose baudiamuosiuose statymuose juridini asmen atsakomyb nustato tokios Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys kaip Europos Tarybos 1999 m. Europos baudiamosios teiss konvencija prie korupcij (Valstybs inios", 2002, Nr. 23-851; 853) bei Jungtini Taut 2000 m. konvencija prie tarptautin organizuot nusikalstamum (Valstybs inios", 2002, Nr. 51-1929; 51-1933). Analogik pareig valstybms nustato ir Europos Sjungos 1995 m. konvencijos dl Europos Bendrij finansini interes apsaugos Antrasis protokolas (Valstybs inios", 2004, Nr. 67-2354; Nr. 112-4178). ios tarptautins sutartys nustato juridini asmen atsakomybs slygas, jose numatyt nusikalstam veik, u kuri padarym atsako juridiniai asmenys, sra, bausmi, taikom juridiniams asmenims, ris ir kitus su juridini asmen atsakomybe susijusius aspektus. 2. Juridini asmen samprata ir rys apibriamos Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.33-2.35 str. bei 2.50 str. 4 dalyje. Taigi siekiant patraukti baudiamojon atsakomybn mon, staig ar organizacij btina remtis nurodyt CK straipsni nuostatomis, nustataniomis juridini asmen poymius ir ris, taip pat specialij statym, taikom atskir moni veiklai, normomis.
120
121
20 straipsnis
Bendroji dalis, IIJI skyrius
20 straipsnis
122
3. CK 2.33 str. 1 dalyje nurodyta, kad j u r i d i n i u a s m e n i u laikoma savo pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri
gali savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsa kovu teisme. Siaurai aikinant i CK norm, galima konstatuoti, kad
joje savo vardu numatyti sandorius, savarankik tiksl ir interes turjim bei t. t. CK nusta ie t y t a, j o g j u r i d i n i a i a s me n y s g a l i bt i vi e i e j i i r pri va t i e j i (C K juridinio 2.34 str.) bei ribotos ir neribotos turtins atsakomybs (CK 2.50 str. asmens 4 dalis). V i e i e j i j u r i d i n i a i a s m e n y s yra valstybs poymia ar savivaldybs, j institucij arba kit asmen, nesiekiani naudos i: sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas - tenkinti vieuosius in juridinio teresus (CK 2.34 str. 2 dalis). Tuo tarpu p r i v a t i e j i j u r i d i asmens n i a i a s m e n y s yra juridiniai asmenys, kuri tikslas - tenkinti organi privaius interesus ir siekti komercins-materialins naudos (CK zuotuma 2.34 str. 3 dalis). Juridinio asmens ris yra svarbi aplinkyb svarstant s, galimyb patraukti juridin asmen baudiamojon atsakomybn, kadangi identitet ne visi juridiniai asmenys gali bti nusikaltimo subjektai (apie tai as, plaiau r. io straipsnio komentaro 15 punkt). Juridini asmen galjima skirstymas ribotos ir neribotos turtins atsakomybs mones tvirti s bti na bendrj nuostat Lietuvos civilinje teisje, kad kiekviena mon iekovu yra juridinis asmuo, todl pagal galiojant CK tiek udaroji akcin ar bendrov, tiek personalin mon ar kin bendrija yra juridiniai as atsakovu menys. teisme 4. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, kad juri bei gyti tam dinis asmuo atsako tik u tas nusikalstamas veikas, u kuri padary m BK Specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomyb. tikras teises ir Taigi BK nustatytas isamus nusikalstam veik, kuri nusikaltimo pareigas. subjektas gali bti juridinis asmuo, sraas. Tai, kad u konkreios Plaiai nusikalstamos veikos padarym baudiamojon atsakomybn gali bti aikinant traukiamas juridinis asmuo, nurodyta konkreiose BK Specialiosios mint dalies straipsni dalyse (pavyzdiui, BK 132 str. 4 dalis; 179 str. 4 dalis ir 1.1.). Juridinis asmuo negali bti traukiamas baudiamojon CK norm, atsakomybn, jeigu konkreiame BK Specialiosios dalies straipsnyje galima nra nurodyta, jog u tokios veikos padarym gali atsakyti ir juridinis iskirti asmuo. ir kitus juridinio asmens poymiu s: juridinio asmens turto atskirum nuo jo dalyvio turto, galjim sudaryti
5. Komentuojamo straipsnio antrojoje dalyje nustatytos juridinio asmens baudiarmosios atsakomybs slygos. Juridinis asmuo gali bti patrauktas baudiiamojon atsakomybn tik tuo atveju, jeigu: pirma, fizinis asmuo psadar nusikalstam veik; antra, fizinis asmuo nusi kalstam veik padar juridinio asmens naudai arba interesams, veik damas individualliai ar juridinio asmens vardu; treia, jeigu toks fizinis asmuo eina tam i tikras vadovaujanias pareigas ir turi teis atstovauti juridiniam asmemiui arba priimti mons vardu sprendimus, kontroliuo ti juridinio asme:ns veikl. ios slygos yra privalomos. 6. N u s i k a i l s t a m o s v e i k o s j u r i d i n i o a s m e n s nau d a i a r b a i n lt e r e s a m s reikia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstam veiik, siekia materialins ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriami jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesams. Materialin ar kitokia nauda pripaintina tais at vejais, kai juridiinis asmuo gauna paskol ar subsidij, ivengia mo kesi mokjimco arba juos sumaina, ivengia ekonomini ar kit sankcij ir pan. JJuridinio asmens interesai pripaintini tais atvejais, kai juridinis asmtuo laimi viej pirkim konkurs, gauna usakym, pripastamas paitikimu partneriu ar klientu ir pan. Juridinio asmens patraukimas baucdiamojon atsakomybn nepriklauso nuo to, ar juri dinis asmuo realijai gavo naudos. 7. Darydamass nusikalstam veik, fizinis asmuo veikia arba indi vidualiai, t. y. nemurodydamas tretiesiems asmenims, kam j i s atstovau ja ir kieno interesams veikia, arba juridinio asmens vardu, t. y. nuro dydamas tiesiogiai atstovaujamjuridin asmen, taiau bet kuriuo at veju toks asmuo weikia juridinio asmens naudai arba interesams. 8. V a d o v u j a n i o m i s p a r e i g o m i s laikytinos tokios asmens pareigos,, kurios suteikia teis duoti privalomus kitiems juri dinio asmens dairbuotojams nurodymus ar sakymus, taip pat teis formuoti juridinko asmens ar jo struktrins dalies (filialo, atstovybs, departamento, skiyriaus ir pan.) veiklos ar funkcionavimo kryptis ir atstovauti juridiniiam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu arba kont roliuoti veikl. T T e i s a t s t o v a u t i j u r i d i n i a m a s m e n i u i reikia teis veiktii juridinio asmens vardu, kai yra teisiniai santykiai su treiaisiais asmemimis tiek privatins, tiek vieosios teiss srityje. Teis p r i i m t i s p r e n d i m u s j u r i d i n i o asmens vardu reikia teis sprstti apie juridinio asmens veikl, jo dalyvavim priva tini ar viej teeisini santyki srityje ir pan. T e i s k o n t r o l i u o t i asmens v e i k l reikia teis priirti, ar tinkamai vykdoma
123
20 straipsnis
20 straipsnis
juridinio asmens veikla, taip pat teis imtis atitinkam priemoni, jeigu paaikja, kad juridinio asmens veikla nra vykdoma tinkamai arba pakankamai, kad bt pasiekti maksimals veiklos rodikliai. Prie vadovaujanias pareigas uimani asmen pirmiausia priskirtini juridinio asmens valdymo organas - mons ir pan. direktorius, prezidentas arba juridinio asmens valdymo organui atstovaujantis narys, pavyzdiui, valdybos pirmininkas, jeigu jis turi pamintus galiojimus ir 1.1. Jeigu nusikalstam veik padars fizinis asmuo neturi baudiamajame statyme nurodyt poymi, juridinis asmuo negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. 9. Tais atvejais, kai juridinis asmuo pasiymi sudtinga struktra, vadovaujanias pareigas uimaniu asmeniu gali bti pripainti juri dinio asmens struktrini padalini, pavyzdiui, filialo, atstovybs, departamento ir pan., vadovai. Kiekvienu konkreiu atveju btina tiks liai nustatyti juridinio asmens struktr, jo organ ir valdymo organ hierarchij bei teisinius ryius, juridinio asmens valdymo organ ir atskir darbuotoj kompetencijos ribas, nes nuo i aplinkybi pri klausys ir juridinio asmens baudiamosios atsakomybs klausimas. 10. Komentuojamo straipsnio treiojoje dalyje nustatytos slygos, kurioms esant juridinis asmuo g a l i b t i traukiamas baudiamo jon atsakomybn. Aptariama BK 20 str. dalis taikoma kai: pirma, nu sikalstam veik padar fizinis asmuo, kuris yra juridinio asmens dar buotojas ar galiotas atstovas; antra, nusikalstam veik asmuo pada r juridinio asmens naudai; treia, nusikalstamos veikos padarymas nepakankamos kaltininko prieiros ar kontrols, kuri privaljo u tikrinti vadovaujanias pareigas einantis asmuo, rezultatas. Paymti na, kad statym leidjo vartojama svoka Juridinis asmuo gali atsa kyti u nusikalstamas veikas" aikintina ne kaip ikiteisminio tyrimo pareigno teis sprsti, ar pradti konkret ikiteismin tyrim dl nusi kalstamos veikos padarymo, o kaip jo pareiga imtis teiss aktuose numatyt priemoni, jeigu egzistuoja slygos, numatytos BK 20 str. 3 dalyje. 11. D a r b u o t o j u pagal Darbo kodeks (Valstybs inios", 2002, Nr. 64-2569) yra fizinis asmuo, turintis darbin teisnum ir veiks num, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim. Galjimas turti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripastamas vienodas visiems Lietuvos Respublikos pilieiams. Usienio pilieiai ir asme nys be pilietybs, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai turi Lietuvos Respublikoje tok pat darbin teisnum, iskyrus statymuo124
se numatytas iimtis, kaip ir Lietuvos pilieiai. Darbinis teisnumas ir galjimas savo veiksmais gyti darbo teises bei pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sulaukusiam eiolikos met (iimtys gali bti nustatytos Darbo kodekse ir kituose darbo statymuose). J u r i d i n i o a s m e n s g a l i o t u a t s t o v u laikytinas asmuo, veikiantis pagal galiojim, prokr, pavedimo sutart ar kitais pagrindais, teistai suteikianiais teis asmeniui atstovauti juridiniam asmeniui ir veikti jo interesams. Kiekvienu konkreiu atveju btina nustatyti, ar tarp asmens, padariusio nusikalstam veik, ir juridinio asmens yra teisiniai atstovavimo santykiai. Tokiais atvejais reikia vadovautis CK ar kitais statymais, nustataniais atstovavimo juridiniam asmeniui pagrindus ir tvark. 12. Juridinio asmens darbuotojas arba galiotas atstovas nusikals tam veik padaro juridinio asmens naudai (apie tair. io straipsnio komentaro 6 punkt). 13. Nusikalstamos veikos padarymas bna nepakankamos kalti ninko prieiros ar kontrols, kuri privaljo utikrinti vadovaujan ias pareigas einantis asmuo, rezultatas. i baudiamojo statymo nuo stata reikia, kad vadovaujanias pareigas einantis asmuo (apie tai r. io straipsnio komentaro 8 ir 9 punktus) neatliko arba netinkamai atliko jam pavestas prieiros arba kontrols funkcijas ir tai slygojo nusikalstamos veikos padarym. N e p a k a n k a m a p r i e i r a ar k o n t r o l gali pasireikti tuo, kad darbuotojas ar galiotas asmuo nesupaindintas su privalomais inoti teiss aktais, juridinio asmens nustatytomis veiklos ir/arba vidaus tvarkos taisyklmis ar inst rukcijomis, vidins organizacins juridinio asmens netvarkos tolera vimu ir pan. Baudiamajame statyme tiesiogiai nenustatyti reikalavi mai juridinio asmens darbuotojo ar galioto asmens prieiros ar kont rols intensyvumui, taiau reikt manyti, jog baudiamj atsako myb juridiniam asmeniui tokiu pagrindu utraukia tik akivaizdiai nepakankama prieira ar kontrol. Jeigu juridinio asmens vadovau janias pareigas einantis asmuo tinkamai ir rpestingai atliko priei ros ir kontrols funkcijas, juridinis asmuo negali bti traukiamas bau diamojon atsakomybn. Tokiu atveju ikyla tik fizinio asmens, pada riusio nusikalstam veik, baudiamosios atsakomybs klausimas. 14. Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb nepaalina fizinio asmens, kuris padar, organizavo, kurst arba padjo padaryti nusikalstam veik (apie tai r. BK 24 str. komentar), baudiamosios atsakomybs. Tai reikia, kad juridinis asmuo, veiks komentuojama125
20 straipsnis
Bendroji dalis, IV skyrius
21 straipsnis
126
me straipsnyje nurodytomis slygomis ir padars juridinio asmens vardu nusikalstam veik, bus traukiamas baudiamojon atsakomy-
bn u draudiamos veikos padarym. Tokiais atvejais juridinis asmuo ir nurodytas fizinis asmuo traukiami baudiamojon atsakomybn atskirai,
taiau tarpvalstybin ar tarpvyriausybin kiekvien tarptautin organizacija, pavyzdiui, NATO, Jungtini Taut Organi u atveju zacija, Europos Taryba ir pan. Toki tarptautini organizacij grupei btina priskirtinos ir tos organizacijos, kuri veiklos steigimo dokumentuose nurodyti tvirtinti privilegijos ir imunitetai nuo valstybs jurisdikcijos, , kok pavyzdiui, Tarptautinis Raudonojo Kryiaus Komitetas ir pan. vaidmen 16. Juridiniam asmeniui u padaryt nusikalstam veik gali bti atliko skiriamos bausms, numatytos BK 43 str. (apie tai r. BK 43 str. fizinis asmuo. komentar), ir baudiamojo poveikio priemon - turto konfiskavimas (apie tai r. BK 67 ir 72 str. komentarus). 15. B audiam ojon atsakom ybn negali bti patraukt i valstyb , savivald ybs, valstyb s ir savivald ybs institucij a ar staiga (apie tai r. BK 44 str. komenta r) bei vieoji tarptauti n organiza cija. Vieja tarptauti ne organiza cija laikoma
IV SKYRIUS
(21-27 straipsniai)
NUSIKALSTAMOS VEIKOS STADIJOS IR FORMOS

21 Straipsnis. Rengimasis padaryti nusikaltim
1. Rengimasis padaryti nusikaltim yra priemoni ir ranki suiekoji mas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrinink telkimas ar ba kitoks tyinis nusikaltimo padarym lengvinani slyg sudarymas. Asmuo atsako tik u rengimsi padaryti sunk ar labai sunk nusikalti m. 2. Asmuo u rengimsi padaryti nusikaltim atsako pagal io straipsnio 1 dal ir io kodekso straipsn, kuris numato atitinkam baigt nusikal tim. Bausm tokiam asmeniui gali bti velninama remiantis io kodek so 62 straipsniu. 1. BK Specialiosios dalies straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos apibdinamos kaip baigtos, t. y. kaip tokios, kuriose yra visi atskiros rSies nusikalstamos veikos sudties objektyvieji ir subjektyvieji poymiai, taiau nusikalstama veika, kaip ir kiekvienas reikinys, neretai turi savo raidos, vystymosi stadijas. Todl BK Bendrojoje dalyje numatytos ir rengimosi bei pasiksinimo stadijos, tvirtinti i stadij poymiai (21, 22 str.). Rengimasis ir pasiksinimas padaromi iki nusikalstamos veikos baigiamosios stadijos, rengimosi ir pasiksinimo veiksmais kaltininkas siekia sudaryti slygas nusikalstamiems tikslams pasiekti. Pagal baudiamosios teiss doktrin rengimosi ir pasiksinimo stadijos dar vadinamos iankstine (parengtine) nusikalstama veika. 2. Paymtina, kad ne kiekvienoje nusikalstamoje veikoje iskiriamos parengtins veikos stadijos. Neretai nusikalstami kaltininko tikslai pasiekiami vientisa, nepertraukiama nusikalstama veika. Tokiais atvejais nusikalstamos veikos stadij
i s k yr i m as n e m a n o m as . K it ai s at v ej ai s n u si k al st a m oj e v ei k oj e g al i m a i
skirti ir rengimosi veiksmus, ir nusikalstamos veikos sudties realizavimo pradi, tsin, pertraukas bei pan. Jei nusikalstami kaltininko motyvai, tikslai realizuoti, jei veikoje yra visi sudties poymiai rengimosi, pasiksinimo
1 2 7
21 straipsnis
21 straipsnis
stadij iskyrimas (nors tai ir but manoma) tokioje nusikalstamoje veikoje nebetenka teisins prasms. iais atvejais kiekviena vlesn nusikalstamos veikos stadija apima anksiau buvusias: pasiksinimas - rengimsi, pabaigta nusikalstama veika - rengimsi bei pasiksinim. Todl baigtose nusikalstamose veikose rengimosi ir pasiksinimo stadijos teisins reikms neturi ir visa veika kvalifikuojama pagal konkret BK Specialiosios dalies straipsn, be nuorodos BK 21 ar 22 str. 3. Kvalifikuojant nebaigt nusikalstam veik ir taip kartu nuro dant teisinius tokios veikos kaltininko baudiamosios atsakomybs pagrindus, daromos nuorodos atitinkamai BK 21 str. 1 dal (rengi masis padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim) ar BK 22 str. 1 ar 2 dalis (pasiksinimas padaryti nusikalstam veik) ir konkret BK Specialiosios dalies straipsn, numatant baigt nusikalstam veik, kuri siekiant padaryti ir buvo atlikta parengtin veika. Parengtini nusikalstamos veikos stadij iskyrimas teisins reikms turi tuomet, kai kaltininkui nepavyksta pabaigti nusikalstamos veikos ir realizuoti jos motyv, tiksl dl nuo jo valios nepriklausani aplinkybi. 4. Rengimosi ir pasiksinimo stadijos viena nuo kitos ir nuo baig tos nusikalstamos veikos skiriasi kaltininko atlikt veiksm pobdiu, nusikalstamos veikos motyvo, tikslo, kalts realizavimo laipsniu, nu sikalstamos veikos nutrkimo momentu, skirtingu priartjimo prie baigtos nusikalstamos veikos laipsniu. Nusikalstamos veikos stadi jos, kurioje nutrko veika, iskyrimas turi reikms teisiniam padary tos nusikalstamos veikos vertinimui - kvalifikacijai, kaltininko atsa komybs diferencijavimui ir bausms individualizavimui. 5. Parengtins veikos stadijos galimos daugelyje tyini nusikals tam veik, apibdint materialiomis ar formaliomis sudtimis. Kartu paymtina, kad kai kuri tyini veik, apibdint materialiomis su dtimis, prieingumas baudiamajam statymui (nusikalstamumas) taip susietas su pavojing padarini atsiradimu, jog tokios veikos apskritai negali turti rengimosi ar pasiksinimo stadij (pavyzdiui, piktnau diavimas (BK 228 str. 1 dalis), savavaldiavimas (BK 294 str. 1 da lis). Tokiais atvejais veika, net ir smoningai nukreipta pavojingiems padariniams sukelti, nra nusikalstama, jei toki padarini neatsirado. Parengtins veikos stadijos negalimos ir tais atvejais, kai baudiamoji atsakomyb ikyla u veikas, suklusias sunki padarini pavoj, pavyzdiui, piktnaudiaujant oficialiais galiojimais, jei tai galjo pa daryti didels alos (BK 123 str.). Rengimasis nusikaltimui ir pasik128
sinimas padaryti nusikalstam veik nemanomi taip pat veikose, apibdintose formaliomis sudtimis realizuojamose neveikimu. 6. Parengtins nusikalstamos veikos subjektu gali bti asmuo, ati tinkantis nusikalstamos veikos, kuriai rengsi arba kuri pasiksino padaryti, subjekto poymius. Jei rengiantis konkreiai nusikalstamai veikai ar ksinantis j padaryti kartu padaroma ir kita savarankika nusikalstama veika, parengtins nusikalstamos veikos subjektas turi atitikti ir tos kitos veikos subjekto poymius. 7. Subjektyvioji parengtins nusikalstamos veikos pus pirmiau sia apibdinama siekiu sudaryti btinas slygas pasirengti pradti vyk dyti sumanyt nusikalstam veik ar palengvinti jos padarym, pra dti daryti nusikalstam veik ir siekti nusikalstam padarini. Rengimuisi ir pasiksinimui btina tiesiogin tyia. 8. Teisins parengtins nusikalstamos veikos pasekms kaltinin kui i esms gali bti tokios pat kaip ir u baigtos nusikalstamos veikos, nes atsakomyb u rengimsi padaryti nusikaltim ar u pasi ksinim padaryti nusikalstam veik ikyla atitinkamai pagal BK 21 str. 1 dal arba BK 22 str. 1 ar 2 dalis ir io kodekso straipsn, kuris numato baigt nusikalstam veik. Bausm parengtins nusikalstamos veikos kaltininkui turi bti skiriama sankcijos, nustatytos konkreiame BK Specialiosios dalies straipsnyje u baigt nusikalstam veik, kuri rengtasi ar kuri pasiksinta padaryti, ribose. Individualizuojant bausm u parengtin nusikalstam veik turi bti vadovaujamasi bendraisiais bausms skyrimo pagrindais (r. BK 54 str. komentar) kartu vertinant konkretaus rengimosi arba pasiksinimo pobd. Nors BK u parengtin nusikalstam veik leidia skirti toki pat bausm kaip ir u baigt nusikalstam veik, BK 21 str. 2 dalies ir 22 str. 3 dalies nuostatos, kad bausm u rengimsi ar ksinimsi gali bti velninama remiantis BK 62 str., reikia ir tai, jog parengtins nusikalstamos veikos stadijos gali bti vertinamos kaip maiau pavojingos nei baigta nusikalstama veika. 9. Sprendiant, kokioje parengtins veikos stadijoje nutrko konkreti nusikalstama veika, atribojant rengimsi ir pasiksinim nuo baigtos nusikalstamos veikos stadijos, btina nustatyti teisin jos baigtumo moment. Nusikalstama veika pagal BK laikoma baigta, kai objektyvieji ir subjektyvieji jos poymiai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK Specialiosios dalies konkretaus straipsnio dispozicijoje numatytos 129
Bendroji dalis, IV skyrius veikos sudties poymius. BK Specialiojoje dalyje 21 straipsnis nurodytose sudtyse tvirtintos kaip minta baigt nusikalstam veik sampratos, taigi kartu nurodytas ir teisinis j baigtumo momentas. Jis paprastai priklauso nuo veikos objektyviosios puss apibdinimo sudtyje. 10. Nusikalstamos veikos sudties konstrukcija gali lemti, kad teisi nis ir faktinis nusikalstamos veikos baigtumo momentai nesutampa. Tei sinis nusikalstamos veikos baigtumo momentas gali nesutapti ir su pa ties subjekto vertinimu apie padarytos veikos baigtum, pavyzdiui, kal tininkas pagrob svetim turt, kurio vert virija 250 MGL dydio sum, t. y. padar baigt nusikaltim, numatyt BK 178 str. 3 dalyje, taiau jo tikslas buvo pagrobti kelis kartus didesns verts turt. Kiekviena nusikalstama veika tikrovje sukelia aling padarini. J atsiradimas - faktinis veikos baigtumo momentas. Kai konkreios ries nusikalstam veik objektyvioji pus sudtyje aprayta pilnai, t. y. nurodyta ir veikimas (neveikimas), ir jo padariniai (materiali sudtis), teisinis toki veik baigtumo momentas siejamas su sudtyje nurodyt pasekmi kilimu. Taigi faktinis ir teisinis toki nusikalstam veik baigtumo momentai sutampa. 11. BK nurodytos ir nusikalstam veik sudtys, kuriose apibdina ma tik veika, o alingi padariniai nenurodomi ir nra btinas objektyvu sis poymis (formaliosios sudtys). Tokios sudties nurodytos veikos padarymas reikia teisin visos nusikalstamos veikos baigtumo momen t, kuris gali nesutapti su faktiniu. Nusikalstam veik apraym formaliosiomis sudtimis nulemia vairios prieastys, pavyzdiui, sudtyje apraomos veikos pavojingumo pobdis toks, kad jau pats veikimas (neveikimas) yra pakankamas pagrindas baudiamajai atsakomybei; tos paios ries veikos gali sukelti vairius padarinius, kuriuos B K ivardyti sudtinga ar net nemanoma; padariniai laiko atvilgiu gali bti nutol nuo padaryto veikimo (neveikimo). Tokiais atvejais nusikalstami padariniai tiesiogin teisin reikm turi ne nustatant nusikalstamos veikos padarymo stadij ir pagrindiant kaltininko patraukim baudiamojon atsakomybn, o skiriant ir individualizuojant bausm u tokios veikos padarym. 12. Trunkamosios nusikalstamos veikos, pavyzdiui, neteistas laisvs atmimas (BK 146 str.), neteistas aunamj ginkl, aud men, sprogmen ar sprogstamj mediag laikymas (BK 253 str.), aukimo privalomj karo tarnyb vengimas (BK 314 str.), pagal BK laikomos baigtomis, kai kaltininkas paeidia konkret teiss ak t ir nevykdo jame numatytos pareigos. Nors teisikai tokia nusikalsHendroji dalis, IV skyrius 21 straipsnis
lama veika jau baigta, teiss akto paeidimas, pareigos nevykdymas gali tstis tam tikr laik. Taigi tokios baigtos nusikalstamos veikos stadijoje toliau nepertraukiamai (kiekvienu momentu) vykdoma jos sudtis, kaltininkui net ir neatliekant joki pakartotini ar papildom veiksm. Tuo tarpu faktikai trunkamosios veikos baigiamos, kai kallininkas pats nutraukia nusikalstam veik, pavyzdiui, ilaisvina nukentjusj, teissaugos institucijoms perduoda neteistai laikom aunamj ginkl, atvyksta krato apsaugos staig, sulaikomas teissaugos institucij arba inyksta atitinkama kaltininko pareiga. 13. Tstins nusikalstamos veikos susideda i besitsiani laike ir kartas nuo karto atnaujinam vienari veiksm (neveikimo). At skirai tokie veiksmai (neveikimas) galt bti vertinami kaip sava rankika baigta nusikalstama veika ir kvalifikuojama pagal t pat BK Specialiosios dalies straipsn, taiau juos jungia tas pats tikslas, vie ninga tyia, nukreipta t pat objekt, siekiant t pai nusikalstam padarini. Taigi tokie vienariai veiksmai (neveikimas) yra sudti ns tos paios nusikalstamos veikos, pavyzdiui, nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legalizavimo (BK 216 str.), dalys (epizodai). Tokios nusikalstamos veikos laikomos baigtomis atlikus paskutinius veiksmus, btinus nusikalstamam tikslui, tyiai realizuoti. 14. Teisinis ir faktinis veikos baigtumo momentai paprastai su tampa ir nusikalstamose veikose, apraytose sudtinmis sudtimis. Sudtins sudtys, pavyzdiui, plimo (BK 180 str.), apibdinamos dviej ar daugiau veik poymiais ir jei jos nebt apjungtos viena sudtimi, galt bti kvalifikuojamos pagal atskirus BK Specialio sios dalies straipsnius. Sudtinje sudtyje tokios veikos tampa neat skiriamomis vienos nusikalstamos veikos dalimis. Todl sudtins nu sikalstamos veikos laikomos baigtomis, kai padaromos visos veikos, numatytos ir apjungtos sudtine sudtimi. 15. Jei pagal nusikalstamos veikos sudties konstrukcij baudia moji atsakomyb ikyla u suklim pavojaus kilti sunkiems padari niams (pavojaus suklimo deliktai), tokia veika laikoma baigta, kai yra atlikti veiksmai (neveikimas), numatyti sudtyje, ir jie yra pagrin das ivadai, jog ikilo realus pavojus atsirasti sunkiems padariniams, kurie tokioje sudtyje gali bti ir nekonkretizuoti, pavyzdiui, teisto disponavimo radioaktyviomis mediagomis taisykli paeidimas (BK 257 str.), kovos su epidemijomis ar ukreiamomis ligomis taisykli paeidimas (BK 277 str. 2 dalis), transporto priemoni ar keli, juose esani rengini netinkama prieira ar remontas (BK 278 str. 3 dalis).
130
131
21 straipsnis
Hcndroji dalis, IV skyrius
21 straipsnis
16. Jei nusikalstama veika sudtyje apibudinama alternatyviais veiksmais, pavyzdiui, neteistu nam gamybos stipri alkoholini grim ar aparat jiems gaminti gaminimu, laikymu ar gabenimu ar ba realizavimu (BK 201 str. 1 dalis), ar (ir) alternatyviais alingais padariniais, pavyzdiui, transporto priemoni ar keli, juose esani rengini netinkamos prieiros ar remonto padariniais (BK 278 str. 1, 2 dalys), tokia nusikalstama veika pagal BK laikoma baigta, kai atliekamas kuris nors alternatyvus veiksmas ar/ir atsiranda kurie nors sudtyje nurodyti padariniai. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2002 m. birelio 21 d. nutarimo Nr. 37 Dl teism praktikos nagrinjant psichotropini ar narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos kategorijos pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudiamsias bylas (BK 232', 2322, 2325, 23210, str.)" 16 punkte paymjo, jog jei BK straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos suformuluotos kaip alternatyvios, baudiamajai atsakomybei pakanka, kad bt padaryta bent viena i tokiame BK straipsnyje numatyt veik. 17. Kai kuri nusikaltim, paprastai labai sunki, pavyzdiui, s mokslo valstybs perversmui vykdyti organizavimo (BK 114 str. 1 d.), ksinimosi Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb (BK 115 str.), nusikalstamo susivienijimo organizavimo (BK 249 str. 3 d.), sudtys sukonstruotos taip, kad i esms dar tik parengtin veika pripastama baigtu nusikaltimu (nukirstins sudtys). 18. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyti objektyvieji ir sub jektyvieji rengimosi padaryti nusikalstam veik poymiai. Objektyvieji rengimosi poymiai yra: 1) nusikaltimo priemoni ir ranki su iekojimas, 2) nusikaltimo priemoni ir ranki pritaikymas, 3) veiki mo plano sudarymas, 4) bendrinink telkimas, 5) kitoks tyinis nusi kaltimo padarym lengvinani slyg sudarymas. Kiekvienas nuro dytas rengimosi poymis turi alternatyvi savarankik reikm, t. y. bet kurio i j nustatymas kaltininko (suprantama, esant ir kitiems statyme numatytiems rengimosi poymiams) veikoje gali bti verti namas kaip rengimasis padaryti nusikaltim. Konkretus rengimasis objektyviai gali pasireikti vairiais mintais poymiais ar j visuma. 19. N u s i k a l t i m o p a d a r y m o p r i e m o n s ir r a n ki a i - paprastai materialaus pasaulio daiktai, kuriems kaltininkas suteikia specifin nusikalstam paskirt. P r i e m o n s - taisai, renginiai, mechanizmai, prietaisai ir kt. materials daiktai, kurie da132
i ant nusikalstam veik ir ksinantis nusikaltimo objekt, dalyk tiesiogiai pastarj neveikia, nekeiia, nealoja ir pan., taiau jais sudaromos slygos, btinos nusikaltimo padarymui ar lengvinanios jo padarym. Nusikaltimo padarymo priemonmis gali bti, pavyzdiui, transporto priemons, btinos atvykti nusikaltimo padarymo viet, iSveti pagrobt turt; ryi priemons apsaugos pokalbi klausymuisi, bendrinink veiksm koordinavimui; migdomieji, siekiant umigdy-li nukentjusj ir taip palengvinti jo turto vagyst; kopios, virvs, siekiant patekti patalp, kurioje numatytas pagrobti turtas. Nusikaltimo padarymo priemonmis laikytinos ir medicinos, fizikos, chemijos, kompiuterijos, teiss bei kt. srii inios, taip pat vairi informacija, btina darant konkret nusikaltim. r a n k i a i - bet kurie daiktai, kurie naudojami darant nusikalstam veik, t. y. atliekant veiksmus (neveikim), numatytus nusikaltimo sudtyje, ir kuriais tiesiogiai ksinamasi nusikaltimo dalyk, objekt, pavyzdiui, neaunamieji, aunamieji ginklai, sprogmenys, nuodai, chemins mediagos, vairs silauimo rankiai; kiniai, buitiniai rankiai, kuriais sualojami nukentjusieji. Kaip rankiai nusikaltimui padaryti gali bti panaudojami ir gyvnai, maameiai, psichiniai ligoniai ar kiti asmenys, kurie negali bti pripastami nusikalstamos veikos subjektais. N u s i k a l t i m o p r i e m o n i ir r a n k i s u i e k o j i m a s - bet kuris teistas (pavyzdiui, perkant, skolinantis, keiiant) ar neteistas (pavyzdiui, pagrobiant, sigyjant nesilaikant teiss aktais nustatytos tvarkos) bdas, siekiant gauti nusikaltimo priemones ar (ir) rankius. Atskirais atvejais neteistas priemoni ir ranki suiekojimas gali sudaryti savarankik nusikalstamos veikos sudt. Tokiais atvejais veika kvalifikuojama pagal sutapties taisykles (r. komentuojamo straipsnio 26 punkt). 20. P r i t a i k y m a s - veiksmai, kuriais priemonms, rankiams suteikiamos tokios savybs, dl kuri jie tampa tinkamais realizuoti nusikalstamus ketinimus. Tai gali bti konkrei daikt perdirbimas, j formos pakeitimas, remontas, patobulinimas, dydi sumainimas, padarant juos portatyviniais, pavyzdiui, autuvo buos, vamzdio nupjovimas, stalo peili nusmailinimas, slptuvi automobilyje ren gimas ir pan. Terminas pritaikymas" apima ir nusikaltimo priemoni ar ranki pagaminim. 21. V e i k i m o p l a n o s u d a r y m a s - nusikaltimo padarymo priemoni, ranki gijimo, pritaikymo, bendrinink telkimo bd ar kit rengimosi veiksm numatymas; nusikaltimo padarymo eigos, lai-
133
21 straipsnis
llcudroji dalis, IV skyrius
21 straipsnis
134
ko, bd, bendrinink vaidmen numatymas ir pan.; numatymas, suplanavimas veiksm, btin likviduojant galimus nusikaltimo pdsa-
kus, realizuojant nusikalstamai gyt turt ir pan. Konstatuojant objektyvaus rengimosi stadijos poymio veiksmo plano sudarymas" bu-
vim, mas pakanka bendrai nusikalstamai veiklai, j bsimos veiklos suplanavimas, vaid , kadmen paskirstymas, suderinimas ir pan. Tai organizacin veikla, kuri kaltinin gali bti atliekama naudojant vairius bdus, pavyzdiui, tikinjim, kas paadus, papirkim, taip pat grasinimus, anta, psichin, fizin prie siekiam vart. Pastarieji bendrinink telkimo bdai atskir asmen atvilgiu o gali sukurti btinojo reikalingumo situacij (r. BK 31 str. komentar). padaryti Kadangi bendrinink telkimas (kaip ir apskritai rengimosi padaryti nu nusikalti sikaltim veiksmai) nutrksta ne kaltininko valia, tai bendrininkavimo mo eiginstituto kontekste gali bti suprantama kaip nepavyks kurstymas, ta numato iau kaltininko veikla kvalifikuotina tik pagal BK 21 str. 1 dal ir konk bendrais ret BK Specialiosios dalies straipsn, numatant atsakomyb u nusi , kaltim, kuriam buvo rengtasi ir telkiant bendrininkus. esminiai 23. Kitoks tyinis nusikaltimo padarym lengvinani slyg s bruoais sudarymas vis pirma reikia, kad BK nenumatyti visi galimi rengi mosi padaryti nusikaltim bdai (formos). Rengimusi padaryti nusi . kaltim gali bti pripastami ir kiti veiksmai, kurie neapimami for 22. B muluotmis priemoni ir ranki suiekojimas ar pritaikymas", vei e n d r i kimo plano sudarymas", bendrinink telkimas". BK 21 str. 1 dalyje n i n k nenurodyti tyiniai veiksmai (neveikimas) gali bti pripainti rengi t e l k i musi nusikaltimui, jei jie sudaro galimybes realizuoti nusikalstam m a s - ketinim ar reikmingai lengvina slygas sumanyto nusikaltimo pada asmen, rymui. Tai gali bti, pavyzdiui, finansini mons dokument sunai kurie kinimas rengiantis grobstyti jos turt; asmen, supirksiani pavogt reikaling turt, iekojimas; slptuvi nusikaltimo vykdytojams ar kitiems ben i drininkams arba pagrobtam turtui paslpti parengimas; numatytos au realizuoj kos gyvenimo bdo, judjimo marruto isiaikinimas; ryi, apsau ant gos signalizacijos ijungimas ar sugadinimas pastato patalpose i kur kaltinink numatyta pagrobti turt; sarginio uns nunuodijimas; spsties, sumai o ties, panikos suklimas minioje, siekiant nepastebtai ikraustyti ki numatyt enes, sualoti numatytas aukas ir 1.1. Sprendiant, ar konkrets, BK 21 str. 1 dalyje neivardinti, veiksmai (neveikimas) laikytini renginusikalti m, parinki mas, j galimy bi tokiai veiklai iaikini mas, patikrini mas, i asmen palenki
mui padaryti nusikaltim, turt bti vertinama ne tik pai veiksm (neveikimo) svarba sudarant galimybes ir palengvinant slygas pada-i v l i nusikaltim, bet ir visos kitos nusikalstamos veikos aplinkybs. 24. Nusikaltimo padarym lengvinani slyg sudarymas reikia ne tik slyg, reikmingai lengvinani sumanyto nusikaltimo pada rym, bet ir slyg, be kuri sumanytas nusikaltimas apskritai nega lt bti padarytas, sudarym. 25. Rengimasis padaryti nusikaltim kelia pavoj BK saugomiems ir ginamiems teisiniams griams (teisiniams santykiams), taiau ne visada rengimasis nusikaltimui utraukia baudiamj atsakomyb. Komentuojamas straipsnis gali bti taikomas tik tada, kai rengiamasi padaryti tyin sunk ar labai sunk nusikaltim. 26. Jei rengimasis padaryti konkret sunk ar labai sunk nusikallim, be poymi, numatyt komentuojamo straipsnio 1 dalyje ir atilinkamame BK Specialiosios dalies straipsnyje, pavyzdiui, sprogsta mj mediag sigijimas rengiantis teroristiniam aktui (BK 21 str. I dalis ir 250 str.), atitinka ir kitos nusikalstamos veikos sudties po ymius, veika kvalifikuotina kaip baigto, pavyzdiui, neteisto sigiji mo sprogstamj mediag ir nebaigto (rengimasis teroristiniam ak tui) nusikaltim sutaptis, pavyzdiui, BK 253 str. ir BK 21 str. 1 dalis, 250 str. Minta, kad pagal BK nusikalstamu ir baudiamu laikomas t i k rengimasis padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim. Todl jei rengimasis padaryti maiau pavojing (t. y. nesunk ar apysunk) nu sikaltim, pavyzdiui, sukiavim (BK 182 str. 1 dalis), atitinka ir ki
tos sav ara nki kos bai gtos nusi kals tam os vei kos sud tie s, pav yzd iui , dok um ent o sukl asto jim o (B K 300 str. 1 dali s) po ymi us, tai toki a vei ka kva lifik uoti na
ne kaip nusikaltim sutaptis, bet kaip pavienis baig ias nusikaltimas, t. y. kaip dokumento suklastojimas (BK 300 str.). 27. Rengimusi tiesiogiai numatyt nusikaltimo dalyk dar nesi ksinama, rengimosi veikoje nra ir kit objektyvi sumanyto nusi kaltimo sudties poymi. Kaltininkas yra nusprends, kad tik po atitinkamo pasirengimo prads daryti sumanyt nusikaltim, t. y. pereis" pasiksinimo stadij. Laiko tarpas tarp rengimosi ir pasiksi nimo padaryti nusikaltim, jei tuo metu nra suj apkaltinamojo nuo sprendio primimo senaties terminai, teisins reikms veikos kvalifi kavimui neturi. {tai gali bti atsivelgiama apibdinant kaltininko as menyb, kurios vertinimas pagal BK 54 str. 2 dalies 5 punkt yra btinas ir individualizuojant bausm. 135
21 straipsnis
Hendroji dalis, IV skyrius
21 straipsnis
28. Rengimosi bdai, ivardinti BK 21 str. 1 dalyje, atliekami akty viais veiksmais. Pagal formuluot kitoks tyinis nusikaltimo padarym lengvinani slyg sudarymas" rengimasis nusikaltimui galimas ir ne veikimu, kai, pavyzdiui, asmuo dl uimam pareig, profesijos, sta tym ar kit teiss akt reikalavim privalantis atlikti veiksmus, uker tanius keli kit asmen nusikalstamai veikai, pavyzdiui, apsaugos darbuotojas, turintis jungti signalizacij, filmavimo kameras ir pan., to nedaro ir sudaro slygas kitiems asmenims pagrobti turt. Rengimosi veiksmus, j pobd, sudtingum, trukm ir kitas aplinkybes paprastai nulemia nusikaltimo, numatyto padaryti ir kuriam pradta rengtis, sudtingumas. 29. Pagal komentuojam straipsn rengimasis padaryti nusikaltim teisin reikm turi tuomet, kai: 1) ioje stadijoje kaltininko veika nu trksta ir nepasiekia kitos nusikalstamos veikos stadijos - pasiksini mo; 2) kaltininko veika nutrksta dl aplinkybi, kurios nepriklauso nuo kaltininko valios, t. y. jam to nenorint, priverstinai, pavyzdiui, dl kaltininko nesugebjimo, nepatyrimo, ligos, neleidianios tsti nu sikalstamos veikos, dl teissaugos institucij, kit asmen sikiimo, dl nukentjusiojo pasiprieinimo. 30. Apibdinant subjektyviuosius rengimosi padaryti nusikaltim poymius, paymtina, kad iai stadijai, kaip kryptingai, tikslingai nu sikalstamai veikai, bdinga i anksto apgalvota, konkreti ar alternaty vi tiesiogin tyia, kurios turin sudaro tai, kad kaltininkas: 1) supranta nusikaltimo, kuriam rengiasi, pobd, jo sudties poy mius; 2) sitikins, kad sumanytam nusikaltimui btina pasirengti atlie kant atitinkamus veiksmus (neveikim); 3) suvokia numatyt rengimosi veiksm pobd, j svarb tolesnei nusikalstamai veikai; 4) numato prieastin ry ir jo vystymsi tarp rengimosi ir vles ni nusikalstamos veikos stadij; 5) sitikins, kad atliks numatytus pasirengimo veiksmus neapsi ribos jais ir ts savo veik, padarys sumanyt nusikaltim. 31. Rengimosi motyvas, tikslas, tyia susiformuoja iki rengimosi veiksm (neveikimo) pradios.
32. Kadangi kaltininkas, rengdamasis sumanytam nusikaltimui, suvokia jo pobd, numato padarinius ir j siekia, akivaizdu, kad gali Imti rengiamasi tik tyiniam nusikaltimui. Rengtis neatsargiam nusikaltimui pagal komentuojam straipsn nemanoma. Neatsargi nusikaltim padariniai kaltininkui nereikalingi, todl nelaukiami, neretai nenumatyta net j tikimyb (r. BK 16 str. komentar). Nenumatydainas, nesiekdamas nusikalstam padarini asmuo negali jiems rengtis. 53. Minta, kad pagal komentuojam straipsn rengimusi padaryti nusikalstam veik pripastami konkrets veiksmai (neveikimas), siekiant pasirengti konkretaus pobdio, sunkumo nusikaltimui. Nra rengimasis padaryti nusikalstam veik veiksmai dl nekonkrei veik, I y. rengimasis dl visa ko, pavyzdiui, aunamj ginkl, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag gaminimas, gijimas, laikymas, neiojimas, gabenimas neturint leidimo; neteistas stipriai veikiani ar nuoding mediag gaminimas, gijimas, laikymas, gabenimas, neturint konkretaus tikslo dl j panaudojimo. Tokios veikos, esant visiems kimkreiame BK Specialiosios dalies straipsnyje numatytos sudties poymiams, gali bti pripaintos baigtomis nusikalstamomis veikomis. 34. Pagal BK 1, 2, 10, 11, 12 ir kitus straipsnius nusikalstamomis ir baudiamomis veikomis pripastami tik konkrets veiksmai ar neveikimas, kuriais objektyviai (iorje) realizuojamas nusikalstamas kaltininko motyvas, tikslas, kalt. Taigi pagal BK nusikalstamu gali bti pripastamas tik toks rengimasis, kai kartu neatskiriamai realizuojami ir obicktyvieji, ir subjektyvieji tokios parengtins sudties veikos poymiai. Kaltininko nusikalstamos veikos motyvas, tikslas numatytam nusikaltimo padarymui sudaryti btinas ar jo padarym lengvinanias slygas, susiformavusi tyia subjektyviaisiais rengimosi padaryti nusikaltim sudties poymiais gali bti pripastami tik tada, kai jie realizuojami (objektyvizuojami) komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais (neveikimu). Todl kaltininko motyvo, tikslo, susiformavusios tyios padaryti nusikaltim atskleidimas odiu, ratu ar kita forma, jei tai nepasireikia, nerealizuojama konkreiais veiksmais (neveikimu), kuriais bt siekiama sudaryti realias slygas tolimesniems nusikalstamiems veiksmams, negali bti pripastama rengimusi nusikaltimui. Baudiamosios teiss doktrinoje tai vadinama tyios atskleidimu, jos iklimu aiktn, kuris pagal BK nra nusikalstamos veikos stadija.
136
137
21 straipsnis
Hcndroji dalis, IV skyrius
21-22 straipsniai
35. Jei kaltininko motyvas, tikslas, tyia realizuojama tik grasini mais sualoti, nuudyti ar atlikti kitus pavojingus veiksmus, tai tokia veika, esant ir kitiems BK Specialiojoje dalyje nustatytiems konkre ios nusikalstamos veikos sudties poymiams, gali bti vertinama kaip savarankikas baigtas nusikaltimas, pavyzdiui, grasinimas nu udyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat arba mogaus teroriza vimas (BK 145 str.), grasinimas vadui (BK 318 str. 1 dalis). Kitais atvejais tokio pobdio grasinimai gali bti nusikaltimo sudties b tinasis poymis, pavyzdiui, iaginimo (BK 149 str.), seksualinio prievartavimo (BK 150 str.), plimo (BK 180 str.), pasiprieinimo valstybs tarnautojui ar vieojo administravimo funkcijas atliekaniam asmeniui (BK 286 str.) sudtyse. 36. Kurstymas padaryti nusikaltim, patarimai, pamokymai, kaip padaryti ar palengvinti nusikaltimo padarym laikomi ne rengimusi padaryti nusikaltim, o bendrininkavimu, t. y. kurstymu, padjimu, nu matytu BK 24 str. 5, 6 dalyse (r. BK 24 str. 5, 6 dali komentarus). 37. Rengimasis padaryti nusikaltim kvalifikuojamas pagal komen tuojamo straipsnio 1 dal ir konkret BK Specialiosios dalies straips n, numatant nusikaltim, kuriam buvo rengiamasi. Savarankikai vie nas BK 21 str., be nuorodos ir BK Specialiosios dalies straipsn, procesiniuose baudiamosios bylos dokumentuose nenurodomas. 38. Skiriant bausm u rengimsi nusikaltimui turi bti remiamasi bendraisiais bausms skyrimo pagrindais (ir. BK 54 str. komentar). Kartu turi bti vertinta ir atsivelgta: 1) koks atlikt rengimosi nusi kaltimui veiksm (neveikimo) pobdis; 2) kokios rengimosi veiks mais (neveikimu) slygos sudarytos numatytam nusikaltimui padaryti ar padarymo palengvinimui, kokia t slyg reikm tolesnei nusi kalstamai veikai; 3) kokiu laipsniu realizuoti kaltininko numatyti ren gimosi veiksmai (neveikimas); 4) kur nutrko rengimasis ir kiek jis nutols nuo ksinimosi ar baigto nusikaltimo stadij; 5) dl koki prieasi nutrko rengimasis; 6) kokios buvo kaltininko pastangos siekiant paalinti be jo valios atsiradusias klitis tsti nusikalstam veik; 7) koks kiekvieno bendrininko (jei jie buvo) vaidmuo atliekant rengimosi veiksmus (neveikim); 8) kokios kitos aplinkybs, apib dinanios rengimsi konkreiam nusikaltimui. Rengimosi veiksmai patys savaime, nesusieti su nusikaltimo, kuriam buvo rengtasi, pobdiu, baudiamumu, neatskleidia savo pavojingumo. Individualizuojant bausm u rengimsi nusikaltimui turi bti atsivelgta ir nusikaltimo, kur padaryti kaltininkas rengsi, ob138
leki, nusikaltimo padarymo bd, pasekmes ir kitus poymius, apibdinanius nusikaltimo pavojingum, viet BK Specialiosios dalies sistemoje. 39. Bausm u rengimsi padaryti nusikaltim skiriama pagal BK Specialiosios dalies straipsn, numatant nusikaltim, kuriam buvo ren giamasi. Atsivelgus visas bylos aplinkybes kaltininkui gali bti ski riama ir velnesn, negu statymo nustatyta bausm (r. BK 62 str. komentar). 40. Vien tai, kad BK nustatyta baudiamoji atsakomyb u rengi msi ne bet kuriai nusikalstamai veikai, o tik sunkiems ar labai sun kiems nusikaltimams, nors u pasiksinim baudiamoji atsakomyb ;ali ikilti pradjus daryti ir nusikaltimo, ir baudiamojo nusiengi mo sudt, rengimasis gali bti laikomas, visoms kitoms aplinkybms esant tapaioms, maiau pavojinga veika nei pasiksinimas. Paymti na, kad ne bet kurie rengimosi veiksmai (neveikimas), nors ir formaliai nutinkantys poymius, numatytus komentuojamo straipsnio 1 dalyje, utraukia baudiamj atsakomyb. Jei rengimasis nesudar slyg, i esms padidinani tikimyb pasiekti numatytus nusikalstamus pada rinius, jei ir be atlikto rengimosi bt buv manoma tsti nusikalsta m veik ir realizuoti nusikalstamus ketinimus, pasiekti numatytus nu sikalstamus padarinius, tokia kaltininko veika gali bti vertinama kaip maareikmikumas (r. BK 37 str. komentar).
22 Straipsnis. Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik

1. Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik yra tyinis veikimas ar
neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar bau diamasis nusiengimas, jeigu veika nebuvo baigta dl nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi.
2. Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik yra ir tada, kai kaltinin
kas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todl, kad ksinasi netin kam objekt arba naudoja netinkamas priemones. S i o straipsnio 1 arba 2 dal ir io kodekso straipsn, kuris numato ati tinkam baigt nusikaltim. Bausm tokiam asmeniui gali bti velni nama remiantis io kodekso 62 straipsniu.
3. Asmuo u pasiksinim padaryti nusikalstam veik atsako pagal
139
22 straipsnis
Hendroji dalis, IV skyrius
22 straipsnis
1. Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik - numatyto ir siekia mo padaryti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties vykdy mo pradia. Tai paprastai bna rengimosi stadijoje sudaryt slyg, btin nusikalstamai veikai padaryti ar lengvinani jos padarym, panaudojimas tsiant kaltininko veik. Kita vertus, pasiksinimas mano mas ir be rengimosi padaryti nusikaltim stadijos. Pasiksinimo metu, skirtingai nei rengimosi stadijoje kaltininkas pradeda tiesiogiai ksintis nusikalstamos veikos objekt, dalyk ir sukelia jiems real pavoj ar net padaro al. Tai tarpin stadija tarp rengimosi ir baigtos nusikalsta mos veikos (apie tai plaiau taip pat r. BK 21 str. komentar). 2. Komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti objektyvieji ir subjektyvieji pasiksinimo padaryti nusikalstam veik poymiai. Ob jektyvieji poymiai yra veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pra dedama daryti nusikalstama veika; aplinkybs, dl kuri, prieingai nei dl kaltininko ketinim, pradta veika nepabaigiama. 3. Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik gali bti atliekamas veikimu ar (reiau) neveikimu (pavyzdiui, motina, siekdama nauja gimio mirties, jo nemaitina, serganio neslaugo, taiau socialini dar buotoj sikiimas igelbsti naujagim). Kokie veiksmai (neveikimas) gali bti pripainti pasiksinimu, koks j pobdis, turinys priklauso nuo numatytos ir realizuojamos nusikalstamos veikos sudties. Jei su dtyje numatytas veikimas, tokia sudtis realizuojama aktyviais veiks mais, jei neveikimas, pasiksinimas pasireikia nurodytu neveikimu. Pasiksinimas neveikimu paprastai manomas nusikalstamose veiko se, apibdintose materialiomis sudtimis, pagal kurias tarp veiksm (neveikimo) ir j padarini atsiradimo manomas laiko tarpas. 4. Pasiksinimu, o ne rengimusi gali bti pripainti ir veiksmai, kurie pradtos vykdyti veikos sudtyje tiesiogiai nenurodyti (pavyz diui, dl j vairovs), bet padaromi prie pat veikim, tiesiogiai numatyt sudtyje, pavyzdiui, usimojimas peiliu, siekiant sualoti kit asmen. Tokie veiksmai taip pat atskleidia sumanytos ir numaty tos pradti vykdyti veikos sudtyje veikos esm, krypt, yra jos pra dia ir sudtin dalis, be j veika paprastai bt tiesiog nemanoma. Tokie veiksmai atitinka ksinimosi akivaizdumo poym, kadangi k sinimasis laikomas akivaizdiu ne vien tada, kai jis yra pradtas, bet ir tada, kai jis tiesiogiai gresia nukentjusiojo teisms, valstybs ar visuomens interesams (r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. birelio 13 d. nutarimo Nr. 4 Dl teism praktikos taikant statymus dl btinosios ginties ir jos rib perengimo" 6 punkt). 140
5. Aplinkybs, nepriklausanios nuo kaltininko valios, dl kuri nebaigta veika, - vairaus pobdio aplinkybs, neleidianios sk mingai pabaigti pradt nusikalstam veik. Jos gali bti vairios, bet btent jos, o ne pats kaltininkas sustabdo nusikalstam veik, pavyz diui, pasiksinimo metu sijungia apsaugos sistema, nukentjusiojo pasiprieinimas yra toks, jog kaltininkas nepajgus j palauti; netik tai pasirodo kiti asmenys, pavyzdiui, pareignai, liudytojai nusikals tamos veikos vietoje; tik pasiksinimo metu paaikja naudojam prie moni ar ranki netinkamumas ar kitoks nepakankamas kaltininko pa sirengimas nusikalstamai veikai. ioms aplinkybms bdinga tai, jog btent jos neleidia kaltininkui pabaigti nusikalstamos veikos. Kalti ninkas aplinkybi, neleidiani pabaigti pradt nusikalstam veik, nenumato iki ksinimosi pradios, o jei ir numato, j nevertina kaip galini sutrukdyti pabaigti nusikalstam veik. Mint aplinkybi, j pobdio isiaikinimas svarbus nustatant pasiksinimo pavojingu mo laipsn, apibdinant kaltininko asmenyb, nes tai parodo, kaip pasirengs, kiek agresyvus, rytingas, atkaklus buvo kaltininkas, siekdamas realizuoti savo nusikalstamus ketinimus. 6. Subjektyviosios pasiksinimo puss turinys priklauso nuo nu sikalstamos veikos, kuri kaltininkas pradeda daryti sudties konst rukcijos. Jei nusikalstamos veikos motyvas, tikslas yra btini tokios veikos sudties poymiai, tai kaltininko motyvas, tikslas turi bti ta pats nurodytiems daromos nusikalstamos veikos sudtyje. Kitais at vejais kaltininko motyvas, tikslas gali bti vairs ir pagrindiant bau diamj atsakomyb u pasiksinim juos neatsivelgiama. ie subjektyvs pasiksinimo poymiai vertinami skiriant ir individualizuolant bausm. Pasiksinimas - kryptinga, tikslinga veika, todl padaro mas tik tiesiogine tyia, kuri gali bti i anksto apgalvota ar staiga k i l u s i , konkreti arba alternatyvi. Jei kaltininkas pasiksina padaryti nusikalstam veik, aprayt materialia sudtimi, jis suvokia pradeda mos veikos pavojing pobd, numato jos padarinius ir j siekia. Kar iu subjektas supranta prieastingumo ry tarp jo daromos veikos ir siekiam veikos sudtyje numatyt padarini. Jei pasiksinama padai vti nusikalstam veik, aprayt formalia sudtimi, kaltininkas suvok i a pavojing pradedamos veikos pobd ir siekia t veik pabaigti, k-i pasiksinama padaryti nusikalstam veik, apibdint alternatyvia sudtimi, tai kaltininko kaltei rodyti pakanka nustatyti, kad jis suvok pavojing bent vieno i alternatyvi veiksm pobd ir (ar) numat bent vien i alternatyvi padarini, nurodyt sudtyje, ir to siek.
141
22 straipsnis
22 straipsnis
7. Pasiksinimo metu kaltininkas nenumato aplinkybi, kurios su trukdyt pabaigti pradt nusikalstam veik, arba numato tokias ap linkybes, bet vis tiek yra sitikins, kad jos nesutrukdys vykdyti nu sikalstamus ketinimus. 8. Pasiksinimas galimas daugelyje tyini nusikalstam veik, ap rayt materialiomis sudtimis. Veik sudi objektyviosios puss konstrukcija (apibdinimas) lemia tai, kad pasiksinimas nusikalsta mose veikose, apibdintose formalia sudtimi, manomas, kai veikos objektyviosios puss turin sudaro du ar daugiau veiksm, kai tarp veik sudarani veiksm (pradios ir pabaigos) yra atotrkis laike. Pasiksinimas paprastai negalimas nusikalstamose veikose, apibdin tose formaliomis sudtimis, kuriose jau pirmo veiksmo (ar bet kurio i numatyt ar nenumatyt sudtyje alternatyvi veiksm) padarymas ireikia nusikalstamos veikos esm ir ji laikomas baigta veika, pavyzdiui, eidimas (BK 155 str. 1 dalis). Pasiksinimas nemanomas ir nusikalstamose veikose, kuri sudtys BK sukonstruotos taip, kad ne tik pasiksinimas, bet ir rengimasis padaryti veik laikomi baigtu nusikaltimu (nukirstins sudtys), pavyzdiui, ksinimasis Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb (BK 115 str.), antikonstitucins gru ps ar organizacijos krimas (BK 121 str.). 9. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta pasiksinimo sam prata apima baigto ir nebaigto pasiksinimo ris. Pasiksinimas lai komas b a i g t u, kai kaltininkas mano, kad padar visk, kas buvo numatyta ir btina siekiant nusikalstam padarini. Kaltininkas sitiki ns, kad numatytas rezultatas bus pasiektas ir be koki nors papildo m veiksm. Taiau veika nebaigiama arba neatsiranda padarini dl nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi, pavyzdiui, kaltinin kas siekdamas nuudyti ov ir pataik nukentjusj, taiau laiku suteikta medicinin pagalba jo gyvyb igelbjo ir pan. Baigtas pasi ksinimas galimas ir nusikalstamose veikose, apibdinamose forma liomis sudtimis, kuriose numatyt veik sudaro ne tik kaltininko veiks mai, bet ir atitinkamas kit asmen veikimas ar neveikimas, pavyzdiui, asmuo, siekdamas papirkti valstybs tarnautoj, jo kabinete paliko vok su pinigais, kuriuos rads tarnautojas kreipsi specialisias tarnybas (BK 22 str. 1 dalis ir 227 str.). Toks pasiksinimas subjekty vija prasme labiausiai priartja prie baigtos nusikalstamos veikos sta dijos.
10. Pasiksinimas laikomas n e b a i g t u, kai kaltininkas suvokia, kad veika nepabaigta, nes nepavyko atlikti viso to, kas buvo numaty ta ir btina nusikalstamiems padariniams atsirasti. Taigi nepabaigto pasiksinimo atveju nusikalstama veika nepabaigta ne tik objektyviai, bet ir subjektyviai, pavyzdiui, siekdamas nuudyti kaltininkas ov nukentjusj, bet nepataik ar usikirto ginklas ir pan. Nebaigtas pasi ksinimas galimas ir materialiomis, ir formaliomis sudtimis apraytose nusikalstamose veikose, kuriose apskritai manoma pasiksinimo sta dija. Pasiksinimas gali bti nepabaigtas tiek dl aplinkybi, nepri klausani nuo kaltininko valios, tiek dl aplinkybi, priklausani nuo kaltininko valios, pavyzdiui, kaltininkui savanorikai atsisakius pabaigti nusikalstam veik (apie tai plaiau ir. BK 23 str. komentara). 11. Pagrindinis kriterijus, skiriantis baigt ir nebaigt pasiksini mus, - subjektyvus, t. y. kaltininko sitikinimas, kad atlikta veika baig ta ar nebaigta. Ir baigtas, ir nebaigtas pasiksinimas kvalifikuojamas pagal komentuojamo straipsnio 1 dal. Mint pasiksinimo ri i skyrimas turi reikms vertinant pasiksinimo pavojingum, indivi dualizuojant bausm. 12. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytos netinkamo pasi ksinimo rys, kai kaltininkas dl klaidos ar savo tamsumo, neima nymo nesuvokia, kad ksinasi netinkam objekt ar naudoja netin kamas priemones. Formuluot netinkam objekt" i esms reikia netinkam dalyk", nes netinkami objektai" nra saugomi baudia muoju statymu, tuo tarpu ir netinkamo pasiksinimo atvejais baudia moji atsakomyb kaltininkui gali bti taikoma. Sistemikai vertinant komentuojamo straipsnio 2 dalies ir BK 21 str. 1 dalies nuostatas, paymtina, jog formuluot netinkamos priemons" nereikia, jog ne manomas netinkamas pasiksinimas netinkamais rankiais (ir. BK 21 str. komentaro 19 punkt) kaltininko veika taip pat vertintina pa gal BK 22 str. 2 dal. 13. Pasiksinimu netinkam o b j e k t (ar dalyk) laikytini atvejai, kai: 1) nusikalstamos veikos dalyko apskritai nra (pavyzdiui, vietoj narkotini priemoni nusiperkami, pagrobiami kreidos milte liai; siekiant pagrobti pinigus atrakinamas tuias seifas); 2) pasiksi nimo dalykas yra neteks t savybi, dl kuri jis buvo saugomas baudiamojo statymo (pavyzdiui, siekiant nuudyti aunama ne , kaltininko nuomone, miegant, bet jau mirus asmen). 143
142
Bendroji dalis, IV skyrius 22 straipsnis
22 straipsnis
14. Pasiksinimu n e t i n k a m o m i s p r i e m o n m i s (ar rankiais) laikytini atvejai, kai pasiksinimui per kaltininko klaid pa naudojamos priemons (ar rankiai), kurie: 1) tik konkreiu atveju negali sukelti siekiam pasekmi (pavyzdiui, siekiant nuudyti nu kentjusj aunama i neutaisyto ginklo); 2) apskritai neturi savy bi, galini sukelti nusikalstamas pasekmes (pavyzdiui, siekiant nu udyti vietoje nuod nukentjusiajam maist supilami nekenksmin gi milteliai). Pasiksinimu netinkamomis priemonmis (ar rankiais) laikytini ir atvejai, kai atliekant tam tikrus veiksmus, pavyzdiui, bur tais, maldomis, nuirjimu bloga akimi, apavais, ukalbjimais sie kiama pakenkti kit asmen sveikatai, ivaizdai, karjerai, eimyni niam gyvenimui. Taip netinkamai pasiksinama ne dl kaltininko klai dos, o dl jo visiko neimanymo, tamsumo, neiprusimo. Tokia vei ka, jei j padars asmuo nepripastamas nepakaltinamu, vertintina kaip nebaudiamas tyios atskleidimas ar kaip maareikmikumas (apie tai plaiau r. BK 37 str. komentar), bet ne kaip pasiksini mas, numatytas komentuojamame straipsnyje. 15. Nors paminti netinkamo pasiksinimo atvejai nusikalstam padarini nesukelia, kaltininkas atlieka veiksmus, gyvendindamas iki veikos susiformavusi tiesiogin tyi padaryti konkrei nusikalsta m veik ir sukelti pavojingus padarinius. Tai rodo ir kaltininko, ir jo veikos pavojingum. Nusikalstama veika nepabaigiama dl kaltinin ko klaidos. Todl baudiamoji atsakomyb u netinkam pasiksini m taikoma bendrais pagrindais ir atsivelgiant klaidos baudiamo joje teisje taisykles (r. BK 15 str. komentar). 16. Pasiksinimu gali bti sukeliami nusikalstami padariniai, ta iau jie paprastai bna ne tie, kurie numatyti nusikalstamos veikos sudtyje ir kuri siek kaltininkas. Kvalifikuojant toki veik (visiems kitiems numatytos ir realiai padarytos veikos poymiams esant tapatiems ar vienariams) atsivelgiama objekto, kur buvo numatyta pasiksinti ir kur realiai (i tikrj) pasiksinta, r, siektos ir rea liai padarytos alos pobd, dyd, tyios r. Jei numatyta ir realiai pasiksinta t pat objekt, padaryta maesn negu siekta, bet to paties pobdio ala, pavyzdiui, siekta sunkaus sveikatos sutrikdy mo (BK 135 str.), taiau realiai nukentjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.), veika kvalifikuotina kaip pasi ksinimas padaryti pavien nusikaltim, t. y. sunk sveikatos sutrik dym (BK 22 str. 1 dalis ir 135 str.). Jei numatyta ir realiai pasiksin ta t pat objekt, padaryta didesn negu siekta, bet to paties pob-
dio ala, pavyzdiui, siekta nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taiau realiai nukentjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuotina kaip baigtas sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. arba 137 str.). Minta, kad pasiksinimui padaryti nusikalstam veik bdinga tik tiesiogin tyia. Jei pasiksinta kitokios ries negu norta objekt ir dl to sukelti ne siekto pobdio padariniai, pavyzdiui, siekta nuudyti nukentjusj, bet jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuotina kaip ksinimosi gyvyb (BK 22 str. 1 dalis ir 129 str.) ir sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 str.) sutaptis. Toki kvalifikacij pagrindia tai, kad ksinimasis gyvyb numatytas BK XVII skyriuje Nusikaltimai mogaus gyvybei", o sunkus sveikatos sutrikdymas - BK XVIII skyriuje Nusikaltimai mogaus sveikatai". Nusikaltim klasifikacijos BK Specialiojoje dalyje pagrindas - skirtingi riniai objektai, nulemiantys ir atitinkam veik kvalifikacij. 17. Baudiamoji atsakomyb u pasiksinim padaryti nusikalsta m veik ikyla tada, kai veika, atitinkania BK 22 str. 1 ar 2 dalyje numatytus poymius, pradedama, bet dl nuo kaltininko nepriklau sani aplinkybi nepabaigiama vykdyti tyinio nusikaltimo ar bau diamojo nusiengimo sudtis (paprastai sudties objektyvioji pus), numatyta konkreiame BK Specialiosios dalies straipsnyje. Tai pa grindiama nuoroda komentuojamo straipsnio 1 arba 2 dal bei konkret BK Specialiosios dalies straipsn, numatant atsakomyb u baigt nusikalstam veik, kuri ksintasi padaryti. Esant BK 22 str. 1 ar 2 dalyje numatytiems pagrindams baudiamoji atsakomyb tai koma u pasiksinim padaryti bet kur tyin nusikaltim ar bau diamj nusiengim, iskyrus nusikalstamas veikas, nurodytas io straipsnio komentaro 8 punkte. 18. BK numatyta, kad u pasiksinim gali bti baudiama taip pat, kaip ir u baigt nusikalstam veik. Teismas, skirdamas bausm u pasiksinim padaryti nusikalstam veik, privalo vadovautis ben draisiais bausms skyrimo pagrindais (r. BK 54 str. komentar). Kartu atsivelgtina pasiksinimo veiksm pobd, pasiksinimo r (baig tas, nebaigtas; tinkamas, netinkamas), nusikalstamo ketinimo vykdy mo laipsn, prieastis, dl kuri nepabaigta nusikalstama veika (pla iau r. BK 57 str. komentar).
144
145
23 straipsnis
23 straipsnis
23 Straipsnis. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik 1. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim ar baudiamj nusi engim yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradt nusikalstam veik suvokdamas, kad gali j pabaigti. 2. Asmuo, savo noru atsisaks pabaigti nusikaltim ar baudiamj nusi engim, pagal kodeks atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudtis. 3. Kai nusikalstam veik daro keli asmenys, tai savanorikai atsisaks j pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal kodeks neatsako, jei gu jis msi vis nuo jo priklausani priemoni, kad bendrininkai nepa daryt nusikalstamos veikos, kuri jis organizavo ar sukurst, ir ta vei ka nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarini. Be to, pagal kodeks neatsako padjjas, jeigu jis savo noru atsisak dalyvauti nusikalstamoje veikoje, apie tai prane kitiems bendrininkams ar teissaugos instituci joms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos. (Lietuvos
Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. 1X-1495, sigal. 2003 m. gegus I d. (in.. 2003, Nr. 38-1733)redakcija)
3. S a v a n o r i k a s a t s i s a k y m a s - smoningas, savo valia priimtas sprendimas atsisakyti tsti pradt rengimsi nusikaltimui ar pabaigti pasiksinim padaryti nusikalstam veik. Asmuo nutraukia parengtin nusikalstam veik suvokdamas ir bdamas sitikins, kad atsisakymo metu yra realios galimybs tsti pradt nusikalstam veik ir pabaigti j iki galo. Tok sprendim subjektas priima ne priverstas kit asmen ar susidrs su neveikiamomis aplinkybmis (klitimis), neleidianiomis pabaigti pradt parengtin nusikalstam veik, o savanorikai. Jei subjektas pradt nusikalstam veik nutraukia savo valia ir bdamas sitikins, jog jai pabaigti nra neveikiam klii, nors i tikrj tokios klitys egzistuoja, tai vertintina kaip savanori kas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik. Jei subjektas klaidingai man, kad susidariusioje situacijoje nra galimybi tsti ir pabaigti pradt nusikalstam veik ir dl to j nutrauk, pavyzdiui, atsitikti nai prie sandlio sustojus asmen palaik sargu, nematyt prietais vertino kaip signalizacij, toks atsisakymas pagal BK 23 str. nra savanorikas. 4. Klitimis, neleidianiomis pabaigti pradt nusikalstam vei k, gali bti vairs ioriniai faktoriai, pavyzdiui, sustiprinta sargy ba, netiktas paalini moni pasirodymas, staiga pasikeitusios gam tins slygos; nukentjusiojo elgesys: netiktai aktyvus jo prieini masis, dingimas (pasislpimas); subjekto bsena: nuovargis, ligos prie puolis; paties subjekto veiksmai: nusikaltimo padarymo priemoni, ranki praradimas, triukmo suklimas, paalini asmen dmesio atkreipimas. 5. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik turi bti galutinis ir beslyginis, t. y. subjektas ne sustabdo pradt nusikalsta m veik ir nukelia jos baigtumo moment ar daro pertrauk, pavyz diui, laukdamas palankesnio aplinkybi susiklostymo, siekdamas at gauti jgas, o nutraukia j negrtamai. Nra savarankiko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik tais atvejais, kai subjektas nepakartoja ankstesns veikos, nesuklusios siekiam nusikalstam padarini. At sisakymas pakartoti nepavykusi nusikalstam veik, suvokiant tokio pakartojimo galimyb, neatleidia nuo baudiamosios atsakomybs. 6. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik galimas rengimosi ar pasiksinimo stadijose, t. y. iki baigto nusikaltimo stadi jos (r. BK 21 str. komentaro I punkt). Rengimosi stadijoje savano rikas atsisakymas pabaigti nusikaltim gali pasireikti veikimu (pavyzdiui, sunaikinant suiekotas ar pritaikytas priemones, rankius, 147
4. Asmuo, kuris band savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltim ar bau diamj nusiengim, bet nusikalstamos veikos arba jos padarini jam nepavyko ivengti, atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis io kodekso 59 straipsniu. 1. Komentuojamame straipsnyje tvirtintas baudiamosios teiss institutas suteikia galimyb netaikyti baudiamosios atsakomybs as meniui, besirengusiam padaryti sumanyt nusikaltim ar jau pradju siam vykdyti nusikalstam veik, taiau vliau pakeitusiam savo keti nimus ir atsisakiusiam pabaigti toki veik. Nustaius BK toki gali myb, asmenys yra skatinami nutraukti pradtas veikas, siekiama i vengti nusikalstam padarini. i prevencin nusikalstamumo prie mon, tvirtinta BK, kartu atskleidia ir baudiamosios teiss huma nizm, socialini, materialini, moralini ir kt. pastang (nuostoli) ekonomijos siek taikant baudiamuosius statymus. 2. Komentuojamame straipsnyje pateikiamos savanoriko atsisa kymo (1, 2 ir 3 dalys) ir nepavykusio savanoriko atsisakymo pabaig ti nusikalstam veik (4 dalis) sampratos, poymiai, j teisins pa sekms. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik yra tie siogiai susijs su nusikalstamos veikos stadijomis, o neretai ir su ben drininkavimo institutu baudiamojoje teisje. 146
23 straipsnis
23 straipsnis
praneant teissaugos institucijoms apie rengiam nusikaltim) ar neveikimu, t. y. nevykdant tolesni veiksm, sudarani slygas, btinas nusikaltimui padaryti ar palengvinanias jo padarym (pavyzdiui, nustojus stebti sumanyto plimo auk, nebetelkiant bendrinink). Nebaigto pasiksinimo atveju savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik gali pasireikti veikimu ar neveikimu. Neveikimo atveju subjektas susilaiko, nebetsia veiksm, numatyt pradtos daryti nusikalstamos veikos sudties objektyviojoje pusje ir tiesiogiai nukreipt nusikalstamos veikos objekt, ir, jei sudtis materiali, galini sukelti nusikalstamus padarinius ar sudarani pavoj jiems kilti, pavyzdiui, subjektas nusitaik, bet nukentjusj neiov. 7. Baigto pasiksinimo atveju savanorikas atsisakymas nutraukti nusikalstam veik manomas, jei ta veika yra aprayta materialia su dtimi ir jei tarp padaryt veiksm (neveikimo) bei j padarini atsi radimo yra laiko, per kur subjektas gali nutraukti prieastinio ryio vystymsi ir ivengti nusikalstam padarini. Dl to baigto pasiksi nimo atveju neveikimu savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalsta m veik paprastai manomas tik retais atvejais. Baigto pasiksinimo subjektas jau yra atliks veiksmus (neveikim), galinius sukelti nu sikalstamus padarinius, pavyzdiui, iov, smog, dr gyvybei pa vojingas nukentjusiojo kno vietas. Taigi btini nauji veiksmai, ga lintys pakeisti ar nutraukti prieastinio ryio vystymsi ir ukirsti ke li nusikalstamiems padariniams. 8. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik gali bti paties subjekto ar kit asmen iniciatyva, taiau kiekvienu komen tuojamo straipsnio taikymo atveju turi bti nustatyta, kad sprendimas atsisakyti tsti rengimsi ar pasiksinim yra priimtas paties subjekto smoningai ir yra jo laisvos valios iraika, o ne nulemtas atsiradusi neveikiam ar sunkiai veikiam klii (aplinkybi), kit asmen, pavyzdiui, bendrinink, prievarta. 9. Savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik motyvai vairs, pavyzdiui, baim dl galimos atsakomybs, bausms, savo elgesio amoralumo suvokimas, nukentjusiojo gailestis, sins grau imas. Motyvai savarankikos teisins reikms, taikant BK 23 str., paprastai neturi. Svarbu ne paskatos priimant sprendim nebetsti nu sikalstamos veikos, o tokio sprendimo realizavimas. Taip pat svarbu, kad subjektas sitikins (net ir siningai klysdamas), jog nra nevei kiam aplinkybi (klii) tsti ir pabaigti pradt nusikalstam vei k. Tais atvejais, kai subjektas atsisako pabaigti nusikalstam veik 148
dl to, nes yra sitikins, jog j padars bus demaskuotas, sulaikytas, toks atsisakymas negali bti laikomas savanoriku atsisakymu pabaigti nusikalstam veik pagal komentuojam straipsn. 10. Subjektui atsisakius pabaigti nusikalstam veik, pagal BK ne btina apie tai praneti teissaugos institucijoms, atvykti ir prisipa inti darius, bet nutraukus nusikalstam veik, todl apie konkrei parengtin nusikalstam veik ir savanorik atsisakym j pabaigti teissaugos institucijoms gali bti ir neinoma. Taiau jei bendromis keli asmen jgomis rengtasi ar pasiksinta padaryti labai sunk nu sikaltim ir ne visi bendrininkai savanorikai atsisak j pabaigti, apie tai teissaugos institucijos turi bti informuojamos, antraip gali bti taikoma baudiamoji atsakomyb u nepraneimapie nusikaltim (BK 238 str.), iskyrus tuos atvejus, kai atsisakiusiam pabaigti nusikaltim bendrininkui po praneimo apie rengiam nusikaltim ikyla grsm bti patrauktam baudiamojon atsakomybn. 11. Savanorik atsisakym pabaigti nusikalstam veik reikia skir ti nuo aktyvios atgailos, kai asmuo baigtos nusikalstamos veikos at veju atvyksta teissaugos ar kitas institucijas ir prisipasta padars nusikalstam veik, aktyviais veiksmais stengiasi savanorikai paa linti nusikalstamus padarinius, atlyginti ar sumainti padaryt al, susitaikyti su nukentjusiuoju, aktyviai padeda teissaugos instituci joms atskleisti nusikalstam veik, iaikinti jos subjektus ir 1.1. Skir tingai nuo savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik, akty vios atgailos atveju asmuo vien iuo pagrindu nra atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, taiau anksiau minti aktyviosios at gailos veiksmai gali bti pripastami aplinkybe, lengvinania atsa komyb, arba vienu i pagrind atleidiant nuo baudiamosios atsa komybs (ir. BK 38, 39, 39', 40, 41, 93, 97, 114, 227, 259 str. ko mentarus), ar bausms (ir. BK 75 str. 4 dalies 1 punkto, 92 str. ko mentarus) arba lygtinai atleidiant nuo laisvs atmimo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo bausms dal pakeiiant vel nesne bausme (ir. BK 77, 94 str. komentarus). 12. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytos teisins savano riko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik pasekms. Savanorikas atsisakymas pabaigti pradt nusikalstam veik nulemiamas nauj, jau ne nusikalstam, subjekto motyv, nebelieka ir tyios siekti baig tos nusikalstamos veikos bei (ar) nusikalstam padarini, todl nu traukiami ar neatliekami veiksmai (neveikimas), kuriais ksinamasi nusikalstamos veikos objekt, neatsiranda nusikalstami padariniai. Tai149
23 straipsnis
23 straipsnis
gi veika netenka pavojingumo, inyksta objektyvieji ir subjektyvieji baudiamosios atsakomybs pagrindai. Esant visoms savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik slygoms asmuo yra beslygikai atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs u iki atsisakymo pradt, bet nepabaigt nusikalstam veik, todl tokiam asmeniui negali bti keliami kokie nors papildomi reikalavimai, slygos, nustatomi pareigojimai ir pan. 13. Jei asmens nusikalstamoje veikoje, padarytoje iki savanoriko atsisakymo j pabaigti, yra baigta kitos (o ne tos, kuriai rengtasi ar kuri padaryti pasiksinta) nusikalstamos veikos sudtis, asmuo atsa ko u pastarj, bet ne u parengtin nusikalstam veik, pavyzdiui, asmuo atsisaks ginkluoto plimo, atsako u neteist aunamojo ginklo sigijim. 14. Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik galimas ne tik parengtinje vieno asmens veikoje, bet ir esant vairioms ben drininkavimo formoms. Atsisakyti pabaigti bendrai darom nusikals tam veik gali visi bendrininkai arba kiekvienas i j atskirai, nepri klausomai nuo kit asmen sprendim. Kartu komentuojamo straips nio 3 dalyje nustatyta, kad bendrininkai, savanorikai atsisakydami pabaigti nusikalstam veik, kartu privalo imtis tam tikr priemoni, kad atlikt atitinkamus veiksmus. J pobdis priklauso nuo bendri ninkavimo ries, konkretaus kiekvieno bendrininko indlio (vaid mens) bendroje nusikalstamoje veikoje. Todl ir savanoriko bendri nink atsisakymo pabaigti nusikalstam veik slygos diferencijuoja mos atsivelgiant bendrininkavimo r. Organizatoriui, kurstytojui j savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik atveju keliami didesni reikalavimai, negu vykdytojui ar padjjui, irgi nusprendu siems nutraukti savo nusikalstam veik. 15. Organizatorius ar kurstytojas, prim sprendim savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik, privalo imtis vis nuo j pri klausani priemoni, kad kiti bendrininkai, kuriuos jie suorganizavo ar sukurst, nepadaryt veikos (formaliose sudtyse), o jei veika pa daryta, kad bt ivengta tos veikos sudtyje numatyt padarini (ma terialiosiose sudtyse). Taigi savanorikas organizatoriaus ar kursty tojo atsisakymas pabaigti nusikalstam veik negali apsiriboti tik sprendimo nutraukti savo organizacin ar kurstytojik veikl primi mu ir tolesniu neveikimu. Kiekvienas i i bendrinink privalo neut ralizuoti savo indl bendroje parengtinje nusikalstamoje veikloje. Tai manoma padaryti tik aktyviais teistais veiksmais, pavyzdiui, tiki150
nant ar priveriant vykdytoj nepradti ar neleisti jam pabaigti vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudt; tikinant padjj atsisakyti padti vykdytojui. Organizatorius ar kurstytojas, savanorikai atsisak pabaigti pradt nusikalstam veik ir atlik visus nuo j priklausanius veiksmus, netraukiami baudiamojon atsakomybn u iki savanoriko atsisakymo padaryt veik, jei jie pasiek, kad: 1) vykdytojas nepadaryt bendrai numatytos ir siektos veikos (formalioje sudtyje); 2) vykdytojas veik padars, taiau pavyko nesukelti nusikalstam veikos padarini, numatyt sudtyje (materialiojoje). Jei organizatorius ar kurstytojas parengtin kit bendrinink nusikalstam veik siek nutraukti ar nutrauk neteistais veiksmais (pavyzdiui, antauodami, grasindami, padarydami materialin ar fizin al vykdytojui, padjjui ar j artimiesiems), u tokius veiksmus, (jei j ie nepripastami baudiamj atsakomyb alinaniomis aplinkybmis) esant visiems kitiems nusikalstamos veikos poymiams, gali bti traukiama baudiamojon atsakomybn. Taiau baudiamoji atsakomyb u tokiais veiksmais nutraukt bendr parengtin nusikalstam veik netaikoma. 16. Vykdytojo savanorikam atsisakymui pabaigti nusikalstam veik, apibdint formalia sudtimi, paprastai pakanka neveikimo. Ak tyvs veiksmai btini tais atvejais, kai padarius nusikalstam veik, apibdint materialia sudtimi (baigto pasiksinimo atveju), dar yra manoma ukirsti keli tokios veikos padariniams, pavyzdiui, prane ant nukentjusiam apie gresiant pavoj (apie tai plaiau r. io str. komentaro 7 punkt). 17. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje padjjo savanorikam atsi sakymui pabaigti nusikalstam veik btina, kad is bendrininkas apie tok savo sprendim bet kokia suprantama forma pranet kitiems ben drininkams arba teissaugos institucijoms. Kartu keliama slyga, kad bendrinink pradta nusikalstama veika nebt padaryta, o jei tokia veika jau padaryta, turi bti konstatuota, jog ji padaryta be padjjo pagalbos. Taigi padjjui pakanka paalinti (neutralizuoti) savo indl bendroje nusikalstamoje veikoje. Skirtingai nei organizatoriaus, sava noriko kurstytojo, padjjo atsisakymo pabaigti nusikalstam veik atveju neprivaloma imtis vis nuo j priklausani priemoni, kad bendrininkai, kuriems jie padjo, nepadaryt nusikalstamos veikos ar neatsirast nusikalstam padarini, jei vis tik bendra veika padaryta. Padjjo savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik formos priklauso nuo jo pagalbos kitiems bendrininkams bd - fizinio ar
151
23 straipsnis
23-24 straipsniai
intelektualaus padjimo. Padjjas, suteiks fizin pagalb, privalo toki pagalb paalinti, pavyzdiui, atsiimti vykdytojui teiktus nusikalstamos veikos padarymo rankius. Jei padti bendrininkams padjjas buvo tik paadjs, pavyzdiui, teikti nusikalstamos veikos padarymo rankius, paalinti klitis, jam pakanka elgtis pasyviai - netesti bendrininkams duot paad. Padjjas, suteiks intelektualin pagalb, pavyzdiui, konsultavs, instruktavs vykdytoj ar kt. bendrininkus, privalo neutralizuoti aktyviais veiksmais, pavyzdiui, tikinti bendrininkus atsisakyti nusikalstamos veikos; apie pradt bendr nusikalstam veik informuoti teissaugos institucijas. 18. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje pateikta bendra nepavykusio savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik samprata ir nustatyti atsakomybs u j pagrindai bei slygos. Pripastant subjekto veiksmus (neveikim) siekiant nutraukti parengtin nusikalstam veik nepavykusiu atsisakymu, atsivelgtina ne tik pradtos ir savanorikai nutraukiamos parengtins nusikalstamos veikos sudties konstrukcijos ypatumus, bet ir tai, kokia forma - vieno asmens ar bendrinink - darytoje parengtinje veikoje buvo bandyta savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik. Bendrinink savanorikam atsisakymui pabaigti bendr nusikalstam veik keliami papildomi reikalavimai, kuri pobdis priklauso nuo bendrininkavimo ries, vaidmens (indlio) bendroje nusikalstamoje veikoje (r. io straipsnio komentaro 14-J 7 punktus). Organizatoriui ar kurstytojui, nors jie msi vis nuo j priklausani priemoni siekiant, kad vykdytojas (bendravykdytojai) nepadaryt nusikalstamos veikos, kuri jie organizavo ar kurst, vis tik nepavyksta nutraukti vykdytojo (bendravykdytoju) veiksm (neveikimo) ir nusikalstama veika pabaigiama bei (ar) atsiranda jos padarini, o ankstesni organizatoriaus, kurstytojo veiksmai nepraranda pavojingumo, todl yra baustini. Jei neirint padjjo pastang savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik, kiti bendrininkai nusikalstamos veikos nenutraukia ir (ar) atsiranda padarini, turi bti vertinamas padjjo vaidmuo bendroje pabaigtoje nusikalstamoje veikoje. Konstatavus, kad padjjui nepavyko paalinti (neutralizuoti) savo fizinio ar intelektualinio indlio bendroje nusikalstamoje veikoje, pavyzdiui, atsiimti jo perduot nusikaltimo padarymo ranki ar vykdytojas pasinaudojo btent padjjo patarimais, be kuri nusikalstam veik nebt pavyk pabaigti arba jos padarymas bt i esms sunkesnis, padjjo siekis ir pastangos savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik laikytini nepavykusiais.
19. Nepavykusio atsisakymo pabaigti nusikalstam veik atveju (nusikalstam veik darant vienam asmeniui ar bendrininkaujant) atsakoma pagal BK straipsn, kuriame numatyta baigta nusikalstama veika. Skiriant bausm vadovaujamasi bendraisiais bausms skyrimo pagrindais (ir. BK 54 str. komentar). Pagal BK 59 str. nepavyks bandymas savanorikai atsisakyti pabaigti nusikalstam veik vertintinas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb, todl gali bti pagrindu velninti bausm. Individualizuojant bausm nepavykusio atsisakymo pabaigti nusikalstam veik atveju taip pat atsivelgtina subjekto motyvus, atlikt veiksm pobd, prieastis, dl kuri nepavyko realizuoti pasikeitusi ketinim ir 1.1. 24 Straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrinink rys 1. Bendrininkavimas yra tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir sulaukusi io kodekso 13 straipsnyje nusta tyto amiaus asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik. 2. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padjjas. 3. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstam veik padars pats arba pasi telks nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dl tos veikos nra kalti. Jeigu nusikalstam veik padar keli asme nys kartu, tai kiekvienas i j laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). 4. Organizatorius yra asmuo, subrs organizuot grup ar nusikals tam susivienijim, jiems vadovavs ar koordinavs j nari veikl arba parengs nusikalstam veik ar jai vadovavs. 5. Kurstytojas yra asmuo, palenks kit asmen daryti nusikalstam veik. 6. Padjjas yra asmuo, padjs daryti nusikalstam veik duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba alindamas klitis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, i anksto paadjs paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos darymo rankius ar priemo nes, ios veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu gytus daiktus, taip pat asmuo i anksto paadjs realizuoti i nusikalstamos veikos gy tus ar pagamintus daiktus.
152
153
24 straipsnis
24 straipsnis
154
1. Nusikalstam veik sudtys BK Specialiojoje dalyje paprastai apraytos taip, lyg jas daryt vienas asmuo, tiesiogiai atlikdamas vei
k, numatyt sudtyje. Taiau praktikoje kiekviena tyin nusikalsta ma veika gali bti padaroma sujungiant keli asmen pastangas, to
dl tamiems tikslams pasiekti suvienijamos (susivie komentu nija) dviej ar daugiau asmen pastangos. Veikiant bendrai paprastai ojamam esti tvirtesnis psichologinis nusistatymas ir pasiryimas padaryti arba e tsti nusikalstam veik, geriau apgalvoti jos padarymo bdus, pasi straipsn rinkti efektyvesnius rankius ir priemones. Tai neretai sudaro galimy yje bes padaryti pavojingesnes, sunkesnes nusikalstamas veikas, kuri vie pateikia nas mogus nepajgt padaryti, sukelti sunkesnius nusikalstamus pa ma darinius. Pagaliau suderintais keli asmen veiksmais yra daugiau ga bendrini limybi paslpti nusikalstamos veikos pdsakus ir sudaryti kitas kli nkavimo tis jas iaikinti, ivengti atsakomybs ir rytis tsti nusikalstam veik svo l. Taigi visoms kitoms slygoms esant tapaioms, veika, padaryta ka, bendrininkaujant, paprastai kelia didesn pavoj, negu vieno asmens nurodyti daroma ar padaryta veika. jo ir 2. B e n d r i n i n k a v i m a s - tyinis bendras dviej ar daugiau vis pagal tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir sulaukusi baudiamajame sta tyme nustatyto amiaus asmen dalyvavimas darant nusikalstam vei BK galim k. Bendrininkavim, kaip ir bet kuri kit nusikalstamos veikos pa bendrini darymo form, apibdina bei atskleidia objektyvij ir subjektyvi j poymi visuma. nk ri 3. Bendrininkavimui bdinga tai, kad darant t pai nusikalsta poymia m veik dalyvauja - bendrai veikia - du ar daugiau nusikalstamos i. Bendrini veikos subjekt. Maiausias bendrinink skaiius - du asmenys. Ben nkavima drininkavimo subjektu - bendrininku gali bti pripaintas tik tas ben droje nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis fizinis asmuo, kuris yra sypatinga sulauks amiaus, nuo kurio galima baudiamoji atsakomyb u jo tyins konkreiai padaryt (darom) nusikalstam veik, bei pakaltinamas, nusikalst t. y. sugebantis suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, arba ribotai amos pakaltinamas, t. y. negalintis visikai suvokti pavojingo nusikalsta veikos mos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm, asmuo (r. BK 13, 17, padarym 18 str. komentarus). Taigi pagal komentuojamo straipsnio 1 dal ben drininkavimas galimas, kai nusikalstam veik daro ne maiau kaip o forma, kai nusikalst ama veika padarom a bendrom is keli asmen pa stangom is. Nusikals
du fiziniai asmenys, juridinis asmuo tiesioginiu bendrininkavimo subjektu negali bti. Kadangi pagal BK 20 str. juridinis asmuo BK numatytais atvejais gali atsakyti u fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, todl tokiais atvejais pripainus tok fizin asmen kaltu bendrininkavus tam tikroje nusikalstamoje veikoje bendrininkavimas gali bti inkriminuotas ir juridiniam asmeniui. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pabriama, kad bendrininkavimas galimas, kai nusikalstam veik daro ne maiau kaip du fiziniai asmenys. Jei nusikalstamai veikai vykdyti pasitelkiamas neturintis fizinio subjekto poymi (nesulauks amiaus, nuo kurio galima baudiamoji atsakomyb, ar nepakaltinamas) arba toks asmuo, kuris dl tos veikos nra kaltas (ir. BK 14, 15, 16 str. komentarus), jis negali bti laikomas bendrininku. Kaltininkas, pasinaudojs tokiais asmenimis lyg nusikalstamos veikos padarymo priemonmis, atsako kaip tiesioginis atitinkamos nusikalstamos veikos vykdytojas, veiks vienas. 4. Pagal BK btinu bendrininkavimo poymiu yra bent dviej ben drinink tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti ben drus nusikalstamus ketinimus. Veikti bendrai tarpusavyje turi bti su sitar bent du asmenys. Paymtina, kad susitarimas tarp bendrinink (tiek iankstinis, tiek ir nusikalstamos veikos darymo metu), kuris su jungia juos, sutvirtina pasiryim daryti ar tsti bendr nusikalstam veik, yra btinas subjektyviosios bendrininkavimo puss poymis. As men susitarimas (tarpusavyje) bendrai atlikti nusikalstam veik gali mas odiu, ratu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir 1.1.). 5. Bendrininkaujama paprastai aktyviais veiksmais, taiau galimas ir neveikimas, t. y. tyinis savo pareig neatlikimas, turint tiksl tokiu bdu palengvinti ar sudaryti galimybes kit bendrinink nusikalsta miems veiksmams, pavyzdiui, sargas apsimeta nemats jo saugo mas patalpas patekusi bendrinink. 6. Bendrininkavimas galimas visose nusikalstamos veikos stadijose. 7. Pripastant asmen bendrininku kartu turi bti nustatyta, kad jo veiksmai (neveikimas) yra reikmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro slygas kit bendrinink, paprastai vykdytojo, veiksmams ar papildo juos. Jei bendrininkas neatlikt savo veiksm (neveikimo), bendros nusikalstamos veikos bt nemanoma padaryti arba jos pa darymas i esms pasunkt. Atsakomybs u kaltai padaryt nusi kalstam veik, bausms individualizavimo ir kiti konstituciniai bau diamosios teiss principai, iskyrimas BK bendrinink ri, bendri155
24 straipsnis
Bendroji dalis, FV skyrius
24 straipsnis
ninkavimo form, reikalavimas skiriant bausm konkretizuoti kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r, vaidmen ir pobd (ir. BK 54, 58 str. komentarus), maareikmikumo samprata (r. BK 37 str. komentar) formuoja ivad, jog nustaius, kad konkretaus asmens indlis nra reikmingas bendrai daromai ar padarytai nusikalstamai veikai, yra pagrindas tai vertinti kaip maareikmikum (r. BK 37 str. komentar). Kartu paymtina, kad pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimo Nr. 29 Dl teism praktikos veikas pripastant maareikmmis" 7 punkt veikos padarymo bendrininkavimo atveju maareikme gali bti pripainta (ar nepripainta) tik vis bendrinink veika". 8. Dl bendro dalyvavimo darant nusikalstam veik atsirad pa dariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nra priskiriami ar i skaidomi atskiriems bendrininkams. Jei bendrininkaujant padaryta nu sikalstama veika BK yra apibdinta formalia sudtimi, bendru rezul tatu tokio bendrininkavimo yra pati veika. 9. Tarp kiekvieno bendrininko nusikalstam veiksm (neveikimo) ir atsiradusi bendr padarini (nusikalstamose veikose apibdintose materialiomis sudtimis) ar bendrai padarytosios veikos (formaliose sudtyse) turi bti nustatytas prieastinis ryys. Tai reikia, kad: 1) bendrininko veiksmai (neveikimas) laiko atvilgiu yra pirmesni, negu bendrai padaryta veika ar kil bendros veikos padariniai; 2) ben drininko veiksmai (neveikimas) yra btina slyga darant bendr nusi kalstam veik ar atsirandant bendriems nusikalstamiems padariniams; 3) bendra nusikalstama veika ir bendri nusikalstami padariniai - ds ningas ir btinas bendros bendrinink veiklos rezultatas; 4) padaroma bendra nusikalstama veika ar atsiranda nusikalstam padarini btent dl bendrinink veiksm (ir (ar) neveikimo) visumos, o ne dl kit asmen veiklos ar atsitiktini aplinkybi. 10. Bendrininkavimo atveju objektyvij nusikalstamos veikos su dties pus realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendravykdytojai), todl paymtina, kad prieastin ry tarp organizatoriaus, kurstytojo ar padjjo veikos ir bendr padarini galima patvirtinti tik tada, kai sitikinama, kad kiekvieno i pamint bendrinink veiksmai (neveikimas) buvo reikalingi ar net btini bendroje nusikalstamoje vei koje, nes sudar slygas veikti kitiems bendrininkams ar i esms pa pild j veiksmus. Prieastinis ryys, bdamas vienu i objektyvi ben drinink baudiamosios atsakomybs pagrind, kartu nubria rib, iki kada galimas bendrininkavimas, i bendr nusikalstam veik galima si156
lieti iki nusikalstam padarini atsiradimo (veikose, apibdintose materialiomis sudtimis) arba iki veikos pabaigimo (formaliose sudtyse). Taigi bendrininkavimas galimas tik iki nusikalstamos veikos pabaigimo (r. BK21 str. komentaro 1 punkt). Paymtina irtai, kad prieastinis ryys yra vienas i svarbiausi objektyvij moment, atribojani bendrininkavim nuo prisidjimo prie nusikaltimo. 11. Subjektyviajai bendrininkavimo pusei bdinga ne tik atitinka mas psichinis santykis su bendrai daroma nusikalstama veika (jei vei ka apibdinama formalia sudtimi) ir jos padariniais (materiali sud tis), bet ir atitinkami vidiniai (psichiniai) santykiai tarp bendrinink. Tyinio bendrinink veiklos pobdio nurodymas komentuojamo straipsnio 1 dalyje reikia, kad visi bendrininkai veikia tyia, bendri ninkavimas nemanomas neatsargi nusikaltim atveju. Bendrininka vimas galimas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyia, taiau bendrininka vimui bdingesn tiesiogin tyia. Juk bendrininkams daugiau gali mybi sujungti savo veiksmus ir pasiekti bendr nusikalstam rezul tat to siekiant, o ne pasyviai, nors ir smoningai, tai leidiant ar to laukiant. Konkrei kiekvieno bendrininko (organizatoriaus, vykdyto jo ir kt.) tyios r, jos turin nulemia jo vaidmuo darant bendr nusi kalstam veik, todl vieni tos paios nusikalstamos veikos dalyviai gali veikti tiesiogine, kiti - netiesiogine tyia. 12. Intelektualj tyios turin bendrininkaujant paprastai sudaro ie momentai: 1) kiekvieno bendrininko suvokimas, kad jis su kitais asmenimis dalyvauja bendrai (bent jau su vienu subjektu) daromoje nusikalstamoje veikoje; 2) supratimas, kad visi bendrininkai ksinasi t pat objekt; 3) vykdytojo motyv, tiksl bei darom veiksm ir siekiam bendr nusikalstamo pobdio padarini suvokimas; 4) jei bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje pagal BK vykdytojas turi atitikti specialiuosius ios veikos subjekto poymius, tokie poymiai turi bti inomi bei suprantami ir kitiems bendrininkams; 5) suprati mas, kad savo veiksmais (neveikimu) vykdytojui (ar kitiems bendri ninkams) sudaromos btinos slygos padaryti nusikalstam veik; 6) vykdytojo inojimas, kad bent vienas kitas asmuo - bendrininkas sudaro jam slygas padaryti nusikalstam veik ir siekti bendrai nu matyto tikslo; 7) prieastinio ryio tarp vykdytojo veikos ir jos pada rini suvokimas; 8) prieastinio ryio tarp vykdytojo ir kit bendrinin k veiksm (neveikimo) suvokimas, t. y. supratimas, kad vykdytojo veiksmai nulemti ar i esms slygoti kit bendrinink veiksm (ne veikimo); 9) suvokimas, kad nusikalstama veika daroma bendrai, turi bti abipusis bent tarp dviej asmen. Kartu paymtina, jog kiekvie157
24 straipsnis
24 straipsnis
no bendrininko tyia yra individuali ir jos turinys priklauso nuo bendrininko dalyvavimo darant bendr nusikalstam veik vaidmens, pobdio, nuo to, kaip nusikalstamos veikos sudties poymius atspindi jo smon, valia. 13. Valin tyios bendrininkaujant turin sudaro: 1) bendrininko no ras veikti kartu su kitais bendrininkais ir siekimas sujungti savo nusi kalstamas pastangas su kit asmen, dalyvaujani toje paioje nusi kalstamoje veikoje veiksmais (neveikimu); 2) bendr nusikalstam pa darini siekimas ar smoningas leidimas tokiems padariniams atsirasti. 14. Taigi bendrininkai turi suvokti visus bendrininkavimo, apib dinto komentuojamo straipsnio 1 dalyje, ir bendrai daromos nusikals tamos veikos sudties poymius. Jei kurios nors sudties, numatytos konkreiame BK Specialiosios dalies straipsnyje, poymio kaltininkas, skirtingai nuo kit asmen, dalyvaujani bendroje nusikalstamoje veikoje, nesuvok (nenumat ir pan.), jo veika negali bti kvalifikuoja ma pagal t pat BK straipsn ar jo dal. Tokia taisykl taikytina konk reiame BK straipsnyje numatytos tiek pagrindins, tiek kvalifikuotos sudties poymi atvilgiu. Kartu paymtina, kad bendrai daromos nusikalstamos veikos sudties poymiai, susij tik su atskir bendri nink (daniausiai vykdytojo) asmenybe, negali bti kvalifikuojami kitiems bendrininkams, nors j ir buvo suprasti. Bendrininkavimo at veju suvokiama, vertinama ne tik savo, bet ir kit asmen - bendrinin k veika bei jos pasekms darant nusikalstam veik. Jei kit asmen dalyvavimas daromoje nusikalstamoje veikoje nesuvokiamas, kiekvie nas asmuo daro savo" nusikalstam veik, u kuri atsako atskirai. 15. Nors bendrininkavimas subjektyvija prasme vertinamas kaip bendras tyinis dviej ar daugiau asmen dalyvavimas toje paioje tyinje nusikalstamoje veikoje, atskir bendrinink tos paios nusi kalstamos veikos motyvai ar tikslai gali bti ir skirtingi. Teisin pasta rj reikm priklauso nuo j svarbos bendrai daromos nusikalstamos veikos sudtyje. Jei motyvas, tikslas yra btini sudties poymiai, visi bendrininkai privalo juos inoti ir jais vadovautis. Tokiu atveju j vei ka gali bti kvalifikuojama pagal t pat BK straipsn ar jo dal. Jei bendrininkas vadovavosi kitais bendrai daromos nusikalstamos veikos sudtyje nenumatytais motyvais, tikslais, jo veiksmai (neveikimas) ne gali bti kvalifikuojami pagal t pat BK straipsn ar jo dal. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarinje sesijoje priimta nutartis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gegus 28 d. nutartis Nr. 2K-322/2002), kurioje iaikinta, kad tuo atve158
ju, kai vykdytojas nuudym padaro dl savanaudik paskat ir organizatorius apie tai ino, organizatoriaus veikla turi bti kvalifikuojama kaip nuudymo dl savanaudik paskat organizavimas, nors pats organizatorius toki paskat neturjo. 16. Bendrininkavimas manomas ten, kur vienodai suvokiamas da romos veikos, jos padarini bendrumas, susitariama tarpusavyje. N ra bendrininkavimo ten, kur nusikalstami padariniai atsirado dl ne atsargiai besielgiani (nors ir keli) asmen veiksm, pavyzdiui, vluojantis keleivis pra vairuotoj padidinti greit, vairuotojas, tai padars, paeid eismo taisykles ir partrenk nukentjusj. Tai neat sargus bendras (t. y. BK nenumatytas) alos padarymas, todl kiek vienas asmuo, jei jo veikoje bus nustatyti nusikalstamos veikos sud ties poymiai, atsakys ir individualiai. Kartu paymtina, kad tuo at veju, kai keli asmen veikos buvo reikmingos baudiamosios tei ss poiriu ir yra btinos padarini atsiradimo slygos, kiekvienas i toki asmen atsako u visus neatsargiai sukeltus nusikalstamus pa darinius (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 2K-88/2002). Neatsargus bendrininkavimas nemanomas ir nusi kalstamose veikose, padarytose tyia kit asmen. Neatsargumas ne gali sukurti to iorinio ir vidinio suderinamumo tarp pavieni asmen veiksm, kuris yra bdingas ir btinas bendrininkavimui. Tokio ryio taip pat nebna tarp tyins nusikalstamos veikos vykdytojo ir to as mens, kuris dl neatsargumo sudaro slygas tokiai veikai. Negalima laikyti bendrininkavimu ir toki atvej, kai asmuo nesuvokia, kad sa vo veiksmais (neveikimu) padeda daryti kitam asmeniui nusikalstam veik, kai nesusitaria tarpusavyje dl bendros nusikalstamos veikos. 17. Skirtingas bendrinink vaidmuo ir indlis bendrai darom nusikalstam veik yra pagrindas iskiriant p a p r a s t j ir sud t i n g j bendrininkavim. Paprastojo bendrininkavimo atveju visi (maiausiai du) bendrininkai betarpikai dalyvauja vykdydami objek tyvij bendros nusikalstamos veikos sudties pus (vis ar atskir jos dal), todl toks bendrininkavimas dar vadinamas bendravykdymu. Sudtingo bendrininkavimo atveju bendrininkai, dalyvaudami bendroje nusikalstamoje veikoje, atlieka skirtingus, komentuojamo straipsnio 3-6 dalyse numatytus veiksmus (neveikim). Be vykdytojo (vykdytoj), kiti bendrininkai sudtingo bendrininkavimo atveju gali ir neatlikti bendros veikos sudtyje numatyt veiksm (neveikimo).
159
24 straipsnis
24 straipsnis
18. Komentuojamo straipsnio 2-6 dalyse nurodomi tokie bendri ninkai: vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padjjas. is nusi kalstamos veikos galim bendrinink ri sraas yra baigtinis. Ben drinink ries nustatymas kiekvienu konkreiu atveju sudaro gali mybes teisingai kvalifikuoti bendrinink veik, nurodant ne tik BK Specialiosios dalies straipsn, bet ir atitinkam BK 24 str. dal, apib dinani atskiro bendrininko veikos pobd (r). Kartu tai padeda nurodyti kiekvieno bendrininko kaltumo laipsn ir vykdyti BK 54 str. (bendrieji bausms skyrimo pagrindai) nuostatas. 19. Vykdytoju laikomas asmuo, betarpikai padars nusikals tam veik, t. y. tiesiogiai vykds bendros veikos sudt ir pasieks bendrai siekt nusikalstam padarini. Tos paios nusikalstamos vei kos sudt gali realizuoti vienas asmuo, taiau nereta situacija, kad keli vykdytojai dalimis vykdo bendrai numatyt ir sutart nusikalsta m veik. Nusikaltimo vykdytojais gali bti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudty je aprayt veiksm, tuo paiu metu bdami kartu su kitais vykdyto jais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia b tin pagalb: palauia nukentjusiojo pasiprieinim ar neleidia jam pabgti, alina klitis besibraunantiems patalpas vogti ir pan. 20. BK Specialiosios dalies straipsniuose yra sudi, kuriose nu rodoma, kad vykdytojui, be bendrj subjekto poymi, reikalingi ir papildomi - specials subjekto poymiai. Tokiais atvejais kiti bendri ninkai, neturintys toki speciali poymi, gali bti tik organizatoriais, kurstytojais, padjjais, bet ne nusikalstamos veikos vykdytojais. 21. Vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris pasiekia nusikalstam re zultat pasinaudodamas asmenimis, nesuvokianiais savo veiksm es ms ar negaliniais j valdyti arba nesulaukusiais amiaus, nuo kurio galima baudiamoji atsakomyb. Teorikai pastaroji situacija apib dinama kaip nusikalstamos veikos padarymas per tarpinink. Pay mtina, jog situacija, kai nusikalstamos veikos dalyviais yra tik vie nas vykdytojas ir jo panaudojami nepakaltinami, nesulauk amiaus, nuo kurio galima baudiamoji atsakomyb, asmenys arba asmenys, kurie dl kartu su vykdytoju padarytos veikos nra kalti, negali bti vertinama kaip bendrininkavimas. Tokiais atvejais trksta bendrinin kavimo subjekto ir subjektyvij poymi, numatyt komentuojamo straipsnio 1 dalyje. i taisykl taikytina ir tais atvejais, kai tam tikra bendrininkavimo forma numatyta kaip aplinkyb, kvalifikuojanti ati tinkam nusikaltim (BK 149 str. 2 dalis, 150 str. 2 dalis, 180 str. 3 dalis, 181 str. 3 dalis, 250 str. 5 ir 6 dalys, 263 str. 3 dalis). 160
22. Kiekvieno bendrininkavimo atveju vykdytojui tenka ypatingas vaidmuo -jis realizuoja nusikalstamus vis bendrinink ketinimus. Jei nra vykdytojo, nemanomas bendrininkavimas. I vykdytojo veiks m sprendiama apie nusikalstamos veikos baigtumo laipsn. Jei vyk dytojo nusikalstama veika sustojo pasirengimo ar pasiksinimo stadi joje, laikoma, kad ir kiti bendrininkai baig savo veik atitinkamose stadijose. 23. O r g a n i z a t o r i u s yra asmuo, kuris: 1) subr organizuot grup; 2) subr nusikalstam susivienijim; 3) vadovavo organizuo tai grupei; 4) vadovavo nusikalstamam susivienijimui; 5) koordinavo organizuotos grups veikl; 6) koordinavo nusikalstamo susivieniji mo nari veikl; 7) pareng nusikalstam veik; 8) vadovavo nusi kalstamai veikai. Taigi BK nurodytas baigtas alternatyvi veik, i kuri vien atliks asmuo laikomas organizatoriumi, sraas. Esminis tokio bendrininko poymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kit bendrinink pastangas, sukuria sistem, organizuotum bendrai nusi kalstamai veikai - ar iankstinse jos stadijose, ar jau nusikalstamos veikos darymo metu. Tai bendros nusikalstamos veikos vadovas. Or ganizatorius bna organizuotai grupei ar nusikalstamam susivieniji mui darant tyin atitinkamo pavojingumo nusikalstam veik (r. BK 25 str. komentar). Organizuota grup, nusikalstamas susivienijimas be vadovo praktikai nemanomi. Norint pripainti vien i bendri nink organizatoriumi, nebtinai visi ie organizaciniai veiksmai turi bti jo veikloje, utenka bet kurio i j, taiau danai organizatoriaus veikla bna ymiai vairesn. Dar daugiau - darydamas t pai nusi kalstam veik jis gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Suprantama, kad sprendiant bendrinink atsakomybs pagrindimo, bausms individu alizavimo klausimus visi to paties asmens vaidmenys bendroje nusi kalstamoje veikoje turi bti iskiriami. 24. Organizatoriaus veikla ne tik labai reikminga, bet ir vairi, visada aktyvi. Jis vadovauja nusikaltimo pasiruoimui: lenkia, ver buoja asmenis dalyvauti darant nusikaltim, juos suvienija, kuria nu sikalstamos veiklos planus, numato j vykdymo bdus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryius ir t. t. Neretai organizatoriaus vaidmuo tuo neapsiriboja, nes kartu jis vado vauja ir kitiems bendrininkams, jau realizuojantiems bendrus nusi kalstamos veikos tikslus. Lyginant bendrinink ris, j veikl, aki vaizdu, kad organizatorius yra pavojingiausias. Tai patvirtina ir BK Specialiosios dalies normos, tam tikrais atvejais nustatanios, kad vien pati organizacin veikla yra baigtas nusikaltimas, pavyzdiui, anti161
24 straipsnis
24 straipsnis
162
konstitucini grupi ar organizacij krimas (BK 121 str.), nusikalstamo susivienijimo organizavimas (BK 249 str. 3 dalis).
25. Kurstytoju laikomas asmuo, palenks kit asmen padaryti nusikalstam veik. Tai nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis su
kelia , paadai, papirkimas, grasinimai, ap kitiems gaul, piktnaudiavimas valdia, autoritetu ir 1.1. Taigi kurstymo b asmenim dai, statyme neivardijami, taiau kurstyti visada, net ir umaskuota s forma, galima tik aktyviais veiksmais. Kartu kurstytojo veiksmai neturi pasiryi ugniauti kurstomojo asmens valios, jie privalo tik sukelti smoning m, nor nor daryti bendr nusikalstam veik. Jei sukurstomas daryti pavo padaryti jing veik to nesuvokiantis asmuo: nepakaltinamas, nesulauks ati atitinka tinkamo amiaus, apgautas, uhipnotizuotas ar priverstas psichine, m fizine prievarta, kurstytojas atsako kaip netiesioginis vykdytojas. To nusikals kiais atvejais asmen, padariusi pavojingas veikas, elgesyje nra tam tyios - btino bendrininkavimo poymio. veik. 26. Kurstymas visada turi bti konkretus, t. y. lenkiama padaryti Nusikals konkrei nusikalstam veik arba bent jau apibdint riniais po tamo sumany ymiais, sukeliani vairaus sunkumo, bet vieno pobdio padari nius (pavyzdiui, nusikaltimus sveikatai, asmeniui). Bendro pobdio mo autorium poveikis, kai nesikreipiama konkreius asmenis, nenurodomas ob jektas, o tik siekiama sukelti nesveikas pairas, polinkius, neteisin i nebtina gus vertinimus (pavyzdiui, auktinami asmenys, paeidinjantys sta i turi bti tymus), nra kurstymas baudiamojo bendrininkavimo aspektu. pats 27. Tam tikrais atvejais kurstytojiki veiksmai, vertinus didel j kurstyto pavoj, laikomi baigtu nusikaltimu, pavyzdiui, viei raginimai smur jas. tu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet (BK 122 str.), lenkimas Kurstym vartoti narkotines ar psichotropines mediagas (BK 264 str.). o bdai daugiau 28. Subjektyviajai bendros kurstytojo ir kurstomojo asmens veik sia los pusei bdinga tyia, taiau j motyvai, tikslai gali bti skirtingi. priklaus Kurstytojas gali veikti ir provokaciniais tikslais, nordamas demas o nuo kuoti kaltinink. Toks kurstymas nepaalina nei kurstytojo, nei jo de kurstyto maskuoto asmens veikos pavojingumo bei baudiamumo, todl pagal jo ir atitinkamas BK normas turt atsakyti ir provokatorius, ir jo demas kurstom kuotas asmuo. Tokia nuostata tvirtinta ir Lietuvos Aukiausiojo Teis ojo mo kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001. charakte rio savybi, tarpusav io santyki , todl yra patys vairiaus i: tikinji mai, praymai
29. P a d j j u laikomas asmuo, padedantis padaryti nusikals tam veik: 1) duodamas patarim, nurodym; 2) teikdamas priemo nes; 3) alindamas klitis; 4) saugodamas ar pridengdamas kitus ben drininkus; 5) i anksto paaddamas paslpti nusikaltl, nusikalsta mos veikos padarymo rankius ar priemones, tos veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu gytus daiktus; 6) i anksto paadjs realizuoti nusikalstama veika gytus ar pagamintus daiktus. statyme pateiktas isamus praktikai vis manom padjimo, pirmiausia vykdytojui, o taip pat ir kitiems bendrininkams bd sraas. Tai atskleidia padj jo veiklos charakteristik. Akivaizdu, kad padjjas savo nusikalstama veikla prie kit bendrinink veikos prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkam nusikalstam veik. Tuo padjjas tik su stiprina jau suformuot kurstytojo ar kit bendrinink pasiryim nu sikalstamai veikti bei palengvina nusikalstamos veikos padarym, sl pim. 30. Padjimas kitiems bendrininkams gali bti i n t e l e k t u a l u s a r b a f i z i n i s . Duodamas patarimus, nurodymus (pavyzdiui, kur sigyti efektyvius nusikaltimo rankius, gauti tikslius duomenis apie sar gyb), i anksto addamas slpti nusikaltim arba realizuoti nusikals tama veika gytus ar pagamintus daiktus, padjjas bendrininkams su teikia intelektuali pagalb, o kitais komentuojamo straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais - fizin pagalb. 31. Pagalba visada teikiama konkreiam bendrininkui arba visiems bendrininkams. Paprastai ji manoma ir svarbi, kai ne tik suvokiama, kad pagalba reikminga bendrai nusikalstamai veiklai, bet ir kai pad jjas imasi atitinkamos iniciatyvos, t. y. atlieka aktyvius veiksmus per duodamas informacij ar kitaip paddamas vykdytojui, organizatoriui, reiau - kurstytojui. Padjimas galimas ir neveikimu, taiau tik tuo atveju, kai padjjas, turintis speciali teisin (ne moralin) pareig trukdyti, neleisti atlikti nusikalstamus bendrinink veiksmus, smonin gai jos nevykdo. I anksto duotas paadas netrukdyti bendrinink veiks mams, nepraneti apie juos atitinkamoms valdios institucijoms stipri na bendrinink pasiryim, sitikinim, kad nusikalstamas rezultatas bus pasiektas. O pareig padjjui atitinkamai veikti gali nulemti sta tymo, kit teiss akt, profesijos, tarnybos reikalavimai. 32. Padjjo pagalba visada nukreipta konkreios nusikalstamos veikos padarym ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Taip padjjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos prieastinio ryio su nusikalstamais padariniais. Btent prieastinis ryys 163
24-25 straipsniai
25 straipsnis
tarp padjjo veiksm ir atsiradusio rezultato palieka u bendrininkavimo rib visas kitas veikas, vienaip ar kitaip susijusias su nusikalstama veika, bet prie jos padarymo neprisidjusias. 33. Norint pripainti asmen padjju btina nustatyti ir tyi jo veikoje. Daniausiai tai bna tiesiogin tyia, nors galima situacija, kad padjjas suvokia, kad jo veiksmai padeda rengiamai ar daromai nusikalstamai veikai, ir smoningai leidia tam vykti. Paymtina, kad bendrininkavimo rys ir formos gali vairiai derintis bei persi pinti, pavyzdiui, organizuotoje grupje visi bendrininkai gali atlikti vykdytoj funkcijas, bet galimas ir vairesnis pareig paskirstymas. 34. Visais atvejais kaltininko, atlikusio kelis vaidmenis, veika turi isamiai atsispindti nuosprendio apraomojoje dalyje, taiau tokia pa dtis ne visada turi takos asmens veikos kvalifikacijai. Jeigu bent dalis asmens atlikt veiksm (neveikimo) buvo susijusi su vykdytojo funkci jomis, jo veika turi bti kvalifikuojama tik kaip vykdytojo, iskyrus at vej, kai nusikalstamos veikos organizavimas yra kvalifikuotos sudties poymis (pavyzdiui, asmens veika turi bti kvalifikuota tik pagal BK 249 str. 3 dal, nepaisant, kad tik daljo veiksm galima laikyti vadovavi mu). Jeigu asmuo be organizatoriaus funkcij, atliko kurstytojo ir (ar) padjjo funkcijas, jo veika kvalifikuojama tik kaip nusikalstamos veikos organizavimas. Pagaliau jeigu asmuo atliko kurstytojo ar padjjo funkci jas, abi ios aplinkybs turi atsispindti kvalifikuojant veikas (pavyzdiui, BK 24 str. 5 ir 6 dalys, BK 178 str. 3 dalis). 25 Straipsnis. Bendrininkavimo formos 1. Bendrininkavimo formos yra bendrinink grup, organizuota grup, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrinink grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos sta dijoje du ar daugiau asmen susitaria nusikalstam veik daryti, tsti ar ubaigti, jei bent du i j yra vykdytojai. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balan
dio 10 d. statymo Nr. K-1495, sigal. 2003 m. gegus I d. (iu., 2003, Nr. 381733) redakcija)
4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos sieja pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucin grup ar organizacija bei teroristin grup. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495,
sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Atsivelgiant bendrinink tarpusavio susitarimo pobd, j ry i, veiksm bendrumo, suderinamumo lyg, organizuotumo laipsn, komentuojamame straipsnyje iskirtos tokios bendrininkavimo formos: 1) bendrinink grup; 2) organizuota grup; 3) nusikaslarnas susi vienijimas. Bendrininkavimo form iskyrimo kriterijumi gali bti lai komas ir asmen susitarimo tarpusavyje padaryti nusikalstam veik laikas. Bendrinink grup ir organizuota grup gali bti sudaromos ir iki numatytos bei siekiamos nusikalstamos veikos pradios, ir paios veikos darymo metu. Tuo tarpu nusikalstamas susivienijimas sudaro mas prie numatyt bendrai padaryti nusikalstam veik pradi, t. y. iki numatyt nusikaltim objektyviosios puss realizavimo. Kita ver tus, sukurt bei nusikalstam veik pradjus daryti nusikalstam susivienijim gali stoti ir nauji bendrininkai. 2. Bendrininkavimo form iskyrimas padeda isamiau suprasti io teisinio reikinio esm, tiksliau vertinti bendros nusikalstamos veikos pavojingumo pobd bei laipsn. Tai svarbu kvalifikuojant ben drai darom nusikalstam veik, sprendiant bendrinink atsakomy bs diferencijavimo bei bausms individualizavimo klausimus. 3. B e n d r i n i n k g r u p pagal komentuojamo straipsnio 2 dal yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmen susitaria kartu pradti daryti, tsti ar ubaigti jau pradt nusikalstam veik. Taigi bendrinink grup gali susidaryti rengimosi padaryti nusikalstam veik ar nebaigto pasiksinimo j padaryti stadijose. Jei bendrininkai tsia bendr veikl baigto pasik sinimo, baigtos nusikalstamos veikos stadijose, bendrinink grup pa prastai jau bna susiformavusi. Bendrinink grup gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyinio nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymui. Bendrinink grups nariai tarpusavyje gali susitarti dl visos numatytos bendros nusikalstamos veikos ar jos epizod dary mo, dl jos padarymo bd, priemoni, ranki, dl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais ar j slpimo ir kt. I anksto numatytas, 165
3. Organizuota grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadi joje du ar daugiau asmen susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vien sunk ar labai sunk nusikaltim ir kiekvienas grups narys, darydamas nusikaltim, atlieka tam tikr uduot ar turi skirting vaidmen.
164
25 straipsnis
Dendroji dalis, IV skyrius
25 straipsnis
detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudi ryi tarp bendrinink nustatymas, vaidmen pasiskirstymas ir pan. nra btini bendrinink grups poymiai. Btinas bendrinink grups poymis yra tai, kad joje turi bti bent du vykdytojai, t. y. maiausiai du bendrininkai turi vykdyti objektyvij bendros nusikalstamos veikos sudties pus (ar jos dal). Kadangi bendrinink grup gali sudaryti maiausiai du asmenys, ji gali bti sudaryta vien i vykdytoj. Kitais atvejais bendrinink grupje, be bent dviej vykdytoj, gali bti ir kit bendrinink. 4. I vis komentuojamame straipsnyje numatyt bendrininkavimo form maiausiai pavojinga - bendrinink grup. Kartu paymtina, kad i bendrininkavimo forma pagal BK 60 str. 1 dalies 1 punkt ne visada laikoma aplinkybe, sunkinania baudiamj atsakomyb. Taigi nusikalstamos veikos padarymas bendrinink grupje visoms kitoms nusikalstamos veikos aplinkybms esant tokioms paioms ne visada yra pavojingesnis u nusikalstam veik, padaryt vieno asmens. Ben drinink grups padaryta nusikalstama veika gali bti pripainta pa vojingesne, kai visi bendrininkai yra vykdytojai ir ksinasi ypatingai svarb, verting, baudiamojo statymo saugom objekt, kai nusi kalstamas tikslas pasiekiamas smurtu ir 1.1. 5. Organizuotagrupyra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ir daugiau asmen susitaria daryti kelis nusikalti mus arba vien sunk ar labai sunk nusikaltim ir kiekvienas grups narys, darydamas nusikaltim, atlieka tam tikr uduot ar turi skirtin g vaidmen. Organizuota grup gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltim stadijoje arba jau pradtos ir tsiamos veikos metu. Taigi organizuota grup gali susidaryti prie pavienio nusikalstam veik daranio asmens prisidjus (prisijungus) kitiems asmenims, siekian tiems veikti kartu. Organizuota grup sudaroma siekiant padaryti kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus arba vien sunk ar labai sun k nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar). Kitoms, maiau pavojingoms nusikalstamoms veikoms - baudiamiesiems nu siengimams padaryti nereikia sukurti toki sudting ir pavojing bendrininkavimo form, kokia yra organizuota grup (tai beprasmi ka), taiau tai nereikia, kad organizuota grup kartu su nusikaltimais negali padaryti ir baudiamj nusiengim. 6. Organizuotos grups nariai i anksto aptaria, suderina svar biausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: pa rengiamas nusikaltimo (nusikaltim) padarymo planas, numatomas nu166
sikaltimo padarymo (ir slpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos uduotys, paskirstomi vaidmenys, sutariama dl nusikaltimo padarymo bdo, vietos, laiko. Toks iankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrinink tvirtus, besitsianius ryius. manomos situacijos, kad: 1) organizuotoje grupje visi jos nariai atlieka vykdytojo funkcijas, taiau yra pasiskirst uduotis; 2) yra keli organizatoriai; 3) atskiruose to paties nusikaltimo epizoduose ar darant kitus nusikaltimus tam paiam dalyviui tenka skirtingi vaidmenys. Visais atvejais jie realizuoja bendrai suderint nusikalstamos veikos plan. Tokie bendrininkai supranta sukr organizuot grup ar priklaus jai. 7. N u s i k a l s t a m a s s u s i v i e n i j i m a s yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos sie ja pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduoi paskirstymas. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje tvirtinta formuluot asmenys su sivienija" reikia susivienijimo dalyvi paklusnum bendriems susivie nijimo tikslams, j nepriklausomumo atsisakym ir reikiam drausm. Nusikalstamas susivienijimas sukuriamas siekiant daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus (paprastai sistemingai nusikalstamai veiklai), taiau kartais jis gali bti reikalingas vienam, bet sudtingam sunkiam ar labai sunkiam nusikaltimui padaryti. Nusikalstamam susivienijimui bdinga ne tik iankstinis trij ar daugiau bendrinink susitarimas, aikus organizatoriaus - vadovo ar vadov buvimas, detalus vaidmen pasiskirstymas (kartais ir visi nariai gali bti vykdytojais), bet ir ilgalaikiai, labai glauds, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryiai, sukurti ir ipltoti atitinkami veiklos metodai. Nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai bna apsirpin ryio ir kitomis techninmis priemonmis, palengvinaniomis j nusikalstam veikl (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Teisj senato 1997 m. gruodio 22 d. nutarimas Nr. 15 Dl teism praktikos nagrinjant nusikalstamo susivienijimo (BK 2271) baudiamsias bylas". Teism praktika", 2001, p. 96). 8. Nusikalstamas susivienijimas atskiriems nusikaltimams daryti gali sujungti ir kelet autonomikai veikiani organizuot grupi. 9. Subjektyviajai nusikalstamo susivienijimo pusei bdinga tik tie siogin tyia. Asmuo stodamas (kai kada atlikdamas tam tikr proce dr) nusikalstam susivienijim suvokia jo tikslus, j siekimo b dus bei priemones ir bna pasirys aktyviai vykdyti jam paskirt vaidmen. 167
25-26 straipsniai asmens daromos veikos poymi visuma, t. y. bendrininkavimo poymi, numatyt BK 24, 25 str., ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK Specialiosios dalies straipsnyje, pagal kur kvalifikuojama vykdytojo veika, poymi visuma. Tokia sudtin bendrininkavimo sudtis turi bti nustatyta kiekvieno bendrininko atvilgiu, nepriklausomai nuo bendrininkavimo ries ir formos. 3. Tai, kad bendrinink veikos vertinimas priklauso nuo vykdytojo faktikai padarytos veikos, nereikia, kad bendrinink vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikoje yra tik pagalbinis, kad bendrinink atsakomyb visikai priklauso (yra akcesorin) nuo vykdytojo atsakomybs. Jau minta, kad ne tik vykdytojo, bet ir kiekvieno kito bendrininko veika atitinka BK Specialiojoje dalyje numatytos tos paios nusikalstamos veikos sudt, kuri papildoma ir konkreios bendrininkavimo ries, numatytos BK 24 str. 3-6 dalyse, poymiais. Taigi ir vykdytojas, ir kiti bendrininkai atsako ne u kit, o u pai asmenikai padaryt nusikalstam veik, todl nra ir negali bti visiko bendrinink atsakomybs priklausymo nuo vykdytojo atsakomybs. Antraip bt manomos teisine prasme nelogikos ir nepagrstos situacijos: jeigu nebt galima patraukti baudiamojon atsakomybn vykdytojo (pavyzdiui, jei jis savanorikai atsisak pabaigti nusikaltim, jei nepavyko jo kurstymas ar jis mir), atsakomybs klausimas kitiems bendrininkams, jau atlikusiems savo nusikalstam vaidmen, net nebt keliamas; jeigu vykdytojas bt atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pritaikius amnestij ar suteikus malon, automatikai baudiamosios atsakomybs ivengt kiti bendrininkai ir pan. Bet BK tai nenumatyta. 4. Komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostata reikia ir tai, kad bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces, t. y. u tokius vykdytojo veiksmus, kurie turi ry su bendrai daroma veika, bet neapimami bendrinink tyia. Tokiais atvejais inyksta btini bendrininkavimo poymiai: veiksm bendrumas ne tik objektyvija, bet ir subjektyvija prasme. Vykdytojui, o ne visiems bendrininkams turi bti inkriminuojamos tik jo suvoktos ir realizuotos kvalifikuotos nusikalstamos veikos aplinkybs (pavyzdiui, veikos padarymo bdas). Vykdytojo ekscesu laikytini ir tokie jo veiksmai, kurie nebuvo bendrinink susitarimo dalyku arba kurie padaryti neatsargiai. U tokius veiksmus ir j padarinius vykdytojas atsako vienas. Ekscesu nebus laikomas toks vykdytojo elgesys, kuris ir skirdamasis nuo bendrinink numatytos, sutartos veikos nekeiia ksinimosi esms, todl neturi reikms numatytos (sutartos) ir realizuotos veikos kvalifikavimui. Pay169
10. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucin grup ar organizacija (apie tai plaiau ir. BK 121 str. komentar), teroristin grup (apie tai plaiau ir. BK 250 str. komentar). 26 Straipsnis. Bendrinink baudiamoji atsakomyb 1. Bendrininkai atsako tik u tas vykdytojo padarytas nusikalstamas vei kas, kurias apm j tyia. 2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrko rengiantis ar pasiksinant j daryti, organizatorius, kurstytojas ir padjjas atsako u rengimsi ar pasiksinim bendrininkaujant padaryti nusikalstam veik. 3. Jeigu yra vieno i bendrinink baudiamj atsakomyb alinani, lengvinani arba sunkinani aplinkybi, jas neatsivelgiama spren diant dl kit bendrinink baudiamosios atsakomybs. 4. Organizatorius, kurstytojas ar padjjas atsako pagal io kodekso straipsn, numatant atsakomyb u vykdytojo padaryt veik, ir io kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dal. 5. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks j vaidmuo da rant nusikalstam veik, kuri apm j tyia, atsako pagal io ko dekso 249 straipsn kaip vykdytojai. 1. Komentuojamas straipsnis tvirtina pagrindines bendrinink at sakomybs nuostatas: kiekvieno bendrininko baudiamosios atsako mybs pagrindas u bendrai darom nusikalstam veik yra tas pats tai objektyvi ir subjektyvi nusikalstamos veikos poymi visuma (sudtis) jo veikoje; bendrininko veikos kvalifikacijos priklausomyb nuo vykdytojo padarytos veikos pobdio bei bendrai daromos nusi kalstamos veikos stadijos, kuri pasiek vykdytojo veika. Mintos principins bendrinink baudiamosios atsakomybs nuostatos deri namos su asmenins kalts, atsakomybs diferencijavimo, bausms individualizavimo, teisingo nubaudimo ir kt. baudiamosios teiss principais. 2. Baudiamajame statyme visiems asmenims, kaltiems dl nusi kalstamos veikos padarymo, nustatyti vienodi baudiamosios atsako mybs pagrindai (BK 2 str.). Koki nors papildom bendrinink at sakomybs pagrind - be nusikalstamos veikos sudties j veikoje BK nra numatyta. Kartu paymtina, kad kiekvieno bendrininko bau diamosios atsakomybs pagrind sudaro sudtingesns negu vieno 168
Bendroji dalis, skyrius IV
26 straipsnis
Bendroji dalis, skyrius IV
26 straipsnis
mtina, kad ne tik vykdytojas, bet ir kuris nors bendrininkas gali paeisti tarpusavio susitarim dl bendros nusikalstamos veikos, pavyzdiui, siekti kit padarini, atlikti neaptartus ir bendrai nusikalstamai veikai nereikalingus veiksmus. Taigi galimas kiekvieno bendrininko ekscesas, u kur atsakoma asmenikai. 5. Bendrinink veiksm kvalifikacija priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendr nusikalstam ketinim. Vykdytojo veika nulemia, kuri stadij pasiekia bendra nusikalstama veika. Jei vykdytojo veiksmais (neveikimu) numatyta ir sutarta nusikalstama veika pabaigiama, ir jo, ir vis kit bendrinink veika kvalifikuojama kaip bendrininkavimas baigtoje nusikalstamoje veikoje. Jei vykdytojas nebaig bendros veikos arba baig, bet ji nesukl numatyt ir siekt bendr nusikalstam padarini, vykdytojo veika, atsivelgiant atlikt veiksm pobd, vertinama kaip rengimasis arba pasiksinimas padaryti konkrei nusikalstam veik bendrininkaujant. Teisikai tai ireikiama nurodant BK 21 ar 22 str. bei j dalis, kuriuose apraytos atitinkamos nusikalstamos veikos stadijos, BK 24 str. ir jo dal, apibdinani bendrininkavimo r, bei BK Specialiosios dalies straipsn (straipsnius). Pastarajame numatyta nusikalstama veika, kuriai tarpusavyje susitar rengsi ar kuri ksinosi padaryti bendrininkai. Taigi bendrininkai atsako atitinkamai: organizatorius - u rengimosi ar ksinimosi padaryti bendr nusikalstam veik organizavim, kurstytojas - u kurstym rengtis padaryti nusikaltim arba ksintis padaryti nusikalstam veik, padjjas - u padjim rengtis ar ksintis padaryti nusikalstam veik. 6. Apie bendrinink savanorik atsisakym pabaigti nusikalstam veik r. BK 23 str. komentaro 14-19 punktus. 7. Bendrininkavimo institutas, remdamasis bendraisiais baudia mosios atsakomybs pagrindais, nepaneigia ir asmenins atsakomy bs, teisingo nubaudimo bei kit baudiamosios teiss princip. Jei yra vieno i bendrinink baudiamj atsakomyb alinani, lengvi nani arba sunkinani aplinkybi, jas neatsivelgiama sprendiant kit bendrinink baudiamosios atsakomybs klausimus. Be to, atski riems bendrininkams negali bti inkriminuojamos asmenins kit ben drinink savybs, pavyzdiui, recidyvisto, pavojingo recidyvisto var dijimo atvejais. i aplinkyb apibdina tik tokios savybs turtojo asmenyb, o ne bendrai realizuojam nusikalstam veik, todl turi reikms tik to konkretaus bendrininko atsakomybs pobdiui bei laipsniui (apie tai plaiau r. BK 38, 56, 77 str. komentarus). 170
8. BK numatyta, kad, pavyzdiui, nusikaltim ir baudiamj nu siengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams, nusikaltim ir baudiamj nusiengim krato apsaugos tarnybai, sudi vykdy toju gali bti tik asmuo, be bendrj subjekto poymi, turintis ir specialiuosius subjekto poymius, pavyzdiui, valstybs tarnautojas, [statyme nenumatyta, kad darant tokias veikas bendrininkaujant ir kiti bendrininkai, be vykdytojo, privalo turti specialaus subjekto poy mius, todl asmenys, organizav, kurst ar padj padaryti nusikalsta m veik, kurios vykdytoju gali bti tik specialusis subjektas, atsako pagal tuos paius BK straipsnius kaip ir vykdytojas. 9. Komentuojamo straipsnio 1, 2, 4 dali nuostatos tvirtina ben drinink baudiamosios atsakomybs, jos pagrind ir rib santyk (ry ) su vykdytojo atsakomybe. Vykdytojo vaidmens pobdis bendroje nusikalstamoje veikoje, kit bendrinink veiksm (neveikimo) ryys su vykdytojo veika, jos padariniais, bendrinink tarpusavio susitari mas veikti bendrai bei kiti objektyvieji ir subjektyvieji bendrininka vimo poymiai suponuoja tok pat vis bendrinink baudiamosios atsakomybs pagrind ir vis bendrinink veiksm kvalifikavim pa gal t pat BK straipsn, kuriame numatyta atsakomyb u vykdytojo padaryt veik. Vykdytojo ir kit bendrinink veika paprastai kvalifi kuojama ne tik pagal t pat konkret BK Specialiosios dalies straips n, bet ir nurodant konkrei bendrininkavimo r, aprayt atitinka mose BK 24 str. dalyse. 10. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje tvirtinta nuostata, kad or ganizatorius, kurstytojas ar padjjas atsako pagal BK Specialiosios dalies straipsn, nustatant atsakomyb u vykdytojo padaryt veik, inter alia pabria ir vis kit bendrinink veikos pavojingum, nu rodo teisines bendros nusikalstamos veikos pasekmes, bendrinink atsakomybs ry ir santyk su vykdytojo atsakomybe. Bendrinink veikos kvalifikacija pagal t pat BK Specialiosios dalies straipsn pagrindia ir vienodus bendrinink atsakomybs principus: 1) ben drininkams u bendr nusikalstam veik, jos sukeltus padarinius tai komos tos paios bausms, neperengiant minimalios ir maksimalios rib, numatyt pagal straipsnio, pagal kur kvalifikuojama vykdytojo ir kit bendrinink veika, sankcij; 2) individualizuojant bausm lai komasi t pai bendrj bausms skyrimo pagrind (BK 54 str.). Paymtina, kad nusikalstamos veikos subjekto ar subjektyviosios puss poymiai, lemiantys nusikalstamos veikos kvalifikuotos ar privilegijuotos sudties suformulavim, gali bti inkriminuojami tiktam 171
26 straipsnis
26 straipsnis
bendrininkui, kuris tuos poymius atitinka. Tokiais atvejais bendrinink veikos kvalifikuojamos pagal skirtingas BK Specialiosios dalies atitinkamo straipsnio dalis. Jei nusikalstamos veikos subjekto ar subjektyviosios puss poymi pagrindu suformuotos kvalifikuotos ar privilegijuotos sudtys tvirtintos atskiruose BK Specialiosios dalies straipsniuose, pavyzdiui, nuudymas labai susijaudinus (130 str.), naujagimio nuudymas (131 str.), pagal BK 131 str. gali bti kvalifikuojama tik naujagimio motinos veika, pagal BK 130 str. - tik afekto bsenos buvusio kaltininko veika. Su tokiais kaltininkais bendrininkav asmenys atsako ne pagal BK 130 str. ar 131 str., bet pagal atitinkam BK 129 str. (nuudymas) dal. 11. Vienodi bendrinink atsakomybs pagrindai nepaneigia ben drinink atsakomybs diferencijavimo ir bausms individualizavimo, nereikia lygios (vienodos) vis bendrinink atsakomybs. Kiekvie nas bendrininkas atsako u savo asmenin veik, u tai, k aprp jo tyia. vertinamas kiekvieno bendrininko vaidmuo, bendrininkavimo ris. Komentuojamo straipsnio 4 dalies nuostata, kad organizatorius, kurstytojas ar padjjas atsako ne tik pagal BK Specialiosios dalies straipsn, kuriame numatyta atsakomyb u vykdytojo padaryt veik, bet ir pagal BK 24 str. 4, 5 ar 6 dalis, reikia reikalavim individuali zuoti kiekvieno bendrininko atsakomyb, atsivelgiant ir kiekvieno bendrininko veikos pobd - bendrininkavimo r, konkret indl darant bendr nusikalstam veik, siekiant nusikalstam padarini. 12. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje pobd pirmiausia apibdina bendrininkavimo ris. Btent vykdytojo, organizatoriaus, kurstytojo, padjjo funkcijos nulemia bendrininko vaidmen, viet, svarb bendrai nusikalstamai veikai. Pa prastai visoms kitoms veikos aplinkybms, slygoms esant vienodoms (lygioms), organizatorius laikomas pavojingesni u kurstytoj, pa djj. Taiau ivada apie bendrininko pavojingum, padaryta atsi velgiant tik dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje pobd bendrininkavimo r, yra formali. Visada vertintinas realus kiekvie no bendrininko poveikis kitiems bendrininkams, visai nusikalstamos veikos eigai bei jos padariniams, t. y. dalyvavimo bendroje nusikals tamoje veikoje laipsnis. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant bendr nusikalstam veik laipsn nulemia jo veiklos indlis, tokio indlio svarba kit bendrinink veiksmams. Tai rodo bendrininko su manumo, aktyvumo, valios, atkaklumo ir kt. savybi (pavyzdiui, tar nybinio priklausomumo nuo kit bendrinink) panaudojimo siekiant bendro nusikalstamo rezultato vertinimas. 172
13. Sprendiant kiekvieno bendrininko atsakomybs klausim vertintina ir bendrininkavimo forma, kuria realizuojama sutarta bendra nusikalstama veika ir numatyti bei siekiami bendri nusikalstami pa dariniai. Paymtina, kad BK 25, 26 str. 1, 2, 3 dalys, taip pat BK 60 str. 1 dalies 1 punkto nuostatos (r. BK 60 str. 1 dalies 1 punkto komentar) rodo, jog ne bet koks bendrininkavimas ir ne kiekvien kart sunkina kiekvieno bendrininko atsakomyb. ios taisykls iim tis yra bendros nusikalstamos veikos padarymas organizuotoje grup je. Tokia bendrininkavimo forma visada laikoma aplinkybe, sunki nania vis jos dalyvi atsakomyb (BK 60 str. 1 dalies 2 punktas). 14. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje, pabriant nusikalstamo susivienijimo pavojingum, nurodyta, kad nusikalstamo susivieniji mo dalyviai nepriklausomai nuo faktins j veiklos - bendrininkavi mo ries ir vaidmens - baustini kaip vykdytojai. Taip siekiama su grietinti nusikalstamo susivienijimo dalyvi baudiamj atsakomy b. Neirint, kad komentuojamo straipsnio 5 dalyje nereikalaujama nustatyti kiekvieno dalyvio vaidmen (organizatorius, vykdytojas ir t. t.), teismas nra atleidiamas nuo pareigos individualizuoti kiek vieno bendrininko atsakomyb. Tam reikia isiaikinti kiekvieno ben dros nusikalstamos veikos dalyvio vaidmen (organizatoriaus, kursty tojo, padjjo), vertinti jo asmenyb bei kitas bylos aplinkybes. Kar tu BK tvirtinta, kad baudiamoji atsakomyb galima tik tais atvejais, kai kaltininko tyia (apie tai plaiau r. BK 15 str. komentar) apm nusikalstamo susivienijimo dalyvi veikl, t. y. kai kaltininkas suvo k savo paties, kit bendrinink daromos veikos pavojingum, jos pobd, suprato bendrai daromos veikos padarinius ir j siek.
173
27 straipsnis
27 straipsnis
27 Straipsnis. Nusikaltim recidyvas

1. Nusikaltim recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas u tyinio nusi kaltimo padarym, jeigu teistumas u j neinyks ar nepanaikintas sta tym nustatyta tvarka, vl padaro vien ar daugiau tyini nusikaltim. Toks asmuo yra recidyvistas. 2. Nusikaltim recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padars asmuo teis mo gali bti pripaintas pavojingu recidyvistu, jeigu is asmuo: 1) turdamas neinykus teistum u labai sunk nusikaltim, padaro nauj labai sunk nusikaltim; 2) bdamas recidyvistas, padaro nauj labai sunk nusikaltim; 3) bdamas recidyvistas, jeigu bent vienas i sudarani recidyv nu sikaltim yra labai sunkus, padaro nauj sunk nusikaltim; 4) turdamas tris teistumus u sunkius nusikaltimus, padaro nauj sun k nusikaltim. 3. Teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend u paskutin nusi kaltim, atsivelgs kaltininko asmenyb, nusikalstam ketinim vyk dymo laipsn, dalyvavimo darant nusikaltimus pobod ir kitas bylos aplinkybes, asmen gali pripainti pavojingu recidyvistu. 4. Teismas, sprsdamas dl asmens pripainimo pavojingu recidyvistu, neatsivelgia teistum u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar bda mas jaunesnis negu atuoniolika met, neatsargius nusikaltimus, nusi kaltimus, u kuriuos teistumas yra inyks ar panaikintas, taip pat usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai atsakomybs nenumato. 5. Asmens pripainimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai as mens teistumas inyksta arba panaikinamas. 1. Komentuojamame straipsnyje i vis baudiamosios teiss teori joje ir praktikoje inom nusikaltim recidyv, pavyzdiui, paprasto, pavojingo, bendrojo, specialaus, penitencinio, nurodomi nusikaltim re cidyvas ir pavojingas nusikaltim recidyvas, apibdinami j poymiai, taip pat tvirtinamas recidyvisto ir pavojingo recidyvisto institutas. 2. Nusikaltim recidyvo poymiais, tvirtintais komentuojamo straipsnio 1 dalyje, yra: 1) tyini nusikaltim padarymas ( baudia muosius nusiengimus bei neatsargius nusikaltimus pripastant nu sikaltim recidyv neatsivelgiama); 2) recidyv sudaro maiausiai du tyiniai nusikaltimai; 3) iuos nusikaltimus padaro tas pats asmuo; 174
4) bna iliks teistumas bent u vien anksiau padaryt tyin nusikaltim, t. y. susidaro situacija, kad asmuo, teistas u tyinio nusikaltimo padarym, teistumui ujneinykus ar j o nepanaikinus statymo nustatyta tvarka vl padaro bent vien tyin nusikaltim; taigi nusikaltim recidyvu negali bti pripastama situacija, kai to paties asmens atvilgiu antrasis nuosprendis priimamas dl nusikaltimo, padaryto iki nuosprendio primimo pirmoje byloje. 3. Nors tiesiogiai komentuojamo straipsnio 1 dalyje ir apskritai vi same iame straipsnyje nenurodyta, sistemikai aikinant jo 1 ir 4 da lis paymtina, kad sudtine nusikaltim recidyvo dalimi negali bti laikomi nusikaltimai, kuriuos asmuo padar bdamas jaunesnis nei a tuoniolikos met, nors teistumas u juos ir neinyks ar nepanaikintas. Komentuojant BK 27 str. nuostatas iuo aspektu taip pat paymtina, kad svarbus btent nusikaltim padarymo laikas. is straipsnis taiko mas, jei kaltininkas juos padar nesulauks atuoniolikos met. Kada toks asmuo buvo nuteistas (nesukakus atuoniolikos met ar jau b nant pilnameiu), minimu atveju teisins reikms neturi (taip pat r. io straipsnio komentaro 8, 10, 11, 14 punktus). Konstatuojant nusi kaltim recidyv taip pat neatsivelgiama asmens teistum u usie nyje padarytus nusikaltimus, jei iame BK u tokias veikas nenumatyta baudiamoji atsakomyb. 4. Pripastant nusikaltim recidyv neturi reikms: 1) padaryt ir nusikaltim recidyvo komponentais (sudtine dalimi) esani tyi ni nusikaltim ris, pobdis: jie gali bti tapats, vienariai ar vairi ri; 2) nusikaltim recidyv sudarani tyini nusikaltim kategorija - sunkumo laipsnis, numatytas BK 11 str.; 3) paskirtos bausms (bausmi) ris, dydis; jei paskirta laisvs atmimo bausm - jos atlikimo vieta; 4) ar u anksiau padaryt nusikaltim atlikta bausm; 5) kokioje nusikalstamos veikos stadijoje nutrko asmens daromas nusikaltimas (nusikaltimai); 6) ar nusikaltim recidyv su darantys nusikaltimai padaryti bendrininkaujant, ar vieno asmens. 5. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltim recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas ..., vl padaro vien ar dau giau tyini nusikaltim". Aikinant i nuostat nusikaltim recidyvo atsiradimo momento aspektu paymtina, kad asmens kaltum pada rius nusikaltim (taip pat paties nusikaltimo padarym) konstatuoja teis mas. Taigi nusikaltim recidyvas konstatuojamas nuo to momento, kai asmuo, jau teistas u tyinio nusikaltimo padarym (ir turintis neiny kus ar nepanaikint teistum), kitu teismo nuosprendiu pripastamas 175
27 straipsnis
27 straipsnis
kaltu padars nauj tyin nusikaltim. Nuo tokio momento asmuo jau laikomas recidyvistu, jo atvilgiu teismas gali taikyti ir BK 56 str. numatytos bausms skyrimo recidyvistui bei pavojingam recidyvistui taisykles (r. BK 56 str. komentar). Tame paiame (paskutiniame) nuosprendyje gali bti konstatuojamas nusikaltim recidyvas. J padars asmuo (kaltininkas) laikomas recidyvistu ir tai atsivelgiama individualizuojant tokio asmens atsakomyb. 6. Nusikaltim recidyvas baigiasi, kai inyksta ar panaikinamas teistumas bent u vien nusikaltim, esant btinja sudtine recidy vo dalimi, arba kai inyksta teistumas u sunkiausi i nusikaltim, sudarani recidyv, kadangi asmuo laikomas teistu u kiekvien nu sikalstam veik tol, kol inyksta teistumas u sunkiausi i j (r. BK 97 str. 8 dal). Nuo to momento ir asmuo, padars nusikalti mus, sudariusius nusikaltim recidyv, nebelaikomas recidyvistu. Dl to atskiras teismo sprendimas ar koks nors kitas teiss aktas bei pro cesinis veiksmas nereikalingi. 7. Asmuo, padars tyinius nusikaltimus, kuri visuma pagal ko mentuojamo straipsnio 1 dal sudaro nusikaltim recidyv, laikomas recidyvistu. Tai patvirtina apkaltinamasis nuosprendis, kuriame teis mas konstatuoja nusikaltim recidyv, ir kuris tuo paiu nustato, kad kaltininkas yra recidyvistas. Pavojingu recidyvistu pripastama teis mo sprendimu. Recidyvo atveju j padars asmuo savaime laikomas recidyvistu. Teismas atskiro sprendimo tuo klausimu nepriima. Taigi asmuo recidyvistu laikomas nuo to momento, kai teismas pripasta j kaltu padarius paskutin nusikaltim, sudarant nusikaltim recidyv. Teismas, konstatavs nusikaltim recidyv ir tuo paiu savaime pripa ins kaltinink recidyvistu, tuo paiu nuosprendiu taiko BK nuosta tas, susijusias su recidyvisto atsakomybs individualizavimu. Recidyvu gali bti pripaintas tik toks tyinis nusikaltimas, kuris buvo padarytas po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendio siteisjimo, nes tik nurodytu momentu asmeniui atsiranda teistumas (r. BK 97 str. 1 dal). Konstatuodamas nusikaltim recidyv, teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamasis yra recidyvistas (kuriuo tapo nuo to momento, kai po ankstesniojo apkaltinamojo nuosprendio siteisjimo padar pirm tyin nusikaltim), ir pritaiko jam bausms skyrimo recidyvui taisykles (r. BK 56 str. komentar). 8. Recidyvistu negali bti pripastamas asmuo, kuris nusikalti mus (nusikaltim), galinius sudaryti nusikaltim recidyv, padar b damas jaunesnis negu atuoniolikos met.
176
9. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje tvirtinti pavojingo nusikal tim recidyvo ir pavojingo recidyvisto institutai. 10. Pavojing nusikaltim recidyv apibdina, iskyrus nusikalti m, sudarani i recidyvo r, sunkum, i esms tokie pat poy miai, kaip ir nusikaltim recidyv. Paymtina, kad statym leidjas, komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodydamas nusikaltimus, suda ranius pavojing nusikaltim recidyv, nemini kalts formos, taiau ie nusikaltimai pagal BK 11 str. gali bti padaromi tik tyia. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra ivardyti nusikaltim, u kuriuos asmuo jau yra nuteistas bei naujai jo padaryt nusikaltim (nusikaltimo) deriniai, sukuriantys pavojingo nusikaltim recidyvo situacij. Tik esant tokioms situacijoms nusikalstamos veikos sudaro pavojing nusikaltim recidyv. Kita vertus, pavojingas nusikaltim recidyvas konstatuojamas kiekvien kart, kai susidaro bet kuri i situacij, numatyt io straipsnio 2 dalyje. Tai padaroma nuosprendyje pripainus asmen kaltu padarius nusikaltim, kuris pagal konkret komentuojamo straipsnio 2 dalies punkt sukuria pavojingo nusikaltim recidyvo situacij. Nusikalstam veik, kurios vertinamos kaip pavojingas nusikaltim recidyvas, pagrindai kartu yra veik padariusio asmens pripainimo pavojingu recidyvistu pagrindai. Dl ios prieasties komentuojamo straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad teismas, sprsdamas klausimus dl asmens pripainimo pavojingu recidyvistu, neatsivelgia teistum u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar bdamas jaunesnis negu atuoniolikos met, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, u kuriuos teistumas yra inyks ar panaikintas, taip pat usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos Lietuvos Respublikos baudiamuosiuose statymuose atsakomyb nenumatyta, taikytina ne tik pripastant asmen pavojingu recidyvistu, bet ir vis pirma konstatuojant pavojingo nusikaltim recidyvo buvim ar nebuvim. 11. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, sprsdamas dl asmens pripainimo pavojingu recidyvistu, neatsivelgia ir teistum u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar bdamas jaunesnis nei atuoniolikos met. Tuo tarpu io straipsnio 1 ir 2 dalyse, apibdinant atitinkamai recidyv, recidyvist ir pavojing nusikaltim recidyv, minta iimtis netvirtinta. Taigi manomos situacijos, kad recidyvistu gali bti laikomas ir asmuo, nesulauks atuoniolikos met, nes jo pripainimui recidyvistu, konstatavus nusikaltim recidyv, BK nereikalauja atskiro teismo sprendimo. Tokio sprendimo pasekm bt atsakomybs grietinimas nepilnameiui recidyvistui (r. io straipsnio ko177
27 straipsnis
27 straipsnis
mentaro 5, 7, 16punktus). Tai prietaraut BK tvirtintam nepilnamei, padariusi nusikalstamas veikas, atsakomybs velninimui, todl komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse tvirtintas teisinis reguliavimas, nenustatant, kad pripastant asmen recidyvistu neatsivelgiama ir teistum u nusikaltimus, kuriuos asmuo padar bdamas jaunesnis nei atuoniolikos met, vertintinas kaip statymo spraga. 12. Pavojingas nusikaltim recidyvas baigiasi, kai inyksta ar pa naikinamas teistumas pagal nuosprend, kuriuo asmuo buvo pripain tas pavojingu recidyvistu (ir. BK 97 str. komentar). Kiti pagrindai ar slygos pavojingo nusikaltim recidyvo pasibaigimui BK nenumaty ti, todl atskiras teismo sprendimas ar koks nors kitas teiss aktas, procesinis veiksmas dl pavojingo nusikaltim recidyvo pasibaigimo nereikalingas. 13. Padaryt nusikalstam veik pripainimas pavojingu nusikal tim recidyvu savaime nesuponuoja teisinio j padariusio asmens pri painimo pavojingu recidyvistu. Esant tokiam pagrindui, teismas kiek vien kart sprendia ir turi teis (bet ne pareig) asmen pripainti (ar nepripainti) pavojingu recidyvistu. Tai turi bti padaroma teis mui priimant apkaltinamj nuosprend u paskutin nusikaltim, su anksiau padarytais nusikaltimais nulmus pavojingo nusikaltim re cidyvo susiformavim. Teismas, sprsdamas asmens pripainimo pa vojingu recidyvistu klausim, pagal komentuojamo straipsnio 3 dal privalo atsivelgti kaltininko asmenyb, nusikalstam ketinim vyk dymo laipsn, t. y. nusikalstamos veikos padarymo stadij, dalyvavi mo darant nusikaltimus pobd, pavyzdiui, bendrininkavimo r, jei veika (veikos) padarytos bendrininkaujant, kitas bylos aplinkybes, pavyzdiui, lengvinanias ar sunkinanias kaltininko atsakomyb. 14. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybs, ku rios gali bti nustatytos baudiamojoje byloje, taiau kurios negali turti reikms teismui sprendiant asmens pripainimo pavojingu re cidyvistu klausim. Tai teistumas u nusikaltimus, kuriuos asmuo pa dar bdamas jaunesnis negu atuoniolikos met, neatsargius nusi kaltimus, nusikaltimus, u kuriuos teistumas inyks ar panaikintas, taip pat usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos Lietuvos Res publikos baudiamuosiuose statymuose atsakomyb nenumatyta. Minta, kad tai neturt bti atsivelgiama ir konstatuojant nusikaltim ar pavojing nusikaltim recidyv (ir. io straipsnio komentaro 2, 4, 5, 10 punktus). 178
15. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmens pri painimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas inyksta ar panaikinamas. Apie teistumo inykim ir panaikinim/p/ac/a?; ir. BK 97 str. komentar. Atskiro teismo sprendimo ar kokio nors kito teisinio akto, procesinio veiksmo dl konstatavimo, kad asmens pripa inimas pavojingu recidyvistu neteko galios, BK nereikalauja. 16. Apibdinant teisines nusikaltim recidyvo, pavojingo nusikal tim recidyvo, recidyvisto, pripainimo pavojingu recidyvistu pasek mes, paymtina, kad recidyvas - didesnio pavojaus nusikalstamos veikos padarymo forma. Recidyvas gali bti pagrindu paskiriant sun kesn bausm: recidyvistui - paprastai laisvs atmimo bausm, pa vojingam recidyvistui -grietesn bausm negu pagal straipsnio sank cij u padaryt nusikaltim numatytas laisvs atmimo bausms vi durkis (ir. BK 56 str. komentar). Nors statym leidjas tiesiogiai nenurodo (iskyrus BK 38 str.), recidyvistas, pavojingas recidyvistas, atsivelgus j padaryt nusikaltim sunkum, negali bti atleidiami nuo baudiamosios atsakomybs. Iimtimi gali bti tik BK 39' str. (atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas) numatyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs atvejai. Dl padaryt nusikaltim sunkumo pavojingam recidyvistui negali bti atidtas bausms vykdymas (BK 75 str. 1 dalis). BK 77 str. 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pavojingam recidyvistui netaikomas lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme. Pagal BK 77 str. 1 dalies 1 punkto c papunkt recidyvistams nustatyta grieiausia slyga lygtinai atleidiant juos nuo bausms prie termin-jie privalo bti atlik ne maiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausms. Pagal BK 97 str. 3 dalies 3 punkto d papunkt pavojingi recidyvistai ilgiausiai i vis nuteistj- deimt met laikomi turiniais teistum. Priimant statymus dl amnestijos recidyvistams ir pavojingiems recidyvistams paprastai nustatomos grietesns io instituto taikymo slygos. Paymtina, kad utikrinant vis lygybs prie statym princip, recidyvisto, pavojingo recidyvisto poymiai nra nurodomi pagrindinse ar kvalifikuotose nusikaltim sudtyse. Nusikaltim recidyvas ar pavojingas nusikaltim recidyvas, kaip ir kitos nusikalstam veik daugto formos, pagal BK 60 str. nelaikomos aplinkybe, sunkinania baudiamj atsakomyb.
179
Bendroji dalis, V skyrius
28 straipsnis
28 straipsnis
V SKYRIUS
(28-35 straipsniai)
BAUDIAMJ ATSAKOMYB ALINANIOS APLINKYBS

28 Straipsnis. Btinoji gintis
1. Asmuo turi teis btinj gint. i teis jis gali gyvendinti neatsi velgdamas tai, ar galjo ivengti ksinimosi arba kreiptis pagalbos kitus asmenis ar valdios institucijas. 2. Asmuo neatsako pagal kodeks, jeigu jis, neperengdamas bti nosios ginties rib, padar baudiamajame statyme numatyto nusi kaltimo ar nusiengimo poymius formaliai atitinkani veik ginda masis ar gindamas kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gre sianio pavojingo ksinimosi. 3. Btinosios ginties rib perengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyia nuudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba ai kiai neatitiko ksinimosi pobdio ir pavojingumo. Btinosios ginties rib perengimu nelaikoma dl didelio sumiimo ar igsio, kur su kl pavojingas ksinimas, arba ginantis nuo sibrovimo bst pada ryta veika. 4. Btinosios ginties ribas perengs asmuo atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis io kodek so 62 straipsniu. 1. statym leidjas numato du svarbiausius nusikalstamos veikos poymius - ji pavojinga ir udrausta BK (r. BK 11 ir 12 str. komentarus). Kartu jis nurodo, kad tam tikrais atvejais veika gali bti numatyta BK, taiau nepavojinga. Aplinkybs, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos poymi, nelaikomi nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu, BK V skyriuje apibriamos kaip baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs. Tai yra btinoji gintis (BK 28 str.); asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas (BK 29 str.); profesini pareig vykdymas (BK 30 str.); btinasis reikalingumas (BK 31 str.); teissaugos institucijos uduoties vykdymas (BK 32 str.); sakymo vykdymas (BK 33 str.); pateisinama profesin 180
ar kin rizika (BK 34 str.) ir mokslinis eksperimentas (BK 35 str.). Pabrtina, kad i aplinkybi sraas nra isamus, nes komentuojamas BK nenumato toki aplinkybi kaip, pavyzdiui, nukentjusiojo sutikimas, savo teiss realizavimas ir 1.1. Kai kurias aplinkybes, kurios paalina baudiamj atsakomyb, reglamentuoja specials statymai, pavyzdiui, kraujo donoryst Kraujo donorysts statymas (Valstybs inios", 1996, Nr. 115-2666), mogaus organ donoryst mogaus audini, lsteli ir organ donorysts ir transplantacijos statymas (Valstybs inios", 1996, Nr. 116-2696; 2004, Nr. 55-1826). 2. B t i n o j i g i n t i s , remiantis baudiamosios teiss teorija, apibriama kaip tam tikra situacija, kai baudiamojo statymo gina miems interesams ala padaroma ginant save, kit asmen, nuosavy b, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs intere sus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi, jei tuo nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. 3. Valstyb, apibrdama mogaus teises ir laisves, garantuoja j apsaug. Taiau apginti mogaus teises ir laisves valstybs institucij turimomis priemonmis ne visada galima, todl baudiamieji staty mai suteikia mogui teis gintis paiam. tvirtindamas btinosios gin ties institut statym leidjas pripasta, kad veiksmai, padaryti esant btinajai giniai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prie pavojing ksinimsi. Tokiu atveju valstyb ne tik realiai leidia pasinaudoti asmeniui savo prigimtine teise gintis, bet ir yra jos teisinis garantas. 4. Pabrtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skyriuje (mogus ir valstyb"), taip pat jos preambulje yra apibrtos mo gaus teiss ir laisvs, kurios turi bti ginamos. Dl to btinosios gin ties instituto tvirtinimas baudiamajame statyme yra viena i svar bi priemoni, utikrinani mogaus teisi gyvendinim. Teis b tinj gint akcentuojama ir tarptautinse sutartyse. Pavyzdiui, Eu ropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Valstybs inios", 2000, Nr. 96-3016) 2 str. tvirtinta, jog gyvybs atmimas negali bti laikomas prietaraujaniu iam straipsniui, jeigu tai vyko nevirijant jgos panaudojimo, kai tai buvo neivengiamai btina ginant kiekvien asmen nuo neteisto smurto. 5. statym leidjas akcentuoja, kad asmuo teis btinj gint gali gyvendinti nepriklausomai, ar jis turjo galimyb ivengti ksini mosi arba kreiptis pagalbos kitus asmenis, valdios institucijas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas dar 1997 m. birelio 13 d. nuta181
28 straipsnis
28 straipsnis
rime Nr. 4 Dl teism praktikos taikant statymus dl btinosios ginties ir jos rib perengimo" teismams iaikino, kad teis btinj gint gali bti realizuota nepriklausomai nuo galimybs ivengti pavojingo ksinimosi pabgant, pasislepiant arba kreipiantis pagalbos kitus asmenis ar pareignus (Teism praktika", 1997, Nr. 7, p. 70-73). 6. Btinoji gintis yra mogaus teis, o ne pareiga. Nepasinaudojimas ia teise neutraukia teisins atsakomybs. Paymtina, kad Lie tuvos Respublikos statymai kai kuriems valstybs tarnautojams ar vieojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims nustato pa reig ukirsti keli pavojingoms veikoms ir ginti kit moni teises, taiau toki asmen (pavyzdiui, policinink) veiksmai, kuriais pa daryta alos, vertinami pagal kitos baudiamj atsakomyb alinan ios aplinkybs - profesins pareigos vykdymo taisykles (t: BK 30 str. komentar). Kartu pabrtina, kad teis btinj gint turi kiekvienas mogus, taip pat ir policijos pareignas. Jis turi teis pa naudoti jg prie kit asmen gindamasis nuo pavojingo ksinimosi, gresianio jo ar kit asmen teisms ar teistiems interesams. 7. Baudiamasis statymas leidia ginti ne tik savo, bet ir kit asmen teises, valstybs ar visuomens interesus. Ginant kit asmen ar jo teises nebtinas to asmens sutikimas. 8. Btinoji gintis galima ne prie visus pavojingus veiksmus. Bau diamasis statymas leidia ginti tik statymo ar kitais teiss aktais saugomas asmens teises, visuomens ar valstybs interesus ir tik nuo tokio ksinimosi, kuris atitinka baudiamajame statyme numatytos nusikalstamos veikos poymius, kai ksinamasi asmens gyvyb, svei kat, lytin laisv, nuosavyb, bsto nelieiamyb ar kitas teises, vi suomens ar valstybs interesus (visuomens ir valstybs saugum, normal valstybini staig funkcionavim ir pan.). 9. Btina pabrti, kad btinoji gintis, susijusi su alos puolania jam padarymu, bus aplinkybe, alinania baudiamj atsakomyb tik tuo atveju, jei atitiks ginties teistumo slygas. ios slygos susiju sios su dviem esminiais momentais - ksinimusi ir gynyba. 10. Ksinimsi apibdina trys slygos: ksinimosi pavojingu mas, ksinimosi akivaizdumas, ksinimosi realumas. K s i n i m o s i p a v o j i n g u m rodo tai, kad besiksinanio asmens veiksmai, sudarantys ksinimosi turin, nukreipti prie kito asmens gyvyb, sveikat, lytin laisv, nuosavyb, bsto nelieiamy182
b, kitas asmens teises ar laisves, visuomens ar valstybs interesus. Pavojingu ksinimusi laikomos tik tos baudiamajame statyme numatytos veikos, kurios gali pasireikti veikimu. Btinoji gintis negalima prie veik, kuri padaroma neveikimu (pavyzdiui, BK 164 str. numatyt vengim ilaikyti vaik). Pavojingu ksinimusi turt bti pripainti ir toki asmen, kurie dl koki nors asmenini savybi ir pan. negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn, veiksmai. Leidiama gintis ir nuo pavojing veiksm, kuriuos daro, pavyzdiui, nepakaltinamas, maametis asmuo ar pan. Antra vertus, humanizmo principas reikalauja, kad toki asmen ksinimasis bt atremtas padarant jiems minimaliai alos, o jei yra galimyb - apskritai ivengiant alos j sveikatai, turtui ir pan. 11. Negali bti pripainti pavojingu ksinimusi statymo ir kit tei ss akt apibrti pareign ar kit asmen veiksmai, kuriais riboja mos mogaus teiss ir laisvs, taiau visais atvejais asmuo nepraran da teiss btinj gint, jeigu pareigno ar kito asmens veiksmai yra aikiai neteisti. Btina pabrti, kad teismas, vertindamas asmens gynyb prie teistus pareign veiksmus, turi atsivelgti, kaip gi nantysis suvok (realiai galjo ir turjo suvokti) pareign veiksmus. Jei, pavyzdiui, pareignai, bdami neuniformuoti ir neprisistat dl koki nors prieasi, susijusi su j tiesiogins pareigos atlikimu, panaudojo prie asmen fizin jg, o mogus, manydamas, jog tai upuolikai, prieinosi ir gynsi, tokie asmens veiksmai turt bti pri pastami btinja gintimi, o ne pasiprieinimu valstybs tarnautojui ar vieojo administravimo funkcijas atliekaniam asmeniui (BK 286 str.), nes asmuo neidentifikavo ir negaljo identifikuoti upuoli k" kaip pareign. 12. Akivaizdiu laikomas ksinimasis, kai ala jau daroma arba yra labai aiki jos grsm, t. y. ksinimasis laikomas akivaizdiu, kai jis yra pradtas ar tiesiogiai gresia besiginanio ar kito asmens teisms, valstybs ar visuomens interesams. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas yra pabrs, kad itin kruopiai turi bti tiriamos pavojingo ksinimosi pradia ir pabaiga, nes teisingas i aplinkybi nustaty mas lemia tinkam btinosios ginties vertinim (Teism praktika", 1997, Nr. 7). Btinosios ginties bkl atsiranda ne tik paiu pavojingo ksi nimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grsm (isitrau kiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantis apsupamas kit asme n ir pa i, taip pat tuomet, kai gynyba vyksta vos pasibaigus ksini muisi, kurio pabaigos momentas besiginaniajam nebuvo aikus. Pa-
183
28 straipsnis
28 straipsnis
vojingas ksinimasis negali bti laikomas pasibaigusiu, jeigu jis buvo laikinai sustabdytas besiksinaniojo (pavyzdiui, dl pavojingesni upuolimo priemoni paiekos). Taip pat ksinimosi pabaigos beslygikai nereikia ginkl ar kit daikt, panaudot pavojingo ksinimosi metu, atitekimas besiginaniajam. 13. Besiginaniojo veiksmai, padarant alos kitam asmeniui, negali bti laikomi btinja gintimi, kai pavojingas jo ksinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigs ir besiginantysis tai suprato, todl aikiai nebuvo reikalo gintis. Tokiu atveju atsakomyb u padarytus veiksmus atsiran da bendrais pagrindais. Paymtina, kad besiginaniojo veiksmai, pada rant alos kitam asmeniui, kai pavojingas ksinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigs ir besiginantysis tai suprato, gali peraugti asmens, pada riusio nusikalstam veik, sulaikym^ BK 29 str. komentar). Negali bti laikomi btinja gintimi ir tokie atvejai, kai i anksto, siekiant apsaugoti asmen teises ir interesus nuo galim, spjam ksinimsi, taisomi pavojingi gyvybei renginiai (aptvarai su jungta elektros srove, sprogstamieji taisai ir pan.). Paprastai tokiais atvejais dar nra realios ksinimosi grsms, todl i rengini statytojai turi imtis vairi atsargumo priemoni. Jei toki priemoni nesiimama ar jos yra nepakankamos ir atsiranda aling padarini, rengim statymas gali bti pripaintas tyine ar neatsargia nusikalstama veika. Btinoji gintis negalima tyios iklimo aiktn metu ir tik iimtinais atvejais galima rengimosi padaryti nusikalstam veik stadijoje. Rengimosi padaryti nusikalstam veik stadijoje paprastai dar nra nei pavojingo ksinimosi, nei realios grsms. Rengimosi esm yra slyg sudarymas numatomam tikslui pasiekti. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij teisj kolegija 2002 m. sausio 29 d. (Baudiamoji byla Nr. 2K-111/2002) nutartyje akcentavo, kad baudiamoji atsakomyb u rengimsi padaryti konkret nusikaltim atsiranda tuomet, kai sumanymas padaryti nusikaltim yra ireikiamas veiksmais, smoningai sudaraniais ar siekianiais sudaryti slygas sumanytam nusikaltimui pasiekti (Teism praktika", 2002, Nr. 17, p. 260). Kartu pabrtina, kad tais atvejais, kai asmuo suvokia ir tikrai ino, jog rengimasis padaryti nusikalstam veik nukreiptas prie j ir kelia reali grsm jo statymais ginamiems interesams, jis turi teis btinj gint. statymas nedraudia rengtis btinajai giniai. 14. R e a l i u laikomas ksinimasis, kuris yra i tikrj, egzistuoja objektyviai, o ne besiginaniojo vaizduotje. Jei realiai ksinimosi ne buvo ir mogus dl tokio ksinimosi klydo, sivaizduodamas j, tokia 184
situacija laikoma t a r i a m ja b t i n j a g i n t i m i . Klaida, dl kurios asmuo pradeda gintis nuo negresianio jam pavojaus, gali atsirasti dl neteisingai vertintos konkreios situacijos, kito asmens elges palaikius pavojingu, neteisingai suvokus paalinio asmens vaidmen upuolimo slygomis ir pan. T a r i a m o j i b t i n o j i g i n t i s gali bti tuo atveju, kai nra realaus pavojingo ksinimosi, taiau susidariusios vykio aplinkybs pagrstai leidia manyti, jog jis prasidjo arba tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturi ar negali numatyti, kad vykio aplinkybes suvokia klaidingai, todl tariamos ginties metu padaryta ala kitam asmeniui laikoma padaryta esant btinajai giniai. Jeigu, esant toms paioms slygoms, besiginantysis turjo ir galjo numatyti, kad i tikrj ksinimosi nra, jo veiksmai dl alos padarymo kitam asmeniui kvalifikuojami kaip padaryti dl neatsargumo. Negalima laikyti tariamja gintimi atvej, kai nebuvo pakankamo pagrindo tiktis ksinimosi ir gintis pradta i baims ar dl nepagrsto tarumo. alos padarym tokiomis aplinkybmis reikia laikyti tyine nusikalstama veika, jei ji atitinka konkreius nusikalstamos veikos sudties poymius. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij teisj kolegija 2001 m. gegus 22 d. (Baudiamoji byla Nr. 2K-486/2001) nutartyje akcentavo, kad nukentjusiojo asmenyb (baustas u veiksmus prie policijos pareignus ir anksiau), jo elgesys prie pat vyk (smurtas prie mon) negali bti pagrindas btinajai giniai, nes: < ... > tokia gintis neatitikt btinosios ginties teistumo slyg, < ... > btinoji gintis galima tik nuo pavojingo ksinimosi, o ne nuo pavojing asmen" (Teism praktika", 2001, Nr. 16, p. 217). 15. Reikalavimus g y n y b a i nulemia pats ksinimosi pobdis. Be to, gynyba turi atitikti iuos poymius: ala padaroma tik besik sinaniajam, ala padaroma atremiant pavojing ksinimsi, padaryta ala neperengia btinosios ginties rib. 16. Ginantis a l a p a d a r o m a t i k b e s i k s i n a n i a j a m , o ne tretiesiems asmenims. ala, padaryta btinosios ginties metu, gali bti gyvybs atmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas, smgi sudavimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir pan. Komentuojamo straipsnio atvilgiu nesvarbu, ar ala, padaryta besiksinaniajam b tinosios ginties atveju, yra maesn, ar didesn u al, kuri upuo likas ketino padaryti besiginaniajam. Kokybikai ir kiekybikai ji gali neatitikti alos, kuri grs dl ksinimosi. Upultasis gali gintis ir ne tiesioginiu bdu. 185
28 straipsnis
28 straipsnis
17. ala padaroma atremiant p a v o j i n g k s i n i m s i . Reikia pabrti, kad baudiamasis statymas leidia ginti teistus ne tik savo, bet ir kit asmen, valstybs ar visuomens interesus. Tai reikia, kad gintis gali ne tik upultasis, bet ir, pavyzdiui, jo artimieji, draugai ar kiti atsitiktinai toje vietoje buv asmenys. Pamintina, kad abipusms mu tynms, skirtingai nuo pavojingo ksinimosi, bdinga, jog abi puss vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi puss smurt naudo ja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dl to tokiose mutynse nra besigi nanij. Abipusi mutyni metu teiss btinj gint nebna, isky rus atvej, kai viena i pusi mutynes nutraukia, o kita toliau puola. 18. Ginantis negali bti perengtos b t i n o s i o s g i n t i e s ribos. Gynyba laikoma teista, jei ji atitiko ksinimosi pobd ir pavo jingum. Ksinimosi pavojingumas ir pobdis yra labai susijusios s vokos, priklausanios nuo objekto, kur ksinamasi, vertingumo, vei kimo bdo, ksinimosi intensyvumo. Ksinimosi pavojingumas pir miausia priklauso nuo jo objekto reikmingumo, todl skirtingas yra ksinimosi pavojingumas, kai ikyla grsm asmens gyvybei, sveika tai ar asmens orumui. Ksinimosi pavojingumui turi reikms ir gali mos alos dydis, o esant vienodiems ksinimosi objektams - ksini mosi bdas, ksinimosi stadija, besiksinanij skaiius, jg santy kis ir kitos aplinkybs. Ksinimosi pobdis priklauso nuo panaudot priemoni, ksinimosi intensyvumo (upuolik skaiiaus, j ginkluotumo ir pan.), vietos, laiko ir kit aplinkybi. 19. B t i n o s i o s g i n t i e s r i b perengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyia nuudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo. Btino sios ginties ribos perengiamos, kai yra btinos visos slygos vienu metu: a) nuudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaro ma tiesiogine tyia (t. y. ginantysis suvokia, jog gynybai nra btini tokie padariniai, taiau j nori ir siekia); c) gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pavojingumo ir pobdio. Paymtina, kad naujasis BK ipl t btinosios ginties ribas, kadangi nustat, jog btinosios ginties rib perengimas yra tik tuo atveju, kai tiesiogine tyia nuudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pob dio ir pavojingumo. statym leidjas pabria, kad tokiu atveju gynyba a i k i a i neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo. Tai lengvai suvokiamas ir nekeliantis abejoni ksinimosi pobdio ir pavojingumo neatitikimas. is aikumas yra fakto ir jo vertinimo klausimas. Baudia mosios teiss doktrinoje teigiama, kad tai, jog gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo reikt suvokti dvejopai: a) objek186
tyviu poiriu tai yra objektyviai iorikai neatitinkantis ksinimosi pavojingumo ir pobdio aktas; b) vertinant subjektyviu poiriu tai yra vidinis-psichologinis veikianio subjekto santykis su esamu neatitikimu, t. y. is neatitikimas yra akivaizdus, aikus paiam besiginaniajam. Baudiamasis statymas nereikalauja, kad gynybos priemons ir j taikymo intensyvumas visikai atitikt ksinimosi pobd ir pavojingum. statymas neriboja naudojam priemoni gynybai nuo pavojingo ksinimosi. Asmuo gali gintis vien savo fizinmis jgomis, gali naudoti ir neaunamuosius ar aunamuosius ginklus. Ribojamas tik mogaus sveikatai padaromos alos dydis. 20. Baudiamajame statyme numatyti du atvejai, kuriems esant nepripastama, jog perengtos btinosios ginties ribos. Neutraukia baudiamosios atsakomybs veikimas, kai: a) btinosios ginties ribos perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl pa vojingas ksinimasis; b) ginantis nuo sibrovimo bst padaryta vei ka. Abu ie atvejai statym leidjo nra saistomi su besiksinania jam padarytos alos dydiu. Komentuojamame straipsnyje numatytas didelis sumiimas ar igstis yra emocin besiginaniojo bsena, pavojingoje situacijoje, susijusioje su nusikalstama besiksinaniojo veika. Tokia asmens bsena turi bti vertinama tiek pagal subjektyv besiginaniojo situacijos suvokim (igyvenimo stiprum ir specifi k, kurie priklauso nuo pavojaus pobdio), tiek pagal faktines bylos aplinkybes. Emocins besiginaniojo bsenos vertinimui gali bti kvieiami specialistai ar skiriama atitinkama ekspertiz (psichologi n, psichologin-psichiatrin ir kitos). Pabrtina, kad teismai, ver tindami konkrei situacij, privalo turti omenyje, jog besiginanty sis visada yra blogesnje padtyje, nes neturi laiko paruoti gynybos plano, pasirinkti gynybos vietos, laiko, bd ar priemoni ir 1.1. 21. sibrovimu bst pripaintini atvejai, kai patalpas, kuriose fak tikai gyvena mogus (pavyzdiui, but, nam, sodo namel, statybin vagonl ir pan.), patenkama neteistai. Neteistu sibrovimu reikt lai kyti bet kok patekim bst, kai nra jokio formalaus pagrindo, jokio teisto intereso, joki teisi j eiti. Svarbu yra tai, kad kaltininkas brau nasi bst prie savininko ar kito ten gyvenanio asmens vali. Btino sios ginties ir jos rib perengimo taisykls, ginant bst, taikomos tik tais atvejais, kai sibrovimas bst turi pavojingo ksinimosi poymius. Teismai, vertindami ginties veiksmus nuo sibrovimo bst, turi kreipti ypating dmes konkreias bylos aplinkybes, upuoliko asmenyb, jo tikslus, ksinimosi intensyvum ir priemones, kuriomis tai daroma, grs ms apimt, aling padarini realum, vykio viet, laik, upuoliko ir 187
28-29 straipsniai
29 straipsnis
besiginaniojo tarpusavio santykius, upuolik ir besiginanij skaii, pastarj galimyb fizikai atremti ksinimsi ir pan. 22. Btinosios ginties nuostatos negali bti taikomos ginties pro vokacijai. Ginties provokacija - tokie veiksmai, kai asmuo tyia pro vokuoja pavojingo kito asmens ksinimosi veiksmus, siekdamas ta riamos gynybos, kad padaryti alos. Ginties provokacija negali bti vertinama pagal btinosios ginties taisykles, nes ji sudaro viening tyinio nusikaltimo plan. 23. Pabrtina, kad teismai nuosprendyje privalo nurodyti btino sios ginties ar jos rib perengimo poymius ir savo ivadas pagrsti konkreiomis byloje nustatytomis aplinkybmis. 24. Btinosios ginties ribas perengs asmuo neatleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. statym leidjas, pripaindamas socia lin btinosios ginties vertingum, palieka teismui teis asmeniui, per engusiam btinosios ginties ribas, skirti velnesn, negu statymo numatyt, bausm (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar) arba skiriant bausm pripainti toki situacij atsakomyb lengvinania ap linkybe (apie tai plaiau r. 59 str. komentar). 25. Esant visoms btinajai giniai keliamoms slygoms baudia masis procesas negali bti pradedamas, o pradtas turi bti nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje baudiamoji byla nutraukiama prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis), o nagrinjant byl pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacins (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacins (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teisme tvarka, teisjo ar teismo nutartimi. 29 Straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas 1. Asmuo neatsako pagal kodeks u veiksmus, kai vydamasis, stabdy damas, neleisdamas itrkti ar kitais veiksmais aktyviai bandaniam i vengti sulaikymo nusikalstam veik padariusiam asmeniui padaro turti ns alos, nesunk sveikatos sutrikdym arba sunk sveikatos sutrikdy m dl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmen, tyia nuudius ar pasiksinus nuudyti, - sunk sveikatos sutrikdym, jei gu nusikalstam veik padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. 2. Asmens, atminanio nusikalstam veik padariusio asmens pasiprie inim, veikai taikomos io kodekso 28 straipsnyje nustatytos btinosios ginties taisykls. 188
1. Asmens, p a d a r i u s i o n u s i k a l s t a m v e i k , s u l a i k y m a s - tokia situacija, kai vejantis, stabdant, neleidiant itrkti ar kitais veiksmais aktyviai bandaniam ivengti sulaikymo nusikalsta m veik padariusiam asmeniui padaroma turtin ala, nesunkus sveika tos sutrikdymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmen, tyia nuudius ar pasiksinus nuudyti, - sunkus sveikatos sutrikdymas, jeigu nusikalstam veik padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. alos, sulaikant nu sikalstam veik padarius asmen, padarymas, kai nevirijamos sulaiky mui btinos priemons, laikomas socialiai vertingu elgesiu ir vertina mas kaip baudiamj atsakomyb alinanti aplinkyb. 2. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas yra kiekvie no asmens teis. Nepasinaudojimas ja neutraukia atsakomybs. ia teise asmuo gali pasinaudoti net ir tuo atveju, kai turi reali galimyb kreiptis atitinkam teissaugos institucij. Asmens, padariusio nusi kalstam veik, sulaikymo subjektai yra tik fiziniai asmenys. Teissau gos institucij pareignai, pavyzdiui, policininkas, Specialij tyrim tarnybos pareignas ir pan., turi ne teis, o pareig sulaikyti nusikals tam veik padarius asmen. Toki pareig jiems nustato specials sta tymai, pavyzdiui, Policijos veiklos statymas (Valstybs inios", 2003, Nr. 104-4643) ir pan. J veiksmai sulaikant nusikalstam veik padariu s asmen, kai pastarajam padaroma alos, turi bti vertinami kaip pro fesins pareigos vykdymas. Pagal tai sprendiamas j baudiamosios atsakomybs klausimas (apie tai plaiau r. BK 30 str. komentar). 3. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas, padarant jam atitinkamo dydio al, jei kitaip nebuvo manoma jo sulaikyti, nelaikomas nusikalstama veika dl iuo institutu siekiam tiksl: nu sikalstam veik padarius asmen perduoti teissaugos institucijoms, atimti galimyb jam daryti naujas nusikalstamas veikas, utikrinti ki t moni, visuomens saugum, viej tvark, teismo paskirtos baus ms vykdym ir pan. 4. Kad alos padarymas sulaikant nusikalstam veik padarius asmen nebt laikomas nusikalstama veika, jis turi atitikti statyme nustatyt slyg, reglamentuojani sulaikymo teistum ir pagrstu m bei apibdinani sulaikomojo veiksmus, visum: sulaikomas nu sikalstam veik padars asmuo; tas asmuo vengia sulaikymo; staty me nurodyta ala proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavo jingumo pobdiui ir laipsniui; statyme nurodyta ala padaroma tik sulaikomajam. 189
29 straipsnis
29 straipsnis
5. Pagrindas sulaikymui yra nusikalstamos veikos padarymas. Su laikomas gali bti asmuo, padars nusikalstam veik, t. y. nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar) ar baudiamj nusiengi m (apie tai plaiau r. BK 12 str. komentar). Baudiamasis staty mas neriboja nusikalstam veik, kurias padariusiam asmeniui gali bti padaroma tam tikra ala, skaiiaus. 6. Remiantis komentuojamu straipsniu negalima daryti alos sulai kant asmen, padarius kitok teiss paeidim. Jei sulaikomas asmuo, kuris apskritai nepadar jokio teiss paeidimo, prievartos j sulaikant panaudojimas, vertinant konkrei situacij, paprastai suteikia jam tei s btinj gint. 7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. asmens kaltu m padarius nusikalstam veik gali pripainti tik teismas, priimda mas apkaltinamj nuosprend. Taiau tokiu atveju asmens, padariu sio nusikalstam veik, svoka nereikia, kad gali bti sulaikytas tik nuteistas asmuo. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal gali bti su laikomas bet kuris nusikalstam veik padars arba tariamas jos pa darymu asmuo, nepriklausomai, ar jo atvilgiu priimtas apkaltinama sis teismo nuosprendis. Kad asmuo padar nusikalstam veik, gali liudyti tai, jog teissaugos institucijos yra paskelbusios asmens paie k, asmuo uklumpamas bedarantis nusikalstam veik arba tuoj po jos padarymo, maiusieji, kad daroma veika tarp j ir nukentjusysis, tiesiogiai nurodo asmen kaip padarius nusikalstam veik, ant as mens, jo drabui, daikt, pas j ar jo gyvenamojoje vietoje randami aiks nusikalstamos veikos pdsakai ir pan. 8. Sulaikantysis turi bti sitikins, kad asmuo, kur jis sulaiko, yra padars baudiamojo statymo udraust veik. Nesant tokio si tikinimo nra ir sulaikymo pagrindo. Jei asmuo klydo manydamas, kad sulaikomasis yra padars nusikalstam veik, ir negaljo bei ne turjo to suvokti, kalts nra. Tuo tarpu jei sulaikantysis asmuo nesu vok, taiau galjo ir turjo suvokti, kad daro klaid, jis atsakys u nusikalstam veik, padaryt dl neatsargumo. O asmuo, suvoks su laikymo nepagrstum, t. y. suvoks, jog sulaiko asmen, nepadarius nusikalstamos veikos, turi bti traukiamas baudiamojon atsakomy bn u tyin alos padarym sulaikomajam. 9. Teis panaudoti jg sulaikant asmen atsiranda tada, kai sulai komas asmuo yra realizavs nusikalstamos veikos sudties objekty vij pus arba pradjs j realizuoti, taiau jos nepabaigs dl prie asi, nepriklausani nuo jo valios. Jei nusikalstama veika dar ne190
baigta, veiksmai prie sulaikom asmen turi bti vertinami pagal btinosios ginties taisykles (apie tai plaiau r. BK 28 str. komentar). 10. Pagal komentuojam straipsn vertintinas tik aktyviai sulaiky mo vengianio nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymas. Kal tininkas sulaikymo gali vengti, pavyzdiui, bgdamas, bandydamas i trkti, slpdamasis, naudodamas priemones, padedanias pakeisti i vaizd, sudarydamas klitis j bandaniam sulaikyti asmeniui ir pan. P a s i s l p i m u laikomi tokie veiksmai, kai asmuo, padars nusikalstam veik, tariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos pa darymu, paeidia jam paskirtos kardomosios priemons reikalavimus, aukiamas neatvyksta ikiteisminio tyrimo institucijas ar teism, pab ga i sulaikymo ar laisvs atmimo bausms atlikimo staigos, keiia savo gyvenamj ar darbo viet, pakeiia ivaizd, gyvena turdamas svetimus ar suklastotus dokumentus ir pan. Veiksmai, kuriais asmuo siekia ivengti sulaikymo, turi bti tyiniai ir aktyvs. Nelaikomas pa sislpusiu asmuo, kuris, pavyzdiui, pakeit gyvenamj viet dl ve dyb, darbo funkcij atlikimo ir pan. alos padarymas sulaikant nusi kalstam veik padarius asmen, kuris nevengia sulaikymo, negali b ti vertinamas kaip aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb. To kiu atveju sulaikantysis turi bti traukiamas baudiamojon atsakomy bn u atliktus veiksmus pagal atsiradusius padarinius. 11. Sulaikant nusikalstam veik padarius asmen ala gali bti padaroma tik jam, bet ne tretiesiems asmenims. Jei sulaikant tok as men ala padaroma tretiesiems asmenims, situacija gali bti vertina ma pagal btinojo reikalingumo taisykles (apie tai plaiau r. BK 31 str. komentar). 12. Sulaikantysis asmuo, atsivelgdamas nusikalstam veik pa dariusio asmens elges, reali situacij ir savo galimybes, sulaikyda mas kaltinink turi naudoti minimalias priemones, kurios efektyviai riboja nusikalstam veik padariusio asmens veiksm laisv (propor cingumo" principas). Sulaikymas pasireikia tam tikr priemoni pa naudojimu sulaikomajam. Tai gali bti, pavyzdiui, suriimas, laisvs apribojimas, prievartinis transportavimas, atitinkamo sunkumo sveika tos sutrikdymas, drabui suplymas, transporto priemons, su ku ria asmuo bando pabgti, sugadinimas ir pan. Vertinant sulaikomj ir sulaikanij asmen veiksm proporcingum, turi bti atsivelgiama sulaikymo moment (viesus ar tamsus paros metas), sulaikomj ami, skaii, fizines savybes (kno sudjim), elges, ginklo turji m ir pan. 191
29 straipsnis
29 straipsnis
13. ala, padaryta nusikalstam veik padariusiam asmeniui, turi i esms atitikti padarytos veikos pavojingumo pobd ir laipsn bei su laikymo aplinkybes. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje aikiai nusta tyti leistinos bei pateisinamos alos dydiai. Aktyviai bandaniam i vengti sulaikymo nusikalstam veik padariusiam asmeniui gali bti padaryta tam tikra turtin ala, nesunkus sveikatos sutrikdymas (apie tai plaiau r. BK 138 str. komentar) arba sunkus sveikatos sutrik dymas dl neatsargumo (apie tai plaiau r. BK 137 str. komentar). Sunkus sveikatos sutrikdymas (apie tai plaiau r. BK 135 str. ko mentar) gali bti padarytas tik tuo atveju, jei nusikaltimo vietoje sulaikomas asmuo, tyia nuuds ar pasiksins nuudyti. Taiau bet kuriuo atveju fizins prievartos panaudojimo ribas reglamentuoja bau diamojo statymo nuostata, jog ala asmeniui gali bti padaroma tik tuo atveju, jei kitomis priemonmis nebuvo manoma jo sulaikyti. 14. Tai, ar alos padarymas buvo neivengiamas, ar neegzistavo galimyb sulaikyti asmen nepadarant jam alos, yra vertinamasis po ymis. Jis nustatomas atsivelgiant visas baudiamosios bylos me diagoje ufiksuotas konkretaus sulaikymo aplinkybes. 15. Kadangi asmens sulaikymo tikslas yra teisingumo realizavi mas, todl bet kokiomis slygomis ir bet kokioje situacijoje (iskyrus atvejus, kai tokia situacija perauga btinj gint) atimti gyvyb su laikomajam draudiama. Sulaikant nusikalstam veik padarius as men jokiomis aplinkybmis (iskyrus atvejus, numatytus komentuo jamo straipsnio 2 dalyje (r. io straipsnio komentaro 22 punkt)) jis negali bti nuudomas. Nuuds sulaikom asmen sulaikantysis turi bti traukiamas baudiamojon atsakomybn bendrais pagrindais, pri klausomai nuo jo tyios kryptingumo ir konkrei bylos aplinkybi, kaip u nuudym (apie tai plaiau r. BK 129 ir 130 str. komenta rus) ar neatsarg gyvybs atmim (apie tai plaiau r. BK 132 str. komentar). 16. Bet kuriuo atveju alos padarymas sulaikomajam yra tik btina priemon, o ne tikslas. Jis negali virsti susidorojimu su sulaikomu asmeniu. 17. Baudiamasis statymas nenumato asmens, padariusio nusi kalstam veik, sulaikymo rib perengimo, todl tais atvejais, kai su laikomajam asmuo smoningai padaro alos, kuri nebuvo tomis aplin kybmis btina, baudiamoji atsakomyb u tokios alos padarym ikyla bendrais pagrindais. 192
18. Tais atvejais, kai asmens, padariusio nusikalstam veik, sulai kymo metu paeidiamos BK 29 str. nurodytos slygos, tokie sulai kaniojo veiksmai, traukiant j baudiamojon atsakomybn, turi bti vertinami kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb (apie tai plaiau r. BK 59 str. komentar). Be to, teismas tokiais atvejais bausm gali skirti remdamasis velnesns, negu statymo numatyta, bausms sky rimo taisyklmis (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar). 19. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymo institut reikia skirti nuo tariamojo sulaikymo, atliekamo vadovaujantis BPK normomis (r. BPK 140 str.). J turi teis vykdyti tik teissaugos insti tucij pareignai. Toki pareign veiksmai sulaikant nusikalstam veik padarius asmen turt bti vertinami pagal profesins parei gos vykdymo taisykles (r. BK 30 str. komentar). 20. Nusikalstam veik padars asmuo tam, kad ivengt sulaiky mo, gali aktyviai pasiprieinti sulaikaniajam, panaudoti prie pastarj fizin ar psichin prievart. Tokiu atveju pagal komentuojamo straips nio 2 dalies nuostatas nusikalstam veik padariusio asmens sulaiky mas perauga btinj gint, o sulaikantysis gyja teis veikti pagal b tinosios ginties taisykles (apie tai plaiau r. BK 28 str. komentar). 21. Esant visoms nusikalstam veik padariusio asmens sulaiky mo teistumui keliamoms slygoms, baudiamasis procesas negali bti pradedamas, o pradtas turi bti nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo sta dijoje baudiamoji byla nutraukiama prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis), o nagrinjant byl pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacins (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacins (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teisme tvar ka, teisjo ar teismo nutartimi. 22. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymo atvejai ne gali bti vertinami ir pagal btinojo reikalingumo taisykles. Skirtumas tas, jog alos padarymo pagrindas btinojo reikalingumo atveju yra gamtos, gyvuli ar mogaus veiksm keliamas pavojus valstybs, vi suomens ar asmens interesams, o asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymo atveju - praeityje padaryta nusikalstama veika; bti nojo reikalingumo atveju ala padaroma paprastai tretiesiems asme nims, o nusikalstam veika padariusio asmens sulaikymo metu - tik sulaikomam asmeniui; btinojo reikalingumo atveju padaryta ala vi sada turi bti maesn u ivengt al, o asmens, padariusio nusi kalstam veik, sulaikymo metu galima padaryti tik statyme numatyt al, kurios dydis grietai nepriklauso nuo ivengtosios. 193
Bendroji dalis, V skyrius 30 Straipsnis. Profesini pareig vykdymas
30 straipsnis
30 straipsnis
1. Asmuo pagal kodeks neatsako u al, kuri padar vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis nevirijo statym ar kit teiss akt nu statyt galiojim. 2. Asmuo pagal kodeks atsako u al, kuri padar vykdydamas pro fesines pareigas, jeigu jis virijo statym ar kit teiss akt nustatytus galiojimus, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis io kodek so 59 straipsniu. 1. P r o f e s i n i p a r e i g vykdymas- situacija, kai alos baudiamojo statymo ginamiems interesams padaro asmuo, vykdan tis statymuose ar kituose teiss aktuose numatytas funkcijas ar parei gas. 2. Profesini pareig vykdymas yra baudiamj atsakomyb a linanti aplinkyb tik tuo atveju, jei tokios pareigos atliekamos vado vaujantis statyme ar kitame teiss akte numatytomis slygomis ir jas vykdant neperengiamos statymo ar kito teiss akto nustatytos ribos. 3. Vykdant profesines pareigas atlikti veiksmai (neveikimas), nors formaliai ir atitinka baudiamajame statyme nustatytos nusikalsta mos veikos poymius, negali bti pripastami nusikalstama veika, kadangi jie yra teisti ir jais siekiama visuomenei naudingo rezultato. Veiksmai, atliekami dl profesini pareig vykdymo, nukreipti svar biam, naudingam visuomenei bei individui tikslui pasiekti, yra slygo ti statym bei kit teiss akt reikalavim, todl jei nepaeidiama profesini funkcij, t. y. t, kurias asmuo privalo atlikti dl uimam pareig, dirbamo darbo, atlikimo tvarka, jie beslygikai turi bti ver tinami kaip teisti. 4. P r o f e s i n p a r e i g a - asmens, dirbanio tam tikr darb, einanio tam tikras pareigas ar usiimanio tam tikra veikla, veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti ir atlieka savo darbo, profesins veiklos sfe roje, remdamasis darb, profesin veikl reglamentuojaniais teiss aktais, taip pat institucijos, kurioje jis dirba, vidaus tvarkos taisykl mis, atitinkamais statutais ir pan.
5. Atitinkami statymai, pavyzdiui, Policijos veiklos statymas (Valstybs inios", 2003, Nr. 104-4643), Sveikatos sistemos statymas (Valstybs inios", 2004, Nr. 115-4283), Prokuratros statymas (Valstybs inios", 2003, Nr. 123-5584), nustato profesines pareigas vykdantiems asmenims pareig atitinkamose situacijose veikti tam tikru bdu (pavyzdiui, policijos pareignas, prokuroras turi imtis priemoni, kad bt sulaikytas nusikalstam veik padars asmuo ir pan.). Profesin pareig vykdantiems asmenims pareig atitinkamose situacijose veikti tam (ikru bdu gali nustatyti ne tik statymai, bet ir kiti teiss aktai, pavyzdiui, Sveikatos apsaugos ministro sakymais patvirtinti: Lietuvos medicinos norma MN 27:1996 Gydytojas alergologas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb" (1996 m. rugpjio 21 d. sakymas Nr. 436; Valstybs inios", 1996, Nr. 85-2027); Hematologins kontrols gydant leponeksu (klozapinu) metodins rekomendacijos (1997 m. gruodio 18 d. sakymas Nr. 692; Valstybs inios", 1998, Nr. 67-1974); Lietuvos medicinos norma MN 25:1999 Gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Funkcijos, pareigos, teiss, kompetencija ir atsakomyb" (1999 m. birelio 10 d. sakymas Nr. 284; Valstybs inios", 2004, Nr. 81-2906); Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 Bendrosios praktikos gydytojas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb" (1999 m. gruodio 16 d. sakymas Nr. 553; Valstybs inios", 1999, Nr. 109-3196); Lietuvos higienos norma HN 95:1999 Radiacins saugos ir kokybs laidavimas taikant spindulin terapij" (1999 m. gruodio 31 d. sakymas Nr. 566; Valstybs inios", 2000, Nr. 3-90); Gydomj aferezi ir hemosorbcijos kokybs reikalavimai (2000 m. spalio 30 d. sakymas Nr. 583; Valstybs inios", 2000, Nr. 96-3056); Lietuvos medicinos norma MN 74:2000 Gydytojas chirurgas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb" (2000 m. sausio 28 d. sakymas Nr. 50; Valstybs inios", 2000, Nr. 11-261); Lietuvos medicinos norma MN 79:2000 Gydytojas neurochirurgas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb" (2000 m. vasario 1 d. sakymas Nr. 58; Valstybs inios", 2000, Nr. 12317); Lietuvos medicinos norma MN 93:2001 Operacins slaugytojas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb" (2001 m. gruodio 4 d. sakymas Nr. 628; Valstybs inios", 2001, Nr. 104-3721); Ltins obstrukcins plaui ligos diagnostikos ir gydymo metodika (2002 m. lapkriio 21 d. sakymas Nr. 563; Valstybs inios", 2004, Nr. 32-1030); Asmen, kuriems atliekamos medicinins teisins procedros, radiacins saugos taisykls (2002 m. gruodio 17 d. sakymas Nr. 644; Valstybs inios", 2003, Nr. 15-625); Radiacins saugos reikalavimai medicininje rentgeno diagnostikoje (2002 m. gruodio 20 d. sakymas Nr. 656; Valstybs inios", 2004, Nr. 32-1030) ir 1.1.
195
194
30 straipsnis
30 straipsnis
6. Veiksmai, turintys pavojingos baudiamajame statyme numatytos veikos poymius, padaromi profesins asmens veiklos sferoje. Tai gali bti policijos pareign, prokuror, medik, gelbtoj, gaisrinink ir kit asmen veiksmai - svarbu tik tai, jog toks asmuo turi vykdyti savo profesines pareigas. Neturi reikms, ar toks asmuo dirba, atlieka parei gas valstybs, savivaldybs institucijoje ar privaioje monje. Baudia masis statymas neriboja profesij, kurias turini asmen veiksmai gali bti vertinami kaip atitinkantys komentuojamame straipsnyje nustaty tus reikalavimus ir alinantys baudiamj atsakomyb, skaiiaus. 7. Profesini pareig vykdymo slygas, aplinkybes, tvark, prie mones (pavyzdiui, kokiomis slygomis policijos pareignas ar pro kuroras gali panaudoti ginkl ir pan.) nustato teiss aktai. 8. Teiss aktuose numatytas pareigas einantys asmenys atitinka mais atvejais savo pareigas privalo vykdyti ir ne tarnybos metu, todl ir tokioje situacijoje j veiksmais padaryta ala turi bti vertinama kaip profesini pareig vykdymas, kuris alina baudiamj atsako myb, esant visoms baudiamojo statymo nustatytoms slygoms. 9. Paprastai teiss aktuose nustatomos ir profesini pareig vykdymo ribos, kuri perengti jas vykdantys asmenys negali. I esms statymai reikalauja, kad vykdydami savo profesines pareigas asmenys siekt padaryti kiek manoma maiau alos. Jos dydis yra vertinamasis poymis, kur kiekvienu konkreiu atveju nustato ir vertina prokuroras, teisjas ar teismas. Galimos alos dyd gali reglamentuoti atitinkami teiss aktai, pavyzdiui, Policijos veiklos statymo 23-27 str.; Hematologins kontrols gydant leponeksu (klozapinu) metodini rekomendacij 1-8 punktai; Asmen, kuriems atliekamos medicinins teisins procedros, radiacins saugos taisykli 8-9 punktai; Radiacins saugos ir kokybs laidavimo taikant spindulin terapij taisykli 8-11, 129, 138, 161-164 punktai. Prokuroras, teisjas ar teismas, vertindamas padaryt al, turi vadovautis toki teiss akt nuostatomis, reikalavimais. Bendra taisykl tokia: kuo vertingesni interesai, vertybs, dl kuri apsaugos padaryta alos, tuo daugiau alos gali bti laikoma padaryta neperengiant statymo leist profesins pareigos vykdymo rib. 10. Profesini pareig vykdymas gali sutapti su kita baudiamj atsakomyb alinania aplinkybe - sakymo vykdymu (apie tai plaiau r. BK 33 str. komentar). Taiau neteisto sakymo vykdymas negali bti pateisintas profesins pareigos vykdymu. 196
11. Jei asmuo statyme nustatytas pareigas atlieka nesilaikydamas jame nurodyt toki pareig vykdymo slyg, atlikdamas profesines pareigas perengia teiss akt nustatytas profesini pareig vykdymo ribas (kai nra tyios darant tokius veiksmus), u padaryt al jis traukiamas atsakomybn bendrais pagrindais pagal pasekmes kaip u tyins ar neatsargios, priklausomai nuo kalts formos, tiksl bei mo tyv, nusikalstamos veikos padarym. Taiau tokia asmens veika turi bti pripainta atsakomyb lengvinania aplinkybe ir lemti bausms velninim u padaryt nusikalstam veik (r. BK 59 str. komenta r). Be to, teismas tokiais atvejais bausm gali skirti remdamasis vel nesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimo taisyklmis (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar). 12. Negali bti pagrindu paalinti baudiamj atsakomyb dl tar nybini pareig vykdymo atvejai, kai asmuo, prisidengdamas profesi ns pareigos vykdymu, tyia daro al teiss saugomiems interesams. Tokiu atveju asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn u pada ryt nusikalstam veik pagal atsiradusius padarinius, atsivelgiant jo tikslus bei motyvus darant toki veik. 13. Kai profesini pareig, atliekam vadovaujantis atitinkamais teiss aktais ir nepaeidiant j nustatyt galiojim, vykdymas atitin ka komentuojamame straipsnyje nustatytas slygas, asmens atvilgiu negali bti pradedamas baudiamasis procesas, o pradtas turi bti nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas profesins pareigos vykdymo atveju nutraukiamas prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis), o teisminis nagrinjimas - pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacins (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punk tas) ar kasacins (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teisme teisjo ar teismo nutartimi.
197
31 straipsnis
Hcndroji dalis, V skyrius
31 straipsnis
31 Straipsnis. Btinasis reikalingumas

1. Asmuo neatsako pagal baudiamuosius statymus u veik, kuri jis padar siekdamas paalinti jam paiam, kitiems asmenims ar j teisms, visuomens ar valstybs interesams gresiant] pavoj, jeigu is pavojus negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir padaryta ala yra maes n u t, kurios siekta ivengti. 2. Asmuo, savo veiksmais sudars pavojing situacij, gali pasiremti bti nojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dl neatsargumo. 3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo btinojo reikalingumo nuo statomis, jeigu jis dl profesijos, pareig ar kit aplinkybi privalo veikti didesnio pavojaus slygomis. 1. B t i n a s i s reikalingumas apibdinamas kaip situacija, kai teistai padaroma alos baudiamojo statymo saugomiems intere sams, siekiant paalinti pavoj, gresiant Lietuvos valstybs intere sams, visuomens interesams, to asmens ar kit asmen teisms, jei toks pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis prie monmis ir jeigu padaryta ala yra maiau reikminga negu ivengta. 2. Veikimas btinojo reikalingumo atveju yra asmens teis, o ne pareiga. Nepasinaudojimas ia teise paprastai neutraukia atsakomy bs, taiau tam tikriems valstybs pareignams (pavyzdiui, gaisri ninkams, policininkams ir pan.) bei kitiems asmenims (pavyzdiui, gelbtojams) statymai ir kiti teiss aktai nustato pareig rizikuoti sa vo gyvybe ar sveikata ir gelbti (apsaugoti) kitus interesus, todl j veiksmai bus vertinami pagal profesins pareigos vykdymo taisykles (apie tai plaiau r. BK 30 str. komentar). Paymtina, kad veiks mams, padarytiems btinojo reikalingumo atveju, keliami daug grie tesni reikalavimai nei btinosios ginties metu, nes btinojo reikalin gumo atveju alos padaroma tretiesiems asmenims, kurie gali netur ti nieko bendro su susidariusia situacija. Dl to asmuo, nordamas ivengti gresianio pavojaus, turi i keli tinkam apsaugos priemo ni pasirinkti toki, kuri darys maiausi neigiam poveik kit asmen interesams. 3. Btinojo reikalingumo situacija atsiranda susidrus dviems tei ss saugomiems interesams, kuri vien galima apsaugoti tik darant al antram. Veiksmai, padaryti esant btinajam reikalingumui, yra 198
socialiai vertingi, nes jais siekiama isaugoti ymiai vertingesn interesu. Kita vertus, tam, kad btinasis reikalingumas bt teistas, yra btinos tam tikros slygos: a) gresiantis pavojus paiam asmeniui, kitiems asmenims ar j teisms, visuomens ar valstybs interesams; b) realus ir akivaizdus pavojus; c) gresiantis pavojus, kur galima paalinti tik darant al teiss saugomiems interesams; d) pavojus, paalinamas darant al treiajam asmeniui; e) padaryta ala, kuri yra maesn nei ivengta. 4. Objekt, kuriems gali grsti pavojus, sra sudaro praktikai visi teiss saugomi interesai, pavyzdiui, gyvyb, sveikata, laisv, nuo savyb ir pan. Btinojo reikalingumo situacija gali susidaryti ne tik dl atskiro individo, bet ir dl valstybs ar visuomeninio teisinio g rio apsaugos. Pavojaus altinis, sudars btinojo reikalingumo situa cij, gali bti: stichins gamtos jgos (uraganai, ems drebjimai, potvyniai ir pan.), gyvuli ir vri elgesys, mechanizmai, dl kuri darbo ar gedim kyla pavojus, moni elgesys ir 1.1. statym leid jas smoningai nepateikia isamaus pavojaus altini srao, nes jo pateikti praktikai nemanoma. 5. Btinojo reikalingumo situacijoje pavojus bna akivaizdus ir realus. ie pavojaus poymiai atspindi reikinio egzistavim laike ir erdvje. A k i v a i z d i u laikomas pavojus, kuris ikilo, dar tebegresia ir kelia tiesiogin grsm saugomiems interesams. Ir bsimas, ir prajs pavojus negali sudaryti btinojo reikalingumo situacijos. R e a l i u laikomas toks pavojus, kuris egzistuoja tikrovje, o ne asmens vaizduotje. Klaidingas pavojaus ir jo realumo suvokimas ne sudaro btinojo reikalingumo, taiau turi reikms subjektyviosios da romos veikos puss vertinimui. Jei nagrinjant byl nustatoma, kad asmuo neprivaljo ir negaljo suvokti, jog pavojaus i tikrj nebuvo, ir nordamas jo ivengti padar veiksmus, turinius baudiamajame statyme numatyt poymi, jo veika negali bti laikoma nusikalsta ma. Taiau suklyds ir paeids kieno nors interesus asmuo neatsako pagal baudiamuosius statymus ne dl to, kad vadovavosi btinuoju reikalingumu, o dl to, kad jo veikoje nra kalts. Jei asmuo, vertinda mas situacij, nebuvo pakankamai apdairus, todl neteisingai suvok pavoj, kurio i tikrj nebuvo, u padaryt al jis gali bti patrauk tas baudiamojon atsakomybn kaip u nusikalstam veik, padaryt dl neatsargumo (apie neatsargum plaiau r. BK 16 str. komen tar). 199
31 straipsnis
Ucndroji dalis, V skyrius
31 straipsnis
6. Btina slyga taikant BK 31 str. nuostatas yra tai, kad gresiantis pavojus gali bti paalintas tik darant al teiss saugomiems intere sams. Tokios alos padarymas tampa vieninteliu bdu igelbti dides n gr. Asmuo, kuris turi galimyb paalinti teiss saugomiems intere sams gresiant pavoj nepadarydamas jokios alos, privalo ia gali mybe pasinaudoti. Komentuojamas straipsnis taikomas, kai asmuo su vokia arba gali suvokti tokios galimybs buvim. 7. Ikils pavojus alinamas padarant al treiajam asmeniui. Juo gali bti fizinis ar juridinis asmuo, neturintis nieko bendro su susida riusia situacija. iems asmenims gali bti padaryta fizins, materiali ns ar kitokios alos. 8. Padaryta ala turi bti maesn nei ivengta. Santykis tarp pa darytos ir ivengtos alos nustatomas kiekvienu konkreiu atveju ia nalizavus visas bylos aplinkybes. al santyk btina vertinti ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu (parodani objekto vertingum) poi riais. statymo reikalavimas, kad padaryta ala bt maesn u i vengtj, reikia, jog didesns ar lygiaverts alos padarymas nebus pripastamas btinuoju reikalingumu ir neutrauks baudiamosios at sakomybs tik tuo atveju, jei asmuo negaljo ir neprivaljo numatyti, jog padaryta ala bus didesn nei ivengtoji ar lygiavert jai. Pay mtina, kad statym leidjas nereikalauja pasirinkti maiausi al darant elgesio variant. 9. alos vertinimas tokiu atveju neturt visikai atitrkti nuo subjektyvaus galimos alos dydio suvokimo. Kiekvienu atveju tur t bti atsivelgta, kokios didesns alos asmuo bijojo bei tikjosi ivengti ir koki maesn al tikjosi savo veiksmais padaryti. tai turt bti atsivelgiama net tuo atveju, kai realiai dl koki nors aplinkybi, kurios nebuvo ir negaljo bti asmens numatytos, jo pa darytos ar ivengtos alos dydis nedaug skiriasi nuo tiktosios pada ryti ar ivengti alos. 10. Komentuojamas straipsnis neatsako klausim, ar btinojo rei kalingumo situacijoje galimas gyvybs atmimas. Baudiamosios tei ss doktrinoje vyravo poiris, kad btinojo reikalingumo situacijoje negalima gelbti savo gyvybs kitos gyvybs sskaita. Taiau is draudimas neturt bti vertinamas kaip absoliutus, nes realiame gy venime pasitaiko situacij, kai gyvybs atmimas gali bti pateisina mas tiek moraliniu, tiek teiss poiriu. 200
Gyvybs atmim btinojo reikalingumo situacijoje i esms galima vertinti pagal bendrsias btinojo reikalingumo teistumo slygas (apie tai plaiau r. io straipsnio komentaro 4-9 punktus). Atsivelgiant jas gyvybs atmimas btinojo reikalingumo situacijoje turt bti pripastamas teistu, jei pavojus grs keli ar keliolikos moni gyvybms ir j igelbjimui paaukota vieno mogaus gyvyb, pavyzdiui, vairuotojas, stabdydamas nuo kalno vaiuojant piln mokini autobus, kurio stabdiai nebeveikia, trenkiasi prieing pus vaiuojani main, ir tokios avarijos metu sta tos mainos vairuotojas, taiau igelbjamos mokini gyvybs. Galima ir keblesn gyvenimo situacija, kai, pavyzdiui, esant pavojui dviej moni gyvybei asmuo, niekuo negaldamas padti kitam mogui, gali isigelbti pats arba ti kartu. Teiss doktrinoje i situacija vertinama vairiai. Vieni autoriai tvirtina, kad tokiu atveju turt ti abu, kadangi absoliuios gyvybs apsaugos principas neturt leisti daryti koki nors iimi, taiau kiti yra tos nuomons, kad mogus turi teis gelbti savo gyvyb. Dera sutikti, kad pastaroji nuomon pagrstesn, nes staniojo gyvyb teisiniu poiriu yra taip pat vertinga kaip ir isigelbjusiojo. Negalima pareigoti asmen negelbti savo gyvybs, o paaukoti j kito mogaus igelbjimui arba ti kartu. Taiau visais atvejais galima udrausti tam tikslui naudoti prievart. Jeigu asmuo uvusiojo atvilgiu nenaudojo jokios apgauls ar prievartos, jo veiksm negalima vertinti kaip neteist. Nors moraliniu poiriu auka bt suprantama, baudiamoji teis negali reikalauti i mogaus aukoti savo gyvyb kit asmen naudai. Galimyb igelbti mogaus gyvyb yra esmin slyga tam, kad btinasis reikalingumas bt pripaintas teisto gyvybs atmimo pagrindu. 11. Btinasis reikalingumas yra teistas tik esant visoms numaty toms slygoms. Jei nra bent vienos slygos, BK 31 str. nuostatos negali bti taikomos, o asmuo u padaryt al gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. 12. Baudiamajame statyme nenumatytas btinojo reikalingumo rib perengimas. Jei asmuo nereikalingai padaro alos, jo veiksmai negali bti vertinami kaip btinasis reikalingumas. Tais atvejais, kai asmuo, veikiantis btinojo reikalingumo slygomis, paeidia komen tuojamame straipsnyje nurodytas slygas, jo veiksmai, traukiant j bau diamojon atsakomybn, gali bti vertinami kaip atsakomyb lengvi nanti aplinkyb (apie tai plaiau r. BK 59 str. komentar).
201
31-32 straipsniai
32 straipsnis
13. Senasis BK nereglamentavo situacijos, kai alos padaroma siekiant ivengti pavojaus, kur sukl pats btinojo reikalingumo situacijoje veiks asmuo. Teismas toki situacij galdavo vertinti ir kaip nusikaltim, ir kaip btinj reikalingum, ir kaip aktyvi atgail ar net savanorik atsisakym pabaigti daryti nusikaltim. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje statym leidjas nustat speciali taisykl, pagal kuri asmuo, savo veiksmais sudars pavojing situacij, gali pasiremti btinojo reikalingumo taisyklmis tik tuo atveju, jei pavojinga situacija buvo sudaryta dl neatsargumo (apie tai plaiau r. BK 16 str. komentar). Tais atvejais, kai asmuo savo tyiniais veiksmais sudar pavojing situacij, kurios vengiant padaryta alos, pasiremti btinojo reikalingumo nuostatomis negalima, o baudiamosios atsakomybs klausimai tada sprendiami bendrais pagrindais. 14. Komentuojamo straipsnio 3 dalis nustato taisykl, pagal kuri asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo btinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dl profesijos, pareig ar kit aplinkybi privalo veikti didesnio pavojaus slygomis. i taisykl reikia, kad valstybs pareignai ir kiti asmenys, kurie turi pareig saugoti moni, visuome ns ar valstybs interesus, negali atsisakyti vykdyti jiems pavest pareig, motyvuodami tuo, kad taip jie ivengia didesns alos, pa vyzdiui, gaisrininkas privalo gesinti degant nam ir gelbti jame esant turt net ir tuo atveju, kai gelbjimo veiksm metu kyla pavojus jo gyvybei. 15. Esant visoms btinajam reikalingumui keliamoms slygoms, baudiamasis procesas negali bti pradedamas, o pradtas turi bti nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje baudiamoji byla nutraukiama prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis), o nag rinjant byl pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacins (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacins (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teisme tvarka, teisjo ar teismo nutartimi. 32 Straipsnis. Teissaugos institucijos uduoties vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal kodeks, jeigu jis teistai veik pagal nusi kalstam veik imituojanio elgesio model. 2. Asmuo neatsako pagal baudiamj statym, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grups veikloje ar jos daromose nusikals tamose veikose dalyvavo vykdydamas teissaugos institucijos kit teist uduot ir nepereng ios uduoties rib.
202
3. Jeigu, veikdamas pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio mode l ar vykdydamas kit teissaugos institucijos uduot, asmuo pereng ios uduoties ribas, jis atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm gali boti velninama remiantis io kodekso 59 straipsniu. 4. Teissaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir pro kuratros staigos, taip pat operatyvins veiklos subjektai. 1- Komentuojamame straipsnyje tvirtintos dvi savarankikos baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs: 1) nusikalstam veik imituojantis elgesio modelis, 2) kita teista teissaugos institucijos uduotis. Paymtina, kad pagal Operatyvins veiklos statym (Valstybs inios", 2003, Nr. 54-2369) nusikalstamos veikos imituojanio elgesio modelio poris yra kontroliuojamasis gabenimas. ios aplinkybs yra alternatyvios, veikiant pagal bet kuri vien i j asmeniui alinama baudiamoji atsakomyb. 2. N u s i k a l s t a m v e i k i m i t u o j a n t i s e l g e s i o m o d e l i s - sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teiss paeidimo poymi, atliekami siekiant apgin ti nuo nusikalstamo ksinimosi statym saugomas asmens teises ir laisves, nuosavyb, visuomens ir valstybs saugum. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegus 8 d. nutarime Dl Lietuvos Respublikos operatyvins veiklos staty mo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straips nio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konsti tucijai" (Valstybs inios", 2000, Nr. 39-1105) yra nurods, kad nusi kalstam veik imituojantis elgesio modelis - tai ypatinga operatyvi ns veiklos forma. J realizuojantys operatyvins veiklos slaptieji da lyviai atlieka veiksmus, formaliai atitinkanius nusikalstamos veikos poymius. Nusikalstam veik imituojani veiksm ribas nubria Operatyvins veiklos statymu nustatyt norm sistema, kuri sudaro Operatyvins veiklos statyme suformuluota modelio paskirtis, mode lio darymo pagrindai, modelio sankcionavimo tvarka ir kt. 4. Nusikalstam veik imituojanio elgesio modelio taikymo pa grind, slygas, ribas bei subjektus, kai nusikalstam veik imituojan tis elgesio modelis naudojamas iki ikiteisminio tyrimo pradios, regla mentuoja Operatyvins veiklos statymas. Tik io statymo reikalavi mus atitinkantis modelis gali bti laikomas teistu ir sudaryti pagrin203
32 straipsnis
32 straipsnis
204
d, alinant baudiamj atsakomyb. Pagrindins nusikalstam veik imituojanio elgesio modelio teistumo slygos yra ios: a) nusi-
kalstamos veikos poymiai nra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiam, darom ar padaryt labai sunk ar sunk nusikaltim arba
apie prokuratr vyriausieji prokurorai ar j galioti vyriausij apysunk prokuror pavaduotojai; c) sankcija duodama pagal operatyvins ius veiklos subjekto vadovo ar jo galioto vadovo pavaduotojo motyvuot nusikalti teikim; d) neperengtos nusikalstam veik imituojanio elgesio mus, modelio ribos. Nusikalstam veik imituojanio elgesio modelio numatyt taikymo pagrind, slygas, ribas bei subjektus, kai nusikalstam veik us BK imituojantis elgesio modelis naudojamas jau pradjus ikiteismin 131 str, tyrim, reglamentuoja Baudiamojo proceso kodeksas. Tik io 145 str. statymo reikalavimus atitinkantis modelis gali bti laikomas teistu ir 2 dalyje, sudaryti pagrind, alinant baudiamj atsakomyb. Pagrindins 146 str. nusikalstam veik imituojanio elgesio modelio teistumo slygos yra 2 ir 3 ios: a) tiriamas sunkus arba labai sunkus nusikaltimas arba BK dalyse, XXVIII skyriuje numatytas apysunkis nusikaltimas; b) j turi 150 str. sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisjas; c) sankcija duodama pagal 1 dalyje, motyvuot prokuroro praym; d) neperengtos nusikalstam veik 151 str. imituojanio elgesio modelio ribos. 2 dalyje, 162 str., 5. K o n t r o l i u o j a m a s i s g a b e n i m a s - sankcionuoti 178 str.veiksmai, kuri metu leidiama veti Lietuvos Respublikos teritorij, perveti per j arba iveti ijos neteistai gabenamas ar kelianias 2 dalyje, tarim prekes bei kitokius objektus, kontroliuojant operatyvins veik180 str.los subjektui, siekiant iaikinti nusikalstamas veikas, jas rengianius, daranius arba padariusius asmenis. Kontroliuojamasis gabenimas gali 1 dalyje, bti atliekamas tik Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ar susiir pan.tarim pagrindu. Kontroliuojamojo gabenimo taikymo pagrind, sly(Operat gas, ribas bei subjektus reglamentuoja Operatyvins veiklos statyyvins mas. Tik io statymo reikalavimus atitinkantis gabenimas gali bti veiklos laikomas teistu ir sudaryti pagrind, alinant baudiamj atsakomystatym b. Pagrindins kontroliuojamojo gabenimo teistumo slygos yra anao 9logikos nusikalstam veik imituojanio elgesio modelio teistumo str.); b)slygoms (apie tai plaiau r. io straipsnio komentaro 4 punkt). j turi sankcio nuoti generali nis prokuro ras ar jo galiotas generali nio prokuro ro pavaduo tojas arba apygard
6. K i t o k i a t e i s t a t e i s s a u g o s i n s t i t u c i j o s u du o t i s - kompetentingo teissaugos institucijos pareigno sank cionuota veika, formaliai turinti nusikalstamos veikos poymius, kuria siekiama apginti teiss saugomus asmens, visuomens bei valstybs interesus. 7. Teissaugos i n s t i t u c i j o s uduoties vykdymastokia situacija, kai baudiamojo statymo ginamiems interesams padaroma alos sankcionuotais veiksmais, kuriais stengiamasi apginti svarbes nius valstybs, visuomens ar asmens interesus. Nors jie atitinka ku rios nors BK Specialiojoje dalyje tvirtintos nusikalstamos veikos poy mius, negali bti laikomi nusikalstamomis veikomis, kadangi yra teisti ir atlikti ginant visuomenei naudingus interesus. Pagrindu, alinaniu baudiamj atsakomyb, yra tie atvejai, kai asmuo, vykdydamas teis saugos institucijos kit teist uduot, t. y. veikdamas ne pagal nusi kalstam veik imituojanio elgesio model, dalyvavo nusikalstamo su sivienijimo ar organizuotos grups (apie tai plaiau r. BK 25 str. ko mentar) veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose. Asmuo to kiu atveju veikia pagal policijos, kit ikiteisminio tyrimo staig, proku ratros ar operatyvins veiklos subjekt duot nurodym, sankcionuo t atitinkamos institucijos vadovo. Teissaugos institucijos uduotis yra t e i s t a , jei ji skirta apsaugoti visuomenei svarbius interesus, duota kompetentingo pareigno nepaeidiant jo kompetencijos. 8. Nusikalstam veik imituojanio elgesio model, kontroliuojam j gabenim ar kit teissaugos institucijos uduot vykdantis
asm uo pra kti kai pad aro tam tikr ame BK Spe cial iosi os dali es stra ipsn yje nu mat yt nusi kals tam vei k. Ta iau jei kart u yra ir viso s ko me ntu oja ma me stra ips nyj
e nurodytos slygos, asmuo netraukiamas baudia mojon atsakomybn. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegus 8 d. nu tarime taip pat yra nurods, jog nusikalstam veik imituojanio elge sio model sudarantys veiksmai formaliai atitinka Baudiamajame ko dekse numatytos ir imituojamos nusikalstamos veikos sudties poy mius. Taiau pagal Operatyvins veiklos statymo 3 str. 19 dal ie operatyvins veiklos slaptj dalyvi veiksmai padaromi siekiant i aikinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, apginti sta tym saugomas asmen teises ir laisves, nuosavyb, visuomens ir valstybs saugum. Asmuo, taikantis nusikalstam veik imituojant elgesio model, u tai negali bti traukiamas atsakomybn, jei tinkamai realizuoja Operatyvins veiklos statyme nustatytus reikalavimus, t. y. nedaro spaudimo asmeniui, kuriam modelis taikomas, neskatina, ne provokuoja asmens padaryti nusikalstam veik. 205
32 straipsnis
32 straipsnis
9. Nusikalstam veik imituojanio elgesio modelio taikymo ar kont roliuojamojo gabenimo metu atliekam konkrei veiksm ribos atitin ka imituojam BK Specialiosios dalies straipsn. 10. Asmens veiksmai (neveikimas), veikiant pagal nusikalstam vei k imituojant elgesio model, atliekant kontroliuojamj gabenim ar kit teist teissaugos institucijos uduot, yra laikomi teistais, jei nepaeidiama j vykdymo tvarka, neperengiamos nusikalstam vei k imituojanio elgesio modelio ar kitos teistos teissaugos institu cijos uduoties sankcijoje nustatyt veiksm ribos. Operatyvins veik los statyme nustatyt nusikalstam veik imituojanio elgesio mode lio ar kontroliuojamojo gabenimo rib nepaisymas, nusikalstamos vei kos provokavimas ar kitoks piktnaudiavimas modeliu ar gabenimu daro t model ar gabenim neteist. Tie patys reikalavimai taikytini ir teissaugos institucijos kitai teistai uduoiai. 11. Nusikalstam veik imituojanio elgesio model atliekanio as mens veiksmai yra teisti tik tuo atveju, kai jais prisijungiama" prie tstini ar trunkamj nusikalstam veik, taip pat besitsiani, bet nepasibaigusi nusikalstam veik. i nusikalstama veika tsiasi be operatyvins veiklos slaptj dalyvi pastang. Jie tik imituoja ren giamos ar daromos nusikalstamos veikos veiksmus. Nusikalstam vei k imituojanio elgesio modeliu negali bti kurstomas ar provokuoja mas naujos nusikalstamos veikos darymas, negali bti kurstoma pa daryti nusikalstam veik, kuri asmuo tik reng ir tokius veiksmus nutrauk (Operatyvins veiklos statymo 6 str. 5 dalis) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimas). 12. Negali bti laikomi nusikalstam veik imituojanio elgesio modeliu, kontroliuojamuoju gabenimu ar kita teista teissaugos ins titucijos uduotimi nurodymai, kuriuos vykdantis subjektas galioja mas daryti genocid, nusikaltimus monikumui, karo nusikaltimus, nusikaltimus mogaus gyvybei, sveikatai bei nusikaltimus, galinius sukelti kit sunki pasekmi. Draudiama veikti pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio model, atlikti kontroliuojamj gabenim ar kit teist teissaugos institucijos uduot, jeigu jie kelia tiesiogi n pavoj mogaus gyvybei, sveikatai arba gali sukelti kit sunki padarini. Toki nusikalstam veik padarymo atveju tiek nusikalsta m veik imituojanio elgesio model, kontroliuojamj gabenim ar kit teissaugos uduot sankcionavs, tiek sankcijos pras, tiek ir juos vykds asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn bendrais pagrindais pagal kilusius padarinius. 206
13. Nusikalstam veik imituojanio elgesio model, kontroliuoja mj gabenim ar teissaugos institucijos kit teist uduot vykdan tis asmuo turi vengti alos padarymo, o jei ji neivengiama, siekti padaryti kiek manoma maiau alos. Taiau jei nusikalstam veik imituojanio elgesio modelis, kontroliuojamasis gabenimas ar kita tei ssaugos institucijos uduotis yra teisti, o j vykdymas btinas, yra pagrindas taikyti asmeniui komentuojamo straipsnio nuostatas net ir tuo atveju, kai padaroma alos teiss saugomiems interesams. Veikiant pagal nusikalstam veik imituojant elgesio model, vykdant kontro liuojamj gabenim ar kit teist teissaugos institucijos uduot a los gali bti padaroma vairiems teiss saugomiems interesams: aplin kai, nuosavybei, sveikatai, vieajai tvarkai ir pan. alos atvilgiu to ki uduot vykdantis asmuo veikia neatsargiai ar apskritai be kalts. Negali bti traukiamas atsakomybn ir nusikalstam veik imituojan io elgesio model, kontroliuojamj gabenim ar kit teist teissau gos institucijos uduot sankcionavs, ir sankcijos pras pareignas. 14. Jei veikdamas pagal nusikalstam veik imituojant elgesio model, vykdydamas kontroliuojamj gabenim ar kit teist teis saugos institucijos uduot asmuo tyia padaro alos teiss saugo miems interesams, jis traukiamas baudiamojon atsakomybn bendrais pagrindais pagal kilusius padarinius. Tais atvejais, kai al teiss sau gomiems interesams nusikalstam veik imituojanio elgesio model, kontroliuojamj gabenim ar kit teist teissaugos institucijos u duot atliekantis operatyvins veiklos subjektas padaro tyia siekda mas ivengti sunkesni padarini, u toki veik baudiamoji atsako myb jam nekyla. 15. alos dydis yra vertinamasis poymis. Kuo svarbesni intere sai, vertybs, kurias siekiant apsaugoti padaryta alos, tuo didesn ala gali bti laikoma padaryta neperengiant nusikalstam veik imi tuojanio elgesio modelio, kontroliuojamojo gabenimo ar kitos teis tos teissaugos institucijos uduoties vykdymo rib. 16. Veikiant pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio mode l, atliekant kontroliuojamj gabenim ar vykdant kit teist teis saugos institucijos uduot turi bti laikomasi jas sankcionuojant nu statyt rib, su kuriomis prie pradedant veiksmus, siekiant taikyti nusikalstam veik imituojant elgesio model, atlikti kontroliuojamj gabenim ar kit teist teissaugos institucijos uduot juos vykdy siantis asmuo supaindinamas pasiraytinai. 207
32 straipsnis
32-33 straipsniai
17. Asmuo u padaryt al vykdant nusikalstam veik imituojan io elgesio model, kontroliuojamj gabenim ar kit teist teissau gos institucijos uduot, atsako kaip u nusikalstamos veikos padary m, kai jis perengia nusikalstam veik imituojanio elgesio modelio, kontroliuojamojo gabenimo ar kitos teistos teissaugos institucijos uduoties sankcionavimu nustatytas ribas. Tokia asmens veika ver tintina kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb (BK 59 str.) arba lemia velnesns, negu numatyta statyme, bausms skyrimo taisykli tai kym u padaryt nusikalstam veik (BK 62 str.). 18. Pagal komentuojamame straipsnyje nurodyt nusikalstam vei k imituojanio elgesio model, kontroliuojamj gabenim ar kit tei ssaugos institucijos uduot pagal savo kompetencij gali veikti tiek teissaugos institucij- policijos, ikiteisminio tyrimo bei prokurat ros staig, taip pat operatyvins veiklos subjekt - pareignai, tiek bet kuris kitas asmuo. 19. Pagal BPK 165 str. i k i t e i s m i n i o t y r i m o s t a i g o s yra policija, Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Specialij tyrim tarnyba, Karo policija, Valstybs saugumo departamentas, Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba, Muitins departamentas ir 1.1. 20. Pagal Operatyvins veiklos statym o p e r a t y v i n s veik l o s s u b j e k t a i s pripastami specialius valstybs galiojimus turintys krato apsaugos, vidaus reikal, muitins sistem, Valstybs saugumo departamento, Specialij tyrim tarnybos padaliniai, ku riems pavedama operatyvin veikla ir kuri pareignai galiojami j vykdyti. Operatyvins veiklos subjekt pagrindins institucijos yra Antrasis operatyvini tarnyb departamentas prie Krato apsaugos mi nisterijos, Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos, Muitins departamentas prie Finans ministerijos, Polici jos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos, Specialij tyrim tarnyba, Vadovybs apsaugos departamentas prie Vidaus reikal mi nisterijos, Valstybs saugumo departamentas, Valstybs sienos ap saugos tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos. 21. Esant komentuojamame straipsnyje numatytiems pagrindams ikiteisminis tyrimas nepradedamas, o jei jis pradtas - nutraukiamas. Ikiteisminio tyrimo metu nustaius BK 32 str. nurodytas slygas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurody toms aplinkybms paaikjus bylos nagrinjimo pirmosios (BPK 208
254 str. 4 dalis), apeliacins (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacins (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teisme metu byla nutraukiama teisjo ar teismo nutartimi. 33 Straipsnis. |sakymo vykdymas 1. Asmuo neatsako pagal baudiamj statym u veik, kuri jis padar vykdydamas teist sakym, potvark ar nurodym. 2. Asmuo atsako pagal baudiamj statym, jeigu jis vykd inomai nu sikalstam sakym, potvark ar nurodym. 3. Asmuo, atsisaks vykdyti nusikalstam sakym, potvark ar nurody m, neatsako pagal baudiamj statym. Toks asmuo gali atsakyti pagal kodeks tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalsta mos veikos sudtis. 1. sakymo, p o t v a r k i o ar n u r o d y m o vykdymasasmens veiksmai, kai baudiamojo statymo ginamiems interesams jis padaro alos vykdydamas auktesnio pagal pavaldum asmens saky m, potvark ar nurodym. Tokie veiksmai, nors ir atitinka tam tikr BK Specialiojoje dalyje numatyt nusikalstamos veikos sudt, negali bti laikomi nusikalstamais, kadangi jie yra teisti ir atlikti ginant visuome nei naudingus interesus. io instituto egzistavimas padidina vadovau janij asmen ir j duodam sakym, potvarki ar nurodym reik m, taip pat utikrina sakymus vykdani asmen teisin saugum. 2. iame straipsnyje numatyta baudiamj atsakomyb alinanti aplinkyb taikytina tik civilins tarnybos slygomis, {sakymo vykdy mo bei nevykdymo karo tarnyboje baudiamosios atsakomybs klau simus reglamentuoja BK 317 str. (apie tai plaiau r. BK 317 str. komentar). 3. Veiksm, susijusi su alos padarymu teiss saugomiems inte resams, pagrindas yra sakymas, potvarkis ar nurodymas. sakymas, potvarkis ar nurodymas yra valdymo aktas. Jis yra reikalavimo, nuro dymo, pareikimo forma. sakym, potvark ar nurodym privalo vyk dyti asmuo, kuriam jis yra adresuotas. sakymas, potvarkis ar nurody mas duodamas tarnybinio ar kitokio pavaldumo tvarka ir reikia reika lavim, adresuot personaliai nurodytam asmeniui. Teis duoti saky m, potvark ar nurodym turi asmuo, turintis tam valdingus galini mus. sakymas, potvarkis ar nurodymas negali dubliuoti galiojani 209
33 straipsnis
33 straipsnis
210
teiss akt reikalavim, prieingu atveju vadovaujanio asmens paliepimai negali bti vertinami kaip sakymas, potvarkis ar nurodymas.
Tarnyboje duodami sakymai, potvarkiai ar nurodymai skirti sprsti atskirus klausimus, betarpikai kylanius i nuolatini tarnybini funk-
cij , potvarkio ar nurodymo vykdymo padarinius atsiranda j davusiam atlikimo. asmeniui. sakyma 4. Teist sakym, potvark ar nurodym vykds asmuo neatsako s, potvarki net ir tuo atveju, jei tokia veika padaroma alos baudiamojo statymo s arsaugomiems teisiniams griams. Tam, kad sakymo, potvarkio ar nuro nurody dymo vykdymas bt aplinkybe, alinania baudiamj atsakomyb, mas yrajis turi atitikti statymo jam keliamus reikalavimus - turi bti teistas ir privalo privalomas j vykdaniam asmeniui. mas, 5. sakymas, potvarkis ar nurodymas yra t e i s t a s, kai neprie ireikiantis tarauja galiojantiems teiss aktams ir yra duotas kompetentingo as valdani mens (virininko, vadovo), jo kompetencijos ribose. Kompetencijos ribos - atitinkamas pareigas uimani asmen teisi ir pareig visu o subjekto ma, susidaranti remiantis teiss akt bei tarnybini instrukcij, priim vali, t pagal galiojanius teiss aktus, pagrindu ir suteikianti teis pagal skirtas kompetencij duoti valdingus ir privalomus nurodymus pavaldiniams. gyvendi Jei asmuo mano, kad vykdo vadovaujaniojo asmens, kompetentingo duoti sakym, potvark ar nurodym, nors pastarasis joki teisi duo nti galiojan ti tok sakym, potvark ar nurodym neturi, jis turi atsakyti u neat sargios nusikalstamos veikos pagal kilusius padarinius padarym, ka i teiss dangi pagal savo uimamas pareigas jis privalo inoti sakym, po tvark ar nurodym duodanio asmens kompetencijos ribas - taigi j akt reikalavi nesuvok dl nusikalstamo nerpestingumo (apie tai plaiau r. BK 16 str. komentar). Asmuo, davs sakym, potvark ar nurodym, mus, todl jiskurio pagal savo kompetencij jis duoti negaljo, traukiamas atsako mybn u tyins nusikalstamos veikos padarym pagal kilusius pa yra pagrinda darinius vykdant tok sakym, potvark ar nurodym. s atlikti 6. Teistas taip pat yra toks sakymas, potvarkis ar nurodymas, vienus kuris duotas pavaldiam, pagal tarnyb privalaniam paklusti, asme ar kitus veiks- niui. Taigi sakym, potvark ar nurodym gali duoti tik auktesnis mus irpagal pareigas, taip pat oficialiai laikinai tokias pareigas einantis aslaikoma muo. s aktu, kurio teisin galia didesn nei veiksm , atlikt j vykdant. Atsako myb u sakymo
7. sakymas, potvarkis ar nurodymas pavaldiniui yra privalomas, kai jis yra duotas nustatyta tvarka ir laikantis nurodytos formos. sa kymas, potvarkis ar nurodymas gali bti duodamas odiu arba ratu, perduodamas betarpikai j turiniam vykdyti asmeniui ar per kit asmen, kuris sakym vykdaniam asmeniui inomas, nekelia abejo ni (pavyzdiui, per padjj, sekretor ir pan.). sakymas, potvarkis ar nurodymas, duodamas ratu, turi bti su atitinkamam dokumentui bdingais rekvizitais, kai kuriais atvejais jis turi ireikti kolegial sprendim. sakymo, potvarkio ar nurodymo davimo tvark ir form kiekvienu atveju nustato teiss aktuose tvirtinti reikalavimai. Tik ias slygas, reikalavimus atitinkantys sakymas, potvarkis ar nurodymas gali bti pripainti baudiamj atsakomyb alinania aplinkybe. 8. Vykdant sakym, potvark ar nurodym alos gali bti padaro ma vairiems teiss saugomiems interesams: aplinkai (pavyzdiui, i leidus vandens telkin neivalytas nuotekas), nuosavybei, darbo sau gai, eismo saugumui (pavyzdiui, nutupdius orlaiv kito orlaivio uimt nusileidimo tak ir dl to pastariesiems susidrus) ir 1.1. 9. Jei sakymas, potvarkis ar nurodymas yra teistas, o jo vykdy mas btinas, komentuojamas straipsnis taikytinas net ir tuo atveju, jei padaroma alos (kai asmeniui atliekant veiksmus nra tyios) teiss saugomiems interesams. Tokiu atveju negali bti traukiamas atsako mybn ir tok sakym, potvark ar nurodym davs pareignas. 10. Jei vykdydamas sakym, potvark ar nurodym asmuo tyia padaro alos teiss saugomiems interesams, jis traukiamas baudia mojon atsakomybn bendrais pagrindais. 11. Asmuo, vykds inomai nusikalstam sakym, potvark ar nurodym, traukiamas baudiamojon atsakomybn. inomai nu s i k a l s t a m a s duoto sakymo, potvarkio ar nurodymo pobdis reikia, jog j vykdantis asmuo neabejotinai suprato, kad toks saky mas, potvarkis ar nurodymas yra nusikalstamas. 12. Jei inomai nusikalstam sakym, potvark ar nurodym duo dantis asmuo suvokia, jog jo sakymas, potvarkis ar nurodymas neati tinka galiojani teiss akt reikalavim arba jis nekompetentingas duoti tok sakym, potvark ar nurodym, suvokia, jog bus padaryta alos teiss saugomiems interesams, ir nori, kad toks sakymas, po tvarkis ar nurodymas bt vykdytas, alos padaroma ne esant bti nybei vykdyti valstybs ar tarnybos uduotis, o siekiant karjeros, 211
33 straipsnis
33-34 straipsniai
prieingai tarnybos interesams ar veikiant dl savanaudik paskat ir pan. Todl inomai nusikalstam sakym, potvark ar nurodym davs vadovaujantis asmuo taip pat traukiamas baudiamojon atsakomybn. Net ir tuo atveju, kai sakym, potvark ar nurodym duoda kompetentingas asmuo, laikydamasis statymo nustatytos formos, jo vykdymas nealina baudiamosios atsakomybs, jei akivaizdus jo nusikalstamas pobdis. 13. Neteisto sakymo, potvarkio ar nurodymo vykdymas neali na galimybs patraukti baudiamojon atsakomybn nei j davus, nei j vykdius asmenis. 14. Tais atvejais, kada pavaldinys veriamas vykdyti nusikalsta m sakym, potvark ar nurodym, pavyzdiui, grasinant ginklu ir pan., alos padarymas gali bti vertinamas pagal btinojo reikalingu mo taisykles (r. BK 31 str. komentar). Tokioje situacijoje ala, pa daryta vykdant nusikalstam sakym, potvark ar nurodym, turi bti maesn nei ala, kuri padaryti grasinta. Nusikalstamo sakymo, po tvarkio ar nurodymo vykdymas darant tak grasinimu, kai jis atitinka visas btinajam reikalingumui keliamas slygas, vertintinas kaip atsa komyb alinanti aplinkyb pagal BK 31 str. (r. BK 31 str. komen tar). 15. Asmuo, abejojantis vykdomo sakymo, potvarkio ar nurodymo teistumu (nusikalstamumu), nuo atsakomybs neatleidiamas. Atsa komyb jam kyla u neatsargios nusikalstamos veikos (r. BK 16 str. komentar) padarym. Abejojimas vykdomo sakymo, potvar kio ar nurodymo teistumu (nusikalstamumu) gali bti vertinamas tik kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb. Asmuo, nesuvoks nusikals tamo vykdomo sakymo, potvarkio ar nurodymo pobdio, nors pa gal savo uimamas pareigas, isilavinim ir kt. privaljs ir galjs numatyti tok jo pobd bei galinius atsirasti padarinius, traukiamas baudiamojon atsakomybn u nusikalstamos veikos padarym dl neatsargumo (nusikalstamas nerpestingumas (apie tai plaiau r. BK 16 str. komentar)). Tokioje situacijoje u nusikalstamo sakymo, po tvarkio ar nurodymo vykdymo sukeltus padarinius atsako ir j davs asmuo. Asmuo, nesuvoks, jog vykdo nusikalstam sakym, potvar k ar nurodym, kai jis neturjo ir negaljo suvokti tokio sakymo, potvarkio ar nurodymo pobdio, baudiamojon atsakomybn ne traukiamas, nesant jo veikoje kalts.
16. sakymo, potvarkio ar nurodymo vykdymas negali bti pripa stamas baudiamj atsakomyb alinania aplinkybe nei j davu siam, nei j vykdiusiam asmeniui u genocid, nusikaltimus mo nikumui ir karo nusikaltimus, taip pat u sunkiausi nusikaltim mo gui (pavyzdiui, nuudymo, iaginimo) padarym. 17. Asmuo, suvoks nusikalstam sakymo, potvarkio ar nurody mo pobd ir atsisaks j vykdyti, gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusi kalstamos veikos sudtis. Nevykdymas reikia visik ir galutin atsi sakym vykdyti tok sakym, potvark ar nurodym. Prieastys, dl kuri asmuo atsisak vykdyti tok sakym, potvark ar nurodym, jo veiksm vertinimui reikms neturi. Nusikalstam sakym, potvark ar nurodym davs asmuo u toki veik atsako bendrais pagrindais. 18. Kai egzistuoja visos teisto sakymo vykdymo slygos, ikiteis minis tyrimas negali bti pradedamas, o jei jis pradtas - turi bti nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu nustaius komentuojamame straipsnyje nurodytas slygas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas pro kuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis). Komentuo jamame straipsnyje nurodytoms aplinkybms paaikjus teisminio by los nagrinjimo pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacins (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacins (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos teisme metu byla nutraukiama teisjo ar teismo nutartimi. 34 Straipsnis. Pateisinama profesin ar kin rizika 1. Asmuo neatsako pagal kodeks u veiksmus, dl kuri nors ir atsi randa baudiamojo statymo numatyt padarini, bet jie atlikti pateisina ma profesine ar kine rizika visuomenei naudingam tikslui. 2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka iuolaikin moksl ir technik, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusiju siais su rizika veiksmais ir rizikavs asmuo msi btin saugumo prie moni, kad apsaugot nuo alos statym saugomus interesus. 1. Profesins ar kins rizikos situacija galima bet kurioje smoningoje mogaus veiklos sferoje, kai reikia profesini ini, mokslo, technikos panaudojimo. Pateisinama profesin ar kin rizika sudaro savarankik aplinkyb, alinani baudiamj atsakomyb.
212
213
34 straipsnis
34 straipsnis
2. P a t e i s i n a m a p r o f e s i n ar k i n r i z i k a tokia situacija, kai alos baudiamojo statymo saugomiems teisiniams griams padaroma siekiant visuomenei, individui nauding rezultat ir neperengiant pateisinamos rizikos rib. Toks alos padarymas bau diamojo statymo ginamiems interesams remiantis komentuojamu straipsniu nra laikomas nusikalstama veika ir nebaudiamas. 3. Pateisinama profesin ar kin rizika galima situacijose, kai bu vo veikta nesivadovaujant mokslo aprobuotomis metodikomis ar kai sferoje, kurioje buvo atliekami rizikingi veiksmai (neveikimas) tokios metodikos veiksm (neveikimo) atlikimo metu apskritai neegzistavo. 4. R i z i k a bendrja prasme - sprendimas veikti tikintis teigiam rezultat, kartu suvokiant btinyb tam tikslui paaukoti atitinkamas vertybes. Rizikuojant negali bti absoliutaus sitikinimo, jog bus pa siektas usibrtas tikslas. Rizika visada susijusi su neskms, alos atsiradimo tikimybe (nors ji bt ir nedidel). Rizikinga situacija pasi ymi tuo, jog net jei asmuo pritaiko visas, jo nuomone, btinas prie mones, ilieka alos padarymo galimyb, asmuo leidia jai atsirasti, imdamasis pakankam toje situacijoje, atsivelgiant turimas galimy bes, priemoni, kad ivengt alos baudiamojo statymo saugomiems interesams. 5. Profesin ar kin rizika manoma bet kurioje smoningoje mo gaus veiklos sferoje. Gali bti profesin, mokslin rizika, kai siekiama diegti praktik naujas metodikas, technologijas, iradimus; medicini n rizika - kai bandomi nauji medikamentai ar gydymo metodai, susij su galimybe padaryti al mogaus gyvybei ar sveikatai; komercin rizika - kai siekiama gauti naudos i kain pokyi bank, bir, in vesticinje ir pan. veikloje; organizacin-valdymo rizika - kai pereina ma prie naujos valstybinio ar teritorinio valdymo sistemos, ir tai gali atneti daug finansini nuostoli bei slygoti kitas neprognozuotas alingas pasekmes (pavyzdiui, streikus); technin rizika - bandomos naujos technins sistemos, neskms atveju galinios padaryti daug materialins bei fizins alos; kin rizika - kai siekiama ekonomins naudos, pereinama prie nauj gamybos bd ir technologij. Skirsty mas profesin ir kin rizik yra santykinis; abi ios rizikos rys tarpusavyje persipina, kadangi be profesini ini kin rizika ne tik negali bti pateisinama, bet ir apskritai negali egzistuoti. BK neivar dytos mogaus veiklos sritys, kuriose profesin ar kin rizika gali bti pateisinama, nes teistos rizikos sfera apima bet kuri profesin ar kin rizik, jei tik ji atitinka komentuojamame straipsnyje nurody214
tas slygas. Taigi kiekvienu konkreiu atveju rizikos priskyrim profesinei ar kinei vertina prokuroras, teisjas ar teismas, atsivelgdami al padariusio asmens isilavinim, veiklos sfer, riziking veiksm atlikimo tikslus, motyvus ir kitas bylos aplinkybes. 6. Ne kiekvieno mogaus rizika gali bti vertinama kaip profesin ar kin. Tokia ji gali bti tik tuomet, kai tam tikrus veiksmus, suk lusius baudiamajame statyme numatytus padarinius, mogus atliko vykdydamas savo profesines funkcijas ar kin veikl. Taigi i rei kalavim neatitinkanio asmens rizikingi veiksmai negali bti pagrindu netraukti asmens baudiamojon atsakomybn pagal komentuojam straipsn. 7. Atliekant rizikingus veiksmus gali ikilti pavojus vairioms ver tybms: materialus, t. y. susijs su galimos materialins alos padary mu, fizinis - keliantis pavoj mogaus gyvybei ir sveikatai, organiza cinis - keliantis grsm normaliai kio subjekt ar valstybs instituci j veiklai ir pan. 8. P a t e i s i n a m a i s gali bti pripainti tik tokie rizikingi veiksmai (neveikimas), kurie nukreipti pasiekti visuomenei naudin gus tikslus, t. y. skirti visuomens gerovei (pro bono publicd). Tai reikia, kad rizikuojantis asmuo siekia skms, kuri atnet naudos daugeliui moni, visai visuomenei ir valstybei. Tokios naudos duoda ir veiksmai, atliekami vieno mogaus atvilgiu, kadangi skms atveju tokie veiksmai vliau gali bti kartojami ir daugelio moni, visuome ns ar valstybs interesams patenkinti, pavyzdiui, unikali rizikinga operacija atliekama gelbstint vieno mogaus gyvyb, vliau tokia ope racija pradedama plaiai taikyti atitinkamoms ligoms, traumoms gydy ti. alos galimo padarymo grsm dl to pateisina rezultatas, svarbus visai visuomenei. 9. Kad u padaryt al nekilt baudiamoji atsakomyb, rizika turi bti pateisinama. Pateisinama yra ta rizika, kuri atitinka komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus: padaryta veika turi atitikti iuolaikin moksl ir technik, nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavs asmuo msi btin sau gumo priemoni, kad apsaugot nuo alos statym ginamus inte resus.
215
34 straipsnis
34 straipsnis
10. Pateisinamos rizikos atveju asmens veiksmai neturi paeisti tiesiogini statymuose bei kituose norminiuose aktuose tvirtint el gesio taisykli reikalavim, nustatyt konkreiai veiklos riai. Tais atvejais, kai rizikingi veiksmai atliekami asmeniui naujomis, neprasto mis, netiktomis slygomis, naujoje srityje, sprendim neretai reikia priimti ekstremaliomis, ne visai kontroliuojamomis ir prognozuojamomis slygomis, kurios nebna sureguliuotos galiojani teiss akt nuo statomis. Tokiu atveju asmens veiksmai ir kilusi ala turi bti vertina mi vadovaujantis protingumo, visuotinai priimto saugaus elgesio kri terijais, atsivelgiant konkrei situacij bei visas vykio aplinkybes. 11. Jei v e i k a a t i t i n k a i u o l a i k i n m o k s l ir t e c h n i k , tai reikia, kad asmuo, atlikdamas riziking veik, atsivelg savo profesin pasirengim, sugebjimus, toje srityje esan ius pasiekimus, vadovavosi atitinkamomis rekomendacijomis. Prie atlikdamas veik asmuo turi numatyti bent apytikr rezultat, kur nu statyti leidia pasiektas mokslo ir technikos lygis. Taigi rizikingi veiks mai turi bti pagrsti objektyviomis iniomis ir ilgalaike patirtimi, gytais vienoje ar kitoje srityje. 12. Tai, kad nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusiju siais su rizika veiksmais, reikia, kad turi bti imamasi veiksm, tiktinai galini padaryti maiausiai alos teiss saugomiems intere sams. komentuojamo straipsnio reikalavim reikia vertinti remiantis protingumo kriterijumi, atsivelgiant, ar buvo imtasi vis priemoni, ar visos turimos, esamos inios, priemons buvo panaudotos, taigi objektyvias tam tikros situacijos slygas. Todl pagal komentuojamo straipsnio nuostatas reikia vertinti siekto naudingo tikslo ir rizikos bei galimos alos proporcingum. Jei toks proporcingumas akivaiz diai paeidiamas pasirenkant objektyviai per daug rizikingus veiks mus, asmens veika vertinama kaip neatitinkanti pateisinamos profesi ns ar kins rizikos reikalavim ir negalinti bti aplinkybe, alinania baudiamj atsakomyb. Svarbesnis, reikmingesnis tikslas pateisina didesn rizik. Profesins ar kins rizikos metu asmuo paprastai turi galimyb pasirinkti vien i keli elgesio variant. I asmens reikalau jama pasirinkti optimal, jo nuomone, elgesio variant, leisiant pa siekti maksimal rezultat maiausiai rizikuojant. I asmens negali bti reikalaujama pasirinkti objektyviai naudingiausi ir maiausiai rizikin g elgesio variant.
13. B t i n o s s a u g u m o p r i e m o n s , kuriomis siekiama apsaugoti nuo alos statym saugomus interesus, - iuolaikiniais mokslo ir technikos pasiekimais, profesinmis iniomis, patirtimi ir ki tais faktoriais pagrstos ir, asmens nuomone, pakankamos priemons alai ivengti. Asmuo turi imtis vis manom, jo nuomone, priemoni, kad bt ivengta alos. Taigi svarbiausia yra tai, kad asmuo pasirink tas priemones subjektyviai vertina kaip pakankamas. Reikalaujant tik objektyviai btin priemoni mimosi bt paneigta pati rizikos pras m, nes veiksmai tokiu atveju turt padti ivengti bet kokios alos. Priemoni pakankamumas yra vertinamoji kategorija. Praktikai prie moni pakankamumo ar nepakankamumo fakt vertina prokuroras, teisjas ar teismas konkreiu atveju, atsivelgs visas aplinkybes. I asmens gali bti reikalaujama imtis tik rizikuojant egzistuojani, rei kaling, galim saugumo priemoni. Negali bti reikalaujama imtis sau gumo priemoni, kurios, tiktina, gali atsirasti ateityje. 14. Rizikuojantis asmuo turi suvokti galimas alingas pasekmes, j pobd, bent bendrais bruoais ir aling pasekmi atsiradimo mecha nizm. Jei asmuo atlieka veiksmus, kurie gali tapti, pavyzdiui, stam bios materialins alos prieastimi, taiau realiai padaroma alos mo gaus sveikatai, bet toje situacijoje jos ivengti nebuvo galima, as mens veiksmai taip pat vertintini pagal komentuojam straipsn. 15. Galimi atvejai, kai dl netiksli apskaiiavim numatyta ala kyla ne dl tos prieasties, kurios veikimas buvo prognozuojamas ir mainamas, o dl kitos prieasties veikimo. Tokiu atveju atsakomyb atsiranda u neatsargios nusikalstamos veikos padarym pagal kilu sius padarinius. Asmuo taip pat traukiamas baudiamojon atsakomy bn u nusikalstamos veikos padarym pagal kilusius padarinius, ku rie pagal rizikos aplinkybes apskritai nebuvo numatyti, jei juos toje situacijoje buvo manoma numatyti. 16. Tais atvejais, kai rizika susijusi su itin sunki pasekmi, t. y. su grsms daugelio moni gyvybei, ekologins katastrofos ar visuotins nelaims suklimu, ir kai rizikuojantis asmuo tai supranta, taiau tokios veikos neatsisako ir padaro aling padarini, galimyb taikyti komentuojam straipsn priklauso nuo to, ar pasiektas rezultatas yra proporcingas padarytai alai. Vertinamojo poymio daugelio" vertinim, atsivelgdami konkretaus vykio aplinkybes, pasiekt rezultat, uvusij skaii, kiekvienu atveju pateikia prokuroras, teisjas ar teismas. ios aplinkybs egzistavim galima pripainti ir tuo atveju, kai sta bent vienas ar keli mons, jei susidariusioje situacijoje tik, 217
216
34 straipsnis
34 straipsnis
218
pavyzdiui, atsitiktinumas, gerai organizuoti gelbjimo darbai, lm jog buvo ivengta daugelio moni auk. Ekologins katastrofos grsm reikia, jog rizikuojant sudaromas pavojus, kad masikai didelse teritorijose us gyvnai, uvys, augalai, bus enkliai uterta atmosfera ar vandens telkiniai. Tai sudaro pagrind tokias teritorijas priskirti ekologins nelaims ir ypatingos situacijos zonoms; tai teritorijos, kuriose vyksta esminiai supanios aplinkos pakitimai, keliantys grsm paties mogaus egzistavimo biologiniam pagrindui, nat-
rali ekologini sistem bklei. Taip atsitinka, pavyzdiui, dl profesins ar kins rizikos pagrindu atliekam veiksm (neveikimo) kilusios dujotieki, naftotieki avarijos, radioaktyvaus didels teritorijos apvitinimo, dideli mik plot gaisr. V i s u o t i n n e l a i m situacija, kai kyla pavojus, jog bus paeisti gyvybikai svarbs visuomens interesai, poreikiai, kuri patenkinimas btinas utikrinant visuomens egzistavim, jos vystymsi. Tai gali bti padaroma, pavyzdiui, sukeliant epidemijas, potvynius, ilumos tinkl avarijas iem.
17. Gsmon, o kol bus surasti artimieji, tiktina, asmuo mirs). Tai alim sudaro galimyb sitikinti, jog nukentjusysis pats savanorikai rizi padarini kavo, inojo galim pavoj. Jei alos padaroma asmeniui, kuris rizika vo, taiau nebuvo sptas apie galim pavoj, o kaltininkas to nepa suvokim dar smoningai, jis atsako u tyins nusikalstamos veikos padarym as pagal atsiradusius padarinius. suponuo 18. Perengti pateisinamos profesins ar kins rizikos ribas as ja ir tai, muo gali tik veikdamas neatsargiai ir btent nusikalstamo pasitikji jog rizikuoja mo forma (apie tai plaiau r. BK 16 str. komentar), kai suvokia galimos alos atsiradim, bet lengvabdikai tikisi jos ivengti. Taigi ntis asmuo tokiu atveju alos padaroma paeidiant komentuojamame straipsnyje su jais numatytus reikalavimus pateisinamai profesinei ar kinei rizikai. Ri privalo ziking veiksm (neveikimo), padariusi alos teiss saugomiems in supaind teresams, atlikimas vertinamas kaip atsakomyb lengvinanti aplinky inti kitus b (apie tai plaiau r. BK 59 str. komentar) arba gali bti velnes asmenis, ns bausms, negu numatyta statyme, skyrimo taisykli taikymo pa galiniu grindu (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar). s nukentt i nuo riziking veiksm (neveiki mo), jei konkrei oje situacijo je tai ma noma padaryti (pavyzd iui, negalima i rizikuoja nio asmens reikalaut i toki veiksm, jei mogus, kuriam bus atliekam a skubi operacij a, pra rads
19. Kai alos rizikuojant padaroma tyia (r. BK 15 str. komenta r) ar dl nusikalstamo nerpestingumo (r. BK 16 str. komentar), kaltininkas traukiamas baudiamojon atsakomybn bendrais pagrin dais, nes tyios atveju asmuo smoningai siek padaryti al teiss saugomiems interesams, o nusikalstamo nerpestingumo atveju jis ne numat aling padarini kilimo, nors turjo ir galjo numatyti. Rizi ka, kad ji bt pateisinama, turi bti apgalvota. Taigi abiem iais atvejais kaltininko veiksmai (neveikimas) neatitinka pateisinamai pro fesinei ar kinei rizikai keliam slyg. 20. Komentuojamo straipsnio nuostatos negali bti taikomos ir tais atvejais, kai asmuo rizikuoja siekdamas iimtinai asmenini tiksl. 21. Pateisinam profesin ar kin rizik reikia atriboti nuo bti nojo reikalingumo (r. BK 31 str. komentar). Pateisinama profesin ar kin rizika nuo btinojo reikalingumo atribojama pagal tai, ar dl btinojo reikalingumo situacijos susidarymo kyla grsm teiss sau gomiems interesams, sukelta gamtos jg, biologini proces, mo gaus veiksm. Pateisinama profesin ar kin rizika atsiranda siekiant visuomenei nauding tiksl, kuri pasiekimas susijs su alos staty m saugomiems teisiniams griams padarymu. Btinojo reikalingumo atveju asmens veiksmai nukreipti alos ivengimui; pateisinamos rizi kos atveju veiksmai nukreipti visuomenei naudingo rezultato, kuris yra geresnis nei esamas, pasiekimui. Btinojo reikalingumo atveju gre siantis pavojus, jei jis nebus paalintas, slygos pavojingas pasek mes; pateisinamos profesins ar kins rizikos atveju toki pasekmi atsiradimas yra tik galimas. Btinojo reikalingumo atveju padaryta a la turi bti maesn u ivengt; pateisinamos rizikos atveju alos dydiui toks reikalavimas nra keliamas. Btinojo reikalingumo
rib per engi mas utr auki a bau dia mj
atsakomyb tik tyinio alos pa darymo atveju; nesant bent vienos i pateisinamos profesins ar ki ns rizikos teistumo slyg, galima atsakomyb ir u neatsarg (nu sikalstamo nerpestingumo forma) alos padarym. 22. Pateisinama profesin ar kin rizika nuo mokslinio eksperi mento (r. BK 35 str. komentar) atribojama pagal tai, jog mokslinis eksperimentas atliekamas remiantis mokslo aprobuotomis
metodiko mis, prie eksperimentuojant yra atliktas atitinkamas teorinis bsimo eksperimento pagrindimas; pateisinamos profesins ar kins rizikos panaudojimo situacijoje veikiama nesiremiant mokslo aprobuotomis metodikomis, nra iankstinio profesins ar kins rizikos veiksm teorinio pagrindimo. 219
34-35 straipsniai
35 straipsnis
23. Esant visoms komentuojamame straipsnyje nustatytoms slygoms ikiteisminis tyrimas negali bti pradedamas, o jei jis pradtas -turi bti nutrauktas. BK 34 str. pagrindu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis), o nagrinjant byl teisme pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacins (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacins (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos tvarka, teisjo ar teismo nutartimi. 35 Straipsnis. Mokslinis eksperimentas 1. Asmuo, kuris atlikdamas teist mokslin eksperiment padar alos, pagal kodeks neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo apro buotomis metodikomis, sprendiama problema turi iskirtins reikms mokslui ir eksperimentuotojas msi btin priemoni, kad bt ivengta alos statym saugomiems interesams. 2. Mokslinis eksperimentas draudiamas neturint apie galimus padari nius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo. 3. Mokslinis eksperimentas draudiamas, iskyrus statym numatytus atvejus, su nia moterimi, jos vaisiumi, maameiu, sutrikusios psichi kos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisv. 1. iuolaikinmis spartaus mokslo ir technikos vystymosi slygo mis ikyla btinyb sisavinti naujas technologijas gamybos procese, diegti naujus gydymo metodus medicinoje ir pan. Siekiant geresni rezultat neretai nauji eksperimentai bei bandymai yra susij su rizika padaryti fizin al mogaus gyvybei ir sveikatai ar ymi materialin al. Taiau net ir rizikingi veiksmai yra socialiai vertingi, nes jie skirti kurti technin paang, irasti naujus gydymo metodus ir preparatus, nustatyti gamtos vystymosi dsningumus bei juos kontroliuoti ir pan. Mokslinis eksperimentas galimas bet kurioje smoningoje mogaus veiklos sferoje, kai reikia profesini ini, mokslo, technikos panau dojimo. 2. Mokslinis eksperimentas nuo pateisinamos profesins ar kins rizikos (r. BK 34 str. komentar) atribojamas pagal tai, jog mokslinis eksperimentas atliekamas remiantis egzistuojaniomis iki mokslinio eks perimento atlikimo momento mokslo aprobuotomis metodikomis, prie eksperimentuojant atliktas atitinkamas bsimo eksperimento teorinis 220
pagrindimas, sprendiama problema turi iskirtins reikms mokslui; pateisinam profesin ar kin rizik sudarantys veiksmai (neveikimas) atliekami nesant iki toki veiksm (neveikimo) atlikimo momento mokslo aprobuot metodik, nra iankstinio teorinio pagrindimo, atitinkami veiksmai (neveikimas) atliekami visuomenei naudingu tikslu. 3. M o k s l i n i s e k s p e r i m e n t a s - situacija, kai siekiant socialiai naudingo rezultato arba norint ivengti sunki pasekmi pa daroma alos baudiamojo statymo saugomiems teisiniams griams. Jis skirtas atrasti naujas technologijas, sukurti naujus mechanizmus, patikrinti j veikim, atrasti naujus gydymo metodus, sukurti naujus medikamentus, pritaikyti vairi lig gydymui mokslo pasiekimus, pri taikyti medicinoje naujas technologijas ir pan. Mokslinis eksperimentas galimas tik tuo atveju, kai jam yra i anksto ruoiamasi, kai situacija sukuriama i anksto ir smoningai, kai atliekant mokslin eksperiment remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, prie eksperimentuojant eksperimentas pagrstas teorinmis iniomis, paskaiiavimais ir pan. Sistemikai aikinant komentuojamo straipsnio nuostatas, lyginant jas su BK 34 str. nuostatomis, galima daryti ivad, kad paprastai tai bna eksperimentai, kuriuose dalyvauja mons. Vis pirma mokslinis eksperimentas atliekamas medicinins, farmacins veiklos sferose, pavyzdiui, atliekami veiksmai, kuriais siekiama isiaikinti mogaus organizmo galimybes, aplinkos, mechanizm poveik mogui, jo sveikatai, psichikai, ibandyti maisto produktus. Tik esant ioms slygoms mokslinis eksperimentas laikomas baudiamj atsakomyb alinania aplinkybe. 4. Atliekant mokslin eksperiment turi bti vadovaujamasi atitin kam teiss akt, pavyzdiui, Biomedicinini tyrim etikos statymo (Valstybs inios", 2004, Nr. 115-4285), reikalavimais. Paeidus iuos reikalavimus atliktas mokslinis eksperimentas negali bti laikomas tei stu. 5. Mokslinio eksperimento, kurio metu bandomi atitinkami medika mentai, preparatai, atlikimo tvark detaliai reglamentuoja Sveikatos ap saugos ministerijos 1998 m. birelio 12 d. sakymu Nr. 320 patvirtintos Geros klinikins praktikos taisykls (Valstybs inios", 2004, Nr. 321030). Tik pagal ias taisykles atliktas mokslinis eksperimentas, padars alos, gali bti pagrindas taikyti asmeniui komentuojam straipsn.
221
35 straipsnis
35 straipsnis
222
6. Pagal komentuojam straipsn t e i s t a s m o k s l i n i s e k s p e r i m e n t a s yra tais atvejais, kai: a) eksperimentuojant
remiamasi mokslo aprobuotomis metodikomis, b) sprendiama proble ma turi iskirtins reikms mokslui, c) eksperimentuotojas imasi bti
n ojas vadovavosi tik tokiomis priemo mokslo iniomis, tyrimais ir pan., kurie yra iki eksperimento atlikimo ni, kad momento oficialiai pripainti leistinais naudoti, pagrsti pripainto bt mis teorinmis iniomis, rekomendacijomis, praktiniais bandymais bei ivengt kitais iki tol atliktais moksliniais eksperimentais. Prie atlikdamas eks a alos periment asmuo turi j pagrsti ir numatyti tiktin rezultat, kur nu statym statyti leidia pasiektas mokslo ir technikos lygis. Eksperimentas turi bti pagrstas objektyviomis iniomis ir ilgalaike patirtimi, sukauptais saugom bei oficialiai pripaintais atitinkamoje mokslo srityje. Mokslinis ekspe iems rimentas negali bti laikomas teistu, jei j atliekant remtasi, pavyzdiui, intere tuo paiu metu atlikt eksperiment preliminariais rezultatais, iradi sams, d) mais, metodikomis ir pan., kuri tikrumu yra abejojama, taip pat meto yra dikomis, kurios nra oficialiai nustatyta tvarka aprobuotos. Galima laisvas situacija, kad eksperimentuotojo veiksmai (neveikimas) nukreipti pa asmens, neigti egzistuojanias teorijas, iradimus, metodikas. Toks paneigimas kurio taip pat turi bti pagrstas egzistuojaniais mokslo ir technikos pasie gyvybei kimais paremtais skaiiavimais, atitinkamos problemos pozicij anali ar ze, aprobuotomis tyrim konkreioje srityje metodikomis ir 1.1. Atve sveikata jais, kai eksperimentuojant nebuvo remtasi mokslo aprobuotomis me i todikomis ar toje mokslo srityje, kurioje atliekami eksperimentiniai atliekan veiksmai (neveikimas), mokslo aprobuot metodik apskritai nra, t moks mokslinis eksperimentas nebuvo pagrstas teorinmis iniomis, pa lin skaiiavimais ir pan., asmens veiksmai (neveikimas) negali bti verti eksperi nami kaip teistas mokslinis eksperimentas, alinantis kaltininkui bau ment diamj atsakomyb pagal komentuojam straipsn. Tokie veiksmai gali bti (neveikimas), jei jie atitinka BK 34 str. nustatytas slygas, gali alinti padaryt kaltininko baudiamj atsakomyb kaip pateisinama profesin ar ki a alos, n rizika. sutikim 8. Mokslinio eksperimento teistumo poymis yra ir tai, kad spren as. diama problema turi iskirtins reikms mokslui (pavyzdiui, surasti 7. medikamentus AIDS gydymui, surasti bd sumainti radioaktyvij Rmi masis moksl o aprob uoto mis meto diko mis reikia, jog eksperi mentuot
spinduli poveik visam mogaus organizmui, gydant spinduli terapija vinius susirgimus, surasti bd sumainti ultravioletini spinduli neigiam poveik mogaus organizmui). Tai reikia, kad eksperimentuojantis asmuo siekia skms, kuri atnet naudos mokslui, daugeliui moni ar visai visuomenei. Dl ios prieasties teigiamo tokios veikos rezultato visai visuomenei svarba yra pateisinama galimo alos padarymo grsm (pavyzdiui, rizikuojantis asmuo bei jo padjjai suserga spinduline liga atrandant radioaktyvius elementus). 9. Mokslinis eksperimentas paprastai yra susijs su tikimybe, jog bus padaryta alos baudiamojo statymo saugomiems interesams. ala gali bti inoma i anksto, taip pat ji gali atsirasti staiga. Ji gali bti fizin, moralin bei turtin. Taigi mokslinis eksperimentas galimas bet kurioje smoningoje mogaus veiklos sferoje, jei jis sukelia nuro dyto pobdio al. 10. Mokslinis eksperimentas, padars alos, gali bti pagrindu, alinaniu baudiamj atsakomyb, tik tuo atveju, kai atitinkamus rizikingus veiksmus atliks asmuo turjo pakankam kompetencij, isilavinim ar veik dl savo profesini funkcij vykdymo ar kins veiklos. i reikalavim neatitinkanio asmens atliekamas mokslinis eksperimentas, padars alos, negali bti pagrindas, paalinantis bau diamj atsakomyb pagal komentuojam straipsn. 11. Eksperimentuojantis asmuo privalo imtis btin priemoni, kad bt ivengta alos statym saugomiems interesams, t. y. jis turi imtis pakankam iuolaikiniais mokslo ir technikos pasiekimais, profe sinmis iniomis, patirtimi ir kitais faktoriais pagrst priemoni a lai ivengti. Priemoni pakankamumas yra vertinamoji kategorija. As muo turi imtis vis manom, jo nuomone, priemoni, kad bt
ive ngta alo s. Tai gi svar bia usia yra tai, kad asm uo pasi rink tas prie mo nes su b jekt yvi ai vert int kai p pak ank ama s. Ner eika lauj ama , kad asm uo imt si obj ekt yvi ai
btin priemoni, nes tokiu atveju bt paneigta pati rizi kos prasm, kadangi atliekant veiksmus tokiu atveju turt bti ivengta bet kokios alos. Eksperimentas pasiymi tuo, jog net ir as meniui musis vis btin, jo nuomone, priemoni ilieka tikimyb, jog bus padaryta alos. Asmuo leidia tokiai alai kilti, taiau imasi pakankam toje situacijoje, atsivelgiant turimas galimybes, priemo ni, siekdamas ivengti alos baudiamojo statymo saugomiems inte resams. I asmens gali bti reikalaujama imtis tik eksperimento metu egzistuojani, o ne vliau, t. y. tik po mokslinio eksperimento atliki mo atsiradusi, sukurt priemoni.
223
35 straipsnis
35 straipsnis
12. Kiekvienu konkreiu atveju tik nustaius visas komentuojama me straipsnyje numatytas eksperimento teistumo slygas galima pri painti, jog ala buvo padaryta teisto mokslinio eksperimento sly gomis, ir konstatuoti, kad asmens veiksmuose (neveikime) nra nusi kalstamos veikos sudties. 13. Atliekant mokslin eksperiment asmens veiksmai negali pa eisti tiesiogini statymuose bei kituose norminiuose aktuose tvir tint reikalavim, nustatyt konkreiai veiklos riai. 14. Mokslinis eksperimentas gali bti atliekamas naujomis sly gomis, naujoje srityje, kuri gali nebti sureguliuota galiojani teiss akt normomis. Neretai sprendim tokiais atvejais reikia priimti ne visai kontroliuojamomis ir prognozuojamomis slygomis, taiau ir to kiu atveju eksperimentuojant turi bti remiamasi mokslo aprobuoto mis metodikomis, turi bti atliktas teorinis bsimo mokslinio eksperi mento pagrindimas. Tokiu atveju asmens veiksmai ir padaryta ala turi bti vertinami vadovaujantis protingumo, visuotinai priimto saugaus elgesio kriterijais, atsivelgiant konkrei situacij bei visas vykio aplinkybes. 15. Kita btina komentuojamo straipsnio taikymo teistumo sly ga- l a i s v a s a s m e n s , su k u r i u o a t l i e k a m a s e k s p e r i m e n t a s , s u t i k i m a s . is reikalavimas pagrstas Konstitucijos 21 str. 4 dalimi, tvirtinania, kad su mogumi bjo inios ir laisvo suti kimo negali bti atliekami moksliniai ar medicininiai bandymai, bei Tarp tautinio pilietini ir politini teisi pakto (Valstybs inios", 2002, Nr. 77-3288) 7 str., nustataniu, jog draudiama daryti medicininius ar mokslinius bandymus su kokiu nors mogumi be jo laisvo sutikimo. Laisvas eksperimento dalyvio sutikimas turi bti duotas ratu ir toks raytinis sutikimas turi bti patvirtintas notaro (Notariato statymo (Valstybs inios"', 2003, Nr. 38-1703) 26 str.) ar kito atitinkamus doku mentus turinio teis tvirtinti subjekto (pavyzdiui, ligonins vyriau siojo gydytojo). Asmuo, davs sutikim atlikti su juo mokslin ekspe riment, j gali bet kuriuo momentu ataukti. Prie duodant sutikim eksperimento dalyvis turi bti informuotas apie mokslinio eksperimen to atlikimo slygas, jo metu planuojamas naudoti technikos priemo nes, preparatus, eksperimentu siekiam naud bei galimos alos jo gy vybei, sveikatai, garbei, orumui, nuosavybei, turtui ar kt. vertybms pobd bei laipsn. i informacija turi bti nurodyta raytiniame as mens, su kuriuo planuojama atlikti mokslin eksperiment, sutikime. Su tikim gali duoti tik veiksnus, 18 m. amiaus sulauks asmuo. Kai moks224
lin eksperiment btina atlikti su nepilnameiu, taiau ne jaunesniu kaip 14 m. amiaus (r. io straipsnio komentaro 16punkt) asmeniu, sutikim turi duoti abu tvai ar statyminiai nepilnameio atstovai ir rajono, miesto vaiko teisi apsaugos tarnyba. Jei nepilnameio tvai gyvena skyrium, btinas vieno i tv ar statyminio atstovo ir rajono, miesto vaiko teisi apsaugos tarnybos sutikimas. Jis turi bti laisvas, negali bti igautas prievarta, apgaule, nenurodant asmeniui galim aling pasekmi ir pan. Kai eksperimento dalyvio sutikimas nra laisvas, mokslinis eksperimentas negali bti pripastamas teistu. 16. Draudiama, iskyrus statym numatytus atvejus, atlikti mokslin eksperiment su nia moterimi, jos vaisiumi, maameiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisv. Tai paaikinama tuo, kad i asmen padtis yra iskirtin tiek socialiniu, tiek fiziniu, tiek psichologiniu aspektais. Moters ntumo stadija, jos sveikatos bkl ntumo metu, vaisiaus gyvybingumas ir pan. aplinkybs reikms neturi. M a a m e i u laikomas asmuo, kuris nra sulauks keturiolikos met amiaus. Sutrikusios psichikos asmens sampratos nepateikia n vienas galiojantis statymas, todl vadovaujantis Psichikos sveikatos prieiros statymo (Valstybs inios", 2003, Nr. 38-1689) 1 str. 1 dalimi laikytina, jog sutrikusios psichikos asmeniu yra asmuo, kuris serga psichikos liga. Psichikos liga - gydytojo diagnozuotas, psichiatro patvirtintas susirgimas, pagal galiojani lig klasifikacij priskiriamas psichikos ligoms. Draudimas atlikti mokslin eksperiment su maameiu bei sutrikusios psichikos asmeniu grindiamas tuo, jog ie asmenys negali duoti sutikimo, kad su jais bt atliekamas eksperimentas. Atlikti mokslin eksperiment tokiu atveju draudiama net ir esant vaiko, jo tv ar kit teist vaiko atstov sutikimui. A s m e n i u , k u r i a m a t i m t a l a i s v , pripastamas bet kuris asmuo, kuriam laisv atimta prie jo vali, pavyzdiui, atliekantis administracin aret arba areto, terminuoto laisvs atmimo ar laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, suimtas ikiteisminio bylos tyrimo ar teisminio nagrinjimo metu, patalpintas psichikos sveikatos prieiros staig ir pan. Draudimas atlikti mokslin eksperiment su asmeniu, kuriam atimta laisv, yra visuotinai pripainta nuostata, tvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose, pavyzdiui, Sulaikyt ar suimt bet kuria forma asmen apsaugos princip svado (priimtas Jungtini Taut Generalins Asambljos 1988 m. gruodio 9 d.) 22 principas tvirtina, jog n su vienu asmeniu, kuris yra sulaikytas ar suimtas, net ir esant jo sutikimui negali bti atliekami kokie nors medicininiai ar moksliniai bandymai, galintys padaryti alos jo sveikatai. 225
35 straipsnis
35 straipsnis
17. Draudimo atlikti mokslin eksperiment su nia moterimi, jos vaisiumi, maameiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, ku riam atimta laisv, galima nesilaikyti tik konkreiai statymuose numa tytais atvejais ir neperengiant nustatyt leidimo rib. Taip pat io draudimo galima nesilaikyti atvejais, kai, pavyzdiui, nurodyto asmens gyvybei gresia pavojus, pripainti ir patvirtinti gydymo metodai bei medikamentai nepadeda. Tokiu atveju gavus nurodyto asmens laisv sutikim, o jei jis yra nesmoningas -jo eimos nari ar artimj giminaii sutikim gali bti atliekamas su juo eksperimentas bandant igelbti jo gyvyb. Jei tokiu atveju asmuo neturi eimos nari ar artim giminaii ar per laik, kur, atsivelgiant asmens sveikatos bkl, galima laukti, j surasti nemanoma, mokslinis eksperimentas gali bti atliekamas ratu tam pritarus ne maiau kaip dviej atitinkamos srities gydytoj konsiliumui bei sveikatos prieiros staigos medicinos etikos komisijai. 18. Veiksmai, kuriais perengiamos teisto mokslinio eksperimen to ribos, yra pavojingi ir sudaro nusikalstamos veikos sudt. Jas per engti asmuo gali tik veikdamas nusikalstamo pasitikjimo forma (apie tai plaiau r. BK 16 str. komentar), kai suvokia galim al, bet lengvabdikai tikisi jos ivengti. Tokiu atveju alos padaroma paei diant komentuojamame straipsnyje numatytus reikalavimus teistam moksliniam eksperimentui. Asmens veiksmai (neveikimas), padar a los teiss saugomiems interesams, vertinami kaip atsakomyb lengvi nanti aplinkyb (apie tai plaiau r. BK 59 str. komentar) arba gali bti velnesns bausms, negu numatyta statyme, skyrimo taisykli taikymo pagrindu (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar). 19. Mokslin eksperiment atliekantis asmuo turi suvokti galim aling padarini pobd ir laipsn, taip pat bent bendrais bruoais suprasti aling padarini atsiradimo mechanizm. Taiau jei atlie kant mokslin eksperiment, pavyzdiui, dl klaiding paskaiiavim, kyla ne fizin, bet materialin ala, kai toje situacijoje jos ivengti nebuvo galima, asmens veiksmai taip pat vertinami pagal komentuoja m straipsn. 20. Baudiamoji atsakomyb atsiranda u neatsargios nusikalsta mos veikos pagal kilusius padarinius padarym ir tais atvejais, kai dl netiksli apskaiiavim numatyta ala kyla ne dl tos prieasties, ku rios veikimas buvo prognozuojamas ir mainamas, o dl kitos prieas ties veikimo. 226
21. Asmuo taip pat turi bti traukiamas baudiamojon atsakomy bn u nusikalstamos veikos padarym pagal padarinius, kuri atsiradimo mokslinio eksperimento metu jis nenumat, taiau turjo ir galjo numatyti. 22. ala, kilusi dl aplinkybi, kuri eksperimentuotojas negaljo ir neturjo numatyti, ar dl paalini, atsitiktini jg veikimo, ver tintina kaip neturinti takos mokslin eksperiment atliekanio asmens atsakomybei. Jo veiksmai tokioje situacijoje turi bti vertinami pagal komentuojam straipsn kaip aplinkyb, alinanti asmens baudiam j atsakomyb. Taip pat vertintina veika, jei asmuo padar alos, kuri atliekant mokslin eksperiment buvo neivengiama, norint gauti sie kiam rezultat. 23. Kai alos eksperimento metu padaroma tyia, kaltininkas trau kiamas baudiamojon atsakomybn bendrais pagrindais pagal padari nius. Taip pat asmuo atsako tais atvejais, kai alos mokslinio eksperi mento atveju padaroma dl nusikalstamo nerpestingumo, t. y. kai asmuo nenumato alos kilimo, bet turi ir gali numatyti, kadangi tam, kad mokslinis eksperimentas bt pripaintas teistu, galima ala turi bti i anksto numatyta. 24. Komentuojamas straipsnis netaikomas irtais atvejais, kai eks perimentuotojas siekia iimtinai asmenini tiksl, pavyzdiui, stengiasi sukurti medikamentus gydyti ligai, kuria serga pats ar jo artimieji, ir neketina mokslinio eksperimento metu pasiekt rezultat naudoti bei leisti juos naudoti analogikos ligos atvejais; siekia tik sau sukurti itin saug automobil ir neketina leisti taikyti tas paias priemones gaminant kitus automobilius. 25. Esant visoms teisto mokslinio eksperimento slygoms ikiteis minis tyrimas nepradedamas, o jei jis pradtas, turi bti nutrauktas. Esant komentuojamame straipsnyje numatytai baudiamj atsakomy b alinaniai aplinkybei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 dalis), o nagrinjant byl teisine pirmosios (BPK 254 str. 4 dalis), apeliacins (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) ar kasacins (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.) instancijos tvarka, byla nutraukiama teisjo ar teismo nutartimi.
227
Bendroji dalis, VI skyrius
36 straipsnis
36 straipsnis
VI SKYRIUS
(36-40 straipsniai)
ATLEIDIMAS NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS

36 Straipsnis. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum Padars nusikalstam veik asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu teismas pripasta, kad iki bylos nagrinjimo teisine is asmuo ar jo padaryta veika, dl aplinkybi pasikeitimo tapo nepavojingi. 1. A t l e i d i m a s n u o b a u d i a m o s i o satsakomybs,k a i as m uo a r n u s i k a l s t a m a v e i k a pra ra do pa vojingum yra beslygin atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris, kai as muo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs dl to, kad jis pats arba jo padaryta nusikalstama veika prarado pavojingum. Asmens, kuris nustojo bti pavojingas, arba asmens padariusio veik, kuri ne bra pavojinga, patraukimas baudiamojon atsakomybn yra netiks lingas ir nereikalingas BK 41 str. nurodytais bausms paskirties po iriais. 2. Nusikalstamos veikos svoka (apie tai plaiau r. BK 10 str. komentar) apima visus nusikaltimus (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar) ir baudiamuosius nusiengimus (apie lai plaiau r. BK 12 str. komentar), numatytus BK Specialiojoje dalyje. Atskirais at vejais prarasti pavojingum gali ir nusikalstama veika, padaryta esant kvalifikuojani poymi, taiau paprastai sunks nusikaltimai, pavyzdiui, nuudymai ir pan., negali prarasti pavojingumo netgi esant faktiniam aplinkybi pasikeitimui. 3. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimas gali bti keliamas tik po to, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkanios baudiamajame statyme numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusi engimo sudt, padarymo faktas bei j padars asmuo (r. BK 2 str. komentar). To nenustaius baudiamoji atsakomyb negalima, taigi negali bti sprendiamas ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomy bs klausimas. 228
4. Atleidim nuo baudiamosios atsakomybs veikai praradus pa vojingum reikia atriboti nuo baudiamj statym pakeitim, pa naikinani veikos nusikalstamum (baudiamum) ir turini grta mj gali (apie tai plaiau r. BK 3 str. komentar), kadangi komen tuojamo straipsnio taikymas galimas tik tuo atveju, kai veika, pasi keitus tam tikroms aplinkybms, tampa nepavojinga, taiau jos nusi kalstamumas (baudiamumas) ilieka. 5. Atleidim nuo baudiamosios atsakomybs veikai praradus pa vojingum reikia skirti ir nuo atleidimo nuo baudiamosios atsako mybs dl nusikalstamos veikos maareikmikumo (apie tai plaiau r. BK 37 str. komentar), kadangi pastaruoju atveju nusikalstama veika jau jos padarymo momentu vertintina kaip maareikm. Tuo tarpu nusikalstama veika pavojingum dl aplinkybi pasikeitimo ga li prarasti prajus kuriam tai laikui po jos padarymo, o veikos pada rymo metu ji buvo pavojinga ir baustina. 6. Aplinkybs, alinanios asmens ar veikos pavojingum, atsi randa padarius veik. Jos gali pasikeisti tuojau po to, kai padaryta nusikalstama veika, arba prajus tam tikram laikui. Aplinkybs, ali nanios veikos ar asmens pavojingum, gali atsirasti ikiteisminio by los tyrimo metu, taiau ne vliau kaip iki bylos nagrinjimo teisme. 7. Komentuojamame straipsnyje numatyti du savarankiki alter natyvs atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindai - nusi kalstam veik padariusio asmens arba nusikalstamos veikos tapimas nepavojingais. Konstatavus bet kurio i i pagrind egzistavim tai kytinas komentuojamas straipsnis. 8. Asmuo gali prarasti pavojingum, jeigu padarius nusikalstam veik pasikeit faktins aplinkybs ir dl tokio aplinkybi pasikeiti mo asmuo, padars nusikalstam veik, nebekelia pavojaus. Aplinky bs gali pasikeisti dl objektyvaus iorinio slyg, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklau sanio nuo kaltininko smons ir valios (pavyzdiui, asmuo paaukia mas atlikti privalomj karo tarnyb, kaltininkas atleidiamas i uima m pareig, su kuri jimu buvo susijusi jo padaryta nusikalstama veika, ir pan.). Tokie pasikeitimai gali vykti ir dl aktyvi asmens veiksm (pavyzdiui, pats pakeiia savo gyvenamj viet, sidarbina, pradeda mokytis, isigydo nuo alkoholizmo ir pan.). Taiau abiem at vejais ie pasikeitimai turi taip paveikti kaltinink, nulemti tokius jo individuali savybi pasikeitimus, kurie leist teisjui ar teismui siti229
36 straipsnis
36 straipsnis
230
kinti, jog dl aplinkybi pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dl jo padarytos nusikalstamos veikos.
9. Skirtingai nuo atvejo, kai dl aplinkybi pasikeitimo nepavojin ga tampa nusikalstama veika, iuo atveju aplinkybi pasikeitimas le
mia, u, jo gyvenimo ir darbo slygomis, pasikeitim. Jos jog vertintinos ne pavieniui, o komplekse. Negali bti vertinamas kaip nepavoj aplinkybi pasikeitimas teigiamas asmens elgesys, susijs su padary ingu ta nusikalstama veika (pavyzdiui, nuoirdus gailestis, padarytos a tampa los atlyginimas ir pan.). Asmuo tampa nepavojingu pasikeitus aplin tik kybms dl to, jog paalinamos iki nusikalstamos veikos padarymo asmuo, buvusios slygos, o naujos slygos teigiamai veikia t asmen. o jo 10. Pagal komentuojam straipsn asmens atleidimas nuo baudia padaryt mosios atsakomybs dl aplinkybi pasikeitimo jam tapus nepavojin a nusikal gu neturi bti siejamas su sitikinimu, jog asmuo ateityje nedarys nauj stama teiss paeidim. Tokiu atveju taip pat nra svarbu, ar aplinkybi veika ir pasikeitimas ir ateityje neslygos kaltininko pavojingumo, jei jis pa darys nusikalstam veik. statymas nereikalauja toki atleidimo iuo jos padary pagrindu taikymo garantij, kadangi nurodoma tik tai, jog dl aplin kybi pasikeitimo asmuo nustojo bti pavojingas. mo metu 11. Aplinkybi, dl kuri asmuo tapo nepavojingu, pasikeitimas buvo, ir siejamas su aplinka, kuri kaltinink supo iki nusikalstamos veikos teismini o bylos padarymo ir yra susijusi tik su konkreiu asmeniu bei jo padaryta nagrinjnusikalstama veika. imo 12. Padaryta nusikalstama veika gali prarasti pavojingum dl ob me jektyvi, nuo kaltininko smons ir valios nepriklausani veiksni tu ilieka atitinkam politini, socialini, ekonomini, organizacini ir kit aplin pavojin kybi pasikeitimo. Tokie pasikeitimai gali vykti visos valstybs (pavyzdiui, esmins ekonomins, finansins, kins ir kt. reformos), ga. Ivados atskir region, vietovi (pavyzdiui, laisvosios ekonomins zonos re apie tai, imo vedimas) ar net konkretaus kio subjekto, valstybs institucijos mastu. Negali bti pripastama praradusia pavojingum nusikalstama kad asmuo veika, jei aplinkybs pasikeit dl paties kaltininko veiksm (pavyzdiui, nustojo atlygina nusikalstama veika padaryt al). Nusikalstamai veikai prara dus pavojingum kartu ne tokiu pavojingu tampa jpadars asmuo. bti pavo jingas, gali bti padaryt os tik i esms inagrin jus aplinky bi, susi jusi su asmeni
13. Komentuojamas straipsnis gali bti taikomas ir nesant byloje atsakomyb lengvinani aplinkybi (r. BK 59 str. komentar). 14. Pasikeitus objektyvioms aplinkybms, dl kuri nusikalstama veika tapo nebepavojinga, atsivelgiant galiojanius teiss aktus to kia veika gali bti vertinta kaip administracinis ar drausminis teiss paeidimas. 15. Sprendiant atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausim, teismas kiekvienu konkreiu atveju vertina bylos aplinkybes ir sprendia dl galimybs pripainti, kad asmuo ar jo padaryta veika dl aplinkybi pasikeitimo prarado pavojingum. Tai yra teismo teis, todl teismas adhoc savo nuoira, remdamasis konkreios bylos aplinkybmis, gali atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs arba atsisakyti jam taikyti komentuojamo straipsnio nuostatas. 16. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudiamosios atsa komybs atleistam asmeniui gali bti paskirtos baudiamojo povei kio priemons (apie tai plaiau r. BK 67-73 str. komentarus). Ne pilnameiui, padariusiam nusikaltim ir komentuojamo straipsnio pa grindu atleistam nuo baudiamosios atsakomybs, gali bti paskirtos aukljamojo poveikio priemons (r. BK 81-88 str. komentarus). Jas skiria teismas. Teismo diskrecij kiekvienos konkreios baudiamojo poveikio priemons ar aukljamojo poveikio priemons skyrimo klau simu nustato konkretus BK straipsnis, kuriame numatytos atskiros bau diamojo (BK 68-72 str.) ar aukljamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemons. Jas skiriant turt bti atsivelgiama kaltininko asmeny b bei kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes. 17. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, jei asmuo ar nu
sik alst am a vei ka pra rad o pav ojin gu m, yra bes ly gini satle idi a moj o elg esi ui atei tyje nr a nus tato mi reik ala vim ai, taip pat nr a pri val om aja m
taikyti kokias nors poveikio priemones. Tai, kad aptaria mu pagrindu nuo baudiamosios atsakomybs atleistas asmuo padar nauj nusikalstam veik, negali lemti jo patraukimo baudiamojon atsakomybn u ankstesn nusikalstam veik. Pagal baudiamj sta tym atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal komentuoja m straipsn yra galutinis. Taiau tai nereikia, kad tokiu pagrindu nutraukta byla negali bti atnaujinama dl naujai paaikjusi aplin kybi (BPK 443^55 str.). Toks atleidimas taip pat paalina galimyb vertinti antr nusikaltim, padaryt esant realiajai nusikaltim sutapiai. 231
Bendroji dalis, skyrius VI
36-37 straipsniai
37 straipsnis
18. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal komentuo jam straipsn neslygoja teistumo. 19. Pritaikius komentuojam straipsn, padaryta veika ir toliau lai koma prieinga baudiamajai teisei, o kaltininkas laikomas padariu siu baudiamajame statyme udraust veik. Komentuojamo straips nio normomis negalima remtis tuomet, kai baudiamasis procesas ne pradedamas, o pradtas nutraukiamas nesant veikoje nusikalstamos veikos sudties arba kai veikoje yra nusikalstamos veikos sudties poymiai, bet dl apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties (r. BK 95 str. komentar) statymu neleidiama taikyti baudiamo sios atsakomybs. 20. Ikiteisminis tyrimas, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum, nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisjo sprendimu, ku ris patvirtina prokuroro nutarim dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 212 str. 3 punktas, 214 str. 2 dalis). Bylos parengimo nagrinti teisme metu asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs ap tariamu pagrindu ir byla nutraukiama teisjo ar teismo priimta nutarti mi (BPK 235 str.). Bylos nagrinjimo pirmojoje (BPK 254 str. 5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar apeliacinje (BPK 326 str. 2 dalies 1 punktas, 327 str. 2 punktas) instancijoje metu, byla nutraukiama ir asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs pagal komentuojam straipsn teismo nuosprendiu, o bylos nagrinjimo kasacinje instancijoje metu - teismo nutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.). 37 Straipsnis. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo Padars nusikaltim asmuo gali bti teismo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu dl padarytos alos dydio, nusikaltimo dalyko ar kit nusikaltimo poymi ypatum veika pripastama maareikme.
majai atsakomybei kilti, todl siekiant ivengti nepagrsto asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn tokia veika pripastama maareikme. 2. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimas gali bti keliamas tik po to, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkanios baudiamajame statyme numatyt nusikaltimo sudt, padarymo fak tas bei j padars asmuo {r. BK 2 str. komentar). To nenustaius baudiamoji atsakomyb negalima, taigi negali bti sprendiamas ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimas. 3. Komentuojamo straipsnio taikymo atveju asmens padaryta vei ka formaliai turi visus nusikalstamos veikos poymius. Kai bent vie no nusikalstamos veikos poymio nra, asmuo apskritai negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal t straipsn. Tai nusi kalstamos veikos buvimo ar nebuvimo klausimas, o ne maareikmi kumo situacija. Taigi tokios situacijos vertinti kaip maareikmiku mo ir jo pagrindu atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs negalima. 4. Veika m a a r e i k m e yra tuo atveju, kai ji i esms nedaro alos statymo saugomoms asmens, visuomens ar valstybs verty bms, taip pat kai ji net nesudaro galimybs kilti alai. Taigi tais atvejais, kai padarytos veikos poymiai nors ir sutampa su baudia majame statyme nurodytais atitinkamos nusikalstamos veikos poy miais, bet ji i esms negali sukelti alos saugomiems visuomeni niams santykiams, asmuo gali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. 5. Komentuojamas straipsnis gali bti taikomas tik nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 10 ir 11 str. komentarus) padariusiam asme niui. Dl maareikmikumo nuo baudiamosios atsakomybs gali bti atleidiama tik tuo atveju, kai baudiamasis statymas u toki veik nenumato baudiamojo nusiengimo (apie tai plaiau r. BK 10 ir 12 str. komentarus) sudties. 6. Nustatant veikos maareikmikum turi bti atsivelgiama ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius poymius. Objektyvusis veikos maareikmikumo kriterijus reikia, kad nusikalstama veika nesuk l alos baudiamojo statymo saugomoms vertybms arba padaryta ala neymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyios kryp tingum, jo tikslus, pavyzdiui, jei asmuo siek nuudyti mog, ta233
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. [statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo yra beslygin atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris, kai kaltininko veikoje, formaliai vertinant, yra nusikaltimo sudtis, taiau realiai jos pavojingumas yra nedidelis. Vien formalaus veikos panaumo nusikalstam, vien nedidelio jos pavojingumo nepakanka, kad j bt galima vertinti kaip pagrind baudia232
37 straipsnis
37 straipsnis
iau realiai jam pavyko tik suplyti nukentjusiojo drabuius, kaltininko veika negali bti vertinama kaip maareikm, kadangi ji yra pavojinga, nes kaltininkas siek padaryti daug alos, sukelti sunki padarini ir tai jam nepavyko dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios. Tokiu atveju kaltininkas traukiamas baudiamojon atsakomybn u pasiksinim padaryti atitinkam nusikalstam veik (r. BK 22 str. komentar). 7. Padarytos veikos maareikmikumas bei nepavojingumas yra vertinamieji poymiai. J egzistavim konstatuoja prokuroras, teis jas ar teismas, kiekvienu konkreiu atveju remdamiesi visomis byloje nustatytomis aplinkybmis. Tokiu atveju turi reikms aling pada rini dydis, dalykas, kur buvo ksintasi, nusikaltimo padarymo b das, slygos ir aplinkybs, kalts forma, tyios kryptingumas, moty vai, kuriais vadovavosi kaltininkas, tikslai, kuri jis siek darydamas t nusikaltim, kaltininko asmenybs ypatumai ir pan. 8. Veikos maareikmikum gali apsprsti tik poymiai, kurie pa sireik padarius veik. Kitos aplinkybs, nepasireikusios veikoje (pavyzdiui, prisipainimas padarius nusikalstam veik, nuoirdus gailestis, savanorikas padarytos alos atlyginimas, kaltininko gyve nimo bdas, eimynin padtis ir kt.), vertinant veik kaip maareik m reikms neturi. 9. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimo Nr. 29 Dl teism praktikos veikas pripastant maareik mmis (BK 8 str. 2 d.)" (Teism praktika", 1997, Nr. 14. p. 413-416) 7 punkte nurodyta, jog jei baudiamosios atsakomybs atsiradimas yra susietas su tam tikro vertinamojo nusikalstamos veikos sudties poymio egzistavimu (ymi ala, didel ala, ypatingas lumas, ne paprastas cinizmas ir pan.), nustaius, kad veikai ar jos pasekmms bdingas is poymis, pripainti veik maareikme negalima. i Lie tuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo nuostata atitinka ir nau jojo BK 37 str. esm, todl ja neabejotinai turt bti vadovaujamasi vertinant galimyb atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo. statyme pateiktas i poymi vertinimas - btent jie daro veik pavojing, todl teismas negali laikyti juos daugiau ar maiau pavojingais ir j pagrindu pripains veik maareikme atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs.
10. Teismas u nusikalstamos veikos padarym gali atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs dl maareikmikumo ir tuomet, kai yrajkvalifikuojantys poymiai, jei kiti padaryto nusikaltimo poymiai maareikmiai (minto Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutari mo 8 punktas). ie didesn veikos pavojingumo laipsn parodantys poymiai, atsivelgiant konkreias aplinkybes, nepaalina galimybs pripainti veik maareikme, atsivelgiant nusikaltim ir kaltinink apibdinani poymi visum. 11. Veika, padaryta bendrininkaujant (r. BK 24-26 str. komenta rus), maareikme pripaintina tik vis bendrinink atvilgiu (minto Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo 9 punktas). T le mia, jog vis bendrinink veiksmai (neveikimas) yra btini nusikals tamiems padariniams atsirasti nepriklausomai nuo kiekvieno i j in dlio darant nusikaltim. Taiau tuo atveju, kai konkretaus asmens indlis nra reikmingas bendrai daromai ar padarytai nusikalstamai veikai, jo veiksmai gali bti vertinami kaip maareikmikumas ne priklausomai, kaip vertinami kit bendrinink veiksmai (r. BK 24 str. komentaro 6 punkt). 12. Idealiosios nusikalstam veik sutapties atveju nra btina, jog visi i sutapt sudarantys nusikaltimai turi bti maareikmiai. Idealiosios sutapties atveju maareikmiais gali bti pripainti tiek vienas, tiek keli, tiek visi sutapt einantys nusikaltimai. Kai maa reikmiais pripastami visi idealij sutapt sudarantys nusikaltimai, asmuo tokiu atveju apskritai turt bti atleidiamas nuo baudiamo sios atsakomybs. Kai maareikmmis pripastamos ne visos idea lij sutapt einanios veikos, u kitas j asmuo traukiamas baudia mojon atsakomybn bendra tvarka. 13. Realiosios sutapties atveju maareikmiais gali bti pripainti tiek vienas, tiek keli, tiek visi sutapt sudarantys nusikaltimai (minto Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo 11 punktas). Kai ma areikmmis pripastamos ne visos realij sutapt sudaranios vei kos, u kitas i j asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn ben dra tvarka. 14. Nusikaltimo pripainimui maareikmiu byloje nustatytos at sakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs reikms neturi (minto Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo 14 punktas).
234
235
37 straipsnis
37 straipsnis
15. Teismas paprastai neturt pripainti maareikmiais nusikalti m, kurie baudiamajame statyme priskirti labai sunki nusikaltim kategorijai, nors statymas tiesiogiai tokio draudimo ir netvirtina, (r. BK U str. komentar). Tai kategorijai priklauso patys sunkiausi, pa vojingiausi bei grieiausiai baudiami nusikaltimai, todl abejotina, ar gali egzistuoti aplinkybs, kurios toki veik, pavyzdiui, tyin kvali fikuot nuudym, galt padaryti maareikm, tik esant iimtinms aplinkybms gali egzistuoti slygos, kad tokia veika tik formaliai ati tikt nusikalstamos veikos poymius. Kuo reikmingesni yra visuo meniniai santykiai, kurie paeisti darant nusikaltim, tuo maesn ala gali sudaryti pagrind pripainti veik maareikme. 16. Veika gali bti vertinama kaip maareikm ir tais atvejais, kai asmens daromas nusikaltimas nutrksta parengiamojoje stadijoje dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios, o asmuo gali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs vadovaujantis komen tuojamu straipsniu, kadangi tokiu atveju nekyla ala teiss saugo miems griams, nepaeidiami statymo saugomi objektai ir pan. 17. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo yra beslyginis, jis nesusietas su jokiais reikala vimais atleidiamojo elgesiui ateityje. Jei asmuo, atleistas nuo bau diamosios atsakomybs remiantis komentuojamu straipsniu, padaro nauj nusikalstam veik, tai negali bti pagrindu patraukti j bau diamojon atsakomybn u pirm nusikaltim. Pagal baudiamj sta tym atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal komentuoja m straipsn yra galutinis. Taiau tai nereikia, kad tokiu pagrindu nutraukta byla negali bti atnaujinama dl naujai paaikjusi aplin kybi (BPK 443-455 str.). Toks atleidimas taip pat paalina galimyb vertinti antr nusikalstam veik kaip padaryt esant realiajai nusikalstam veik sutapiai. 18. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudiamosios atsa komybs atleistam asmeniui gali bti paskirtos baudiamojo povei kio priemons (apie tai plaiau r. BK 67-73 str. komentarus). Ne pilnameiui, padariusiam nusikaltim ir komentuojamo straipsnio pa grindu atleistam nuo baudiamosios atsakomybs, gali bti paskirtos aukljamojo poveikio priemons (r. BK 8188 str. komentarus). To kias priemones skiria teismas. Jo diskrecij kiekvienos konkreios baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons skyrimo klausimu nustato konkretus BK straipsnis, numatantis atskiras baudiamojo (BK 236
68-72 str.) ar aukljamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Skiriant jas turt bti atsivelgiama kaltininko asmenyb bei kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes. 19. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal komentuo jam straipsn nesukelia teistumo. 20. Atleisti nuo baudiamosios atsakomybs asmen dl maareik mikumo yra teisjo ar teismo teis, bet ne pareiga. Dl to teisjas ar teismas, adhoc atsivelgs visas objektyvias bei subjektyvias aplin kybes, atspindinias padaryto nusikaltimo pavojingum, alos dyd, dalyk, kaltininko atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs tikslin gum ir kt., laisvai sprendia, ar atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs dl maareikmikumo, ar pripainti j kaltu dl padary to nusikaltimo. 21. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl veikos maa reikmikumo nepaalina galimybs u analogik tik maiau pavo jing veik taikyti asmeniui civilin ar drausmin atsakomyb, vado vaujantis atitinkamomis, nurodytos atsakomybs ris reglamentuo janiomis kit teiss ak normomis. 22. Asmuo nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo ma areikmikumo gali bti atleistas ikiteisminio tyrimo stadijoje, bylos parengimo nagrinti teisine metu ar teisminio bylos nagrinjimo sta dijoje. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarim dl ikiteisminio tyri mo nutraukimo (BPK 212 str. 4 punktas, 214 str. 2 dalis). Bylos pa rengimo nagrinti teisme metu byla nutraukiama teisjo ar teismo pri imta nutartimi (BPK 235 str.). Nagrinjant byl pirmosios (BPK 254 str. 5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar apeliacins (BPK 326 str. 2 dalies 1 punktas, 327 str. 2 punktas) instancijos teisme byla nutraukiama ir asmuo atlei diamas nuo baudiamosios atsakomybs dl maareikmikumo teis mo nuosprendiu, o nagrinjant byl kasacins instancijos teisme teismo nutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.).
237
38 straipsnis
38 straipsnis
38 Straipsnis. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko 1. Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, gali bti teismo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu: 1) jis prisipaino padars nusikalstam veik ir 2) savu noru atlygino ar paalino fiziniam ar juridiniam asmeniui pa daryt al arba susitar dl ios alos atlyginimo ar paalinimo, ir 3) susitaik su nukentjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybs institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nauj nusikalstam veik. 2. io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksiau jau buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaip susitaiks su nukentjusiu asmeniu, jeigu nuo susi taikymo dienos iki naujos veikos padarymo prajo maiau nei ketveri metai. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal io straipsnio 1 dal, per vienerius metus padar baudiamj nusiengi m ar neatsarg nusikaltim arba be pateisinam prieasi nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dl alos atlyginimo slyg ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendim dl atleidimo nuo baudiamosios at sakomybs ir sprsti dl tokio asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. 4. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal io straipsnio 1 dal, per vienerius metus padar nauj tyin nusikaltim, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs nusto ja galioti ir sprendiama dl tokio asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. 1. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiam asmeniui susitaikius yra slygin atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris, kai nusikalstam veik padars asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs nustatant vieneri met bandomj laikotarp, jei kaltininkas susitaik su nukentjusiu asmeniu. i atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris gali bti taikoma visiems asmenims, padariusiems baudiamuosius nusiengimus (r. BK 10 ir 12 str. komentarus) arba nusikaltimus, kurie bau238
diamajame statyme priskiriami prie neatsargi {r. BK U ir 16 str. komentarus) arba tyini nesunki bei apysunki (r. BK 11, 15 str. komentarus) nusikaltim. 2. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimas gali bti keliamas tik po to, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkanios baudiamajame statyme numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusi engimo sudt, padarymo faktas bei j padars asmuo (r. BK 2 str. komentar). To nenustaius baudiamoji atsakomyb negalima, taigi negali bti sprendiamas ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomy bs klausimas. 3. U komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyt nusikalstam veik padarym baudiamojon atsakomybn gali bti traukiamas ir juridinis asmuo (r. BK 20 str. komentar), kuris taip pat gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaip susitaiks su nukent jusiuoju, kadangi BK nra norm, draudiani nuo baudiamosios atsakomybs atleisti juridin asmen. 4. Nukentjusiuoju pagal komentuojam straipsn gali bti fizinis ar juridinis asmuo ir valstyb. 5. Asmuo, padars baudiamj nusiengim ar nusikaltim, io straipsnio pagrindu gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomy bs tik esant visoms komentuojamo straipsnio 1 dalyje ivardytoms btinoms slygoms: asmuo: a) prisipaino padars nusikalstam vei k, ir b) savo noru atlygino ar paalino fiziniam ar juridiniam asme niui padaryt al arba susitar dl ios alos atlyginimo ar paalini mo, ir c) susitaik su nukentjusiuoju arba juridinio asmens arba vals tybs institucijos atstovu, ir d) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys nauj nusikalstam veik. ios slygos apibdina nusikalstam veik padarius asmen bei jo elges po nusikalstamos veikos padarymo. 6. P r i s i p a i n i m a s p a d a r i u s n u s i k a l s t a m v e i k reikia, jog asmuo ne baudiamojoje byloje surinkt rodym spiria mas, o pats savanorikai prisipasta, jog yra padars baudiamojo statymo udraust veik, tai yra pats savanorikai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines pa darytos veikos aplinkybes bei pripasta savo kalt. Savanorikum tokiu atveju paneigia parodym keitimas, prisipainimas tik dl bylo je surinkt rodym ir panaios aplinkybs (apie tai plaiau r. BK 59 str. komentar). 239
38 straipsnis
38 straipsnis
7. Padaryt al valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui kaltinin kas turi atlyginti ar paalinti savo noru. Savanoriku alos atlyginimu ar paalinimu nra laikomi tie atvejai, kai kaltininkas j atlygina todl, kad tai padaryti yra pareigotas priimtu teisino nuosprendiu. 8. N u k e n t j us i aj am p a d a r y t o s a l o s a t l y g i n i mas ar p a a l i n i m a s - moralins, fizins ar turtins alos, kuri patyr nukentjusysis dl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos, atlyginimas ar paalinimas bet kuriuo bdu. Kaltininkas ir nukentju sysis patys susitaria dl jiems priimtino alos dydio ir jos atlyginimo ar paalinimo bdo. alos atlyginimas reikia pinigin nusikalstama vei ka padarytos alos kompensavim, pavyzdiui, atlyginama sugadinto, sualoto ar pagrobto turto vert, padengiamos sugadinto turto remonto ilaidos ir pan. alos paalinimas reikia padarytos alos neutralizavi m: turtin ala paalinama darbu (pavyzdiui, statomas idautas lan gas); perduodamas kitas, analogikas pavogtam daiktas; apmokamos gydymosi, reabilitacijos dl padarytos alos sveikatai ilaidos; sumo kama pinig suma kaip kompensacija u al, padaryt nukentjusiojo reputacijai. Moralin ala taip pat gali bti atlyginta vieai atsipraant nukentjusiojo ir pan. Kompensacijos u padaryt al dyd nukentju sysis nustato savarankikai, taiau tai neturi tapti bdu nukentjusia jam pasipelnyti. 9. alos atlyginimo ar paalinimo faktas turi bti fiksuojamas bau diamosios bylos mediagoje, nes tai ne tik rodo btinos atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs, kaltininkui ir nukentjusiajam susi taikius slygos, egzistavim, bet ir leidia ivengti vlesni nepagrs t nukentjusiojo reikalavim pakartotinai atlyginti ar paalinti pada ryt al. 10. Kaltininkas ir nukentjusysis taip pat gali susitarti, jog pada ryta ala ar tam tikra likusi jos dalis bus atlyginta vliau, jau atleidus kaltinink nuo baudiamosios atsakomybs, jam susitaikius su nuken tjusiuoju. Tok ali susitarim tvirtina teismas, kuris gali nustatyti ir termin, per kur kaltininkas privalo atlyginti nukentjusiajam pa daryt al. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dal teismas tokiu atve ju turt nustatyti alai atlyginti ne ilgesn nei vieneri met termin, t. y. bandomj laikotarp, nustatom asmeniui, atleidiant j nuo bau diamosios atsakomybs remiantis komentuojamu straipsniu. Jei kal tininkas be pateisinam prieasi nevykdo teismo patvirtinto susita rimo dl alos atlyginimo slyg bei tvarkos, teismas turi teis panai kinti sprendim dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir 240
sprsti klausim dl asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn u t nusikalstam veik. Apie alos atlyginim taip pat r. BK 77 str. komentar. 11. S u s i t a i k y m a s reikia, kad nukentjusysis ne tik papras iausiai atleido kaltininkui, bet ir i esms paalino visas savo pirmi nes pretenzijas bei reikalavimus, pareiktus baudiamojo proceso tvar ka. Susitaikymas su nukentjusiuoju arba juridinio asmens, valstybs institucijos atstovu yra lemiamas faktorius teismui, priimaniam spren dim dl asmens, padariusio nusikalstam veik, atleidimo nuo bau diamosios atsakomybs. Susitaikymo iniciatyva gali bti tiek i nu kentjusiojo, tiek i kaltinamojo puss. Motyvai, dl kuri susitaikyta (pavyzdiui, gailestis, pinigins kompensacijos gavimas, gerai apmo kamo darbo gavimas), reikms neturi, taiau bet kuriuo atveju nu kentjusysis turi savanorikai apsisprsti susitaikyti. Tuo atveju, kai nukentjusysis su kaltininku susitaiko dl pastarojo ar kit asmen grasinimo, smurto ar kitokios prievartos jam ar jo artimiesiems, pa grindo atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs, kaltininkui ir nu kentjusiajam susitaikius, nra. Jei grasinimas, smurtas ar kitokia prie varta sudaro atitinkamos nusikalstamos veikos sudt, kaltininkas u tokius veiksmus traukiamas baudiamojon atsakomybn {apie tai pla iau r. B K 145, 234 str. komentarus). 12. Visais atvejais susitaikymas turi bti procesine tvarka for mintas ir prijungtas prie baudiamosios bylos mediagos. Susitaiky mas gali bti ireikiamas raytine (prijungiant prie baudiamosios bylos mediagos) ar odine forma. odinis susitaikymas turi bti fik suojamas procesiniuose dokumentuose. 13. Tuo atveju, kai kaltininkas susitaiko su juridinio asmens ar valstybs institucijos atstovu, pastarasis privalo pateikti teismui ati tinkamo valstybs institucijos ar juridinio asmens organo galiojim susitaikyti su kaltininku, o teismas turi pareig patikrinti galiojimo tikrum bei tinkamos jo formos laikymsi. Kadangi BK 20 str. tvir tinta juridinio asmens baudiamoji atsakomyb ir BK nra norm, draudiani nuo baudiamosios atsakomybs atleisti juridin asme n, susitaikyti su nukentjusiuoju, kai kaltininku yra juridinis asmuo, gali juridinio asmens atstovas, pateiks teismui atitinkamo juridinio asmens organo galiojim susitaikyti su nukentjusiuoju ir juridinio asmens sipareigojim atlyginti al (jei ala dar nra atlyginta).
241
38 straipsnis
38 straipsnis
242
14. Btina slyga taikant komentuojam straipsn - pagrindas manyti, kad asmuo nedarys nauj nusikalstam veik. Tokias sly
gas gali sudaryti surinkta mediaga apie visas bylos aplinkybes, liu dijanias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktin kaltininko
elgesio nusikalstam veik, gali bti labai vairios, pavyzdiui, pasekm nuoirdus gailjimasis, aikios pastangos atlyginti ar paalinti al, , isamus parodym apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes duome davimas ir pan. nys 15. Taip pat turt bti kreipiamas dmesys visas kitas, komen apie nusikal tuojamo straipsnio 1 dalyje nenurodytas tiek objektyvias, tiek sub stamos jektyvias aplinkybes, kuri visuma parodo padarytos nusikalstamos veikos veikos pavojingumo pobd, kaltininko atleidimo nuo baudiamosios pobd, atsakomybs tikslingum. Visos aplinkybs turi bti nurodytos ir ver kalts tintos prokuroro nutarime teikti teismui atleisti asmen nuo baudia form, mosios atsakomybs komentuojamo straipsnio pagrindu ir (arba) teis nusikal mo ar teisjo priimtame sprendime, nutartyje ar nuosprendyje atleisti stamos asmen nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusia veikos jam susitaikius. tikslus 16. Net ir esant visoms komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurody ir motyv toms slygoms teisjas ar teismas gali atsisakyti atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius, us, nusikal kadangi tai yra jo teis, o ne pareiga. Taigi vis komentuojamo straips stam nio 1 dalyje ivardyt slyg egzistavimas nereikia, jog kaltininkui veik bus pritaikytas BK 38 str, - atleidimas nuo baudiamosios atsako padariu mybs kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius nra kaltininko tei siojo s, kuri tokiu atveju bus beslygikai realizuota. asmen 17. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudiamosios atsa yb, komybs atleistam asmeniui gali bti paskirtos baudiamojo povei atsako myb kio priemons (apie tai plaiau r. BK 67-73 str. komentarus). Ne lengvin pilnameiui, padariusiam nusikaltim ir komentuojamo straipsnio pa anias grindu atleistam nuo baudiamosios atsakomybs, gali bti paskirtos aukljamojo poveikio priemons (r. BK 81-88 str. komentarus). Jas bei sunkin skiria teismas. Teismo diskrecij kiekvienos konkreios baudiamojo anias ar aukljamojo poveikio priemons skyrimo klausimu nustato konk aplinky retus BK straipsnis, numatantis atskiras baudiamojo (BK 68-72 str.) bes. Aplink ybs, duodan ios pagrind manyti, jog asmuo ne darys nauj
ar aukljamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Jas skiriant turt bti atsivelgiama kaltininko asmenyb bei kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes. 18. Tais atvejais, kai asmuo yra padars kelet nusikalstam vei k, i kuri tik dl vienos ar keli gali susitaikyti su nukentjusiuoju, ir jam gali bti pritaikytas BK 38 str., u kit nusikalstam veik padarym jis traukiamas baudiamojon atsakomybn bendrais pagrin dais. Tokiu atveju nra skirtumo, vienas ar keli asmenys nukentjo nuo atskir nusikalstam veik. 19. Kai nuo nusikalstamos veikos yra nukentj keli asmenys, kal tininkas turi susitaikyti su visais nukentjusiaisiais, atlyginti ar paa linti al arba susitarti atlyginti ar paalinti visiems nukentjusiesiems padaryt al. 20. Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta asmen gru ps, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nuken tjusiajam susitaikius gali bti taikomas tiek visiems grupje nusi kalstam veik padariusiems asmenims, tiek daliai j. Komentuoja mo straipsnio taikymas kiekvienu atveju turi bti sprendiamas indi vidualiai, kiekvienas kaltininkas turi atitikti tuos reikalavimus, ku riuos kelia statymas. Kiti grupje nusikalstam veik padar asme nys, kurie neatitinka komentuojamo straipsnio 1 dalyje keliam rei kalavim, yra traukiami baudiamojon atsakomybn u padaryt nu sikalstam veik. 21. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudiamosios atsako mybs negali bti atleistas recidyvistas, pavojingas recidyvistas
(ap ie tai pla ia u r. BK 27 str. ko me nta r). Tai, kad kalt inin kas yra pad ars kele t nusi kals tam vei k ar turi nei nyk us ar nep anai kint teist um (kai jis nr
a recidyvistas ar pripaintas pavojingu recidyvistu), savai me nra klitis atleisti j nuo baudiamosios atsakomybs komentuo jamo straipsnio pagrindu. Tokiu pagrindu nuo baudiamosios atsako mybs taip pat negali bti atleistas asmuo, kuris anksiau jau buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaip susitaiks su nukent jusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padary mo prajo maiau kaip ketveri metai. S u s i t a i k y m o diena laikoma ta diena, kuri teismas prim sprendim atleisti kaltinink nuo baudiamosios atsakomybs. Sujus ketveri met terminui kalti ninkas gali bti pakartotinai atleistas nuo baudiamosios atsakomy bs, jei susitaiko su nukentjusiu asmeniu.
243
38 straipsnis
38 straipsnis
244
22. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko, yra slygin atleidimo nuo baudiamo
sios atsakomybs ris. Tokiu atveju asmeniui nustatomas vieneri met bandomasis laikotarpis. Jei asmuo per vienerius metus nuo tos
dienos, padarytos nusikalstamos vei kai kos vertinimas ir jos taka asmens baudiamosios atsakomybs atsi ikiteism radimui priklauso nuo naujai padarytos nusikalstamos veikos pavo inio jingumo pobdio. Priklausomai nuo to baudiamasis statymas teis tyrimo mui nustato arba teis, arba pareig per bandomj laikotarp padaryt teisjas, nusikalstam veik vertinti kaip turini takos ankstesniam asmens teisjas atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs, kaltininkui ir nukentju ar siam asmeniui susitaikius, arba nesieti jos su ankstesniu asmens atlei teismas dimu nuo baudiamosios atsakomybs aptariamu pagrindu. prim 24. Jei kaltininkas per vienerius metus po atleidimo nuo baudia sprendi mosios atsakomybs komentuojamo straipsnio pagrindu padar bau m, nutart diamj nusiengim (r. BK 12 str. komentar) ar neatsarg nusi kaltim (r. BK 16 str. komentar), teismui, atsivelgiant bei verti ar nuospre nant abiej padaryt nusikalstam veik pavojingumo pobd, gali m abiej nusikalstam veik ry, taip pat apskritai vis asmens el nd, kuriuo ges bandomuoju laikotarpiu (pavyzdiui, administracini nuobaud kaltinin egzistavim, asocial elges ir pan.), paliekama teis sprsti, ar pa naikinti ankstesn sprendim atleisti nuo baudiamosios atsakomybs kas atleistas ir traukti asmen baudiamojon atsakomybn u visas padarytas nusi kalstamas veikas (BK 38 str. 3 dalis), ar naujos nusikalstamos veikos nuo padarym vertinti kaip neturint takos ankstesniam asmens atleidi bau diamos mui nuo baudiamosios atsakomybs pagal komentuojam straipsn. ios 25. Kai asmuo per vienerius metus po atleidimo nuo baudiamosios atsakom atsakomybs komentuojamo straipsnio pagrindu padaro nauj tyin ybs nusikaltim (r. BK 15 str. komentar), ankstesnis sprendimas atleisti kaip susitaik nuo baudiamosios atsakomybs savaime i karto netenka galios ir s su teismas privalo sprsti dl tokio asmens patraukimo baudiamojon nukentjatsakomybn u visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. usiuoju, 4 dalis). nepada ro naujos nusikals tamos veikos, jis nra laikoma s teistu. 23. B andomu oju laikotar piu asmens
26. Jei tariamasis, dl kurio padarytos veikos nutrauktas ikiteismi nis tyrimas, ir kaltininkas atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaip susitaiks su nukentjusiuoju, per vieneri met bandomj lai kotarp padaro nauj baudiamj nusiengim ar neatsarg nusikalti m arba kaltininkas be pateisinam prieasi nevykdo teismo patvir tinto susitarimo dl alos atlyginimo slyg ir tvarkos, prokuroras gali rinktis, atsivelgdamas konkreias aplinkybes, ar surayti ir pateikti ikiteisminio tyrimo teisjui tvirtinti nutarim atnaujinti nutraukt iki teismin tyrim, ar nesurayti tokio nutarimo ir neteikti jo tvirtinti iki teisminio tyrimo teisjui. Tais atvejais, kai asmuo per vienerius metus padaro nauj tyin nusikaltim, prokuroras privalo surayti nutarim atnaujinti nutraukt ikiteismin tyrim ir pateikti j tvirtinti ikiteisminio tyrimo teisjui (BPK 217 str. 2 dalis). 27. Teismo patvirtinto susitarimo dl alos atlyginimo slyg ir tvarkos nevykdymas be pateisinam prieasi reikia, kad kalti ninkas turi galimyb turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pa jamomis atlyginti tokiame susitarime nurodyt al, taiau smoningai nevykdo tokio sipareigojimo. Be pateisinam prieasi kaltininkas nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dl alos atlyginimo slyg bei tvarkos ir tais atvejais, kai slepia pajamas, turt, perduoda turt tretie siems asmenims ir pan. arba turdamas galimyb smoningai nedirba, nesiveria verslu ir pan. 28. Kaltininkas ir nukentjusysis gali susitaikyti ikiteisminio bylos tyrimo, bylos parengimo nagrinti teisme metu ar teisminio bylos
na g rin jim o stad ijos e iki iei nant teis mui pasi tari m ka mb ar prii mti nu o spre ndi o (Lie tuv os Au ki ausi ojo Teis mo Bau dia mj byl skyr iaus kon sult
acija teismams. Teism praktika", 1996, Nr. 5-6, p. 232). 29. Nors BK tiesiogiai tokio draudimo ir netvirtina, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius remiantis komentuojamo straipsnio normomis neturt bti taikomas privataus kaltinimo byloms (BPK XXX skyrius). Privataus kaltinimo byl iklimui nustatyta speciali proceso pradjimo tvarka jos kelia mos tik esant nukentjusiojo skundui ar jo teisto atstovo pareikimui. Kartu iai byl kategorijai nustatyta ir speciali j iklimo, nagrinjimo bei proceso ubaigimo tvarka. Tokioms byloms nra taikoma prasta baudiamj byl proceso tvarka, taigi asmeniui netaikytinos ir BPK nuostatos, reglamentuojanios byl nutraukim remiantis komentuoja mu straipsniu. Vadovaujantis principu, jog specialioji norma turi vire nyb prie bendrj norm - iuo atveju specialioji norma yra BPK 245
3839 straipsniai
39 straipsnis
416 str. 2 dalis (apie tai plaiau r. BPK 416 str. komentar) - turi bti taikomos tokioje situacijoje BPK normos, reglamentuojanios privataus kaltinimo byl nutraukim, o ne normos, reglamentuojanios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius procesin realizavimo tvark. 30. Asmuo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kal tininkui ir nukentjusiajam susitaikius ikiteisminio tyrimo stadijoje (BPK 212 str. 5 punktas) ikiteisminio tyrimo teisjo sprendimu, patvir tinaniu prokuroro nutarim dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 214 str. 2 dalis). Bylos parengimo nagrinti teisme metu asmuo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukent jusiajam susitaikius ir nutraukta baudiamoji byla teismo nutartimi (BPK 235 str.). Nagrinjant byl pirmosios (BPK 254 str. 5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar apeliacins (BPK 326 str. 2 dalies 1 punktas, 327 str. 2 punktas) instancijos teisme byla nutraukiama ir asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs teismo nuosprendiu, o nagrinjant byl kasacins instancijos teisme - teismo nutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.). 31. Pagal Baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvir tinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785 ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994, si galiojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 12 str. asmenims, atleistiems nuo bau diamosios atsakomybs pagal 1961 m. Baudiamojo kodekso 53' str. ir per vienerius metus po susitaikymo padariusiems nusikalstam veik, taikomos galiojanio BK 38 str. 3 arba 4 dalies nuostatos. 39 Straipsnis. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi Asmuo, padars baudiamj nusiengim arba neatsarg nusikaltim, teismo motyvuotu sprendimu gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu: 1) jis pirm kart padar nusikalstam veik ir 2) yra ne maiau kaip dvi io kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numaty tos atsakomyb lengvinanios aplinkybs, ir 3) nra atsakomyb sunkinani aplinkybi.
1. BK atsakomyb lengvinanios aplinkybs priklausomai nuo ati tinkam slyg vertinamos nevienareikmikai. Vienais atvejais BK 59 str. numatytos atsakomyb lengvinanios aplinkybs lemia, jog kaltininkui skiriama velnesn bausm (r. BK 61 str. komentar) sankcijos ribose, kitais atvejais - velnesn, negu statymo numatyta, bausm (r. BK 62 str. komentar). Tuo tarpu komentuojamas straips nis nustato, kad lengvinani aplinkybi buvimas rodo, jog kaltinink u jo padaryt nusikalstam veik dl maesnio jos pavojingumo laips nio nra tikslinga traukti baudiamojon atsakomybn. 2. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimas gali bti keliamas tik po to, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkanios baudiamajame statyme numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusi engimo sudt, padarymo faktas bei j padars asmuo (r. BK 2 str. komentar). To nenustaius baudiamoji atsakomyb negalima, taigi negali bti sprendiamas ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomy bs klausimas. 3. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvi nani aplinkybi, yra beslygin atleidimo nuo baudiamosios at sakomybs ris, kai asmuo pirm kart padaro baudiamj nusien gim arba neatsarg nusikaltim esant bent dviems atsakomyb leng vinanioms aplinkybms. Asmuo nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi, gali bti atleistas tik esant komen tuojamame straipsnyje nurodyt aplinkybi visumai: a) asmuo pada rs baudiamj nusiengim arba neatsarg nusikaltim; b) toki nu sikalstam veik jis padars pirm kart; c) egzistuoja ne maiau kaip dvi atsakomyb lengvinanios aplinkybs, numatytos BK 59 str. 1 dalyje; d) nra atsakomyb sunkinani aplinkybi. Tik vis i slyg egzistavimas duoda pagrind teismui atleisti asmen nuo bau diamosios atsakomybs. 4. Apie baudiamojo nusiengimo samprat r. BK 10 ir 12 str, neatsargaus nusikaltimo - BK 11, 14 ir 16 str. komentarus. 5. Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 25 Dl teism praktikos atidedant paskirt baus mi vykdym" (Teism praktika", 2000, Nr. 13, p. 272) 2 punkt asmuo pripastamas nusikalstam veik padariusiu pirm kart, jei jis anks iau nebuvo teistas arba buvo teistas, taiau jam teistumas yra iny ks ar panaikintas; pritaikius amnestijos akt arba malons suteikimo tvarka jis atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendiu paskirtos lais247
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
246
39 straipsnis
39-39' straipsniai
248
vs atmimo ar pataisos darb bausms ir pan. Plaiau apie asmen, pirm kart padarius nusikalstam veik, r. BK 55 str. komentar.
6. Dl asmens padarytos nusikalstamos veikos turi bti nustatytos ne maiau kaip dvi atsakomyb lengvinanios aplinkybs, nurodytos
BK 59 neturi. str. 1 7. Komentuojamo straipsnio nuostata, jog neturi bti atsakomyb dalyje (r. BK sunkinani aplinkybi, reikia, jog neturi bti BK 60 str. ivardyt 59 str. atsakomyb sunkinani aplinkybi (r. BK 60 str. komentar). Svars komenta tydamas komentuojamo straipsnio taikymo galimyb, teismas kit ap linkybi, nenurodyt BK 60 str. 1 dalyje, pripainti atsakomyb sun r). Tokiu kinaniomis negali, kadangi toki aplinkybi sraas yra baigtinis. atveju Pabrtina, kad teismas, atsivelgdamas kiekvieno bendrininko gali bti dalyvavimo darant nusikalstam veik pobd ir laipsn, gali atsivel bendrinink grups nepripainti atsakomyb sunkinania aplinkybe. giama Be to, apsvaigimas nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit tik psichik veikiani mediag yra sunkinania atsakomyb aplinkybe nurodyt tik tuomet, kai turi takos nusikalstamos veikos padarymui. o 8. Teismas turt atsivelgti ne tik nurodytas aplinkybes, bet ir straipsni visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, atspindinias padary o1 dalyje tos veikos pavojingum, kaltininko atleidimo nuo baudiamosios at ivardyt sakomybs tikslingum ir pan. as 9. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudiamosios atsako aplinky mybs atleistam asmeniui gali bti paskirtos baudiamojo poveikio bes. Kitos priemons (apie tai plaiau r. BK 67-73 str. komentarus). Nepilna aplinkyb meiui, padariusiam nusikaltim ir komentuojamo straipsnio pagrin s, nors du atleistam nuo baudiamosios atsakomybs, gali bti paskirtos auk ljamojo poveikio priemons (r. BK 81-88 str. komentarus). Jas ski ir pripaint ria teismas. Teismo diskrecij kiekvienos konkreios baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons skyrimo klausimu nustato konkretus os teisino BK straipsnis, numatantis atskiras baudiamojo (BK 68-72 str.) ar atsakom aukljamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Jas skiriant turt bti atsivelgiama kaltininko asmenyb bei kitas subjektyvias ir ob yb lengvi jektyvias bylos aplinkybes. naniom is konkrei u atveju, reikms atleidim ui nuo baudia mosios atsakom ybs pagal komentu ojam straipsn
10.Net ir esant visoms slygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra atsakomyb lengvi nani aplinkybi, kadangi statymas jam suteikia teis, o ne nustato pareig tokiu atveju ad hoc atleisti asmen nuo baudiamosios atsa komybs. 11.Nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra atsakomyb lengvi nani aplinkybi, gali bti atleidiama bylos parengimo nagrinti teisme metu arba teisminio bylos nagrinjimo stadijoje. Bylos paren gimo nagrinti teisme metu asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra atsakomyb lengvinani aplinkybi ir byl nu traukiama, teisjo ar teismo priimta nutartimi (BPK 235 str.), bylos nagrinjimo pirmosios (BPK 254 str. 5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar ape liacins (BPK 326 str. 2 dalies 1 punktas, 327 str. 2 punktas) instan cijos teisme metu - teismo nuosprendiu, o bylos nagrinjimo kasacins instancijos teisme metu - teismo nutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.). 39 Straipsnis. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas 1. Asmuo, tariamas dalyvavs organizuotai grupei ar nusikalstamam su sivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklauss nusikalstamam susivienijimui, gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu jis prisipaino dalyvavs darant toki nusikalstam veik ar priklauss nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padjo atskleisti
organiz ji uotos mo organizatoriui ar vadovui. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, grups sigal. 2003 m. gegus I d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija) ar nusikals 1. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo tamo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar susivieni nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas jimo nari veikas, yra beslygin atleidimo nuo baudiamosios padaryt atsakomybs ris, kai nuo baudiamosios atsakomybs atleidiamas organizuotos nusikalstamos grups ar as nusikals 249 tamas vei kas. 2. io straipsn io 1 dalis netaiko ma asmeniu i, kuris dalyvav o tyia nuu dant arba kuris tokiais pagrind ais nuo baudia mosios atsakom ybs jau buvo atleistas , taip pat organiz uotos grups ar nusikals tamo susivieni
39' straipsnis
39' straipsnis
susivienijimo dalyvis u jo suteikt pagalb teissaugos institucijoms, ukertant keli i nusikalstam struktr veiklai ir patraukiant j narius baudiamojon atsakomybn. 2. Komentuojamame straipsnyje numatyta atleidimo nuo baudia mosios atsakomybs ris gali bti taikoma tik esant visoms ioms slygoms: 1) asmuo tariamas dl jo dalyvavimo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba jo priklausymo nusikalstamam susivienijimui ir pagal baudiamojo pro ceso normas laikomas tariamuoju arba kaltinamuoju; 2) yra baudia mojo proceso tvarka gautas tokio asmens prisipainimas, kad jis da lyvavo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nu sikalstam veik ar priklaus nusikalstamam susivienijimui; 3) toks asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas. Komentuojamame straipsnyje numatytais pagrindais nuo baudiamosios atsakomybs gali bti atleidiamas tiek tas, kuris prisipaino bei padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas savo noru kreipdamasis teissaugos institucijas, tiek tas, kuris tai padar nordamas ivengti gresianios baudiamosios atsakomybs, kai teissaugos institucijos jau buvo surinkusios jo kaltum patvirtinani rodym. 3. Apie o r g a n i z u o t o s g r u p s ir n u s i k a l s t a m o s u s i v i e n i j i m o poymius plaiau r. BK 25 str. komentar. Nusikals tamos veikos padarymas organizuotoje grupje pripastamas atsako myb sunkinania aplinkybe (BK 60 str. 1 dalies 2 punktas). Tokia ap linkyb taip pat gali bti numatyta kai kuriose BK Specialiosios dalies normose kaip kvalifikuojantis poymis (180 str. 3 dalis, 181 str. 3 dalis, 263 str. 3 dalis). Speciali teisin reikm gali gauti ir priklausymas organizuotai grupei, suformuotai teroro aktui padaryti (BK 250 str. 5 d.). Nusikalstam veik padarymas bnant nusikalstamo susivieniji mo nariu, taip pat priklausymas tokiam susivienijimui teisin reikm gauna taikant asmeniui BK 249 str., 250 str. 6 dal arba 121 str. 4. Komentuojamo straipsnio numatytais pagrindais asmuo gali b ti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs tiek u konkreias nusikalstamas veikas, kurias jis padar bdamas organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nariu, tiek u dalyvavim tokios grups ar susivienijimo veikloje.
5. Asmens prisipainimas, kad jis dalyvavo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstam veik ar pri klaus nusikalstamam susivienijimui, reikia, jog asmuo ne tik pa tvirtina iuos faktus, bet ir duoda teisingus parodymus apie padary tos nusikalstamos veikos aplinkybes, atskleidia savo vaidmen orga nizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo struktroje ir pan. 6. Aktyvi t a r i a m o a s m e n s p a g a l b a t e i s s a u g o s i n s t i t u c i j o m s gali pasireikti kaip vertingos informacijos apie organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo veikl ir struktr teikimas, liudijimas prie organizuotos grups ar nusikalstamo susi vienijimo narius, teissaugos institucijos uduoties vykdymas, kuris padjo surinkti rodymus apie organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo veikl, ir kiti panas veiksmai. Atleidimas nuo bau diamosios atsakomybs komentuojamo straipsnio numatytais pagrin dais galimas tik tuo atveju, kai asmuo atskleid visus jam inomus faktus apie organizuotos grups arba nusikalstamo susivienijimo pa darytus ar planuojamus nusikaltimus, taip pat rodymus, galinius pa tvirtinti iuos faktus, pateik vis jam inom informacij apie organi zuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo narius ir kitas dominan ias tyrim atliekanius pareignus aplinkybes. Ar tariamas asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivie nijimo nari padarytas nusikalstamas veikas, ar yra kitos BK 39' str. nurodytos slygos, prie priimdamas procesin sprendim nutraukti iki teismin tyrim arba baudiamj byl sprendia prokuroras, ikiteis minio tyrimo teisjas arba teismas. 7. Komentuojamame straipsnyje numatyta atleidimo nuo baudia mosios atsakomybs ris netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyia nuudant arba kuris tokiais pat pagrindais anksiau jau buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, taip pat organizuotos grups ar nu sikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui (apie tai plaiau BK 24 ir 25 str. komentarus). Asmeniu, dalyvavusiu tyia nuudant, laikytinas tiek nuudymo vykdytojas, tiek bet kuris kitas tokioje vei koje dalyvavs bendrininkas (organizatorius, kurstytojas, padjjas). Komentuojamo straipsnio numatytais pagrindais gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs toks asmuo, kuris dalyvavo tik rengimo si arba pasiksinimo nuudyti stadijoje (apie tai plaiau ir. BK 21 ir 22 str. komentarus). Jeigu asmuo, prisipains, kad jis dalyvavo orga nizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstam veik ar priklaus nusikalstamam susivienijimui, be to, aktyviai pad251
250
________________________________39' straipsnis
40 straipsnis
js atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas, negali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl to, kad dalyvavo tyia nuudant, tokiam asmeniui teismas gali paskirti velnesn, negu statymo numatyt, bausm (apie tai plaiau r. BK 63 str. komentar). 8. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudiamosios atsako mybs atleistam asmeniui gali bti paskirtos baudiamojo poveikio priemons (apie tai plaiau r. BK 67-73 str. komentarus). Nepilna meiui, padariusiam nusikaltim ir komentuojamo straipsnio pagrin du atleistam nuo baudiamosios atsakomybs, gali bti paskirtos auk ljamojo poveikio priemons (r. BK 81-88 str. komentarus). Jas ski ria teismas. Teismo diskrecij kiekvienos konkreios baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons skyrimo klausimu nustato konkretus BK straipsnis, numatantis atskiras baudiamojo (BK 68-72 str.) ar aukljamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Jas skiriant turt bti atsivelgiama kaltininko asmenyb bei kitas subjektyvias ir ob jektyvias bylos aplinkybes. 9. Komentuojamame straipsnyje numatytais pagrindais atleidia mo nuo baudiamosios atsakomybs asmens atvilgiu baudiamojo proceso tvarka nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba teismo nuo sprendiu nutraukiama baudiamoji byla. Ikiteisminis tyrimas nu traukiamas ikiteisminio tyrimo teisjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarim dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 212 str. 7 punktas, 214 str.), o bylos parengimo nagrinti teisme metu asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs ir byla nutraukiama teisjo ar teismo priimta nutartimi (BPK 235 str.), bylos nagrinjimo pirmosios (BPK 254 str. 5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar apeliacins (BPK 326 str. 2 dalies 1 punktas, 327 str. 2 punktas) instancijos teisme metu - teismo nuosprendiu, o bylos nagrinjimo kasacins instancijos teisme metu - teismo nutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.)
40 straipsnis. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim 1. Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismo gali bti atleistas nuo baudia mosios atsakomybs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikji mo, praymas perduoti kaltinink jo atsakomybei pagal laidavim. Lai davimas gali bti paskirtas su ustatu arba be jo. 2. Asmuo teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, jeigu: 1) jis pirm kart padar nusikalstam veik ir 2) visikai pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik, ir 3) bent i dalies atlygino ar paalino padaryt al arba sipareigojo j atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visikai atlygins ar paalins padaryt al, laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik. 3. Laiduotojas gali bti kaltininko tvai, artimieji giminaiiai ar kiti teismo pasitikjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendim, at sivelgia laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobd ir galimyb daryti teigiam tak kaltininkui. 4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vieneri iki trej met. 5. Praydamas perduoti asmen pagal laidavim su ustatu, laiduoto jas sipareigoja mokti teismo nustatyto dydio ustat. Atsivelgda mas laiduotojo asmenines savybes ir jo turtin padt, teismas nusta to ustato dyd arba sprendia dl atleidimo nuo baudiamosios atsa komybs pagal laidavim be ustato. Ustatas grinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, u kur buvo laiduota, per teismo nustatyt laidavimo termin nepadar naujos nusikalstamos veikos. 6. Laiduotojas turi teis atsisakyti laidavimo. iuo atveju teismas, atsi velgdamas j laidavimo atsisakymo prieastis, sprendia dl ustato grinimo, taip pat dl asmens baudiamosios atsakomybs u pada ryt nusikalstam veik, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidi mo nuo baudiamosios atsakomybs. 7. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laida vim, laidavimo metu padar nauj baudiamj nusiengim ar neatsarg nusikaltim, teismas gali panaikinti sprendim atleisti nuo baudiamo sios atsakomybs ir sprsti dl io asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas veikas.
252
253
40 straipsnis
40 straipsnis
8. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, laidavimo metu padar nauj tyin nusikaltim, ankstesnis sprendimas atleisti j nuo baudiamosios atsakomybs nustoja galioti ir sprendiama dl io asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. 1. A t l e i d i m a s n u o b a u d i a m o s i o s a t s a k o m y b s p a g a l l a i d a v i m yra slygin atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris, kai asmuo nuo baudiamosios atsakomybs atleidiamas perduodant j pagal laidavim teismo pasitikjimo vertam asmeniui ir nustatant nuo vieneri iki trej met laidavimo termin (bandomj laikotarp). Asmens atidavimas pagal laidavim yra ne tik tam tikros ries atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, bet ir viena i kaltininko aukljimo priemoni. Tokiu atveju kaltininko atsakomyb tarsi" padalijama tarp kaltininko, laiduotojo ir valstybs. Kaltininkas sipareigoja nepadaryti naujos nusikalstamos veikos, laiduotojas laiduoja, kad kaltininkas per nustatyt laidavimo laikotarp nepadarys naujos nusikalstamos veikos, o valstyb i savo puss sutinka atiduoti kaltinink laiduotojo atsakomybn ir netaikyti jam valstybs prievartos priemons - bausms. 2. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimas gali bti keliamas tik po to, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkanios baudiamajame statyme numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusi engimo sudt, padarymo faktas bei j padars asmuo (r. BK 2 str. komentar). To nenustaius baudiamoji atsakomyb negalima, taigi negali bti sprendiamas ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomy bs klausimas. 3. Pagal laidavim nuo baudiamosios atsakomybs gali bti at leistas baudiamj nusiengim (r. BK 10 ir 12 str. komentarus), neatsarg (r. BK 11 ir 16 str. komentarus) arba nesunk ar apysunk tyin (r. BK U ir 15 str. komentarus) nusikaltim padars asmuo. 4. Laidavimo iniciatyva galima tiek i laiduotojo, tiek i kaltinamo jo puss, taiau bet kuriuo atveju laiduotojas turi laisvai apsisprsti dl sutikimo prisiimti kaltinink pagal laidavim savo atsakomybn. Tuo atveju, kai asmuo apsiima laiduoti dl kaltininko ar kit asmen grasi nimo jam ar jo artimiesiems, pagrindo atleidimui nuo baudiamosios at sakomybs pagal laidavim nra. Jei grasinimas sudaro atitinkamos nu sikalstamos veikos sudt, kaltininkas u toki veiksm atlikim trau kiamas baudiamojon atsakomybn (r. BK 145 str. komentar). 254
5. Asmuo, padars komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyto pobdio nusikalstam veik, gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim tik esant io straipsnio 2 dalyje numa tyt btin slyg, apibdinani nusikalstam veik padarius asme n bei jo elges padarius toki veik visumai, t. y. jei: a) asmuo pirm kart padar nusikalstam veik; b) jis visikai pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik; c) bent i dalies atlygino ar pa alino padaryt al arba sipareigojo j atlyginti, jeigu ji buvo pada ryta; d) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paalins vis padary t al, laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik. 6. Apie a s m e n , p i r m k a r t p a d a r i u s n u s i k a l s t a m veik, plaiau r. BK 39 ir 55 str. komentarus. 7. Visikas kalts pripainimas ir gailjimasis dl padarytos nusikalstamos veikos reikia, kad asmuo pripasta, jog padar konk rei nusikalstam veik, ir ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teis mui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalsta mos veikos aplinkybes, negatyviai vertina tai ir kremtasi dl savo padarytos veikos bei pan. Kalts pripainimas nra tapatus gailjimuisi padarius nusikalstam veik. Pastarasis gali pasireikti ir tam tikrais veiksmais, pavyzdiui, aktyviu padjimu teissaugos instituci joms aikinantis nusikalstam veik ir pan. Tik visikas kalts pripa inimas ir gailjimasis gali garantuoti asmens pataisym netaikant jam bausms. Draudimas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs savo kal t dl padarytos nusikalstamos veikos neigiant asmen yra beslygi nis. Pagrindu netaikyti ios atleidimo nuo baudiamosios atsakomy bs ries yra ir tik dalinis kalts pripainimas. 8. Padaryt al valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui kalti ninkas turi atlyginti ar paalinti savo noru, o ne kai yra pareigojamas priimtu teismo nuosprendiu. Nukentjusiajam padarytos alos atlygi nimas ar paalinimas - moralins, fizins ar turtins alos, kuri paty r nukentjusysis dl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos, at lyginimas ar paalinimas bet kuriuo bdu. Kaltininkas ir nukentjusy sis patys susitaria dl jiems priimtino alos dydio bei atlyginimo ar paalinimo bdo. alos atlyginimas reikia pinigin nusikalstama vei ka padarytos alos kompensavim, pavyzdiui, atlyginama sugadinto, ar pagrobto turto vert, padengiamos sugadinto turto remonto ilai dos ir pan. alos paalinimas reikia padarytos alos neutralizavim: turtin ala paalinama darbu (pavyzdiui, statomas idautas lan gas), grinamas ar perduodamas kitas, analogikas pavogtam daik255
40 straipsnis
40 straipsnis
tas; apmokamos gydymosi, reabilitacijos dl padarytos alos sveikatai ilaidos; sumokama pinig suma kaip kompensacija u al, padaryt nukentjusiojo reputacijai. Moralin ala taip pat gali bti atlyginta vieai atsipraant nukentjusiojo ir pan. Atlyginimo u padaryt al dyd nukentjusysis nustato savarankikai, taiau tai neturi tapti bdu nukentjusiajam pasipelnyti. 9. Atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim pa kanka, kad kaltininkas bent i dalies atlygint ar paalint padaryt al, nes statymas nereikalauja atlyginti ar paalinti vis padaryt al, taip pat nenustato, kokia alos dalis turi bti paalinta ar atly ginta. Prokuroras, teisjas ar teismas patys nustato, atsivelgdami visas konkreios bylos aplinkybes, kokios atlygintos ar paalintos a los dalies pakanka, kad asmen bt galima atleisti nuo baudiamo sios atsakomybs. Kaltininkas ir nukentjusysis taip pat gali susitarti, kad padaryta ala bus atlyginta vliau, t. y. jau atleidus asmen nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim. Taigi tais atvejais, kai iki atleidimo momento kaltininkas nra atlygins ar paalins nusi kalstama veika padarytos alos ir net nra pradjs to daryti, jis turi sipareigoti j atlyginti jau po atleidimo nuo baudiamosios atsako mybs pagal laidavim. Tok asmens sipareigojim tvirtina teismas, kuris gali nustatyti ir termin, per kur kaltininkas privalo atlyginti nukentjusiajam padaryt al. Teismas tokiu atveju turt nustatyti alai atlyginti ne ilgesn nei trej met termin, t. y. maksimal laida vimo termin (bandomj laikotarp), nustatom asmeniui, atleidiant j nuo baudiamosios atsakomybs, remiantis komentuojamu straips niu. Apie nusikalstama veika padarytos alos atlyginim taip pat ir. BK 77 str. komentar. 10. Pagrind manyti, kad asmuo visikai atlygins ar paalins padaryt al, gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savanorikai atlygins jos dal, taip pat tai, kad jis turi turto, dirba arba turi kitoki pajam ir pan. 11. P a g r i n d m a n y t i , k a d a s m u o l a i k y s i s s t a t y m ir n e d a r y s n a u j n u s i k a l s t a m veik, gal i rodyti surinkta mediaga apie visas bylos aplinkybes, liudijanti, kad nusi kalstama veika buvo daugiau atsitiktin kaltininko elgesio pasekm, duomenys apie nusikalstamos veikos pobd, jos pavojingumo laips n, kalts form, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenyb, atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes ir pan. Aplinkybs, duodanios pagrind manyti, kad asmuo ateityje lai256
kyis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik, gali bti labai vairios, pavyzdiui, asmens elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo, nuoirdus gailjimasis, aikios pastangos atlyginti ar paalinti al, isamus parodym apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes davimas, ir pan. 12. Tik vis komentuojamo straipsnio 2 dalyje ivardyt slyg egzistavimas sudaro pagrind asmen, padarius nusikalstam veik, atleisti nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim. Taiau net ir esant visoms nurodytoms slygoms teisjas ar teismas gali atsisa kyti atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, kadangi tai yra jo teis, o ne pareiga. Taigi atleidimas nuo baudia mosios atsakomybs pagal laidavim nra kaltininko teis net ir esant visoms komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytoms slygoms. Taip pat turi bti kreipiamas dmesys kitas io straipsnio 2 dalyje nenu rodytas aplinkybes, kuri visuma parodo kaltininko atleidimo nuo bau diamosios atsakomybs tikslingum. 13. Laiduotojais gali bti kaltininko tvai, artimieji giminaiiai ar kiti teismo pasitikjimo verti asmenys. BK nepateikia svok tvai" ir artimieji giminaiiai" iaikinimo, skirto BK VI skyriui, reglamentuojaniam atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klau simus, arba BK Bendrojoje dalyje vartojamoms ioms svokoms. BK 248 str. 1 dalyje pateiktas ios svokos iaikinimas taikytinas tik BK XXXIV skyriui, todl iuo atveju turi bti vadovaujamasi Civiliniu kodeksu. Tvams (kraujo), remiantis CK 3.130 str. 3 dalimi, prilygi nami ir tviai. Pagal CK 3.135 str. artimaisiais giminaiiais turi bti pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio im tinai, tai yra tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai bei onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai, tai yra broliai ir seserys. Asmenimis, v e r t a i s t e i s m o p a s i t i k j i m o , laikytini pilnameiai, turintys autoritet nusikalstam veik padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiam tak. Pripastant asmen turiniu pasitikjim ir galin iu bti laiduotoju turt bti atsivelgiama asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobd ir galimyb daryti teigiam tak kaltinin kui. Taip pat turt bti atsivelgiama jo charakteristik, pateikt darboviets administracijos ar visuomenins organizacijos, kuriai toks asmuo priklauso. Ypa atidiai turi bti sprendiamas klausimas dl asmens paskyrimo laiduotoju, kai jis buvo teistas, net jei teistumas yra inyks ar panaikintas, kai jis baustas administracine tvarka ir pan. Tv ir artimj giminaii iskyrimas i kit asmen pabria tik i asmen pirmenyb, lyginant su kitais laiduotojais. 257
40 straipsnis
Heiidroji dalis, VI skyrius
40 straipsnis
14. Komentuojamame straipsnyje nenumatyta galimyb laiduotoju bti juridiniam asmeniui, taiau tokiu atveju juridiniam asmeniui gali atstovauti" ir bti laiduotoju fizinis asmuo, esantis atitinkamuose tei siniuose santykiuose su tokiu asmeniu, pavyzdiui, mons darbuoto jas, visuomenins organizacijos (pavyzdiui, Kalini globos draugijos ir pan.) narys ir pan. Tokiu atveju btinas savanorikas fizinio asmens, atstovaujanio" juridiniam asmeniui, sutikimas, sipareigojimas laiduoti u atleist nuo baudiamosios atsakomybs asmen. 15. Laidavimo termin ikiteisminio tyrimo teisjas (prokuroro teiki mu), teisjas ar teisinas pagal statym parenka savo nuoira adhoc, atsivelgdamas padaryt nusikalstamos veikos pavojingumo pobd bei laipsn, kaltininko asmenyb ir kitas aplinkybes (pavyzdiui, susi tarim dl alos atlyginimo ir pan.), kadangi baudiamasis statymas nenustato tam joki slyg, kriterij ar apribojim. Taiau bet kuriuo atveju laidavimas negali bti skiriamas trumpesniam nei vieneri ir ilgesniam nei trej met laikotarpiui. 16. Laidavimas gali bti skiriamas su ustatu arba bjo. Ustato skyrimo klausim isprendia teismas, atsivelgdamas asmenines lai duotojo savybes ir turtin jo padt. Taip pat turt bti atsivelgia ma padarytos nusikalstamos veikos pavojingum bei j padariusio asmens savybes. Paprastai ustatas turt bti skiriamas atsivelgus laiduotoj ir nusikalstam veik padarius asmen charakterizuojan ias savybes. Pavyzdiui, ustat tikslinga skirti tais atvejais, kai visa surinkta baudiamosios bylos mediaga liudija apie didesn nusikals tam veik padariusio asmens pavojingum, pavyzdiui, vertinant as menyb neturt bti neatsivelgiama inykusius ar panaikintus teistumus u tyines veikas ar veikas, kurios yra panaios kaltininko padaryt veik, turt bti kreipiamas dmesys ir tai, ar asmuo turi galiojani administracini nuobaud, paeidinja viej tvark ir pan. Ustato dydio rib baudiamasis statymas nenurodo, todl teismas pats nustato konkret ustato dyd, atsivelgdamas nusikalstamos veikos pobd, kaltininko asmenyb, asmenines laiduotojo savybes, turtin jo padt ir realias galimybes sumokti ustat. Teismas taip pat turi nustatyti termin, per kur laiduotojas privalo sumokti usta t. Pastarj laiduotojas per nustatyt laik privalo sumokti teisino nurodyt sskait. Jei per nurodyt termin laiduotojas be pateisina m prieasi ustato nesumoka, teismas gali atsisakyti atleisti kalti nink nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim. Jei asmuo per laidavimo termin nepadaro naujos nusikalstamos veikos, usta tas teismo sprendimu grinamas laiduotojui. 258
17. Laiduotojas turi teis atsisakyti laidavimo. Teismas privalo pa((.nkinti tok laiduotojo praym nepriklausomai nuo prieasi, dl kuri laidavimo atsisakyta, {statyme nenumatyta laidavimo atsisaky mui joki ribojim, todl laiduotojas gali jo atsisakyti tiek dl asme n i n i prieasi (pavyzdiui, susirgo sunkia liga, ivyko ilgalaik stauot usienyje ir pan.), tiek dl su kaltininko elgesiu susijusi prieasi (pavyzdiui, kaltininkas nuolat paeidinja viej tvark, girtauja, vartoja narkotines ar psichotropines mediagas ir pan.). 18. prieastis, dl kuri atsisakyta laidavimo, teismas atsivelgia priimdamas sprendim dl ustato grinimo bei tolesnio kaltininko likimo. Teismas grinti ustat, paskirti kit laiduotoj ar atleisti as men nuo baudiamosios atsakomybs gali tais atvejais, kai laiduoto jas atsisako laidavimo dl asmenini prieasi, nesusijusi su nei giamu kaltininko elgesiu laidavimo metu. Tais atvejais, kai laidavimo atsisakoma dl neigiamo kaltininko elgesio laidavimo metu, teismas lurt kaltinink patraukti baudiamojon atsakomybn u padaryt nusikalstam veik. 19. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim yra slygin atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris; asmuo nra beslygikai nuo jos atleidiamas. Jei jis nevykdo statymo rei kalavimo, t. y. per laidavimo laik padaro nauj nusikalstam veik, gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Jei asmuo per laida vimo laikotarp nepadaro naujos nusikalstamos veikos, jis nra laiko mas teistu ir jam inyksta visos baudiamosios teisins nusikalstamos veikos padarymo pasekms. 20. Komentuojamo straipsnio pagrindu nuo baudiamosios atsa komybs atleistam asmeniui gali bti paskirtos baudiamojo povei k i o priemons (apie tai plaiau r. BK 67-73 str. komentarus). Ne pilnameiui, padariusiam nusikaltim ir komentuojamo straipsnio pa grindu atleistam nuo baudiamosios atsakomybs, gali bti paskirtos aukljamojo poveikio priemons (r. BK 81-88 str. komentarus). Jas skiria teismas. Teismo diskrecij kiekvienos konkreios baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons skyrimo klausimu nustato konk retus BK straipsnis, numatantis atskiras baudiamojo (BK 68-72 str.) ar aukljamojo (BK 83-88 str.) poveikio priemones. Jas skiriant tu rt bti atsivelgiama kaltininko asmenyb bei kitas subjektyvias ir objektyvias bylos aplinkybes.
259
40 straipsnis
Hcndroji dalis, VI skyrius
40 straipsnis
21. Laidavimo laikotarpiu asmens padarytos nusikalstamos veikos vertinimas ir jos taka asmens baudiamosios atsakomybs atsiradi mui bei bausms grietumui priklauso nuo naujai padarytos veikos pavojingumo pobdio ir laipsnio. Priklausomai nuo to baudiamasis statymas teismui nustato arba teis, arba pareig per laidavimo laiko tarp padaryt nusikalstam veik vertinti kaip turini takos asmens atleidimui nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim u anks iau padaryt nusikalstam veik arba nesieti jos su ankstesniu as mens atleidimu nuo baudiamosios atsakomybs aptariamu pagrindu. 22. Pagal komentuojamo straipsnio 7 dal teismui paliekama teis sprsti, atsivelgiant bei vertinant nusikalstamos veikos, dl kurios asmuo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl laidavimo ir nau jai padaryto baudiamojo nusiengimo (r. BK 12 str. komentar) ar ba neatsargaus nusikaltimo (r. BK 16 str. komentar) pavojingumo pobd ir laipsn, galim abiej nusikalstam veik ry, taip pat ap skritai vis asmens elges laidavimo metu (pavyzdiui, administraci ni nuobaud egzistavim, asocial elges ir pan.), ar panaikinti anks tesn sprendim atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ir sprsti klausim dl tokio asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn u visas padarytas nusikalstamas veikas. 23. Kai asmuo laidavimo laikotarpiu padaro nauj tyin nusikal tim (r. BK 15 str. komentar), ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs netenka galios ir teismas privalo sprsti dl tokio asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn u visas pa darytas veikas (BK 40 str. 8 dalis). 24. Jei asmuo, dl kurio padarytos veikos nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir kuris atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal lai davim, laidavimo laikotarpiu padaro nauj bet koki nusikalstam veik, iskyrus tyin nusikaltim, arba jei laiduotojas atsisako laida vimo, prokuroras gali rinktis, atsivelgdamas konkreias aplinky bes, surayti nutarim atnaujinti nutraukt ikiteismin tyrim ir j teikti tvirtinti ikiteisminio tyrimo teisjui ar tokio nutarimo nesurayti. Tais atvejais, kai asmuo nurodytu laikotarpiu padaro nauj tyin nusikalti m, prokuroras privalo surayti nutarim atnaujinti nutraukt ikiteis min tyrim ir j teikti tvirtinti ikiteisminio tyrimo teisjui (BPK 217 str. 3 dalis). Taigi tokiu atveju proces inicijuoja prokuroras, taiau galu tin sprendim priima teismas.
25. Kad asmuo galt bti atleistas nuo baudiamosios atsakomy bs pagal laidavim, laiduotojas turi pateikti raytin praym teisjui ;ir teismui atiduoti kaltinink jo atsakomybei pagal laidavim. Teis jas ar teismas, atsivelgs visas bylos aplinkybes, gali patvirtinti lok praym ir atleisti nuo baudiamosios atsakomybs atiduodamas kaltinink tok praym pateikusiam asmeniui pagal laidavim arba atmesti tok praym motyvuotu nutarimu ar nutartimi. Praymas dl kaltininko atidavimo pagal laidavim prijungiamas prie baudiamo sios bylos mediagos. 26. Komentuojamas straipsnis negali bti taikomas, jei kaltininkas nesutinka, kad bt atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim. Tokiu atveju teismas byl nagrinja BPK nustatyta tvarka ir priklausomai nuo jos aplinkybi priima iteisinamj arba apkaltinamj nuosprend. 27. Asmuo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl laidavimo ikiteisminio tyrimo stadijoje (BPK 212 str. 6 punktas) iki teisminio tyrimo teisjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutari m dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (BPK 214 str. 2 dalis). Bylos parengimo nagrinti teisme metu asmuo atleidiamas nuo baudia mosios atsakomybs pagal laidavim ir byla nutraukiama teisjo ar (eismo nutartimi (BPK 235 str.), bylos nagrinjimo pirmosios (BPK 254 str. 5 dalis, 303 str. 4 dalis) ar apeliacins (BPK 326 str. 2 dalies I punktas, 327 str. 2 punktas) instancijos teisme metu - ar teismo nuosprendiu, o bylos nagrinjimo kasacins instancijos teisme metu teismo nutartimi (BPK 382 str. 2 punktas, 383 str.).
260
261
Bendroji dalis, VII skyrius
41 straipsnis
Hendroji dalis, VII skyrius
41 straipsnis
VII SKYRIUS
(41-53 straipsniai)
BAUSM
41 Straipsnis. Bausm ir jos paskirtis
1. Bausm yra valstybs prievartos priemon, skiriama teismo nuospren diu nusikaltim ar baudiamj nusiengim padariusiam asmeniui. 2. Bausms paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo; 2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas nusikals tamas veikas; 4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi statym ir vl ne nusikalst; 5) utikrinti teisingumo principo gyvendinim. 1. mogaus teiss ir laisvs - esmins iuolaikins civilizacijos vertybs. Pagrindins mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. Tai reikia, kad mogus gimdamas jas gyja nepriklausomai, kokiu mastu valstyb skirtingais teiss aktais jas tvirtina. mogaus teiss ir laisvs universalios, jos priklauso kiekvienam. ias teises turi kiekvienas mogus, tai reikia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji mons (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausms atitikimo Konstitucijai" (Valstybs inios", 1998, Nr. 109-3004)). Taiau mogus, turdamas vairias teises ir laisves, negali jomis piktnaudiauti, t. y. naudotis jomis beatodairikai, ignoruodamas socialin aplink ir joje tvirtintas elgesio taisykles. Toks elgesys reikt nuolatin vieno prie visus, vis prie vien kar. Nuo Konfucijaus laik inomas universalus morals principas kaip beslyginis paliepimas, kur I. Kantas suformulavo kategoriku imperatyvu: Nedaryk kitiems to, ko tu nenori, kad kiti daryt tau". Suprantama, kad asmuo, darydamas neteistus veiksmus, nepaiso io principo ir paprastai veikia skatinamas egoistini paskat, todl tam tikr nusikaltusio asmens teisi ir laisvi suvarymas gali turti reikms ukertant keli nauj nusikalstam veik padarymui. Nusikalstama veika iurkiausiai paeidia kit moni teises ir laisves, svar262
biausius teiss ginamus grius, dl to baudiamieji statymai, nustatydami bausmi sistem, turi paskirt ne tik padaryti atitinkam poveik nuteistajam, bet ir utikrinti nukentjusij bei visuomens interes gynim, taip pat vykdyti nusikalstam veik prevencij. 2. Bausm yra valstybs prievartos priemon, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendiu asmeniui, padariusiam nusikaltim ar baudiamj nusiengim, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baus ms esm sudaro nusikalstam veik padariusio asmens nubaudimas, o jos turin - tam tikr teisi ar laisvi apribojimai ir (arba) specialios pareigos. 3. Bausm yra viena, taiau ne vienintel baudiamosios atsako mybs realizavimo priemon. Baudiamoji atsakomyb gali bti rea lizuojama ir atleidus asmen nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms bei paskyrus jam statyme numatytas baudiamojo ar aukl jamojo poveikio priemones (apie tai plaiau ir. BK VI, IX, X ir XI skyri komentarus). 4. Bausm pasiymi tam tikrais specifiniais poymiais, kurie i skiria j i kit valstybs prievartos priemoni - administracini nuo baud, procesini prievartos priemoni (sumimo, baudos ir t. t.). Teiss literatroje iskiriama net iki 50 toki poymi, taiau svarbiau si yra bausms skyrimo pagrindas ir tvarka, jos oficialumas ir vieu mas, individualumas bei sukeliamos teisins pasekms. 5. Bausm gali bti paskirta tik u baudiamajame statyme numa tytos pavojingos nusikalstamos veikos - nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo - padarym. Lietuvos baudiamojoje teisje udraustas tiek teiss, tiek statymo analogijos taikymas. Pabrtina, kad statyme is draudimas tiesiogiai nra vardytas. Praktiniai pavyzdiai rodo, kad, esant spragai baudiamajame statyme, tam tikra statymo analogija yra galima. Bausmei bdingas oficialumas, kuris pasireikia tuo, kad nuosprendis priimamas valstybs vardu, laikantis baudiamojo proceso reikalavim. _Bjusjn^JndjvjdjiJi^vejkio_priemon. Ji skiriama tik fiziniam ar juridiniam asmeniui, padariusiam nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Bausm negali bti skiriama kaltininko eimos nariams ar kitiems asmenims. Teismo paskirt bausm privalo atlikti pats nuteistasis. Bausm visais atvejais skiriama vieai. Tuo atveju, kai teismo procesas bna udaras, rezoliucin apkaltinamojo nuosprendio dalis, kurioje nustatoma bausms ris ir dydis, skelbiama vieai. Teismo 263
41 straipsnis
41 straipsnis
paskirtos bausms atlikimas utraukia nuteistajam teisines pasekmes - teistum. Kitos valstybins prievartos priemons toki pasekmi neutraukia. 6. B a u s m s p a s k i r t i s - galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstyb. Bausms paskirties nustatym nulemia nusikalstamumo bkl ir dinamika, baudiamosios politikos kryptingumas, vyraujanti bausms teorija. Bausms paskirties tvirtinimas baudiamajame statyme turi principin reikm, nes tai lemia atskir bausmi turin, leidia sudaryti mintus faktorius atitinkani bausmi sistem, nustatyti atskiroms bausmi rims keliamus tikslus, sudaryti esmines teisines bausmi vykdymo slygas ir vertinti bausmi efektyvum. 7.J3ausms paskirt statomJedasÊibJdj K j i visum. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje bausms skyrimo tjkslai idstyti nuoseklia tvarka, atsivelgiant j realizavimo eilikum, ir jsudaro viening bausms paskirt. Baudiamajame statyme nustatyti tokie tikslai:_JJ sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veiRi darymo; 2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas nusikalstamasTelkp'; 4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi statymjr_vl nenusikalst; 5) utikrinti teisingumo principo gyvendinim. 8. Asmen sulaikymas n u o n u s i k a l t i m o padarymo pagal baudiamosios teiss teorij vadinamas bendrja prevencija. Ben drosios prevencijos poveikis pasireTkia baudiamojo statymoj nusta tanio nusikaltim ir bausm, primimu ir paskelbimu, bausms skyri mu ir atlikimu. Taiau bendroji prevencija nesusijusi su konkreiu nusi kalstam veik padariusiu asmeniu. I esms tai yra kit asmen spj imo, informavimo, bauginimo, kad jie nepadaryt nusikalstamos veikos, priemon. Baudiamosios teiss doktrinoje danai akcentuojama, kad bausm yra individuali poveikio priemon, kuri taikoma nusikalstam veik padariusiam asmeniui, ir neturt bti kit asmen sulaikymo nuo nusikaltim padarymo priemone. Pamintina, kad bendrosios prevenci jos nepripainimas bausms paskirtimi nra ir negali bti tapatinamas su bauginamojo bausms poveikio kitiems visuomens nariams neigimu. 9. statym leidjas, pripaindamas nubaudim bausms esme, i kelia bausmei ir tok pat tiksl. Tokiu atveju nubaudimas negali bti suvokiamas atskirai nuo kit tiksl ir turi bti aikinamas kaip priemo n kitiems tikslams pasiekti. Asmens nubaudimo tiksl rykiausiai at264
spindi laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, kadangi tokiais atvejais asmens pataisymas nra skiriamos bausms efektyvumo kriterijus. 10. G a l i m y b s p a d a r y t i n a u j n u s i k a l t i m a t m i m o ir apribojimo tikslas reikia, kad bausme siekiama sudaryti tokias fizines slygas, kurios ukirst keli naujai nusikalstamai veikai pada ryti. io tikslo tvirtinim Lietuvos baudiamajame statyme nulemia bausms esms samprata, o teism praktikoje jis pasireikia plaiu laisvs atmimo bausms taikymu. Paymtina, kad kai kurios baus mi rys tiesiogiai uprogramuotos iam tikslui, pavyzdiui, viej teisi atmimas (BK 44 str.) ir teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas (BK 45 str.) atima i nuteistojo galimyb padaryti nusikalstam veik valstybs tarnybai ar vieiesiems intere sams. 11. Siekimas, kad asmenys, a t l i k bausm, laikytsi v a l s t y b j e g a l i o j a n i statym ir ne n u s i k ai s t, pagal baudiamosios teiss teorij vadinamas specialija (individualija) pre vencija. Specialiosios prevencijos poveikis pasireikia konkrei as mens teisi ar laisvi atmimu arba ribojimu, arba speciali pareig nustatymu, kuris turt atimti galimyb padaryti nauj nusikalstam veik, bei individualizuot pataisymo priemoni taikymu. Specialio sios prevencijos tikslas vertintinas kaip paangus, nes valstyb sipa reigoja nuteistajam taikyti pozityvias poveikio priemones, kurios kiek vienai bausmei yra skirtingos, pavyzdiui, skyrus laisvs atmim pa taisymo priemons yra bausms atlikimo reimas, nuteistj darbas, profesinis ir bendrasis lavinimas, nuteistj socialin reabilitacija. Tai kom individuali priemoni visuma turi tikinti asmen, jog nusikals tamas elgesys yra nepriimtinas jam paiam ir visuomenei, todl atliks bausm jis turt sugebti savo gyvenimo tiksl siekti teistais b dais ir priemonmis. 12. T e i s i n g u m o p r i n c i p o gyvendinimo utikrinimas yra nauja baudiamajame statyme tvirtinta bausms paskirtis, nes sena jame BK ji nebuvo minima. Tai bendrasis, bdingas visoms teiss sakoms, principas, taiau skiriant bausmes jis gauna specifini ypa tum, kuriuos nulemia btinumas utikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausms paskyrim, kuri geriausiai atitikt statyme tvirtintos bausms paskirt.
265
41 straipsnis
41 straipsnis
13. Vertinant teisingumo principo turin bausms paskirties poiriu, teismams reikt atkreipti dmes tiek statym leidjo pozicij priimant baudiamuosius statymus, tiek praktin io principo taikym skiriant bausm. 14. Teisingumas - vis pirma teisingas baudiamasis statymas, sudarantis slygas vienodai teisminei praktikai. is principas savaime nepaneigia, kad tam tikr asmen kategorij, esani skirtingose pa dtyse, atvilgiu gali bti nustatytas nevienodas teisinis reguliavi mas. Teismas klauso tik statymo, todl jis privalo derinti statymo jam suteikt laisv ir vienod baudiamj priemoni parinkimo bei skyri mo praktik, neatsivelgdamas teisjo nuotaik ar bylos nagrinjimo viet ir laik. 15. Taikydamas konkreius statymus teismas kartu atsivelgia juose nustatyt draudim ir reikalavim teisingum bei sankcijose numatyt bausmi u j paeidim proporcingum. Lietuvos Respub likos Konstitucinis Teismas 2003 m. birelio 10 d. nutarime Dl Lietu vos Respublikos baudiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Valstybs inios", 2003, Nr. 57-2552) yra konstatavs, jog Konstitucijoje tvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudiamajame statyme nu statytos bausms turi bti teisingos. Teisingumo ir teisins valstybs principai inter alia reikia, kad valstybs taikomos priemons turi bti adekvaios siekiamam tikslui. Taigi bausms turi bti adekvaios nusikalstamoms veikoms, u kurias jos nustatytos^ u nusikalstamas veikas negalima nustatyti toki bausmi ir toki j dydi, kurie bt akivaizdiai neadekvats nusikalstamai veikai ir bausms paskiriai". Teismui kilus abejoni, ar statymas atitinka Konstitucijoje tvirtintas nuostatas, jis turt kreiptis Konstitucin Teism, kad is nustatyt, ar konkreios BK nuostatos neprietarauja Konstitucijai. 16. Skiriant bausm, teisingumo principas gali bti utikrintas ir individualizuojant bausmes, t. y. u konkrei nusikalstam veik konk reiam asmeniui parenkant bausm. Paprastai skiriama bausm pri klauso nuo paeistos baudiamojo statymo saugomos vertybs reik mingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobdio, jos padarini, teis paeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kit svarbi aplinky bi. Tokiu atveju teisingumas reikia ne tik tai, kad turi bti isamiai, visapusikai ir objektyviai nustatytos bylai reikmingos aplinkybs, bet ir tai, kad pripaintam kaltu asmeniui skiriama bausm turi bti 266
adekvati padarytai veikai: bausm u nusikalstam veikjuriâtitikti tos veikos pavojingumojiobd bei laipsn. 17. Kartu btina atsivelgti, kad teisingumo principo gyvendini m skiriant bausm statym leidjas sieja su visuomens interesu, kuris leidia teismui pairti bausm ne vien per kaltininko ir nusi kalstamos veikos prizm, bet ir atsivelgiant visuomens interes, kurio tvirtintos BK nuostatos ne visada gali atspindti. Kita vertus, visuomens interesas gali priklausyti ne tik nuo vyraujani moralini visuomens nuostat ir teisingumo jausmo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo poiriu, bet ir nuo teisiamojo asmenybs savy bi, jo elgesio prie nusikalstamos veikos padarym, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, taip pat nuo nukentjusiojo padties ir pozicijos. 18. Pabrtina, kad teisingumo principo gyvendinimo utikrinimas suponuoja galimyb teismui paskirti maesn bausm negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik numatyta minimali, arba velnesn bausms r negu numatyta straipsnio sankcijoje u pada ryt nusikalstam veik. Taiau vadovaudamasis iuo principu teis mas negali teisiamajam paskirti grietesn bausm negu numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik. 19. Teisingumo principo gyvendinimas kartu reikalauja visapusi kos baudiamaisiais statymais ginam gri (mogaus gyvybs, svei katos, nuosavybs, laisvs ir t. t.) apsaugos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodio 13 d. nutarime Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 148 straipsnio antrosios dalies ir Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Valstybs inios", 1993, Nr. 70-1320) pabr, jog baudiamj statym taikymas turi utikrinti proporcing, nuolatin ir teising atsak sunkiems teisi ni gri paeidimams, kad vieai patvirtint baudiamojo statymo norm laikymosi btinum. Kartu konstatuota, jog negalima teigti, kad visuomen yra teisinga ir humanika, jeigu nusikaltliai gali elgtis laisviau negu mons, kurie laikosi statymo reikalavim".
267
42 straipsnis
42 straipsnis
42 Straipsnis. Bausmi rys

1. Padariusiam nusikaltim asmeniui gali bti skiriamos ios bausms: 1) viej teisi atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas; 3) vieieji darbai;
4) bauda;
5) laisvs apribojimas; 6) aretas; 7) terminuotas laisvs atmimas; 8) laisvs atmimas iki gyvos galvos.
1. Komentuojamas straipsnis nustato bausmi, skiriam u nusi kaltim ir baudiamj nusiengim, sistem- tam tikra tvarka idsty t, isam ir teismams privalom bausmi sra. Nors straipsnis nu stato atskiras bausmi, skiriam u nusikaltim (io straipsnio 1 dalis) ir baudiamj nusiengim (io straipsnio 2 dalis) sistemas, jas skiria tik vienas poymis - terminuotas laisvs atmimas ir laisvs atmimas iki gyvos galvos numatomas tik bausmi, skiriam u nusikaltim, sistemoje. 2. Visos bausms ivardijamos nuosekliai pagal j grietum- pra dedant velniausia (viej teisi atmimu) ir baigiant grieiausia (aretu u baudiamj nusiengim ir laisvs atmimu iki gyvos gal vos u nusikaltim). is nuoseklumas turi daug reikms teismui, kai jis skiria nuteistajam asmeniui galutin bausm u kelias nusikalsta mas veikas (apie tai plaiau r. BK 63 str. komentar) arba kai neat likus bausms padaryta nauja nusikalstama veika (apie tai plaiau r. BK 64 str. komentar), taip pat tais atvejais, kai teismas pripasta, kad reikia suvelninti bausm (apie tai plaiau r. BK 62, 77 ir 94 str. komentarus). Toks bausmi sistemos konstravimo principas taip pat parodo ir valstybs baudiamosios politikos kryptingum bei siek gyvendinti baudiamosios teiss ekonomikumo princip tai kant optimalias ir proporcingas bausmes. Be to, iuo bausmi siste mos konstravimo principu vadovaujamasi ir nustatant konkreias baus mes BK Specialiosios dalies straipsni sankcijose. 3. Bausmi sraas yra isamus ir privalomas, nes teismas turi teis ir privalo skirti tik jame numatytas bausmes ir tik tokio dydio ar trukms, kaip nurodyta BK straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje. i taisykl netaikoma viej teisi atmimo atveju, nes tokia bausm skiriama tuomet, kai straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje numatyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm (r. BK 44 str. komentar), teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo atveju, nes tokia bausm gali bti taikoma ir teismo nuoira (apie tai plaiau r. BK 45 str. komenta r), baudos atveju, nes tokios bausms dydis nustatytas BK Bendro joje dalyje (apie tai plaiau r. BK 47 str. komentar). Nukrypti nuo mintos taisykls ir suvelninti bausm galima tik esant baudiamaja me statyme numatytiems pagrindams, pavyzdiui, skiriant velnesn, negu statymo numatyt, bausm (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar) ir pan. 269
2. Padariusiam baudiamj nusiengim asmeniui gali bti skiriamos ios bausms: 1) viej teisi atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas; 3) vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs apribojimas; 6) aretas. 3. Asmeniui, padariusiam vien nusikaltim ar baudiamj nusiengim, gali bti skiriama tik viena bausm. 4. io kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais gali bti ski riamos dvi bausms. 5. Jeigu u kelis padarytus nusikaltimus skiriamos daugiau negu dvi skirting ri bausms, teismas, skirdamas galutin subendrint baus m, i paskirt bausmi palieka dvi bausmes: vien i j - grieiausi, o kit parenka savo nuoira. 6. Padariusiam nusikalstam veik asmeniui kartu su bausme, remian tis io kodekso 67, 68 ir 72 straipsniais, gali bti skiriamos baudiamojo poveikio priemons - udraudimas naudotis specialia teise ir (ar) turto
konfiskavimas. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. LY-23J4, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
7. Bausmi ris juridiniams asmenims ir bausmi skyrimo nepilnameiams ypatumus nustato io kodekso 43 ir 90 straipsniai.
268
42 straipsnis
43 straipsnis
270
4. Asmeniui, padariusiam vien nusikaltim arba vien baudiamj
nusiengim, gali bti skiriama tik viena bausm. Asmeniui, padariu
siam dvi bausmes: vien i j kelias grieiausi, o kit parenka savo nuoira. Bausmi grietumas nusta nusikalst tomas pagal komentuojamo straipsnio 1 dal (r. io straipsnio komen amas taro 2 punkt). Teismo nuoira parenkamai antrajai bausmei nekelia veikas mas reikalavimas, kad ji bt grietesn (velnesn) u bausm, kuri (BK 63 neeis galutin subendrint bausm. Kita vertus, teismas nra visikai str.) arba laisvas parinkti bet kuri antr bausm, kuri eis galutin subendrint neatliku bausm. Tokiu atveju teismas privalo laikytis BK VIII skyriuje nustaty s t bendr bausms skyrimo nuostat. Be to, teism riboja bendrieji bausms teiss principai, draudiantys reikalauti i asmens nemanomo, todl padariusigalutin bausm einanios dvi bausms turi bti tarpusavyje suderi am nauj namos ir netrukdyti viena kitos vykdymui. Atsivelgiant tai, nereko nusikalst menduotina skirti su ilgalaikiu laisvs atmimu tokias bausmes kaip am vieieji darbai, viej teisi atmimas, laisvs apribojimas arba vieie veik ji darbai ir aretas ir pan. Galutins subendrintos bausms skyrimo (BK 64 taisykles nustato BK 63 ir 64 str. str.), gali 5. Padariusiam nusikalstam veik (veikas) asmeniui kartu su baus bti skiriamo me (dviem bausmmis), jei yra BK 68 str. numatytas pagrindas, gali bti skiriama baudiamojo poveikio priemon - udraudimas naudotis s specialia teise (apie tai plaiau r. BK 68 str. komentar), o jei yra BK dvi bausms 72 str. numatytas pagrindas, privalo bti skiriama baudiamojo povei . Jeigu kio priemon - turto konfiskavimas (apie tai plaiau r. BK 72 str. u kelis komentar). Baudiamasis statymas nedraudia kartu su bausme padarytu (dviem bausmmis) skirti abi ias baudiamojo poveikio priemones. s 6. Bausmi, skiriam juridiniams asmenims, ris nustato BK nusikalti 43 str., o bausmi, skiriam nepilnameiams, ris ir j ypatumus mus skiriamo BK 90 str. (apie tai plaiau r. BK 43 ir 90 str. komentarus). s daugiau nei dvi skirting ri bausms , teismas, skirdam as galutin subend rint bausm, i paskirt bausmi palieka
43 Straipsnis. Bausmi rys juridiniams asmenims 1. Juridiniam asmeniui u padaryt nusikalstam veik gali bti skiria mos ios bausms: 1) bauda; 2) juridinio asmens veiklos apribojimas; 3) juridinio asmens likvidavimas. 2. Teismas, paskyrs bausm juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti nuosprend per visuomens informavimo priemones. 3. Juridiniam asmeniui u vien nusikalstam veik gali bti skiriama tik viena bausm. 4. Juridiniams asmenims skiriamos bausms io kodekso specialiosios dalies straipsni sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausm juridiniam asmeniui, vadovaujasi io straipsnio 1 dalyje nustatytu baus mi srau. 1. Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb yra vienas i naujau si baudiamosios teiss institut ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje (plaiau r. BK 20 str. komentar). Akivaizdu, kad juridiniam asme niui objektyviai negali bti skiriama daugelis t bausmi, kurios bau diamajame statyme numatytos nusikalstam veik padariusiam fizi niam asmeniui, pavyzdiui, aretas, vieieji darbai, laisvs atmimas ir pan. Taigi statym leidjas privalo numatyti atskiras bausmi, tai kom juridiniams asmenims, ris. 2. Komentuojamas straipsnis nustato bausmi, skiriam juridiniam asmeniui u padaryt nusikalstam veik, sistem - tam tikra tvarka idstyt, isam ir teismams privalom bausmi sra. 3. Visos bausms ivardijamos nuosekliai pagal j grietum
pra ded ant vel nia usia (ba uda ) ir bai gia nt grie ia usia (jur idin io as me ns likv ida vim u). 4 . B aus mi sra as yra isa mu s ir priv alo mas , nes teis mas turi teis
ir privalo skirti tik jame numatytas bausmes. Juridiniams asme nims skiriamos bausms BK Specialiosios dalies straipsni, pagal ku riuos kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausm juridiniam asmeniui, vadovaujasi io straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmi srau. Tuo tarpu juridiniams asmenims skiriamos baudos dyd nustato BK 47 str., o juridinio as mens veiklos apribojimo trukm - BK 52 str.
271
43 straipsnis
43-44 straipsniai
5. Teismas, skirdamas bausm juridiniam asmeniui, privalo laikytis bendr bausms skyrimo pagrind (plaiau ir. BK 54 str. komenta r) bei fundamentali baudiamosios teiss princip: bausms indivi dualizavimo, teistumo, teisingumo, ekonomijos ir t. t. Juridinio as mens baudiamosios atsakomybs doktrina sudaro prielaidas fizinio asmens veik ir kalt, esant BK 20 str. nustatytoms slygoms, pripa inti ir juridinio asmens veika bei kalte, todl individualizuojant baus m juridiniam asmeniui privaloma atsivelgti aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 dalyje, taiau siejant jas su juridinio asmens esme. Be to, parenkant ir skiriant bausm juridiniam asmeniui turi bti atsivel giama ir bausms esm bei jos paskirt (plaiau r. BK 41 str. ko mentar). 6. Teismas, paskyrs bausm juridiniam asmeniui, gali nutarti pa skelbti nuosprend per visuomens informavimo priemones (iniasklaid). V i s u o m e n s i n f o r m a v i m o p r i e m o n m i s pagal Visuomens informavimo statym (Valstybs inios", 2000, Nr. 752272) yra knygos, laikraiai, urnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studij pro dukcija bei kitos priemons, kuriomis platinama informacija. Per vi suomens informavimo priemones skelbiamas tik siteisjs nuospren dis. Rinkos ekonomikos ir siningos konkurencijos slygomis kiek vienas juridinis asmuo, usiimantis komercine-kine veikla bei sie kiantis gyti kuo didesn rinkos dal, vertina ir savo dalykin reputaci j. Juridinio asmens dalykin reputacija yra viena i asmenini netur tini juridinio asmens teisi, kuri ginama statym nustatyta tvarka. Teismui nutarus paskelbti apie juridinio asmens padaryt nusikalsta m veik per visuomens informavimo priemones, atsiranda reali gali myb, kad bus sumenkinta juridinio asmens reputacija, nes apie netei st jo veik suinos neapibrtas asmen ratas. Dl ios prieasties sprsdamas, ar pasinaudoti tokia teise, teismas turi vertinti visas bau diamosios bylos aplinkybes, taip pat atsivelgti, kok poveik pada rys paskirta juridiniam asmeniui bausm, baudiamojo poveikio prie mon ir pan. Apie juridinio asmens padaryt nusikalstam veik patar tina paskelbti per visuomens informavimo priemones tik tada, kai siekiama tam tikr prevencini tiksl, t. y. kai juridinio asmens veiklos pobdis arba rezultatai reikmingi visuomenei (pavyzdiui, sveikatos apsaugos, maisto pramons ir kt. srityse) arba egzistuoja reali tikimy b, kad juridinis asmuo gali pakartotinai nusikalsti ir pan., todl tiks linga informuoti visuomen apie polink" daryti nusikalstamas veikas.
7. Juridiniam asmeniui u vien nusikalstam veik gali bti skiria ma tik viena bausm. Baudiamasis statymas nenustato maksimalaus leistino bausmi skaiiaus, kuris galt bti skiriamas juridiniam as meniui, nuteistam u dviej ar daugiau nusikalstam veik padarym. Antra vertus, atsivelgdamas juridiniams asmenims numatyt baus mi ri turin, teismas juridiniam asmeniui, nuteistam u dviej ar daugiau nusikalstam veik padarym, gali paskirti tik dvi bausmes baud ir juridinio asmens veiklos apribojim arba juridinio asmens likvidavim, nes pastarosios dvi bausms tarpusavyje yra nesuderi namos. 8. Vadovaujantis BK 67 str. 4 dalies nuostatomis, padariusiam nu sikalstam veik (veikas) juridiniam asmeniui kartu su bausme (baus mmis), jei yra BK 72 str. numatytas pagrindas, privalo bti skiriama baudiamojo poveikio priemon - turto konfiskavimas (apie tai pla iau r. BK 72 str. komentar). 9. Atleisti juridin asmen nuo bausms prie termin galima tik amnestijos (BK 78 str.) arba malons (BK 79 str.) tvarka. Baudia majame statyme nenumatytos juridiniam asmeniui paskirtos bausms pakeitimo kit (tiek grietesn, tiek velnesn) bausm galimybs. Jei juridinis asmuo nevykdo jam paskirtos bausms, u bausms vyk dym atsakingas juridinio asmens darbuotojas atsako pagal BK 244 str. (plaiau r. BK 244 str. komentar). 44 Straipsnis. Viej teisi atmimas 1. Viej teisi atmimas yra teiss bti irinktam ar paskirtam vals tybs ar savivaldybs institucij ir staig, moni ar nevalstybini orga nizacij renkamas ar skiriamas pareigas atmimas.
'II
2. Viej teisi atmimas straipsnio sankcijoje nenustatomas. i baus m teismas skiria tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm ir nusikalstama veika padaryta piktnaudiaujant vieosiomis teismis. (Lie tuvos Respublikos 2003 m . balandio 10 d. statym o N r. IX-1495, sigal. 2003 m .
gegus 1 d. (in., 2003. Nr. 38-1733) redakcija)
3. Teismas, skirdamas viej teisi atmimo bausm, nurodo, kokia tei s atimama. Vieosios teiss gali bti atimtos nuo vieneri iki penkeri met. ios bausms terminas skaiiuojamas metais ir mnesiais.
272
273
II
44 straipsnis
44 straipsnis
1. Viej teisi atmimas yra velniausia bausm, kurios esm sudaro terminuotas teiss bti irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs institucij ir staig, moni ar nevalstybini organiza cij renkamas ar skiriamas pareigas atmimas. 2. Valstybs ar s a v i v a l d y b i i n s t i t u c i j o m i s ir stai g o m i s pagal Valstybs tarnybos statym (Valstybs inios", 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) yra atstovaujamosios valdios (Seimas ir savivaldybs taryba), valstybs vadovo (Respublikos Prezidentas), vykdomosios valdios (Vyriausyb, ministerija, apskrities virininkas, valdyba (meras), teismins valdios institucijos (Konstitucinis Teis mas, Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos vyriausiasis admi nistracinis teismas, Apeliacinis teismas, apygard teismai, apylinki teismai, prokuratra), teissaugos institucijos ir staigos (Valstybs saugumo departamentas, Specialij tyrim tarnyba, Policijos depar tamentas, Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Kaljim departamen tas), audit (Valstybs kontrol), kontrol (prieir) atliekanios ins titucijos ir staigos (Seimo kontrolieriai, Vyriausybs atstovas, Lietu vos Respublikos muitin, Vyriausioji tarnybins etikos komisija, Mo ter ir vyr lygi galimybi kontrolierius, Vaiko teisi apsaugos kont rolierius, savivaldybs kontrolierius), kitos valstybs ar savivaldybi institucijos ir staigos, kurios finansuojamos i valstybs ar savival dybi biudet bei valstybs fond ir kurioms statymai suteikia vie ojo administravimo galiojimus. V i e a s i s a d m i n i s t r a v i m a s pagal Vieojo administravimo statym (Valstybs inios", 1999, Nr. 60-1945) yra statymais ir kitais teiss aktais reglamentuojama vykdo moji valstybs ir savivaldos institucij, kit statymais galiot sub jekt veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savival dos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms pa slaugoms administruoti. Atsivelgiant tai, valstybs ar savivaldybi staigomis laikytinos Seimo kanceliarija, Seimo kontrolieri staiga, Pre zidentra, Vyriausybs kanceliarija, Vyriausybs staigos ir staigos prie ministerij (komitetai, departamentai, tarnybos, agentros, biurai, inspekcijos ir kt.) bei joms pavaldios staigos, Vyriausybs atstovo tarnyba, apskrities virininko administracija ir apskrities staigos, sa vivaldybs kontrolieriaus tarnyba, savivaldybs administracija, kuri sudaro struktriniai ir struktriniai teritoriniai padaliniai: seninijos, kitos savivaldybs staigos, taip pat kitos staigos, turinios statym joms suteiktus galiojimus ir atliekanios joms pavestas vieojo admi nistravimo funkcijas.
3. V a l s t y b s mon pagal Valstybs ir savivaldybi moni statym (Valstybs inios", 1999, Nr. 102-2049) yra valstybs lomis steigta arba statym nustatyta tvarka valstybs nuosavybn perduo ta mon, kurios visas turtas nuosavybs teise priklauso Lietuvos Res publikai, o mon valdo turt, naudoja j bei disponuoja juo turto patikjimo teismis. 4. S a v i v a l d y b s m o n pagal Valstybs ir savivaldybi moni statym (Valstybs inios", 1999, Nr. 102-2049) yra savivaldy bei nuosavybs teise priklausaniomis lomis steigta arba statym nustatyta tvarka savivaldybs nuosavybn perduota mon, kurios vi sas turtas nuosavybs teise priklauso savivaldybei ir kuri valdo turt, naudoja j bei disponuoja juo turto patikjimo teismis. 5. Prie nevalstybini organizacij priskirtinos vieosios staigos (ne pelno organizacijos), asociasijos, politins partijos, religins ben druomens, bendrijos ir centrai, profesins sjungos, taip pat profesi ns organizacijos, pavyzdiui, Lietuvos advokat taryba, Notar rmai ir pan. 6. V i e o j i s t a i g a pagal Viej staig statym (Valstybs inios", 1996, Nr. 68-1633) yra io statymo nustatyta tvarka dalinink (savininko) turtu steigta ne pelno organizacija, veikianti socialinje, vietimo, mokslo, kultros, sporto ar kitose panaiose srityse ir vieai teikianti i srii paslaugas visuomens nariams, taip pat savivaldy bs tarybos sprendimu savivaldybs turtu steigta ne pelno organizaci ja, teikianti paslaugas keleivinio transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio, komunalinio kio ar kitose srityse. Ne pelno orga nizacija - statym nustatyta tvarka steigtas juridinio asmens teises turintis subjektas, kurio veiklos tikslas nra pelno siekimas. Ji gauto pelno negali skirstyti steigjams, nariams, dalininkams (savininkui). 7. A s o c i a c i j a pagal Asociacij statym (Valstybs inios", 2004, Nr. 25-745) yra savo pavadinim turintis ribotos civilins atsako mybs vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos nari veikl, atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieuosius interesus. Asociacijos pavadinime gali bti odiai asociacija", visuomenin organizacija", susivienijimas", konfederacija", sjunga", draugija" ir pan.
274
275
44 straipsnis
44-45 straipsniai
8. P o l i t i n p a r t i j a pagal Politini partij statym (Valstybs inios", 1999, Nr. 29-622; 2004, Nr. 54-1831) yra savo pavadinim turintis, pagal statym steigtas vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti savo nari politinius interesus, padti ireikti Lietuvos Res publikos piliei politin vali, siekti dalyvauti gyvendinant valstybs valdi ir savivaldos teis. 9. R e l i g i n b e n d r u o m e n yra asmen grup, siekianti gyvendinti tos paios religijos tikslus. (Ji gali bti vietinis atitinka mos religins bendrijos padalinys.) R e l i g i n b e n d r i j a yra banyi ir tolygi religini organizacij - bendruomeni, siekiani gyvendinti tos paios religijos tikslus, - susivienijimai. Bendrij su daro ne maiau kaip dvi religins bendruomens, turinios bendr vadovyb. R e l i g i n i a i c e n t r a i yra auktesniosios religini bendrij valdymo institucijos. (Plaiau apie tai r. Religini bendruo meni ir bendrij statym ( Valstybs inios", 1995, Nr. 89-1985)). 10. Profesin sjunga pagal Profesini sjung statym (Valstybs inios", 2003 Nr. 108-4816) yra savanorika, savarankika ir savaveiksm organizacija, atstovaujanti ir ginanti darbuotoj profesi nes, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 11. Baudiamasis statymas nustato, kad gali bti atimamos tik ren kamos (pavyzdiui, mero, partijos pirmininko) arba skiriamos (pavyzdiui, teisjo, prokuroro, savivaldybs administracijos direktoriaus ir pan.) pareigos, jei nusikalstama veika padaryta piktnaudiaujant jomis. 12. Viej teis atmimas gali bti taikomas asmenims, kurie to kias teises turi arba gali turti, taip pat ir i t asmen, i kuri i teis jau atimta kitais pagrindais. Paskyrus toki bausm nuteistasis turi bti atleistas i pareig, kurias eiti draudia teismo nuosprendis. 13. Teisinas, skirdamas toki bausm, nuosprendyje turi konkreiai vardinti pareigas, kurias asmeniui udraudia eiti. Aplinkyb, kad pri imant nuosprend asmuo jau neina pareig, kuriomis piktnaudiaujant padaryta nusikalstama veika, nekliudo teismui skirti jam toki bausm. 14. Viej teisi atmimas straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje nenustatomas. Toki bausm teismas gali paskirti tais atvejais, kai straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nu sikalstama veika, sankcijoje yra numatyta teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm (pavyzdiui, BK 225, 276
228, 229 str. ir pan.) ir nusikalstama veika padaryta piktnaudiaujant vieosiomis teismis. P i k t n a u d i a v i m u v i e o s i o m i s t e i s m i s laikomas tyinis pasinaudojimas vieosiomis teismis, neatitinkantis uimam pareig interes, padarytas savanaudikais ar asmeniniais tikslais. Teisinas, atsivelgdamas BK 42 str. 3 dalies ir 54 str. 1 dalies reikalavimus, viej teisi atmim gali paskirti ir vadovaudamasis BK 54 str. 3 dalimi (kai straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui, teismas gali motyvuotai skirti velnesn bausm), arba BK 62 str. (kai teismas skiria velnesn, negu statymo numatyta, bausm), arba BK 77 str. (kai teismas taiko lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitim velnesne bausme). 15.Viej teisi atmimas gali bti skiriamas nuo vieneri iki penkeri met. Tokios bausms terminas skaiiuojamas metais ir m nesiais. Viej teisi atmimo vykdymas pradedamas nuosprendiui siteisjus nepriklausomai, ar tokia bausm paskirta kartu su kita, pavyzdiui, aretu ar laisvs atmimu, todl viej teisi atmimas neskirtinas kartu su ilgalaikiu laisvs atmimu. 16.Atleisti nuo viej teisi atmimo prie termin galima tik dl ligos (BK 76 str.), amnestijos (BK 78 str.) arba malons (BK 79 str.) tvarka. 17.Vadovaujantis BK 90 str. 1 dalimi tokia bausm netaikoma ne pilnameiams (apie tai plaiau r. BK 81 str. ir 90 str. komentarus). 18.Viej teisi atmimo bausms atlikimo tvark ir slygas nu stato Bausmi vykdymo kodeksas. 45 Straipsnis. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas 1. Teismas skiria teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmim io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstam veik padaro darbins ar profesins veiklos srityje arba kai teismas, atsivelgdamas padarytos nusikalstamos veikos pobd, padaro ivad, kad nuteistajam negalima palikti teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla.
277
45 straipsnis
45-46 straipsniai
2. Teis dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla gali bti atimama nuo vieneri iki penkeri met. ios bausms laikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. J nustato teismas, skirdamas bausm. Baus ms terminas skaiiuojamas metais ir mnesiais. 3. Jeigu teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm paskirta kartu su laisvs atmimu arba aretu, ji taiko ma vis laisvs atmimo ar areto atlikimo laik ir teismo paskirt laik po laisvs atmimo ar areto atlikimo. 1. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmi mas skiriamas, kai tokia bausm nurodyta straipsnio, pagal kur kvali fikuojama nusikalstama veika, sankcijoje, o kaltininkas nusikalstam veik padar darbins ar profesins veiklos srityje arba teismas, atsi velgs padarytos nusikalstamos veikos pobd, padar ivad, kad nuteistajam negalima palikti teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla. 2. Tokios bausms turin sudaro dvejopo pobdio draudimas: tei ss dirbti tam tikr darb atmimas ir teiss usiimti tam tikra veikla atmimas. Teiss dirbti tam tikr darb atmimas yra udraudimas nuteistajam dirbti konkret darb kokioje nors veiklos srityje arba pagal tam tikr specialyb, pavyzdiui, dirbti gydytoju, vairuotoju, kasininku, ir pan. T e i s s u s i i m t i t a m t i k r a v e i k l a atmimas yra udraudimas nuteistajam usiimti kokia nors veikla, pavyzdiui, komercine, kine, bankine veikla ir pan. 3. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas gali bti taikomas asmenims, kurie toki teis turi arba gali turti, taip pat i kuri tokia teis atimta paskyrus administracin nuobaud arba kitais pagrindais. Paskyrus toki bausm, nuteistasis turi bti atleistas i dar bo, kur jam draudia dirbti nuosprendis. Jei asmeniui atimama teis usi imti tam tikra veikla, kuriai btinas leidimas (licencija), atitinkamos vals tybs ar savivaldybi institucijos, staigos, taip pat kitos staigos ar organizacijos, galiotos iduoti leidimus (licencijas), privalo panaikinti iduotus leidimus (licencijas) tos veiklos riai. 4. Teismas, skirdamas toki bausm, nuosprendyje turi konkreiai vardinti tuos darbus arba veiklos sferas, kurias asmeniui udraudia. Aplinkyb, kad priimant nuosprend asmuo jau nedirba darbo ar neu siima veikla, su kuria susijusi padaryta nusikalstama veika, nekliudo skirti jam toki bausm. 278
5. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmi mas gali bti skiriamas nuo vieneri iki penkeri met. ios bausms laikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. J nustato, vadovaudamasis BK 45 str. 2 dalimi, teismas, skirdamas toki bausm. Bausms terminas skaiiuojamas metais ir mnesiais. Jeigu teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla atmimas paskirtas kartu su laisvs atmimu arba aretu, jis taikomas vis laisvs atmimo ar areto atlikimo laik ir teismo paskirt laik po laisvs atmimo ar areto atlikimo. Laisvs atmimo ar areto bausms atlikimu laikomas ir atleidimas nuo laisvs atmimo ar areto dl ligos (BK 76 str.), dl lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktosios laisvs atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne bausme (BK 77 str.), iskyrus are t, dl amnestijos (BK 78 str.) ir malons (BK 79 str.), taip pat lygtinis paleidimas i pataisos nam (BVK 157-164 str.). Laisvs atmimo ar areto bausms vykdymo atidjimo (BK 75 str.) atveju teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas pradedamas vykdyti nuosprendiui siteisjus. 6. Atleisti nuo teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla atmimo prie termin galima tik dl ligos (BK 76 str.), amnesti jos (BK 78 str.) arba malons (BK 79 str.) tvarka. 7. Vadovaujantis BK 90 str. 1 dalimi tokia bausm netaikoma nepil nameiams (apie tai plaiau r. BK 81 ir 90 str. komentarus). 8. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausms atlikimo tvark ir slygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas.
46 Straipsnis. Vieieji darbai

1. Vieuosius darbus teismas skiria io kodekso specialiojoje dalyje nu matytais atvejais. Vieieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. 2. Vieieji darbai skiriami nuo vieno mnesio iki vieneri met. Bausms terminas skaiiuojamas mnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti vieuosius darbus, pareigojamas per teismo paskirt laik neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valand per mnes visuomens labui. 3. Viej darb atlikimo laikas bei darbo valand skaiius straipsnio sank cijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausm, taiau is lai kas negali bti ilgesnis nei 480 valand, kai bausm skiriama u nusikalti m, ir 240 valand, kai bausm skiriama u baudiamj nusiengim. 279
46 straipsnis
46 straipsnis
4. Darb nuteistajam parenka bausm vykdanti institucija kartu su savi valdybi vykdomosiomis institucijomis ir (ar) apskrities virininko admi nistracija. 5. Jeigu dl objektyvi prieasi asmuo negali atlikti pagal straipsn jam paskirt viej darb, teismas gali atleisti j nuo ios bausms vie toj jos paskirdamas io kodekso IX skyriuje numatyt baudiamojo povei
kio priemon. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
ko asmenyb, eimin ir turtin padt, bet ir aplinkybes, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti vieuosius darbus, pavyzdiui, invalidum, ntum, sunki lig ir pan. 3. Vieieji darbai gali bti skiriami nuo vieno mnesio iki vieneri met. Tokios bausms terminas skaiiuojamas mnesiais. Viej dar b atlikimo laikas bei darbo valand skaiius straipsnio sankcijoje nenustatomas. Tai nustato, vadovaudamasis BK 46 str. 2 ir 3 dalimis, teismas, kuris skirdamas toki bausm nuosprendyje turi tiksliai var dinti bausms atlikimo laik (nuo vieno mnesio iki vieneri met) ir darbo valand skaii (nuo 10 iki 40 valand per mnes). Antra ver tus, maksimalus darbo valand skaiius negali bti didesnis nei 480 valand, kai bausm skiriama u nusikaltim, ir 240 valand, kai bausm skiriama u baudiamj nusiengim. Nepilnameiams tokia bausm negali viryti 240 valand tiek u nusikaltim, tiek u baudia mj nusiengim (BK 90 str. 2 dalis). 4. Teismo nuosprendyje darbas, kur pareigojamas dirbti nuteista sis, nenurodomas. Tok darb nuteistajam parenka bausm vykdanti institucija - pataisos inspekcija kartu su savivaldybi vykdomosiomis institucijomis ir (ar) apskrities virininko administracija. Savivaldybs vykdomoji institucija, remiantis Vietos savivaldos statymu (Valsty bs inios", 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832), yra savivaldybs valdyba ir savivaldybs meras. Minta funkcija gali bti skiriama at likti struktriniam teritoriniam savivaldybs padaliniui - seninijai (se ninui). Baudiamasis statymas darbui kelia tik vien reikalavim-jis turi bti dirbamas visuomens labui. D a r b u v i s u o m e n s 1 a b u i laikytinas bet koks darbas sveikatos prieiros, globos ir rpy bos staigose arba valstybinse ir nevalstybinse staigose bei orga nizacijose, teikianiose socialin pagalb, paslaugas arba param ne galiesiems, socialiai remtiniems asmenims, nepilnameiams, ligoniams, tvarkant aplink ir pan. Nuteistajam darbas parenkamas atsivelgiant turim profesij ar specialyb, ami, sveikat, padarytos nusikalsta mos veikos pobd, paties nuteistojo pageidavimus. 5. Vieieji darbai vykdomi tik esant ratikam nuteistojo sutikimui. Sis baudiamojo statymo reikalavimas grindiamas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Valstybs inios", 2000, Nr. 96-3016) 4 str. nuostatomis, jog niekas negali bti veriamas dirbti priverstin arba privalomj darb". Priverstiniu arba privalomuoju nelaikomas darbas, kur reikalaujama atlikti kalinimo metu (t. y. areto, terminuoto laisvs atmimo arba laisvs atmimo iki gyvos galvos 281
6. Jeigu asmuo dl pateisinam prieasi per teismo paskirt laik ne idirbo paskirt viej darb valand, teismas gali pratsti viej dar b laik, kol is asmuo idirbs paskirtas valandas. 7. Jeigu asmuo vengia atlikti vieuosius darbus, bausm vykdanti institu cija spja nuteistj dl galim teisini pasekmi. Jeigu asmuo ir po spjimo vengia atlikti viej darb bausm, teismas bausm vykdanios institucijos teikimu gali pakeisti vieuosius darbus bauda arba aretu. Vieieji darbai keiiami bauda arba aretu pagal io kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. 8. Jeigu asmuo po nuosprendio siteisjimo nesutinka atlikti vieuosius darbus, teismas bausm vykdanios institucijos teikimu pakeiia vieuosius darbus bauda arba aretu pagal io kodekso 47,49 ir 65 straipsniuo se
nustatytas taisykles. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr.
IX-1495, sigal. 2003 m. gegus I d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Vieieji darbai yra viena i velnesni bausmi ri, kurios esm sudaro pareigojimas per teismo paskirt laik neatlygintinai dirb ti nuo 10 iki 40 valand per mnes visuomens labui. i bausm turt tapti ekonomika ir pakankamai efektyvia poveikio priemone asmenims, padariusiems baudiamuosius nusiengimus bei nesunkius nusikaltimus. 2. Vieieji darbai gali bti paskirti tik tais atvejais, kai jie numatyti straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje. Teismas toki bausm taip pat gali paskirti, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo prin cipui (BK 54 str. 3 dalis), skiriant velnesn, nei statymo numatyt bausm (BK 62 str.) arba lygtinai atleidiant nuo laisvs atmimo baus ms prie termin ir neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeiiant, velnesne bausme (BK 77 str. ir 94 str.). Pabrtina, kad teismas, pa rinkdamas ir skirdamas viej darb bausm, privalo atsivelgti ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingum ir pobd, kaltinin280
46 straipsnis
46-47 straipsniai
atvejais) arba lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu. Ratiko nuteistojo sutikimo dirbti vieuosius darbus davimo tvark nustato Bausmi vykdymo kodeksas. Jei nuteistasis po nuosprendio siteisjimo tokio sutikimo neduoda, bausm vykdanti institucija - pataisos inspekcija kreipiasi nuosprend primus teism su teikimu viej darb bausm pakeisti bauda arba aretu. Keisdamas viej darb bausm baud arba aret teismas atsivelgia padarytos nusikalstamos veikos pavojingum ir pobd, kaltininko asmenyb, eimin ir turtin padt, taip pat prieastis, dl kuri nuteistasis neduoda sutikimo atlikti vieuosius darbus, ir pan. Teismas vieuosius darbus keiia baud arba aret vadovaudamasis BK 47, 49 ir 65 str. nustatytomis taisyklmis. 6. Jeigu nuteistasis dl objektyvi prieasi negali atlikti jam pa skirt viej darb, teismas gali atleisti j nuo tokios bausms vietoj jos paskirdamas io kodekso IX skyriuje numatyt baudiamojo po veikio priemon (r. BK 67-74 str. komentarus). Objektyviomis prieastimis, dl kuri nuteistasis negali atlikti viej darb, lai kytini tokie atvejai, kai nuteistasis siteisjus nuosprendiui tampa pir mos arba antros grups invalidu, suserga arba sulaukia pensinio am iaus, jei moteris - ieina ntumo ir gimdymo atostog bei pan. ir dl i prieasi negali atlikti viej darb pakankamai ilg laikotarp. Ar prieast, dl kurios nuteistasis negali atlikti viej darb, pripainti objektyvia, sprendia teismas bausm vykdanios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu. 7. Jeigu nuteistasis dl pateisinam prieasi per teismo paskirt laik neidirbo paskirt viej darb valand, teismas gali pratsti viej darb laik, kol nuteistasis idirbs paskirtas valandas. Patei sinamomis prieastimis, dl kuri nuteistasis neidirbo paskirt viej darb valand, laikytini tokie atvejai, kai nuteistasis baus ms atlikimo metu serga, slaugo ligon, priiri vaik, tampa invalidu ar sulaukia pensinio amiaus bei pan. ir dl i prieasi negali tam tikr laik dirbti. Ar prieast, dl kurios nuteistasis neidirbo paskirt viej darb valand, pripainti pateisinama, sprendia teismas baus m vykdanios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu. Teismas, pripains prieast pateisinama, gali pratsti viej darb laik, kol nuteistasis idirbs paskirtas viej darb valandas. Tokiu atveju teismas nustato konkret laikotarp, per kur nuteistasis turi idirbti likusias viej darb valandas, taiau is terminas kartu su atliktu bausms laiku negali viryti maksimalaus vieneri met viej darb bausms termino. Jeigu asmeniui buvo paskirtas (arba pratstas) mak282
simalus vieneri met viej darb bausms terminas, per kur dl pateisinam prieasi jis neidirbo paskirt viej darb valand, pripastama, kad asmuo atliko viej darb bausm. 8. Jeigu nuteistasis, davs ratik sutikim viej darb baus ms vykdymui, vengia atlikti toki bausm, j vykdanti institucija pataisos inspekcija spja j ratu dl galim teisini vengimo atlikti bausm pasekmi. Vengimu a t l i k t i viej darb bausm laikytinas nuteistojo neidirbimas paskirt viej darb per mnes ar kit ilgesn laikotarp be objektyvi ar pateisinam prieasi, taip pat netinkamai, nekokybikai ir pan. atliekamas darbas ar nustatytos darbo tvarkos paeidimai. Jeigu nuteistasis ir spjus j vengia atlikti viej darb bausm, teismas bausm vykdanios institucijos - pataisos ins pekcijos teikimu gali pakeisti vieuosius darbus bauda arba aretu. Keisdamas viej darb bausm baud arba aret teismas atsivel gia atliktos bausms dal, kaltininko asmenyb, eimin ir turtin pa dt bei pan. \ baud arba aret keiiama tik neatlikta viej darb bausms dalis, vadovaujantis BK 47, 49 ir 65 str. nustatytomis taisyk lmis. 9. Atleisti nuo viej darb bausms prie termin galima tik dl ligos (BK 76 str.), amnestijos (BK 78 str.) arba malons (BK 79 str.) tvarka. 10. Viej darb bausms atlikimo tvark ir slygas nustato Baus mi vykdymo kodeksas.
47 Straipsnis. Bauda
1. Bauda yra pinigin bausm, teismo skiriama io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Bauda skaiiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydiais. Mini mali bauda yra vieno MGL dydio. 3. Nustatoma bauda: 1) u baudiamj nusiengim - iki 50 MGL dydio; 2) u nesunk nusikaltim - iki 100 MGL dydio; 3) u apysunk nusikaltim - iki 200 MGL dydio; 4) u sunk nusikaltim - iki 300 MGL dydio; 5) u neatsarg nusikaltim - iki 75 MGL dydio. (Lietuvos Respublikos
2003 m. balandio 10 d. statymo N r. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
283
47 straipsnis
47 straipsnis
4. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10 000 MGL dydio bauda. 5. Baudos dydis u padaryt nusikalstam veik straipsnio sankcijoje ne nurodomas. J nustato teismas, skirdamas bausm. 6. Jei asmuo neturi l sumokti teismo paskirt baud, teismas, vado vaudamasis io kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklmis, nuteis tojo sutikimu i bausm gali pakeisti vieaisiais darbais. 7. Jei asmuo vengia savu noru sumokti baud ir nra galimybi j i iekoti, teismas gali pakeisti baud aretu. Keisdamas baud aretu, teis mas vadovaujasi io kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklmis. 1. Bauda - pinigin bausm, kurios esm sudaro nuteistojo parei ga sumokti teismo paskirt pinig sum valstybs naudai. ios r ies bausm yra ekonomika ir efektyvi poveikio priemon asmenims, padariusiems savanaudikas ar turtin al suklusias nusikalstamas veikas. Atsivelgiant tai, baudos bausm turt bti plaiau taikoma teism praktikoje. 2. Baudos bausm, palyginus su kitomis valstybs prievartos prie monmis (bauda kaip administracin nuobauda, ekonomin sankcija, bauda, taikoma u procesini taisykli paeidim, ir pan.), isiskiria tuo, kad ji gali bti skiriama tik teismo sprendimu asmeniui, padariu siam nusikalstam veik. Be to, asmuo, nubaustas bauda u nusikalti mo padarym, BK 97 str. nustatytam laikui gyja teistum. Baudia majame statyme numatytas turtini nuteistojo teisi ribojimas ir ki tomis baudiamojo poveikio priemonmis: paskyrus turtins alos at lyginim ar paalinim, mok nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond, turto konfiskavim. Taiau baudiamojo poveikio priemons turi padti gyvendinti bausms paskirt ir taikomos, iskyrus turto konfiskavim, tik nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atleis tam pilnameiui asmeniui (plaiau r. BK 67 str. komentar). Turto konfiskavimas gali bti skiriamas kartu su bauda. Skirdamas turto kon fiskavim, teismas gali konfiskuoti tik t turt, kuris buvo nusikaltimo rankis, priemon ar nusikalstamos veiklos rezultatas. Tuo tarpu bau da gali bti asmeniui skiriama ir tada, kai jis neturi pakankamai turto ar pajam, kad i karto sumokt j. 3. Bauda gali bti skiriama ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui. Fizi niam asmeniui bauda gali bti paskirta tik tais atvejais, kai ji numatyta straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje. Teismas i bausm taip pat gali paskirti, kai straipsnio sankcijoje 284
numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui (BK 54 str. 3 dalis), skiriant velnesn, nei statymo numatyt, bausm (BK 62 str.), lygtinai atleidiant nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeiiant velnesne bausme (BK 77 ir 94 str.) bei keiiant viej darb bausm (BK 46 str. 7 ir 8 dalys). Tuo tarpu skirdamas i bausm juridiniam asmeniui teismas vadovaujasi BK 43 str. 4. Bauda skaiiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau - MGL) dydiais, todl nuosprendyje konkretus baudos dydis nurodomas MGL dydiais. M G L pagal Gyventoj pajam garantij statym (Valstybs inios", 1990, Nr. 30-711) yra eimos mnesini pajam su ma, tenkanti vienam mogui per mnes ir garantuojanti visiems mini mal socialiai priimtin poreiki patenkinimo lyg, atitinkant organiz mo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabui, avalyns, bald, kini, sanitarijos ir higienos reikmen, buto, komunalini, buitini, transporto, ryi, kultros ir vietimo pa slaug poreikius. Atsivelgiant tai, kad MGL dydis gali bti indek suojamas ir konkreti baudos suma litais gali pasikeisti, teismo spren dime nurodytinas ir baudos dydis litais. Pasikeitus MGL dydiui, konk retus baudos dydis nustatomas vadovaujantis BK 3 str. ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimo Nr. 38 Dl teism praktikos taikant BK normas, reglamentuojanias bau diamj statym galiojim laiko atvilgiu" 6 punkto taisyklmis. 5. Minimali bauda yra vieno MGL dydio. Taikomj MGL dyd patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb. iuo metu jis pagal Vy riausybs nutarim Dl biudetini staig ir organizacij darbuoto j darbo umokesio, valstybs socialinio draudimo bazins pensijos ir minimali dydi didinimo" (Valstybs inios", 1998, Nr. 32-869) sudaro 125 litus vienam asmeniui. 6. Fiziniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis priklauso nuo nusikalstamos veikos ries (baudiamasis nusiengimas ar nusi kaltimas); kalts formos - (tyinis ar neatsargus nusikaltimas) bei ty inio nusikaltimo grups pagal sunkum (BK 11 str.). Bauda nustato ma u baudiamj nusiengim iki 50 MGL dydio (iki 6 250 Lt); u nesunk nusikaltim- iki 100 MGL (iki 12 500 Lt); u apysunk nu sikaltim- iki 200 MGL (iki 25 000 Lt); u sunk nusikaltim- iki 300 MGL (iki 37 500 Lt) ir neatsarg nusikaltim - iki 75 MGL (iki 9 375 Lt). 285
Bendrojidalis,VII skyrius
47 straipsnis
Bendrojidalis,VII skyrius
47-48 straipsniai
286
7. Nepilnameiui bauda gali bti skiriama tik tuo atveju, jei jis dir ba ar turi savo turto (apie tai plaiau BK 90 str. komentar). Nepil
nameiui gali bti skiriama iki 50 MGL dydio bauda. Baudiamasis statymas nenustato minimalaus baudos dydio nepilnameiui.
8. J teismas, skirdamas toki uridinia bausm. Skirdamas baud teismas vadovaujasi bendraisiais bausmi m skyrimo pagrindais (BK 54 str.), o parinkdamas konkret baudos dyd asmeni turi itin dmiai vertinti kaltininko asmenyb, jo turtin padt, eim ui ir ilaikytinius bei pan. Teismas neturt skirti tokio dydio baudos, nustaty kurio asmuo, objektyviai vertinant, negals sumokti. ta iki 10 000 10.Jei asmuo neturi l sumokti teismo paskirt baud, teismas MGL antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu gali baud pakeisti vieaisiais dydio darbais. Ar asmuo neturi l sumokti baud, sprendia teismas. Keis (iki damas baud vieaisiais darbais teismas vadovaujasi BK 65 str., kuris 1 250 vieno MGL dydio baud prilygina eioms viej darb valandoms, 000 Lt) ir BK 46 str., kuris nustato maksimal viej darb atlikimo laik bei bauda darbo valand skaii (plaiau ir. BK 46 str. komentar). neprikla usomai 11.Jei asmuo vengia savo noru sumokti baud ir nra galimybi nuo j iiekoti, teismas gali pakeisti baud aretu. Jei asmuo nevengia nusikals sumokti teismo paskirtos baudos, taiau neturi pakankamai turto ar tamos pajam, ji negali bti keiiama aretu. V e n g i m u laikytini tokie veikos tyiniai asmens veiksmai, kai jis, turdamas pajam ar turto, visikai ries ar i dalies atsisako mokti teismo paskirt baud, arba kai turdamas bei pajam visikai ar i dalies atsisako mokti teismo paskirt baud ir nusikalt neturi turto, kur gali bti nukreiptas iiekojimas, arba kai slepia imo savo pajamas, turt ir pan. Nuteistojo veiksmai, kai jis nors ir gali, bet grups nesiekia udirbti pajam baudai sumokti, nelaikytini vengimu. Ar as pagal muo vengia savo noru sumokti baud ir nra galimybi j iiekoti, sunkum sprendia teismas antstolio teikimu. Keisdamas baud aretu teismas (BK vadovaujasi BK 65 str., kuris dviej MGL dydio baud prilygina vie 11 str.). nai areto dienai, ir BK 49 str., kuris nustato maksimal areto termin (plaiau r. BK 49 str. komentar). ,,.. 9. B audos dydis u nusikals tam veik straipsn io sankcijo je nenu rodoma s. Konkre t baudos dyd nustato
12. Bauda, paskirta juridiniam asmeniui, vieaisiais darbais arba aretu nekeiiama. 13. Atleisti nuo baudos bausms atlikimo galima tik dl ligos (BK 76 str.), amnestijos (BK 78 str.) arba malons (BK 79 str.) tvarka. 14. Baudos bausms atlikimo tvark ir slygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas. 48 Straipsnis. Laisvs apribojimas 1. Laisvs apribojimo bausm teismas skiria io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Laisvs apribojimo bausm gali bti skiriama nuo trij mnesi iki dvej met. Bausms terminas skaiiuojamas metais ir mnesiais. 3. Asmenys, nuteisti laisvs apribojimo bausme, privalo: 1) be leidimo ar bausm vykdanios institucijos inios nekeisti gyvena mosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir laikytis teismo nustatyt draudim; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir pareigojimus. 4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvs apribojimo bausm, teismas gali nustatyti vien ar kelis draudimus bei pareigojimus. 5. Teismas gali udrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmen grupmis; 3) turti, naudoti, gyti, saugoti paiam ar perduoti saugoti kitiems asme nims tam tikrus daiktus. 6. Teismas gali pareigoti: 1) tam tikru laiku bti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padaryt turtin al ar jos dal arba toki al paalinti savo darbu;
3) prad os, globos ir rpy ti bos staigose ar nevalstybinse organizacijose, kurios rpinasi dirbti invalidais, arba nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais monmis. usiregi struoti darbo biroje, mokytis ; 4) gydyt is nuo alkoholi zmo, narkom anijos, toksiko manijos ar venerin s ligos, kai nuteista sis sutinka ; 5) neatl ygintin ai idirbti iki 200 valand per teismo nustaty t, bet ne ilgesn kaip laisvs apriboji mo laik sveikato s prieir
287
, .1 ' H '
48
straipsnis
48 straips nis
7. Teismas vietoj io straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyt draudim ar parei gojim asmeniui jo ar kit baudiamojo proceso dalyvi praymu gali paskirti kitus baudiamajame statyme nenumatytus draudimus ar parei gojimus, jeigu, teismo nuomone, tai daryt teigiam tak jo elgesiui. 8. Teismo nustatyt nuteistajam draudim ir apribojim skaiius nenu statomas, taiau jie turi bti suderinami. 9. Jeigu nuteistasis dl objektyvi prieasi negali vykdyti nustatyt pareigojim, teismas bausm vykdanios institucijos teikimu gali atleisti j nuo bausms vietoj jos paskirdamas io kodekso IX skyriuje numatyt
baudiamojo poveikio priemonf. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redak cija)
4. Laisvs apribojimo bausms turin sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausm vykdanios institucijos inios nekeisti gyvenamo sios vielos, vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir laikytis teismo nustatyt draudim bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir parei gojimai. 5. Nuteistojo pareiga be teismo ar bausm vykdanios institucijos - pataisos inspekcijos leidimo arba inios nekeisti gyvenamosios vie tos reikia, kad nuteistasis privalo informuoti teism arba pataisos inspekcij Bausmi vykdymo kodekso nustatyta tvarka apie planuo jam gyvenamosios vietos pakeitim. Nei teismas, nei pataisos ins pekcija tokiu atveju neturt drausti arba riboti nuteistojo teis pa keisti savo gyvenamj viet, taiau ios institucijos (arba bent viena i j) turi bti ne vliau kaip prie 7 dienas informuotos apie planuo jam nauj nuteistojo gyvenamj viet. G y v e n a m j a v i e t a pagal CK 2.16 str. (Valstybs inios", 2000 Nr. 74-2262) laikoma vieta, kurioje fizinis asmuo (nuteistasis) faktikai daniausiai gyvena. Nu statant gyvenamj nuteistojo viet, atsivelgiama faktinio asmens gyvenimo toje vietoje trukm ir tstinum, duomenis apie gyvenam j asmens viet vieuose registruose, taip pat vieus paties asmens pareikimus apie savo gyvenamj viet. Nuo 2003 m. sausio 1 d. sigaliojo Gyvenamosios vietos deklaravimo statymas (Valstybs inios". 1998, Nr. 66-1910), pagal kur asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamj viet. 6. Nuteistajam laisvs apribojimu teismas gali udrausti: 1) lan kytis tam tikrose vietose, pavyzdiui, restoranuose, kavinse, sporto klubuose, loimo namuose ir pan.; 2) bendrauti su tam tikrais asme nimis ar asmen grupmis; 3) turti, naudoti, gyti, saugoti paiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus, pavyzdiui, au namuosius ar kitokius ginklus, mobiliuosius telefonus, transporto prie mones ir pan. Bet kuris teismo nustatomas draudimas turi bti kiek manoma konkretesnis, aikesnis ir vykdomas. 7. Nuteistj laisvs apribojimu teismas gali pareigoti: 1) tam tikru laiku bti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padaryt turtin al ar jos dal arba toki al paalinti savo darbu; 3) pradti dirbti arba usiregistruoti darbo biroje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, nar komanijos, toksikomanijos ar venerins ligos (jei nuteistasis sutinka); 5) neatlygintinai idirbti iki 200 valand per teismo nustatyt, bet ne ilgesn kaip laisvs apribojimo laik sveikatos prieiros, globos ir r pybos staigose ar nevalstybinse organizacijose, besirpinaniose ne-
10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvs apribojimo bausm, i bausm jam keiiama aretu pagal io kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas tai
sykles. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Laisvs apribojimas yra viena i vidutinio grietumo bausmi ri, kurios esm sudaro terminuotas statymo ir teismo nustatyt pareig (draudim ir pareigojim) taikymas nuteistajam. i bausm turt tapti ekonomika ir pakankamai efektyvia poveikio priemone asmenims, padariusiems baudiamuosius nusiengimus bei nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. 2. Laisvs apribojimas gali bti paskirtas tik tais atvejais, kai jis numatytas straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje. Teismas toki bausm taip pat gali paskirti, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisin gumo principui (BK 54 str. 3 dalis), skiriant velnesn, negu statymo numatyt, bausm (BK 62 str.) arba lygtinai atleidiant nuo laisvs atmimo bausms ir neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeiiant velnesne bausme (BK 77 ir 94 str.). 3. Laisvs apribojimo bausm gali bti skiriama nuo trij mnesi iki dvej met. Tokios bausms terminas skaiiuojamas mnesiais ir metais.
288
289
48 straipsnis
48 straipsnis
galiaisiais, senais ar kitais monmis, kuriems reikia pagalbos. Bet kuris teismo nustatomas pareigojimas turi bti kiek manoma konkretesnis, aikesnis ir vykdomas. pareigojimas tam tikru laiku bti namuose gali bti skiriamas bet kuriam nuteistajam. J skirdamas teismas turi nustatyti tiksl paros laik, pavyzdiui, nuo 22 vai. iki 7 vai, kuomet nuteistasis turi bti namuose. pareigojimas atlyginti nusikalstama veika padaryt turtin al ar jos dal arba toki al paalinti savo darbu gali bti skiriamas tik tam nuteistajam, kuris nusikalstama veika padar turtin al. Turtins alos dalies atlyginimas skiriamas tik tuo atveju, kai nusikalstam veik, kuria padaryta turtin ala, padar keli asmenys ir jiems solidariai priteistas alos atlyginimas. N u s i k a l s t a m a v e i k a p a d a r y t a t u r t i n a l a pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodio 23 d. nutarimo Nr. 23 Dl teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis" 9 punkt laikoma turtins, fizins ar moralins nusikaltimo pasekms, tiesiogiai kilusios i nusikalstamos kaltininko veikos". Ji apima kitas nusikalstamos veikos slygotas turtines pasekmes, pavyzdiui, ligoni kasos ilaidas nukentjusiajam gydyti, socialinio draudimo ilaidas dl nukentjusiojo nedarbingumo ir pan. pareigojimas pradti dirbti arba usiregistruoti darbo biroje, mokytis gali bti skiriamas tiktam nuteistajam, kuris nedirba ir nra usiregistravs darbo biroje arba nesimoko. pareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos gali bti skiriamas tik tam nuteistajam, kuris serga bent viena paminta liga ir pats sutinka gydytis. pareigojimas neatlygintinai idirbti iki 200 valand per teismo nustatyt, bet ne ilgesn kaip laisvs apribojimo laik sveikatos prieiros, globos ir rpybos staigose ar nevalstybinse organizacijose, besirpinaniose negaliaisiais, senais ar kitais monmis, kuriems reikia pagalbos, gali bti skiriamas bet kuriam nuteistajam. J skirdamas teismas nustato tik darbo valand skaii, o konkret darb parenka bausm vykdanti institucija - pataisos inspekcija. 8. Teismas vietoj vieno ar keli BK 48 str. 5 ir 6 dalyse nurodyt draudim ar pareigojim gali paskirti ir kitus baudiamajame statyme nenumatytus draudimus ar pareigojimus, pavyzdiui, pareigojim r pintis nukentjusiojo kiu, kol pastarasis gydosi ligoninje; draudim vartoti alkoholinius grimus; neprisiartinti ariau kaip 50 metr prie nukentjusiojo ar tam tikro objekto ir pan. statyme nenumatytus drau dimus ir pareigojimus teismas gali paskirti tik paties nuteistojo ar kit baudiamojo proceso dalyvi (pavyzdiui, prokuroro, nukentjusiojo) praymu, jeigu, teismo nuomone, tai daryt teigiam tak nuteistojo elgesiui. . , 290
9. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvs apribojimo bausm, gali nustatyti vien arba kelis tiek baudiamajame statyme numaty tus, tiek jame nenumatytus draudimus ir pareigojimus. Maksimalus teismo paskirt draudim ir pareigojim skaiius nenustatomas, ta iau jie turi bti tarpusavyje suderinami ir objektyviai vykdomi, pavyzdiui, negalima skirti pareigojimo bti namuose nuo 9 vai. iki 18 vai. kartu su pareigojimu dirbti arba mokytis, jei darbas arba moks las turi vykti tuo paiu metu ir pan. Teismas, parinkdamas draudim ir pareigojim ris bei nustatydamas j turin, atsivelgia kaltininko asmenybs poymius, kurie lemia jo pavojingum arba charakterizuoja asmenyb: ankstesnius teistumus, polink girtavim ir pan., vertybi n orientacij, elges nusikalstamos veikos metu ir po jos, nusikalsta mos veikos prieastis, ami, eimynin padt, darbingum, dirba m darb, sveikat ir pan. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodio 23 d. nutarimo Nr. 23 Dl teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis" 5 punktas). 10. Jeigu nuteistasis dl objektyvi prieasi negali vykdyti nu statyt pareigojim, teismas bausm vykdanios institucijos - patai sos inspekcijos teikimu gali atleisti j nuo bausms vietoj jos paskir damas io kodekso IX skyriuje numatyt baudiamojo poveikio prie mon (r. BK 6774 str. komentarus). Objektyviomis prieastimis, dl k u r i nuteist a s i s n e g a l i vykdyti n u s t a t y t p a r e i g o j i m , laikytini tokie atvejai, kai nuteistasis po nuosprendio siteisjimo tampa invalidu, suserga liga, sulaukia pensinio amiaus, ieina vaiko prieiros atostog, jei moteris - ntumo ir gimdymo atostog bei pan. ir dl i prieasi negali vykdyti nustatyt pareigojim arba j vykdymas tampa labai sudtingas pakankamai ilgam laikotarpiui. Ar prieast, dl kurios nuteistasis negali vykdyti pareigojim, pripainti objektyvia, sprendia teismas. 11. Kiekvienas nuteistas laisvs apribojimu, privalo nustatyta tvar ka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir pareigojimus. Toki atsi skaitym tvark ir periodikum, remiantis Bausmi vykdymo kodek su (toliau - ir BVK), nustato bausm vykdanti institucija - pataisos inspekcija. 12. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvs apribojimo bausm, i bausm jam keiiama aretu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles. Vengimu a t l i k t i l a i s v s a p r i b o j i m o bausm laikytinas nuteistajam nustatyt draudim paeidimas ar nesilaikymas, pareigo291
48-49 straipsniai
liendroji dalis, VII skyrius
49 straipsnis
jim nevykdymas, netinkamas draudim ar pareigojim laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir pareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka paeidimai ir pan. Vengimu atlikti laisvs apribojimo bausm nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar paeidia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo pareigojimus, paeidia atsiskaitymo tvark ar neatsiskaito dl objektyvi prieasi (r. io straipsnio komentaro 10 punkt) arba kit svarbi prieasi, pavyzdiui, ligos, ligonio slaugymo ir pan., taip pat pavieniai smulks, formals paeidimai. Ar asmuo vengia atlikti laisvs apribojimo bausm ir koki atsakomybs priemon taikyti, sprendia teismas bausm vykdanios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu. 13. Atleisti nuo laisvs apribojimo bausms prie termin galima tik dl ligos (BK 76 str), amnestijos (BK 78 str.) arba malons (BK 79 str.) tvarka. 14. Laisvs apribojimo bausms atlikimo tvark ir slygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas.
1. A r e t a s yra trumpalaikis laisvs atmimas, atliekamas arelinje. Areto esm sudaro trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomens, laikant j specialiai tam tikslui skirtose aretinse. i bausm turt tapti ekonomika ir pakankamai efektyvia poveikio prie mone asmenims, padariusiems baudiamuosius nusiengimus bei ne sunkius nusikaltimus. 2. Aretas gali bti paskirtas tik tais atvejais, kai jis numatytas straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje. Teismas toki bausm taip pat gali paskirti, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo prin cipui (BK 54 str. 3 dalis), skiriant velnesn, negu statymo numaty t, bausm (BK 62 str.) arba lygtinai atleidiant nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir pakeiiant neatliktos laisvs atmimo baus ms dal velnesne bausme (BK 77 ir 94 str.). 3. Trumpiausias areto laikas yra deimt par u baudiamj nu siengim ir penkiolika par u nusikaltim. Net ir tais atvejais, kai (eismas pagal BK 62 str. skiria velnesn, negu statymo numatyt, bausm, areto laikas negali bti trumpesnis nei deimt ar penkiolika par. Nordamas dar labiau velninti bausm, teismas tokiu atveju luri skirti velnesns ries bausm. Trumpesn nei minimal areto laik teismas gali paskirti tik pakeisdamas velnesnes bausmes are t pagal BK 65 str. taisykles. 4. Maksimalus areto laikas yra keturiasdeimt penkios paros u baudiamj nusiengim ir devyniasdeimt par u nusikaltim. i maksimali areto rib teismas negali viryti net tais atvejais, kai ski r i a galutin bausm u kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.) arba kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.). 5. Nepilnameiui, remiantis BK 90 str. 4 dalimi, aretas gali bti skiriamas nuo penki iki keturiasdeimt penki par. 6. Areto laikas u nusikalstam veik straipsnio sankcijoje nenu rodomas. J nustato, vadovaudamasis komentuojamo straipsnio 3 da limi arba BK 90 str. 4 dalimi, teismas, skirdamas toki bausm. Are to laikas skaiiuojamas paromis. Teismas, skirdamas areto bausm asmeniui, kuriam taikytas kardomasis kalinimas (sumimas), privalo j j skaityti paskirt bausm, prilygindamas vien kardomojo kalinimo (sumimo) arba priveriamosios medicinos priemons taikymo dien vienai areto parai (BK 66 str. ir 76 str.). 293
49 straipsnis. Aretas
1. Aret teismas skiria io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atve : jais. : ' i:' ' " " ' 2. Aretas yra trumpalaikis laisvs atmimas, atliekamas aretinje. Are to terminas skaiiuojamas paromis. 3. U nusikaltim nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdeimties par areto, u baudiamj nusiengim - nuo deimties iki keturiasdeimt penki par areto. 4. Areto laikas u nusikalstam veik straipsnio sankcijoje nenurodo mas. J nustato teismas, skirdamas bausm. 5. Jeigu paskirta iki keturiasdeimt penki par areto, teismas gali nustatyti atlikti j poilsio dienomis. Jeigu asmuo paeidia i areto atli kimo tvark, j teismas savo sprendimu gali pakeisti prastine areto atlikimo tvarka. 6. Aretas neskiriamas nioms moterims ir gali bti neskiriamas as menims, auginantiems vaik iki trej met, atsivelgiant vaiko intere sus. 292
49 straipsnis
49-50 straipsniai
7. Keiiant areto bausm laisvs atmimo bausm viena areto para prilyginama vienai laisvs atmimo dienai. Tuo tarpu keiiant kitas bausmes areto bausm vienai areto parai prilyginama dviej MGL dydio bauda; ei valand vieieji darbai; dviej dien lais vs apribojimas (BK 65 str.). 8. Jeigu aretas paskirtas iki 45 par, teismas gali nustatyti atlikti j poilsio dienomis. Poilsio dienomis pagal Darbo kodeks (Valstybs inios", 2002, Nr. 64-2569) laikomos sekmadienis ir kitos nedarbo die nos, veni dienos, taip pat atostog dienos. Jeigu asmuo paeidia areto, atliekamo poilsio dienomis, tvark, pavyzdiui, neatvyksta nu statytu laiku aretin, padaro administracin teiss paeidim ir pan., teismas aretins direktoriaus teikimu gali savo sprendimu pakeisti j prastin areto atlikimo tvark. 9. Areto bausm neskiriama nioms moterims. Joms teismas turt skirti straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje numatyt velnesn bausm. Jei straipsnio sankcijoje yra numatytas, be areto, tik laisvs atmimas, teismas turt svarstyti velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimo (BK 62 str.) ar paskirtos bausms vykdymo atidjimo (BK 75 str.) galimybes arba sprsti, ar laisvs atmimo bausms paskyrimas aikiai neprietaraut teisingumo principui (BK 54 str. 3 dalis). 10- Areto bausm gali bti neskiriama asmenims, auginantiems vaik iki trej met, atsivelgiant vaiko interesus. Asmeniu, aug i n a n i u v a i k i k i t r e j met, laikomas tvas, motina, tvai, tviai (jeigu jiems neapribota tv valdia), globjas (rpintojas) ir bet kuris asmuo, kuris faktikai augina vaik iki trej met. iems asmenims areto bausm gali bti neskiriama tik tuo atveju, jei to reikalauja vaiko interesai. Sprsdamas apie vaiko interesus teismas privalo vertinti, kaip pamintas asmuo vykdo savo pareig auklti vaik, rpintis jo aukljimu ir vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu; koki tak i pareig vykdymui turs paskirta bausm; kas rpinsis vaiku, jei bus paskirta areto bausm; kokia paminto asmens nuomon ir pan. Teismo sprendimas neskirti areto bausms turi bti motyvuotas. Teismas, prims sprendim neskirti areto bausms, turt parinkti straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje numatyt velnesn bausm. Jei straipsnio sankcijoje yra numatytas, be areto, tik laisvs atmimas, teismas turt skirti areto bausm ir sprsti, ar negalima nustatyti jos atlikim poilsio dienomis (BK 49 str. 5 dalis), arba svarstyti velnesns, negu staty294
mo numatyta, bausms skyrimo (BK 62 str.) ar paskirtos bausms vykdymo atidjimo (BK 75 str.) galimybes, arba sprsti, ar areto ir laisvs atmimo bausms paskyrimas aikiai neprietaraut teisingumo principui (BK 54 str. 3 dalis). 11. io straipsnio komentaro 9 ir 10 punktuose nurodytomis tai syklmis teismas vadovaujasi ir tais atvejais, kai areto bausm skiria ma pakeiiant vieuosius darbus (BK 46 str. 7 dalis), baud (BK 47 str. 7 dalis), laisvs apribojim (BK 48 str. 10 dalis) arba lygtinai atlei diant nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeiiant velnesne bausme (BK 77 str. ir 94 str.). 12. Atleisti nuo areto bausms prie termin galima tik dl ligos (BK 76 str.), amnestijos (BK 78 str.) arba malons (BK 79 str.) tvarka. 13. Areto bausms atlikimo tvark ir slygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas. 50 Straipsnis. Terminuotas laisvs atmimas 1. Terminuot laisvs atmim teismas skiria io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Bausms terminas skaiiuojamas metais, m nesiais ir dienomis. 2. Terminuoto laisvs atmimo bausm gali bti skiriama nuo trij mne si iki dvideimties met. Jeigu skiriama bausm pagal io kodekso 64 straipsn, kai neatlikus bausms padaromas naujas nusikaltimas, gali bti paskirta iki dvideimt penkeri met laisvs atmimo bausm. 3. Laisvs atmimo bausm nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, patai sos namuose ir kaljimuose. Bausms atlikimo viet parenka teismas, atsivelgdamas kaltininko asmenyb, padaryto nusikaltimo pobd ir pa vojingum. Laisvs atmimo bausms atlikimo tvark ir slygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas. 1. Terminuoto laisvs atmimo bausm yra nuteistojo izoliavimas (am tikram laikui nuo visuomens, laikant j specialiai tam skirtose pataisos staigose: atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kaljimuose. i bausm gali bti skiriama tik nusikaltim padariusiam asmeniui. 295
50 straipsnis
llcndroji dalis, VII skyrius
50 straipsnis
2. Terminuotas laisvs atmimas gali bti paskirtas tik tais atve jais, kai jis numatytas straipsnio, pagal kur kvalifikuojamas nusikalti mas, sankcijoje. 3. Trumpiausias laisvs atmimo terminas yra trys mnesiai. Net ir tais atvejais, kai teismas pagal BK 62 str. skiria velnesn, negu sta tymo sankcijoje numatyt minimali bausm, laisvs atmimas negali bti paskirtas trumpesniam kaip trij mnesi laikotarpiui. Nordamas dar labiau suvelninti bausm, teismas turi pereiti prie velnesns bausms ries. Laisvs atmimas trumpesniam kaip trij mnesi lai kotarpiui gali bti paskirtas tik BK 65 str. numatyt taisykli pagrindu pakeiiant kitas bausmes laisvs atmim. 4. Maksimalus laisvs atmimo terminas yra dvideimt met, ta iau teismas, skirdamas i bausm, negali viryti straipsnio, pagal kur kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje numatyto maksimalaus laisvs atmimo termino. io maksimalaus laisvs atmimo termino dvideimt met teismas negali viryti net tais atvejais, kai skiria galu tin bausm u kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.). Tuo tarpu skiriant toki bausm pagal BK 64 str., kai neatlikus bausms pada rytas naujas nusikaltimas, maksimalus jos terminas gali bti dvideimt penkeri metai. 5. Asmeniui, kuris padar nusikaltim neturdamas atuoniolikos met, terminuot laisvs atmim teismas gali skirti, jeigu yra pagrin das manyti, kad kitos ries bausmi nusikalstamiems nepilnameio polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padar sunk ar labai sunk nusikaltim. Skiriant nepilnameiui laisvs atmim, ios bausms minimum sudaro pus minimalios bausms, numatytos straipsnio, pagal kur kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje (apie tai plaiau r. BK 91 str. komentar). Laisvs atmimo bausm nepil nameiui negali viryti deimties met (BK 90 str. 5 dalis). i taisykl taikoma ir tuomet, kai straipsnio, pagal kur kvalifikuojamas nusikalti mas, sankcijos riba yra daugiau nei deimt met. 6. Paskyrs terminuot laisvs atmim teismas, remdamasis BK 75 str. arba 92 str., gali taikyti paskirtos bausms vykdymo atidjim. 7. Laisvs atmimo bausm nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kaljimuose. Pataisos staigos tarpusavyje skiria si nuteistj izoliacijos grietumu bei teisine padtimi. Maiausias izo liacijos laipsnis ir velniausia teisin padtis taikoma atvirose koloni296
|ose, o didiausias izoliacijos laipsnis ir grieiausia teisin padtis -kaljimuose. Bausms atlikimo viet parenka teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nustatydamas pataisos staigos r. Teismas, parinkdamas bausms atlikimo viet, atsivelgia kaltininko asmenyb ir padaryto nusikaltimo pobd bei pavojingum. Vertindamas kaltininko asmenyb teismas turi atsivelgti asmens ami, eimos padt ir socialinius ryius, isilavinim, sveikat, turim specialyb (profesij), ankstesnius teistumus, elges darbe ir buityje bei t. t. (apie tai plaiau r. BK 54 str. komentar). Vertindamas padaryto nusikaltimo pobd ir pavojingum teismas turi atsivelgti nusikaltimo pobd (smurtinis, turtinis ir pan.), kalts form ir r (tyia, neatsargumas ir t. t.), nusikaltimo pavojingum pagal BK 11 str. (apie tai plaiau r. BK 11 str. ir 54 str. komentarus). 8. Baudiamasis statymas nenustato griet ir formali kriterij, pagal kuriuos teismas parinkt pataisos staigos r. Btina turti ome nyje, kad pagrindin pataisos staigos ris yra pataisos namai. Baus ms atlikimas atvirose kolonijose skirtinas asmenims, padariusiems ne atsargius nusikaltimus, tyinius nesunkius nusikaltimus, pirm kart nuteistiems u tyinius apysunkius nusikaltimus ir pan. Bausms atli kimas kaljimuose skirtinas tik iimtiniais atvejais pilnameiams as menims, padariusiems tyinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Baudiamasis statymas nedraudia teismui paskirti dalies bausms at likim kaljime, pavyzdiui, trejus arba penkerius metus, po to perke liant nuteistj tolesniam bausms atlikimui pataisos namus. 9. Paymtina, kad Bausmi vykdymo kodeksas kai kuriais atvejais nustato nuteistj kategorijas, kurios laisvs atmimo bausm atlieka kaljimuose bei atvirose kolonijose (Bausmi vykdymo kodekso 83 ir 90 str.). ios nuostatos yra privalomos ir taikomos tik laisvs atmimo bausms vykdymo procese (pavyzdiui, perkeliant nuteistj i vienos ries pataisos staigos kit tolimesniam bausms atlikimui ir pan.), taiau teismas gali atsivelgti jas ir bausms skyrimo metu. 10. Laisvs atmimo bausms terminas skaiiuojamas metais, m nesiais ir dienomis. laisvs atmimo laik skaitomas kardomojo kalinimo (sumimo) bei priveriamosios medicinos priemons taikymo laikas (BK 66 str. ir 76 str. 3 dalis).
297
50-51 straipsniai
51 straipsnis
11. Atleisti nuo laisvs atmimo bausms prie termin galima dl ligos (BK 76 str), taikant lygtin atleidim nuo laisvs atmimo baus ms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakei tim velnesne bausme (BK 77 str.), amnestijos (BK 78 str.) ir malons (BK 79 str.) tvarka. 12. Laisvs atmimo bausms atlikimo tvark ir slygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas.
Respublikos Prezidento gyvyb (BK 115 str.), ksinimsi kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovo gyvyb (BK 116 str.), nuudym sunkinaniomis aplinkybmis (BK 129 str. 2 dalis), nusikalstam susivienijim sunkinaniomis aplinkybmis (BK 249 str. 2 ir 3 dalys), teroro akt sunkinaniomis aplinkybmis (BK 250 str. 4 dalis), orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame elfe ugrobim sunkinaniomis aplinkybmis (BK 251 str. 4 dalis). Be to, tokia bausm straipsni sankcijose visais atvejais numatyta kaip alternatyva terminuotam laisvs atmimui. 3. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm nuteistieji atlieka ka ljime. Pirmuosius deimt met laisvs atmimo iki gyvos galvos baus ms atlik nuteistieji statym nustatytais atvejais ir tvarka gali bti perkelti pataisos namus. Nuteistj laisvs atmimu iki gyvos gal vos, atlikusi pirmuosius deimt met bausms, perklimo pataisos namus atvejus ir tvark numato Bausmi vykdymo kodekso 165 str. 2 dalis, pagal kuri sprendim dl perklimo priima apylinks teismas kaljimo administracijos teikimu, atsivelgdamas nuteistojo elges bausms atlikimo metu bei saugumo reikalavimus. 4. Jeigu baudiamajame statyme numatyta galimyb velninti lais vs atmimo iki gyvos galvos bausm, suvelnintos laisvs atmimo bausms terminas negali bti trumpesnis negu dvideimt penkeri me tai. BK numatytos laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms velni nimo galimybs: 1) amnestija (BK 78 str.); 2) malon (BK 79 str). Tiek Seimas amnestijos aktu, tiek Respublikos Prezidentas dekretu dl malons suteikimo, velnindami laisvs atmim iki gyvos galvos, gali i bausm tik pakeisti terminuot laisvs atmim. Be to, toks laisvs atmimas negali bti trumpesnis negu dvideimt penkeri me tai. dvideimt penkeri met termin skaitomas kardomojo kalini mo (sumimo) laikas (BK 66 str.), priveriamosios medicinos priemo ns taikymo laikas (BK 76 str. 3 dalis) bei laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms metu atliktas laikas. 5. Teismas, skirdamas bausm u kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.) arba kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.), o u vien nusikaltim paskirtas laisvs atmimas iki gyvos galvos, subendrindamas galutin bausm gali taikyti tik baus mi apmim. 6. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms atlikimo tvark ir slygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas. 299
51 Straipsnis. Laisvs atmimas iki gyvos
vos gal
1. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm teismas skiria io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Jeigu baudiamasis statymas numato galimyb velninti laisvs atmi mo iki gyvos galvos bausm, suvelnintos laisvs atmimo bausms termi nas negali bti trumpesnis negu dvideimt penkeri metai. 3. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm nuteistieji atlieka kaljime. Pirmuosius deimt met laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms atlik nuteistieji statym nustatytais atvejais ir tvarka gali bti perkelti patai sos namus. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms atlikimo tvark ir
slygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas. (Lietuvos Respublikos 2003 m.
balandio 10 d. statymo Nr. 1X-1495, sigal. 2003 m. gegus I d. (in.. 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm yra nuteistojo izolia vimas nuo visuomens neribotam laikui, laikant j specialiai tam skir tose pataisos staigose. i bausm gali bti skiriama tik labai sunk nusikaltim padariusiam asmeniui. BK 90 str. nenumatyta ios baus ms skyrimo nepilnameiams galimyb. Be to, remiantis humanizmo principu, i bausm neturt bti skiriama ir ribotai pakaltinamam asmeniui (apie tai plaiau ir. BK 18 str. komentar). 2. Laisvs atmimas iki gyvos galvos gali bti paskirtas tik tais atvejais, kai jis numatytas straipsnio, pagal kur kvalifikuojamas nusi kaltimas, sankcijoje. Laisvs atmimas iki gyvos galvos yra pati grie iausia bausm, todl ji numatyta tik 11 straipsni sankcijose: u ge nocid (BK 99 str.), tarptautins teiss draudiam elges su monmis (BK 100 str.), tarptautins humanitarins teiss saugom asmen u dym (BK 101 str.), agresij (BK 110 str.), draudiam karo atak sun kinaniomis aplinkybmis (BK 111 str. 2 dalis), ksinimsi Lietuvos 298
52 straipsnis
U c n d r o j i dalis, VII skyrius
5253 straipsniai
52 Straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas 1. Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausm, u draudia juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla ar pareigoja uda ryti tam tikr juridinio asmens padalin. 2. Juridinio asmens veikla gali boti apribota nuo vieneri iki penkeri met. ios bausms terminas skaiiuojamas metais ir mnesiais. 1. Juridinio asmens veiklos apribojimas yra bausm, taikoma juri diniams asmenims. ios bausms esm sudaro terminuotas draudimas verstis tam tikra veikla arba pareigojimas udaryti tam tikr juridi nio asmens padalin. 2. D r a u d i m a s v e r s t i s t a m t i k r a v e i k l a yra termi nuotas udraudimas usiimti tam tikros ries veikla, kuria faktikai usiima juridinis asmuo, pavyzdiui, prekyba ginklais, vaist gamyba ir pan. Jei juridiniam asmeniui udraudiama usiimti tam tikra veik la, kuriai btinas leidimas (licencija), atitinkamos valstybs ar savi valdybi institucijos, staigos, kitos staigos ar organizacijos, galio tos iduoti leidimus (licencijas), privalo panaikinti iduotus leidimus (licencijas) tos ries veiklai. 3. p a r e i g o j i m a s u d a r y t i t a m t i k r j u r i d i n i o a s m e n s p a d a l i n yra terminuotas juridinio asmens filialo, atstovybs ar kito padalinio veiklos nutraukimas (udarymas). Juridinio asmens filialas pagal CK 2.53 str. yra struktrinis juridi nio asmens padalinys, turintis savo buvein ir atliekantis visas arba dal juridinio asmens funkcij. Juridinio asmens atstovyb pagal CK 2.56 str. yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buvein ir tu rintis teis atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, suda ryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vyk dyti eksporto ir importo operacijas, taiau tik tarp juridini usienio asmen ar kit organizacij, steigusi atstovyb, taip pat su ja susi jusi moni, staig ar organizacij ir atstovybs. Nei filialas, nei atstovyb nra juridinis asmuo. Kitu juridinio asmens padaliniu laiky tini skyrius, departamentas, tarnyba ir pan., atliekantys bent dal juri dinio asmens funkcij. Tokia bausm negali bti taikoma juridinio as mens vidin veikl utikrinantiems ar su ja susijusiems padaliniams, pavyzdiui, buhalterijai, sekretoriatui ir pan. Esant pagrindui, taikytina juridinio asmens likvidavimo bausm (apie tai r. BK 53 str. komentara). .. 300
4. Teismas, skirdamas i bausm, nuosprendyje turi konkreiai vardinti veiklos, kuria udraudia usiimti, r arba padalin, kur pareigojama udaryti. 5. Juridinio asmens veiklos apribojimas gali bti skiriamas nuo vieneri iki penkeri met. Bausms terminas skaiiuojamas mnesiais ir metais. 6. Atleisti juridin asmen nuo veiklos apribojimo prie termin ga lima tik amnestijos (BK 78 str.) arba malons (BK 79 str.) tvarka. 7. Juridinio asmens veiklos apribojimo bausms atlikimo tvark ir slygas nustato Bausmi vykdymo kodeksas. 53 Straipsnis- Juridinio asmens likvidavimas Teismas, skirdamas juridinio asmens likvidavimo bausm, pareigoja juridin asmen per teismo nustatyt termin nutraukti vis kin, komercin, finansin ar profesin veikl ir udaryti visus juridinio asmens padalinius. 1. Juridinio asmens likvidavimas yra grieiausia bausm, taikoma juridiniams asmenims. ios bausms esm sudaro pareigojimas per teismo nustatyt termin nutraukti vis kin, komercin, finansin ar profesin veikl ir udaryti visus juridinio asmens padalinius. 2. Juridinio asmens likvidavimas sukelia rimt padarini ne tik jo savininkui, bet ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, pavyzdiui, darbuotojams, kurie turi bti atleisti i darbo, kredito riams, skolininkams, partneriams ir pan., todl teismas toki bausm lurt skirti tik iimtiniais atvejais, kai juridinis asmuo sistemingai daro nusikalstamas veikas, veikia kaip priedanga nusikalstamoms vei koms ir pan. 3. Teismas, skirdamas toki bausm, privalo nustatyti termin, per kur turi bti likviduotas juridinis asmuo. Nustatydamas termin teismas privalo atsivelgti juridinio asmens vykdomos veiklos ris, juridinio asmens dyd bei darbuotoj skaii ir pan. 4. Juridinio asmens likvidavimo bausms atlikimo tvark ir sly gas nustato Bausmi vykdymo kodeksas. 301
Bendroji dalis, I II skyrius V
54 straipsnis
Bendroji dalis, VIII skyrius
54 straipsnis
VIII SKYRIUS
(54-66 straipsniai)
BAUSMS SKYRIMAS
54 Straipsnis. Bendrieji bausms skyrimo pagrindai
1. Teismas skiria bausm pagal io kodekso specialiosios dalies straips nio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcij laikydamasis io kodekso bendrosios dalies nuostat. 2. Skirdamas bausm, teismas atsivelgia j: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 5) kaltininko asmenyb; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik fortn ir r; 7) atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes. 3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausms pa skirtimi, gali motyvuotai paskirti velnesn bausm. 1. Bausms skyrimas yra iimtin teismo kompetencija. Tai viena i sudtingiausi ir svarbiausi baudiamojo statymo gyvendinimo stadij, kuri bt galima apibrti kaip tam tikr proces, kai teismas parenka konkrei baudiamajame statyme numatyt prievartos priemon asmeniui, pripaintam kaltu konkreios nusikalstamos veikos padarymu. ioje stadijoje pagrindinis teismo udavinys - remiantis statymu visapusikai bei objektyviai itirti baudiamosios bylos mediag ir priimti teist, pagrst ir teising nuosprend. statym leidjo tvirtinti bendrieji bausms skyrimo pagrindai - viena i svarbiausi teisto, pagrsto ir teisingo nubaudimo garantij. J buvimas atspindi nuostat, kad bausm turi bti individualizuota ir paskirta atsivelgiant baudiamojo statymo reikalavimus.
2. Bendruosius bausms skyrimo pagrindus galima suskirstyti kelet grupi: 1) nuostatas, nurodanias, kad skiriama bausm turi atitikti statymo reikalavimus; 2) nuostatas, skirtas bausmei individua lizuoti; 3) nuostatas, tvirtinanias teisingumo principo virenyb. 3. Pirmoji grup sujungia nuostatas, nurodanias, kad skiriama bausm turi atitikti baudiamojo statymo reikalavimus: a) bausm gali bti paskirta tik asmenims, pripaintiems kaltais dl nusikalstamos vei kos padarymo; b) teismas skiria bausm pagal BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatanio atsakomyb u padaryt nusikaltim ar bau diamj nusiengim, sankcijoje nurodytas ribas; c) teismas, skirda mas bausm, vadovaujasi BK Bendrosios dalies nuostatomis. 4. Pabrtina, kad bausms diferencijavimo galimybs yra nustaty tos paiame baudiamajame statyme, pagal padarytos nusikalstamos veikos pobd. Pavyzdiui, BK 11 str. nurodo, kokie nusikaltimai yra nesunks, apysunkiai, sunks ar labai sunks, o BK 12 str. - kokios nusikalstamos veikos yra baudiamieji nusiengimai (apie tai plaiau r. BK 11, 12 str. komentarus). Teismas privalo pagal statyme nusta tytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties poymius juridikai vertinti veik, nurodyti ati tinkam BK straipsn, kuriame yra numatyti jos poymiai. Tai yra viena svarbiausi tinkamos bausms paskyrimo slyg, kadangi tik padary tai veikai pritaikyta baudiamojo statymo normos sankcija nustato, kokios ries ir kokio dydio bausm gali bti skiriama u tos nusikals tamos veikos padarym. Pagal baudiamj statym sankcija yra sta tyme numatytos bausms skyrimo riba, nes teismas neturi teiss pa skirti joje nenumatytos ries bausms bei perengti joje numatyto maksimalaus laisvs atmimo bausms dydio. Paymtina, kad mini malius ir maksimalius kit bausmi dydius (tarp j ir laisvs atmimo bausms ribas, kai ji skiriama vadovaujantis nusikaltim ir nuospren di sutapties taisyklmis) nustato BK Bendroji dalis. ios taisykls iimt sudaro tik juridiniams asmenims skiriamos bausms, kurios BK Specialiosios dalies straipsni sankcijose nenurodomos. Teismas, skir damas bausm juridiniam asmeniui, vadovaujasi BK 43 str. 1 dalyje nustatytu bausmi srau (r. BK 43 str. komentar). 5. Skirdamas bausm, teismas vadovaujasi dviej ri baudia mosios teiss normomis: Specialiosios dalies straipsnio sankcija ir Bendrosios dalies normomis, detalizuojaniomis sankcijos taikym. BK Bendrojoje dalyje pateikta bausms svoka, nurodyta jos paskirtis, numatytos bausmi sistemos, apibrtas atskir ri bausmi turi303
302
54 straipsnis 54 straipsnis i dalis. VIII skyrius
nys, nustatyti minimalus ir maksimals j dydiai ir reglamentuojami j skyrimo bei kiti su bausme susij klausimai, pavyzdiui, maksimalus skiriam bausmi skaiius ir pan. Taigi sprsdamas bausms ries ir jos dydio parinkimo klausimus teismas remiasi Specialiosios dalies sankcija ir atsivelgia Bendrosios dalies norm reikalavimus. 6. Antr reikalavim grup sudaro nuostatos, skirtos bausmei individualizuoti: skirdamas bausm teismas atsivelgia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn, kalts form ir r, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadij, kaltininko asmenyb, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r, atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2003 m. birelio 20 d. nutarimo Nr. 40 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanias nuosprendi suraym" 3.1.12 punkte akcentuojama, kad Motyvuodamas konkrei bausm teismas nuosprendyje aprao byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, vertina kiekvienos j reikm ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausms r ir dyd. Be to, motyvuodamas bausm nepilnameiui, teismas nuosprendyje nurodo, koki tak bausmei turi BK 91 str. 2 d. nurodytos aplinkybs" (Teism praktika", 2003, Nr. 19, p. 206). Pabrtina, kad, skirdamas bausm, teismas neatsivelgia tokias aplinkybes, kurios statyme numatytos kaip nusikalstamos veikos poymis ir panaudotos ios veikos kvalifikavimui. 7. Konkretaus n u s i k a l t i m o ar b a u d i a m o j o n u s i e n g i m o p a v o j i n g u m o l a i p s n i s kiekvienoje byloje paaikja ianalizavus padaryto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties poymius. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn lemia lyginamasis ksinimosi objekto ir dalyko vertingumas, vienari al dydis, kalts laipsnis, nusikaltimo padarymo vieta, laikas ir kt. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodio 23 d. nutarime Nr. 23 Dl teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis" paymjo, kad vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsn teismas atsivelgia ksinimosi dalyko vertingum, nusikaltimo padarymo bd, laik, viet, panaudotus rankius ar priemones nusikaltimui padaryti, padarytos alos dyd ir mast, bendrininkavimo form, nusikaltimo tikslus ir motyvus (Teism praktika", 1999, Nr. 12, p. 381-389).
8.Nusikaltimo sudtis -teisinis nusikaltimo apibdinimas, kuriame tvirtinti nusikaltimo esm, pobd ir pavojingum atskleidiantys poymiai (apie tai plaiau ir. BK 11 str. komentar). Baudiamojo nusiengimo sudtis - teisinis baudiamojo nusiengimo apibdinimas, kuriame tvirtinti baudiamojo nusiengimo esm, pobd ir pavojingum atskleidiantys poymiai (apie tai plaiau r. BK 12 str. komentar). 9. Bausm gali bti paskirta tik asmenims, pripaintiems kaltais dl nusikalstamos veikos padarymo, todl teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, pirmiausia inagrinja visus rodymus bei isprendia klausim, ar kaltinamasis kaltas dl baudiamajame statyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir turi bti nubaustas. Kiekvienu konkreiu atveju teismas turi nustatyti psichin asmens santyk su daroma nusikalstama veika ir padariniais. i nustatyt aplinkybi svarba akcentuojama ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartyse. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus trij teisj kolegijos 2001 m. gruodio 4 d. nutartis (Teism praktika", Nr. 17, p. 258). BK 14, 15 ir 16 str. apibria konkreias kalts formas, j ris (apie tai plaiau ir. BK 14, 15, 16 str. komentarus). Pabrtina, kad bausms skyrimui reikmingos ne tik BK Bendrojoje dalyje nurodytos kalts formos (tyia ir neatsargumas), rys (tiesiogin ir netiesiogin tyia, nusikalstamas pasitikjimas ir nerpestingumas), bet ir baudiamosios teiss doktrinoje bei teism praktikoje iskiriamos statyme nenumatytos tyios rys: staigioji tyia, i anksto apgalvota tyia, apibrta (konkretizuota) ir neapibrta (nekonkretizuota) tyia. statym leidjas ir teism praktika tyines veikas laiko pavojingesnmis. Be to, padarytos veikos kalts forma ir ris taip pat apibdina ir nusikalstamos veikos subjekt, parodo jo pavojingum (pavyzdiui, atsivelgiant, ar asmuo veik dl staiga kilusios tyios, ar jis i anksto kruopiai rengsi padaryti nusikalstam veik, bausms dydis u toki pai, panaiomis aplinkybmis padaryt vagyst gali bti nevienodas). 10. Padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai - labai svarbios sudedamosios nusikalstamo elgesio mechanizmo dalys, atskleidianios subjektyvij veikos pus. Jie yra mogaus veiklos stimulai, susij su individo poreiki tenkinimu. Vertindamas asmens, padariusio nusikalstam veik motyvus ir tikslus, teismas turt atsivelgti ir j formavimosi aplinkybes. Danai motyvai ir tikslai bna nusikalstamo elgesio kaip reakcijos kaltininkui nepalanki socialin aplink, 305
304
54 straipsnis
54 straipsnis
iraika (pavyzdiui, svetimo turto pasisavinimo motyvai susiformuoja dl skurdo; nuudymo motyvai susiformuoja kaip reakcija nuolatin asmens orumo eminim ir pan.). 11. M o t y v a s yra pagrindinis individo elges apibdinantis veiksnys, suprantamas kaip asmen supanios realybs atspindys, ska tinantis jo veik ir orientuojantis j patenkinti konkreius poreikius. Nusikalstamo elgesio motyvas apskritai apibdinamas kaip dl socia lins aplinkos ir asmens gyvenimo patirties susiformavusi paskata, kuri yra vidin, tiesiogin nusikalstamo elgesio prieastis ir ireikia asmenin poir tai, k yra orientuota nusikalstama veika. Kitaip tariant, nusikalstamos veikos padarymo motyvas - suvoktos vidins paskatos, kurios nulemia asmens pasiryim padaryti nusikalstam veik. Nusikalstamos veikos padarymo motyvai pagal visuomenin ver tingum gali bti skirstomi pozityvius (noras padti vargstaniam), neutralius (draugyst), negatyvius (savanaudikumas). Motyvai i es ms lemia tik bendr veikos krypt, tiksl, taiau tai, kaip to tikslo siekiama, priklauso nuo daugelio aplinkybi. 12. T i k s l a s - asmens sivaizduojami objektyvios tikrovs pasi keitimai, kurie turi atsirasti padarius nusikalstam veik. Tarp motyvo ir tikslo egzistuoja glaudus vidinis ryys. Motyvas ir tikslas turi ta kos tyios ir jos kryptingumo susiformavimui, taiau jie netraukiami tyios turin (apie tai plaiau ir. BK 15 str. komentar). 13. Skirdamas bausm, teismas atsivelgia ir nusikalstamos vei kos padarymo stadij. statym leidjas skirtingai vertina rengimsi ar pasiksinim padaryti nusikaltim ir pabaigt nusikalstam veik (apie tai plaiau ir. BK 21, 22 ir 57 str. komentarus). Skirtingas vertinimas pirmiausia atsispindi veikos kvalifikavimo, o po to - ir baus ms skyrimo procese. U rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikals tam veik gali bti paskirta velnesn negu u pabaigt nusikalstam veik numatyta bausm (r. BK 62 str. komentar). 14. Nusikaltimo (baudiamojo nusiengimo) pavojingumo pobdis ir laipsnis priklauso ir nuo kaltininko asmenybs. Skirdamas bausm, teis mas turi atkreipti dmes, kad kaltininkas yra ne tik nusikalstamos veikos subjektas, bet ir nubaudimo objektas. Vertindamas kaltj asmen kaip nusikalstamos veikos subjekt, t. y. pakaltinam, statyme nustatyto am iaus sulaukus mog, kalt dl nusikaltimo padarymo, teismas pirmiau sia nustato poymius, pagal kuriuos jo padaryta nusikalstama veika ver tinama ir kvalifikuojama. Vertindamas teisiamj kaip nubaudimo objekt, 306
teismas vertina ir daugel statyme nenumatyt individo poymi: socialin asmenybs vaidmen ir ryius, vertybines orientacijas, psichologines savybes, artimiausi aplink, kurios poveikio jis negaljo gyvenime ivengti, kaltininko elges iki nusikalstamos veikos ir 1.1. Individualizuojant bausm ne maiau svarbus ir asmenybs savybi bei nusikalstamos veikos situacinio momento santykis. Skirdamas bausm, teismas gali atsivelgti kitus asmenyb charakterizuojanius poymius: ami, eimynin padt, isilavinim, sveikatos bkl ir pan. Taiau remdamasis vien iais poymiais teismas negali grietinti bausms kaltininkui. Baudiamojoje byloje surinkt duomen apie kaltininko asmenyb visuma turi bti pakankama, kad teismas galt isiaikinti, ar asmuo nusikalto atsitiktinai, nepalankiai susidarius situacijai, ar nusikalstama veika yra dsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas negali skirti u t pai veik vienodos bausms asmeniui, kuris charakterizuojamas teigiamai, o nusikaltim padar atsitiktinai, nepalankiai susiklosius situacijai, ir asmeniui, padariusiam nusikalstam veik dl susiformavusios neigiamos asmenybs orientacijos, nes jis pats aktyviai ieko galimybi nusikalsti. 15. statym leidjas pareigoja teism grups asmen padaryt nusikaltim ar baudiamj nusiengim atveju atsivelgti asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r. Bendrininkavimo formos yra bendrinink grup, organizuota grup ir nusikalstamas susivienijimas (apie tai plaiau r. BK 24, 25 str. komentarus). Asmens vaidmuo nusikalstamoje veikoje bna skirtingas - nuo eilinio nusikalstamos veikos vykdytojo, kurstytojo ar padjjo iki grups organizatoriaus. Kaltininko indlis darant nusikaltim taip pat gali bti labai skirtingas: jis gali bti labai aktyvus rengiant nusikaltim (surado ginkl, subr grup ir pan.), pasiksinimo stadijoje (usispyrusiai siek tikslo, nepais spjim ir pan.), baigdamas pradt nusikaltim (aktyviai dalyvauja darant nusikalstamus veiksmus, tyiojasi i aukos ir pan.) arba labai pasyvus visose nusikaltimo darymo stadijose. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij teisj kolegija 2002 m. spalio 8 d. (Baudiamoji byla Nr. 2K-677/2002) nutartyje konstatavo, kad keli asmen veiklos bendrumas gali pasireikti dviem formomis: pirma, kad visi bendrininkai visikai ar i dalies realizuoja padaromo nusikaltimo objektyviuosius poymius (paprastas bendrininkavimas), antra, kad tik kai kurie nusikalstamos veikos dalyviai padaro veikas, kurios sudaro statyme numatytos nusikalstamos veikos objektyvij pus. Antruoju atveju kai kurie bendrininkai padaro veikas, kurios neeina daromo nusikaltimo objektyvij pus, taiau 307
54 straipsnis
54 straipsnis
j padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltim (sudtinis bendrininkavimas)" (Teism praktika", 2002, Nr. 18, p. 104-105). BK 24 str. vardija toki asmen ris ir pateikia j darom veik sra. Todl, skirdamas bausm, teismas turt atsivelgti, kok konkret vaidmen kaltininkas atliko bendrinink grupje, koks jo indlis darant nusikalstam veik, elgesys nusikalstamos veikos darymo metu. Jeigu bendrininkavimas baudiamajame statyme numatytas kaip nusikalstam veik kvalifikuojantis poymis, jis sudaro btinj tos nusikalstamos veikos sudties poym ir bausm skiriama pagal atitinkamo BK Specialiosios dalies straipsn ir jo dal. Kitais atvejais bendrininkavimas gali bti teismo pripaintas atsakomyb sunkinania aplinkybe, dl kurios teisiamajam gali bti paskirta grietesn bausm. 16. Individualizuodamas bausm teismas privalo atsivelgti visas atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes {apie tai pla iau r. BK 59, 60 str. komentarus). 17. Kiekvienas nusikalts asmuo turi teis teising bausm. Tai viena i principini BK nuostat, kuria siekiama subalansuoti, sude rinti statyminius apribojimus ir teisino diskrecij, vertinant konkreias bylos aplinkybes. Skirdamas bausm, teismas ne tik vykdo statymo reikalavimus atsivelgti nusikalstamos veikos sunkum bei kaltinin ko asmenyb, bet ir ireikia nuomon apie padaryt veik bei kaltj asmen. Todl statyme tvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sank cijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausms paskirtimi gali motyvuo tai paskirti velnesn bausm. Tai reikia, kad teismas, vertins vei kos pavojingum bei visas kitas bylos aplinkybes, nepaeisdamas as men lygybs prie statym principo ir padars ivad, jog kaltinin kui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta velniausioji bausm nra teisinga, gali motyvuotai skirti velnesn, negu statymo numa tyt, bausm. i taisykl i dalies koreguoja bausms skyrimui skirt norm turin, kai konkreioje byloje kaltininkui btina nustatyti kito kias, individualizuotas bausms ribas. Pabrtina, kad teisingumo prin cipas taikomas vadovaujantis ne vien konkrei BK 41 ir komentuoja mo straipsni nuostat turiniu, bet ir atskleidiant platesn BK teisin kontekst. Aikindamasis statymo nuostatas dl konkreios bausms skyrimo, teismas pirmiausia turi atkreipti dmes jose ireikt bei akivaizdiai pateikt statym leidjo vali, ir btent toki, kokiaji yra pateikta paodiniame tekste ir prasminiame baudiamojo statymo kon tekste (apie tai plaiau r. BK 41 str. komentar). 308
18. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2003 m. birelio 20 d. nutarime Nr. 40 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo proceso ko dekso nuostatas, reglamentuojanias nuosprendio suraym" iaiki no teismams, kad taikyti komentuojamo straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tada, kai nra BK 62 straipsnyje nurodyt pagrind. Taiky damas velnesns, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausms pa skyrim (BK 54 str. 3 dalis), teisinas turi nurodyti, kokios yra iimtins aplinkybs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas iam asmeniui u ios nusikalstamos veikos padarym aikiai prieta raut teisingumo principui" (Teism praktika", 2003, Nr. 19, p. 206). 19. Pabrtina, kad juridinis asmuo atsako tik u tas nusikalstamas veikas, u kuri padarym BK Specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens baudiamoji atsakomyb. Todl skirdamas bausm juridiniam asmeniui teismas vadovaujasi BK Specialiosios dalies straipsnio, nu statanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, ir Bendrosios dalies nuostatomis. 20. Skirdamas bausm juridiniam asmeniui, teismas taip pat turt atsivelgti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn, t. y. ksinimosi dalyko vertingum, nusikalstamos veikos padarymo bd, laik, viet, padarytos alos dyd, tikslus bei motyvus ir pan. Btinoji baudiamosios atsakomybs slyga yra juridinio asmens kalt. Sprs damas tokio asmens kalts klausimus, teisinas turt nustatyti jo po zicij: ar paeisdamas baudiamuosius statymus buvo ydingai nusi stats ginam vertybi atvilgiu, ar turjo galimyb elgtis teistai, bet pasirinko neteist elgesio variant, ar pakankamai atidiai ir rpestin gai priirjo bei kontroliavo savo darbuotojus ir pan. Kartu teismas atsivelgia nusikalstamos veikos stadij, atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes ir kt. 21. Juridinio asmens kaip nusikalstamos veikos subjekto ypatumai nulemia bausmi ris, kurios gali bti skiriamos juridiniam asmeniui u padaryt nusikalstam veik: bauda, juridinio asmens veiklos apri bojimas, juridinio asmens likvidavimas (apie tai plaiau r. BK 43 str. komentar). 22. BK 20 str. 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens baudiamoji atsakomyb nepaalina fizinio asmens, kuris padar, organizavo, kurst arba padjo padaryti nusikalstam veik, baudiamosios atsakomy bs, todl pastarajam bausm skiriama vadovaujantis bendraisiais bausms skyrimo pagrindais. 309
55 straipsnis
55 straipsnis
55 straipsnis. Bausms skyrimas asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim Asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvs atmimo bausm, teismas privalo motyvuoti savo sprendim. 1. Bausmi skyrimo politika turi bti orientuota danesn su lais vs atmimu nesusijusi bausmi taikym. Asmenys, teisiami pirm kart u nusikalstamas veikas, kuri pavojingumas nra didelis, pa prastai nebna baudiami laisvs atmimu ir izoliuojami nuo visuome ns. Atsivelgiant tai, komentuojamame straipsnyje numatyta pareiga asmenims, pirm kart teisiamiems u nesunk ar apysunk tyin nusi kaltim, paprastai skirti su laisvs atmimu nesusijusias bausmes. 2. Komentuojamo straipsnio nuostatos taikomos, jei nustatomos ios trys slygos: 1) asmuo padar nesunk ar apysunk tyin nusikaltim; 2) u padaryt nusikalstam veik asmuo teisiamas pirm kart; 3) straipsnio sankcijoje, pagal kur asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvs atmimo bausmmis yra numatytos bausms, nesusijusios su laisvs atmimu. 3.Apie nesunk, a p y s u n k t y i n n u s i k a l t i m r. BK U str. komentar. Straipsnio nuostatos taikytinos, jei asmuo viena veika padar vien nusikaltim arba padaryta veika laikytina paviene nusikalstama veika (tstins, trunkamosios nusikalstamos veikos). Skirtingai nei senojo BK nuostatose, iame kodekse nebenumatoma, kad pakartotinis tapai nusikalstam veik padarymas laikomas paviene nusikalstama veika. 4. Asmuo laikytinas t e i s i a m u p i r m k a r t , jei: 1) dl savo padarytos nusikalstamos veikos traukiamas baudia mojon atsakomybn pirm kart; 2) dl anksiau padaryto baudiamojo nusiengimo asmuo buvo nuteistas ir atliko bausm; 3) dl anksiau padaryto nusikaltimo buvo nuteistas, atliko baus m ir jo teistumas inyko ar panaikintas; 4) buvo nuteistas u ankstesns nusikalstamos veikos padarym, taiau pritaikius amnestij arba suteikus malon atleistas nuo visos 310
ankstesniu nuosprendiu paskirtos bausms (ir jo teistumas inyko ar buvo panaikintas); 5) dl anksiau padarytos nusikalstamos veikos atleistas nuo baudiamosios atsakomybs: - remiantis BK 36, 37, 39, 39', 93 str. numatytais pagrindais (r. i straipsni komentarus); - pagal BK 40 str., jei per vienerius metus nepadar naujos nusi kalstamos veikos (r. BK 40 str. komentar); - pagal BK 38 str., jei per vienerius metus nepadar naujos nusi kalstamos veikos ir vykd teismo patvirtint susitarim dl a los atlyginimo slyg ir tvarkos {r. BK 38 str. komentar). 5. Nors BK tiesiogiai nenumatyta, rekomenduotina apsvarstyti ga limyb skirti su laisvs atmimu nesusijusias bausmes ir tais atvejais, kai asmuo padaro kelis nesunkius ar apysunkius tyinius nusikalti mus, taiau viena veika (idealioji nusikaltim sutaptis) arba naujas nusikaltimas nra susijs su anksiau padaryta veika ir kokybikai yra kitokio pobdio, pavyzdiui, skiriasi veik objektai, kalts formos ir pan. (asmuo neteistai atima laisv (BK 146 str.), o vliau dar melagin gai pranea apie nebt nusikaltim (BK 236 str.) ir pan.). 6. Treioji slyga - straipsnio sankcijoje, pagal kur asmuo teisia mas, alternatyviai su laisvs atmimo bausmmis turi bti numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, nra expressis verbis vardin ta komentuojamame straipsnyje. Kita vertus, sistemikai aikinant BK, i slyga turi bti nustatyta, nes jei straipsnio sankcijoje yra numaty tos tik bausms, nesusijusios su laisvs atmimu (pavyzdiui, BK 177 str. numatyta, kad asmuo, kuris trukdo profesini sjung veiklai, baudiamas teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu, bauda arba laisvs apribojimu), teismas privalo, nesiremda mas BK 55 str., u toki veik padarym skirti tik su laisvs atmimu nesusijusi bausm. Jei straipsnio sankcija numato tik laisvs atmi mo bausm, pavyzdiui, u kolaboravim (BK 120 str.), skirti bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, galima tik nustaius velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimo slygas (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar) arba kai straipsnio sankcijoje numatytos baus ms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui (apie tai plaiau r. BK 54 str. komentar). 7. Su l a i s v s atmimu n e s u s i j u s i bausm-bausm, kurios turinyje nenumatytas laisvs atmimas. Tokia bausm yra vie j teisi atmimas, teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam 311
T? I
5556 straipsniai
56 straipsnis
tikra veikla atmimas, vieieji darbai, bauda ir laisvs apribojimas. Pagal straipsn prie nesusijusi su laisvs atmimu bausmi rekomenduotina priskirti ir aret. 8. statyme vartojama svoka paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes" reikia, kad statym leidjas tipine bausme u nesunkaus ar apysunkio tyinio nusikaltimo padarym laiko su laisvs atmimu nesusijusi bausm. Btent tokios bausms paskyri mas paprastai leidia gyvendinti bausms paskirt (tikslus). Atsivel giant tai, komentuojamo straipsnio nuostatos laikytinos specialija norma BK 61 str. atvilgiu (bausms skyrimas, kai yra atsakomyb lengvinani ir (ar) sunkinani aplinkybi) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausms ries parinkimas. Tik iskirtiniais, netipikais at vejais, nustaius atsakomyb sunkinanias aplinkybes, tikslinga skirti laisvs atmimo bausm. 9. Jei nusprendiama skirti laisvs atmimo bausm, teismas turi motyvuoti savo sprendim. Motyvai turi bti aiks ir konkrets, pa prastai vertinamos komentuojamo straipsnio taikymo slygos, BK 41 str. numatyta bausms paskirtis ir nurodomos nustatytos aplinky bs, kurios pagrindia tok teismo sprendim. 10. Laisvs atmimo b a u s m - terminuoto laisvs atmimo arba laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm (apie tai plaiau r. BK 50, 51 str. komentarus). 56 Straipsnis. Bausms skyrimas recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym 1. Recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym teismas paprastai skiria laisvs atmimo bausm. 2. Pavojingam recidyvistui u tyin nusikaltim skiriama grietesn ne gu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim nustatytos laisvs at mimo bausms vidurkis bausm. Kitokia bausm pavojingam recidyvistui gali bti skiriama tik io kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais.
1. Recidyvisto ar pavojingo recidyvisto statusas parodo nuteisto jo asmenybs pavojingum. Atsivelgiant tai, komentuojamame straipsnyje numatytos specialios bausms skyrimo taisykls recidy vistams ar pavojingiems recidyvistams, padariusiems tyinius nusi kaltimus. ios bausmi skyrimo nuostatos leido atsisakyti senajame BK buvusi nusikaltim sudi, kuri kvalifikuotais poymiais buvo teistumas, veikos pakartotinumas ar itin pavojingo recidyvisto statu sas. Tokios kvalifikuotos nusikaltim sudtys buvo kritikuojamos, nes asmens savybs objektyviai nepadidina padarytos nusikalstamos vei kos pavojingumo, taiau gali ir turi daryti takos skiriamos bausms riai bei dydiui. 2. Komentuojamas straipsnis taikytinas asmeniui, kuris jau teistas u tyinio nusikaltimo padarym ir turintis neinykus ar nepanaikint teistum, kitu teismo nuosprendiu pripastamas padars ir dar bent vien nauj tyin nusikaltim (t. y. asmuo tampa recidyvistu) arba teismo pripastamas pavojingu recidyvistu (apie tai plaiau r. BK 27 str. komentar). 3. Apie r e c i d y v i s t r. BK 27 str. komentar. 4. Taikant komentuojamo straipsnio nuostatas nra reikminga, ar nusikaltimas, u kurio padarym asmuo teisiamas arba nuteistas anks iau, baigtas, ar nutrko rengimosi arba pasiksinimo stadijoje, taip pat ar asmuo buvo vykdytojas, ar kitoks bendrininkas darant bet kur nusikaltim. 5. Apie t y i n n u s i k a l t i m i f : BK 10, 11, 15 str. komentarus. 6. Nustatant recidyvistui skiriamos laisvs atmimo bausms dyd, turi bti atsivelgiama anksiau padaryt nusikaltim, dl kuri teis tumas neinyks ar nepanaikintas, skaii, pobd, pavojingumo laips n, kaltininko asmenybs bruous bei prieastis, dl kuri anksiau taikytos priemons jam nepadar pozityvaus poveikio. 7. Apie l a i s v s atmimo bausm r. BK50str. komentar. 8. statyme vartojama svoka p a p r a s t a i s k i r i a l a i s v s a t m i m o bausm reikia, kad statym leidjas tipine bausme recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym laiko laisvs atmimo bausm. Btent laisvs atmimo bausms paskyrimas recidyvistui pa prastai leidia gyvendinti bausms paskirt (tikslus). Tik iskirtiniais,
312
313
56 straipsnis
57 straipsnis
netipikais atvejais ir nustaius atsakomyb lengvinanias aplinkybes recidyvistui u tyin nusikaltim tikslinga skirti ne laisvs atmimo, o velnesn bausm. Jeigu pagal BK straipsnio, pagal kur teisiamas recidyvistas, sankcij numatytos laisvs atmimo arba laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms, velnesn bausm galima paskirti tik remiantis velnesns, negu statymo numatyta bausm, bausms skyrimo taisyklmis (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar) arba tada, kai sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui (apie tai plaiau r. BK 54 str. komentar). 9. Nusprends neskirti laisvs atmimo (arba laisvs atmimo iki gyvos galvos) bausms teismas turi motyvuoti savo sprendim. Mo tyvai turi bti aiks ir konkrets, vertinant komentuojamo straipsnio taikymo slygas, BK 41 str. numatyt bausms paskirt ir nurodomas nustatytas aplinkybes, kurios pagrindia tok teismo sprendim. 10. Pavojingam recidyvistui u tyin nusikaltim skiriama grie tesn bausm negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim nu statytos laisvs atmimo bausms vidurkis. 11. Apie p a v o j i n g r e c i d y v i s t r. BK 27 str. komentar. 12. Apie l a i s v s atmimo bausm r. BK50str. komentar. 13. Apie b a u s m s v i d u r k i o nustatymai/-. BK 61 str. komentar. 14. statyme vartojamas terminas s k i r i a m a reikia, kad teismas yra pareigotas pavojingam recidyvistui skirti ne tik laisvs atmimo bausm, bet ir jos dydis turi bti grietesnis, negu BK straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim nustatytos laisvs atmimo baus ms vidurkis. velnesn, nei laisvs atmimo bausm pavojingam re cidyvistui gali bti skiriama tik remiantis velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimo taisyklmis (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar) arba tada, kai sankcijoje numatytos bausms pa skyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui (apie tai plaiau r. BK 54 str. komentar). 15. Pabrtina, kad komentuojamas straipsnis nustato bausms skyrimo recidyvistui ir pavojingam recidyvistui skyrimo principus bei velnesns, nei laisvs atmimas, bausms skyrimo atvejus, todl teis mas, esant pagrindui, recidyvistui arba pavojingam recidyvistui gali paskirti laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm. 314
57 Straipsnis. Bausms skyrimas u rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikalstam veik 1. Bausm u rengimsi ar pasiksinim padaryti nusikaltim ar baudia mj nusiengim skiriama bendra tvarka, atsivelgiant kaltininko pada ryt veiksm pavojingum, tai, kiek nusikalstamas ketinimas gyvendin tas, ir prieastis, dl kuri nusikalstama veika nebuvo baigta. 2. U rengimsi ar pasiksinim padaryti nusikalstam veik remiantis io kodekso 62 straipsniu gali bti paskirta velnesn negu u pabaigt nusikalstam veik numatyta bausm. 1. Parengtin nusikalstama veika laikoma maiau pavojinga nei pa baigta. Atsivelgiant tai, skiriant bausm tikslinga skirtingai vertinti rengimsi bei pasiksinim ir pabaigt nusikaltim ar baudiamj nu sikaltim. 2. Apie r e n g i m s i p a d a r y t i n u s i k a l t i m f r. BK 21 str. kom en ta r . 3. A p i ep a s i k s i n i p ma a r y n iu s i k a l s t a vme i d t k r. BK 22 str. komentar. 4. A p i e n u s i k a l t i m . B K 1 0 , 1 1 s t r . k o m e n t a r u s . r 5. A p ie b a u d i a m jn u s i e n g i m ir. B K 1 2 s tr . k o m e n tar. 6. Skirtingas pabaigtos ir nutrauktos nusikalstamos veikos vertini mas atsispindi ir veikos kvalifikavimo procese. Kai veika nutrksta rengimosi padaryti nusikaltim stadijoje, ji kvalifikuojama pagal BK straipsn, nustatant atsakomyb u atitinkam pabaigt nusikaltim, bei BK 21 str. 1 dal, o pasiksinimo atveju - pagal BK straipsn, nustatant atsakomyb u atitinkam pabaigt nusikalstam veik, bei BK 22 str. 1 ar 2 dal (apie tai plaiau r. BK 22 str. 3 dalies komen tar). 7. Bausms skyrimas u rengimsi ir pasiksinim padaryti nusi kaltim ar baudiamj nusiengim b e n d r a t v a r k a reikia, kad skirdamas bausm teismas vadovaujasi bendraisiais bausms skyrimo pagrindais, atsivelgdamas nusikalstamos veikos padarymo stadij (apie tai plaiau r. BK 54 str. 2 dalies 4 punkto komentar), baus315
57 straipsnis
57 straipsnis
ms skyrimo nuostatomis, jei asmuo teisiamas pirm kart (apie tai plaiau r. BK 55 str. komentar), jei asmuo yra recidyvistas (apie tai plaiau r. BK 55 str. komentar) ir t. t. statyme nenumatyta konkreti skirtinos bausms ris ar dydis u rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim, taiau visada turi bti atsivelgiama : 1) kaltininko padaryt veiksm pavojingum; 2) tai, kiek nusikalstamas ketinimas gyvendintas; 3) prieastis, dl kuri nusikalstama veika nepabaigta. 8. Atsivelgdamas kaltininko padaryt veiksm pavojingum, teis mas atriboja vienas nusikalstamas veikas nuo kit. V e i k s m p a v o j i n g u m a s ireikiamas per pavojingumo pobd ir pavojingumo laipsn. Apie nusikalstamos veikos pavojingumo pobd ir laipsn/?/aiau r. BK 54 str. komentar. 9. N u s i k a l s t a m o k e t i n i m o g y v e n d i n i m nulemia stadija, kurioje nusikalstama veika nutrko. BK nurodytos trys nusi kalstamos veikos stadijos: rengimasis padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 21 str. komentar), pasiksini mas padaryti nusikalstam veik (apie tai plaiau r. BK 22 str. ko mentar) ir pabaigta nusikalstama veika. Paprastai kuo didesnis nusi kalstamo ketinimo gyvendinimo laipsnis, tuo pavojingesne laikytina veika. Nusikalstamo ketinimo gyvendinimo laipsnis reikmingas ir tais atvejais, kai asmuo veikia nekonkretizuota tyia. Pavyzdiui, skirtingai turi bti vertinami atvejai, kai asmuo tik sigyja sprogstamsias me diagas, tikdamasis padaryti alos sveikatai, ir kai jas panaudoja, bet padarini dl tam tikr prieasi neatsiranda. 10.Kai veika nutrksta rengimosi stadijoje, atsivelgiama pasik sinimo pradios artum, t. y. moment, kada veika faktikai pradedama daryti. Rengiantis padaryti nusikalstam veik, baudiamj statym ginamos vertybs dar nra betarpikai paeidiamos, tik sudaromos tam slygos. Kitaip tariant, kaltininkas dar nepradeda daryti veiksm, kurie laikytini btinaisiais tam tikros nusikalstamos veikos poymiais (apie tai plaiau r. BK 21 str. komentar). Visgi nurodyti, kurie kaltininko padaryti rengimosi veiksmai, ypa jei jie yra teisti, rodo pasiksinimo pradios artum, galima tik konkreiu atveju vertinus visas bylos aplinkybes. Be to, juo labiau rengimosi veiksmai yra nuto l nuo pasiksinimo pradios, tuo sunkiau rodyti, kad rengtasi nusi kalstamai veikai.
11. Jei veika nutrksta pasiksinimo stadijoje, svarbu atsivelgti veikos pabaigimo (kai nusikalstamos veikos sudtis yra formali) ar pavojing padarini atsiradimo artum (kai nusikalstamos veikos su dtis yra materiali; apie tai plaiau r. BK 22 str. komentar). Kuo geriau yra parengtas ir organizuotas nusikalstamas ketinimas, tuo la biau jis pavojingas, nes padidja tikimyb, kad nusikaltimas bus pa baigtas. 12. Jei veika nutrksta pasiksinimo stadijoje, svarbu atsivelgti ir pasiksinimo baigtum. Baigtu pasiksinimu laikytini tie atvejai, kai kaltininkas visikai realizuoja nusikalstam sumanym ir padaroma, jo supratimu, viskas, kad nusikalstama veika bt baigta, taiau ji nebai giama dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios. Jeigu nu sikalstamos veikos sudtis yra formali, esant baigtam pasiksinimui, apskritai negalima savanorikai atsisakyti nusikalstamos veikos pada rymo, o jei materiali, atsisakymas manomas tais atvejais, kai nusikals tam padarini atsiranda ne tuoj pat po veikos padarymo, ir asmuo dar gali sukliudyti jiems atsirasti (apie tai plaiau r. BK 23 str. ko mentar). Esant nebaigtam pasiksinimui, kaltininkas dar neatlieka vis veiksm, kurie yra reikalingi veikai baigti. Pavyzdiui, asmuo, siekdamas paveikti rinkim ar referendumo rezultatus, neteisingai su skaiiavo, taiau vliau persigalvojo ir neufiksavo neteisingai su skaiiuot rinkj ar referendume dalyvavusi piliei bals. Atsi velgiant tai, paprastai nebaigtas pasiksinimas laikytinas maiau pavojingu nei baigtas, nes pastaruoju atveju asmuo subjektyviai pa daro visk, kad realizuot nusikalstam sumanym. 13. Jei panaudojamos objektyviai netinkamos priemons nusikals tamai veikai padaryti, neteisingai suvokiamas prieastinis ryys tarp reikini, baudiamosios atsakomybs apskritai neturt bti. Pavyz diui, siekiant nuudyti kit mog, panaudojamas aislinis pistoletas, kerai, ukeikimai ir pan. Baudiamosios teiss doktrinoje tokie atvejai laikomi tyios iklimu aiktn. 14. Prieastys, dl kuri nusikalstama veika nebaigta, - priemo ni, ranki netinkamumas, nukentjusiojo pasiprieinimas, teissau gos institucij ar pareign veiksmai ir pan. Visos ios prieastys yra reikmingos sprendiant apie padarytos veikos bei kaltininko asme nybs pavojingum. Paymtina, kad net analogik prieasi reik m atskirose bylose gali bti skirtinga. Visgi visoms joms bdingas tas pats poymis - nuo kaltininko valios nepriklausanios aplinkybs. 317
316
57 straipsnis
58 straipsnis
15. Bausms u parengtin nusikalstam veik skyrimui reikms turi ir kiti bausms skyrimo pagrindai: kaltininko asmenyb, bendri ninkavimo darant nusikalstam veik forma ir ris, atsakomyb sun kinanios ir lengvinanios aplinkybs (apie tai plaiau r. BK 54 str. komentar). Pavyzdiui, skirtingos bausms skyrimo taisykls numa tytos asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 55 str. komentar), ar recidyvis tui u tyinio nusikaltimo padarym (apie tai plaiau r. BK 56 str. komentar) ir t. t. 16. Teismas, skirdamas bausm u rengimsi ar pasiksinim pada ryti nusikalstam veik, gali j velninti remdamasis ir bendrosiomis bausmi skyrimo nuostatomis: BK straipsnio sankcijos ribose parinkti maesn bausm arba velnesn jos r ar apskritai atleisti nuo bau diamosios atsakomybs, jei nusikaltimas dl maareikmikumo nra pavojingas (apie tai plaiau r. BK 37 str. komentar) ir pan. 17. BK 57 str. 2 dalyje numatytas specialus skiriamos bausms velninimo atvejis - galimyb taikyti BK 62 str. ir paskirti velnesn, negu statymo numatyt bausm, jei veika nutrksta rengiantis pada ryti nusikaltim ar pasiksinant daryti nusikalstam veik, nustatomos atsakomyb lengvinanios aplinkybs ir bent i dalies atlyginama ar paalinama turtin ala, jei ji padaryta. 18. Bausm BK 57 str. 2 dalies pagrindu gali bti velninama vienu i trij bd: 1) paskiriant maesn bausm, negu straipsnio sankcijo je u padaryt nusikalstam veik numatyta maiausia bausm; 2) pa skiriant maesn bausm, negu nustatyta io kodekso 56 str. 2 dalyje; 3) paskiriant velnesn bausms r, negu numatyta straipsnio sank cijoje u padaryt nusikalstam veik (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar). 19. Bausms velninimas u parengtin nusikalstam veikl nra teismo pareiga. Jei, pavyzdiui, kaltininko asmenyb yra apibdinama vien neigiamai, nustatoma, kad parengtin nusikalstama veika daroma ne dl atsitiktinai susiklosiusi gyvenimo aplinkybi, dsningai su sijusi su asmens gyvenimo bdu, jau iki veikos padarymo asmuo bu vo recidyvistas arba pripaintas pavojingas recidyvistas ar pan., gali bti ne tik nevelninama, bet ir skiriama grietesn bausm arba di desnis jos dydis.
58 straipsnis. Bausms skyrimas nusikalstamos veikos

bendrininkams 1. Bausm nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo bendrininkams ski riama bendra tvarka, atsivelgiant asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik r, form, vaidmen ir pobd. 2. Organizuotos grups nariams u nusikaltimo padarym paprastai ski riama grietesn bausm negu bendrinink grups nariams. 1. Visiems nusikalstamos veikos bendrininkams taikomi vienodi baudiamosios atsakomybs pagrindai, taiau skiriamos poveikio prie mons turi bti kiek galima labiau individualizuotos kiekvienam i j, atsivelgiant j tyios turin bei kitas teisikai reikmingas aplinky bes. Bausm visiems bendrininkams skiriama asmenikai. 2. Apie nusikaltimo, baudiamojo nusiengimo b e n d r i n i n k u s r. BK 25 str. komentar. 3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausm nusi kaltimo ar baudiamojo nusiengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, taiau atsivelgiant kiekvieno asmens kaip bendrininko daly vavimo darant nusikalstam veik r, form, vaidmen ir pobd. Bausms skyrimas b e n d r a t v a r k a reikia, kad nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo bendrininkams taip pat turi bti taikomi ben drieji bausms skyrimo pagrindai (apie tai plaiau r. BK 54 str. komentar), BK nuostatos, nustatanios bausms skyrim, jei asmuo teisiamas pirm kart (apie tai plaiau r. BK 55 str. komentar), jei asmuo yra recidyvistas (apie tai plaiau r. BK 56 str. komentar) ir 1.1. Paymtina, kad bendrinink grup (iskyrus atvej, kai teismas to nepripasta) ir organizuota grup yra atsakomyb sunkinanios ap linkybs (apie tai plaiau r. BK 61 str. komentar), taiau visada turi bti atsivelgta bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik r, form, vaidmen ir pobd. 4. Bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik r i s kiekvieno i bendrinink betarpikai padaryti veiksmai realizuojant nu sikalstam sumanym. BK 24 str. nurodytos keturios nusikalstamos veikos bendrinink rys: vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padjjas (apie tai plaiau r. BK 24 str. komentar). statymas ne nustato, kuris i bendrinink yra pavojingesnis ir turt bti baudia319
318
58 straipsnis
58 straipsnis
mas grieiau nei kiti bendrininkai. Paprastai vykdytojo veiksmai bna atskaitos taku, pagal kur vertinamas organizatoriaus, kurstytojo ir padjjo pavojingumas. Laikytina, kad organizatorius, esant analogikoms teisikai reikmingoms aplinkybms, yra pavojingesnis nei vykdytojas, todl turt bti baudiamas grieiau. Tuo tarpu kurstytojas ir padjjas, esant analogikoms teisikai reikmingoms aplinkybms, yra maiau pavojingi nei vykdytojas, todl turt bti baudiami velniau. Antra vertus, atsivelgiant asmenines bendrinink savybes ar bendrinink dalyvavimo darant nusikalstam veik vaidmen ir pobd, jie gali bti baudiami ir velniau, pavyzdiui, prie vykdytoj buvo naudojama psichin prievarta grasinant susidoroti, jei nebus padaryta nusikalstama veika, vykdytojas buvo nepilnametis, o kiti bendrininkai - pripainti pavojingais recidyvistais ir pan. Padjjo veiksmai paprastai bna maiau pavojingi nei kit bendrinink. Atsivelgiant tai, paprastai tikslinga apsvarstyti galimyb atleisti padjj nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms ir sprsti klausim dl baudiamojo poveikio priemoni taikymo. 5. Bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik forma skirtingas pagal suderinamum ir organizuotumo laipsn bendrinink veiksm pasireikimas. BK 25 str. numatytos trys bendrininkavimo formos: bendrinink grup, organizuota grup ir nusikalstamas susi vienijimas (apie tai plaiau r. BK 25 str. komentar). 6. Bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik vaidmuo - kiekvieno i bendrinink veiksm reikmingumas ir indlis darant nusikalstam veik kai siekiama nusikalstam padarini. Paprastai ben drininko dalyvavimo darant nusikalstam veik ris nulemia ir jo vaid men konkreios nusikalstamos veikos procese. Pavyzdiui, paprastai organizatoriaus veiksmai laikytini reikmingesniais veikos padarymui ar padarini atsiradimui nei padjjo, todl bendrininko vaidmuo lei dia nustatyti, kuris i bendrinink konkreiu atveju labiausiai prisi djo prie nusikalstamo sumanymo realizavimo, ir pagal tai individuali zuoti bausm. 7. Bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik p o b d i s -kiekvieno i bendrinink veiksm pavojingumas, pasireikiantis da lyvavimo nusikalstamoje veikoje intensyvumu, aktyvumu ir kitomis aplinkybmis. Pavyzdiui, keli asmenys sumua nukentjusj ir dl to jam sunkiai sutrikdoma sveikata, taiau vieni i bendrinink suduoda tik vien smg, kiti - keliolika ir pan. 320
8. Kadangi organizuota grup laikytina labiau pavojinga bendri ninkavimo forma, BK 58 str. 2 dalyje numatyta, kad jos nariams u nusikaltimo padarym paprastai skiriama grietesn bausm negu ben drinink grups nariams. 9. Apie b e n d r i n i n k grup, o r g a n i z u o t g r u p r. BK 25 str. komentar. 10. Apie n u s i k a l t i m r. BK 10, 11 str. komentarus. 11. statyme vartojama svoka paprastai skiriama grietesn baus m" reikia, kad statym leidjas tipine bausme organizuotos grups nariams laiko grietesn bausm, nes btent tokios bausms paskyri mas paprastai leidia gyvendinti bausms paskirt (tikslus). Tik iskir tiniais atvejais ir nustaius atsakomyb lengvinani aplinkybi tiks linga netaikyti BK 58 str. 2 dalies nuostat. Nusprends neskirti grie tesns bausms organizuotos grups nariui (nariams) teismas turi mo tyvuoti savo sprendim. Motyvai turi bti aiks ir konkrets, verti nant BK 58 str. 2 dalies taikymo slygas, BK 41 str. numatyt bausms paskirt ir nurodant nustatytas aplinkybes, pagrindianias tok teis mo sprendim. 12. BK nekonkretizuoja, kaip grieiau gali bti baudiami organi zuotos grups nariai. Grietesne bausme gali bti tiek BK straipsnio sankcijoje numatyta grietesn bausms ris, tiek BK sankcijoje nu matytas didesnis tos paios ries bausms dydis. 13. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas arba dalyvavimas jo veikloje sudaro atskir nusikalstamos veikos sudt (apie tai pla iau r. BK 249 str. komentar). Atsivelgiant tai, kad tokie bendri nink veiksmai laikytini pavojingiausiais, paprastai nusikalstamo su sivienijimo nariai, lyginant su kit bendrininkavimo form nariais, turi bti baudiami grieiausiai. 14. Skiriant bausm turi bti vertinti ir tie bendrinink veiksmai, kuri neapm kit bendrinink tyia. Pavyzdiui, susitariama pagrob ti tam tikr turt, taiau j begrobdamas vykdytojas susiduria su nu kentjusiojo pasiprieinimu ir j palaudamas sutrikdo jam sveikat (kokybinis ekscesas) arba pagrobiamas didesns verts turtas, nei prie darant nusikalstam veik sumanytas pagrobti turtas (kiekybinis ekscesas). U tokius veiksmus asmenikai atsako tik vykdytojas (apie tai plaiau r. BK 26 str. komentar).
321
58-59 straipsniai
Hcndroji dalis, VIII skyrius
59 straipsnis
15. Bausms skyrimo metu nusikalstamos veikos poymiai, apibudinantys asmenines kiekvieno i bendrinink savybes (pavyzdiui, teistumas, amius ir pan.) ar padt (pavyzdiui, pilietis, valstybs tarnautojas ir pan.), yra reikmingi tik sprendiant kiekvieno i bendrininko baudiamosios atsakomybs klausim. Jei kai kuri bendrinink atvilgiu nustatomos aplinkybs, alinanios, lengvinanios ar sunkinanios atsakomyb, jas atsivelgiama tik individualizuojant bausm konkretiems bendrininkams (apie tai plaiau r. BK 26 str. 3 dalies komentar). 59 Straipsnis. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs 1. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs yra ios: 1) kaltininkas suteik nukentjusiam asmemiui pagalb arba kitais akty viais veiksmais iveng ar band ivengti sunkesni padarini; 2) kaltininkas prisipaino padars baudiamojo statymo numatyt veik ir nuoirdiai gailisi arba padjo iaikinti i veik ar joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar paalino padaryt al; 4) nusikalstama veika padaryta dl labai sunkios turtins arba bevilti kos kaltininko padties; 5) veika padaryta dl psichins ar fizins prievartos, jeigu tokia prievarta nepaalina baudiamosios atsakomybs; 6) veikos padarymui takos turjo provokuojantis ar rizikingas nukent jusio asmens elgesys; 7) veika padaryta nukentjusio asmens, kurio bkl beviltika, praymu; 8) veika padaryta paeidiant nusikalstam veik padariusio asmens su laikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos arba teissaugos ins titucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eks perimento teistumo slygas; 9) veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, kai baudiamasis statymas numato atsakomyb u btinosios ginties rib perengim; 10) veika padaryta dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti nu kentjusio asmens veiksmai; 11) veik padar ribotai pakaltinamas asmuo; 12) veik padar prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) nepavyks savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik. 2. Teismas gali pripainti atsakomyb lengvinaniomis aplinkybmis ir kitas io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.
3. Skirdamas bausm, teismas neatsivelgia toki atsakomyb lengvinani aplinkyb, kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis. 1. Atsakomyb lengvinani aplinkybi nustatymas yra viena i bausms individualizavimo slyg, numatyt bendruosiuose bausms skyrimo pagrinduose (BK 54 str.). Kai yra vien atsakomyb lengvi nanios ar vien j sunkinanios aplinkybs, teismas, atsivelgdamas jas, bausm grietina ar velnina (apie tai plaiau r. BK 61 str. komentar). Jeigu nustatomos ir vienos, ir kitos aplinkybs, teismas, atsivelgdamas nusikalstamos veikos pobd, faktines bylos aplin kybes, sprendia, kurios i j nulemia bausms dyd. 2. A t s a k o m y b l e n g v i n a n i o s a p l i n k y b s yra aplinkybs, parodanios teismui tuos teigiamus momentus, kurie ma ina nusikalstamos veikos pavojingum ir leidia velninti baudiam j atsakomyb. Jeigu byloje yra lengvinani aplinkybi, teismas gali pagal taikomo straipsnio sankcijos ribas paskirti velnesn bausms r, skirti velnesn, negu statymo numatyt, bausm (BK 62 str.), atleisti nepilnamet nuo baudiamosios atsakomybs (BK 93 str.) ir pan. Koki konkrei reikm individualizuojant bausm turi lengvi nanti aplinkyb, statym leidjas paliko sprsti teismui. 3. Tai, kad kaltininkas suteik nukentjusiam asmeniui pagalb arba kitais aktyviais veiksmais iveng arba band ivengti sun kesni padarini, yra aplinkyb, ne tik parodanti veikos pavojingu mo laipsn, bet ir atspindinti kaltininko psichikos santyk su padaryta neteista veika bei leidianti vertinti jo pastangas ukirsti keli nusi kalstamos veikos padariniams atsirasti. Pabrtina, kad ios aplinky bs buvimui konstatuoti btini aktyvs kaltininko veiksmai, kuriais jis siek siterpti vyki eig taip, kad padarini visai neatsirast arba, icigu jie i dalies jau buvo atsirad, j nepadaugt. Pavyzdiui, kalti ninkas sunkiai sutrikd nukentjusiojo sveikat, taiau ikviet gydyloj, kad ivengt sunkesni padarini. Teismui btina vertinti, ar kaltininko veikoje nra savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik (apie tai plaiau r. BK 23 str. komentar). Materialiosiose nusikalstam veik sudtyse kaltininkas, savanorikai atsisakydamas baigti nusikalstam veik, turi sukliudyti atsirasti alingiems padari niams. Jeigu jam nepavyko to padaryti, tokie veiksmai teismo gali bti vertinami kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb. Formaliosiose sudelyse statym leidjas, konstruodamas nusikalstamos veikos sud323
322
59 straipsnis
licndroji dalis, VIII skyrius
59 straipsnis
t, apsiriboja tik veikos apraymu, o jos padarinius palieka u nusikalstamos veikos sudties rib. iuo atveju nusikalstama veika baigta nuo jos atlikimo momento, todl aktyvs kaltininko veiksmai, kuriais jis suteik nukentjusiam asmeniui pagalb arba iveng arba band ivengti sunkesni padarini, teismo turt bti pripastami atsakomyb lengvinania aplinkybe. 4. Jei kaltininkas prisipaino padars baudiamojo statymo numatyt veik ir nuoirdiai gailisi arba padjo iaikinti i veik ar joje dalyvavusius asmenis, tai yra aplinkyb, apibdinanti nusikalstamos veikos subjekt ir rodanti jo pair bei dorovini nuostat, danai priklausani nuo situacijos ar kit asmen takos, nepastovum. Pabrtina, kad statym leidjas, konstruodamas komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nurod galim pozityvi kaltininko veiksm alternatyv ir numat ne vien, o dvi i dalies savarankikas atsakomyb lengvinanias aplinkybes. Dl to teismai atsakomyb lengvinaniomis aplinkybmis gali laikyti: a) kaltininko prisipainim padarius baudiamajame statyme numatyt veik ir nuoird gailjimsi; b) kaltininko pagalb aikinantis mint veik ar (ir) joje dalyvavusius asmenis. 5- Kaltininko prisipainimas padarius baudiamajame statyme numatyt veik ir nuoirdus gailjimasis rodo maesnjo pavojingum ir galimyb velninti bausm. N u o i r d u s g a i l j i m a s i s dl nusikalstamos veikos kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb paprastai pasireikia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dl padaryt veiksm ir stengiasi suvelninti nusikalstamos veikos padarinius. i aplinkyb parodo asmens poir padaryt nusikalstam veik. Jis nra nustatomas vien pagal bendrus pareikimus dl kalts pripainimo; jis turi bti objektyviai vertinamas pagal bylos aplinkybi visum: pagal praneimo apie padaryt nusikalstam veik aplinkybes, duotus parodymus, teissaugos institucijoms suteikt pagalb ir pan. Nuoirdus gailjimasis dl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomyb lengvinanti aplinkyb tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoirdiai gailisi dl padarytos veikos iki bylos inagrinjimo teisine. Jei nagrinjant byl teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarym, keiia parodymus arba duoda tik i dalies teisingus parodymus, i aplinkyb nepripaintina lengvinania. K a l t i ninko prisipainimas padarius nusikalstam v e i k esti tada, kai asmuo savanorikai prisipasta padars nusi324
Ii
kalstam veik, t. y. veik, kuri jis betarpikai padar, o jei nusikals(;una veika padaryta kartu su bendrininkais - kai atskleidia ir bendrinink padarytas veikas. Jei asmuo padar kelias nusikalstamas veikas, prisipainimas padarius nusikalstam veik gali bti atsakomyb lengvinania aplinkybe tik t veik atvilgiu, apie kuri padarym ;ismuo prisipaino savanorikai. Kaltininko prisipainimu padarius nusikalstam veik reikt laikyti ir tuos atvejus, kai jis laisva valia atvyksta ir pranea apie padaryt nusikalstam veik valstybs institucijoms ar j tarnautojams, nepriklausomai nuo to, ar apie jo nusikalstam veik jau yra inoma, ar ne (pavyzdiui, policijai, Specialij tyrim tarnybai, Valstybs saugumo departamentui, Finansini nusikaltim tyrimo tarnybai, Muitins departamentui, prokuratrai, ir pan.). Asmens prisipainimas padarius nusikalstam veik laikytinas savanoriku, kai jis apie tai pranea savo noru, o ne veriamas objektyvi aplinkybi (pavyzdiui, dl ikiteisminio tyrimo metu statymo nustatyta tvarka gaut duomen: specialisto ivados ar ekspertizs akto, surinkt dokument, nusikalstamos veikos pdsak ir pan.). Vertinant asmens prisipainimo savanorikum, reikia atsivelgti, kada teissaugos institucijos suinojo apie nusikalstam veik, kaip asmuo, pranes apie nusikalstam veik, vertina teissaugos institucij galimybes iaikinti nusikalstam veik. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai gaunama informacija apie galimai padaryt nusikalstam veik i alies arba kai patys teissaugos pareignai aptinka nusikalstamos veikos poymius. Paprastai veik padars asmuo nra nustatomas i karto. Tokiu atveju asmens prisipainimas dl veikos padarymo paprastai laikytinas savanoriku. Be to, net ir pradjus ikiteismin tyrim asmens prisipainimas padarius nusikalstam veik, apie kuri neinoma arba, kaltininko nuomone, nebuvo inoma teissaugos institucijoms, laikytinas savanoriku. Visada reikmingesnis yra savanorikas kaltininko prisipainimas, jei j i s grindiamas pozityviais motyvais (pavyzdiui, atgaila dl padarytos nusikalstamos veikos, noras ivengti sunkesni padarini ir pan.). Kaltininko prisipainimas padarius nusikalstam veik gali bti teismo pripastamas atsakomyb lengvinania aplinkybe, jei kaltininkas prisipaino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinjimo metu. Negali bti pripastamas atsakomyb lengvinania aplinkyb asmens prisipainimas padarius nusikalstam veik ikiteisminio tyrimo metu, jei teisme jis keiia parodymus ir ima neigti savo kalt.
325
59 straipsnis
Hcndroji dalis, VIII skyrius
59 straipsnis
6. Kaltininkas p a g a l b a i k i n a n t n u s i k a l s t a m v e ik suteiks tada, jei jis gera valia aktyviais veiksmais pads iaikinti visas jam inomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius rodymus, nurodys nusikalstamos veikos liudytojus ir 1.1. Pabrtina, kad tais atvejais, kai byloje nustatytos visos komentuojamo straips nio 1 dalies 2 punkto aplinkybs (kaltininkas prisipaino padars bau diamojo statymo nustatyt veik, nuoirdiai gailisi, padjo iaikin ti i veik bei joje dalyvavusius asmenis) ir byloje nra atsakomyb sunkinani aplinkybi, teismas privalo atsivelgti tai ir skirti kalti ninkui su laisvs atmimu nesusijusi bausm arba laisvs atmimo bausm, ne didesn kaip statymo sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos bausms vidurkis (apie tai plaiau ir. BK 61 str. 4 dalies komentar). Jei kaltininkas visikai ar i dalies atlygino ar paalino padaryt turtin al, teismas, atsivelgdamas visas bylos aplinky bes, turi apsvarstyti galimyb taikyti jam velnesn, negu statymo numatyt, bausm (apie tai plaiau ir. BK 62 str. komentar). 7. Jei k a l t i n i n k a s s a v o n o r u a t l y g i n o ar p a a l i n o padaryt al, tai yra aplinkyb, apibdinanti nusikalstamos veikos subjekt ir parodant jo poir nukentjusj bei nusikalstama veika padarytajam al. ala yra turtiniai, fiziniai ar moraliniai padariniai, tiesiogiai slygoti kaltininko nusikalstamos veikos (CK 6.249 ir CK 6.250 str.). Svarbu tai, kad kaltininkas savo noru atlygina ar paalina al, atsiradusi dl neteist jo veiksm. ala turi bti atlyginama iki teismo nuosprendio primimo, o j apskundus - iki bylos inagrinji mo apeliacins instancijos teisme. alos atlyginimo bdai gali bti vairs: kaltininkas grina pagrobt turt, pinigais atlygina pagrobto turto vert, sutaiso sugadint daikt, vieai atsiprao nukentjusiojo u eidim ar meit ir 1.1. Priklausomai nuo bylos aplinkybi teismas gali pripainti atsakomyb lengvinania aplinkyb ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dal nuostoli ar paalina dal alos arba paa lina al kaltininko praymu, al atlygina kiti asmenys. Juo anksiau kaltininkas atlygina ar paalina padaryt al, tuo daugiau reikms tai turi skiriant bausm. alos atlyginimo motyvai gali bti vairs, taiau svarbiausia, kad kaltininkas iuos veiksmus padaro savo noru. 8. Nusikalstama veika, padaryta dl labai sunkios turtins arba beviltikos kaltininko padties yra aplinkyb, apibdinanti ne tik ob jektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjek t. Kaltininkui susiklost tokios objektyvios iorinio gyvenimo aplin kybs, kurios padar tiesiogin poveik jo elgesio pasirinkimui, t. y. va dovaudamasis savo vertybinmis orientacijomis jis taip vertina konk326
reiai jam susidariusi gyvenimo situacij, kad ieit randa tik darydamas nusikalstam veik. Teismas gali daryti prielaid, kad jei nebt loki aplinkybi poveikio, asmuo nebt dars nusikalstamos veikos. Taiau jeigu tokia aplinkyb susidar dl tyini kaltininko veiksm (pavyzdiui, nuolatinio girtavimo ir pan.), teismas neturt pripainti j atsakomyb lengvinania. Vertindamas beviltik nusikaltusio asmens padt, teismas turt isiaikinti, ar kaltininkas nebuvo pateks btinojo reikalingumo situacij (apie tai plaiau ir. BK 31 str. komentar). Kartu pabrtina, kad beviltika kaltininko padtis visuomet yra fakto klausimas, kur teismas kiekvien kart nustato atsivelgdamas visas bylos aplinkybes, pavyzdiui, ikiteisminio tyrimo, teisiamojo posdio metu nustatytas objektyviai susiklosiusias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologin kaltininko bsen dl i aplinkybi (pavyzdiui, slegianti tampa, neviltis ir pan.), asmens suvokim, ar jis galjo ivengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. 9. Veika, p a d a r y t a d l p s i c h i n s ar f i z i n s p r i e vartos, j e i g u t o k i a p r i e v a r t a n e p a a l i n a baudiam o s i o s a t s a k o m y b s, yra aplinkyb, apibdinanti objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. i aplinkyb pripastama lengvinania todl, kad kaltininkui dl iorini, nuo jo valios nepriklausani aplinkybi buvo gerokai sumainta galimybi pasirinkti teisto elgesio variant. Tokiais atvejais galima manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebt rysis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenks teisiamj atlikti neteistus veiksmus. P s i c h i n p r i e varta-grasinimai naudoti smurt (pavyzdiui, nuudyti, atimti laisv ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turt, paskleisti nepalankias inias apie j ar jo artimuosius ir pan. F i z i n p r i e var-t a- fizins jgos panaudojimas prie mog, sukeliant skausm ir kitus padarinius sveikatai ar gyvybei. Suprantama, jeigu grasinimo ar prievartos pobdis lm btinj gint, btinj reikalingum ar kitas baudiamj atsakomyb alinanias aplinkybes, asmuo neatsako pagal baudiamj statym (ir. BK 28, 31 ir kit straipsni komentarus). Vertinant i aplinkyb, btina atsivelgti, kad poveikis asmeniui gali bti padaromas ir tais atvejais, kai prievarta taikoma ne tik paties kaltininko, bet ir jam artim moni atvilgiu. Be to, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodio 23 d. nutarime Dl teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis" (Teism praktika", 1999, Nr. 12) iaikino, kad prievartiniais veiksmais reikt laikyti ir tuos veiksmus, kai kitas asmuo, siekdamas priversti kaltinink padaryti neteist veik, paima, sunaikina ar sugadina jo turt ir pan.
327
L ll
59 straipsnis
59 straipsnis
10. Jei v e i k o s padarymui t a k o s t u r j o provokuo j a n t i s ar r i z i k i n g a s n u k e n t j u s i o asmens e l g e s y s , tai yra aplinkyb, apibdinanti objektyvias nusikalstamos veikos pa darymo prielaidas. i aplinkyb apibdina psichin subjekto bei jo da romos veikos ir jos padarini santyk. Tokiais atvejais paprastai neb na nei savanaudik, nei kitoki em paskat (pavyzdiui, kerto, pavydo), o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija pro vokuojanius arba rizikingus nukentjusiojo veiksmus. Provokuo j a n i u reikt laikyti tok elges, kai nukentjusysis smoningai skatina kaltinink pradti nusikalstam veik prie j. Tokie nukentju siojo veiksmai gali pasireikti eidimu, smurtu arba kitokiais tyiniais veiksmais, nukreiptais tiek pat kaltinink, tiek jam artimus asmenis ir pan. R i z i k i n g u reikt laikyti tok elges, kai nukentjusysis neatsargiai skatina kaltinink pradti nusikalstam veik prie j . Tokiu atveju nukentjusysis lengvabdikai tiki, kad jo elgesys neiprovo kuos nusikalstamos kaltininko veikos prie j, arba i viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstam kaltininko veik prie j. Jei kaltininko veik iprovokavo ne nukentjusiojo, o kito asmens veiksmai, taiau kalti ninkas, vertindamas padt, klydo, tokia situacija teismo gali bti verti nama kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb. 11. Jei v e i k a p a d a r y t a asmens, k u r i o b k l b e v i l t i k a , p r a y m u, tai yra aplinkyb, apibdinanti ne tik nukentju sj, bet ir kaltininko asmenyb. Tokiais atvejais paprastai nebna nei savanaudik, nei kitoki em paskat, o nusikalstama veika slygo jama gailesio ar noro palengvinti kito asmens padt. Iskirtinis to kios nusikalstamos veikos poymis yra tai, kad ji visuomet padaroma dl kito asmens sveikatos bkls ir jo paties praymu. Bkls bevilti kumas nustatomas vertinant visas bylos aplinkybes, taiau tokiu at veju svarbiausia, kad tiek praantis nukentjs asmuo, tiek kaltininkas suvokt ir neabejot, jog nukentjusiojo bkl buvo beviltika. B tent altruistiniai motyvai lemia tai, kad komentuojama aplinkyb pri skiriama prie atsakomyb lengvinani. 12. J ei vei ka padaryt a paei di ant nusi kal s t am vei k padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos, teissaugos i n s t i t u c i j uduoties vykdymo, gamybins ar kins r i z i k o s , m o k s l i n i o eksperimento teistumo slygas, tai yra aplinkyb, apibdi nanti objektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius (t. y. 328
bd, kaip buvo padaryta nusikalstama veika) ir kartu parodanti teisiamojo bei jo padarytos nusikalstamos veikos santyk. Kaltininkas veikia esant aplinkybms, alinanioms baudiamj atsakomyb, taiau paeidia joms privalomas teistumo slygas. statym leidjas pripasta, kad kaltininkas nusikalstam veik padaro dl pozityvi ar neutrali motyv (pavyzdiui, neleisdamas itrkti aktyviai bandaniam ivengti sulaikymo nusikalstam veik padariusiam asmeniui, siekdamas paalinti gresiant pavoj, vykdydamas teissaugos institucij teist uduot ir pan.), kurie leidia teismui manyti, jog kaltininko asmenyb nra labai pavojinga (apie tai plaiau r. BK 29, 30, 31, 32, 34 ir 35 str. komentarus). Pabrtina, kad statym leidjas, apibrdamas i aplinkyb, paliko sprag, nes netrauk dar vienos aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb, -tai sakymo vykdym (apie tai plaiau r. BK 33 str. komentar). Jei veika padaroma paeidiant sakymo vykdymo teistumo slygas, tai i aplinkyb turt bti pripastama lengvinania pagal komentuojamo straipsnio 2 dal. 13. Jei veika padaryta perengiant b t i n o s i o s g i n t i e s r i b a s , kai b a u d i a m a s i s statymas numato atsakomyb u b t i n o s i o s g i n t i e s r i b perengim, tai yra aplinkyb, apibdinanti objektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius bei rodanti teisiamojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos santyk. Baudiamoji atsakomyb u btinosios ginties rib perengim gali atsirasti tik tada, kai gynyba aikiai neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo, dl to tiesiogine tyia upuolikas yra nuudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata. Kadangi kaltininkas, nors ir perengdamas leistinas btinosios ginties ribas, ginasi ar gina kit visuomenini santyki subjekt teises bei teistus interesus nuo pavojingo ksinimosi, teismas gali daryti prielaid, kad jis nra labai pavojingas. Apie btinosios ginties rib perengim r. BK 28 str. komentar. Btinosios ginties ribas perengs asmuo atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis BK 62 str. nuostatomis (apie tai plaiau r. BK 62 str. komentar). Kai skiriama velnesn, negu statymo nustatyta, bausm, btinosios ginties rib perengim nebegalima pakartotinai atsivelgti kaip atsakomyb lengvinani aplinkyb. Kitais atvejais btinosios ginties rib perengimas tampa svarbia atsakomyb lengvinania aplinkybe individualizuojant bausm.
329
59 straipsnis
liendroji dalis, VIII skyrius
59 straipsnis
14. Jei veika padaryta dl d i d e l i o s u s i j a u d i n i m o , kur nulm n e t e i s t i nukentjusio asmens v e i k s m a i , tai yra aplinkyb, apibdinanti nusikalstamos veikos padarymo situacij ir subjekt. Didelis susijaudinimas pripastamas lengvinania aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiek fiziologinio afekto laipsn; b) j sukl neteisti nukentjusiojo veiksmai. Fiziologinis afektas - ypatinga emocin bsena, kai i dalies aptemsta smon ir susilpnja savitvarda, taiau neprarandamas gebjimas suprasti savo veiksm esms ir juos valdyti. statym leidjas didel susijaudinim pripasta atsakomyb lengvinania aplinkybe todl, kad fiziologinis afektas kyla esant kritinms aplinkybms, kai mogui sunku rasti tinkam ieit i netiktai susidariusios situacijos. Fiziologinis afektas visuomet yra fakto klausimas, kur teismas kiekvien kart nustato atsivelgdamas visas bylos aplinkybes. Baudiamosios teiss teorijoje tokia teisiamojo bsena nusikalstamos veikos darymo metu danai vertinama kaip tam tikras moralinis jo nusikalstamos veikos pateisinimas. Neteistais veiksmais laikomi bet kokie prie kaltinink ar kit asmen nukreipti prieingi teisei veiksmai, kurie gali reiktis ksinimusi kaltininko ar kito asmens gyvyb ir sveikat, turt (tyia ar dl neatsargumo), smgi sudavimu, kankinimu, tyiojimusi, eidimu, antau ir pan. Prieingu statymui smurtu laikytini bet kokie tokio pobdio veiksmai, padaryti nesant btinosios ginties, btinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymo aplinkybi (r. Teism praktika", 1999, Nr. 12, p. 385). Didelio susijaudinimo bsena gali bti sukelta ir ne vienkartini prieing teisei veiksm, besitsiani iki nusikalstamos veikos padarymo, jei nusikalstama veika padaryta ikart po paskutinio veiksmo. Jeigu didel kaltininko susijaudinim lm neteisti ne nukentjusiojo, o kito asmens veiksmai, taiau kaltininkas, vertindamas padt, klydo, tokia aplinkyb gali bti pripastama atsakomyb lengvinania (Teism praktika", 1999, Nr. 12, p. 385). Jeigu didelis susijaudinimas numatytas statymo dispozicijoje kaip sudedamoji veikos dalis (privilegijuota sudtis), teismas negali jo pripainti atsakomyb lengvinania aplinkybe (pavyzdiui, BK 130, 136 str.). 15. Jei veika padaryta ribotai pakaltinamo asmens, tai yra aplinkyb, apibdinanti nusikalstamos veikos subjekt. Ribotai pakaltinamu gali bti pripastamas asmuo, kuris nusikalstamos veikos darymo metu dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu, negaljo visapusikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm (apie tai plaiau ir. BK 18 str. komentar). Asmuo, teismo pripaintas ribotai pa330
kaltinamu, u padaryt nusikalstam veik atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama, atsivelgiant ribot pakltinamum kaip atsakomyb lengvinani aplinkyb (remiantis IJK 59 str.), arba jis gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jam taikant baudiamojo ar aukljamojo poveikio (BK 67 ir 93 str.) arba priveriamsias medicinos priemones (BK 98 str.). 16. Jei v e i k p a d a r p r i e jo v a l i n u g i r d y t a s ar a p s v a i g i n t a s asmuo, tai yra aplinkyb, apibdinanti nusikalstamos veikos subjekt ir tas pagrindines prieastis, dl kuri asmuo padar nusikalstam veik. Tokiu atveju svarbi laikina asmens bsena, kai jis negaljo visapusikai suprasti savo veiksm pobdio ar juos valdyti. Skirtingai nuo riboto pakaltinamumo, tai neilgalaik asmens bsena, kuri atsiranda dl prie jo vali padaryto treij asmen poveikio. Nusikalstam veik padars asmuo prie jo vali galjo bti nugirdytas (apsvaigintas) apgauls bdu (pavyzdiui, vietoje vaist nuo galvos skausmo, jam paduotos psichotropins mediagos), pavartojant prie j psichin ar fizin smurt (pavyzdiui, grasindami susidorojimu draugai priveria nepilnamet igerti alkohol) ir pan. Prieastys, dl kuri asmuo prie jo vali nugirdomas ar apsvaiginamas, gali bti vairios: noras i jo pasityioti, kertas, lengvabdikumas, neteisingai suprastas draugikumas ir pan. statym leidjas iskiria priverstin asmens girtum ar apsvaigim, kuris gali bti fiziologinis ir patologinis. Patologinio girtumo ar apsvaigimo bsenos asmuo ikreiptai suvokia tikrov, todl negali teisingai suvokti savo veiksm esms bei juos valdyti. Tokie asmenys paprastai pripastami nepakaltinamais. Fiziologinio girtumo ar apsvaigimo metu i esms nenutrksta normalus psichinis kaltininko ryys su ioriniu pasauliu, taiau girtas ar apsvaigs nuo narkotini, psichotropini, nuoding ar stipriai veikiani mediag asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti lus, gali sumati jo sugebjimas objektyviai suvokti aplink ir j reaguoti bei pan. Teismas neturt pripainti atsakomyb lengvinania aplinkybe tokios situacijos, kai kaltininkas savo noru sukl sau bsen, dl kurios jis nebegaljo kontroliuoti veiksm. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij teisj kolegija 2003 m. sausio 7 d. (Saudiamoji byla Nr. 2K-31/2003) nutartyje konstatavo, jog teismas pagrstai pripaino nepilnameio girtum sunkinania atsakomyb aplinkybe, nors jam alkoholinius grimus vartoti pasil suaug asmenys, kadangi byloje nebuvo duomen, kurie patvirtint, jog nepilnametis buvo prie savo vali veriamas vartoti alkoholinius grimus. Byloje surinktais rodymais patikimai nustatyta, kad nusikaltim nuteistieji 331
59 straipsnis
59 straipsnis
padar bdami girti, j padaryta nusikalstama veika yra susijusi su girtumu. Atsakomybs u nusikalstam veik, padaryt apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, klausimus reglamentuoja BK 19 str., kuriame numatyta, jog baudiamoji atsakomyb ikyla tik tada, kai nugirdytas ar apsvaigintas asmuo padaro sunk arba labai sunk nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 19 str. 3 dalies komentar).
17.Jei n e p a v y k s t a s a v a n o r i k a i a t s i s a k y t i p a d a r y t i n u s i k a l s t a m v e i k , tai yra aplinkyb, apibdinanti nusikalstamos veikos subjekt, jo poir darom nusikalstam veik. Motyvai, dl kuri asmuo atsisako padaryti nusikalstam veik, juridins reikms neturi. Tai gali bti padaryta dl baims, kit asmen kalbinjim ir pan. Savanorikai atsisakant pabaigti nusikaltim ar baudiamj nusiengim svarbiausia yra tai, kad asmuo atsisako baigti pradt nusikalstam veik savo noru (t. y. neveriant tai padaryti objektyvioms aplinkybms), nors ir suvokia, kad gali j pabaigti. Savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik slygas reglamen-
19. Teismas gali pripainti bet kuri komentuojamame straipsnyje nurodyt aplinkyb atsakomyb lengvinania ir tada, kai ji nenurodyla kaltinamajame akte. Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas do kumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, apraoma nusikalsta ma veika, nurodomi duomenys, kuriais grindiamas kaltinimas, ir bau diamasis statymas, kuriame numatyta ta veika (BPK 23 str.). Kaltina majame akte nurodomos ir tariamojo atsakomyb lengvinanios bei sunkinanios aplinkybs. Galutin sprendim dl aplinkybi pripaini mo atsakomyb lengvinaniomis ir sunkinaniomis priima teismas. Kal tinamuoju aktu prokuroras tik nurodo savo pozicij, kokios aplinky bs turi bti tiriamos teisiamajame posdyje. Jame gali bti sprendia mi klausimai ir dl kit, prokuroro nenurodyt aplinkybi pripainimo atsakomyb lengvinaniomis ir sunkinaniomis. Tai gali bti daroma tiek kit bylos nagrinjimo teisme dalyvi, tiek paties teismo iniciaty va. Pasilyti svarstyti kaltinamajame akte nenurodytas aplinkybes turi teis ir prokuroras (BPK 219 str.). 20. Konstruodamas privilegijuotas nusikalstam veik sudtis, statym leidjas nustato poymius, kurie maina veikos pavojingum ir kartu velnina baudiamj atsakomyb. Tokiais poymiais danai bna atsakomyb lengvinanios aplinkybs, pavyzdiui, nuudymas labai susijaudinus (BK 130 str.), sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.) ir kt., todl skirdamas bausm teismas ne begali atsivelgti toki atsakomyb lengvinani aplinkyb, kuri sta tyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis.
tuoja BK 23 str. (apie tai plaiau r. BK 23 str. komentar), kuriame numatyta, jog tuo atveju, kai nusikalstamos veikos ar jos padarini nepavyko ivengti, asmeniui gali bti velninama bausm. 18. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripainti atsakomyb lengvinaniomis aplinkybmis ir kitas, io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reikia, kad atsakomyb lengvinani aplinkybi sraas nra isamus, teismas turi teis pripainti lengvinaniomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo maesn padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybs pavojingum. Teism praktikoje tokiomis aplinkybmis pripastamos sunki liga, nepriekaitingas elgesys, ilaikytiniai, jaunas amius ir pan. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo trij teisj kolegija 2003 m. vasario 4 d. (Baudiamoji byla Nr. 2K-112/2003) nutartyje pasisak dl kaltininko asmenyb charakterizuojani poymi vertinimo btinumo. Tenkindamas kasacin skund, Teismas atsivelg tai, kad nuteistasis nusikaltim padar dl susiklosiusi sunki eimynini aplinkybi. Kita vertus, tam tikrais atvejais BK nustato reikalavimus, pagal kuriuos reikms turi tik komentuojamajame straipsnyje vardintos atsakomyb lengvinanios aplinkybs, pavyzdiui, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi, atveju (apie tai plaiau r. BK 39 str. komentar).
332
333
Bendroji dalis, VIII skyrius 60 Straipsnis. Atsakomyb sunkinanios aplinkybs
60 straipsnis
60 straipsnis
1. Atsakomyb sunkinanios aplinkybs yra ios: 1) veik padar bendrinink grup. Teismas, atsivelgdamas kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik pobd ir laipsn, gali nepripainti ios aplinkybs atsakomyb sunkinania; 2) veik padar organizuota grup; 3) veika padaryta dl chuliganik ar savanaudik paskat; 4) veika padaryta kankinant nukentjus asmen ar tyiojantis i jo; 5) veika padaryta maameiui; 6) veika padaryta asmeniui, kuris dl ligos, invalidumo, senatvs ar kit prieasi buvo bejgikos bkls, be jo praymo; 7) veika padaryta niai moteriai, kai akivaizdu kad ji nia; 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime; 9) veik padar asmuo, apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropi ni ar kit psichik veikiani mediag, jeigu ios aplinkybs turjo takos nusikalstamos veikos padarymui; 10) veika padaryta visuotinai pavojingu bdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamsias mediagas arba aunamuosius ginklus; 11) dl padarytos veikos atsirado sunki padarini. 2. Skirdamas bausm, teismas neatsivelgia toki atsakomyb sunki nani aplinkyb, kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties po ymis. 1- Skiriant bausm, statymas pareigoja teism atsivelgti atsakomyb sunkinanias aplinkybes. Atsakomyb s u n k i n a n i o s apl i n k y b s yra tokios aplinkybs, kurios apibdindamos kaltj asmen ir jo padaryt veik, teismui parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingum ir leidia grietinti baudiamj atsakomyb. Atsakomyb sunkinani aplinkybi buvimas daugeliu atveju nulemia grietesns bausms paskyrim. Kadangi j sunkumo laipsnis nra visuomet vienodas, kiekvienos atsakomyb sunkinanios aplinkybs tak kaltojo asmens atsakomybei nustato teismas, nagrindamas baudiamj byl. 2. Atsakomyb sunkinani aplinkybi sraas, skirtingai nuo atsakomyb lengvinani aplinkybi, yra isamus (baigtinis), todl teismas negali pripainti atsakomyb sunkinaniomis toki aplinkybi, kurios nra konkreiai ivardytos komentuojamame straipsnyje.
3. Jei v e i k padar b e n d r i n i n k grup, tai yra aplinkyb, apibdinanti nusikalstamos veikos padarymo form. Pagal BK 25 str. I dal bendrinink grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos vei kos stadijoje du ar daugiau asmen susitaria nusikalstam veik dary ti, tsti ar ubaigti, jei bent du i j yra vykdytojai. statym leidjas toki nusikalstam veik laiko pavojingesne nei vieno asmens pada ryt nusikaltim ar baudiamj nusiengim (apie tai plaiau ir. BK 24, 25 ir 26 str. komentarus). Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. birelio 29 d. nutartyje (Kasacin byla Nr. 2K-422/ 1999) yra pabrs, kad bendrininkavimas yra bendra ir vieninga keli asmen veikla. Bendrininkavimo esm yra ta, kad visi bendrinink grups nariai, neperengdami susitarimo rib, atsako u tuos veiks mus, kuriuos realizavo vykdytojas ar vykdytojai. Jei vykdytojas pada r baigtin nusikaltim ir neijo u susitarimo rib, u baigtin nusi kaltim atsakys ir kiti bendrininkai" (Teism praktika", 1999, Nr. 12, p. 220). Pamintina, kad padjjas savo nusikalstam veik danai atlieka anksiau, negu nusikaltimo vykdytojas realizuoja objektyvij jos pus (iimtis - i anksto paadtas nusikaltusio asmens, nusikals tamos veikos ranki ar priemoni ir pan. slpimas), taiau tai nepa naikina jam baudiamosios atsakomybs u padaryt veik. Jis, kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, atsako pagal susitarim u tuos veiksmus, kuriuos padar vykdytojas. 4. Teismas, atsivelgdamas kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik pobd ir laipsn, gali nepripainti tokios aplinkybs atsakomyb sunkinania. Skiriant bausm atsivelgiama faktin asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobd ir laipsn, neteisto jo elgesio tak nusikalstam tiksl realizavimui bei atsira dusiems (ar galjusiems atsirasti) padariniams. Faktinis dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobdis nustatomas pagal asmens kaip ben drininko dalyvavimo bendrojoje nusikalstamoje veikloje r (apie tai plaiau BK 24 str. komentar). Jei yra vieno i bendrinink baudia mj atsakomyb alinani, lengvinani arba sunkinani aplinky bi, jas neatsivelgiama sprendiant kit bendrinink atsakomybs klausimus. 5. Jei v e i k p a d a r o r g a n i z u o t a grup, tai yra aplinkyb, parodanti daug pavojingesn nusikalstamos veikos padarymo form. Tokia nusikalstamos veikos padarymo forma suteikia kaltininkui (ir kitiems bendrininkams) daugiau galimybi gyvendinti nusikalstam sumanym, geriau paslpti nusikalstamos veikos pdsakus ir pan. O r g a n i z u o t a g r u p yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos 335
334
60 straipsnis
60 straipsnis
336
veikos stadijoje du ar daugiau asmen susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vien sunk ar labai sunk nusikaltim ir kiekvienas grups
narys, darydamas nusikaltim, atlieka tam tikr uduot ar turi skirting vaidmen (apie tai plaiau r. BK 25 str. komentar). Organizuota
grup jais remiantis asmuo yra pripaintas organizuotos grups nariu. Skirnra tingai nuo prie tai komentuotos aplinkybs, vien aktyvus dalyvavisunkin mas organizuotoje grupje, nesvarbu, koks kaltininko atlikt veiksm anti pobdis, skiriant bausm turt bti pripastamas atsakomyb sunkiaplinky nania aplinkybe. b 6. V e i k a p a d a r y t a d l c h u l i g a n i k ar s a v a n a u tiems nusikal d i k paskat. Tai yra dvi atskiros aplinkybs, kurios neigiamai timams charakterizuoja kaltininko asmenyb, parodo veikos stimulus, susijusius su jo poreiki tenkinimu. Tokios paskatos leidia daryti prielaid, , kuriem kad asmuo yra pasirengs bet kokiu bdu, netgi darydamas nusikalstam veik, gyvendinti savo egoistinius siekius, todl jo asmenyb s staty- pavojingesn. C h u l i g a n i k a s p a s k a t a s apibdina tyiniai asmens veiksmai, iurkiai paeidiantys viej tvark ir rodantys m leidjas aik visuomens negerbim, elementari morals bei elgesio norm numat niekinim. Kaltininko elgesys yra atviras ikis visuomeninei tvarkai, siekiant prieprieinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinant poym poir juos, pasinaudojant savo veiksmais bet kokia, net maareikkaip me dingstimi. S a v a n a u d i k a p a s k a t a paprastai laikomas kvalifik asmens siekimas gauti bet kokios turtins naudos (daikt, pinig, uojant turtini teisi ir pan.) arba ivengti materialini ilaid (grinti skol, nusikal atsiskaityti u atliktus darbus, gautas prekes ir pan.). Savanaudikos stam paskatos pripastamos kaltininko atsakomyb sunkinania aplinkybe veik nepriklausomai, ar savanaudikos paskatos buvo iki nusikalstamos (pavyz veikos padarymo, ar darant veik. Kadangi statym leidjas akcendiui, tuoja, jog nusikalstama veika padaryta dl <...> savanaudik paskat", tais atvejais, kai savanaudikos paskatos atsirado po nusikalstaBK 180, mos veikos padarymo, jos negali bti pripaintos atsakomyb sunkinania aplinkybe. 181 str.). Kadan 7. Jei veika padaryta kankinant nukentjusi asmen ar gi tyioj a n t i s i j o , tai yra aplinkyb, parodanti ne tik nusikalstagrups mos veikos padarymo bd, jos pavojingum, bet ir neigiamus kaltiorganiz uotuma s yra vertina masis poymi s, skiriant bausm btina nurodyt i, kokiais kriteri-
ninko asmenybs bruous, jo negailestingum, beirdikum ir pan. Pagal teism praktik k a n k i n i m a s - tai tam tikr laik trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanias nukentjusiajam tiesioginiu poveikiu jo kn arba sudarantys slygas kilti tokioms kanioms (dl skausmo, alkio, trokulio, alio, kario, veriant atlikti nukentjusj eminanius veiksmus, ir pan.). (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimas Nr. 46; Teism praktika'1, 2004, Nr. 12, p. 217). Jungtini Taut Konvencijos prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim 1 str. nurodoma, jog svoka kankinimas" reikia kiekvien veiksm, kuriuo asmeniui tyia sukeliamas stiprus fizinis ar dvasinis skausmas arba kania..." (mogaus teiss. Jungtini taut dokumentai". Vilnius, 2000, p. 150). Nukentjusiam asmeniui sukeliamos kanios gali bti fizins ir psichins. Psichins kanios, pavyzdiui, gali bti tais atvejais, kai nukentjusiojo akivaizdoje kankinami artimieji (vaikai, tvai, sutuoktinis ir pan.). Tais atvejais, kai pats nukentjs asmuo kankinamas artimj akivaizdoje, jam sukeliamos ir fizins, ir psichins kanios, kartu psichins kanios sukeliamos jo artimiesiems. Kankinim negalima pateisinti jokiomis iimtinmis aplinkybmis (pavyzdiui, btinja gintimi, profesini pareig vykdymu ir pan.). T y i o j i m a s i n u k e n t j u s i o j o bna tada, kai kaltininkas daro veiksmus, i esms prietaraujanius morals bei dorovs principams, iurkia, cinika forma. Tokiais veiksmais jis siekia paeminti nukentjusiojo garb ir orum, sukelti jam daug dvasini ar papildom fizini kani. Pasityiojimas i nukentjusiojo apima ir tuos atvejus, kai nusikalstama veika padaryta sadistikai tyiojantis i nukentjusiojo ar jo artimj. Tokia atsakomyb sunkinanti aplinkyb daniausiai bdinga nusikalstamoms mogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui veikoms, nors gali reiktis ir darant kitas nusikalstamas veikas, pavyzdiui, plim, turto prievartavim ir pan. (BK 180, 181 str.). 8. Jei v e i k a p a d a r y t a m a a m e i u i , tai yra aplinkyb, apibdinanti objektyviuosius nusikalstamos veikos poymius (nukentjusj). Kartu i aplinkyb i dalies parodo dorovines nusikalstamos veikos subjekto nuostatas. Pagal teism praktik ir baudiamosios teiss doktrin maameiais laikomi visi asmenys iki keturiolikos met. Danai literatroje nusikalstamos veikos, padarytos prie maamet, yra laikomos nusikalstamomis veikomis prie bejgikos bkls asmen. statym leidjas, atsivelgdamas fizin, protin ir socialin maameio vaiko nesubrendim, jo nesugebjim pasinaudoti savo teismis bei apginti savo interesus, baudiamuoju statymu nustato jam ypating teisin apsaug. Nukentjusiojo maametyst yra formalus
337
60 straipsnis
60 straipsnis
338
poymis, kuris didina nusikalstamos veikos pavojingum. Teismas privalo atsivelgti i aplinkyb, jei kaltininkas inojo, kad nukentjusysis dar neturi keturiolikos met. Paymtina, BK nurodytos specia-
lios normos kuriose nukentjusiojo maametyst yra kvalifikuojantis (pavyzdiui, BK 135, 138, 149 str.) arba btinasis nusikalstamos veikos sudties poymis (pavyzdiui, 153, 156 str.). Tokiais atvejais indi-
viduali tai yra aplinkyb, apibdinanti objektyviuosius nusikalstamos veikos zuojan poymius (nukentjusj). Kartu ji parodo moralin nusikalstamos t veikos subjekto nuosmuk. Didesnis kaltojo asmens pavojingumas esti bausm tada, kai nusikalstamos veikos auka pasirenkamas asmuo, kuris dl savo amiaus, bejgikos bkls ar kit savybi negali kaltininkui nukent pasiprieinti. B e j -g i k u m o b k l - tokia asmens bsena, kai jusioj dl savo fizins ar psichins bkls (pavyzdiui, fizini trkum, o psichins ligos, kitokios liguistos arba nesmoningos bsenos) jis maa negali suprasti savo ar kaltininko darom veiksm pobdio ir reikms metyst arba negali pasiprieinti kaltininkui. Bejgika bkl bna dvejopa fizinis ar psichinis bejgikumas. Fizinis bejgikumas esti tada, kai negali nukentjusysis, suprasdamas su juo atliekam veiksm esm, fizikai bti negali tam prieintis (pavyzdiui, dl ligos, invalidumo, senatvs ir laiko- pan.). Psichinis be- i jgikumas rodo tai, kad nukentjusysis dl ma savo psichini savybi ar ligos nesuvokia jo atvilgiu atliekam atsako veiksm esms ir jiems nesiprieina ar neprietarauja. i myb atsakomyb sunkinani aplinkyb galima atsivelgti tik tuomet, jei sunkin kaltininkas inojo apie bejgik nukentjusiojo bkl ir darydamas ania nusikalstam veik tyia tuo pasinaudojo. statym leidjas akcentuoja, aplink kad kaltininkas nusikalstam veik daro ne vykdydamas nukentjusiojo ybe. praym, o prie jo vali. Nukentjusieji, dl savo psichini savybi ar ligos nesuvokiantys j atvilgiu atliekam veiksm esms, negali 9. Jei ireikti savo valios, taiau tai nereikia, kad tyinis kaltininko v e i k a pasinaudojimas tokia nukentjusiojo bkle gali bti nelaikomas p a d a r atsakomyb sunkinania aplinkybe. yta Jei veika padaryta praant nukentjusiam asmeniui, kurio bkl a s m e n beviltika (ji danai yra ir bejgika bkl), tai yra atsakomyb lengvinanti aplinkyb. iui, kuris dl ligos, invali dumo, senat v s ar kit prie asi buvo bejgi kos bkl s , be jo pray mo,
10. Jei v e i k a p a d a r y t a n i a i m o t e r i a i , k a i aki v a i z d u , k a d ji n i a , tai yra aplinkyb, apibdinanti objek tyviuosius nusikalstamos veikos poymius (nukentjusij) ir kartu parodanti nusikalstamos veikos subjekto poir ni moter, ypa ting nepagarb jai. Nios moters padtis yra iskirtin fiziologiniu, psichologiniu ir socialiniu poiriais, todl tokia moteris ypa saugo ma ir gerbiama visuomenje. Sudtingi pakitimai, vykstantys nios moters organizme, slygoja, kad esant konfliktinei ar kitokiai sudtin gai gyvenimo situacijai jai sunkiau pasirinkti, kaip elgtis, ji tampa ma iau pajgi pasiprieinti kaltininkui (pavyzdiui, plimo, iaginimo metu ir pan.). statym leidjas, pareigodamas grietinti bausm (esant iai aplinkybei), atsivelgia ir tai, kad nusikalstama veika alos pada roma ne vien niai moteriai, bet ir jos neiojamam vaisiui. Pabrti na, kad skiriant bausm i atsakomyb sunkinani aplinkyb gali ma atsivelgti tik tuomet, jei moters ntumas buvo akivaizdus ir kal tininkas inojo, kad nukentjusioji yra nia. Ntumo stadija ir nusi kalstamos veikos motyvai (jie gali bti susij su ntumu) tokios ap linkybs pripainimui atsakomyb sunkinania reikms neturi. 11. Jei v e i k a padaryta pasinaudojant visuomenine ar k i t o asmens n e l a i m e , tai yra aplinkyb, apibdinanti objek tyviuosius nusikalstamos veikos poymius ir kaltininko asmenyb. Kaltininko atsakomyb tokiu atveju sunkina ne padarytos alos dy dis, o veikos padarymo aplinkybs. Jei tokiomis slygomis padaroma ir nedaug alos, skiriant bausm tai vis tiek turt bti vertinama
kai p atsa ko my b sun kin anti apli nky b. Re mia ntis teis m pra ktik a vis uo me nin e nel ai me laik omi toki e vis uo me nini o gyv eni mo vy kiai ar ga mto s rei
kiniai, kurie sukelia grsm daugelio moni gyvybei, svei katai, turtui, pavyzdiui, karas, epidemija, potvynis, ems drebjimas ir pan. Asmenin n e l a i m - tokie vykiai, kurie skaudiai susij su nukentjusiojo ar jam artim moni interesais, pavyzdiui, artim j netektis, gaisras, sunki liga ir pan. Pabrtina, kad skirdamas baus m, atsivelgti toki atsakomyb sunkinani aplinkyb teismas gali tik tuomet, jei kaltininkas suprato, jog vyko visuomenin ar kito as mens nelaim, ir savo nusikalstamiems tikslams pasiekti smoningai tuo pasinaudojo. 12. J e i v e i k p a d a r a s m u o , a p s v a i g s n u o alko h o l i o , narkotik, p s i c h o t r o p i n i ar k i t p s i c h i k vei ki ani m edi ag, j e i g u i o s apli nkybs turj o takos nusikalstamos veikos padarymui, tai yra aplinkyb, apib dinanti nusikalstamos veikos subjekt ir rodanti didesn jo pavojin339
60 straipsnis
60 straipsnis
340
gum. Baudiamosios teiss doktrinoje teigiama, kad apsvaigimo nuo alkoholio, narkotik, psichotropini ar kitoki psichik veikiani me-
diag traukimas atsakomyb sunkinani aplinkybi sra turi daug prevencins reikms. Girtas ar apsvaigs asmuo gali netekti
savitvar sutrikdym (BK 135 str.), vieosios tvarkos paeidim (BK 284 str.), dos, kapo iniekinim (BK 312 str.) irpan. Apsvaigimui nuo alkoholio pasidar statym leidjas prilygino ir apsvaigim nuo narkotik, psichotropini, yti toksini ar kitoki psichik veikiani mediag, kurios slopina lus, fiziologines organizmo funkcijas, sukelia haliucinacijas. Pabrtina, jis kad vartojantys alkohol ar psichik veikianias mediagas asmenys lengvai gali padaryti nusikalstam veik tiek apsvaig, tiek tuo metu, kai pasiduo stengiamasi gauti pinig toms mediagoms sigyti. Taiau komenda tuojamame straipsnyje akcentuojama apsvaigimo bsena, todl ias neigiam aplinkybes pripainti atsakomyb sunkinaniomis, teismas gali tik taiems da, kai asmuo buvo apsvaigs ir apsvaigimas turjo takos nusikalstapomos veikos padarymui. Taigi jei kaltininkas nusikalstam veik padar traukia neapsvaigs, tik siekdamas sigyti svaiginani mediag, teismas skirms. damas bausm negali pripainti, jog tokia aplinkyb sunkina atsakoVidutin myb. Jeigu apsvaigusio asmens padaryta veika savo pobdiu nra io susijusi su tokia kaltininko bsena, ji taip pat neturt bti atsakomygirtumo b sunkinania aplinkybe, pavyzdiui, aplaidus apskaitos tvarkymas stadij (BK 223 str.), melagingos informacijos pateikimas siekiant gyti dokupasiek ment (BK 304 str.), pelnymasis i kito asmens prostitucijos (BK s 307 str.) irpan. mogus Negali bti atsakomyb sunkinanti aplinkyb tie atvejai, kai assuvokia muo nugirdomas ar apsvaiginamas prie jo vali (apie tai plaiau r. , kas BK 19 ir 59 str. 12 punkto komentarus). darosi 13. Jei veika padaryta v i s u o t i n a i pavojingu bdu arb a aplinkui , taiau n a u d o j a n t s p r o g m e n i s , s p r o g s t a m s i a s m e d i a g a s arba nesugeb aunamuosius g i n k l u s , tai yra aplinkyb, apibdinanti nusikalstamos veikos objektyviosios puss poymius -jos padarymo a kritikai bd bei priemones - ir kartu kaltininko, kuris savo nusikalstamam tiksvertinti lui pasiekti pasirinko paias pavojingiausias priemones, asmenyb. statym leidjas, konstruodamas toki atsakomyb sunkinani aplinkysavo veiksm b, i esms numat trij aplinkybi alternatyv: a) veika padaryta vi ir dl suotinai pavojingu bdu; b) veika padaryta naudojant sprogmenis, sprogstamsias mediagas; c) veika padaryta naudojant aunamuosius to danai padaro tokias nusikals tamas veikas: nuudy m (BK 129 str.), sunk sveikato s
ginklus. Kiekviena i alternatyvi BK 60 str. 10 punkto sudedamj dali gali bti teismo pripainta savarankika atsakomyb sunkinania aplinkybe. Visuotinai pavojingas bdas, pavyzdiui, sprogimai, padegimai, utvindymai irpan., padidina veikos pavojingum, kadangi vienu metu keliamas pavojus daugeliui statymo saugom teisini gri. Tokiu atveju atsakomyb sunkina pats veikos padarymo bdas, o ne atsiradusi ala, todl skiriant bausm btina atsivelgti toki atsakomyb sunkinani aplinkyb ir tais atvejais, kai padaryta nedaug alos, ar visai jos nepadaryta. Nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo priemones, statym leidjas i esms detalizuoja visuotinai pavojingo bdo formas ir iskiria daniausiai pasitaikanias, pavojingiausias nusikalstamos veikos padarymo priemones: sprogmenis, sprogstamsias mediagas ir aunamuosius ginklus. i priemoni svokas ir j naudojimo tvarknustato specials statymai; pavyzdiui, Ginkl ir audmen kontrols statymas (Valstybs inios", 2002, Nr. 13-467) tvirtina ginkl ir audmen klasifikavimo kategorijas nuostatas, teisinius j apyvartos bei jos kontrols pagrindus ir kt. (apie tai plaiau r. BK 253 str. komentar). Nusikalstamos veikos padarymas visuotinai pavojingu bdu ar panaudojant sprogmenis, sprogstamsias mediagas ir aunamuosius ginklus yra atsakomyb sunkinanti aplinkyb, kai kaltininkas suvokia, jog jis panaudoja tok bd ar priemones, kurios yra pavojingos ne vieno, o dviej ar daugiau asmen gyvybei ir sveikatai arba gali sunaikinti didels verts svetim turt, ar daug reikms turinias mokslines, istorines ar kultrines vertybes ir pan. 14. Jei d l padarytos v e i k o s a t s i r a d o s u n ki pa-ri a r i n i , tai yra aplinkyb, apibdinanti nusikalstamos veikos objektyviosios puss poym- padarinius. i aplinkyb turi daug reikms ir tyinms, ir neatsargioms nusikalstamoms veikoms. Prie sunki padarini statym leidjas priskiria ne tik tuos, kuriuos kaltininkas numat, bet ir tuos, kuriuos jis turjo bei galjo numatyti. Skiriant bausm svarbu, kad tarp veikos ir atsiradusi padarini yra prieastinis ryys. Padarini atsiradimo laikas i esms reikms neturi. Sunks padariniai daniausiai bna materials, pavyzdiui, padaroma didel turtin ala arba fizin ala asmeniui (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir pan. Taiau jie gali bti ir nesusij su materialija sritimi, pavyzdiui, kai atsiranda padarini valstybs politikai, vieiesiems interesams ir pan. Atsakomyb sunkinania aplinkybe gali bti pripastami tik tie sunks padariniai, kurie gerokai virijo statymo numatytus kaip neivengiamus nusikalstamos veikos padarinius. Teismas atsiradusius padarinius privalo vertinti ne vien materialiosiose nusikalstam veik sudtyse, bet ir tuomet, kai jie nra btinasis konkreios nusikalsta341
60-61 straipsniai
61 straipsnis
mos veikos objektyviosios puss poymis (formaliosios nusikalstam veik sudtys). 15. Atsakomyb sunkinanios aplinkybs yra svarbus kriterijus, kur privalo atsivelgti teismas, individualizuodamas bausm. Antrojoje komentuojamo straipsnio dalyje statym leidjas nurodo, kad teismas skirdamas bausm neatsivelgia toki atsakomyb sunkinani aplinkyb, kuri statyme numatyta kaip nusikaltimo sudties poymis. Taigi jei kuri nors i komentuojamo straipsnio 1 dalyje ivardyt atsakomyb sunkinani aplinkybi yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudties poymis ar padaryt nusikalstam veik kvalifikuojantis poymis ir teismas tokia aplinkybe jau kart rmsi kvalifikuodamas veik, ji nebegali bti pripainta kaltininko atsakomyb sunkinania aplinkybe. Pavyzdiui, teism praktika laikosi tos nuostatos, kad savanaudiki motyvai ir tikslai yra btinieji turto grobimo poymiai. Todl toki aplinkyb neturt bti atsivelgiama individualizuojant bausm u vagyst (BK 178 str.), plim (BK 180 str.) ir pan. Tokia atsakomyb sunkinanti aplinkyb netaikoma ir tada, kai savanaudiki motyvai numatyti kaip kvalifikuojantis nusikalstam veik poymis, pavyzdiui, nuudymas dl savanaudik paskat (BK 129 str. 2 dalies 9 punktas), sunkus sveikatos sutrikdymas dl savanaudik paskat (BK 135 str. 2 dalies 9 punktas) ir kt. 61 Straipsnis. Bausms skyrimas, kai yra atsakomyb lengvinani ir (ar) sunkinani aplinkybi 1. Teismas, skirdamas bausm, atsivelgia j tai, ar yra nustatyta tik atsa komyb lengvinani ar tik atsakomyb sunkinani aplinkybi, ar yra ir atsakomyb lengvinani, ir atsakomyb sunkinani aplinkybi, ir vertina kiekvienos aplinkybs reikm. 2. Teismas, vertins atsakomyb lengvinanias ir (ar) atsakomyb sunki nanias aplinkybes, j kiek ir pobd, tarpusavio santyk, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka velnes n ar grietesn bausms r, taip pat skiriamos bausms dyd, skai iuodamas nuo jos vidurkio. 3. Nustatant statyme numatytos bausms vidurk, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausms dydis ir gautas re zultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus baus ms dydis u padaryt nusikalstam veik nenurodytas, nustatant bausms vidurk, vadovaujamasi tos ries bausms minimaliu dydiu.
342
4. Jeigu kaltininkas savo noru prisipaino padars nusikaltim, nuoir diai gailisi, aktyviai padjo iaikinti nusikaltim ir nra atsakomyb sunkinani aplinkybi, teismas skiria jam ne didesn kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos bausms vidurkis laisvs atmimo bausm arba su laisvs atmimu nesusijusi bausm. 5. Ne didesn kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numaty tos bausms vidurkis laisvs atmimo bausm teismas gali skirti asme niui, dalyvavusiam tyia nuudant, jeigu jis prisipaino dl vis savo pada ryt nusikalstam veik ir aktyviai padjo atskleisti organizuotos gru ps ar nusikalstamo susivienijimo nari padaryt tyin nuudym. (Lietu
vos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m.
gegus I d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
6. io straipsnio 5 dalis netaikoma tyinio nuudymo organizuotos gru ps ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui. (Lietuvos Res
publikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IK-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Atsakomyb lengvinani ir sunkinani aplinkybi nustaty mas yra viena i skiriamos bausms individualizavimo slyg. Ko mentuojamo straipsnio 1 dalis pareigoja teism skiriant bausm, nu statyti ar yra tik atsakomyb lengvinani aplinkybi, ar yra tik atsa komyb sunkinani aplinkybi, ar yra tiek atsakomyb lengvinani, tiek atsakomyb sunkinani aplinkybi, ir vertinti kiekvienos aplin kybs reikm. 2. Apie a t sakomy b l e n g v i n a n i a s a p l i n k y b e s r. BK 59 str. komentar. 3. A p i a t s a k o m s y u b n k i n a n a pi a is n k y br . e s e l BK 60 str. komentar. 4. Skiriant bausm nra atsivelgiama atsakomyb sunkinanias ar lengvinanias aplinkybes, kurios kodekse numatytos kaip btinieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, nes jos jau vien kart bna vertintos kvalifikuojant veik (apie tai plaiau r. BK 59, 60 str. komentarus). 5. Nustatytos atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinky bs visada turi bti aikios ir konkreios. Lietuvos Aukiausiojo Teis mo senatas 1999 m. gruodio 23 d. nutarime Dl teism praktikos taikant bendruosius bausmi skyrimo pradmenis" pabr, kad teis343
61 straipsnis
61 straipsnis
344
mas gali pripainti atsakomyb lengvinania ir t aplinkyb, kuri nenurodyta kaltinamojoje ivadoje (kaltinamajame akte), taiau jei atsa-
komyb sunkinanti aplinkyb nenurodyta kaltinamojoje ivadoje, ji gali bti pripainta atsakomyb sunkinania tik tada, kai pagal faktines
aplinky padarytos veikos atsirado sunki padarini, teismas savo iniciatyva bes ji nepripasta tokios aplinkybs atsakomyb sunkinania. nustatyt 6. Atsakomyb lengvinaniomis aplinkybs gali bti pripaintos ir a, nors tos aplinkybs, kurios nenurodytas BK 59 str. (apie tai plaiau r. ir nepripa BK 59 str. komentar), taiau jos turi bti tinkamai itirtos, nustaty inta tos ir turi bti motyvuojama, kodl jos pripastamos atsakomyb leng vinaniomis. Pavyzdiui, jei atsakomyb lengvinania aplinkybe pri kaip tokia. pastama kaltininko sveikatos bkl, turi bti nurodoma, kodl ji pri pastama tokia ir kokios reikms turi kaltininko baudiamajai atsa Jei faktins komybei. Remiantis mintu Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato aplinky 1999 m. gruodio 23 d. nutarimu, negalima remtis vien abstrakiomis formuluotmis ar tam tikr princip (humanizmo, teistumo bei pan.) bs, kurios realizavimu motyvuojant tam tikr aplinkybi nustatym. Pavyzdiui, leidia tai, kad laisvs atmimo bausm neskiriama recidyvistui, negali bti pripain motyvuojama vien tuo, kad dl per didelio kalint asmen skaiiaus ti tamlaisvs atmimo vietose j nebt kur patalpinti. tikr 7. BK 60 str. numatyt atsakomyb sunkinani aplinkybi sraas aplinky yra isamus, todl teismas negali pripainti atsakomyb sunkinanio b atsakom mis t aplinkybi, kurios nra nurodytos iame BK straipsnyje. Be to, atsakomyb sunkinaniomis negali bti pripaintos tos aplinkybs, ku yb sunkina rios atsiranda ne dl kaltininko veiksm arba dl kaltininko veiksm, nia, taiau jis neturjo ir negaljo numatyti, kad tokios aplinkybs (pavyz paaikj diui, sunks padariniai) atsiras. Jei aplinkybs, sunkinanios atsako a tikmyb, apibdina nusikalstamos veikos sudties objekt ar veik, kalti teisme, ninkas turi jas suvokti. Pavyzdiui, jei sukurstomas nusiudyti ar pri teisinas vedamas prie saviudybs maametis asmuo (BK 133 str.), maametys t kaip atsakomyb sunkinti aplinkyb gali bti inkriminuojama tik ta savo iniciaty da, jei kaltininkas, darydamas veik, suvok toki aplinkyb. va tokios aplinky bs atsakom yb sunkina nia nepripa sta. Jei, pavyzd iui, tik teisme nustato ma, kad dl
8. Teismas, skirdamas bausm, vertina atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes, j kiek, pobd, tarpusavio santyk, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Aplinkybi v e r t i n i m a s reikia, kad teismas aplinkybes pripasta teisikai reikmingomis ir nustato lyginamj j reikmingum. 9. Aplinkybi k i e k i s parodo nustatyt atsakomyb lengvinan i ir sunkinani aplinkybi skaii, o p o b d i s - santyk su atskirais nusikalstamos veikos sudties elementais. Pavyzdiui, aplin kyb, nusakanti, kad veika padaryta niai moteriai (BK 60 str. 7 punktas), apibdina nukentjusi nuo nusikalstamos veikos asmen, aplinkyb, nusakanti, kad veik padar organizuota grup, apibdina objektyvij nusikalstamos veikos pus ir pan. Nustatydamas i ap linkybi t a r p u s a v i o s a n t y k , teismas vertina kiekvien aplinkyb atsivelgdamas jos santyk su kita aplinkybe. Pavyzdiui, dl padarytos nusikalstamos veikos atsirado sunki padarini, bet kaltininkas atlygino tik dal alos ir pan. statyme nenumatytas lygina masis toki aplinkybi reikmingumas, tai palikta teismo nuoirai. Kitos BK 54 str. 2 dalyje nurodytos aplinkybs yra padarytos nusi kalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kalts forma ir ris, padary tos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos sta dija, kaltininko asmenyb, asmens kaip bendrininko dalyvavimo da rant nusikalstam veik forma ir ris (apie tai plaiau r. BK 54 str. komentar). 10. Motyvuodamas parenkam bausms r ir dyd teismas
nur o do apli nky bes, kuri omi s pag rind ia mas bau sm s ri es pari nki mas ir bau sm s dyd io nust aty mas . Be to, rek om end uoj am a mot yvu oja nt tai nu mat yti,
ar konkretus bausms ries ir dydio parinkimas leis pa siekti bausms skyrimo tikslus, ar kaltininkas realiai turi galimyb at likti konkrei bausm (pavyzdiui, ar atsivelgiant sveikatos bkl kaltininkas gals tam tikr valand skaii dirbti vieuosius darbus, ar atsivelgiant pajamas kaltininkas gals sumokti tam tikro dydio baud ir pan.). 11. Apie b a u s m i r i s r. BK 42 str. komentar. 12. B a u s m s d y d i s - kokybin ir kiekybin bausms turin sudarani teisi ir laisvi apribojim bei (arba) speciali pareig i raika. Vien bausmi atveju baudiamasis statymas reikalauja, kad teismas nustatyt ir kokybin, ir kiekybin dydio iraik, pavyz diui, laisvs apribojimo atveju teismas nustato tiek ios bausms
345
61 straipsnis
61 straipsnis
346
trukm, tiek konkreius draudimus bei pareigojimus ir pan., kit bausmi atveju - tik kiekybin dydio iraik, pavyzdiui, baudos atveju
teismas nustato tik baudos dyd ir pan.
13. P kai atsivelgiant bylos arinkda aplinkybes velnesne bausme negalima gyvendinti bausms paskir mas ties. bausms 14. Laivs atmimo bausms ries dydio vidurkio nustatymo r teismas bdas yra numatytas komentuojamo straipsnio 3 dalyje, t. y. sudeda vadovau mas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytos baus ms dydis ir gautas rezultatas padalijamas i dviej. Jei straipsnio jasi bausmi sankcijoje minimalus bausms dydis u nusikalstam veik nenurody tas, nustatant bausms vidurk, vadovaujamasi laisvs atmimo baus siste ma (BK ms minimaliu dydiu, nustatytu BK 50 str. 42 str.), 15. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ski kurioje bausms ria ne didesn kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim nu nuosekli matytos bausms vidurkis laisvs atmimo bausm arba su laisvs atmimu nesusijusi bausm, jeigu kaltininkas: ai 1) savo noru prisipaino padars nusikaltim, ir " idstyto 2) nuoirdiai gailisi, ir s nuo 3) aktyviai padjo iaikinti nusikaltim, ir velnia 4) nra atsakomyb sunkinani aplinkybi. u sios iki 16. Visos ios atsakomyb lengvinanios aplinkybs turi savo reik grieia usios. m ir apibdina kaltininko elges padarius nusikalstam veik. Apie j Analogi turin plaiau r. BK 59, 60 str. komentarus. ka seka 17. Komentuojamo straipsnio 4 dalies taikymo pagrindai nra iden paprasta tiki velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimo pagrin i bausms dams (BK 62 str. 1 dalis): taikant BK 62 str. nra reikalaujama, kad idstytonusikalstam veik padars asmuo savo noru atvykt ir pranet apie nusikalstam veik ir visikai ar i dalies atlygint ar paalint pada s ir BK ryt turtin al. Be to, skirtingai nuo BK 62 str., io straipsnio dalies Speciali nuostatos netaikomos, jei nustatoma atsakomyb sunkinani aplin osios kybi. dalies straipsni sankcijo se. Grietes ns ries bausm gali bti parenka ma tik tais atvejais,
18. Apie prisipainim padarius nusikaltim, nuoird gailjimsi ir aktyvi pagalb iaikinant nusikaltim plaiau r. BK 59 ir 62 str. komentarus. Analogikos aplinkybs numatytos BK 62 str., todl teis mas negali taikyti BK 61 str. 4 dalies nuostat, o vliau dar paskirti velnesn, negu statymo numatyt, bausm pagal BK 62 str. 1 dal, nes nuteistojo elges charakterizuojanias aplinkybes jau bus atsi velgs. 19. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas teis mas s k i r i a reikia, kad nustaius ioje straipsnio dalyje numaty tus pagrindus teismas privalo skirti ne didesn kaip BK straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos bausms vidurkis lais vs atmimo bausm arba su laisvs atmimu nesusijusi bausm. Su laisvs atmimu nesusijusi bausm gali bti paskirta tik tada, kai ji numatyta BK straipsnio, pagal kur asmuo teisiamas, sankcijoje. 20. A p i en u s i k a l t i m r. B K 1 0 , 1 1 s t r . k o m e n t a r u s . 21. A p i el a i s v a t m i m b a u s m r . B K 5 0 s t r . s o kom en tar. 22. Bausms vidurkio nustatymo bdas numatytas komentuojamo straipsnio 3 dalyje. 23. Apie su l a i s v s atmimu n e s u s i j u s i a s bausmes r. BK 55 str. komentar. 24. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta viena i organi zuoto nusikalstamumo kontrols form - galimyb velninti bausm ir skirti ne didesn kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim
nu mat ytos bau sm s vid urki s lais vs at mi mo bau sm asm eni ui, dal y vav usia m tyi a nu uda nt, jei nus tato mo s ios dvi sly gos : 1 ) k alti nin kas pris
ipaino dl vis savo padaryt nusikalstam vei k ir 2) aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padaryt tyin nuudym. 25. Galimyb velninti bausm organizuotos grups ar nusikalsta mo susivienijimo nariams, bendradarbiaujantiems su teissaugos ins titucijomis, numatyta ir BK 62 str. 4 dalyje. Tos paios aplinkybs gali bti teisikai reikmingos tik vien kart, todl negalima bausm vel ninti remiantis BK 62 str. 4 dalimi, o po to - dar ir pagal BK 61 str. 5 dal.
347
61-62 straipsniai
62 straipsnis
26. Bausms velninimas remiantis komentuojamo straipsnio 5 da limi net ir nustaius ioje dalyje numatytas slygas, nra teismo parei ga. Be to, komentuojamos straipsnio nuostatos netaikomos tyinio nuudymo atveju organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui. 27. D a l y v a v i m a s t y i a n u u d a n t reikia, kad asmuo pats betarpikai siek tyia neteistai atimti kito mogaus gyvyb arba buvo tokios nusikalstamos veikos bendrininkas (apie tai plaiau r. BK 115, 116, 129, 130, 131 str. komentarus). 28. Apie aktyvi p a g a l b a t s k l e i d i a n t tyin nuudym r . B K 6 2 s t r . k o m e A n t ka r t o y 1 4pv pau u ns k t j. i d
reikia, kad kaltininkas pats rodo iniciatyv ir padeda atskleisti nusi kaltim aktyviais veiksmais.
5) veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta paeidus nusikalstam veik padariusio asmens sulai kymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos arba teissaugos insti tucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio ekspe rimento teistumo slygas. 3. Kai yra io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos slygos, teismas gali: 1) paskirti maesn bausm, negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusi kalstam veik numatyta maiausia bausm, arba 2) paskirti maesn bausm, negu nustatyta io kodekso 56 straipsnio 2 dalyje, arba 3) paskirti velnesn bausms r, negu numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik. 4. Teismas taip pat gali pagal io straipsnio 3 dal paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm asmeniui, dalyvavusiam tyia nuudant, jeigu jis prisipaino dl vis savo padaryt nusikalstam veik ir aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo na ri padaryt tyin nuudym, ir: 1) nuudymas padarytas dl grasinimo ar prievartos arba 2) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nuudant buvo antraeilis, arba 3) veika nutrko rengiantis nuudyti ar ksinantis nuudyti.
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. 1X-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003. Nr. 38-1733) redakcija)
29. Apie o r g a n i z u o t a s g r u p e s , n u s i k a l s t a m u s su s i v i e n i j i m u s r. BK 25 str. komentar. Apie nusikalstamos veikos o r g a n i z a t o r i u s ar v a d o v u s r. BK 24 str. komentar. 62 Straipsnis. velnesns, negu {statymo numatyta, bausms skyrimas 1. Teismas, atsivelgs visas bylos aplinkybes, u kiekvien nusikalsta m veik gali paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm, jeigu nusikalstam veik padars asmuo pats savo noru atvyko ar prane apie i veik, prisipaino j padars ir nuoirdiai gailisi, ir (ar) padjo iki teisminiam tyrimui bei teismui iaikinti nusikalstam veik, ir visikai ar i dalies atlygino arba paalino padaryt turtin al. 2. Teismas, atsivelgs visas bylos aplinkybes, gali u kiekvien nusi kalstam veik paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm ir tuo atveju, kai yra atsakomyb lengvinani aplinkybi, bent i dalies atlyginta ar paalinta turtin ala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas ilaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra negals ir nra kam juos priirti, arba 2) kaltininkas ilaiko maameius vaikus, kuri dl paskirtos statyme numatytos bausms nebt kam priirti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstam veik buvo antraeilis, arba 4) veika nutrko rengiantis padaryti nusikaltim ar pasiksinant daryti nusikalstam veik, arba 348
1. U nusikalstamos veikos padarym gali bti skiriama tik tokios ries ir tokio dydio bausm, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kur asmuo teisiamas, sankcijoje. Komentuojamame straipsnyje numa tyta ios bendros taisykls iimtis: teismas turi teis skirti velnesn, negu statymo nustatyt, bausm, net tada, kai pati velniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausm yra per grieta ir bausms pa skirtis gali bti pasiekta paskyrus velnesn bausm. Skiriant vel nesn, negu statymo numatyta, bausm pirmiausia turi bti atsivel giama toki baudiamosios bylos aplinkybi visum, kuri maina kaltininko asmenybs pavojingum ir (ar) padarytos veikos pavojin gum, rodo veikos atsitiktin ar situacin pobd ir pan. 2. v e l n e s n , n e g u s t a t y m o numatyta, bausm maesn bausm, nei numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusi kalstam veik, arba maesn bausm, nei statymas numato skirti pa vojingam recidyvistui, arba velnesn bausms ris, negu numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik. Plaiau apie baus ms velninimo bdus r. io straipsnio komentaro 32-36 punktus. 349
62 straipsnis
62 straipsnis
350
3. Komentuojamame straipsnyje numatyta, kad teismas g a l i , ta iau neprivalo paskirti velnesn, nei statymo numatyt, bausm. Jei
nustatomi pagrindai taikyti io straipsnio nuostatas, tokia galimyb turi bti apsvarstoma.
4. K chuliganik ar savanaudik paskat omentuo (BK 60 str. 1 dalies 2 punkto) ir pan. jamo 5. Teismas, nustats komentuojamame straipsnyje numatytas ap straipsni linkybes, gali paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm u o taikyma k i e k v i e n nusikalstam veik. s 6. Komentuojamo straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytos trys kate siejamas gorijos pagrind, kuriuos nustaius galima taikyti velnesn, negu ne su padaryto statymo numatyta, bausm. s nusikalst 7. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal bausm gali bti velnina amos ma, jeigu yra visos slygos, kurios apibdina kaltininko elges pada veikos rius nusikalstam veik: 1) nusikalstam veik padars asmuo savo noru atvyko ar prane sunkum apie nusikalstam veik; u, o su 2) nuoirdiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui konkrei iaikinti nusikalstam veik; omis 3) visikai ar i dalies atlygina arba paalina padaryt turtin al. straipsn yje 8. Nuoirdus gailjimasis ir pagalba ikiteisminiam tyrimui bei teis nuro dytomis mui iaikinti nusikalstam veik yra alternatyvios pagrindo taikyti aplinky io straipsnio nuostatas slygos, todl esant bet kuriai i j ilieka bmis. galimyb taikyti komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti Atsivel velnesn bausm. giant 9. Analogikos nurodytoms, atsakomyb lengvinanios aplinky tai, io straipsni bs yra numatytos ir BK 59 str. 1 dalies 2 ir 3 punktuose, taiau jos nra visikai vienodos, nes BK 62 str. i asmens reikalauja ne tik o nuostato prisipainti padarius nusikalstam veik, bet ir savo noru atvykti arba praneti apie j. Be to, pastarajame straipsnyje numatytas pareigoji s gali bti mas atlyginti ar paalinti ne apskritai al, o turtin al. taikomo s ir nustaiu s atsakom yb sunkina ni aplinky bi, pavyzd iui, veik padarius dl
10. Atvykimas ir p r a n e i m a s a p i e nusikalstam v e i k reikia, kad asmuo turi savanorikai atvykti valstybs insti tucij ir praneti apie savo nusikalstam veik, t. y. veik, kuri jis betarpikai padar, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendri ninkais - ir apie kit bendrinink padarytas veikas. Jei asmuo padar kelias nusikalstamas veikas, jo atvykimas ir praneimas apie nusikals tamos veikos padarym gali bti laikomas pagrindu velninti bausm tik u tas nusikalstamas veikas, apie kurias prane savanorikai. Ga lima atvykti ir praneti ne tik apie baigt nusikalstam veik, bet ir apie pasiksinim ar rengimsi j padaryti. 11. Apie padaryt nusikalstam veik turi bti praneama valsty bs institucijoms ar j tarnautojams, kurie yra galinti vykdyti bau diamj persekiojim (pavyzdiui, policijai, Specialij tyrim tarny bai, prokuratrai ir pan.). 12. Asmens atvykimas ar praneimas apie nusikalstamos veikos padarym laikytinas savanoriku, kai asmuo tai daro savo noru, o ne veriamas objektyvi aplinkybi. Vertinant asmens prisipainimo sava norikum, reikia atsivelgti, kada teissaugos institucijos suinojo apie nusikalstam veik, ar yra surinkta pakankamai rodym, kaip asmuo, pranes apie nusikalstam veik, vertina teissaugos institucij gali mybes iaikinti j. Paprastai baudiamasis persekiojimas pradedamas dl nusikalstamos veikos padarymo fakto, o j padars asmuo nenusta tomas i karto. Tokiu atveju asmens atvykimas ir prisipainimas dl veikos padarymo paprastai laikytinas savanoriku. Be to, net ir
pa trau kto bau di am ojo n atsa ko my bn asm ens pris ipa ini mas dl nus i kals tam vei k, kuri os nr a in om os teis sa ugo s inst ituc ijo ms, laik yti nas sav ano rik
u. Visada reikmingesnis savanorikas kaltininko atvy kimas ir prisipainimas, jei jis grindiamas pozityviais motyvais. 13. Apie n u o i r d g a i l j i m s i plaiau ir. BK 59 str. komentar. 14. Padjimu i a i k i n t i n u s i k a l s t a m v ei k laikytini tokie asmens veiksmai, kai jis savanorikai padeda iaikinti svarbiau sias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, surinkti daiktinius rodymus, nurodo liudytojus ir pan. Visgi jei pagal bylos aplinkybes tokia pagalba objektyviai bna nereikalinga (asmuo sulaikomas inflagranti ir pan.), tai nepaalina galimybs taikyti komentuojam straipsn. Jei nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant su kitais asmenimis ir asmuo atsisako padti iaikinti kitus bendrininkus, pavyzdiui, nu351
62 straipsnis
62 straipsnis
rodyti jam inomas j pavardes, gyvenamj ar slapstymosi viet, kitus svarbius poymius ar pateikti kitokias reikalingas inias, negali bti laikoma, kad jis padeda iaikinti nusikalstam veik. 15. V i s i k a s ar d a l i n i s t u r t i n s a l o s a t l y g i n i mas a r b a p a a l i n i m a s kaip pagrindas taikyti komentuojam straipsn reikia, kad nusikalstama veika padaryta turtin ala turi bti atlyginama kompensuojant jos vert pinigais ar kitomis materialinmis vertybmis, grinant pagrobt turt arba paalinama darbu. Jei turti ns alos nepadaryta, bausm pagal komentuojamo straipsnio 1 dal negali bti velninama. 16. Visikas ar dalinis alos atlyginimas ar paalinimas turi bti sa vanorikas ir atliktas iki teismo apkaltinamojo nuosprendio primimo, o jeigu nuosprendis apskstas - iki bylos inagrinjimo apeliacins ins tancijos teisme. Teismas savo nuoira gali nusprsti, ar tam tikros da lies turtins alos atlyginim arba paalinim galima laikyti daliniu a los atlyginimu arba paalinimu. Pripastant toki aplinkyb, atsivel giama ne tik tai, kokia turtins alos dalis atlyginta ar paalinta, bet ir tai, kokias realias galimybes kaltininkas turjo atlygindamas ar paa lindamas padaryt al, ar parod iniciatyv ir pan. Operatyvus alos atlyginimas laikytinas reikmingesniu pripastant toki aplinkyb pa grindu taikyti velnesn, nei statymo nustatyta, bausm. 17. Jei vienas ar keli kaltininkai atlygina ar paalina bendrinink padaryt al, tokia aplinkyb paprastai pripastama tik al atlyginu siems ar paalinusiems asmenims. Jei vienas i bendrinink atlygina ar paalina vis nusikalstama veika padaryt al ir kitiems bendrinin kams inyksta pareiga atlyginti ar paalinti j nukentjusiajam, teis mas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali bausm velninti ir ki tiems bendrininkams. 18. Jei kaltininko papraius al atlygina ar paalina kiti asmenys (artimieji, draugai, verslo partneriai ir pan.), toki aplinkyb galima pripainti vienu i pagrind taikyti io straipsnio nuostatas, taiau tokiu atveju reikia atsivelgti ir tai, ar nukentjusysis sutinka su tokiu alos atlyginimu arba paalinimu. 19. Jei nukentjusysis vengia priimti alos atlyginim, padaryta ala gali bti atlyginama sumokant pinigus teismo, antstolio arba notaro depozitin sskait. Tokie veiksmai pripaintini turtins alos atlyginimu. 352
20. Jei i kaltininko buvo paimtos pagrobtos materialins vertybs ir laikytos daiktiniais rodymais baudiamojoje byloje, j sugrinimas HPK nustatyta tvarka nukentjusiajam nelaikomas turtins alos atly ginimu kaip pagrindu taikyti straipsnio nuostatas, nes toks atlygini mas nra savanorikas. 21. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dal bausm gali bti velni nama, jeigu yra visos ios slygos: 1) yra atsakomyb lengvinani aplinkybi; 2) bent i dalies atlyginta ar paalinta turtin ala, jei ji buvo pada ryta, ir: - kaltininkas ilaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra ne gals ir nra kam juos priirti, arba - kaltininkas ilaiko maameius vaikus, kuri dl paskirtos sta tyme numatytos bausms nebt kam priirti, arba - kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstam veik buvo antraeilis, arba - veika nutrko rengiantis padaryti nusikaltim ar pasiksinant daryti nusikalstam veik, arba - veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, arba - veika padaryta paeidus nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos arba tei ssaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas. 22. Apie atsakomyb l e n g v i n a n i a s a p l i n k y b e s r. BK 59 str. komentar. statymas reikalauja, kad teismas nustatyt bent dvi atsakomyb lengvinanias aplinkybes. Tokiomis aplinkyb mis gali bti tiek BK 59 str. lengvinani aplinkybi srae numaty tos, tiek kitos teismo pripaintos atsakomyb lengvinaniomis aplin kybs. Tokios slygos - bent dvi atsakomyb lengvinanios aplinky bs - neatitinka tos lengvinanios atsakomyb aplinkybs, kurioms statym leidjas suteik savarankik slyg reikm: veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, veika padaryta paeidiant nusi kalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos arba teissaugos institucijos uduoties vykdy mo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas. Tokios slygos taip pat neatitinka atsakomyb lengvinan ios aplinkybs, kurios statyme numatytos kaip btinasis nusikalti mo sudties poymis. Teismo nustatytos atsakomyb lengvinanios aplinkybs visada turi parodyti maesn padarytos nusikalstamos vei353
62 straipsnis
62 straipsnis
kos bei j padariusio asmens pavojingum ir suteikti pagrind manyti, kad galima taikyti komentuojamo straipsnio nuostatas.
23. Apie pareig b e n t i d a l i e s a t l y g i n t i ar p a a l i n ti p a d a r y t t u r t i n a l plaiau r. io straipsnio komentaro 15-20 punktus. Paymtina, kad i slyga yra btina tik tuo atveju, jei nusikalstama veika padaryta turtins alos. Jei nusikalstama veika nepadaryta turtins alos, bausm gali bti velninama pagal komen tuojamo straipsnio 2 dal, netaikant turtins alos atlyginimo ar paa linimo nuostatos. 24. Asmen, k u r i e s e r g a s u n k i a l i g a ar y r a nega l s , i l a i k y m a s reikia, kad kaltininkas sudaro i asmen poreikiams ir gyvenimui reikalingas slygas, slaugo arba nuolat juos priiri. Nustatant ilaikymo fakt, nra reikmingas teisinis pagrindas, kuriuo grindiamas ilaikymas. Tai gali bti statymu (pavyzdiui, pil namei vaik pareiga ilaikyti savo tvus), sutartimi nustatyta parei ga ilaikyti iki gyvos galvos (pavyzdiui, ilaikymo iki gyvos galvos sutartis - CK 6.460-6.464 str.) arba kitais pagrindais teikiamas ilaiky mas. Teismas, sprsdamas, ar kaltininko ilaikom asmen galima laikyti serganiu sunkia liga, remiasi gydymo staigos, o prireikus - ir eksper t komisijos, kuri nustato ligos pobd, payma ar ivada. Taiau visa da turi bti vertintos faktins serganio asmens galimybs be kit prieiros pasirpinti savimi. Negalus asmuo reikia asmen, kuris yra pripaintas I ar II grups invalidu. Atsivelgdamas darbingumo nete kimo laipsn, prieastis, atsiradimo laik ir termin, invalidumo grupes nustato valstybins medicinins-socialins ekspertizs komisijos, vadovaudamos savo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vy riausybs (r. Valstybini socialinio draudimo pensij statym, Valstybs inios", 1994, Nr. 59-1153). Nustatant fakt, kad dl teismo paskirtos bausms nebus kam priirti kaltininko ilaikom asmen, kuris serga sunkia liga arba yra negalus, svarbu atsivelgti kit as men, pavyzdiui, sutuoktinio, giminaii ir pan., faktin galjim pri irti sunkiai sergant arba negal asmen. 25. Tai, kad k a l t i n i n k a s i l a i k o maameius v a i k u s yra poymis, jog jis rpinasi vaik sveikata, dvasiniu, moraliniu ugdy mu, atsako u vaik aukljim bei vystymsi ir teikia j poreikiams bei vystymosi slygoms reikaling materialin ilaikym. Maameiais vai kais laikytini asmenys, nesulauk 14 m. amiaus. Asmeniu, ilaikaniu maameius vaikus, pagal komentuojam straipsn laikytinas asmuo, kuris faktikai priiri ir ilaiko tokius vaikus. Nustatant fakt, kad dl 354
teismo paskirtos bausms nebus kam priirti vaik, svarbu atsivelgti j faktines kit asmen, pavyzdiui, sutuoktinio, sugyventinio ir pan. galimybes priirti vaikus. Bna, kad kito i tv (jei j nra-globjo) valdia nra apribota, taiau faktikai jis savo pareig neatlieka (pavyzdiui, nedirba ir pan.) arba jo prieira kenkia vaiko interesams. Tada teismas gali pripainti, kad dl kaltininkui paskirtos statyme numatytos bausms maamei vaik nebus kam priirti. 26. Vertinant kaltininko kaip bendrininko vaidmen darant nusi kalstam veik antraeiliu, turi bti nustatoma, ar konkretaus bendri ninko veiksmai i esms turjo reikms nusikalstamos veikos pada rymui. Be to, atsivelgiama asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik r ir pobd (apie tai plaiau r. BK 58 str. komentar). Formaliai teismui nra draudiama n vieno i bendrinink veiksm laikyti antraeiliais. 27. Veikos nutrkimas rengiantis padaryti nusikaltim ar pasi ksinant daryti nusikalstam veik reikia, kad nusikalstama veika nebuvo baigta. 28. Apie r e n g i m s i p a d a r y t i n u s i k a l s t a m ve i k r. BK 21 str. komentar. 29. Apie p a s i k s i n i m padaryti n u s i k a l s t a m v e i k r. BK 22 str. komentar. 30. Apie b t i n o s i o s g i n t i e s r i b perengim r. BK 28 str. komentar. Plaiau apie i aplinkyb kaip atsakomyb lengvi nani aplinkyb r. BK 59 str. komentar. 31. Apie n u s i k a l s t a m v e i k p a d a r i u s i o asmens s u l a i kymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos, teis s a u g o s i n s t i t u c i j u d u o t i e s vykdymo, gamybins ar k i n s rizikos, mokslinio eksperimento teistumo sly ga s r. BK 29-35 str. komentarus. Plaiau apie i aplinkybi kaip iitsakomyb lengvinani turin r. BK59 str. komentar. 32. Nustats visas komentuojamo straipsnio 1 arba 2 dalyje esan ias slygas, teismas savo nuoira gali pasirinkti vien i trij baus ms velninimo bd: 1) paskirti maesn bausm, negu straipsnio sankcijoje u padaryI J nusikalstam veik numatyta maiausia bausm, arba 355
62 straipsnis
62 straipsnis
2) paskirti maesn bausm, nei nustatyta io kodekso 56 str. 2 dalyje, arba 3) paskirti velnesn bausms r, negu numatyta straipsnio sank cijoje u padaryt nusikalstam veik. 33. Teismas gali velninti bet kurios ries bausm. Vienu metu taikyti kelis bausms velninimo bdus neleidiama. 34. Maesns bausms, negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik numatyta maiausia bausm, skyrimas kaip baus ms velninimo bdas taikytinas tik terminuoto laisvs atmimo baus ms atveju, kai minimals jos dydiai yra apibrti BK Specialiosios dalies sankcijose. Teismas, skirdamas maesn bausm, nei straipsnio sankcijoje numatyta maiausia bausm, negali perengti tai bausms riai BK Bendrojoje dalyje numatytos maiausios bausms. Pavyz diui, velninant bausm asmeniui, kuris nuud kit mog, toks asmuo gali bti baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met (BK 129 str. 1 dalis), suvelninta laisvs atmimo bausm negali bti velnesn, nei trys mnesiai (apie tai plaiau r. BK 50 str. komentar) ir grietesn, nei penkeri metai. 35. Pavojingam recidyvistui gali bti neskiriama grietesn baus m, negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim nustatytas lais vs atmimo bausms vidurkis (t. y. netaikomos BK 56 str. 2 dalies nuostatos). Paymtina, kad ir tais atvejais, kai pavojingam recidyvis tui bausm velninama pagal komentuojam straipsn, u tyinio nusi kaltimo padarym teismas yra pareigotas jam skirti laisvs atmimo bausm. Be to, jei straipsnio sankcija, pagal kur asmuo teisiamas, iai bausms riai numato minimali rib, bausm skiriant pavojingam recidyvistui jos perengti negalima. 36. Skirdamas velnesnes bausms ris, nei numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik, teismas nra apribojamas, kuri velnesns bausms r parinkti, iskyrus tas bausms ris, kurios numatytos straipsnio, pagal kur asmuo teisiamas, sankcijoje. Pavyzdiui, u transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykli paeidi m (BK 282 str.) kaltininkas gali bti baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki penkeri met. Tokiu atveju aretas, nors jis ir laikytinas velnesne bausms rimi nei laisvs atmimas, neskiriamas, nes to kia bausms ris gali bti paskirta ir netaikant komentuojamo straips nio nuostat. Tokios bausms velninimo bdas taikytinas tada, kai teismas nustato, kad teisiamajam ir velniausioji sankcijoje numatyta bausms ris yra per grieta bausm. 356
37. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje (kaip ir BK 61 str. 5 dalyje) numatyta galimyb velninti bausm organizuotos grups ar nusi kalstamo susivienijimo nariams, kurie bendradarbiauja su teissaugos institucijomis. ios dalies straipsnio taikymo slygos (iskyrus trei j slyg - nuudymas padarytas dl grasinimo ar prievartos arba kal tininko kaip bendrininko vaidmuo nuudant buvo antraeilis, arba vei ka nutrko rengiantis nuudyti ar ksinantis nuudyti) yra analogi kos numatytoms BK 61 str. 5 dalyje (apie tai plaiau r. BK 61 str.
komentar).
38. G r a s i n i m o bei p r i e v a r t o s svokos aikintinos adekvaiai psichins bei fizins prievartos svokoms (apie tai pla ia u r. B K 5 9 str. kom en tar). 39. A p i e k a l t i n i n k o k a i p b e n d v i a iin d o e na sn t r a e i l -i r n k m k u m r. io straipsnio kom entaro 26 p unk t. 40. A p i er e n g i m p i d a r y tn i u s i k a l s t a v e i k s a m r. B K 2 1 str. k o m e n ta r . 41. A p i ep a s i k s i n p a d a r y n iu s i k a l s t a v e i k mi t m r. BK 22 str. komentar. 42. Paskyrus velnesn, nei statymo numatyta, bausm nra drau diama atidti jos vykdym, taiau turi bti nustatyti visi BK 75 str. numatyti bausms vykdymo atidjimo taikymo pagrindai. Pavyzdiui, jei padarytas nusikaltimas yra sunkus ar labai sunkus, o bausm, nors ir velninta, nra didesn kaip treji laisvs atmimo metai, jos vykdy mo atidti negalima. 43. Skirdamas velnesn, nei statymo nustatyta, bausm teismas apkaltinamojo nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodo, kad bausm velninta remiantis BK 62 str. ir io straipsnio dalis ir punktus, kuriais remiamasi velninant bausm. Be to, nuosprendyje nurodomi motyvai turi atitikti statyme numatytas straipsnio taikymo slygas. 44. velnesn, negu statymo numatyta, bausm gali paskirti tiek pirmosios, tiek apeliacins, tiek ir kasacins instancijos teismas.
357
63 straipsnis
63 straipsnis
63 Straipsnis. Bausms skyrimas u kelias nusikalstamas veikas 1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausm u kiekvien nusikalstam veik atskirai, po to paskiria galutin su bendrint bausm. Skirdamas galutin subendrint bausm, teismas gali bausmes apimti arba visikai ar i dalies jas sudti. 2. Kai bausms apimamos, grietesn bausm apima velnesnes ir galu tin subendrinta bausm prilygsta grieiausiai i paskirt u atskiras nusikalstamas veikas bausmei. 3. Kai bausms visikai sudedamos, prie grieiausios bausms, paskirtos u vien i padaryt nusikalstam veik, pridedamos visos paskirtos velnesns bausms. 4. Kai bausms i dalies sudedamos, prie grieiausios bausms, pa skirtos u vien i padaryt nusikalstam veik, i dalies pridedamos velnesns bausms. 5. Bausmi apmim teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstam veik sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims ar kategorijoms pagal io kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) u vien nusikalstam veik paskirta dvideimt met laisvs atmimo arba laisvs atmimas iki gyvos galvos. 6. Jeigu skiriant galutin bausm dalis paskirt bausmi gali bti apimamos, o kitos - tik visikai ar i dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmi apmim, po to iuo bdu paskirt bausm visikai ar i dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmmis. (Lietuvos Respublikos
2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, isigat. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
9. Pagal io straipsnio taisykles skiriama bausm ir tais atvejais, kai po nuosprendio primimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendio pirmojoje byloje primimo dar padar kit nusikaltim ar baudiamj nusiengim. iuo atveju bausms laik skaitoma bausm, visikai ar i dalies atlikta
pagal ankstesn nuosprend. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo
Nr. LY-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
10. Nelaikoma, kad asmuo padar kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis
padar tstin nusikalstam veik. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d.
statymo Nr. 1X-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
1. Paprastai keli nusikalstam veik padarymas rodo didesn kal tininko asmenybs pavojingum. Baudiamosios teiss doktrinoje ko mentuojamame straipsnyje numatytos nuostatos vadinamos bausmi skyrimo taisyklmis esant nusikalstam veik sutapiai. 2. K e l i n u s i k a l s t a m v e i k padarymas kaip prielaida skirti bausm pagal nusikalstam veik sutapt reikia, kad: 1) bent dvi asmens padarytos veikos kvalifikuojamos pagal skir tingus arba t pat BK straipsn ar jo dalis, kurios sudaro atskiras nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudtis ir turi savarankikas sankcijas. Nusikalstam veik sutapt gali sudaryti tiek nusikaltimai, tiek baudiamieji nusiengimai, tiek nusikaltimas ir baudiamasis nusi engimas. Bausm skiriama pagal nusikalstam veik sutapties tai sykles ir tais atvejais, kai dalis veik kvalifikuojama kaip baigta nusi kalstama veika, o dalis - kaip nutrkusi rengimosi ar pasiksinimo stadijoje arba kaip padaryta bendrininkaujant; 2) asmuo bent u dvi i padaryt veik nra nuteistas ir nra kit teisini klii vykdyti baudiamj jo persekiojim dl t veik (pa vyzdiui, asmuo nra atleistas nuo baudiamosios atsakomybs BK numatytais pagrindais, yra nukentjusio asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas, ar prokuroro reikalavimas, nra sujusi apkalti namojo nuosprendio primimo senatis ir pan.). Be to, tais atvejais, kai asmuo, teismo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, kaltinin kui ir nukentjusiajam susitaikius (apie tai plaiau r. BK 38 str. komentar), per vienerius metus padaro nauj baudiamj nusiengi m ar neatsarg nusikaltim, arba be pateisinamos prieasties nevyk do teismo patvirtinto susitarimo dl alos atlyginimo slyg ir tvar kos, taip pat kai asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim (apie tai plaiau r. BK 40 str. komentar), laidavi mo metu padaro nauj baudiamj nusiengim ar neatsarg nusikal tim, teisinas gali sprsti dl tokio asmens patraukimo baudiamojon 359
7. Kai bausm skiriama vadovaujantis io straipsnio 1 dalimi, galutin subendrinta bausm negali viryti dvideimties met laisvs atmimo, o jeigu skiriama kitos ries bausm, - io kodekso nustatyto tos ries
bausms maksimalaus dydio. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
8. Negalima skirti tokios subendrintos bausms ries, kuri nebuvo paskirta u atskiras nusikalstamas veikas. (Lietuvos Respublikos 2004 m.
liepos 5 d. statymo Nr. !X-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 1084030) redakcija)
358
63 straipsnis
63 straipsnis
360
atsakomybn u visas nusikalstamas veikas, o jei toks asmuo per pamint laikotarp padaro nauj tyin nusikaltim, ankstesnis spren-
dimas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs nustoja galioti ir sprendiama dl tokio asmens baudiamosios atsakomybs u visas pada-
rytas nusikalstam veik atskirai, o nusika vliau - galutin subendrint bausm. lstama 4. Jei asmuo pripastamas kaltu dl keleto nusikalstam veik pa s veikas. darymo, i kuri viena padaryta nesulaukus atuoniolikos met, o kita jau esant pilnameiu, teismas i pradi turt paskirti bausm u 3. S nusikalstam veik, kuri asmuo padar dar bdamas nepilnameiu, kirdam atsivelgdamas BK 90 str. nuostatas, o vliau - u nusikalstam as veik, kuri padar jau sulauks atuoniolikos met. Po to paskiriama bausm galutin subendrinta bausm. pagal 5.Bausms skyrimas u k i e k v i e n n u s i k a l s t a m v e i k nusikal a t s k i r a i reikia, kad teismas priimdamas nuosprend turi atskirai stam veik paskirti tam tikros ries, trukms ir (arba) dydio bausm u kiekvien sutapt, nusikalstam veik. Jei teismas, esant BK numatytiems pagrindams, taiko velnesns, nei statymo numatyta, bausms skyrimo taisykles (BK i pradi 62 str.) arba velnesns bausms skyrimo taisykles, kai straipsnio sankteismas cijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo atskirai principui (BK 54 str.), tokiais atvejais velninamos bausms, paskirtos kvalifik u atskiras nusikalstamas veikas, o po to subendrinamos. Amnestijos akto taikymo klausimai sprendiami tik po to, kai subendrinamos u atuoja kiekvie skiras nusikalstamas veikas paskirtos bausms. n 6. G a l u t i n s u b e n d r i n t a b a u s m - bausm, nustatoma veik statyme numatytais bdais subendrinus bausmes, paskirtas u atskipagal ras nusikalstamas veikas. Paymtina, kad galutin subendrint bausBK m gali sudaryti dvi bausms: grieiausia i paskirt u nusikalstam straipsn veik ir teismo nuoira parinkta i paskirt u kitas nusikalstamas ar jo veikas (apie tai plaiau r. BK 42 str. komentar). Be to, esant padal. Po grindui, kartu su galutine bausme turi bti skiriamas turto konfiskavito, mas (apie tai plaiau r. BK 72 str. komentar) ir (arba) udraudimas vadova naudotis specialia teise (apie tai plaiau r. BK 68 str. komentar). udamas Pagal galutin subendrint bausm sprendiama apie taikomus teisiis bendrai siais bausm s skyrim o pagrin dais, paskiri a bausm u kiekvie n i
nius padarinius nuteistajam: bausms r, trukm (dyd) ir (ar) teistum. Laisvs atmimo bausms atlikimo vieta nurodoma tik paskyrus galutin subendrint bausm. 7. Jei teismas, esant BK numatytiems pagrindams, atideda baus ms vykdym (BK 75 str.), tai nurodoma ne skiriant bausm u atski ras nusikalstamas veikas, o paskyrus galutin subendrint bausm. 8. Galutin subendrinta bausm skiriama teismui apmus arba vi sikai ar i dalies sudjus bausmes, paskirtas u atskiras nusikalsta mas veikas. Bausmi apmimo bd teismas taiko tik komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais (apie tai plaiau r. io straips nio komentaro 9 punkt), o visais kitais atvejais - visiko arba dalinio bausmi sudjimo bd. Teismas gali taikyti tik vien galutins subendrintos bausms skyrimo bd, iskyrus atvej, kai dalis paskirt bausmi gali bti apimamos, o kitos - tik visikai ar i dalies sude damos. iuo atveju teismas pirmiau taiko bausmi apmim, po to iuo bdu paskirt bausm visikai ar i dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmmis. 9. Subendrinant bausmes apmimo bdu, grietesn bausm api ma velnesn. Subendrinti a p m i m o b d u galima ne tik tos paios, bet ir skirting ri bausmes. Sprendiant bausmi grietumo klausim turi bti vadovaujamasi bausmi sistemos srau (apie tai plaiau r. BK 42 str. komentar), kur bausms ivardintos nuosek liai nuo velniausios iki grieiausios. Jei paskiriamos vienars baus ms, grietesne bausme laikytina bausm, kurios trukm ir (arba) dy
dis yra did esni . Gal utin sub end rint a bau sm , pas kirt a ap mi mo b du, pril ygs ta grie ia usia i i pas kirt u atsk iras nus ikal sta mas vei kas. Tik ap mi mo bd
u galima subendrinti bausmes, kai: 1) yra ideali nusikalstam veik sutaptis. Idealija nusikalstam veik sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Pavyzdiui, valstybs tarnautojas, bendrininkaudamas su asmeniu, gabenaniu privalomus pateikti muitinei daiktus, u u mokest praleidia per valstybs sien gabenamus privalomus pateikti muitinei daiktus, kuri vert virija 250 MGL dydi sum. Tokiu atve ju vienoje valstybs tarnautojo veikoje galime velgti ir kontraban dos (BK 199 str.), ir kyininkavimo (BK 225 str.) nusikaltim poymi; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingu m ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims ar kategori joms. Tokiu atveju baudiamasis statymas nustato ir materialj (vei361
63 straipsnis
63 straipsnis
362
kos labai skiriasi pagal pavojingum), ir formalj (veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstam veik rims ar kategorijoms) kriterijus, ku-
rie turi bti abu vienu metu. Apie nusikalstam veik pavojingum, nusikalstam veik ris ir kategorijas plaiau r. BK 10, 11 str. ko-
mentaru kategorijoms per vien ar kelias grupes, pavyzdiui, nesunkus ir s. sunkus nusikaltimas, baudiamasis nusiengimas ir apysunkis Paymt nusikaltimas bei pan., veikos labai skiriasi pagal savo pavojingum. ina, kad Tais atvejais, kai padarytos veikos priskiriamos panaioms material nusikalstamoms veik rims ar kategorijoms, pavyzdiui, nesunkus ir usis ir apysunkis nusikaltimas, baudiamasis nusiengimas ir neatsargus formalus nusikaltimas bei pan., btina vertinti, ar jos labai skiriasi pagal is pavojingum, t. y. palyginti j ksinimosi objektus, dalykus kriterijai (nukentjusiuosius), padarymo bdus, sukeltus padarinius ir pan.; tarpusa3) u vien nusikalstam veik paskirta dvideimt met laisvs vyje atmimo, o nepilnameiams - deimt met laisvs atmimo (r. BK susij, 90 str. 5 dalies komentar) arba laisvs atmimas iki gyvos galvos. nes is reikalavimas yra susijs su taisykle, kad galutin subendrinta bausnusikals m negali viryti dvideimties met laisvs atmimo, o jeigu skiriama tam kitos ries bausm - iame kodekse nustatyto maksimalaus tos rveik ies bausms dydio. Kadangi laisvs atmimas iki gyvos galvos yra rys absoliuiai apibrta grieiausia bausms ris, o dvideimt met bei -ilgiausia terminuoto laisvs atmimo bausms trukm, numatyta BK nusikalti Bendrojoje dalyje ir Specialiosios dalies straipsni sankcijose, bausm mi sudjimas praktikai nemanomas ir tokio dydio bausms privakategori lomai turi apimti kitas velnesnes bausmes. jos 10. Subendrindamas bausmes s u d j i m o b d u teismas, iskiria skirdamas galutin bausm, visikai ar i dalies sudeda bausmes, pamos btent skirtas u atskiras nusikalstamas veikas. Sudedant bausmes teismas, pagal vadovaujantis BK 65 str. nurodytomis bausmi sudjimo ir keitimo veikos taisyklmis, kuriose nurodytas laisvs atmimo, areto, laisvs apripavojingbojimo ir viej darb santykis su kitomis bausmmis, irenka grieiausi bausms r i paskirt u nusikalstam veik, po to tokios um. Atsivel ries bausm pakeiia visas kitas paskirtas bausmes ir jas prideda giant prie grieiausios bausms. Reikt atkreipti dmes, jog BK numatyta, tai gali-kad tam tikros bausms (pavyzdiui, bauda) nekeiiamos ir skiriamos ma daryti ivad, kad tais atvejais, kai padaryto s veikos priskiria mos nusikals tamoms veik rims ar
kartu su kitomis bausmmis, arba jame apskritai nenumatytos atskir bausmi sudjimo ir keitimo kitomis bausmmis taisykls (pavyzdiui, viej teisi atmimo, teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo atveju). i bausmi negalima subendrinti jas visikai ar i dalies sudedant su kitomis bausmmis (apie tai plaiau r. BK 65 str. komentar). Jos gali bti subendrinamos tik taikant apmimo bd arba skiriamos kaip antra bausm (apie tai plaiau r. BK 42 str. komentar). 11.Kai bausms v i s i k a i s u d e d a m o s , prie grieiausios bausms, paskirtos u vien nusikalstam veik, pridedamos visos kitos paskirtos bausms, o kai bausms i dalies sudedamos prie grieiausios bausms, paskirtos u vien nusikalstam veik, vel nesns bausms pridedamos i dalies. Jei i dalies sudedamos skirtin g ri bausms, prie grietesns ries bausms pridedama dalis velnesns ries bausms. Jei prie grieiausios bausms i dalies pridedamos kelios velnesns bausms, teismas gali pridti arba kiek vienos i paskirt bausmi dal, arba j sumos dal. 12.Sudedant bausmes i dalies galutin bausm pagal dyd (truk m) turi bti didesn nei bet kuri i bausmi, paskirt u atskiras nusikalstamas veikas, taiau galutin subendrinta bausm negali vir yti dvideimties met laisvs atmimo, o jeigu skiriama kitos ries galutin bausm - maksimalaus BK nustatyto tos ries bausms dydio. Jei skiriant bausmes u kelias nusikalstamas veikas u vien i nusikalstam veik paskirtas maksimalus BK nustatytos tos ries bausms dydis, ta bausm turi apimti velnesnes bausmes arba ji ski riama kartu su kitomis bausmmis. Paymtina, kad juridiniams asme nims ir nepilnameiams numatyti skirtingi maksimals skirtinos baus
ms dyd iai. Be to, pag al nusi kals tam os vei kos sun ku m dife ren ciju o jam i ma ksi mal s bau dos dyd iai (ap ie tai pla ia u r. BK 47 str. ko me nta r). 1
Galutin subendrinta bausm gali bti tik tos ries, kuri pa skirta u atskiras nusikalstamas veikas, pavyzdiui, jei asmeniui n u vien i nusikalstam veik nepaskirtas laisvs atmimas, laisvs atmimo bausm negali bti ir galutin subendrinta bausm. 14.Komentuojamo straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo iki nuosprendio pirmojoje byloje primimo padar kit nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Tokiais atvejais teismas paskiria bausm u naujai paaikjusi nusikaltim ar baudia363
63 straipsnis
64 straipsnis
mj nusiengim, o vliau ji subendrinama su anksiau paskirta bausme. Taiau bausms, visikai ar i dalies atliktos pagal ankstesn nuosprend laikas, privalo bti skaitytas galutins subendrintos bausms laik. Jei daliai bausms, paskirtos pirmuoju nuosprendiu, buvo pritaikyta amnestija arba malon ir asmuo nuo jos buvo atleistas, ta bausms dalis nesubendrinama ir neskaitoma. 15. Jei nustatoma, kad asmuo yra padars kelias nusikalstamas veikas iki priimant nuosprend pirmojoje byloje, teismas i pradi paskiria bausm pagal kiekvien straipsn ar jo dal atskirai, o po to subendrint bausm. Vliau i subendrinta bausm subendrinama su bausme, nuosprendiu paskirta pirmojoje byloje. 16. Jei kitos asmens nusikalstamos veikos iaikinamos jau po nuosprendio pirmojoje byloje primimo, i aplinkyb netrukdo teis mui sprsti klausimo dl asmens pripainimo pavojingu recidyvistu. 17. Jei pirmuoju nuosprendiu paskirtos bausms vykdymas ne buvo atidtas, subendrintos bausms vykdymas taip pat nra atide damas. 18.Nelaikoma, kad asmuo padar kelias nusikalstamas veikas, jei jis padar tstin nusikalstam veik. T s t i n n u s i k a l s t a m a v e i k a - viena nusikalstama veika, kuri sudaro keli tapats veikos epizodai, nukreipti viening objekt ir kurias apima vieninga kaltininko tyia. Padarytos veikos epizodai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudtinmis dalimis, siekiant vieningo rezultato. Nustaius viening tyi, jos realizavimo laikas nra reikmingas. Tokiu bdu padarytos veikos laikytinos vienos nusikalstamos veikos epizodais, ir pati nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal vien BK straipsn ar jo dal. 19. Jeigu jau paskyrus bausm paaikja nusikalstamos veikos epizodas, padarytas iki nuosprendio pirmojoje byloje primimo, nesudarantis savarankikos nusikalstamos veikos, siteisjs teismo nuosprendis gali bti panaikintas, byla atnaujinama ir nagrinjama kaip dl naujai paaikjusi aplinkybi BPK 443-450 str. nustatyta tvarka.
64 Straipsnis. Bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika 1. Jeigu nuteistasis, neatliks paskirtos bausms, padaro nauj nusikals tam veik arba nauj nusikalstam veik bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausms vykdymas atidtas, arba nauj nusikalstam veik neatliktos bausms laikotarpiu padaro asmuo, lygti nai atleistas nuo bausms prie termin, teismas, paskyrs bausm u nauj nusikaltim ar baudiamj nusiengim, bausmes subendrina. Skirdamas subendrint bausm, teismas gali bausmes visikai ar i da lies sudti. 2. Kai bausms visikai sudedamos, prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms pridedama visa neatliktos bausms dalis. 3. Kai bausms i dalies sudedamos, prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms pridedama neatliktos bausms dalis. Jeigu neatliktos bausms dalis yra didesn, tai prie jos pridedama nauju nuosprendiu paskirtos bausms dalis. 4. Kai bausm skiriama vadovaujantis io straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausm negali viryti dvideimt penkeri met laisvs atmimo, o jeigu skiriama kitos ries bausm, - io kodekso nustatyto tos ries baus ms maksimalaus dydio. 5. Jeigu u vien i padaryt nusikaltim buvo paskirta laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, bausms subendrinamos apmimo bdu ir su bendrinta bausm yra laisvs atmimas iki gyvos galvos. 1- Komentuojamame straipsnyje numatytos bausms skyrimo taisykls taikomos asmeniui, kuris: a) neatliks nuosprendiu paskirtos bausms padar nauj nusikalstam (taip pat ir asmeniui, kuris lygtinai paleistas i pataisos nam pagal BVK lygtinio paleidimo laikotarpiu) veik; b) nauj nusikalstam veik padar bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu atidjus bausms vykdym (BK 75 ir 92 str.); c) lygtinai atleistas nuo bausms prie termin padar nauj nusikalstam veik neatliktos bausms laikotarpiu (BK 77 ir 94 str.). Baudiamosios teiss doktrinoje tokie atvejai vadinami bausms skyrimu esant nuosprendi sutapiai.
364
365
64 straipsnis
64 straipsnis
2. N u t e i s t a s i s , n e a t l i k s p a s k i r t o s bausms, yra asmuo, kuriam siteisjo teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta bausm arba bausms vykdymas buvo atidtas, ir asmuo neatliko paskirtos bausms arba nra prajs bausms vykdy mo atidjimo terminas. Tokiu atveju nra reikminga, ar asmuo neatli ko jam paskirtos bausms dl savo, ar dl valstybs, kit institucij, kurios atsakingos u bausms vykdym, kalts. 3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis siteisja, kai pasibai gia terminai apeliaciniam skundui paduoti, ir jis nra apskundiamas. Jei paduodamas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuo sprendis siteisja nuo apeliacins instancijos teismo sprendimo pa skelbimo dienos. Apeliacins instancijos teismo nuosprendis siteisja nuo jo paskelbimo dienos. Jei apeliacins arba kasacins instancijos teismas pakeiia siteisjus teismo nuosprend, galutin bausm nu statoma remiantis ios instancijos teismo priimta nutartimi. 4. Jei dl anksiau padarytos nusikalstamos veikos jau yra suj apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminai, bausm, pa skirta u toki veik, nra subendrinama su bausme, paskirta u nau jos nusikalstamos veikos padarym. 5. Asmuo laikomas p a d a r i u s i u nauj nusikalstam vei k, jei po apkaltinamojo nuosprendio siteisjimo dl anksiau padary tos veikos jis padar nauj veik, kuri kvalifikuojama pagal skirtingus arba vien BK straipsn ir kuri sudaro atskir nusikaltimo ar baudiamo jo nusiengimo sudt (-is) bei turi savarankik sankcij (-as). 6. Jei asmuo iki bausms u vien nusikalstam veik paskyrimo padar kit tstin ar trunkamj nusikalstam veik, kuri tssi ir po apkaltinamojo nuosprendio siteisjimo, galutin subendrinta baus m skiriama remiantis iame straipsnyje numatytomis taisyklmis. 7. Skirdamas bausm pagal nuosprendi sutapt teismas i pra di paskiria bausm u nauj nusikaltim arba baudiamj nusiengi m. Skiriant bausms r, trukm ir (arba) dyd, vadovaujamasi ben draisiais bausms skyrimo pagrindais (apie tai plaiau r. BK 54 str. komentar), taiau atsivelgiama ir tai, ar naujos veikos padarymo metu ankstesniu nuosprendiu paskirta bausm dar nebuvo atlikta. 8. Paskyrs bausm u naujai padaryt nusikalstam veik, teis mas vliau j subendrina su neatliktos bausms dalimi. Apie galutin subendrint bausm plaiau r. BK 63 str. komentaro 6 punkt. 366
9. Nustatant n e a t l i k t o s paskirtos bausms dal asmeniui, kuris nra atliks jam paskirtos bausms, imama ta bausms dalis, kuri asmeniui liko atlikti nuo tada, kai dl naujos nusikalstamos veikos priimtas nuosprendis. 10. Nustatant neatliktos bausms dal asmeniui, kuris nauj nusi kalstam veik padar b a u s m s vykdymo a t i d j i m o l a i k o t a r p i u , neatlikta bausme laikytina visa nuosprendiu paskirta ir atidta bausm. Net ir pasibaigus bausms vykdymo atidjimo termi nams asmuo nelaikomas atleistu nuo bausms, iki teismas galutinai atleidia asmen nuo bausms (apie tai plaiau r. BK 75 str. komen tar). Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 25 Dl teism praktikos atidedant paskirtj bausmi vykdym", jei nauj nusikalstam veik padar asmuo, nesantis galutinai atleistas nuo bausmi, kuri vykdymo atidjimo laikas yra pasibaigs, teismas byloje dl naujo nusikaltimo padarymo skelbia pertrauk arba atideda bylos nagrinjim iki bus isprstas galutinio atleidimo nuo atidt bausmi klausimas. 11. Nustatant neatliktos bausms dal asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausms prie termin, imama likusi ir realiai neatlikta bausms dalis, iki asmuo buvo lygtinai atleistas nuo bausms prie termin. Asmuo, lygtinai atleistas nuo bausms, laikytinas visikai at liks bausm tik pasibaigus nuosprendiu paskirtos bausms laikui (apie tai plaiau r. BK 77 str. komentar). Neatliktos bausms dali mi laikytina bausms dalis, kuri liko asmeniui atlikti, o ne laikotarpis iki nuosprendiu paskirtos bausms pasibaigimo. Pavyzdiui, asmuo bu vo nuteistas laisvs atmimu u neatsarg ar nesunk nusikaltim ar apysunk tyin nusikaltim ir atliks pus paskirtos bausms buvo lygtinai atleistas nuo bausms prie termin (BK 77 str. 1 dalies 1 punktas), taiau prie pasibaigiant nuosprendiu paskirtos bausms laikui padar nauj nusikalstam veik. Tokiu atveju neatlikta bausms dalimi laikytina pus paskirtos ir neatliktos laisvs atmimo bausms. 12. Jei paskirta bausm, kurios asmuo neatliko, buvo velninta (pri taikius amnestijos akt ar pan.), subendrinama neatlikta suvelnintos bausms dalis. Jei u padaryt nusikalstam veik asmuo buvo visi kai atleistas nuo bausms, bausm, nuo kurios asmuo yra visikai atleistas, nesubendrinama su nauju nuosprendiu paskirta bausme.
367
64 sti
64 straipsnis
13. Teismas negali keisti pirmuoju nuosprendiu paskirtos bausms. Remiantis 1997 m. sausio 10 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo konsultacija, jei nustatoma, kad bausm pirmuoju nuosprendiu buvo paskirta paeidiant baudiamj statym nuostatas (pavyzdiui, pirmuoju nuosprendiu buvo nepagrstai atidtas bausms vykdymas), teismas, nustatydamas galutin subendrint bausm, i esms naujuoju nuosprendiu paalina ir pirmajame nuosprendyje padaryt klaid. 14. Bausmi subendrinimui pagal nuosprendi sutapt reikminga, ar pirmuoju nuosprendiu paskirta bausm jos vykdymo stadijoje buvo pakeista kita bausme ar baudiamojo poveikio priemone. Tais atvejais, kai asmuo faktikai atlieka kit jam pakeist bausm, jis laikomas atliekaniu btent i bausm, (pavyzdiui, asmuo vengia savo noru sumokti baud ir nra galimybi j iiekoti, teismas pakeiia j aretu ir pan.). Dl to pagal naujj nuosprend paskirta bausm, vadovaujantis io straipsnio nuostatomis, subendrinama su vykdymo stadijoje pakeista neatliktos bausms dalimi. 15. Bausms subendrinamos visikai arba i dalies jas sudedant. Bausmi subendrinimo bd teismas parenka savo nuoira, atsivelgdamas galimybes individualizuoti bausm. Kai bausms visikai sudedamos, prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms pridedama visa neatliktos bausms dalis. Kai bausms i d a l i e s s u d e d a - m o s, prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms pridedama neatliktos bausms dalis. Jeigu neatliktos bausms dalis yra didesn, tai prie jos pridedama nauju nuosprendiu paskirtos bausms dalis (BK 64 str. 3 dalis). Apie bausmi sudjim ir keitim plaiau r. BK 63 str. komentar. 16. Subendrinta bausm gali bti tik tos ries, kuri buvo paskirta bent vienu i nuosprendi. Subendrinant bausmes pagal nuospren di sutapt, vadovaujamasi BK 65 str. numatytomis bausmi sudji mo taisyklmis. Jei paskyrus galutin subendrint bausm nustato mos BK 75 str. numatytos slygos, bausms vykdymas gali bti ati dtas. 17. Jei asmuo, neatliks jam paskirtos bausms, padaro kelias nu sikalstamas veikas, i pradi u jas paskirtos bausms subendrina mos pagal BK 63 str. numatytas taisykles, o vliau - pagal numatytas BK 64 str., t. y. prie j visikai ar i dalies pridedama pagal pirmj nuosprend neatliktos bausms dalis.
18. Jei pirmuoju nuosprendiu bausms vykdymas nebuvo atid tas, bausmei, subendrintai pagal io straipsnio nuostatas, jos vykdy mo atidjimas taip pat neturt bti taikomas. 19. Pagal nuosprendi sutapt subendrinta galutin bausm visa da turi bti didesn u neatliktos bausms dal, paskirt pagal anks tesnj nuosprend ir u bausm, paskirt pagal nauj nuosprend. To kiu bdu teismas, subendrindamas bausmes, nra apribotas maksima lios straipsnio sankcijoje numatytos bausms u padaryt sunkiausi nusikalstam veik. 20. Kai bausms subendrinamos esant nuosprendi sutapiai, ga lutin subendrinta bausm bet kokiu atveju negali viryti dvideimt penkeri met laisvs atmimo, o jei skiriama kitos ries bausm, io kodekso nustatyto tos ries bausms maksimalaus dydio. Jei pagal abu nuosprendius paskirtos su laisvs atmimu nesusijusios bausms ir grietesn i subendrinam bausmi yra maksimalaus tos ries bausmei nustatyto dydio, grietesn bausm apima velnesn arba skiriamos abi bausms. 21. Jei u vien i padaryt nusikalstam veik buvo paskirta lais vs atmimo iki gyvos galvos bausm, bausms subendrinamos ap mimo bdu, ir subendrinta bausm yra laisvs atmimas iki gyvos galvos. Vadinasi, jei bent vienu i nuosprendi paskiriamas laisvs atmimas iki gyvos galvos, i bausm privalomai apima visas velnes nes bausmes ir skiriama viena galutin subendrinta bausm.
368
369
Bendroji dalis, VIII skyrius 65 Straipsnis. Bausmi sudjimo ir keitimo taisykls
65 straipsnis
65 straipsnis
1. Paskirtos bausms sudedamos, taip pat vienos bausms keiiamos kito mis bausmmis pagal ias taisykles: 1) viena laisvs atmimo diena prilyginama: a) vienai areto parai (1:1); b) dviem laisvs apribojimo dienoms (1:2); 2) viena areto para prilyginama: a) dviej MGL dydio baudai (1:2); b) eioms viej darb valandoms (1:6); c) dviem laisvs apribojimo dienoms (1:2);
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IK-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, N r. 38-1733) redakcija)
4. Sudedant ar keiiant baud, vieuosius darbus, laisvs apribo jim su aretu, viena dviej minimali gyvenimo lygi dydi (MGL) bauda, eios viej darb valandos, dvi laisvs apribojimo dienos prilyginamos vienai areto parai. 5. Sudedant ar keiiant vieuosius darbus ar baud laisvs apri bojim, trys viej darb valandos ar vieno MGL dydio bauda pri lyginama vienai laisvs apribojimo dienai. 6. Jei bauda keiiama vieuosius darbus, eios viej darb valandos prilyginamos vieno MGL dydio baudai. 7. Subendrinant bausmes pagal nusikalstam veik arba nuospren di sutapt velnesn bausm subendrinama su grietesne. Nusta tant, kuri bausm yra grietesn, vadovaujamasi bausmi sistema, ku rioje bausms idstytos nuo velniausios iki grieiausios (apie tai plaiau r. BK 42 str. komentar). 8. Subendrinant bausmes pagal nusikalstam veik ar nuospren di sutapt (apie tai plaiau r. B K 63, 64 str. komentarus) bauda nekeiiama ir skiriama kartu su kitomis bausmmis. Jei u kelias nusi kalstamas veikas arba keliais nuosprendiais buvo paskirtos tik bau dos, jos gali bti subendrinamos apimant vienai kit arba visikai, arba i dalies jas sudedant. 9. Bauda gali bti keiiama kitomis bausmmis tik nuosprendio vykdymo stadijoje, t. y. kai asmuo neturi l sumokti teismo paskir t baud, ji gali bti pakeista vieuosius darbus, o kai asmuo vengia savo noru j sumokti ir nra galimybi jos iiekoti, bauda gali bti pakeista aret iame straipsnyje numatytu santykiu. Be to, nuo sprendio vykdymo stadijoje vieieji darbai gali bti pakeisti bauda arba aretu, o laisvs apribojimas - aretu (apie tai plaiau r. BK 46, 48 str. komentarus). 10. BK nra viej teisi atmimo ir teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausmi sudjimo ir keitimo su kitomis bausmmis taisykli. ios bausms nra keiiamos ir skiria mos kartu su kitomis bausmmis. Jei skiriant bausm u kelias nusi kalstamas veikas ar pagal nuosprendi sutapt paskiriamos daugiau negu dvi skirting ri galutins bausms, i paskirt bausmi palie kamos dvi bausms, i kuri viena turi bti grieiausia, o kita paren kama teismo nuoira. 371
3) viena laisvs apribojimo diena prilyginama: a) trims viej darb valandoms (1:3); b) vieno MGL dydio baudai (1:1); 4) vieno MGL dydio bauda prilyginama eioms viej darb valandoms. 2. Teismas, subendrindamas bausmes io kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, velnesn bausm keiia grietesne bausme. Bauda nekeiiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudiamas dvigubas baus mi keitimas. 1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja bausmi sudjimo ir keitimo taisykles. Bausms sudedamos, kai prie grietesns bausms visikai ar i dalies pridedama kita bausm, o keiiamos, kai vietoje vienos bausms paskiriama atlikti kita bausm. 2. Bausmi sudjimo ir keitimo nuostatos taikomos tada, kai skir ting ri bausms, skiriamos pagal nusikalstam veik (apie tai plaiau ir. BK 63 str. komentar) ar nuosprendi (apie tai plaiau r. BK 64 str. komentar) sutapt, yra subendrinamos, arba kai nuo sprendio vykdymo metu asmuo piktybikai vengia atlikti bausm ar dl objektyvi prieasi negali jos atlikti ir nevykdoma bausm pa keiiama kitos ries bausme. 3. Sudedant ar keiiant areto ar laisvs apribojimo bausmes su laisvs atmimu, viena areto para arba dvi laisvs apribojimo dienos prilyginamos vienai laisvs atmimo dienai.
370
65-66 straipsniai
66 straipsnis
11. Komentuojamas straipsnis draudia dvigub bausmi keitim. Tai reikia, kad galima keisti tik tas bausmes, kuri keitimas yra tiesiogiai numatytas BK 65 str.: aret ar laisvs apribojim laisvs atmim, baud, vieuosius darbus, laisvs apribojim- aret, vieuosius darbus - laisvs apribojim, baud- vieuosius darbus ar atvirkiai. Atsivelgiant draudim keisti bausmes du kartus negalima, pavyzdiui, baud keisti vieuosius darbus, i pradi baud pakeiiant laisvs apribojim, o vliau laisvs apribojimo bausm pakeiiant vieuosius darbus ir pan. 66 Straipsnis. Kardomojo kalinimo {skaitymas paskirt bausm 1. Teismas, skirdamas bausm asmeniui, kuriam buvo taikytas kardoma sis kalinimas (sumimas), privalo j skaityti paskirt bausm. 2. Kardomasis kalinimas (sumimas) paskirt bausm skaitomas pagal io kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vien kardomojo kalinimo (sumimo) dien prilyginant vienai laisvs atmimo ar areto parai. 1- Jei ikiteisminio tyrimo metu asmeniui buvo paskirtas kardomasis kalinimas (sumimas), teisinas, priimdamas apkaltinamj nuosprend, nusprendia i priemon skaityti paskirt bausm. Tokia nuostata taikoma nepriklausomai, ar teismo sprendimas buvo priimtas pirmosios, ar apeliacins ar kasacins instancijos teisine, ar nagrinjant byl paaikjus naujoms aplinkybms. Analogikus reikalavimus dl kardomojo kalinimo skaitymo paskirt bausm pripaino Europos mogaus teisi komisija, nagrindama skundus (r., pavyzdiui, P. L. v. France Judgement of 2 April 1997, Reports 1997 - II). 2. K a r d o m a s i s k a l i n i m a s (sumimas) - grieiausia kardomoji priemon, apimanti laikin asmens laisvs atmim ir skiria ma teisjo ar teisino nutartimi, kai velnesnmis kardomosiomis prie monmis negalima pasiekti j taikymui keliam tiksl (BPK 121122 str.). Be to, skiriant i kardomj priemon reikia laikytis ir kit jos skyrimo pagrind bei slyg, numatyt BPK. 3. Kardomajam kalinimui (sumimui) turi bti prilygintas ir paskir t bausm skaitomas dl padarytos nusikalstamos veikos paskirto laikinojo sulaikymo laikas (BPK 140 str.) bei laikas, praleistas stacio narioje ekspertizs staigoje, jei tiriant ar nagrinjant baudiamj byl reikia tariamajam daryti medicinin ar teismo psichiatrijos ekspertiz (BPK 141 str.). Remiantis BPK 402 str. 2 dalimi, dl paskirt priveria372
mj medicinos priemoni laikas, ibtas sveikatos prieiros staigoje, taip pat turi bti skaitomas bausms atlikimo laik. 4. Komentuojamame straipsnyje numatyta nuostata dl kardomojo kalinimo (sumimo) skaitymo visas paskirtas bausmes yra nauja, nes senajame BK numatytas privalomas kardomojo kalinimo (sumi mo) skaitymas nuteisus tik pataisos darb be laisvs atmimo ar lais vs atmimo bausmmis. Paskirdamas kit ri bausmes teismas ga ldavo atsivelgti, kad parengtinio tyrimo metu buvo paskirta i kar domoji priemon, ir suvelninti paskirt bausm arba visikai atleisti kaltinink nuo bausms atlikimo. 5. Kardomojo kalinimo (sumimo) skaitymo kitas bausmes santy kis turt bti nustatomas pagal BK 65 str. numatyt taisykl, kuri vien kardomojo kalinimo (sumimo) dien prilygina vienai laisvs atmimo ar areto parai. Atsivelgiant tai, viena kardomojo kalinimo (sumimo) diena turt bti prilyginama dviems laisvs apribojimo dienoms, dviej MGL dydi baudai, eioms viej darb valan doms bei vienai laisvs apribojimo dienai. 6. Teismas, skaits ikiteisminio tyrimo metu taikyt kardomj kali nim (sumim) ir nustats BK 75 str. numatytus pagrindus, gali atid ti bausms vykdym. 7. BK nenumatyta, kokiu santykiu kardomasis kalinimas (sumi mas) turi bti skaitomas paskirt viej teisi atmimo (BK 44 str.) ar teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo (BK 45 str.) bausm, todl jei ikiteisminio tyrimo metu asme niui taikomas kardomasis kalinimas (sumimas), o vliau paskiriama viena i i bausmi, teismas toki aplinkyb turt atsivelgti ir suvelninti skiriam bausm. 8. Jei kardomojo kalinimo (sumimo) ar kitos laisv apribojanios priemons, paskirtos BPK nustatyta tvarka, taikymo trukm atitinka ar virija paskirtos bausms termin, teismas skaito laik paskirt bausm ir visikai atleidia asmen nuo bausms atlikimo.
373
Bendroji dalis, IX skyrius
67 straipsnis
67 straipsnis
IX SKYRIUS
(67-74 straipsniai)
BAUDIAMOJO POVEIKIO PRIEMONS IR J SKYRIMAS

67 Straipsnis Baudiamojo poveikio priemoni paskirtis ir rys 1. Baudiamojo poveikio priemons turi padti gyvendinti bausms paskirt. 2. Pilnameiui asmeniui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausms io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali bti skiriamos ios baudiamojo poveikio priemons: 1) udraudimas naudotis specialia teise; 2) turtins alos atlyginimas ar paalinimas; 3) nemokami darbai; 4) moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond; 5) turto konfiskavimas.
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. 1X-1495, sigal. 2003 m. gegus I d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
3. Udraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali bti

Skiriami kartu SU bausme. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IK-2314. sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
I. Komentuojamo BK IX skyriuje tvirtintas naujas baudiamosios teiss Bendrosios dalies institutas - baudiamojo poveikio priemons ir j skyrimas. io instituto atsiradim slygojo keletas prieasi. Pirma, baudiamojo poveikio priemoni teisinimas sudaro teisines slygas platesniam baudiamosios atsakomybs individualizavimui ir diferencijavimui, nes teismas, atsivelgdamas padarytos nusikalstamos veikos pobd, kaltininko asmenyb ir kitas aplinkybes, gali skirti bausm, arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms ir taikyti baudiamojo poveikio priemones arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. Antra, naujajame BK teisinus maiausiai pavojing nusikalstam veik r - baudiamuosius nusiengimus, atsirado btinumas turti tokias baudiamosios atsakomybs priemones, kurios galt pataisyti asmenis, padariusius tokio pobdio veikas, ir kurios nebtinai slygot bausmei bdingus padarinius. Treia, esminius ginus dl savo pagrstumo kl viena i grieiausi papildom bausmi - turto, kuris priklauso kaltininkui pagal nuosavybs teis, teistai gijus (paveldtas, dovanotas, pirktas ir pan.), konfiskavimas. iuo metu daugelyje usienio valstybi baudiamuosiuose statymuose numatyta, jog teisikai pagrstas yra nusikaltimo ranki, priemoni, turto, kuris yra gytas nusikalstamu bdu, arba naudos, kuri gauta paleidus apyvarton nusikalstamai gyt turt, konfiskavimas. Taiau tokio turto konfiskavim vargu ar galima laikyti kriminaline bausme, nes nuteistasis netenka to, kas jam nepriklaus. Komentuojamame BK skyriuje numatytas turto konfiskavimas kaip baudiamojo poveikio priemon, apimanti tik nusikaltimo ranki, priemoni ar nusikalstamos veikos rezultat, leidia teisikai pagrstai isprsti i problem. 2. Baudiamojo p o v e i k i o priemon - teismo skiriama valstybs prievartos priemon, kuri apriboja pilnameio asmens, atleisto nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda gyvendinti bausms paskirt. Savo esme ir turiniu baudiamojo poveikio priemons labai panaios, taiau ne tapaios bausmms, nes skirtingi j skyrimo pagrindai, teisi ir laisvi apribojimo apimtys, teisiniai j nevykdymo padariniai ir pan. Taigi baudiamojo poveikio priemons - viena i valstybs nustatytos reakcijos padaryt nusikalstam veik form. Jas skiria teismas asmeniui, padariusiam baudiamj nusiengim, neatsarg, nesunk, apysunk ar sunk nusikaltim ir atleistam nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. Paymtina, kad BK numato galimyb atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ir sunk nusikaltim 375
4. Nepilnameiui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs io kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausms io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali bti skiriamas turto
konfiskavimas. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
5. Juridiniam asmeniui gali bti skiriamas turto konfiskavimas. (Lietuvos

Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. 1X-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudiamojo poveikio priemoni, atsi velgiama j suderinamum ir galimybes taisomai veikti nuteistj. (Lie
tuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. 1X-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
374
67 straipsnis
67 straipsnis
376
padarius asmen (apie tai plaiau r. BK 391 str. komentar). Visos atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms rys, kai tai-
komos baudiamojo poveikio priemons, nereikia visiko (beslyginio) atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. Baudia-
mojo neutraukia teistumo. poveiki 3. Komentuojamo straipsnio 1 dalis nustato, kad baudiamojo po o veikio priemons turi padti gyvendinti bausms paskirt (apie tai priemo ns turi plaiau r. BK 41 str. komentar). Taigi akivaizdu, kad atleidimu nuo privalo baudiamosios atsakomybs ar bausms ir baudiamojo poveikio prie moni paskyrimu turi bti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama m nusikalt kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstam veik, patai usiam symo, galimybs daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar asmeni atmimo ir 1.1. ui 4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatytos baudiamojo po pobd, o j veikio priemons, kurios gali bti paskirtos pilnameiui asmeniui: (iskyr 1) udraudimas naudotis specialia teise; us turto 2) turtins alos atlyginimas ar jos paalinimas; konfisk 3) nemokami darbai; avim) 4) moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond; vykdy 5) turto konfiskavimas. mo 5. Ivardint priemoni baudiamasis poveikis pasireikia tuo, kad vengim jos suvaro asmen, padariusi nusikalstam veik, teises ir laisves as sudaro arba nustato specialias pareigas, kuri paskirtis daugiau aukljamojo bau- negu baudiamojo pobdio. Siekiant surasti geriausi poveikio prie diam mon kaltininkui, statyme paliekama teismui diskrecija parinkti tinka j miausias baudiamojo poveikio priemones ir j skaii. Be to, jeigu nusien asmuo paskirtos poveikio priemons vykdyti negali, leidiama vyk gim irdymo procese j pakeisti kita. Tai reikia, jog statyme daugiausia utrauk dmesio skiriama tam, kad baudiamojo poveikio priemon daryt mak ia simal poveik asmeniui. Baudiamojo poveikio priemons pagal savo baudi esm ir darom poveik nra vienareikms, slyginai jas galima su amj skirstyti kelias grupes. Pirm grup sudaryt priemons, turinios atsako prevencin pobd (pavyzdiui, udraudimas naudotis specialia teise: myb vairuoti transporto priemon, medioti, vejoti, nusikaltimo ranki, (r. BK priemoni ar nusikaltimu gautos naudos konfiskavimas). ios grups 243 str. koment ar), taiau pabrt ina, kad baudia mojo poveiki o priemoni taikym as
priemoni paskirtis - padti ukirsti keli nauj nusikalstam veik padarymui bei paalinti slygas padaryti nusikalstam veik. Antr grup sudaryt priemons, kuriomis siekiama nukentjusiojo nuo nusikaltimo teisi atstatymo (turtins alos atlyginimas ar paalinimas, moka nukentjusij nuo nusikaltim padarymo fond). Pabrtina, kad iuo metu tiek Lietuvos, tiek usienio ali baudiamoji teis m skirti daugiau dmesio nukentjusiajam, ne tik kaltininko nubaudimui. Tokiu bdu bent i dalies velninamas psichologinis nukentjusiojo okas, mainami realiai patirti materialiniai nuostoliai, kurie atsirado dl nusikalstamos veikos padarymo. Trei grup sudaryt priemons, kuriomis siekiama pataisyti kaltinink (nemokami darbai). Darbas ir pagalba negaliesiems, j aprpinimo problemos, sveikatos prieiros, globos ir rpybos staig gyvavimo ir veiklos atmosfera gali asmen, padarius nusikalstam veik, paveikti stipriau nei pakankamai grieta bausm. 6. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudia mojo poveikio priemons gali bti skiriamos tik pilnameiams asme nims, atleistiems nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. Nepil nameiams asmenims, atleistiems nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms, gali bti skiriamos aukljamojo poveikio priemons (apie tai plaiau r. BK XI skyriaus komentar) bei turto konfiskavimas (apie tai plaiau r. io straipsnio komentaro 12 punkt). Baudia mojo poveikio priemons gali bti skiriamos pilnameiams asmenims, atleistiems nuo baudiamosios atsakomybs BK VI skyriuje numaty tais pagrindais arba atleistiems nuo bausms BK X skyriuje numaty tais pagrindais. Be to, baudiamojo poveikio priemons gali bti pa skirtos ir kitais BK nustatytais atvejais, pavyzdiui, nuo baudiamo sios atsakomybs atleistam ribotai pakaltinamam asmeniui, padariu siam baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 18 str. 2 dalies komentar),
jeig u dl obj ekt yvi prie as i asm uo neg ali atli kti jam pas kirt vie j dar b (ap ie tai pla ia u r. BK 46 str. 5 dal ies ko me nta r), dl obj ekt yvi
prieasi negali vykdyti laisvs apribojimo bausms pa reigojim (apie tai plaiau r. BK 48 str. 9 dalies komentar). 7. BK VI skyriuje numatyti atleidimo nuo baudiamosios atsako mybs pagrindai: asmuo, padars nusikalstam veik, ar nusikalstama veika prarado pavojingum (BK 36 str.), nusikaltimo maareikmiku mas (BK 37 str.), kaltininkas susitaiko su nukentjusiuoju (BK 38 str.), yra atsakomyb lengvinani aplinkybi (BK 39 str.), asmuo padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari pa377
67 straipsnis
67 straipsnis
darytas nusikalstamas veikas (BK 39' str.); asmens perdavimas pagal laidavim (BK 40 str.). 8. Paymtina, kad kai kuriomis atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rimis numatytos specifins atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos (pavyzdiui, atleidimas pagal laidavim), todl tokiais atvejais reikt ypa atidiai taikyti baudiamojo poveikio priemones, siekiant ivengti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slyg ir baudiamojo poveikio priemoni tarpusavio prietaravimo ar dubliavimo. 9. BK X skyriuje numatyti tokie atleidimo nuo bausms pagrindai: bausms vykdymo atidjimas (BK 75 str.), atleidimas nuo bausms dl ligos (BK 76 str.), lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme (BK 77 str), amnestija (BK 78 str.) ir malon (BK 79 str.). Paymtina, kad baudiamojo poveikio priemoni taikymas atleidimo nuo bausms atveju gali bti ribojamas remiantis kitomis taisyklmis, pavyzdiui, atleidimo nuo bausms, kai sutrinka psichika ir dl to asmuo negali suprasti savo veiksm esms ar j valdyti atveju, asmeniui gali bti paskirtos tik priveriamosios medicinos priemons (apie tai plaiau r. BK 76 str. komentar), baudiamojo poveikio priemon, iskyrus turto konfiskavim, negali bti skiriama su bausme, todl baudiamojo poveikio priemon negali bti paskirta neatliktos laisvs atmimo bausms dal pakeitus velnesne bausme (apie tai plaiau r. BK 77 str. komentar), baudiamojo poveikio
priemon paskirti gali t i k teismas, todl jos negali paskirti nei Seimas
11.Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta bendros taisykls, pagal kuri baudiamojo poveikio priemons - udraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas - gali bti paskirtos kartu su bausme, iimtis. Apie udraudim naudotis specialia teise, turto kon fiskavim ir j skyrim plaiau r. BK 68 ir 72 str. komentar. 12.Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad baudiamojo poveikio priemon - turto konfiskavimas gali bti skiriama ir nepil nameiui, kuris atleistas nuo baudiamosios atsakomybs BK VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistas nuo bausms BK X skyriuje numatytais pagrindais. Apie turto konfiskavimo taikymo nepilnameiams ypatybes r. BK 72 str. komentar. 13.Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto konfis kavimas gali bti taikomas ir juridiniam asmeniui. Tokiu atveju neturi reikms, ar juridinis asmuo patrauktas baudiamojon atsakomybn. Gali bti, kad juridinis asmuo gijo turto darydamas nusikalstamas veikas, tiesiogiai ar netiesiogiai buvo susietas su neteistu pelno ga vimu arba kaltininkas sukr juridin asmen ar investavo jau egzis tuojant juridin asmen nusikalstamu bdu gautas las, kad jos duo t jam legalaus pelno ir pan. (plaiau r. BK 72 str. komentar). 14.Komentuojamo straipsnio 6 dalyje nustatyti keli baudiamojo poveikio priemoni skyrimo principai. Pirma, statymas suteikia teismui teis paiam parinkti, kuri (ar kurias) i statymo numatyt baudia mojo poveikio priemoni taikyti asmeniui, atleistam nuo baudiamo sios atsakomybs ar bausms. Reikt atkreipti dmes, kad i teis tam tikrais atvejais riboja baudiamojo poveikio priemons turinys, pa vyzdiui, turtins alos atlyginim ar paalinim galima skirti tik tada, kai dl nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padaryta alos asme niui, nuosavybei ar gamtai (apie tai plaiau r. BK 69 str. komenta r). Antra, statymas neriboja i priemoni skaiiaus, kuris gali bti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms. Skiriant dvi ar daugiau baudiamojo poveikio priemoni, jos turi bti tarpusavyje suderinamos. Baudiamojo poveikio priemoni suderinamumas reikia, kad paskirtos priemons negali viena kitos dub liuoti ar sudaryti rimt problem kiekvienos i j vykdymui, pavyz diui, kain ar bt teisinga, jeigu teismas kaltininkui paskirt turtins alos atlyginim ar paalinim kartu su moka nukentjusi nuo nusi kaltim asmen fond, jei toks dvigubas finansinis reikalavimas bt sunkiai vykdomas dl turtins kaltininko padties ir pan. 379
amnestijos aktu (apie tai plaiau r. BK 78 str. komentar), nei Respublikos Prezidentas malons tvarka (apie tai plaiau r. BK 79 str. komentar) ir pan. 10. Paymtina, kad kai kuriomis atleidimo nuo bausms rimis numatytos specifins atleidimo nuo bausms slygos (pavyzdiui, bausms vykdymo atidjimo atveju), todl tokiais atvejais reikt ypa atidiai taikyti baudiamojo poveikio priemones, siekiant ivengti atleidimo nuo bausms slyg ir baudiamojo poveikio priemoni tarpusavio prietaravimo ar dubliavimo.
378
Bendroji dalis, IX skyrius 68 Straipsnis. Udraudimas naudotis specialia teise
68 straipsnis
68 straipsnis
1. Teismas gali udrausti asmeniui naudotis specialiomis teismis (teise vairuoti keli, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neioti ginkl, teise medioti, teise vejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis iomis teismis asmuo padar nusikalstam veik. (Lietuvos Respublikos
2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. LY-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
2. Teismas udraudia naudotis specialiomis teismis nuo vieneri iki trej met. is terminas skaiiuojamas metais, mnesiais ir dienomis. 3. Teismas, udrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teismis, konk reiai nurodo, kokia teise ar teismis naudotis udrausta, ir io draudimo termin. 1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja baudiamojo poveikio priemon - udraudim naudotis specialia teise. U d r a u d i m a s n a u d o t i s s p e c i a l i a t e i s e - terminuotas draudimas naudotis specialia teise (teismis), kai nusikalstama veika padaryta naudojantis ia teise (teismis). Paymtina, kad BK numato iai baudiamojo poveikio priemonei panai bausm - teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmim (apie lai plaiau r. BK 45 str. komentar), taiau tarp j yra esminis skirtumas. Bausms atveju atimama teis dirbti su profesine veikla susijus darb arba usiimti profesine veikla, o baudiamojo poveikio priemons atveju udraudiama tik naudotis specialia teise. Bausms atveju teis dirbti tam tikr darb (vairuotojo, mokytojo, gydytojo ir pan.) arba usiimti tam tikra veikla (komercine, kine ir pan.) atimama tam tikram laikui, o baudiamojo poveikio priemons atveju tik draudiama tam tikr laik ja naudotis. Atliks bausm asmuo, nordamas dirbti darb arba usiimti veikla, kuriuos teis buvo atimta, turi nustatyta tvarka gauti leidim, licencij, ilaikyti egzaminus ir pan., tuo tarpu pasibaigus teismo nustatytam terminui, kuriam buvo udrausta naudotis specialia teise, jos turtojas i teis turi atgauti automatikai, t. y. nelaikydamas specialiai tam reikalui nustatyt egzamin, test ir pan. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta ios baudiamojo poveikio priemons skyrimo slyga: udrausti naudotis specialia teise galima tik tada, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis ia teise. Pabrtina, kad, remiantis BK 42 ir 67 str., udraudimas naudotis specialia teise, esant nurodytoms slygoms, gali bti skiriamas ir kartu su bausme (dviem bausmmis). 380
3. Skirdamas i baudiamojo poveikio priemon teismas turt vertinti, ar ia teise nra pagrsta darbin ar profesin asmens veikla. Pavyzdiui, jeigu asmuo dirba vairuotoju monje ar staigoje, draudi mas naudotis vairavimo teise neturt bti taikomas, nes tai faktikai reikt ir teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla atmi m (t. y. BK 45 str. numatytos bausms pritaikym) bei pan. Taigi udraudimas naudotis specialia teise gali pasireikti draudimu vairuoti transporto priemon, laikyti ar neioti ginkl savigynai arba mediok lin autuv, ir pan. Paymtina, kad i baudiamojo poveikio priemo n gali bti skiriama ir tuo atveju, kai asmuo darbinje arba profesin je veikloje turi galimyb pasinaudoti specialia teise, pavyzdiui, mon leidia savo darbuotojui - teisininkui vairuoti darbo metu transporto priemon, ir pan. 4. Skirdamas i baudiamojo poveikio priemon teismas turi nu statyti, ar nusikalstama veika padaryta naudojantis ia teise. Pavyz diui, neteistos mediokls (apie tai plaiau r. BK 272 str. komen tar) atveju asmuo pasinaudoja tokiomis specialiomis teismis kaip teise medioti, teise turti medioklin autuv ir pan., todl teismas tokiu atveju gali taikyti i baudiamojo poveikio priemon udraus damas naudotis teise medioti ir (ar) turti medioklin autuv. U draudimo naudotis specialia teise negalima taikyti tais atvejais, kai asmuo, turintis speciali teis, nusikalstam veik padaro nesinaudo damas ia teise. 5. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis specia li teisi, kuriomis gali bti udrausta naudotis, sraas: tai teis vai ruoti keli, oro ar vandens transporto priemones, teis laikyti ir neio ti ginkl, teis medioti, teis vejoti ir pan. is sraas nra baigtinis, todl teismas gali udrausti naudotis ir tokia teise, kurios iame pa vyzdiniame srae nra, pavyzdiui, teise nardyti po vandeniu su au tonominiais kvpavimo prietaisais, ir pan. 6. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad udraudimas naudotis specialia teise gali bti nuo vieneri iki trej met. Konkret termin nustato teismas, skirdamas i baudiamojo poveikio priemo n. Kadangi udraudimo naudotis specialia teise termino skaiiavimas nustatytas metais, mnesiais ir dienomis, konkreiu atveju skiriant i baudiamojo poveikio priemon terminas gali bti nustatomas tiek metais, tiek mnesiais, tiek dienomis.
381
Bendroji dalis, skyrius IX
68-69 straipsniai
69 straipsnis
7. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, skir damas i baudiamojo poveikio priemon, turi konkreiai nurodyti, kokia teise ar teismis naudotis yra udrausta ir koks tokio draudimo terminas. Baudiamasis statymas neriboja speciali teisi, kuriomis naudotis gali bti udraudiama, kiekio, taiau jeigu kaltininkas nusi kalstam veik padar naudodamasis keliomis specialiomis teismis (pavyzdiui, neteistai mediojant galima naudotis teise medioti, tei se laikyti medioklin autuv ir teise vairuoti transporto priemon bei pan.), teismas turt vertinti, ar tikslinga udrausti naudotis visomis iomis teismis, bei praktinio toki draudim vykdymo galimybes. 8. Kadangi nei baudiamieji, nei baudiamojo proceso statymai ne nustato specialios udraudimo naudotis specialia teise vykdymo pra dios ir tvarkos, turi bti taikoma bendra BPK taisykl, pagal kuri tai turi bti pradedama siteisjus teismo sprendimui. Paymtina, kad vyk dant i baudiamojo poveikio priemon bt tikslinga, kad dokumen t, kuris leidia asmeniui naudotis specialia teise, turintis asmuo priva lt j grinti idavusiai institucijai, staigai ar organizacijai. Toki tei s patvirtinanio dokumento grinimas sujus teismo nustatytam ter minui reikt, kad asmuo vl gali naudotis specialia teise. 9. Apie vengim atlikti i baudiamojo poveikio priemon, patei sinamas prieastis, dl kuri asmuo negali jos atlikti, taip pat udrau dimo naudotis specialia teise nevykdymo teisines pasekmes plaiau ir. BK 74 str. komentar. 69 Straipsnis. Turtins alos atlyginimas ar paalinimas 1. Teismas skiria turtins alos atlyginim ar paalinim, kai dl nusi kaltimo ar baudiamojo nusiengimo buvo padaryta alos asmeniui, nuo savybei ar gamtai. 2. atlyginamos alos dyd neskaiiuojamos sumos, nukentjusio asmens gautos i draudimo ar kit institucij patirtai alai padengti. 3. ala turi bti atlyginta ar paalinta per teismo nustatyt termin. 1- iuolaikinje baudiamojoje teisje keiiasi poiris teisin nukentjusiojo padt, kuris siejamas su nauja kaltininko nubaudimo filosofija. Apskritai nusikalstama veika - kaltininko konfliktas su valstybe dl nukentjusiajam padarytos alos, kur privalo isprsti teismas. Tokio konflikto isprendimui (arba bent jau suvelninimui) daug
382
reikms turi tai, kad kaltininkas savarankikai atlygina, arba paalina nusikalstama veika padaryt al, arba imasi priemoni, kad bt iki minimumo sumainti dl jo veikos atsirad padariniai. Tai reikia, kad nusikalstama veika padarytos alos atlyginimas arba paalinimas tampa vienu i esmini baudiamosios bylos sprendimo aspekt. 2. Komentuojamame straipsnyje numatyta baudiamojo poveikio priemon, kuri grindiama nauju poiriu nukentjusj, turtins alos atlyginimas ar paalinimas. Turtins alos a t l y g i n i m a s ar p a a l i n i m a s - pareigojimas kaltininkui per teismo nustatyt termin atlyginti ar paalinti nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengi mu padaryt al asmeniui, nuosavybei ar gamtai. 3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta viena papildoma ios baudiamojo poveikio priemons skyrimo slyga - nusikalstama veika padaryta alos asmeniui, nuosavybei ir gamtai. Skiriant toki baudiamojo poveikio priemon neturi reikms nusikalstamos veikos ris ir pobdis. statyme apibriant i slyg, vartojamos bendro sios asmens" ir alos" svokos, todl darytina ivada, kad ala gali bti padaryta tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, o pati ala gali bti tiek turtin, tiek fizin, tiek neturtin (moralin). Pavyzdiui, fizi niam asmeniui buvo sutrikdyta sveikata, jis pirko vaistus, neteko da lies atlyginimo ir pan. Juridiniam asmeniui gali bti padaryta alos neteistai vejojant jam priklausaniame vandens telkinyje ir pan. ala nuosavybei reikia, kad sunaikintas ar sugadintas nukentjusiajam priklausantis turtas (apie turto sunaikinim ir sugadinim plaiau r. BK 187 str. komentar). ala gamtai gali pasireikti oro, vandens ar ems uterimu, neteistu miko kirtimu, ypa saugomo augalijos ar gyvnijos egzemplioriaus sunaikinimu, ir pan. 4. ios baudiamojo poveikio priemons esm sudaro turtins a los atlyginimas arba alos paalinimas. Turtins alos atlyginimas pa sireikia padarytos alos vertinimu pinigine iraika ir pinig sumos sumokjimu nukentjusiajam. Tuo tarpu padarytos alos paalinimas gali pasireikti aling padarini paalinimu savo darbu, remontu, to kio paties daikto grinimu ir pan. 5. Teismas, skirdamas i baudiamojo poveikio priemon, turi ver tinti visas aplinkybes, tarp j ir tai, ar nukentjusysis pageidauja to kio alos atlyginimo ar paalinimo, ar kaltininkas turi reali galimybi atlyginti, paalinti padaryt al. Jeigu realus padarytos alos atlygi nimas ar paalinimas dl objektyvi ar subjektyvi aplinkybi yra 383
69-70 straipsniai
70 straipsnis
ribotas (pavyzdiui, kaltininkas yra bedarbis, invalidas, ligotas, turi daug ilaikytini, al atlygino iki teismo sprendimo primimo ir pan.), tikslingiau parinkti kit i BK 67 str. numatyt baudiamojo poveikio priemoni. 6. Teismo nustatomas atlyginti turtins alos dydis turi bti realus. Tais atvejais, kai nukentjusiojo (kaltininko) nuomon dl alos dy dio neatitinka reali aplinkybi, alos dyd tikslinga nustatyti pagal specialisto (pavyzdiui, turto vertintojo ir pan.) skaiiavimus. 7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atlyginamos alos dyd neskaiiuojamos sumos, nukentjusio asmens gautos i draudimo ar kit institucij patirtai alai padengti, pavyzdiui, draudi mo imoka, paalpa mirties ar ligos atveju, pinig sumos ar turtas, gautas labdaros keliu, ir pan. 8. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, skir damas turtins alos atlyginim arba paalinim, privalo nustatyti ne tik atlygintinos alos sum, bet ir termin, per kur kaltininkas turi atlyginti arba paalinti al. Terminas turt bti realus, taiau ne per daug ilgas. 9. Apie vengim atlikti i baudiamojo poveikio priemon, patei sinamas prieastis, dl kuri asmuo negali jos atlikti, taip pat turtins alos atlyginimo arba paalinimo nevykdymo teisines pasekmes pla iau r. BK 74 str. komentar.
viej darb. Antra, nemokam darb atveju akcentuojama j atlikimo vieta - sveikatos prieiros, globos ir rpybos bei pan. staigos bei organizacijos, tuo tarpu viej darb atveju j atlikimo viet parenka bausm vykdanti institucija - pataisos inspekcija kartu su savivaldybi vykdomosiomis institucijomis ir (ar) apskrities virininko administracija. Treia, vengimo atlikti vieuosius darbus teisins pasekms yra ymiai sunkesns, nei nemokam darb. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje pateikiamas viet, kuriose gali bti paskirtas nemokam darb atlikimas, sraas: sveikatos prie iros, globos ir rpybos ar kitos valstybins ar nevalstybins stai gos ar organizacijos. Tai gali bti ligonin, slaugos ligonin, invalid ar sen asmen globos ir rpybos namai, vaik globos ar rpybos namai, kuriuos ilaiko valstyb, savivaldybs ar privats asmenys ir pan. Konkrei staig ar organizacij, kurioje bus atliekami nemokami darbai, pagal Pataisos inspekcij darbo tvark, patvirtint teisingumo ministro (Valstybs inios", 2003, Nr. 40-1856), nustato pataisos ins pekcija. 3. Nemokami darbai gali bti skiriami nuo 20 iki 100 valand. Konk ret valand skaii nustato teismas, atsivelgdamas padarytos nu sikalstamos veikos pobd, kaltininko asmenyb (pavyzdiui, sveika tos bkl, eimin padt, uimtum ir pan.), skiriam baudiamojo poveikio priemoni skaii ir kitas aplinkybes. 4. Teismas, skirdamas i baudiamojo poveikio priemon, turi ver tinti visas aplinkybes, tarp j ir tai, ar kaltininkas turi reali galimybi dirbti nemokamus darbus. Jeigu realus nemokam darb atlikimas dl objektyvi ar subjektyvi aplinkybi yra ribotas (pavyzdiui, kaltinin kas yra invalidas, ligotas, turi daug ilaikytini, ir pan.), tikslingiau parinkti kit i BK 67 str. numatyt baudiamojo poveikio priemoni. 5. Komentuojamo straipsnio 2 dalis nustato esmin slyg, kurios turi bti laikomasi prie vykdant nemokamus darbus, - turi bti rati kas sutikimas dirbti nemokamus darbus, kuris siteisjus teismo spren dimui paimamas asmeniui pirm kart atvykus pataisos inspekcij. Jeigu asmuo po teismo sprendimo siteisjimo nesutinka atlikti nemo kamus darbus, teismas pataisos inspekcijos teikimu juos pakeiia kita baudiamojo poveikio priemone (apie tai plaiau r. BK 74 str. ko mentar).
70 Straipsnis. Nemokami darbai

1. Teismas skiria nuo 20 iki 100 valand nemokam darb sveikatos prieiros, globos ir rpybos ar kitose valstybinse ar nevalstybinse stai gose bei organizacijose. 2. Nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka. 1. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja baudiamojo poveikio priemon nemokamus darbus. Nemokami darbai-pareigojimas neatlygintinai dirbti nuo 20 iki 100 valand sveikatos prieiros, globos ir rpybos ar kitose valstybinse ar nevalstybinse staigose bei organizacijose. i baudiamojo poveikio priemon panai bausm, numatyt BK 46 str., - vieuosius darbus, taiau tarp j yra keletas skirtum. Pirma, nemokam darb trukm yra ymiai trumpesn nei 384
385
70-71 straipsniai
71 straipsnis
6. Apie vengim atlikti i baudiamojo poveikio priemon, pateisinamas prieastis, dl kuri asmuo negali jos atlikti, taip pat nemokam darb neatlikimo teisines pasekmes plaiau r. BK 74 str. komentar. 71 straipsnis [moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond Teisinas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydio mok j nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond, [moka turi bti sumokta per teismo nustatyt termin. 1. Viena i iuolaikins baudiamosios teiss tendencij - yra tai, kad daugiau dmesio skiriama nukentjusiajam po nusikalstamos vei kos padarymo. Svarbu ne tik nubausti asmen, padarius nusikalstam veik, bet ir kiek manoma daugiau paalinti t padarini, kurie atsira do dl padarytos nusikalstamos veikos. 2. Dl nukentjusiajam padarytos turtins ir neturtins alos atly ginimo teismas gali priimti sprendim ir priteisti alos atlyginim i kaltininko Baudiamojo proceso kodekso X skyriuje nurodyta arba bendra tvarka, taiau realaus alos atlyginimo danai nebna arba jis itirpsta" per palyginus ilg ikiteismin tyrim, teismin bylos nagri njim arba priteistos alos imokjimo laik. Dl to nukentjusysis neturi reali galimybi greitai atstatyti dl nusikalstamos veikos pra rastas vertybes. Dar daugiau problem sukelia nusikalstama veika padaryta moralin ar psichologin ala, kuriai sumainti reikia l, nes ne kiekvienas nukentjusysis nuo nusikalstamos veikos j turi pakankamai. 3. Tam tikrais atvejais nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinjimas gali bti ilgas, o nusikalstam veik padars asmuo gali bti nenustatytas, todl alos atlyginimo pareig tokiais atvejais turt perimti valstyb. Baudiamojo proceso kodekso 118 str. numatyta galimyb teismo sprendimu atlyginti al avansu valstybs tam skirtomis lomis, jei kaltininkas arba u jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi l alai atlyginti. Kita vertus, 1983 m. Europos konvencija dl kompensacij asmenims, nukentju siems nuo smurtini nusikaltim, kuri Lietuvos Respublika rengiasi ratifikuoti, Europos Sjungos 2004 m. Tarybos direktyva 2004/80/EB dl alos kompensavimo nusikaltim aukoms, kuri Lietuvos Respub lika turi gyvendinti nuo 2005 m. liepos 1 d., bei Europos Tarybos 386
Ministr Komiteto 1977 m. Rezoliucija (77) 27 dl kompensacij nukentjusiems nuo nusikaltim nustato valstybi pareig imokti kompensacij, jei ji nra sumokama i kit altini, asmenims, dl tyini smurtini nusikaltim patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, arba ilaikytiniams, netekusiems juos ilaikanio asmens dl tokio pobdio nusikaltimo. Tokios kompensacijos mokamos i specialiai iam tikslui sudaryto fondo. Siekiant gyvendinti mintos konvencijos reikalavimus, Lietuvoje turi bti priimtas specialus statymas, kuris reglamentuot, i koki l turi bti suformuotas Nukentjusi nuo nusikaltim asmen fondas, jo administravimo bei imok nukentjusiems nuo nusikaltim asmenims mokjimo tvarka. Neabejotina, kad surinkt fond l suma vienaip ar kitaip nulems imok dydius, taip pat asmen, nukentjusi nuo nusikaltim, grupes, kurioms kompensacijos turt bti imokamos, ir pan. BK 71 str. nustato tik vien tokio fondo sudarymo l altin - asmen, padariusi nusikalstamas veikas, mok mokjim. 4. Komentuojamame straipsnyje numatyta baudiamojo poveikio priemon, kuri grindiama nauju poiriu nukentjusj, moka nu kentjusi nuo nusikaltim asmen fond. moka nukentjusi nuo n u s i k a l t i m asmen fond - pareigojimas kaltininkui per teismo nustatyt termin sumokti special fond nuo 5 iki 25 MGL dydio pinig sum. i baudiamojo poveikio priemon pana i bausm, numatyt BK 47 str., - baud, taiau tarp j yra keletas skirtum. Pirma, mokos nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond dydis yra ymiai maesnis nei baudos. Antra, mokos nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond paskirtis yra materialin pagalba nu kentjusiems nuo nusikalstam veik, tuo tarpu bauda sumokama (i iekoma) valstybs biudet. Treia, teisins vengimo atlikti baud pasekms yra ymiai sunkesns nei mokos nukentjusi nuo nusi kaltim asmen fond. 5. mokos nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond dydis gali bti nuo 5 iki 25 MGL dydio. Nustatydamas konkret jos dyd, teis mas turi atsivelgti padarytos nusikalstamos veikos pobd, kaltinin ko asmenyb (pavyzdiui, sveikatos bkl, eimin padt, ilaikytini skaii, uimtum, gaunamas pajamas ir turt bei pan.), skiriam bau diamojo poveikio priemoni skaii ir kitas aplinkybes. Jeigu realus mokos nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond sumokjimas dl objektyvi ar subjektyvi aplinkybi yra ribotas (pavyzdiui, kal tininkas yra invalidas, ligotas, turi daug ilaikytini ir pan.), tikslin giau parinkti kit i BK 67 str. numatyt baudiamojo poveikio priemo387
71-72 straipsniai
72 straipsnis
ni. Kita vertus, neskirti tokios baudiamojo poveikio priemons teismas neturt motyvuodamas, kad kaltininkas neturi l tokiai mokai sumokti. Tokiu atveju tikslingiau nustatyti ilgesn mokos nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond sumokjimo termin. 6. Teismas, paskirdamas toki baudiamojo poveikio priemon, pri valo nustatyti ir termin, per kur ji turi bti sumokta. Asmuo, kuriam paskirta tokia baudiamojo poveikio priemon, per nustatyt laik pri valo pats paskirt mok sumokti Teisingumo ministerijos speciali banko sskait. 7. Apie vengim atlikti i baudiamojo poveikio priemon, patei sinamas prieastis, dl kuri asmuo negali jos atlikti, taip pat mokos nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond nesumokjimo teisines pasekmes plaiau r. BK 74 str. komentar. 72 Straipsnis. Turto konfiskavimas 1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esanio pas kaltinink, jo bendrinink ar kitus asmenis, pamimas valstybs nuosavybn. 2. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo rankis, prie mon ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materiali vert turinius daiktus; 2) darant nusikalstam veik panaudotus pinigus ir kitus materiali vert turinius daiktus; 3) i nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materiali vert turinius daiktus. 3. Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas konfis kuojamas nepaisant to, ar tie asmenys patraukti baudiamojon atsako mybn, jeigu: 1) turtas jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti; 2) gydami turt, jie inojo arba turjo ir galjo inoti, jog is turtas, pinigai ar u juos naujai gytos vertybs yra gautos i nusikalstamos veikos.
4. Kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali bti konfiskuojamas neatsivelgiant tai, ar turt perdavs asmuo yra patrauk tas baudiamojon atsakomybn, jeigu is asmuo turjo ir galjo inoti, kad tas turtas gali bti panaudotas darant sunk ar labai sunk nusi kaltim. 5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dl kit prieasi, teismas i kaltininko, jo bendrinink ar kit io straipsnio 2,3 ir 4 dalyse nurodyt asmen iieko konfiskuotino turto vert atitinkani pinig sum. (Lietuvos Respublikos
2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
6. Nepilnameiams taikomas tik io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas

privalomas turto konfiskavimas. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. sta tymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in.. 2004. Nr. 108-4030) redakcija)
7. Teismas, skirdamas turto konfiskavim, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vert pinigais. 1. iuolaikin baudiamoji teis sprsdama nusikalstam veik pre vencijos baudiamosiomis priemonmis problem realizuoja idj, kad daryti nusikalstam veik neapsimoka" ne tik dl gresianios baus ms, bet ir dl to, kad i kaltininko paimama viskas, kas buvo tiesio giai ar netiesiogiai gauta padarius nusikalstam veik. Turto konfiska vimas yra ta priemon, kuri pakankamai pilnai realizuoja i idj. Pa ymtina, kad valstybs pareig numatyti turto konfiskavim baudia muosiuose statymuose nustato ir kai kurios Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, pavyzdiui, Tarptautinio baudiamojo teismo Ro mos statutas (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2165), Europos 1990 m. konvencija dl pinig iplovimo ir nusikalstamu bdu gyt pajam paiekos, areto bei konfiskavimo (Valstybs inios", 1995, Nr. 12263), 1999 m. Jungtini Taut tarptautin konvencija dl kovos su terorizmo finansavimu (Valstybs inios", 2003. Nr. 8-268), Jungtini Taut konvencija prie tarptautin organizuot nusikalstamum (Valstybs inios", 2002, Nr. 51-1933), Europos baudiamosios teiss konvencija prie korupcij (Valstybs inios", 2002, Nr. 23-853) ir pan. 2. Naujasis BK i esms keiia poir turto konfiskavim. Senojo BK 35 str. papildoma bausm - turto konfiskavimas buvo apibrtas kaip priverstinis neatlygintinis viso ar dalies turto, kuris yra asmenin nuteistojo nuosavyb, arba turto, kuris yra perduotas valdyti kitiems asmenims pamimas valstybs nuosavybn. Tokios apimties turto kon389
388
72 straipsnis
72 straipsnis
390
fiskavimas kl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. problem. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1993 m. gruo-
dio 13 d. nutarime Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 148 straipsnio antrosios dalies ir Lietuvos Respublikos baudiamojo
proceso mu ir pan. Konstitucinis Teismas padar ivad, kad turto kodekso konfiskavimas yra viena i priemoni, kuriomis siekiama ukirsti keli 93 vis pirma sunkiems savanaudikiems nusikaltimams, kuriais straipsni ksinamasi Konstitucijos saugom kit asmen nuosavyb". Taigi o 1 ir 2Konstitucinis Teismas, sprsdamas klausim dl asmeninio turto punkt konfiskavimo, nors ir netiesiogiai, susiejo j su turtins naudos atitikim padarius nusikaltim gavimu tiesiogiai neatskirdamas ir to turto, kuris o gautas padarius nusikalstam veik, ir kito teistai gyto turto (to Lietuvos daniausiai padaryti apskritai nemanoma), prijo ivad dl turto Reskonfiskavimo kaip papildomos bausms teistumo. Taiau keiiant ir publikos pildant senj BK buvo nustatoma, kad turto konfiskavimas turi bti Konstitu skiriamas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika neturjo tiesioginio ar cijai" netiesioginio ryio su turtins naudos gavimu ar neteistai gyto turto (Valsty gausinimu. bs 3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyta baudiamojo poinios", 1993, veikio priemon - turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas Nr. 70-- priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, 1320) esanio pas kaltinink, jo bendrinink ar kitus asmenis, pamimas valspaym- tybs nuosavybn. Naujajame BK atsisakyta nuosavybs teise prijo, jogklausanio turto, kuris niekaip nesusietas su nusikalstamos veikos teismas, padarymu ar ijos kokios nors naudos gavimu, konfiskavimo. Konfisskirdam kuojami tik kaltininkui ir kitiems asmenims priklausantys materiali vert as turtoturintys daiktai, jeigu jie statymo nurodytais aspektais buvo panaukonfiska doti nusikalstamos veikos darymui arba gauta padarius nusikalstam vim, veik tiesiogins ar netiesiogins naudos. Turto konfiskavimas kaip baudiamojo poveikio priemon pasiymi keliomis ypatybmis. Pirma, turi galimyb teismas privalo skirti i baudiamojo poveikio priemon visais komentuojamame straipsnyje, iskyrus 4 dalyje nustatyt atvej, numa atsivelg tytais atvejais. Antra, skirtingai nei kitos baudiamojo poveikio prieti mons, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, turi bti skiriamas ir teisiamo kartu su bausme (BK 42 str. 5 dalis), ir atleidus asmen nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms, ir iteisinus asmen (pavyzdiui, jo turtin padt, gyto turto altinius, vertinti, ar nuteistoj o turtas buvo susietas su padarytu nusikalti
teisminio bylos nagrinjimo metu nustaius, kad automobil pavog trylikos met vaikas, ir pan.), ir net tuo atveju, kai asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybn (BK 72 str. 2 dalies 1 punktas ir 3, 4 dalys). Treia, turto konfiskavimas, kurio asmuo negali vykdyti dl pateisinam prieasi, negali bti pakeistas kita baudiamojo poveikio priemone (BK 74 str.) Ketvirta, vengimas atlikti toki baudiamojo poveikio priemon neutraukia baudiamosios atsakomybs pagal BK 243 str. 4. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje pateikiama konfiskuoti no t u r t o samprata: tai turtas, kuris buvo nusikaltimo (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar) padarymo rankis, priemon ar nu sikalstamos veikos (apie tai plaiau r. BK 10-12 str. komentarus) rezultatas. Nusikaltimo padarymo rankis - daiktas ar priemon, ku riuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstam veik (apie tai plaiau r. BK 21 str. komentaro 19 punkt). N u s i k a l t i m o padarymo priemon-daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstam veik, taiau j palengvina arba sudaro materialias slygas nusikalstamiems veiksmams atlikti (apie tai plaiau r. BK 21 str. komentaro 19 punkt). Komentuojamos straipsnio dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatomi konkrets atvejai, kai turtas privalo bti konfiskuotas: 1) perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai pa daryti pinigai ar kiti materiali vert turintys daiktai; 2) darant nusikalstam veik panaudoti pinigai ar kiti materiali vert turintys daiktai; 3) i nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti materiali vert tu rintys daiktai. 5. Nusikalstamai veikai padaryti gali bti perduoti arba panaudoti kaltininkui ar kitam asmeniui pagal nuosavybs teis priklausantys materiali vert turintys daiktai, kurie: a) udrausti ar turimi neteistai (padirbti pinigai ar vertybiniai popieriai, narkotins ar psichotropins
me dia gos, gin klai ir pan. ); b) atli eka ki n, kult rin , asm eni ni po reik i tenk ini mo fun kcij ir pan. (pa vyz diu i, kirv is, peil is, auto mo bilis ir pan .). Ko nfis kuo jant a"
grups daiktus neatsivelgiama, ar juos vald asmuo, kuris patrauktas baudiamojon atsakomybn, ar kiti as menys. Tuo tarpu dl b" grups daikt konfiskavimo gali kilti tam tikr problem, kai daiktai yra kit asmen nuosavyb ar kaltininkui priklauso tik kaip bendros jungtins nuosavybs dalis. Konfiskuoti turt, kuris kaltininkui nepriklauso, galima tik tais atvejais, kai: 1) yra aplinkybs, nurodytos io str. 3 ar 4 dalyse; 2) konfiskuotin daikt ar 391
72 straipsnis
72 straipsnis
392
jo dal manoma atskirti i bendros jungtins nuosavybs. Kai toks atskyrimas yra nemanomas, konflskuotinas daiktas vertinamas pini-
gais ir konfiskuojama tokio daikto vert pinigais.
6. K pinigai gauti u nuu altininka dym, ir pan. Jeigu tikrasis savininkas io turto neteko ne savo valia s taip pat (pavyzdiui, jis buvo pavogtas, atimtas ir pan.), savininkas nuosavy gali bs teisi j nepraranda, todl toks turtas privalo bti konfiskuotas turti i kaltininko ir grintas teistam savininkui. Paymtina, kad pinigai pinig ar ar kiti materiali vert turintys daiktai tam tikrais atvejais gali bti ir kit nusikaltimo padarymo priemone, ir tiesioginiu nusikalstamos veikos materiali rezultatu, pavyzdiui, asmuo dav ky, o kaltininkas j pam (nepri ai klausomai, ar kyio davjas yra patrauktas baudiamojon atsakomy verting bn), todl kyio dalykas turi bti konfiskuotas ir pan. daikt, 7. Teismas, taikydamas turto konfiskavim, privalo nurodyti, kaip kurie pinigai ar kiti materiali vert turintys daiktai buvo panaudoti darant yra tiesiogin nusikalstam veik arba kokiu bdu kaltininkas gavo naudos. is 8. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris nusikals perduotas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, yra konfiskuoja tamos veikos mas nepaisant, ar tie asmenys yra patraukti baudiamojon atsakomy rezultata bn, jeigu: a) turtas jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti; b) gydami turt, jie inojo arba turjo ir galjo inoti, jog tas turtas, s, pavyz pinigai ar u juos gytos vertybs yra gauti i nusikalstamos veikos. diui, Turto suteikimo nusikalstamai veika daryti atveju asmuo, perdavs pavogti turt, privalo suvokti, jog tas turtas bus panaudotas nusikalstamai pinigai, veikai padaryti kaip rankis arba priemon. Akivaizdu, kad tokiu atveju daiktai, asmuo tampa nusikalstamos veikos darymo bendrininku, pavyzdiui, padjju ir pan. (apie tai plaiau r. BK 24 str. komentar), nepri gyti sukiauj klausomai, ar vykdytojas padar nusikalstam veik, apie kuri inojo turto davjas. Suvokimu, kad perduotas turtas bus panaudotas nusi ant, pinigai, kalstamos veikos darymui, laikytini ir tokie atvejai, kai turt perdavs paimti asmuo neturi tikslios informacijos kur, kada, kaip ir kokia konkreti nusikalstama veika bus padaryta, taiau jis perduoda turt btent kaip kyis, ir nusikalstamai veikai daryti (pavyzdiui, perduoda legaliai turim gink l, inodamas kad asmuo brakonieriaus, ir pan.). Paymtina, kad ko pan., mentuojamo straipsnio 4 dalyje numatytas dar vienas turto konfiskaarba netiesio ginis nusikalst amos veikos rezultata s, pa vyzdiui , u pavogtu s pinigus sigytos akcijos,
vimo atvejis, susijs su galimu perduoto turto panaudojimu darant sunk arba labai sunk nusikaltim (apie tai plaiau r. io str. komentaro 10 punkt). 9. Turtas, kuris perduotas kitiems fiziniams ar juridiniams asme nims, yra konfiskuojamas nepaisant, ar tie asmenys patraukti baudia mojon atsakomybn, jeigu gydami turt jie inojo arba turjo ir galjo inoti, jog is turtas, pinigai ar u juos gytos vertybs yra gautos i nusikalstamos veikos. inojimas, jog turtas, pinigai ar u juos gytos vertybs yra gautos i nusikalstamos veikos, reikia, kad asmuo, gy damas turt, suvokia, jog turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas i nusikalstamos veikos. Toks nusikalstamu bdu gauto turto gijimas gali sudaryti savarankikos tyins nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. (r. io straipsnio komentar), sudt. Tokiu atveju is turtas turi bti konfiskuojamas komentuojamo straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Turjimas ir galjimas inoti, jog turtas, pinigai ar u juos gytos vertybs yra gautos i nusikalstamos veikos, reikia, kad asmuo elgiasi neapdairiai, pavyzdiui, dl aikiai nedide ls parduodamo turto kainos, ikeisdamas turt alkoholinius gri mus, parduodamas turt be dokument bei pan., ir gyja turto, gauto i nusikalstamos veiklos. Esant neatsargiai kaltei i nusikalstamos vei kos gauto turto gijimas nesudaro savarankikos nusikalstamos vei kos sudties, taiau tai yra pagrindas tokio turto konfiskavimui. Jeigu asmuo neinojo arba neturjo ir (ar) negaljo inoti, jog turtas, pinigai ar u juos gytos vertybs yra gautos i nusikalstamos veikos, tokio
turt o kon fisk uoti i j gij usio asm ens neg ali ma. Tok iu atve ju si nin gai gyt o turt o liki mas spre nd iam as rem iant is Civ ilini u kod eks u. Tuo tarp u i kalt inin ko, perl
eidusio turt, pinigus ar u juos gytas verty bes, gautas i nusikalstamos veikos, turt bti iiekoma remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi konfiskuotino turto vert atitinkanti pinig suma. 10. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatytas dar vienas spe cialus turto konfiskavimo atvejis. Teismas gali konfiskuoti kitiems fizi niams ar juridiniams asmenims perduot turt neatsivelgdamas, ar turt perdavs asmuo yra patrauktas baudiamojon atsakomybn, jei gu tas asmuo turjo ir galjo inoti, kad perduotas turtas gali bti panaudotas darant sunk ar labai sunk nusikaltim. Tokiu atveju turto konfiskavimas gali bti taikomas tik esant tokioms slygoms: 1) asmuo, kuriam perduotas turtas, rengsi, pasiksino ar jau padar sunk ar labai sunk nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 11 str. komentar); b) asmuo patrauktas baudiamojon atsakomybn ar at393
72 straipsnis
72-73 straipsniai
394
leistas nuo baudiamosios atsakomybs; c) asmuo, kuris perdav turt, elgsi neatsargiai, t. y. perduodamas turtjis turjo ir galjo inoti,
kad asmuo, kuriam perduotas (pavyzdiui, paskolintas, inuomotas ir pan.) turtas, t turt gali panaudoti darydamas sunk ar labai sunk
nusikalti taisykli, tiek dl teiss akto, kuris nustato tam tikr asmens elges, m reikalavim. Galjimas inoti, kad perduotas turtas gali bti panaudotas (pavyzddarant sunk ar labai sunk nusikaltim, yra subjektyvusis kriterijus, iui, apibdinantis individualias asmens savybes, sudaranias realias isinuom galimybes numatyti turto panaudojim darant sunk arba labai sunk ojo nusikaltim. Turto konfiskavimas galimas tik tuo atveju, kai turt transport perdavs asmuo turjo ir galjo inoti, kad perduotas turtas gali bti o panaudotas darant sunk ar labai sunk nusikaltim. Jei asmuo, net priemon ir turdamas pareig inoti, taiau dl asmenini savybi, pavyzdiui, ligos, nuovargio ir pan., negaljo inoti, kad perduotas turtas gali bti kontraba panaudotas darant sunk ar labai sunk nusikaltim, turto ndai konfiskavimo taikyti negalima. Paymtina, kad tokiu atveju statym stambiu leidjas teismui suteikia tik teis skirti turto konfiskavim, jei yra visos mastu irioje straipsnio dalyje nustatytos slygos, t. y. turto konfiskavimo pan.)- skyrimas, skirtingai nuo kit jo skyrimo pagrind, nra privalomas. Turjim Teismas ia teise turt naudotis ir skirti turto konfiskavim labai as atsargiai, tik isiaikinus visas tiek turto perdavimo, tiek perduoto (pareiga turto panaudojimo darant sunk ar labai sunk nusikaltim ) inoti,aplinkybes, tiek asmens pareig bei reali galimyb inoti, kad kad perduotas turtas gali bti panaudotas darant sunk ar labai sunk perduota nusikaltim. s turtas 11. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, gali bti kai konfiskuotinas turtas yra paslptas, suvartotas, priklauso tretiepanaudo siems asmenims arba jo negalima paimti dl kit prieasi (pavyztas darant diui, turtas imainytas, ivaistytas, turi teist savinink ir pan.), sunk ar teismas i kaltininko, jo bendrinink ar kit asmen, nurodyt komentuojamo straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, iieko konfiskuotino turto vert labai sunk atitinkani pinig sum. Kilus ginui dl konfiskuotino turto verts nusikalti gali bti pakviestas specialistas (turto vertintojas ir pan.), kurio nuom, yra mon galt atsivelgti teismas, priimdamas sprendim. objektyv usis kriteriju s. i pareiga gali atsirasti tiek dl visuotin ai priimtin protingu mo ir apdairu mo
12. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nepilname iams privalomas turto konfiskavimas taikomas tik io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais (apie tai plaiau r. io straipsnio ko mentaro 5-8 punktus). 13. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas, skir damas turto konfiskavim, turi nurodyti daikt, kuris turi bti konfis kuotas (Je'gu turi bti konfiskuojamas ne vienas daiktas, nurodomas vis daikt sraas). Tuo atveju, kai konfiskuotino turto negalima paimti natra (apie tai r. io straipsnio komentaro U punkt), teis mas turi nurodyti konfiskuojamo turto vert pinigais. 14. Turto konfiskavim atlieka antstolis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. io kodekso 755 str. nustato, kad vykdant teismo nuosprend, nutart ar nutarim dl turto konfiskavimo skolininko tur tas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuo sprendio primimo dienos pareikti turtiniai nuteistojo kreditori rei kalavimai ir padengtos su tuo susijusios ilaidos. /j Straipsnis. Baudiamojo poveikio priemoni skyrimas 1. Teismas baudiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis io sky riaus nuostat. 2. Baudiamojo poveikio priemons nesubendrinamos su bausmmis ir vykdomos atskirai. 1- Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudiamojo poveikio priemones teismas skiria laikydamasis BK IX skyriaus Baudiamojo poveikio priemons ir j skyrimas" nuostat. Apie baudiamojo poveikio priemoni skyrimo tiksl, pagrindus ir tvark, atskir baudiamojo poveikio priemoni
sk yri m o yp at yb es pl a ia u r. B K 67 73 st r. ko m en ta ru s. 2 . K o m en tu oj a m o str ai ps ni o 2 da lyj e
nustatyta, jog tuo atveju, kai kartu su kriminaline bausme yra paskirta baudiamojo poveikio priemon, jos negali bti subendrinamos ir vykdomos atskirai. Paymtina, kad nors baudiamojo poveikio priemon gali bti paskirta tik atleidus asmen nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms (t. y. tarsi paalinama galimyb skirti ir bausm, ir baudiamojo poveikio priemon), faktikai tokia situacija manoma, pavyzdiui, asmuo, atliekantis bausm arba baudiamojo poveikio priemon, padaro nauj nusikalstam 395
73-74 straipsniai
74 straipsnis
veik, u kuri teismas jam paskiria baudiamojo poveikio priemon arba bausm, ir pan. Tokiu atveju, kai kartu paskirtos bausm ir baudiamojo poveikio priemon (net jei jos iorikai labai panaios, pavyzdiui, teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla atmimas ir udraudimas naudotis specialia teise, vieieji darbai ir nemokami darbai bei pan.), j subendrinimas yra negalimas, nes BK nustato skirtingas nuostatas dl j paskirties, skyrimo pagrind ir tvarkos, teisini vengimo vykdyti ar negaljimo jas atlikti pasekmi ir pan. Reikt atkreipti dmes, kad bausm turi daug reikms teistumui (apie tai plaiau r. BK 97 str. komentar) ir jo trukmei, tuo tarpu baudiamojo poveikio priemon neutraukia teistumo. 74 Straipsnis. Baudiamojo poveikio priemoni nevykdymo teisins pasekms 1. Bet kokia teismo paskirta io kodekso 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyta baudiamojo poveikio priemon, kurios asmuo negali {vykdyti dl pateisinam prieasi, jo praymu gali bti pakeista kita baudiamojo poveikio priemone. Jeigu asmuo po teismo sprendimo si tei sj i m o nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudiamj povei kio priemon vykdanios institucijos teikimu pakeiia nemokamus dar bus kita baudiamojo poveikio priemone. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balan
dio 10 d. statymo Nr. LK-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 381733) redakcija)
cialia teise (apie tai plaiau r. BK 68 str. komentar), turtins alos atlyginim ar paalinim (apie tai plaiau r. BK 69 str. komentar) ir mok nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond (apie tai plaiau r. BK 71 str. komentar). 2. Paskirta baudiamojo poveikio priemon gali bti pakeista tik esant paties asmens praymui, kai jos jis negali vykdyti dl pateisi namos prieasties. P a t e i s i n a m a p r i e a s t i m i , d l k u r i o s n e g a l i m a vykdyti p a s k i r t o s b a u d i a m o j o povei k i o p r i e m o n s , laikytini atvejai, kai asmuo, turintis vykdyti baudiamojo poveikio priemon, po teismo sprendimo siteisjimo tam pa pirmos ar antros grups invalidu, suserga, sulaukia pensinio am iaus, ieina ntumo ir gimdymo atostog, vaiko prieiros atostog, privalo slaugyti invalid ar ligon bei pan. ir dl i prieasi negali vykdyti jam paskirt pareig ar laikytis nustatyt draudim. Ar prie ast, dl kurios asmuo negali vykdyti baudiamojo poveikio priemo n, laikyti pateisinama, sprendia teisinas, todl asmuo privalo kreip tis teism BPK 357 str. ir 362 str. nustatyta tvarka. Prayme jis privalo nurodyti baudiamojo poveikio priemon, kuri prao pakeisti, bei prie astis, dl kuri jis negali vykdyti paskirtos baudiamojo poveikio priemons, esant reikalui priddamas reikiamus dokumentus (pavyz diui, gydytojo paym ir pan.). 3. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta ir speciali taisyk l tam atvejui, kai asmuo nesutinka atlikti jam paskirt baudiamojo poveikio priemon - nemokamus darbus (apie tai plaiau r. BK 70 str. komentar). Jeigu asmuo po teismo sprendimo siteisjimo nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudiamj poveikio priemon vykdanios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu pa keiia nemokamus darbus kita baudiamojo poveikio priemone. 4. Jeigu teismas prieina ivad, kad asmuo, kuriam paskirta viena ar daugiau baudiamojo poveikio priemoni, negali vykdyti jos (j) dl pateisinamos prieasties, taip pat jei asmuo nesutinka atlikti ne mokam darb, teismas privalo savo nuoira parinkti ir paskirti kit (kitas) baudiamojo poveikio priemon (-es). Parinkdamas ir skirdamas nauj baudiamojo poveikio priemon teismas turi atsivelgti prie astis, dl kuri asmuo negaljo atlikti pirmiau paskirtos priemons, bei galimyb vykdyti nauj baudiamojo poveikio priemon. Paym tina, jog baudiamajame statyme nenumatyta galimyb atleisti asmen nuo baudiamojo poveikio priemons, jeigu asmuo negali atlikti jos dl pateisinam prieasi. 397
2. Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirt baudiamojo poveikio prie mon (iskyrus turto konfiskavim), teismas bausm vykdanios institu cijos teikimu gali paskirti bausm pagal io kodekso 243 straipsn. iuo atveju nubaudimas neatleidia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirt baudiamojo poveikio priemon. 1. Vienas i svarbiausi baudiamojo poveikio priemoni taikymo aspekt yra paveikti asmen, padarius nusikalstam veik, kuris atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausms, kad ateityje laikytsi statym ir vl nenusikalst. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog tuo atveju, kai asmuo dl pateisinamos prieasties negali vykdyti teismo paskirtos baudiamojo poveikio priemons, ji gali bti pakeista kita baudiamojo poveikio priemone, kuri labiau tinkama tokiam asmeniui. Baudiamasis statymas leidia pakeisti kitomis tik tas baudiamojo poveikio priemones, kurios nurodytos BK 67 str. 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose: udraudim naudotis spe396
74 straipsnis
Bendroji dalis, skyrius X
75 straipsnis
5. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo vengia vykdyti jam paskirt baudiamojo poveikio priemon (iskyrus turto konfiskavim), teismas bausm vykdanios institucijos teikimu gali paskirti bausm pagal BK 243 str. (apie tai plaiau r. BK 243 str. komentar). Vengimu vykdyti baudiamojo poveikio priemon laikytini tokie atvejai, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas arba nesilaiko nustatyt draudim, pa vyzdiui, vairuoja transporto priemon, neatiduoda vairuotojo teisi paymjimo, neatlygina ar nepaalina alos, nedirba arba aikiai atmes tinai dirba nemokamus darbus, ir pan. Vengimas pasiymi tam tikru piktybikumu arba sistemingumu, nors baudiamasis statymas to ne nustato, todl vienkartiniai, smulks ar neesminiai kaltininko baudia mojo poveikio priemons vykdymo paeidimai neturt sukelti ioje straipsnio dalyje numatytas teisines pasekmes. Tikslinga, kad vengi mu teismas pripaint tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netin kamai vykdo jam nustatytas pareigas arba nesilaiko nustatyt draudi m tik po bausm vykdanios institucijos spjimo ar nukentjusiojo pareikimo arba spjimo dl alos atlyginimo ar paalinimo. 6. Baudiamajame statyme numatyta, jog teikim dl baudiamojo poveikio priemons vykdymo vengimo teismui pateikia bausm vyk danti institucija. Taiau teiss aktai isamiai ir tiksliai nenustato vals tybs institucij, kurios turt kontroliuoti baudiamojo poveikio prie moni vykdym. Remiantis teiss akt nuostatomis ir susiklosiusia praktika, udraudimo naudotis specialia teise vykdymas turt bti pavedamas institucijai, kuri iduoda leidimus naudotis teise (pavyz diui, policija draudimo vairuoti ar turti aunamj ginkl atveju ir pan.), mokos nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond mokjim ir turto konfiskavim turt kontroliuoti antstolis, nemokamus darbus - pataisos inspekcija, o alos atlyginim ir paalinim- pats nukent jusysis. 7. Paymtina, kad nra visikai aiki ir procesin bausms skyri mo u vengim vykdyti baudiamojo poveikio priemon sprendimo tvarka. BPK tiesiogiai nenurodyta, kokia tvarka teismas skiria bausm u baudiamojo poveikio priemons nevykdym, t. y. ar nevykdant baudiamojo poveikio priemons teismas automatikai priima sprendi m paskirti bausm, ar turi bti atliktas ikiteisminis tyrimas. Atsivel giant, kad vengimas vykdyti baudiamojo poveikio priemon pagal BK 243 str. sudaro baudiamojo nusiengimo sudt, galima daryti ivad, kad tokios bylos turt bti tiriamos ir nagrinjamos bendra BPK nustatyta tvarka. 398
X SKYRIUS
(75-79 straipsniai)
BAUSMS VYKDYMO ATIDJIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMS

75 Straipsnis. Bausms vykdymo atidjimas
(Pavadinimas - Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. 1X-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Asmeniui, nuteistam laisvs atmimu u vien ar kelis nesunkius ar apysunkius tyinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip eeriems metams u dl neatsargumo padarytus nusi kaltimus, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym nuo vieneri iki trej met. Bausms vykdymas gali bti atidtas, jeigu teismas nu sprendia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms atlikimo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos
5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
2. Atiddamas bausms vykdym, teismas paskiria nuteistajam vien ar kelis i i pareigojim: 1) atlyginti arba paalinti nusikaltimu padaryt turtin al; 2) atsiprayti nukentjusio asmens; 3) teikti nukentjusiam asmeniui pagalb, kol is gydosi; 4) pradti dirbti ar usiregistruoti darbo biroje, be teisino sutikimo nekeisti darbo vietos; 5) pradti mokytis, tsti moksl ar gyti specialyb; 6) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinka; 7) be institucijos, priirinios bausms vykdymo atidjim, sutikimo neivykti i gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. (Lietuvos
Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr 1X-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. LY-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
3. Skirdamas io straipsnio 2 dalyje numatytus pareigojimus, teismas nustato laik, per kur nuteistasis privalo juos vykdyti.
399
Bendroji dalis, X skyrius
75 straipsnis
75 straipsnis
4. Jeigu nuteistasis bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu: 1) vykd teismo paskirtus pareigojimus, nepadar ios dalies 3 punkte numatyt paeidim ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis statym, nedarys nauj nusikalstam veik, teismas atleidia nuteistj nuo bausms, kai sueina bausms vykdymo atidjimo terminas; 2) vykdo teismo paskirtus pareigojimus, taiau padaro kit teiss paei dim, u kuriuos jam taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas gali vieneriems metams pratsti bausms vykdymo atidjimo termin; 3) be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas nuteistojo elges kontro liuojanios institucijos teikimu spja nuteistj, kad bausms vykdymo atidjimas gali bti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo pareigojim ar daro teiss paeidimus, teismas nuteistojo elges kont roliuojanios institucijos teikimu priima sprendim panaikinti bausms vykdymo atidjim ir vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm; (Lietuvos
Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
3. Bausms vykdymo atidjimo taikymas galimas, jeigu asmuo yra nuteisiamas laisvs atmimu. Komentuojamame straipsnyje nra rei kalavimo, kad asmuo ia bausme bt nuteistas pirm kart. Be to, nebereikalaujama, kad atidedant bausms vykdym asmuo bt atly gins bent 1/3 nusikaltimu padarytos alos. Reikt atkreipti dmes, jog statymas nenumato kit ri bausmi vykdymo atidjimo gali mybs. 4. Komentuojamas straipsnis apriboja bausms vykdymo atidji mo taikym iomis slygomis: asmuo gali bti nuteistas u vien ar kelis nesunkius ar apysunkius tyinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip eeriems metams u dl neat sargumo padarytus nusikaltimus, t. y. jis neturi bti nuteistas u sun kaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarym (BK 10-12 str.). Paskirtos laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimas nra speciali bausms ris. Jeigu nuteistasis nevykdo teismo skirt pareigojim ar padaro teiss paeidim, teismas gali panaikinti bausms vykdymo atidjim ir priimti sprendim vykdyti bausm. Teismas turt apsvarstyti, ar tikslinga skirti laisvs atmim, nors ir atidedant jo vykdym, jeigu bylos aplinkybs ir kaltininko asmenyb leidia paskirti sankcijoje nu matyt kit velnesn bausm. Paskirta bausm jos vykdymo atidji mo laikotarpiu ilieka. 5. Laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimo nepilnameiams ypatumai aptariami BK 92 str. komentare. 6. Bausms vykdymo atidjimo terminas priklauso nuo teismo ski riamos bausms dydio, taiau is terminas negali bti trumpesnis nei vieneri ir ilgesnis negu treji metai. Laik, kuriam atidtas paskirtos bausms vykdymas, teismas parenka atsivelgdamas galimyb pa siekti bausme gyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elges, taip pat nuteistajam skiriamus pareigojimus bei j vykdymo trukm (r. Teism praktikos, taikant paskirt bausmi vykdymo atidji m apvalg aprobuot 2000 m. birelio 16 d. Lietuvos Aukiau siojo Teismo senato nutarimu Nr. 25 ", kuris mintoje dalyje aktua lus ir taikant naujj BK. Teism praktika", Nr. 13, p. 278)). io termi no sutrumpinimas negalimas net tada, kai skiriama velnesn nei sta tymo nustatyta bausm. Bausms vykdymo atidjimo terminas skai iuojamas nuo nuosprendio paskelbimo, o ne nuo jo siteisjimo die nos (Teism praktika'", Nr. 5-6, p. 219).
4) padaro nauj nusikalstam veik, teismas skiria jam bausm pagal io kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. (Lietuvos Respublikos 2004 m.
liepos 5 d. statymo Nr. 1X-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 1084030) redakcija)
1. Bausms vykdymo atidjimas ireikia humanizmo, bausms indi vidualizacijos bei jos ekonomijos principus. i poveikio priemon taiko ma asmenims, nuteistiems laisvs atmimu u vien ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, kai egzistuoja ir kitos komentuojamo straipsnio taikymo slygos (apie jas plaiau r. io straipsnio komen taro 4 punkte). Bausms vykdymo atidjimas suteikia galimyb nusi kalstam veik padariusiam ir u tai nuteistam asmeniui ivengti realaus laisvs atmimo bausms vykdymo, jeigu teismas nusprendia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu bdu bus gyvendinti bausme siekiami tikslai. 2. Bausms paskirt vardija BK 41 str., todl atidedant laisvs atmimo vykdym svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemon bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmen nuo nusikalstam veik darymo, ar tokiu bdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis statym ir nebenusikals, ar bus utikrintas teisingumo principo gyvendinimas. 400
401
75 straipsnis
75 straipsnis
7. Jeigu asmuo yra padars kelias nusikalstamas veikas, i kuri u n vien nebuvo nuteistas, teismas i pradi subendrina u kiek vien nusikalstam veik paskirtas bausmes (BK 63 str.), o vliau sprendia paskirtos subendrintos bausms vykdymo atidjimo klausi m. Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 25 Dl teism praktikos atidedant paskirtj bausmi vykdym" 10 punk tu, kuris aktualus ir taikant naujj BK, galima teigti, jog jei kaltininkas yra padars ir tyines, ir neatsargias nusikalstamas veikas, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym, jeigu u kiekvien tyin ar neatsargi nusikalstam veik paskirta bausm nevirija komentuoja mo straipsnio 1 dalyje nustatyt bausms rib, o subendrinta bausm nra didesn nei i norm nustatyta nusikalstamai veikai, padarytai dl neatsargumo, t. y. eeri met. 8. Jei teismui primus nutart dl nuteistojo atleidimo nuo paskir tos bausms paaikja, kad nuteistasis bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu yra padars nauj nusikalstam veik, teismo nutartis dl atleidimo nuo bausms gali bti perirta dl naujai paaikjusi aplinkybi. Kaip jau minta, bausms vykdymo atidjimo terminas skai iuojamas nuo nuosprendio paskelbimo, o ne nuo jo siteisjimo die nos (Teism praktika", Nr. 5-6, p. 219). 9. Komentuojamame straipsnyje nenumatytas baudiamojo povei kio priemoni taikymo atidjimas. Jos nesubendrinamos su bausm mis ir taikomos atskirai (BK 73 str. 2 dalis), todl net atidjus laisvs atmimo bausms vykdym kartu paskirtos baudiamojo poveikio prie mons (turto konfiskavimas ir (ar) udraudimas naudotis specialia teise) turi bti realiai taikomos. 10. Jeigu BK 42 str. 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais asmeniui paskiriamos dvi bausms, teismas, esant komentuojamame straipsny je numatytoms slygoms, gali atidti paskirtos laisvs atmimo baus ms vykdym, o komentuojamame straipsnyje nenurodytos bausms turi bti vykdomos. 11. Sprsdamas bausms vykdymo atidjimo klausim, teismas tu ri nuodugniai inagrinti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padary t nusikalstam veik, teismas turi atkreipti dmes jos pobd, pavo jingumo laipsn, kaltininko vaidmen darant tyin nusikalstam veik ir kt. Visais atvejais btina atsivelgti teigiamas ir neigiamas kaltinin ko savybes, jo elges eimoje ir visuomenje, polinkius, nusikaltimo 402
padarymo prieastis. Ne maiau svarbu vertinti kaltininko elges po nusikaltimo padarymo: ar jis kritikai vertina savo elges, nuoirdiai gailisi dl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprao nukentjusiojo ir atlygina padaryt al, stengiasi sumainti nusikalstamos veikos pasekmes ir kt. (ir. Teismu praktikos, taikant paskirt bausmi vykdymo atidjim, apvalg aprobuot 2000 m. birelio 16 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 25 (Teism praktika", Nr. 13, p. 283-287)/ Vertinant byloje esanius duomenis apie kaltininko asmenyb, ypatingas dmesys atkreiptinas tai, kaip laisvs atmimo bausms vykdymas paveiks teigiamus socialinius kaltininko ryius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybs baigti moksl ar gyti specialyb, nebus kam priirti sergani ar negali asmen ir pan.). Kaltininko atsakomyb sunkinani aplinkybi buvimas nra klitis taikyti bausms vykdymo atidjim, jei byloje yra komentuojamame straipsnyje numatytos laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimo slygos ir teismas pripasta, kad bausme gyvendinami tikslai bus pasiekti be realaus bausms atlikimo. Taiau esant kaltininko atsakomyb sunkinani aplinkybi teismas turt papildomai motyvuoti, kodl esant tokioms aplinkybms bausms vykdymas atidedamas arba atsisakoma atidti bausms vykdym. Svarstant galimyb atidti bausms vykdym, reikia vadovautis ir BK 54 str. nurodytais bausms skyrimo pagrindais. 12. Atiddamas bausms vykdym, teismas turi paskirti nuteistajam vien ar kelis komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytus pareigojimus. pareigoti nuteistj atlikti tai, kas nenumatyta baudiamajame statyme, negalima. Skiriant pareigojimus, btina nustatyti j vykdymo termin, kuris negali viryti bausms vykdymo atidjimo laiko. pareigojimus teismas turt paskirti atsivelgdamas j tikslingum bei vykdymo realum, bsim poveik nuteistajam. Pagal komentuojam straipsn, nuosprendio vykdymo proces sudaro nuteistajam skirt pareigojim vykdymo per teismo nustatyt laik kontrol ir jo elgesio prieira per bausms vykdymo atidjimo laik, galutinis atleidimas nuo paskirtos bausms, jos vykdymo atidjimo termino pratsimas arba bausms vykdymo atidjimo panaikinimas ir realus bausms vykdymas. Dl i prieasi btina sprsti, ar bausms vykdymo atidjim priirinti institucija turs galimyb kontroliuoti nuteistojo elges bei pareigojim vykdym. Konkretus teismo paskiriamas pareigojimas priklauso tiek nuo skiriamo pareigojimo ries, bylos aplinkybi, tiek nuo nuteistojo asme403
75 straipsnis
75 straipsnis
nybs. Pavyzdiui, skirdamas pareigojim atlyginti nusikaltimu padaryt turtin al, teismas turt nurodyti, kokio dydio ala, kokiems asmenims ir kokiu bdu (natra ar pinigais) turi bti atlyginta; pareigodamas atsiprayti nukentjusio asmens, teismas gali nurodyti konkret atsipraymo bd (pavyzdiui, vieai, spaudoje); be teismo sutikimo udrausdamas keisti darbo viet, teismas turt nurodyti darboviet, kurioje nuteistasis dirba; pareigodamas pradti ar tsti moksl, teismas gali konkretizuoti, kokioje mokymo staigoje mokslas turi bti pradedamas ar tsiamas. Kartu teismas turi nustatyti laik, per kur nuteistasis turs vykdyti paskirt pareigojim (BK 75 str. 3 dalis). 13. Pabrtina, kad teismas, atiddamas bausms vykdym, taip pat turi teis paskirti ir vien arba kelias baudiamojo poveikio priemones (apie tai plaiau r. BK 67 str. komentar). Teismas, pa skelbs apkaltinamj nuosprend ir atidjs paskirtos laisvs atmimo bausms vykdym, privalo iaikinti nuteistajam bausms vykdymo atidjimo esm ir galimas pasekmes, jeigu jis ne vykdys bausms vyk dymo atidjimo laikotarpiu paskirt pareigojim ar paeidins staty mus. Tai turi bti uprotokoluota teismo posdio protokole. 14. Atidedant bausms vykdym, nuosprendis vykdymui nra per duodamas, todl paskirtos laisvs atmimo bausms vykdymo stai gos ir tvarkos (BK 50 str. 3 dalis) nurodyti nereikia. Jeigu pagal ko mentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkt teismas priima sprendim panaikinti laisvs atmimo bausms vykdymo atidjim ir vykdyti nuo sprendiu paskirt bausm, turi bti nurodoma bausms atlikimo vieta (Teism praktika", Nr. 8, p. 195). 15. Pasibaigus nustatytam bausms vykdymo atidjimo laikotar piui, gyvenamosios nuteistojo vietos apylinks teismas pagal nuteis tojo elges kontroliuojanios institucijos teikim atleidia nuteistj nuo bausms, jeigu is vykd jam paskirtus pareigojimus, nepadar ko mentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyt paeidim ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis statym, nedarys nauj nusikalsta m veik. 16. Komentuojamas straipsnis leidia teismui reaguoti nuteistojo elges bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu. Jei teismo paskirtus pareigojimus nuteistasis vykdo arba pastarj nevykdo dl pateisi nam ir objektyvi prieasi, taiau padaro teiss paeidim, slygo jani administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons taikym, teismas gali vieneriems metams pratsti bausms vykdymo 404
atidjimo termin. Toks klausimas svarstomas pasibaigus pirminiam bausms vykdymo atidjimo terminui ir tik tais atvejais, kai pirminis bausms vykdymo atidjimo terminas nesiekia trej met. Tokiu atveju gali bti atsivelgiama tik galiojanias administracines ar drausmines nuobaudas (ATPK 36 str., Darbo kodekso 243 str.), o bausms vykdymo atidjimo terminas gali bti pratstas iki vieneri met. Vertinant nuteistojo elges pratsto bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu, pakartotinis bausms vykdymo atidjimo termino pratsimas nra draudiamas, taiau tam turi bti visos komentuojamo straipsnio taikymo slygos. Paymtina, jog visais atvejais bendras pirminio bausms vykdymo atidjimo terminas ir pratsimo terminas negali viryti komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyto maksimalaus paskirtos bausms vykdymo atidjimo termino - trej met. Tais atvejais, kai nuteistasis nevykdo teismo paskirt pareigojim arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, nuteistojo elges kontroliuojanti institucija, nelaukdama, kol pasibaigs bausms vykdymo atidjimo terminas, teikimu turt kreiptis teism, kad is spt nuteistj dl galimo bausms vykdymo atidjimo panaikinimo. Jeigu nuteistasis, bdamas teismo sptas, likusiu bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu nepadaro teiss paeidim, teismas gali atleisti nuteistj nuo bausms arba pratsti bausms vykdymo atidjimo termin, bet tik tokiam laikotarpiui, kad jis neviryt bendro trej met termino. Tais atvejais, kai bdamas teis-mo sptas nuteistasis toliau daro komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytus paeidimus, nuteistojo elges kontroliuojanti institucija, nelaukdama bausms vykdymo atidjimo termino pabaigos, turt kreiptis teism dl bausms vykdymo atidjimo panaikinimo. 17. Bausms vykdymo atidjimas gali bti panaikintas ir vykdoma paskirta bausm tik esant visoms ioms slygoms: 1) asmuo be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim; 2) paeidinja viej tvark; 3) girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, ir yra nepasibaigs j galiojimo terminas; 4) nuteistasis pagal jo elges kontroliuojanios institucijos teikim teismo buvo sptas, kad bausms vykdymo atidjimas gali bti panaikintas; 5) nuteistasis spjim nereaguoja, toliau nevykdo teismo pareigojim ar daro teiss paeidimus. 405
75 straipsnis
75-76
straips n
406
18. Teismas, svarstydamas bausms vykdymo atidjimo panaiki-
nimo klausim dl jo pareigojim nevykdymo, turi patikrinti, ar nu-
teistasis galt bti laikomas prieastimi, pateisinania pareigojimo be teismo turjo sutikimo nekeisti darbo vietos nevykdym; dl nukentjusio asmens reali ivykimo nuolat gyventi usien gali likti nevykdytas pareigojimas galimy atsiprayti nukentjusio asmens; nuteistajam dl objektyvi b prieasi praradus darb, priklausomai nuo jo turtins padties, tokius galimybi vl sidarbinti ir kit aplinkybi tai galt bti laikoma pareig prieastimi, musia pareigojimo atlyginti nusikaltimu padaryt turtin ojimus al nevykdym. Vertinant galimyb panaikinti bausms vykdymo vykdyt atidjim dl kit teiss paeidim padarymo, reikia atsivelgti i, t. y. nuteistojo paeidim piktybikum. Nuteistojo padaryt teiss ar paeidim pobdis turi tokiu atveju parodyti jo nenor taisytis. Kai egzista kurie teiss paeidimai (eismo taisykli, gyvn laikymo, gamtos vo apsaugos ir pan.) turi maiau takos sprendiant, ar nuteistasis ateityje objekty laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik, jeigu jie nra vios susij su asmens anksiau padaryta nusikalstama veika. prieast 19. Nuteistajam bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu padarius ys, sutrukd nauj nusikalstam veik, prie naujai paskirtos bausms remiantis BK iusios 64 str. pridedama visa neatlikta bausm ar jos dalis. Nors tokiu atveju vykdyt komentuojamame straipsnyje imperatyviai nenurodytas draudimas taikyti bausms vykdymo atidjim, atsivelgiant teisingumo princip i pareig bei bausme siekiamus tikslus, kuri gyvendinimas vien kart pritaiojim, kius BK 75 str. jau nebuvo pasiektas, praktikai pakartotinis io straipsnio taikymas yra netikslingas. ar Tais atvejais, kai nuteistasis bausms vykdymo atidjimo laikotarnuteist piu padaro nauj nusikalstam veik ir teismas prie nauju nuosprenasis diu paskirtos bausms prijungia neatlikt pagal ankstesn nuosprend djo proting bausm (BK 64 str.), statymas nereikalauja, kad bt priimta nutartis dl bausms vykdymo atidjimo panaikinimo. as ir pagrst 20. BK 75 str. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegus 1 d. iki as 2004 m. liepos 13 d. numat galimyb atidti ne tik laisvs atmimo, pastang bet ir baudos bei areto bausmi vykdym, todl 2004 m. liepos 5 d. as, kad statymo Nr. IX-2314 (Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 20, bt 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90,91,92,95, 97, 128, 144, 148, 150, 178, gyvend 182, 194, 195,201,204,205,210,211,212,220,221,222,223,230,236, intas paskirtu pareigo jimu siekiam as tikslas. Pavyzd iui, mons likvidav imas
246, 248, 260, 263, 287, 306 straipsni pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 228' straipsniu statymas; (Valstybs inios", Nr. 108-4030) 42 str. nurodoma, jog Asmenims, kuriems baudos ir areto bausms vykdymas atidtas pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 75 ar 92 straipsnius, nustatyti pareigojimai vykdomi ir po io statymo sigaliojimo iki bausms vykdymo atidjimo termino pabaigos. Galutin sprendim pasibaigus bausms vykdymo atidjimo terminui teismas priima vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 3, 75 ir 92 straipsniais." 76 Straipsnis. Atleidimas nuo bausms dl ligos 1. Nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas nuo bausms, jeigu iki teismo nuosprendio primimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios bausm atlikti bt per sunku. iuo atveju teismas, pri imdamas apkaltinamj nuosprend, paskiria tokiam asmeniui bausm ir atleidia j nuo bausms atlikimo. Sprsdamas klausim, teismas atsi velgia padarytos nusikalstamos veikos sunkum, nuteistojo asmenyb ir ligos pobd. 2. Asmuo, kuris po nuosprendio primimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali bti atleistas nuo tolesnio bausms atlikimo. Sprsdamas klausim, teismas atsivelgia padarytos nusikalstamos veikos sunkum, nuteistojo asmenyb, jo elges bausms atlikimo metu, ligos pobd ir atliktos bausms laik. 3. Asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms pasky rimo sutrinka psichika ir dl to jis negali suvokti savo veiksm esms ar j valdyti, atleidiamas nuo tolesnio bausms atlikimo. Atleisdamas tok asmen nuo bausms, teismas nusprendia dl priveriamj medicinos priemoni skyrimo. Jeigu toks asmuo pasveiksta, jis gali bti siunia
mas toliau atlikti bausm. Tokiu atveju laikas, kur buvo taikomo s priver iamosi os medicin os priemon s, skaito mas laisvs atmim o laik diena u dien. 1 . E ur op os m og au s tei si ir pa gr in di ni
laisvi apsaugos konvencijos 2 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. draudia mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Nusikalstam veik padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga ar sutrikus jo psichikai, paskirtos bausms atlikimas gali tapti prietaraujaniu nurodytam draudimui. Siekiant utikrinti, kad sunkia nepagydoma liga serganiam ar sutriku407
76 straipsnis
76 straipsnis
408
ios psichikos asmeniui bausms atlikimas nepasidarys iauria arba jo orum eminania bausme, BK numatyta galimyb atleisti nuteistj
nuo bausms dl ligos.
2. B suvokti ausms jam paskirt valstybs prievartos priemoni esms. Dl i prieasi paskirt bausme gyvendinami tikslai tampa nepasiekiami, o tolimesnis baus apibri ms atlikimas tampa beprasmis. a BK 41 3. Komentuojamame straipsnyje numatyti trys atleidimo nuo baus str. Bausme ms dl ligos atvejai: siekiama - nusikalstam veik padars asmuo suserga sunkia nepagydo ne tik ma liga iki nuosprendio primimo; atstatyti - nusikalstam veik padars asmuo suserga sunkia nepagydo socialin ma liga po nuosprendio primimo; teisingu - asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms pa m, bet skyrimo sutrinka psichika ir jis negali suvokti savo veiksm ir esms ar j valdyti. pataisyti nuteistj 4. BK nra konkreiai vardintos bausms, nuo kuri atlikimo as . Taiau muo gali bti atleistas dl ligos. Atsivelgiant atleidimo nuo baus esant ms dl ligos instituto esm asmuo turt bti atleidiamas nuo vis objektyv BK 42 str. 1 ir 2 dalyse nurodyt bausmi atlikimo, jeigu yra komen ioms tuojamo straipsnio taikymo slygos. Kartu su bausme paskirtos bau prieasti diamojo poveikio priemons - turto konfiskavimas ir (arba) udrau ms, t. y. dimas naudotis specialia teise turi bti realiai taikomos, kadangi ko nuteistaj mentuojamame straipsnyje apie atleidim nuo baudiamojo poveikio am priemoni neusiminta. susirgus 5. Komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti atvejai, kada sunkia psichine nuo bausms atleidiami asmenys, susirg ne psichine, o kitokia sun liga ar kia nepagydoma liga, trukdania atlikti bausm. Tais atvejais nuteista sutrikus sis negali atlikti bausms dl ligos pobdio ir dl paskirtos bausms ypatum, t. y. esant tokioms slygoms nemanomas bausms paskir jo psichika ties realizavimas (BK 41 str. 2 dalis). i, dl ligos jis negali bti aktyvus pataisy mo proceso dalyvis, o psichini o sutrikim o atveju net negali
6. Sunkios nepagydomos ligos kriterij nustatymas yra medicinos, o ne jurisprudencijos prerogatyva, todl kiekvienu konkreiu atveju speciali gydytoj komisija nustato, ar liga, kuria serga nuteistasis ati tinka Nepagydom lig ir sveikatos bkli, dl kuri nuteistieji gali bti atleisti nuo tolesnio laisvs atmimo atlikimo, sra", patvirtint iuo metu vis dar galiojaniu 1995 m. lapkriio 2 d. Lietuvos Respub likos vidaus reikal ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sakymu Nr. 969/578 Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 57 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pataisos darb kodekso 107 straipsnio gyvendinimo tvarkos" (Valstybs inios", 1995, Nr. 94-2110), kuris ateityje turt bti perirtas ir su derintas su naujaisiais baudiamaisiais statymais. 7. Skirtingai nei nuteistojo atleidimas nuo bausms dl psichikos sutrikim, atleidimas nuo bausms dl sunkios nepagydomos ligos nra teismui pareiga. Teismas turi teis atleisti nuteistj nuo baus ms, o i teis realizuojama vertinus nusikalstamos veikos sunkum ir nuteistojo asmenyb, atsivelgus atliktos bausms dal, taip pat sunkios nepagydomos ligos tak bausms atlikimui, tokios ligos gy dymo galimybes kalinimo staigoje, poveik kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems kalinimo staigoje bei galim poveik mint asmen sveikatai. 8. Sprendiant klausim dl nuteistojo atleidimo nuo bausms atli kimo komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dali pagrindu, daug reikms turi laikotarpis, kuriuo paaikjo sunkios nepagydomos ligos
po y mia i. Jeig u toki a liga nut eist asis jau sirg o dar yda mas nus ikal sta m vei k ir tai nes utru kd jam toki vei k pad aryt i, susi rgi mas neg ali bti prip ai ntas
pagrindu atleisti nuteistj nuo bausms. 9. Atleidiant nuteistj nuo bausms dl ligos, teismas turi nusta tyti, kad tolesnis nuteistojo bausms atlikimas dl jo ligos pobdio yra negalimas. Pavyzdiui, atlikdamas bausm laisvs atmimo vietoje nuteistasis dl fizins bkls negali dalyvauti darbinje veikloje ir socialins reabilitacijos programose, nuolat bna gydymo staigoje, dl jo ligos pobdio atsiranda pavojus susirgti kitiems nuteistiesiems. Europos mogaus Teisi Teismas, sprsdamas, ar sunkia liga sergan io nuteistojo laisvs atmimo bausms atlikimas nepaeidia Euro pos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 str. (kankinimo udraudimas) nuostat, yra pabrs, kad asmuo neturt bti veriamas patirti didesnes u patiriamas kalint kanias. Nors Kon vencijoje ir nenustatytas pareigojimas paleisti kalinius, serganius 409
76 straipsnis
76-77 straipsniai
410
sunkia liga, pagal Konvencijos 3 str. valstybs privalo saugoti fizin kalint asmen sveikat" (Muoisel v. Pranczija, 2002-11-14). iuos
Europos mogaus Teisi Teismo suformuotus teiginius reikia atsivelgti ir taikant komentuojamo straipsnio nuostatas.
10. Ks paskirtos bausms priveriamojoaip aukljamojo pobdio. Pagal BK 17 str. prasm baudiamojon atsako vienas i mybn gali bti patraukti tik pakaltinami asmenys. Jeigu pavojingos ir atleidim prieingos baudiamajam statymui veikos darymo metu asmuo buvo o nuo nepakaltinamas, t. y. negaljo suvokti savo veikos pavojingumo arba bausms valdyti savo veiksm, jis negali bti patrauktas baudiamojon atsako pagal mybn. Asmens psichika gali sutrikti ir po nusikalstamos veikos pa BK 76 darymo. Tuomet bausms atlikimas tampa beprasmis. str. 11. Ne kiekvienas psichikos sutrikimas yra pagrindas atleisti nu pagrin teistj nuo bausms atlikimo, o tik toks, dl kurio jis negali suvokti d nurodo savo veiksm esms ar j valdyti. Remiantis komentuojamu straipsniu nustaius tok psichikos sutrikim, teismui atsiranda ne teis, o parei mas psichin ga atleisti nuteistj nuo bausms. Teismas negali tokio klausimo sprs s asmensti savo nuoira, jeigu nra pateiktos atitinkamos gydytoj komisijos veiklos ivados. Padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir nuteistojo as sutrikim menyb, atliktos bausms dalis, laisvs atmimo bausms atlikimo staiga atleidiant nuteistj nuo bausms dl psichikos sutrikimo i as, kuriam esms reikms neturi. esant 12. Asmens, padariusio nusikalstam veik, psichika gali sutrikti nu tiek iki teismo nuosprendio primimo, tiek atliekant nuosprendiu pa teistasis praranda skirt bausm. Pirmuoju atveju nra galimybs kaltinamajam paskirti galimyb bausm, antruoju atveju, teismas atleidia nuteistj nuo visos baus ms arba tolimesnio jos vykdymo. suvokti 13. Priklausomai nuo psichinio sutrikimo pobdio teismas, atleis padaryto damas nuteistj nuo bausms, gali atiduoti j giminaii ar kit asme s nusikals n globai ar rpybai. Visais atvejais dl psichikos sutrikimo atleistam tamos nuo bausms asmeniui gali bti paskirtos priveriamosios medicininio veikos pobdio priemons, numatytos BK 98 str. (apie tai plaiau ir. BK pavojing 98 str. komentar). um, neigiam as jos pasekme s. Sutrikus psichine i nuteistoj o veiklai, jis nebesuv okia valstyb
14. Psichikos sutrikimai, atitinkantys nepakaltinamumo kriterijus (BK 17 str.), gali bti pastovaus arba laikino pobdio. Jei psichikos sutri kimas laikinas, pasveiks asmuo gali bti teismo pareigotas atlikti pa skirt bausm ar neatlikt jos dal, kai nra sujs apkaltinamojo nuo sprendio vykdymo senaties terminas (BK 96 str.). Laikas, per kur asmuo buvo priverstinai gydomas, skaitomas bausms laik. 15. Nutart atleisti nuteistj nuo tolesnio bausms atlikimo priima apylinks teismas, remdamasis bausms vykdymo institucijos vadovo teikimu ir kartu su teikimu siuniama specialios gydytoj komisijos iva da (Bausmi vykdymo kodekso 177 str.). Nuteistojo atleidimo nuo baus ms dl ligos klausim teismas nagrinja vadovaudamasis BPK 362 str. nustatyta tvarka. Jeigu asmuo susirgo psichine liga ir gali prireikti jam skirti priveriamsias medicinos priemones, bausm vykdanios institu cijos vadovo teikimo nagrinjimo tvark nustato BPK 402^403 str. 77 Straipsnis. Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme 1. Asmen, atliekant laisvs atmimo bausm, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausms prie termin arba neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeisti velnesne bausme (iskyrus bauda), jeigu is asmuo: 1) atliko: a) ne maiau kaip pus paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim arba b) ne maiau kaip du tredalius paskirtos bausms u sunk nusikaltim, arba c) ne maiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausms u labai sunk nusikaltim, arba jeigu asmuo yra recidyvistas, arba
d) ne ; maiau 2) visikai atlygino nusikaltimu padaryt turtin al arba i kaip dalies j vien atlygino ar paalino ir sipareigojo per neatliktos bausms laik tredal visikai paskirt j atlyginti ar paalinti; os 3) savo elgesiu ir darbu laisvs atmimo bausms atlikimo metu bausm rod, s u kad j galima lygtinai atleisti nuo bausms prie termin arba neatsar laisvs g arba atmimo bausm pakeisti velnesne. nesunk 411 ar apysunk tyin nusikalt im, kur padar nia moteris, taip pat vienias tvas (motina ), turintis vaik iki 7 met arba du ar daugiau nepilna mei vaik, kai jam (jai) tv valdia nra teismo apribot a i vaik atvilgiu
77 straipsnis
77 straipsnis
2. Teismas, lygtinai atleisdamas asmen nuo bausms prie termin, gali paskirti vien arba kelis io kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigojimus. Kartu teismas nustato laik, per kur nuteistasis privalo vykdyti paskirtus pareigojimus. is laikas negali bti ilgesnis u neatliktos bausms laik. 3. Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme netaikomas: 1) pavojingam recidyvistui; 2) laisvs atmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui; 3) asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausms prie termin ir per neatliktos bausms dalies laik padar nauj tyin nusikaltim. 4. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, vykd teismo paskirtus pareigojimus ir nepadar io straips nio 5 dalyje numatyt paeidim, kai sueina laisvs atmimo bausms terminas, jis laikomas atliks bausm. 5. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus buvo taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu spja nuteistj, kad gali bti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin. Jeigu sptas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirt parei gojim ar daro teiss paeidimus, teismas nuteistojo elges kontroliuo janios institucijos teikimu priima sprendim panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir vykdyti neatlikt bausms
dal. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2S14, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
kiant skatinti nuteistj stengtis pasitaisyti, numatytos dvi skirtingos nuteistojo padties velninimo galimybs. Viena galimyb, esant tam tikroms slygoms, yra lygtinis nuteistojo atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, kita - neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme. 2. Skirtingai nei lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme yra beslyginis, todl netgi velnesns bausms atlikimo laikotarpiu nuteistajam padarius nauj nusikalstam veik ne atlikta laisvs atmimo bausms dalis nevykdoma. 3. Komentuojamo straipsnio taikymas abiem pamintais atvejais yra galimas tik egzistuojant visoms ioms slygoms: - asmuo nuteistas laisvs atmimo bausme ir i bausm realiai atlieka. Paymtina, kad laisvs atmimo bausms vykdymas negali bti atidtas (BK 75 str.); - asmuo yra atliks komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkto a-d papunkiuose nurodytas laisvs atmimo bausms dalis, t. y. ne maiau kaip vien tredal paskirtos bausms, jeigu padarytas nusikaltimas yra neatsargus arba nesunkus, ar apy sunkis tyinis, jei nusikaltim padars asmuo yra nia mote ris, vienias tvas (motina), turintis vaik iki 7 met arba du, daugiau nepilnamei vaik, ir tvyst i vaik atvilgiu nra apribota; ne maiau kaip pus paskirtos bausms, jeigu pada rytas nusikaltimas yra neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyinis; ne maiau kaip du tredalius paskirtos bausms, jeigu padarytas nusikaltimas yra sunkus; ne maiau kaip tris ketvir tadalius paskirtos bausms, jeigu padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, arba jeigu asmuo yra recidyvistas. Taigi norint pritaikyti komentuojam straipsn btina sitikinti, ar nuteistasis atliko nustatyt minimali bausms dal, o atliktina minimali bausms dalis, kaip maryti i idstyt slyg, statym leidjo yra nustatyta atsivelgiant padaryto nusikaltimo sunkum, kalts form bei asmenines nuteistojo savybes. Paymtina, kad vaik skaiius ar nuteistosios ntumas yra svarbs kriterijai sprendiant komentuojamo straipsnio taikymo galimyb, kadangi tokias nusikaltim padariusio asmens savybes, egzistavusias darant nusikaltim ir skelbiant nuosprend atsivelgta skiriant bausm, o pradjus realiai vykdyti paskirt bausm tokios aplinkybs gali pasikeisti. 413
6. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, arba asmuo, kuriam laisvs atmimo bausm pakeista velnesne, per neatliktos bausms laik padaro nauj nusikalstam veik, teismas skiria jam bausm pagal io kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. 1. iuolaikins baudiamosios teiss doktrinoje akcentuojama vis didesn bausms individualios prevencijos (pataisymo) paskirtis, o nubaudimas imamas laikyti tik priemone kitiems bausms tikslams pasiekti. Skiriant nuteistajam laisvs atmimo bausm, nemanoma labai tiksliai vertinti individuali jo savybi ir i anksto nustatyti termin, per kur bus pasiekti bausms tikslai. Baudiamajame statyme, sie412
77 straipsnis
77 straipsnis
Taikant komentuojam straipsn, kai asmuo yra padars sunk arba labai sunk nusikaltim, nuteisto asmens vaik skaiius ar nuteistosios ntumas takos reikalaujamai atlikti bausms daliai neturi. Komentuojamame straipsnyje idstytas baigtinis slyg, kurioms esant lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne negalimas, sraas. Atliktina bausms dalis apskaiiuojama atsivelgiant nuosprendiu paskirtos laisvs atmimo bausms trukm. Jei bausm nuteistajam sumainta amnestijos ar malons aktu (BK 78, 79 str), atlikta bausms dalis nustatoma remiantis amnestijos ar malons aktu nustatyta bausme. Tais atvejais, kai asmuo nuteisiamas u kelias nusikalstamas veikas (BK 63, 64 str.), komentuojamas straipsnis gali bti taikomas atlikus btin bausms dal, statymo nustatyt u sunkesn nusikaltim; asmuo turi bti visikai atlygins nusikaltimu padaryt turtin al arba i dalies j atlygins ar paalins, ar sipareigojs per neatliktos bausms laik visikai j atlyginti ar paalinti. Reikt atkreipti dmes, jog norint lygtinai atleisti asmen nuo laisvs atmimo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo bausms dal pakeisti velnesne bausme nra btinas neturtins alos atlyginimas, nors nusikaltimu padaryta neturtin ala privalo bti atlyginama visais atvejais (CK 6.250 str. 2 dalis). Nustatydamas nusikaltimu padarytos ir atlygintinos alos dyd, teismas atsivelgia tik tiesiogiai nusikalstama veika padaryt turtin al. Teismas, nustats, kad kaltininko padaryti nuostoliai (ligoni kasos ilaidos dl nukentjusiojo gydymo, socialinio draudimo ilaidos dl nukentjusiojo nedarbingumo ir pan.) tiesiogiai nesusij su jo nusikalstama veika, nors kaltininkas t nuostoli nra visikai ar i dalies atlygins, teismas gali lygtinai atleisti nuo laisvs atmimo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo bausms dal pakeisti velnesne bausme. Jeigu nusikaltimu padaryt al visikai ar i dalies atlygino kiti asmenys arba vienas i nuteistj, tok veiksm teismas gali pripainti numatytos alos atlyginimo slygos vykdymu ne tik al atlyginusiam nuteistajam, bet ir kitiems nusikaltimo bendrininkams (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 25 Dl teism praktikos atidedant paskirtj bausmi vykdym" 3 punktas, kuris aktualus ir taikant naujj BK. (Teism praktika", Nr. 13, p. 272)). Taiau sipareigoti per neatliktos bausms laik visikai atlyginti ar paalinti neatlygint alos dal turi pats nuteistasis asmenikai. Civiliniam 414
iekovui atsisakius iekinio ir teismui tok atsisakym primus, laikytina, jog BK 77 str. 1 dalies 2 punkte numatyti reikalavimai vykdyti; asmuo savo elgesiu ir darbu laisvs atmimo bausms atlikimo metu yra rods, kad lygtinis atleidimas nuo bausms prie ter min arba neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeiti mas velnesne bausme yra galimas. Teismas turi nustatyti, jog nuteistasis pasitais, dl to toliau laikyti j laisvs atmimo vie toje nebra tikslinga. Nuteistojo pasitaisym apibdina jo el gesys po nusikalstamos veikos padarymo: laisvs atmimo stai gos reimo laikymasis, poiris darb ir (ar) mokymsi bei kitas pataisos priemones, geranorikas poiris kitus nuteis tuosius, dalyvavimas bausms atlikimo vietos socialins reabilitacijos renginiuose, neturjimas galiojani drausmini nuobaud ir kt. Tok nuteistojo elges gali patvirtinti laisvs atmimo vietos administracijos charakteristikos. Nuteistojo dar bas laisvs atmimo bausms atlikimo laikotarpiu yra svarbus kriterijus tik tada, jeigu nuteistajam galimyb dirbti buvo su teikta. Tokiu atveju btina atsivelgti nuteistojo poir atlie kam darb, kvalifikacijos klim, darbo naum, darbo ranki tausojim ir kt. aplinkybes. Laisvs atmimo bausm atliekan i nuteistj darbas reglamentuojamas Bausmi vykdymo ko dekso 125-135 str. Teismo ivados apie nuteistojo pasitaisym turi bti pagrstos duomenimis apie nuteistojo elges laisvs atmimo vietoje per vis bausms atlikimo laikotarp, vykdant nustatyto reimo reikalavimus. Tokiu bdu ivengiama vien for malaus poirio nagrinjam klausim. Duomenys, apibdi nantys nuteistojo elges, jo poir darb ir mokymsi per vis bausms atlikimo laik turi atsispindti bausms vykdymo institucijos vadovo teikime teismui ir su teikimu siuniamoje nuteistojo asmens byloje. Be to, kartu su teikimu teismui bei nuteistojo byla teismui pateikiama pataisos staigos psicholo gins tarnybos ivada (Bausmi vykdymo kodekso 179 str. 2 dalis). Teismas, nustats BK 77 str. ivardint slyg buvim bei konstatavs nuteistojo pasitaisym, gali lygtinai atleisti j nuo laisvs atmimo bausms prie termin ar neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeisti velnesne bausme.
4. Komentuojamas straipsnis netaikomas esant ioms slygoms: - asmuo teismo pripaintas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 dalis); 415
Bendroji dalis, X skyrius -
77 straipsnis
77 straipsnis
asmeniui paskirta laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm; asmeniui taikytas lygtinis atleidimas nuo bausms prie termi n ir per neatliktos bausms dalies laik asrnuo padar nauj tyin nusikaltim.
5. Naujos nusikalstamos veikos padarymas tuo laikotarpiu, kuriam neatlikta laisvs atmimo bausms dalis buvo pakeista velnesne baus me, nra klitis komentuojamo straipsnio taikymui. 6. Lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo dalies pakeitim velnesne bausme taiko bausms atlikimo vietos teismas bausm vykdanios institucijos teiki mu. Teismas taip pat parenka ir taikytin bausms r. Sprsdamas lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin ar neat liktos laisvs atmimo bausms pakeitimo velnesne bausme klausi m, teismas turi vadovautis tuo metu galiojaniais statymais, o ne statymais, kurie veik bylos nagrinjimo bei nuosprendio skelbimo metu. Paymtina, kad baudiamasis statymas, kuris panaikina veikos nusikalstamum, suvelnina bausm arba kitokiu bdu palengvina tei sin nusikalstam veik padariusio asmens padt, turi grtamj ga li, todl taikant lygtin atleidim nuo bausms arba neatlikt laisvs atmimo bausms dal keiiant velnesne bausme reikia atsivelgti tokius statymo pakeitimus, kuriuos pritaikius gali palengvti nuteis tojo padtis. 7. Komentuojamas straipsnis leidia teismui, lygtinai atleidiant as men nuo bausms prie termin, paskirti vien ar kelis BK 75 str. 2 dalyje numatytus pareigojimus kartu nustatant termin, ne ilgesn u neatliktos bausms laik, per kur tie pareigojimai privalo bti vyk dyti. Paymtina, jog tokie pareigojimai gali bti ir neskiriami, jeigu teismui j skyrimas neatrodo tikslingas, t. y. nebelieka abejoni nu teistojo pasitaisymu (plaiau iuo klausimu r. BK 75 str. komentaro 14 punkt). Reikt atkreipti dmes, jog teismas BK 75 str. 2 dalies 1 punkte numatyto pareigojimo atlyginti arba paalinti nusikaltimu padaryt turtin al neturt skirti, kadangi pats pareigojimas per neatliktos bausms laik visikai atlyginti neatlygintos turtins alos dal yra btina slyga komentuojamo straipsnio taikymui. Dl i prie asi galimas tik likusi BK 75 str. 2 dalyje numatyt pareigojim skyrimas. Pabrtina, kad teismas taip pat turi teis lygtinai atleidiant asmen nuo bausms prie termin pakeisti ir vien arba kelias baudia mojo poveikio priemones (apie tai plaiau r. BK 67 str. komentar). 416
8. Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin nra beslyginis, o taikomas su tam tikru bandomuoju terminu, kuriuo laikytina neatlikta laisvs atmimo bausms dalis. io termino pratsti ar sutrumpinti teismas negali. Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teis mo 1996 m. rugsjo 9 d. konsultacija, kuri aktuali ir taikant naujj BK (Teism praktika", Nr. 5-6, p. 219), galima teigti, jog bandomasis termi nas prasideda teismui paskelbus nutart dl lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin, o ne tokiai nutariai siteis jus. Bandomojo termino pabaiga siejama su paskirto laisvs atmimo bausms termino pasibaigimu. Atleidimo nuo laisvs atmimo baus ms prie termin lygtinumas pasireikia tuo, kad asmeniui nevykdant jam paskirt pareigojim ar padarius komentuojamo straipsnio 5 daly je nurodytus paeidimus, taip pat padarius nauj nusikalstam veik lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin yra panaikinamas, o neatlikta bausms dalis realiai vykdoma. Lygtinai at leisdamas nuteistj nuo laisvs atmimo bausms prie termin, teis mas konkreiai vardinti bandomojo laikotarpio neprivalo, nes tokio bandomojo laikotarpio, kuris lygus neatliktai bausms daliai, buvimas iplaukia i komentuojamo straipsnio esms. 9. Teismas, paskelbs nutart dl lygtinio asmens atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin, privalo iaikinti nuteistajam lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin esm ir galimas pasekmes, jeigu jis nevykdys neatliktos bausms laikotarpiui paskirt pareigojim, paeidins statymus, neatlygins nusikaltimu pa darytos turtins alos dalies, kuri sipareigojo atlyginti. Galim pa sekmi, teismo nustatyt sipareigojim nevykdymo iaikinimas turi bti uprotokoluotas teismo posdio protokole. 10. Skirtingai nuo lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatliktos laisvs atmimo bausms dal keiiant vel nesne bausme jokie pareigojimai asmeniui negali bti skiriami. Baus mi rys, pradedant nuo velniausios, ivardintos BK 42 str. Kei iant neatlikt laisvs atmimo bausms dal velnesne bausme, gali mas vis velnesni u laisvs atmim bausmi, iskyrus baud, paskyrimas. Be to, neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeiti mas velnesne bausme yra beslyginis. Tai reikia, jog net padarius nauj nusikalstam veik neatlikta laisvs atmimo bausms dalis ne bus realiai vykdoma. Asmeniui neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeitus velnesne bausme jis laikomas atliekaniu paskirt velnes n bausm, o buvusi laisvs atmimo bausm netenka reikms. 417
77 straipsnis
77 straipsnis
11. Keiiant laisvs atmimo bausms dal velnesne bausme, b tina vadovautis BK 65 str. nurodytomis bausmi sudjimo ir keitimo taisyklmis, kadangi tik taip galima nustatyti, ar naujai paskirta baus m gali bti laikoma velnesne u neatlikt laisvs atmimo bausms dal. Be to, nra leidiama perengti kiekvienai bausms riai nusta tyt tiek minimali, tiek maksimali rib. Paymtina, jog nors pagal komentuojam straipsn neatlikt laisvs atmimo bausms dal kei iant velnesne bausme jokie pareigojimai asmeniui negali bti skiria mi, tam tikrais atvejais pareigojim skyrimas yra galimas, jei tokie pareigojimai yra sudedamoji naujai paskirtos velnesns u laisvs atmim bausms dalis. Pavyzdiui, terminuoto laisvs atmimo baus m pakeits laisvs apribojimu teismas gali paskirti BK 48 str. 5 ir 6 dalyse numatytus draudimus ar pareigojimus. Taip pat btina laiky tis velnesni nei laisvs atmimo bausmi skyrimo slyg, pavyz diui, vieieji darbai vykdomi tik nuteistajam sutinkant (BK 46 str. 1 dalis). Neatlikta laisvs atmimo bausms dalis gali bti keiiama visomis velnesnmis bausmmis (iskyrus baud) ir tada, kai vel nesn bausm pagal bendr taisykl gali bti skiriama tik io kodekso Specialiojoje dalyje numatytais atvejais, taiau konkreiu atveju atsa komyb u padaryt nusikaltim nustatanios normos sankcijoje tokia bausms ris nra numatyta. 12. Komentuojamame straipsnyje nenumatytas lygtinis atleidimas nuo baudiamojo poveikio priemoni (turto konfiskavimo ir udrau dimo naudotis specialia teise) ar j pakeitimas velnesne baudiamojo poveikio priemone, todl net lygtinai atleidus asmen nuo laisvs at mimo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo bausms dal pakeitus velnesne bausme kartu paskirtos baudiamojo poveikio priemons turi bti realiai taikomos. 13. Teismo nutartis lygtinai atleisti asmen nuo laisvs atmimo bausms prie termin, neatliktos laisvs atmimo bausms dal pa keisti velnesne bausme ar atsisakyti taikyti ias priemones turi bti argumentuota, nurodant motyvus, kuriais remdamasis teismas prijo teigiam ar neigiam ivad. 14. Jeigu teismas atmet bausms vykdymo institucijos vadovo teikim dl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ar neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne baus me, pakartotinis teikimas gali bti nagrinjamas tik pasibaigus ei mnesi terminui, numatytam Bausmi vykdymo kodekso 179 str. 3 dalyje, ir skaiiuojamam nuo teikimo atmetimo dienos. 418
15. Jeigu asmeniui sueina laisvs atmimo bausms, nuo kurios atlikimo lygtinai jis buvo atleistas, terminas, asmuo laikomas atlikusiu bausm, jeigu jis vykd teismo paskirtus pareigojimus ir nepadar komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyt paeidim. 16. Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin panaikinamas ir vykdoma neatliktos bausms dalis, kai: - asmuo be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt pa reigojim arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus taiky tos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemo ns, bei yra nepasibaigs j galiojimo terminas (ATPK 36 str., DK 243 str.). Prie teismo paskirt pareigojim nevykdymo rei kt priskirti ir nusikaltimu padarytos turtins alos dalies, ku ri atlyginti per neatliktos bausms laik buvo sipareigojs nu teistasis, neatlyginim. Tokiu atveju taip pat btina atsivelgti sipareigojim neatlikimo prieastis, t. y. ar nuteistasis turjo realias galimybes tokius sipareigojimus vykdyti; - nuteistasis pagal jo elges kontroliuojanios institucijos teiki m teismo buvo sptas, kad lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin gali bti panaikintas; - nuteistasis spjim nereaguoja, toliau nevykdo teismo parei gojim arba daro teiss paeidimus. Plaiau apie lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin panaikinim r BK 75 str. komentaro 16 punkt. 17. Lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin asmuo, nevykdantis teismo paskirt pareigojim ar darantis kitus pa eidimus, gali bti sptas. Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin gali bti panaikintas tik dl paeidim, padary t neatliktos bausms laikotarpiu. 18. Lygtinai atleistiems nuo laisvs atmimo bausms prie termi n asmenims terminas, kuriam pasibaigus inyksta teistumas (BK 97 str. 3 dalis), skaiiuojamas ne nuo nuosprendiu paskirtos laisvs atmimo bausms termino pasibaigimo, o nuo nutarties lygtinai atleis ti asmen nuo laisvs atmimo bausms prie termin primimo. Neatlikt laisvs atmimo bausms dal pakeitus velnesne bausme teistumo inykimo terminas pradedamas skaiiuoti atlikus laisvs atmimo bausms dal pakeitusi velnesn bausm.
419
77-78 straipsniai
78 straipsnis
19. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, per neatliktos bausms laik padaro nauj nusikalstam veik, teismas nebeturi galimybs rinktis ir privalo panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin bei skirti baus m pagal BK 64 str. nustatytas taisykles, t. y. prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms pridti vis ar dal neatliktos laisvs atmimo baus ms dalies, nuo kurios atlikimo asmuo lygtinai buvo atleistas prie termin. Jei nauja nusikalstama veika padaroma pasibaigus neatliktos bausms laikotarpiui, skaiiuojamam nuo nutarties paskelbimo, BK 64 str. neturt bti taikomas, nors nuo nutarties siteisjimo dienos mintas terminas nebt sujs. 20. Jei nauj nusikalstam veik per neatliktos laisvs atmimo bausms laik padaro asmuo, kuriam laisvs atmimo bausm pakeista velnesne bausme, subendrinant bausmes prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms pridedama visa neatlikta laisvs atmimo bausm arba jos dalis pakeista velnesne bausme, kadangi laisvs atmimo bausms ar jos dalies pakeitimas velnesne bausme yra beslyginis.
3. Komentuojamas straipsnis apibria amnestijos akto taikymo ribast taiau j nedetalizuoja, todl amnestijos pagrindai, taikymo s lygos ir tvarka nustatyti konkreiame amnestijos akte. 4. Paprastai amnestijos statymas taikomas baudiamosioms vei koms, padarytoms iki io statymo primimo, todl amnestijos aktas laikomas vienkartiniu aktu, neturiniu juridins galios nusikalstamoms veikoms, kurios bus padarytos po amnestijos ileidimo. Taiau iimti niais atvejais, jeigu amnestijos statyme numatyta, amnestija gali bti taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms po amnestijos pa skelbimo, bet amnestijos akte bna nurodytas tikslus konkreios am nestijos taikymo terminas. 5. Amnestija yra detalus teiss aktas, kuriame nurodoma ne tik io akto taikymo subjektai, bet ir pati statymo taikymo tvarka. Amnestijos statym taiko ir vykdo teismai asmenims, kuri bylos sigaliojus sta tymui buvo neinagrintos teisme arba inagrintos, taiau nuospren diai dar nesiteisj, taip pat nuteistiesiems, kurie iki amnestijos pa skelbimo buvo lygtinai atleisti nuo laisvs atmimo bausms prie ter min ir kuriems neatlikta laisvs atmimo bausms dalis pakeista vel nesne bausme. Amnestij taiko sudaryta amnestijos komisija. Papras tai amnestijos komisijos sudt eina kalinimo staigos atstovas, kali ni globos draugijos atstovas, teritorins prokuratros prokuroras. sta tymas nustato termin, per kur tokia komisija privalo ubaigti amnesti jos taikym. Komisija, vertinusi nuteistojo elges, priima sprendim, kur nuteistasis ar prokuroras, paduodami apeliacin skund dl am nestijos taikymo ar netaikymo, gali apsksti teismui. Ginus dl am nestijos taikymo sprendia Lietuvos Respublikos teismai BPK 362 str. nustatyta tvarka. Prokuroro skundas sustabdo amnestijos komisijos sprendimo vykdym, kol teismas inagrins skund. 6. Nuosprendio primimas ir bausms vykdym priirini insti tucij sprendimai yra teisinis pagrindas taikyti amnestijos akt ir vyk dyti Lietuvos Respublikos Seimo vali dl amnestijos konkretiems asmenims. 7. Turi bti i esms inagrinta asmen, kuriems taikomas amnes tijos aktas, baudiamoji byla, esanti teisminio nagrinjimo stadijoje, ir priimtas nuosprendis.
78 Straipsnis Amnestija
1. Nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas nuo visos ar da lies bausms atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. 2. Amnestijos pagrindus, slygas ir tvark nustato amnestijos aktas. .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 19 punkte numatyta, kad amnestija yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas aktas, pagal kur nuteistiesiems taikomas visikas ar dalinis atleidimas nuo bausms. 2. Skirtingai nuo Respublikos Prezidento teikiamos malons, amnestijos aktai taikomi daugeliui individualiai nurodyt asmen. Amnestijos paskelbimas paprastai siejamas su valstybei reikmingais vykiais - konstitucijos primimu, valstybinio gyvenimo jubiliejais - ir savo paskirtimi padeda realizuoti humanizmo bei teisingumo principus, patikslina valstybs baudiamj politik. Paymtina, kad amnestijos aktas nepanaikina nusikalstam veik, kuri atvilgiu jis taikomas, baudiamumo bei nedekriminalizuoja j.
420
421
78 straipsnis
78-79 straipsniai
8. statym leidjas, nustatydamas amnestijos kriterijus ir individu alizuodamas nuteistuosius, kuriems bus taikoma amnestija, iskiria ne tik bausms r, dyd, nusikalstamos veikos pobd, bet ir kitokius reikalavimus. Paprastai bausms daugiau velninamos nioms bei turinioms nepilnamei vaik moterims, taip pat negaliesiems bei pen sinio amiaus asmenims. statyme dl amnestijos paprastai nurodoma, kokiais atvejais ir kokiai asmen kategorijai amnestija netaikoma, pa vyzdiui, nuteistiesiems laisvs atmimu iki gyvos galvos, pavojingiems recidyvistams (BK 27 str.), nuteistiesiems u sunkius valstybinius nusi kaltimus, nuudym sunkinaniomis aplinkybmis (BK 129 str.), iagi nim sunkinaniomis aplinkybmis (BK 149 str.), u nusikaltimus, pada rytus laisvs atmimo vietoje, nesigydantiems nuo venerini lig, alko holizmo ar narkomanijos ir kt. Amnestija netaikoma asmenims, padariu siems kelias nusikalstamas veikas, jeigu bent dl vienos i j amnesti jos statyme amnestija nenumatyta. Padariusiems trunkamuosius ir ts tinius nusikaltimus amnestija taikoma tik tada, jeigu tie nusikaltimai bu vo baigti iki statymo nustatytos datos skaitytinai. 9. Amnestijos statyme numatytais atvejais amnestijos taikymas gali bti siejamas su materialins alos atlyginimu. Jeigu nusikalstama veika padaryta materialins alos, nuteistasis turi bti atlygins bent daljos. 10. Amnestijos aktas neturi reabilitacinio pobdio ir, nors BK tie siogiai nenumatyta galimyb amnestijos aktu asmeniui, kuriam taiko mas amnestijos aktas, panaikinti teistum, statym leidjas staty muose dl amnestijos gali numatyti tam tikras slygas, kurioms esant amnestija panaikina teistum, pavyzdiui, u lengvas nusikalstamas veikas. Reikt atkreipti dmes, kad po Lietuvos Respublikos nepri klausomybs atkrimo n viename statyme nenumatyta galimyb pa naikinti dl amnestijos akto teistum. Pritaikius amnestij ir atleidus nuteistj nuo neatliktos laisvs atmimo bausms dalies ar jam suma inus neatlikt laisvs atmimo bausms dal, klausimas dl teistumo inykimo ar panaikinimo sprendiamas remiantis faktikai atlikta baus me BK 97 str. nustatyta tvarka, teistumo termin skaiiuojant nuo tos dienos, kada asmuo paleidiamas i laisvs atmimo bausms atlikimo vietos ar atleidiamas nuo kitos bausms 11. Amnestija gali bti slygin ir beslygika, t. y. statym leid jas gali numatyti tam tikras slygas, kurios apribot amnestijos akto taikym, pavyzdiui, atleidim nuo bausms susieti su bandomuoju laikotarpiu ir kt. 422
12. Atkrus Lietuvos valstyb ileisti tokie statymai dl amnestij: 1. 1990 m. gegus 8 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl am nestijos atstaius nepriklausom Lietuvos valstyb"; 2. 1993 m. birelio 15 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl am nestijos paymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos primim"; 3. 1995 m. gruodio 21 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl amnestijos"; 4. 1996 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos amnestijos u kai kuri operacij usienio valiuta normini akt paeidim statymas"; 5. 1998 m. gruodio 22 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl dalins amnestijos akto"; 6. 2000 m. balandio 11 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl amnestijos akto"; 7. 2002 m. lapkriio 7 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl am nestijos paymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deimties met sukakt".
79 Straipsnis. Malon
1. Nuteistasis gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malons praym. 2. Malons suteikimo tvark nustato Respublikos Prezidentas. 1. Malons instituto esm tai, kad palengvinama nusikalstamas veikas padariusi asmen padtis, realizuojamas humanizmo princi pas baudiamojoje teisje ir taip tikslinama valstybs baudiamoji po litika. 2. Malon pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 23 punkt yra Respublikos Prezidento ileistas teiss aktas, kuriuo, nekeiiant ir neataukiant baudiamojo statymo, numatanio atsako myb u konkrei nusikalstam veik, bei nenaikinant apkaltinamojo teismo nuosprendio, tuo paiu metu visikai ar i dalies atleidiamas siteisjusiu teismo nuosprendiu pripaintas kaltu konkretus asmuo ar konkreiai nurodyti asmenys nuo teismo paskirtos bausms ar jos dalies atlikimo.
423
79 straipsnis
79 straipsnis
3. Malon gali bti teikiama asmenims, kuriuos yra nuteis Lietu vos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos pilieiams, kurie yra nuteisti kit valstybi teism ir kurie atlieka bausm Lietu voje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys nenumato ki taip. 4. Malons teikimo pagrindus, slygas bei tvark nustato Respub likos Prezidento 2004 m. rugsjo 15 d. dekretu Nr. 68 Dl Malons komisijos sudarymo ir jos nuostat" (toliau - Nuostatai; Valstybs inios", 2004, Nr. 140-5102) patvirtinta malons praym pateikimo ir svarstymo tvarka. 5. Malons teis turi tik Respublikos Prezidentas. Tik Respublikos Prezidentas sprendia, ar suteikti malon ir koki malon taikyti, t. y. pats nustato jos r-atleisti nuteistj nuo bausms ar j sutrumpin ti (sumainti). 6. Malon teikiama Respublikos Prezidento dekretais. Respublikos Prezidento dekretas dl malons suteikimo yra individualus vienkarti nio taikomojo pobdio teiss aktas, jame procesiniai malons realiza vimo aspektai nereglamentuojami. Jokie kiti (papildomi) teiss aktai malonei realizuoti nra reikalingi ir nepriimami. 7. BK nenustato asmen, kuriems gali bti suteikta malon, taip pat nenurodo nusikalstam veik, u kurias ji teiktina. Malon neribo jama paskirtos bausms rimi bei dydiu, pakartotinumo egzistavimu ir pan. -ji gali bti suteikta kiekvienam jos praaniam nuteistajam. 8. Malon teikiama tik esant nuteistojo praymui. Asmen, nuteis t laisvs atmimo iki gyvos galvos bausme, malons praymai svars tomi nuteistajam atlikus ne maiau kaip dvideimt met laisvs atmi mo bausms (r. Nuostatu 9 punkt). Galimi ir tarpininkavimai dl malons suteikimo praym padavusiam nuteistajam. Tarpininkauti gali, pavyzdiui, darboviets, kurioje asmuo dirbo iki nuteisimo, administ racija ar kolektyvas, Seimo nariai, visuomenins organizacijos ir pan. 9. Malon teikiama tik tiems nuteistiesiems, kuri atvilgiu yra si teisjs apkaltinamasis teismo nuosprendis (BPK 336 str.). Malons tvarka asmuo negali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jam negali bti nutraukta baudiamoji byla, taip pat negali bti panai kintos patraukimo baudiamojon atsakomybn sukeliamos teisins pa sekms bei teistumas. 424
10. Kai dl siteisjusio teismo nuosprendio yra paduotas kasaci nis skundas, malons praymai gali bti svarstomi ir malon teikiama tik inagrinjus byl kasacine tvarka. 11. Malons tvarka asmuo gali bti atleistas tik nuo bausms (vi sos ar jos dalies) atlikimo. Nuo baudiamojo poveikio, priveriamj medicinos ir aukljamojo poveikio priemoni malons tvarka asmuo atleistas negali bti. 12. Malon gali bti suteikta u t nusikalstam veik padarym, u kurias jos suteikimo metu bausm yra pradta atlikti, taiau dar nra iki galo atlikta. Tai lemia, jog malons suteikimas nra reabilitaci ja, jis nepanaikina fakto, kad asmuo yra padars baudiamojo staty mo udraust veik. Nuo baudos bausms gali bti atleidiama tik tuo atveju, kai ji dar nra pradta vykdyti arba nors ir pradta vykdyti, taiau iki galo nevykdyta. Kai i bausm yra jau vykdyta, atleidimas nuo jos malons tvarka jokios teisins reikms neturi, nes tokiu atveju asmeniui mokta (iiekota) baudos suma nra grinama. Tais atvejais, kai dalis baudos jau yra sumokta ir asmuo, Respublikos Prezidentui patenkinus jo malons praym, atleidiamas nuo tolesnio bausms vykdymo, sumokta (iiekota) baudos suma asmeniui taip pat nra grinama. 13. Malon nuteistiesiems gali bti teikiama dviem bdais - atlei diant nuteistj arba nuo visos, arba nuo dalies bausms atlikimo. At leidimas nuo visos bausms atlikimo reikia, kad nuteistasis atleidia mas nuo tolesnio visos bausms atlikimo, o dalinis - kad asmuo atlei diamas nuo dalies likusios bausms atlikimo, t. y. jam tam tikra dalimi sumainama likusi neatlikta bausms dalis. Nors Nuostat 13.3 pa punktyje nurodyta, jog malons tvarka neatliktoji bausms dalis gali bti pakeista velnesne bausme, tokia norma negali bti taikoma, nes ji neatitinka komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtintos imperatyvios nuostatos, jog teikiant malon nuteistasis gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo. i komentuojamo straipsnio nuostata su ponuoja tai, kad kitos malons teikimo formos negali bti taikomos. 14. Suteikiant malon negali bti atleidiama nuo alos, padarytos nukentjusiajam, atlyginimo, numatyto teismo apkaltinamajame nuo sprendyje.
425
79 straipsnis
79 straipsnis
15. Teikiant malon vertinama asmens padaryta nusikalstama vei ka, jos pavojingumo pobdis ir laipsnis, malons praanio nuteistojo asmenyb, kuri, be kit aplinkybi, apibdina ir inyk bei panaikinti teistumai, taip pat atsivelgiama teistum, vertinami nusikalstamos veikos padarymo motyvai (pavyzdiui, buitinio konflikto metu nuu ds mog asmuo turi daugiau galimybi tiktis, kad jam bus suteikta malon, nei i anksto mogudyst suplanavs nuteistasis), nuteisto jo elgesys bausms atlikimo vietoje, taip pat jo eimos padtis, atlik tos bausms dalis bei kitos aplinkybs, leidianios priimti motyvuot sprendim dl malons suteikimo konkreiam asmeniui. Taip pat atsi velgiama bausms atlikimo staigos, kurioje nuteistasis atlieka pa skirt bausm, administracijos nuomon. 16. Malons suteikimas panaikina tik baudiamj teisin nusi kalstamos veikos padarymo fakto reikm, jos kriminalinis pobdis ilieka ir turi reikms sprendiant recidyvo klausim. 17.Respublikos Prezidento sprendimas dl malons suteikimo yra galutinis, jis negali bti apskstas nei teismine, nei kitokia tvarka. Nors praktikoje yra buvs atvejis, kad Respublikos Prezidentas perirjo savo sprendim dl malons konkreiam asmeniui suteikimo ir j panaikino, paaikjus po malons suteikimo tam tikroms aplinkybms, tokia praktika negali bti vertinama kaip pagrsta, kadangi suteiktos malons ataukimas prietarauja io instituto esmei ir paskiriai. 18. Respublikos Prezidentui nepatenkinus asmens malons praymo, nra draudiama su tokiu praymu kreiptis pakartotinai. Pakartotinis malons praymas gali bti paduodamas ne anksiau kaip prajus eiems mnesiams nuo pirmojo praymo atmetimo dienos. Iki nurodyto termino pabaigos gauti pakartotiniai praymai nenagrinjami ir grinami pareikjams. Praymo atmetimo data laikoma ta diena, kuri sigalioja Respublikos Prezidento dekretas dl malons nesuteikimo. 19.Malon gali bti pilna arba dalin. Pilnas atleidimas apima atleidim nuo visos likusios bausms atlikimo. Dalinis atleidimas reikia bausms suvelninim sutrumpinant teismo paskirt bausms laik ar sumainant jos dyd, t. y. atleidiama tik nuo dalies likusios neatliktos bausms.
20. Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus konsultacija teismams (ji atitinka ir naujojo BK 79 str. turin bei prasm) ta bausms dalis, nuo kurios asmuo buvo atleistas sutei kus jam malon, nustatant kartu tam tikras slygas jo elgesiui, nutei siant j u naujai padaryt nusikalstam veik, negali bti pridedama, kadangi tokiu atveju, Lietuvos Aukiausiojo Teismo nuomone, baus mi subendrinti vadovaujantis bausmi skyrimo, kai neatlikus baus ms padaryta nauja nusikalstama veika (r. BK 64 str. komentar), taisyklmis negalima (Teism praktika", 1997, Nr. 7, p. 91.). 21. Paprastai Respublikos Prezidentas savo iniciatyva sudaro Ma lons komisij, kuri padeda vertinti visas aplinkybes, susijusias su kiekvienu malons praaniu nuteistuoju. Ji preliminariai svarsto vi sus malons praymus ir teikia Respublikos Prezidentui savo ivadas bei pasilymus apie tikslingum suteikti malon kiekvienam konkre iam asmeniui, taip pat apie malons teikimo variantus (pavyzdiui, atleidimas nuo tolesnio bausms atlikimo, atleidimas nuo dalies baus ms atlikimo ir pan.). Malons komisijos nuomon nra privaloma, turi tik rekomendacin pobd, todl jos pateiktus vertinimus bei reko mendacijas Respublikos Prezidentas, teikdamas malon, gali ir neatsi velgti.
426
427
Bendroji dalis, XI skyrius
80 straipsnis
80 straipsnis
XI SKYRIUS
(80-94 straipsniai)
NEPILNAMEI BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS YPATUMAI

80 Straipsnis. Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum paskirtis Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum, numatyt iame skyriuje ir io kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis: 1) utikrinti, kad atsakomyb atitikt i asmen ami ir socialin brand; 2) riboti laisvs atmimo bausms ir didinti aukljamojo poveikio priemo ni taikymo iems asmenims galimybes; 3) padti nepilnameiui pakeisti gyvenimo bd ir elges derinant baudi m u padaryt nusikalstam veik su jo asmenybs ugdymu, aukljimu, neteisto elgesio prieasi alinimu; 4) sulaikyti nepilnamet nuo nauj nusikalstam veik padarymo. 1. Komentuojamame straipsnyje nustatyta, kad nepilnamei bau diamj atsakomyb reglamentuoja: a) baudiamojo statymo nuosta tos, idstytos XI skyriuje, - Nepilnamei baudiamosios atsako mybs ypatumai" (BK 80-94 str.); b) BK 13 str. 2 ir 3 dalys, nustatan ios ami, nuo kurio asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus; c) BK 27 str. 4 dalis, nurodanti, jog teismas, sprsdamas dl asmens pripainimo pavojingu recidyvistu, neatsivelgia nusikaltimus, ku riuos asmuo padar bdamas jaunesnis negu atuoniolikos met; d) BK 97 str. 4 dalis tvirtinanti, kad nepilnameiams, nuteistiems u neatsargius ar tyinius nusikaltimus, teistumo terminai po bausms atlikimo ar atleidimo nuo bausms atlikimo mainami per pus; e) teismas nepilnameiams bausmes skiria vadovaudamasis bendrai siais bausmi skyrimo pagrindais. 2. Svoka nepilnametis" apima visus asmenis, kurie nesulauk pilnametysts (atuoniolikos met), bet sulauk amiaus, nuo kurio traukiama baudiamojon atsakomybn. i svoka yra sudedamoji vai ko" svokos dalis, kuri apima vaikus, sulaukusius nuo keturiolikos iki 428
atuoniolikos met amiaus (ir. BK 81 str. komentar). BK 13 str. nustatyta, kad pagal baudiamuosius statymus atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo buvo suj eiolika met, o asmenys, sulauk keturiolikos met, atsako u to paties straipsnio 2 dalyje ivardintas veikas. Jaunesni nei keturiolikos met amiaus asmenys pagal baudiamuosius statymus neatsako (r. BK 13 str. komentar). 3. Pagrindiniai nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai tvirtinami pagal: a) trumpesn taikom nepilnameiams bausmi ri sra; b) i bausmi skyrimo specifik (atsivelgiant subjekt ir aplinkybes, slygojanias baudiamj nusiengim ar nusikaltim); c) galimyb taikyti alternatyvias aukljamojo poveikio priemones; d) velnesnes atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms slygas; e) teistumo termin sutrumpinim ir kt. 4. Komentuojamame straipsnyje tvirtinta paskirtimi siekiama nuro dyti teismams, koki esmini nuostat jie privalo laikytis, skirdami bausmes ar aukljamojo poveikio priemones nepilnameiams. 5. Visi ivardyti elementai i esms konkretizuoja pagrindines bau diamosios teiss funkcijas (bendrosios prevencijos, informacin, represin, individualiosios prevencijos), kurios negali bti paneigtos jokiu atsakomybs iskirtinumu. Reikt manyti, kad statym leid jas, nurodydamas nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatu m paskirt, turjo omenyje ne apskritai nepilnamei baudiamosios atsakomybs, o pirmiausia nepilnameiams taikom bausmi ir aukl jamojo poveikio priemoni sistemos bei kit specialiai jiems statyme numatyt bendrosios taisykls iimi paskirt (pavyzdiui, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, bausms vykdymo atidjimo, teis tumo termin sutrumpinimo ir kt.). 6. Bausm yra grieiausia prievartos priemon, suvaranti nepil nameiams j teises ir laisves bei lemianti sunkiausias pasekmes (teis tum). Pagal BK XI skyriaus nuostat prasm ji turi bti taikoma tada, kai paaikja, jog nepilnametis padar toki nusikalstam veik, u kuri jam negali bti taikomos velnesns poveikio priemons. Ka dangi BK nenumatyta speciali, tik nepilnameiams taikom, baus mi, login bendrosios dalies nuostat analiz leidia manyti, kad ne pilnameiams taikomos tokios pat bausms kaip ir skiriamos suaugu siems asmenims turi ir t pai paskirt: 1) sulaikyti nepilnameius nuo nusikalstam veik darymo; 2) nubausti nusikalstam veik padarius 429
80 straipsnis
80 straipsnis
nepilnamet; 3) atimti ar apriboti jam galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausm atlikusius nepilnameius taip, kad laikytsi statym ir vl nenusikalst; 5) utikrinti teisingumo principo gyvendinim (BK 41 str.). 7. Bausm nepilnameiui skiriama siekiant gyvendinti ne vien ku r nors tiksl, o kelis tarpusavyje susijusius tikslus: tiek nubaudimo u padaryt nusikalstam veik, tiek apsaugos nuo nauj nusikaltim, tiek aukljimo (pataisymo) priemons, galinios padti nepilnameiui pakeisti gyvenimo bd ir elges. Ji turi padti nepilnameiui resocializuotis visuomenje ir ukirsti keli nusikalstamo elgesio recidyvui. sta tym leidjas, atsivelgs nepilnameio ami ir turdamas nor pa dti jam reintegruotis bei atlikti nauding vaidmen visuomenje, neap siriboja bendrosios bausms paskirties akcentavimu, nurodo speciali nepilnameiams taikom ypatum paskirt, kuri i esms papildo ir in dividualizuoja BK 41 str. tvirtint bausms paskirt. 8. Bausms, numatytos BK 90 str., netaikomos tiems nepilname iams, kurie padar vien baudiamj nusiengim arba yra atleisti nuo baudiamosios atsakomybs. Jiems statyme numatyta speciali aukljamojo poveikio priemoni sistema (BK 82 str.). 9. Aukljamojo poveikio priemons nepilnameiui gali bti pritai kytos kaip bausms alternatyva (atleidus nepilnamet nuo baudiamo sios atsakomybs) arba kaip pataisymo bei ugdymo priemon (pada rius jam vien baudiamj nusiengim). 10. Nubaudimo elementai bdingi kiekvienai taikomos aukljamojo poveikio priemons riai, kadangi bet kuri i j yra tiesioginis nepil nameio padarytos nusikalstamos veikos padarinys. Taiau iuo at veju daugiausia dmesio skiriama ne tiek paiam nubaudimui, kiek jauno mogaus asmenybs korekcijai ir tolesnei jo integracijai pozi tyvi mikrosocialin aplink. 11. Savo esme aukljamojo poveikio priemons visais atvejais nu kreiptos ateit. Jomis siekiama svarbiausi tiksl: 1) pataisyti nepilna met ir j ugdyti; 2) keisti jo gyvenimo bd ir padti jam integruotis konkreioje socialinje aplinkoje; 3) sulaikyti j nuo kit neteist vei k padarymo. Taikant ias priemones, kartu turt bti atsivelgiama ir nepilnameio praeit - padaryt neteist veik bei j slygojusias aplinkybes. ie aukljamojo poveikio priemoni taikymo tikslai parei goja teism daugiausia dmesio skirti sudtingesniems klausimams 430
nepilnameio asmenybs korekcijai ir jos resocializacjai. Aukljamojo poveikio priemoni paskirtis kartu yra sudedamoji visos nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum paskirties dalis. 12. Nepilnamei baudiamoji atsakomyb remiasi teistumo, tei singumo, bausms neivengiamumo, asmenins atsakomybs u kal tai padaryt veik, humanizmo bei kitais principais. statym leidjas, tvirtindamas speciali nepilnameiams taikom poveikio priemoni sistem ir numatydamas speciali nepilnamei baudiamosios atsa komybs ypatum paskirt, sudaro teisin pagrind sudtingam nepil namei resocializacijos procesui. 13. statym leidjas teismams nurodo pagrindinius nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum paskirties elementus (tikslus): a) utikrinti, kad atsakomyb atitikt i asmen ami ir socialin brand. Baudiamoji atsakomyb gali bti taikoma tik tuo atveju, kai pasiekiamas toks asmenybs vystymosi lygis, kuriam esant nepilnameiai gerai sismonina draudimus bei liepimus kaip tam tikrus visuomens reikalavimus ir tampa pajgs valdyti savo elges. Atsivelgdamas tai, statym leidjas apibr minimalias baudiamosios atsakomybs amiaus ribas ir BK 13 str. 1 dalyje nurod, kad pagal BK atsako asmuo, kuriam iki nusikalstamos veikos padarymo buvo suj eiolika met, o to paties str. 2 dalyje numatytais atvejais - keturiolika met. Siekdamas, kad atsakomyb atitikt asmen ami ir socialin brand, jis susiaurino pavojing veik, u kurias jie atsako statyme nustatyta tvarka nuo keturiolikos met, rat (BK 13 str. 2 dalyje). Pateiktas veik sraas yra isamus ir negali bti taikomas plaiau. Formalus amiaus traukiant asmen baudiamojon atsakomybn nustatymas yra btinas, nes be ios juridins prezumpcijos atsirast galimyb pasireikti subjektyvizmui. Taiau teismas, individualizuodamas bausm, turt atsivelgti, kad nepilnametis ne visuomet gali teisingai ir visikai suprasti padarytos veikos reikm, galimus jos padarinius, i esms keiianius jo paties gyvenim, nukentjusiajam padarytos alos dyd ir kt. Sugebjimas orientuotis pagal dorovines elgesio, juo labiau teisines normas nra gimtas, taiau kiekvienu konkreiu atveju jos yra imokstamos ir suvokiamas j turinys aukljimo bei socializacijos procese. Atsivelgiant socialins, psichologins nepilnameio asmenybs struktros ypatumus, ribojamas nusikalstam veik, u kurias baudiamojon atsakomybn gali bti patraukti keturiolikos-eiolikos met paaugliai, skaiius. Taip pat yra nustatyti apribojimai skiriant nepilna431
80 straipsnis
80-81 straipsniai
432
meiams maksimal laisvs atmimo laik (ne daugiau kaip deimt met), velnesns slygos atleidiant nepilnamet nuo baudiamosios at-
sakomybs, lygtinai atleidiant nuo bausms prie termin ir 1.1.; b) riboti laisvs atmimo bausms ir didinti aukljamojo poveikio
priemon nepadar jam teigiamos takos ir teismas turi pa i grind manyti, kad kit bausmi ri ir aukljamojo poveikio priemo taikymo ni pakeisti nepilnameio nusikalstamiems polinkiams nepakanka, ar iems ba nepilnametis padar sunk ar labai sunk nusikaltim; asmeni c) padti nepilnameiui pakeisti gyvenimo bd ir elges derinant ms baudim u padaryt nusikalstam veik su jo asmenybs ugdymu, galimyb aukljimu, neteisto elgesio prieasi alinimu. Skirdamas bausm ar es. aukljamojo poveikio priemon nepilnameiui, teismas turi atsivelgti Termin ne tiktai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn, kalts uotas form, kaltininko asmenyb, nusikalstamo ksinimosi stadij, asmens laisvs dalyvavimo darant nusikaltim form, atsakomyb lengvinanias bei atmim sunkinanias aplinkybes, bet ir nepilnameio gyvenimo bei auklji as mo slygas, jo sveikatos bkl ir psichin isivystym, anksiau taiky nepilna tas poveikio priemones ir j veiksmingum, elges po nusikaltimo pa meiui darymo. Visos ios aplinkybs glaudiai siejasi su nepilnameio asme turt nybs formavimosi ypatumais, jo reakcija socialins aplinkos povei bti k, kalts suvokim ir atgail dl padarytos nusikalstamos veikos. taikoma Nepilnameio asmenyb apibdina ne vien teigiami ar neutrals s tik poymiai (vairs gabumai, draugikumas, smalsumas, meil tvams ir iimtini pan.), bet ir tokie neigiami poymiai kaip pagrindins pareigos mokyais tis ar dirbti nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas, nepriimtinos atvejais gyvenimo bdo apraikos (valkatavimas, girtuokliavimas, narkotik kaip vartojimas ir kt.), agresyvumas, pyktis, iaurumas, pavydas ir 1.1. Kiekultima vienu konkreiu atveju teismas turt nepilnameio asmenyb vertinti ratio kompleksikai (tiek teigiamus, tiek neigiamus poymius) ir individualipriemon zuodamas bausm skirti tokias poveikio priemones, kurios didint ne, pilnameio resocializacijos bei adaptacijos visuomenje galimybes, skaukertan tint asmenybs ugdym; ti keli d) sulaikyti nepilnamet nuo nauj nusikalstam veik padarymo. neteisti Siekiama, kad nepilnameiai, vykdius jiems bausm ar taikius aukems ljamojo poveikio priemon, laikytsi valstybje galiojani statym nepilna ir nedaryt nauj nusikaltim ar baudiamj nusiengim. Priimtu meio nuosprendiu teismas turi taip apriboti (arba atimti) nepilnameiui teiveiksma ms. Ji skiriama tada, kai taikytos kitos bausms ar auklja mojo poveiki o priemon s
ses ir laisves, kad toks apribojimas atimt arba apsunkint jam galimyb padaryti nauj nusikalstam veik. Taikomos nepilnameiui poveikio priemons turt priklausyti ne tik nuo BK 54 str. 2 dalyje ir 91 str. 2 dalyje ivardyt aplinkybi, bet ir nuo bendro asmenybs kryptingumo. Pavyzdiui, nepilnameiai, kuriems nra bdingi teiss paeidimai, smoningai nesiekia kitam pakenkti ir turti i to naudos, neieko prog nusikalsti, siningai mokosi arba dirba, o nusikalstam veik padar dl susidariusios sudtingos situacijos (nesugebjo teisingai apsisprsti, patyr neigiam draug tak ir pan.) ar dl lengvabdikumo, turt bti baudiami velniau. Taiau nepilnameiai, kuriems bdingas pozityvios aplinkos neigimas ir jos vengimas (vengia mokytis, dirbti, nepadeda tvams, nuolat su jais konfliktuoja ir pan.), kurie nuolatos daro teiss paeidimus ir aktyviai ieko tam prieasi (pavyzdiui, ukabinja nepastamus asmenis, nordami sudaryti konfliktin situacij, daro smulkias ar nedidels verts svetimo turto vagystes ir pan.) ir kuriems bdingas agresyvumas, lumas, savanaudikumas, kuri nusikalstamos veikos neapsiriboja gyvenamja vieta ar pan., turt bti baudiami grieiau.
81 Straipsnis. Skyriaus nuostat taikymas

1. io skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met. 2. io kodekso 90-94 straipsni nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1,2,3 ir 5 punktuose numatytos aukljamojo poveikio priemons gali bti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo su j atuoniolika met, taiau nebuvo suj dvideimt vieneri metai, jeigu teismas, atsivelgs padarytos nusikalstamos veikos pobd, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus - specialisto paaikinimus ar ivad, nusprendia, kad toks asmuo pagal socialin brand prilygsta nepilname iui ir baudiamosios atsakomybs ypatum taikymas jam atitikt io ko dekso 80 straipsnyje numatyt paskirt. 1. BK XI skyriaus nuostatos taikomos nepilnameiams, tai yra
asme ni ms , net uri nti em s at uo nio lik os me t. i B K nu ost ata gri nd ia ma tar pta uti ni tei ss akt rei kal avi ma is, ja tai p pat sie kia
ma tarpusavyje suderinti Lietuvos Respublikos statym nuostatas. Tarptautins teiss aktai nepilnameio svokos nepateikia, taiau juose apibriama vaiko svoka. Pavyzdiui, 1989 m. Jungtini Taut vaiko teisi konvencija, kuri 1995 m. liepos 3 dien ratifikavo Lietuvos Respublikos
433
81 straipsnis
81 straipsnis
Seimas (Valstybs inios", 1995, Nr. 60-1501), vaiku laiko kiekvien mog, neturint atuoniolikos met, jei pagal taikom statymjo pilnametyst nepripainta anksiau. Lietuvos Respublikos teiss aktuose atsivelgta i tarptautini teiss akt nuostat: Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymo (Valstybs inios", 1996, Nr. 33-807) 2 straipsnyje teigiama, kad vaikas yra mogus, neturintis atuoniolikos met, iskyrus atvejus, kai statymai numato kitaip". Lietuvos civiliniuose statymuose atuoniolikos met amius laikomas asmens pilnametysts riba ir siejamas su civiliniu veiksnumu. CK 2.5 str. teigiama, kad fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda tada, kai asmuo sulaukia pilnametysts, t. y. kai jam sueina atuoniolika met. Taigi nepilnameiu Lietuvos civiliniuose statymuose pripastamas asmuo, neturintis atuoniolikos met, o svokos vaikas" ir nepilnametis" yra laikomos i esms tapaios. 2. Svoka nepilnametis" baudiamosios teiss srityje apima ma iau dalyk nei civilins teiss srityje - tik asmenis, nesulaukusius pilnametysts, bet sulaukusius tokio amiaus, kada jau galima traukti baudiamojon atsakomybn. BK 13 str. Amius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus" nustatyta, kad baudiamo jon atsakomybn traukiami sulauk eiolikos met, o asmenys, su lauk keturiolikos met, atsako u to paties straipsnio 2 dalyje ivar dytas nusikalstamas veikas. Nepilnameiai, jaunesni nei keturiolikos met, pagal baudiamuosius statymus neatsako. Jiems apibdinti, re miantis Lietuvos baudiamosios teiss doktrina, vartojama svoka ma ametis". Remiantis BK 13 str. 3 dalimi, jiems gali bti taikomos aukl jamojo poveikio ar kitos priemons. Taigi baudiamosios teiss svo ka nepilnametis" apima asmenis, sulaukusius keturiolikos (eioli kos) met, taiau nesulaukusius pilnametysts - atuoniolikos met. 3. Reikt atkreipti dmes, kad io skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nebuvo suj atuoniolika met nusikalstamos vei kos darymo metu. Vadinasi, vienos ar kitos baudiamojo proceso sta dijos metu, kada sprendiamas klausimas dl io skyriaus nuostat taikymo, asmuo jau gali bti pilnametis. Taigi sigaliojus naujajam BK neteko aktualumo Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2001 m. bir elio 15 dienos nutarimo Nr. 30 Dl teism praktikos atleidiant nepil nameius nuo baudiamosios atsakomybs (BK 52' str.)" 2 punkto nuostata, pagal kuri nusikaltim padars asmuo, remiantis senojo BK 52' str., gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, paskiriant jam priveriamsias aukljamojo poveikio priemones, jeigu jam nra 434
suj atuoniolika met teismo nutarties primimo metu. Taip pat reikt atkreipti dmes, kad BK 81 str. 1 dalis, reglamentuojanti, jog BK vienuoliktojo skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nebuvo suj atuoniolika met nusikalstamos veikos darymo metu, yra bendroji iam skyriui taikoma norma. BK 86 str. 1 dalyje ir 88 str. 1 dalyje nustatytos specialiosios ios normos iimtys: asmeniui, kuris teismo nutarties primimo metu jau yra pilnametis, nebegalima paskirti mintuose straipsniuose reglamentuot aukljamojo poveikio priemoni, nepaisant, kad jis nusikalstamos veikos darymo metu dar buvo nepilnametis. 4. BK 90 str. Bausmi ypatumai nepilnameiams", 91 str. Baus ms skyrimo nepilnameiui ypatumai", 92 str. Baudos, areto ar lais vs atmimo bausms vykdymo atidjimas nepilnameiui", 93 str. Ne pilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs" ir 94 str. As mens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj a tuoniolika met, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms jam pakeitimas velnesne baus me" nuostatos, taip pat 82 str. 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos aukljamojo poveikio priemons (BK 82 str. 1 dalies 1 punkte numaty tas spjimas, 2 punkte - turtins alos atlyginimas arba jos paalini mas, 3 punkte - nemokami aukljamojo pobdio darbai, 5 punkte elgesio apribojimas) gali bti taikomos ir pilnameiams - asmenims, kurie nusikalstamos veikos darymo metu jau turjo atuoniolika met, taiau buvo jaunesni nei dvideimt vieneri met. Norint tokiems as menims pritaikyti mint BK 11 skyriaus straipsni nuostatas, btina viena slyga: teismas, atsivelgs padarytos nusikalstamos veikos pobd, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, prireikus - ir specialisto paaikinimus ar ivad, turi nusprsti, kad toks asmuo pagal socialin brand prilygsta nepilnameiui ir baudiamosios atsakomybs ypatu m taikymas jam atitikt io kodekso 80 str. numatyt nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum paskirt. 5. Apie nusikalstamos veikos pobd r. BK 15 str. komentar. Apie nusikalstamos veikos motyvus r. BK 54 str. komentar. 6. Kitos bylos aplinkybs, kurias tokiu atveju turi atsivelgti teis mas, gali bti nusikalstamos veikos dalykas, jos padarymo bdas, rankiai, priemons, laikas, vieta, tikslas ir pan. ios aplinkybs turi rodyti nepakankam socialin atuoniolikos-dvideimties met asmens brand. 435
81 straipsnis
82 straipsnis
7. Pagal BK 81 str. 2 dal teismas prireikus gali atsivelgti ir spe cialisto paaikinimus ar ivad. Vadinasi, specialisto paaikinimai ar ivada nra privalomi kiekvienu atveju, kada teismas sprendia klausi m dl BK 11 skyriaus nuostat taikymo atuoniolikos-dvideimties met asmenims. Specialistas turi atitikti BPK numatyt specialisto s vok. Tai gali bti bet kuris asmuo, kuris gali suteikti ini, duoti pa aikinim ar pateikti ivad apie socialin atuoniolikos-dvideimties met asmens brand. 8. Socialin branda- fizinio ir psichinio asmenybs brandu mo pakopa, kuri skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amiaus (apie tai plaiau r. BK 91 str. komentaro 6 punkt). Kad asmuo imt vykdyti socialines savo kaip suaugusiojo pareigas ir priprast prie tokio socialinio vaidmens, reikia nemaai laiko. Neverta iekoti atskai tos tako, nuo kurio prasideda suaugusio mogaus gyvenimo etapas, kadangi viskas priklauso nuo konkretaus mogaus psichikos ir indivi duali gyvenimo aplinkybi. Riba, skirianti pilnameius asmenis nuo nepilnamei, yra slygin. Nepilnamei psichologijos ypatumai kele rius metus pasireikia ir jiems sulaukus pilnametysts. Atuoniolikosdvideimties met asmenys pagal savo socialin brand i ties ne daug skiriasi nuo nepilnamei, j nusikalstamas veikas slygojan ios prieastys danai gldi vaikystje, jie danai bna priklausomi nuo savo tv, gyvena kartu su jais, nra sukr savo eim, tebesi moko, dar nedirba, laisvalaik leidia su vaikysts draugais, tad j nusikalstamos veikos danai bna vaikikos, neapgalvotos, padary tos kartu su nepilnameiais bendrininkais.
82 Straipsnis. Aukljamojo poveikio priemons nepilnameiams 1. Nepilnameiui, padariusiam baudiamj nusiengim, skiriamos, o nusikaltim padariusiam ir nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atleistam nepilnameiui gali bti skiriamos ios aukljamojo poveikio priemons: 1) spjimas; 2) turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas; 3) nemokami aukljamojo pobdio darbai; 4) atidavimas tvams ar kitiems flziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti; 5) elgesio apribojimas; 6) atidavimas speciali aukljimo staig. 2. Teismas nepilnameiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas aukljamojo poveikio priemones. 3. Jeigu padaryti du ar daugiau baudiamj nusiengim, teismas nepil nameiui gali skirti bausm. Skirdamas bausm, teismas privalo motyvuoti
savo sprendim. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
1. Jeigu asmuo, neturdamas atuoniolikos met, padar baudia mj nusiengim, teismas privalo jam skirti aukljamojo poveikio prie mones. Jeigu toks asmuo padar nusikaltim, jam aukljamojo povei kio priemons gali bti skiriamos remiantis BK 92 str. (Laisvs atmi mo bausms vykdymo atidjimas nepilnameiui), 93 str. (Nepilname io atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs) ir 94 str. (Asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj atuonio lika met, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie ter min arba laisvs atmimo bausms jam pakeitimas velnesne baus me). Jeigu nepilnametis asmuo padar nusikaltim, jam aukljamojo poveikio priemons skiriamos tik su slyga, kad jos atitinka mintuo se BK straipsniuose numatytus reikalavimus. 2. Apie baudiamj nusiengim r. BK 12 str. komentar. Apie nusikaltim r. BK 11 str. komentar. 3. Teismas nepilnameiui, padariusiam baudiamj nusiengim arba nusikaltim, gali paskirti ne daugiau kaip tris i ei BK 82 str. 1 dalyje numatyt aukljamojo poveikio priemoni. Jeigu teismas nepilnameiui skiria dvi arba tris aukljamojo poveikio priemones, jos
436
437
82 strs
83 straipsnis
438
turi bti tarpusavyje suderintos, t. y. turi padti viena kitai jas taikyti. Ar aukljamojo poveikio priemons dera tarpusavyje, sprendiama pagal konkreias bylos aplinkybes. Be to, btina atkreipti dmes BK
85 str. 3 dalies, 86 str. 3 dalies, 87 str. 5 dalies ir 88 str. 3 dalies nuostatas, kuriomis remiantis vien i aukljamojo poveikio priemoni -atidavim speciali aukljimo staig- galima skirti kartu su spjimu ar
turtin ameiui, padariusiam du ar daugiau baudiamj nusiengim, teismas s alos gali paskirti bausm. i nuostata nereikia, jog teismas visais atvejais atlygin u du ir daugiau baudiamj nusiengim turt paskirti bausm. imu, Baudiamieji nusiengimai (apie tai plaiau r. BK 10 ir 12 str. jos komentarus) yra maiau pavojingi u nusikaltimus, todl tais atvejais, paalin kai padaryti du arba keli baudiamieji nusiengimai, teismas turt imu, vertinti galimyb skirti grietesnes aukljamojo poveikio priemones, taiau pavyzdiui, atidavim speciali aukljimo staig, prireikus, kartu su negali spjimu ir (arba) turtins alos atlyginimu arba jos paalinimu. ma 5. Teismas nepilnameiui u baudiamj nusiengim padarym skirti gali paskirti vien i BK 90 str. 1 dalyje numatyt bausms ri, kartu iskyrus laisvs atmim, kadangi BK Specialiosios dalies straipsni, su nemok numatani atsakomyb u baudiamuosius nusiengimus, sankcijose amais ios bausms negali bti (BK 12 str.). Teismas skiria bausm laikyauklj damasis BK 90 str. 2-4 dalyse numatyt bausmi nepilnameiams amojo ypatum. Nusprends skirti bausm, teismas pirmiausiai turt appobd svarstyti galimyb nepilnameiui paskirti velniausi bausm, numatyt BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Visais atvejais io darbai teismas, nusprends nepilnameiui u baudiamuosius nusiengimus skirti bausm, privalo savo sprendim motyvuoti. s, atidavi mu tvams arba kitiem s fizinia ms, juridin iams asmeni ms, kurie rpina si vaikais , ugdyti bei priir ti ir elgesio apriboj imu. 4. Nepiln
83 straipsnis, [spjimas
1. spjimas gali bti skiriamas nepilnameiui kaip savarankika auklja mojo poveikio priemon arba kartu su kitomis tokiomis priemonmis. 2. Teismas, skirdamas nepilnameiui i aukljamojo poveikio priemon, ratu iaikina galimas teisines pasekmes, jeigu jis padaryt nauj nusi kalstam veik. 1. spjimas yra velniausia aukljamojo poveikio priemon, teismo skiriama baudiamj nusiengim arba nusikaltim padariusiam nepil nameiui. Jis, pavyzdiui, gali bti skiriamas tada, kai nepilnametis atsitiktinai padaro nusikalstam veik ir yra links pasitaisyti, nuoir diai gailisi, supranta savo kalt ir savo elgesio netinkamum, pasia da mokytis, dirbti, gerai elgtis. 2. spjimas gali bti skiriamas vienas arba kartu su kitomis aukl jamojo poveikio priemonmis, taiau, remiantis BK 82 str. 2 dalimi, i viso nepilnameiui negali bti paskirtos daugiau kaip trys aukljamojo poveikio priemons, tai yra teismas kartu su spjimu dar turi teis paskirti vien arba dvi, taiau ne daugiau aukljamojo poveikio prie moni. Be to, remiantis BK 82 str. 2 dalies nuostatomis, tuo atveju, kada kartu su spjimu teismas skiria dar vien ar dvi aukljamojo po veikio priemones, visos paskirtos priemons turi bti tarpusavyje su derintos. Teorikai spjim galima derinti su visomis kitomis auklja mojo poveikio priemonmis. spti nepilnamet galima nurodant jam atlyginti arba paalinti turtin al, pareigojant atlikti aukljamojo po bdio darbus, atiduodant tvams ar kitiems asmenims ugdyti ir prii rti, nustatant jam pareigojimus arba draudimus, sudaranius nepilna meio elgesio apribojimo turin. Taiau abejotina, ar tikslinga kartu pa skirti velniausi ir grieiausi aukljamojo poveikio priemon - sp jim su atidavimu speciali aukljimo staig. 3. Teismas, skirdamas nepilnameiui spjim, ratu jam iaikina teisines pasekmes, kurios atsirast, jeigu nepilnametis padaryt nauj nusikalstam veik. Pavyzdiui, teismas nepilnamet spja, kad tuo atveju, jeigu jis, bdamas anksiau teistas u baudiamojo nusiengi mo padarym, vl padaryt baudiamj nusiengim, jam galt bti paskirta daugiau ar grietesni aukljamojo poveikio priemoni. Taip pat teismas nepilnamet gali spti, kad tuo atveju, jeigu jis, bdamas anksiau teistas u nusikaltimo padarym, vl padaryt nusikaltim, jis nebegalt bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ir jam
439
83-84 straipsniai
84 straipsnis
nebegalt bti pritaikyta i ar kitos aukljamojo poveikio priemons, kadangi BK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs tik tuo atveju, jeigu jis neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim padar pirm kart. Teismas, skirdamas nepilnameiui spjim, gali jam iaikinti ir kitas teisines pasekmes, kurios atsiras, jei nepilnametis padarys nauj nusikalstam veik, nevykdys arba netinkamai vykdys paskirtas aukljamojo poveikio priemones ir pan. 84 Straipsnis. Turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas 1. Turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas skiriamas tik tuo atve ju, kai nepilnametis turi l, kuriomis savarankikai disponuoja, arba padaryt al gali paalinti savo darbu. 2. Turtin ala turi boti atlyginta arba paalinta savo darbu per teismo nustatyt termin. 1. Turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas yra aukljamojo poveikio priemon, teismo skiriama baudiamj nusiengim arba nusikaltim padariusiam nepilnameiui. Jis gali bti skiriamas vienas arba kartu su kitomis aukljamojo poveikio priemonmis, taiau, remiantis BK 82 str. 2 dalimi, i viso nepilnameiui negali bti paskirtos daugiau kaip trys aukljamojo poveikio priemons. Vadinasi, teismas kartu su turtins alos atlyginimu arba jos paalinimu dar turi teis paskirti vien arba dvi, taiau ne daugiau aukljamojo poveikio priemoni. Be to, remiantis BK 82 str. 2 dalies nuostatomis, tuo atveju, kada kartu su turtins alos atlyginimu arba jos paalinimu teismas skiria dar vien ar dvi aukljamojo poveikio priemones, visos paskirtos priemons turi bti tarpusavyje suderintos. Teorikai turtins alos atlyginim arba jos paalinim galima derinti su visomis kitomis aukljamojo poveikio priemonmis. Taiau abejotina, ar turtins alos paalinimas galt derti su nemokamais aukljamojo poveikio darbais, pareigojimu dirbti bei kitais BK 87 str. 2 dalyje numatytais pareigojimais, reikalaujaniais daug laiko, kadangi nepilnameiui gali bti sudtinga suspti atlikti visas teismo paskirtas aukljamojo poveikio priemones. Ne visuomet alinti padaryt turtin al manoma ir gyvenant specialioje aukljimo staigoje. Taip pat reikt atkreipti dmes, kad toki priemon nra tikslinga skirti tuomet, kai nusikalstama veika padarytos turtins alos atlyginimas arba paalinimas buvo pagrindas atleisti nepilnamet nuo baudiamosios atsakomybs, remiantis BK 93 str. 1 dalies 1 punktu.
440
2. Kadangi Lietuvos baudiamojoje teisje nra pripastama tre ij asmen baudiamoji atsakomyb, turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas gali bti skiriamas tik tuomet, kada nepilnametis turi l, kuriomis savarankikai disponuoja, arba kada jis gali savo darbu paalinti nusikalstama veika padaryt al. Vadinasi, nepilnameio t vai, kiti statyminiai jo atstovai ar kiti asmenys savo iniciatyva ir lo mis u nepilnamet neturt atlyginti arba paalinti turtins alos. Nors pagal CK 6.276 str. 2 dal tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturioli kos iki atuoniolikos met neturi turto ar udarbio, kurio pakakt jo padarytai alai atlyginti, atitinkam alos dal turi atlyginti jo tvai ar rpintojas, teismas neturt tokios priemons skirti nepilnameiui, ne turiniam l, kuriomis savarankikai disponuoja, arba negaliniam padarytos alos paalinti savo darbu, kadangi toks alos atlyginimo bdas, kai aukljamojo poveikio priemon vykdo ne pats nepilname tis, neatitikt BK 80 str. numatytos nepilnamei baudiamosios atsa komybs ypatum paskirties. Nusikalstama veika padarytos alos at lyginimas savo lomis arba jos paalinimas savo darbu daro didel aukljamj poveik, o juk btent aukljamasis poveikis sudaro ios ir kit BK XI skyriuje numatyt poveikio priemoni esm. 3. Los, kuriomis nepilnametis savarankikai disponuoja, gali b ti, pavyzdiui, jam priklausanios los bank sskaitose, jo gautas palikimas, jo darbo umokestis ir pan. 4. Teismas, skirdamas toki aukljamojo poveikio priemon, priva lo nustatyti termin, per kur nepilnametis turi atlyginti savo nusikals tama veika padaryt turtin al arba j paalinti savo darbu. Nustaty damas termin, teismas atsivelgia padarytos turtins alos dyd, nepilnameio ami, uimtum (mokymosi ar darbo, taip pat laisv laik), fizinius duomenis, sveikatos bkl, turtin padt, vairias by los aplinkybes ir pan.
441
Bendroji dalis, XI skyrius 85 Straipsnis. Nemokami aukljamojo pobdio darbai
85 straipsnis
85 straipsnis
1. Nemokami aukljamojo pobdio darbai skiriami nuo 20 iki 100 valan d sveikatos prieiros, globos ir rpybos ar kitose valstybinse ar ne valstybinse staigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turti auk ljamj pobd. 2. Nemokami aukljamojo pobdio darbai vykdomi, jeigu nepilnametis sutinka. 3. Nemokam darb nepilnameiui negalima skirti, jeigu jis atiduodamas speciali aukljimo staig. 1. Teismas nepilnameiui gali paskirti nuo 20 iki 100 valand nemokam aukljamojo pobdio darb. Konkret valand skaii teismas nustato atsivelgdamas nepilnameio padarytos nusikalstamos veikos pobd, nepilnameio asmenyb (jo ami, uimtum, sveikatos bkl), kitas bylos aplinkybes. 2. Nemokami aukljamojo pobdio darbai skiriami atlikti vairiose staigose ir organizacijose, kuriose darbas gali turti aukljamj po bd, pavyzdiui, sveikatos prieiros ar globos ir rpybos staigose. ios staigos ir organizacijos gali bti valstybins arba nevalstybins (nevyriausybins organizacijos, vieosios staigos), nacionalins, u sienio ali ar tarptautins. 3. Nemokami aukljamojo pobdio darbai savo pobdiu skiriasi nuo galimos nepilnameiams paskirti viej darb bausms, kadangi ios aukljamojo poveikio priemons taikymo atveju ypatingai pabr iamas aukljamasis nemokam darb pobdis ir poveikis nepilname iui. Tai ne bausm kokiu nors neprestiiniu darbu (pavyzdiui, luoti gatves ir pan.), o aukljimas darbu. 4. Nemokami aukljamojo pobdio darbai vykdomi tik esant ray tiniam paties nepilnameio sutikimui. Prieingu atveju jie gali bti pri painti priverstiniais ir prietaraujaniais Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4 str. 2 daliai. Taiau BK nereglamentuoja situacijos, kuomet nepilnametis nesutinka vykdyti tokios aukljamojo poveikio priemons. Reikt manyti, kad tokiu atve ju leistina analogija viej darb bausmei bei baudiamajai poveikio priemonei - nemokamiemsjiarbams, kurie taip pat gali bti vykdomi tik nuteistojo sutikimu (BK 46 str. 1 dalis ir 70 str., BVK 39 str. 3 dalis). 442
Taigi jeigu nepilnametis nesutinka vykdyti jam paskirt nemokam aukljamojo pobdio darb, j vykdym kontroliuojanti institucija kreipiasi juos paskyrus teism su teikimu juos pakeisti kita aukljamojo poveikio priemone. 5. Remiantis Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, patvir tinto 2000 m. rugsjo 26 dienos statymu Nr. VIII-I968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 dienos statymu Nr. IX785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 die nos statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 3 str. 2 dalimi, nustatania, kad sigaliojus naujiesiems kodeksams, jei nra j gy vendinim utikrinani statym ir kit teiss akt, taikomi statymai ir kiti teiss aktai, utikrin senojo Baudiamojo kodekso, senojo Bau diamojo proceso kodekso bei Pataisos darb kodekso nuostat gy vendinim, ios aukljamojo poveikio priemons vykdym kol kas reg lamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. sausio 21 die nos nutarimu Nr. 36 patvirtinta Nemokam darb atlikimo tvarka (Valstybs inios", 1997, Nr. 8-147). 6. Nepilnameiui teismas negali skirti nemokam aukljamojo po bdio darb kartu su atidavimu speciali aukljimo staig. ios dvi aukljamojo poveikio priemons yra tarpusavyje nesuderinamos: b damas specialioje aukljimo staigoje, nepilnametis neturt galimy bs dirbti nemokam aukljamojo pobdio darb valstybinse ar ne valstybinse staigose bei organizacijose. Nemokami aukljamojo po bdio darbai gali bti skiriami kartu su spjimu arba kitomis, tarpu savyje suderintomis aukljamojo poveikio priemonmis, bet j gali bti ne daugiau kaip dvi. Kita vertus, abejotina, ar nemokami auklja mojo poveikio darbai galt derti su turtins alos paalinimu, parei gojimu dirbti ar kitais BK 87 str. 2 dalyje numatytais pareigojimais, reikalaujaniais daug laiko, kadangi nepilnameiui gali bti sudtinga suspti atlikti visas teismo paskirtas aukljamojo poveikio priemones.
443
86 straipsnis
Bendroji dalis, XI skyrius________________________________86 straipsnis juridiniai asmenys pareigojami sustiprinti nepilnameio prieir, kontroliuoti jo elges, mokymsi, darb ir laisvalaik, sudaryti palankias slygas jam tinkamai aukltis paiam. 4. Atidavimas tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asme nims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti negali bti nustatytas ilgiau kaip iki nepilnameiui sueis atuoniolika met. Sulauks atuo niolikos met asmuo tampa pilnameiu ir gyja civilin veiksnum (CK 2.5 str. 1 dalis), todl jo tvai arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nebetenka pareigos j ugdyti ir priirti. Taip pat reikt atkreipti d mes, kad i komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostata nustato BK 81 str. 1 dalyje reglamentuotos bendrosios taisykls iimt, jog BK XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nebuvo suj a tuoniolika met nusikalstamos veikos padarymo metu. Remiantis komentuojamo straipsnio t dalimi, asmeniui, kuris teismo nutarties primimo metu jau yra pilnametis, nebebus galima paskirti tokios auk ljamojo poveikio priemons, nepaisant, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu dar buvo nepilnametis. Be to, tokia aukljamojo po veikio priemon negali bti paskirta asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suj atuoniolika met, taiau nebuvo suj dvideimt vieneri metai, ir remiantis BK 81 str. 2 dalimi. 5. Teismas atidavim tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti gali paskirti tik tuo atveju, jeigu yra visos komentuojamo straipsnio 2 dalies punktuo se numatytos slygos. Pirma, tvai arba kiti fiziniai ar juridiniai asme nys turi sutikti ugdyti ir priirti nepilnamet. Savo sutikimjie gali pareikti tiek ikiteisminio bylos nagrinjimo, tiek teisiamojo posdio metu. Jis gali bti odinis arba raytinis. Tuo atveju, kai tvai arba kiti fiziniai arba juridiniai asmenys savo vali ireikia odiu, ji turi bti ufiksuota ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro arba teisiamojo posdio metu suraytame protokole. Antra, tvai arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys patys turi nedaryti neigiamos takos nepilnameiui. Nepilnameiai neturt bti perduoti auklti tokiems tvams arba ki tiems fiziniams asmenims, kurie visikai nesirpina vaikais (dl to vai kai nuolat valkatauja, badauja, daro teiss paeidimus ir pan.), taip pat kurie patys piktnaudiauja alkoholiu ar narkotinmis mediagomis, tai ko vieni kitiems fizins prievartos priemones ir pan. Treia, tvai arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys privalo turti galimybi sudaryti ne pilnameio asmenybei ugdyti tinkamas slygas. Vadinasi, nepilname iai neturt bti perduoti auklti tvams ar kitiems fiziniams asme445
86 Straipsnis. Atidavimas tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti 1. Atidavimas tvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ku rie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti nustatomas nuo ei mnesi iki trej met, bet ne ilgiau kaip iki nepilnameiui sueis atuoniolika met. 2. io straipsnio 1 dalyje nurodyta priemon gali bti skiriama tais atve jais, kai: 1) tvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei priirti nepilnamet, patys nedaro neigiamos takos nepilnameiui, turi galimybi sudaryti jo asme nybei ugdyti tinkamas slygas, sutinka teikti btin informacij ios prie mons vykdym kontroliuojanioms institucijoms; 2) nepilnametis sutinka, kad j ugdyt bei priirt nurodyti asmenys, ir pasiada j klausyti bei tinkamai elgtis. 3. Atidavimas tvams ar kitiems asmenims ugdyti ir priirti gali bti skiriamas nepilnameiui kaip savarankika poveikio priemon ar su ki tomis aukljamojo poveikio priemonmis. i priemon negali bti skiria ma, jeigu nepilnametis atiduodamas speciali aukljimo staig. 1. Teismas nepilnamet gali atiduoti tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys gali bti nepilnameio tviai, giminaiiai, globjai, rpintojai, taip pat eimynos, valstybins ar nevalstybins vaik globos ar rpybos staigos, kitos staigos, besirpinanios vai kais, usiimanios j ugdymu ir prieira. 2. Teismas gali nustatyti ios aukljamojo poveikio priemons tai kymo trukm nuo ei mnesi iki trej met. Nustatydamas konkre t termin, teismas atsivelgia nepilnameio ami, asmenyb, pada rytos nusikalstamos veikos pobd, kitas bylos aplinkybes. 3. Teismas turi atsivelgti ir situacij nepilnameio eimoje, jo tv, tvi ar kit kartu ar skyrium gyvenani pilnamei asmen, taip pat valstybini ar nevalstybini institucij ir kit juridini asme n gebjimus bei galimybes ugdyti ir priirti nepilnamet. Toki prie mon tikslinga taikyti, kada nepilnameio gyvenimo ir aukljimo sly gos gali utikrinti jo peraukljim. Nepilnametis pareigojamas pakeisti savo elges, klausyti tv ar kit asmen. Tvai arba kiti fiziniai ar 444
86 straipsnis
87 straipsnis
446
nims, jeigu jie yra ilgam ivyk ir negali realiai pasirpinti nepilnameiu, atlieka bausm laisvs atmimo vietoje, neturi nuolatins gyvena-
mosios vietos, neturi galimybi sudaryti tinkamas slygas nepilnameiui mokytis ir pan. Ketvirta, tvai arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys turi
sutikti pan. Paymtina, kad visos keturios komentuojamo straipsnio 2 dalies teikti 1 punkte numatytos slygos yra privalomos. Be to, nepilnametis turi btin pats sutikti, kad j ugdyt ir priirt nurodyti asmenys, bei pasiadti informa j klausyti, tinkamai elgtis. ios abi komentuojamo straipsnio 2 dalies cij 2 punkte numatytos slygos taip pat yra privalomos. tokios 6. Atidavimas tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmepriemon nims ugdyti ir priirti gali bti skiriamas nepilnameiui kaip savas vykdym rankika poveikio priemon arba kartu su viena arba dviem tarpusavyje suderintomis kitomis aukljamojo poveikio priemonmis: spji kontroli mu, turtins alos atlyginimu arba paalinimu, nemokamais aukljamojo uojani pobdio darbais ar elgesio apribojimu. i priemon negali bti skiriama kartu su nepilnameio atidavimu speciali aukljimo staig. oms instituci ios dvi aukljamojo poveikio priemons yra tarpusavyje nesuderinajoms, mos: bdamas specialioje aukljimo staigoje, nepilnametis neturt tai yragalimybs bti ugdomas ir priirimas tv arba kit fizini ar juridiinformu ni asmen. oti, ar nepilna metis vykdo sipareig ojimus, pareigo jimus, draudim us, ar jis mokosi, dirba, ar klauso tv, kit fizini ar juridini asmen atstov nurody m ir praym , ar nedaro teiss paeidi m ir
87 Straipsnis. Elgesio apribojimas

1. Elgesys gali bti apribojamas nuo trisdeimties dien iki dvylikos m nesi. ios poveikio priemons terminas skaiiuojamas dienomis ir m nesiais. 2. Teismas nepilnamet gali pareigoti: 1) bti namuose nustatytu laiku; 2) mokytis, tsti moksl arba dirbti; 3) gyti tam tikr ini ar imokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.); 4) atlikti vis gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos kurs. is pareigojimas skiriamas tv ar globj praymu, jeigu nepilnametis sutinka; 5) dalyvauti valstybini ar nevalstybini staig bei organizacij rengia mose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonse. 3. Teismas nepilnameiui gali udrausti: 1) aisti azartinius aidimus; 2) usiimti tam tikra veikla; 3) vairuoti motorin transporto priemon (motocikl, savaeig main ir pan.); 4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama taka nepilnameio elge siui, arba bendrauti su monmis, daraniais jam neigiamos takos; 5) be ios priemons vykdym kontroliuojani institucij inios keisti gyvenamj viet. 4. Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie pareigojim ir draudim vykdym. 5. Nepilnameio elgesio apribojimas gali boti skiriamas nepilnameiui kaip savarankika poveikio priemon ar su kitomis aukljamojo poveikio priemonmis. i priemon negali bti skiriama, jeigu nepilnametis ati
duodam aukljamojo poveikio priemons terminas skaiiuojamas dienomis ir mnesiais. Konkret termin teismas nustato as speciali atsivelgdamas nepilnameio padarytos nusikalstamos veikos auklji pobdi nepilnameio asmenyb (jo ami, uimtum, sveikatos bkl), kitas bylos aplinkybes, taip pat nepilnameio mo staig. nusikalstam veik slygojusias aplinkybes. Itin svarbu, kad teismas konkreiu atveju parinkt tinkamus nepilnameiui pareigojimus ir (ar) draudimus, 1 . 447 Te is ma s nu o tris de i mt ies die n iki dv yli ko s m ne si gal i apr ibot i ne pil na me io elg es . i os
87 straipsnis
87 straipsnis
448
kuri sraas priklausyt nuo konkretaus nepilnameio elgesio, mokymosi, laisvalaikio, aplinkybi jo eimoje.
2. Teismas nepilnameiui gali skirti vien, kelis ar visus penkis komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatytus pareigojimus ir (arba)
vien, bt sudtinga kontroliuoti. kelis ar Kita vertus, paskyrus per maai pareigojim ir draudim, i auklja visus mojo poveikio priemon gali bti neefektyvi ir neatitikti nepilnamei penkis baudiamosios atsakomybs paskirties. minto 3. Remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepilna straipsni metis gali bti pareigotas bti namuose nustatytu laiku (pavyzdiui, o3 dalyje vakarais nuo 18 valandos ir naktimis arba tik naktimis nuo 22 valan numatyt dos). Tikslinga, kad teismas konkreiai apibrt, kokiomis savaits us drau dienomis ir kokiomis valandomis jis pareigoja nepilnamet bti na dimus. muose. statyma 4. Nepilnametis, remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies s 2 punktu, gali bti teismo pareigotas mokytis (pavyzdiui, imti lankyti neriboja teismo specialaus ugdymo arba profesinio lavinimo mokykl), tsti moksl galim (pavyzdiui, toliau lankyti mokykl tuo atveju, kai nepilnametis yra paskirti nustojs j lankyti) arba dirbti (jeigu nepilnameiui, remiantis Lietu nepilna vos Respublikos darbo statymais, leidiama dirbti ir jis turi toki ga meiui limyb). parei 5. Nepilnametis, remiantis komentuojamo straipsnio 2 dalies gojim 3 punktu, gali bti pareigotas gyti tam tikr ini arba imokti drau ir draudim dimus. Pavyzdiui, nepilnamet teismas gali pareigoti imokti keli eismo, moksleivio elgesio arba saugos darbe taisykles, gyti saugios skaiiau kaimynysts ini ir pan. s. 6. Teismas komentuojamo straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyt inoma, pareigojim atlikti vis gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toknetikslin sikomanijos ar venerins ligos kurs gali paskirti tik iomis ligomis ga nepilna serganiam nepilnameiui jo tv arba globj praymu ir tik esant meiui paties nepilnameio sutikimui. pa skirti labai daug pareigoj im ir draudim , kurie per daug suvaryt jo elges; be to, tinkam j vis vykdym
7. Teismas nepilnameiui gali paskirti komentuojamo straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyt pareigojim dalyvauti valstybini ar ne valstybini staig bei organizacij rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonse. Socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemo ns gali bti, pavyzdiui, kognityvini (painimo) gdi kursai, gru pin arba individuali psichoterapija, pykio valdymo pamokos ir pan. Teismas pareigojim gali skirti tada, kai gyvenamojoje nepilname io vietoje (mieste, rajone, gyvenvietje, kaime), kurioje jis mokosi arba dirba, veikia staigos ar organizacijos, rengianios tokias priemo nes nepilnameiams. Tokios staigos ir organizacijos gali bti valsty bins arba nevalstybins (nevyriausybins organizacijos, vieosios staigos), nacionalins, usienio ali ar tarptautins. 8. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 1 punkt teismas nepil nameiui gali udrausti aisti azartinius aidimus (pavyzdiui, aisti kortomis ar domino, loti aidim automatais ir pan.). 9. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 2 punkt teismas nepil nameiui gali udrausti usiimti tam tikra veikla (pavyzdiui, dirbti kok nors konkret darb, usiimti kokia nors veikla laisvalaikio metu ir pan.). 10. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 3 punkt teismas ne pilnameiui gali udrausti vairuoti motorin transporto priemon. Pa ymtina, kad teismas gali udrausti nepilnameiui vairuoti tik toki transporto priemon, kurijis pagal Lietuvos Respublikos teiss akt nuostatas turi teis vairuoti, pavyzdiui, moped.
1 1 . P aga l ko me ntu oja mo stra ips nio 3 dali es 4 pun kt teis mas ne piln ame iui gali ud raus ti lan kyti s viet ose, kuri ose dar om a nei gia ma tak a nep ilna me
io elgesiui (pavyzdiui, stadionuose arba sporto sal se sporto rungtyni metu, kavinse, diskotekose), arba bendrauti su monmis, daraniais jam neigiam tak (pavyzdiui, su buvusiais nusikalstamos veikos bendrininkais, su pilnameiais, traukusiais j nusikalstam veikl, su nusikalstam paaugli grupuoi nariais). 12. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalies 5 punkt teismas nepil nameiui gali udrausti be ios aukljamojo poveikio priemons vyk dym kontroliuojani institucij inios keisti gyvenamj viet. Pay mtina, kad is draudimas aktualus tuo atveju, kada nepilnametis pats sprendia savo gyvenamosios vietos pakeitimo klausimus, taip pat, pavyzdiui, kada tvai jam sudaro galimybes ivykti kit vietov ar valstyb ir taip ivengti paskirt pareigojim ir draudim vykdymo. 449
87-88 straipsniai
88 straipsnis
13. Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie jam pa skirt pareigojim ir draudim vykdym. Atsiskaitymo tvark nustato kiti Lietuvos Respublikos teiss aktai, taip pat teismas. Nepilnametis apie jam teismo paskirt pareigojim ir draudim vykdym atsiskaito teismui arba kitoms ios aukljamojo poveikio priemons vykdym kontroliuojanioms institucijoms ar pareignams. 14. Elgesio apribojimas gali bti skiriamas nepilnameiui kaip sa
varankika poveikio priemon arba kartu su viena, dviem tarpusavyje suderintomis kitomis aukljamojo poveikio priemonmis. i priemon negali bti skiriama kartu su nepilnameio atidavimu speciali aukl jimo staig. ios dvi aukljamojo poveikio priemons yra
ta rp us av yj e ne
su de ri na m os : b da m as sp ec ial io je au kl ji m o st ai go je, ne pi ln a m eti s ne tu r t ga li m yb s vy kd yt i ja m pa sk irt p ar
eigojim ir draudim. Taip pat abejotina, ar, pavyzdiui, pareigojimas dirbti, kiti komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyti pareigojimai, reikalaujantys daug laiko, galt derti su turtins alos paalinimu ar nemokamais aukljamojo poveikio darbais, kadangi nepilnameiui gali bti sudtinga suspti atlikti visas teismo paskirtas aukljamojo poveikio priemones. 88 Straipsnis. Atidavimas speciali aukljimo staig 1. Atidavimas speciali aukljimo staig nustatomas nuo ei mnesi iki trej met, bet ne ilgiau kaip iki nepilnameiui sueis atuoniolika met. 2. Konkret buvimo specialioje aukljimo staigoje laik nustato teismas, atsivelgdamas nepilnameio asmenyb, tai, ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kokios poveikio priemons jau taikytos, ir kitas bylos aplinky bes. 3. Atidavimas speciali aukljimo staig gali bti skiriamas nepilname iui kaip savarankika poveikio priemon arba kartu su spjimu ar tur tins alos atlyginimu arba paalinimu. 1. Teismas nusikalstam veik padariusiam nepilnameiui grieiausi aukljamojo poveikio priemon - atidavim speciali aukljimo staig- gali paskirti nuo ei mnesi iki trej met, taiau ne ilgiau iki nepilnameiui sueis atuoniolika met. Nepilnametis, sulauks atuoniolikos met, i specialios aukljimo staigos turi bti paleidiamas. Reikt atkreipti dmes, kad i komentuojamo straipsnio 1 dalies nuostata nustato BK 81 str. 1 dalyje reglamentuotos bendrosios tai450
sykls iimt, jog BK XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nebuvo suj atuoniolika met nusikalstamos veikos padarymo metu. Remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi, asmeniui, kuris teismo nutarties primimo metu jau yra pilnametis, nebebus galima paskirti tokios aukljamojo poveikio priemons, nepaisant to, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu dar buvo nepilnametis. Be to, tokia aukljamojo poveikio priemon negali bti paskirta asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suj atuoniolika met, taiau nebuvo suj dvideimt vieneri metai, ir remiantis BK 81 str. 2 dalimi. 2. Atidavim speciali aukljimo staig tikslinga taikyti tik tuo met, kai nebegalima skirti kit, velnesni aukljamojo poveikio prie moni arba kada kitos aukljamojo poveikio priemons jau buvo tai kytos anksiau, taiau nedav pageidaujam rezultat, taip pat kada yra duomen, jog nepilnametis yra links ir toliau daryti nusikalsta mas veikas, kada nepilnameiui nepakanka daryti vien aukljamj po veik, neribojant jo laisvs, j reikia kuriam laikui ir izoliuoti. 3. Konkret buvimo specialioje aukljimo staigoje termin nustato teismas, atsivelgdamas nepilnameio asmenyb, jo nusikalstamo elgesio kartotinum, jau taikytas poveikio priemones ir kitas bylos aplinkybes (pavyzdiui, nusikalstamos veikos pobd, j slygojusias aplinkybes ir pan.). 4. Remiantis Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, patvir tinto 2000 m. rugsjo 26 dienos statymu Nr. V I I I - I 968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 dienos statymu Nr. IX785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 die nos statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo (Valstybs inios"', 2002, Nr. 112-4970; 2003. Nr. 38-1736) 3 str. 2 dalimi, atidavimo speciali auklj imo staig procedr ir buvimo joje tvark kol kas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. ge gus 5 dienos nutarimu Nr. 643 patvirtinti Specialij vaik aukljimo ir globos nam laikinieji nuostatai (Valstybs inios", 1995, Nr. 39-971). Taiau vykdant 1999 m. birelio 17 dien Lietuvos Respublikos Vy riausybs ir Jungtini Taut vystymo programos atstov pasirayt Nepilnamei justicijos program numatyta sukurti nauj teisin baz, reglamentuojani minimalios ir vidutins prieiros nepilnamei glo bos ir pataisos staig veikl. Taigi turt bti naujai reglamentuotas ir tokios aukljamojo poveikio priemons vykdymas. 451
88-89 straipsniai
Bendroji dalis, XI skyrius___________________________________89 straipsnis
5. Teismas atidavim speciali aukljimo staig gali paskirti nepilnameiui kaip savarankik poveikio priemon arba kartu su spjimu ir (arba) turtins alos atlyginimu arba jos paalinimu. Abejotina, ar tikslinga kartu paskirti velniausi ir grieiausi aukljamojo poveikio priemon - spjim su atidavimu speciali aukljimo staig. Gyvenant specialioje aukljimo staigoje ne visuomet manoma ir paalinti padaryt turtin al. Atidavimo speciali aukljimo staig, pagal BK 85 str. 3 dalies, 86 str. 3 dalies ir 87 str. 5 dalies nuostatas, negalima skirti kartu su nemokamais aukljamojo pobdio darbais, atidavimu tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti bei elgesio apribojimu, kadangi pastarosios aukljamojo poveikio priemons nra suderinamos su grieiausia aukljamojo poveikio priemone - atidavimu speciali aukljimo staig. 89 Straipsnis. Aukljamojo poveikio priemoni nevykdymo pasekms 1. Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena aukljamojo poveikio priemo n, jos nevykdo ar netinkamai j vykdo ir dl to buvo ne maiau kaip du kartus sptas, teismas, remdamasis ios priemons vykdym kontroliuojani ins titucij teikimu, gali pakeisti t poveikio priemon bet kokia kita aukljamo jo poveikio priemone, iskyrus atidavim speciali aukljimo staig. 2. Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys aukljamojo po veikio priemons, j nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dl to buvo ne maiau kaip du kartus sptas, teismas, remdamasis i priemoni vykdy m kontroliuojani institucij teikimu, gali pakeisti jas kitomis aukl jamojo poveikio priemonmis, skaitant atidavim speciali aukljimo staig. 1. Skirdamas aukljamojo poveikio priemones nepilnameiui, padariusiam baudiamj nusiengim arba nusikaltim ir atleistam nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms, teismas, atsivelgdamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn stadij, motyvus ir tikslus, kalts form ir r, atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes bei nepilnameio gyvenimo ir aukljimo slygas, jo sveikatos bkl ir socialin brand, anksiau taikytas poveikio priemones ir j veiksmingum bei elges po nusikalstamos veikos padarymo, gali paskirti bet kuri i BK 82 str. 1 dalyje numatyt poveikio priemoni. Siekdamas BK 80 str. nustatytos paskirties, teismas gali 452
paskirti vien arba dvi, bet ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas aukljamojo poveikio priemones. 2. Nepilnameiams, kurie pirm kart nusikalstam veik padar atsitiktinai ar susiklosius nepalankioms gyvenimo aplinkybms, teismas paprastai turt skirti vien aukljamojo poveikio priemon. statym leidjas nenurodo, kuri i toki priemoni yra grieiausia, taiau nuoseklus j ivardijimas leidia manyti, kad grieiausia j atidavimas speciali aukljimo staig (ir. BK88 str. komentar). i priemon neturt bti skiriama nusikaltusiam pirm kart nepilname iui. Nepilnametis laikomas nusikaltusiu pirm kart, jeigu jis anksiau nra padars baudiamojo nusiengimo ar nusikaltimo arba yra pada rs toki veik, bet pasibaig patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminai, inyks arba panaikintas teistumas. Idealiosios sutapties atveju padaryti keli baudiamieji nusiengimai ar nusikaltimai reikia baudiamojo nusiengimo ar nusikaltimo padarym pirm kart. 3. Kartu teismas sprendia klausim, kas yra atsakingas u paskirt aukljamojo poveikio priemoni vykdym. Pavyzdiui, atiduodamas ne pilnamet tvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti (BK 86 str.), teismas nurodo, kad ie asmenys kartu su nuosprendio vykdym kontroliuojaniomis ins titucijomis yra atsakingi u j elges. pareigodamas nepilnamet moky tis ar tsti moksl (BK 87 str. 2 dalis), teismas, vadovaudamasis BPK 342 str. 4 dalies 9 punktu, siunia siteisjus nuosprend mokymo stai gai, kurioje mokosi nepilnametis. Tai reikia, kad mokymo staiga kartu su nuosprendio vykdym kontroliuojaniomis institucijomis privalo rpintis nepilnameio mokymusi ir elgesiu. 4. statym leidjas nekonkretizuoja, kokios institucijos pareigo tos kontroliuoti nepilnamei elges. BPK 342 str. 4 dalies 9 punkte nurodyta, kad tai turt bti savivaldybs socialins globos ir rpy bos staigos, taiau pagal galiojanius teiss aktus BPK nurodytos institucijos nepilnamei elgesio nekontroliuoja. Vis dlto reikia ma nyti, kad statym leidjas turjo omenyje valstybines institucijas, kuri pareiga kontroliuoti aukljamojo poveikio priemoni, numatyt BK 82 str. 1 dalies 1-5 punktuose, gyvendinim ir teikimu kreiptis teism dl vien aukljamojo poveikio priemoni pakeitimo kitomis poveikio priemonmis (arba, atvirkiai, kreiptis dl lygtinio paleidimo i specialios aukljimo staigos).
453
89 straipsnis
89 straipsnis
5. Kol nra specialaus statymo, reglamentuojanio aukljamojo poveikio priemoni vykdym, reikt vadovautis Lietuvos Respubli kos baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-
1736) 3 str. 2 dalimi, nustatania, kad sigaliojus naujiems kodeksams, jei nra j gyvendinim utikrinani statym ir kit teiss akt, tai komi statymai ir kiti teiss aktai, utikrin senojo BK, senojo BPK bei Pataisos darb kodekso nuostat gyvendinim.
6 . K on kre t ind
ivi du al dar b dir ba su ne pil na me ia is, kur ie at leis ti nu o ba ud ia mo sio s ats ak om yb s ir kur ie ms vie toj ba us m s pa ski rto s au kl ja mo jo po vei
kio priemons, ir toki vaik elges kontro liuoja Policijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos Preven cijos tarnybos nepilnamei reikal policijos pareignai. 2001 m. ge gus 10 d. Policijos generalinio komisaro sakymu Nr. 194 patvirtinta Nepilnamei reikal policijos pareigno tarnybins veiklos instrukci ja (Valstybs inios", 2001, Nr. 41-1445; Nr. 88-3123). 7. Nepilnametis, kuriam paskirta aukljamojo poveikio priemon, privalo j siningai vykdyti. Nepilnametis nevykdo jam paskirtos auk ljamojo poveikio priemons tada, kai tyia: a) nevykdo prisiimt si pareigojim (pavyzdiui, neklauso tv arba kit fizini ar juridini asmen, kuriems jis yra atiduotas ugdyti ir priirti, teist ir jo elge sio korekcijai btin nurodym, nedirba paskirt nemokam auklja mojo pobdio darb, kuriuos sutiko dirbti, ir kt.); b) nevykdo teismo pareigojim (pavyzdiui, bti namuose nustatytu laiku, savo darbu paalinti padaryt al ir kt.); c) nepaiso teismo spjimo dl nauj nusikalstam veik padarymo; d) nepaiso teismo draudim (pavyz diui, aisti azartinius aidimus, vairuoti motorin transporto priemon ir kt.). 8. Nepilnametis netinkamai vykdo paskirt aukljamojo poveikio priemon kai: a) vykdo j tik i dalies (pavyzdiui, teismo sptas nedaro nauj nusikalstam veik, bet daro administracinius teiss paeidimus, u kuriuos jam (ar statyminiams jo atstovams) skiriamos administracins nuobaudos, dirba tik 1/4 ar 1/3 nustatyto nemokam darb laiko ir pan.); b) tyia blogai ir nesiningai vykdo prisiimtus sipareigojimus ar teismo paskirtus pareigojimus (pavyzdiui, be pa teisinam prieasi praleidinja pamokas, daro pravaiktas darbe, si454
pareigojs padaryt al paalinti savo darbu, tyia j dirba taip atmestinai, kad nukentjusysis atsisako padarytajam al laikyti paalinta dl tyia sugadinto daikto arba atsiradusi nauj nuostoli ir pan.); c) vykdo tik vien i vis (dviej ar trij) teismo paskirt aukljamojo poveikio priemoni. 9. Dl nevykdymo ar netinkamo aukljamojo poveikio priemoni vykdymo nepilnametis kontroliuojani jo elges institucij turi bti ne maiau kaip du kartus ratu oficialiai sptas. Jeigu nepilnametis nereaguoja tokius spjimus, teismas, remdamasis toki priemoni vykdym kontroliuojani institucij teikimu, gali pakeisti t poveikio priemon bet kokia kita aukljamojo poveikio priemone, iskyrus ati davim speciali aukljimo staig. 10. Teismas, nagrindamas kontroliuojani institucij teikim dl nepilnameio elgesio, turi sitikinti, ar nepilnametis turjo galimyb vykdyti jam paskirtas poveikio priemones, ar oficials spjimai buvo pagrsti ir ar pagrstai jam buvo paskirtos administracins nuobaudos arba drausminio poveikio priemons. Nustats, kad aukljamojo po veikio priemons nevykdomos ar netinkamai vykdomos dl pateisina m prieasi, o oficials spjimai nepagrsti, teismas turt priimti nutart nekeisti paskirt aukljamojo poveikio priemoni. Jeigu teis mui paaikja, kad nepilnametis objektyviai negali vykdyti paskirtos aukljamojo poveikio priemons (dl tv ar globj mirties ar sun kios ligos, prarasto darbo ar stipendijos ir kt.), jis gali pakeisti toki priemon kita, kuri nepilnametis gali vykdyti, taiau tokia aukljamo jo poveikio priemon neturt bti daug grietesn u keiiam aukl jamojo poveikio priemon. 11. BPK specialiai nereglamentuoja vien aukljamojo poveikio priemoni keitimo kitomis aukljamojo poveikio priemonmis tvarkos. Reikt manyti, kad iuos klausimus turt isprsti specials aukl jamojo poveikio priemoni vykdym reglamentuojantys teiss aktai. Vis dlto klausimus dl vien aukljamojo poveikio priemoni keitimo kitomis aukljamojo poveikio priemonmis turt nagrinti ir nutartimi isprsti aukljamojo poveikio priemons taikymo nuteistam ar atleis tam nuo baudiamosios atsakomybs nepilnameiui vietos apylinks teismas.
455
89-90 straipsniai
90 straipsnis
12. Jeigu nepilnametis, kuris buvo teisiamas ne u vien, o u du ar kelis baudiamuosius nusiengimus ar nesunkius nusikaltimus ir kuriam dl to buvo paskirtos dvi ar net trys aukljamojo poveikio priemons, tyia nevykdo ar netinkamai vykdo konkreius sipareigo jimus, pareigojimus ar draudimus, teismas turi pagrind manyti, kad tokiam asmeniui reikt pritaikyti grietesnes arba labiau individuali zuotas aukljamojo poveikio priemones. Toks teismo sitikinimas turi bti pagrstas bylos aplinkybmis. Nepilnametis turi bti ne maiau kaip du kartus oficialiai sptas dl netinkamo elgesio, o aukljamojo poveikio priemoni vykdym kontroliuojanios institucijos turi kreip tis teism su teikimu dl kit aukljamojo poveikio priemoni skyri mo. Kartu teismas atsivelgia duomenis apie nepilnameio asmenyb ir jo gyvenimo bei aukljimo slygas. 13. Keisdamas aukljamojo poveikio priemones, teismas nebtinai turi skirti visikai naujas (dar neskirtas) BK 82 str. numatytas auklja mojo poveikio priemones. Teismas gali pakeisti vien i anksiau pa skirt priemoni, jei nepilnametis nevykdo arba netinkamai vykdo, arba dvi i j, parinkdamas labiausiai tarpusavyje deranias priemo nes, o kitas, anksiau paskirtas, palikti. Suteikdamas galimyb keisti paskirtas aukljamojo poveikio priemones, statym leidjas siekia, kad bt pirmiausia panaudotos visos galimos velniausios prievar tos priemons, kuriomis bt galima pataisyti nepilnamet. 14. vertins visas naujas bylos aplinkybes ir nepilnameio asme nyb, teismas taip pat gali vietoj dviej (ar net trij) aukljamojo po veikio priemoni paskirti grieiausi priemon - atidavim speciali aukljimo staig. 90 Straipsnis. Bausmi ypatumai nepilnameiams 1. Nepilnameiui gali bti skiriamos tik ios bausms: 1) vieieji darbai; 2) bauda; 3) laisvs apribojimas; 4) aretas; 5) terminuotas laisvs atmimas.
(Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. 1X-23I4, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
3. Bauda gali bti skiriama tik dirbaniam ar savo turto turiniam nepilnameiui. Nepilnameiui gali bti skiriama iki 50 MGL dydio bau
da. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. [statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
4. Nepilnameiui gali bti skiriama nuo penki iki keturiasdeimt pen ki par areto. 5. Laisvs atmimo bausm nepilnameiui negali viryti deimties met. 1. Bausm, kaip grieiausia prievartos priemon, nepilnameiui turt bti taikoma tada, kai paaikja, jog jis padar tokio pobdio nusikalstam veik, u kuri jam negali bti taikomos velnesns po veikio priemons. Komentuojamame straipsnyje nenumatyta koki nors speciali bausmi nepilnameiams. I esms jame apibriamas taiko m bausmi skaiius ir ribos. 2. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytos nuosekliai pagal j grietum visos bausms, kurios gali bti skirtos nepilnameiui u nusikaltimo padarym - pradedant velniausia bausme (vieaisiais darbais) ir baigiant grieiausia (terminuotu laisvs atmimu). is nuo seklumas turi daug reikms, kai: a) teismas skiria nepilnameiui galu tin bausm u kelis nusikaltimus (BK 63 str.); b) teismas skiria jam bausm pagal kelis nuosprendius (BK 64 str.); c) teismas pripasta, jog nuteistam nepilnameiui reikia paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm (BK 62 str.); d) laisvs atmimo bausm reikia pa keisti velnesne bausme (BK 94 str.). 3. Komentuojamame straipsnyje tvirtint bausmi nepilnameiui sraas yra isamus. Vadovaujantis BK 42 str. 3 dalimi, nepilnameiui, padariusiam vien nusikaltim, gali bti skiriama tik viena bausm. BK 63 ir 64 str. numatytais atvejais gali bti skiriamos dvi bausms. Remiantis BK 42 str. 6 dalies nuostatomis, nepilnameiui kartu su bausme gali bti skiriamas turto konfiskavimas (r. BK 72 str. komen tar). Aukljamojo poveikio priemons kartu su bausmmis negali bti paskirtos. 4. Vieuosius darbus teismas skiria nepilnameiui tik BK Specia liosios dalies straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. 5. Skirdamas vieuosius darbus nepilnameiui, teismas vadovau jasi BK 46, 54 ir 90 str. BK 46 str. reglamentuoja ios bausms skyrimo slygas ir taisykles (r. BK 46 str. komentar), BK 54 str. nustato 457
2. Nepilnameiams negali bti paskirta daugiau nei 240 valand viej darb. 456
90 straipsnis
90 straipsnis
bendruosius bausms skyrimo pagrindus, o BK 90 str. nustato tik ios bausms ribas nepilnameiui. Kartu teismas turt atsivelgti, kad tokios bausms vykdymui reikalingas raytinis nuteisto nepilnameio sutikimas (BVK 39 str.). 6. Nepilnameiui negali bti paskirta daugiau nei 240 valand vie j darb. statym leidjas nurodo tik maksimali tokios bausms rib, todl teismas, vertins visus objektyviuosius ir subjektyviuo sius nusikaltimo sudties poymius, nepilnameio asmenyb, bendri ninkavimo darant nusikalstam veik form ir r, visas atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes, taip pat aplinkybes, nuro dytas BK 91 str. 2 dalyje, turi teis savo nuoira paskirti tok viej darb valand kiek, koks yra optimalus nepilnameio asmenybs ko rekcijai. 7. Pabrtina, kad nepilnameiui skiriamos bausms turi atitikti ne tik nepilnameio padt bei asmenyb, bet ir nusikaltimo aplinkybes, jo sunkum. Teismas turt vertinti, ar u padaryt veik tikslingiau skirti vieuosius darbus, ar kai kurias aukljamojo poveikio priemo nes, kurios savo turiniu i esms gali bti grietesns u toki bausm ir gali efektyviau sulaikyti nepilnamet nuo nauj neteist veik pa darymo. Pavyzdiui, jeigu nepilnametis padar vagyst be kvalifikuo jani i nusikalstam veik poymi, t. y. jis padar nesunk nusi kaltim, numatyt BK 178 str. 1 dalyje, tai teismas, vadovaudamasis BK 93 str. nuostatomis, gali (bet ne privalo) j atleisti nuo baudiamo sios atsakomybs. statym leidjas suteik teis teismui savo nuo ira vertinti situacij ir atleisti nepilnamet nuo baudiamosios atsa komybs, paskiriant aukljamojo poveikio priemon (-es), arba paskir ti vien i BK 178 str. 1 dalies sankcijoje numatyt bausmi, kurios gali bti paskirtos nepilnameiui: vieuosius darbus, baud, laisvs atmim iki trej met. Taiau teismo laisv nra absoliuti, pavyzdiui, skirdamas laisvs atmimo bausm, jis privalo atsivelgti BK 91 str. 3 dalies nuostatas. 8. Viej darb bausms vykdymo tvark ir slygas reglamentuo ja Bausmi vykdymo kodeksas. Kartu su toki bausm vykdania institucija nepilnameio teisi apsauga rpinasi Vaiko teisi apsaugos tarnybos (r. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gruodio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintus Bendrj vaiko teisi apsau gos tarnyb nuostatus. Valstybs inios", 2002, Nr. 120-5415/ Nepil nameiui negali bti paskirti tokie vieieji darbai, kurie gali kenkti jo sveikatai.
458
9. Baud nepilnameiui teismas skiria tik BK Specialiosios dalies konkretaus straipsnio sankcijoje numatytais atvejais, vadovaudama sis BK 47, 54 ir 90 str. nustatytomis taisyklmis. Minimali bauda nepil nameiui, kaip ir suaugusiems asmenims, yra vieno MGL dydio (r. BK 47 str. 2 dalies komentar), o jos maksimumas negali viryti nustatyto komentuojamame straipsnyje maksimalaus 50 MGL dydio. 10. Bauda gali bti skiriama tik dirbaniam ar savo turto turiniam nepilnameiui. 11. Dirbaniu nepilnameiu gali bti asmuo, kuriam sukako eio lika met ir kuris pagal Darbo kodekso 14 str. turi darbin teisnum ir gali savo veiksmais gyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (dar binis veiksnumas). Kartu Darbo kodeksas neatmeta galimybs sidar binti jaunesniems asmenims. Nepilnametis nuo keturiolikos iki eioli kos met gali sidarbinti, jei jis turi ratik mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno i tv ar kito vaiko atstovo pagal statym sutikim bei jo sveikat priirinio gydytojo leidim (Darbo kodekso 104 str. 2 dalis). Taigi dirbaniu nepilnameiu reikia laikyti asmen, kuris yra keturiolikos-septyniolikos met amiaus ir dirba pagal darbo sutart u atlyginim, (Darbo sutari ris nustato Darbo kodekso 108 str.; Valstybs inios", 2002, Nr. 64-2569). Bet kuriuo atveju (nesvarbu, ar nuolatinis, ar laikinas darbas) nepilnameiui imokamas (ar bus imo ktas ateityje) tokio dydio atlyginimas, kuris gali garantuoti baudos iiekojim. 12. Bauda gali bti paskirta ir nedirbaniam, bet turiniam turto nepilnameiui. Pagal CK nepilnametis nuosavybs teise gali turti bet kok kilnojamj ir nekilnojamj turt, iskyrus daiktus, kuriems reika lingas specialus leidimas (pavyzdiui, aunamasis ginklas) arba kurie iimti i civilins apyvartos (pavyzdiui, nuodai, narkotikai). Nepilna meio turtu reikt laikyti ir t turt, kur jis turi bendrosios dalins nuosavybs teismis, jeigu jis proporcingai savo daliai gauna paja mas arba tas turtas gali bti atidalijamas natra arba imokama u j kompensacija. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met turi teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu, gytu u tokias pajamas (CK 2.8 str. 2 dalis). 13. Bauda nepilnameiui gali bti paskirta ir tais atvejais, kai jis gauna pajam turdamas pinigini indli banke, dividend u jam priklausanias akcijas, nuomos mokest, pensij, paalp, stipendij.
459
90 straipsnis
90 straipsnis
14. Visais atvejais nepilnametis turi arba dirbti, arba turti tiek tur to, kad bt garantuotas priverstinis baudos iiekojimas. 15. Nuosprend paskelbs teismas iaikina nepilnameiui, kad jis privalo sumokti baud teritorins mokesi inspekcijos sskait per du mnesius nuo nuosprendio siteisjimo dienos ar per kit teismo nustatyt laik. Jeigu nepilnametis laiku nesumoka baudos, i bausm pagal nuosprend primusio teismo iduot vykdomj rat vykdoma priverstinai. Baudos vykdymo tvark ir slygas reglamentuoja BVK. 16. Laisvs apribojimo esm sudaro statyme numatyt ir teismo paskirt nepilnameiui draudim ir pareigojim taikymas. i bausm galt bti paskirta nepilnameiui u nesunkius ar apysunkius nusi kaltimus, jeigu ji numatyta straipsnio, pagal kur kvalifikuojama nusi kalstama veika, sankcijoje, {statym leidjas nenustat joki ios baus ms skyrimo ypatum nepilnameiams, todl jiems taikomos beveik visos BK 48 str. nuostatos. Nepilnameiui negali bti taikoma BK 48 str. 9 dalies nuostata, nurodanti -jeigu nuteistasis dl objektyvi prieasi negali vykdyti nustatyt pareigojim, teismas bausm vykdanios institucijos teikimu gali atleisti j nuo bausms vietoj jos paskirdamas baudiamojo poveikio priemon (r. BK 48 str. komenta r). Nors komentuojamame straipsnyje specialiai neminima, i XI sky riaus (Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai") turinio iplaukia, kad tokiais atvejais teismas turt skirti nepilnameiui aukljamojo poveikio priemon. Pamintina, kad i bausm turi panaum su BK numatyta aukljamojo poveikio priemone - elgesio apribojimu (BK 87 str.). Elgesio apribojimo pagrindiniai skirtumai nuo laisvs apribojimo bausms yra: 1) elgesio apribojimas skiriamas nepilnameiui, padariusiam baudiamj nusiengim, taip pat gali bti skiriamas padariusiam nusikaltim ir nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atleistam nepilnameiui; laisvs apribojimas gali bti skiriamas u nusikaltimus, kai nra pagrindo nepilnamet atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms; 2) elgesio apribojimo trukm yra nuo trisdeimties dien iki dvylikos mnesi; laisvs apribojimas gali bti skiriamas nuo trij mnesi iki dvej met; 3) apribojant elges numatyti pareigojimai ir draudimai i dalies skiriasi nuo laisvs apribojimo bausmje numatyt draudim bei pareigojim (r. BK 87 ir 48 str. komentarus); 4) skirdamas elgesio apribojim (kitaip - nei skiriant laisvs apribojimo bausm (BK 48 str. 7 dalis)), teismas negali paskirti nepilnameiui kit baudiamajame statyme nenumatyt draudim ar pareigojim; 460
5) taip pat skiriasi ios aukljamojo poveikio priemons nevykdymo ir vengimo atlikti laisvs apribojimo bausm padariniai ir kt. 17. Aretas -trumpalaikis laisvs atmimas nepilnameiui, kuris gali bti jam skiriamas nuo penki iki keturiasdeimt penki par. i bausm teismas skiria tik BK Specialiosios dalies konkretaus straips nio sankcijoje numatytais atvejais, vadovaudamasis BK 49, 54 ir 90 str. nustatytomis taisyklmis. 18. Paskyrs toki bausm teismas tuoj pat iaikina nepilname iui paskirtos areto bausms atlikimo tvark, slygas bei jo teises ir pareigas. Areto bausms vykdym reglamentuoja BPK 354 str. ir BVK antrasis skirsnis. Aretinje nepilnameiai laikomi izoliuotai nuo suau gusi asmen. Socialin nepilnamei reabilitacij organizuoja areti ns administracija. 19. Pabrtina, kad statym leidjas nenustato, skiriant toki baus m nepilnameiui joki speciali amiaus rib, todl ji gali bti paskir ta ir asmeniui, sulaukusiam keturiolikos met amiaus. U administra cinius teiss paeidimus aretas kaip nuobauda gali bti skiriamas tik asmenims, kuriems sukako atuoniolika met (ATPK 29 str. 2 dalis). 20. Areto bausms trukm kiekvienu konkreiu atveju nustato teismas, atsivelgdamas padarytos veikos pavojingum, nepilname io ami, sveikatos bkl ir socialin brand bei kitas BK 49 str., 54 str. 2 dalyje ir 91 str. 1 dalyje ivardytas aplinkybes. 21. Vyresniojo paauglysts amiaus (keturiolikos-penkiolikos me t) nepilnametis geriau u maamet orientuojasi supanioje aplinkoje, supranta daugelio savo veiksm pavojingum ir gali juos valdyti, to dl statym leidjas nustato, jog asmenys nuo keturiolikos met am iaus privalo atsakyti u savo veiksmus pagal baudiamuosius staty mus. Svarbu yra tai, kad toki atsakomyb slygoja veik pavojingu mas bei socialiniai-psichologiniai nepilnameio asmenybs ypatumai. Vis dlto socialins tokio amiaus nepilnameio brandos ypatumai, jo psichins savybs danai sudaro slygas neadekvaiai reakcijai so cialins aplinkos pasikeitimus. Tokie nepilnameiai nepakankamai ge rai suvokia teisinius, socialinius-psichologinius savo veikos padari nius, todl skirdamas areto bausm teismas turt atsivelgti ir nepilnameio ami. Pirm kart teisiamam keturiolikameiui paprastai neturt bti skiriamas tokios bausms maksimumas. 461
90 straipsnis
91 straipsnis
22. Aretas u nesunkius ir apysunkius nusikaltimus nepilname iams galt bti skiriamas tais atvejais, kai anksiau atidtas baus ms vykdymas ar taikytos jam kitos bausms, nesusijusios su laisvs atmimu, nesulaik jo nuo nauj nusikalstam veik padarymo. 23. Terminuotas laisvs atmimas nepilnameiui skiriamas BK Spe cialiojoje dalyje numatytais atvejais. Skirdamas i bausm teismas vadovaujasi BK 50, 54, 90, 91 str. numatytomis taisyklmis. Laisvs atmimas - sunkiausia bausm nepilnameiui, kuri taikoma jam tik kaip ultima ratio priemon, ukertanti keli nusikalstamiems jo veiks mams. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm nepilnameiui neski riama. 24. Jeigu straipsnio, pagal kur teisiamas nepilnametis, sankcijoje nenustatytas konkretus laisvs atmimo bausms minimumas, nepil nameiui tokios bausms minimumas, kaip ir suaugusiems, yra trys mnesiai. Laisvs atmimo bausms maksimumas nepilnameiui nega li viryti deimties met. 25. Bausms atlikimo viet nustato teismas. Nepilnametis laisvs atmimo bausm atlieka nepilnamei pataisos namuose. Toki baus m atliekantys nepilnameiai suskirstomi paprastj ir lengvj gru pes (BVK treiasis skirsnis). 26. Kai laisvs atmimas paskiriamas asmenims, kurie nusikaltim padar bdami nepilnameiai, bet teisiami ir laisvs atmimo bausm jiems skiriama jau sulaukus atuoniolikos met, bausm jie turt at likti suaugusiems asmenims skirtose laisvs atmimo vietose. 27. Iimtiniais atvejais nepilnamei pataisos namuose gali atlikti bausm ir asmenys, kuriems suj atuoniolika ar daugiau met, taiau nra dvideimt vieneri met. Vadovaudamasis BK 81 str. 2 dalies nuo statomis teismas, atsivelgs padarytos nusikalstamos veikos pob d, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, prireikus - ir specialisto pa aikinimus ar ivad, nusprendia, ar toks asmuo pagal socialin bran d prilygsta nepilnameiui ir bausm gali atlikti nepilnamei pataisos namuose, bet ne ilgiau iki jam sueis dvideimt vieneri metai. 28. Nepilnameiui, nuteistam u neatsarg nusikaltim arba nu teistam bauda, aretu ar laisvs atmimu ne daugiau kaip ketveriems metams u tyin nusikaltim, paskirtos bausms vykdymas gali bti atidtas (r. BK 92 str. komentar). 462
91 Straipsnis. Bausms skyrimo nepilnameiui ypatumai 1. Teismas nepilnameiui skiria bausm vadovaudamasis bendrais baus mi skyrimo pagrindais ir iame skyriuje numatytais ypatumais. 2. Teismas, skirdamas bausm nepilnameiui, be io kodekso 54 straips nio 2 dalyje ivardyt aplinkybi, atsivelgia : 1) nepilnameio gyvenimo ir aukljimo slygas; 2) nepilnameio sveikatos bkl ir socialin brand; 3) anksiau taikytas poveikio priemones ir j veiksmingum; 4) nepilnameio elges po nusikalstamos veikos padarymo. (Lietuvos Res
publikos 2004 m. liepos 5 d. statym o Nr. IX-2314, sigat. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
3. Terminuot laisvs atmim nepilnameiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos ries bausmi nepilnameio nusi kalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padar sunk ar labai sunk nusikaltim. Kai skiriama laisvs atmimo bausm nepilnameiui, jos minimum sudaro pus minimalios bausms, numatytos io kodekso straipsnio, pagal kur teisiamas nepilnametis, sankcijoje. 1. Skirdamas bausm nepilnameiui, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje tvirtintais bausmi skyrimo pagrindais ir taisyklmis, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asme nims, bei atsivelgia tuos bausmi individualizavimo ypatumus, ku rie numatyti XI skyriuje, komentuojamame straipsnyje. 2. Skirdamas konkrei bausm nepilnameiui teismas: 1) atsivel gia BK Specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcijoje nustatytas ribas; 2) tiksliai laikosi BK Bendrosios dalies nuostat; 3) vertina padarytos nusi kalstamos veikos pavojingumo laipsn, nepilnameio kalts form ir r, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei j ypatu mus, susijusius su nepilnameio amiumi, nusikalstamos veikos pada rymo stadij, nepilnameio asmenyb (konkret jo ami, lyt, isi mokslinim, eimin padti, dorovines savybes ir kt.), nepilnameio kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstam veik, form ir r, atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes (r. BK 54 ir kt. VIII skyriaus str. komentarus).
463
91 straipsnis
91 straipsnis
3. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodio 23 d. nutarime Nr. 23 Dl teism praktikos taikant bend ruosius bausmi skyrimo pradmenis" yra iaikins, kad teismas gali pripainti bet kuri statyme pamint (BK 59 str.) aplinkyb lengvi nania atsakomyb ir tada, kai ji nenurodyta kaltinamajame akte. Tokia aplinkyb gali bti nustatyta ir teisminio nagrinjimo metu. Kaltinama jame akte nenurodyt aplinkyb teismas gali pripainti atsakomyb sunkinania tik tada, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji yra nusta tyta, bet (pavyzdiui, dl prokuroro neatidumo) liko nenurodyta kaip atsakomyb sunkinanti. Naujojo BPK komentaro autori nuomone, teisiamajame posdyje gali bti sprendiami klausimai dl prokuroro kaltinamajame akte nenurodyt aplinkybi pripainimo lengvinanio mis ir sunkinaniomis tiek prokuroro ar kit bylos nagrinjimo teisme dalyvi, tiek paties teismo iniciatyva (Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso komentaras. I dalis, Vilnius, 2003, p. 600). 4. Btina pabrti, kad tais atvejais, kai atsakomyb lengvinanios aplinkybs dominuoja atsakomyb sunkinani aplinkybi atvilgiu, nepilnameiui turt bti skiriama velnesn bausm. Teismas, atsi velgs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis BK 62 str. nuo statomis, gali nepilnameiui paskirti velnesn, negu statymo numa tyt, bausm (ir. BK 62 str. komentar). 5. Kartu teismas atsivelgia : 1) nepilnameio gyvenimo ir auklji mo slygas, 2) nepilnameio sveikatos bkl ir socialin brand, 3) anksiau taikytas poveikio priemones ir j veiksmingum, 4) nepil nameio elges po nusikaltimo padarymo. Visos ios aplinkybs glau diai siejasi su nepilnameio asmenybs formavimosi ypatumais, jo reakcija socialins aplinkos poveik, kalts suvokim dl padarytos nusikalstamos veikos ir atgail. is aplinkybi sraas nereikia, kad teismas negali atsivelgti ir kitas bylos aplinkybes, kurios gali turti reikms bausms individualizavimui (pavyzdiui, vyresnij grups nari tak nepilnameiui, laisvs atmimo viet subkultros poveik irkt). 6. Nepilnameio gyvenimo ir auklj imo slyg vertinimas turi padti teismui atskleisti jo asmenyb, atsakomyb lengvinanias ar sunkinanias aplinkybes ir parinkti poveikio priemon. Reikmingo mis iuo poiriu laikytinos aplinkybs, kurios apibdina: - nepilnameio eim arba j atstojani institucij: tarpusavio santykius eimoje arba nepilnameio ugdymo ir prieiros institucijoje (pavyzdiui, internatinje mokykloje, specialiuose glo-
bos namuose), tv ar juos atstojani asmen elges (pavyzdiui, ar jie tinkamai atliko savo pareig auklti ir priirti vaikus, ar nedar neigiamos takos vaikams, ar kuriam nors i j nebuvo taikytos Organizuoto nusikalstamumo ukardymo statyme (Valstybs inios", 2001, Nr. 60-2138; 2003, Nr. 38-1731) numatytos prevencinio poveikio priemons), materialin eimos padt, pagrindines jos dorovines vertybes; - mokymo staigos kolektyv: santykius klasje ar grupje, ne deram mokytoj elges su mokiniais (pavyzdiui, fizin ar psichi n smurt), nuolatin nepilnameio ignoravim, eminim dl jo materialins padties ar sveikatos ir kt.; - paties nepilnameio santyk su j supania aplinka: jo ryius bei viet neformaliose grupse (ar tarp j nra teist suaugusi asmen) ir laisvalaik, jo praleidimo formas, poir pagrindin veikl (mokymsi, darb), aplinkini poir nepilnamet, ne darbo ir nesimokymo trukm ir prieastis, pabgimus i eimos ar ugdymo staig ir kt. Kartu btina nustatyti, ar nebuvo iauriai elgiamasi su nepilnameiu eimoje, mokykloje, kitoje mokymo ir ugdymo staigoje, darbo kolektyve (pavyzdiui, ar nebuvo nuolat muamas, seksualiai inaudojamas ar kitokiu bdu niekinamas tv ar juos atstojani asmen, ar nesityiodavo i jo mokytojai, aukltojai, mokiniai, laisvalaikio grupi nariai ir kt.). 7. Nepilnameio s v e i k a t o s b k l ir s o c i a l i n branda parodo svarbius bausms skyrimui aspektus, susijusius ne tik su fizi niu jo isivystymu (pavyzdiui, negalus, turi fizini trkum, nusil ps dl lig ar nepakankamo maitinimo, atletikas ir kt.), bet ir jo inte lektu, valia, emocijomis, gebjimu orientuotis situacijose ir jas valdyti. Medik nuomone, patirtos traumos ar paveldtos bei persirgtos ligos (pavyzdiui, galvos traumos, epilepsija, tuberkulioz, alkoholizmas, narkomanija ir kt.) gali turti takos tolesniam jo fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Visa tai gali skatinti nepilnameio agresyvum, iaurum ar ypating velnum, gebjim ujausti ir kt. Fizin ir psichin as mens bkl turi bti nustatyta specialist (ekspert) ir patvirtinta me dicinos staig dokumentais. 8. Socialin nepilnameio brand atskleidia turim ini kiekis, jo poiris aplink ir j supanius asmenis, gebjimas vertinti visuome ns keliamus reikalavimus jo amiaus monms ir inoti savo vietj supanioje aplinkoje, gebjimas numatyti savo veikos padarinius ir
464
465
91 straipsnis
91 straipsnis
juos planuoti, kritikuoti ir bti savikritikam, atkaklus usibrt tiksl siekis, galjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinse situacijose bei kt. 9. Nepilnameio sveikatos bkls ir socialins brandos ypatumai gali turti takos jo poreikiams ir interesams bei pairoms, kurios gali nulemti neteist jo elges. Socialin nepilnameio branda nuospren dyje turt bti aptarta atskirai, kadangi nepakankamas jo isivysty mas socialins ir emocins brandos atvilgiu slygoja tai, kad jis gali bti nevisaveriu nusikaltimo subjektu, t. y. formaliai nepilnametis ga li bti sulauks baudiamajame statyme numatyto amiaus, taiau jo socialin ir emocin branda gali atitikti vienuolikos-dvylikos ar trylikos met vaiko ami, todl jis gali elgtis lengvabdikai, nekriti kai, neatsakingai, lengvai pasiduoti kit asmen takai ir pan. ios aplinkybs gali nulemti ir subjektyvij veikos pus. Subjektas yra emocikai brandus asmuo, suvokiantis savo padt visuomenje ir turintis tam tikr intelekt. i element nevisavertikumas dl nepa kankamo asmens isivystymo lygio paprastai deformuoja ir valin sub jekto moment (r. BK 14 str. komentar). vertins visas bylos aplin kybes, teismas gali tok asmen atleisti nuo baudiamosios atsakomy bs, jei yra visos BK 93 str. numatytos slygos, gali skirti jam atitinka mo straipsnio sankcijos ribose numatyt velnesn bausm arba ati dti jos vykdym (BK 92 str.). 10. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija 2001 m. gruodio 4 d. nutartyje (Kasacin byla Nr. 2K1066/2001) konstatavo, kad pagal iuo metu galiojant baudiamj statym (t. y. senj BK) yra nustatyta formali baudiamosios atsako mybs amiaus riba, pagal kurios amiaus ypatumus yra susiaurinta tik pavojing veik apimtis, u kurias nepilnameiai nuo keturiolikos iki eiolikos met traukiami baudiamojon atsakomybn statyme nu statyta tvarka. Tai lemia veik pavojingumas bei nepilnameio asme nybs socialiniai-psichologiniai ypatumai" (Teism praktika", 2002, Nr. 17, p. 258). Vadovaujantis naujojo BK 91 str. 2 dalimi, galima teigti, kad i kategorika Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutarties nuostata pagal analogij ateityje nepilnameiams neturt bti taikoma. Kartu pamintina, kad vadovaujantis BK 81 str. 2 dalimi socialins brandos klausimai yra reikmingi ir sprendiant asmen, kuriems nusikalsta mos veikos padarymo metu buvo suj atuoniolika met, taiau ne buvo suj dvideimt vieneri metai, baudiamosios atsakomybs klau simus (r. BK 81 str. komentar). 466
11. Duomenys apie anksiau taikytas poveikio priemones ir j veiksmingum leidia teismui sprsti, kokios poveikio priemons (vel niausios ar grieiausios) gali padti koreguoti nepilnameio elges. Bausms individualizavimui reikmingos inios apie: nusiengimus, u kuriuos asmuo paalintas i mokyklos, grubius darbo drausms paei dimus darbovietje ir taikytas poveikio priemones, padarytus admi nistracinius teiss paeidimus ir taikytas poveikio priemones, bau diamuosius nusiengimus ir taikytas aukljamojo poveikio priemo nes, anksiau padarytus nusikaltimus ir bausms atlikim. 12. Nepilnameio elgesys po nusikalstamos veikos padarymo i dalies atspindi pagrindines jo vertybes, gebjim suvokti bei vertinti padaryt veik ir atsiradusius dl to padarinius. Nepilnametis gali pri sipainti padars nusikalstam veik ir nuoirdiai gailtis, atsiprayti nukentjusiojo ir stengtis atlyginti al, pats ar per treiuosius asme nis grinti pavogtus daiktus ir kt. Visa tai leidia teismui manyti, kad nepilnametis ateityje gali nebedaryti nauj nusikalstam veik. 13. Baudiamojoje byloje surinkt duomen apie nepilnameio as menyb visuma turi bti pakankama, kad teismas galt isiaikinti, ar nepilnametis nusikalto atsitiktinai, susidarius nepalankiai situacijai, ar nusikalstama veika yra dsningas viso jo ankstesnio elgesio padari nys. Teismas neturt skirti vienodos bausms nepilnameiui, kuris charakterizuojamas teigiamai, o nusikaltim padar atsitiktinai, susida rius nepalankiai situacijai, ir nepilnameiui, padariusiam nusikalstam veik dl susiformavusios neigiamos asmenybs orientacijos, nes jis pats aktyviai ieko galimybi nusikalsti. 14. Nemaai nepilnamei nusikaltimus padaro grupse, kuriose j vaidmuo bna skirtingas - nuo eilinio nusikalstamos veikos vykdyto jo ar padjjo iki grups organizatoriaus. Taigi ne tiktai skirtingo, bet ir to paties amiaus nepilnameiai skiriasi daugeliu atvej vienas nuo kito savo socialine branda. Nepilnameio vaidmuo darant nusikaltim taip pat gali bti labai skirtingas: jis gali bti labai aktyvus rengiant nusikaltim (suranda ginkl, suburia grup), pasiksinimo stadijoje (usispyrs siekia tikslo, nepaiso spjim), baigiant pradt nusikalti m (aktyviai dalyvauja darant nusikalstamus veiksmus, tyiojasi i aukos) arba atvirkiai, labai pasyvus visose nusikaltimo darymo sta dijose.
467
91 straipsnis
91 straipsnis
15. vertins visas bylos aplinkybes ir skirdamas bausm teismas gali: 1) atleisti nepilnamet nuo baudiamosios atsakomybs ir paskirti jam aukljamojo poveikio priemones (BK 93 str.); 2) paskirti bausm, nesusijusi su laisvs atmimu (vieuosius darbus, baud; BK 90 str.); 3) paskirti bausm ir atidti jos vykdym (baudos, areto ir laisvs atmimo; BK 92 str.); 4) paskirti reali laisvs atmimo bausm (aret, terminuot laisvs atmim; BK 90 str). 16. Vadovaudamasis BK 42 str. 4 ir 5 dali nuostatomis teismas nusikaltim ir nuosprendi sutapties atveju gali paskirti nepilname iui dvi tarpusavyje deranias bausmes (r. BK 42, 63, 64 ir 65 str. komentarus). Kartu su bausmmis aukljamojo poveikio priemons negali bti skiriamos. 17. Nepilnameiui taip pat negali bti skiriamos baudiamojo po veikio priemons, iskyrus privalom turto konfiskavim. Konfiskuo jamas tik tas nepilnameio turtas, kuris buvo nusikaltimo rankis, prie mon ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas turt konfiskuoti: perduotus nepilnameiui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai pada ryti pinigus ar kitus materiali vert turinius daiktus; darant nusi kalstam veik nepilnameio panaudotus pinigus ir kitus materiali vert turinius daiktus (t. y. visus nusikalstamai veikai daryti panau dotus rankius ir priemones: kirv, ginkl, visrakius, kompiuter, trans porto priemon ir kt.); i nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materiali vert turinius daiktus (t. y. nusikaltimo dalyk - pinigus, papuoalus, buitinius prietaisus, televizorius, vaizdo grotuvus, kom piuter ir kt.) Nepilnameiams asmenims perduotas turtas gali bti kon fiskuojamas nepaisant, ar jie patraukti baudiamojon atsakomybn, jeigu turtas buvo jiems perduotas nusikalstamai veikai daryti (pavyz diui, perduoti pinigai narkotikams pirkti), gydami turtjie inojo arba turjo ir galjo inoti, jog tas turtas, pinigai ar u juos naujai gytos vertybs yra gautos i nusikalstamos veikos. 18. statym leidjas pabria, kad terminuot laisvs atmim ne pilnameiui teismas gali skirti, jeigu sprsdamas pagal visas bylos aplinkybes jis turi pagrind manyti, kad kitos ries bausmi nusi kalstamiems nepilnameio polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padar sunk ar labai sunk nusikaltim (r. BK 11 str. 5 ir 6 dali komentarus).
19. Ar nepilnameio polinkiai yra nusikalstami ir ar juos galima pakeisti bausmmis, nesusijusiomis su terminuotu laisvs atmimu, sprendia teismas vertins nepilnameio asmenyb, gyvenimo ir auk ljimo slygas, sveikatos bkl ir socialin brand, anksiau taikytas jam poveikio priemones ir j veiksmingum, taip pat jo elges po nusi kaltimo padarymo. Pabrtina, kad teismas daugiausia dmesio turt skirti kaltam nepilnameio elgesiui, kuris pasireikia dl tam tikro jo gyvenimo bdo, kur jis gali valingai pasirinkti (daryti ar nedaryti ne teistas veikas, mokytis ar nesimokyti), o ne vertinimui, koks kaltinin kas yra i prigimties, koks susiformavo jo charakteris. 20. Apie nusikalstamus nepilnameio polinkius liudija aplinkybs, charakterizuojanios j: a) iki nusikalstamos veikos padarymo: - nepilnametis anksiau padar pavojingas veikas, bet j pada rymo metu dar nebuvo tokio amiaus, nuo kurio jis galjo atsa kyti pagal baudiamuosius statymus; - nepilnametis anksiau padar nusikalstamas veikas, dl kuri buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs; - nepilnameiui, nuteistam u tyin nusikaltim, buvo atidtas paskirtos bausms vykdymas ir paskirtos aukljamojo poveikio priemons, kuri jis tyia nevykd arba netinkamai vykd; - nepilnametis buvo lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo baus ms prie termin arba jam laisvs atmimo bausm buvo pa keista velnesne bausme, bet jis per neatliktos bausms laik padar nauj nusikaltim; - nepilnametis, atliks terminuot laisvs atmimo bausm u ty in nusikaltim (dl kurio teistumas neinyks ir statym nu statyta tvarka nepanaikintas), padar nauj tyin nusikaltim ir kt. b) nusikalstamos veikos padarymo metu: - nepilnametis pasirinko iaur (kankino nukentjusj, tyiojosi i jo), visuotinai pavojing ar gerai apgalvot nusikaltimo pa darymo bd; - pasirinkti apgalvoti ir gerai pritaikyti nusikaltimo rankiai, prie mons, dl to atsirado sunki padarini, buvo sunku iaikinti padaryt nusikalstam veik; - nusikaltimas padarytas tyia dl chuliganik, savanaudik ar kit em paskat ir kt. c) po nusikalstamos veikos padarymo:
468
469
Bendroji dalis, XI skyrius -
91 straipsnis
91-92 straipsniai
nepilnametis slapstsi nuo teissaugos institucij, neprisipai no padars nusikaltim, melavo, isisukinjo; - nepilnametis padar keliolika nusikalstam veik, i kuri ne maiau kaip du yra sunks ar labai sunks nusikaltimai, nors u vien ji s anksiau nebuvo teisiamas; - iklus baudiamj byl dl padaryt nusikaltim, nepilname tis ir toliau netinkamai elgiasi: daro administracinius teiss pa eidimus, vartoja narkotikus, toksines ar kitas svaigisias me diagas, veriasi prostitucija ir kt. Visos ios aplinkybs leidia teismui manyti, jog nepilnameiui bt galima skirti terminuot laisvs atmim, taiau teismas gali ios bausms neskirti arba paskyrs atidti jos vykdym, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausms tikslai bus pasiekti be realaus laisvs atmimo bausms atlikimo. 21. Nepilnameiui terminuotas laisvs atmimas negali bti paskir tas ilgesniam kaip deimties met laikui. i taisykl galioja ir tada, kai taikomo straipsnio sankcijoje numatyta laisvs atmimo riba yra dau giau negu deimt met laisvs atmimo arba nepilnameiui skiriama bausm pagal nusikaltim ar nuosprendi sutapt (r. BK 63, 64 ir 65 str. komentarus). 22. Jeigu asmuo padar vien ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus bdamas nepilnameiu, o kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus padar jau sulaukus atuoniolikos met, galutin su bendrinta bausm u kelias nusikalstamas veikas neturt viryti ne pilnameiams nustatyto bausms maksimumo (deimties met laisvs atmimo). Kitais atvejais, kai sunkiausios veikos padarytos sulaukus 18 met amiaus, galutin bausm skiriama pagal bendras BK 63, 65 str. nustatytas taisykles. 23. Kai skiriama terminuoto laisvs atmimo bausm nepilnameiui, jos minimum sudaro pus minimalios bausms, numatytos io kodek so straipsnio, pagal kur teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Taigi tais atvejais, kai BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas konkretus terminuoto laisvs atmimo bausms minimumas, nepilna meiui jis visuomet yra perpus maesnis. Pavyzdiui, BK 129 str. 1 dalyje numatytos paprasto nuudymo sankcijos ribos nepilnameiui turt bti nuo dvej met ir ei mnesi iki deimties met. 24. { terminuoto laisvs atmimo laik nepilnameiui skaitomas kardomasis kalinimas (r. BK 66 str. komentar).
25. Skirdamas terminuot laisvs atmimo bausm, teismas, vadovaudamasis BK nuostatomis, skiria atlikti bausm nepilnamei pataisos namuose. Laisvs atmimo bausm nepilnamei pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi paprastj ir lengvj grupes.
92 Straipsnis. Bausms vykdymo atidjimas nepilnameiui

(Pavadinimas ~ Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. {statymo Nr. IX-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d, (in.. 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
1. Nepilnameiui, nuteistam laisvs atmimu u vien ar kelis neatsar gius nusikaltimus arba laisvs atmimu ne daugiau kaip ketveriems metams u vien ar kelis tyinius nusikaltimus, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym nuo vieneri iki trej met. Bausms vyk dymas gali bti atidtas, jeigu teismas nusprendia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms
atlikimo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
2. Atiddamas bausms vykdym, teismas nepilnameiui paskiria vien ar kelias aukljamojo poveikio priemones, iskyrus atidavim speciali aukljimo staig. 3. Jeigu nuteistas nepilnametis bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu: 1) vykd teismo paskirtas aukljamojo poveikio priemones, nepadar ios dalies 3 punkte numatyt paeidim ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis statym, nedarys nauj nusikalstam veik, teismas atleidia nuteistj nuo bausms, kai sueina bausms vykdymo atidjimo terminas; 2) vykdo teismo paskirtas aukljamojo poveikio priemones, taiau padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas gali vieneriems metams pratsti bausms vykdymo atidjimo termin; 3) be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt aukljamojo poveikio priemoni arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus taikytos adminis tracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu spja nuteistj, kad bausms vykdymo atidjimas gali bti panaikintas. Jeigu sptas nuteis tasis toliau nevykdo teismo paskirt aukljamojo poveikio priemoni ar daro teiss paeidimus, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios insti tucijos teikimu priima sprendim panaikinti bausms vykdymo atidjim ir vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm;
470
471
92 straipsnis
iii
92 straipsnis
4) padaro nauj nusikalstam veik, teismas skiria jam bausm pagal io kodekso 64, 90 ir 91 straipsniuose numatytas taisykles.
(Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
Svarbu tai, kad galutin subendrinta bausm nebt didesn kaip ketveri metai laisvs atmimo. 5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2000 m. birelio 16 d. nutarime Nr. 25 Dl teism praktikos atidedant paskirtj bausmi vykdym" (Teism praktika", 2000, Nr. 13, p. 272) nurod, kad netur t bti skiriama grietesn bausm ir atidedamas jos vykdymas, jeigu, atsivelgus bylos aplinkybes ir kaltininko asmenyb, galima paskirti sankcijoje numatyt velnesn bausm. 6. Teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym tik laisvs atmimu nuteistam nepilnameiui. Paskirt viej darb, baudos, laisvs apribojimo ar areto vykdymas negali bti atidedamas. staty m leidjas nereikalauja, kad nepilnametis bt teisiamas pirm kart. Vadinasi: a) toks asmuo u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim galjo bti anksiau teistas bet kokiomis BK 90 str. nustatytomis baus mmis nepriklausomai, ar teistumas jam yra inyks; b) anksiau jis galjo bti padars baudiamj nusiengim ir jam galjo bti taiky tos aukljamojo poveikio priemons; c) nepilnametis u neatsargaus arba nesunkaus ar apysunkio tyinio nusikaltimo padarym buvo at leistas nuo baudiamosios atsakomybs bei bausms ir kt. 7. Jeigu nepilnametis yra padars ne vien, o kelias nusikalstamas veikas, i kuri n u vien nebuvo nuteistas, teismas i pradi su bendrina paskirtas bausmes ir po to sprendia paskirtos bausms vyk dymo atidjimo klausim. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarime Nr. 25 Dl teism praktikos atidedant paskirtj bausmi vykdym" nurodyta, kad sprsdamas bausms vykdymo atidjimo klausim nepilnameiui, padariusiam vien tyinius nusikaltimus arba vien nusikaltimus dl neatsargumo, teis mas remiasi galutins subendrintos bausms dydiu. Jeigu nepilna metis yra padars ir tyini nusikaltim, ir nusikaltim dl neatsargu mo, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym, jeigu paskirtos bausms u tyinius nusikaltimus nevirija ketveri met laisvs atmimo. Bausms vykdymo atidjimas nra ribojamas jokiomis pa skirt bausmi ribomis tais atvejais, jei nusikaltim (ar nusikaltimus) nepilnametis padar dl neatsargumo. 8. Pamintina, kad, viena vertus, teismas nra suvarytas kokiomis nors papildomomis straipsnyje nenurodytomis slygomis dl baus ms vykdymo atidjimo, taiau, kita vertus, teismas privalo vadovau tis BK 56 str. nuostatomis, kad recidyvistui u tyinio nusikaltimo
473
1. Pastarj deimtmet nepilnameiams u padarytus nusikaltimus teismai daniausiai skirdavo laisvs atmim, atidedami bausms vyk dym. Remiantis teiss doktrina ir praktika, vyrauja nuomon, kad tai yra efektyvi nepilnamei pataisymo ir peraukljimo priemon. Baus ms vykdymo atidjimu siekiama pataisyti nepilnameius asmenis ne izoliuojant j nuo visuomens, paskyrus aukljamojo poveikio prie mones, kontroliuoti j elges ir sulaikyti juos nuo nauj nusikalstam veik padarymo bei palaipsniui pripratinti juos prie normalaus (visuo menei priimtino) gyvenimo bdo. 2. statyme numatytos pagrindins slygos, kurioms esant baus ms vykdymas nepilnameiui gali bti atidtas: a) nepilnametis nuteistas laisvs atmimu u vien ar kelis neat sargius nusikaltimus arba laisvs atmimu ne daugiau kaip ketveriems metams u vien ar kelis tyinius nusikaltimus; b) teismas nusprendia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms atlikimo. Kai vienos i nurodyt slyg nra, bausms vykdymo nepilnameiui negalima atidti. 3. Pirmoji slyga priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kalts formos ir ries, tiksl bei motyv ir kit BK 54 ir 91 str. ivardyt aplinkybi, susijusi su tinkamu veikos kvalifikavimu ir bausms paskyrimu. Antroji slyga priklauso nuo ne pilnameio asmenybs, jo gyvenimo ir aukljimo aplinkybi. 4. Nepilnameiams atidti paskirtos bausms vykdym teismas ga li: a) u bet kokio vieno ar keli neatsargi nusikaltim padarym ne priklausomai nuo paskirtos galutins laisvs atmimo bausms dydio (BK 90 str. nustatytos ribos); b) u vieno ar net keli tyini nusi kaltim padarym, jeigu u j (ar juos) nepilnameiui paskirtas laisvs atmimas ne ilgiau kaip ketveriems metams. statym leidjas nekelia joki reikalavim dl padaryt tyini nusikaltim sunkumo. Todl nepilnameiui bausms vykdymas gali bti atidedamas tada, kai jis padaro kelis nesunkius nusikaltimus arba vien ar kelis apysunkius nusikaltimus, taip pat sunk ar net labai sunk tyin nusikaltim. 472
92 straipsnis
92 straipsnis
padarym teismas paprastai skiria laisvs atmimo bausm. I BK 27 str. 1 dalyje tvirtintos recidyvisto definicijos iplaukia, kad nepilnametis taip pat gali bti recidyvistu, kai jis, jau teistas u tyinio nusikaltimo padarym, jeigu teistumas u j neinyks ar nepanaikintas statym nustatyta tvarka, vl padaro vien ar daugiau tyini nusikaltim. Asmens kaltum, padarius nauj nusikaltim, konstatuoja teismas, taiau vadovaudamasis BK 27 str. 2, 3 ir 4 dali nuostatomis jis nepriklausomai nuo padaryt nusikaltim sunkumo negali pripainti nepilnamet pavojingu recidyvistu. statym leidjas BK 56 str. 1 dalyje nurodo, kad recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym teismas paprastai turt skirti laisvs atmimo bausm, taiau atsivelgdamas BK XI skyriuje Nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai" akivaizdiai ireikt statym leidjo vali dl velnesns nepilnamei baudiamosios atsakomybs ir vadovaudamasis BK 54 str. 3 dalies nuostatomis teismas gali nepilnameiui neskirti laisvs atmimo bausms. Jeigu teismas, vadovaudamasis BK 56 str. nuostatomis, vis dlto nepilnameiui paskyr laisvs atmimo bausm (ne daugiau kaip ketveriems metams), jos vykdymas gali bti atidtas. 9. Teismas, atiddamas bausms vykdym, turt apsvarstyti ios priemons taikymo tikslingum. Jeigu nepilnameiui anksiau jau bu vo atidtas bausms vykdymas, bet jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, pakartotinai taikyti tas paias poveikio priemones nra tikslin ga, nes pirmesnis nuosprendis nebuvo geras spjimas ir nesulaik nuo nauj nusikalstam veik. 10. Individualizuojant bausm ir sprendiant jos vykdymo atidji mo klausimus, antroji slyga turi bti vertinta savarankikai. vertinant byloje esanius duomenis apie nepilnameio asmenyb, reikt atkreipti dmes, kaip paskirtos bausms vykdymas gali paveikti jo teigiamus socialinius ryius: negals baigti mokslo ar sigyti specialybs, visikai pablogins ir taip sunki materialin padt bei kt. 11. Nepilnameio atsakomyb sunkinani aplinkybi buvimas (pa vyzdiui, veika padaryta maameiui, nepilnametis buvo apsvaigs nuo alkoholio ar narkotik, dl padarytos veikos atsirado sunki pa darini ir kt.) nra klitis taikyti bausms vykdymo atidjim. Svarbu, kad teismas pripaint, jog bausms tikslai gali bti pasiekti be rea laus bausms atlikimo.
12.Paskirtos bausms vykdymas gali bti atidedamas nuo viene ri iki trej met. Bausms vykdymo atidjimo terminas skaiiuojamas nuo nuosprendio paskelbimo dienos (Teism praktika". 1996, Nr. 5-6, p. 219). Jeigu nepilnameiui buvo paskirtos dvi bausms, i kuri viena yra vieieji darbai arba bauda, arba laisvs apribojimas, o jos vykdymas negali bti atidtas, ji pradedama vykdyti siteisjus teismo nuosprendiui. 13.Atiddamas paskirtos bausms vykdym, teismas privalo ne pilnameiui paskirti vien ar kelias tarpusavyje deranias aukljamojo poveikio priemones: spjim, turtins alos atlyginim arba jos paa linim, nemokamus aukljamojo pobdio darbus, atidavim tvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ug dyti ir priirti, elgesio apribojim. Kartu teismas nustato laik, per kur nuteistasis privalo ias priemones vykdyti. Tik viena i BK 82 str. nurodyt aukljamojo poveikio priemoni - atidavimas spe ciali aukljimo staig-negali bti paskirta. 14.Jeigu parenkant aukljamojo poveikio priemon kelios i j konkuruoja tarpusavyje, tai, esant vienodoms slygoms turt bti skiriama ta, kuri, atsivelgiant nepilnameio asmenyb, geriau utikri na jo resocializacij. Tuo atveju, kai abi aukljamojo poveikio priemo ns yra vienodai tinkamos, pirmenyb teikiama tai i j, kuri paiam nepilnameiui yra priimtinesn. Pavyzdiui, skiriamas turtins alos atlyginimas ar jos paalinimas arba nemokami aukljamojo pobdio darbai. Atidjs paskirtos laisvs atmimo bausms vykdym, teismas iaikina nepilnameiui bausms vykdymo atidjimo esm ir galimus padarinius, jeigu jis nevykdys paskirtas jam aukljamojo poveikio priemones. 15.Bausms vykdymo atidjimo pabaigos ir nepilnameio atlei dimo nuo bausms klausimus teismas sprendia atsivelgdamas nuteisto nepilnameio elges bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu. 16.Jeigu nepilnametis bausms vykdymo laikotarpiu vykd teismo paskirtas aukljamojo poveikio priemones (visus pareigojimus ar draudimus), nepaeidinjo vieosios tvarkos, negirtavo ar nedar kit teiss paeidim (pavyzdiui, nepateisinam pravaikt darbe) arba baudiamj nusiengim ar nauj nusikaltim ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis statym, nedarys nauj nusikalstam veik, teismas atleidia j nuo bausms kai sueina bausms vykdymo atidjimo terminas. 475
474
Bendroji dalis, skyrius XI
92 straipsnis
92-93 straipsniai
17. Jeigu nepilnametis vykdo teismo paskirtas aukljamojo povei kio priemones (su jomis susijusius pareigojimus ar draudimus), taiau padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas gali vieneriems metams pratsti bausms vykdymo atidjimo termin. 18. Jeigu nepilnametis bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt aukljamojo poveikio ; priemoni arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu ratu spja nepilnamet, kad bausms vykdymo atidjimas gali bti panaikintas. Nagrindamas aukljamojo poveikio priemoni nevykdymo prieastis teismas turt patikrinti, ar nepilnametis turjo reali galimyb jas vykdyti, ar jis djo pakankamai pastang j vykdymui, ar nebuvo objektyvi prieasi, sutrukdiusi jas laiku ir tinkamai vykdyti. Vertindamas nepilnameio vieosios tvarkos ar kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, padarymo prieastis, teismas turt atkreipti dmes aplinkybes, susijusias su padarytais teiss paeidimais (j pobd, nepilnameio vaidmen darant iuos paeidimus, atsiradusius padarinius ir pan.), taip pat nepilnameio asmenyb (jo teigiamas ir neigiamas savybes ir kt.). 19. Jeigu sptas nuteistas nepilnametis ir toliau nevykdo teismo paskirt aukljamojo poveikio priemoni ir daro administracinius, kitus teiss paeidimus, teismas jo elges kontroliuojanios institucijos teikimu priima sprendim panaikinti bausms vykdymo atidjim ir vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm. 20. Jeigu nepilnametis per bausms vykdymo atidjimo laikotarp padar nauj nusikalstam veik, teismas skiria galutin bausm vadovaudamasis BK 64, 90 ir 91 str. nuostatomis. 21. Jeigu nepilnametis per bausms vykdymo atidjimo laikotarp padar nauj nusikalstam veik, teismas skiria galutin bausm va dovaudamasis BK 64 str. nuostatomis. Paskyrusiam subendrint baus m teismui statym leidjas nedraudia dar kart atidti nepilnameiui bausms vykdym, taiau kiekvienu konkreiu atveju jis turi apsvars tyti, ar tikrai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms atlikimo, kadangi per bausms vyk476
dymo atidjimo laikotarp, nepaisydamas teismo paskirt aukljamojo poveikio priemoni, nepilnametis padar nauj nusikalstam veik. Atiddamas bausms vykdym, teismas turt nuosprendyje nurodyti motyvus, kodl tai yra tikslinga ir kokias bylos aplinkybes atsivelgta priimant sprendim. 93 Straipsnis- Nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs 1. Nepilnametis, pirm kart padars neatsarg arba nesunk ar apysun k tyin nusikaltim, teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsa komybs, jeigu jis: 1) nukentjusio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino padaryt turtin al arba 2) pripaintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik arba yra kit pagrind manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir nedarys nau j nusikalstam veik. 2. Teismas, atleids nepilnamet nuo baudiamosios atsakomybs io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam io kodekso 82 straipsnyje numatytas aukljamojo poveikio priemones. 1. Nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs ir auk ljamojo poveikio priemoni skyrimas i esms yra prevencinio povei kio priemon ne tik nepilnameiui, bet ir j supaniai aplinkai. Tai be slyginis nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs. 2. Komentuojamame straipsnyje statym leidjas nustato esmi nius nepilnamei atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrin dus ir slygas. 3. Nepilnametis gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomy bs esant iems pagrindams: a) nepilnametis padar neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim (apie iuos nusikaltimus r. BK U str. komentar); b) tok nusikaltim jis padar pirm kart. 4. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2001 m. birelio 15 d. nutarimu Nr. 30 Dl teism praktikos atleidiant nepilnameius nuo baudiamosios atsakomybs" iaikino, kad nepilnametis pagal ko477
93 straipsnis
93 straipsnis
478
mentuojam straipsn laikomas pirm kart padariusiu nusikaltim, jei-
gu jis anksiau nra padars nusikaltimo arba anksiau padarytam nusikaltimui yra suj patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties
terminaimosios atsakomybs BK 36, 37, , jeigu93 str. numatytais pagrindais, taip pat nepilnametis, atleistas nuo baus teistum ms dl ligos (BK 76 str.), sujus apkaltinamojo nuosprendio vykdy as mo senaties terminams (BK 96 str.), atleistas nuo baudiamosios atsa inyks komybs pagal laidavim, jeigu laidavimo metu nepadar naujo tyi ar nio nusikaltimo (BK 40 str.). panaiki 6. Tstiniai ar trunkamieji nusikaltimai laikomi vienu nusikaltimu. ntas, jeigu Kadangi keli nusikaltimai, padaryti esant idealiajai nusikaltim sutappritaiky iai, vienas kito atvilgiu nra pakartotiniai, juos padar nepilnameiai ta jamtaip pat laikomi nusikalt pirm kart. amnesti ja arba 7. Bdamas nepilnameiu nusikaltim padars asmuo gali bti at suteikta leistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu yra bent viena i ko malon, mentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyt slyg: jeigu jis 1) nukentjusio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu atleistas ar pinigais atlygino arba paalino padaryt turtin al; 2) pripaintas ribotai pakaltinamu; nuo 3) pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik; visos 4) yra kit pagrind manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir ankstesniu nedarys nauj nusikalstam veik. nuospre 8. Vadovaujantis BK 81 str. 1 dalies nuostatomis galima manyti, ndiu paskirto kad nuo baudiamosios atsakomybs gali bti atleisti visi asmenys, s irkuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj atuo neatlikt niolika met, nepriklausomai ar nuosprendio ar nutarties primimo metujie jau buvo pilnameiai. os bausm 9. Pirmoji i nurodyt slyg statym leidjo yra siejama su akty s. via nepilnameio atgaila dl padaryto nusikaltimo: jis nukentjusio 5. Pi asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygi no arba paalino padaryt turtin al. rm kart padariusi u nusikalti m taip pat laikomas nepilna me tis, nusikalt s j atleidus nuo baudia
10. Nukentjusio asmens atsiprayti nepilnametis gali: a) odiu: vieai per radij, televizij, dalyvaujant kaltininko ir nukentjusiojo statyminiams atstovams, bendradarbiams, bendramoksliams, visuo mens atstovams ir kt. Jis gali atsiprayti nukentjusiojo ir niekam nedalyvaujant, taiau tokiu atveju ne tik kaltininkas, bet ir nukentju sysis turi apie tai pareikti teissaugos institucijoms; b) ratu: pa skelbti spaudoje, parayti atsipraymo laik ir kt. Nepilnameio atlei dimas nuo baudiamosios atsakomybs negali priklausyti vien nuo to, ar nukentjusysis tok atsipraym pripasta pakankamu. 11. iai slygai taip pat btina, kad nepilnametis savo noru ar jo valia kiti asmenys visikai ar i dalies atlygint arba paalint nuken tjusiajam padaryt turtin al. statym leidjas nereikalauja, kad bt atlyginta ar paalinta visa turtin ala. Svarbu, kad nepilnametis savo pastangomis pagal galimybes atlygint padaryt nukentjusia jam skriaud ir dt pastangas su juo susitaikyti. 12. ala yra turto netekimas arba sugadinimas, turtos ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo b t gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. Jeigu nukentjusysis nuostoli dydio negali tiksliai rodyti, j dyd nustato teismas (CK 6.249). Neturtin ala yra fizinis asmens skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis su krtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais. Neturtin ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dl nusikalti
mo as me ns sve ikat ai ar dl as me ns gyv yb s at mi mo bei kita is ba u di am aja me sta tym e nu mat ytai s atv ejai s (C K 6.2 50 str. ). 1 3 . L
ietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2000 m. birelio 16 d. nutarime Nr. 25 Dl teism praktikos atidedant paskirtj bausmi vykdym" (Teism praktika", 2000, Nr. 13, p. 272) nurod, kad nusta tydamas nusikaltimu padarytos ir atlygintinos alos dyd teismas atsi velgia tik tiesiogiai nusikalstama veika padaryt turtin al. Vadi nasi, jeigu teismas nustato, kad kaltininko padaryti nuostoliai, tiesio giai nesusij su jo nusikalstama veika, dar neatlyginti, jis vis dlto turi laikyti, kad nepilnametis i dalies atlygino ar paalino turtin al. Pavyzdiui, ligoni kasos ilaidos gydant nukentjusj yra nuostoliai, kurie priteisiami i nuteistojo, taiau ligoni kasos ilaidos nesaisto mos tiesioginiu prieastiniu ryiu su nepilnameio padaryta nusikals tama veika. Teismas, sprsdamas alos atlyginimo klausim, visuomet turi nustatyti tiesiogin prieastin ry tarp nusikalstamos veikos ir padarini (atsiradusios alos). 479
93 straipsnis
93 straipsnis
480
14. Pabrtina, kad pagal baudiamj teis baustina tik u kaltai
padaryt veik, todl nepilnametis kaltininkas turt atsakyti tik u tuos padarytos nusikalstamos veikos padarinius (al), kuriuos jis nu
mat naudos. Bet tai nerei arba kia, kad dl nepilnameio nusikalstamos veikos atsiradusi ala negali galjo ir bti iiekota civilins teiss ir civilinio proceso nustatyta tvarka. turjo 15. Dalin alos atlyginim reikt pripainti ir tais atvejais, kai numatyti nepilnametis atlygina tik dal (pavyzdiui, ketvirtadal ar pus padary . Negauto tos turtins alos), bet susitaria su nukentjusiuoju, kad ateityje bus ji nauda atlyginta visa ala. yra 16. al nepilnametis gali paalinti ir savo darbu, pavyzdiui, su tolimesn taisydamas sugadint daikt, savo darbu paalindamas padarinius, ieji (netiesio atidirbdamas u padaryt al nukentjusiam priimtinu bdu ir pan. gins) 17. Nepilnameio praymu padti jam atlyginti ar paalinti padary nusikalst t al gali tvai ar kiti statyminiai atstovai, gimins, draugai ir kt. Jie amos gali prisidti prie alos atlyginimo pinigais ar kitokiu bdu padti ne veikos pilnameiui paalinti nusikaltimo padarinius, taiau teismas neturt padarini pripainti vykdyta BK 93 str. nustatyt alos atlyginimo ar jos paali ai. nimo slyg tais atvejais, kai tretieji asmenys savo iniciatyva, nesant Negalim joki nepilnameio pastang, atlygina ar paalina turtinius nusikalti a mo padarinius. atmesti ir 18. Jeigu nusikaltimu padaryt al visikai ar dalinai atlygino ar tai, kad ba paalino kiti nusikaltimo bendrininkai, teismas, sprsdamas atleidi padaryt mo nuo baudiamosios atsakomybs klausimus, atsivelgia prieas oji veika tis, dl kuri nepilnametis neprisidjo prie alos atlyginimo ar jos pa yra alinimo. Jeigu nepilnametis objektyviai negaljo to padaryti (dl sun conditio kios ligos, skurdo, staigios tv netekties ir kt.), teismas gali pripain sine qua ti numatytos alos atlyginimo slygos vykdym ne tik al atlyginu non siam nuteistajam, bet ir teisiamam nepilnameiui. Jeigu nepilnametis (btinoji nenorjo prisidti prie alos atlyginimo ar jos paalinimo arba nepada slyga) r to dl nerpestingumo, arogancijos ir kt. nepateisinam prieasi, negautai teismas i slyg turt pripainti tik al atlyginusiems asmenims naudai, arba tiems nuteistiesiems, kuri interes ir valios dka al atlygino taiau kiti asmenys. nepilna meio kaitjo veikos padarini suvoki mas paprastai neapima nukentj usiojo negautos
19. alos atlyginimas arba susitarimas su nukentjusiuoju dl turti ns alos paalinimo savo darbu teismo pripastamas slyga atleisti nepilnamet nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu kaltininkas arba jo praymu kiti asmenys nukentjusiajam atlygino al iki bylos inagrin jimo pirmosios arba apeliacins instancijos teisme, arba nepilnametis, jo tvai ar juos atstojantys asmenys susitar dl turtins alos paalinimo. Susitarimas atlyginti likusi alos dal ar paalinti nusikaltimu padaryt turtin al teismui gali bti pateiktas odiu arba ratu. Mintame Lietu vos Aukiausiojo Teismo senato 2001 m. birelio 15 d. nutarime Nr. 30 (Teism praktika", 2001, Nr. 15, p. 417) nurodyta, kad odinio susitarimo slygos turi bti raomos teismo posdio protokol ir patvirtinamos nukentjusiojo bei nepilnameio paraais. 20. Nuo baudiamosios atsakomybs gali bti atleidiamas ir ne pilnametis pirm kart padars neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, jeigu jis pripaintas ribotai pakaltinamu. Ribotas pakaltinamumas - tokia nepilnameio bsena, kuri nusikalstamos vei kos darymo metu neleido jam visapusikai suprasti savo veiksm po bdio ir juos valdyti dl psichikos nukrypim, nebuvusi pakanka mu pagrindu pripainti j nepakaltinamu (ir. BK 18 str. komentar). 21. Visais atvejais svarbu nustatyti, ar nepilnametis yra visavertis nusikaltimo subjektas, ar jis pakankamai isivysts, vertinant jo fizin, socialin ir emocin bkl, ar psichinio ir fizinio isivystymo trkumai gali turti takos darom nusikaltim suvokimui ir kt. (r. 91 str. 7,
8, 9, 10 pun kt ko me nta rus ). 2 2 . T rei oji i ko me ntu oja ma me stra ipsn yje nu mat yt alte rnat yvi sly g yra tai, kad nep ilna met is visi kai prip ain
o savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik. Nepilnameio prisipainimas ir gailjima sis dl padaryt veik parodo, kad jis supranta savo veiksm neteis tum, neigiamai vertina savo poelgius ir nori pasitaisyti. 23. Tikr savo kalts pripainim parodo tai, kad nepilnametis ne tik odiais prisipasta ess kaltas, bet ir atvyks prisipasta padars nusikalstam veik arba duoda isamius parodymus, padeda iaikinti padaryt nusikaltim, savo iniciatyva tariasi su nukentjusiuoju dl padarytos alos atlyginimo arba jos paalinimo ir kt. 24. Nuoirdus gailestis reikia, kad nepilnametis suvokia nusikals tamos veikos padarinius ir kremtasi dl j atsiradimo, atsiprao nu kentjusiojo, duoda paad daugiau nenusikalsti ir kt. Jeigu nepilna481
93 straipsnis
93-94 straipsniai
mtis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinjimo metu, taip pat apeliacine tvarka sksdamas nuosprend neprisipaino ess kaltas, veng atsakomybs, dav neteisingus parodymus ir tuo trukd itirti ir inagrinti byl, savo kalt pripaino tik nagrinjant teisme byl apeliacine tvarka, toks nepilnameio elgesys neturt bti laikomas nuoirdiu gailjimusi. 25. statym leidjas nepateikia isamaus alternatyvi slyg s rao, bet nurodo, jog gali bti ir kit (BK 93 str. 1 dalyje nenurodyt) pagrind manyti, kad nepilnametis laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik. Teismo diskrecija ioje srityje yra vertinti visas bylos aplinkybes ir prognozuoti nepilnameio elges. 26. Teismui susidaryti nuomon, kad nepilnametis laikysis staty m ir nedarys nauj nusikalstam veik, gali padti aplinkybs: nepil nametis po nusikalstamos veikos padarymo nutrauk santykius su nusikalstama grupe, nebesilanko vieuose renginiuose, kuriuose var tojamas alkoholis, pradjo mokytis arba sidarbino ir nedaro administ racini ar drausmini teiss paeidim, pradjo gydytis nuo narkoma nijos ar alkoholizmo ir kt. 27. Atleids nepilnamet nuo baudiamosios atsakomybs teismas skiria jam BK 82 str. numatytas aukljamojo poveikio priemones ir nustato j vykdymo termin. Naudodamasis savo diskrecija teismas parenka vien ar kelias aukljamojo poveikio priemones, taiau visais atvejais jis atsivelgia j vykdymo suderinamum (pavyzdiui, skiria mas spjimas ir atidavimas tvams arba kitiems fiziniams ar juridi niams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti; turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas ir elgesio apribojimas bei kt.; r. BK 82 str. komentar). Kadangi komentuojamame straipsnyje sta tym leidjas kalba btent apie nepilnamei atleidim nuo baudia mosios atsakomybs, todl tik jiems gali bti skiriamos visos statyme numatytos aukljamojo poveikio priemons. 28. Asmenims, teisminio bylos nagrinjimo metu sulaukusiems a tuoniolikos (ar daugiau) met, kuriems nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo suj atuoniolika met, gali bti skiriamos tik tos auk ljamojo poveikio priemons, kurios nepaeidia j teisi ir neprieta rauja kitiems teiss aktams. Tokiems asmenims neturt bti skiriamas atidavimas tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ku rie rpinasi vaikais, ugdyti bei priirti ir atidavimas speciali aukl jimo staig. 482
29. Parinkdamas aukljamojo poveikio priemones, teismas atsivel gia ne tik BK 91 str. ivardytas aplinkybes, bet ir nepilnameio asmenyb, jo fizin, socialin, emocin brand, santykius su tvais bei tv tak ugdant nepilnamet, tv pasiryim keisti gyvenimo bd ir nepilnameio ugdymo slygas. 30. Paskirta aukljamojo poveikio priemon ar toki priemoni vi suma turi daryti daugiausia teigiamo poveikio nepilnameiui. 31. Nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs ne sukelia teistumo. Nusikaltimas, u kurio padarym nepilnametis nuo baudiamosios atsakomybs atleistas, nesudaro nusikaltim recidyvo naujai padarytam nusikaltimui ir negali bti atsakomyb sunkinania aplinkybe. Nepilnametis, net ir kelet kart atleistas nuo baudiamo sios atsakomybs, negali bti pripaintas recidyvistu. 94 Straipsnis. Asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms jam pakeitimas velnesne bausme 1. Asmen, atliekant laisvs atmimo bausm u nusikalstam veik, kurios padarymo metu jam nebuvo suj atuoniolika met, arba asmen, kuriam remiantis io kodekso 81 straipsnio 2 dalimi buvo taikyti nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausms prie termin arba i bausm pakeisti velnesne bausme (iskyrus baud), jeigu: 1) asmuo atliko: a) ne maiau kaip pus paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim arba b) ne maiau kaip du tredalius paskirtos bausms u sunk ar labai sunk nusikaltim; 2) asmuo visikai atlygino ar paalino arba i dalies atlygino ar paalino ir sipareigojo per neatliktos ar paskirtos velnesns bausms laik vi sikai atlyginti ar paalinti padaryt turtin al; 3) asmens elgesys, mokymasis ir (ar) darbas laisvs atmimo bausms atlikimo metu rodo, kad j galima lygtinai atleisti nuo bausms prie ter min arba laisvs atmimo bausm pakeisti velnesne.
483
94 straipsnis
94 straipsnis
2. Teismas, lygtinai atleisdamas io straipsnio 1 dalyje nurodyt asmen nuo laisvs atmimo bausms prie termin, gali paskirti vien arba kelis io kodekso 87 straipsnyje numatytus pareigojimus ar draudimus. Kartu teismas nustato termin, per kur asmuo privalo vykdyti nurodytus pa reigojimus ir laikytis nurodyt draudim. is terminas negali bti ilges nis u neatliktos bausms laik. 3. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie ter min, vykd teismo nustatytus pareigojimus ir nepaeid nustatyt drau dim, kai sueina laisvs atmimo bausms terminas, jis laikomas atliks bausm. 4. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie ter min, be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim arba paeidia paskirtus draudimus, teismas asmens elges kontroliuo janios institucijos teikimu j spja, kad gali bti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin. Jeigu sptas as muo toliau nevykdo teismo paskirt pareigojim arba paeidinja paskir tus draudimus, teismas to asmens elges kontroliuojanios institucijos teikimu priima sprendim panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs atmi mo bausms prie termin ir vykdyti neatlikt bausms dal. 5. Jeigu asmuo, kuris lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba kuriam laisvs atmimo bausm pakeista velnesne, per neatliktos bausms laik padaro nauj nusikalstam veik, teismas skiria jam bausm pagal io kodekso 64 straipsnyje nustatytas taisykles. 1. Tai slyginis nepilnameio arba pilnameio asmens, kuriam nusi kalstamos veikos darymo metu nebuvo suj atuoniolika met, lygti nis atleidimas nuo tam tikros paskirtos laisvs atmimo bausms dalies atlikimo prie termin arba laisvs atmimo bausms jam pakeitimas velnesne bausme. Toks lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin arba jos pakeitimas velnesne bausme taikomas ir asmeniui, kuriam nu sikalstamos veikos darymo metu buvo suj atuoniolika met, taiau nebuvo suj dvideimt vieneri metai, jeigu teismas, atsivelgs pada rytos nusikalstamos veikos pobd, motyvus bei kitas bylos aplinky bes, prireikus - ir specialisto paaikinimus ar ivad, nusprendia, kad toks asmuo pagal socialin brand prilygsta nepilnameiui. 2. Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin arba jos pakeiti mas velnesne bausme gali bti taikomas tik asmenims, nubaustiems terminuotu laisvs atmimu. Vadovaujantis BPK 360 str., lygtin atlei484
dimnuo bausms prie termin arba jos pakeitim velnesne bausme taiko teismas bausm vykdanios institucijos teikimu. iame straipsnyje nenumatyta joki ilyg nepilnameiams. Vis dlto reikt manyti, kad nepilnameiams toks atleidimas turt bti taikomas teismo remiantis bendru bausm vykdanios institucijos ir Vaiko teisi apsaugos tarnybos teikimu. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gruodio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtint Bendrj vaiko teisi apsaugos tarnyb nuostat (Valstybs inios"', 2002, Nr. 120-5415) 22.11. pastraipoje nurodyta, kad ios tarnybos turi teis prayti teismo nustatyta tvarka lygtinai atleisti nepilnamet nuo bausms atlikimo nepasibaigus terminui, pakeisti jam neatlikt bausms dal velnesne bausme arba paleisti j i laisvs atmimo vietos ar specialiosios globos (ugdymo) staigos. 3. Pagal statym teismas gali rinktis vien i nurodyt alternaty v: arba lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin, arba jos pakeitim velnesne bausme. Pasirinkimas priklauso nuo pa darytos veikos pavojingumo, paskirtos bausms dydio, atliekanio bausm asmens elgesio bausms atlikimo metu, jo sveikatos bkls, eimins padties ir kt. aplinkybi. 4. Teismas laisvs atmimo bausm gali keisti velnesn BK 90 str. 1 dalyje nurodyt bausm -vieuosius darbus, laisvs apriboji m arba aret. Laisvs atmimo bausm baud negali bti keiiama. 5. Lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba jos pakeitim velnesne bausme teismas gali taikyti tik esant komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodytoms trims slygoms: 1) asmuo atliko: a) ne maiau kaip pus paskirtos bausms u ne atsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim arba b) ne ma iau kaip du tredalius paskirtos bausms u sunk ar labai sunk nusikaltim; 2) asmuo visikai atlygino ar paalino arba i dalies atlygino ar paalino ir sipareigojo per neatliktos ar paskirtos velnesns baus ms laik visikai atlyginti ar paalinti padaryt turtin al; 3) asmens elgesys, mokymasis ir (ar) darbas laisvs atmimo baus ms atlikimo metu rodo, kad galima j lygtinai atleisti nuo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausm pakeisti velnesne. Visos ios slygos yra btinos. 6. Pirmoji slyga - statym leidjo nustatyti minimals terminai, kuri asmuo privalo laikytis. Jie priklauso nuo padaryto nusikaltimo 485
94 straipsnis
94 straipsnis
486
pavojingumo (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kalts formos (neatsargus ar tyinis nusikaltimas).
7. Asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met, nuteistas u neatsarg arba nesunk ar apy-
sunk dlto buvo nuteistas laisvs atmimu, vadinasi, arba jis nusikalto ne tyin pirm kart, arba nebuvo n vienos BK 93 str. 1 dalyje nurodytos nusikal slygos, arba kaltininko asmenyb neleido teismui manyti, jog jis tim ateityje laikysis statym ir nedarys nauj nusikaltim. vertins termin asmens pavojingum, statym leidjas nenurod joki kit speciali uota taisykli, kurios galt palengvinti nuteistojo padt, kad jis bt laisvs atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba bausm atmim bt pakeista velnesne bausme (iskyrus baud). Tik teismas, o vertins visas bylos aplinkybes, sprendia, ar nepilnametis gali bti bausm atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, ar bausm gali e, bti pakeista velnesne, ar yra pagrindas manyti, kad nepilnametis privalo laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik. atlikti 8. Asmuo privalo atlikti ne maiau kaip du tredalius paskirtos ne bausms, jeigu terminuota laisvs atmimo bausme nuteistas u sun maiau kaip k ar labai sunk nusikaltim (pavyzdiui, nuudym, sunk sveika pus tos sutrikdym ir kt). paskirt 9. Atlikta bausms dalis apskaiiuojama atsivelgiant nuospren os diu paskirtos bausms laik. Jei nuteistasis atleistas nuo dalies baus bausm ms atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu (BK 78 str.) arba Respub s. likos Prezidento malons aktu (BK 79 str.), atlikta bausms dalis nu Bt statoma remiantis amnestijos ar malons aktu nustatyta bausme. Tuo ent atveju, kai asmuo nuteisiamas u kelias nusikalstamas veikas (BK toki 63 str.), lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin nusikalt arba laisvs atmimo bausms pakeitimas velnesne bausme gali bti im taikomas atlikus btin bausms dal, statymo nustatyt u sunkiau padary si nusikaltim. Jeigu asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo mas yra metu nebuvo suj atuoniolika met, nuteistas pagal nuosprendi vienas sutapt (BK 64 str.), atlikta bausms dalis turt bti apskaiiuojama i atsivelgiant paskirt galutin bausm (subendrinta bausm, paskir pagrind ta u naujai padaryt nusikaltim, su ankstesnio nuosprendio baus mmis, jeigu jos iki naujo nuosprendio primimo nevykdytos). Pamiatleisti nepilna met nuo baudia mosios atsako mybs. Jeigu asmuo, padars tok nusikal tim vis
ntina, kad bausmi, nuo kuri nepilnametis buvo galutinai atleistas, su bausmmis, paskirtomis u naujo nusikaltimo padarym, teismas nesubendrina. 10. Antroji slyga atskleidia nuteistojo poir padaryt nusi kalstam veik ir jo santykius su nukentjusiuoju. Visikas alos atly ginimas ar paalinimas arba i dalies jos atlyginimas ar paalinimas ir sipareigojimas per neatliktos ar paskirtos velnesns bausms laik visikai atlyginti ar paalinti padaryt turtin al i dalies parodo, kad kaltininkas supranta savo veiksm neteistum ir atlikdamas baus m stengiasi pagal galimybes suvelninti j padarinius (apie padaryt nepilnameio nusikalstama veika al ir. ir BK 93 str. komentaro 919 punktus). 11. Laisvs atmimo bausms atlikimo vietoje atlyginti ar paalinti padaryt turtin al paiam nuteistajam yra sudtinga, todl teismas pripasta alos atlyginim ar paalinim ir tais atvejais, kai kaltininko valia kiti asmenys nukentjusiajam visikai ar i dalies atlygina arba paalina nusikalstama veika padaryt al arba kaltininkas sipareigoja per neatliktos ar paskirtos velnesns bausms laik visikai atlyginti ar paalinti padaryt turtin al. Nuteistasis sipareigoja staigos ad ministracijai ratu, kuris kartu su kitais dokumentais pateikiamas teis mui, sprendianiam klausim dl asmens atleidimo nuo laisvs atmi mo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms jam pakei timo velnesne bausme. 12. Pagal komentuojam straipsn ala turi bti visikai ar i dalies
atly gin am a arb a pa alin am a po teis mo nuo spr end io pri mi mo. Lyg ti nia m atle idi mui nuo lais vs at mi mo bau sm s prie ter min arb a lai s vs
atmimo bausms pakeitimui velnesne bausme i esms neturi reikms, ar kaltininkas atlygino (paalino) padaryt al tuoj po si teisjusio nuosprendio (nuosprendio siteisjimo tvarka nustatyta BPK 398 str.), t. y. dar iki jo sumimo, ar jam realiai atliekant laisvs atmimo bausm. 13. Treioji slyga - nuteistojo pasitaisymas, kur patvirtina jo elgesys, mokymasis ir (ar) siningas darbas laisvs atmimo baus ms atlikimo metu. Nepilnamei, kaip ir suaugusi asmen, laisvs atmimo vietoms bdinga neformali santyki sistema ir pokyiai, re guliuojantys socialin nuteistojo status ir primetantys nusikalstamo pasaulio poir gyvenim, mog ir padaryt nusikalstam veik, todl bausms atlikimo reimo laikymasis, dalyvavimas bausms atli487
94 straipsnis
94 straipsnis
488
kimo vietoje organizuojamuose renginiuose ir galiojani nuobaud neturjimas, turt bti vertinami kaip pasitaisymo kriterijai.
14.statym leidjas nereikalauja, kad asmuo laisvs atmimo vie toje tik gerai ar labai gerai mokytsi, puikiai dirbt. Pakanka, kad jis
stengiasi meio pasitaisymo klau mokytis, sim, turi teis vertinti visus duomenis, rodanius jo pasitaisym. be 15.Sprsdamas lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms nepateisi prie termin arba laisvs atmimo bausms pakeitimo velnesne baus nam prieasi me klausim, teismas individualiai vertina kiekvien nuteistj: atsi velgia jo padaryto nusikaltimo pobd, prieastis ir motyvus, jo nepralei asmenyb, alos atlyginim, duomenis, rodanius jo pasitaisym, irkt. Apie asmens pasitaisym reikt sprsti pagal jo elges, mokymsi ir dia usimi (ar) poir darb per vis bausms atlikimo laik arba bent per ilges n jo dal. m, laikosi 16.Teismas, nustats, kad nuteistasis atliko dal bausms, visikai darbo atlygino ar paalino arba i dalies atlygino ar paalino al ir siparei drausm gojo per neatliktos ar paskirtos velnesns bausms laik visikai s ir atlyginti ar paalinti padaryt turtin al, savo elgesiu, mokymusi ar vykdo darbu rod, jog pasitais, turt taikyti lygtin atleidim nuo laisvs paskirtas atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms jam uduotis pakeitim velnesne bausme. Teismas neturt atsisakyti tai daryti . remdamasis statyme nenurodytais motyvais, pavyzdiui, bausms Paminti velnumu, trumpalaikiu buvimu konkreioje laisvs atmimo vietoje ir na, pan. Jeigu teismas motyvuotai atsisako lygtinai atleisti nuo bausms kad prie termin arba laisvs atmimo bausm pakeisti velnesne bausme nuteistas (pavyzdiui, jeigu asmens bausms atlikimo vietoje savs tvirtinimo nepilna priemon yra fizin kit asmen prievarta ir iaurumas, neapykanta ir metis visikas nepasitikjimas administracija, nenoras mokytis ir (ar) dirbti neturi bei pan.), pakartotinai pateikti teismui tok klausim galima ne anks pasirinki iau kaip po ei mnesi (BVK 179 str. 3 dalis). mo ir privalo 17.Teismas, lygtinai atleisdamas asmen nuo laisvs atmimo baus ilg ms prie termin, gali: a) pareigoti j: bti namuose nustatytu laiku; laik mokytis, tsti moksl arba dirbti; gyti tam tikr ini ar imokti drau ben dimus (pavyzdiui, imokti saugaus eismo taisykles ir pan.); jeigu asdrauti su kitais sunkius ir labai sunkius nusikalti mus padarius iais as menimis . Dl to teismas, sprsda mas nepilna
muo sutinka, atlikti vis gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos kurs; dalyvauti valstybinms ar nevalstybinms staigoms bei organizacijoms taikant socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemones; b) udrausti jam: aisti azartinius aidimus; usiimti tam tikra veikla; vairuoti motorin transporto priemon (motocikl, savaeig main ir pan.); lankytis vietose, kuriose daroma neigiama taka asmens elgesiui, arba bendrauti su monmis, daraniais jam neigiam tak; be iuos draudimus kontroliuojanios institucijos inios keisti gyvenamj viet. 18. i pareigojim ir draudim skaiius teismui nra ribojamas, juos teismas, vadovaudamasis BK 87 str. 2 dalies nuostatomis, paren ka savo nuoira. Svarbiausia, kad tokie pareigojimai ir draudimai vie nas kitam neprietaraut, bt suderinti ir realiai vykdomi. Supranta ma, asmuo turi pareig nustatyta tvarka atsiskaityti apie pareigojim ir draudim vykdymo eig institucijoms, kontroliuojanioms jo elges. 19. Kartu teismas turi nustatyti termin, per kur asmuo privalo vykdyti nurodytus pareigojimus ir laikytis nurodyt draudim. Kai neatlikta laisvs atmimo bausms dalis pakeiiama velnesne baus me, jos terminai nustatomi vadovaujantis BK 90 str. nuostatomis, tvir tinaniomis velnesni bausmi ribas nepilnameiams. Visais atvejais naujai paskirtos velnesns bausms vykdymo laikas negali bti il gesnis u neatliktos laisvs atmimo bausms laik. i statymo norma yra imperatyvi. 20. Lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin esm sudaro tai, kad asmuo, siningai vykdydamas teismo nustatytus pareigojimus ir nepaeisdamas nustatyt draudim, leidia manyti, jog pasitais ir ateityje laikysis valstybje galiojani statym, nedarys nauj nusi kaltim. Kai sueina laisvs atmimo bausms terminas, toks
asm uo laik om as atli ks vis nuo spr end iu pas kirt bau sm . 2 1 . T ais atve jais, kai asm uo, lygt inai atle ista s nuo lais vs at mi mo bau sm s prie ter min
, be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim arba juos netinkamai vykdo, teismas asmens elges kontroliuojanios institucijos teikimu ratu j spja, kad gali bti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir jam turs bti vykdoma neatlikta bausms dalis. 22. Tais atvejais, kai asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, vykdo teismo paskirtus pareigojimus, bet pa eidia draudimus, jis taip pat turi bti ratu sptas, kad lygtinis atlei489
94 straipsnis
Bendroji dalis, XII skyrius
95 straipsnis
dimas nuo bausms prie termin gali bti panaikintas ir jam tada tekt vykdyti neatlikt bausms dal. 23. Visais atvejais turt bti nustatyta, dl koki prieasi as muo nevykdo pareigojim ar draudim. Jeigu tai sistemingas darbo drausms, vieosios tvarkos ar nustatyt pareigojim arba draudim paeidinjimas, toks asmens elgesys turt bti laikomas tyiniu ir raytinis teismo spjimas yra paskutin priemon, kuri taikoma jo elgesiui koreguoti. Jeigu sptas asmuo ir toliau nevykdo teismo pa skirt pareigojim arba paeidinja draudimus, teismas jo elges kont roliuojanios institucijos teikimu turt priimti sprendim panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir vykdyti neatlikt bausms dal. 24. Sistemingas darbo drausms, vieosios tvarkos ar nustatyt pareig paeidinjimas konstatuojamas tada, kai asmuo padaro tris ar daugiau toki paeidim, nesvarbu, ar jis buvo baustas u kiekvien paeidim, jeigu tokie paeidimai padaromi per vienerius metus nuo pirmojo paeidimo padarymo dienos ir nra juridini klii patraukti asmen atsakomybn u kiekvien paeidim atskirai. 25. Jeigu asmuo nevykdo nustatyt pareigojim ar draudim dl objektyviai susiklosiusi aplinkybi (pavyzdiui, sunki liga, artimj mirtis, atleidimas i darbo ne dl to, kad jis paeid darbo drausm, ir pan.), teismas, atsivelgdamas asmenyb, nustatyt pareigojim ar draudim nevykdymo prieastis, gali pripainti tokias aplinkybes pa teisinamomis ir sujus laisvs atmimo bausms terminui laikyti j atli kusiu bausm. 26. Jeigu per neatliktos bausms laik nepilnametis padar nauj nusikalstam veik, bausm tokiam asmeniui skiriama pagal BK 64 str. nustatytas nuosprendi sutapties taisykles. Teismas, paskyrs ne pilnameiui bausm u nauj nusikaltim, subendrina bausmes: prie bausms, paskirtos u naujai padaryt nusikaltim, jis visikai ar i dalies prideda pagal pirmesn nuosprend neatlikt bausm. Jeigu ne atlikta bausms dalis yra didesn, prie jos pridedama nauju nuospren diu paskirtos bausms dalis (apie tai plaiau r. BK 64 str. komen tar). Jei u pirmesn nusikaltim nepilnametis nubaustas terminuotu laisvs atmimu, o u nauj nusikalstam veik gali bti nubaustas ir kitos ries bausme, suddamas paskirtas bausmes, taip pat vienas bausmes keisdamas kitomis teismas vadovaujasi BK 65 str. nustatyto mis taisyklmis. 490
XII SKYRIUS
(95-96 straipsniai)
BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SENATIS

"5 SirilipsniS. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis 1. Asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, negali boti priimtas ap kaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1) praj: a) dveji metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimas; b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyinis nusi kaltimas; c) atuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimas; d) deimt met, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; e) penkiolika met, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas; f) dvideimt met, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijs su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu;
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. 1X-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733, Nr. 39-0 - atitaisymas) redakcija)
2) per io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt laik asmuo nesislp nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadar naujos nusikalstamos veikos. 2. Senaties terminas skaiiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendio primimo dienos. 3. Jeigu nusikalstam veik padars asmuo pasislp nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuri asmuo sulaikomas arba kuri jis pats atvyksta ir prisipasta padars nusikaltim. Taiau apkaltinamasis nuosprendis negali bti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padar nusikaltim, prajo pen kiolika met, o nuo to laiko, kai padar nusikaltim, susijus su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, - dvideimt met ir senaties eiga nenutrko dl naujo nusikaltimo padarymo. 4. Jeigu asmuo iki iame straipsnyje nurodyt termin pabaigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga nutrksta. iuo atveju senaties eiga u pirm nusikalstam veik pradedama skaiiuoti nuo tos dienos, kuri buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas.
491
95 straipsnis
95 straipsnis
5. Nra senaties iems nusikaltimams, numatytiems iame kodekse: 1) genocidui (99 straipsnis); 2) tarptautins teiss draudiamam elgesiui su monmis (100 straipsnis); 3) tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymui (101 straipsnis); 4) okupuotos valstybs civili trmimui ar okupavusios valstybs civili gyventoj perklimui (102 straipsnis); (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos
5 d statymo Nr IX-23I4, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
kaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminui, kai yra vykdytos visos nurodytos slygos, prokuroras, teisjas ar teismas privalo taikyti asmeniui BK 95 str. nuostatas - tai prokuroro, teisjo ar teismo pareiga, o ne teis. 3. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminas priklau so nuo padarytos nusikalstamos veikos ries (nusikaltimo ar bau diamojo nusiengimo) bei nusikaltimo grups pagal sunkum (apie tai plaiau r. BK 10, 11, 12 str. komentarus). Kuo pavojingesn padaryta nusikalstama veika ir kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo ilges nis apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminas, kuris yra: a) dveji metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimas; b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyinis nusikaltimas; c) atuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimas; d) deimt met, kai padarytas sunkus nusikaltimas; e) penkiolika me t, kai padarytas labai sunkus nusikaltimas. 4. Bendros apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termin nustatymo taisykls iimtis numatyta komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkto f papunktyje, kuris nustato dvideimties met senaties termin u nusikaltimus, susijusius su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, pavyzdiui, BK 115, 116, 129 str. Tokiu atveju ap kaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminas priklauso nuo padaryto nusikaltimo objekto ir dalyko (nukentjusiojo). 5. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termino pradia yra diena, kuri padaryta nusikalstama veika. Nusikalstama veika lai koma baigta, jei kaltininko veikoje yra visi konkreiame BK Specialio sios dalies straipsnyje numatyti tos nusikalstamos veikos poymiai. Plaiau apie konkreios nusikalstamos veikos padarymo laik r. BK 3, 21 str. komentarus. 6. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis baigiasi nuospren dio primimo dien pirmosios instancijos teisme. Tai reikia, jog apkaltinamojo nuosprendio primimo senat neskaitomas laikas nuo nuosprendio primimo iki jo siteisjimo dienos. 7. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminas skai iuojamas metais. Jis baigiasi prajus komentuojamo straipsnio 1 da lies 1 punkte nustatytam met skaiiui 24 valand, prie prasidedant atitinkamai paskutinei termino dienai. Apkaltinamojo nuosprendio pri mimo senaties termino pasibaigimas veni arba nedarbo dien se naties termino nepratsia. 493
5) tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojimui, kan kinimui ar kitokiam nemonikam elgesiui su jais (103 straipsnis); 6) tarptautins humanitarins teiss norm dl civili ir j turto apsau gos karo metu paeidimui (104 straipsnis); 7) civili ar karo belaisvi prievartiniam panaudojimui prieo ginkluo tosiose pajgose (105 straipsnis); 8) saugom objekt naikinimui ar nacionalini vertybi grobstymui (106 straipsnis); 9) agresijai (110 straipsnis); 10) draudiamai karo atakai (111 straipsnis); 11) udraust karo priemoni naudojimui (112 straipsnis). 1. Apkaltinamojo nuosprendio p r i m i m o s e n a t i s baudiamojo statymo nustatytas terminas, kuriam sujus nusikalsta m veik padars asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsako mybn. Apkaltinamojo nuosprendio senaties egzistavim pagrindia reikalavimas, jog baudiamoji atsakomyb turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba prajus kuo trumpesniam laikui - prieingu atveju maja jos efektyvumas, prevencin reikm. iuo institutu realizuojami humanizmo, teisingumo, bausms ekonomijos principai; kartu valstyb prisiima atsakomyb" u atitinkamos bau diamosios teiss paskirties (tiksl) nerealizavim tinkamu laiku. 2. Asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, apkaltinamojo nuo sprendio primimo senatis taikoma, kai: a) yra sujs apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminas; b) asmuo io termino laiko tarpiu nesislp nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadar naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis nusikalstam veik padariusiam asmeniui taikoma tik tuo atveju, kai egzistuoja nurodyt slyg visuma. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis yra beslyginis asmens, padariusio nusikalstam veik, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindas. Sujus baudiamojo statymo nustatytam ap492
95 straipsnis
95 straipsnis
8. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminams su jus ikiteisminio tyrimo metu, byla nutraukiama prokuroro nutarimu (BPK 212 str. 1 punktas, 214 str. 1 dalis). Kai apkaltinamojo nuospren dio primimo senaties terminai sueina nagrinjant byl pirmosios (BPK 235 str., 254 str. 4 dalis) ar apeliacins (BPK 326 str. 1 dalies 2 punktas, 327 str. 1 punktas) instancijos teisme, byla nutraukiama teisjo ar teis mo nutartimi. 9. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termino eiga su stoja, jei asmuo, padars nusikalstam veik, pasislepia nuo ikiteismi nio tyrimo ar teismo. P a s i s l p i m u laikomi tokie tyiniai veiksmai, kai asmuo, padars nusikalstam veik, siekia ivengti baudiamosios atsakomybs, taip pat kai toks asmuo paeidia jam paskirtos kardo mosios priemons reikalavimus, aukiamas neatvyksta ikiteisminio tyrimo institucijas ar teism, keiia savo gyvenamj ar darbo viet, ivaizd, gyvena turdamas svetimus ar suklastotus dokumentus ir pan. Paymtina, kad bet kurio vieno veiksmo padarymas gali bti vertinamas kaip kaltinamojo pasislpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Pasislpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo laikomas ir as muo, kuris nra tariamuoju arba kaltinamuoju konkreioje baudiamo joje byloje, t. y. asmuo, kuris yra padars nusikalstam veik, nors ir neturintis jokio oficialaus procesinio statuso. Taiau negali bti laiko mas pasislpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo asmuo, kuris, pa vyzdiui, pakeit gyvenamj viet dl vedyb, darbo ar tarnybos funkcij atlikimo ir pan. 10. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties eiga atsinauji na nuo tos dienos, kuri asmuo sulaikomas arba kurijis pats atvyksta teissaugos institucij ar pas tokios institucijos pareign ir prisipa sta padars nusikalstam veik. Taigi tokiu atveju senaties eiga skai iuojama toliau, o ne prasideda i naujo. Nors komentuojamo straips nio 3 dalies antrajame sakinyje nurodyta, kad senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuri asmuo sulaikomas arba kurijis pats atvyksta ir prisipasta padars nusikaltim, i taisykl turi bti taikoma ir pada rius baudiamj nusiengim, nes prieingu atveju lengvesn nusi kalstam veik padars asmuo atsidurt blogesnje padtyje. Laikas, prajs nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pasislpimo nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, apkaltinamojo nuosprendio primimo senat skaitomas; jis toliau skaiiuojamas atsinaujinus senaties eigai. Laikas, kur asmuo buvo pasislps nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, apkaltinamojo nuosprendio primimo senat neskaitomas. 494
11. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties eiga negali su stoti neapibrtam laikui. Prajus nuo nusikaltimo padarymo momento penkiolikai met arba dvideimiai met, jei padarytas nusikaltimas susijs su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, apkaltinamasis nuo sprendis negali bti priimtas, net jei asmuo slpsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties ter min tokiu atveju gali nutraukti tik naujo nusikaltimo padarymas. Nau jo baudiamojo nusiengimo padarymas nenutraukia tokio termino. Nors komentuojamo straipsnio 3 dalies treiajame sakinyje nurodyta, kad negali bti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kai praeina penkiolika arba dvideimt met tik nuo nusikaltimo padarymo, tokia taisykl turi bti taikoma ir padarius baudiamj nusiengim, nes prieingu atveju lengvesn nusikalstam veik padars asmuo atsidurt sunkesnje padtyje. 12. Apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties eiga nutrksta, jei nusikalstam veik padars asmuo, kuriam nepriimtas apkaltinama sis nuosprendis, senaties eigos metu padaro nauj nusikalstam veik (nusikaltim ar baudiamj nusiengim). Tokiu atveju laikas, prajs nuo pirmosios nusikalstamos veikos padarymo iki antrosios nusikals tamos veikos padarymo momento, anuliuojamas. Apkaltinamojo nuo sprendio primimo dl pirmosios nusikalstamos veikos senaties eiga pradedama skaiiuoti i naujo nuo antrosios nusikalstamos veikos pa darymo momento ir tsiasi u abi nusikalstamas veikas. 13. Vadovaujantis Jungtini Taut 1968 m. Konvencija dl senaties termino netaikymo u karo nusikaltimus ir u nusikaltimus moniku mui (Valstybs inios", 2002, Nr. 23-856) bei Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos statutu (Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2165), komen tuojamo straipsnio 5 dalyje numatyti konkrets nusikaltimai, dl kuri ypatingo pavojingumo visai monijai, apkaltinamojo nuosprendio pri mimo senatis netaikoma: 1) genocidui (BK 99 str.); 2) tarptautins teiss draudiamam elgesiui su monmis (BK 100 str.); 3) tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udymui (BK 101 str.); 4) oku puotos valstybs civili trmimui ar okupavusios valstybs civili gyventoj perklimui (BK 102 str.); 5) tarptautins humanitarins tei ss saugom asmen alojimui, kankinimui ar kitokiam nemonikam elgesiui su jais (BK 103 str.); 6) tarptautins humanitarins teiss nor m dl civili ir j turto apsaugos karo metu paeidimui (BK 104 str.); 7) civili ar karo belaisvi prievartiniam panaudojimui prieo ginkluo tosiose pajgose (BK 105 str.); 8) saugom objekt naikinimui ar na cionalini vertybi grobstymui (BK 106 str.); 9) agresijai (BK 110 str.); 495
95-96 straipsniai
96 straipsnis
10) draudiamai karo atakai (BK 111 str.); 11) udraust karo priemoni naudojimui (BK 112 str.). iuos nusikaltimus padariusiems asmenims apkaltinamasis nuosprendis gali bti priimtas nepriklausomai nuo laiko, prajusio po nusikaltimo padarymo. 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 13 str. 1 dalimi, asmenims, padariusiems nusikalstam veik iki 2003 m. gegus 1 d., nuosprendio primimo senatis nustatoma atsivelgiant, kurie senaties terminai yra trumpesni, t. y. remiamasi galiojanio BK 95 str., arba senojo BK 49 str. nuostatomis. 96 Straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis 1. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu: 1) jis nebuvo vykdytas: a) per dvejus metus, kai paskirta bausm u baudiamj nusiengim, arba b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvs atmimo bausm, arba kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija dvej met, arba c) per penkerius metus, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija penkeri met, arba d) per deimt met, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija deimt met, arba e) per penkiolika met, kai paskirta laisvs atmimo bausm virija de imt met ar paskirtas laisvs atmimas iki gyvos galvos, ir 2) per io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt laik nuteistasis neven gia atlikti paskirtos bausms ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. 2. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas skaiiuojamas nuo nuosprendio siteisjimo dienos iki nuosprendio vykdymo pradios. 3. Jeigu nuteistasis po nuosprendio siteisjimo vengia atlikti bausm, senaties eiga sustoja. iuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kuri nuteistasis pats atvyko atlikti bausms ar buvo sulaikytas. Taiau nuo sprendis negali bti vykdomas, jeigu po jo siteisjimo dienos prajo pen kiolika met, o kai paskirtas laisvs atmimas daugiau kaip deimiai met arba laisvs atmimas iki gyvos galvos, - dvideimt met ir senaties eiga nenutrko dl naujos nusikalstamos veikos padarymo. 496
4. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties termino pabaigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga nutrks ta. iuo atveju apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudiamojo nusiengi mo padarymo. 5. Skirdamas bausm u nauj nusikalstam veik, teismas vadovaujasi io kodekso 64 straipsnyje nustatytomis taisyklmis. 1. A p k a l t i n a m o j o n u o s p r e n d i o v y k d y m o s e n a t i s baudiamojo statymo nustatytas terminas, kuriam sujus nevykdy tas apkaltinamasis nuosprendis negali bti vykdomas ir nuteistasis atleidiamas nuo paskirtos bausms atlikimo. Apkaltinamojo nuospren dio vykdymo senaties egzistavim pagrindia tai, kad prajus ilgam laikui po nuosprendio siteisjimo ir nepradjus jo vykdyti bausms vykdymas daniausiai tampa netikslingu, nes praranda savo preven cin reikm ir nebeatitinka bausms paskirties (tiksl). 2. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis taiko ma, kai: a) yra sujs apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas, b) asmuo io termino laikotarpiu neveng atlikti paskirtos bausms ir c) nepadar naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis asmeniui taikoma tik tuo atveju, kai egzistuoja nurodyt slyg visuma. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis yra beslyginis asmens, padariusio nusikalstam veik, atleidimo nuo bausms pagrindas. Sujus baudiamojo statymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminui, kai vykdytos visos nurodytos slygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 str. nuostatas - tai teismo pareiga, o ne teis. 3. Apkaltinamasis nuosprendis turi bti pradtas vykdyti po to, kai jis siteisja. Nuosprendis siteisja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu jis nebuvo apskstas. Padavus apeliacin skund, nuosprendis siteisja apeliacins instancijos teismui inagrinjus by l ir paskelbus sprendim (BPK 336 str.). 4. Apkaltinamasis nuosprendis laikomas nevykdytu, jeigu jis ne buvo nukreiptas vykdyti (pavyzdiui, po nuosprendio siteisjimo prarasta baudiamoji byla, persiuniant dingo apkaltinamasis teismo nuosprendis) arba buvo nukreiptas vykdyti, taiau realiai nebuvo vyk domas (pavyzdiui, nuteistasis veng bausms atlikimo, bausm vyk dantys pareignai jos nevykd tyia). 497
96 straipsnis
96 straipsnis
5. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas pri klauso nuo padarytos nusikalstamos veikos ries, paskirtos baus ms ries bei laisvs atmimo bausms dydio. Kuo padaryta nusi kalstama veika pavojingesn, kuo grietesn teismo apkaltinamuoju nuosprendiu paskirta bausm, kuo didesn paskirtos laisvs atmi mo bausms vykdymo trukm, tuo ilgesni apkaltinamojo nuospren dio vykdymo senaties terminai: a) dveji metai, kai paskirta bausm u baudiamj nusiengim, arba b) treji metai, kai paskirta ne laisvs atmimo bausm arba kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija dvej met, arba c) penkeri metai, kai paskirta laisvs atmimo baus m nevirija penkeri met, arba d) deimt met, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija deimt met, arba e) penkiolika met, kai paskirta laisvs atmimo bausm virija deimt met ar paskirtas lais vs atmimas iki gyvos galvos. 6. Vengimas atlikti baudiamojo poveikio priemon nesustabdo ap kaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties eigos. Baudiamojo po veikio priemoni paskyrimas, j vykdymas ar nevykdymas neturi jo kios reikms taikant komentuojam straipsn. 7. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties pradia yra ap kaltinamojo teismo nuosprendio siteisjimo diena. 8. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties termino eiga bai giasi t dien, kuri pradedamas vykdyti apkaltinamasis teismo nuo sprendis. 9. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas skai iuojamas metais. Jis baigiasi prajus komentuojamo straipsnio 1 da lies 1 punkte nustatytam met skaiiui 24 valand, prie prasidedant atitinkamai paskutinei termino dienai. Apkaltinamojo nuosprendio vyk dymo senaties termino pasibaigimas veni ar nedarbo dien sena ties termino nepratsia. 10. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendio siteisjimo vengia atlikti paskirt baus m. Vengimu a t l i k t i bausm laikomi tokie tyiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia ivengti paskirtos bausms atliki mo, pavyzdiui, slepiasi nuo teissaugos institucij, keiia gyvenam j, darbo viet, ivaizd, gyvena turdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabga i sumimo po nuosprendio siteisjimo ar lais vs atmimo bausms atlikimo staigos. Vengimu atlikti bausm nelai498
komi tokie nuteistojo veiksmai, kuriuose nra tyios ivengti bausms atlikimo, pavyzdiui, pakeiiama gyvenamoji vieta dl darbo. 11. Nuteistojo veiksmai, kuriais jis vengia atlikti bausm, gali su daryti savarankikos nusikalstamos veikos sudt. Tokiais atvejais jie turi bti kvalifikuojami kaip vengimas atlikti areto, laisvs atmimo bausm arba sugrti kardomojo kalinimo viet (apie tai plaiau r. BK 242 str. komentar) ar kaip vengimas atlikti su laisvs atmimu nesusijusias bausmes (apie tai plaiau r. BK 243 str. komentar). 12. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties eiga atsinauji na nuo tos dienos, kuri nuteistasis pats atvyko atlikti bausms arba buvo sulaikytas. Laikas, prajs nuo apkaltinamojo nuosprendio si teisjimo iki vengimo atlikti bausm pradios, apkaltinamojo nuo sprendio vykdymo senat skaitomas. Laikas, kur nuteistasis veng atlikti bausm, apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senat neskai tomas. Jis toliau skaiiuojamas tik atsinaujinus senaties eigai. 13. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties eiga negali su stoti neapibrtam laikui. Prajus nuo apkaltinamojo nuosprendio si teisjimo dienos penkiolikai met, o kai u nusikaltimo padarym pa skirtas laisvs atmimas daugiau kaip deimiai met arba laisvs at mimas iki gyvos galvos - dvideimiai met, apkaltinamasis nuospren dis negali bti vykdomas net tuo atveju jei asmuo veng atlikti paskir t bausm. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senat gali nutraukti tik naujos nusikalstamos veikos - nusikaltimo ar baudiamojo nusien gimo (apie tai plaiau r. BK 10, 11, 12 str. komentarus) - padary mas. 14. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties eiga nutrks ta, jei nuteistasis, kuris nra atliks apkaltinamuoju teisino nuospren diu paskirtos bausms, senaties eigos metu padaro nauj nusikalsta m veik. Taigi senaties eiga nutrksta tiek tuo atveju, kai nuteistasis padaro nusikaltim, tiek tuo atveju, kai jis padaro baudiamj nusi engim. Laikas, prajs nuo nuosprendio siteisjimo iki naujos nu sikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas ir senat ne skaitomas. Tokiu atveju apkaltinamojo nuosprendio vykdymo sena ties eiga pradedama i naujo skaiiuoti nuo naujo nusikaltimo ar bau diamojo nusiengimo padarymo momento.
499
96 straipsnis
Bendroji dalis, XIII skyrius
97 straipsnis
15. Tais atvejais, kai apkaltinamojo nuosprendio vykdymo sena ties eig nutraukia nauja nusikalstama veika, teismas, skirdamas baus m u naujai padaryt nusikalstam veik, turi vadovautis bausms skyrimo, kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklmis, numatytomis B K 64 str. (apie tai plaiau ir. BK 64 str. komentar). 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, pa tvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785, ir Bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. staty mu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo (Valstybs inios", 2002, Nr. 112-4970; 2003, Nr. 38-1736) 13 str. 1 dalimi asmenims, padariusiems nusikalstam veik iki 2003 m. gegus 1 d., apkaltina mojo nuosprendio vykdymo senatis nustatoma atsivelgiant, kurie senaties terminai yra trumpesni, t. y. remiamasi galiojanio BK 96 str. arba senojo BK 50 str. nuostatomis.
XIII SKYRIUS
(97 straipsnis)
TEISTUMAS
97 Straipsnis. Teistumas
1. Turiniais teistum laikomi u nusikaltimo padarym nuteisti asmenys, kuriems siteisjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, j teistum teismas atsivelgia skirdamas bausm u naujos nusikalstamos veikos padarym, sprsdamas dl kaltininko atleidimo nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs, lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ar bausms pakeitimo velnesne bausme, taip pat pripain damas asmen pavojingu recidyvistu. 2. Atsivelgiant teistum, gali bti varomos tik tos piliei teiss ir laisvs, kuri apribojim numato Lietuvos Respublikos statymai. 3. Turiniais teistum laikomi: 1) asmenys, kuriems bausms vykdymas buvo atidtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidtas bausms vykdymas; 2) asmenys, nuteisti u neatsargius nusikaltimus, - bausms atlikimo
laikotarpiu; (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. 1X-1495. sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
3) asmenys, nuteisti u tyinius nusikaltimus ir realiai atlik paskirt bausm, bausms atlikimo laikotarpiu ir po bausms atlikimo arba atleidimo nuo bausms atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti u nesunk ar apysunk nusikaltim; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti u sunk nusikaltim; c) atuonerius metus, jeigu jie nuteisti u labai sunk nusikaltim; d) deimt met, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.
(Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. 1X-1495, sigal. 2003 m. gegus 1 d. (in., 2003, Nr. 38-1733) redakcija)
4. Nepilnameiams, nuteistiems u io straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausms atlikimo ar at leidimo nuo bausms atlikimo mainami per pus. (Lietuvos Respublikos
2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
500
501
97 straipsnis
97 straipsnis
5. io straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skai iuojami nuo paskirtos bausms atlikimo arba atleidimo nuo bausms
atlikimo. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314, sigal. 2004 m. liepos 13 d. (in., 2004, Nr. 108-4030) redakcija)
6. Kai sueina iame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas inyksta ir asmenys laikomi neteistais. 7. Kai sueina ne maiau kaip pus teistumo termino, teismas nuteistojo praymu gali sutrumpinti teistumo laik arba panaikinti teistum. 8. Jeigu turintis teistum asmuo padaro nauj nusikaltim ar baudia mj nusiengim, teistumo inykimo eiga nutrksta. iuo atveju teistu mo u ankstesn nusikalstam veik inykimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo bausms u nauj nusikaltim ar baudiamj nusien gim atlikimo. Asmuo laikomas teistu u kiekvien nusikalstam veik tol, kol inyksta teistumas u sunkiausi i j. 1. T e i s t u m a s - teisins nuteisto u nusikaltimo padarym asmens, kuriam siteisjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padties ypatyb, bdinga tam tikr baudiamajame statyme numaty t (priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo) laik. Teistumas slygoja asmeniui tik statymuose numatytas specialias baudiam sias teisines bei bendras teisines pasekmes, kuri neapima nuospren dis. 2. Turiniais teistum pripastami tik tie asmenys, kurie nuteisti u bet kokio sunkumo tyinio ar neatsargaus nusikaltimo padarym. Teismo apkaltinamojo nuosprendio siteisjimas ir bausms atlikimas u tyinio ar neatsargaus baudiamojo nusiengimo padarym teistu mo asmeniui neutraukia. 3. Turiniais teistum laikomi asmenys, kuriuos yra nuteis Lietu vos Respublikos teismai. Baudiamajame statyme netiesiogiai turin iais teistum taip pat laikomi ir asmenys, usienio valstybi teism ar tarptautini teism nuteisti u nusikaltimus, kuriuos padarius atsako myb nustato ir Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai, taiau toks teistumas turi takos tik asmens pripainimui pavojingu recidy vistu (apie tai plaiau r. BK 27 str. komentar). Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teistais pripastami tik tie asmenys, kuriems yra siteisjs Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkalti namasis nuosprendis. 502
4. Baudiamosios teisins teistumo pasekms pasireikia tik tuo atveju, jei asmuo, turintis teistum, padaro nauj nusikalstam veik. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teistum teismas atsivelgia: 1) skirdamas bausm u naujos nusikalstamos veikos padarym (apie tai plaiau r. BK 56-64 str. komentarus); 2) sprsdamas dl kaltininko atleidimo nuo baudiamosios atsako mybs ir bausms (apie tai plaiau r. BK 36-40, 76 str. komenta rus); 3) sprsdamas dl kaltininko lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ar bausms pakeitimo velnesne bausme (apie tai plaiau r. BK 77 ir 94 str. komentarus); 4) pripaindamas asmen pavojingu recidyvistu (apie tai plaiau r. BK 27 str. komentar). 5. Bendras teisines teistumo pasekmes sudaro mogaus teisi ir laisvi suvarymai, kuri apribojimas numatytas Lietuvos Respublikos statymuose, pavyzdiui, asmuo negali bti auditoriumi, jei jis teistas ir nra inyks teistumas, o jei teistas u sunk ar labai sunk nusikaltim - nepriklausomai, ar inyko teistumas (Audito statymo 6 str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 63-2242); negali bti advokatu, jei yra teistas u nusikalstamos veikos padarym ir nra inyks teistumas, o jei yra teistas u sunk ar labai sunk nusikaltim - net ir inykus teistumui (Advokatros statymo 8 str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 50-1632); negali bti antstoliu, jei nuteistas u baudiamj nusiengim, nesunk ar apysunk tyin ar neatsarg nusikaltim ir nra inyks teistumas, o jei teistas u sunk ar labai sunk nusikaltim- nepriklausomai, ar teistumas inyko (Antstoli statymo 5 str; Valstybs inios", 2003, Nr. 38-1704); asmuo, teistas u tyin nusikaltim, negali bti profesins karo tarnybos kariu bei kariu savanoriu (Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymo 28, 29 str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 4-28); asmuo, teistas u nusikaltim, nepriimamas tarnyb Kaljim departamente arba jam pavaldiose staigose ar valstybs monse (Tarnybos Kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto II str.; Valstybs inios", 2003, Nr. 49-2158); asmuo, teistas u tyin nusikaltim ar nusikaltim valstybs tarnybai, nepriimamas tarnyb Valstybs saugumo departamente (Valstybs saugumo departamento statuto 16 str; Valstybs inios", 2004, Nr. 73-2516); asmuo, teistas u sunk ar labai sunk nusikaltim, nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams bei korupcinio pobdio nusikalstam 503
97 straipsnis
97 straipsnis
veik, negali dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinje tarnyboje {Diplomatins tarnybos statymo 18 str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 441439); asmuo, teistas u sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstamos veikos padarym ir turintis neinykus ir nepanaikint teistum, negali bti priimamas valstybs tarnautojo pareigas (Valstybs tarnybos statymo 19 str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 116-4323); asmuo, teistas u tyin nusikaltim, negali dirbti branduolins energetikos objektuose (Branduolins energijos statymo 70 str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 60-2122); asmuo, teistas u nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai ir nusikaltimus finans sistemai, negali bti banko akcininku (Komercini bank statymo 14 str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 4-50); asmuo, turintis neinykus ar nepanaikint teistum u sunk arba labai sunk tyin nusikaltim ar nusikaltim nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finans sistemai, negali bti loimus organizuojanios bendrovs steigju (akcininku), taip pat juos kontroliuojaniu asmeniu, loimus organizuojanios bendrovs stebtoj tarybos, valdybos nariu ir administracijos vadovu, jo pavaduotoju, vyriausiuoju finansininku, loimo nam (kazino), bingo, automat salon administracijos vadovu, jo pavaduotoju, vyriausiuoju finansininku, lojus aptarnaujanio personalo ir Prieiros komisijos darbuotoju (Azartini loim statymo U str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 4-49); asmeniui, teistam u valstybin nusikaltim ar kit sunk nusikaltim, bei asmeniui, turiniam teistum u nesunk tyin nusikaltim, neiduodamas leidimas dirbti ar susipainti su valstybs paslapt sudarania informacija (Valstybs ir tarnybos paslapi statymo 9 str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 116-4322); asmeniui, kuris padar tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse arba tarptautinje paprotinje teisje, tokius kaip agresija, genocidas, nusikaltimai monikumui, karo nusikaltimai, asmeniui, kuris dalyvavo nusikalstamoje veikloje prie Lietuvos valstyb, bei asmeniui, kuris iki atvykimo gyventi Lietuvos Respublik kitoje valstybje buvo teistas laisvs atmimo bausme u tyin nusikaltim, u kur baudiamj atsakomyb nustato ir Lietuvos Respublikos statymai, arba buvo Lietuvoje baustas u tyin nusikaltim, u kur numatoma laisvs atmimo bausm, nesuteikiama Lietuvos Respublikos pilietyb (Pilietybs statymo 12 str.; Valstybs inios", 2003, Nr. 38-1701); asmuo, teistas u tyin nusikaltim daugiau kaip eiems metams laisvs atmimo bausme, jei nuo teistumo inykimo ar panaikinimo nra praj deimt met, bei asmuo, teistas u neatsarg 504
nusikaltim, kur padar bdamas neblaivus, apsvaigs nuo narkotini, psichotropini ar kit svaigij mediag, arba tyin nusikaltim, jei teistumas neinyks arba nepanaikintas, negali sigyti ir turti ginkl bei audmen (Ginkl ir audmen kontrols statymo 18 str.; Valstybs inios", 2004, Nr. 32-1011); asmeniui, teistam u tyin nusikaltim, jei neinyks ir nepanaikintas teistumas, nesuteikiama teis medioti ir neiduodamas mediotojo bilietas (Mediokls statymo 14 str.; Valstybs inios", 2003, Nr. 61-2765); asmuo, teistas u tyin nusikaltim, negali bti teikiamas apdovanoti (Valstybs apdovanojim statymo 14 str.; Valstybs inios", 2003, Nr. 57-2535) ir pan. 6. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo teismo nuosprendio siteisjimo dienos iki teistumo inykimo ar panaikinimo dienos. Taigi asmuo laikomas teistu vis bausms atlikimo period ir baudiamojo statymo nustatyt laik po bausms atlikimo. Teistumo trukm lemia padaryto nusikaltimo pavojingumas, kalts forma ir bausms vykdy mo atidjimo taikymas. Teistumo trukm sudaro: 1) asmenims, kuriems bausms vykdymas buvo atidtas, - laiko tarpis, kuriam buvo atidtas bausms vykdymas; 2) asmenims, nuteistiems u neatsargius nusikaltimus, - bausms atlikimo laikotarpis; 3) asmenims, nuteistiems u tyinius nusikaltimus ir realiai atliku siems paskirt bausm, - bausms atlikimo laikotarpis ir po bausms atlikimo arba atleidimo nuo bausms atlikimo: a) treji metai, jeigu jie nuteisti u nesunk ar apysunk nusikaltim; b) penkeri metai, jeigu j ie nuteisti u sunk nusikaltim; c) atuoneri metai, jeigu jie nuteisti u labai sunk nusikaltim; d) deimt met, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai. 7. Vien asmens patraukimas baudiamojon atsakomybn u nusi kaltimo padarym savaime neslygoja teistumo atsiradimo. Tais atve jais, kai asmuo nors ir buvo patrauktas baudiamojon atsakomybn, taiau nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atlikimo buvo at leistas, jis nra laikomas teistu. Neturiniais teistumo taip pat laikomi asmenys, kuriems buvo paskirtos baudiamojo poveikio, priveriamo sios medicinos ar aukljamojo poveikio priemons. 8. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepilnameiui (apie tai plaiau r. BK 81 str. komentar), nuteistam u tyinio nusikaltimo padarym, io straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti termi nai mainami per pus. 505
97 straipsnis
97 straipsnis
9. Tyinius nusikaltimus padariusiems asmenims teistumo termi nai, nustatyti komentuojamo straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje, pradedami skaiiuoti nuo tos dienos, kuri atlikta paskirta bausm. Asmenims, nuteistiems pagal nusikaltim (apie tai plaiau r. BK 63 str. komentar) ar nuosprendi (apie tai plaiau r. BK 64 str. komentar) sutapt, bausms atlikimo diena laikoma ta diena, kuri jie baig atlikti galutin subendrint bausm. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teistumo terminai pradedami skaiiuoti nuo tos dienos, kuri asmuo buvo atleistas nuo bausms atlikimo. Taiau i nuostata taikoma tik tais atvejais, kai asmuo, realiai atliks dal bausms, atleistas nuo tolesnio jos atlikimo. Asmenys, atleisti nuo visos bausms atlikimo, laikomi neturiniais teistumo (r. io str. komentaro 7 punkt). 10. Tais atvejais, kai siteisjs apkaltinamasis teismo nuosprendis nevykdomas, teistumas inyksta sujus apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminui (apie tai plaiau r. BK 96 str. komen tar). 11. Sujus komentuojamo straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytiems terminams, jei asmuo j metu nepadar naujos nusikalstamos veikos, teistumas inyksta. Teistumas inyksta savaime, tam nereikalingas nei teismo, nei kurios kitos valstybs institucijos sprendimas, nei oficia lus teistumo inykimo fakt patvirtinantis dokumentas. Inykus teis tumui asmuo laikomas neteistu, jam anuliuojamos visos teisins pa sekms, susijusios su teistumu. 12. Sujus statyme nustatytiems terminams (su slyga, kad i termin metu asmuo nepadar naujos nusikalstamos veikos) teistu mas inyksta visiems nuteistiesiems be joki iimi. 13. Teistumas gali bti panaikintas prie termin ar sutrumpintas teistumo laikas pagal nuteistojo praym, kai yra suj ne maiau kaip pus teistumo termino. Pagal komentuojam straipsn teistumas prie termin gali bti panaikintas ar jo terminas sutrumpintas tik pagal paties nuteistojo praym. Remiantis komentuojamo straipsnio 7 dali mi teismas gali ne tik panaikinti teistum, bet ir sutrumpinti jo laik. Teismas, naikindamas teistum prie termin ar trumpindamas jo laik, atsivelgia nuteistojo asmenyb, jo elges po bausms atlikimo, jo darbin veikl bei kitas aplinkybes, leidianias teismui sprsti apie teistumo panaikinimo prie termin arba jo laiko sutrumpinimo konkre iam asmeniui tikslingum. Teistumas gali bti panaikinamas prie ter506
min ar jo laikas gali bti sutrumpinamas nepriklausomai, kokia bausm asmeniui buvo paskirta, taip pat nepriklausomai nuo paskirto laisvs atmimo bausms dydio. 14. Teistumas panaikinamas prie termin ar jo laikas sutrumpina mas teismo nutartimi. Jei teismas priima nutart atmesti asmens pray m sutrumpinti teistumo laik ar panaikinti teistum prie termin, pa kartotinai tokius klausimus jis gali nagrinti ne anksiau kaip prajus vieneriems metams nuo nutarties atmesti tok nuteistojo praym pri mimo (BPK 363 str.). 15. Teistumo panaikinimas pagal savo teisines pasekmes yra tapa tus teistumo inykimui (r. io str. komentaro 12 punkt). 16. Teistumo inykimo laikui daro tak ir baudiamj statym pakeitimas, kadangi veikos nusikalstamum panaikinantis, bausm velninantis arba kitokiu bdu teisin nusikalstam veik padariusio asmens padt palengvinantis baudiamasis statymas turi grtamj gali ir taip pat taikomas asmenims, turintiems teistum (apie tai pla iau r. BK 3 str. komentar). 17. Jei teistumo laikotarpiu asmuo padar nauj nusikaltim ar bau diamj nusiengim teistumo eiga nutrksta. Tokiu atveju anuliuoja mas visas teistumo laikas, prajs nuo bausms atlikimo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo momento, ir jis pradedamas skaiiuoti i naujo nuo bausms atlikimo u nauj nusikalstam veik. Kartu prasideda ir teistumo u nauj nusikaltim eiga. Taigi tokiu at veju teistumo laikas prasideda tuo paiu metu u abu nusikaltimus, o nuteistasis laikomas teistu u abu nusikaltimus tol, kol inyksta teis tumas u sunkiausi i j. Tais atvejais, kai teistumo laikotarpiu asmuo padaro nauj baudiamj nusiengim, teistumas u pastarj, remiantis komentuojamo straipsnio 1 dalimi, jam neatsiranda (r. io str. komentaro 1 ir 2 punktus). iuo atveju naujo baudiamojo nusiengimo padarymas svarbus tik tiek, jog nutraukia teistumo u anksiau padaryt nusikaltim eig. Teistumo inykimo u pirm nusikaltim terminas pradedamas skaiiuoti i naujo nuo bausms u baudiamj nusiengim atlikimo. 18. Asmuo, nuteistas pagal nusikaltim ar nuosprendi sutapt, laikomas teistu u kiekvien nusikaltim tol, kol inyksta teistumas u sunkiausi i j.
507
Bendroji dalis, XIV skyrius
98 straipsnis
98 straipsnis
XIV SKYRIUS
(98 straipsnis)
PRIVERIAMOSIOS MEDICINOS PRIEMONS

98 Straipsnis. Priveriamosios medicinos priemons
1. Asmenims, teismo pripaintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltina mais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms paskyrimo sutriko psichika ir dl to jie negali suvokti savo veiks m esms ar j valdyti, teismas gali taikyti ias priveriamsias medici nos priemones: 1) ambulatorin stebjim pirmins psichikos sveikatos prieiros sly gomis; 2) stacionarin stebjim bendro stebjimo slygomis psichikos sveikatos prieiros staigose; 3) stacionarin stebjim sustiprinto stebjimo slygomis specializuotose psichikos sveikatos prieiros staigose; 4) stacionarin stebjim grieto stebjimo slygomis specializuotose psichikos sveikatos prieiros staigose. 2. Ambulatorin stebjim teismas taiko asmeniui, kurio dl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatorikai gydytis, kai po staciona rinio gydymo jo psichikos bkl pagerja. 3. Stacionarin stebjim bendro stebjimo slygomis teismas taiko as meniui, kur dl jo psichikos sutrikimo reikia stebti ir gydyti staciona re. 4. Stacionarin stebjim sustiprinto stebjimo slygomis teismas taiko asmeniui, kur dl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutriki mo reikia stebti ir gydyti specializuotame stacionare. 5. Stacionarin stebjim grieto stebjimo slygomis teismas taiko as meniui, kuris ksinosi mogaus gyvyb ar sveikat, dl psichikos sutri kimo yra ypa pavojingas aplinkiniams ir turi bti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.
6. Teismas nenustato priveriamj medicinos priemoni taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerja jo psichikos bkl bei inyksta jo pavojingumas. Teismas ne reiau kaip kart per eis mne sius pagal sveikatos prieiros staigos ivad privalo sprsti klausim dl priveriamj medicinos priemoni taikymo pratsimo, ries pakei timo ar j taikymo panaikinimo. 7. Jeigu priveriamsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebtina, taip pat jeigu teismas panaikina i priemoni taikym, asmuo gali bti teismo perduodamas giminaii ar kit asmen globai ar rpybai ir kartu jam gali boti nustatomas medicininis stebjimas. 1. U pavojingos veikos padarym tam tikrais atvejais baudiama jame statyme numatytas ne bausms, o kit valstybs prievartos prie moni taikymas. Toki priemoni sistemoje reikming viet uima priveriamosios medicinos priemons. 2. P r i v e r i a m o s i o s m e d i c i n o s p r i e m o n s priverstins medicininio poveikio priemons, taikomos pavojingas vei kas padariusiems asmenims, teismo pripaintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms paskyrimo sutriko psichika ir dl to jie negali suvokti savo veiksm esms ar j valdyti. 3. Priveriamosios medicinos priemons yra panaios bausmes, jomis siekiama i dalies analogik tiksl, taiau jos savo forma ir esme yra skirtingos. Bausmi ir priveriamj medicinos priemoni panaumai pasireikia tuo, kad jos yra: 1) valstybs prievartos prie mons; 2) taikomos nepriklausomai nuo asmen, kuriems jos taiko mos, ar j atstov noro; 3) jas taiko tik teismas asmenims, padariu siems pavojingas veikas. Priveriamosios medicinos priemons skiria si nuo bausms savo paskirtimi, turiniu ir teisinmis pasekmmis: 1) jomis nesiekiama nubausti asmen u padaryt pavojing veik; 2) veika, u kurijos taikomos, nelaikoma nusikalstama; 3) priveria mj medicinos priemoni taikymas neutraukia teistumo ir kit bau diamajame statyme numatyt pasekmi; 4) jos skiriamos nenurodant termino, kada j taikymas privalo bti nutrauktas. 4. Priveriamosiomis medicinos priemonmis (kaip ir bausmmis) siekiama neleisti asmeniui padaryti pavojing veik. Tai daroma ne tikinjant j atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemo nes ir stebint jo elges. Siekti nubaudimo tikslo priveriamosiomis me509
508
98 straipsnis
98 straipsnis
dicinos priemonmis nra prasms, nes asmuo, padars pavojing veik ir pripaintas nepakaltinamu, negaljo suprasti savo veiksm esms ar j valdyti, vadinasi, jis negals suprasti ir bausms prasms. Jeigu asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms paskyrimo sutriko psichika ir dl to jis negali suvokti savo veiksm esms ar j valdyti, jis taip pat negals suprasti apkaltinamuoju nuosprendiu jam paskirtos bausms ir jos vykdymo prasms. Taigi nubaudimas turi bti pakeistas gydymu, nes juo gali bti pasiektas mintas tikslas. 5. Priveriamos medicinos priemons gali bti taikomos: 1) asme nims, teismo pripaintiems nepakaltinamais, t. y. padariusiems pavo jingas veikas ir negaljusiems suprasti savo veiksm esms arba j valdyti (BK 17 str.); 2) asmenims, teismo pripaintiems ribotai pakalti namais, t. y. padariusiems pavojingas veikas ir negaljusiems visikai suprasti savo veiksm esms arba j valdyti (BK 18 str.); 3) asme nims, padariusiems nusikalstamas veikas, bet prie nuosprendio pri mim susirgusiems psichikos liga, taip pat prie teismo paskirtos bausms atlikim arba jos atlikimo metu susirgusiems psichikos liga, dl kurios jie negali suvokti savo veiksm ir paskirtos bausms esms (BK 76 str.). 6. Komentuojamame straipsnyje numatytas priveriamsias medi cinos priemones galima taikyti, jei: 1) asmuo padar baudiamajame statyme numatyt pavojing veik; 2) veikos padarymo metu asmuo buvo nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas, arba teismui priimant nuosprend, iki apkaltinamuoju nuosprendiu paskirtos bausms atli kimo arba jos atlikimo metu asmeniui sutriko psichika ir dl to jis negali suprasti savo veiksm esms arba j valdyti, tuo paiu suvokti paskirtos bausms esms; 3) asmuo, atsivelgiant padarytos nusi kalstamos veikos pobd ir sveikatos bkl, yra pavojingas. 7. Taikydamas priveriamsias medicinos priemones nepakaltina miems asmenims, padariusiems pavojingas veikas, teismas neturt sprsti j baudiamosios atsakomybs ir bausms klausim. Ribotai pakaltinami asmenys, padar baudiamj nusiengim, neatsarg nu sikaltim arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, gali bti atleisti nuo baudiamosios atsakomybs taikant priveriamsias medicinos priemones.
8. Asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo arba atlie kant bausm sutriko psichika ir dl to jis negali suprasti savo veiksm esms ar j valdyti, teismo atleidiamas nuo bausms atlikimo. Atleis damas tok asmen nuo bausms atlikimo, teismas isprendia klausi m dl priveriamj medicinos priemoni skyrimo. Pasveiks asmuo gali bti siuniamas atlikti likusi bausm. Laikas, per kur buvo taiko mos priveriamosios medicinos priemons, skaitomas laisvs atmi mo laik- diena u dien (apie tai plaiau ir. BK 76 str. komentar). 9. Komentuojamas straipsnis nustato, kad gali bti taikomos to kios priveriamos medicinos priemons: 1) ambulatorinis stebjimas pirmins psichikos sveikatos prieiros slygomis; 2) stacionarinis stebjimas bendro stebjimo slygomis psichikos sveikatos priei ros staigose; 3) stacionarinis stebjimas sustiprinto stebjimo sly gomis specializuotose psichikos sveikatos prieiros staigose; 4) sta cionarinis stebjimas grieto stebjimo slygomis specializuotose psichikos sveikatos prieiros staigose; 5) perdavimas giminaii ar kit asmen globai ar rpybai kartu su medicininiu stebjimu. 10. Komentuojamame straipsnyje nenumatyta, u kokias padary tas pavojingas veikas teismas gali paskirti kuri nors i pamint pri veriamj medicinos priemoni. Kita vertus, baudiamasis statymas nustato pagrindinius kriterijus, kuriuos teismas atsivelgia parinkda mas priveriamsias medicinos priemones: a) psichikos sutrikim ir jo sunkum, b) padarytos pavojingos veikos pobd, c) pavoj, kur as muo gali kelti savo ar kit asmen gyvybei ar sveikatai. 11. Ambulatorin stebjim pirmins psichikos sveikatos prieiros slygomis teismas taiko asmeniui, kurio dl padarytos veikos pavojin gumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatorikai gydytis, kai po stacionarinio gy dymo jo psichikos bkl pagerja. 12. Stacionarin stebjim bendro stebjimo slygomis teismas tai ko asmeniui, kur dl jo psichikos sutrikimo reikia stebti ir gydyti stacionare. Tokiam asmeniui jau teikiama stacionarin psichiatrin pa galba, taiau jis nra atskirtas nuo kit ligoni. Tok jo patalpinim lemia tai, kad net pasiekus palyginti greit sveikatos pagerjim ilie ka psichikos sutrikimo recidyvo tikimyb, tuo paiu ir tam tikras pavo jus ligoniui bei aplinkiniams. Stacionaro slygos tok recidyvo pavoj vienaip ar kitaip leidia labiau kontroliuoti. 511
510
98 straipsnis
13. Stacionarin stebjim sustiprinto stebjimo slygomis teismas taiko asmeniui, kur dl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebti ir gydyti specializuotame stacionare. Tokiu at veju specializuotoje sveikatos prieiros staigoje turi bti specialus pacient laikymo reimas, kuris leidia ukirsti keli nauj pavojing veiksm padarymui, ten negali bti kit sergani psichikos ligomis pacient. 14. Stacionarin stebjim grieto stebjimo slygomis teismas tai ko asmenims, kurie ksinosi mogaus gyvyb ar sveikat, dl psichi kos sutrikimo yra ypa pavojingi aplinkiniams ir turi bti stebimi bei gydomi specializuotame stacionare. Tokiu atveju specializuotoje svei katos prieiros staigoje turi bti specialus pacient laikymo reimas, kuris leidia ukirsti keli nauj pavojing veiksm, nukreipt prie mogaus gyvyb ar sveikat, padarymui, ten negali bti kit sergan i psichikos ligomis pacient. ios priemons paskirtis - leisti steb ti ir gydyti psichikos ligonius, kurie kelia ypa didel pavoj ne tik savo, bet ir kit asmen gyvybei arba sveikatai. 15. Perdavim giminaii ar kit asmen globai ar rpybai kartu su medicininiu stebjimu arba be jo teismas skiria asmenims, kuriems nebtina taikyti priveriamsias medicinos priemones, bei asmenims, kuriems teismas panaikino priveriamj medicinos priemoni taiky m 16. Priveriamsias medicinos priemones teismas skiria nenustatydamas j taikymo trukms, nes nemanoma i anksto numatyti, kiek laiko reiks psichikos sutrikimui gydyti. Tokios priemons taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerja jo psichikos bkl bei inyks ta jo pavojingumas. Nors priveriamosios medicinos priemons nra bausm, jos labai suvaro asmenin mogaus laisv, todl komentuo jamo straipsnio 6 dalyje numatyta taisykl, pagal kuri teismas ne reiau kaip vien kart per 6 mnesius pagal sveikatos prieiros stai gos ivad privalo sprsti klausim dl priveriamj medicinos prie moni taikymo pratsimo, ries pakeitimo ar j taikymo panaikinimo.
BK KOMENTARO RODYKL
512
(1-98 straipsniai)
Aktyvi
BK komentaro (198 straipsniai) rodykl BK KOMENTARO (1-98 straipsniai) ABCLIN DALYKIN RODYKL*
BK komentaro (1-98 straipsniai) rodykl
Bausms
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs - kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum- 36 str. 1.; kai nukentjusysis ir kaltininkas susitaiko -38 str. 11.; pagal laidavim-40 str. 1. Atlyginimas - alos, padarytos nukentjusiajam - 38 str. 8.; turtins alos, pagrindas kaltininkui velninti bausm - 62 str. 15., 23.; turtins alos, baudiamojo poveikio priemon - 69 str. 2. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs - svoka - 59 str. 2.; bausms skyrimas atsivelgiant jas - 61 str. 2., 62 str. 22.; j vertinimas - 61 str. 8.; j kiekis, pobdis, tarpusavio santykis - 61 str. 9. Atsakomyb sunkinanios aplinkybs - svoka - 60 str. 1.; bausms skyrimas atsivelgiant jas - 61 str. 3.; j vertinimas - 61 str. 8.; j kiekis, pobdis, tarpusavio santykis - 61 str. 9. Atsisakymas - savanorikas, pabaigti nusikalstam veik - 23 str. 3.; nepavyks savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 17. Atvykimas ir praneimas - apie nusikalstam veik, pagrindas kaltininkui velninti bausm - 62 str. 10. Aukljimo slygos - atsivelgimas jas skiriant nepilnameiui bausm - 91 str. 6. Bauda vengimas sumokti j-47 str. 11. Baudiamasis nusiengimas -jo pavojingumo laipsnis - 54 str. 7; bausms skyrimas u rengimsi ar pasiksinim padaryti j - 57 str. 5. Baudiamojo poveikio priemon - svoka - 67 str. 2.: prieastis, dl kurios negalima vykdyti paskirtos baudiamojo poveikio priemons - 74 str. 2. Bausm-svoka-41 str. 2.; jos paskirtis-41 str. 6.; siekimas, kad asmuo, atliks bausm, laikytsi statym ir nenusikalst - 41 str. 11.; teisingumo principo laikymasis skiriant j-41 str. 12.; jos vidurkio nustatymas-56 str. 13.; jos rys -61 str. 11.; jos dydis - 61 str. 12.; laisvs atmimas - 61 str. 21.; nesusijusi su laisvs atmimu - 61 str. 23.; jos subendrinimo bdai - 63 str. 9., 10., 11.; nuteistasis, neatliks paskirtos bausms - 64 str. 2., 9.; j sudjimas (i dalies) -64 str. 15.; vengimas atlikti j-96 str. 10.; r. Aretas. Bauda. Galutin subendrinta bausm. Laisvs apribojimas. Laisvs atmimas. velnesn, negu statymo numatyta, bausm. Vieieji darbai. Bausms apmimas r. Bausm. Bausms skyrimas - u rengimsi ar pasiksinim padaryti nusikaltim ar baudiamj nusiengim bendra tvarka - 57 str. 7.; bendrininkams bendra tvarka - 58 str. 3; bendrinink grups nariams - 58 str. 9.; ne didesns kaip BK straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos bausms vidurkis laisvs atmimo bausms arba su laisvs atmimu nesusijusios bausms - 61 str. 19.; velnesns, negu statymo numatyta - 62 str. 2.; u kiekvien nusikalstam veik atskirai - 63 str. 5.
Aktyvi pagalba - r. Pagalba. Alkoholis - veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo jo, jeigu i aplinkyb turjo takos nusikalstamos veikos padarymui, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb -60str. 12. Amnestija - svoka- 78 str. 1. Apysunkis nusikaltimas - 55 str. 3. Apkaltinamasis nuosprendis -jo primimo senatis - 95 str. 1.; jo primimo senaties termino eigos sustojimas - 95 str. 9.; jo vykdymo senatis - 96 str. 1. Apsvaigimas - veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotik, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, jeigu ios aplinkybs turjo takos nusikalstamos veikos padarymui, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb -60 str. 12.; r. Priverstinis apsvaigimas. Savanorikas fiziologinis apsvaigimas. Apsvaiginimas - veika, padaryta prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto asmens, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 16. Aretas - svoka - 49 str. 1.; ios bausms neskyrimas asmeniui, auginaniam vaik iki trej met- 49 str. 10. Asmenin nelaim - veikos padarymas pasinaudojant ja kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb 60 str. 11. Asmuo - padars nusikalstam veik, jo sulaikymas 29 str. 1.; kuriam atimta laisv, draudimas atlikti mokslin eksperiment su juo - 35 str. 16.; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai jis prarado pavojingum- 36 str. 1.; pirm kart padars nusikalstam veik - 40 str. 6.; vertas teismo pasitikjimo - 40 str. 13.; jo prevencinis sulaikymas nuo nusikaltimo padarymo - 41 str. 8.; atliks bausm, siekimas, kad jis laikytsi statym ir nenusikalst - 41 str. 11.; auginantis vaik iki trej met, areto bausms neskyrimas jam - 49 str. 10.; teisiamas pirm kart - 55 str. 4.; padars nusikalstam veik, jo sulaikymas paeidiant sulaikymo teistumo slygas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb -59 str. 12.; padars nusikalstam veik, jo sulaikymas paeidiant sulaikymo teistumo slygas velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas jam -62 str. 31.; padars nauj nusikalstam veik- 64 str. 5. Asociacija - svoka - 44 str. 7. Atmimas - galimybs padaryti nauj nusikaltim- 41 str. 10.; r. Teiss usiimti tam tikra veikla atmimas.
Skaiiais nurodyta: komentuojamas kodekso straipsnis ir io straipsnio komentaro punktas. Reikminiai odiai komentare spausdinami iretintai.
514
515
Bausms
BK komentaro (1-98 straipsniai) rodykl Eksperimentas -r. Mokslinis eksperimentas. Elgesys r. Provokuojantis elgesys. Rizikingas elgesys. Europos areto orderis svoka - 91 str. 2.
{sakymas
Bausms vykdymo atidjimas-jo laikotarpis - 64 str. 10. Bejgika bkl - veikos padarymas bejgikos bkls asmeniui kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 9. Bendrininkai - j telkimas nusikaltimui padaryti - 21 str. 22.; nusikaltimo, baudiamojo nusiengimo - 58 str. 2.; j dalyvavimo darant nusikalstam veik ris - 58 str. 4., forma - 58 str. 5., vaidmuo - 58 str. 6., pobdis - 58 str. 7.; ir. Ekscesas. Kurstytojas. Organizatorius. Padjjas. Vykdytojas. Bendrininkavimas - svoka - 24 str. 2.; ir. Bendrinink grup. Nusikalstamas susivienijimas. Organizuota grup. Paprastasis bendrininkavimas. Sudtingasis bendrininkavimas. Bendrinink grup - bendrininkavimo forma - 25 str. 3.; bausms skyrimas jos nariams - 58 str. 9.; veika, padaryta jos, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb 60 str. 3. Beviltika bkl - veika, padaryta asmens, kurio bkl beviltika, praymu, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 11. Btinasis reikalingumas - svoka - 31 str. 1.; veikos padarymas paeidiant btinojo reikalingumo teistumo slygas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb 59 str. 12.; veikos padarymas paeidiant btinojo reikalingumo teistumo slygas velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas-62 str. 31.; ir. Pavojus. Btinoji gintis - svoka - 28 str. 2; jos rib perengimas - 28 str. 19.; veikos padarymas perengiant btinosios ginties ribas, kai baudiamasis statymas numato atsakomyb u btinosios ginties perengim, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 13.; veikos padarymas perengiant btinosios ginties ribas velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas - 62 str. 30.; r. Gynyba. Ksinimasis. Tariamoji btinoji gintis. Btinos saugumo priemons - kuriomis siekiama apsaugoti nuo alos statym saugomus interesus-34 str. 13. Chuliganikos paskatos - veikos padarymas dl j kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 6. Dalyvavimas-tyia nuudant-61 str. 27. Darbas - visuomens labui 46 str. 4.; ir. Nemokami darbai. Vieieji darbai. Darbuotojas-svoka-20 str. 1 1 . Didelis susijaudinimas - veika, padaryta dl didelio susijaudinimo, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 14. Draudimas - verstis tam tikra veikla 52 str. 2. Ekscesas - bendrinink atsakomybs nustatymas vykdytojo eksceso atveju -26 str. 4.
Fizin prievarta - veika, padaryta dl jos, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb -59 str. 9. Fizinis padjimas - padaryti nusikalstam veik- 24 str. 30. Gailjimasis -r. Nuoirdus gailjimasis. Galutin subendrinta bausm-jos nustatymas - 63 str. 6. Gamybin rizika - veikos padarymas paeidiant gamybins rizikos teistumo slygas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 12.; veikos padarymas paeidiant gamybins rizikos teistumo slygas velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas - 62 str. 31. Gynyba - btinosios ginties teistumo slyga - 28 str. 15.; alos padarymas tik besiksinaniajam gynybos atveju - 28 str. 16., atremiant pavojing ksinimsi -28 str. 17., neperengiant btinosios ginties rib - 28 str. 18. Gyvenamoji vieta - svoka- 48 str. 5. Gyvenimo slygos - atsivelgimas jas skiriant nepilnameiui bausm - 91 str. 6. Grasinimas- svoka-62 str. 38. Grup-r Bendrinink grup. Organizuota grup. Ikiteisminio tyrimo staigos - 32 str. 19. Institucijos - r. Savivaldybs institucijos ir staigos. Teissaugos institucijos. Valstybs institucijos ir staigos. Intelektualus padjimas - padaryti nusikalstam veik-24 str. 30. Invalidumas - veikos padarymas asmeniui, kuris dl invalidumo buvo bejgikos bkls, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 9. moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond - baudiamojo poveikio priemon-71 str. 4. mon - ir. Savivaldybs mon. Valstybs mon. pareigojimai - objektyviosios prieastys, dl kuri nuteistasis negali vykdyti j -48 str. 10.; udaryti tam tikrjuridinio asmens padalin- 52 str. 3. rankiai nusikaltimo padarymo, j suiekojimas - 21 str. 19.; pasiksinimas padaryti nusikalstam veik netinkamais rankiais-22 str. 14. sakymas - jo vykdymas - 33 str. 1.; ir. Teistas sakymas, potvarkis ar nurodymas. inomai nusikalstamas sakymas.
516
517
staiga
Netinkamos
staiga - r. Ikiteisminio tyrimo staigos. Savivaldybs institucijos ir staigos. Valstybs institucijos ir staigos. Vieoji staiga. Ilaikymas - asmen, kurie serga sunkia liga ar yra negals, pagrindas kaltininkui velninti bausm - 62 str. 24.; maamei vaik, pagrindas kaltininkui velninti bausm - 62 str. 25. tariamasis - aktyvi jo pagalba teissaugos institucijoms - 391 str. 6. Juridinis asmuo - svoka- 20 str. 3.; nusikalstamos veikos darymas jo naudai arba interesams - 20 str. 6.; teis atstovauti jam, teis priimti sprendimus jo vardu, teis kontroliuoti jo veikl- 20 str. 8.; jo patraukimo baudiamojon atsakomybn slygos - 20 str. 10.; jo galiotas atstovas - 20 str. 11.; nusikalstamos veikos padarymas dl jo darbuotojo ar galioto atstovo nepakankamos prieiros ar kontrols - 20 str. 13.; nuosprendio paskelbimas jam per visuomens informavimo priemones - 43 str. 6.; pareigojimas udaryti tam tikr jo padalin -52 str. 3.; r. Privalieji juridiniai asmenys. Vieieji juridiniai asmenys. Kalts formos - r. Neatsargumas. Tyia. Kaltininkas -jo atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, susitaikius su nukentjusiuoju - 38 str. 11.; jo prisipainimas padarius nusikalstam veik kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 5.; pagalbos iaikinant nusikalstam veik suteikimas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 6.; padarytos alos atlyginimas ar paalinimas savo noru kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 7. Kankinimas - veikos padarymas kankinant nukentjusi asmen kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 7. Kardomasis kalinimas (sumimas) - kardomoji priemon - 66 str. 2. Ksinimasis - btinosios ginties teistumo slyga: jo pavojingumas - 28 str. 10., jo akivaizdumas - 28 str. 12., jo realumas - 28 str. 14. Kito asmens nelaim - veikos padarymas pasinaudojant ja kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 11. Kontroliuojamasis gabenimas - 32 str. 5. Kurstytojas - svoka - 24 str. 25. Laidavimas - atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal j - 40 str. 1.; pagrindas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs pagal j - 40 str. 1 1 . Laisvs apribojimas - vengimas atlikti laisvs apribojimo bausm - 48 str. 12. Laisvs atmimas - su laisvs atmimu nesusijusi bausm - 55 str. 7., 61 str. 23.; laisvs atmimo bausm - 55 str. 10., 56 str. 7., 12., 61 str. 21.; jo skyrimas -56 str. 8.
Liga - veikos padarymas asmeniui, kuris dl ligos buvo bejgikos bkls, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 9.; asmen, sergani sunkia liga, ilaikymas, pagrindas kaltininkui velninti bausm- 62 str. 24. Malon - svoka - 79 str. 2. Maameiai vaikai - velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas kaltininkui, ilaikaniam juos - 62 str. 25. Maametis - draudimas atlikti mokslin eksperiment su juo - 35 str. 16.; veikos padarymas jam kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb 60 str. 8. Maareikmikumas - veikos - 37 str. 4. Medicinos priemons ~r. Priveriamosios medicinos priemons. Mokslinis eksperimentas - svoka - 35 str. 3.; teistas mokslinis eksperimentas -35 str. 6.; jo atlikimas remiantis mokslo aprobuotomis metodikomis - 35 str. 7.; asmens, su kuriuo atliekamas eksperimentas, laisvas sutikimas - 35 str. 15.; draudimas atlikti j su maameiu, su asmeniu, kuriam atimta laisv - 35 str. 16.; veikos padarymas paeidiant mokslinio eksperimento teistumo slygas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 12.; veikos padarymas paeidiant mokslinio eksperimento teistumo slygas velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas - 62 str. 31. Motyvas - svoka- 54 str. 11. Narkotikai - veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo j, jeigu i aplinkyb turjo takos nusikalstamos veikos padarymui, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb60 str. 12. Naujas nusikaltimas-galimybs padaryti j atmimas-41 str. 10. Neatsargumas - kalts forma - 14 str. 2. Negali asmen ilaikymas - pagrindas kaltininkui velninti bausm - 62 str. 24. Nelaim - r. Asmenin nelaim. Kito asmens nelaim. Visuomenin nelaim. Visuotin nelaim. Nemokami darbai - baudiamojo poveikio priemon - 70 str. 1. Nepakaltinamumas - 17 str. 3. Nepakankama prieira ar kontrol - juridinio asmens darbuotojo ar galioto atstovo, nusikalstamos veikos padarymas dl to - 20 str. 13. Nepilnametis - jo gyvenimo ir aukljimo slygos - 91 str. 6.; jo sveikatos bkl ir socialin branda-91 str. 7. Nesunkus nusikaltimas - 55 str. 3. Netinkamos priemons - pasiksinimas padaryti nusikalstam veik netinkamomis priemonmis - 22 str. 14.
518
519
Nia
BK komentaro (1-98 straipsniai) rodykl Nusiengimas - ir. Baudiamasis nusiengimas.
Pavojingas
Nia moteris - veikos padarymas jai kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb 60 str. 10. Netinkamas objektas (ar dalykas) - pasiksinimas j- 22 str. 13. Nugirdymas - veika, padaryta prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto asmens, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 16. Nukentjusi nuo nusikaltim asmen fondas - 71 str. 4. Nukentjusysis - jam padarytos alos atlyginimas ar paalinimas - 38 str. 8.; jo susitaikymas su kaltininku, kaltininko atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindas - 38 str. 11.; jo provokuojantis ar rizikingas elgesys, turjs takos veikos padarymui - 59 str. 10.; jo neteisti veiksmai, nulm veikos padarym dl didelio kaltininko susijaudinimo kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb -59 str. 14.; veikos padarymas kankinant ar tyiojantis i jo, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 7. Nuosprendis - juridiniam asmeniui, jo paskelbimas per visuomens informavimo priemones - 43 str. 6.; ir. Apkaltinamasis nuosprendis. Nuoirdus gailjimasis - 62 str. 13.; dl nusikalstamos veikos padarymo kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 5. Nurodymas jo vykdymas - 33 str. 1.; ir. Teistas sakymas, potvarkis ar nurodymas. inomai nusikalstamas nurodymas. Nusikalstama veika - juridinio asmens naudai arba interesams - 20 str. 6.; jos padarymas dl juridinio asmens darbuotojo ar galioto atstovo nepakankamos prieiros ar kontrols - 20 str. 13.; savanorikas atsisakymas pabaigti j- 23 str. 3.; asmens, padariusio j, sulaikymas - 29 str. 1.; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai ji prarado pavojingum 36 str. 1.; asmuo, pirm kart padars j- 40 str. 6.; turtins alos padarymas ja - 48 str. 7.; pasiksinimas padaryti j - 57 str. 3.; prieastys, dl kuri ji nebaigta - 57 str. 14.; atvykimas ir praneimas apie j, pagrindas kaltininkui velninti bausm - 62 str. 10.; padjimas iaikinti j, pagrindas kaltininkui velninti bausm - 62 str. 14.; keli nusikalstam veik padarymas - 63 str. 2.; asmuo, padars nauj nusikalstam veik64 str. 5.; ir. Tstin nusikalstama veika. Veika. Nusikalstam veik imituojantis elgesio modelis - 32 str. 2. Nusikalstamas susivienijimas - bendrininkavimo forma - 25 str. 7.; 391 str. 3., 61 str. 29.; Nusikalstamo ketinimo gyvendinimas - 57 str. 9. Nusikaltimas - 57 str. 4., 58 str. 10., 61 str. 20.; svoka - 11 str. 2.; jo padarymo priemons ir rankiai, j suiekojimas - 21 str. 19.; asmens sulaikymas nuo jo padarymo - 41 str. 8.; atmimas ir apribojimas galimybs padaryti j - 41 str. 10.; jo pavojingumo laipsnis - 54 str. 7.; rengimasis padaryti j - 57 str. 2.; jo padarymo priemon 72 str. 4.; ir. Apysunkis nusikaltimas. Nesunkus nusikaltimas. Tyinis nusikaltimas.
Nuteistasis - dl objektyvi prieasi negalintis vykdyti nustatyt pareigojim -48 str. 10.; neatliks paskirtos bausms - 64 str. 2., 9. Nuudymas - dalyvavimas tyia nuudant - 61 str. 27.; aktyvi pagalba atskleidiant tyin nuudym- 61 str. 28. Objektyviosios prieastys - dl kuri nuteistasis negali vykdyti nustatyt pareigojim-48 str. 10. Objektyvus pakaltinimas - 2 str. 8. Operatyvin veikla -jos subjektai - 32 str. 20. Organizatorius - svoka - 24 str. 23.; nusikalstamos veikos - 61 str. 29. Organizuota grup - 39' str. 3., 58 str. 9., 61 str. 29.; bendrininkavimo forma -25 str. 5.; veika padaryta jos, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 5. Padjjas - svoka - 24 str. 29. Padjimas - kitiems bendrininkams padaryti nusikalstam veik - 24 str. 30.; atskleisti nusikalstam veik-61 str. 29.; iaikinti nusikalstam veik, pagrindas kaltininkui velninti bausm - 62 str. 14. Pagalba - tariamojo teissaugos institucijoms - 391 str. 6.; kuri kaltininkas suteikia iaikinant nusikalstam veik kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb -59 str. 6.; aktyvi pagalba atskleidiant tyin nuudym- 61 str. 28. Pakaltinamumas - 17 str. \.;ir. Ribotaspakaltinamumas. Paprastasis bendrininkavimas-24 str. 17. Pasiksinimas - padaryti nusikalstam veik, jo baigtinumo momentas - 22 str. 9., 10.; netinkam objekt (ar dalyk) - 22 str. 13.; netinkamomis priemonmis (ar rankiais) - 22 str. 14.; padaryti nusikalstam veik- 57 str. 3., 62 str. 28., 41. Pasislpimas - asmens, siekianio ivengti sulaikymo - 29 str. 10.; nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties termino eigos sustojimas iuo atveju - 95 str. 9. Pasitikjimas - asmuo, vertas teismo pasitikjimo - 40 str. 13. Paalinimas - alos, padarytos nukentjusiajam - 38 str. 8.; turtins alos, baudiamojo poveikio priemon - 69 str. 2. Pateisinama prieastis - dl kurios negalima vykdyti paskirtos baudiamojo poveikio priemons - 74 str. 2. Patraukimas baudiamojon atsakomybn -juridinio asmens - 20 str. 10. Pavojingas recidyvistas - bausms skyrimas jam u tyinio nusikaltimo padarym -56 str. 11.
520
521
Pavojingumas
Sprogstamosios
Pavojingumas - atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum- 36 str. 1.; nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo - 54 str. 7.; veiksm - 57 str. 8.; veikos padarymas visuotinai pavojingu bdu kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 13. Pavojus - akivaizdus ir realus, btinojo reikalingumo teistumo slyga - 31 str. 5. Piktnaudiavimas -vieosiomis teismis 44 str. 14. Pirmas kartas - asmuo, padars nusikalstam veik pirm kart- 40 str. 6.; pirm kart teisiamas asmuo - 55 str. 4. Pobdis - bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik- 58 str. 7. Politin partija - svoka - 44 str. 8. Potvarkis -jo vykdymas - 33 str. 1.; r. Teistas sakymas, potvarkis ar nurodymas. inomai nusikalstamas potvarkis. Praneimas r. Atvykimas ir praneimas. Prievarta - 62 str. 38.; r. Fizin prievarta. Psichin prievarta. Prieastys - dl kuri nusikalstama veika nebaigta- 57 str. 14. Prisipainimas - padarius nusikalstam veik- 38 str. 6.; kaltininko prisipainimas padarius nusikalstam veik kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 5. Pritaikymas - priemoni ir ranki nusikaltimui daryti - 21 str. 19. Privatieji juridiniai asmenys - svoka 20 str. 3. Priveriamosios medicinos priemonsj taikymas 98 str. 2. Priverstinis apsvaigimas - nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag-19 str. 1. Profesin pareiga - svoka - 30 str. 4.; jos vykdymas - 30 str. 1.; veikos padarymas paeidiant profesins pareigos teistumo slygas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 12.; veikos padarymas paeidiant profesins pareigos teistumo slygas velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas-62 str. 31. Profesin sjunga - svoka - 44 str. 10. Provokuojantis elgesys - nukentjusiojo, turjs takos veikos padarymui, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 10. Psichik veikianios mediagos - 19 str. 2.; veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo j, jeigu i aplinkyb turjo takos nusikalstamos veikos padarymui, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 12. Psichikos sutrikimai - 17 str. 5. Psichin prievarta - veika, padaryta dl jos, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 9.
Psichotropins mediagos - veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo j, jeigu i aplinkyb turjo takos nusikalstamos veikos padarymui, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb -60 str. 12. Recidyvistas - bausms skyrimas jam u tyinio nusikaltimo padarym- 56 str. 3.; r. Pavojingas recidyvistas. Religin bendrija - svoka 44 str. 9. Religin bendruomen - svoka - 44 str. 9. Religiniai centrai - svoka - 44 str. 9. Rengimasis - padaryti nusikalstam veik- 57 str. 2., 62 str. 28., 40.; r. Bendrininkai. Nusikaltimas. Veikimo plano sudarymas. Ribotai pakaltinamas asmuo - veika, padaryta ribotai pakaltinamo asmens, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb- 59 str. 15. Ribotas pakaltinamumas - 18 str. 2.; jo nustatymo juridinis (psichologinis) kriterijus- 18 str. 5. Rizika - svoka - 34 str. 4.; pateisinama profesin ar kin rizika - 34 str. 2., 8. Rizikingas elgesys - nukentjusiojo, turjs takos veikos padarymui, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 10. Savanaudikos paskatos - veikos padarymas dl j kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 6. Savanorikas fiziologinis apsvaigimas - nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag - 19 str. 1. Savivaldybs mon - svoka - 44 str. 4. Savivaldybs institucijos ir staigos - 44 str. 2. Senatis - apkaltinamojo nuosprendio primimo - 95 str. 1.; apkaltinamojo nuosprendio primimo, jos termino eigos sustojimas - 95 str. 9.; apkaltinamojo nuosprendio vykdymo - 96 str. 1. Senatv - veikos padarymas asmeniui, kuris dl senatvs buvo bejgikos bkls kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 9. Socialin branda - svoka - 81 str. 8.; atsivelgimas j skiriant nepilnameiui bausm-91 str. 7. Speciali teis - udraudimas naudotis ja, baudiamojo poveikio priemon-68 str. 1. Sprogmenys - veikos padarymas naudojant juos kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb-60 str. 13. Sprogstamosios mediagos - veikos padarymas naudojant jas kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 13.
522
523
Sudjimas Sudjimas ir. Bausm.
BK komentaro (1-98 straipsniai) rodykl Turto konfiskavimas - baudiamojo poveikio priemon - 72 str. 3., 4.
Veika
Sudtingasis bendrininkavimas - 24 str. 17. Suiekojimas-nusikaltimo priemoni ir ranki 21 str. 19. Sulaikymas - asmens, padariusio nusikalstam veik 29 str. 1.; asmens, padariusio nusikalstam veik, paeidiant sulaikymo teistumo slygas, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 12.; asmens, padariusio nusikalstam veik, paeidiant sulaikymo teistumo slygas, velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas jam - 62 str. 31. Sunkios pasekms - atsiradusios po veikos padarymo kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb -60 str. 14. Susitaikymas - nukentjusiojo su kaltininku, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs iuo atveju -38 str. 11.; susitaikymo diena-38 str. 21. Sveikatos bkl-atsivelgimas j skiriant nepilnameiui bausm-91 str. 7. aunamieji ginklai - veikos padarymas naudojant juos kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 13. velnesn, negu statymo numatyta, bausm -jos skyrimas - 62 str. 2. Tariamoji btinoji gintis - 28 str. 14. Teiss usiimti tam tikra veikla atmimas - 45 str. 2. Teissaugos institucijos - j uduoties vykdymas - 32 str. 6., 7.; veikos padarymas paeidiant teissaugos institucij uduoties vykdymo teistumo slygas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 12.; veikos padarymas paeidiant teissaugos institucij uduoties vykdymo teistumo slygas velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas - 62 str. 31. Teistas sakymas, potvarkis ar nurodymas-33 str. 1. Teisingumo principas-jo laikymasis skiriant bausm 41 str. 12. Teismas - bausms skyrimas - 61 str. 19.; jo galimyb paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm - 62 str. 3., 5. Teistumas-svoka-97 str. 1. Tstin nusikalstama veika - 63 str. 18. Tyia kalts forma - 14 str. 2. Tyinis nusikaltimas - 56 str. 5. Tyiojimasis - veikos padarymas tyiojantis i nukentjusio kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 7. Tikslas-54 str. 12. Turtin ala -r. ala.
Udraudimas - naudotis specialia teise, baudiamojo poveikio priemon - 68 str. 1. kin rizika - veikos padarymas paeidiant kins rizikos teistumo slygas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 12.; veikos padarymas paeidiant kins rizikos teistumo slygas velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas 62 str. 31. Vadovas - nusikalstamos veikos - 61 str. 29. Vadovaujanios pareigos -juridiniame asmenyje - 20 str. 8. Vaidmuo bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik 58 str. 6.; kaltininko kaip bendrininko - 62 str. 39. Valstybs institucijos ir staigos - svoka - 44 str. 2. Valstybs mon - svoka - 44 str. 3. Veika - jos atitikimas iuolaikin moksl ir technik- 34 str. 11.; maareikm -37 str. 4.; padaryta dl psichins ar fizins prievartos kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 9.; provokuojantis ar rizikingas nukentjusio asmens elgesys turjs takos jos padarymui kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb -59 str. 10.; padaryta asmens, kurio bkl beviltika, praymu kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 11.; padaryta paeidiant nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos, teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb -59 str. 12.; padaryta perengiant btinosios ginties ribas, kai baudiamasis statymas numato atsakomyb u btinosios ginties perengim, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 13.; padaryta dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti nukentjusio asmens veiksmai, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 14.; padaryta ribotai pakaltinamo asmens kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 15.; padaryta prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto asmens kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 16.; nepavyks savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik - 59 str. 17.; padaryta bendrinink grups kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 3.; padaryta organizuotos grups kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 5.; padaryta dl chuliganik ar savanaudik paskat kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 6.; padaryta kankinant nukentjusi ar tyiojantis i jo kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 7.; padaryta maameiui kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 8.; padaryta asmeniui, kuris dl ligos, invalidumo, senatvs ar kit prieasi buvo bejgikos bkls, bjo praymo kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 9.; padaryta niai moteriai kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 10.; padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 11.; padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotik, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, jeigu ios aplinkybs turjo takos nusikalstamos veikos
524
525
Veikimo
padarymui, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 12.; padaryta visuotinai pavojingu bdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamsias mediagas arba aunamuosius ginklus kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 13.; sunki pasekmi atsiradimas dl jos padarymo kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 14.; padaryta paeidiant nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos, teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas -62 str. 31.; r. Nusikalstama veika. Veikimo plano sudarymas - nusikaltimui padaryti - 21 str. 21. Veiksmai -j pavojingumas - 57 str. 8.; veikos padarymas dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti nukentjusio asmens veiksmai, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 14. Vengimas - atlikti viej darb bausm - 46 str. 8.; sumokti baud- 47 str. 11.; atlikti laisvs apribojimo bausm - 48 str. 12.; atlikti bausm - 96 str. 10. Vieasis administravimas svoka-44 str. 2. Vieieji darbai - vengimas atlikti viej darb bausm - 46 str. 8. Vieieji juridiniai asmenys - svoka - 20 str. 3. Vieoji {staiga - svoka - 44 str. 6. Vieosios teiss - piktnaudiavimas jomis - 44 str. 14. Vykdymo atidjimas -r. Bausms vykdymo atidjimas. Vykdytojas - svoka - 24 str. 19.; ir. Ekscesas. Visuomens informavimo priemons - nuosprendio paskelbimas juridiniam asmeniui per jas - 43 str. 6. Visuomenin nelaim - veikos padarymas pasinaudojant ja kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 11. Visuotinai pavojingas bdas - veikos padarymas visuotinai pavojingu bdu kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60 str. 13. Visuotin nelaim - 34 str. 16. ala -jos padarymas tik besiksinaniajam gynybos atveju - 28 str. 16., atremiant pavojing ksinimsi - 28 str. 17.; padaryta nukentjusiajam, jos atlyginimas ar paalinimas- 38 str. 8.; nusikalstama veika padaryta turtin ala 48 str. 7.; kaltininko padarytos alos atlyginimas ar paalinimas savo noru kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59 str. 7.; turtin, visikas ar dalinis jos atlyginimas ar paalinimas, pagrindas kaltininkui velninti bausm - 62 str. 15., 23.; turtin, jos atlyginimas ar paalinimas, baudiamojo poveikio priemon 69 str. 2. inomai nusikalstamas sakymas, potvarkis ar nurodymas - jo vykdymo pas e k m s - 3 3 s1 t 1 . . r
BK RODYKLE
(1-98 straipsniai)
526
Administracins
BK (1-98 straipsniai) rodykl BK (1-98 straipsniai) ABCLIN DALYKIN RODYKL*
BK (1-98 straipsniai) rodykl
Asmuo
Administracins nuobaudos: j taikymo asmeniui, lygtinai atleistam nuo laisvs atmimo bausms prie termin, pasekms - 77; j taikymo nuteistajam bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu pasekms - 75; j taikymo nuteistajam nepilnameiui bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu pasekms - 92. Agresija: senaties netaikymas u nusikaltim- 95. Alkoholis: asmens atsakomyb u nusikalstam veik, padaryt apsvaigus nuo jo -19; veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo jo, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Alkoholizmas: teismo pareigojimai gydytis nuo jo-48, 75, 87. Ambulatorinis stebjimas: pirmins psichikos sveikatos prieiros slygomis, priveriamoji medicinos priemon - 98. Amnestija, amnestijos aktas: 78; Lietuvos Respublikos pilieio ar usienieio neidavimas atitinkamai valstybei, jeigu jis atleistas nuo bausms pagal amnestijos akt- 9. Amius: nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai - 80, 81; nuo kurio asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus - 13; nusikalstamos veikos bendrinink - 24. Antikonstitucin grup ar organizacija: jos prilyginimas nusikalstamam susivienijimui -25. Antraeilis vaidmuo: darant nusikalstam veik, velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas - 62. Apysunkis nusikaltimas: apkaltinamojo nuosprendio senatis u nusikaltim -95; asmens, prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u nusikaltim- 19; asmens, pripainto ribotai pakaltinamu, atsakomyb u nusikaltim- 18; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u nusikaltim, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko - 38; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u nusikaltim pagal laidavim - 40; baudos dydio nustatymas u nusikaltim - 47; bausms skyrimas asmeniui, pirm kart teisiamam u nusikaltim - 55; bausms u nusikaltim vykdymo atidjimas - 75; lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77, 94; nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u nusikaltim -93; svoka -11; teistumo terminas u nusikaltim - 97.
Apkaltinamasis nuosprendis: asmens neidavimas atitinkamai valstybei sujus jo primimo ar vykdymo senaties terminui - 9; asmens pripainimas pavojingu recidyvistu priimant j 27; atleidimas nuo bausms atlikimo dl ligos priimant j - 76; jo siteisjimo pasekms asmenims, padariusiems nusikalstam veik- 97; jo primimo senatis - 95: jo vykdymo senatis - 96. Aplinkybs: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl aplinkybi pasikeitimo - 36; j reikms vertinimas bausms skyrimo atveju - 61; nepriklausanios nuo kaltininko valios - 22; r. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs. Atsakomy b sunkinanios aplinkybs. Atsakomyb alinanios aplinkybs. Veikos aplin kybs. Apribojimas: ir. Elgesio apribojimas. Juridiniai asmenys. Laisvs apribojimas. Apskrities virininko administracija: viej darb nuteistajam parinkimas - 46. Apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag: asmens atsakomyb u nusikalstam veik, padaryt ioje bsenoje -19; kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb- 60. Apsvaigintas prie vali asmuo: jo atsakomybs u nusikalstam veik ribos - 19; kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59. Aretas: 49; baudos pakeitimas juo - 47; bausms ris - 42; jo skyrimas padariusiam nusikaltim nepilnameiui - 90; laisvs apribojimo bausms pakeitimas juo - 48; teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo baus ms paskyrimas kartu su juo - 45; u baudiamj nusiengim - 12; viej darb pakeitimas juo - 46. Aretin: areto atlikimasjoje-49. Areto para: 49, 65, 66, 90. Artimieji giminaiiai: kaip laiduotojai - 40; nepakaltinam ar ribotai pakaltinam asmen perdavimas j globai ar rpybai - 98. Asmenyb: r. Kaltininkas. Nepilnameiai. Nuteistasis. Asmenins savybs: r. Laiduotojas. Nusikalstamas nerpestingumas. Asmens (ne-) perdavimas: pagal Europos areto order- 91. Asmuo: auginantis vaik iki trej met, areto neskyrimas jam - 49; jo sulaikymas paeidiant teistumo slygas - 59. 62; jo teisin padt palengvinanio baudiamojo statymo grtamoji galia - 3; kaip laiduotojas - 40; kuriam atimta laisv, draudimas atlikti mokslin eksperiment su juo - 35; padars nusikalstam veik, jo sulaikymas - 29; pirm kart teisiamas u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, bausms skyrimas jam - 55; senaties eigos atsinaujinimas nuo jo sulaikymo dienos - 95; r. Bendrininkai. Btinoji gintis.
Skaiiais nurodytas BK straipsnis.
528
529
Atuoniolika
BK (1-98 straipsniai) rodykl Atskleidimas: r. Ikiteisminis tyrimas.
Baudiamasis
Atuoniolika met amius: 27, 81; r. Atidavimas speciali aukljimo staig. Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin. Ugdymas. Atmimas: r. Laisvs atmimas. Laisvs atmimas iki gyvos galvos. Teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla atmimas. Vieijn teisi atmimas. Atidavimas speciali aukljimo staig: kaip aukljamojo poveikio priemon nepilnameiams - 82, 85, 86, 87, 88, 89, 92. Atidavimas ugdyti ir priirti: r. Ugdymas. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs: asmens, prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto ir padariusio nusikaltim- 19; dl nusikaltimo maareikmikumo -37; kai asmuo aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas - 391; kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum- 36; kai yra lengvinani aplinkybi - 39; kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko - 38; nepilnameio - 93; pagal laidavim- 40; pagrind ir slyg nustatymas BK - 1; ribotai pakaltinamo asmens -18; r. Aukljamojo poveikio priemons. Baudiamojo poveikio priemons. Atleidimas nuo bausms: amnestijos aktu - 78; asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met - 94; dl ligos - 76; nepilnameio, sujus bausms vykdymo atidjimo terminui - 92: pagrind ir slyg nustatymas BK - 1; prie termin- 77; sujus bausms vykdymo atidjimo terminui - 75; suteikus malon - 79; r. Aukljamojo poveikio priemons. Baudiamojo poveikio priemons. Atlyginamos alos dydis: neskaiiavimas j sum, kurias nukentjs asmuo gavo i draudimo ar kit institucij patirtai alai padengti - 69. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs: 59; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs esant joms - 39; bausms skyrimas, kai yra atsakomyb lengvinani aplinkybi - 61; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas, kai yra atsakomyb lengvinani aplinkybi-62. Atsakomyb sunkinanios aplinkybs: 60; bausms skyrimas, kai yra atsakomyb sunkinani aplinkybi -61. Atsakomyb alinanios aplinkybs: 26. Atsakomyb: u al, padaryt vykdant profesines pareigas - 30; r. Amius. Baudiamoji atsakomyb. Baudiamasis statymas. Atsipraymas nukentjusio asmens: teismo paskirtas nuteistajam pareigojimas atidedant bausms vykdym- 75. Atsisakymas: laidavimo - 40; padaryti nusikalstam veik, atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59; savanorikas, pabaigti nusikalstam veik- 23; vykdyti nusikalstam sakym- 33. Atsiskaitymas: apie draudim, pareigojim vykdym- 48, 87.
Atvykimas atlikti bausm: senaties eigos atsinaujinimas iuo atveju - 96. Atvykimas ir prisipainimas: apkaltinamojo nuosprendio senaties eigos atsinaujinimas - 95; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas iuo atveju -62. Atviros kolonijos: laisvs atmimo bausms atlikimas jose - 50. Aukljamojo poveikio priemons: j nevykdymo pasekms - 89; j paskyrimas nepilnameiui atidedant bausms vykdym - 92; j paskyrimas nepilnameiui atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs - 93; j skyrimas tik pagal statym - 2; j taikymas asmeniui, kuriam iki BK numatytos pavojingos veikos padary mo nebuvo suj keturiolika met - 13; j taikymas nepilnameiams - 80, 81, 82. Azartini aidim udraudimas: nepilnameiui - 87. Bauda: 47; bausms ris - 42; jos skyrimas juridiniams asmenims - 43; jos skyrimas kartu su kita bausme - 65; jos skyrimas nepilnameiui - 90; viej darb pakeitimas ja-46. Baudiamasis statymas: amius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus - 13; asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudiamj statym yra nebaudiami - 9; asmens atsakomyb pagal j u nusikalstam veik, padaryt apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag - 19; asmens atsakomyb pagal j u usienyje padarytus nusikaltimus - 8; asmens, kuris band savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltim ar baudiamj nusiengim, atsakomyb pagal j - 23; atsakomyb pagal j perengus btinosios ginties ribas - 28; atsakomybs pagal baudiamj statym pagrindins nuostatos - 2; atvejai, kai asmuo neatsako pagal j u padaryt veik - 31, 32, 33, 34; draudimai ir pareigojimai, numatyti jame - 48; jo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje ar ba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enk lais - 4; jo galiojimo laikas - 3; nenumatantis atsakomybs u usienyje padary tus nusikaltimus - 27; ribotai pakaltinamo asmens atsakomyb pagal j - 18; u usienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei usieniei atsakomyb pa gal j-6. Baudiamasis nusiengimas: 12; amius, nuo kurio asmuo atsako u j - 13; areto skyrimas u j - 49; asmens atsakomyb u j, padaryt apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag - 19; asmens pripainimas kaltu padarius j - 14; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u jo padarym- 38, 39, 40; aukljamojo poveikio priemons nepilnameiams u j - 82; baudos skyrimas u j - 47; bausms skyrimas bendrininkams u j -58; bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padarytas naujas baudiamasis nusiengimas - 64; bausms skyrimas u j - 41, 42; bausms skyrimas u kelis baudiamuosius nusiengimus - 63; bausms skyrimas u rengimsi ir pasiksi-
530
531
Baudiamoji
Bejgika
nim padaryti j - 22, 57; neatsargus- 16; nusikalstamos veikos ris- 10; ribotai pakaltinamo asmens atsakomyb u j 18; savanorikas atsisakymas pabaigti j - 23; tyinis - 15; turtins alos atlyginimas ar paalinimas padarius j - 69; viej darb skyrimas uj-46. Baudiamoji atsakomyb: asmen, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos ir padar nusikalstam veik Lietuvos valstybs teritorijoje - 4; bendrinink - 26; jos pagrind ir slyg nustatymas BK - 1; juridinio asmens - 20; Lietuvos Respublikos piliei ir kit nuolat Lietuvoje gyvenani asmen - 5; nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum paskirtis - 80, 81; pagrindins nuostatos - 2; u nusikalstam veik, padaryt apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag - 19; u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus -7; u usienyje padarytus nusikaltimus - 8; usieniei u usienyje padarytus nusikaltimus - 6. Baudiamoji jurisdikcija: imunitetas nuo jos-4. Baudiamoji teis: mogaus ir pilieio teisi bei laisvi, visuomens ir valstybs interes gynyba nuo nusikalstam veik jos priemonmis - 1. Baudiamojo poveikio priemons: j nevykdymo teisins pasekms 74; j paskyrimas vietoj teismo nustatyt pareigojim, kuri nuteistasis negali vykdyti -48; j paskyrimas vietoj viej darb - 46; j paskirtis ir rys - 67; j skyrimas - 73; j skyrimas tik pagal statym - 2, 3; j taikymas ribotai pakaltinamam asmeniui - 18; nustatytos BK - 1; udraudimas naudotis specialia teise ir (ar) turto konfiskavimas - 42. Baudiamojo proceso dalyvi praymas: dl draudim ar pareigojim paskyrimo nuteistajam - 48. Baudiamumas: 3. Bausm vykdanti institucija: jos teikimas dl baudiamojo poveikio priemoni pakeitimo kita bausme - 74; jos teikimas dl nuteistajam nustatyt apribojim ir draudim pakeitimo - 48; viej darb parinkimas nuteistajam - 46. Bausm: baudiamojo poveikio priemons gyvendinant bausms paskirt - 67; jos dydis - 61; jos paskirtis - 41; jos tiksl pasiekimas be realaus bausms atlikimo - 75, 92; jos vidurkis - 56; r. Apkaltinamasis nuosprendis. Aretas. Atleidimas nuo bausms. Bauda. Didiausia bausm. Juridiniai asmenys. Laisvs apribojimas. Laisvs atmimas. Laisvs atmimas iki gyvos galvos. Nepilnameiai. velnesn, negu statymo numatyta, bausm. Teiss dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla atmimas. Teistumas. Vieieji darbai. Viej teisiu atmimas. Bausm, nesusijusi su laisvs atmimu: asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim - 55; jos skyrimas, kai yra atsakomyb lengvinani aplinkybi - 61; u baudiamai nusiengim - 12. Bausms grietinimas: 3. 532
Bausms laikas: asmens sipareigojimas per neatliktos ar paskirtos velnesns bausms laik visikai atlyginti ar paalinti padaryt turtin al- 77, 94; bausms, visikai ar i dalies atliktos pagal ankstesn nuosprend, skaitymas j - 63; jo nustatymas skiriant teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausm - 45. Bausms skyrimas, paskyrimas: 42; asmenims, turintiems teistum - 97; asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim - 55; bendrieji bausms skyrimo pagrindai - 54; juridiniams asmenims - 43; kai yra atsakomyb lengvinani ir (ar) sunkinani aplinkybi - 59, 60, 61; kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika - 64; kardomojo kalinimo skaitymas paskirt bausm - 66; nepilnameiams - 90, 91, 94; nepilnameiui u dviej ar daugiau baudiamj nusiengim padarym- 82; nusikalstamos veikos bendrininkams - 58; recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym - 56; velnesns, negu statymo numatyta- 62; tik pagal statym- 2; u baudiamojo poveikio priemoni nevykdym- 74; u kelias nusikalstamas veikas - 63; u rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikalstam veik - 57; u usienyje padarytus nusikaltimus - 8; ir. Bausm. Bausms terminas: r. Aretas. Juridiniai asmenys. Laisvs apribojimas. Laisvs atmimas iki gyvos galvos. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas. Terminuotas laisvs atmimas. Vieieji darbai. Viej teisi atmimas. Bausms vykdymo atidjimas: 75; asmen laikymas turiniais teistum- 97; naujos nusikalstamos veikos padarymas jo laikotarpiu, pasekms - 64; nepilnameiui - 92. Bausmi apmimas: 63, 64. Bausmi (pa-) keitimas: baudos vieaisiais darbais ar aretu - 47; bausmi keitimo taisykls - 65; laisvs apribojimo aretu - 48; neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77, 94; viej darb bauda arba aretu - 46. Bausmi rys: 42; juridiniams asmenims-43. Bausmi subendrinimas: 64, 65. Bausmi sudjimas: bausmi sudjimo taisykls - 65; kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika - 64; kai padarytos kelios nusikalstamos veikos -63. Bausmi vykdymo kodeksas: laisvs atmimo bausms atlikimo tvarkos ir slyg nustatymas jame - 50; laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms atlikimo tvarkos ir slyg nustatymas jame - 5 1 . Bejgika bkl: veikos padarymas prie bejgikos bkls asmen, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60.
533
Bendravykdytojas Bendravykdytojas: 24.
Elgesio
Bendravimo udraudimas: asmenims, kuriems paskirta laisvs apribojimo bausm - 48; nepilnameiui su monmis, daraniais jam neigiamos takos - 87. Bendrininkai: bausms skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams - 54, 58; j baudiamoji atsakomyb - 26; j nusikalstamos veikos padarymo vieta - 4; j rys - 24; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimo jiems atvejis -62. Bendrininkavimas: 24; jo formos - 25. Bendrinink grup: bendrininkavimo forma 25; nusikalstamos veikos padarymas bendrinink grups, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Beviltika padtis: nusikalstamos veikos padarymas dl jos kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59. Bsto nelieiamumas: veikos padarymas ginant bsto nelieiamyb - 28. Btinasis reikalingumas: 31; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas jo atveju - 62; veika, padaryta paeidiant jo teistumo slygas - 59. Btinoji gintis: 28, 29; veikos padarymas perengiant btinosios ginties ribas, kai baudiamasis statymas numato atsakomyb u btinosios ginties rib perengim, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59; veikos padarymas perengiant btinosios ginties ribas, velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas iuo atveju - 62. Buvimas namuose: kaip poveikio priemon nepilnameiams - 87; tam tikru laiku, kaip laisvs apribojimo bausm - 48. Chuliganikos paskatos: veikos padarymas dl j kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Civiliai: okupuotos valstybs civili trmimas ar okupavusios valstybs civili gyventoj perklimas, senaties netaikymas u nusikaltim- 95; okupuotos valstybs civili trmimas, baudiamojo statymo grtamoji galia u nusikaltim -3. Daiktai: gyti nusikalstamu bdu, j paslpimas ar realizavimas - 24: j konfiskavimas 72; udraudimas juos turti, naudoti, gyti, saugoti paiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims - 48. Dalyvavimas: asmens kaip bendrininko nusikalstamoje veikoje, bausms skyrimas atsivelgiant veikos r, form, vaidmen ir pobd- 58. Dalyviai: nusikalstamo susivienijimo, j atsakomyb - 26. Darbas: teismo pareigojimas be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos 75; teismo pareigojimas nepilnameiui dirbti - 87; teismo pareigojimas padaryt al pa-
alinti savo darbu - 48, 84, 93; teismo pareigojimas pradti dirbti ar usiregistruoti darbo biroje - 48, 75. Darbins veiklos sritis: nusikalstamos veikos padarymas darbins veiklos srityje -45. Darbo bira: r. Darbas. Darbo vieta: r. Darbas. Darbuotojas: padars nusikalstam veikjuridinio asmens naudai 20. Denatruotas etilo alkoholis: r. Alkoholiniai grimai. Didelis sumiimas: veikos, padarytos dl jo, nelaikymas btinosios ginties rib perengimu - 28. Didelis susijaudinimas: veikos padarymas dl jo kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59. Didesnio pavojaus slygos: r. Btinasis reikalingumas. Didiausia bausm: u nusikaltimo padarym- 11. Dirbantis nepilnametis: baudos skyrimas jam - 90. Draudimai: asmeniui, kuriam paskirta laisvs apribojimo bausm - 48; atlikti mokslin eksperiment - 35; dvigubo bausmi keitimo - 65; j paeidimo pasekms asmeniui, lygtinai atleistam nuo laisvs atmimo bausms prie termin - 94; nepilnameiui - 87. Draudiama karo ataka: baudiamojo statymo grtamoji galia u nusikaltim -3; senaties netaikymas u nusikaltim- 95. Draudiamas elgesys su monmis: baudiamojo statymo grtamoji galia u nusikaltim- 3; senaties netaikymas u nusikaltim- 95. Drausminio poveikio priemons: j taikymo asmeniui, lygtinai atleistam nuo laisvs atmimo bausms prie termin, pasekms - 77; j taikymo nuteistajam bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu pasekms - 75; j taikymo nuteistajam nepilnameiui bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu pasekms - 92. Dvigubas bausmi keitimas: 65. Eksperimentas (-ai): jo dalyvio laisvas sutikimas dl mokslinio eksperimento - 35; r. Mokslinis eksperimentas. Ekstradicija: 9. Elgesio apribojimas: 87; kaip aukljamojo poveikio priemon nepilnameiams -82.
534
535
Elgesys
Institucija
Elgesys: r. Draudiamas elgesys su monmis. Nepilnameiai. Nemonikas elgesys. Europos areto orderis: asmens (ne-) perdavimas pagal j valstybei, idavusiai order-9 1 . Europos Sjungos teiss aktai: 1. Finansin veikla: jos nutraukimas juridinio asmens likvidavimo atveju - 53. Fizin prievarta: veikos padarymas dl jos kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb -59. Gailjimasis: r. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs. Bausms skyrimas, paskyrimas. Galiojimo laikas: baudiamojo statymo 3. Galutin subendrinta bausm: 42, 63. Gamybin rizika: 59, 62. Genocidas: baudiamojo statymo grtamoji galia u nusikaltim- 3; senaties netaikymas u nusikaltim- 95. Gydymasis: pareigojimai nuteistajam gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos - 48, 75, 87. Giminaiiai: asmens perdavimas j globai ar rpybai - 98; r. Artimieji giminaiiai. Gynimas: mogaus ir pilieio teisi bei laisvi, visuomens ir valstybs interes nuo nusikalstam veik- 1. Ginklas: udraudimas neiotis j-68. Ginkluotosios pajgos: r. Prieo ginkluotosios pajgos. Girtavimas: bausms vykdymo atidjimo panaikinimas dl jo - 75; lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin panaikinimas dl jo - 77; nepilnameio, bausms vykdymo atidjimo panaikinimas dl jo - 92. Gyvenamoji vieta: asmen atsakomyb pagal kodeks u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus, nesvarbu, kokia j gyvenamoji vieta- 7; be institucijos, priirinios bausms vykdymo atidjim, sutikimo neivykti i gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms - 75; draudimas keisti j be elgesio apribojimo vykdym kontroliuojani institucij inios - 87; draudimas keisti j be teismo ar bausm vykdanios institucijos inios - 48; usieniei, neturini jos Lietuvos Respublikoje, baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus - 6. Gyvenimo slygos: atsivelgimas jas skiriant nepilnameiui bausm - 91. Gyventojai: r. Civiliai.
Globa ir rpyba: asmens, kuriam nebtina taikyti priveriamsias medicinos priemones - 98. Globjas: jo praymas teismui skirti nepilnameiui pareigojimus, apribojanius jo elges - 87. Globos ar rpybos staiga: neatlygintinas darbas joje kaip aukljamo pobdio priemon - 85; nemokam darb idirbimas joje - 70; teismo pareigojimas asmeniui, nuteistam laisvs apribojimo bausme, neatlygintinai idirbti nustatyt valand skaii joje - 48. Gresiantis pavojus: asmens atsakomyb u veik, kurijis padar siekdamas paalinti gresiant pavoj -31. Grieiausioji bausm: 42, 63. Grietesn bausm: jos skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams - 58; jos skyrimas recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym- 56; jos skyrimas u kelias nusikalstamas veikas - 63; velnesns bausms keitimas ja- 65. Grieto stebjimo slygos: priveriamoji medicinos priemon 98. Grtamoji galia: r. Baudiamasis statymas. Grup: r. Antikonstitucin grup ar organizacija. Bendrinink grup. Organizuota grup. Teroristin grup. Ideali sutaptis: bausmi apmimo taikymas esant jai - 63. galiojimai: j virijimas vykdant profesines pareigas - 30. galiotas atstovas: juridinio asmens, padars nusikalstam veik-20. kaitai: mogaus pagrobimas kaitu - 7. Ikiteisminis tyrimas: padjimas jam iaikinti nusikalstam veik - 62; senaties eigos sustojimas pasislpus nuo jo - 95; r. Teissaugos institucijos. moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond: 71; kaip baudiamojo poveikio priemon - 67. Imunitetas: asmen, kurie naudojasi juo, baudiamosios atsakomybs klausimo sprendimas - 4. Informacija: sutikimas teikti j atidavimo tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims ugdyti ir priirti priemons vykdym kontroliuojanioms institucijoms - 86. Institucija: priirinti bausms vykdymo atidjim - 75, 92; r. Bausm vykdanti institucija. galiota institucija. Kontroliuojanios institucijos. Savivaldybs institucija. Teissaugos institucijos. Valstybs institucija.
536
537
Invalidumas
BK (1-98 straipsniai) rodykl Igstis: r. Btinoji gintis. Iiekojimai: ir. Bauda. Turtas. Iimtis: dl baudiamojo statymo grtamosios galios - 3.
Kaltininkas
Invalidumas: veikos padarymas prie invalidum turint asmen kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. pareigojimai: asmeniui, kuriam paskirta laisvs apribojimo bausm - 48; asmeniui, lygtinai atleistam nuo bausms prie termin 77, 94; asmeniui, nuteistam atlikti vieuosius darbus - 46; juridiniam asmeniui per teismo nustatyt termin nutraukti vis kin, komercin, finansin ar profesin veikl - 53; nepilnameiui - 87; nuteistajam, kuriam atidedamas bausms vykdymas - 75; udaryti tam tikr juridinio asmens padalin- 52. rankiai: j suiekojimas rengiantis padaryti nusikaltim- 21; nusikalstamos veikos, j konfiskavimas - 72; nusikalstamos veikos, j paslpimas - 24. renginiai: keliuose esantys renginiai, j sugadinimas - 13. sakymas: jo (ne-) vykdymas - 33. sipareigojimas (-ai): atlyginti al - 40; per neatliktos ar paskirtos velnesns bausms laik visikai atlyginti ar paalinti padaryt turtin al - 94; per neatliktos bausms laik visikai al atlyginti ar paalinti - 77. skaitymas: bausms laik bausms, visikai ar i dalies atliktos pagal ankstesn nuosprend - 63; kardomojo kalinimo paskirt bausm - 66; taikom priveriamj medicinos priemoni laisvs atmimo laik- 76. spjimas: 83; asmeniui, kuriam veikos padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met, kad gali bti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin - 94; dl bausms vykdymo atidjimo galimo panaikinimo - 75; dl galim teisini pasekmi, jeigu asmuo vengia atlikti viej darb bausm -46; dl lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin galimo panaikinimo - 77; kaip aukljamojo poveikio priemon nepilnameiams - 82, 88; nepilnameiui dl aukljamojo poveikio priemoni pakeitimo kitomis - 89; nepilnameiui dl bausms vykdymo atidjimo galimo panaikinimo 92. staigos: r. Atidavimas speciali aukljimo staig. Priveriamosios medicinos priemons. Prokuratros staiga. Savivaldybs institucija. Sveikatos prieiros staiga. Teissaugos institucijos. Valstybs institucija. statymas: grietinantis bausm - 3; jo grtamoji galia - 3; jo neinojimas neatleidia nuo baudiamosios atsakomybs - 2; nustatantis veikos nusikalstamum -3; palengvinantis asmens teisin padt - 3; panaikinantis veikos nusikalstamum 3; sunkinantis asmens teisin padt - 3; velninantis bausm - 3, 51; r. Baudiamasis statymas. Lietuvos Respublikos baudiamasis statymas. Lietuvos Respublikos statymai. Idavimas: r. Ekstradicija. Idirbimas: paskirt viej darb valand - 46; valand, paskirt per laisvs apribojimo laik-48.
Ilaikymas: velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas asmenims, ilaikantiems ligonius ar maameius vaikus - 62. Iteisinimas: r. Baudiamoji atsakomyb. Ekstradicija. Ivados: kad nuteistajam negalima palikti teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla - 45; specialisto, kad asmuo pagal socialin brand prilygsta nepilnameiui - 81; sveikatos prieiros staigos, dl priveriamj medicinos priemoni taikymo pratsimo, ries pakeitimo ar j taikymo panaikinimo 98. Iaginimas: asmens, kuriam iki io nusikaltimo padarymo buvo suj keturiolika met, atsakomyb- 13. vykdymo laikas: r. pareigojimai. Jungtini Taut Organizacijos Saugumo tarybos rezoliucija: Lietuvos Respublikos pilieio ar usienieio idavimas remiantis ja- 9. Juridiniai asmenys: jiems nustatomos baudos dydis - 47; jiems skiriamos bausms - 43; jo atstovas padars nusikalstam veik, veikdamas juridinio asmens naudai - 20; j baudiamoji atsakomyb - 20; j likvidavimas - 43, 53; j turto konfis kavimas - 67, 72; j veiklos apribojimas - 43, 52; r. Ugdymas. Kaljimai: laisvs atmimo bausms atlikimas juose - 50; laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms atlikimas juose-51. Kalt: bausms skyrimas atsivelgiant j- 54; jos formos - 14; r. Baudiamoji atsakomyb. Kalts pripainimas: r. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs. Kaltininkas: apkaltinamojo nuosprendio primimas atsivelgiant jo asmenyb -27; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai jis ir nukentjs asmuo susitaiko - 38; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim- 40; atsivelgimas jo teistum sprendiant klausimus dl bausms skyrimo, atleidimo nuo bausms ir kitus klausimus - 97; bausms atlikimo vietos parinkimas atsivelgiant jo asmenyb - 50; bausms skyrimas atsivelgiant jo asmenyb -54; bausms skyrimas jam u rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikalstam veik 57; jo atsakomyb lengvinanios ir (ar) sunkinanios aplinkybs - 59, 61; nusikalstamos veikos padarymas darbins ar profesins veiklos srityje, teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas 45; pas j esanio konfiskuotino turto konfiskavimas - 72; pasiksinimas padaryti nusikalstam veik- 22; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas jam - 62.
538
539
Kankinimas
Laisvs
Kankinimas: senaties netaikymas u tarptautins humanitarins teiss saugom asmen kankinim - 95; tarptautins humanitarins teiss saugom asmen, baudiamojo statymo grtamoji galia u nusikaltim- 3; veikos padarymas kankinant nukentjusi asmen kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Kardomasis kalinimas (sumimas): jo skaitymas paskirt bausm - 66. Karo ataka: r. Draudiama karo ataka. Karo belaisviai: j prievartinis panaudojimas prieo ginkluotosiose pajgose, baudiamojo statymo grtamoji galia u nusikaltim - 3; j prievartinis panaudojimas prieo ginkluotosiose pajgose, senaties netaikymas u nusikaltim -95. Karo nusikaltimai: baudiamosios atsakomybs u juos numatymas tarptautinse sutartyse - 7. Karo priemons: r. Udraustos karo priemons. Kategorija: r. Nusikalstama veika. Keliai, keli renginiai: j sugadinimas- 13. Kelios nusikalstamos veikos (nusikaltimai): bausms dydis u jas - 42; bausms skyrimas u jas - 63; r. Bendrininkavimas. Keli transporto priemons: teiss vairuoti jas udraudimas - 68. Kita valstyb: Lietuvos Respublikos pilietis, padars nusikalstam veik jos teritorijoje, jo idavimas - 9. Klii alinimas: r. Padjjas. Kolonijos: laisvs atmimo bausms atlikimas jose - 50. Komercin veikla: jos nutraukimas juridinio asmens likvidavimo atveju - 53. Kontroliuojanios institucijos: aukljamojo poveikio priemoni, bausmi, draudim ir pareigojim vykdym- 75, 77, 86, 87, 89, 92, 94. Koordinavimas: organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo - 24. Kurstymas: padaryti nusikalstam veik veikiant juridinio asmens naudai arba interesais - 20. Kurstytojas: jo savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik, jo atsakomybs klausimas - 23; svoka - 24. Labai sunki turtin padtis: kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59. Labai sunkus nusikaltimas: apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis u nusikaltim- 95; asmenys, turintys teistum u nusikaltim- 97; asmens atsakomyb u rengimsi padaryti labai sunk nusikaltim- 21; asmens, kuriam
taikomi nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumai, lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin arba ios bausms pakeitimas velnesne bausme u j - 94; asmens, prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto, atsakomyb u jo padary m- 19; asmens pripainimas pavojingu recidyvistu u jo padarym- 27; atve jis, kai asmuo gali bti lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie ter min ir neatlikta laisvs atmimo bausms dalis pakeista velnesne bausme u j - 77; bendrininkavimo formos darant j - 25; ribotai pakaltinamo asmens atsa komyb, padarius j - 18; svoka -11; terminuoto laisvs atmimo skyrimas ne pilnameiui u j - 91; turto, kuris galjo bti panaudotas darant labai sunk nu sikaltim, konfiskavimas - 72. Laidavimas: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal j - 40. Laiduotojas: asmenys, galintys bti juo - 40. Laikas: r. Bausms laikas. Galiojimo laikas. Senatis. Teistumas. Laisvs (-i) varymas: atsivelgiant teistum- 97. Laisvs apribojimas: 48; bausms ris - 42; jo pakeitimas kitomis bausmmis -65; jo skyrimo nepilnameiui ypatumai - 90. Laisvs atmimas: bausms ris - 42; jo pakeitimas kitomis bausmmis - 65; jo skyrimas u kelias nusikalstamas veikas - 63; jo skyrimo ypatumai, kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika - 64; jo skyrimo nepilnameiui ypatumai 90, 91; kardomojo kalinimo skaitymas paskirt laisvs atmimo bausm - 66; laisvs atmimo bausms atlikimo vieta - 50; laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77, 94; laisvs atmimo bausms . senaties terminai 96; laisvs atmimo bausms skyrimas asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim - 55; laisvs atmimo bausms skyrimas, kai yra atsakomyb lengvinani ir (ar) sunkinani aplinkybi - 61; laisvs atmimo bausms skyrimas nepilnameiams - 80, 90, 91; laisvs atmimo bausms skyrimas recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym -56; laisvs atmimo bausms u nusikaltimo padarym- 11; lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme 77, 94; priveriamj medicinos priemoni taikymo laiko skaitymas laisvs atmimo laik diena u dien- 76; senaties terminai laisvs atmimo bausms vykdymui - 96; ios bausms vykdymo atidjimas nepilnameiui - 92; teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausms taikymas vis laisvs atmimo laik ir teismo paskirt laik po laisvs atmimo - 45; terminuotas laisvs atmimas - 50; r. Bausm, nesusijusi su laisvs atmimu. Laisvs atmimas iki gyvos galvos: 51; bausms ris - 42; lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne bausme netaikymas asmeniui, nuteistam ia bausme - 77; ios bausms atlikimas kaljime, terminas po kurio nuteistieji gali bti perkelti pataisos namus - 51; ios bausms skyrimo atvejai -51.
540
541
Laivas
BK (1-98 straipsniai) rodykl Lietuvos valstybs teritorija: r. Lietuvos Respublika.
Motina
Laivas: baudiamojo statymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas laivuose - 4; jo ugrobimas - 7. Lankymosi tam tikrose vietose udraudimas: asmenims, nuteistiems laisvs apribojimo bausme - 48; nepilnameiui, kaip elgesio apribojimas 87. Legalizavimas: r. Pinigai. Turtas. Lengvinanios aplinkybs: r. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs. Lietuvos Respublika: baudiamojo statymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas jos teritorijoje 4; Lietuvos Respublikos pilieio ar usienieio neidavimas atitinkamai valstybei u nusikalstam veik, padaryt jos teritorijoje - 9. Lietuvos Respublikos baudiamasis statymas: asmen, kuriems pagal LR statymus yra suteiktas prieglobstis, u nusikalstamas veikas, dl kuri jie buvo persekiojami usienyje, nebaudiamumas pagal j - 9; jo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos vliava ar enklais - 4; teismo neatsivelgimas usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos Lietuvos statymai atsakomybs nenumato, pripastant asmen pavojingu recidyvistu - 27; r. Baudiamasis statymas. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas: atsakomyb pagal j u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus - 7; jo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje - 4; jo galiojimas asmenims u usienyje padarytus nusikaltimus - 5, 8; jo paskirtis - 1. Lietuvos Respublikos statymai: asmen, kuriems suteiktas prieglobstis, neidavimas usienio valstybei ir nebaudiamumas pagal juos - 9; aukljamojo poveikio ar kit priemoni nustatymas juose - 13; bausms u usienyje padarytus nusikaltimus skyrimo pagal juos atvejis - 8; teist piliei teisi ir laisvi, kuri apribojim numato Lietuvos Respublikos statymai, suvarymas - 97. Lietuvos Respublikos pilietis: jo baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus - 5; jo idavimas usienio valstybei arba perdavimas Tarptautiniam baudiamajam teismui - 9. Lietuvos Respublikos pilietis: r. Asmens (ne-) perdavimas. Lietuvos Respublikos Prezidentas: malons suteikimas nuteistajam - 79. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys: asmen, kurie naudojasi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos, baudiamosios atsakomybs klausimo sprendimas vadovaujantis jomis - 4; Lietuvos Respublikos pilieio (usienieio) idavimas remiantis jomis - 9. Lietuvos Respublikos teritorija: r. Lietuvos Respublika. Lietuvos valstyb: usieniei baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus jai 6.
Lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin: 77; asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met -94. Likvidavimas: r. Juridiniai asmenys. Maksimalus bausms dydis: 8, 61, 63, 64. Malon, malons tvarka: 9, 79. Materiali vert turintys daiktai: j konfiskavimas - 72. Maametis: draudiamas mokslinis eksperimentas su juo - 35; veikos padarymas maameiui kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Maametis vaikas: velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas asmenims, ilaikantiems j - 62. Maareikmikumas: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikaltimo maareikmikumo - 37. Maesn bausm: jos paskyrimo slygos - 62. Medicininis stebjimas: jo nustatymas asmeniui, kuriam nebtina taikyti priveriamsias medicinos priemones arba j taikymas panaikintas 98. Mediojimas: teiss medioti udraudimas - 68. Minimali bauda: 47. Minimali bausm: skiriant laisvs atmimo bausm nepilnameiui 91. Minimalus bausms dydis: 61. Minimalus gyvenimo lygis (MGL): 47. Mirties bausm: r. Ekstradicija. Modelis: nusikalstam veik imituojanio elgesio modelis, teistas veikimas pagal j -32. Mokymasis: kaip teismo pareigojimas - 48, 75, 87, 94. Mokslinis eksperimentas: 35; veika, padaryta paeidus jo teistumo slygas - 59, 62. Mokslo tsimas: teismo pareigojimas asmeniui atidedant bausms vykdym- 75; teismo pareigojimas nepilnameiui apribojant jo elges-87. Moters vaisius: ir. Mokslinis eksperimentas. Motina: jos atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77.
542
543
Motyvai
BK (1-98 straipsniai) rodykl Neidavimas: ir. Ekstradicija.
Nesunkus
Motyvai: nusikalstamos veikos, atsivelgimas juos skiriant bausm - 54, 81. Motociklai: teismo draudimas nepilnameiui vairuoti j, kaip elgesio apribojimas -87. Motorin transporto priemon: teismo draudimas nepilnameiui vairuoti j, kaip elgesio apribojimas - 87. Nacionalins vertybs: j grobstymas, senaties netaikymas u nusikaltim- 95. Narkomanija: teismo pareigojimai gydytis nuo jos-48, 75, 87. Narkotins ar psichotropins mediagos: amius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus u i mediag vagyst, prievartavim ar kitok neteist uvaldym - 13; asmens atsakomyb u nusikalstam veik, padaryt apsvaigus nuo j - 19; baudiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis - 7; veikos padarymas apsvaigus nuo j kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Neatleidimas nuo baudiamosios atsakomybs: statymo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia - 2; u nusikalstam veik, padaryt apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag- 19. Neatlygintinas atidirbimas, idirbimas, darbas: iki 200 valand per teismo nustatyt, bet ne ilgesn kaip laisvs apribojimo laik - 48; viej darb - 46. Neatlikta bausm: bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika - 64; jos tolesnis vykdymas u paskirt pareigojim arba draudim paeidinjim- 94; neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77. Neatsargumas: asmens pripainimas kaltu padarius nusikaltim ar baudiamj nusiengim dl neatsargumo - 14. Neatsargus baudiamasis nusiengimas: 16. Neatsargus nusikaltimas: 11; apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis u j 95; asmens, prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u nusikaltim- 19; asmens, pripainto ribotai pakaltinamu, atsakomyb u jo padarym- 18; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u j - 38, 39, 40; baudos dydio nustatymas u nusikaltim- 47; lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme u j - 77; neatsargus nusikaltimas - 16; nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u j - 93, 94; paskirtos bausms vykdymo atidjimas nepilnameiui nuteistam, u j - 92; teistumas u j-97. Negali asmen ilaikymas: r. velnesn, negu [statymo numatyta, bausm.
Nelaim: veikos padarymas pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Nemokami aukljamojo pobdio darbai: kaip aukljamojo poveikio priemon nepilnameiams - 82, 85. Nemokami darbai: baudiamojo poveikio priemon, skiriama pilnameiui asmeniui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs arba atleistam nuo bausms -67; j pakeitimas kita baudiamojo poveikio priemone - 74; sveikatos prieiros, globos ir rpybos ar kitose valstybinse ar nevalstybinse staigose bei organizacijose-70. Nepakaltinamumas: 17; nusikalstamos veikos padarymas pasitelkus nepakaltinamus asmenis - 24; priveriamj medicinos priemoni taikymas asmenims, teismo pripaintiems nepakaltinamais - 98. Nepilnameiai: atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, turto konfiskavimo skyrimas jiems - 67; aukljamojo poveikio priemons jiems - 82; aukljamojo poveikio priemoni nevykdymo pasekms - 89; baudiamosios atsakomybs ypatum paskirtis - 80; bausms skyrimo jiems ypatumai - 91; bausms vykdymo atidjimas jiems - 92; bausmi ypatumai jiems - 90; galim teisini pasekmi iaikinimas, jeigu nepilnametis padaryt nauj nusikalstam veik po spjimo paskyrimo - 83; spjimo skyrimas jam - 83; j atidavimas speciali aukljimo staig - 88; j atidavimas tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti - 86; j atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs 93; j elgesio apribojimas - 87; j elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, atsivelgimas j skiriant nepilnameiui bausm -91; lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms jiems pakeitimas velnesne bausme - 94; nemokam aukljamojo pobdio darb skyrimas jiems - 85; turtins alos atlyginimas arba jos paalinimas - 84; bausms skyrimas jam u dviej ar daugiau baudiamj nusiengim padarym 82. Nepilnameiai vaikai: tvo (motinos), turinio j, atleidimas nuo bausms prie termin arba bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77. Nerpestingumas: nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, padarytas dl nusikalstamo nerpestingumo - 16. Nesunkus nusikaltimas: 11; apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis u j 95; asmens, prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u nusikaltim - 19; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u j - 38; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u j pagal laidavim- 40; bauda u jo padarym - 47; bausms skyrimas asmeniui, pirm kart teisiamam uj- 55; bausms vykdymo atidjimas u j- 75; lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme uj - 77; nepilnameio atleidimas nuo
544
545
Nesunkus
Nusikalstamas
baudiamosios atsakomybs u j 93, 94; ribotai pakaltinamo asmens atsakomyb u j - 18; teistumas u j - 97. Nesunkus sveikatos sutrikdymas: asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, j sulaikant - 29. Neteisti nukentjusio asmens veiksmai: veikos padarymas dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti nukentjusio asmens veiksmai kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59. Netiesiogin tyia: 15. Netikri pinigai: j pagaminimas, laikymas arba realizavimas - 7. Netikri vertybiniai popieriai: j pagaminimas, laikymas arba realizavimas - 7. Netinkamas objektas: ksinimasis j 22. Netinkamos priemons: j naudojimas pradedant daryti nusikalstam veik- 22. Nevalstybins staigos, organizacijos: nemokam aukljamojo pobdio darb, skirt nepilnameiui, atlikimas jose - 85; teisi bti irinktam ar paskirtam j renkamas ar skiriamas pareigas atmimas - 44; teismo pareigojimas neatlygintinai idirbti jose nustatyt laik - 48; teismo pareigojimas nepilnameiui dalyvauti j rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonse - 87; teismo skirt nemokam darb atlikimas jose - 70. Nemonikas elgesys: su saugomais asmenimis, baudiamojo statymo grtamoji galia u nusikaltim- 3; su saugomais asmenimis, senaties netaikymas u nusikaltim-95. Nia moteris: areto neskyrimas jai - 49; draudimas atlikti mokslin eksperiment su ja - 35; jos atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77; veikos padarymas jai kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Nubaudimas: bausms paskirtis 41; neatleidia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirt baudiamojo poveikio priemon 74. Nugirdymas: asmens, nugirdyto prie jo vali, atsakomyb u nusikalstamos veikos padarym- 19; veikos padarymas asmens, nugirdyto prie jo vali, kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59. Nukentjs asmuo: jo susitaikymas su kaltininku - 38. Nukentjusi nuo nusikaltim asmen fondas: 67, 71. Nuodingosios mediagos: baudiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus, susijusius su disponavimu nuodingomis mediagomis 7. Nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys: j baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus - 5.
Nuolatin gyvenamoji vieta: jos Lietuvos Respublikoje neturini usieniei baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei -6. Nuosavybs gynimas: nusikaltimo ar nusiengimo poymius formaliai atitinkanios veikos padarymas ginant nuosavyb - 28. Nuosprendis: apkaltinamojo nuosprendio siteisjimo pasekms - 97; apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties termino skaiiavimas nuo nuosprendio siteisjimo dienos iki nuosprendio vykdymo pradios - 96; asmens pripainimas pavojingu recidyvistu priimant apkaltinamj nuosprend - 27; asmens susirgimo sunkia nepagydoma liga iki jo primimo ar po jo primimo pasekms -76; bausms skyrimas teismo nuosprendiu nusikaltim ar baudiamj nusiengim padariusiam asmeniui - 41; jo paskelbimas per visuomens informavimo priemon - 43; jo primimo senatis - 95; jo vykdymo senatis - 96; kito nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymas iki nuosprendio pirmojoje byloje primimo - 63; Lietuvos Respublikos pilieio ar usienieio neidavimas atitinkamai valstybei, jeigu sujo apkaltinamojo nuosprendio primimo ar vykdymo senaties terminas - 9; pridjimas prie nauju nuosprendiu paskirtos bausms visos neatliktos bausms dalies, kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika - 64; usienio valstybs teismo - 8. Nuoirdus gailjimasis: prisipainimas ir nuoirdus gailjimasis kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59, 61, 62. Nusikalstama veika: apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis ujos padarym- 95; asmens atsakomyb u j, padaryt apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag - 19; asmens, kuriam jos padarymo metu nebuvo suj atuoniolika met, lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin arba laisvs atmimo bausms jam pakeitimas velnesne 94; asmens, padariusio j, sulaikymas - 29; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai ji prarado pavojingum- 36; baudiamojo statymo galiojimas asmenims, padariusiems jas Lietuvos valstybs teritorijoje - 4; bausms skyrimas jos bendrininkams - 58; bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika - 64; bausms skyrimas u kelias nusikalstamas veikas - 63; bausms skyrimas u rengimsi ir pasiksinim padaryti j- 57; jos padarymo laikas - 3; j rys - 10; pasiksinimas padaryti j 22; savanorikas atsisakymas pabaigti j - 23; turto, kuris buvo jos rezultatas, konfiskavimas - 72. Nusikalstam veik imituojantis modelis: asmens atsakomyb veikiant pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio model - 32. Nusikalstamas bdas: gyto turto, pinig legalizavimas - 7; gyt daikt paslpimas, sunaikinimas ar sugadinimas - 24. Nusikalstamas nerpestingumas: 16. Nusikalstamas pasitikjimas: 16.
546
547
Nusikalstamas
Pasiksinimas
Nusikalstamas susivienijimas: asmens, dalyvavusio jo veikloje vykdant teissaugos institucijos teist uduot atsakomyb - 32; bendrininkavimo forma 25; jo dalyvi atsakomyb - 26; jo organizatorius - 24; padjimas atskleisti jo nari padarytas nusikalstamas veikas - 39'. Nusikalstamumas: 3. Nusikaltlio paslpimas: 24. Nusikaltimas: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl jo maareikmikumo - 37; baudiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus - 7; baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus - 8; jo ranki, priemoni konfiskavimas - 72; jo ranki, priemoni suiekojimas ar pritaikymas rengiantis padaryti nusikaltim -21; Lietuvos Respublikos piliei ir kit nuolat Lietuvoje gyvenani asmen baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus - 5; nusikalstamos veikos ris - 10; rengimasis padaryti j - 21; svoka - 11; usieniei baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus - 6; r. Apysunkis nusikaltimas. Labai sunkus nusikaltimas. Neatsargus nusikaltimas. Nesunkus nusikaltimas. Nusikalstama veika. Sunkus nusikaltimas. Tyinis nusikaltimas. Nusikaltimo padarymo vieta: 7, 8. Nusikaltimo sudties poymis: 59, 60. Nusikaltim recidyvas: 27. Nusiengimas: 28; ir. Baudiamasis nusiengimas. Nuteistasis: apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis - 96; atsivelgimas jo asmenyb sprendiant atleidimo nuo bausms dl ligos klausim- 76; baudiamojo poveikio priemoni nevykdymo teisins pasekms - 74; bausms skyrimas jam, kai neatlikus bausms padaryta nauja nusikalstama veika - 64; jo atleidimas nuo visos ar dalies bausms atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malons praym - 79; jo sutikimas dl baudos pakeitimo vieaisiais darbais -47; jo sutikimas dl viej darb vykdymo - 46; jo sutikimas vykdyti teismo pareigojimus gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos - 48; laisvs atmimo bausms atlikimas atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kaljimuose - 50; momentas, nuo kurio jis laikomas turiniu teistum - 97; nepilnametis, vienos ar keli aukljamojo poveikio priemoni paskyrimas jam atidedant bausms vykdym- 92; vieno ar keli pareigojim paskyrimas jam atidedant bausms vykdym- 75; vieno ar keli pareigojim paskyrimas jam lygtinai atleidiant nuo bausms prie termin- 77. Nuudymas: asmens, kuriam iki io nusikaltimo padarymo buvo suj keturiolika met, atsakomyb - 13; ne didesns kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos bausms vidurkis laisvs atmimo bausms skyrimas u j 61; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas u j-62; tiesiogine tyia, jeigu gynyba aikiai neatitiko ksinimosi pobdio ir pavojingumo - btinosios ginties rib perengimas - 28.
Okupacija: baudiamojo statymo grtamoji galia u okupuotos valstybs civili trmim - 3; senaties netaikymas u okupuotos valstybs civili trmim ar okupavusios valstybs civili gyventoj perklim- 95. Operatyvins veiklos subjektai: teissaugos institucijos - 32. Organizacija: r. Antikonstitucin grup ar organizacija. Kita valstyb. Tarptautin vieoji organizacija. Usienio valstyb. Organizatorius: jo baudiamoji atsakomyb - 26; jo savanorikas atsisakymas pabaigti nusikalstam veik, jo atsakomybs klausimas - 23; nusikalstamos veikos bendrininkas - 24; organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs netaikymas jam - 39'. Organizuota grup: asmens, dalyvavusio jos veikloje vykdant teissaugos institucijos teist uduot, atsakomyb - 32; bendrininkavimo forma - 25; grietesns bausms skyrimas jos nariams - 58; padjimas atskleisti jos nari padarytas nusikalstamas veikas - 39'; veikos padarymas jos kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Orlaivis: baudiamojo statymo galiojimas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais - 4; jo ugrobimas - 7. Oro transporto priemons: udraudimas vairuoti jas - 68. Padalinys: juridinio asmens, jo udarymas apribojant juridinio asmens veikl- 52; juridinio asmens, jo udarymas likviduojant juridin asmen - 53. Padjjas: jo baudiamoji atsakomyb - 26; jo savanorikas atsisakymas dalyvauti nusikalstamoje veikoje, jo atsakomybs klausimas - 23; nusikalstamos veikos bendrininkas - 24. Padjimas: atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas - 39'; daryti nusikalstam veik- 24; iaikinti baudiamojo statymo numatyt veik kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59, 61,62. Pagalba: jos suteikimas nukentjusiam asmeniui kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59. Palenkimas daryti nusikalstam veik: 24. Pareigos: atvejai, kai pareigos nevykdymas nepateisinamas btinojo reikalingumo nuostatomis -31; profesini pareig vykdymas - 30. Parengimas: nusikalstamos veikos - 24. Pasiksinimas: bausms skyrimas u pasiksinim padaryti nusikalstam veik 57; padaryti nusikalstam veik- 22; padaryti nusikalstam veik bendrininkau-
548
549
Pasiprieinimas
Pirmas
jant - 26; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas u pasiksinim padaryti nusikalstam veik - 62. Pasiprieinimas: asmens, padariusio nusikalstam veik, pasiprieinimo atrmimas -29. Pasiskirstymas: vaidmen ar uduoi nusikalstamame susivienijime 25. Pasislpimas: nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eigos sustojimas - 95. Pasitelkimas: bendrinink, rengiantis padaryti nusikaltim - 21; nepakaltinam asmen arba nesulaukusi tam tikro nustatyto amiaus asmen nusikalstamos veikos padarymui - 24. Pasitikjimas: nusikalstamas pasitikjimas- 16; teismo pasitikjimo verti asmenys kaip laiduotojai-40. Paskatos: veikos padarymas dl chuliganik ar savanaudik paskat, atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Paskirta bausm: r. Bausms vykdymo atidjimas. Juridiniai asmenys. Paskirtis: baudiamojo poveikio priemoni - 67; bausms - 41; Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso - 1; nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatum - 80. Paslpimas: nusikaltlio - 24; r. Turtas. Pastovs tarpusavio ryiai: tarp nusikalstamo susivienijimo asmen- 25. Pasveikimas: asmens, kuriam po nusikalstamos veikos buvo sutrikusi psichika, siuntimas toliau atlikti bausm - 76; priveriamj medicinos priemoni taikymas, kol asmuo pasveiksta - 98. Pataisos namai: laisvs atmimo bausms atlikimas juose - 50; nuteistj laisvs atmimo iki gyvos galvos bausme perklimas juos-51. Patarimai: duodami patarjo darant nusikalstam veik-24. Pateisinama profesin ar kin rizika: 34. Patraukimas baudiamojon atsakomybn: turto konfiskavimo pagrindai neatsivelgiant tai, ar asmuo yra patrauktas baudiamojon atsakomybn - 72. Pavojinga situacija: jos sudarymas dl neatsargumo, asmens galimyb pasiremti btinojo reikalingumo nuostatomis ioje situacijoje - 31. Pavojinga veika: baudiamasis nusiengimas - 12; nusikaltimas - 11; padaryta asmens, kuriam nebuvo suj keturiolika met - 13; padaryta nepakaltinamo asmens- 17. Pavojingas bdas: veikos padarymas visuotinai pavojingu bdu, atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60.
Pavojingas pobdis: asmens, kuris negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio, pripainimas ribotai pakaltinamu - 18; asmens, prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto ir dl to ne visikai sugebjusio suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs -19; nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymas tiesiogine tyia suvokiant pavojing nusikalstamos veikos pobd - 15. Pavojingas recidyvistas: atsivelgimas teistum pripastant asmen juo - 97; bausms skyrimas jam u tyinio nusikaltimo padarym - 56; jo neatleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai jis ir nukentjs asmuo susitaiko - 38; lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne bausme netaikymas jam - 77; pagrindai asmen pripainti juo-27. Pavojingumas: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum- 36. Perduotas turtas: r. Turtas. Persekiojimas: asmens u politinio pobdio nusikaltim, jo neidavimas atitinkamai usienio valstybei - 9. Perengimas rib: btinosios ginties - 28, 59, 62; vykdant teissaugos institucijos uduot-32. Pdsakai: nusikaltimo, j slpimas - 24. Piktnaudiavimas: vieosiomis teismis - 44. Pilieiai: r. Lietuvos Respublikos pilietis. Usienietis. Pilieio teiss ir laisvs: j gynyba baudiamosios teiss priemonmis - 1; j varymas atsivelgiant teistum- 97. Pilietyb: baudiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus neatsivelgiant j- 7. Pilnametis asmuo: atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms, baudiamojo poveikio priemoni skyrimas jam - 67. Pinigai: atlyginimas arba paalinimas padarytos turtins alos jais - 93; gyti nusikalstamu bdu, j legalizavimas - 7; j konfiskavimas - 72; netikri, j pagaminimas, laikymas arba realizavimas - 7. Pinigin bausm: 47. Pirmas kartas: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo pirm kart padar nusikalstam veik- 39; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, kai asmuo pirm kart padar nusikalstam veik - 40; bausms skyrimas asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusi-
550
551
Pirmin
Rengimasis
kaitim - 55; nepilnameio, pirm kart padariusio neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs - 93. Pirmin psichikos sveikatos prieira: 98. Plimas: asmens, kuriam iki io nusikaltimo padarymo buvo suj keturiolika met, atsakomyb- 13. Poilsio dienos: areto atlikimas poilsio dienomis - 49. Policija: teissaugos institucija - 32. Politinio pobdio nusikaltimas: Lietuvos Respublikos pilieio ar usienieio neidavimas atitinkamai valstybei, jei asmuo persekiojamas u nusikaltim9. Potvarkis: asmens atsakomyb pagal baudiamj statym u veik, kuri jis padar vykdydamas potvark - 33. Poveikio priemons: ir. Aukljamojo poveikio priemons. Baudiamojo poveikio priemons. Drausminio poveikio priemons. Praneimas: apie padaryt nusikalstam veik - 62; bendrininkams ar teissaugos institucijoms apie atsisakym dalyvauti nusikalstamoje veikoje - 23. Praymas: malons - 79; nuteistojo dl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo - 97; paskirti baudiamajame statyme nenumatytus draudimus ar pareigojimus - 48; tv ar globj, kad nepilnametis atlikt vis gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos kurs- 87; veikos padarymas nukentjusio asmens, kurio bkl beviltika, praymu, atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59; vien baudiamojo poveikio priemon pakeisti kita -74. Prekyba: monmis - 7. Prieo ginkluotosios pajgos: baudiamojo statymo grtamoji galia u civili ar karo belaisvi prievartin panaudojimjose 3; civili ar karo belaisvi prievartinis panaudojimas jose, senaties netaikymas u nusikaltim 95. Prievartavimas: narkotini ar psichotropini mediag - 13; seksualinis - 13; turto -13. Prieira: ir. Nepilnameiai. Ugdymas. Prisipainimas: kaltininko, padariusio baudiamojo statymo numatyt veik, jo pasekms-38, 59, 61,62, 95. Priveriamosios medicinos priemons: 98; j nustatymas Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse - 1; j skyrimas tik pagal statym - 2, 3; j taikymas asmeniui atleidimo nuo bausms dl ligos atveju - 76; j taikymas asmeniui, teismo pripaintam nepakaltinamu - 17; j taikymas asmeniui, teismo pripaintam ribotai pakaltinamu - 18.
Priverstinis pamimas: turto, esanio pas kaltinink, jo bendrinink ar kitus asmenis, valstybs nuosavybn - 72. Profesija: asmens negaljimas pateisinti pareigos nevykdymo btinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dl profesijos privalo veikti didesnio pavojaus slygomis -31. Profesin rizika: 34. Profesin veikla: jos nutraukimas juridinio asmens likvidavimo atveju - 53; nusikalstamos veikos padarymas profesins veiklos srityje - 45. Profesins pareigos: j vykdymas - 30; j vykdymas paeidiant teistumo slygas - 59, 62. Prokuratros staiga: teissaugos institucija-32. Provokuojantis elgesys: nukentjusiojo 59. Psichik veikianios mediagos: asmens atsakomyb u nusikalstam veik, padaryt apsvaigus nuo j - 19; veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo j, kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Psichikos sutrikimas: atleidimas nuo bausms ar jos atlikimo dl psichikos sutrikimo - 76; dl kurio asmuo negaljo suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksm, darydamas udraust veik- 17, 18; draudimas atlikti mokslin eksperiment su sutrikusios psichikos asmeniu - 35; priveriamj medicinos priemoni taikymas asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausms paskyrimo sutriko psichika- 98. Psichikos sveikatos prieiros staiga: asmens stebjimas ir gydymas joje, priveriamoji medicinos priemon - 98. Psichin prievarta: veikos padarymas dl jos, atsakomyb lengvinanti aplinkyb -59. Psichotropins mediagos: ir. Narkotins ar psichotropinis mediagos. Radioaktyviosios mediagos: baudiamoji atsakomyb u neteist elges su jomis -7. Realus bausms atlikimas: ir. Bausms vykdymo atidjimas. Teistumas. Recidyvas, recidyvistas: asmens pripainimus juo - 97; atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko, negalimumas -38; bausms skyrimas recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym- 56; jo lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77; nusikaltim - 27. Rengimasis: padaryti nusikalstam veik, bausms skyrimas u j - 57; padaryti nusikaltim-21.
552
553
Renkamo s
Sumimas
Renkamos pareigos: teiss bti irinktam atmimas - 44. Respublikos Prezidentas: malons praymo patenkinimas - 79. Ribotas pakaltinamumas: 18; nepilnameio, pripainto ribotai pakaltinamu, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs - 93; priveriamj medicinos priemoni taikymas asmenims, teismo pripaintiems ribotai pakaltinamais - 98; veikos padarymas ribotai pakaltinamo asmens, atsakomyb lengvinanti aplinkyb- 59. Rizika: gamybin ar kin, veikos padarymas paeidiant jos teistumo slygas -59, 62; pateisinama profesin ar kin rizika - 34. Rizikingas nukentjusio asmens elgesys: 59. Rpyba, rpybos staiga: ir. Globa ir rpyba. Globos ar rpybos staiga. Rpinimasis: r. Ugdymas. Saugomi asmenys: tarptautins humanitarins teiss, i asmen udymas, alojimas, kankinimas - 3, 95. Saugomi objektai: j naikinimas - 95. Savaeig maina: teismo udraudimas nepilnameiui vairuoti j- 87. Savanaudikos paskatos: kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Savanorikas atsisakymas: nepavyks savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik-59; pabaigti nusikalstam veik-23. Savanorikas atvykimas ir praneimas: apie padaryt nusikalstam veik- 62. Savarankika poveikio priemon: atidavimas speciali aukljimo staig - 88; atidavimas tvams ar kitiems asmenims ugdyti ir priirti - 86; spjimas, skiriama nepilnameiui - 83; nepilnameio elgesio apribojimas - 87. Savivaldyb: neatsako pagal kodeks- 20. Savivaldybs institucija: neatsako pagal kodeks - 20; teiss bti irinktam ar paskirtam jos renkamas ar skiriamas pareigas atmimas - 44. Savivaldybs staiga: r. Savivaldybs institucija. Savivaldybi mons: teiss bti irinktam ar paskirtam j renkamas ar skiriamas pareigas atmimas - 44. Savivaldybi vykdomosios institucijos: darbo nuteistajam parinkimas - 46. Savo veiksm esms nesuvokimas, nevaldymas: 76, 98. Seimas: amnestijos aktas - 78. Seksualinis prievartavimas: amius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus u nusikaltim- 13.
Senatis, senaties terminas: apkaltinamojo nuosprendio primimo ir vykdymo senatis - 9, 95, 96; bausms neskyrimo dl senaties, jeigu tai numatyta usienio valstybs teisiniais pagrindais, pasekms - 8. Senatv: nusikalstamos veikos padarymas asmeniui, kuris dl senatvs buvo bejgikos bkls, atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Skiriamos pareigos: teiss bti paskirtam atmimas - 44. Skirtingos nusikalstam veik rys: 63. Socialin branda: atsivelgimas j skiriant nepilnameiui bausm - 91. Speciali aukljimo staiga: r. Atidavimas speciali aukljimo staig. Specialybs gijimas: teismo paskirtas pareigojimas nuteistajam- 75. Specialios teiss: udraudimas naudotis jomis - 42, 67, 68. Specialistas: jo paaikinimai ar ivados dl asmens socialins brandos - 81. Specializuota psichikos sveikatos prieiros staiga: 98. Sprendimas: atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, jo panaikinimas, padarius nauj tyin nusikaltim- 38; atleisti nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, jo panaikinimas, padarius nauj tyin nusikaltim - 40; panaikinti bausms vykdymo atidjim, jeigu nuteistasis nepilnametis toliau nevykdo teismo paskirt aukljamojo poveikio priemoni ar daro teiss paeidimus - 92; panaikinti bausms vykdymo atidjim, jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo pareigojim ar daro teiss paeidimus - 75; panaikinti lygtin atleidim nuo bausms prie termin, jeigu sptas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirt pareigojim ir daro teiss paeidimus - 77, 94. Sprogstamosios mediagos: asmens, kuriam iki nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo buvo suj keturiolika met, atsakomyb u j pagrobim13; j panaudojimas darant nusikalstam veik kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. Stacionari platforma: kontinentiniame elfe, jos ugrobimas - 7. Stacionarinis stebjimas: kaip priveriamoji medicinos priemon 98. Stebjimas: ir Priveriamosios medicinos priemons. Stipriai veikianios mediagos: baudiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus, susijusius su disponavimu jomis- 7. Su laisvs atmimu nesusijusi bausm: r. Bausm, nesusijusi su laisvs atmimu. Subendrinta bausm: 42, 63, 64, 65. Sumimas: r. Kardomasis kalinimas (sumimas).
554
555
Sugebjimas
BK (1-98 straipsniai) rodykl Sveikatos bkl: atsivelgimas j skiriant nepilnameiui bausm - 91.
Teiss
Sugebjimas suvokti: pavojing nusikalstamos veikos pobd apsvaigus nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag - 19. Suiekojimas: priemoni ir ranki nusikaltimui padaryti -21. Sulaikymas: asmens, padariusio nusikalstam veik - 29; senaties eigos atsinaujinimas nuo tos dienos, kuri asmuo sulaikomas - 95, 96: veikos padarymas paeidiant nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo teistumo slygas -59, 62. Sunkesni padarini ivengimas: kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59. Sunki nepagydoma liga: atleidimas nuo bausms dl jos - 76; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas, jei kaltininkas ilaiko serganius sunkia liga asmenis - 62. Sunkinanios aplinkybs: r. Atsakomyb sunkinanios aplinkybs. Sunkus nusikaltimas: apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis u jo padarym- 95; asmens atsakomyb u rengimsi padaryti j - 21; asmens, prie jo vali nugirdyto ar apsvaiginto, atsakomyb u jo padarym- 19; asmens pripainimo pavojingu recidyvistu u jo padarym atvejai - 27; asmens, pripainto ribotai pakaltinamu, atsakomyb u jo padarym - 18; baudos dydio nustatymas u j - 47; bendrininkavimas darant j - 25; lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne bausme u j pagrindai - 77, 94; svoka -11; teistumas u jo padarym 97; terminuoto laisvs atmimo skyrimas nepilnameiui u jo padarym- 91; turto, kuris gali bti panaudotas darant j, konfiskavimas - 72. Sunkus sveikatos sutrikdymas: asmens, kuriam iki io nusikaltimo padarymo buvo suj keturiolika met, atsakomyb - 13; btinosios ginties rib perengimas 28; nusikalstam veik padariusiam asmeniui, bandaniam ivengti sulaikymo -29. Susijaudinimas: veikos padarymas dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti nukentjusio asmens veiksmai - 59, 62. Susitaikymas: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko - 38. Susitarimas: r. Bendrininkavimas. Sustiprinto stebjimo slygos: asmeniui, kur dl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebti ir gydyti specializuotame stacionare - 98. Sutaptis: ideali nusikalstam veik sutaptis, bausmi apmimo taikymas esant jai -63. Sutrikusios psichikos asmuo: draudimas atlikti mokslin eksperiment su juo -35. Sutrumpinimas: r. Teistumas.
Sveikatos prieiros staiga: neatlygintinas darbas joje kaip teismo pareigojimas nuteistajam - 48; nemokam aukljamojo pobdio darb joje paskyrimas - 85; nemokam darb joje paskyrimas - 70; stacionarinio stebjimo joje taikymas -98. Sveikatos prieiros organizacijos: r. Sveikatos prieiros staiga. Sveikatos sutrikdymas: r. Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sunkus sveikatos sutrikdymas. audmenys: j pagrobimas asmens, kuriam iki io nusikaltimo padarymo buvo suj keturiolika met- 13. aunamasis ginklas: asmens, kuriam iki jo pagrobimo buvo suj keturiolika met, atsakomyb - 13; jo panaudojimas darant nusikalstam veik kaip atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. velnesn, negu statymo numatyta, bausm: jos skyrimas - 62. Tarptautin humanitarin teis: baudiamojo statymo grtamoji galia u tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udym- 3; jos norm dl civili ir j turto apsaugos karo metu paeidimas, senaties netaikymas u nusikaltim -95. Tarptautin teis: asmen, kurie pagal jos normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos, atsakomybs klausimo sprendimas - 4; jos draudiamas elgesys su monmis - 3, 95. Tarptautin vieoji organizacija: neatsako pagal kodeks- 20. Tarptautins sutartys: baudiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus 7; baudiamosios atsakomybs klausimo sprendimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis - 4; Lietuvos Respublikos pilieio ar usienieio (ne-) idavimas remiantis ja - 9. Tarptautinis baudiamasis teismas: 9. Teis: btinj gint - 28. Teis bti irinktam ar paskirtam pareigas: r. Viej teisi atmimas. Teiss aktai: nustatantys galiojimus vykdant profesines pareigas, i galiojim (ne-) virijimas-30. Teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas: 42, 45. Teiss laikyti ir neioti ginkl udraudimas: 68. Teiss medioti udraudimas: 68.
556
557
leisis
Tyinis
Teiss paeidimas: padarytas asmens, lygtinai atleisto nuo laisvs atmimo bausms prie termin- 77; padarytas bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu - 75; padarytas nepilnameio bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu - 92. Teiss vairuoti transporto priemon udraudimas: 68. Teiss vejoti udraudimas: 68. Teissaugos institucijos: j uduoties vykdymas - 32; nusikalstamos veikos padjjo praneimas joms apie atsisakym dalyvauti nusikalstamoje veikoje - 23. Teissaugos institucijos uduotis: jos vykdymas - 32; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas paeidus jos vykdymo teistumo slygas - 62; veikos padarymas vykdant j kaip atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59. Teistas sakymas, potvarkis, nurodymas: asmens atsakomybs klausimas vykdius j-33. Teisins pasekms: r. Baudiamojo poveikio priemons. spjimas. Nepilnameiai. Teisingumas, teisingumo principas: 41, 54. Teismo nuosprendis: bausms paskyrimas juo - 41; dl asmens atleidimo nuo bausms dl ligos, kuria asmuo susirgo iki jo primimo ar po jo primimo - 76; juridiniam asmeniui, jo paskelbimas per visuomens informavimo priemones -43; usienio valstybs dl iteisinimo, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms - 8; ir. Apkaltinamasis nuosprendis. Teismo nuoira: bausms parinkimas - 42. Teismo sprendimas: atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim - 40; dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, jo panaikinimo atvejai - 38; dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi - 39; dl prastins areto atlikimo tvarkos pakeitimo - 49; dl laisvs atmimo bausms paskyrimo, jo motyvacija - 55; jo primimo metu galiojantis baudiamasis statymas - 3; panaikinti bausms vykdymo atidjim ir vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm - 75; panaikinti bausms vykdymo atidjim nepilnameiui ir vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm - 92; panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir vykdyti neatlikt bausms dal- 77, 94. Teismo udraudimai, draudimai: apribojant nepilnameio elges - 87; asmenims, nuteistiems laisvs apribojimo bausme - 48; lygtinai atleidiant asmen nuo laisvs atmimo bausms prie termin - 94; naudotis specialia teise - 68; skiriant juridinio asmens veiklos apribojimo bausm - 52. Teistumas: 3, 27, 97. Terminas: atidavimo speciali aukljimo staig - 88; atidavimo tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti - 86; bausms vykdymo atidjimo - 75; bausms vykdymo atidjimo nepil-
nameiui - 92; mokos sumokjimo nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond- 71; laidavimo - 40; laisvs atmimo nepilnameiui - 90; lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin- 77; per kur turi bti atlyginta arba paalinta turtin ala - 69, 84; per kur turi bti nutraukta visa kin, komercin, finansin ar profesin veikla ir udaryti visi juridinio asmens padaliniai - 53; po kurio nuteistieji laisvs atmimo iki gyvos galvos bausme gali bti perkelti i kaljimo pataisos namus - 51; suvelnintos laisvs atmimo bausms - 51; teistumo nepilnameiui - 97. Termino skaiiavimas: areto - 49; elgesio apribojimo - 87; juridinio asmens veiklos apribojimo - 52; laisvs apribojimo bausms - 48; teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimo bausms - 45; teistumo - 97; terminuoto laisvs atmimo bausms - 50; udraudimo naudotis specialia teise - 68; viej darb - 46; viej teisi atmimo bausms - 44; ir. Senatis. Termino sujimas: apkaltinamojo nuosprendio primimo ar vykdymo senaties -9; bausms vykdymo atidjimo - 75; bausms vykdymo atidjimo nepilnameiui - 92; teistumo - 97. Terminuotas laisvs atmimas: 42, 50; nepilnameiui - 90, 91. Teroristin grup: jos prilyginimas nusikalstamam susivienijimui - 25. Teroro aktas: 7. Tstin nusikalstama veika: 63. Tvai: atidavimas jiems ugdyti ir priirti nepilnamet - 82, 86; j praymas teismui skirti nepilnameiui pareigojimus kaip kaltininko laiduotojai - 40. 87; j valdios apribojimas - 77;
Tvas: jo atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77. Tyia: asmens, tyia nuudiusio ar pasiksinusio nuudyti asmen, sulaikymas nusikaltimo vietoje - 29; bendrinink baudiamoji atsakomyb u tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apm j tyia - 26; btinosios ginties rib perengimas, kai tiesiogine tyia nuudomas mogus arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata-28; nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymas tyia14; nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymas tiesiogine ar netiesiogine tyia- 15. Tyinis baudiamasis nusiengimas: 15. Tyinis nusikaltimas: 11, 15; bausms skyrimas recidyvistui u jo padarym- 56; paskirtos bausms vykdymo atidjimas nepilnameiui u j - 92; teistumas u j 97; ir. Apysunkis nusikaltimus. Labai sunkus nusikaltimas. Nesunkus nusikaltimas. Sunkus nusikaltimas. Tyinis veikimas ar neveikimas: 22.
558
559
Tyiojimasis
Vaikai
Tyiojimasis: i nukentjusio asmens, atsakomyb sunkinanti aplinkyb 60. Tiesiogin tyia: 15,28. Toksikomanija: teismo pareigojimai gydytis nuo jos-48, 75, 87. Tolesnis bausms atlikimas: asmens atleidimas nuo jos susirgus sunkia nepagydoma liga - 76. Transporto priemons: j sugadinimas, asmens, kuriam iki io nusikaltimo padarymo buvo suj keturiolika met, atsakomyb - 13; udraudimas vairuoti j68, 87; r. Keliai, keli renginiai. Tretieji asmenys: jiems priklausantis konfiskuotinas turtas - 72. Trmimas: okupuotos valstybs civili, baudiamojo statymo grtamoji galia u nusikaltim- 3; okupuotos valstybs civili, senaties netaikymas u nusikaltim-95. Trumpalaikis laisvs atmimas: aretas - 49. Turtas: baudos u nusikaltimo padarym skyrimas nepilnameiui, turiniam savo turto - 90; gytas nusikalstamu bdu, jo legalizavimas - 7; jo apsaugos paeidimas karo metu - 95; jo konfiskavimas - 72; jo konfiskavimas, baudiamojo poveikio priemon - 42, 67; jo sunaikinimas ar sugadinimas, amius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus u turto sunaikinim ar sugadinim- 13; konfiskuotinas, jo paslpimas - 72. Turtin padtis: laiduotojo, atsivelgimas j nustatant ustato dyd-40; nusikalstam veik padariusio asmens - 59. Turtin ala: asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, j sulaikant - 29. Ugdymas: atidavimas tvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti - 80, 82, 86. kin rizika: pateisinama 34; veikos padarymas paeidus jos teistumo slygas -59, 62. kin veikla: jos nutraukimas skiriant juridinio asmens likvidavimo bausm - 53. Udraudimas: r. Mediojimas. Specialios teiss. Teismo udraudimai. Veikla. vejojimas. Udraustos karo priemons: j naudojimas, senaties netaikymas u nusikaltim -95. Uduotis: r. Bendrininkavimas. Teissaugos institucijos uduotis. Usienietis (-iai): jo baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei - 6; padars nusikalstam veik Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybs teritorijoje, jo (ne-) idavimas atitinkamai valstybei - 9; r. Asmens (ne-) perdavimas.
Usienio valstyb, usienio valstybs organizacija: Lietuvos Respublikos pilieio, padariusio nusikalstam veik Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybs teritorijoje, idavimas usienio valstybei 9. Usienio valstybs teismo nuosprendis: dl iteisinimo, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms - 8. Usienis: baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus - 8; Lietuvos Respublikos piliei ir kit nuolat Lietuvoje gyvenani asmen baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus - 5; neatsivelgimas usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai atsakomybs nenumato, sprendiant asmens pripainimo pavojingu recidyvistu klausim - 27; nusikalstamos veikos padarymas ir Lietuvos valstybs teritorijoje, ir usienyje - 4; usieniei baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybei - 6. Usimimas tam tikra veikla: teiss usiimti tam tikra veikla atmimas, bausms ris - 42, 45; teismo draudimas nepilnameiui usiimti tam tikra veikla - 87. Usiregistravimas darbo biroje: teismo pareigojimas-48, 75. Ustatas: laidavimo paskyrimas su juo - 40. Vadovas: organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs netaikymas jam - 391. Vadovaujanios pareigos: juridinio asmens atsakomyb u fizinio asmens, einanio vadovaujanias pareigas juridiniame asmenyje, padarytas nusikalstamas veikas - 20. Vadovavimas: organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui - 24. Vagyst: asmens, kuriam iki io nusikaltimo buvo suj keturiolika met, atsakomyb- 13. Vaidmuo: bausms skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams atsivelgiant j vaidmen darant nusikalstam veik - 58; nusikalstamo susivienijimo dalyvio, darant nusikalstam veik, jo atsakomyb 26; organizuotos grups nario, darant nusikaltim - 25; velnesns, negu silymo numutyla, bausms skyrimas, kai kaltininko kaip bendrininko vaidmuo daranl nusikalstam veik buvo antraeilis - 62. Vaikai: iki 7 met arba du ar daugiau, levo (motinos), turinio j, atleidimas nuo bausms prie termin arba bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77; iki trej met, areto neskyrimas asmenims, auginantiems juos - 49; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas asmenims, ilaikantiems maameius vaikus 62; vaiko pirkimas arba pardavimas - 7.
560
561
Vairavimas
Vertybiniai
Vairavimas: teiss vairuoti keli, oro ar vandens transporto priemones udraudimas - 68; teiss vairuoti motorin transporto priemon udraudimas nepilnameiui kaip elgesio apribojimas - 87. Valand idirbimas, atidirbimas: neatlygintinai, paskyrus vieuosius darbus - 46; sveikatos prieiros, globos ir rpybos staigose ar nevalstybinse organizacijose, asmenims, nuteistiems laisvs apribojimo bausme 48. Valstyb: neatsako pagal kodeks- 20. Valstybs mon: teiss bti irinktam ar paskirtam jos renkamas ar skiriamas pareigas atmimas - 44. Valstybs institucija: kaltininko atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai jis susitaiko su valstybs institucijos atstovu - 38; neatsako pagal kodeks - 20; teiss bti irinktam ar paskirtam jos renkamas ar skiriamas pareigas atmimas -44. Valstybs interesai: baudiamojo kodekso paskirtis ginti juos 1; j gynimas neperengiant btinosios ginties rib - 28; j gynimas pasiremiant btinojo reikalingumo nuostatomis 31. Valstybs staiga: ir. Valstybs institucija. V a l s t y b s p r i e v a r t o s p r i e b ao n : 1 . m usm 4 Valstybin organizacija: nemokam aukljamojo pobdio darb atlikimas joje -85; nemokam darb atlikimas joje - 70; nepilnameio dalyvavimas jos rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonse - 87. Vandens transporto priemons: teiss vairuoti j udraudimas - 68. Vardas: fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos juridinio asmens vardu, atsakomybs klausimas - 20. Veika: asmens, teismo pripainto nepakaltinamu, atsakomyb pagal kodeks u padaryt pavojing veik- 17; padaryta ginantis ar ginant kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus - 28; padaryta pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio model - 32; padaryta siekiant paalinti paiam asmeniui, kitiems asmenims ar j teisms, visuomens ar valstybs interesams gresiant pavoj - 31; padaryta vykdant teist sakym, potvark ar nurodym- 33; ir. Nusikalstama veika. Veikimo planas: jo sudarymas rengiantis padaryti nusikaltim- 21. Veikla: jos nutraukimas likviduojant juridin asmen - 53; juridinio asmens veiklos apribojimas - 52; udraudimas juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla - 52; udraudimas nepilnameiui usiimti tam tikra veikla, kaip elgesio apribojimas -87. Veikos aplinkybs: 16.
Veikos motyvai: atsivelgimas padarytos nusikalstamos veikos motyvus skiriant bausm - 54; teismo sprendimas taikyti asmeniui nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumus atsivelgiant juos - 81. Veikos nusikalstamumas: 3. Veikos nutrkimas: 4, 26, 62. Veikos padarymo laikas: 3. Veikos padarymo vieta: 4. Veikos pavojingumas: ambulatorinio ar stacionarinio stebjimo taikymas atsivelgiant padarytos veikos pavojingum- 98; asmens pripainimas nepakaltinamu, jeigu jis darydamas nusikalstam veik dl psichikos sutrikimo negaljo suvokti jos pavojingumo - 17; atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai nusikalstama veika prarado pavojingum - 36; bausms skyrimas kaltininkui atsivelgiant nusikalstamos veikos pavojingum 54; bausmi apmimo taikymas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum63. Veikos pdsakai: j paslpimas - 24. Veikos pradia: 4. Veikos stadijos: 25, 54. Veikos sunkumas: 76. Veikos tikslai: 54. Veikos udraudimas: 1. Veiksmai: bausms skyrimas u rengimsi ar pasiksinim padaryti nusikalstam veik atsivelgiant veiksm pavojingum - 57; savo veiksm esms nesuvokimas, nevaldymas - 76, 98. Veik sutaptis: 63. Venerin liga: teismo pareigojimas gydytis nuo jos - 48, 75; teismo pareigojimas nepilnameiui gydytis nuo jos - 87. Vengimas: atlikti bausm po nuosprendio sitcisjimo, senaties eigos sustojimas -96; atlikti laisvs apribojimo bausm, jos pakeitimas aretu - 48; atlikti viej darb bausm, jos pakeitimas bauda arba iirelu - 46; vykdyti baudiamojo poveikio priemon - 74; sumokti baudi), jos pakeitimas aretu - 47. Vertybs: gautos i nusikalstamos veikos, j konfiskavimas - 72; nacionalins, j grobstymas, senaties netaikymas u nusikaltim- 95. Vertybiniai popieriai: netikr vertybini popieri pagaminimas, laikymas arba realizavimas - 7.
562
563
Vienias
vejojimas
Vienias tvas (motina): jo (jos) atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimas velnesne bausme - 77. Vieieji darbai: 46; baudos pakeitimas jais - 47; bausms ris - 42; j pakeitimas kitomis bausmmis - 65; j skyrimas nepilnameiui - 90. Vieoji tvarka: bausms vykdymo atidjimo panaikinimas nepilnameiui u jos paeidim - 92; bausms vykdymo atidjimo panaikinimas u jos paeidim -75; lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin panaikinimas ujos paeidim- 77. Viej teisi atmimas: 44; bausms ris - 42. Vykdymo atidjimas: r. Bausms vykdymo atidjimas. Vykdytojas: bendrinink atsakomyb u jo padarytas nusikalstamas veikas - 26; nusikalstamos veikos bendrininkas - 24. Visuomenei naudingas tikslas: r. Profesin rizika. kin rizika. Visuomens informavimo priemons: nuosprendio juridiniam asmeniui paskelbimas per jas -43. Visuomens interesai: baudiamojo kodekso paskirtis ginti juos 1; j gynimas neperengiant btinosios ginties rib - 28; j gynimas pasiremiant btinojo reikalingumo nuostatomis -31. Visuomenin nelaim: 60. Visuotinai pavojingas bdas: veikos padarymas visuotinai pavojingu bdu, atsakomyb sunkinanti aplinkyb - 60. alos atlyginimas ar paalinimas: asmeniui, kuriam paskirta laisvs apribojimo bausm, pareigojimas atlyginti ar paalinti turtin al- 48; asmens, atliekanio laisvs atmimo bausm, lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin arba neatliktosios bausms dalies pakeitimas velnesne bausme atlyginus j - 77; atsakomyb lengvinanti aplinkyb - 59; aukljamojo poveikio priemon nepilnameiams - 82; baudiamojo poveikio priemon, skiriama pilnameiui asmeniui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs - 67; fiziniam ar juridiniam asmeniui, kaltininko atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs - 38; jo skyrimas nepilnameiui kartu su atidavimu speciali aukljimo staig- 88; kaltininko atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim atlyginus ar paalinus j - 40; nepilnameio, atliekanio laisvs atmimo bausm, lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin arba neatliktosios bausms dalies pakeitimas velnesne atlyginus j - 94; nepilnameio, atlyginusio ar paalinusio al, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs - 93; velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas - 62; teismo pareigojimas asmeniui, kuriam bausms vykdymas atidtas - 75; turtins - 84; turtins, kai padaryta asmeniui, nuosavybei ar gamtai -69.
alos padarymas: atliekant teist mokslin eksperiment - 35; bandaniam ivengti sulaikymo nusikalstam veik padariusiam asmeniui - 29; btinojo reikalingumo slygomis -31; vykdant profesines pareigas - 30. ini gijimas: teismo pareigojimas nepilnameiui - 87. inojimas apie turto gavimo bd: i nusikalstamos veikos - 72. inomai nusikalstamas sakymas, potvarkis, nurodymas: jo vykdymas-33. mogaus pagrobimas kaitu: baudiamosios atsakomybs u nusikaltim numatymas tarptautinse sutartyse 7. mogaus teiss ir laisvs: baudiamojo kodekso paskirtis ginti jas- 1. udymas: tarptautins humanitarins teiss saugom asmen, baudiamojo statymo grtamoji galia u nusikaltim- 3; tarptautins humanitarins teiss saugom asmen, senaties netaikymas u nusikaltim- 95. vejojimas: teiss vejoti udraudimas - 68.
564
565

Baudžiamojo Kodekso Komentaras

Diunggah oleh

Informasi Dokumen

Judul Asli

Hak Cipta

Format Tersedia

Bagikan dokumen Ini

Bagikan atau Tanam Dokumen

Opsi Berbagi

Apakah menurut Anda dokumen ini bermanfaat?

Apakah konten ini tidak pantas?

Hak Cipta:

Format Tersedia

Baudžiamojo Kodekso Komentaras

Diunggah oleh

Hak Cipta:

Format Tersedia

UDK 343(474.

str. psl. Pratarm............................................................................................. 11

ISBN 9955-557-52-4 (1 knyga) ISBN 9955-557-53-2 (bendras)

12 straipsnis. Baudiamasis nusiengimas.............................

Turinys str. psl. 198 202 209 213 220 228

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, I skyrius

Bendroji dalis, II skyrius Bendroji dalis, II skyrius 3 straipsnis

Bendroji dalis, II skyrius

llcmlroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Hi'iiilroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Itrndroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

llcndroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Hcndroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

isa ug o ma: a) asm eni ms, kur ie

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Ucndroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

lliiulidji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

Bendroji dalis, II skyrius

I le miroj i dalis, II skyrius