Anda di halaman 1dari 29

Verslo krimas............................................................................ 3 Kaip pradti versl? ............................................................ 3 Kur pasisemti idj? ........................................................... 4 Kaip parengti ger verslo plan?...................................

10 Verslo pradia ............................................................................. 15 Koki verslo form pasirinkti? ........................................ 16 Kokius mokesius mokti? .............................................. 20 Kur registruoti versl? Kaip steigti mon? ................ 25 Jei samdysiu darbuotojus? .............................................. 30 Kada naudinga tapti PVM moktoju?.......................... 31 Ar man reiks licencij? Vieno langelio principas 32 I kur gauti pinig? ES finansin parama .................... 35 Ar man reikia investuotoj? ............................................ 40 Jei noriu pradti versl kaime? ...................................... 42 Verslo patentavimas ir iradimai ..................................... 45 Verslo informacija .................................................................... 50

VER

K RI M LO S

Kaip pradti versl?


Nieko pasaulyje nra galingesnio u idj, kurios laikas atjo. Viktoras Hugo, prancz raytojas
i mintis puikiai tinka ir verslo idjoms. Juk bet kurio verslo pagrindas aiki, pamatuota, konkurencinga ir perspektyvi skmingai gyvendinta idja. Todl pradkite nuo jos. Norite pradti versl vertinkite ir tai, k mokate, ir tai, k mgstate, nes skm daniausiai ateina suderinus profesij ir pomgius. Pradedant versl svarbiausia turti idj, kuri gyvendinta pads potencialiems pirkjams pasilyti paslaug ar produkt, kurio iki iol trko, o gal ir visai nebuvo. Skmingai gyvendinta gera idja prads neti jums peln.

AS
3

VERSLO KRIMAS
Nra absurdik idj. Tereikia laiko, moni, poreikio ar kit slyg, kad jos bt gyvendintos.

Ar idja perspektyvi?
Prie praddami pltoti savo verslo idj, turite apytiksliai nustatyti jos naud klientams, galimybes j gyvendinti, vertinti, ar ji bus pelninga. Vertt pasitikrinti, ar js idjos dar niekas neupatentavo. Ir pagalvoti, i kur gauti pinig jai gyvendinti. Diskutuokite apie savo idj su draugais, dstytojais, specialistais ar potencialiais klientais: kuo intensyviau ir plaiau idj pristatysite, tuo aikiau galsite apibrti jos naud ir galimybes rinkoje.

Kur pasisemti idj?


Apsisprend dirbti sau nepamirkite, kad gera verslo idja gali auti galv bet kur ir bet kada prie umiegant ar tik atsibudus, skaitant, aidiant su vaikais, parodoje, prekybos centre. Kartais uuomin galima aptikti ten, kur jos visai nesitikima. Todl turkite alia speciali ura knygel ir usiraykite kiekvien sumanym! Kita vertus, nebijokite imtis savo verslo ir tada, jei js ne pirmieji rinkoje. Kartais tradicin versl reikia pavelgti nauju kampu. Taip pat galima pirkti jau veikianias verslo idjas franizs bdu.

Augimo potencial turinios verslo idjos sudedamosios dalys

Aiki vartotojo nauda


1 3 2 4

Pakankamai didel rinka

Galimyb gyvendinti ir pelningumas kvpimo nuosavam verslui verta pasidairyti internete: www.lic.lt www.uzsidirbkpats.lt www.kmtp.lt www.coolbusinessideas.com www.businessideafactory.com Taiau svarbu inoti ir tai, kad pati idja dar nra tikroji subrandinta verslo idja. Kad tokia tapt, ji turs bti visapusikai pltojama ir ruoiama, kad galt bti finansuojama ir sulaukt skms rinkoje.

Pakankamas inovatyvumas

VERSLO KRIMAS

Skms istorija
Atrado ni nestandartinius baldus
Alytaus bald gamybos UAB Arpolis pagal kliento vizij ir norus gaminti nestandartinius baldus nusprend prie 4 metus ir dabar jau dairosi pirkj usienyje. Arpolio direktorius Paulius emaitis pernai buvo pripaintas geriausiu inovatyviu jaunuoju verslininku. Pasak jo, pradjus versl 2006 m., visus pirmus metus gaminant gaminius garae teko paskirti mokymuisi. Pirmosios stakls pasirod maai ko vertos, pirmi gaminiai buvo stendukai prekybos centrui, pasakoja p. Paulius. O iuo metu Arpolis, kuriame jau dirba 20 baldinink, kartu su KTU mokslininkais kuria imanij virtuv, i kurios specialiai montuotu kompiuteriu galima bus valdyti nam apvietim, ildym, vdinim, naryti internete, irti filmus ir kt. Ponas Paulius pasakoja, kad rezultatai bt dar geresni, jei jie bt mokj udirbti pinig. Nes visada atsiradus naujai idjai eksperimentuodavo, bandydavo, taip daug ir nevertingai. Ir nors tai buvo smagu ir domu, tarsi atradim laikas, dabar jau pradeda iekoti, kaip gaminti efektyviau. O kol kas rengiasi diegti LEAN gamybos ir personalo valdymo gerj praktik, kuri leist dirbti daug efektyviau. Arpolis aktyviai dalyvauja parodose, naudojasi ES struktrini fond parama negaliesiems darbinti ir vietinio uimtumo pltrai.
altinis Verslo inios

Tapti ir ilikti verslininku gali tik tas, kuris kaskart pasirodo kaip puikiausias vartotoj sakym vykdytojas. Tas, kuris io egzamino neilaikys, patirs nuostoli. Btinyb gauti pelno veria verslinink kuo greiiau ir tobuliau prisiderinti prie vartotoj nor.
Ludwig von Mises

Ar galvojate apie vartotoj?

Rinkos skms raktas yra ne puikios preks, o patenkinti klientai. mons pinigus leidia tam, kad tenkint savo poreikius ar isprst problemas. Todl turite aikiai apsibrti, koki naud vartotojas gaus pirkdamas js prekes ar paslaugas. Tie, kurie sako: Ms naujj prietais sudaro 25 proc. maiau detali, galvoja apie gamin. Tie, kurie sako: Ms naujasis prietaisas klientui sutaupo 25 proc. laiko ir 20 proc. ilaid, galvoja apie klient.

VERSLO KRIMAS

Nra nieko geriau, kai gali daryti tai, kas patinka ir i to udirbti pinigus.
Iskirkite savo gebjimus

Ar isiaikinote rinkos dyd?

Paraykite tai, apie k danai svajojate

Iskirkite Jums brangias vertybes

Kitas skmingos verslo idjos poymis kokio dydio yra silomos preks ar paslaugos rinka, kokiai tikslinei klient grupei ji skirta. vertinkite galim konkurencij. Pagalvokite, kodl ir kaip js verslo idja pads veikti konkurentus.

Pvz., makaron gamintojas konkuruoja ne tik su kitais makaron gamintojais, bet ir su maisto preki i ryi ar bulvi gamintojais, kepyklomis ir kt. Taiau dar jis konkuruoja su visais maisto preki gamintojais!

Ar uteks laiko ir pinig?


Pa

vai zd

gt Js i j un kur , u o ki te savo VERSLO IDJ

trokimus, gebj imus

, gy ven im o

Ipltojote savo verslo idj, jau planuojate steigti mon, todl turite bti tikri, kad galimybs idj gyvendinti yra realios. Juk statyti viebuius Mnulyje technikai dar gal bt manoma, taiau, apskaiiavus ilaidas, tampa aiku, jog tuo usiimti neapsimoka. Todl svarbu vertinti, kas gali trukdyti verslui ir apskaiiuoti, kiek reiks laiko ir pinig, kol js verslas taps pelningu.

rtybes. , ve d b

Kiek udirbsiu?
Paprasiausia apskaiiuoti, kokios bus mons ilaidos perkant mediagas ar paslaugas ir kiek pajam ji gaus pardavusi produkcij arba paslaugas. iame etape reikia vertinti ir kitus dalykus transporto, benzino, pato, sandkai trksta aPyvartini l liavimo, moni samdymo ir daugyb kit Labai danai verslininkas, kad tik ilaid. Isiaikinti kokios yra pigesns nepritrkt apyvartini l, perka kontoros nuomos galimybs, ar turite paaliavas brangiau tam, kad jam atidt lanki kompiuteri iperkamosios nuoatsiskaitym, ir parduoda produkcij mos pasilym ir kt. Aktualu isiaikinti, pigiau vien tam, kad su juo atsiskaityt kokios yra galimybs darbinti darbuotoi karto! Per metus prarandama daug jus ne visai darbo dienai. pinig! Svarbu apskaiiuoti, kiek jums reiks apyvartini l, jei js produkcijos paklausa augs ir js pradsite gaminti daugiau. Apyvartini l trkumas vienas i didiausi pradedanio (ir ne tik) verslo pavoj.

VERSLO KRIMAS
Kruopiai ir siningai dirbant, verslo planas veria disciplinuotai mstyti. Idja, kuri i pradi atrod nuostabi, pasidomjus detalmis ir skaiiais, gali visikai nublankti.
Eugene Kleiner, rizikos kapitalo investuotojas

Kaip parengti ger verslo plan?


Verslo idj turite, metas imtis verslo plano. Verslo planas pads jums nusprsti, ar js idj verta gyvendinti, numatyti, kas gali tam sutrukdyti. iame etape svarbiausia nieko neileisti i aki, bet ir nepasimesti smulkmenose! Jums reiks parengti veiklos bei pirmj biudeto planus, kuriuose tursite numatyti ir aprayti: pltr, gamyb, rinkodar, pardavim, finansus.

Rengiant verslo plan, galioja kelios pagrindins taisykls:

Aikumas

Verslo plano struktra turi bti aiki ir logika. Verslo planas tikina ne statistini duomen ir analizi gausa, o atskir teigini idstymu pagal svarb ir dmesio sutelkimu esminius dalykus. Rekomenduotina verslo plano apimtis apie 30 puslapi.

Dalykikumas
Verslo plano stilius turi bti dalykinis. Perdtai entuziastinga kalba trukdo, kelia nepasitikjim. alinga yra ir pernelyg kritikai pristatyti savo projekt, nurodyti praeities neskmes. Duomenis verslo plane pateikite dalykikai ir teisingai.

Paprastumas
Raote verslo plan detalesn, nes j skaitys potencials investuotojai. Nemanykite, kad technini detali gausa padarys kompetentingo verslo plano spd. Tik labai retais atvejais pateikt mediag gilinsis technikos ekspertai. Danai kur kas labiau vertinamas paprastas pristatymas, aikinamasis brinys ar nuotrauka. Jei norite, gamybos proceso ar technin gaminio informacij pateikite prieduose.

Didel svarba verslo planui skiriama neatsitiktinai. Verslo planas reikalingas jums pradedaniajam verslininkui, nes padeda susidlioti idjos gyvendinimo strategij. Detalesnis verslo planas btinas iekant pinig gali bti, kad nusprsite kreiptis bankus, investuotojus ar paramos fondus. Tie, kas turi pinig ir yra pasireng juos investuoti, pirmiausia skaitys js, kaip ir kit pretendent, verslo planus. J pateikdami rodysite, kad esate pajgus parengti ir aikiai idstyti vairius mons steigimo ir valdymo aspektus, kad apskaiiavote ir esate sitikins savo verslo ilgalaike ekonomine skme. Verslo planas turs bti nuolat atnaujinamas.

Verslo planas tiksliai apibdina ekonomin aplink, usibrtus tikslus ir naudotinas las.

Vientisumas
Jeigu verslo plan reng keletas moni, vis turin sujungti vientis tekst turt vienas mogus.

Tvarkingumas
Tas pats vientisumo reikalavimas galioja ir verslo plano formai. Tai gyvendinti padeda atitinkamai parinktas riftas, tvarkingai parengti ir informatyvs grafiniai vaizdai, turinys, puslapins antrats su mons logotipu, riimas ar susegimas.

Verslo plano santrauka


Verslo plano santrauka turi sudominti potencialius investuotojus, kurie pirmiausia j perskaito ir sprendia, ar skaityti vis verslo plan. Santrauka tai ne vadas, o vis svarbiausi jo sudedamj dali apibendrinimas. Santraukai perskaityti turt utekti 510 minui. 11

10

VERSLO KRIMAS
Klausimai, padsiantys parengti verslo plan: ie klausimai yra tik rekomendacinio pobdio ir nebtina visus isamiai atsakyti. inoma, gal norsite aprayti ir tai, ko ia neklausiama. 1. Prek ar paslauga Koki tieksite prek ar teiksite paslaug? Koki naud tai atne vartotojui? Ar i idja yra iskirtin? Kuo? Ar idja yra apsaugota? Gal reikia patento? Ar js veiklai reiks licencijos(), kokia j kaina? Kas bus js klientai? Kaip juos pritrauksite? Ko jums reikia, kad pradtumte prek gaminti, teikti paslaug? Kaip numatote plstis? Kas jums gali sutrukdyti ir kaip nuo to apsisaugosite? 2. Rinka ir konkurencija Su kuo konkuruosite? Kuo js prek ir paslauga bus pranaesn u konkurent? Kiek tursite pirkj? Kokio dydio bus js produkto rinka? Kiek laiko ilaikysite savo konkurencin pranaum? Kodl? Kaip js pasirodym rinkoje reaguos konkurentai? Koks bus js atsakas i reakcij? 3. Rinkodara ir pardavimas Kiek planuojate parduoti? Kokia kaina? Kiek tursite ilaid? Koki reiks gamybos pajgum? Ar remsits skverbimosi strategija, ar numatote i pat pradi nusigriebti kuo daugiau pelno? Pagrskite savo sprendim! Ar numatote imtis rinkodaros? Ar reklamuosits ir kaip? Koki tolesni ingsni prireiks preks ar paslaugos pasilymui parengti? 8. Finans planas ir finans strategija Kiek planuojate l skirti verslui, kiek planuojama gauti pajam, pelno? K silo bankai ir iperkamosios bendrovs? J reikalavimai? Ar yra galimyb pasinaudoti Europos Sjungos parama? Kas finansuos? 12 Informacijos ir patarim apie verslo planus ir j rengim gausite bet kuriame Lietuvos verslo informacijos centre jie sikr daugelyje savivaldybi. 13 Kokius usibrte ilgalaikius tikslus? Ivardykite konkreius tolesnius ingsnius. 7. Rizika Kokia yra rizika (rinka, konkurencija, technologija, pltra) gyvendinant js verslo sumanym? Kaip tikits i rizik veikti? Daugiau informacijos: www.lvpa.lt. www.versloturnyras.lt www.verslauk.lt www.pagauksekme.lt www.bizplans.com www.bplans.com (nemokami pavyzdiniai verslo planai angl k.) www.canadabusiness.ca 5. Valdymas ir darbuotojai Kas yra js komandos nariai ir kuo jie pasiymi: isilavinimu, darbo patirtimi, iniomis, rezultatais, profesine kompetencija? Kokios patirties ir gebjim komandai trksta? Kaip ir kuo rengiats komand papildyti? Kaip bus paskirstytos uduotys? 6. gyvendinimas Kaip bus organizuojamas js verslo idjos gyvendinimas? 4. Verslo organizavimas K darysite patys, o kokias paslaugas pirksite? Su kokiais partneriais bendradarbiausite? Kokia js mons struktra? Koki moni reikia numatytai prekei gaminti ar paslaugai teikti?

O RSL PRA E

D
IA
15

Ar verta apsaugos termin tsti?

Koki verslo form pasirinkti? Kokius mokesius mokti? Kur registruoti versl? Kaip steigti mon? Jei samdysiu darbuotojus? Kada naudinga tapti PVM moktoju? Ar man reiks licencij? Vieno langelio principas

14

VERSLO PRADIA

Koki verslo form pasirinkti?


Pirmiausia atsakykite klausim, ar norite dirbti (investuoti) vienas, ar kartu su partneriu ar partneriais. Nuo to priklausys ir jums tinkama verslo forma: galite usiimti individualia veikla ar steigti mon. Usiimti individualia veikla yra paprasiau, nereikia kurti mons valdymo struktros, pradti galima su maiau pinig ir kt. Taiau vis dlto, prie apsisprendiant btinai reikia panagrinti ir kitus dalykus skiriasi i veikl mokesi dydis, atsakomybs laipsnis, steigj skaiius. Jei nusprsite dirbti individualiai, galite gauti individualios veiklos vykdymo paym, arba sigyti verslo liudijim i anksto sumokdamas fiksuoto dydio pajam mokest. inotina, kad ne visoms veikloms yra iduodami verslo liudijimai (pvz., mokyti vairuoti, tiekti ilum, teikti bendras socialines paslaugas ir kt. gali tik mons). Populiariausia juridinio asmens forma yra udaroji akcin bendrov.

Prie registruodami mon turtumte pasidomti, koki leidim ir licencij reiks js veiklai. Verslo form palyginim rasite 1, 2 ir 3 lentelse.

Daugiau informacijos: individuali veikla: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=101421 juridiniai asmenys: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=1014376

16

17

VERSLO PRADIA

1 lentel

Kuo skiriasi verslo formos


Vertinimo kriterijai Udaroji akcin bendrov (UAB) Akcin bendrov (AB) individuali mon (I) tikroji kin bendrija (TB) komanditin kin bendrija (KB) ems kio bendrov (B) kooperatin bendrov (kooperatyvas) (KB) 5 nariai Neribotas

1. Maiausias dalyvi skaiius 2. Didiausias dalyvi skaiius 3. Minimalus kapitalo dydis 4. Dalyvio (savininko, nario, akcininko ir kt.) turtin atsakomyb

1 akcininkas 249 akcininkai

1 akcininkas Neribojamas

1 savininkas 1 savininkas (fizinis asmuo) Nra

2 tikrieji nariai 20 tikrj nari

3 2 tikrieji nariai ir 1 komanditorius 20 dalyvi, kuri bent 2 yra tikrieji nariai Nra

2 nariai Neribotas (be dalinink nari B gali bti ir dalinink pajinink*) Nra

statinis kapitalas turi bti ne maesnis kaip 10 tkst. lit Ribota civilin atsakomyb (u UAB prievoles akcininkai savo turtu neatsako)

statinis kapitalas turi bti ne maesnis kaip 150 tkst. lit Ribota civilin atsakomyb (u AB prievoles akcininkai savo turtu neatsako)

Nra

Nra

Neribota civilin atsakomyb (jeigu prievolms vykdyti neutenka individualios mons turto, tai atsako savininkas savo turtu)

Neribota (jei TB prievolms vykdyti neutenka TB turto, tikrieji nariai atsako solidariai visu savo turtu)

Neribota (jei KB prievolms vykdyti neutenka jos turto, tikrieji nariai atsako solidariai visu savo turtu, o komanditiniai tik tuo savo turtu, kur ne KB) Sprendimus bendru susitarimu priima KB tikrieji nariai (jungtins veiklos sutartyje gali bti numatyta, kad sprendimai priimami tikrj nari bals dauguma, iskyrus kini bendrij statyme nustatytus atvejus)

Ribota civilin atsakomyb (u B prievoles nariai savo turtu neatsako)

Ribota civilin atsakomyb (kiekvienas KB narys atsako sumokto stojamojo mokesio ir KB neto pajinio dydiu) Kiekvienas narys turi 1 bals KB

5. Sprendimo primimo (balsavimo) principas

Jei visos UAB akcijos, suteikianios balsavimo teis, yra vienodos nominalios verts, kiekviena akcija visuotiniame akcinink susirinkime suteikia vien bals

Jei visos AB akcijos, suteikianios balsavimo teis, yra vienodos nominalios verts, kiekviena akcija visuotiniame akcinink susirinkime suteikia vien bals

Sprendimus priima savininkas

Sprendimus bendru susitarimu priima TB tikrieji nariai (jungtins veiklos sutartyje gali bti numatyta, kad sprendimai priimami tikrj nari bals dauguma, iskyrus kini bendrij statyme nustatytus atvejus)

B susirinkime narys turi tiek bals, kiek susidaryt padalijus jo turimo pajaus dyd i minimalaus pajinio nao (kurio dydis nurodomas kiekvienos B statuose)

*B dalininkai yra B nariai ir B pajininkai. B narys fizinis asmuo, sukaks 18 met, bei juridinis asmuo, B nari susirinkimo priimtas B narius, turintis paj (minimalaus dydio) ir sprendiamojo balso teis. B pajininkas fizinis ar juridinis asmuo, sigijs bet kokio dydio pajin na, nepriimtas narius ir neturintis sprendiamojo balso teiss.

18

19

VERSLO PRADIA

Kokius mokesius mokti?


Kokius ir kiek mokesi reikia mokti, priklausys nuo js pasirinktos verslo formos. Pateikiame lentel, kuri pads isiaikinti, kokie mokesiai taikomi pasirinkus skirtingas verslo formas. 2 lentel Lentelje vartojami sutrumpinimai: VSD valstybinio socialinio draudimo moka; PSD privalomojo sveikatos draudimo mokestis; GPM gyventoj pajam mokestis; NPD neapmokestinamasis pajam dydis Individuali veikla pagal verslo liudijim Savininko / direktoriaus pajam apmokestinimas VSD pagrindinei pensijos daliai gauti, 2160 Lt per metus. PSD 864 Lt per metus. GPM 1440 Lt per metus (2011 m. 120 Lt per metus, jei savivaldybi tarybos nekeiia minimalaus mokesio dydio) Individuali veikla pagal paym VSD (pensijai, motinystei, tvystei) 28,5 proc. nuo 0,5 apmokestinam pajam arba iki 4680 Lt per mn. PSD 9 proc. (darbdavio 3 proc. + darbuotojo 6 proc. mokama nuo 0,5 bazs. GPM 5 proc. (iskyrus laisvsias profesijas ir pajamas i vertybini popieri) arba 15 proc., taiau apskaiiuojant GPM, VSD ir PSD mokesiai traukiami atskaitymus VSD visoms socialinio draudimo rims (pensijai, ligai, motinystei, tvystei, nedarbui, nelaimingiems atsitikimams) 31 proc. (i j darbdavio 28 proc. + darbuotojo 3 proc.); PSD 9 proc. (darbdavio 3 proc. + darbuotojo 6 proc.); GPM 15 proc. Taikomas NPD priklausantis nuo pajam dydio. Individuali mon VSD (pensijai, motinystei, tvystei) 28,5 proc. nuo 0,5 apmokestinam pajam arba iki 4680 Lt per mn. PSD 9 proc. (darbdavio 3 proc. + darbuotojo 6 proc. mokama nuo 800 Lt. GPM 15 proc., taiau apskaiiuojant GPM, VSD ir PSD mokesiai traukiami atskaitymus. Taikoma NPD. Udaroji akcin bendrov VSD visoms socialinio draudimo rims (pensijai, ligai, motinystei, tvystei, nedarbui, nelaimingiems atsitikimams) 31 proc. (i j darbdavio 28 proc. + darbuotojo 3 proc.); PSD 9 proc. (darbdavio + 3 proc. + darbuotojo 6 proc.); GPM 15 proc. Taikomas NPD priklausantis nuo pajam dydio. Imokant dividendus GPM 20 proc.

Samdom darbuotoj Netaikomas apmokestinimas

VSD visoms socialinio draudimo rims (pensijai, ligai, motinystei, tvystei, nedarbui, nelaimingiems atsitikimams) 31 proc. (i j darbdavio 28 proc. + darbuotojo 3 proc.); PSD 9 proc. (darbdavio + 3 proc. + darbuotojo 6 proc.); GPM 15 proc. Taikomas NPD, priklausantis nuo pajam dydio Iki 100 tkst. Lt apyvartos registruotis PVM moktoju neprivaloma, nuo 100 tkst. Lt privaloma Iki 500 tkst. Lt apyvartos ir 10 darbuotoj monje taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokestis. Daugiau nei 500 tkst. 15 proc. Iki 100 tkst. Lt apyvartos registruotis PVM moktoju neprivaloma, nuo 100 tkst. Lt privaloma Iki 500 tkst. Lt apyvartos ir 10 darbuotoj monje taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokestis. Daugiau nei 500 tkst. 15 proc.

Pridtins verts mokestis

Iki 100 tkst. Lt apyvartos Iki 100 tkst. Lt apyvartos registruotis PVM registruotis PVM moktoju moktoju neprivaloma, nuo 100 tkst. Lt neprivaloma, nuo 100 tkst. privaloma Lt privaloma Nra Nra, grynosios pajamos apmokestinamos kaip savininko

Pelno mokestis

20

21

VERSLO PRADIA
3 lentelje ivardyta, kokie yra skirting verslo form reikalavimai valdymui ir veiklos apribojimai. Verslo forma Individuali veikla pagal verslo liudijim Individuali veikla pagal paym Valdymas Veiklos pasirinkimo apribojimai Galima verstis tik veiklomis, kurios ivardytos individualios veiklos ri srae Galima verstis visomis kinmis komercinmis veiklomis, iskyrus tomis, kurias vykdyti gali tik juridinis asmuo. Bet kokia kin komercin veikla Bet kokia kin komercin veikla Bet kokia kin komercin veikla

Daugiau informacijos: www.finmin.lt www.tax.lt www.socmin.lt www.vmi.lt

Bsimasis verslininkas steigdamas mon jau turi: inoti, kokius ir kada reiks mokti mokesius, bei teikti deklaracijas; bti isiaikins darbuotoj samdos reikalavimus; kur pigiau nuomotis kontor / biur, kieno kompiuteri iperkamosios nuomos pasilymai ir kt. yra palankesni ir pan.; bti susipains su darb saugos reikalavimais ir, jei reikia, inoti, kur pirkti sertifikatus; inoti, kuriame banke atsidaryti sskait (priklausomai nuo deklaruojamos veiklos, sskaitos banke atidarymo procedros laikas gali bti skirtingas); gerai apsiskaiiuoti, ar jau laikas steigti mon, nes kartais geriau turti iankstin dirb, pvz., turti sutartis su klientais, ir tada steigti mon; su partneriais jau turi bti aptartas veiksm monje planas: kaip pasiskirstys akcijos, kokios bus papildomos investicijos, kaip bus dengiami nuostoliai ir kt.; neturti iliuzij, kad pradtas verslas i karto atne pelno.

Udaroji akcin bendrov (UAB) Individuali mon (I) ems kio bendrov (B)

Vadovas, taip pat gali bti sudarytas kolegialus valdymo organas valdyba I savininkas kartu yra ir mons vadovas. Vadovu gali bti ir kitas savininko paskirtas asmuo Valdybos pirmininkas arba administracijos vadovas, jei B nari susirinkimas nutaria, kad valdyba nesudaroma B tai gamybinei ir komercinei veiklai steigta mon, kurioje pajamos per kinius metus u ems kio produkcij ir suteiktas paslaugas ems kiui sudaro daugiau kaip 50 proc. vis realizavimo pajam

kins bendrijos (B)

B vardu turi teis veikti kiekvienas tikrasis narys, jeigu bendrijos jungtins veiklos sutartyje nenustatyta kitaip

Bet kokia kin komercin veikla

Daugiau informacijos: www.vmi.lt www.verslovartai.lt

22

23

VERSLO PRADIA

Skms istorija

Kur registruoti versl? Kaip steigti mon?


Jeigu nusprsite vykdyti individuali veikl, t.y. dirbti su verslo liudijimu ar payma, toki veikl tursite registruoti Valstybinje mokesi inspekcijoje www.vmi.lt. Jei nusprsite steigti mon juridin asmen, nauj mon reiks registruoti Juridini asmen registre

www.registrucentras.lt.

Steigdami udarj akcin bendrov ar individualij mon galite naudotis pavyzdiniais steigimo dokumentais, kuriuos rasite interneto svetainje:

iuo metu Greita spauda valdo kelias mones, teikianias skaitmenins, ofsetins spaudos, dizaino bei automobili apklijavimo paslaugas. Nuo 2011 m. pradjo daugiau eksportuoti dirba su Latvijos, Rusijos, Vokietijos ir Skandinavijos klientais. Pirmieji bandymai kurti leidybos ir reklamos versl prasidjo dar bendrabuio rsyje, neturint jokio pradinio kapitalo. Dvejus metus gaminome visk, ko tik reikjo. Nedaug trko, kad btume pradj organizuoti ir koncertus ar net patys juose dainuoti, kad tik sumaintume apyvartini l alk. Per tuos dvejus metus susidrme su visais manomais klient noriais, rinkos poreikiais ir pasila. Toks darbas tikrai neprimin ms skmingo verslo vizijos, pasakoja Greita spauda bendrasavininkis Domantas Brainskas. 2007 m. mon sigijo pirmj spaudos main, labiau primenani multifunkcin spausdintuv, taiau labai ja didiavosi. ia maina dirbo dar pus met, kol pasiklojo pamatus dabartiniam skmingam verslui. Pastaruoju metu Greita spauda pasinaudojo ES parama* tam, kad, dieg elektroninius mons valdymo mechanizmus, efektyviau valdyt gamyb, vadyb ir administravim. Nuo konkurent skyrms tuo, kad dirbome ne tik kokybikai, bet ir greitai, sako p. Domantas. Pasak jo, kuriant nauj versl svarbiausia nepasiduoti rutinai ir tikti beprotikiausia ar, atrodyt, nepasiekiama idja.
*(http://www.greitaspauda.lt/informaciniu-technologiju-diegimas/

SvarbiauSia nenuleiSti rank

http://www.ukmin.lt/lt/veikla/veiklos_sritys/imoniu_teise/ steigimo_dokum/index.php

mones galima steigti elektroniniu bdu: www.registrucentras.lt/savitarna/.

24

25

VERSLO PRADIA

UDAROSIOS AKCINS BENDROVS STEIGIMAS


Steigimo procedros: 1. Sudaroma UAB steigimo aktas (sutartis). UAB steigimo aktas sudaromas, kai UAB steigia vienas steigjas. UAB steigimo sutartis sudaroma, kai j steigia du ar daugiau steigj. 2. Steigiamos UAB pavadinimas gali bti laikinai traukiamas Juridini asmen registr.* 3. Atidaroma steigiamos UAB kaupiamoji sskaita banke. 4. neami pinigai statiniam kapitalui kaupiamj sskait banke (visa suma ar pradiniai naai, bet ne maiau kaip 10 000 Lt). 5. Sudaromi ir pasiraomi UAB statai. 6. Sudaromas UAB akcinink sraas. 7. Suaukiamas UAB steigiamasis susirinkimas.** 8. Gaunamas patalp savininko sutikimas registruoti steigiamos UAB buvein, jeigu steigjas nra vienintelis patalp savininkas. 9. vykdomos kitos statymuose ir steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytos prievols. 10. Dokumentai pateikiami notariniam tvirtinimui po to, kai yra vertinti nepiniginiai naai***, kuriais i dalies apmokamos akcijos, sudaryta UAB steigimo sutartis ar steigimo aktas, pasirayti UAB statai, mokti visi pradiniai naai u pasiraytas akcijas, vyko UAB steigiamasis susirinkimas, jeigu jis buvo aukiamas, sudarytas UAB akcinink sraas ir vykdytos kitos statymuose ir steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytos prievols. 11. Notarikai patvirtinti UAB dokumentai pateikiami Juridini asmen registrui. 12. UAB laikoma steigta nuo jos registravimo Juridini asmen registre.
* Steigjai gali kreiptis Juridini asmen registr dl steigiamos UAB pavadinimo laikino traukimo Juridini asmen registr. Steigiamos UAB pavadinimas traukiamas Juridini asmen registr eiems mnesiams. ** UAB steigiamasis susirinkimas gali bti neaukiamas, jeigu steigimo sutartyje ar steigimo akte yra nurodomi pagal status visuotinio akcinink susirinkimo renkamo UAB organo nariai. *** Kadangi nepiniginio nao vertinimas gali utrukti, patartina nepinigin na, kuriuo i dalies apmokamas statinis kapitalas, pateikti vertinti nepriklausomam turto vertintojui i anksto.

UAB steigimas naudojantis pavyzdiniais steigimo dokumentais


UAB steigimo dokumentai (steigimo sutartis (aktas), statai) gali bti rengiami naudojantis ir kio ministro sakymais patvirtintais pavyzdiniais UAB steigimo dokumentais: UAB, kuri steigia vienas steigjas, ir UAB, kuri steigia du ar daugiau steigj. iuos steigimo dokumentus rasite kio ministerijos interneto svetainje www.ukmin.lt, skirsnyje Veiklos sritys, skyrelyje moni teis. Nuo 2010 m. lapkriio mn. UAB galima steigti ir elektroniniu bdu, dokumentus pateikiant tiesiogiai Juridini asmen registro tvarkytojui per elektronin klient savitarnos sistem, jeigu: - UAB steigia vienas asmuo; steigjas turi kvalifikuot elektronin para (iuo metu naudojamas valstybs mons Registr centro Sertifikat centro iduotas kvalifikuotas sertifikatas arba Asmens dokument iraymo centro prie Vidaus reikal ministerijos iduota asmens tapatybs kortel, kurioje rayti asmens atpainimo elektroninje erdvje ir kvalifikuoto parao sertifikatai); steigimo dokumentai rengiami vadovaujantis UAB pavyzdiniais statais, UAB steigimo akto forma; steigiamos UAB akcijos apmokamos tik piniginiu nau; steigiamos UAB pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybs pavadinimo Lietuva; pavadinimas yra laikinai trauktas Juridini asmen registr; steigjas yra patalp, suteikiam buveinei registruoti, vienintelis savininkas, t.y. patalpos steigjui nepriklauso bendrosios dalins ar bendrosios jungtins nuosavybs teise; patalpoms, suteikiamoms buveinei registruoti, Nekilnojamo turto registre nra registruotas turto aretas.

UAB steigimo ilAidos: UAB kaupiamosios sskaitos atidarymas banke 0-20 lt; Steigimo dokument notarinis tvirtinimas 250-800 lt; UAB registravimas Juridini asmen registre 198 lt; UAB pavadinimo laikinas traukimas Juridini asmen registr 56 lt; Kreipiantis dl UAB steigimo dokument parengimo teisininkus, papildomai j paslaugos gali kainuoti 400-2000 lt.

Naudingos nuorodos: http://www.registrucentras.lt/jar/ Juridini asmen registro interneto svetain. http://www.notarurumai.lt Notar rm interneto svetain. www.ukmin.lt kio ministerijos interneto svetain.

26

27

VERSLO PRADIA

INDIVIDUALIOS MONS STEIGIMAS


Steigimo procedros: 1. Sudaromi individualios mons (toliau mon) nuostatai, kuriuos pasirao steigiamos mons savininkas. 2. Steigiamos mons pavadinimas gali bti laikinai traukiamas Juridini asmen registr.* 3. Jeigu savininkas nebus mons vadovas, jis paskiria mons vadovu kit asmen ir tai nurodo mons nuostatuose. 4. Gaunamas patalp savininko sutikimas registruoti steigiamos mons buvein, jeigu steigjas nra vienintelis patalp savininkas. 5. mons nuostatai kartu su kitais reikalingais dokumentais pateikiami notariniam tvirtinimui. 6. Notarikai patvirtinti mons nuostatai pateikiami Juridini asmen registrui. 7. mon yra laikoma steigta nuo jos registravimo Juridini asmen registre.

Pavyzdiniai mons nuostatai


mons nuostatai gali bti rengiami naudojantis pavyzdiniais mons nuostatais: www.ukmin.lt, skirsnis Veiklos sritys, skyrelis moni teis. Nuo 2010 m. sausio mn. mones galima steigti elektroniniu bdu, dokumentus pateikiant tiesiogiai Juridini asmen registro tvarkytojui per elektronin klient savitarnos sistem, jeigu: steigjas turi kvalifikuot elektronin para (iuo metu naudojamas valstybs mons Registr centro Sertifikat centro iduotas kvalifikuotas sertifikatas arba Asmens dokument iraymo centro prie Vidaus reikal ministerijos iduota asmens tapatybs kortel, kurioje rayti asmens atpainimo elektroninje erdvje ir kvalifikuoto parao sertifikatai); mons steigjas yra veiksnus fizinis asmuo; mons nuostatai rengiami vadovaujantis pavyzdiniais mons nuostatais; steigiamos mons pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybs pavadinimo Lietuva; pavadinimas yra laikinai trauktas Juridini asmen registr. steigjas yra patalp, suteikiam buveinei registruoti, vienintelis savininkas, t.y. patalpos steigjui nepriklauso bendrosios dalins ar bendrosios jungtins nuosavybs teise; patalpoms, suteikiamoms buveinei registruoti, Nekilnojamo turto registre nra registruotas turto aretas. mon registruoti elektroniniu bdu galima prisijungus prie Registr centro klient savitarnos sistemos adresu www.registrucentras.lt/savitarna/.

* mons steigjas gali kreiptis Juridini asmen registr dl steigiamos mons pavadinimo laikino traukimo Juridini asmen registr. Steigiamos mons pavadinimas traukiamas Juridini asmen registr eiems mnesiams.

mons steigimo ilAidos: mons nuostat notarinis tvirtinimas 80200 lt; mons registravimas Juridini asmen registre 107 lt; U mons pavadinimo laikin traukim Juridini asmen registr 56 lt; Kreipiantis dl mons steigimo dokument parengimo teisininkus, papildomai j paslaugos gali kainuoti 2001800 lt.

Daugiau informacijos: http://www.registrucentras.lt/jar/ Juridini asmen registro interneto svetain. http://www.notarurumai.lt Notar rm interneto svetain. www.ukmin.lt kio ministerijos interneto svetain

28

29

VERSLO PRADIA

Jei samdysiu darbuotojus?

Jei nusprsite samdyti darbuotoj, labai svarbu teisingai forminti darbo santykius tinkamai juos priimti ir atleisti. Paprastai darbuotojai samdomi steigus UAB, taiau gali samdyti ir I. Prie pradedant samdyti darbuotojus reikia susipainti su dokumentais, reglamentuojaniais darbo santykius, darbuotoj saug ir sveikat (LR darbo kodeksu, Darbuotoj saugos ir sveikatos statymu, Profesins rizikos vertinimo nuostatais, Darbo sutari registravimo taisyklmis, Darboviei rengimo bendraisiais nuostatais, Darbo rengini naudojimo bendraisiais nuostatais ir kt.) Su darbuotoju turite sudaryti darbo sutart, t.y. raytin susitarim pagal pavyzdin form (j rasite http://www.lrs.lt). Jeigu pas darbdav dirba darbuotojas be darbo sutari, darbdaviui kyla administracin atsakomyb u nelegal darb ir gresia bauda nuo 3000 iki 10 000 lit.

Kada naudinga tapti PVM moktoju?


PVM moktoju turi registruotis UAB, kurios apyvarta per paskutinius 12 mn. virijo 100 tkst. lit, ir kai kuriais kitais atvejais. Taip pat mon gali registruotis PVM moktoju savanorikai. Bet pirmiausiai reikt nusprsti, ar monei yra naudinga tapti PVM moktoju? Jeigu js mons produkcijos pagrindiniai pirkjai yra PVM moktojai, tuomet daniausiai registruotis verta. Js klientams PVM moktojams kainos padidjimas dl PVM problem nesukels, o Js galsite susigrinti PVM u savo snaudas (kur ir kitas ilaidas veiklai). Reikia vertinti ir tai, kad nebuvimas PVM moktoju potencialiems klientams i karto parodo gantinai nedideles mons apyvartas. Registruotis PVM moktoju naudinga ir toms verslo monms, kurios eksportuoja prekes treisias alis ar Europos Sjungos alis nares.

Daugiau informacijos: Socialins ir darbo apsaugos ministerija www.socmin.lt, Valstybin darbo inspekcija http://www.vdi.lt, Lietuvos darbo bira http://www.ldb.lt, Valstybinis socialinis draudimas http://www.sodra.lt.

Daugiau oficialios informacijos apie registravimsi PVM moktoju galima rasti http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=101340

30

31

VERSLO PRADIA

Ar man reiks licencij?


Tam tikra veikla gali bti licencijuojama. Kitaip tariant, kai kurioms veiklos rims privalu gauti atitinkam licencij ar leidim. Todl kiekvienu atveju prie praddami versl turite sitikinti, ar nra reikalaujama licencija usiimti js verslu. Pasitikrinti, ar tam tikra veikla nra licencijuojama, o jei taip, tai kokia institucija iduoda licencij, galima internete: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=101421 Taip pat vertt atkreipti dmes, kad veiklos licencijavimas taikomas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Tam tikrais atvejais fiziniai asmenys pareigojami turti licencij, leidim ar kit dokument, suteikiant teis verstis tam tikra veikla, kuriai vykdyti nra reikalavimo steigti mon. Taip pat yra reikalavimai btinai steigti mon, jei nori usiimti tam tikra kine komercine, gamybine veikla (pvz., gamini ir (ar) pakuoi atliek tvarkymu ir kt.). Kodl apkritai yra priimtas licencijuojamos veiklos reikalavimas? licencijavimo taisykls Kiekvienai statym nustatytai licencijuojamos veiklos riai Vyriausyb tvirtina licencijavimo taisykles. Jose nurodoma licencijuojama veikla, licencij iduodanti institucija ir jos galiojimai, licencijai gauti reikalingi dokumentai, pateikt dokument nagrinjimo tvarka ir kt. Licencijavimo taisykles galima rasti institucij, iduodani licencijas, interneto puslapiuose. 32

Tam, kad bt galima usiimti tam tikros ries veikla, gali prireikti papildom gdi, o netinkamai vykdant tam tikr veikl gali bti paeisti vieieji interesai, geros morals principai, kilti grsm moni sveikatai ir gyvybei, asmen turtui, j teisms ir teistiems interesams.

Vieno langelio principas


Verslo vartai veikia ,,vieno langelio principu tai galimyb elektroniniu bdu pateikti visus dokumentus leidimui, licencijai gauti, patikslinti, papildyti ir sisti dokumentus 92 institucijoms: https://messagebox.verslovartai.lt Be to, Verslo vart svetainje galima rasti: Informacij bei konsultacijas apie verslui reikalingas licencijas bei leidimus ir kas juos teikia, kokius dokumentus reikia pateikti, kad juos gautum Lietuvoje ir ES alyse; Informacij apie techninius reikalavimus gaminiams, tiekiamiems Lietuvos rink (pvz., produkt saugos, pakavimo, enklinimo reikalavimai); Lietuvos institucij, susijusi su licencij idavimu, kontaktus; Nuorodas kit ES ali kontaktinius centrus, vykdanius analogikas funkcijas tose alyse; Lietuvos verslo licencijavimo teisinio reglamentavimo aktualijas.

Pvz. Licencijos reiks, jei norsite verstis prekyba pirotechnikos gaminiais ir ginklais, farmacine veikla, alkoholio gamyba ir prekyba, keleivi veimu ir kt.. Be to, licencijas suteikia skirtingos institucijos ministerijos, komisijos ir kt. Pvz., jie norsite usiimti vertybini popieri, banderoli, dokument blank ir kt. gamyba, licencijos tursite kreiptis Valstybin dokument technologins apsaugos tarnyb, o jei nusprsite prekiauti antikvariniais daiktais, licencij jums iduos Kultros vertybi apsaugos departamentas.

Paslaug ir gamini kontaktinis centras priklauso ES ali kontaktini centr tinklui, vienijaniam 27 ES ali bei Islandijos, Lichtenteino, Norvegijos kontaktinius centrus. Vienas i io centro tiksl palengvinti verslininkams paslaug bei gamini teikimo per sien administracines procedras.

Aktuali informacija pateikiama Paslaug ir gamini kontaktinio centro svetainje Verslo vartai: www.verslovartai.lt; 33

I K

Rg u

Au t I

AnSIn n
RAMA PA

PI
n Ig ?

ES

34

35

I KuR gAutI PInIg?


Pinig galite pasiskolinti i tv, gimini ir draug, kurie tiki js idja ir palaiko js iniciatyv. Kuo daugiau surinksite savo kapitalo, tuo bus lengviau. Jei nuosav l nepakaks, gali tekti skolintis. Paskolas pradedant versl teikia finans institucijos bankai, kredito unijos. Pasak Vilniaus kredito unijos, pirmasis ingsnis bt tiesiog ateiti su verslo planu, kuris gali bti ir supaprastintas, pas juos pirmajam pokalbiui. Kredito unijos paskol gali suteikti pradedaniajam veikl bet kokiame alies kio sektoriuje. Su INVEGOS garantijomis paskolas pradedantiesiems teikia alies komerciniai bankai. Bankas, priimdamas sprendim kredituoti, sprendia, ar jam pakanka js pasilyto ustato. Jei trksta, tuomet bankas kreipiasi INVEG dl garantijos suteikimo ir pateikia reikalingus dokumentus.

INVEGA garantuoja pirmos paskolos dalies grinim bankui iki 80 proc. Likusios negarantuotos paskolos dalies grinim bankas usitikrina SVV subjekto pasilytais ustatais, sikeisdamas u paskolos las sigyjam turt.

36

37

I KuR gAutI PInIg?


Pasiskolins i banko smulkusis ir vidutinis verslininkas turi galimybi palengvinti paskolos atidavimo slygas: pagal Dalinio paskol palkan kompensavimo ekonomikos skatinimo priemon, jums gali bti kompensuojama 50 proc. paskolos palkan, jei paskola turi INVEGOS garantij ir nevirija 2,5 mln. lit. Pernai Lenkijoje vykus idj turnyr laimjo lietuviai taksi ikvietimo internetu paslaug sukrusi Lietuvos mon Oryo veik daugiau kaip 100 konkurent i kit Europos ali ir diegs i paslaug Lenkijoje, o j finansuos Lenkijos verslinink fondo atstovai i ES fond pagal atitinkam program jie projektui skirs iki 200 000 eur. Taiau, pasak Andriaus Norkaiio,Oryo vadovo, norint pradti versl nebtina i karto iekoti didiuli sum. Daug k galima padaryti turint vien tik sav itekli. Kita Lietuvos bendrov Tobe GPS, sukrusiGPS dir, savo idj pristat Europos palydovins navigacijos konferencijoje Miunchene. Tobe GPS vadovas ir idjos autorius ydrnas Andruka pasakoja, kad GPS diras atrodo kaip paprastas diras, bet jame taisytas elektroninis prietaisas leidia nustatyti tikslias asmens buvimo koordinates. Ypa tai aktualu Rusijoje, Nigerijoje, Irake, kuriose dl ipirk grobiami mons, taip pat kitose alyse. ia idja ypa susidomjo Irako verslininkai, pasireng investuoti tolesn projekto pltr ir produkto gaminim.
altinis: Vilniaus diena

Pvz., k daryti, kad gauiau Param? Svetains www.esparama.lt dalyje Gairs pareikjams > Ar galiu gauti param? pasirink Jus dominani finansavimo srit ir / ar pareikjo tip, gausite sra priemoni, kuriomis silytume detaliau pasidomti. Kiekvienai priemonei skirtoje svetains Gairs pareikjams > Kaip gauti param? dalyje rasite jus dominanios priemons apraym, priemonei taikom projekt atrankos bd, finansavimo slyg apraus, galimus pareikjus, paskelbtus kvietimus, pareikjus informuojanius ir konsultuojanius tarpini ir gyvendinani institucij darbuotojus, valstybs ir region projekt atrankos atvejais kvieiam teikti paraikas projekt sraus, pateiktas paraikas ir j vertinimo rezultatus, priimtus sprendimus skirti param. www.esparama.lt

Daugiau informacijos; www.invega.lt Iekant pinig galima pasiryti dalyvauti ir konkursuose. Pvz., verslo plano rengimo konkurse, Jaunimo verslo klubo projekte Verslauk (www.verslus.lt) ir kt. Laimj konkurs usitikrintumte dalin finansavim verslo pradiai. Yra galimyb dalyvauti ir vairiose konferencijose ir konkursuose, kurie vadinami verslo akceleratoriais, kitose alyse, ten kur didels bendrovs ieko nauj idj ir darbuotoj. ia galima laimti finansavim, galimyb gyvendinti savo idj ir gauti nemaai ger patarim. valstyBs Parama: Pateikus paraik Darbo birai dl savarankiko uimtumo rmimo ar vietini uimtumo iniciatyv projekt gyvendinimo galima gauti valstybs param darbo vietoms steigti. Darbo bira darbdaviui kompensuoja dal darbo umokesio ir nuo io darbo umokesio apskaiiuot draudjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo mok u darbintus darbo birose registruotus bedarbius.

Daugiau informacijos: www.ldb.lt/Informacija/ PaslaugosDarbdaviams

Interneto svetainje www. esparama.lt rasite isam paaikinim, kaip praddami ir pltodami versl galite pasinaudoti Ekonomikos skatinimo plano priemonmis ir siekti ES struktrini fond finansavimo.

38

39

ES fInAnSIn PARAMA
kiti galimi l altiniai

Verslumo skatinimo fondas teikia paskolas ir / ar subsidijas labai maoms, maoms monms, fiziniams asmenims, pradedantiems individuali veikl arba versl pagal verslo liudijim, taip pat verslu usiimanioms socialinms monms. I fondo galima gauti iki 86 000 lit paskol. Pirmenyb teikiama bedarbiams, jaunimui iki 29 met, vyresniems nei 50 met ir negaliesiems. Paskol reiks grinti per 35 metus. Fondas gali finansuoti iki 90 proc. projekto verts. Daugiau informacijos www.esparama.lt. Ma kredit teikimas Ekonomikos skatinimo plano priemon, pagal kuri galite gauti iki 350 000 lit paskol. ias paskolas smulkaus ir vidutinio verslo monms, registruotoms ir veikianioms Lietuvoje, taip pat projektams, kurie bus gyvendinami Lietuvoje, teikia iauli bankas, kio bankas, Medicinos bankas, bankas Citadel. Daugiau informacijos: www.ukmin.lt/lt/svv/parama/

Ar man reikia investuotoj?


Dar viena galimyb usitikrinti savo verslo finansavim idj ir verslo plan pristatyti verslo angelui ar rizikos kapitalistui. Jei jie pamatys verslo perspektyv, gali bti, kad sutiks investuoti ir pirmajame idjos pltojimo etape. Tiesa, pastarj met patirtis rodo, kad privats investuotojai daugiausia investuoja informacines technologijas, bioininerij ir medicin, bet kad yra ir tokia galimyb, inoti reikia. Investuotojai js versl vertins skaitydami verslo plan. Tai, kaip pavyks pristatyti investuotojams savo verslo idj, bus js dt pastang patikrinimas. Svarbiausia, kad verslo idja krist akis ir jos turinys bei profesionali forma adint susidomjim. Geriems rizikos kapitalo investuotojams per savait pateikiama iki 40 verslo idj. Privats investuotojai vertina vadov kompetencij ir patyrim, verslo augimo galimybes. Jiems domu, kaip jus rengiats pritraukti klient, kuo pranoksite konkurentus ir t.t. Jei privats investuotojai nusprs prie js verslo prisidti savo lomis, tai tursite sutarti, kada baigsis j sipareigojimai ir kaip jie susigrins savo investicijas ir pasiims udirbt peln. Paprastai investuotojai perka pradedanij moni akcijas ir pasitraukdami i verslo jas parduoda arba jums ir js bendraturiams, arba ieko nauj akcinink. kas investuoja Besikuriant versl? Verslo angelai tai pasiturintys privats asmenys arba bendrovs, kurios investuoja jaunus ir perspektyvius verslus ir idjas, tikdamiesi vliau gauti dal pelno. Verslo angelai skiria savo pinig, daniausiai jie globoja ir priiri versl, kur investuoja. Angelai investuoja 20300 tkst. lit. Daniausiai keli verslo angelai susideda ir investuoja kartu. Rizikos kapitalo fondai bendrovi ar organizacij valdomi fondai, investuojantys pradedant versl. Fondai nuo verslo angel skiriasi tuo, kad investuoja svetimus pinigus, tikdamiesi gros sau ir investuotojams. Fondai daniausiai investuoja jau veikianius verslus, kuriuose mato dideles pltros galimybes. Fondai investuoja daug didesnes sumas nei verslo angelai nuo puss iki keleto milijon lit. Verslo akceleratoriai tai konkursai, kuriuos remia didels bendrovs ar tam tikr ali valdia. I pateikt projekt konkurs rengjai daniausiai atsirenka vien arba kelis projektus ir idjoms pltoti suteikia madaug 23 mnesi finansavim. Toki konkurs nugaltojai daniausiai laimi galimyb diegti savo naujoves.
altinis: Vilniaus diena

ES suteikus param Lietuvoje buvo kurti rizikos kapitalo fondai, investuojantys pradedant versl maas ir vidutines spariai auganias mones: JEREMIE kontroliuojantysis fondas, turintis investuoti 96,7 mln. lit, kur valdo Europos investicij fondas (EIF), kartu su Lietuvos UAB BaltCap steig 20 mln. eur rizikos kapitalo fond Lithuania SME Fund (Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo fondas). Fondo gyvavimo laikotarpis 10 met su galimybe pratsti dar 2 metams. LitCapital maas ir vidutines alies mones investuos 20 mln. eur Europos investicinio fondo ir privai l. Daugiau informacijos www.baltcap.com. Verslo angel fondas I investicinis fondas, investuoja lygiomis dalimis su privaiu verslo angelu. Tiek fondo, tiek verslo angelo investuojamos sumos siekia nuo 25 000 iki 200 000 eur (nuo 86 300 lit iki 690 600 lit). Fonde i viso yra 27,6 mln. lit. Fond valdo UAB Mes invest ir UAB Strata konsorciumas. Daugiau informacijos www.versloangelai.eu.

INVEGOS kontroliuojantysis fondas, kurio apimtis 200 mln. lit ES paramos l, las investuoja per Atvir kredit fond (apimtis 100 mln. lit) ir alies komercinius bankus finansinius tarpininkus. Daugiau informacijos: www.invega.lt 40

41

ES fInAnSIn PARAMA

Jei noriu pradti versl kaime?


Nusprendus pradti versl kaime btina atsiversti Lietuvos ems kio ministerijos tinklalap ir pasiirti, kokios veiklos rys kaime skatinamos. Isiaikinti, kokia parama i Europos ems kio fondo skiriama kaimo pltrai, kokie kaimo pltros procesai laikomi efektyviais ir yra skatinami. Numatyta, kad iki 2013 met Europos ems kio fondo parama bus skiriama didinti ems, maisto kio ir mikininkysts sektoriaus konkurencingum. Tai yra skatinamas jaunj kinink sikrimas ar, atvirkiai, pasitraukimas i prekins ems kio gamybos. Parama teikiama pusiau natriniam kininkavimui, ems kio vald modernizavimui, miko ekonomins verts didinimui ir kt. Kita kryptis, finansuojama ES lomis, aplinkos ir kratovaizdio gerinimas. Param galima gauti ne ems kio paskirties em pirm kart apeldinant miku, atkuriant mikininkysts potencial ir kt. Paramos gali kreiptis ir kininkaujantys maiau palankiose vietovse ir kt. Be to, i io fondo finansuojami ir bendruomeniniai kaimo vietovse veikiani vietos pltros grupi koordinuojami ir / ar gyvendinami projektai ir iniciatyvos. 42 Palyginti daugiau galimybi sulaukti finansavimo kaime turi tie, kurie turi idj kurti ir pltoti alternatyvius, ne ems kio veiklos, verslus, pvz., kaimo turizmo versl, atgaivinti ir populiarinti senuosius amatus ir pan., skirta ne ems kio verslams kaimo vietovse pltoti.

Paramos gali kreiptis visi turintys idj, kaip pagerinti gyvenimo kokyb kaime ir didinti kaimo gyventoj uimtum. iems tikslams parama verslui teikiama pagal tris priemones: Perjimas prie ne ems kio veiklos, Parama verslo krimui ir pltrai, Kaimo turizmo veiklos skatinimas. Apskritai paramos gali kreiptis kininkai, kaimo gyventojai, labai maos, maos ar vidutins mons, kuri verslo projektas: remt kaimo gyventoj, ypa jaunimo ir moter, verslo iniciatyvas; utikrint kaimo gyventojams darbo vietas; skatint auktesns kokybs, didesn pridtin vert turini produkt krim kinink kiuose; remt ir gaivint kaimo paveldo vertybes; skatint paslaug, amat pltr; maint kinink ir kit asmen priklausomyb nuo ems kio veiklos, remiant plat ne ems kio veikl diapazon; stiprint veikiani labai ma moni gyvybingum ir skatint j modernizavim; didint kaimo turizmo sodyb patrauklum; didint vietovi kaime (stovyklaviei), skirt trumpalaikiam poilsiui ir (arba) nakvynei, skaii; gerint rekreacin infrastruktr kaime ir kt.

Kreipiantysis paramos pagal priemon Perjimas prie ne ems kio veiklos, neprivalo atsisakyti iki tol vykdytos ems kio veiklos. Tik pats projektas turi bti susijs su alternatyvaus, ne ems kio verslo steigimu ar pltra.

Pvz., Parama kaimo parduotuvms (verslo krimui ir pltrai) Paraikas numatoma rinkti 2011.08.01 2011.09.30 Pretenduoti param gali fizinis asmuo, norintis steigti labai ma mon, arba pelno siekianti labai maa mon, kurioje dirba maiau kaip 10 darbuotoj. maos mons metins pajamos turi neviryti 7 mln. lit, o mons balanse nurodyto turto vert 5 mln. lit. Projektas turi bti gyvendintas kaimo vietovje, kurioje gyventoj skaiius ne didesnis nei 6000. Projektams, kuri gyvendinimo vieta savivaldybs centras, parama neteikiama. ne maiau nei pus mons darbuotoj turi bti kaimo gyventojai. Pareikjas gali tiktis 65 proc. tinkam ilaid finansavimo, o jei investicijos susijusios su tradiciniais amatais iki 75 proc. ilaid kompensavimo. maksimali paramos suma iki 690 650 lit.
altinis: Nacionalin mokjimo agentra

Daugiau informacijos: www.zum.lt http://www.zum.lt/lt/zemes-ukioministerija/kaimo-pletra/paramapagal-2007-2013-m--programospriemones/parama-pagal-2007---2013metu-kpp-priemones/ www.paramakaimui.lt. http://www.nma.lt/index.php?173344823 43

VER SL

EntAVI PAt M
RA IR I DIMA AS

44

45

VERSLO PAtEntAVIMAS IR IRADIMAI

Skmingai mons veikloje pritaikytas pramonins nuosavybs objektas iradimas, preks enklas ar dizainas gali atneti milinik skm ir lemti gerus finansinius mons rodiklius, bti veiksminga konkurencijos priemon ir padti ukariauti rink, sudaryti didij dal mons turto, ar bti gera rekomendacija verslo partneriams ir puikus konkurent taikinys. Akivaizdu, kad, tokio turto tinkamai neapsaugojus, kyla pagrsta rizika jo netekti, o kartu patirti nuostoli. Dl to kiekviena mon privalo vertinti turimus pramonins nuosavybs objektus bei tinkamai juos apsaugoti dar prie praddama naudoti. Patentu galima apsaugoti vairius iradimus: vaisto formul, ildymo technologij, automobilio detals mechanizm ar gaminio receptr. Maksimali patento galiojimo trukm, kuri priklauso nuo metinio mokesio, 20 met nuo uregistravimo dienos.

Patento savininkas naudos i apsaugoto iradimo gali gauti tiek j naudodamas pats, tiek per treiuosius asmenis, kurie u iradimo naudojim moka savininkui mokest. Iradimais nelaikomi ir patentu negali bti apsaugoti mokslo teorijos atradimai ir matematiniai metodai, ioriniai gamini vaizdai, aidim, intelektins ar kins veiklos planai, taisykls ir bdai, kompiuteri programos ir informacijos teikimo bdai. iuos objektus paprastai saugo autori teiss.

Preks enklas yra bet koks ymuo, kurio paskirtis atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens preki ar paslaug ir kur galima pavaizduoti grafikai.
Neiduodami gydymo, lig diagnozavimo ir profilaktikos bd, taip pat augal ar gyvn veisli patentai. Negali bti saugomi ir iradimai, kuri komercinis panaudojimas prietaraut visuomens interesams, morals ir mogikumo principams. Iradimo apsauga galioja tik toje valstybje, kuriai patentas iduotas. Preks enklas suteikia jo savininkui teis drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti tapat ar pana ymen tapaioms ar panaioms prekms ar paslaugoms. Preks enklas galioja 10 met. Vliau registracija gali bti pratsta dar 10 met. Savininkas gali naudoti preks enkl pats arba suteikti teis u umokest j naudoti tretiesiems asmenims.

Iradimas turi atitikti iuos kriterijus: jis yra naujas, jo neino atitinkamos srities specialistai, j galima pagaminti ar panaudoti praktikoje.

46

47

VERSLO PAtEntAVIMAS IR IRADIMAI

registruoto dizaino savininkas turi iimtin teis dizain naudoti, leisti arba drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, silyti parduoti, parduoti, pateikti rink, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar j dalis, kuri dizainas informuotiems vartotojams nesudaro bendro spdio, kad skiriasi nuo registruoto dizaino. Pradinis dizaino registracijos galiojimo terminas 5 metai, vliau jis gali bti pratstas iki 25 met. Visa reikalinga informacija apie patentus, j registravim, mokesius bei kur kreiptis norint registruoti, pvz., preks enkl kitose alyse, pateikta LR valstybinio patent biuro internetinje svetainje: http://www.vpb.lt

Dizainas viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas i gaminio ir / ar specifini jo ornamentikos savybi linij, kontr, spalv, formos, tekstros ir / ar mediagos.

Klausimai, kuriuos turtumte atsakyti siekdami pramonins nuosavybs objekto apsaugos: Prie registravim: Ar objektas gali bti saugomas ir registruojamas? Ar objektas gals bti pritaikomas mano versle ir duoti ekonomins naudos? Kur objektas gals bti naudojamas? Ar objektas visikai parengtas registruoti? Kiek man tai kainuos? Po registravimo: Asmeninis naudojimas, licencijavimas ar pardavimas? Jei bus paeistos mano kaip savininko teiss, k turiau daryti?

48

49

VERSLO InfORMACIJA

V Alytaus verslo konsultacinis centras alytusbas@perkunas.omnitel.net (8 315) 74 357, (8 682) 50 121, (8 682) 81 500

V Rietavo verslo informacijos centras verslas@rietavovic.lt (8 448) 68 202, 68 104, (8 653) 75 511, 35 603, (8 620) 62 124

V Kelms turizmo ir verslo informacijos centras direktore@kelmevic.lt (8 427) 61 430, (8 611) 88 996, (8 679) 53 489 V Jonikio turizmo ir verslo informacijos centras vic@jvic.lt (8 426) 52 388, (8 687) 51 559 V Taurags verslo informacijos centras tbic@tbic.lt, info@tbic.lt (8 446) 61 221, (8 446) 61 222, (8 655) 38 778 V Jurbarko verslo informacijos centras jvc@jurbarkas.omnitel.net (8 447) 71 408, 71 407, (8 685) 12 348 Raseini verslo informacijos centras info@rvic.lt (8 428) 70 723, (8 616) 15 353, (8 616) 50 244 V Ukmergs turizmo ir verslo informacijos ukminfo@ukminfo.lt, verslas@ukminfo.lt (8 340) 63 551, (8 340) 56 260, (8 614) 70 153 V venioni verslo informacijos centras infocentras@svic.lt (8 387) 68 210, 66 360, (8 387) 51 047, (8 671) 70 212 Vilniaus negalij verslo informacijos centras antanas.nvic@iti.lt, fondas.m95@iti.lt (8 5) 23 34 869, (8 5) 21 31 494

Vilnijos verslo inkubatorius info@vvi.lt; (8 5) 26 60 660, 26 60 650, (8 685) 32 562 V Utenos verslo informacijos centras info@utenosvic.lt (8 389) 50 238, 50 622 V Ignalinos verslo informacijos centras verslo.centras@ignalina.lt, i.kinduryte@ignalina.lt (8 386) 52 146, (8 611) 40 578 V Anyki verslo informacijos centras anvic@cabletv.lt (8 381) 59 089, (8 614) 47 676 V Zaras verslo informacijos centras Lithuania@zarasai.lt (8 385) 37 052, 37 051, 37 050, (8 686) 09 918 V Molt turizmo ir verslo informacijos centras turizmas@moletai.lt , tvic@infomoletai.lt (8 383) 51 187, (8 698) 43 008, (8 383) 53 091 V Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius info@inkubatorius.lt (8 386) 70 160, 70 159 V Ignalinos AE regiono pltros agentra info@iaeregionas.lt (8 386) 50 400

V Druskinink turizmo ir verslo informacijos centras V Teli apskrities verslo inkubatorius information@druskininkai.lt tavi@tavi.lt, linap@tavi.lt (8 313) 60 800, 60 801, 60 802, 60 803, (8 686) 62 890, (8 444) 51 569 (8 686) 44 815, (8 313) 51 777 V Maeiki turizmo ir verslo informacijos centras Kauno Verslinink namai mtvic.verslas@roventa.lt, mtvic@mazeikiai.lt info@vn.lt (8 443) 67 177, (8 443) 95 351, 67 077, (8 652) 89 808 (8 37) 32 41 82, (8 699) 75675, (8 699) 74 888 V aki verslo informacijos centras V Jonavos turizmo ir verslo informacijos centras sakiai.svic@is.lt direktore.jvic@gmail.com (8 345) 51 090, (8 682) 08 787, (8 612) 17 767 (8 349) 52 622, (8 618) 59 100 V Kazl Rdos verslo inkubatorius V Kaiiadori turizmo ir verslo informacijos centras direktorius@krvi.lt , info@krvi.lt verslas@kaisiadorys.lt (8 615) 45 185, (8 343) 98 800 (8 346) 60 466, (8 683) 55737 V Vilkavikio turizmo ir verslo informacijos centras V Kdaini verslo informacijos centras d.rikliene@vilkaviskisinfo.lt , info@vilkaviskisinfo.lt info@kedainiuvic.lt (8 342) 20 525, (8 618) 51 718, (8 652) 46 055 (8 347) 56 900, (8 687) 21 117 V iauli rajono verslo informacijos centras V Skuodo informacijos centras vic@siauliai-r.sav.lt grazina@infoskuodas.lt (8 41) 58 44 86, (8 615) 31 441 (8 440) 73 510, (8 610) 21 314 V iauli verslo inkubatorius Klaipdos ekonomins pltros agentra alius@svi.lt info@kepa.lt (8 41) 59 55 00, (8 687) 99890 (8 46) 31 10 10, (8 46) 420 510 V Pakruojo verslo informacijos centras V Kupikio rajono verslo informacijos centras infocentras@pvic.w3.lt, direktore@pakruojovic.lt kupivic@takas.lt (8 421) 61 213, (8 616) 10 765 (8 459) 35 605, 35 604, 35 603; (8 459) 52 505

50

51

VERSLO InfORMACIJA

V eksportuojaniosios lietuvos atstovai regionuose: Marijampolje: mob. 8 613 81809, Vytauto g. 19, Marijampol. Radvilikyje: mob. 8 683 97690, tel. 8 422 53014, Gedimino g. 8, Radvilikis. Rokikyje: mob. 8 613 97695, irvio g. 1, Rokikis. Akmenje: mob. 8 683 95727, tel. 8 425 54999, Kudirkos g. 27, Naujoji Akmen. Elektrnuose: mob. 8 683 96033, tel. 8 528 39537, Draugystes g. 20, Elektrnai. Biruose: mob. 8 679 58456, tel. 8 450 34946, Rotus g. 24B, Birai. Pasvalyje: mob. 8 679 59261, tel. 8 451 51772, Bir g. 14B, Pasvalys. alininkuose: mob. 8 611 28948, tel. 8 380 51028, Vilniaus g. 49, alininkai. irvintose: mob. 8 609 97726, tel. 8 382 51397, Vilniaus 81, irvintos. Plungje: mob. 8 679 59 431, tel. 8 448 50511, Senamiesio aikt 5, Plung. Bendras el. patas: info@enterpriselithuania.com

Velniop visk! Imk ir daryk


Virgin krjas Richardas Bransonas

V Eksportuojanioji Lietuva, LR kio ministerija, 2011. Kalbos redaktor: Edita Birulien Spausdino: UAB Greita spauda

52

53