1. Politins sistemos samprata ir analiz VALSTYBS SVOKA IR POYMIAI. Valstyb politin visuomens organizacija.

. Plaiaja prasme vis politikai organizuot piliei, gyvenani tam tikroje apibrtoje teritorijoje, bendrija. Siaurja prasme valdymo arba vyriausybs institut visuma. (iais laikais) ypatinga politins asociacijos forma. Valstybs apibdinimas, remiantis 3 element sveika: 1) Tai institucij, disponuojani jga ir prievarta tinklas. 2) Gyventojai (geografijoje), socialin bendrija (politologijoje ir sociologijoje). 3) Apibrta teritorija. Valstyb apibdina ie poymiai: 1) Geografikai apibrta teritorija ir gyventojai; 2) Sukiausioji valia; 3) Legalus valstybs autoritetas, kuris yra statym altinis; 4) Taisykls gyvendinamos biurokratijos pagalba; 5) Valstyb disponuoja itekli ir jgos altini kontrole ir siekia jos (kontrols) legitimizavimo. 6) Prievartos monopolis. Valstyb pirmiausia yra socialini santyki visuma, kuri sukuria tam tikr tvark, palaikom apibrtoje teritorijoje centralizuotos prievartos dka. Dabar pabriama, kad valstyb tai socialinis junginys, nematomas ir neapiuopiamas fiziniu poiriu, vykdantis bendrj socialini reikla tenkinimo darb. Taigi valstyb apima iuos aspektus: visuomen; 2) bendruomen; 3) suverenitetas; 4) vyriausyb. iuolaikinei valstybei bdinga: 1) vieosios valdios atskyrimas nuo visuomens, profesionali valdytoj sluoksnio atsiradimas; 2) Suverenitetas kaip aukiausioji valdia tam tikroje teritorijoje, alia banyios, grups ar partijos, ekonomins, eimos valdios, kurios veikia tik tam tikr gyventoj grup; 3) Teritorija, apibrianti valstybs ribas, tai reikia, kad statym ir valstybs galiojimai apima tam tikros teritorijos gyventojus; 4) Teise grindiama prievartos panaudojimo monopolija; 5) Iskirtin teis leisti statymus ir normas, privalomas visiems gyventojams, ir i teis pripasta visi gyventojai; 6) Teis rinkti mokesius. KATEGORIJ VALSTYB IR POLITIN SISTEMA SANTYKIS. Valstyb ir politin sistema yra dvi pagrindins konkuruojanios teorins konstrukcijos valdios pasiskirstymui visuomenje analizuoti. Valstybs koncepsija daug senesn ir todl gali bti vairiau apibriama. Daniausiai minimas valstybs poymis politikos teritorikumas. Valstybs koncepsija nepakeiiamas tarptautini santyki ir konstitucins teiss tyrim elementas. Politins sistemos svoka tuo tarpu leidia dmes sutelkti individo vaidmen politikoje, socialinius politikos pagrindus ir i j kylant poveik institucinei politikos sandarai. STABDIAI IR ATSVAROS VALDIOS INSTITUCIJ SANTYKIUOSE. Stabdi ir atsvar klausimas valstybs valdi padalijimo principo sudedamoji dalis, sprendianti valdi konstitucins pusiausvyros problem. LR Konstitucijoje is klausimas tiesiogiai neminimas. Stabdi ir atsvar sistemos paskirtis yra sukurti mechanizm, kuis utikrint kiekvienai valdiai galimb ukirsti keli kitos valdios bandymams pasisavinti jai nepriklausani valdi, neteistai iplsti savo galias. (pavyzdiui, JAV stabdi ir atsvar sistema remiasi tuo, jog kiekvienos valdios formavimo altiniai yra skirtingi). XX a. sustiprjus ir sitvirtinus Konstituciniam Teismui konstitucins kontrols institucijai statym leidiamosios valdios institucijos veikia kontroliuojamos atitikties Konstitucijai poiriu. Vykdomosios valdios
1

akt kontrol dar grietesn, nes teiss akt hierarchijoje jiems tenka tik postatyminis lygmuo, todl tikrinama, ar ie aktai atitinka Konstitucij ir statymus. Europos alyse inomas ir apkaltos institutas, taikomas aukiausiems pareignams. J realizuoja Parlamentas, Konstitucinis teismas. Usienio politikos gyvendinimas taip pat padalinamas vairioms valdioms. POLITINS SISTEMOS SAMPRATA. Terminas ,,politin sistema atsirado XX a. antroje pusje. Politins sistemos koncepcij pagrind Talcott Parsons, rmsis socialins sistemos koncepcijomis, M.Weber ir E.Durkheim darbais. Pagal j, politin sistema organizacija, kurioje siekiama tam tikr tiksl, viena i sudedamj socialins sistemos dali. Politin sistema vientisa, suderinta politini institut, politini vaidemn, santyki, proces, princip, pajungt politini, socialini, teisini, ideologini vertybi ir norm kodeksui, visuma. Jiapima politins valdios organizacij, visuomens ir valstybs santykius, politin proce, valdios santyki institucionalizacij, politin kultr, politin dalyvavim ir kitas politinio gyvenimo raikas. Politins sistemos posistems: modeli isaugojimo (krimo), adaptacin (ekonomika), integracijos (kultra) ir tiksl siekimo (valdymas, institucijos). Skmingas visos sistemos funkcionavimas priklauso nuo skmingo dali funkcionavimo. i kategorija buvo pripainta dl keli prieasi: 1) politikos tyrimai perkelti platesn politikos kaip proceso ir sprendim primimo sritis. 2) ,,politin sistema prigijo kaip ,,valstybs sinonimas; 3) sistemos kategorija parankesn lygunamajai analizei. 4) Politins sistemos kategorija yra universali. Politin sritis atskiriama nuo kit kaip autonomika. D.Easton politikos mokslo teorijos kertin analitin kategorija politinis gyvenimas, suprantamas kaip atvira ir prisitaikanti elgesio sistema, veikianti savo socialinje aplinkoje. Jos turinys (siekis, paskirtis) bendrj privalom sprendim primimas. Politinje sistemoje, tarp jos dali, veikia main (kaitos) procesas, kuris ir leidia ilikti politinei sistemai kaip tam tikrai savistoviai organizacijai. (D.Easton politikos veikimo schema) Politins sistemos poymiai: Nusistovjusi elgesio tip struktra; Supa aplinkos: fizin, biologin, socialin, psichologin; Politin sistema atvira ir reaguojanti iorines takas Ne tik reaguoja, bet ir privalo prisitaikyti prie pokyi. G. Almond ir G.B.Powell sukr funkcin politins sistemos supratimo teorij. Politin sistema viena i visuomens organizavimosi form, kurios pagrindin uduotis visuomens integracijos ir adaptacijos funkcija. Politins sistemos struktros: 1) Interes grups individ, kaip ivairiakrypi ir prietaring interes reikj, sjungos; 2) Politins partijos visuomens interes atstovs tiek visuomenje, tiek institucinje politikoje; 3) statym leidyba interes virtimas teiss normomis ir statymais; 4) Vykdomoji valdia statym vertja konkreiais politiniais veiksmais; 5) Biurokratija (valstybs tarnyba) tiesiogiai priima ir gyvendina sprendimus; 6) Teism sistema apsaugo statymais tapusius interesus. Politins sistemos funkcijos: eigos: Ieigos: 1) politin socializacija ir rekrutavimas; 1) norm (statym) rengimas; 2) interes artikuliacija; 2) norm taikymas; 3) interes agregavimas (kaupimas); 3) norm laikymosi prieira. 4) politin komunikacija. Politin sistema visa apimanti; j galima apibdinti kaip atskir savanorik tarpusavyje susipynusi ir su aplinka sveikaujani politini institucij, politini proces, vaidmen, sociokultrini elgesio standart, vertybi, fomalij ir neformalij norm visum. Politins sistemos teorija praplt politin sistem, anksiau suvokt tik kaip institucijos. Politins sistemos kategorija prigijo lyginamosiose studijose, apima ne tik formalius, bet ir neformalius dalykus.
2

POLITINS SISTEMOS STUDIJAVIMO METODAI. Metodas i esms atspindi studijuojamos tikrovs bd, ryius su gyvybine proto Logika. Metodika naudojam bd, daugiausia technini, suma. Politin sistem analizuoja vairi metod atstovai. Politin sistema nra iskaidyt ir apjungt struktr visuma, tad j btina studijuoti kaip sistemin visum su visais jos ryiais, priklausomybmis, funkcijomis. Studijavimo grandys: 1) Statistini duomen analiz 2) Vieosios nuomons tyrimo metodika (interviu, anketos ir kita) 3) Stebjimo metodika 4) Dokument studijavimo metodika 5) Naujausi matematini metod panaudojimas, modeliavimas. Tyrimo objektyvum gali garantuoti tik kompleksinis vis grandi derinimas. Kiekvien politin sistem reikia tyrinti konkreiai. Istorikai irint, kiekviena politin sistema turi savo istorin specifik. Istorizmo principas reikalauja atskleisti politini proces dialektik, j genez. Istorizmo principas reikia istorin poir politin sistem, padeda isiaikinti bendruosius politins sistemos bruous, nustatyti istorin politins sistemos tip. Kitas metodas lyginamoji analiz. Ji padeda atskleisti svarbiausius tiriam reikini bruous. Ji gali bti taikoma tik apibrtose konceptualinse sistemose. Platus lyginamosios analizs panaudojimas btinas, nes politiniai procesai yra labai vairs ir greitai keiiasi. Lyginamoji analiz turi trkum: nepakankamas informacijos kiekis, be to, daugelis naudojam analitini duomen yra vertinamojo pobdio, tad tyrintojai neivegia asmenikumo. Struktrin analiz. Jos esm sudting reikini iskaidymas elementus, tiriamas j tarpusavio ryys. POLITINS SISTEMOS TIPOLOGIZAVIMAS. Reikiniai skirstomi tipus pagal esminius poymius (juos pasirenka pats skirstytojas), pvz:. ekonominis, socialinis, politinis, teisinis, normatyvinis ir panaius kriterijus. Tad atskiri politologai iskiria skirtingus politini sistem tipus. Almondas iskiria dvi politini sistem klases: a) industrin (modernij), skirstom autoritarin ir demokratin b) prieindustrin (tradicin), skirstom populistin ir autoritarin. VALDIOS AK PADALIJIMO PRINCIPO RAIDA. Valdios padalijimo teorijos susiformavimas. Dar Antikos mstytojai suvok, kad valdantiesiems bdingas polinkis piktnaudiauti savo galia ir imtis savivals. Platonas iskyr dvi idealios valstybs dalis: valdani (valdytojai ir kariai) ir valdom (darbo mons). Aristotelis iuo klausimu iskyr tris valdios dalis: sprendianij bendruosius reikalus, susijusi su valdios pareigomis ir teismin. Naujj laik valdios padalijimo principas yra daugiau istorijos krinys nei teorins konstrukcijos ubaigimas. D. Lokas skiria tris valdias: 1) statym leidimo turi teis nurodyti, kaip valstybs jga bus naudojama prie bendruomen ir jos narius; 2) statym vykdymo garantuoja, kad priimti statymai bus vykdomi; 3) federacin karo ir taikos, koalicij ir sjung teis, santykiai su usienio asmenimis. Klasikine laiko .L.Monteskje valdios padalijimo samprata, pateikta veikale Apie statym dvasi. Jis Loko federacin valdi pakeit teismine bei padar ivad, kad valdi padalijimas utikrina statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdi viena kitos ribojim ir piliei laisvs laidavim. Valdios padalijimo doktrina prigijo reformistikuose vietj protuose ir buvo pritaikyta JAV ir Pranczijos konstitucijose. Tolesn demokratini valstybi konstitucin praktika patvirtino valdi padalijimo principo svarb, jis tapo btina taisykle, kurios reikia laikytis ir organizuojant valstybs valdi, ir iai valdiai funkcionuojant.

VALDIOS AK ATSKYRIMO (PADALIJIMO) PRINCIPO GYVENDINIMAS (LIETUVOS ATVEJIS). Valdios padalijimo principas visuomens politins sistemos bsena, kai kiekviena valstybs valdia uima tam tikr viet valstybs valdios sistemoje ir atlieka tik jai bdingas funkcijas. KT io principo gyvendinim konstatavo remdamasis, 5 Konstitucijos straipsniu. Valdios gyvendinimo ribas nustatanios konstrukcijos (teisiniai mechanizmai): 1) Konstitucija alies aukiausias teiss aktas, kuriuo aukiausios galios normose tvirtinti valdios organizacijos ir veiklos principai, laiduojantys valdios demokratin pobd, apibriantys jos funkcijas, nustatantys valdios santyk su monmis. 2) tautos suverenitetas, laisv ir lygi rinkim sistema alies pilieiai dalyvauja sudarant valdios institucijas, daro tak valdios gyvenimui. 3) Valdi padalijimas (leidiamoji, vykdomoji ir teismin) valdios institucijai suteikiama jos paskirt atitinkanti kompetencija, kuri lemia tos valstybs valdios institucijos vieta tarp kit valdios institucij, jos galiojim santykis su kit galiojimais. Svarbiausias Konstitucinio teismo udavinys garantuoti konstitucijos virenyb teiss sistemoje. Valdi padalijimo principas vienas daniausiai interpretuojam princip LR Konstitucinio teismo jurisprudencijoje. Valdi padalijimo interpretavim lemia trys altiniai: Konstitucijos tekstas, teiss doktrina ir konstitucin jurisprudencija. Valdi padalijimo principas Konstitucijos tekstevairiose alyse gali skirtis. P. Paczolay Europos ali Konstitucijas pagal tai skirsto : 1) tiesiogiai skelbianias valdi padalijimo princip (daugiausiai moderniosios konstitucijos, kuriose aikiai formuluojami teisins valstybs ir konstitucionalizmo principai); 2) pripastanias, taiau formaliai neskelbianias valdi padalijimo principo (tik i j visumos analizs galima suprasti jose nustatytos valdios institucij organizacijos ir veiklos pagrindim valdi padalijimo principu). Neaiku, kuriai grupei priskirsti LR Konstitucij, nes joje nra konkretaus valdi padalijimo skelbimo, nors pats principas akivaizdiai tvirtintas. Galima teigti, kad pagal P. Paczolay skirstym, Lietuva nepriklauso nei vienai grupei, priklauso tarpinei grupei, kur valdi padalijimo principas, nors ir akcentuojant vieno konstitucinio straipsnio normas, ivedamas i platesnio konstitucinio reguliavimo konteksto. Visgi pagal skirstym LR Konstitucija artimesn antrajai grupei. VALSTYBS VALDYMO FORMA IR REIMAS. LR valdymo forma, 1998-01-10 nutarimu, yra parlamentin respublika. Kartu LR bdingi ir pusiau prezidentinio valdymo bruoai. Konkreios valdymo formos apibrimui paprastai trukdo neapibrti kriterijai. G.Sartori velgia vis valdymo form trkum, bet vietoje parlamentarizmo silo rinktis pusiau prezidentizm. Pastarojo modelio bruoai LR sitvirtino dl tarpukario konstitucij palikimo ir iuolaikins Europos demokratijos vyksmo patirties. Prie 1938 m. Konstitucijos nelikta dl visuomens reikto prielankumo 1922 m. Konstitucijai ir parlamentarizmo galimybi gausos, kuri reikjo isemti. Esminis LR valdymo bruoas solidari Vyriausybs atsakomyb Seimui u bendr Vyriausybs veikl. Btent solidarios atsakomybs principas yra pagrindinis, kitos K normos j papildo. Vyriausyb atskaitinga ne tik Seimui, o ir Premjerui bei Prezidentui, taiau tik Seimas gali reikti nepasitikjim jais visais. PARLAMENTIN IR PREZIDENTIN VALDYMO FORMOS (pagal G.Sartori). Prezidentin valdymo forma: 1) prezidentas irenkamas visuotiniuose tiesioginiuose arba beveik tiesioginiuose (niekam nelaimjus daugumos, rinkik komisija irenka populiariausi kandidat) rinkimuose; 2) prezidento i anksto nustatymos kadencijos metu negali atleisti parlamentas; 3) prezidentas pats pirmininkauja ar kitaip vadovauja Vyriausybms, kurias pats ir skiria, o Seimas negali nei priimti, nei skirti Vyriausybs; 4) prezidentas kartu yra ir premjeras (pagal A.Lijphart) arba vadovauja premjerui (pagal G.Sartori). Prezidentin sistema bdinga iaurs ir Piet Amerikoms, kur skelbiant nepriklausomybes ir kuriant konstitucijas, tai buvo daroma plikoje vietoje neturint vykdomosios valdios. Tuo tarpu Europos alims
4

prezidentizmas nebdingas, nes ia alys eidamos konstitucingumo laikotarp jau turjo reprezentus monarchus. Stabilus prezidentizmas yra tik JAV. Parlamentin valdymo forma pasiymi nepripastamu valdi padalijimo tarp Vyriausybs ir Parlamento. Toks valdymas grindiamas statym leidybos ir vykdomosios valdios bendrumu. Pagrindinis tokios formos principas reikalavimas, kad Vyriausyb bt skiriama, remiama ir atleidiama Parlamento valia; pagrindin problema partijos balsuodamos neturi perengti praktikumo rib, laikytis drauge, remdamos pai paskirt Vyriausyb. Parlamentini sistem atmainos: 1) premjerin (kabineto) sistema vykdomoji valdia dominuoja Parlamento atvilgiu, bdingas dvipartikumas, rinkimai bals dauguma, grieta partin drausm, vienpartin Vyriausyb. Sunkiai sukuriama ir lengvai sugriaunama sistema. Egzistuoja anglikas (2 partijos) ir vokikas (3 partijos) modeliai, pastarj sukurti dar sunkiau; 2) pranczikojo tipo asambljos valdymas valdymas beveik nemanomas dl atomizmo, partins drausms ir atsakomybs nebuvimo, premjer nepajgumo rytingai veikti. Taip yra, nes Vyriausybs gali drsiai nuolatos lugti, o naujas sudarys tos paios partijos: Vyriausyb neueidiama oponentams, konkrets daugumos nariai net susikuria galimyb j patekti. Bdinga Pranczijos 3 ir 4 respublikoms; 3) darbingasis parlamentarizmas veiksming ir stabili Vyriausyb laiduoja premjerinis valdymas ir superdominuojanios (deimtmeius valdanios) partijos sistema. Koalicins, bet stabilios Vyriausybs skms, vykdomos politikos ar lyderi asmenybi rezultatas. Kuo labiau paabotas Parlamentas, tuo jis darbingesnis. Galimos premjero padtys ministro atvilgiu: 1) pirmasis vir nelygij renkasi ir atleidia tikrai pavaldius ministrus, turi laisvas rankas. Juo tampa partijos lyderis; 2) pirmasis tarp nelygij nebtinai partijos lyderis, bet nenuimamas dl nepasitikjimo, ilieka poste net ir pasikeitus kabineto nariams; 3) primasis tarp lygij nesukontroliuoja jam primest ministr ir, lugus Vyriausybei, lunga kartu su ja. Trys Vyriausybi rys parlamentarizme: 1) veiksminga gebanti gyvendinti usibrt politik, net jei ta politika yra ilikti neaktyvia Vyriausybe; 2) aktyvistin negali daryti to, k nort, bet k nors daryti privalo, nes galvoja, kad nra politikai neisprendiam problem, taigi i jos laukiama veiksm, ji visuomenei save pristato kaip darytoj; 3) neveiksminga geriausia apsisaugojimo nuo potencialiai blogo valdymo priemon blogiausiu atveju; tokia Vyriausyb be naudos vaisto iteklius, todl yra neleistina prabanga. 2. Politins sistemos raida, struktra ir funkcionavimas (1918-1988m.) DIDYSIS VILNIAUS SEIMAS, VILNIAUS KONFERENCIJA, PARLAMENTINS MONARCHIJOS IDJA. Didysis Vilniaus Seimas 1905 m. vyks lietuvi suvaiavimas, kuriame dalyvavo apie 2000 atstov i Peterburgo, Maskvos, Odesos, Lietuvos, Latvijos miest. Organizaciniam komitetui vadovavo J.Basanaviius. politins partijos tuo metu buvo dvi: Lietuvos demokrat (1902m., savo programoje pirmoji paskelbusi nepriklausomybs siek) ir Lietuvos socialdemokrat (1896m.). Svarstyta politin Lietuvos ir Rusijos padtis, Lietuvos autonomijos, ems nuosavybs, mokykl klausimai. Nutarta: 1) prieintis carizmui; 2) reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje (atsisakyta Lietuvai alingo LDK atkrimo siekio); 3) ignoruoti caro valdym, nesikreipti rusikas valdios staigas, neleisti vaik rusikas mokyklas. Pasekms: 1) susikr Tautikoji lietuvi demokrat partija, postulavusi tautos savitumo ilaikymo tiksl. 1907m. i jos istojs A.Smetona toliau pltojo tautos vienybs idj; 2) imtos udarinti rusikos mokyklos; 3) rus valdininkai pradti alinti i valdios staig; 4) Unemun atsisak mokti mokesius;
5

5) Paadinta lietuvi tautin savimon visoje Lietuvoje, prasidjo mitingai ir protesto streikai, pabrtinai neperaug ginkluot sukilim (nes politinis sjdis Lietuvoje kilo i kultrinio ir nebuvo smurtinis savo esme). Vilniaus konferencija 1917 m. Vokietijos vyriausybei leidus Vilniuje vyks >200 lietuvi susirinkimas svarstyti Lietuvos politins ateities klausimo. Atstovauti visi luomai, politins srovs, partijos. Ginytasi dl Lietuvos politinio savarankikumo siekimo bdo, nesutarta, kuria kaimyne remtis. Visi prietaravo artimiems santykiams su Lenkija, tuo tarpu bijantieji Vokietijos ir besitikintys jos pralaimjimo kare tapo prieingomis stovyklomis. Konferencijos sprendimai: 1) Pareiktas lietuvi tautos pasiryimas atkurti savarankik nepriklausom, demokratiniais principais tvarkom Lietuvos valstyb, turini etnografines sienas; 2) numatytas Steigiamojo Seimo, tursianio priimti Konstitucij ir nustatyti santykius su kitomis valstybmis, suaukimas; 3) numatytos kultrins teiss tautinms maumoms; 4) irinktas vykdomasis organas 20 nari Krato Taryba (vliau Lietuvos Taryba), kurios pirmininkas A.Smetona. Parlamentins monarchijos idja. 1918-07-11 Lietuvos Valstybs Tarybos dauguma, lauydama tiek Vilniaus Konferencijos nutarimus, tiek Nepriklausomybs Akt bei uzurpuodama Steigiamojo Seimo galias, paskelb Lietuv monarchija, o Viurtenbergo hercog Vilhelm von Urach irinko Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Jam pasilytos sosto slygos yra i esms pirmosios Lietuvos Konstitucijos projektas monarchija turjo bti anaiptol ne simbolin: 1) karalius skiria ministrus ir kitus auktus pareignus; 2) tvirtina tautos atstovybs (Seimo) priimtus statymus; 3) kartu su Vyriausybe ir bent 15 Seimo nari turi statym leidimo iniciatyv. ie principai vliau tvirtinti 1938 m. Konstitucijoje. Monarchijos alininkai buvo deinieji (ypa A.Smetona ir kunigai), prieininkai kairieji, kuri atstovai protestuodami paliko Taryb. Taryba susikompromitavo kairij pair gyventoj ir Antants ali akyse, o jau 1918-11-02 nusprend nevykdyti savo plano ir paliko sprendim Steigiamajam Seimui. POLITINS SISTEMOS RAIDA IR PARLAMENTINS DEMOKRATIJOS FUNKCIONAVIMAS 1918-1940 M. Steigimasis seimas 1920 1922. Irinktas 1920-04-14/15, susirinko 1920-05-15 Kaune. Irinkta 112 atstov, pirmininku irinktas Aleksandras Stulginskis. Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimu buvo patvirtintas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Tarybos paskelbto Lietuvos Nepriklausomybs Akto gyvendinimas. Steigiamojo Seimo sudtis: Lietuvos Steigiamajame Seime daugum sudar Lietuvos krikioni demokrat partijos blokas, turjs 59 vietas. Lietuvos valstiei liaudinink sjunga turjo 28, socialdemokratai - 12 viet. Dar 11 viet buvo gij tautini maum gud, rus, yd atstovai. 1920-1922 m. parlamentas buvo jaunos sudties. Dvideimt devyniems jo nariams nebuvo sukak trisdeimties met. Tik atuoni buvo vyresni kaip penkiasdeimties met. Nuveikti darbai: 1920 m. gegus 15 d. paskelb nepriklausomybs deklaracij. Lietuva daugumos pasaulio valstybi buvo pripainta nepriklausoma de jure. Lietuva liko priimta Taut Sjungos narius. Pradta sisteminti statym leidyba. 1922 m. rugpjio 1 d. prim nuolatin Lietuvos Valstybs konstitucij. 1922 m. vasario 15 d. prim ems reformos statym. em racionaliai skirstyta j dirbantiems kininkams. eme aprpinti maaemiai ir beemiai. Dvarininkai, skeptikai vertin Lietuvos savarankikum, prarado tak. 1922 m. spalio 1 d. buvo vesta Lietuvos valiuta - litas. Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mnesio Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo isiskirsts. Lenkijos legionams puolant Lietuv, Seimo nariai gyn valstyb. Tuo metu veik vadinamasis Maasis seimas, kur sudar Pirmininkas ir ei Steigiamojo Seimo nariai. I seimas (1922 1923). Sudar 90 nari, 1922-12-21 Prezidentu irinko A.Stulginsk. Seimo sudtis. Pirmajame Seime n viena politin grup absoliuios daugumos neturjo. Po rinkim valstieiai liaudininkai buvo gav 20, krikioni demokrat blokas 38, socialdemokratai 10, Darbinink kuopa 5 vietas. Tai buvo vienintelis Seimas, kuriame veik komunistai (5). Nuveikti darbai: Prie Lietuvos prijungtas Klaipdos kratas. Tsta diplomatin kova dl Vilniaus ir Lietuvos sien su Lenkija.
6

Dl nesugebjimo vieningai dirbti Seimas paleistas 1923 m. kovo 12 d. Prezidento aktu. II seimas (1923 1926). Sudar 79 nariai, krikionys demokratai ir kinink sjunga turjo po 14, Darbo federacija 12, valstieiai liaudininkai 16, socialdemokratai 8 vietas. Tautini maum atstovai buvo gav dar 14 viet. Krikioni demokrat blokas (krikionys demokratai, kinink sjunga ir Darbo federacija) II Seime sudar absoliui daugum. Respublikos Prezidentu irinktas Aleksandras Stulginskis. Nuveikti darbai: 1924 m. gegus 8 d. pasirayta Klaipdos krato konvencija. Lietuvai pavyko eliminuoti Lenkijos pretenzijas Klaipdos krat. Tsta kova dl Vilniaus ir neutralios zonos (norim rezultat nepasiekta). Pradti likviduoti Pirmojo pasaulinio karo padariniai. Stabilizuota alies ekonomika ir finansai. Gerinta ems kio padtis. steigta daug pradios, vidurini ir auktesnij mokykl. III seimas (1926 1927). Sudar 92 nariai, Pirmininku irinktas Jonas Staugaitis. N viena partija neturjo absoliuios daugumos. Valstieiai liaudininkai turjo 22, socialdemokratai 15, krikionys demokratai - 14, kinink sjunga 11, Darbo federacija 5, tautininkai 3, kinink partija 2 vietas. Dar 9 atstovus turjo tautins maumos. Prezidentu irinktas Kazys Grinius. Nuveikti darbai: Pasirayta nepuolimo sutartis su TSRS, kuria Rusija pripaino Lietuvos teises lenk okupuot Vilni. Pradtos derybos dl prekybos sutari su Rusija ir Vokietija. Valstybs administracijoje imtasi taupymo priemoni. Santaupos buvo skiriamos keli statybai, pramons, vietimo ir kultros reikalams. Panaikinta karo padtis ir demokratini laisvi varymai. IV seimas (1936 1940). Kandidatus sil tik apskrii ir miest tarybos. Organizuotos politins jgos rungtis dl viet parlamente neturjo teiss. Irinkti 49 atstovai, Pirmininkas - Konstantinas akenis. 1928 m. Konstitucija, 1938 m. Konstitucija ir IV Seimo statutas ribojo parlamento funkcijas. statym leidybos funkcij galjo vykdyti ir Prezidentas. Nuveikti darbai: Formaliai svarst ir prim 1938 m. valstybs Konstitucij. Svarstydamas ir kritikuodamas statym projektus, prisim atsakomyb u aktualius vidaus ir tarptautinius klausimus. PARLAMENTO, VYRIAUSYBS IR PREZIDENTO STATUSAS POLITINJE SISTEMOJE.
Valdia Konstitucija

Parlamentas (funkcijos)

Prezidentas (funkcijos) - Vyriausybs dalis Valstybs Tarybos prezidiumas aukiausias valstybs valdymo organas (skelbia laikinuosius santyki su kitomis valstybmis statymus, skiria premjer, atstovauaj valstybei, skiria pasiuntinius, valdininkus, kariuomens vad) steigta Prezidento institucija (perima prezidiumo funkcijas, turi amnestijos teis, gali grinti statym Vyriausybei svarstyti) 3 metams Parlamento renkamas Prezidentas (skiria premjer, Valstybs kontrolieri, pasiuntinius, valdininkus, turi amnestijos teis) 3 metams Parlamento renkamas Prezidentas (gali paleisti Seim, yra ginkluotj pajg vadas, svarsto ir skelbia

Vyriausyb (funkcijos)

1918

Valstybs Taryba (statym leidiamoji valdia; gali paleisti Ministeri kabinet)

Ministeri kabinetas (statym leidiamoji valdia)

1919

1920

1922

Valstybs Taryba (renka prezident, svarsto ir priima statymus, keiia Konstitucij, kontroliuoja vykdomj valdi, turi interpeliacijos ir paklausim teis) Steigiamasis Seimas (statym leidimas, sutari su kitomis valstybmis ratifikavimas, valstybs biudeto tvirtinimas bei statym vykdymo kontrol) Seimas (primatas kit valdi atvilgiu, kiekvien kart irinktas renka ir gali nualinti Prezident, Vyriausyb)

Ministeri kabinetas

Ministeri kabinetas Ministeri kabinetas (vykdo Konstitucija, atsiskaito u darb Seimui, rengia ir pristato Seimui statym sumanymus, veda vidaus ir
7

Seimo priimtus statymus, akredituoja valstbs pasiuntinius ir priima usienio pasiuntinius, skiria premjer, valstybs kontrolieri, tvirtina Ministeri kabinet, gali atleisti ministerius, valdininkus, dovanoti bausm) Seimas (sudaro tautos atstovai, priiri ir gali nualinti Vyriausyb, leidia statymus, skelbia kar-taik, ratifikuoja tarptautines sutartis) ir Valstybs Taryba (rengia ir svarsto statymus) Seimas (tos paios funkcijos, taiau priimti statymai turi tik projekto gali) ir Valstybs Taryba (skiriama Prezidento) Prezidentas (savo nuoira paleidia Seim, nra jo paalinimo mechanizmo, nes nebe Seimas, o tauta renka Prezident, is kaip ir Seimas gali leisti statymus, ratifikuoti sutartis ) Prezidentas (vadovauja visiems valstybs organams, pats niekam nepavaldus, neatskaitingas, neataukiamas, Konstitucija net nevardija jo funkcij)

usienio politik)

1928

Ministeri kabinetas (ivykus Prezidentui, j pavaduoja premjeras, nebe Seimo pirmininkas) Ministeri kabinetas (priklauso tik nuo Prezidento, neatskaitingas Seimui, nes net iam pareikus nepasitikjim, Prezidentas gali nepaleisti Vyriausybs)

1938

Seimo statutai: 1920 gegus 18. Reglamentavo Steigiamojo Seimo (ir I seimo) darbo vadovybs sudarym, parlamento struktr, statym svarstymo ir primimo tvark, kitas parlamentini procedr taisykles. Vadovaujantis organas prezidiumas (7 nari). Efektyvaus darbo utikrinimui sudaromos nuolatins ir laikinosiso komisijos. statymo projektai pateikiami Steigiamojo Seimo prezidiumui. statym iniciatyvos teis Steigiamajam Seimui ir Ministr kabinetui. 1924 birelio 24 d. statutas. J prim II Seimas. Vadovaujaniu organu liko prezidiumas. I esms nesiskiria nuo prie tai buvusio. 1936 rugsjo 17 d. statutas. I esms nesiskiria nuo prie tai buvusi. Pirm kart aptarta peticij nagrinjimo tvarka. POLITINI PARTIJ IR PARTINS SISTEMOS RAIDOS YPATUMAI 1918-1940 M. Politini partij raida: Pradjus partijoms kurtis isiskyr dvi kryptys konfesin ir pasaulietin. I konfesins krypties susiformavo Lietuvos Krikioni demokrat partija(LKDP). I pasaulietins Lietuvos socialdemokrat(LSDP) ir Lietuvos demokrat partijos(LDP). I pasaulinio karo metu suirus LDP, jos pagrindu krsi bsimos Lietuvi tautinink (LTS) ir Lietuvos valstiei liaudinink. Legaliai partijos pradjo veikti tik atkrus nepriklausomyb. Deiniosios: LTS, LKDP bei j satelitai: Lietuvos kinink partija, kinink sjunga, Darbo federacija. Kairiosios: Lietuvos socialdemokrat partija, Lietuvos valstiei liaudinink sjunga. Nuo 1936 iki 1940 Lietuvoje veik viena tautinink partija. Partins sistemos raida: 1986 1918 amorfik ideologini embrion tapimo formalizuotomis politinmis struktromis ir pirmj politini partij susikrimas. Krsi pirmosios politins partijos (amorfins organizacins struktros), kurios veik nesisteminje politinje erdvje ir negaljo suformuoti partins sistemos sveikos mechanizmo. 1920 1926 klasikinio parlamentarizmo laikotarpis konkurencingos daugiapartins sistemos veikimas: Su 1918 02 16 (nepriklausomybs akto paskelbimu) ir 1920 05 15 (Steigiamojo Seimo rinkimais) atsirado 2 lemiamos prielaidos formuotis partinei sistemai Lietuvoje: realizuota suverenaus valstybingumo idja ir apibrtas politini partij vaidmuo ir vieta visuotini rinkim procese, tuo paiu reikm politinje sistemoje. Irykjo dviej partini blok sistema: deiniojo (LKDP blokas) ir kairiojo socialliberalinio (LSDO ir LVLS). Kitos kratutins partijos komunistai kairje ir tautininkai deinje vaidino marginalin vaidmen. Konstitucin valstybs sranga ir proporcin rinkim sistema sudar puikias slygas politinms partijoms tapti svarbiais politins sistemos veiksniais.
8

 Parlamentarizmo sigaljimas provokavo ,,tvirtos rakos vilt. 1927 1935 opozicini partij veiklos ribojimo ir daugiapartins sistemos laipsniko apmirimo laikotarpis. ingniai autokratij: 1926 gruodio perversmas ir 1927 balandio 4 prezidento sprendimu paleistas Seimas. Partin sistema prarado savo funkcionalum. Partijos galjo veikti tik uparlamentinje erdvje. Vliau rykjant vienpartiniam valdymui opozicins partijos prarado galimybes daryti tak politiniam procesui. 1936 1940 vienpartins sistemos sigaljimas (vienpartinis tautinink valdymas). Prasidjo 1936 m, vidaus reikal ministrui udraudus politines partijas, tai yra, ,,paalinus aling tautai politin susiskaldym. VALSTYBS PERVERSMO 1926 M. PRIEASTYS IR PASEKMI VERTINIMAS. Prieastys: 1) K.Griniaus prezidentavimas kl nerim deiniosioms politinms jgoms; 2) Politikai susikalds Seimas lm Vykdomosios valdios nestabimul (13 kabinet per 7 metus); 3) Nauj lenkik mokykl krimas krate vykstant lenkinimo politikai; 4) Banytins provincijos nepripainimas, sudars slygas kaltinti Katalik banyi persekiojimu; 5) Suaktyvjusi komunist propaganda, prasidj streikai, demonstracijos, susirmimai su policija; Pasekms: 1) alyje sustabdyta demokratijos tradicij raida sumenkinta vieos diskusijos galimyb, partij konkurencija; 2) vestas autoritarinis valdymas; 3) Persekiojami demokratik pair veikjai; 4) Sulugdyta Komunist partija; 5) Savivaldybi subiurokratjimas; SOVIETIN POLITIN SISTEMA IR PSEUDOPARLAMENTARIZMAS 1940-1988 M. Po 1940 met okupacijos Lietuvoje prasidjo naujas valstybs raidos laikotarpis sovietinio socializmo krimo bei socialistins politikos gyvendinimo etapas. Visos ios tendencijos rykiai atsispindjo to meto pagrindiniuose statymuose. Teorikai, remiantis Konstitucijoje ufiksuotomis normomis, LTSR buvo suvereni valstyb, sjunginiais ryiais susijusi su kitomis SSRS narmis. Taiau faktikai, to meto SSRS Pagrindinis statymas tebuvo grynai fasadin deklaracija, kupina negyvendinam ir net nebandom gyvendinti ki. Todl nagrinjant okupacinio laikotarpio valdymo form raid Lietuvoje, greta teisikai tvirtint norm reikia turti omenyje ir j faktin realizavim ar, veikiau, nerealizavim. ioje, formaliai suverenioje, valstybje aukiausias teisinis prioritetas priklaus SSRS statymams, respublikins valdios kompetencijai paliekant tik Konstitucijos nustatym (taiau ikilus prietarai tarp io ir atitinkamo SSRS statymo, pirmasis automatikai tapdavo neveiksniu), jos vykdymo kontrol, administracinio suskirstymo nustatym, respublikini statym leidyb, kio, biudeto plan tvirtinim, pramons administravim, mokei nustatym, socialini problem sprendim, taiau ir vl tik SSRS statym leistose ribose. LSSR Konstitucijos ufiksuota nuostata, jog respublika savo statymus gali gyvendinti tik sjungos Konstitucijos leidiamose ribose, lm, jog faktikai LTSR tegaljo perrayti SSRS statymus ir administruoti vietin k. Formaliai LTSR buvo parlamentin respublika, kurios aukiausias valdios organas buvo Aukiausioji Taryba. AT priklaus statym leidybos monopolis, ji rinkdavo 14 nari AT Prezidium, kuris: 1) knijo aukiausi vykdomj valdi; 2) galjo panaikinti Vyriausybs (LSSR Liaudies Komisar Tarybos) nutarimus; 3) turjo malons teis; 4) auk AT sesijas ne sesij metu; 5) skirdavo ir atleisdavo ministrus (LKT komisarus); 6) atstovavo Konstitucin Teism - aikino statymus, leido atitinkamus sakus, aktus. Vykdomoji LSSR valdia priklaus LSSR AT renkam Liaudies Komisar Tarybai. is, vyriausybs funkcijas vykds, organas buvo atsakingas j irinkusiai AT. LKT kompetencij jo respublikinio pavaldumo moni ir organizacij veiklos koodinavimas, kio vystymo bei biudeto plan sudarymas ir vykdymas, vieosios tvarkos apsauga, vadovavimas formali savivaldos organ (Darbo moni Taryb) darbui bei j kontrol. Pasibaigus
9

AT kadencijai Prezidiumas per du mnesius turjo surengti naujus rinkimus. Susirinkus naujajai AT, ankstesnysis Prezidiumas bei LKT privaljo atsistatydinti. Sovietin valdios sistema teorikai tikrai atspindjo jos taip deklaruot demokratij, vis piliei atstovavim, liaudies valdi. Valstybs form, remiantis konstitucija, galima bt skirti netgi prie stipri parlamentini reim, dl Aukiausiajai Tarybai suteikt didiuli teisi. Visi kiti centriniai valdymo organai turjo kiek maiau gali, tiesa, AT Prezidiumas galjo bti laikomas pakankamai stipriu prezidentiniu organu, jei, inoma, Konstitucijoje deklaruota parlamentin demokratija bt i ties realiai veikusi. SVARBIAUSI VALSTYBS KONSTITUCINS RAIDOS ASPEKTAI. 1918-11-02 Lietuvos valstybs laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai. Prim Valstybs Taryba. statym leidiamoji valdia Valstybs taryba (iki Steigiamojo seimo); Vykdomoji Valstybs tarybos prezidiumas ir ministr kabinetas (prezidiumas => prezidentas + 2 vice prezidentai), Parlamento funkcijos tiesiogiai nenurodytos, Valstybs Tarybos funkcijos: parlamentin statym leidyba bei vykdomosios valdios kontrol. 1919-04-04 Laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai. Prim Valstybs Taryba. statym leidiamoji valdia Valstybs Taryba (iki Steigiamojo Seimo); Vykdomoji numatyta prezidento institucija (kuri turi rinkti Valstybs taryba), ministr kabinetas, atskaitingas Valstybs tarybai. Parlamento funkcijos tiesiogiai nenurodytos, Valstybs tarybos funkcijos parlamentin statym leidyba bei vykdomosios valdios kontrol. 1920-06-10 Laikinoji Lietuvos valstybs konstitucija. Prim Steigiamasis Seimas. Simpatijos parlamentarizmui. Valdia priklauso Steigiamajam Seimui, suverenins Lietuvos galios reikjui. Vykdomoji valdia Prezidentas renkamas Steigiamojo Seimo, netenka teiss leisti ,,Ministro kabineto priimtuosius statymus. Stegiamojo Seimo funkcijos: statym leidimas, sutari su kitomis valstybmis ratifikavimas, valstybs biudeto tvirtinimas bei statym vykdymo kontrol. 1922-08-01 Pirmoji nuolatin Lietuvos Valstybs konstitucija. Prim Steigiamasis Seimas. Iskiria parlamentins respublikos model. Lietuva nepriklausoma demokratin respublika. Valdia priklauso ,,tautai, j vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas. Parlamentas leidia statymus bei priiri vyriausybs darbus, duoda jai paklausimus, interpeliacijas ir kt. 1928-05-15 Lietuvos Valstybs konstitucija. Prim Prezidentas, pritariant Ministr kabinetui. tvirtintas prezidentinis autoritarizmas, parlamentas paleistas 1927m., o rinkimai vyko tik 1936 m, visa valdia perleista Prezidentui. Vyriausyb sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministr kabinetas (prezidentas renkamas 7 metams ypating tautos atstov). 1938-05-12 Lietuvos Respublikos konstitucija. Prim IV Seimas. Visa valdia priklauso prezidentui, jam pavalds visi valstybs organai jam pavalds, o pats prezidentas niekam nepavaldus, niekam neatskaitingas ir niekieno neataukiamas. AUTORITARINIO REIMO BRUOAI. LEGITIMUMAS LIETUVOS ATVEJU. Autoritarizmo bruoai: 1. Nevyksta reguliars ir laisvi rinkimai; 2. Suvaromos piliei politins teiss; 3. Ribojama arba draudiama politini organizacij ir partij veikla; 4. Cenzruojama spauda ir kitos visuomens informavimo priemons; 5. Valdymas remiasi kariuomene ir susiformuoja po karini perversm ar politini krizi; 6. Leidiama ribota opozicijos veikla; 7. Vyriausyb nevaro ir nekontroliuoja kins ir kultrins veiklos; 8. Leidia veikti nepolitinio pobdio bendrijoms ir organizacijoms. Reimo legitimacija (perversmininkams suvokiant savo reimo real nelegitimum): 1) A.Voldemaras perversm grind skubiu poreikiu tobulinti konstitucin valstybs santvark; 2) Ideologin propagandos maina (tautinink Lietuvis ir LKDP Rytas kritikavo nuverst Vyriausyb); 3) rodinta, kad perversmas ir reimas igelbjo al nuo suplanuoto komunist smokslo; 4) vesta karo padtis, apribojusi politines piliei teises ir suteikusi galias komendantams; 5) Pradtos represijos, komunist gaudymas, koncentracijos stovyklos steigimo galimyb; 6) Kova pateikta kaip Vykdomosios valdios stipryb kontraste su Seimo silpnumu; 7) Seimas nepaleistas legitimuojant reim usienio valstybi akyse.
10

PARLAMENTO RINKIM TAISYKLS IR REZULTATAI. Tarpukario rinkim statymai: 1) 1919-10-30 Steigiamojo Seimo rinkim statymas. Rinkimai vykdomi remiantis visuotinio, tiesioginio, lygaus ir slapto balsavimo principais. Seimas renkamas 3 metams. Aktyvi rinkim teis nuo 21, pasyvi 24 met. Atstov skaiius vienas nuo 15 000 gyventoj (jei liekana >8 tkst., pridedamas dar vienas mandatas). Rinkim sistema proporcin, o kandidat sraus gali kelti politins partijos ir kuopos. 2) 1922-07-19 Seimo rinkim statymas. Rinkimai vykdomi remiantis visuotinio, tiesioginio, lygaus ir slapto balsavimo principais. Aktyvi rinkim teis nuo 21, pasyvi 24 met. Atstov skaiius vienas mandatas 25 000 gyventoj (nuo 1926 m. tvirtinti pastovs 85 mandatai). 3) 1936-08-29 Seimo rinkim statymas. Atsisakoma tiesiogini rinkim, kandidatai silomi apskritims, aktyvi rinkim teis nuo 24, pasyvi 30 met. Seimo kadencija 5 metai, atstov skaiius vienas mandatas 50 000 gyventoj, papildomas mandatas 30 000 liekanai. Rinkim sistema atstovus renka apskritys/miestai, tiek, kiek yra mandat, kandidat silo apskrii/miest tarybos, kuri irinktieji pateikiami visuotiniam balsavimui. Rinkim sistema proporcin 3. Politins sistemos transformacija ir demokratijos tvirtinimas POLITINS SISTEMOS TRANSFORMACIJOS SAMPRATA. Politinis perjimas politini, socialini, ekonomini bei kultrini visuomens pagrind pertvarkymas. Esminis politins transformacijos bruoas ansinchronikas institucins demokratijos pltojimasis. Politins sistemos struktr tradicins funkcijos formuojasi laipsnikai arba politinio pliuralizmo koridorius pleiasi, kai kiekviename transformacijos etape naujos politins struktros gyja vidin stabilum ir autonomij, o tai lemia funkcin ir struktrin valdios centr atsiribojim, tarpini struktr autonomij. Socialiniai pokyiai skirstomi : Politins reformos: 1) keiiasi santykis tarp valstybs ir visuomens; 2) santykis tarp valstybs ir ekonomikos; 3) gali pasiskirstymas tarp valstybs institucij; 4) santykis tarp valstybs politins ir ekonomins sistemos bei iorinio pasaulio. Revoliucijos greitas prievartinis elito ir institucij pokytis. Revoliucij elementai: 1) prievartos ir jgos panaudojimas; 2) senojo elito pakeitimas nauju; 3) pakeiiama bent jau centrini politini institucij sranga; 4) politik traukiamos naujos gyventoj grups. Lietuvoje komunizmo lugimas turjo ir revoliucijos, ir reformos bruo: 1) Laipsnika elito kaita (reform bruoas) 2) Valstybs galios dl ekonominio pasikeitimo nepadidjo (reform bruoas) 3) Sjdio gimimas ir staigus institucins srangos pasikeitimas (revoliucij bruoas) POLITINS SISTEMOS DEMOKRATIZACIJOS SAMPRATA. Demokratizacija demokratijos diegimas, stiprinimas. Demokratizacijos diskusij teorins ays: 1) politikos veikj pasirinkimai (oDonnel ir Schmitter), senojo reimo ypatybs (Linz, Stepan) , ekonomin sankloda ir/ar vystymosi modelis (Rueschemeyer); 2) demokratizacijos aikinimas per politinius veikjus: politinio elito (Dogan ir Higley), masinius socialinius judjimus (Rueschemeyer), etins bendruomens (Offe); 3) ekonomins perjimo demokratij prielaidos (Haggard, Kaufman). Demokratizacijos bangos (pagal S. Huntington): 1) 1826 1926 m. prielaidos Amerikos ir Pranczijos revoliucijos; 2) 1943 1962 m. demokratini institucij atsiradimas Vakar Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Japonijoje, Kolumbijoje, Venesueloje ir kt.
11

(1988-1992 m.)

3) nuo 1974 m. Demokratizacija Portugalijoje, vliau Piet Europoje, Lotyn Amerikoje ir Ryt bei Vidurio Europoje. POLITINS SISTEMOS DEMOKRATIZACIJOS SLYGOS IR ETAPAI. Demokratizacij gali paspartinti Demokratijos prielaidos: (S.Huntington): 1) ekonomins slygos; 1) viena atskira prieastis; 2) modernizacija; 2) lygiagretus vystymasis; 3) kultrins socialins prielaidos; 3) sniego gniuztes efektas; 4) politinis elitas. 4) laiko dvasia. Demokratizacijos etapai, pagal Rostow (Pradin slyga tautin vienyb): 1) pereinamoji faz nedemokratinio reimo lugimas; 2) sprendimo faz demokratins tvarkos krimo pradia; 3) konsolidacijos (tvirtinimo) faz tolesn demokratijos raida, demokratijos sitvirtinimas politinje kultroje. Demokratizacijos etapai, pagal ODonnel ir Schmitter: 1) liberalizacija; 4) tstinumas; 2) perjimas; 5) galima dekonstitucionalizacija. 3) konsolidacija; POLITINS SISTEMOS KONSTITUCINIO DIZAINO ALTERNATYVOS IR PROBLEMOS. 1991 m. gruodio 10 d. buvo sudaryta laikinoji komisija Konstitucijos projektui parengti. Komisija suskilo vienuolika jos nari reng vien Konstitucijos projekt, o trys, atstovav Sjdio koalicijai U demokratin Lietuv kit. Taigi gal gale Aukiausiajai Tarybai buvo pateikti du Konstitucijos projektai. Balandio 21 d. pritarta laikinosios komisijos variantui ir gegus 1 d. jis buvo paskelbtas spaudoje visuomenei svarstyti. DEMOKRATIZACIJOS PRIELAIDOS IR PASEKMS (G.SRENSEN). Prielaidos: 1) modernizacija ir gerovs veiksniai; 2) politin kultra; 3) socialin visuomens sandara; 4) iors veiksniai (jie neretai laikomi esminiais) Demokratizacijos galimai sukuriama demokratija (rezultatai): 1) apribota demokratija (ribotos politins laisvs ir konkurencija); 2) nekonsoliduota (trksta legitimacijos); 3) socialini ir ekonomini problem kamuojam; 4) stabili. KONSOLIDUOTOS DEMOKRATIJOS KRITERIJAI (J.LINZ). Demokratijos perjimas ubaigtas, anot J. Linz ir A. Stepan, kai: 1) Pasiekiamas reikmingas susitarimas dl politini procedr; 2) Vyriausyb ateina valdi laisv ir visuotin rinkim keliu; 3) Irinkta vyriausyb turi de facto gali vykdyti nauj politik; 4) Naujos demokratijos legislatra, egzekutyvin ir teismin valdios neprivalo dalintis valdia su kitomis struktromis. POLITINS SISTEMOS DEMOKRATIZACIJOS IDAVOS. KONSOLIDACIJA. I 100 valstybi pradjusi perjim demokratij XX amiuje, 20 gali bti vadinamos skmingai veikinaiomis. Kitais atvejais veikianios prieblandos zonoje: pusiau demokratijos, formalios, fasadins, elektoralins, silpnos, neliberalios, virtualios, pseudo demokratijos ir kitos. Stabiliomis demokratinmis valstybmis Ryt ir Vidurio
12

Europoj galima laikyti tik 10, nors apskritai ,,ia demokratijos konsolidacija tebesitsiantis politikos, ekonomikos, visuomens veiksmas. ,,Pilkosios zonos modeliai: 1) bejgikas pliuralizmas nors ir tvirtinta daug politini laisvi, yra reguliars rinkimai, bet demokratija pavirutinika, nes piliei dalyvavimas, iskyrus rinkimus ribotas, elitas korumpuotas ir t.t. (Lotyn Amerika, Moldova, Ukraina); 2) Vyraujanios valdios sindromo politin konkurencija ribota, vyrauja viena politin grup, valdia koncentruota vienose rankose, nyksta riba tarp valdanios partijos ir valstybs (Armnija, Paragvajus, element yra Rusijoje). Demokratijos konsolidacijos rodikliai(pagal Grassi): 1) demokratijos tradicija; 2) politiniai paktai; 3) ankstesnio nedemokratinio reimo represijos; 4) institucionalizuota partin sistema; 5) dvipartikumas; 6) ekonominis augimas; 7) ,,ipltota visuomens gerovs sistema. Demokratijos konsolidacijos dimensijos: 1) Kontrol: 1) pilitins visuomens kontrol per partijas ir valstyb aparat; 2) per aktyvi ir autonomik pilietin visuomen, kuri toleruoja silpna iivystytas partijas arab neutralumo bkl; 2) Legitimacijos kintamj, kuris gali turti du rezultatus, t.y. ribot, iskirtin legitimacij ir visa apimani legitimacij. Skirtingi demokratijos konsolidacijos variantai: 1) partin, 3) elito, 2) valstybs, 4) palaikomoji. Demokratinei konsolidacijai svarbu (anot Linz ir Stepan): 1) pilietin visuomen; 4) valstybs aparatas; 2) politin visuomen; 5) ekonomin visuomen. 3) konstituciniai reikalai; LIETUVOS TRANSFORMACIJOS ATVEJIS: TAUTOS ATGIMIMAS, SJDIO VEIKLA IR REIKM. I pradi vienas esmingiausi Lietuvos darbotvarks udavini buvo pakeisti konstitucin tvark ir grti prie teisins valstybs pamat. Lietuvos perjimas suderta revoliucija arba sudertas perjimas. Tam tikri bruoai: 1) Lietuva buvo ,,antrojo demokratijos bandymo alis; 2) institucin demokratija gim per politin kylanio alternatyvaus naujojo judjimo ir komunist reformatori dialog; 3) Nauja demokratin santvarka bandymas sukurti ,,socializm mogiku veidu. Lietuvos pokomunistins transformacijos fazs: 1. Ikitranzicin kriz (1985-1988) 2. Konfrontacija (1988-1990) 3. Sistemos reforma (1990-1992) 4. Demokratijos konsolidacija (nuo 1992m.) 5. Stabili demokratija (?) Ikitranzicin kriz: Kriz sukl M.Gorbaiovo pertvarkos politika (vadinamoji perestroika), arba bandymas i viraus liberalizuoti komunistin sistem;

13

Liberalizacijos politika nebuvo galutinai realizuota, negyvendintas procedrins demokratijos minimumas (neutikrintos slapto balsavimo procedros, visuotins ir lygios rinkim teiss, reguliars rinkimai, partin konkurencija, asociacij pripainimas ir galimybs laisvai jungtis jas, vykdomosios valdios atskaitomyb). Politin kova koncentravosi liberalizacijos rib nustatymo problem; Ikilo naujos nepriklausomos interes grups (pvz., alieji), autonomizavosi krybins asociacijos (pvz., Raytoj sjunga) ir masins informacijos priemons; Reimo pokyius pademonstravo 1987m. rugpjio 23d. mitingas Vilniuje, skirtas Molotovo-Ribentropo paktui pasmerkti; Iliko hegemonin partin sistema (LKP dominuojantis politikos subjektas, vykdantis mobilizacijos funkcij). Konfrontacija Konfrontacijos pradia - Lietuvos Persitvarkymo Sjdio (LPS) krimas 1988m. birelio mnes; Pabaig ymi pirmi laisvi rinkimai LSSR Aukiausij Taryb 1990m. vasar, pasibaig LPS pergale (laimjo 101 i 141 vietos); Pagrindinis periodo bruoas komunistini ortodoks, siekiani ilaikyti status quo, ir reformistinio elito, sudaryto i dalies senosios komunistins nomenklatros, buvusi disident bei nekomunistins lojalios opozicijos, priepriea; Taip pat irykjo konfrontacija tarp reformistins daugumos respublikoje ir konservatyvios Maskvos vadovybs; Hegemonin vienpartikum pakeit politinis pliuralizmas, kuris vis pirma reiksi megapolitini konglomerat (LKP ir Sjdio) konkurencija, taip pat pradjus kurtis naujoms politinms partijoms (pirmoji oficialiai atkurta Lietuvos demokrat partija 1989m. vasar); Irykjo faktinis komunist partijos skilimas tris grupes: ortodoks, nuosaikij ir reformist sparnus. Instituciniame lygmenyje LKP kur laik liko svarbiausiu politikos veikju, nors jau 1989m. gruod galutinai skilo konservatyvi LKP-SSKP ir nepriklausom reformistin LKP. Reformistin nenomenklatrin opozicija savo veikla sudar slygas atsirasti politiniam pliuralizmui ir konkurencijai. Sktin opozicijos organizacija vienijo vairi istorini ir naujai besiformuojani partij uuomazgas. Svarbiausi politiniai sprendimai priimami per komunist-reformist (naujoji LKP) ir masins opozicijos (Sjdis) sveik bei naujas formalias ir neformalias struktras; Aukiausi pakilimo tak pasiek netradiciniai masiniai politiniai veiksmai (demonstracijos, mitingai, peticij raymas); Konfrontacijos fazs pabaigoje, per steigiamuosius rinkimus, Lietuvos visuomen turjo makrolygio pasirinkimo (politinio reimo) galimyb ir pasirinko politins demokratijos krim. Sistemos reforma: Po steigiamojo parlamento rinkim (1990 02) susiklosiusi padtis i pradi nebuvo paranki partins sistemos raidai. Svarbiausiu politikos veikju tapo Aukiausioji Taryba - vienintelis kolektyvins politins demokratijos institucionalizacijos ir legitimacijos subjektas, turjs vykdyti makrolygio reformas. Sistemos reformos laikotarpio partins sistemos tipas megapolitinis pliuralizmas ir megapolitin fragmentacija; Tarpartiniams santykiams bdinga ribota konkurencija ir nebendradarbiavimo politika; Pralaimjusi rinkimus, suiro konservatyvi komunistin mauma (LKP-SSKP). Reformist stovykloje pasireik konfrontacinis fragmentacijos procesas, demokratinis Komunist partijos sparnas m tolti nuo senosios sktins reformistinio bloko organizacijos. Ekskomunistiniai reformistai atsidr nuosaikiojo politinio sparno krate, propaguodami ingsnis po ingsnio reform politik. Jie um kairiosios parlamentins opozicijos ni. Nekomunistiniai reformistai skilo radikal sparn, pripastant uolio arba vadinamj oko terapij, ir centrist blok, silant reform metu derinti oko ir ingsnis po ingsnio taktik. Icentrines tendencijas stiprino valdios post dalybos, kurios neturjo ilgalaiki tradicij ar specialiai sukurt norm.

14

Apskritai sistemos reformos laikotarpiu juntamas politikos radikaljimas, taip pat paspartins sktins organizacijos sklaid. Fragmentacijos pasekm iaugusi tiesiogin partij taka, prasidjs partini frakcij krimasis. 1992 spalio 25d. Seimo rinkimai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimas sistemos reform laikotarpio pabaiga ir demokratijos konsolidacijos pradia. Konstitucija teisino mezolygio pasirinkim tarp parlamentinio ir prezidentinio valdios organizavimo modeli; kitas svarbus mezo pasirinkimas perjimas nuo maoritarins rinkim sistemos prie mirios proporcins atstovaujamosios.

POLITINS SISTEMOS KONSTITUCINI PRINCIP APIBRIMAS IR TVIRTINIMAS. Politins sistemos konstituciniai principai tai visuma teisini norm, kurios reguliuoja esminius visuomeninius santykius, susijusius su valstybs valdios funkcionavimu ir jos gyvendinimu, partij bei kit visuomenini organizacij teisiniu statusu. Lietuvos politin sistema formavosi keliais etapais. 1988 1990 met laikotarpis, konstitucinis karas su SSRS: 1989 02 17 d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo sakas ,,Dl piliei savanorik susivienijim stat laikinos registravimo tvarkos visuomenini ogranizacij registravimas paremtas ne pareikim, bet leidimo sistema. Politinis pliuralizmas vystsi de facto, o AT teisino j ir de jure. Lietuvos SSR Konstitucijos 6 ir 7 straipsni redakcijos keitimas nustatyti vienodi veikimo pagrindai visoms politinms partijoms, visuomeninms organizacijoms ir visuomeniniams judjimams. Konstitucini patais primimas, skatins ir savarankikos teisins sistemos formavimsi. 1989 gegus 18. AT deklaracija ,,Apie Lietuvos valstybin suverenitet bei konstitucijos pakeitimai paskelbta, kad nuo iol galioja tik AT priimti ir patvirtinti statymai, Lietuvos nuosavybs pripainimas (viskas nebe ,,liaudies turtas); tvirtinta Lietuvos pilietyb; SSRS statymai paskelbti nebe privalomais (kaip buvo anksiau). Lietuvos SSR Konstitucijos pakeitimai: Visoms politinms partijoms, visuomeninms organizacijoms ir visuomeniniams judjimams nustatyti vienodi konstituciniai pagrindai. Pakeista nuostata, kad viskas yra tarybins liaudies turtas. Nustatyta, kad em, jos gelms, vidaus ir teritoriniai vandenys, mikai ir kiti gamtiniai itekliai, taip pat kiti kio objektai, Lietuvos istorijos ir kultros vertybs yra iskirtinis Respublikos nacionalinis turtas. Vietoj bendros sjungos pilietybs, nustatyta Lietuvos pilietyb. Akcentuota, kad piliei teisi ir laisvi gynimas garantuojamas teisme. Nustatyta, kad Respublikoje galioja tik Aukiausios Tarybos ir referendumu priimti statymai. TSR Aukiausioji Taryba prim nutarim Dl Lietuvos Soviet Socialistins Respublikos primimo Socialistini Respublik Sjung, kuriuo paskelbta, kad Liaudies Seimo 1940 liepos 21d Lietuvos stojimo SSRS deklaracija yra neteista ir negaliojanti. AT nutarimas ,,Dl SSRS statymo ,,Dl konstitucins prieiros SSR Sjungoje paskelbta, kad SSRS priiros statymas nebegalioja. Prezidiumas sudar darbo grup Konstitucinio tesimo statymo projektui iki 1990 gegus 1 dienos. 1990 pr. 1992 spalio 25d, Laikinojo Pagrindinio statymo (LP) galiojimo laikotarpis: LP tvirtinta valdi sistema pateikta aukiau. 1991 vasario 9d vyko plebiscitas, kurio metu Lietuvos gyventojai sprend pagrindins Lietuvos Konstitucijos normas Lietuvos valstybs formos klausim. Klausimas: ar pritariama LR Konstitucijos teiginiui, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Plebiscito reikm: Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs organikai papild istorinius Lietuvos konstitucionalizmo aktus 1918-02-16 Nepriklausomybs akt, 1920-05-15 Steigiamojo Seimo rezoliucij ir 1991-03-11 akt dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo. Lietuvos moni valia pareikta plebiscite ir Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs buvo tas pagrindas, kuriuo remiantis Konstitucijoje buvo tvirtinta Lietuvos valstybs valdymo forma (respublika), teritorins santvarkos forma (unitarin) bei politins sistemos forma (demokratija).
15

Taip pradta demokratin konstitucins valstybs tradicija, kai visus svarbiausius visuomens ir valstybs gyvenimo klausimus tauta sprendia tiesiogiai ir taip gyvendina savo suverenias galias. Plebiscito rezultatai suvaidino svarb vaidmen didinant Lietuvos valstybs presti pasaulyje. LR Konstitucijos koncepcijos metmen parengimas (paskelbti 1991-05-01). Metmenys buvo reikmingas projektas, nors jis ir netapo konstituciniu dokumentu. Matmenys buvo kuriami sudtingomis slygomis (diskusijos dl politins ir teisins srangos), j siekis apibrti bendruosius konstitucins sistemos elementus, valstybs valdios sranga,atsispindi prielankumas parlamentarizmui, perkeltos kai kurios LP nuostatos. Pagal metmenis: 1) Valstybs pobdis ir forma - LR pagal valdymo form yra demokratin Respublika, kurioje valstybs valdi gyvendina demokratiniais rinkimais irinktas Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir teismai. 2) mogaus ir pilieio teiss bei laisvs - tvirtino moni teisi ir laisvi koncepcij, kuri buvo paremta atitinkamais tarptautiniais teiss aktais, taip reikiant prieraium demokratini visuomeni gyvenimo dsniams. 3) Valstybs valdios sranga: a. Svarbiausi vaidmen turjo vykdyti Seimas, kuriam be prast galiojim (leisti statymus, nustatyti mokesius, tvirtinti valstybs biudet) suteikti ir kiti galiojimai : teis aikinti statymus, teis panaikinti Ministr kabineto aktus ir Savivaldybi Tarybos aktus, jei ie prietarauja statymams. b. Prezidentas apibdintas, kaip aukiausias valstybs pareignas, atstovaujantis LR tarptautiniuose santykiuose, o ne kaip valstybs vadovas. Prezidento galiojimai buvo glaudiai siejami su Seimo ir Vyriausybs konstitucinmis prerogatyvomis. 1991 spalio 22d Lietuvos Sjdio Seimo taryba paskelb pareikim Dl LR prezidento institucijos atkrimo, kuris buvo grindiamas iais argumentais: 1) bt visikai suformuota valdymo sistema, 2) padidt valdios veiksmingumas, 3) efektyvesnis tapt Parlamento ir Vyriausybs darbas, 4) nusistovt valdios ak santykiai, 5) esmingiau ir konstruktyviau bt galima kurti ekonomik ir kultr, ilaikyti socialines pusiausvyras, atkurti ir tvirtinti mogaus teises, 6) bt teisinta asmenin atsakomyb u svarbi valstybs reikal sprendim, 7) bt sutvarkytas tarptautinis valstybs atstovavimas. 1992 gegus 23 d referendumas dl prezidento institucijos. Pateiktais statymais buvo siekiama LR Prezidentui suteikti iskirtin vaidmen politinje sistemoje, priartinti jo status ir bendr valstybs valdios srang prie1938 met Konstitucijos apibrto modelio. Kita vertus, daugelio Prezidentui numatyt galiojim gyvendinim var Seimo galios. 1992 spalio 25, LR Konstitucijos primimas. Pagrindiniai 1992 spalio 25 d. Konstitucijos elementai: 1) Valdi padalijimas Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Atskiros valdios turi tokius galiojimus ir tokios apimties, kokius nustato LR Konstitucija. 2) Valdymo forma Pagal Konstitucinio Teismo interpretacij (1998 met sausio 10 d. nutarimas), valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai, kartu pabriant, kad ms valstybs valdymo formai bdingi ir kai kurie pusiau prezidentins valdymo formos ypatumai. 3) Dvinar vykdomoji valdia Respublikos Prezidentas skiria Seimo daugumos palaikom Ministr Pirminink ir tvirtina toki Vyriausyb, kurios programai Seimas gali pritarti posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. 1938 M. LR KONSTITUCIJOS IR 1990 M. LR LAIKINOJO PAGRINDINIO STATYMO SANTYKIS. 1938 m. LR Konstitucijos (turinys pateiktas aukiau) galiojimas Aukiausiosios Tarybos buvo atnaujintas, tuo paiu nutraukiant Lietuvos SSR ir SSRS konstitucij galiojim LR teritorijoje. 1938 m. Konstitucijos
16

veikimas buvo simbolikas, nes jau po 10 min AT prim Laikinj pagrindin statym (LP), t.y. laikinj alies Konstitucij, parengt pagal Lietuvos SSR Konstitucij ir 1989-02-28 paskelbt naujos LSSR Konstitucijos projekt. LP skelb demokratin teisin Respublik (1938 m. Konstitucija demokratijos nepostulavo), didiausi gali teik Aukiausiajai Tarybai (1938 m. Konstitucija numat visik Prezidento dominavim). Laikinasis pagrindinis statymas: 1) tvirtino hibridin ir eklektik pusiau sovietin valdios ir valdymo institut sistem; 2) tvirtino formal valdi atskyrimo princip: 1) leidiamoji AT (turi didiausi gali, sprendia kilus ginui); 2) AT prezidiumas valstybs vadovo funkcijos; 3) vykdomoji LR vyriausyb (Ministr taryba, t.y. Ministras Pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, ministrai); 4) teismin Aukiausiasis ir rajon (miest teismai) teismai. 3) tvirtino deputat paklausimo teis bei atitinkam pareign pareig atsakyti deputato paklausim. Nors demokratinio centralizmo principas buvo paneigtas, jo dvasia iliko: 1) Liaudies deputat tarybos Aukiausioji Taryba, rajon, miest, gyvenviei ir apygard tarybos sudar viening Lietuvos atstovaujamj valstybins valdios organ sistem. 2) LP tvirtinto, kad atstovaujamosios institucijos deputatai ne tik priima statymus, bet ir turi juos gyvendinti. 3) LP tvirtino, kad auktesniosios pakopos savivaldybs taryba turi teis sustabdyti emesniosios pakopos savivaldybs sprendimus, jei ie prietarauja statymams. 4) LP suteik iskirtinius galiojimus Aukiausiajai Tarybai. 4. Atstovaujamoji demokratija, rinkim proceso taisykls ir rezultatai ATSTOVAUJAMOSIOS DEMOKRATIJOS PRINCIPAI. Atstovaujamoji demokratija demokratijos forma, kai alies pilieiai renka savo atstovus ir padeda iems tvarkyti vis reikalus. Pagrindin ir btinoji tokios demokratijos slyga ir bruoas rinkimai. Atstovaujamosios demokratijos yra daugiausiai netiesioginio pobdio, nes pilieiai maiausiai viena pakopa yra atskirti nuo valstybs reikal tvarkymo Vyriausybs ar Parlamento lygiu. RINKIM SISTEM KLASIFIKAVIMAS, ELEMENTAI IR ATSTOVAVIMO PROPORCINGUMAS. Rinkimai demokratins sistemos esm; pagal i anksto nustatytas taisykles atliekama procedra, kurios metu pilieiai i keli kandidat renka savo atstovus ar pareignus valstybei valdyti. Rinkim sistema: utikrina parlamento atstovaujamj funkcij knija rinkim dvasi jei rinkjai pasyvs, kyla legitimacijos problem sumaina tampa visuomenje utikrina valdios efektyvum utikrina institucij atskaitomyb rinkjams laiduoja demokratijos esminio principo funkcionavim Demokratini rinkim kriterijai: visi suaug turi rinkim teis laisva konkurencija rinkimai reguliars ir periodiki sininga rinkim kampanija visos soc. grups gali dalyvauti balsuojama laisvai ir slaptai, rinkimuose siningai skaiiuojami balsai Rinkim sistema (RS) mechanizmas, kuris galina rinkj preferencijas ireikti balsais ir pagal iuos balsus paskirstyti mandatus renkamajame valdios organe tarp besivarani politini partij. RS nebna ideali, jos paiekos visada kompromisins. Ji turi utikrinti rinkj susitaikym su rezultatais ir valdios legitimum, sukurti kuo stipresn, produktyvesn Vyriausyb, utikrinti atsiskaitomyb rinkjams u nuveiktus darbus.

17

Rinkim sistem elementai: balsavimo sandara, rinkim apygard struktra, rinkim formul, rinkim slenkstis (maas arba jokio barjero praleidia Parlament spiei politini jg kratutinis pliuralizmas), parlamento dydis (standartikai atitinka kubin akn i alies gyventoj skaiiaus, nors dauguma Vakar Europos ali turi didesnius parlamentus). Balsavimo sandaros aspektai: vieno rinkjo turim bals skaiius pasirinkimo pobdis (u asmen, u partij) balsavimo slaptumas/vieumas Rinkim apygard struktra: rinkim apygard teritorijos dydis ir ribos (kuo didesn apygarda, tuo didesnis atstovavimo proporcingumas) apygard ir jose renkam mandat skaiius (kuo daugiau apygard, tuo maiau atstov kiekvienoje irenkama) Pagal rinkim formul RS bna: 1) daugumos (maoritarin): a. santykins/paprastos daugumos (bdinga anglosaksams, j kolonijoms); b. absoliuios daugumos (2 turai, kuri viename rykinami favoritai, kitame nugaltojai); c. alternatyvaus balsavimo/pusiau proporcin (rinkjas irikiuoja kandidatus, laimi turs absoliui daugum, o kol tokio nra, paskutinij balsai keliauja lyderiams pagal preferencijas); 2) proporcin: a. proporcin sistema su atviru srau/preferencinio balsavimo galimyb (leidia rinkjams kitis partij sra vid); b. proporcin sistema su udaru srau; c. panaao sistema (leidia rinktis asmenis i skirting sra, todl geriausiai atspindi rinkj preferencijas, bet yra sunkiausiai gyvendinama). 3) mirioji: a. paralelin sistema (proporcinio ir maoritarinio element mandatai skirstomi atskirai); Lietuvos atvejis. b. kompensacin sistema (balsai u partijas lemia, kiek jos turs viet parlamente; i pradi vietos skirstomos laimtojams apygardose, kiek lieka kandidatams i srao). Dl proporcins sistemos kylanios problemos: partin fragmentacija nebtina sutelkti plai interes koalicij, kad patektum parlament partij radikalizacija politik kastos udarumas atsiranda marginalini partij; vyriausybs efektyvumo trkumas favoritizmas partij viduje Atstovavimo proporcingumas. Veikdama atstovavimo proporcingum, RS gali daryti tak partij skaiiui bei politini sprendim primimo ypatybms. Kuo daugiau atstov renkama apygardoje, tuo didesnis atstovavimo proporcingumas. Maoritarinse RS atstovavimas pats neproporcingiausias, nes prarandami vis kit nelaimjusi partij balsai taiau utikrinama vienos partijos parlamentin dauguma ir vienpartin vyriausyb. Kita vertus, esant proporcinei RS, koalicins vyriausybs priverstos siekti konsensuso. Gallagher neproporcingumo indeksas: didesnis indeksas didesnis neproporcingumas. Maoritarinis Lietuvos rinkim sistemos elementas nesuteikia esminio maoritarinms sistemoms bdingo pranaumo neutikrina absoliuios vienos partijos parlamentins daugumos. Laimjusi partij peratstovavim lemia ir maoritarinis, ir proporcinis (auktas rinkiminis slenkstis) elementai. Vidutini partij atvilgiu abu elementai Lietuvoje link kompensuoti vienas kito neproporcingum. Maurice Duverger teorija RS turi takos bendram partij skaiiui alyje. Dsniai: paprastosios daugumos RS skatina dvipartikum; absoliuiosios daugumos RS skatina daugiapartikum, kur linkstama koalicijas; proporcin RS skatina daugiapartikum, kur partijos konkuruoja savarankikai. Kuo neproporcingesn sistema, tuo labiau ji riboja partij skaii. Vis dlto, RS taka partinei sistemai nra absoliuti, daug daugiau lemia istoriniai veiksniai ir visuomens struktra. Lietuvos mirioji rinkim sistema sukuria stiprias paskatas maesnms partijoms atsiranda galimybi dalyvauti koalicijoje. Konsoliduojantis

18

demokratijai, Lietuvos partij skaiius bet kokiu atveju turjo sumati, o neproporcinga alies rinkim sistema prie to prisidjo tik i dalies. TIESIOGINS DEMOKRATIJOS INSTITUTAI. Pagrindins tiesiogins demokratijos (TD) formos yra referendumas, plebiscitas, peticija, statym leidybos iniciatyva ir ataukimas i aukt pareig (recall), kuris kai kur egzistuoja, nepaisant to, kad kertasi su laisvo irinktojo mandato principu. iomis priemonmis sprendiamos valdios atsakomybs ir atskaitomybs problemos, galinamas dialogo gyvendinimas, ieinama i politini aklaviei. Trkumai: TD silpnina atstovaujamj demokratij, lugdo pagrindinius politinius aidjus partijas, slygoja visuomens poliarizacij sprendiant opius klausimus, negarantuojamas protingas kompromisas. TD populiariausia veicarijoje. Jos pavyzdys rodo, kad TD atveju nacionalinius interesus ikreipia didelius finansinius resursus turinios interes grups, kurios, kaip taisykl, yra tiek stiprios, kiek silpna valdia. Referendumas (pagal LR Referendumo statym). Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindiamas demokratiniais rinkim teiss principais: visuotins, lygios ir tiesiogins rinkim teiss bei slapto balsavimo. Referendume turi teis dalyvauti pilieiai, sukak 18 met. Lietuvos Respublikoje gali bti rengiami privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji) referendumai. Privalomai referendumai rengiami dl: Svarstomas klausimas Reikalingas balsuojanij % sprendimui priimti LR K 1 str. nuostatos, kad Lietuvos valstyb yra Keiiama vis rinkj pritarimu nepriklausoma demokratin respublika, pakeitimas LR K I skirsnio Lietuvos valstyb nuostat pakeitimas Keiiama vis rinkj pritarimu LR K XIV skirsnio Konstitucijos keitimas nuostat Keiiama vis rinkj pritarimu pakeitimas 1992-06-08 Konstitucinio akto Dl LR nesijungimo Keiiama vis rinkj pritarimu postsovietines Ryt sjungas pakeitimas LR dalyvavimu tarptautinse organizacijose, valstybs organ dalin kompetencij perduodant tarptautini organizacij Keiiama vis rinkj pritarimu institucijoms Kit statym ar j nuostat, 300 000 balsuoti galini piliei Keiiama vis rinkj pritarimu arba Seimui pasilius svarstyti klausim Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali bti rengiami kitais svarbiausiais Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimais, dl kuri pagal statym nra btina rengti privalomj referendum, bet juos silo svarstyti referendumu 300 tkstani turini rinkim teis piliei ar Seimas. Privalomasis ar patariamasis referendumas laikomas vykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pus piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teis priklauso pilieiams ir Seimui. Piliei referendumo paskelbimo iniciatyvos teis gyvendinama 300 tkstani turini rinkim teis piliei reikalavimu. Silym paskelbti referendum turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup. Sprendim dl io silymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka. Para surinkimo terminas 3 mnesiai. Referendumu priimto statymo, kito akto ar sprendimo primimo diena yra laikoma balsavimo referendume diena. Referendumu priimt statym, kit akt ar sprendim ne vliau kaip per 5 dienas nuo galutini referendumo rezultat oficialaus paskelbimo privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Prezidentas. Peticijos teis Konstitucijoje laiduojama teis kreiptis io statymo nustatyta tvarka Seim, Vyriausyb ar savivaldybs institucijas savivaldybs taryb bei savivaldybs administracijos direktori. Pareikjas ne jaunesnis kaip 16 met Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba j grup, io statymo nustatyta tvarka para ir pateik kreipimsi (peticij). Kreipimesi gali bti reikalaujama ar siloma sprsti tokius klausimus: 1) mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo; 2) valstybs ir savivaldybs institucij reformavimo; 3) kitus svarbius visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus.

19

Kreipimesi negali bti keliami tokie reikalavimai ir silymai, kuri isprendimas varyt kit moni teises ir laisves, grst Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai. Peticijas nagrinja peticij komisijos (veikia nuo 1999-10-01). SEIMO RINKIM TAISYKLS IR RAIDA. Tarpukario Lietuvoje buvo priimti trys Seimo rinkim statymai 1919, 1922 ir 1936 metais. 1919 ir 1922 met statymuose aktyvioji rinkim teis nuo 21 met, pasyvioji nuo 24 met, 1936 m. jos atitinkamai nukeltos iki 24 ir 30 met. 1926 m. nustatytas pastovus Seimo nari skaiius 85. 1936 metais panaikintas tiesiogini rinkim principas. Tarpukariu Seimo rinkimai vyko 5 kartus (Steigiamasis ir 4 reguliars seimai). Rinkim reform kriterijai: RS turi bti technikai apibrta aikiai skirtis nuo senosios RS reformos rezultatai turi bti suvokiami kaip teisti RS parinkimas turt: utikrinti parlamento mainti konfliktus reprezentatyvum visuomenje garantuoti RS suvokiamum didinti vyriausybs ir renkam rinkjams atstov atskaitomyb skatinti vyriausybi stabilum skatinti partij konsolidacij ir efektyvum utikrinti parlamentins opozicijos veiklos laisv Seimo rinkim sistemos kaita po Nepriklausomybs atkrimo: Pirmuose rinkimuose dar senoji RS, bet su konkurenciniu elementu (1989 m. rinkimai SSRS Liaudies deputat suvaiavim, 1990 m. rinkimai AT-AS). Po to kardinalus paveldtos RS pakeitimas (1992 m. LDDP pasisak u proporcin sistem, Sjdis u maoritarin; kompromisas miri sistema). 1992 m. rinkimai: 71 vieta vienmandatse apygardose dviem turais, 70 viet pagal partij sraus (Hare kvota, 4% slenkstis, iskyrus tautini maum partijas). 1996 m. rinkimai: maum iimtis panaikinta, vienos partijos srao slenkstis 5%, koalicinio srao 7%; reitingavimo galimyb. 2000 m. rinkimai: panaikintas antrasis turas manipuliacijos pavyzdys. Sumajo irinkt kandidat reprezentatyvumas. Dviej tur sistemos atveju A.Brazausko socialdemokratin koalicija bt gavusi maiau mandat. Antro turo panaikinimas labiausiai padjo Liberal sjungai, o nepalankiausias buvo reformos iniciatorei Tvyns sjungai. 2004 m. rinkimai: grintas antrasis turas. EUROPOS PARLAMENTO, SAVIVALDYBI TARYB, RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIM TAISYKLS. Savivaldybi taryb rinkim tvarka: Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb nariai renkami ketveriems (2,3) metams daugiamandatse rinkim apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem (LR savivaldybi taryb rinkim statymas, 1 str.). Taryb rinkimus skelbia LR Seimas ne vliau kaip likus 5 mnesiams iki taryb nari galiojim pabaigos. (6 str.) Aktyvi rinkim teis turi nuolatiniai savivaldybs gyventojai nuo 18 met, o pasyvi nuo 20 met amiaus. Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybs teritorijoje sudaroma viena daugiamandat rinkim apygarda, kurioje balsuoja visi aktyvij rinkim teis turintys ios savivaldybs rinkjai. Tarybos nari skaiius priklauso nuo savivaldybs gyventoj skaiiaus: (20k gyventoj 21 narys; 20-50k gyventoj 25 nariai; 50-100k gyventoj 27 nariai; 100-300k gyventoj 31 narys; 300-500k gyventoj 41 narys; >500k gyventoj 51 narys). Kandidatus tarybos narius gali kelti partija ar politin organizacija, registruota pagal Politini partij ir politini organizacij statym ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim. (LR Savivaldybi taryb rinkim
20

statymas, 34 str.) Tokia statymo nuostata slygojo tai, kad prie 1995m. savivaldybi rinkimus aikiai atsiskyr politins partijos ir visuomenins organizacijos. Kiekvienas rinkjas turi vien bals balsuoti u kandidat tarybos narius sra srao bals ir penkis papildomus pirmomo balsus balsuoti u penki kandidat i to srao, u kur balsavo, pirmum. Koreguoti kandidat sra rinkjai gali nuo 2000 met. Mandatai kandidat sraams paskirstomi taikant kvot ir liekan metod. Partij sraams rinkiminis slenkstis yra 4 procentai, o koalicijos kandidat sraams - 6 procentai. Jeigu u sraus, dalyvaujanius skirstant mandatus, yra paduota maiau kaip 60 procent rinkj bals, teis dalyvauti skirstant mandatus gyja tas lig iol skirstant mandatus nedalyvavs sraas, u kur yra paduota daugiausiai rinkj bals. Mandat skirstymo kvota lygi rinkj bals, kuriuos gavo sraai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai i mandat skaiiaus. Vietin valdia Lietuvoje nra itin stabili, o politins valdios tstinumas ir perimamumas gana emas: partijos retai laimi kelerius rinkimus i eils toje paioje savivaldybje ar usitikrina daugum savivaldybs taryboje. Vadinasi, tarybose tenka formuoti koalicijas: nesudarius koalicijos nebt manoma utikrinti savivaldybs darbo; kita vertus, didjant partij fragmentacijai, majo poliarizacija, todl partijos galjo lengviau susitarti. Iki 2000 met rinkim koalicijas vidutinikai sudarydavo 2-3 partijos, po j 4 ir daugiau. Visus keturis kartus buvo perrinkti tik 4 merai, tris kartus - 11 mer. Savivaldybi taryb rinkim sistemos problemos: 1) Rinkimuose neturi galimybs dalyvauti nepriklausomi kandidatai ar nepolitins piliei grups. 2) Proporcin sistema neleidia atstovauti teritoriniams vienetams savivaldybi viduje. 3) valdi kartais patenka kratutins ar populistins partijos. 4) Skatinama fragmentacija, atsiranda trumpalaiks koalicijos, kurios maina vietos valdios efektyvum ir stabilum. Europos Parlamento rinkimai (pagal LR Rinkim Europos Parlament statym): Lietuvos Respublikoje renkam Europos Parlamento nari skaiius nustatytas Sutarties dl Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sjung Stojimo akte. 2004 met Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos Respublikoje renkama 13 Europos Parlamento nari. Europos Parlamento nariai renkami 5 met kadencijai vienoje daugiamandatje rinkim apygardoje, apimanioje vis valstybs teritorij, pagal proporcin rinkim sistem preferenciniu balsavimu. Rinkim Europos Parlament teis turi Lietuvos Respublikos pilieiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvoje kit Europos Sjungos valstybi nari pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met. Balsuoti ar bti kandidatu tuose paiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sjungos valstybje narje. Visi rinkjai turi po vien bals u sra ir po penkis preferencinius balsus. Viena daugiamandat rinkim apygarda. Kandidatus gali kelti partija, pagal Politini partij ir politini organizacij statym registruota ne vliau kaip prie 65 dienas iki rinkim. Kandidat srae (jungtiniame srae) negali bti maiau kaip 5 ir daugiau kaip 26 kandidatai. Partijos kandidat sraas ar jungtinis kandidat sraas gali gauti Europos Parlamento nari mandat (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei u j balsavo ne maiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusi rinkj. Jeigu u kandidat sraus, dalyvaujanius skirstant mandatus, yra balsav maiau kaip 60 procent vis rinkimuose dalyvavusi rinkj, teis dalyvauti skirstant mandatus gyja tas lig iol skirstant mandatus nedalyvavs kandidat sraas (sraai, jeigu u juos balsavo vienodas rinkj skaiius), u kur balsavo daugiausiai rinkj. Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigomis ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Europos Sjungos teiss aktuose nustatyt Europos Sjungos institucij nario pareigomis. Prezidento rinkimai po Nepriklausomybs (pagal LR Prezidento rinkim statym): Kadencija 5 metai. Aktyvioji rinkim teis nuo 18 met. Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu.Respublikos Prezidentu negali bti renkamas iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat.Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils. Pretendentais bti kandidatais Respublikos Prezidentus save gali ikelti pavieniai asmenys arba juos gali kelti, remti politins partijos ir politins organizacijos. Reikia surinkti 20 tkst. Remiani rinkj para.
21

Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidentus, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai, bet ne maiau kaip vien tredal vis rinkj bals.Jeigu pirmame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurinko reikiamos bals daugumos, po dviej savaii nuo rinkim dienos io statymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausiai bals pirmame balsavimo rate. balsavim Vyriausioji rinkim komisija paskelbia t pai dien kaip ir pirmojo balsavimo rato galutinius rezultatus. Per pakartotin balsavim irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals. Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, ne vliau kaip per 45 dienas nuo rinkim dienos io statymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai. RINKIM PROCESO IDAVOS: VALDANIOSIOS DAUGUMOS IR MAUMOS. LR Seimo rinkim idavoje, Nepriklausomybs laikotarpiu LR Seime dauguma ir opozicija buvo: Seimas Daugumos lyderis Opozicijos lyderis 1990-1992 Sjdis LDDP 1992-1996 LDDP TS(LK) 1996-2000 TS(LK) LDDP 2000-2004 LSDP, NS (SL) TS (LK) 2004-2008 LSDP, DP TS(LK) 2008-2012 TS-LKD LSDP 5. Politins partijos ir partin sistema POLITINS PARTIJOS IR PARTINS ORGANIZACIJOS SAMPRATA, PARTINI ORGANIZACIJ ELEMENTAI. Politin partija savanorika naryste grindiama visuomenin organizacija, kurios tikslas yra pasiekti valdios savo vadovams ir sudaryti aktyviems nariams dvasines ir materialines slygas, siekiant tam tikros materialins naudos ar privilegij (M.Weber). Partijos hierarchikos organizacijos, joms bdingi 3 lygiai: 1) blokas rinkj (partijos masin baz balsuojantieji u j); 2) pati partin organizacija, apimanti vis jos struktr nuo vietini skyri iki centrinio vadovaujanio organo, kur irenka aukiausias partijos organas suvaiavimas. Daugumoje partij pagrindin vaidmen atlieka siaura lyderi grup (angl. caucus), partijos formavimo laikotarpiu bnanti udara takingiausi asmen grupe, kuri negalima stoti, tuo tarpu vietiniai skyriai sudaro partijos biurokratin tinkl; 3) partijos atstovai legislatyvins ir vykdomosios valstybins valdios struktrose: parlamento ir savivaldybi nariai, ministrai, kiti pareignai. Nra grietos ribos tarp partijos funkcionieri ir profesionalios biurokratijos. PARTINS KONKURENCIJOS TAKOSKYROS. A.Ramonaits ir M.Jurkyno teigimu, rykiausia partins konkurencijos takoskyra Lietuvoje nuo pat nepriklausomybs paskelbimo buvo komunistin-antikomunistin, traktuotina greiiau kaip perjimo demokratij reliktas. i skirtis, formuojantis sistemai, anksiau ar vliau neivengiamai pasmerkta bti pakeista kitomis takoskyromis. Vietos Lietuvoje neranda Vakar demokratijose pagrindin esanti socioekonomin kairsdeins takoskyra, link kurios sitvirtinimo pradta judti vienu metu kaip ir link demokratijos, kuriant kapitalistin rinkos ekonomik. Svarbu ir tai, jog tiek politin kair, tiek dein Lietuvoje praradusios ideologin tapatum, pameta principus dl didesnio populiarumo ar net imasi prieingai pusei deramos politikos, ko pasekoje rinkjai dar sunkiau identifikuojasi kairs-deins skalje. POLITINI PARTIJ IR PARTINI SISTEM TYRIMO PARAMETRAI. Partij klasifikavimo kriterijai: 1) Institucionalizacija (kaip teisinio statuso arba socialini santyki tvirtinimas). Tai partij brandos rodiklis partija institucionalizuota, jei laimi 3 rinkimus i eils;
22

2) Politin idjin orientacija (daniausiai kairs deins arba autoritarizmo demokratijos skalje). 3) Socialins paramos baz; 4) Organizacin struktra; 5) Autonomikumas; 6) Statusas politinje sistemoje. Partin sistema partij isidstymas, j svoris ir santykiai; alyje veikiani ir tarpusavyje sveikaujani politini organizacij sranga. J skirstymo kriterijai: 1) Laipsnis, kuriuo partijos siskverbusios visuomen (Maas socialinis skvarbumas slygoja politin nestabilum, kur galima apriboti instituciniais veiksniais, pavyzdiui, prezidentine sistema); 2) partij ideologija (skirstymas ideologines eimas); 3) partij parama politinio reimo legitimacijai; 4) partij skaiius. Antisistemin partija savo politika neigianti konstitucinius valstybs principus partija. Pagal partij skaii ir tarpusavio santykius sistemos skirstomos: (G.Sartori) 1) konkurencins: dominavimo, dvinar, nuosaikaus pliuralizmo (3 5 relevantins partijos), kratutinio pliuralizmo (6 8 relevantins partijos; antisistemini partij egzistavimas, abipus opozicija, centre uima nedaug partij, maksimalus nuomoni pasiskirstymas tarp poli fragmentacija, ideologin kova, opozicijos neatsakingumas, nepareigojanti politika), atomizuota. 2) nekonkurencins: vienpartins, homogenins. Demokratinijos poiriu svarbiausias kriterijus sistemai apibdinti yra rinkj aktyvumas. Jis atspindi partins sistemos legitimacijos laipsn visuomenje, nes kuo didesnis rinkj % dalyvavo rinkimuose, kuriuose laimjo konkreti partija, tuo tos partijos valdia legitimesn. Stabili sistema (institucionalizuota) kuomet yra stabili partij pasila ir paklausa. Stabilum taip pat atspindi ir efektyvi partij skaiiaus kaita. Efektyvi partija a) turinti taka politinje scenoje pagal rinkj bals ir/ar viet statym leidybos organuose skaii b) turinti valdymo arba koalicijos potencij, kratutiniu atveju griaunamj potencij. Pagal skaii ir dyd partins sistemos bna (M.Durverger): 1) vienpartins 2) anglosaks 3) daugiapartins dvipartins Daugiau kaip vienos partijos sistemos skirstomos: 1) dvipartin 3) daugiapartin su dominuojania partija 2) dvi su puse 4) daugiapartin be dominuojanios partijos Partini sistem analizs problemos. Politinje sistemos partijos uima tarpininko tarp visuomens ir politini institut viet, dl ko nauj pokomunistini demokratij partij analiz yra ypa sudtinga ir daugiadimensin. Partij veikl ir tak naujose demokratijose slygoja bendra institucins demokratijos raida, istorins partij ir daugiapartikumo aknys bei istorini partini subkultr gyvybingumas, konkurencins partins sistemos atgimimo formos ir fazs, atstovaujam partij gali pltra ar nepakankamumas demokratijos konsolidacijos laikotarpiu, socialini takoskyr ir partij sveika, organizacin partij institucionalizacija, partij ir ideologijos santykis, politins valdios dimensijos. Konkreiai Lietuvoje, kaip ir daugumoje Vidurio Ryt Europos valstybi 1990 m. gimusi partin sistema vis dar formuojasi ir labai dinamikai kinta. PARTINS SISTEMOS RAIDOS ANALIZ. PARTINS SISTEMOS TIPOLOGIZAVIMAS Raida: 1990 2000 m. rinkj aktyvumas LT majo, kas rodo, jog legitimacija ribota. 1990 1992 m. efektyvios partijos 2, todl galima identifikuoti protodvipartin sistem. 1992 2000 m. daugiapartin sistema su vyraujania partija (1992 LDDP, 1996 TS (LK)) 2000 m. dabar tolygi daugiapartin sistema. Tipologizavimas: Esama LR partin sistema yra mao partij siskverbimo visuomen (dani rinkj svyravimai), kairs-deins ideologins takoskyros, riboto legitimumo (maas rinkj aktyvumas), konkurencin (nuosaikaus pliuralizmo), institucionalizuota, daugiapartin be dominuojanios partijos.

23

POLITINI PARTIJ IR PARTINS SISTEMOS RAIDOS ETAPAI IR CHARAKTERISTIKOS. Daugiapartins sistemos atkrimas ir raida 1988 1992m. laikotarpio bruoai: 1) susiformavo svarbiausios iandienins daugiapartins sistemos prielaidos 2) buvo atkurtos/sikr daug politini organizacij 3) irykjo pozicijos opozicijos santyki kontrai 4) sukurti pagrindai politini partij veikos teisinei reglamentacijai ir institucionalizacijai. 1989-12-07 Lietuvos TSRS Konstitucijos 6, 7 straipsni pakeitimu sukurtos prielaidos legitimuoti de facto veikusias politines organizacijas ir pripainti daugiapartin sistem de jure. registruotos naujos partijos: 1989 LKP, LDP. 1990 LKDP, LTS, LSDP. 1990-09-25 politini partij statymu: 1) apibrtas politini partij vaidmuo valstybs ir visuomens gyvenime. 2) tvirtintos svarbiausios politini partij funkcijos 3) teisintas teorinis partij organizacijos principas 4) Pilieiams suteikta teis jungtis politines partijas ir dalyvauti j veikloje. Pagrindins jgos - LKP ir LPS - megapolitiniai konglomeratai. J santykiai konfrontaciniai labiau pradioje, vliau jie pasiymjo tiek konkurencijos, tiek bendradarbiavimo elementais. I esms buvo pulsuojanio sutarimo santykiai. Jie paatrjo prie 1990 vasario 24 rinkimus, kurie vyko maai struktruotos politins konkurencijos slygomis. Santyki paatrjimas atsirado dl ne vienodo poirio nepriklausomybs atgavim LPS siek parlamentiniu bdu vykdyto uolio (nors ir Sjdio viduje nebuvo grieto sutarimo), LKP buvo u ingsnis po ingsnio reformas. 1990-03-11 paskelbus nepriklausomyb prasidjo demokratijos institucij ir rinkos ekonomikos krimas, atsirado konkurenciniai rinkimai ir partij veiklos galimybs dinamika partins sistemos raidos pradia. 1990 1992m: 1) AT AS tapo pagrindine partij veiklos arena. 2) Pozicijos/opozicijos santykis nulemtas LPS ir persitvarkiusios LKP (nuo 1990 LDDP) konkurencija 3) Susiformavo Aukiausiosios Tarybos frakcijos 4) Politini jg diferenciacija ir partin fragmentacija 5) Sktinio Sjdio irimas Sjdio radikalams praradus daugum 1992 paskelbti prielaikiniai rinkimai. 1992 2000: 1992 rinkimai - pirmieji realiai daugiapartiniai rinkimai po nepriklausomybs atkrimo. vyksta Antrasis apsivertimas laimi LDDP, nes yra orientuota reform nuskriaustuosius, formuoja nuosekli socdem vaizd, turi Brazausko autoritetas, renka protesto balsus. Ilieka smarki partij konfrontacija, ryki tolerancijos stoka politini oponent atvilgiu. Sjdis persitvarko Tvyns sjung (Lietuvos konservatorius). Toliau vyksta partij krimasis: respublikon partija (RP), Lietuvos protvi atgimimo partija (LPAP), TS (LK), Lietuvos centro sjunga (LCS). Iki 1994 susiformuoja didysis penketas LDDP, LKDP, LSDP, TS/LK, LCS. Tolesnei partins sistemos raidai bdinga: Partinio pliuralizmo raida Didjantis socialinis mobilumas, nepriklausomas rinkjas lemia nestabili integracij politik; Vyksta politini partij institucionalizacija ir legitimacija; Partijos atskirtos nuo tiesiog organizacij (1994-06-15 politini partij statymo pataisos); 1994 19996m partij steigimosi aktyviausias laikotarpis; 1996 m. rinkimai: treiasis apsivertimas (TS/LK laimi rinkimus); Judjimas isklaidytos ir tolygios 3 5 partij daugiapartins sistemos link; Stiprja politins sistemos fragmentacija; sitvirtina miri ( Seimo) ir proporcin (savivaldybi) rinkim sistema; 1992 2000 m. partij ideologinio tapatumo iekojimo bumas; 1995 2000 m. irykja tendencija partin tapatum grsti socekonominmis vertybmis; Politinis nestabilumas ir sistemos neibaigtumas neinyksta (t rod tolygus daugiapartikumas vietos valdioje ir daugiapartikumas su dominuojania partija Seime)
24

2000 2004: susiformuoja tolygus daugiapartikumas Seime; sumaja parama tradicinms partijoms; politinje arenoje pasirodo LLS ir NS (SL); perjimas nuo dvinars prie trinars partins sistemos ->maja konfrontacijos ir didja konsensuso koalicins partij politikos galimybs; Politini partij skilinjimas 1999 -2000 m. (atsiskiria Tvyns liaudies partija, Nuosaikij konservatori sjunga, Socialdemokratija 2000 ir kitos); partij vienijimasis 2001 2003 m.; Politini partij veiksm koordinavimas, programini dokument derinimas, partini organizacij vienijimasis; POLITINI PARTIJ ATSTOVAVIMAS PARLAMENTE IR VYRIAUSYBJE (2008-2012 M.). Politin partija TS-LKD TPP LLS LSDP TT DP LCS Atstovai Parlamente (frakcijose) 46 7 11 25 18 10 8 Atstovai Vyriausybje 5 2 2 2

POLITINI PARTIJ IR RINKIM KAMPANIJ FINANSAVIMO PROBLEMA. Politin kampanij sudaro pradinis, rinkim (referendumo) agitacijos kampanijos ir baigiamasis (ataskait) laikotarpiai: Pradinis laikotarpis sudtinis politins kampanijos laikotarpio etapas, kuris prasideda statym nustatyta tvarka paskelbus rinkim dat ir baigiasi paskelbus kandidatus (kandidat sraus). Rinkim agitacijos kampanijos laikotarpis sudtinis politins kampanijos laikotarpio etapas, prasidedantis paskelbus kandidatus (kandidat sraus) ir pasibaigia prasidjus statym nustatytam terminui, kurio metu draudiama rinkim agitacija. Referendumo agitacijos kampanijos laikotarpis prasideda Vyriausiojoje rinkim komisijoje registravus piliei referendumo iniciatyvin grup ar pateikus Seimui Seimo nari grups silym paskelbti referendum ir pasibaigia prasidjus Referendumo statymo nustatytam terminui, kurio metu draudiama referendumo agitacija. Baigiamasis (ataskait) politins kampanijos laikotarpis sudtinis politins kampanijos laikotarpio etapas, kuris prasideda rinkim (pakartotini rinkim) ar referendumo galutini rezultat paskelbimo dien ir pasibaigia prajus 45 dienoms nuo rinkim (pakartotini rinkim) ar referendumo galutini rezultat paskelbimo dienos. Auk plaukoms speciali banko sskait pagal sutartis, sudarytas iki rinkim agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, ir ilaid politinei kampanijai finansuoti apmokjimui laikotarpio etapas pasibaigia prajus 25 dienoms nuo rinkim (pakartotini rinkim) ar referendumo galutini rezultat paskelbimo dienos. Politini partij finansavimo altiniai yra nuolatiniai (laikotarpiu tarp politini kampanij ir politins kampanijos laikotarpio prastiniai iai politinei partijai finansavimo altiniai) ir politins kampanijos finansavimo altiniai. Nuolatiniai politins partijos finansavimo altiniai yra: 1) politins partijos nario mokesiai; 2) valstybs biudeto dotacijos ir politins kampanijos dalies ilaid kompensacija; 3) los, politins partijos gautos i jos veiklos; 4) tarptautini organizacij, kurios nar yra Lietuvos Respublika arba Lietuvos Respublikos politin partija, politinms partijoms mokamos dotacijos; 5) aukos; 6) Lietuvos Respublikoje registruot bank paskolos politinei partijai.
25

Valstybs biudeto dotacij klausimas. Nario mokesiai vos leidia partijoms palaikyti j politin veikl, tuo tarpu valstybs biudeto dotacijos yra pagrindin partij konkurencijos prielaida, net maoms ir nepopuliarioms partijoms suteikianti galimyb finansikai isilaikyti, be to, skatinanti piliei dalyvavim politikoje ir taip padidinanti pilietins visuomens poveik valdiai. Dotacijas gauna 3% bals surinkusios partijos, tad nebtina itin skmingai pasirodyti rinkimuose. Kita vertus, dotacijos silpnina partij, kaip nepriklausom organizacij, nepriklausomyb, o subsidij paskirstymas gali bti nesiningas opozicijos atvilgiu. 2009 m. Seimo audito komitetas pradjo svarst ir atmet projektus statym, siliusi palikti tik valstybs dotacijos partijoms ir tvirtinti galimyb gyventoj pajam mokesio dal skirti politinms partijoms remti. Aukotojai. Vienas fizinis asmuo per metus gali paaukoti vienai politinei partijai ne didesn kaip 300 MGL dydio auk. Jeigu vienas fizinis asmuo per vien politin kampanij politins kampanijos dalyviui paaukoja daugiau kaip 10% savo praeit met pajam, apie tok aukotoj ir jo auk turi bti paskelbiama Valstybins mokesi inspekcijos ivadoje. Fiziniai asmenys, paaukoj 100 ir daugiau Lt verts auk, ir visi aukojusieji juridiniai asmenys privalo bti pavieinami. Politins partijos politins kampanijos finansavimo altiniai yra: 1) nuosavos politins partijos los, gautos i politins partijos finansavimo altini ir naudojamos partijos, partijos ikelt kandidat sra bei partijos ikelt kandidat politinms kampanijoms finansuoti; 2) politins kampanijos laikotarpiu politins partijos gaunamos aukos; 3) politins kampanijos laikotarpiu politins partijos i Lietuvos Respublikoje registruot bank gaunamos paskolos Politins partijos turi teis dalies ilaid politinei kampanijai kompensavim, partijos ir kandidatai turi pateikti ataskait apie finansavimo altinius ir ilaidas VRK. Politini l apskaita ir kontrol egzistuoja politini l skaidrumui utikrinti bei profesionaliai apskaitai palaikyti. Draudimai finansuoti: Lietuvos valstybs ir savivaldybi staigoms, organizacijoms ir monms; Interes grupms, profesinms sjungoms; Usienio valstybi valdios, valdymo ir savivaldybi institucijoms ar monms; Finansavimas per treiuosius asmenis. Finansin veikl ir politini kampanij finansavim kontroliuoja: Vyriausioji rinkim komisija: 1) sudaro slygas ir atsako, kad jos interneto tinklalapyje politini partij finansins veiklos, politini kampanij finansavimo, ir kitos finansavimo ataskaitos bt skelbiamos nedelsiant gavus i ataskait duomenis; 2) kontroliuoja, kaip vykdomas is statymas, ir silo traukti atsakomybn u io statymo paeidimus; 3) kasmet nustato maksimalius politins kampanijos ilaid konkreiose rinkim apygardose dydius ir juos skelbia iki finansini met pradios; 4) registruoja auk lapus, juos iduoda bei kontroliuoja j naudojim; 5) iduoda politins partijos ar politins kampanijos finansavimo apskaitos iniaraius. Valstybin mokesi inspekcija: 1) tikrina, ar metini politini partij finansins veiklos deklaracij, politini kampanij finansavimo ataskait, politins partijos ar politins kampanijos finansavimo apskaitos iniarai duomenys atitinka turimus asmen deklaruot pajam duomenis; 2) tikrina, ar politini partij finansin veikla, politini kampanij finansavimas tvarkomas Buhalterins apskaitos statymo ir kit teiss akt nustatyta tvarka; 3) tikrinim ivadas pateikia Vyriausiajai rinkim komisijai. Netinkama politini partij veikla laikomas neteistai gaut auk naudojimas asmeniniams tikslas bei neteisti finansavimo sandriai. Sankcijos: laikinai sustabdomi partijos galiojimai, panaikinama partijos registracija, partijai neskiriamas valstybs biudeto dotacijos pusmetinis dydis. (pastaroji sankcija yra maai veiksni, nes partij nuostoliai bna gana nedideli, kas vis tiek skatina partijas iekoti rmj savo jgomis, neaplenkiant ir nelegali politini l altini).

26

6. Parlamento statusas, funkcijos ir galios politiniame procese PARLAMENTO STATUSO, FUNKCIJOS IR INSTITUCINI SANTYKI APIBRIMAS. Parlamentinis valdymas - kaip valdia, atskaitinga parlamento daugumai (K. von Beyme). K. von Beyme parlamentini sistem skirstymas pagal j bendrus institucinius kriterijus: 1) parlamentinio mandato ir ministro pareig suderinim 2) ministrai pirmininkai paprastai yra parlamento nariai 3) vyriausyb privalo turti parlamento daugumos pasitikjim, ministr atsakomyb nra apibrta teisins atsakomybs santykiais (kitaip nei dualistinse konstitucinse monarchijose), o vyriausyb turi atsistatydinti po nepasitikjimo balsavimo, nebent paprao valstybs vadovo paleisti parlament, suteikiant galimyb isprsti konflikt rinkjams. 4) parlamentas kontroliuoja vyriausyb (per teis pateikti klausimus, interpeliacij, galimyb kurti tyrimo komitetus ir nepasitikjimo balsavimu (stipriausia sankcija)). 5) formalus balsavimas suteikti galiojimus vyriausybei per jos patvirtinim parlamente (dauguma parlamentini reim ios slygos neturi); 6) poiris, kad parlamentas turi bti paleistas, jei ministras pirmininkas prarado daugumos pasitikjim. LR Parlamento funkcijos pagal Konstitucij: 1) Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; 3) Priima nutarimus dl referendum; 2) Leidia statymus; 4) Skiria LR Prezidento rinkimus; 5) Steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria/atleidia j vadovus; 6) (ne)pritaria LR Prezidento teikiamai ministro pirmininko kandidatrai; 7) Svarsto ministro pirmininko pateikt Vriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti; 8) Vyriausybs silymu steigia ir panaikina LR ministerijas; 9) Priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim premjeru ir ministrais; 10) Skiria KT teisjus, AT teisjus ir i teism pirmininkus; 11) Skiria ir atleidia Valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink; 12) Skiria savivaldybi taryb rinkimus; 13) Sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt; 14) Tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas; 15) Nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus; 16) Ratifikuoja ir denonsuoja LR tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus; 17) Nustato Respublikos administracin suskirstym; 18) Steigia LR valstybinius apdovanojimus; 19) Leidia amnestijos aktus; 20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas. Parlamento instituciniai santykiai. Parlamentas vienintelis gali reikti nepasitikjim Vyriausybe, ministru pirmininku ir ministru, tik Seimo reikalavimu ir tik Seime Vyriausyb ar bet kuris ministras turi atsiskaityti u savo veikl. Ministrai atskaitingi ir Prezidentui, taiau is atskaitingumas nesusijs su politiniu (ne)pasitikjimu ir negali sukelti teisini pasekmi. PARLAMENTO INSTITUCIONALIZACIJOS SAMPRATA: APIBRIMO IR VERTINIMO KRITERIJAI. Parlamento institucionalizacija parlamento institucins raidos procesas, kuriame nusistovi parlamento statusas politinje sistemoje ir galios sprendimo primimo procese, parlamentas gyja atitinkamas struktrines, funkcines bei organizacines savybes, nulemianias priimamus sprendimus. Institucionalizacija btina tam, kad politin sistema bt gyvybinga, kad skmingai bei patikimai vykdyt resurs paskirstym, efektyviai sprst problemas ir slopint konfliktus. Kitu (neinstitucionalizacijos) atveju politin sistema yra linkusi bti nestabili, silpna, negalinti tarnauti visuomenei bei ginti jos interes. Svarbiausia, institucionalizacija btina politins sistemos demokratijos ir laisvs pagrindams. Parlamento institucionalizacija, anot N. Polsby, procesas, kai institucija: 1) tampa lengvai isiskiriania i aplinkos, kurioje veikia 2) jai bdingas vidinis (struktrinis) kompleksikumas ir funkcin diferenciacija
27

3) savo veikloje ji yra gijusi tam tikr autonomikum, kas leidia jai dirbti sklandiai ir lengvai 4) vis maiau ir maiau vietos tokioje organizacijoje lieka individualiems svarstymams S. Huntington: institucionalizacijos procese institucijos gyja savo vert ir stabilum, tai apibdinama jos nuoseklumu ir autonomikumu, gudimu ir pasirengimu dirbti. G. Copeland ir S. Patterson: tai procesas, kuris paaikina, kaip parlamentas atsiranda, politinje sistemoje leidia aknis, vystosi ir kinta. Auktos institucionalizacijos parlamentas yra autonomikas, jo veikla formalizuota, suvienodinta ir kompleksika. Parlamento institucionalizacijos laipsnis kinta ilgalaikje perspektyvoje, jis vertinamas analizuojant parlamento gebjimus dirbti tiriant ar parlamento veikla yra racionali ir efektyvi, ar deramai atlieka funkcijas. Svarbiausios parlamento jurisdikcijai priskiriamos funkcijos: 1) statym leidyba (pagrindin funkcija pokomunistini ali parlamentuose) 2) kontrol arba prieira atspindi valdi padalijimo ir gali pusiausvyros principus. 3) konflikt reguliavimo funkcija 4) socializacijos funkcija 5) legitimacijos funkcija Klasifikacins parlament grups pagal institucionalizacijos laipsn, galias ir gebjim efektyviai dirbti: 1) koordinuotas parlamentas veiksmus derina ir sutartinai dirba su vykdomja valdia. 2) subordinuotas parlamentas iniciatyva vykdomosios valdios rankose 3) nuolankus parlamentas paklsta vyriausybei 4) neapibrtas parlamentas neaiks ryiai su vykd. valdia ir vidins struktros nenusistovjimas 5) konkurencingas, dominuojantis parlamentas dominuoja vyriausybs atvilgiu M. Mezey parlamentus skirsto : 1) turinius dideles, nuosaikias ir maas galias; 2) visuomens remiamus ir neremiamus; 3) aktyvius, paeidiamus, reaguojanius, kratinius, minimalius (pavyzdiui, aktyvus JAV kongresas, , minimals sovietini respublik parlamentai). PARLAMENTO INSTITUCIONALIZACIJOS KONTEKSTAS IR INSTITUCINIO DEFICITO PROBLEMA. Parlamentinio valdymo konsolidacijai reikalingos struktrins socialins ir politins slygos: 1) gerai organizuotos partijos 2) partij stabilumas 3) ministro pirmininko tarnyba 4) politin kultra, palanki parlamentiniam elgesiui Pokomunistini ali parlamento statusas, vaidmuo ir funkcijos politinje sistemoje neapibrtas ir neatitinka stabili demokratij modeli. Sistemos transformacijos pradioje parlamentas tampa vienvaldika ir visagale institucija, besistengiania atlikti ne tik savo, bet ir kit institucij funkcijas. Vliau funkcijos perskirstomos, - nusistovjus institucinms galioms ir galimybms, parlamentas tampa politin sistem konsoliduojaniu ir stabilum utikrinaniu veiksniu. I praeities paveldtos parlamentins demokratijos tradicijos Lietuvoje buvo menkos, o parlamento statusas sovietinje sistemoje buvo sunkiai apibriama parlamentarizmo grimasa. Po 1990 m. naujais ikiais vyraujaniam parlamento vaidmeniui, transformuojant politin sistem, virto majantis visuomens pasitikjimas ia institucija, galiausiai kilo jo teisinimo problemos. Lietuvoje sistemos keitimo iniciatyva kilo u parlamento rib (Sjdio veikla). 1990 irinktas steigiamasis parlamentas ne tik tapo politins sistemos keitimo ir demokratizacijos erdimi. Parlamentas pats turjo keistis: apibrti savo status, funkcijas, darbo ir sprendim primimo taisykles. Besiformuojanti politin sistema, institucini santyki neapibrtumas ir naujasis parlamento statusas (daugyb udavini ir darb) sukl parlamentin ir partin perkrov. Politiniuose procesuose pradjo dominuoti parlamentas ir politins partijos. Dl savo struktrinio ir funkcinio neibaigtumas parlamentas kur laik moksi, negaldamas efektyviai dirbti. lugus komunistiniam blokui, parlamentai i gumini antspaud tampa visateisiais politini proces veikjais. Keiiantis sistemos transformacijoms fazms ir veikus demokratijos konsolidacijos etap, parlament darb pobdis ir krvis taip pat kinta. Pavyzdiui, pradiniame etape svarbiausias AT AS prioritetas buvo valstybingumo tvirtinimas ir reform inicijavimas: iandien Seimo veikloje pagrindiniai yra demokratijos konsolidacijos ir tarptautins integracijos udaviniai. Kita vertus, reikia pripainti, kad parlamentas labai nenoriai atsisako savo visagalikumo politinje sistemoje, kas savo ruotu danai tampa institucini konflikt prieastimi.
28

VISUOMENS (NE)PASITIKJIMO PARLAMENTO INSTITUCIJA PRIEASTYS. Politinis nepasitikjimas - nepasitikjimas vieosiomis institucijomis (parlamentu, vyriausybe, teismais ir pan.) arba politine valdia. Politiniu (ne)pasitikjimu ireikiamas moni vertinimas, kaip ios institucijos atlieka savo funkcijas. LR politinis pasitikjimas maas ir nuo 1990 m. majo. Pradin pasitikjim Seimu ir kitomis politinmis institucijomis galima paaikinti kaip pasitikjimo kredito fenomen, t.y. politinmis institucijomis buvo pasitikima ne dl teigiam jos veiklos rezultat, o dl siejam dideli vili tiek su atkurta nepriklausomybe, tiek su politinmis institucijomis. Vliau pasitikjimas sumajo. Tai lm: 1) socialinis nepasitikjimas. Socialinis pasitikjimas yra sugebjimas pasitikti nepastamais monmis, j lemia racionalus sprendimas, besiremiantis inojimu, kad tavo partneriui neapsimoka tavs apgauti arba/ir kad jus vienija bendras vertybi kodeksas. Pasitikjimo iteklius posovietinse alyse sumaino totalitarinio valdymo patirtis. Danai teigiama, kad nepasitikjimo kultra yra tiesioginis sovietinio reimo socialins kontrols mechanizm ir represini valdios institucij veiklos padarinys. Dl vieojo gyvenimo politizacijos dauguma piliei komunistinio reimo metais atvirai save galjo ireikti tik tarp artimiausi moni. 2) konkreios politins sistemos veikimas. Dauguma Lietuvos piliei nra patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Nepatenkintj skaiius 1992 2005 metais svyruoja nuo 53 iki 73%. vardijamas nusivylimas neteisingais statymais, danu j kaitaliojimu, blog priimimu, neatsakingu Seimo nari darbu, rpinimusi asmeniniais interesais. 3) Susiformavusi demokratini proi ir tradicij nebuvimas. Btent praeitis mogui sufleruoja, ko jis gali tiktis i ateities. Pakankamai trumpoje Lietuvos demokratijos tradicijoje nespjo susiformuoti reikiam proiai, kurie galt utikrinti piliei pasitikjim politinmis institucijomis. alyje vyksta nesibaigianios pertvarkos, kurios slygoja amino nesaugumo bkl. 4) Mentaliniai moni proiai. I sovietmeio lietuviai paveldjo didel netikjim, jog patys pilieiai gali kak pakeisti savo valstybs politikoje. is mentalinis protis stipriai sigaljs Lietuvoje. 5) Ritualini proi trkumas. Soviet sjungoje ritualai (tokie, kaip Gegus 1-osios ventimas ir kt.) buvo apsauga politins sistemos pagrindams, jie pilieiams leisdavo pasijusti politine bendrija. Neturdami ryki, visiems bendr politini ritual Lietuvos gyventojai jauiasi politikai susvetimj. 6) Nedalyvavimas politini partij veikloje. Dalyvavimo partij veikloje rodiklis nuo nepriklausomybs atgavimo enkliai krito (1990m. politini partij veikloje dalyvavo 7,4% gyventoj, o 2001 tik 2,9%).Priklausyti partijai tampa vos ne blogo tono enklu. Kuo maesnis procentas moni dalyvauja partij veikloje, tuo didesnis visuomens politinis susvetimjimas, slygotas ini apie politin gyvenim trkumo ir lemiantis politin nepasitikjim. 7) Socialin atskirtis. Lietuva isiskiria Europoje didele pajam nelygybe. Penktadalio aukiausias pajamas gaunani Lietuvos gyventoj pajamos vienam mogui per mnes yra daugiau negu penkis kartus didesns, nei maiausias pajamas gaunanij 20% Lietuvos moni pajamos vienam mogui per mnes ir net 80% didesns negu artimiausio pagal pajamas penktadalio pajamas vienam mogui per mnes. Ekonomini aspekt svarba pasitikjimui yra ypa didel pokomunistinse visuomense, kur ekonomikos problemos gilios. Be to, valstybs ekonomikos palikimas toks, kad pilieiai prat laikyti Vyriausyb atsaking tiek u makroekonomines slygas, tiek u individuali savo gerov. Didiul socialin atskirtis skatina gyventojus jaustis neteisyb dl savo prast gyvenimo slyg. is nepasitenkinimas atveria kelius nepasitikti politinmis institucijomis, kurios, lietuvi nuomone, turt jais pasirpinti. Tam tikros socialins lygybs ir pakankamo orumo neutikrinimas dabartyje nesuteikia pagrindo tiktis to ir ateityje, todl nra prieasties nepasitikjimui politiniais institutais mati. 8) iniasklaidos taka. iniasklaida, kalbdama apie politik, teikia informacij teikia j tam tikra maniera ir primeta tam tikr savo nuostat, o taip nulemia, k reikia galvoti apie svarbius vykius bei asmenis. Beveik nesiformuoja pozityvi naujien apie Lietuv srautas, bendras ini tonalumas ilieka negatyvus. iniasklaida nuolatos reaguoja politik kaip tartin reikin. Net jei valdia bando deklaruoti savo veiksmus, kaip pozityvius ir suderintus, iniasklaida nepateikia j ilgalaikikumo, kryptingumo vaizdo. Pasitikjimas iniasklaida daug didesnis nei parlamentu, tad jos taka formuojant pastarojo vaizd akivaizdi. Evoliucinis interpretavimas, normatyvinis interpretavimas. (institucionalizacijos sampratos);
29

7. Seimo nari charakteristikos ir parlamento darbo organizavimas TAUTOS ATSTOVO MANDATAS LAISVAS AR IMPERATYVINIS? Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomas joki mandat. Seimo narys turi laisvj mandat (prieinga imperatyvinis mandatas, kurio turtojas dl priesak nevykdymo gali mandat prarasti). Mandatas neturi pirmumo prie Seimo autonomij, tai yra, Seimas gali riboti parlamentar veiksm laisv, jei tai nepaneigia konstitucinio Seimo nario statuso. Kadangi Seimo narys turi laisv mandat, u pareig nesilaikym jam netinkamos paprastos nuobaudos, kaip, pavyzdiui, papeikimas. Netinkamos ir nuobaudos, kurios prietarauja jo konstituciniam statusui, pavyzdiui, Seimo narys negali bti paalintas i posdi sals pusmeiui. Todl tik kratutiniams atvejams yra taikoma speciali konstitucin sankcija mandato atmimas apkaltos proceso bdu. odinis spjimas ir paalinimas i posdi sals yra konstitucingi, kadangi tai yra objektyviai btina sklandiam Seimo darbui ir, be to, nesudaro galimybi posdio pirmininkui savivaliauti, kadangi sprendimas priimamas dalyvaujanij posdyje dauguma bei turi nustatytas aplinkybes, kuriomis imamasi ios sankcijos. VIE IR PRIVAI INTERES DERINIMAS. Privats interesai kandidato ar asmens, dirbanio valstybinje tarnyboje, (ar jo artimojo giminaiio) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turti takos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Vieieji interesai visuomens suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinje tarnyboje, visus sprendimus priimt nealikai ir teisingai. Interes konfliktas situacija, kai valstybinje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedim, privalo priimti sprendim ar dalyvauti j priimant, ar vykdyti pavedim, kurie susij ir su jo privaiais interesais. Vie ir privai interes derinimo valstybs tarnyboje statymu siekiama suderinti valstybinje tarnyboje dirbani asmen privaius ir visuomens vieuosius interesus, utikrinti, kad priimant sprendimus pirmenyb bt teikiama vieiesiems interesams, tvirtinti priimam sprendim nealikum ir ukirsti keli atsirasti bei plisti korupcijai valstybinje tarnyboje. Viej interes virenybei utikrinti asmenys, dirbantys valstybinje tarnyboje, privalo: 1) nealikai, siningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) statym nustatyta tvarka ir priemonmis vengti interes konflikto; 3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; 4) priimdami sprendimus, vadovautis statymais ir vis asmen lygybs principu; 5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato statymai; 6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybs nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai. SEIMO PIRMININKAS, SEIMO VALDYBA IR SENIN SUEIGA. Seimo pirmininkas: Vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui. Seimo Pirmininkas vadovauja Seimo ir Seimo valdybos posdiams (arba jo pavaduotojas). Teikia savo pavaduotoj kandidatras Seimui. Turi sustabdyti savo veikl Seimo nari frakcijoje. Pasirao dl statym teksto autentikumo ir perduoda juos tvirtinti Prezidentui, pasirao Seimo nutarimus ir kitus aktus, pasirao posdi, kuriems vadovauja, protokolus. Laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezident Konstitucijos (89 straipsnyje numatytais atvejais), taiau negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, atleisti ar skirti ministr be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dl nepasitikjimo Seimo Pirmininku. Teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras.
30

Seimo sesijos metu ne reiau kaip kart per mnes atsako Seimo nari i anksto ratu pateiktus klausimus dl savo veiklos. Seimo valdyba - sudaroma i Seimo Pirmininko, jo pavaduotoj ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudt nutarimu tvirtina Seimas. Jos pagrindinis udavinys - sprsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prao. Senin sueiga. Sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcij atstovai. Kiekviena frakcija Senin sueig skiria po 1 atstov nuo 10 frakcijos nari ( plius dar po vien, jei likutis didesnis, nei 5; turinios maiau nei 10 nari frakcijos po vien atstov). Pagrindiniai Senin sueigos udaviniai - svarstyti Seimo sesijos darb programas bei posdi darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitet ir frakcij darbo organizavimo klausimus, teikti sprendim iais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui. SEIMO KANCLERIS. Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas. Seimo kancler 5 metams skiria ir atleidia Seimas Seimo Pirmininko silymu. Seimo kancleriu negali bti skiriamas Seimo narys, kancleris negali dalyvauti politins partijos ar organizacijos veikloje. Kancleris priiri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai, atsako darbotvarki projekt bei vis svarstom klausim mediagos parengim, priiri Seimo pateikt klausim, paklausim ir interpeliacij nagrinjim ir teikia apie tai informacij Seimo nariams, reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkj pasilymus, pageidavimus, laikus ir kita. SEIMO DAUGUMOS IR MAUMOS TEISS. Dauguma: Tai vyriausyb formuojanti partija arba partij koalicija (Seime teisikai veikia frakcijos, o ne partijos, taigi reikt vartoti frakcija ar j koalicija, bet realiai partija visuomet eina prie frakcij, taigi politologikai galima vartoti ir partijos termin), jungianti daugum Seimo nari, iskyrus maumos Vyriausybs atvej. Koalicins Vyriausybs formuotojai privalo bti pasira sutart dl koalicins vyriausybs. Daugumos teiss i esms atitinka Seimo nari teises, nes kalbant apie Seim kalbama apie daugum. Mauma: Seimo mauma yra laikoma opozicins bei kitos Seimo daugumai nepriklausanios frakcijos ir miri Seimo nari grup. Reikia pastebti, kad mauma tai dar ne opozicija tikrja prasme. Opozicija yra struktruota mauma, deklaruojanti prieik, alternatyvi daugumai idj paket ir vykdanti krypting, viening veikl. OPOZICIJA, OPOZICIJOS LYDERIS IR OPOZICIJOS DARBOTVARKS. Frakcijos, kurios nesutinka su Vyriausybs programa, gali pasiskelbti opozicija. Opozicija yra Seimo frakcij dalis, kuri nedalyvauja Vyriausybs formavime ir oponuoja daugumai. Jos turi paskelbti savo program (alternatyvin), suformuoti elin kabinet. Opozicini frakcij teiss negali bti apribotos. Opozicija turi savo lyder, kur gali paskelbti ne maiau kaip pus maumos. Opozicijos lyderio teiss: Gauti atlyg u opozicijos lyderio pareigas; Bti Seimo valdybos bei Senin suieigos nariu; Be eils kalbti tam tikrose diskusijose; Uduodant klausimus Vyriausybs valandoje pirmas uduoti 2 klausimus. Opozicija - vienas pagrindini demokratinje sistemoje esani kontrols mechanizm. Seimo statute teisintos proporcijos, reikalingos teikti ministro interpeliacijai, kreiptis Konstitucin teism, uregistruoti projekt dl referendumo svarstym ir kit klausim, yra palankios opozicijai, tai yra, mauma gali daryti tak politinei darbotvarkei. Be to, opozicija deleguoja vien seimo pirmininko pavaduotoj, jos lyderis yra Seimo valdybos bei Senin suieigos narys. Be poveikio bendram Seimo darbui, opozicija turi galimyb autonomikai suformuoti darbotvark - kas treiojo ketvirtadienio vakarinio posdio darbotvark sudaro Seimo opozicijos frakcijos.

31

PARLAMENTAR PERRENKAMUMAS, PARTIKUMAS IR SOCIODEMOGRAFINS CHARAKTERISTIKOS. Politinio profesionalumo aspektu senj ir naujj demokratij skirtumai tarp parlamentar akivaizds: pirmuoju atveju dominuoja profesionalai, antruoju - mgjai. Sovietiniais laikais parlamentas buvo formuojamas pagal valdaniosios partijos direktyvas ir i anksto nustatytas atstovavimo kvotas, todl jame atsispinddavo tarybins liaudies sandara. Sjdiui spaudiant, AT AS rinkim tvarka buvo pakeista ir nustatyta, kad kandidatus gali ikelti visuomenins, tarp j ir politins, organizacijos, visuomeniniai judjimai ir Lietuvos TSR pilieiai. Sovietinio parlamento perrenkamumas buvo auktas, taiau parlamentarai negydavo profesionalumo, nes parlamentas rinkdavosi vos kelis kartus per metus, o jo funkcijas atlikdavo - Prezidiumas, be to tai buvo melj traktorinink parlamentas. 1990 m. susidurta su profesionalumo ir parlamentinio darbo gdi problema. Lietuvoje politiko profesionalumas siejamas su darbo parlamente patirtimi, taiau Lietuvos rinkjai Seimo narius perrenka labai nenoriai: 1992 m. buvo perrinkti 44 (31%), 1996 m. 53 (37%), o 2000m.- 39 (28%). Seimo nariai gali priklausyti partijai ir gali nepriklausyti. Partikumas asocijuojasi su partine drausme, tai yra partijos nari lojalumu partijai, nemigravimu i vienos partijos kit. Partikumas lietuvoje yra jei ne silpnas, tai bent prietaringas. Pasitaiko perbgeli, kurie dar nepasibaigus kadencijai ieina i partijos, pagal kurios sra buvo irinkti, ir stoja kit partij. Politini partij skirstymas Lietuvoje pagal kandidat parlament iklimo tvark: 1) kandidatus ikelia savo suvaiavime arba konferencijoje (LDDP, LSDP, LCS, TS (LK), LLS) 2) kandidatus ikelia partijos taryba arba valdyba (LTS, LVP, NS (SL), MKDS, LKD) 3) statuose apie kandidat klimo parlament tvark nekalbama (kandidatai isikelia patys) Skirting kadencij Seime tradicikai vyravo techninio-ininierinio isilavinimo parlamentarai. Socialinhumanitarin ir technin isilavinim turiniu deputat skaiius apylygis tik AT. Tradicikai daug medik, agronom, fizik. 2000 ir 2004 plsteli privataus sektoriaus atstov, ekonomist, teisinink. Tautiniu poiriu parlamentas homogenikas (dauguma lietuviai). Daugiausia vyrikos lyties, auktj isilavinim turini, 40 60 met parlamentar. VISA ANALIZ 1990-2000 M., TODL GALI NEBEATSPINDTI REALIJ. SEIMO NARIO KONSTITUCINIS STATUSAS, TEISS, PAREIGOS IR VEIKLOS GARANTIJOS. Statusas. Seimo narys: konstitucinio lygmens subjektas; valstybins bendruomens atstovas; ne savarankika institucija, o esmin Seimo dalis; Seimo nario galiojim gijimas ir praradimas. Seimo nario galiojim laikas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri naujai irinktas Seimas susirenka i pirmj posd. Nuo io posdio pradios baigiasi anksiau irinkt Seimo nari galiojim laikas. Kad Seimo narys gaut galiojimus btina: 1) irinkti nauj Seim (laikomas irinktu, kai irinkta ne maiau 3/5 Seimo nari), 2) naujam Seimui susirinkti pirmj posd (per 15 dien nuo irinkimo sukvieia Prezidentas); 3) Seimo nariui prisiekti Seime (neprisieks arba padars ilyg netenka mandato). Seimo nario galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktasis Seimas; 2) jis mirta; 3) atsistatydina; 4) teismas pripasta j neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas rinkim statymas; 7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybs. Svabiausios Seimo nario teiss: Jungtis parlamentines frakcijas (neprivaloma).
32

 Burtis klubus ne pagal politines pairas. Balsuoti (asmenin prerogatyva). Rinkti ir bti irinktam pareigas parlamente. Rengti ir teikti teiss akt projektus (ribojama dl navalo vengimo). Teiss grupuojamos pagal vairius kriterijus. Pagal pobd ir paskirt: 1) teiss daryti poveik formuojant ir renkant parlamentin vali (galimyb kalbti ir balsuoti Seimo posdyje, rinkti pirminink ir pavaduotojus, bti irinktam ias pareigas, teikti statym projektus). 2) Teiss vykdyti parlamentin kontrol (pateikti paklausim tik Seimo renkamoms ar pavaldioms institucij vadovams ir inicijuoti interpeliacij, lankytis monse ir organizacijose ir gauti i j pageidaujam informacij (neigia valdi atskyrimo princip). Pagal parlamentini teisi subjekt gausum: 1) individualios tik Seimo nario veikla gyvendinamos teiss (kalbti, balsuoti); 2) grups teiss tik kolektyviai gyvendinamos galimybs (interpeliacijos pateikimas); 3) mirios teiss gyvendintinos tiek individualiai, tiek kolektyviai (statymo projekto teikimas, paklausimas Vyriausybei). Pagal gyvendinimo darom tak: 1) santykinio poveikio tos tiek individualios, tiek kolektyvins teiss, kurias gyvendinus kiti Seimo nariai neprivalo atlikti tam tikr veiksm (pavyzdiui, svarstant statymo projekt, Seimo narys turi teis silyti pataisas, taiau jas svarstyti kitiems nariams nra privaloma) 2) Absoliutaus poveikio tos, kuri gyvendinimas atitinkamai riboja ir pareigoja kitus Seimo narius arba kitas institucijas. (pavyzdiai: tinkamai gyvendinta statym iniciatyvos teis Seimas privalo svarstyti iniciatyv; atitinkantis reikalavimus kreipimasis KT - KT privalo pradti ginijamo akto konstitucingumo kontrol). Svarbiausios pareigos: 1) Laikytis duotos priesaikos ir Seimo statuto. 2) Neturti kit nesuderinam pareig, t.y. neturti darbini santyki (dalyvavimas veikloje apskritai manomas). 3) Dalyvauti Seimo darbe vis pirma, posduiose. 4) Vengti viej ir privai interes konflikto, o jei jis atsiranda, nusialinti nuo svarstymo ir balsavimo. 5) Priklausyti Seimo komitetui (neprivalo Seimo pirmininkas ir Ministras pirmininkas). Gali priklausyti tik vienam, iskyrus Usienio reikal ir Europos reikal komitetus, kuriemsgali priklausyti ir kito komiteto narys. 6) Palaikyti ry su rinkjais reguliariai susitikti su jais. Pagal tai, kad Seimo narys be parlamentini pareig privalo laikytis ir bendr pilieio pareig, pavyzdiui, nepaeisti statym ar mokti mokesius, jo pareigas galima skirstyti dvi grupes: parlamentins-specialiosios ir bendrosios-universaliosios. Veiklos garantijos. Garantij objektas Seimo nario galiojimai, tikslas toki galiojim sklandaus ir maksimalaus gyvendinimo utikrinimas. Garantijos: Parlamentinio darbo ir su juo susijusi ilaid apmokjimas i valstybs biudeto tai ne tiek Seimo nario teis gauti atlyginim, kiek sklandios ir veiksmingos parlamentins veiklos garantija. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo iskyrus u krybin veikl. Iki Konstitucinio teismo nutarimo Dl LR Seimo statuto 15 str. 4 d. atitiktis LR Konstitucijai 2004 m. Seimo nariai galjo usiimti ir pedagogine veikla bei gauti u j atlyginim. Nutarimas skelbia, kad tai prietarauja Konstitucijai. Seimo nario asmens nelieiamumo garantija tai ne parlamentin privilegija, bet nenutrkstamos ir laisvos nuo kiimosi parlamentins veiklos garantija. J apibdina dvi jurisprudencins kategorijos: 1) Imunitetas - kaip procesin ukarda suimti ar kitaip varyti Seimo nario judjimo ir bendrj veiksm atlikimo laisv be Seimo sutikimo; 2) Indemnitetas - kaip procesin klitis persekioti Seimo nar u jo pareig vykdym balsavimus ar kalbas. Veiklos garantij klasifikacija: Bendrosios parlamentarizmo tradicijos, rinkj ir Seimo nari politin kultra, daugiapartin sistema, rinkj ir Seimo nari materialin gerov.
33

Specialiosios - iimtinai Seimo nariui adresuotos teisins garantijos (pavyzdiui, Seimo nario asmens nelieiamumas). Parlamentaras gali turti padjj sekretori, jam utikrinama galimyb grti ankstesn darboviet. Jis negali bti suimtas, taiau jam gali bti taikomos specialij tarnyb operatyvins veiklos priemons. Negali bti persekiojamas u pasisakymus, iskyrus meit ir eidim, u kuriuos yra traukiamas atsakomybn bendrja tvarka. 8. Seimo frakcijos, nuolatiniai komitetai ir komisijos POLITINI PARTIJ ATSTOVAVIMO PARLAMENTE PRINCIPAI. Politines partijas Seime atstovauja j atstovai, susijung frakcijas. Frakcija organizuota parlamento nari struktra, kurios narius vienija panaios vertybs, politiniai sitikinimai, poiris problem sprendimo bdus bei tikslai, be to, frakcij sudarantys nariai turt bti irinkti pagal t pat rinkim sra ir parlamentinje veikloje nekonkuruoti. Tai vienu metu ir parlamento ir partins organizacijos sudedami dalis. odis frakcija yra prigijs Lietuvoje, politologai K.Heidar, R.Koole, D.Olson silo vietoje jo vartoti tikslingesn parlamento partij grups, atspindint partin j kilm), todl ios yra pagrindinis partij atstovavimo parlamente bdas. Seimo statutas apibria frakcij krimosi ir veiklos principus: 38 straipsnis. Teis jungtis frakcijas ir frakcij darbo tvarka. 1) Seimo nariai frakcijas jungiasi laisva valia, nevaromi joki mandat. Frakcij krimas negali bti grindiamas profesiniais ar vietiniais interesais. 2) Frakcij gali sudaryti ne maiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali bti tik vienos frakcijos narys. 3) Frakcijos seninas, jo pavaduotojas arba frakcijos galiotas narys turi teis Seime atstovauti tokiai io statuto nustatytai Seimo nari daliai, koki j frakcija sudaro Seime. 4) Frakcijos paios nusistato darbo tvark, neprietaraujani iam statutui. 5) Frakcijos gali jungtis koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija. 39 straipsnis. Frakcij paskelbimas. 1) Seimo nariai, kr frakcij, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareikim su savo paraais. iame pareikime turi bti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos senino bei senino pavaduotoj pavards. 2) Jeigu Seimo nari kuriama frakcija atitinka io statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vliau kaip per savait Seimo posdyje paskelbti apie ios frakcijos sikrim. 3) Apie frakcijos pavadinimo, sudties ar vadov pasikeitim, frakcijos iirim ar veiklos nutraukim, taip pat apie frakcij koalicijos sudarym turi bti ne vliau kaip kit darbo dien ratu praneta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posdyje. 40 straipsnis. Seimo dauguma ir mauma. 1) Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kuri bendras nari skaiius yra daugiau kaip pus Seimo nari ir kurios yra pasiraiusios bendros veiklos deklaracij arba sutart dl koalicins vyriausybs. 2) Seimo mauma yra laikoma opozicins bei kitos Seimo daugumai nepriklausanios frakcijos ir miri Seimo nari grup. 41 straipsnis. Opozicins frakcijos 1) Seimo nari frakcijos arba j koalicijos, nesutinkanios su Vyriausybs programa, gali pasiskelbti opozicinmis. Opozicinmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar j koalicijos, kuri Seime paskelbtose politinse deklaracijose idstytos jas nuo Seimo daugumos skirianios nuostatos.Opozicins frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybs programas.Opozicinms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcij ir koalicij teiss. ios teiss jokia dingstimi negali bti apribotos. 2) Jeigu opozicin frakcija arba j koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani Seimo nari, tokios frakcijos seninas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi iame statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teismis. 3) Frakcij silymai valstybs institucijoms yra rekomendaciniai. Juos valstybs institucijos, iskyrus teismus, privalo apsvarstyti ir atsakyti ratu. 42 straipsnis. Laikinosios grups. 1) Bendriems interesams konkreiu klausimu gyvendinti Seimo nariai gali jungtis laikinsias grupes.
34

2) 3)

Tokia grup laikoma sudaryta, kai Seimo Pirmininkui teikiamas pareikimas, pasiraytas ne maiau kaip 5 Seimo nari. Svarstydama konkret klausim, laikinoji Seimo nari grup naudojasi frakcijos teismis, apibrtomis io statuto 104, 108 ir 109 straipsniuose.

PARLAMENTO FRAKCIONALIZACIJA. PRIEASI IR PROBLEM ANALIZ. Jungimosi frakcijas prieastis dera aikinti per j funkcijas, kurios skirstomos susijusias su: 1) instituciniais santykiais: a. statymo leidiamosios ir vykdomosios valdi santyki reguliavimu; b. parlamento paramos Vyriausybei utikrinumu bei frakcij funkcijomis; c. parlamento nari atsakomybs ir atsiskaitomybs rinkjams utikrinimu; d. frakcij vaidmeniu formuluojant, legitimuojant ir priimant valdios sprendimus. 2) parlamento veiklos organizacija ir procedromis efektyvaus parlamento darbo utikrinimu. Pagal L.Lowell, vieningo balsavimo parlamente atvejai yra tie, kai bent 90% frakcijos nari parlamente balsuoja vadovaudamiesi frakcijos nurodymais. Kairij frakcij vienyb tendencingai didesn nei deinij, tai pasitvritina ir Lietuvoje. Kairiosios partijos taip pat daug labiau linkusios kontroliuoti frakcijos nari elges vardiniais balsavimais. Taip pat tendencinga, jog frakcij vienyb didesn opozicijoje ir maa koalicijose, kur kyla nesutarimai tarp partij. Lietuvoje bendras frakcij vienybs indeksas, tiriant vardinius balsavimus, tolydio didjo ir virijo reikiamus 90%, tad Lietuvos frakcijos tvirtos vienybs frakcijos. Taiau konkrei frakcij statistika prieinga. Dar prastesni rezultatai tiriant laisvuosius balsavimus, kai frakcijos nari nevaro partiniai sipareigojimai: 1996-2000 m. Seime vienybs indeksas dar siek 93%, o 2000-2004 m. Seime jau tik 80%. Laisvj balsavim metu gaunamas frakcij vienybs indeksas u vardini balsavim pateikiam indeks maesnis 10%, taigi LR Seimo nariai daug itikimesni savo frakcijos, kai yra susekami. Tiesa, 2000-2004 m. Seimo frakcij vienyb (net ir bendra) jau gerokai maesn, nes parlamente daug naujok, kurie neturi patirties, yra ambicingi, ignoruoja partins drausms reikalavimus. PARLAMENTO FRAKCIJ ORGANIZACIJA, PARTIN VIENYB IR DISCIPLINA. Tam, kad frakcij atliekamos funkcijos bt efektyvios, j priimami sprendimai kokybiki, o parlamento sveika su kitomis institucijomis efektyvi, reikalingos dvi pagrindins slygos: vienyb spontanikas savs tapatinimas su partine organizacija, ir drausm rimbo ir paad princip taikymas partijos (frakcijos) vidinio gyvenimo taisyklse. i savybi dsningumai: 1) Parlamentinse sistemose frakcij vienyb ir drausm didesns nei prezidentinse. Ten dl bet kurio parlamento sprendimo gali ikilti pasitikjimo Vyriausybe klausimas, to padarinys jos atsistatydinimo grsm. Todl partijos turi kiekvien pateikiam svarstyti klausim pasverti, o frakcijos rpintis savo vienybe. 2) Transformuojamose politinse sistemose, ypa pokomunistinse, partins sistemos nesusiformavusios, todl frakcij vienyb ir drausm menkesns nei kitose demokratijose. 3) Ten, kur taikomos maoritarins arba mirios rinkim sistemos (Lietuva), sunkiau utikrinti frakcij vienyb, nes parlamentar elgesiui didel itak turi rinkj interesai, juos ne visada pavyksta suderinti su partij interesais, nestabilios rinkj preferencijos slygoja nesutarimus tarp frakcij, j nari. 4) Svarbu, kad bt galimyb siekti konsensuso tarp oponuojani frakcij. Vienyb ir drausm frakcijose pasiekti sunku, nes vienyb nra savaime suprantama vertyb, pokomunistinse alyse ir Lietuvoje reikalingos grietos sankcijos, kitaip nra frakcij kontrols. Sankcij taikymas neturi tradicij, kartais sukelia nepasitenkinim, yra suprantamas kaip ksinimasis laisv mandat. Dl i prieasi pokomunistinse alyse ir Lietuvoje grietos sankcijos taikomos vangiai ir retai, prie to prisideda ir emas politins kultros lygis. PARLAMENTO NUOLATINIAI KOMITETAI IR KOMISIJOS. Komitetai pagal veiklos laik bna: Nuolatiniai (permanentiniai) ir laikinosios (ad hoc, specialiosios) komisijos. Nuolatiniai komitetai dirba nuolatos, laikinieji yra suformuojami konkreiam klausimui isprsti. I principo laikinosios darbins struktros vadinamos komisijomis, o nuolatins komitetais, taiau i tendencija galioja ne visur: pavyzdiui, Pranczija, Latvija ir Lenkija turi nuolatines komisijas. AT-AS komitetai taip pat vadinosi
35

komisijomis. Unikalus Didiosios Britanijos atvejis. Ten ivis nra daugiafunkci nuolatini komitet, statym leidybos funkcijas atlieka nuolatiniai komitetai, kurie realiai yra laikini, nes yra suformuojami inagrinti klausimui ir tada nutraukia veikl. Vykdomj valdi kontroliuoja specialiai tam sudaromi komitetai. Nuolatiniai komitetai struktriniai parlamento vienetai, kurie pagal nustatyt kompetencij atlieka savo funkcijas, nagrinja jiems pavestas itirti problemas ir parlamentui pateikia savo vertinimus ar ivadas. Tai dalykins, o ne partins struktros, parlamento darbiniai arkliai. Parlamentas taip pat gali sudaryti nuolat veikianias specialioms problemoms nagrinti arba laikinsias tyrimo, kontrols, revizijos, parengiamsias, redakcines ir kitas komisijas. Jei j sudarant tiksliai neapibriamas jos galiojim laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo nutarimu. Privaloma tvarka Seimas kadencijos pradioje turi sudaryti nuolat veikianias Etikos ir procedr bei Peticij komisijas. Kitos laikinosios komisijos veikl baigia, vykdiusios uduotis. Komitetai stipriausi, kai (M.Shaw): Funkcionuoja prezidentin valdymo sistema; Partijos (frakcijos) kontrol parlamente nedidel; Priimant sprendimus komiteto stadija yra prie parlamento plenarin posd. Nuolatini komitet institucionalizacijos kriterijai: Suteikta galia (galimybs daryti tak priimamiems sprendimams); Partins sistemos bruoai; Autonomikumas (nepriklausymas nuo plenarinio posdio: savo dienotvarks kontrol, laisvai pasirenkama darbo forma, galimyb plenariniam posdiui teikti atskir komiteto maumos nuomon ir kitkas. Tokias galimybes turini komitet odis paprastai nulemia ir sprendimus); Sudties stabilumas; Sprendimo primimo taisykli racionalumas; Darbo pasidalijimas ir sveika; Parlamento ryiai su vyriausybe; Plenarinio posdio kontrols galimybs. Komitet skirstymas. Komitetai skirstomi pagal daugel kriterij: pagal funkcijas, veiklos laik, nari skaii, sudarymo principus, atitikim vykdomosios valdios struktroms, vidin diferenciacij, darbo tvark ir procedras, galias ir reikm priimant sprendimus. Skirstymas funkciniu aspektu: 1) Ad hoc komitetai: konkreios srities statym leidybai; susij su kit srii veikla; 2) Nuolatiniai komitetai: konkreios srities statym leidybai; bet kurios srities statym leidybai; Susij su kitos srities veikla; 3) Ad hoc ar nuolatiniai komitetai nesusij nei su legislatra, nei su vykdomosios valdios kontrole. Tokie komitetai daniausiai rpinasi parlamentar privilegijomis, imunitetais, procedromis, organizaciniais klausimais. Komitet funkcijos. Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 50 straipsnis iuo metu iskiria 17 oficiali parlamento komitet funkcij. Svarbiausios j klasifikuojamos sekaniai: 1) Sprendiamosios: statym leidybos; Vykdomosios valdios kontrols; 2) Nesprendiamosios: Parlamento deleguot klausim nagrinjimo; Interes atstovavimo; Legitimacijos; Elito atrankos, socializacijos, mobilizacijos; Komitet darbo formos: Vieieji klausymai specials komitet posdiai, kuri metu i vairi altini renkama ir analizuojama informacija komitete svarstomu klausimu. klausymai pagal turin teorikai skirstomi parlamentins pieiros ir statym leidybos. Klausymai Seimo statute atsirado tik 1999 m., pirmasis klausymas vyko 2001 m.
36

Biudeto ir finans komitete aptariant azartini loim legalizavimo klausim. Vlyva Lietuvos praktika neturt stebinti, nes ir isivysiusiose Europos demokratijose tai pakankamai neseniai (9-10 deimtmeiuose) atsiradusi procedra. Bendri posdiai rengiami keli komitet kompetencijai priklausaniais klausimais, parlamento pavedimu ar pai komitet iniciatyva. Sprendimai priimami jiems atskirai pritarus kiekvienam dalyvaujaniam komitetui. Ivaiuojamieji posdiai galimyb isamiau susipainti su nagrinjamomis problemomis vietoje. Susiduriama su interesantais, taiau pademonstruojamas nari dmesys sriiai ir jos imanymas. Toki posdi danumas, pasak buvusio komiteto pirmininko M.Pronckaus, priklauso nuo komiteto sudties, jo nari profesionalumo ir ryi su atitinkamomis organizacijomis. Vieieji posdiai j danumas rodo komitet darbo demokratikum, bet kartu leidia partij (frakcij) lyderiams kitis deleguot komitet nari darb. Vengiant problem sprendimo politizavimo daugelyje parlament komitet posdiai paprastai udari, taiau Lietuvoje daniausiai vyksta atviri posdiai. Udari posdiai Lietuvoje jie vyksta, kai svarstymo metu pateikiama slapta, valstybs ribojamo naudojimo informacija.

Komitet nari kvalifikacij lemia: Profesins inios Komitet nari profesins inios komiteto darbo srityje buvo ypatingai svarbios AT-AS laikotarpiu, kai apskritai nebuvo patyrusi parlamentar ir tai buvo praktikai vienintelis kvalifikacinis kriterijus. Vliau specifini ini svarba majo. Profesional nari skaiiumi paprastai isiskiria Teiss ir teistvarkos komitetas. Parlamentaro darbo patirtis nuo 1992 m. irinkto Seimo galima pradti kalbti apie parlamentar darbo patirt atliekant komitetams priklausanias funkcijas. Komitet sudtys nestabilios, perrenkamumas nedidelis, todl is rodiklis, nors ir labai svarbus, vis dar ne visada realiai lemiantis. Senuose parlamentuose komitet vadovais tampa didiausi patirt turintys nariai, bet Lietuvoje toki tradicij nra ir vadovai post gauna pagal proporcin atstovavim, dl ko neretai kyla j kompetencijos klausim. Komiteto nari skaiius esant dideliam nari skaiiui komitetas dirba greiiau, taiau krenta profesin darbo kokyb, tuo tarpu maas itin profesionalus kolektyvas fizikai nespja sprsti gausybs parlamento komitetams numetam klausim. Komitet apimtis ir sudarymas. Nuolatinius komitetus LR sudaro 7-17 nari. Iimtis Europos reikal komitetas. Teorikai nesutariama, kokio dydio komitetai veiksmingiausi, o praktikoje daugumoje Europos parlament komitetai sudaryti i 10-20 nari. Paprastai komitet dydis proporcingas parlamento dydiui, bet bna ir apribojim. Nari atrankos principai: Nariai renkami, bet realiai narius lemia frakcij susitarimai; Komitetai sudaromi pagal partines parlamento proporcijas; Esama prestiini komitet, dl kuri konkuruojama: Vietomis juose partijos atlygina nusipelniusiems nariams; Vietos juose btinos partijos programiniams tikslams gyvendinti; Pakomiteiai. Vertikalioji parlamento sranga (M.Shaw): Plenarinis posdis>komitetas>pakomitetis. Pakomiteiai skirti darbo pasidalijimui komitete. Pakomitei teikiama nauda: Darbo diferencijavimas; Geresnis problem tyrimas; Greitesnis specifini ini kaupimas; Maesnis alutinis poveikis, kur gali daryti, pavyzdiui, interes grups. Nors pakomiteiui steigti tereikia 5 norini jame dirbti nari, Lietuvos Seime pakomitei nra ir niekada nebuvo daug. Tai siejama su komitet nari nenoru specializuotis itin siaurose srityse, vadovavimo komitetui trkumais ar, retais atvejais, tiesiog per maa komiteto apimtimi, kad j bt galima dar skaidyti.

37

Dabartiniai (2010 m.) LR Seimo nuolatiniai komitetai ir komisijos: Nuolatinis Komiteto pirmininkas Komisija komitetas (partija) Aplinkos apsaugos Jonas imnas (TS-LKD) Antikorupcijos Audito Loreta Grauinien (DP) Atomins energetikos

Komisijos pirmininkas (partija) Kstas Komskis (TT) Rokas ilinskas (TPP) Algimantas Salamakinas Biudeto ir finans Kstutis Glaveckas (LLS) Etikos ir procedr (LSDP) Ekonomikos Dainius Budrys (TPP) Jaunimo ir sporto reikal ilvinas ilgalis (LCS) eslovas Vytautas Stankeviius Jrini ir uvininkysts Europos reikal Audrius Endzinas (LLS) (TS-LKD) reikal Informacins LRS ir pasaulio lietuvi Paulius Saudargas (TSVytautas Grubliauskas (LLS) visuomens pltros bendruomens LKD) Narkomanijos ir Vinc Vaidevut Kaimo reikal Edmundas Pupinis (TS-LKD) alkoholizmo prevencijos Margeviien (TS-LKD) Nacionalinio Arvydas Anuauskas (TSOperatyvins veiklos Aleksandr Sacharuk (TPP) saugumo ir gynybos LKD) parlamentins kontrols Pasiprieinimo Socialini reikal ir Rimantas Jonas Dagys(TSArimantas Dumius (TSokupaciniams reimams darbo LKD) LKD) ir ... Danut Bekintien (TSSveikatos reikal Antanas Matulas(TS-LKD) Peticij LKD) vietimo mokslo ir Valentinas Stundys(TS-LKD) kultros Teiss ir Stasys edbaras(TS-LKD) teistvarkos Usienio reikal Emanuelis Zingeris(TS-LKD) Valstybs valdymo Vytautas Kurpuvesas (TPP) ir savivaldybi mogaus teisi Arminas Lydeka (LCS) 9. Teiskros proceso bei kitos sprendim primimo taisykls

TEISKROS PROCESO SAMPRATA IR PRINCIPAI. Teiskros sampratos: visuomens ar galiot valstybs institucij veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti teiss normas atsivelgiant vis visuomens nari teisi ir teist interes apsaugos bei gyvendinimo poreikius (A. Vaivila). statym leidybos procesas tai visuma juridikai reikming veiksm, btin priimti statymui ar teiss aktui, ir atliekam tam tikra grieta logine ir laiko seka. tautos valios diegimas statymus, jos forminimas vairiuose teiss aktuose ir bendrojo privalomojo pobdio suteikimas statymuose esanioms taisyklms. procesas nuo teisinio sumanymo, teisins idjos suformulavimo iki teiss normos promulgacijos (paskelbimo spaudos organe). iimtinai Seimui skirta galia. vis valdi vykdani institucij veikla, kurios pagrindu priimami teiss aktai. Teiss akt projekt rengimo subjektai: Valstybins ir nevalstybins institucijos; vairios sudaromos inybins ir neinybins specialist, ekspert darbo grups bei komisijos; Atskir piliei iniciatyvos. Teiskros principai: Teistumo principas; Demokratikumo ir vieumo principas;
38

 Profesionalumo principas; Socialinio kompromiso principas; Isamumo principas; Teiskros rys: 1) Originalioji teiskra: Sprendiamieji referendumai; Patariamieji referendumai; Ratifikaciniai referendumai; Deleguotoji, arba galiotoji, teiskra.

2)

Daugumos principas; Ekonomikumo principas. Sankcionuotoji teiskra: Paproi sankcionavimas; Tarptautini sutari ratifikavimas.

TEISKROS PROCESO STADIJOS IR TAISYKLS LR PARLAMENTE. statym leidybos iniciatyvos teis suteikiama: Seimo nariams, kiekvienam ar grupei; Vyriausybei; Respublikos Prezidentui; 50 tkst. piliei. Teiskros proceso taisykls turi utikrinti priimam sprendim efektyvum ir kokyb bei: sudaryti vienodas galimybes subjektams dalyvauti teiskros procese; iskaidyti vairi subjekt galias; utikrinti veiksm koordinavim ir bendradarbiavim teiskros procese. Teiskros proceso stadijos (pagal nauj Seimo statuto redakcij): projekto pateikimas, svarstymas nuolatiniame komitete, svarstymas parlamente ir primimas. Teiss akto projekto primimo proceso stadijos: Teiss akto projekto inicijavimas; Teiss akt projekt uregistravimas; Teiss akt teikimas svarstymui; Teiss akto projekto svarstymas nuolatiniuose komitetuose; Teiss akto paskelbimas ir sigaliojimas; Prezidento atmest teiss akt projekt svarstymas. Ypatingos skubos tvark silyti gali Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Vyriausyb. Konstitucini statym primimas: Balsuojama 2 kartus, darant ne maesn nei 3 mnesi pertrauk tarp balsavim; Laikomas priimtu, jei kiekvieno balsavimo metu u balsavo 2/3 vis Seimo nari, teikiant identik tekst. Iimtinis projekt nagrinjimas: Sutrumpja laikotarpis tarp projekto svarstymo stadij; Nemanomas konstruktyvus projekt nagrinjimas. PARLAMENTO IR VYRIAUSYBS SVEIKA. Parlamentar teiss ribojamos/sprendimo primim taisykls: Nustatant minimal statym leidybos iniciatyvos subjekt skaii; Nubriant laikotarp, per kur btina uregistruoti teiss akt projektus; Teikiamiems projektams keliant juridinius techninius reikalavimus; Keliant projekt turinio reikalavimus; Nustatant, jog bet kuri teiss akt projekt nagrinjimo procesas gali bti ubaigtas parlamento nuolatiniuose komitetuose. Taikomos specialios statym projekt teikimo taisykls: statymo projekt gali silyti vienas arba grup parlamentar; statym projektus galima registruoti tik tam tikroje posdio stadijoje; statym projektai turi bti ibaigti pagal nustatytas formas; Parlamentarai turi apibrt veikimo lauk: finans statymai, biudetas ir pan. yra vyriausybs kompetencija statymo projektas gali bti atmestas jau komitetinje stadijoje. Lietuvos atvejis:
39

 Nra projekt remiani parlamentar skaiiaus; Nra projekt registravimo ir pateikimo termin; Keliami tam tikri juridins technikos reikalavimai; Taikomi tam tikri turinio reikalavimai. Neformalios normos: Precedentai, tradicijos, sietinos su politini partij institucionalizacija Parlamente; Lietuvoje neformali norm formavimosi procesas vyksta labai ltai. Parlamento darbotvarks racionalumas: darbotvark turi patekti tik gerai paruoti teiss aktai; Teiskros procesas ir parlamento darbotvark bus racionals tik tad, jei juos monopolizuoti imsis vyriausyb; 90% taisykl: 90 proc. teiss akt inicijuoja vyriausyb. Iskirtins Vyriausybs teiss: giljotina, diskusij ubaigimas ir balsavimo blokavimas. Statistika: VII Seimo kadencija: registruota projekt 2773, priimta teiss akt 1690, priimta statym 1039, svarstyta skubos tvarka 160, posdi skaiius 634, priimta i svarstyt skubos tvarka 15,4%, priimta per posd 2,7, priimt projekt skaiius 1905 (68,7%). VIII Seimo kadencija: registruota projekt 3003, priimta teiss akt 2141, priimta statym 1613, svarstyta skubos tvarka 382, posdi skaiius 528, priimta i svarstyt skubos tvarka 23,7%, priimta per posd 4,1, priimt projekt skaiius 2224 (74,1%). IX Seimo kadencija: registruota projekt 3947, priimta teiss akt 2631, priimta statym 1896, svarstyta skubos tvarka 510, posdi skaiius 571, priimta i svarstyt skubos tvarka 26,9%, priimta per posd 4,6, priimt projekt skaiius 2814 (71,3%). X Seimo kadencija: registruota projekt 3499, priimta teiss akt 1901, priimta statym 1177, svarstyta skubos tvarka 287, posdi skaiius 471, priimta i svarstyt skubos tvarka 24,4%, priimta per posd 4, priimt projekt skaiius 2099 (60%). LIETUVOS TEISKROS VERTINIMAS. Bdingos problemos: Parlamento darbotvark perkraunama nereikalingais teiss akt projektais. Atskiri parlamentarai gyja visas galimybes nevaldomai siautti teiskros procese. Susiduriama teiss akt kokybs ir stabilumo problemomis. Susidaro prielaidos statym infliacijai kilti. Teiss projekt ir tyrimo centro pasilymai (2004): Priimti Seimo Statuto pakeitimus, lieianius Respublikos Prezidento ir kit pareign apkaltos procedr Seime. Palikti galioti normas, nustatanias jau vykusias pasiruoimo sprendimui dl Respublikos Prezidento apkaltos procedras - iki kreipimosi dl ivados Konstitucin Teism imtinai. Normas, reguliuojanias sprendimo dl nualinimo nuo pareig primimo procedr, pakeisti, paalinant aukiau nurodytas teisines ydas. Atsivelgti tai, kad primus sprendim dl apkaltos pagal konstitucins teiss poiriu abejotinas Seimo Statuto normas, ginai dl apkaltos gali nepagrstai usitsti. APKALTOS PROCESO SAMPRATA IR TAISYKLS. Apkalta (impimentas) politins atsakomybs forma, procesas, kuriuo aukiausi valstybs pareignai gali bti nualinti nuo uimam pareig. Pagal LR Konstitucij apkaltos bdu nuo pareig gali bti nualinti: Respublikos Prezidentas; Seimo narys;
40

 Konstitucinio teismo teisjai ir/ar Pirmininkas; LAT teisjai ir/ar Pirmininkas; Apeliacinio teismo teisjai ir/ar Pirmininkas. Prezidento apkaltos prieastys: Sulau duot priesaik; Padar nusikaltim; iurkiai paeid Konstitucij. Apkaltos inicijavimas: Pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statut apkalt gali inicijuoti ne maesn kaip 1/4 Seimo nari grup (230 str.). Seimas sudaro spec. tyrimo komisij pateikt kaltinim pagrstumui ir rimtumui itirti bei ivadai dl silymo pradti apkaltos proces parengti (235 str.). Specialioji tyrimo komisija sudaroma i Seimo nari, apkaltos proceso iniciatori atstov ir teisinink, dirbani teisme, tardymo sistemoje ar prokuratroje (236 str.). Tais atvejais, kai asmeniui pradta apkaltos byla dl iurktaus Konstitucijos paeidimo, Seimas specialiosios tyrimo komisijos silymu ar savo iniciatyva kreipiasi Konstitucin Teism praydamas ivados, ar minto asmens konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai (240 str.). Jei specialioji tyrimo komisija padaro ivad, kad yra pagrindo pradti apkaltos proces Seime, ji turi suformuluoti konkreius kaltinimus. Tai gali bti padaryta komisijos ivados pabaigoje ar atskirame dokumente (243 str.). Gavus ivadas apkaltos procesas vl perkeliamas Seim. Paskelbus apkaltos proceso pradi, io proceso posdi metu Seimas tampa apkaltos institucija, kurioje nagrinjimas vyksta pagal baudiamojo proceso principus ir pagrindines taisykles. Apkaltos metu Respublikos Prezidento galiojimai nesustabdomi. Apkaltos procesas Seime susideda i 5 pagrindini dali: Parengiamoji. Joje paskelbiama nagrinjamos apkaltos bylos esm, pristatomi asmens, kuriam taikoma apkalta, kaltintojai, j atstovai, paaikinamos j teiss ir pareigos, iklausomi j praymai ir priimami dl j sprendimai, isiaikinamos galimybs tsti bylos nagrinjim Tardymo. Jis pradedamas balsu perskaitant kaltinimo mediag ir iklausant asmens, kuriam taikoma apkalta, paaikinimus. Po to apklausiamas asmuo, kuriam taikoma apkalta, liudytojai, iklausomos ekspert ivados, specialist nuomons, apirimi rodymai. Patikslintos kaltinimo formuluots ratu turi bti teiktos asmeniui, kuriam taikoma apkalta, ir posdio pirmininkui, kuris nedelsdamas paskelbia jas Seimo nariams. Ginai. Tai kaltintojo ir asmens, kuriam taikoma apkalta, ar j atstov kalbos bei replikos. Paskutins replikos teis visada priklauso gynjui, o jeigu jo nra, - asmeniui, kuriam taikoma apkalta. Asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamasis odis. Klausimai ir replikos iuo metu neleidiami. Balsavimas dl pateikt kaltinim (247 straipsnis). Kiekviena kaltinimo formuluot raoma atskir balsavimo biuleten, kurio pavyzd tvirtina Seimas. Jame po kaltinimo teksto raomi ir galimi alternatyvaus atsakymo variantai: kaltinu (u), nekaltinu (prie). Gaudami biuletenius, Seimo nariai pasirao biuleteni idavimo lape. Balsuojama u kiekvien kaltinimo formuluot atskirai. Balsuoja tik Seimo nariai. Apkaltos procesui pirmininkauja: AT pirmininkas ar kitas io teismo teisjas arba KT pirmininkas ar kitas io teismo teisjas. Nuo pirmojo iki paskutiniojo apkaltos proceso posdio turi dalyvauti dar vienas AT arba atitinkamai Konstitucinio Teismo teisjas, galintis prireikus pavaduoti posdio pirminink. Prezidentas paalinamas i pareig 3/5 vis Seimo nari bals dauguma (jeigu tiek balsavo bent u 1 kaltinimo formuluot). Jei u kaltinimo formuluot, atitinkani baudiamojo nusikaltimo poymius, balsavo maiau kaip 3/5, taiau daugiau kaip pus vis Seimo nari, laikoma, jog Seimas duoda sutikim patraukti konkret asmen, baudiamojon atsakomybn. 1/5 su apkalta nesutinkani Seimo nari gali kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Seimo nutarimas, priimtas abejotin procedr pagrindu neprietarauja Konstitucijai. Konstituciniam Teismui nustaius, kad prietarauja, procesas turt bti pakartotas pagal pataisyt Statut. Apkaltos proceso nutraukimas: asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis bet kurioje apkaltos proceso dalyje, taiau tik iki balsavimo pradios atsistatydinti i pareig pateikdamas dl to pareikim ratu. Toks pareikimas turi bti nedelsiant patenkintas. Jei valstybs pareignas nualinamas nuo pareig apkaltos bdu, ateityje jis niekada negali uimti pareig, reikalaujani duoti priesaik. Tas pats galioja ir jo atsistadydinimo atveju.
41

Palyginimas su kitomis alimis: Daugelyje teisins valstybs tradicijas turini ali valstybs vadovo apkaltos procese politikai inicijuoja apkalt, o lemiam sprendim priima aukiausios teisins institucijos, pvz., Austrijoje, ekijoje, Italijoje, Piet Korjoje - Konstitucinis teismas, Suomijoje-Auktasis apkaltos teismas. Pagal Rusijos Federacijos Konstitucij ir pagal Lietuvos Respublikos Seimo statut galutin sprendim dl apkaltos valstybs vadovui-Prezidentui priima politikai: Rusijoje - Federacijos Taryba, Lietuvoje Seimas. Siekiant, kad apkaltos procesui nebt daroma politin taka, kad bt ivengta tampos tarp institucij, daugelyje valstybi apkaltos proceso metu Prezidento galiojimai sustabdomi. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Seimo Statutas, kuriame, vykdant Konstitucijos pareigojim, turi bti apraytas apkaltos procesas, tokios galimybs nenumato. Su Lietuvos Konstitucijoje ir tarptautinje teisje tvirtintais teisins valstybs principais nesuderinamos LR Seimo Statuto nuostatos, pagal kurias: KT pripainus, kad pareigno, kuriam pradta apkalta, veiksmai prietarauja Konstitucijai, Seimas gali vykdyti savo tyrim iais klausimais. Kai Seimas asmen apkaltos proceso tvarka pripasta kaltu paeidus Konstitucij, tas asmuo nuo to momento laikomas paalintu i pareig; Seimo nariai, balsuodami dl kaltinimo formuluoi kaltinu, nekaltinu, gali priimti kitok nei Konstitucinis Teismas sprendim dl kaltumo; tai ydingos nuostatos, nes: pagal Konstitucij KT sprendimai yra privalomi visoms valdios staigoms; Seimo nariai turi teis sprsti tik dl paalinimo i pareig, o ne dl kaltumo paeidus Konstitucij; be to, ios ydingos Statuto nuostatos sudaro slygas nepagrstai vilkinti apkaltos proces, dubliuojant tyrimus. Seimas apkaltos klausimu vykdo tardym, klauso gin ir galutin sprendim priima kartu su teismins valdios atstovais; LAT pirmininkas ar kitas io teismo teisjas privalo pirmininkauti, kai nagrinjami apkaltos kaltinimai ir kai politikai priima sprendim dl kaltumo; tai ydingos nuostatos, nes: pagal Konstitucij teismin valdia yra atskirta nuo politins bei statym leidiamosios valdios, todl Seimas savo Statute negali nustatyti pareigojim teisjams dirbti Seimo posdi pirmininkais ir vadovauti tardymui; pagal Konstitucij, gavs kaltinani KT ivad, Seimas, o ne specialiai i LAT atstov ir Seimo nari sudaryta institucija turi sprsti nualinimo nuo pareig klausim; pagal Statut (260 str.) sprendimas dl apkaltos forminamas btent Seimo, o ne mirios institucijos, nutarimu. Paskelbus apkaltos proceso pradi, io proceso posdi metu Seimas dirba pagal baudiamojo proceso principus ir pagrindines taisykles, iskyrus Statuto nustatytas iimtis; tai ydinga nuostata, nes: Lietuvos Konstitucija nustato, kad Respublikos Prezidento ir aukiausij teismins valdios pareign nualinimo klausimai sprendiami pagal Statuto, o ne pagal baudiamojo proceso, reikalavimus; nei Lietuvos, nei kit ali Konstitucijos, nei tarptautin teis nenumato, kad parlamentas dirbt pagal baudiamojo proceso taisykles ir tapt institucija, kurioje vyksta ginai tarp kaltintoj ir advokat; vienas i pagrindini baudiamojo proceso princip, kuris teisinje valstybje negali bti paeistas - io proceso depolitizavimas, tuo tarpu Seimo nariai yra valstybs politikai; baudiamojo proceso paskirtis - baudiamosios atsakomybs klausim sprendimas; tuo tarpu apkaltos proceso paskirtis - atleidimas i pareig; kadangi Statutas nenurodo kokios baudiamojo proceso taisykls neturi bti taikomos, tai mintoji ydinga Statuto nuostata sudaro slygas nepagrstai vilkinti apkalt, tuo motyvu, kad turi bti vykdomi visi formalumai, nustatyti baudiamajame procese ir utikrinamos visos garantijos, tokiame procese suteikiamos kaltinamajam. APKALTOS PROCESO ATVEJO ANALIZ. Rolando Pakso apkaltos atvejis - pirmasis atvejis pasaulyje, kai tiesiogiai rinkj demokratikai irinktas suverenios valstybs vadovas paalinamas i pareig kitos demokratikai irinktos institucijos Parlamento. Skandalas prasidjo 2003 m. spalio 30 d., kai Seimo pirmininkas A.Paulauskas skubiai suauktame parlamentini frakcij vadov pasitarime supaindimo su slapta tuometinio VSD vadovo M.Laurinkaus pasirayta payma ir ufiksuot telefonini pokalbi garso raais. Juose buvo ufiksuoti kai kuri prezidento patarj pokalbiai su jo remju J.Borisovu bei asmenimis, tariamais tarptautiniais nuskalstamais ryiais. Buvo tvirtinama, jog Prezidentas yra priklausomas nuo tarptautini nusikaltli ir kyla grsm Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pateikti 3 kaltinimai: 1) Paksas, 2003 m. balandio 11 d. neteistai suteiks Borisovui LR pilietyb u io suteikt finansin ir kitoki svari param, iurkiai paeid Konstitucij ir sulau duot priesaik.

42

2)

Paksas, smoningai leisdamas Borisovui suprasti, kad dl jo teissaugos institucijos atlieka tyrim ir vykdo jo pokalbi telefonu kontrol, iurkiai paeid Konstitucij ir sulau duot priesaik. 3) Paksas, siekdamas gyvendinti jam artim privai asmen turtinius interesus, naudodamasis savo statusu duodamas nurodymus savo patarjui V. Rakauskui, pasinaudojant tarnybine padtimi, siekti per teissaugos institucijas paveikti UAB "emaitijos keliai" vadov ir akcinink sprendimus dl akcij perleidimo Paksui artimiems asmenims, taip pat Paksas, 2003 m. siekdamas gyvendinti jam artim privai asmen turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darydamas tak UAB "emaitijos keliai" vadov ir akcinink sprendimams dl akcij perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, iurkiai paeid Konstitucij ir sulau duot priesaik. 2004m. balandio 6d. vyko galutinis posdis, kuriam vadovavo Vytautas Greiius (AT pirmininkas). Visi 3 Paksui ikelti kaltinimai buvo patvirtinti atitinkamai 85, 85 ir 89 balsais u. Tam, kad prezidentas bt nualintas, reikjo ne maiau trij penktadali parlamentar bals, iuo atveju - maiausiai 85 Seimo nari pritarimo. Kadencija nutraukta. 2005 m. gruodio 13 dien AT patenkino R. Pakso kasacin skund ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprend, kuriuo Paksas buvo pripaintas atskleids valstybs paslapt savo stambiausiam rinkim kampanijos rmjui J.Borisovui. vykusi kriz buvo politinio nestabilumo faktorius: trikd trij valdios institucij funkcionavimo ritm, pirmalaikiai prezidento rinkimai sutrikd prast sprendim primim, prezidento inistitucija buvo izoliuota nuo io proceso vienintelis jo udavinys isilaikyti poste. 10. LR Prezidentas ir Vyriausyb. Lietuvos valdymo formos ypatumai

PREZIDENTO STATUSAS IR GALIOJIMAI. Prezidento statusas. Respublikos prezidentas yra valstybs vadovas. Jis negali bti Seimo nariu, uimti joki kitoki pareig ir gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus Prezidento atlyginim ir atlyginim u krybin veikl. Asmuo, irinktas Prezidentu, turi sustabdyti veikl politinse partijose ir organizacijose iki naujos Prezidento rinkim kampanijos pradios. Einanio pareigas Prezidento asmuo yra nelieiamas. Jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Prezidentas prie laik paalintas i pareig gali bti tik apkaltos proceso bdu kai iurkiai paeidia Konstitucij, sulauo priesaik arba padaro nusikaltim. Prezidento galiojimai nutrksta, kai: 1. pasibaigia kadencija; 2. vyksta pirmalaikiai rinkimai; 3. atsistatydina i pareig; 4. mirta; 5. Seimas paalina i pareig apkaltos proceso tvarka; 6. Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima nutarim, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig. Laikinai eiti Prezidento pareigas pavedama Seimo pirmininkui 3-6 aukiau ivardintais atvejais. Prezidento galiojimai: Prezidento galiojimai yra maai autonomiki, tai yra, susij arba su Seimo arba Vyriausybs taka. Vyriausybs vaidmuo yra kontrasignacijos prievol ir kartu vykdoma usienio politika. Seimo vaidmuo yra tas, kad jis turi pritarti Prezidento teikimams ar skyrimams. Prezidentas, gyvendindamas jam pateiktus galiojimus, leidia aktus dekretus, kuriuos privalo pasirayti ministras pirmininkas ar atitinkamas ministras. Dekretai dl diplomatini atstov skyrimo ir diplomatini rang suteikimo, aukiausi karini laipsni suteikimo, nepaprastosios padties skelbimo bei pilietybs suteikimo turi bti kontrasignuoti premjero arba atitinkamos srities ministro, kuriam ir tenka atsakomyb. Apskritai, Lietuvoje stiprja tendencija statymu suteikti LR Prezidentui vis daugiau galiojim. Tokiam Prezidento galiojim pltimui sukurta palanki konstitucin baz. Nominacins galios (pareign skyrimo) kompensuoja egzekutyvini gali trkum. Prezidento funkcijos: Sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik; Pasirao tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui;

43

 Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia LR diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir spec. vardus; Seimo pritarimu skiria ir atleidia ministr pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt; Priima Vyriausybs grinamus galiojimus irinkus nauj Seim ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; Priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i ministr eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; Vyriausybei atsistatydinus ar grinus galiojimus, ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti ministro pirmininko kandidatr; Ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus; Nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus; Teikia Seimui LAT teisj kandidatras, o i j teikia skirti LAT pirminink; skiria apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; teikia Seimui atleisti teisjus; Teikia Seimui 3 KT teisj kandidatras, o paskyrus teisjus, i j teikia pirmininko kandidatr; Teikia Seimui Valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatras; gali Seimui pareikti nepasitikjim jais; Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov; Suteikia aukiausius karinius laipsnius; Ginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padties vedimo, mobilizacijos; Skelbia nepaprastj padt; Daro Seime metinius praneimus apie padt Lietuvoje, LR vidaus ir usienio politik; Konstitucijoje numatytais atvejais aukia neeilin Seimo sesij; Skelbia eilinius Seimo rinkimus; Teikia LR pilietyb; Skiria valstybinius apdovanojimus; Teikia malon nuteistiesiems; Pasirao ir skelbia Seimo priimtus statymus ir grina juos Seimui. Prezidentas gali kreiptis Konstitucin Teism ivados, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Seimo nari rinkimus, taip pat dl tarptautini sutari. Prezidentas, neturi teiss kreiptis dl statym atitikimo Konstitucijai, bet gali kreiptis KT dl Vyriausybs akt atitikimo Konstitucijai. Reikmingi Prezidento galiojimai: veto teis, kuri Seimas gali veikti 3/5 vis nari bals; teis paleisti parlament dviem atvejais: kai per 30 dien Seimas neprim sprendimo dl Vyriausybs programos; per 60 dien du kartus i eils jai nepritar. Tai rizikingas galiojimas, nes naujai irinktas Seimas gali 3/5 nari bals paskelbti pirmalaikius Prezidento rinkimus. teis skelbti referendum; teis vadovauti Vyriausybs posdiams (LR Prezidentas neturi). Taigi Prezidento galiojimai yra reikmingi i dalies, kadangi daniausiai yra siejami su tam tikromis slygomis arba kai kuri j neturi. VYRIAUSYBS STATUSAS IR GALIOJIMAI. Vyriausybs statusas. Vyriausyb priklausoma tiek nuo Prezidento, tiek gerokai didesniu mastu nuo Seimo. Ministrai gali bti Seimo nariais (konstitucinio valdi padalijimo principo iimtis), taiau negali uimti kit pareig, dirbti privaiose

44

monse ar staigose ir gauti kito atlyginimo, iskyrus u krybin veikl. Be iankstinio Seimo arba Prezidento sutikimo (tarp Seimo sesij) ministrai negali bti suimti ar kitaip suvaryta j laisv. Vyriausyb solidariai atsako Seimui u savo bendr veikl. Seimo reikalavimu Vyriausyb ar atskiri ministrai privalo atsiskaityti u savo veikl Seime. Dviguba Vyriausybs atskaitomyb Prezidentui ir Seimui pasireikia ir tuo, jog Vyriausyb privalo sugrinti savo galiojimus ir po Seimo, ir po Prezidento rinkim. Taiau galiojim grinim po Seimo rinkim lydi Vyriausybs atsistatydinimas, nes dingsta subjektas, i kurio Vyriausyb gavo galiojimus. Po Prezidento rinkim Vyriausyb tik grina galiojimus valstybs vadovui, nes Seimas, suteiks Vyriausybei galiojimus, ilieka ir yra didel galimyb, kad ta pati Vyriausyb eis pareigas toliau. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikjim juo pareikia dauguma vis Seimo nari. Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek kitur jauiamas premjer ir kabinet vaidmens iaugimas, kadangi su tarptautin arena susij reikalai (pvz, Europos integracija) reikalauja geros ir geromis iniomis pagrstos, t.y. tikslios, reakcijos. Seimas tokios neturi dl savo masto ir atitolimo nuo tiesioginio valdymo, tuo tarpu Vyriausybs kompaktikumas ir buvimas ariau rpim klausim suteikia jai geresn pozicij tokiomis aplinkybmis. Galimybs Vyriausybei netrukdomai veikti ir disponuoti savo galiomis priklauso nuo jos santykio su Seimo dauguma. Monolitikos drausmingos daugumos param turinti Vyriausyb, vadovaujama pozicins partijos (koalicijos) lyderio, turi pasitikjim ir galimyb veikti savo nuoira tiek, kiek nenukrypsta nuo programos ir ilaiko pasitikjim. Tuo tarpu fragmentuotos daugumos Vyriausyb negali visikai iskleisti savo gali, kadangi turi pirmiausia sprsti vidinius nesutarimus, o ne valstybs reikalus. Vyriausybs galiojimai: Vyriausybs kompetencijai atitenka statym gyvendinimas, biudeto formavimas, statym projekt rengimas, vieosios tvarkos utikrinimas, Prezidento dekret vykdymas bei usienio politikos vykdymas kartu su Prezidentu. Pagal konstitucij Vyriausybei taip pat priklauso tos valstybs funkcijos, kurios nepriskirtos kitiems valstybs ar savivaldos organams. i nuostata tvirtinta Konstitucijoje, parodant, kad esama ir daugiau Vyriausybs gali, nekodifikuot vienu straipsniu: Tvarko krato reikalus, saugo LR teritorijos nelieiamum, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark; Saugo konstitucin santvark ir LR teritorijos nelieiamyb; Vykdo statymus, Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, Prezidento dekretus; svarsto ir pritaria sutrumpintiems ministerij, Vyriausybs staig strateginiams veiklos planams, rengia Valstybs ilgalaiks raidos strategij ir teikia j tvirtinti Seimui. Koordinuoja ministerij ir kit savo staig veikl; gyvendina Vyriausybs program, kuriai pritar Seimas, tvirtina ios programos gyvendinimo priemones ir normini teiss akt koncepcijas; Rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; Vykdo biudet ir teikia Seimui jo vykdymo apyskait; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet rodikli patvirtinimo statym projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas; remdamasi statymais disponuoja valstybs turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvark; Rengia statym projektus ir teikia juos Seimui; Umezga diplomatinius santykius ir juos palaiko; atsivelgdama Seimo Usienio reikal komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo. vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai; teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo; steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybs staigas bei steigia staigas prie ministerij, paveda ministerijoms vykdyti dal staig prie ministerij steigjo funkcij; tvirtina ministerij, Vyriausybs staig, staig prie ministerij nuostatus ir Vyriausybs atstovo tarnybos veiklos nuostatus; statymo nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose; statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje; turi teis kreiptis KT su praymu itirti, ar LR statymai ar kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai;
45

priima pareigas ir atleidia i j apskrii virininkus, j pavaduotojus, Vyriausybs atstovus, Vyriausybs galiotin ir jo pavaduotoj, kitus statym nustatytus valstybs tarnautojus ir pareignus, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas; sudaro Vyriausybs komitetus ir Vyriausybs komisijas. Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. Posdiuose gali dalyvauti Vyriausybs kontrolierius. Nutarimus pasirao pirmininkas ir projekt pateiks ministras. Sprendimai strategins reikms klausimais (pvz., dl Maeiki naftos) turi bti priimti konsensualiai, o ne formalia dauguma. Ministras pirmininkas Atstovauja LR Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai (kai pirmininkas negali eiti savo pareig, prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien terminui ministro pirmininko teikimu paveda vienam i ministr j pavaduoti, o jei tokio teikimo nra paveda pats). Ministras vadovauja ministerijai, sprendia jos kompetencijai priklausanius klausimus, vykdo kitas statym numatytas funkcijas. Laikinai j pavaduoti gali ministro pirmininko paskirtas Vyriausybs narys. Prezidento ir Vyriausybs sveika. Prezidento kompetencijai priskiriamas rpinimasis usienio politika, tuo tarpu Vyriausybei vidaus politikos klausimai. Taiau tikslus sipareigojim ir atsakomybs paskirstymas nra tvirtintas. Dualistins vykdomosios valdios santykis yra asimetrikas ir ivestinis. Jis nepastovus ir yra veikiamas kintamj, vis pirma Prezidento santykio su parlamentine dauguma. PREZIDENTO TEISS DE JURE IR GALIOS DE FACTO. I 27 Frye parinkt pokomunistini ali vadov gali, Lietuvos Prezidentas disponuoja 21. Pagal Kronwell, Lietuva pagal prezidento egzekutyvines galias nusileidia tik Rusijai. Apskritai prezidentas neturi aikios vietos ir pastovi gali politinje sistemoje. Jo padtis kinta daugiausia priklausomai nuo Seimo daugumos tipo. Be to, Lietuvos prezidentai neturi svarbaus atramos tako stabili tradicij. Kai kuriais atvejais tai gali vesti prie aklaviets. Kilus konstituciniam konfliktui ar neaikumams, patekus formali aklaviet, tarpinstitucini santyki tradicij neturinti politin sistema yra labiau paeidiama. VYRIAUSYBS SUDARYMO PROCESAS (INVESTITROS ETAPAI). Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb [ministrus premjero teikimu skiria ir atleidia Prezidentas] ir pateikia svarstyti jos program. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj program. Ministerijos ir kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti mediag, reikaling Vyriausybs programai parengti bei prisidti prie programos rengimo. Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos programai. Kai Seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai programai gyvendinti. Vyriausybs sudarymo modeliai: Parlamentinis. Bdinga tai, kad Vyriausyb formuojama atsivelgiant parlamento rinkim rezultatus, todl valstybs vadovas skiria Vyriausybs vadovu asmen, kurio kandidatrai pritaria Parlamentas. Taip yra dl to, kad Vyriausybs veikla remiasi Parlamento pasitikjimu, Vyriausyb atsako Parlamentui u vykdomj politik. Neparlamentinis. iuo atveju vykdomajai valdiai nereikia tautos atstov pasitikjimo, Vyriausyb valstybs vadovas sudaro savarankikai. Ir neparlamentinio valdymo metu alies prezidentas svarbiausius ios institucijos pareignus neretai skiria pritarus parlamentui. Katz iskiria 3 partins Vyriausybs kriterijus: 1) svarbiausius sprendimus priima individai, irinkti rinkimuose, kuriuose varosi partijos; 2) politikos krypt nustato valdanioji partija ar koalicijos deryb rezultatas; 3) aukiausieji pareignai parenkami partij ir atskaitingi visuomenei perpartijas.

46

Lietuvoje 1990-1992 laikotarpiu vyriausybi sudarym ir kait lm individuals politikai, j grups arba maai politikai struktruot frakcij valia. Pagrindiniu Vyriausybs formavimo ir paramos altiniu politins partijos tapo 1992-1996 Seimo kadencijos metu sudarius VI leeviiaus Vyriausyb. Vyriausybi tipai pagal parlamento param tvirtinant premjero kandidatr: Vienpartin vyriausyb (VI leeviiaus, VII Stankeviiaus); Maumos vyriausyb; Minimaliai laiminti koalicija (XI Pakso (vliau ji priskirtina 2 punktui)); Perteklin koalicija (I Prunskiens, II imno (taip pat ir laikinoji dl Sausio 13-osios), III Vagnoriaus, VIII Vagnoriaus, IX Pakso, X Kubiliaus, XII Brazausko, XIII Brazausko). Laikinoji vyriausyb - pereinamoji, krizs vyriausyb (IV Abialos ir V Lubio). VYRIAUSYBS STABILUMO IR GYVYBINGUMO SLYGOS. Vyriausybi veiklos pokyiai matuojami politikos efektyvumo (valdymo veiksmingumo) ir stabilumo kriterijais. Stabilumas yra efektyvum lemiantis kriterijus, taiau jis nra absoliutus. Lemiamos vyriausybi stabilumo ir gyvybingumo prieastys yra partin drausm ir parlamentini frakcij disciplina. Taiau net param ir drausm usitikrinusios vyriausybs gali nesusitvarkyti su kritiniais vykiais, paprastai susijusiais su ekonomika ar socialiniais reikalais, taigi svarbu yra ir lankstumas bei operatyvumas. Lietuvoje vyriausybi kait lm : 4 kartus Seimo rinkimai (1992 Abiala IV, 1996 Stankeviius VII, 2000 Kubilius X, 2004 Brazauskas XII); 4 kartus Vyriausyb atsistatydinimas (1991 Prunskien I, 1999 Vagnorius VIII, 1999 Paksas IX, 2001 Paksas XI); 2 kartus premjero atleidimas i pareig (1991 imnas II, 1996 leeviius VI); 1 kart pareiktastas nepasitikjimas (1992 Vagnorius III); 1 kart Prezidento rinkimai 1993, kai V- Lubio Vyriausyb pakeit VI-oji Vagnoriaus. RACIONALIZUOTO PARLAMENTARIZMO SAMPRATA IR PUSIAU PREZIDENTIZMO KRITERIJAI. Racionalizuoto parlamentarizmo samprata. Racionalizacija reikalauja valdios ak bendradarbiavimo, padeda ivengti vienos j dominavimo. Racionalizuoti skatina istorins patirtys (autoritarizmas ir pan.). Siekiama stabili parlamento daugum ir todl stabili ir sunkiai nuveriam vyriausybi. Pusiau prezidentizmas kaip racionalizuoto parlamentarizmo forma: valstybs vadovui suteikiamas arbitro statusas, jis skiria premjer (ne Parlamentas). M. Duverger (1970) 3 konstituciniai pusiau prezidentizmo kriterijai (Lietuvos atitikimas): Prezidentas renkamas tiesiogiai tautos; Prezidentas turi reikmingas galias (Vyriausyb taip pat). Veto (yra, bet veikiamas 3/5 vis Seimo nari bals), Parlamento paleidimas (yra, taiau slygotas ir rizikingas), referendumo skelbimas (nra), vadovavimas Vyriausybs posdiams (nra). Vyriausyb remiasi parlamento pasitikjimu (tinka, nes pasikeitus Seimui, keiiasi ir Vyriausyb; Seimas gali pareikti nepasitikjim). G. Sartori (2001) 5 pusiau prezidentizmo bruoai (Lietuva atitinka visus): Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose apibrtai kadencijai; Dualistin vykdomosios valdios sranga: prezidentas ir premjeras/vyriausyb; Prezidentas nepriklausomas nuo Parlamento, bet valdo ne vienas, o per Vyriausyb; Vyriausyb nepriklauso nuo Prezidento, o tik nuo Parlamento (daugumos). Vyravimo svyravimo tarp vykdomosios valdios institucij galimyb.

47

Shugart ir Carey (1992) 3 pusiau prezidentizmo tipai: Premjerin prezidentin sistema: prezidentas teikia premjero (ir kartais kit ministr) kandidatras; prezidentas turi teis paleisti parlament, taiau ne Vyriausyb. Prezidentin parlamentin sistema: prezidentas turi teis paleisti Parlament; prezidentas gali kitis Vyriausybs formavim; ir prezidentas, ir Parlamentas gali atleisti ministrus. Parlamentin sistema su prezidentu: prezidentas gali su tam tikrais apribojimais paleisti parlament; neturi joki nepriklausom gali formuojant vyriausyb; negali paleisti vyriausybs; neturi joki legislatyvini gali. Lietuvos atvejis netelpa nei vien tip, taiau turi skirting tip bruo. M. Duverger pusiau prezidentinius reimus pagal Prezidento ir Parlamento sveik skirsto 3 ris: Prezidentins daugumos modelis, kai Prezidentas turi parlamento daugumos param. Tokiu atveju, vykdomoji valdia nra padalinta, utikrinamas Vyriausybs stabilumas ir efektyvi vykdomosios valdios dali sveika. Prezidentas tokiu atveju gali tapti dominuojania politins sistemos figra, nes daniausiai tokioj situacijoj Prezidentas yra buvs valdaniosios partijos ar koalicijos lyderis. Lietuvoje is modelis veik 19921996, nes valdaniosios daugumos partij LDDP ir Prezident A. Brazausk siejo bendra praeitis, taiau Prezidentas neinaudojo vis prezidentinio modelio teikiam galimybi. Brazauskas, pasitikdamas premjeru A.leeviiumi maai kiosi valstybs vidaus gyvenim. is laikotarpis pasiymjo ypatingu vykdomosios valdios stabilumu, iskyrus 1995 m. gruodio 1996 m. vasario vyriausybs kriz, kilus konfliktui tarp Brazausko ir leeviiaus, kuris m veikti pernelyg savarankikai. Sugyvenimo reimas, kai Prezident Parlamento dauguma ne remia, o jam prieinasi. Faktiniu alies vadovu tampa Ministras Pirmininkas. Iniciatyv turi ne Prezidentas, o Parlamentas ir jam pavaldi Vyriausyb. Lietuvoje vienas geriausi sugyvenimo reimo pavyzdi 19962000 kadencijos Seimo sugyvenimas su prezidentu Brazausku, kurio iniciatyvos buvo bevaiss, bei su Adamkumi, kuris, kaip nepartinis ir todl legitimesnis bei artimesni Seimo daugumai pair asmuo, turjo didesn tak, palyginus su Brazausku, ir 1999 m. paskelb nepasitikjim premjeru Vagnoriumi. Prezidento be daugumos sistema, kai parlamente apskritai nra tvirtos daugumos, o tik kelios nedaug mandat gavusios partijos, nesutarianios tarpusavyje. Tokie reimai paprastai bna neilgalaikiai. Prezidento be daugumos situacija buvo susidariusi Lietuvoje po 2000 rinkim. Prezidento iniciatyva buvo suformuotas Pakso vadovaujamas ministr kabinetas. Prezidento taka Vyriausybei tuo laikotarpiu buvo gerokai iaugusi. Taiau paiam Prezidentui danai teko sprsti tarp koalicijos partneri kylanius konfliktus, Vyriausybs veikla nebuvo efektyvi. PUSIAU PREZIDENTIN (MIRI) VALDYMO SISTEMA LIETUVOJE? 1992 m. Konstitucija tvirtino kompromis, kuriuo siekta dekoncentruoti valdios galias ir paskirstyti jas skirtingoms institucijoms. Pagal j Lietuvos valstybs institucins organizacijos negalima priskirti nei prezidentinei, nei parlamentinei. De facto ji pavadinta pusiau prezidentine, remiantis panaumu pranczikj model ir Duverger nustatytuosius kriterijus (r. emiau) . Nors toks apibdinimas ir nra be pagrindo, kilo ginas apsiribojs ne tik teoretik svarstymais, bet ir iprovokavs KT od iuo klausimu. Tai i esms yra ne Lietuvos valdymo modelio klausimas, o dichotomist-trichotomist ginas. Vertindami pagal vairius kriterijus ir sistemas, silomas skirting autori, gausime ne vienareikmik atsakym, o anachronizm rinkin. Vienareikmikai priskirti Lietuvos valdymo institucin srang vienai i j klasifikacij vargiai manoma. Lietuvikasis atvejis yra analog beveik neturintis pusiau prezidentizmo atvejis (Tallat-Kelpa, Lukoaitis) arba, remiantis kitomis ivadomis (pvz, LRKT, Hollstein), parlamentin sistema su pusiau prezidentizmo bruoais. Lietuvos Konstitucijos nuostatos atitinka klasikiniu laikom Duverger model i dalies. Kadangi modelis sukurtas pagal mirios sistemos etalonu laikom Prancz tvark, galima lyginti ir su ja. Trys pagrindiniai teisiniai kriterijai: 1) Efektyvus valdi padalijimas (neatitinka, nes Vyriausybs nariai gali bti Seimo nariais, statym ir Vyriausybs akt reguliavimo sritys neatribotos). 2) Parlamento racionalizacija (gyvendinta gerai, nes Seimas tik vis nari dauguma gali pareikti nepasitikjim Vyriausybe ar premjeru). 3) Prezidentui tenkanti arbitrao funkcija (atitinka).

48

11. Vykdomosios valdios kontrol EIMININKO-SAMDINIO SANTYKIAI. (gali bti, kad ne taip suprastas klausimas) Klientizmas politika, i esms paremta globjo kliento santykiais. ie ryiai danai tradiciniai ar asmeniniai, pavyzdiui, ems savininko nuomininkui teikiamos garantijos apsaugos atveju, bet gali bti ir instrumentiniai, pavyzdiui, politinio aparato politikai Amerikos miestuose mainais balsus, aprpina imigrantus itekliais. Kur klientizmas prastas, jis gali apimti vis politin kultr, patvirtindamas politin nelygyb, i kurios ir kyla. Nors aptinkamas visur, btent besivystaniame pasaulyje klientizmas reikiasi gausiausiais pavyzdiais. Tai neoficiali hierarchija, kur trkdami savo itekli menko statuso klientai telkiasi apie globjus, siekdami apsaugos. Globjai kontroliuoja klient balsus, tikina juos jungtis organizacijas ir pan. Globjais tampa emvaldiai, darbdaviai, politikai, verslininkai ir etniniai lyderiai. Dominuojant iems santykiams, politika tampa asmenine arba frakcine. Prezidentas tokiuose laiptuose yra vyr. globjas, dalijantis didiausias dovanas, kad isaugot siekjus. Taiau politin skm reikia ne tik daugiau siekj, bet ir daugiau ilaid. Valdia (globjas) neivengiamai inaudoja resursus, ypa besivarydamas su kitais globjais. Tai paaikina, kodl 1980 Afrikos prezidentai prim paprastumo programas i tarptautini organizacij, leidusias sustabdyti prie riaui vedus ministerij pinig vaistym. Afrika pilna patronao pavyzdi. Ten daryti politik reikia atsiduoti frakcijos lyderiui ir jam dirbti. Nacionalinje politikoje danos 2 klan kovos (Senegalas). Politinis dalyvavimas per klientizm yra elit su masmis jungianti priemon, kurianti nelygi ir diferencijuot visuomen. Nelygybs faktorius ilieka, taiau yra ignoruojamas ir taip net tampa klientizmo tra, nes skurdas utikrina paeidiamum ir apsaugos poreik, o nelygyb kad turtingieji turi pakankamai iam poreikiui mainais politin itikimyb patenkinti. PARLAMENTINS KONTROLS SAMPRATA. Parlamentins kontrols terminas niekur netvirtintas, pim kart pamintas 1994, siejamas su parlamento funkcijomis. Parlamentins kontrols objektas vieasis valdymas, dalykas informacija. Parlamentin kontrol: informacin (informacijos surinkimas, k daro valdia); politin (susijusi su sankcij taikymu). Parlamentin kontrols vykdymas nra bekratis, teism veikl kitis negalima. Vyriausyb gimsta turdama Parlamento pasitikjim ir nenordama jo prarasti, turi atsiskaitinti Parlamentui. Parlamentin kontrol parlamentins sistemos esm, pagrindin Parlamento funkcija. Parlamentin sistema - sistema, tautos gali delegavimo ir atskaitomybs procesas, kurio atskirose stadijose galias deleguojantieji jas perduoda savo atstovams. Parlamentin prieira - stebjimas, veiklos tikrinimas bei metodai daryti tak, paveikti. Informacin parlamentin kontrol siauresn nei parlamentin prieira (informacija, vertinimai, sankcijos). Politin parlamentin kontrol - parlamento naudojamos priemons ir sankcijos, verianios atlikti bet kok veiksm. Parlamentin kontrol - parlamento sprendimais ireikta jo valia, ireikianti parlamento preferencijas, apribojanti Vyriausybs veiksm turin, ir slygojanti Parlamentui atskaiting institucij pareig jam atsiskaityti. Efektyvi kontrol yra utiktinama per nuolatinius komitetus. Parlamentins kontrols suviejimas istm imperatyvin rinkj mandat. Parlamentins kontrols skm lemia: parlamentarizmo tipas (pozityvus, negatyvus) ir tai, ar yra konstruktyvus nepasitikjimo votumas. TAUTOS GALI DELEGAVIMAS, GALIOJIM PASKIRSTYMAS IR ATSKAITOMYB. Gali delegavimas valdios gali delegavimas yra politinis procesas, kai vienas subjektas (eimininkas) suteikia gali kitiems subjektams(samdiniams) o pastarieji turi atsiskaityti u savo veikl. Gali delegavimo veikjai: Tauta tautos atstovai premjeras/Vyriausyb ministerijos biurokratija. eimininkas ------------------ samdinys. Galios deleguojamos, nes:
49

Tauta negali savs valdyti; Visos grandys susiduria su kompetencijos stoka; Gali delegavimas - ieitis i kolektyvinio veiksmo dilemos.

GALI DELEGAVIMO PROBLEMOS. Tauta susiduria su valdymo kompetencijos skausmais. Valdios gali delegavimas ir atskaitomybs princip negyvendinsime, jeigu eimininko ir samdinio interesai skirsis. Kuo sudtingesn valdios galiojim grandin, tuo sudtingesni nuostoliai ir tuo sunkiau utiktinti atskaitomybs princip. Ribotos ir neteisingos informacijos problema: kiekvienas grandins dalyvis siekia isaugoti kuo daugiau informacijos. Gali delegavimo problemos: Valdios galias deleguoti, paskirstyti sudtinga, nes skiriasi eimininko ir pavaldinio preferencijos. Kuo ilgesns grandys, tuo sudtingiau perduoti galias. Efektyvum takoja partins sistemos ypatybs. Jei subjektas gauna galios ir tampa nesukontroliuojamas, patiriami nuostoliai. Parlamentinje sistemoje vyrauja hierarchin atskaitomybs sistema - kuo emiau esi - tuo maiau galios turi. Prezidentinje sistemoje yra pliuralistinis modelis, kuriame daug painiavos. Pusiau prezidentizmas - dvigubos atskaitomybs problema. I samdinio reikalaujama atsiskaityti 2 ar daugiau eiminink. VYKDOMOSIOS VALDIOS VEIKLOS KONTROL. Vykdomosios valdios prieir didiausia apimtimi atlieka Seimas. Seimo dauguma pirmiausia suinteresuota, kad Vyriausyb tinkamai vykdyt savo program, o opozicija suinteresuota vykdomosios valdios kontrole apskritai. Kiek maesnmis, taiau auganiomis prieiros galiomis pasiymi Prezidentas (aktyviai dalyvauja tiek sudaryme, tiek, pastaruoju metu, kontrolje). Taiau vykdomosios valdios dualizmas vis dl esminius kontrols svertus palieka Seimui. Seimas, gyvendindamas prieir, reguliariai vykdo biudeto kontrol. Du kartus per metus Seimo posdiuose svarstomi biudeto vykdymo klausimai. Vyriausyb kiekvienais metais turi pateikti Seimui metin veiklos ataskait, kartu nurodant artimiausios veiklos prioritetus. Vyriausyb privalo dalyvauti kiekvieno ketvirtadienio vakariniame Seimo posdyje ir atsakyti seimn uduodamus klausimus. Seimo nariai turi teis premjerui ar kitiems Vyriausybs nariams pateikti klausimus, reikalaudami isamaus ratiko atsakymo ar atsakymo Seime. Tai taikoma ir kit valstybs institucij vadovams, kuriuos skiria Seimas arba kuri paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, iskyrus teismus. Pakviestieji atsako Seimo nari klausimus, pateikia kit informacij apie savo ir jiems pavaldi institucij veikl Grieiausia paklausimo forma yra interpeliacija, kuri gali pateikti ne maesn nei 1/5 vis Seimo nari grup. Nepatenkinamo atsakymo interpeliacij atveju inicijuojamas nepasitikjimo Vyriausybe ar ministru balsavimas. Jei dauguma vis Seimo nari pritaria nepasitikjimui, ministras privalo atsistatydinti (jei pareiktas premjerui ar Vyriausybei atsistatydinti privalo Vyriausyb). Kiekvienoje kadencijoje Seimo prieirin veikla aktyvja didja paklausim skaiius. Maja opozicijos oponavimas vardan oponavimo, inicijuojant interpeliacijas neturint vili, kad joms bus pritarta (taiau interpeliacija vis dar iliko kaip populistin priemon). Interpeliacijoms Seimas buvo pritars tik du kartus: 1992 m. premjerui Vagnoriui, kai pritar naujoji dauguma ir 1993 Lietuvos banko valdybos pirmininkui R. Visokaviiui. Pasitikjimo klausimas paskutinkart ikeltas 1995 dl leeviiaus (1996 atleistas dl Prezidento Brazausko, kaip LDDP buvusio pirmininko takos). 1999 metais po Adamkaus paraginimo, Vagnoius atsistatydino, ignoruodamas Seimo pareikt pasitikjim. Po to Adamkaus iniciatyva suformuota Pakso Vyriausyb. Aukiau aptartos bendros kontrols priemons. Be j yra ir permanentins kontrols rankiai, skirti detalesniai kontrolei. Tai Seimo kontrolieriaus bei Valstybs kontrolieriaus institucijos ir Seimo Valstybs valdymo ir savivaldybi komitetas, kuris yra tiesiogiai atsakingas u parlamentin Vyriausybs kontrol. Seimo
50

kontrolieriai yra penki, du i j atsakingi u valstybs institucij pareign veiklos tyrim, kiti trys yra atsakingi u apskrii ir savivaldybi prieir. Seimo kontrolieriai tiria piliei skundus dl pareign veiklos ir teikia silymus Seimui, Vyriausybei ar kitai institucijai dl pareigno veiklos neteistumo ar teiss akto neatitikimo auktesnio rango teiss aktui. Seimo kontrolierius negali tirti Vyriausybs, kaip kolegialios institucijos, veiklos. Valstybs kontrolierius priiri biudeto vykdym ir valstybs turto panaudojim. Tai i esms yra audit atliekanti institucija. VYRIAUSYBS GALIOJIM GRINIMAS IR ATSISTATYDINIMAS. Vyriausybs galiojim grinimas: Po Seimo rinkim Vyriausyb grina galiojimus Prezidentui t dien, kai naujasis Seimas susirenka 1-j posd. Irinkus Prezident, Vyriausyb galiojimus grina Prezidentui t dien, kai is pradeda eiti pareigas. Seimas 2 kartus i eils nepritaria jos programai; Seimas vis nari dauguma pareikia nepasitikjim Vyriausybe arba premjeru; premjeras atsistatydina arba mirta; Kai pasikeiia daugiau nei pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. Vyriausybs galiojimai laikomi grintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybs narys, pavaduojantis Ministr Pirminink, teikia Prezidentui ratik pareikim. Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Jeigu Vyriausyb galiojim ratikai negrina, Respublikos Prezidentas turi teis dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybs nar Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb arba kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus. Kai Vyriausyb grina galiojimus io straipsnio 2 dalies numatytu pagrindu, Prezidentas per 15 dien teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatrai ir Prezidentas paskiria Ministr Pirminink, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Prezidento patvirtintoje Vyriausybje nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi ministr, Vyriausyb i naujo gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint program. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb privalo atsistatydinti. Ministras privalo atsistatydinti, jei nepasitikjim juo pareikia daugiau kaip pus vis Seimo nari. Vyriausybs ar ministro atsistatydinimus priima prezidentas. Vyriausybs atsistatydinimas: 1) Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais: 2) kai Seimas 2 kartus i eils nepritaria naujos Vyriausybs programai; 3) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar premjeru; 4) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba mirta; 5) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb; 6) kai pasikeitus daugiau kaip pusei ministr arba irinkus Prezident Vyriausyb i naujo negauna Seimo galiojim. 7) Ministras Pirmininkas apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Prezidentui raytin praneim, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje. 8) Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybs atsistatydinim Prezidentui pranea Ministr Pirminink pavaduojantis ministras, o jei pavaduojanio nebuvo, vyriausias pagal ami ministras. Praneimas apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti paskelbtas Vyriausybs posdyje. 9) Jeigu reikia, praneimui apie Vyriausybs atsistatydinim paskelbti aukiamas neeilinis Vyriausybs posdis. 10) Apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti praneta Prezidentui t dien, kuri atsiranda viena i io straipsnio 1 dalyje numatyt aplinkybi. 11) Vyriausyb gali atsistatydinti Ministro Pirmininko silymu priimdama nutarim, kur Ministras Pirmininkas t pai dien teikia Prezidentui. 12) Vyriausybs atsistatydinim priima Prezidentas. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo Prezidento dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
51

PARLAMENTINIS VYRIAUSYBS KONTROLS MODELIS ES REIKALUOSE. LR Seimo Europos Reikal komiteto veiklos kryptys: 1) nagrinti svarbiausius LR narysts ES klausimus; 2) padti utikrinti LR suvereniteto ir narysts teisi bei pareig ES gyvendinimo parlamentin kontrol; 3) padti utikrinti deram LR interes atstovavim ES; 4) padti Seimui vykdyti Vyriausybs ir kit institucij veiklos, susijusios su Europos Sjungos klausimais, parlamentin kontrol; 5) priirti, kad statym leidybos procedros metu bt laiku ir tinkamai priimami statymai, gyvendinantys ES teiss aktus; 6) koordinuoti Seimo komitet ir komisij veikl svarstant ES klausimus ir teikiant dl j ivadas; 7) bendradarbiauti su EP ir kitomis ES institucijomis, taip pat su ES nari ir kit Europos valstybi nacionalini parlament Europos reikal komitetais;\ 8) atstovauti Seimui Europos reikal komitet konferencijoje (COSAC); 9) dalyvauti Lietuvos pozicijos dl pasilym priimti ES teiss aktus rengimo ir vertinimo procese, teikti Seimo nuomon Vyriausybei dl ios pozicijos ir vertinti pozicijos pateikim ES institucijose; 10) nagrinti kitus ES dokumentus, prireikus teikti ivadas ir pasilymus dl i dokument; 11) prireikus teikti ivadas Seimui, ar pasilymus priimti ES teiss aktus neprietarauja subsidiarumo principui; 12) organizuoti diskusijas svarbiausiais ES darbotvarks klausimais Seimo plenariniame posdyje, taip pat Europos savaites Seime; 13) atlikti kitas funkcijas, susijusias su Seimo ir visuomens informavimu apie ES. Parlamentin kontrol tvirtinta LR Konstitucijoje: Vyriausyb informuoja Seim apie pasilymus priimti Europos Sjungos teiss aktus. Dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus, Vyriausyb konsultuojasi su Seimu. Seimo Europos reikal komitetas ir Usienio reikal komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomon dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus. Vyriausyb vertina Seimo ar jo komitet teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir informuoja Seim apie j vykdym teiss akt nustatyta tvarka. Klausim, susijusi su LR naryste ES, sprendimas: Lietuvos Respublikos pozicijos dl pasilymo priimti Europos Sjungos teiss akt ar dl kito Europos Sjungos dokumento rengimas, derinimas ir pristatymas. Vyriausybs pareiga informuoti Seim ir Respublikos Prezident apie pasilymus priimti Europos Sjungos teiss aktus ir kitus Europos Sjungos dokumentus. Vyriausybs pareiga konsultuotis su Seimu rengiant, derinant ir pristatant Lietuvos Respublikos pozicij. Vyriausybs nuomon dl subsidiarumo. Pareign, kuriuos pareigas Europos Sjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika, kandidatr silymas. 12. Teismins valdios ir teissaugos institucijos Teismins valdios bruoai: Vykdo specifin teisingumo funkcij. ioje srityje teismin valdia turi iimtin kompetencij; Teismin valdia yra nepriklausoma nuo kit valdi ar proceso dalyvi takos. Tai reikiasi dviem aspektais: 1) teisjo ir teism nepriklausomybe vykdant teisingum; 2) teism, kaip teismin valdi gyvendinani institucij, nepriklausomumu; Teismin valdia, skirtingai nei kitos valdios, formuojama ne politiniu, o profesiniu pagrindu; Teismin valdia teisingum vykdo procesine tvarka. Proceso metu grietai laikomasi statym nustatyt procedr; Teismin valdia atlieka teiss norm aikinimo funkcij. Tai eina LRKT ir LAT kompetencij. Nors LR teismai nra teiskros subjektai, LAT nutarimai statyme tvirtinti kaip galimas teisini precedent altinis; Teismin valdia atlieka teissaugos institucij veiksm teistumo ir pagrstumo teismins prieiros funkcij.

52

TEISMINS VALDIOS ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS PRINCIPAI. Bendri konstituciniai teismins valdios organizavimo ir veiklos principai: 1. Teisingum LR vykdo tik teismai. Slygins iimtys amnestija ir bausms dovanojimas. 2. Teisjo ir teism nepriklausomumas. J utikrina teisj ir teism statusas, tvirtintas Konstitucijoje bei statymuose, teisj imunitetas bei indemnitetas, teism sistemos organizacinis savarankikumas bei savivalda. 3. Teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo. 4. Asmens teis teismin gynyb. Tai yra efektyviausia mogaus teisi ir laisvi gynimo priemon. i teis taikoma vis asmen, ne vien valstybs piliei, atvilgiu. Ji apima ir teis apsksti teismo nuosprend auktesniai teisminei institucijai. 5. statymui ir teismui visi asmenys lygs. 6. Teis vie, nepriklausom, bealik teism. Vis instancij teismuose bylos nagrinjamos ir sprendimai skelbiami vieai, iskyrus atvejus: kai btina apsaugoti asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptum; kai vieumas gali atskleisti valstybs, profesin ar komercin paslapt; baudiamajame procese, kai svarstoma jaunesni nei 18 met asmen veikla, seksualinio apsisprendimo laisvs paeidimo bylose ir pan. Vieus teismo posdius gali stebti kiekvienas asmuo, sulauks 16 met. Teismas turi bti bealikas 2 aspektais: subjektyviai, t.y. n vienas teismo narys neturi turti iankstinio nusistatymo ar bti tendencingas; objektyviai, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paalinanias bet koki su tuo susijusi abejon. 7. Valstybins kalbos principas. Teismo procesas LR vyksta valstybine kalba. Valstyb garantuoja vertjo pagalb. TEISJ STATUSAS, SKYRIMO IR ATAUKIMO TVARKA. Teisj statusas. Iskirtin teisjo status lemia teisj ir teismo nepriklausomumo principas. Teisjai turi bti maksimaliai nepriklausomi nuo kit valdios ak. Nepriklausomumo garantijos (pagal LRKT): a) teisjo galiojim trukms nelieiamumas; b) teisjo asmens nelieiamumas; c) teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos. Teisjai negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse. Jie negali gauti kito udarbio, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl, negali dalyvauti politini partij ar polit org veikloje. Teisj skyrimo tvarka: LAT teisjus skiria ir atleidia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisjus skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Apylinki, apygard ir specializuot teism teisjus skiria, j darbo vietas keiia Respublikos Prezidentas. Jam pataria speciali teisj institucija. Asmuo, paskirtas teisju, privalo duoti priesaik. Teisjai atleidiami i pareig: 1) savo noru; 2) pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme numatyto pensinio amiaus; 3) dl sveikatos bkls; 4) irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb; 5) kai savo poelgiu paemina teisjo vard; 6) kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai. Lietuvos teismins valdios savivaldos institucijos: Visuotinis teisj susirinkimas visi Lietuvos teisjai; renkasi ne reiau kaip kart per 2 metus; sprendiami strateginiai teismins sistemos funkcionavimo klausimai, iklausomos ataskaitos; Teisj taryba vykdomoji teisj savivaldos institucija; pataria Prezidentui formuojant teisj korpus, skiriant ir atleidiant i pareig teism pirmininkus, pirminink pavaduotojus, skyri virininkus, renka Teisj tarybos pirmininko pavaduotoj ir sekretori, tvirtina Teisj tarybos reglament, sudaro Pretendent teisjus egzamino komisij ir skiria jos pirminink, svarsto ios komisijos nuostatus bei egzamino program ir juos tvirtina, skiria Teisj garbs teismo narius, kontroliuoja Nacionalins teism administracijos veikl ir atlieka kitas funkcijas.
53

 Teisj garbs teismas nagrinja teisj drausms bylas bei teisj praymus dl teisjo garbs gynimo; sudaroma 4 metams i 7 vis grandi teisj, kuriuos skiria Teisj taryba. Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij Prezidento sutikimo. Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisjai gali bti Seimo apkaltos proceso tvarka paalinti u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym arba paaikjus apie padaryt nusikaltim. KITOS TEISSAUGOS INSTITUCIJOS. Prokuratra prokuror ir tardytoj visuma, savarankika teismins valdios dalis, kurios pagrindinis tikslas yra vykdyti baudiamj persekiojim, siekiant utikrinti teisingum ir teistum. Visi LR prokurorai ir kiti prokuratros pareignai priklauso vientisai, centralizuotai prokuratros sistemai, kuri sudaro: generalin prokuratra prie LAT, apygardos prokuratros prie apygardos teism ir apylinks prokuratros prie apylinks teism. Vis prokuratr veiklai vadovauja ir j kontroliuoja LR generalinis prokuroras (vasar atsistatydino Algimantas Valantinas, laikinai jo pareigas eina Raimondas Petrauskas). Generalin prokuror 7 metams skiria ir atleidia LR Prezidentas LR Seimo pritarimu. Generaliniu prokuroru gali bti ne jaunesnis kaip 35 met LR pilietis, turintis auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip 10 met prokuroro, tardytojo ar teisjo darbo sta. Generalinis prokuroras gali bti atleidiamas i pareig: savo noru; dl sveikatos bkls; pasibaigus galiojim terminui; sulaukus 65m arba pensijinis amiaus; jei savo poelgiu paemino prokuroro vad, neteko LR pilietybs ir t.t. Dabartins apygardos prokuratros: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio. Joms vadovauja vyriausieji prokurorai, kuriuos skiria ir atleidia generalinis prokuroras. Apylinks prokuratras taip pat steigia generalinis prokuroras, j yra tiek, kiek ir apylinks teism, joms vadovauja vyriausieji prokurorai, kuriuos skiria ir atleidia generalinis prokuroras. Bendriausios prokuratros funkcijos: 1) pradeda ir vykdo baudiamj persekiojim; 2) kontroliuoja kvotos organ veikl; 3) atlieka parengtin tardym; 4) palaiko valstybin kaltinim; 5) kontroliuoja nuosprendi vykdym; 6) derina kvotos ir parengtinio tardymo organ veiksmus kovojant su nusikalstamumu; 7) statym nustatyta tvarka gina teistus valstybs interesus ir asmen paeistas teises; 8) rengia mediag civilinei bylai teisme ikelti ir dalyvauja j nagrinjant. Policijos sistem ir udavinius apibria LR policijos veiklos statymas. Ir pagal io statymo 2 straipsn, policija apibriama kaip asmens, visuomens saugum ir viej tvark utikrinanti policijos staig ir pareign visuma. Lietuvos policijos sistem sudaro: policijos departamentas prie LR vidaus reikal ministerijos, kuriam vadovauja Generalinis komisaras, 5 met kadencijai Vyriausybs teikimu skiriamas ir atleidiamas LR Prezidento. teritorins policijos staigos policijos profesinio ugdymo staigos specialiosios policijos staigos. Advokatra. Advokatas daniausiai yra privataus asmens atstovas ir gynjas ne tik civiliniame, baudiamajame ar administraciniame procese, bet ir kasdieniame gyvenime tvarkant visus kitus teisinius reikalus. Advokatra, bdama santykinai autonomika teissaugos institucija, taip pat kaip ir kitos turi savo savivald. Pagrindin ir daugiausiai gali turinti advokat savivaldos institucija yra advokat visuotinis susirinkimas, kuriame sprendiami

54

daugiau strateginiai advokatros veiklos reikalai, o kasdienes problemas sprsti perduodama advokat tarybai ir jos pirmininkui (R. Andrikis). Notariatas. Tai visuma notar, kurie turi teis juridikai tvirtinti neginijamas fizini ir juridini asmen subjektines teises ir juridinis faktus, utikrinti i asmen ir valstybs teist interes apsaug. Notaras valstybs galiotas asmuo, kuris atlieka statyme numatytas funkcijas, utikrinanias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebt neteist sandori ir dokument. Notarai nuo advokat skiriasi nealikumu, kur laiduoja valstyb. Nors notaras ir veikia ali pavedimu, taiau jis nra n vienos j atstovas ir procedrinius sprendimus priima neatsivelgdamas ali nurodymus. Notar nepriklausomumo nuo ali statym leidjai stengiasi pasiekti dviem bdais: notar skaiiaus ribojimas. Taip stengiamasi kiekvienam notarui garantuoti pakankam klient skaii, ivengti nesiningos konkurencijos bei galim statym paeidim, kai notaras veikia, nordamas gauti daugiau pajam; kitos notar veiklos apribojimai, pavyzdiui, draudimas jungtis bendr komercin veikl su kit profesij darbuotojais taip pat padeda pasiekti notaro nepriklausomum galim turtini interes atvilgiu. Valstybs saugumo departamentas. Jis tiesiogiai atskaitingas Seimui ir Prezidentui. Pagrindin paskirtis saugoti LR suverenitet ir konstitucin jos santvark, atskleidiant veikl, kuri kelia grsm valstybs saugumui, teritorijos nelieiamybei ir vientisumui, valstybs interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai. Kvotos ir tardymo institucijos (pavyzdiui, STT, karo policija). Pagrindin funkcija - parengtinis tyrimas, tam tikra procesin veikla, kuria renkami, tvirtinami ir preliminariai tiriami rodymai, siekiant greitai ir iki galo iaikinti nusikaltimus, kaltinti kaltininkus ir tinkamai pritaikyti statym. TEISM SISTEMOS KRIMASIS IR J KOMPETENCIJA. Teism sistemos raida 1990 met kovo 11-j dien priimtame LR statyme Dl LR Laikinojo pagrindinio statymo iliko LSSR gyvavusi dviej grandi teism sistema: LAT (veikia iki dabar) ir rajon (miest) teismai (veik iki 1992 02 06). 1992 met vasario 6 dienos LR teism statyme buvo numatyta keturi grandi sistema: LAT, Lietuvos Apeliacinis teismas (realiai neveik), apygard teismai (realiai neveik) ir apylinki teismai (veikia iki iol). is statymas dl statymins bazs trkum bei l stygiaus nebuvo iki galo gyvendintas. 1993 met vasario 3 dien buvo oficialiai kurtas LRKT (pirmasis posdis 1993 09 15). 1994 04 23 pradjo veikti LR kinis teismas (veik iki 1998 09 01). 1995 met sausio 1 dien, sigaliojus 1994 met gegus 31 dien priimtam Teism statymui, pradjo veikti keturi grandi bendrosios kompetencijos teism sistema (+ Apeliacinis, Apygard). 1999 met sausio 1 dien Teism statyme buvo tvirtinta vienintel kasacin instancija Aukiausiasis Teismas, apeliacin instancija apeliacinis ir apygard teismai, pirmoji instancija apygard ir apylinki teismai. 2001 01 01 pradjo veikti specializuoti administraciniai teismai. Konstitucinio teismo raida: 1992 10 25 priimta LR Konstitucija, kuri tvirtino KT kaip teismins valdios institucij, 1993 Seimas paskyr visus 9 KT teisjus, pirmininku paskirtas Juozas ilys. 1993 09 05 vyko pirmas vieas KT posdis. Teism sistemos dalys: 1) Konstitucinis Teismas; 2) bendrosios kompetencijos teismai; 3) specializuoti teismai. Bendrosios kompetencijos teismai: Apylinks teismai nagrinja civilines, baudiamasias, administracini teiss paeidim, hipotekos teisj kompetencijai priskirtas bylas bei bylas, susijusias su sprendim ir nuosprendi vykdymu. Apygardos teismai nagrinja pirmosios instancijos civilines bylas, statymo priskirtas jo kompetencijai (pvz., byloms, kuri iekinio suma didesn kaip 100 tkst. Lt, iskyrus dl turto padalijimo eimoje ir pan.), pirmosios
55

instancijos baudiamasias bylas, statymo priskirtas jo kompetencijai (pvz., dl sunki ir labai sunki nusikaltim, kuri bausm virija 6m.); apeliacins instancijos apylinki teism sprendimus, nuosprendius, nutartis, nutarimus ir sakymams; atlieka kitas jo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. Apeliacinis teismas apeliacins sistemos teismas byloms dl apygardos teism sprendim, nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym. Jis nagrinja praymus dl usienio valstybi ir tarptautini teism bei arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo LR, atlieka kitas jo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. Lietuvos Aukiausiasis Teismas vienintel kasacin institucija siteisjusiems bendrosios kompetencijos teism sprendimams, nuosprendiams, nutartims, nutarimams ir sakymams perirti; vienod statym taikymo teismuose praktik utikrinanti teismin instancija Lietuvoje. Aukiausiasis Teismas formuoja vienod teism praktik aikinant ir taikant statymus ir kitus teiss aktus: a) skelbia skyri plenarini sesij nutartis, taip pat trij ir iplstini septyni teisj kolegij nutartis, dl kuri paskelbimo pritar dauguma atitinkamo skyriaus teisj. Aukiausiojo teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus; b) analizuoja teism praktik taikant statymus ir kitus teiss aktus ir teikia rekomendacinius iaikinimus; c) gali konsultuoti teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo ir taikymo klausimais. Taip pat atlieka ir kitas jo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. Specialiosios kompetencijos teismai: Lietuvos vyriausiasis adminstracinis teismas; apygard administraciniai teismai. Administraciniai teismai sprendia bylas dl: Valstybinio ir savivaldybi administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo; Turtins ir neturtins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar org. neteistais valstybs ar savivaldos inst. veiksmais; Mokestini gin; Valstybs ir savivaldybi tarnautoj praym; Gin tarp nepavaldi subjekt dl kompetencijos rib ar statym paeidimo; Rinkim ir referendumo statym paeidimo; Nutarimo administracins teiss byloje apskundimo; Vieajame adminitravime viej staig bei nevyriausybini organizacij priimt sprendim teistumo; Visuomenini org., bendrij, polit part, polit org ar asociacij priimt bendro pobdio akt teistumo; Usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti LT ir pan; Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS IR SUDARYMO TVARKA. Konstitucinio Teismo statusas: Konstitucijoje nra io teismo apibdinimo, jo statusas atskirtas nuo kit joje reglamentuot teism sistemos, nepriklauso bendrosios kompetencijos ar specializuot teism sistemai. Teismo savarankikumas ir nepriklausomumas, konstitucijoje apibrta teismo kompetencija, teismin proces panai veiklos forma, teism sudarani teisj statuso adekvatumas kit teism teisj statusui, priimt sprendim privalomumas rodo, kad LRKT yra teismins sistemos dalis. LR Konstitucinio teismo status nustato: LR Konstitucija; LR Konstitucinio teismo statymas. Vidaus tvark LR KT nustato: LR Konstitucinio teismo reglamentas. Prieingai nei kiti teismai, KT nenaudoja represijos priemoni, jame nagrinjami tik ginai. KT sprendimas yra galutinis, neskundiamas ir privalomas visiems. KT sudarymo tvarka: LRKT sudaro 9 teisjai, skiriami devyneriems metams ir vienai kadencijai. Kas treius metus atnaujinamas vienu tredaliu. Po 3 kandidatus LRKT teisjus skiria Seimas i kandidat, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas,
56

Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas. LRKT pirmininkas skiriamas Seimo Respublikos Prezidento teikimu. Reikalavimai teisjams: LR pilietyb, auktasis teisinis isilavinimas, nepriekaitinga reputacija, ne maiau kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb staas. Konstitucinio Teismo teisjai turi toki pat asmenybs nelieiamybs teis kaip ir Seimo nariai, taip pat indemnitet socialins gerovs garantijas. iuo metu pirmininko pareigas eina Kstutis Lapinskas. I devyni teisj, dvi moterys. KT aparat sudaro: Kancleris; Teiss departamentas; Kanclerio pavaduotojas; Informacijos ir technologij skyrius; Pirmininko patarjai; Bendrasis skyrius; Pirmininko padjjai; Finans skyrius; Pirmininko sekretoriatas; kio skyrius. KONSTITUCINS PRIEIROS SAMPRATA, KOMPETENCIJA IR DISKRECIJA. Konstitucins kontrols mechanizmas suvokiamas kaip btina iuolaikins demokratins valstybs mechanizmo sudedamoji dalis. Lietuvoje vykdoma paskesnioji konstitucin kontrol (tikrinama jau priimt ir sigaliojusi statym ir Seimo akt atitiktis Konstitucijai, taip pat Respublikos Prezidento ir Vyriausybs akt atitiktis Konstitucijai ir statymams). Pagrindas nagrinjimui motyvuota abejon dl teiss akto ar jo dalies prietaravimo Konstitucijai pagal: a) norm turin; c) form; b) reguliavimo apimt; d) nustatyt procedrin tvark. KT negali aikinti klausim, kurie nebuvo tiriami nagrinjant tam tikr byl ar priimant nutarim. Teis kreiptis KT ms alyje turi teismai, viena penktoji seimo nari, Vyriausyb, Prezidentas (dl Vyriausybs akt, Seimo rinkim, tarptautini sutari). KT turi teis atsisakyti priimti nagrinti byl ar rengti ivad, jeigu kreipimasis grindiamas ne teisiniais motyvais. LR statymas ar kitas teiss aktas nebegali bti taikomas nuo oficialaus KT sprendimo, kad aktas prietarauja Konstitucijai, paskelbimo. KT nutarimai galutiniai ir neskundiami; jie turi statymo gali ir yra visuotinai privalomi. Konstitucinio teismo akt formos: Nutarimai priimami baigus teismin tyrim. Nutarime vertinamas statym leidiamosios ir vykdomosios valdios akt atitikimas Konstitucijai. Ivados priimamos baigus teismin tyrim. Ivados yra rekomendacinio pobdio. J gali prayti tik Seimas ir Prezidentas. sprendimai - priimami konkretiems procesiniams veiksmams apibdinti. Konstitucinis teismas tvirtina: demokratin santvark, valdios institucijas, tvirtina valdi padalijimo princip Kad konstitucin prieir vykdo Konstitucinis teismas Konstitucinis teismas teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar LR taptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. J.ilys, be pagrindins Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo funkcijos konstitucinio teistumo utikrinimo funkcijos iskiria dar kelet jo funkcij: konstitucini teisini vertybi tvirtinim, taikdaryst socialiniame politiniame gyvenime, teisin politini konflikt sprendim, politinio proceso nepertraukiamumo arba politins kaitos utikrinim, pedagogin funkcij ir kt. Taigi Konstitucinis Teismas turi gana plai diskrecij, kuri parodo iorikai beveik nekontroliuojama galimyb keisti savo paties generuojam doktrin.

57

POLITINIO PROCESO JURIDIZACIJA. Tai, kad sprendiant politines problemas galutinis odis tenka teisei (t.y. konstitucijai), kad politins veiklos subjektai, tokie kaip prezidentas, Vyriausyb, Parlamentas ar parlamentar grup, nuolatos kreipiasi KT, praydami sprsti statymo ar kito teiss akto konstitucingumo klausimus, leidia kalbti apie politikos juridizacij. Taigi politikos juridizacija - procesas, kurio metu politini problem sprendimas tampa neatsiejamas nuo teiss, tai kartu ir tam tikras politins kalbos, bdingos politinms institucijoms, pavertimas teisini kategorij kalba. Byl nagrinjimas Konstituciniame Teisme tai nuolatin politikos transformacija teis, nes teismo byloje politik veiksmai, sprendimai bei ginai iveriami teisin kalb. Kitaip tariant, Konstituciniam teismui raomame prayme negalima remtis moraliniais, politiniais ar korporatyviniais argumentais, todl politin vizij patys politikai paveria teisine. Politinio proceso juridizacijos poymiai: Politikos juridizacij tam tikra prasme apibdina ir tai, kad politinio proceso dalyviai danai kreipiasi Konstitucin Teism. Taip opozicija, pasinaudodama teisinmis priemonmis, gali oponuoti daugumos ir Vyriausybs vykdomai politikai teisei teikdama prioritet. Tarkime, Lietuvos atveju, kreipimsi KT skaiius svyruoja priklausomai nuo Seimo kadencij, opozicijos aktyvumo ir Parlamento sudties, pvz., 1998m. KT parlamentarai kreipsi net 15 kart, 2007 aisiais vos 2 kartus, o 2008m. 10. Neirint tam tikro praym skaiiaus svyravimo, gana stabiliai reikiami kreipimaisi KT patvirtina politikos juridizacijos Lietuvoje tendencij. Konstitucin justicija daro tak ir paiam sprendim primimui politins valdios institucijose. Svarstant klausim Seime, KT sprendim argumentacija tampa itin reikminga politiniuose ginuose. Tokiu bdu politikai jau tiesiogiai teiss krimo veikloje perima konstitucin motyvacij, kuri natraliai tampa btinu ios veiklos elementu. TEISMINS VALDIOS VEIKIMO PROBLEMOS: Korupcija; Visuomens nepasitikjimas (kyla i korupcijos problemos); Procedrini byl gausa; Danas byl perdavimas auktesnms instancijoms, o politiniai klausimai KT. 13. Vietos savivaldos ir valdymo sistema SAVIVALDOS SAMPRATA. Sistema, kurioje mons savarankikai sprendia bendrus reikalus ir problemas, vadovaujasi savais interesais, gyvendindami juos bendromis jgomis, nepasitelkdami auktesns valdios. Vietos savivaldybs negali viryti nustatytos kompetencijos rib ar kitis valstybins valdios kompetencij. Valstybin valdia priiri, kaip savivaldybs gyvendina joms nustatytas funkcijas. Vietos savivaldybi institucijos kontroliuoja dal visuomenini reikal ir taip riboja valstybins valdios gali, taigi yra svarbus demokratijos elementas (valdia decentralizuojama). Principai, kuriais grindiama vietos savivalda: atsakomyb rinkjams; gyventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus (apklausos, susirinkimai, pilietini iniciatyv skatinimas); savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus; savivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas; veiklos skaidrumas; bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derinimas; vieumas ir reagavimas gyventoj nuomon;
58

 priimam sprendim teistumas; mogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas. Vietos savivaldybi susikrimo mechanizmai: angl-amerikiei savivaldybi pirmapradikumas valstybs atvilgiu, daugiau laisvs ir vairovs, bet vis dlto paklstama valstybs valiai; pranczikasis savivaldos institucijas, valdymo formas bei kompetencij nustato valstybs statymai; savivaldybs valstybs krinys. SAVIVALDOS INSTITUCIJ RAIDA. Savivaldos genez: XII a. valsiai ems; Po unijos su Lenkija dvarai pavietai vaivadijos; Rusijos okupacijos metu apskritys (ujezdai), paskui valsiai gubernijos; Vokiei okupacijos metu valsiai (bezirkai) apskritys (kreizai); Tarpukariu liko vokikas padalijimas apskritimis bei cariniai valsiai, bet jiems suteikta savivaldos teis, kuri apribota po nedemokratinio perversmo; Sovietins okupacijos metais vietos savivalda i esms panaikinta; 1990 demokratikai renkamos auktesns ir emesns pakopos savivaldybs; 1994-1995 tvirtintas naujas savivaldos modelis: kurta 10 apskrii, sukurta vieno lygio savivaldybi sistema. VIETOS SAVIVALDOS SISTEMA. Vietos savivaldos sistema. Tam, kad valstyb galt atlikti savo funkcijas, ji privalo turti politin teritorin organizacij. Valstybs teritorija visuomet padalyta administracin arba politin reikm turinius darinius, kuriuose gyvena gyventojai. Nuo sudting istorini, geografini, politini slyg priklauso 2 pagrindins valstybs politins teritorins organizacijos formos: unitarin ir federacin valstyb. LR yra unitarin valstyb, kurios teritorija yra vientisa ir nedaloma jokius valstybinius darinius. Taiau unitarin valstyb, vengdama centralizacijos keliam pavoj, vietos valdiai perduoda dal savo galiojim. Centralizacijos tendencijoms suvelninti naudojama valstybins valdios dekoncentravimo ir decentralizavimo politika: valdios dekoncentracija (teiss aktais pagrstas administravimo funkcij perdavimas i centrins valdios institucijos teritorinms institucijoms) apskritys; valdios decentralizacija (valdymo funkcij perdavimas i centrini valstybins valdios institucij savivaldos teis turinioms teritorijoms) savivaldybs. Vietos savivaldai bdingi poymiai: apibrta teritorija (bet savivaldybs skiriasi dydiu, gyventoj skaiiumi ir pan.); juridinio asmens statusas (atsako nuosavybs ar patikjimo teise priklausaniu turtu); gyventoj bendrumo pagrindas j gyvenimas toje pat teritorijoje (ne tautyb, ras, pairos etc.); bendras tikslas (rpintis vietos bendruomens interesais). Teritorinis valdios pasiskirstymas. Lietuvos teritorija suskirstyta iuos administracinius vienetus: apskritis LR teritorijos auktesniuosius administracinius vienetus, kuri valdym organizuoja Vyriausyb. iuo metu yra deimt apskrii. Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis. Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities virininkas, gyvendindamas jam priskirtas funkcijas ir vykdydamas Lietuvos Respublikos statymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Vyriausybs nutarimus bei kitus teiss aktus, bendradarbiauja su savivaldybi ir valstybs valdymo institucijomis, joms pavaldiomis valdymo staigomis bei organizacijomis apskrityje. Apskrities virininkas inicijuoja regiono pltros tarybos sudarym. Savivaldybes - esmin institucija, atsakinga u vietos reikal tvarkym; valstybs teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens status bei LR Konstitucijos laiduot savivaldos teis, gyvendinam per savivaldybs taryb. iuo metu yra 60 savivaldybi 12 miest ir 48 rajonai.
59

Apskrities virininko udaviniai yra: 1) gyvendinti valstybs politik regionins pltros, socialinio aprpinimo, vietimo, kultros, sveikatos prieiros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, ems naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas; 2) koordinuoti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini padalini veikl, taip pat derinti savivaldybi vykdomj institucij veikl, gyvendinant regionines programas; 3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas. SAVIVALDOS INSTITUCIJ SANTYKIAI SU KITOMIS VALDIOS INSTITUCIJOMIS. Prieiros principas numato, kad valstybje funkcionuojanias vietos savivaldos institucijas priiri valstybin valdia. Kiekviena savivaldybs institucijai jau dl jos prigimties statymai nustato kakok savarankikum, todl jos nra visikai priklausomos nuo aukiausi valstybins valdios institucij. Savivaldybs gali lengvai perengti savo kompetencijos srit: Tvarkyti savo kompetencijai nepriklausanius dalykus arba netinkamai vykdyti udavinius, kurie joms nustatyti statymais; Gali priimti nutarimus nustatytos kompetencijos ribose, taiau neteistus, t.y. paeidianius statymus arba neteistus; Gali visikai nesirpinti savo kompetencijos dalykais. LR vykdoma vietos savivaldybi prieira teistumo poiriu, t.y. tikrinama, ar savivaldybs veikia pagal Konstitucij ir statymus, gyvendina Vyriausybs sprendimus. Vietos savivaldybi prieir teistumo poiriu vykdo Vyriausybs skiriami pareignai Vyriausybs atstovai. Seimas tiesiogin valdym savivaldybje gali vesti, jeigu: Savivaldos institucijos savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum bei konstitucin santvark; Teismas nustato, kad taryba nesilaiko LR Konstitucijos, paeidinja statymus; Taryba neisirenka mero, jo pavaduotojo ir nesuformuoja savivaldos institucij per 2 mnesius nuo pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio suaukimo dienos; Tarybos posdiai pagal reikalavimus ir terminus neaukiami arba taryba pagal iuos reikalavimus nesusirenka posd 3 kartus i eils; Meras ir taryba nevykdo arba vykdo valstybs perduotas funkcijas, bet nepaiso Vyriausybs spjim; Pakartotini rinkim savivaldybs taryb rezultatai apygardoje pripastami negaliojaniais. APSKRITYS IR VYRIAUSYBS ATSTOVAI. Vyriausybs atstov teiss: Tikrinim metu gauti savivaldybs institucij teiss akt originalus, o prireikus ir i institucij vadov paaikinimus dl teiss akto primimo tiksl, aplinkybi, sprendimo gyvendinimo bd ir priemoni; kitais atvejais savivaldybs institucij posdi protokol, priimt dokument kopijas ir kit aikinamj mediag; Dalyvauti savivaldybi taryb ir valdyb posdiuose, spti apie svarstom sprendim projektuose esanius prietaravimus statymams ir kitiems teiss aktams, o jeigu yra atitinkamas pagrindas, silyti teiss akto primim; Nagrinti savaivaldybi institucij priimus teiss aktus, paeidianius statym ir kit teiss akt nuostatas, ir priimti dl j sprendimus pagal savo galiojimus ir kt. statymai garantuoja savivaldybs institucij bei savivaldybs tarnautoj aktus ar veiksmus, paeidianius gyventoj ir orgnizacij teises , sksti administraciniams teismams. Gyventoj skundus dl savivaldybs pareign piknaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Kratutiniais atvejais valstybs valdia gali panaikinti savivaldyb, sujungdama j su kita, taiau tai ne kontrols forma, o administracinio teritorinio valstybs suskirstymo pakeitimas. io sprendimo savivaldybs negali sksti teismams.

60

VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJOS. Savivaldybs taryba. Savivaldybs taryba yra atstovaujamoji vietos savivaldos institucija, susidedanti i savivaldybs tarybos nari, renkam tiesioginiuose rinkimuose ketveri met kadencijai. J skaiius svyruoja nuo 21 iki 51 (priklausomai nuo savivaldybei priklausani gyventoj skaiiaus). Savivaldybs taryba savo galiojimus gyvendina kolegialiai (grups asmen; daromas atsiklausiant kit nuomons) savivaldybs tarybos posdiuose. Savivaldybs tarybos posdiams klausimus rengia savivaldybs tarybos komitetai (toliau komitetai) bei komisijos savo posdiuose, tarybos nari frakcijos ir grups pasitarimuose ir savivaldybs administracija. Savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja j gyvendinim. Taryba turi bti periodikai perrenkama, kad atspindt besikeiianius bendruomens interesus. Savivaldybs tarybos komitetai sudaromi savivaldybs tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinti ir ivadoms bei pasilymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi statym ir vykdomi savivaldybs tarybos, mero sprendimai. Sudaromi i tarybos nari tarybos sprendimu, laikomasi proporcingo daugumos ir maumos atstovavimo principo. Savivaldybs tarybos sudarom laikinj ir nuolatini komisij nariais gali bti savivaldybs tarybos nariai ir valstybs tarnautojai bei gyvenamj vietovi bendruomeni atstovai. Tarybos galiojimai: priima sprendimus dl seninij steigimo, tvirtina savivaldybs biudet, priima sprendimus dl disponavimo savivaldybs turtu, dl mokesi, dl savivaldybs moni ir pan. steigimo. Meras Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i tarybos nari renka mer ir mero silymu skiria vien ar kelis mero pavaduotojus. Meru ir mero pavaduotojais gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Savivaldybs taryba gali nusprsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras irinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu u j kandidatras balsavo vis tarybos nari dauguma. Pasibaigus savivaldybs tarybos galiojimams, tarybos irinkto mero bei mero pavaduotojo galiojimai baigiasi, kai naujai irinkta savivaldybs taryba irenka mer. Administracija. Savivaldybs administracija yra savivaldybs staiga, kuri sudaro struktriniai, struktriniai teritoriniai padaliniai seninijos (filialai) ir struktrinius padalinius neeinantys vieojo administravimo valstybs tarnautojai. Savivaldybs administracijos direktorius yra savivaldybs administracijos vadovas staigos vadovas, pavaldus savivaldybs tarybai ir atskaitingas merui. Administracijos galiojimai nesusij su tarybos galiojim pabaiga. Savivaldybs administracijos valstybs tarnautojai negali bti savivaldybs, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Savivaldybs administracijos kompetencija: 1) savivaldybs teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs institucij sprendim gyvendinim arba pati juos gyvendina; 2) gyvendina statymus ir Vyriausybs nutarimus, nereikalaujanius savivaldybs institucij sprendim; 3) statym nustatyta tvarka organizuoja savivaldybs biudeto pajam ir ilaid bei kit pinigini itekli buhalterins apskaitos tvarkym, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs turto valdym ir naudojim; 4) administruoja viej paslaug teikim; 5) rengia savivaldybs institucij sprendim ir potvarki projektus; 6) atlieka sekretoriato, mero, tarybos nari ir savivaldybs kontrolieriaus finansin, kin bei materialin aptarnavim. Toks galiojim atskyrimas savivaldos institucijose atsirado po Konstitucinio Teismo 2002 met gruodio 24 dienos nutarimo. Savivaldybi funkcijos (pagal KT 2002-12-24 nutarim): Nra akivaizdi kriterij, kurie padt nustatyti, kas kurios valdios kompetencijai priklauso tiksli riba gali bti nustatyta tik remiantis statymu. Deleguotoji vietos savivaldybi kompetencija: kai valstybin valdia pareigoja savivaldybes tvarkyti tam tikrus valstybinio valdymo udavinius.

61

Lietuvos savivaldybi funkcijos pagal sprendim primimo laisv: savarankikosios, kurias savivaldybs atlieka pagal statym suteikt kompetencij, sipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesams bei turi sprendim iniciatyvos, j primimo ir gyvendinimo laisv (pvz., ikimokyklinis ugdymas, jaunimo uimtumas, viej darb organizavimas, vieosios tvarkos utikrinimas); priskirtosios (ribotai savarankikosios), kurias savivaldybs atlieka, atsivelgdamos vietos slygas ir aplinkybes, gyvendindamos statymus ir j pagrindu priimtus kitus teiss aktus (pvz., sveikatos program gyvendinimas, teritorij planavimas, kultros ugdymas, viej bibliotek steigimas, infrastruktros planavimas, sanitarijos ir higienos kontrol, keli ir gatvi prieira, prekybos taisykli nustatymas); valstybins (perduotos savivaldybms), kurias valstyb perduoda savivaldybms atsivelgiant gyventoj interesus (pvz., civilins bkls akt registravimas, civilins saugos organizavimas, statistikos duomen teikimas, dalyvavimas atrenkant auktinius karo tarnyb, rinkim organizavimas); sutartins, kuri gyvendinimas grindiamas sutartimis su valstybs institucijomis. Savivaldybi funkcijos pagal veiklos pobd: vieojo administravimo (atlieka taryba, kontrolierius, meras, administracija, kitos staigos, tarnautojai); viej paslaug teikimo (teikia savivaldybi steigti paslaug tiekjai arba kiti asmenys, su kuriais sudarytos sutartys). Savivaldos veiklos teistumo slygos: negali viryti nustatytos kompetencijos rib; negali kitis valstybs valdios reikalus sprendiant vidaus (saugumo, teiss, pinig) ir iors suvereniteto (kariuomens, diplomatijos) klausimus. Savivaldybi veiklos sritys: ikimokyklinis ir pradinis ugdymas; infrastruktros pltra ir prieira; pirmin sveikatos prieira; civilins ir priegaisrins saugos organizavimas. socialins ir kultrins paslaugos; Valstybs deleguotos savivaldybi kompetencijos: karo tarnybos ir aktini atrinkimas; papildom lengvat, paramos ir paslaug teikimas valstybs biudeto sskaita socialiai remtiniems asmenims bei verslui; rinkim, apklaus ir referendum organizavimas; dokument pilietybei suteikti rengimas. GALIOJIM ATSKYRIMO SAVIVALDOS INSTITUCIJOSE PROBLEMOS. mero vykdomosios funkcijos perduotos savivaldybs administratoriui; finansinis savarankikumas savivaldybs turi ribotus savo iteklius, kurie sudaro tik nedidel dal biudeto; neteisinta savivalda emiausiame lokaliniame teritoriniame lygmenyje; tarybos dauguma gali kontroliuoti mer; neturi galios nustatyti savo galiojim; menkas institucij legitimumas; pagal dabartin model vietos savivaldos lygmenyje nra realizuojami valdi padalijimo ir stabdi bei atsvar principai ar atskaitomybs pilieiams principas. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJ FORMAVIMO TVARKA. LR pilieiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem 4 metams renka savivaldybs taryb. Savivaldybs taryba renka mer ir mero silymu slaptu balsavimu skiria jo pavaduoj/-us. Savivaldybs administracij sudaro seninija ir vieojo administravimo specialistai. Savivaldybi taryb rinkim analiz. 1995 mandatus gavo19 partij, daugiausia - Tvyns sjunga (428), Lietuvos demokratin darbo partija (297). 1997 tas pats, 2000 24, daugiausia - Naujoji sjunga (270), Lietuvos valstiei partija (209). Galima pastebti

62

tendencij, kad partij, dalyvaujani rinkimuose, skaiius nuolat didjo. 2002 - 20, daugiausia - Lietuvos socdemokrat partija (332), Tvyns sjunga (193). 2007 19, daugiausia - taip pat. Problemos savivaldos formavime: Savanorik kandidat klimosi problema: statyme nra sudaryta galimyb rinkimuose dalyvauti nepriklausomiems kandidatams bei nepolitinms piliei grupms. Demokratijos ir mogaus teisi princip poiriu svarbi Konstitucinio teismo ivada apie tai, kad savivaldybi taryb rinkim tvarka, apribojanti galimyb kelti kandidatras, paeidia pasyvij gyventoj rinkim teis, t.y. teis bti irinktais. Rinkimai savivaldybi tarybas, taikant proporcin rinkim sistem, neretai sulaukia kritikos, nes yra traktuojami kaip bandymas sustiprinti partines organizacijas bei partijas ir istumti kvalifikuot specialist galimyb dalyvauti vietini problem sprendime. Teigiama, jog partijos irenkamos savivaldybi tarybas danai tampa neproduktyvaus politikavimo pavyzdiu, nes susitelkia ne ties vietos klausimais, o ties centrins politikos udaviniais. Partins atsakomybs, partij stabilumo problema: pagal partij sraus irinkti taryb nariai siekia ivengti savo rinkj kontrols, atsiskaitymo u veikl ir kritikos, t.y. vis labiau patrauklesn tapo deleguotos demokratijos idja. Kolektyvin partin atsakomyb i esms pakeiia individuali irinkt atstov atskaitomyb rinkjams ir tai silpnina piliei ir valdios ry, tuo tarpu ir pai savivald. leidia savivaldos institucijas patekti kratutini populistini vieno lyderio partij atstovus, nors rinkjai daniausiai ino tik vienintel partijos nar, ir lyg grandinine reakcija likusieji partijos kandidatai yra irenkami dl lyderio populiarumo. skatina savivaldos institucijose fragmentacij: tai savo ruotu maina vietos valdios efektyvum ir stabilum, atsiranda trumpalaiks partij koalicijos. Tiesioginiai mero rinkimai. U: bt stabilesnis mer darbas; padidt mero savarankikumas ir mero institucijos autoritetas; meras atstovaut bendruomens nari, o ne partiniams interesams; bt padidintas savivaldybs institucij veiklos vieumas ir efektyvumas; padidt demokratikai renkam institucij skaiius. Prie: Dvivaldysts atsiradimo galimybs, kuri gali dezorganizuoti savivaldybs veikl; Politini partij ir j teritorini padalini takos susilpnjimas; Baim dl populizmo:Lietuvoje atsirast nauj didiul politin autoritet turini politik; Didel tikimyb apsirikti renkant merus; Neturjimo patirties efektyviai kontroliuoti mero veikl tikimyb; Pasinaudojimas sudtingu mero atstatydinimo mechanizmu; Lietuvoje nra istorins patirties taikant tiesiogiai renkamo mero model; Naujas modelis taikytinas tik pakeitus Lietuvos Respublikos Konstitucij; Naujo savivaldybs institucins srangos modelio diegimas galimas tik tinkamai jam pasirengus; Nepritariama, kad meras bt atstovaujamosios ir vykdomosios valdios vadovas (alternatyva: meras tik vykdomosios valdios vadovas, o tarybos pirmininkas - kitas tarybos narys). 14. Interes grups ir nevyriausybins organizacijos VIEJ IR PRIVAI INTERES SUPRATIMAS. Vieosios politikos turin lemia vairi interes susidrimai ir konfliktai, ireikiamas ne bendras interes vardiklis, o takingiausi politinio proceso veikj valia. Vieumo ir privatumo, viej ir privai interes santykio supratimas i esms priklauso nuo to, kaip suprantamos ekspansins ir intervencins valstybs galios ekonomikoje, socialinje ir kitose srityse bei nuo to, kaip aikinami valstybs valdymo, sprendim primimo ir gyvendinimo klausimai.

63

 Vieumas apima t mogikosios veiklos aspekt, kuriam reikia valdios arba visuomens reguliavimo ar sikiimo ir visikai nelieia to, kas telpa skirting visuomeni skirtingai suvokiamas privatumo ribas. Demokratijos slygomis vieoji politika tai suderint konflikt ir pasiekto sutarimo rezultatas. Oficialiosios valdios veikloje gali dominuoti ne visai visuomenei, bet atskiroms soc grupms palanks sprendimai. Skirtingomis slygomsi gali vyrauti, pvz, nomenklatros, atskir ekonomini ar socialini sektori interesai. Vieuosius sprendimus neretai lemia ne politin valia ir politiniai sprendimai, o esama konjunktra, kuria visada pasinaudoja stipriausios interes grups. Tarp viej ir privai interes egzistuoja simbiozinis ryys, nors vieojoje politikoje idealus balansas tarp j vargu ar manomas. Dl viej ir privai sfer, interes grupi gali ir tiksl dalinio sutapimo atskirti privatumo ir vieumo ribas praktikai nemanoma. Korporatizmo, o ypa neokorporatizmo slygomis interes grups taip integruojamos politik, kad dalis privai inters tampa pusiau valstybiniais, o valstybiniai interesai pusiau privaiais. ATSTOVAUJAMOSIOS IR FUNKCINS (KORPORATYVINS) DEMOKRATIJOS SANTYKIS. Interes grupi sveika su vyriausybe: 1. Pliuralistinis modelis laisva konkurencija tarp grupi, kai Vyriausyb tik reguliuoja ir reglamentuoja veikl. Pliuralistinis modelis grindiamas sitikinimu, kad individai suderintos grupins veiklos bdu geriausiai perteikia savo reikalavimus vyriausybei. 2. Korporacinis modelis interes grups veikia nekonkurencins, hierarchikai organizuotos ir funkcionaliai diferencijuotos interes atstovavimo sistemos pagrindu, kur tam tikros grups turi privilegij konsultuoti vyriausyb. Neokorporatizmas pabria interes grupi dalyvavim gyvendinant politinius sprendimus, juos kontroliuojant. Riba tarp privatu ir viea neretai inyksta, interes grupms tenka ne tik perdavimo mechanizmo vaidmuo, bet taip pat ir nemaa atsakomybs dalis u priimt sprendim gyvendinim. Klientelizmas tai toks sveikos modelis, kai santykiai vieojoje politikoje grindiami asmeniniu pavaldumu, kai tam tikrus veiksmus atliekantys ar t.t. palsaugas suteikiantys subjektai (patronas ir klientas) turi nevienodas galimybes. Jam bdingas pavaldumas, abipusis interesas ir personalizacija. Lietuvoje galima aptikti ir pliuralizmo, ir ir korporatizmo, ir patronao-klientelizmo poymi. Pagrindiniai interes grupi poveikio etapai: 1) prieparlamentin sprendimo primimo stadija; 2) parlamentin; 3) poparlamentin. Interes grupi poveikio Vyriausybei kanalai (prijimas): Vykdomosios valdios institucijos ir valdininkai; Politins partijos; iniasklaida. Interes grupi poveikio Vyriausybei formos: 1) Lobizmas; 4) Demonstracijos, protesto akcijos; 2) Asmeniniai ryiai; 5) Teroristiniai ipuoliai; 3) Dvialiai, trialiai susitarimai; 6) Politins mogudysts. Interes atstovavimo tipai (pagal Ph. Schmitter): 1) spaudimo reimas. Interes grups daro tiesiogin tak statym leidjui (pavyzdys JAV lobizmo sistema); 2) atstovavimo reimas. Tai sistema, kurioje interes grups, politins partijos bei visuomeniniai judjimai konkuruoja tarpusavyje dl takos priimamiems sprendimams; 3) susitarimo reimas. Tai sistema, kurioje interes grups siekia susitarti ir tarpusavyje, ir su valstybinmis institucijomis dl valstybs intervencijos tam tikrus sektorius ribojimo bei atskomybs pasidalijimo priimant dvialius ar trialius susitarimus. Korporatizmas apskritai ir trialis bendradarbiavimas konkreiai apibriamas kaip institucionalizuotas valstybs, profsjung ir verslo organizacij dalyvavimas priimant sprendimus ir gyvendinant viej politik. Interes atsovavim lemia ne vienbalsikumas ar lygyb, o tam tikra suteikiama ar gyjama galia. Trialio bendradarbiavimo funkcionavimo slygos: 1) stipri Vyriausyb, kuriai pilieiai parama leist gyvendinti trialius susitarimus;

64

2) stiprs ir vieningi socialiniai partneriai profsjungos ir verslo organizacijos, kurios gebt daryti pakankam tak spaudim vienas kitam bei vyriausybei, kad pasiekt susitarim bt laikomasi; 3) partneri supratimas apie ekonominio poveikio priemones turi bti jei ne identikas, tai bent panaus; 4) partneriai turi sukurti tinkam institucin (teisin) baz darbiniam tarpusavio santyki ar deryb aplinkai utikrinti. Lietuvoje trialio bendradarbiavimo pagrindu veikianios organizacijos: Trial taryba, Sodra, Uimtumo taryba, Profesinio mokymo taryba, Saugos darbe komisija, Darbo bira. kurti Prekybos, pramons ir amat rmai (nevyriausybin verslo savivaldos organizacija) gali tapti suskaidyt verslo interes derinimo priemone. Rm pagr udaviniai skatinti verslo pltr bei atstovauti savo nari interesams bendradarbiaujant su valdios institucijomis. NEVYRIAUSYBINS ORGANIZACIJOS LIETUVOJE. Nevyriausybins organizacijos (NVO) galima apibrti kaip ne pelno siekianias, nuo valdios institucij nepriklausomas organizacijas, kurios gyvendina savo nari ar vieuosius interesus. NVO buriasi bendraminiai mons, kurie tenkina savo kultrinius, sportinius, religinius, dvasinius, o ne materialinius poreikius. NVO pirmosios pastebi visuomens problemas ir pirmosios reaguoja, yra lengviau pasiekiamos negu valdios institucijos, sprendia nepopuliarias problemas, kuri neapsiimt pirmasis sektorius. NVO pelnas investuojamas tolesn veikl. Kadangi NVO yra svarbus demokratikos visuomens elementas, valdios institucijos skiria joms savo param: pinigines las, atleidim nuo kai kuri mokesi ir panaiai. steigti NVO gali Lietuvos fiziniai ir/ar juridiniai asmenys. Fond ir viej staig steigj skaiius neribojamas, asociacijos steigti gali 3 fiziniai ir/ar juridiniai asmenys. Fond steigti gali tik fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie sipareigojo skirti fondui naus bei teikti paslaugas. Fondo steigjomis negali bti politins partijos, politins organizacijos ar valdios institucijos. NVO privalo turti status, kuriais grst savo veikl. statuose nurodomas pavadinimas, buvein, tikslai, nari (asociacijos), steigj (fondo) ir dalinink teiss ir pareigos, valdymo organ kompetencija, j sudarymo ir ataukimo tvarka, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka bei kiti svarbs aspektai. Nutarus likviduoti NVO turi bti paskirtas likvidatorius, kuris sudaro likvidavimo akt, iregistruoja NVO ir grina registravimo paymjim. Likviduojamos NVO turtas ir pajamos, gautos pardavus tur, turi bti perduotas kitiems vieiems juridiniams asmenims. Didel NVO biudeto dal sudaro i vairi altini gauta parama. Paramos teikim ir gavim reglamentuoja 1993 06 03 priimtas LR labdaros ir paramos statymas. Param teikti turi teis LR fiziniai ir juridiniai asmenys, iskyrus politines partijas, politines organizacijas, valstybs ir savivaldos mones, biudeto staigas, valstybs ir savivaldybi institucijas ir Lietuvos bank. 2002 met 07 02 LR Seimas prim gyventoj pajam mokesi statym, kuriame numatyta galimyb Lietuvos gyventojams, mokantiems pajam mokest, pervesti du procentus nuo io mokesio NVO. 1999 12 07 LR Vyriausybs nutarymu buvo patvirtinta nuolatin nevyriausybini organizacij komisija, kurios uduotis dalyvauti NVO aktuali statym projekt krime ir svarstyme. NVO raida. Pirmj Lietuvos NVO atsiradimas siejamas su banyi bendruomeni religiniais sjdiais, pilietini pasiprieinim prie okupant (carins Rusijos, Vokietijos imperijos) politik. Sovietmeiu NVO buvo grietai kontroliuojamos tarybins valdios. Komunist partija buvo krusi profsjungas, komjaunuoli ir pionieri organizacijas. Valdios sektoriaus rankose buvo tiek verslo, tiek NVO veikla. Ikovojus nepriklausomyb, NVO susidr su daugeliu problem: l, organizuotumo, gdi trkumas, silpni ryiai su valdios institucijomis, savanoriko darbo tradicij nebuvimas, bloga ekonomin padtis, kai mons neturi pakankamai l, energijos ir laiko, kuriuos galt aukoti visuomeniniai veiklai. Visgi NVO skaiius kasmet didja ir aktyviau veikia visuomeniniame gyvenime (2000 metais veik 7075 NVO, skaitant ir religines organizacijas). Lietuvos NVO rys: asociacijos - savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos nari veikl, atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieuosius interesus.
65

 labdaros ir paramos fondai (fondai) - neturinti nari ne pelno organizacija, kurios veiklos tikslai yra labdara arba (ir) parama mokslo, kultros, vietimo, meno, religijos, sveikatos apsaugos, socialins globos ir rpybos, aplinkos apsaugos ir kitoms Labdaros ir paramos statymo nustatytoms sritims. vieosios staigos - i dalinink (savininko) turto steigta ne pelno organizacija, veikianti socialinje, vietimo, mokslo, kultros, sporto ar kitose panaiose srityse ir vieai teikianti i srii paslaugas visuomens nariams. INTERES GRUPI SAMPRATA IR KLASIFIKACIJA. Interes grupi samprata. Interes grupmis vadinamos organizacijos, kurios yra autonomikos nuo vyriausybs ir politini partij ir vienokiu ar kitokiu bdu siekia daryti tak vyriausybs politikai. Jos uima mezolyg tarp valstybs ir piliei, sukuria prielaidas priimam sprendim racionalumui, politikos vieumui bei valdios institucij informuotumui. Pagal Ch.Lindblom ir E.Woodhouse, interes grupi veikla tai sveika, per kuri individai ir privaios grups, neturinios valstybins valdios, bando daryti tak vieajai politikai, taip pat ir tie vyriausybs valdinink veiksmai, kurie ieina u tiesioginio savo valdios panaudojimo rib. Interes grupi susidarymo pagrindas bendras interesas. Intereso vedami mons jungiasi grupes, kuri tikslas yra tenkinti savo poreikius. Poreiki pamatu formuojami tikslai ir reikalavimai, kurie tampa individuali ir kolektyvini veiksm prieastimi. Interes grups uima tarpin padt tarp politini partij ir socialini judjim. Socialiniai judjimai gali sutapti su interes grupmis, taiau pastarosios yra stabilesns, maesns, linkusios labiau laikytis formali reikalavim, institucionalizuoti organizacij. Jos atlieka t.t. funkcijas: suteikia informacij valstybs pareignams modeliuojant politik; siekia tikinti politikus vykdyti pasirinkt veiksm kurs; informuoja narius apie valdios veikl, tuo paiu ugdo j politikos proceso supratim ir pleia jam param. Interes grupi bruoai: 1) vienija individus, turinius bendrus interesus ar tikslus, ir jiems atstovauja; 2) tai organizacijos poymius turinios struktros (profsjungos, asociacijos, organizacijos); 3) jos siekia daryti poveik vairiems oficialisosios valdios priimamiems sprendimams; 4) interes grups nesiekia politins (atstovaujamosios, renkamos) valdios. Interes grupi ir politini partij skirtumas : 1) Skirtingi tiksl gyvendinimo bdai. 2) Interes grups geriau atstovauja vieajai nuomonei ir j pateikia valdios struktroms. Politins partijos veikia kitais bdais, nes siekdamos valdios siekia kompromis, nori platesni visuomens sluoksni paramos ir todl tik santykinai gali ginti piliei interesus. 3) Politins partijos atsako prie visuomen u savo vykdom politik. Interes grups paprastai neatsako u savo veiklos padarinius. 4) Partijos yra atviros visoms visuomens grupms, interes grups atstovauja partikuliariniams interesams. 5) Partij programos ir veikla paprastai apima visus nacionalini interes aspektus, kai interes grupi - vien ar kelis. 6) Interes grups veikia pagal funkcin, o ne teritorin princip. Interes grupi klasifikacija: Pagal objekt: - sektorinio intereso arba funkcins; - visuomeninio intereso grups. Pagal poveikio Vyriausybei taktik ir santyk su ja: - insaiders; - autsaiders. G.Almondo interes grupi klasifikacija: 1) asocijuotos; 2) neasocijuotos; 3) institucionalizuotos; 4) anonimins interes grups. Meynaudo interes grupi klasifikacija: 1) politins klikos; 2) nuomons;
66

3) spaudimo grups. U. von Alemano tipologija: I. Grups, stipriai takojanios vyriausyb: Organizuoti interesai ekonomikos ir darbo sferoje: verslininkai, profsjungos, vartotoj sjungos. Organizuoti interesai politinje-socialinje sferoje: mogaus teisi gynimo grups, ekologins taikos gynimo grups. II. Grups orientuotos savo narius: Socialin sfera: aklieji, labdaros organizacijos, anonimini alkoholik draugija. Laisvalaikio ir sporto sferos: sporto sjungos, kolekcionieri, keliautoj klubai ir etc. Religin, mokslo-kultros sfera: konfesins, profesins (architekt, teisinink, medik) asociacijos, dails klubai. Pagal interes turin ir kokyb (K.L Schlozman): 1) specialist asociacijos; 2) verslo, prekybos ir pramons grups; 3) profesins sjungos; 4) ems kio organizacijos; 5) vieno intereso grups; 6) viej interes grups; 7) socialins paramos sjungos. INTERES GRUPS LIETUVOJE: RAIDA IR INSTITUCIONALIZACIJOS BRUOAI. Demokratijos konsolidacijos etape interes grups tampa svarbiausiais politinio proceso veikjais. Demokratija negali bti konsoliduota be socialini susitarim, kuriuose dalyvauja svarbiausi politiniai ir socialiniai veikjai, i esms nustatantys demokratijos konsolidacijos taisykles. Sovietinje politinje sistemoje veikusios interes grups: Oficialiosios valdios institucijose veikianios interes grups (institucins interes grups): partiniai funkcionieriai, biurokratija; profesins interes grups (takingi pramonininkai, ekonomistai, juristai); politiniai disidentai. Lietuvos disidentinio judjimo netenkino konstitucinis Lietuvos valstybs statusas, politini ir pilietini mogaus teisi ir laisvi padtis Lietuvoje, o paties judjimo veikloje buvo ypa rykus tikinij religini teisi gynimas. Totalitarinje sistemoje vyraujanti partija utikrina totalin valstybs ir visuomens integruotum pasitelkusi vadinamsias pagalbines organizacijas (veteran, moter, jaunimo), suvienijamas ideologiniu, kultriniu bei politiniu teroru, todl jokios kitos savarankikos soc. institucijos negali atsirasti bei egzistuoti. Vienintele autonomika ir nesuvalstybinta interes organizacija, bent Vid. Europoje ir Baltijos alyse, galjo ilikti Banyia. Interes grupi institucionalizacijos bruoai. Politini partij ir interes grupi atsiradimo vienalaikikumas iskirtinis pokomunistini ali bruoas. Interes grupi institucionalizacija pokomunistinse alyse utruko, nes senosios administracins struktros bei naujai susikrusios partins organizacijos siek ilaikyti savo galias ir tak valstybiniame sektoriuje. Buvo stabdoma funkcin valstybinio ekenominio sektoriaus diferenciacija, nuo kurios priklauso interes sklaidos pobdis ir mastai. Pradiniuose privatizavimo etapuose skmingai dalyvavo ne naujai susikrusios asocijuotos struktros, o senoji nomenklatra, neaikios prigimties firmos arba tiesiogiai su kriminaliniu pasauliu susij asmenys. 1988 1990 metais susikr apie 200 visuomenini organizacij; nemaa j dalis atitiko idjini interes grupi tip, o j prieakyje eng ekologins organizacijos. Aktyviausiai autonomikos ir savaveiksms organizacijos steigsi 1990 1992 metais, vliau j steigimasis sultjo. Dauguma Lietuvos organizacij krsi profesiniu, pomgi, tautini maum, religiniu, gamtos apsaugos ar mogaus teisi gynimo pagrindu. Susikr nemaai patriotini - pilietini organizacij. taking ekonomini interes grupi pramons, verslo bei ems kio nebuvo daug, o susikrusios kaup iteklius bei isikovojo tak po keleri met. Lietuvoje funkcin demokratija vlavo ir atsirado vliau nei atstovaujamoji bei partin demokratija. J suvlino ir esmini interes grupi institucionalizacijos teisini prielaid krimo tempai. 1989 12 07 LSSR AT
67

prim statym Dl LSSR Konstitucijos 6 ir 7 straipsni pakeitimo; buvo sudarytos teisins prielaidos teisinti iki tol veikusias politines ir visuomenines organizacijas bei sudarytos slygos steigti naujas. 1990 09 25 LR politini partij statyme politins organizacijos nebuvo aikiai atribotos nuo visuomenini. 1992 LR Konstitucijoje politins partijos ir visuomenins organiazacijos statusas buvo atskirtas. 1994 06 15 ir 30 dien LR politini partij statymo pakeitimai ir papildymai realizavo ias Konstitucijos nuostatas. Profsjung judjimui reikmingu vykiu tapo 1991 11 21 priimtas LR profesini sajng statymas. Profsjungos apibrtos kaip savanorikos, savarankikos ir savaveiksms organizaijos, atstovaujanios ir ginanios darbuotoj profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. 1995 02 02, primus LR visuomeni organizacij statym, visuomenins organizacijos apibrtos kaip savanoriki piliei susivienijimai, sudaryti bendriems nari poreikiams ir tikslams tenkinti bei gyvendinti. Visos visuomenins organizacijos privaljo perregistruoti savo status, pasirinkdamos visuomenin arba politin status. 1996 LR asociacij statymas i esms ubaig interes grupi veikl reglamentuojanios statymins bazs formavim. INTERES GRUPI LOBISTIN VEIKLA IR LOBIZMO REGLAMENTAVIMAS. Lobistins veiklos statymo projektas visuomenei svarstyti pateiktas dar 1997 metais, taiau buvo priimtas tik 2000 metais. statyme lobistin veikla apibrta kaip lobist atlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti tak, kad bt keiiami, pildomi ar pripastami netekusiais galios teiss aktai, priimami ar nepriimami nauji teiss aktai. Veikla skiriama usakovo teistiems interesams gyvendinti, nepaeidiant asmens teisi ar visuomens ir valstybs interes. 2004 sausio mnes Vyriausioji tarnybins etikos komisija kaip lobistus buvo uregistravusi vos 5 fizinius ir 2 juridinius asmenis. Organizuotas darbo interes atstovavimas: profesins sjungos. Lietuvoje profesins sjungos vienija madaug 20-25 proc. vis dirbanij (kai kuriose Vakar Europos alyse 80-90 proc. dirbanij). Dvejopas sovietinis palikimas: stipri materialin baz ir diskredituotas vardas. Didel fragmentacija (2001 metais 130 profesini sjung); didiausios Lietuvos profesini sjung centras (LPSC), Lietuvos darbinink sjunga (LDS), Lietuvos profesini sajung susivienijimas (LPSS), Lietuvos darbo federacija (LDF). 2002 metais LPSS ir LPSC susijung ir kr Lietuvos profesini sjung konfederacij. Organizuoti verslo ir darbdavi interesai: smulkaus, vidutinio ir stambiojo (pramoninink) verslo interes atstovavimas. Pagal organizacins asimetrijos teorij verslo asociacij bei profesini organizacij prigimt ir veiklos logik nulemia skirtingos struktrins (klasins) pozicijos ir tai, kad ios asociacijos atstovauja skirtingiems socialiniams interesams. Verslo asociacijos: Remiasi turimais finansiniais pajgumais; Nesiekia masikumo; Vadovaujasi ne politine, o pragmatine logika; Vengia vieumo, joms priimtinesni privats lyderi susitikimai. Profsjungos: Neturi pakankamai itekli; Priverstos siekti masikumo; Savo interesus darbotvark prastumia politiniais veiksmais bei susitarimais su politinmis partijomis; Veikla matomesn visuomenei, naudojami spaudimo ar protesto metodai. Verslo asociacij specifikum lemia: 1) atstovaujam funkcini inters beasmenikumas; 2) atstovaujami interesai tokie patys kaip kit firm, veikiani toje paioje srityje; 3) verslo org bdingas hierarchikumas. Darbdavi, arba verslo, organizacij funkcijos: 1) asociacijoje kaupiama, analizuojama ir apsikeiiama informacija, formuluojamos bendros pozicijos aktualiais klausimais; 2) asociacijos gina btent darbdavi interesus, kurie turi atsverti kit svarbiausi veikj polit interesus valstybs, valstybs institucij, profesini sjung ir pan.;

68

3) asociacijos reprezentuoja verslo interesus visuomenje apskritai ir iniasklaidoje konkreiai. Utikrinti gerai sutvarkytus vieuosius ryius gali tik gerai organizuota struktra, kurios vienas i udavini iaikinti viusomenei interesus ir tikslus; 4) asociacijos savo nariams suteikia specialij ini ir gdi, pavyzdiui, seminaruose supaindina su deryb menu, organizuoja vieiamsias programas ir pan.; Didiausios pastarojo meto verslo asociacijos Lietuvos pramoninink konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavi konfederacija (Uspaskicho). Smulkaus ir vidutinio verslo interes atstovavimas. Verslinink prioritetai: 1) visuomens nuomons apie verslininkus formavimas; 2) lobistin veikla apskritai; 3) politinio bendradarbiavimo partnerio pasirinkimas. 1999 metais susikrusi Lietuvos verslo darbdavi konfederacija (LVDK) msi aktyvios politinio spaudimo taktikos. LVDK atstovai parlamente leido su ja susijusioms monms aktyviai dalyvauti svarbiausi politini sprendim primime (pvz., privatizuojant LISCO, Lietuvos dujas). Vliau Darbo partijos steigimas ir pergal rinkimuose. Stambaus verslo (pramoninink) interes atstovavimas. Pagrindin organizacija Lietuvos pramoninink konfederacija (LPK). Lyderis B.Lubys. Pasiymi labai didele taka politini sprendim primimo procese. Aktyviai bendradarbiauja su politinmis partijomis. 15.1 Politin kultra ir politinis dalyvavimas POLITINS SISTEMOS TRANSFORMACIJOS, KULTRINS IR SOCIALINS KAITOS PASEKMS. Sovietinis palikimas: Didel priklausomyb nuo valstybs. Totalitarins sistemos suvarytas individas praranda sugebjim savarankikai veikti, tikisi valstybs kiimosi daugel visuomeninio gyvenimo srii. Aikus privataus ir vieo gyvenimo atribojimas. Sovietmeiu susiformavo dvigubos elgesio normos, kaip atsakas deklaratyviai skelbiamas vertybes bei reali situacij. Rezultatas asocialus poiris statym reguliuojam elges. is reikinys turi tendencij augti. Sovietmeiu socialin presti (siejam su turtu, privilegijomis) buvo galima gauti dviem bdais: konformistikai prisiderinant prie sistemos reikalavim ir gyjant geresn prijim prie itekli kaip atlyg u konformizm arba paeidinjant normas ir iteklius gaunant nusiengus vieoms elgesio taisyklms. Visuomens transformacija vis pirma paliet vertybi srit. Siekis isiskirti, gyti daugiau galios, itekli tapo bdinga naujojo mogaus savybe (ilindo i pogrindio). Reakcija nuolatin nepritekli pasireik siekiu kuo greiiau apsirpinti materialiai. Inglehart vertybi kaitos tyrimo hipotezs: nepritekliaus hipotez, nes individo prioritetai atspindi socioekonomin aplink, ir didiausia vert teikiama dalykams, kuri santykikai labiausiai trksta; socializacijos hipotez, nes santykis tarp socioekonomins aplinkos pokyi ir vertybini prioritet nra grindiamas nedelsiamu prisiderinimu, o jam bdingas didelis vlavimas laike, nes svarbiausios individo vertybs atspindi jo vaikysts ir jaunysts gyvenimo slygas. Lietuvoje nepriklausomybs atkrimo, demokratijos tvirtinimo ir ekonomikos pertvarkymo atneti pokyiai visuomenje sukl anemij vertybin kriz. Galima spti, kad ilgam sitvirtino materialistins vertybs. Struktrinio funkcionalizmo visuomens modelis: 1) kultrin sistema numato vertybes ir tikslus, kuri turt siekti visuomens nariai; 2) socialin sistema nustato elgesio normas, taisykles, t.p. institucin elgesio kontrol; 3) adaptacin sistema (ekonomika) utikrina itekli prieinamum. Vykstant transformacijai, naujai ikil kultriniai tikslai susidr su nelanksiomis juridinmis bei moralinmis normomis. Nei socialin, nei ekonomin struktra nekito taip spariai kaip kultrin. Todl jos nebegaljo patenkinti poreiki ar utikrinti soc. kontrols. Visuomenei prieinami itekliai pasidar visikai neadekvats jos tikslams. Konfliktin situacija tarp visuomenikai primetam aspiracij ir silom j gyvendinimo priemoni gali bti sprendiama:
69

 inovaciniu elgesiu (nauji kultriniai tikslai, soc. teisint priemoni atmetimas). Kaip inovacinio elgesio pasekm iauga nusikalstamumas. Inovacinis elgesys politinje sferoje soc. struktrai yra dar pavojingesnis, nes jis griauna visuomens tvark i pai jos pagrind, sukuria terp korupcijai. Politinis ir valstybinis gyvenimas tampa atskir grupi interes kovos lauku, kuriame taisykls egzistuoja tik dl aki. ritualiniu arba retretistiniu (ir tiksl, ir priemoni visiku atmetimu) elgesiu. Ritualizmas pasireikia kaip kultrini tiksl atmetimas, didelis dmesys konvencinms elgesio normoms. Elgesio bdas savitikslis, jis neveda jok kit tiksl. Ypatingas vaidmuo valstybei, kaip institucijai, galiniai utikrinti elgesio norm laikymsi bei suteikti minimalius reikalingus gyvenimui iteklius. io tipo sigaljimas lemia visuomens aktyvumo maejim. Retretizmas nra paplits nei Lietuvoje, nei kitose visuomense, nes savo esme prietarauja visuomeninei tvarkai. Marginali grupi adaptacijos bdas. Lietuvos politin kultra: Euforij pakeit nusivylimas politika ir valstybe bei socialinis susvetimjimas (pus gyventoj apklausose teigia nesidom politika); Dauguma tiki, kad valstyb tarnauja siauroms interes grupms, o ne vis labui; Socialinis susvetimjimas skatina nenor dalyvauti visuomens gyvenime ir menk pasitikjim savo jgomis; dauguma Lietuvos piliei nesuvokia savs kaip politins sistemos dalyvi; tai pavaldinio politins kultros tipo poymis; Socialinis susvetimjimas kartu virsta suvetimjimu valstybs atvilgiu; Pagrindiniai transformacijos periodo LT visuomenes bruoai: dideli lkesiai valstybs atvilgiu, greito gyvenimo pagerjimo iliuzijos, socialins struktros ir socialini norm gritis, staigus vertybinis lis, nusivylimas reformomis bei j vykdytojais. Sprendiant pagal apklaus rezultatus, Lietuvoje nra n vienos slygos, reikalingos ilgalaikiam reimo stabilumui. Politinis reimas nra suprantamas kaip efektyvus, o visuomens politin kultra vargiai gali bti pavadinta pilietine kultra, kaip j supranta Almond ir Verba. Didel dalis Lietuvos gyventoj pasyviai reaguot politines problemas, grsm demokratijai. 2001 metais 60 proc respondent man, kad alis bt geriau valdoma komunistinio, karinio ar diktatoriaus reimo. Visgi ios alternatyvos menkai tiktinos dl valdaniojo elito nuostat bei tarptautins politikos konteksto. Pokomunistinms alims bdinga: Kompromiso kultros nebuvimas; dideli lkesiai lyderi atvilgiu; cinizmas ir nepasitikjimas politinmis institucijomis; ideologinis vakuumas; moralinis smyis ir nesaugumo jausmas. Nepatenkint, bet nieko neveikiani visuomens nari mentalitetas neabejotinai yra sovietmeio palikimas. Lietuvoje vyrauja pavaldinio politins kultros tipas. Kaip rodo tyrimai, didij miest gyventojai, auktesnio isilavinimo, didesni pajam bei jauni ir vidutinio amiaus mons labiau pasiymi tomis savybmis, kurias priimta vadinti pilietine kultra. Jie yra politikai aktyvesni, turi daugiau politins kompetencijos, mano tur daugiau takos politikai bei labiau remia esam sistem. Lietuvoje pasyvios politins kultros modelis. Bdingas didelis piliei nepasitenkinimas savo padtimi bei visuomens gyvenimo tvarkymo bdais. Dauguma j yra pasyvs, nesuvokia savs kaip potenciali politikos veikj, nemano gal turti kokios nors takos politikai. Dauguma piliei nesuvokia ir legali priemoni reikms darant poveik politikai. Visa tai skatina visuomens cinizm politikos atvilgiu, didina piliei ir naujojo politinio elito susvetimjim. Demokratijos lugimo Lietuvoje scenarijus menkai tiktinas dl nekonvencini elgesio norm nepopuliarumo visuomenje. Pilieiai savo nepasitenkinim daniau reikia nebalsavimu arba neigiamu balsavimu. POLITINS KULTROS SAMPRATA, TIPAI IR SOCIALIZACIJA. Politin kultra apima socialiai sukonstruotas ir bendras prasmes, kurios suteikia ar prietarauja politini institucij, valdios ir valdymo formos legitimacijai. Plaija prasme ji reikia sitikinimus, vertybes, ir nuostatas politini proces, valdios struktr, funkcij, veiklos, politins galios prigimties, valstybs kompetencijos apimties, individo vaidmens politikoje, politins kompetencijos ir pan. atvilgiu. Politins kultros termin gali laisvai keisti politins ideologijos, vieosios nuomons, politinio stiliaus, nacionalinio charakterio kategorijos.
70

Easton: Politin kultra sitikinim, idj, norm, vertybi rinkinys, kuris lemia mstymo ir veiklos ablonus, savo ruotu daranius tak politins sistemos veiklai. Individo pasaulio dalimi ji tampa dl socializacijos ir internalizacijos. Almond ir Verba: Politins kultros terminas ymi specifines politines orientacijas: nuostatas politins sistemos ir jos atskir dali atvilgiu ir nuostatas individo vaidmens ioje sistemoje atvilgiu. Almond ir Verba iskiria tris grynus politins kultros tipus: parapijin, pavaldinio ir dalyvio. ie savo ruotu gali sudaryti mirius tipus. i klasifikacija sudaryta pagal individ nuostatas keturi objekt atvilgiu: politins sistemos kaip visumos; savo vaidmens politinje sistemoje; administracini objekt (valdios institucij); politinio poveikio objekt (politini partij, visuomenini organizacij). Tam tikra pavaldinio ir dalyvio politini kultr kombinacija, Almond ir Verba manymu, sudaro pilietin kultr, kuri yra stabilios demokratins sistemos slyga. Svarbiausi politins kultros vertinimo kriterijai: Intereso politikos procesams ir dalyvavimo politikoje rodikliai; Nuostatos politikos dalyvi atvilgiu (pasitikjimas politinmis institucijomis, lkesiai valstybs atvilgiu, politins veiklos form efektyvumo vertinimas); Elgesio politinje sferoje normos, vairi elgesio bd pateisinimas, nekonvencinio elgesio bd priimtinumas ir panaudojimo danis; Individo kompetencijos ir reikmingumo politikoje suvokimas; Politins orientacijos ir politikos moksl suvokimas; Kiti visuomens procesai ir institucijos. INSTITUCINIAI POLITINIO DALYVAVIMO RMAI. Pagrindiniai piliei dalyvavimo principai nurodyti LR Konstitucijoje: 1) Suverenitetas priklauso Tautai; 2) Jis realizuojamas tiesiogiai ar per demokratikai rinktus atstovus; 3) Referendumo iniciatyvos teis 300 000 piliei; 4) statym leidybos iniciatyvos teis 50 000 piliei; 5) sitikinim laisv, rinkim teis, teis vienytis organizacijas, kritikos teis, peticijos teis, taiki susirinkim teis; teis streikuoti. Balsavimas vyksta rinkimuose ir referendumuose. Rinkim teis realizuojama Prezidento, Seimo, Europos parlamento ir savivaldybi taryb rinkimuose. Rinkimai visuotiniai, lygs ir tiesioginiai, balsavimas slaptas, draudiama diskriminacija. Daugiamandatje apygardoje rinkimai vyksta, juose sudalyvavus daugiau kaip vis rinkj, o vienmandatje daugiau 40% vis rinkj toje apygardoje. Politinis dalyvavimas: Veiksmai, kuriais eiliniai bet kurios politins sistemos nariai veikia arba bando veikti jos veiklos rezultatus [plaiausia prasme]; Visa veikla, kuria laisvai ir tikslingai usiima pilieiai, siekdami veikti sprendimus vairiais politins sistemos lygiais [tinka tik demokratijoms]. Kaip svarbiausi politinio dalyvavimo funkcij R. Riekaius iskiria piliei galimyb tiesiogiai takoti valdios sprendim primim, bei komunikacins grandies funkcij tarp visuomens ir sprendimus priimani moni. Politinio dalyvavimo teorijos: Modernizacijos (Bell, Inglehart, Dalton): Vakar pilietins politikos pltr paskatino bendros socialins tendencijos (gyvenimo lygio kilimas, vieojo sektoriaus pltra, isilavinimo galimybi pltra); Institucionalizmo: valstybs sandaros elementai (rinkim ir partin sistema, konstitucin valstybs sranga) politinio dalyvavimo galimybs; aikina politinio dalyvavimo skirtumus pasaulyje; Agentros (agency): tradicini mobilizacini veikj (partijos, profsjungos etc.) poveikis politiniam aktyvumui; Pilietinio savanorikumo: soc. itekli nelygybs ir motyvacijos veiksni poveikis pol. dalyvavimui; svarbiausi atranka, itekliai ir sipareigojimai; individai dalyvauja, kai jie gali, nori ar yra praomi t daryti;
71

 P. Norris modelis: Makrolygiu visuomens modernizacija (socioekonominio isivystymo lygis) veikia valstybs srang (rink. st., part. sistema, konst. sranga). i savo ruotu mezolygyje daro tak mobilizacijos veikjams. Mikrolygyje itekli (laikas, gdiai), motyvacijos ir mobilizacijos veiksniai suformuoja individual politin aktyvum. Politinio dalyvavimo skirstymas: 1) konstitucinis ir nekonstitucinis; 4) konvencinis ir nekonvencinis (pagal Barnes ir 2) legalus ir nelegalus; Kaase). 3) prievartinis ir neprievartinis; Pastarajame modelyje sujungiamos dvi dalyvavimo dimensijos: konstitucingumas ir legitimacija. Politinio dalyvavimo skirstymo kriterijai ( pagal Verb, Nie ir Kim): Ar tak rodo informacija apie individo pasirinkimus, ar naudojamas spaudimas; Ar veiksmas nukreiptas plaias soc. pasekmes, ar tik atskirus individus; Potencialus veikloje uprogramuoto konflikto laipsnis; Btin pastang ir iniciatyvos laipsnis; Bendradarbiavimo su kitais laipsnis. Pagal tai politinis dalyvavimas suskirstytas: Balsavimas realizuoja demokratijos reikalavim piliei galimyb kontroliuoti tuos, kurie priima sprendimus. Rinkimai skatina visuomen ir politin elit vis i naujo vertinti vyriausybs veikl, svarstyti problemas ir iekoti nauj sprendim. Visgi balsuojani skaiius nra pakankamas bendro visuomens politinio dalyvavimo indikatorius. Veikla rinkim kampanijose dalyvavimo ipltimas u balsavimo veiksmo rib, apimantis darb partijai ar kandidatui, rinkimini susitikim lankym, kit tikinjim kaip balsuoti, naryst partijoje ar polit. org., kitas partins veiklos formas. Bendruomenin veikla apima sfer u rinkimins aplinkos ir nesikoncentruoja ties konkreios polit. org. alininkais. Didelis polit. imanymas ir iniciatyva. Dalyvavimo kontrol perleidiama visuomenei ir padidinama piliei taka polit. procesui.; Susitikimai su pareignais asmeniniais klausimais. Politinio dalyvavimo bdai (pagal R.J. Dalton). Bendradarbia Veiklos bdai takos tipai Reikalavimai Konfliktas Iniciatyva vimas su kitais Didelis spaudimas/ Balsavimas Kolektyviniai Konfliktinis Maa Maas maai informacijos Didelis spaudimas/ Veikla rinkim Vidutinis arba maai arba Kolektyviniai Konfliktinis Vidutin kampanijoje didelis daug informacijos Maas ar didelis Bendruomenin Kartais taip/ Vidutin arba Vidutinis arba spaudimas/ Kolektyviniai veikla kartais ne didel didelis maai informacijos Maas Susitikimai su spaudimas/ Individuals Nekonfliktinis Didel Maas pareignais daug informacijos

72

Protestas

Didelis spaudimas/ daug informacijos

Kolektyviniai

Labai konfliktinis

Vidutin arba didel

Vidutinis arba didelis

TRADICIN POLITIN ELGSENA. Balsavimas. Vidutinis Lietuvos piliei aktyvumas Seimo rinkimuose yra maesnis u daugumos kit Vidurio ir Ryt Europos valstybi piliei aktyvum. Savivaldybi taryb rinkimuose aktyvumas taip pat maesnis, lyginant su Latvija ir Estija. Didiausias aktyvumas Prezidento rinkimuose (vid. 68,7%). I viso po 5 kartus rengti Seimo ir savivaldybi taryb rinkimai, 4 kartus prezidento rinkimai. Referendumai skirstomi: 1) privalomieji konstitucijoje nustatytiems sprendimams priimti; 2) neprivalomieji statyme vardyti kaip konsultaciniai rengiami politini veikj iniciatyva, patenkinus nustatytas slygas; skirstomi : a) pasyvius (inicijuotus parlamentus); b) aktyvius (inicijuotus t.t. piliei). 1990 2001 metais Lietuvoje surengti atuoni referendumai ir plebiscitai, i j tik trijuose silytos nuostatos buvo priimtos. Du referendumai pripainti nevykusiais. Dalyvavimas politini partij ir visuomenini grupi bei bendruomens veikloje: Maja piliei, priklausani polit. partijoms, skaiius; Nedaug visuomenini prganizacij nari; Vietins reikms problemos atveju gyventojai demonstruoja didesn iniciatyv nei dl kit problem. Lietuvos gyventojai sprsdami problemas labiau pasitiki iniasklaida nei pareignais; tredalis piliei neino, kuri institucij galt kreiptis ikilus problemai, kitas tredalis ivis niekur nesikreipt. Pastebimas maas piliei aktyvumas statym leidybos iniciatyvos srityje. Priklausymas organizacijoms: Partijos ir politins organizacijos. Nariais gali tapti pilieiai, turintys aktyvij rinkim teis (iskyrus tikrosios karo tarnybos karius, kadrinius vidaus reikal ir valstybs saugumo tarnyb darbuotojus, teisjus, prokurorus ir tardytojus). Ne maiau 400 steigj. Vienu metu galima bti tik 1 polit. partijos ar organizacijos nariu. Veikla rinkimai, mitingai, demonstracijos, susirinkimai, masiniai renginiai. Visuomenins organizacijos. Tai yra savanoriki susivienijimai, sudaryti bendriems nari poreikiams ir tikslams. Nuo 18 met. Informacijos sklaida, vairs renginiai, miting ir demonstracij teis. Profesins sjngos. Nuo 14 met, dirbantys pagal darbo sutar ar kitais pagrindais, numatytais statym. Pasilymai valstybs valdymo organams, nari interes gynimas santykiuose su darbdaviais ir valstybs valdymo organais. Susirinkim ir streiko teiss. Bendruomenin veikla. Savivaldybje pilieiai veikia kaip savivaldybs bendruomen, kuri sudaro savivaldybs teritorije gyvenantys mons, susieti bendrais vieaisiais poreikiais ir interesais. Savivaldybs institucijos turi sudaryti slygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendim projektus, organizuoti apklausas, susirinkimus, sueigas, vie peticij nagrinjim, skatinti kitas pilietins iniciatyvos formas. Savivaldybs sprendimai turi bti suprantami ir viei, informacija apie juos prieinama kiekvienam gyventojui. NETRADICIN POLITIN ELGSENA. Netradicin politin elgsena ypa paplito dainuojanios revoliucijos metais. Jos paplitimo prieastys: 1) netradiciniai politiniai veiksmai buvo efektyviausias vieosios nuomons mobilizacijos veiksnys, kai kylantis naujasis partinis elitas turjo ribotas galimybes sutelkti alininkus per komunist partijos kontroliuojamas masins informacijos priemones; 2) masiniai protesto veiksmai kl ancien regime elito baim ir skatino j daryti nuolaidas nuosaikiajai opozicijai bei mainti prievart prie radikalij opozicij; 3) tradicinio politinio elgesio kanalai naryst partijose, balsavimas ir panaiai pradinse demokratizacijos fazse nebuvo institucionalizuoti ar net teisinti statymais; 4) makropolitiniai demokratizacijos udaviniai reikalavo kolektyvini veiksm, o jiems sutelkti mases prieinamiausias bdas kaip tik buvo protestas;
73

5)

individualios politins preferencijos ir partiniai interesai demokratizacijos pradioje nebuvo susiformav, taiau buvo sutariama dl makropolitini reikalavim: demokratijos, nepriklausomybs, grimo Europ. ie reikalavimai fiksavosi visuomens smonje kaip protesto ir sovietins tikrovs neigimo iraika. 1989 1991 metais netradicinse politinse akcijose dalyvavo 41-55 proc Lietuvos gyventoj. Pasiekus varbiausi 1989 1991 met tiksl atkrus nepriklausomyb ir nelikus iors prieo, piliei aktyvumas protesto politikoje gerokai sumajo. Pasikeit ir protesto politikos kokyb: keliami kitokio pobdio klausimai, pasikeit protesto akcij adresatas. 1989 1991 metais buvo keliami politiniai reikalavimai (Nepriklausomybs atkrimas), o laikotarpyje po 1992 met protesto akcijose ymi dal sudar socialiniai-ekonominiai reikalavimai (mainti skurd, nedarb, grinti atlyginimus, mainti kainas ir pan.). 1989 1991 met protesto politika buvo nureipta prie sjungin valdi, o po 1992 met protesto politikos adresatas Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausyb, Prezidentas, savivaldybs. 1999 2001 metai, protesto akcij sugrimo laikotarpis, protesto akcijos vl ipopuliarjo ir tapo vos ne kasdieniu reikiniu Lietuvos politikoje. Tai galima sieti su ekonomins krizs padariniais. Bankrutuojani moni darbuotojai, pasinaudodami protesto politika band atkreipti dmes juos varginanias problemas. Dar viena pagausjimo prieastimi laikytini 2000 met Seimo rinkimai. Kai kurie politikai ir organizacijos, protesto akcijas pasitelk rinkiminei agitacijai. Be to, vien protesto akcij skm paskatino imtis kit akcij. Labiausiai paplitusi protesto akcijos forma mitingas arba piketas. Mitingai ir piketai sudaro keturis penktadalius vis Lietuvoje vykdyt protesto akcij. Tai susij su miting ir piket reikalaujamomis pastangomis, btent tokia protesto forma, reikalauja maiausiai organizatori pastang. Daugiau nei deimtadal vis protesto akcij sudaro streikai ir bado streikai, isiskiriantys savo trukme (paprastai trukdavo ilgiau nei vien dien). Negalima iskirti kurios nors vienos protesto akcij dalyvi grups. Paprastai akcijose vienu metu dalyvavo vairios gyventoj grups. Didiausiu aktyvumu pasiymjo samdomi darbuotojai (13,4 proc.), pedagog ir emdirbi aktyvumas, taip pat vienas didesni (6,4 proc.), buvo susijs su kildavusiomis socialinmisekonomins problemomis (vluojaniais atlyginimais, kio produkt kvotomis). Remiantis visuomens nuomons tyrim duomenimis galima iskirti veiksnius, lemianius dalyvavim protesto akcijose. Kaip aktyvesn dalyvavim protesto politikoje lemianius veiksnius galima vardinti: tautyb (lietuvi tautybs pilieiai aktyvesni nei lenkai, rusai), gyvenamj viet (didesni miest gyventojai aktyvesni), isilavinim (auktesnis isilavinimas lemia aktyvesn dalyvavim), socialin asocijuotum (priklausantys visuomeninms ar politinms organizacijoms - aktyvesni). Kaip dalyvavim protesto politikoje nelemianius veiksnius galima vardinti: lyt, ami (nors jaunimas sudaro tik 22, 6%, bet protestuoj amius yra vairus), pajamas. Paymtina, kad tos grups, kurios labiausiai nukentjo nuo vykdyt reform benamiai, bedarbiai protesto akcijose beveik nedalyvaudavo. Tai lemia asmenini ir materialini itekli, btin protesto elgesiui, stoka. Protesto politika Lietuvoje, nors ir iaugusi paskutiniaisiais metais, kaip ir kitose pokomunistinse valstybse nra pasiekusi senj demokratij lygio. Ji pasiymi taikumu ir iskirtiniu orientavimusi socialines problemas - nra paplit ekologiniai, gamtos apsaugos judjimai. Protesto politikos ir konvencins politikos skirtumai: 1) protestas yra tiesioginis veiksmas, konfrontuojant su politiniu elitus, prieingai nei dalyvavimas elito nustatytuose rmuose; 2) protestas gali susitelkti ties specifinmis problemomis ar politiniais tikslais ir su nemenka jga perduoti didel kiek informacijos; 3) patys dalyviai kontroliuoja protesto viet ir laik. Efektyvus protestas reikalauja inciatyvos ir bendradarbiavimo su kitais. Netradicins politins veiklos modelis (pagal A. Marsh): 1)Perjimas nuo konvencins prie nekonvencins veiklos. Bdingas peticij raymas bei teistos demonstracijos. 2) Perjimas prie tiesiogins veiklos, tokios kaip boikotai, streikai etc. 3) Nelegals, taiau neprievartiniai veiksmai (nesankcionuoti streikai). 4) Prievartiniai veiksmai (asmen upuolimas, fizinis sualojimas ir pan). POLITIN KULTRA. Politins kultros svoka buvo pradta vartoti XX a. 6 deimtmetyje Sidney Verbos ir Gabrielio Almondo. Pagal Almond ir Verba formuluot, politin kultra - tai orientacijos politins sistemos ir jos vairi dali atvilgiu bei poiris savo kaip individo viet toje sistemoje.
74

Apskritai politin kultra yra svarbus visuomens ir politins sistemos vertinimo kriterijus, kuris negali bti nagrinjamas atskirai nuo visuomens proces ar institucij, nes yra neatsiejama ir integrali visuomens dalis, pati veikiama bei daranti tak vairiems socialiniams reikkiniams. Politins kultros komponentai: Dalyvavimo politikoje bei intereso politikos procesams rodikliai (individo domjimasis politine informacija, dalyvavimas politinse organizacijose, veikloje); Nuostatos politikos dalyvi atvilgiu (pasitikjimas politinmis institucijomis, lkesiai valstybs atvilgiu ir pns.); Individo kompetencijos politikoje suvokimas; Nekonvencinio elgesio bd politikoje pateisinimas ir panaudojimo danumas; Almond ir Verba iskiria tris idealius, grynus politins kultros tipus: Parapijin politin kultra: Orientacijos politinius objektus labai silpnos, asmuo nesieja savs su n vienu i politini institut, Negali pasisakyti ir nesidomi politika Nemano, kad gali daryti tak politikai asmenikai. Individas nesijauia pilieiu, maai tikisi i vyriausybs. Labiausiai domimasi eimos, banyios, darbo reikalais. Pilieiai gali bti traukti vietin politik - genties, kaimo. Apskritai, is tipas bdingas treiojo pasaulio ali tradicinms visuomenms, kur silpnai ireikta institut ir politini roli diferenciacija., nes jose individas jauiasi bejgis prie politinius institutus. Pavaldinio: individas nurodo savo teigiam arba neigiam nusistatym politins sistemos atvilgiu. Taiau neturi supratimo apie valdios institutus, dalyvavimo kanalus, kuriais galima pateikti savo reikalavimus vyriausybei. Jam bdingas silpnai ireiktas dalyvavimo politikoje galimybs jausmas. Vis dlto tokie individai jauiasi pilieiais, domisi politika, nors ir pasyviai, dalyvauja joje, link remti ir paklusti autoritetui. Danai bdingas autoritarinms politinms sistemoms. Dalyvio: aikus supratimas apie politinius institutus ir politinius lyderius, Individai save suvokia kaip politikos dalyvius. Jie yra politikai kompetentingi ir aktyvs, link dalyvauti politinje veikloje, Tiki, kad Vyriausyb turi atsivelgti moni nuomon ir reikalavimus. 15.2 iniaskaida, vieoji nuomon, mogaus teiss ir pilietin visuomen INIASKLAIDOS SAMPRATA IR FUNKCIJOS. iniasklaidos samprata. . Pagal LR Visuomens informavimo statym iniasklaida traktuojama kaip tarpusavyje susijusi element visuma, t.y. visuomens informavimo priemons (knygos, televizija etc.), vieosios informacijos rengjai (leidyklos etc.) ir vieosios informacijos platintojai. iniasklaidos funkcijos: pranea politines naujienas; formuoja valdios veiksm darbotvark; interpretuoja inias; socializuoja pilieius politikai. daro tak piliei nuomonei; VIEOJI NUOMON INSTITUCIJOMIS. IR POLITIKA: VISUOMENS (NE)PASITIKJIMAS VALDIOS

Vieosios nuomons samprata:

75

didels moni dalies ireiktas preferencij kompleksas apie visiems bendr problem (B. Hennessy). Problema turi bti aktuali ne tik individo, bet ir bendruomens, visuomens lygmeniu; preferencij kompleksas - visi ireikti poiriai apie svarstom klausim. sujungta poiri visuma apie dalykus, kurie veikia ar domina bendruomen(G.Gallup). kokiu nors konkreiu klausimu visuomens nari ireikt nuomoni visuma. Viej nuomone kartu formuoja nuomons, poiriai ir vertybs. Individo reikiama nuomon daniausiai atspindi jo poir problem, taiau dl socialinio ar politinio spaudimo jis savo nuomon gali slpti ar pareikti visai prieing. Poiriai yra kultrini, socialini ir psichologini veiksni, veikiani kiekvien individ, rezultatas. Vertybs danai apima religinius sitikinimus, tarpasmenini santyki normas ar moralinius bei etinius vertinimus. Demokratikose alyse vieoji nuomon ne tik turi realias galimybes bti iklausyta, bet yra vertinama, j atsivelgiama. Vieosios nuomons reikm lemia fundamentals demokratijos principai: tautos suverenumas, politins lygyb, daugumos valdia. Vieosios nuomons paramos reikia demokratijos tvirtinimui ir ilikimui. Vieosios nuomons ir vieosios politikos santykis. Dvi sampratos: Klasikin. Klasikinje teorijoje teigiama, kad pilieiai tut kontroliuoti viej politik. iuolaikin demokratija yra atstovaujamoji, todl ia vieoji nuomon tampa bendruomens nari ir jiems atstovaujani subjekt komunikavimo bdu. entreprenerikoji (Schumpeterio arba rinkos demokratija). Schumpeterio modelyje piliei sureikminimas kritikuojamas, nes mons nra pakankamai kompetentingi,, neturi laiko gilintis politikos realijas. Politikai kaip preks, kurias renkasi rinkjai. Vieosios nuomons vaidmuo maesnis negu klasikiniame modelyje. Politinje sistemoje grtamj ry tarp politikos subjekt ir moni gali utikrinti ir danai utikrina vieosios nuomons tyrimai. Vieoji nuomon apibdinama ir per kryptingumo, intensyvumo, apimties bei gylio dimensijas. Kryptis rodo nuomoni pasiskirstym u ir prie, intensyvumas nuomons tvirtum, apimtis jos bendrumo mast, o gylis tvirtinimo laipsn individo vertybi sistemoje (skiriasi nuo intensyvumo, nes netgi tvirtas nuomones gali keisti argumentacija, tuo tarpu giliai siaknijusias nuomones keisti labai sunku). Pagrindins vieosios nuomons pasiskirstymo formos: Normalus. Normalus (varpo formos) pasiskirstymas neretai bdingas politinms pairoms identifikuoti kairs deins kontinuume. Daugumos moni identifikacija ariau centro. Asimetrinis. Asimetrinio pasiskirstymo dauguma atsakym koncentruojasi ties viena pozicija (Pvz., taip Europos Sjungai). Bimodalinias. Bimodalinis pasiskirstymas neparankiausias politikams; prieingos nuomons yra ireiktos apylygiai ir tolygiai. Susidaro potencialus politinio konflikto pagrindas, ypa jei abi puss sitikinusios savo teisumu. Pagrindiniai politinio gyvenimo eigos matavimo kriterijai: 1) partins preferencijos ir j kaita; 2) politikos lyderi populiarumas; 3) pasitikjimas institucijomis. Naujose demokratijose partini tapatybi nestabilum lemia: 1) vidinis politin scenos dinamizmas (partijos igyvena krimosi faz, j ideologins pozicijos nepakankamai raikios, politin konkurencija ypa intensyvi); 2) socialins takoskyros kaita (rinkjai neturi pastovi ideologini orientyr, rinkj tapatybs nra aldomos). Lietuvoje pasitikjimas politinmis partijomis tebra itin menkas, rinkj partin tapatyb formuojasi gana ltai. Rinkj apsisprendimui didiausios takos turi ekonomins problemos. Todl LT tikslingiau kalbti ne apie partin tapatyb, bet daniau apie trumpalaik partin preferencij, kurios pagrindu laipsnikai formuojasi ilgalaik partin tapatyb. Partins tapatybs emocinis rinkjo ryys su tam tikra politine partija, u kuri jis nusiteiks balsuoti rinkimuose. Partins tapatybs formuojasi veikiamos socializacijos vaikystje, jaunystje, darbo vietoje ir pan. Partijos ir j elektoratas. LSDP (LSDP + LDDP): rykesnis bruoas didesnis populiarumas tarp vyresni moni, maesnis populiarumas didiuosiuose miestuose (be Vilniaus). LDDP anksiau rm daugiau maesni pajam, emesnio isimokslinimo, kaimo mons. LCS: Liberal sjunga iki susijungimo turjo gana tykius elektorato ypatumus: tai jauni, isilavin, turitngesni miest gyventojai. Centro sjung palaik gana aukto
76

isilavinimo, vidutinio amiaus mons daugiau miest elektoratas. Po partij susijungimo elektorato struktra iliko bema tokia pat. Naujoji Sjunga: Jaunesni, ma pajam, provincijos mons. Partija populiari tarp darbinink. Tvyns Sjunga: Vyresnio amiaus elektoratas; daugiau nei pus jo sudaro pensinio amiaus mons, Isilavin, didesni pajam rinkjai. Libdemai: Jaunesni, emesnio isilavinimo, maesni pajam mons, darbininkai, bedarbiai. Politik reitingai ir vieoji nuomon. Legitimacijos altiniai, pagal M.Weber, yra tradicija, teisins-racionalios normos ir charizma. Pasitikjimas yra btina legitimacijos, valdios gijimo ir demokratins sistemos tvarumo slyga. Pasitikjimas siejasi su demokratini lyderi ir institucij atsakomybs ir atskaitomybs koncepcijomis. Pasitikjimas institucijomis. Subjektyvios gerovs jausmas (pasitenkinimas gyvenimo kokybe bei asmenin laim) sukuria prielaidas santykikai stabiliai palaikyti esam reim ir jo institucijas (R.Inglehart). Institucijos atstovauja socialinei tvarkai ar modeliui, kuris yra atsparus laiko spaudimui. Valdios institucij atsakomyb u ekonomikos ir politikos raid nediferencijuojama, o tai galima aikinti ribota rinkj kompetencija. Auktas pasitikjimas vietimu, iniasklaida, Banyia, Prezidento institucija. Labai emas pasitikjimas partijomis (maiau 10 %), Seimu, Vyriausybe. VISUOMEN IR INIASKLAIDA. iniasklaidos poveik tirianios teorins srovs/tradicijos: 1) Socialins psichologijos teorija dmesys tikinimui (k galvoti ir daryti). Aikinamasi, ar iniasklaida, naudodamasi tikinimo kampanij priemonmis, pajgi paskatinti individ nuomoni, pair ir veiksm pokyt per trump laikotarp. 2) Tinkl teorija kada galvoti (ar veikti). ios paradigmos atstovai didiausi dmes skiria tinkl elgesio pokyiui, kaip reakcijai masinius ir tarpasmeninius praneimus vidutiniu ir ilgu laikotarpiu. 3) Funkcin teorija koki tak iniasklaidai turi auditorija. Teorija analizuoja individ vaidmen ir interes sustiprinim vairiais iniasklaidos elementais santykikai trumpu laikotarpiu. 4) Kognityvin darbotvarks apibrimo koncepcija apie k galvoti. i paradigma analizuoja individ arba visuomens dmesio pokit kaip atsak informacij trumpu laikotarpiu. 5) Kognityvin ini trkumo teorija kas turi galvoti. Analizuoja visuomens stratifikacijos sustiprinim kaip atsak informacijos kampanij trumpu laikotarpiu. 6) Neomarksistin kritin teorija apie k negalvoti. Teorija analizuoja visuomens stratifikacijos sustiprinim ilgu laikotarpiu, kur vykdo iniasklaidos priemoni vadov ir savinink hegemoninis konsorciumas. 7) Technologin teorija kaip galvoti. Analizuoja individ mstymo ir veiklos pokit ilgu laikotarpiu, slygot skirting iniasklaidos priemoni specifini element; taip pat visuomeni ir institucij socialins organizacijos pokit ilgu laikotarpiu, slygot iniasklaidos technologij. 8) Sociologin teorija - su kuo reikia galvoti. Analizuoja visuomens, miesto, tautos integracijos sustiprinim ilgu laikotarpiu kaip bendros patirties, pasiekiamos dl iniasklaidos turinio ir technologij, pasekm. 9) Situacin teorija kas a esu (dabar). Analizuoja individ identiteto ar vaidmens pokit ar sustiprinim kaip atsak iniasklaidos pozicionavim santykikai trumpu laikotarpiu. MASINS INFORMACIJOS PRIEMONI RYS. Paprastai skiriamos 2 iniasklaidos priemoni rys: spausdintos ir elektronins. iniasklaidai bdingi bruoai: dirba profesionalai, kurie sprendia, k auditorija matys, girds ar perskaitys; naudojamos brangios ir sudtingos technologijos, kurias aptarnauja kvalifikuoti specialistai ir kurios nra laisvai prieinamos privatiems asmenims. Taigi masin informacija yra vienkrypt. Lietuvos gyventojai labiausiai link pasitikti televizija (20,3%) , spauda (16.3%), radiju (13.1%), internetu (6.2%) (2003 m. 08 09 mn. tyrimai Spinter tyrimai) INIASKLAIDOS VEIKLOS PRINCIPAI IR TAKA POLITIKOS DARBOTVARKEI. iniasklaidos funkcijos: 1. Politins naujienos; 2. ini interpretacija;
77

3. taka; 4. Valdios veiksm darbotvark; 5. Politins socializacija. iniasklaidos politins funkcijos: 1. Pliuralistini diskusij pilietinis forumas; 2. Piliei dalyvavimo mobilizacinis agentas; 3. Pilietini teisi ir politini laisvi sarginis uo. iniasklaidos veiklos principai: Laisv ir atsakomyb; Informacijos tikslumas, pusiausvyra ir siningumas; Nepriklausomyb nuo iniasklaidos priemoni savinink, reklamos usakov, politik. Svarbiausias teiss aktas, reglamentuojantis visuomens informavimo priemoni veikl, yra LR Visuomens informavimo statymas, priimtas 1996 m. is statymas tvirtina pagrindinius informacijos laisvs, jos sklaidos, garantij principus, apibdina rengj ir platintoj, urnalist teises, pareigas, atsakomyb, pagrindia mogaus teises asmeninio gyvenimo privatum, garb ir orum, apibria taisykles ir principus, kuriais remiantis sprendiami vairs paeidimai ir konfliktai. Esmingiausia iniasklaidos laisv laisv rinkti, parengti ir skleisti informacij turi neprietarauti jos vieumui, nealikumui, objektyvumui ir teisingumui. Informacijos laisv apima teis turti savo nuomon ir statym nustatytomis slygomis bei tvarka rinkti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. Kontrols institucijos: Valstybs kontrol; urnalist ir leidj etikos komisija; Lietuvos urnalist sjunga; Transparency International. iniasklaidos atstovams suteikiama ne tik laisv laisvai informuoti visuomen, taiau jie taip pat pareigojami vadovautis humanizmo, lygybs, pakantos, pagarbos mogui principais, gerbti odio, krybos, sins laisv, nuomoni vairov bei laikytis urnalist profesins etikos norm. Pagal urnalist ir leidj etikos kodeks veikla turi bti grindiama: 1) tiesa, siningumu ir padorumu, 2) urnalistikos nepriklausomybe ir atsakomybe, 3) asmens garbs, orumo ir privatumo apsauga. LR Visuomens informavimo statymas: vieoji informacija turi bti pateikiama teisingai, tiksliai ir nealikai. urnalist ir leidj etikos kodekse pabriama informacijos pusiausvyros svarba, skelbti ne tik tikslias inias, bet ir vairias nuomones. LR Visuomens informavimo statyme urnalistai yra pareigojami nevykdyti vieosios informacijos rengjo, savininko ar j paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas veria paeisti statymus ar Lietuvos urnalist ir leidj etikos kodeks, kuriuo privalu vadovautis. Kodekse teigiama, kad mons turi teis inoti, kas yra visuomens informavimo priemoni savininkas ir kokie jo ekonominiai interesai, ir urnalistai ir visuomens informavimo priemons turi bti laisvi. Usakomaisiais pavidalais pateikiama informacija ima tarnauti grupiniams interesams, tampa usakymo ir intereso tarnaite. taka politinei darbotvarkei. Informacijos srautai; Problemos: 1. alikumas; 2. Sensacij paieka; Tarpininkas; Problem aktualizacij;

78

Politinis iniasklaidos poveikis. Politiniu poiriu iniasklaida pirmiausia yra svarbi tuo, kad utikrina valdios ir piliei bendravim. Dvipusiai informacijos srautai: i valdios visuomen ir i piliei valdi. iuo poiriu iniasklaida panai interes grupes bei politines partijas, kurios taip pat jungia visuomen su valdia. iniasklaida turi didel tak, kad poreikiai tapt problemomis, atsidurianiomis politikos dmesio centre, t.y. bt trauktos politin darbotvark. iniasklaida perduoda piliei poreikius valdiai. iniasklaida informuoja visuomen kaip valdios sprendimai gyvendinami, ar jie tinkami, veiksmingi. Individualias nuomones apie politik formuoja 2 lygi politin komunikacija: nuomoni elitai (politikai, komentatoriai) ir nuomoni lyderiai (draugai, kaimynai). iniasklaida nuomoni lyderio arba nuomoni tarpininko funkcija. Pasak W. Parsons, iniasklaidos poveik socialinms problemoms lemia jos vaidmuo problem vardijimo, aktualizavimo ir ididinimo procese, t.y. kaip ini gamintoja iniasklaida prisideda prie problem gamybos atsirenka aktualijas. L. Bielinis teigia, kad iniasklaida danai priveria politikus derinti savo veiksmus ir sprendimus su tuo, kas kalbama ir raoma ar rodoma masins informacijos priemonse.iniasklaida yra svarbus politins socializacijos veiksnys, tai yra, ji pilieiams suteikia elementarias inias apie politinius procesus. LR visuomens informavimo statymo urnalistai bei vieosios informacijos rengja ir platintojai pareigojami padti pltoti demokratij, visuomens atvirum, skatinti jos pilietikum ir valstybs paang, stiprinti valstybs nepriklausomyb bei ugdyti tautin kultr ir dorov. Politikos mediatizacija: Fakt (priimame de jure); Vertybinis (nesuvokiame de facto); Anksiau: nuoseklumas, prieastingumas, chronologija; Dabar: improvizavimas, emocinis efektas, dekoratyvumas; Kritimas ir pakilimas; Pakilimas i apai; Moralumas bei varumas; Vieas atsipraymas ar ipaintis; Visuotinis kaltinimas ir juodinimas neigiamo herojaus atradimas; Skandalas. MOGAUS TEISS. mogaus teiss atsirado XVIIIa. Pirmosios kartos T (atsiraco XVIIIa.) politins, pilietins, privataus gyvenimo nelieiamumo, antrosios kartos (po I pasaulinio) socialins, ekonomins teiss, treios kartos teis taut vystymsi, sveik gyvensen. LR Konstitucijoje (18, 20-22strp.): mogaus teiss ir laisvs nelieiamos laisv nelieiama asmuo nelieiamas orum gina statymas privatus gyvenimas nelieiamas. 1995 01 24 KT paymjo, kad Europos mogaus teisi konvencija tampa LR teisins sistemos dalimi. Konvencijos tikslas - siekti, kad Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje skelbiamos teiss bt visuotinai ir veiksmingai pripastamo ir kad j bt laikomasi ginant ir toliau gyvendinant mogaus teises ir pagrindines laisves. Teisin mintos konvencijos taikym utikrina Europos mogaus Teisi Teismas. Lietuvai Teisme atstovauja Danut Joien. Konstitucijos Preambul taip pat pabria tautins santarvs puoseljim Lietuvos emje, o tai tiesiogiai siejama su tautini maum nari teisi gynimu bei pagarba joms.Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, Europos Sjungos teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus.mogaus orumas, laisv, demokratija, lygyb, teisin valstyb, mogaus teisi utikrinimas tai pagrindins pirmuosiuose Lisabonos sutarties puslapiuose idstytos ES vertybs. Jos yra bendros visoms ES valstybms narms. J privalo laikytis ir kiekviena alis, norinti tapti ES nare.Be to, Lisabonos sutartimi utikrinamas Pagrindini teisi chartijos gyvendinimas. Taip ES diegiamos vairios pilietins, politins, ekonomins ir socialins teiss, kurias privalo utikrinti ne tik Europos Sjunga ir jos institucijos, bet ir valstybs

79

nars gyvendindamos ES teiss aktus. Pagrindini teisi chartijoje pagrindins teiss skirstomos eias pagrindines dalis: orumas, laisv, lygyb, solidarumas, pilietyb ir teisingumas.Be to, Lisabonos sutartimi vedama nauja teis, kuria naudodamiesi ES pilieiai gali ireikti savo nuomon Europos klausimais: ne maiau kaip milijonas vairi ES valstybi nari piliei gali pateikti Komisijai pasirayt kolektyvin praym imtis teisins iniciatyvos. Kaip vien i paaikinim, kodl Lietuvoje mogaus teises velgiama taip neigiamai, Ain Ramonait pateikia tai, kad mogaus teiss danai sutapatinamos su socialinmis teismis. Neigiamui poiriui mogaus teises, pasak autors, didesn tak turi politiniai, o ne ekonominiai veiksniai. {} Nepasitenkinimas mogaus teismis kyla i valstybs poirio mog- viena svarbiausi prieasi, lemiani apatij demokratijai. Lietuviai pozityviausius pokyius po stojimo ES velgia teiss gauti informacij, migrant ir pabgli teisi, vaiko teisi, tautini maum teisi, vartotoj teisi, tariamj, kaltinamj ir kalint asmen teisi, seksualini maum teisi ir moter teisi srityse. Ne tokius pozityvius, bet visgi teigiamus pokyius pilieiai velgia negalij, pagyvenusij teisse. Tik vienoje srityje stojus ES neigiam vertinim daugiau nei teigiamteisje sveikatos apsaug. PILIETIN VISUOMEN. Tai visos savanorikos organizacijos tarp individo ir valstybs. alia io egzistuoja daugyb kit pilietins visuomens apibrim. Kadangi supratimas kas yra pilietin visuomen yra labai vairus, tai negalime jos vadinti net svoka tai greiiau idja. Putnamo manymu, didiausia pilietini asociacij doryb yra j sugebjimas socializuoti dalyvius pagal bendro savitarpikumo normas ir pasitikjim, kurie yra esminiai socialinio kapitalo, reikalingo efektyviam bendradarbiavimui, komponentai. Piliei asociacijos sudaro pilietinio dalyvavimo tinklus, kuriuose yra mokomasi savitarpikumo ir jis pats stiprinamas, sukeliamas pasitikjimas, sudaromos palankios slygos bendravimui bei kolektyvinei veiklai. Tai yra horizontals tinklai, kurie prieprieinami vertikaliems patronokliento santyki tipo arba toki tradicini hierarchini organizacij kaip katalik banyia tinklams.Kuo platesnis j umojis, tuo jie yra efektyvesni: tanks, taiau atskirti horizontals tinklai palaiko bendradarbiavim kiekvienoje grupje, taiau pilietinio dalyvavimo tinklai, kurie kerta tiesiai per tarpusavy susiskaldiusius visuomens segmentus, puoselja platesn bendradarbiavim. Jei horizontals pilietinio dalyvavimo tinklai padeda j dalyviams sprsti kolektyvins veiksenos problemas, tai ieina, kad kuo horizontaliau yra organizacija struktruota, tuo didesns yra jos galimybs patraukti platesns benruomens dmes ir palankum savo skmingo tolimesnio funkcionavimo labui. Naryst horizontaliai tvarkomose grupse (tokiose kaip sporto klubai, kooperatyvai, savitarpio paramos bendrijos, kultros asociacijos bei savanorikos sjungos) turt bti pozityviai siejama su gero valdymo bdo siekiu. 16. Lietuvos integracija ir naryst Europos Sjungoje INTEGRACIJOS TEORIJOS. Jos bando paaikinti, kodl vyksta integracija ir kokie jos rezultatai, bet ne poveik valstybms. Neofunkcionalistin. Integracija pirmiausia aikinama kaip atsakas didjani ekonomin tarpusavio priklausomyb. Kelia nacionalins valstybs kaip visuomens organizavimo formos efektyvumo klausim. Grindiamas hipoteze, kad integracijos logika, kuri palaiko integracija suinteresuotos tarpvalstybins organizuotos interes grups bei ES institucijos ir kuri` gyvendina transnacionaliniai veikjai, i esms nepriklauso nuo nacionalini valstybi. Integracija vertinma kaip tam tikr nauj visuomens organizavimo bd, kuri yra paangesnis ir tinkamesnis ekonomins priklausomybs slygomis, nei nacionalin valstyb. Vadinais, viskas turi baigtis supranacionaliniu dariniu, superpaangiu ir superefektyviu. (Valio) . ia europeizacija kaip rezultatas nacionalins valstybs nykimas, o kaip procesas integracij palaikanti isipltimo logika, mainanti nacional sprendim primimo autonomij, perkeldama sprendim primim ES lygmen. Liberali tarpvyriausybin integracijos teorija. Integracija tai valstybi nacionalini interes ir j pagrindu suformuot preferencij slyginio sutapimo padarinys. Valstybs taip reagavo ekonomin priklausomyb, t.y.

80

nusprend modernizuotis, taip tik sustiprindama valstybs autonomij visuomens atvilgiu. Europeizacija kaip rezultatas valstybs organizacinis papildymas, manomas tik panai panai politik vykdani valstybi kontekste. Kaip procesas valstybs funkcij reorganizavimas, ipleiant jas u valstybs rib. Institucionalistin. Pabriamas institucij vaidmuo. Iskirtinumas poiris ES kaip politin sistem, nacionalines politines sitemas papildani taip, kad ios suformuoja daugiadimensin politin arba valdymo erdv, kurioje sprendimai priimami atskirais tos valdymo erdvs lygmenimis. EUROPEIZACIJA. Europeizacijos samprata: Pirminis apibrimas europeizacija siejasi su Europos integracijos ir io proceso rezultato , Sjungos, kartu su visomis jos formaliomis ir neformaliomis institucijomis bei sprendimais, poveikiu valstybms narms ar net valstybms u ES rib. Europeizacija apibriama ne tik kaip poveikis, bet ir kaip Europos lygmeniu nusistovini atskir valdymo (governance) struktr atsiradimas bei pltra. Europeizacija suvereniteto perdavimas ES de jure ir galios dalijimasis tarp nacionalini vyriausybi ir ES, bei kaip procesas, kai vidaus politikos sritys vis labiau tampa Europos politikos formavimo objektu, ir atitinkamos politins erdvs ipltimas u balstybi nari. I esms europeizacij linkstama nagrinti vieosios politikos ir makropolitini arba vidaus struktr lgmenimis. Tos struktros skirstomos: a) politins sistemos ar bendruomens ir politikos lygmenis; b) struktros, priklausanios nuo tam tikro sektoriaus ir vidaus sistemos struktros. Tai siejasi su europeizacijos, kaip struktrins ES takos nacionalinei valstybei apibrimu (1 punktu) struktrin taka analizuojama nagrinjant: sprendim primimo proces skirtingi sprendim formulavimo ir gyvendinimo lygmenys, vadinasi, apibendrintai darbo pasidalijimo tarp ES ir nacionalini valstybi kitim. Galios balanso institucinje sistemoje kitim siejasi su labiausiai pastebimais pokyiais (pvz, vykdomosios valdios galios didjimas ir interes reprezentacijos formos pokyiai labiau pliuralistinis reprezentavimas) Vieosios politikos turin ia pokyiai akivaizdiausi. Kaip matome ios takos nacionalinms valstybms nagrinjimas i esms yra politikos lygmens nagrinjimas. Politins sitemos lygmens pokyi nagrinjamimas yra sutinkamas gerokai reiau. Politins sitemos lygmens tyrimuose nagrinjamas integracijos poveikis valstybei, jos funkcionavimui apskritai. Nagrinjami objektai formali galios struktr pasiskirstymas, politikos tiksl siekimo ir kontrols instrumentai, fundamentalios problem sprendimo tradicijos, sveika tarp valstybs ir visuomens, interes agregavimo ir tarpininkavimo per partijas procesas. Europeizacijos kaip proceso ir kaip rezultato sampratos: Kaip procesas procesas, kuris taip pakeiia politikos krypt ir form, kad EB (na, dabar jau ES) politin ir ekonomin dinamika tampa nacionalins politikos ir politikos formavimo organizacins logikos dalimi (R. Landrech). Vadinasi, pabriamas prisitaikymo proceso pobdis ar forma, bet ne jo rezultatai. Orientuojamasi mechanizmus.Trkumai: btinyb apsibrti proceso organizacin logik, bet tai sunku nes ta logika nra akivaizdi ir be ilyg. Kaip rezultatas homogenizacija, standartizacija ir apskritai konvergencija, kuri gerokai sumaina mstymo, elgesio ir organizavimo modeli vairov (J.P.Olsen) pagrindinis klausimas ar vyksta konvergencija, o tyrimo sritys jau gali bt bele kokios. Trkumai: konvergencij sunku pagrsti empirikai, o didiojoje literatros dalyje ji net paneigima. Skiriamas aktyvusis ir pasyvusis prisitaikymo aspektas, nagrinjant europeizacij. Pasyvj ikelia europeizacijos kaip proceso samprata pabriamas ES poveikis valstybei. Aktyvusis elementas nacionalins valstybs interes projektavimas ES sprendim primimo proces. Europeizacija kaip taka ir poveikis. taka potencialus poveikis, skatinimas keistis. Poveikis realizuota taka arba spaudimo rezultatas. Europeizacija turi

81

bti suprantama ne kaip poveikis, bet kaip procesas: Europos lygmeniu nusistovini atskir valdymo sturktr atsiradimas ir pltra. Europeizacijos poveikio mechanizmai: Pagrindinis adaptacinis spaudimas, kur lemia institucins atitikties laipsnis. odiu, jis nemanomas, jei nra institucini skirtum. Visgi nebtinai spaudimas slygos pokyius. Atsivelgiant ES sprendimo pobd: Sprendimas privalomojo pobdio -> daniausiai sietinas su pozityvia integracija, su rinkos korekcijomis -> daniausiai reikalauja, kad bt sukurta tam tikra institucin struktra -> veikia adaptacinio spaudimo mechanizmas. Sprendimai, susij su negatyvija integracija, rinkos krimu -> vidini galimybi struktr kitimas. Rmimo sprendimai -> kognityvini struktr pokyiai, t.y. vertybi, sitikinim, politikos formavimo stili pokyiai, kurie vidaus pokyius veikia mobilizuodami vidaus reformas. LIETUVOS INTEGRACIJOS IR NARYSTS DL DERYB EUROPOS SJUNGOJE ETAPAI. 1993 12 22 d. susitikime Kopenhagoje Europos Taryba nustat vadinamuosius Kopenhagos kriterijus, kuriuos turi atitkti valstybs, norinios stoti ES (vliau kriterijai traukti pagrindinius ES sutarties principus). ie kriterijai yra: 1. politiniai - institucinis stabilumas, demokratin ir teisin valstybs tvarka, pagarba mogaus teisms ir maum teisi apsaugai; 2. ekonominiai - veiksminga rinkos ekonomika ir sugebjimas konkuruoti bendroje ES rinkoje; 3. teiss suderinamumo - sugebjimas perkelti nacionalin teis ES teiss aktus ir turti administracini pajgum praktikai taikyti ir administruoti iuos aktus. 1993 12 23 d. - LR Seimo priimtoje rezoliucijoje pabriamas siekis stengtis kaip galima greiiau tapt ES nare. 1994 10 26 d. - Europos Komisija prim dokument dl deryb su Baltijos valstybmis. 1994 12 910 d. - per Europos virni tarybos susitikim Esene patvirtinta Vidurio ir Ryt Europos valstybi pasirengimo narystei strategija. 1994 12 16 d. Briuselyje pradtos derybos dl Europos (asociacijos) sutarties tarp ES ir LR. Lietuvos delegacijos vadovas A. Januka. 1995 05 04 d. - LR Seimas paskelb pareikim dl LR ir ES Europos (asociacijos) sutarties. Pareikime pabrta, kad, Lietuvai integruojantis ES, Seimas yra pasirys suderinti LR teiss akt sistem su ES teiss principais bei normomis. 1995 12 07 d. LR Seimas 76 balsais u, 2 prie, 1 susilaikius ir 3 nebalsavus prim pareikim Dl LR paraikos tapti ES nare, kuriame pritariama, kad LR Prezidentas ir Ministras Pirmininkas pateikt oficiali LR paraik tapti ES nare ir siekt, kad prasidt derybos dl narysts ioje Sjungoje. 1996 12 12 d. kurta Europos reikal ministerija, kuriai patikta rpintis kai kuriais pasirengimo narystei ES darbais. iai ministerijai priskirti privatizavimo bei usienio investicij skatinimo reikalai, 03 27 d. LR Vyriausybs nutarimu Nr. 282 patvirtinti Europos reikal ministerijos nuostatai. 1996 12 19 d. naujos kadencijos LR Seimas sudar Seimo delegacij ryiams su EP. 1997 05 08 d. LR Vyriausybs nutarimu Nr. 435 sudarytos reikiamos slygos LR teiss aktus derinti su ES teise. 1997 12 04 d. Briuselyje EP prim rezoliucij, kurioje teigiama, kad visoms narysts ES siekianioms valstybms, tarp j ir Lietuvai, turt bti bendras deryb startas. derybas dl narysts ES siloma pakviesti valstybes, kurios atitinka Kopenhagos konferencijos reikalavimus demokratijos, mogaus ir tautini maum teisi srityse. 1997 12 13 d. Liuksemburge Europos virni taryba pritar Komisijos rekomendacijai pradti derybas su eiomis geriausiai pasirengusiomis kandidatmis ekija, Estija, Kipru, Lenkija, Slovnija ir Vengrija, kurios plaiai imta vadinti pirmja kandidai grupe. Lietuva sra nepateko. 1998 03 31 d. oficialiai prasidjo derybos su pirmj kandidai grupe.

82

1999 09 05 d. LR Seimas patvirtino Nacionalin energetikos strategij, kurios vienas i svarbiausi element sprendimas iki 2005 m. nutraukti Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavim. 1999 12 11-12d. Helsinkyje Europos virni taryba pakviet pradti derybas Bulgarij, Latvij, Lietuv, Malt, Rumunij ir Slovakij. 2000 02 15 d. oficialiai pradtos stojimo ES derybos su antrja kandidai grupe. Visas derybas galima susikirstyti tris etapus: I. 2000. Svarstomi klausimai apie ES vaidmens didinim santykiuose su Rusija, Baltarusija, Ukraina; energetikos sitemos pokyius, poreik sujungti ES ir LT energetikos sistemas, branduolins saugos LT utikrinim, regionin politik, aplinkos apsaug, transport. iuo laikotarpiu LT:sutvarkyta deryb organizacin struktra,, suformuoti praymai dl pereinamj laikotarpi, apibrtos pozicijos 29 deryb skyriuose (i viso 31), nustatyti ryiai su interes grupmis, gilinamas bendradarbiavimas/ryiai su ES institucijom ir narm, dmesys pasivijimui (5meio planui). II. a) vedijos pirmininkavimas. Realizuotas pasivijimo principas, nes buvo udaryta tiek pat deryb etap, kiek ir Liuksemburgo gr alyse. b) Belgijos pirmininkavimas. Lt deryb proceso lyder! Nes udariusi daugiausia deryb punkt. III. 2002 (galutinis etapas) a) Ispanijos pirmininkavimas. engti sunkiausi ingsniai Ignalinos AE klausimas, taigi 2002 birel politine prasme svarbiausias deryb momentas. 2002 birelio 11 susitikime LT sipareigojo iki 2005 sustabdyti pirmj AE rektori, o antrj iki 2009.Es sipareigojo teikti finansin pagalb iam reikalui (tiek udarymui tiek aplinkos apsaugai, saugumui, modernizavimui, socialinms pasekmms likviduoti ir pan. Skirs 285 mln eur). Taip pat iuo laikotarpiu susitarta dl supaprastinto tranzito per LT /i Kaliningrado srities, su io projekto gyvendinimu susijusias ilaidas padengs ES. Lt pateik ems kio kvot sra, kuris buvo patvirtintas. b) Danijos pirmininkavimas. Sprendiami esminiai finansiniai pltros aspektai, ubaigiamos derybos. 2003 04 16 d. Atnuose pasirayta Lietuvos ir dar devyni ali (ekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Maltos, Slovakijos, Slovnijos bei Vengrijos) Stojimo sutartis. 2003 05 10-11 d. Lietuvoje vyko referendumas dl stojimo ES. Jame dalyvavo 63.37% rinkim teis turini gyventoj, 91,07% dalyvavusi pasisak u naryst ES. 2004 05 01 d. Lietuva kartu su 9 kitomis valstybmis tapo ES narmis. Nordamos prisijungti prie ir euro zonos, naujosios nars dar turi vykdyti papildomus reikalavimus. EUROPOS SJUNGOS INSTITUCIJ ORGANIZACIJA IR FUNKCIONAVIMAS. Europos Komisija. Europos Komisija yra ES institucija, atstovaujanti bendrus Europos interesus. Komijos pirminink ir Komisijos narius skiria valstybs nars. J paskyrimui turi pritarti Europos Parlamentas. Tai, kad Komisijos narius skiria valstybs nars, nereikia, jog paskirtieji komisarai atstovauja savo ali interesams, prieingai komisarai rpinasi ne savo valstybi, bet visos Europos Sjungos interesais ir jie neturi joki sipareigojim juos irinkusioms valstybms. Sudtis: Komisija yra renkama kas 5 metai. Komisij sudaro 25 komisarai. Kiekviena alis nar Komisijoje turi po vien atstov. Funkcijos: Romos sutartis Komisijai suteikia iskirtin teis teikti pasilymus dl teiss akt leidybos tik Komisija gali teikti teiss akt projekt tekstus Europos Parlamentui ir Europos Tarybai. Komisija turi galimyb silyti teisinius aktus tokiose srityse, kurios yra numatytos steigimo sutartyse. ios sritys apima transporto, pramons, socialins politikos, ems kio, aplinkosaugos, energijos, regionins pltros, prekybos santyki, bendradarbiavimo skatinant vystymsi sritis. Daugiausia galios Komisija turi konkurencijos politikos srityje. Kai Komisija pateikia savo pasilymus Europos Tarybai ir Parlamentui, ios trys institucijos dirba kartu siekdamos kuo geresnio rezultato. Vliau Taryba balsuodama turi priimti sprendim dl Komisijos pasilym.
83

 Komisija atlieka vykdomosios Europos Sjungos valdios vaidmen. Ji yra atsakinga u Europos teiss akt bei program gyvendinim. Taiau reikia pastebti, kad daugelis politikos gyvendinimo veiksm yra deleguoti valstybi nari vyriausybms arba kitoms Europos Sjungos institucijoms. Apskritai, vadovaujantis subsidiarumo principu, Komisija imasi veiksm tose srityse, kur jos veiksmai bt efektyviausi - kur ji juos gali atlikti geriau nei ali nari nacionalins institucijos. Komisijos veikla ypatingai svarbi tokiose srityse kaip konkurencijos politika, ems kis bei techniniai tyrimai ir vystymasis. Komisija yra atsakinga u Europos Sjungos biudeto gyvendinim. Komisija, padedama Audito rm, turi priirti Europos Sjungos biudeto vykdym ir turi utikrinti ger finansin valdym Europos Sjungoje. Komisija taipogi turi stebti, kaip gyvendinamos steigiamosiose sutartyse numatytos nuostatos. Ji turi utikrinti, kad bt laikomasi ne tik sutari, bet ir kit Europos Sjungos teiss akt. Jei to neieina padaryti, Komisija turi kreiptis Europos Teisingumo Teism, kuris priimt teisikai pareigojant sprendim ali nari atvilgiu. Komisija atstovauja Europos Sjung tarptautinje arenoje ir derasi dl tarptautini susitarim, vis pirma dl susitarim tarptautins prekybos ir bendradarbiavimo srityse. Darbo organizavimas: Komisija posdiauja Briuselyje. Briuselyje ji paprastai susitinka kart per savait, treiadieniais. Plenarini sesij metu Komisija susitinka Strasbre. Kiekvienas komisaras Komisijoje yra atsakingas u tam tikr veiklos srit, todl susitikim metu kiekvienas komisaras pristato savo srities reikalus, taipogi tariasi dl nauj teiss akt leidybos iniciatyv. Be jau mint 25 komisar Komisijoje dirba apie 16 000 darbuotoj, kurie atlieka vis administracin darb. Be j kiekvienas komisaras turi savo patarj rat, kurie visi kartu yra vadinami kabinetu. Savo veikloje Komisija danai konsultuojasi su kitomis Europos Sjungos institucijomis, taipogi nacionalinmis ali nari institucijomis, organizacijomis ir profesinmis sjungomis. Komisija taip pat danai konsultuojasi su patariamj funkcij atliekaniomis Europos Sjungos institucijomis - Ekonomini ir Socialini Reikal Komitetu bei Region Komitetu. Komisija taipogi dalyvauja Europos Parlamento sesijose, kur turi pristatyti ir paaikinti savo vykdom politik. ES taryba. Taryba yra ES valstybi vyriausybi atstov.. Taryboje vyriausybi atstovai gina atstovaujamos alies interesus ir siekdami bendr sprendim ieko kompromis, atsivelgdami Europos Parlamento ir nacionalini parlament pareiktas pozicijas. Europos Taryba yra ES sprendim primimo institucija, priimanti svarbiausius ES teiss aktus bei padedanti utikrinti bendr Sjungos veiklos koordinavim, atsakanti u tarpvyriausybin bendradarbiavim bendros usienio ir saugumo politikos bei teisingumo ir vidaus reikal srityse. Sudtis: Taryb sudaro kiekvienos ES valstybs nars galiojimus turintys ministrai. Priklausomai nuo darbotvarks klausimo, valstybes nares atstovauja skirting srii ministrai. Kiekvienai valstybei narei Briuselyje atstovauja nuolatin atstovyb, vadovaujama ambasadoriaus. Dvideimt penki atstovai kiekvien savait susirenka nuolatini atstov komitete, sutrumpintai vadinamame COREPER, kad parengt Tarybos posdius ministr lygiu. Funkcijos: Taryba yra statym leidybos institucija. Ji priima europinius statymus (direktyvas, sprendimus ir reglamentus). Daugelyje srii Taryba statymus leidia kartu su Europos Parlamentu pagal bendro sprendimo procedr. Galia gyvendinti Tarybos priimtus sprendimus yra pavedama Komisijai, nors iskirtinais atvejais Taryba gali sau pasilikti teis atlikti vykdomosios valdios funkcijas. Taryba ir Europos Pralamentas priima ES biudet. Kiekvienais metais preliminarus pirminis biudetas yra pateikiamas Tarybai ir praoma jos nuomons ir patvirtinimo. Taryba rpinasi valstybi nari bendrosios ekonomins politikos koordinavimu ji kasmet priima pirminius nurodymus valstybi nari ekonominms politikoms. ES vardu Taryba sudaro tarptautinius susitarimus su treiosiomis alimis arba tarptautinmis organizacijomis, bet dl pai tarptautini ES susitarim derasi Komisija, o Europos Parlamentas isako savo poir. Taryba taipogi priima sprendimus, reikalingus apibrti ir gyvendinti bendr usienio ir saugumo politik, remdamasi bendromis Europos Vadov Tarybos nustatytomis gairmis Taryba koordinuoja valstybi nari veikl ir priima sprendimus policijos ir teism bendradarbiavimo baudiamosiose bylose srityje.
84

Darbo organizavimas. Taryba susirenka, kai Tarybos pirmininkas suaukia j savo iniciatyva arba vienos i valstybi nari ar Komisijos praymu. Tarybos posdiai yra slapti. Jie vyksta Briuselyje, o tris kartus per metus ir Liuksemburge. Bendrj reikal, ekonomikos ir finans reikal, ems kio ministrai renkasi kart per mnes, likusi srii ministrai - du-keturis kartus per metus priklausomai nuo svarstytin klausim svarbos. Priklausomai nuo svarstomos politikos srities, Taryba priima sprendimus trejopai: vienbalsiai, paprasta dauguma ir kvalifikuota dauguma. Paprastos daugumos balsavimas taikomas retai ir sprendiant tik procedrinius Tarybos posdi klausimus. Bals pasiskirstymas: Vokietija, GB, Pranczija, Italija 29 balsai, Ispanija 27, Lenkija 13, Graikija, Vengrija, ekija, Belgija, Portugalija 12, vedija, Austrija 10, Slovakija, Danija, Suomija, Airija 7, Lietuva, Latvija, Estija, Slovnija, Kipras, Liuksemburgas 4, Malta 3. Kas 6 mnesius vadovavim Europos Tarybai perima vis kita alis nar. Anksiau rotacijos tvarka rmsi abcls tvarka, taiau vliau i tvarka pakeista ir sudarytas tam tikras sraas, kuriuo sekant ir keiiasi vadovavimas Europos Tarybai. Europos vadov taryba. Tarybos itakos - neformals Europos valstybi ir vyriausybi vadov susitikimai. 1974 m. gruodio 10 d. vadov susitikime Paryiuje buvo pasiraytas "Paryiaus komunikatas", kuriame buvo formaliai tvirtinti ES valstybi ir vyriausybi vadov susitikimai, teisiniu poiriu ji nra Europos Sjungos institucija. Sudtis: Europos Vadov Taryb sudaro ES valstybi ir vyriausybi vadovai (premjerai arba prezidentai) ir Europos Komisijos pirmininkas. Susitikimuose daniausiai pasitelkiami ir valstybi usienio reikal ministrai bei Europos Komisijos atstovas. Funkcijos: Sprendia problemas, kuri nepavyko isprsti emesniame sprendim primimo lygyje. Europos Vadov Taryboje problemos gali bti sprendiamos kiek kitaip nei kitose ES institucijose btent pasitelkiant neformal pokalb, tikinjim ir panaius metodus. Europos Vadov Taryba yra ir politin visos ES "vedl". Jos pagrindin funkcija - nubrti bendras politines ES veikimo gaires ir kryptis. Per paskutinius deimtmeius Europos Vadov Taryba pagal sprendim primimo hierarchij atsidr paiame viruje. Tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai, pinig sjunga btent ios ir kitos svarbios ES iniciatyvos buvo priimtos Europos Vadov Tarybos susitikim metu. Dl pagrindini Europos Bendrij ir ES sutari reform taipogi tariamasi iame lygyje. Darbo organizavimas: Europos Vadov Tarybos susitikimai paprastai rengiami 3-4 kartus per metus, alyje, kuri tuo metu pirmininkauja Europos Sjungoje. Paprastai susitikimai pavadinami t miest, kuriuose vyksta vardu. Europos parlamentas. Europos Parlamentas ES yra 450 milijon Sjungos piliei demokratins valios iraika. Europos Parlamente yra atstovaujamos didiausios valstybi nari politins partijos. Europos Parlamentas buvo steigtas kaip patariamoji ES institucija, bet ilgainiui tapo viena i pagrindini ES institucij. Vis gi jo galios yra suvarytos ir Europos Parlamentas turi maiau gali nei nacionaliniai parlamentai. Sudtis: Europos Parlamentas yra renkamas kas 5 metus tiesioginiuose rinkimuose, kuri metu ES valstybi nari pilieiai balsuoja u savo ali atstovus Parlament. Tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai buvo vesti tik 1979 m. ir buvo laikyti ingsniu link efektyvesns ir demokratikesns Europos. Iki 1979 m. atstovai Europos Parlament buvo renkami ne tautos, o nacionalini parlament i parlamento nari tarpo. Europos Parlamentas yra vienintel ES institucija, kurios nariai renkami tiesioginiu balsavimu. iuo metu Europos Parlament yra renkami 732 nariai, nari skaiius i kiekvienos valstybs priklauso nuo valstybs gyventoj skaiiaus. Kiekvienos valstybs nars turim viet Europos Parlamente skaiius: Vokietija 99, Pranczija , Jungtin Karalyst, Italija 78, Ispanija ,Lenkija -54, Nyderlandai 27, Graikija, Belgija, ekija, Portugalija, Vengrija - 24, vedija19, Austrija18, Slovakija, Danija, Suomija- 14,Airija,Lietuva-13,Latvija9, Slovnija 7, Estija, Kipras, Liuksemburgas- 6 ,Malta 5.
85

Funkcijos: Kartu su Europos Taryba Europos Parlamentas turi gali priimti Europos Sjungos teiss aktus (direktyvas, reglamentus ir sprendimus). Jo traukimas teiss akt leidybos proces garantuoja demokratin priimt tekst teistum. Sutartyse numatyta, kad daugelyje srii Taryba negali priimti teiss akt prie tai nepasikonsultavusi su Parlamentu. Kartu su Taryba Europos Parlamentas turi gali priimti sprendimus dl ES biudeto. Kasmet Komisija pateikia ES biudet Tarybos svarstymui. Yra paskiriami du biudeto skaitymai Europos Parlamente, o tai suteikia galimyb dertis su Taryba ir pateikti tam tikras biudeto pataisas. Vliau biudetas pateikiamas Parlamentui, kad is priimt galutin sprendim dl bsim ES ilaid. Parlamento biudetins kontrols komitetas priiri biudeto gyvendinim. Parlamentas paskutin od turi tarti dl toki srii kaip regionins, socialins, kultrins ir vietimo politikos ilaidos. Europos Parlamentas vykdo demokratin vis ES institucij, o ypa Europos Komisijos prieir. Kontrol Komisijos atvilgiu vis pirma pasireikia tuo, kad Parlamentas turi patvirtinti pat Komisijos prezident bei kitus Komisijos narius, o pati Komisija yra politikai atskaitinga Europos Parlamentui. Dar daugiau Parlamentas turi teis vienbalsiu sprendimu atstatydinti Komisij, nors tokio atvejo dar nepasitaik per vis ES istorij. Europos Parlamentas nagrinja reguliariai Komisijos teikiamas ataskaitas, be to, Europos Parlamento nariai gali Komijai pateikti raytinius arba odinius klausimus. Taipogi Parlamentas glaudiai bendradarbiauja su Europos Taryba tokiose srityse kaip bendra usienio ir saugumo politika, teisminis bendradarbiavimas ir pan. Kitos demokratins kontrols priemons, kurias turi Europos Parlamentas yra peticij i ES piliei nagrinjimas bei laikini tyrimo komitetai. iuo metu pastebima, jog parlamentin Komisijos kontrol didja. Nuo 1979 m., kai buvo surengti pirmieji tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai jo galios gerokai iaugo. Vis gi dalyvaujanij Europos Parlamento rinkimuose skaiius nuo 63 proc. 1979 m. sumajo iki 49,4 proc. 1999 m. Darbo organizavimas. Europos Parlamentas posdiauja Pranczijoje, Belgijoje bei Liuksemburge. Europos Parlamento posdiai yra atviri visuomenei.Europos Parlamento nariai yra pasiskirst grupes ne pagal tautyb, o pagal politines pairas. Didiausias grupes Parlamente sudaro tie nariai, kuri pairos artimos krikioni demokrat arba socialist idjoms. Darbas Europos Parlamente taip pat vykdomas komitetuose, kurie specializuojasi skirtinguose ES veiklos srityse. Komitetuose taipogi ruoiamasi ir plenarinei Europos Parlamento sesijai. Parlamentar pasiskirstymas Europos Parlamente pagal partin priklausomyb: Europos liaudies partijos (krikioni demokrat) ir Europos demokrat frakcija 286, Socialist frakcija 202, Liberal ir demokrat aljanso u Europ frakcija 88, alij frakcija/Europos laisvasis aljansas 42, Europos vieningj kairij jungtin frakcija/iaurs ali alieji kairieji 41, Nepriklausomybs / demokratijos frakcija 36, Sjungos u taut Europ frakcija 27, Nepriklausomi Parlamento nariai 28. Europos teisingumo teismas. Europos Teisingumo Teismas garantuoja, kad ES teiss aktai bt vienodai aikinami ir efektyviai taikomi kiekvienoje ES valstybje narje. Jo jurisdikcijoje yra ginai tarp ES ali nari, ES institucij bei individ. 1989 m. prie Europos Teisingumo Teismo buvo kurtas ir Pirmosios Instancijos Teismas. Jis yra atsakingas u tam tikr byl svarstym, ypa t, kurios susijusios su konkurencijos taisyklmis ir privai individ veiksmais. Sudtis: Europos Teisingumo Teismas posdiauja Liuksemburge. Bendrij steigimo sutartys nenumato nacionalins teisj sudties, bet susiklost tokia praktika, jog kiekviena valstyb nar turi po vien teisj Europos Teisingumo Teisme, tokiu bdu Teisme yra reprezentuojamos visos ES ali nari nacionalins teisins sistemos. Taigi Europos Teisingumo Teism sudaro 25 teisjai ir 8 generaliniai advokatai. Teisjais gali tapti nepriekaitingos reputacijos ir turintys atitinkam kvalifikacij teisininkai. Tiek teisjai, tiek generaliniai advokatai yra skiriami 6 m. laikotarpiui. Prajus 3 m. dalis teisj yra perrenkama. Ir Europos Teisingumo Teismas, tiek ir Pirmos Instancijos Teismas turi savo pirmininkus, kurie skiriami 3 met laikotarpiui. Funkcijos: Teismas gali nagrinti tokio pobdio bylas kaip:ginai tarp valstybi nari; ginai tarp Europos Bendrijos ir valstybi nari ;ginai tarp institucij; ginai tarp individ arba korporacini organ ir Bendrijos (skaitant ginus

86

dl pareign); nuomons dl tarptautini susitarim; pirminiai sprendimai dl nacionalini teism perduot byl; Pagrindin Europos Teisingumo Teismo funkcija yra garantuoti viening Bendrijos teiss taikym ir priirti, kad alys nars nuo jos nenukrypt, todl Teismas turi gana plai jurisdikcij. Europos audito rmai. Sudtis: Europos Audito rmus sudaro 25 nariai i 25 ali nari skiriami eeri met laikotarpiui. Funkcijos: atlieka Europos Sjungos sskait ir biudeto naudojimo audit. Rmai tikrina, ar ES biudeto pajamos buvo ileistos teistai, teisingai ir efektyviai. Informuoja Europos Sjungos pilieius apie tai, kaip administruojami Europos Sjungos finansiniai itekliai. Tuo tikslu Audito rmai skelbia ataskaitas apie savo darb ir gautus rezultatus. Darbo organizavimas: Europos Audito rmai yra nepriklausomi nuo kit ES institucij ir ali nari. Taip siekiama garantuoti j darbo objektyvum. Audito rmai gali patikrinti bet kur asmen ar institucij, kurie gauna Bendrijos las ES institucijas ir agentras, nacionalins valdios institucijas, savivaldybes ir asmenis, kurie pasinaudoja ES parama. Europos Audito rmuose dirba apie 550 darbuotoj i vairi ES ali, 250 i j yra auditoriai. Europos Konvento veiklos tikslai ir udaviniai. Konventas veik 2002 02 28 2003 07 10. Suaukimo prieastys: 2001 gruodio 15 Europos Vadov Tarybos Lakeno deklaracija; a) Vidiniai ikiai veiklos veiksmingumo (priemons turi labiau atitikti tikslus) klimo btinyb, efektyvumo sprendim primimo procese trkumas. b) Ioriniai siekis Es matyti aktyviau veikiani tarptautinje politinje arenoje. TVK (tarpvyriausybins konferencijos) pasirod nepakankamai efektyvios ir t.t. Konvento tikslai: Parengti baigiamj dokument, kuriame bt idstyti kilusi problem sprendimo bdai Dokumentas turjo tapti TVK, turjusios j priimti, diskusij objektu. Struktra: Prezidiumas (pirmininkas (Valery Giscard dEstaing) ir pavaduotojai), darbo grups ir plenariniai posdiai vertikali struktra. Grups, susidariusios pagal politines orientacijas, atstovaujamas institucijas horizontali struktra. Darbo etapai: klausymosi (iki 2002 liepos), analizs (iki 2002 pab), deryb ir ivad rengimo. Rezultatas (pagrindinis) Sutartis dl Konstitucijos Europai. 2003 birel pateiktas svarstyti Europos Vadov Tarybos susitikimui, galutinis tekstas 2003 liepos 18. Konvento darbe dalyvavo ir Lietuvos atstovai: R. Pavilionis, V. Andriukaitis, O. Jusys, D. Kutrait Giedraitien, R. Martikonis, A. Medalinskas, Dalinkeviius, Gricius, ivickas, Maldeikis. SUTARTIS DL KONSTITUCIJOS EUROPAI. 2004 10 29, 25 Europos Sjungos valstybi nari ir 3 ali kandidai vadovai ir vyriausybs atstovai susitiko ir pasira sutart dl Konstitucijos Europai (ES Konstitucija). i sutartis sigalios ir taps efektyvi, i esms, tik tada, kai bus ratifikuota ir ratifikacija oficialiai bus patvirtinta vis pasiraiusi ali. Pagal i sutart, to galima tiktis 2006 11 01. ES Konstitucija nepakeiia Europos Sjungos alyse galiojani konstitucij. Ji egzistuoja alia i konstitucij, o jos tikslas yra nustatyti Europos Sjungos veiklos rmus. Tai nra prastin konstitucija, ji vadinama Konstitucine sutartimi, kuri apibendrina ligiolines ES sutartis. Konstitucine sutartimi siekiama supaprastinti ir pagerinti egzistuojani ES veikimo sistem bei sukurti priemones tolimesnei bendradarbiavimo tarp ES valstybi nari pltrai Siekiant supaprastinti ir pagerinti ES veikl, Konstitucinje sutartyje: Naujai apibrtas aikus kompetencij pasidalijimas tarp Europos Sjungos ir jos valstybi nari; Sukurtas subsidiarumo principo taikymo kontrols mechanizmas, j tiesiogiai traukiant ES valstybi nari nacionalinius parlamentus;
87

 Supaprastintos ES sprendim primimo procedros; Reglamentuotas istojimo i ES mechanizmas. Konstitucin sutart sudaro 4 dalys. I dalis Pagrindiniai Europos Sjungos veikimo principai: pateikiamas ES apibrimas, nustatomos ES puoseljamos vertybs ir tikslai, ES nustatomas juridinio asmens statusas, tvirtinama, jog ES pilietyb ne pakeiia nacionalin pilietyb, o j papildo, nustatomas ES teiss virenyb nacionalins teiss atvilgiu ES kompetencijai deleguotose srityse, iskiriamos 3 ES ir valstybi-nari kompetencijos rys: iimtin, pasidalomoji, papildanioji, sukuriama nauja nuolatinio Europos Vadov Tarybos Pirmininko pareigyb, sukuriama ES Usienio reikal ministro pareigyb apjungiant dabartini Auktojo atstovo Bendrajai usienio ir saugumo politikai ir Komisijos nario ioriniams santykiams pareigybes, nuo 2009 m. vedama nauja kvalifikuotosios bals daugumos skaiiavimo tvarka, paremta dvigubos daugumos principu sprendimas bus laikomas priimtu, jei u j pasisakys ne maiau kaip 55% valstybi, atstovaujani ne maiau kaip 65% ES piliei, nuo 2014 m. sumainamas Europos Komisijos nari skaiius iki 2/3 valstybi nari skaiiaus, kartu utikrinant lygi ali atstov Komisijoje rotacij, numatyta, jog Europos Komisijos Pirminink renka Europos Parlamentas, jo kandidatr silant Europos Vadov Tarybai, naujai apibriama pirmininkavimo ES Ministr Tarybai tvarka, nors ji ilieka artima iuo metu galiojaniai, supaprastinamos ES teiss akt primimo procedros Europos statymai ir Europos pamatiniai statymai priimami pagal prastin teiskros procedr, tvirtinama istojimo i ES galimyb. II dalis ES Pagrindini teisi chartija - 2000 m. Nicoje priimta ES Pagrindini teisi chartija iki iol neturjo teisins galios. Konvente nusprsta chartij padaryti sudedamja Konstitucins sutarties dalimi nekeiiant chartijos turinio. Chartija tvirtina visuotines vertybes: mogikasis orumas, laisv, lygyb ir solidarumas, bei nustato demokratijos ir statym virenybs principus. Chartija pareigoja gerbti Europos taut kultr ir tradicij vairov bei valstybi nari nacionalin identitet ir j nacionalini, regionini ir vietos institucij srang. III dalis Europos Sjungos vidaus politikos ir veikla - ioje Konstitucins sutarties dalyje sukonkretinami I dalyje idstyti principai, pateikiami ES teisiniai veiklos pagrindai, reglamentuojamos ES vykdom politik detals, numatomi konkrets ES veiksmai ir sprendim primimo procedros atskirose srityse. Didioji dalis nuostat perkelta i dabar galiojanios EB sutarties, pakeitimai atlikti iose srityse: laisv, saugumas ir teisingumas; ES ioriniai veiksmai; ekonomin ir monetarin politika; ES institucij veikla; fiskalins nuostatos; finansins nuostatos. IV dalis Bendrosios ir baigiamosios nuostatos nustatoma, kad Konstitucin sutartis sigalioja j ratifikavus visoms valstybms, numatyta, kad sigaliojus naujai Konstitucijai galios netenka EB, ES steigiamosios ir jas papildanios sutartys, ilaikomas teisinis tstinumas tarp EB ir ES: ES perima visas EB ir Sjugos teises ir pareigas, numatyta, kad Konstitucins sutarties keitimui ateityje gali bti aukiamas Konventas, kuris bendru sutarimu pateikt rekomendacij Tarpvyriausybinei konferencijai. Iimtin kompetencija (srityse, kuriose tik ES gali leisti teiss aktus): vidaus rinkos veikimui btinos konkurencijos taisykls, pinig politika (valstybms narms, sivedusioms eur), bendros prekybos politika, muit sjunga, jros biologini itekli apsauga, tarptautini susitarim sudarymas (kai j sudarymas numatytas Sjungos statym statuso akte). Pasidalijamoji kompetencija (srityse, kuriose valstybs nars gali gyvendinti savo kompetencij tiek, kiek Sjunga nepasinaudojo arba nusprend nepasinaudoti savo kompetencija): vidaus rinka, laisvs, saugumo ir teisingumo sritys, ems kis ir uvininkyst, iskyrus jros biologini itekli apsaug, transportas ir transeuropiniai tinklai, energetika, Konstitucins sutarties III dalyje apibrti socialins politikos aspektai,
88

 ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda, aplinka; vartotoj apsauga, bendros saugumo problemos visuomens sveikatos srityje, mokslo, technologij pltros ir kosmoso bei bendradarbiavimo vystymo labui ir humanitarins pagalbos srityse (kai Sjungos kompetencija netrukdo valstybms narms naudotis savo kompetencija). Papildanioji kompetencija (srityse, kuriose ES gali tik paremti, papildyti ar koordinuoti valstybi nari veiksmus): pramon, mogaus sveikatos apsauga ir gerinimas, vietimas, profesinis mokymas, jaunimas ir sportas, kultra, civilin apsauga. LISABONOS SUTARTIS (NAUJOVS). 2009 12 01 d. sigaliojo Lisabonos sutartis, j ratifikavus visoms 27 valstybms (Lietuvoje ratifikuota 2008 05 08 d.). Lisabonos sutartis ES veikim optimizuojanti sutartis. Jos tikslas atnaujinti ir optimizuoti Europos Sjungos veikimo mechanizm. Pagrindines Lisabonos sutarties diegtas naujoves galima suskirstyti keturias grupes: 1. demokratikesn ir skaidri Europa: Didesnis Europos Parlamento vaidmuo; Didesnis valstybi nari parlament vaidmuo; I naujo apibriama, kurie klausimai sprendiami ES lygiu, o kurie - valstybi nari nacionaliniu lygiu; Svaresnis piliei balsas; Istojimo i Sjungos galimyb; 2. veiksmingesn Europa: Veiksmingas ir efektyvus sprendim primimas; Stabilesnis ir paprastesnis institucinis pagrindas; Geresns europiei gyvenimo slygos; Sutartyje numatyta daugiau praktini diplomatins ir konsulins pagalbos treisias alis keliaujantiems pilieiams priemoni; Sutart trauktas energetikos skirsnis; 3. teisi ir vertybi, laisvs, solidarumo ir saugumo Europa: Demokratini vertybi saugojimas; Piliei teiss ir Pagrindini teisi chartijos laikymosi utikrinimas; Europos piliei laisvs utikrinimas; Valstybi nari solidarumo skatinimas; Didesnis bendras saugumas; 4. svarbesnis Europos vaidmuo pasaulinje arenoje: tvirtinama ES vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pareigyb; Sukuriama Europos iorini veiksm tarnyba; Europos Sjungos kaip vieno juridinio asmens statuso teisinimas; Formuojama naujoji Europos saugumo ir gynybos politika; Nustatyti bendrieji Sjungos iors veiksm principai ir tikslai; Numatytas konkretus humanitarins pagalbos teisinis pagrindas.

89

NACIONALINI PARLAMENT IR VYRIAUSYBI VAIDMUO ES. Nacionaliniai parlamentai iuo metu aktyviai prisideda utikrinant ger Sjungos veikim: 1. Nacionaliniai parlamentai i Sjungos institucij gauna informacij ir jiems persiuniami Sjungos statymo gali turini akt projektai; 2. Naujoji iankstinio spjimo sistema suteiks nacionaliniams parlamentams teis teikti pastabas apie teiss akt projektus ir utikrinti, kad ES neviryt savo galiojim; 3. sprsdama nacionalinio ar vietos lygmens klausimus; 4. utikrina, kad bt laikomasi subsidiarumo principo; 5. laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs srityje dalyvauja ios srities Sjungos politikos gyvendinimo vertinimo mechanizmuose; 6. dalyvauja Europolo veiklos politinje kontrolje bei Eurojusto veiklos vertinime; 7. dalyvauja Sutari periros procedrose, gaudami praneimus apie paraikas stoti Sjung; 8. stebint ES pasilymus eimos teiss srityje, galima pastebti, kad bet kuris nacionalinis parlamentas turi gali juos vetuoti,dalyvaudami nacionalini parlament tarpparlamentiniame bendradarbiavime ir bendradarbiavime su Europos Parlamentu. Pagrindins vyriausybs funkcijos ES: 1. yra atsakinga u ES teiss akt gyvendinim, kontrol; 2. pagal kompetencij dalyvauja gyvendinant ES struktrins paramos projektus ES reikal srityje ; 3. dalyvauja koordinuojant Lietuvos dalyvavimo ES strategini prioritet rengim, vertina j gyvendinim. ES teiss virenybs principas. Vien tam tikr teisi ar pareig tvirtinimas teiss aktuose dar nereikia, kad juos privalu taikyti esant realiems teisiniams santykiams, t. y. atitinkamoje nacionalini subjekt veikloje, kuri reglamentuoja konkreios ES teiss akt nuostatos. iuo poiriu reikmingas ES teiss virenybs nacionalins valstybi nari teiss atvilgiu principas. Pagrindin klit, trukdani tvirtinti vienod teisin tvark visoje ES, sudaro kiekvienos valstybs nars nacionalins teiss savitumas ir nusistovjusi teisini santyki skirtumai, lyginant juos su kit valstybi nari teiss tradicijomis. Svarbus ir kitas su ES teiss virenybs nacionalins teisins sistemos atvilgiu principu susijs ypatumas, kad nacionaliniai teismai, susidr su nacionalini teiss akt ir ES teiss nuostat prietaravimais, privalo sprsti ikilus konflikt, remdamiesi ES teise, taip pat i karto ir nedvejodami atsisakyti taikyti nacionalines taisykles, nesuderinamas su ES teiss nuostatomis, net jei jos priimtos vliau nei nacionalins taisykls. Viena i galimybi sprsti i problem bt ES teiss virenybs principo taikymas tik t ES teiss nuostat, kurios tiesiogiai taikomos nacionalinje teisje, atvilgiu. Pagrindins kompetencij paskirstymo problemos: 1. EB S dabar nedetalizuoja, kuri kompetencija yra kokia, tad yra pagrindo ginams dl to, kaip atskirti, kada kompetencija pasidalijamoji, kada papildomoji, ir ar EB gali veikti toje srityje; 2. Nra sutariama dl straipsni teisinio turinio. Pagrindins kompetencijos pasidalijimo taisykls: 1. EB 5 str.: Bendrija veikia neperengdama ios Sutarties jai suteikt galiojim ir paisydama jai ia Sutartimi ikelt tiksl; 2. ES S 5 str. (po Lisabonos)- Sjunga veikia tik neperengdama rib kompetencijos, kuri, siekiant Sutartyse nustatyt tiksl, jai iose Sutartyse suteik valstybs nars. (pvz. 174 str ir 175 str.). SOLIDARUMO, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI. Solidarumo ir lojalumo principas. ES teiss sistemai bdingi solidarumo ir lojalumo principai. i princip esm atskleidia ES sutarties 11 straipsnis ir EB sutarties 10 straipsnis, kurie nustato, kad valstybs nars imasi vis reikiam priemoni, bendr arba konkrei, kad bt tinkamai vykdomi sutartiniai sipareigojimai arba dl Bendrijos institucij veiksm atsirandantys sipareigojimai. Valstybs nars turi prisidti prie Bendrijos udavini sprendimo ir nesiimti joki

90

priemoni, kurios trukdyt siekti Sutari tiksl. i straipsni nuostatos, kurias yra aikins ir Europos Teisingumo teismas, turt bti suprantamos taip: jeigu valstyb tapo Europos Sjungos nare, ji privalo siningai ir deramai vykdyti prisiimtus sipareigojimus tiek paios Sjungos, tiek ir kit valstybi nari atvilgiu; visos valstybs nars privalo vienodai dalytis tiek nauda, tiek ir neigiamomis pasekmmis, kurias teikia naryst Europos Sjungoje; jokia valstyb nar negali gauti naudos kit valstybi sskaita dl to, kad nevykdo savo sipareigojim. Subsidiarumo principas. Siekiant utikrinti, kad Bendrija nepersistengt reglamentuodama sritis, kurias galima visikai skmingai reglamentuoti nacionaliniu lygiu, ir kartu apriboti Bendrijos kompetencij, buvo teisintas subsidiarumo principas. Jis yra nustatytas EB sutarties 5 straipsnyje ir ipltotas ios Sutarties 30 protokole dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo. Jo esm, cituojant straipsn, yra ta, kad srityse, kurios nepriklauso Bendrijos iimtinei kompetencijai, Bendrija, vadovaudamasi subsidiarumo principu, veikia tik tada, kai valstybs nars negali tinkamai vykdyti pasilyt veiksm, o Bendrija dl pasilyto veiksmo masto ar poveikio j atlikt geriau. Vadinasi, reglamentavimas Bendrijos lygiu yra prasmingas tuomet, kai konkreti problema perengia nacionalines sienas ir negali bti tinkamai isprsta vienos ar keli valstybi nari nacionalinmis priemonmis, taiau gali bti isprsta Bendrijos priemonmis. Subsidiarumo principas turi bti utikrintas ir tuo atveju, kai pagal EB sutarties 308 straipsn Taryba imasi priemoni, kad pasiekt tikslus, kuriuos gyvendinti Sutartis Bendrijai nra nustaiusi pakankamai galiojim. Verta paminti, kad pagal i tvark nacionaliniams parlamentams numatomas tiesioginis vaidmuo statym krimo procese. Proporcingumo principas. Proporcingumo principas turi utikrinti, kad valdia ilaikyt tinkam siekiam tiksl ir priemoni, kurias ji gali panaudoti tiems tikslams pasiekti, proporcingum. is principas yra tvirtintas EB sutarties 5 straipsnio 30 protokole.

91