Metodai: Paskaita, darbas su altiniais, analiz, diskusija.

anga Valstybs ir teiss teorijos dalykas yra valstybs ir teiss atsiradimas ir raida, valstybs ir teiss esm, turinys, formos ir funkcijos, valstybs ir teiss sveika, teiskra ir teiss taikymas. 1. V.T.T. galima laikyti vadine disciplina, nes ji supaindina su pagrindinmis valstybs ir teiss moksl svokomis ir teiginiais. 2 V.T.T. yra metodologinis mokslas, gvildenantis svarbiausius teorinius teiginius, kurie yra baziniai ,kai sprendiami specials akini teiss moksl teiginiai. 3. V.T.T. atlieka vaidmen jurisprudencijos integralinio mokslo, kuris tiria akini moksl bendruosius klausimus.

1.1 Teiss svoka ir poymiai Teis- tai sistema valstybs nustatyt ar sankcionuot visiems privalom, formaliai apibrt norm(bendr elgesio taisykli), skirt reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybs prievart.
Teiss poymiai: 1. Normikumas. Teis ,atlikdama savo socialin paskirt- reguliuoti visuomeninius santykius,-nustato i santyki dalyvi bendras elgesio taisykles, kurios vadinasi teiss normomis. Taigi konkreios teiss normos sudaro teiss turin. 2. Visuotinis privalomumas. Teiss normos, ireikdamos valstybs vali, yra privalomos visiems. 3. Formalus apibrtumas. Teiss normos yra ne paprastai idjos ar mintys, o konkreiai nustatytos ir formaliai teiss aktuose ireiktos bendro elgesio taisykls. 4. Daugkartinis taikymas. Teiss normos vis galiojimo laik yra taikytinos neribot atvej skaii. 5. Prievartikumas. Teiss norm realizavim garantuoja valstyb. 6.Sistemingumas.Teiss normos nra padrikos, o sveikaudamos sudaro sistem. Vienos normos realizavimas danai yra pagrindas realizuoti kitas teiss normas. Teis dar yra skirstoma viej ir privatin. Viej teis sudaro teiss akos, kurios apskritai lieia visuomen, atvaizduoja valstybs interesus (konstitucin, administracin, baudiamoji ir kt.)

Privatin teis grindiama ali susitarimu, sukelianiu teisines pasekmes, ir apima tas teiss akas, kurios lieia asmeninius(turtinius ir neturtinius) moni santykius.(civilin darbo, komercin) 1.2 Teiss normos

Teiss norma- tai statymuose ir kituose teiss aktuose valstybs nustatyta visiems privaloma bendro pobdio elgesio taisykl, kurios gyvendinimas garantuojamas valstybs prievartos priemonmis.
Teiss norma turi tris struktrinius elementus: hipotez dispozicij ir sankcij. Kiekviena teiss norma yra vieninga, jos visi trys elementai yra susij ir vienas kit slygoja. Hipotez-nurodo faktines aplinkybes, kurioms esant reikia vadovautis ta teiss norma, t. y. ji apibria normos veikimo sfer, nurodo subjektus ir normos galiojimo aplinkybes, slygas. Hipotez gali bti apibrta ir numatoma. Dispozicija-pagrindin ir privaloma teiss normos dalis, kurioje tvirtinta elgesio taisykl, subjekt teiss ir pareigos.(rys: paprastosios, reliatyviai ir absoliuiai apibrtos, nukreipianios ir blanketins). Sankcija-tai teiss normos dalis, nurodanti poveikio priemones, taikomas, kai nesilaikoma teiss norm reikalavim.(pagal turin: pilnos BK, CK, ir nepilnos). Teiss normos nra visos vienodos ir ne visos turi tris nurodytas struktrines dalis. Kai kuriuose j ireiktas tam tikras teisinis principas, svoka, teiginys. Teiss normos klasifikuojamos vairiais pagrindais.Bet kuri teiss norma numato tam tikr elgesio form. Daugum teiss norm sudaro reguliacins teiss normos, jos yra: a) pareigojanios- teiss normos nustato pareig atlikti tam tikrus aktyvius teigiamus veiksmus(mokti mokesius) b) draudianios- teiss normos nustato pasyvi pareig, t.y. pareig susilaikyti, nevykdyti draudiam veiksm(draudiama pakeisti sutarties slygas) c) galiojanios-teiss normos suteikia teis atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus, sukelianius teisines pasekmes.(galimyb sivaikinti vaik) Teiss norm rys: 1.Pagal teiss akas:administracins,civilins,baud.,financins,BPK irkt. 2.Pagal elgesio pobd :pareigojanios,draudianios,galiojanios. 3.Pagal asmen ,kuriems adresuojamas rat: bendrosios, specialiosios.

Apibendrinant reikt pasakyti, kad teiss normoje privalo bti nurodytos jos veikimo slygos, teisini santyki dalyvi teiss ir pareigos, valstybs prievartos u teiss normoje numatytos elgesio taisykls nevykdym ar netinkam vykdym priemons. Kitaip teiss norma negals atlikti savo visuomenini santyki reguliuotojo funkcijos.

1.3 Teiss altiniai ir j rys Teiss altinis-tai tvirtint, nustatyt ir ireikt teiss norm oficiali forma, galiojanti valstybje. Teiss teorijoje inomi tokie pagrindiniai teiss altiniai: teiss paprotys, teisinis precedentas, normin sutartis, norminis teiss aktas. Teiss paprotys- tai istorikai susiformavusi dl moni tam tikr veiksm dano pasikartojimo valstybs sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisykl(pav. vergvaldins ir feodalins teiss paminklai-Drakono statymai, 12 lenteli statymai)

Teisinis precedentas-tai teismo ar administracinio organo sprendimas konkreioje byloje, kuriam valstyb suteikia privalom reikm, sprendiant analogines bylas ir kartu nustatant teiss normas.(Kanada, Australija, Didioji Britanija) Normin sutartis-dviej ir daugiau teiss subjekt susitarimas, kuriame yra teiss normos reguliuojanios j tarpusavio santykius. (tarptautins teiss srityje). Norminis teiss aktas - tai valstybs kompeteting organ ar j galiot institucij oficialus raytinis aktasdokumentas, kuris nustato pakeiia ar panaikina teiss normas. Teiss norminio akto poymiai: -norminius teiss aktus priima tik kompetetingos teiskros institucijos; -kiekvienas teiss aktas turi tiksl pavadinim liudijant j primus organ, kas apibria akto teisin gali; -teiss aktas yra visuotinai privalomo pobdio, numatantis galimyb panaudoti valstybs prievart;

-teiss norminiai aktai skelbiami ir sigalioja tam tikra tvarka;

Pagal teisin gali visi norminiai teiss aktai skirstomi statymus ir postatyminius aktus. statymai statymas-tai pirminis teiss aktas, turintis aukiausij teisin gali, kur Lietuvoje priima Seimas ypatinga procedros tvarka arba jis priimamas referendumu. Visi statymai turi bti priimami sutinkamai su konstitucija ir neprietarauti jai. statymai sudaro valstybs teisins sistemos pagrind.

statymai pagal jose esani norm svarb skirstomi konstitucinius ir paprastus. Konstituciniais statymais Lietuvoje laikomi Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti statymai, ir atskirai konstitucijoje vardyti statymai. vairias visuomens gyvenimo sritis reguliuoja paprastieji statymai. Paprastieji statymai skirstomi einamuosius ir kodifikuojamuosius.

Einamieji statymai galioja tik tam tikr laik(but privatizavimo statymas, biudeto statymas) Kodifikuoti statymai-tai vairs kodeksai, statutai kuriuos statymu patvirtina seimas. statymai priimami laikantis ypatingos tvarkos. J primim sudaro keturios stadijos: statym leidybos iniciatyvos teis ; j projekt svarstymas, statym primimas ir paskelbimas.
Postatyminiai teiss aktai

Postatyminiai teiss aktai- tai tokie norminiai aktai, kuriuos statymo nustatytais pagrindais ir tvarka priima kompetetingos institucijos. Postatiminiai teiss aktai paprastai yra vairi vykdomosios valdios institucij aktai, skirti gyvendinti statymams ir konkretizuojantys pagrindines j nuostatas. Pagal taikymo sfer ir j primimo subjektus postatyminiai aktai yra skirstomi

bendruosius, vietinius, inybinius ir vidaus organizacinius. Bendrieji postatyminiai aktai galioja visiems asmenims, esantiems valstybs teritorijoje. i akt kategorijai priskiriami : - LR Seimo nutarimai; - Respublikos prezidento dekretai; - Vyriausybs nutarimai; - Konstitucinio Teismo aktai; - ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs valdymo institucij vadov sakymai ir sakymais patvirtinti kiti norminiai teiss aktai(instrukcijos taisykls, programos ir kt.) Vietinius postatyminius aktus leidia vietos savivaldybs ir j vykdomieji organai, auktesniosios administracini vienet institucijos. -savivaldybi taryb sprendimai; -mer potvarkiai; -apskrii virinink sakymai ir kt.;

inybiniai postatyminiai aktai yra bendro veikimo teiss akt, kurie taikomi tik specialiajai visuomenini santyki
sferai (kariams, teissaugos institucij pareignams, sveikatos apsaugos darbuotojams ir kt.), atmaina.

Vidaus organizacinius postatyminius aktus leidia vairios nevalstybins organizacijos savo vidaus klausimams reguliuoti. Tokie aktai taikomi tik i organizacij nariams. Politini partij ,politini organizacij, profesini sjung , visuomenini organizacij, religini bendruomeni ir bendrij statai ar steigimo dokumentai kuriami atitinkam statym pagrindu.
1

.4 Teiss paeidimai ir teisin

atsakomyb Teiss paeidimu laikomas bet koks teiss norm reikalavim neatitinkantis asmens poelgis. Daniausiai tai teiss norm reikalavim draudiama veika arba, jeigu ir leidiama, tai veika, atliekama nesilaikant nustatytos tvarkos.
Teiss paeidimai pagal alingumo laipsn skirstomi nusikaltimus, baudiamuosius nusiengimus ir kitus teiss paeidimus. Nusikaltimai, kaip teiss paeidim ris, yra ne tik alingi, bet ir pavojingi visuomenei. Tai vairs veiksmai nukreipti prie vis moni ypa saugomas vertybes, todl jie i esms yra pavojingi visuomenei. Visi veiksmai kurie yra pavojingi visuomenei ir laikytini kriminaliniais nusikaltimais, ivardyti baudiamuosiuose statymuose. Baudiamieji nusiengimai, kaip teiss paeidim ris, yra vairs visuomenei pavojingi veiksmai. Tai maiau reikmingi statym, postatymini normini teiss akt

ir jais saugom visuomens ar kai kuri piliei teisi paeidimai. Visiems nusiengimams bdinga tai, kad juos padarius numatytos bausms nesusijusios su laisvs atmimu (iskyrus aret). Kiti teiss paeidimai skirstomi administracinius teiss paeidimus, drausminius nusiengimus ir civilinius teiss paeidimus. Administraciniai teiss paeidimai padaromi tada, kai paeidiama valstybinio valdymo tvarka, nustatyta administracins, finans, aplinkosaugos teiss ir kit teiss ak norm.

Teisin atsakomyb - tai negatyvios pasekms, kurias teiss paeidjui u teiss paeidim taiko kompetentingos institucijos. Teiss paeidimo pagrindais laikoma : 1) teiss norma, numatanti teisin atsakomyb, ir 2) teiss paeidimas.
Baudiamoji atsakomyb tai teisins atsakomybs ris, kylanti padarius baudiamj nusiengim arba baudiamj nusikaltim. Baudiamj atsakomyb taiko tik teismai. Administracin atsakomyb- teisins atsakomybs ris, kylanti padarius administracin teiss paeidim. Kalt asmen administracinn atsakomybn traukia statym galiotos valstybs institucijos (pareignai), teismas, skirdami atitinkam administracin nuobaud (spjim, baud, speciali teisi atmim ir kt.). Teisins atsakomybs rys yra: baudiamoji, administracin, drausmin, civilin ir materialin. Drausmin atsakomyb drausminio poveikio priemons kurios taikomos darbo drausms

paeidjams. Jas skiria darbdavys ar jo galiotas administracijos vadovas. Civilin atsakomyb tai kalto asmens turtin prievol atlyginti kitam asmeniui padaryt al (nuostolius).
Apmstymas Ar teiss principai gali bti priskiriami teiss altiniams? Kuo skiriasi teiss aktai senos ir naujos redakcijos? Pasitikrink ar gali atsakyti: 1.Kokie yra inomi teiss altiniai teiss istorijoje? 2.Kuo teiss norminis aktas skiriasi nuo normins sutarties? 3. Kuo statymas skiriasi nuo postatyminio akto? 5. Kokios yra statymo primimo stadijos? 6.Kaip skirstomi postatyminiai teiss aktai pagal taikymo sfer ir j primimo subjektus? Nam darbai 1.Perskaitykite P.ioio mokomosios knygos Teiss pagrindai tem Teiss realizavimas ir Teistumas ir teistvarka .
www.lrs.lt.

Paieka svetainje. LR teiss akt paieka. Nurodyti leidinio pavadinim, ileidimo metus, teiss akto Nr.

Kontroliniai klausimai: 1. Teiss svoka. 2. Teiss poymiai. 3. Teiss normos svoka. 4. Teiss altini rys 5. Teiss norminis aktas. 6. Kas yra statymas? 7. Kas yra postatyminis teiss norminis aktas?

8. Kaip skirstomi statymai? 9. Kaip skirstomi postatyminiai teiss aktai? 10. Kas yra teiss paeidimas? 11. Kada atsiranda teisin atsakomyb? 12. Kaip skirstoma teisin atsakomyb?