Anda di halaman 1dari 5

A o r mn .

k ms o a o a do u B lta r b l p sa lis a u

Pareng Tautvydas Vikraitis4A 1999 m. 12 mn. 13 d.

B. M. T. Broadway line. Ekspresas sustoja. Antanas Garva ieina peron. eios iki keturi popiet. Jis ingsniuoja apytuiu peronu Taip prasideda A. kmos romanas Balta drobul, taip prasideda romano protagonisto (svarbiausio vaidmens atlikjo) poeto Antano Garvos paskutin smoningo gyvenimo diena. Nes kit ryt Garvos smon ulies nesulaikomas beprotybs potvynis, ir pradtas rayti eilratis taip ir liks nebaigtas. Iorinis romano veiksmo laikas tetrunka beveik vien par. Bet per tas 26 valandas poetas igyvena 40 met vykius ir bsenas, iklaidioja savo atminties labirintus, tarsi i naujo perskaito jau uraytus gyvenimo puslapius. Prarasto laiko kelionje jis nusileidia pasmons gelmes, kur randa seniai umirtus nustumtus, uslopintus buvusio gyvenimo fragmentus. temps vali ir silpstanias sielos jgas permsto dabart, pasaul ir pats save. Jis gal nra patrauklus, bet jis yra gyvas ir autentikas, velgis gyvenim savom akim. Jis nuolat kovoja prie mel ir falsifikacij, kuri mato ir aplinkoj ir savyje. Jis be atvangos ieko priemoni prasminti savo spurdjimui beprasmikai atrodanioj realybje ir bando nugalti vienatv, kuri yra neivengiama jo, kaip krjo dalia. Garvos stebjimus, mstymus bei prisiminimus struktrina raymo problematika, kaip pagrindin romano tema ir ais. Dabarties pasaul susiskaldiusi smon stebi dvejopai, kalbjim treiuoju asmeniu nuolat keiia pirmo asmens perspektyva; itaip objektin tikrov sisavinama ir suvirkinama, viskas tampa raomo teksto vidumi, mintyse isakomo diskurso (kalbinis arba nekalbinis procesas, turintis vienoki ar kitoki prasm) dalimi. Pasaulis skaitomas kaip enkl ir vaizdi sistema, tuoj pat performuojamas, nardinamas tinkl ir veriamas poetiniu diskursu (iplstas minties apie kok nors dalyk ireikimas). Romano subjektui gyvenimas- tai nuolatinis raymo bandymas. Vis bandomos vairios metaforizavimo (perkeltins prasms suteikimo) galimybs, iekant geriausio bties forminimo bdo. Pasaulis poetui yra virtualaus teksto galimyb. Daiktai romano protagonistui nebeegzistuoja autonomikai (nepriklausomai nuo aplinkos), jie suvokiami kaip poetini figr audinio reikmini ryi susikryiavimo takai. Daiktai- odi simboliai (prieingai klasikinei smonei, kur odiai ymi daiktus), taigi susidaro neprastos krypties referencijos (paymjimas, atsiliepimas) ryys. Amerikoje, dirbdamas liftininku bespalvs banalios kalbos apsuptyje, chaotikoje, i proto vedanioje aplinkoje, Garva vl igyvena krybos kriz, o gal ir treij savo kaip poeto gimim. A dar neesu gims. Dar neparaiau geros knygos. O senut greit mirs, nes ji jau ugim. Ji skaito poezij po antrojo pasaulinio karo, - msto Garva apie

senut, cituojani eilrat lifte. Rayti jam tolygu gimti, o gimimas savaime implikuoja (pinti) bsim mirt. prastins intrigos kmai nereikia, nes jis vaizduoja mogaus vidins bsenos raid, nesiremdamas logika vyki grandine ir iviriniu veiksmu. Veiksmas romane yra suskaldytas, pateikiamas kapotais gabalais, dsningai atrinktais liudyti iekanio mogaus igyvenam kani. Kadangi visas romano dmesys skiriamas vienam mogui, alutiniai veikjai lieka tarsi elyje, kartais net neatrodo visai tikinami personaai. Taiau tai neivengiama, nes ribotum diktuoja vientisa romano perspektyva: nesvarbu, ar pasakojama pirmuoju ar treiuoju asmeniu, visk mato, jauia, igyvena ir interpretuoja ne pasislps, objektyvus autorius, bet romano protagonistas. Utat kiti romano mons nra pilni, bet ir tokie kokius protagonistas mato. Tokiu atveju ribota persona skal nra jokia yda. Prieingai, autoriaus sugebjimas ilaikyti perspektvos vientisum yra jau didelis ir ms romanuose retai sutinkamas laimjimas. Nra yda ir koncentruojamas dmesys vienam personaui, kitus paliekant nuoaly. Nors principas vienas romanasvienas mogus irgi nelaikytinas kokia nors nelauoma taisykle, taiau sprendiant ms literatrins praktikos poiriu, persona ekonomija mogaus atskleidimui daugiau padeda negu kliudo. Baltoje drobulje kma vartoja mozaikin pasakojimo technik. Atskirais epizodais, sudstytais nechronologine tvarka, vaizduojamas pagrindinio veikjo gyvenimas Niujorke, jam bedirbant keltuvininku viebutyje, mylintis su ininieriaus mona, nestengiant kurti poezijos ir artjant iprotjim. Tarp i epizod siterpoia protagonisto ankstesnio gyvenimo vaizdai: vaikysts kicai, pirmoji meil, krybinio darbo sunkumai bolevikmeio ir Vokietijos stovykl aplinkoj. kmos sukurtas pasaulis tampa kalbinio akto rezultatu, tekstas gyja metaliteratrin dimensij (ijim u literatros rib), atveria naujos raysenos perspektyv. Kaip avangardinis (prieakinis, esantis kit priekyje) krinys Balta drobul, be abejo laikytina savos ries eksperimentu. Taiau negalima sutikti, kad is kmos bandymas buvo vien tik nauj metod pirimas ms literatrai, vien tik nuoga formalistika (formos absoliutinimas, smulkmenikas laikymasis sigaljusi norm). Jei Balta drobul ir buvo eksperimentas, tai eksperimentas teisinga kryptimi ir visai pavyks, nes atskleid mums gyv ir autentik mog.

Naudota literatra: Kstutis KEBLYS Antano kmos Balta Drobul Loreta MAENSKAIT kmos Balta Drobul- romanas apie raym