1

ATVUDO MAINA
Darbo uduotis. Atvudo maina nustatyti kno pagreit ir j palyginti su pagreiiu, apskaiiuotu pagal antrj Niutono dsn. Teorinio pasirengimo klausimai. Slenkamojo judjimo kinematikos lygtys. Pirmasis ir antrasis Niutono dsniai. Teorin dalis. Darbe naudojamos Atvudo mainos principin schema parodyta 1 paveiksle. Milimetrais sugraduoto stovo 1 viruje taisytas apie horizontali a laisvai besisukantis maos mass skridinlis 2. Per j permestas vienodos mass M knus 3 ir 4 dviej padt ir atstumus s bei S galima laisvai pasirinkti. Silu surit kn 3 ir 4 sistema yra pusiausvyra. Ant vieno j, pavyzdiui, 4, udjus mass m svarel, pusiausvyra sutrinka ir sistema pradeda greitjaniai judti. I antrojo Niutono dsnio kn pagreiio projekcija vertikalioje ayje a= ia
S s
6 4 7 3 5 2

jungiantis silas. Prie stovo tvirtinami laikikliai 5, 6 ir 7. Pirmj

Fi
Ms

(1)

Fi

vis sistem veikiani jg projekcij vertikalioje

1 pav.

ayje algebrin suma, Ms judanios kn sistemos mas. Jei nepaisysime trinties, svarelio sunkiui mg, t.y.

Fi

yra lygi udto priedinio

Fi

= m g . Kai skridinlio ir silo mass, palyginti su kn mase, labai

maos, tuomet M s 2 M + m . iuo idealizuotu atveju, pagal antrj Niutono dsn, pagreitis
a mg . 2M + m

(2)

inoma, realiu atveju kn sistemos pagreitis a < a . Prie laikiklio 6 pritaisyta iedin lentynl skirta tam, kad, knui 4 krentant emyn, nuo jo bt nuimamas papildomas svarelis. Taigi tik nuotol s knas juda tolygiai greitdamas ir gyja greit v, kuris pagal kinematikos lygtis v = a t1 bei s =
2 a t1 ireikiamas taip: 2

v2 = 2a s ;

(3)

ia a iekomasis kn sistemos pagreitis. Jei trinties nepaisome, galima sakyti, kad likus keli S knai nueina juddami i inercijos, t.y. pastoviu greiiu v. greit apskaiiuojame imatav tolygaus judjimo trukm t ir nueit keli S :
v= S . t

(4)

I (3) ir (4) formuli gauname, kad keli s knai juda su pagreiiu

a=

S2 2st2

(5)

Tolygaus judjimo trukm t matuojama elektroniniu milisekundometru. Tam laikikliuose 6 ir 7 taisytos elektros lemputs ir du fotojutikliai (fotorezistoriai). Tuo momentu, kai nuo emyn judanio kno 4 nuimamas svarelis, knas 4 pirmajam fotojutikliui ustoja viesos pluotel, dl to paleidiamas milisekundometras. Kai tas knas ustoja vies antram fotojutikliui, milisekundometras sustabdomas. Darbo apraymas. Frikcin pavara valdoma skridinlio vorje taisytu elektromagnetu. jungus tinklo tamp, elektromagnetas sijungia, ir frikcin pavara neleidia skridinliui su nesubalansuota kn sistema judti. Kn padt galima pakeisti tik ijungus frikcin pavar. Nuspaudus klavi Paleidimas, skridinlis atsipalaiduoja ir pradeda laisvai suktis. Patikriname stovo vertikalum, t.y. ar knas 4 laisvai praeina pro laikiklio 6 iedin lentynl, jeigu ne, j reguliuojame stovo kojelmis. 1. Imatuojame nuotolius s ir S. 2. Kn 4 apkrov maiausios mass m1 svareliu ir svarelio apatins briaunos aukt sutapdin su virutinio laikiklio brkniu, jungiame frikcin pavar. Palauk kol knai nustos svyruoti, nuspaud klavi Paleidimas, ijungiame pavar ir imatuojame kn tolygaus judjimo trukm t1j. Atlik 5 matavimus (j = 5), apskaiiuojame jos vidutin trukm < t1 > ir pagreit a1. Tokius matavimus ir skaiiavimus atliekame dar su dviem skirtingos mass svareliais. Matavim ir skaiiavimo rezultatus patogu surayti lentelje.
tij , s Nr. mi , kg mi g , N j=1 2 3 4 5 < ti >, s ai , m/s2

mi 2 M + mi

ai , m/s2

3.

Kiekvienam svareliui mi pagal antrj Niutono dsn apskaiiuojame pagreit ai .

4.

Vienoje koordinai sistemoje pavaizduojame dydi a ir a priklausomyb nuo jgos mg. I grafiko a = f (m g ) nustatome maiausio svarelio sunk, kuri ijudint i sistem i pusiausvyros. Jis priklauso nuo trinties jg didumo.

Kontroliniai klausimai 1. 2. 3. 4. 5. Ar visuomet antrasis Niutono dsnis ireikiamas (1) formule ? Ivardykite dydio

Fi

visus dmenis su enklais.

rodykite (3) lygyb. Kodl dydius s ir S matuojame tik po vien kart, o judjimo trukm t 5 kartus ? Kodl a = f (m g ) grafikas neina per koordinai pradi ?