ATMOSFEROS ORO TARA

Oras ne visuomet bdavo varus ir tada, kai emje mogaus dar negyventa. Juk nuolat kildavo didiuliai savaiminiai gaisrai, isiverdavo ugnikalniai. Tada dang aptemdydavo tirti debesys, pritvink aitri dm ir sieros jungini. Taiau nuo j nukentdavo tik nelaims vietoje gyvenantys organizmai. Be to, gamta greitai atitaisydavo patirt al. Ir dabar atmosfer tebeteria kosmins dulks, ugnikalni isiverimai, vjo pakelt dulki debesys, mik gaisrai, jr druskos, taiau didioji dalis teral atsiranda dl mogaus veiklos. Oro tara tai tiek vietinio pobdio, tiek ir tarpvalstybin problema, kuri sukelia tam tikri imetamieji teralai, kurie arba vieni, arba dl chemins reakcijos neigiamai veikia aplink ir sveikat. Paemio ozonas ir kietosios dalels (smulkiosios dulks) yra daugiausia problem sveikatai keliantys teralai. J poveikis yra vairus nuo nedidelio poveikio kvpavimo sistemai iki ankstyvos mirties. Ekosistemas taip pat paeidia: 1) rgtinani mediag azoto oksid, sieros dioksido ir amoniako nusdimas, dl kurio sta augalija ir gyvnija; 2) maistingojo azoto perteklius amoniako ir azoto oksid pavidalu gali suardyti augal bendrijas ir nutekti gluosius vandenis, kiekvienu atveju slygodamas biologins vairovs praradim (vadinamj eutrofikacij); ir 3) paemio ozonas, sukeliantis fizin al ems kio kultroms, mikams ir augalams bei sultinantis j augim. Oro tara taip pat kenkia statybinms mediagoms, todl ardomi pastatai ir paminklai. Atmosferos oro tara ilieka viena didiausi aplinkos problem. Oro taros mainimas yra vienas prioritetini ms alies aplinkosaugos udavini. Lietuva yra prisijungusi prie Jungtini Taut konvencijos dl tolimj perna (1979 m.) bei Bendrosios klimato kaitos konvensijos (1992 m.), skirtos klimato kaitos procesams stabilizuoti, taip pat i dalies savo statymin baz suderino su ES keliamais oro kokybs reikalavimais. Dabartiniu metu Lietuva tarp Ryt ir Centrins Europos ali isiskiria mau teral kiekiu (apie 1,7 t/km2 SO2 ir 0,8 t/km2 NO2), tenkaniu teritorijos ploto vienetui. Regionin oro tar lemia tolimosios pernaos ir priemai transformacija vykstant toms pernaoms. Oras, kuriuo kvpuojame, gali bti teriamas - natraliais komponentais: 1. dulkmis; 2. mikroorganizmais, grybeliais; 3. iedadulkmis; 4. fitvaleksinais; 5. balzaminmis augal mediagomis; 6. organini mediag irimo komponentais; 7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (mogaus kno iskiriamomis dujomis)ir kt. Ir dirbtins taros komponentais: 1. pramons dulkmis; 2. dmais; 3. kuro degimo produktais (pramons ir transporto) NOx, SO2, CO, CO2 ... 4. aerozoliais. Visos ios mediagos gali: 1. paeisti ne tik virutinius kvpavimo takus, bet ir plaui audin - sukelti plaui dulkelig (pulmokontoz), udegiminius procesus; 2. ryki ekologine ala - susidar rgtiniai liets keiia vandens telkini ir dirvoemio pH, todl kinta tiek augal, tiek gyvn egzistavimo slygos; 3. gali patekti mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui j intoksikuoti; 4. sukelti nuodinguosius rkus pramoniniuose miestuose, fotocheminius rkus (dl transporto 1

taros ir sauls radiacijos sveikos), kurie stipriai dirgina kvpavimo organus. Tai maina organizmo atsparum. Kaip ir visame pasaulyje, svarbiausi Lietuvos antropogenins oro taros altiniai yra stacionarieji (pramon, energetika) ir mobilieji (vis ri transportas) Pagrindiniai atmosferos taros altiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65% viso oro utertumo. Antroje vietoje yra pramon 20-25%, treioje energetika, sudaro 10-15% oro utertumo.

Pagrindiniai atmosferos oro teralai

Pagrindiniai atmosferos oro teralai yra skirstomi 5 grupes: 1. anglies monoksidas smalks; 2. azoto oksidai; 3. sieros oksidai; 4. angliavandeniliai; 5. dulks. Visi ie teralai sudaro 90% visos oro taros.

Anglies monoksidas (CO) arba smalks tai bespalvs ir bekvaps dujos, kurios susidaro: Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamai deguonies. Daugiausia tai bdinga transporto priemonms. CO2 + C 2CO Esant labai auktai temperatrai (daugiau nei 1000C) kai anglies dvideginis skyla. ie atvejai yra dani pramonje. 2CO2 2CO + O2 Anglies monoksido altiniai: Transportas 63,8 % Pramon 9,6 % Kiet atliek 7,8 % nukenksminimas Stacionarus kuro deginimas 1,9 % CO taka sveikatai : pateks krauj (per plauius) jungiasi su hemoglobinu ir sudaro labai patvar jungin karboksihemoglobin. Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. perneti deguon audinius, ko paskoje vystosi audini hipoksija. CO galimyb susijungti su hemoglobinu yra 200 kart didesn nei O2, todl net nedidel jo koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikat ir gali bti pavojinga. Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Gali bti paeista centrin nerv sistema, regjimas, kvpavimo, irdies ir kraujagysli sistemos. Esant labai dideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje koma ir net mirtis. Pavojingiausia padidjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amiaus monms, ypa jei jie nerko.
NO bespalvs, bekvaps dujos. NO2 raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos. Pagrindiniai terimo azoto oksidai altiniai: Transportas Stacionarus kuro deginimas Kiet atmat nukenksminimas Pramon

Azoto oksidai

39,3 % 48,5 % 2,9 % 1,0 %

Lietuvoje azoto oksidais labiausiai uterti didieji miestai Kaunas, Vilnius, Klaipda, taip pat Maeikiai (dl Maeiki naftos ir alia esanios cemento gamyklos) 2

Azoto oksid taka sveikatai: Dirgina kvpavimo tak gleivin, didels koncentracijos sukelia gleivins paburkim ir edem. Toksikai veikia plauius. Dirgina aki gleivin.

Sieros oksidai

SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) bespalvs, turinios specifin kvap dujos. Pagrindiniai taros sieros oksidais altiniai: Stacionarus kuro deginimas 73,5 % Pramon Transportas 22,0 % 2,4 %

Kiet atmat nukenksminimas 0,3 % Lietuvoje didiausias utertumas sieros oksidais Elektrnuose (Elektrn elektrinje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros). Sieros oksid poveikis sveikatai priklauso nuo j koncentracijos ore. Sieros oksidai dirgina sukelia refleksin kosul, kvpavimo tak gleivini paburkim, dirgina aki gleivin. Esant didelei koncentracijai pavojinga ir labai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksid poveikiui vaikai ir asmenys sergantys kvpavimo bei irdies ir kraujagysli sistemos ligomis.

Angliavandeniliai. Pagrindiniai taros angliavandeniliais altiniai:

Transportas (ypa automobiliai benzininiais varikliais) Pramon Stacionarus kuro deginimas 48,8 % 14,4 % 2,2 %

Poveikis sveikatai: Sukelia gleivini (kvpavimo tak ir aki) paburkimus. Esant didesnei angliavandenili koncentracijai, per plauius jie patenka krauj ir neigiamai veikti centrin nerv sistem sukelia motorin slopinim iki narkozs.

Dulks. i grup jungia vairias chemines mediagas. Pagrindiniai terimo altiniai:

Pramon (Lietuvoj cemento, stiklo pramon) 26,5 % Kuro deginimas (daugiausia akmens anglis) 31,4 % Poveikis sveikatai priklauso nuo daleli dydio ir chemins sudties. Maesns nei 5m (0,000005m) dulks gali patekti plauius. Didesns dalels sulaikomos virutiniuose kvpavimo takuose. Jei daleli sudtyje yra vino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti ltinius apsinuodijimus. Dulks, kuri sudtyje yra silicio oksid (Molio, smlio, cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organins ir metal dulks sukelia specifinius plaui audinio susirgimus pneumokonjozes. GLOBALINS ORO UTERTUMO PROBLEMOS Globaliniai ekologiniai pokyiai pasaulyje prasidjo XIX amiaus pabaigoje. Pagrindine i pokyi prieastimi laikomas miest gigant atsiradimas, kurie tapo dirvoemio, oro ir vandens terjais. Ekologin kriz tai ekosistem normalios veiklos sutrikimas didelse teritorijose. Labiausiai utertos centrins didij Lietuvos miest dalys (tai bdinga ir kit ali miestams). Didiausias miest centro oro terjas intensyvus autotransporto srautas. Nors transporto srautai miestuose gerokai suintensyvjo, taiau Maeiki naftai atsisakius viningo benzino gamybos, i problema skmingai sprendiama: vino koncentracija ne tik Lietuvos miest ore, bet ir visoje alies 3

teritorijoje pastaraisiais metais yra sumajusi. Autotransporto koncentracija didiuosiuose alies miestuose sukelia transporto kamius, didina oro utertum ir blogina gyvenimo kokyb. Daug teral Lietuva gauna i kit ali dl tolimj perna. Vyraujantys pietvakari vjai daugiausia teral Lietuv atnea i Centrins ir Vakar Europos. Aplinkini valstybi metiniai sieros teral srautai Lietuv sudaro apie 77 tkst. t, o redukuoto ir pargtinto azoto 51 tkst. t, kai paios Lietuvos tara tesudaro tik 22 ir 24 tkst. t, arba 21-32%. I kaimynini ali Lietuv atneami SO2 kiekiai sudaro 77%, NOX 95% bendrj ikrit. Apie 60% sieros ir azoto teral Lietuvos atmosfer patenka i Lenkijos, Vokietijos ir ekijos, maiau i Belgijos, Didiosios Britanijos ir Danijos. Maiausiai teral randama oro masse, kurios susiformuoja vir Islandijos ar iaurs Atlanto ir keliauja Lietuv per Skandinavijos alis ir Baltijos jr. Lietuvos vietiniai taros altiniai imeta tik apie 26% teritorijai tenkani teral. Didiausi stacionars terjai yra AB Maeiki nafta, Maeiki E, Lietuvos elektrin, Vilniaus elektrin 2, AB Achema, AB Akmens cementas. Labiausiai uterti Maeiki, Akmens, Jonavos, Vilniaus, Trak rajonai, o variausi irvint, alinink, Zaras, Skuodo, ilals. Iskiriami trys pagrindiniai lokaliosios taros regionai: Vilnius Elektrnai, Kaunas Jonava Kdainiai ir Maeikiai Naujoji Akmen iauliai. Likusioje alies teritorijos dalyje dominuoja tolimj perna i svetur atnetos emisijos. gyvendindami Tolimj tarpvalstybini oro teral perna konvencij ir jos Geteborgo protokolo dl rgtjimo, paemio ozono poveikio mainimo nuostatas, Lietuva turi utikrinti, kad 2010 m. ir kiekvienais vlesniais metais atmosfer imetamo sieros dioksido kiekis neviryt 145 tkst. ton, azoto oksid 110 tkst. ton, lakij organini jungini 92 tkst. ton ir amoniako 84 tkst. ton. iuo metu atmosfer imetami teral kiekiai nevirija nustatyt reikalavim, taiau, augant ekonomikai, ypa gamybai ir transportui, gali tekti imtis papildom taros reguliavimo priemoni. variausi alies rajonai yra irvint, alinink, Zarasu, Skuodo, ilals, o labiausiai uterti Maeikiu, Akmens, Vilniaus, Traku ir kt. Rgts liets susidaro kuomet atmosferos ore yra didel koncentracija sieros ir azoto oksid, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidaro rgtys. Rgts liets keiia dirvoemio ir vairi vandens telkini rgtingum. Dl to kenia augmenija ir gyvnija. Norint neutralizuoti rgi liet poveik yra kalkinami dirvoemis ir eerai. Temperatrin inversija ir smogas. Normaliomis slygomis kylant auktyn atmosferos oro temperatra maja. Esant temperatrinei inversijai prie ems paviriaus oro temperatra maja, o pakilus keli imt metr aukt yra pasiekiama inversin zona, kurioje kylant auktyn temperatra didja. Prajus i zon ji vl maja kylant auktyn. Temperatrin inversija viena, kaip gamtos reikinys nra pavojinga, taiau esant didelei oro tarai i situacija gali bti pavojinga daugelio moni gyvybei. Virutiniams atmosferos sluoksniams bdingas vertikalus oro masi judjimas. Or srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose juda horizontalia kryptimi.. Tok judjim slygoja vjo stiprumas ir kryptis. Jei vjas yra pakankamai didelis, teralai nesikaupia vienoje vietoje jie yra isklaidomi. Kalnuotose vietovse arba didelse daubose vjo taka yra ymiai maesn. Todl tokiose vietovse teral pasiskirstymas priklauso nuo vertikalaus oro masi judjimo. Atsiradusi temperatros inversin zona neleidia maiyti apatiniams ir virutiniams atmosferos sluoksniams. Tokiomis slygomis teralai kaupiasi ir pasiekia labai didel koncentracij, atsiranda didel ekologin problema smogas. Esant saultam orui ore esanius teralus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko paskoje vyksta fotochemins reakcijos, kuri metu susidaro daug toksikesni junginiai. is reikinys vadinamas fotocheminiu smogu. iltnamio efektas. Normaliomis slygomis dalis (2/3) i sauls atsklid infraraudonj spinduli (ilumos) yra sugeriami dirvoemyje, akmenyse, uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grta kosmos. Padidjusi anglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Sauls spinduliai laisvai patenka atmosfer, atsispindi nuo vairi paviri ir negaldami praeiti pro didels CO2 koncentracijos atmosferos sluoksn lieka emuosiuose atmosferos sluoksniuose. i reikini paskoje kyla oro temperatra. Pastaruoju metu yra labai sumajs sunaudojimas (daugiausia dl mik kirtimo, gaisr, rgi liet). 4

Ozonas atmosferoje yra susikoncentravs 10-50 km auktyje, taip vadinamoje ozono sferoje . Didiausia ozono koncentracija yra 20-25 km auktyje. Stratosferoje virutinis tankiausias atmosferos sluoksnis yra sudarytas i ozono (O3) molekuli, kurios formuojasi ultravioletinei sauls radiacijai veikiant deguonies molekules ir taip susidaro ozonas. Ozonas kaupiasi stratosferoje ir, absorbuodamas ultravioletin radiacij, atlieka ekrano vaidmen, kuris saugo ems paviri nuo didesni radiacijos lygi. Majant stratosferos ozono koncentracijai, maja absorbuojamos radiacijos dalis ir daugiau ultravioletini spinduli pasiekia ems paviri. Stratosferos ozono sluoksnio nykimas sukelia sveikatos paeidim didjim. Apie stratosferos ozono sluoksnio nykim, kaip apie vien i svarbiausi pastarojo laikotarpio ekologini problem pradta kalbti prie 15-20 met. Pvz., 1985 metais buvo konstatuotas ozono sluoksnio nykimas vir Antarkties (nuo 1979 iki 1985 met ten ozono sumajo 40 proc.). Gana ilg laik buvo manoma, kad ozono sluoksnio plonjimas bdingas tik Antarkties regionui, taiau 1991 metais ozono skyls buvo pastebtos ir iaurs pusrutulyje, vir Vakar Europos ir iaurinje Norvegijoje. 1992 m. sausio mnes nustatyta, kad ozono sluoksnis vir Lenkijos sumajo iki 44 proc.. Panas duomenys ufiksuoti vir Archangelsko, Rygos. Dar 1993 metais ozono sluoksnio stebjimai vir Lietuvos parod, kad sausio-kovo mn. ozono sluoksnis vir Vilniaus svyravo apie 300-330 D.v. (1 D.v. 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis slygomis - Dobsono vienetas), ir buvo apie 20-30 proc. maesnis nei daugiametis vidurkis, bdingas iam laikotarpiui. 1993 metais maksimalus stebtas vir Vilniaus ozono sluoksnio storis buvo 380 D.v., minimalus -220 D.v. 1996-1997 metais vir Lietuvos pavasar ir vasar buvo ufiksuotas irgi ymus ozono sluoksnio suplonjimas. ie tyrimai visi rodo, kad laikas rimtai susimstyti mums visiems ir imtis priemoni, nes didiausi ozono sluoksnio terjai mons. Labiausiai UV spinduli reikia saugotis dl to, kad jie silpnina imunin sistem, o vini lsteli atsiradimas su tuo susijs. Odos vys bna dviej ri. Vienas i j vadinamas viesiuoju odos viu, nesukeliantis pigmentacijos. Jis susidaro i odos epitelio lsteli ir neturi melanino. is odos vys nra labai pavojingas. Kitos ries odos vys- melanoma. (juodasis odos vys) yra ypa pavojingas. Jis atsiranda i melanin gaminani lsteli. Paskutiniuoju metu pastebta, kad melonoma vyrams daniau atsiranda virutinse kno dalyse, moterims- labiau saulei atvirose vietose. Pastaraisiais metais gerokai padaugjo toki susirgim. alyse, kuriose susirgim odos viu skaiius labai didelis, mons suprato, kad reikia saugotis UV spinduli, todl net ir kart dien rengiasi markinius ilgomis rankovemis, dvi ilgas kelnes. Taip pat nuolatinis UV spinduli poveikis sukelia akies liuk drumst (katarakt), dl kurios senatvje mogus gali apakti. Kad oras tapt varesnis ir gaivesnis, sumat iltnamio reikinio grsm, mons visame pasaulyje turt daugiau sodinti medi, rpintis planetos mikais, saugoti juos-aliuosius ms planetos plauius. Kadangi oro utertum lemia daug prieasi, tai ir jam sumainti turt bti daug priemoni. Vis pirma reikia rpintis gatvi tvarkymu, varinimu, j apeldinimu, reguliuoti transporto srautus. Daugelis i ms galime padti ilaikyti varesn or mieste, palikdami savo automobil namuose, kai vyrauja rams, be vjo ir be krituli orai. Tokiais atvejais nedidelius atstumus geriau veikti psiomis, dviraiu arba pasinaudoti vieuoju transportu. Prisidtume prie oro varinimo ir taupydami elektros ir ilumin energij, nes kuo daugiau mes jos sunaudojame, tuo maiau jos gaminama ir tuo daugiau gamybos procesuose isiskiriani teral patenka atmosfer. Lietuvoje steigta ir nuolat veikia viena tarptautinius standartus atitinkanti fonin oro monitoringo stotis Preiloje, kuri dirba pagal tarptautines EMEP ir EUROTRAC programas. Gavus iaurs ali Ministr tarybos finansin param, 1993 metais Lietuvoje buvo rengtos dar dvi EMEP standartus atitinkanios oro monitoringo stotys, kurios veikia, kaip Kompleksinio foninio monitoringo stoi, steigt Auktaitijos ir Dzkijos nacionaliniuose parkuose, sudedamosios dalys. Treia tokia stotis, kaip minta, steigta emaitijos nacionaliniame parke 1994 metais. ios stotys sudarys globalinio oro monitoringo tinkl ir galina kontroliuoti tolimas uterto oro pernaas Lietuv i vis kaimynini ir tolimesni valstybi.