Kauno *** vidurin mokykla

Akys ir rega. Kaip tai isaugoti?

Darb atliko:

Kaunas 2010

Akys

Regjimas nuostabus dalykas. Akys labai sudtingas jutimo organas. Jos be galo svarbios mogui. Akys tai viesa. Jos ieko viesos ir yra viesos altinis. Akyse kaip altiniuose atsispindi dangus, mogaus sielos ir kno sveikata. Akis yra svarbiausias porinis jutimo organas, regos analizatoriaus dalis. Akis priima i aplinkos daugiausia informacijos. Jos pagalba mogus orientuojasi aplinkoje, pasta pasaul, mokosi. Regos organo veikla paremta viesos, spalvos, formos, dydio ir kit poymi analize. Regos organ sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies obuolyje priimami tam tikro ilgio viesos bang dirgikliai), taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinse ir tarpinse smegenyse bei galvos smegen ievs pakauinje skiltyje.

Akies sandara
Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie 24 cm. Jis saugiai guli kaukols akiduobje. Akies sandara ir veikimas panaus fotoaparato, akis automatikai reaguoja stebimo objekto apvietim ir nuotol iki jo taip, kad objektas bt rykiai matomas. Akies obuolys sudarytas i kapsuls ir branduolio. Kapsul sudaro 3 sluoksniai: iorinis skaidulinis dangalas, vidurinis kraujagyslinis dangalas, o vidinis tinklain. Akies branduol sudaro skaidrios, viesos spindulius lauianios terps (stiklaknis, lis ir priekin bei upakalin akies kameros). Skaidulinis akies dangalas sudarytas i jungiamojo audinio skaidul. Jis padeda ilaikyti akies form. Skiriamos dvi skaidulinio dangalo dalys, kurios pereina viena kit: priekyje yra skaidri permatoma ragena, o likusioji dalis nepermatoma odena. Ragena tai labiausiai igaubta priek skaidri skaidulinio dangalo dalis. j pirmiausia patenka viesos spindulys. Ragena panai apval igaubt laikrodio stiklel. Jos skersmuo apie 10-12 mm, centre jos storis yra apie 0,5-0,8 mm, o kratuose 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiai vies lauianti akies struktra, jos optin galia sudaro du tredalius visos akies optins galios. Ragena sudaryta i 5 sluoksni: iorinis sluoksnis tai daugiasluoksnis neragjantis epitelis, gilesni sluoksniai sudaryti i jungiamojo audinio skaidul, o vidinis sluoksnis tai vienasluoksnis epitelis, pro kur ragen patenka vanduo i akies kamer skysio. I iors ragen nuolat vilgo plonytis aar sluoksnis, saugantis nuo idivimo, ukrato ir dulki. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti. Nedideli traum metu (pvz., brkteljus per ragen lapu, spygliu, nagu, strigus svetimkniams) nubraukiamas iorinis ragenos epitelis. Kadangi ragenoje gausu nervini galnli, ak labai skauda, ji aaroja, bijo viesos. Jei paeistas tik epitelis, jis greitai ugyja ir nelieka joki pasekmi. Smarkiau paeidus ragen (po nudegim, gili aizd, patekus infekcijai), susiformuoja ragenos drumstis, mogus gali visai nematyti. Tuomet gelbsti tik ragenos transplantacija. Odena (sklera) sudaro pagrindin skaidulinio dangalo dal. Ji primena virto kiauinio baltym, todl dar vadinama aki baltymu. Odena nepermatoma. Priekyje matom odenos dal ikloja jungin. Upakalin odenos dalis yra plona ir puri, pro angutes akies obuol eina kraujagysls ir nervai. Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklains. Tai minktos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas i akies obuolio kraujagysli. J sudaro trys struktrikai ir funkcikai skirtingos dalys: rainel, krumplynas ir didiausia upakalin dalis gyslain. Rainel yra priekin kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos statmena ploktel. Ji persivieia pro ragen ir sudaro priekins akies kameros upakalin sienel. Iorinis rainels kratas tiesiogiai pereina krumplyn. Upakalinis rainels pavirius priglunda prie lio. is pavirius yra iklotas pigmentinmis lstelmis, kurios suteikia akims spalv. Daniausiai abiej aki rainels spalva vienoda, taiau kartais bna ir skirting spalv. Albinos rainelse

pigmento nra, todl j rainel yra rausva nuo persivieiani kraujagysli. Rainels centre yra apvali anga vyzdys. Vyzdio skersmuo keiiasi priklausomai nuo patenkanios viesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys isipleia, o rykiai apviestas susitraukia. Tai atlieka vyzd sutraukiantis ir pleiantis raumenys, tai nevalingas procesas. Be to, vyzdio skersmuo kinta susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar narkotines mediagas. Krumplynas sudarytas i jungiamojo audinio, lygij raumen, kraujagysli, nerv ir pigmentini lsteli tinklo. Svarbi jo dalis yra krumplyninis raumuo, raumen sudaro trimis kryptimis isidsiusios raumenins skaidulos. Prie krumplyno tvirtinasi lio pakabinamasis raitis. Krumplyno raumenims susitraukiant tempiamas arba atpalaiduojamas lio raitis, todl kinta lio igaubtumas ir kartu jo lauiamoji geba. Taip prisitaikoma rykiai matyti vairiu atstumu esanius daiktus (is procesas vadinamas akies akomodacija). Pvz., irint i arti, krumplyno raumuo susitraukia, lis stipriau isigaubia ir stipriau lauia vies. Krumplyno kapiliar kamuolliai gamina specifin skyst, kuris upildo akies obuolio kameras. Gyslain sudaro onin ir upakalin kraujagyslinio akies obuolio dal. Oden sudaro kraujagysli ir nerv tinklas, kurio tarpus upildo jungiamasis audinys ir pigmentins lstels. Pastarosios suteikia odenai tamsiai rud spalv. Tinklain tai vidinis akies obuolio dangalas, iklojantis ak nuo vyzdio krato iki regos nervo ijimo vietos. Tai plona plvel, apviesta atrodo rausva. Tinklain sudaro du skirtingi sluoksniai: iorinis pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame isidsto viesai jautrios lstels lazdels ir kolbels. Jose viesos bang dirgikliai virsta nerviniais impulsais. Lazdeli yra daugiau, jos isisklaid po vis tinklain. Kolbeli yra maiau, jos susitelk centrinje tinklains dalyje. Kolbels suvokia tik ryki vies, padeda skirti smukias detales ir spalvas. Kolbelse yra specifinio fotoreagento jodopsino. Lazdels pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalv neskiriame, bet irime objekto form. Tamsoje spalv nematome. Dl kolbeli veiklos sutrikimo mogus gali neskirti vienos ar keli spalv (daniausiai raudonos arba alios). Tai paveldima liga daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalv testu. Arti tinklains geometrinio centro yra ikilimas regos nervo diskas. Pro j tinklain eina ir ieina kraujagysls bei nervai. ioje vietoje nra viesai jautri receptori, todl i sritis vadinama aklja dme. Netoli jos yra jautriausia tinklains vieta geltonoji dm. Ji sudaryta tik i kolbeli, ia didiausia tinklains skiriamoji geba, daiktai matomi rykiausiai. Akies vilgsnis nukreipiamas taip, kad stebimo objekto atvaizdas atsidurt geltonojoje dmje. Nuo objekto einantys spinduliai lta akies audiniuose ir geltonojoje dmje susidaro apverstas objekto atvaizdas. Abiej aki tinklainje susidar atvaizdai iek tiek skiriasi, kadangi kiekviena akimi objekt matome iek tiek kitu kampu. Todl galime geriau pajusti daikt isidstym erdvje ir atstum iki j. Viena akimi tai ymiai sunkiau. Erdvs ir atstumo pojtis priklauso ir nuo patirties. Akies obuolio branduol sudaro skaidrios, vies lauianios terps: stiklaknis, lis, priekin ir upakalin akies kameros bei jas upildantis skystis. Stiklaknis yra drebui konsistencijos mas, upildanti akies ertm tarp tinklains ir lio upakalinio paviriaus. Pagrindin stiklaknio funkcija atramin, jis palaiko akies form. Be to, praleidia ir nedaug lauia viesos spindulius. Lis yra abipus igaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo pavirius atsisuks rainel, o upakalinis stiklakn. L dengia homogenin kapsul. Lis gali keisti igaubtum priklausomai nuo krumplyno raumen sitempimo. Taip reguliuojamas spinduli lauimas ir prisitaikoma rykiai matyti daiktus. Senstant lis netenka elastingumo, todl darosi sunkiau matyti artimus daiktus. Apie 40-45 metus iki tol gerai mats mogus negali skaityti ar dirbti smulki darb i prasto atstumo. Tai vadinama senatvine toliaregyste (presbiopija). Priekin akies kamera yra tarp rainels ir ragenos, o upakalin akies kamera tarp rainels ir lio. Abi kameros susisiekia per vyzd. Kameras upildo specifinis skystis, kur gamina krumplyno kapiliar kamuolliai. Skysio perteklius nuteka rainels ir ragenos kampe esant venin kanal. Sutrikus skysio nutekjimui, didja akispdis ir susergama glaukoma. Tai pavojinga liga, kuri

btina gydyti, kitaip mogus gali apakti. Regos nervas Tinklains lazdels ir kolbels jungiasi su kitomis tinklains nervinmis lstelmis, kuri aksonai susijungia ir sudaro regos nerv. is nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe, patenka kaukols ertm. ia dalis abiej regos nerv skaidul susikryiuoja ir patenka poievinius regos analizavimo centrus, kurie yra vidurinse ir tarpinse smegenyse. ie centrai dalyvauja refleksinse reakcijose, susijusiose su viesos dirgikliais, utikrina darni abiej aki veikl, abiak regjim. ia yra vyzdio reflekso ir krumplyno raumens reguliavimo centrai. i centr neuron aksonai eina ievin regos centr, kuris yra smegen pakauinje skiltyje. ia i tinklains gauti impulsai virsta jutimu, sujungiami abiej tinklaini vaizdai vien, atpastamas objektas, suvokiama jo forma, spalva. Akies priediniai organai tai ak saugantys ir judinantys organai: vokai, aar aparatas, antakiai, jungin, akies obuolio raumenys. Vokai yra pusmnulio formos odos raukls, esanios prie akies obuol. Be odos, vokus sudaro raumenys ir kremzl. Raumenys judina vokus: juos pakelia arba nuleidia. Ant vok krato auga trumpos, iurktokos blakstienos. Virutin vok i viraus riboja antakis. Vokai ir blakstienos saugo akies obuol, taip pat mirksint nuolat vilgoma ragena ir jungin. Jungin plona skaidri jungiamojo audinio plvel, dengianti akies obuol ir iklojanti vok vidinius pavirius. Ji pereina ragenos iorin

Rega
Normali akis gerai iri ir labai artimus, ir labai tolimus daiktus, nes tam tikri aki raumenys keiia liuko form. Liuko paviriai nra sferiki ir abu skirtingi. Liuko lio rodiklis kratuose maesnis nei centre, todl maiau ikraipomas vaizdas. Papildom lio korekcij atlieka stiklaknis. Akis skiria madaug vienos kampins sekunds dydio objektus. Ji nepaprastai jautri viesai: esant idealioms oro slygoms mogus nakt gali pastebti vaks vies u 5 km ir net toliau. Akies jautrumas gali kisti milinikose ribose apie 1000 milijard kart (to nesugeba net geriausios fotografijos juostels). Akis inertika sugeba prisitaikyti prie apvietimo pokyi ne akimirksniu, o per tam tikr laik. Greiiausiai priprantame nuo tamsos prie viesos, tam tereikia 3 4 min. Staigi viesa skaudina akis, mogus netgi trumpam apanka. Aki jautrumas tamsoje auga ltai tenka laukti 10 16 min. Jautrum viesai registruoja tinklains stiebeliai ir kgeliai. Normalios akies geriausio matymo nuotolis yra 25 cm irint artimus daiktus, aki raumenys padidina liuk kreivum ir daiktus galime matyti ir iki 15 m atstumo. Deja, akims neretai bdingi ir gimti ir gyti ak defektai: trumparegyst ir toliaregyst. iuos trkumus itaiso sklaidomasis ir glaudiamasis akini liai. Sklaidomojo lio lauiamoji geba yra neigiamoji, o glaudiamojo teigiamoji. Normalios akies lauiamoji geba 60 70 dioptrij, o idinio nuotolis 19 23 mm. Nestiprius akinius toliaregiui iriniam artimus daiktus, atstoja geras apvietimas, tada vyzdys susiaurja ir, kaip fotoaparate sumainus diafragm, tinklainje gaunamas rykus vaizdas. Trumparegis, stengdamasis irti tolim daikt, prisimerkia. mogui senstant maja liuko gebjimas keisti savo form (akomodacija). Tai, kad mes galime matyti vies ir spalvas, yra ms aki nuopelnas. Jos pagauna tam tikro ilgio energijos bangas i bendro energijos spektro. Paios ilgiausios energijos bangos siekia kilometr, paios trumpiausios vien milijonin milimetro dal. Ms knas nemoka priimti ilg bang. Milimetrines bangas mes jauiame kaip ilum. Tai yra infraraudonieji spinduliai, j bangos ilgis 800 nm, mes matome tamsiai raudon vies. Ms akis mato 780 380 nm diapazono viesos spindulius, geriausiai geltonus ir alius. Trumpesni, t.y. ultravioletini, spinduli akis nemato. Taip pat akis nemato rentgeno, gama ir kosmini spinduli. Kai energijos spinduliai krinta ant kokio nors daikto, tai dalis j absorbuojama (kai visi spinduliai absorbuojami, matome juod spalv), sugeriama, dalis atspindima, dar kiti pereina kiaurai per

knus. Kaip visikai atspindi matome balt spalv. Spalv matome tik tada, kada sudirginamas organas, atpastantis spalv akis. Aklas mogus negali spalv pajausti.. jeigu mogus daltonikas jo regjimo organai matys kitas spalvas negu normalios akys. Pasaulis pilnas vairi spalv. Kiekviena spalva atlieka savo misij, darb, turi jg, mas, svor. Spalva yra energijos srautas ir veikia mogaus psichik bei vis organizm. Spalvin informacija i aplinkos per akis patenka smegenis. Spalvos sudirgina akis, akys siunia signal smegenims. iltos spalvos procesus greitina didina tamp ir aktyvum tai raudona, geltona, oranin ir balta spalvos. Aplinkui esant altoms spalvoms mogus atsipalaiduoja, jo maina aktyvum, ramina tai mlyna, violetin ir juoda spalvos. alia vadinama tarpine.

Kaip isaugoti reg?

Vis dien dirbame kompiuteriu. Paskui dar vairuojame - akims vlgi tenka didelis krvis akylai stebti aplink. Vakare bandome atsipalaiduoti prie televizoriaus. iuo atveju akims tai ne poilsis, o darbas. Danai girdime, kad neigiamas aplinkos poveikis - atmosferos tara, imetamosios dujos, tabako dmai, sauls skleidiami ultravioletiniai spinduliai, televizori bei kompiuteri ekran spinduliavimas - kenkia akims, nes skatina laisvj radikal gamyb. Laisvieji radikalai molekuls, atakuojanios kitas molekules. J veikim ir susidarym bei dl to atsirandanius senjimo procesus silpnina antioksidantai - beta karotinas, vitaminas E, bioflavonoidai, karotinoidai, selenas. Gydytojai specialistai sako, kad organizmo senjimo procesus ir geltonosios dms degeneracij stabdo rpinimasis aki sveikata, gera mityba, maisto papildai, kuriuose yra antioksidant, liuteino. Pigmentas liuteinas priskiriamas prie karotinoid, jo yra ms aki tinklainje bei liuke. Liuteinas svarbus ms akims, nes saugo geltonj dm nuo sunykimo bei nepalankaus aplinkos poveikio, gerina aki kraujotak. Pats organizmas liuteino negamina, bgant metams akyse jo maja, todl vyresnio amiaus bei kenksmingomis slygomis dirbantiems monms rekomenduojama atkreipti dmes papildus, kuriuose didesnis ios mediagos kiekis. Nuo seno inoma, kad akims labai reikalingos mlyns. Mediagos, esanios mlyni ekstrakto sudtyje, gerina aki audini kraujotak bei stiprina tinklains kapiliarus. ios mediagos taip pat padeda akims prisitaikyti prie tamsos ir viesos, alinti aki nuovarg, atsirandant dl kompiuterio ar televizoriaus ekrano blyksi, todl mlyni ekstraktas naudingas daug vairuojantiems asmenims bei moksleiviams, daug laiko praleidiantiems prie kompiuterio ar televizoriaus ekran. Antioksidacin poveik akims turi vynuogi skl ekstraktas, kuris gali padti sustiprinti kraujagysli sieneles, gali pagerinti kraujotak bei sumainti rizik ateityje susirgti aki ligomis. Nei reikiamo kiekio mlyni, nei vynuogi, ypa j skl, nei kit mediag kasdien nesuvalgysi. Uduot palengvina maisto papildai su visomis akims naudingomis veikliosiomis mediagomis. Maisto papildus rekomenduotina vartoti periodikai, bent kelet mnesi i eils. Daug kas priklauso nuo paveldjimo, taiau kai kuri rizikos veiksni galima ivengti. Akis btina saugoti nuo sauls, kenksming ultravioletini spinduli poveikio. Neioti tamsius akinius reikt ir iem, nes net 80 procent viesos atspindi sniegas. Taigi vietoj to, kad kybotumte prie kompiuterio ar televizoriaus, tiesiog atsitraukite nuo savo kasdienini rpesi, atlikite kelet akis atpalaiduojani pratim, o po to... virtuv... nusiskuskite mork ir pasigaminkite gardi sveikat stiprinani suli...vis vienu ingsneliu ariau tikslo.

Naudota literatra:

Jrat Tamulaitien ir kt. Medicinos enciklopedijos Vytautas Gudonis Tiflologijos pagrindai. http://lt.wikipedia.org/wiki/Akis www.mokslo.centras.lt www.medicina.lt